Dažniausiai žodis rūpintojėlis sietinas su Dievu, Biblija, todėl eilėraščio pavadinimą pagrindžia pirmosios

eilėraščio eilutės, kai minimas Dievas. Eilėraščio pradžioje sukuriama šviesios nakties erdvė, kurioje vyksta
veiksmas: „Dievuli mano, kas per šviesios naktys!“ Lyrinis subjektas žavisi aukštumomis ir žvaigždėmis,
svajoja apie tai, ko negali pasiekti. Jam taip viskas nuostabu, kad net kelia graudulį, o norėdamas skaitytojui
perteikti dar įspūdingesnį vaizdą, jis kreipiasi į Dievą: „Taip spindi, net graudu, Dievuli mano!“ Antrame
posme atskleidžiami lyrinio subjekto apmąstymai per jo monologą. Jis  visą dėmesį nuo žvaigždžių nukreipia
į save ir į jį supančią aplinką.