You are on page 1of 43

1

maia daviTaia

msoflio arqiteqturis
istoria

Zveli samyaro
(wigni pirveli)

Tbilisi
2012
maia daviTaia

msoflio arqiteqturis
istoria

Zveli samyaro
(wigni pirveli)

Tbilisi
2012
4

nawili III. wina aziis qveynebi

Tavi I. Sesavali 156


I-1 SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi 158
Tavi I . SuamdinareTis qveynebis arqiteqtura 165
I -1 axali babilonis samefos qalaqi babiloni 166
Tavi I I. asureTis samefos arqiteqtura 173
I I-1 sargon I -is sasaxle dur-SaruqinSi 176
I I-2 asureTis reliefi da qandakeba 179
I I-3 daskvna 180
Tavi IV. midiisa da aqemenianTa iranis arqiteqtura 185
IV-1 qalaqi persepolisi 186
IV-2 daskvna 189
literatura 194
nawili III. wina aziis qveynebi
156 nawili III - wina aziis qveynebi

Tavi I. Sesavali
istoria. wina azia, egviptis Semdeg, Zvel aRmosavleTSi kulturis ganviTarebis
meore centri gaxda. pirveli civilizacia Camoyalibda SuamdinareTSi Zv.w.aR.
V aTaswleulSi, Semdgom swored aq Zv.w.aR. XXXVI-XXX ss-Si Caeyara safuZveli
mesopotamiis kulturas. aTaswleulebis manZilze Seqmnili ZvelaRmosavluri kultura
ki memkvidreobiT gadaeca ufro gviandel xalxebs, romlebmac Tanamedrove msoflio
kulturas daudes safuZveli.
wina aziis qveynebi, egviptesTan erTad, warmoadgendnen Zveli aRmosavleTis
kulturis udides keras. es qveynebia:
1. mdinare tigrossa da evfrats Soris moqceuli SuamdinareTis qveynebi - Sumeri,
aqadi da babiloni;
2. xmelTaSua zRvis aRmosavleT napirze ganlagebuli siria-finikia da palestina;
3. mcire azia da CrdiloeTiT siria-xeTebisa da xuriTebis saxelmwifo miTani;
4. tigrosis CrdiloeTisa da Crdilo-aRmosavleTis mTian raionebSi ganlagebuli
- urartu da asureTi;
5. iranis saxelmwifo.
or mdinares, evfratsa da tigross (Zveli berZnebi maT ”tyup mdinareebsac”
uwodebdnen) Soris moqceuli dablobis CrdiloeT nawils berZnebi mesopotamiad
moixseniebdnen. mas miekuTvneboda tigrosis Sua nawilSi ganlagebuli asureTic.
SuamdinareTad iwodeba am mdinareebs Soris moqceuli dablobis samxreTi nawili,
romelsac noyieri niadagis gamo berZnebma „noyieri naxevarmTvarec“ ki uwodes (nax.1).
mesopotamia SemosazRvruli iyo: samxreTiT - sparseTis yuriT, dasavleTiT - xmelTaSua
zRviT, CrdiloeTiT - amierkavkasiiT, aRmosavleTiT - iranis dablobiT.
Zv.w.aR. V-II aTaswleulSi mesopotamiis teritoriaze Camoyalibda ramdenime
qalaq-saxelmwifo. saxelmwifoebis ekonomikuri da politikuri aRmavlobis Sesabamisad
mesopotamiis istoria oTx periodad iyofa:
1. Zv.w.aR. V-II aTaswleuli (Zv.w.aR. V aTaswleuli - Zv.w.aR. 2300 w.) - Camoyalibda
SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi. Zv.w.aR. 2600 w. uruqis mmarTvelma daaarsa
SumerTa imperia da gaaerTiana yvela qalaqi;
2. Zv.w.aR. I I-I aTaswleuli (Zv.w.aR. 2150-1000 ww.) - aRmocenda Zveli babilonis
centralizebuli monaTmflobeluri saxelmwifo. Zv.w.aR. I aTaswleulSi (Zv.w.aR. XVII
s.) gaZlierda babilonis samefo da mTeli SuamdinareTi daipyro. Semdeg saukuneebSi ki
daemxo;
3. Zv.w.aR. I -I aTaswleuli (Zv.w.aR. 1000-605 ww.) - Zv.w.aR. I aTaswleulSi babilonis
CrdiloeTiT gaCnda asureTis samefo, asureTis uzarmazari samxedro imperia; Zv.w.aR.
I aTaswleulSi (Zv.w.aR. VII s.) asureTis samefo danarCeni samefoebisTvis risxvad iqca,
magram Zv.w.aR. VII s-Si mas metoqeoba gauwia amierkavkasiis samxreTiT Camoyalibebulma
urartum (axlandeli somxeTisa da TurqeTis teritoria), romelic midiasTan erTad
asureTis CrdiloeTiT daarsda. Zv.w.aR. I aTaswleulis Sua xanebSi gaZlierda egviptis
samefoc, magram is xeTebis mZlavr samefos omiT daupirispirda, rasac Sedegad orive
samefos dasusteba mohyva;
4. Zv.w.aR. I aTaswleuli asureT-babilonis saxelmwifos arsebobis periodia.
Zv.w.aR. 605-625 ww. asureTsa da babilons Soris mimdinare xangrZlivi omis Sedegad
gaimarjva babilonma. Zv.w.aR. 625-539 ww. - axali babilonis imperiis Camoyalibebis
periodia.
Zv.w.aR. VI s. Seiqmna sparseTis saxelmwifo. misi sazRvrebi egviptisa da egeosis
zRvis sanapiromde mdinare hindis velamde iyo gadaWimuli, magram isic daemxo berZen-
makedonelTa Tavdasxmis Sedegad Zv.w.aR. I I-I aTaswleulSi.
qalaq-saxelmwifoebs Soris mudmivi omi mimdinareobda miwis, tyve-monebisa da
nadavlisTvis. amitom xan erTi gaZlierdeboda da aRzevdeboda, xan meore sustdeboda
da nadgurdeboda. TiToeuli saxelmwifo xasiaTdeboda Tavisi kuTvnili istoriuli Tu
socialuri TaviseburebebiT, rac mSeneblobasa da arqiteqturaSi gamovlinda, Tumca
maT bevri saerToc hqondaT. yvela saxelmwifo monaTmflobeluri iyo da samxedro-
despoturi mmarTvelobis formiT gamoirCeoda. Zv.w.aR. V-IV aTaswleulSi qalaq-
nawili III - wina aziis qveynebi 157

saxelmwifoebs uxucesTa sabWo marTavda.


qalaqebs hqonda sakuTari TavdacviTi nagebobebi, saZovrebi, sarwyavi sistema.
egviptis msgavsad isini viTardebodnen sairigacio meurneobis safuZvelze. sairigacio
sistemebis mSeneblobasTan erTad mTavari qalaqebis gamagreba iyo. TiToeuli qalaq-
saxelmwifo daculi iyo masiuri kedliT da gansxvavdeboda egviptisgan, romelic
erTian saxelmwifos warmoadgenda. am kedlebs dacviTi funqciac eniWeboda.
Zv.w.aR. IV-II aTaswleuli iyo gardamavali periodi qvis xanidan liTonis epoqaze.
maSin, rodesac dasavleT evropis xalxebi gauval tyeebSi cxovrobdnen da nadirobiT
irCendnen Tavs, aRmosavleTis xalxebi ukve aSenebdnen grandiozul, maRal nagebobebs
- zikuratebs, raTa „miswvdomodnen maRla RmerTs“. yvelaferi monaTa mZime SromiT
miiRweoda. maT gahyavdaT arxebi da evfratis wyals mosarwyavad iyenebdnen. mohyavdaT
seli, bamba, xorbali, Cai. gaSenebuli hqondaT venaxi. am qveynebSi miwa noyieri iyo,
amitom puri imaze meti hqondaT, vidre sWirdebodaT. am dros Sroma ganawilda soflis
meurneobasa da xelosnobas Soris. misdevdnen mesaqonleobasac. hyavdaT Sinauri
cxovelebi. mesopotamiaSi egvipturi papirusi lerwamma Secvala, misgan wnidnen
kalaTebs, Wilofebs. aSenebdnen gamomwvari aguris 3-4-sarTulian saxlebs. mSeneblobaSi
lerwams gasamagrebel fenadac iyenebdnen.
Zv.w.aR. 3000-2400 ww-Si mesopotamiaSi didi dinastiebis epoqa dadga. am periodSi
aRorZinda da daeca iseTi qalaqebi, rogorebicaa: uri, nipuri, uruqi, uma, lagaSi,
eSnuna (aSnunaki), kiSi. marTalia, maT Soris mSvidobian periodSi savaWro urTierTobebi
da gacvla-gamocvla viTardeboda, magram erTmaneTTan mudmivi omi maT dacemasac
ganapirobebda.
samSeneblo midgomebi. qalaq-saxelmwifoebs ar hqonda xe-tyis sakmarisi maragi,
amitom samSeneblo masalad iyenebdnen alizs, Tixas, lerwams. taZrebis, sasaxleebisa da
TavdacviTi nagebobebis agebisas gamoyenebuli samSeneblo masala ar gansxvavdeboda
erTmaneTisagan. ZiriTadad es iyo gamomwvari aguri mosapirkeTeblad da gamouwvavi
aguri - alizi Siga samuSaoebisTvis. alizis gamoyenebam kedlebis simyare gazarda,
xolo aguris oTxkuTxa formam nagebobaTa sworkuTxa formac ganapiroba. svel agurs
erTmaneTze uduRabod awyobdnen, rac qmnida monoliTur masas. aseTi principiT naSeni
kedlebis gasaSrobad SigniT atandnen sadrenaJo-saventilacio arxebs. ufro meti
simyarisa da gamZleobisTvis aguris fenebs Soris (yoveli 30 aguris rigis Semdeg)
debdnen lerwmis an palmis foTlis bades. kedlebis zeda dakbilul nawilebs ara marto
dekoratiuli datvirTva hqonda, aramed maT zedapirze SuqCrdilis monacvleoba
kedels gadaxurebisgan icavda. agurebs ama Tu im mmarTvelis piradi Stampi ertya, raTa
momaval Taobas scodnoda amSeneblis saxeli. hidroizolaciisTvis iyenebdnen bitums,
romliTac mdidari iyo es mxare. is gamoiyeneboda aguris wyobis dasakavSirebladac,
SesaRebad, iatakebis dasagebad. qva ZiriTadad SemohqondaT CrdiloeTidan, romelsac
(uqonlobis gamo) mosapirkeTeblad, qandakebebisTvis, stelebisTvis xmarobdnen.
SuamdinareTis niadagi ver itanda Zlier datvirTvas, amitom msxvil sataZro
kompleqsebs monoliTur maRal platforma-terasebze agebdnen. es midgoma
gamarTlebuli iyo brtyeli reliefisTvis. amaRlebuli platforma-terasa masze
ganTavsebul nagebobebs wyaldidobisgan icavda. amave dros nagebobas dominirebuls
xdida sxva nagebobebis fonze. platformebs isev bitumiT apirkeTebdnen. mefeTa
sasaxleebi da taZrebi camde iyo atyorcnili. ase yalibdeboda miuRweveli cixesimagrisa
da samlocveloebis arqiteqturuli tipi.
mTavari, rac aerTianebs wina aziis arqiteqturas, aris mkveTrad gamoxatuli
damcavi funqciebi, taZrebisa da sasaxleebis kompoziciuri msgavseba. am ori tipis
nagebobaSi gamoyenebuli samSeneblo masala da konstruqciebi ar gansxvavdeboda
erTmaneTisgan. egvipteSi monumenturi nageboba bunebas erwymoda, mesopotamiaSi ki is
mowyvetili iyo bunebisgan da calke mdgom mZime masad warmoCndeboda. calke mdgomi
sveti aq ise ver ganviTarda, rogorc egvipteSi, Tumca kedlis zedapirma gansakuTrebuli
mniSvneloba SeiZina da mxatvrul Temad iqca arqiteqturaSi. vertikaluridan
horizontalur zedapirze gadasvla TaRisa da kamaris mcire malis meSveobiT xdeboda.
qalaqi. qalaqis gegma kompaqturi, kvadratuli iyo. is Sedgeboda erTi an ori
ezosagan, romelTa garSemo saTavsebi ganlagebuliyo. Tu ezos raodenoba meti iyo,
158 nawili III - wina aziis qveynebi

maSin isini asimetrulad ganlagdeboda, rac dacvis erT-erT saukeTeso saSualebas


warmoadgenda.
or an sam rigad ganTavsebul qalaqis gareTa masiur kedlebs koSkebis
monacvleobiT qmnidnen, rac TavisTavad niSebs warmoqmnida. isini kedels mTel
sigrZeze gasdevda. didi zomis centraluri Sesasvleli karibWe arRvevda zeda nawilSi
dakbiluli kedlis mdore, yru ritms.
samarxi. taZris miwebisa da meurneobis mbrZaneblebi qurumebi iyvnen. maTi azriT,
gardacvlili adamiani midioda ”mousavleTis qveyanaSi”. samarxebis Sesaxeb cota ramaa
cnobili. sarkofagebi miwis qveS CahqondaT da zevidan yorRaniT faravdnen.
damwerloba. Zveli aRmosavluri damwerloba naxatebisgan Sedgeboda da am
damwerlobas yvela xalxi Taviseburad aviTarebda da srulyofda. aqve Seiqmna anbanuri
damwerlobac, Tumca Tavdapirvelad iyo lursmuli. im xanad finikielebs ukve hqondaT
anbani, romelic 122 asosgan Sedgeboda. es anbani safuZvlad daedo bevr sxva anbans.

I-1 SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi


(Zv.w.aR. V aTaswleuli - Zv.w.aR. 2300 w.)

1. Sumerisa da aqadis arqiteqtura

istoria. SuamdinareTis teritoria moicavs dablobs, romelic warmoiqmna


mdinareebs, tigrossa da evfrats, Soris. SuamdinareTis kultura yalibdeboda ara
mxolod tigrossa da evfrats Soris, aramed evfratis orive sanapirozec (nax.2). aq
mcxovrebi uZvelesi mosaxleoba mas Sumers uwodebda. mas Semdeg, rac SuamdinareTis
CrdiloeT nawilSi dasaxldnen semituri tomebi (Zv.w.aR. I I aTaswleulis pirveli
naxevari), Sumeri ewoda SuamdinareTis mxolod samxreT nawils (sadac saxlobdnen
sakuTriv Sumerebi), xolo CrdiloeTs - aqadi (daarsebuli qalaqis saxelis mixedviT),
aqadelebis momTabare tomebis saxelmwifo.
Sumeruli tomebi kaspiispireTidan movidnen aq Zv.w.aR. IV aTaswleulSi. Zv.w.aR.
2600 w-s SumerTa mefem daarsa SumerTa imperia da gaaerTiana babilonis yvela qalaqi. am
qalaqebs TviTon marTavda da amasTan erTad iTavsebda qurumis movaleobasac. SumerTa
qalaqi babilonis yvela sxva qalaqze metad gaZlierda, man aqadic ki Camoitova.
SuamdinareTSi Sumerebma pirvelebma Seqmnes kultura, romelmac maTi
saxelmwifo Zveli civilizaciis kerad aqcia. Sumerulma civilizaciam babilonis sxva
sakmaod ganviTarebuli qveynebis kulturasac Cauyara safuZveli.
Sumerebi pirvelebi iyvnen, romlebmac egviptis paralelurad ganaviTares
TavianTicivilizacia. pirvelad maT gamoigones borbali, lursmuli damwerloba (nax.3),
guTani, etli, daiwyes liTonis damuSaveba.
maSin, rodesac sxva xalxebi qvis Subebsa da iaraRebs xmarobdnen, Sumerebi ukve
SeiaraRebuli iyvnen brinjaos danebiTa da SubebiT. mogvianebiT metalis Tavsaburavsac
iyenebdnen. tans ifaravdnen tyavisa da liTonis abjriT. Sumerebi gaumklavdnen
mdinareebis adidebas, daaSres datborili niadagi, aages arxebi, gamoiyenes evfratis
wylebi regularuli rwyvisTvis. niadagi metad noyieri aRmoCnda, amitom puri imaze
meti hqondaT, vidre sWirdebodaT.
SuamdinareTSi Zv.w.aR. II aTaswleulSi Camoyalibda patar-patara
monaTmflobeluri saxelmwifoebi: uruqi, uri, lagaSi, eSnuna (aSnunaki). SuamdinareTis
pirveli saxelmwifoebi warmoadgendnen TemTa mcire gaerTianebebs, romelTa saTaveSi
idga mmarTveli qurumi, uxucesTa sabWo an saxalxo kreba. Zv.w.aR. IV-II aTaswleulis
mijnaze dasrulda Sromis dayofa soflis meurneobasa da xelosnobas Soris. daiwyo
monaTa Sromis gamoyeneba. Temis Zalaufleba gadavida didebulTa xelSi, romlebic
ganagebdnen miwebis morwyvis saqmesac. Temis miwebidan gamoiyo sataZro miwebi. taZari
saxelmwifos sameurneo da politikuri centri gaxda.
Sumerebi, egviptelebis msgavsad, bunebis Zalebsa da cxovelebs aRmerTebdnen.
TiToeul Tems Tavisi mfarveli RvTaeba hyavda. SumerTa RvTaebebs adamianis tani
da ama Tu im cxovelisa Tu frinvelis Tavi hqonda. SumerTa religias SeiZleba
anTropomorfuli ewodos. aqac, rogorc egvipteSi, poliTeizmi, anu mravalRmerTianoba
nawili III - wina aziis qveynebi 159
iyo gavrcelebuli, RmerTebs Soris mTavari mainc oTxi RmerTi iyo: cis - anu, qaris -
enlili, miwisa da nayofierebis - anu nintu, inini da wylisa da qveynis Zalisa - enki.
didi dinastiebis epoqaSi (Zv.w.aR. 3000-2400 ww.) mTavar RmerTebs Sumerebi
uZRvnidnen taZrebs-zikuratebs (nax.4), romlebic SuamdinareTis arqiteqturis
damaxasiaTebeli nagebobebi gaxda. yovel qalaqSi ramdenime iarusisgan Sedgenili
zikurati Sendeboda, romelsac maRal platformaze agebdnen. brtyeli gadaxurvis
zikurati SigniT alizis feniT ivseboda. garedan is mopirkeTebuli iyo gamomwvari
aguriT. joseris piramidis msgavsad zikurati yorRans, miwayrils warmoadgenda. zeda
terasa gankuTvnili iyo samxedroebisaTvis, raTa iqidan kargad daenaxaT yvelaferi.
meisreebisaTvis iyo gankuTvnili kbilanebiani daboloebebi, romlebsac Semdgom
dekoratiuli xasiaTi mieniWa.
aqadelebi da Sumerebi mudmivad ebrZodnen erTmaneTs. saukuneebis manZilze
mimdinare Sida omebis Sedegad, Zv.w.aR. 2400 w-s, mTeli SuamdinareTi moeqca qalaq aqadis
mefeTa batonobis qveS. Zv.w.aR. 2300 w-s Sumeri sabolood dasustda da saxelmwifo
daiSala. aqadis saxelmwifo ki ganadgurda Zv.w.aR. XXII s-Si.
am periodis erT-erTi yvelaze Zveli qalaqi-saxelmwifo iyo qalaqi uruqi.
alizisgan nagebi sxva qalaqebisgan gansxvavebiT, misi saZirkveli qvis blokebisagan iyo
agebuli. uruqis cnobili arqiteqturuli Zeglia ”wiTeli taZari”. didi, Caketili ezos
kedlebs emijneboda svetebi da naxevarsvetebi, romelTa qveda nawili mopirkeTebuli
iyo samferiani (wiTeli, Savi, TeTri) mozaikiT, Tumca wiTeli Warbobda (nax.5). taZris
saxelic aqedan momdinareobs.
daaxloebiT Zv.w.aR. 2100 w-s Seiqmna axali, ufro Zlieri saxelmwifo - SumerTa
da aqadTa samefo, anu mmarTveli dinastiis saxelidan gamomdinare, qalaq uris I I
dinastiis samefo. qalaqi uri jer kidev Zv.w.aR. IV aTaswleulSi arsebobda. es iyo metad
keTilmowyobili qalaqi: abazanebiT, tualetebiT, asfaltis gzebiT, terasebiT da a.S.
Zv.w.aR. 2000 w. qalaq urSi mefe ur-namum mTvaris RmerTis, nanusTvis, zikurati
aago (nax.6). misi Camongreuli nawilis simaRle dResac 20 m-s aRwevs (nax.7). Tavis droze
is mopirkeTebuli yofila gamomwvari aguriT. zeda, SedarebiT mcire zomis iarusebi
eyrdnoboda uzarmazar, wakveTil, sworkuTxa (43X65 m.) piramida-platformas, romlis
simaRle 15 m-s udrida. misi daxrili sibrtyeebi danawevrebuli iyo brtyeli niSebiT.
platformis zeda moedanze adioda sami grZeli da ganieri kibe.
qalaq uris I I dinastiis samefom iarseba asi weli da Zv.w.aR. 2000 wels daeca
mezobeli tomebis Semosevis Semdeg. am droisTvis moxda SumerTa da aqadelTa sruli
eTnikuri aRreva da aqaduri ena saerTo gaxda mTeli SuamdinareTisTvis.
maSin, rodesac samxreTiT Sumeri viTardeboda, mis CrdiloeTiT semiturma tomebma
daides bina, romelTa dedaqalaqi asuri gaxda. Zvelma berZnebma am teritorias asureTi
uwodes. mefe sargon I-ma Seqmna babilonis imperia, romelic moicavda SuamdinareTsa da
mcire azias (CrdiloeTi da samxreTi mesopotamia). asurelebi TandaTan gaZlierdnen
da bevri ram gadaiRes Sumerebisagan. Zv.w.aR. I I aTaswleulis Sua wlebSi mefe sargonis
meTaurobiT asurelebi SeiWrnen SumerTa teritoriaze da misi didi nawili daipyres.
sargon I-is sikvdilis Semdeg ki Sumerebi ufro xSirad janydebodnen. 150-wliani
batonobis Semdeg Sumerebma dampyroblebi gandevnes CrdiloeTisken. Zv.w.aR. XXI s-Si
semitebma kvlav daipyres Sumeri. Zv.w.aR. XX s-is dasawyisSi sabolood gaimarjves
da daipyres iseTi qalaqebi, rogorebic iyo: mari, isini, larsa, uri; sabolood gaqra
Sumeruli saxelmwifos kvali. samxreT mesopotamiaSi saukuneebis manZilze airia
mosaxleoba da dapyrobiTi omebis Sedegad Camoyalibda asureT-babilonis civilizacia,
romelic faqtobrivad Sumeruli civilizaciis gagrZelebas warmoadgenda.
uris I I dinastiis saxelmwifos nangrevebze aRmocenda ramdenime samefo, magram
Zv.w.aR. XVII s-Si Zalaufleba gadavida babilonis mefeebis xelSi. yvelaze cnobili axali
babilonis I dinastiis mefe xamurabi iyo. qveynis Siga ekonomikurma mdgomareobam da
aq dampyroblebis, kasitebis, xangrZlivma batonobam (Zv.w.aR. 1746-1171 ww.) gamoiwvia
babilonis dacema. amavdroulad daiwyo asureTis gaZliereba.
asureTis qalaqebs iseTi adgilmdebareoba ekavaT, rom xSirad ganicdidnen mTis
tomebis Semosevebs, amitom asureTi yovelTvis did yuradRebas aniWebda Tavdacvas.
Tavdapirvelad, politikurad yvelasgan damoukidebeli patara qalaqi saxelmwifo
160 nawili III - wina aziis qveynebi

asuri (Zv.w.aR. I I-I aTaswleulis dasawyisi) Zv.w.aR. XIV-XII ss-Si gadaiqca erT-erT yvelaze
mZlavr ZvelaRmosavlur dampyrobel saxelmwifod, asureTad, romelmac Zv.w.aR. IX-VII
ss-Si daiqvemdebara mTeli wina azia.
asureTis dacemis Semdeg, Zv.w.aR. VII s-is bolosa da Zv.w.aR. VI s-is dasawyisSi, kvlav
gaZlierda babilonis samefo da SuamdinareTis istoriis am bolo periods ewoda axali
babilonis, anu qaldevelTa samefo, romelmac iarseba Zv.w.aR. 539 wlamde. Zv.w.aR. 539-
538 ww-Si is sparseTma daipyro.

2. Zveli babilonis centralizebuli monaTmflobeluri


saxelmwifo (Zv.w.aR. 2150-1000 ww.)

3. asureTis imperia
(Zv.w.aR. 1000-605 ww.)

istoria. rogorc aRvniSneT, sargon I-is mier Camoayalibebuli babilonis imperia


Zv.w.aR. 2016-1595 ww-Si e.w. amorielma xalxebma daipyres da qveynis dedaqalaqi babiloni
gaxda.
Zv.w.aR. 1792-1750 ww-Si mefobda mefe xamurabi (nax.8), romelsac babilonis
simdidrem saSualeba misca mravalricxovani jari Seeqmna. xamurabma moxerxebulad
gamoiyena brZola, romelic SuamdinareTis mefeebs Soris mimdinareobda. igi
daukavSirda erT-erT mefes da ZaliTa da cbierebiT mTeli SuamdinareTi daipyro. Seqmna
Zlieri saxelmwifo babilonis mefis Zalauflebis qveS. swored misi mmarTvelobis dros
babilonis samefom miaRwia zeobas. man gaaerTiana aqadisa da Sumeris saxelmwifoebi.
xamurabma xelaxla aaSena babiloni, romelic Zv.w.aR. I I aTaswleulSic ki iyo cnobili.
xamurabs Tayvans scemdnen, rogorc RvTaebas, vinaidan man TiTqmis mTeli mesopotamia
gaaerTiana.
mis dros Seadgines mTeli babilonis samefos mosaxleobisTvis savaldebulo
pirveli kanonTa krebuli. mosamarTleebi, am kanonebis Tanaxmad, arCevdnen mcxovrebTa
Soris atexil davas da asamarTlebdnen mefis neba-survilis damrRvevT. kanonebi
gansazRvravda sasjels TiToeuli danaSaulisTvis.
1901-1902 ww-Si frangma arqeologebma ipoves qvis sveti (nax.9), romlis zeda
nawilSi gamosaxulia taxtze mjdari dinastiis meeqvse mefe xamurabi da mzis RmerTi
SamaSi (nax.10). qveda nawili mTlianad lursmuli damwerlobis teqstebiTaa dafaruli,
romlebic mecnierma v. Seilma amoikiTxa da Targmna frangul enaze. es iyo swored is
kanonTa krebuli, romelic imxanad yvelaze samarTlian kanonTa krebulad iTvleboda.
is iwyeboda swored xamurabis sityvebiT: ,,qveynad brwyinavdes samarTlianoba, raTa
moispos kanondamrRvevebi da borotmoqmedni, rom Zlierma ar Seaviwrovos susti”.
maRali kedlebiT erTmaneTisgan izolirebul babilonis qalaqebs TavdacviTi
funqcia hqonda. calke mdebareobda saparado ezoebi, romlebSic sataxto darbazebi,
misaRebi da dacvisTvis gankuTvnili saTavsebi gamodioda. nagebobaTa kedlebi morTuli
iyo reliefebiTa da kedlis mxatvrobiT. taZrebs mTel kompoziciaSi meorexarisxovani
roli eniWeboda.
daaxloebiT Zv.w.aR. 1595 w-s xeTebis zewoliT amorielebis imperia daeca (Zv.w.aR.
XVI s. Sua wlebi). es imperia monaTa ajanyebam da mefis karze uTanxmoebam daasusta.
daaxloebiT Zv.w.aR. 1590 w-s SuamdinareTi daipyres kasitebma, romlebic asurelebma
gandevnes. Tumca maTi batonoba gagrZelda Zv.w.aR. 1100 w-mde (anu 500 weli). am periodSi
xSiri iyo elamitebis Semosevebic, Tumca elamsac asureTma mouRo bolo.
Zv.w.aR. 612 w-s arabeTis naxevarkunZulidan daiZrnen amorielTa da qaldevelTa
tomebi, romlebic babilonSi cxovrobdnen asurelebis batonobis qveS didi xnis
ganmavlobaSi. amorielebi aviwroebdnen asurelebs da qmnidnen patara saxelmwifoebs.
qaldevelebi Seekrnen midielebs da daamxes asurelebi, ris Semdegac maTi batonoba
mesopotamiaSi gagrZelda Zv.w.aR. 539 wlamde. es xana axalbabilonuri periodia.
imavdroulad im adgilebSi, sadac axla sasomxeTisa da TurqeTis teritoriebia,
Camoyalibda axali saxelmwifo - urartu, romelic Tavs daesxa asureTs CrdiloeTidan.
Zv.w.aR. VII s-Si amorielebi da urartu daamarcxa asureTma, sargon I -is mefobis dros.
nawili III - wina aziis qveynebi 161
man dasaja ajanyebuli xalxi, 24000 ebraeli asureTSi gadaasaxla da daaCoqa babiloni,
romelic Zv.w.aR. 689 w-s sabolood daingra.
qaldevelTa imperiam zeobis xanas mefe nabuqodonosor I -is (Zv.w.aR. 604-562 ww.)
dros miaRwia, romelmac daipyro da gaanadgura ierusalimi da iudevelebi monebad
aqcia babilonSi.
Zv.w.aR. 539 w-s sparselTa mefe kirosi qaldevelTa imperiaSi SeiWra, daipyro
babiloni da daiqvemdebara mTeli mesopotamia.
asureT-babilonis civilizaciam uZlevelobas asurbanifalis mefobis dros
(Zv.w.aR. 669-633 ww.) miaRwia. asureTma mebrZoli qveynis saxeli daimkvidra, vinaidan
man TiTqmis mTeli wina aziis qveynebi daipyro da didi xarkic daakisra. isini mkacrad
uswordebodnen yvela qveyanas: sirias, finikias, israels, babilons. asureT-babilonis
erTiani saxelmwifos meTauri monarqi iyo. asurbanifali yvelaze met oms awarmoebda,
man Tavisi daundoblobiT sargon I -sac ki gadaaWarba. misi sikvdilis Semdeg daiwyo
asureTis dacema. Zv.w.aR. 663 w. asurbanifalma Tavisi jari TebeSi waiyvana. is daeca da
sabolood ganadgurda.
Zv.w.aR. 612 w-is dasawyisSi dedaqalaqi asuridan nineviaSi gadavida, romelic
mdinare tigrosis marcxena napirze mdebareobda. axali qalaqi sargon I -is Svilma
senaxeribma aayvava, magram Zv.w.aR. 605 wels midielebma da babilonelebma erTiani ZaliT
mospes da sabolood gaanadgures babiloni, mezobeli asureTi da gadawves ninevia. 200
wlis Semdeg borcvebiT dafaruli qalaqis Sesaxeb aravin aRaraferi icoda.
1849 w-s ingliselma mecnierma leiardim sofel kuiunjikTan gaTxara borcvi, man
aRmoaCina asurbanifalis sasaxle (Zv.w.aR. 668-633 ww.) da qalaq nineviis nangrevebic.
sasaxleSi 30000 xis firfita ipoves (nax.11). es lursmuli damwerlobis teqstebi
asurbanifalis biblioTekas ekuTvnoda, romelSic sxvadasxva xasiaTis wignebi iyo
Tavmoyrili: mecnieruli traqtatebi, saxelmwifoTa Soris dadebuli xelSekrulebebi,
istoriuli qronikebi, kanonebi, moxeleTa angariSebi, mzveravTa cnobebi mezobel
qveynebze, literaturuli nawarmoebebi, rukebi, astronomiuli wignebi, qirurgiuli
naSromebi, Sromebi asureT-babilonis enebis Sesaxeb, lursmuli damwerlobisaTvis
gankuTvnili saxelmZRvaneloebi, Sumerul-babilonuri leqsikonebi, gramatikisa da
savarjiSoebis krebulebi. am masaliT cnobili gaxda SumerTa, babilonelTa, asurelTa
legendebi, miTebi, Tqmulebebi. sainteresoa 12 firfita, romlebzec warmodgenilia
Tqmuleba-leqsi zRaprul gmir gilgameSze (Zv.w.aR. 2400 w.). aqve iyo daculi cnobebi
babilonis dacemisa da aRzevebis, asureTis Sesaxeb.
sainteresoa Tqmuleba gilgameSze (nax.12), romelic qalaq uruqSi mefobda.
gilgameSma brZana kedlis ageba qalaqis garSemo. mosaxleobam RmerTs sTxova iseTi
arseba Seeqmna, romelic gilgameSs daamarcxebda. RmerTma ismina xalxis vedreba da
naxevrad mxeci, naxevrad adamiani - enqidu Seqmna. maT Serkinebisas erTmaneTi ver
daamarcxes da damegobrdnen. enqidu male mokvda. Tavzardacemuli gilgameSi gaeSura
Soreul winaparTan utnapiStimTan, romelsac RmerTebma ukvdaveba uboZes. gilgameSma
misgan gaigo ukvdavebis wamali, romelic unda Seesva. ,,ukvdavebis balaxi” okeanis
fskerze izrdeboda. man moipova es balaxi da qalaqis mcxovrebTaTvis waiRo. gzaSi
banaoba gadawyvita. napirze datovebuli balaxi gvelma SeWama. gilgameSi xelcarieli
dabrunda. legenda mogviTxrobs sicocxlis siyvarulis, vaJkacobisa da borotebaze
gamarjvebis Sesaxeb. TqmulebaSi gadmocemulia ZvelbabilonelTa miswrafeba, SeecnoT
bunebis Zalebi, kanonebi, sikvdil-sicocxlisa da adamianisaTvis ukvdavebis miniWebis
saidumloeba.
semiturma tomebma Zv.w.aR. XX s-Si sabolood gaanadgures Sumeruli qalaqebi
da mesopotamiis teritoria gaiyves: CrdiloeTi mxare gaerTianda qalaq asurTan,
dasavleTis regioni qalaq marisTan, centraluri nawilis dedaqalaqi gaxda aSnunaki,
samxreTisa - larsa.
mogvianebiT, Zv.w.aR. XIX s-Si sumuabumma babilonSi Camoayaliba mefeTa axali
dinastia. qalaqi, romelic aqamde SeumCneveli iyo da mdebareobda evfratis Sua welSi,
male mTeli imperiis centri gaxda da udidesi qalaq uris brwyinvalebac ki daCrdila,
Tumca yvelaze didi wvlili qalaq babilonis ayvavebaSi mainc xamurabis ekuTvnoda.
162 nawili III - wina aziis qveynebi

4. axali babilonis samefo


(Zv.w.aR. I aT. - Zv.w.aR. VII-VI ss., (Zv.w.aR. 625-539 ww.))

Zv.w.aR. 605 w-s ganadgurebuli babilonidan gadarCenili mcxovreblebi ar


Tvlidnen Tavs damarcxebulad. koloniebma rogorc ki igrZnes asureTis dasusteba,
babilonis meTaurobiT (midielebi da skviTebi) asureTis winaaRmdeg daiwyes omi,
romelic 30 wels gagrZelda. ninevia daipyres da gaanadgures.
asureTis mefem sinaxeribma (sargon I -is Svili) Zv.w.aR. 689 w-s babiloni aiRo da
gadawva. man tigrosisa da evfratis SemaerTebeli 60 km. sigrZis arxi miwiT amoavso, raTa
wyliT daefara babiloni.
sinaxeribis Svilma, asarxadonma, mamis borotebis dasafaravad es ukeTureba
babilonis uzenaes RvTaebas - marduqs daabrala, rac, TiTqos, misi brZanebiT Sesrulda.
asarxadonma mravali monis daxmarebiT daiwyo Tavisi winamorbedis mier dangreuli
babilonis aRdgena, am dros asureTi ukve sustdeba. es procesi Zv.w.aR. 678 wlidan
daiwyo.
Zv.w.aR. VII s-Si asureTis aRmosavleTiT gaCnda axali saxelmwifo midia (iranuli
tomebisagan Semdgari). misi mefe kiaksari daukavSirda qaldevel mefe nabopalasars,
romelic ukve daepatrona babilons da misi daxmarebiT moindoma gasworeboda asureTs.
Zv.w.aR. 605 w-s maT SeerTebuli ZalebiT aiRes ninevia. nabopalasarma gaanadgura
dasustebuli asureTis saxelmwifo, daangria misi qalaqebi, SemoierTa mTeli
finikia, siria, palestina da sxv. Zv.w.aR. 605-563 ww-Si misma Svilma nabuqodonosor I -m
(nabuqadanaser I ) gaagrZela dampyrobluri politika.
Zv.w.aR. VII s. bolos nabuqodonosor I -m gaagrZela nabopalasaris mier dawyebuli
babilonis aRorZineba da, Sesabamisad, qveynis sxvadasxva qalaqic aRadgina. man daipyro
iudevelTa samefo Zv.w.aR. 586 w-s da iqidan babilonis asaSeneblad wamoiyvana monebi.
nabuqodonosors colad hyavda midieli qali amita. Tavisi mmarTvelobis bolos is
mZime seniT daavadda da Zv.w.aR. 562 w-s gardaicvala.
qaldevel mefeTa meSveobiT babilonma miaRwia zeobas, magram es didxans ar
gagrZelebula, daaxloebiT 90 weli. Zv.w.aR. 538 w. sparselebma daipyres qalaqi babiloni,
magram is ar gaunadgurebiaT. sparselebi imave adgilebidan iyvnen, saidanac midielebi,
anu axlandeli iranidan.
saerTod, axalbabilonur kulturas safuZveli Caeyara nineviis dacemidan 70
wlis Semdeg da sparselebis mier mis aRebamde Zv.w.aR. 607-532 ww-Si nabuqodonosoris
Semdeg mefobda nabonidi, romelmac mniSvnelovani veraferi Semata babilons, TumcaRa
qalaqi uri aRadgina. babilonis gaZlierebam imsxverpla nabonidi. rodesac mefe
kirosi babilonis asaRebad sparseTidan daiZra, mas winaaRmdegoba aravin ar gauwia.
ufro metic, nabonidis erT-erTma winamZRolma, gobriam, gauRo mefis jars kari.
mefe kiross SuamdinareTSi araferi ar daungrevia vinaidan is Sevida iq, rogorc
ganmaTavisuflebeli.
nawili III - wina aziis qveynebi 163

Savi zRva

kasp
iis
zRv
urartu

a
xatuSaSi
xeTebi xu
ri
T
eb
i
dur-Saruqini

kia
ninevia

ti
fini

gr
asuri

os
xmelTaSua zRva mari

i
ekbatani
ev asureTi
fr
at
i aqadi elami
babiloni
sparseTi

uruqi
pasargadi
uri
persepolisi
1

asu
ninevia
ev

re
fr
va

Ti
at

ti
zR

asuri gr
a
Su

os
Ta

i
el
xm

babiloni
Sumeri sp

3 uri
ar
se
Ti
sy
ur

wiTeli
e

zRva
2

5
1. wina azia
2. lursmuli damwerlobis teqsti
3. babilonis samefo Zv.w.aR. 1750 wels
4. zikurati
5. qalaq uruqis wiTeli taZris svetebi
6
164 nawili III - wina aziis qveynebi

11
8

10 9 12

6. qalaq uris zikurati (rekonstruqcia) 10. qvis svetis zeda nawili


7. qalaq uris mTvaris RmerTis nanus zikurati 11. qalaq nineviaSi aRmoCenili firfita
(dRevandeli saxe) lursmuli damwerlobis teqstiT
8. mefe xamurabi 12. gilgameSi
9. qvis sveti, xamurabi da mzis RmerTi SamaSi
nawili III - wina aziis qveynebi 165

Tavi II. SuamdinareTis qveynebis arqiteqtura

II-1 axali babilonis samefos qalaqi babiloni


(Zv.w.aR. VII-VI ss.)

axali babilonis samefos arqiteqturuli Zeglebi SedarebiT ufro kargadaa


Seswavlili, vidre SuamdinareTis istoriis sxva periodebisa. es SesaZlebeli gaxda
germanel arqiteqtor robert koldeveis mier Catarebuli gaTxrebis Sedegad (1898-
1917 ww.), romlebic 19 weli gagrZelda. pirveli cnobebi babilonis Sesaxeb gvxvdeba
legendaSi aqadis mefe sargonze (Zv.w.aR. 2400 w.), romelmac CaaxSo ajanyeba Tavis mier
dapyrobil qalaqSi. babilonis Sesaxeb cnobebi Semogvinaxa aseve herodotem, romelmac
Zv.w.aR. V s-Si imogzaura babilonSi da aRwera igi. misi iq yofnis dros babiloni iseTive
iyo, rogoric mefe nabuqodonosoris dros. SemorCenilia ara marto herodotes mier
aRwerili babiloni, aramed mefe nabuqodonosoris mier mSeneblobis procesis aRwerac,
romelic londonSi, britaneTis muzeumSi, inaxeba Tixis firfitebze.
qalaqi babiloni (nax.1) Tanamedrove erayis teritoriaze, axlandeli qalaq
alhilahis adgilas mdebareobda. Zvelad adgilobrivi mcxovreblebi mas ”babilis”
uwodebdnen, rac aqaduridan momdinareobs da niSnavs ”RvTis karibWes”. berZnebma
uwodes ”vaviloni”. erayelebi ki dRemde - ”babilons” uwodeben. is daumTavrebeli
qalaqis sinonimadac iqca. qalaqis daarsebaze sxvadasxva mosazreba arsebobs. zogi
amtkicebs, rom is asurelma mefem ninim daaarsa, zogs miaCnia, rom - belam, zogic mis
saxels semiramidas ukavSirebs. amboben, rom qristeSobamde 2000 wliT adre am qalaqis
asaSeneblad asureTidan mravali xuroTmoZRvari da 2 mln. muSa dauqiravebiaT. qalaqi
babiloni Seiqmna gansazRvruli gegmis mixedviT da 10 wlis ganmavlobaSi arqiteqturul
ansamblad Camoyalibda. marTalia, Zveli aRmosavleTis istoriaSi qalaqebis mSenebloba
mimdinareobda swored aseTi, erTiani gegmis mixedviT, magram babilonSi, Zveli samyaros
istoriaSi, pirvelad iyo mcdeloba mravalaTasiani mosaxleobis mqone didi qalaqis
gaazrebuli dagegmarebisa (mkvlevris e. ungeris monacemebiT 200000 macxovrebeli).
Zv.w.aR. VII-VI ss-Si babilonis gegma warmoadgenda araswori formis oTxkuTxeds,
farTobiT 10 km2 (nax.2). gverdebi orientirebuli iyo qveynis mxareebis mixedviT. mdinare
evfrati mas or nawilad yofda: aRmosavleTis napirze - Zveli qalaqi, dasavleTisaze -
axali qalaqi, romelic faqtobrivad babilonis gareubnad iTvleboda. mniSvnelovani
nagebobebi ganlagebuli iyo Zvel qalaqSi. is axal qalaqs ukavSirdeboda xidiT, romlis
xismalian konstruqcias iWerda qvis xarebi. xidis sigrZe 115 m. yofila, sigane ki - 6 m-i.
herodotes aRweriT, es xidi Rame iweoda. sul babilonSi 53 msxvili taZari da ramdenime
aseuli gansawmendeli idga.
babiloni garSemortymuli yofila sami rigi kedliT. pirveli 7 m. sisqis
gamoumwvari aguris kedeli, Semdeg, 12 m-is daSorebiT - meore 7,8 m. sisqis gamomwvari
aguris, bolos ki - uSualod Rrma TxrilTan mdebare qvis 3,3 m. sisqis kedeli. maT garda,
arsebobda ori rigi gamouwvavi aguris Siga kedlebi. babilonis kedlebis sigrZe 18 km-s
utoldeboda, xolo qalaqis Siga kedlebi, mdinaris marjvena sanapiroze mdebare ”axali
qalaqis” CaTvliT, Seadgenda 8150 m-s. dacviTi kedeli mihyveboda evfratis napirsac.
mdinaris gaswvriv maTi sigane 7,0 da 7,8 m-is toli iyo, anu maTze oTxcxeniani etlic ki
gaivlida. kedlebis saerTo sisqe 30 metri yofila. yovel 20 m-Si maT hqondaT koSkebi,
romlebic zeda nawilSi dakbiluli iyo.
Siga kedels hqonda cxra karibWe da dakbiluli koSkebi-kontrforsebi. am
karibWeebidan iwyeboda cxra prospeqti, grZeli, swori quCebis qseli, e.w. procesiebis
gzebi. es TeTri kiris filebiT mokirwyluli gzebi qalaqs mTel sigrZeze kveTdnen da
yofdnen kvadratebad. maT uerTdeboda viwro quCebi, Sesaxvevebi, Cixebi (maTi sigane - 4
m.), romlebic SesaniSnav gegmarebiT perspeqtivas qmnida. am prospeqtebs da maT Sesabamis
karibWeebs babilonis RmerTebis saxelebi ewodeboda (aRmosavleTiT - marduqisa
da ninurtis, dasavleTiT - adadis, CrdiloeTiT - lugalgiris, iSTarisa da sinas,
samxreTiT - enlilis, uraSisa da SamaSis). dagegmarebuli iyo zogierTi sacxovrebeli
kvartalic, Tumca procesiebis gzebis mimdebare ganaSenianeba stiqiurad xdeboda.
166 nawili III - wina aziis qveynebi

qalaqis regularuli dagegmarebis aseTi principi elinizmis epoqaSi berZnebma da


romaelebma aiTvises. herodote werda: ”babiloni isea gaSenebuli, rogorc arc erTi
CvenganisTvis cnobili qalaqi. is savsea sam da oTxsarTuliani saxlebiT”.
iSTaris mTavari karibWis win mdebare nakveTis kedlebi mopirkeTebuli iyo
lurji moWiquli aguris filebiT - SorenkecebiT, romelTa fonze ikveTeboda lomebis
reliefuri gamosaxulebebi - TeTri lomebi - yviTeli fafrebiT (nax.3), yviTlebi -
wiTeli fafrebiT. 25 m. siganis gzis es nawili warmoadgenda iSTaris karibWis winkars.
frizebis saerTo sigrZe Seadgenda 180 m-s.
iSTaris karibWe (nax.4, iSTari - aiburSabu siyvarulis, nayofierebisa da omis
qalRmerTi) Sedgeba ori didi Siga da ori patara gareTa koSkisgan, romlebic aseve
mopirkeTebulia lurji moWiquli filebiT. 12 m. siganis karibWis zomebi kvadrats
uaxlovdeba. aq vxvdebiT TaRovan-kamarovan gadaxurvas. karibWis TaRis sigane 4,5 m-s
aRwevda, simaRle ki - 9 m-s. karibWis arqiteqturuli gadawyveta ukavSirdeba ufro
adreuli periodis princips - vertikaluri moculobebis martiv ritmul monacvleobas.
saerTo ritmis Sesaqmnelad ansamblSi erTdroulad gamoiyenes brtyeli da amoweuli
gamosaxulebebis rigebi. erTmaneTs enacvleba TeTri xarebisa (nax.5, simboloa iSTaris)
da yviTeli urCxulebis (grifonebis anu ”muSruSebis”, simboloa marduqisa, romelic
babilonis mTavari RvTaeba da nayofierebis RmerTia. mas berZnebi ”bela zevss”
uwodebdnen) reliefuri gamosaxulebebi (nax.6). maT xorkliani tani, morielis kudi,
gvelis Tavi da kiseri, wina fexebi katis da ukana fexebi mtacebeli frinvelis aqvT.
maTi simaRle 1 m-i, sigrZe-1,5 m-ia. aq aSkarad ikveTeba Ria da muqi fonebis monacvleoba,
rac xels uwyobs SuqCrdilis TamaSs kedlis zedapirze. es gaazreba quCis sazeimo
xasiaTs avlens. babilonis arqiteqturaSi siaxlea ferTa gamis farTod gamoyeneba.
garda bunebrivi TeTri da Savi ferebisa, romlebic aqvs babilonis samSeneblo teqnikas
(kedlebis SeTeTreba TeTri kiriT, zedapirebis bitumiT dafarva), Semodis lurji da
yviTeli ferebi, romlebic damaxasiaTebelia garemomcveli landSaftisTvis. moWiquli
filebis wyalobiT qalaqis centraluri nawili wiTel-yviTeli da lurj-cisferi
ferebiTaa akaSkaSebuli. dRes rekonstruirebuli iSTaris karibWe mdebareobs berlinis
saxelmwifo muzeumSi, xolo misi nangrevebi erayis teritoriaze darCa (nax.7).
”procesiebis gza” qalaqis mTavar magistrals da aseve mis mTavar RerZs
warmoadgens (nax.8). is orive mxridan 7 m. simaRlis yru kedlebiTaa SemosazRvruli,
800 m-ze iWimeba da kveTs TiTqmis mTel qalaqs, Crdilo-dasavleTidan samxreT-
aRmosavleTisken gza 1600-iani kuTxiT ixreba CrdiloeTisken. zogi am gzas ”sikvdilis
gzasac” uwodebda. is aerTebs qalaqis mTavar marduqis taZris nakveTs, esagilas,
CrdiloeTis mTavar iSTaris karibWesTan. 7,5 m. siganis es gza mokirwyluli iyo TeTri
kirqvisa da wiTeli breqCiis filebiT. filebis ukana mxares ewera: ”me nabuqodonosorma,
babilonis mefem, nabopalasaris Svilma davage qvis filebiT es procesiebis gza
uzenaesi RvTaebis marduqisTvis. o, marduq, o, dido mbrZanebelo, miboZe maradiuli
sicocxle”. gzis orive mxares kedlebze gamosaxuli iyo aseve 1 m. simaRlis kudaweuli
da kuddaweuli yviTelfafriani lomebis 120 reliefuri gamosaxuleba, TiTo mxares
- 60-60. isini TiTqos mihyvebodnen msvlelobas marduqis taZrisken da xazs usvamdnen
ceremoniis mniSvnelobas. samxedro istorikosebi am gzas dacvis sistemis nawiladac
miiCneven. dRes is nawilobrivaa SemorCenili, xolo berlinis muzeumSi SesaZlebelia
aRdgenili procesiebis gzis naxva (nax.9).
nabuqodonosor I -is CrdiloeTis sasaxle iSTaris karibWis marjvniv, qalaqis
kedlis gareTa mxridan, mdebareobda. mas samxreTis sasaxlisgan swored es kedeli
yofda. am sasaxleSi, anu e.w. sasaxlis muzeumSi, inaxeboda axalbabiloneli mefeebis
nadavli, qandakebebi da sxva Zvirfasi nivTebi.
nabuqodonosor I -is samxreTis sasaxle SedarebiT kargadaa Semonaxuli (nax.10).
is idga maRal, 30-metrian aguris terasaze da iyofoda or, aRmosavleT da dasavleT
nawilad, gegmaSi warmoadgenda araswori formis trapecias da moicavda TiTqmis erT
RerZze, erTmaneTis miyolebiT ganlagebul xuT ezos. isini aerTianebdnen sasaxlis
nawilebs, romlebSic Sesvla SeiZleboda aRmosavleTis erT-erTi mokle gverdidan.
saTavsebi jgufdeboda ezoebis garSemo, romelTa anfiladis saerTo sigrZe 300 m-s
aRwevda. varaudoben, rom 172 oTaxi 52000 m2 farTobze iyo ganTavsebuli. Zv.w.aR. IV s-Si
nawili III - wina aziis qveynebi 167

sasaxle aleqsandre makedonelis rezidenciad iqca, xolo sparselTa batonobis dros


sabolood ganadgurda.
aRmosavleTiT mdebare pirveli nawili sasaxlis dacvis, garnizonisTvis iyo
gankuTvnili. savaraudod, am nawilis Crdilo-aRmosavleT kuTxeSi, maRal aguris
TaRebze, gaSenebuli yofila cnobili ”semiramidas dakidebuli baRebi” (nax.11),
msoflios Svidi saocrebidan erT-erTi. es baRebi nabuqodonosorma miuZRvna Tavis
midiel cols, amitas, radgan misTvis ucxo iyo babilonis brtyeli da utyeo landSafti.
Tavad semiramida asureTis dedofali iyo, romelic moRvaweobda Zv.w.aR. IX s-Si. Zvelma
berZnebma dakidebuli baRebis ageba ratomRac dedofal semiramidas daukavSires. Tu
ratom ewoda am baRebs misi saxeli, axla rTuli dasadgenia. mas, ra Tqma unda, araviTari
kavSiri ar hqonda babilonis dakidebul baRebTan. dRes SemorCenilia mxolod nagebobis
sardafis nawili, romelic gegmaSi araswor oTxkuTxeds qmnida. mis CrdiloeT da
aRmosavleT nawilebs sasaxlis gareTa kedlebi warmoadgenda, xolo danarCeni ori
mxridan Tavisi kedlebi hqonda, romlebsac Siga mxridan emijneboda erTnairi kamarovani
saTavsebi. centrSi damoukideblad aRemarTaT kvadratuli saTavsi, romlis uecari
CamoSla gareTa nawilebs ar daazianebda. yvelaze grZeli, Siga kedlis sigrZe 42 m-i iyo.
Sesasvleli samxreTidan mdebareobda. SigniT or rigad masiuri kamarebiT gadaxuruli,
ToTxmeti kamera ganTavsda. kamarebi eyrdnobodnen gareTa kedels da gareTa kamarovani
kamerebis rigs. dakidebuli baRebis sarTulebi terasebad viTardeboda. maTi saerTo
simaRle 28 m-s aRwevda da zeda nawili gareTa kedlebis simaRles utoldeboda. aq
vlindeba babilonelebisTvis kargad nacnobi zikuratebis vertikaluri ganviTarebis
principi. swored rom, zogierTi zikuratis iarusebis nawilobrivi gamwvaneba gaxda
dakidebuli baRebis Seqmnis winapiroba. miwiszeda nawili, savaraudod, Sedgeboda
miwisqveSa nawilSi kamarovani gadaxurvis mqone kamerebis kedlebis msgavsi masiuri
svetebisa da kedlebisgan (nax.12). kamarebze gadebuli iyo didi zomis qvis filebi,
Semdeg - aguris fena, bitumi, lerwami, tyviis fena wylis SesaCereblad, da bolos,
miwis sqeli fena, romelzedac izrdeboda xeebi. mcenareebi etlebSi Sebmuli xarebiT
CamohqondaT sxvadasxva qveynidan. baRebs rwyavdnen wylis asaqaCi borblis saSualebiT.
I aTaswleulis bolos wyaldidobam gamorecxa saZirkveli da TaRebi CamoiSala.
oTxkuTxa formis ezos Semcveli meore nawili gankuTvnili iyo mefesTan
daaxloebuli pirebisa da momsaxure personalisaTvis.
sasaxlis mTavar centrs warmoadgenda mesame, kvadratuli ezo, romlis SuaSi iyo
Wa. ezos samefo darbazis daniSnuleba hqonda. mis (farTi 55X60 m.) samxreTiT mdebareobda
ganTqmuli nabuqodonosoris samefo darbazi. is ezos ganivad ganTavsda. misi zomebi
18X52 m-s utoldeboda. kedlebis sisqe ki 7 m-s aRwevda. lurjad moWiquli agurebiT
mopirkeTebul fasadze gamosaxuli iyo yviTeli svetebi, cisferi oTxvolutiani
kapitelebiT. svetebis Tavze gadioda cisferi rombebiani frizi, Semdeg - moTeTro-
moyviTalo palmetebisa da lotosis yvavilebis rigebi. qveda mxares amSvenebda
mesopotamiisTvis damaxasiaTebeli lomebis frizi (nax.13). sami Riobis saSualebiT
SeiZleboda moxvedra ufanjro darbazSi, romelic, savaraudod, gadaxuruli yofila
18 m-iani kamariT.
centraluri Riobis win, sataxto darbazis kedelSi, arsebobda niSa, sadac idga
mefis taxti. aqedan mefe Tvalyurs adevnebda ezodan momsvlelebs, xolo isini ki ezodan
xedavdnen brwyinvale samxreTis kedels da mis fonze TaRovan RiobebSi - mefis taxts.
aqve kedelSi gaWrili kariT SeiZleboda moxvedra oTaxebSi, saidanac gamodioda mefe.
sasaxlis dasavleTis nawili kedliT mTavar sasaxles emijneboda. ori
kvadratuli ezo mefis mosasvenebelisa da sacxovrebeli nawilis centrs warmoadgenda.
mesopotamiuri tradiciis Sesabamisad, sacxovrebeli nawili orientirebuli iyo
CrdiloeTisken. am ezoebis garSemoc saTavsebis sxvadasxva jgufi arsebobda.
”wminda teritoria” - esagila (nax.14) iwyeboda nabuqodonosoris sasaxlis
Semdeg. teritoria 30 ha-s Seadgenda. axal qalaqs mTel siganeze kveTda RmerT adadis
procesiebis gza, romelic miemarTeboda mdinarisken. mdinareze gadebul masiuri qvis
blokebisgan agebul xids 5 sayrdeni hqonda. sayrdenebi erTmaneTTan SeerTda rkiniTa
da tyviiT. wiTeli aguriT mokirwyluli xidi dafaruli yofila asfaltiT. didi zomis
”wminda teritorias” gars ertya ormagi kedeli, romelSic 12 Sesasvleli-karibWe
168 nawili III - wina aziis qveynebi

arsebobda. xidi miemarTeboda mTavari ”wminda karibWisken”. nakveTis CrdiloeTi mxare


Sedgeboda sami ezosgan - dasavleTidan aRmosavleTisken gaWimuli CrdiloeTis ezo,
mdinaris gaswvriv gaWimuli dasavleTis yvelaze viwro ezo da bolos mTavari ezo,
romelsac ekava danarCeni farTi.
mTavari ezos samxreT-dasavleT kuTxeSi aRmarTuli zikurati, e.w. etemenanki,
Svidsafexuriani iyo (nax.15). Sumerulad niSnavda - ”cisa da miwis daarsebis saxls”
(cnobilia babilonis godolis saxelwodebiT). is areulobisa da aRrevis simboloa.
zogierTi mecnieris varaudiT, sityva ”babiloni” ukavSirdeba asurul sityvas
”balals”, rac arevas niSnavs da nawilobriv mainc naTels hfens legendas enebis aRrevis
Sesaxeb. misi garegani saxis Sesaxeb cnobebi antikurma mwerlebma Semogvinaxes, kerZod,
herodotem da Zv.w.aR. I I aTaswleulSi TviT babilonelebma. babilonis arqiteqturaSi
zikurati mogvagonebs 2000 wliT adre agebul oTxsafexurian zikurats urSi. es ki,
TavisTavad, Sumerebis arqiteqturasTan tradiciul kavSirs adasturebs. meore mxriv
ki xazs usvams arqiteqturis mniSvnelobas politikurad da ekonomikurad aRzevebul
nabuqodonosoris babilonSi.
germaneli arqiteqtoris, robert koldeveis, monacemebis mixedviT etemenankis
zikurati vrceli ezos siRrmeSi, asimetriulad idga. is dominirebda mTel qalaqze.
gaTxrebis Sedegad dadginda babilonis koSkis saZirkvlis adgilmdebareoba da im
adgilas Rrma ormos naSTebi. herodotes aRweriT, koSks 8 iarusi hqonda. qveda, pirveli
iarusis sigane 180 m. iyo. koldeveis aRweriT arsebobda 7 iarusi, romelTa kvadratuli
fuZis (91,5X91,5 m.) simaRle 33 m-s aRwevda. meore iarusisa - 18 m-s, mesame, meoTxe, mexuTe,
meeqvse - 6 m-s, meSvide - 15 m-s. ar SeiZleba ar davujeroT koldeveis, Tumca herodotes
dros, savaraudod, arsebobda kidev erTi terasa, romelic droTa ganmavlobaSi
miwasTan gasworda da koldeveim mas ver miakvlia. gamouwvavi agurisa da Tixatkepnilis
masiuri fenisgan agebul zikuratis Suaguls (60X60 m.), oTxive mxridan gars ertya 15 m.
sisqis gamomwvari aguris kedlebi. bitumiT dafarul am kedlebze amokveTili iyo mefis
Stampebi (misi saxelis ukvdavsayofad).
rekonstruqciis mixedviT zikuratis kedlebi odnav ixreboda da maTi
zedapiri iyofoda sworkuTxa SverilebiT TiTo mxridan - 12-12-ad (nax.16). samxreT-
aRmosavleTidan koSkze adioda 60 m. sigrZisa da 9 m. siganis kibe. aseTive siganis ori
kibe miemarTeboda samxreT-aRmosavleTis fasadis pirvel iaruszec. iarusebze asvlac
kibeebiT iyo SesaZlebeli. yoveli iarusi winaze Seweuli iyo, amitom iqmneboda mcire
Semosasvleli moedani. iarusebi simbolurad gamoxatavdnen Svid zeciur sxeuls (mze,
mTvare da imdroisTvis cnobili xuTi planeta - saturni, iupiteri, marsi, venera,
merkuri). maTi Seferilobac, savaraudod, ukavSirdeboda ciur sxeulTa ferebs: pirveli
iarusi bitumis feris gamo Savi iyo (Savi saturnis feria), danarCeni iarusebis zedapiris
dafarva simboluri iyo: meore sarTuli TeTri kirqvisa, mesame - wiTeli gamomwvari
agurisa (Ria wiTeli - marsisa), meoTxe - muqi mowiTalo-moyavisfro filebiT (muqi
wiTeli - iupiterisa), mexuTe - vercxlisferi (mTvaris feri), meeqvse - oqrosferi (mzis
feri), meSvide - lurji (lurji - merkurisa). aseTi ferTa gama dResac SenarCunebulia
borSipas taZris nangrevebze da iqac simboluri datvirTva aqvs.
zikurats agvirgvinebda gamomwvari agurisgan agebuli, lurjad moWiquli
filebiT mopirkeTebuli 15 m. simaRlis marduqis taZari, romlis saxuravze idga
nayofierebisa da mzis simbolo - xaris brinjaos (an mooqrvili) ori rqa. taZarSi
inaxeboda: oqros sareceli, savarZlebi, magida. qurumebis azriT, TviT RmerTi modioda
aq Ramis gasaTevad, irCevda adgilobriv qaldevel qals da Rames masTan erTad atarebda.
aqve inaxeboda marduqis oqros qandakebac, romelic Semdeg mefe qserqsem iranSi waiRo.
zikuratis mTliani simaRle 90 m-s aRwevda. cnobili ar aris, Tu rogor naTdeboda
taZari.
etemenankis zikurati, romelic qalaqis nebismieri wertilidan moCanda, arc
erTi gzis daboloebas ar warmoadgenda. iSTaris karibWidan mimavali procesiebis
gza midioda etemenankis ”wminda karibWesTan”, romelic ixsneboda weliwadSi mxolod
sami dRe. procesiis monawileni swori kuTxiT uxvevdnen karibWisken da Sediodnen
esagilas teritoriaze, sadac maT win aRimarTeboda zikurati. mis vertikalurobas
gansazRvravda simaRleSi asuli iarusebi, pilastrebiT danawevrebuli zedapiri da
nawili III - wina aziis qveynebi 169
zeviT mdgari taZari, romlis simboluri datvirTva gamoxatavda swrafvas zecisken.
qalaqis erTferovani ganaSenianebis fonze feradi zikurati gamoirCeoda Tavisi
didebulebiTa da mniSvnelobiT, romelic avlenda ”cisa da miwis kavSirs”. mravali
avtoris mier gamosaxuli babilonis godoli, marTlac rom, cas swvdeba da RmerTTan
kavSirze miuTiTebs (nax.17, 18, 19)
herodote werda: ”xalxi jer gamodioda qveda taZridan, sadac marduqis
qandakebis win msxverpls swiravda. am taZarSi ”bela zevsis” uzarmazari oqros
qandakeba mdgara, romlis gverdiT idga oqros magida, skami - fexebis dasawyobad da
taxti. am nivTebis dasamzadeblad daxarjula 800 talanti oqro. taZris win aRmarTul
oqros sakurTxevelze swiravdnen axalgazrda cxovelebs, xolo iqve mdgar meore
sakurTxevelze - beber cxovelebs. aqve aRumarTavT kidev erTi oqros qandakeba,
romlis nadavlad waReba sdomebia dariuss, magram ver mouxerxebia. msxverplSewirvis
ceremoniis Semdeg xalxi kibeebiT adioda babilonis koSkis pirvel iarusze, qurumebi
ki Siga gasasvlelebiT adiodnen zikuratis zeviT ganlagebul marduqis taZarSi”.
asureTis mefem sinaxeribma zikurati daangria, xolo aRadgines misma Svilma
asargadonma da SviliSvilma asurbanifalma (xuroTmoZRvari aradaxeSu). axalbabilonis
mefeebis mefobis dros is aRadgines. mogvianebiT koSki nawilobriv daingra sparselTa
batonobis periodSi Zv.w.aR. VI s-Si, rodesac sparseTis mefem, qserqsem, babiloni
daipyro. Zv.w.aR. IV s-Si aleqsandre makedonelma gadawyvita misi aRdgena. Zveli koSki
daSala, magram veRar moaswro axlis aSeneba.
wminda adgilis CrdiloeTiT da samxreTiT idga sxva RvTaebebis taZrebi - RmerT
ninurti exatutilas, qalRmerT ninmax-emaxisa, gulasa da sxvaTa. axalbabilonis
taZrebSi dominirebda grZivi RerZuli dagegmareba, rac kargad vlindeboda iSTaris
karibWis marcxniv ganlagebul nin-maxis taZarSi, romlis ezos garSemo saTavsebi
asimetriulad iyo ganlagebuli.
babilonis arqiteqturis ZiriTadi principebia: sworxazovneba, mkveTrad
gamoxatuli kuTxeebi mrudi gamoyenebulia mxolod TaRebSi, gamoweul nawilebSi
horizontaluri danawevreba ixmareba, romelic xazgasmulia kedlebis, karibWeebis,
taZrebis dakbiluli daboloebebiT. zikuratebis qveda iarusebis mcire daxriloba
maT simyareze miuTiTebs. es kompleqsi warmoadgens xelovnebaTa sinTezis saukeTeso
magaliTs. aq arqiteqturas brwyinvaled erwymis feri da dabali reliefi.
Tu dRes ierusalimi wminda miwadaa aRiarebuli, babilonis miwa, sadac babilonis
godoli, anu zikurati aSenda, codvilTa miwadaa miCneuli. dResdReobiT qalaqi
babiloni dangreulia da misi Tavdapirveli saxiT aRdgena SeuZlebelia (nax.20).
170 nawili III - wina aziis qveynebi

CrdiloeTis
sasaxle

as
nabuqodonosoris sin bWe
i
sasaxle kar

iSTaris karibWe
iris
alg i
lug ibWe
kar Zvel
qis
ar du e
m ibW
mdinare evfrat

kar

zikurati
i
axal laqi
proc

qa
i

esieb

marduqis
xidi taZari tis
is gz

inur We
n ib
adadis kar
a

karibWe
i is
arx o sor
qi on eli
qala qod a ked
s
aSi bu
na reT
ur ibWe
kar ga

is
SamaS
bWe
kari

2
nawili III - wina aziis qveynebi 171

3 5

7
1. qalaqi babiloni, Zv.w.aR. VII-VI saukuneebSi
2. qalaqis gegma
3. frizi, yviTelfafriani lomis gamosaxulebebi
4. iSTaris karibWe (rekonstruqcia)
5. TeTri xaris gamosaxuleba iSTaris karibWeze
6. urCxulis, anu “muSruSis” gamosaxuleba
iSTaris karibWeze
7. karibWis dRevandeli saxe
8. procesiebis gza (rekonstruqcia)
9. aRdgenili procesiebis gzis frizi (berlinis
8 muzeumi)
172 nawili III - wina aziis qveynebi

d d g b a

9 10

12

11

14

10. nabuqodonosor I -is samxreTis sasaxle


(a. dacvisTvis gankuTvnili pirveli ezo,
b. meore ezo momsaxure personalisTvis,
g. centraluri, mTavari sataxto darbaz,
d. sacxovrebeli nawili, e. sataxto darbazi,
v. semiramidas dakidebuli baRebi)
11. semiramidas dakidebuli baRebi
(rekonstruqcia)
12. semiramidas dakidebuli baRebi (Wrili)
13. nabuqodonosor I -is sataxto darbazis
kedeli
13 14. qalaqi babiloni. xedi mdinare evfratidan
nawili III - wina aziis qveynebi 173

Tavi III. asureTis samefos arqiteqtura


(Zv.w.aR. I aTaswleuli)

istoria. Zv.w.aR. IV-II aTaswleulSi CrdiloeT mesopotamiaSi Camoyalibebas


iwyebs momavali asureTis samefo. Zv.w.aR. I aTaswleulSi asureTi CrdiloeTidan
SemosazRvruli iyo nawilobriv dRevandeli somxeTisa (urartu) da Crdilo-
aRmosavleTidan nawilobriv dRevandeli qurTistanis (midia) mTebis jaWviT,
samxreTidan - babiloniT. faqtobrivad misi sazRvrebi gadaWimuli iyo xmelTaSua
zRvidan sparseTis yuremde. teritorias anoyierebda da rwyavda mdinare tigrosi. misi
uZvelesi mosaxleoba iyo xuriTebi (subaruli tomebi), xolo mogvianebiT es teritoria
daikaves semiturma tomebma - Tavdapirvelad aqadelebma, Semdeg arameelebma. Zv.w.aR.
I I-I aTaswleulis mijnaze aq Camoyalibda saxelmwifo Sereuli mosaxleobiT, romelsac
bevri ram akavSirebda SuamdinareTSi gabatonebul Sumerul-aqadur samxreTTan. es
gansxvavebuli tomebi TandaTan Camoyalibda erTian asurel xalxad, romelmac Seqmna
samxedro-biurokratiuli saxelmwifo, mudmivi jariTa da cxenosanTa danayofiT.
Zv.w.aR. XVs-Si asureTi miTanias emorCileboda. asureTis Camoyalibeba ZiriTadad
daiwyo Zv.w.aR. XIV s-idan, xolo Zv.w.aR. I aTaswleulSi, dapyrobiTi omebis Sedegad,
asureTi ukve gvevlineba wina aziis wamyvan da mZlavr saxelmwifod. Zv.w.aR. VII s-Si is
ipyrobs mTel wina azias da egviptes. am dros, kerZod, mefe asurbanifalis dros, Zv.w.aR.
668-626 ww-Si, man zeobas miaRwia.
asureTi araTanabrad viTardeboda. Zlierebas da ayvavebas mosdevda dacemisa da
daqveiTebis periodi. ayvavebis dros Sesabamisad izrdeboda samSeneblo samuSaoebi –
gansakuTrebiT Zv.w.aR. XIV-XII ss-Si (Zv.w.aR. 1400-1130 ww.) da Zv.w.aR. IX-VII ss-Si (Zv.w.aR. 885-
612 ww.). es is dro iyo, rodesac mefe tigratpalasar I I-m Camoayaliba didi Zlevamosili
samefo. TiToeuli es periodi moicavda oras ormocdaaT wels. Tumca dedaqalaqad
rCeboda qalaqi asuri (“asuri” daedo safuZvlad qveynis saxels), magram Zv.w.aR. IX-VII ss-
Si sxvadasxva mefis rezidenciebad sxvadasxva qalaqi iTvleboda: qalaqi kar-tukulti-
ninurta - mefe tukulti-ninurta I (Zv.w.aR. XII s.), qalaqi kalxu, Tanamedrove qalaqi
nimrudi - mefe asurnasirafal I , Zv.w.aR. 883-859 ww. (Zv.w.aR. IX s.), qalaqi dur-Saruqini
- sargon I , Zv.w.aR. 722-705 ww. (Zv.w.aR. VII s. meore naxevari) da nawilobriv qalaqi ninevia,
Tanamedrove qalaqi kuinjiki - asurbanifali, Zv.w.aR. 668-626 ww. (Zv.w.aR. VII s.), (amis
damadasturebeli 5 fila qalaq kalxus sasaxlidan, 3 reliefi da 4 warwera qalaq dur-
Saruqinidan inaxeba qalaq peterburgSi, ermitaJSi).
asurbanifalis sikvdilis Semdeg, Zv.w.aR. 626 w-s, asureTze gailaSqra
iranis mTianeTidan midiam, romelsac mxari dauWira e.w. Zvelma babilonis samefom
(nabopalasaris meTaurobiT), ris Sedegadac Zv.w.aR. 614 w-s qalaqi asuri daeca, xolo
Zv.w.aR. 612 w-s ki - dedaqalaqi ninevia, romelic Zv.w.aR. 607 w-s sabolood daangries
midielebma. Zv.w.aR. 605 w-s karkemiSis brZolaSi (CrdiloeT evfrati) asureTis bolo
samxedro Zalebi babilonis jarebma gaanadgures. am periodidan gaZlierda axali
babilonis samefo.
msoflio istoriaSi asureTi iTvleba agresiul saxelmwifod. asurelebi
sastikad uswordebodnen mowinaaRmdeges: angrevdnen qalaqebs, awyobdnen masobriv
damsjel operaciebs, monebad yiddnen uamrav xalxs. amasTan, paradoqsulia, rom isini
pativiscemiT eqceodnen dapyrobili xalxebis kulturul memkvidreobas.
asureTis niadagi (tigrosis Sua dinebis gaswvriv) ufro nayofieri iyo, vidre
SuamdinareTisa. amas apirobebda kontinenturi klimati, cxeli gvalviani zafxuli
da mkacri zamTari. asureTisa da babilonis arqiteqturis msgavsebis gamo maT erTad
ganixilaven, Tumca saxezea bevri ganmasxvavebeli niSan-Tvisebac, kerZod: erTmaneTisgan
gansxvavebuli socialuri, klimaturi da geologiuri pirobebi.
arqiteqturis Taviseburebani. arqiteqturas wamyvani adgili eWira asureTSi
iseve, rogorc yvelgan Zvel aRmosavleTSi. asureTis saxelmwifos samxedro xasiaTma
garkveuli kvali daamCnia mis xuroTmoZRvrebasac. mkacrma klimaturma pirobebma
gansazRvra aseve arqiteqturis Taviseburebebic. asurelebma, romlebsac meti
ekonomikuri SesaZleblobebi hqondaT, isargebles mezobeli qveynebis gamocdilebiT,
amasTan gaaRrmaves da ganaviTares mSenebloba. ase Caeyara safuZveli TviTmyofad
arqiteqturas. asurelebma TavianT nagebobebs grandiozuloba SesZines. isini aSenebdnen
174 nawili III - wina aziis qveynebi

masiur cixe-simagreebs, brwyinvale da didebul sasaxleebs, xidebs, agebdnen qvafenil


gzebs.
asureTi mWidrod ukavSirdeboda xuriTebis (xeTebis) kulturas, magram yvelaze
metad igi Sumeruli kulturis gavlenas ganicdida. qalaq asurSi am periodis erT-erT
samlocveloSi nayofierebis qalRmerTis, inani iSTaris taZarSi ipoves qandakebebi,
romlebic Sumeruli stilis identuri aRmoCnda.
erTi SexedviT asurelebi ar qmnidnen axal arqiteqturul formebs. isini
SuamdinareTidan iRebdnen nagegobaTa tips. mag., xSiri wyaldidobebis gamo asureli
mSeneblebi myari saZirkvlebisa da monumenturi platforma-terasebis aSenebaze
zrunavdnen, magram asureTSi maT sxva datvirTva hqonda, vidre SuamdinareTSi,
kerZod, TavdacviT funqciasTan erTad arqiteqturul nagebobas miuwvdomlobisa
da didebulebis xasiaTi hqonda. aqac gvxvdeba adre arsebuli odnav saxecvlili
nagebobebi: zikurati, xeTebis ”biT-xilani” (rac sityvasityviT niSnavs “saxli-
galerea”), romlisTvisac damaxasiaTebeli iyo mTeli kompoziciis ganivad ganviTareba.
mas Sesasvleli grZeli kedlis mxridan hqonda. is calke mdgom sacxovrebel saxls
warmoadgenda, romelic Sedgeboda ramdenime oTaxisagan da siganeSi gaWimuli mTavari
darbazisagan. fasads amSvenebda ori koSki da maT Soris arsebuli Ria terasa, romlis
saxuravi eyrdnoboda or an oTx mrgval xis svets. ,,biT-xilani” - sasaxlis sataZro
nagebobis gansakuTrebuli tipicaa, anu Senobaa galereebis erTobliobiT, romlebic
mTavari fasadis mimarT paraleluradaa ganlagebuli. specialuri kibeebi ori koSkiT
garSemortymuli Sesasvlelisken miemarTeboda, romelic sazeimo karibWes hgavda,
Semdeg ki galereaSi Sedioda.
midgoma arqiteqturuli ansamblis mimarT sruliad axleburi iyo. kompleqsis
centri gaxda ara taZari, aramed sasaxle. gaCnda qalaqis axali tipi, qalaqi-cixesimagre,
mkacri dagegmarebiT. mTel mSeneblobas mefe uZRveboda. yvela agurs, romlebiTac
aSenebdnen sasaxleebs, mefis beWedi ertya da xSirad CanawerebSic aRiniSneboda mefis
roli: ”me avaSene, me aRvadgine” da sxv.
samSeneblo masala. miuxedavad imisa, rom wina aziisa da egviptis civilizaciebi
paralelurad viTardeboda, maTi arqiteqtura mkveTrad gansxvavdeboda erTmaneTisgan,
rasac samSeneblo masalebis nairsaxeoba ganapirobebda. egvipte mdidari iyo qviT,
SuamdinareTis samxreT nawilSi Sumersa da babilonSi qvisa da xe-tyis nakleboba
SeiniSneboda. aq mSeneblobaSi iyenebdnen gamouwvav agurs - alizs. marTalia, CrdiloeTi
- asureTisa da urartus mTebi, mdidari iyo wiaRiseuliT, tyiT, qviTa da sxva samSeneblo
masaliT, romliTac asureTi amaragebda samxreTs, alizi mainc rCeboda ZiriTad
samSeneblo masalad, romelsac kvadratuli aguris formas aZlevdnen. es ki TavisTavad
nagebobaTa formasac gansazRvravda. qvis damuSaveba da gamoyeneba asurelebma xeTebisa
da urartuelebisagan iswavles. mas mosapirkeTeblad, qandakebisa da saZirkvlebisTvis
iyenebdnen. Tu xeTebTan bazaltisa da granitis filebi (orTostatebi) konstruqciuli
elementis rols asrulebda, asurelebTan es mxolod Txeli, wminda dekoratiuli
alebastris filebi iyo (20 sm. sisqisa da 1-2 m. simaRlis, sigrZe 2-4 m.), romlebic sasaxlis
nagebobis kedlebs amkobda rogorc SigniT, ise fasadis mxridan. qvis cokolis zedapiri
mTlianad ifareboda reliefebiT, romlebzec gamosaxuli iyo samxedro msvleloba da
samefo nadirobis scenebi. qandakebas qmnidnen Cveulebrivi da marmarilosebri kirqvis
an bazaltisgan. iyenebdnen alebastrsac, rkinasa da brinjaosac. tyvia SemohqondaT
mezobeli qveynebidan. Tixis garda samSeneblo masalad lerwamic gamoiyeneboda.
arqiteqturuli kompozicia. asurul arqitequraSi igrZnoba rogorc xuriTul-
mcireaziuli (Zv.w.aR. I aTaswleulis Sua wlebSi asureTi miTaniis xuriTebis saxelmwifos
gavlenis qveS moeqca), aseve babilonis gavlenac, romlis kulturam gadamwyveti roli
iTamaSa asureTis xelovnebis, kerZod, sataZro arqiteqturis ZiriTadi formebisa da
midgomebis CamoyalibebaSi. garda amisa, mSeneblobis mxatvruli da konstruqciuli
principebis SemuSavebisas, asurelebma gamoiyenes bevri ram, rac isesxes dasavleTidan,
CrdiloeT siriidan.
xeTebisa da sirielebisagan asurelebma gadmoiRes cixesimagreTa mSeneblobis
gamocdileba, romelTa kedlebis qveda nawili, cokoli, uzarmazari qvis blokebisgan,
orTostatebisgan iyo agebuli, romelsac skulpturuli reliefebi amSvenebda. mTavari
Sesasvlelebis niSebi or koSks Soris CaSenebul portikebad gardaiqmneboda.
nawili III - wina aziis qveynebi 175
asurelebTan xelovnebis daniSnuleba iyo, saxeli gaeTqva gamarjvebuli
mefisTvis da amasTan erTad aesaxa saxelmwifos samxedro siZliere, aqedan gamomdinare,
gansxvavebiT egviptisa da SuamdinareTisagan, asureTis xelovneba emsaxureboda
didebulebis interesebs, Tumca mravali siuJeti, Tema, gamosaxuleba mainc religias
ukavSirdeboda. saxviT xelovnebaSi wamyvani adgili ekava samxedro Tematikas.
qalaqi. qalaqTmSeneblobaSi farTod gavrcelda qalaq-cixesimagreebisa da
gamagrebuli sasaxleebis mSenebloba. asureTis qalaqebi savaWro-samxedro funqciis
gamo savaWro magistralebis gaswvriv, mdinaris maRal ferdobebze Sendeboda.
zogierTi qalaqi, romelic Sendeboda an SedarebiT gvian periodSi ganaxldeboda,
mkacri dagegmarebiT gamoirCeoda. asureTis es qalaqebi (Zv.w.aR. XII -VII ss.) iseve, rogorc
SuamdinareTis qalaqebi, garSemortymuli iyo safortifikacio kedlebiT, romlebsac
koSkebi-kontrforsebi da maT win Rrma Txrilebi hqonda. frangi arqeologis k.andres
mier warmoebuli gaTxrebis Sedegad qalaq asurSi SesaZlebeli gaxda nawilobrivi
warmodgena Segvqmnoda qalaqis ganaSenianebaze. Zv.w.aR. VII -VII ss-Si qalaqis arqauli
saxis aRdgena swored amis Semdeg gaxda SesaZlebeli. es qalaqi mdebareobda tigrosis
marjvena sanapiroze, maRal kldeze. am erTgvar qalaq-cixesimagreSi didi taZrebi,
sasaxleebi da zikuratebi yofila Tavmoyrili, romelTagan yvelaze maRali 60 m-s
aRwevda. qalaqs gars ertya 15-18 m. simaRlisa da 6 m. sisqis bastionebiani alizis kedeli.
saZirkveli aseve masiuri qvis blokebisgan Sedgeboda. kedlebis qveda nawili TixiT
yofila mopirkeTebuli, zeda ki sxvadasxva feris moWiquli aguris cisferi da yviTeli
dakbiluli sartyliT bolovdeboda. kedlis gareTa mxares 20-metriani intervaliT
ganTavsebuliyo koSkebi, kontrforsebi, romlebic zedapirs anawevrebda. koSkebiT
SemosazRvruli gareTa karibWe emijneboda ramdenime ganyofilebis mqone grZel
saTavss. zikuratebis maRali moculoba dominirebda saxlebis brtyeli saxuravebisa
da sasaxlis nagebobebis Tavze. qalaq asurSi zikurati sami iyo _ anus da adadis ormagi
zikurati da qalaqis mTavari RvTaebis asuris zikurati.
mmarTvelebi Tvalyurs adevnebdnen, rom ganaSenianebis wesebi zustad yofiliyo
daculi. SemorCenilia mefe sinaxeribis brZaneba, romelic nineviis ganaSenianebas exeba.
am brZanebis mixedviT, mTavari quCis, procesiebis gzis sigane 26 m. unda yofiliyo, vinc
,,wiTel xazs” gadakveTda, isjeboda.
aseTi panorama warmoudgeneli iyo egviptisTvis, romelic izolirebul qveyanas
warmoadgenda. mis qalaqebs ar hqonda kedlebi, SuamdinareTisa da asureTisgan
gansxvavebiT, romlebic qalaq-saxelmwifoebs qmnidnen.
sacxovrebel saxls iseTive kompozicia hqonda, rogoric SuamdinareTSi - centris
garSemo jgufdeboda CrdiloeTisken mimarTuli sacxovrebeli oTaxebi. yru kedliT
garSemovlebuli saxlebi qmnidnen kvartlebs. saxlis Sesasvleli misive grZivi kedlis
mxridan mdebareobda. sacxovrebeli saxlis es tipi asureTis sasaxleebis kompoziciis
safuZveli gaxda. sacxovrebeli saxlebi Sendeboda alizisgan. brtyeli saxuravebi
mcired Tu ganasxvavebda SuamdinareTis saxlebisgan.
sataZro arqitequraSi mTavar rols asrulebda zikurati, romelic Sumerebisgan
gadmoiRes. zikurati simbolo, arqiteqturuli saxe iyo da ganasaxierebda RmerTs,
romelic yvelafers zemodan dahyurebda. Cveulebriv, is Svidiarusiani iyo da sxvadasxva
feriT iRebeboda, riTac ufro geometriuli Canda. erT qalaqSi SeiZleba sxvadasxva
RvTaebisadmi miZRvnili ramdenime zikuratic ki yofiliyo agebuli. xandaxan gaorebul
zikuratsac aSenebdnen - anus (cis RmerTi) taZari da adadis taZari (wvimis, elvis,
quxilis RmerTi), romlebic aSenda qalaq asurSi Zv.w.aR. XII-XI ss-is mijnaze. zikuratebs
Tan axlda ,,qveda” taZrebi, romlebic SuamdinareTis taZrebs waagavdnen. Sumeruli
tradiciiT taZari maRal terasaze igeboda, xeTebisa da xuriTebis tradiciiT ki -
taZris fasadze portiki gaCnda da saTavsebi anfiladurad ganlagda.
sasaxle asureTis teritoriaze warmoadgenda mcire zomis kompaqtur nagebobas.
zogierT maTgans hqonda grZivad ganlagebuli cela da Sesasvleli grZivi kedlis
mxridan. mogvianebiT taZris gegma samxreTis analogiurad garTulda. kerZod,
aucilebel elements warmoadgenda kedlebiT garSemortymuli ezo da masTan erTad
zikurati. taZris saTavsi wagrZelda grZivi RerZis gaswvriv.
asureTis arqiteqturaSi sasaxlis kompleqsis mSenebloba wamyvan rols
TamaSobda misi samxedro Zlierebis ganmtkicebis Semdeg da atarebda damTrgunveli
monumenturobis, Caketilobisa da miukarebeli brwyinvalebis xasiaTs.
176 nawili III - wina aziis qveynebi

III-1 sargon II-is sasaxle dur-SaruqinSi


(Zv.w.aR. VIII s. (Zv.w.aR. 712-707 ww.))

qalaq dur-SaruqinSi (nax.1, dRevandeli qalaqi xorsabadi, CrdiloeT erayi)


mdebareobda asureTis mefis, sargon I -is (nax.2) rezidencia. is Sendeboda eqvsi wlis
ganmavlobaSi, winaswari gegmis mixedviT. Zv.w.aR. 705 w-s sargoni gardaicvala da qalaqi
TandaTan daviwyebas mieca. qalaqis qveda kvartalebis gaTxrebi daiwyo XX s-is Sua
wlebidan.
qalaqi gegmaSi warmoadgenda sworkuTxa formis, 14 m. sisqis (zogan 23 m.) da aseTive
simaRlis galavniT SemosazRvrul, 280 ha-s mqone (1780X1685 m.) teritorias, daqsaqsuls
aseve sworxazovani quCebis qseliT (nax.3).
qalaqis CrdiloeT mxares, uzarmazar Tixatkepnil platforma-terasaze (1300000
m3 wyoba, daaxloebiT 10 ha.), mefis sasaxle mdebareobda (nax.4). sasaxle aSenda qalaqis
kedlis xazze ise, rom misi erTi nawili qalaqis SigniT moeqca, meore ki - mis sazRvrebs
gareT, rac dagegmarebis saintereso Taviseburebas warmoadgenda. masiuri kedliT
garSemortymuli mTeli es kompleqsi qmnida citadels, romelic icavda mas rogorc
gareSe mtrebisgan, aseve Siga areulobebisgan. usafrTxoebis mizniT asureTis mefeebi
rezidencias qalaqisgan izolirebuli citadelebis saxiT agebdnen.
yvela mxridan masiuri, 14 tonis qvis blokebiT gamagrebuli, 14 m. simaRlis
terasa daserili iyo mravali saventilacio arxiTa da sadrenaJo miliT. terasis qveS
wylis Sesagroveblad da gadasayvanad arsebobda miwisqveSa gvirabebis sistema. dur-
Saruqinis kanalizaciisa da wyalgayvanilobis sistemis xarisxi maTi Sesrulebis maRali
teqnikis Sedegia. sargonis sasaxleSi gvxvdeba TaRebi, cru da soliseburi kamarebi
(soliseburi qvebiT da aseTive nakerebiT amoyvanili kamara, rac, albaT, samxreT
SuamdinereTis gavlenaa). gansakuTrebiT sayuradReboa aguris sxvadasxva tipis wyobiT
arxebis gadaxurva (nax.5). sargonis sasaxlis platformis qveS gamavali arxi erTi
bolodan gadatixruli iyo aguris kedliT, romelsac qveda mxridan hqonda ori mili.
is Semdeg farTovdeboda da ixureboda kolofa kamariT (kolofa - elifsuri an kolofa
mrudis moxazulobis kamara). Sua nawilSi arxi mkveTrad viwrovdeboda da ixureboda
cru kamariT, romlis wyobaze zemodan gadioda kvlav kolofa kamariT gadaxuruli
derefani.
gluvi kedliT qalaqisken mimarTul platformaze adioda kibeebi da cxenebisTvis
gankuTvnili monumenturi pandusebi. aseTi terasebi, SuamdinareTisgan gansxvavebiT,
wyaldidobisgan damcav saSualebas warmoadgenda. dur-SaruqinSi maT TavdacviTi
funqcia ekisreboda, amasTan erTad, sasaxles didebul iers aniWebda.
kontrforsebiT gamagrebul qalaqis galavans 7karibWe hqonda. aqac, iseve
rogorc SuamdinareTSi, gvxvdeba kedlis zedapiris vertikaluri danawevreba Seweuli
da gamoweuli nawilebiT - kontrforsebiT. kedlebis qveda nawilebi morTuli yofila
1,10 m. simaRlis alebastris qvis filebiT Seqmnili frizebiT - orTostatebiT,
romlebic erTgvarad Senobis cokols qmnidnen. Semdeg mosdevda gamouwvavi aguris
rigebi. kedlebi bolovdeboda lurji moWiquli filebiT mopirkeTebuli kbilanebiT.
freskebiT moxatul zeda nawilebs dResac SenarCunebuli aqvT mkveTri ferebi. iseve
rogorc SuamdinareTSi, Senobebs brtyeli saxuravi hqonda. asureTis sxva sasaxleebisgan
gansxvavebiT, sargonis sasaxleSi yvelaze metad iyenebdnen qvas.
sasaxlis RerZs acdenili erT-erTi mTavari karibWidan (nax.6) SeiZleboda
moxvedra sasaxlis win mdebare vrcel ezoSi da aqedan ki pandusiT - terasaze. ori
mxridan koSkebiT garSemortymuli mTavari Sesasvlelidan, romelsac hqonda ori
gverdiTi gasasvlelic, momsvleli xvdeboda TiTqmis 1 ha. farTobis mqone did
kvadratul ezoSi, romelic sasaxlis centrs warmoadgenda. fasadis dayofa, mkacrad
simetriuli sami SesasvleliT, qmnida mTavari, sazeimo Sesasvlelisken mzard
arqiteqturul kompozicias. mTavari ezos RerZidan gaweuli es simetriuli monakveTi
Seadgenda mTavari fasadis sigrZis mesameds, romelic mTlianobaSi asimetriuli iyo.
asimetriuloba axasiaTebda ara marto mTavar, aramed ezos mokle mxares mimarTul
fasadsac. amdenad, kompleqsis nagebobebs saTavsebis asimetriuli dagegmareba hqonda,
forma da zomebi ki - sxvadasxva. isini mkveTrad gansxvavebul jgufebad ikvrebodnen.
nawili III - wina aziis qveynebi 177

mTavari Sesasvlelis koSkebSi ganlagebuli iyo sasaxlis dacva. es TaRiT


Seqmnili gadaxuruli gasasvleli Sedgeboda gamouwvavi aguris rigebisgan da garedan
mopirkeTebuli iyo mkveTrad SeRebili moWiquli filebiT. am TaRis malis sigane iyo
4,3 m., karibWis mTliani 6,46 m. simaRlis dros. TaRis Tavze gadioda cisferi moWiquli
filebiT mopirkeTebuli, naxevrad wriuli sartyeli, romelic gars ertymoda kamaras.
aseTi TaRebis mSenebloba mxolod Zlierad ganviTarebul samSeneblo teqnikiT iyo
SesaZlebeli (nax.7).
sasaxleSi Sesasvleli karibWis kedlis orive mxares qveda nawilSi gadioda frizi,
romelzec gamosaxuli iyo 3-4 m. simaRlis kolosaluri, e. w. ”lamasu” - adamianisTaviani
giganturi, frTiani xarebi an zog SemTxvevaSi lomebis qandakebebi (nax.8), lursmuli
teqstebis mixedviT ”Sedu” keTil mfarvel sulebs ganasaxierebda, romlebsac sasaxlis
Sesasvlelis orive mxares aTavsebdnen. isini TaRis sayrdenebs qmnidnen da asureTis
TiTqmis yvela sasaxleSi idga. dur-Saruqinis sasaxleSi aseTi 28 gamosaxuleba
arsebobda. maRal reliefSi Sesrulebuli ”Sedu” mrgval qandakebaSi gadadioda. maTi
Seqmnisas avtori iyenebda SuqCrdilis efeqts da cdilobda mis gamosaxvas rogorc
moZraobisas, aseve mSvid mdgomareobaSi. amitom Zv.w.aR. IX-VII ss-is pirveli naxevridan
aseT figurebs xuTi fexiT gamosaxavdnen, rac erTgvarad moZraobas gadmoscemda:
momsvleli jer xedavda mSvidad mdgari cxovelis wina or fexs, Semdeg dgamda nabijs
win da cxovelic TiTqos mis Sesaxvedrad dgamda nabijs. am dros adamiani cxovels
profilSi xedavda. erTi wina fexi ar Canda, magram Cndeboda mexuTe, gadadgmuli fexi,
romelic qandakebis moZraobis STabeWdilebas qmnida. amgvarad, is winidan moCanda
statikur mdgomareobaSi, profilidan ki - dinamikaSi. 3/4 rakursidan iqmneboda formis
moculobiTi efeqti (nax.9).
fasadis gaswvriv, ”Sedus” orive mxares, frizad gasdevda monumenturi
gamosaxulebebis reliefuri jaWvi, horeliefebi. maTze gamosaxuli iyo Sumerul-
asuruli eposis nacionaluri gmiri gilgameSi, romelic axrCobs loms (nax.10). masTan
erTad gamosaxavdnen adamianebisa da frTiani xarebis figurebs.
sargonis sasaxle aRmosavleTis despotis grandiozuli cixe-sasaxlis erT-erTi
saukeTeso nimuSia, romlis eqsterieris monumenturi xasiaTi gamoirCeoda fufunebiTa
da dekoratiulobiT. sasaxles aSenebda uricxvi mona. is Sedgeboda erTmaneTisgan
izolirebuli sami an oTxi nawilisagan (nax.11): mdidrulad morTuli sasaxlisgan,
sadac sataxto darbazi, mefisa da misi ojaxis wevrebis sacxovrebeli da mosasvenebeli
oTaxebi iyo ganlagebuli; sameurneo-sazogadoebrivi, anu samefo-administraciuli
da sakulto nawilisgan. sul sasaxleSi 210 saTavsi da 30 ezo arsebobda. erTmaneTTan
dakavSirebuli Ria ezoebis irgvliv jgufdeboda daxuruli saTavsebi, romlebic erTad
qmnidnen izolirebul ujredebs. ezoebis kvadratebi da marTkuTxedebi asimetriulad
iyo ganlagebuli, xolo maTi RerZebi ki - erTmaneTis paralelurad. erTi SexedviT,
ezoebis aseTi ganlageba TiTqos SemTxveviTia, magram gegmis labirinTuli xasiaTi
Tavdasxmis dros aseve Tavdacvis saukeTeso saSualebad moiazreboda. TavdacviTi
funqcia eniWeboda ara mxolod gegmas, aramed sacxovrebeli saxlebis, taZrebisa da
sasaxleebis kompozicias. iqmneboda ufro kvadratuli formis mqone kompaqturi
gegmebi da nagebobebic Caketil xasiaTs atarebda.
Sesasvlelis pirdapir, centraluri ezos mopirdapire mxares, mdebareobda
mefis sacxovrebeli nawili, mis ukan ki - mkacrad simetriulad dagegmarebuli sazeimo
da mdidrulad morTuli misaReb saTavsTa jgufebi e.w. ”serali”, romelic sasaxlis
oficialur nawils warmoadgenda, didi misaRebi darbazebiTa da ezoebiT. misi kedlebi
mopirkeTebuli iyo qvis filebiT, romlebzec vxvdebiT reliefur gamosaxulebebs,
zogjer feradovansac ki. sargonis sasaxleSi reliefs saerTo jamSi 6000 m2 ekava.
mecnierebis azriT, arsebobda winaswar damzadebuli calkeuli detalebisa da sxeulis
nawilebis trafaretebi, romlebsac iyenebdnen reliefebis kveTisas. detalebs,
Cveulebriv, gadmoscemdnen CakveTili reliefiT, morTuloba (tansacmlis naqargi) ki
gravirebiT xdeboda.
sargonis sasaxlis reliefebSi TvalSi sacemia stilis simkacre, didi zomis
figurebi da kompoziciis simartive. individualuri niSan-Tvisebebis gadmocemis
mcdeloba ufro realisturia, rac TviT mefe sargonis gamosaxulebaSic igrZnoba.
178 nawili III - wina aziis qveynebi

avtorebi gamoxatavdnen iseT detalebsac ki, rogoricaa kisris kanis naoWebi. cxovelTa
reliefebSi kargad ikveTeboda moZraoba. gansakuTrebiT sayuradRebo iyo bunebis,
peizaJis Temebi.
asureTis xelovnebaSi siuJeturi Temebi iyo: omi, nadiroba, sayofacxovrebo
scenebi, religiuri Sinaarsis Temebi da mefis karis cxovreba. mTavari yuradReba
eniWeboda im gamosaxulebebs, romlebSic mefe centralur figuras warmoadgenda
da xazgasmuli iyo mefis, misi meomrebisa da Tanmxlebi pirebis fizikuri Zala. aseT
reliefebSi tansacmlis nakecebs miRma adamianTa dakunTuli sxeulebi igrZnoba.
sasaxlis Siga saTavsebSi aRmoCnda kedlis panelis naSTebi, romlis sxvadasxva
feris moWiqul zedapirze gamosaxuli iyo wminda sagnebi: Citi, xe, guTani. aseve
SemorCenilia kedlis moxatvis naSTebic (nax.12).
mTavari Sesasvlelis marjvniv mdebareobda viwro da sadad dekorirebuli
saTavsebi, kerZod, kancelaria, anu samefo-administraciuli nawili - ”xani”. marcxniv
ki, didi ezos meore mxares - ”haramxana” (mbrZaneblis colebis adgisamyofeli) ezoebiT.
haramxanis erT-erTi Sesasvlelis qveda frizi mopirkeTebuli iyo moWiquli filebiT,
romlebzec cxovelebis, frinvelebis, xeebis gamosaxulebebi gvxvdeba. saerTod,
asureTSi moWiquli filebis gamoyeneba daiwyes babilonze 600-700 wliT adre (terminebi:
”serali”, ”xani”, ”haramxana” ufro gvian Seiqmna, mas literaturaSi aseTive daniSnulebis
nagebobebis aRsaniSnavad iyeneben).
dur-SaruqinSi ”seralis” didi ezodan texili xaziT mimavali Sesasvleli
grZeldeboda kvadratuli formis misaReb ezomde, saidanac yvela mimarTulebiT
iSleboda swor RerZebze ganlagebuli gardigardmo ganlagebuli darbazebis
anfiladebi. or ezoSi gamavali anfiladis aseTive sistema haramxanis mTavari
kvadratuli saTavsis garSemoc ganlagda, romelic am anfiladebiT ukavSirdeboda
sigrZeze ganlagebul darbazebs. anfiladebis gadakveTa ar emTxveoda Sua kvadratebis
centrebs, xolo paradulad gaformebuli karebi ar mdebareobda zustad ezoebisa da
fasadebis RerZebze. damatebiTi karebis koSkebi da naxevrad wriuli TaRebi idgmeboda
erTnair manZilze kompoziciuri centridan. fasadis danarCeni nawilebi nebismieri
sigrZisa keTdeboda. amitomac dur-SaruqinSi ar gvxvdeba arc erTi grZeli sworxazovani
fasadi.
meoTxe jgufSi Sedioda haramxanis ukan, mTavari Sesasvlelis marcxniv
ganlagebuli taZarTa jgufi, romelic qmnida wminda sakulto zonas, moicavda sam taZars
da sxvadasxva feris Svidsafexurian zikurats (nax.13). zikuratis qveda kvadratuli
iarusis farTi Seadgenda 1764 m2-s (42X42 m.). SemorCenili oTxi iarusis simaRle 24 m.
iyo. TiToeuli iarusis simaRle - 6 m. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom is Svidiarusiani
iyo, SeiZleba vivaraudoT, rom misi saerTo simaRle 42 m-s aRwevda.
erTi iarusidan meoreze SeiZleboda moxvedra spiraluri pandusiT, romelic mas
garSemo exveoda. zikuratis yoveli momdevno iarusi simaRlesTan erTad mcirdeboda
zomaSi da samlocveloTi mTavrdeboda. kedlis dekoratiuli damuSavebis miuxedavad,
Senobis masa mainc iZenda simsubuqes da ar arRvevda arqiteqturis saerTo monumentur
xasiaTs, riTac gansxvavdeboda samxreTis zikuratebisgan. is sasaxlis kompleqsis
centridan moSorebiT mdebareobda, platformis erT-erT Soreul kuTxeSi da
zomiT ar aRemateboda despoti mefis, anu ”yvela qveynis mefis, samyaros mefis”
sacxovriss. babilonis zikuratis msgavsad masac sakulto daniSnuleba hqonda da aseve
gamoiyeneboda astrologiuri dakvirvebebisTvis, romlebsac awarmoebdnen qurumebi.
Tu SuamdinareTSi zikurati, anu taZari mTeli qalaqis ganaSenianebaSi centralur
Senobas warmoadgenda, asureTSi man dakarga amgvari mniSvneloba. es funqcia SeiZina
sasaxlem, romelic amaRlebul platformaze aRmarTes. swored is dahyurebda mTel
qalaqs, xolo TavdacviT funqcias xazs usvamda Caketili, miukarebeli xasiaTi.
moednis siRrmeSi idga pavilionis tipis Senoba, xeTebis ”biT-xilani” (nax.14),
romelic, savaraudod, mefis sazafxulo sacxovrebels warmoadgenda (aseTi nagebobebi
Sendeboda gviandeli periodis asurul sasaxleebSic).
yvela am jgufs erTmaneTTan dakavSirebuli mcire zomis gasasvlelebi hqonda Sua
ezoSi, romlebic aucileblobis SemTxvevaSi advilad iRobeboda. safuZveli iyo swrafva
TavdacviTi sistemebis Seqmnisken. saerTod, sasaxlis saTavsebi iyo viwro, grZeli da
nawili III - wina aziis qveynebi 179

maRali, gadaxuruli mciremaliani kamarebiT (nax.15). TviT sargonis sasaxlis mTavari


darbazis gadaxurvis meTodi ki dRemde ucnobia. cnobilia mxolod is, rom misi sigane 10
metrs aRwevda. masiuri kedlebi kamarovani gadaxurvis arsebobas adasturebs, radgan
is gvxvdeba sxva nawilebSi, kerZod, taZrebsa da SesasvlelebSi. TaRebiT gadaxuruli
Sesasvleli karibWeebi, spilenZis zolebiT moWedili, masiuri kviparosis xis karebi
garSemo mopirkeTebuli iyo moWiquli filebis feradi ornamentuli zolebiT. karebis
sigane 3 m-s aRwevda.
kedris xis gadaxurvis konstruqcia, savaraudod, koWovani unda yofiliyo. amas
adasturebs sargonis Canawerebi. igi werda: ”me avaSene masiuri kedlebi da kedaris sqeli
koWebi gavde masze”.
savaraudod, iatakebisa da ezoebis mopirkeTeba ramdenime fenadaa dagebuli.
keramikuli da qvis filebiT morTuli zeda fena gamdidrebuli yofila ornamentuli
naxatiT an warwerebiT. kedlis baTqaSi Seicavda kirisa da gifsis nazavs. misi sisqe 3-4
mm-s ar aRemateboda.
imdroindeli rekonstruqcia ar gulisxmobda baRs, magram sargoni CanawerebSi
aRniSnavs: ”me sasaxlis gverdiT gavaSene didi parki, amanis mTebis msgavsi, romelSic
davrge xeTebis qveynis mcenareebi da mTebis mravalnairi nayofi”.
mTeli sasaxlisa da kedlebis mopirkeTeba reliefuri gamosaxulebebis mqone
orTostatebiT, frTiani xarebi SesasvlelSi, baTqaSi da moWiquli filebi, brinjaos
morTuloba, bazebis anfiladebi, kedlis vertikalur danawevrebasTan erTad, miCneulia
asureTis xuroTmoZRvrebis damaxasiaTebel niSnad da mefis sasaxlis sadResaswaulo
xasiaTis Sesabamisia. eWvgareSea, rom yovelive es mnaxvelze waruSlel STabeWdilebas
axdenda.

III-2 asureTis reliefi da qandakeba


(Zv.w.aR. XIII-VII ss.)

reliefi. XII s-Si asureTis xelovnebaSi wamyvan rols TamaSobda reliefi.


istoriisTvis metad mniSvnelovania tukulti ninurta I-is (Zv.w.aR. IX s.), kalxaSi
asurnasirafal I -is, dur-SaruqinSi sargon I -isa (Zv.w.aR. VII saukunis bolo meoTxedi) da
asurbanifalis droindeli (Zv.w.aR. VII s.) sasaxlis reliefebi.
reliefi ikveTeboda orTostatebze, alebastris filebze, romlebiTac
apirkeTebdnen alizis kedlis qveda nawils. isini qmnidnen mravalmetrian, azrobrivad
da siuJeturad erTmaneTTan dakavSirebul kompoziciebs, erTgvar panoebs qvaze.
sakulto, bataluri da nadirobis epizodebi ganadidebdnen ama Tu im sasaxlis
mflobels, mefes. Camoyalibda brwyinvale, fizikurad Zlieri adamianis, gamarjvebuli
meomris saxe. mefeebisa da ubralo adamianis saxeSi gamokveTilia swori nakvTebi, xSiri
xveuli TmiTa da wveriT. avtorebi uars ambobdnen portretulobaze. IX s-Si figuris
gamosaxvac dawesebul kanons eqvemdebareboda: Tavi, korpusis qveda nawili da fexebi
gadmoicemoda profilSi, Tvalebi - fasSi, wina planTan axlos mdebare mxari - profilSi,
ufro Soreuli mxari ki - fasSi.
am reliefebs harmoniulad erwymoda lursmuli damwerlobis teqstebi,
romlebic asaxavdnen gamarjvebebisa da mefeTa gandidebis epizodebs. reliefebSi
identuria mxatvruli asaxvis principebi: yvela reliefuri gamosaxuleba eqvemdebareba
kedlis sibrtyes, zeda gverdiTi ganaTebis efeqts. igi warmoadgens mefeTa gmirobis
ilustrirebul Txrobas, rac misi mTavari daniSnulebaa. did zedapirebs, moculobebs
gamokveTs Savi, wiTeli, lurji, mwvane da yviTeli feri TeTr fonze, moSavo-yavisferi
konturiT gamoiyofa adamianTa figurebi, cxovelebis gamosaxulebebi. ritmulad da
harmoniuladaa ganlagebuli cisferi da lurji cxenebi. asurul reliefze erTmaneTs
exameba mxedrebis wiTeli samosi, Savi Tmebi da wveri, saxis, fexis, xelebis, mxrebis,
mowiTalo-moyavisfro ,,laqebi”, mowiTalo-molurjo tansacmlisa da mcenareebis,
arSiebisa da naWris ornamenti, saiuveliro samkauli SesaZlebelia mooqrvilic ki
yofiliyo.
garda reliefebisa, asureTis xelovnebaSi iqmneboda calke mdgomi mrgvali
qandakebebic. isini iseTive stilisturi kanonzomierebis safuZvelze iqmneboda,
180 nawili III - wina aziis qveynebi

rogoriTac reliefebi. qandakebis plastikur gadawyvetaSi mTavari iyo maTi


sadResaswaulo-sadidebeli ,,dgoma” an ,,jdoma” taxtze da maTi Sexameba interieris
arqiteqturasTan. is xasiaTdeboda mcire raodenobis ornamentul-dekoratiuli
detalebiT: tansacmlis arSiebi, ornamentebi, samajurebi, sayureebi da, bolos,
sainteresod gadmoicemoda yvela personaJis xelisa da fexis daZabuli kunTebi.
magaliTad, asurnasirafal I -isa da salmanasar I I-is qvis qandakebebis kompoziciaSi
mkacrad iyo daculi frontaluroba, mefeTa fizikuri Zala ki idealizebulad iyo
warmodgenili..
saerTod, wina aziis arc erT qveyanaSi, religiuri TvalsazrisiT, sulis
gadasvla Tavissave msgavs sxeulSi ar moiazreboda (rogorc egvipteSi ”ka” da ”ba”),
amitom egviptisgan gansxvavebiT, portretuli xelovneba naklebad ganviTarda.
asureTis plastikisa da moxatvis gamocdileba efuZneboda Sumerul-xeTur-miTaniur
xelovnebas. asureTis xelovnebis SeqmnaSi monawileobas iRebdnen wina aziidan mefis
karze mowveuli ucxoeli xuroTmoZRvrebi da mxatvrebi.

III-3 daskvna
asureT-babilonis arqiteqturuli stilis Taviseburebebi

asureT-babilonis xelovnebis genezisi erTmaneTis msgavsia da iwyeba Sumerisa da


aqadis xelovnebaSi. asureT-babilonis saxelmwifoebs Soris mudmivi omi ganapirobebda
am qveynebis arqiteqturis TavdacviT xasiaTs.
masiuroba - mesopotamiis arqiteqturis mxatvruli zemoqmedebis ZiriTad
saSualebas warmoadgenda monumenturi, moculobiTi masa.
SenobaTa masiurobis STabeWdilebas aZlierebda monumenturi platforma-
terasa, romelzec isini idga. Tu egvipteSi monumenturi nageboba bunebis ganuyofel
nawils warmoadgenda, mesopotamiaSi is mowyvetili iyo bunebas da moculobiT,
platformaze calke mdgom mZime masas qmnida.
sivrciTi maxasiaTeblebi. egviptis arqiteqturaSi erT-erT Taviseburebas
warmoadgenda saTavsebis erTi grZivi RerZis gaswvriv anfiladuri ganlageba, asureTsa
da babilonSi ki - asimetriuli an sivrcis ganivi ganviTareba. asureTis sasaxles
axasiaTebda ezoebisa da ZiriTadi jgufebis ganlagebis asimetriuli sqema, romelsac
Caketili, miukarebeli ieri hqonda, rac ganpirobebuli iyo TavdacviTi funqciiT. Ria
ezoebis irgvliv viwro saTavsebi funqciurad nawildeboda.
nabuqodonosoris sasaxleSi ezoebi grZiv, swor RerZzea ganlagebuli, xolo
Sua sam ezoSi Sesasvlelebi anfiladuri principiTaa. procesiebis gzis xazis moxvevis
gamo pirveli ezos karebi ar moxvda mTavari anfiladis RerZze. sasaxlis kompleqsis
dagegmarebisas gamoyenebulia viwro saTavsebiT gayofili, ganivad gagrZelebuli
kvadratuli ezoebis monacvleoba. sami ukana ezo gadawyvetilia simetriulad. ezoebs
emateboda samxreTidan jer erTi, mere ori da bolos sami oTaxi. egviptis taZrisgan
gansxvavebiT, sadac grZiv RerZze erTmaneTis miyolebiT iSleba saTavsebis rigi,
SuamdinareTis ansamblSi iqmneba STabeWdileba ezoebis, viwro saTavsebis, patara
oTaxebis SemTxveviTi urTierTganTavsebisa. magram swored amiT aris ganpirobebuli
ansamblisa da Siga sivrcis arqiteqturuli Tavisebureba. gegmis mxatvrul-funqciuri
ageba da didi saTavsebis ganivi ganviTareba gaxda damaxasiaTebeli SuamdinareTis
qveynebis arqiteqturisTvis da Semdgom iranis arqiteqturis ganviTarebas daedo
safuZvlad.
CrdiloeT mesopotamiis Zveli sacxovreblis sivrciTi sqemis msgavsad asurul
taZrebSi Sesasvleli mdebareobda erT-erT grZel gverdiT kedelze (inani-iSTaris
taZari qalaq asurSi).
am saxelmwifoebSi qalaqebis dagegmareba organizebuli samxedro banakis msgavsi
iyo. gamoirCeoda Tavisufali arqiteqturuli kompoziciiT. qalaqi garSemortymuli
iyo sacxovrebeli kvartlebiT. babilonis gegma sworkuTxeds qmnida da swori quCebis
qseliT iyo daserili. babilonze kidev ufro metad sworxazovani dagegmareba hqonda
qalaq dur-Saruqins.
egviptisgan gansxvavebiT, aq calke mdgomi sveti arqiteqturul Temad ver
nawili III - wina aziis qveynebi 181

ganviTarda, magram, samagierod, kedlis zedapirs mieniWa didi mniSvneloba da mxatvruli


zemoqmedebis saukeTeso saSualeba gaxda xuroTmoZRvrebaSi.
mesopotamiaSi kedlis mniSvnelobis Semdgomi ganviTareba gamoixata kamarovani
gadaxurvis gaCenaSi. kolofa kamara, afsidiani saTavsebi konqebiTurT, gumbaTi xels
uwyobda vertikaluri danawevrebidan horizontalurze gadasvlas, rac moxerxda
mciremaliani kamariT, romelic uSualod kedlis sibrtyidan gadadioda.
SuamdinareTis qveynebSi kedeli ar iyofoda mzid da sazid nawilebad, aramed
mas eniWeboda specifikuri dekoratiuli xasiaTi. es midgoma gaCnda jer kidev lerwmis
adreul konstruqciaSi, romliTac igeboda saxlis kedlebi. es Tavisebureba Tixisa
da aguris konstruqciaSic SenarCunda. xuroTmoZRvrebi SenobaTa kedlebs rTavdnen
vertikaluri Sverili nawilebiT da amagrebdnen koSkebiT. aguris kedlebis zeda
dakbiluli nawilic agurisa iyo. es xels uwyobda maTze SuqCrdilis TamaSs da kedlis
TandaTanobiT gaSrobas.
meorexarisxovan adgilebSi kedlis qveda nawili sruliad gluvi iyo, xolo
Sesasvlelebsa da paradul saTavsebs aformebdnen qvis orTostatebiT. es motivi
xeTebis arqiteqturidanaa nasesxebi. xalxisa da cxovelebis gamosaxulebaTa grZeli
friziT ifareboda misaRebi darbazebis sivrceebi. isini asaxavdnen gamarjvebebisa
da dapyrobebis istorias. Sesasvlelebs amSvenebda mcveli-sulebi, frTiani xarebi
adamianis saxiT, romlebic xazs usvamdnen kedlis masiurobas.
TaRsa da kamaras asureT-babilonis arqiteqturaSi didi mniSvneloba eniWeboda.
dur-SaruqinSi sasaxlis mTavari Sesasvleli Sedgeboda koSkebs Soris moqceuli,
siRrmeSi mimavali ramdenime TaRisgan. TaRebi zog SemTxvevaSi gaformebuli iyo
moWiquli filebis friziT.
asureTis svetebis Sesaxeb warmodgena gveqmneba sxvadasxva wyaroSi SemorCenili
gamosaxulebebis mixedviT. savaraudod, svetebs iSviaTad iyenebdnen. maT geometriuli
forma, bazebsa da kapitelebs ki - gluvi an ornamentuli bolqvisebri forma hqondaT.
zogierT kapitels oriarusiani xveulis an Caxveuli foTlebiani kalaTis saxe hqonda.
isini ioniuri da korinTuli kapitelebis winamorbedad SeiZleba CaiTvalos. asurelebma
xeTebisgan gadmoiRes lomis an sfinqsis gamosaxulebebiani bazebi. maT zurgebs
eyrdnoboda svetis tani.
xelovnebaTa sinTezi. asureT-babilonis arqiteqturaSi didi mniSvneloba
eniWeboda fers. ZiriTadi ferebiT dafaruli horizontaluri sartylebi exameboda
zedapirebis vertikalur Seweul-gamoweul danawevrebas. feradi keramikis,
ornamentuli filebis, sxvadasxva feris aguris, liTonis nakeTobebis, Warbad qvis,
oqrosa da vercxlis masalebis gamoyeneba xuroTmoZRvars mxatvruli gamomxatvelobis
did saSualebas aZlevda. kedlebis qveda nawilSi iyenebdnen Sav saRebavs (albaT, bitumis
feridan gamomdinare), zeda nawilebSi - mwvane,s TeTrs, yviTels, lurjs, muq wiTels.
skulpturuli gamosaxulebebi iRebeboda lurj, alisfer da iasamnisfer ferebSi. foni
iyo lurji, xolo gamosaxulebebi - yviTeli, mwvane, Savi da TeTri.
ornamentebSi gaerTianebuli iyo geometriuli da mcenareuli motivebi. xSirad
gamoiyeneboda kbilanebi, arabeski, palmis foTlebi, lotosi da egvipturi rozetebi.
mniSvnelobad ganviTarda moWiquli aguris filebisgan Seqmnili sxvadasxvagvari
ornamenti.
kedlis zedapiris damuSavebis es xerxebi safuZvlad daedo musulmanuri
aRmosavleTis gviandeli periodis arqiteqturas.
182 nawili III - wina aziis qveynebi

T d

v g
z
b

2
3

1. qalaqi dur-Saruqini, citadelis


rekonstruqcia (a. qalaqSi Sesasvleli,
b. sargon I -is rezidenciaSi Sesasvleli,
g. ezo, d. misaReb saTavsTa jgufi e.w.
“serali”, e. zikurati, v. haramxana,
z. samefo-administraciuli nawili “xani”,
T. taZrebi)
2. sargon I
3. qalaqi dur-Saruqini (gegma)
4 4. sargon I -is rezidencia (rekonstruqcia)
nawili III - wina aziis qveynebi 183

8 9

5. qalaqi dur-Saruqini, arxebis konstruqciuli gadawyveta


6. qalaq dur-SaruqinSi Sesasvleli mTavari karibWe
7. sargon I -is rezidenciaSi Sesasvleli karibWe lamasus gamosaxulebebiT
8. portalis detali, adamianisTaviani, xaristaniani lamasu
9. lamasus gamosaxuleba (gverdiTi xedi)
184 nawili III - wina aziis qveynebi

d v

g
d
a
11
10

14

13

12

10. gilgameSi axrCobs loms, reliefi


11.sargon I -is rezidenciis gegma (a. Sesasvleli,
b. zikurati, g. haramxana, d. taZrebi, e. serali,
v. xani, z. biT-xilani)
12. sasaxlis kedlis ferweruli nimuSi
13. zikurati
14. biT-xilani
15. saTavsebis mciremaliani gadaxurvebi
15
nawili III - wina aziis qveynebi 185

Tavi IV. midiisa da aqemenianTa iranis arqiteqtura


midia. dasavleTiT tigrosisa da evfratis dablobebsa da aRmosavleTiT mdinare
hindis dablobs Soris mdebareobs iranis zegani. aq klimati kontinenturia, Tumca
am ganedisTvis damaxasiaTebelia uCveulod mkacri zamTari. aseT pirobebs xeli ar
SeuSlia mecxoveleobis ganviTarebisTvis, zeganis aRmosavleT da dasavleT nawilebSi,
elamSi, miwaTmoqmedebasac ki misdevdnen.
am teritoriaze uZveles droSi aRmosavleT iranelebi gancalkevdnen (Suaazieli
xalxis winaprebi) dasavleTelebisagan (Tanamedrove sparselebis winaprebi). amis mizezi
ori eTnikuri jgufis damoukidebeli istoria iyo. ufro Zvelad moiazreba aRmosavleT
iranelebis kultura; erT-erTi uZvelesi saxelmwifo iyo midiac, romelsac ekava
axlandeli azerbaijanisa da Crdilo-dasavleT iranis teritoriebi. pirveli cnobebi
midiaze gaCnda Zv.w.aR. IX s-is asurul warwerebSi; Zv.w.aR. VII s-Si is daipyro asureTma,
magram Zv.w.aR. VII s-Si qveyanam moipova Tavisufleba, xolo kiaksaris mmarTvelobis
dros (Zv.w.aR. 625-585 ww.) - damoukidebloba. Seiqmna Zlieri saxelmwifo dedaqalaqiT
- ekbatani (Tanamedrove xamadani). qalaqi mdebareobda maRali mTis ZirSi. kedlebis
nacvlad hqonda mxolod sagangebod gamagrebuli citadeli. mas emijneboda zRudiT
garSemortymuli, 7 rigad mdgari (1 km-ze meti) sasaxlis nagebobebi. zRudis koSkebi
SeRebili iyo TeTrad, Savad, wiTlad, cisfrad, narinjisfrad, xolo ori koSki oqroTi
da vercxliT iyo mopirkeTebuli. erTmaneTisgan gamoyofili portikebiani darbazebis
svetebsa da gadaxurvebSi gamoiyenes oqroTi da vercxliT moWedili kviparosisa da
kedris xis masala.
midiis nagebobebidan da qalaqebidan araferi aRar arsebobs, magram msjeloba mis
arqiteqturasa da cxovrebis wesze SesaZlebelia mcireoden SemorCenili masaliTac.
midiaSi ZiriTad nagebobaTa tips warmoadgenda TavdacviTi, sacxovrebeli
da sakulto nagebobebi. sacxovrebel arqiteqturaSi farTod gamoiyeneboda xe,
gamouwvavi aguri, romliTac qveyana mdidari iyo. cixesimagreebi Sendeboda qvisgan.
mSeneblobaSi iyenebdnen svetebze dayrdnobil xis gadaxurvebs. savaraudod, dekorSi
feric dominirebda.
midielebi cxovrobdnen kargad gamagrebul dasaxlebul punqtebSi, romlebsac
Tavdacvis mizniT gars ertya 20-25 m. simaRlis, 7-8 m. sisqis kedlis ori an meti rigi.
kedlebis zedapirs Tanabar manZilze gasdevda koSkebis rigi da kedlebis msgavsad isinic
mTavrdeboda kbilanebiT. kedlebis win Rrma Txrili mdebareobda. garda ekbatanisa,
midiaSi bevri sxva qalaqic arsebobda, wyalgamyvani arxebiT, didi saxlebiT, sameurneo
nagebobebiT, marcvleulis sanaxebiT, baRebiTa da venaxebiT (kiSesu, harxari da sxv.).
sacxovrebel saxlebze warmodgenas iZleva SemorCenili kldis samarxebi,
romlebSic meordeboda sacxovrebeli saxlis tipi, fasadis mTel sigrZeze daxuruli
terasiT. savaraudoa, rom saxlebic gamoumwvari agurisgan Sendeboda. gadaxurva da
svetebi xisa iyo.
midiaSi samarxi warmoadgenda simaRleze ganlagebul kldeSi nakveT sworkuTxa
niSas. aq vxvdebiT svetebian portiks antebSi, protoioniuri kapitelebiTa da
antablementiT. erT-erT maTganze gamokveTilia patara da didi zomis kacis figurebi.
Zv.w.aR. VII s-is bolosa da Zv.w.aR. VI s-is dasawyisSi (Zv.w.aR. 615-605 ww.) asureTi
dasustda. midielebma es Tavis sasargeblod gamoiyenes da daamarcxes is. daipyres
vrceli teritoria amudariidan sparseTis yuremde (manu, urartu, sparseli tomebis
teritoriebi da sxv.). Zv.w.aR. 553 w-s sparselma tomebma mefe kiros I -is meTaurobiT
(aqemenianTa dinastiis damaarsebelma) ajanyeba moawyves, Zv.w.aR. 550 w-s sabolood
gaimarjves da daiqvemdebares urartu, xolo Semdeg midia.
midielebis kultura ar ganadgurebula, radgan sparselebi maTi samSeneblo
kulturis gavlenis qveS moeqcnen.
aqemenianTa irani. midielebze gamarjvebis Semdeg kiros I -m daipyro lidia,
mTeli irani, SuamdinareTi, Tanamedrove amierkavkasia, siria, mcire azia, palestina,
finikia da Seqmna Zlieri saxelmwifo, romlis dedaqalaqi iyo pasargadi. kirosis
Svilma mefe kambizma Zv.w.aR. 538 w-s SemoierTa egvipte. Semdeg mefis gvaris mcire
Stos warmomadgenelma darios I-ma daimona CamorTmeuli samflobeloebi: babiloni,
186 nawili III - wina aziis qveynebi

mcire azia da egvipte, arabeTi, Sua aRmosavleTis teritoria, CrdiloeTiT - indoeTi,


aRmosavleTiT - egeosis zRvis kunZulebi, makedonia da frakia.
swored am istoriam ganapiroba aqemenianTa dinastiis mmarTvelobisdroindeli
iranis xelovnebis Taviseburebebi, romlebSic gaerTianda wina aziis xalxTa xelovnebis
motivebi da gamomxatvelobiTi xerxebi.
aseTi istoriis mqone saxelmwifos xelovneba iqmneboda yovelgvari tradiciebis
gareSe, Tu ar CavTvliT saxviTi xelovnebis dekoratiul tradiciebs, rac momTabare
tomebis damaxasiaTebeli iyo. amasTan, aqemenianTa iranis xuroTmoZRvrebaze
didi gavlena moaxdina midielebis arqiteqturam. maT midielebisgan isesxes
qalaqTmSeneblobis tradiciebi, kldeSi nakveTi samarxis tipi, mSeneblobis teqnika da
fasadze svetebis ganTavsebac ki, keramikuli morTuloba - elamisa da mesopotamiisgan,
asurelebis, babilonelebis, egviptelebisa da berZnebisagan gadmoiRes zogierTi
arqiteqturuli forma.
iseve rogorc midiaSi, aqemenianTa iranSic nagebobebi Sendeboda gamouwvavi
agurisgan, gadaxurva xis iyo. sxvadasxva jiSis xe SemohqondaT sxvadasxva qveynidan.
mag., kedri - libanidan, tiki - gondxaridan da karamanidan, ebenis xe - egviptidan. qviT
Sendeboda saZirkveli, kibeebi, kuTxis sayrdenebi, svetebi, antebi, karisa da fanjris
lilvebi. qvis blokebi ikvreboda rkinis kauWebiT.
qalaqTmSeneblobaSic SeimCneva midiisa da CrdiloeT iranis gavlena. mefe
kirosis mier aSenebuli sparseTis adreuli dedaqalaqi pasargadi waagavda ekbatans.
qalaqi ar iyo garSemortymuli kedliT. mas hqonda gamagrebuli citadeli, romlis
SigniT ganTavsda sasaxlis nagebobebi da didi moedani. citadeli-sasaxle idga 78X79
m. zomis masiuri qvis blokebisgan agebul amaRlebul platformaze. dablobs ikavebda
sacxovrebeli saxlebi.
darioss esmoda, rom SemTxveviT gaerTianebuli qveynebiT Seqmnili saxelmwifo
didxans ver iarsebebda, amitom mmarTvelobis organizaciis Secvla daiwyo. man gaauqma
sazRvrebi saxelmwifoebs Soris, Seqmna 20 satrapia, romelTa saTaveSi samxedro da
samoqalaqo mmarTvelebi dasva. xelaxla aSenebuli gzebiT SeaerTa qveynis mxareebi.
Tavdapirvelad dedaqalaqi persepolisi, Semdeg ki suzi gaxda.
qserqses dros (Zv.w.aR. 486-465 ww.) aqemenidebma dakarges mmarTveloba egeosis
zRvis sanapiros qalaqebze. artaqserqse I -m (Zv.w.aR. 405-359 ww.) SeZlo daebrunebina
berZnuli qalaqi mcire aziis teritoriaze da kunZuli kviprosi. aqemenianTa imperiam
arseboba Sewyvita aleqsandre makedonelis dapyrobebis Sedegad Zv.w.aR. 331 w.

IV-1 qalaqi persepolisi


(Zv.w.aR. VI-IV ss.)

persepolisi - qalaqis Zveli berZnuli saxelwodebaa (nax.1). adgilobrivi


mcxovrebni mas uwodebdnen qalaq-cixesimagres. misi Zveli saxelwodeba ucnobia. aq
Zveli sparseTis sxva qalaqebTan SedarebiT ufro ukeT Semonaxuli arqiteqturuli
Zeglia, romlebic aqemenianTa sparseTis ayvavebis xanas ganekuTvneba.
qalaqi persepolisi daaarsa darios I-ma (amaze metyvelebs warwera platformis
samxreT mxares) da misma Svilma qserqsem. darioss eSinoda areulobebisa da gadawyvita
Seeqmna axali, ufro gamagrebuli rezidencia, sadac axali mefeebis mefeTkurTxeva
gaimarTeboda. es iyo saerTosaxelmwifoebrivi sakulto centri, sadac yovelwliurad
gazafxulze imarTeboda iranuli axali wlis - navruzis dResaswauli. qalaqi Sendeboda
Zv.w.aR. 520-460 w-mde winaswar Sedgenili erTiani gegmis mixedviT. persepolisSi
daiwyo RirSesaniSnavi nagebobebis mSenebloba, risTvisac irCevdnen did terasebs,
sadac jgufebad idga erTiani kompoziciis mqone nagebobebi. es ar axasiaTebda
Zveli aRmosavleTis arqiteqturas. iranelma arqiteqtorebma SeimuSaves sasaxleTa
mSeneblobis Taviseburi tipi. maT gadmoiRes midielebisa da Zveli sparselebis
arqiteqturuli stili. aq yvelaferi grandiozuli iyo. es xazs usvamda sparseTis
saxelmwifos mniSvnelobas da struqturulad gansxvavdeboda pasargadisgan. sasaxlis
teritoria warmoadgenda kargad ganviTarebul TavdacviT sistemas da qmnida harmoniul
nawili III - wina aziis qveynebi 187

mTlianobas. persepoliss gars ertya maRali, masiuri gamouwvavi aguris kedeli (nax.2).
mosaxleobis sacxovrebeli saxlebi kedlis gareT Sendeboda.
persepolisSi TavdacviTi nagebobebi ramdenime rigad iyo ganlagebuli. pirveli
rigi aRmosavleTiT mTebis kalTebze da samxreT-aRmosavleTiT sasaxlis terasidan
iwyeboda. kedlebi gamagrebuli iyo erTmaneTisgan Tanabari manZiliT daSorebuli
koSkebiT. meore rigi gamodioda aRmosavleT mxares, terasis paralelurad da isic
koSkebiani kedliT uerTdeboda pirvels. maT Soris rCeboda farTo moedani. ase iyo
daculi qalaqis mTavari nawili. safortifikacio nagebobebis mesame rigi, savaraudod,
gars ertya terasas dasavleTidan, CrdiloeTidan, samxreTidan da iseTive masiuri iyo.
RorRian yrils ukan gasdevda kontrforsebiT gamagrebuli gamomwvari aguris
Rrma Txrili, mas mosdevda cixesimagris aseve gamomwvari aguris kedeli. Txrili
mSrali iyo, iSviaTad, roca dgeboda wvimis sezoni, is wyliT ivseboda. misi siRrme
zedmet safrTxes uqmnida mters. dacviTi nagebobebis simaRle aRmosavleTiT - 11,5
m., dasavleTiT - 15 m. iyo. saZirkveli masiuri qvis blokebisa hqonda, kedlebi da
koSkebi - gamouwvavi agurisa (33X33X12 m.). kedlis Siga mxares garnizonis saTavsebi
ganlagebuliyo.
asuruli xuroTmoZRvrebis msgavsad persepolisis ansamblis yvela nagebobas
agebdnen cixesimagris SigniT, araswori formis amaRlebul terasaze (dasavleTis mxares
- 455 m., CrdiloeTisa - 300 m., aRmosavleTisa - 430 m., samxreTisa - 428 m.), romelic kldeSi
iyo nakveTi da dablobis mxridan gamagrebuli iyo poligonuri wyobis, sxvadasxva zomis
qvis blokebis sayrdeni kedliT (simaRle 8-18 m.). qvebs erTmaneTTan uduRabod, mSralad,
rkinis kauWebiT aerTebdnen. terasis napirs, cixesimagris mTel sigrZeze gasdevda 5 m.
sisqis gamouwvavi aguris kedeli. mis ukan sasaxlis nagebobebi ganlagebuliyo (nax.3).
erTaderTi Sesasvleli samxreTis mxridan hqonda. aqedan orfrTiani kibiT
SeiZleboda moxvedra terasis samxreT-dasavleT kuTxeSi (nax.4). saparado kibeebi
qveda nawilSi jer farTovdeboda, zeviT terasaze ki erTdeboda. kibeze avlisTanave
xvdebodnen arcTu ise did ezoSi, romlis bolos idga qserqses agebuli brwyinvale
propileebi e.w. ”yvela qveynis karibWe”. kvadratuli formis (gverdebi 24,75 m.) darbazis
Weri eyrdnoboda 17 m. simaRlis oTx svets (dRes oria SemorCenili). svetebs zarisebri
baza da cxovelebis gamosaxulebiani kapitelebi hqonda (nax.5). gamouwvavi aguris
kedlebi gareTa mxridan gaformda niSebiT. qvis masiuri blokebiT mopirkeTebul
kedlebs Wrida karis sami Riobi. dasavleTis Sesasvlels darajobda 10 m. simaRlis ori
xaris kolosaluri horeliefi (nax.6), aRmosavleTis Riobs - ori 8 m. simaRlis, mravali
qvis blokisgan awyobili, adamianisTaviani frTiani xarebi (nax.7). yvelaze maRali
(simaRle 5 m.) samxreTis gasasvleli gadioda farTo moedanze, romelzec ganlagebuliyo
ansamblis kompoziciuri centri - saparado misaRebi darbazi e. w. ”dariosisa da
qserqses didi apadana” (nax.8). saparado kibe da propileebi, grandiozuli qandakebebiT
damSvenebuli, sadResaswaulo ieriT gamoirCeoda. es qandakebebi Trgunavda mnaxvels
Tavisi masiurobiT, magram amave dros sasaxlis nagebobaTa sidiadis aRsaqmelad
ganawyobda.
apadanas mSenebloba daiwyo dariosma da gaagrZela misma Svilma qserqsem. amis
damadasturebeli warwerebi aRmoaCines gaTxrebis Sedegad, oqrosa da vercxlis
nakeTobebiT savse qvis yuTze.
apadana (farTobi 10000 m2) idga propileebis donidan 4 m-iT amaRlebul
platformaze. misi yvela nageboba, propileebiT dawyebuli, mkacrad gansazRvruli
gegmis mixedviT, RerZebis paralelurad ganlagebuliyo, magram erTmaneTis mimarT
Tavisufali ganlageba hqondaT. kvadratuli gegmis mqone (62,5X62,5 m.) apadana
aigo 5,6 m. sisqis gamouwvavi aguris masiuri kedliT, romelic ar SemorCenila. xis
gadaxurva eyrdnoboda 18 m. simaRlis 6 rigad ganlagebul eqvs-eqvs svets, romelTagan
SemorCenilia 12, danarCenebis ki mxolod bazebi an saZirkveli arsebobs. is sami mxridan
- CrdiloeTidan, dasavleTidan da aRmosavleTidan garSemortymulia portikebiT.
maTSi or rigad eqvs-eqvsi sveti mdgara. mTavars - CrdiloeTis portiks, mTeli fasadis
gaswvriv gasdevda viwro moedani, romelzec orsafexuriani kibiT adiodnen. am portikis
kuTxeebSi, miTaniisa da asureTis arqiteqturis msgavsad, masiuri kvadratuli koSkebi
idga. moednis gverdebSi arsebobda kidev ori, dasavleTisa da aRmosavleTis portikebi.
188 nawili III - wina aziis qveynebi

amaTac iseTive moedani da kibe hqondaT. darbazSi Sediodnen CrdiloeTis mxridan


ganTavsebuli ori RiobiT, dasavleTisa da aRmosavleTis mxridan ki - TiTo-TiTo
SesasvleliT.
propileebsa da apadanaze ganlagebuli svetebis tans hqonda kanelurebi,
romlebic qveviT mcire zomis baliSiT sruldeboda. sainteresoa, rTuli, maRali
kapitelebi, romlebic ramdenime nawilisgan Sedgeboda. qveda gauSleli kokris formisa
iyo, odnav gadaweuli furclebiT. masze idga gegmiT jvris formis wagrZelebuli koWi,
kanelurebiani zedapiriT. is zemoT da qveviT bolovdeboda ormagi volutebiT. zeda
volutebs iWerda xarebis dawyvilebuli gamosaxulebebi (nax.9), maT ki - gadaxurva,
portikebSi antablementic eyrdnoboda.
sparseTSi, dariosis mmarTvelobis dasawyisSi weliwadSi erTxel, Semodgomaze,
modiodnen moxarkeebi da mohqondaT ZRveni. amisTvis saWiro iyo farTo nageboba,
romelic daitevda didi raodenobis xalxs. ZRvens aCvenebdnen mefes da Semdeg inaxavdnen
saganZurSi. apadana saukeTeso pirobebs uqmnida am ceremonias. arqiteqtorebma SeZles,
SeeqmnaT darbazi, romlis interieric normaluri aRqmisa da Tavisufali moZraobis
saSualebas aZlevda momsvlels. xuroTmoZRvrebma amas imiT miaRwies, rom svetebs
Soris manZili 8,74 m. datoves da is WerqveS mowyobili sarkmlebiT gaanaTes. darbazi
10000 kacs itevda.
qvis filebiT mopirkeTebuli apadanas saparado kibeebi miemarTeboda meore
apadanaze. isini morTuli yofila reliefuri gamosaxulebebiT da kbilanebiani
parapetiT bolovdeboda (nax.10). sayrdeni kedlis centralur nawilSi, kibis orive
nawils Soris, gamosaxuli reliefi teqstiTurT gvamcnobs ansamblis mSeneblobis
Sesaxeb. is frTiani mzis diskoTi bolovdeboda (nax.11). gverdebze gamosaxul meomarTa
ori jgufi TiTqos icavs mefis rezidenciis Sesasvlels, xolo samkuTxedebSi gamosaxuli
xarze Tavdamsxmeli lomebi ”brZolis” simbolod moiazreba (nax.12). kibis gverdebze
samiarusiani kompoziciebiT morTul sayrden kedlebze gamosaxulia moxarkeebisa da
meomrebis msvleloba (nax.13). am reliefebis Sesrulebis manera arqauli saberZneTis
skulpturuli midgomis msgavsia, vinaidan imdroindel sparselebs sakuTari xelovnebis
skola ar hqondaT.
kibis pirvel marSTan, marjvniv, sam sibrtyeSi gamosaxulia sparseli gvardielebi:
qveiTad mosiaruleebi, meisreebi, cxenosnebi, elamidan da midiidan. maT Tan moaqvT
sabrZolo etlebi. imave doneze, marcxniv - aqemenidebs damorCilebuli xalxi:
midielebi, suzielebi, elamielebi, babilonelebi, urartuelebi, arabebi, zangebi. maT
mohyavT cxenebi, cxvrebi (nax.14), aqlemebi (nax.15) da ZRvenis saxiT moaqvT Zvirfasi
WurWeli (nax.16). es figurebi profilSia gamosaxuli. moZraoba mimarTulia napiridan
centrisken, mefis taxtisken. kargadaa gadmocemuli moZraobis ritmi da am xalxis
eTnikuri Taviseburebebi, tansacmeli, aqsesuarebi. zogierTi bareliefi eqspresiulia.
skulpturuli detalebis plastikuri ritmi esadageba mTlian arqiteqturas.
reliefebze personaJebis ganlageba erTmaneTis mimarT mkacri kanonisa da simetriis
farglebs ar scdeba, rac asureTis sasaxleebisTvisac ki uCveuloa.
persepolisis didi apadanis marjvena kibe miemarTeboda aRmosavleTiT, moedanze,
sadac ganlagebuli iyo aseve Crdilo-dasavleTze orientirebuli mefis meore misaRebi
e.w. ”100-svetiani darbazi” (nax.17). is farTobiT ufro mcire da dabali iyo, vidre
apadana. misi mTavari fasadi mdebareobda didi apadanas grZivi RerZis gagrZelebaze,
dasavleT-aRmosavleTis mimarTulebiT.
amgvarad, apadanas gverdiTi karebidan Semosulis Tvalwin gadaiSleboda
darbazis mTavari fasadi, romelic gaformebuli yofila or rigad ganlagebuli
16-svetiani portikiT. portiki gverdebze ixureboda kvadratuli formis, apadanas
koSkebis msgavsi oTaxebiT. orive mxares idga xaris ori qandakeba.
darbazis xis Weri eyrdnoboda 10 rigSi aT-aTad ganlagebul 100 svets. am Senobis
saerTo farTobi Seadgenda 6635 m2-s da garSemosazRvruli iyo sqeli yru kedliT.
interierSi sibnele sufevda. zogierTi mkvlevris varaudiT, darbazi naTdeboda karis
Riobidan, zogi ki Tvlis, rom kedlis zeda nawilSi datovebuli RiobebiT, romlebsac
uamindobisas xaliCebiT an naWrebiT faravdnen. savaraudod, es iyo is erT-erTi
saganZuri, romelsac aRwerdnen Zveli avtorebi. svetebi da kedlebi daiwva aleqsandre
nawili III - wina aziis qveynebi 189

makedonelis Semosevebis dros. amaze metyvelebs arqeologebis mier napovni naxSirisa


da ferflis sqeli fena. Tumca svetebis bazebis, karis ori Riobis, kedlis 11 niSis
mopirkeTeba SemorCenilia. swored maTi saSualebiT daadgines Senobis arqiteqtura.
svetebis proporciebi natifia. diametris Sefardeba simaRlesTan tolia 1:10-12,
SeiZleba 13-ic ki. msubuqi gadaxurva saSualebas iZleoda gakeTebuliyo 7-8 m. siganis
interkoloniumebi. svetebis siuxve ar uSlida xels mayurebels, darbazi aReqva yvela
mxridan. karis monumenturi qvis CarCo morTuli yofila siuJeturi bareliefebiT,
romlebic adidebdnen mefes. mTavari fasadis karis RiobSi oTxjer meordeba midieli
satrapis sazeimo miRebis scena. ukana kedlis karis reliefze mefe ijda taxtze,
romelic figurebs eWiraT (nax.18). is sparseTze daqvemdebarebuli 28 qveynis simbolo
iyo. gverdiTi fasadebis RiobebSi gamosaxuli iyo mefis brZola gareul da fantastikur
cxovelebTan.
sasaxles moednidan erTaderTi Sesasvleli hqonda, romelic mdebareobda
apadanasa da 100-svetian darbazs Soris. apadanis kibis msgavsad meomrebisa da
cxovelebis bareliefebiT morTuli brwyinvale kibe miemarTeboda propileebisken,
romlis kvadratul Wers iWerda 4 sveti. CrdiloeTisa da samxreTis nawilebi
(mTavari mimarTulebiT) gaformebuli iyo orsvetiani portikebiT. propileebis ukan
mdebareobda CrdiloeTidan samxreTisken wagrZelebuli formis didi Caketili ezo,
romelSic gamodioda sasaxlis nagebobaTa gverdiTi fasadebi. aqedan momsvleli
Sedioda kompleqsis sacxovrebel nawilSi, romelic izolirebuli iyo wina, oficia-
luri nawilisagan. aq mdebareobda mefeebis artaqserqse I I-is, qserqsesa da dariosis
zamTris sasaxleebi.
aRmosavleTidan da samxreTidan ezo Semofargluli yofila didfarTiani
nagebobiT, e.w. haramxaniT. misi CrdiloeTis nawilis centrSi mdebareobda 12-svetiani
darbazi, romlis CrdiloeT fasads amSvenebda rvasvetiani portiki, xolo samxreTisas -
aseTive sididis Siga ezo. mTeli danarCeni teritoria erTnairi zomis patara darbazebs
ekava (nax.19).
didi ezos dasavleTiT mdebare kibe oTxsvetiani propileebis gavliT miemarTeboda
meore, mcire zomis ezoSi, romlis mTeli samxreTi mxare iketeboda sasaxlis fasadis
portikiT. is ekuTvnoda mefe qserqses, razec metyvelebs samSeneblo warwera. sasaxlis
centraluri kvadratuli darbazi garSemortymuli iyo mcire saTavsebiT, zogjer
damatebiT gamyofi kedlebiTac. sasaxles samxreTiT hqonda terasa, saidanac iSleboda
SesaniSnavi panorama. ezoSi SemorCenilia karebisa da fanjris Riobebis CarCoebi, magram
gadaxurvebisa da svetebis bazebi ver aRmoaCines. savaraudod, isini xisa unda yofiliyo.
sasaxlis dasavleT fasads emijneboda ufro mcire zomis artaqserqse I I-is
sacxovrebeli sasaxle. darbazi dasavleTisken iyo gaweuli, xolo sacxovrebeli
oTaxebi mdebareobda aRmosavleTiT. CrdiloeTisken yofila mimarTuli mTavari fasadi
portikiT.
artaqserqse I I-is sasaxlis win, ufro axlos did apadanasTan, idga sworkuTxa
formis, farTobiT sxvebze mcire mefe dariosis sasaxle. mTavari fasadiT samxreTisken
mimarTul sasaxles ”zamTris sasaxle” uwodes (nax.20). nageboba CrdiloeTidan
samxreTisken iyo gadaWimuli. samxreTis portikis bolos arsebuli ori kibiT
ukavSirdebodnen ezos. portikis ukan mdebareobda 12-svetiani mTavari darbazi (oTx-
oTxi TiTo rigSi) sami mxridan garSemortymuli mcire darbazebiTa da oTaxebiT. es
nagebobebi mravalsvetiani darbazis zemoT aRweril tips miekuTvneba. ganasxvavebs
mxolod mcire zoma.
Zv.w.aR. 31 w-s qalaqi persepolisi daipyro da misi sasaxleebi gadawva aleqsandre
makedonelma, xolo ramdenime aTeuli wlis Semdeg qalaqi mTlianad daingra (daaxloebiT
Zv.w.aR. 250 w.).

IV-2 daskvna

miuxedavad sasaxlis ansamblis nagebobaTa mSeneblobis sxvadasxva periodisa,


persepolisis yvela nageboba warmoadgens erTian, geometriulad mwyobr kompozicias.
Senobebi ganlagebulia Tavisuflad, Tumca RerZebs erTi orientacia aqvs. isini
190 nawili III - wina aziis qveynebi

ganTavsebulia erTmaneTis paralelurad, erT RerZze. didi apadanas diagonalis


mimarTuleba emTxveva 100-svetiani darbazis diagonals, amasTan, am darbazis meore
diagonali grZeldeba qserqses sasaxlis diagonalSi. paraduli da sacxovrebeli nawilis
zomac erTmaneTs emTxveva. es yvelaferi ki mowmobs imaze, rom mSeneblebi sargeblobdnen
garkveuli moduliT. paraduli nagebobebis fasadebi orientirebulia CrdiloeTisken.
am mxridan arsebobda Sesasvleli propileebidan terasaze. pasargadis ansamblisgan
gansxvavebiT aq terasa garSemortymulia maRali kedliT. mefis rezidenciasTan axlos,
dablobze, qalaqi iyo gaSenebuli.
Zveli sparseTis mravalsvetiani darbazebis garda aRsaniSnavia svetebis axali
tipi, romelic grandiozuli zomebiT gamoirCeva. maTi diametrisa da simaRlis
Sefardeba, 1:12, 1:13, Zvel samyaroSi arsad ar gvxvdeba. apadanaSi isini aRweven 20 m. maT
aqvT viwrod kanelirebuli svetis tani, bazebs ki - wylis mcenaris Camocvenili foTlebis
msgavsi WriT morTuli zarisebri forma. svetis tani 3/5-is simaRleze mTavrdeba palmis
foTlebis ormagi gvirgviniT. faqtobrivad am damTavrebul kapitels edga kvadratuli
kveTis vertikaluri koWi, romelic morTuli iyo orive mxridan wyvili daxveuli
volutiT. swored am koWze idga tanis zeda nawiliT SeerTebuli xarebis gamosaxulebebi.
mTlianobaSi kapiteli aRwevda mTeli svetis 2/5-s (8 m.) da zedmetad gadatvirTuli iyo.
svetebis sinatife da maTi erTmaneTisgan daSorebuli ganlageba aixsneba xis msubuqi
gadaxurviT. arqitravebi Sedgeboda kedris ramdenime masiuri koWisgan, romelTac
ori an sami Sverili hqondaT. maT mohyveboda ramdenime ganivi koWi, zeviT ki gadioda
keramikuli skulpturuli mopirkeTebiani ficruli parapeti, romelic kbilanebiT
sruldeboda. sparselebi nagebobebisTvis iyenebdnen mkveTri ferebis baTqaSs, ferad
keramikul mopirkeTebasa (nax.21, 22) da reliefebs (nax.23).
saparado darbazebis uzarmazari zomebi, simaRle da sivrce, sadResaswaulo
atmosfero, romelsac qmnida grandiozuli propileebiT moednebis win ganlagebuli
mravalsafexuriani da mravalRiobiani kibeebi, ganadidebda mefes da mis siZliereze
mianiSnebda. gansakuTrebiT sainteresoa, rom amisaTvis pirvelad Zvel aRmosavleTSi,
aqemenianTa iranSi SearCies sadResaswaulo nagebobaTa tipi, maSin, roca egvipteSi
da SuamdinareTSi monumenturi arqiteqtura, imave amocanebs upasuxebda da amasTan
sakulto daniSnulebasac itevda.
eWvgareSea, rom apadanas arqiteqturul saxeze gavlena iqonia rogorc midielebis
sacxovrebeli saxlis tipma, aseve egvipturma arqiteqturamac (kerZod, hipostilurma
darbazma). sparselebis mier egviptis dapyrobis Semdeg apadanas mSeneblobaze
muSaobdnen am qveynidan wamoyvanili xelosnebi. apadana, egvipturi nagebobebisgan
gansxvavdeba. egvipteSi religiuri ceremoniebisTvis saWiro iyo iseTi arqiteqtura,
romelic mlocvels religiur ganwyobas gauRrmavebda. aqemenianTa sparseTSi ki
surdaT saero ceremoniebisTvis iseTi darbazebi SeeqmnaT, romlebic did, haerovan,
Tavisufal sivrces warmoSobda. es gansxvaveba ZiriTadad imiTaa ganpirobebuli, rom
iranelebis mier dapyrobil udides teritoriaze erTi religia ar arsebobda, amitomac
maT arqiteqturasac sxva datvirTva eniWeboda, kerZod, mefeebisa da sparselebis
sidiadisa da siZlieris gamoxatva unda SesZleboda.
nawili III - wina aziis qveynebi 191

d i
шшц
T
T
e
g z

a
1 v 2

d i
шшц

T T

g z
b

a v 3 4

5 6

1. qalaqi persepolisi (saerTo xedi)


2. qalaq persepolisi (rekonstruqcia)
3. qalaqis gegma (a. mTavari Sesasvleli samxreTidan da
orfrTiani kibe, b. qserqses propilea, g. dariosisa da
qserqses apadana, d. qserqses “100-svetiani darbazi”,
e. tropiloni, v. dariosis sasaxle, z. qserqses sasaxle,
T. haramxana, i. ganZTsacavi)
4. rezidenciis dRevandeli saxe
5. qserqses propilea, svetebi cxovelisTaviani kapitelebiT
6. karibWe xarisTaviani horeliefebiT
7. karibWe adamianisTaviani horeliefebiT
8. dariosisa da qserqses apadana
9. svetebi ormxrivi xarisTaviani kapitelebiT
10. apadanaze asasvleli orfrTiani, kbilanebiani kibe
11. apadanaze asasvleli kibis wina nawili, meomrebi, mzis disko
da xarze Tavdamsxmeli lomis gamosaxulebebi
12. kibis fragmenti, xarze Tavdamsxmeli lomis gamosaxuleba.
13. moxarkeebisa da movaleebis msvleloba, reliefi
7
192 nawili III - wina aziis qveynebi

10

11

13
12

13

14
14. msvleloba cxvrebiT, reliefi
15. msvleloba aqlemiT, reliefi
16. aqemenidebs damorCilebuli xalxis
msvleloba Zvirfasi WurWliT
17. qserqses “100-svetiani darbazi”
18. mefe taxtze, reliefi
19. rezidenciis aRmosavleTi nawili
tropiloniT, qserqses sasaxliT, haramxaniT,
saganZuriT
20. dariosis sasaxle
21, 22. sasaxlis feradi reliefebi
15 23. RmerT axura mazdas gamosaxuleba apadanaze
nawili III - wina aziis qveynebi 193

16 17

13
18 13
19

20

21

22 23
196

You might also like