Professional Documents
Culture Documents
წინა აზიის ქვეყნები
წინა აზიის ქვეყნები
maia daviTaia
msoflio arqiteqturis
istoria
Zveli samyaro
(wigni pirveli)
Tbilisi
2012
maia daviTaia
msoflio arqiteqturis
istoria
Zveli samyaro
(wigni pirveli)
Tbilisi
2012
4
Tavi I. Sesavali
istoria. wina azia, egviptis Semdeg, Zvel aRmosavleTSi kulturis ganviTarebis
meore centri gaxda. pirveli civilizacia Camoyalibda SuamdinareTSi Zv.w.aR.
V aTaswleulSi, Semdgom swored aq Zv.w.aR. XXXVI-XXX ss-Si Caeyara safuZveli
mesopotamiis kulturas. aTaswleulebis manZilze Seqmnili ZvelaRmosavluri kultura
ki memkvidreobiT gadaeca ufro gviandel xalxebs, romlebmac Tanamedrove msoflio
kulturas daudes safuZveli.
wina aziis qveynebi, egviptesTan erTad, warmoadgendnen Zveli aRmosavleTis
kulturis udides keras. es qveynebia:
1. mdinare tigrossa da evfrats Soris moqceuli SuamdinareTis qveynebi - Sumeri,
aqadi da babiloni;
2. xmelTaSua zRvis aRmosavleT napirze ganlagebuli siria-finikia da palestina;
3. mcire azia da CrdiloeTiT siria-xeTebisa da xuriTebis saxelmwifo miTani;
4. tigrosis CrdiloeTisa da Crdilo-aRmosavleTis mTian raionebSi ganlagebuli
- urartu da asureTi;
5. iranis saxelmwifo.
or mdinares, evfratsa da tigross (Zveli berZnebi maT ”tyup mdinareebsac”
uwodebdnen) Soris moqceuli dablobis CrdiloeT nawils berZnebi mesopotamiad
moixseniebdnen. mas miekuTvneboda tigrosis Sua nawilSi ganlagebuli asureTic.
SuamdinareTad iwodeba am mdinareebs Soris moqceuli dablobis samxreTi nawili,
romelsac noyieri niadagis gamo berZnebma „noyieri naxevarmTvarec“ ki uwodes (nax.1).
mesopotamia SemosazRvruli iyo: samxreTiT - sparseTis yuriT, dasavleTiT - xmelTaSua
zRviT, CrdiloeTiT - amierkavkasiiT, aRmosavleTiT - iranis dablobiT.
Zv.w.aR. V-II aTaswleulSi mesopotamiis teritoriaze Camoyalibda ramdenime
qalaq-saxelmwifo. saxelmwifoebis ekonomikuri da politikuri aRmavlobis Sesabamisad
mesopotamiis istoria oTx periodad iyofa:
1. Zv.w.aR. V-II aTaswleuli (Zv.w.aR. V aTaswleuli - Zv.w.aR. 2300 w.) - Camoyalibda
SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi. Zv.w.aR. 2600 w. uruqis mmarTvelma daaarsa
SumerTa imperia da gaaerTiana yvela qalaqi;
2. Zv.w.aR. I I-I aTaswleuli (Zv.w.aR. 2150-1000 ww.) - aRmocenda Zveli babilonis
centralizebuli monaTmflobeluri saxelmwifo. Zv.w.aR. I aTaswleulSi (Zv.w.aR. XVII
s.) gaZlierda babilonis samefo da mTeli SuamdinareTi daipyro. Semdeg saukuneebSi ki
daemxo;
3. Zv.w.aR. I -I aTaswleuli (Zv.w.aR. 1000-605 ww.) - Zv.w.aR. I aTaswleulSi babilonis
CrdiloeTiT gaCnda asureTis samefo, asureTis uzarmazari samxedro imperia; Zv.w.aR.
I aTaswleulSi (Zv.w.aR. VII s.) asureTis samefo danarCeni samefoebisTvis risxvad iqca,
magram Zv.w.aR. VII s-Si mas metoqeoba gauwia amierkavkasiis samxreTiT Camoyalibebulma
urartum (axlandeli somxeTisa da TurqeTis teritoria), romelic midiasTan erTad
asureTis CrdiloeTiT daarsda. Zv.w.aR. I aTaswleulis Sua xanebSi gaZlierda egviptis
samefoc, magram is xeTebis mZlavr samefos omiT daupirispirda, rasac Sedegad orive
samefos dasusteba mohyva;
4. Zv.w.aR. I aTaswleuli asureT-babilonis saxelmwifos arsebobis periodia.
Zv.w.aR. 605-625 ww. asureTsa da babilons Soris mimdinare xangrZlivi omis Sedegad
gaimarjva babilonma. Zv.w.aR. 625-539 ww. - axali babilonis imperiis Camoyalibebis
periodia.
Zv.w.aR. VI s. Seiqmna sparseTis saxelmwifo. misi sazRvrebi egviptisa da egeosis
zRvis sanapiromde mdinare hindis velamde iyo gadaWimuli, magram isic daemxo berZen-
makedonelTa Tavdasxmis Sedegad Zv.w.aR. I I-I aTaswleulSi.
qalaq-saxelmwifoebs Soris mudmivi omi mimdinareobda miwis, tyve-monebisa da
nadavlisTvis. amitom xan erTi gaZlierdeboda da aRzevdeboda, xan meore sustdeboda
da nadgurdeboda. TiToeuli saxelmwifo xasiaTdeboda Tavisi kuTvnili istoriuli Tu
socialuri TaviseburebebiT, rac mSeneblobasa da arqiteqturaSi gamovlinda, Tumca
maT bevri saerToc hqondaT. yvela saxelmwifo monaTmflobeluri iyo da samxedro-
despoturi mmarTvelobis formiT gamoirCeoda. Zv.w.aR. V-IV aTaswleulSi qalaq-
nawili III - wina aziis qveynebi 157
asuri (Zv.w.aR. I I-I aTaswleulis dasawyisi) Zv.w.aR. XIV-XII ss-Si gadaiqca erT-erT yvelaze
mZlavr ZvelaRmosavlur dampyrobel saxelmwifod, asureTad, romelmac Zv.w.aR. IX-VII
ss-Si daiqvemdebara mTeli wina azia.
asureTis dacemis Semdeg, Zv.w.aR. VII s-is bolosa da Zv.w.aR. VI s-is dasawyisSi, kvlav
gaZlierda babilonis samefo da SuamdinareTis istoriis am bolo periods ewoda axali
babilonis, anu qaldevelTa samefo, romelmac iarseba Zv.w.aR. 539 wlamde. Zv.w.aR. 539-
538 ww-Si is sparseTma daipyro.
3. asureTis imperia
(Zv.w.aR. 1000-605 ww.)
Savi zRva
kasp
iis
zRv
urartu
a
xatuSaSi
xeTebi xu
ri
T
eb
i
dur-Saruqini
kia
ninevia
ti
fini
gr
asuri
os
xmelTaSua zRva mari
i
ekbatani
ev asureTi
fr
at
i aqadi elami
babiloni
sparseTi
uruqi
pasargadi
uri
persepolisi
1
asu
ninevia
ev
re
fr
va
Ti
at
ti
zR
asuri gr
a
Su
os
Ta
i
el
xm
babiloni
Sumeri sp
3 uri
ar
se
Ti
sy
ur
wiTeli
e
zRva
2
5
1. wina azia
2. lursmuli damwerlobis teqsti
3. babilonis samefo Zv.w.aR. 1750 wels
4. zikurati
5. qalaq uruqis wiTeli taZris svetebi
6
164 nawili III - wina aziis qveynebi
11
8
10 9 12
CrdiloeTis
sasaxle
as
nabuqodonosoris sin bWe
i
sasaxle kar
iSTaris karibWe
iris
alg i
lug ibWe
kar Zvel
qis
ar du e
m ibW
mdinare evfrat
kar
zikurati
i
axal laqi
proc
qa
i
esieb
marduqis
xidi taZari tis
is gz
inur We
n ib
adadis kar
a
karibWe
i is
arx o sor
qi on eli
qala qod a ked
s
aSi bu
na reT
ur ibWe
kar ga
is
SamaS
bWe
kari
2
nawili III - wina aziis qveynebi 171
3 5
7
1. qalaqi babiloni, Zv.w.aR. VII-VI saukuneebSi
2. qalaqis gegma
3. frizi, yviTelfafriani lomis gamosaxulebebi
4. iSTaris karibWe (rekonstruqcia)
5. TeTri xaris gamosaxuleba iSTaris karibWeze
6. urCxulis, anu “muSruSis” gamosaxuleba
iSTaris karibWeze
7. karibWis dRevandeli saxe
8. procesiebis gza (rekonstruqcia)
9. aRdgenili procesiebis gzis frizi (berlinis
8 muzeumi)
172 nawili III - wina aziis qveynebi
d d g b a
9 10
12
11
14
avtorebi gamoxatavdnen iseT detalebsac ki, rogoricaa kisris kanis naoWebi. cxovelTa
reliefebSi kargad ikveTeboda moZraoba. gansakuTrebiT sayuradRebo iyo bunebis,
peizaJis Temebi.
asureTis xelovnebaSi siuJeturi Temebi iyo: omi, nadiroba, sayofacxovrebo
scenebi, religiuri Sinaarsis Temebi da mefis karis cxovreba. mTavari yuradReba
eniWeboda im gamosaxulebebs, romlebSic mefe centralur figuras warmoadgenda
da xazgasmuli iyo mefis, misi meomrebisa da Tanmxlebi pirebis fizikuri Zala. aseT
reliefebSi tansacmlis nakecebs miRma adamianTa dakunTuli sxeulebi igrZnoba.
sasaxlis Siga saTavsebSi aRmoCnda kedlis panelis naSTebi, romlis sxvadasxva
feris moWiqul zedapirze gamosaxuli iyo wminda sagnebi: Citi, xe, guTani. aseve
SemorCenilia kedlis moxatvis naSTebic (nax.12).
mTavari Sesasvlelis marjvniv mdebareobda viwro da sadad dekorirebuli
saTavsebi, kerZod, kancelaria, anu samefo-administraciuli nawili - ”xani”. marcxniv
ki, didi ezos meore mxares - ”haramxana” (mbrZaneblis colebis adgisamyofeli) ezoebiT.
haramxanis erT-erTi Sesasvlelis qveda frizi mopirkeTebuli iyo moWiquli filebiT,
romlebzec cxovelebis, frinvelebis, xeebis gamosaxulebebi gvxvdeba. saerTod,
asureTSi moWiquli filebis gamoyeneba daiwyes babilonze 600-700 wliT adre (terminebi:
”serali”, ”xani”, ”haramxana” ufro gvian Seiqmna, mas literaturaSi aseTive daniSnulebis
nagebobebis aRsaniSnavad iyeneben).
dur-SaruqinSi ”seralis” didi ezodan texili xaziT mimavali Sesasvleli
grZeldeboda kvadratuli formis misaReb ezomde, saidanac yvela mimarTulebiT
iSleboda swor RerZebze ganlagebuli gardigardmo ganlagebuli darbazebis
anfiladebi. or ezoSi gamavali anfiladis aseTive sistema haramxanis mTavari
kvadratuli saTavsis garSemoc ganlagda, romelic am anfiladebiT ukavSirdeboda
sigrZeze ganlagebul darbazebs. anfiladebis gadakveTa ar emTxveoda Sua kvadratebis
centrebs, xolo paradulad gaformebuli karebi ar mdebareobda zustad ezoebisa da
fasadebis RerZebze. damatebiTi karebis koSkebi da naxevrad wriuli TaRebi idgmeboda
erTnair manZilze kompoziciuri centridan. fasadis danarCeni nawilebi nebismieri
sigrZisa keTdeboda. amitomac dur-SaruqinSi ar gvxvdeba arc erTi grZeli sworxazovani
fasadi.
meoTxe jgufSi Sedioda haramxanis ukan, mTavari Sesasvlelis marcxniv
ganlagebuli taZarTa jgufi, romelic qmnida wminda sakulto zonas, moicavda sam taZars
da sxvadasxva feris Svidsafexurian zikurats (nax.13). zikuratis qveda kvadratuli
iarusis farTi Seadgenda 1764 m2-s (42X42 m.). SemorCenili oTxi iarusis simaRle 24 m.
iyo. TiToeuli iarusis simaRle - 6 m. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom is Svidiarusiani
iyo, SeiZleba vivaraudoT, rom misi saerTo simaRle 42 m-s aRwevda.
erTi iarusidan meoreze SeiZleboda moxvedra spiraluri pandusiT, romelic mas
garSemo exveoda. zikuratis yoveli momdevno iarusi simaRlesTan erTad mcirdeboda
zomaSi da samlocveloTi mTavrdeboda. kedlis dekoratiuli damuSavebis miuxedavad,
Senobis masa mainc iZenda simsubuqes da ar arRvevda arqiteqturis saerTo monumentur
xasiaTs, riTac gansxvavdeboda samxreTis zikuratebisgan. is sasaxlis kompleqsis
centridan moSorebiT mdebareobda, platformis erT-erT Soreul kuTxeSi da
zomiT ar aRemateboda despoti mefis, anu ”yvela qveynis mefis, samyaros mefis”
sacxovriss. babilonis zikuratis msgavsad masac sakulto daniSnuleba hqonda da aseve
gamoiyeneboda astrologiuri dakvirvebebisTvis, romlebsac awarmoebdnen qurumebi.
Tu SuamdinareTSi zikurati, anu taZari mTeli qalaqis ganaSenianebaSi centralur
Senobas warmoadgenda, asureTSi man dakarga amgvari mniSvneloba. es funqcia SeiZina
sasaxlem, romelic amaRlebul platformaze aRmarTes. swored is dahyurebda mTel
qalaqs, xolo TavdacviT funqcias xazs usvamda Caketili, miukarebeli xasiaTi.
moednis siRrmeSi idga pavilionis tipis Senoba, xeTebis ”biT-xilani” (nax.14),
romelic, savaraudod, mefis sazafxulo sacxovrebels warmoadgenda (aseTi nagebobebi
Sendeboda gviandeli periodis asurul sasaxleebSic).
yvela am jgufs erTmaneTTan dakavSirebuli mcire zomis gasasvlelebi hqonda Sua
ezoSi, romlebic aucileblobis SemTxvevaSi advilad iRobeboda. safuZveli iyo swrafva
TavdacviTi sistemebis Seqmnisken. saerTod, sasaxlis saTavsebi iyo viwro, grZeli da
nawili III - wina aziis qveynebi 179
III-3 daskvna
asureT-babilonis arqiteqturuli stilis Taviseburebebi
T d
v g
z
b
2
3
8 9
d v
g
d
a
11
10
14
13
12
mTlianobas. persepoliss gars ertya maRali, masiuri gamouwvavi aguris kedeli (nax.2).
mosaxleobis sacxovrebeli saxlebi kedlis gareT Sendeboda.
persepolisSi TavdacviTi nagebobebi ramdenime rigad iyo ganlagebuli. pirveli
rigi aRmosavleTiT mTebis kalTebze da samxreT-aRmosavleTiT sasaxlis terasidan
iwyeboda. kedlebi gamagrebuli iyo erTmaneTisgan Tanabari manZiliT daSorebuli
koSkebiT. meore rigi gamodioda aRmosavleT mxares, terasis paralelurad da isic
koSkebiani kedliT uerTdeboda pirvels. maT Soris rCeboda farTo moedani. ase iyo
daculi qalaqis mTavari nawili. safortifikacio nagebobebis mesame rigi, savaraudod,
gars ertya terasas dasavleTidan, CrdiloeTidan, samxreTidan da iseTive masiuri iyo.
RorRian yrils ukan gasdevda kontrforsebiT gamagrebuli gamomwvari aguris
Rrma Txrili, mas mosdevda cixesimagris aseve gamomwvari aguris kedeli. Txrili
mSrali iyo, iSviaTad, roca dgeboda wvimis sezoni, is wyliT ivseboda. misi siRrme
zedmet safrTxes uqmnida mters. dacviTi nagebobebis simaRle aRmosavleTiT - 11,5
m., dasavleTiT - 15 m. iyo. saZirkveli masiuri qvis blokebisa hqonda, kedlebi da
koSkebi - gamouwvavi agurisa (33X33X12 m.). kedlis Siga mxares garnizonis saTavsebi
ganlagebuliyo.
asuruli xuroTmoZRvrebis msgavsad persepolisis ansamblis yvela nagebobas
agebdnen cixesimagris SigniT, araswori formis amaRlebul terasaze (dasavleTis mxares
- 455 m., CrdiloeTisa - 300 m., aRmosavleTisa - 430 m., samxreTisa - 428 m.), romelic kldeSi
iyo nakveTi da dablobis mxridan gamagrebuli iyo poligonuri wyobis, sxvadasxva zomis
qvis blokebis sayrdeni kedliT (simaRle 8-18 m.). qvebs erTmaneTTan uduRabod, mSralad,
rkinis kauWebiT aerTebdnen. terasis napirs, cixesimagris mTel sigrZeze gasdevda 5 m.
sisqis gamouwvavi aguris kedeli. mis ukan sasaxlis nagebobebi ganlagebuliyo (nax.3).
erTaderTi Sesasvleli samxreTis mxridan hqonda. aqedan orfrTiani kibiT
SeiZleboda moxvedra terasis samxreT-dasavleT kuTxeSi (nax.4). saparado kibeebi
qveda nawilSi jer farTovdeboda, zeviT terasaze ki erTdeboda. kibeze avlisTanave
xvdebodnen arcTu ise did ezoSi, romlis bolos idga qserqses agebuli brwyinvale
propileebi e.w. ”yvela qveynis karibWe”. kvadratuli formis (gverdebi 24,75 m.) darbazis
Weri eyrdnoboda 17 m. simaRlis oTx svets (dRes oria SemorCenili). svetebs zarisebri
baza da cxovelebis gamosaxulebiani kapitelebi hqonda (nax.5). gamouwvavi aguris
kedlebi gareTa mxridan gaformda niSebiT. qvis masiuri blokebiT mopirkeTebul
kedlebs Wrida karis sami Riobi. dasavleTis Sesasvlels darajobda 10 m. simaRlis ori
xaris kolosaluri horeliefi (nax.6), aRmosavleTis Riobs - ori 8 m. simaRlis, mravali
qvis blokisgan awyobili, adamianisTaviani frTiani xarebi (nax.7). yvelaze maRali
(simaRle 5 m.) samxreTis gasasvleli gadioda farTo moedanze, romelzec ganlagebuliyo
ansamblis kompoziciuri centri - saparado misaRebi darbazi e. w. ”dariosisa da
qserqses didi apadana” (nax.8). saparado kibe da propileebi, grandiozuli qandakebebiT
damSvenebuli, sadResaswaulo ieriT gamoirCeoda. es qandakebebi Trgunavda mnaxvels
Tavisi masiurobiT, magram amave dros sasaxlis nagebobaTa sidiadis aRsaqmelad
ganawyobda.
apadanas mSenebloba daiwyo dariosma da gaagrZela misma Svilma qserqsem. amis
damadasturebeli warwerebi aRmoaCines gaTxrebis Sedegad, oqrosa da vercxlis
nakeTobebiT savse qvis yuTze.
apadana (farTobi 10000 m2) idga propileebis donidan 4 m-iT amaRlebul
platformaze. misi yvela nageboba, propileebiT dawyebuli, mkacrad gansazRvruli
gegmis mixedviT, RerZebis paralelurad ganlagebuliyo, magram erTmaneTis mimarT
Tavisufali ganlageba hqondaT. kvadratuli gegmis mqone (62,5X62,5 m.) apadana
aigo 5,6 m. sisqis gamouwvavi aguris masiuri kedliT, romelic ar SemorCenila. xis
gadaxurva eyrdnoboda 18 m. simaRlis 6 rigad ganlagebul eqvs-eqvs svets, romelTagan
SemorCenilia 12, danarCenebis ki mxolod bazebi an saZirkveli arsebobs. is sami mxridan
- CrdiloeTidan, dasavleTidan da aRmosavleTidan garSemortymulia portikebiT.
maTSi or rigad eqvs-eqvsi sveti mdgara. mTavars - CrdiloeTis portiks, mTeli fasadis
gaswvriv gasdevda viwro moedani, romelzec orsafexuriani kibiT adiodnen. am portikis
kuTxeebSi, miTaniisa da asureTis arqiteqturis msgavsad, masiuri kvadratuli koSkebi
idga. moednis gverdebSi arsebobda kidev ori, dasavleTisa da aRmosavleTis portikebi.
188 nawili III - wina aziis qveynebi
IV-2 daskvna
d i
шшц
T
T
e
g z
a
1 v 2
d i
шшц
T T
g z
b
a v 3 4
5 6
10
11
13
12
13
14
14. msvleloba cxvrebiT, reliefi
15. msvleloba aqlemiT, reliefi
16. aqemenidebs damorCilebuli xalxis
msvleloba Zvirfasi WurWliT
17. qserqses “100-svetiani darbazi”
18. mefe taxtze, reliefi
19. rezidenciis aRmosavleTi nawili
tropiloniT, qserqses sasaxliT, haramxaniT,
saganZuriT
20. dariosis sasaxle
21, 22. sasaxlis feradi reliefebi
15 23. RmerT axura mazdas gamosaxuleba apadanaze
nawili III - wina aziis qveynebi 193
16 17
13
18 13
19
20
21
22 23
196