~'· "..,.

~ ,.
'f.
Į
•
,,
1'
'
,, • ,,
.,
•
,,
l

"• .,
• "'
.41e
•
'1•• .., •
., ,,• •
• • •,,.
l
l • • , '
14 • f , ..
f
• ' ••
• ,
• jlt
w
* "•• • , • • •
• .• • •
.,,..• ,, .....
•
.. • • ..
•
"
• • l
,, •
•
..... .•...• . . ..
••

• "' "
'• •

..,. ~ .. ,.. •
• •
.•.. .. •
.. .., ,. -- ~
'4 • • ••
•t
ų

l
• • .• , ' .t
., .J • • • • .. .. .....
• .. •

....
1'
"'
• ,. •.,
•,
• •
., .r. •
"
•. • l
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ

(f V

j METRASTIS

•
 AUS T RAL I JOS LIETUVIU,

METRAŠTIS
IšLEIDO
AUSTRALIJOSLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
IR
AUSTRALIJOSLIETUVIŲ FONDAS

Cataloguing in Publication .
NationalLibraryof Austraha Entry.
AustraliJosLietuviumetrastis 11.
JSBN O95943972 2.
l. Lithuanians- Australia - Social life
and cUStoms . 2. Lithuanians- Australia -
History. l. Baltutis, Viktoras. II.
AustralianLithuanianFoundation.
994'.0049.92
First Publishedin Australia June 1984.

VIKTORAS BAL TUTIS

Vyriausias Redaktorius

REDAKCINĖ KOMISIJA:
V. Bal.tutis(vyr. redJ , l.l. Davis,J. Jonaviėius, B. Mockūnienė, P. Pusdešris,
Nuotraukas paruošė V. Vosylius
Spaudai tekstus surinko A. Jablonskienė
Straipsnių ir nuotraukų kompozicija P. Pusdesrio Adelaide
Metraščio tekstas surinktas "MOSŲ PASTOGĖS" spaustuvėje

1983

S.A. PRINT CO., SOUTH AUSTRALIA

Pratarmė

L ietuviškas gyvenimas Australijoje,susiformavęs pirmam e dešimtmetyje {1947-1957)

nesustingo, bet plėtėsi apimdamas naujus horizontus, įnešdamas naujų idėjų ir pri -
taikindamas bendruomenės veiklą prie kintančių gyvenimo sąlygų.
Pirmoje metraščio dalyje atsispindėjo vyresnėsės kartos įsikūrimo pastangos ir naujai
sukurta Australijos Lietuvių Bendruomenės veikla. Antroji metraščio dalis apima 1960-
1982 metų laikotarpi. Mintis tęsti pradėtą darbą ir išleisti antrąją metraščio dali kilo jau
1972 m. Deja, dėl įvairių aplinkybių darbas nutrūko ir tik 1980 m. išleidimo klausimas vėl
atgijo. ALB Krašto Valdyba, reziduojanti Melbourne, kreipėsi j Viktorą Baltutj kviesda -
ma suredaguoti antrąją metraščio dalį. Priėmęs kvietimą 1980 m. birželio mėn. sudarė
AL Metraščio Redakcinę Komisiją: vyr. red . Viktora s Baltutis, Nariai: lsolda l. Davis,
Bronė Mockūn ienė, Jurgis Jonavičius ir Pranas Pusdešris. Nuotraukų reikalus tvarkyti
pakviestas Vytautas Vosylius.
ALB Krašto Valdyba, Redakcinės Komisijos paruoštu aplinkraščiu kreipėsi j visas
apylinkes, seniūnijas ir lietuviškas organizacijas prašydama paruošti savo veiklos ap-
žvalgą ir prisiųsti nustatytu terminu redakcijai. Mūsų periodinėje spaudoje primenant ir
paraginant, didesnioji metraščio medžiagos dalis pasiekė redakciją laiku. Likusią dalį
teko beveik "išieškoti". Nežiūrint to, dar yra pasilike kai kur spragų.
Nemaža dalis medžiagos buvo paskubomis surinkta ir vėliau gauta apščiai papildymų
ir pataisymų. Ne kartą ir komisijos nariams teko patikslinti faktus ir datas.
žinodama metraščio svarbą mokslininkams, demografams, socialinių, istorinių ir poli-
tinių mokslų tyrinėtojams Australijoje ir už jos ribų , Redakcinė Komisija nutarė spaus -
dinti platesnę apžvalgą anglų kalboje.
Antroje metraščio dalyje yra įtraukta ir neskaitlingos lietuvių kolonijos Naujoje Ze-
landijoje veikla, nes ji vargu ar būtų pajėgusi išleisti spausdini, nušviečiantį lietuvių įsi­
kūrimą, gyvenimą ir bendruomenės veiklą tame krašte.
šis metraštis yra bendras visų Australijos lietuvių darbo vaisius; tiek medžiagos su -
telkimo, tiek išleidimo atveju .
Tikimės, kad metraštis bus naudingas dokumentas ir svarbus istorinis šaltinis išeivi -
joje bei tėvynėje gyvenantiems liėtuviams.

Redakcinė Komisija
 DARBAS LEIDžIANT METRAšTĮ BUVO SUNKUS, SENKANčIOS JĖGOS,
RETĖJANėIOS MOSŲ VEI Ki::JŲ EILĖS REIKALAVO DIDELIO PASišVENTI -
MO IR PASIRYž IMO TĘ:STI šĮ SVARBŲ DARBĄ. NĖRA JOKIOS ABEJONĖS,
KAD ATE ITYJ E IR TOLIAU PA SIRODYS AUSTRALIJOS LIETUVIŲ MET -
RAšėlAI, GAL TIK KITOJE FORMOJE . KURIUO S REDAG UOS JAU KARTA
ATEINANTI PO MOSŲ. BOKIME TIKRI, KAD TOL KOL BENDRUOMEN Ė
BUS GYVA AUSTRALIJOJE, TOL MOSŲ VEIKLOS PĖDSAKAI BUS GILIAI
ĮSPAUSTI šIAME PIETŲ KRYŽIAUS KRAšTE.
ANTROJO AUSTRALIJO S LIETUVIŲ METRAščIO IšLEIDIMO PROGA
ALB KRAšTO VALDYBA NUOšIRDžIAI DĖKOJA METRAščIO REDAKCINEI
ANTRAM METRAščIUI KOMISIJAI IR VISIEMS KITIEMS PRISIDĖJUSIEMS SAVO DARBU, PASl -
šVENTIMU, AUKOMIS IR PRENUMERATA PRIE šIO METRAščIO IšLEIDI -
MO IR KVIEČIA VISUS AUSTRALIJOS LIETUVIUS AKTYVIAI JUNGTIS Į
PASIRODANT BENDRUOMENĖS EILES IR DIRBTI LIETUVOS LABUI, KAD MOSŲ BROLIAI
IR SESĖS PAVERGTOJE TĖVYNĖJE BOTŲ IšDIDOS MOSŲ DARBAIS IšEI-
VIJOJE.

V. Bukevičius
A.L.B. Krašto Valdybos pirmininka s

BENDRUOMENĖ IšEIVIJOJE TAI LYG GYVAS LIETUVIŲ TAUTOS KO-

NAS, KURIS NĖRA SUVARžYTAS JOKIAIS OKUPANTO PANčIAIS, BET
KURIS REišKIASI SAVO GAIVALINGUMU, NEžIOR INT PAžIORŲ ĮVAIRU ­
MO. NUOMONIŲ SKIRTUMO, IEšKO MINČIŲ PASIKEITIMO, VEIKLOS KO-
ORDINAVIMO IR SIEKIA VIENO TIKLSO - LAISVĖS LIETUVAI.
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ JAU ŽENGDAMA Į SAVO
EGZISTENCIJOS 33-čIUS METUS STENGĖSI VISU TUO VADOVAUTIS IR
NEžIORINT DOMŲ, JOKIŲ DIDESNIŲ GAISRŲ NETURĖJO.
ALB KRAšTO VALDYBA NORĖDAMA, KAD ATEITIES ISTORIKAI TIN-
KAMAI ĮVERTINTŲ AUSTRALIJOS LIETUVIŲ PASTANGAS BEI ATSIEKI -
MUS LIETUVIšKOS KULTOROS UGDYME, šVIETlMO DARBE, JAUNIMO
AUKLĖJIME, LIETUVYBĖS IšLAIKYME IR POLITINĖS VEIKLOS ĮNAŠE
LIETUVAI IR JOS LAISVĖS BYLAI, IšLEIDO DU AUSTRALIJOS LIETUVIŲ
METRAščIUS.
PIRMASIS METRAšTIS - IšLEISTAS 1961 METAIS APĖMĖ AUSTRALI -
JO SLIETUVIŲ VEIKLĄ IKI 1961 METŲ; DAUGIAUSIAI PAšVESTAS LIETU -
VIŲ ĮSIKORIMUI AUSTRALIJOJE, BENDRUOMENĖS STEIGIMU I IR šVIETI -
MO BEI KULTORINIO GYVENIMO BRENDIMUI.
ANTRASIS METRAšTIS - LEIDžIAMAS DABAR - 1983 METAIS - API -
MA AUSTRALIJOS LIETUVIŲ VEIKLĄ NUO 1962 METŲ IKI šlŲ DIENŲ.
METRAšTIS TAI YRA VEIDRODIS MOSŲ VEIKLOS KURIAME ATSP INDI
NIUANSAI VISO MOSŲ IšEIVIJOS GYVENIMO.
 LITHUANIANS IN AUSTRALIA
BRONIUS STRA UKAS
T here is very little reliable inf o-nnation available as
to when the first Lithuania.ns settled in Australia. but
from incidentai sources it is known that they came here
from Britain . After the unsuccessful revolution of 1831
against Tsar Nicholas l, some of the vanquished re volu-
twnaries fled to Gerrnany and later, it seems, to England.
From there some came to the colonies in Australia.
Evidence seems to indicate also that a S?nallnumber of
Lithuania.ns came to Australia. at the end of the last
century and, even later, after Worl.d War l.
Australia., as a country to which one coul.d migrate,
was almost unknown inLithuania. itself at the turn of the
century. The great distances which separate these two
countries and the considerable cost of trav elling may
have been responsible f or the lack of interes t Lithuanians
displayed towards Australia.. As a result relatively small
numbers settled here.
The greatest wave of Lithuania.n rnigrants to this
continent occurred as a direc t reS1Lltof Worl.d War II. In
the siu:ceeding thirty years they have established
themselves and have developed cultural and national
activities through which they have contributed to the
economic and cultural expans-ion of this vast ccmtinent.
Why did Lithuania.ns in such great numbers and in a
relatively small span of time migrate to Australia. ? To
understand this movement we have to look at the history
and geography of Lithuania. and the political events of
the 40s.
9
Lithuania. lies in Northern Europe, on the Eastern
shores of the Baltic Sea. Her immedia.te neighbours are:
to the North, Latvio.; to the East, Soviet Russia.; to the
South-East, Poland and to the South-West, Soviet
Russia.. Beįore Worl.d War II reshaped the map of
Europe, Germany was Lithuani,a 's powerful South-
Wes tern neig hbour. Lithuania. was sandwiched between
two expansionistn ations, Soviet Russia. and Germany, at
the crossroads of Eastern and Western cultures, Thus, in
all its long history Lit huania. has been influenced by
thes e two i-ultures and threatened by the imperialistic
aims of its neighbo-urs. Despit e Lithuania. 's unfavourable
geopolitical situation, its people have remained in their
Baltic land, maintaining their national character and
culture without being unduly influenced by others, and
preserving their own tongue . This languag e has
preserved ancient f orms deri ved from th e Proto-lndo-
European language which is the parent of mos t modern
European tongues.
Lithuania.n belongs to the Indo-European group of
languages . Together with Latvia.n, OI.dPrusS1an, which
died out in the 18th century, and other now defu:nct
Baltic tongues, Li thuania.n belongs to the Proto -Baltic
language, so-metimes quite erroneously called "Aist1'an"
language . Around the 8th century Lithuani '.an and
Latvia.n began separating into two kindred yet distinct
languages, and this separation was completed about the
13th century. They are deemed to oethe ol.dest Indo-
F.uropean lan(JU.ll{le11 11tillm u,p and h,w„ rmmy m11:irnt
r111>rphowqu-al mul plumetu: Įorm,. whll'/1 ran no lrm(Jer
be Įo,md m other modrm la11{1U(UJPI df nVPd /rfJm thP
,amr ori{Jln, Thcreforr, Lithwminn, and eitpPcu1ll71O/d
Pnumm, 11htch t!:rhibit, tl1P1eannrnt charactPristi'cs to
a 11till grratPr dc(free, are VPry imp1JT tant adju11cts to thP
, tU(llJ o/ comparativc lmguiJltic,. The Frcru:h linguuit A .
Meil~t has expreued thr virw: "Those who want to hcar
the echo / rmn thc lips o/ livinf} 7Jeoplr o/ what W<UI tl,c
Proto-/ ndo-Europran l.anguafJC, sl,ould go anti lu;tcn to
how the Lithuanian pea, ants speak. "
The earlic,t known documrn lary re/ ercnccs to thc
exu te-ncr o/ the Li thuanians occ11rin the wntings o/
TaciltLII/55-120 A .D./ who m entiont the ''.Aistiam ", and
in the chrm1icks o/ neighbourinq cou11trics, Scandiruwia
/Norse men made incur11i011s into l it huanum territ ori('II
from the VI to the IX centunJ/, Germany, Pol,and and
The position of Lithuania in relalion
Lo othcr European count ries
A rchaeology and linguis tics provide i11/ormatior1about
the Balts, the ancestors o/ the Lithuaniam , in their
earliest perw d. I t would appear that the Balts separated
from the Nort hern Indo•Euro peans about 2000 BC. They
u'ved mterri tories now pa·r t o/ Soviet Rusb-ia,including
White R ussia, in par ts of Pow.nd and 01, the Eastern
ahores o/ the Baltic S ea. R ougkly , their te-rritories
ext eruied from the Kaluga river and the ancient Tver
duke dom in the E~t to the Dauguva (Dvina/ riv er in the
North , to the lower reaches o/ the Vis tula in the West
and to the Prip et Marshes in the South . Many Eastern
and We, tern Baltic trib es like the Old Prussians ,
Galindians, Suciavians or Yotvingians, Selon iam,
Cour onians, Zemgalians, Lat galians were conquere d in
their turn, and iri time me rged with their conquerors.
The Old. Pnl.$sians, /or example, wer e conquer ed by
the Teu tonic Knights in the 13th century A. D . Fr orn the
many Baltic tribes there remain today only the
Lithuanw:ns and the La tvi.ans bound by a commort origin
10
Ruuia . Thl' nflm" f,t tl 11umia ar,pr ars f(Jr tlw /ir11t li mt> in
ht11forirol l"hmnfr fr,, in 1009. To r,c11ctr 11l<' to tlw
bP{/tnninqs o/ th<• I,itl111m1itm pco p/1• ~ lt'/ 1 to arr luw olo[Jy
mul the 11twl11o/ li11g11i& tirs .
It hfUIben, prourd l,71li11g1tiR tics tha l p copl,• v,ho ltavP
livrd in a crrtain trrn lory , and su/Js,,qne n lly lw.v ,1 lcft it
or hav" /Jecom,, ex tmc t, lrave t/1Pirli11r1nidic mormmcn ts
imprin trd rm thr lontlscap (', in th e nam es of ri ve r s, vikc s ,
marshcs, m<nml<LiTut and / or es ts. No.m rs o/ toolR and
things pr rto ining to 1•very rlay lif e als o r,m m in , to sorne
e:rtrn t, in thei r original vc rsi on. Th WI hy dr onym s anti
toponyms, fo r n ample, hclp greatly in clete nn inin{J th c
rou tes and dircc tions o/ the g reat m igration s o/ na li<>ns.
Ar chaeological fi nds w liich atl es t to material cult ttr e,
religi011 and cus tom s also pw.y an im 71ortan t p art in
det Prm ining the period and tl1e ex ten t o/ a p eople 's
se tt lem en t.
and a r ew.ted languag e. Th eir anc estors had setUed on
tl1e Sou th-E aster n slwres o/ the Balt ic Sea ana from the
basins o/ the R iv ers D auguv a in the North and Nemunas
in lh<:S out h.-Wes t, to the sour ces o/ the River Neris in
the E ast. His torical ev idence see ms to ina icate that
be/ore the birth o/ Chris l L ithuanian s had settled in their
pr esent b&undaries, and in certa in territories now held
by Whit e R ussi.a ana Pol.and. H ere th ey fauna a fertile
l.and, crisscross ed by rive rs wi tlt imm en se vi rg in /orests
and thousands of lak es abounding in animals ana f ish.
Th e fores ts, ri vers ana l.akes provid edfo od , and guard ed
the Li thuanian s from th e incur sions of enem ies. A s a
conse quenc e lhey live d long year s in comparative
isow.tion, separat ed fr om th e r es t o/ th e wo rl.d.
Liv ing cwse to nat ure and usin (J its bount i/1tl we alth,
the old Li tl1uanians dev elop ed a r eligion with rmimis tic
characteristics . Suc h beliefs led to the v eneration of
natural ph enomena and t/teir man if es tal wns . An early
mov emen t towards chris tianisa tion occurr ed in 1251,
w ltr•n lntki • MinWLUflrJH,M, wf/ r1, Mr,r lrl, arųl M, rr, urt for11
vH1r11 lm pt isetl, l,ut tltill llllt!mpt /rt{lerl. 1,:1Hmuft11r tl,tt
fJ/fa:itd ctrnve rsitm l() f:ltris tim 1ity irt J,91{{1 7, anrl tlw
• l.'JIJ
H uhsų,q 1um l IJapti'tnn fJ/ t/te 7.ema i&ti in 141/J7tw n11trru:,~11
,,Į th r1 m11 :i1m t r 1d i11fo11 r1n rwirt11d f r,r seve rrd hu111Lr etl
ye rtrs, mul <:hris titm i/71rr~foinetf r,n ly a 1mv erfir.itd lwvl rm.
tlw popu //1.tion. T/teir 11 trrm{J fltlad,m ent ltJ tl1e ol<l
reli!li,m lcd to a l,itt er s truur1le v.ti.th th e 1'1•utonic
f{n if}hts (/Jrot lters o/ lhe Sw rmL mul /Jrotlter, o/ tl,e
CroRH•). Tite !Jrotlter JJof tlw Crosa, /1,11. 1nnr1 ru;cev ted the
inuilation fJ/ Du k e Cmm ul (Jį Mozov iriin 1230, ų,1 tr1.blished
tlwir /ir Ht cas tle at N ieAav a (N ie11lw va) on the lo-wer
reaches of lite Riv cr Vis tula. D uke Crmrrul lwped that
they wou ul help ltim s ubdu e aru.l bap tis P- the Ol<l
Prussian s. 'l'lte K nir1hts, howe ve r, a/ ttJTdeįeating the OI.d
Pru ssians arui lcindr ed tri bes, 11 00n e, tablislted
tltem selveR as <L pfJwe r in their own ri{lht.
Form ve ry ancien t time a tlte ui tltUlmw.m lived in
tri bes and cl.ans, w hose el.dera wer e t/teir leaders in p eace
and wrir . lJe(linning wi th tlte 12th cen tury, att acks by
ene m ies from wi tlwu t mad e i t neceRRary f or the trih es to
gath er in to biyg er uni ts, w hich we re r uled by dukes .
Towards th e /Je{linnin g of th e lSth cen tury Duk e Min-
dauga .Y began un iting tl1e variou s duk edams in to one
s tate . TJii.q he succee d ed in d<>i ng arou1ul 1236, aft er the
def eat of th e Brother s uf t/te Sw ord in the battle o/ Saulė
near $iauli.ai. See ing t/iat L ithuania would not be able to
s us tain its pagan r eli[Jion (th e r est o/ Eur1>pe
cltris tum ise d mu ch earlier : German s in the 8th - 9th
centuriJ, tlw Poles in the 10th ana th e R ussi.ans at the end
of t/te 10th cent·uryJ, Duke Mindaugas decided to conve rt
to Chri s tumi ty, and in 125S he was crowne d king of
Lithuania . Th e crown was sent to ltim by p ope bm ocent
JV . He is thu s th e founder of Li thuania, it sfi rst and only
/einy .
Aft er his death t/te most important ruler s o/ Lithuan ia
came from the powerful Gedim inas dynasty . Ged1'rninas
hims elf l 1916 - 1941/ refused to be baptis ed mui could not
becom e king . Over two centuries Litl,uania had to wi th-
stand the aggressi<m of th e Teutonic Kn ight s w ho und er
the pretext of a crnsad e made num er01LStrll"ltrsions int o
Lithuania. N ev erthele ss, under Grand Duk e Vytmtta s , at
the close o/ t/te 14th ce11t1t ·riJ, a gr eat ernpire was
established w liiclt extend ed frorn th e Baltic to the Bw.c k
S ea.
In 1986 Vytautas cousi11J ogaila (Jag iello/ became k in g
of Pol.and. Li thum1i.a, tho1tgh an in<lep end ent Grmui
D1u:hy during the reign of Vytautas the Great, w as
11eve1·tl1eless l.ater bouncl by clyrwstic imion to Poland.
1'his bond becam e eve n stronger wh en i111569 the Lubl in
Uni'<mwas signed. It last ecl u11t-il1795 w hen Lithuania
and Polmui were conqu ered mul t/te ir l.ands clivided by
Attstria, Pnts~·ia and Russ-ia.
It was the gr eut misfortun e of these tw o un ited
countries t/iat, with CLfew excepti o11s , they had no str011g aristocra cy. Th ey chos e th e lcing and dir ected the a,ffairs
mul ai>lerulers, mul gove rnment was i ri the hands of tl1ė of the stal e. Unfortunat ely, they were mor e in ter es ted in
c1cc,m ling them selve s pri v ileges , tha n in efficie nt
goverr,ment of the s tal e. Aft er Sig wnn und Augu s tus III,
the l(LStGrand Duk e of L i thuania and K ing of Pow.nd of
the Gediminas dynasty had died in 1572, a suc cessio n o/
• Also knoum as Knig l,ts of the Sword and Knights of the
Gros.~. /or eign ki11gs we re chosen by th e nobl es to ru le th e two
11

Vilnius.capital of Lithuania
c1nmtries. Many of these kings were neither committed
nor capable.The growingpower of the Duchy of Moscow,
which becamethe heart of the Russian empire, M well M
the rapidgrowth of the Prussian kingdam and the spread
of the Austro,Hungarian empire threatened Lithuania-
Poland.These powers began to interfere in the affairs of
the dual state, and in 1772, 1792 and 1795 divided its
territaries among themselves. Near/y aU of Lithuania
wastaken by Russiaand remained occupied until the end
of World War l.
AI the Treaty of Versailles the doctn'ne of the self-
detennination of nations was proclaimed by President
Wilson,and in the old Lithuanian capital, Vilnius, an the
16th February, 1918,the Lithuanian Taryba proclaimed
12
Spircs of Vilnius
independence, severing its ties with Poland and
a.ssertingits independence of Russia . Lithuania became a
democratic republic and enjoyed twenty-two years of
independence and progress .
During World War /l, an the 15th June, 1940, the
Soviet army accupied the country. 0n the 21st July,
1940, after rigged elections, Lithuania was incorporated
into the Soviet Union. Many arrests occurred and in
June, 1941,mass deportati0ns to Siberian concenlration
camps were carried aut. These policies were designed to
ensure the annihilation of the leaders and to forestall
ma.ssive uprisings by the populati<m against the
occupying forces. 1n the first year of Soviet occupalion
over S4.000people were deport ed from Lithuania. After
for Li thuanio.. 0n the bas-is of these statut es the
Lithuanian Cammunity in Australia wa.s organised, and
drew up its awn statutes:
The old quar te r in Kaunas
World War ll, between 1945 - 1950, the Soviet regime
deported <tfurther haif a millian Lithuanians to Siberia.
Thus irrep arable damage was done to a small nation of
about S.500.000 people.
1n 1944, in the clos·ing stages of Warld War JI, as
Soviet annies were approaching Lithuania's borders
approrimately 100.000 people fled to the West hopi11g
that at the end of hostilities they would be able to return
to an independe11t fatherland. Others remained in the
cauntry, among them many brave young people who
waged armedres-istencefrom 1945 to 1955. But h(Y{) eS f0r
an independent Lithuania we re not fulfil!ed. It remained
occupied by Soviet Russia and was incorporated in to its
huge body with many less rights than such satel!ite
states as Poland,Hungary and Rumania . Lithuanians who
had fled to the West, chose to em ig·rate rather than to
ret ·urn to Soviet occupied Lithuania. After spending a
considerable tim e, in some cases four y ears and longer, in
Displaced Persans' Camps in Germany, most of them
111igrated to North and South Am erica, but
approrimately 10.000 came to Australia between 1947 -
1951.
Lithuanians who migrated after World War II did so,
1wt in search for better living conditions, but M political
refugees, in protest at the continued occupation of their
countnJ, dete ·n11ined to fight far ·its independence.
Reai1:sing that Soviet occupat·ion of their fatherland cauld
last a lang time, they took care to find ways of preserving
their 11atia11alidentity, thus guaranteeing that leaders
from the yo1mger generatian woul<l continue the
,tru.ggle. Wit h tl1is intention VLIKAS (The Supreme
Cammittee For The Liberation Of Lithuania) prepared
13
the Lithuaman Charter, on whose autharity was devised
the canstitution of th e Lithuanw.n World Cammunity.
According to the Community's statutes evenJ Lithuanian
belongs to it. lts main goal is to gather all Lith1wnw.ns
scattere d in the four corners of the w<JT/d,to maintain
their iflngu.age and customs, to fost er unity and national
culture, and to cantinue eff<JTts to regain independence
1. The Lithuanian Community in Australia unites all
Lithuanians permanently settled in Australia and
cares for their cultural and social needs.
2. Lithuanians and members of mi.xed families are
members of the Lithuanw.n Community in Austral1a,
wi th aut preju.dice to age, sex <JTreligian.
S. Members of the Cammun ity in Au.stralia can
develop their national identity through Lithuanw.n
cultural., religiaus, social and sports bodies, yauth
organisatians a11dothe r associatian.s.
4. So long as the Lithuanw.n nation is occupied and its
sove reignty is in abeyance, every member of the
Lithuanian Community in Australia should work for
the restaration of independeru:e.
Thus- the Lithuanian Cammunity in Australia ha.s
under its wing al1 Lithuanian migrants in this cauntry .
It s activi ties touch upon matters ofimpor tance to all th e
members. The Cammunity gels s-upport fram its active
membe rs, but it is also concerned f<JTthose who have
distanced themsel ves from it. Within the framewark af
the Lithuanian Cammunity in Austral1a variaus arga-
nisatio-ns and associations seek sp ecific goals. The
Cmnmuni ty has no right nar pow er to control these
bodies which arenot in campetition with the Executives,
but are rather their aids and helpers, and w h ose pos-itive
achievements beneįit the cammunity as a whole.
The L ithua1tUJ.n Cammtmity in A us tralia.is divided into
local units which are cal!ed "Apylinkės", ar in s-maller
colonies "Seniūnijos". Every two years, when the Krašto
Taryba (Council of the Lithuanian Community in
Australia ) meets, the apylinkės and seniūnijos elect
proportionally their representatives to it. This Council
elects ils Federal Ex ecu tive which represents the
Hill of Crosses and wheat shocks
■

commum ·,·ies WI·th the ,'ederal,

,
and stale govemments
• ., th
of
Au.,tralia. maintains links with the Executi ves o, . e
apylmkės and seniūnijos, Lithuan_w_nWorld Commumt~
and with other migrant commum t1es .. Thu.s.the Counci
and the Federal, Executive are th e mam bodies_t_hatlead
and give impetu.s to th~ scattere~ commumt1_es: T~e
Lithuaman Community in A ustral,w. has apylinkes m
Adei.aide, Albury, Brisban e, Canberra, H_~b~7:t,
Melbourne, Newcastk, Perth and Sydney a1:4 semumJas
in the Lat.robe Val,ky and in Sale . All ~py~mkės and _se•
munijos have their own e:recutive _-u,htch 1$ _resp()Tlsibk
/or the organisati011 and cultural, life of thetr parttcular
cammum·ty.
To /acilitate cammunicati011S, _it was_/ound neces.~ary,
from the beginmng to have a Lit~uaman 7:~wspa_Per . _I~.
1948 a bi•weekly newspaper 'Austral,tJOB Lietuvis
r 'Th~ Au.stralian Lithuanian "/ was first published . lt s
editor .• J. Glusauskas, worked as a l.abourer on th e Leigh
Creek coalfields. He had brought wit h him from G~rmany
a typewriter and a Gestetner. After work his tent Farmstcad in Lithuania
became an editor's office and p rinting room staff ed by
voluntary helpers . Jn such di/Fteult circu771$tance s the
fi rst Ltthuanian ne ws paper was born in A ustralia. Later
it was trans/erred to Adei.aule w here it was printed for
eight year, .
Jn 1949 in Sydney, the weekly newspaper, "Musų Pas •
togė" f"Our Haven "Jsaw it, first editi()Tl. This newspa p er
became the voice of th e Lithuanian Community in
Austral,ia . "Mūsų Pastogė" currently publi.shes cultural,,
socia/.and political, new s as reflec ted by the communitie s.
Jn some sta tes bulletim are still produced to m~et the
wcalnee<h. Th e "Ade/aidės Lietuvių žinw s" ("Ade/aide
Lithuanian News"J, already in its twen tieth yec.r o/
publicati07l, is 011e o/ them . Jn 1956 in Melbourne the
Lithv.ilnian Catholic Fede rati011 sta rt ed a Catholic•
inspired newspa per , 'Tėviskės Aidai" f "Echos of the
Fatherumd "/ w hich is in its ei'gteenth yea r o/ publicatW11.
The Lithuanwn pr ess has kept al,ive natW7Zal, f eeling and
culture and has also acquainted its reader s wit h
A ust ral,w and its p eopk.
R adio broadca.sts are anoth er means o/ commun icaticn .
LithUilnw.n broadcasts saw th eir humbk beginmng s
twenty yea rs ago. lnd ividua/,s and s~ apylinkės
organised rad io broadcast s in their nati ve tongue . Since
the Aiutralian Govenment has instilu ted ethnic radw, it ceremonies, /airy tales, legends and thou sand s o/ folk - when they sing together during a concert at the "L ietu-
has become much easie r to make them acceasible to a1l songs. Nobody knows who gave s o many o/ the se /olk - vių, Dierws". 0n these occasion.~ they p er/orm se parately
Lith uanian commu nities. M os t o/ these pr ogram~ s l.ast songs th eir sad, nostalgic, me um choly character . and in combined /emale, male and m ixe d chai.rs.
one hour, and donations by ethnic radi-Olistene rs 'IJ,SU(L/Įy H owever, ther e are also lively, merry, roguish and jo lly N ext to singing, /olkdanciny is mo s t popui.ar . I t iJJ
cover product i011cos ts. Radio broadcast s in the nati ve songs. Th e th emes o/ the se songs en compas s the w hole of esp eci.al.ly liked by lhe younger generation. L it hu.anian
tmiglilf are important to th e whok commun ity, but human exi:Jtence • /rom birth to death . folkdan ces o/ten illustrate farm li/e and work cycles
especi.al.ly to elderly people, w ho, because o/ their age or The love o/ /olksong gav e rise to the f ormation o/ throv.gh the seasons. Other activities ar e refle cted as
iU heal,th, lead a more isol.ated ufe . In tM ethnic radio choi rs on the ships which brought the m igran ts to well: customs, yov.thful prank s and m erry-makin g . Th e
broadcas_ts they hear MWS from their particular A ustral,ia, and when they arriv ed , choirs were soon dan ces can be spirit ed, even madcap, or romantic, lyrical
commumty, from tM Lith~ diaspora , from their form ed in th e bigger cities. Some are sti/1 in exi:Jten.ce in and lend er . Folkdancing is part o/ many com munity,
h~land and from Aust rai,U]. and the rest o/ the wor ul.. Sydney, M elbourne and Adei.a ide aft er th irty years. In nat iO?Udand i-nternatiO?Ud /esti vals. Folkdance s aUow a
The wee kly radw transmissions in Lithuanian reach a smaller communities, the exis ten ce o/ choir s has been glimpse o/ the very sov.l of a nation, and they are the bes t
wrge public . Thus they es tablish e//ective lwison less con tinuou s - depending a great deal on th e eX1)'T'ession of national characteristics .
bet 11,:een0,e individual, the community and the worul.. av<ril.ability of clwi"rmast ers. Church choirs were also Th e dan cers wear colourful national dr ess from the
~ithua:man culture diff ers from the cultures o/ its /onned to part ic-ipate in parish li/e . Choirs play an many regi<ms of Lithuanw. . Form erly these materials and
MŲJ_hbour,. Our ancestors, living in a beautifu,l natural, important role in the life of the cermmunity, taking part in j uosto s (sas hes/, as well as linen table cloths and towels,
lw.bitat, cre,1,ted a ootionai religion, origina1,customs and On arr ival, Port Melhourn e, 1947 all its cele brat ions. They ar e at their most i'mpre ssive were woven by the village weavers, mai1uy women, who

14 15
 ojten achreved Jame with their desig1is a11d colour
schcmes. Now the former cottage i11dustry has become
mdustrialised, but designs and colours are as varied a.s
cver. Ambcr brooches, necklaces and bracelets are a
necessary adftmct to the natitma.l dress. Amber,
transparent or opaque, has many variants from the
lightest honey colour to a deep brown or red, and it is
oolled the Lithuanian gold.
The bigger communities support amateur theatres
that produce several plays a year. Theatres e:rist in
Sydncy, Melb01J.rne and Adelardc Perfor-mances are
limited to one or two in the home city and sciieral in
other states. They are always eagerly awaited and
well patronised
Folk artists have an innate sense of beauty which is
rejlected 111 their sculptures and artefacts. Pillar a1ul
roof-type crosses, miniature shrines either mounted on a
cross or suspended from a tree, are exccpti01ially rich in
folk onwment which has a symbolism going back to thc
roots of ancienl Lithuani.a.n paganism. Crosses were
everywhcre in Lithuania: infarmsteads, in churchyards,
at crossroads, on tops of hills. Scientists and artists have
been attracted to document this form of folk art rore i1i
Europe. With reason Lithuania was called "Land of the
Crosses".
Other significant folk art stulptures are wooden
statucs of Christ, the Virgin Mary and the po,pular saints.
The most important is the "Rupintoj~lis", vario,usly
called 'The sorro,wful Christ ", or "Man of So,rrows ". This
depu:ts a seatedfigure of Christ, resting his hcad on on.c
hand in contemplation. Under Soviet Russian occupation
these Jonnsof f olk art arenot encouraged, atheism being
the official state belief, although some fine examples are
preserved in museu:ms. /n the Lithuanian diaspora, all
Bishop Simmons giving Holy Communion
to the first posi World War II Lithuanian
migrants in Bonegilla, 1948

f orms of folk art are very popul.ar and the tra.dition is

kept alive in minia.ture form by many gifted wood
carvers.
There are also many artists whose Jame has
transcended the Lithuani.a11 communities and earned
acknowledgment 01, the national level. They organise
one-man shows alui participate in exhibitions. Several
have received prizes: their works grace public places and
galleries, and their names are recorded in the eccycl<J.p-
aedias of Australuin art .
Lithuanian writers also have been active in Australia
and have published over 50 books in Lithuanian and
English. They have written numerous articles, critiques
and book-reviews in the local press and in Lithuanian
newspapers and literary maga.zines in the United States
andinCanada.
Lithuanian libraries play an important part in
community cultural fife. They are especially appreciated
by the older people, who have more free time and whose
Frr,i posl-World War 11L11huaruan m1grants i~~nt lcru(wledge of English precludes them fr<nn
to Au~tralia, 1947 enJoying English boolu. Many publicati-Ons reaeh these
16
libraries fr01n the United States and from Lithuania.
Libraries not only cater for borrowers, but also have
books, records and artefacts for sale, and take magazine
and newspaper subscriptums.
Religious lif e was at all times fotportant to the
mafority of Lithuanians. Today Roman Catholicism is the
dominant religion in Lithuania and in the diaspora. The
secO?id greatest nu.mber of religious adhere1its are
Lu.therans. Ouer the centuries religious customs have
become so ingra111edin the natiO?ial character, that they
are practically indistinguishable these days fro-m the
older national tr<uiitiom. Cust011is obserued at
17
Christmas, Lent, Easter, Pfmtecost arui on Roman
Catholic feshve days go back many centuries into the
pagan past.
Soon after arrival in Au.stralia, Lithuanum chaplains
were minis tering to the needs of the faithful. A t the same
ti1ne they were fulfilling the du.ties of so,:ial workers, in-
terpreters and teachers in the Lithuanum Weekend
schools. These, lt'ke cu.ltural activities and community
m~eting~, were hefd i~ church halls. The contribution of
Lithuantan chap~ms ts great indeed. bi their work they
were and are still helped by organisations such as the
"Lietuvi:ų, Katqlikių Moterų Draugija" 'f"Lithuarrian
 Catholic Ladies Associ.ati<m") and ''Ateitininkai" ("Fede-
ration of the Future "), of secondary and university
stttdents and the "Sendraugiai" ("Alumni "). Church
choirs, Weekend Schools, parish councils and the parish-
ioners alL combine to create the Aust ralian Li thuanian
CathoHcFederation, which disseminates its views in the
weekly newspape r 'Tėviškės Aidai". Every two years
the Federation calls a conven tion of its representatives
at wich religiqus , cultu ral, educational and national
activities are discussed . The fede ration has greatly
contributed to the maintenance of cultural values and
national heritage.
Aftermore than thirty years in Australia many people
need help and care. Older people have an insujįicient
command of English to take fu ll advantage of the help
given by Aus tralian soci.alwelf are insti tutions. For this
reason, fr om the very beginning of the establis hment of a
community, women 's organisations have taken care of
the siek and needy . The Lit hua11ian Women 's Welfare
Associ.ation Inc. in Sy dney has built a village for elderly
citizens, and the Lit huanian Women 's Associ.ation of
South A ust ralia "Moterų, Sekcij a" Inc. is proceeding wi,th
the building of hostel type accommodation for elderly ,
incapacitated Lithuamans. Besides welfare work the
Women's Associ.ations foste r Lithuaman customs , not
least by pr oviding traditional food 011 festive occasions.
One of the mos t important tasks of the comm1mi ties i,s
to maintain Lithuanian language and cultu r e among
young people. They are encou rage d to join the v ariou.s
youth organisations; folkdancing g roups, sp or ts club.~,
"Ateitininkai", student organisations, the Scout
movement and the Lithuanian Youtli W orld
Organisation. The folk dancing gro ups are p erh ap s best
known in the A ustr alian community, but sp orts clu bs ar e
also very poP1ilarand active. Th ey ta ke par t in s tat e and
intersta te compe titions and ann ual Sport s F es tiv als i'-n
which many sports are repr esen ted. L eadersh ip in th ese
clubs is assured by ve tera n sp ort sm en w ho we re act ive
in indepe ndent Li thu.ania.
The "A teitininkai" also pla y an import ant part by
iden tifyi ng wi,th Lit hua11ian cul tur e and civilisati on.
From their ranks have come y oung p eople w ho have
i'nvolved themse lves in th e act ivi ties of the wh ole
commu nity,
To the Scou t m oveme nt belong th e scout s, girl guul.es ,
the skautai-vyčiai (rover s/ and th e "Akadem inis Skautų
Sąjūdis" /"A lumni "J. The deepr oote d scoutin g trad itions
of Lithuania have been successf ully tr ens pl.an ted to th e
new homel.and w here th ey have tak en vi goro us r oot . /n
eve ry bigger comm uni ty can be f ound a Li thuan ian scou t
group, They organise camp s in their s tat es and eve ry
two yea rs tak e part in interstate jambor ees.
Vilniaus. the Castle Hill of Grand Duke Gedimi nas.
T he tower of the castle is thc symbol of the city.

The Lithuanian Youth World Organis ation was
established to encompass all youth of Lithuanian des cent
from ev ery corner of the world . As many young p eople
more easily speak English, Spanis h, German or oth er
l.anguages, youth congresses are held, at whi,ch seminar s
on the Lithuanian l.ang-uage, literature, hist .ory and
geography ar e held, and lectures on folk art a1id f olklor e
are g-iven. As Lithuanian is th e only common l.anguag e,
the se congre ss es are valuable in promoting uni ty and in
reviving n.ati'.onal consciousness ,
In many communities there ar e Weekend Schools and ,
i'-nsome states, Lithuanian Matric-ul.ation Courses. M ost
Weekend Schools liave cl.asses from Kind ergart en to
y ear ten. In tliem Lithuanian l.anguage, hist<mJ and
geography, customs and trad itions ar e taught .
In s tru ction is also given in folkdancing , si'nging atid the
pl.aying of folk instrum ents and national craft s. Jn N ew
South Wale s, in South Au s tralia and in Victoria th ere ar e
cours es which pr epar e th eir students for th e ll igh er
School Certificate .
Many oth er organisativn s, som e o/ th em already act ive
in Lithuania, pur s-ue other goals . Suf fice it her e to
ment ion th e LKVS "Ramovė" /''R eturried S oldiers
L eague "/, profesi<mal as sociations of lawy ers, engin eer s
and ar chit ec ts, th e "šaulių" L eague and the "Lie tu v os
Atgimimo Sąjūdis". Their main aim is to bring toge th er
alL wh o share the same ideals or ex ercic e the sam e
pro/ esswn . Otlwr aims are to c-ultiv at e solidarity and
h ~hcrmcn ~carching for ambcr in the Haltic Sca /riend ship, to support efforts in maintaining Lithu.anian
culture abroad a1id to car e f or th e futur e of L it huania .
Dis cussion club s deserve m ention. S cienc e, art,
m edecine, soci.al pr oblem s and L ithu.am"an cul tur e ar e
some of th e main th emes. Wh er e the matt ers ar e of
in terest to th e w hol,e com mu nity th ey ar e usuall y
pu blis hed in th e pr ess or discussed in open as se mbl t'.es.
For thes e cultura l, edu cational and social activi ties a
st able centr e is necess ary w her e ev eryth ing can be
br oug ht toget her . Ther efore, at th e inc ept ion o/ th e
Li thua nian commu ni ties in Au s tralia i t was found
neces sary to have Lit huania n H ouses or Club s, w hich
wou ld pr ovide Įacilities for all th ese gath erin g s.
Commun ities th em selves cann ot legally own prop erty
according to th e laws gove rn ing as sociat ions in
A us tralia . The Lithuania n Sąjunga Inc. in South
Au st ralia and Li thuania n Club s In c. in oth er s tat es we r e
creat ed . Th ese were en tru st ed to th e adminis trat ion o/
board s, m em bers of w hich we re chose n jr om the
commun i ty. S uch an elec ted body had th e du ty o/
adm inis tering the House or Club in the bes t t1iteres ts o/
th e who le comm uni ty. This principle was we ll support ed .
Alth oug h at th e beg inn ing m os t mi gra nts we r e no t
we alth y , the buil.ding or renov at ion o/ the house or clu b
receive d financial aid and vo lun tary work fr01n its
m ember s. Tha nks to th ese end eav01J.rs th er e are
L ithuanw.n cen tr es in all th e bigg er A us tralian cities.
Talking i7l terms o/ mon ey, it w ould app ear th e cu.rrent
mark e t v alue o/ th ese cen tr es wo uld easil y r each seve ral
million dollar s.

19
18

Sporu Da} participantl>dressed tn nauonal
The L'ithuanian HotU<'Sor Clubs ar" at the hub of aJĮ
activities. They house thr Wee/cend Schools• heldfor thr Įir11t time in Canberra. Duri.ng the "Li<•tuvi11 of the '1Jietumų DrP11os"is celebrated u:ith thr. New
organisaticmshavr their meetings therc; nationalfestiu~ Dienos" tlterr rire meeting, of the community repre1nt Year's Eve Ball. Over c:methouaand peopw attend th1s
days are celebrated; thcatre performances, concerts, a., tatives in which thP Krašto Taryba elect, the Kraito traditional e1ub'ngof th1•ccmventirm.
weU as chcss and billiarcl tournaments and conventions Vald11bą and ditlcusse• pltlru. ThP Kraito Taryba meets l/owcver, it woul.d be wr011r1to (Us1,me, that thc
are h<'ld.Ch<rirs,theatre groups andfolk da.ncers use the Jor three days, as flQes t/te Lith1w.man Catholic Federa- communities limit fheir contacts to Lithu.anians only.
Lithuarn'an Ho11..scfor thei:r rchearsals free o/ charge. tion. Other organitlatic,ru, ,•.g. "Ram()l)t" have their They haul' a cordi.al relatifmship with othf·r ethnu:
Most 111sitingLithuanian artists and groups Irom inter- mcetings, the young pe<>pkhavP their Sports Festival. groups, and the closP.st of tie:; with tht> Lat,.•uin and
statl' or overseas perform therc. Thesc centres u.sttally The choirs present the "Daim1šventt'' l"Stmg Fest1val'1, Estonian communiti,es In aU states these three
havc librancs and the nne in Ade/aide ha,'Ia m1,seum in the Mtional dance groupa give a concert. There i8 tuually cnmmunities have a Baltic Youth Action Qr<n.1,p, Baltic
wh,ch hi,storically interesting materwl is exhibited and a writer's evening at which writers and poets livmg in Women's Association, Baltu: Council,and therr u also a
stored. Liconsed bars and food facilities operatr where Australia readfrom their work. There are auo eveninga Federal Executive of Baltic Council,s. Thr atate councw.
people can mect, socialize and spend their time /or a theatre perforrnance and a "Jaunimo Koncert<U" and the federal ex.ecutive monitor and coordituite policies
plcasantly. From thc profi,ts the mainlenance o/ the ("Youth Concert '1.The "Jaunimo Koncertas" produce, a in connection with their Baltic homelands, 110w under
House or Club is assured. These centres have brought heig!,tened atmosphere - it i8 organued and executed S<>Vietoccupaticm. The Baltic Council,s luivr organi.scd
Lithuanians together and given t hem a sens e of securi ty, entirely by young people. How re,ourceful and creative manv peaceful dem<mstrations, ecumenical services arui
of having a refuge. They are the best pro of of the they can be! I t is also customary to have art, era/t and Com11rnmorationDays to mark the mass deportatums o/
organisational talents within the community and the photography exhibitions. people fr<>m the Baltic countries. They have also
solidarity with which tasks were tackled. It is hoped that Performances attract a great number of spectators condemned frifringements of the human rights of indivi-
the younger generation wiJ1.ft'nd their way to these who appreciate the colourful nati<mal costumes, the <lu.alsand nations, according to the Helsinki Human
Lithuanian centres. dynamic dances exhu berant with youthful energy and Rights Charter. Involvements with the wider community
The Lithua11ians came to thi.s country a.s political the beauty of the /olk songs. AU these events represent of their new h<>meland is also vigorous. Many people havr
rcfugees, displ,acedpersons, a.sa result of World War 11. creativi ty and intellectualforce. The ''Lietuvi-ų,Dumos" is been educated here and a:re actiuely engaged in
They lost everything: their worldly goods, thei'r socwl not only a culturalfestival, i t ia a big socuu event in the Australian life.
positi011and their country, but they brought moral li/e of Litkuani,a,ns in Australia . Old acquaintances are In thirty years Lith1umians have contributed through
renewed , new acquaintances and friendsht'ps are made. various trades and pro/ essions and through the arts to
integrity, strong museles and a know ledg e of adversity . The "Lietuvių Di,enos" and the period o/ preparation for many facets of Australian cultwre. They have le/t their
They were bound to the gove rmnent by contract for two them prO'IJidestimu lus within the communities. The end imprint on a page of Au.stralia's histor,J.
years, and most o/ them were forced to work in the
lowliest positions. O/ten pro/ essional education and
qualifeations were not recognised by the administrators.
Most migrants lacked capital to help them start a new
life. The credit cooperative "Talka'' wa.s estahlished in
Melbourne to help especially with housing loans, a.s the
accommodation crisis was acute. ''Talka" has gr<>wnover
the years and has established branches in other states.
The administrative staff o/ the cooperati"ve work f or a
nc,mi1udfee only. There/ore, there are no big overhead
expenses and it can pay its members a higher in terest
rate on savings accounts and can lend at less than the
customary bankrate. Every year part of the profi,t made
is used to subsidise activities and prof ects in the
communities.
The activities o/ the Lithuani,a,n commwnities have
increased considerably and are always in need of
fe,umcio.1,support, as expenses grow no less and wiU
ce,rtainly increase in the future. Collections and
donations can no longer cover their needs. Therefore, it
wa.s decid.ed to establish the Australi,a,n Lithuani,a,n
Foundation Inc. which would accept voluntary donations,
legaci.es and other monies and be in charge of their
administration. It is hoped to boost the capital of this
/ov.ndation to 100.000 doUars. This would yield enough
CO!>tum es inte rest each year to help fino.nee the communities. By
the same token the Australian Lithua.ni,a,nFoundation
Inc. could fi,nance specifo; goals of national importance.
Looking at the scattered communities, the question
rna.y be asked what 1'.nfluencedo their activities have on
the individual members. In order to stimulate more
active membership "Lietuvių Dienos" ("Lithuanian
Days'1 have been organised every two years i'n Sydney,
Melbourne and Adewide. In 1984 such a Jestival wiU be
21
20

A.L.B. K R A š T O T A R Y B A
ir KRAšTO VALD
Mūsų lietuviškąji gyvenimą, nuo atvykimo i Austra -
lija, iki ~ių dienų, galima suskirstyti i tris didesnius laiko-
tarpius. kiekvienas iš ju atimantis apie 10 metų.
Pirmasis laikotarpis · kūrimosi. Jis yra gražiai ir plačiai
nusakytas pirmame Metraštyje . čia matome, kaip leko
aiškintis vietos sąlygose: prie jų derintis, ruošti statutus,
vystyti Bendruomenės formą, darbo būdus, nustatyti
pagrindinius lietuviško gyvenimo uždavinius.
Tame laikotnrpyje vykusieji Bendruomenės suvažiavi -
mai, juose nagrinėjami klausimai, bandymai musų Bend-
ruomenės gyvenime reflektuoti iš nepriklausomos Lietu
vo~atsineštas pažiūras ir įsitikinimus, rodo, kad tai buvo
vystymosi laikotarpis.
Antrasis dešimtmetis, užsibaigęs gana stipriu sujudi-
mu 1970 metų gale, turėtų būti laikomas subrendimo
laikotarpiu. Nes šiame laikotarpyje, ypač jo pabaigoje,
išryškėjo Bendruomenės užduotys , apimtis ir vieta musų,
Australijos lietuvių, gyvenime. Neabejotinai paaiškėjo,
kad Australijos Lietuvių Bendruomenė, yra vienintėlė
lietuviška jungti~ apimanti visus. be išimties, Australijos
lietuvius.
Dabar pergyvename trečiąjj laikotarpi, kuris, reikia
tikėtis. tęsis ilgą laiką, nes lai yra konstruktyvaus, pozi-
tyvaus ir taikingo gyvenimo laikotnrpis. Visi, atrodo,
suprantame savo vietą Bendruomenėje, kaip ir pati
Bendruomenė apima visus Australijos lietuvius. ALB
Y B OS
V. Neverauskas
statuto penktasis paragrafas, kuris sako: "ALB nariai
bendruomenėje veikia pe r tikybines, kultūrines, ekono •
mines, socialines, sporto, jaunimo ir kitas organizac ijas,
draugijas ir kitokius sambūrius", yra pilnutiniai supras -
tas ir vykdomas.
Praeitis sukuria dabarti, dabartis kuria ateit i. Taip, jei
mes šiandieną laikome save subrend usia Bendruomene ,
yra tik pasėka ir išdavos praeities bendruomenės vado-
vų, pozityvių pastangų rezultatas. Kas be ko, šioje pr aei-
tyje neapsieta be vieno kito sti presnio sukrėtimo, ar gal
ir abejotinos vertės pasireiškimo.
Bet visa tai buvo (ir yra} Bendruomenės gyvenimo da-
lis • neišskiriama ir nepakeičiama.
Mūsų lietuviškojo gyve nimo vari klis y ra ALB Kr ašto
Valdyba, nuo kurios asmenų veiklumo ir energijos, pr i-
kJauso dažniausiai ir visos bendruom en ės gyven imo ak-
tyvumas. Krašto Valdyba yra renka ma ALB Krašto Ta-
rybos sesijoje, kurios bėgyje, paskutin ius 2 met us vado-
vavusi Bendruomenei Krašto Valdyba, stat utine tvarka,
davusi pilnutinę savo veiklos atskaitomybę , atsis t aty di-
na. Ta ryba išrenka naują Krašto Valdybą, Krašto Kon-
trolės Komisiją ir Krašto Garbės Teismą, sekan ti e ms
dviems metams.
Statuto nustatyta t,varka, iki 1970 m. Krašto Valdybos
būstinė buvo Sydnejaus mieste. Dvyliktosi os sesi j os
metu, Tarybos nar iams nubalsavus atati nkamus ALB
22
slatuLo pake iti mus (paragrafas 28), Kr ašt o Valdyba buvo
perke lti\ l Adclaidę, o 15ji ALB Kr ašto Tarybos sesija
priė mė pastovų ir pi lną ALB stat uto pakeitimą, kur iame
Krašto Valdy bos būsti nė buvo nust atyta: Adelaid ė, Mel·
bour nas ir Sy dnej us eil ė'! tvarka. Toks Kr ašto Valdybos
būsLin ės pa keitim as buvo laba i teigia mas žings nis, įgali
n ąs Bend ruomenės gyves niam, j udres n iam vadovavimui.
Kadangi ALB Krašto Valdyba iki 1978 metų, buvo
ALB savaitraščio "Mus ų Pastogė" leidėju , tai visuose K.
Valdybų dar buose ir apys kaitiniuos e pr anešimuose "Mū­
sų Pastogės" r eikalai laba i vy ravo ir r eikalavo dau g laiko
ir iš va ldybos narių ir iš suvažiavimo dalyvių kiekvienos
ses ijos met u.
ALB Krašto Valdyba 1969-1964 m. Iš kair~s. P . Nagys, M .
Zakaras, l. Jonaitis {pirm.), D. Labutyt~. J. Maks vytis ir V.
Daudaras.
tangos išlyginti ir suderinti ALB santykius su Australijos
Lietuvių Kunigų Sekretoriatu. Suvažiavime, diskusijų
metu, šis reikalas labai aštriai atsispindėjo. Daug laiko
buvo praleista nagrinėjant K.V. veiklą, surištą su "Mūsų
Pastogės" leidimu, bet be kelių sugestijų ir pageidavimų,
suvažiavimo dalyviai nieko naujo šiame reikale neįnešė ir
K,V. nepasiūlė. Taip pat buvo nagrinėta ir Krašto Kont-
rolės Komisijos kompetencija santykiuose su Krašto
Valdyba. Suvažiavimas K.V. veiklą patvirtino.
Sesijos metu, kaip suvažiavimo darbų dalis, buvo
skaitytos šios paskaitos: J. Bačiūnas "Vieninga vadovybė
Lietuvos laisvinimo darbe ir vieningas fondas''; J. Kedys
"Lietuvių santykiai su austra lais" ir V. Kazokas "šios ir
rytdienos uždaviniai".
Sekančiųjų dviejų metų kadencijai i vadovaujamu?~ius
organus buvo išrinkta: Krašto Valdyba: Jz. Jonaitis
pirmininkas, II. Kera itis, D. Labutytė, J. Maksvytis, P.
Nagys, P. Protas ir M. Zakaras - nariai. Kontrolės Komi
sija: V. Bukevičius, J. Kedys, A. Milnšas. Garbės Teis•
mns (Adelaidė): J. Garbaliauskas, J. Lapšys, V. Linkus,
23
AL8 KRAš TO VALDYBOS 8 TOJI PA PRA STOJ I
SESIJA jvyko 1962 m. gr uodžio mėn . 28-31 dienomis
Adelaid ėje. Suvažiavi mo pre zidium o pir mininkas V.
Lin kus, vicepirm ininkais - P . Bruz ga ir V. Bitinas. Sekr e-
tor iatas - S. Dund a, M. Reinkė ir A. Mikeliūnas. Mandatų
Komisija: V. Neverauskas , M. Rud zenska s ir P šli užas.
Rezoliucijų Komisija: S. č:ibiras, V. Radzevičius ir A.
Re izgys. Ga rbės svečio teisė mis šiam e s uva žiavime daly -
vavo J. Bačiun as iš JA Valstybių .
St atu tin ius apyskaiti nius prane šimus pad arė K.V. pir
rni.ninkas B. Dauk us ir ižd inink as R. Ven clov as. K.V.
veikloje žymią vietą užėm ė ir dau g laiko par eikala vo pas -
L. Martinkus, A. Maželis.
Sesijoje dalyvavo 59 asmenys.
ALB KRAšTO TARYBOS 9-TOJI PAPRASTOJI SE
SIJA jvyko 1964 m. gruodžio 27-30 dienomis Melbourne.
Suvažiavimo prezidiumas: pirmininkas • J. Valys. Vi-
cepirmininkai S. Baltramėjūnas ir V. Kačiūnas. Sekreto •
riatas: J. Juška, A. šeikis ir Iz. Geštartns. Mandatų Ko-
misija: V. Petkūnas, A. Pridotkas ir J. Petniūnas. Re
zoliucijų Komisija: J. Kedys, I. Taunys ir A. Zubras.
StaLutinius apyskaitinius pranešimus padarė ALB
Krašlo Valdybos pirmininkas lz. Jonaitis, iždininkas P.
Nagys, Kontrolės Komisijos p kas V. Bukcvičius ir Gar -
pės Teismo p-kas L. Martinkus.
Krašto Valdyba rūpinosi ivykdyti jai ALB KrašLo Ta-
rybos suvažiavimo pavestus uždavinius, bei tvarkyti die
na iš dienos iškylančius reikalu~.
Krašto Kultūros Tarybos sudarymas, K.V. Bibliotekos
isteigimas , jaunimo reikalai, metraščio išleidimo pasėko­
je susidariusiųjų skolq išlyginimas. Bendruomenės vajus,
--
S3Dtykiai su Lietuvių Kunigų Sekretoriatu. Lietuvos
1:tisvinimoir kiti mūsų bendruomenes reikalai.
Pažymėtina ir laikytina warbiu žingsniu yra šios K.\'.
iniciatyva sukviestas pirmasis Australijoje Baltų
bendruomenių ,lietuvių, latvių. estųl pirmininkų susirin -
kimas, bei Baltų Informacijos Centro isteigimas. Tik ten-
ka apgailestauti, kad Centras, nuo jo teoretinio įsteigimo,
toliau nepajudėjo. Taip pat, šiai valdybai reikia priskirti
suorganiz:,.vimoir eventualaus išleidimo "News Digesl
Jnternational" žurnalo pradžios nuopelnas.
Su'"ažiavimo sesijos darbų metu buvo skaitomos pas-
ks.itos, skirtos mūsų lietuviško bendruomemnio gyveni-
mo problemoms nagrinėti: K. Kavaliauskas "Mūsų Kul-
tūrinės veiklos prasmė ir turinys"; V. Martišius "Lietu-
viiJjaunimo itraukimas i Bendruomeninę veiklą"; dr. V.
Doniela "Kodėl dabarties studentai yra kitokie"; L. Bar
kus "Materialinių ištekli1Į reikšmė Bendruomenei" ir S.
Baltramėjūnas "Mūsų organizacijos ir finansų reikalai"
Paskaitos, rodančios šių klausimų aktualumą to meto
bendruomenės gyvenime, iššaukė gyvas diskusijas.
1956-66metų kadencijai i vadovaujamuosius Bendruo-
menės organus buvo išrinkta: Krašto Valdyba: S. Naru-
šis • pirmininkas, B. Barkus, A. Giliauskas, K. Kavaliaus-
kas, E. KaJakauskas, \', Patašius ir V. Skirta - nariai.
Krašto Kontrolės Komisija: V. Bukevičius, V. Simniškis
ir V. šliogeris. Krašto Garbės Teismas: S. Dunda, L.
Garbaliauskas, J. Lapšys. L. Martinkus, A. Maželis.
Sesijoje dalyvavo 66 atstovai.
ALBKRAšTO TARYBOS 10-JI PAPRASTA SESIJA
jvyko Sydnejuje 1966- Jaunimo Metų - gruodžio 28-30
dienomis.
Suvažiavimo prezidiumo pirmininkas - A. Kabaila, vi-
cepirmininkai · A. Liubinskas ir V. Martišius. Sekreto-
riatas • A. Dudaitis, J. Karitonas ir B. žalys. Mandatų
Komisija: P. Bielskis, R. Cibas (j.) ir J. Meiliūnas. Sveiki-
nimų ir Rezoliucijų Komisija: J. Didžytė, V. Jakutis ir A.
Zubras. Suvažiavime dalyvavo PLB pirmininkas J. Ba-
čiūnas i!, JAV.
Atskaitomybinius ALB vykdomųjų organ1Į pranešimus
padarė: Krašto Valdybos pirmininkas S. Narušis, Kon•
trolės Komisijos pirmininkas \". Bukevičius ir Garbės
Teismo pirmininkas J. Lapšys.
ši Krašto Valdyba kreipė ypatingą dėmesi i mūsų jau-
nimo itraukimą i lietuvišką veiklą. Ryšiurni su pirmuoju
Pa.'iaulio Lietuvių Jaunimo Kongresu, K.V. paskalbė
1966-sius metu s "Australijos Lietuvių Jaunimo" metais.
"Mūsų Pastogės" leidimo reikalai užėmė svarbią vietą
K.V. darbuose ir pareikalavo daug lai.ko ir pastangų.
K.V. pirmininkas S. Narušis tapo pirmuoju mūsų
Bendruomenės pirmininku, išėjusiu iš savo "sostinės" ri-
bų kitu, ne Krašto Tarybos sesijos, metu. Jis, dažniausiai
savo lėšomis, keliavo po Australiją, lankydamas apylin-
kes, darydamas atatinkamus pranešimus apie K.V. veiklą
bei ALB problemas. šie jo pradėti asmeniški kontaktai
davė daugiau naudos mūsų Bendruomenės gyvenimo iš-
judinime. negu eilės metų teoretiniai planai ar laiškai.
Suvažiavime A. Zubras skaitė paskaitą ''Atramos be-
ie5kant". "Mūsų Pastogės" redaktorius V. Kazokas pada -
rti platų pranešimą • referatą Bendruomenes savaitraščio
reikalai s.
24
l
Sim.asNarum
ALBKra§to Valdybospinn.1965 -1969m.
Tenka apgailestauti, kad Krašto Valdybos pastangos
jaunimo reikalais, skelbiant 1966 m. Jaunimo metais, ne-
susilaukė gilesnio susidomėjimo iš sesijos dalyvių ir su-
važiavimo protokoluose, dalyvių klausimuose ir diskusi -
jose, neatspindi.
Sekančiai kadencijai i ALB vadovaujamuosius organus
buvo išrinkta: Krašto Valdyba: S. Narušis pirmininkas,
P. Daukutė-Pullinen, K. Kavaliauskas, E. Kalakauskas,
V. Patašius, V. Skrinskas, J. Veteikis . nariai. Kontrolės
Komisija : V. Bukevičius, V. Simniškis, V. šliogeris. Gar·
bės Teismas: S. čibiras, L. Garbaliauskas, J. Lapšys , L.
Martinkus, E. Reisonienė. Pasaulio Lietuvių Seimo na •
rial: 8. Barkus, S. čibiras, V. Jakutis, A. Krausas, S. Na-
rušis ir J. Valys.
Baigiant ses ijos darbus, A. šeikis padarė platų pr2.ne -
šima lituanistinio švietimo reikalais. Pranešimas iššaukė
gyvas diskusijas ir jo turinys suvažiavimo buvo priimtas
kaip gairės būsimajai Krašto Valdybai, sudarant progra
mas vaikų lituanistiniam auklėjimui.
ALJJ Kr.ašto Valdyba 196~ m. Sy<j,neju;'e.Iš kairės: M. Zakaras, O. Burneikienė, S. Na-
rušis (1)1rrn.J,J. Maksvytu;; stovi: V. Jaras, V. Aras rr V. Pataiiu.s.
Suvažiavimas išrinko dvi specialias komisijas: l) St.a-
tut.o pakeitimui: A. Kabaila, V. šliogeris ir V. Martišius;
2) Lėšų telkimo lietuviškam kulturiniam darbui tremty-
je: V. ~Jiogeris, S. Baltramėjūnas ir A. Dudaitis.
Sesijoje dalyvavo 77 atstovai.
ALB KRAŠTO TARYBOS 11-JI PAPRASTOJI SESI
JA jvyko Adelaidėje 1968 m. gruodžio 28-30 dienomis.
Suvažiavimo prezidiumo pirmininkas - S. čibiras, vice-
pirmininkai • A. Dudaitis ir A. Kateiva. Sekretoriatas • S.
Dunda ir L. Martinkus.
Vykdomųjų organų ataskaitinius pranešimus padarė:
K.V. pirmininkas S. Narušis, Kontrolės Komisijos • V.
Bukevičius, Garbės Teismo - L. Martinkus .
Be administracinių reikalų tvarkymo, pažymėtini butų
šie K.V. darbai - atsiekimai: VLIKo pirmininko K. Valiu-
no sėkmingas vizitas Australijoje, VLIKo Įgaliotinio {Jz.
Lapšys) Australijai paskyrimas, ekskursijos i PLB Seimą
JA Valstybėse suorganizavimas, pirmosios Australijos
Pabaltiečių konferencijos, paminėtos Lietuvos ir kitų Pa-
baltijos valstybių 50-ties metų nepriklausomybės sukak·
tys.
1966 m. 10-je sesijoje buvo išr inkta speciali komisija
ALB statuto pakeitimui. Deja, šis suvažiavimas pasiūlytų
pakeitimų nepriėmė.
Pažymėtina, kad nuo pat ALB pradžios galiojęs lietu-
vio solidarumo mokestis - 10 šilingų · šioje Tarybos sesi-
joje buvo pnkoltas iki$ 2.00. šis mokestis dar ir dabar,
1982 metais, nepakeistas.
Tenka pasidžiaugti, kad suvdiavimo metu diskusijos
buvo kulturingos ir nuosaikios, ko toli gražu negalima
pasakyti apie kai kurias kitas sesijas.
25
Jokių ryškesnių nutarimų ar projektų Krašto Valdybai
vadovautis ateityje, nebuvo išnešta.
Į vadovaujamuosius ALB organus sekančių dviejų me-
tų kadencijai buvo išrinkta: Krašto Valdyba - S. Narušis.
pirmininkas. V. Aras, D. Grosaitė-Burneikienė, V. Jaras,
J. Maksvytis, V. Patašius, M. Zakaras. Kontrolės Komi-
sija: V. Bukevičius, V. šliogeris. V. Simniškis. Garbės
Teismas: S. čibiras. L. Garbaliauskas, Jz. Lapšys, L.
Martinkus. E. Reisooienė.
Dalyvavo 72 atstovai.
12-JI ALB KRAšTO TARYBOS SESIJA ivyko 1970
m. gruodžio 28-30 dienomis Mclbourne.
Kaip ir buvo tikėtasi, sprendžiant iš paskutiniųjų 6
mėn. įvykių, ši sesija buvo įtempta, gyva, audringa. Bet
vis dėl to pasirodė, kad dauguma musų bendruomenės
yra nuosaikūs ir santūrus žmonės. Bandymai perimti
Bendruomenės vadovybę i konservatyvių asmenų ran -
kas. buvo atmesti. Priėmus ALB statuto pakeitimus, su-
sidarė galimybė, po 20 metų, Krašto Valdybos būstinę iš
Sydnejaus iškelti ir tuo budu sudaryti sąlygas Bendruo-
mene~ gyvenimo išlyginimui po audringų pastarųjų mė­
nesių.
Suvažiavimo prezidiumą sudarė: pirmininkas - prof. A.
Kabnila ir vicepirmininkai dr. V. Donėla ir A. Mikaila.
Sekretoriatas · N. Butkus, A. Matukevičienė ir V. že-
maitis. Mandatų Komisiją • P. Alekna, P. Bo.ltutis, K.
Kazlauskas , P. Sungo.iln. I. Taunys. Sveikinimų ir Rezo-
liucijų V. Gailiūnas, V. Jakutis. dr. K. Kemežys, V. Ne -
verauskas.
Vykdomųjų organų apyskaitinius pranešimus padarė
 -
K.\' pirmininkas J. Maksvytis, K.V. narys~ V. ratašius,
Kontrolės Komisijos pirmininkas V. Bukevičius, Garbės
Teismo V. Linkus ir "Mūsų Pastogės'' redaktorius V
Kazokas.
K.V. pirmininkas. palietęs visuomeninę · kultūrinę
K.V. veiklą, pranešė ai,ie K.V. pasi.keitimus, mrrus pir•
mininkuiS.Narušiui. Persitvarkant. K.V. pirmininko pa-
reigas perėmė M. Zakaras ir vėliau• J. Maksvytis. Daug
rūpesčių K.V. darbe sukėlė grupės Sydnejaus lietuvių
pateiktas ''ultimatumas" • reikalavimas atleisti "Mū~ų
Pastogės" redaktorių iš pareigų ir kaltinantis redaktorių
ir Krašto Valdybą "netinkama" laikysena santykių su pa•
vergta Lietuva atžvilgiu.
K.V. nepasidavė daromam spaudimui ir ultimatumą
atmetė. To pasėkoje teko ieškoti kitų spausdinimo būdų
"Mūsu Pastogei". Nupirktos surinkimo priemonės, su-
rasta at.atinkamaspaustuvė• laikraščio leidimas nesušiu•
bavo ir net atpigo.
Diskusijų metu. po aštrių pasisakymų, išryškėjo stipri
ir nedviprasmiška Bendruomenės parama Krašto Valdy-
bai ir jos užimtai linijai. Suvažiavimas, didele bals~ dau-
guma, užgyrė ir patvirtino K.V. veiklą ir laikyseną. ALB Kra4to Valdyba 1970 m. Sydnejuje. Sėdi iš kairės: V. Kazo-
Suvažiavima.spriėmė ALB statuto pakeitimus, tarp kas, M. Zakaras (pirm.), V. Patašt11,S;stovi: V. Jaras, V. Aras ir J.
kitų ir 28 straipsni sakanti: "Krašto Valdybos būstinė Maksvytis.
1971-71metq l.l' vėliasnėms kadencijoms nustato ALB
Krašto Tarybos suvažiavimas". šis pakeitimas igalino
Tarybų išrinkti Krašto Valdybą su būstine Adelaidės
mieste, tuo būdu jneša.nt naujų galimybių ir naujo oro į
Bendruomenės gyvenimą. šios kadencijos K.V. tenka pri skirti ir Australijos Lie- nienė ir iždininkas D. Dunda. Kontrolės Komisijos - V.
Suvažiavimo j.karščio metu buvo gauta Australijos tuvių Fondo įsteigimą. Nors praeityje suvažiavimo dar• Patašius, Garbės Teismo - A. Maželis, Australijos Lie-
lietuvių studentu rezoliucija, smerkianti visus bandymus botvarkėje Fondo steigimo klausimas ne kartą buvo įra­ tuvių Fondo - J. Meiliūnas.
suskaldyti Bendruomenę. Taip pat buvo prašoma, kad Profes<mus Algimantas Kabai/a. šytas, bet dėl vienų ar kitų priežasčių šis klausimas ne- šios 1973-74 metų kadencijos metu Krašlo Valdybos
1971metais, ir po to, būtų renkama j Krašto Valdybą ir ALB Tarybos pirm. 1967-68, 1970-71, 1975-76. buvo sva rstomas. ši kartą K.V. ne tik įrašė Fondo steigi- dėmesio ir pastangų daugiausiai pareikalavo politiniai
apylinkių valdybas bent vienas jaunimo atstovas. tarp 21 ALB Krašto Valdybos pirmimnka.s 1977-78 m. mo klausimą į darbotvarkę, bet ir pristatė konkretų slei• įvykiai Australijoje. 1973 m. rugpiūčio mėn. padarytas
ir 35 metų amžiaus. gimo pasiūlymą. Suvažiavimas pasiūlytą plan$ suprasti- Australijos vyriausybės, vadovaujamos Darbo Partijos.
ši rezoliucija turėjo labai daug ~takos suvažiavimo nęs, fondo steigimą priėmė ir išrinko pirmąją fondo val• Lietuvos. Latvijos ir Estijos ok upacijo s teisinis pripaži-
nuotaikoms atvėsinti ir susitaikymui pasiekti. dybą Melbourne: I . A1ekna, V. Jakutis, J. Meiliūnas, A. nimas. Veikiant drauge su latviais ir estais buvo dedamos
Suvažiavime buvo skaitytos šios paskaitos: A. Mikaila • kaitė, A. Migevičius, V. šliogeris. Sveikinimų ir Rezoliu - Mikaila, A. Zubras. pastangos ši pripažinimą atšaukti, ar kiek galima, jo toli
"Dvidešimls metų AL Bendruomenei" ir dr. V. Doniela • cijų Komisija nebuvo su daryta ir šias pareigas perėmė 1973-74 metų kadencijai išrinkti ALB vadovaujamieji siekiančias pasėkas, sumažinti. Kalantos ir kitų lietuvių
"AL Bendruoamenės gairės". pats prezidiumas. organai: Krašto Valdyba , būstinė Adelaidėje - V. Neve- tėvynėje susideginimas taip pat suteikė naujų progų
Sekančiai 1971-72metų kadencijai Krašto Valdyba bu- Ataskaitinius vykdomųjų organų prane šimus padarė rauskas - pirmininka s: V. Aleksandravičius. V. Baltu tis. LieLuvos bylo s iškėlimui ir garsinimui Australijoje.
vo išrinktaiš Adelaidės Apylinkės V-bos pristatytųjų K.V. pirmininkas V. Neverauskas ir nariai V. Baltutis, M. E. Dainienė, D. Dunda, A. GaJatiltis, L. Pocienė . Kontro- Iš kitų K.V. darbų pažymėtina, naujos surinkimo maši
kandidatų: V. Neverauskas - pirmininkas. V. Baltu tis. E. Pocius ir R. Poeius. Iš pranešim ų paaiškėjo, kad šios ka- lės Komisija,S~dnejuje - A. Kabaila, D. Kairaitis, V. Pa- nos "Mūsų Pastogei" nupirkimas, paskelbiant vajų, kuris
Dainienė. J. Neverauskas, M. Pocius, R. Pocius, J. Vasi- dencijos metu K.V., pirmoje eilėje, stengėsi sudaryti tai- tašius. Garbės Teismas, Adelaidėje - J. Lapšys, L. Mar - davė puikius rezultatus. "M.P." šia mašina dar ir šiandien
tiauskas · nariai. Krašto Kontrolės Komisija - būstinė kos ir apsiraminimo nuotaiką praeities žaizdų užgydymui tinkus, A. Maželis, K. Pocius, M. Rud zenskas. yra surenkama. ALB apylinkių valdybų pirmininkų ir se-
Sydnejuje • V. Bukevicius, V. Patašius, V. šliogeris. Gar- ir vidujinės ramybės Bendruomenės gyvenime grąžini­ Suvažiavime dalyvavo 58 aLstovai. niūnų konferencija sukviesta 1973 m. spalių mėn. praėjo
bės Teisaus· būstinė Adelaidėje • J. Jonavičius, V. Lin- mui. labai darbingai ir sėkmingai.
kus, L. Martinkus, A. Maželis, B. Straukas. Pasaulio Iš kitų darbų pažymėtini: ekskursijos i Pasaulio Lietu - ALB KRAš'l'O TARYBOS 14-JI PAPRASTOJI SESI- Svečias, P.L.B. pirmininkas B. Nainys. lydimas K.V.
Lietuvių Seimo atstovai: dr. V. Doniela, pro!. A. Kabaila, vių Ja~nimo Kongresą 1973 m. JAV suorganizavi mas. JA įvyko 1974 m. gruodžio 28-30 dienomis, Adelaidėje, pirmininko V. Neverausko ir J. Lapšio, susitiko su tuo•
V. Kazokas. J. Lapšys, dr. A. Mauragis . Pabalt110 Tautų bendruomenių Australijoje pirmininkų Lietuvių Namuose. metiniu Australijos Llberalų partijos vadu B. Snedden ir
Po šio suvažiavimo mūsų Bendruomenės gyvenime konferencija ir finansų telkimas. Valdyba pakvietė iš Ka - Prezidiumas : pirmininkas - prof. A. Kabaila, vicepir- kreipėsi i ji okupacijos dc jure pripažinimą atšaukimo
prasidėjo darbštumo, ramumo ir pozityvios veiklos laiko- nados lietuvaite solistę G. Cepkauskiene. Reikia manyti, mininkai - dr. K. Kemežys ir A. Balsys. Sekretoriatas: A. reikalu. Atšaukimas buvo pažadėtas, tuoj kai tik liberalų
tarpis. kad šiuo pakvietimu ir prasidėjo svečių menininkų iš už· GalatilLis, P. Launikaitis, V. Maziliauskienė, A. Znmois- partija bus išrinkta i valdžią. Pažadas vėlinu tapo ištesė­
Suvažiavime dalyvavo 85 atstovai. jūrių lankymasis Australijoje, pilnu tempu tebevykstąs kis. Mandatų Komisija: A. Bernaitis, P. Bielskis, M. tas.
dar ir dabar (1982 metais). Sudarytos Lietuvh1 Dienų Reinkė, K . Taparas. Sveikinimų ir Rezoliucijų Komisija: 1975-76 metų kadencijai j ALB vadovaujančius organus
ALBKRAšTOTARYBOS13-JI PAPRASTOJISESI- rengimo ir pelno paskirstymo taisyklės. M. Pociu s , A. Reizgys, P. Sungaila. buvo išrinkta Krašto Kra što Valdyba Melbourne: A.
JA jvyko Sydnejuje 1972 m. gruodžio 28-30dienomis. Krašto Valdybai esant "Mūsų Pastogės" leidėjui, bet Suvažiavime dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruome šimkus - pirmininkas. V. Ališauskas, A. Bladzevičius, V.
Suvažiavimo prezidiumas : pirmininkas V. esant skirtingoje vietoje, Sydnejuje buvo suda ryta nės Valdybos pirmin inkas 8. Nainys. Juška, D. Levickienė, J. Pelenauskas - nariai. Kontrolės
Bukevičius,J. Lapšys ir A. šeikis vicepirmininkai. Sek- "M.P." leidimo komisija. Redaktoriui V. Kazokui pasi · Vykdomųjų organų ataskaitinius pranešimus padarė Komisija sydnejuje: V. Bukevičius, D. Kairaitis, V. Pata -
reLOrlatas V. Balt.okienė, V. Jaras ir V. Karokas. Man traukus 1970 m. šioms pareigoms buvo pakviestas A. K.V. pirmininkas V. Neverauskas, narys kultūros reika- šius. Garbės Teismas Adelaidėje: P . Diclskis, J. Lnpšys,
datų Koaw1ija R. Ballramėjūnas. V. Bitinaitė, N. Liuti- Mauragis. lams V. Baltu tis, jaunimo - L. Pocienė, švietimo E. Dai- A. Mažclis, V. Neverauskas, kun. A. Spurgis. Australijos
27
26
Lietuvių FondBS:V. Ja kutis, J. Meiliūnas, B. Vanagas.
Atstovai j Pasaulio Lietuvių Seimą: A. Balsys, V. Donie-
la, A Kabaila. V. Neverauskas, J . Pelenauskas.
Sesijos metu platų pranešimą - paskaitą skaitė PLB
pirmininkas B. Nainys paliesdamas eilt Bendruomenės
problemų ir ateities darbų planus. Prof. A. Kabaila pla-
čiai kalbėjo apie mūsų pastangas ir tų pastangų rezulta
tus. siekiant atšaukti Darbo par tijos padarytą Lietuvos
okupacijos pripažinimą. Paskaitos iššaukė gyvas ir ilgas
diskUSIJl1S,
Suvažiavimas išklausė platų pranešimą dėl vieno
bendruomenės nario keliamos bylos "Mūsų Pastogės" re-
daktoriui. "Mū ų Pastogės" redaktoriui dr. A. Mauragiui
iš pareigų atsistatydinus, naujai išrinktoji Krašto Valdy-
ba, čia pat vieloje, pakvietė grjžti V. Kazoką.
ALB KRAšTO TARYBOS 15-JI SESIJA įvyko Mel-
bourne 1976 m. gruodžio 28-80dienomis.
Prezidium11sudarė : A. Balsys • pirmininkas, V. Kože-
niauskienė ir A. šernas • vicepirmininkai. Sekreto ria tas:
A. Bladzevičius ir A. Matukevičienė. Mandatų Komisiją:
V. Dumčius, K. Taparas, l. Taunys. Išrinktajai rezoliucijų
komisijai, suvažiavimo eigoje iširus, rezoliucijos buvo
priimtos iš vietos, pavedant naujai išrinktai Krašto Val-
dybai jas atatinkamai suformuluoti.
Vykdomųjų organų ataskaitinius prane šimus padarė
K.V. prrmininkas A. šimkus, iždininkas A. Ališauskas
(skaitė A. Bladzevičius) , V. Juška - jaunimo, P. Sungaila •
švietimo ir D. Levickienė - kultūros.
šios kadencijos Krašto Valdybos pagrindinė užduotis
buvo ir toliau siekti Darbo part ijos padaryto Lietuvai
okupacijos de jure pripažinimo atšaukimo. Kas, galutinai
rr buvo atsiekta, jvykus naujiems parlamento rinkimams
Australijoje i:r i valdžią grįžus Liberalų partijai.
Užmegsti artimi ryšiai su Australijos politiniais veikė-
..
't ·t
~-J .,
' ~,
'
~- ~. -
~
~)1 '" ·t
i
ALB Krašto Vafdyba 1971-?2_m. Adewi.d:ėje. Ji kairė$ sėdi: V.
~everauskas f7!"rm,),E. painienė, J .. Vasiliauskas; antroje eilėje
i.i kairu stwi. R. PoCtUS,M. Poettts, J. Nevera'Ų,skas ir V.
Baltutis
28
Jais, parlamentarais b ei val stybės ministeriais. Suo r-
ganizuotas lituanistinis suvažiavimas Melbourne ir Aus -
t rali jos lietuvių jaunimo kelionė i trečiąji Jaunimo Kong .
res~ Pietų Amerikoje. Sus itarus su PLB Valdyba, ALB
vardu išleista vertimas anglų kalboje A. Terlecko apelia-
cija sovietų ministeriui. Pradėta tvarkyti ALB Kultūros
Tarybos šaltinių biblioteka Melbourne, iškvie st a iš Ka-
nados "Gyvata ro" tautinių šokių grupė, bei solistai N.
Linkcvičiūtė ir B. Prapuol enis iš JAV Lietuvių Dienų
programai papildyti.
Suvažiavi mas priėmė naujai sudarytą Australijos Lie-
tuvių Fondo statutą, pagal kuri Fondas tapo savistovia
pelno nesiekiančia organi7.acija, turinčia s avo narius , ga -
lin čia priimti turto palikimu s ir t.t. Fondo lėšų skirstymą
sprendžia AL Fondo Valdyba, atsižvelgdama j ALB or-
ganų patarimus ir rekomenda cijas. Fondo vadovybė ir
toliau pateikia savo atatinkamus pranešimus ALB Krašto
Tarybos suvažiavimuose .
Suvažiavimas priėmė be pataisų, ir be didelių
diskusijų, jau 1974 m. pasiūlytą ALB statutą, šios K.V.
atatinkamai suredaguotą ir paruoštą. "Mūsų Pastogės"
reikalai irgi neiššaukė didesnių diskusijų, redaktoriui V.
Kazokui ir "M.P." Administracinės Komisijos pirminin -
kui M. Zakarui, padariu s atatinkamus pranešimus.
Sesijos eigoje Krašto Taryba vienbalsiai nutarė ir pas-
kelbė Australijos Lietuvių Bendruomenės Garbės Narė­
mis Oną Baužienę ir Eleną Rei sonienę.
1977-78 metų kadencijai j ALB vadovaujančius organus
išr inkta: Krašto Valdyba Sydnejuje • A. Kabaila - pir mi-
ninkas. L. Cox, V. Jaras, A. Milašas, V. Pata šius, P. Ro-
pė, R. Zakarevičius - nariai. Krašto Kontrolės Komisija:
V. Bukevičius, A. Reizgys, B. Vingilis. Krašto Garbės
Teismas: P. Bielskis , J. Lapšys, V. Neverauskas, kuo. A.
Spurgis. J. $tepanas.
Suvažiavime dalyvavo 66 atstovai .
,l
~·
l ,)
1
l
rf
ALB Krašto Valdyba 1973-74 m. Adelaidėje. Iš Kairės sėdi: E.
Dainienė, V. Ne ve rauskas (pi,rm.), L. Pocienė; iš kairės stovi: V.
Aleksa11dravičius, V. Baltu.tis,D. Dunda ir A. Gal.ati/.tl$.
16-JI ALB KRAšTO TARYBOS SESIJA jvyko
Sydnejuje 1978 m. gruodžio 27-29 dienomis .
Su važiavimo prezidiuma s: Vyt. Bukevičius • pirminin-
kas, J. Lap šys ir dr. K. Zdanius - vicepirmininkai. Sekre-
toriatas - A. Dudaiti s, J. Ramanau skas, J. Viliūnienė.
Mandatų Komisija • R. Venclova, A. Giniūnas. M. Petro •
nis. Rezoliucijų Komisija: dr. R. Zakarevičius, L. Cox, P .
Ropė.
Ataskaitinius vykdomųjų organų pranešimus padarė:
Krašto Valdybos pirmininkas proC. A. Kabaila. Krašto
Kontrolės Komi sijos pirmininka s V. Bukevičius. Garbės
Teismo pirmininkas J. Lapšys. AL Fondo - dr. K. Zda-
nius.
Iš K.V. pirmininko pranešimo paaiškėjo, jog K.V. dirbo
demokraLiniais pagrindais, reguliariai posėdžiaudama.
Siekiant darnos Bendruomenėje, K. V. konfidencialia in
tervencijn buvo išvengta kelių bylų Bendruomenės narių
tarpe. Įvestas "Krašto Valdyba Pasisako" skyriu::. "Mūsų
Pastogėje", leistas "Baltic Herald", susirašinėta Lietuvos
Bylos reikalai s su eile parlamentarų ir politikų.
Ypatingai atžymėtini du K. V. veiklos atsiekimai:
l) Australijos Darbiečių partijo s politikos pakeitimas,
liečinnlis Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių okupacijos
de Jure pripažinimą, ir 2) ALB Spaudos Sąjungos įsteigi­
mas · teisinis "M.P. " leidimo sutvarkymas, ypač pasida
ręs aktualus K.V. būstinei kilnojanti s kas dveji melai
Adelaidė - Melbournas - Sydnejus.
Suvažiavimo metu pusė dionos buvo paskirta paskaitai
"Jaunimo Problemos" ir ši ų problemų svarstymai. Pag -
rinde tai buvo forumas gvildenantis temą, ar Australijos
lietuviai pajėgtų sur uošti V tąji Pa saulio Lietuvių Jauni -
mo Kongresą. Sprendimo noprieita.
Ses ijos dalyviai išrinko ALB vykdomuosius organus
L979-L980 m. kadencijai. Krašto Valdyba Adolaidėje: V.
Neverau skas . pirmininkas. L. Gorulaitis, J. Lapšys, J.
29
Vabolienė, G. Vasiliauskienė, A. Zamoiskis • nar1a1.
Kontrolės Komisija - pavesta ALB Adelaidės Apylinkės
Konlrolės Komisijai eiti ir Krašto Kontrolės Komi sijos
pareigas. Garbės Teismas Adelaidėje: V. Baltutis, P.
Bielskis, D. Dunda. kun. A. Spurgis, J . Stepanas. Atsto -
vai i PLB seimą: P. Baltuti s, V. Doniela. A. Kabaila , V.
Neverauskas, V. Patašius.
šios ses ijos metu ALB Garbės Nario vardas buvo su
teiktas adelaidiškiui Juozui Lapšiui. Tuo būdu šiuo metu
mūsų bendruomenėje yra šie ALB Garbės Nariai: O.
Baužienė. E. Reisonienė ir Jz. Lap šys.
Sesijos darbuose dalyvavo 53 regi struoti atstovai.
17-Jl ALB KRAšTO TARYBOS SESIJA jvyko Ade
laidėje, Lietuvių
mis.
Namuose 1980 m. gruodžio 29-31 dieno
Suvažiavimo prezidiuma s: P. Bielskis - pirmininkas, A.
Kantvilas ir dr. A. Staugaitis vicepirmininkai. Sekre-
toriatas: K. Pocius, V. Vitkūnienė ir G. Straukienė. Man
datų Komisija: V. Marcinkevičius. M. Reinkė ir A. šere
lis. Rezoliucijų Komisija: dr. A. Mauragis, P. Pusdešris,
P. Ropė, A. Kramilius, M. Zakaras.
ši sesija vyko Australijos Lietuvių Bendruomenės
So-ties rnetų sukakties ženkle. Sukakties atžymėjimui
buvo sudarytas suvažiavimo Garbės Prezidiumas, i kurį
pakviesta: PLB pirmininkas Vyt. Kamantas, J .E. vysku
pas V. Brizgys, kun. P. Butkus, dr. A. Mauragi s (kun. P.
Butkus ir A. Mauragis yra vicnintėliai likę gyvi pirmosios
ALB Krašto Valdybos nariai).
Vykdomųjų organų pranešimus padarė: Krašto Valdy -
bos pirmininkas V. Neverauskas, Kontrolės Komisijo s .
P. Launikaitic; ir Garbės Teismo • V. Baltutis.
Iš K.V. pirmininko pranešimo paaiškėjo, kad savo ka
dencijos metu K.V. rūpinosi "u1.sienio reikalai s", t.y.
Lietuvos Bylos gy nimu, bei Lietuvos vardo skloidimu ki-
Ia**

tat,a ~~ių ta rp ~. Su PL B pagalba išlei sta ir po Au strali"

plačin1 pa skle1st,n ang lt1 kalboje "T he Violatio n of h Ją
. ht. . t.h S . t . uma n
r1_g s_rn e 0_~1e occt~p1e~ Lithuania 1979". Plačiai aiš-
krnta ~1 A_ust ra h;o s valdz1os 1s taigo se dvigubo 'i pilietybės
kla11s1mms.
. At skirai pažymėtas ~ imo Kudirko s vizitas Au stralijoje
1vykęs PLB valdybo s 1r P L.JS valdybo s dėka.
Iš k_itų _užji1rio s~eč!ų pažymėtini menininkai : G. Cep -
kau sk1enc, P . Ragiene. V . Žukau skas ir PLB Valdybos
vicepirmininka s V . Kleiza.
Apylin k ių pirmininkų ir seniūnų kon feren cija , s ušauk -
ta 1980 m .. per Velyk as , buvo darbinga, pozityvi ir entu -
ziastinga. Taip pat tenka teigiamai įvertinti bandymą at -
gaivinti Stu d ijų Diena s . '
„ Da~g past~n?:ų„ įdėta š ~icti n:io _s:i tyje. Pažymėtina
Pul~o An~riu s~o vardo htuan1 st1~es prem ijos įsteigi­ lnž. A . šimkus . ALB Krašt o Val.dybos
m~s ,_r savaitga lio moky klų mokytoJų konferencijo s s u- pirm . 1975-76 m . Melbourne.
kv 1et1mas.

ALB Krašt o Valdyba 1979-80 m . Adel.aidėje. Sėdi it kairės: J. Lapšys, G. Vasiliauskienė,

V. N everauskas ('pirm .}, J . Vabolienė: stovi t'.skairės: J . J011aviėius, L . Gerulaitis, M. P o-
cius ir J. St epa11aS
.

Simas Kudirka Adelaidėje 1976 m. Iš kairės: V. Ne ve rauskas, G.

Kudirkien ė,
S. Kudirka ir M . Neverauskienė.

Pas kelbu s 1980 m. "ALB Meta is" , 30 metų s ukakčiai
atžy mėti bu vo išleis ta s s pecialu s "Pa sa ulio Lietuvio " nu•
mcri s, kuri redagavo V. Bal tutis.
šio s ses ijos metu ALB Garbės Nario varda s buvo su-
l~ikta s ilgam eči ui savaitgalio mokyklo s vedėjui V. Stat -
nickui. Vizit uojanti s PLB pirmininka s V. Kamantas
ite ikė modalius pažy mėjimu s visai eile i ALB nusipelnusi ų
asme n 1,.
Savo veiklo s prane šimu s suvažiavimo padarė AL B
Spaudo s Sąjunga, "Mūs ų Pastogės" red akt oriu s, Austra •
(ijos Lietuvių Fonda s , Au strali jos Fi zinio Auklėjimo Są­
ALPBKr ašto Valdyba 1981 -82m. Melbourne Sėd•i·~ ka . ė B Junga ir Au s tralijo s Li etuvi ų Jaunimo Sąjunga. .. .
ra.šmutaitė A p · ( • · • o ir s: . . { vykdomuo s ius ALB organu s 198 1-82 metų kadenc1Jai
rės: J. Tamdnu"nasoci_,~P:kr:i,:Į, l. Tamošaiti~~: stovi iš kai- tšrinkt.i, s u bi"1st inc Melbourno : Kra što Valdyba : A. Po-
čiU$. • · n "ėiunas, P . Baltutis tr V. Adom.avi-
cius · pirminink as, P . Baltuti s, A. Bulkutė, J . Kriščiū nas,
30
B. Prišmutaitė, J. Tamošiūnas, l. Tamošaitienė . nariai.
Kontro lės Komisija: A. š imku s, A. Baltrukonienė, dr . K.
Zdanius . Garbės Teismas: A. Bakaiti s , A. Balbata, A .
Ba l trukoni enė,kun. P. Vaseri s. A. šimku s.
Suvaž iavimo metu s kaityto s dv i pas kaito s: l ) P LB pir -
mininko Vyt. Kamanto pranešima s - PL B Valdy bos
veiklo s ir planų apž valga ir 2) A. Kantvilo - žvilg snis j
ALB sekančius 30 metų.
Toli gražu ne viskas čia yra išdėstyta, nes nėra nei vie -
tos, nei laiko leistis i labai smu lkiu s, kad ir kaip jdomiu s
išved žiojimu s ir atpasakojimus.
Bet čia yra sura šyt a sva rbieji jvykfai, as meny s ir r ei-
kalai, kaip jie yra užregistr uoti ALB Kra št o Tarybos su-
važiavi mo protokoluose ir rašančiojo atmintyje . Gaila,
31
kad kai kurie dokumentai buvo neprieinami, kaž kur nu-
klydę, K.V. būstinei besikilnojant iš vietos i vietą.
AL Bendruomenė, išsilaikiusi gyva, stipri ir pastovi
per 30 metų laikotarpi, neabejotinai yra tas pagrindinis ir
didysis visus Australijos lietuvius jungiantis veiksnys.
avo 30-ties metų darbo rezultate turime šiandieną Aus-
tralijoje 10 ALB Apylinkių, 2 Seniūnijas, 7 Lietuvių Na-
mus, l lietuvišką bažnyčią, 5 lietuviškas parapijas, 5 cho-
rus, 7 tautinių šokių ansamblius, 7 sporto klubus, Aus-
tralijos Lietuvių Fondą, AL Bendruomenės Spaudos Są­
jungą, 2 lietuviškus savaitraščius, 8 lietuviškas organiza-
cijas bendruomeniniam turtui valdyti, 2 inkorporuotas
socialinės globos organizacijas besirūpinančias senstan-
čiųjų lietuvių gerove, "Talkos" kooperatyvą, teatro gru -
pes, skautu s, ateitininkus, savaitgalio mokyklas, gimna -
zijos lygio lituanistinius kursus, ramovėnus ir daug kitų
smulkesnių susibūrimų. Toli gražu ne visi šie vienetai
priklauso tiesioginiai Bendruomenės vadovybei, bet visi
jie yra sudaryti iš tos pačios bendruomenės narių ir turi
glaudžius ryšius su lietuvi škuoju gyvenimu.
Mūsų švietimo, jaunimo, savitarpio sugyven imo ir lie-
tuviškos ateities reikalai Australijoje apskritai, ne kartą
buvo nagrinėti ALB Krašto Tarybos suvažiavimuose ir
V. Neverauskas, Krašto Valdybos pirm., ALE Krašto Tarybos sesijos 1980 m. Adelaidėje dalyviai
jvairiai buvo pasisakyta. Deja, to tikrojo vaisto, to ma-
1970-72, 1973-74, ir 1979-80m.
giškojo sprendimo, kuris su laikytų nutautėjimą, jauni mo
nutolimus, šio krašto papročių ir kultūros jtaką, • nerasta.
Krašto Valdybos veiksmingumas ir efektyvu mas mūsų
Bend ruoamenės vadovybėje priklauso nuo eilės prieža s-
čių: finansai, valdybos narių pareigingumas, judrumas ir tą, planu s ar parėdymus. Ne kartą yra pasitaikę praeity -
daugeliu atvejų, asmeninė valdybos narių pažiūrai K.V. je, kad ne kurio s apylinkių valdybos deda per daug pas -
dar ba ir užduotis. tan gų išlaikyti savo "neprik lausomumą", kurio pasėkoje
Australijos politinė ir ekon ominė padėtis tai p pat t uri dažnai ir geriau si K .V. planai lieka neįvykdyti.
nemaža jtakos. K.V. darbą gali apsunkinti ar palengvinti Gal kartais ne vienas gali suabejoti ALB Kra što Tary -
apylinkių valdybų atsinešimas ir reakcija i K.V. auto rite- bos sesijų nauda ar net reikalingumu. Nes kai p pažvel -
giame i tų sesijų darbą, kažkokių ypatingų planų, pasiū­
lymų, ar nepaprastų idėjų mūsų lietuviškam gyvenimui
išeivijoje išjudinti ir lietuvi škumui išlaikyti, nesima t o.
Bet ar gi tik tame yra šių sesijų pagrindin ė es mė?
Kra što Tarybos ses ijos yra būtinybė mūsų lietuvi ška-
me gyvenime. Pirmiau siai, kaip aukščiausias ALB sa -
viva ldos organa s. Taryba yra kontrolinis veiksny s K.
Valdybai jos darbuose. Taryboje yra tie sioginiu būdu
atst ovaujami visi Aust ralijos lietuviai, ir yra sudaroma
proga ir teisė kiekvienam paklau sti rūpimu s klau s imus ar
pateikti sav o pasiūlymus. Visuose K. Tarybos suva1..ia-
vimo protokoluose gražiai atsi spindi atstovų klau simai,
pas isakymai ir pasiūlymai .
Bet gal būt pati svarbiausioji K. Tarybos suvažiavimo
esmė, tai yra ALB narių galios ir valio s parei škimas per
Tarybą tam tikrq, ALB gyvenimo krizių metu, kaip pav.
1970 m. Nereikia i.r norėti, kad kas dveji metai s us irinku -
si Tary ba išnešių dramatišku s , visą mūsų lietuvi šką gy •
venimą sujudinančius, sprendimu s. Tarybo s rinkimo
pr ocesas, suva žiavimo tva rka, atskaitomybės priėmimas
iš mūsų sav ivaldos organų, tos atskaitomybės patvirti -
nimas, ar nepatvirtinimas, s uvažiavime keliamo s mintys ·
visa tai yra Tarybos past ovau s, nepakeičiamo darbo es -
mė ir tikslas. ALB Krašto Valdyba 1983-84.
ALB pr agyvenusi gra žiai pa sta ruo siu s 30 metų, laiky • l eilėje, iš kairės:" .fuozas_Maksv_ytis, dr. Benius Vingili.s,
ALB Krasto Val.dybospirm. A. Pocius su Australijos minis- sis ir tolia u, remdama s i ant per t uos 30 metų padėtų Vyt~u~as Bukevičius - pirm., Vincas Aug_ustinavičius.
teriu pirmininku M. Fraser ir T. Fraser. pagrindų. II etl_ėJe_: Kostas Bagdonavičius, Algis Milašas Kast11tis
Stašioms. '
32
33

LD 1980m. AdeUiidėje. Eisena iš katedros j Ade/,ai,dės miesto rotušės salę, kurioje įvyko
atuu.irymo iškilmės. Priekyje eisenos vadovai: L. Gerulaitis ir V. Baltutis.
Australijos
Š iuo vardu pavadinta ištisa grandinė visuomeninių ir
kultūrinių parengimų, kurie tęsiasi visą savaitę ir vyksta
rotacine eile trijuose didžiuosiuose Australijos lietuvių
centruose: Adelaidėje. Melbourne ir Sydnejuje. Krašto
Tarybos suvažiavime 1982 m. ši tvarka buvo pakeista.
pavedant Canberros beildruomenės apylinkei suorgani•
zuoti ir pravesti 1984 m. Lietuvių Dienas Canberroje.
Aust ralijos Lietuvių Dienos išsivystė iš Australijos
Krašto Tarybos suvažiavimų . Tokie suvažiavimai pir -
maisiais metais vykdavo kas metai. Vėliau buvo nutarta
juos pravesti kas ant ri meta i. Suvažiavimų progomis
vykdavo ir lietuvių sporto klubų suruo šiamos sporto
šventės. šalia šių jvykių vietinės bendruomenės vadovy-
bės suruošdavo ir koki kultūrini parengimą; pav. vaidini-
mą ar choro koncertą. Tuo būdu prie visuomeninių jvykių
palaipsniui buvo prijunti ir kultūriniai elementai.
34
Australijos Lietuvių Meno Dienos pirmą kartą buvo
suorganizuotos 1960 m. Sy dnejuje . Kadangi sumanymas
buvo kiek pavėluotas, tad ir jų pro g rama nebuvo plati.
Meno Dienų programoje buvo dainų šve ntė , tautiniai šo-
kiai, literatūros ir daino s vakaras ir dai l ės paroda. Nors
tai buvo tik kukli pradžia, bet tai kartu parodė, kad to-
kios rūšies parengimai yra galimi ir juos, net platesnės
apimties, galima be ypatingų pastangų prave sti. Pirma s
sėkmingas bandyma s pagaliau išsivys tė j p l ačios apimties
kultūrinių ir vis uomeninių parengimų grandinę, kuri bu-
vo pavadinta Australijo s Lietuvių Dienos. Ieškant giles-
nės Lietuvių Dienų pras mės , nega lima nepastebimai
praeiti ir pro jų gilų socialinį aspektą. Į Lietuvių Dienas
sup laukia iš toli miau sių Aust ralijos kampų lietuviai, ne
tik dalyvaut i jva iriuose parengimuose, bet ir tarpu savy
pabend rauti. čia susitinkama su senais pažjstamais ir
draugais. Užmezgam os naujos pažintys ir draugystės ir
bendrai įsil iejama i platesnį savo tautiečių s rautą. Ta
proga iš ryškėja ir mūs ų tradicinis svetingumas. Kiekvie -
nas jau čia moralinę pareigą suteikti ne tik pastogę. bet ir
p i l ną i šl aikymą i Lietu vių Dienas atvy kusiem s programų
išpildytojams ar šiaip eilinia ms svečiams. Atsilyginama
tuo pačiu, kai Lietuvių Dienos vyksta kitose kolonijose .
Ku ltūriniai pa rengimai vienok yra Lietuvių Dienų ašis,
apie ku rią sukasi visas to laiko tarpio lietuvių judėjimas.
Kultū ri ni uose pare ngimuose y ra užsiangažavę jspūdingi
Lietuvių Dienos
B. Str auka s
Išgyvenę šiame kr ašte deš imt metų , pa sij utome ekon o-
miškai sustiprėję. bet atsidūrėme dvasinėje ir kul tū rinė­
je stagnacijoje .Ats kir tose didelių atstumų, lietuvių kolo-
nijc'-e ėmė reikštis rezignacija ir uždarum as iš ko sekė
apatija ir bendras apsn ūd i m as. Buvo jau čiam a t ar p at -
skirų bend ruomeni ų gyvojo ryš io sto ka . Kilo reikala s su-
rasti būdą, kaip visas be nd ruomenės apylinke s išjudin t i,
surandant bendrą i n teresą ir i mpul s ą . Sie kiant šio tik slo,
anuometinis "Mūs ų Pastogės" r edaktoriu s V. Ka zoka s
iškėlė minti, kad reikėtų suru ošti Lietuvių Meno Dienas.
Prie Krašto Valdybos buvo suda r yta Kul t ūros Taryb a,
kuriai šis uždavinys ir buvo pavestas. Tar y ba s udarė T .
Reisgienė, K. Kavalia uskas ir V. Kazokas . Po nuodugn i ų
svarstymų buvo pr iimtas nuta rimas Lietuv i ų Meno Die -
nas ruošti, nors netrūko ir ske pti kų, kuri e būkštavo dėl L D atidarymo iškilmės 1974 m. Adew.idėje. Kalba Pietų, Australijos guberna roius
pin iginių įsipareigoji mų . Sir K. Seaman.
35
s kaičia ine tik se nimo. bet taip pat ir jaunimo. Tai gal
vienintėlė proga jaunimui išeiti i viešumą plačia apimti -
mi. čia jie išeina iš savo apylinkės uždarumo, patenka i
didelę lietuvių masę ir užmezga artimesnius ry šius su vi-
so krašto jaunais lietuviais. šiuo atžvilgiu jaunimo įnašas
j Lietuvių Dienas ga na ryškus.
Iš visų kulttJrinių parengimų Lietuvių Die nose bene
pat s patraukliau sias yra dainų šve ntė. Joje pas irodo at -
skiri ir jungtiniai chorai. Chorų skaičius nėra pas tovu s.
Dar prieš kelis metus j dain11 šventę atvykdavo šeši cho -
rai. Dalis jų, vienas po kito užgęso; dažniausia dėl daini -
ninkų ar chorvedžių stokos. Be to, chorai vienintėlė mūsų
kultūrin ė instituc ija, kuri ne susilaukia jauno pr ieauglio.
Juose vis tebe dainuoja vyresnės kartos, o dažnu atveju ir
jau gerokai se nstelėję choristai. Todėl lietuviškos daino s
išsilai kymas šiame kra šte nėra saugus. Vienintėlė pa -
guoda, kad bent šiuo metu i dirigentų eiles jsijungė ketu -
ri jauni dirigentai (D. Levickienė, B. Aleknaitė, B. Praš -
mutaitė ir V. Straukas). Gal šie jauni chorų vadovai s uras
būdų, kaip prisivilioti ir jaunų dainininkų. Tačiau nežiū ­
rint įvairių sunkumų, dainų šventės yra mėgiamos ir su -
traukia rekordiniu s skaičius klausytojų. Jos praeina iš-
kilmingai ir su dvasiniu pakilimu.
Vis ose didesnėse lietuvių kolonijose yra susio rgani -
zavę teatro mėgėjai. Jų triūsas nėra dėkingas. Įd ėjus
daug darbo ir paruošus spektakli. žiūrovų sus ila ukia tik
1 1 'll
1.,,,1
U1
p

LD Re7:gimoKomit~tas 1974m. Adelaidėje. Sėdi iš k. N. Masiulytė, B. Bielskytė,

L: Pocienė, ,f. šere~ienė, R . B_ajoriūnienė, I . Rupinskaitė, E. Reisonienė, E. Var-
1!1enė, O. Stnnubunenė. Stovi iš_k. y. Ne ver?-usk?,S(Krašto V-bos pirm.}, J. Lap-
sys, K. Taparauskas, P . Laumkai tis, P. Bielskis , J. Pyrag ius V. Vencius D.
KarpY_ s, J . !"everauskG:S,P . A ndrijai lis, S. Vabolis, P. $atkus , 'v.Statnick~. J .
Mockūnas 1r V. Baltutis /LD R eng imo Komit eto pirm./ .
LP._1980 m. Adel.auiėje. Literatūros ir dain os vakar o programos daly,viai. Iš k. A. Urn e-
v~enė (N~m11:noDukros/ ! sol. J . Rubas, ~- Pusde~nė /Nemu no Dukros/, poetas J.
M_ikš tas, puz~istė N. Masi!),lyt~, V. Baltutis, B . Budnenė /Ne muno Dukr os}, poe t ė L.
$imkutė-Pocienė, A. Kaminskienė (Nemu no Dukros /, poe tas J.A. Jii:ragis, P. Pusdešn",;
(programos vadovas B. Mock:ūnienė, E. Kesminaitė-šilienė, p oet as V. Kazokas ir sol. G.
Vasilia.uskienė.

XV IJI-tos ALB Tary b
os sestJOsnamu susin"nkę Adel.ai.dėje 1980 m.
vienam vaidinimui. Tačiau stengiamasi paruošti naują
pastatymą Lietuvių Dienų proga. Gal tai vienintelė pro -
ga, kada teatro salė užpildoma žiūrovais.
Labiausia laukiama tautinių šokių šventė, nes joje su-
žydi ne tik spalvinga apranga, bet ir jaunais veidais mūsų
šaunusis prieauglis. Visas šis jaunuolynas įsijungia i šo-
kių srautą, niekieno neverčiamas ir nevaromas. Jis noriai
lanko šokių repeticijas ir praleidžia daug valandų besi-
ruošdamas šokių šventei. Tai mūsų vaikai, kurie nėra at -
kritę nuo savojo tautos kamieno ir tautinės kultūros.
Dėlto tautiniai šokiai yra viena efektyviausių priemonių
išlaikyti lietuviškumą mūsų priaugančioje kartoje.
Nemažesni pasisekimą turi ir jaunimo koncertas. Į ši
koncertą įsijungia atskirų apylinkių jaunimas, atsivežęs
savo paruoštą programą. Kiekviena grupė stangiasi pa-
rodyti ką nors originalaus , nematyto. Todėl šis parengi -
mas yra tartum savos rūšies varžybos. Kas geriau ir ori-
~foaliau pasirodys. Reikia stebėtis jaunimo išradingumu
ir kūrybingumu. Ir tai ne kokia madinga pop-kokofonija,
bet meniškai paruošti vaidinimėliai, sceniniai vaizdeliai,
.. . . deklamacijos, instrumentinė muzika, solo ir grupinės
dainos. Visa tai išpildoma su jaunatvišku polėkiu ir išmo•
36
37
ne. šis jaunimo susitelkimas yra akiva izdus įrodymas,
kad mes savojo prieauglio nesame praradę. Gal tik ne vi-
suomet sugebame s u juo kartu dirbti. Jaunieji žino, ko jie
nori ir ką jie gali . Ir visa tai su entuziazmu pademons -
truoja Lietuvių Dienose. Pažymėtina, kad did žioji šio
koncerto programo s dalis turi, taip vadinamą, "tautinį
pamušalą". Tai neabejotinas įrodymas, kad mū s ų jauni -
mas nėra praradęs tautinės sąmonės, dėl ko mes dažnai
pabūkštaujame.
Prasidėjus iš Vokietijos masinei emigracijai, didžioji
dalis mūsų kūrybingosios inteligentijos pa suko i šiaurės
Ameriką. Ta pačia
kryptimi pasuko ir dau guma mūsų li-
teratūros kūrėjų. Dėl tos priežasties mes negalime pasi -
girti literatų gausumu. Jie beveik ant pirštų suskaitomi .
O vienok kiekvienose Lietuvių Dienose yra suruo šiama s
literatūros ir dainos vakaras. Iš viso kra što sutelkiame
savus poetu s ir prozininkus, o taip pata ir meninio žodžio
interpretatorius, solistus, instrumentalistu s ir mažesnius
vokalinius vienetus . Mielai įjungiami ir iš užjūrių atvykę
šios srities menininkai. Literatūros vakarai turi tam tikrą
iškilmingumo nuotaiką, būna patrauklūs ir sutelkia ne -
mažą klausytojų būrį . šis tradicini s parengimas neįvyko
 1982 m. Mc lbourn o Li etuv ių Dienose. Vieloj literat ūros
ir dainos vakaro buvo ~uorgani1.uolas licluvių tautosakos
vakara s. Knip pirmas šios rūšies bandyma,, tautosakos
vakaras sukėlė susidomėjimą ir s ulaukė ncmafa kompli•
mcntu ir paskntinimo. Nėra abejonės, kad šios rūšies pa-
rengimai bus bandomi ruošti ir ateityje. panaudojantnc-
i~scmiamus musų tautosakos turtus.
Turime namažą skaičių čia js ikf1rusių i škilių ir Austra-
lijos meno sluoksniuose pripažintų menininkų. Tad Lie-
tuviu Dienų proga dažnai ruošiamos ir meno parodos.
Buvo bandymų i šias paroda s at sigabent i jvairiose vieto-
se gyvenan čių dailinink ų kūrinius. Tačiau praktika pa ro-
dė, kad šie bandymai su tiko ne mafa i kliūčių . Susidurta su
transporto ir draudimo išlaidomis . Dėl tos priežasties
Lietuvių Dienų proga rengiamos meno parodos, kviečiant
tik vietinius dailininkus.
Kai kurio se Lietuvių Die nose buvo suru oštos tautodai-
lės fotografijos ir pašto ženk lų parodos. Visa tai liudija
mū sų tautiečių kūrybingumą.
Išeivijoje daug dėmesio skiriam e mūsų priaugančiąjai
kartai. Jau pirmaisiais metais buvo suorganizuoti lietu-
vių s porto klubai. i kuriuos susispietė dauguma mūsų
jaun imo. šių klubų tikslas - išlaikyti lietuvybę sportuo-
jančio jaunimotarpe. Kas metai, taigi ir kiekvienų Lietu-
vių Dienų metu, yra pravedamos ir sporto šventės, su-
LD Re11gimo Km11it etas 1982m. Melboun ,e. Sėdi š k. B._šaulytė, kun. P. Vaseris, traukiančios nemažą sk aičių jaunų ir vyresnio amžiaus
H. Statk-u,ienė, A. Bladzeviėius /pirm.l, A. Baltrukomenė, V. Didelis, B. Pras- žmonių. Įvairių sport o šakų var žybos vyks ta visą savaitę.
mutaitė. Stovi is k. V. Ališauskas, V. Straukas, J. Tamošiūnas, R. Ragauskas, V.
Spo rto švenčių metu jauni žmonės ne tik dalyvauja spor-
Admnaviėius, A. Karazija ir J. Vaitiekūnas.
te, bet ir užmezga platesne s tarpusavyje pažintis.
Lietuvių Dienose judėjimas vykst a ištisom dienom.
Nuo pat ryto vyksta ivairūs posėdžiai, o vaka rais kultū­
riniaiparengimai.Pats svarbiausias visuomeninis ivykis,
tai Kra što Tar ybos suvaži avima s. Jam e Krašto Valdyba
patiekia suvažiavim ui dviejų metų darbų apyskaitą ir fi.
nansinę atskaitomybę. Suvažiavimas išrenka nauią
Krašto Valdybą ir nustato jos buveinę. Aptariami be nd-
ruomenės ateities planai, ipar eigojant Kra što Valdybą
· vakaro koncertas. Sce,w iš'-Pakštuma" vaizde•
LD 1982m. Melbourne. Eisena ii katedros i Sir D B k ai •. . LD 1982 ,n . Melboun1e. JOUll\ 1110 •
vo ir Los Angeles li€tuvi" anramblio "S,,;nd l ;, ro? .• s ę. F.tsenoJe dalyva• lio, kuriparuošė Melbourno ;aunmws.
• r u ys naruu.
38
juos įgyvcnd in li. Krašto Tarybos suvažiavimai paprastai
vyksta tris dienas, rotacine tvarka Sydncjuje, Melbourne
ir Adelaidėje. Tačiau paskutiniame Kra što Tarybos su -
važiavime nutarta 1984 m. s uvažiavimą kviesti Can-
bcrrojc, kame vyks ir Lietuvių Dienos.
I §naudojant ši didįji lict.uvių susibūrimą vienoje vietoje,
kviečiami ir jvairių kitų organi1,acij ų bei susigrupnvimų
suvažiavimai, pasilarimai bei po~ėdžiai: Aust ralijos Lie·
tuvių Katalikų Federacijos, LKVS "Ramovė". Tautos
Fondo. Australijos Lietuviu Fondo, Australijos Lietuvių
Inžinieriu ir Architektų Sąjungos, ša uliu S-gos ir kt . Visi
šie suvažiavimai sut eikia betarpišką kontaktą išsikalbėti
ir išdiskutuoti atskirų organizacijų veikloj da lyvaujan-
tiems asmenims, šiaip jau atskirtiems vie ni nuo kitų di-
delių atstumų.
Tokios plačios apimties parengimai, be abejonės, turi
turėti savo pradžią ir pabaigą. Kelis kartu s iš e ilės Lietu ·
vių Dienas pradėdavom sporto šventės atidarymu, kuris
reiškė ir Lietuvių Dienų oficial ų atidarymą. Buvo prieita
išvados Lietuvių Dienų atidarymui suleikti daugiau oru-
mo ir iškilmingumo,o be to, išeinant iš uždarumo, su jom
supažindinti ir australų visuomenę. šio tikslo siekiant,
palaipsniui Lietuvių Dienų atidarymo pro grama buvo
plečiama ir įvairinama. Per pastar:isias kelias Lietuvių
Dienas, atida rymo apeigos daugmaž nusistovėjo. Ati da-
rymo dieną, visi dalyviai renkasi iškilmin gom pamaldom,
kurias pra veda mūsų ka pelionai, da lyvauj ant aukštiem
Australijo s katalikų bažnyčios dign itoriams . Jei bažnyčia
nėra toli, po pamaldu visi dalyviai su vėliavom ir plaka-
tais. tvarkinga eisena, žygiuojn i salę. Cia atvy ksta ir
kviesti žymūs australų valdžios ir visuomenės atstovai.
Atidar ymas pra dedamas Lietuvi ų Dien oms Ren gti Ko-
miteto pirmininko kalba. Po to seka trumpa meninė
programa, kurią išpildo mūsų meninės pajėgos. Sia proga
bandoma įvesti įvairių apeiginių naujovių, kurios ivai•
ruoja su kiekviena Lietuv ių Dienų vieta. š iuo ntveju ga-
lima parodyti gražios iniciatyvos ir atidarymo iškilm es
39
 Lic-lu v ių Dieno s vyko :
raturunti. l ja jvedant vis naujų el_e ml'~tų. Atidarym o 1960 m. - Sy dncjujc,
; i..tas yra virt('S labai S\'arbi_a Li_et_uv1ų O1l'nų progr amos 1962 m. - A d claidėje ,
dalimi ir jos reikšmė toly~ž10 d1d~s.. .. 1964 m. - Mclhou rn c ,
Kai visos meninės ir v1s_ uo':' e~rn~s programo s ~ž~n1 1966 m. - 8y dn c-jujc ,
ginmos, nteinn laikas ir ats1kvcp11"?~ 1; ~ur nor~ sus1'.mk- 1968 m. - A clc l nidėjc,
ti pabendrnuti, pa:.idžinugti laimeJ1ma1s, pns1~? stl nl'· 1970 m. - Mclbou rn c,
įkmėmis. Tokia proga sudnromn N. ~fotų_ sutik1!1'0 b~ 1972 m. - Sy dncjujc,
Jiuje, kuris tr ncliciniai rengiamas po ~1e~v1 enų L1etuv1ų 1974 m. - Ad cl a id ėjc ,
Dienų. šie baliai pasižymi savo grand1oz1šku~u , n~s daž- 1976 m. - Mclhournc,
nu atveju j juos su irenka iki tūkstanči~ sv~č1 ų. C1a_pr ~-
0

1978 m. - Sydnc j uj c,
bė~a kelios valandos giedr ioje ir draugiškoJe ~u~tmkOJ<' 1980 m. - Adclai d ėjc,
su žmonėmis, kurių gnl vi•l kC'iismetus netu'.e~1pr ogo~
susitikti ir gyvu žodžiu pasikeisti. Taip užbaigia_m~ di-
1982 m. - Mcl bourne.
dysis Australijos lietuvių sąskr~dis. Ir _jau s~kan~ą cheną
dažnam prasideda kelias atgnl, 1 savąsias Št'1mn.s 1r sody-
bns: prie kasd ien inių darbų ir par~ig_ll: Bet i~ ?Tižu .: da~
ilgam išlieka Lietuvių Dienose patirti !spudžia_1. Pas1Ju~t1
atsigaivinęs ir tar tum apsivai(' nuo ilgametes tremtie s
dulkių . AL<r

Australijos Lietuvių Katalikų

Federacija

Kun . Pr . Vase ris

Pa ts gyven imas pa šaukė Aus tralijo s lietu vius katali -
kus organ izuoti s i vie ną, visus apjungianti , vienetą. Ta
mintis buvo iškelta 1953 m. ateitininkų susirinkime Ade -
laidėje. Atoitininkai sendra ugiai Melbo urno 1954 m. su -
darė komitetą lietuvių katalikų suvažiavimui šaukti. Tų
pačių 1954 m . gruod žio mėn. 27-29 d.d. toks suva žiavimas
Melbourne ir buv s ušaukta s. ši , visas lietuvių katalikų
organizacija s bei vienetus apjungianti organą, nutarta
pavadinti Australijos Lietuvi ų Katalikų Federacija. Cia
~šrinkta pirmoji Federacijo s valdyba ir nutarta Federaci -
JOS suvažiavimu s šaukti kas dveji metai.
Be ALK Federacijo s įs teigimo suvažiavime taip pat
buvo nutarta prad ėti leis ti lietuvių katalikų savaitraštį.
ALK Federacijos Valdybos pastangomis jsigyta nuosa -
vos spau sdinimo priemonės . linotipa s. 1956 m . prad žioje
pradėta leisti "Tėviškės Aidai".
Antrasi s ALK Federacijos suvažiavimas vyko H/56 m.
gruodžio 27 d . Sy dnejujo. Trečiasis - 1958 m. gruodžio 27
d. Mclbourno, ketvirta sis . 1961 m . kovo 11-12 d.d. Ade -
laidėje. Cia išrinktoji va ldyba pas i skirstė pareigomi s se -
kančiai: pirm . A. Grigaiti s, vicepirm . Br. Zumer is, sekr .
40
A. Vaitiekūnas , ižd. V. Miliau ska s, nary s J . še štakau s-
kas . Kadencijos metu dėl sveikato s J . še štakau skas pa -
sitraukė ir jo vieton įėjo V. šcštokienė. Dva s ios vada s
kun . Pr . Vaseris .
V
Penktas is ALK Federa cijos suvažiavim as jvyko
1962.XII.27 · 29 d.d. Adelaidėje . Pradėtas Mišiomis šv .
Kazimiero bažnyčioje. Suvažiavimo posėdžiai vyko L .K.
Centro salėje. Suvažiavimą atidarė ALKF V-bo s pirm . A .
Gr igait is. Darbo pr ezidiumas sudar y ta s iš kun. A. Kaz -
lausko, dr . A. Mauragio ir J. Petraičio . Sekretoriata s . J .
Juška ir A. Urnevičiu s. Mandatų Komi s ija • B. Dičiūnas ,
A. Raudy s ir J. Maks vytis . Rezoliucijų Komi sija - A. Vai -
tiekūnas, E. Zakis ir J . Vasiliauska s . Išklau syti ir išdi s-
kutuoti Valdybos prane šimai. Pask aitą "KataJik as šių
dienų visuomenėje" skai tė kun . dr . P . Bačin skas.
NaujonValdybon išrinkti: A . Bakaiti s - pirm., Br. Zu -
meris - vicopirm., A . Vaitiekū nas • sckret., V. Miliauska s
. ižd., J . Ju ška, V. še štokas, V. žiogas, N . Butkūnas . na -
riai. Nutarta sekančius ALKF suvažiavimu s ruo šti juo s
41

- ihiiil&i,
paįvairinant kultūriniais r enginiais.
VI
šeštasis ALK Federacijos suvažiavimas įvyko
1963.XII.27 - 29 dienomis.šv. J ono bažnyčioje Mišias au-
kojo ir pamokslą pasakė kun. P. Butkus. Suvažiavimo po-
sėdžiai vyko parapijos name . Darbo prezidiumas: kun. P.
Butkus. kun. A. Kazlauskas ir dr . A. Mauragis. Sekret o•
riatas: E. Varnienė ir V. šeštokienė. Mandatų Komisija:
V. Bindokas ir V. ~alecka s . Rezoliucij ų Komisija: J . Mu-
lokas, K. Varnas ir A. Vaitiek ūnas.
• SkaitytoS dvi gyvas diskusijas sukėlusios paskaitos:
kuo. P. Bačinsko "Lietuviškos - kata likiškos visuomenės
ateitis„ ir dr. A. Mauragio „Mūsų tautinės ir politinės
vienybės klausimu".
Suvažiavime buvo suvai dinta S. c'.:iurlionienės "Aušros
sūnūs". Režisorius J. Babkaitis. Antros dienos vakare
įvyko koncertas, kuriame programą išpildė Adelaidės
"Lituanfo", vadovaujamas muz. V. ši mkaus. ir
Melbourno parapijos choras. vedamas J . Juškos . Sekma -
dieni. St. Joh ns bažnyčioje po Mišių abudu chorai suruošė
ispūdingą religinės muzikos koncertą.
Valdyba išrin kta sekanti: A. Bakaitis - pirm., J.
Petrai tis - I vicepirm„ A. Vaitiekūnas - U vicepirm„ V.
šeštokienė - seh ., L. Grumulaitis - ižd„ V. (:ižauskas, V.
ALK f:~derocijor v_al.dyba1980-81 !7'· Sedi iš kairės: V.
Lauiwitu, E . Semet~ . H. Statkuvwnė, V. Vaitiekūnienė
kun. P . V<Ueris - Dvasios vadas: stovi il k. J. Jurg elaitis v'.
t emaitil, J . Keblys ir V. čiiauskas
42
žiogas , V. Miliauskas - nariai.
VII
Septintasis ALKF suvažiavima s įvyko 1965 m. g ruo-
džio 29-31 dien omis Adelaidėje. Pradėtas Mišiomi s, ku-
rias aukojo ir pamokslą ;iasakė F ede r acijo s Dva sios Va-
das kun. Pr . Vase ris. Pr ezi di uma n pakvi esti: kun. P.
Butku s. J . Binkevičius ir K. Mielda žys. Sekretoriauti: E.
Varnienė ir V. šeštokienė. Mandatų Komisiją sudarė: B.
Dičiūnas, V. šešto kas ir E. Zakis. Rezoliucij ų Komi sijoje:
dr. A. Maur agis. Pr. Pusdešris ir J. Va siliauska s .
Su Vatikano n susirinkimo nutarimai s ir pakeitimai s
gerai paruo štoje paskaitoje „Kataliko vaidmuo rnodern -
niarne pasaulyje visuotinio Bažnyčios suvažiavimo švie-
soje" su pažindino kun. Pr. Dauknys . Pr. Pu sde šri o pa s-
kaita "Lietuvių katalikų Au str alijoje ate ities veikimo
gairės" taip pat sukėlė gy va s di sku sija s.
Suvažiavimo kultūriniai renginiai: ja unim o talentų va-
kar as , meno paroda, kuri oje savo pie štais pave iksla is da -
lyvavo dailininkai - G. Firi nauskienė, J . Jokubauskienė,
V. Kybartienė, V. $e relis, R. Dauga lis, ž. Mar s ir A. Ku-
dirka. Vietos Ate it ininkai Sen draugiai suruošė ispūdingą
literatūros vakarą.
Naujoji Valdyba : V. Cižauska s - pi rm ., K . Mie ldažys -
' ALK Federacij os r ezi<le11cija- Melbourno parapijos namai.
vicepirm „ A. Vaitiekūnns · se kr., V. La uka itis . ižd„ A.
Bulkutė, V. šešto ka s, P. Vaičaitis ir J. ža lkauskas . na-
riai.
VIII
Aštunta sis A LKF suva žia vimas jvyko 1967 m. gruo -
džio 29-31 d.d . Melbourne . Pradėtas Mišiomis, kuria s au-
kojo kun. A. Kazlau s kas. Prc zidiurnan pak viesti: kun . P .
Butku s. kun . A. Ka zlau skas ir A . Bakaitis. Sekreto riavo
S. Pusdcšrienė ir J . ži tkevičienė. Mandatų Kornisij,i su-
darė J . Miniot as. A. Raudys ir B. Dičiūnas. Rezoliucijų
Komisija : dr . A. Maura g is . kun. Pr. Daukny s ir A. Vai-
tiekūnas.
Suvaž iavime paskaito s: dr . A . Maur agio "ši ų dienų pa-
saulis ir pasauliečių apaštalavimas" ir P r . Pusdešrio
"Lietuvių katalikų Aus t ralijoje vei klos vėžės ir pakelės
gairės". Suva žiavimas pajva irintas koncertu, kurio prog-
ramą išpildė: solis tai G. Vasiliauskienė, G. Kalpokas ir V.
Zdnnavičius, klarneti sta s A. Valius, P. Morkūno vad o-
vaujamas vyrų oktetas, pianistė N . Val iu vienė, akordeo -
nistė M. Manikauskaitė ir gitaristė V. Man ikauskaitė.
Valdybon išrinkti: V. Lauk a itis - pirm., A. Vaitiekūnas
- vicepir m„ V. c'.:
ifauskas - se kr., V. žiogas - ižd„ D. Bal-
tutienė . J . Skimbira uskas, V. še štokas ir J . žitkevičienė -
nariai. Kun . Pranas Vaseris ALK Federac ijos
Dvasi os vadas
IX
Devintasis ALKF suvažiavimas jvyko Adelaidėje 1969
m. gr uodžio 28 - 31 dienomis. Mišias konceleb ravo kun. A. premijas buvo sudar yta speciali komisija (kun . A. Spur -
Spurgi s, kun. dr. P . Bačinskas ir kun. Pr . Vaseris. Suva- gis, sol. A. Gučiuvienė. A. Stepanienė, M. Grėbliūnienė,
žiavimo prezidiuman pakviest i : kun . A. Kazlauska s, kun . pian. N. Masiu lytė ir V. Bnltuti s). Muzikoje premijo s
dr. P. Bači nskas ir A. Bakaitis . Sekretoriauti - A. Stepn - paskirto s: I-ji G. Kubiliui (smuika s). H-ji R. Kubiliūtei
nienė ir E. Bakaitienė. Mandatų Komisiją sudarė: V. Mi- (pianinas ). UI-j i M. Petkūnui (akorde <,nas). Dainoje: I-ji
liauskas, J. Jurgelaitis ir P . Zabuka s . Rezoliucijų Komi- D. Dulinskaitei ir Z. Belkutei, II-ji Melbourno sekstet ui.
sija - ku n. A . Spurgi s . J . Binkevičius, J . Vasiliauskas, J_ Vaidyboje: l-ji R. Varnaitei, II -ji R. Rupinsknitei. žod yje :
Ste panas ir E. šernetienė. I-ji A. Kubiliui. II-j i V. Bardauska itei. šokyje: l-ji J . Tu -
Suvažiavime J . Pet ra itis skaitė paskaitą labai aktualia gaudytei, II-ji Melbourno parapi jos tautinių šoki ų jau -
tema "Katali kišt a s pau da išeivijos gyv enime". Įvyko nesniųjų grupei.
L.K. Centr e Melbourno pa rapijos choro jspūdingns kon- Suvažiavime taip pat vyko Adelaidės LK Moterų D-jos
certa s, dail. St. Nel iubš io tapybos paroda, jaunimo talen- suru ošta tautodailės paroda, literatūros. daino s ir muzi-
tų vakar as, kuri o p rogramos da lyviams verti n ti ir skir ti kos vakaras, kurio programoje savo kūrybą skaitė Pulgi s
Andriušis , J. Gučius ir Pr. Pusdeš ris. Muziką atstov avo
klarnelistas A. Valius. dainą - sol. G. Vasiliauskienė,
kvar tet as "Nemuno dukros", Melbourno parap ijos choras
vad ovaujamas P . Mork ūno, ir solo dainavęs V. Zdan:wi -
čius. Suvažiavimo da lyviai org a nizuotai aplankė muziejų
Lietuvių Namuose. Atvangai B.K. Dičiūnų v asarvietėje
kalnuose buvo suruo št a gegužinė.
Į naują Valdybą išri nkti: J. Petra itis - pirm„ V. Mi-
liauskas · vicepirm ., V. žemait is - sekr ., A. Kaira it is- ižd„
J. J urgclaiti s, V. ž iogas ir J. žitkevičienė - narini .
X
Dešimtas ALK Federacijo s suva žiavimas jvyk o 1971
m. gruodžio 27 - 31 d.d. Melbourn e. Pradėt as konce le bra -
cinėmis Mišiomis. Parnoksią sakė kun. dr. P . Bačinskas.
Posėdžiai vyko parap ijos name. Darb o prezidiumą sudarė
kun . dr. P. Bačinskas, T . Gasifmienė ir A. Baka itis. Sek-
re toriavo J . žitkevičien ė ir V. že mait is. Rezoliucijų Ko-
43
--
1m:-i.j,1j ,, kun. P. nnuknys, llr. l. K:,unas ir A. \'ni -
. ~lnmlnt ų Komisija M. Mili:n1ski1•1h\ ir A. ~t n-
tit•l-.unt\:,.
:-\ tis.
· lll' :1tnsl-.nitinių prnnl'šimų tartnsi kaip li1•t1l\
1 inms da-
lp-nuti Eul'h:iristininml' kongr<'Sl' 1973 m. Kulturin 1\j 1,
progra moj,• Adt'lnidt\s t1•:1tras "\'nidiln" suvaidino A. Ri,
ko trij ų v<'iksmų komrdi.jų "\ 'irno kirmo gyvontojni".
Režisavo J. Vrnslovavičius. Ku n. A. Spurgis skaitė pas -
knit:i "K rikši'ionybė kryikelėje ir kntnlikų uidnviniai ". V.
Lnukaičio pnskaita "Mi1~ų gyvenimo tikslas Australijoje "
·ukėlė gyvas diskusijas . Įvyko literatūros vnknrns. Su -
vniiavimns pasiuntė sveikinimus popiežiui ir visiems
Australijos vyskupams, primindamn s kntnlikybės per se -
kiojim:i pavergtoje Lietuvoj e.
Federacijos Valdybon išrinkti : V. Lnukaitis . pirm., V.
Cifuuskns - vicepirm ., V. žemaitis • sekr ., A. Kairnitis -
ižd.. J . ,Jurgelaitis, H. Stntkuvienė, P. Vničaitis ir V. Vai-
tiekūnienė - narini .
XI
Vienuoliktasis ALK Fede racijos suvari avimas vyko
1973m. gruodžio 29 -31 dienomis Adelaidėje, LK Centre .
Koncelebracinės Mišios. Vainiko p adėjimas prie Lietuvos
žemės paminklo. Prezidiuman išrinkti : kun. P. But kus, J .
Petraitis ir E. Varnienė. Rezoliucij ų, Komisijon • kun. Pr.
Vase ris, A. Bakaitis ir J. Bi nkevičius. Sekretoria uti - V.
Vaitiekūnienė ir E. Badauskienė. Mandatų Komisijon - J .
Jurgelaitis ir D. Karpys.
S uvažiavimą atidarydamas pirm. V. Laukaitis atstov us
ir garbinguosius svečius apdovanojo Federacijo s žen k-
liukais. Savo pranešime supažindino su Valdybos nuvei k-
tais darbai s: Valdybai pra šant visi Austra lijos vysk upai
pravedė maldas už Lietuvą, iškeltas Lietuvos tikinčiųjų
persekiojimas Eucha ristiniame Kongre se.
Australų darbieči ų vyr iausybei Pa baltijo kraštus pri -
skyru s sovieta ms. Fede racijos Valdyba pasiu ntė rašt us
visiems Australijos vysku pams ir kai kuriems senato -
riams, pra šydami mus užta rti.
Paskaitas skaidė dr. A. Stepanas "Jaunoji kar ta liet u-
vi ų kataliki ška me da rbe", ir kun. Pr. Vase ris "Išeivio re -
ligija". Literatūros vakaro programoj e savo kūrybos
skaitė A. Skir ka, J . Mikštas, M. Malakūnienė ir V. Baltu -
tis . Pr. Pu sdeš rio paruo št u montažu pristatyta M. Slavė­
nienės nauja poezijos knyga "Nežinomi keleiviai". Daina -
vo P. Rūtenis, šoko R. Smaliorytė. Suvažiavimo metu
marijonai iškilmingomis pamaldomi s ir vaišėmis minėjo
300 m. sukakti nuo vienuo lijos įsteigimo. Dalyvavo vysk.
P. Kennedy. Jaunimo talentų vakaras.
Valdybon išrinkta: V. Laukaitis - pirm., V. čižauskas -
vicepirm., V. žemaitis, sek ret., A. Kairaitis - iždin., V.
Vaitiekūnienė . sekret. pava duotoja, H. Statkuvienė -
jaunimo reikalams. J. Jurgelaitis ir S. Noreika - parengi -
mams.
Viktoras Laukaitis . Ilgametis ALK Fe-
deracijos V-bos pirm.
vo arkiv. 1". Little. Suvažiavi mo prezid i umą s ud a rė ku n.
dr . P. Bači n skas, J . Grigai ti e nė ir Pr . Pu sdeš ri s. Se kr e-
to riavo E. Bak aitie n ė ir E. še metie nė. Pas kai tos: kun . dr .
P. Bačinsko - apie pe rsekioja m ą L iet uvos Bažnyčią, P r .
P usdeš rio "Valančius - Čiurlionis - Fe dera cija". Abidv i
paskaitos suvaž iavi mo buvo plačiai išdiskutu otos. Ad e-
laidės teat ras "Vaidila" atvežė A . Ka ir io įdomų vaidinimą
"šviesa, kur i u žsidegė". J aunim o tal en tų vaka ro pr og r a-
mą išpild ė Mel bourn o ir Ade l aidės ja unim as. Li teratūros
vaka re savo kūry bos sk aitė Pr . Pu sdeš r is, M . Malakū ­
nienė ir J. Mikštas . Dainavo sol. G. Vasiliau skicn ė, J .
Rubas ir A. Celnos vadova ujama s Da inos Sambūris. Gr o-
jo klarnetistas A. Valius.
NaujonValdy bon išrinkti : V. či ža uskas - pirm ., V. M1-
liauskas - vicepirm ., V. Lauk ait is - iždin ., V. Vai tiekūnie­
nė -sekret., H. Statk uvienė , E. šemetie nė , V. J unoka s ir
V. žiogas - na riai.
XIII
T ryHktasis ALK Fed erac ijos suv až iavimas Ade laidėje
1977 m. gr uodžio 28 - 31 dien omis. Pradėtas kon cele bra -
cinėmis Mišiomis šv. Ka zimiero bažnyčioje. Pr ez idium an
l
1111 1111'
11 yj c•" 11lrniti, kun . /\ . S pur f{i'I. 8v!'/li11
'I kun. l<. Kui
111 i111k1111i p11d11r t'• pint,, pr11n1,~irn11 npic- '"l ,l<11 l(ro niktJ"
1t•lcli11111 jv11iriomis knll,omi 11."V11idilo'I" t1,11tr11'1 11u v11i
dino
J'r . l'u sdC'!lrio l{ilio-i 111inti1• 11dr11111 11 "!ivi1,s1111110 kulno".
l.it nr11t11ro s vnlrnrP s avo kuryho s 'lk1dt (1 Pr . l'u sdo!lri'I, L.
:,:Įi 111kut b, V. ll11ltulis ir ,J. Mik!lt11 11. D11in11vo sol. (;, Vns i-
li1111 11kic-ni• Ir kv11rtl't1111·'Nr m11no nukr 011". .Jaunimo vnka
ro proĮ{r11111ojo /\ct1, Jnldi,s jnunim1111p111i1rod o su srenos
vni1.d cli11i 11
, dek l11macijomi11 ir !lokini il. Poilsiui s uruo šta
iilkyln j pnrnpijo 11vn11arviNo "ll11ltij11".
rnrinktoji Valdyba: V. Laukaiti s • pirm ., V. (;ižnuskn11
vic1•pirm„ V. Vnilicki'tnicnė se kret., A. Kairniti s - ižd.,
V. Milin11 skns, V. žiogas, IT. Antnnaiti s , 11. Statkuvien ė -
narini.
X IV
Keturiolikta s is ALK Federacijos suvažiavi mas vyko
1979 m. gruodžio 28 -30 dienomi s Sydn cj uje . Pradėtas
koncelebracinėmis Mišiomi s Lidcombėje. Federacijos 25
m. sukakti s paminėtu Federacijos Dvas ios Vado kun . Pr.
Vnserio pa sakyt ame pamok s le ir Pr. Pu sdeš rio paskaita
"Australijo s Lietuvių Katalikų Federacija ir mes". Pre zi-
diumą sudarė kun . A. Spurgis, E. Varnienė ir dr . R. Za-
knrcvičius. Sekretoriavo S. Pu s dešrienė ir dr. R. Knva -
linu skaitė. Pirm. V. Laukaiti s prane šė, kad jsigyta Fede-
racijo s pilnn spaustuvė "Tėviškės Aidams". Pranešimą
.
npi,· "Ll(Jl l(ronlkn" p11cf11rl • kun . dr. l' . l111 t<in11k1111.1 '111
vnžinvirn11 1"11d1 •radjo ~ Valdy bos bu vo pnkvio 'llll i4 .J/\
V hlt1 Hol. It . M11 1t1ion c\, kuri N U ko111·1•rt11i'I pnrvn žlavo tli
rl1•11
nr s litiluvi1i kolonija'!. [vy ko Lr11dic-ini11i jnunlmn ir 11
l1•r11tur1Js vaknrni. llu vo sur uolita turtinga 1•k11pon11t11l s
t11utod1 dl(•s pnrodn . Suv11ži11vi11111 11užhni/{Lfl ll l!ikilm ingo
mis pamaldomi s, kurio se dnly vnvo Sy clnc•jaus vysk. D.
Cr1•min.
N11ujonVnldyhon ilirinkti : V. l,nuk uiti11 pirm ., V. Cl-
fau ,;kn11 viccpirm., V. Vnit iokfm icn ė .~okret ., K šonw -
tit•nl- iždin„ H. 8tntkuviont'.•, V. 2omniti11, J. ,JurgC'laitis
ir J . Kcbly s • narini.
XV
Penkiolikta sis ALK Federacijo s suva iiavi mns įvyko
1981 m. gruodžio 28 • 31 dienomi s Molbourne .
Pirmoji suvažiavimo diena huv o skirta ateitininknm s ,
s:ijūdžio 70 m. sukakti paminėti. Įvyko jubiliejinė akade -
mija, kurioje Pr. Pusd cš ris ska itė paskait:1 "Atcitininki -
jos inaša s j Liet uvos kultūrini gyve nimą" , Sv ar sty bose
(simpoziume ) buvo trys paskaitos: A. Bnkničio "Dvasinio
ats inaujinimo reikala s", .J. Petraičio "Lietuva ir mes" ir
dr . A. Mnurngio "Gairil1ateities voiklai beie škant" . At-kų
diena užbaigta literatūros vakaru, kurio pr og rnm:i užpil -
dė jauni ir vyresni ki"1rėjai ir dainininkai.
Federacijo s suvažiavimas pradėtas Mišiomis. Pamok s-

XII pakviesti ku n. Pr . Vasc r is, Pr . Pu sdeš r is ir J . Mik št as.

Dvyliktas ALK Federacijo s suvažiavimas įvyko 1975
m. gruodžio 28 - 30 d.d. Melbourne. Pradėtas koncele~r a-
cinėmis Mišiomis. Pamokslą pasakė kun. dr. P. Bačms­
kas . Paminėta ALK Fede racijos 20 m. suka ktis iškilmin-
gomis pamaldomis St. John 's bažnyčioje, kuriose da1yva-
44
Sekretor iatan - dr. L. Rupinskaitė ir A. Urnevi čius.
Pirm. V. čižausko pr ane ši me bu vo akce ntuo ta Valdy -
bos ve iklos sr itis - palaikym as ryši ų su a ustralų ba žnyt i-
ne hieraa rchija , ją info rm uojan t vis omi s liet uv iškomis
problemomis, krei piant y pati ngą dė mesį j dabartin ę Lie-
tuvos B ažnyčios bū klę . Paskai tą "Bažny čia mod e rni ame
ALK FederacijossuvažiavimasAdelaidėje 1977m.
45

ALK Federacijos Valdyba 1982-89 m .
Sėdi iš kairės: \!. Ciiauskas - pinn ., H. Statkuvienė • vic epi n n., kun. P r. Vaseris ·
dvasios vadas, E. šeme tie nė • ii di11., V. Vaitieku11iene'sekre torė, k un. Pr. D aukny s -
"Tėv. Aidų" redaktorius, J. K eblys, V. t emaitis , E . Marganavičius , J . Jurgeui.itis.
Ią apie religi nį indifere ntizmą pasakė kun . A. Spurgi s .
Posėdžiai vyko Lietuvių Namuo se. Prez idiuman pakvi es-
ti: kun. P. But kus , dr . A. Maura gis ir S. Balčiūnas . Sek -
reto riavo S. Pusdešrien ė ir O. Samulien ė.
Suvažiavime pr isiminta s Feder acijos skaudu s
netekimas pirm . Viktoro Laukaičio, kuri s mirė 1980.X. l 7
d. Paskaitą "Atsi naujinima s paga l Vat ikan o II suvažiavi -
m ą ir mūsų apašt alavimas" skailė kun . P . But ku s. Pa-
si ųsti raštai popiežiui J onui Pauliui II, Lenki jos pr imui
ar kiv. J. Glemp ir Lomžos vys kupu i Sasinovskiui pra šant
leisti lietuv ių kalba pamald as Seinų kr ašt e.
Valdybon išr inkti: V. Cižau skas - pirm ., H. Statkuvi e-
nė - vic:cpirm .. V. V aitiokūnienė • sekr et. , E . šemetienė -
ižd., nariai - V. že maitis , J . J urg elait is, J . Kebly s ir E.
Marganavičius.
ši am suvažiav imui Feder acijos Valdyba pasikvietė iš
JA V-bių so1.J . Vazne)j, kur is v ėliau su koncertai s apl an-
kė didesnes Lietu vi ų kolonijas .
Suvaži avimuose dalyvauja visi Australijo s lietuv iai
kapelionai ir kiek vienos ka ta likiškos organizac ijos ar vie-
net-0 po 3 atsto vus . Tai p s uvažiavime daly vauja apie 50
atstovų .
Al.skirose vietovėse Federa cija t uri savo įgaliotinius,
kurie rūpinasi Feder acijos re ikalais. Tokie igaliotiniai
yra: Adelaidėje Pr . Pu sdešris, Geelooge VI. Stuikevičiu s ,
Hobart e A. Kantvilas, Sydneju je Ant . Vinevičiu s, Moe V.
Kožeoiauskienė, Sale E. Eskirtie n ė.
46
XVI
še šioliktas is ALK Fede ra cijos s uvaž iavim as įvyko
1982 m. Melbourn e ru ošt ose AL Bendruom en ės Lietuv ių
Die nose. J am buvo skir ta tik viena gru od žio 27 diena.
Paskaitą "'P ar apija Kri st aus mintyje ir tauti n ėje per -
spektyvoj e" skaitė kun . A . Spur gis , MIC . Ilgiau disku -
t uot a ieš kant būdų j aunim ą įtra ukti i lietuv i šką veikl ą .
Naujon Fe der acij os Valdyb on išrink t i: Vale nt inas Ci-
žau skas - pirm inin kas , Halina Statkuvienė - vic epirm i-
nink ė , El vyra še metie nė - iždininkė, Vin cas ž ema it is ir
Eduarda s M argan avičiu s - paren gimų vadov ai , Juo zas
J ur gelaitis ir Ju ozas Keblys - Valdyb os nari ai. Dva sios
vad as - kun. Pran as Vas eri s .
Suvažia vime iškilo s tip r i ab ejo nė, ar ve r ta ALK Fe de-
ra cijos suvaži avimu s de rin t i pri e Lietuvių Dienų, kuri os,
perkra utos įvairiaus iais par engi mai s , išbl aš ko s uva žia·
vusi ų atstov ų darb ingas nu ota ika s.
•••
Federa cijos s uvažia vimai vy ksta kas antri metai.
Jiem s v ietą pare nka Fedc r . Valdyba. Suvaž iavimu ose
daly vauja 45 - 70 atstovų .
Fede r acijos Dvas ios Vadas yr a kun. P r . Vas eri s.
Valdyba r en kama iš Melbourn o pateiktų kandidat ų.
Jo s būstinė visą laik ą yr a Melbo urn e, nes čia yra j os lei-
džiami "Tėviškės Aidai" ir nuosava sp a u stuvė .
Lietuvių Kunigų Sekretoriatas Australijoje
Lietu vi ų kunig ų sielova dos vadovas nuo pat išrinki mo
1953 m. yra kun . P et r as Butku s, kuri s 1982 m. N auj ų
Metų pro ga D idž. Br it ani jos k ara lienės Elizabet h II
dekr et u buvo pakelta s į Brit ų imp er ijo s civili nės divizijos
nariu s Britų imp erijo s Ordinu , o už savaitės · saus io 7 d.
vėl sulauk ė kitą p a k ėlimą - popieži us J onas Pa ulius II j j
paklė pr elat o laips niu, sut ei ktd a mas Th e Right Revo r end
Monsig nor ti tulą . T ai p m i1sų s ielova dos vadovas už savo
iškilius darbu s bu vo auk štųjų v alstyb ės ir Bažnyčios
au tor itetų įverti ntas.
Kas met s ielovado s kun iga i s us ire nk a konfer encijoms
apt ar ti išky la nčias pr oble mas, par inkt i gavėnios re ko-
lekcij ų va dovus. Konfe r e ncij os vyk sta Lietuv ių D ienų ir
ALK Federa cijos s uvažiavimų metu . Įvairiose mūsų or -
ga nizacijose ar Benruomen ės vald ybose išr en kami as me•
47
ALK F E DERA CIJO S MIR US IEJI
Kun. J UOZAS KUNGYS . P irmam k atalikų s uvaž iavi -
mu i šauk t i orga nizacinio komi teto pirmininka s, pir mas
ALK Federa cijos Dvasios Vada s 1954-56 m ., Federa cijos
Valdybos pirm . 1957 m .. "Tėviš kės Aidi!" admini st r acijos
orga nizat or ius. Mirė 1962.3.4 Ad elaidėje.
MONIKA š E šTAKA US KIENĖ . F edera cijos Vald y -
boj e 1954-56 m. Pirmo j i "'Tėviškės A i dų "' administratorė.
Mirė 1958.2.4 Melbourn e .
JU OZA S š E š TAKA US KA S. Fede r acijo s Va ldy boj e
1958-61 m. iždininko par eigos e. Mirė 1974 .12.24 Mel -
bourn e.
VLA DAS š E š TOKA S. F eder acijos Valdyboje 1962-62
m. ir 1965-67 m. Tvark ė kur i laiką "Tė viškės Aidų"' adm i-
nistraciją, o v ėliau dirb o "Tėv . A idų"' spaustuv ėje. Mirė
1974.11.26 Melbourn e.
VIKTOR AS LAU KAITIS . Fed. Valdybos ižd . 1965-67
m .. pirm . 1967-69 m. ir 1971-80 m. Mirė 1980.10.17 Mel -
bournc .
Kun. Pr . Daukny s
nys ati dir ba vieną ar ke lius kade ncijas . bet mūsų kun igai
nuo pat šventimų dienos iki gr abo lento s ar ligos ištis ai
eina kasdioną savo par eiga s . Kiekvie ną sekmadieni į lie-
t uviškas pamalda s s uvažiuoja daug um a to s kolonijos lie-
tuvių , atlie kamo s religi n ės pareigos, s us tip r inama s ti k ė­
jimas ir liet uviškum as . čia da žnai išg irs ta mo patriotin ius
pa mokslus , nes prie Kr istaus ate ina mo iš savo s lietuvi ų
ta utos sava lietuvi ų ka lba, savo mis tr adi cijo mis. Tautin ės
šventės visuomet pr adedamos iškilmingo mis pamaldo-
mis , orga nizacijos s u sav omis vėliavomis , nep rik lauso -
mos Lietuv os tris palve vėli ava, chor ams ar visie ms s usi-
rinku siems giedant liet uviškas gies mes. Ta i dva sinio
pakilimo dien os, nau jas užsideg ima s dirb ti ir aukotis , kad
tėvyn ė Liet uva v ėl būtų laisva ir nepr iklausoma .
Musų sielovados kunig ų įn ašas i lietuvišką gyvenimą
 pas dr. Antanas Deksnys, prelata s dr . Lada s 'l'ulaba,
pr elat as dr. Petras Celiešius. 1976 m . atvyko iš Chicagos
marijonas kun. dr . Juo zas Vaška~y · ']~i v?," r~dakto:iu s.
1978 m. jėzuitas kun . Jonas Va1snys · Laiškų Lietu -
viams" redaktoriu s. 1980 m . prelata s dr . Vytauta s Bal-
čiūnas . "Krikščionis Gyvenime" knygų serijos leidimo
redakcijos va dovas Am erik oje, o tų metų gale i _Lietuvių
Dienas iš Chicagos atvykęs vys kupa s dr. V. Br1zgys vėl
aplankė dvasinio susitelkimo r ekolekcijomis visas koloni -
jas. 1982 m. - kun. Kazi~ier~s Pu~evičius · L~~tuvių Ka-
talikų Religinės šalpos tr L1etuv1ų lnformac1Jos Centro
vadovas Brooklyne. Jie visi paskleidė daug gyvos dva -
sios. susti prin o darbui dėl tėvynės laisvės sie kimo . Jų vi-
sų įnašas neįkainuojamos vertės!
Brisbanės ir Newcastle lietuvius per 14 metų aptarna -
vo jėzuitas kun. Stasys Gaidelis. Jis gyveno Sydnejuje ir
savo vyresnybės buvo paskirtas latvių sielovadai, 1968
m. perkeltas j Melbourną irgi latvių sie lovadai . Brisbanės
ir viso Queenslando lietuvius nuo 1968 m. aptarnauja
kun. dr. Pe tras Bačinskas. Jis gyvena seselių vienuolyje.
Sydn ejaus lietuvius nuo 1949 m. aptarnauja prelatas
Australijos lietuviai kun igai, susirinkę 1975 m . Mel-
bourne. Iš k. dr. P. Baėinskas, preL P . Jatuus, Pr.
Daukny s, dr. A. Savickas, prel. P. Butkus MBE, A.
Spurgis, Pr. Vaseris, St. Gaidelis ir V. Val.odka.

PreL P. Butkus MBE, lietuvių, kunigų, sielovados

vadovas.

nebeaprėpiamas sta tisti kos daviniais. Kas suskaitys,

kiek kunigai lietuvių sutaikė su Dievu - išklausė iš pažin-
čių, kiek aukojo šv. Mišių, kiek pakrikštij o lietuvių vaikų,
paruošė Pirmajai Komunijai, kiek mokė savaitgalio mo-
kyklose, kiek lietuvių sujungė Moterystės ry šiu, aplankė
ligonių, palydėjo amžinybėn, sakė prakalbų, pamokslų,
dalyvavo ivairiuose posėdžiuose. Tai pašaukima s Dievo ir
savo lietuvių tautos tarnybai, Dievo garbe i Lietuvos
~b~ . •
G_avėn_ios_ rekolekcijas kasme t praveda pasikeisdami
saVI _kurugai_,ap~~nkyd~ ~as kolonijas, susipažindami,
palaikydanu rysi. Iš uzJur1ų per tą paskutini dvidešimt
metų buvo pakviesti svečiai: 1964 m. Gavėn ios sus itelki-
~us p_ravedė prel atas dr. Ladas Tulaba - šv. Kazimiero
li~t~_v1 ų ~piežiškos -~ologijos rekto rius Romoje. 1965 m.
nus1Jas v150sekolomJ~~~ vedė iš Chicagos atvykęs jėzui­
Ul:5 kun. J~n3:5 ~ rev1c!?s. 1970 m . marijonas kun. dr .
Viktoras R1mselis_· ~ar11onų vicegenerolas Romoje. 1973 . . Ad laidės aerodrome 1980 m.
m. 40-to Tarptaut!°1? Euch~ristinio Kongreso Melbourne Vysk. V. Brizgio sut,kmias e · D Baltutytė ir S.
proga ~tvyko ~eliolika kunigų iš užjūrių ir tų metų re - Vysk. A. Deksnys Adelaidėje 197Sm . Iš k.: kun . J. Vildii~, Iš k. vys k . V. Brizgys, ktm. A . 5purgis, .
kolekctJas vede vyskupas dr . Vincentas Brizgys, vysku- kun. A. Kazlau_skas, vysk. A. D eksnys, dr . A . Stepanas ir Kubil ius.
kun. A . Spurgis
49
48

Petras Butkus, MBE. Ji s gyvena Krikščionių Brolių vie-
nuolyje, kurie vadovauja didelei katalikų gimnazijai. Lie•
uivių sielovadai padeda kun. Povilas Martūzas. nuo 1963
m. Kalėdų po jsventinimo Romoje grižęs i Sydnejų . Ji s
gyvena australų klebonijoje. Sy dnejaus kunigai aptar ·
nauja dar ir Canberro s, Newcastle ir Wollongongo lietu•
vius.
Melbourne nuo 1950 m. sielovadoje dirba kun. Pranas
Vaseris. Cia nuosavi Lietuvių Parapijo s Namai, spaustu •
vė. 1956 m. vasario 16 d. ALK Federacija pradėjo leisti
''Tėviškės Aidus" ir nuo to laiko katalikiška patriotinė
spausdinto lietuviško žodžio šviesa sklinda po visa
Australiją. Kun. Pranas Vaseris yra šio laikraščio spiri•
tus movens, nuo pat laikraščio pradžios radakcijos nary s,
10 metų buvo vyriausiu rednktorium,tvarko spausdinimo
mašinas ir Jutus išmoko jomis operuoti. 1973 m. čia i Pa•
rapijos Namus iš Geelongo persikėlė kun. Pr. Dnuknys,
pakviestas red aguoti 'Teviškės Aidus". Melbourno kuni•
gni aptarnauja Geelongo, Morningtono, Latro be Valley,
Sale, dar kartais ir Hobarlo lietuvius.
Adelaidėje 1962 m. kovo 4 d. mirus kun. Juozui Kun-
-
giui, net ru kus iš Anglijos atvyko ma rijonai · kun . Anta .
nas Kazlaukas kovo 7 d., o kun. Pr. Da uknys · bir želio 16
d., kuris 1966 m. persikėlė i Geel ongą, kai t uomet kun . dr
Petra s Bačinskas išvyko i Vokietiją, pak viesta s Vasari~
16 gimnazijos direktorium. 1969 m. iš Chicag os i Adelai .
dės lietuvių parapiją atvyk o kun. Albina s Spu rgis, MIC, 0
kun. A. Kazlauskui miru s 1976 .I X.12, y r a parap ijos kle-
bonas. Cia puikūs Lietuvių Katalikų Centro rūmai ir gra .
ži šv . Kazimie ro bažnytėlė.
Perthe nuo 1953 m. lietuvius aptarnavo kun. La ur ynas
Kemėšis, gyveno seselių vienuol y ne . Jam 1974 m. gegu .
žės mėnesi išvyku s i Kanadą, liepo s mė nesi iš Melbourno
atvyko kun. Juozas Pe t rauska s ir P e r t ho lietuviu s aptar .
navo iki 1977 m. galo. kai po Kalėdų vėl grižo i Melbourną
australų parapij os klebon o parei gom. P ertho lietuvi us
nuo 1978 m. apta rn auja kroat as kun. T. Tomi ch , jau pra -
mokęs liet uviškai.
Lietuviai tikintieji katalikai vis ur sav us kunigu s labai ~
verti na, nes su jų mirtimi va r giai ar bes ulauk sime naujų
k unigų, kai vis ur pašauk imai i kuni gus yr a laba i su-
mažėję.
4{J ·
srf!ALIJos
1. ...
VIS 4
-...;,.;. "

Australijos Lietuvių Spauda

B. Straukas

Spaud,a šia is laikais pasidarė žmogui taip
pat reikalinga, kaip reikalingas
maistas, apranga ir pastogė . Vargu rasime bent kiek
apsišvietu si asme ni, kuri s nesiidomautų vienokia ar kito-
kia spauda. Nors dabar t iniais laikais turime ir kitokių
komunikacijos priemonių, kaip te levizija ir radijas. bet
periodinė spa uda yra išsimu šusi i pirmaujančią infor
macinę priemonę.
Gyvena nt emigracijoje, dauguma mi1sų domisi vieti •
niais laikraščiais, norėdami geriau per prast i mus supan •
čią aplinką ir neat silikti nuo gyvenimo tempo ir iš jo iš-
plaukian či ų reikalavimų. Tačiau ša lia viso to turime ir
gana šakotą sav o tautini gyvenimą, apie kuri tur ime būti
~erai !nformuoti. O tai gali at likti mūsų pačių leidžiama
lietuvi ška periodinė s pauda . laikraščiai. Dar nep riklau-
somybės laikais buvome įpratę domėtis savąja ga usia ir
ivairia perio dika, todėl ir atsidūrę emigracijoje negalėjo­
me be jos apsieiti. Vargdami Vokiet ijos išvietintų asme •
nų stovyklose , buvome sukūrę gana imponuojančią skai•
čium i ir žurnalistiniu lygiu periodiką, kuri , atlikus i sa vo
misiją ir mums išsikrauščius i įvairius kra štus, konsek •
venti škai turėjo sustot i.
Bet vos spėję paliesti pasirnktų kraštų žemę, mes kaip
pirmaujanti uždavini pasistatėme vėl atgaivinti savąją
spaudą. šiuo atžvilgiu buvo žymiai laimingesn i mūsų
tautiečiai, persikėlę i Ju ngtine s Ameriko s Valstybes . Jie
čia rado gausią ir tvirtai stovinčią lietuvišk:i spaudą, net
su pora dienraščių, kui-ie ir po šiai dienai tebelanko savo
ska itytojus. Žymiai skirtin gas sąlygas radome mes čia,
Aus tralijoje. Senoji lietuvių kolonija buvo nega usi , todėl
negalėjo nė svajoti apio leidimą liet uviško laikraščio.
Lietuviš koj i spauda pradėjo savo pirmuo sius žingsnius
šiame žemyne labai silpnom kojom. Nebuvo materialinės
bazės, nei skaitlinges ni.o skaitytoj ų užnugar io. Reikia pa-
brėžti, kad i Australiją atvyko apie 10.000 lietuvių, jskai•
tant ir vaikus . Tad ir prie geriausių sąlygų prenum erato •
rių buvo galima tikėtis tarp d viejų ir trijų tūkstančių. Be

50 51

žurnalistas Vkuuu Radzeviėius.
Daug rašęs "'Mtisų. Pastogėje„ ir
ldfaose išeivijos lietuvių laik raš-
čiuose
to, pats didžiausias lietuvių inteligentų konti ngenta s
emigracijai pasirinko šiaurės Amerikos kra št us. Mūsų
pajėgos buvo žymiai kuklesnės, kas neišvengiamai atsi -
liepė i mūsų spaudos prenumeratorių ir bendradarbių
skaiči ų.
Nežiūrint vis ų čia suminėtų nepalankių aplinkybių, vis
d ėlto buvo jsteigti trys lietuviški laikraščiai: "Australijos
Lietuvis. "Mūsų Pastogė" ir ''Tėviškės Aidai". Buvo ir
daugiau periodinių leid inių, pasivadinusių žurnalais, laik-
raščiais ar biuleteniais, bet jie jau pirmame de šimtmety -
je sustojo ėję.
"Australijos Lietuvis" pat s pirmasis lietu viškas laik-
raštis šiame kontinge nte, leista s prival.aus as mens Jur-
gio Glušausko, po kelių metų užsidarė, galvojant , kad
trims laikraščiams Australijoje nėra ateities . Tokiu būdu
galutinai išliko du laikraščiai: "Mūsų Pastogė" ir ''Tėviš­
kės Aidai", kurie pastoviai tebelanko savo skaitytoju s iki
šiol. Kyla t.ačiau klausimas , kaip ilgai šie mūsų du savait-
raščiai išsilaikys? Mūsų vis ų inte resas, kad ši negausi lie-
tuvių periodika išsilaikytų kuo ilgiausiai. Ji formuoja
mūsų tautinę sąmonę, teikia impulso visai mūsų tautinei
veiklai ir yra patys svarbiausi lietuviškosios visuomenės
ryšininkai. Jeigu šių laikraščių neturėtumėm . mūsų gy-
venimas būtų daug blankesnis, o gal jau būtumėm spėję
ištirpti mus supančioje aplinkoje .
Pr ieš sta tant klausimą, kaip ilgai pratęsime lietuviško -
sios spaudos egzistenciją Australijoje , turime atk re ipti
dėmesį i šiuos pagr indinius elementus, ant kurių bazuo-
jasi kiekvieno laikraščio egzistencija, būtent: l. leidėjai,
2. redaktoriai, 3. bendradarbiai ir 4. skaitytoja i. Panagri -
52
nėkime visus čia suminėtus elementus atskirai optimi sti-
niu ir pesimistiniu požiūri~. ... . •. . tai p nepiktina, kaip spausdini o sud ark yt a kalba ir ra šy -
l. Leidėjai: ''Tėviškės Aid at . le1dzia m1 ALK Federaci -
jos, kur i kaip -~a~tin!a i _re l!S'!n~ or gan! za~ij~ )'.r~ fiziniai ir
finansiniai paJegt. T1es1ogmm1 ar net1es 10gm 1a1per para -
pijas ir bažnyčią daugu~os _ li_etuvi š~os_ vi~uoi:iien_ės re -
miama ir yra vilties, kad 1šs1la1kys ~aip _1lga1, kiek išs ilai-
kys lietuvių religinės bendruomenes šm me kra š te. Lei -
dykla tu ri .§VO spau sdinimo pri emone s, atskirų išlaidų
nereikalaujančias leidyklos patalpa s , kas žymiai s uma-
žina leidykl os išlaidas ir šiuo atžvilgiu laikraščio amžių
neabejotinai pr ailgina.
Pana ši padėtis ir su bendruomenės laikraščiu "Mūsų
Pastog e". Jo s leidėjas Au stralijo s Lietuvių Bendruome -
nės Spaudo s S-ga Inc . ši s laikraštis taip pat turi dalines
spau sdinimo priemones. Pagal dabartinį susitvarkymą
atskirų spa usdinimo priemonėms patalpų nereikia.
Bendruomenės gyven imas yra stabilizavęsis, pr enume -
ratorių skaičius y ra nusistovėjęs. Ir tai prie geriau si ų
vilči ų li k laikinai. Dabartinis prenumeratorių skaičius,
kurio didesnę dali sudaro vyresniojo amžiaus skaitytojai,
nei švengiamai mažės .
Abu laikraščiai turi nemalą finansinių rūpesčių ir ša lia
pajamų iš pr enumeratos ir už skel bimus, sie kia paramos
ir labdaros būdu. Rengiami leidyklom par emti baliai, lo-
terijos ir priimamos piniginės aukos. Bendrai paėmus, abi
leidyklos šiuo metu, ir netoli moj ateity, vis dar bu s pajė­
gios savaitraščius leisti.
2. Redaktoriai . Kiekvienam laikraščiui, be finansinės
bazės, labai sva rbu turėti kompetetingą redaktorių.
Laikraščiui redaktorius , tas pat ką simfoniniam orkestrui
diri gentas . Geras dirigenta s ir su vidutiniu orkestrėliu
gali stebukl us padar yti, kai blogas • ir geriausią orkestrą
gali i šunkelius nuve st i. šis palyginima s ta ikytinas ir re-
daktoriui. Nuo jo profesinio pasiruo šimo, intelekto bei
sugebėjimų, mokėjimo pasirinkt i ir s utelkti bendradar -
bius, o taip pat nujausti skaitytojų nuotaikas, prikla uso
laikraščio pasiseki mas ar jo sužlu gdymas. Redaktorius
tu ri ge rai pažinti visuomenę, ku ri ai jis užsiangažavęs
ta rnau ti, būti objektyvus, bet taip būti pasiruošęs priimti
kaltinimus, priekai štus ir net jžei dimus.
šiuo atveju ypatingai sunki padėtis "Mūsų Pastogės"
redaktoriaus. Kaip bendruomenės laikraštyje, "Mūsų
Pastogėje" kiekvienas bendruomenės nary s jaučiasi turis
teisės pasisakyti jam rūpimu klausimu. šios teisės var -
žymas iššaukia nepasitenkinimą ir ne s usipratimus. Kad
sumažinus redaktoriui atsakomybę, prie laikraščio yra
sudaryta Patariamoji Redakcinė Komsija. Tačiau tokios
komisijos buvimas yra savos rūšies cenzūra, kurios taip
kratos i demokratinė spauda. Ji varžo redaktoriaus
ciatyvą ir at stumia bend r adarbius.
''Tėviškės Aidų" redaktoriau s postas yra žymiai sau ·
ge snis. Laikra štis yra religinės minties, su mažom išim ·
tim, kunigų redaguojamas. Savo postoviu ir pa siruošimu
redak torius skaitytojų yra laikomas autoritetu ir dėl
smulkmenų reta i kas priekabiauja, net ir šiek tiek
kontrov ersiškai minčiai pasirod žius, klausimas dafaiau ·
sia nestatomas ant ašmenų.
Bet kuriam mūsų laikraščių redaktoriui, prie visų pro ·
fesinių kvalifikacijų, labiausia r eikalingas geras lietuvių
ka lbos mokėjimas ir jos apvaldymas. Niekas skaitytojo
bos kla idos. š iuo atžvi lgiu su reda ktoriai s kol kas rūpes­
čiu nėra. Bet jau netolimo j ateity šis klau simas iškils visu
ašt rumu . Iš mūsų priaugančios kart os retas jaunu olis pa-
kenčiamai pr amoko lietuvių kalbo s, kuri jų vis tiek y ra
nero dinga , gramozdi ška ; nepakankama redaguoti laik-
raštį. Vien dėl tos prie žas ti es lietuvi ško laikraščio leidi-
mas gali at sidurti bevilti škoje padėtyje.
3. Bendradarb iai. Jų padėtis yra pana ši, kaip ir r edak-
torių. Para šyti trumpą informaciją laikraščiui gali kiek -
viena s vidutinės inteligencijos žmogu s, sugeba ntis faktus
pasverti ir, atrinkęs kas įdomiau ir sva rbiau, redakcija i
perduo ti. Bet ir šiuo atveju svarbu geras lietuvių kalbos
mokėjimas. Gerai lietuvių kalbą mokančių skaičius pa-
laipsniui mažėja. Jau dabar abiejų savaitraščių redakto -
riai susiduria su bendradarbiai s , kuri ų kalbo s mokėjimas
yra gana ribotas. Tai ypatintai ry šku rašiniuo se, skirtuo -
se jaunimo s kyriam s. Kartai s tokius rašinius tenka ver st i
iš anglų kalbo s arba juos pagrindinai perra šyti. Taigi ir
šiame fronte , kaip ir kitur, su vyre s niosios kartos nyki -
mu , tragiška i mažės ir pastovių bendradarbių skaičius.
4. Jei laidėjas, redaktor ius ir bendradarbiai sudaro
laikraščio kūną, tai prenum eratoriai yra šio kūno kraujas .
Be kraujo joks gyvas organizmas negali egzistu oti . Tad ir
mūsų periodinė spauda ims nykti, mažėjant prenum era -
torių skaičiui. Abu mūsų savaitraščiai šiuo metu tu ri
minimalų prenumeratorių skaičių. Nemaža redagavimo ir
administravimo remiasi ir ateity ram sis labdara . Bet tai
negalės tęstis ilgai. Iš ateinančios lietuvių gene racijos
vargu galime tikėtis dabar besireiškiančio idealizmo. Į žurnalistas Bronius Str aukas.
viską jie yra linkę žiūrėti reali stiškai ir mieliau skaitys Nuolatin is "Mūsų Pastogės " ir
vietinę spaudą, prie kurios leidimo nereikia nė piršto pri - kitų išeivijos lietuvių laikrasc'ių
dėti. Todėl ir mūsų abiejų laikraščių egzistencija yra bendr adarb is
glaudžiai surišta • s u vyresniosios kartos fiziniu ir mate -
rialiniu likimu . Nebetoli laikas, kai negausius prenume -
ratoriu s aprūpinti užteks ir vieno laikraščio.
Be čia minėtų savaitraščių, įvairiose lietuvių kolonijose
buvo ar yra leidžiami vietiniai biuleteniai. Jų atsiradimą
iššaukė vietinės informacijos stoka. Plati ir sudėtinga
lietuvių bendruomenės veikla yra reikalin ga išsamaus
tarpusavio ry šio. šią pareigą kaip tik ir atlieka dažniau sia visos išeivijos visuomeniniais, kultūriniais ir politiniai s
rotatoriumi s pausdinami biJleteniai. Tokie biuleteniai, ne klausimais. Laikra štis plačiai skait omas Adelaidėje ir u ž
visuomet reguliariai, buvo ar yra leidžiami Perthe, Gee - jos ribų. Daugeli metų laikrašti reda guoja ir skrupulingai
longe, Newca st le, Brisbanėje ir Adelaidėje. re guliariai išleidžia P. Bielskis.
šiuo atžvilgiu išimti noj padėty yra adelaidiškiai. Kai Melbourne ilgesni laiką buvo leidžiamas humori stinis
sydnejiškiai tur i po ranka "Mūsų Pastogę", o mel- laikraštis "Rykštė". Jį redagavo V, Baltutis, A. Vingis ir
bourniškiai . "Tėviškės Aidu s", adelaidiškiams, kaip vie- V. Tamo šaitis. Adelaidėje kelis kartus pasirodė vis kito -
nai iš didžiųjų kolonijų, šie laikraščiai greitai informacijai kiu pavadinimu humoro leidiniai · laikraščiai redaguojami
yra sunkiau pasi ekiami. Dėl šios prieža sties jau prie š ir užpildomi dail. A. Kudirkos.
ini- trisdešimt metų mons. P. Jatulis pradėjo leisti parapijos šalia periodinės spaudos Australijos lietuviai yra išlei-
reikalams laikraštėij, savaitinį "šventadienio Balsą", ~u- dę gerą pluoštą or iginalios grožinės literatūros leidini ų,
ris be jokios pertraukos tebeleidžiamas iki šiol. Tik prie š grož.inės literatūros vertimų ir knygų įvairiais klausi -
porą metų virtęs dvisavaitiniu. mais. Tai stam bus įnašas neskait lingos Australijos lietu -
Pradėjus statyti Lietuvių Namus Adelaidėje, atsirado vių bendruomenės i bendrąjj lietuvių išeivijos tautinės
gyvas reikala s informuoti visuomenę apie statybos eigą, ku ltūros lobyną. Ne visi leidiniai yra spausdinti Australi -
verbu oti nariu s bei ta lkininkus ir telkti pinigine s aukas. joje, dėl suprantamų leidybos sunkumu . Bet vist iek tai
šio tiks lo siekdama Adelaidės Lietuvių S-ga ėmė leisti yra mūsų bendruomenės narių kūryba, kurio s dides nioji
dvisavaitinį laikraštį "Adelaidės Lietuvių žinias". Laik - tiražų dalis buvo išplatinta šiame kra šte.
čia p ·atiekiamas sąrašas šių leidinių. Jų biblio grafija
rašti s spausdinamas rotatoriumi 10-16 psl„ nedidelio for-
mato. J o puslapiuose skel bi ama ne tik vietinė informa • nebuvo vedama, tad ir daviniuo se , kurie prip uolamai bu -
cija, bet taip pat pasisakoma mūsų kolonijos ir bendrai vo su rinkti, gali būti sprangų.
l
r
53
 RA _ ORIGINALI
GROZ!NS LITERATO
. T rmieji miražai Eilėraščiai. Sydnejus. 1964 m .
J.A. J~rag:. At~ens ir p;ukščio melai. Eilėraščiai. Sy d!1cju s, 1977 m.
J.A. J~rag · d Plunksna ir fo dis. Almanachas. Sydne J_us, 1966 m.
J.A Juragis, re ·
i
J.A. J~rag1_s, re Terra Australi s. Poezijos rinkt. Syd neJus , 1972 m .
, •či · čik 1953 m
V Ka.:okas . Sapnų pėdomis. Eileras a1. ·a~a, .
i Sla ė11as. Baltijos balsas. Apy sa kos, SydneJ~ s. 1973 m.
J.is1:vė11: •ė. Nežinomi keleiviai, Epa s. SydneJ~s, 1973 m.
J.A. Skir~ Kur bėga šešupė. Lcgend_os, Syd~eJ us, 1964 m .
J.A . Skirka. Tigiuosi tavęs. Aps~~yma~. _Sy~neJus, 1975 m.
L. šimkuU . Antrasis ilge srs. E1lera š~_a1.~k~ga, 197~ m.
JA Skirka.. Tu esi nepamirštama. E1lernšcia1. Sy dne Jus, 1978 m.
j Janavičius. Journey to the moon. Poemos. Canb er ra, 1971 m.
j Janaviėius. UMPH . Jumoras, Canber~a. 1971 m.
J. Janavičius. Nevykėlio užrašai. Sydn ~JUS, 1975 m .
J. Janaviėius. Kelionė j Atėnus. Sy d~~JUS, _1~67 ~-
A. Vesėiūnaitė. žodžiai kaip salos: E1lerašč1_a1. C1kagn, 1976 m .
A. Luksytė. Kalnų velnias. Noveles. SydneJu s, ~9:0 m .
P. Amiriušis. Sudiev, k-vietkeli . Apysaka. Adela1de, 1951 m .
P. Amirium. Rojaus vartai. Apysaka. Lond~_nas: 1960 m .
P. Andriu§is. Puri enos po vandeniu. Pa sa~oJ1m:11.Londona s, 1963 m.
P. Amiriušis. Daina iš kito galo. Feljetonai. Londonas, 1967 m.
P. Amiriušis . Tipeli s. Romanas. Čikaga. 1955 m .
P. Amirium. Rinktiniai ra štai, l to ma s. Bostona s, 1968 m .
Teta Rūta. Gintaro pasaka. Vaikams. Adelaidė, 1962 m .
Erlėnas. Kaimo muzikantai. Melbou rna s, 1969 m .
Erlėna.s. Girių sar gai. Pasakojimai. Melbourna s, 1978 m.
B. Zabiela. Klaida. Apysakos. Syd neju s, 1963 m.
A . Saudargienė. Sigutė. Buvo broliai devyni. Vaidin. Sydnojus, 1968 m.
A. Saudargienė. Tolimų kraštų miražai. Kelionės. Londonas, 1967 m.
A . Kaminskas.Po svetimu dangumi. Eilėraščiai. Adelaidė, 1981 m.
L. šimkutė . Prisiminimų inkarai. Eilėraščiai. Čikaga,
1982 m.
VERTIMAI :
V. temkalni8 . Kudirkos sąjūdis. Mclbournas, 1952 m.
,/ . Matu zas. šaulių S-gos istorija, II laida. Sydnejus, 1966 m.
Rrd . kolegija . St udijuojant Au st ralijoje . Sydncju s , 1967 m.
J .A . Juragis, rrd. Au'!tralijo s lietuvių metra št is. SydneJus, 1961 m.
L . Baltrūnas, rrd. Lietuviai sportininkai Australijoje. 1980 m .
P . Pusdeiris, red. Lietuvių Katalikų Centras Adclaidėjc. Adelaidė, 1979 m .
B. Zumeris. Kalėdų var pai. Mclbournas, 1957 m.
B. Zumeris . Daba r tie'! ciutemo sc. Cikaga. 1967 m.
8. Zumeris . Vilniaus kraštas faktų ir atsiminimų šviesoje. Roma, 1967 m.
V. Pozėla. Jaunystės prisiminimai. Londonas, 1971 m.
V. Butkus . Tautų šventovėse. Sydnejus, 1975 m.
V. Marcinkonytė-Neverauskienė. Tiltas per Nerj. Cikagn, 1972 m.
L. $imkutė. Prisiminimu inkarai. Eilėraščiai. Cikaga, 1983 m.
šia me ra šinyje pa tiekti daviniai akivaizdžiai rodo, kaip
per tris dešimtmečius beveik iš nieko bu vo sukurta gana
impon uojant i Australijos lietuvių s pauda. Visa tai padarė
čia atvykusi, jau subr en du si vyresnioji ka r ta, dar iš tė­
vynės ats ivežusi s ka idrau s idealizmo ir kūrybinės inicia -
tyvos. Lietuviškoji spauda šia ndieną, labinu negu bet
kada, yra mums r eikalinga. Ji yr a efe ktin giausias mūsų
tautinio gyvenimo variklis. Sava s pauda padeda mums
išsaugoti savo tautinę są monę ir kultūrą mus supančioj
aplin koj, kuri negailestingai mus dvasiniai deformu oja ir
plėšo. Todėl turėtų būti dedamos visos pastangos išlai-
kyti lietuvišką spaudą kaip galima ilgiau.
A. Kubiliu~ ilgametis
Spaudos Kiosko vedėfas
L.K. Centre, Adew.idėfe.

P. Merimee. Loky s, Novelė. Adelaidė, 1954 m.

M . Radzeviėiūtė. temetė šventoji. Romanas. Adelaidė, 1955 m.
A.S . Pu.šlct1iasDubrovskis. Vertė C. Pet rika s. Adelaidė , 1955 m.
F. 1\'mmerman. Kaimiškoji psalmė. Vertė V. Kazoka s. Londona s, 1957 m.

/VA IR OS LEIDINIAI.

P. Jatum . Po tūkstančiais kaukių. Adelaidė, 1952 m .

P. Jatulis. Mūsų gies myna s. Adelaidė, 1954 m.
A. Zu_bras ._People of tbe Ambe r land . Sydn eju s, 1968 m .

t.~a::;::::;:
V. Sliog~. Antanas Smetona. Atsiminimai . Klevela nda s, 1966 m .
;ed . Putino laiškai Au s tralijon . Sy dneju s, 1971 m .

V. Radzev~us ~e~. Blez~ingėlės prie Torenso. Cikaga, 1972 m.

B. Zalys . Lietuv1a1 s kautai Australijoje. Sydneju s, 1972 m .
A. Krau.sas. Atolas . L.K. Fondo me t r aštis. Melbo ur nas, 1954 m .
Adela.idės Lietu_vių. N;mJ ~o~;,~
k · k · bibliotekosvadovybė. Sėdi i§
kairės: J. Kutkienė, dz. etSki(!
7
(vedėja/, K. Garbalia1tskie11ė:
ė K Pocius ir M. Neverouskienė
stovi i§ kairės: S. Ru ens en • ·
54 55

Adel.aidėje 1976 m. suruostos spaudos popietės pr ogram os
dalyviai ir "Mūsų Pastogės"red. V. Kaz okas. I'š kmrės:
M. Renkė, G. Vasiliauskienė, V. Kazokas, E. Varnienė, V.
Nev erauskas (AIJyL V-bos pirm.) L . šimkutė-Pocienė ·
antroje euėje iš kairės: K . Taparauskas , J. Neverauskas B'.
Straukas, V. Aleksandravičius fr V. Balt u ti$
klubo bibuotekos darbu oto ai. l" kai
t,Ydnej<llf,S
enclowmė, C. Liutikas fvedė1·as1 V'Jrr s ,__rės:_ V. Danta, J. Ramanauskas J
• · venc «roas ir B . Stasionis.
56
"M ū s ų Pa st og ė"
Ligi 1962 metų (pradėta leisti 1949 m. pradžioje ) Aus-
tralijos Lietuvių Bendruomenės laikraštis "Mūsų Pasto-
' gė" tikrai turėjo gana sunkų kelią. Per tą laiką laikraštis
pastovumo neturėjo: nuolat keitėsi redaktoriai, amžini
piniginiai nedatekliai, pradžioje pačių leidėjų ·nepastovu -
mas, vis tai jos leidėjui - ALB Krašto Valdybai kėlė di-
delių rūpesčių. Kasm et i metų pabaigą abejota, ar laik-
ra šti toliau leisti, ar ji uždaryti. Bet nežiūrint visų sunk u-
mų "Mūsų Pastogė" ėjo nesustodama su viltimi, kad su
laiku reikalai pagerės. Ir tik kai galutinai "Mūsų Pasto-
gės" administraciją perėmė Bronius Stašionis (apie 1958
m.) "Mūsų Pastogė" pradėjo finansiniai atsigauti: sure-
guliuota finansinė atskaitomybė ir bendrai visas laikraš-
čio administravimas buvo jstatytas i tinkamas vėžes.
šiose pareigose administratorius B. Stašionis išbuvo iki
1973 metų. Tada administratoriaus parei gas perėmė L.
~~ašionienė ir šios pareigo se išbuvo iki 1981 metų gegu -
z~s pabaigos. Nuo tada "Mūsų Pastogės" administraci -
nems pareigoms pakviesta J. Mickienė, kuri "Mūsų
Pastogę" administruoja iki dabar . Ir taip "Mūsų Pastogė"
Broniaus ir Liudo s Stašionių globoje ir namuose išbuvo
apie 25-rius metus.
. K~ nuo 1970 m. ALB Krašto Valdybos būstinė pasida -
r~ kilnojama, Kra što Valdybos ,kaip leidėjo , administraci­
n~s pa~eigos buvo pavestos specialiai sudarytai Admi-
nistracmei Komisija i kuri kontroliavo "M.P." adminis -
tr~cijos darbą ir rūp~osi visais "Mūsų Pastogės" leidimo
reikalais pagal ALB Kra što Valdybo s, kaip leidėjo.duotus
nu~odymus. Vis dėl to toji Administracinė Komisija pil-
nai neatliko to, ką galėjo ir turėjo atlikti pats leidėjas -
ALB Kra što Valdyba. Po ketverių metų, ALB Krašto
• · ~aldybai grįžus j Sydnejų "Mūsų Pastogės" leidimas
uvo radikaliai perorganizu~tas įsteigus Lietuvių Bend-
57
•
Vincas Kazokas
(Dail . V. Meskėnas)
ruomenės Spaudos Sąjungą, kuriai ir buvo pave stas ir
perleistas visas "Mūsų Pastogės" leidimas (1977 m. ).
Liet. B-nės Spaudos S ąjunga yra pilnai inkorporuota s
Australijos spaudos istatymų ribose organas, turįs kaip
leidėjas visas istatymai s numatomas lengvatas ir suvar -
žymus. Daugeliui prad žioje buvo kilę itarimų, kad ""Mūsų
Pastogės" leidimas, perėjęs i privačios organizacijos ran -
kas, ir laikraštis jau nesąs bendruomenės žinioje, bet
prielaidos buvo nepagri st os, nes "Mūsų Pastogė" kaip
buvo, taip ir paliko bendruomenės laikraščiu tik su tuo
skirtumu, kad jam leisti ir administruoti tos pačios ALB
Krašto Valdybos buvo jkurtas specialus organas krašto
jstatymų ribose tuo atpalaiduojant Kra št o Valdy bą nuo
visų su laikraščio leidyba susijusių rūpesčių ir jai lei-
džiant pilnai atsidėti bendruomenės reikalams. šiandien
"Mūsų Pastogė" stipriai stovi finan siniai. o tai p pat ir
prenumeratorių skaičiumi. Su amžiumi daugelis senųjų
skaitytojų emigruoja i dausas, o tačiau visai nesijaučia,
kad skaitytojų skaičius mažėtų. Priešingai , kas met jų
prisideda po kelis desėtkus daugiau. Ypač ''Mūsų Pasto -
ge" didesnio susidomėjimo parodė užsienio lietuviai , ir tai
greičiausiai dėl to, kad daugeli s užsienio lietuvių apsilan -
ko įvairiais tikslais Australijoje, susižavi šiuo kraštu ir
nori palaikyti nenutrūkstamą r yši ir grįžu s namo.
Kaip svarbu laikraščiui turėti gerą administraciją, ne -
mažiau svarbu ir turėti gerą ir patikimą redaktorių . Per
trisdešimt trejus savo gyvavimo metus "Mūs ų Pastogė"
turėjo net šešis redaktorius: pirma sis redak to rius ir
p

Pastogės" spausdinimo re ikalam s su m a buvo ben dru o-

menės ir skaitytojų nedvipr as miškas atsakym as v is iems
tiems. ku rie smur to keliu ėjo pri eš bendruomenę ir re-
d aktorių. Metų pabai goje (1970) Kr ašto Tar y bos suva.
žiavimas ti k patv ir tino bu vusios Kra što Valdybo s ėjimu s
ir kvietė redaktorių pa s ilik ti pa reigose. bet ja u buvo per
vėlu: redak tor ius V. Kazoka s , didelėmis past an go mis vėl
įstatęs "M ūsų Pastogę" į ti nka ma s vė:i'.es . jau bu vo ap si-
sprendęs pa s it rauk ti. J o viet oj e stojo dr. Aleksandr as
Maur agis . ku ris šiame darb e išbu vo kctveriu s metu s.
1974 m. pabaig oje dr . A. Mauragi s ne sutiko toliau reda -
guot i. ir vėl V. Kazoka s , Kra što Val? y bos kviečiamas,
su t iko grįžti pr ie "Mūsų Pastogės" vairo.
Cia paduo ta "Mūsų Pastogės" istorijoje reik šminga is-
torinė dokumentacija tarnauja ir kaip akivaizdi iliustra -
cija , su kokiai s s unkumai s tenka susidurti bendruomenės
laikraščio redaktoriui. Jų per metų metus atsiranda šim-
t ai ir kiekviena s ne tik skaitytoja s bet ir bendruomenės
Jurgis Kalakauskas • narys skaitosi turįs teisę mokyti redaktorių, komanduo ti
Kalak anis jį. net jam grąsinti.
Iš kito s pusės reikia atsiminti, kad redakcinį štabą su -
daro tik vienas redaktorius, kuriam tenka ir medžiagą
draug e laikraščio steigėjas buvo Juozas Žukauskas. ir po organizuoti, ją parengti spaudai, pačiam parašyti rei -
jo sekė dr . A. Mauragis. Br. Zumeri s, J. Vėteikis ir Jur - kiamų straipsnių, pagaliau pačiam redaktoriui tenka
gis Kalakauskas , kur is ir mirė būdamas redal-toriau s pa- laikrašti ir sulaužyti, taisyti korektūras ir paruošti iki
reigose (1958.7.7). Galutinai redaktoriaus problema ilgam pa skutinio taško prieš atiduodant spaustuvėn. Per tokią
laikui buvo išspręsta, kai 1961 m. spalio pabaigoje redak- darbo įtampą redaktoriaus budrumas kartais atšimpa ir Redaktor ius Vincas Kaz okas Ade/aidės bendradarbių tarpe.
torium buvo pakviest as Vincas Kazokas, kuris, neskai- praleidžia nepastebėjęs dalykų, dėl kurių pasijutę įžeisti Pirm oje eilėje iš k . Bronius St raukas, Bronė Mock-ūnienė;
ta nt tr umpos (ketveri ų metų ) pertrauko s , laikrašti tebe - skaitytojai užsigauna, kiti ne t iškelia bylas. Per savo 33 antroj e eilėje: Isoula Davis, red. Vincas Kazokas, Janina
Vabolienė, A n tanina Guciuvienė, Vladas Dumcius ir trecio-
redagu oja iki šiandien . Tai palyginamai rekord inis ištar - metų gyvavimo laiką "Mūsų Pastogė" turėjo net dvi by-
je eilėje Viktoras Baltutis
naut.as laikas, kas liudija, kad jis gal labiausiai atitiko las australų teismuose (vie na 1961-62 m., redaktorium
skaitytojų ir bendruomenės aspiracijas ir laikrašti vaira - esant Juliui Vėteikiui Melbourne ir antroji 1974-75 m. re-
vo su kūrybiniu polėkiu , turėdamas savo aiškią liniją . ir daguojant dr. A. Mauragiui Sydnejuje. Pastaroji buvo
nesita ikindamas prie įvairių kad ir kilniai skambančių pralaimėta, ir redaktorius skaudžiai nukentėjo). Laimei,
nukrypimų. Tai liudija kad ir 1969-1970 metų kai kurių
ekstremistų akcija pašalinti V. Kazoką iš "Mūsų Pasto -
gės" redak toriau s pareigų, apkaltinan t jį net tokiai s pra -
simanytais priekaištais, kaip komunistas, Lietuvos oku -
alkininkas, komunistinių idėjų skleidėjas ir pan.
panto t:'.
Net buvo surinkta apie 100 parašų ir įteikta to meto
"Mūsų Pastogės" leidėjui ALB Krašto Valdybai, kad
būtų pašalintas iš redaktorių. "Mūsų Pastogė" buvo gru -
biai pašalinta iš liet uvio savininko ("Mintie s") spaus t u-
vės, tuo siekiant bendruomenės laikrašti sužlugdyti arba
bent laikinai sustabdyti. Tačiau ir tokiu kriti šku metu re -
daktori us ir leidėjas nepasimetė: per vieną naktį buvo
suras ta nauja spaustuvė ir paskubom is išleistas numer is
nė v~3:1dėl~ nesuvėlavus. Tiesa , pat i "Mūsų Pastogė"
pradzi~J~ kiek nukentėjo, nes staiga perėjus į naują
spausdi rumo (ofset ) techniką ir tam nepasirengu s bei ne-
t urint priemonių.išvaizda buvo gana liūdna. Ir pats "Mū­
sų Pastogės" leidėjas - ALB Krašto Valdyba, nesiskai -
tydama sumaiš tininkų re ikalav imais visą sprendimą ati -
dėjo iki tų pačių 1970) metų pabaigos ALB Krašto Tary -
bos suvažiavimo. Per tą laiką buvo paskelbtas bendruo -
menės_ vajus_"M~s~ P~togės" būtiniausioms spausdini -
m~ reikmernms 151gyt 1, per trumpą laiką buvo sudėta
ap ie 8000 dolerių ir įsigyta tekstams rinkti elektroninė
- ~es kaitant visų apl'.lin~ių valdybų pasisaky~ų.
"Mūsų. Pastogės" dar/J~otoj a_i. ! };::k;:
:1~~~įfr~:~
~
palaik.ancių esamą redaktorių u- pasmerkiančių protes -
Jablonskie11ė, : eda~ton1!sš\.'.11~ ęs admi?;istratorius Bro•
Brcmi.ausir Liudos Starumių pagerbtu vės. Keliq taurę buv. Liuda Stašiomenė ir prie Ją uv
tuotojus, pačių skaitytojų paskubomis sudėta "Mūsų MP red. dr. A. Mauragis nius Stašionis
58 59

"Mūsų Pastogės" ir AL Metraščio tekstų rinkėja
Aldona Jabwnskienė
dabartinis redaktorius per beveik dvidešimt i savo darbo
metų panašių dalykų sugebėjo išvengti. Taigi, šalia
itempto darbo, amžino nervų kar o, priekaištų ir grasini -
mų, dar visados yra atvira grėsmė būti patrauktam j
teismą ir skaudžiai nukentėti. Pri e esamų Australijos
įstatymų jklampinti redaktorių labai lengva esant pikto s
valios žmonių.
Norint bent dalinai apsisaugoti nuo tokių pavojų "Mū ­
sų Pastogės" leidėjas 1975-77m. kadencijos ALB Krašto
Valdyba, vadovaujama prof. dr. A. Kabailos, ieškodama
išeičių, nutarė įsteigti "Mūsų Pastogei" leisti Liet. B-nės
Spaudos Sąjungą, kurios kiekvienas narys bet kokiu at -
veju neštų atsakomybę ne daugiau kaip 50 dolerių sumai.
Toji Spaudos Sąjunga buvo įsteigta ir 1977 m. spalio 5 d .
įregistruota kaip juridinis "Mūsų Pastogės" leidėjas. Nuo
šios dienos Australijos Liet. Bendruomenės Spaudo s Są­
junga yra teisėtas "Mūsų Pastogės" leidėjas, nešąs pilną
atsakomybę už jos egzistenciją ir turinį.
Kalbant apie bet koki laikrašti, esmini laikraščio turinį
sudaro jo bendradarbiai. Redaktoriu s yra beginklis be
bendradarbių. ' 'Mūsų Pastogė", kaip ir beveik visi lietu -
vių išeivijos laikraščiai, ne įstengia bendradarbių samdyti
ir pasikliauna tik jų idealizmu, pasišve ntimu ir palanku -
mu bei gera valia. Iki šiolei "Mūsų Pastogei" dar nete ko
skųstis bendradarbių trūkumu. Jų turėta gana gau siai
praeity, nestokojama jų ir iki dabar, nors daugumas jų
yra pagyvenę spaudos veterana i, kurių amžius ir jėgos
pamažu senka. Per tuos 33 metus visa eilė ištikimų bend -
radarbių jau iškeliavo i dau sas, kurių inašas "Mūs ų Pas -
togei" yra didžiulis. Nesant galimybių visus miru sius iš-
vardinti, išreiškiant pagarbą ir dėkingumą visiems , te -
paminėsime tik pačius ryškiuosius: Antanas Krau sas,
Juozas Slavė nas, Jonas Valys, Vladas Radzevičius, Pul -
gis Andriušis, Juozas Tininis, Stasys Baltramijūnas, Pet -
60
ras Pilka, Antanas Baužė, Paulius Sir ge das, Igna s Alek-
na, Jonas Mockūnas, Kazys Intas.
Vis dėl to su jų mirtimi "Mūsų Pastogė" nepra rado
lygsvaros ir atsivėrusias spra gas užpildyti stoj o naujos
jėgos, kur ios nuoširdžiai tebes idarbuoja ir šiandi en . Iš-
reikšdami jiems dėkingumą jų besąlyginį pasi šventimą
tarna uti bendruomenei per laikrašti ir atiduodami pa-
garbą už jų neįkainuojamą įnašą. bent dalį pači ų pasto-
viausių čia su minėsime pri silaikant alfabetinės tva rkos,
kad nekiltų įtarimų, jog vieni vertinami daugiau. Iš t ik-
rųjų, pri e esamų sąlygų "Mū s ų Pastogė" ir r edaktoriu s
lygiai džiaugiasi įnašu kiekvi eno kad ir atsitiktinai pri si-
menančio "Mū sų Pastogę" ir jai parašančio, nes bet koks
prisidėj imas jau turtina pati laikrašti ir yra brandu s grū­
del is j bendrą mūsų veiklos ir kultūros aruodą. Todėl kas
iš bendradarbių reik šminge snis ar svarbesnis paliekame
spręsti laikui ir istorijai. čia norime paminėti bent tuos,
kurie nėra vienkartiniai ir kuriais "M.P ." r edak cija re-
miasi ateities planavimam s: V. Augustinavičiu s . šach-
matų ir sporto įvykių reika lams. Viktora s Baltutis .
bendruomenėš veiklos apžva lgininkas ir Adelaidės gyve -
nimo stebėtojas, A. Baltrukonienė - Melbourno veiklo s ir
gyvenimo kronikininkė , Liudas Barkus - "Talko s" inicia-
torius ir nuolatini s finan sinės reikšmės ir įtakos bend -
ruomenės gyvenime kėlėjas , Ona Baužienė, kelianti mo-
terų veiklos problema s bendruomenės gyvenime, Leona s
Baltrūnas, ypatingai liečiąs lietuvių sportinius reika lus,
Izolda Davis, nagrinėjanti bendruomenės kultūrines ap-
rai škas, Darūnas (bendradarbis Kanadoje) - politiniais
reikalais, A. Gučiuvienė - kultūrinių poreiškių re cenzen-
tė, J. Gailius (Geelong) ir M. Gailius (Wollongong) - vieti -
niai reikalai. J. J anušaitis iš USA pastovu s informatoriu s
apie Amerikos liet. gyvenimą, J .A. Jūragis - kultūriniais
ir literatūriniais klausimais, E. Jonaitienė (kult. skyriau s
Dabartinė administratorė Jad vy ga Micki,enė su buv. admin .
Broniu Stasioniu.
redaktorė), A. Kantvila s, J . Paškevičius - vietinė kroni-
ka, G. Kazokienė · meno ir tautodailės klausimais, P.
Kviccinskas · vietinė informacija, Antana s Laukaitis .
sportiniai reikalai (buvęs ilgametis sporto skyriau s re-
daktorius), A. Mauragi s - visuo meniniais ir kultūriniais
reikalais, buvęs porą kartų "M.P," redaktoriu s, A. Kra-
milius - vietinė informacija, A. Matukevičienė . moterų ir
kultūriniais reikalai s (buvusi moterų skyriaus "Gabijos"
redaktorė), 8. Mockūnienė - literatė, pasisakanti švieti-
mo ir kultūrinėm temom, V. Neveraus kienė - vietinių
kult. įvykių Adelaidėje nuolatinė recenzentė; sporto rei-
kalais daugiausia informa cijos davė ir duoda adelaidi škiai
B. Nemeika, R. Sidabras (nekalbant apie A. Laukaiti) ;
vietinėm kult . temom išsamiai pasisako Bronius Strau-
kas, A. Zubras, A. Saudargie nė, P. Rūtenis; ypač patiki -
mi vietiniai kores pond entai K . Stankūn as, A. še rna s, V.
Koženiausk ienė, iš skautų veiklos pasi žymėję B. žaly s, J.
Zinkus. Pami nėtini taip pat dail. L. Urbonas, G. žemka l-
nis, A. Karazijienė, D. Simankavičienė, A. Kutka ir eilė
kitų , kurie specialiomis pr ogomis yra davę eilę brandžių
straipsnių.
Neužmir štini ir mieli "M.P. " bendradarbiai užjūriuose.
Ilgą laiką bendradarbiavo Jonas šoliūnas (daba r vienas iš
dienraščio "Drau go" redaktorių Čikagoje), kana dietis
Daniliūnas, Jurgi s Janu šaiti s (dabartini s žurnalistų Są­
jungos pir m.) ir kt . Neįmanoma sumin ėti proginių
bendradarbių, davu sių brand žių pasisaky mų specifiniais
klausimais, nekalbant jau apie kore spondentu s iš atskirų
vietovių bei organizacijų veiklo s , kas sudarytų dar dvi-
~U~'Ų
PAST
AurnAUAM-LITHUANIAN WUIO.Y- "'OUI HAVIN"
Dilo.l.
61
gubai ilgesnį sąrašą. Visų jų įnašą ypatingai vertiname.
Ist oriniu žvilgsniu matuojant jų visų įnašo vertė priklau-
sys nuo pačios problemos svarstymų, nuo patiektų faktų
svarbos istorinėje per spektyvoje , bet šiandien jie visi yra
lygiai svarbūs, nes laikrašti n ėje mozaikoje kiekvieno kad
ir mažiausias įneštas trupinėlis yra svar bus įnašas i mūsų
ta utinio ir bendruomeninio gyvenimo pilnybę, ką ir sten -
giasi atspindcti bendruomenės laikrašti s.
Su laiko reikalavimais kyla kainos ir laikraščio leidimo
kaštai. Tai visai natura lu. Vis tik "Mūsų Pastogė" sten -
giasi kaip galint išsiversti nekeldama prenumeratos kai-
nos. (Paskutinis pakclimas įvyko 1970 m.). Tačiau vien
tik iš prenumeratos " Mūsų Pastogė" negalėtų išsiversti,
nes jos išlaidų du trečdalius dengia gautos pajamos iš
skaitytojų prenumeratos, o liku sią sumą tenka kitais bū­
dais padengti. Cia didele dalimi prisi deda pajamos iš
skelbimų, specialių parengimų (kaip spaudos baliai), bet
ypač pabrėžtini ir iškeltini aukotojni. Tenka pasidžiaugti
"Mūsų Pastogės" skaitytoj ų dosnumu, nes apytikriai du
trečdaliai skaitytoj ų, mokėdami savo pren umeratas, vis
prideda didesnę ar mažesnę auką. Iš čia ir susideda su-
mos, kurios padengia susidaru sius trūkumus. Pažymėti­
na, kad skaitytojai aukoja visai neraginami , vien tik iš
meilės ir palankumo savo spaudai ir savam laikraščiui.
Tai irgi yra akivaizdus įrodymas, kad ne vien tik tiesio -
giniai laikraščio darbuotojai, bendradarbiai, bet lygiai ir
patys skaitytojai dar tebėra kupini idealizmo - kas darbu,
raštais, kiti pinigine auka - grindžia kelią lietuviš kam
laikraščiui.
t1
itWII , INiiL ...a. li&.
u.iimiii Wdiilli

Lietu v ių B e ndruom e n ė s
Spaudos S ą j un ga
V. Pata šius
AustraliJ.
OS Lie~uvių Bendruomenės
Krašto Valdybos pastan-
gomis 1977 metais inkorpor uota bendrovė adminst r uoti
ir leisti A.L. Bendruomenės oficiozą savait ra šti "Mūsų
Pastogę".
Australijos Lietuvių Bend ruomenė, oficialiai įsisteigu ­
si 1950 rugpiūčio l d., po dviejų metų įsigijo nuosavą
spaudos organą - •·Mūsų Pastogę". Tai nepamainomas
jrankis lietuvybės išlaikymui Aust ralijoje .
"Mūsų Pastogė", A. Baužės 1949 sausio mėn. Syd neju -
je prad ėtas leisti laikraštis, 1952 liepos 13 d. bendru susi-
tarimu perėjo A.L.B. Krašto Valdybos žinion.
Nuosavas laikraštis igalino Dendruomenės vadovybę
informuoti. skatin ti ir j ungti po visą kontinentą išsisklai-
džiusius ALB narius ir žymiai palengvin o siekti Bend -
ruomenės ufaibrėžtus tikslus. Iš kito s p usės, kiekviena
A.L.B. Krašto Valdyba turėjo pašvęsti nepro por cingai
daug laiko ir energij os "Mūsų Pastogės" administraci-
nėms problemoms. laikraščio kry pties priežiūrai, ar lik-
viduojant spaudoje dažnai iškylančius kivirčus bei jų pa-
sėkas. Pasigir sdavo nusiskundimų . kad Sydnej uje pasto-
viai reziduojanti Kra što Valdyba pasidariusi tik "Mūsų
Pastogės" administ raciniu or ga nu ir nebetur i laiko gilin -
tis i kitas problema s ar plačiau pažvelgti i kitų Aust r ali-
jos lietuvių centrų rūpesčius.
1970gruodžio mėn. Melbourn e susirinku si ALB Kra što
Taryba priėmė A.L.B. st at uto pakeitimą, jgalinantj A.L.
B. Krašto Valdybos būstinės kilnojimą . Sekanti ems ket -
ver iems metams Krašto Valdyba išsikėlė i Adelaidę, pa-
liekant "Mūsų Pastogės" spausdinimą , redagavimą ir ad -
ministravimą Sydnej uje.
1971 Krašto Valdyba Sydnejuj e sudarė Adm inistracin ę
Komisiją globoti "Mūsų Pastogės" iždą ir tvarkyti eina-
mus laikraščio reikalus. Pirmaisiai s komisijos nariais
pakviesti inz. A. Adomėnas, A. Kulka ir A. Reisgys, vė­
liau komisijos sąstatas keitėsi. Komisija i pirmininkavo A.
Adomėnas, V. Bitinas, M. Zakaras. "Mūsų Pastogės" Ad -
ministracinė Komisija nustojo veikusi 1977 m., per davu si
savo pare igas i Sydnejų grįžusiai A.L.B. Kra što Valdy-
bai.
Per šešetą metų, Kra što Valdybai rez iduoja nt Adelai -
dėje ir Melbourne, dideli nuoto liai apsunkino Krašto Val•
dyboms tiesiogi nę "Mūs ų Pastogės" priežiūrą bei ry šius
62
s u redakvija r edak cija ir adminstracija. Kilus probl e-
moms, sunkiai išs iaiški namo ms lai š kai s ar telefonu,
Kra što Valdyba kreipdavo si ar i Sydnejuje reziduojan -
čius Krašto Ta r ybos ar Kontrolės Komisijo s pirmininku s ,
ari l aikraščio redaktorių ar administratorių asmeni škai.
J autėsi nuolat inio auto ri tet ingo vietinio organo trūku ­
mas.
1974 m. gr uod žio mėnesi Kra što Tarybos suvažiavimas
Adelaidėje, gvildenęs vis os Au st ralijos Lietuvių Bend -
ruomenės inkorporavimo klausimą, priėmė rekomenda -
ciją ste ngti s jstaty miniai apipavidalinti
be nt Bend r uo-
menės padaliniu s - Au st ralijo s Lietuvių Fon d ą ir "Mūsų
Pastogę ... Laikraščio inkorporavimo projektas išriedėjo
iš mirties taš ko, Kra št o Valdybos būstinei grižu s i Syd -
nejų 1977-1978 metų kadencijai .
J au 1977 vasa rio 28 d. Kra št o Valdyba priėmė nuta -
rimą imtis žygi u inkorporaciją įvykdyti, ko l laikra štis ir
Kr ašto Valdyba abi yra Sydnejuje. Pradėtas ruo šti įstatų
projekta s, pasi kvietus lalkon teisininką J . Pulline n.
1977 birželio 27 d. projekta s buvo pakanka mai toli pa -
žengęs Kra što Valdybo s pirmininkui prof . A. Kabai lai
pada r yti oficialų pranešimą per spaudą apie numatomą
"S ąjungą Mūs ų Pa sto gei Lei st i", tikslu patirti Be nd ruo -
menės narių reakciją. Susila ukta eilės pasisakymų raštu
ir žodžiu, tai p pat liepo s 31 d. prave sto s viešos dis kus ijos
S_ydnej aus Lietuvi ų Klub e.
Kr ašto Valdybos vicepirm. V. Pata šius rugsėjo 10 d.
~ elbourn e p~ar~ viešą pranešimą apie Sąjungos pro -
Jektą melburmeč1ams, da lyva ujant ir Adelaidės Apy!.
pirmininkui V. Neveraus kui.
•. ''.Mūsų Pastogės" inkor porav ima s motyvuota s sekan-
cia1:
a) būtų palengvintas Kr ašto Va ldyb os darba s, at palai•
duojant ją tiesioginėms par eigom s.
b) r eikalinga pastovi instit ucija Sydnejuje kuri rūpin-
tųsi laikraščiu. ' n arių , jiem s išst oju s.
c) priiman t palikim us ir sudarant suta rti s juridin is as-
muo Y_ ra ~~ug geresnėje padėtyje, negu neinkor por uota
orgam zac1Ja.
d) r eik alinga apriboti Krašto Valdybos narių asmeninę
a~sakomy~ę. I~i šiol jie atsakingi visu savo t urt u už kiek -
v1en_ą st r ~!ps_n1 ar ?et žodį, patalpintą "Mūsų Pastogėje".
D1Skus1Jų 1r pasisakymų išdavoje Kra što Valdy ba nu -
tarė sumarjnti numatyt/l bū simos s &jungos nario moke s-
ti, s uma žinti ir as meni š kos nario atsakomybės viršutinę
ribu bei pakei s ti organizacijo s pavad inimą į "Lietuvių
Ben dru o men ės Spau dos Sąjungą ...
Naujoji Sąj unga ire gis truo ta 1977 s palio 6 d. Jo s pir -
mieji nariai, tai vis i septy ni A.L.B. Kra što V-bos nariai
(Prof. A. Kabaila, V. Pata šius, A. Mila šas , L.D. Cox. V.
J ara s, dr. R. Za karevičiu s ir P . Ropė). Kra što Tarybos
naria i pa kviesti duoti pra šy mu s stoti j Sąju ngą.
1977 lakpri čio mėn . S paudo s S1Įjunga perėmė iš Aus -
t ralijo s Lietuvių Bendruomenės "Mūs 11 Pastogės" leidi -
mą bei laikraščio turtą ir s kolas, grynos ve rtės viso $
22.518 s umoje.
1978 kovo 5 d. Siijun ga turėjo jau 51 nari. Tą dieną įvy ­
kęs pirm as formalu s Sąjungos sus irink jmas iš rinko Są­
ju ngos Komi tetą iš 6 narių . Nuo šios da tos j Sąjungą
kviečiami nar iais vis i A.L.B. nariai, padavę pareiškimą ir
s u simok ėję įstojamąjj nario moke st i.
Pirma sis Sąjungos Komit etas pasiskirstė pareigomis
sekan čiai : pirm. prof. A. Kabaila, vicepirm . V. Patašius,
sekr . L. Cox. iždininka s A. Mila šas, nari ai V. Jaras ir dr.
R. Zakarevičius .
Kra št o Ta r ybo s s uvažiavima s Sy dn ejuje 1978 gruodžio
mėn. ratifikavo Lietu vių Bendruomenės Sąjungos įstei­
gimą , o Kra što Tarybos s uvažiavima s Melbourne 1982
metai s p riėmė A.L.E. statuto pakeitimą, įtraukiant
Spa udos S ąjungos pirmininką ar jo pav aduotoją i A.L.B.
Krašto Tar y bos s udėtį.
Pagal Sąjungos jstatus, kiekvien ais meta is rotacine
tva rka at sistat ydina du Komite to nar iai, jie gali kand ida-
t uoti sekančiai kadencijai. Komit etas pats kooptuoja na-
rius laikinom s vakancijoms užpild yti, iki sekančio meti nio
susirinkimo.
Prof. A. Kab aila Sąjungai pirmininkavo iki 1979 spalio
21, pasi traukęs iš Komiteto dėl išvykimo ilgesniam laikui Lietuvi1; Bendruomenės Spaudos Sąjungos Valdy ba 198S m.
i J.A.V. J o pareigas perėmė V. Pata ši us, perdavęs vice- Stovi iš kairės: K . Stašionis ir A. Dudait is. Sėdi iš kairės: V.
pirmininko postą dr . D. Kairaičiui . Nuo 1982 m. gruo džio Bttkevičius, V. Patašius (pirm ./ ir A . Mi!,ašas.
mėn. dr. Kairaiči ui pa si traukus iš Komit eto, vicepirmi -
ninko pareigas eina inž. V. Bukevičius.
Nuo pat Sąjungos įsisteigimo A. Mila šas eina iždinink o
pareigas , padedama s V. Jaro, kuris talkinink avo komi te-
tui net ir laikinai pasitrauk ęs iš Komit eto 1980-1982 m.
Ilgametis Komit eto se kr eto riu s L. Cox pasitraukė iš Ko- Pagal išgales Spaudos Sąjunga ste ngiasi padėti finan -
mitet o 1982 m . viduryje. Daba rtini s Sąj ungos sekreto - s iniai kit oms A.L.B. institucijom s, dali piniginių reze rvų
rius yra Kastyti s Staš ioni s . K . Stašionis, V. Bukevičius ir {jas inves tuodama . Ji art imai bendradarbi auja s u Kra š-
A. Dudai t is Komitet e dirba nuo 1980 m., dr. B. Vingili s to Valdyba . 1983 m. Kra što Valdybai grižu s j 8ydnejų ,
nuo 1983 m. prad žios. Nuo 1980 metų me tinio susirin kimo keturi Kra š to Valdybos nariai įeina j Spaudo s Sąj ungos
~ omiteta s s us ideda iš se ptynių nari ų . Dr . R. Zakarovi - Komitetą.
č1us iš Komi teto pasitraukė 1980 m. Sąjungos rev izoriu s Spaudo s Sąjungos Komiteta s laikas nuo laiko duoda
Leonas Milašas. "Mūsų Pastogės" redaktoriui gaires, int erp etuojan t laik -
. 1982 m. pabaigoj e Sąj unga turėjo 11 pavienių narių ir raščio, kaip A.L.B. organo, krypti . šiai p redaktoriui pa -
vi eną nar j - organizaciją (Australijo s Lietuvių Fondą). liekama gana plati lais v ė , neb(1tinai s utinkan t s u j o laik -
Be ~ių narių, Sąjunga nu st ojo 7 n arių d ėl mirti es ir poro s ra štyje talpinamų straipsnių mintimi s .
Bendruomenės organui sunku išvengti kontraversinių
"Mtis11Pas togės" leidimo S paudos Sąj ungai ta lkinin- straipsnių, nepažeidžia nt Bendruomenės narių ar organi -
kauja labai pareig ing i tarnautojai - redaktoriu s Y. ~a zo: zacijų teisės išr eikšti s avo minti s Bendruomenės laikra š-
tyje. Tai tačiau turi būti atliekama kultūringoje formoje .
kas , spaustuvės ma šino s operatorė A. Jablon s kien e bei
M.P. admin istratorė L . Stašioni e nė (iki 1981 m .) ir R. nepažei džiant kitų Bendruo menės nari ų teisi ų .
~jckionė (nuo 1981 m .). Iki 1983 m . taip pat veikė Redak - Aust r alijos Lietuvių Bendruome n ės Spaudo s S1Įjunga,
C!Jos Patariamoji Komi s ija , kurioje, be Spaudo s Sąjungos Bendruomenės narių remiama, tik isi dar ilgai dirbt i Aus-
Komiteto nari11, dirbo l. Jo naiti s ir A. Reisgys. tra lijos lietuvių ir Lietuvos labui .
63

"T
Kv.n. Pr. Dav.knys
Pirmame Australijos lietuvių katalikų suvaziav ime
1954 m. kilo mintis leisti knt.alikiškos minties savaitraštį.
šio darbo ir ėmėsi pirmoji ALK Federacijos Valdyba. Jau
1956 m. vasario 11 d. pasirodė pirmas "Tėviškės Aidų"
numeris. Pirmuoju redaktoriumi buvo pakviestas kun.
dr. Petras Bačinskas, kuris tuomet buvo Bonegillos sto•
vyklos kapelionu. Laikraštis buvo renkamas Fed. Valdy -
bos isigyta raidžių renkamąja rašina . linotipu ir spausdi -
namas australų spaustuvėje. Geclongo kapelionui kun. J .
Kungiui 1957m. išvykusi Adelaidę, kun. dr. P. Bačinskas
buvo paskirtas Geelongo kapelionu. Rcdaktorium tuomet
pakviestas Bronius Zumeris. (1957 m. rugsėjo 26 d.) Jis
redagavo laikrašti iki 1963 metų galo. Kitais metais re -
daktorium atėjo kun. Prana s Vaseris, kuris sudarė re-
dakc_inę_komisiją. Į tą komisiją įėjo Juoz. Petraitis, Algis
Vait1ekunas, Valentinas čižauskas ir Valerija šeštokienė.
~un. P. Vaseris iš redakcijos pasitraukė 1973 m. liepos
men. Jaunu redaktorium pak viestas kun. Pran as Oauk-
nys, kuris šiose pareigose dirba iki šios dienos.
"TĖVlšMS AIDŲ" PRIEDAI
_Nuo ~9!32 _m. ·spalio mėn. pr ie "Tėviškės Aidų" .
laikraštelis · • ..
. . _Jau1111J1w,
ema
tai Ateities žingsniai". Ji organi -
zavo ir ilgai redagavo kun. P . Butkus, leido Australijos
ė V i š kės Ai d ai"
Kun. Pr. Vaseris
ateitininkai. Vėliau leidimą perėmė ALK Fed eracija
(1965 m. ). Laikr aštb 8 p sl. sąsiuvinio forma to ir siunčia­
mas visiems "Tėv. Aidų" skaityt ojams. Išeina kas du mė­
nesiai.
Nuo pr adžios 1976 m. redagavimą perėmė Jonė žitke·
vičienė. Ji daugiau telkia medžiagos iš paties jaunimo.
Taip kai kurie jos bendradarbiai yra laimėję jaunimo
žurnalistikos premijas.
"V~rpet~ " ·. literatūrinis "Tėviškės Aidų" priedas . Jis
pradetas le1St1 1965 m. ko vo mėn. Ji redagavo poetas
Juo_zasAlmis Jūragis Sydnejuje. Buvo suburtas nemažas
sk~čius kūryb~gų bendradarbių. Iki 1966 m. galo išėjo
17 V~rpetų" laidų. J.A. Jūragiui iš redaktorių pasitrau ·
kus, šias par eigas perėmė Pranas Pusdešris iš Adclaidės.
Jis :•v~;petus" redagavo iki 1979 m. vidurio ir išleido
34-r~- Verpetų" laidas. "Tėv. Aidų' leidėjas-ALK Fe •
derac1Ja nutarė dėl materialinių sunkumų bent laik inai
.......
"Verpetų" leidimą susta bdyti .
~~-
Kult_ūrinis priedas pradėtas leisti 1966 m. Jis buvo vie ·
nas pridedamas laikraščio lapas dideliame formate. Pa·
64
keitu s laik raščio formatą (1972 m.) per pus mažesniu
Kultūrinis prieda s pasirodė tik vieną kartą. Ji paruošda'.
vo t uometinis redaktoriu s kun . Pr. Vaseris.
"Moterų Pasaul io" skyrius pradėtas spa usdinti 1969 m.
liepos mėn. Jis nėra "Tėv. Aidų" priedu, bet tik at skiru
skyrium. kur is talpinama s tuose pačiuose "Tėv. Aiduose"
kiekvieną mėnesį. ši skyrių pradėjo redaguoti Agutė
Stepanienė Adelaidėje. Nuo 1972 m. gegužės mėn. jį re -
dagavo Marija Slavėnienė Sydnejuje. J i paruošė 30 laidų
ir perda".'ė redagav i~ą ~f- S~imburie~~i. ši sur~ dagavo
7 laidas ir tuo met vel grizo prie redakc110s Agute Stepa -
nienė (1977 m.) ir redagavo iki 1978 m. pabaigos. Nuo
1979 m. pradžios "Moterų Pasaulį" redaguoja Alisa Bal-
trukonienė.
"Pradžios Pabaiga" pasirodė jau 1956 m. Tai humoro ir
saty ros sky riu s. Ji rašė Stasys čižauskas ir pasirašydavo
Akivara. šis skyrius nebu vo periodini s ir pa sirodyda vo
kartą per mėnesį ar kas šešios savaitės. Autorius ji vedė
iki pat sa vo mirti es. (Mirė 1981.4.24).
"Tėviškės Aidai" yra subūrę nemafai bendradarbių. Iš
viso tokių bendradarbiu reik ia pri skaityti apie šimtinę.
Bent keliolika stambesnių bendradarbių yra ir iš kitų
kraštų, kaip t ai Pr. Alšėnas, J. Gobis (jau miręs), Mons.
P. Jatulis, vysk. V. Br izgys, Mons. L. Tul aba , A. Gustai-
tis, prof. lvinskis, dr. G. Valančius (pasku tinieji du jau
mirę). Br. Kviklys.
"aseri.s nrie linotipo re11ka "Tėviškės Aidus"
Kun. Pr . ., r··
1956m.
65
"TĖVIŠKĖS AIDŲ" ADMIN ISTRACIJA
Pirmieji "Tėviškės Aidų" administratoriai buvo du .
kun. Juo1,as Kungys ir Monika šeštakauskienė. Jie pra ·
dėjo laikra šti administruoti, kai dar nebuvo ne vie no
prenumerato riaus. Jie siu ntė laikraštį i didesnes vietoves
ištisais pundais. Ten kas nors juos platino ir rinko prenu -
meratą. Taip prenumerato riai greit augo. Po metų bu vo
suda ryta kartoteka ir nupirktas adresatas. Administra•
toria us pareigas perėmė Jonas Mulokas. Po penkerių
metų Jonas Mulokas pareigas perdavė Vladui šeš tok ui ir
Valerijai šeštokienei. Jie šias pareigas ėjo iki 1968 m.
Tuomet administracijos tvar kyti ėmėsi kun. Pranas
Dauknys. Po penkerių metų (1973) administra tor ium
pakviestas Juozas Scliokas.
"TĖVIŠKĖS AIDŲ" EKSPEDIC IJ A
Laikrašti atspausdinus , reikia ji išsiuntinėti. Admini s•
tratorius paruošia su ad resais lapelius, i kuriuos sus uka·
mas laikrašti s ir suklijuojamas . ši visą darbą atlieka sa-
vanoriai. Susirenka apie 14-16 žmonių ir dir ba apie 3-4
val., kol laikraštis sukraunamas i pašto maišus. Vyrai
paprastai laikrašti lanksto, o moterys suka i adresuotas
korteles ir klijuoja. Kitą savaitę vėl tas pats darb as ir tie
patys darbininkai . Ekspedicijos žmonės keitėsi. Iš viso
lankstytojų eilėse priskaitoma apie 80 žmonių. Kai kurie
iš jų yra mirę: kun. Kungys. M. šeštakauskienė, J. šeš-
takauskas . A. Būga, Z. Balbatienė, J. Rūkas, VI. šešto-
kas, J. Mulokas.
J
 nui)lrkt115 linntiJHIS• ni<lllų rl11klmo mdln n, ,JI Į)nl.nlplnt n nimo <1tovyklm; dnlno,, IOIHim .• :m11 •1.: l§oivljn Ir '1'11utn
\Vlll!im slOwn 11u!ilr11lų piun1)IJM klobonlj01 kiemo, Cla AlbN ln"' 7.uhr11<1, 11107111. nts 1mudn111IA'"l'lw. Al<l11" ; fU•
gyveno tuo111Nlnl<1 Ff'rlorlH':
ljos pirm, ,k un. Pr. VMcrl11. rlau tir~Pli j1111nlmo 11
tovyklo "Illrilno°', IOOtim., l~ p'II.;
Geru jo kiminmku leido klobonljo"Ik1011 m JlMIAtytl 11 11. PrLf'' Tnvo Altorlu llt1tuvl,k 1)"1mlliM, IOAAm„ 26 p•I.:
iiūrr ir (ia jkurti t1pnu<1tuv(I, SJ)AU'ltovl-"IdnrlJlnlnkų nl' Kaimo M111 .1kn11lnl Jo:rli\nn'I."l'Y811k11, 1009 m„ MI p,I,;
bu\·o. PirmHl5, kuris 11darbQ mok~jo buvo Vyt. Our111 R1M lvihn1-t?.1•n1/.lapi'I Jurgi 111 1.11lkAU"lkn"I, IU70 m„ al·
kis. Jis surinko pirm•JI "T,-v1,k,-•Ald ų" nunwrl 1r vt li11 u <1pausda" i' ''Tl'v . Aldu", 1970 m.: Prit•4 T1wn Alt_orh 1
mokt khu, 110darbo . hNuv1ško~ Ml\ ios, 11hmln. IU'IOm • Mul Jo• L1t11niJa1.,
Po metu spau5tuvė buvo pl'r kclta prie Par apljns Namų nonia l,1NuVOJC Pulmo vtmlu, 1972m .• 65 p11l.;Cilrh1Sar
KtMigtone. kuno kaip tik luomt>l buvo nupirkti . Cia gai Erll•nas, npysllkM, 107!1m., 210 1"1.: TalkM IJtuam
laikn.ill'S buvo uk ~urt'nhma,, o 1p1u.sd1n11mu kitoj„ ka Algfrda, Gu'll111t1,,197 l m • 3R Įhl., OliuKas Dalnuo
:o-pAu,tuvi-j,C".
Ru\·O Vl"I~ l111k•umf l on~M ?uolallniJ ~lt'na, ja . ~kaulu •tnvyklo!I ,t11lno,, 1971 m. N-2p•I • VIiniaus l~n
darbininku . Su,KlėvliJus ~nam llnot11.1u1, buvo nup1rktH kųokup:u:iJOJt" JonM Muloka•. 1976 m ., 114 psl. ; Mok.-k,
kitu . Atrtmonluot11 buvo ir unul, linotipu Ir la1p Kehai, Alhf>rta111 Zubru 1079 m., K2 p'II.; l)alnor~U,
spaujtU\'ė d11barturi du linotipui . Pa...~1l11lklu~ proJtai $cUMiO"I Taulinė-s S to vyklO'l dainos. 1078 m .• 167 p,1..
1978 m. hu~·onupirkta ,ipau.sdinamojf ma~nn, o t111ppal K<Wp.Romuvo'\ dainyn•"'· rnHOm .; l>on~b11tl•S1andil"n
g1ljolina ir dar k1t.1 n111f.ti,nė ~p1usd1n1mojl mašina Alberta..• Zubru, 19AOm .• 40 p,I. ; Llclu~os Katalikų
Hciddbtrg . Taip dabar "Tllv. Ald11I„ pilna i , 1,1u!Klln1ml Ba!nylios Kronika Nr. !lO, 1970 m.; Vrdyhų MHi01, 1081
savoje ąiau~u,·t'jc. mttais .
'T tVISK,::SA IDŲ " u :m JNIAI
A/IJnllA Oponat'K'IU
n,ohtl „Tf1,jklt Au/11„11u1 lėviški\<1 Aldų"' spau11uv6 pdallnių dArl>ų bevf'lk no
lnptlll ,1,01.)Um1Hml'nli1 ,It$ dirba, tik k11.rtais11.t1 pausdin1 kokio kort ele, hAllau1hilio
~ro 'T . Atdv..
0""1t1n11 tus ir panA!lus menkut dalyku11. Spnustu v~, tinvinlnkM
11iau1tuvt1dorlmn'"ka, 11uo - ALK F(.-<lcracijm1 V:1lclybll taip IHll nt>1irlipln1t pnlall•
1918m niai:-cdarb ais. Yrn Lnfinu ne vlon,u1 lcldlnOlh1 paruoštas
'1'ėvišk1--~ Aidų" lllll usluvlijt\ o knl kurie t'ln fr AL!IJ)lllHJ•
dinti . Tai d1111Įri1msla h:hlinlni, kurio buvo 1!1 111\UPUtlnnm l
laikrd t.yje, o vėli11u per!!p 1rnsdlutl l nt 11 k fr1tknyg ut~.
··rr.v,sKr.SĄIJJŲ" Sl'AUSTUVt. 'l'okių ''TOviAk /!,!1 Aidų" 1!pllu.i1t11v6j1J puruoAL11Ar nt.
spausdintu h!ldinių yrn i io: Kalėdų Var1,1tl Uronlu!i Zu
ALK ftdcr1tijot V1klyb1I orfl'an11uoj11nt lalkrdf:!o mcris, J9!i7m„ 49 psl,; Pndlinghi Koll11I kun, l' r. Vu e•
1tld1ma (19"8m.l, 1umanyt1 bigytl 1,no 1pau~tuve.Taip ri, , 1962 m., 74 psl.; lililAIAvlnusios Llotuvn !i Oklu nt»tn •
hmo u;1cl,rta1S1i:mdu1rnndail 1r n~nka~M spaustuvei rymu • N. Kviclkehs, 1902 111 „ 31 p8l.; Uctuvlų l.ltor"
aukM-Joe plauk~labai pamalu. r edtraciJ05Vald7ba ~ tura J. Grigaitlrnė, 1062 m., p11111ok OJ ja unimui. &.iJp!fl.:
rt,o dirba v,,cn:1ttnll ir nuta rt 1udN.1k,dmenu k&Jp Atsin,c:nuNameli kun. Pr . Vu Mit, dvlujų veiksmų M"f' •
003' vaitdclis. loo-1m., 20 ,,si.; Dainuok. J11uny1l e Jau •
pukola po 100•"arų Taip 1955 m lapkribo mrn. buvo

1
•rm
'"l'llvW,111ttid f ' ri 1luktvn'111ku,i, Pr . Douk1111
1
t kmif11r.,m•Ųo;o sudkim1si iu mi,1id en·u pirmim,1 kų
1l11t
.7.,.,W,'1 Aidi(· eklpr:ditotini 1976 m, M,d,·olm J,'roicr.
66 67
•
News Digest lnternational
Pr. Prašalaitis
D abartinė okupuotos Lietuvos pogrindžio spauda
įsakmiai pabrėžia , kad mes, išeiviai, privalome dėti visas
pastangas politiniu požiū riu nuteikti Vakarus , kad jie
veiksmingiau gintų paver~ias tautas. Pogrindininkų
nuomone, mes nutautėjimo bangos laisvajame pasaulyje
neužtvenksime, tačiau politikos srityje mūsų galimybės
esančios neabejotinos, jei mes visas savo veiklos pastan-
gas koncentruosime ta kryptimi .
Gal būt pirmieji ryškesnės politinės kovos žingsniai
pasigirdo Sydnejuje, kur jau 1961m. birželio mėn . anuo-
metinis "Mūsų Pastogės" redaktorius, Julius Veteikis,
pasitaręs su politiškai sąmoningais bičiuliais ir pritariant
''Minties" spaustuvės savininkams, pasiryžo išleisti aiš-
kiai antikomunistinj leidinj anglų kalba, pavadintą "Voice
of Freedom". Leidinys buvo laikraštinio formato, 16 psl.,
gausiai iliustruotas , skirtas Pabaltijo valstybių okupaci-
jos dvidešimtmečio progai atžymėti. "Voice o! Freedom"
leidiniobuvo atspausta apie 2000 egz., kurių didesnė dalis
buvo veltui išsiuntinėta Federalinės Vyriausybės ir visų
kitu Australijos valstijų politikos vadams, parlamenta -
rams, aukštiems karininkams, gydyiojams ir dvasiš-
kiams. Leidinio išlaidas padengė jame talpinti komerci-
niai skelbimai ir pats jo iniciatorius .
Kadangi čia aprašytas is leidinys turėjo nemažą pasise-
kimą (buvo gauta aukų ir pagyrimo laiškų) , tai jo leidėjas
nenuleido rankų ir ruošėsi ant rajai to leidinio laidai.
Daug jo bičiulių patarė leisti žurnalą, nes, girdi, skaityto-
jai laikrašti dažnai numeta , kai tuo tarpu žurnalą ne tik
ilgiau pasilaiko, bet dar pasiū.lo ir kitam pasiskaityti.
Tuo būdu 1963 m. sp;\lio mėn. pasirodė gražios išvaiz-
dos, 68 psl. teksto, žurnalas, vardu • "News Digest Inte r-
national". Virše lis buvo pieštas dail. H. šalkausko, pusla-
piai pajvairinti prasmingomis iliustracijomis . Redakcinės
68
kolegijos adresas buvo paduota s Canberroje, ne s faktiš -
kai tuo metu žurn alą leido ir redagavo J. Veteikis, kuri ISSN 0312-031 7
jau buvo iš Sydnejaus persikėlęs gyventi Canberrons
žu rnalas buvo numatytas leisti periodiškai kas tri s mė:
nesius. Jo virše lio paraštė bylojo, kad žurnalas nagrinės
Rytų - Vakarų politinių santykių eigą ir informuo s skai-
tytojus apie gyvenimą už Geležinės Uždan gos.
BALTIC NE\NS
1964m. vasario mėn. pasirodė antrasi s "News Digest . OU ARTE ALY NEWSLETTER OF HELP THE ESTONIAN. LATVIAN ANO UTHU ANIAN PEOPLES ASSOCI ATI O N
(HELLP)
International" nr. žu rnalo vir šelis buv o pieštas Elenos POST OFFICE OOX 272 SANOY BAY TASMANIA 7005 (AUST RALIA )
Aeglll tcred by Austra ba Post - Publ!CĮlll()(l No TCH 0~3
Zdanės, dabar dail. Elenos Kaspariūnienės, gyvenančios
Mclbourne. ž urnalo redakcija dar rez idavo Canberroje.
žurnalas nekeitė nei formos, nei tu rinio ir E . Zdanės
pieštas viršelis tebenaudojamas iki šiol. Re daktoriu s J.
V. Patašius
\Teteikis ieškojo būdų, kaip žurnalo spausdin imą perkelti
j Can berrą, tači au dėl spausdinimo kaino s neprieinamu -
mo, reikėjo ji palikti "Minties" spaustuvėje. Buvo apsi-
spręsta sudaryti redakcinę kolegiją, kadangi faktinasi s
Kai Australijos min . pirm. darbi etis G. Whitlam 1974 Hobarte 1974 m. rugsėjo 11 d. A. Taškūno ir A. Kantvilo
redaktoriu s tu rėjo gyventi Sydnej uje, kur buvo re n- m. pripa žino Paba ltijo aneksiją de jure, 1975 m. Australi- iniciatyva ir šalia pabaltie čių branduolio pritrau ku si daug
joje pasi rodė du laik rašči ai anglų kalba: "Balt ic News" vietinių australų ir kitų tautinių grupių narių.
kama visa medžiaga ir žurnalas spausdinama s. Pradėta
Hobarte ir "Baltic Herald" Sydnejuje, kuri e daug prisi - "Baltic News" atlieka mi11Jnišką darbą, informuodam as
net abejoti, ar bu s jmanoma žurnal ą per iodiška i leist i. Cia
dėjo, kad tas pripažinimas būtų koalicinės Fraserio vy- australų parlamenta r us ir kitus jtakingus au stralų politi -
savo atsidavimą ir energiją jjungė J .P. Kedy s ir s utiko
riausybės at šaukta s 1975 m. gruodžio mėn. kus bei baltų bičiulius apie žmogaus teisių pažeidimus
perimti fakti nąjj redaktoriau s darbą.
Pabaltijyje ir lietuvių, latvių ir estų tautų laisvės sieki -
Tuo būdu trečiajam žurnalo numeriui redagu oti buvo "Baltic Herald" sustojo eiti 1978 m., kai Darbo Partija mą.
jau sudaryta ši redakcin ė kolegija: inž. Iz. Jonaiti s, J .P . prižadėjo laikytis anek sijos nepripažinimo politikos. "Baltic News" pasižymi spausdinamų žinių tik r umu.
Kedys, J. \Teteikis ir Canberro s ukrainiečių veikėjas A. "Baltic News" pasišventusio r edaktoriaus A. Taškū.no Kiekviena žinutė patikrinama iš kelių šaltinių. Laikra štis
žukiv skyj. Kiek vėliau redakcin ė kolegija dar buvo pa- pastangomis išsilaikė iki šių dienų, iš mėnesinio biulete - t uri labai gerą vardą australų parlamentarų tarpe .
pildyta ir joje prad ėjo d irb ti Sydn ejaus estų veikėjas nio virs damas į trimėnesinį žurnalą. "Baltic News" yra išsiuntinėjamas veltui visiems, kurie
Peeter Lindsaar. šio sąstato redakcinė kolegija, laikui
bėgant, sumažėjo skaičiumi ir šiuo metu ją tesudaro tik
"Baltic News" leidėjas - HE LLP draugi ja (Help the
Estonian, Latvian an d Lithuanian Peoples), įsisteigusi
parei škia noro jį gauti. Laik raštis išsilaiko iš aukų. Laik -
raščio adresas: P.O. Box 272, Sa ndy Bay, Tas. 7005.
trijulė - J.P. Kedys , J . \Teteikis ir P. Lindsaar.
"News Digest • International" žur nalas yra jau at šven -
tęs pirmą 20-metj . Kadangi jis yra leid žiamas lietuvių, tai
šalia straipsnių, nagrinėjančių tarptautinę politiką ir de-
maskuojančių raudonųjų kėslus, yra nemaža ra šoma ir
apie okupuotosios Lietuvos gyvenimą bei jo s vargus.
žurnale būna itin jdomių straipsnių, kokių negalima
rasti vietinėj spaudoj , kadangi "New s Dige st • Inter -
Tautos Fondas
national" per 20-meti yra s uradęs stiprų bendradarbių
būri Vakarų pasaulio kra štuose .
"News Digest • Inte rnat ional" j lietuvių vidau s visuo- J. Vėteikis
meninę, partinę ir politinę veiklą nesiki ša , ne s jo tikslas ·
tarptautinės prob lemos ir kova su Lietuvos okupantu.
žurnalas yra leidžiamas ne pelnui, taigi ir redakcija ir
administ racija dirb a be atlyginimo. žurnalo pajamas ir Tauto s Fondas (Lithua n ian National Foundat ion, Inc.) MEtam s bėgant, nors Tauto s Fondo pa skirti s b ei už-
išlaidas, pagal vieto s jstatymu s , tikrina juridinis įgalioti­ yra autonominė VLIKo (Vyriau siojo Lietuvo s Išlai svini- daviniai ir nepakito, tačiau jo veikloje atsirado vis dau -
nis, kurio pavardė skelbiama antrame vir šelio pu slapyje . mo Komiteto) institu cija, telkti Lietuvos laisvinimo rei- giau ir daugiau naujovių, taikantis pri e kintančios pa sau -
"News Digest • International" šiuo metu yra paplitęs kalams lėšas . Tau t os Fonda s prad ėjo veikti tuo pačiu lio politikos.
ne t ik Australijoje, bet ir kitose , ivairio se Vakarų pasa u- laiku, kaip ir VLIKa s, Li et uvo s pogrindyje 1943 m. Bol- Tautos Fonda s, be pagrindinio pasa uliniu mastu or -
lio šalyse. žurnalą yra ufaiprenumeravu sios žymiausios ševikam s antrą kartą okupavu s Lietuvą , VLIKas ir jo fi . ganizuoto lėšų telkimo kovai už Lietuvos politinę, tautinę
Australijos ir šiapu s Geležinės Uždango s biblioteko s. nansų te lkimo padaliny s - Tautos Fonda s persikėlė i ir kultūrinę laisvę, taip pat remia ir rinkimą bei skleidimą
Pr ie žurnalo finansinio gerbūvio yra aktyviai prisidėję Vokietiją ir 1955 m. emigracijo s į užjūrius išdavoje · i informacijos apie ekonominę, p olitinę, religinę ir socialinę
šie iždininkai: P. Ropė, Z. Kyzelis, V. Ruša, P. Mara šins· Jungtine s Ameriko s Valstybe s. Cia pirmąją Tauto s Fon- bei demografinę padėtį okupu otoje Lietuvoje; par omia
kas ir dabartinis iždininkas A. Pūkas. Ypač pažymėtinas do Valdybą sudarė: pirm . prelata s J . Balkūnas ir nar iai · leidimą ir plat inimi\ knygų ir kito s informacinės medžia -
V. Ruša, išbuvęs šiose par eigose sep tyncri us metu s. Iš M. Dove nis ir Stp. Kairy s. Jau pačioje savo veiklos pra - gos apie Lietuvą ir lietuvių nenuilstamą kovą dėl nepri -
žymesnių individ ualių bendradarbių, parėmu sių žu rnalą džioje Amerikoje Tautos Fondo vadovyb ė dėjo pastangų klausomybės ir palaiko panašių tik slų siekiančių indiv idų
straipsniais , yr a šie asme nys: Shir ley T. Dunn ir L. Tret sura st i fondui jgaliotiniu s visuose Vakarų pa saulio kra š- bei organizacijų veiklą.
iš Ad elaidės, N. Mackiewicz iš Melbourn o, A . Max iš Pi e· tuose, kuriuo se gyveno dide sni lietuvių skaičiai. Kai Tauto s Fondo lėšų šaltiniu s sudaro pavienių asmenų,
tų Amer ikos, A. Vitkau skas , prof. W . Thoma s Roger s ir VLIKas persitvarkė pagal sei mo priimtą naują statutą, grupių ir organizacijų aukos, dova nos, palikim ai, pajamo s
Bernardin e Bailey iš šiaurės Amer ikos ir Bill Dutton iš buvo sudaryta nau ja Tauto s Fondo Valdyba šios sudė­ už indėlius bankuose ir kita. Pa sta ra isiais metai s Tauto s
Sydnejau s. Daugiau sia lėšų žurnalo labui suorganizavo tie s: pirm. pr ol. J . Balkūnas ir nariai • V. Alksninis, P . Fonda s jsteigė vadinamąjį Lietuvo s Laisvės Iždą. Tatai
V. Petkūnas iš Adelaidės. Matiekūnas, P . Makūnas , A. Oslapas ir J . Pažemėnas. yra, tarsi, kraičio skryn ia Lietuvai, kur kraunamo s au -
69
 kos, dovanos ir testamentiniai palikimai. čia kaupiami
pinigai atiteks Lietuvai, kai ji atgaus nepriklau somybę ir
tik tų sumų procentai yra naudojami VLIKo, kaip būtinos
išlaidos kovoje už Lietuvos laisvę. šio fondo steigimo ini-
ciatorius yra Sydnejaus lietuviams gerai pažistama s inž.
Stp . J arembauskas, kuris Tauto s Fondo centrui Ameri -
koje pateikė visą palikiminių pajamų telkimo planą, pagal
kuri ir buvo isteigtas Lietuvių Laisvės Iždas.
Tautos Fondo nariais skaitomi tie, kurie nuo 1977 m.
sausio l d. yra paaukoję T.F . ne mažiau kaip 100 ameri -
koniškų dolerių. Kiekviena nuo laiko paaukota šimtinė
suteikia aukotojui vieną balsą metiniame Tautos Fondo
suvažiavime, renkant centrinę Tautos Fondo Tarybą ir
darant kitus sprendimus. Visos aukos, dovanos, testa -
mentiniai palikimai Tautos Fondui arba Lietuvo s Laisvės
Iždui atleidžiami nuo Jungt .Amerikos Valstybių federa -
linių mokesčių.
Kas aukoja bent 25 amer. dolerius metuo se, gauna
veltui Eltos biuletenius lietuvių ar nnglų kalbomis, pagal
pageidavimą. Ne tik pavieniai tautieč.i ai, bet ir lietuvių
tautiniai sambūriai gali tapti Tautos Fondo nariais.
Tautos Fondas, kaip ir kita dažna lietuvių išeivijos or -
ganizacija, tvarkosi dvejopų istatų ribose. Pagal Jungti -
nių Amerikos Valstybių inkorporavimo įstatymus Tauto s
Fondas, angliškai - Lithuanian NationaJ Foun datio n
Inc., (sutrumpintai LNF), yra korporacija, kaip nusakyta
New Yorko valstijos Corporation įstatymo 102 str.
Tautos Fondo statutą , pagal kuri lietuviai tva rk osi sa-
vitarpyje, priėmė VLIKas savo sesijoje 1956 m. birželio
22-24 d.d. New Yorke. Jame nuosekliai nusakyta Tautos
Fondo organizacija, ypač kas liečia T.F. atstovybi ų ir
įga.liotinių sudarymą kituose Vakar ų pasaulio kr ašt uose.
Australijos lietuviai gana ilgai neturėjo Tautos Fondo
Atstovybės, nes pirmajame emigracinio gyvenimo de-
šimtmety Tautos Fondo reikalus tvarkė ALB Krašto
Valdyba. Pinigines aukas priim inėjo anuometinis Krašto
Valdybos iždininkas ir tik 1961 m. rugpiūčio 5 d. dr. A.
Mauragio iniciatyva jo namuose sušauktame pasita rime
buvo sudaryta Tautos Fondo Atstovybės Australijoje
organizacinė vadovybė, kuri pasiskirstė pareigomis:
pirm. dr. A. Mauragis, vicepirm. kun. P. Butkus ir se kr .
J . Slavėnas.
Dr . A. Mauragis turėjo pilnus jgaliojimus sudaryti
Australijoje T.F. Atstovybę, steigti kituose Australijos
lietuvių apgyventuose cent ruose jos sky rius ar kviest i
igaliotinius. Kadangi tuo metu buvo eilė neaiškių klausi-
mų dėl santykių su ALB Krašto Valdyba, tai dr. A. Mau-
ragis vedė platų s usirašinėjimą su VLIKu, PLB ir visa
eile paskirų asmenų . Gana greit ai jam pasisakė įsteigti
sky rių Melbourne, kuriam energingai vadovavo J. Mulo-
kas. Adelaidės lietuviai pr adžioje n enorėjo TF skyriau s,
nes tam buvusi priešinga ALB Apylinkės Valdyba.
Antrame TF organizaciniame posėdyje, 1961 m. rug -
piūčio 9 d., be jau minėtų ats tovybės n ari ų , dalyvavo dar
B. Barkus, kaip ALB nary s santy kiams su TF palaikyt i.
šiame ilgai užtruk usiame posėdyje buvo aiškintasi dėl
ALB Kra.što Valdybos surinktų Tautos Fondui au kų , ku-
rias buvo u1.šaldęs anuometinis Krn.;to Valdybos iždinin-
kas_.Po ilgesnio susirašinėjimo ir itemptų pasitarimų, pa-
galiau, buvo susitarta ir visi reikalai sutvar kyti pozityvia
prasme.
70
Tame posėdyje buvo taip pat nutar t a pateikti Austra - Paskutiniuo sius 6-riu s metu s, iki 1982 met.ų Tautos palikimus ar bent. jų dali testa men tuo se paskyrė Lietu -
lijos lietuvių spaudai plate sne informaciją apie VLII<o fondo Atstovybė buvo pastovi: jo s veikla buvo gyvas - vos Laisvės Iždui, kuriam vadov auja Ta uto s Fondo
ve iklą ir uždaviniu s, apie Tautos Fondo Atstovybės Aus- tinga, aukos gero kai pagau sėjo ir nemažai tautiečių savo Centrinė Valdyba New Yorke Amerikoj e .
tralijoj e suorganizavimą. Buvo nutarta kreipti s į visu s
Australijo s lietuviu s, raginant apsispręsti ir skirti nor s ir
nedidelę, bet galimai pastovią auk:1 T. Fondo reika lam s·
kreipti s asmeniškai i lietuvius ver slininku s ir profe sio'.
nalus, kad paremtų T .F . vienka rtine auka ar periodiniai s
inašais : kreipti s i lietuvių organi zacijas, kad T.F. s kirtų
dali pelno iš parengimų. Tam p ačiam tik slui ir pati T .F.
Atstovybė buvo ufaimojus i r engti literatūros vakaru s
minėjimu s, vaidi nimus, lote rijas ir t.t. '
šie užmojai, suprantama, buvo su nkoka įvykdyti jau
vien tik dėl laiko stokos, nes T.F.A. Australijoje buvo
neskaitlinga, kad pajėgtų num atyt uosi us par engimu s r e-
alizuoti, o be to, ir lietuvių bend ru om enėje pirmam e emi-
&:aci~os gyv~ni~? _d~šim_tme.~yprisi_steigė . t(ek daug
v1sok1ų orgamzac1J ų 1r m stituc1Jų, kad JŲ rengm1ai užėmė
visus metų šeštadieniu s ir se kmadi enius. T uo būdu Tau -
tos Fondo Atstovybė tegalėjo pasilaikyt i t ik liūdnųj ų
birželio išvežim ų min ėjimą, kuri ir iki šiol kas met mini su
paskaita ir dienai pritaikyta pro gra ma.
Aukas Tautos Fondo Atstovybė Austra lijoj renka dar
per Vasario 16-tos ir Rugsėjo 8-tos min ėjimus, kuriu os
rengia Syd nejau s Apylinkės Valdyb a.
Aukščiau minėtojo sąstato T.F.A. Aust ralijoje, dr. A. Australijos
Maura gio vadova ujam a, išsilaikė iki 1970 metų ir tik tų
pačių metų rugpiūčio 18 d. posėdyje bu vo papildy ta Lietuvių Fondas
ketvirt uoju nariu. K. Stašio nis buvo pakv iestas iždininko
pareigom s. Tame pačia me posėdyje pirm . dr . A . Mau ra-
gis painformavo , kad Adelaidėje sudaryta s T.F. skyriu s:
pirm. Juo1,as Ste pana s, ižd. Viktorija Maziliau s kienė ir
sek r. Bronius St rauk as. Melbourno sk yriau s pir m. J. Albe rtas Zubra s
Mulokui atsisakius iš pareigų, jo vieton buvo pakvie sta s
F . Ročius, kuris energingai įsijungė i T.F. veiklą ir eilę
met ų telkė Tauto s Fondui auk as Viktorijoje.
Dr. A. Mauragis, nenuil stamo s e nergijos sekretoriui J.
Sl avėn ui talki nant, galima sakyti, sėkmingai s uorgani- Fondo idėja, institu cija kultūriniams por eikiams ir ekonominėje plotmėje , jei t uo pasitarnaujama Fondo
zavo nemaža tinklą Tautos Fon do sky rių ir įgaliotini ų di- remti, yra dar iš nepriklau so mos Lietuvo s. Spaudoje uždaviniams. Fondo Valdyba tačiau savo veiklos ta ip pla -
buvo plačiai dis kutuota įsteigti visuomeninę instituciją - čiai neinterpretuoja, nes kultūrinė veikla bei jos planavi -
desniuose l ietuvių susibūrimuose Au stralijoj. Nor s mū s ų
bendruomenė ir buvo itaigojama vienokių ar kitokių pro - Kultūros fondą - rašytojų bei menininkų veiklai parem - mas ieina i mūsų A.L. Bendruomenės organizacijos ir joj e
ti. Karas ši reikalą sutrukdė. Išeivijoje , tiĮ pri siminus, besireiškiančių sambūrių programą. Fon das save laiko
pogandinių poveikių , tačiau fondo entuziastų dėka š i or-
ganizacija pajėgė iki šiol išs ilaikyti ir gal net i šsi plėsti. 1947 m. Vokietijo je buvo įkurtas Kultūros Fondas . Pagal ti k viso to rėmėju. Tiesiogin iu keliu i kultūrini ugdomąjj
tai 1948 m. ir Aust ralijoje buvo susikūręs Kultūros Fon - barą Fondas teisiju ngia ti k tais atvejais, kai pajunta
1971 m. gegužės 17 d. vyku siame T .F .A. Atstovybės
posėdyje dr . A. Mauragi s pareiškė, kad jis dėl laiko sto - das. Jojo darbiĮ p erėmus A.L . Bendruomenės organizaci - spr agas ar apleistą dirvą, kai paskir i mece natai sa vo
kos negalis toliau vadovauti ats tov ybe i, ne s perėmęs re- jai, Kultūros Fon das likvidavo si. Bandyta 1967 m. steigti pageidavimai s bei instr ukcijomis verčia imti s konkrečių
Garbės ir Atminimų Fon d ą, ku r iam ir jstatai buvo sura - kultūrinės bei visuome ninės reik š mės sprendimų . Pagal
daguoti ALB savait rašti "Mūsų Pastogę" ir iš vi so esąs
pers ikrovęs darbai s. Tuo būdu atstovybės pareiga s ex šyti. Jau t11 pačių met ų gruodžio pabaig oje Adelaidėje 1979 m. susitarimą su A.L.8. Kra što Valdyba paramo s
vykus iam e Kr ašto Ta r ybos suva žiavim e to atsisakyta ir sambūriams , instit ucijoms bei paskirų asmen ų kultūri ­
oficio perėmė viccpirm . kun . P. Butku s , kuri vėliau T.F.
centr as jose patvi rtino. nutarta steigti Australijo s Lietuvių Fondą. Praėjo dar niams užsimojimams duodamos tik su bendruomeninių
ketveri metai, kol 1972 m . Sydn ej uje vyku siame Kra što organų , • centro ar apylinki ų valdybų, • rekomendacijo -
Keletą metų atstovybė buvo šio sQStato: pirm . kun. P .
Butkus, se kr . J . Slavėnas ir ižd. K. Stašioni s . 1973 m. at· Tarybo s suva žiavime šis fonda s gavo 14 paragrafų įsta­ mis bei lydraščiais.
stovy bę pap ild ė A. Dudaiti s, perėmęs se kretoriau s tu s ir pirmiĮją vald ybą. Tai buv o Aust ralijo s Lietuvių Apie atliktu s A.L. Fondo Valdybo s darbu s aiškiau by -
~endruomenės organizacijo s pagclbinė institucija gryn ai los paskiri organizaciniai pasireiš kimai bei lėšų skyrimo
pareigas, o t,uo tarpu J . Slavėnas u žpildė vice pirmininko
poziciją. (ešoms telkti. FondiĮ 1977 m. gruodžio l d. užregi struo - pnvyzd1Jai. Melbourn e 1975 m . buvo suruo šta s vysk . M.
~ant ~ald inėse jstaigose, teko paruo šti visai naujiĮ statutiĮ Valan či aus mirtie s šimtm ečio minėjimas. Iš Fondo Val-
1975 m., iš sekr et oriau s pareigų pasit raukus A. Dudai -
1.r tai p gim ė šiandieninis Au st ralijo s Lietuvių Fonda s - dybos kilo minti s plačiu mas tu Australijoje suru ošti Vil-
čiui ir iš iždininko pozicijos K . Sta šioniui, pirmoj o par ei-
Australian Lit huanian Foundation Inc . niaus universiteto 400 motų sukakti. Fondo Valdyba
gas užėmė J. Vėteikis, o i1,dininku ta po A. Kramillu s. Po
Įregistr uotasis Fonda s yr a visai savaranki ška organi - ė mėsi pr opaguoti K. Donc ln ičio 200 motų mirtie s sukaktį.
kurio laiko at,stovybės sQStata s buvo pra plėstas dar
7:a~ija lietuvi ų k ilm ės ateivių kultūrinei veiklai Aust.rali• šių jubiliej ų pr ogomis Fondo Vt1ldybos pust.angomis vie -
dviem veiklfais nariais. Į ją įsijungė P . Prot as ir S. Ja •
rembauskas . JoJe puoselėti bei ugdyti su labai plačiais rėmais reik štis toje programų buvo išleisti informaciniai leidiniai. Leidi -
71

Pirmoji-AL Fondo valdyba, išrinkta 1972.XII.S0 d.
Iš kair~s: Vuuias Jakuti s , Jonas Meiliūnas, Alb ertas
Zubras, Ignas Al.elcna (miręs 1981.XI.19) Antanas M i-
kaila (miręs 1980. VII.26).
nių išlaidų dali padėjo padengti paskiri asmenys ir orga -
nizacijos. ''Tėviškės Aidų" atspausdinto s brošiūros "Do-
nelaitis šiandien", išlaidas padengė vienas Fondo nar ys.
Fondas įgalino Monash universiteto profesoriaus J.
Marvan "Modern Lithuanian Declension" išleidimą. At-
spaudė JAV Michigan universiteto leidykla su mūsų S
3200parama. Fondo Valdybai idėją propaguojant, beveik
visą sumą sudėjo Aust ralij os lietuviai, ir Fondo kasai te-
ko pridėti tik kelis šimtus.
Fondas sumokėjo skautų dainorėlio ir Geelongo lietu -
vių kronikos spausdinimo išlaidas; parėmė ALFA S-gos
leidinio "Lietuviai sport ininkai Au stralijoje" spaus dini-
mą, Melbourno parapijinės mokyklos 25 metų jubiliejinį
leidinj, A.P. Taškūno redaguotą studiją "Unive rsi ty
Policy Making in Australia and Lithuania".
Pagamintas 20 minuči ų spalvuotas dokumentini s fil-
mas, užfiksavęs 1976m. pabaigoje Melbourne vykusias
Lietuvių Dienas. Filmą susuko Vytautas Karazija. Pa -
gaminimas kainavo$ 3720. Parėmė Lietuvių Dienų Ren-
gimo Komitetas, Aust ralijos Filmų Institutas, paskiri as-
menys, Iš Fondo kasos teko primokėti tik $ 356. Filmo
idėjos iniciatorius buvo tų metų Lietuvių Dienų Komiteto
pirmininkas K. Lynikas . Jei Fondo Valdyba nebūtų ga -
rantavu si padengti gaminimo išlaidas, tai filmas nebūtų
buvęs susuktas. Pradinėje stadijoje juk nežinota, kas ir
kokia suma u žsimojimą parem s. Tas reikalas tai p pat pa-
ruošė iš mūsų pačių eilių filmavimo specialistą, bent pro·
ceso žinovą. Mokytojas V. Karazija buvo pastūmėtas lan -
kyti koledže specialų filmavimo kursą.
1980m. gegužės 3 d. Melbourne buvo atidaryta Fondo
šaltinių biblioteka, pavadinta Antano Krauso vardu . J is
72
l
komcndnvu s, P ovilo Alekno s akademinei premijai imo- Fonda s skirdavo kukli ą $ 350 su mą : S 250 grynojo meno
k ėtoji sum a buvo padalinta pu siau po $ 500, paskiriant atrinktiniam kūriniui atžymėti ir $ 100 taikomojo meno
dviem mclburniškinm s : Aldonai Ju šknitoi už darbą darbui.
"Lithuaninn Literature in Au stralian Librarie s" ir Jonui Adelaidėje, Melbourn e ir Sydnejuj e ve ikia valdžios re -
Mei\iūnui jun. u:t. "Contra s ting Scionce Paradigm s in miami šešta dieniniai kursai paruo šti mokiniu s lietuvių
Studying Immi grant s ; a Lithuaninn Case Study" . $ 500 kalbos abitūros egzaminams. KiP.kvi1mais met ais tu vie -
premij a 1981 m. buvo paskirta sydne jišk iui architektui tovių gotiausiai šiuos egzaminus išlaikiusieji gauna iš
Rimantui Kabailai uš darbą "Tr adi tiona l Lithuanian Fondo $ 75 premijas. Po tie k pat gauna jaunosios kartos
Architccture ". 1982 m. $ 500 premija įteikta melburn iš- bendradarbiai. ryškiausiai užsirekomendavę "Mūsų Pa s-
kei Danai Baltutienei už Melbourno universitete priimtą togėje" ir "Tėviškės Aiduo se". Po$ 10 gauna visų lietu -
honour s tezQ "Lithuanian s in Melbourne 1947-80". viškų pradinių mokyklų kiekvien o skyr iaus mokiny s-ė,
Visuomeninės ve iklo s premiją $ 500 sumos, skiriamą stropiau siai per metus lankęs-kiu si mokyklą. Melbourne
jauno sios karto s atsto vui, yra gavę: už 1979m., komisijos paremta mokinė Virginija Bruožytė, lankanti specialų
sprendimu padalinu s pusiau, adelaidiškis Jon as Mockū ­ dainavimo kursą.
nas ir melburni škė Birutė Prašmutaitė; už 1980 m. tai p Fondas remia įvairių organizuotų kultūrinių sambūrių
pat padalinu s pu siau, gavo sy dnejiškė Vida Viliūnaitė ir darbą. Paramas yra gavę Melbourno ir Sydn ejaus tauti -
adelaidiškis Sietyna s Kubiliu s; už 1981 m. pilną $ 500 nių šokių vie netai, chor ai. sportininkų klubai , sce nos an -
pr emija buvo pa skirta Pertho lietuviui Eug enijui St an - sambliai , lietuvių savaitgalinės mokyklo s, Melbourno ir
keviči ui. Newcastlio bendruomeninės bibliotekos. Yra nutrūkęs
1982 m. pirmą kartą buvo paskirta $ 500 literatūrinė studijų d ienų organizavimas. Fondas, prašomas A.L.B.
premija . Ją gavo JAV gyvenąs autoriu s Jona s Rūtenis už Krašto Valdybos. yra sutikęs tokiu s parengimu s ateityje
scenos veikalą "Trys". Premijos mecenata s sydneji škis J. finansuoti, žinoma, dėl su mos rengėjams iš kalno su Fon -
Ramanau ska s. do Valdyba susitarus. Jau keli metai kaip Fondo Valdyba
Fondo Valdyba būtų palanki skirti stambesnę metinę yra nutaru si įsteigti archyvą istorinės reik šmės doku -
' premiją atrinktiniam dailininkui. Dailininkas prabyla mentam s ir nuotraukoms apsaugoti. Seniej i mūsų perio -
vaizdine tarptautine kalba, todėl jis daug plačiau prieina - dinių leidinių komplektai, spausdin ti prasto s kokybės po -
mas kitataučiam s ir mūsų jaunajai kartai, lengviau nei pieli uje, laikui bėgant genda ir ilgainiui visiškai sutrupės.
grožinio žodžio lietuvi s ra šyt ojas. Atrinkimo būdas tačiau Jie turėtų būti užfiksuoti mikrofilmuose ir saugomi ar -
keblu s. Galima tai padaryti Lietuvių Dienų progomis, kur chyve. lki šiol archyvas neisteigta s, nes nerandama tuo
paprastai yra įjungiama ir meno paroda. Gaila, kad tik susidomėjusio žmogaus. Patalpa s archyvui būtų galima
buvo pradininkas kra što valdybos bibliotekos. L.B. dalis lietuvių kilmės dailininkų jose tedalyvauja. Iki šiol gauti Melbourno Lietuvių Namuose.
Krašto Valdyba ją 1978 m. perleido Fondui. Joje
komplektuojama lietuvių tautą bei valstybę liečiančios \
studijinės reikšmės turinčios knygos lietuvių ir kitomis
kalbomis. Jos lentynose randa vietos ir bibliografinės,
istorinės vertės įgijusios knygo s, išleistos Lietuvoje ne-
priklau somybės laikais ar dar anksčiau kur no s Europoje
ar JAV. Bibliotekai Melbourno Lietuvių Klubo Valdyba
paskyrė didžiulį kambarį . Fondo Valdyba nupirko baldus
už$ 800, naujoms knygoms bei spaudai iki 1982 m. išleis -
ta $ 2460. 1982 m. bibliotekos knygų bei komplektuotų
periodin ių leidinių fonda s turėjo 2011 registruotų viene -
tų. Įsigyta lietuvi škų rašmenų rašomoji mašinėlė. Knygų
katalogai yra pasiųsti kitų vietovių lietuvių bibliotekom s,
taip pat kra što viešosioms ir universitetų bibliotekom s.
Bibliotekai vadovauja D. Baltutienė, reikalų vedėjas bei
jos asistentas yra J. Mikštas. Bibliotekos inventoriu s $
2860 vertės. Knygų vertė čia neįskaityta.
Fondas yra pagars inęs kelias tęstines premija s : aka·
deminę, literatūrinę ir visuomeninės veiklos . Akademinei
pr emijai pradžią davė 1974 m. sy dneji škis Povilas Alek -
na, įmokėdamas tam reikalaui i Fondo kasą $ 1000. Pagal
priimtus nuostatu s tą premiją gali gauti asmuo užakade -
miniam laipsniui igyti paruoš tą lituanistinio turinio darbą
ar už mokslinę lituanistinės temos apybraižą, autoriaus
iniciatyva atspaustą kuriame nor s moksliniame žurnale .
Papildomas Fondo Valdybo s nutarimas akademinės pr e-
mijo s reika lu yra priimtas 1980 m.: skirti ta m tikrą su mą
šios rūšies darbo vykdymui paremti. Klausimą sprendžia
Fondo Valdyba, atsižvelgdama i asmens u1.siangafavimą AL Fondo valdyba , isrinkta 1978.V///.19 d.
ir jo darbo progresą. 1977 m., vertinimo komi sijai re - Iš kairės: Juo zas Balbata, Martynas Didiys, Albertas
Z1tbras,K<LZ1J , Arūnas Staugaitis.
S Zda11ius
73
 l,iet uviu vardu Fo~d o y ald 3;ba buvo u1.siangafavusi
itrnukt i baltų ~-nlbns l universitetuose dėstomų dalykų
program11. Ak c1Ja, huv~ prad ėta 1978 m. Daugiau sia vilčių
dėtai Monash uni versitetą_ ~clbourne . 1981 m. gruod?jo
23 d . buvo pran ešt~ . (M1~1s~er for Ed ucatio n News
Relcase), kad federah n10 šv 1et1mo min iste rio spr endimu
paskirta dvi_em met~!". d~ milijonai _se ptyn i šimtai tūks­
tnn čių dole rių 12-kai 1k1 šiol universitetų pr ogram ose ne -
buvusių kalbų, bet lietu vių , latvių ir ukrainiečių kalbos
neitraukto s. Saraše __ta čia~ . figuru ~ja _ makedoniečių ir
kroatų kalbos, nors s1ų etnin i ų grupių imigrantų nė kiek
nedaugiau už pabaltiečius ar u k rainiečius. Rašte pabrėž­
ta, kad_ mini steri s _p~daręs sprendimą, rekomenduotą
u nivers_itetų k~m~SIJOS _(C o~m o~weal th Tcrtiar y
Ed~c~~10~~mm~ ss 1on), art!ma1 ta~1antis su daugiaku l-
tūrmia1s institutai s (Aust rahan Institute of Multicultural
Affairs). Fondą pa sieku sios raštų kopijos rodo, kad insti •
tutas rekomendavo lietuvių ir ukrainiečių kalbas. Peršasi
išvada, kad nebuvo rekomendavu si universitetų komi-
sija.
Įregistruotas Fondas, 1978 m. turėjo 173 nariu s ir 4 ju -
ridinius narius · organizacijas. 1982 m. rugpiūčio 31 d.
na rių buvo 259 ir 10 jurid inių narių • organizuotų jungi -
nių . Pats Fondas yra istojęs na r iu i Lietuvių Spaudos Są­
ju ngą. Nuo Fondo susi kū rimo (1972.XII.30 ) iki 1982 m.
mi rė 15 nari ų.
AL Ff!ndo vaJ.dyba, isrinkta 1980.lX. 14 d. Pirmąją Fondo Valdybą sudarė: J . Meiliūnas . pirmi -
I š ~~~rės: '.'1rūna.s Staugaitis, Vincas A lišauskas, J onas ninkas, V. Jak utis • sek reto r ius, I. Alekna - iždininkas, A.
Meiltunas )Un., M artynas Didžys, A lgis Klima.s. Mikaila ir A. Zubr as · va ldy bos nar iai. 1974 m. pabaigoje
Krašto Ta rybos suvažiavime i Fondo Valdybą buv o iš-
rinkt as nauj as nar ys dr . K. Zdan ius. Pareigo mis buvo
pasisk irstyta: J. Meiliūnas · pir m., A. Zubras . se kr. l.
Alekna • ižd., A. Mikai la ir K. Zda nius • valdybos nariai.
š io s.ist ato va ldyba išliko iki 1978 m. rugpiūčio 19 d., iki
pir mo registruoto Fo ndo visuotinio susirinkimo. 1978-79
m. Fondo Valdybą sudarė: A. Zu br as • pirm ., A. Staugai•
tis · viccp irm ., K . Zdaniu s - se kr. , J. Balta ba • ižd., M. Di-
dfys · valdybos narys. 1979-80 m. valdyba buvo to paties
sąstato, išsky ru s vie toj pasit r aukusio J . Balbatos, išrink•
tas V. Ališa uskas, kuri s perėmė ir iždininko pare igas.
Nuo 1980.IX-14 d. Fondo visuotino susiri n kimo Valdybą
sudarė: A. Sta uga it is . pirm. , M. Didžys • vicepir m„ J .
Meiliūnas jun. • sek r ., V. Ališaus kas • ižd. , A. Klimas ·
valdybos narys. Fo ndo registruota būstinė bei adresas:
P.O. B ox 11 (50 E rr ol St.), No rth Melbo urno, Vic. 3051.
Kituose lietuvių ce nt r uose Va ldy bai talki na Fondo
garbės igalioti niai. Jų sąrašas (1982 m.): Adelaidėjo A.
Zamoiskis su ta lkin ink ais . B. St rauku ir A. Kubiliumi,
Brisbanėje J. Ruzgys , Can ber roje J . Kova lsk is, Geolonge
A_ . Obeliūnas, Newcas tle A. Bajclis , Sydnejuje B. Staši~ -
n1s su talkininkai s . C. Liu t iku ir M. Gailiūnu, Tasma ni-
joje J. Paškevičius Me lbour ne Fondo Valdybai tal kina
buvęs Fondo pir mas is pir mininkas J. Meiliūnas ir J.
Daba:tinė AL F<mctov aJ.dyb
Iš ka_irės: sėdi. A . S taugai t.-:· A Z b
stovi • M . Didiys, K. Zdanius'. · u ras, V. A litauskas,
74
75
bKrikščiūnas.
os archyvą.
J. Meiliūnas tva rko bei veda Fondo Vaidy
Finan si_n! p~dėtimi Fondas mažai tegali pasididžiuoti.
l982 m. b1neho 30 d. kasoje buvo $ 67.709 53. Ta i dėl to
kad Australijoje šios rū šies Fondas pradėtas pav cluotai ·
1973 m._pradėjusi darbą, Fondo Valdyba "Talkoje" rado$
200. Tai b~vo dviejų optimbtų inašas, tikintis kad A.L .
Fondas vis . dėlto bus įsteigtas. Kiek vėliau A.L .
Bendr~om~ncs Kra što Valdyba prisiuntė Fondui $
1005,3_0.~1des~ę tos sumos dal i sudarė aukos, įplauk ę j
nekuri laiką veikusi Atminim ų Fondą. 1976 m. gruodžio
30 d. Fondo kasoje buvo per $ 14.568. Kad A.L. Fondas
nep~sie~ė impon uojančios sumos , kaltas ne vien ti k
pavelav1mas jj pradėti. Lietuvių kilmės ateivių, pal ygi-
nus ~u J(',,V, či a maža. Pirmiausia buvo gr iebta si de -
gančių_ r~1kalų · savos bendruomeninės pastogės bei klu-
b~ _ste1g111~~- S~ėrė be i s veria ir ta aplinkybė, kad liet u-
v1?1 c~p~ 1zym1 veržlumu ūkinėje srit yje, ir todėl ekono •
m1~kai tvirtai ant kojų stovin či ų laba i maža. Prekyb oje
bei pramonėje įsitvirtinusi ų beveik nėra. Dalinai tai dėl
ekonominės krašto st ruktūros, kur stambesnis kapitalas
lengvai nustelbia silpnesniji. Nekuri laiką Australijoje
buvo palanki din a spekuliuoti žemės sklypai s ir namais .
Bet ir toje srityje mūsų žmonės nėra pasiekę re ikš min•
gesnių rezultatų. Telkti l ėšas be ndr uomeninei inst itucijai
Australijoje sunki na dar ir ta aplin kybė, kad Fondui
skirtų sumų asmuo negali nura šy ti nuo valstybinių mo•
kesči ų. Tuo atžvilgiu nuost atai JAV ir Kanadoje yra pa •
lankesni. Kenkė Fondui ir tai, kad dau gelis mūsų be nd•
ruomenės narių nesuvokė Fondo pas kirties. Vieni jo ne•
skyrė nuo stip riai jsipiliet inusio Tau tos Fondo, kiti j j pa i•
niojo su JAV Lietuvių Fondu.
Pinigai laikomi "Talkos" kooperatyvinėje kredito
drau gijoje. Yra dvi sąskaitos: terminuo toji ir bėgamie•
siems re ikalams neterminuotoji. Fondo narių H. šal •
kausko, E. Kubbos ir L. Urbono padovanot i paveikslai
igalino Fondo Valdybą pravesti loteriją, iš kurios į Fondo
kasą įplaukė $ 1500: Susilaukta kelių stambių rėmėjų. Iš
velionies Vyt. Aglinsko (Melbourne ) palikimo, paga l jo
testamentą gauta $ 3156,13. O. šalkauskienė (Sydney),
sūnaus Hen riko, mirusio 1979 m„ atminimui paskyrė
Fondui $ 3000. Kiti stambūs ir nuoširclūs Fondo rėmėjai:
J. Ramanauskas (Sydnejus) · $ 3080, X.Y. per p. Vetei·
kius (Sydnejus ) • $ 1800, K. šau lys (Adelaidė) · $ 1145,
K.N. Butkai (Syd nej us) · $ 1110, P. Alek na (Sydnejus ) • $
1030. V. Pleškūnas (Melbournas) · S 1000. Fondo Valdy -
bai žinomas Sydnejuje velion ies Jurjono $ 6000 paliki-
mas. Jis dar nega utas, nes iš Lietuvos at vykusi du ktė
užvedė bylą dėl palikimo. Fondo būstinėje yra speciali
atminimų knyga, kur bus su rašyti, reikia tikėtis , visi
stam bieji Fondo rėmėjai su jų atv aizdais ir biografinia is
duomenim is.

Užjūrių Lietuvių Menininkų
Apsilankymai Australijoje
Solistė Gina Capkauskienė Sydnejuje po koncerto 1974 m.
ris, E . Kiverienė, dr. D. Kairaitis , solistė, dr. A . Mauragis,
Kazokas ir N. Masivlytė.
Australijos kontinentas.būdamas atokiau nuo kitų, yra
rečiau aplankomas turistų ir menininkų, nes kelionė ilga
ir varginanti. šiandien kelionė lėktuvais gerokai sut rum-
pėjo ir kainos daug prieinamesnės.
Aust ralijos lietuviai svečių iš užjūrių nesulaukė net iki
1960 metų pradžios, nors vienas kitas ir užsukdavo, bet
menininkų jų tarpe nebuvo.
Pirmasis menininkas - solistas Stasys Baras Austral i-
jon atvyko 1970 metais ir su mūsų žinoma soliste Geno-
vaite Vasiliauskiene apkeliavo su koncertais visas dides-
nes lietuvių kolonijas.
Po dviejų metų t.y. 1972 m. solistas Stasys Baras vėl
apsilankė Australijoje, lydimas iškilios solistės Danos
Stankaitytės. Adelaidės lietuvių dėka apu solistai buvo
įjungti i Adelaidėje kas antri metai vykstantį festivalį,
kas žymiai palengvino kelionės išlaidas.
Jų apsilankymų ir koncertų apra šymai pasiekė ir kitus
lietuvius menininkus JAV, Kanadoje ir net Vokietijoje
bei Lietuvoje. Palanku s ir dėkingas atsiliepimas skatino
ir kitus menininkus apsilankyti šioje svetingoje šalyje ,
kurioje lietuviai neblogai jsikūrė.
76
Be pavienių m enini nkų l ankėsi ir grupės. Pirmoji di-
desnė grupė ta i kanadiečiai: Hamiltono lietuvių tautinių
šokių grupė "Gyvataras•: , va~. G. Breichm~nienės , 0 po
dviejų metų 1978 ?1·..atsilan _k~ ~}.evelando lict~vių tauti -
nių šok ių ansamblis Grandmele , vad. L. Sagio. Abiejų
ši ų grupių apsilankymai buvo laba i sėkmingi, nes jų me-
ninis lygis buvo la?ai aukštas; "G randin ėlės" šokėjai ne-
blogesni už profesionalu s.
Trečioji tautinių šokių grupė "Grandi s" iš Čikagos lan-
kėsi 1980 metai s. Visos trys grupės aplankė visas dides -
niąsias lietuvių apylinkes.
Sulaukėme ir lietuviško teatro; Los Angeles Dramos
Sambūris vad. režisierės D. Mackelienės atvyko 1980 m.
spalio mėnesi su dviem veikalai s: B. Pūkelevičiūtės "Pa -
likimu" ir J. Gliaudos farsu "Kompiuterinė santuo ka".
Teatra s dėl laiko sto kos lankė si tiktai Sydnejuje ir Mel-
bourne .
šiek tiek "geležinei uždangai " prasiv ėrus , sulaukėme
menininkų ir iš Lietuvo s. Pirmasi s Au st ralijon atvyko su
rusų varijete sol. Eduarda s Kaniava, v~liau Virgilijus
Noreika, Nijolė Ambrazaitytė, komp . B. Gorbulskis, Ni-
jolė ščiukaitė, kai kurie iš jų net po porą kartų.
Iš Lietuvos atvykę menininkai sukėlė aštrias kontr o-
versijas. Vieni jų vizitus boikotavo, kiti koncertu s mielai
lankė ir džiaugėsi aukšta menine klase. Gal tik ateities
istorikai galės objektyviau pažvelgti ir šiuos vizitus įver­
tinti.
Australijos lietuviai visus menininku s mielai ir nuošir-
džiai priėmė ir jų suruo šti koncertai ir kitoki parengimai
įnešė daug ivairumo ir šviežumo i mūs ų kultūrini gyveni - Solistas Stasys Baras Ade-
mą. Tikimės, kad ir ateityje užjūrių lietuviai menininkai 1970 m.
l.aidėje,
mūsų neužmir š , nors darosi vis sunkiau pripildyti kon- Sol. G. Vasili.auskienė ir
certų sales, nes jaunesnioji karta yra gana abejinga mūsų akompaniatorė S. Hicks .
kultūriniams pasirei škimams.
U kairės: Br. Kive-
A. Saudargienė, V.
1974 m. Australiją aplankė Kanados lietuvė solistė Gi-
na čapkauskienė, kurios koncertai buvo labai sėkmingi.
Vėliau apsilankė visa eilė solistų ir menininkų: Rom a
Mastienė, Nerija Linkevičiūtė ir Ber nard as Prapuol enis,
ses uo ir brolis šalčiai iš Vokietijos, aktoriu s - humo ristas
Vitalis Žukauskas, Ričardas Daunora s, E lena Blandytė,
vargonų maestro Vytenis M. Vasiliūnas, Prau rimė Ra-
gienė, Slava žiemelytė, Jonas Vazne lis ir kt.
Beveik jų visų apsilankymus, išskyrus so l. R. Mastie -
nės, J . Vaznelio ir šalčių, organizavo ir pravedė ALB
Kra što Valdyba . Maždaug visiems menininkam s buvo
pasiūlytos vienodos sąlygos - atskaičius visas su koncertu
paruošimu susijusias išlaidas, visa s susidaręs pelnas ·
likutis perduodamas svečiui .
šie visi apsilankymai sutei kė Australijos lietuviams
progą pasiklausyti iškilesniųjų mūsų menininkų , nors kai
kurių repertuaruose vyravo pasaulinių operų ir kompozi -
torių kūriniai. Kadangi beveik visi koncertų da lyviai yra
vyresniosio s kartos lietuviai, tai jų lūkesčiuose pirmavo
lietuvių liaudies dainos ir lietuvių kompozitorių kūriniai.
Ne vieno solisto repertuaru teko publikai ir nusivilti, dėl
minėtos lietuviškų dainų stokos.
čikagos tautinių šokių grupė "Grandis" šoka "Landytini " Adelaidėfe 1981 m.
77
 ALB GARBĖS NARIAI

V. Nevera1.LSkas

ALB , norėda_ma par~dyti p:ipažinimą ir pad~ką

asmenims, pasventus1ems savo
Poetas Bernardas Brazdiio- gyvenimą
nis pasitinkamas Adei.aidės lietuvių bendruomenės darbui, karts nuo karto, suteikia
aerodrome, 197Bm. ALB Garbės nario vardą.
Iš kairės: klebmas kun. A. Nuo ALB įsikūrimo (1950 m.) šis vardas buvo suteiktas
Spurgi$, B. Brazdnanis, A. 7 asmenims. čia pažvelgsime trumpai į tų asmenų įnašą
Stepanienė, J. Kojelis, Pr.
Pusdešris, J. Stepanas, A. ALB gyvenime. Įdomu pastebėti, kad kiekvienas jų tapo
K ubil.iu-S. pagerbtas už skirtingą veiklą ir už skirtingus įnašus ALB
gyve nime.

Solistė Roma Mastienė

Adefl.zuŲje, 1979 m. su sol.
Genov<JĮte Vasiliauskiene.

Solistas J <mas Vaznelis

~- Sėdi pianistė
~~82___ N. JUOZAS BAčIONAS
mast,uytė-Stapleton. ANTANAS BAUžĖ
78 79

l
............_
 ANTANAS BAUžĖ - Australijos lietuvis nuo 1930
metų. Gimęs 1898 m. Lietuvoje, miręs 1975 m. Australi-
joje. Lietuvoje tarnavo kariuomenėje. Australijoje ver -
tėsi prekyba ir nekilnojimo turto pirkimo-pardavimo
agentūra. Australijos lietuvių gyvenime aktyvus nuo pat
atvykimo j Sydnejų. Tryliką metii vadovavo Australijos
Lietuvių Draugijai.
A. Baužė, su savo žmona Ona Vyšniauskaite-Baužiene,
pirmieji pasitiko 1948 metais ir vėliau atvykusius pokario
emigrantus, juos priėmė ir daugeli jų įvesdino i Australi-
jos gyvenimo sąlygas. Jis buvo "Mūsų Pastogės"' pirma-
sis savininkas ir leidėjas. Jam esant ALB pirmininku,
1950 metais ši draugija persiorganizavo i Australijos
Lietuvių Bendruomenę.
A. Baužės šilta asmenybė, atviras ir nuoširdus būdas,
noras ir pasiruošimas visados pagelbėti savo tautiečiams,
padarė jj išskirtinu asmeniu ALB narių tarpe.
ALB Krašto Taryba pripažindama A. Baužės didelius
nuopelnus pokario lietuviams ir AL Bendruomenei ku-
riantis Australijoje, l 950 m. suteikė jam ALB Garbės
Nario vardą, per pirmąj11 ALB Tarybos sesiją Sydnejuje.
_JUOZASBAčIONAS- Gimęs 1893 metais Jurbarke
miręs 1969 metais J.A.V. '
.. Keli!udam~ po pasauli, J. Bačiūnas užklydo j Austra-
liJą _1958.metais. či_a greitai pažino ir suprato pokario
n~_uJakunu-:·.parode. Au~ralijos lietuviams daug drau-
~kumo_ ir ~os. JIS piniginėm aukom parėmė lietuvių
namų pu:_ki_m<½ ~ansavo knygelės "Blezdingėlės prie
To:renso_ tšleuli~ą. at:itovavo ALB Pasaulio Lietuvių
Seime. JIS buvo p1rmas1s PLB pirmininkas oficialiai
lankęs ~ust~jos lietuvius. Daug rašė JAV lietuvišk~}e
spa~d_oJ~apie savo keliones po Australiją ir tuo būdu at-
?'
kreipe ~ų J ~ _li~t~vių dėmesi i savo tautiečius, gyve-
nančius. apatmeJe zemės pusėje.
J • Bačiunas
· ·151giJo
· ·•
da Savod šilta asmenybe. . ir paprastumu
. Lituania administratorius ir t.t.
ug raugų AuslrahJos lietuvių tarpe ir nusipelnė ALB
pagarbą.
Ba~ Krašto Taryba 19~- me1:ai5, įvertindama Juozo
ctun o n~op~ln~s AusLraliJos lietuviams, suteikė jam
ALB Oarbės Narto vardą.
. O~A BAUžIENĖ, BEM - a.a. Antano Baužė . vinimo darbe.
JOALB Garbė N ·
tiko i Aust an·' T s, PU11lo-
arto nas e .•~rauge_su savo vyru ji pasi-
lo . . _r Ja atvy_~st~ous nauJus emigrantus, juos
g !><>Jo Ir 31ems gelbeJo isikūrimo ,•arguose Ba •.
matų _b~kvo
m _pirmoji lietuvių susirinkimų, pobū;ių irllZlp~tarn~
1es OJtmo vieta. 1··
Onaji Baužienę
kada isk T .ypatin=l · · pns1mena
. o-. VISI · • nuo 19e3 metų
ikurti lietu:~ minti, ~radeJo _v~kdyti ir iki galo išvedė '.
drauge praleis~ :!tv~~~=~~kš?18/urioje jie galėtų
tas darbas beveik visai abai · ~ ie~ą. po 20 metų,
patvarumu ir darbštum! gtas vien tik O. Baužienės
ši dideli darba dirbdama O Baužie . . . .
gu ir dėkingu asmenų visu li t . ne lg!JOdaug drau-
e uvių tarpe. Drauge ji labai
d_aug patarna~o A~B r_eikalams, da1J1ni lankydama at _
!mkam~s valdiška~ 1slaigas. ~avo_ geru būdu, taktišku a
1r nuoširdumu užs1tarna:vo v1_sų hetuvių pagarbq. mu
. ~L~ Kr~š~o Tar_y~a._1vertmdama O. Baužienės did r
1nasą I tautm1 · soc1nhn1 ALB gyvenimq 1976 m sut -~ .1
jai Gerbės Narės vardą. ' · ei e
ELENA REISONIENĖ - teisininkė, baigusi Kau
universitetą 1928 m. Lietuvoje, be teisinės prakt"kI no
. bo . 1· . l b
d nug d 1r socia mes g o os organizacijose, kaip Kal" OS ·'
Globos Dr~ugija, ~?Linos ir Vai~o Draugija ir kitos.mių
Atvy~o l ~ust~alųą ~949 metais ir tuoj pilnai jsijungė ·1
Adel'.'-1d1;5lietuvių veiklą. Ji ilgametė ALB Adelaid ·
~pyl!nk~s Mote~ų _Sekcijos pir,!Ylininkė ir Garbės
n111_ke.J1 n~olatme ALB Kraslo ir Apylinkės Garb ·
pir;:i
Teismo nare. es
Bet didžiausia pėdsaką E. Reisonienė paliko dirbda
~~ Sąju~gos J. B~či~no va;do ~ibliotekoje ir knygų p%~
t_1m~o ~os~e. :~1 _tikra ht:tuv1škos knygos knygnešė,
kuri, daznm nezmredama ne savo asmeninių išlaidų ·
praleisto laiko, jau nebejauname amžiuje, lietuvišką kn:~
ONA BAUžlENĖ, BEM JUOZAS LAPšYS
JUOZAS LAPšYS - sunus Antano iš Radviliškio,
Lietuvos kariuomenės karininkas, iš profesijos ekono-
mistas, gimęs 1911 m. lapkričio 6 d. Į Australiją atvyko
1948 metais ir nuo 1950 m. gyvena Adelaidėje.
Lietuviškame gyvenime J. Lapšys aktyvus nuo pat
pirmųjų i Australiją atvykimo dienų. Jis ALB Adelaidės
• Apylinkės Valdybos pirmininkas, Krašto Tarybos nuola-
tinis narys {nepraleidęs nė vienos ALB K.T. Sesijos).
PLB Seimo narys, Krašto Valdybos vicepirmininkas,
Krašto ir Apylinkės Garbės Teismo narys. Lietuvių
Dienų Rengimo Komiteto pirmininkas ir
vicepirmininkas, VLlK'o Įgaliotinis Australijoj, choro
Bet bene didžiausią savo atidaus darbo pėdsaką J.
Lapšys paliko taip vadinamoje užsi~n!o veikloje. čia_ j!s
buvo vienas iš Baltų Tarybos pradmmkų, daugkartm1s
šios tarybos pirmininkas, nuolatinis Australijos parla -
mentarų ir politikų lankytojas, pristatant Lietuvos bylą.
1978 metais, ALB Krašto Taryba suteikė Juozui Lap•
šiui ALB Garbės Nario vardą. kaip pagarbos ir padėkos
pareiškimą už jo nenuilstamas pastangas Lietuvos lais -
ELENA REISONIENJJJ
VLADAS STATNICKAS
Nuo to laiko V. Statnickas !r paliko susi~išęs su ALB
g~ pas_kl:lidė n_etik Ad_elaidėje, bet ir visoje Australijoje.
Ji aprupmo ~usų savaitga lio mokyklas vadovėliais ir k.ita- VLADAS ST ATNICKAS - gimęs 1909 m. Lietuvoje, Adelaidės apylinkės savaitg:abo !"oky_kl~._Jis· mokyklos
~oks lo~me~žiaga, pagelbėjo įsteigti lietuviškas bibliote- b~igė mokytojų seminariją ir Karo mokyk!II• _T_ar_n~vo ka- vedėjas (24 metai), mokyto3as, hluai:ustm!ų ~urs~ lekto-
as_mazesnese kol~nijose, persiųsdama ten nemažai kny - ri~omenėje. Į Australiją atvyko 1949 m. ir 1sik~re Ade- rius, privatus lietuvių kalb_ų ~ok~OJ3;' mišrių šeimų_ n~-
[" tš sav~ vadovauiam?s bibliotekos, ruošė naujai išleistų laidėje. 1953 metais V. Statnickas, atsiliepdamas l ~un. P. riams. norintiems išmokti hetuv1ška1, ALB Adelrudes
n~g_ų ~ns_ta~ymo_pop1etes ir iš bibliotekos sutelktų lėšų Jatulio kvietimą susirinkt i pa s itarimu! sa~aitgaho m?· Apylinkės švietimo Tarybos narys: .
uo ai reme lietuviškus kultūrinius pasireiškimus. kfkl~s mokytojam s ir norintiems sava1tg~o -~okykloJe v. Statnickas yra žmogus, kuris nepas1!raukdnt"?as.
Ai"BLBKr~toTaryba, ivertindama E. Reisonienės įnašą d~rbt!, atvyko i susirinkimą saky damas : ateinu darbo dažnai labai nepalankiose sąlygose, dirbo 1r tebedirba
gyverume, 1976 m. suteikė jai Garbės Narės vardą. d1rbt1, sakykit ką reikia daryti?"
80 81
sunkų lietuvio pedagogo darbą išeivijoje, skiepindamas
mūsų jaunimui lietuviškumą. Jis yra ateit ies ALB narių
ruošėjas.
Įvertindama V. Stntnicko • mokytojo, auklėtojo nuo-
pelnus ir jo pastovų ilgų metų darbą, 1980m. ALB Kraš-
to Taryba suteikė jam ALB Garb ės Nario vardą. Taryba
jautė, kad šio mokytojo pagerbimu buvo pagerb ti ir kiti
savaitgalio mokyklų mokytojai.
Kun. ALBINAS SPURGIS - MIC. Gimęs 1907m. Ku-
nigas nuo 1932 metų, dirbęs pastoraci ni darbą Lietuv oje,
Vokietijoje, JAV ir nuo 1969 metų Australijoje, Adelai-
dės li etuvių tarpe. Pamokslininkas, intelektua las, admi-
nistratorius .
Į ALB gyve nimą įsitrukė nuo pati Australiją atvykimo
dienų; išrinktas ALB Krašto Tarybos atstovu i audringą­
jį 1970 metų s u važiavimą, kuriame dalyvaudamas parodė
daug takto ir tolerancijos. ALB autoriteto pripažinimu ir
jo iškėlimu, kun. A. Spurgis įnešė daug ramybės ir
ta rpusavio ta ikos i Adelaidės lietuvi ų gyvenimą.
Jo amžiaus 75 m. ir kunigystės 50 m. sukakt ies proga
1982m. ALB Krašto Taryba su teikė jam ALB Garbės
Nario vardą.
KUN. ALB!NAS
'!'ik i šlipę i krantą, tą pačią diena, susi tikę su viet os
au stralų skaut~-či~ vadovai s, paj~~yj e s ur~ošė ~irmąji
lau žą, 0 sek ančią dieną buvo n_uvo zt 1 1 P erth o radiofoną,
kur užpild ė skautų p~~val~nd1. . . . Queensla ndo ir Pietų - Vakar ų Australijos tuntai, o Bo-
Iš Vakarų Au strahJO S hctuvia1, drauge su kitai s pir -
nojo tran spo rto dalyviai s , buvo perkelti i Viktoriją, Bo-
~egillos stovy klon , kur pagyveno iki 1948 m . pradži os.
Lietuviai ska~tai .čia su_organiza_v? kclct~ tarptautinių
laužų, prav ede kelias sueigas, sus1t 1ko su vieto s skautai s.
že myne visą lietuvių skautų gyvenimą tvarkė s. B.
Dainutis, talkinamas ps. A. Liubin sko, ps. A. Gabo, ps. J.
Urbono ir kl. Ry šiai su LSS Pirmija, Brolijos ir Sese rij os
vadijomis tuo metu buvo labai silpn i, ne s ir šie organai
per gyveno .emi~ra cini~ išb laš kymo įkarš_\i- _ _ . _ Dar išvykstant iš Vokietijos pirmajam pabaltiečių
Lietuviai em1granta1, atvykę Aust rah3on 1šv1etmtų3ų
asmenų (DP) teisė mis, turėjo atlikti 2 metų darb o sutar -
tis, daugiau sia pro vincijoje . To dėl ilge sni laik ą nebuvo
įm anoma suorganizuoti pastoves nių skautų-čių vienetų,
nes skautai-tės buvo i šmėtyti po visus Australijo s pak-
raščius (pav ., pirma s is transportas bu vo išskirstyta s po
Viktoriją, Tasmaniją, Pietų bei Vakarų Australiją ir
Queen slandą) . Kūrėsi kor espond enciniai vienetai, kurių
tikslas, daugumoje, tebuvo ry šio palaikym as tarp paskirų
s-gos narių: skautai-lės buvo buriami i SIMBOLIN~
LIETUVIŲ SKAUTŲ -CIŲ PIRMOJO LIETUVOS
PREZIDENTO ANTANO SMETONOS DRAUGOV~.
SPURGIS - MI C. sk. vyčiai . Korespondencinį Skautų Vyčių Pulkininko
Juo zo šarausko Būrelį (vėliau persiformavusį i l-ją Ska u-
tų Vyčių Geležinio Vilko Draugovę), jūros skautai - Jūros
Skautų Valtį.
1948 m. pabaigoje - 1949 pradžioj e lietuvių skautų vie-
neta s iš 29 asmenų, vadova ujamas s. B. Dainučio, suskri -
do iš visos Australijos i Pan - Pacifiko džiamborę Yar r a
Brae, Vic., prie Melbourno, kuri os metu labai gražiai pa -
sirodė, ga rsindami Lietuvo s ir lietu vių vardą.
1949 m. įsteigiami Viktorijos - Tasmanijo s , N.S .W. -
negilloje · "Baltijos" vietininkija. Bet skauti škoji ve ikla,
nežiūrint pasišventusių vadovų pastangų, gyviau pradėjo
reik štis tik apie 1950-54 metus, tautiečiams susibūrus ir
prad ėjus pastoviau kurti s prie didesniųjų miestų - Ade -
laidės, Brisbanės , Canberros, Geelongo, Melbourno,
Sydnejau s, Pertho.
RAJONO VADIJA
tran sportui, B. Dainutis buvo aprūpintas LSS Pirmijo s,
LSB Vadijos ir Tarpta utinio Skautų Biuro igalioj imais
orga nizuoti lietuvius skautus Aust ralij oje (nors toki us
įgaliojimus turėjo ir keli kiti skautininkai - ps. V. Ilgūn as,
ps. A. Jakšta s ir kt. ).
1948-49m. Vikto rijoje vykusios Pan -Pacif iko džiam -
borės metu ivykusiame vadov ų suvažiav ime pirmuoju
rajono vadu išrinkta s s. B. Dainutis. 1953-60 m. ra jo no
vadu buvo v .s. A. Kr ausas, 1961-69 • v .s. V. Neverauskas,
1970-75 - v.s. A. Jak šta s, 1976-78 - v.s. dr. A. M auragis,
1979-81 • v.s. B. žaly s, 1982-84 • s. A. Pocius.
Rajono vadijon, be rajono vado, įeina Brolijos, Seseri -
jos ir ASS va deivos, rajono dvasios vadovas ir kt. par ei -
gūnai.
LSB rajono vadeivos pareigas 1948 m . ėjo s. B. Dainu -
tis. 1949-84 m. laikotarpyje rajono vadeivomi s bu vo v .s.
V. Neverauskas, s. J. Mak ulis, s. A. Dudaiti s, v .s. B. ža-
lys . s. J. Zinku s, ps. R. Ciba s, s . V. Bukevičiu s, v .s. fil. B .
Barkus ir j .s. dr. R. Šarki s.

L.S.S. AustralijosRajonas

v.s. Bronius žalys

·i lietuviai
PirmieJ skautai atsirado Aust rali-
joje 1947.11.28, kai Fremantl e,
W.A. uoste, iš "Gen. Heinzelman " laivo, vežusio pokario
emgiran t ų pirmąjį transportą, išlipo ps. Boriso Dainučio
suorganizuota skautų-č ių draugovė, kurią sudarė 46
skautai ir 7 skautės.
Draugovei vadovavo pat s jos steigėjas, ps. B. Dainuti s.
Jos vadijon jėjo d -vės vado pavaduotoja s - ps. A. Liu-
binskas, adj uta ntas• s.v.v.sl. J. Urbona s, metraštininkas
• sk. J . Motiejūnas. Skaučių reikalam s tva rky ti buvo
pakvie sta ps. S. Kumiliauskienė.
82
Draugovės nari ai buvo paskirstyti i 4 sk. vyčių • skautų
būrelius, jūrų skautų valtį ir vyr. skaučių būreli,' kuriem s
vadovavo s.v.v. sl. J. Urbona s, s.v.sl. V. Janonis, s.v.v.sl.
A. Jak štas, s.v.sl. V. Narbutas, v.vl. A. Gabeckas ir sk.
K. Brundzaitė.
Laive įvyko kelios draugovės sueigos, tarptautinis lau-
žas, drauge su laive sus iorganizavusiais latvių ir estų
skautų vienetais, ir net prave stas skauto vyčio įžodis.
(Vėliau, 1948-49 m., ant laivų suorganizuotų vienetų at - LSS Australijos Rajono Vadija 1965 m.
vyko daugiau, bet jie žymesnės įtakos skautų veiklai ne - Iš kairės: 1·.s.V. Vaitkus, s. ktm. P. Butkus, Ra,J°ono
Vadas v.s.
turėjo). V. Neverauskas, s. M. Osinaitė-Cox, ps. L. Baltrūnas, ps. R.
Cibas ir s. B. žalys.
83
 LS s_1_ust7:alij os Rajono Vadija 1976-78 m.
Sėdi 1s_kai rės: Rajono Va4a:sv.s. dr. A . Mauragi,s, v. vadeivė
P. Pullmen, s:v. V. Bukev ,a us. Stovi iš kairės: s.v . J. Belku s
s. B. Barkus 1r spaudos slc. vedėjas B. žalys '

Rajo:nin~ "Vilniaus :· 1:ardo st01Jykw 1963 m. Pietų A us tral i.joje, Mt . Crawford . ž ygi.1toja -
me 1 vėliavos nuleid1mq.

Seserijos rajono vndeivėmis laike 1949-84 m. buvo v.s .
E. Laurinaitienė , s. T. Reisgienė, s. I. Laisvėnaitė, s. M.
Osinaitė-Cox, s. P. Pullinen ir v.s. D. čižauskienė.
ASS Įgaliotinio pareiga s laike 1948-49 ėjo s. B. Dainu -
tis, o nuo 1949 lapkričio mėn. v .s.fil. V. Stasiškis, nuo
1953 • s.fil. A. Bakaitis. 1970-77 m . laikotarpyje (ASS ta -
p~s trečiąja ša ka s-goje) akademikų skautų vadeiva buvo
latko_masAdelaidės skyriaus pirmininkas • tuo metu šis
s.v.v .sl. K. Kuzmickas, s. VI. Stasiliūnas, ps. R. Cibas , ps .
A. Bači nskas, v.s. B. Barku s, v.s. J . Zinku s, ps . V. Gai-
džionis: rajono laužavedžiai s buvo • j .s. A. Gabas, s . P .
Pilka: iždininkais · ps. J. J ur skis , s. E. Pankevičius, ps. č;.
Dubinskas. v.s. J. Zinkus, v.s. B. Barku s , ps. A . Bučins­
kas.
Rajono vadijo s posėdžiuose koordinuojama s rajono

-
skyrius buvo vienintelis veikiąs Australijoje (vadeivų
pare_igas ėjo s.fil. S. Pacevičienė, ps .fil. J . Maželienė.
,, '\
v_.s:fil. V. Neverauskas). Nuo 1977 m. vidurio ASS igalio-
7s·~~fėustralijos Rajono Vadi.ja 1979-81 m t1niu / vadeiva paskirtas v.s.fil. I. Jonaitis, 1982-82 •
n.<UT s: ps. E. žiiytė k .
Pullinen. St ovi is kair't;:s; un. P._Butkus, v.s. B . žalys, s. P. ps.fil. A. Žilinskas.
Gaidzi.onis ir v.s. B. Baricu/· J. Zinkus, s. l . J011aiti.s,ps. V. Rajono R. Katalikų dva sios vadovu 1949 m. paskirtas
kun. J. Tamulis. Jam 1950 m. išvykus j J.A.V., dvasios
vadovu paskirtas kun. Pr. Vaseris, o nuo 1956 • v.s.fil.
prel. P. Butkus. 1971 m. evangelikų skautų dvasios vado-
vu paskirtas ps. kun. V. šimboras.
. P~ie rajono vadi jos, be statutinių pareigūnų, dar vei-
vienetų darbas, nustatomo s gairės ateitie s veiklai. pla -
nuojamos rajoninio masto stovy klos, ša ukiami rajono va -
dovų suvažiavim ai, ra jono vadijo s pareigūnai palaiko ry ši
su LSS auk štosiomis institucijomi s , kont roliuoja pas kirų
vienetų darbą, pri stato nusipelniu sius nariu s bei rėmėjus
apdov anojimui, pakėlimui j skau tininkų laipsnius ir t .t.
Rajoną 1969 m. aplankė LSB Vyr . Skautininka s , v.s .
VI. Vijeikis ; 1971 • LSB Vyr . Skautin inka s , v.s . P . Molis ;
1977-78 · LSS Tarybo s Pirmininkė, v .s. L. Milukienė, LSS
Tarybo s Vicepirm., v.s. C. Kiliulis , LSB Vyr . Skautinin -
kas, v.s. S. Miknaitis, Seserijos Vyr . Skautininkė, v.s. I.
Kerelienė; 1981 · LSB Vyr . Skautininka s , v.s. V. Vidugi -

LS S A us t al " ·
U kairė . r IJOsRa~ono Vadija 1982-84 m
l ki~ 1vairūs skyr iai bei institucijos: jūrų skautų skyriui
(aike ~947-84 vadovavo j.s. A. Gabas, ps.fil . A. Žilinskas,
J.v.s.fil. _v.Vaitku s ; sk. vyčių sky riau s vadovais buvo ps.
ris , ASS Vadijos Pirmininka s, s. dr. R. Strikas. Taip pat
ir iš Australijos rajono, J .A.V., lankėsi mūsų vadovai .
v.s. dr. A. Mauragis, v.s.fil. B. Barkus, s .fil. P. Pullinen, s.
H. Antanaiti s ir kt . 1978, i VI-ją Tautinę Stovyklą J .A.V.,

. s. v.s. V. Vaitkus v s J A .
~: ;;;~~slcienė, j.s. dr. R'.š~;/cis_
Vide;:
u.s
r1
. A. Liubmskas, s. T. Rocas, ps. R. Cibas, v.s. B. žalys,
! ,'JtsR.
A._Žilinskas, v.s. s.v.sl. R. Badauskas, s.fil. D. Dunda; spaudos skyriaus · nuvyko 19 skautų-čių kontingenta s.
Vyresniųjų vadovų atsilankyma s Australijoje ir aus -
· "· a1ono Vadas v .s. v.s. B. Dainutis, v.s. A. Krausas, s . A. Pocius, s. T.
~otca_s: v.s. B. žalys; vadovų paruošimo skyriui · s. A. traliečių vadovų lankymasi s pa s J .A.V. bei kitų kraštų
. u?a 1t1s, ps.fil. E. žižytė-Suchowerskienė; tiekimo sky• lietuviu s skautu s, stiprina tarpu savio ryši ir leidžia vieni
84 riui · v .s. v .si. l. Migevičiūtė-Dudaitienė, A. šteinartas, kitus geriau pažinti, pasidalinti patirtimi ir t.t .

85
 N s w ) 1963 (Mt. Crawford, S.A.), 1965 (Wonga Pnrk,
V: ) i967 (Ingleburn, N .S.W .), 1969 (ML Crnw ford,
s 1~ ) 1971 (Wonga Park, Vic.), 1973 (lngleb urn , N .S.W.).
l975 '(Houghton, S.A .), 1978 (Gilwell Park, Vic.), 19_80 .
• ų vadovų sueiga (Canberra, A .G.T.), 1981 · ra 1ovo
ra 1on •suva žiavimas (Adela1'd e, S •A .) , 1983 (G'1\wel\
vadovų
Park . Vic.).

RAJONINĖS STOVYKLOS
1958-59m. sąvartoje, Morningtone, Vi_c., suruo šta IV-ji
Tautinė Stovykla (pagalbinė), va ~?va~Jam~ v .s. B. D~i-
nučio. Joje dalyvavo visų Austrah1os he~uv1ų sknutų-č1ų
vienetų kontingentai - virš 200 skautų-č1ų.
I-ji Rajoninė Stovy kl a suruo šta 1960-61 m. ln gleburne ,
N.S.W. Dalyvavo per 180 skautų -čių. Vadovavo ps. P.
Pilka. S kl •
LSS Jubiliejinė . "Vilniaus" vardo · ~ovy a suruos~a
1963 pradžioje. Mt. Grawford e ,. S.A. _JoJe dalyvavo apie
200 skautų-čių iš Adelaidės, Br1sban es , ~anbe rr os, Gee- .. . Vid ·e A Krausas Pi,rmoje ei-
longo, Melbourno ir Sydnejaus. Stovyklai vadovavo v.s. JV-tasi.sLSS Au strg.lij os Rajon o vadovų suvaziavimas . ury J · ·
lėje iš desinės B. Zaly s, V. N eve rauskas .
V. Neverauskas.
Il -ji Rajoninė Stovykla vyko 19~5 m. prad žioje, Wonga
Park. Vic. Vadovavo ps. L. Baltrunas. •
III -ji Rajoninė . "Ne ringo s" vardo · .~t~vykla su ru osta
vėl lngleburne, N.S.W ., 1967 m. pradz10Je. Vadovas v.s. •. . tar e užsime zga naujo s draugystės, sus!·
V. Ncverauskas. V Aleknienės, atvykusių iš J .A.V. Rajo_ni_nėje stovy~loje ne~_c1taa,ms:v~ųska!tiškais . lietuvi škais papročiais, ats1-
p8Zls . .
\l -ji Tautinė Stovykla (pagalbinė) ivyko 1969.1.~-13 viešėjo šios kadencijos LSB Vyr. Skautmmkas, v.s .ril. V. aivinama lietuvi škoje dvas10Je. . . kl
d.d., Mt. Crawford , S.A. Į ją, kaip garbės svetys, ats1\a~- g . . .• k.ir·t1·na buvo Vl -J'i Tautine Stovy a, su -
kė ir tos kadencijos LSB Vyr. Skautininka s, v.~. Vl. V1- Vidugiris. · dovų suva - Ypatmga1 1ss . . k' ·

Rajrmin~s stovyklos trimiėius 1973 m.
RAJONO VADOVŲ SUVAžlA VIMAI
Rajono vienetų bendrajai veiklai apt.arti, kas 2-ji metai
(paprastai rajoninių stovyklų metu ) šauk.iami rajono va-
dovų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja rajono vadijos
nariai, tuntininkai ir jų vadijų nariai, tėvų, ASS atstovai
ir kt.
l-sis LSS Australijos Rajono vadovų suvažiavimas jvy-
ko 1948.12.26d ., Pan- Pa cifiko džaimborėje, Yarra Brae,
Vic. Suvažiavimo metu išrinkti LSS Įgaliotinis (rajono
vadas), s. B. Dainuti s ir LSB Į galiotinis (vadeiva ) - ps. V.
Neverauskas, Garbės Teismo pirmininkas - ps . A.
Gabecas ir Kontrolės Komisijos pirminink as - ps. J. Ur-
bonas . Pas itarta ate itie s veiklos reikalai s.
Il-sis rajono vadovų suvažiavimas ivyko 1949.6.4-5 d.d .
Melbourne.
1952.12.28,Adelaidėje, ivyko platesnės apimties rajo -
no skautininkų sueiga, kurioje dalyvavo Adelaidės, Mel-
bourno ir Sydnejau s atstovai. Jo s metu aptarta s bendra -
darb iavimas tarp brolijos • seserijos vienetų, nario mo-
kestis ir kt.
lll -sis rajono vadovų suvažiavimas įvyko 1959.1.2-3
d.d. IV-tos Tautinės Stovyklo s metu„ Morningtone, Vic.
Jos metu. n~tar ~a ruošt i dvimetes rajonines stovyklas.
~ekant1e11 ra1onų vadovų suvažiavimai buvo šaukiami
raJoniniu ar Tautinių Stovyklų metu 1961 (Inglebu rn ,
86
jeikis. Stovyklos viršininkas v.s. dr. A. Mauragis.
IV-ji Rajoninė. "Nemuno" vardo - Stovykla vyko~~~ -
Rajoninių stovyklų metu vyksta ra3ono va _ k k .
žiavimai, sk. vyčių sąskrydžiai, vadovų.~u:sa1 •. e s urs; - ~~t~~ ~~fe!i~~f!~u~~s;~~~~t~; _J:v;~~~ s;~;;::
jos ir t.t. Jos labai populiarios priaugancio Jaunimo tarp , davė naują impulsą visai rajono veiklai .
ga Park, Vic., 1971.1.2-13 d.d. Vadovav o s. VI. Stas1hu -
nas.
LSS Jubiliejinė - Rajono 25-čio Stovykla sukviesta
Ingleburne, N.S.W., 1973.1.3-13 d.d. Jai vadovavo v.s. B.
Barkus.
V-ji Rajoninė Stovykla , pa vadinta "Trakų" var du, ivy-
ko Houghton apylinkėse, S.A. , 1975.1.3-13 d.d. Vadovas ·
ps.fil. V. Ilgūnas.
VI-ji Rajoninė Stovykla ivyko 1977.1.2-15 d.d ., W?~~a
Park, Vic. Dalyvavo apie 100 skautų-či ų, 'daugiaus1_a1iš
Melbourno ir Gee\ongo. Stovyklos tiks las - pasiruo~1~as
VI-tai Tautinei Stovyklai. Vadovavo s. V. Adomav1č1us.
VI-ji Tautinė Stovykla (pagrindinė) jvyko 1978.1:~-~5
d.d., Gilwell Park, Gembrooko apylinkėse, ViktortJOJe.
Jai vadovavo s. H. Antanaitis. Stovyklavo virš 400 ska~-
tų-čių, iš jų 100 iš J .A.V ., Kanados ir Anglijos. StovykloJe
dalyvavo LSS Tarybos Pirmini nkė, v .s. L. Miliukienė, LS
s Ta.rybos Vicepirm. - v.s. č. Ki\iulis, LS Seserijos Vyr.
Skautininkė - v .s. l. Kerelienė, LSB Vyr. Skautininkas ·
v.s. S. Miknaitis ir kt.
VII-ji Rajoninė Stovykla, pavadinta žymiojo Tasmani -
jos tyrinėtojo Olego Truchano vardu, jvyko Ingl eburne ,
N.S.W., 1979 m . prad žioje. Dalyvių . 90. Vadovavo v.s.
dr . A. Mauragis.
Vlll -ji Rajoninė - "Didvy rių žemės" vardo • Stovykla
vyko prie Adelaidės, 1981 m., Woodside, S.A. Dalyvių · l • 1973 m. Komuniją
112. Vadovavo v.s.fil. B. Barkus. šalia rajoninės stovyk · Mišios tre1!ioje rojo11i11ėje stovyk o;e
los vyko ir Ąžuolo - Gintaro Vadovų Mokyklų stovyk la, dalina kuri. P. Butkus.
vadovaujama šių mokyklų vedėjų . v.s. R. Fabijono ir v.s. 87
 TARPTAUTINIAI SĄSKRYDžIAI
1948.12.29 • 1949.1.9, tik pradėjus lietuviams skautams
organizuotis naujame kra šte , jie iš visų Australijos kam-
pų suskrido i Yarra Brae , Vic., ruošiamą Pan - Pacifiko
džiamborę, kur, vadovaujami v.s. B. Dainučio, gražiai at-
stovavo Lietuvą ir lietuvius. Jos metu su ruošti keli tarp-
tautiniai laužai, parodėlė ir kt. Leista, kaip tautiniam
vienetui, iškelti lietuvišką trispalvę. Lietuvių pastovyklė
pripažinta geriausiai ir jdomiausiai sutvarkyta visoje
džiamborėje. Kontingentui vadovavo s. B. Dainutis.
1952-53 m. sąvartoje, Greystanes, N.S.W., įvykusioje
Pan-Pacifiko džiamborėje, neseniai įsisteigę Sydnejaus
skautai, vadovaujami A. Plūko ir A. Bučinsko, atstovavo
LSB kaip savystovus vienetas.
· 1955-56 m., Clifford Park, Vic., vykusioje Pan - Pacifi -
ko džiamborėje LSB atstovavo Melbourno skautų viene-
tas , kur šauniai pasirodyta. Svečių, lietuvių pastovyklėje,
susilaukta apie 15.000. Kont ingentui vadovavo s. B. Dai-
nutis.
1959 m., Cornwall Park, Naujojoje Zelandijoje, vyku -
sioje Pan - Pacifiko d žiamborėje lietuvius atstovavo tos
stovyklos pareigūnas, s.v. V. Proeuta.
1959.7.17-26 d.d., Mt. Makiling, Filipinuose, vykusioje
X-je Pasaulinėje Skautų Džiamborėje LSB atstovavo 4
asmenys; kontingento vadovas ps. A. Dudaiti s. Po to vy-
kusioje XVII -je Tarptautinėje Vadovų Konferencijoje,
New Dalhi, Indijoje , egzilus skautus atstovavo v.s. dr. V.
Cepas ir v.s . A . Krausas .
1961.12.27 • 1962.1.7, Clifford Park, Vic., su ruoštame
VII-me Pasauliniame Sk. Vyčių Sąskridyje (Rover Moot)
LSB atsLOvavo sydnejiškis s.v.v.sl. R. Cibas.
šių tarptautinių sąskrydžių metu lietuviai skautai
stengėsi supažindinti kitų tautų brolius su lietuvių tautos
kova dėl laisvės, stengiantis išsivaduoti iš sovietų vergi-
jos, bei lietuvių išeivių as piraci joms. Buvo platinami
spausdinia i apie Lietuvą, ruoštos parodėlės, de-
monstruoti lietuvių taut iniai papročiai ir t.t. Jie taip pat
mokino si pažin t i ir su pra sti kitų tautų jaunimą.
RAJONO VIENETAI
Australijos lietuvių kolonijos yra nedidelės. Jų di-
d?jau sios e • Sydnejaus ir Melb ourno • gyvena apie 2000 -
3000lietuvių. Tad ir skautų-čių skaičiai čia nėra gausūs.
Kad neskaldyti jėgų, vietos skautų -čių tuntai visi y r a
mišrūs, sudarą skautų ir skaučių skyr ius, vadovaujamas
atitinkamų vedėjų, kurie tva rko brolių • sesių reikalus.
Be skautų-čių tuntų Adelaidėje, Melbourne ir Sydne-
juje veikia ar veikė ASS sky riai, skautininkų ramovės ir
senųjų skautų židiniai.
KITOS RAJONO INSTITUCIJOS
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ SKAUTŲ FONDAS
(ALSF )
1978 m. pradžioje Gilwell Park, Vic., VI-tos Tautinės
Stovyklos metu įvykus io Rajono vadovų suvažiavimo
metu, nuta rt a lietuvi ško skautiš ko jaunimo auklėjimui ir
rėmimui įsteigti Aus tralijos Lietuvių Skautų Fondą.
88
Fondo sta tutas priimta s 1979.9 .19 d. rajono vadijos posė­
dyje.
ALSF ti kslai: telkti lėšas, remti jaunų vad ovų paruo š i-
mą, kurs ų organizavimą, siuntimą i kursus, stovyklas ir
pan .
ALSF lėšas sudaro: LSS vadovybės ir rajono įnaša i
LSS padalinių ir vienetų jna šni, paski rų asmenų a uk os:
palikimai, kitos aukos ir pajamos.
ALSF valdybą sudaro: vienas LSS Australijo s Rajono
narys, du rajono vadijos kviesti asmenys, po vieną atsto -
vą nuo kiekvieno tunto; ji skiriama 3 metų laikotarpiui.
1980-82 m. ALSF Valdybą sudarė: pirm. - v.s. B. Bnrkus,
ižd. • v .s. J. Zinkus, narys • s.v .v .s l. A. Migus.
Iš lygšiolinių ALSF d arbų paminėtina : vykus ių j Ąžuo­
lo - Ginta ro Vadovų -v ių Mokyklų kur sus 1978 m . parė­
mimas, Ąžuolo - Gintaro Vadovų-vių Mokyklų kursų,
įvykusių 1981, Wood s ide, S.A., finan sa vimas .
LSS AUSTRALIJOS RAJONO Ą2UOLO - GINTARO
VADOVŲ-VIŲ MOKYKLŲ SKYRIUS
Ąžuolo - Gintaro Vadovų-vių Mokyklo s yra L SS
aukščiausios skautų-či ų vadovų-vių mokyklos .
Pirmo ji šių kursų laida buvo paruo šta 1978 m. J .A. V ..
VI Tautinės Stovy klos metu.
1981 m. prad žioje kur sa i suruošti Wood s ide , S.A. Kur -
sams vadovavo iš J.A.V. atvykę ši ų mokyklų vedėjai .
v.s. R. Fabijonas ir v.s. V. Aleknienė. Kur s uo s e teoretinę
dali praėjo 10 kursantų ir 5 instruktoriai-rės.
1981 m. LSS Australijos Rajone įsteigtas šių vadovų
mokyklų s kyrius . Ąžuolo Vadovų Mokyklos Skyriaus ve -
dėju paski rta s j. s. dr . R. ša r k is, Gintaro Vadovių Mo -
kyklos Skyriaus vedėja • p s . R. Statkuvienė.
Ateitininkų Federacijos
Įgaliotinis
Australijoje
Juozas Stepanas
Emigruojant iš Vokietijos stovyklų į Australiją dauge- 1982 m, susirašinėdamas su At-kų Federacijo s Vadu ,J.
lis kapelionų ir kitų asmenų buvo Centro Valdybos įga­ Laučka, tardamasis su Australijos lietuviais kunigais,
lioti atkurti ateitininkus Australijoje. čia ateitininkų dėjo pastanga s, kad visa siela jaunimui atsidavęs kun . dr.
veiklai suklestėjus ilgą laikotarpi Federacijo s Valdyba Kęstutis Trimakas galėtų atvykti i Australiją ne tik r e -
įgaliotinių s kyrimu nesirūpino. kolekcijoms pravesti, bet ir su jauni mu bendrai ir s u
ateitininkais susitikti. Pr el. P. Butkui tai minčiai nuošir -
1980 m. Ateitininkų Federacijo s pirm. J. Laučka, no -
džiai pritarus, At-kų Federacijai kelionę iš JA V -bių i
rėdamas užmeg s ti glaudes n i ry š i su Aust r alijos ateiti -
Australiją apmokėjus, turėjome progų išg ir sti jo gilių
ninkai s , Juozą Stepną pakvietė Australijoje atstovauti
minčių, pabendrauti.
Federaciją įgaliotinio titulu.
Hobarte, Canberroje ir kit., iškilesn ie ms lietuviams
Užmezgęs ry š ius su Melbourno ir Sydnejaus ateitinin - tarpininkaujant, svečiui psichologui buvo s ud arytos gali-
kais , gavęs pritarimą iš A .L.K . Federacijos Valdybos, mybės susitikti su vietos psichologais - profesoriais ir
ėmėsi iniciatyvos 1981.Xll.28 d. s uruo šti Melbourne stude ntai s ir tarp kita ko s upa žindin ti juos s u psicho logi -
Aust ra lijos Ateitininkų Dieną, ku r i labai sėkmingai pr a - jos piktnaudojimu prie š laisvės kovotojus Sovietų Są­
ėjo. jungoje .
Australijos Lietuvių Fizinio (A.L. F . A . S.)
Auklėjimo Sąjunga 1960 - 1982
Australirios
'J
lietuvių atei~ių tarpe 1~49 :
1950 metais spontaniškai
Vyriau s ias A.L.F.A. S-gos tikslas yra per sportą jungti
Australijos lietuvių jaunimą, laiky ti ji lietuvi škos organi •
P_rasidėjusi s porto veikla, 1960 metais jau vyko didžia~ - zacijos rėmuose ir s udaryti jam sąlygas sąmoningai pa -
sios jau nimo or ganizac ijos rėmuose. Mūsų _sport? kl~bai, justi priklausomumą savl\i lietuvių bendruom e nei. Spor -
dė_ka cncrging 11 vadovų, tapo gerai organizuotais v1ene• tas s avo pobūdžiu, būdamas labai patrauklu s , ypatingai
tais, kuriuos ju ngia ir koordinuoja A.L.F.A. S -gos Valdy - jaunimui, s udaro s ąlygas apjungti daug jvairaus amžiaus
lietuvių. Gal todėl mūsų sporto klubai iki šios dienos išsi -
ba.
89
 laikė kaipo viena didžiausių mūsų organizacijų. Sport o
sąjungos kulminaciniu punktu yra metinės sporto šven-
tės, kur ias Kalėdų metu organizuoja A.L.F .A.S . Valdy ba.
Jose iš visos šalies suplaukęs sportuojantis lietuvių jau -
nimas, ne tik rungtyniauja ivairių sporto šakų var žybose,
bet taip pat turi progą bendrauti, susipažinti ir su sidrau -
gaut i. šventės metu ivyksta klubų atstovų suvažiavim as,
kuri s s prendžia sporto klubų ir jų veiklą liečiančius rei- šiaurės Amerikos
kalus. Kas antri metai yra išrenkama nauja A.L.F .A.
S-gos vadovybė, kuri atstovauja sąjungą ir atlieka su va-
žiavimo jai pavestus darbus. A.L.F.A. S-gos Valdyba pa-
laiko ryšius su šiaurės Amerikos lietuvių sporto vadov y-
be ir, to bendradarbiavimo pasėkoje, pasikeičiama vienų
Lietuviai Krep šininkai
pas kitus vizitais. š. Amerikos lietuviai sportininkai vie -
šėjo pas mus 1964 ir 1980 metais, o mūsų sportininkai
lankėsi š. Amerikoje 1972 ir 1978 metais.
Nuo 1960 metų A.L .F.A . S-gai vadovavo šie asmenys: Australijoje
BuvęALFAS valdybų nariai. Iš kairės: V.
Daudaros, J. Dambrauskas, V. Binkis, V.
Gulbinas ir A. Laukaitis (R eziduoj ant
ALFUI Sydnejuj eJ. R. Sidabras

1960 - Adelaidė S . Urneviėius, B. N emei ka, V. Marcinkevičius

m. -
196 1 - Adelaidė S. Urneviėius, B. Nemeika, A . Merūnas
m. -
1962 - Adelaidė S. Urnevicius, B. Nem eika, A . Merūnas
m. -
1963 - Adelaidė J . Jonavicius, J . Jaun u tis, A . Remeikis
m. -
1964 - Adelaidė J . Jonavičius, J . Jaunutis, V. Baltutis
m. -
1965 m. -
- Melbournas A . Bladzeviciu.s, V. Ališauskas, V. Kuncaitis
1966 m. -
- Sydnejus V. B inkis , J. Da.mbrau.skas, K. Karpau.skas
1967 m . - - Can berr a P. Puka, K. Miniotas , C. Žilinskas
1968 m. - Adelaidė S. Urnevičius, A. Skiparis, R. Sidabras
1969-70 m. - - Melbournas A . Bladzeviciu.s, V. A ušau.skas, V. Lazau.skas
1971-72 m. - - Melbournas J . Tamošiūnas, R . Ragau.skas, O. Baltrušaitis
1973-74 m. - - Adelaidė V. Marcinkevičius, J . Donela, A. Merūnas
1975-76 m. - - Melbournas J . Tamošiūnas, A . Adamkavičiu.s, J . Krikščiūnas
1977-78 m. - - Sydnej us A . Laukai tis, V. Binkis , V. Gulbinas
1979-80 m. - - Adelaidė J. Jonavičiu.s, A. Skiparis , J . Donela
1981-82 m. - - Melbournas R . Ragau.skas , A . Liubinas , A. Skimb iriau.skas
Australijos lietuvių sportininkų 1949 - 1979 metų tris ·
dešimtmečio veikla yra plačiai aprašyta A.L.F .A.S . Va)·
dybos 1980 metais išleistoje knygoje "Lietuviai Sparti ·
ninkai Australijoje ".
90
Momentas is 1964 m. š . A merikos lie_tuvių krepšinio ri11kti-
nės gastrolių. Edv ardas Modesta vu:,us p elno du taškus.
PIRMAS VIZITAS
. . t tūkstančius kilometrų, kad pamaė1 1;1s
1964 m. Australijoje viešėjo š. Ameriko s lietuvių yytrų r1e ~eha~o·a ~'-a ~~ Parodėme jiems Aust ralijos lietuvių
. ktme,
. . k uri. suza1
• "de· 25 rungtynes sv~!:1us zai Zl8 ·vendindami juos savuose namu?se. Iš-
.. . rm
kr epsm10 • · suvalstijų
v1e os
vai singumą, PW . se S dnejuje Melbourne 1r Ade-
lietuviais, su pajėgiausiais austr1:1!ų kltbai ~ ir . ktine.
ki)n:i!1guos~l?~1~1~ ~t:lp infi visų tdutiečių norinčių da•
rinktinėm, o taip pat su AustraltJOS O impm~ ~:ėdami laideJe. ne~• . eJO_ bendrauti su užjūrio broliais. . .
Amerikos lietuviai laimėjo 24 r_ungtr.nes,_P{{\a~ ši pra- lyvAau_t1 t1~~:rfkĮ: lietuvių krepši1,1inkų_;ungtynes trbJ~
tik pirmąsias rungtynes prieš Y!kt?r 1J05 rm 1• ·•džiama .1?1e · ales lačiai rašė ne tik hetuv1s~~-spauda, e
laimėjimą galima dalinai pate1smt 1, ~~s b;vo kzi;~svečių grazias perg .k ~f • Ju os matėme te lev1z110s ekranuo•
kelios valandos po ~ižimo iš Tasma~uJOSR~ 1- ep~brėžti ir australų Iat ra~ iat. .. radio bangom, kai kur io~ ru~g_-
0
žaidėjai šaltame khmate susirgo grieu , e :ikos lietu: se. JŲ var das n~~k~:~!~ ištisai. Tš ju australų olimpine
kad Australijos krepšininkai nusteb_mo Afe f . io lygio tr nė~ ~uvo !'.u n 0 s asimokyti ir to easėk~je ~~sieke
vius. Kai k1trios rungtynės pa~ieke t~rl? au ~ardą šia-
standartą, kas labai iškėlė lietuv1~_spo~t t~fa~ s pasidi·
1
t
r1n~~ine tureJOPf00 1. ?olimpiadoje. Po sios olimptJ~do~,
grazių r!:zult..:tų . . Jkr e šininkas Les Hody .l?areiške:
~~ k?ntinente, o mums, Au~ti:ahJOS e .u asi~odymą, AustrahJ~S rm; t:ne~ai Tlk ijo olimpiadoje g~leĮO _kovolt
dziav1mą. Apie mūsų krepšmmkų _ grazų P · ų vizito. "š. Amenkos del~v• cs už juos pranašiau žaide tik J .A.
australų spaudoje buvo miml!'a dar etl~ 1:"ktų pOs~aitlingai dėl sidabro m~ a 1.?.·n
Pamilome mes užjūrio lietuvius . k_repšir:r us~se kai ku· V-bių krepšimnkru •
lankėme jų pasirodymus krepšinio sta tJonu ·
91

Pirmasis š. Amen"kos lietuvių sportininkų vizitas Australijoje 1964 m.
Sydnejaus aerodrome sutinka ALFAS pirm. J. Jonavičiu.s ir Sydnejaus
lietuvių sporto klubo "Kovas" vadovybė
Užjuri o lietuvių sportininkų apsilankymas mums buvo
atsigaivinimo - pasididžiavimo šventė. kuria džiaugėsi ne
tik suau~sieji. bet ją taip pat jautriai iš~eno ir mūsų
prieauglis. š. Amerikos lietuvių krepšininkų atsilanky-
mas Australijoje 1964 m. paliko neišdildomus įspūdžius ir
sustiprino mūsų lietuvišką veiklą.
Po daugelio pasiruošimo veiklos darbų š. Amerikos
lietuvių krepšinio išvykos sąstatas sudarytas toks: Val-
das Adamkavičius - išvykos vadovas, Vytautas Grybau s-
kas - rinktinės treneri s, žaidėjai - A. Adzima, W. Bazėnas,
P. Cekauskas, A. Jankauskas, L. Jasevičius, E. Modesta-
vičius. A. Motiejūnas, W. Sedlickas, E. šilingas, E. Slom-
činskas, A. Varnas - komandos kapitonas ir vienintelis
krepšininkas dalyvavęs 1959 m. išvykoje į Pietų Ameri-
ką. Be to, su rinktin e kartu vyko ir spaudos atstovai: J.
šoliūnas, P. Petrui tis ir J. Bulionis, krep šinio teisėjas R.
Gaška bei techniniai rinktinės padėjėjai - J. Memėnas ir
G. Vaitkus.
šios labai gerai pavykusios š. Amerikos lietuvių krep-
Š~ll!k~ ~astrolės Australijoje paliko mums labai gražių
pris1mmunų bei neišdildomų is,1>ūdžių. Išvykos vadovo
yaldo Ada~kavičiaus žodžiais: Cia žmo~s turi sustoti
1r paga lvoti, kas pajėgtų lietuviškoje išeivijoje tokiu
ma~u. be _su~tojimo,per 6 savaites milijonams svetim-
~auč1ų k~I~!L1_etuvosvardą ir kas pajė~ų apmokėti radi -
JO,tele':'wJos ir spaudos išlaidas lietuvių vardui garsinti?
Jurgis Jo!1avi~us, kuris įdėjo Australijoje daugiausiai
d_a~bo,ru?~iant ir p_ravedant š. Amerikos lietuvių krep -
šinmk_~vizitą, pareiškė: "Gražus atsiliepimai apie šią iš-
vyką lS _Pasaulio, Amerikos ir Australijos lietuvių bend-
ru?memų vadovyb_ių,_išvyk?s ~alyvių, australų krepšinio
sąi1!Dgos _v adovy~s ~ pavienių ~menų, yra geriausias
atpildas t1~ms,~ur1e. išvyką organizavo šiapus Paciiiko".
!';us~r~bJos lietuv!ų bendruomenės spa uda tuo metu
rase: . šiuo metu visų mūsų dėmesį sukėlė svečiai iš
~m!l~?s . ~u~s se_kd~-~iir jais besirūpindami. negalime
1sle1St11sakių JŲ la1me11musuž sporto aikščių ribų. Jų pa-
92
•
sirodymas sužadino tautines ambicijas ir tų širdyse ir
dvasioje, kuriems tautin iai interesa i senai jau !lerūpėi?•··
Jaunieji sportininkai išjudino ir uždegė jaumm_ą ... š1u_o
žygiu šimtaprocentiniai lietuvybei laimėtas jau~1mas, d1;l
kurio tiek daug kalbėta ir dūsauta. Tai bene 1r ~us ~.1·
džiausia Amerikos lietuvių jaunimo pergalė, kokios JIS
kada galėjo ar gali tikėtis."
ANTRAS š. AMERIKOS LIETUVIŲ SPORTININKŲ
VIZIT AS AUSTRALIJOJE
Nuo pirmo iki antro Amerikos lietuvių sportinil}kų ap-
silan kymo Aust ralijoje praėjo 16 metų. SužinoJę,. ~~d
1980 me tais 31-je Sporto šventėje žada dalyvauti užJur~o
broliai ir sesės, mes jų laukėme su nepaprastu susido me -
jimu. Vy rų krepšinio pirmenybėse dalyvavo 17-19 metų
amžiaus jaunuoliai, o tinklinio žaidynėse panašaus a~-
žiaus berniukai ir mergaitės. Be to, 16 metų amžiaus Ru·
ta ?,'alla~-Kelp~tė p~i~o1ė .pranaš ia~sia mot1:r1;1la!lko
teniso pirmybese. Ne1ve1k1amos buvo 1r mergaite s tink ·
linio varžybose, o vyrai tinklinyje, tik krepšinyje vyrams
teko pasitenkinti antra vieta.
31-Je Australijos Lietuvių Spo rt o šventėje dalyvavo 24
š. Amerikos lietuviai sportininkai bei vadovai: Dana
Aušraitė • Bostono "Grandis", Rūta Maželytė - Klevel~n-
do "žaibas", o taip pat ir Danutė Bankaitytė iš to pat1~s
klubo, Marija Donskytė - Čikagos "žara", Vilija Sut~U~': ·
Lemonto L.S.K., Aldona Pleirytė„ Mary Oskeliūna1te 1!
D_anaSutkutė · visos trys Čikagos "Neries" klubo. Su~nt-
oetos mergaitės žaidė tinklini, o lauko tenisą žaidė Ruta
~al_lat_.Kelpš~itė, Irena Sventickaitė iš Detroito ''.K~vas".
š101e 1švyk0Je dalyvavo kaip spaudos darbuotoJa 1r J<;>s
aprašyti įspūdžiai buvo atspausdinti Amerikos lietuvių
laikraščiuose_. Antanas Supronas . Toronto "Vytis " d~ly·
vavo golfo pll'menybėse. Vyrų krepšinio reprezentacinę
V. Adam kus . $. Amerikos sportinin~ų grupės
vadovas ir J. Jonavičiu.s · ALFAS pirm.
komandą sudarė: Robertas Kalvaitis - Hamilto~o ~Ko-
vas", Jonas Karpis - Toronto "Vytis". Vy_tautas !;,t~kuna_s
. čikagos "Neris", Stephen Disset _te · ~1k.~gos _L1t~an~-
ca" Donatas šiliūnas . čikagos "Lituamca., Al&;s ~šk1-
nis '. Kelvelando "žai ba s". o taip pat ir Algis Zylė be: tre-
neris Len Kedys, visi trys iš Kl_evelando. ._
Vyrų tinklininkų sąrašas labai trumpas: Tomas Gedvi
las, Juozas Gedvilas, Ritas žiupsnys, Juozas}(azlausk~\
visi iš Čikagos. Sudaryti pilną komandą J~e!"°s . pad_eJ.
krepšininkai, todėl jų atsiektą pirmą vietą re1k1a 1vertmlt
labai teigiamai. . .š c·k OS
f.švykos grupei vadovavo Zigm~ s. žiup sn )'.~ 1 • 1 a! ži:
Nelengvose pare igose jam sumamai pagelbeJo zmon
butė. · · Ji Lietu•
Kartu su sportininkais mus aplanke ir Pa sau O •
vių Bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamanta sR 1:
grupė užjūrio svečių, iš kurių tarpo skautų yadov~s ?
mas Fabi jonas išbandė" jėgas šachmatų p1rmybese ir
užėmė II-rą vietą.
93
Jei Adelaidės tautiečiai parodė tikrą lietuvišką svetin-
gumą bei vaišingumą, tai vasa ros karštis buvo labai ne -
gailestingas, kiekvieną dieną pasiek dama s apie 40 C
karščio. Dau g praka ito buvo išlieta Forestviles krepšinio
stadijone , tačiau nuo to nei žaidimo tempas, nei lygis ne-
nukentėjo.
Po žaidynių atsipalaiduota ir joms pasibaigus, arti
dviejų tūkstančių tautiečių, susirinko i Parodos pavilijo -
ną sutikti Naujuosius 1981 metu s. Buvo užmiršta varžy •
bų itampa; vyra vo jauki, linksma nuotaika. Artėjant vi-
durnakčiui, P.L.B. pirmininkas V. Kamantas visus pa•
svei kino ir palinkėjo daug sėkmės ateinančiuose metuo ;
se. Po to, vir š valandos vyko džiaugsmingi sveikinimai
bei linkėjimai, kurie ilgai dar pasilik s australiečių ir sve-
čiu atmintyje. .
Naujųjų Metų dieną Rostrevor. k_oledžo S?de 1vyko
tradicinė gegužinė, kur buvo pasivaišmta, o taip pat aus -
traliečiai supažindino svečius su kriketo spo rtu. .
Sekančią dieną svečiams buvo sudar;'to prog:a _su~1pa -
žinti su Adelaidės miestu, o pavakaryJe Adela1des Vy-
čio" klubas suruošė atsisveikinimo vakarą su užjūrio lie-
tuviais sportininkais. ši Amerikos lietuvių spo_~ini!1kų
vizitą pr isiminti , Adelaidės A.L:B· moterų s1:,k~1Jay1sas
užjūrio sportininkes apdova_no_J~~~ala m~sk1uka1.5, o
L.A.S. vyrams įteikė po, speciaha1 š1a1progai pagammtą,
medali. . · Ad l ·d·
Liūdna buvo skirtissu užjūrio sportminkai s e m. es
aerodrome , nes per 7 dien~ čia b~".o U~f!1egsta daug
draugysčių bei pažinčių. Tačiau sveči3! tureJO ~ar aplan •
kyti Geelongo, Melbourno. Canberros 1r Sydne1aus spor •
tinin kus. .š. . .. .
Geelongo lietuviai.kai~ _visados.. vai u~g:u pr_ieme sve:
čius ir tą pati vakarą Ga1hų sode 1vyko 1ešnune. Sek!1nt1
rytą svečiai ir šeimininkai dalyvavo p_a1;1aldose.P~ pietų
įvyko moterų tinklinio ir vyrų krepšinio !l!ngtynes: ~~­
rias laimėjo amerikiečiai. Vakare vyk? 0!1c1alus susit ikt ·
mas ir vaišės Lietuvių Namuose. Dvi d1~nos pralei sto s
Geelonge praėjo nuotaikingoje ~tmosfer?Je. . .
Melbourne tautiečiai aprode A~er!kos __lietuviams
Australijos sporto sostinės miestą bi;1 kitas 1zy~y~_es..
Australijos sostinė Canberra t~~1 kuo pas1d1dZ1uo~1.
•· gausu gražių pastatų, muz1eJŲ, paminklų. Svečių
n~~ė:mas ir vaišės vyk? L!e~_uvių _-_Austr:~~ų _klube ..
P S d . s lietuviai pirmieji pas1t!ko u_ziur10svečrns,
'!. ~~~~ riėmė ir prižiūrėJo. L1etuv1ų Klube _daly-
grar:~~nd r o~e Kūčių vakarienėje. Jiems teko garbe tar -
v_au k t·ni· sudie svečiams atgal namo pak ylant... .
tl pas U l ' • · • • ti
š Amerikos lietuvių repre zen_tac!n!. Jaun_ŲJ';I ~por ·
. k grunė paliko neišdildomų 1spu<!_~ų. I?1sc1ph_nuota
m~ ų \ buvo labai gražiu pavyzdZJu musų _prte~~g :
~Yu~"'.1
1
i:1 Jezgė naujos draugystės ir_ryš_iaipa_laikom11k1
1
ši~~di~ 'Į;. bus atnaujinti 1983 metais CikagoJe.
1

A ustralijos lie tuvių
Momentaiis P<lbaltieči-ų vartybų
•
Pabaltiečių žaidynės Australijoje
R . Sidab ras
¼ etinio pobūdžio vyrų krepšinio pabalatiečių varžy-
bos Australijoje vyko jau nuo 1950 metų. Tačiau pirmo-
sios visos Australijos pabaltiečių žaidynės įvyko tik 1969
m.balandžio 25-26 dienomis Adelaidėje. Pirmenybės bu-
vo pravesta;v~rų, moterų! be~ni~kų ir mergaičių krepši-
nyje bei vyrų JI moterų tmklinyJe.
Jei kas nor s iki to laiko dar abejojo šių žaidynių pasise -
kimu, tai p ačios pirmos žaidynės šias abejones išblaškė ir
iki šių dienų jos yra labai populiarios. Visos trys tautybės
varžyboms skyrė daug dėmesio. Lietuviai , latviai ir estai
sportininkai parodė joms daug entuziazmo. Pirmenybės
vyko draugiškoje nuotaikoje. Nors būta ir labai atkaklių
sportininkų vizitas$. Amerikoje 1978 m. raungtynių. Paminėtinos krepšinio rungtynės, kur
paskutinėse sekundėse latvių berniukams pavyko įveikti
lietuvius 47:46 ir estų mergaitės minimaliniu rezu ltatu
įveikė latvaites 35:34. šiose žaidynėse nestokojo ir staig-
menų, kai estų vyrai įveikė favoritus latvių krepšininkus
46:42. Bendrai paėmus, lietuviai krepšininkai pasirodė
pranašia usi: po pralaimėjimo latviams mūsų berniukai
įveikė estų prieauglį net 93: 18, vyrai įveikė latvius 58:56,
estus 74:41, moterys įveikė !atves 37:34 ir estes 74:26.
Mūsų mergaitės jveikė Jatvaites 56;25 ir es taites 70;17.
Tad iš 8 kr epšinio rinktinių rungtynių lietu viai laimėjo 7
ir nežiūrint, kad t inklinio varžybose mums nepavyko lai-
mėti nei vienų rungtynių, bendrai skaičiuojant taškus,
lietuviai pasirodė pranašiausi surinkdami 13 taškų, estai
Australijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga
BiruU ir Zita Prašmutmt~s
Po II RasaU z?,0
· (PLJK),
Lietuvių Jaunimo Kongreso
1973 m. vasario mėn.
VII pabaltiečių žaidynių 1981 m . atidarymas 1delaid~je, Melbourne ir Sydnejuje buvo nutarta įsteigti
.ust rahJos Lietuvių Jau nimo Sąjungą (ALJS) . Buvo su -
~itarta'. kad Adelaidės Lietuvių J au nimo Sąjungos Val-
įba eis ALJ S centrinės va ld ybos pa reigas. Iki III_P~J
At~gre so, kuri s įvyko 1975- 1976 m. Pietų Amer1k0Je,
v· S nebuvo forma liai įsteigta ir neturėjo savo statuto.
v~~;ur veikė _Jau~i":10 ~ąjungos va)d)'.bo~,. ki~ur j~unimo
Ybos sus1dar ms 10s 1š atstovų, 1š 1vamų Jaunimo or-
94
95
12, o latviai 11.
. Į šias žaidynes Adelaidėje atvyko 26 lietuviai, 15 latvių
JI 13 estų iš N.S.W., Viktorijos, Canbe rr os ir Vakarų
Aust ra lijos. Pabaltiečių žaidynes nutarta ruošti kas antri
n:ietai. Atnaujintos bei naujai užmegstos pažintys suar-
tino pabaltiečių prieaugli, o taip pat įrodė, kad per du
~etu~ p~':dėtas sportinis kontaktas naudingas ir gyvy -
b1ška1 butmas mūsų pabaltiečių išeivijos prieaugliui.
Trečiosios pabaltiečių žaidynės jvyko 1973 m. spalio 5-6
dienomis Sydnejuje. Kadangi Pietų Australijoje tai buvo
paprastas savaitgalis, tai iš Adelaidės nedalyvavo nei
vienas rinktinės žaidėjas ir nuo to nukentėjo ir mūsų
rinktinių rezultatai.
1969 metais pradėtos pabaltiečių sportininkų draugiš -
kos varžybos vis dar tęsiamos su negęstančiu entuziaz-
mu. Mūsų sportininkai nesigaili pastangų patekti i lietu-
vių reprezentacines rinktines ir visi svajoja kada nors
vilkėti geltoną - žalią lietuvių rinktinės uniformą.
Pabaltiečių žaidynės pasižymi ne tik audringom varžy-
bom, bet taip pat ir savo iškilmingumu. Jos pradedamos
visų trijų tautybių sportininkų paradu su savo tautini:m
vėliavom. Po atidarymo ceremonijų sugiedami himnai ir
po to vyksta pirmenybės, kurios tęsiasi 2 dienas. Re ikia
tikėtis, kad ši Australijoje gražiai prigiju si sportinė tra -
dicija, gyvuos dar ilgus metus.
ganizacijų. 1974-75 m. Melbourn o jaunim o komit_et& su -
darė: Vytautas Juška (pirmi:'1inkas_nuo 1975 m. ir ;ALB
Krašto Valdybos narys jaunimo reikalams ), ~am_ S1da~ -
raitė Aldona Juškaitė, Jonas Sa dau skas , Biru te Pras-
mut;itė ir Ričardas Steponavič!us. !Tr~~p_ą laik~ 1974 ~-
riais buvo Pe tras Aras, Rene Sk1rka1te 1r šarunas ž1e-
~:s) . Gale 1975 metų, prie š išvykstant _i III_PL~ Kongre -
M lbourno jaunimo valdybą sudar e: Birute Prašmu -
są:t. (e· m ) Viltė Araitė Algis Milvydas, Zita Prašmu -
ta 1 e pir • • '. . ~ S ·č·
t a1·t.e, Gediminas Statkus ir R1cardas teponav1 rns.
 LJS atstovai buvo pak viest i i karalienės Elzbieto s II v
riausio sūnaus, pr inco Cha rl es priėmim&. įvykusi M;i:
bourne. Priėmime d~ly~ avo ~et~ri j~unimo atstovai. Tai
pirmas kar tas, kai heluv1ų Jaunimo atstovai buvo
pakviesti i toki parengimą. Taip pat bu vo suru ošti keli
jau nimo šokių vakarai. ir Kariuomenės šventės proga
Mindau gas Simankevičius, su valdybo s pagalba, suruoši
jaunimo meno parodą.
1979 m. įvyko IV PLJK Europoje. Nuo 1978 AWS
Valdy ba turėjo rūpintis vis ais kongre so rei kalai s: susi -
l rašinėjimu su užjūriais, atstovų rinkimai s, atstov, 1 pa-
ruošimu, grupinės kelionės planavimu ir kelionei apmo-
kėti lėšų te!kimu . Melbourne lėšų telkimui buvo suruo šti
kongre so baliai, jaunimo koncertas, pietūs, surengta s
vajus ir Melbourno Universiteto patalpos e · tarptautinis
šokių festivalis, kuriame dalyvavo 10 tautinių grupių

11
atstovų. Sydnejuje 1978 m. kovo mėn. jvyko V-tas Pa-

' .1 '
' ~ l
Au stralijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos Valdyba 1977-79 m.
baltiečių Jaunimo Seminaras. Ruošo s komitete dalyvavo
Vytautas Ju ška .
ALJS valdyba, eidama iI' Melbourno LJS valdybos pa-
reigas, prisidėjo prie VI-to pabaltiečių jaunimo seminaro.
šalia to. valdybos nariai kas mėnesi suo rganizavo vieną
Iš kairės: Z..Pratmutaitė, V. A raitė, B. Prasmutaitė, P.
Kruias, B. Saulytė, A. Milvy das ir J. Vaičiulytė. lietuvišką radio pusvalandi jaunimui. 1978 m. i Australiją
atvyko solistas Ričardas Daunoras. Jam akomponavo
Nemira Masiulytė iš Adelaidės. Melbourne jo vie šnage ir Melbourn o Lietuvių Jau nimo Sąjungos susirinkimo 1976 m. prezi-
koncertu rūpinosi LB Melbourno Apylinkės ir vietos LJS diumas. Iš k.: V. Sadauslcienė, J. Sadau.skM, B . Prašmutaitė, V.
Iš lI1 PWK grįžę jaunimo atstovai paruošė savo pra- valdybos. Pastaroji suruošė jaunimo bei visų Melbourno Araitė i:r R. ž ilin$kas
nešimus ir juos perdavė savo miestų lietuvių visuomenei. lietuvių susitikimą su sol. R. Daunoru.
Kartu buvo rodomas Gedimino Statkaus padarytas III PLB Seime ir LJS kraštų atstovų surinkime, 1978 m.
PLJK filmas. Pagal Kongreso nutarimus, atstovai nutarė liepos mėn. Toronte, Kanadoje, Australiją atstovavo
formaliai įsteigti Australijos Lietuvių Jaunimo Sąjungą. ALJS valdybos narė Zita Prašmutaitė.
1976 m. rugpiūčio 28-29 d.d. Melbourne buvo sušauktas Antrasis ALJS suvažiavimas jvyko 1978 gruodžio 30 d.
111PWK atstovų ir lietuvių jaunimo suvažiavimas, ku - Australijos Lietuvių Dienų metu Sydnejuje. ALJS suva -
riame buvo paruoštas ir patvirtintas ALJS statutas . Lai- žiavimas įgaliojo IV PLJS atstovus siūlyti V PLJK ruošti
kina.i AWS centrinės valdybos pareigos atiteko Mel- Australijoje. Melbourno valdyba sutiko toliau eiti ALJ S
bourno WS Valdybai, kuri.i sudarė: Birutė Prašmutaitė
(pirm.), Pam Sadauskienė, Jonas Sadauskas, Viltė Araitė
ir Vygintas Žilinskas.
P_irmasis AWS suvažiavimas jvyko Australijos Lie-
tuvių Dienų metu, 1976 gruodžio 30-31 d.d. Melbourne.
Suvažiavime nutarta , kad ALJS Valdyba bus renkama VPLJK
dviejų metų kadencijai Melbourno mieste. Suvažiavime r ,
dalyva_vo jaunimo atstovai iš Adelaidės, Melbourno ir
Sydneiaus. AWS suvažiavimui vadovavo Melbourno
studentų v~ldyba. Jie suruošė "Jaunuolio teismą", kuria-
me buvo diskutuota lietuvybė ir lietuvių jaunimo ateitis
Australijoje .
. m. ko:,ro mėn . ALJS Valdyba buvo sudaryta ir
19''.77
patV1rtinta. š1 valdyba kartu ėjo ir Melbourno LJS Val-
d}'.bos parei_gas._ Jos sudė_tis buvo: Birutė Prašmutaitė
(p1r?;_.) , Al~s Milvydas, Birutė šaulytė, Ričardas Stepo -
n3:v_1c1us, Pr~šmutaitė, Viltė Araitė ir Petras Kružas.
~1_t_a
Vehau ~r1s1Junge Jadvyga Vaičiulytė.
Per eilę metų ALJS padėjo suruošti pabaltiečių jauni -
m~ semma r~s: _Pirmasis seminaras jvyko 1976 m. spalio
men. Adela1de_Je: II-ras jvyko 1977 m. kovo mėn. Mel-
bou_i:ne.Adela~de_s~S valdyba padėjo suruošti III -ji ir
l':7:J1 pabalt~~č1~ Jaum_mo seminarus, kurie įvyko Adelai-
deJe balandzio ir spalio mėn. 1977 m.
ALJ~ Valdyba 1977 ~- suruošė Romo Kalantos mirties . Pasauli()_lietuvių Jaunimo Sąjungos Val,dybos narė . l" t i faunimas. Iš kairės: A .
penkerių metų sukakties minėjimą. Tais pačiais metais Laima Beriinytė Au$tralijoje inf<>rmuojaapie įvykstanti Simą Kwlirką, sutinka M~lbourni te ~r,ųSimas Kud irka, Z. Praš·
V-tq,PLJ Kongresą, 1989 m. Vaitiekūn~. B. Prašmutaitė, A. arazi,- ,
mutaitė, V. Sa;J,au$kas ir B. šaulytė.
96 97

Melbourno Jaunimas su sol. R. Daunoru Iš kai ė . B p .
sol R Daunor, N M • l
laidėsi z.~uUn·tė asiAuM
ytil~· Sdast.ap~ton
• • •
:cnnbo Kawntos minėjimas 1978 m M lb
y a.
Laima Beržinytė su Adelaulės ateitininkai.s
. valdybos pareiga s iki IV PLJK, tačiau jos sąstatas su ma-
· r s. • rasmutaitė žėjo, būtent: Birutė Prašmutaitė (pirm .), Algis Milvy da s,
lak~mpaniatorė iš Ad/
Birutė šaulytė, Zita Prašmutaitė ir Jadvyga Vaičiulytė.
vy ir P. Kruzas
Melbourno WS v-ba paruošė vaidini mą "Jūratė ir
Kąstyti s", kuri s uvaidino Jaunimo Koncerte Sydnejuje
per A.L . Diena s.
Į IV PLJ K vy ko 7 atstovai. Adelaidiškė Rūt.a Pocit:nė
suprojektavo ir Adelaidės atstovai paruošė ALJS
marškinukus. 1979 'll. balandžio m ė n. įvyko IV PLJK
atstovų s uvažiavimas Melbourne, kuriame atstovai susi-
pažino su IV PLJK atstovų vadovu ir diskutavo Studijų
Dienu temas. Gaila, kad IV PLJK atstovai atmetė
Australijo s atstovų si ulymą V PLJK ruo šti Australijoje.
Grįžę at s tovai d avė pran ešim us sa vo mies tu ose apie IV
PLJK.
Po IV PLJ Kon g reso ALJ S valdyba baigė sav o kaden -
ciją. 1980 metų pradžioje Me lbourn e buvo iš rink-ta nauja
Melbourno LJS valdyba, j kurią iėjo at s tovai iš kiekvie -
nos jaunimo or ga nizacijo s Melb ourne. MWS valdybą
sud~ė se kanty s asmenys: Algi s Karazija (pirm.l. Zi~a
Prasmutaitė, Andrius Vaitiekūnas, Vidas Sadauskas ir
Pamela Sad auskienė. 1980 m. balandžio 12 d. MLJ S val-
dyba padėjo suruošti pabaltiečių jaunimo seminarą.
Per 1980 m. Velykas Adelaidės atstovai ir jaunimas,
kartu su ALB Kra š to Valdyba, suruošė Studij ų Dienas .
~u_voketurios pa s kaitos: dvi apie lietuvių bendruomenę
ir Jos ateiti, viena apie miš ria s šeimas ir taip pat buv o pa •
darytas IV PLJ Kongre so prane šimas.
. 1980 m. birželio mėn. Melbourno LJS valdyba su ruo s e
~aunimui s usitikimą su Simu Kudirka. Dalyvavo apie 70
Ja~nuolių . Tai s pačiais m etais MLJ S Valdyba prisidėjo
prie Melbo urno jaunimo pa si rod ym o paru ošimo darbų,
dalyvauti AL Dienų Jaunimo Koncerte, Adelaidėje. Mel-
· e ourne. Suruošė MLJS Val- bour?~ jaunimas pastatė vaidinimą "Dvylika brolių ju?~ ·
varnia1s lakstančiu". Po š ito pasirodymo Melbourne 1s1-
st · · · ..
98 eige Jaunimo teatro grupė.
-
1981 m. liepo~ mė?. Pa~a~lio Lietuvių Jaunimo Sąjun­
Į~s val?yba ats1unte talkmmkę j Australiją, Laimą Ber-
ytę 1s Kanado s. Jos apsilankyma ::"vl elbourne tvarkė
Mel?ourno LJS valdyba ir Birutė Prašmutaitė (ALB
_y?os narė jaunimo reikalam s). Laima Berži-
1}ra_stoV_ald
~t e da ~e v1esą _prane~imą _visai bendruomenei apie jau-
mmo siuung os t1ksl~s 1r veiklą. Ta pačia proga buvo ro-
domas Jono M<><;kuno_ susu ktas filmas apie IV PW
Kongrc~ą Eu rop?Je. La ima Beržinytė aplan kė A delaid ės,
Pertho 1r SydneJaus jaunimą.
1981 m. rugsėjo mėn. , Melbourne buvo sudaryta nauja
AW~ ~ald?'ba. ALJS valdybos nariai yra: Birutė Praš-
muta1te (pirm. ), Gaila Muceniekaitė, Andrius Vaitiekū­
n'.15,Loreta čižauskaitė, Algis Karazija, Jūratė Bertašiū­
te, Rožė Makarevičiūtė, Petras Kr užas ir Petras Urbo-
navičius. Ryšiai palaikomi s u kitų miestų ja unimu per
AWS_v~~dybos įgaliotinius: Pe r the - Angelę Pasčekaitę,
Adela1deJe · Joną Mockūną, Sydnejuje - Laimą Barkutę .
• Nuo 1981 m. spalio mėn . Algis Karazija ir Petras Kru -
zas M~lbourn e, kas mėnesį pra ve da ja unim o radi o pus-
valandi. Nuo 1982 m. balandžio mėn. Adelaidės jaunimas
irgi pradėjo ruošti jaunimo radijo p rogramas kartą j mė­
nesį.
Per 1982 m. Vely kas Melbourn e ALJS va ldyba suru ošė
Studijų dienas. Buvo skai ty tos k eturios paskaitos:
Lietu-
vių kalbos ir kultūros ve rtinimas jaunų šeimų tarpe Mel-
bourno apyli nk ėje, Jaunimo Kong r es ai ir Jaunimo Są­
junga Aust ra lijoje, Dvikalbiškumas ir Lietuviška šeima
svetimose įtakose.
1982 m. gegužės mėn . Adelaidės ir Melbourno LJS
valdybos paminėjo Romo Kalan tos mirtie s dešimtmetį,
s uruošd3mos minėjimus bei rarlio programas.
V-tas PW Kongresas jvyks šiaurės Ameri koje 1983 m.
AWS valdybos darbas yra paruo šti atstovus tin kamai
atstovauti visą Australijos jaunimą ir prave sti propa -
gandą, kad Vl -tas PLJ Kongresas įvyktų Australijoje.
~.
Melbau.rno 1,;e tuvių. jaunimas su Rūtos Pocienės
suprojektuotais ALJ Sqjungos mar škin ukais
99
 Lietuvių Kooperatinė Kredito Draugija
"Talka"
J . šni ras

IV-to PLJ Kongreso Australijos '!tst_ovai..!>ėdf iš kairės: J. Moc~ū.­

nas R. Pocienė, E. Pocius. AntroJe ailėJe ts kairės: V. Ba.rdauskaitė,
z. Prasmutaitė ir S . Gaili.ūnaitė. Trūksta V. Maksvytytės

Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresų

Atstovai
B. Prašmutaitė

P asaulio Lietuvių Jaun imo Kongres as (PWK ) yra pa-

saulinio masto lietuvių jaunimo susubūrimas. Kongr esai
vyksta kas 3 ar 4 metai. Praeityje jau jvyko keturi tokie
kongresai. Aust ralijos jaunimą atstovavo sekantieji:
I PLJK -1 966 m. J.A.V. ir KANADOJE
MeJbourno atstov ai - Ieva Didžytė-Arienė, Martynas
Didžys, Nijolė Mališauskaitė-Zdanienė, Algis šimkus,
Rūta žiedaitė, Kazys Zdanius, Algis Kazlauskas .
Adelaidės atstovai - Vytas Straukas, Violeta Vasiliaus-
kaitė, M. šiukšterytė, Antanas Stepanas, Daina Mažely-
tė (a.a.).
Sydnejaus atstovai • Jūratė Reisgytė, Pajauta Pulli-
nen, Romas Cibas (vadovas), Ramutė Zinkutė.
f1 PWK - 1972m. J.A.V. ir KANADOJE
Melbourno atstovai · Liuda Baubinaitė-Tamašauskie­
nė, . Snieguolė Dagytė-žemkalnienė, Algis Milvydas,
Dalia Saženytė, Gabrys žemkaln is, Henrikas Antanaiti s
(vadovas).
Geelongo atstovė • Elena Jomantienė.
Sydnej aus atstovė • Vijoleta Bitinaitė-Simms.
liūnaitė (WoUongong).
Adelaidės atstovai • Rasa Kubiliūtė-Mauragienė, Rūta
Biels~ytė, _A. Bern~itis, L. Pocienė, Arūnas Reivytis .
Bnsbanes atstove • Jauni na Zabuckaitė-šeštokienė.
PLJK jaunimo atstovų rinkimus. IV PLJK vis us reikalu s
m PWK -1975 - 1976 m. ARGENTINOJE,
BRAZILIJOJE ir URAGVAJUJE
Pi ·· 'Talko s " valdyba 1961 - 1 m. air s:. · u-
Melbourno atstovai • Viltė Areitė, Algis Milvydas , Bi- žas'":J:'šm'ras, L. Barkus, V. Bartu ška ir J. Kalnėnas
rutė Prašmutaitė, Zita Prašmutaitė, Gediminas Statkus.
Sydnejau s atstovai • Ričardas Badauskas, Ričardas
Bukevičius, Edis Karpavičius, Regina Laukaitytė, Arū­
nas Pilka.
Adelaidės atstovai . Nemira Masiulytė, Birutė Miku-
žienė (vadovė), Jonas Mockūnas.
Brisbanės ats tovai - Vitas Kiau ša, Julija Miškinytė.
Canberros atsto vas - Neris Pilka.
Lietuviai atvykę ir kurd~mi~si . A~Stralijoį~
pradžioje neparodė didelių pastangų 15teigti vie~. ~bu
limybes ir administrav imui, y ~ating_a.i turinbt galvojet tut°;
. d rni 11 bendruomenes veiklą, ne uvo nu ar
d~~ finansinę orgamzac!Ją,
. .. k u~i· g alėtų
det1 mūsų bendruomenes nartams . e a~ . r
stebint kitų
V"liekononuruaJ pa-
. .
metm~ n_e a
imtis }.~k~
• ž • tokiai organizacijai isteigti.
IJ kon~re~,t~škyog,:beveik beviltiško šio pasita-
Nezmrmt pes1m1s• . . • t·
IV PWK - 1979 m. ANGLIJOJE ir kraštų, yµatingai Kanad~s. lietuv!ų ~~~fm 1:'ic~o • 5 • tatymo, kredito organiza cijos ste1?1~0 _m!~ 1~
VAKARŲ VOKIETIJOJE cijų sėkmingą veikimą, kilda_vo nunčių e re minę or- rimo nu isl t" ai palaidota. Liudas Barku s vel em~s1 mt•
n_ebuvo g_a u '"1 metais kovo mėnesio 25 d. sušau~e ~~~o
Adelaidės atstov ai • Jona s Mockūnas (vadovas), Rūta
isteigti ir Australijoje tam tikr?s _fo~mos _ekc;:iodito pa-
ciatyvos ir 1!!6 . . i kuri buvo pak viesta j au nauJų stoJe
Pocienė, Eugenijus Pocius, Vita Bardauskaitė.
ganizaciją, kuri galėtų patenkinti lie~u~ių v:1
nam~ose_pas1~ar!mą,rinči atyrimą asmenų. Jame daly -
klausas ir pe lnu paremtų liet?vių_ kuJt~m\ su~inkęs
4
Melbourno atstovė • Zita Prašmutaitė. šia mintimi vadovaudamas is Lmdas ar us, "klą ir sritYJe dirb~:~~~: .uLiud~i Barkus: Vytautas Bart~ ška,
Sydnejaus atstovai . Vijoleta Maksvytytė, Sigita Gai- duomenis apie Kanados kred!to ~ooperaty~ų ė:f \nicia -
vavo_Ignas G • Vladas Jakuti s. Juozas Kalnena_s,
Ferdinanda s_ . uzas, šniras ir Jonas Valys ir beveik
pasiteiravęs Australijo s vald ~o s 1_stai~oted_emą savo na- Vladas ~a~aitts, Ju ~!~~a apie reikalingumą istei~i ko-
tyvos ir sušaukė 1960 m. sausto menes!o 1~tnl •m ku- vienba!s~a1_buvo i~~ais kredito draugiją ir sušauktt tam
Tuometinės ALB Krašto Valdybos tvarkė I, II ir III muose aktyvesnių . ben d r uomenes· .narių B
pasik ar Vladas
"' operac1mrus pagr . informacini susirinkimą. Buvo pa-
9

tvarkė ALJK Valdyba, Melbourne. riame dalyvavo : Ignas Alekna, Liudas .li~r ~sAntanas tikslui bend~uome;~s y tau;ui Bartuškai, Ferdinan dui
Jakuti s, Zigmas Marengolcas, ~ona s Mei u:us' visas ga- vesta Liudui B~ršmrm
u_i, . :ršstudiJ·uoti gautus pavyzdinius
100 Mikaila ir Jonas Valys. Pasitarime apsvars 1 Gužui ir Juozui l

101
 kredito kooperatyvu įstatus ir jų pritaikym:i mūsų bend -
ruomenės tikslams.
Vykd:1ntši nutarimą 1961 metais birželio mėn. 4 d. St.
Johns parapijos salėje po pamaldų buvo suša uktas infor-
macinis susirinkimas. kuri atidarė tuometinis A.L.B.
~lelbourno Apylinkės Valdybos pirmininkas Juoza s Pet -
rašiūnas. šiam susirinkimui pirmininka vo Juozas šniras.
o sekretorium buvo Ferdinanda s Gufas. Jame Liudas
Barkus padarė pranešimą apie kooperatinės kredito
draugijos reikšmę ir jos paskirtį mūsų bendruomenei, o
Vytautas Bartuška painformavo apie jos įstatus. Nors
sus i:_inki~a s. buvo neg~u~us, da_lyv avo apie 30 asrnc
bet JISpr1tarc kooperatines k redito dra ugijos stc i · ~~­ Credit Society TA_LK~ Limited" ir išri nko pirmąją val-
dauguma dalyvių buvo pa s iruo šc ist oti nar iais. &'1rnuiir dybą. kurią s ud:re : Liud as Barku s , Vytautas Bartušk
fe rdinan?as _Guza~._Ju?za s Kalnėnas ir Ju ozas šniras.aį
Steigėjų grupė. paskatinta šio susi rinkim o tę •
•. .. d b t 1· · 196 ' se Pa draugiją 1st0Jo sus mnk1me dalyvavo vienuoli ka asmen
~uos1~mąJ_l . ar ~- o t~u. 1r. . l ~ - liepo s mėn. 15 d. '· sudėdami $ 230 (115 svarų) kapitalo. ų,
sauke stc1g1amąJ1 su~1ri~k1mą_ Ltc~uvių Namuo se Tho: ~:
bur y. Melbourn o priem1estyJe. tikslu oficialiai i t • . Pirmoji vald~b_a, p_irm i~in~3:uja~t Liudui Barkui, pa-
kooperatinę kred ito draugiją. Susirinkimą atidarė e~gti
Barkus ir pakvietė pirmfoinkauti Juozą šnirą O s kili as
t ruošė pagal ~e1kianc1us v1etm1us 1staty mus reikaling us
dokument us 1r be ad~o_katų pag~_lbos draugiją oficialiai
·
num - F er d man
" d ą Guzą.• Susmn · · k 1mas
" priėmė· drae reto-
•· įregistravo Kooperatintų D~~ug1J~ Registrav imo Įstai­
.1st a t us, or·1c.1al ų pava d"101m
. ą: ..L1thuanian
. llglJos
Co·op era t·1ve goje !"lel_bourn~1961 ~ --r ugs_eJo m~n. _15 d., o apsirūpinu­
si re 1kahngom1s. ra št 1!1es pr 1emonem1s , atidarė 1961 m.
lapkričio 4 d . L1etuv1ų Namuo se Thornbur y raštinę ir
pradėjo veikti.

'"Talko!"~buiejinw, XX -to visuotino susirinkirrw rezid ·
:,asj l$ ~•rė5j, A. šimkus, _V.Baltu tis, J . Balbata, PV.
J.'
kds i~ lJ:i.ce~f:t. 'd:/ts (pirm .), V. Neve rauskas , M. š ums -
Į
~irmieji keleta s v~ikimo ~e~ų _buvo s_u nkūs; reikėjo
patiems valdybo s nariams athkt1 vis us rastinės ir atskai-
to~ybės d:1rbus, ? esitikint ir ~e laukiant už tai jokio atly-
ginimo. Del kandidatų stokos l valdybą, kai kuriems pir-
mosios valdy bos nan~n:i s r_eikėjo dir_b~ival~fboje net po
keletą met ų, kad pad et1 tvirtus admm1strac 1Jos ir atskai -
tomybės pagr ind us, kurie yra būtini finansinės organiza .
cijos sėkmingam veiki mui.
Per pirmą deš imtm et i dr augijos augimas buvo lėtas
d_ė! t~~ tik r_osbend'.uo~e ~ės dalies abejingumo ir nepa •
s1t1keJ1mo šia orgamzac1Ja 1r 1971 metų paba igoje, po de-
šimties veiki mo metų. Ta lka turėjo tik 252 nari us, akcijų
kapitalą sumoje S 6750, ats ar gos kapitalų $ 1633, indėlių
$ 112626, išduotų paskolų$ 74598 ir be ndra balanso suma
buvo $ 122430. Spar tesn is augi ma s buvo per antrą de-
šimtmetį, nes lietuv ių bendruomenės nariai, stebėdami
per daugeli metų i.r mat ydami sėkmingą ir gerai adminis -
truojamą Talko s veikimą, pradėjo šia organizacija pasiti-
kėti, dėti didesnes ind ėlių s um as, o ta ip pat ir daugiau
sk? lintis iš jos. A ntro dešimtmečio pab aigoje, 1981 me-
tais, Talk a jau turėjo 933 nariu s, akcijų kapitalą $ 16750,
Al:t atsarg os kapitalų $ 830 45, indėlių $ 345 1291, išduotų pas•
kolų $ 1576447 ir bendra balan so sum a buvo S 3619032.
. Tokiu būdu Talk a iša ugo į stiprią finansinę organizaci-
Ją, operuojančią milij oniniai s k apitalais ir pade da dauge-
liui lietuvių bendruomenės n arių paskolomis ir remia
kultūrinę veiklą, pas kir dam a kiekvienais metais iš savo
pelno tam tikr as suma s. P er dvidešim t savo veiklos metų
Talka pasky rė kultūrinei veikl ai, per orga nizacijas. iš
~e tinio pelno $ 15892 ir metų bėgyje iš išlaidų$ 2108. -
VISO $ 18000.
. Sėk~ingam ir besiplečiančiam Talk os veikimui turėjo
1takos 1r pasto vus ne daž nai k aite lioja nt is valdybos sąs•
l~tas, _n~s šioje or gani zacijoj e reikalin gas reikalų supra-
t~m~s U:~ga met is pat yrim as , kad padariu s t i kslius ir toli
s:eki~n_c m s nutarimu s . Dabartinę Tal kos valdybą sudar o:
P!rm!n!nkas _Povila s Baltuti s, valdyboje nuo 1965 metų,
~trm mmkau Ja nuo 1967 m .. vice pir mininkas Juozas Bal-
'Talkos" skyriaus Adelaidėje valdyba.
1s kairės: V. Baltu tis, V. Neverauskas ir J. Lap šys
ADELAIDĖS SKYRIUS
Adelaidės lietuviaLstebėdami sėkmingą Melbourno
Talkos veiklą, iškėlė pageidavimų įsteigti kredito d rau -
giją kooperatiniais pagrindais ir Adelaidėje. Iniciatorių
grupė, susid edanti iš Vikto ro Baltučio, J uozo Lapš io ir
Vytauto Neverausko, pasita rusi. kreipėsi į Melbour no
Talkos valdybą tikslu įsteigti jos skyrių Adelaidėje. Mel-
bourno Talkos vadovybė šiam reik alui pritarė ir 1975 m.
birželio mėn. 15 d. iš Melbourno į Adelaidę atvyko Povi-
las Baltutis ir Juozas šn iras padėti įsteigti kredito d rau -
giją. Tą pačią dieną Lietuvių Namuose Adelaidėje b uvo
sušauktas suinteresuotų lietuvių susirinkimas, kuriame
dalyvavo 35 asmenys. Talkos valdybos pirmi ninkas Povi-
las Baltutis padarė platų pranešimą, pasiūlydamas
įsteigti atskirą savarankišką kredito draugiją, bet susi-
rinkimas, po trumpų diskusijų, daugumoje pasisakė už
steigimą Melbourno Talkos skyria us Adelaidėje ir išr inko
sky riaus valdybą: Vytautas Neve rauskas - pirmininkas,
Viktoras Baltutis • sekretorius ir Juozas Lapšys - narys.
Po susirinki mo įstojo nari ais 11 asmenų, nupirkda m i 12
akcijų. Adelaidės skyrius pradėjo veikti nuo 1975 m. lie-
pos mėn. l d. Lietuvių Namuose Adelaidėje.
Pirmieji veikimo žingsniai. dėl abejingumo šia orga ni-

r
. ata · nuo 1967 m ., se kre to rius Viva Alek na - nuo 1972 m.
nariai : Arn is Muceni ekas - nuo 1977 m. ir Algir das
1mkus · nuo 1978 m.
zacija, nebuvo lengvi, bet skyriaus vadovybei patiekiant
daugiau davinių ir painformuojant apie Melbourno Tal-
kos sėkmingą veiklą , buvo įsigyta daugiau pasitikėj imo ir
. Talkos visuotini s sus ir inkim as 1975 met ais priėmė skyr iaus veikla pradėjo plėstis: aug o narių skaičius ir di-
!Stat~ pakeitimą, t a pra s me, k ad Talk os nari ais gali būti dėjo jos kapit alai._ . . . .
Adelaidės skyrius, vadovauJamas tos pačios admm1s-
ne v!e~ tik Vikto rijoj e, bet ir visoje Aust ralijoje gyve-
Dabartinė 'Talkos"v ald b . nantieJ1lietuviai ir jų šeimų nariai. ši s pakeitimas jgalino tracijos, po šešerių veikimo n:iet~._19~1 m. pabaig?)e , ja u
ta, V. Alekna (sekr.J, p_Y&Jt~tįa',r~s: A. _šim kus, J. Balba- turėjo 162 nar ius, S 474183 mdehų 1r S 214743 1sduotų
pirm.J ir A . Muceniekas ?ldy~ą išplėsti Ta lkos veiklą visoje Austr alijoje ir ati·
paskol ų.
ar yti sky rius did es niuose lietuvių centruose.
102
103

g e e

"Talkos"sky<iausSydnejujc valdyba. Iš kairl.1: M. šums -
ka,1, M. Pctronit ir A. Danta
SYDNEJAUS SKYRIUS
Ti~lu pukatinti . kredito draugijos ste.gimą 1978 m.
gcguzes ~ėn. ~l d. iš Melbourno j Sydnejų atvyko Povi-
lu Baltulls, V1"a Alekna ir Juoz.as šniras it ta pačia die-
n:t Liet uviu Klubo patalpose &nkstowne buvo sušauktas
bendruomenės ~u.sirinkimas. kuriame daly\•avo apie 80
umen~ . Jame ~1s1try s, al~y~usieji iš Melbourno, padarė
:~~dtmu ~ apie ~~pe~atm es draugijos tikslus. jos re i-
• .gu'!'<l lt pask!':I mu.51.1
~~druomene i. Taip pat susi-
nnk.imu1buvo pas1ulyta iste1gt1atsk ir~ krtdito draugija,
104
bet susirinkusi~ji, bevei k vien balsiai, pasisakė uf steigi-
m ą Talkos skynaus Sydnejuje. Tame pačiame susi r inki-
m~ ~u,·o išrinkta skyr iaus adminis tr acija (valdyba ): pir -
mininkas. Mykolas Petroni s , sekre torius Mindauga s
šums~as 1~ n~rys Aleksandras Danta. Sydnejau s s kyri us
pradėJO "e1kt1 nuo 1978 m. liepos mėn. l d ien os Lietuvių
Namuose Bankstowne.
~~dnejau s skyriu s gr eitai augo ir plėtėsi ir po trejų
~e1k1mometų,_ 1981 finansinių metų pabaigoje, vadovau -
Jamas tos_pa_či_os.administracijos, ja u turėjo 126 narius ,
$ 464901 mdehų 1r $ 2 13638 išduotų paskolų.
ALB ADELAIDĖS APYLINKĖ
APYLINKĖS VALDYBA
C. ZAMOISKIS
Antrąji bendruomenės gyvenimo dešimtmeti 1960 m.
Adelaidės lietuvia i pradėjo su gan a aiškia ir jau nusisto-
vėjusia oragn iz.acine struktūra. Apylinkės valdybos są•
rde tada jau buvo apie 40 isiregistravusių organizacijų,
kultūrinių vienetų, komitetų, rėmėjų būrelių ir pan. Taip,
k.ad _kiek~ienas bendruomenės nar ys turėjo dideli pasi•
nnk1mą lt plačią dirvą įsijungti j darbą p:i.gal sugebėji­
mus a.r Polinkius.
Apie to melo apylinkės valdyb$ pirmojo dešimtmečio
Ays~ra_lijosLietuvių Metra št yje yra pra šyt a. kad pra •
~DOJeJi nešė visą lie tu viško veikimo našte ir tik "laikui
gan.t visa eilė jos darbų, teisių ir pareigų buvo prec e-
denttus pe rlaid žiama kitoms or ganizac ijoms" (cit. ). Toliau
~~a:. "da_ba r apylinkės va ldyb a pasiliko sau tautinių
. en~ų 1r ~inėjimų rengimą, kolonijos reprezentavime ir
v_isų hctuv1škų organizacijų veiklos koordinavimą". Ta -
t~u. m~tais vėliau (1962) Adelaidės liet uviams ski rtam e
..~dtny~. "Blezdingėlės prie Torrenso" y ra parašyta :
t ~claides apylinkės va ldyba savo tiesioginė,ie žinioje
uri :av aitg.alio mokyklą, Biblioteke ir Skaityklą, Arch y•
~\ paud~s k ioską". Išeitų, kad ir piimaisiai s ant roj_o
~ 1 ~tmcč10 metais apylinkės va ldybai dar reikėjo ru -
?'~lls ~uo, kas l\nksčiau buvusių valdybų bu vo suma nyt a
•r lSteigta. :l:inoma, su bėgančiais metais apylinkės val-
105
dybai, tuo metu renkamai tik vienų metų kad encijai. or -
ganiu,•imo. reprezenta vimo, koordinavimo ir bend r ai
darbo darėsi perdaug ir teko jieškoti talkininkų. T aip,
kad jau 1963 m. Apylinkės Valdyba rado reikafa jos
žinioje esančią biblioteki perd uoti bendruomenės turtą
administruojančiai Adelaidės Lietuvių Sąjungai, o tuo
1>3čiu ir skaitykle su spaudos kiosku . Kiek vėliau ir ar -
chyva s su visa surinkt:t. medžiaga bu\'o prijungtas prie
Lietuvių Namuose steigiamo muziej:ius. šie per sitva r ky -
mai kiek suma!fao admin ist ra,•imi. bet tik nežymi.ai pa•
lengvino valdybos darb4 .
A.L.B. Statutu apylinkės valdyb!!.ipri skiria gana dau g
bendruomeninių pareigų ir uždavinių . Sta tu to r l!muose
veikdamos visos Adelaidės apylinkės valdybos per šiuos
du de šimtmetius atliko dideli darbą ir dirbę valdybose
paaukojo marias valandų ir dienų bcndruomenl!s gerovei
ir jos tęstinumui išlaikyti. Valdybų d:arb:t. kaip rodo išli-
ku si dokumentad ja , ga lima suskir styti i ket urias pagr in-
dines veiklos grupes, būtent: politinė ir reprezentacinė,
tautinė ir socialinė, kultūrinė ir bendruomenės \'idaus
gyven imas. or~ nizacijos, jo~s par~m os _teikimas. dar bo
koordinav imas U" pan. Oaugeh u atveJų veiklos gru~s yr a

ALB 1delaidės _Apylinkės Valdyba 1978 m . Is Jroirės: v.
Baltu_t~, M. R emk ~, V. Ne verauslros (pirm.), V. A leksan-
drav1cius, A. Kabai/a (ALB Kra što V-bos pirm .) ir K. Tapa -
ras.
jungiamos, viena kita papildo, taip, kad griežtą liniją nu-
bendruom _en~s. veik_l~j~rodo ~er eilę metų teikta piniginė
vesti ir atski rti vieną nuo kitos nevisada galima. Pavyz- parama a1šk1a1 pohtm1 pagrmdą turintiems reikalam s
džiui, Tautos šventė, papildyta plačia menine programa '_!.'aip,pvz., Braz~s~ams ir jų bylai ginti iš palyginti ma :
yra ir tautinis ir kultūrinis parengimas, sujungtasi vieną. zos bendruomenes 1r valdybos kasos per keleris metu s
Taip pat, kaip kultūrinė popietė, skirta Punkso lietuvių buvo paaukota virš $ 3.000. Kasmet didesnės ar mažes ·
gimnazijai paremti, turiniu yra socialinis , kultūrinis ir nės sumo s yra skiriamos "News Dige st International"
dalinai politinis parengimas. šiuos e pagrindinių veiklos žurnalui ir paskutiniais metai s Ta smanijoje . Hobarte lei-
grupių rėmuose, kad ir labai sug laustai , yra apžvelgia- džiamam "Baltic News". Politiniam s reikalams užtikrinti
mas Adelaidės apylinkės valdybų darba s per pasku ti- 1972 m. buvo isteigtas "Laisvės Lietuvai" fondas, kuria -
niuosius 20 mct ų. me esantys pinigai nenaudojami jokiam kitam tikslui.
POLITINĖ VEIKLA Adelaidėje, tenka manyti , daug Politinėje apylinkės valdybos veikloje jai talkininkavo
kuo nesiskyrė nuo mūsų visų bendrų siekimų, būtent ir didelę darbo dalį savarankiškai veikdami atliko ir da ·
Lietuvos vardo ir jos istorinės pr aeities garsini mas, da - bar atlieka bendruomenės atstovai prie Baltų Tarybos
bartinis tautos persekiojima s ir pastangos isigyti draugų (lietuviai, latviai, estai), Pabaltiečių Moterų Sąjungos ir
užtarti mus tarptautiniame forume, atgauti laisvę ir Pavergtų Tautų Komiteto.
valstybinę nepriklausomybę. šių ir panašių tikslų sie- BALTŲ TARYBA buvo įsteigta 1952 m. lietuvių ini-
kiant, buvo išnaudojama kiekviena susidariusi pro ga. ciatyva tuometinio Apylinkės valdybos pirmininko Juozo
Buvo raŠ-Om i prot esto laiškai, memorandumai ir pareiški • Lapšio, kuris buvo ir jos pirmuoju pirmininku. Per 30
mai ministeriams, senatoriams , parlamento ir politinių metų taryba atliko reikšmingą politini darbą. Nuo 1955
partijų nariam s čia Australijoje ir užsieniuose. Apylinkės m. rengia ispūdingus trėmimų minėjimus, i kuriuos y'.a
valdyba i visada tekdavo prisidėti darbu, organizacija ir kviečiami ir dalyvauja pasaulinės ir dvasinės vyriausybių
atstovai. Paskutiniaisiais metais šiuose minėjimuose yra
pinigais prie protesto mitingų, demonstracijų, eisenų ir
kt . Romo Kalanto s mirties ir Pabaltijo valstybių prip aži- ypatingai sti priai pabrėžiama neteisėta Liet uvos ir kit~
nimo sovieta ms demon stracijo s atkreipė kiek dide sni Baltijos valstybių okupacija, vykdoma s genocida s ir rust ·
dėmesi ir buvo paminėtos vietinėje spaudoj e per radiją ir fikacija. Kalbėtojais yra kviečiami įtakingi australai • se -
televiziją. Kai kuriomi s pro gomis buvo jungiamasi su ki- natoriai, parlamento atstovai, žurnalistai ir pan . Pagrin -
tomis tautinėmis mažumomis, kaip pav. 1978 m. bendra diniai Baltų Taryabos tikslai yra bendra s ir suderintas
lietuvių ir žydų demonstracija prie parlamento rūmų veikimas pavergtų tėvynių reikalu ir koordinuotas veiki ·
prie š Maskvą ir komunistų vykdomą žmogaus teisių pa - mas i Australijo s vyriausybę, spaudą ir kt. Baltų Tary -
neigimą, neteisėtas bau smes ir kalinimą. Plačiau, negu boje, po du · tri s asmenis iš kiekvienos tautybės bend ·
kitais kartai s, ji buvo apra šy ta vietiniuose laikraščiuose, ruomenę atstovavo ir joje dirbo visa eilė lietuvių. Tary •
paminėtos prieža stys ir kas joje daly vavo. bos pirmininkais, renkamais rotacine tautybių tvarka,
Apylinkės valdybos dėmesi ir dalyvavimą politinėje yra buvę: Juo1.as Lapšys - septynis kartu s ir dabar, St.
106
(;ibiras . 2 kartu s , Vitaliu s Linku s (mirc s ) ir dr . St. Pncc -
vičicnė po vien criu s metu s .
PABAl,'~'IE~IŲ _MOTE~Ų . S ĄJUNGA buvo istcigta
1969 m. J ,11galt pr1klausyt1 visos baltų kilmės mote rys.
Veikiu glaud žiam e ryš yje s u Baltu Ta ryba, jai talkinin -
kauja i~ _padeda. r?pr ?zo_nt~ciniu':' s~. reik?luose. Kaip or -
ganizac1Ja~k~yv1a1re1škia s1 poltt1~eJe veikloje, remia po-
litinius kalimu s, ra š':' p~ote s to l:i_i
šku s, rengia paskaitas
australam s. 1971 m . 1šle1do broš,urą anglų kalba apie Pa -
baltijo kra štu s ir kova s su okupan tu. Remia pri eškomu-
nistinQ spaudą. Daugumoje veikla y ra tai koma vietin iams
gyvcntojnn:is, ~'.ti~a i bend~adarbiaujan~ su australų mo-
terų orga n11.ac1Jom1s . Re ngia paroda s , liaudie s meno ar
tautinių valgių ir papročių pa va izdavi mus ir pan. Daly-
vauja labdarybėje, kasmet prisidėdamos pr ie lėšų te lki-
mo vaikų ligoninėms, atsi likusių vaikų prieglaudoms ir
kt. Nuo pat įsisteigimo pradžios priklauso tarptautinei
moterų orga n izacijų sąj ungai ir per ją, o ta ip pat ir dar-
bais per trylika metų reik š mingai pri side da prie pabal -
tiečių kultūros ir laisvės siekimų ga rsinimo. Nuo isikūri­
mo ligi dabar Pabaltiečių Moterų Sąjungos pirmininkė­
mis yra buvu sios ši os lietuvės: E. Dainienė, B. Mockū­
nienė. O. Stimburienė ir dr. S. Pacevičienė (dv i kaden ci-
jas).
PAVERGTŲ TAUTŲ KOMITETA S buvo įsteigtas
1966m. taip pat, ga lima sa kyt i, lietuvių iniciatyva. Tiks -
lai tokie paty s kaip Baltų Tarybos, tik apjungianty, be-
veik visas rusų okupuotas ar jų heg emo nijoje esančias
tautas. Komit eta s pirmaisia is po isis teigimo metai s buvo testo vas Jonas Zamoukis.
išvystęs gana plačią politinę veiklą. Organi2avo prote sto ALB Adelnui.ės Apylinkės V-bos pirmin inkas
demonstracijas, "motorkadas", eisenas ir kt. Ypatingai 1968 m., 1978-79 m., 1980-81 m. ir 1982 m . iki
stipr i ir su pasisekimu buvo išv ystyta akcija prie š Rau- daba r. ALB Krašto Tarybos narys, Kultūros
donosios Ar mijo s choro lankymąsi Adelaidėje, prieš dar - Fondo pfrm., LKVS Ramovės Ade/aidės sky-
bicčių vyriausybės Pabaltijo pripažinimą sovietams, dėl riaU,Spirm . fr valdybų narys .
politinių kalinių ir daug kt . Paskutiniu s keleris metus
komiteto veikla yra kiek susilpnėjusi, bet daromi žygiai
ją vėl pagyvinti . šiam e komit ete yra dirbę ir lietuvių
bendruomenę atstovavę J z. Riauba, Vl. Petkūnas, V. Ne-
verauskas, V. Sta lba , T. žurau s kas, M. Pocius, J . Stačiū­ atlikti ir pačiai apylinkės valdybai. Bendruomenę dažna i
nas, J. Mikužis, C. Zamoiskis ir E . Pocius . reikia atstovauti kitų tautybių šventėse • minėjimuose,
šios trys institucijos, kad ir negrynai lietuvi škos čia iš- koncertuo se . vaišėse ir pan . Reikia dalyvauti posėdžiuose
skirtinai minimos dėl to, kad dalyvavima s jose ir tinkamų ir pasitarimuose Etninių Reikalų Komisijoje (valdžios is-
atstovų parinkima s (išskiriant Baltų mote ris) visada bu - taiga), Etninių Tautybių Taryboje , susitikti su federali -
vo apylinkės valdybos pareiga ir atsakomybė. Savo keliu , nės ir vietinės valdžios atstovais, ministe riais, senato -
atstovai buvo ir yra visų Adelaidės lietuvių reprezentan - riai s ir kitai s pareigūnais. Bendrai lietuviai Adelaidėje
tai ir apylinkės valdybos, o tuo pačiu ir visos bendruome - yra isigyję gerą vardą ir pagarbą, ir yra pagerbiami net
nės politinės veiklos ir santykių su kit omis tautybėmis ir ir išimtinomis progomis, kaip pav . Bendruomenės atsto -
v_aldžiospareigūnais palaikytojai ir mūsų visų politinių vų pakvietimas dalyvauti Adelaidės miesto 140-ties metų
tikslų vykdytojai už bendruomenės ribų. sukaktie s baliuje 1980 m., i kuri tebuvo pakviesti tik ke-
ir turėta atstovai turių tautybių atstovai. Tarp nedaugelio, iš dviejų šimtų
Ilgus metus buvo bendradarbiauta
Raud. Kryžiuje ir Gerųjų Kaimynų organizacijose. Nuo svečių, asmeniš kai pristatytų Pietų Australijo s guberna -
1968 m. su R.K. pa laikomas tik atsitiktinis susirašinėji­ toriui, buvo ir lietuvių atstovas su žmona, vienintėliai iš
mas. 1976 m. buvo pasitraukta ir iš Gerųjų Kaimynų užsieniečių taip pagerbti. Bendruomenę te ko atstovauti
(G?<JdNcighbour Council) organizacijo s ir prisijungta ir Did. Britanijos Karalienei pag er bti surengtame priė­
prie naujai isisteigusios Etninių Dendru omenių Tarybos, mime, ja i lankantis Adelaidėje 1981 m. Priėmimą suren -
kuri sėkmingai veikia ir dabar. šioje taryboje (Ethnic gė Pietų Australijos prem jeras. Kiekviena s svečias buvo
Communitie s Council) lietuvius yra atstovavę V. Neve - asmeniškai karalien ei pristatytas ir su ja pasisveikino.
r~uskas, M. Pocius , St . Rudzenskienė ir L. Snarskienė. Bendr ai ivykių, kuriuo se tenka at stovau t i Bendruomen,;i
per metu s bfma apie dešimti, kartai s ir dauginu. Prie šių
š~uo metu atstovais yra Sofija Kanienė ir Augis Zamois-
k1s. dar tenka pridėti dalyvavimą mūsų vidaus gyvenime •
Nemažą da li politinio ir reprezentacinio darbo tenka organizacijų šventėse, pobūviuose, koncertuose, sukak -
f07
► l
ALB 1de½iidės Apyli~k~s Valdyb~ 19!.8-791!"· Iš kairės: V. Vosylius,
A . Skipans, B. Mockumenė, A. Mikeliunas ir ė. Zamois kis (pirm.).
tyse. pagerbimuo se ir d~r daug kitų . T_aip, kad _POl(tinėje
veikloje ir Bendruomenes reprezentavime apylinkes val -
dyba atlieka gana svarbų ir reikšmingą darbą.
TAUTINtS VEIKLOS pagrindai Adelaidėje buvo
nusistovėję. kaip minėta. jau pirmajame bendruomenės
gyvavimo dešimtmetyje ir jokių ryškesnių pasikeitimų
ligi dabar nėra įvykę. Ir per šiuos du dešimtmečius kiek -
vienos apylinkės valdybos buvo lyg ir pareiga surengti
du pagrindinius - Vasa rio 16-sios ir Tauto s šventės mi-
nėjimu s. šalia šių, atskirai s metais atatinkamomis pro -
gomis buvo ren giami jubiliejiniai minėjimai. Iškilmingai
buvo paminėta Zalgirio mūšio 550-ties metų sukaktis,
paskaitas skaitė Alb. Levickis ir C. Zamoiskis. 1863 m.
sukilimo šimtmetis, paskaitinink as A. Gavelis (miręs).
Klaipėdos Krašto atgavimo 50-ties metų sukaktis, pas -
kaitininka s M. Reinkė. Prezidento A. Smetonos mirtie s
30 m. akademija, paskaitininka s A. Maželis (miręs). Aka -
demijos PLB Garbės Nariui Jz. Bačiūnui ir žurnalistui VI.
Ta:utos šventi! Adelilidėje 1982 m. Eilėrajtį deklamuoja
D. BaltuJ.y tl!.
108
Radzevič!ui prisiminti. _Kai n~būdavo kam, apylinkės val-
d~~a pati ~urengdavo ir Dariaus - Girėno skridimo mi-
neJ1mus. šia pro ga paska _ita~ Y_raskaitę J . Pyragius (mi-
ręs),_ Jz. _Ja~y ~:. C. _Za_mo1sk1s1r kt . Apylinkės valdybos
rengiami m~neJ1ma1visada yra pravedami su meninėmis
pro~am?m1s. Yra ste ~gia_~a~i _į jas įjungti kiek galima
daugiau Jaunimo orgamzac1Jų 1r Jaunesnės karto s žmonių.
Ir ne tik meninėse, bet ir oficialiose dalyse jaunima s daug
kartų buvo kviesti tarti žodi ar paskaitą, pareikšti savas
mintis ar idėjas. Tokiai s, jaunimą atstovavusiais, kalbė­
toj ais - paskaitininkais per eilę metų yra buvę D. Mažely -
tė (mirusi). E. Dryžienė, dr. D. Viliūnaitė, dr. V. Bar-
dauskaitė, M. Verbylienė, J. Mockimas, A. Zamoi sk is, A.
Bernaiti s, V. Straukas ir daug kitų. žinoma, kalbėtojais .
paskaitininkais buvo kviečiami ir vyresnės kartos žmo-
nės, dažnai iš kitų miestų • Melbourno, Sydnejaus.
Iš visų apylinkės valdybos rengiamų minėjimų dau -
giausia dėmesio yra kreipiama Vasario 16-sios minėjimui,
nes į šią šventę yra kviečiami ir kitų tautybių atstovai.
Ankstyvesniais metai s tik latviai ir estai. Paskutinius
keleris metu s, etninių grupių tarpusavio bendravimui iš-
siplėtus, yra kviečiami dar ukrainiečiai, vengrai, lenkai,
gu dai ir etninių institucijų atstovai.
SOCIALINIAI REIKALAI ne kuri laiką taip pat buvo
apylinkės valdybos darbų apimtyje. Pirmaisiais antrojo
dešimtmečio metais valdyba atsiliepė i keleto tautiečių
paramo s pra šymu s ir, pagal išgales, skyrė pašalpas iš
savo kasos ar net rinko aukas iš bendruomenės. Deja.
pati apylinkės valdyba, kaip toliau paaiškės, niekada ne ·
buvo pakankamai turtinga reikšmingiau kam nors padėti.
Metam s bėgant mažėjo taip pat įsikūrimo vargai ir neda ·
tekliai, taip, kad piniginės paramos tautiečiams reika las
savai me, bent šiuo metu, yra išnykęs.
Dar ligi 1966 m. apylinkės valdybos žinioje buvo prieš
dešimtmeti (1955 m.) įsteigtas Laidotuvių Fondas (sąs­
kaita). sudarytas iš bendruomenės aukų ir mirusių vien-
gungių tautiečių palik to turto, kiek jo bebūdavo. Ne vie ·
nu atveju valdybai yra tekę rūpintis ne tik laidotuvėmis,
paminklų pastatymu, bet ir piniginiai s reikalais, sąskaitų
apmokėjimu. Buvo daug sudėtingo ir dažnai nedėkingo
darbo. Išsiba igus sua ukoti ems pinigams, užsibaigė ir
Laidotuvių Fondas, o s'u juo ir valdybos rūpestis tinkamai
palaidoti miru s!u~ t~utiečius. T~i_s ~ač(~is me tais valdyba
nutnrė, ka s galioJ a ir dabar, pr1s1mmti 1r pagerbti mirusi
tauti eti , vietoje gėlių ar vainiktl, nupirkti jo va rd u knygą
bibliotekai arba atatmkamą sumą pin igais paukoti sa -
vaitga lio mokyklai.
Pnskutiniais metais valdy ba rūpinosi kitu sva rb iu mū­
sų gyvenime re ika!u: būtent ~y resn!o amžiau s žmonių
globos ir apgy vendmtm ~ klausimu. S1uo tik slu dar 1978
m. buvo su,ša ukt1 du sumteresuotų asmenų susi rinkim ai
ir sudaryta komisija ištyrinėti įvairias galimyb es. bet ne-
pavyko s~kel ti_bendru_o_me nėje ~iek plate~nio susidomė­
jimo. IdėJa, tačiau, pa s1hko gyva 1r darbą šiuo metu toliau
tęsia Bendruomenės Moter11 Se kcija, kuri tik tėl to 1981
m. "insikorporavo", kad pagal istatymus turėtų teisę įsi­
gyti nejud?mą tur~ą. _Su ap,Ylin_kės v~ldybos ir susipra tu-
sių tautiečių nuoš1rdz1u pr1tar1mu kilnu s tikslas bus at -
siektas ir lietuvių moterų darbo vai siais pasinaud os ne
vienas vyresnio amžiaus ar likęs vienišas svet imame
krašte lietuvi s.
KULTORINTAM Adelaidės lietuvių gyvenimui palai-
kyti apylinkės valdyba skyrė, tiksliau galbūt, jai te ko
skirti pačią did?.iausią veiklo s dalį. Kaip minėta. visi apy -
linkės valdybos parengimai savo turiniu buvo ir yra di-
desne dalimi kultūriniai par engimai. Be tautinių švenčių -
minėjimų, įvairios pa skirties popiečių, apylinkės valdyba
dažnai surengdavo dar ir atskiru s , grynai kultūrinio po-
būdžio minėjimus, dailininkų parodas ir kt . Taip 1962 m.
1982m. buvo su rengti poe to Maironio, (paskaita P. Pus-
dešrio), 1968 m. ra šytojo · filosofo Vidūno · Storasto s mi-
nėjimai (paskaitininkai M. Reinkė ir A . Krausas ). Įvai­
riais mela is suorganiz uoto s ir surengtos dailininkų S.
Neliubšio, L. Žygo, N. Rydlin sko (visi mirę), A. Rūkštelės
ir E. ir A. Marčiulionių (visi dabar JAV) parodos.
ALB Adelaidės Apylinkės Valdybos suruoštam e "Aušros"
100111.sukakties minėjime 1983111.paskaitą skaito Pr. Pus-
dešris.
109
Su mažomis išimtimis beveik visi iš užjūrių atvykę
menininkai buvo apylinkės valdybo s svečiai. Metų eigoje
Adelaidėje lankėsi ir koncertavo solistai S. Baras , A.
Stankaitytė, G. čepkauskienė, E. Blandytė. S. žemelytė,
P. Ragienė, aktorius V. Žuk aus kas. Tautinių šokių gru -
pės, kaip Hamiltono "Gyvata ra s", Klevelando "Grand i-
nėlės" ir Čikagos "Grandis".
Kultūrinis bendruomenės gyveni mas dažnai buvo r ei-
kalingas ne lik pritar imo ir darbo . bet ir medžiaginės
apylink ės valdybos parnmos, kuri, paga l išgales, ir buvo
teikiama. Taip , kad per praėjusius dešimtmečius pinigais
buvo paremiami "Lituania" chora s, ta ut . šokių ansamb lis
"žilvi nas", "Vaidilos" teat ras, biblioteka, muziejus, ar-
chyvas ir visa Australijoje išleidžiama lietuviš ka spauda.
Didel ę reikšmę kultūriniame, politi niame ir bendrai apy -
linkės gyvenime tur i 1976 m. įsteigta Adelaidės Lietuvių
Radijas. Radijo tran sliacijas įsteigė tuometinė apylinkės
valdy ba. Radijo studijos įrengimų ir turimo muzikos ar -
chyvo, dau giausia plokštel ėmis, vertė yra virš $ 5000.
Atskirai tenka paminėti lietuvišk o šviet imo reikalu s.
Nuo pat Bendruomenės įsisteigimo prad žios jie buvo tie -
sioginėje apylinkės valdybos žinioje ir jai s buvo nuošir -
džiai rūpinamasi. Ligi kelių paskutinių metų apylinkės
valdyba buvo stambiausia sa vaitgalio mokyklos, lirnani s-
tinių kursų ir vaikų darželio rėmėja. šiuo metu lietuvi š-
kas švietimas Adelaidėjc, kuri tva rko ir jam vadovauja
atsidavę ir prityrę mokytojai. valdybos neapsunkina.
Gaunama iš valdžios pašalpa mokiniams, kol mokytojai
dirba be atlyginimo, atpa laiduoja valdybą ir nuo p iniginių
rūpesčių. Kelia rūpesti tik kas metai mažėjantis tėvų su•
pratimas perduoti savo va ikams lietuvių kalbos žinojimą
ir tautinių pareigų supratimą.
,...
ALB Adelnulės Apylinkės Valdyba 1981-83 m . 1s kairės: B. Sabe ckis,
V. Vosylius, A . Mikeliūnas, C. Zamoiskis (pirm. /, ir A. Skipan ·s.
ORGANIZACIJ Ų Adelaidėje savo laiku buvo gana
daug, gal ir pe r daug. Su valdybomis, rėmėjų būreliais,
tėvų komitetais ir pan . buvo netoli penkiasdešimt jvairių
atskirų vienetų. Kalbant apie santykiu s su org anizacijo -
mis. galima sakyt i, kad apylinkės valdyba visoms joms
buvo kaip ger as dėdė ar Kalėdų Senelis . Į apylinkės val-
dybą suplaukdavo žodžiu ir raštu ne tik jų rūpesčiai, bet
i~ p~ašymai paremti jų veikimą materialiai. Ir pati apy -
linkes valdyba pagal ALB Statutą, rūpinosi organizacijų,
ypatingai jaunimo, da rb u ir sėkmingumu. Taip, kad per
eilę metų va ldyba ne tik žodžiais ar padrąsinimu, bet ir
konkrečia parama pinigai s yra prisidėjusi prie plataus ir
gyvo Adelaidės lietuvių organizacijų gyven imo ir veiklos .
Be tiesioginės paramos organizacijoms, jaunimui atskirai
buvo rengiami susipažinim o vakarai, pagerbimo vaišės
sportininkam s , gana žymi parama pinigais buvo suteikt.a
pavieniams jaunuoliams, vykstantiems j Pasaulio Lietu -
vių Jaunimo Kongresus JAV - Kanadoje, Pietų Ameri -
koje, Europoje - Anglijoje. Valdybos dėmesį jaunimui
rodo ir tas faktas, kad Adelaidėje vykstančių Lietuvių
Dienų proga sportininkams yra duodama veltui 400 bilie-
tų i Naujųjų Metų sutikimo balių, o 1980 m. 200 bilietų
buvo duota ir taut. šokių šokėjams, viso 600 kvietimų. Iš
rengėjų · apylinkės v-bos taško žiūrint ir komerciškai
skaičiuojant, suteikto s paramo s vertė buvo daugiau kaip
$ 4000.
A!:ly_li~k~ ~ald_ybo_~ sa:°t~kius su organizacijomis ar
kult11:1neaus inslltu c1Jo_mLS 1r per eilę metų teiktą joms
piniginę_ p~amą, ':od~ _ iš valdybos protokolų, be specia -
lau~ parullumo, paimti išrašai ir pagal juos sudaryta len-
tele.
110
ADE LAIDtS APYL. V-BOS TEIKTA PAšAL PA
ĮVAIRIAIS METAI S
ALB Kr ašto Valdybai 1968 m. - $ 500. P.L. Jaunimo
Kong. atstovams S 200 (1965 m.), S 150 (1975). Adelaidės
Liet . Sąjungai · Lietuvių Namams $ 140 (1965 m. ), S 500
(1968 m.),$ 160 (1970 m.). S 1500 (1975 m.), S 150 (1976
m.). ALB Savaitga lio Mokyklai$ 60 (1965 m.), S 100 (1968
m.). S 25 (1970 m.), S 150 (1975 m.), $ 150 (1976 m.). šv .
Kazimiero Parap. Mo-Jai S 30 (1965 m.), S 50 (1968 m.), $
25 (1970 m.), $ 75 (1975 m.). $ 30 (1976 m.). "Adclaidės
Liet. žin ių" biuleteniui S 20 (1965 m.), S 15 (1968 m .), $ 20
(1970 m.), SSO(1975 m.), S 75 (1976 m.). "Mūsų Pastogei"
S 30 (1965 m.), $ 25 (1968 m.), $ 100 (1975 m.), $ 75 (1976
m.). "Tėviškės Aidams" S 10 (1965 m.), S 15 (1968 m.).
Vasario 16-sios gimnazijai $ 70 (1965 m .), $ 27 (1970 m.).
Adelaidės Liet . Bibliotekai $ 50 (1968 m.), $ 55 (1970 m.),
$ 100 (1975 m.). Muziejui Liet. Namuose $ 50 (1965 m.), $
45 (1970 m.).$ 100 (1975 m.). "šventadienio Balso" biulet.
$ 15 (1968 m.),$ 10 (1970 m.), S 30 (1975 m.), S 25 (1976
m.). Sp. KI. "Vytis" S 25 (1970 m.). ž urnalui "Nows
Digest Inter." $ 50 (1968 m.), $ 15 (1970 m.), $ 75 (1975
m.),$ 50 (1976 m.). ALB Motorų Sekcijai $ 20 (1970 m.).
Vyrų Oktetui "Klajūnai" $ 25 (1970 m.). "Laisvės Fondui"
(atskira apyl. v-bos sąskaita) $ 154 (1975 m.). Bendruo -
menės Archy v ui (Adei.)$ 50 (1975 m .) $ 100 (1976 m.).
"Lituania" chorui $ 50 (1975 m.), $ 75 (1976 m.)... Žilvino ..
Taut. šokių ansamb. $ 50 (1968 m.) ,$ 100 (1975 m .),$ 100
(1976 m.). LKVS "Ramovei" $ 100 (1975 m .). Australijos
Liet. Fondui$ 100 (1975 m.), $ 50 (1976 m.). švietimo 'l'a -
rybai (Adelaide ) $ 50 (1976 m.). Tautos Fondu i (JAV) $
100 (1976 m.). Pavergtų Tautų Komitetui $ 50 (1968 m.).
Adclaidės Atcitininkų S-g ai $ 50 (1968 m.). Adclaidės
Liet. skaut 11ms $ 50 (1968 m. ). "Pa saulio Lietuvio"
i urnal. $ 20 ( 1968 m. ).
ši lentelė rodo, kaip apylinkės valdyba jo sios kadenci -
jos pabaigoje išd_alind _av o_kasoje turimu s likusius pinigus.
Cia nėra at žy~et...-.pm1gm~ parama teikta valdybos ka-
dencijos meta•~· 'I_'a~p~at nera su_m11 iš specialių parengi-
mų, kada gaut i pm1ga 1 buvo tu oJ pnt atiduodami tiem s
kuriems jie buvo renkami.
Toks apylinkės valdybo s do snumas nevi sada pasiteisi-
no. Eilė jvykių, kaip R. Kalanto s mirti s, Pabalt ijo kraštų
pripažini~a s Ma~_kvai, vėl_iau būtinas reikalas js irengti
savą rad1JO stud1Ją parode, kad va ldyba priva lo turėti
pakankama s sumas ka soje, kad būtų nepriklau soma ir
galėtų. ~eik_alui esant, grei~ veikti . Aukų rinkima s uif.sitę­
sia per 1lga1._Nuo 1~76 m_.1prast.as kasos išdalinim as yra
sustabdyta s 1r pere ita prie taupymo , kad naujai pareigas
perimanti valdyba neturėtų bent šios rūšies rūpesčių.
Tas nereiš kia, kad pa rama daugiau nėra teikia ma. Pa -
gelbstima ir to liau , bet tik tie ms, kurie to yra reikalingi ir
prašo.
Reikalas ta upyti atsi rado dėl to. kad šiuo metu yra
sunku surasti bend ruomeninio darbo sriti, kurioje galima
būtų ką nors rimtes nio nu vei kti neturint pinigų. Buvu-
siems rėmėjams ir aukotojams esant jau pensijoje, veiki -
mui reikalingų lėšų klausimas bus r eikalingas atski ro dė­
mesio. Tuo labiau, kad aukotojų skaičius taip pat paste -
bimai ir juntamai mažėja.
•• •
Rašant apie apylinkės valdybos san tykius su įvairiomis
vietos lietuvių organizac ijomis ir jų veiklos koordinavi-
mą, tenka, kad ir laba i suglaust.ai paminėti ir apylinkės
valdybos dvasinius - mora linius ryšius su jomis. ALB
Statut as (36-c) apylinkės valdybai aiškiai nusako jos sa n-
tykius su organizacijomis, bet nėra ne vieno paragrafo,
kuris ben t kuria prasme apeliuotų j organizacijų, paskirų
asmenų ar sambūrių veiklą ir nurodytų jų pareigas san -
t~kiuose su orga nizu ota Bendruomene, taigi ir su apylin-
kes valdyba. Nežiūrint šios spragos, per 20 paskutinių
metų visos apylinkės valdybos buvo nuolankios ge ro su -
gyvenimo ir vieningo darbo žadintojos. Valdybų susiraši -
nėjimas ir posėdžių protokolų knygos yra šio teigimo ra -
šytiniai liudininkai. O jeigu kai kurių organizacijų vado-
vai dažnai, galbūt tik dėl asmeniškų ambicijų ar kartais
s~m?n_ i?gai nenorėdami supra st i vien ingos Bondruomo -
n?s 1deJos,ga lvodavo ir kiek kitaip, tai apylinkės valdyba
vis~~a turėjo teisę apeliuoti j jų lietuviškas šird is ir ma•
lomai pr ašyt i. ..
111
. š iuo metu Adclaidės apylinkėje veikia šios orgnni1.aci-
Jos:
MOKYKLOS ALB Adelaidės savaitga lio mokykla,
š~. Kazimiero parap . sav. mokykla ir litu anisti niai ku r•
sa1.
KULTORINIAJ VIENETAI - ..Lituania" choras.
mergai~i~ choras "Eglutės ... š v. Kazimiero Parap ijos
B_ažnltm1 s choras, "žil vino„ tau t. šokių Ansamblis, "Vai-
' dilos teatra s ir moterų kvarteta s "Nemun o Dukros".
JAUNIMO ORGANIZACIJO S - Sporto kl. "Vytis",
skautų "Vilniaus" tunta s, Moksleivių Ateitin inkų arki v.
J . Matulaičio kuopa, Pasaulio Liet. Janimo S-gos skyri us.
ORGANIZACIJO S - Adelaidės Liet. Sąjunga, Inc..
PALM "Moterų Sekcija" Inc., Liet . Kat. š v. Kazimier o
Parapi ja arba Lietuvių Cnrita s, Inc., LKVS "Ramovė"
L!et. At~ i_nimo S~jūdis, Liet. Knt. Moterų D-jn, Pasauli~
Liet. Inz. 1r Arch 1t. S-gos skyriu s, Skauta i Akademikai
Ateitininkai Sendrau giai ir šaulių Sąjungos skyrius. •
ALB mokykla, "žil vino" taut. šokiai ir sp. kl. "Vytis"
turi tėvų rėmėjų Komitetu s.
...
Adelaidės apylinkėje vienų
Nuo 1960 m. buvo 12 ir 6
d viejų metų kadencijų valdybos. Jo se nariai s yra d irbę
apie 85 asmenys , dažnai po keleriu s metus. Kiekviena
'laldyba per metus turi apie 13-15 posėdžių, vidutinia i po
2-3 val. kiek vieną, neskaitant darbų, kuriuo s nariam s
reikia atlik ti namuose. Taip pat beveik visada valdybos
nariams tenka patiems tv arkyti ir paruo št i sales, dek o-
ruoti scenas, platinti kvietimus, literatūrą. rinkt i parašus
a.r aukas, piešti plakatus ir daug kitų mažesnių ir dides -
nių darbelių .
Apylinkės valdybos pirmininkais čia aprašomame lai-
kotarpyje buvo: C. Ostrau skas (1960 m.) miręs; J . J ona-
vičius (1959 ir 1961), K. Tymukas (1962), miręs; M. Po-
cius (1962 ir 1964), VI. Petkūnas (1963), Zig. Vabolis (1965
ir 1966), miręs; Vac. Raginis (1967), miręs; C.J . Znmois-
kis (1968). Andr. Bajorūnas (1969). Vyt. Strauka s (1970),
M. Reinkė (1971). Dviejų metų kadencijoje • Alg. Bernai-
tis (1972-73), B. Mikužienė (1974-75), Vyt. Neverau skas
(1976-77) ir C.J. Zamoiskis (1978-79, 1980-81 ir dabar ).
Baigiant šią Adelaidės apylinkės valdybos apžvalgą,
tenka atsipra šyti visų valdybos buv usių žmonių ir talki-
ninkų, kad daug jų darbų ir dvidešimtie s metų veiklq
dažnai teko paminėti tik bendrybėmis, nes ra šinio apim -
tis, o iš dalies ir nepilna turima dokumentacija, noleido
išsiplėsti i skaičiais, faktais ir vardai s paremtą istoriją.
Reikia, tačiau, manyti, kad ir iš to kas parašyta galima.
susidaryti vaizdą apie darbą, jo apimti ir pačios apyli nkės
valdybos vietą ir paskirt i mūsų Bendruomenėje.

Lietuvių Katalikų
Lietuvių Katalikų
PR. PUSDEšRIS
PARAPIJOS UžUOMAZGA
Adelaidės arkivyskupo M. Beovich iš Romos iškviestas
imigrantams kapelionas kun. dr. Paulius Jatulis, čia at-
vykęs 1949 m. Pietų Australijoje rado apie 1000 lietuvių,
kurių žymią daugumą sudarė kat.alikai. Dviem parapiją
sudarantiems elementa ms (tikintieji ir kuniga s) jau
esa.11t,kilo rūpestis įkurti organizaciją, kuri būtų pajėgi
garantuoti kunigui jo išlaikymą, o iregistruota valdžios
ist.aigose, kaip juridinis vienetas, galėtų i,sigyti nekil no-
jamą turtą - bažnyčią, butą kunigui ir kitas parapijinei
veiklai reikalingas patalpas .
Tokia organizacija buvo įkurta 1956 m. Pavadinta Lie•
tuvių Caritas. Įregistruota valdžios istaigose ir arkivys-
kupijoje - Lithuanian Caritas, Inc. Įstatuose Caritas
tikslai nusakyti taip: "Organizacijos tikslai yra: kel ti lie•
tuvių, gyvenančių Pietų Australijoje, dvasini gerbūvi,
žadinti jų tarpe ištikimybę katalikų tikėjimui ir skatinti
bei vykdyti labdaringus bei filantropinius darbus".
112
Centra.s Adelaidėje ir šv. Kazimiero bainycia .
šv. Kazimiero
Parapija Adelaidėje
Įkūrus Caritas organizaciją ir nupirkus rūmus St .
Peters rajone, juos nepaprastu da rbštumu ir pasišventi -
mu patiems atremontavus ir juose suradus vietą bažny -
čiai (arba koplyčiai) tuo pačiu atsirado dar du parapijai
jkurti reikalingi elementai - ma ldos namai, bei kitos pa -
talpos, ir nekilnojamą turtą turinti ir ji administruojanti
organizacija . Beliko tik vienas dalyka s . gauti iš vieto s
arkivyskupo leidimą bažnyčiai ir tautinei (ne teritorinei)
parapijai . Toks leidimas buvo gautas ir 1960 m. lapkričio
20 d. arkiv. M. Beovich buvo iškilmingo se apeigose pa ·
šventi nta šv. Kazimiero bažnyčia, paty s rūmai - Lietu -
vių Katalikų Centras ir taip buvo įkurta tautinė šv. Ka-
zimiero lietuvių katalikų parapija, turinti savo krikšto,
vedybų ir mirusių registravimo knygas ir visas teises,
kurias turi vietos australų pa rapijos. Su tokiomis plačio­
mis teisėmis šv. Kazimiero bažnyčia yra vienintelė lietu -
vių šventovė visame Aust ralijos fomync. Savo lietuviš -
kais langų vitrafais, visu bažnyčios užbaigimu ir dvasia ji
taip pat yra lietuvių tautinė šventovė.
d. buvo paskir tas Marijonų spaudo s ir dienraščio "Drau -
go" admini stratorium.
1969 m. rugpiūčio 27 d. Marijonų vyriau sio vadov o (ge·
nerolo ) paskyrimu at vyko j Australiją ir Adelaidėje y ra
šv . Kazimiero Lietuvių Katalikų Parapijo s klebonu . Jo
rūpesčiu š v. Kazimiero bažnyčia išpuošta langų vitrafai s,
jo krikščioniška tolerancija stip riai prisidėjo prie grįž­
tančios Adelaidėn vienybės, jo gilios mintie s ir laiko dva -
sios pamokslai, atau sti patriotinėmis gijomis, jo aišku s
kun igo kelias yra ne tik adelaidiškių, bet visų Australi -
jos lietuvių pasididžiavima s.
PARAPIJOS KRONIKA
Australijos Lietuvių Metraščio I tome (104-5 psl. ) pa-
rapijos kronika užsibaigia iškilmi ngu Lietuvių Katalikų
Centro ir jame iruoštos šv. Kazimiero bažnyčios pašven -
tinimu. š iame Metraščio tome kronika tęsiama tolinu .
Pirmam parapijos klebonui kun. Juozui Kungiui susir -
gus, Parapijos Taryba kreipėsi j vysk. V. Brizgi ir vietos
arkiv . M. Beovich pra šydama Adelaidės lietuvių parapi -
jai surasti antrą kunigą. Arkivyskupa s būdamas Romoje
susitarė su Marijonų Kongregacijo s vadovybe, kuri pa-
žadėjo atsiųsti Adelaidėn du tėvus marijonus.
1962 m. kovo 4 d. (šv. Kazimieno šventėje ) kun. J.
Kungys mirė. Parapijos kūrėjo mirti skaudžiai išgyveno
visa parapija. Tais pačiais metais iš London (Anglijoje)
kun. Antanas Kazlauskas, MIC. ir perėmė parapijos
vadovavimą į marijonų ranka s. Birželio 10 d. atvyko ant -
ras marijonas kun. Pranas Dauknys, MIC. Taip Adelai -
dėje ir L.K. Centre buvo įkurtas, vienuolių terminais
kalbant - marijonų moralinis namas - misija.
KUN. ALBINAS SPURGIS
Gimęs 1907 m. rugsėjo 6 d. šilų parapijoje, Vadoklių
valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Gimnaziją lankė Ukmer -
gėje, Kunigų Seminariją - Kaune, teologiją gilino Vytauto
Didžiojo Universitete, Teologijos - Filosofijos fakultete.
Kunigu jšventintas Kauno archikatedroje arkivyskupo J.
Skvirecko 1932 m. gegužio 23 d. . .
Nuo 1932 m. Panevėžyje 2 metus šv. Petro 1r Povilo
parapijos ir 3 metus Panevėžio kat edros parapi jos vika-
ras, organizacijų dvasinis vadovas ir pradžios ~okyklų
tikybos dėstytojas. Nuo 1938 m. liep os l d. Gelaz1ų para -
pijos ir vėliau Šimonių parapijo s klebonas. Be t~, nuo
1943m. gruodžio 31 d. turėjo Kupiškio dekanato v1ccde-
kano pareigas. . .. .
Lietuvą paliko 1944 m. spalio 8 d. yok!et1JOJC:_Ober-
l~lėe • Bavarijoj c, Weideno mieste aps1sto~ęs pad~JO v1e-
t1niam klebonui bažnyčioje. Įsikūrus Ve1?ene l~etuv~ų
stovykla i, buvo stovy klo s kapelionu ir We1deno hetuv1ų
prgimnazijos (šešių klasių) direktorius. .
ĮJAV-bes emigravo 1949 m. Clevelando ar~1vyskuP.o
paskirt as j šv. Juozapo amerikiečių Strongsv 1l parapiią
vikaru. čia dirbo 4 m.
l Romą išvyko 1953 m. gruodžio 8 d. ir istojo i Tėvų
Marijonų Kongregaciją. čia praleido 2 metus... .
Grjžęs į Čikagą dirbo pastoracinį darbą, v_a~nedamas
po l(~tuviškas parapijas, kur pravesdavo m1s1ias, r~ko-
Balys Dičiunas
lekc1ias, saky davo šventėse pamokslus. 1958 m. spaho 6
113
 įruošti gėrim ų barą. Lėšoms telkti įs teigta nuol atinė lo-
te rij a • Quiz.
1969 m. lapkričio 27 d. iš Chicagos atvyko kun . Albinas
Spurgis , MIC. Savo darbų pirmajame plane kun . A.
Spurgi s ėmėsi šv. Kazimiero šven tovę puošti vitražai s.
Tai p bažnyčios languose atsira do did ys is šv. Kazimiero
vitr a7..as,Aušro s Vartų Mari jos vitražas, kun .• J. Kungio
atminimui, _panevėžio vitražas vysk. K . Palt ar oko atmi-
nimui, žemaiči ų vitražas vysk. M. Valančiui, s uvalkiečių
vit ra žas Dievo Tarnui arkiv. Jur g iui Matulaičiu i , Lietu -
vos krikšto vitraža s ir kiti. šio plano įvykdymas ka št avo
virš $ 10.000.
1973 m. birželi o 8 d. mirė L.K. Centro kūrėjas , vis ų re-
montų vykdytojas, talkų organizatoriu s ir darbų L.K.
Centre pravedėjas Parapijos (Carita s) Tarybo s garb es
narys ir ilgametis Tarybos vicepirmininkas Ba lys Dičiū­
nas. Liepos 8 d. marijonų generolo patvarkymu, dėl kun.
A. Kazlausko susilpn ėjusios sveikatos, kun. A. Spurgi s
paski rt as šv. Kazimiero parapijo s klebonu ir tu o pačiu
perėmė Lietuvių Caritas Tar ybos pirmininko pareig as.
1?_76m. rugsėjo 12 d. mirė antr asis šv. Kazimiero pa-
raptJOSklebonas kun. A . Kazlauskas . Parapija liko vėl su
vienu kunigu . Kadangi kun. A. Spurgi s yra tvirtos svei-

Parapijos (Lithuanian Caritas Inc.) Taryba 1978m. 1s kairės: Pr . Pusd ešris, V.

Klebonas kun. A . Kazlauskas, MIC .
Kadangi jau prieš tai L. K (;entro ru mai buvo pilnai
atremontuoti ir juose esanti šv. Kazimiero bažnyčia taip
pat pilnai įru ošta liturginiam naudojimui, Lietuvių Cari-
tas sekančioms Taryboms liko tik darbai Centrą išlaikyti ,
tobulinti ir puošti. Iš tų darbų bent didesnius verta pami-
nėti .
1961 m. įruošti L.K. Centre kambariai tėvams marijo -
nams. Pastatydinta s a.a. kun. J. Kungiui kapo paminklas.
Bažnyčia papuošta G. Firinau skienės darbo Šiluvos Ma-
rijos statula. Įsigyti elekt riniai vargonai. 1964 m. baigta
išmokėti paskolos ir skolos ir L.K. Centras liko Lietuvių
Caritas pilna nuosavybė. "Tėviškės Aiduose" paskelbtas
aukotoj ų sąrašas iš 575-kių pavard ži ų . Jų suaukota suma
11.000 svarų . Pas tatydinta didžioji salė , ją gražiai įjun­
gianti L.K. Centro ansambli. ir priesta ta s - patalpos bū­
simam marijonų naujokynui (dabartinis moteliukas
"Užeiga").
Nuo pat jsikūrimo L.K. Cent re veikia šv. Kazimiero
Lietuvių MokykJa, A. Kubiliaus vedamas Lietuviško s
Spaudos Kioskas, kun. dr. P. Jatulio vardo biblioteka,
Parap ijos Archyvas. čia savo veikla bazuojasi sti pri
Adelaid ės Lietuvių Katalikių Moterų Draugija ir ateiti -
ninkai. Nuo 1965 m., nors ir su pertraukomis čia veikia
Lituanistiniai Kursai. Lietuvišk a šventovė turi savo, N.
Masi ulytės-Stapleton vedamą, bainytini šv . Kazimiero
chorą .
1966 m. kun. Pr. Dauknys persikėlė i Melbourną.
šventoriuje pastatydinta s Lietuvos žemelės paminklas ir
Liurdo grota. Kunigų mašinoms past atytas dvigubas ga-
ražas ir sandėliai. Gautas valdžios leidimas L.K. Cent re
114
Baltu tis, V. Venci us, K. Varnas, M . Varcmeckas, D. Karpy s, klebonas lmn. A.
Spurgis, E . Zakis, J. Miliauskas, V. Vosylius .
katos ir pilnai pajėg us eiti klebono parei gas , bažnytin ė
vyresnybė neskuba jam s urasti pagalbininką, ypač kai
kunigų trūkumą išgy vena visa Bažnyčia .
S. ir J. Speičių te sta mentu Carit ui paliktuose sklypuo-
se Christies Beach pajūryje 1978 m. Kristaus Valdovo
šventėje jvyko naujo mf1rinio vasarvietės pastato
pašventinimas . šventinimo apeiga s atliko klebonas kun.
A. Spurgi s. Atidarymo kaspiną perkirpo ALB Adelaidės
Ap. V-bos pirm. C. Zamoi skis ir L .K. Moterų D-jos pirm.
T. Gasiūnienė, tuo pabrėžiant, kad vasarvietė "Baltija"
rra skirta pasinaudoti visiems liet uviam s. Galima spėti,
kad "Baltijo s" statyba ir bus Tarybo s paskutinė didesnės
sumos investacija, nes tautiečių aktyvumui dėl senatvės
ir mirimų sparčiai mažėjant, metinės jplaukos vis sunkiau
padengia Caritas metines išlaidas . Padėtį gelbsti ti k ke-
leto parapijiečių testamentiniai palikimai.
PARAPIJA - DVIGUBAS RYšYS
šimtmečiaisbesitęsiančios lietuvių emigracijos istorija
rodo, kad kiekviename kra šte atsidūrę tautiečiai pir-
miausiai griebia si organizuoti savo lietuviškas par apijas,
ar bent lietuviškas pamalda s nuomoj amose svetimtaučių
~ažnyčiose. JA V-bių pavy zdžiai akivaizdžiai kalba. kad
lietuvybė ilgiausiai išsilaiko prie lietuviškų parapijų . Ma-
žesnės kolonijo s, kurio s netur i lietuvio kunigo, rūpinasi.
k~d jis atvykų ben t kelis kart met uose ir atlaikytų lietu-
viškas pama ldas. Kodėl taip vyksta? Juk visi t urime aus-
Parapi,jos vasarvieUj e ''Baltija"
115
tralų katalikų bažnyčias savo artumoj e ir bent dabar už-
tenkamai mokame anglų kalbą, kad galėtume pilnai daly•
vauti jų pamaldose .
Dar prieš ivedimą gimtos ios kalbos mišiose lietuvi škos
pamaldos skyrėsi nuo kitų ne t ik lietuvi šku pamokslu, bet
ir visa eile tradicinių maldų bei pamaldų, kurios ja s darė
lietuviškomis. Dabar , kada bažnyčioje skamba tik
lietuvių kalba, kada jose švenčiamos visos tautinės šven-
tės, kada pamoksluose religinės temos glaudžiai susi-
pynusios su lietuvybės išlaikymo rūpesčiais, šalfa savo
dvasinės paskirties kiekvienos lietuviš kos pamaldos yra
tvirtu ram sčiu ir mūs ų lietuvi škumui. Lietuvio siela baž•
nyčioje yra atvir a tik lietuviškai giesmei. Kaip neišski-
riamai mūs ų tauta yra suaugusi su religija geriau siai pa•
rodo dabartinė pavergtoje tėvy nėje leidžiama pogrindžio
spauda, kurioje tautinė ir religinė reziste ncija sute lpa
tuose pačiuose apkasuose.
žinodami, kad tautinis ir religinis ry šys dvigubai tvir -
čiau riša lietuvius vienon šeimon ir tikėdami lietuviš kos
bažny čios reikš me lietuvybės išlaikyme, Adelaidės lietu -
viai negailėjo nei darbo, nei aukų, kurių dėka turimo savo
š v. Kazimiero parapiją ir L.K. Centrą.
Ba.zuojanti s lietuv iškos parapij os tiktai tautin e reikš -
me (jos dvasinę · religinQ reik šmę žino kiekviena s tikin -
tis) galime pri siminti pirmąji ry šininką tar p Ade laidėjc
atsiradusių lietuvių, kurio buvo kun . dr . P. Jatulis ir jo
leidžiamas savaitinis biulet enis "šven t adienio Balsas".
Vyskupų V. Brizgio ir A. Deksnio atsilanky ma i, vieto s

l

arkivys kupo kvietimai i re ligine s ir tautines šve nte s,
sveikinimai ir dovanėlės jo sukak čių progomis padarė tai,
kad Lietuvos reikalai turbūt nė vienoje kito je australų
jstaigoje nėra taip gerai žinomi, kaip Adelaidės a rkivy s-
kupijoje ir jos kunigų tarpe, kuri e kiekvienais metais Ve -
lykų laikotarpyje L.K. Cent r e turi savo suvažiavimus.
Galime tvirtinti, kad arki vyskupijoje nėra nė vieno kata -
liko kunigo, kuris nebūtų buvęs L.K. Centre ir šv. Kazi -
mier o bažnyčioje suvažiavim ų metu, kuris nebūtų gavęs
jiem ta pr oga padalinamos literatūros apie Lietuvą. Tai
yra didžiuli s lietuviš kos parapijos laimėjimas savo tautai
surandant draugų, ar bent girdėjusių apie Lietuvą, sve-
timtaučių tarpe.
Toliau kalbant apie šv. Kazimiero parap ijos ta utini ir
kultūrini jnašą reikia prisiminti L.K. Cent re jvykusius
šešis Australijos Lietuvių Katalikų Federacijos suvažia-
vimus, kurių metu su ruoštos plačios kultūrinės • meninės
programos, dalyvaujant iš kitų kolonijų atvykusiems
choram s, literatams, ar tistams, dainin inkam s. Suvažia-
vimų ruo ša pareikalauja iš Tarybos daug darbo ir rūpes­
čio, bet jų socialinis ir kultūrinis įnašas y r a didžiulis. ša -
lia to verta pamin ėti bažnyčioje ar L.K. Cen t ro salėje
nuolat ruo šia mus minėjimus, šventes, koncertus, akade-
mijas, literatūros vaka rus , jauni mo talentų va k arus, pas-
kaitas, vaidinimus ir eilę kitų renginių su kultūrinėmis
programomis.
1971 m. L.K. Centre Tarybos pavedimu J. Vanago pra -
dėtas organizuoti šv. Kazimier o parapijo s ar chyvas, vė­
liau vedėjo par eigas perėmu s E. Zakiu i ir dar vėliau • A.
Dancevičiui, savyje telkia visą parapijinės veiklo s arch y-
vinę medžiagą. Ja pasinaudojant 1979 m. Car itas Tarybos
išleistas gausiai iliust ruo tas 110 puslapių leidinys "Lietu -
Parapi,jos (Li~~uanian Garit~ !n~.J Taryba 1982 m. Iš kairės: J eilėje . A.
Bud-n;s, J. Miluiuskas, A. Knvickienė, kun. A. Spv.rgis, A . Miliauskienė Pr.
Pusdešris. II eilėje · A. Kubil ius, A. Krivickas, P. Gasiūnas V. Baltutis V
Vencius, V. Opulskis, V. Vosylius .
116
vių Katalikų Ce ntra s" . kuri a mP. te lp a parapijo s ir jo ·e
veikiančių organizacijų isto rija . Leidinį
r e dagavo pt
Pusdešris.
koms.
Knyga plačiai išsiunti n ėta pasaulio bibliote :
PARAPIJOS TARYBA
Parapijai vadovauja Ca rita s narių ir parapijos s usirin-
kimo vie neriem s m eta ms renkama Parapijos(Lithuanian
Carita s Inc .) Taryba, kurios nerenkamu pirmininku yra
kun. klebona s.
Taryboje yra dirbę visas būrys parapijieči ų : Bagu -
ša uska s V. • 8 m., V. Baltutis 13 m., J. Bardauskas 2 m ., J .
Binkevičius 7 m ., R. Binkevičius 2 m .. A. Budrys 8 m ., F.
Damasevičius 5 m., A. Dancevičius 4 m., B. Dičiūnas 18
m. , P. Gasiūnas 13 m., T. Gasiūnienė 2 m .• L. Gerulaitis 3
m ., V. Gudiškis l m., K. Gurskis l m., R. Jablon s ki s l m.,
A. Jačiunskis 2 m., A. Janilionis 2 m., V. Janulis 3 m.,
kun. P. Jatulis l m., D . Karpy s 12 m., kun. A. Kazlauskas
12 m., J . Kerveli s 9 m., A . Krivickas 15 m., A. Krivickie-
nė l m., A . Kubilius 22 m ., kun. J. Kungys 5 m., J. Lenk-
tys 4 m .. L. Liutkus l m ., B. Masioni s 2 m ., J . MiJiauskas
12 m., A. Miliauskienė 2 m., A. Morkūnas 3 m., V. Opuls-
kis 14 m., L. Pakalnis 3 m., V. Petrėnas l m., B. Plok št is 2
m ., P. Pusdešris 20 m., J. Ramanauskas 7 m., J. Rupins-
kas 7 m., Rusinas l m ., Z. Samuolis l m., V. Sarpalius l
m ., J. Speičys 2 m., kun. A. Spurgis 10 m., A. Sta nkevi -
čius l m., J. Ste pana s 2 m., J. Storpirštis 3 m ., L. Vaičiu ­
kas l m., M. Varoneckas 24 m. , J. Varnas l m., K. Varna s
6 m., J. Vasiliauskas 3 m ., V. Vasiliauskas 2 m., V. Ven -
cius 5 m., J . Vileniškis l m., R. Vilutis l m., J. Vitkūnas 2
m .• V. Vosylius 24 m ., E. Zakis 6 m.
' • ·
-
V Kun. dr. P . Jatulis išleido biul etenio 182 numer ius,
Kun. J. Kun gys - 182 numeriu s, jam susi r gus Pr. Pu s deš -
~.A;_ ALSAS
-:""~~---~
.... • r• IHl•ti•lr ,,,1 ■ ,:U"'<,
•llt, ,, t
N ,, ,..,, ,u . ..
ri s · 35 numerius, kun . Pr. Daukny s • 198 numeriu s , kun .
A. Kazlauskas, talkininkaujant Pr. Pusdešriui - 137
numerius. Nuo 1969 m . "š. B-są" leido kun. A. Spurgis.
Paskutiniu laiku š ia me darb e ji pavaduoja Pr . Pusdeš ri s .
Iš viso biule te nio išlei sta (ligi 1982 m . ga lo) ap ie 1500 nu -
me rių.
"šve nt adien io Balso" administraciją paskutiniu laik u
sud a ro E. Zakis, B. Masio nis ir A. Dancevičius. Biu letenio
leidėjas • Parapijos Taryba.
LIETUVIšKOS PARAPIJO S ATEITIE S
"š IOKIADIE NIO BALSAS"
PERSPEKTYVOS
1960 m. gaunant vietos arkivy s kupo leidimą L.K. "šve ntadienio Balsui" paremti kiekvienai s metais L .K .
Centre Parapijos Tar ybos buv o ruo š iami baliai. Pa s kuti -
Centre įruošti lietuviam s katalikam s bažnyčitĮ, kartu
niu laiku balius pakeitė se kmadi e nio popietės. Nuo 1964
buvo gautos garantijos, kad arkivyskupas visą laiką
pasirūpins, jog pri e bažnyčios būtų lietuvis kunigas.
m . baliuose ir popietėse Pr. Pusdešris ka s met išleid žia
vietos aktualijų humoro laikraštėli "šiokiadienio Balsas".
1962 m. lietuvių sielovadą Adelaidėje parėmus tėvams
marijonam s , Kongregacijo s vadovybė taip pat rūpinasi ,
"AIDŲ AIDAS"
kad čia būtų lietuvi s kuniga s marijonas. Taigi , turėdami
net dviguba s garantijas, galime būti tikri, kad lietuvio
"Tėviškės Aidams" parem t i kiekvien ais metai s Para -
kunigo nepritruks šv. Kazimiero parapijai.
pijo s Taryba su r uošia balių arba popietę. Nuo 1968 m. Pr .
Lietuvių Caritas nuosavybė (L.K. Ce ntras ir vasarvie -
Pu sde šris kasmet paruo šia baliui humoro laikraštėlj "Ai -
tė "Baltija") yra pilnai išmokėta, ilgesniam naudojimui
dų Aidą".
paruošta. Ateičiai belieka tik administracinės ir galimų
remontų išlaidos.
Kalbant apie lietuviško s parapijos ateiti visą dėmesį
reikia nukreipti i save. Kol bus aktyvių šv. Kazimiero
parapijos parapijiečių, kol jie savo lankymo si lietuviš -
kuose pamaldose vietos arkivyskupą jtikins, kad mums
sava bažnyčia ir parapija yra reikalinga. kol finansiškai
išlaikysim kunigą ir pastatus, tol šv. Kazimiero parapi ja
Adelaidėje bus gyva. Taigi, parapijo s ateitis ne kun igo,
ne arkivyskupo, bet grynai parapijiečių, t.y. mūsų pačių
rankose.
"šVENTADIENIO BALSAS"
Prieš "šventadienio Balsui" pasirodant, Adelaidėje
buvo leidžiamas dvisavaitinis "Australijos Lietuvis", ku -
ris pretenduodamas i viso žemyno lietuvių laikrašti, ne
visuomet pakankamai vieto s skyrė religinei minčiai ir
vietos informacijai. O tokia informacija ir r yš io palaiky •
mas kūrimosi laikotarpiu buvo labai reikalinga . . .
Tai matydamas kun. dr. P. Jatuli s 1953 m._ko~o mene~1
pradėjo leisti savaitini biuleteni "šventadienio BaJ~~ .
Tai buvo pirmas ryšys lietuvių prie lietuvi ško s parap11os
užuomazgo s. . . •
Tai rotatotiumi s pausdinamas 4-8 pusl_ap1ų l~:nst~ -
kas, ku r iame telpa religinė savaitės mintis. parap1JOS ži.
nios ir skelbimai, Bendruomenėsir visų organizacijų skel-
bimai, savaitės Mišių, aukojamų šv. Kazimiero bažnyčio­
j~, intencijos. Parengimų vertinimų ir kritik~s nespaus -
dma, tai paliekant didesnės apimties laikraščiams .
Pradžioje kun. dr. P. Jatulis bandė leisti "š. B-so"
priedą "Vaikas ir Motina" kuris tačiau, išleidus 5 nume -
rius sustojo. "šventadieni~ Balsa s" pa stovia i eina jau 29 Lie tuvos žemės pam i'11klas
metai, 1976 m. iš savaitinio virtęs dvisavaitiniu. L .K. Centr e
117

PARAPIJOS ARCHYVAS
L.K.CENTRE
L.K. Centro kūrėjo Balio Dičiūno iniciatyva, pritariant
Parapijos Tarybai, pradėtas organizuoti šv. Kazimiero
Parapijos Archyvas. Tą darbą 1971 m. pasiėmė Lobetha-
lio miesto muziejų prieš tai ikū ręs J. Vanagas. Pradėta
telkti spaudos komplektai, organizacijų protokolai ir kita
archyvinė medžiaga. Archyvas labai greitai plėtėsi ir jam
L.K. Centre surasta didesnė patalpa prie viršutinės
salės, kuriai vykusiai išplanuotus baldus padarė iš J.
Vanago perėmęs archyvo vedėjo pareigas, Edvardas Za-
kis. Paskutiniu laiku jj pavaduoja Antanas Dancevičius.
Parapijos Archyve yra sutel kta daug asmeniškų bylų
su dokumentais, iš Lietuvos atsivežtais dalykais, mirusių
Adelaidės lietuvių kapų paminklų albumas, plakatų,
programų ir parengimų bilietų rinkinys, dienraščio
"Draugas" komplektai. Katalikiškos organizacijos tu ri
archyve savo skyrius. Gražiausiai iš jų savo skyrių yra
sutvarkiusi L.K. Moterų Draugija.
Gaila, kad susijdomavimas Parapijos Archyvu nėra di-
delis ir daugelis net parapijiečių jame n ėra buvę.
PARAPIJOS SPAUDOS KIOSKAS
Augustinas Kubilius, pradėjęs lietuviškas knygas pla-
tinti ir priiminėti laikraščių prenumerata s 1953 m. prie
šv. Juozapo bažnyčios, knygnešio darbą tęsia ligi dabar
savo vedamame Spaudos Kioske L.K. Centre.
Seniau kioske buvo galima gauti visas vakaruose
išleistas liet uviškas knyga s ir patefon o plokštele s ,
silpn ėja n t visų dėmesiui lietuviškai spaudai, vis daugiau
tačiau
neišparduotų knygų liekant lentynose, užsakymai suma-
•
žėjo. Ne1jūri nt to, kad knygose investuotas A. Kubiliaus
privatu s kapitalas neatneša proce ntų ir neturi šv iesesni ų
perspektyvų, kioske visuomet gali ma gauti vertingesnes
premijuotas lietuviškas knygas, plokšteles, tautodailė~
rankdarbių , o tai p pat užsisakyti vis us laisvaj am e pasau-
lyje leidžiamus laikraščius bei žurnalu s.
A. Kubilius 30 metų išlaikomą Spau dos Kioską reikia
laikyti dideliu pr iedu pr ie Lietuvių Katalikų Centro kul-
tūrinio įprasminimo.
KUN. DR. PAULIAUS JATULIO VARDO
BIBLIOTEKA
1957 m. išvykdamas i Romą kun . dr . P. Jatulis paliko
gana daug lengves nio turinio knygų, iš kurių buvo suda-
ryta jo vardo biblioteka. 1966 m. Lietuvių Katalikų Cent-
re pastatydinu s s pecialų priestatą, biblioteka ten įsikūrė
ir papildant lentynas įvairių asmenų nuolat aukojamomis
knygomis, naujai išleista s nusiperkan t, kiekvieną sek-
madieni aptarnauja lietuviškos knygos mylėtojus už
menką mokesti duodam a knygas pasi skaitym ui.
Pirma sis bibliotekos vedėjas buvo Kazimieras Geru -
Adei.aidės Lietuvių Namų fasadas
laitis, kuris rūpestingai vedė biblioteką ligi savo mirtie s
1979 m. Bibliotekos ved ėjo pareigose jj pakeitė Kazimie -
ras Pažėra (rašytojos Karolės Pažėraitės brolis), kuri s
paskutiniu metu pats būdamas neper sti prio s sveikato s,
kiekvieną sekmadieni pareigingai aptarnauja intere san- Adelaidės Lietuvių Sąjunga I ne.
tus.
• ••
Apie 10 metų L.K. Cent r e prie salės veikė ir lietuviš -
kos spaudos skaitykla, kuriai vadovavo Vladas Jankau s-
- Lietuvių Namai
kas. Skaitykla užsibaigė su jo mirtimi 1969 m.

Petras Bielskis

Siekiant tiksliau pavaizduoti koki vaidmenį Pietų Aus-
tralijos lietuvių tautinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo
raidoje atliko ir atlie ka Adelaidės Lietuvių Sąjunga, ten-
ka pažvelgti i jos praeiti ir veiklą.
Kai tik atvy kome ir apsigyvenome šiame krašte, daž-
nai svajojome ir kalbėjome, kad gerai būtų isigyti savo
tautinę pastogę, kurioje, svetimiesiems netrukdant , ga-
lėtume susirinkti ir pasidalinti savais rūpesčiais ir
džiaugsmais, kurioje galėtų vykti lietuviška organizacinė
veikla. Vėliau šiuo reika lu buvo daug posėdžiauta, planų
daryta, kol, pagaliau, susikristalizavo mintis, kad neįsi­
gysime bendrų nam ų pagal vietinės valdžios potvarkius,
jei nesudarysime organizacijos, turinčios juridinio as-
':'lens teises ir galinčios atlikt i pirkimo aktus. To pasėko­
J~, ~LB Adelaidės apylinkės nepa prastas vis~otini~ susi-
rinkimas nusprendė įsteigti Adelaidės Lietuvių SąJungą.
Paruoš us įstatus ir juos patvirtinus, Adelaidės Lietuvių
~ąjunga buvo įregistruota Pietų Australijos Draugijų
ts_taigoje 1955 m. spalio 24 d. ir nuo tos dienos įsigaliojo
pirmoji Australijos Lietuvių Bendruomenės registruota
organ izacija. Tai ir buvo rei kšminga A.L. Sąjungos veik-
šv. Kazimiero bai:nyčios vidus.
los pradžia.
l 18
Porą metų energingai telkus lėšas ir ieškojus lietuvių
reikalams tinkamo objekto, 1957 m. buvo nupirkti netoli
miesto centro, 6-8 Eastry St., Norwood, buvę maldos na-
mai ant 105' x 147' dydžio žemės skly po. žinoma, tie na-
mai buvo perankšti. kad galėtų sut alpinti tuo metu jau
veikusias organizacijas ir institucijas. Tačiau Adelaidės
lietuviai jais pradėjo naudotis nuo pat pirmos dienos.
Sekantys Sąjungos darbai buvo inventoriaus įsigijimas
ir namų praplėtimo planų ruošimas. Pagal Sąjungos ap-
svarstytus ir priimtus projektus, kuriem s vadovavo Są­
jungos pirmininka s Vaclovas Raginis ir planų ir darbų
vykdytojas arch. Karolis Reisonas, 1960 m. prasidėjo
Lietuvių Namų praplėtimas. Darbai buvo atliekami tal -
komis arba samdant rangovus. Pirmiau sia prie salės iš
šiaurės pusės buvo pristatyti 4 kambariai. Vėliau, po po-
ros metų, buvo pastatytas vestibiulis, virtuvė, biblioteka
ir tualetai. 1966 m. praplėsta salė, padidinta scena, pa-
statytos muziejaus - archyvo patalpos. šiomis statybomis
Lietuvių Namų grindų plotas buvo patrigubintas (iš
anksčiau pirkto pastato šiandien teliko tik salės stogas).
Plečiant patalpa s, taip pat buvo stengiamasi praplėsti
ir Lietuvių Namų žemės dydi. 1960 m. nupirkus gretimą
119

11Na~ų Biblioteka - Spaudos /doskas.
Li 4:tuui_
P7:1ekYJe sėdi vadovė E. Reisonienė. A nt roje eilėje~ kairės: S . Rudz ens-
kienė, K . Garbaliauskienė, J. Kutkie11ė ir ,i,,/, Neuerauskienė.
namą (10 Eastry St.), ant dalies to sklypo buvo įrengta
sporto aikštelė ir pastatyti sandėliukai. 1972 m. buvo nu-
pirktas kitas gretimas namas (16 Gray St.) ir dalis to
~klyp? ~anaudota automobiliams pastatyti aikštelės
1ren~ mui_.Tokiu biidu Lietuvių Namų žemės plotas buvo
padvigubintas ir dabar suda r o 31, 126 kvadratines pė­
das. Vyk dant Lietuvių Namuose tolime snius darbus,
pagal S~ ung os Valdybos nario arch. Eugenijaus Kalibato
plan~_s1r nurod y mu s, buvo jrengtas (1973 m.) ja uku s li-
cenztJuotas klubas su moderniu baru, kuriame susirinkę
rutieč!ai. gali pabendr auti, pasidalyti jspūdžiais, pasi-
nksm mt1 ar žais ti biliardą. Taip pat buvo įrengta: mote-
1_
rims poilsio kambarėlis, raštinė, lietuviškų radijo prog -
ramų_paruošimui stu dija; meniškai dekoruota salė; jsigy•
tas v1so1_ll
s patalpoms reikali ng as inventorius.
P~r eilę metų, iki Lietuvių Namai pasiekė da bartin1
st o~1. buvo at likta daug pertvarkym ų, remonto ir deko -
~avimo darbų. Visa tai vykdydama Sąjunga, ypač jo~
d aldyba, pa_rei~ūnai ir talkininkai , turėjo ne~apra~ta1
_aug ~arbo 1r rupesčių. Bet to darbo re zulta trus galime
tik dziaugt is, nes ja u 25 metai kaip tu rin1e nuosavą
P'.15togę · erd vius, gražius ir j auki us Lietuvių Namus. Cia
tsap~siškai rei škia si tautinis, kultūrinis gyvenimas ir
ti tuvi~ka bendruomeninė ve ikla. Pažymėtina, kad ~ab~r
Vietuvių Namais naudo j as: ALB Adelaidės Apy_lmkes
al~y~a. AL B Sava itg ali o Mokykla ir jos tevų komiteta s,
\ tautimų šokių ansamblis "žilvinas" ir tėvų komit etas,
~-rg~ičių choreli s "Eglutės", spor to klubas "Vytis".
"L ~ln1aus" skautų tuntas, A.L. Jaunimo Sąjunga, choras
Adelaidės Lietuvių W-uz; . S it~~n.\a", teatras "Va idil a" , PALM Draugija "Moterų
' eJus - Archy vas. ._e~c 11a Inc., LKV S "Ramovė" Lietu vos At gimimo Sa -
Judis, Adelnidės Lietuvių RadiJ·~s LK KD "Talka" Ltd. ir
120 Ade iai'd es
• Lietuvių Sąjunga. '
■
Bendra i paėmus. Sąjungos veikla visą laiką reiš kiasi: l.
Sąjungos tiklsų bei uždavinių vykdymu, laika nti s visuo -
tinių sus irinkimu nutarimų, registruotų Sąjungos įstatų
ir P. Australijos jstatymų: 2. Lietuvių Namų ir jų turtu
jsigijimu, išlaikymu. tva rk ymu, remontav imu. pngc ri-
nimu, švaros ir tvarkos palaiky mu. inventoriaus papildy -
mu; 3. Skolų bei jvairių mokesčių ir kitų administracinių
išlaidų apmokėjimu; 4. Kultūriniu darbu: "Adelaidės
Lietuvių žinių" leidimu. bibliotekos - spaudos kiosko i:
muziejaus • arc hyvo veikimu; 5. Socialiniu darbu: globos
ir paramos teikimu lietuvių bend ru omeninei veiklai; 6.
Lėšų telkimu: renkant nari o mokesti, aukas, rengiant
parengimus ir vyk dant baro prekybą.
Sąjunga yra registruota valdžios jstaigose kaip visuo-
. meninė (public). ne pelno (non profit ). kultūrinė ir socia -
linė organizac ija. Sąjungos pajamų ir t ur to dalis negali
būti tiesioginiai nr netie sioginiai pe rvesta bet kuriam na -
riui. Joks valdybos narys negali būti skiriamasi bet kokią
Sąjungos apmokamą vietą. nei gauti atlyginimą ar turėti
naudos pinigais ar turtu, išskyrus atvejus , kai jam graži -
namos Sąjungos reikalams padnrytos išla idos. Likvidavi -
mosi atveju, Sąjungos turtas negali būti atid uotas ar iš-
dalintas nariams ar jų giminėms, bet t uri būti perleistas
Australijos Lietuvių Bend r uomene i, o jai nesant , kitai
lietuvių organizacijai ar institucijai Australijoje, turinčiai
šiai Sąjungai panašius ar giminin gus ti kslus. Sąjungos
tur tas bet kokiu atveju negali būti perd uodas organizaci -
jai, kurios nariai gauna pelną jai veikiant ar likviduojan -
tis.
Sąjungą šuo metu suda ro 304 pilnate isiai nariai ir 25
nariai . rėmėjai. Sąjungos nariu gali būti kiekvienas 18
metų sulaukęs lietuvis, lietuvių kilmės asmuo ir li,l!tuvių
mišr ios šeimos narys, nežiūrint lyties, religinių ar politi-
121
,..
PETRA S BIE L SKIS
Gimė Lietu voje. Daug lai ko pašvenčia Adelninės LiP •
tuvi_ų Sąjungni - Lietuvių Na mn ms. Sąjungai pir min in-
kauJa nuo 1966 m. Sąju nga leid žia info rm a cinj dvisavaiti -
nj rotato r iumi spausdinamą laikraštėlj "Adelaidės Lietu -
v_i ų ži~ios". ~ur_i nuo 1971 m. r edaguoja. Da ug darb o ir
s1_elos l?ed a l L,et~vių ~amų admi nistravimą . Jo pirm i-
mnkav 1m_ o met u ~1e~uv1ų Na ma i plečiasi ir tobulėja.
~ eleta 1 kadenc1JŲ išrenkamas j ALB Tarybą ir Garbės
,:e,_smą, o 1980_?'· į A~B '_J'a
r )'.bos_narių suva žiavi mo pre •
z1_d~um::. ~u~a_z1av1i:iiu1se kmm gat pirmin ink auja . Akt y•
via1 re1sk1as1 lietuvių be ndruomenės veikloj e.
nių isitikin_i_m ų, i~ kyru s komuni stus. Jaunu oliai žemiau
18 m~t_ų P1:lmarru nar:i~is · j au ~iais, tačiau jie neiparei g oti
mo~eh n_an ?. mok~st 1 ir _ne t un t~isės b alsu oti. Sąjungos
?ariu : r eme!~ gah t apti be t kuri s asmu o , paaukojęs Są­
Ju~g~i ~~ma_ZJauS 5.00 i met us (rėmėjai nau doja si nario
pn v. eg1Jom1s be te is~s. bal s u_oti). Įstojimo i Sąjungą mo -
k~5lls y r 3 $ 2.00 , met inis nar io mokest is . $ 6.00 . Finan si-
mu~se_s unkum~o se es antys a smenys gali būti Valdybos
at leist i nuo nar!? m~kesčio. Na r y s, imokėjęs Sąjun ai $
500, t_ampa _amzµiuoJu na riu ir y r a atle idžiamas nuogtoli-
m~sru~ n3.1;~ moke_s~ų. už y patingu s nu op elnu s Sąjun-
ga!, VJsuotm 10 me ll mo susirink imo nu t arim u Id b
pr 1Sta tyt am nariui gali būti s ute iktas Garbės'n::io yv: r~
Luituvių Namų
122
'ii )flZ
Petras B ielsk is
d~s. G~bės ir amžin ųj~ !1arių pavardės )Ta įrašomos
L1etu~1ų N ~mu ose esančioJe paminklinėje lento je. Iki šiol
Ga~bes ~arto var d a s b uvo s uteiktas 29 n aria m s ir Amži •
noJo n a_~1 ~ var das 79 nar iam s. I š vis o mirė 61 Sąjungos
nar)'.s, 1s JU_11 Garbės ir 20 Amžinųjų narių.
. Visus Sąjungos reikal u s t v ar ko ir jai v adova uja vi s uo-
tm1uose ~ etm mo_se s u~ir:ink imu ose iš r ink ta Sąjungos
valdy b a. šių pareigų at hk 1m as p a reikal auja iš ki ek vi e no
va ldybo s ~ar10 ne maža i laiko , d arbo ir lėšų. Dėl darbo
s~ar~umo u- at~-~ omi n1p1m o m aža i keitėsi valdybų sudė­
~15, _t1~ re ~k_ a r c1ais pa s ipil dyda m a naujais nar iai s . Nu o
iki dabar. Sąj
1st· e1g1mo
·· d š' . · uo ga t ur e·J·o tik d u pu-nun
. . m . k us :
pirmąi1 e 1mt me t 1 Sąjungai va dovavo Vaclovas Ra ginis ,
vidau s detalė.
Adel.a_idės ~~ tuvių Sąjungos Valdyba ir pareigūnai 1982 m . Sėdi iš kairės: V.
Marcmk evu:ius, E. Kalibatas, P . Bielskis (pirm .), P. Launikaitis S . Guščia. Ant •
roj e e·ilėje iš kairės: D . Dund a, P . And rijaitis, J . Lapšys, M . Rudze .nskas , V.
Daugalis, J . Jaru sevitius ir K. P ocius.
o nuo 1966 m . p r a d žios Sąju ngai vado v auja P et ras Biel s•
kis (valdybo s na rys nu o 1964 m . pra džios) . Dabartinę Są­
jung os valdybą, k urio s na r iai j oje y ra ja u dau g eli metų,
sudaro: pirmininkas P . Bielski s , v ice pirmininkai • D.
Dunda ir P . Lau n ika iti s , sek r etor iai • V. Marcinkevičius
ir E. Ka lib at as, iždin ink ai · K . Poci u s, S . Gusčia ir V .
Daugalis, t ur to globėjas J . J aruševičius . Tai p pat jau il-
gus ,netus Sa jun gai n uoš irdžiai dirba Valdy bos p akvies•
ta s pareigūnas, Lietuvių Namų adm inist r a to riu s ir bar o
pr eky bos vedėjas P. A ndrij ai t is.
Įsigydama Lietuvių Na m us, Sąjunga išleido ne kilnoja -
mam t urtui apie $ 100.00 0 , tačiau d abar, p agal oficialų
valdžios jkainavimą, ne kil n ojamojo turto vertė yra S
216.000 (žemė $ 112 .300 , pas t at ai • $ 103.700). Sąjunga
taip pat namažą sumą išl e ido kil nojam ojo t ur to isigijim ui,
kuri s susidėvi ir yra laikas n uo laiko pakeičiamas. Liet u•
vių Namų išlaikymas p e r m etu s kain uoja mažiausiai $
14.000 (administracinės iš laid os api e $ 10.000, eili niai r e·
montai ir inv e ntoriau s papild y m as api e $ 4.000). Kas me•
tai šią sumą reikia s utelk t i iš narių mokesčių, aukų ir b a·
ro prekybos pe lno. (I š s avo sutelktų lėšų Sąjunga kartai s
pinigais par emi a lituanistinį švietimą, jaunim o veiklą ir
pan :>· Nem aža i darb o ir rūpesčių sudaro ba~o _pr ekybo s
v~d1mas. Darbą atlieka k e le t as va ldy bos narių u- savano ·
r_i ų pareigūnų • Sąjungos narių. Tik jų be a t lyginimo a~-
hkt u dar b u sute ltas b aro pe lna s da ugiau sia pade d a h ·
na nsuoti Lietuvių Namų išlaikymą ir visą Sąjungos
veiklą.
P rie Sąjungos atl ie k amo lietuvių bendruomenėje kui•
tūrinio_ dar bo p rik lau so "Adelaidės Lietuvių žini_ų" lei~i:
mas . -~l dvisavaitinį, r ot a toriu mi spausdinamą la1k r~šte~1
pra_deJ o lei s ti Sąjungos va ld yba , Apylinkės Va!dy~a 1 pr ~-
lanus, 1960 m. J o t ik s las yr a pa la ikyt i gla ud žiu~ ir_g r~i-
lu s _ry šius ta rp organizacijų ir plačiai išsisklaid~us1ų he ·
t~_vių. "A .L . ži n ios" ta lpina b en druo me n ines 1~form~ -
CIJas , organizacijų pr aneš imu s, nutar imu s, atvai zd uo~a
svar bes niu s lie t uv iško s vei kl os pasi r eišk imus, rašo a_p~e
mus pačius, ta lp ina nuomonių pareiš kim us iškylančiais
123
-
klau simais ir mielai patarna uja kie kvie nai or ganiza cij ai
ar pavi eniem s asmeni ms, bes isie loj anti ems liet uviš ka is
re ika lais. Per sa vo pu s lap ius, jungdamos vis us liet uviu s,
ugdy damos bendruomeninę idėją ir organizacinę veiklą.
"A. L . ž inios" atlieka nemažą lietuvybės išlaik y mo ir lie •
t uviškos veiklos populiarinimo bei plėtimo da r b~. Metų
bėgyje "A .L . žinias " r edagavo: V. Radzevičius (61 nu •
me ri ), J. Ar minas (152 nu mer ius), A. šer e lis (18 n u-
merių). O. Stimburienė (27 numer ius). Dab ar ti nis r edak •
toriu s P . Bielskis "A.L . žinias" red ag uoja nuo 1971 m . (iki
šiol 269 numer ius). "A .L . žinių" s pau sdini mu i nuo 1971
m. mat ric as parašo r edak cijos narė V. Arlauskienė. Jau
dau g metų "A. L . žinias" admin ist ru oj a Jn. La pšy s. Pa •
žymėtina, kad už atliktą darbą j oks atl yginimas nėra
mokamas nei r edaktor iui, ne i ma šinin ke i, ne i admin ist r a·
tori ui. Visos "A .L. žinių" paja mos y ra skiri amos t ik lai k ·
raščio išleidim o ir išsiunt imo išlaid oms pad e ngt i. "A .L .
ž in ios" ap lank o apie 500 lietuviškų sodybų Pietų Aust r a·
lijoje. Ke liolika egzempliorių pa siekia ir kita s Austra lijo s
vieta s, net ir užjūrius.
Lietuvybės išlaik y mu i įgytame tautin iame židinyje ·
Lietuvių Na muose , Sąjunga stengėsi sutel kt i mūsų kul-
tūrines vert ybes . Ypatinga s dėmesys b uvo kr eipiama s i
lie tuviškos spaudos ir istorinių be i meninių vertybių su-
telkimą. Vykd ant šiuos sv arbi us kultūrinius uždavin ius,
didel i vaidm e ni at liko Lietuv ių Namų bibli ote ka · sp au•
dos kioska s ir Adelaidės Lietuvių Muzieju s · Ar ch yva s .
Bibliot eka Lietuvių Nam uos e veikė n uo pnt pr ad žios.
g lau du si_s~)ės k amput yj ~ ir jo s tur~ą sud_arė
J i bu vo pr isi_
se na s pint ele su taut1ec1ų paauk ot om '.s ~ny gom1s_.S :u~n -
gai pastačius _bi~liotekai patalpą, pa:upm~ s e rdvias s p m•
ta s kn ygom s 1r t inka mu s ~aidu s s~a~tykl a1, 1962 ~ - _gr~ o-
d žio 30 d., per Lietuvių Dienas, b1bh ote k a bu vo 1skilmm•
gai ati dar yt a ir oficialiai pav ad in~a J_.~.l:laėiun~ ~ar du . Ją
atidarė did elis Lietuvių Namų r emei as J . Bač.1unas, p e r -
k ir pda mas t autin i kaspiną. . . . . . .
Bibliot ek ~ . skaityklą at 1dar_1us , ? u vo _s u~1r ~pm_t~ JO~
pra tu rtinimu. T uo met u netu ri nt u žtek t ma 1 lešų 1s1gyt 1

naujai išleidžiamas knygas, buvo kreiptasis i ge ros valios
tautiečius, prašant patikrinti savo namų knygynėlius,
surasti bet kclcta vertingesnili knygų ir jas perlei sti Lie•
tuvių Namų J.J . Bačiimo vardo bibliotekai. Pra šymas at -
nešė teigiamų rezultatų. Stambesni aukoto jai buvo : J.
Bačiūnas, prisiuntęs keletą siuntų knygų, ir ALB Adei.
Apyl. Valdyba, paaukojusi 50 savo žinioje turėtų knygų.
Vėli;iu Apyl. Valdyba yra dar aukojusi knygų mirusiųjų
tautiečių atminimui. Per trumpą laiką bibliotekoje buvo
sutelkta ir sukata loguota apie 1,000 lietuviškų knygų.
Bibliotekos vedėjas Br. Straukas, pralaužęs pirmuosiu s
bibliotekos jsikūrimo ledus, ją gražiai sutvarkęs ir eilę
metų sėkmingai jai vadovavęs, 1967 m. pradžio je pasi-
traukė iš vedėjo pareigų.
Prie bibliotekos taip pat veikia spaudos kioskas, plati -
nąs lietuviškas knygas ir laikraščius. Pirmajam spaudos
kiosko vedėjui Br. Straukui dėl nepakankamos apyvartos
atsisakius nuo jam suteikto s privilegijos laikyti spaudos
kioską, 1963 m. rugpiūčio 17 d. naujuoju spaudos kiosko
vedėju buvo pakviestas M. Urbonas. Jis energingai ėmė­
si spau dos platinimo darbo, tačiau, po kiek laiko savo
darbą užbaigė ir spaudos kioskas nustojo veik~.
1967 m. sausio 21 d. Sąjungos Valdybai pakvietu s, bib-
liotekos vedėjos pareigas parėmė žinoma visuomeninin-
kė, teisininkė Elena Reisonienė, kuri šias pareigas sąži­
ningai, st ropiai ir su didele meile lietuviškai spaudai atli-
ko net 14 metų. Ji, sutelkusi būri pagelbininkų (žymesni
iš jų jau mirę: L. Garbaliauskas ir J . Jasutis ), tuojau at•
gaivino spaudos kioską ir, susirišusi su visomis Vakarų
pasaulyje esančiomis lietuviškų knygų, laikraščių ir žur-
nalų leidyklomis, labai išplėtė jo veiklą, kuri ir dabar
sėkmingai klesti. Lietuvi škos spaudos propagavimui ir
platinimui buvo rengiamos kultūrinės popietės, parodos
ir jvairūs kiti parengimai.
Elenos Reisonienės sveikatai susilpnėjus, 1981 m. sau•
sio l d. Lietuvių Namų J .J. Bačiūno vardo bibliotekos ir
Lietuvių Namų
124
spaudos kiosko vedėjo pareigas parėmė žinomas visuo.
menininkas Kostas Pocius. šiame darbe jam talkininkau .
ja ilgametės bibliotekos - s paudos kiosko pareigūnės: M.
Neverauskienė, K. Garbaliauskienė, J. Kutkienė, S. Ru-
dzenskienė, B. Lapšienė ir kitos ponios. šios institucijos
metinė apyvarta sie kia virš $ 10.000. Per metus apy.
tikriai išplatinama knygų už $ 6.000, sur en kama keletas
tūkstančių dolerių laikraščiams prenum eratos, pardu o-
dama plokštelių už$ 900 ir meno išdirbinių už $ 1.000. Iš
gauto spaudos kiosko pelno yra ga usiai papild oma biblio-
teka naujai išleistomis lietuvi škomis knygomi s. šiuo
metu bibliotekoje yra 2.400 knygų, prenumeruojami 22
laikraščiai ir žurnalai.
Lietuvių Namuose veikia nčio Adelaidės Lietu vių Mu-
ziejau s - Archyvo reikšmė yra gana didelė. Jam e
kruopsčiai sutelkta ir te betel kiama istorinė medžiaga,
praeities ir dabarties vertybės padeda j aunajai kartai
geriau pažinti mūsų tautinę, ben druomeninę ir kultūri nę
veiklą bei ją jvertinti. šią instituciją aplankęs dide lis
skaičius Aust ralijo s ir užjūrio lietuvių, o taip pat ir sve-
timtaučių, gėrėjosi ir favėjosi mūsų lietuviškąja kultūra
ir išreiškė komplimentus už atliktą ir atliekamą did žiai
vertingą darbą.
Adclaidės Lietuvių Muziejų - Archyvą jkūrė Jonas K.
Vanagas. pr ieš tai plačiai pagarsėjęs Australijoje Lo-
bethalio archyvo ir istorinio muziejau s jkūrimu. 1961 m.
persikėlęs iš Lobethalio i Adelaidę, ji s tuojau energingai
ėmė telkti ir tvarkyti lietuvių istorinę medžiagą ir pla-
nuoti lietuvių archyvo • muziejaus įkūrimą Adelaidėje. Jo
planams ir darbam s pritarė A.L. Sajunga. Po metų J.
Vanagas sav o surinktą, gražiai sutvarkytą, įrištą ir kata -
loguotą archyvinę· muziejinę medžiagą perdavė Lietuvių
Namams. Ji buvo patalpinta 1962 m. naujai pastatytoje
bibliotekos patalpoje. 1966 m. Sąjunga pastatė muziejui ·
archyvu i specia lias moderni škas patalpa s, parūpino įren•
gi mus, baldus, dali eksponatų ir organizavo lėšų telkimą.
klubas.
,
t;i ,
l• l •
::{ :
..,.,
.
Dabartinė Ade/aidės Lietuvių Sąjungos Valdyba. Sėd-i is kairės: E. Kalibatas, P.
Bielskis (pirm.Į, K. Pocius, V, Dau.gaUs
. Stovi ii kairės; S. Ou.Wa,J. Jaru.sevi~'iu.s
,
V. Marcinkevičius, D. Dunda, P. Andrijaitis. Trūks ta P . Lau.nikaiėio.
Aukomis ir eksponatais muziejų · archyvą rėmė bend- mines, sporto, jaunimo ir kitokias organizacija s. Lietuvių
ruomenės organizacijos ir dau g tautiečių. Namai yra gausiai naudojam i 7 dienas savaitėje visų
J. Vanago suo rgan izuoto ir įkurto muzieja us • archyvo bendruomeninių organizacijų, institucijų ar vienetų po•
oficialus atidarymas įvy ko 1961 m. sausio 28 d. Ji atidarė sėdžiams, susirinkimams, repet icijoms, pamokoms, mi-
svečias iš J .A. V-bių PLB Valdy bos pirmininkas J.J. Ba- nėjimams, šventėms, baliams, kultūriniems ir kitokiems
čiūnas. parengimams.
Metai po metų ši institucija didėjo ir turtėjo ekspona- Prižiūrėdama bendruomenės patala s, Sąjunga, ypač
tais. Meniškus ir vertingu s savo kūrinius aukojo dailinin• jos valdyba, gauna įvairų pasiūlymų, pageidavimų ir pra -
kai, skulptoriai. Vitrinas ir lentyna s puošė ginta ro išdir- šymų. Ji, kiek galėdama, stengiasi tuos prašymus paten-
biniai, audiniai, tautodailė, ženklų ir pinigų kolekcijos, kinti ir, derindama Lietuvių Namų panaudojimą , žiūri.
žemėlapiai, lietuviškos uniformos, vėliavos, gražiai įrišti kad kiekvienas būtų patenkintas. šiuo reikalu valdyb a
albumai, laikraščiai, knygos, įvairi dokumentinė me• laikėsi ir tebesila iko šio nusistatymo : a) isigytu turtu bei
džiaga. patarnavimais nesotint i vienos kurios organizacijos, vie-
Sutelkęs labai dau g vertingos medžiagos apie įvairias neto ar institucij os, bet proporcingai dalinti ji tarp v isų ;
lietuviškos veiklos sriti s , sutvarkęs ir išpuošęs muziejų · b) pasinaudojimą turtu ir patarnavimais derinti taip, kad
archyvą, J. Vanagas pasitraukė iš vedėjo pareigų 1970 m. vieni kitiems nekliudytų ir, te nka pabrėžti, lig šiol dar
gegužės 13 d. Darba s buvo tęsiamas toliau, kuri labai nebuvo atsitikimo. kad Lietuvių Namai būtų kuria i lietu -
kruopščiai ir pavyzdingai atliko sekantys muziejau s · ar • viškai organizacijai ar instituc ijai atsakyti. Visiems bu vo
chyvo vedėjai: Jona s Pyragiu s (nuo 1970 m. gegužės 15 d. surastas tinkamas laikas, visiems vienodai buvo taikomos
iki mirties 1975 m. spalio 14 d. ), Mečys Rudzenskas (nuo Lietuvių Namų naudojimo taisyklės.
1975 m. gruodžio 21 d.) ir jo pavaduoto jas Vladas Pa ta• Sąjunga, turėdama dideli ir tebeauganti narių skaičių,
šius. šiuo metu, M. Rudzen skui sergant, vedėjo pareigas tvarkyda ma ir prižiūrėdama didelės vertės turtą, infor -
eina V. Patašius, jam talkininkauja C. Pečiukaitis. . muodama visuomenę savo periodiniu leidiniu, o sva r-
Sąjungos prižiūrimu turtu - Letuvių Namais naudot is biausia, rodydama nepalaužiamą pasiryšimą toliau tęsti
buvo ir yra sudarytos kuo palankiausio s sąlygos bend- savo darbą, duoda visam Adelaidės lietuvių bendruome -
ruomenės nariams per jų kultūrines, socialines, ekono- niniam veikimui stiprias ir pastovias gara ntijas.
125
 -

Madų parado 1980 m. Lietuvių Namuose vaizdas.

ALB Moterų Sekcijos Valdyba 1980 m. _Sėdi iš kairė~: E. _Mikeliūni~nė! K. Garbali:1-u s_-
kienė, R . Bajoriūnienė (pirm .}, B. Vabolienė, J. Kutlcien~ ir J. Statmc~enė. Ant~ OJ~et·
lėje is kairės: M. Pe tkūnienė, J . .Maželienė, S. Rudzenslcienė, B. Stalbienė, K. Vilutienė
ir N. Arminienė.

ALB Moterų Sekcija 1960 -1981.X .14

PALMD Moterų Sekcija Ink. -1981.X.15

''Moterų Se kcijos veikimo sriti s yra labai plati, užsi-
mojimai garbingi ir darbų prieš akis, tikrai daug".
šilais baigminiai s žodžiais buvo atžymėta ALB Mote-
rų Sekcijos veikla apimanti pirmąjį de šimtmeti nuo įsi­
kūrimo Adelaidėje. Esmėje jos veikimo sritis nepasikeitė
ir se kanciame dvid eši mt metyje. Moterų Sekcija ir to-
liau varo gilią vagą mūsų bendruomeninio darbo baruose.
Iš sav o peln o gaminant se kmadieniniu s pietus. šelpia
bendruomenės organizacijas - ALB Savaitga lio Mokyk-
lą, Lituanistinius Kursus, "Vaidilos" teatrą, "Vyčio"
sporto klubą, Adelaidės lietuvių Radiją ir savo nuolatin iu
darbu "Adelaidės Lietuvių žinias ". O už Pietų Australi -
jos ribų, jos remia Australijos Lietuvių Fondą, "Ba ltic
News", "HELLP" organizaciją, ''Mūsų Pastogę" ir yra
126
Vasario 16 lietuvių gimnazijos Vokietijoj e talkininkė - rė­
mėja.
Iš tradicinių parengimų kaip madų paradų ir ki~ų.
įrengė Lietuvių Namuose virtuvę ir jsigijo inventorių,
kurio papildymas atima nemaža i lėšų.
Rengdamos vestuvių, sukaktuvių ir suvažiavimų ban ·
kietus, jos garsina lietuvių vardą ir vaišingumą kitatau-
čių bendruomenėse ir australų tarpe. Gandas apie jų k~ -
linarinius sugebėjimus pasiekė net Emigracijos ir Etn•·
nių Reikalų Departamentą Canb erroje. .
Patr iotiniai nusiteikusi Moterų Se kcija stengiasi išiat · . . Pi'rmoji iš kairės stovi: J. Vabo-
kyti tautine s tradicijas ir jas įdiegti jaunesnėm kai:tom · d arado rnodel1a1.
Jų pastango s atsispindi ka smetiniuose Motinos J?ien~s
ALB Moterų Sekci/ os suruo~to ma ų P
minėjimuose, žiemos vakaronių jau kioje nuotaikoJe, he- lienė madų parado pravedėJa-
127
 tuviškų Kūčių šventiškame iškilmingume.
Nors Moterų Sekcijateisioginiai nedalyvauja politinia•
me darbe, bet nepamiršta šiltu wdžiu, ir kur reikia,
griežtu protestu, prisidėti prie disidentų moralės palai-
ky:no. O Punske gyven ančius lietuvius ji jau senokai
remia siuntiniais.
Nuo pat Moterų Sekcijos įsikūrimo, socialinė tautieči ų
globa ir šalpa užėmė pirmaujančią vietą jos veikloje.
Trisdešimt veiklos metų išvakarėse, ji pasiryžo užpildyti
didelę spragc1Adelaidės lietuvių bendruomenėje įkurti
lietuvišką židinį vyresnio amžiaus globos reikalingiems
tautiečiams. Kadangi pagal Australijos jstataymus tik
teisiniai jsiregistravusiom • inkorporuotom socialinės
globos institucijom yra teikiama federalinio iždo finansi -
nė pa:am~, tai ALB Moterų Sekcija tapo inkorpotuota
o:gan~ac1Ja. Jos pavadinimas kiek pailgėjo, nors niekas
k'.tas nera esminiai pasikeitę jos darbe. Dabar ji vadinasi:
P1et~.Australijos Lietuvių Moterų Draugija - Moterų
Sekc11aln~orpotuota. Tuoj po inkorporacijos buvo suda -
rytas ~pec1alusfondas lėšoms telkti. ši , vyresnio amžiaus
~me mms Namų Fondą tva rko išrinkti fondo patikėtiniai.
J1c~s yra paves~a sur~_sti,ar pastatyti tinkamus namus,
ku_r1uose ~yres~!o a~uau _s .vedę ir nevedę asmenys ras
pr~~globst1 ..ats1zvelgiant l Jų amžių, silpną sveikatą ne-
paJegumą, 1r turtą. ' m.~. ~-- Ja_siūnienė (3 m. ). E. Rei~~ni~nė ~ ~e)ne~2
š' p~L~~ M~terų ąekcija_ Ink. koncent ruoja savo veiklą
s~~mb\o 1vy dymui: Įskaitant Moterų Sekcijos įneštas
. o as su'!18:5•~1tame fonde jau yra virš 18,00000
dfleri_ų. Adela1_d~~ lietuvių bendruomenė, prit ardama·.
p ;nu1, n~pa~~ileJo ~ukų ir finansinės paramos. JŲ
er lrtsdes1mt veiklos metų Adelaidės lietuvės rėmė
K
s
ALB M oten, k ·.
· .,, e <:iJos
narė [' les .
. _Vilutienė, B. S tall>i s m 7:10JeVakaronėje l"
Gri.gonienė. enė, R. BaJoriūnienė (pi į s kairės: J. Reinlci,enė,
128
Moterų Sekc iją, aukodamos s avo laiką en .. .
Valdybose yra dirbusios: E. Borje r ie n6 A e?Ją •~ darbą.
O.Dundienė, N. llgūnienė, U. Jucienė 'M ·K urnčiuvienc
a v• • s L . . . . apočiun•.
I. I..ps 1ene, . aurma1t1ene, E. Pozclien • O
V '
. tene,. '
•
te,. L . Sk etrtene,
. . · G. S trau k1cnė,
· N. Umer e,· : Prid 0 tk ai.
k tene, . 1 umene l m. ). S. Bcrnaitie tene
. · L v·tk· · · ( . 'RA · v·1soc.
lewski, P. Kalvaitienė, E. Matiukienė E p nte, ·. Chrap.
A. P at~p•~ne, ' · a ma 1.nick·tene,
· · L. Rack~v_ienė, S. Rudzenskicn ·
dzensk 1ene, M. Stankev1č1enė. S. Stasiški . J e, S. Ru.
n~, ~- ~abolienė (2 ~.). N. Jasiūnienė, J.
kumene, A. Prancuhenė (3 m.). A. Gavet· !
~f•
t: Vabolic.
e, A. Mor-
V U b . . , 1ene 8 Jo .
c1enc,_ ·. r omen_e (_4m .). E. Mi k eliūnienė'
V• •
M nav1.
rausk1ene, J. Statmck1enė (5 m ) E Ber ·t·' . · Nevc.
· ·sJ •v• • • • •
gomene, . onav1c1ene, O. R iškienė (6 m ) F
na.t tene J G ·
K· rt-
kienė_, ~- K~tkienė, J. Reinkienė, E. Rcisonle.n ė · azlaus-
~et~umene, B. Stalbicnė, Ks. Vilutienė (8
7
) (J m.).~-
h~n~, J: šerelienė (9 m.). S. Laurinaiticnė 0~· · ) ·;:-aze -
mm1en_e, ~- Bajorūnienė, N. Varnauskienė (~· · ,· Ar-
Navak1ene (19 m.). K. Garbaliauskienė B Vabol_m.: (M· Lietuvių Katalikių Moterų Draugija
m.). • · Jene 2l
. Pir'!1in0kėrrus yra buvus ios: E. Bernaitienė A č
li~usk1cne, B. Jonavičienė, P. Kalva itie ne· M p' tk. • ~P·
Adelaidėje
· J . vabolienė (l m ) S •St · 'š ek" un1
ne , G• St rau k.1ene,
. e-
BaJor umen e (13 m.). S. PUSDEšRIENĖ
·· ·
~ ir u_siosnarės: P . Gavelienė, S. Laurinaitienė M Na-
v~k1ene, E. Patmalnickienė, S. Rudzenskienė L 'sk; .. Drau gija yr a šaka Liet uvoj e, Kau ne 1908 metais įk ur­ "Parap ijos Moterys" pritaikė vietos sąlygom ir sudarė
ne, N. Varnaus kienė. ' · trte-
tos Lietuvių Katalikių Moterų Dra ugi jos, kur i daba r vei- įstatus pagal Lietuvos L.K.M. D-jos įstatus. Draugij os
g arb~s n~rė~: _K. ~arbaliauskienė, B. Vabolienė. kia bev eik visame pasaulyje . Adelaidėje D-ja įkurta 1960 tikslas subur ti liet uves kat alikes mo te ris ir mergait ,e s,
arbes ptrm mmk e: E. Reisonien ė.
kad jos visuomenėje, šeimos e ir sav o gyve nimu skleistų
m. kovo 13 d .
Įsikūrimo dirvą paruošė "Par ap ijos Moter ys". Tai buvo katalikybės dvasią ir vykdytų katalikybės dėsnius, keltų
*** grupė ponių, kurio s šiuo vardu pa sivad inusios talkinin - re ligini , ta utini vis uome nini bei socialini susipratimą ir
kavo Liet . Cari t ui Lie t. Ka t . Centro ir šv . Kazim iero bend ro mis jėgomis prisidėtų pri e Liet uvo s išla isvi nim o
bažnyčios kūrimosi laik otarpyj e. dar bo. Siekiant šių tikslų, atsira nda daugybė darbų, įsi­
pareigojimų, ku riuos vykdo Dr augij a.
D-ja įsikūrusi Lietuvių Katalikų Cen t r e. šv . Kazimi er o
Par apija yra jos veikim o dir va.
Dir bame , kad pa tys išlikt um e liet uviais katali kais ir
galėtume pad ėti komu nistų ve rgijo je kenčiančiai tėvynei
Lietu vai. ·
Adelaidėje turim e šv. Kazim ier o bažnyčią, vienintėlę
lietuvišką bažnyčią visoje Au st ra lij oje . J i adelaidiškių
lietuvių t aut iniais sen timentai s išpuo št a nuo pa t pirmųjų
kūrimosi dienų D-jos my lima ir prižiūrima: jos siu va ,
perk a bažn ytin ius rūbus, alt or ia us užden gi mus, rūpinasi
bažn . rū bų t var kymu , skalb imu , puo šia gėlėmis ba žny-
čios pr esbiteri ja. Ilgus metus rūpi nosi bažnyčios švaro s
palaik ymu, bet dabar tai at lieka apmok ami asmenys.
Parap ijos šve ntoria us ir kiemo gėlyn ai D-j os prižiūri­
mi.
Talkinink auja kun . klebonui ir Par apijos Taryb ai jų
par en gimuose: pam ait ina darbų ta lk as, jų ruoš iam uo se
baliu ose , gegužinėse , iešminėse laiko bufetu s, organi -
zuoja loterija s. Rekolekcijų metu at silankiu s svečiams
kun igam s, kart ais vys kupui ar Marijonų Generolui ,
šven čiant reik šminga s sukakt is s uruo šia pagerb imo vai-
šes .
. . šįmet savo klebonui kun . A . Spurgiu i 5O-ties met ų ku -
nigystės sukak ty je , Rengimo Komitet o papra šy ta , s u-
rm. , E . Stankevičienė ir J . ruošė iškilminga s vai šes , kurio se da lyvavo vysk .
Teresė Gasiūnienė D-jai p inn ininka vusi 11 m. Kenn edy, 3 australų kunigai, be Jubiliato , 7 liet. kunigai.
129
tG

"ParapijosMoteri1„ Valdyba, kuri paruošė dirv
Vaklyba 1960 m. ls kairės: A. Stepanienė K ~ f:_.K_.M.
das), M. Geru/,aitienė. Antr oje eilėje· G Op·1,s1;:fiuntenė, kun. J. Kungy s /Dvasws Va-
Pusdesrienė ir B. Bud:n·enė.
Sveči ų buvo 220. . . Lietuvai. Kas mėnuo D-ja užpra šo šv. Mišias už pašauki -
DidcJjs mum s lietuviams malonumas, kad Pietų Aus-
,,._ tralijos Diacm:ijos kun!gų suv až!avirnai ka~met vyksta
o
Liet. Kat. Centre. Sus irenk a apie 200 kunigų, kuriuo s
O-ja nuoširdžiai pavaišina.
D-ja paremia visa s institucijas veikiančias L.K. Cent -
r re : kun. dr . P . Jatulio Vardo Biblioteką, Parapijos Ar -
chyvą.
Jaunimas mūsų visų didysi s rūpestis, tad stengiamės ji
. '
Į '
remti. Moksi. A t-kai ir P.L.J. Sąjunga L.K. Centre turėjo
savo būstinę, pavadintą "Kangarys" Ji įruošiant D-ja
• D-jos narės dažnai lektoriauja šv. Mišiose .
prisidėjo savo įnašu. Liet. Kat . Centre veikia šv. Kazi-
, -} ' miero Lietuvių Mokykla. Kas šeštadienis pertraukos me-
,, t
tu duoda mokytojams ir mokiniams priešpiečius. Tauti -
nių ir religinių švenčių proga priešpiečiai paįvairinami,
kad mokiniai paju stų šventišką nuotaiką. Suruošdavo
vaišes Motinos Dieno s proga, kurioje mokykla išpildy-
davo programą. Mokslo metų užbaigimo proga sveikina ir
įteikia mokiniam s dovanėles. Pirmosios šv. Komunjjos
proga paruošia pusrytėlj ir įteikia dovanėles atminimui.
. . . . .
J
D1at įsikurt, ir pirmoji D1·os
l Moksleivių Ateitininkų ruošiamuose koncertuose svei ki-
na ir apdovanoja programos dalyvius.
Remia jaunimą veikiantį visur: pinigine param a pagei-
bi jaurumui važiuojančiam i Pasaulio Liet. Jaunimo
Kongresus, "Eglučių" chorelj, Lituanistinius kursus ir
· · u enė, E. Kervelienė, A. Mainelienė, S. ruošiamus vakarus jaunimui. Ligi 1968 m. ruošė popietes
jaunom mergaitėm, bet mažai domintis, jos išnyko.
Rėmė šv. Kazimiero Kolegiją Romoje. Kai 1978 m.
Adelaidėje at sirado pašaukimas i kunigus. ji gausiai rėmė
materialiai ir maldomis.
Malda . 'l'ikėjimas ir pasit ikėjimas bendros maldos galia
įpareigoja organizuoti bendras maldas. šv. Jurgio šven-
tėje skelbiama maldos diena už greitesni Dievo tarno
Jurg io Matulaičio paskelbimą šventuoju. Į ji kalbama
malda už ligonius.
Mums r eikia kunigų išeivijoje ir tikrų kunigų pavergta i
ALK Moterų, D-jos suruošto šiupinio 1974 m. programos dalyvia i su pirm . T.
Gasitiniene. S~di antra iš dešinės.
131
-
•
mus. Nuo š.m. liepos mėn . kiek vieno mėnesio pirmąjį
sek mad. nuo 10-11 val. prie išstatyto šv . Sak ramento
meldžiasi, skaito mald as, kalba Rožini, Litaniją pra š ant
pašaukimų.
Veikia 4 Rožinio rateliai, kurių dažna intencija · už
Lietuvo s kenčiančią bažnyčią.
Suruo šiamos šventosios valandos su prasmingais skai -
tymais, mąstymais, maldomi s. Jos kun. A. Spu rgio, D-jos
narėms talkininkaujant. ypatingai jautriai pravedamos.
Už kiekvieną Adelaidėje mirusi lietuvi, laidojamą iš
šv. Kazimiero bažnyčios, užprašomos šv. Mišios. D-jos
narei mirus, atsisveikinama ir išlydima pagal D-jos tradi-
cijas. Ketvirtinėse prisimenama šv. Mišiomis. maldomis
ir po jų susibūrimu paguodai. Vėlinėse aukojamos šv. Mi-
šios už D-jos mirusius ir aplankomi Dvasios vadų, narių ir
D-jai artimųjų kapai su malda ir gėlių puok št e.
Mūsų mirusieji: Dvasios vadas kun. Juozas Kungys
mirė 1962.3.4. Dvasios vadas kun . Antanas Kazlauskas
mirė 1976.9.12. D-jos vėliavos krikšto tėvas Balys Dičiū­
nas mirė 1973.6.8. Narės: Valerija Urmonienė mirė
1966.6.20. Darija Tamašauskienė mirė 1970.10.18. Olga
Karlienė mirė 1976.9.28. Marij a Gerulaitienė mirė
1976.11.3. Marija Valinčienė mirė 1977.6.1. Ona Leščins­
kienė mirė 1979.4.16. Barbora Scrmontienė mirė
1981.2.22.
Lanko ligonius ligoninėse, senelius • senelių namuose,
Motinos Dienoje - Draugijos motules.
šelpia nelaimėn papuolusius.
Dabar, ypatingai sunkioje padėtyje esantieji Pun sko
lietuviai, rem iami nuolat pasiunčiant drabn7.ių ir skalbi -
mo priemonių siuntinius. Gauna mi labai nuoširdūs jų pa-
dėkos laiškai.
Kasmet aukoja misijoms ir pasaulio badaujantiems.
Draugija remia Lietuvos Kenčiančią Bažnyčią, jos ko-

vos šauksmą - Kronikos leid imą, nes mūsų pareiga pa-
dėti laisvę Lietuvai iškovoti.
Remia Tautos Fondą ir Australijos Lietuvių Fondą.
Remia liet. kat. spaud ą: Australijos liet. kat. laikrašti
"Tėviškės Aidus", vietini savo biuletetni "š ventad. Bal-
są". Remia lietuvių radio valan d ą.
Visiems šiems šalpos ir paramos darbams lėšas D-ja
telkia savo darbais. Nuo pat pirm ųj ų įsikūri mo metų
Liet. Kat. Centre sekmadieniais po šv. Miši ų duoda pie-
tus. Pirmieji pietūs buvo duoti 1960.12.4 d. Tai yra nuo-
latinis ir pagrindinis D-jos pajam ų šaltinis. Tuo pačiu su-
traukiami parapijiečiai po pam aldų pabendrauti, pasida-
linti veiklos rūpesčiais, asmeniniais reikalais. Pietus pa-
ruošia D-jos narės .ir prijaučiančios parapijietės. Taip pat
ruošiamosloterijos, mugės - kuriose žmonės mielai perk a
šeimininkių pagamintus skanius lietuviškus kepinius.
Buvo ruošiamos gegu1jnės, bet dabar žmonės labiau pa-
mėgo iešmines, ruošiamas privačiose sodybose.
1963 m. pradėta ruošti, lietuviams prašant, vestuvių,
gimtadienių ar vardadienių vaišės. Daug buvo suruošta,
bet 1977 m. nuo jų ruošimo atsisakyta, nes Valdyba nori
skirti daugiau laiko ku lt ūri nei veiklai.
Tradicinis Draugijos "Pavasario Balius" ruošiamas nuo
1966 m. Ypatingas tuo, kad tikrai čia pavasaris tuo laiku
ir salė skęsta pavasario žieduose ir nuotaikoje.
"šiupinys" - Literatūros, dainos ir juokingų išdaigų va-
karas. Jis užplanuotas pačios pirmosios Valdybos, pirmą­
kart suruoštas 1961 m. šis par engimas Adelaidės lietuvių
labai mėgstamas ir gausiai lankomas. J i praveda mūsų
režisoriai, ateina talkon rašytojai su humorist iniais sce-
nos vaizdeliais, aktualijomis, kaip "žirnis ir Pupa", kup -
letais; poetai, deklamatoriai, feljetonistai, solistai, daini-
ninkai, šokėjai ir t .t. žodžiu visi čia gali pasireikšti, sten -
giam ės jtraukti ir jaunimą. Po "šiupinio" D-ja visus
programos dalyvius pavaišina. šįmet buvo suruoštas jau
22-ras "šiupinys". 1981 m. - 21-mojo "š iupinio" proga
Draugij os vaM.yba 1979 m . Iš kairės sėdi: J . Janil.ionienė, kun. A. Spurgis A
Visockienė. Stovi iš kairės: A . Zakareviėienė, E. Baltutienė, A . JasiūnienJ r.'
Gasiunienė (pirm.l, S . Pusdesrienė ir J . Nekrošienė.
132
o
D-jos V-bai buvo įtei k tas rakta s.
1962 m: . bu~? suruo št a p ir~? ji_ liet uvišk~ . dirbinių
l
paroda. Veliau JI buv o pav adint a Liet uvos Pr1s1min imų"
par oda. Įein an t buvo re nkamos auk os šv. Kazimiero Ko-
legijai Romoje par e mti. Eil ę m etų t os parodo s buvo ruo-
šiamos rugsėjo 8 d. - T autos šventės pr oga.
D-ja yr a s uruošusi kelis įdomiu s s kaidrių vakarus. Tai
sugrįžus ių ke liaun inkų pas idalinima s įs pūdžiais. Labai
įdom ų tokį v akarą buvo patiekęs kun. A. Spurgis po ke-
lion ių i šventąją žemę .
1972 m. D-jos Valdyba suruošė "Nemuno Dukrų". va-
dovaujamų A. Urnevičienės , išleisto s plokštelės "Rankš-
luost in jausiu - Lietu va Tėvyn ė" pristatymą.
D-ja dalyvauj a australų katalikų ruo šiamoje Marijos
garb ei procesijoje, kuri vyksta kasmet pirmą gegužės
mėn . sekmad ieni Rostrevor Kunigų Seminarijo s soduose.
Stengiamasi dalyvauti kiek galint skaitlingiau tautiniai s
rūbais, kad gražiai atstovautume lietuvių grupę.
Nuo pat įsikūrimo, kas metai suruošiamos bendro s
Kūčios Liet . Kat . Centre. Dalyvių su sidaro tarp 50 ir 100
asmenų. Su Kūčių vakariene lankė ligoje savo Dvasios
vadą kun . A. Kazlauską ir L. Pilipavičių.
D-ja iškilmingai atšventė D-jos veiklo s dešimtmetį
1970 m. balandžio 26 d. ir 1980 m. balandžio 26 ir 27 d.d.
D-jos veiklos dvidešimtmeti . Dvidešimtmečio proga iš-
leistas D-jos ženklelis pagal Pr . Pusdešrio projektą.
Draugijos metinė šventė - žolinė - švenčiausios Mer-
gelės Marijos Dangun Paėmimas . šventės proga nuo
1977 m Valdyba paruošia radio valandą. Išvakarėse būna Draugi jo s Valdyba 1981 - 1982 m . Iš kairės: U. Jucienė, T. Gasiūnienė (p irm.}, kun. A .
šventoji Valanda Marijos garbei. Sekmadienį - iškilmin- Spurgis (Dvasios Vadas), S. Pusdešrienė, A. Kaminskienė . An troje eilėje : S . čiplienė, A .
gos šv. Mišios, kuriose D-ja dalyvauja su vėliava. narės Urnevičienė ir A. Kn'vickienė.
pasipuošusios tautiniais rūbais. šventojoje valandoje ir
šv. Mišiose pagelbine s pareigas atlieka D-jos narės. Po
šv. Mišių padėkos vaišės narėms ir visiems, kurie metų
bėgyje prisidėjo prie D-jos darbų. D-jos švente užbaigia-
mi D-jos Valdybos darbo metai. Po dviejų savaičių šau- tuves, sandėliu s,inventoriaus indų maždaug 200 žmonių.
kiamas visuotinis metini s D-jos susirinkimas. Cia Valdy-
ba padaro veiklos pranešimus, svarstoma D-jos narių iš- Viską, kas lietuv iškos par apijos še imai reikalinga .
keltos mintys, išrenkama nauja Valdyba . Drau gijoje yra 58 narės ir dideli s skaičius nuošird žių,
D-ja priklauso Pasaulio Lietuvių Katalikių Organiza - uolių talkininkių, talkininkų. Turime D-jos rėmėją - Bro-
cijų Sąjungai. 1977 m. aprašė savo veiklą i jų leidinį Liet. nę žilinskienę iš Canberro s , kuri vis sur anda progą ir
Kat . Moterų D-jos veiklos 70-ties metų jubiliejui atžy - D -ją gausiai meterialiai parem ia . Taip pat nuola t ini rė­
mėti. mėją - A. Zarciną.
D-ja savo veiklą išsamiai yra aprašiu si Parapijos Tary- D-jai vadovauja visuot iniam e metiniame susirinkime
bos leidinyje "Lietuvių Katalikų Centra s". išrinkta Valdyba iš 7·nių ar 5-kių narių. Ji išrenkama vie -
D-ja prenumeruoja Kanadoje leidžiamą moterų žurnalą niems metam s.
"Moteri". Seka savo spaudą. D-jos sk elbimus deda i Per šiuos 22 D-jos veikl os metu s Dvasios vadai s bu vo:
"šventad. Balsą" ir "Liet . žinias " ir skelbia per Liet . Ra - kun. Juo zas Kungy s - nuo 1960 m. kovo 13 d. ligi 1962 m .
dio valandą. D-jos veiklą aprašo "Tėviškės Aiduose". kovo 4 d. šv. Kazimiero bažnyčios kūrėjas mirė šv . Kazi -
D-ja yra Australijos Lietuvių Katalikų Fed eracijos na- miero dienoje .
rys. D-jos narės dalyvauja Federacijo s ruošiamose suva - Kun . Antana s Kazlau ska s , MIC - nuo 1962 m. balandžio
žiavimuose. Kai suvažiavimai vyksta Adelaidėje, pasi - 9 d. ligi 1973 m. liepos 22 d. Pasitraukė dėl sveikato s.
rūpina atstovų priėmimu. D-jai tenka atstovų pamaitini - Kun. Albinas Spurgi s , MIC - nuo 1973 m . liepos 22 d ir
mas laike posėdžių, vaišės po kultūrinių parengimų ir net dabar .
Naujų Metų sutikimas paruo šti . Per šiuos 22 metus D-jos Valdyboj e dirbo šios narės: E.
Draugijos Globėja yra šv. Mergelė M arija. šūkis, Tiesa Baltutienė l m., O. Baranauskienė l m. ir keli s metu s
ir Meilė. šalia Valdybos mokyklo s reikal. B. Budrienė 8 m. ir daug
Dvasios vadas - parapijos klebona s. metų šalia Vald. bažny čios puošėja: S. čiplienė l m. G.
Draugija turi savo vėliavą, kuri buvo pašventinta 1965 Damasevičienė 4 m. K. Dičiimien ė, viena iš D-jos kūrėjų,
m. Krikšto tėvai: B. Dičiūnas ir S . Pusdešrienė. Turi savo 4 m., iš jų 2 m. pirmininkė . T . Gasiūnien ė 14 m., iš jų 11
antspaudą. šv. Kazimiero Parapijos Archyve gražiai su - m. pirmininkė. M. Gav ėnienė 3 m ., iš jų 2 m. pirmininkė,
' ·
tvarkytą savo skyrių. Gražiai jruoštą seklyčią. Turi vir - daug metų šalia Vald . ligonių lankytoja . M. Gerulaitienė 2
133
 m., iš jų 1/, metų pirmininkė. L. Gudiškienė 3 m., kelis
metus šalia Vald. organizavo bažn. tvarkymą. M. Intienė
2 m. J. Janilionienė 11 m., nuo 1980 m. Valdybos Garbės
narė.
S. Jankauskienė 3 m. iš jų l metu s pirmininkė. Kelis
metus šalia Vald. ligonių lank. A. Jasiūnienė 6 m. iš jų l
metus pirmininkė. Eilę metų šalia Vald. bažn. puošėja. U•
Jucienė 7 m. A. Kaminskienė 2 m. K. Karpienė 1 m. ::i.
Kazlienė 2 m. ir daug metų šalia Vald. mokyklos reikalais
rūpinosi. E. Kervelienė 2 m. A. Krivickienė 8 m. iš jų ¼
metų pirmininkė. B. Lenktienė l m. O. Leščinskienė 14
metų išjų 5 metus nerenkama kaip Vald. Garbės narė. A.
Mainclienė 2 m. A. Miliauskienė 3 m. B. Morkūnienė 5 m.
J. Nekrošienė l m. G. Opulskienė 11 m. S. Pusdešrienė 14
metų iš jų 2 metus pirmininkė. O. Stankevičienė l m. A.
Stepanienė 2 metus • viena iš D-jos kūrėjų. O. Sudintienė
4 m. Kelis metus šalia Vald. mokyklos reikalams. D. Ta -
mašauskienė 8 m. A. Uldukienė 3 m. iš jų 1/z metų pirmi -
ninkė. A. Urnevičienė 4 m. iš jų 2 metus pirmininkė. A.
Vikicnė 6 m. A. Visockienė 13 metų iš jų 5 metus neren •
karna, ka!p _Yald_.Garb_ės narė. A . Z~karevičicnė 2 rn
Nuolatines D-Jos vėliavos sa r gy boJo: S. Jankausk · · .
. . • J S • • . R
E. K crv: l 1enc . 1r .... ~s~n.renc. . Kubilienė skalbi~
tene
b~žnyt: ru_bus, ~~os ~'.1z1u_r1ir_tvarko V. Mnsionicn ė ir Ą
1
V1s?ck1cnc. D-Jai yr1J1!;1.~ia.nt1S. ~ardau skienė jau clau:
gch metų_ tvai:ko _ir_priz1m:1 para~1Jos gėlynus. Šalin Va].
dybos baznyč1ą š1a1s metai s puo šia A. Jnsiūnienė
Di_dt;lė dali~ 0-jos_nnrių yra įsitraukusios į visokerio
kulturmę_ ~1;1klą: Liet. !-f~kyklo s mokytojo s , ateitinfo~
kuose ve1keJos, šv. Kaz1m1ero Bažn. choro daininink ·
"N emuno D u k ros " visos
· D ·JOS
· nare· s. Sportminkų
· "Vyt'es,"
tėvų komitetuose ir kt. is
D -jos Valdyba nuo širdžiai ir giliai dėkinga savo Dva-
sios vadui, kuris nuolatos žad ina mūsų ryžtą dirbti ir au.
koti s, savo narėms ir talkininkėms-karus, kurių parama
atliekami visi D-jos darbai.
~ieve du?k, k~d Draugij~s idealus, vėliavą ir darbu s
perimtų atemanč1os kartos Ir tęstų juos ligi Lietuvos
laisvės aušros.
** *

"šiupiniai"

PR . P .

~IP PA,I.A STAl• SU VISAIS UlflCSH UHO
IAIS .-: STAIC,"'" " .$'1.SC.UČIA U
nJIJft"
Techniškame programos paruošime ir sur ezisavime Dvidešimt pirmas šiupinys 1981 m. Programos pravedėjas V. Opu/skis Dr-jos pirminin-
per 22 metus yra dalyvav ę: L. Gerulaitis, V. Baltutis, J. kei T. Gasiii.nienei įteikia raktą. Giliau scenoje programos daly viai.
Venclovavičius, J. Neverauskas, A. Pet r ikas, V. Opuls-
kis. Pro gramoje savo kūryba yra dalyvavę: P. Andriušis,
P. Pusdeš ris, V. Baltuti s, L. Pakalnis, V. Janulis, V.
Dumčius, J . Gučius, G. Matulevičienė, V. Marcinkonytė.
Solo dainomis • G. Vasiliauskienė, Z. Janonienė, M. Pe ·

ĮVYKSTA GEGUžfS
16d..
$fŠTAlllfNJ,
U:'..CENTIO
.sALtJE .
7 v.v.
PRAJ)ZIA
VISUSl(\'IEČIAJ-1E ! "Klajūnai", mergaičių chorelis "Eglutės".
Humoras yra mėgstamas. Ypač jei jis neperskaudus.
Jei plakanti rykštė užgriebia daugiau ydas, negu žmones.
1961 m. Lietuvių Katalikių Moterų Draugijos Adelaid ėje
pradėti ruošti "šiupiniai" laiko aktualijomis, ku pletais ir
vaidybiniais škicais taip įsitvirtino Adelaidėje, kad per 22
metu s yra vienas gausiausiai lankomų parengimų.
šal.ia ruošėjų "šiu pinių" programose daug nuopelnų
turi Pr . Pusdesris, kuris kiekvienais metai s parašo po 2-3
linksmus scenos škicus, kupletu s ir kitokių lin ksmybių.
Taip pat scenos vaizdelių ir feljetonų gausi kasykla yra V.
Baltutis. Programo s išpildyme dauginusiai dalyvauja
Adelaidės Lietuvių Teatro "Vaidila" aktoriai.
134
čiulienė, B, Mikužienė, J . Maželienė. Duetuose • B. Bud·
rienė ir E. Pctrėnienė, E. Dainicnė ir G. Vasiliauskienė,
A. Miliauskienė ir A. Grigon is. Nuo lat da lyvauja moterų
kvartetas "Nemu no Dukros", kelcta kartų . vyrų oktetas
"šiupinio" programose dalyvavę aktor iai : L. Gerulai -
tis, V. Baltutis, A. Pet r ikas, J. Vcnslovavičius, V. Vosy-
lius, A. Gutis, A. Miliauskicnė, A. Mačiukas, V. Opu lskis,
L. Gudiškienė, J. Ramanauskas, J. Miliauskas , R. Bara ·
nauskas, J. Neverauskas, P. Duoba, J. Neverauskaitė, K.
Vanagienė, B. Rainys, P. Vanagaitė, N. Skidzevičius, B.
Budrienė, A. Visockienė, V. Marcinkonytė, J. Vasiliūnie·
nė, V. Ratkevičius, I. Rupinskaitė, L. Varnas, V. Vitkū­
nas, N. Venciutė, R. Rupinskaitė, A. Kubilius, R. Sabec ·
kis, L. Kubilius, S. Kubi lius, R. Vitkūnas, B. Jonavičienė,
A. Kaminskienė, A. Dunda, ir kiti.
Daugiau negu patriotinėse paskaito se pasakančiose ir
humoru sti priau paveikiančiose žiūrovą "šiupinio" pr og·
ramos_e ~-~· Moterų Draugija 22-jų metų laikotarp yje i
Adelaides lietuvių kultūros lobyną yra jnešusi dideli jna·
šą, kasmet parengimų skalėje atverdama duri s gaiviam
humoro vėjui, išvesdama j sceną vis11būrį veikėjų su lie·
tuvišku fadžiu.
"Nemuno Dukros"
A. BINKEVIC/OTĖ- GUėfUVIENJ!:
Adelaidės Lietuvių Katalikių Moterų D-jos iniciatyva
nuo 1961 m. yra ruoš iami Lietuvių Katalikų Ce ntre ren-
giniai, vadinami "šiupiniais". Norėdamos tuos parengi-
mus pajvairinti. organizatorės suorganizavo voka lini mo-
terų kvartetą. Jam eilę metų sėkmingai vadovavo A. Ur-
nevičienė.
1965 m. gegužės 15 d., "Nemuno Dukr os" išujo i viešu -
mą, "šiupinio" programoje. Nor s pirmieji estradoje
žingsniai buvo ncdr&sūs, kvart etas sparčiai populiarėjo.
Tobulėjo jų men inis pasiruošimas, stiprėjo patirtis ir vis
labiau pradėjo užkariaut i auditorijų simpati jas.
Prn.džioje sąstatas buvo sekant is : sopranai D. Budrienė
"Nemuno Dukrų"išleistos plokštelės voko vir- i T. Gasiūnienė, altai • U. Jucionė ir A. Urnevičienė.
šelis. Akompaniatorė N. Masiulyt ti.
135
 ''Nemuno Dukros" 1982 m. U kairės: S. Pu$dešrienė, (vad.)
D.Kaminsl,,-,enė
(akom.p.), A . Kaminskienė ir B. Budrienė
Kvartetas dalyvavo: Liet. Kat. Mot. D-jos švenčių ir
"šiupinių" metu, Ateitininkų ir A.L.K. Federacijos suva -
žiavimuose, Tautos švenčių, A.L.K.S. "Ramovės" ir pa-
baltiečių renginiuose, taipogi "Vaidilos" teatro pastaty-
muose. Be to, gastroliavo su "Klajūnų" operetės pastaty-
mu Perthe, koncertinėje dalyje.
1971m. jdainavo plokštelę "Rankšluostin Įausiu: - Lie-
tuva tėvynė". Vėliau kvarteto sąstatas kelis kartus kei•
tėsi. Laikinai talkininkavo N. Umerienė, vėliau įsijungė
A. Kaminskienė. Nuo 1975-1981m. nuolatinės kvarteto
dalyvės buvo: B. Budrienė ir A. Kaminskienė - sopranai
VYTAUTAS STRAUKAS
Gimė 1944m. Vokietijoje. Mokslus baigė Australijoje,
Adelaidėje. 1970m. baigia Adelaidės Unjversitetą ir mo-
kytojauja Melbourne.
136
ir S. Pusdcšrienė ir A. Urnevičienė - altai. Per tą laiką
joms akompanavo pianistės: N. Masiulytė, R. Kubiliūtė,
M. Dumčiuvienė, R. žiukelytė, S. Kubilius, R. Pranckū•
naitė ir vėliausiai D. Kaminskicnė.
1981 m. vadovej A. Urnevičienei pasitraukus, kvarte -
tas per siorganizavo i vokalinį trio: B. Budrienė, A. Ka-
minskienė ir S. Pusdešrienė, kuri nuo to laiko yra trio
vadovė. Palaikydamos buvusio kvarteto gerą vardą, trio
su pirmykščiu pasisekimu dainuoja, turėdamos savo re-
pertuare virš 50 dainų. 8. Budrienė išliko vienintelė nuo•
!atinė dalyvė nuo pat kvarteto įsikūrimo 1965 m.
Tai vienas iš jau išeivijoje gimusių lietuvių, kurio veik-
la apima visas mūsų gyvenimo sferas: visuomeninę ir
kultūrinę. Dalyvauja skautų sąjungos veikloje, sporto
klube, ALB Adclaidės Apylinkės Valdybos pirm. 1970 m.
1973 m. Melbourno Apylinkės Valdybos pirmminkas,
1967-68 m. "Mūsų Pastogės" "Studento žodžio" redak -
torius, Pasaulio Lietuvių J aun imo Kongreso atstovas ..
Kultūrinėje veikloje reiškiasi nuo pat jaunų dienų. Įsi­
jungia į tautinių šokių grupę ir 1964 m. vadovauja jau -
nesni ųjų šokėjų grupei, vėliau t.y. 1966-70 m. "ži lvino"
grupės vadovas, 1971-77 m. Melbourno lietuvių tautinių
šokių "Klumpakojis" vadovas ir mokytojas. 1982 m. Mel-
bourno "Gntaro" tautinių šokių vadovas . Be tautinių šo-
kių aktyviai dalyvauja ir lietuviškos dainos puoselėjime.
Suorganiz uoja ir vadovauja Adelaidės lietuvių jaunim_o
chorui, 1971-73 m. dainuoja Melbourno "Dainos" sambu -
ryje, o 1980-81m. vienas iš sambūrio dirigentų. 1982_m.
Geelongo lietuvių choro dirigentas ir 1982 m. Damų
šventės Melbourne meninis vadovas.
Grįžęs i Adelaidę 1983 m. kartu su G. VasiJiauskiene
diriguoja Adelaidės lietuvių chorui "Lit uania" ir peri_m~
tautinių šokių grupės "žilvinas" vadovo pareigas. Va1di-
no keliuose scenos pastatymuose.
Ade/aidės ALB Savaitgalio Mokykla 1964 m. Desinėje stovi pirmasis mokyklos vedėjas
(1949-1952m.JJ. Jvoška. Paskutinėje eilėje dešinėje: J . Neve rauskas, A . Blandienė ir A .
Petruškevicienė - moky tojai. Trečias iš kairės paskutinėje eilėje: M. Reinkė mokyklos
vedėjas 1969-68 m.
Adelaidės ALB Savaitgalio Mokykla
1962 - 1981 m.
BENDRI BRUOžAI IR ATLIKTI DARBAI
Mokyklos kūrimasis ir pirmieji vienuolika (1949-1961)
metų buvo nušviest i Australijo s Lietuvių Metrašty, iš-
leistame 1961 m. Pirma sis mokyk los dešimtmetis buvo
iškilmingai atšvęstas 1959 m.
šiame dvide šimtmety apžvelgiamas nor malus mokyk-
los gyvenimas. Mokykla jau buvo ge rai suorganizuota,
žinoma , nebuvo liuksusinė, bet turėjo normalios mokyk-
los ypatybių. Turėjo patalpas sav uose Lietuvių Namuose,
turėjo mokinius, mokytojus, vadovėlius, mokymo prie -
mones ir programas, mokytojų darbo atskaitomybę tė­
vų ir bendruomenės pasitikėjimą, organizacijų mora -
linę bei materialinę pageibą. Tai buvo atsiekta mokyklos
vedėjų ir grupės mokytojų pastovumu, nesiblaškymu,
kantrybe, nuoširdžiu darbu.
Pamokos vyko šeštadieniais po tris vala ndas: nuo 10
val. ryto iki l val. p.p. Dvi valando s skiriamos lietuvių
kalbai, Liet . istorijai ir geografijai, 40 min. dainavimui ar
ta uti niam s šokiams ar tautinių juostų audimui. Viso me-
luose dirbama 40-42 šeštadien iai.
137
Iki 1964 ni. mokykla dirbo trijose grupėse (po 2 sky-
rius) . 1964 m. perėjo į 8-nių skyrių sistemą, keturi ose
grupėse, po 2 skyrius. Nuo 1973 m. pradėta dirbti su at-
skirais skyriais, nes mokyk la buvo perke lta į mažąjį na-
meli (10 Eastry St )., kuriame kambariai permaži dviem
sky riam . 1963 m. buvo įsteigtas vaikų darželi s (pirmoji
mokytoja A. Blandienė). 1979 m. mokykla perėjo i deš im-
ties skyrių sistemą.
Mokykla laikėsi Australijos Lituanistinių mokyklų
programos ir nuostatų, išleistų ALB Kultūros Tar ybos
1962 m. Vadovėliais aprūpindavo Lituanistinės Sekcijos
seniūnas A. Krausas , vėliau A. šeikis. Jiems mirus, ap-
rf1pinimas vadovėliais sustojo. Buvo kreiptasi į Bačiūno
vardo biblioteką (E. Reisonienę) parūpinti vadovėlių iš
JAV Lietuvių Bendruomenės šv ietimo Tarybos Cika-
goje. Tą bibliote ka mielai daro iki šios dieno s. Mokykla
yra pilnai aprūpinta vadovėliais, lietuvių kalbos pratimų
sąsiuviniais, žemėlapiais, rašoma medžiaga. 1980 m . iš
pedagogo A. Rinkun o (Kanadoje ) įsig,jo lietuvi škai ne-
kalba ntiems ar silpnai kalbantiems, naują vadovėli: "Ar
kalbate lietu viš kai" ir 15 kasečių su ikalbėtom 60-čia pa -
mokų.
► •
1965m. mokykla dalyvavo Melbourno Lietuvių Dienų
vaikų piešinių parodoje ir laimėjo 2 premijas. 1967 m.
ALBmokyklų konkurse (diktantas ir rašinėlis) laimėjo 5
vietas - 2 pirmas ir 3 antra s. 1969 atšventė 20-ties metų
sukakti. 1974 m. liepos 14 d. pravedė Vilniaus ikūrimo
650 m. minėjimą, o gruodžio 7 d. pravedė mokyklos 25-rių
metų sukakti. Monsinjoras Paulius J at ulis sveikindamas
rašė:
"Tas šimtmečio ketvirti s prabėgo greitai, bet, ačiū
Dievui,jo metu buvo daug nuveikta, ir tas darbas ryžtin-
gai toliau tęsiamas. Iš anuomet isteigtos mokyklosjau net
dvi išsivystė. Įsteigtoji mokykla pradžioje buvo ti kra
Vargo Mokykla: nebuvo tuomet nei tinkamų patalpų, nei
vadovėlių. Ypatingai vertinu vis ų joje dirbusių mokytojų
pasišventimą, nes jie, nebodami vargo, norėjo puoselėti
tai, kas mums, Liet uvos sūnums, yra brangiausia, būtent,
kad tas mūsų mieliausias tautos žiedas - jaunoji karta -
pramoktų gražios lietuvių kalbos, brangintų jos kilnias
tradicijas ir visuomet liktų ištikima mūsų tautos ir ken -
čian čios tėvynės idealams". 1975 m. mokykla pradėjo
leisti mokinių laikraštėlį "Daigeliai", kuris tebeeina iki
šiol. Išėjo viso 15 nr. Į ji rašo tik mokiniai, iliustruoja ir
viršelius piešia Sandra Bernaitienė. Tais pat metais spa -
lio 31 d. užprenumeravo iš mokyklos pinigų kiekvienai
šeimai, kurios vaikai lanko mokyklą, vaikų laikraštėlj
"Eglutę". Tai daroma iki šiandien. 1974 m. dalyvavo
Lietuvių Dienų Dainų šventės j ungt iniam e mokyklų cho-
re . Taip pal daina vo Jaunimo kon certe Lietuvių Dienose
1980 m. 1978 m. mokykl a įstojo nariu i Pietų Australijo s
Tautinių Moky klų Draugiją (The Ethnic Schools
Association of South Ausl ralia incorporaled).
Mokslo metai bu vo prad edami suk viečiant mokinius ir
mokytojus i Lietuvių Namų salę, kalbama malda, išduo-
dami vadovėliai, mokiniai suski r st omi i grupes ar skyrius
ir perduodami mokyt ojam s. J ei mokslo meta i pradedami
apie vasario mėn . vidurį, tai tuo pal laiku suruo šiamas
Vasario 16 minėjimas; einama prie paminklo, padedama
gėlių ir giedamas Tauto s himna s. Pradedant 1972 m.
mokslo mel ai pradedami mokyklai dalyvaujant pamaldo-
se šv. Kazimiero bažnyčioje, po pamaldų mokiniai pade-
da gėlių prie Lietuvos žemės paminklo,kartai s švietimo
vadova s ta ria žodi vaikams. Po to mokykla grįžtai Lietu-
vių Namu s, mini Vasario 16 ir vykdo normalią programą.
Mokslo metų užbaigoj e kiekvienas mokinys prival ėjo
kokiu nors būdu pasirodyti sce noje : ar dalyv auti vaidini-
me, sakyti eilėrašti, šokt i tautinius šokius ar dainuoti .
Mokykla pastatė šiuos vaidinimu s : "Snieguolė ir 7
nyk štukai" (rež. J. Neverauskas 1962 m.), "Lapės ir vilko
draugystė" (rež. J. Neverauskas 1963 m. ), "žirgonė ir
Gailė" (rež . J. Neverauska s 1966 m.), "Raudonoji Kepu-
raitė" (1967), V. Baltučio "Tėvi škėlės beie škant" (rež. J. Mokykla 1981 m. Sėdi mokytoja i is kairės: A. Zam<Jiskis,V. Urb onienė, J . Reinkienė, O.
Neverauskaitė 1970), "Grybų Karas" (rež . B. Jonavičienė Zamoiskienė, A. Pe truškeviėienė, V. Statnickas (vedėjas), M. Daugalienė, V. Gudai-
tienė, E. Pag e-Hanify, C. Paliulienė ir M. Petlcimienė.

Moky~la 1975m. Sėdi iš ~airės: A . Bernaitis, R. Lazausk~~tė, P._Peėiulytė, V. Statnickas
(vedėJa.s), A. Petruškeviėienė, kun. A. Spurg1S, G. Vasiliausk,enė, V. Urbonienė ir M
Peėiulienė • mokytojai dirbę mokykloje 11gesnį w.iką.
138
1971 m.), "Meškiukas Rudno siu kas " (rež. J . Vitkūnaitė,
R. Bielskytė, M. Neverauskaitė 1972 m.), "Daržovių Ge-
gužinė" B. Pūkelevičiūtės (rež. A. Blandienė 1973), Mari -
jos Ramunienės "Kalėdos" (rež. A. Zamoiskis 1979), Jono
Kuzmickio "Mažas is Didvyris" (rež. A. Zamoiskis 1980).
Bales Vaivorytės "Gerieji Darbeliai" (rež. A. Zamoiskis,
M. Daugalienė 1981), "Nuostabioji valanda" (rež. A.
Blandienė 1977). Kiekvienais metais mokykla parengia ir
atlieka programą Motino s Dieną.
Mokinių skaičius buvo beveik pastovus, svyravo tarp
33 ir 56. 1962 m. - 54 mokiniai (baigė 5), 1963 - 49, 1964 -
51, 1965 - 51 (4), 1966 - 56 (3), 1967 - 47 (3), 1968 - 49 (2),
1969 · 48 (l), 1970 - 44 (5), 1971 - 47 (3). 1972 - 48 (5), 1973 -
53, 1974 - 50 (3), 1975 - 33 (2). 1976 - 36 (2), 1977 - 49, 1978 -
42 (3), 1979 - 45 (6). 1980 - 49 (2). 1981 - 47 (1).
MOKYTOJAI
Dirbo 50 mokytojų, iš jų 24 buvę mokyklos mokiniai.
Mokyklos vedėjai buvo : V. Statnicka s 1949-62, 1969-82 ir
dabar tebedirba. 1980 m. ALB Tarybo s suvažiavima s
Adelaidėje suteikė V. Statnickui Garbės Nario vardą. M.
Renkė 1963-68.
čia duoduma s alfabetini s mokyklo s ir vaikų darželio
mokytojų sąrašas, pažymint kiek metų yra dirbęs.
J. Andriušienė - 2, A. Blandienė - 24, A. Blandytė - 2, R.
Bielskytė - 5, A. Bielskytė - 4, D. Bielskytė - l, A. Bernai -
tis - 5, R. Binkevičienė - 3, E . Borjerienė - 2, V. Brazaus -
kaitė - 2, D. Braznu skaitė - 2, kun . Dauknys - 2, O. Dun -
dienė - l, A. Gavelis - 7, A. Galnliltis - 3, V. Gurskytė - l,
· Grigonis - 3, V. Gudnitienė - 6, J . Ivoška - 7, D. Jnsaitytė -
139
2, Jurgelionienė - 4, kun. Kazlauskas - 12, R. Lazauskaitė
- l, J. Lelytė - l, N. Masiulytė - 7, E . Matiukaitė - 4, A.
Maželis - 12, J. Maželienė - 6, J . Nev erauskas - 13, V. Ne-
verau skas - 14, M. Neverauskienė - 3, M. Neverau skaitė -
6, D. Neverauskaitė - 1, A. Patu pa s - 3, K. Pacevičiūtė - 4,
M. Pečiulienė - 9, P . Pečiulytė - 4, R. Paškevičiūtė - 2, M.
Reinkė - 12, L. Radzevičiūtė - 2, V. Urbonienė - 12, J. Vit -
kūnaitė - 2, G. Vasiliauskienė - 8.
M. Daugalienė - 3, C. Paliulienė - 5, E . Page -Hanify - l,
M. Petkūnienė - 11. A. Petruškevičienė - 18, J . Reinkienė
- 6, B. Sabeckis - 3. kun . A. Spurgis - 12, V. Statnickas -
23, O. Zamoiskienė - 19, A. Zamoi skis - 4. Jie tebedirba
iki šiol.
Mirė: Jurgelionienė 1964, A. Gav elis 1966. A. Maželis
1975, kun. A. Kazlauskas 1976.
Tt:VŲ KOMITETAI
Kasmet apie kovo mėn. viduri buvo šaukiama s tėvų
susirinkima s , kuris nustatė moke st i už mokymą, išrinko
vienerių metų terminui Tėvų Komitetą ir nustatė jam
veikos gaires. TK telkė lėšas: ruošė baliu s, loterijas, se -
nų drabu žių rinkliavas, mokinių, kartai s ir mokytojų do-
vanom s , prisidėjo prie mokyklo s inventoriaus įsigijimo,
rėmė mokyklą pinigais, prisidėjo prie "Moterų Sekcijos"
tiekimų priešpiečių paruošimo mokiniams ir mokytojam s ,
apmokėjo mokyklo s gegužinių ir išvykų išlaidas.organiza -
vo mokinių gegužines ir išvykas, mokyklo s 20 ir 25-rių
metų sukaktis.
Dėl vietos stokos čia paminimi tik buvę Tėvų Komitetų
pirmininkai, pradedant 1962 m., Gylys, Z. Kučinskas, P.
Stimburys, V. Bielskienė, B. Paškevičius, V. Neverau s-
 ..
l
DAIGELlAI ..:sw„u
1,&YW"tLUt ll:"CftWII
M :Jt1 1,u ntinLZI

r
,..
l' l
r ~
-~"~
Mokinių l,aikraštėlis ''Daigeliai ".
l
Vedėjas ir mokytojas
Maksas Reinkė.

kas, V.Dundienė, V. Aleksand ravičius, A. Vitkūnas, L. MOKYKLOS RĖMĖJAI

Snarskienė, Starinskas, E . Willenbrecht.
Visuomenė rėmė mokyklą įvairiais būdais: pinigais,
PREMI J OS padėdama įsigyti inventorių , aukodama premijom s,
mokslo metų užbaigimams, mokinių laikraštėlio "Daige-
Geriausiems mokiniams atžymėti ir mokslo pažangu - liai' leidimui ir kitokiem s mokyklos reikalam s. Mokyklą
mui skatinti, buvo duodamo s pr emij os knygomis ar pini- rėmė šios organizacijos: Tėvų Komite tas ($ 712), Apylin-
gais . Dažniausia pradžioje mokslo metų būdavo moki - šv. Kaz imiero Lietuvių Mokykl.a.ir Lituanistiniai Kursai 1965 m.
kės Valdyba($ 1226), Moterų Sekcija ($ 507), Krašto Val-
niams pranešama, kad už gerą mokymasi, už namų darbų dyba (S 100), Liet. Atg. Sąj. ($175 ), ALB šviet. Taryba (S
atlikimą, už lietuviškų knygų skaitymą bus duodamos 105), Baltic Womens' Ass. ($ 117), LS S-ga ($ 106), LVKS
premijos, ir įteikiamos iškilmingo akto metu, mokslo me - "Ramovė"($ 95), Koper. "Talka" ($ 55), Adei. Liet . S-ga
tų užbaigime . šioms premijoms yra aukoję "Aušrokų " (aprūpino patalpom) ir kt . Be visuomenės ir organizacijų .
bi:reli.s , Bačiilno vardo biblioteka, E. Reisonienė, knygų
skaitymo fondas (A. Petru škev ičienė, K. Garbaliauskie-
paramos vargiai mokykla būtų galėjusi veikti. Visiems
rėmėjams mokykla nuoširdžiai dėkinga.
šv. Kazimiero Lietuvių Mokykla E. VARNIENĖ

nė, O. Lukošiūnienė, R. Bajorūnienė, A. Blandienė, K.
Taparas, P. Lukošiūnas ir kt. ), LKV S "Ramovė", Felik -
sas Adomonis ($ 500).
STASĖ KORSAKAITĖ-P ACEVIčIENĖ
Kilimo iš Panevėžio. Mokėsi Mokytojų Seminarijos
pavyzdin ėje pradžio s mokykloje ir Panevėžio Mergaičių
Gimnazijoje. Vėliau Vytauto Didžiojo Univers itete studi -
Kasmet , pradedant 1975 m. , mokykla pradėjo gauti
Pietų Au str alijo s vyriausybės paramą (grant), o 1981 m.
ir federalinės vyriausybės paramą (grant).
šv. Kazimiero Liet. Mokykla 1960 m. įsikūrusi Liet.
Kat. Centro patalpose, prie vienintelės visoje Australi -
joje lietuvių bažnyčios - šv. Kazimiero šventovės, turi
idealias sąlygas lietuvių švietimo ir auklėjimo darbu i.
Erdvus kiemas su lietuvi šku kr yžiumi, Lietuvos žemės
paminklu ir Liurdo grota, medžiai s, krūmais ir gėlėmis
išdabintas, aik štė žaidimam s ir bažnytėlė su savo gražiais
patriotiniais vitražais, pilna Lietuvo s dvasios, garsio s
pra eities. Visas pastato antras aukštas - mokyklai. Klasės
patogio s, ap šildytos, dideli s erdvus kambary s vaikų
darželiui, gale koridoriaus salė .
Globojant kun . J. Kungiui, darbą su 17 mokinių pra -
Mokyklą globoja ir ja rūpinasi mūsų kunigai. Pirma sis
globėjas 1960-62 m. buvo kun. Juoza s Kungy s, 1962-69 m.
kun. Anta nas Kazlauska s , nuo 1970 iki šiai dienai kuo.
Albinas Spurgis.
Mokyklos patalpomi s rūpinasi Parapijos Taryba .
Mokiniams ir mokytojams prie špiečius kas šeštadieni pa-
rūpina Liet. Kat . Moterų D-ja. Kasmet valdyboj e yra
skiriam a narė mokyklos reikalams. Jo s nuoširdžios, rū­
pestingos ir tampa mokyklos mamytėmis, tai: D. Tama -
šauskienė, A. Vicockienė, G. Pečiulienė, O. Sudintienė, O.
Baranauskienė, G. Damasevičienė, J . Janilionienė , A.
Kaminskienė, S. Kazlienė, B. Jablonskienė, V. Masionie-

juoja odontologiją ir 1943 m. sėkmingai ją baigia, įsigy­
dama dantų gydytojos profesiją.
Australijoje aktyviai re iškia si skautų veikloje. Pri -
klauso Adelaidės skautams akademikams, o 1956-1970 m .
jų pirmininkė.
Norėdama dirbti savo profesijoje, Jankė Adelaidės
Univ er sitete odontologijo s fakultetą, ir jį baigusi verčiasi
dantų gydytojos praktika .
Prikla uso tarptautinei profesinių moterų organizacijai:
"Quat a Club International", Pabaltieči ų Moterų Sąjun­
gai; išrenkama į jos valdybą, o nuo 1978 iki 1981 m. eina
val dybos pirmininkės pareigas. Aktyviai dalyvauja lietu -
vi ų, latvių ir estų bendroje veikloje - Baltų Taryboje.
1980 m. Baltų Tarybos pirmininkė .
140
dėjo dvi mokytojo s - Elena Varnienė - vedėja ir mokytoja,
diplomuota agronomė, Aga Stepanienė.
Pasišventusių mokytojų ir tėvų rūpesči u mokykla augo
mokinių ir mokytojų skaičiumi. 1961 m. prie mokyklos
buvo įkurtas vaikų dar želis.
1965 m. mokyklos vadovavimą perėmus kun. Pr.
Daukniui, mokinių skaičius išaugo iki 103. Tai s pačiais
metai s kun. Daukny s jsteigė ir Lituanistinius Kursu s,
kuriuose dirbo 6 lektoriai su 22 mokiniais . Nuo šių gau -
siųjų metų, nors mokinių skaičius mažėjo, mokytojai su
tokiu pat kruopštumu ir atsidėjimu dirbo, kūrė, rūpinosi
mokyklos gerove. Buvo įkurta klasė silpnia u lietuviškai
kalbantiems, o vėliau ir visai lietuviškai nemokantiems.
Dr . St<Uė Pacevičienė
nė.
Pirmoji mokyklos vedėja nuo 1960-64 buvo E . Varnie -
nė, 1965 m. kun. Pr. Dauknys, 1966-70 K. Pažėra, 1971-73
kun. A. Spurgis, 1974-76 A. Urnevičienė, 1977 m. E. Var-
nienė, 1978-79 L. Rupinskaitė, 1980-81 E . Varnienė ir
1982 A. Urnevičienė.
Pradžioje mokykla buvo šešių skyrių, nuo 1972 m . -
aštuonių ir nuo 1980 m. - dešimt skyrių. Mokyklos prog -
rama prie kiekvieno vedėjo truputi keičiama, bet pagrin -
de dėstomi tie paty s dalykai : t ikyba , lietuvių kalba, Lie-
tuvos istorija, geografija, lietuvių tau tos kultūra, daina -
vimas, tautiniai šokiai, juostų audimas, kanklėmis skam -
binimas, žurnalistika, drama. Pr ieš Kalėdas B. Budrienė
141

mokė verti šiaudinius papu ošalus, o prieš Velykas mar -
gučių dažymo meną rodė ekspertė V. Vens.
Kun. A. Spur gio iniciatyva iš j o dovanotų knygų jkur ta
mokyklos bibliotek a, kurią tva rko mok. K. Pazėra.
Mokslo metus šv . Kaz imiero Mokykla visuomet pr a-
deda Vasario 16-sios min ėjimu, kuri mokytojai specialiai
paruošia vaikams. Visi mokiniai pasirodo mokyklos ru o-
šiamame Motinos Dienos minėjime. šv. Kazimiero šven-
tėje vaikučiai karta is dalyva uja radijo vaidinime, kartais
bažnyčioje skaity mais, giesmėmis. Pe r At velyki švenčia­
mas "Velykų Margut is" daug metų teikė džiaugsmo vai-
kams ir tėvams.
Kievicnus metus mokyk la užbaigia sce niniu pasta ty -
mu. Kadangi mokiniailabai mėgsta dalyvaut i scenoje , ta i i
pasir odymus įjungiami visi mokiniai. Nuo 1960 m. yrn
suvaidinta visa eilė puikių vei kaliukų : Vandos Fra nkie-
nės • "Karalaitė Teisutė", "Atsi menu Nam eli" · kun . P.
Vaserio, "Gedimino Sapnas" - B. Sr uogos, " š ven toji Nak -
tis"' - J . Juoz uko, "Subatos Rytelj" - Pr. P usdešrio, kun .
Pr. Dauknio surinktas montafas "Liet uvos vaikai", M.
Ramunienės "Gėlės mamytei ", Pr . Pusde šrio - "Kūčių
vakarą daug keistų dalykų atsi tinka", Pralgauskaitės -
"Kelias i tėvynę", Vandos Frankienės - "Stebuklų nak-
tis", A. Saudargienės • "Sigutė", Pr . Pusd eš rio - "š ešta -
dienio Rytą", Pr . Pusdešrio - "Auk sas nereik alingas",
operetė - "Meškiukas Rudn osiukas", muzika G. Gudaus -
kienės, žodžiai Vytės Nemunėlio , "Mokyklos šventė" • A.
Barono, "Kūčios Lietu voje" - Sofijos Jonynienės, "Leiskit
j Tėvynę" - Pr . Pusdešrio, "Pr ara sta širdi s" - R. Vitkūno
ir S. Kubiliaus. ir "Kelionė j Lietuvą" - šv. Kazimiero
Mokyklos mokytojų. š iuos vaidinimėlius st ata nt, role s
išmoko mokytojai , dain as - dainų mokyto jai. o visų vaidi-
nimų režisorė yra Elena Varnienė.
Mokyklai padeda tėv ų komiteta s. kuri s t elkia pinigu s
su ruošdamas piet us, muges, loter ijas . Anksčiau rėmė
Studentų S ąjunga, Krašto ir Apy linkės Valdybos. "Ra -
movė" dažnai paskiria prem ija s vaikam s , Liet. Kat . Mo-
L oreta Rupinskaitė
Vedėja 1978-79 m.
142
-
Litua nistiniuo se kursuos e 1965 m. paskaitas skaitė: A.
Gavclis, J . Mockūnas , L. Pak alnis, A. Paliulis, P. Pusdeš-
ris, J. Vasiliauskns. Mūsų miru sieji: šv. Ka1.imiero Liet.
Knt. Centro įkūrėjas a.a . kun . Ju ozas Kungys, mokyklos
globėjas ir tikybos dėstytojas mirė 1962 m. kovo 4 d. A.a.
Liudvikas Kęstu tis Varna s, vienas iš pirmųjų mokyklos
mokini ų žuvo eismo kata strofo je 1964 m. rugsėjo l d. A.a.
kun. Antanas Kazla uskas. MlC, mokyklos globėjas ir ti-
kybos dėstytojas mirė 1976 m. rugsėjo 12 d. Mokykla
skaudžiai išgyve no neteki mo tuštumą ,
Nuo 1960 iki 1982 metų š v. Kazimiero mokyklą perėjo
apie 175 mokiniai, 48 mokiniai ją baigė: 1962 Uldukytė
Marytė , 1963 Kcršytė Virginija, 1964 Kubiliūtė Rasa ,
Gudiškis Vytas , 1965 - Bardauskaitė Vita. Staugaitė
Rima, Rupinskaitė Loreta, 1966 - Bagušauskas Kęstutis,
Ba-rau skaitė Dalia, Jasi ūnas Romas, Juciūtė Jūratė,
Kuncaitis Kęstutis, Staugaitė Milda, Valčiukas Saulius,
1967 - Jaunutytė Dalia, Ku bilius Gintara s, Pctrėnas Jur -
gis, Pranskūnas Kęstutis, Stankevičiūtė Auksė, Sabeckis
Anelė Urneviėienė ir El ena Varnienė abi daug metų Bronius , Varn as Linas , 1968 - Stankevičiūtė Ramutė,
dirbo vedėjos ir moky tojos darbą. Staugaitė Joa na, Kalikas Romas, 1969 - Lazauskaitė
Gina, Sabeckis Robe rta s , Visockytė Simoneta, l'l70 -
Adutav ičius Viktoras , Ku bilius Linas, Pau i Brigita , Pet-
kūnas Mindaugas, 1971 Ju cius Edis, 1973 · Kubilius Ai- Kazys Pažėra mok11klos vedėjas
terų D-ja apm oka priešpiečius ir apdovanoja mokinius das, Varn aitė Ramun ė, Vitkūnas Andr ius, Vitkūnas Vik- 1966-19771n . ir ka11klių
moky tojas.
mokslo metų gale. Turime ir individualių rė mėjų. Dabar toras, 1974 - Kubilius Sau lius, Kubilius Sietynas, 1976 -
gaunama parama ir iš valdžios . Baguša uska s Vincas, Dunda Viktoras , 1977 · Kazla Pet- juos scenoj ir gėrimės jų gražiu lietuvišku žodžiu , girdi-
Mokytojai dirbę š v . Kazimiero Lietuvių Mokykloje yra r as, Kazla Povilas, 1978 • Baltutytė Danutė, Petkūnaitė me juos bažnyčioj lekto riaujant, minėjimuose d alyva u-
šie: kun. Ju ozas Kun gys (1960-62), kun . A . Kazlauskas Irena, 1979 . Dund a Andriu s, Kazla J onas. 1980 - ikūrus jant , dainuojant. Yra ir sugebančių graž iai vadovauti
(1962-69), kun . P . Daukny s (1964-65), kun . A . Spur gis dešimtą skyrių, ji baigė D. Baltutytė, 1981 · Dunda And- įvairioms jaun imo grupėms ir organizacijoms. Džiugu
(nuo 1970 ir dabar), E. Varnienė (1960-81), A. Stepanienė rius , Kazla Jon as. 1982 . Baltutytė Anita , Jablonskytė matyt i jų ryžtą ir pasiaukojimą. Džiaugdamiesi, linkime
(1960-61, 1971-72), A. Zakienė (1961), K . Pažėra (1961-80), Lina. visiems šios mokyklos mokiniams visą gyvenim ą išlaikyti
S. Pusdešrienė (1961-73, 1975-80), M. Daugalienė Malonu paminėti , kad šią mokykl ą baigusių mokinių savo š irdyse Lietuvos meilę, o lūpose - gražiąją lietuvių
(1962-74, 1977), R. Daugali s (1961-65), J. Songaila (1962), didelė dalis įsijungia i lietuvišką darbą. Dažnai mat ome kalbą .
E. Zakis (1963), M. Grebliūnienė (1963-72, 1977), P . Pus-
deš ri s (1964, 1970-73), R. Kubiliūtė (1965-67, 1970, 1974),
K. Dičiūnienė (1965-71, 1976-78), D. Stankevičienė
(1965-68), L. Vasiliūnas (1965-67), G. Vasiliauskienė
(1965-67, 1975-78), A. Plokštienė (1966-67, 1969-72), A.
Urnevičicnė (1967 ir dabar), C. Paliulienė (1967-69,
1971-74), J. Vasiliauskas (1968), N. Vitkūnienė (1968-69,
1974), K. Dundienė (1971-79, 1981), E. šimkienė (1973),
R. Taunienė (1972), N . Alvikienė (1972-74), dr. A. Stepa -
nas (1973), R. Varnaitė (1974-75, 1979-80), T . žiukelienė
(1975), S. Kubiliu s (1975-76, 1978), E. Jačiunskienė-Bu·
lienė (1975, 1979), B. Budrienė (1975), A. Visockienė
(1978), L. Rupinskaitė (1976-79), N. Venciūtė (1976), V.
Adutavičius (1976), R. Stankevičiūtė (1976-77), R. Prans-
kūnaitė (1978), O. Stimburienė (1979), Aida s Kubilius
(1979-80), R. Vitkūnas (1981 ir dabar), Sietyna s Kubilius
( 1981 ir dabar).
Darželyje mokė : L. Kuncaitytė-Rheinholc (1961-66), L.
Valčiukaitė-Snarskienė (1961-62), A. Zakienė (1962-64,
1967-68), L. Petrėnaitė (1964), L . Daugalytė-Lloyd
(1964-67, 1973-74, 1976-77), E . Jačiunskienė (1965), M.
Staugaitė (1967), J.J . Juciūtė (1967, 1975), A. Stankevi -
čiūtė (1968-74), D. Karpienė (1972-73), M. Gavėn!en~ $v. Kazimiero Lietuvių Mokykl os vaiktf clarte lio m okiniai ir vedėja. U
(1973), R. Stankevičiūtė (1974-75), O. Stimburiene kairės: V. Bone, mok. R . Vcmiaitė, K. Mikow.inytė, J . K azla, A . Baltu ty-
(1971-73), Irena Rupinskaitė (1975), B. Jablon skie_n~ tė, O. Stimburienė /darželio veclėj(I), S. Stfrnbur11tė, A . D1m cla, mok . A .
(1975-76), D. Baltutytė (1979 ir dabar), l. Petkūnaite Stmikevičiutė i r M. Cart er.
(1979 ir dabar), Rita Rupinskaitė (1979).
143
•
Lituanistinių kursų mokytojai ir mokini,ai, Pirm oje eiMje, ant rai s dešinės, pirmoji kursų
vedėja mok. Elena Varnienė. Trečioji, iš dešinės dabartinė l,,-u.rs11 vedėja mok. l .l. Požė­
laitė-Davis.
Lituanistiniai Kursai
Lituanistinių kursų jsteigimas Adelaidėje buvo pozity-
vus žingsnis jaunimo tau tinio sąmoningumo žadinime ir
brendimo kelyje. Kursų pagrindinė užduotis yra toliau
t ~sti savaitgalio mokyklose pradėtą lietuvių kalbos mo-
kymąsi ir kultūros pažinimą. Mokiniai, baigę savaitgalio
mokyklas ir jų nebaigę, tu ri progos puoselėti lietuvių
kalbą, literatūrą ir istoriją 11-toje klasėje. O 12-toje kla-
sėje, sąžiningai padirbėję vienerius met us, gali tinkamai
pasiruošti lietuvių kalbos valstybiniams egzaminams.
Dabar lietuvių kalbos mokymuis i ir egzaminų laikymui
yra labai geros sąlygos. Kursai vyksta savaitės bėgyje
vakarais arba šeštadienių rytai s, kaip st udenta ms yra
patogiau. Jau 1978 m. lietuvių kalbos egzaminų reikala •
vimai buvo suta patinti su kitų svetimų kalbų egzaminų
reikalavimais. tai yra, lietuvių kalbos kandidatas turi tu-
rėti tiek žinių, kiek australas st udentas galėtų jų turėti,
gerai pasimokęs lietuvių kalbos per penkerius gimnazijos
metus. Taip pat nuo 1980 m. lietuvių kalbos PEB SA
(valstybinių egzamin ų) kandidatų pažymiai yra sulygina-
mi su vok.iečių kalbos kandidatų gautais pažymiais. Tad
seniau, dėl netobulos PEB SA pažymių vertinimo siste-
mos kalboms su mažu kandidatų skaičiumi, pasitaikę
menkesni eg,.aminų rezultatai jau nebegali pasikarto ti .
144
Adelaidėje
Daug pastangų buvo padėta, kol tokios palankios sąly­
gos susidarė Australijoje. Nors lituani stin iai kursai Ade·
laidėje vei kė su pertraukomis eilę metų, bet ji e neturėjo
švietimo departamento pripa žinimo ir jų programos ne•
buvo detaliai išdirbtos. Pirma sis išreikalavęs lietuvių
kalbos pripažinimo valstybiniuose egzaminuose buvo
melbourniški s Pe tras Sungaila. Ji s vėliau ir iėjo j VUSEB
komisiją nariu lietuvių kalbai. Jo energingumo dėka,
1975 m. Pietų Australijos egzaminų komisija (PEB SA)
leido laikyti lietuvių kalbo s egzam inus. š iuo leidimu pa-
sinaudojo aštuoni jauni lietuviai, kurie sudarė lituanisti-
nių studijų branduolį Adelaidėje.
Nuo 1975 m. iki 1978 m. lietuvių kalbo s abitu rientai
laikydavo VUSE B (Viktorijos va lstijo s) ra šomuosius eg·
zaminus , ir tik atsa komieji egzaminai buv o pravedami
vietinių egzaminatorių.
Kol dar nebuvo įsisteigę lituanistiniai kursai, mok. ]';,
Varnienė padėjo pirmos laidos st udentams pasiruo šti eg·
zaminams kore spondenciniu būdu. Bet jau 1976 m. oficia-
liai įsisteigė švietimo Taryba, kuriai vadovavo mok. ~-
Varnienė, ir Lituani st iniai Kur sai. Pamoko s vyksta L1e·
tuvių Katalikų Centro patalpose. Kursuose mokytoja .~o
rašytoja s · žurnalistas V. Baltu ti s ir vyresnioji gimnaziJOS
mokytoja l.l. Poželaitė-Davis.
Labai gr eit.ai paaiškėjo, kad kur so skirtumas tar p Vik-
torijo s vals tijos (6-rių m. gimnazijo s) ir Pietų Aust ra lijos
(5-rių m . gimnaz ijos) yra gana did elis. Ta s pas katino su-
daryti savu s egzam inus. Įegzaminų komisiją įėjo: V. Bal-
tutis , V. Stat nickas - švietimo Tar ybos nary s ir ALB Sa-
vaitgalio Mokyklos vedėjas , mok. A. Urnevičienė, šv .
Kazimiero Mokyklos mokytoja, E. Varnienė - š viet imo
Tarybo s ved ėja, l.L Poželaitė-Davis - švi etimo Tarybo s
sekretorė. 1976 m. pradžioje komisija, nustačiusi kurs ų
programą, sudarė egzaminų pavyzdį ir jj įteikė PEB SA
egzaminų komisijai pripa žinimui. Deja , truko net 12 mė­
nesių, kol pavyko prave s ti valst ybiniu s lietuvių kalbos
egzaminus Pietų Austra lijoje . 1977 m . jie buvo oficialiai
prip ažin ti ir dr. T.G. FenneU sutiko būti vyriau siu egza-
minat orium. Be dr. T.G. Fennell, prancūzų ir latvių kalbų
specialisto Flinders univer s itete, i PEB SA lietuvių kal-
bos komitet 4 buvo pakvie stos mok. K. Dundienė, gimna -
zijos mokytoja ir ilgametė šv. Kazimiero Mokyklos mo-
kytoja, mok. O. Zamoiskienė, ilgametė ALB Savaitgalio
Mokyklo s mokytoja, mok. E. Varnienė, pradžios mokyk -
los mokytoja , ilgametė šv. Kazimiero Mokyklos vedėja ir
mokyto ja , l.L Poželaitė-Davis, BA, Dip. Fr ance, SSM,
MACE, PEB SA moderniųjų kalbų, vokiečių ir prancūzų
kalbų komitetų narė. O. Zamoisk.ienei pasitraukus iš
narės pareigų, 1978 m. jo s vieton buvo išrink tas gimnazi -
jos mokytojas J onas Verbyla. 1982 m. buvo pasiūlyta ši
A ust ralijo s lie tuvių mokytojų konfe rencijos įvyku­
komitetą praplėsti, pasikviečiant jame dalyvauti daugiau
sios 1980 rn . Adelaidėje organizatorės. Iš kairės: K.
narių.
Nuo 1975 m. iki 1982 m. galo kursus lankė 53 kursantai. Dundienė, l.l. Požėlaitė-Davis, L . Pocienė, J . Vabolie-
Vieni čia atėjo norėdami pasitobulinti kalboje, k iti lankė nė ir E . Varnienė.
11-ją klasę, o dar kiti rengėsi abiturientų klasėje valsty -
biniam s lietuvių kalbos egzaminams. švietimo reikalams. Kursam s kaip ir anksčiau vadovauja
ši gražų jaunimo būrį mokė ir moko eilė pasišventusių l.L Poželaitė-Davis.
mokytojų: V. Baltuti s, B. Mockūnienė, A. Stepanienė, O. Malonu taip pat pastebėti, kad ALB Krašto Valdyba
Zamoiskienė, J. Riauba, B. Strauka s , V. Nev erau skas, V. savo kadencijos metu Pietų Aust ralijo je 1979.X.l d. pa-
Sta l niekas, l.L Poželaitė-Davis. Nereikėtų ir pamir št i skyrė kasmetinę piniginę premiją 25 dolerių vertės kan-
mūsų jaunesniųjų bendradarbių: dr . D . Viliūnaitės ir Li- didatui iki 19 metų, ge riau siai išlaikiusiam valstybinius
dijos šimkutės-Pocienės, kuri yra Lituanistinių Kursų lietuvių kalbos egzaminus brand os atestate. š i pr emija,
pirmos laidos studentė. pavadinta Pulgio Andriu šio vardu, yra skiriama visose
1979 m. be kalbos , literatūros ir istorijos pamokų, buvo Australijos va lstijose. šiu o metu tai yra NSW, Pietų
skaitomo s ir kultūrinės paskaitos: Išeiv ijos veiksniai - J. Australijoje ir Viktor ijoje. Pirmasis kandida tas gavęs ją
Lapšy s , Nepriklausomo s Lietuvos teatras - A. Binkevi - Pietų Australijoj e, buvo Lituanistinių Kursų studentas
čiūtė-Gučiuvienė, Mena s Lietuvoje - l. Pocienė, Lietuvių Siety nas Kubiliu s. 1981 m. "Talka" paskyrė premiją kan -
muzika - N. Masiulytė-Stapleton (Lituanistinių Kursų didatui, antruoju išlaikiusia m lietuvių kalb os va lstybini us
antro s laidos studentė), Lietuvos juridinė san tv arka - E. egzaminus. LKVS "Ramovė" irgi paskiria vertingą knygą
Reisonienė. Vilninus istorijos ra ida - inž. A. Galatilti s, T i- kandidatui virš 19-kos metų geriau siai ba igusiam Litua -
kėjimas Lietuvoje - P . Pusdešris. šios paskaitos susi- nisti niu s Kursus, o Australijos Lietuvių Fondas skiria
laukė ir svečių iš mūsų visuomenės. prem iją geri ausiai egzaminus išlaikiu siam kandidatui be
Dabartiniu metu Lituanistinių Kursų studentai turi 80 amžiaus ribo s.
pamokų per tri s trime strus, o abiturienta ms įvyksta dar 1978 m. Lituanistiniai Kursai įstojo nariu j Pietų Aus -
kurso pakartojima s prieš egzaminus. 40 pamokų skiriama tralijos Tautinių Mokyklų Draugiją Ink . (The Et hnic
gramatikai, vert imams, idiomatiniams posakiams ir Schools Associntion of S.A. Inc.).
išs irei škimams. Apie 30 pamokų literatūrai ir pr ivalo- Nuo 1975 m . Lituanistiniai Kursai gauna Pietų Austra -
mom knygom. Be to, kur santai turi atlikti eilę darbų var - lijos vyriausybės finansinę paramą, o nuo 1981 m. ir
todami juoste les ir parašyti nurodytą skaičių rašinių. Li- federalinės vyriausybės finansinę paramą.
ku sios pamokos lieka istorijai. Kultūrinės paskaitos nei- Džiugu, kad kiek vien ais metais atsiranda jaunimo, o
skaitomos i pamokų skaičių . kartais ir ne tai p jaunų studentų, kurie ne tik nori tobu -
švietimo Tarybai, kuri rūpinosi visais švietimo reika - linti s lietuvių kalboje, bet drau ge su abiturie ntais eina
lais iš pradžių vadovavo E. Varnienė, vėliau l.l. Poželni - laikyti valstybinius egza minu s. Tikėkime, kad susidomė­
tė-Davis. Dabar Adelnidės Apylinkės Valdyba tu ri nari jimas lietuvių kalba nenutruk s ir ateityje.
145
 S OLISTĖ GENOVA IT Ė VASILIA USI<!ENĖ
G. \lasiliauskienė palik s m ūsų tautiečių pri siminim
. ry šk.I asmeny b e" · v 1
k,up .suomenmm
. . k"e, dirigentė
. . ir uose
tingai dainininkė • solistė.
Jos biografija ir prad žia solistės kelio yra apra š l
Australijo s Liet. Metraščio I-mc tome. ' Ya
1963 metai s yra ypač reik šmingi jo s meno veikloje n
tai~-~et~i s_~merik?s ži~o~o lie~.u~ių vis uomenininko~ ~
B~::.1u_nom1c1~tyva ir k:,r1et~mu, JI_1šv?'ko dainuoti mūsų
u~Ju:10_ broham~. T?J e 1švyk0Je Ją lydėjo žinoma
piani ste · profesionale Doro thy Oldham, didelė lietuv ių
bičiulė. Jo s aplankė didesnius JAV miestus.
Pil~o~ s~lės tauti~či~ s ut ik? ~ū_sų ~e~ininkę nepap-
rastai šilta i. SpaudoJe t ilpo pmku s 1vcrt m1mai, pažymint
dar tai, kad savo ats ilankymu G. Vasiliauskicnė at liko
"ambasadorės" misiją.
Grįžusią iš iš sėkmingų gastrolių, 1964 m. jos laukė ki-
tas laimėjimas - kvie tim as dalyvauti australų organizuo-
jamojo "Fcstiva l of Arts" šventėje. Ji suruošė savistovų
lietuvi ų dainų rečitalį, kuri s buvo labai pozityv iai pami-
nėtas australų spaudoje žinomo kritiko John Horn .
Netruku s po to solistė išle ido savo įdainuotą plok štelę.
1966-67 m. apk eliavo s u daina mūsų kolonijas: Perthą,
Hobartą, Melbourną, Canberrą, Geelongą, Sydnejų .
1970 meta is, atvykus mūsų iškiliam tenorui, Cikagos
Choro dirigentė sol. G. Vasilic.uskienė.
Lietuvių Operos solist ui Sta si ui Barui, talkininkavo solo
Cho-ras "L{tuania" 1966 m. Viduryje d irigen tas St. šimkus.
146
ir duetais visos mūsų didesn ėse kolonijose.
Tokia spalvinga ir jvairi yra jos meninio gyvenimo pa-
norama.
Būdama dar pilname p ajėgume, ji reiškiasi kaip solistė
ypa.
ligi šios dieno s. Lituania choro diri gentui V. šimkui išvy-
kus i Canbcrra . 1969 m. perima choro dirigavima ir iki
šios dienos vadovauja Lit uania chorui.
Adelaidės tautinių šokių gru pei "žilvinui " 1979 m.
subūru s ja unes ne s dainin inke s i Eglučių' chorelį, jom s
vadovauja ir pasirodo įvairiuose parengimuo se . Ji taip
pal vadovauja ir_"_Klajūnų" okte tui, kuri s sėkmingai vei-
kė nuo 1967 m. 1k11971 m.
Choras "Lituania"
A. BINKEVIčIOTE:- GUėIUVJENĖ
liauskiene i s utiku s perim ti vadovavimą ''Lituania" cho-
Adelaidės "Lituania" choro iniciatorius ir organizato -
rius buvo Vaclovas šimkus, dar Lietuvo je stud ijavęs rui.
chorvedybos meną Kauno ir Vilniaus Konservatorijose. Genovaitė Vasiliauskienė, turėdama gražų balsą ir
Nuo 1949 metų j am sėkmingai vadovaujant, choras kon• būdama iš prigimties muzikali, jau jaunystėj dainavc
certav o ne tik mū sų visuomenei , bet taipogi populiarino gim nazijos chore , o vėliau Vilniaus Filarm onijos chore
dainą ir kitataučių tarpe. Choro dalyviai per dvidešimt tad chorai nebuvo jai sve timi.
metų darn iai tarpusavyje susigyveno, pamilo savo dainą Adelaidėje, būdama ja u pasižymėjusi solistė, ji dažna
irjos skleidimą saviesiems ir svetimtaučiams. Juos jungė pratu r tindavo "Lituan ia" chorą solo dainomis. Suminėto
meilė dainai ir paklusnumas s avo vado vui. aplinkybės nulėmė, kad ji suliko patenkinti chor o praš,
1969 m., deja , V. šimkus palieka Adelaidę ir išsikelia mą - būti jo vadove ir vesti chorą to liau dainos meno kf
nuolat iniam gyve nimui j Canberra. Choras "Litua nia" !iu. Tose parei gose ji save piln ai pateis ino. Jos page lb
lieka be vadovo . Problema išsisprendė, solistei G. Vasi- ninkais yra bu vę jauni dirigentai: Vytas Strau kas , Ras
~
- t
11
l
~· ., fJ '
, l li'
'• ,,
ff
l
'
..
, 1 1 1 •{ ' '
~-l --- ..!.- -.'..~~~
T
''Litua11ia"choras. Viduryj e: akom. N. Masiulytll-S taplet on ir choro dirigen/fl G. Vasi-
liauskienė. Dešinėje antr oje eilėje choro administratorius J . Lapšys.
147
 Kubiliūtė, Nemira Masiulytė. Ako mpa navimu t alkino : R.
Ku biliūtė, N. Masiu lytė ir vėliau M. D umčiuvienė. zikos f-tą, kompiuterių skyri ll, kuri baigė 1982 m. Janina Mažel icnė gimė Kaune . I š profesijos yr a med.
Nuo 1969 m. chor as vėl dalyv auj a t autin iuose minėji­ 13c tiesiogi nių studijų jis domėjosi dainavi mu, kur ia m daktarė bet mėgsta ir lietuvių tautodailę. Pradėjo domė­
muose, pavertų tautų koncertu ose, glaudžiai be ndrad a r - skyrė nem ažai laiko, treniruo damas balsą pas žinomu s tis j uostų a udim u da r būdama gimnazijoje, o keramika
biaudamas su latvių ir estų chora is bir želio mėn . išvež- dainav imo mokyt oj us ir kart u iše idama s į sceną įvai­ j a u st ud entavimo laikais. Australijoje audžia ant rėmų ir
tųjų m inėjimuose ir dažna i daly vauja lietu vių organizaci- ri uose pas ir ody muose. Yr a laimėjęs atžymėjimus Ade - staklėmis. Prie š septynerius metu s pradėjo tobul intis
jų įvairi uose re nginiuose. Buvo pakviestas koncer tuoti laidės Eiste dd for de, ku ri ų iki š iol žy miaus ias laimėjimas ke ra m ikoje. Mokėsi Theba r ton Ceramics ir Flinder s Uni-
pas u krainiečius ir est us, o revanšuoda masis b uvo pasi- yr a Ju nior Champ ions hip '79. ve r s it eto Art s fak ultete. Dir ba privačiai ir kui:-ia molyje
kvietęs u krainiečių ir estų moterų chorus , dainuo ti mūsų Ilg us met us dai navo State Ope r a chore. 1980 m. vai di - lietu vių liau dies meno motyvai s. Dalyvauja Lietuvių
tautiečiams. Choro koncertu s pajvai rina kart.ais chor o no pagrind in ę rolę "čigon ų Ba r one" ir Krusch inas rolę Dien ų tautodail ės parodose.
solistai: B. Budrienė, E. Dai nienė, J . Maželien ė, M. Pe- "Par duotojo j e Nuot akoje".
čiu.lienė, V. Opulskis ir svečiai solist ai P. Račkauskas ir 1982 m. užbaigė u-te st udijas.
bosas iš Melbourno J . Rubas. Metiniuose koncert uose Nuo 198 0 m. dain uoj a įvairi uose Adelai dės lietu vių
dai nų pynių tekst us yra parašęs L. Geru lai tis ir poetas P. rengi niuose.
Pusdcš ris. P. Račkauskas t ikisi vykti tolim esnėm dainavimo stu-
Pažymėtina, kad 1974 m. Dainų šventės pr ogramoje , dij oms j Europą, t ikslu ta pti ope r os da inininku.
Adelaidėje, buvo atlikta kompozitoriaus Bronia us Bud -
riū no kanta ta "Lietuvos šviesos Keliu", diriguojan t pa-
čiam kompozitoriui, atvy kusiam iš Los Angel es . Solo
J ANIN A MAžELI ENĖ
partij as atliko sopranas G. Vasiliauskienė ir bosas J. Ru-
bas. Akompanavo R. Kubiliūtė.
Maželienė Jan ina. Sopr a na s. Dainavi mo nėra st udij a -
Choras yra išleidęs 1974 m. Dainų šventės plokštelę.
Kita plokštelė buvo išleista atžymėti chor o nue itam ke- vusi. Turėdama nea bejot inai gražų balsą nuo maže ns
dainuoja choruose . Dainų moky t ojas gimna zij oje buvo ži.
liui, diriguoja nt V. šimkui, G. Vasilinuskiene i, V. St r a u-
nomas muzka s J. Gauba s . Vėliau bu vo dalyvė St . š im-
kui ir R. K ubiliūtei. šios plok štelės išleidimą finan savo kau s ve dam o c horo. Kaune daina vo apm okamu ose cho-
chor o mecenatas Kazimier as Ka minskas.
ru ose: Bazilikos (vad . K. Ka ve cka s) ir Įgulos bažnyčios
1982 m. choras "Litun nia" lankėsi Tasm anijoje ir Ho- chor e (vad. mu zikas • kompozitoriu s J. Dambrau ska s) .
barl<>miest o rotušės salėje dainavo lietuvių ir australų Da inavo solo gim nazij oje ir iše ivijo je. 25 metu s priklau so
publikai. Talkininkavo sol. P. Račkausk as, pianistė M. chorui "Lituani a" dažna i pr aturtind a ma konce r t us s olo
Dumčiu vienė ir deklamato rius S. Kubilius .
dain omis.
Chore 1982 m. dainuoj a 45 dainininkai. Choro adminis - ANTANINA BINKEVIčIOTĖ-GUčIUVIENĖ
t rato riai: iki 1971 m. J . Lap šys , 1971-74 • J. Mockūnas,
1975-81 vėl J . Lapšys, o nuo 1981 m. A. š e relis. Jos biografija yra tilpu s i Australijos Lietuvių Metra š-
Nuo choro jsisteigimo iki šių dienų nenutraukiamai čio I-me tom e .
chore dainuoja V. Opulskis ir J . Miliaus kas . Vėlesniais laikais kaip solistė ji reiškėsi rečiau, tačiau
reikia paminėti kai kuriuos r eikš mingu s atvejus.
Kadangi A. Gučiuvienė dainuoja septyniomis kalbomi s, Petrw; Račkauskas
keletą kartų buvo kviečiama dainuo t i rusų emigrantų
koncertuose , prancūzų visuomenei ir 1969 m. lenkų
bendruomenės organizuojamame kompozitoriaus St.
Moniušk o, jo gimimo 150 metų sukaktyje, jubiliejiniama
koncer t e, kur atliko ariją iš op e ros "Halka" ir dar padai -
navo dv i jo daina s lenkų kalboj.
Yra pasižymėjusi kaip s paudos darbuotoja, ypač muzi -
kos kritikos srity . Toje srityje, šalia savo profesinio, kaip
solistės ir dainavimo pedagogės darbo, ji pradėjo reikštis
nepriklausomoj e Lietuvoj e, rašydama meno kri t ikas i
oficiozą "Lietuvos Aidą", "XX Amžių", "Naująją Romu -
vą" ir kt.
Gyvendama Adelaidėje, pastoviai siuntė muzikos gy-
venim o apraiškų informacijos prof. J. žilevičiui i jo ren-
kamą Muzikologijos Archyvą.
Be ndradarbiauja: "Mūsų Pastogėje", "Tėviškės Ai-
duo se ", "Dirvoj" ir "Drauge" .

PETRAS RAčKAUSKAS

Gimė 1958.8.7 d . Adelaid ėje. Smuikuoti ir pianinu

skambin t i pradėjo būdamas 8 metų. 1976 m. baigė Sacred
Rasa Kubiliutė Hcar t College ir istojo i Adela.idės U-tą, Matematiko s Fi- Ja nina Maželienė M arija Peėiulienė
148 149
 MARIJA PECIU LI EN Ė nę . Be gana dažn ų p a s irodymų tautiečiams dalyvn
Music Lovors Assocrn . t·10n, l nscrna
• .
t 10nal Fr iendsh'vo
Dar jaunystėje , 1949 metais, atvyko į Adel aidę. Nuo Club, Good Neig hbour Cou ncil ir kt. progra mosip
pat vaikyst ės jausdama patrau ki mą j mu ziką ir turėdama Eisteddfor d konkur se už lietuvių dainų atlikimą buvo a~:
gana gražų mozzo-soprano balsą, pradėjo ruoštis daina - dovanota "honora ble mc ntion ".
vimui. A.L .B. Savnitgal~o Mokykl?je d~sto dainavi mą ir veda
Studijavo Adelaidės Koservatorijoje ir privačiai pas chorą . Be to, dažna , pavaduoJa toJc mokykloje kitus 010 •
australę mokytoją Gilda Hill ir A. Binkevičiūtę-Guči u vie- kytoju s .

š v. Kazimiero Bažnyt inis Choras

J . STEPANAS

1949 m. balandžio 17 d. šv . Juozapo bažnytėlėje, Pirie

St., City, kun. dr. P. Jatuli s pirmą kartą savo tautiečiams
laikant šv. Mišias , suskambėjo ir lietuviška giesmė. C.
Paliulienei, J. K alvaičiui fisharmonija palydint, visų gie -
dama giesmė kilo i dangų .iki ašan1 jaudino, guodė ir
džiugino visus lietuvius. Neužilgo vargonuoti pasiėmė L.
Kazlauskas, skambiu baritonu intonuodamas "Pulkim ant
kelių", "Pri eš Tavo altorių", "šventas, šventas" , "Jau už-
baigėm auką gausią", ar kurią kitą giesmę. Iš visų kampų
skambių, stiprių balsų bangos tuoj pat įsiliedavo i jo ve -
d amą melodiją ; į lietuvio širdžiai taip mielų, savų giesmių
pynę, pagarbinti Aukščiausiąjį.
Kad žod žių nepamir štume, kad neiškly stume iš melo-
dijos vingi ų , kun . dr. P . Jatuli s su muziku J. Zdani um
daugeli ilgų vakarų kartu giedojo, gaidas rinko, rašė, tai -
sė ir spausdino. Vieną gražų sekmadieni s u "Giesmyno"
knygų glėbiu atskubėjęs į pamaldas kun. Jatulis išdėstė
jas ant bažnytėlėje esančių suolų ir jam įprastu papras -
tumu gera širdi škai paprašė - giedokite. Ir giedojom!
1960 m. lapkri čio 20 d. pamaldo s lietuviams perkeltos i
šv . Kazimiero koplyčią Lietuvių Katalik ų Centre, 6 Third
Ave ., St. Peters . Ir čia vargonininkas L. Kazlauskas gro -
jo, giedojo, o jam kas tik mokėjo, kas tik balsą turėjo,
Dievulį gie sme pagarbinti norėjo, nuoširdžiai padėjo. Tik
kai kurias Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių r etai gie dama s
lotynišk as giesmes jis pat s vienas, kartais net savitu rit -
mu, atsidėjęs drąsiai atgi edodavo. Visos užuomino s, kad
reikėtų sudaryti bažnytinį chorą, po keleto s nepavykusių
bandymų taip ir liko tik užuominomis.
1963 m. L. Kazlauskas nuo tolimesnio vargoninkavimo
netikėtai atsisakė . Kun . klebona s A. Kazlau skas, MIC. ne
juokai s ėmė dairytis, kas vargonininką galėtų pakeisti.
Pašnekino "Lituania" choro dirigentą V. šimkų. Muz.
š imkus sutiko ne tik fisharmonija pagroti, bet ir chorą
Mišių giesmių pamokyti.
150
Ad elaid~s šv. Kazimiero bažnyt inis choras. Viduryje
siul y tė-Staple ton.
Susirinko 20 giesmininkų choreli s, kurio branduolį su-
darė "Litunnia" choro dainininkės ir įgudę daininink ai.
Prasidėjo keturbal sių St. šimknus lietuviškų mišių gies-
mių repeti cijos. Neužilgo chorvedžio iniciatyva sudar ytas
fondas nupirko elektriniu s vargonėliu s.
1963 m. Liepos 28 d. šimkau s pakvi estas šv . Ksavero
kat edros vargonininkas išpildė jais pirmą vargonų kon-
certą šv. Kazimiero koply čioje. 1963 m. spalio 27 d.,
Kri stau s Valdovo šventėje, chora s pirmą kartą pagied ojo
lotyni škas šv. Liudviko Mišias. Be šių keturbalsių loty-
niškų mi šių bei keturbalsių St . šimknus lietuviškų mišių,
choras išmoko ir giedojo visą eilę proginių - K alėdų, Ve-
lykų ir kitokių giesmių.
I šėjęs , kaip sakoma, j žmones chora s atsiminė, kad jis
dar nepakrik štytas . Suradu s kūmą Marcelę Gavė nie nę
kūmu sutiko p11bi'1tipat s klebonas kun . A. Kazlauskas.
Taip 1965 m. gegu žės 2 d. chora s, atgiedojęs Credo , kū­
mai asistuojant, kūmo švęstu vand eniu p11šl11k st yt11s ,
gavo vardą - šv . Kazimiero Bažnytini s Choras .
1969 m. pabaigoje muz. V. šimku s apsisprendė persi-
kelti j Canberrą . Gražini su juo susigyven ę, nuošird žiai
dėkingi choristai 1970 m. sausio 4 d . suruošė jam puikia s
išleistuve s. Chorui vadovauti sut iko panelė Nemira Ma-
siulytė . Jaunos, muzikalio s pianistės ranko se chora s, ke-
liais giesmininkai s padidėjęs , atgijo . Kiekvie ną sekma -
dieni chora s giedojo, var gonai grojo ne tik mišių metu . Po
151
sėdi chor o dirig en t ė Nemira Ma-
pamaldų ir pertra ukos choras vėl r inko si prie vargonų ir
švelnių d irigentės pastabų , lengvo r ankos mosto ska t ina -
mas, šyps niu palaikomas chor as ent uziastiš kai mokėsi
naujas gies mes, šlifavo jau gied ama s.
švenčiant š v. Kazimier o bažnyčios dešimtmetį, P ar a-
pijos Taryba 1970 m. lapkri šio 21 d. suruošė religinės
muzikos koncert ą. Solo giedojo G. Vasiliau skie nė, sm uiku
grojo Pr . Mati ukas, var go nais - J . Gave nlock . Sav o kū rini
"ž odžiai šv. Kazimieru i" skaitė poetas Pr . P usde šri s.
Deklamavo E . Varnienė ir Br . Rain ys. Gražia i išpildy -
tomis giesmėmis įsij ungė ba žnyti nis choras .
1971 m. l apkričio 21 d. ate itininkų sendraugių ir choro
sur uošta s religinis koncer tas Kri sta us Valdovo garb ei.
Solo su choru gieda J . Maželienė. Chor as išpildo 6 na ujas
giesmes, tarp e jų nese nia i iš Canb err os gaut ą mu z. V.
ši mkaus " Prisipažįstu ".
1972 m. lapkričio 26 d . choras s uruošė religinės muzi -
kos koncertą . Gieda solistė J. Maželienė, moterų choro
solo partiją išpildė B. Budrienė . Po et o P r . Pu sde šrio kū­
riniu s skaito pats autoriu s , V. Balt u tis ir E . V arnie nė.
Chorui gie dant J . Zdaniau s "De Pr ofundi s" dekl amuoja
L .L .T . "Vaidila " aktori ai: O. Stimburie n ė, J . Never aus-
kas, Br. Rainy s.
1974 m. prad žioje Pa rapijo s T ar yba praplečia bažny čią
su prie šbažnyčiu jungiančią an gą . Chora s s u v argonai s
persikelia i bažnyčios galą. Pa sklidu s žiniai , k ad solistė G.
 čapkauskienė atv ažiuoja i A ustralij ą pada inuoti, ~h~r~
pasikviečia ją pagied oti. 1974 m. ba land žio 12 d. D1dži~JO
penktadienio religinės mu zikos koncerte G. čapkausk1e­
nė solo pagiedojo 5 giesmes . Ta r pe jų dvi lietuvių kom-
pozitorių: G. Gudauskienės "Vieš paties pasauli s" ir Br.
Budriūno "Mar ija , Moti na malonės". Tri s gies mes pagie -
dojo kartu su choru . Bažnyti nis choras dar pagiedojo 8
naujas giesmes. E. Varnienė ir J. Nev era uskas dekla ma-
vo eilėraščius. Solistei akompanavo ir chorui va dovavo N.
Masiulytė. Tų pačių metų lapkričio 21 d. bažnyti nis cho-
ras dviem dainomis . giesmėm is darniai papil dė Adelai -
dės ateitininkų suruoštą literatūros , dainos ir muzikos
vakarą.
1975 m. spalio 19 d. parapijos susir inkimas, N. Masi u-
lytei prašant , sutik o pradėjusius gesti vargon us pakei sti
naujai s. Choro iniciatyva skelbiamas piniginis vaju s. Au-
kas priimin ėja, pinigus choro seniūnas J . Ramanau skas.
Sta mbiausia $ 2000 auka per kun. A. Spur gj gau ta iš Br.
žilinskienės, gyvenančios Canberr oje. Sur ink us pakan -
kamai pinigų 1976 m. nupirk ti S 6.000 vertės nauji var go-
nai.
1976 m. balandžio 11 d., Verbų sekmadien i, vėl N. Ma-
siulytei vadovaujan t bažnyti nio choro religinės muzikos
koncertas. Solistė G. Vasiliauskienė jau triai, nuo šird žiai
gieda Luigi Luzzi "Ave Maria", A. Stade lla " Viešpati e
mano", ir su chor u B. Budriū no "Maldą". Poeta s Pr . Pu s-
dešris skaito dienai pritaikintą savo spalvingą eilėrašti
"Hosana". Dr. V. Bardauskaitė, Br . Rainys de klamuoja
A. Jasmantą ir B. Brazdžionį . Chora s išpild o T. Brazio, B.
Budriūno, V. ši mkaus ir St. š li, žio lietuv iškas giesme s ir
nežinomo kompozitoriaus "La banak t" . Past arojo pagau -
nančiai melodijai poet o Pr . Pusdeš rio sukurti trijų pos-
meli ų maldos žodžiai gra žiai ir pra smingai užbaigė kon -
certą.
Sekantis choro religinės muzikos koncertas nuskam -
bėjo 1977 m. kovo 5 d. su soliste J. Maželiene. Pr. Pus -
dešris skaitė savo kūrinį "F araonas ir šv. Kazimieras".
Deklama vo E . Varnienė, R. Pranckūnaitė ir Br. Rainys .
Choras pagiedojo B. Budriūno, K. Čiurlionio, J . Siniau s,
St. šliž io ir V. šimk aus 9 lietu viškas ir 3 lotyniškas gie s-
mes. Iškilieji choro giesminink ai B. Budrienė, A . Urnevi -
čienė ir V. Opulskis išpildė dviejų giesmių solo partijas.
Koncertas baigtas virstančia tradi cine "Labanakt" . Vi-
suose koncertuose vargon ais grojo kvies tas au stralas
vargonininkas. Pri eš pradedant koncertą kun . A. Spurg is
supažindino susirinkusiu s klausyto jus su Vatikano II su-
važiavimo išskirt inu dėmesiu gie smei ir ba žnytinei muzi-
kai.
Peda goginei patirčiai pratur tinti 1978 m. sau sio mėn.
choro vadovė N. Masiulytė išsikėlė i Sydnejų. Vargonai
nuti lo. Choras, netekęs vadovės, lyg pasimetė. Giesmė
prigęso. Padėti išgelbėjo solistė G. Vasiliauskienė. Sėdusi
pr ie vargonų, pat i nuoširdžiai giedodama, ji s katino ir
drąsino chorą. Porą kartų su choru St . š imkaus liet uvi š-
kas mišių gies mes pagiedoju si ji užs imojo i jų giedojimą
jtr auk ti visus bažnyčioje esančius. At sirado ir arčiau prie
altoria us esančių giesmininkų. Gavu si iš Melbourno ten
giedamo "Tėve mūs ų" gai da s, su j omis chorą supažindi -
nusi. ku n. klebonui besimeldžiančius paraginu s, bandė ir
vis us parapijiečius i giedojimą Uungt i.
1978 m. rugsėjo pradžio je N. Masiulytė grižo i Adelai -
152
d ę. Grįžo ir pri e vargonų . Skub iai paruošė chorą iškil-
mingesnėms Ta ut os šven tės m i_š ioms ~tgie doti. Chora s ir
vėl po pamaldų sena tva rk a g r, žta pri e vargon ų. Mokosi
nauja s, paka rt oja išmok ta s , atr e nk a gie smes sekan čio
sekmadienio mišio ms. Kiek ilgiau užt runk a visokių suva.
žiavimų , Lietu vių Dienų, tautinių ir didesn ių bažnytinių
švenčių m išių gies mes p aruo šda mas. Kar tais te nka ves -
tuvių ar laidotuvių m išio m s pa s ir engti.
Pa rapijai bes iru oš iant savo kl eb, pirmųjų m iši ų 50
metų jubiliejų galimai iš kilmin gi au atšvęsti , sukaktu vi-
nink as paprašė chorą j o jubiliej in ėms miš ioms pagie doti
loty niškai mišių giesme s . Porą mėnesių int ensy viai repe-
tuoj ant, chora s gerai išmoko ket urbal ses lot y niškas šv.
Liudviko mi šias ir , gr ažiai pagi edojo .
Bažnyt inis choras savo r epe rtuare turi vir š 100 gies -
mių. Tarp e jų - keli s kompl ekt us N . Masiulytės išmokytų
lietuviškų mišių : kompoz itoriau s kun . G. šukio dvibal ses
ir nuostabiai gra žias Taiko s Karalienės garb ei skirtas
keturbal ses (dej a, nerandam nei vieto s , ne i laiko jom s
pag iedo ti... ), Br . Budriūno, V. šimkau s , St. šližio ir F.
Strolio sukurtų giesmių.
Mirusiu s: choro kūmą kun. A. Kazlauską, chori stu s J .
Baranauską, S. Speiči chora s amžinybėn palydėjo atgie -
dotomi s mišiomis. Prie kapo duobės N. Masiulytė savo ir
choro vardu trumpu žodžiu atsisveikino .
Chorą ir jo vadovu s ri šo ir teberiša nuo širdžio s pagar -
bos, dėkingumo ir gražių prisiminimų saitai. Muz. V.
šimku s išsikėlęs i Canberrą parašė chorui lietuviškų mi-
šių giesmes, o chora s išmokęs ja s su malonumu gieda . Vi-
sų mūsų akys e užaugusi Nemira Masiulytė, jauna kon -
servatorijos studentė, bet jau garsėjanti pianistė, iš V.
šimkau s perėmusi pagyvenusių giesmin inkų chorą, gre i-
tai ir gražiai su visais susigyveno. Įsigijusi muzikos mo-
kytojo s teises 1973 m. paskiriama i aukštesniąją mokyklą
Millicent, 420 kilometrų nuo Adelaidės. Toli . Tačiau su
choru ryšių nenutraukia. Beveik kas sekmadieni grįžta i
Adelaidę, sėda prie vargonų. šiandien ji jau ištekėjusi -
Mrs . Stapleton. Choras jai ne tik "Veni Creator" pagie -
dojo, bet ir vestuvių vaiš e s paruošė. Kiekvieną sekma -
dieni ji vis dar sėda prie vargonų, o chora s jos mostams
paklu sdamas su malonumu, pilnu balsu gieda garbei To,
kuri s apgina mu s nuo fabangų, maitina, rėdo ir daboja.
Choro administratorius sumanus ir talentingas V.
Opulskis. Choro balsų seniūnai . B. Budrienė, A. Miliaus -
kienė, V. Vosylius ir J . Ramanauskas.
š v. KAZIMIERO BAžNYTINIS CHORAS
SOPRANAI : B. Budrienė , A. Kaminskienė, I. Lap šie-
nė, G. Opulskien ė, A. Plokštienė, K. Vilutienė, N . V1tkū­
nienė.
ALT AI : R. Adomavičienė, O. Baranauskienė, B.
Duchauskienė, U. Jucienė, A. Miliauskienė, N. Umerie -
nė, A. Urnevičienė, O. Riškienė.
TE NORAI : K. Kamin ska s , A. Mork(in as , Z. Stanku s,
J . $tepana s, V. Vosylius.
BOSAI: R. Baranau ska s, F. Damasevičius, V. Jablon s-
kis , J. Jaunuti s, J . Lap šys, J. Miliau ska s, V. Opulski s, J .
Ramanau ska s, R. žukeli s.
NE MIR A MA S!U LYT !t
Gimė Vokiet ijoje. Kelių mėtų būdam a at kelia vo su tė­
va is j Adelaidę. Vos 14 metų būdama ji jau laimi pirmą
prem iją Au stralij os Eistedd for varžybose , Adelaidė"je.
1966 m. Melbourne, J auni mo Talentų Konkur se ja i
pa skiri ama pirm a viet a. Netru kus jinai jau pa vaduoja
australę, žinomą lietuv ių bičiulę, pian istę Dorothy Old-
ham, pe rimd ama akompaniavimą mūsų solistam s, Ade-
lnid ės vyrų oktetui ir moterų kvar tet ui.
V. ši mk us , choro "Lituania " kūrėjas ir ilgam et is jo va -
dovas , jjungia ją į choro akompaniatorės veiklą. Vėliau
jos žingsniai nukr eipti ir i kitataučių par engimus: daly-
vauja Adclaidės Meno F estival yje, Good Ne ighbour
Council orga nizuoja mu ose k oncertuo se, vokieči ų, ukr ai-
niečių ir kt. viešuose par engi muose .
Bebai giant studij as konse rvato rijoje, jos veikla dar la-
biau išs išakoja: mokyto jauja ALB Sava itgalio mokyk loje,
diri guoja šv . Kazimiero Pa ra pijos Bažnyt iniam Choru i.
J os ja utri pian o palyda ska mba Adelaidės moterų kvar -
teto "Nemun o Dukros" įregistruotoje plokštelėje.
1972 m. sėkmingai baigi a st udijas valst. konservat ori -
joj e, gavo pas~yrimą dėstyti muziką ir dainavimą Milli-
cent e. Vėliau per keliam a i Adelaidę ir čia jau kelinti
met ai dirba gimnazijoje muz ikos mokyt ojos darbą. 1982
m. perim a iš G. Vasiliauskienės tautinių šokių grupės
chor elio "Eglutės" vadovės ir dirigentės par eigas . Nemi ra Ma.s-iuly t~ • St apleton
VYTA UTA S OP ULSKIS
Gim ė Liet uvoje. Nu o pat atv ykimo Aus t ralijon akty-
viai dirba ir reiškiasi lietuvių or gani zaciniame ir kultūri­
niame gyv enim e. Dainuoja chor e "L ituania" nuo 1949 m .•
šv . Ka ziniiero baž ny tiniame cho re nuo 1963 m., eidama s
ir ad m inist ratoria us par eig as.
Virš 22-jų metų išdirb o sk autų or gan izacijoje. įgyda­
mas skautini nko laipsni ir daug metų vadovau ja Ad elai-
dės tunt ui.
Ger ai žaid žia šachmalais ir keletą metų vadovau ja Ad e-
laidės "Vyčio" klubo šach matų sek cijai. 1968 m. išr enka -
masi šv . Ka zimiero parapij os Tarybą, kur ioj iki šios die-
nos dirb a.
Turėdamas gražų ir stiprų bariton ą, dažna i at lieka solo
part ijas cho ro konce rtuo se, o vy rų oktete "Klajūnai" dai -
nuoja ir kar tu ei na adm inistra tor iaus pare igas .
Vis uomet domėjosi sce nos melu . Su kūrė gra žias deko -
ra cijas ne vienam veikalui, o vėliau ima si ir rež isieri au s
dar bo , pastatyda mas V. Krėvės "žentą", A . Kair io "Ku -
Kū" ir kt . P ra veda keleta Adelaidės Katalikių Moterų
Dr augijo s ruošiamų šiu pinių . Jo dėka i scenos darbą įsi­
t raukia gra žus būrys ja un imo. Nuo 1979 m. vad ovauja
Adelaidės lietuvi ų teatrui "Va idil a".
1982 m. išre nka mus i ALB Tarybą.
Vy tautas Opu lslci.s
153

Ade'afdės vyrų oktetas ''Klajūnai". Iš kairės· p
fad"!m.J, J. Neverauskas, G. Vasiliausf..-i.eė (
ad /Duoba, J. _Ramanauskas, V. Opulslcis
cas ar E. Dukauskas . n v · • V. Vosylius, J. Baranauskas, v. šul-
P o pas tatym? " ium F a.cu.ltatis" Iš kai
š7;kas , B. Mikužienė, ė. Paliulienė (~
kienė fvad.J, V. Vosy lius, v. Opuls!cis 7!P-. J. N ~ve r~ uskas (r ei .J, G. Vasilia us-
• · Vanagienė ir P . D uob a.
-
154
"Klajūnai"
rės: J . Barana us kas , B . Budrie11ė, V.
"KLAJONAI"
A. BINKEVICWTĖ-GUCIUV/ENĖ
Moterims susibūrus i vokalinį kvartetą. sujudėjo ir
Adelaidės vyr ai ir 1967 m. skaičiumi jas net pralenkdami,
susio rganizavo į vokalinį oktetą, bet... susiorganizavę, be
vadovaujančios rankos, toliau pajudėti nesugebėjo. Kr ei-
pėsi į sėkmingai užsirekomendavusią "Lituania" choro
vadovę. Genovaitę Vasiliauskienę, prašydami jos pagal -
bos. Dirigentė tokiais atvejais niekad ir niekam savo pa-
gal bos neatsako, o kad pradėjus darbą su Dievo palaima,
pirmiausia nutarė tuos entuziastus pakrikštyti. Krikšto
tėvais buvo Bronė Lapšienė ir Ju rgis Vasiliauskas. Nau-
jagimiui vardas buvo par inktas - "Klajūnai".
Oktetas 1968 m. suruošė Lietuvių Namuose reprezen -
tacin į koncertą. Savo sėkmingu debiutu gražiai repre •
zentavosi, vėliau tapo dažnais svečiais įvairiuose paren -
gimuose: literatūros ir muzikos vakaruose, šiupiniuose ir
kt. Vyrų dainavimą, okteto vadovė kartais paįvairindavo
solo įtarpais.
Kasmet su ruošdavo savo koncertą pasikvi esdami į
"žilvino" ansamblio adminis-
tratorius fr vadovas V. Ven-
cius.
Per pirmuo sius kelis met us Adelaidės lietuvių tautinių
šokių grupių va dovai da žniau keitėsi, tik nuo 1953 m.
grupės vadovav imą perėmė Br . Lapšienė ir sėkmingai iš-
dirbo 13 metų. 1966 metai s grupės vadovav imą perėmė
V . Strauk as, o admini stratoriau s• G. Straukienė.
1969 m. tautinių šokių grupė bu vo pak rikšty ta "žilv i-
no" vardu . Krik što tėvais bu vo pakvie sti M. Grėbliūnienė
ir J . Nev erau skas. 1971 m. \l. Stra ukui išvy kus i Mel•
bourną, "ž ilvino" vadovavimą perėmė sekant ys asme-
nys: E. Brazaus kas , L. Vasiliūnas, admini st ra torius · P .
Launikaiti s ir vad. L. Macpanas.
155
talką tai "Nemuno Dukras", tai Mclbourno VyY'Ų oktetą.
Darniai susidainavę vyrai (te norai: J. Baranauskas. E .
Duchauskas, V. šulcas ir V. Vosylius; baritonai: J . Neve-
rauskas, V. Opulskis ir bosai:. P. Duoba ir J. Ramanaus-
kas ). nutarė savo vokalinę veiklą praturtinti operetės
pastatymu, parin kdami uim tikslui M. Petrausko komiš-
ką operetę "Consilium Facultatis". Dalyvių sąstatas buvo
papildytas svečiais. Muzikinį paruošimą atliko dirigentė
G. Vasiliauskienė, režisavo J. Neverauskas. piano palydą
atliko C. Paliulienė ir N. Masiulytė.
Po puikiai pasisekusios premje ros 1968 m. rugpiūčio 3-0
d .. spektaklis buvo da r pakartotas, o 1969 m. Pertho uiu-
tiečių kvietimu, nuvežė spektakli, papildydami par engi-
mą dar "Klajūnų" ir "Nem un o Dukrų" dainomis vakaro
antroje dalyje.
Su šia operete dar aplankė tautiečius ir Melboume .
Sėkmingai veikęs oktetas, dėl daugelio priežasčių po
keturių metų darbo, išsiskirstė.
Adelaidės
Tautinių šokių Ansamblis
"žilvinas"
V. VENCIUS
1972 m. pabaigoj e "ž ilvino" vadovavimą perėmė R .
Bielskytė. o V. Venci us • ad minist rato riaus pareigas . Jau
tuo laik u grupė turėjo apie 36 šokėjus, priklausė etnin ių
šokių orga nizacijai. 1973 m. dalyvavo pir majame etninių
grupių koncert e. kuris įvyko nauj oje Fes t ivalio salėje.
Tais pačiais meta is "žilv inas" atšventė 25 m. tautinių šo -
kių veiklos jubiliejų .
Nuo 1975 m. visą "žilvino" vadovavim ą ir organizavi-
mą perėmė V. Venc ius, o tautinių šokių moky mu i pa si-
kvietė L. Macpan ą ir V. Neverauską. T uo laiku grupę su-
darė vy res nio am žiaus ja unima s ir jautėsi kri tiš ka padė­
tis, ka i jie ms pasit rauk us, jų eilių neužėmė nauj i šokėjai.
Išgelbė~i . padė~j. bu vo_ s~orga~ izuo ta paauglių grupė.
mokykh nto amzi aus va ikai , ku rie vėliau užpildė tuščias
šok~~ų eile~~-Ja~ ~uo 1~76 m. "žilv in as" prad ėjo stiprėti
šokeJų ska 1c1urru ir pa siro dymais. Dalyvavo lietuvių bei
svetimtaučių konce r tuos e , australų mokyklų par e ngi-
muose.
V. Vencius, n_~rėdam~ paįvairinti tautinių šokių pa s i-
rod ymus, prad eJo kur ti ta ut. šokių montaž us . pynes.
"ž~vino"prieauglis 1980m. A ukš ta · kai · . · · . .
nė;e: R. Jabwnskis ir ansamblio vad' rė;Ve. tault7!tŲ sokių mokytojas B Sabeckis desi- Chorelis ''Eglutės". Iš kairės: N. L/qyd, L . Jabwnskytė, B. Stalbaitė, D. Pociii.t ė, M.
ova.s . Vencius. •
Co:rter,A . Bal.tuty tė, S. Stimburytė, R . Gušciitt ė, A. Sno:rskytė, D. Baltutyt ė, l . Petkii.-
naiU ir vadovė G. Vasiliauskienė. Nu otraukoje trūks ta: A. Milen ir L. Jablonsky tės.
Vienas iš pirmųjų buvo "ūkininkas Ilgaau sis" metiniame
1977 m. "žilvino" koncerte. O metų paba igoje šis monta -
fas buvo nuvežta s į Melbourną. 1978 m. V. Vencius susi -
tarė su abiem lietuviškom savai tgalio mokyklom perimti
vaikus nuo 8 metų amžiaus ir mokyti "žilvino" grupėje
taut. šokius. "žilvina s" išaugo iki 66 šokėjų ir reikėjo su-
skirstyti itri s grupes: vaikų, paauglių ir suaugusi ų. Ma-
žiukus mokė R. Varnaitė, o suaugusiu s - 8. Sabeckis. Tų
pačių metų pabaigoje G. Vas iliauskien ė pradėjo mokyti
dainuoti jaunąsias "žilvino" šokėjas, sudarydama chorelj
"Eg lutes".
Tuo laiku repeticijom s muziką naudodavo iš juostelių,
o koncerto metu akordeonu grodavo M. Dumčiuvienė ar -
ba L. Vasiliūnas. V. Vencius, matydam as, kad "žilvi nas"
daugiau darosi kaip ansamblis, ėmėsi organizuoti "žilvi -
no" orkestrą iš buvusių pavienių "žilvino " muzikantų.
Orke st r4 sudarė: M. Dumčiuvie nė, L. Vasiliūn as, V. Bu-
gajaw ir V. Vencius. Vtiliau iš jaunųjų muzikantų suorga -
nizavo orkestrėlj. Jame grojo: R. Willenbrecht , R. Vitkū­
Vyresniosios "Eglutės" d . . ' nas ir R. Berezncvičius.
Baltutytė, l. Petkii:naitė a~nu'fJ; Tautos šventės minėjime. U kairės: D. 1979 m. "žilvino" ansamblis atšventė 30 m. jubiliejų ir
Bone, A. Snarskytė ir A' Mil tutytė, S . Stimbun1tė, V. Playford, V.
· en. Vadovė N. Masiulytė-Stapleton.
156
157
10 m. vardini ų švente su koncertu, kuriame pasirodė s u
šokiais, dainomis ir muzika . Taip pat buv o pakvie sti ir
pirmieji šokėjai - veteranai.
Nuo to laiko "žilv inas" jau pasirodo ka ip an samblis
ta rptautiniuo se jaunimo koncertuo se, vyno festivaliuo se,
televizijoje, mokyklose. ABC televizijo s studijoje pa ga-
mino specialų filmą australų mokyklų mokiniam s mokyt i,
taip pat ir filmą tele vizijos vaikų pr ograma i.
"žilvino " ansambli ge rai įvertino kito s etninės šokių
grupės ir visuomet paskir da vo j stipresnę programo s
dalį. 1980 m. Lietuvių Dieno se Adelaidėje, visas "žilvi -
no" ansamblis dalyvavo tautinių šoki ų šventėje, o kon -
certui grojo "žilvino" ork est ra s. Tautinių šoki ų koncer tui
vadovavo "ži lvino" vad . V. Venciu s.
1981 m. vyresniųjų šokėjų grupei išsiskirsči us , paliko
dvi grupės, bet šokėjų skai čiu s mažai pasikeitė ir metinio
koncert o programoje išpildė lietuvi škas vestuves, kur
buvo s ušokta net 18 šoki ų.
1~8~.~ - pra .~žioj~ ."ži!vino" vadovavim ą perėmė ilga -
meti s žilvmo šokeJas 1r mokytojas 8. Sabcckis.

Vyremioji ''Zilvino"
V. Venci1LS. grupė. Km.rė;e aukštai.: mokytojas Br. Sabeclcis, dešinėje vadovas
jimo pr~ga _AI:'!.
My~ėtoJų Sam?ūris pak:~rtoj~ S. ~iur!i~
nicnės Vaivą 1r tars pat mclalS baland1..10men. š1 va1d1-
nimą suvaidina Melbourno lietuviams.
1965 m. pradžioje ALT Mylėtojų Sambūris pradėjo
dnrbą su kita P. Rūtenio inscenizacija: tai S. Ciurlionie
nės 3 jų veiksmų legenda · pasaka "Paparčio žiedas".
Premjera jvyksta 1965.7.24 d. Rež. J. Neverauskas,
duit. C. Dagienė, adm. P. Launikaitis. Vaid1mmas buvo
pakartotas_lais p_at~etais T_au~os~v~~tės minėjimo pro
ga, bel tokio pas1sek1mo, kaip Vaiva nesulaukė. Pasta-
tyme vėl dalyvavo daug to laiko jaunimo.
1966 m. Adelaidės Lietuvių Teatrą ištinka pirma nelai
mė. Tų metų birželio 27 d. miršta aktorius, režisierius ir
vaidinimų autorius Z. Kučinskas.
Po rež. J. Gučiaus pasitraukimo ir Z. Kučinsko mirties
grupė "Adelaidės Lietuvių Teatras", nerodė jokios veik
los. Adclaidės Lietuvių Teatro Mylėtojų Sambūris irgi
tik kalbėjo apie ateities planus.
1967 m. vasario mėn. J. Venslovavičiaus ir J. Neve-
rausko pastangomis buvo sušauktas visų scenos darbą
mėgstančių aktoriu ir prijaučiančių susirinkimas. Gausus
dalyvių skaičius priėmė pasiūlymą dirbti visiems kartu,
tuo laiku J. Neverausko ir J. Venslovavičiaus režisūrose.
Pirmas tokio "jungtinio" teatro pastatymas buvo A.
Rūko "Bubulis ir Dundulis". Premjera jvyko dar Adelai-
dės Lietuvių Teatro Mylėtojų Sambūrio vardu
1967.10.14. Rež. J. Neverauskas, dail. S. Neliubšys, adm.
P. Launikait1s.
Vaidinimas pakartotas Adelaidėje 1967.11.24, o
1968.3.30 suvaidintas Melbourno lietuviams.
· · . 1968 m. Australijos Lietuvių Dienos vyko Adelaidėje.
Ta proga ALT "Vaidila" (tuomet jau taip buvo pasivadi-
nęs jungtinis A.L. Teatras) pastato dar kartą S. Ciurlio-
nienės (inscenizuota P Rūtenio) legendą "Vaivą• su Jau
beveik visiškai nauju sąstatu.
Premjera jvyksta 1968.12.29. Rež J. Neverauskas,
dail. S. Ncliubšys, adm. P. Launikait1s.
1969 m. J. Venslovavičius pradeda darbą su V. Putino
drama "Valdovas".
Premjera įvyksta 1969.12.20. Rei. J Venslovavičius,
dail. S. Neliubšys, adm. V. Baltutis. Drama suvaidinta
Melbourne 1970.3.22 Lietuvių Studijų Dienų proga.
Likusi 1970 m. dalis buvo skirta pasiruošimams ALT
"Vaidilos" gastrolėms į Sydnejų.
Buvo ruošiami (atkartojami) du veikalai: A. Rūko "Bu-
bulis ir Dundulis" ir V. Putino "Valdovas" Prieš gastroles
abu veikalai buvo dar kartą suvai d inti Adelaidės lietu
viams ir po to išvykta i Sydnejų. Ten 1970.10.31 buvo su-
vaidinta "Bubulis ir Dundulis" rež. J. Neverauskas, o
1970.11.1- "Valdovas" rež. J. Venslovavičius. Abiejų vei
kalų dekoracijas sukū rė dail. S. Neliubšys. Gastrolės įvy­
ko energingo, to laiko "Vaidilos'' administratoriaus, V.
Baltučio pastangomis.
1971 m. Tautos šventės minėjimo proga "Vaidila"
pastato ištrauką iš B. Sruogos veikalo ''Milžino paunks-
mėj". Rež. J. Neverauskas, dek. l. Pocienė. Metų vidury
je J. Venslovavičius pradeda darbą su A. Rūko komedija
"Vieno kiemo gyventojai". Premjera jvyksta 1971.12.18
Adelaidėje ir tuoj, po poros savaičių, 1971.12.27 suvai-
dinta Melbourne, Lietuvių Katalikų Federacijos suvažia-
vuno proga. Rež. J. Venslovavičius. dekr. V. Opulskis,
!domus faktas, kad čia pirmą kartą į sceną išeina V.

Adelaidės Lietuvių Teatras "Vaidila"

J.N.

Adelaid· L· ·
m•, l·m•:- ~s ietuvių Teat ro veikla nuo 1949 m iki. 1961
tyje.
,,i11a1yra apraš ta •
'
. ·
Y pu-maJarne Australijos Metra š- Premje _ra ivyko 1962.11.30 d. Adelaidės Lietuvi ;~ a-
čia patiekiama pask r . 20
;į~en?Je: ~ž. J: ~e~erauskas, Dail. R. Daugalis, adm.
· ~?-ika,1tis.Vaidmimas buvo pakartotas kit d' .
Teatro veiklos apžvalg~ ~nli62-l~;~ų Adelaidės Lietuvių gruodzio pirmą. ą ieną
1962 m. veikė Ad l ·d· . . m. Porą savaičių vėliau Ad l .d. L. .
buvo Juozas Gučius ~ tuzes L1etuv1~Teatras. Režisieriai pastato komedi' .. . 1_,Teatro grupė
e ru _e_s _1~,tuv
·•·
v~c1us, Ir enonas Kučinskas J
nors ir oficialiai . .. . • onas venslo- dail C D . ~ą Shdus pusmilJorus Rez. Z. Kučinskas,
• . agiene.
loJe n_epasireiškė. buvo ISIJungęs l teatrą, jo veik-
Ir tuoj, po keletos savaičių 1962 12 29 L. • n·
1etuv1ų ienų
Apie 1962 m. vidurj p R - t . .
tangomis buvo sukv' . u enio ir J. Neverausko pas .
daugumą sudarė to ies~as ~ury~ sc~nos mėgėjų. Didelę
J G . ' . us
s: J
proga A t ali • . • •
a Hall, statoma ištrauka - inscenizacija iš
;!~ausbš ram os "Gulbės Giesmė". Re ž. J. Gučius, dail.
su P. Rūtenio insce ~e m~sų Ja~as. Pradėta dirbt i u ys, adm V Patup
pakartotas "Slid p ·. .. . ,rs. z. T t· k
ą pa l va arą tr
.
lionienės. poema "Vaiva.n_izu,?tau- scenai pritaikinta S. čiur- "Gulbės G' u_s" usmiliJorus , rež. Kučinsko.
Grupe pasivadino· "Ad lai . . buvo pasku/e~m;s P8sta trmas , ar tai numatytai ar ne, Ade~ulės lietuviit teatr~ "Vaidila" 1967m. Sėdi iš kairės: A. Mil.iausl,."ienė, V. Baltutis
tojų Sambūris". . e des Lietuvių Teatro Mylė- vių teatro v~ . uozo Gučiaus darba s Australijos lietu- f°4m:m,J,_J.NeveT?-uskaitė, J. N ev~ka.s (r~ž.), ~.. Mikužienė, B . Rainys . Antroj e ei-
OJe. WJei§ kairės: J. Mili.auska.s, V. Opulskis, N. Skidzev1čius, G. Matulevičienė A . Ma.čiukas
1963 m. vasario 15 d • nepr ikJausomybės šventės minė- V. Ratkevi.čius, P. Vau.gėla ir J. Baranauskas. ' •
158
159

Scena iš S t. Santva ro "ž vejai ". R ež. J. Ne ve rauskcu .
Opulskis, kaip dek ora to rius. Nuo ta da jis liko vieninteli s
ir sėkmingas deko ra to rius tolimes niuose ALT "Vaidila"
pasta tymuose .
1972 m. "Vaidil a" dirba su dviem pastat ymais: V. Bal-
tu čio "š uolis i Laisvę}ir J . Griniaus "Stell a Maris".
"š uolis i laisvę" pr emjer a jvyko 1972.10.28. Rež. V.
Baltutis. dekor . V. Opuls kis. Vaidinimas pakart otas
1973.2.3 Adelaidėje ir tais pačiais metai s suvaidin tas
Melbourno lietuv iams.
"Ste lla Mari s" premjera įvyko 1972.12.15 Adelaidėje.
Rež. J . Venslovavičius . dail. S. Neliubšys. Vaidinimas su-
vaidintas 1972.12.30 Sydn ej uje Lietuvi ų Dienų metu o
1973.10.7 nuve žtas Melbourn o lietu viams.
1973 m. Nepriklausomybės šventės minėjimo proga
"Vaidila" pastato paskutini veiksmą iš B. Sruogos "Kazi-
mieras Sapiega". Rež. J . Neverauskas, dail. L Pocienė.
1974.3.23 vėl nauja "Vaidilo s" prem jera . Tai V. Alanto
"šiap us uždangos". Rež. J . Venslovavičius. dekr . V.
Opulskis .
Tų metų pabaigoje, Lietuvių Dienų Adelaidėje proga,
"Vaidila" pastato A. Kairio "šviesa , kuri užsidegė".
Premjera 1974.12.28. Rež. J. Neverau skas, dekor . V.
Opulskis. Vaidinimas pakartotas Adelaidėje 1975.2.15 ir
Lietuvių Katalikų Federacijos suvažiavimo proga
1975.12.30 • Melbourne.
1976 m. Vasario 16 d. minėjimo proga "Vaidila" vėl pa-
stato ištrauką iš B. Sru ogos "Milžino Paunksmėj". Rež. J.
Neverauskas, dekor. V. Opulskis.
1976 m. prabėga be didesnių teatro pastatymų.
1977 m. Vasario 16 d. minėjimo prog a "Vaidila" patei-
kia 3-čią veiksmą iš A. škėmos "živilė". Rež. J. Neve-
rauskas, dekor. V. Opulskis. Tais pat metais, Lietuvių
Katalikų Federacijos suvažiavimo proga "Vaidila" pasta-
to Pr. Pusdešrio "šviesa nuo kalno". 2-jų veiksmų varija -
cijos religinėmis ir tautinėmis temomis. P remj er a įvyks­
ta 1977.12.28 Adelaidėje. Rež. J. Nevera uskas. dekor . V.
Opulskis.
1978 meta i Adelaidės lietuvių teatr ui prasidėjo nelai-
mingai.
1978.2.22 mirė J . Gučius, o mėnesiu vėliau 1978.3.23
mirė J. Venslovavičius.
Tačiau šios nelaimės "Vaidilos" veiklos nesustabdė.
Palydėję amžinybėn miru sius ALT vėl ėmėsi dar bo.
1978.5.6 vėl suvaidinta, jau 3-jų veiksmų praplėsta ir
patai syta, Pr . Pusdešrio "š viesa nuo kalno" ir vaidin imas
pakartotas Melbourno liet uviams 1978.1011.
1979 m. "Vaidila" praded a su dar viena ištr auka iš B.
Sruogo s "Milžino Paunksmėj". Tai ištisas pask uti nis
veiksmas, pastatytas nepriklausomybės šventės min ėji­
mo proga. Rež . J . Neverau s kas, dekor . V. Opulskis.
V. Opulskis , įtraukęs i ALT "Vaidila" eiles būreli jau-
nimo, režisuoja A. Kairio "Ku-ku". Pr emjera 1979.7.7
Adelaidėje. Rež. V. Opulskis , dekor. V. Opulskis , adm . V.
Baltut is.
Tais pat metai s . Vilniaus Unive rsiteto 500 m. sukak t ies
minėjimo proga , "Vaidila" pastato Pr . Pusdešrio para šy-
tą vie no veiksmo vaidinimą "Gaisras ". Vaidinimas para -
šytas pasiremian t J . Kralikau sko knyga "Įkaitę Vilniaus
akmenys" ir liečia Vilniaus univer siteto profesorių
Konstantiną Širvydą ir jo knygą "Punk tai Sakymu" .
Pastatyta 1979.11.17. Rež. J . Neverauska s. dekor . V.
Opulslcis .
1980 m. pradeda V. Opulskis su V. Krėvės "žent u".
šalia "Vaidilos" veteranų itraukia dar didesni būrį jauni -
mo. Premjera 1980.5.3 Adelaidėje ir 1980.10.15 suva idin-
ta Melbourno lietuviams.
šalia "Žento ", tu o pačiu laiku. "Vaidila" ruošia si atei-
nančiom Lietuvių Dienoms Adelaidėje.

AdelauUs lietuvių teatro "Vaidila„ aktoriai ir r . . . . .

rauskas, rež. J. Venslovavičius V Balt t. V ~=e_nai 1972 m. Iš kairės: rei. J. Neve-
Matule~cienė, B. Rainys, V. Nev~raus~~ė c:J,yltus!N. Skidzevicfus, A. Grigonis, C!
B · Scena iš K. Veličkos "Nemunas žydi" .
G. Kubilius, A . Marcinket>iėienė V Va •. · Vona11t~enė, A . Gutts, rei. V. Opu[.skis, Rei . J. Neverauskas . Pastatymas ir d ekoracijos V. Opulskio.
1
' · nagcu ė, · Ratkevičius ir J . Milw.uskas. 161
160
UlfJ .l tJVV• _..___ .._.. .... ...._...,."°'.""'"'J""'
• .,. ••• ,.,,.....,..., . ~- ~ ,- - .,

•aro "žvejai", vienas iš sėkmingiausių A d elai d ės

ių teatrų pastatymų. Rež. J. Neve raus kas, dekor.
,ulskis, adm . V. Opulskis. Dėl didelių techninių ir
1ių reikalavimų šis vai dinimas nepakartojamas.
l m. ALT "Vaidila" duoda du naujus pastatymu s.
·.18G. Veličkos "Nemunas žydi". Pastat ymas ir de•
jos V. Opulskio, rež. J. Neverauskas. 1981.11.22
s veiksmas iš J . Marcinkevičiaus "Mindaugas".
:ytas Kariuomenės šventės minėjimo proga Mel•
~ ir savaite vėliau 1981.11.29pakartotas Adelaidės
ams.
pas kutinius dvidešimt Adelaidės Lietuviško Teat•
bo metu reiškėsi šie režisieriai: J. Gučius, Z. Ku•
s, J . Neverauskas, J. Venslovavičius , V. Baltu tis,
ilskis.
Ja ypatingai pažymėti šiuos Adelaidės lietuviš ko
darbuotojus, bei pagelbininkus: A. Grigo nis -
efektų speicialistas, be kurio pageibos neapsiėjo
i dauguma teatro pastatymų. S. Opulskienė - nuo-
rnstiumų tvarkytoja, siuvėja ir jų saugotoja. O.
nė ir M. Petkūnienė yra daug padėjusios kostiu•
aminimuose ir pritaikymuose. Antanas Ma-
id1;lis_teat ro rėm_ėjas ir pagelbininkas ypač ren• Akt. B. Rainys kalba savo 60 m. sukakties pietuose . Iš kairės: A. Guči.uvie­
Dr1taikantgarsų ir muzikos efe}rtus. Dailininkai . nė, Č. Zamoiskis, O. Zamoislc-ienė, B. Rain ys ir V. Neverauskienė.
oriai per ~as~utinius 20 metų: R. Daugalis, St.
~s. C. Dagiene, I. Pocienė, V. Opulskis. Adminis- J . Jankaus ''Pmlio ašmenimis ". Iš kairės: Lai-
: V. Patupas P. Launikaitis, V. Opulskis, V. BaJ- ma· N. Vitkunienė, Antanas - V. Ratkevičius
Rež. V. Opulskis. ·
tut is , J. Neve r a uska s, N . Volk as. Teatras, kokiu vardu būt ų ta da besivadinęs, turėjo: 24
Ilgia us iai išdirbę Ad elaidės Liet uviš kam Teat re, pra - pr e mjeras, 18 pakartoji m ų, 13 gastroli ų (Me lbo urne ir
d ėję dar prie š š i dvideš imt i ir tebedi rba da ba r : V. Ra tke • Syd nejuje).
vičiu s , A. Gut is, N. Skidzev ičius, Br . Rain ys , J . Neve- Į premjeras įskaitome ir vie naveiks mius pastatymu s
rau s kas , V. Marcinkonytė-Neverau skie nė, B. Jonavičie­ minėjimų ar švenčių pr ogomis, kuriems t a ip pat reikėjo
nė, V. Vosy lius, V. OpuJs kis, A . P etr ikas. r uoštis, kai p pilna m va idin im ui. Reikėjo kostiumų, švies ų
Pas ku tinių 20 m. laikotarpy j e AL Teat r as ne teko šių pritaikym ų, dekoracij ų, gars ų- m uzikos efektų, grimo ir
darbuotojų: Z. Kučin s kas (ak t or . ir režis .), J . G učiu s t.t. O dar Lieka ne p ami nėti aktorių da lyvavi mu i šiu p i-
(aktor . ir re žis.) , J . Ven s lovavi čius (akto r . ir r ežis.), V. niuose, ra dio vaidini muo se, k nyg ų pr istatymo popietėse.
Dagy s aktoriu s , D. Maže lytė aktorė, P . Daugėla akto r ius, Iš šios ap žva lgos m atyti , ka d A d elaid ėje Lietuvių Te a t -
A. Ma želi s te atro darbuo t oj as , pa gelbininka s muzikin ėm r as per pas ku t in ius 20 metų ne buvo apsnūdęs, bet išvarė
ilius tracijom, S . Neliub šys dailinink as , J . Baran auskas didelę vagą Adelaid ės lietuvi ų kultūrinėje veikloje. Tik -
akt oriu s . Pav ardės yra minimo s chronolo gi ne tvar ka. rai ne mažesn ę, o d ažna i ga l ir gilesn ę vagą, neg u kita
20 metų laikotarpyje 1962-1982 m . Adelaidės Lietuv ių mūsų gy ve nim o kultūrin ė or ga niza cija .

Scena iš J. Griniaus "Stella Ma . " . .

V. Vanagaitė ir <UJ.ui . ns · ls kairės: kardinolas V
jos . dail,, S. Neli b;:inkas . Nikodemas Skidzeviči. R . y tautas Vosy lius, princesė .
u o. us. ei. J . Venslovaviči.us, dek orad i-

162
163

Rez. J . N everauskas.
Paulius Rūtenis
164
JONA S NEVERA US KA S
Gimė 1921 m. Lietuvoj e. Baigęs g imnazij:i st ..
Vilniaus Universitete. Aust r alijoje rei škiasi ~-udiJavo
ninėje ir kultūrinėje ve ikloje. Mokytojauja s av's.~om~-
mokykloje, išrenkama s i Adelaidės ALB Apyli~k~~g~ho
dybą, ALB Kra što Valdyb~.
Daugia~sia _laiko p~š v~n-~ia li~tu_v(ų teat rui. Beveik 11
pat atvyki mo l Adelaidę 1s1Jtmg1aI lietuviško teatro
Ią. Vaidina i;:airiu_ose teat:o pa~tatymuo se, o nuo 196v 2e~ -
prade?a rez1suot1, nor s J~u. ~1rbd am_a~savaitgalio mo:
kyk loJe, pastato su mok1ma1s 9 v:udmimus. Dainu •
cho:_e. k~a:t~te, ~kt_ete, pr av~ d~ minėjimus, šiupini~~a
rad1Jo va1dm1mus ir ištraukas 1š 1vairių dramų.
PA ULIUS ROTENIS
S~listas , aktori~s.! r režisie riu s mum s , Australijos lie-
tuv iams, yra ge rai zmom as.
Jo biogra fija yra paminėta Australijos Metraščio
tome.
Pra~ žioje gyveno Adelaidėje, o 1966 m. išvyko j
SydneJų . Išlaikęs konkur s ini egzaminą i tuometinę
Sydney Eli sabet han Th eat re Tru st Opera Co, (ta s teat-
ra s vė!!au ga"'.o va:~~ A_u~tr ~lia n Opera) buvo priimt asi
ch orą compnmar10 te1sem1s , t.y. su teise dainuoti ma-
žas partija s ir dubliuoti did es nes.
Mažesnėse rolėse atliko Pu ccini operose vaidmenis:
"Bohema" - Benois, ":osca" (kai Scarpia dainavo garsusis
!;,a Scala_operos ba_r1~onas Tito Gobbi) - kalėjimo sargą,
Mer ?e le 1š Auksumų Vakarų' - indėną - Billy Jack
Rabb1tt. Donizetti operoje "Don P asqua le" dainavo nota-
rą ir kt.
. Be_to, Australų Operai ruošiant s pektakliu s operų ori-
gmahn kalba. P . Rūtenis paruošė artistus ir chorą atlikti
vokiečių kalba L. van Beethoven operą "Fidelio".
Pasitraukė iš Au st ralijos Operos 1981 m.
. D_irbdama s ~ea~re 15 metų, mokėdavo darbą taip de-
ri_nt 1, kad nea_t1trukdavo nuo dalyvavimo lietuvių paren -
gimuose . Tokią veiklą lesė ir toliau. Mirė 1983 m. liepos
28 d. Sydnejuje.
ALGI S BUTAVIč:IUS
Algis Butavičius gimė Kaune. 1963 m. jsigijo Graduate
of Thealre Production N.1.D.A. NSW universiteto diplo·
mą. l~?~ m. lair:n~jo Winston Churchill stipendiją ir gilino
~avo zimas re ž1suroje ir teatrų administracijoje Europo -
~e: Amerikoje ir Azijoje. Be to, studijavo dramą Graiki -
JOJe, Papua Naujoje Gvinėjoje, Kinijoje, Formozojc ,
Hong Konge, Bali ir Japonijoje. Pastatė ir režisavo 39
dran:ia~ ir dvi operas įvairiuose Australijos miestuo se.
Sukure ~ Aust:alijos ir 5 pasaulio dramu premjera s. Už
dekorac1Jų proJektu s laimėjo dvi trečias vietas ir Highly
Co~ mended pažymėjimą Sydney Ope r House parodo se.
Algis Butavičius istoigė "Promt Theatre" Canberroje
1965 m. ir buvo jo direktoriu s ir režisierius iki 1977 m. Be
~• jis pra~edė nemažą skaičių dramo s "workshops" įvai­
riose mst1tucijose. Dėstė dramą Canborroj o, Hobartc,
Whyalla Collcge of Further Education ir nuo 1982 m. yra
p!L~kirt ns dės~r t_i dramą Nonrlunga College T .A.F .E.
Pict~ Austr ~hJOJC. Algi? . Butavi čiaus past atymai susi-
lauke p11 lank1t1teatro kr1t1kų atsi liepimų spaudoje.
al-
~ko
'
VALĖ MARCINKONYTĖ-NEVERAUSKIENĖ
Gimė Vilniuje. Baigusi Vyta uto Didžiojo gimnaziją,
studijavo Vilniaus Universitete mediciną. Studijas tęsė
Hambu rge ir Pinneber ge. Australijoje įsigijo chiropody-
podiatry diplomą.
Literatūra pradėjo domėtis dar būdama gimnazijoje .
Dalyvauja įvairiose literatūros kuopelėse, literatūros va-
karuo se.
Austra lijoje akty viai reiškiasi kultūriniame lietuvių
gyvenime: vaidina Adelaidės lietuvių "Vaidila" teatre,
radijo valandėlėse ir rašo i lietuvių spaudą įvairiais kul-
tūriniais reikalais.
Apysaką "Tilta s per Neri" 1982 m. išleido "Draugo"
spaustuvė Cikagoje.
KAZIMIERA S KAMINSKAS
K. Kaminskas gimė 1919 m. Kauno apskrityje. Baigęs
pradžios mokyklą ir turėdamas 14 metų, pradėjo savisto-
vų gyvenimą.
Po karo išvaži avo i Kanadą, kur dirbo aukso kasyklose,
lankė šaltkalvių mokykl ą, išlaikė mnste rio egza minus ir
dirbo kaip speci alistas. Vėliau pe rsikėlė i Naująją Zelnn-
diją, veliau į Australiją.
Eilėraščius rašyti pradėjo beta rnaudama s kar iuome-
nėje. Jo eilė raščiui ivniriomis j)rogomis būdavo atspau s-
dinti "Adelnidės Lietuvių ži , niose". Pngaliau tų eilėraš­
čių susidarė geras pluošt as ir taip gimė'knygutė "Po sve-
timu dangum" .
165
VIKTORAS BALTUTI S
Gimė 1927 m. ž. Naumiesčio valšč. Užšuščių kaime .
Gimnazij_~ bai~ė Vokietijoje 1948 m. Adelaidėje studi javo
buhalteriJą, dirba Pietų Australijos valdžios įstaigoje.
ALB gyvenime reiškiasi nuo pat atvykimo Australijon
~ieno~. Ak_tyv(ai reiškiasi visuomeninėje ir kultūrinėje
hetu_v1ų _ve1kl0Je. Išrenkamas Melbourne ir Adelaidėje i
apylinkes valdybas, sport o klubo va ldybas, teat r o admi -
nistraciją.
1970 m. Krušto Valdyba išrenkama Adelaidėje. Eina
nario kultūros reikala ms pareigas, vėliau ALB Garbės
Teismo pir mininkas, ALB Lietuvi ų Dien ų 1974 m. Ade -
laidėje Komiteto pirmininka s , ilgametis ALB Kra što Tn-
rybos narys, l982 m. išrenka mas i Pasau lio Lietuvių
Seimą.
. Bū~amas ~LB Adelaidės A~ylinkės Valdyboje, įsteigia
lietuvių r ad1JOprogramą, kuri ai vadovauja virš šešerių
metų.
Rašo i išeivijos lietuvi ų spaudą: "Mūsų Pastogę" , "Pa -
saulio Lietuvį", "Tėviškės ži bur ius" ir kitus laikraščius.
Yra parašęs scenos ir radijo vaidinimų. Parašė ir režisavo
d_ram_ą "~uolis į laisvę", apie ~imo Kudirkos bandymą pn-
s1ekt1 laisvę. Dalyvauja su savo kūry ba literatūros vaka -
ruose ir spaud oje. Yra parašęs virš 50 feljetonų iš lietu -
vių išeivijos gyve nimo, iškeldama s hum oristine s aprai š-
kas ir tautinės sąmonės surambėj imų .
AL Metraščio II tomo vyr. redaktoriu s.
 LIDIJA šIMKUTĖ-POCIENĖ
Gimė 194~ m_.Kra~ių kaime , ~osėdžio valsčiuje, Kre-
ting?s _apskntyJc. Vaiky st e pr~)ei_do Oldcnburge ir kitose
pabegehų stovyklose , Vok1et1JOJe. Į AustraliJ'ą at k
1949 m. Baige. . pra d"z1os mo k y kl ą Ir
· auk štąjj mokslą
' vy
G o
longo Gordon Institu te of Tcchnology. Deakin u'ni/e -
sity, para -medikos šaką: dietetiką. cr-
Tobulino si lietuvių kalbą per neakivaizdinj lietuv·1
kalbos institutą, Čikagoje, ir 1977 m. lankė Vilniaus u ~
versitcte ruo šiam us lietuvių kalbo s kursus. ni
E ilėraščius pradėjo ra šyti dar būdama jauna. Jos kū­
ryba spaudoje pas(rodė 1975 m . ~et~en;:se Nr. 33. Alg.
~ack~us _k~Y,l~ų le1dy_kl_a 1978 .~- 1š\e1do Jos pirmąjj poe-
z1Jos r:i_nkm1:~nti:a~1s_1l~esy _s . O 1_~,83~- pradžioje išėjo
antrOJI knyga Pr1s1mm1mų mkara1 . Lietuvoje buvo iš-
rinkta išeivi ų poete 1982 m. "Poezijos Pavasaryje". Išlei-
do dvikalbinę (lietuvių ir anglų kalbose ) knygelę "Lietu-
viški Ex Libri s".
Yra išvertusi savo poeziją i anglų kalbą, kuri pasirodė
"Lituanu s" ir Australijoje leidžiamam meno ir literatūros
žurnale "Aspect". Da lyvavo II Pasaulio Jaunimo Kong-
rese J.A.V. ir III Kongrese Pietų Amerikoje. Išrinkta j
Australijos Krašto Valdybą ir ėjo narės jaunimo reika-
lams pareigas.
Lidija šimkutė - Pocienė
BRONĖ MOCKONIENĖ
Vidurinį mokslą baigė Rokiškyje, studijavo Kauno ir
Vilniau s universitetuose filologiją. .
Į Australiją atvyko 1948 m. _Įsiju~_gė i lietu v_iš~ą veiklą:
šoko tautinius šokiu s, buvo viena 1s Aka dem1mo Skautų
Sąjūdžio steigėjų Adelaid~j~_. . . .
1970 m. įstojo j Pabaltiec1~ r-.:tot~rų _S~ungą, ku:10Je
ėjo valdy bos narės, se kretor~ s 1r pir~mmk~s p~r e1gas .
Redagavo ir išleido informacinę broš1urą apie Lietuvos,
Latv ijos ir Estijos okupaciją, pava dinta "Stop and
Th ' k 1"
;;76 -77 m. Australijos Kra~t <: ~ar:ybo ~ narė,_ 1978-8~
m Adelaidės Apyl. V-bos nare sv1et1mo 11" kultu~o s_r~1-
k~lams. Mokytojavo Lituanistiniuo ~e K?r su?se, 1~a!r10-
mis progomis skaitė paskaitas per het~v1 šk~ ir _etnm1. r~-
diją. Lietuviškos spau dos ben_dr~darbe . šaha zur na hst1-
kos rei škiasi grožinėje literaturoJe. . . •.
1978 m. Adelaidės Akademinio Skau~ų ?.'uudZJo ~-kelb;
tame grožinės literatūros konkurse JaimeJO prem1Ją uz
prozos veikalą "Saulėlydis".
Bronė Mockūnienė

PRANAS PUSDEšRIS

•. Pr. Pusde_šris yra ne tik Adelaidėje, bet daug plačiau

zmomas visuomenininkas, nenuilstantis literatūros
vakarų organizatorius, šakotas kultūrininkas, savo kū­
ryba jau daugelį metų besireiškiantis Bendruomenėje,
Australijos Lietuvių Katalikų Federacijoje, lietuviškoje
šv. Kazimiero parapijoje, ateitininkuose ir kt. Įvairių
minėjimų organizotorius ir pravedėjas, paskaitininkas,
sce~os dekoratorius, plakatų piešėjas, ištvermingas žur-
n~]istas ~?stralijos ir Amerikos lietuvių spaudoje , lietu-
visk~ rad1Jo valandų dažnas programų paruošėjas ir vyk-
d,YtoJas, knygos "Lietuvių Katalikų Cen tras" redakto-
rius, parapijos laikraštėlio "šventadienio Balsas" dabar -
tinis redaguotojas. Australijos Lietuvių Metraščio I tomo
bendradarbis, II tomo redakcinės komisijos narys, dra-
mos "šviesa nuo kalno" ir virš trisdešimties Adelaidėje
ivairi?mis ~rogomis jo parašytų scenos vienaveiksmių
autorius, taip pat žinomos visuomenininkės Saulenės vy- VALENTINA VENS
ra~, k~ri Y:a Pr. Pusdešrio visuomeninėje ir kūrybin~j;
veikloJ~ stiprus ramstis ir pagalba. Plačiausiai pasireis- Valentina Vens gimė 1915 m. Lietuvoje. Mėgsta metalo
kęs ka_1~ra_š;:tojas i: neabejotino talento poetas. _ .. kalybos technika kurti paveiks lus varyje. Naudoja barel-
,,Jo e~e:.asč1ų yra tilpę almanachuose "Terra Australis , EUGENIJA šIMKIENĖ jefo techniką formom apipavidalinti. Te mas renka ,si iš
TretteJ1 Vainikai" ir visoje eilėje laikraščių bei žurnalų. lietuvių tautosakos. Dalyvauja grupinėse ir individuali -
p_ Pusde~ri? _talento kūrybiniai išsisakymai - graudeni - Eugenija šimkienė gimė 1910 m. Nevočių ka_i~e K~e- nėse parodose Lietuvių Namuose Adelaidėje. Valentina
mas pa~:1otmm skausmu, dramatiniai tamsios nuotaikos tingos apskrityje. Iš mažens yra pamėgusi austi Iietuv1~- Vens yra taip pat margučių specialistė. Margučių paro -
nosta lipJa, ~artais nuoširdžiai švelni lyrika ir net humoro kas juostas, takelius, pagalve s ir staltiesėles. DalyvauJa dose yra laimėjusi premijų Adelaidės "News" ir S.A. Egg
po~~ai. Budamas giliai tikintis nemažą dali kūrybos Lietuvių Dienų tautodailės parodose . Jos darbų yra Ade - Board kiaušinių dekoravimo varžybose. Jos darbų ir
Pranas Pusdešris skiria religinėms temoms amžinosioms buities proble- laidės Lietuvių Namų muziejuje. margučių yra Adelaidės Lietuvių Namų muziejuje.
moms, pomirtinei begalyb~i.
167
166
 nimui stovyk la O'Su lliva n Beac h hostelyje.
Kun. Pr . Dau kn io ir moksleivių at-kų globėjų A. Ste -
pan i cnės , E. Varnicnės ir A . Kub iliaus iniciat yva 1962 m.
la pkričio 17 d . s ur uošta s pir ma s jaunimo talentų vaka r as
L.K . Cent r e. Juos ru ošti pasi ėmė moksleiviai at -k ai. V ė­
liau t ie va ka r a i pr adėti r uošti Tautos šventės , rugsėjo
8-to s išvakarėse, j uos p avadi n ant Jaunimo koncertais.
1962 m . g ru od žio 31 d . Adel aidėjc jvyko visos Au stra -
lijos at-k ų s uvaž iav imas . Dalyvavo 39 atstovai iš Brisba -
n ės, Nc wca stle, Sydn eja us, Me lbourno, Gcelongo, Mor -
ningt ono ir Adelaidės. S u važ iavimas pradėtas Mišiomis,
kuria s auk oj o sen dr aug is kun . A. Kazlaus k as . Pamaldų
me t u g ie doj o se ndraugė G. V asiliauski enė. A. Bakaitis iš
Mornin gt ono ska itė paskaitą "Ateit inink as Aust r a lijos
lietuvių t a rp e". Kuopų ir dra u govių pirm ininkai padarė
pr a neš imu s, iš kurių paaišk ėjo , kad at -kai, nors negausūs
skaičiumi, be t be veik n ėra kul tū rinių barų, kur jie n ebūtų
prid ėję s avo ranko s . At -kai eina vis ur, kur ti k r ei kalingas
pozityvu s darbas.
Suvažiavimo metu try s st ud ent a i: R. švam barytė, D.
Grigaitytė (iš Melbourno ) ir A . Petrėn as (iš Adelaidės)
davė studentų at-kų pries aiką. A . Bajeli s iš N ewcastl e •
moks le ivio .
Iš vi so Adelaidės a t -kai yra suruošę 11 stovyklų jau ni-
Adel.aid~s Ateitininkų šeima 1982 m. mui. Per jas yra praėję v irš 200 jaunuolių. Jom s va dov a-
vo A. Stepanienė, E. Varnienė, kun. Pr. Daukn ys , N.
Masiulytė, A. Kubiliu s . Iš ypatingesnių stovyklų pa mi-
nėtina 1964 m. pradžioj e jvykus i O'S ullivan Beach, kur io-
je 15 moksleivių davė at-kų priesaiką : M. Damasevičiūtė,
E. Eičytė, V. Karpy s , A . Kasčiukaitytė, L. Macpanas , D .
Tirvaitė, N . Bataitytė , A. Blandytė, G. Pimpė , A. Palai -
ti s , R. Ramanauskas, A. šveikauskas, D. Siurblytė , R. Ade laides Ate-itininkų Send raugi 11,v aldyba 1979 m .
Siurblytė, V. Urnevičiūtė. Stud entų priesaiką • A . Step a- Iš kairės: p(rm. A. Kubilius, V. Rupinskienė, E. Varnienė,
nas ir R. Puodžius. dešris, P. Gasiūnas.
k1tn. A. Spur gis, MI C., P r. P LLs
Ateitininkai Adelaidėje

Be kiek vie nai s me tai s ruoštų Literatūros vakarų, J a u -

Atcitininku pirmieji žingsniai Adelaidėje nebuvo leng -
vi. Neturėjimas ry šio vienų su kitai s , valdžios sutarti s ,
savų namų statyba, šeimų išs kyrima s po įvairius lage -
rius, neturėjimas lietuvio dvasiškio. Taip tęsėsi kol iš
Romos at vyko kun. dr. Pauliu s Jatuli s. Jis, prie š atvyk -
damas Australijon buvo užmezgęs ry ši suAt-kų Fede r a-
cija, jau atsikūrusia JA V-se, ir gavo iš jos paskyrimą
Ateitininkų Federa cijos įgaliotiniu Australijoje .
1950 m. sausio 15 d. įgaliotinis susikvietė jam žinomus
ateitininkus arkiv yskupijos namuose West T-ce, kur
buvo nutarta tą susirinkimą laikyti at-kų įsikūrimo pra -
džia Aust ralijoje. Ateitininkų veikla iki 1960 m. žiūr. I
tome .
1959 m. lankanti s vysk. V. Brizgiui Adelaidėje ,
sendraugių valdyba turėjo su juo specialų posėdi ir ap -
svarstė galimybes ikurti lietuvių per sonaline (tautine}
A. KUBILIUS
parapiją Adelaidėje, ka s tų pačių metų pab aigoje ir
įvyko.
1960 m . Literatūros vakaras buvo sur uoštas Lietuvių
Nam uose. Tais ir sekančiais metais a t -kai visas jėgas ir
lėšas skyrė L.K. Centro įruoši mui. Prie šv. Kazimiero
Lietuvių Mokyk los sustiprėjo mok s le ivia i at -kai. Jų globą
perėmė A. Stepanicnė. Įsikūrė studentai at -kai. Korpo·
racijos pirmininkė Nemira Ma siulytė. A. Kubiliu s L .K.
Cent re atidarė spa udos kioską. Pr. Pu sd eš ri s, sergant
kun. J . Kungiui, leido "šve ntadienio Bal są". Miru s kun .
J. Kungiui at -kai paskelbė 7-nių dienų gedulą.
1962 m. susilaukėme Tėvų Marijonų . kun. A . Kazlau s•
ko, MIC. ir kun. Pr. Dauknio, MI C. S uruo štas Mair onio
minėjimas · akademija. Akademija paminėta e nciklikos
"Mater at Magi stra" pa siro dymu . Paskaitininkai J. Bar·
dauskas, kun . Pr. Dauknys ir J . Step anas. Suruo šta jau ·
nim o koncert ų ir stovy klų, Kri s tau s Val do vo min ėjim ų •
akade mijų, at -k ai s uruošė 1966 m . Klovos oper os "Pilė­
nai " pr istaty mą ir tansliacij ą iš plokšte lių, 1970 m. a k a -
de mij a paminėjo at-kų v eiklo s dvide šimtmetį Adelaidėje,
1972 m . Maldo s valandą šv . Ka zimi e r o bažnyčioje u ž se r -
gančią ateitininkę Violetą Vas ili auskaitę- Mauragien ę.
1973 m . gegužės 15-17 dienomi s s uo r ga nizu otos L. K .
Centre jaunimui uždaros dv asinio pakil imo di e n os • r e k o -
lekcij os . kuria s labai sėkmingai s uor g an iza vo se ndr .
pirm . A. Kubilius . Kun . A. S pur g is šv. K azimi e r o ba žn y -
čioj e pravedė pamalda s ir 7 -ni as k onf e r e n cij as , sal ėje
jaunimui kalbėjo dr. A . St e pana s, J . Butkevičius, A. Ste -
panienė , B. Plok š tis, J . Stepanas, Pr . Pu s de š ris . S u s i-
kaupim o dieną šūkis buvo "Auk š tyn š irdi s ".
Beveik kiekvienai s metai s buvo ruo š iam os a g ap e , arba
at-kų še imos šve ntės s u pok a lbiai s iš ank s to numatytomi s
ir vietoje iškilu s iomi s tem o mis. 1974 m . s uruo štas V . Ba -
naičio ope r os plok štelėse "Jūrntė ir Kast yt is " pri staty -
ma s , kuri pravedė sol. A. Gučiuvienė . Vakar e "Pakeliau -
Stud entai ir moksleiviai ateitininkai po iškilmingos kime po pavergtą Lietuvą" buvo rodomo s Lietuvą aplan -
Priesaikos šv. Kazimiero batny - cioj e su Dvas .ios Vacfa kiusių skaidrės, kurias ai škino dekl a ma c ija per pintu žo.
lmn. A. Spurgiu ir globėju A. Kubilium 1979 m. džiu Pr. Pusde šris .

168 169
 1975m. suruoštas stip ru s vysk. M. V.'.l!ančiaus mirtie s
šimtmečio minėjimas, kuriamė kalbėjo A. Kubilius · vys -
kupo biografija,V. Baltutis . Valančius lietuvybės fadin -
tojas. kun. Pr. Dauknys . Valančius blaivybės apaštalas,
J. Vasiliauskas- Vyskupas Dievo tarny boje, L. Pakalni s ·
Valančius literata s. Be to, programoje sol. G. Vasiliaus -
kienė su mamyte A. Stanaiticne pada inavo eile senoviškų
dainų, dainavo "Nemuno Dukros", "Vaidilos„ teat r o ak -
toriai suvaidino Pr. Pusde šrio scenai pritaik intus Valan-
čiaus kūrinius - "Guvus Vincė", "Palangos Ju zė" ir "Su-
grižo". Programą pravedė E. Varnienė.
1977m. at-ku šeimos šventė atšvęsta "Baltijos" vasar-
vietėje. Tais pačiais metais iškilmingai buvo pagerbta s
kultūrininkas, poetas Pr . Pusdešris 60 m. amžiaus su -
kaktyje. 1979 m. šv. Kazimiero šventės išvakarėse 7
moksleiviai davė at-ko priesaiką: Pov. Kazln, P. Rupins-
kas. J . Kazla, R. Dainiūtė, L. Visockytė, Siet. Kubi lius.
Petr . Kazla. Studento priesai ką davė at-kai: J . Jačiu ns­
kis, E. Jucius, R. Rupinskaitė, P. Jačiunskis, Br. Sabeckis
ir G. Kubilius.
1980m. buvo suruošui iškilminga akademija "Ateities"
žurnalo ir Ateitininkijos Sąjūdžio 75 m. sukaktį paminėti.
Akademijojetaip pat buvo pager btas senjo r as Br. Plokš-
tis 85 m. amžiaus sukaktyje. Paskaitą skaitė send r. J.
Stepanas. Akademijos meninę programą išpildė sol. G.
Vasi!iauskienė, "Nemuno Dukros" ir Pr. Pus dešris T .
pačiais metais J. Stcpa na s buvo At-kų Fe deracij~ 315
skirtas įgaliotiniu Australijoje. Jo rūpesčiu 198; pa.
gruodžio mė~. -~ elb~urnc jvy ko Austr~lijos Ateiti nint
Diena_.~a.ska1tmmka1 bu v~ Pr. _Pu s d~š r 1s, A. Bakaiti s, J:
P_etr~1t1s1r dr. A. Maurag1 s. D1skus1Jns pravedė E. Var.
mene.
At -kam s sendraugiams Adelaidėje vadovavo: Br
Plok št is, J. Stepnnas. Pr . Pu s dcšri s, E. Varnienė, J. va:
siliauska s, K. Varna s, ku n. Pr. Dau kny s , A. Kubilius
Arkiv. J. Matu laiči~ m~ksleivių at-kų kuopos globėjai;
yra buvę: A. Stepamene, J . Ivo š ka, E. Varnienė, A. Ku-
bilius , J. Vas iliauska s, Pr. Pusclešris, E. Jači u nskicnė, R.
Kubiliūtė, L. Rupinsknitė. K uopos pirmi ninkais buvo: J.
Martin kutė, R. Plokštytė, M. U ld ukytė, A. Ste panas, D.
Viliūnaitė, N. Bntaitytė, Kasčiu kaitytė, N. Masiulytė, K.
Bnguša us kas , R. Staugaitė, L. Var nas , Sa ul. Kubilius, J.
Venciūtė, Siet. Kubilius .
Pasa ulio Lietuvių Jaun imo kong r es uose Adclaidės
at -kai turėjo a t s tov us : I -me · stud . A. Stepaną, II-me .
stu d. R. KubiJiūtę, III -me · st ud . N. Masiu lytę ir stud. Y.
Bardausknitę, IV-me · dr. V. Barda uskaitę ir st ud. Saulių
Kubi lių.
At -ka i dir ba ir kit ose org ani zac ijose. 1960 m. įsikūrė
Adelaidėje L. K. Moterų Dr a ugija. Viena iš organizatorių
buv o at-kė A. Stepanie nė. Tarp Draugijo s pirmininkių
buvo M. Gavėnienė, ~- _Urnev!čicn~. šv ieti me t aip pa t
rasi me 11t-k11. šv. Kaz1m1ero L1ctuv1u Moky kloje dirbo :
E Va rnienė, G. Vasiliauskicnė, K. Pažėra, A . Ste panie-
ni. A.. U rn evičien?: L . Rupins~aitė, A. -~tankevičiū tė, R.
Varnaitė, A. Kub1h us, st ud . Siet. Kub1lrus . E. Varnienė
jk(i rė Adel~i~ėje Lituan(~tini~s kurs_us ..
š v. Kaz 1m1ero Parap1Jos raryboJe dirbę at -kai: Br .
Plok št is , P r . Pu sde š r is, J . Ba r dau s ka s, J . Vasil ia uskas, J.
Stcpana s, P . Gasiūn~s. ,J. Spe_i~ys, L. Pakalnis, J. Ru -
pins kas , R. Ja~lon s k1s, A. Ku_b,111_1s_. ALB Adelaidės Apl.
V-se rasime ta ip pat at-kų . P1rmmmka vo kun. dr . P. Ja .
t ulis. J. Vasilia us kas, K. Taparas. Valdyboje na r iais bu -
vo: č. Pe t r ika s , J. Stepanas, Br . Sabeck is. "Lituania"
choru i vadovauja at-kė G. Vasiliauskienė. Ja kuri laiką
pavadavo at-kė st ud. R. K ubil iūtė. Bažnytiniam chor ui
vadovauja at-kė N. Masiulytė-Stapleton. "žilvino"
Ansa mblio va dovas at -ka s Br. S abe ckis. Skautų "Vil-
niau s" tu nto tuntin inkė at-kė E. Bulienė. Kai kurie at -kai
dėl įvai rių priežasčių yra atitolę nuo at-kų sąjūd žio, bet
yra aktyvūs bend r uomen iniame gyvenime. iš tokių pa -
minėtini : A. Statn ickas , ALB Garbės nary s, kuris ilgą
laiką vado va uja ALB Lietuvių Mok y klai, ir P . Bielskis .
ilga met is Lietuvių Sąjungos I nc. pirmi ninka s ir "Adelai -
dės Lietuvių žin ių" r eda ktorius.
Mus y ra aplankę a t -kai iš užj ūrio: vysk. V. Brizgys . Augustinas Kubil ius, ilgą laiką vadovaująs
vys k. A. De ksnys, J . šol iūnas, poetas B. Brazdžioni s , J. Ade/aidės Ateitininkams Sendraugiams.
Koj clis, At-kų Fe der acijos Valdy bos n arė sesuo Margari-
ta Bareišaitė, F e de r acijos gen eralinis sekreto ri us V.
Kleiza . J ų ap s ilanky mai įnešė mu ms "šviežio oro" ir pa-
st iprinimo mintį, kad esa me ce nt r o valdybos ne užmirš t i.
Iš ate it inink iško dar bo barų i Amžinybę iškeliavę Ade - Adelaidės at -karns žvelgian t į dabartį kyla vilti ža di -
laidės at -kai : Celest inas Pet rik as , Petronėlė Snarskienė, nantis pasilenkin imas, kad tuose iše ivijo s dešimtmečiuo­
Liudvikas Va rn as , d r . Vytauta s Kilikonis, Juozas Spei - se tik rai gausiam būriui lie t uviško ja unimo, kuri e praėjo
čys, Kazi mie r as Ta pa r as , Violet a Vasiliauskaitė-Maura­ at-kų organizacijos gretose, buvo pažadinta s entuziazmas
gienė, Leonas Pakaln is, Br onius Plo kšt is . Du Dva sios "v isa atnauj inti Kristu je ", dirbant Dievu i ir Tėvynei, gy -
Vadai - kun. Ju oza s Kun gys ir ku n. Anta nas Kazla uskas , ve namojo la iko pr oblemas perleidžiant per savo tikinčios
MIC. s ielos prizmę. J ų rankose Adelaidės ateitin inkų ateitis.

Literatūros, Dainos ir Muzikos Vakarai

Adelaidėje

A. BINKEVICIOTĖ-GUCIUVIENĖ

Ateitininkų ~eim?s susirin~imas L.K. Cenre 1982 m. Pirm . A. Ku bilius,
sekr. V. Rupmskienė, Dvasios Vadas kun. A . Spurgis, MI C ir ki ti.
Adelaidės Literatūros, Dainos ir Muzikos vakar a i
prily gs ta didelėms šventėms. J'Ų prad žia yr a 1955 m.
Ju os t radicini ai kas me t ruo šia v ieto s at eitin inkai sen -
drau giai. Vakarų programą sus t a to ir suor gani zuoj a ži-
noma s žurn alis ta s, ra šy toj as ir neabejot ino talen to po e-
ta s P r an as P usde š ris. Ji s yra tai p pa t literatūros vakaru
ruošėjas Adelaidėje vykstančiuose A LK F edera cij os su-
va:Hav imu ose ir Lietuvių Dienose. Kiek rūpesčių, or gani -
zacinės or ie nta cij os ir net fizinių jėgų pa r eikalauja ta s
s ukoncentrav o savy j e entuziastingi or ganiz a tor ia i · atc i-
t inink ai send r a ugiai.
P r adžioje tie vakar ai vyko Austra lia H all , o nuo 1964
m . - Lietuv ių Katalikų Ce nt ro salėje.
Kultūrinės pr ogr amos bu vo ir y r a visa da išbala n s uotos
ta r p žodžio , dai no s ir mu zikos, ka rtai s pa p ild om os ir šo -
kiais. Ruošėjų pas t ango m is Adelaidės sce nose praėjo
s pa lving a p a nora ma Aust r a lijos lietuvių rašytoj ų ir poe -
tų, dažnia us iai j ie ms pa t ie ms ska itant savo kūrybą.: J ulija

Nuot rauka A . B udrio dar bas · yra ai šk u kie kv ie na m iš mūsų. Tas visas savybe s švabaitė-Gylienė {išvy kusi i J A V-be s) , Ma r ija Mala kii-
171
170

Literatii.ros, dainos ir muzikos vaka ro programos dalyvia i 1974 m. Iš kairės: V. Baltu-
tis, at-kų sendr. pirm. J. Stepanas, J. Mažel.ienė, kun. Pr. Vaseris , N. Masiulytė, G.
Matulevičienė, J. Rubas, R. Kubiliūtė. Stovi iš dešinės: Pr . Pusd ešris, J . Gučius, Br .
Rainys, J. Venslovavičius, N. Skidzevičius, V. Ratkevičius, toliau · .Sv. Kazimi ero
Bainytin is Choras.
nienė, Lidija šimkutė, Bronė Mockūnienė, Elena Dainie-
nė Zenonas Kučinskas (miręs), Juozas Almis Jūragis,
Pulgis Andriušis (miręs), Vincas Kazokas, Juozas Gučius
(miręs). Juozas Mikštas-šilainis, Prana s Pusdešris, Vy-
tautas žemkalni s (išvykęs i Lietuvą), Jonas Rackus (mi-
ręs), Bronius Zumeris, Leonas Pakalnis (miręs), Alek -
sandras Mauragis, kun. Petra s Butkus, Viktoras Baltuti s,
Vladas Dumčius, Antanas Skirka, Vytautas Janulis, Ag-
nė Lukšytė, kun. Pranas Vaseris, Aldona Veščiūnaitė,
Saulius Kubilius.
Literatūros vakaruose platesniu mast u buvo paminėti
mūsų ra šytojai ir poetai : Pr . Vaičaitis, V. Mačernis, V.
Mykolaitis-Putinas, Maironis ir B. Brazdžionis.
Programų atlikėjai supažindindavo ne vien su mūsų
literatūros ir poezijos, bet ir su kitataučiais kūrėjais.
Meninius skaitymus atlikdavo scenos meno aktoriai: N.
Skidzevičius, G. Matulevičienė, Br. Rainy s, V. Ratkevi -
čius, J . Venslovavičius (miręs), A. Gučiuvienė, J. Neve-
raus kas, J . Neverauskaitė. Pasireiškė šioje srityje kiti
skaitytojai : E. Varnienė, J . Vabolienė, A. St epanas, R.
Kubiliūtė, A. Rackuvienė, O. Stimburienė, V. Bardaus -
kaitė, I. Rupinskaitė, B. Sabeckis, R. Varnaitė, Sietynas
Kubilius.
Dainą atsto vavo: solistai - Genė Vasiliauskienė, Anta -
nina Gučiuvienė, Albina Uknevičiūtė, Janina Maželienė,
Marija Pečiulienė, Zita Petkūnaitė, Augis Zamoiskis,
Paulius Rūtenis ir melbourni škiai - J. Zdanavičius ir J ur -
gis Rubas; choras "Litu ania", vadovaujant V. šimkui ,
vėliau • G. Vasiliauskienei, R. Kubiliūtei; vyrų oktetas
"'Klajūnai", vad. G. Vasiliauskienei; kvartetas, vėliau
trio, ''Nemuno Dukros" , vad. A. Urnevičienei, vėliau S.
Pusdešrienei ; vyrų kvarteta s, vad. N. Masiulytei ; Ade -
laidės šv . Kazimiero parapijos bažnytin is choras, vad. N.
Masiulyte i; Melbourno parapijos choras, v ad. J. Morkū­
nui.
172
Smuikavo: Pr. Matiukas, V. Straukas, J. Pociu s. Klar-
netu grojo melbourniškis A . Valys, pianinu pritariant jo
žmonai. Talkininkavo pianistės, skambindamos solo ir
pritardamo s solistams: D. Oldham (miru si), N. Masiuly-
tė, R. Kubiliūtė, R. Pranckūnaitė, D. Kaminskienė ir
melbourniškė R. švambarytė.
Gražiai pasireikšda vo programų pranešėjai - sujungė­
jai, kuriems tekstus su kurdavo Pr. Pusdešris. Scenos de-
koravimu rūpinosi E. Varnienė ir pats Pr . Pusdešris. Ap-
švietimą tvarkė V. Vosylius.
Adelaidėje per eilę metų susidarė gražus lietuvišk4 žo.
dj, dainą ir muziką mėgstančių būrys, kuri s įgalina ateiti-
ninkus sendraugius nenutrūkstamai tęsti savo kultūrinę
tradiciją - literatūros vakarus.
Programos atlikėjai dažnai paliečia tėvynės netekimo
kraujuojančias žaizdas, iššaukdami dažnai nesulaikomą
ašarėlę. Dramatiniai motyvai giliai ir slegiančiai įsisunk­
davo i klausytojų pojūčius, linksmi feljetonai ir humoras
keldavo auditorijoje gardaus juoko bangas.
Daino s ir muzika maloniai prabildavo į kiekvieną, pa-
liesdamos romantines širdie s stygas. Menu persun_~t~s
valandos išjudindavo mumy se įgimtą jausmų ir poJUČIŲ
skalę. Kiekvienas palikdama s salę išeidavo turtingas ne-
kasdieniškais įspūdžiais.
Literatūros, Dainos ir Muziko s ka smet iniai vakarai yra
nepaprastai dideli s ateitininkų sendraugių įnašas į Ade·
!aidės lietuvių kultūrinį gyvenimą.
Adelaidės AteitininkųOrganizuoti
Jaunimo Talentų Vakarai ir
Jaunimo Koncertai
A. BTNKEVIėlOTĖ-G UėIUVIENP:
l eilėje:
Lit era tii.ros vakaro 1979 m. programos dalyviai. Iš kairės: V. Ratke v icius, R .
Pranckii.naitė, V. Balt·utu;, L . $1111k-utė-Pocie-nė, kun. A. Spurgis, Br. Mock-ūnienė, L.
Pakalnis, Pr. Pusdešris, A t-kų Se-ndra-ugi·ų pirm. A . K ubilius. Viršuje: Jaunim o talen -
t1f v akar o programos dalyviai. Nuotrauka A . Budrio.
Jau nimo parengimai pradėti 1962 m. ir tęsiasi, suruo- nas. Dalia Viliūnaitė. Skambino piano: Rūta ir Dalė
šiant kasmet po vieną koncertą, ja u 20 metų. Pagirtini šių Bielskytės, Mar ija Damasevičiūtė, Laima Daugalytė,
koncertų iniciatoriai, kurie suburia jaunimą ir duoda pro- Marija ir Virginija Keršytės, Ramunė Klimaitė, Rasa
gos parodyti savo gabumu s scenoje. Kubiliūtė, Laima Kuncaitytė, Lina Launikaitytė, Nemira
Koncertai . vakarai visada vyks ta Lietuvių Katalikų Masiulytė, Valdonė Mikeliūnaitė, Rudo lfas Puodžius,
Centro salėje. Klevas Rudžinska s, Giedrė Straukaitė ir Lola Valiuly tė.
Į pirmąji tokį koncertą 1962 m. užsirašė tiek daug _d~- Smuika vo: Gintaras Kubilius ir Vytautas St rau kas. Dai-
lyvių, kad teko juos padalinti net i du vakarus: lapkr1č10 navo: Felicija ir Viktorija Antanaitytės ir Kęstutis Kun-
17 ir 18 d.d. caitis. šoko solo: Aušrelė ir Laimutė Blandytės, Juozas
Sekančiais, 1963 m., vėl įvyko du vakarai: rugsėjo 21 ir J anušai.tis ir Aldona Tugaudytė. Akordeonu grojo: Juli -
28 d.d . jana ir Rima Germanaitės. Violeta Jasiūnaitė, Romas
Išt isa eilė vaikų ir jaunimo dalyvavo program oje , pa - Petrait is , Rūta ir Danutė Siublytės ir Leonas Vasiliūnas.
rodydam i savo ta lentu s. Tautiniu s šokius šoko: Vida Brazauskaitė, Algis Bernai -
Paminėtinos tų pirmųjų keturių koncertų dalyvių · tis, Marija Damasevičiūtė. Laima Daugalytė, Marija
pionierių pavardės. Deklamavo: Ričardas Baranauskns, Keršytė, Laima Kuncaitytė, Jūratė Linkutė, Valdonė
Vita Bnrdausknitė. Vytautas Gudiškis, Laima Gusčiutė, Mikeliūnaite, Emilija Matiukaitė. Vygis Maželis , Jona s
Romas Jablon skis, Jūratė Juciūtė, Rasa Kubiliūtė, Gin- Mikužis, Kristina ir Ra sa Pacevičiūtės, Rūta Pimpytė,
ta ra s Kubiliu s, Birutė Latvėnaitė, Algis Petrėnas, Loreta Elzbieta Pociutė. Eugenijus Pocius, Algis Radzevičius,
Ružinskaitė, Joana ir Rima Staugaitės, Antanas Ste pa- Gyti s šimkus, Aldona Urnevičiūtė ir Alfredas Va siliaus -
173
 kas. VadovavoVioleta Vasiliauskaitė. akordeonu lydėjo
Rima Gcrma.naitė.
šiandien daugelis to jaunimo ;·ra jau suaugę. baigę
aukštąjį mokslą. įsigiję profe sijas ir sukūrę šeimas. ta·
čiau nesuklysime teigdami. kad jie su malonumu ir dė·
kingumu prisimena savo pirmuo sius žingsnius scenoJe,
tuo atidavę savo jaunatvišką duoklę lietuvių tautini o gy•
venimo klestėjimui.
Nuo to laiko jaunimo koncertai Adelaidėje tapo trad i·
cija . Keitėsi programų išpildytojai . įvairėjo ir tobulėjo
programos. bet vis dėlto dažniausiai reiškėsi talentingas
R. ir A. Kubilių atžalynas: Rasa, Gintaras. Saulius. Sie-
tynas. Linas ir Aidas. Jie grojo pianinu. smuiku. cello,
deklamavo ir vaidino. Buvo sudarę net styginį ansamblį.
Sietyno asmenyje vis labiau ryškėjo neabejotini vaidy-
biniai gabumai ir šiandieną jis yra jaunimo tarpe iškiliau-
sias dailiojo žodžio interpretatorius.
Pasižymėjo ir V.J. Rupinskų jaunimas: Loreta, Rita.
Irena, Regina ir Paulius. Jie šoko. vaidino, deklamavo ir
grojo dūdelėmis. Dūdele ir klarnetu grojo taip pat Ra -
munė Grigonytė. Reikšminga vieta priklauso sesutėms
Bielskytėms: Rūtai. Dalei. Audrai ir Irenai, skambinu·
sioms pianinuir sudariusiomsvokalinikvartetą, taipogi
ir talentingoms sesutėms Baltulytėms: Anitai ir Danai.
Jos dainavo, deklamavo, vaidino, grojo kanklėmis ir
akordeonu. Malonu įspūdį darė ir kitas jaunuolis • akor ·
deonistas Romualdas Willembrecht. Neįmanoma yra su-
minėti viso jaunimo. kuris eilėje metų gražiai scenoje de•
monstnvo savo sugebėjimus tuose vakaruose, bet būtina
yra dar paminėti Ramunę Varnaitę. kuri skambino piani•
nu. šoko, vaidino ir vadovavo tautiniams šokiams. Jau -
nuolis Andrius Binkevičius savo puikiomis deklamacijo-
mis atkreipė j save tautiečių dėmesj ir jų aukomis buvo
nusiųstas vieneriems metams į Vokietiją. į Vasa rio 16
d. gimnaziją. Neužmir štam i "artistai • vaikai": solistė ir
"Kubilių orchestras". U kairės: G. Kubilius, R. Rupinskaitė, L. Kubilius
ir R. Kubiliūtt /akomp.J.
174
SIETY:-IAS K"l:BILIL'S
Gimęs 1962 m. Nuo vaikystės pat.arnaujantis š,. Kui -
miero bažn:,•čioje ir dalyvaujantis jaunimo talentų vd :sru
programose. >luo 12 m. amžiaus ate1tininkas. 197-l m.
baigfs šv. Kazimiero Liet. ~lokykl~. 1979 m. l».igė- Litu
anisti nius Kursus. isigydamas gimnazijos baigimo ates•
tate lietuvių kalbos pažymį. Laimėjęs A.L. Fondo skma·
mQ.premij:Į metų veikliausiam jaunuoliui.
Talentingas dekbmntorius. šiuo metu 11982 m.l S.ti
metai moksleivių nteitininkų pirmininkas. 3-ti metai mo-
kytoj auja šv. Kazimiero Liet. ~lokykloje. 2 m. dainuoja
"L ituania" chore, 4 m. priklauso "\'ni dilos" teatrui. Dirba
jauni mo radijo valandų vadovy bėje. AdelaiMs uni-ersi-
tele studijuoj3 Hteratūr::s ir istoriji . Paskutiniu laiku
Liet. Jaunimo Sajun gos. Adelaidės skyriaus valdybos
pirmininkas.
Sietynas KubiHus
Sesutės Bielskytės. Iš kairės: Audrė, Rūta,
Irena ir Dalė 1968 m. Vasan·o 16 d. mi11ėjimo dalyvės.
eilėraščių skaitytoja Nijolė Lloyd. Daina ir Donatas
Mauragiai, kurių pirmieji žingsneliai rampos šviesoje
giliai žavėjo žiūrovus.
Be individualių pasirodymų matėme nemažai scenos
vaizdelių, da žniau siai sukurtų poeto Pr ano Pusdešrio.
Kubilių šeima su mokytoja Elena Varniene nuo pat pra-
džios buvo tų vakarų "tėvai • inspira toriai" ir jiems už tai
priklauso padėka ne tik vaikų tėvų ir jaunimo , bet ir vi-
suom enės.
Jau11imotalent-ų vaka ro programos dalyviai 1982 m.
175

Adelaidės
Pradėjus lietuviams kurti s Pietų Australijos valstijoje,
čia atsirado ir pirmieji skautai. 1948-49 m. sankr ywje 9
skautai iš Adelaidės ir aplinkinių vietovių jau dalyvavo
Pan-Pacifiko džiamborėje, Yarra Brae, Vic.
šiuo metu čia veikia šie LSS Australijos Rajono pada -
liniai:
l) Mišrus "Vilniaus" Tuntas,
2) Akademikų Skautų Sąjūdžio Adelaidės skyriu s (nuo
1950 m.), ir
3) Adelaidės Skautininkų Ramovė (nuo 1951 m.).
l. MlšR US SKAUTŲ-č:IŲ TUNTAS
Adelaidės tu nto kūrimosi raida buvo labai ivairi.
Pietų - Vakarų Aust ralijos tuntas įsteigtas 1949.6.6,
s. B. Dainučio, tuometinio LSS Aust ralijo s rajono vado
įsakymu Nr. 9. Pirmuoju tuntininku paskirtas ps. J. Ur-
bonas, bet jam gyvenant toli nuo lietuvių kūrimosi centrų
- Tailem Bend - organizacinio darbo vykdyti jis nega-
lėjo ir iš pareigų, neužilgo, atsisakė. 1949.11.27 paskirtas
s. J. Vanagas (irgi gyvenęs nuošaliau nuo Adelaidės).
Nuo 1950.2.10 iki 1952 liepos mėn. tu ntinin ko pareigas
ėjo ps. J. Vildžius.
Faktinai Adelaidėje pirmųjų skautų orga nizavimu nuo
1949 m. rūpinosi ps. V. Ilgūnas, 1949.7.26 - 1950.4.10 ėjęs
Pietų - Vakarų Australijos tunto tuntininko pavaduotojo
pareigas; jo iniciatyva Adelaidėje ikurtas skautų-čių tun-
tas, 1950 vasario mėn. pavadintas "žal girio" vardu.
1949-52 Adelaid ėje ir jos apylinkėse veikė skautų vyčių
būrelis, du sk. vyčių kandidatų būreliai, skautų skiltis,
vyr. skaučių skiltis ir jaun. skautų būrys. Daryto s iškylos
j Adelaidės apylinkes, ruošti švenčių minėjimai. Tunto
vadijoje, be anksčiau minėtų, dirbo kun . P. Jatuli s, A.
ViLkūnas, D. Piragiūt.ė, J. Neverauskas, V. Užubalis, P.
Vildžiuvienė ir kt.
Pirmieji naujųjų emgirantų kūrimosi bandymai buvo
jaučiami ir organizacinėje veikloje: tunto narių skaičius
tai kilo iki 60, tai krito iki 25.
1952 m. tuntini nkui, ps. J. Vildžiui atsistatyd inus, tun -
to veikla pairo, neat siradus kas paimtų tunto vadovybę.
1953.3.4 tuntą parėmė ps. V. Nev erau skas, ji pagrindi -
176
1980.3. 10 tuntininkės pareigas perėmė ps. E. Jačiuns­
kicnė-Bulicnė. Tunto vadiją sudar1J: s. D. Dunda, fil. B.
Mockūnienė ir ps. fil. J . Mockūnas.
Tunto dva sios vadova s kun. A. Spurgi s, MIC.
"Vilniaus" tuntas, dėl palyginamai mažų skautų -čių
skaičių, visą laiką buvo mišru s. Skaučių reikalus tvarkė
prie tunto veikiąs skaučių skyriu s, kurio vedėjomis buvo
v.sl. D. Pyragiūtė, ps. P. Vild:tiuvienė, s. S. Sta.siškienė
(Statkuvienė), ps . M . Andrusevičienė, v.sl. R. Reisonai-
tė-Urmonienė, v.sl. A. Mikužytė-Daugalienė , ps. dr. J.
Maželienė, V. Brazauskaitė, ps. M. Neverauskienė, si. M.
Lietuviai Skautai Neverauskaitė, v.sl. B. Mikužienė, ps. Jaciunskienė-Bu­
licnė. Paskutinių kelių metų laikotarpyje (1976-82) tunti•
ninkėmis esant Seser ijos atstovėms, skautų skyrių tva r-
kė s. D. Dunda.
Tunto veikla, be skau tiš kosios · lituanistinės dalies, ri-
BRONIUS žALYS bojasi tautinių bei skautų šve nčių minėjimu, iškylų - eks-
kursijų ruošimu , talki nim u vietos lietuvių kultūrinėms
organizacijoms. Kuri laiką leido savo laikraštėlj, pava- Ps. Elena Bulienė, "Vil-
dintą "Vilniaus Tunto Ragas", ta lkino lietuvi škoms radio niaus" tunto tuntininkė.
nai peror ganizuodamas. Naujasi s vieneta s pasivadino valandėlėms.
"Vilniaus" Vietininkija. Darbas pradėtas su 4 vienetais . Pirma, didesnio mast o stov ykla, suru ošta 1954.12.15 -21 vykla, 1981. vyko netoli Adelaidės, "Woodhouse", Stir-
skautų ir skaučių skiltimis ir sk. vyčių ir paukštyčių bū­ d.d. prie Lobethal miestelio. Ten pat vyko ant roji ir tre- ling East, S.A. Metinės tunto stovyk los iki 1970 m. dary -
reliais. čioji stovyklos (1954 -55 ir 1955-56 metų sanbėgoje). tos kasmet arba didesniai s kontingentais vykta i rajoni -
Vieneto vadijoje dirbo: s. V. Stas iškis, s. S. Stasiškie- 1957.1.2-10 "Rambyno" vardo stovykla suruošta Mt. nes st ovyklas .
nė, kun . P . Jatuli s, R. Rudz e nskas, K. Gur skis, D. Užu- Crawfordo pušyne, rašytojo Pulgio Andriušio pavadinta- Tunto ribose ilgesni ar tru mpesni laiką gražiai veikė
me "Varnabra s te". čia įvyko ir kelios kitos tunto stovyk - Adelaidės jaun. skautų atskirasis būrys (nuo 1950), Kun.
balytė, ps. P. Vildžiuvienė ir kt .
los, įskaitant adelaidiškių suruo štas Jubiliejinę "Vil- Birutės skaučių (įku rta apie 1952 m.), ir DLK Vytauto
1953.9.15 V. Neverau skui dėl ligos pasitraukus iš pa-
reigų, jas perėmė su V. Stasiškis (dabar Statkus ). Skau-
niaus" (1963), ir V-ją Tautinę (1969) • pagalbines • sto- Didžiojo skautų (1954) draugovės, vyr. skaučių "Gabijos"
vyklas. V-ji Rajoninė "Trakų" stovykla suruošta 1975 ir sk. vyčių (turėjusio kelis vardu s. het nuo 1962 m. žino-
tai , o vėliau ir skautės, jregistruoti australų skautų •
skaučių sąjungose. 1954 m. vietini nkijoje buvo 60 narių.
Houghton, S.A„ o VU-ji • "Didvyrių žemės" rajoninė sto- mo Kun. šarūno vardu) būreliai.
Vieneto vadijoje dirbo: v.sl. V. Patupas, J. Naujalis, ps.
V. Opulskis, ps. M. Andriul:evičienė, s. V. Neverauskas,
s. S. Stasiškienė ir kt.
1956.2 .16 vienetui suteikt os tunto teisės.
1956.2.18 s . V. Stasiškiui išvykus į J.A.V., tuntininku
paskirta s s. V. Nevera uskas. Vadiją sudarė: ps. V.
Opulskis, v.sl. R. Reisonaitė, R . Rudzenskas, v.sl. D. Ma•
folytė, pl. R. Kalvaiti s, M. Neverauskienė, P. Alkevičius,
kun. P. Ku ngys ir kt.
196 1 m. tuntini nku paskirtas s.v.v.sl. R. Urmona s, bet
jam ilgesniam laikui išvykus j Europą, šias pareigas, tų
metų kovo mėn., perėmė ps. A. Gavelis. Vadijoje dirb~:
ps. V. Opulskis, s. J. Vanagas, ps. V. šukas, v.sl. R. Re1·
sonaitė-Urmonienė, v.s l. P . Al kevičius, kun. P. Dauknys
ir kt.
1962.7.8 tuntinin ku paski rtas ps. V. Opulskis. Tunto
vadijoje ta lkino: ps. č:. Zamoiskis , ps. D . D unda , ps. ~-
Morkūnas, v.sl. R. Urmonienė, L. Vasiliūnas , G. Paškev i·
čienė, v.sl. D. Brazauskaitė, M. Nevera uskas ir kt . ..
1972.2 .16 tuntininku paskirtas ps. V. Ilgūnas_. VadiJą
sudarė: ps. D. Dunda, kun. A. Kaz lauskas, pl. A. Stra u-
kas, T. Gursk is, B. Mikužienė, D. Neverauskaitė, ps. M.
Neverauskienė, R. Bielskytė, Y.P . Neve r aus kas ir ~t ..
1976.4.4 tuntininkės pareiga s perėmė ps. B. Mikuž1en; :
jos vadijoje dir bo: fil . B. Mockūnienė, ps. D. Dunda, ·
Gur skis, ps. E. Jačiunskienė-Bulienė, L. Var nas, P5 • J.
Mockūnas ir kt .
1977.5. 1 tuntininke paskirta v.s k. L. Daugalienė; t un~o
vadija, daugumoje, liko tos pačios sudėties, klilP "Vilniaus " tuntas 1967111.
anksčiau. 177

Ps.fiL Jooos MockiLnas ASS Adelaidės
skyr iaus pirm ininkas.
1973m. tunte buvo apie 37-40 skautų-čių. Tunto skau -
tai būrėsi i "Mindaugo" draugovę, jaun. skautai-tės · miš-
rią "Neries" draugovę (įsteigta ps. E. Bulienės 1976.5.1),
vyr . skautės · "Musmirių" būrell (1974), skautai vyčiai • į
savo vienetą.
1981 m. skautės vėl spietėsi į atkurtą "Birutės" drau -
govę, o skautai • į "Mindaugo" d -vę. Veikė sk. vyčių būre­
lis.
"Ugni,es ir dūmų" stovyk/,a Mt. Crawforde 1982 m.
178
Tun tas , Adelaid ės Lietuvių Namuos e, Norwoodo .
miestyj e, turi savo nedidelį, bet gra žiai įruoštą bflkrrie.
Tunt o skautų tėvų-rėmėjų komiteta s pradedama są ..
nėti nuo 1953 r_n .; tuo~etinį sk_au~ų tėv~ ~omitetą suda~ :
pirm ... r~šyt?J as Pul~• ~ A?dr)u š1s , narini • ps . dr. s.PA:
cevič1ene, da1I. Marčmhomene, kun . dr . P. Jatuli s ir m .
A. Levickis. Nuo 1955,'.7.3tėvų_ ko_mi~eto vadovybę sud~~
rė Br. $trauka s , Pu_lgis_ Andnu š_is__ir. dr: ~. Maželienė.
1956.12.16 • ps. J. V1ldžms , K. D1č1umene 1r p. Sirutis·
1959. pirm . J. Riauba , nariai · G. Straukienė ir E. Ber'.
naitienė; 1961 · pirm . dr. S. Pacevičienė, nariai . B.
$trauka s, p . Jucienė; 1962.3.11 skautų tėvų komitetan
jėjo: K. Vanagienė. Damaševičius, Mikeliūnienė ir Grėb­
liūnienė. 1964.4.16 · B. Straukas, Jucienė ir J. šerelienė:
1967.11.19 • pirm. ps. č. Zamoiskis, nariai · D. Gurskienė,
E . Lazauskienė ir A. Maželis.
Vėliau tunto skautų tėvų komitetas nebesudarytas, bet
prie tunto darbų, kaip stovyklų, iškylų, iešminių ruošimo
vadovams talkon ateina vyresniosios kartos sk. vyčiai ir
vyr. skautės: v.sl. V. Patupas,ps. A. Zamoiskis, E. Kali-
batas, E. Pocius, R. Pocius, V. Daugalis, A. Bernaitis, L.
Daugalienė, v.sl.fil. B. Mockūnienė; ir motinos • E. Baltu-
tienė, K. Dundienė, R. Pocienė, L. Pocienė, l. Milen, S.
Bernaitienė. Tuntui taip pat daug padeda ALB Moterų
Sekcija, Inc. ir šv. Kazimiero Parapijos Katalikių Mot.
Draugija.
2. A.S.S. ADELAIDĖS SKYRIUS
Akademikai skautai Pietų Australijoje atsirado 1948
m. 1950.5.28 ps. senj. V. llgūno iniciatyva įsteigtas ASS
Adelaidės skyrius. Ps. V. Ilgūnas buvo ir pirmasis sky•
riaus pirmininkas. 1951.6.10 pirmininko pareigas perėmė
ps. J. Vildžius, 1952.6.22 fil. T. žurauskas, 1953 m. senj.
J. Naujalis, 1954 m. fil. S. Pacevičienė, 1956-57 · senj. J.
~,j
:
Misko -prieglob styje. Iš kairės: J . Kazla, A .
Baltutytė, D. Pociutė ir V. S tarinskas.
Naujalis, 1958-59 • fil. T. žurauskas, 1960-61 • fil. B. Moc-
kūnienė, 1962-63 • fil. S. Pacevičienė, 1964-67 • senj. A.
Vitkūnas, 1968-72 • fil. S. Pacevičienė, 1972-74 • fil. J. Ma-
želienė, 1974-75 • fil. S. Pacevičienė, 1975.3.25 • fil. V. Ne-
verauskas, 1977-79 • ps.fil. J. Mockūnas. Nuo to laiko
nauja valdyba neišrinkta; ryšininko pareigas eina A. Vit -
kūnas.
1950 m. pabaigoje skyrius turėjo 18 narių, 1951 · 22,
1974 - 17. 1973-78 m. bėgyje skyriun jstojo gražus būrelis
čia augusio ir studijuojančio jaunimo, bet vėliau naujų
narių nebesusilaukta.
Skyriaus veikla buvo gaji ir šakota: be sueigų, ruo štos
išvykos i gamtą, įsijungta i socialinę · bendruomeninę
veiklą, talkinta vietos skautų vienetams.
1950-51 m. skyrius kuklia auka perėmė besisteigianči&
pirmąj& lietuvišką spaustuvę Adelnidėje. sušelpė lietu -
vius studentus . ligonius Vokietijoje. suruošė kaukių ba-
lių, suorganizavo ligonių lankymą Adelaidės ligoninėse,
jiems iteikdamas dovanėlių ir lietuviškos spaudos.
1951.3.1-5.13 laikotarpiu skyrius suruošė paskaitų cik!&
visuomenei; prelegentais buvo skyriaus narini ir kviesti
visuomenininkai. 1951.10.18 atšvęstos ASS 27-tos ir
skyriaus metinės. Ta proga senjoro-rės pasižadėjim& da-
vė G. Straukienė, V. Dainius, B. Milaknis ir J. Vizbaras.
1952.6.8 paminėta dvimečio sukaktis. 1953.3.8, drauge su
skautais, suruoštas pirmoji Kaziuko mugė; pelnas
paskirtas tunto stovykliniam inventoriui isigyti, sušelpta
Vasario 16 gimnazija. Vokietijoje. 1954.4.26 skyrius,
drauge su skautais, suruošė "Jurginių kermošių"; dides -
nė pelno dalis skirta labdaros reikalams. 1954.10.23 Ade -
laidės universiteto patalpose skyrius, drauge su svečiais,
atšventė ASS 30-čio; i ją atsilankė Adelaidės ir Vytauto
Didžiojo universitetų akademikai.
Laike 1955-70 m. skyriaus veikla kiek sulėtėjo. Dalis
narių išvyko i užjūrius, persikėlė i kitus miestus ar dėl
kitų priežasčių išstojo iš skyriaus. Tačiau skyriaus veikla
179
nesustojo. Į tradiciją įėjo iešminių ruo šimas, remta sa-
vaitgalio mokyklo s, studentų sąjunga, vietos lietuvių te-
atras, skautų tuntas. Vasario 16 gimnazija Vokietijoje ,
lietuvi ška spauda. paskirta lėšų "Laisvės Lietuvai!" fon-
dui. Kai kuri e akademikai įsijungė i "Vilniau s" tunto
veiklą vadovais bei instruktoriais. Kai kurie jų ilgus me -
tu s dirbo rajono vadijoje; vienas jų - v .s.fil. V. Ne-verau s-
kas - 1970-72 m. kadencijoje ėjo LSS Tarybo s nario pa -
reigas.
1974.11.10 skyrius iškilmingai paminėjo ASS 50 m .
jubiliejų. 1975.5.25 atšvęstas skyriaus veiklos 25-meti s.
1977 m. skyriu s paskelbė prozos veikalo konkursą; 500
dolerių premiją laimėjo fil. B. Mockūnienė už rašinį "Sau -
lėlydis". Premija buvo iteikta VI-sios Tautinės Stovyklos
metu 1978 m.
1978 m. dalis skyriaus narių dalyvavo VI-je Tautinėje
Stovykloje . 1981.1.1 suruošė susipažinimo su svečiais
pobūvi, kuriame dalyvavo apie 50 skautų vadovų iš visos
Australijo s ir J .A.V., atvykusių i rajoninę stovyklą.
1981.3.18 keturi skyriaus atstovai dalyvavo Studijų
Dienose Melbournc.
3. ADELAIDĖS SKAUTININKŲ RAMOVĖ
1951.8.15, Adelaidėje at silankius v .s. B. Dainučiui, bu -
vo jsteigta skautininkų ramovė, seniūnu išsirinku si ps. K.
Tymuk&. 1955-57 šias pareiga s ėjo ps . A. Gavelis. 1958-59
• ps. J. Vildžius, 1960-72 • v .s. V. Neverauskas, 1973 • p s.
č. Zamoiskis. 1974-78 • v .s. V . Neverauska s.
Ramovė gražiai veikė 1950-57 m. Narių tuo metu buvo
8-12. Sueigos šauktos kas 3-4 savaitės . Vėliau, daliai narių
išvažinėjus. veikla kiek apsilpo, bet apie 1973 m. ji vėl
buvo atgaivinta. Dalis ramovės narių ėjo ar eina pareigas
"Vilniaus" tunte, rajono vadijoj e bei kitose organizacijo-
se.
1978 m. ramov ė turėjo 21 nari. bet 1981 m. jų užregis -
truota tik 10.

L_
 t:umpa Į,w:ota.,-,i gali ~~H::;c,jyti ~ F~ ~-
ba i,er EGer<n;;gi •;ad,r. a; ta pu-..a ~.z:zacr,: gali
.r.1aizaCSJ
,.-_
pe t~ p.
a. ,.,. · ,.._ · -~
ri el1i izyveruman. ud 1: Ja L~•estl I
·"· ir. ~o '!m.,~~•.;.
. Taip at5Jtir.o .. . -
y--- -
• • ,ė=;,<~.J.n

-
~ 15
1,;vnam va1d7ba bu·:o unnr. •. C ZamoGlm
961
l . _fii,. ~w~J.5. 5!'kr:· ir~: Ja.sys. ižd Sa~ .,.aJdy-
pinn • ·d . . sk vnatl5 pnsuP. i;ma.s
ba p:-a.sl e)O • odė .dė • :--d.es • "";.,;į;w;.
Dan iniciatJVOS pa:- ~ 1 JO 5:' . _ax.,.- • ·~
, • g veikla tuometinis puro. (;_ Zamou:cs. ~o ve,
sKJ."3~ ti neaktvvii5 ir oritn.:ikt, =;-1 :.a:-z.. '.'-et..-.:,-
51151~5 i.š ke liolik05 nanų paa,;g~ iki iy..i. Pa.d3h:ejo
kus_ • . . kimai 50 paskano:nis 1r disktlSl)CIClS- Ra=-
~ų =::;:;_.,a Adelaidės Lle.:.c.io ~am ~17 o,;-,o
v enQ • • klas žu,rosiem.s už Lletw.os ;z.s.ę. Pa -
~~p~vo skulptorė L ~~:;ė. Siuyba .?r:·
LKVS "Ramovė" Adelaidės Skyrius •.. -· arcbitektaS K. Reisonas. Lėšo=S u- da..-bo ~
Zl_~JO · ramovėnai. Statant ši pam ink4 idė~ i: a~ -
ruptnOSI ·ta - ' "tn ·e Lietuvos Karo ~!cz:e µ:.;s '.'-e·
e prasme ture ~ t:žbaigt
~omo Kareiv io kapo kop ija. Pa:mikl;2-5~o . ~
B. STRAUKAS Ji pašventino kun . A. Kazlaus~
1968 m.buvo -l ~ ~
idėta: statybos a.\tas . Lletuvos ~~ė!aptS.
matus
~oves •• ze
· -WuJLL---=•
•·'"- .. ·• -k
5-
• i.~ '""t.a.--o.penkiu. lit Q ::no--
.,-: .
Adelaidės ""Ramovės~ skyrius neseniai atšventė savo moiskis. Keletą pirmųjų metų sk y rius bu vo gana veiklus. neta ir sauja Lietuvos že~ės. P~ yra ~ ~
Gyvai reis7cėsi visu ome niniuose ir po litiniuose baruose. . ta•d;n;ų šVencų SUSl.UUpmlOneta: ~ .
veiklos trisdešimties metq suk akti. ikūr i.modata laikyti - musų u~ • • sa1· . · · d·~• • re:ik.asi p::.e
ria 1951 m. birželio 10 d„ kai čia gy.enantys buru.sieji Rengė viešus Lietuvos kariuomen ės atkūrimo sukakties kt1mėms Lietuvių :,;"amQ e3:. nsi - ~ • ~ vėlia·

Lietuvos kariuomenės karininkai įsteigė Sa,išalpos
Draugija. :,;"etrukus .-\menkoje susiorganizavo LK\· s
"'Ramo, ė~ ir ragin o visuose k.raštuose gy','enančius bu -
vusius Lietuvos karius steigti šios organizacijos sk;-ri us,
kurių nariais galėjo būti visų laipsnių bu,·ę kariai . š i Sa -
•išal pos Draugija persiorganizavo i Ll,.'YS "Ramovė"
Adelaidės skyrių.
Skyriaus steigėjais buvo: A. Levidds. T. Lasausk as, A.
Crne,·ičius, A. Rūkštelė, K. Taparas ir č. Zamoiskis. Pir •
mame susirinkime i skyrių istojo 35 nariai. Į valdybą bu•
vo išrinkti: A. Le,;ck.is, K. Taparas. A. Rūkštelė ir č. Za-
minėjimus. savo kukliais ište kli ais rėmė sav aitgalio !ll(>- aminklo. Išsirikiavus ra~overn:-ms, nuJe1
kyklą ir ja un imo orga nizaci jas.
p ·edam as Lietuvos himnas rr malda. . .
Pirmame dešimtm et;,i e, prasidėjęs asmenini o k~ "š: nustori ir sa vo vė~vą.. J ~ 1962 m. ~,·~~
. ik. bu v Lie tuv os kanu om enes savanonai. Į
si laiko ta rpis , žym iai pristabdė visokiariopą veik.Ią. įskai­ Įte e • · • kad s-ėliava būtų i:- ramos-ė:ių da..~
tant ir ramovėnus. š iai laik inai sta gn acijai turėjo įtakos akd tebop~ d ::;".;..._ neovbės žeoklu: ooob.tos ž:adintų ~
ir paplitu si nuomonė, kad ramovėnai, adurėdami prie- šir-d se sav os ios tau tos ·ir tėvynes
ar ir v- -= - me ilę ·rr .ts-d· skniQ
• et_ų . .
aug lio, yra pasmerkt i sunyk imui . Vėliau, pats gyve nimas Y • · '-' - uose už Lie t uvos laisvę tr ::iep:t ·
irodė. kad tokios nuomonės yra nevis iškai pagrįstos.
jo darbu ose tr SJe,uu, . - •· · ·
Kiekv ienos organizacijos likimas dažniausiai priklauso ne
ltlausomybę. Vėliava su pal ~d a ioe~,!_ bažnįfe~;~
jvairių minėjimų iškilmes . J1 nuolatos ....,.oma
nuo laiko ir aplinkos sąlygų . bet nuo asmenų, kurie šiai
Namų muziejuj e.
orga nizacij ai vado vau ja. K eveikli ir be iniciaty vos valdy•

A.deiaid~ nJmOt--ėool J97S UL

K un. A . Kazla uskas šven tina n11MVėnų vtliavą. l l

180
 Adr laidės rnm ovė nai y ra isivcd c ir dauginu trn r ..
kuri~s y~a pri giju sio~ ir ~urių :l 1p_csti ngni laikoma:t:~ų,
susirinkim us. pnĮ,:"cr~>1n m1 žod ž1~1 1: spcc inliu ndrcsu C~
Ja~1kc vyr?S!H? nm žinus rn mov~ ~at (65, 70_.75 m. ir l.tu
5 musines pahnlti cči u dcpo rtac ija.<1.
M1~us narnu, JOkar st~s bnžnyč1?Jc apdcngrnmas skyriaJ ·
vėlinv n. stovi ~am_ovcn u gar b~s sar gy ba . Karsta ncb
tni 1> pnt rnmovcn n1.
At~stra lijos _k~ro vc tcr an_ai , mi nė?ami l_Pasa ulinio karo
pnb_n_1gą _lnpk:1čto J l d .: ~r 10 žuvu ~ 1 ų kari ų pam inklo pic.
vclcJ pr1sma1gs to me diniu k ryžchų su žuvusi ųjų pava .
dėmis. Adclnidės ramovėnni gavo leidimą pastatyti sa:o
kr yže lius_ s~ fo~~ siųl i?t.~ v ių pa~nrdė~is .. Ja u daugelis
metų, kn1 š1 graz 1 tr nd 1c1JR yra r upcst mgn1 kartojama.
Narių skaiči us sparčiai augo, kai s ky riaus valdybos
pir~ininku ?uvo ~ - Ta p_ara s. ~is savo ns ~ cnine iniciaty.
vn I rnmo vc nu eiles pri tr auk e d aug n nuJų narių kurių
sknič.i us priartėjo iki šim to.
Ne tik čia pa minėtos, bet ir po j ų seku sios sky riaus
va ldybos nuoši rd žiai rūpinosi s ky ri aus au gim u ir jo vcik-
ln. Mit ns, kad "Rnm ovė" yra mir šta nti orga nizacija , šioje
metų gra nd inėje nepas it vir t ino. Sky riu s per tr isdešimt
m etų ne tik nes un yko , bet ke le riopai pa uago na rių skai-
čium i ir dnrni ni jsijungė i visos l ietu vių bendruomenės
veiklą, isigyda mas visų pripaži nim ą ir pagarbą.
Skyrius nemaf,ai re iškėsi ir politin ėje srytyjc. Lietuvos
laisv inimo r eikalais bu vo ra šom i lai ška i JAV senato ir
par lamen to nariam s . Buv o pasių stas pr otesto raštas
Brazi lijos vyriausy bei dėl Lie tu vos pasiunti ny bės užda-
rymo. Pasiųsti pra šymai Turkij os vyriau sybe i dėl Bra-
zin skų bylos, sušelpt i j Graikiją pabėgę lietuvi ni jūrinin•
Ramovė1i ų pastat y tas :Uvusiems pamiklas ka i. 1974 m . darbiečių vy riau sy be i pr ipa žinu s Pabaltijo
Lietuvių Namų sodelyje. S kulp t. l. Poct."enes kraštu s Sovietų Sąjungai, pasiųsti pr otes to raštai vy-
p roje kt a&. riau sy bei. Sąryšyje su šiuo jvy kiu bendru omenės va.ldy-
bos jk urtą "Kovos Fondą". ramovėnai parė mė sta mbiau-
siu inašu • 450 dolerių. R . Ka lanto s mirti es pr oga buvo
suorga nizuota eise na su žibin tai s. Pasiųsta padėka JAV
am bas adoriu i Mnx M. Kemp c lm an už jo nuoširdų Pabal-
tijo tautų gynimą Madrid o konferencijoj e. Pasiųstas pro-
te sto laiškas Austr alijos mini steriui pirmininkui dėl pas-
Ramo~tn'?· padeda vaim'kq pn 'e tu.vusie ms pam inkl-0: J . Lap§ys v
Patanus 1r J. Jasys. ' ·
182
kyri mo sovietų umhasadoriumi Aust ralija i Sudarikov,
kuris. kaip hu vęs au kštas N.K.V. D. pareigūnas, par u ošė
š iuo met u Aus tr alijoje ve ikia penki '"Ramovės" sky-
riai, kuri ų kiekv ienas dirb a atski rai hc jokio ta rpu savio
ryšio ir jau čiasi izoliuoti. Buvo iškelta mintis laikas nuo
laiko beneiri ve ikimo plnnai ir pas idalinta pat irtimi. Pir -
mas toks s uvažiav imas buvo sukviestas 1962 m. Adelai-
dėjc, tuomet inio skyriaus pirmin inko C. Zamoiskio sody-
boje, kur dal yvav o ne mafa s būrys a tstovų. Pasi rodė, kad
tokie suvažiavima i yra gana naudingi ir jie neperiodiniai
kv ieči ami iki šiol. Iš viso tokių suvažiavimų jvyko pen ki.
Suvažiavimai davė naujo impulso visni Austra lijos ra mo-
vė nų veiklai, j ;i išj udino, o pačius ramovėnus suartin o.
Skyria us va ldybo s yra suru ošusios įv airių pare ngi m ų,
iešmin ių, ekskursijų , g nminn pietu s Lietuvių Namuose
visuomen ei. rengia lote rijas ir kita is būdais sukelia l ėšas.
Gauti pinigai naudoja mi ne tik sk yr iaus reikalams. bet
jais teik iama pa rama jva irioms organizacijoms ir institu-
cijoms. Per tr isdešimt met ų skyr ius yra išdalinęs tūks•
tanti nes sum as . Piniginės pa ra mos yra gavę jvnirios or•
ganizacijos, lietuvi ška spaud a. sava itga lio mokyklos,
taut in ių šokių grupė, chon s, radio valanda. Vasar io 16
gimnazija, Tau tos Fondas, Austr alijos Lietuvių Fondas,
H.E. L.L.P. or ganizacija Tas ma nijoje ir daug elis kit ų.
Efoktyv iai remiamns "Rnmovės'" Centro Valdybos lei-
džiamas istor inis leidiny s '"Kovos dėl Lietuvo s nepr ikla u-
somybės". šio leidinio l ir H tomai sėkmingai išplatinti
ramovėnų ir v isuom enės ta rpe.
Aclela.i,lės rt111wvėmii
183
Ruo~innt parengimus labai aktyvini prisideda ir ramo -
vėnu žmonos. ku rios žymiai palengvina skyriau s valdybų
darh a.
Metnms skuban t , daug kas i šblėsta iš atmin ties ir ne-
palicka pėdsaku . Dažnai primir~tnmi rnmov ėnai , kurie
ėjo jvairias pareigas sky riaus valdybose ir tuo pri.sidėjo
pr io skyri aus augimo ir jo egziste ncijos. Chronologine ei-
le skyriui vadovavo .šios valdybos: 1951-60 m. A. Levickis
(pirm.), A . Rūkštclė, K. Ta pnras, C. Zamoiskis. Prie šios
vnldybo s dar dirbo A . U rncv i čius, V. Sta.siškis ir l. Tau•
nys. 196 1-64 m. • C. Znmoiskis (pirm.), A. Levickas. l.
'Vaunys ir J . J asys. 1965-67 m. • V. Pctkūnas (pirm.). V.
Pata šius, I. Tauny s ir J. Norkūnas. 1968-71 m. • V. Pata•
šius (pirm .). V. Bcrnait is ir B. Str aukas. 1972-73 m. • J.
Stačiū nas (pirm .), l. Tau nys ir J . J aunutis. 1974-77 m.• K.
Ta para s (pirm .). V. Dainius, B. $tra ukas, V. Laurinnitis,
J n. Lapšys, J . Jaunuti s ir V. Dumčius. 1978 m. J. Mikužis
(pirm .). A. Mikoli ūnas, K. Cic minis, B. Kryžanauskns ir
P. Sta sait is. 1979m. 8. Kry?.anauskas (pirm.), D. Karpys,
J. Bočiul is, V. Vosylius ir J . Norklmas. 1980-82 m.• V.
Vosylius (pirm .), J . Jnu nuti s, J . Bočiu lis. R. žiukc lis. J .
Norkūnns ir z. $tan kus.
žv elgiant iš t risde šimties m etų per spektyvos i sky•
ria us veikla . galima tikėtis . kad ji dar ilg:li bus aktyvi ir
veržli. Kai daugelis išeivijos orgnnizacijų silpsta ar jau
yra sunykusios, ši imponuojanti vyrų organizacija tebėra
gaji ir gali b ūti pavyzdžiu kitoms organizacijoms, kaip
galima darnia i ir našiai dirb t i ir pasitar n:mti savajai
bendru omenei.
1981 m .

Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio Adelaidės
Skyrius (L.A.S.)
VIKTORAS STALBA
L.A.S. yra lietuvių nncionalistų (arba lietuviškai vadi-
nam~ .ta~ti~_inkų)_~liti~is i:,~~l~ūrinis junginys, akty-
vu_shetuvn1 Gclez,mo Vilko 1deJu tęstinumo reiškėjas,
'?.us~~!utos · jo~ vei!<liųjų, ryžtingųjų, kovingųjų ir tau -
t1sk_ru ,~ugdytų sunų 1r dukrų • siekiančių tauto s vienybės
ir ~1en_mgo~ kovos su tėvynės prie šais kūrinys , kuris ne -
pabauJ3:ma1kovoja už lietuvių tautos laisvę, garbę ir
valstybes gerovę.
_L.~.S. buvo jkurt.as dar Lietuvoje 1927 metais birželio
~en . ~ t~o ~etu, vadinosi: Lietuvo s Tautinės Apsaugo s .
Gelezm10 Vtlko · organ izacija, o 1948 m. vasario mėn.
Dabartinė. valdyba . 1s· kam
keviėi
. is:. P. $at kus V
lls rr J. Jaruseviėius.
184
per~iorg _anizavo j L.A.S., kuris labiau atitinka lietuvi
oac1o_na~stų dva s1:J,o savo veik loje ir toliau siekia: tauto ų
garbe s 11' valstybes gerovės.
L(etuvo~- Atgimimo Sąjūdžio Adelaidėsskyriaus kūri­
mosi P:adzi~ ?uvo ga na sunki. Naujai Adelaidėje apsi .
venę het_uv1~1-?u~o .pirmoje kūrimosi stadijoje ir fr
neb uvo pilnru
. 1s1tvll'tmę
,. • nebuvo kaip reikiant 1·s ik·urę ir·
re ta_s k ur1s tureJo savo n uosavą butą ar namą. Tas ir su-
dare daug ~unkun:ių, net~r! nt ~avų bendruomeninių pa-
ta(pų kur b~tų gah ma sus1r1nkt1. Daugiausia susitikdavo
prie austrahškos bažnyčios, kuri" lietuv iai tuomet nau-
' · Slalba /pirm. ), V. Marci n-
doJo~i. J:le to, daugelis atsivežė iš Lietuvos ir t remtie s
mctnis Vokietijoje_ pu~sel_ėt3;1 ski rtin gas politines pažiū­
ras, Lodėl formu0Ja~t1~ l ~1etuvo s Atgimimo Sąjūdžio
kompleksą buvo abCJOJll~O~r nedrąsumo.
Pirmieji Lietu vos Atgimimo Sąjūdžio Adelaidės sky-
riaus pionieriai buvo: J onas Kalvai tis, Vincas (;epliaus -
kas , Dalys (;rė~liū_nas l_r A_nt ~nas šcrclis, ~urie , kitiems
padeda nt , ru ošc dirvą 1stc 1gt1 L.A.S. skyrių Adelaidėje.
1951 m. rugpiūčio 26 d. iniciatoriai susirinko Jono Kal -
vaičio bute ir įsteigė Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio Ade-
laidės gra nd i su 8 nariai s. Skyriau s įsteigti negalėjo, nes
reikėjo mažiau sia 10 narių . Grandi s išrinko valdybą: pir -
mininku Joną Kalvaitj , sck retorium Vincą Ccpliauską ir
iždininku Balį Grėbliūną. Nor s tuometinės t rem ties gy -
veni mo sąlygos ne buvo daug žadančios, narių skaičius
palengva augo ir tų ~":čių_ metų_ s~ali~ 7 d. k":tedr os salėj~
buvo sušaukta s susmnk1ma s 1r iste1gtas Liet uvos Atgi -
mimo Sąjūdžio Adelaidės sky riu s su naujai išrin kta val-
dyba j ku rią įėjo tie pat ys gra ndie s valdybo s nar iai. Nuo
šios datos pradėta galvoti apie lietuvių namų įsigijimą.
1952 m. sau sio 20 d. buvo sušauktas skyriau s narių su-
sirinkimas. šiame sus irinkime buvo nutarta įsteigti
5
būreli Vasario 16 gim nazijai še lpti. Buvo nutarta kviesti
visų organizacijų atstovu s dalyvauti pasitarim e, kadangi
pribrendo reikala s įsigyti savus namus ir tam reikalui
sudaryti namų įsigijimo komisiją. Į namų įsigijimo komi-
siją iš L.A.S. Adelaidės skyriaus buv o numa tytas A. Mi-
keliūnas. Vėliau 1955 m. visuotinas bendruomenės susi-
rinkima s išrinko Namų Įsigijimo Komisiją i kurią iš L.A .
Sąjūdžio įėjo Vaclovas Raginis ir Jonas Pyragius. Lietu -
vių Namus perkant, 3 L.A.S . nariai : A. Morkūnas, V. Ra-
ginis ir J. Pyragius užstatė savu nekilnojamą turtą, su-
darydami sąlygas gaut i paskolą iš banko namų pirkimui.
Viso tokių pasišventėlių buvo penki.
Skyrius narių skaičiumi svyravo, nes netinkamus na -
rius tekdavo šalinti, kol sąjūdyje įsigyveno susiklausy -
185
mas ir drausmė, bei aiškus politin~ krypties jsisaVJni
mas. Buvo momentu, kada narių buvo dvi rūšys. Vieni
vadai, kiti eiliniai. Vadai dažnai pnmesdavo savo valią
kitiems, kurie tyliai, be entuziazmo sekdavo paskui. t i•
noma , toks veiklo s vykdymas nebuvo nuoširdus. Laikui
bėgant, kai vadovybė pa teko į jaunesnės kartos rankas
viskas pasikeitė ge rojon pusėn . Ir reikia p=bėti. kad
L.A. Sąjūdis pirmas įnešė virš $ 100 i Lietuvių Fondą
J .A. V-se, ir kai Lietuvių Fondas įsikūrė Australijoje,
L.A. S-dis irgi buvo pirmas šimtininkas. :-luo pat isikūri•
mo L.A. S-dis pirm as susidomėjo Lietuvių Namų isigiji-
mu, ir t am reikalui paskolin o 520 svarų ir suaukojo 1500
svarų , kas tuo metu buvo st ambi suma. Eilę metų L.A.
S-džio nariai vadovavo ir vadovauja A.L. S-gai. L.A .
S-džio na riai yra kitų organizacijų nariai ir yra renkam i i
jų valdybas. L.A .S. y ra viena iš aktyviausių organizacijų
ne tik politinėje ir visuomeninėje veikloje, bet ir šalpoje;
per eilę metų šelpė ir rėmė daugeli organizacijų, ypatin -
gai jaunimą ir savaitg alio mokyklą. Tą paramą moraliniai
ir finansiniai tęsia ir šiandi en ir neman o j os nutraukti tol,
kol parama bus reikalinga arba kol L.A.S . gyvuos. Da -
bartini u metu Lietuvos Atgi mimo Sąjūdžio vien etai vei-
kia: J .A.V., Anglijoje , Australijoje, Pietų Ame rikoje,
Kanadoje ir Vokietijoje. L.A.S. Adelaidės skyriui nuo pat
įsikūrimo pirmininkų parei gos e y ra vadovavę šie asme-
nys: J onas Kalvaitis , dr . J onas Miku šis , J onas Pūslys,
Ignas Taunys, Antanas Mikeliūnas, Jonas Pyragius,
Ju ozas Riauba, Antan as še relis. Vaclovas Raginis, Vla-
das Marcinkevičius, Steponas Gusčia , Vlada s Petkūnas,
Viktoras Stalba.
Dabartinę valdybą sudaro: Viktoras Stalba , pirminin -
ko par eigose nuo 1977 m „ Jo nas Jnruševičius, einąs sek -
retoria us parei gas antrą kadenciją ir Pranas šatkus, iž-
dininko pareig ose taip pat jau antro je kadencijoje.
Dau giau žinių apie Lietuvo s Atgimimo Sąjūdi randama
knygoje "Kas yra Lietuvos Atgimimo Sąjūdis?"
 Sportas Adela i d ė je
R. SIDABRAS
Adelaidės L.S. Klubas "Vytis" įsteigtas 1950 m. kovo
25 d., nors, neoficialiai vietinėse krepšinio pirmenybėse
pradėta dalyvauti anksčiau. Apie Adelaidės sportininkų
veiklą jau buvo minėta pirmame metraštyje, todėl pa-
žvelgsime ką klubas yra atsiekęs iki 1982 metų. Didžiau-
sias klubo rūpestis yra stoka prieauglio. Norint atsiekti
aukštesnio žaidimo standarto, jaunieji turėtų įsijungti i
klubą jau nuo 8-10metų amžiaus, antraip komandose tarp
žaidėjų atsiranda pajėgumo spraga. Tiesa, šiuo metu tos
problemos mergaičių grupėje nejaučiame, nes turime 10
krepšininkių iš kurių Loreta Jablonskytė buvo pripažinta
ir apdovanota, kaip pažangiausia šios grupės krepšininkė
1981 metais. Būtų labai džiugu, jei panaši padėtis vyrau-
tų ir berniukų grupėje. Dėl šios priežas ties esame pri-
versti kai kuriose amžiaus grupėse sudaryti bendras ko-
mandas su latviais, kad mūsų prieauglis galėtų dalyvauti
"!sų _amžiaus grupių pirmenybėse. Pasiekę pati aukš -
čiausią stand~, _mūsų v_yrai žaidžia District klasėje.
bendras lietuvių · latvių klubas, prisilaikant austra-
~,'.15
!IS~~-pot~arki~ ~adinasi "Adelaide" ir šiuo metu jame
zrudZia4 lietuv1a1:Petras Urnevičius, Algis Vieraitis Jo-
nas Ignatavičius ir Ričardas Baškus. • tLs, Vik. Ramonaitis, E. Pocius, J. š mitas, A. Talanskas,
Alkv.riM s L ·S.K · "Vytu " IJY;rtirnnlųA
186
Krepšininkai yra skaitlingiausia mūsų klubo sport •
ka. šiuo metu aktyvių krepšininkų "Vyčio" klube yrao s~-
·t . b . d apie
50 , nes ka1 ant trenerių e1 va ovų. Krepšinio sekcija l •
mėjo Adelaidei daugiausiai pergalių, nes iki šiol dar
vaudami visose Australijos lietuvių sporto šventė~e mY·
.• k ovo~?
1s . _me 14 vy~ų'. 14 . moterų,_ 8 Jaunių
· berniukų ires
8
n:ierga1c1ų koma~dm1~ p1rmenyb1ų nugalėtojų titulus. Ne
tik i:1.e~,b~t vis~ P1et~ Australija didžiuojasi tokiais
k~ep~~nka1~ .. k_a1p~lgis_ Igna~av~č!us, Jonas Gumbys,
Virgm1Ja Juc1ute. Kai kurie vyt1eč1a1 pasiekė Pietų Aus-
tralijos jaunių rinktinės standartą: J. Jaunutis, P. Kanas
A. Lapšys, M. Statnickas, A. Jonavičius, A. Vieraitis J'.
Ignatavičius, N. Vyšniauskaitė, G. Krivickaitė, M. Lapie-
nytė, V. Kalnios, J. Kalnins .
Paruošti ta lentingus krepšininkus yra būtina turėti
gerus trenerius, kurių, deja, iki šiol pas mus stokoja o tai
ir b~v_oviena_iš priežasčių, privedusi mus prie "unij~s" su
latv1a1s.Todel esame dėkingi Romui Petkūnui, kuris jau
antrus metu s labai rimtai dirba su mūsų prieaugliu ir ne-
trukus matysime gražų krepšinio atžalyną. Yra ir dau-
&:iaulietuvių įsijungusių j trenerių gre tas: Algis Bernai-
· · . ir v rvlrmai 1070 m .
J01WS Jaunutis - ilgametis klubo pirmi-
Algi-S Jgnatavičius · vienas iškiliausių,
Adelaidės lietuvių, sportininkų,. ninkas.
S. Visockis, A. Merūnas.
Lietuviai tinklinį žaisti pradėjo 1950 metais, tačiau ne-
turėdami pakankamai žaidėjų bei vadovų, ilgesni laiką
žaidė gan palaidai. ši sekcija rimčiau veikti ~radėjo, ~ai
"Vytis" 1961 metais užregistravo vietinėse pirmenybese
dvi vyrų ir vieną moterų tinklinio komandas. Vėliau ši
sportą dar labiau išjudino kai i klubo gret~ i~i~u~gė Jo-
nas, jo žmona Joana ir sesuo Aldona Morkunru 1r 1š ~yd -
nejaus atvykęs A. Mauragis. Vėl užregistruotos dvi ko-
mandos iš kurių pirmoji iškovojo nugalėtojų titulą. f o~a~
Gumbys pakvie~~as i_P-~- rinkti'.1ę, o_Al~o~a..~~~k_un_:ut~
. į visos Australi3os rmktmę. Staiga_t1~!ili:"~ 1~1pilie_t_rn~
mūsų klube, atsirado šio sporto mege3ų 1r iškilo paJe&"U:5
žaidėjai. Kai kuriems žaidėjams dėl ta:_ybos sąly~ apiei :
dus Adelaidę buvo nuogąstauta, kad s1 sporto saka gali
vėl "prisnūstl", tačiau iš tos padėties mus išgelbėjo b_u~~s
sydnejiškis Alius Danišk~.vič!us, k_~ris~~k~ė Ade~?eJe
šeimą vesdamas vispus1ska1 pasizyme3usi:Į sportminkę
Milę šiukšterytę. Subūrę gr~žų_ b~e)į t~l~inkių, r_egu•
liariai treniruojasi, rungtyn1auJa ir kas be<=:a . mer~as,
Adelaidės rytojus yra užtikrintas. Vyrų padet!S yra ~to-
kia nes mes savo aukšto standarto komandos neturime.
tod~I palaikome draugiškus santykiu s ~u estais, _ku~ų
ta .rpe mūsų žaidėjai ši spor_tą kuJtyvuoJa metų be~Je .
Pasiruošimai sporto šventei vyksta bendrom treruruo-
tėm, bei draugiškomis rungtynėmis prie š kitus varžo":u s:
Lauko tenisas Adelaidėje anksčiau buvo gana populiari
sporto šaka, tačiau. vėli!.u ilgame_t:_ei~em?ijo_nei. ~dona i
Morkūnaitei-Boudville s1 sportą 1Ske1tus l tmkbnt, kuz:.
kaip minėta, pasiekė aukšto lygi? ·.l:!1is~ pergy~ena _kri ·
zę. nuo kurio s neatsigauta net ~1 siand1en._Kai k~o~e
sporto šventėse jau net nesugeb~t.8:prave ~ti. komandinių
pirmenybių. Nežiū~!n~ to. _Adela~des ":Yrai ir ?abar yra
pajėgiausi AustraliJOJe. V1SOsesvent.ese, ~ur1ose b_u~o
žaidžiamas tenisas. nuo 9-tos ~po~ šv:ntės, Adel!1d~
vyrai komandinėse pirmenybe se ~ovoJo _13 nugal:~J.Ų
titulų. Petras Leipus ir 17 ~et~ am~a~ ~ .olas ~8CJ~ lS
abu yra pasipuošę AustraliJSO liet.uv1ų cemp!JOD~ lltulalS ,
Daug metų žaidęs krepšini ir pirmininkavęs ldulnti tad berniukų grupėje ateit is atrodo ?ana ~edri. . ..
StaJJys UrneviciUJJ sv eikina veteraną · treneri Romą Reikia paminėti, kad šiam sportw ne tik Adelaide3e,
Petkūnq.
187

~uko le~o sekcija. Pirmoj e eilėje iš kairės: D. Viliūnaitė A. Morkūna.i"tė R p - neturėjome, bet prie š run gtynes stadi onas būdavo pil-
~~':J.
1 ~ e~'!::,'J: [:i::!J;:~a~števičiutė, D. Braza!is~aitt, M. Kerulytė. Ant; 01::eJJ :
A Bara.,•kas G. s· . kas . E' B. traukas, A. Remeikis, S . Zablovskis, R. Rudzensk<l$
- - , . tnic 1r . razausk<l$. ' stadi ono lubas". Adelnidės lietuv ių sporto &'Y''enimo kū­
Krepsininkė Virginija Juci-ūtė su "atsisv eikinimo" trof!Jja., moterų tarpe. Kas liečia Adelaidės spo rtin inkus, mes
kurią jai įteikė klubo valdybos pirm. A. Sk iparis 1981 m.
b?t ir kitose lietuyių kolonijose Aust ralijoje, pradžią da•
v~ buvęs Lietuvo s čempi onas Alfonsas Remeikis, kuri s
P!I"masmūsų tarpe išju dino ten iso sportą. Pa ts žaidė, ra•
gmo kitu s, treniravo, tad nenuo stab u, kad Adelaidės t e·
n!so komanda spo rto šventėse nugalėtojo titulą iškovojo
pirmuosius 8 metus iš eilės. Kas liečia moteris, tai ir čia
vis dar pirm auja Adelaidė s u mu s atstovaujančiomis Li-
dija šimkute -Po<:iene ir Laima Radzevičiūte-Fuller.
Stalo ten isas, ypač vyrų tarpe, labiau siai apleista spor·
t~ ša~a Adelaidėje. Mes nelaimėjome nei vien ų komand i-
nių pirmenybių ir nei vienas iš mūsų vyrų individualiniai
~c_iškovojo nugalėtojo titulo. Pra eityje turėta pajėgių
~•dėjų, knip Stasys Urnevičius, Rom as Adutavičius,
Viktoras Leipus , Algis Petruška, Algis Ignatavičius ir kt.
Daug giedresnis vaizdas moterų grupėje, kur iškovota
11_komandinių ir 10 individualių titulų. Iš šios grupės pa•
~inėtina Aldo na Snarskytė-Playford, kuri buvo ne tik
Adei.aidės L.S.K "Vi tis" . . ~isos Australijos jaunių čempijone, bet 6 metus taip pat
· Y sportininkai ir vadovai 1969 m. iškovojo Pietų Australijos nugalėtojos titulą. Aldona at -
188 189
st;ovavo A~stral_iją ta rpvalstybinėse rungtynėse ir atsie -
ke P_~rgah~ prieš tar~taut!nės klasės faidėjas; kaip
A~ghJOS dvmukes R~s~lm~a 1r Diane Rowe, Dora Beregi.
Jai bu~o pa~aryta 1š1_mt1s, ~uteik iant teisę žaisti pir •
menybe s~ pr!eš vyru~ 1_rte~ J' pasiekė daug pergalių. A.
Snarsky~c ta ip pa~ _rupm os, 1r klubo prieaugliu, iš kurio
lab1aus1at pas1žy111 „Jo Onutė Mikalainytė-Bonc .
. š_achmata~ , ankstyv? sni~is l?i~~is buvo tai p pat popu -
har! sporto saka, ypatingai kai Jai vadovavo Povilas Lu-
koš1ūnas. Aukščiausioje "A" klasėje lietuvini laimėjo pir -
meny?es 1963, 196?, 1971, 1972, 1973, 1974, 1975, 1977,
1978 1r 1979 metai s. Mes ga lime didžiuoti s Adelaidės
gretose turėdami vie ninte lj lietu vi pasaulyje šach matų
didmeisterio titulu, Romaną Arlauską.
Iki_~o_laiko beveik visi A<!e_lai?ės lietu viai labai mėgo
krepsrn1, ypač laukdavo susirem1mų su latviais. Tuome -
tinis stadi onas 0.8.I . nepajėgdavo sutal pinti visų norin •
či ų pamatyti šias rungt y nes. Savo transport o tada dar
nas. Rungtynių metu , kiekvieną taiklų lietuvių metimą
palydėjo mūsų ovacijos, kurios, ga lima sakyti "pakelda vo
rimosi pradžioje pirmą vietą užėmė krep šinis. Vėliau,
1952 m., pradėjome žaisti futbolą III-čioje divizijoje . Po
poros metų pasiekeme aukščiausią lygą, pralenkę tokia s
pajėgias komandas kaip lenkų "Polonia" . Kol žaidėme su
meile šiam sportui , i futbolo rungtynes Adelnidės lietu -
viai lankėsi gana gausia i, tačiau , kai j mūsų gretas jsi-
~kverbė prof_esionalizmas, nebeužteko lėšų bei pri eau glio
ir 1956 metais futbo lo sportas mūsų klube "mirė". Mūsų
dėme~iui nuJcr: ypus _i futbolą, krepšini s tuo metu. galima
sakyti, buvo v1s1ška, nustumtas j šalj. Atsi rado krepšiny
je spragų, kurių mes nepajėgėme užpildyti iki šių dienų.
Aust ralijos lietuvių sporto šventėms populiarėjant ir
plečiantis, buvo nutarta įtra ukti i programą skvošo ir
golfo sporto šakas . J ei skvošas iki šiol dar lyg ir "nejsipi •
lietino", tai golfas kasmet populiarėja net tik vyrų, bet ir
esame žymiai prana šesni už kitu s klubus skvošo var žy•
bose, bet golfe mums pavyk o laimėti tik vieną nugalėtojo
titulą.
Nuo 31-mos Sporto šventės, 1980 m. Adelaidėje, j
sporto švenčių programą tapo įtrauktas pl:iukimas ir bi-
lijardas. Bilijardas dabar yra toks populiaru s, kad sunkiai
beįmanoma sutalpinti visus norinčius dalyvauti šios
spor to šakos varžybose .
Pačią didžiausią ir labai malonią staigmeni pateikė
plaukimas, kai i plaukimo baseiną varžyboms sus ir inko
apie 50 sportininkų, daugumas jų ja uno amžiaus. Pasi r o-
do, kad gerų plaukikų tur im visuose klubu ose, tik iš Ho-
barto nebuvo dalyvių.
Cia reikia paminėti, kad 31-moje Sporto šventėje sus i-
laukėme svečių iš š. Amer ikos, kurie kartu su mumi s
rungtyniavo vyrų krepšinyje ir tinklinyje.o taip pat ir
moterų tinklinyje ir lauko teniso varž y bose. Svečių am -
žinus vidurkis galėjo siekti apie 20 motų, tačiau jų pas i•
rodymai sportinėse arenose pri.lygo ir net viršijo mūsų
komandų standartą. Mes labai džiaugiamės, kad pavyko
užmegsti sportinius bei draugystės ryšius su š. Ameri -
kos liet uviais sportininkai s. Tikime , kad ir ateityje jie
klestės, nes šie santykiai yra mums gyvybiniai būtini.

Adelaillės L .S.K."Vytis" Valdyba 1982 m. Iš kairės: E. Taparauskas , V. Ram<maitis, A.
Skiparis (pirm./, S. Visockis, A. Stankevičius, P. Andrija itis ir R. Sidabras.
R_011UL1
Arfuu,ka,s · iw:hmat11did
m ~
Jauni eji krepšin in kai su treneriu K. Jaciunskiu 1970 m. ~š _kairės : S . Na -
vakas, J. Jaciitnskis , P. Urnevičius, E. Jucius, J . Jgnatavičius, R . Baškus
ir P. Jaciunskis. Užpakaly je tren eris K . Jaciunskis.
Jei kas dar tu rėjo abejonių dėl plaukimo įvedimo i
švenčių programą, tai 32-ji Sporto šventė Geelonge tas
abejones išblaškė, nes i plaukimo baseiną vėl sugužėjo
apie 50 sportininkų ir atsiekta dar geresnių rezultatų.
Paminėtinos sesutės iš Adelaidės Debbie 12 m. ir Renata
14 m. amžiaus Užubalytės, kurių dėka dar iki šių dienų
i ~silaikė ~ietų Australijos, Victorijos ir Tasmanijo~ jau-
mų grupes plaukimo rekordai. Galima drąsiai sakyti, kad
~.asliečia_ plaukimą , matosi giedri ateitis netik čia, bet
1s_v)lo~el Pasaulio Lietuvių žaidynes. Pirmose Pasaulio
!r
Lietuvi ų Sporto žaidynėse 1978 m. Toronte, Adelaidę at·
s!-<>vav o _23sportininkai bei vadovai ir grižo su 5 aukso, l
sidabro ir dviem bronzos medaliais.
Adelaidės "Vytis" šiuo metu turi virš 120 aktyvių
sportinin~ų, darbščią valdybą, sportininkams visuom~t
padeda~t1 p_arengimų komitetą, gan dideli būri d ~sn!ų
klubo re_meJ_ų, o be to jaučiamas tvirtas mūsų tautieči~
užnug~ris, tiek moralinis , tiek materialinis. "Vytis" stovi
ant_t~irtų pamatų, kuo gali didžiuoti s visi Adelaidės lie·
tuv1a1.
. Adelaidės sporto organizaciJ·os veikėJ·ų pilno sąrašo
šiame lei"d• myJe· patalpinti neįmanoma tačiau mes turime ·
va~ovų, kurie ilgus metu s dirba sp~rtuoJ·ančiam jauni ·
mu1·
.. •
klub0 pirm1?mkai:
· · · Jona s Jaunuti s , Stasys Urne~J-·
· išdirbę • .. • • • . J · A Binkevičius. Antroje euėje: L . Visockytė,
meiste- cius,
p Antanas Sk1paris ir ilgus metu s valdyboJe:
· Balys Nemeika, Edas Taparaus kas, JaunieJt vyhečiai. J:lupo . _L. ano ms, k · l p tk •,iaitė ir T . Lockart . Trečioje ei-
J etras AndnJait ·· · is, J . Dagut ė, S. Vyšmauskait ė, A . Snars ytė, •. e u .
onas S ranka uskas, Vytas Daugali s, Juo zas Donėla, Ro·
t lė• 1e. . p . Urneviėius , R . Baskus ir L. Pocius.
Yterai·tis,
. . A . .,..
190 191
 ,JONAS MOCKONAS

Gimė 1954 m . Adclai dėjc. Baigė Adelaidės r,iet. Sa•

vaitg~li~ Mokyk!a .ir Lit ua nistiniu s ~ur sus. 1976 m. baigė
~d?l~_idcs _U-_tą'. 1s 1g)'.damas ~ - Sc. d1pll)mą .• Jau vaik ys te
;e 1s 1;unge l lietuvi ška veiklą: šo ko tautiniu s Aokiu'I,
skambino pianinu jaunimo koncertuo se, iswjo i skautų
organizacija. Priklau sė Liet. Studentų Sąjungai, Pabal
tiečių Jaunimo Sajungai ir ALJ S. Dalyvavo m ir rv PL.J
kongre suose. Ilgameti s Adelaidės LJS pirm ininkas .
. 1979 m. gavo AL Fondo pr l!mija už aktyvumą jaunimo
lietuvi škoj veikloj . šiuo metu at sto vauja Adclaid ės Liet .
,Jaunimo Sajun gai, paruo šia jaunimo radio programa s fr
mokytojauja Liet. Savait galio Mokykloje .

Jonas Mockū1/.a$

~......, Lietuvių Jaunimo Sąjunga Adelaidėje

?P<>r~ninkų Dienos pr oga 1981 m. apdov anoti . .. di. . .
~ kairės: N. Bernaitytė, L . šmitaitė L Jab~vyz ngieJi_sp_ortininkai. Pi,rmoje eil.ėje
Je eilėje: M. Raymond, e. Vyšniauskaitė R p "!l_tė, D . šmi~tė, A . Bernai,tytė. Antro-
lonskytė. ' · ociutė, · Pociutė, B . Stalbaitė ir L . Jab - JONAS M 0CKONAS

ryje , LJ S informacinis vaka ras ir žvakių mteratūros)

Iš Il -jo Pa saulio Lietuvių Jau nimo Kongreso (PLJK ) vakaras. Jaunimas pravedė Tautos šventės minėjirn;Į,
bertas Sidabras. kuri ruo šiama • L"1et uv1ų
· N am uo se . P apietavus vyksta šiau rinėje Ameri koje, 1972 m., Ad elaidės atstovai parsi- suruošė W S balių, ėmėsi politinės veik los, daly vaudami
n~eoai klubo rėmėjai: A. Remeiltls J K k vežė n aują idėją ir ryžtą - prisidėti prie steigimo Lietuvių
J. Kazenas, A. Visockis K S . . . • · ar ockas, sporto
pats . var. zybo . s kr epSlruo
•· · aikstelėje,
· • ' mūsų
kur pasi r odo demo nst racijose ir rašydami pe ticijas. Buvo pradėta jau -
Andziulis, J. Abukeviči~ V· G tr::naitis, E. Bašk us, J . nink J_a~IaUSl~ prie_auglis, o tai p pa t ir vyre sni sporti - Jaunimo Sąju ngos (PLJ S) skyria us. Tuo tikslu buvo su- nimo karto te ka, "Kangaryje" ruoštos vakaronės.
Y. šiukšteris, J. Mikalain·. .A eGrda us_kas,A. Morkūnas, . beai : 0 to , Lietuvių Namų salėJ·e ,·vyksta pasi;;.,mėJ·u- ~ukt~ vis o Adelaidės lietu vių jaunimo susirinkimas. Nuo 1974 m. pradžios , W S skyrius pradėjo ruošt is
Nuolat·J.filal
· · parengun. ų t IS,lkinink
• u elis. s1ų 1 pavyzd . · ·
m~us1ų • sportininkų ap dovanojimas -J
. pirmaslS to ks įvykis Adelai d ėje. III -jam PLJK. Buvo suo rganizuoti semina rai ir kviesti
. 1973 m. vas ari o 4 d . Lietuvių Namu ose sus irinko 30
Krivickai, J . ir K. Be" a .•.. ai:
.
T!· Jucienė, A. ir A.
mora VICJaJA •P V v· .•.. s
P arengimų
bendro stal komitetas •š · .
P_~va1 ma v1Sus sportininkus prie . paskait ininkai kalbėjo jvairiom temom. Dr . A. Ste pan ui
J aunuttenė ' B. Sta1b·iene,. J š • . · ." • 1era1cia1, . t· o, kas sudaro Jiem s pr ogo s artimia u susidrau· jau nuolių. Išklausę IT-jo PLJK atstovų ir dr. Antano Ste - išvykus iš Adelaidės, LJS v-bos pi.rmininJ,;o pareiga.s per
• ereliene. gau
amžiaust, nes metų bėgyje J·ie dažni
. k . . za1
a us1a1 .. s kirt mgose
• .d ZUl . pano pranešimų, dal yviai iš rin ko valdybą ir ist,eigė LJ S ėmė Jonas Mockūnas. Parengima i ir tolia u buvo ruošiami
• gru pes omandose. A ~elaidės skyri ų . Entu ziastiškai vadovaujant dr . Anta· ir telkiamos lėšos atstovų kelionei i Ill -jj PWX Pietų
SPORTININKŲ DIENA
Š 10s Adela
p ulairė . 1"d.es
· lietuVIų • sportininkų dienos kasmet po- n~1Ste panu i ir Rasai Kubiliūtei, val dyba greit susiorga - Ameriko je. Metų gale, Adelaidėje ruosi.amose Austra Ji-
J':u. _20 metų, kasmet, mok . . jaun aisi~s ute~~mo s progą veteranams paben dr auti su nJ.Za~o ir ėmėsi darbų. Kadangi A delaidėje jsisteigė pir - jos Lietuvių Dienose, jvyko pirmasis Australijos LJ S su-
tradtetJą vieną sekmadien. Adslo .m_etų_ pabaigoJe, paga l nuveik ' otisi~ms_tautiečiams pamaty t i ką klubas yra mastS LJ S centr as Au stralijoje, valdyba susirišo su vi- važiavimas. Tuometin is PLB pirmininkas Bronius :Sainy s
kartu su sportininkais l elatdes lietuvia i pral eidžia
istojusięs m_e ų ~ gyJe be i s us ipa žin ti su naujai j klubą som_kitom lietuvių kolonijom Australijoj ir skatino JS dalyvavo su važiavime ir skati no ALJS veiklą..
Tautieeiai skaitlin gai
· . atsilanko i Sport inink
· ų Dieną, rimą i a~~ e!:~g~u . Me s j aus_dam i tvirtą tautiečių pri ta· s~yn~ s_t~igimą. Buvo užmegsti ry šiai su P LJ S--gos V-ba 1975 m. v-bos pirminink o pareigas perėmė Linas
1 1 zi11rimesu giedria vilt im ir pasitikėjimu. iiiaun _ne~eA?Je rikoje ir pradėta informuoti Australijos Varnas.
etuv1ų Jau rumą per spau dą apie PLJ S--gos veiklą. Ill -jo PLJK atstovai. sugrįžę Australijon 5U konkre -
b ~dela~dėje LJ S savo susi rinkimams gavo du kam - čiais PLJ S prin cipais ir nu t.ar imais, stengėsi iš'.ryst yt i
{"ius Lietuvių Katalikų Cent r e. Būstinė buvo pavadinta LJ S veiklą.
t angi:i,:s" .. Prie baldų bei įrengimo vajaus prisidėjo 1976 m. b ėgyje Adelaidėje susio rganiza,ro "Ba.11ic
u~metm e Lietuvių Studentų Sąjunga- Velykų metu LJS Youth .Association", kurioje lietuvių jaunimą at.stova·;o
t a suruošė margučių dailinimo pamokas ir automobilių
avalkadą · (rally) . Buvo suo rganizuotos gegužinės pajū-
Jonas ~ockūn.as. Baltų Jaunimo Sąjunga organizavo se-

192 193
 minaru5,kuruow pa.,kaitininkaigvildenopolitinius, kul-
tūriniU5 ir istorinius aspektus. Tuo,c seminaruose pas-
kaita.,skaitk W S-gos nariai Lidija Pocienė ir J onas
Mockūnas. Pana.~ūs seminarai vėliau buvo ruošiami Mel-
bourne ir Sydnejujc.
1977m. WS skyrius suruošė keletą kultūrinių paren-
gimu.jų tarpe ir jaunimo vakarą, kuriame dalyvavoMel
bourno mergaičių sekstetas "Dainava" ir Adelaidės tau-
tinių šokių gTupė "žilvinas".
Besiruošiant ketvirtajam PW K-suiEuropoje, 1979m.,
būsimieji atstovai ir jų talkininkaiatkyviai rengė iešmi-
nes,virė pietus, šaukc pasitarimus ir rinko lėšas, kad ga-
lėtų bent dalinai padengti kelionės išlaidas.
SugTjžę iš kongreso atstovai. Krašto Valdybospade-
dami, suruošė Stud ijų Dienas, 1980 m. Velykų šven či ų
metu. (Studijų Dienas organizavoir globojo tuometinė
Australijos Krašto V-ba, rezidavusiAdelaidėje, o prog-
ramą praved ė ir dalinai išpildė jaunimas). Paskaitas
skaitė melbourniškiai • Albinas Pociusir Jonas Meiliūnas,
jun., o diskusijasbei pranešim ą apie IV PLJK pravedė
Adelaidės vidurin ės ir jaunesnės kartos atstovai. Studijų
Dienų programoje buvo diskutuojamos mišrios šeimos
lietuvių bendruomen ėje, kur diskusijas pravedė lietuvių
ir anglu kilmės atstovai anglų kalba.
1980m. Lietuvių Dienos Adelaidėje lyg ir išjudino jau-
nimoveiklą. AWS suvažiavimeAdelaidėje. PLB pirm. V.
Kamantas nuoširdžiai domėjosi WS skyriaus veikla.
Skyriaus v-bai anksč.iau iširus, vietinio ryšininko darbą
atlieka J . Mockūn as.
Adelaidės Lietuvių
V. BALTUTIS
Iki 1977 m. per radiją lietuviška muzika, nekalbant
apie i.odj, gird ėjome tiktai labai retomis progomis; Vasa-
rio 16, birželioišvežimų ar šiaip kokia nors ypatingesne
proga. J. Lapšio rūpesčiu per mūsų tautines ir valstybi-
nes šventes ABC valstybinė stotis per "Continenta l
Hour" perduodavo lietuviškos muzikos ir tr umpai apie
Lietuvą ir lietuvius.
1977m. Adelaidės Apylinkės Valdybos narys kultūros
reikalams V. Baltutis kreipėsi j 5 UV, Adelaidės univer-
siteto stoti, prašydamas leisti lietuviams bent pusvalandi
transliuotilietuvišką radijo programą. šioje stotyje savo
transliacijasjau turėjo 16 tauty bių . Leidimas buvo gau-
tas ir 1977m. kovo 13 d., šeštadieni, 10 val. ryto Adelai-
dės lietuviai girdėj o pirmąją lietuvių radijo programą.
Sudarytas radijo komitetas iš sekančių asmenų: J . Jo -
navičius, V. Baltutis, G. Vasiliauskienė, J. Neverauskas
ir A. Grigonis. Visos tautybės, susiburusios 5 UV stotyje,
sudarė sąjungą ir jsiregistravo valdžios istaigose "Ethni c
194
1981m. birf.clio mėn. Adclaidojc lankė,i Cikag()s~,kiu
grupė "Grand i:""·. Ja_unima.? svečiu~ m~loni11!prifmė,
bendravo su j:us JŲ viešnages metu 1r paJut.o hctuvi~ku
mo ry~j.
Liepos m ėnesi Adelaid~ aplankė_ ,Ja~nimo Sąjungos
talkininkė iš K~nad~~ L~1ma _Beržm yte . _.10_11padaryti
pranešimai ir d1skUSIJOS l~et~v1šku ~o rr~' 1r ~aunimo
Sąjungos sąvoką dar past iprino. Va1zdž1a1nušviesdama
Jaunimo Sąjungos atliktu s darhu s ir ateities planus, Lai-
ma paskat ino ne vieną jaunuoli pagal voti apie savo kil-
mės šaknis ir lietuvybės persp e ktyvą išeivijoje.
1982 m. Adclaidės LJ S skyriau s saviveikla plė tėsi ir
tobulėjo. Radijo mėgėjai pradėjo reguliariai ruošti jauni-
mo radio programa s, teat ro mėgėjai kūrė ir statė savo
veikalus, o muzikai kūrė daina s . Metų viduryje Adelaidę
vėl aplankė PLJ S talkininkė Laima Beržinytė. J i popu-
liarino artėjanti V PW K š iau rinėje Amerikoje ir skatino
jaunimą jam ruo štis.
Ryšinin ko par eigas Adelaidėje nuo 1976 ligi 1982 m., su
trumpa pertrauka, eina Jon as Mockūnas.
PLJ K-se, kaip atstovai ir dalyviai , dalyvavo sekantys
adelaidišk iai:
I-me PLJK : A. Stepana s, V. St raukas , M . ši ukštery-
tė-Daniškevičienė, V. Vasiliauskaitė, D . Maželytė.
II-me PWK: R. Kubiliūtė, R. Bielskytė , A. Bernaitis,
A. Reivytis, L. Pocienė.
III-me PLJK: N. Masi ulytė, B. Miku žienė, J. Mockū ­
nas, V. Bardauskaitė, J. Ka šauskas , L. Pocienė.
IV-me PWK: E. Pocius, R . Pocien ė, J. Mockūnas, V.
Bardauskaitė, S. Fišerytė, L . Pocienė.
Radijas
Broadcasters Inc." vardu. 'l'aip gimė nauja radijo stotis,
nors savo radijo stoties ir neturėjo, bet naudojosi, labai
palankiomis sąlygomis, Adelaidės univer siteto radijo
stoties patarnavimai s.
Visų tau ty bių susirinkimuo se dažnai buvo iškeliamas
klausimas: savos st oties jsigijimas. Tam ne visos tauty ·
bės pritarė, bet sudaryta administracinė vadovybė 1980
m. padavė prašymą Aust ralijo s Radijo ir Televizijo s Tri·
bunolui radijo transliacij ų lisencijai gauti. Tokia lisencija
gauta ir taip gimė etninių grupių radijo sto tis - 5 EBI.
Didžiausia prama atėjo iš SBS - Special Broadcasting
Service, Australijos federalinės valdžios departamento.
Neturėdami savo studijo s , programas paruo šdavome
ukrainiečių studijoj e, kurią jie mielai mum s užleisdavo.
Programa s paruošdavo V. Baltuti s ir J. Jonavičius, mu·
ziką parinkdavo G. Vasiliauskienė o techni šką įrašymą ·
A. Grigon is. Po trijų mėnesių nut~rta įsteigti savo radij?
studiją, nuperkant reikalingu s aparatus . Gauta s sutik•·
Adei.aidės Lietuvių Rad ijo vadovy b ė su viešnia sol.
G. ėapkauskiene. Is kairės: G. Vasil.iauskienė, B . Rainy,,
sol. G. (;apkau.skienė, A . Zam&i.skis, A . Grigoms ir
V. BaJ,tutis (vad.).
mas iš Adelaidės Lietuvių S ąjungos Valdybos tokią stu-
diją įruošti už scenos esančioje mažoje patal poje. šioje
studijoje ir šiandien yra paruošiamos lietuvi škos radijo
transliacijos.
Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi. Sto ka šiame darbe
patyrimo ir menko s aparatūros įrengimai darbą labai
sunkino, bet visų rad ijo darbuotojų ent uziazmas ir pasi-
L ietuvi 1i Radijo St 1tdijoje . Įrašomas ~· Baltu cio P':°vestas pasikalbėji11tas su
so l. J. Vazneliu. Toli,au - radijo techmkas S. Gusė1a.
195
aukfJJ,ma., n J7,alėy, .,,,t.et E ',..Cur.-... ~. ,-, t.li;, t,a~ : ,e.:....; 1
u,y, mr,ralir,i<:tl" fin.ar.,i:le pa~t'!r,a ig.alrr.r,,t) ~.,?. ,17,,.n:.t,.
į•n~➔, llar v n,a apa.--ata. Į,lr,,c;u .,. r: r,ar(e,r,.::. • 1,arr.
ju~l<:m„ ira ~Jti in,t rumen t • Mes• "PavYIJe graff:s
at.,ili epima, apie rad iv, 1a11ia. <J,tarp pat tt:1h dirtar~ -
,fom, rlaugiau dra.V><J ir skatino toliau '11:-bti r: tJliK:fir.t;
lietuvi~kas rarl110laidu .
Labai warbu tu rėti gerus prane~j u,. lcunr; bal!r> duc
cija yra maloni klau_'lytojo aus i:u, o 1!tanmas 3"1cu,. Per
,eseriu metu laikotarpi prane~ jai, buv() G. Vuiliaca-
kienė, O. Stimburienė. ~L ~e•1erausk1ene . Br . Rainys , V.
Ratkevičius, A. Zamoiskis . E. Bulienė. L. Ge:-uwti., ir J.
Vabolienė. Radijo programas paruosta : V. BaJluti.5 lilga-
meti., Radijo Komiteto pirmininkas · koordmatonus ), J .
Jonavičius, L Davis, Pr . Pusdešri s, L. Gerulaiti.s ir jvai-
riomis progomi s, ats kir as programas paruow J . Xeve -
rauskas, V. Opul.skis ir kt.
Kiekvienos radijo laidos tema numato ir ją paruošti
pakviečia koordinato ri us. Politines žinias keleta metu
rinko ir ruošė ė. Zamoiskis. Pragramu įrašymus atlieka
A. Grigonis, S. Gusčia ir A. Zamoislcis.
Pradžioje, transliuojant tiktai pusvalandi . buvo sunku
sutalpinti visus skelbimus, pranešimus ir išvystyti nu-
matytos programos te mą. 1980 m. lietuviškos tran sliaci -
jos prailginamos iki vienos vala ndos. Tai įgalino paruošti
ištisus vaidinimus, ilgesnes paskaitas, pokalb ius, daugiau
žinių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Pr ogramos t ransliuoja-
mos kiekvieną šeštadienio rytą nuo 9 ild 10 val.
Kiekviena radijo laida turi pagrindinę temą, skirtą tos
dienos transliacijai. P rogra mas paru ošti yra kviečiamos
visos Adelaidės lietuvių organi zacijos, o pavieniai klau -
sytojai • naudotis jomis. skelbiant per jas ivairius prane -
šimus, užsakant muziką gimimo ar vardinių dienos proga.
paauko ja nt kele tą dolerių.
1982 m. i programų paruoši mą jsij ungė ir Adelaidės
 jaunimas.Jie kas mėnuo paruošia snvo progr_am11. Jų pa- Adelnidės l ic~uvių radijo ln_idų yngrin~i -~is tikslas Yrn
ošimui vadovauja Jonas Mockūnas, Povilas Dunda, puoselėti _lietuv i~ ka l ~ą. _m uz1~ą ir _trn~1c1~ns bei papro.
~~bertasSnbecki, Sietynas Kubilius ir kili. . čius, 0 tn1p pnt Jungti visus hctuv1u s l v1onq ir stiprią
Adelnidės lietuviai radijo laidų mielai klauso ir remia. bendruome ne.
Jokių nusiskundimų negaut:1.

/\clulnid, 1s Lietuvių lnži11ierių ir Architckt11 Srųimgos 11arit1i1981 m .

Pt.I i\S 1111 tono111i nis pndnlinys. Per tuūs !1011111lų s kyrius nustojo keturių 11:\riu • Jurgio
P\lr p11 stnr 11osi11s 30 metų beveik visi skyriaus nnriai Stasio Ccičiu, K:m)lio Rl'isono ir l{o st,> Tymu
Nn11j:1lio.
pcrt'!jo por sky riaus vnldybu. eidami jv11irinspareiga s. ko. .
l11id"panrnšc'.fa
J111111irm1 1i. Pin11oie ci/,1j"iš J..'tnh.ls: J. Mock111wsfvad./, A. Vit- Kadangi Acl11 l nitlės PLIAS sky rinus narini yra ivairiu sky rl:\us vnllly hą sudaro : A . P:u.:,•vičrn s •
šiuo 1111.'lll
J..-t,,m.~
ir \ ', l 'itJ..
·ilntM• .A,1tn1j 1• t;i/cljc,: S. Kub11i11s,R . SobcJcki.~ir P. Dm1dn. sp1•cialy b i ų , tni yp atingos veiklos nebuvo inlllnoma iš pirm „ l•:. Pocius . vkėpirm., V. Aloks:111dr:w!i<iusS1"kr. ir
vystyti d\ll nrnlo 1111rlu sk niči:rn s. Veikla ribojasi susirin• T. ž 11rn11
sk:1s ižd.
kimais bei h\ll(a11111 lsi11is rl'ika l:, is.

Australijos Lietuvių Inžinierių Ir

Architektų Sąjunga Adelaidės Skyrius
A . /1:ICb.'\'/ClllS
\IACI.OVAS Al.GIMAN'l' A$ NAVAKAS Ai 'l'ANAS 'l'C)M A~ l.:\l'š\'S
At,J kus 1mtini1•nn111:o ht•i nrrhitt•klnmsi Auslralij~ ir ri huvo pnkvi11sti H. Arlnuskns, t.. Kunns, V. l{111 itns, ,l.
1ju< :11"-"l.:~
nu_lr.'1 ,·1nm11,sunkumu,-, drtu~ •um:i prrtdlljo ,•\ ų:i1111111t:1s N:w:1k.1s Į{i mt\ Hl:.!8 m. K:,111 w, A11k~ t \lt l :\111n11ns l .:1p~ •s ~h111\ H\.!i.l m. Kmuw. Ar'l"l1i h •kt1\NS
1
M1•skn11skns.K. lh i:,,Hrns ir A, Hu~: ,s, Susirinkusit'ji
1
f:1k11ltl'I ~ pllb:14,"' H)t\j m, ,\ ,l11 h1id1\j1' ir isi~lj,, H:wh,•l,)r
hurtls mit>,.llhk"i' , kur d:tlŲ.t\'lis tl:,r k,,ntrakto llll'lll isi• :1h1s 111 ūksl11s lm~Ų'\\ W67 m, Atfoh, id ~j1•, Kiltvl.'rius 11\l'tus
,•it 11h11lsini
1
1111 1nr"• kt1d 1Jrgnnit nd11is k1>111 it l'! tis s1~d:1nl ,,f Al'l.•hilt'\ "I 111'11Hpl1Hllll , JI\ s1wd:\l\'li1\s ~•r:1 \ll'\IJ1'kl ų
llarbu11,j, :,1ri1't..
"t' hr:,i~.rkh"t' , 1l:111,11u111oj1•
knip J)T\ljc,k - pir-muj:sPLIAS Atl11 lllid1\s sk,yri1111 s ,•:1llų· h11 . P:1ru4:11\l l!1
studij:wo :1r\'11itt•ktu ru Ad 11l:1ilhls l111i\tt1rsitl.'l1•ir ,•~li:m 1

hllų.1\\ S,A, lnsti t llll' \,r 'l'1wh11 ol11g-y:1rd 1i1t•kt\It'\\$ s~• dų . plan:wi111:1s ir ,•~• k1ų· m:1:-. l l:111~pl':1ktik,\S ~Ų,1 Adt1lt1hh\
1\Mll J,tl bu,·,1pnsiskir:-tytn t:lip: K . 'l'ymuk:,s . Įli rm., A. 1'111 •1•\11• JI', l.11111!.m1• ir K:11111\l\, j l' , Nm, \\l IB ll\ , ~·r:1 lt'l_~hb.1111' ..~
1'1,1·\ ~ ll'ns.1uliol.i,•tudų lnf,ini,1 rių ir .\rd1ih•k1ų S~- Nus \'it•,,pirm„ ir i~d„ ir J , Hiuulm • s11krt 1t. š1•~1•ri11s 111 ct 11s pr:1ktik:wosi flrnh,j1• 1<:v: 111
s. lku 1•1· &
J lll\ir,1lli.":t
liotin1sAustrl\hJ,,j,• lA'<lllllS1'\1:ik, 1 11is ut.11wų.'l.1 Pnrt 1wrs, P1) S:l\tll k1imp:mij1).>1 'l'a,yt,,r ,~ N1w:1k:\s Pt,,•. {..'lp~,•s Pt,\ . l.tll ., :\l'\•hill'\'ls f\rn11s ,Ht-,•kt1,ri11s,
Sk,,·ri:rns , nldy h:1pr1111 l'~tl ,·t•nt m vnldy bo„-i pirm. pror. A11t:11H\$ l ,.'\Įls~' S tl'l \ :-11p1,\i1"kt:w, s \'11':l46 \~ISI :11l.l, jų
rJlrns su Mt•lh,,urno.~ydtwjrtusir A1klaid1 1s i11~. 111i1•ri11
is. ,l. ~imolh1nui, kuris buv11 ja u ,l A \l S\1, 11 p i1• Ad11l:1lth¼ Ltd„ At't'h ilcd s jsh•i.,{lt m,, s 1w1•h1lif.u,,j:, si h:1i 11 ,vt i11
t ~1' ir
p.1bn\'"tl:11n:,s , "-rtdnts1r,ulusprthnk:uttni nnrių i~,•ardin 111,,k_y ltl ų l\l'\"hitt1kt 1)roj 11, \' rn s11p1 ,,j 1•kt:1,•,'{I ,•ir~~ !\ l ll\ ~ t :1r1w 1111 1\'11r:-ih>l11:-, lm11k11 s. l~111im,'I, h.'\į1ų• ~1(1:-, pr,.•k._\
Pl ,l:\S skyrinus ish•i~i11 11, Tnip p11t bu \11 1 11i 111t1 ~ IIIS 1/ · 11y~i ų, 1.1 11
\, ko111111,·i 11 i ų past atų , ,, 1,,~buNų , m,1h•llų IŲl,mi ll\\$ \',>I\I rus 11· l ,t , l' :1sk11t i11il'ji ,l:wlmi ~•1•:1 Nl'lll t' hll~ :\
11\'l',•ktm i•s1\ h1llų st,•(1:i:uuiPl,IA~ sk,n1:u, !Jialiutiniui ~ys ir su l:1i:1 1t1 i~usiuis P l.lA S :-ky rinis Sytl111 •jujo (ist1•t~
l„ 1'11sk1'n1111 :-1,\Ų,.ttn i mirus 1\llill m. M,1 lh1mr11t\toli:111 nr nlų ir s1•1wli ų p1·h•iiu1'\\$ n:11nų , \ 'lsu,mwt i1l,,11H\\'1'-'II Ir, \.'h•k l\•11tr,.•Ir \Hlt,,11l11t\11 ·1mti1,1111I A1kh\illl' ,,,, ~Imtis,
tu UISI.Vll .l!:.!)ir P.'h>ll H111rt1\' llsti•tw u l!lfit. Xl.l l ). 'l\1klu
lf.l1111,1<"IOItf:lrb:,l\':-1\R,~·s n:iulms. g_,•,·N1~ Syd11(j11 1 1•j, ln1duAtl1•lnld1\s Pl ,l ,\S skyri us lupo pirmuoju, lslstd ~u·
!urbut , :mk,, ,,,1 s1w1) m·i~l11:11i:111sh 1:1pN,j,•kt us h11į,,,•N1-m1s nipl,,11111,,t :,s t1N•hih 1ktt1s A11t:111:1 s l<i1ph •s tl'il h\im,'j ,-s
Atf,,l,·u1i,ij1 ~J·,·1•Mnt11ji iniini1•ri11iA. P111't"'
1 1
i~ius. J . siu ,\ustrnlijoj 1•. ir s1•11l'llų pri1•~lt)1'1\.'I 1111 1s. Al~is Niw11k:1s yr:1 ~\>ll11w 1,u,, p1'\•111ijų : 1l1,m•11Mli\\,M111ti,,11 Awill'I.If,,r t-~w·1•\1
111111 1
1•11~1
Tli.,ub., tr K 1'ymukas 1111t11N' s11k,•i1•sti sl t1 ų.rinmuj1 $iuo 111 1
1111Aust rnlij1\S l111tu\'lt1! i11il 11!1•r inl prikh111so
,,rH11y11 l A11st r11 1itll\ \11sti t11h' t\f :\ 1'\·hil\_•t•ts it• \'i1sn11\lm.\-1 111l\'111'1'\' lt' h• 1w11 kis Aw:1NI \,f M,•t•it "k,t,,,-, , sriQ•:w .
PI.I ~ A1lt•lllid1\:i sk,ni;1uss11sirin ki11111l!l!il.\ ' 11. 16, i ku • l ,iftlll\'l ų l nli11i11 ri ų ir AN' h i1 11 ktų :;-ųjun~ui (l ,li\ ~) It· yri,
l.h,tu\'ių lnįlnlt't'ių h• A1-,·hlt 1•kt ų S:'3111\i,'\)$Adt,h1i1lt\~
sk.:l•rit,
us n:11 ·~•s.

VYTAS šERELIS
Vytas šerelis gim ė 1946m. Vokietijoje. 1966 m. baigė
S.A. Schoolof Art ir isigijo Fine Art s diplomą. Nuo 1967
m. iki dabar yra surengęs nemažai ;ndividualinių parodų
ir yra dalyvavęs 16 grupinėse parodose jvniriuose Aus-
tralijos miestuose. 1974m. laimėjo Alice Springs premiją
už paveikslą "'Father and Son" ir metais vėliau, Robin
Hood premija už portretą "Old Lady with Fox Fu r ··.
Vyto šerelio paveikslus yra įsigijusi Alice Springs
Arts Foundation, Art Gallery of South Australia ir kitos
Australijos galerijos. Jo kūrinių yrn ir Lietuvių Namų
muziejuje Adelaidėje.
Menininkas yra daugelio nuotaikų ir talentų žmogus.
J is yra ir gabus tapytojas, ir gera s grafikas ir muzikas .
Vytas mokėsi groti sitarą Akbar Khan muzikos mokyklo•
je Indijoje ir spc dali1,avosi muzikos instrumentų g amy-
boje. Yra įgrojęs savo muzikos plokštelių ir koncertavęs
su David Bowie ir T. Rex ork est rais. Be to, yra iliustra-
vęs knygas, piešęs plokštelių vokus ir plakatu s. 1968 m.
Anglijoje buvo ''Time Out"', "Oz" ir "Rolling Sto ne" leidi-
nių iliust ratorius ir madų bei plokštelių krautuvių deko•
ratorius. 1970 m. susidomėjo fotog ra fija dirba ir šioje sri -
tyje. 1973m. gavo Visual Arts Board stipendiją ir drauge
su keturiais kitais grafikais išleido grafikos knygą, o 1974
m. ir ant ra.
Vytas še relis yra priskiriamas pr ie magiškų foto r ea •
listų. Savo portretuose Vytas še relis pasiekia estetinę
sinteze ta ro vidujinio ir išorinio pasa ulio, tarp realizm o ir
iliuzijos.
BORISAS BORJERA S
Borisas Borjeras gimė 1910 m. Kaune. Tapybos mokėsi
prof. V. Vienožinskio stud ijoje ir pritaikomą grafiką pas
prof. M. Dobužinski Kaune. Nuo 1929 m. reiškiasi s pau-
doje kaip karikatūristas ir ša ržistas. Yr a sukūręs virš
5000 kūrinių. Nuo 1945 m. dir ba kaip fotografas, rinkda -
mas archyvinę medžiagą iš lietuvių išeivijos gyvenimo.
198
žIBUTĖ MARI.JA WE S'I'E NBEHG - VILMAN IS RIMANTA S DA UGA LI S
žibu tė Wc stenberg -Vilmani s gimė 1945 m. Kempten Gimė 1939 m . Lie tuv oj e . Baigęs mokytojų Seminariją
Vokietijoje . Įsi_gijus i _l?iploma of Ar t (Te aching) dėsto ja u Adelaidėje, įsigijo diplomą. Yra vy r es nysis meno mok y -
17 rn. me na g1mna z1Jose . 1974 m . gilino meno stu dija s toja s val d iš koje gimnaz ijoje . Dom isi alieji ne ta pyba, bet
Pietro Vanucci meno a kademijoje Perugia, Italijoje. daugiausiai kuria deginto med žio tec hn ika. Riman t as
Mėgsta aliejinę ir ak~ilinę tapybą. Jo s kūryba pa s ižymi Daugalis dalyvauja lietuvių bendruome nės ren gi am os e
naturali stini u s tiliumi par erntu dizainu ir pie š imu . Yra pa r odo se ir y ra Contempo r ary Art Soci et y So uth
dalyvavu si gru pinėse par od os e Adelaid ėj, Mclbourne ir A ustralia narys.
Ita lijoj e. Be to, yra su ren gu s i 4 individualine s parodas
Australijoje. Menininkė laimėjo Ma sa Matana pr emija
Italij oje. LEONAS žYGA S
(žiūrėk "Me tra št is" I. psl. 282 )
JON AS R UDZ IN SK AS Našiau s ias Leono Žygo kūrybinis pe r iodas laikytinas
nuo 1960 m. iki 1970 m . Tuometinėje dailininko tapyboj e
Jona s Rudzin sk as gi mė 1914 m. šaki ų apskrityje. Nuo vyravo ek s pre s ionizm as. Po 1970 m. Leonas žygas pr a -
mažens pamėgęs mena, sa vo pirmu s bandymus sukuria dėjo keisti savo stilių ir ek spe r im ent uoti jvairiom techni -
dar g imnazijoje . Vėliau st udijuoja įvairias meno šakas kom . Jo kūrybai įtakos darė abstraktus menas ,
Vilniuje, S tutgarte, S.A. Sc ho ol of Arts and Cr afts Adc - hard -edge ir o p-art. Liga ir ankstyva mirtis, d eja, nebe •
laidėj. Dabartiniu m etu r eiškias i tapyboje, skulptūroje ir leido pilnai išvystyti naują, bet savitą men o išraišką.
vitrižų m ene. Yra dalyvavęs grupinėse parodo se Stutt-
ga rt e, Os lo ir įvairiose Australijo s valstijo se . Draug e su
IEVA POCIENĖ žmona Ma r y Milton ir jo s broliu Roy Milton yra surengęs
trijų meni ninkų parodą. Rudzin s ka s yra laimėjęs 4 pr e-
Ieva Pocienė gimė Lietuvoje . S avo skulptūros talentą mijas ir 3 Hi g hly Commended pažymėjimus. Yr a Royal
p~adėjo vystyti nt~ažiavusi Au st ralijon . 1962 m. ji pnbai- S.A. Society oi Arts ir kitų Australijos menininkų drau -
ge Sou th Austrahan School of Art ir įsigijo Fin e Art gijų narys.
(Sculpture) diplomą. 1975 m. pabaigė bronzos liejimo
kursą tarptautinėje vasaros Akademijoje Salzburge. Nuo
1964 m. iki 1975 m . dėstė sku lptūrą S .A. School of Art , o LEO:--IARDAS HENRIKA S KANA S
nu o 1975 m. s u ma žom pertraukom dėsto skulptūrą Royal
Art Society vakariniuose kursuo s e ir duoda p r ivatin es Leonardas Kanas gimė 1909 m . Cesarko s dva re Uk -
pamoka s savo studijoje. Nuo 1962 m . dalyvauja parodo · mergės ap s krityje . Mėgsta kurti medži o skulptūras ir
se: grupinėse Australijoje (50 ), kviestinėse Australijoje, vartoja įvairių rušių medieną, kai kada net suanglėjusią,
Salzburge ir Chicagoje (vir š 20). Be to, yra s urengusi 8 ar per šimtmečius išgulėjusią upėse. Se m iasi jkvėpimo iš
individualines paroda s Pietų Au s tralijoje ir Viktorijoje . lietuvių tautosako s ir proistorės. Dal yva uja "Adverti se r"
Skuptorė yra laimėjusi 6 premijas už savo kūrinius ir jos rengiamo se parodo se. Jo medžio skulptūrų yra Adelaidės
Lietuvių Namų mu zie juje .
"Skulptūros puošia įvairias įstaigas, draugija s, bažnyčias,
Rese rve Bank, S.A. Sc hool of Art ir National Galler y of
Sout h Australin .
VYTAS BRONIUS KAPOCIONAS
Vytas Kapočiūnas gimė 1943 m. Kaune. 1962 m. baigę_s
S.A. School of Art laimėjo 1962 m . valstybinę meno St\;
pendiją už tap ytos ir grafikos darbu s , o 1964 m . "Goya
pramiją. Už met ų vyriau sybė jam paskyrė valstybinę
sti pendiją meno studijų pagilinimui Paryžiuje . Ta pro~a
Vy tas Kapočiūnas apkeliavo Europos meno centrus ir
netgi pasiekė Maroką, Afrikoje. Grižęs Au s tralijon pra·
dėjo lektoriauti S.A . School of Fine Art, kur ir dabar te ·
bedėsto. Nuo 1966 m . rengia individualines paroda s. ir
dalyvauja grupinėse parodose. Jo kūrinius yra įsigijusios
National GaUery of South Au st ralia, Hamilton Gallery,
Vikt or ia ir kit os meno galerijos . .
Vytas Kapočiūnas mėgsta monumentalinę tapybą ir
dramati škas temas. Menininkas yra nutapęs australų
čiabuvių apeigų ir papročių ciklą ekspresionistiškose
kompozicijose. Be tapybo s aliejum ir akrilium, Vytas Ka·
po<:iūnas mėgsta grafiką ir skulptūrą.
199
 Vruario 16 mmėftm,, dalyv,.ai A det-ll•
Lietuvių Samų raU]e 1982 m.

Rankwrbių būrelio narės. Pirmoje eilėje ke tvirta is kairės būrelio vado-

vė G. Straukienė.

Lietuvių Moterų Rankdarbių Būrelis

1982 m. rugpiūčio 22 d. kelių moterų iniciatyva Adelai-
dėje buvo suruo šta moterų rankdarbi ų paroda, kuri ma-
loniai nustebino ne lik rengėjas bet ir visuomenę savo
eksponatų ivairumu ir gausumu. Tuomi buvo irodyta
kaip mūsų moterys darbščios ir kūrybingos.
Po parodos daugelis moterų pareiškė pageidavimą su-
organizuoti rankdarbių mėgėjų būreli. Toks būrelis lapk-
ričio mėn. 4 d. G. Strauk ienės iniciatyva bu vo suorgani -
zuotas ir pavadintas "Lietuvių Moterų Rankdarbių Bū•
reliu".
š is būrelis nėra kokia nors organizacija , o tik sambūris
moterų, kurios mėgsta rankdarbiu s ir jiems skiria savo
laisvalaiki.
Būrelis savo tarpe turi visą eilę gabių ir talentingų
~ -
' -
200
G. STRAUKIENĖ
moterų, ku rios mielai savo žinio mis pasidalina su kitom.
Pradžioj būrelis rinkosi vierni kartą j mėnesi, būtent kas
pirmą mėnesio trečiadieni. Dabar jo suėjimai padažnėjo.
Prog ramoj yra numatyta supažin din ti moteris su makra -
mi, vario ir odos apdirbimu, juostų audimu, mezgimu,
siuvimu - kirp imu ir t.t. Taip pat yra pageidavimų i prog-
ramą itraukti naminių augalų priežiūrą ir kepimą. Tr~m·
pai tariant, norime paliesti visas s riti s, kurio s moterims
yra jdomios.
šiai s metais yra numatyta surengti dvi kultūrines P~
pietes, kur plačiau supažindins Adelaidės bendruomenes
narius s u būrelio veikla.
šiuo metu būreliui priklau so 26 moterys. Jam vado-
vauja G. Straukienė ir O. Dundienė.
• fr ...
,._____
,.
-- Lfl
- ~~ ~r""·
ALFONSAS BUDRYS
Alfonsas Budrys gimė 1915 m. Kupiškyje. Jau nuo p~t
mažens pamėgsta fotografijos meną ir su foto ~pai:atu J_1s
jau nebesiskiria. Išeivijoje jis dokumentuoJa lietuvių
bendruomenės gyvenimą ir dalyvauja i~~ riose par~dos~.
Yra taip pat laimėjęs eilę prem1JŲ. medali~ tr
pažymėjimų Australijos fotografų parodose. Jo me11:1š~~s
nuotrauk os puošia Lietuvių Katalikų ~ent~ą A~ela1deJe,
"baltijos" vasarnamį Christi es Beach tr L1etuv1ų Namų
muziejaus patalpas.
Alfonsas Budrys mėgsta sukom ponuo ti sav? nuo~r~u-
kas iš dviejų negatyvų, naudodamas super1mpos1t10~
principą. Dabartiniu laiku ji sudomino video-filmų suki -
mas. Ji s jau yra šia technika uždokumentavęs 1982 _m.
"šiupinį", "Kalantos" minėjimą, kun. klebono Albino
Spurgio MIC 50 metų kunigystės ir 75 m. amžiaus jubi -
liejų, mokyklų užbaigimo vakarus. Be to, jis yra įrašęs
ant juostelių Dainų švenčių ir chorų koncertus. Alfonso
Budrio nuotraukos puošia lietuvių periodinę spaudą
Amerikoje, Kanadoje ir Australijoje.
Alfonsas Budrys eilę metų išrenka_mas Parap1J~S
..
Tary??n, kurioje būdamas eina parapiJos vasarvietes
Dalt1Ja"admin istrato riau s pareigas.
201
VYTAUTAS VOSYLIU S
Vytautas Vosylius gimė 1913 m. Biržuose. Mėgo dirbt i
foto-žurnal istikoje jau Lietuvo je, tarnaudamas aviacijoje.
Nuo 1936 m. jo nuotrauko s iliustruodavo "Kario" žurnalą.
Atvykęs Aust ralijon, dokumenta vo visuomeninio ir kul-
tūrinio lietuvių bendruomenės gy venimo įvykius. J o
nuotrauko s puošia periodinę spaudą Australijoje ir
Jungtinėse Ameriko s Valstybėse. Vytautas mėgsta eks -
perimentuoti ir tobulinti savo techniką. Ji s laimėjo ne-
mažai premijų, trofėjų ir pažymėjimų, dalyvaudam as
Australijos ir tarptautinėse parodose. II Pasaulio Lietu -
vių Dienų nuotraukų parodoje Chicagoje, jis laimėjo 2-rą
vietą. Ieškodama s vis naujų būdų išre ikšti savo minti s,
jis yra sukūręs skaidrių montažus "Tremtie s Kelias" su
muzika ir paaiškinimai s , "V. Skautų Stovykla" ir 1969 m.
"Lietuvių Dienų Meno Programa".
Vytautas Vosylius mėgsta stebėti ir užfiksuoti šviesų
ir šešėlių žaidimą, gamtos nuotaikas ir, šviesos pageiba,
išryškinti nepozuojančio žmogaus charakteringus bruo -
žus. . . . . .
Vytautas Vosylius yra tai_p pat veik)us v1su?_menmm-
kas, priklauso ALB Ap~linkes Va_ldyba1, P_araplJOS~a:y -
bai eilę metų sėkmingai vadovnuJa ramovenam s, vaidina
"V~idila" teatro pastatymuose. Jis yra nuolatinis talki -
ninkas bene visuose kultūriniuose lietuvių renginiuose
Adelaidėje.
p
ALB ALBURY-WODONGAAPYLINKĖ
-
Alburio . Wodongos lultuviai su kun . J . Boreviėium atvykusiu
rekolekcijas.
B. Leitonas
Bonegilosstovykloje lietuviams išvažinėjus i kitas vie -
toves, likusieji lietuviai prisijungė prie Albu ry ir 1954
metais sausio 24 d. įsteigta Albury -Wodonga apylinkė.
Bendruomenės veikla labai pagyvėjo. Susirišta su kito -
mis tautybėmis: ukrainiečiais, kroatais, vengrais ir vo-
kiečiais. Lietuviai prisidėjo prie Antibolševikinio Tautų
Bloko mitingo organizavimo, kuris įvyko 1961 m. gruo -
džio 16 d. Cia mus gražiai atstovavo dainininkas O. Vil-
dovas ir J. Valytė, kuri pašoko savo sukurtą šoki. B. Ber-
Lašiiltė sumaniai pranešinėjo meninę programą. šiame
mitinge dalyvavo se nator ius M. McManus iš Melbourno.
Taip pat buvo paruo šti ir pasiųsti laiškai i Ameriką
Kongreso nariams dėl Liet uvos bylos perdavimo i J ung-
tines Tautas.
Apylinkės Valdyba užsakė žurnalą "Lituanus" Alburio
202
Bure lis liet uvių
susirinkę i Taut os šventę 1978 m .
Alburi o - Wodong os Savaitgalio Mokyklos
mokiniai ir mokytojai 1962 m.
prav esti
ir Wodongos viešosioms biblioteko ms . _Birželio išve~:~
proga buvo para šy ti straipsniai i vietmę spaud} AI· ·o . \Vodo11gos Apyli11kės \ "aldyba.
A lbun B L ·1011as
paruošė J. Vinevičiūtė, D. Vildovas ir S. ':a~y_s. e~cši- U kairės: B. Valie11ė, . - . el
burio radio stot i buvo transliuojami montazat tr ~r a /pirm.) ir 8. Gmdelieru !.
mai, kuriu os paruošė D. Vildovas ir Stepona~ Va r·kJa.
Pradžioje 1962 m. susiorganizavo savaitgalto m~. ~ė ir
Mokytojavo: B. Cesnienė, l. Vinevičiutė, B. ~arta 1~ kla
B. Valienė. Mokyklą lankė 16-18 mokinių. '.fač1au mo·!Žėtus
veikė tik vienerius metus, nes mokytoJom~ p~rs~ klos
gyventi i kitas vietoves, turėjo užsidaryll. 0
Ymas
nauda buvo labai didelė, nes jaunimas buvo moko
Lietuvos istorijo s, geografijos ir kalbos. b,ta
1962 m. Vasario 16-tos minėjimo proga buvo su re~uk -
M.K. Ciurlionio paveikslų parodėlė. Paveiksl ų r ep_r~ i·
eijas paskolino J. Adulčikas. Paveikslus labai graziat ap

SavaitgaJ,ioMokyklos mokytojai. Iš kairės: kalba Apylinkės Valdybos pirm .
S. Valys. Sėdi B. Valienl!, J. Vinevičiutė, B. ėėsnienė (vedėjai ir B. Berta -
šiūtė.
būdino . paaiškino R. Urbonavičius.
Albury- WodongosApylinkės Valdyba pirmoji reaga -
vo dėl miš:rių šeimų narių priklausymo mūsų bendruo-
menei, nes čia turime jų labai daug. Parašytas laiškas
ALB Krašto Valdybai ir pasiūlyta pakeisti statutą, ta
prasme, kad mišrios šeimos būtų pripažintos pilnateisiais
bendruomenės nariais. 1963 m. gegužės 21 dienos raštu
ALB Krašto Valdyba davė teigiamą atsakymą.
1965 m. gegužės 16 dieną Apylinkės Valdyba, A. Ga-
siūnui sutikus, suruošė literatūros • poezijos valandėlę.
Programoje buvo skaitoma mūsų rašytojų nuo Mairo-
nio iki B. Brazdžionio ir Antano Gasiūno kūryba .
1967m. balandžio 29-30dienomis Apylinkės Valdybos
pastangomis buvo pakviestas Melbourno sporto klubo
"Varpas" vyrų ir mergaičių krep šinio komandos draugi š•
koms rungtynėms su Albury krepšininkais. Į rungtynes
susirinko nemažai tautiečių, tačiau nors ir labai gražiai
mūsiškiai žaidė, bet abi komandos pralaimėjo vietiniams
krepšininkams. Po rungtynių įvyko jaunimui ir visiems
sportininkams pobūvis, kur labai draugiškai pabendrau -
ta. A. Bladzevičius padėkojo sportininkams už draugiš -
kas rungtyne s.
1969m. vasario 15 dieną ALB Krašto Valdybos p-ko S.
Narušio pastangomis Lietuvos Nepriklausomybės
paskelbimo minėjime paskaitą skaitė svečias iš Sydne -
jaus V. Kazokas. Po minėjimo buvo rodomas 1939 m.
brolių Matu.zų gamintas filmas iš Lietuvos gyvenimo.
Jaunimas matė filme Lietuvos vaizdus, o senimas prisi -
minė tėviškės laukus.
1971m. gegužės 13 dieną Apylinkės Valdyba pasiuntė
laišką Turkijos vyriausybei dėl Prano ir Algirdo Brazins-
kų išdavimo sovietams bylos.
~972metų Vasario 16-tos minėjime meninę programą
atliko Melbourno vyrų oktetas, vadovaujamas P. Morkū-
204
no. Tai geras vienetas, net nepastebėjome, kaip prabėgo
pusantros valandos, klausantis gra žiai skambančių dainų.
Taip pat prie meninės dalies prisidėjo dainininkas D. Vil-
dovas ir su sm uiku R. Urbonavičius. R. Makarevičiutė
padeklamavo porą eilėra ščių. Sekmadieni okteto dalyva-
vimas bažnytiniame koncerte, Albury bažnyčioje, aštuo-
nių šimtų australų miniai, buvo vienas iš kulminacinių
punktų. W.aggos vyskupas dr. Carrel laikė pamaldas už
per sekiojamus ir kenčiančius katalikus už geležinės už-
dangos, paminėdamas tą mažą pamaldų dalyvių grupelę ·
lietuvius. Svečiai - Melbourno oktetas ir du apylinkės na-
riai solistai: R. Urbonavičius sm uikin inkas ir D. Vildovas
· baritonas , maloniai nustebino australus savo auk što ly·
gio koncer t u. "Dieve s uteik Lietuvai laisvę" D. Vildovo
lūpomis skambėjo majestotiškai.
Apylinkės Valdybos pastangomis surinkta ir pasiųsta
100 dolerių "Olegas Truchanas Publication Appeal".
_1974 metais Apylinkės Valdyba prisidėjo prie protesto
de! A_~s~ralijos ~yriausybės gėdingo Pabaltijo ~ra_š~ų
pr1pazrn1mo de Jure Sovietų Sąjungai. P latino 1vair1ą
~p~u?ą, dalyvavo Canberros prote sto mitinge, tai~ pa_t
1te1ke Krašto Valdybai 54 dolerius sus idariu sio ms 1šla1·
dom padengti.
1974 metų Tautos šventės minėjimas buvo suju~gta _s
su Al_bu~y - Wodonga apylinkės 20-ties metų jubilieJumi.
Pag:rmdmę kalbąy~akė Kra što Valdybos p-kas. V. ~e ·
~era~ska s. Išsam10Je kalboje svečias palietė svarbesnius
1vy~1~s: ~aut~s švent~, apylinkės 20 metų jubiliejų ir d~-
ba:m~~s. 1vylkiu~,sus1Jus1us su Australijos vyriausybes
pr~pazmu~u ?e Jure Pabaltijo valstybių Sovietų Sąjun ·
gai .. Apylinke~ Valdyba gavo sveikinimu s iš dr. kun . P .
Bači~sk?, _kur _1s. daug prisidėjo prie Albury - Wodongos
a~ylin_k~s1st~1g1mo,iš A. Dantos - pirmojo pirmininko, A.
Vmevičiaus · dgamečio valdybos nario ir kun . P. Dauknio,
mūsll kapeliono. McninQ dali pravedė B. Valienė. D. Vil-
dovas dainavo: "Vai pūtė, ~ūtė", "ža liojoj lankelėj . tam -
siojoj naktelėj", "Ant marių krant clio" ir ar ija iš Verdi
operos "Simon Boccanogra". B. Valien6 ir R. Makar evi -
či utė padoklama _v? po ei l ėraštį . Kadangi buvo mišri pub -
lika, r. Urbona v1č1_utė padainavo dvi dainas ang liškai. R .
Urbonnviči us, gr oJQS Albury simfonini ame ork est re, pir -
muoju s muiku, atliko: Bram so valsą, "Bramso . Ve n grų
šoki Nr . 7" ir "Monte - Carda sa". Menininkam s akom pa-
navo piani stė T. Bekessy .
1975 m. Vasario 16-to s minėjimo proga A. Bladzevičius
atstovaująs Kra što Valdybo s p -ką, savo gerai paruoštoje
ir patrioti~ėje ~~lb?j? '.s ~st_iprino mu ~ tau_ti?\~i. ~ ėliau A_.
Bladzevič1us of1cwha1 1te1ke Ste ponui Vahu1 TriJų Pres1 -
dentų" medalį už liet u višk ą veiklą. Cia reikia paminėti,
kad S. Valys jau apie 25 metus labai aktyviai pa si reiškia
apylinkės veik loje. Jis buvo vienas iš Kul tūrinio Ratelio
Albury or ga nizatori11, Albury apylinkės kūrėjas, jos il-
gameti s va~dybos ~!ry ~ ir pirm_i~i~kas, tautos šve n či ų ir
kitų pobūvių rengeJas 1r pa ska1tmmk as.
Knygą "The World of Olega s Truchanas" Apylinkės
Valdyba įteikė Albury burmistrui C.E. Bunto , kuris ją
padovanojo vie šai s kaityklai ir prisiuntė labai nuoširdų
padėkos laišką.
1979 m. rugpiūčio 6 dieną bu vo pasiųsta peticija Fede -
ALB BRISBANĖS APYLINKĖ
P . Kviecin skas (snj .)
Brisbanės apylinkės veiklos atvaizdavimui medžiagą
sukau pti teko man, Apy!. V-bos se kr etoriui.
Ja sdamas didelę atsakomybę pri eš ateinančias karta s
ir istorikus, ša ukiausi pagalbos išsiuntinėdamas ar asme -
niškai perduodamas, 16 -ką pakvietimų atvykti i pa sitari -
mą.
Į mano pagalbos šaukimą atsiliepė ir pa sit~rima~ a_t-
vyko tik penki asmenys (aš pats buvau šeštas) tr dar tš JŲ
du Brisbanėje neilgai tegyvenę.
Tokios "pagalbos" tesulaukęs, ėmiau raustis po mūs~
apylinkės taip vadinamą archyvą. O tas archyva s lab~1
bėdnas: Kra što Valdybos ir jos padalinių vadovų ra štai,
pavieni11asmenų lai škai ir nereikšmingi, daugumoje be
datų ir be parašų popiergaliai, kuriai s pasitikėti ar vado •
vauti s btitų netik slu. Dėlto tokius "dokumentu s" aplen -
kiu ir rašau vadovaudama s is tik keliais patikimais ži nių
šalti~iais , savo patyrimu ir sąžine. . kome kiekv ieną tautietj-tę, primaldautą nu o kandidata -
B~_•sbanėje gyvenu visą laiką, t .y. nuo atvykimo_ Au~-
trahJon 1949 m. lapkričio mėnesio pradžio s. Jaučiau ir
st.e_bėjau mūsų apylinkės veiklos pulsą, prasiveržimus,
tyhą gy ven imo eigą, nuosmūkius ir vėl, kada - no - kada,
suplazdėj imus.
205
ralinio Parlamento Senato pirmininkui dėl atvykimo
Raud onosios Armijos choro i Adclaid ės Meno festivalį.
1982 m. sa usio 16 d. nupirkta estų ra šy tojo Andre s
Kucn g knyga apie Paba ltijo valstybe s "The Fear of
Fre edom " ir pad ovanota Albury viešai skaity klai.
Taip pa t Apylinkės Valdyba suorganizavo kolet& i škilų .
Tautiečiai nors ir labai išs iskloide , gyveną apie 100 km .
spinduliu, tačiau s kaitlin gai susirenka ir gausiai remia
įvairius vaju s bei mūs 11 spaudą . Tačiau laika s daro savo:
apylinkės narių s kai či u s vis mažėja ; vieni i švažinėjo i di •
de sniu s miest us, kiti pail so , dau g iškeliavo i amžinyb e.
Taigi, apylinkės veikla labai susi lpn ėjo, tači au vis dar
s tengia mas i tautines š vente s pamin ėti. Jaunimo visai
netu rim e , o keleta s mi šrių šeimų lietuv .iškoje veikloje
nedal yvauja.
Nuo 1961 iki 1981 m. Albury - Wodonga Apylinkės
Valdy bai pirmininkavo: S. Valy s , D. Vildova s, B. Valienė,
B. Leitona s. Valdybo s nariai buvo: A. Vin evičiu s, J. Gar •
Ia, D. Valytė, V. Makarevičiu s , S. ši mku s, J. Pacevičius,
P. Duoba, R. Urbonavičiu s ir B. Gaidelienė. Dabartinė
Apylinkės Valdyba s udaro : B. Valienė ir 8 . Leitonas .
Mūs ų mirusieji: B. Lazdinytė, O. Geležinien ė, J . Garia,
Garlienė, J . Pacevi či u s , B. Tubaiti s , J . Mozū ras, J . Snieš -
kus, J. Lileika, P . Ber taš ius , P. Leskova s, A. Gaideli s, S.
Valys, P . Sto nys, J . čaplikas.
šios paylinkės tautinė, kultūrinė ir sportinė veikla,
jJiopsninta pirmame dešim t metyje, pamažėle ėmė gesti
ir gesdama tęsėsi ligi, maždaug 1968 m., kai čia atvyko ir
apsigyveno kun. dr . Petras Bačinskas. Jo ir tik jo tautinio
patriotizmo, ene rgijo s ir varovo lazdo s ve ikiami , me s,
brisbaniečiai, dar kvėpuojamo. Kitaip • būtumėm ar se -
niūnija tapę, ar visiškai nurimę .
Vyre sniosios karto s tautiečiam s išskubant amžinybėn,
o jaunimui, ypač mergaitėms, išs ikeliant i kitu s mies tu s.
ar ir čia pat sukuriant mišrias še ima s ir ta.ip nutolstant
nuo lietuviško s veiklos, likome gausus bt1rys pensininkų,
keliolika vidurinio am žiau s šeimų ir negau sus būrelis
vaikų ligi 16-16 amžiaus.
Visada trūkome inte l ektualų, ra štingųjų ir vi suoti -
niuose apylinkės susirinkimuo se , sušauktuose Apylinkės
Valdybai išrinkti , visiška i jų nematydami, į valdybą rin -
vimo neatsisakyti, noatsižvelgiant i tai, kokio išsilavi-
nimo asmuo bebūtų.
štai čia tik viena s pavyzdolis - dokumenta s, užtiktas
mū sų apy!. archyve : "1964 m . rugpiūčio 9 d., A.L.B.
Kra što Valdybo s pirmininkui : pranešu, kad nuo šių m etų
....
L iotut,iai -:ygirwja pavergtų tautų eiso11ojo. \lėlia vq 11oša
\' ytautas Kiau~'a..~.
Kwn.P. Puget·ičiaus . Brisba11ės
sutikimas 1982 111
a, rodrome.
rugpiūčio 9 dienos iš valdybos pareigų pasitraukiu. Prie-
žastis: neturiu pakankamai gabumų bendruomen ei vado-
vauti. Brisbanės Apy!. Valdybos pirm. A. Navickas".
O kiek pr-.iėjo Apy!. \T-bos posėdžių, kurių nutarimai
neužrašyti ir kiek praėjo visuotinų bendruomenės susi-
rinkimų, kurių protokolai nesura šyti?
Visos Apy lin kės Valdybos, kokios jos bebūtų buvę. są­
žininkai vykdė prisiimtas pareigas ir atidavė mūsų Bris-
banės bendruomenei visą, ką pajėgė, kiek sugebėjo ir
kiek suprato.
Ir jei per tiek daug metų Brisbanės apylinkės archyvas
tapo užmirštas ir atsidūrė tokiame stovyje, kokiame jis
yra, jei Apy!. V-bų posėdžių nutarimai neužrašyti ir
bendruomenės susirinkimų protok olai nesurašyti, teat -
leidžia už tai aukštasis dangus ir ateinančios karto s
tiems, vadinamiems mūsų inteligenta ms, kurie nuo bet
kokių tautinių pareigų bėgo, šalinosi, šiauduose murksėjo
ir kritikas išreiškė.
Dėl pajėgų trūkumo birželio trėmimai jau daug metų
nebeminima.
1963 m. sausio 26-27 d.d. Brisbanės apylinkėje lankėsi
PLB pirmininkas J. Bačiūnas (Bachunas ) su ponia, pasa -
kė kalbą, atsakinėjo i klausimus ir išaiškino PLB užduoti
ir pare igas.
1965m. gruodžio 28 d., Brisbane City Hall, atliko viešą
koncertą, atvykęs iš Sydnejau s lietuvių choras "Daina",
vadovaujamas dirigento K. Kavaliausko.
206
1967 m. pabaigoje ar 1968 m. prad žioje (iš archyvo
nustatyt i nepavyko ). Brisbanės apylinkę aplankė ALB
pirmininkas S. Narušis, pa sa kė drausmingą kalb& ir mus
pabudino.
1968 m. Vasario 16-sios minėjime paskait& skaitė S.
arušio prisiųstas prelegentas. teisininka s Leonardas
Karveli s.
Kitai mūsų apylinkės ta utin ei š ventei (datos nustaty ti
negalėjau) paskait& skaitė to patie s S. Narušio prisiųstas
paskaitininka s.
1968 m. rugpiūčio mėn. atliko dainos meno rečitali pa·
bėgėlis iš Lietuvos Ričardas Daunora s. For te pionu paly-
dėjo pianistė Nemira Mas;ulytė.
1980 m. Vitalis Žukauskas, iš USA, atliko vieno akto-
riau s rečitali.
1967 m. balandžio 15 d . raštu ALB Krašto V-bos pirm .
S. Narušis, pataria Brisbanės Apy!. V-bos pirm. Vyt.
Laurinaičiui įsigyti sklypą ir statytis (lietuvių) namu s.
Vyt. Laurinaitis atsakė sekan čiai : "Suradau gerą sklypą,
patogioje pozicijoje ir arti transporto, bet jo kaina yra
13.0?0 ?OI., dėlto gal!ma tik i jį pasižiūrėti". •.
Uzm1ršau pasakyti, kad ALB pirmininkas S. Narusi s
savo ra šte buvo žadėjęs visakeriopą paramą.
19?8 m_.~pylinkės Valdybo s pirm. Vyt .. Laurinaičio rū·
pesčiu , is1gyta ra šomoji mašinėlė lietuvišku šriftu
"I:Jermes 3000". Jo s laukta apie šešis mėnesius ir s umo·
keta 119 dol., kuri8 ir dabar naudojamės .
1980 m. pabaigoje Qld . universiteto mokslininkų sim·
pozi~man AN~AAS, atvykęs iš Ta s manijos, Hobart uni·
vers1teto, Algis Taškūnas atsilankė Lietuvių Namuose,
pas~~ė. kalb~ ir parodė filmą iš vergų stovyklos gyvenimo
RUSIJOJ~- ~a1p pat paskleidė antikomunistinės spaud~s.
Apylinkes Valdybos kasmet suruošia Vasario l6 -s10s,
Motinos Dienos ir Tautos šventės minėjimus ir kartais
bendras Kūčias.
Dnlyvnujanw nc s kailling .~i, lyg ko tai bijod ami , pa -
vrr!{I ųjų ta utų dl:111on
s lrar1Jo s c, <'tninių grupių parengi -
111110:;cir cku111<'nml-
se pnmnldo se. St. Stephcn ·s kated -
rojt•. 11·clž" l' · d
Turim<' r~u~. 1r :,111. 1 cl11v1_ų rnugr Einikienc. nnglų
kihnt'•s, k11r1lwt11v1š k111nor s _ir n<'knlbMnmn. dnug mum s
p:iclt•clnmus ntstov1111d:unn 1r tnrpininknudnma austrnl ų
jstnigosc.
Snntykini su ki!o •~tis.l'lninė~ni s grupėmis yra geri. Su
vit•lilll' Qlcl. vn ldf.m Jokių y p ntmgų snntykių užmezgQ ne -
tur ime. ,ki Apy!. V-bos pir111ininkui pris iunčiama kokia
,·yrinusybės dcpnrt nmcnto nr vnldnnčios ios partijos par -
lnml'ntnro bcndr11r11ščio kopija · tai ji yra taikyta ne tik
lictuvinms. b<'t visoms et ninėm s grupėms.
Tautiečių skaičius. labai pinčiai išsi m ėčiusios apylinkės
plotuose. tikslini nėra žinoma s . Neturėdami lietuvių kil-
mrs asmenų kartotekos net npytikrini nežinome snvo
apylinkės rib ose išs islapsčiusių. niekad nesirodančių, ir
su lietuvybe nieko bendro neturinčių tautiečių skaičiaus.
Spėjam n. kad apytikris sk ai čius. įskaitant ir vaikus.
galėtų bf1ti neto li trijų šimtų . Apyl. V-bų s uru oštose tau -
tinėse šv('n tėse nr min ėjim uose atsilanko 60-80 asmenų.
Kiek ga usia u s usi r e nka tik y pati ngomis progomis. ko-
kinm nuk št o rang o sveči ui atsi lan kius.
Į bendruomenės visuotinius susi r inkimus sus irenka
20-25 asmenys. dažniau siai pensininkai ir mote r ys.
Jokių meno vienetų, nei p askirų men ininkų, kaip mu zi-
kų. rašytojų, dailininkų nr aktorių ne t urim e. Tap ytojas
mėgėjas A. Lenigas do van ojo keletą savo darbo pav eiks -
lų Lietuvių Namų sienom s papuo šti.
Mūsų Lietuvių Namai - tai kunigo • kape liono dr . P.
Bačin sko asmeniškai nup irk t as senas. medinis gyv. na-
mas. 192 Monta gue Rd. We st End ir naudoja ma s bend -
ruomenės reik alam s. Nama s pa skutiniu la.iku bendromis
jėgomis kiek per tva rkytas , praplėstas ir iš vidaus naujai
išdažytas samdyto dažytojo . Jame susirenkame aptarti
,
Apylinkės
Ps. Regina Platkauski1mė. to11as,P. K viecills kas ir K . Bagdo11as(pirm. ). Tni.ksta B. Mali -
"Ve11tos" vieti11inkė 1968-73 m . r1ausko.
207
bėgamuosius npylinkės r eikalus . pabendra uti, atšvęsti
Motino s Oienų. Kalėdų eglute, vardine s , jubiliejus, pr ii-
mnmr at vy ku sius s večius ir pan . Didesniem s s usibi'1ri-
nH11n s namo patalpo s yrn per mafo s. dėlto s ales tenku
nuomoti, s umokant po $ 150 nr dau ginu .
Jokios socialinės globos dra ugijos neturime .
Sportin inkai jau s enini nustojo vcikr. Nei jaunimo
s •gos. nei LKVS Ramovės skyriaus nt'lurime . Nėra jau -
nimo ir vos keli Lietuvos kariuomenės atsargo s knriai.
Per ilgų mct11 eilę mf1su tautini ų švenčių minėjimuo o,
par engi mu ose s u pas k aitėlčmis pnsirodė KI. Stankimns,
VI. Kn čifrnns. J. Krik šči ūnas, kun. dr. P . Bačinskas, VI.
Mustei kis . Kaz. Bagdonus ir, turbū t. dažni:msiai, visiems
iki kau lo jkyrėjęs • šio rn šinio autorius.
Ne visi mf1 s ų tautiečiai pnsiliko lau žtuvo nr kast uvo
vergais. Tok s Knz. Bagdonu s. žemaiti s dnrbėniškis. yra
vyriausias Qld. geležinkelių inžinierius. o jo sūnus E.
Bagdonas • geležin kelio prit,žit1r os inžinierius.
Dalius Sagatys, F iloso fijos dnktara s lektoriaujn Qld.
Technologijos Tnstit utc, o jo br olis Evaldas • t:i.rnnujn
auk štu pareigim u amer i kieči ų alyvos firmoje .
J . Krikščiūnas daug metų dirba Qld . unive r siteto labo -
ratorijose vyr . laboratorijos instruktoriumi.
8. March (Mažeika ). mokėdamas septyni as knlbns. ta r -
nauja vertėju krim in:tlincje policijoje.
Br. Butkus ir Alg. Mališauskas verčiasi modernių bal -
dų gamyba. o Vyt. Liorencns ir Ant. Preimonns • turi
technikos dirbtuves.
Alg . Reutas verčiasi tnxi bizniu. A. štein:irtas • televi -
zijos ir rn dio prek yba ir remontu, o A. Kud žius t:irnnu j a
vedėju "Treolar Distributing" firmoje.
šiaip jau mūsų apylinkė netu r i ku o pasigirti . 19h"Om.
išrinkta Apy!. V-ba, susidedanti iš: Ka z. Bn.gdono, Vl
Mustei kio. P. Zabuko. Pov. Kviedns ko ir Er. Bn.rtono.
baigusi dviejų metų kadencijll, sukvietė visuotini susi -
rinkimll 1982 m. bir želio 13 d . Lietuvių I ruuuose nsujai
Valdyba 1980-82 m. Iš kairės: \ •. Must eikis . E . Bm--
 Apyl V-bai išrinkti_.Iš išsiu~t!nė~ų 72-j ų pakvic~imų !ci -
momsir viengungiams, susmnk1me dalyvavo t ik 27 as-
menrs. kurių tarpe pensininkai ir du trečdaliai moterų.
Apylinkės Vnldybon išrink ti, beveik per prievartą:
:\niretns Perminas, Juozas Ruzgys, Irena St.ankimicnė,
Brisbanės lietuvių choras
K . Stankūno vadovaujamas
K. Stankūnas
Kaip ir per pirmąjį dešimtmeti, taip ir toliau, man, nors
ir nesant muzikui, teko talkininkau ti bent protarpiais
chorvedyboje bendruomeniniuose parengimuose kartu ir
bažnytiniame giedojime, tai yra dainoj ir giesmėj. Choru
geriau nevadinsime, vadinsime choreliu, nes choristų-čių
skaičius retai kada pasiekė trisdešimt. Teko vesti moterų
ir mišru chorelj. Choreliai giedojo ir dainavo vien tik lo-
kaliniams pareik.alavimams ir pasirodė tik Brisbanės
apylinkėje, nes dėl paminėtų priežasčių, neišdrjsom išeiti
toliau. Ne vieną kartą nedalyvavo pav., kad ir Lietuvių
Dienų metu Australijoj vykstančiuose koncertuose. Tas
nereiškia, kad mūsų chorelis dainavo vien tik Brisbanės
lietuvia.m.5.Reprezentavome lietuviu~ daugelį kartų Pa -
vergtų Tautų suruošt uose koncertuose Festival Hall,
City Hall. Vokiečių Klube ir daug kitur, dainuodami miš-
riai naujųjų ateivių bei australų bendruomenei. Giedo-
jome taip pat ne kartą ir Brisbanės katedroj naujųjų
ateivių pamaldose.
Minėtuose pasirodymuose nepasigiriant, tenka pripa -
208
Bidvs Malinauska s ir Erikas Bartona s.
Rl'vizijos Komi s ijon pateko : Ka z. Bagdona s p
Kviecinska s ir ,Juozns Lu cku s, o Garbės Teismo to' ov.
sidėjo E. Vilkinienė, kun . dr . P. Bnčinskns ir Bnf; s žui.
gienė. · Y·
moterų choras.
žinti, kad klausytojų buvome šiltai ir nuoširdžiai pri_i~t!-
Kaikur net pirmavome , turint galv oje, kad BrisbaneJ VI·
sų tautybių bendruomenės serga ta pačia liga · ne·
skaitlingumu.
Pamažu vis darėsi blogiau.Kaip visu r kitur, taip ir či~,
mažėjo nedidutis choristų skaičius. Kad ir labai ma_žyti_s
savo skaičiumi, čia esantis jaunimas, sunkiai leidosi ~~1-
viliojamas prie giesmės ar dainos. Sen imo skaičius reteJ 0
ir teberetėja, nors vis dėlto tenka pasidžiaugti, kad dar
yra ir dabar senuolėlių ir senelių iš šird ies gi lumos rny·
linčių giesmę ir dainą. Todėl ir dabar dar nu skamba musų
minėjimuose, kad ir silpnoka dainelė. Bažnyčioje p_er
mūsų lietuviškas pamaldas kas sekma dieni, kartais st •p-
riau, kartais silpniau, tebėra girdima lietuviška giesme ..
Vargonais ilgus metus talkininkavo Laukienė, ku: 1
reikalui esant dar ir daba r neatsisako pagroti. I š jaun~JŲ
vargonininkių protarpiais grojo: Rūta žiukelytė, K~tri~a
Einikytė ir Julija Stelmokaitė, o taip pat kuri liuką ir
Virginija Stankūnaitė.
Tautinių šoki11 grupė 1970 m. Kairėje vadovė
Brisbanės tautinių šokių grupė
R. Platkauskienė ir V. Mališauskienė
Tautinių šokių grupės tai mūsų atžalynas, kuriuo
džiaugiasi ir didžiuojasi vi sos lietuvi škos bendruomenės.
Taip ir Brisbanėje nesu st ojamai veikė tautinių šokių
grupės. Jaunimui augant ir išs iskirstant, jų vietas užima
prieauglis.
Nuo 1963 metų tautinių šokių grupei vadovavo Regina
ir Juozas Platkauskai. Buvo sudarytos dvi grupės: vy -
resniųjų ir jaunesniųjų šokėjų rateliai. Viso 34 šokėjai.
Netu rėdami pastovių patalpų, rinkdavosi repe ticijoms
privačiuose namuose. Retkarčiais repetuodavo Mališau$-
kų fabrike , kartais Preimano dirbtuvėje, bet dažniausiai
pas Gudaičius , kurie visada maloniai užleisdavo savo
garažą repeticijoms. Gudaičių vaišingumas ir lietuviško
darbo supratimas daug padėjo mūsų tautinių šokių išsi-
(a(~ymui. Pirmoji muzikantė buvo Nijolė Mališauska_itė, o
Jai išvykus , sutiko šokiams groti Vyt. Lorencas, kuris ne -
nuilstamai padeda tautinių šokių grupei iki šios dienos.
~bi šokėjų grupės pasirodė visuose lie_tuviš~uose min~-
i1muose ir daugeli kartų reprezentavo hetuvms Austrah -
JOsvisuomenėje. . . . . .
1968 m. tautinių šokių grupę pereme vadovauti V1rg~-
nija Mališauskienė. šokių repeticijos .buvo daromos Pre1-
mano patalpo se.
209
Virginija Mališauskien ė.
1969 m. 8 poros šokėjų pradėjo ruoštis išvykai i Lietu -
vių Dienas Melbourn e. Visus metus rep etavo penktadie -
nio vakarais. Melbourno išvyka pasisekė ir šokėjai buvo
šiltai priimti. Grižus iš Melbourno, grupė šoko australų
"Warana Festivaly" ir kituose parengimuose. Vėliau
grupė sumažėjo, nes daug jaunimo išvažiavo iš Brisba-
nės. Liko tik mergaičių šokių grupė. Už poros metų grupė
vėl padidėjo. nes jsijungė šeši berniukai. Repeticijo s vy-
ko kun . P. Bačinsko nupirktuose Lietuvių Namuose,
West End , bet ta grupė išsilaikė tik porą metų.
1975 m. pradžioje buvo suda ryta mažųjų grupė , kurioje
šoko vaikai tarp 5 metų ir 10 metų. Mažųjų grupė dau -
giausia pasirodė, ir dar dabar pasirodo, lietuvių minėji­
muose.
1980 metais šešios mergaičių poro s dalyvavo Lietuvių
Dienose Adelaidėje. Tai buvo paskutini s jų didesnis pasi -
rodymas. Grjžus il, Adelaidės, grupė sumažėjo ir su nku
buvo tęsti repeticijas dėl mažo šokėjų skaičiaus.
Dabartiniu laiku repeticijos visai nebedaromos, nes
jaunimo skaičius labai mažas. Tikimės už poros metų, ka -
da Lietuvi1<Dienos bus Syd nejuje, mūsų tautinių šokių
grupė vėl galės atstovauti Brisbanės lietuvių koloniją.

"Tt'11to.s- ska11tės daly,:auja Tautos št·enUs minėjime 1971 m. "\ 'en t os " vie tininl,:ii'os vie tininkas
1959-61 m . P s. P ovi1as K viecinskas.
Bandymai suorganizu oti s kautu s Queenslando sostinė­
je. Brisbanėje, buvo daryti 1949 m. pr adžioje. 1949.9.10,
rajono va dos. B. Dainučio isak y m u. brisbaniečiai įjungti i
Brisbanės lietuviai skautai N.S. W. - Quee nsla ndo iun tą; t uo metu ten veikė l skau-
t ų skiltis.
1952.2.1, v.v. A. Alčiaus kas jsteigė mišrią DLK Kęstu­
čio draugovę, susidarė Sk. Vyčių Dr . Vinco Ku dirkos bū­
relis. V~rr. skautės su siforma vo j atskirą skilti kiek
vėliau.
Vietin inkijai , pasiv ad inu siai "Ve nto s" vardu , nuo 1952
Bronius žalys m. vado vavo ps. J. Urb onas . nu o 1956 - ps. P . Stelmokas.
1956.6.25 · s.v.v. sl. P . Kvieci nska s , 1961.6.30 • ps. V.
Stankūnas. o nuo 1968.10.15 • ps . R . Platkausk ienė.
Pr ie vie tin inkij os v.v. A. Al čiau skas buvo įkūręs tauti·
ni~ šokių grupę. kuri kelioliko s metų laikotarpyj e gr ažiai
reiškėsi sav ųjų ir svetimųjų tarp e. Vie ti ninkija , ka ip vie-
nas pajėgiausių vienetų mafoje lietuvių kolonijoj e. ruošė
tautin ių švenčių minėjimus. talkino vietos lietuvių bend-
ruomenei, ruošė jaunesniuo s ius j patyrimo laip snius.
Vietioinkijai esant mišriai, prie jos veikė skaučių
sky riu s, kurio vedėjomis buvo M. Grigulevičiūtė, N.
Stelmokieoė, ps. l. Gudaitytė-Stankūnienė ir psl. R.
Platkauskienė.
1953-54 m. sąvartoje suruošta pir moji vietinioki jos
st ovykla Ferny Grove apylinkėj 1956-57 ir 1959-60 m. ·
Coocliie · Mudlo saloj e , 1963 m. pradžioj e , 1963 -64 ir 1969
m. · Str adbrook saloj e. 1958-59 m . vietininkijo s kontin ·
ge nta s stovy klavo V-je Tautinėje stovykloje Morningio ·
ne, \lic. , 1967-68 · "Au šro s" tunto "švy t urio" stovykloj e,
!ngleburn e._NS.W. ir 1968 m. pradžioje . V-je Jubiliejinė­
JC st ovykloJe, Mt. Crawforde, S.A.
Dėl sunyku sios vietininki j os veiklos 1973.7.13 ji buvo
o~cial_ia! išfor,muota, paliekant te n tik ryšininką. Ryš i·
nmkai s 1lgesn1 ar trump es ni laiką, iki J 979 m. buvo: ps. R.
Pl~~k_auskienė, M. Rud ys ir K. Bagdonas . Nuo 1979 ~:
ry s1mnko postas panaikintas, ne s nuo 1978 m. skauti škoJI
Ps. Vaidas ir l retia Stanktlnai . veikla Brisbanėje visiškai sus tojo.
210
Viešpaties Keliais
į Karalienės žemę
K un. dr. P. BA ėlNSKAS
Per pasku tiniuosius 20 mett,1 man o gyven imas ne buYo
sėslus.Keliavau : ap lankiau E uropą.. buvau nuvykęs i
USA ir K anadą. Kie k padirbėjęs Europo je. griža u i Aus -
traliją.
PA SKUT INlE JI PE NKE RI METI GEELO NGE
Geelonge man o darb as bu vo nusistovėjęs: sekmadie-
niais lietu viams pamald os St. J ohns bažnyčioje. po pa·
maldų susirink ima i ar lankym as tautiečių Geelonge ar u:ž
jo ribų. Pagal sudarytą planą t ekdavo lankyt i lietuv ius
gyvenančius: Mornin gt on , Lat ro be Valley. Sale. Can-
ber roje, Albur yje. Wod ongoj e ir Tasmanijoje. Geelonge
daug laiko teko skir ti ja un imo chorui ir savai tgalio mo-
kyklai. Penkt adie ni. kai mokiniai baigda vo savo moky k-
lose pamok as , sur inkda vau ju os tiesio g iš mokyklų ir su -
veždavau j Lietuvių Namus . Kartais te kda vo i Wolks -
wageną susidėti 11 vaikų. Laimin gai neturėjome nela i-
mės, tad ir policija nieko nesakė. Lietuvių Namuose jie
gaudavo duonos po riekut ę ir kar što gėrimo. Tada prasi -
dėdavo repe ticijos dainų ir giesmių . Pi aninu . o bažnyčioje
vargonai s skambino ir grojo : Lidija šimkutė, Genutė
lvaškevičiūtė ir Marija Manikauskaitė. Jaunim o chorelis
~urėjo apie 20 dainų ir nama žai giesmių sa vo rep ertu are
ir dažnokai giedojo bažny čioje.
DVEJI METAI KELIONIŲ
Laiminga s sutapima s dviej ų dalykų sudarė man
s!llygas išvy kti i Europą : kun. P. Dauknio apsis prendi-
n!'.'5
palikti marijonų vienuoly ną ir lenkų kapeli ono pa-
s1ulymas bilieto j Europą lai vu . Būdamas Canberroje.
pran1okau lenkų kalb os ir Geelonge būdamas še šis mė­
nesius pavadavau kun. Jarošką, kai jis buv o išvykęs i
Le_nkiją ap lankyti sav o giminių . Lenkai. 1000 mel~ nuo
krikščionybės įvedimo iš Aust ra lijos suorganizavo l Len -
2 11
Kw,. dr . Petras Baėia:skas Brisbmr~s lietu, ·,,, 1..-apet;affOS
kiją didelę ekskursiją. L:u,•ų bendrovė da,·ė b pelionams
nemokamų vietų. lr vien a jų pasiūlė man . t:up ,·adinam~
-ope n lic.1-et- . T35 -ope o ticket - galioją du met us. Tai la-
bai pat ogus dalykas . Todėl perl eid au kuo. P. D:lllkniui
Geelonge lietuvių k3pelioo:,·st ę ir išvyka u i Europq su
lenkų mald ininkais. Į Lenkiją manę;; t uomet inis lenkų
vald ~·tojas Gomulka neleido. Tad ust oja u pir miausia
Romoje šv. K:uimiero Kolegij oje. Europos ben druome-
nės valdybai praša nt ir Lietuvių Sielon1dos '"adon 1i sk a-
tinant. sutik.iu eiti Vasari o 16-sios Lietu,·ių Gimnw jos
direkto riaus pareigas . Pr ieš pradedant tas p.veigas dėl
susidariusių aplinkybių turėjau dar trumpai išvykt i i
USA ir K:iD!ldą. Apie \ ·asario 16-sios Gimn:uijos dir-ek-
tori:iv imą negali u daug ką pasakyti. Buvo jau praėj~
16-ką metų kai palikau Europą. Mes čia Austral ijoje gy -
ve nome skirtingą gyvenimą nuo Europos. Vienas mo-
mentas išr~•škins skirtumą. Europos Lietuvių Bendru o-
menė t uo mel u dar buvo sudaryta iš politinių partijų . Jos
tva rk ymasis ir veikimo siste ma man buvo visai svetima
ir . galiam sakyti , nesup rant anin. Aš negal t>jnu prit .ipti i
tokią bendruomenę, nes nep riklusau ir nep riklausiau jo-
kiai politine i part ijai.
Darbas pačioje girnnnz.ijoje taip pa t buv o nejprnst as .
naujas ir lab ai sunkus. T11dar b11dar labiau sunkino t uo
melu iškilusios problem os. kurių čia neminėsiu. Pedago-
ginis darba s taip pat buvo ge rok ai pasikeitęs nuo tų
laikų, kai aš dar dirbau Liet uvoje. O. aš , buvau nuo to

l čios privatūs namai. Tai t uri tam tikrų patogumų. Jei jie
Būrelis lietuvių.
darbo rūšies gerokai atsilikęs. Neilgai man tek o ten
dirbti ir baigiantis mano bilieto laikui, nusprendžiau
grižti atgal i Australiją.
PIRMOJI KELIONĖ Į BRISBANĘ:
Į Brisbanę buvau numatytas kapelionu, tik man atvy -
kusi Australiją 1950 metais. Bonegilloje, pereinamajame
lageryje, australai vis mane klausinėjo, ar man patinka
kar štas klimatas. Nesuprasdama s jų klaus imo tiks lo at -
sakinėjau, kad nemėgstu k arščio. Kaip vėliau netyčia su-
žinojau, tai ir buvusi tikroji priežasti s, kad mane paskyrė
i Canberrą, visų ta utybių kapelionu, vietoje siuntę į Bris -
banę. Pirmą kartą Brisbanę aplankėme su kun. P. But-
kum po mano sidabrinio kunigystės jubiliejau s Geelonge
1960 metais. Įtaisę Wolkswagene miegamąjį, abu išvy -
kome kelionei j Brisban ę. Dar galvojome tai p pat pasie kti
ir Darwiną. Bris banės lietuvia i mus taip nuoširdžiai suti -
ko, kad mes vos gyvi grįžome atgal. Stankūnai ir Kaciū ­
nai taip suorganizavo pri ėmimu s, kad mes dieną ilsėjo ­
mės, o vakarais svečiavomės. Kai mes paklau sdavom
brisbaniečius, kada jie ilsisi, jie juokaudami atsakydavo
"darbe ". Brisbaniečiai tuomet s uruošė ir antrąjį mano si-
dabrinės kunigystės jubiliejų.
BRISBANĖS LIETUVI Ų KAPELIONAS
Grįžęs iš Europos buvau paskirtas i Brisbanę viso
~u.ee?slando lietuvių kapelionu. Atvy kau spalio pabai go-
Je ir Jau lapkričio mėn. pirmąjį sekmadieni 1968 meta is
buvo pirmosios lietuviškos pamaldos ir kapų lanky mas.
Pamaldos buvo St. Marys bažnyčioje South Bri sbane,
Merivale ir Peell gatvi ų kampe . Nuo to laiko mūs ų pa-
maldos vyksta reguliariai kie kvieną se kmadieni 10.15
val. Tą sek madienį buvo paskelbtas kalėdojimas. ši o pir -
mo k alėdojimo proga brisban iečiai pasisakė ko jie labiau -
2 12
prie Lietuvių, Namų,.
siai reik alingi. Vienbalsiai visi šaukė, kad jie nori Lietu-
vių Namų. Kitas dalyk as ko jie norėjo, ta i vietovės kur
nor s už miest o gamtoje susirinkti piknikams. Iki to laiko
brisbaniečiai sa vo susirinkimu s darydavo prie bažnyčios
esančios mokyklos pa ta lpo se . Queen sla nde namai statom i
ant aukštų stulpų, kadangi labai drėgna ir taip pasta tyti
namai nepūva . ši mokykla buvo taip pat pastatyta ir po
mokykla buvo savoti ška salė. Ji tiko susirinkimams, bet
netiko minėjimams ir šo kiam s. Tad brisbaniečiai naudo-
josi įvairiomis patalpomi s, kur tik ja s gavo: Latvių Na-
muose, Ashforve Church of England sale , ukrainiečių ir
rus ų salėmis, Railway Institut sale ir privačiais Preimono
ir Onutės Rudienės namai s.
BANDYMAS ORGANIZUOTI KAPITALĄ LIETUVIŲ
NAMAMS
Kape lionui atvykus pa stoviam gyvenimui ir darbui,
visų akys nukrypo į kapelioną . Kur tik koks svarbe snis
reik alas išk ildavo, visi kreipėsi, kad kapeliona s ji atliktų ·
gir di .kapelionas yra autoritetas ir jam bus lengviau rei-
k alą išspręsti . Taip r eikalam s klo stanti s, pradėjau žval-
gyt is lietuvių namų. Tu o metu buvo galima pirkti namas
tinkamoje vil oje už 20.000 dolerių. Bet tiek pinigų netu -
rėjom. Todėl mėgi nau kalbin t i žmon es , kad 10 vyrų su-
dėtume po 2000 dolerių ir nusipirktume namu s. Pritarėjų
šiam pr ojekt ui neat sirado.
NETIKĖTA LAIMĖ
Negal ėdamas namų nupirkti, ryfau si sa vo laimę ban·
<lyti ieška nt sklypo iškiloms. Tuo metu apie Brisbanę bu;
V?~~li!71~P!rkt i d_idelius sklypu s , po 5 ar 10 akrų, labai
P!g1a1.~atp 1r nupirkau porą sklyp 11. Viename jau paruo ·
šerne aikštę ir norėjome įkurti stovyklą . Bet buvo pr ob·
lema: reikėjo vandens ir vanduo įvest i j stovyklą kainavo
rnaždaug/iek pat, k_iekfat~ sk~yp~s. Taip visas reikalas buvo dau g ir vei kla buvo gyva. šiuo metu jaunimo yra
ir žuvo. l o netl go_!~1½0zeme s p1rk1mo . pardavimo agen - mažai ir darbininkų su jaunim u dar mažiau. Geelonge
tai pr~dėjo kl;.u ~rneti, .!r. nen~:ėčiau parduoti savo skl y - buvo lengviau dirbti, nes miestas ne to ks didelis ir buvo
pus. Jie pradz1o~e p~s1ule maz1au,. ~egu aš mokėjau. ži - galima jaunimą suvežioti po pamokų į repeti cijas . Cia tai
norna, nep_ard~via~ . ru?m~t. P1:adeJo kelti kainas ir tos neįmanoma, ne s miesta s did elis, apie l milijonas gyve n-
kainos iškilo t1~i:a1 aukst_a1. Taip p ardavęs sklypus, nu - tojų, ir mokyklo s išs imėčiusi u s po jvairius priemiesčius.
pirkau indu s~rmiam ~ r~Jo~e s klypeli ir padaręs namų Tad reikia ieškoti kito laiko tinkamo visiems. O tai ne -
planą sušaukiau t~utieč1us 1r užk!ausiau, ar jie eis i Lie- lengva su ra sti.
tuvių namu s , k~r1e bus ~a~tatyt1 maždaug 15 mylių už Be šių darbų kapelionui yra siu nčiami įvairūs raštai iš
rniesto. Jiems meko nere1kes daryti, tik sutikti naudotis State ir Federal jstaigų , kad būtų painformuoti lietuviai.
tais namais. Nė vienas neištarė nė žodžio. Tik viena stu- Good Ne ighbor , Multicultu ral, Ethnic ir Social Ser vice
d entė pasakė: "Mes ten neisime, yra toli. J ei nori mums įstaigos. Prie šių d a rbų reikia dar pridėti pareig as iš-
nupirkti nam~ s, tai nupi~k ku: nor ~ centrinėje vietoje plaukiančias iš bažnytinių institucijų: imigrantų kapelio-
senus namu s 1r te n bu s musų L1etuv1ų Namai ". Taip ma- nų grup ės ir vysku pijo s kunigų pu sės. Per eilę metų te ko
no plana s sugri uvo . Bet laimei , ne toli mūsų bažnyčios, atstovauti imigrantų kapelionus prie vyskupo išrinktų
kur vyksta lietu vi ų pamaldo s, viena senutė sugal vojo tai p vadin amų senatorių. Vysk up ija turi visą eilę įvairių
parduoti savo namelį. Me s jį nupirkom e ir taip atsirado susirinkim11, paskaitų, seminarų, juose visuose re ikia da-
Brisbenės Lietuvių Namai, 192 Monta gue Rd. West End, lyvauti. Taip nor s Brisbanės lietuvių grupė yra nedidelė,
nuo bažnyčios galbūt nepi lna mylia Tie namai kainavo bet kapelion ui darbo yra užtenkamai. Pridėkime dar li-
16.000 dol erių . Juo s nupirkau savo pin igais ir savo vardu. gonių lankym ą, sveči ų gl obą, kalėdojimą ir kitomis pro -
City Counc il juos ir dabar tr aktuoja kaip kunigo . bažny - gomis lankymą namuose, tai gausime apytik rj vaizdą,
kaip kapelionas tu ri suktis, kad visas pareigas galėtų at -
būtų Bendruomenės , t ai būtų taikomos kitokio s normos . likti.
Brisbanės Lietuvių Namų adm inist ravimas ir priežiūra
yra tokia: tautiečiai atliko visus reikalin gus pertvark y- SANTYKIAI SU KITOMI S TAUTYBĖMIS
mus, aš jiem s parūpin au medžiagas. Lietuviai namais
naudojasi visi, kurie tik nori, be jokių skirtumų. Namų Aktyviai dal yva udam as australų kunigų susirinkimuo -
išlaikymui ru oši ami pietūs ir kit okios pr amogos, kad būtų se, seminaruose, australų kunigų šventėse ir jubiJiejuose
iš ko apmokėti mokesčius, draudim ą ir kitas namų išlai- susi pažinau su daugu ma šios vysku pijos australų kunigų
kymo išlaidas. Tie nam ai nepatenkina visu reikalavimu, ir suėjome i gerus - draugiškus san ty kiu s. Vyskupai yra
nes juose neturime tinkamos salės. Sv arbe sniems ir iški- labai prielankūs ir nebuvo jokių sunkumų, lankant lietu -
lesniems paren gi mam s tenka nuomu otis sa les . Bet susi - vius visame Queen slande. Tiek kunigai, tie k vyskupai
rinkimams, mažom s šventėms, repeticijom s, t.auliniams labai maloniai priėmė ir teik ė visą paramą reikalingą lan-
šokiams ir mokykl ėl ei tų patalpų užte nk a. Po pertvarky - kant tautiečius. Kapelionai turime savo imigracijos va-
mo galima Kūčioms ar pietum s sutalpint i prie stalų apie dovą, kuris yra labai malonus ir tikrai palanku s mum s.
80 žmonių. Dar ir kiti ateina pas mus ieškodami patalpų: Gana dažnai daromi posėd žiai. Tokie posėdžiai vyksta ir
Captive Nations Coun cil, 4 EB radio st otie s sus irinkima s
ir dabar slovėnai nori pa s mus pri s ig lau sti.
KAPE LIONO PAREIGO S IR DARBO LAUKA S
Brisbanės lietuvių kapelion as yra kap elionu ne vien tik
lietuviams, bet ir Fran ciscan Missio nari es of Mar y ·
pranci škonėm s seselėms, Xavier Hospital for Childr en
kapelionas. Kiekvieną dieną kapelion as laiko šv. Mišias
seselėms, o, se kmadieniai s ligoninės vaikučiams ir liet u-
viams. Už darbą seselėms ir vaiku čiams kapeliona s gauna
butą, maistą , vislĮ išlaikymą ir dar ki šenpin igių. Taip ma -
žai Brisbanės lie tu vių kolonijai kapel iono išlaikyma s žy-
miai palengvėjo. Ligoninės darb as ir patarnavim as sese-
lėms nėra lengva s , nes reikai vislĮ patarnavimlĮ paruo šti
anglų kalboje. Ligoninės vaikai, yra ser gantys , kuri e ne-
gali vaikščioti, daugiau sia vežimėliuose ir protiniai ne visi
sveiki. Tad pamok slai turi būti labai stropia i paruo šti ir
pritaikinti tų vaikų pajėgumui .
Be kitų tiesioginių kunigo pareigų lietuviai perl~ido
kapelionui nema žai bendruomeninio darbo: atstovavimą
prie Captive Na t ion s. šis komiteta s yra aktyvu s · posė­
džiai daromi kiekvieną mėnesi , ruo šiamo s proce sijos, da-
Scena iš Tautos šventės minėjime paruošto vaidini-
~omi_prote s to mitingai. Toliau kapeliona s .~u~i ~ūpi?tis
mo "Vaidilut ė". R ež. Zablockienė.
Jaunimo organizacijomis ir mokykla. PradzioJ e Jaummo
2 13
 m ūsų Lietuvių Namuo se ir mūs ų ponios, ?ažniau~ia p.
Ruzgienė su talkini~kėmis paruo šia li~tuv1škus p1etu_s.
Per kapelionus Capt 1ve Nat1ons sant ykiai tarp tautybių
išsivvstė draugiš ki. Mes nekovojame tarp savęs vieni
priei kitus. Tautybės tarp savęs gerai sugyvena . Kaip
pavyzdi gražaus mūsų bendradarbiavimo galiu patiek t i
pageibą vienas kitam rad ijo 4 RB tran slacijose. Lietuvių
radijo valandėlės vadovu esu aš. Mūsų radio valandėlės
t ransliacija yra trečią ir ketvirtą mėnesio s ekmadieni ir
kada yra penki mėnesio sekmadieniai, penktą sekmadieni
• visą valandą. Sekmadieni translacijos laikas yra nuo
8.30 ryto iki 9 val. Tai yra kaip t ik laikas kada aš laikau
Xavier ligoninės vaikams pamaldas, ir negaliu būti sto -
t)ie , kad uždėčiau savo juostelę. Mes padarome savo
t ranslacijos juostelę, ją įdedu i lenkų dėžutę, ji s davė man
savo dėžutės ra~tą ir j_ie u ~baigę sa _vo translaciją užde
mūsų. Po to nuima ~usų JUoste_lę Ją grąžina i mūs
žutę. _Kada mėncs1Jc yr~ -~enk1_ s ckm _adieniai po ~ūt
ia
scka_z~dų tran s l~c1Jos . Tai JIC n_u1~a mus_ų juostelę. Tai
nereikia grafosmo bendradarbiavimo kaip š is. Kurj l }
Henrikas Petrauskas, buvęs radio stot ies opcrato;~~ ą
kas sekmadieni nuveždavo mūsų juostelę ir ją uždėdavs,
ir nuimdavo. Dabar jam iš tų pareigų pasitraukus, me°
p~iklauso~e nuo gero s valio~ ir draugiškumo ~itų taut/
b1ų. Labai daug padeda m usų anglų ta utybes lietuvio
St asio Einikio žmona, ponia Einikienė. Ji yra labai veikli
moteriškė, gerai supra nta lietuv ių asp ir acijas ir kitų t au.
tybių rūpesčius. Ji y ra Ethnic Council reikalų vedėja ir
kiekviena proga ji mum s labai daug padeda. Taip mes čia
Brisbanėje lietuviai gyvename ir veikiame.
diciniai minėjimai · . š:"cntės, be i atli ekami kiti darbai,
kaip konc~rtų, tautm1t! š?kių, pobūv ių organiza vima s ,
ryšio pnl:~iky~a s 8 ~1 ki~a_is P?bal_tiečiais, informuojami
1 vietos poht 1k: 11,ne t ir m_m1s_t cri ~ pirminink as, apie Lie tu -
vos vargu s , Jo_s ~ar bcs1tęs_ianč1ą okupaciją ir ten pe r se -
kiojamus tau ~1eč1us. Buvo iš naudoto s visos galimo s pr o·
gos pas irodyti a~1~tralų tarpe_ su mūsų šokiais, dainom is,
meno ir ta utodaile s parodomi s.
Kaip pav yzdys Apy!. Vald y bos ve iklos , būtų ga lima
trumpai apra šy ti darytu s žyg iu s kovoj e dėl Liet uvos in-
teresų . tai demon s tracijo s , peti cijos to la iko Aus tr a lijos
vyriausybei, ~~i G. "':'hitlam'o vy riausybė pripažin o Lie-
tuvos okupac1Ją de JUre. Canberra buvo pirm oji ALB
apylinkė. kur~. pa r eiš k~ pr?t.~stą dėl B~lt ijos tautų oku -
pacijos pripa _7:rn_imo.P1r~1eJ1_ pi:ot es t_a1 vwš ai_par eikšt i
!974 m. rugp1uč10 3 d .. šestad1en1 , o p1rmad1en1 Ja u buvo
išsiuntinėta 80 telegramų ministerių kabinetui , parla -
ment aram s ir opozicijo s nariam s . Tą pačią dieną pasirodė
mūs ų prote s tai australų s paudoje, sukeldam i a nt kojų ki-
tas bend r uomene s . T aip pat tuo reikalu buvo išsiųsta
šimtai laiškų · peticijų. Tuo laik u jvyko gerai organi zuo- Ap1)linkės Vai.d1)ba 1980-81 m. Iš kairės: R. ši linis,

A.L.B. CANBERROS
ALB Canherros Apylinkės Va/,dyba. Ji
fpum .J ir G. Kaminskas .
Canberros lietu,ių apylinkė, apima nt i pačioje Caobe r -
roje ir nel<>li ese esančiame Queaobey ano miest elyj e gy -
,•enan iit1S lietuvius. aėra gaus i savo nariais . šių metų
~linkės suak yra 144 pavardės, repreze ntuojančios
~~pavie nius asmenis (viengun gi us ). Iš jų 54 yra
m:isnos semios. :Sežiūrint amžiaus. šiai apylin.kei prik lau-
so 38-l asmeny s.
.. Būdama _ . _ir nedidelė, bet veikli ir ry ainga kolonij a,
cois
JI yra to didiio,JOpasaulio. Australijo s šak os Canberro s
APYLINKĖ
kairės: K . K em eiys , K . Makūnas, A . Balsys
gaj i lietu viš ka šakelė. Vertinant Canbe rr os apylinkės li~
tuv ius, reikėtų sutikti ir pr ipažinti, kad jie yra dideh~
u_žsio_iojim_ų, dažnai net pamiršdami, kad jie sudaro s~a!·
čiu~1 nedide!~ bendruomenę. Pavyzdžiui: norima ir t1~1-
mas 1 suor gan12uoti ir prave sti 1984 metais Lietuvių Die·
nas Canberroje .
Apylinkės valdybos buvo renkamos kas metai · dabar
kas du · ir jos dirbo glaudžiame kontakte su Kr ašto Val·
dyba . Kas metai būna suruošti keturi a r penki mūsų tra ·
2 14
tos demonstracijos prie Pa r lamento Rūmų, kur dalyvavo
ir iš visos Australijos suvažiavę pabaltiečiai.
Vertas paminėti 1977 m. vasa r io mėn. Nepriklausomy -
bės paskelbimo minėjimas, kuriame daly vavo parlamen -
tarai, politinių partijų atstovai, Ameriko s ambasadoriau s
atst0vas , kvies ti pabaltiečių ir kitų tautybių at s tovai.
1978 m. gegužės mėn . Valdybos pa stangomi s buvo or -
ganizuota ir sėkmingai pr avesta akcija Federaliniam
Parlamente paminėti Romo Kalanto s susideginimą.
1981 m. bir želio mėn . trėmim ų minėjimas kartu su lat-
viais ir estais, kur parl amento narys M. Hodgman pasakė
kalbą, kurios gar s as pasklido ne tik Aust r alijoj, bet ir už-
jūriuose.
Taigi. Apy!. Valdyba stebi įvykius ir reikalui esant
laiškais, telegramomis ar asmeniniu kontaktu reaguoja.
Tai sunku būtų išvardinti metraštyje. Reikia pažymėti,
kad paskutiniais metais visas lietuvybės darba s beveik
jau jaunosios kartos ranko se. Tas darbas ne tik kad neat -
slūgo, bet dar didesne energija yra dirbamas, išeinant iš
mūsų siau r o ratelio ribų ir didesniais užsimojimais .
Vietos Lietuvių Klubas remia Va ldybos veiklą bei kitas
lietuviškas organ izacijas finansiniai, naudojam os Klubo
patalpos visiems lietuvių bendruomenės reikalams .
Religinį aptarnavimą atlieka, taip pat dalyvauja ivai-
riose iškilmėse, minėjimuose Sydnejau s kapelionai
prelatas P. Butkus ir kun. Pov. Mortūzas, kuris beveik
kas mėnuo atvyksta atlaikyti pamaldas. išklausyti iš pa-
Lietuvių - Australų Klubas
Nors buvo svajota jsigyti Lietuvių Namus Ca nberroje
nuo pat at siradimo tautiečių Au s tralijos sostinėje, pir -
~~s konkretus žings nis buvo padarytas tik 1961 m. r_ug -
S~_J0 19 d., kai P . Pilka sušaukė visų lietuviškų or ganiza -
CIJ~ atstovų posėdi apsva r styti ši reikalą. Atsiradus en-
tuziazmui, 1961 m. s palio 22 d. jvyko steigiamasis klubo
?ar(ų susirinkima s , kuriame dalyvavo 42 lietuviai . Nors
ir kilo abejonių, ar tok s klubas išsilaikys. visvien da ugu •
215
R. Katau skas , V. Marti šius (pi rm .l, J. Kovalskis
ir A. Balsys.
žiočių. Rek olekcijas kas met a i pra veda vietos ar iš
užjūrio atvykę mūsų dvasiš kiai.
Canb e rro s Apylin kės Valdybų pirmininkai : A. Alyta,
A. Andriu ška , A. Balsys, F. Boruma s, A. Butavičius, A.
čeičys, A. Gasi ūnas, J . Janulaiti s , G. Kami nskas, K. Ke-
mežy s, S. Kovals kis , K. Labut is, K. Lisau skas, J . Lizde -
nis, P . Mar t išius, V. Marti šius, P . Pilka, V. Rimas , Z. Si-
pav ičius. N. Volkas, J . Žilinska s .
ALB 30 metų sukaktie s proga A. Balsys , ilgam e tis
bendruomenės veikėjas, 1980 m. buvo PLB pirminink o
apdo vanota s Vilniaus Univ er siteto j ubiliej aus medaliu .
Įvairias parei gas Valdyboj e ėjo: O. Andriuškienė, kun .
dr . P . Bačinskas, M. Balsienė, K. Biveinienė, L. Budz i-
nau skas, V. Cinika s , P. Dabrie ga, J. Dehn , P. Dirki s , L.
Gakas-Gečiauskaitė. G. Genienė, A. Geny s . V. Genys, J .
Jablon skis, D. Jankuvien ė, B. Jara šius, P. Kaspariūnie•
nė, R. Kata uskas. K. Keraiti s . J . Kovals kis, E. Laba-
nauskienė, E. Laurinoni s, K. Makūnas, M. Martišienė, J .
Mikševičius. K. Miniot as , B. Minius. R. Misevičiūtė-J ara­
šienė, L. Nagevičius, E. Narbuta s . J. Norman tas . S. P a-
lubinska s . R. šilinis, A. šimkūnas, B. š umila, A. š veda s,
P. Velioniški s , L. Vens lova s . J. Vitar tas . L. Vrubliau skas ,
V. žilinskienė.
ma pritarė klubo namų stat ymo min čiai. Išrinkt as pirmas
klubo komit etas : pirm . P. Pilk a , vicep irm. P. Dirki s,
sekr. T. Žilinskas, ižd. A. švedas, naria i: A. Andriuška,
A. Genys ir V. Genys.
Gavu s iš Vidau s Reikalų Minis terij os sklypą Lyneham
priemie styj e ir klubą užr egis travu s, A. Genys buvo pa -
pra šytas paruo št i būsimo pastat o planu s. Į pagalbą atėjo
K. Makūnas ir R. Katauska s. Taip pat buvo pradėta
 p ,idžio bu vo s un~i. Visi pini g ai ~u ~o !š lei s t! _statybai, A . Radzcviči u s, V . ši mku s , N. šimkienė, R. Sipa vičius,
. r . me nko s , taip kad sava norrn1 vcl t ur cJO parda - A. švedas, P. Velioni škis, N. Volkas. C. žilin s ka s , T . Ži -
alamos • · 't' I pa t a lpa s. Det pama zu
P. , . '•rimu s ir pri·r.z1urc • pae1·t
e ·1s lins ka s , L. žilin skienė.
v1nctl gc Klub o pa talpa s teko didinti ir keis ti net ket uri s kartu s.
gcpr~jo.risis komite tas išdirbo sąžiningai tris metu s . Nuo Pa s kutin ieji praplėtimai, kur ie buvo baigti pradžioje
1rm ·
•swi gi mo pm · va d ovavo š'te p1rm1nin
· · . k ai:. A • A n- 1982 m., kainavo v ir š $ 125.000 ir susidėjo iš naujos vi r -
klu. bšk'
o I A Bruzga, A . Cc1'čy s , P. D a rtu . s, P. D'1rk .1s , V . tuvės, va lgy klos ir posėdžių kambarių . Dabartinė klubo
dr1u ,t, · · · p p ·Jk
tiš ius, R. M1n1otas, . . 1 a . . . pas tato vertė s u že me s iekia $ 750.000.
M~ ·tete jvai rioso par e igo se chrbo šie as me nys: A. šiuo m e tu kluba s turi arti 800 narių, kurių didelė dalis
o(ntš kno. Andriuškienė. A. Andriuškailė-Roberts, J . S'letimtaučil1, nepilnateis ių narių.
And riu • 'k a ' K . Antanait1· ·s. Z . A nu č.tau s ka s , A . Ba lsys , J . Kluba s kasmet stiprėja. 1981 m. padar yt a $ 48.758
An ·kd riusell' ' A. Bruzga, A . č·e1·č·ys, P . D a b r 1cga,· A· . D anta, gry no pelno. Taip pat klub as y ra laimin gas turėdamas
BrocD . w· s ' R. Da uku s , p . o·1rk.1s , A . D um č'1us, A . Genys, gabų vedėją J. Vitnrtą. . . ..
P. Garius. 'R Genienė, G . Genytė-Micrcndorff, A. Janku s, Kluba s duo sniai še lpia liet uvi š ka s o rga nizac1ias Cnn·
V cny , . . p K .• . . K K berroje. 1981 m . jom s paskyrė $ 4275_.P~~alp?mi s nemo •
·J lai't is G. Kamm s ka s , . aspar 1unie ne, . eme •
Ji · nnu K. Keraiti s , J. Koval s k1s, : ova ls k 'tene,. _K .. Ma -
' ' · A K kamai naudoj as i visos lietuvių organ1zac1J0S 1r daug lat -
-~5 ' v Martišiu s , M. Maurag1 s , R. Maurag1cn e , V. vių, estų ir australų organizacijų. .
kunas , ·
Mai:clienė, R. Minio tas, _ B. M m1us,
' • J .__ · E . p er rt·
p e t r oms, Veik ia lie tuvi ška s knygynas · s kai tykla.
. · p Pilka N Pilka, V. Pufa1te -Howe, S. Rata s, [ klubo ateiti g alima drąsiai žiūrėti.
bach 1cnc, • • ·

Canberros Lietuvių• Attstralų klubo valdyba: pirmof e eilėfe iš kairės: M. Mau - Choras '~ ušra"
ragis, N. Pilka, B. Minius, J. Vitartas (vedėfas); an trofe eilėfe: T. Žilinskas, V.
Marl išius (pirm .), A. Kovalskie11ė ir R. Katauskas .

rinkti statybai paskolo s. Tik gav us per teismą klubo gė­
rimams leidimą su J. Brockw ell, lietuvių bičiulio, pagal -
ba, 1963 m. sausio 30 d. prasidėjo statybos darbai. Suda-
rytas klubo statybos komiteta s iš pirm . P. Pilkos, vy-
riausio darbų prižiūrėtojo V. Genio, architekto A. Genio,
inž. R. Katausko. stalių darbų vedėjo F. Gružo ir darbi -
ninkų prižiūrėtojo L. Budzina usko . [ sta tybos darbu s
daugiau ar mažiau įsikinkė visi Canberro ii lietuviai ir
d~ugu!"a ~arbo buvo savano riškai sav aitgaliais atlikta. Iš
viso uzregist ru ota 3400 darbo valandų. Lietuviai paskoli -
no klubui S 6546 ir buvo šiek tie k pinigo kai kurių asmenų
padovanota . Teko, žinoma, skolintis ir iš banko S 10,000.
Darbas ėjo s klandžiai ir 1963 m. spalio mėn. pradžioje
pa statas buvo baigtas. Kainavo $ 16.234, i tai, žinoma,
neįskaitytas lietuviškas darbas, kur io buvo jdėta labai
daug.
Oficialiai naują klubą atidarė J 1m Fraser, Federalinio
Parlamento Canberros atstovas 1964 m. gegužės 30 d. Iš·
kilmėse da lyvavo ir I. Jonaitis, tuo metu Krašto Vaidy •
bos pirmininkas.

. . p Darius. Administratorius A. Alyta .

Canberros ''Aušros" choras 1970 1/1.MDi;:::;;:~ Biveinienė. 8. Gružienė, B. Jabl<J1i.,;•
R.
So anai· V Andrittškaitė-Roberts, · - '. · kienė
ki::ė, v.·M~uragienė, E. P_e-rli?acht'~u%ie~:!:~. Genienė, A. Kovalskienė ir E. Ž C1I·
,1/tai: E. Alytienė, O. A11drmšk1enė, . . . . k
t eli011 ė• . M Mauragis ir S. Palub111Sas.
Du, či IS J K ovalsklS • · - · T ž'l' kas
Tenorai: A . Balsys, R . Daukus, A.žas 1}
}abl~1iskis, P. Martišiu.s, P. Pilka ir . ims
rros Lietu vių - Australų klubo patai pos.
Ca11be Bosai : A . Alyta, V. GEnys, F. Gru- ' .
216 2 17
 l

L.-e<l:f'".i._ beoc; • damuoµ_ Ca..be.--ro;e be,·eu aoo kad 113ten!cinodainininkų no~ dainuoti, bet ir labai
pi;=~-.: ~die>lQ. buvo da..--oo:?
ba..--dytru:ri
sudaryti turtino ir sustiprino lietU\·ių g:··venimą. Choro sava/r-:1 ·
ei= =f.ėro:~ .m.._<amblį ar cl.o..,- ..-.,peti4?~ prit~ukd:n ·o žrno':'i~ i tik ką naujai isik~
se >1---=efiiygiai bu,-o a.p~,i pi."!IW!le Aus:rnlijos Lletu~-1~_Klubą._ ir ~O:Sre'?:t1C1JOS 1;1~rukdavo ilgiau 0 ;
!irt= :::et.~yje . \?\:r-eikeJO. tas zym1aJ padeJo klubui JO formavimosi me-
Kcl::i::xija ,isu anlmes::i.iųjtĮ pastangll jvyko 1%-1 taJS.
=t ~.a džioje. kai Prano Dariaus ir kitu iaiciatJ·,.-a su,i- Kas metai r uošiamas chorobalius būdavo. be abe ·
ocga.ciza,·o Caa be~ros lietuvi11 choras ir jau Vasari o svarbiausias bendravimo ivy k is. sut r au kdamas daug: :
16-tosp.oga pirmą k~ p3Si.---odė. Spalio l i d. koncerto · lietu,'ių ir svetimtaučių. l
Taip pat t a me dešimtm e tyje cho r as buvo kuo ne vie-

b:i.liansmetu choras bu,.-o pakrikštytas "Aušros " ,·a.rdu.
Sa,·o gy.enimo metais "Aušra" bu, ·o turėjusi aet 36
dainininkus ir ta po labai svarbiu vienetu Canberros lie-
rn,--iu gy,:e aime.
Kaip ir kiti Aust r alijos lietuvių chorai. · Aušra " daly-
va..-ovisoje eilėje Dainos švenčių. gast r oliavo Sydn ejau s
ir J:l;ewcastle lietuvių kolonijose. Be to. choras bu vo įsi­
jungęs i platesni Canbe rr os kultūrini gyvenimą. pas iro-
dydamas kitataučių rengiamuose minėjimuose ir t arp
aust ralu. kaip pavyzdžiui : kart u su tauti nių šokių grupe
koncerta vo karo veteranų prieg laudoje ir pasirodė per
vietinę televizijos stotį. ži noma. choras dal yvaudavo ir
visose bendruomenės šventėse ir minėjimuose.
Nuo pat prad žios iki choro paleidimo i neribotas ato s-
togas. po 10 metų veiklos . vienetui nepavargdamas va -
dovavo dirigentas Pranas Darius, administraciją tvarkė
A. Alyta, A. Andr iuška ir P. Martišius.
"Aušros" veikla nuo 1964 iki 1974 metų tik rai bu vo la-
bai svarbi Canberros lietuvių gyve nime . Chor as ne vie n
~ ~
nintėlė or ga nizacij~ v e! k!ant i be~d-~uomenėj~, k uri Pri-
trau kd avo es am us 1r b usi mu s ve 1ke1us. Beve ik visi apy.
linkės ir klubo valdybų naria i priklausė chorui . o to laiko
J\l
j aun es nieji chor ist a i daba r randam i vad ov u eilė e . .AI?:~ - Ji
Nuo „ Auš ros" lik v ida vimo si · a r išėjimo atostogų . ; - - .;Ą-'OI- -~--
,.:.....,.
Canberra nebetu r i daino s an s ambl io. Kartas nuo kart o
vis išky la klau s imas, ar nepamėginti atgaivinti ar suda- Canb err os tautinių sakių grupė 1980 m.
r yti naują vienetą, bet, deja. - iki šiol de damo s pastango s
neatnešė vai s iaus. Vyre s nio amžiaus žmon ės ja u pavar -
go, o jau nesnieji, atrodo, nebetu ri tos meilės dai nai, kuri
juo s skatintų j ungtis i ansamblius ar cho r us .
Da r tektų pažymėti viena, kad Ca nbe rr os "Auš r a", o
ypč aušrietės gali pas ididžiuot i • tai , kad 1968 metais jos
p radėjo naują madą Adelaidėje išėj usios i sceną stilizuo -
tais tautinių motyvų rūbais. Nuo t o laiko kiekvienoje
dain ų šventėje būdavo p asi rodoma naujai s rūbafa. Keletą
metų vėliau ir kitų chorų motery s pradėjo se kti tuo pa-
vyz d žiu.

Tautiniai šokiai

Tautinių sokių grupė "Audėjė/,ė" 1980 m. Vadovė R. Genienė.

Nors Canberroje lietuvių tautinių šokių grupė pradėjo
šokti jau 1949 metai s, per paskutiniu s 30 su vir š metų
tautinių šokių istor ija - tai kaip jūros bangavim as.
Kadangi Canberros lietuvių kolo nija nėra gaus i, s uda -
r_yti ir iš laikyti nuolatinę gru pę yra neįmanoma. Pr ieaug -
lis yrn per maža s, kad parūpintų nuolat naujų šokėjų. Tuo
pačiu_, jaunuolių judėjimas tarp Cnnberro s ir kitų centrų,
nr tai mokslo, nr darbo reikalais, yra perdidelis, kad s u-
d~rytn grupė galėtų išs ilaikyti ilgiau ka ip porą motų. Bet
vis dėlto, kaip teatre, akta s s eka aktą su jvairau s ilgumo
nertraukomis.
Per pas taruo sius d videšimt metų Cunbcrra turejo dvi
lnu~inių šoki11mokytoja s , kurio s pasikei s damo s vadova -
~o 1~airioms grupėms. Tni Ramu Genienė ir Laima ži -
h~sk1enė. Vienu motu prio darbo dar buvo prisidėjusi Li-
11111Coičienė.
. l963 m. R. Genionė s uorganizavo grupQ, kuri veikė ko-
Canberros tautinių !okių gnipė "Ratelis" 1974 m . Vadovė D. zilinskicnė. 118 motus , buvo gerui s usi š okusi ir pa siro dyda vo ne vien
2 18
2 19
lietuvių tarpe, bet taip pat šoko pabaltiečių parengimuo -
se ir australų festivaliuose .
1966 metai s L. žilinskienė suorga nizavo "Ratelio" gru -
pę, kurioje dalyva vo vyres nio amžiaus jaunimas. ši
grupė veikė bene ilgiau siai . dalyvau dam a visoje eilėje
Lietuvių Dienų: 1970 metais Melbou r ne, 1972 melais
Sydnejuje ir 1974 metai s Adelnidėje.
"Rateli s", kaip ir visos kito s grupės. aktyviai dalyvavo
lietuvių gyvenime ir reta s buvo minėjim as ar balius kur
jie nepasirodė. Taip pat keletą kartų su choru "Aušra"
konce rtavo sa vies iems ir net pralink smino australų karo
veteranų pri eglaudos gyventojus.
Kadan gi "Ratelis" susidejo iš vyres nio amžiaus šokėjų,
L. Coičienė apie 1972 m. buvo sudariu s jaunesniųjų šokė­
jų g rupQ. Nors š i grupė išsilaikė lik npie metus, vis iik )i
buvo reik šminga tuo, kad Canbcrra pirmą kartą tu rėJo
dvi grupes šokėjų. Visa eilė jaunesniųjų šokėjų vėliau
persimetė i "Rateli" tęsti savo šokius .
 Po Adelaidės Lietuvių Dien ų 1974 metai s, vėl atėjo
viena iš tų laikolarpinių pertraukų tautinių šokių isto ri-
joje. '"Rate lis" išsiskirstė, tik karts nuo karto susirinkda-
mi specialiems pasi rodymam s.
Taip reika lai vystėsi iki 1978 metų, iki "Baltijos" tunt o
atgijimo, kada tuntin inkės A. Kovalskienės iniciatyva iš
jaunesniųjų skautų tėvų vėl buvo sudaryta maža. bet la-
bai akty vi tautinių šokių grupė. ku ri pasivadino "Audė-
"AudėjėM".
Canberros lietuvių balsas
1976 m. birželio mėnesi Aust ralijos ta utini o
univer siteto.J'.ll.diiostotis gavo leidimą pradėti tran slia-
cijas kaip bendruomenės stot is (community radio ) su są­
lyga. kad dali laiko paski rs Canberr os etninėms bendr i-
joms.
Gintauto Kaminsko past angomis liet uviams buv o
pas kirta 30 minučių savaitėje.
Vienas dalykas ga uti laiką radij o transliacijom s, kitas
dalykas pradėti t ransliuoti. G. Kaminstas - naujokas
Canberr oje - kreipėsi i Jūrą Kovals ki, pr ašy da mas talko s.
Greitai suša uktame susirinkime, kuriame dalyv avo ir
apylinkės valdybos atstovas, buvo nu t.art a, kad pr oga per
ge ra, kad ją būtų galima praleist i. Dalyvių buvo nut art a
sudaryti radijo progr amos komitetą, kur is pradėtų deta -
lų planavimo darbą. Komitete dalyv avo dr. Kazys Keme-
žys, Rasa Mauragienė, Alberta s Balsys ir va dovas Jūras
Kovalskis.
Pirmoji didelė problema, kurią nauj as komitetas turėjo
išspręsti, t ai programos gairių nustatyma s: ką mėginti
at siekti ir kaip. Buvo nutar ta, kad program a t ur i turėti
tr is tikslus: ryšis lietuvių tarp e. pramo ga ir puoselėjimas
Lietuvos bylos. Kadangi vienas iš nutartų programo s
tikslų buvo skleidimas Lietuvos bylos, tad anglų kalbos
nau dojimas buvo būtinas. Be to, Canberroje gy vena ne-
ma žas skaičius mišrių šeim ų ir , kad juo s vis us pasiekti,
buvo reikalinga anglų kalba.
220
jėlės" vardu_.~ą _mokyti vėl. atėjo!{• G~n ienė. š ios gru .
Pasirodymai ir gi nebuvo r1bot1 v ien lietu vių ta rpe šPes
.
Rota ry orga mzuo ta m fcs 1·1va lYJe,· C anb erros m·
· oko
šventėse it kitom is pr og omi s. icsio
1980 me tais _grupė_ ~e rai pas_irodė Ad elaidės Lietuvi
Dienose. Grup e g ra žia i au go , ši uo metu turi 21 šoke·• ų
. l .k . š k. JUS
Tų dau ge l10 met~ ai o~~rp yJe o 1ams gr ojo akordeo'.
nist ai F. Boruma s 1r C. ž 1hnska s .
Radijo komi tetui nustačius gair es , jo s buvo pateiktos
Apylinkės Valdybai pat virti nti . Be to, komi tet as pareiš-
kė, kad sutink a vesti darbą t ik t uo atv eju, jei j is pasida-
ry s for ma lus Apylinkės Valdyb os pa dalinys . Apylinkės
Valdyba, vadovaujam a dr. K. Kem ežio, s ut iko su pate ik-
tomis gairėmis ir sąlygo mis. Dėl finansinės par amos buvo
kreipt asi per Apylinkės Valdybą i Ca nb erro s Lietuvių -
Australų Klubą, kuri s b e ginčų suliko pad engt i visas rei-
kalingas išlaid as.
Prasidėjo programo s ruo šimo da rbai. Pirm iau siai rei•
kėjo su rast i muzikos plok štelių. Cia lab ai daug padėjo
Rasa Ma uragienė, kuri , turėdama nemaža i lietuviškų
plokšteli ų, sutiko tvarkyti mu zikos reika lus.
1976 m. liepos 20 dieną 2 XX radi jo st ot ies studij oj B, 6
val. vakare susirink o tr an sliuot ojai : Ra sa Mauragienė,
Jūras Kovalskis , Apyl. V-bos pirm . dr . K. Kem ežys ir
Albertas Balsys. Su st ot ies techniko paga lba, pradėta
užrašinėti pirmoji lietuvi ška radio programa Canb erroj ~.
Tą antradi enio vakarą v isi jaud inos i, bet ketv irt adieni,
li~pos 23 d. 9 val. vakar e rad ijo ba ngomi s pa sklid o li~_k~·
m1 akordeono balsai ir R Mauragienės ištarti žod21a 1:
"Lab as vakara s, jūs klau sotės Can be rro s lietuvių balso".
š itoje pirm oje programoje dr. K. Ke me žys pas veikino
~a n?~rr os lietuv i~s, jsigiju s savo r ad ijo programa s i~ P8 ;
linkeJo dar buot oJams sekmės. Kalbėdamas an ghšk~1
trumpa i apibudino Canb er ros lietuvių bendruomenę ir
Canberros "Lietuvių Balsa.s". Kairėje
Koų,;w,kis (vad.J.
išreiškė vilti, kad ši pro gr ama , nau doda ma ir anglų kalbą.
padės australams geriau susipa žinti su lietuviais, jų kul-
tūra, istorija, politi ne padėtim i, aspiraci jomis ir t.t .
Taigi. nuo lo s nedrąsiai išpildytos pirm osios pr ogr a-
mos, Canbe r ros Lietuv i ų Balsas yra girdimas kiekvieną
ketvirtadienio vakarą. Sud ary mas ir pri statym as net ir
pusvalandinės pr ogram os parei kalau ja ne maža i pastangų
ir darbo val andų. Ta d nenuostab u, kad po pir mo užside-
gimo, entuziazmas darbi ninkų tar pe pradėjo mažėti. Vie-
ni dėl vienoki ų , ki li dėl kitokių priežasčių turėjo pasi-
traukti iš darb o ir , dar nepasibaigu s pir miems metam s. J .
Kovalskis liko vienintėlis iš pirmųjų darbuotojų.
Visa Canbe rr os lietuvi ų bendruomenės veikla yra rek-
lamuojama programos met u. be nd ruomenė raginama da-
lyvauti jvai riu ose minėjim uose, susiri nkimuose , pobū­
viuose ir t .t. Neskaitant ypatingų programų, daugia u ne-
gu pusę pr ogra mos užim a mu zika . humo ristiniai žiupsne-
liai, karts nuo kart o dramų monologa i, poezija ir net vie-
nas pilnas rad ijo va idinim as . ž odin iai yra perdu odamos
vėliausios žinios iš lietuvių veik los užsienyje, Liet uvoje ir
pačioje Austr alij oje . Anglų kalboje daug laiko prale idžia -
ma kalbant apie lietuvių pasipriešinimą okup antui , tauto s
istoriją, kultūrą bei papročius ir be ndr ai apie lietuvišką
Canberros lietuvia i skautai
Dar 1949 m. Au stralijo s sostinėje bu vo ba ndyt a jsteigti
skautų bend riją, jos vad ov u paski riant ps . R. Kurauską,
bet tik 1958.ll. 23d„ ps . P . Pilk a čia isteigė a tskirą "La-
pin ų"skilti, kuri 1959.10.13 įsijungė i Sydn ejaus "A ušros"
tunt ą. 196 1 m., skautų•čių skaičiui paau gus iki 40, persi-
tvarkyta i skautų "Kastyčio" ir skaučių "Jūratės" drau-
goves, vis dar "Au šros" tun to g loboj e, sud ara nt atskirą
9anborros "p otun t j". 19627. 1 formali ai ats iski riam a nuo
Aušros" tunto, pers iformuoj ama i 'Bal tijos " tuntą.
22 1
t . Pemb er ir J .
veiklą ir atsiekimus. Dėl darbo jėgos stokos nejmanoma
ypating ai pajvairinti progr amas ir dėl to jos ruošiamos
kuo pap rasčiausios formos.
Kiek sąlygos leidžia yra pasinaudojama galimybe už-
angažuoti vietinių politikų kalbėtojų. iš jų gana dainai
kalbėjo sen atorius Jo hn Knight, gera s lietuvių dr augas ,
ir senatorė Margare t Reid. Be abejo. didžiausias pas ise-
kimas buvo, kai J . Kovalskiui pavyko pakviest i Aust rali•
jos ministeri pirmininką Malcom Fra se r pakalbėti 60-ties
metų nepriklausomybės šventės pr oga 1978 metais. Kiek
žinoma. tai buvo pirmas kartas, kad vakarų valstybės
vyriausybės galva kalbėjo specialiai liet uviams. š i kalba
buvo įrašyta Ljuostelę ir pasidalinta su visomis kitomis
tuo laiku veik iančiomis lietuvių radi jo progr amomis.
Baigiant , reikia paminėti asmen is, kurių dėka girdim os
lietuviškos md ijo progr amos: vedėjas • J . Kovalskis.
Pranešėjai - A. Andriuškienė, J . Grigonytė, M. ·Kemežie-
nė. ž. Pe mber. G. Schaffer. M. Valtienė. Muziką tvark o•
B. Jablonskienė, D. Jankuvienė, R. Mauragienė, ž. Pem-
ber, A. Schaffer. Talkininkai - K. Antanaitis, dr . A. J an-
kus, K. J anku tė, J. Janulaitis , dr . K. Kemežys, C. Keme•
žytė. A. Kovalskienė, P. Pilka. S. Rat as, E. Ratienė, V.
šim kus.
Tunte, be skautų-čių draugovių veikė vyr . skaučių Ze-
maitės būrelis ir jūrų budžių Trakų iguln. Tuntui vado-
vnvo s. P. Pilka, skaučių skyriui - s. V.R. Keraitienė.
1964 m. tun tininko pareiga s perėmė j.b. K. Keraitis.
1965 - v.sk. R. Jarašienė. nuo 1966.2.13 tun tui vėl vado-
vavo s. P . Pilka.
Prie tunto nuo 1961 m. veikė tautinių šokių grupė, va-
dovaujama steigėjos, R. J nrašienės, nekartą pasirodžiusi
austr nlams ir savi esiems.
 ~ :i: ko ~imo. re~ ~-enčių minėjimus ,
po,p::li~;._"tSbu, ·o s autų roosiamos ~lotinos Dienos~
}ybs :uimb.is~r:wo :.\LB C~~- ap!lin~ės !ei~
-Ca::i~.ros_ ži.iių Biule~en1_:. Slun!e st~tinius Pu.:.s:
fietl:',ams rr t.t. _Tun _to zydeJlillO ?!eDOllllS lapie l~~
;:: . :30 prikbuse apre 60 skautų-aų.
19M-oo m. tunto ,·eik la . dėl į,·airių susidarusiq sah·
ėcė "'p.:ėti ir 1967 m. tuntas li.\_,.idavosi. ·· ~
1~ m .. grįžęs iš - Aušros- tunto metinės stowk:los,
caaberriškis sk. •.\ . \-~t~. -~uo~vo atskirą Ereliu
skilti 112 sbut ųl. kur ta.t JIS pats ir ,· adova\ ·o. 1m m.
p:adžioje s.~ i s išsi--ki.rstė. bet 19Ti m. ,. .s. dr . ..\. ~lao-
~ F5'ango~. čia vėl at.k~~ '"Balti~- ,ietininkija.
netininke paskiriant s. R. Kerait1enę, o Jai 197 m. pa._-tj.
traukus.. .ietininkės pareigas perėmė v .ss .si. A. Ko-
,·alskienė.
1~79.6.~ vietininkija užskaityta tuntu , tuntininke
pas.k:iriant ps. A. Kovalskienę. Tuntas 1980 pradžioje su- S.t•.v.sl. R. Dartkus Ps .4. K<1001s.f.:ie:;ė -BrAijo.s- ~ v.r:..d. R. Jf utiow r'nl."iz::i:uns
ruošė ge.-ai pa\:kusią "'Baublio - stovyklą. kurioje daly.
dflhartmis tuntini nkas tunt-0 twnt:i.-rinJ;ė 1!J78-80M.. 1980-81 a .
.-a,o nsų rajoaų \ientų kontingentai • viso 137 skau-
tai-tės.; ,ado,-avo ps. :\!. :\fauragis. );Tuo 19802.8 tunti-
ninku paskirtas sss.s.J. R. M iniotas. nuo 1982 m. pra- i3Pie 200 ~nių l, ?2:ug mišrių šeimų. K~ ij~gus ~ ni.nkasps. :\L llalh-ųr.s. skaučių draugovė - drang-.::inkė
džios. s.vx .sl. R. Daukus. I...aike 1978-82 tunto vadijoje, Eet~išką pneaugij I skautų eiles. buvo ĮSteigtaS pne v .sk. R. :\!amag:ienė. Anksčiau veikusių -.. ·,y r . skai.>čių ir-
~ rri ; ę sto.y'liį re=~ :,...;uOŠė l~ m. gale n~t tuntininkų. dirbo: J. Kovalskis. ps. :\L lliura - moto '\' aikQ darže.lis, veikiąs skautų sueigų irkt. parengi - s.~ ryčių šventaragio būrelio \·eikla l~l-82 m. bėgyje
C.x..croės ~re.
C=":::ie:,~ ~a~ ne k:a.'"t~sto- gis. R. lliuragienė.• .\ . Stepanienė. \". Howe. R. Sipan- mų metu, taip kad patys jauniaus ieji, dar prieš nl.kiu.lto • pri~
~lt...~ •r,sc
ja,-~~ i: Syd=jaos - ~1.lŠ:!'OS- tnnto s.to- čius. ps .. .\. Ko,-als.'1.:ienė ir kt.
Ca.,,berros "'Baltijos- tuntas veikia ypatingose sąly­ pau!citytės amžių ž.aidimo ?.~~~ l_a,in~ !~e~~ ~~­ Tunt ui talkina s~Ulų tė-..,Į komiteta.s iš pin:n. -. Bnrz.
~- tfilaji momentą. Ju?5 b'.11tiJI~ vadina. ?113t~ .U: giei:ės ir na.--ių • G. Ka!aus.. ·enės. 8. šilingi&ės. G. Yaz-.
Yr-:o ~ės. be S! YO ~....:.> o:&, in.io. liet_ gose: vietos lietunų bendruomenė čia ~ labai maža ~agi.ionytėmis". Grazų &:°t-::eli~ · aguo_n~ų b~ dan1.:,7 tilienės ir A. Goeentienės.
&11g,ilkiukų bei paukstyCJQ. ;au kelinu metai tvarko 1981-82 m. tun tas į."-lgijo kelias baidares.kuriomis jau-
•-~k. A. Stcpanienė. nieji bro liai darė dl1.m3.S iškylas aplinkinėmis upėmis•
Tunte veikia šie ,ienetai: skautų draugovė · dra ugi- Ušų papildymui tuntas kasmet ruošia " au;:q balių.

~
. . t·vr. $k. R. Jl miotas, l'Ųf"­
R-
;Yšro:::";~"~
.• Iš kairės: t'!/T._sk,·.
"Baltijos „ t-u11t-0t'<1dija
sk . Vida H owe, vųr. sk . R ima s DauJ..-us t~1• • • •
{tėt,"ą
-
pi 1,.'"()rniteto .t..},

"71clb_jos" Lmtl-0 steigėjai: s. t·. Kerait.ienė irs . P. Pilka.. ps . .\l. .Vaurogis ir ps . A.udrontl Ko-ixJl.sJ.,,mė.
222 _::!J

- ,
 •

Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąfunga

··BaJtiJos" tunto srnba.:,."kam•
vqr. sk. R. Maurag11n,, s.1·. R .lf init,ta.:, ltunt.l. vyr. sk. A . Stepamenė,
ps . M. Mauraąis ir vy r. sk . \l. Houe .
•
8
oaukaus iniciatyva 1967 m. balandfio 24 d. buvo uostas, apylinkė . žinoma. neap5ieita ir be šau naus
lot- ; LIAS Canbe rr os ~kyrius. Na r iai: Algis Genys, pobūvio.
1~tcigt•Geny s. !loma s Katau sk~ s: Ko stas Makūnas, no -
11
Iš didesnių įvykių šio sky r iaus vei kloje . tai Australijos
\ yt~.1i nis. Ędvardas_ Vazgclev1č1us (Vaz. l ir Napo leo nas lietuvių inži nierių ir architektų konvencija Canberrojc
~ns a~- Pirmoji sky ri~~ s valdyba N_._Volka s pirm. ir R. 1973 m. rui::sėjo 29-30 dienomi s. Buvo gana sėkmingas
\ olk: kr. tuoj prade JO darbą: s us1r1šo su cent r u Cika- susibūrimas, dalyvavo apie 50 kolegų.
slh.n1·rs sekitai s s kyr1~1s
· · č. p · ·t·k·
111••• ir ~a s susi 1 !!"a s s u Sydnc• Vei kla nesi rib ojo vien tik savo socialiniais. profesiniai'!
goJc ~olegomi s . tai syd ncJ1šk1ų e ksk ur s1Jos priėmimas, reikala is , be t taip pat ri1pinta s i ir lietuvių bendruomenė'!
Jaus b darbų Ca nbcrroje aprodyma s, bendras s usipa • gC'ro ve bei savo tautos at e itimi. Visokeriopai bu vo rc
stntY os miamos kitos lietuviškos organiza cijos ir jos!' dalyvauta.
•mo vakara s.
hn1 r vyko s us irinkimai pas pavieniu s kolegas, pasi• Visi na r iai prisidėjo prie lietuvių klubo pastato plana vimo
0 130
': t kelionių po p asauli įspūdžiais, ar koki os pa~kai - ir pačios sta ty bo s. Architektai A . Genys ir K. Makūna•
krič1an paruošė pirmuo s ius kluho planu s ir dokumentaciją . V(I
tė~~Jr~~!\aip p~t dalyvauja p rofe si niu o~e suva1Javi- liau ar ch. V. šve d as. klubo patalpų pratęsim ą.
uose l,ie tuviu D1enu metu. . . ši uo metu sky rius turi se pt y nis nariu s, tačiau paskuu
111 9 m. sau s io m~n . · a ps 1_lanky m as _pa s Sy dn ~Jau? niais metais gyvumo nt'rodo.
196
Buvo apžiū ret1 tuo la iku st atomi operos rumai ,
kolcgas.
JI> A. X ,,1al.<kic11(,s.t·. R. Sipavi'!ius,

. . . . . •k i Pin110)" ,-ilė11• ,, kairė•· K. Makuwu. /\'.

J11uniau•teft • kaut11i,U• : Gintarėliai ir Auuo11ytė1. ('(mberros /fotu v 11u mtinwnm ir archA t t,
Vnz{Je/,,11iėiuR, N . Vr,lkas ir V. Geny •. ,uroJe e ' ·
w·
uėw· 11 Gem/• [( si1
' ·
111.-., l••·N'V.11/
/Juta

v it'illi ir U. Katau NkllJI.

Canberros ALB Savaitgalio Mokykl,a
MokyklK velkė, nor s ir nc r CKUllnr iai, ligi Jl/74 mutų.
Mo~~,las nuLruko dėl mokinių st.okos. Mokėsi tada ap ie 20
mažųjų. Moky klai nustoju , veikti, mokyt.oJai s tapo vaiku
t.ėvai ir "BaltlJo, " s kautu Lunta~.
100H l2 m. mokyLoJavo f; . Jardicnė ir A. 8vc d a11. Jl/73
A švedwi, V. l'ufa itė llowe ir G. Kamin sk.u.
11176m Gint i, Kaminskaa vedė lietuviu kalbos ku rs ull
!Jetuvi.škai nemokantiem s lluaugu~iem s Au,t ral ijos vulst .
umvc rs1L-O lP (ANU Cent re for Continuing Educat lon) .
224
Stu dijavo 12 a11monų . .8ulia no llot u vlu žmonų Ir vy ru dj§
!yvavo ir ke leta s asmc n ų k ur ie 11okė ši k ursu g r ynai
L.K.S. ''Ramovės" Canberros Skyrius l •Ak aul u l~ Adcl11idcH ram<1v/Jnu. IA JU
su~idomėjimo. Jų ta r po d~ a kademikai . moks lo da kt ar ai: tyla kclcta ~ m u. g, k r iai jau iwnai yr n su,lorga
1068m. balan d žio 8 dicnn pik . K . Labu~'l 0 inicia · · ·. _tyva
k paa14kėjo. kat! r_amoM11ėlnl u • Y, Adt •la1dt1J·cir k1uw· v1P
vienu ij j u, laikinai gyvcnr1 11A u11tr 11fljoj , ja ponas kal b · huvo 8ukviu Hl nH IJuv uHIII kuri ų p nsi t ur imn H tl,kHlu_llll . 11 . " dncJUJf' e 111urne, .
nink a>1. ' n11.avc •>Y : ·• d idc snL'IHknl<'1u• hctuv,ų.
mnl11nrnln(;ti 11111811 k11 ri uomonėH liO tie s motu 1Jwrimo JU w~c. kur y ra Hu81hure kad (;a nhcrrojo hutų 1, tc11(
. .8iu kursų liklmllll irgi p anaš uH f sav ai tg ali o mo ky klos
hilicjų, l ši kvlctlrnn aLHilankė 12 žmonių. 1lu110iškeltu HU111 3 rlY !nu:,_l'ų pa•i•nkymų vl•i tam pr!
t? 1
h k lmą sckanėiais J!J77 mot ais u1,af darll d ili studonLll . . kl
stokos. K. Labuli• Hnvo lfan,<inėjc kalboje pnbrėžil • u• ir in LM Itamov{, • • kyriu•. o e l
lik~ln ir J)akvlol6 Hok roto rl nut i K . K orai tj . Buvo per s 111
225

-
-■----
 berrą. žaidėjai i~_is~irs~ė atostogų. mokykl?je ir: ten žai:_ti_kr~pši~i- :'-leužilgomatome su Ci•
ca;975 m. stalo tem ~mmkei ~ nai ;ilkienei
•ovoti Canberr~ s '!1iest? mcist~r~
pa vyksta iš·
vardą. Canbe rro je
kagos hetuv~u_k~_epsm_10_ n nkt!ne gast roliuojant Eu ropo-
j~ . Jų _tarp~ zai_~zta Edis ir pasu-odo kaip vienas iš ge r iau •
~ rtin inkai t~0J vel s_uJudo . Įku:e mer~aičių krepšinio s1.~ta~kų rmk eJ_~-1972_m._Muencheno Olimpijadoje žai·
Po andą, kurią suda re : T . Budzmauskaitė, M. Backen, dz1a uz Au strahJą. Pas1ba1gus olimpijadai. Edis skelb ia•

o kom
D. ir G. Ce1cy· • t.es. R: .G ruzau
• s.k a,'t.e. _K . Jankutė, M.
RooncYir V. Ven~lovaite. Tren e n s G. š~mkus. ".'YT:a
neatsiliko, su dare vyrų komandą: M. 1r P. O,rk ,ai, e.
Essai, J. Hugh e~, R . Janku s, !;1 !r
i irgi

· A ..f ilkai, S. Venslovas,

V. ir E. žilinska1. Canberr os VIikas . dalyvauja XXVl•je
s orto šventėje _Geelo~ge su vyrų .'~ ~~~erų krepšinio
/ mandomis. Tai p pat ir golfe. kuri zaidzia P . Gružaus•
k\ Maždau g tas pats Sl!Statas dalyvauja sekančiose
š~e~tėse Melbourne, Hobarte ir Sydnejuje .
!979 m. Canbcrros "Vilkui" p__a vesta ~~ruošti XXX.ją
rto šventę. Canbe rr a yra maza kolomJa, o darbo labai
~:g . Tačiau, prisidėjus Canberros ben druomen ei. spor•
to šventė buvo su_ruošta nė kiek n~bl?~au, kaip ir_ki_tur:
Krepšininkams •k_ems nepavyko le1meti, bet O. P t!k1ene
laimėjo stalo temso taurę.
Canberro s kolonijoj e iša ugo, čia gimęs garsus krep ši·
ninkas E. Palubinskas. Pradėjo krepšini treniruotis su
"Vilku" 1963 me tais. Po kelių metų Edis smarkia i iškilo.
Melbourno St. Kilda krepšin io klubo atsto vai kviečia ji
jstoti nariu ir jis per sikelia ~ Melbourną. Sekančiais
metais Australijos krep šinio pirmenybėse Newcastle
Edis skelbiamas ge ri aus iu Australijos kr epšinink u ir ap·
dovanojamas medali u. G~eitai i~?ar~ėja vis~me pasa~ly~e
Ca11berrosramovė11ų bil.relis. ir Edziui siūloma ve ltui st ud1Juoti Ame n kos aukštoJe
rnas a~tr~oj~ ?'er iausi meti k~ pasaulyje. Po to vėl grįžta į
Amenką 1r za1sdamas krepšm1 keliauja po pasauli. Artė­
jant Montr ealio olimpijadai Edis vėl kviečiamas kovoti už
Australiją. Nor s Australi ja ir nelaimi, bet Edis tampa
Mont realio olimpijad os krep šinio čempionu. imesdamas
daugiausiai taškų. Grižęs i Australiją treniruoja New•
castle kr epšininku s. Net rukus arabai pasiūlo Edziui gerą
atlyginimą ir jis išvykst a keliems metams mokyti arabus
žaisti krep ši ni. šiuo metu Edis yra vedęs ir gyvena Ame-
rikoje.
Reikėtų dar paminėti, kad Canber ros "Vilko" dvi spor-
tininkės buvo išrinktos da lyvau ti Kanad os Pasau lio Lie-
tuvių spo rto šventėje. Tai O. Pilkienė · stalo tenise ir V.
Venslovaitė • kr epš inyje. 1980 m. Canberr os "Vilkas" da-
lyvavo XXXI •je sporto šventėje Adelaidėje su vyrų ir
moterų krepšin io komandomis ir golfo žaidėjais.
1981 m. da lyvau ta Geelonge XXXII sporto šventėje.
Canberrą atstovavo dvi krepšinio komandos. sta lo teni ·
sistai ir golfo žaidėjai. Stalo tenis o "žvaigždė" O. Pilkienė
vėl tapo nugalėtoja.
Klubas tebeveikia. o jo komandos kovoja vietinės aus •
tralų pirmenybėse ir ruošias i ateinančioms sport o šven·
tėms.

tarėir buvo išrinkta pirmoji valdyba .
_Per. gan_atrumpą laiką skyrius jau turėjo 22 narius.
Kiekvienais metrus buvo ruošiami kariuomenės šventės
";inėjimai, o tai~ pat šaukiami narių susirin kimai, ku•
riuose ?~vo skaitomos paskaitos, vedamos diskusijos
arba prisimenamos kovos už laisvę.
Laikui bėgant, ramovėnų gretos labai praretėjo: mirtis
savo sparnu palietė 8 narius. Ji e visi buvo atatin kamai
pagerbti laidotuvių metu.
Retėjančios gretos vėl papildomos jaunesnės kartos
nariais, tuo užtikrinant ilgesnę šios organizacijos egzis·
lenciją. Vieni iš jų tarnauja šio kra što kariuomenėje, kiti ·
jau yra išėję i atsargą.

Canberros "Vil,kas"
1?60 ~etai~ Can~erroje buvo isteigtas sport o klubas L. Venslovas, E. Palubinskas ir T. Žilinskas . šie vyrai per
pasivadmcs Vilko vardu kuris tebegy . d .' trump~ laiką Canberroje iškovojo "B" klasės meisteri~
šiandien. ' vuoJa ar ir
va_r~ą u- buvo perk elt i i "A" klasę, kur jie pasitempę Iat·
. Susiorg?nizavę kr: _Pšin!nkai užsiregistravo Canberr os meJo antrą vietą.
pirmen_yb:se._ PradeJus zaisti paaiškėjo kad ne ta· 1968 m. Pet ra s Pilka sukvietė vis us Australijos slidi·
~cn~~i ei~asi, k:tip ankščiau. australų krepšinio lyg~~ ninku s ir pravedė pirmą žiemos sporto šventę, kuri ir d~-
im~-u pa ilo. Dcl stokos treniruočių tenka pralaimėti
os .?mandos sąstatą sudarė: M. Gocentas F G ~ ..
bar vyksta kas antri metai. Po kurio laiko ats irado shdt·
?.inkų~ Viktorijoje , Melbourne. Petr o Pilko s pereinamo:
~aras•~~·K. Miniotas, P. Pilka, L. Vcnclov~ e· žruil.ask,B.
ir T. ž1hnskas. • · ms as JI taure geria usiam slidininkui dar ir dabar eina iš rankų l
Sudaryta gera stalo teniso v r k rankas.
'' dė K. Miniotas T žT k c5ų __omanda, kux;ioje
.
žai. 1969 m. Canberros "Vilkas " vyksta j Geelongų, XX•jQ
bet kur kas ger~s~ė ~~~:/ 5 • • ži hns_kas ir J. Zentelis, sporto šventę. Va;fiuoja kr epšininkai : J. Andriu ška, R.
A. Kovalskicnės:o. Pilkien\:f;n~nį?/ kZ:K~nderienės, Came~o~, T. Gruza s, Mci ksa , Miniu s , R. Palubin skus, V.
pasirody davo labai . : 1~ns ten es. Mote ry s Vasaris 1r G. Vasaris.
da žnai laimėdavo tu~~rai, o ?'Patingai 0. Pilkienė, kur i 'l'inkli_ninkai: R. Onukus, G. Geny s, J . Kovnlskis, M,
davomc vielos ln,'krn 'č~rus, Jos pavardę nuolat os rnnty- "V'lk „ ti11kli11i
o k<111wuduGoo/~11y: _spor-
• . s 10 sporto skyriu · ~nurug1s, E . Palub inska s, L. Ve nslova s ir 'l'. žilinskt15, Canberros lietuvių sport o klubo 1 (IS · · . J Kovol.~kis. A11troJO 01/,l_J
,• slo•
Veliau susikūrė ir tinklinink JC. Jiem s, po d_idelių pastangų, pa sise ka nugalėti visas pr! 0 ~ to š-u1mtėju 196!1111. 111
R. J?<
i~ k11i-ros: II
k• sb•.
1
~';':J'.'~
~
sudarė: R. Daukus G G ų koman_dn. Jo s sąstat11 _J
\\M .< 11y~.-
' . enys, J . Kova.lsk1s, M. Mnuragis, k~mandas ir tapti XX·tosios sporto šventės Jnimėt0J 1115 : v i: T. tilinsk us, L. Vu11sl<wos,E. P<1 1 ms llS
11
Aišku, vyram s ūpas pakil o, dojn, ne ilgam : grižu s namo 1
227
226

Pensininkų Draugija ''Paguoda"
Jau prieš keletą metų K. Keraičiui kilo mintis suburti
vyresnio amžiaus žmones, pensininkus i draugiją, kad
pr,1smingiau praleistų savo amžiaus saulėleidj .
1\. švedas. lankydamas Kanadoje, susipažino su ten
veikiančia tokia draugija. par s iveždama s tos drm1gijos
jstatus. K. Kereitis, juos gavęs perredagavo, pritaikin -
damas mūsų sąlygoms.
Deja, K. Keraičiui, beplanuojant tokios draugijos jstei -
gimą Canberrojc, netikėtai teko palikti šią fomišką kelio-
nę. Bet velionis Keraiti s spėjo jdiegti tą minti A. Ceičiui
ir A. švedui, ir jau 1981 m. rugpiūčio mėn. A. Ceičio ini-
ciatyva sukviesti pensininkai j steigiamąjį susirinkimą.
Susirinko virš 20 asmenų ir taip gimė pensininkų draugi-
ja Canbcr roje. Į valdybą išrinkti: A. Ceičys pirm .. M.
ALB GEELONGO
ALB Geeumgo Apylinkės Valdyba 1981 m. Sėdi i.š kairės: C. Vaičekauskienė
dr. S. Skapi_nskM (pinn.J, V. Stu ikevicius ir V. Paskevičius. Antroje eilėje _'.
dr . R. $arkis, O. $chrederis, /g. Dargvainis ir S . $utas.
Ge elongo apylinkės bendruomenės gyvenimo ap-
rašymą tenka pradėti nuo Liet. Bendruomenės Namų.
nes jie yra ta ašis. apie kurią sukasi platus bendruomeni -
nis bei kultūrinis gyvenimas . šiandieną galime drąsiai
pasakyti. jei geelongiškiai neturėtų savo Bendruomenės
Namų, tai ir bendruomenės veikla būtų silpna.
228
Martišienė se kr„ A. švedas ižd. Nutarta rinktis kas t
čią kiekvieno mėnesio trečiadieni.
„ Antran;? ,si)sirinkimc_ pa sirinkta s draugiį~i vardas
Paguoda . 'Ia, 11.n.I<crntč10 numatyta s dra111,'1Jaivarei
Į s usirinkimu s kviečiami įvairių profesijų asmeny 5
pensininkai.
Gale 1981 m. draugijos pirmininkui A. Ceičiui su šeima
išsikėlus j Sydncjų, "Paguodos" pirmininku iš rinktas
šimk us.
Neskaitant susirinkimų ir iškyh1 i įdomesnes vietas
draugija atlieka ir šalpos darbą. Renka iš lietuvių jvairiu~
rūbus. juos sugru puoja i si untinius ir siunčia Punsko Jie.
tuviams. Tas sud·a ro ir išlaidų, bet Canberros apylinkės
lietuviai nuoširdžiai tam pritaria ir gausiai remia.
APYLINKĖ
Pirmieji Geelongo Lietuvių Bandruomenės kūrėjai, sa-
vų Bendr. Namų reikalingumą teisi ng ai su pr ato ir _ja_u
pačioje pradžioje , staty damiesi savo pastoges, state ir
Bendr. Namus.
_A_n_trąjj dešimtmeti pradedant, pirmųjų bendruo~~enė~
kureJų gretas papildė nauji žmonės; su nauja energtJ8 bei
rc-
as:
y
·
V. Stuikevicius. Parapijos Komit eto pirm .
A.L.K. Federacijos ir Tautos Fondo atsto -
vas Geelonge.
užsimojimais. Visi j ie, nevengdami darbo, stengėsi kuo
gerinusiai bendruomenės r eikalus tvarkyti, dažnai įneš­
dami vienokių ar kitokių naujovių. Ar visiems tai pavyko,
yra klausimas, priklausan tis nuo daugelio aplinkybių.
Tačiau yra tikra, kad jų ge rais norais bei pastangomis
abejoti negalima.
1961-2 m. Apylinkės Valdybai vadovavo D. Pa liulis su
Vyt. Bindoku, 1963 m. V. Ivaškevičius, 1964 m. J. Gailius,
1965-8 m. dr. S. Skapinskas. Paskutiniųjų valdybų metu,
bendruomenin is gyvenimas buvo labai gyvas. Gražiai su-
gyventa su visomis organizacijomis bei kultūriniais vie -
netais, kurie irgi tu o metu plačiai reiškėsi kultūriniame
bare.
1969-70 m. apylinkei va dovavo Alg. Jomantas, jauno-
sios kartos atstovas. J is ypač daug laiko skyrė Liet.
Bendr. Namų nuosavybės dokumentų sutvarkymui ir
pirmas Australijoje išsirūpino nuolatinį lietuvių radijo
pusvalandi.
1971-7 m., aštuoni s metus iš eilės, Apylinkės Valdybai
vadovavo dr. S. Skapinskas. Jo vadovavimo metu buvo
užbaigtas Liet. Bendr. Namų padidinimas - patobulini-
mas, kainavęs virš 10 tūkstančių dolerių. Pažymėtina.
k_ad toji va ldyba sugebėjo sutelkti kelis tūkstančius dole-
rių. neprašydama iš tautiečių aukų.
. 1978-80 m. Apylinkės V-bai vadovavo M. K?'man~~-
Jis, būdamas kultūrininkas, daug dėmesio skyre kultur1-
1'.!9
■
A. Skerys . Apylinkės valdybų
narys, iurnalistas ir Geelongo
Lietu vi if Kronikos autori1ts.
niam gyvenimui. Jo kadencijos metu buvo surengti keli
vertingi konccrt.ai, kuriuos išpildė vict.iniai ir iš už.sicnio
atvykę lietuviai menininkai.
Nuo 1980 m. ligi šiol Apylinkės Valdybai vėl vado-
vauja dr. S. Skapinskas. Per pastaruosius dvidešimt me-
tų jis 14 metų vadovavo apylinkės bendruomenės gyve -
nimui.
Visos Apyl. Valdybos bendradarbiavo ir su kitomis
tautybėmis. ypač su latviais ir estais, rengiant bendrus
trėmimų minėjimus. Į juos buvo kviečiami valdžios ir so-
cialinio gyvenimo pareigūnai, kurie visuomet mūsų s ie-
kiams pritardavo. Vietinis dienraštis "Geelong Adver -
tiser" jvniriomis progomis lietuvi ų ar pabnltieaų reika-
lus. liečiančius rusų okupacijll, teigiamai nušviesdavo .
Dabar ja u keli metai palaikomi glaudūs ryšiai su jvairio-
mis tautybėmis per valdžios išlaikom:i "Migrant Centre ".
kuriame lietuvius ats to vauja dr . S. Skapinskns .
Lietuvių skaičius paskutiniame dvidešimtmetyje be-
veik pastovus, apie 380 asmenų. M.irusius ar kitur gy•
venti išvykusius papildo naujagimiai. daugumoje jau iš
mišrių šeimų. Nors kolonija skaičiumi ir nemažėja. bet
jos lietuviškumas menksta. Apylinkės Valdyba daro visą,
kad pritraukus jaunąją kartą_ b~i -~išrias ~i~as i_~~~­
ruomenini gyvenimą. kas dahna1 JaJ sekasi 1r l ,ue,q žiu-
rima su pasitikėjimu.
 Kultūrinė veikla
DAINOS IR MUZ IKO ~fYL tTOJŲ RATELI S

1960 m. R. :-:orvy do ir D. Paliulio pastangomi ~ buvo

isteigtas Dainos ir '.\!uzikos Mylėtojų Rate lis. Į Rateli bu-
vo jstoję daug jaunimo, kurie reguliaria i rinkosi dainų
repeticijoms. \"ėliau. pr isijungus vvresniesiems, Ratelis
išaugo i pilną chorą. •

GEELO:-:GO LTETvTIŲ CHORA S

Pirmtji chora paruošė ir jam vadovavo R. Zenkevičius

~ 1962 m. _Paskui choras sa,·o chorvedžiu išsiri nk o M.
Ky':'2"~a. Šts ch~ras. pasipildęs naujais dainininkais be i
nauJO~ ~on:115. ;.e?gė koncenus. dainavo per minėji•
~us. _i:iedoJObamyoo.ie . Bu,o k,;ečiamas australų orga -
n=JŲ. Dalyva, ·o Lie1u,;u Dienose.
'suo 1969 m. pab.ugos ild 1972 m. chonti vad ovavo J
~-u~ T~e _laik?~Yie choras hu\"O pasiekes a ukš:
CUUSJa me°:1°1ly~ išpopuliarėjo visa me Geelonge. Cho- Geelongo lietuvių ch.rn-a.s1980 m. Pirmoje rilėJe iJ kairu : l. Jakvbau~-
ras patenkino nsu s lietu, ; u organiz.acijų pare ngimus nt. B. Jankuvienė, G. Valaitienė, D. SarkieM, O. ~ - E St~·
f?a~e koncert~ Gee!<> nge i:- Melbourne. Daina,·o Pabal: -~~- Kvm= _tas. . Visuomenininr.as, dami- nt, .\f . Kv,nanttu fclwn;edy• J. E .• \Jeiiiene , C. Vaio!ka:uheu . B .šua,,u ,
~Q rr L:etunų
a.!:UlDJI • • •. ho šventėse. Tačiau •·-=p
Damu ......, ,...
·== '--- ne - ninkas, dainų ~r muziko s mokytoja.$ ir .\f . Bindokiene , S. Karpa/m,~ u .M. ~ - Aatroje eiUjP u kmru
damas t.ai: IT S1S e . ras J>!:r e~! metu int.ensy,-w diri). clwro dirigentas . V. Stuir.,n:iėitu, O. šcJtred.eru , dr . S . SJcapww
. B Ga,i,u;t.a . L Ba,/Jar·
dėl · P.3ugo . ~ chonstų m-yko kitur gyventi. kiti da. A . Gvi/.dys. S. Karpalai:iėitu, K. St.arouk.tu, P. Va,akmuk.as . P. Pa-
=us pasitraukė. Cbon edys gyv endamas Mel- pre cr.LU ir V. P <1t,;Jailu.

bourne ir teo plačjaj užsiangažavęs lroh ilrioiame darbe.

-:-no·.
Si. i:- Jcl. Lipšw ,-~ oeu;s a.p pzt CJ!:\'O d.až::i
nebeturėjo laiko cho rui vado, •aut i. Kit.am cho:·•.edžim da ininiaui lietuv iikoje sce:,oje . Jie ce: da2yva, o a=n ·
neatsiradus. choras turėjo poros metų pert..,..auka. Jų teJe-.izijoJe. ja,mQ.r.l talenttl pas:rod~
l9'7.;-80 m. atsikuru.siam chorui vėl vadov a,·o !IL Ky- 1966 :n.. :t. ie,~..s ~, ·o i.s a:.u-osios u: -
ca..:itaS, o 1981 m. G. Giesberg-Iva.škevičiutė. Tais meuis t.oS ~ =iinJ ok_u,:.a, Jte ch,:g-a::>ūje pas=.-ody~<"O
~ daugumoje sudarė vyresnio amžiaus dai~ioi:iJ<3! pr. sociabio pob~ ~rrn-=s Geelo::~ ir ~!bocr.>r
Bow neskai t lingas ir jau nebepasiekė pirmyk.šoo mem- IT bu, ·o 5'ta1l s::u::li=-
ent,;ma.s'.l..!,JC!.
cio lygio. Tačiau jis patenkino bendruomenės reikalus. D. ?ar.uis„ M. ;.~us ir A. ~u,po:iatja_-:,s. R ~or-
ų,ood•rnas bažnyčioje ir per minėjimus ar konc:erUJS. ,.,.cm,adcr,~:ija=i , SOO,L-ė 7--:,rj -rric> Gttlo::go DP-
t!Tn sce:::io~- \'d:=. 11r.si~ ~=- :šc&O: kn r ·
JAL-:-.·rno CHORELlS :.ria i:- ~ Jie ~ja~~~~ - a
Jo~-:io,e.
l~ m. kun. dr. P. Baėinsk.a.s bID"O jst.e:gęs jatcimo
d:iorelį kuris padainuodav o per tautinių šS"enči'ų mi::eji • :-Al71::--"L-\l SOKJ...-\.1
= In.•,ė sėkmin~ koncen.4 Yalloroo ir Melbocn>O
l:'•'WnS. Ivaškevičiut.ei
G. v u-goo.ais priar'Xll,
L:
cbo:?!:s
giedojo per lietu viškas pamaldas baby&>je .
_\'t -liau M. Kamantas. mokydamas sa, ·aitg2!io ~y~ -
lo~ c:nrz:i4 buvo paruošęs ir mokinių d,orelį. ą:,orem
r,~ progomis daba, -o scenoje ir da}yr,a .-o l....ie<
-•
~ll wemų koncerte .

PRA.MOGI).~ !IKZ.IK.A

metų. nuo ,,aik)•sta iki ,-ed~ų,. ž.v. ėjo ~

l>wgeij
~llS uordeooo virtuozė J>tuyt.ė _M.ri);u;sl<z...~
~vienė. Ji. su sesutėmis \ 'eronlb u Dc~ , lZ!P
~ !xr,•oRMU.rimi. žiūro,~ Dl~ pnmogj::io barO
~l
23CJ

------ •
 -

Jaunimo chorelis _su tautinių šok~ų !?rup e 1969 m. Kairėje su akord eonu M.
Kyma ntas chorelio vadovas, dešmėJe tautinių šokių vadovė E . Jomantienė.
Solistė G. Capka1.l.8kienė koncertu(lja L.N. 1979 m.

Vėliau tau t . šok iam s vad ovavo E. Jomantienė. Jos
grupėje vyr avo jauni šokėjai. J i taip pat šoko lietuvių ir
australų scenoje.
Paskutinei taut. šokių grup ei vado vavo B. GailiutėLie•
bich. Jos grupė, pasivadino "šešupė", susidarė iš priau-
gančio jaunimo. šoko, kaip ir ankstyvesnės grupės. lietu•
viams ir kitataučiams.
Be čia paminėtų grupių, šokėjus parengda vo ir savait-
galio mokyklos mokytojai. šie šokėjai • vaikai viešai
pasirodydavo per mokyklos šven te s ir bendruomenės
parengimus.
KULTORINIS SAMBO RI S
pavadintas "Geelongo Lietuvis" ir iš informacinio lapelio
išaugo iki 28 puslapių. Geelongiškiai jį mėgo ir savo au-
komis išlaikė.
Vėliau laikraštėlio pavadinimas pakeistas j "Geelongo
Lietuviu Biuletenį" ir jau ėjo neperiodiniai. Po kelis nu-
merius redagavo Alg. šimkus, Vyt. Bindokas, M. Ky-
mantas ir Alg. Karpavičius. :šuo 1967 m. vėl redagavo A.
Skėrys. Jame buvo atvaizduojamas visas Geelongo lietu-
vių bendruomeninis. kultūrinis ir asmeninis gyvenimas.
Jį leido Apy!. Valdyba iš tautiečių savanoriškų aukų.

Geelongo liet. choru i susilpnėjus, tuometinė choro val-

šiu o Vol~W?gen~ kun. dr. P. Bačinskas veždavo 11 geelongiškių vaikų iš
mokyklų ! LietuviųNamus choro repeticijoms.
dyba 1971 m. persiorganizavo į "Kultūrinį Sambūrį". Jo
pirmininku buvo dr . S. Ska pi nskas. Buvo norima, kol at-
siras naujas chorvedys, išlaikyti chorą pilname sąstate.
Be to, tikėtasi apj un gti ir kitus kultūrinius vienetus.·
jaunimo chorelį, taut. šokių grupę ir kitus . Deja, Sambu•
rio valdybai jų apjungti nepavyk o. Tačiau ji kvietė įvai­
riom progom Melbourno liet. chorą ar oktetą koncertams
Geelonge. Rengė kaukių ir kitokius balius ir, iš gaut~
pelno, kas paprastai sudary davo stambią sumą, skyre
Liet. Bendr. Namams.

SAVAS LAIKRAšTĖLIS

. Apylinkėje išsivysčius gyvai bendruomeninei b?i kui•

~~rinei veiklai, pajusta tarp plačiai Geelongo P:
1
emes·
ciu_osegyvenančių tautiečių ryšio trūkuma~. _Mu~ų s.~·
vaitraščius ne vis i skaitė. Be to, jų redaktoriai musų_ Zl·
nias ne visuomet spausdino o ir atspausdinus, skaity:
· · · · ·wu
l OJUSdažnai pasiekdavo pavėluotai. šiai spragat u_zpi a
buvo nutarta !eisli kas mėnesi informacinį lapeli. R~ _a: .. lietuvių organi-
Visuome11ini11kas,
guoti pavesta A. Skėriui. Jis turėjo ir visą techn '.ktnl t L ·et Fondo ats tovas Geelonge.
Adolfas Ob~liurA,as.
darbą atlikti: klišes vinjetėmis papuošti, jas spa_u~datpa· zacijų rėmėJaS, us r. t .
Tautinių šokių grupė. K etvirtas iš kairės klupi grupės vadovas L. Bungarda ruošti ir dublikatorium atspausdinti. Laikrašteh s buvo
233
232

-

....
..-. '
LIETU\'lšKA KNYGA
Bibliotekininkės l. šimaitienės iniciatyva 1967 m. prie
centrinės miesto bibliotekos buvo įsteigtas lietuviškų
knygų skyrius. Prad žiai tam skyriui M. Kyman tas pra -
vedė knygų rinkliavą. Vėliau biblioteka pati pradėjo
pirktis lietuviškas knygas tiesiog iš leidėjų. šiuo metu
biblioteko je yra keli šimtai lietuviškų knygų, tačiau lie-
tuvių susidomėjimas jomis ma žas.
BENDRUOMENĖS BIBLIOTEKA
Atsiradus Liet. Bendr . Namuose patalpai, A. Skėrys
1974 m. įsteigė Bendruomenės Biblioteką. Pradžiai gau-
tas a.a . L. Bertašiaus knygų palikimas. šiek tie k ra sta
buvusio Kultūros Fondo knygynėlio knygų. Dali vieto s
lietuviai suaukojo. Kitos gautos iš Adelaidės, Melbourno
ir Sydnejaus bibliotekų. šiuo metu turima virš 800
knygų.
Knygų mylėtojai jau visas perskaitė. o naujoms pirkti
neturima lėšų. Be to, lietuviškos knygos skaitytojų rat e-
lis vis mažėja ir mažėja, tad ir pačios bibliotek os ateitis
miglota .
Geelongo "Vytis"
Geelongo lietuvių
1981 m. pabaigoje išleista A. Skėrio "Gee longo L'
vių Bc~druomenės ~roni~a 1_94~-197~" . Tai stam bok~etu:
puslapių knyga, vaizdu0Jant1 visą pirmųjų trisdeš'
metų Geelongo lietuvių bendruomeninį, kultūrinį ;"'tie_s
vatų gyvenim:Į. Ji ypač bu s naudin ga (kaip s pauda r pr~-
sakė) ateities tyrinėtojams apie lietuvių įsikūrimą i Pasi-
venimą Au stralijoje.
RADIJO P US VALANDIS
1969 m . pabaigoje, tuometinės Apyl.. Valdybo s , kur 1a1· .
vadovavo Alg. Jomantas pastangomis, buvo išrūpinta
lietuviškas radijo pusvalandis per 3 G.L. stotį. Per ją bu~
vo s upa žindinami australų klausytojai s u padėtim '
okupuot oje Lietuvoj e. informuojami tautiečiai apie ap/
linkės ir kitų vietovių lietuvišką veiklą ir duodama lietu-
viškos muzikos. Pusvalandžiui vadovavo E. Jomantienė.
Pusvalandis susilaukė populiarumo visoje Viktorijoje ir
buvo išlaikomas tautiečių aukomis. Ji parėmė S 100 auka
ir Krašto Valdyba, tačiau dau giausia lėšų s urinko pati
vadovė, rengdama loterijas bei kitokius parengimus.
Pusvalandi s veikė apie du metus .
sporto klubas "Vytis" 1980 m.
234
-
~::i
r gy.
Geelongo lietuvių sport o klubo '-Vytis'" Valdyba su padėjėjais 1981
m . Antras is kairės sėdi klubo pinn. S. $utas.
Viena iš pajėgiausių ir gerai veikiančių Geelongo lietu -
vių organizacijų yra sporto klubas ir jo nuopelnai geelon-
Bungarda, L. šimaitienė, Vyt. Breneizeris. O. Gvildienė,
M. Kymanta s, Adol. Obeliūnas. Tų vadovų ir trenerių
giškių gyveni me dideli. Kluba s a pjun gia beveik visą lie- dėka klubas daug kartų laimėjo krepšini o, tinklinio ir
tuvišką jaunimą. Jo eilėse daugelis jaunimo pradėjo pir- šachmatų pirmenybes Geelongo miesto varžybose ir
muosius sporto žingsnius. Besportuodami išaugo i klubo Australijos lietuvių sporto šventėse.
vadovus ir savo priaugančią kartą auklėja, skatina spor - Krep šininkai G. ir \". Bražioniai, Vyt. Obeliūnas ir
tuoti sava me lietuviškame klube. Minėtini: K. Starins - Sau!. Karpuška 1972 m. Austr. liet. rinktinės sudėtyje
kns, St. šutas, G. Valaitienė, R. Zenkevičius. A. Joman - žaidė J .A. Valstybėse ir Kanadoje .
tas, N. Bratanavičiutė-Wolf. P. Cerakavičienė. vienintelė moteris, jau daug metų
kai žaidžia individualiai miesto šachmatų klubose.
PETRĖ čERAKA VlčIENĖ
Australijoje aktyvių moterų šachmatininkų skaičius
nesiekia vieno šimto. Viena iš jų yra mūsų tautietė Petrė
čerakavičienė. Dirbdama ir augindama šeimą, visą savo
gyvenimo laisvalaiki skyrė šiam karališkam žaidimui.
Savo vietiniame australų šachmatų klube du kartus sa •
vaitėje skiria šachmatams. Petrė ne eilinė šachmatinin -
kė. Jos laimėjimų liudininkai taurės, skydai. kurių visų
išvardinti nebūtų įmanoma. Laimėjimai pasiekti ne vien
Geelongo australų klube. Jos pavardę rasime beveik vi-
suose Melbourno moterų turnyrų sąrašuose ir šachmatų
spaudoje. Did žiausias ir reikšmingiausias Cerakavičicnės
laimėjimas yra 1979 metų Victorijos moterų turnyras. Ją
matome ir lietuvių Sporto švenčių metu šachmatų varžy -
bose. Per devynioliktąją Australijos Sporto šventę 1978
m._Petrė įrodė savo sugebėjimų galią, jveik~1siv!s~s Sy? •
neJaus turnyro dalyvius turinčius aukštus 1vert11umus ir
pelniusi antrą vietą. . . .
Būdama kuklaus bi'1do, Petrė nemėgsta d1dž.1 uot1s _sn.~o
laimėjimais. Vienok australai nekartą ją yra pammeJę
Geelongo dienraštyje. ..
Kiti vyresnio am žiaus pirmininkavę ir dau~ dir~ę klu- il Petrė ėcrakaeit'ill11il
$achmatirri11k
bo valdybose yra: č. ir L. Volodkos, Vyt. Bmdokas, L.
235
 Vy t. Obel iūnas 1972 m. b u vo iš r inkla s ka ip geria u .
Gcc longo mie s to s por tin inka s . sias
E. Karda s t r is mot11s iš eilės b11v o pask e lbt as kaip
r iau s ias mies to kr cp š inin kn s. gc.
N. Bratanav ičiutė-Wolf, E . š u tn s ir R. Zenkevičius b
vo renkn mi i Ge clo n go mie s to klu b ų valdyba s . u
Vis a eilė kl11b~ kr?pšin_i!1k ų _bu v? _k v ieči ami ir žaidė
Gee lon go mies to ir V1kt or110s r mkt mes e.
Klub a s ne s irib oja ja unimo faidyn ėmis s porto aikštėse
.Jis r e ngi a vieti n ius ir tn r p kl 11b iniu s pobūvi u s , ge g užines·
e k s ku r s ija s . ba lius . k11riuos mėgsta j aun imas ir r emi;
vy r es nioji kart a .

.
•

.
~ ..-;#4
:....!.z:"°
.
,,.
l

~·....
:Pl~ Y.
'

~ - .-,•...
. r,"
Geelongo Lie tu"llių Sąjungos Valdyba 1982-83 m. Iš kairės sėdi: V.
li,. • •
Adoma itis, l. Gailiuvienė ir C. Valodka. Ant roJe eilėie: J . Gailius
~t /pirm .) ir J . Medelis.

K . S tarins kas . Visuomenininkas, sport inin-
kas, valdybų na nJs ir pirm ininkas .
GEELONGO
LIET U VIŲ SĄJUNGA
Pirm oji lietuvių grupė į Geelongą atvyko 1949 m .
gegužės 3 d . a t likt i dviejų metų sutarti es Viktorijos gele -
ži nkelių žiny boje . Tų pačių metų pabaigoj e s uruo šiamos
be ndro s kūčios ir 1950 m. susibūru s did es niam skaičiui
lietuvi ų. kilo minti s įsteigti Au s tralijo s Lietuvių Draugi -
jo s skyrių . Tuoj buvo užpirkti du žemės sklypai, patikėti­
nių vardu. Vėliau, kaip ir kit ose lietuvių kolonijose, per -
s ior ganizuojama i ALB apylinkę, o jo s valdyba 1954 m.
sudarė Lietuvių Namų Statybo s Komitetą, kuri s ir rūpi ­
nos i Namų s tatyba . 1959 m . Lietuvių Namų s tatyba bai -
g iam a ir iškilmingai atidaromi Geelon go Lietuvių Namai.
Tuo metu Aus tralijoj e lankėsi vy s k. V. Brizgys . kuri s ir
pa šve ntina Namu s . Pri e Namų pri ,tvirtintoje le ntoje įra­
šo ma : "Tėvynei pri siminti. tėvų kalbai ir papročiams pa-
laik yt i š ie Namui Gcolon g o lietuvi ų aukomi s past atyti ir
J .E . vy sk. V. Brizgio 15.3.1959 pa šve ntinti".
Geclongo lietuviai pirmi ej i Au stral ijoje pasistatė savo
nam us . nes vis as turta s bu vo patikėtiniu vardu jregis -
tru olas vald žios is taigo s e. Pa gal ALB Statutą nebuvo
g alima jok io ne kilnojamo t urto užregi s truoti. 1958 m. vi-
s uoti niam e ALB Gee lon go apylinkės sus irinkim e įstei ­
g iam a Gec longo Lietuvių Sąjunga ir jstatai, paga l ku -
Australi jo s Lietuvių Sp orto šventės at idarymas
Geelong e 1981 m .
J . Gailiu s
riuos turta s privalo būti admin s tru ojamas. šiam s var -
biam s usirinkimui pirmininkavo VI. Ivaskevičius.
Sąjungos narių su sirinkima s jvyko 1959 m. liepos 12 d.
Geelongo Lietuvių Namuose. Susirinkimui pirmininkavo
kun . dr. P. Bačin skas. Į Sąjungos Valdybą išrenkami: M.
Kymanta s , C. Valodka, J. Gailiu s , K. Simkevičius ir S.
Cesika s.
Tokioje mažoj e kolonijoje buvo sunku sudaryti dvi
valdyba s : vieną ALB Apylinkės , kitą Sąjungos. Taip Są­
j ungo s narių s usirinkima s nutarė pavesti Lietuvių Namų
administravimą ALB Apylinkės Valdybai. Sąjungos jsta ·
tai ne buvo iregistruoti valdžios įstaigose. Praslinku s 10
metų nuo Lietuvių Namų atidarymo , LN pasidarė po~
maži , o be to, juos reikėjo pagrindinai pertvarkyti: jves~1
kanalizaciją, toilctus, virtuvę, pers irengimo kamburius ,r
padidinti salę. Tu o reika lu ALB Apylinkės Valdyba ~u-
šaukė kelelą susirinkimų, bet reikala i nepajudėjo _iš _v_ie·
tos. Valdybo s keitėsi, bet ne! viena nenorėjo užs1dell _$
10.000 pas kolos na š tos. Artėjant Aus tralijo s Lietuvių
Spor to š vent ei, ALB Geelongo Apylinkės Va ldyba 1_969
m. s ausio 19 d . su šaukė vis uotiną specialų s us irink im~
Lietuvių Namų pertvarkymu i aptarti. šiam su s irinkimui
pirmininkavo V. Bind o ka s . Sus ir inkima s nebu vo labai
gausus, nes visi žinojo kokie did e li LN darb ai laukia. At -
vykotiktai tie, kuriem s r0 pėjo LN atei tis. Su sirinkimui
buvo pasiūlyti tr ys proj e kt ai. Sus irinkim as nutarė:
l. Priimti J . Gailiaus paruoštą LN pad idinti projektą ir
ui.registruot i vald žios jstaig ose ;
2. ALB Gee longo Apylinkės Valdyba p e rduoda LN ad-
minislraciją ir t urimu s pinigu s nau jai išrinktai Geelongo
Lietuvių Sąjungos Valdybai ;
3. Uždėti 50 moke s ti ant kie k vie no b ilieto, kol vyks
Namų staty ba;
4. Geclongo Lietuvių Sąjungos Vald y ba prisilaik ys
Geelongo Lietuvių Sąjungos jstatų;
5. Susirinkima s iš rink o naują Sąjungos Valdybą iš se-
kančių asmen ų: VI. Ivaskevičiaus. J . Gailiau s, L. Valod-
kos, V. Mačiulio, C. Valodko s , A. Karpavičiaus ir J . Ma-
nikausko.
Po šio susirinkimo pagyvėjo Sąjungos veikla. Įregis­
truot i LN padidinimo planai, prav es ta LN vaju s ir naujų
narių verbavima s ; pe r vie neriu s metu s i Sąjungą istojo
100naujų narių ir apsimokėjo nari o moke sti.
LN padidinimo darbai skland žiai v ykdomi ir jnu 1969
m. gale sumūryta 35.000 plytų. užd e ngta s stogas, jvesta
kanalizacija. Sąjungos Valdyba metų bėgyje sukaupė S
6.335, jskaitant gautas pa skola s .
RELIGINIS GYVENIMAS
A . S k ery•
Religiniais , dva s iniai s katalikų tautiečių r eikalais rūpi­
nosi_lietuvini kunigai. Nuo 1957 iki 1966 metų kun. dr . P.
Bačinskas. Jam išvykus, iki 1976 m. kun. P . Daukn~ s. O
nuo 1976m. kovo 13 d. kun . V.J. Valodka. Pa stara s is n~-
ilgai kapelionavo Geelonge, nes kaip se ~g~ntis : vys ~upi•
nos buvo perkelta s j Melbourną. Vėliau 1r 1k1š iol lietu -
Henkant naują S11 jun gos Valdybą 1970 m. atsirado
daugiau kandidatų ir j Valdybą išrinkti šie asmenys: J.
Gailius. č. Valodka. VI. lvaškevičius, A. Karpavičius, V.
Mačiulis. J . Manikauskas , A. ž virblis, A. Jomantas. S.
Cesikas. O. š rederis ir V. čerakavičius.
Sąjungos Valdybą sudarė: J . Gailius . pirmininkas, V.
Mačiulis • vicepirmininkas , VI. lvaškevičius • iždininkas,
A. Karpavičius • sekr etorius , č. Valodka - ūkvedys, A.
žvirblis • darbų priežiūra, J. Mnnikauskas . LN prižiūrė­
t ojas .
Sąjungos Valdyba energingai lesė visus LN darbus ir
tikėjosi j uos 1971 m. užbaigti. ALB Apylinkės Valdyba
iškėlė LN "šeimininko" klausimą ir kilo nesutarimas tarp
ALB Geelongo Apylinkės Valdybos ir LN S11jun gos Va:-
dybos. Ginčas atsidūrė nel ALB Krašto Garbės Teisme.
1972 m. rugpiūčio 26 d. visuotinas Geelongo LN Sąjun­
gos narių susirinkimas pakeitė jst atus ir persiorganizavo
j Gcelongo Lietuvių Sąjungos Klubą. Vėl pradėjo telkti
lėšas, suorganizavo tautin ių šokių grupę "šešupę", vad.
Birulė Gailiutė-Liebich . ši grupė sėkmingai dalyvavo
Adelaidėje Lietuv ių Dienose .
ši uo metu Geelongo Lietuvių Sąjungos Klubo Valdybą
sudaro: J. Gailius (pirm.), J. Medelis (vicepir m.), l. Gai-
liuvienė (viccpirm.). č. Valodka (sekr .) ir VI. Adomaitis
(ižd. ).
viškos pamaldos laikomos kartą per mėnesi ir p_er didžia-
sias religines ir tautine s švente s kun. P. Daukmo ar kun.
P. Vasario. atvykstančių iš Melbourno.
Visi kunigai be savo tiesioginių pareigų atkyviai daly-
vavo bendruomenės gyvenime. Ypač vadovaudami bei
mokytojaudami savaitgalio mokykloje, bei eidami d~a-

236 237
 sios vadovų pareigas skautų tunte. Jų Įnnša_s bendruo -
menės gyvenime didelis ir š iuo metu labai pasigendamas.
PARAPIJOS KOMITETAS
Per paskutini dvidešimtmeti Parapijos Komi~eta s,. kn-
pclionarnspritariant, vi~ bu_vo_tas pat s : V._~tuikcv1č,_us,
Jg.Dnrgvainis, F. Andr1koms 1r \:. ~aškev1c1u~. ~om1tc -
tas rūpinosi lietuviškų pamaldų 1š laikymu. Reme kape -
lionus materialiai, Ypač stengėsi padėti naujai atvyku -
siems kunigams isikurti. Lėšų gaudavo iš surengtų pobi1-
vių, o svarbesniam reikalui iškilus, parinkdavo aukų tau -
tiečių tarpe.
V. Stuikevičius, taip pat jau daug metų yra A.L. Fede -
racijos ir Tautos Fondo igaliotinis Geelonge.
Dr. V. KUDIRKOS SAVAITGAL IO MOKYKLA
Lituanistinis švietimas ribojosi savaitga lio mokykla. Ji
pradėjo veikti pirmosioms šeimo ms apsigyvenus Gee lon-
ge ir vis tebeveikia trysdešimčini metų prabėgus. Pr a-
džioje pamokos buvo laikomos pr ivažiuose namuo se, vė­
liau australų parapijos priestate. Persikėlus i savo
Bendruomenės Namus 1960-70 m., mokykla pasiekė vir-
šūnę. Mokinių skaičius siekė iki 54. Veikė keturi skyriai.
Vėlesniais metais mokinių skaičius svyravo tarp 30-20.
Metus pradeda didesnis skaičius mokinių, o metų eigoje
jų skaičius dėl ivairių priežasčių nubyra.
Mokyklai ilgus metus vadovavo - mokytojavo: S. Sla-
vickienė, M. Kymantns, kun. P. Dauknys, Alg. Karpa vi-
čius, kun. dr. P. Dačinskas, K. Normantienė ir visa eilė
vyresnių, bei tą pačią mokyklą baigusio jaunimo. Pasku -
tinius kelerius metus mokyklai vadovavo B. Gasiūnas.
Apyl. Valdyba mokyklą remi a, o ją adminstruoja Tėvų
Moterų draugijos
GeeumgoMoterų u1·0s Valdyba. U lw.irės sėdi V. Vai<!eka1tskia11ė,
L. Slw.pi11skie11ė {pirm./ ir E. šcl1rederie11ė.
238
Komitetas. Jame ilg~1s_metu s dii:bo A. žv irblienė, G. Va.
Jaitienė, Ig . Dar_&:'•11~1s,
. ~yt. B1_ndokas, L. Vniodka, A.
Obeliūnas, J. Ga1hus 1r k1t1. Komiteta s su mok ytoja is k
met rengia tradicini Motino_s _Dienos min?j!mq, Kniėd i
1
eglutę ir mokslo n:etų ~žb:uguną su m_~k tn1ų išpildoma
programėle. Rcngrn va1ka_~1s ekskurs1J11s. nendradar .
biaujn s u Melbourno pnrap1Jo S mokykla.
Lėšas mokyklos iš laikymui Tėvų Komiteta s s udaro
surengdamas pobūvius bei loterija s. Paskutiniaisiais me'.
tais parėmė Kr. Valdyba, "Talkos" koperatyva s ir gauta
finansinės paramo s iš Viktorijos va ldžios. Taigi , lėšų
klausimas mokyklos išlaikymui nebesudaro problemos, 0
y r a rt1pestis dėl kasmet mažėjančio mokinių skaičiaus.
LITUANISTINIAI K URSAI
1963 m. J . Gailiaus pastangomis buvo suorganizuoti
Lituanistiniai kur sai . Kursantų buv o per dvidešimti.
Daugumoje aukštesniųjų mokyklų ir Gordon institu to
mokiniai. Mokytojavo savo s ritie s žinovai · Geelongo lie-
tuviai. Buvo dėstoma : Lietuvos isto rij a, kalba ir grama-
tika, lietuvių literatūra, papročiai, dainos. Tėvynės paži-
nimas ir geografija. Pamokos buvo laikom os sekmad ie-
niais po dvi valandas. Prad žioje kursais susidomėjimas
buvo didelis ir jie sėkmingai veikė. Paskui susidomėjimas
sli1go. Klausytojų skaičius mažėjo ir, likus tik porai st ro-
pių kursantų, jie užsidarė.
1967 m. M. Kymanta s daug darbo idėjo viską pareng -
damas nauju pa gri ndu, organizuodama s lituanistinius
kur s us. Tačiau nea ts iradus kursantams , jo kilnu s darbas
nuėjo neįvertintas niekai s.
Ke letas geelongiškių jaunuolių lankė Melbourne val-
džios išlaikomus L. kur s us . Jie išlaikė liet uvių kalbo s eg-
zaminus brandos atestate.
V. S kery s
SOCIALINĖS GLOBOS MOTERŲ DRAUG IJA
Rūpinosi apyli~kėje ~?cialine ~loba. Ji buvo renkama
k,'15mct~i. ir per_J1IpereJo _daugeli s n~ylinkės moteru.
Draug1Ja remc m_at~ri~h~e ir moralin e pageiba i vargą
tekusius ar nelaimes 1št1ktus tautiečius, kurių bend -
~iomenėjc n~tr?~o: šc lp? daug(av_nikes šeimas . Davė lė­
šų eismo nelmn:ieJe z_uvus1_ų t~u~1cč111 palaidojimui. Siuntė
ūbus Pun sko l1etuvrnm s 1r pm1gus Vasa rio 16 g imnazijai
v. Vokietij?je. či~ p~mi?.ėta tik sv arbes~i D_raugijos
darbai, kur1em~. re, _keJO le~ų. Jų_ s udar ym ui D-Ja rengė
pobūviu s, lo!eri~as 1r kartai s parmkdavo aukų.
Visas tas selp1mo darba s reikalavo daug darbo ir ener -
gijos ir ji dažniau s iai tekdavo a• likti pačioms valdybo s
narėms. Ilgainiui dėl darbo s unkumo, buvo sunku besu -
daryti valdybas, kol apie 1966 m. D-ja nustojo veikusi.
Geelongo lietuviai skautai
B. žalys
Geelongo mišriąją DLK Vytenio draugovę suorga niza-
vo ir jau nuo 1950 m. vadovavo v.v. V. Vaitkus. Iš pradžių
draugovė huvo Melhourno "Džiugo" tunto (tuomet dar
vadinamo Vikto rijos - Tasmanijos t untu) padalinys, bet
nuo 1954 m. vienetas persitvarkė i mišrią skautų-čių vie-
tininkiją, vėliau pasivadindama s "šatrijos" va rdu . 1963
Dr. R. šarkis. "šatrijos" tttnto tunt.
1978-79 ?n ,
239
GEELONGO MOTERŲ DRAUGIJA
1968 m. gegužės 5 d. L . Skapinskienės iniciatyva buvo
sušauktas apylinkėje gyvenančių moterų s usirinkimas .
Jame iša iškinta s moterų organizacijos reikalingumas ir
įsteigta Moterų Drau g ija . žodis "lietuvių" buvo sąmo­
ningai praleista s, kaipo dis kriminuojanti s mišrias šeimas,
nes apylinkėje buvo ir tebėra mišrių šeimų, kurių mote -
rys aktyvini rei škiasi lietuviškame bendruomenės gyve -
nime.
Draugija savo tiksl u pasistatė: skatinti šeimininį sugy -
venimą, ta rpusavi lavinimąsi, šelpti j vargą patekusius ir
paramo s reikalingus tautiečius ir bi1ti pagelbininkė Apy-
linkės Valdybai. Draugija savo narių skaičiumi negausi,
tačiau sav o darb št umo dėka sudarė ir davė st ambi~ sumą
Liet. Bendr. Namų padidinimui. Išpuošė juos. Įsigijo ver -
tingą inventorių. Rėmė ir tebere mia lietuviškas organi -
zacijas, spaudą ir kt . Draugijai nuo jos isikū rimo iki š iolei
vadova uja L. Skapinskienė, o valdyboje daug metų dirbo
ir tebe dirba : C. Vaičekauskienė, E. Stuikevičien ė, E.
šrederienė.
m. "šatrijai" sutei ktos tunto teisės.
Iš buvusio s mišrios Vytenio draugovės, susiformavo
Margio ir Gražino s draugovės , vyčių "Trijų Kryžių" ir
vyr. skaučių būreliai.
Vienetui nuo 1954 m. vadovavo s.v.v.sl. F. Jarinkevi -
čius, vėliau - ps. R. Norvydas, o nuo 1957 m. - s.v .v.sl. P.
Daug m.e t·,,. tuntui vadovavęs
v.s. A. Ka,·,xivit'itlS

Satn'j,etes 1969 m.
š ileris. 1960 m. vieneto vadovavimą perėmė ps. A. Kar-
pavičius, nuo 1976 m. • ps. dr. R . ša rkis, 1979 m. · s. V.
Mačiulis.
Prie tunto veikia skaučių skyrius, kur iam ilgesni ar
t rumpesni laiką vadovavo J . Normantaitė. R. Ja rink ev i-
čiū tė. N. Bratanavičiū tė, J . Mačiulienė. E. Vaičekauskai­
tė, F'. Šrederienė, A. Andrukonytė. M. Bindok ien ė. ir nuo
1981 m. A. Lipšytė-Scano.
Tunto dvasiniu gyvenimu iš pradžių rūpi nosi kun. dr.
P. Bačinskas. nuo 1968 m. - s . kun . P. Daukn ys. nuo 1977 •
kun. V.J. Valodka.
Tunto nari ų skaičius kuri laiką siekė 60. 1978 m. narių
buvo 30.
Tunt o skautų-či ų veikla, be skau tam okslio, rem iasi p .
gnlba bendr_uome n~i · ru~ šia nt švenčių minėj_imus ir pa~.
Ruošiamos išky los l ap y linkes, 1980 m. pami nėtas tunto
30-metis.
Pirmo j i meti nė s~ov~~la s ur uošt a 1957-58 m. sankry.
foje Dr ys dale ~py hnke./e._. 1958-59 111. _17-ka šatrijicčių
sto vyklavo IV-Je TautmeJe Stovyk loJc Morn ingtonc
Vikto rijoje, 1959-60, 1960-6 1 ir 196 1-62 m etinės . vasaro~
stovyk los sur uoštos R uss e l Br idge v ietovėje. 1963 m.
"š atr ijos" konti nge nta s da lyvavo J u bilieji nėje Stovyklo-
je. Mt. Craw ford. S.A., 1964 111. pr ad žioje stovy klauta
Bell-Br ae apylinkėje, 1965 m geel ongiš k i ų kontin gentas Nina ir Al eksandras Kantv i/,ai. Daugelis atsi-
stovyk lavo IV-je Rajoninėje Sto vy kloje , Wonga Park J,ankę i Tasmaniją yra susipatinę m j au; ir jų
Vic., 1967 - Russe ll Bridgc , sekan čiais metais stovy klaut~ vaišingumtt. A lek sandras y ra HELLP Komi-
drau ge su "Džiugo" tun t u Mt. Martha apyli nkėje, 1970 . teto narys.
dr auge su "Džiugo" t untu suruošė Simo Kud irk os vardo
stovyklą Geelongo apylinkėse, did es niai s nr mažesniais
kontinge ntai s stovy kla vo kitose, did žios iose stovykl ose .
1978 Vl-je Tautinėje, 198 1 · rajon in ėje ir kt.
1973-76 m. bėgyje tunto ve ikla susi lpnėjo, bet 1977 m.,
per sitva rkius t unt o vadov ybei, vėl g rj žta pr ie energingos
vei klos.
Tunta s jaučia jaunųjų v adov ų pr ieauglio stoką. Ruoši-
mas skiltininkų kursų ir siun ti mas jaunųjų j vadovų kur-
sus, tik dalinai padėti pa ge rina, nes baigę gimnazijas
tu nto nari ai vyk sta studijuoti i kita s vietoves (daugiau-
siai i Melbourną) ir atga l i Geelongą dažniausiai nebe-
grižta. Nežiūrint to, tunta s jungia jaunuo sius lietu viukus
j vieną būrį, at likdama s gražų lietuvi škojo auklėjimo
darbą.
1981 m. skautų tėvų komitete minimi: G. Valaitis, J .
Gailius ir V. Bindoka s.
ALB HOBARTO APYLINKĖ

Aleksandras Kantviuls

J el• gyvenimo laikotarpi,

"šatrijos " tunto skaut ai 1981 m. Iš kairės sėdi: tun t. A . Karpaviėius,
ke tvirta iš euės skaučių vadovė M. Bindokienė ir tun t. V. Maėiulis.
240
galėtume
persikelti j t4 Hobar to lietuvių
kaip jis buvo apra šomas
pirmo jo ALB Metraščio puslapiuose , tai atra stum e, kad
tuo laiku Apylinkės Valdybai ir tuo pačiu gal liet uviškam
gyvenimu i vado vavo Liuda s Simanau skas . Ji s, neieško-
damas naujovių ar kokių įmantresnių išradimų, pagal nu-
sistovėjusią tvarką, kaip tie sus, kietas ir nepalau žiamas
žemaitis laikėsi lietuviškų tradicijų, ir atrodė, kad toks
gyvenimo būdas buvo nepakeičiamas ir neišvengiamas.
Lietuvių buvo dar gan didcJ is būrys, ypač kai susirink -
davo už stalų kokio pasilinksminimo met u. Minėjimai ir
susirinkimai, kad ir ne taip skaitlingi, visgi nereta i su-
tra ukdavo netgi iki šimtinės. Į vasario 16-tosios minėji­
mus , aus t rališkos vasaros metu, i Hobartą pradėjo at va-
žiuot i tai vienas tai kitas menininkas • da žniausiai dain i-
ninkas iš didžiosios Australijos salos ir subuvimą paivai-
rinti . Hobart iškiai jau turėjo p rogų pasidžiaugti solistų P.
Rūtenio, G. Kalpoko, G. Vasiliauskienės koncertai s .
Buvo rūpesčio ir netikrumo, kada tautiečiai pat yre, jog
sena s patyręs vadovas L. Simanau ska s palioka Hobartą
ir keliasi j Sydnejų, arčiau prie sūnaus ir didesnės koloni-
jos. Kuri laiką valdybų sud ėtis keitėsi kas met ai, nes ne-
at sirad o ka s panorėtų kantriai vilkti bendruomenės vei-
241
kimo vežimą. kol vienais meta is pažįstamų pakalbint as i
valdy bą s utiko įeiti Ju ozas Paške vičius. Su juo i ben d-
ruomenės gyvenimą vėl sugrįžo pastovumas ir dingo rū­
pesčiai: kas rengs minėjimus, užrakinės duris, tv.ark ys
sta lus . šluos salę , sus it iks su kitų bendruomenių at st o-
vais. Taip J uozas ir po šiai dienai su savo pat ikimai s ir
kantria is padėjėjais Bonifacu ši kšnium ir St asiu Dom-
kum rūpestingai ir , sakyčiau, su pamėgimu jau antrą de-
šimt meti tebeveda kuklų Hoba rto lietuvių bendruomenės
gyvenimą.
Prie Sima nausko užmegsti ryšia i su didesnėmis be nd-
ruomenėmis nenutrūko ir dar daugia u su stiprėjo : Ho-
bnrlą pradėjo aplankyti jau ne tik pavienia i atsargūs me-
nininkai, bel ir didesnės grupės . Pirmoji tokia d idesnė
grupė bu vo Petro Morkūno vyrų oktet as iš Melbourno.
Vaišingai ir mielai v ietinių sut iktas, okte tas davė pasi -
gėrėtiną koncertą miesto salėje ir prale nkė šeimi n inkų
viltis. Po pirmo pas ise kimo P . Morkūnas su savo vy rais
atvy ko Hobart an dar kartą ir maloniai skaidrin o hobar -
tiškių gy venimo monotoniją. 'l'aip užsimezgė darnu s su
artimiau si au kaimynu bendra vimas , kur is augo ir
klestėjo. Petro Morkūno pradėtos kelionės nenutrūko ir
beveik kas metui Hobarta s jau laukda vo svečių iš „užjū-
 A L B Hobar to Apylinkės Valdyba. ls kair~s : Bonifacas šik š-
nius, Stasy s Domkus ir Juozas Paškeviėiu.s (pirm .).

apylinkės valdybo s sud ėties. J ei va ldyba išradinga, ne - ren gęs Aleksandr as , ku rių namu ose dar ir su vaikais te•
Hobarto šviesuoliai lietuv iai akad emikai: A lgimanta s Tašktinas (kairėje) B.A. tin gi, tai visada ką nor s sug alvoja, vis kas nors jvyksta: bekalbama lietuvi škai. Mišrios šeimos, kur abi pusės
Hons. (Tas.}. E.Com. (W.A .J, M.E d. A dmin . (N.E .), Tasma nijos u nive rsite te bent p apraščiausias bendra s pasišokimas. ži noma, dabar aktyv iai reiškiasi ben druom enės reikaluose : Kat ari na ir
dviejų fakult etti sekretorius, "Baltic News " redalctorius, lie ttwių, visuomenės lietuvi škoji bendruomen ės dali s sulaukė tok io amžiau s, Vladas Mikelai či ai ir jų dukr os Ona, vadovavusi tauti -
veikėjas, su paska itomis apkeliavęs bev eik visas lie tuvių, kolonijas . Atstovavęs
kad api e šokiu s nebega lvojama. Vis dažniau ir dažniau niams šokiams ir Marytė. švies uoliai aka demikai : Algis
HELLP D-ją eilėje Balt 11.konferencijų,. per šas i minti s , kaip bu s toliau, ar pajėgs va ldybos, kad ir Tašk ūnas , Ram ūnas Tar vy da s ir j1i d a rbščios 7JTIO n os;
Ram ūnas Tarvydas, M.Sc., geologijos inži nierius, S avaitgalio Mokyk los m oky-
su dideliu pasitikėjimu ir užsideg imu formu ot i bendr uo- Anta nas Kaiti nis, Antana s And rik onis, žinomas ir pagar -
tojas, tautinių, šokių v ad.ovas, HELLP K omite to nary s, atstovavęs D-ją moksl i- meninį gyvenimą? sėjęs sporti nink as , kur io s ūnus Craig yra kylanti stalo
nėje konf er encijoj e. Gal ir tikttl čia dar trumpa i pažve lgt i i valdybą, ku ri, teniso žvitigždė . Dos n ūs rė mėj ai Ste pas Augu stavičiu s,
nemanau, dau g kuo skiri asi nuo kitų v ietov ių valdy bų. Stasys Juo dziukynas, J onas Pinčiu s ir dar visa eilė kitų ,
Juo zas Paškevičius viena s iš pirmutiniųjų Hobarte pasi - kuriu os pam inėti ir vieto s n ebeu žtektų, tai vis tie ma ži
i-io". Mclbourno para pijos chora s plači ai išga i-sino liet u- tautinės savigarbo s ugdymas ir puoselėjimas. Neabejoti - statė savo namu s. Būdamas sveik as ir darb št us iki šio ratelia i, kur io tebe suka bendruomen ės vežimėli. Ir kaip
v ių v ardą net australi škos v isuomenės t arp e, savo pu ikiu na, kad lietuvi ško s kilmė s jaunimas matė šventi šką nuo• laiko visiškai pasiturinčiai jsikūrė. Iš augino 3 dukt eris ir dar nepam inėti šaunių lietuvaiči ų meq,rinų , kurio s savo
bažnytinės muzikos ir giesmės koncer tu,'gr ažiai jve rti nt u taiką ir pajuto norą pris idėti ir dalyvauti savo tėvų sūnų, sulaukė vaikaič ių. Bendruom eniniam darb e ra nd a vedybomis padidino ve ik liųj ų skaiči ų : Va l ė Rarlzev i~iŪ •
ir aprašyt u spaudoje . džiaug sme ir darbe. Be tokių lietuvi ško s kultūros aprai š- dau g pa sitenkinimo ir tam darbui, atr odo, labai tinka , nes tė-Sta nw Lx , kur ios vyrus Pet ras ir t rys sūnus sudaro
Svečiav osi čia ta ip pat ir mūsų dainin ink as Dominink as kų, be vai šingumo ir draugi ško bendravimo, pasirei š- moka su visais pasikalbėti, beveik niek ada neužpykst a ir , "Perkūno" kr epšinio nugark auli. o Marytė Fromaitė­
Vildovas iš Albury. Ku klus ir gal visai mūsiškių užmir š- kiančio ne tik tarp giminių, artimų pažjs tamų, bet ir tarp nor s visus išklau so, daro pagal savo praktišką patyrimiĮ, Burr , Regina Krutulytė-Sh are. Ire na Pa škevičiutė-Ju­
tas, jis hoba rti škiams paliko ma lon iausius pri siminimu s žmonių, kurie tik retkarčiai s susitinka ar pirmą kartą visada galvodama s optimi sti škai. Jo pa gelbinink as ir ka- revics • liet uviškos sava.itgalio mok yk los pagrin dus .
savo balso ir nuoširdum o. K ita is me ta is Birutė Pr ašmu- mato si, lietuvi škos dva sios ir tradicijos išlaikyma s but ų sininka s Bonifaca s š ikšniu s, darb štu s ir rūpestingas ge - Hobart e, kaip ir kitu r, yra kitokių tau tybių imigran tų
taitė suv iliojo savo liet uvaite s • sekstetą, at važiuoti či a ir labai sunku s, o gal ir neimanoma s. Nuo širdu s jau smas, rai derina si prie pirminink o. Bonis turi daug pageibos iš ir, aišku , pa našių politi n ių pabėgėlių • pabnltic•čių ir kitų
palinks minti vieto s tautiečiu s . Kažkada tolima , šalta ir kuri pajunta lietuvi s lietuviui, draugi škumas ir vai šin- savo žmono s Hildės, kuri nuo širdžiai verda arbatą, ru ošia Rytų E uropos. Lietuviai apie juos žino, dauge li pažista
nepa iekiama Tasman ija tap o žalia, saul ėta ir vaising a guma s yra tok s tei giama s būdo bruožas, kuri s nevaržo, vai šes. Panašų bendradarbiavimą parodo ir Kri stin a as meniškai ir šiek tiek bendra uja. Gan glaudCls ryšiai pa -
kur orto vietove ir Hobart.a s pasid arė čia pat netoli kai- nei nacionalinių šovinizmų nei nesuprantamų jsipareigo - Domkuvionė, kai reikia kur nor s padėti nr patv ark yt i. laikomi su est ais ir lat viais . ir ste ngiam asi geru s ryšius
minystėje esąs miestas. ku r smagu atvy kt i ir pabendr au- jimų, kuri mes su pa sididžiavimu galėtume perduoti savo šikšnių vai šingumas pa sireiškia dar ir tuo, kad jų didelis išplėsti i bendrą darbą . Deja , est ų čia ga l ti k kclioliką šei-
ti su pažjstamai s tautiečiais. Tokiu bendr avi mu galėjo jaunąjai kartai. Be patrauklio s tradicijo s ir kilnių papro - garaža s yra tapęs Hobarto lietuvių nama is. Dauge lis su- mų ir jų vei kla dabar men ka. Latv ių yra daugia u, tačiau
pas inaudoti ir kita maža lietu vių sauj elė Tas manijos sa- čių neišlaiky sime mūsų jaunuomenės tarpe jokio senti - sirinkimų ir bendrų vai šių yra įv ykę tose patalp ose. jie kai.kaip laikosi laba i ne pr iklausomai. nesimaišyda mi
loje. Tai bu vo Launce st.ono liet uv iai, kurie būd ami vos už mento j ų tėvų ar protėvių žemei ir tautai, ypač kada ta Neturint bendruomenės pastogės tok s kampeli s nors ir su kitai s, todėl reikalai, kur ie norm aliai liečia visus pa •
150 km . galėjo be didelio va rgo pasie kti Hoba rtą ir daly- privačiame name labai pravartu s. Bendruome nės solida- baltičius, da i niau siai gula dide sniu svoriu ant lietuv i ų
jaunuomenė auga ir gyvena nelietuviškoje aplinkoje ir
vauti hobarti škių subuv imuo se ir tokiuose tolimes nių nebem oka nei kalbėti, nei galvoti savo tėvų mintimi s. ruma s kyla ir augu kada at siranda bendra s tikslas ką pečių .
svečių koncertuo se. Lau ncesto ne teb egyvena ener gingas Hobarto lietuvių bendruomenė, kažkada skaičiavo savo nors padaryti: priimti svečiu s , organizuojant kon certą ar Cia yr:1 didelė, virš 1000 skaičiumi ir sti pr i le nk ų bend ·
muzikas , Lietu vos laik ų va rgon ininkas , Jo nas Kru tulis, minėjimą . Tada visi nelaukdami ir ilgai nesivar žydami ruomenė. Lenkai turi savo namus, klubą ir šiaip nem ažai
nariu s beve ik iki dviejų šimtų, šiandien vargu ar turi
kuris nepailst amai vadov au ja lietuvių seniūnijai ir ret - ben t de šimti šeimų, kurių namuo se gird ėtum lietuvių griebiasi darbo : ka s tur~būt ir išlaik ė Hobarto lietuvių turt o. Jie veikia st ipriui : turi savo mokykl !l, ta uti nius ŠO•
karčiais atvy kst a i Hobartą pag rot i vargonais lietuvi ško - bendruomenę. Paskiro s lietuviško s šeimos nešy kštėda­ kius, sport o klubą , teatrą, choriĮ ir visa cilų organizacij ų ;
kalbą. T iesa , tebeturime dar apie 80-tj lietuviškų pavar ·
se pamaldo se ir dalyvauti m inėjime ar susirinkime. Ne - dži ų . Dau gum oje tai vaikai ar vaikaičiai tų, kurie prie š 30 mos atidavė ir dar tebeatiduoda savo duokl es. Dosnū s ir turi taip pat savo stiprią parup ij ą , kur iai vadova uja len-
reta i ir didesnis launcestoniškių būrelis užklysta i Ta s• ar daugiau m etų, atva žiavo i ši kra š tą ir dabar leidžia jau vaišingi P etru s ir Magdal ena šiau čiūnni, darbštū s, visur kas energingas ir jauna s kun igas . Su lenkais cst1me man -
maniJos sost ine. jei tik kas dide snio čia vyksta : sakysim savo gyve nimo vakarą, atitolę nuo savo palikuonių, ne• paded i, Marytė ir Vincas Vaičiulovičini ir jų skai tlingi dagi:ls ir drau giški, kai kalbam<• ar ba susit inknml' , tt1čia u
Melbourno Dainos Sambū rio vie šn agė ar Adelaid ės Litu - galėd am i jų pakr eipti nei viena, nei kita linkm e. Daugeli s vaikai sportininkai ir tautinių šokių šokėjai. Be V aičiule­ ar time snio veiksmingo be ndr ada rbia vimo nl}ra. Yn1 jau -
vičių šeimo s visokios demon stra cijos ir eisenos būtų labai čiam as kažkoks nepasitikėji mas. Lietuv iai, kaip mažes ni,
ania choro koncertas . ja u ilsisi kapuo se , n esirūpindami, ar ji e ką nor s paliko ,
Past aru osius jvykius reikia laikyt i vieto s lie tuvi ų gy - kas kalbėt ų , iš kur jie atkeliavo, kod ė l čia gyveno ir dirb_o skysto s. Veiklu s Kazy s ir El ena Paškevičiai ir j ų kr epši- jiems i akis nel enda ir po kojomis nesimaišo. gi lonka i pa -
venime isto riniais. nes koncertai, pare ikalavę daug pas - tebekalbėdami ka žkokia kit a kalba, dainuodami negirde ·
ninkai sūnus bei ap sukrio s dukro s. Ramanau skai, Petrai - ty s jokio noro su lietuv iais bl' ndr uuti neparodo, netgi
tangų ir pasiaukojimo iš sveči ų , vietiniams buvo neuž- čiai, Radzevičial, Jurevičiai, Kailiniai - tai likučiai di- kartni s atr odo visiškai liotu vius ig noruoja lyg toki os
tas dainas ir svajodami apie toli palikta s žalias pieva s,
desnių lietuvi škų šeimų, kurių vai šingumu ir pageibu pa - be ndruomenės nė n ebutų . Yr a tači a u p ilskirų asme nų ,
mirš tama s malonumas ir gardu s pasididžiavimas austra - miškus, mėl y nus e1.cru s ir čiurlenan č ius upeliu s. daugiau j11tm<'sn ės intelige ntijos tarp e, ku1·ie norėtų
Hšk os v isuomenės tar pe. Cho r ų apsilankyma s buvo taip lengvinamas valdybo s darba s. Kantvilai: patikim a bet
Esu kažkada pasteb ėjQs , kad ma toma s ir apčiuopiamas
pal ir ypati ngai svarbu '! veik snys lietuvi škos sąmonės be i kokiam darbui ir prakti ška Nina ir visiems padėti pasi- matyti gal kiek nuoširde sni ir rac ionnlosnj bendrav imą ,
tautinės bend ruome nės gyve nima s labai priklau so nuo
24 3
24 2

Hobart o lietuvių bendruome11ė "se11aisgerais l.aikais ", kai vis~ snekėjo lietuviškai,
vaikai suprato tėvus ir valdyboms sudaryti užtekdavo ka11d1datų.
Hobarto Savaitgalio Mo kykl.a su moky toju .4.. Kružu.
padedant vieni kitiems, ypač paskuti niu laiku, kai lenkų
padėtis gimtinėje panašėja i mūs ų irpolitinės veiklos su•
derinimas, būtų naudingas abiems tautybėms.
Kitos tautybės laikosi sava ranki škai. su jomis susidu -
riame per taip vadinama "Multicultural " veiklą, pasitei -
rauj ame apie vieni kitų reika lus, daugiau iš mandagumo
ir taip draugiškai gyvename kas sau. Kadangi lietuvių
bendruomenė yra daugiausiai mišrios šeimos (90%), tai
tolerancija sve timiesiems yra visiškai natura lus jausma s.
Daugiausiai naudojame anglų kalbą, kas padeda bend -
rau ti su aust rališka visuomene ir kitomis etninėmis gru-
pėm is.
Lietuviai. ar tik dėl savo gerų charak te rio savybių, ar
ko kito susidarė labai gerą reputaciją vietos valdžios
244
mi tačiau palaikoma s nuolatini s kontak tas ir šiokia tokia
' da pas ilieka. . •
nn,u '. nt liet uvia i. kurie pasiekia valstyb ini~ fT!as~o_r~
fa rp ~rsenybėmis visoje Aust ralijoje, nors t1e~1ogrnia1
tam_ragažiau prisidėję prie tautinio darbo, išg_arsm~~avo
gal ir ~ adar o labai daug sav o bendruomenei. '.fok1zmo-
tautą b ptiškiai turėjo Olego Tru chano asmenyJe. Paga r•
g~-ho :~Los 'mylėtojas, Tasmanijos tyrinėtojas, kelia~•
se)CSg f lografa s , konservacioni stas T ruchanas. k~•P
tOJ:'5• 0 . born Tas manian", paliko neišdildomus ped ·
"L1thu;:11ananijo s istorijoje ir išga rsino lietuvių vardą
sakus .~5!11 0 arbės pavėsiu ir pasididžiavimu helu •
A_u~trahJ°~:~Jės 1ia Hobartc. labai dažnai. ir gal dar il~ai
vtat n~u 0 J. .k . galės pasinaudoti. Apie ši šaunų he·
t •tyJe musų vai a1 • ..
a ei . . rme ra st i gan daug kitu ose sa 1t1muose
~uv\ tasn:i~km~tl!paa~doJ·e, taip pat knygoje anglu kalba
ir hctu v1s oJe T h „
Id of Olega s ruc anas • .
"The W_or _ . ta " kelių šviesuolių. kelių veiklesm~
Labai daznat ciau --· kai
. žt ka kai reikia parod yti ska1c1us, masę,
žmom_ų ne~ en demonst r acija, protestas , eisena._ Ta_da
or~~n~~o}am~ d pas svet imuosius ir v1sok1os
rc1~1a Jtes~ot~on;:; t~f tada ta mpa labai brangūs ir
pazrnty s 1r
svarb~!: k t bima ir tada kai reikia kur ti ir pa·
Ska1c1ų sto a pas e . ·r meną Tiesa turime savo
rody_ti_sa_vo~aulinę k~~:~:/. kurią ·gal pri~š 10-ti metų
tautL?!ų _soki\~~tę barto universitetą iš Melbourn? _at·
prade)~ ir mo e Id ot Gedimi nas St atk us. Jam veli~u
vykęs Jaunas st u en ~? • 'de •mas nepranyko. Onute s
apleidus. Hobarto šoke_Jų ~zs!. foko ir toliau. dalyvavo
Mikelaitytės v_adov:1 ~m1 JIC asirodė vietos įvairiuose
6
kelis kartus L1etuvlll ienose, _~ se vakaruose . Nuolati• Pi .. "Perkūno" krcpši11io komanda. l~
labdarybės koncet~~se ar el~ 1?!u~ "kyli tačiau Jietuv iš· 0
1:1'
': mas Kaiti 11is, Antanu$ Andn·
nis veiklumas P:'deJO grut\ is\~os kiimės šokėjų tėra
kumo i~liko labat n~~aug. ~~a~~;ečiai. olandai, au~trala i:
~~;~~·J!~~ 1uzsžemcri!is; klripi Alius Re•
deris ir J()OOSPetra1t1s.
vos kehos poro~.'.kiti yra . . vadovavo pasikeLsdam1
latvia i. "Venta i metų begyJe
r l ff
sluogsniuose : parlamentarų ir vadova uJan · č"1ų z·mon ių
tarpe . Gal priežastys buvo labai papr asto~ ~ ~upr ~ntr
mos: tu r ime savo bendruomenėje keletą veiklių ir ~~•es ~
žmonių, ku rie, sudarę pažint is su vieto s iškile~~!ars vi-
suomenės naria is ir su jais be ndrau da mi, pabrezia saš~o
lietu višką kilmę ir pasikalba apie Lietuv os ~eikalus; t
r.monės sav e:,e lgesiu, vaiš ing umu ir pokalb iais su kur u,Ho
bai teigiamą nuomonę apie lietuvių bendruomenę . 0 ·
barte. Pe r daug nes kelbd ami savo skaičių , bet _visur
fPd
. "š
dalyvaudami, reaguodami i įvairius visuo menini us ir nttls Hobart.e K omite tas 1973 m. TrcčiaS r
litinius klausimus, jie suda ro jspūdi australų ta rp e, 2 . Pirrnosios Sport~. šv_e . Al eksas Jakštas (1mręs/.
lietuvių yr a kur kas daugia u. Dėl tos prier,ru,t ies, ypa _y •· kairės "Perkūno kurėJas
sokie politikie riai, stengiasi liet uvius paste_bė~i ir pa~:~.a: 245
da jiem s padėti. žinoma, ne visa da pažadai bun a 1špi 0
D
-
 Onutė. Birutė Paškcvičiutės, Regina Krutulytė-Share,
Aldona žiginsknitė-:'.'-lunez. Iš pradžių
vargi nga grupe
p.1maiu įsigijo tautinius rūbus, gR\'O dovanų iš dosnių
i\delaidės moterų. kurios parūpino net kelis tautinius
kostiumus, su p11gelb11 bendruomenės valdybos ir kelių
moterų D. Kairienės ir J. Jurkienės, talkininkaujant R.
Tarvydui, su muzika \'adovauja nt dabar Reginai Sharc .
galvoja dar kokius metu s kitus šokti. Kitoki ų kultūrinių
pasireiškimų at rodo lyg ir nebūtų.
Paskirų menininkų tur būt irgi beveik nėra. Launc es-
tonas yra laimingesnis , turėdamas savo tarpe Joną Kru-
tuli • muziką, kuris. mylėdamas dainą. kad ir neturėda­
mas lietuvi ų, suorganizavo ir veda ten net kelis choru s iš
australų visuomenės. Gal hobarti škiai kada turės ir sav o
menininką kūrėją. nes Linas Vaičiulevičius Hobart o me-
no mokykloje mokosi skulptūros meno.
Tebėra dar išretintomis eilėmis sportininkai. apie ku-
rių istoriją ir nueitą kelią ga lima būtų skait yti ALFAS
leidinyje apie lietuvius sportin inkus Australi joje. Hobar -
to sporto klubo "Perkūno" eilėse dar matome veteraną
nesuskaičiuojamų sporto švenčių Adomą Kaitini. nepa -
ilstamą Vytautą Radzevičių. Antaną Andrikoni, tačiau
jaunų pakaitų nebeužtenka, kad "Perkūno" veidas sulie-
tuviškėtų. Trys br oliai Stanwix iškilo i pirmaeiliu s Tas-
manijos krepšininku s, tačiau nebesuin teresuoti pratęsti
lietuvišką "Perkūno" charakteri. Craig Andrikonis atro-
do žengia tėvo Antano pėdomis ir gal tap s irgi stalo teni -
so čempijonu, bet ir jis tik pavard e lietu vis.
Lietuviško švietimo srityje organizuoto ir reguli araus
darbo ilgai nebuvo. Btlndymai išlaik~-li savaitgalio mo-
kykla buvo daugiausiai labai paviršutiniški ir daugiau
Marytė Vaičiulevicienė su ja unimu procesijoje Hobarte.
246
sąžinės _:iprn m_inim_ui._-~ebuvo pa galiau ir pasišventusio
mokytoJo, todcl m_cgeJ1sk_a~moky~~ns prn_s1dėda vo ir po
k<'hų pnmokų nunurdnvo 1k1se kanct o ntgni vinimo. Dnba
jau antri metai reiknlni pasitaisė tiek, kad mok ykla veik·i;
dnug reguliariau. Ją veda Reg ina Krutulytė-Share, Pro-
frsi_on~lė mokyt oja , ku~i ~eve ik kickvi en;i savaitę, penk -
tad1e1110va kare. prale1d žta gerq va landą ar daugiau su
8-10 įvairaus am žiaus vaikų, bandydami pramokti bent
tru puti lietu viškai. Kukli mokyklėlė gauna tr uputi finan-
~inės pa:an~os_iš v~ldžios , !š_bendruomenės ir knygomis,
1r patar1ma1s tš musų švet tlmo vadovų. Kadangi vaikai
namuose lietuvių kalbai pa geibos beveik negauna, tai per
daug iš to viso mokymosi negalima tik ėtis.
Ne žvelgiant toli i ateiti. kuri visada yra neat -
spėjama ir nep rama to ma , bet ve rtinant "Perkfmo" veiklą
laiko eigoje, jei taip būtų galima pasakyti. istoriniai, rasi -
me. kad šis nevisada lietuvi škas v iene tas turėjo ir dar te -
beturi labai daug reikšmės ir jtakos lietuvių bendruome -
nės gyvenime Hobarte . "Perkūnas" per ketvirti šimtme -
čio savo gyven imo išlaikė gana gražų būreli lietuviš ko
jaunimo, organiz uotai siekiančio bent kartą metuo se .
Sporto šventėje. pabūti didelės lietuviškos šeimos nariais
ir pabendrauti. pažaisti ir pa silinksminti kartu su tokiais
pačiai s jaunuoliais iš tolimesnių vietovių. "Perkūno" var -
das vis dar pa ste bima s spaudoje. kartojamas pasikalbė­
jimuose. Dažnai jis, mistiškas ir nesuprantamas, kelia
žingeidumą, susidomėjimą ir net pagarbą austrnliškos
visuomenės tarpe. Gi sportininkų tėvai, giminės ir arti-
mieji nepastebimai išsij udina iš apatijos ir nors retkart -
čiais jsijungia j bendruomenės gyvenimą ar bent susido -
mi tautiniais reikalais.
Hobart o arki vy skupas S ir Guilford Young didelis lietuvi 11dmugas kalba po rcko -
lekcijų 1982 m. Iš kmrės: J . Paške uičius. ark fr yskupas, krm. K . Puge11iėius.
Sutelkto mis jėgomis: sportininkai, rėmėjai, seni ir jau -
ni hobnrtiškiai surengė čia dvi Sporto švente s (gal dar ir
nepaskutines), i kurias spo rtinink ai ko ne iš visos Aus-
tralijos sus krido bev eik su tokiu pat skaitlinb"llmUir už-
sidegi mu, kaip iri kitas didžiąsias vietoves. Mažai bend -
ruomenei tni buvo dideli s darbas. reikalaująs ištvermės,
susi klau symo ir drausmės. Tos šventės paliko neišdildo-
mą jspūdi su brendu sios ir senstančios bendruomen es gy -
venime ir davė naujo gyvastingumo ateities veiklai ne-
mažinu kaip atkeliavę svečiai menininka i, chorai ir
visuomenės veikėjai bei vadovai.
Religinis gyvenimas pa si reiškia lietuviškomis pamal -
domis, kuriom s i Hobarlą atvyksta specialiai kunigai iš
Australijos žemy no arba pravažiuoją svečiai dvasininkai.
Paprastai tokiai s atvejais žmonių susidomėjimą savomis
pamaldomis ste ngiamasi užtęsti ir išplėsti kunigo vieš-
nagę padarant lyg kokią metine švente, i kurią susirenka,
sakyčiau, labai skaitlingai iš visos apylinkės tnutioi'iai su
savo vaikais ir nelietuviais partneriai s. Hobart o arkivys -
kupas Sir . Guilford Young yra gerui pžistamn s Hobarto
lietuviam s ir jiems labai palanku s . Jo itnkos paveikti ir
kiti katalikų kuni gni ste ngia si pasirodyti draugiški ir
mūsų pageidavimams palankūs.
Iš viso svoči ų iš Australijos žemyno ar užjūrio lanky -
masis Hobnrte visada būna labai sva rbus ivykis, todėl ši
roikulą va ldybos visada lnikė labai svarbiu. Tą svarbą
buvo stengiama si kelti jvairiais ntvt'jais, suvužiavimuose
ir spaudojo, kad ir privatus pavieniai svečiai, nepasidi -
d žiuotų susipa žinti su vietos lietuviais, pasidalintų jų
vaišing umu ir paliktų truputi šviesos ir naujienų iš pla-
tesnio pasaulio .
Tur bi1t dnugiausia įtakos i lietuvių gyvr nin111 , ypač i
politinę voiklų, paskutini11 laiku turi pabaltit>čių ?rgani~a -
cija HELLP (Help E stonian. Lntvion a~d Ll~~uam~n
Peop les), kurios va dov~•bojo dauguma yra hetuv1a1, kur10
247
todėl turi dauginusiai pareigų ir darbų atltkti. ši organi -
zacija • draugija susikūrė 197.\ m. spalio mėn. paba igoj e
ženklan protesto prieš Australijos vyrinu sybi•s pripa ti ·
nimą Pabaltijo kraštų Soviet ų Rusijos dalimi. To mNo
Aust ralijos darbiečių vyria usybe su min. pirm ininku
pr iešakyje. savo užsienio tarnybos ir visokių patarejų
pave ikt i, nusprendė Pabaltijo kraštu s pripa žinti kaip So-
vietų Sąjungos dali. šis pripa žinimas, kur is australų
spaudoje pasirodė tik kaip neN'ik šmingn kelių dlucių ži-
nute , buvo pastt'bėtus visos Australijos pubnltii.'čių. H<>-
barto lietuviui buvo gal vil'ni iš pirmųjų kurie i tai lnbai
smarkini re ng:wo laiskais i spaudą ir protesto susirinki -
mais. Sudarytas tel efoninis ry šyssu kitomis bendr uome-
nėmis pat virtino ir derino bendq spontan iškq veiklq, ku
ri lyg gais ras apėmė visq Australijq ir pnsau lj. Susir inki
mns sekt' susirinkimų. re zoliucijos. par eiškimai ir pr ote s-
tai pasip yle iš visų pusių. Užvirė gyvl'nimas, kokio nebu -
vo per 25-kius metu s. Pabaltil'čiai ·suju do lvg pnbudinti iš
ilgo ir saldau s miego. Prndėtajicškot i informacijų apie
Pabaltijo kruštus, kuria s galima bi1tų patiek ti ant,?liškai
kalbančiai visuom.-n,'i. Tuoj pat bu vo pa ig\'Stn tokios in
formadjos. Pr iekaišta vome sa u. kad per 20-ti m,,t ų dai -
navome savo t:n1tinc s dninus , šoko me šokius. lif1di-jomt>ir
siclojomt:-s d(-1 savo tėvyn,:,s n,,Jnim,:,s ir j:1i padarytų
skriaudų, o nep 1lrl'ng,;mc pakank:1111ai m,,džiairos, kad
paaiškintume kiti,,m s apie nell'i sy b\' pri eš mūsų u,ut as ir
žmogiškumą. AtvykQ i Australi j q buvom l' kuklūs ir ne
drąsūs kalbėti apie politiką nepolit ikuojm,čiai visuo -
menl'i. Truputi pasiskundę ir neradę suprn limo ir prita -
rimo užsidnrėml' snvo draugų ir tautiečių bendruome -
nėje. kurioje r11don1<' ir užuojnulą ir ui t a.rimq, ntc'bandy-
dnmi 1mvt>iktisavo pu sc n austrnlų kaimynų ir µatįstt\mų.
kurių png alinu ir nesistl•ngėm d:\\lgitl\l pati nti. Raisu nel
jsivnizduoti, kn6 b11tų atsitik\', j('i Whitlrnn 'ns m-butų pa -
dnr\'S toki o skaudau s ir jžeidz.iančio ti ngs nio. kuris vl'liau

Dabartinė Hobarto Lietu vi tt Savaitgalio Mokykui su vedėja Regina
Share (Krutulytė) ir pagelbininkaį,s: kairėje Ramit1UUiTarvydas ir deši -
nėje Marytė Burr (Fromait M
Tautinių šokių grupės "Venta;, šokėjai. Dešinėje vadovė Regina
Share {KrutulyU) .
pasirod ė toks reikalingas ir išganinga s mūsų pabėgėlių
dauguma i. Metais snaudžianti energija ir pyktis išsiveržė
i v iršų ir audra nuaidėjo per visa Australiją.
Hobart.o lietu viai šviesuoliai pradėję akcija nebesusto -
jo, o plėtė vis plačiau, ypač kai matė, kad draugų ir užuo•
jauto s atsiranda įvairiuose visuomenės sluogsniuose.
Taip 1974m. spalio pabaigoje buvo įkurta HELLP drau-
gija. kur i paskelbė savo tikslą dirbti ir veikti, kad Pabal -
tijo kraštų pripažinimas Rusijai būtų atšauktas ir netei -
sėta okupacija pašalinta . Tokia deklaraciją greitai pasi-
rašė apie 500 žmonių, daugiausiai australai, ir tuo tapo
Draugijos nariais. Pagal greitai sunn ryta statutą nrau -
gija išsirinko Valdybą iš 15-kos asmenų į kurią įėjo "ex
oficio" estų, latvių ir lietuvių bendruomenių pirmininkai,
lenkų bendruomenės atstovas ir vienuolika viešame susi-
rinkime rinktų asmenų. Beveik toks HELLP Valdybos
sąstatas išliko ir iki šiai dienai. konstatuojant tur būt
faktu s. kad lenkų at stovas beveik nebedalyvauja susi-
248
koms bei d~u geliu i ?r_gan i'.'acijų ir draugijų iš kur tikima -
si ben t kokio mor nlm10 pri ta rimo . Besikalb ant su au stra -
lų fornnli s tai s, tenk a išg irsti pagyrimų ir paskatinimų,
kad „B.N'.' s~vo ~e~hniš~u paru ošimu ir turiniu jau yra
pasi ekę tok1 lyg i. Jog butų ve rta skleist i daug plate snei
Vis uomen ei. ypatin gai atkreipian t d ėmesj j universitet ų
ir auk štes ni11mokyklų bibli otekas ir l aikraščius bei žur -
nalus. Redaktoriu s y ra laba i u žsidegęs dėl tokio plėtimosi
ir tobulėjimo, tačiau HE LLP Drau gija dar nėra pajėgi
sutelkti pakankamai lėšų, kad i šplėstų savo veiklą. Vie-
nintėlis Draugijo s lėšų šaltini s y ra skaitytojų, narių ir
draugiškų organizacijų auko s , kart ais labai dosnios , ta-
čiau nereguliario s , kas ap sunkina bet koki ate ities plan a-
vimą. Pa galiau , Draugi j a kažkodėl dar nėra pak ankamai
žinoma net pačių lietuvių ar kitų pabaltiečių tarp e ir tod ėl
nesulaukia reikiamo s moralinės ar net materialinės para -
mos.
Kartai s net yra jaučiama, jog mūs ų vado vaujan t iej i
veiksniai neturi pakankamai pasitikėjimo parem t i Dr au -
gijos tikslus. Gera s pavyzdy s, kaip stoka pasitikėjimo ir
reikiamos paramos pral eido progą pasiekti visai viliojanti
tikslą. kai Draugijos iniciatyva buvo sudaryto s palankio s
sąlygos gaut i paskyrimą Lietuvos konsulo Tasmanijoje, o
vėliau gal ir visoj Australijoje. ši pražiopsota proga var -
gu ar kada pasikartos?
Jei gu lietuvi ško darbo dirvonas yra didelis, tai darbi -
ninkų nebus per daug, ir reikia pripažinti mažesnių gru -
pių pozityvų darbą, nepaliekant visko tik akredi tuotiems
veiksniams, kuriem s gali pritrūkti laiko ir galimybių.
šalia HELLP Draugijos atsirado ir kita, gal kiek
mažesnė, bet nemažiau reikalinga ir reik šminga draugija
- Friend s of Captive s - Kalinių Draugija, kur susitelkė
pasišventėliai, kantriai ra šo laišku s Sovietų Rusijos kalė­
jim uose ir vergų stovyklose esantiem s politiniam s kali -
niams ir kankiniams dėl tikėjimo ir religijos . Atrodo, kad
šios draugijos tikslai rado atgarsi ir pritarimą Sydnejaus
rinkimuose , gi išrinkti kiekvienai s metais metiniame su-
sirinkime australiečiai nevisada parodo paka nkamai iš-
tvermės, kad kiekvienu laiku ir visur aktyvini reikštųsi
veikime. Pr akti škai Valdyba dabar susideda iš 10-11
aktyvistų • 4 ar 5-kių lietuvių, l esto, 2-jų latvių, l čeko ir
vie no ar dviejų australų.
Kad paten kinus savo nari ų pageidavimą, Draugijos
Valdybanuo 1975 metų pradžios ėmė leisti informacinį
biuleteni "Ballic News", redaguojamą komi sijos, kur iai
vadovauja Algis Taškūnas. Kuklus vietinio pobūdžio lei-
dinėlis iš pradžių labai netobulas, vargingas ir neregulia -
rus, per ke leri s melus, dėka kruop šta us ir pasišve ntu sio
redaktoriaus, ištobulėjo ir tapo visiškai priimtinu ir pa·
tikimu informacijos šalti niu, kurj jau res pektuoja ir
pamini bei pasinaudoja australų spauda ir kitų kraštų pa ·
našios krypties leidiniai. "Baltic New s" išspausdinama
vir š 2000 egzempliorių, kurie platinami parlamentarų ir Linas Va.ičiulevičius, jaunas Meno Mokyklo s Hobart e stud en -
politikų tarpe, siunčiami bažnyčių vadovams, bibliote · tas su. savo darbai~.
249
ir Melbourno ir gal net Adela idės lietuv ių tarpe. kur pa-
našios draugijo s su si kūrė ar kuri asi.
Tok iu budu HE LLP Dra ugija, sutelkusi savo sud ėtyje
pajėgia u sius ir aktyv iaus ius tautiečius, nustat o gaires
bent net olima i ateičiai ir nuolat inei veiklai. Ta ve ik la,
nor s ne tokia jautr i. netokia lietu viška ir patriotinė . vis
dėlto yra veikal n, kur i be paliovos neleidžia užmir št i iš
kur me s esame ir kodėl čia gyve nam e ir kodėl kalbame ir
ra šcmeiei ir nelietuvi škai tai bent tu o pačiu liet uvišku už-
sis pyrimu.
Lietu v ių gyvenimo Hobart e istorijos galima būtų ra sti
mūsų s paudo s puslapiuose. apra šymu ose jvairių jvy kių,
bevei k kiekvienai s metai s po kelis kartu s. Gabalėlis yra
"P asaulio Lietuvio" 1980 spalio numer yje, taip pat ir
ALFA S leidinyje apie Aus tralij os lietuvių sportą, tačiau
r eik ia laukti, kad kas surastų laiko išieškoti se nus laik-
raščių puslapiu s ar kitu s archyvu s. Be to, vargu ar ši
istor ija bus tiek reikšminga m ūsų tauto s gy venime, kad
reikėtų ieškot i asmenį, kuris kant riai surankiotų fak t us ir
patikrintų c hronologiją. Dabar tenka pasitenkinti pap·
ras to kore spondento pri s iminimais, kur laiko smėlis už-
pusto pėdsakus, sumaišo spalvas, pa slepia gauburius ir
akm enis.
Dažnai , ra šydam as apie hobartiškių gyvenimą, savo
rašinius baigdavau nuomone, kad tautiečiai žvelg ia i
at eiti su viltimi. š iandi e n žv elgdama s atgal j ilgą, daugiau
kaip tri sdešimtie s metų laikotarpi, bandau pamatyti to -
kias liet uviško gyv enimo aprai ška s, kurio s patvirtint ų
giedresnės ateitie s viltis. Deja. laika s patvirtino, kad
maža tauto s dalelė nublok šta toli nuo savo kamieno, sve -
timoje aplinkoje ir, negaudama gry na i lietuvi ško naujo
kraujo, nežiūrin t giedriausių minčių ir svajonių, neturi
jokios galimybės netik stiprėti ir augti, bet net fi,.iniai iš-
likti.
Toki o likimo ištik t i ne turime būti pesimistai s ir siel -
var t auti, kad pr apulsime toli nuo savo gimto s žemės : su-
•
 grius mūsų namai. kaip tos svajonės. nebu s lietuviškos
k~lbosnei dainos, o su viltimi tebežiū rėti j ateitį, su vilti-
mi. bd gal ... paliksime minti. idė i:i apie žmones iš toli,
Dali~ Birželio trėmimų minėjimo dalyvių.
LATROBĖS SLĖNIO
V. Koieniauskienė
Su pirmuoju pabaltiečių tran spori u čia atvyko 40 lie-
tuvių jaun ų vyrų atlikti 2-jų metų darb o sutartį. 1948
met u gale pradėjus atvykti šeimoms, jos išsisklaidė Moe,
Morwell, Trar algon, Yallourn ir Ya!Journ Norih mies te -
liuose. Atlikę darbo sutari i daugeli s išvyko i didmiesčius,
o likusieji ir vėliau atvykę, bendradarbiaudami s u Sale
lietuviais. ruošė minėji mus ir rinkliavose s uaukot.ais pi-
nigais rėmė s paudą, Tautos Fondą ir kitas orga nizacijas .
1958 m. kun . dr . P . Bačinskas Moe St. Kierans bažny-
čioje atlaikė pirmasias lietuv iams pamaldas . Ji s ir kon-
certiniams ren giniams pralaužė pirmu osius ledus iš Gee-
longo atvežęs jaunimo ansambl į. K uo. Bačinskui išvykusi
Brisbane . iki šiol seniūnijos r eliginiais rei kalais rūpinasi
kun . P . Daukny s.
Oficialiai seniūnija įsteigta 1960 m. rugsėjo 11 d. Stei -
giamąjj susirinkimą sušau kęs, jam pirmininkavęs ir pir -
muoju seniūnu išrink tas K. Kunca-Kuncevičius ( miręsl.
Antruoju seniūnu buvo st ropus ir ene rgingas J. šešto-
kas. Išrinkus seniūnu F . Sodaitj seniūnijos veikla pag y-
vėjo. Iš Melbourno at sikviesti li~tuvių an sambliai. kuri e
pasirodė ir aust ralams . Lankėsi Aust ralijo s ir užsieni o
ižymūs lietuviai veik ėjai. Seniūnijos ribose gyven a apie
120 lietuvių.
250
k~•riemylėjo ir ncp~~1iršo sav o gi1ntos ios žemė - • d"
de l savo tautos ate1t1cs. s Ir 1rbo
SENiūNIJA
M. Sodaitienė įsteigė Moterų Socialinės Globos drau -
gijėlę.
V. Koženiauskienė Moe miest o ruoštose parodose
tvarkė lietuvių skyrių, kalbėjo lietuvių reikalai s australų
sueigose, s upažindino su tautiniais rūbais, gintaru, aud i-
niais.
Poetas J . Mikštas iš savo 500 knygų įsteigė biblioteką
irjai vadovav o. J is buvo ir seniūnijos sekreto riu s ir talki -
ninkavo seniūnams min ėjimų programo se. 1980 m. i šėjęs
i pensiją apsigyveno Melbourne . Sodaičių še ima prie š ke-
liolika metų tai p pat išsikėlė i Melbourną.
Seniūno pareiga s perėmęs V. Pleškūnas, įsteigė sa•
vaitgalio mokyklėlę, kuri oje jis pat s , pad edant M. Sodai -
tie ne i, mokytojavo . Dėl stoko s mokinių mokykla po poro s
metų užsidarė.
Pa skutinia ·isll met ų seniūne yr a V. Koženiauskienė. Ji
da r atstovauja K atalikų Federaciją, Tauto s Fondą ir in·
formuo ja lietuvi ų spaudą ap ie vie to s įvykius.
šiuo metu seniūnijos ribo se gyvena 28 šeimo s (apie 85
as meny s) ir 7 viengungiai. 14 šeimų mišrios.
1982 m. nario moke st i u žsimokėjo 20 žmonių .
Pereilę metų seniūnijoje mirė 23 lietuv iai .
Yra pustuzini s veiklių mišrių šeimų, be kurių seniūni-
jos veikla žrmiai n_~ko~~ėt~, bet yra ir gryna i lietuviškų
šeim ų, kurios seniuniJIII niekad nepriklausė ir nelanko
jokių parcn?irr!ų·. -~fono vienetai . iš Melbourno yra re ti
sv očiai, bet Į mmOJ1mus su pas kaitomis yra apsilankę be·
veik visi Kra što Valdybos ir Melbourno Apylinkės Val-
dybos pirmin inkai. fienginių pelnu ir specialiomis rink ·
liavomis stambesn ėmis sumomis remiami abu savaitr aš -
čiai, Tautos Fondas, Aust ra lijos Lietuvių Fonda.sKatalikų
Federacija ir Kra št o Valdyba.
VieninLėlei meno paj ėgai J . MikšLui išsikėlus j Mel-
bourną, ats irad o didelė spr aga minėjimų programo se, bet
padėti išgelbėjo. mažda ug tuo pat laiku. su šeima iš Mel-
bourno į Chur chill atsikėlusi dainininkė Rita Mačiulai­
tienė.
Veiklus latr obiet is Se rva cijus ša brin skas, kurio sody-
boje jau keli metai vyks ta Vasario 16-tos minėjimai, grei -
tu laiku pradės remuontuoti pastatą, kuriuo lietuviai ga-
lės naudotis ir žiemos metu. Savos patalpos atpala iduos
SPniūniją nuo vis brangstančios salės nuomavimo.
Nuoseno latrobiečiai gražini bendr adarbiauj a su Salės
seniūnija, da lyvaudami vieni kitų minėjimuose, pamal-
dose ir vis dažniau laidotuvėse.
Nebuvo užmirštas ir sporta s. Pirmuo sius 12 metų
Australijoj lietuviu s australų klubuose repr ezentavo V.
Koženiauskas (stalo teni sas ir šachmatai), V. Koženiaus-
kienė (stalo tenisas) ir B. Vitkau skas (šachmatai). Įkūrus
seniūnijų iš Melbourno pakviesti lietuvia i krepšininkai
draugi škoms rungtynėms su vietos australų komando-
mis.
1982 m. gegužės 23 d. V. Mačiulaičio 1r Ilonos Hare
pastangomis, įkurtas Gippslando lietuvių sporto klubas
"žai ba s". "žaibo pajėgumą parodys at eitis, bet malonu.
kad jaunimas tarpusavyje bendrauja . Veronika Kofrniu.uskie 11ė La trobės Slt>11i1J .senitin ė, visuo-
Politinė veikl a daugumoje riboja si knygq ir brošiūrq menininkė, ALB Tar ybos narė, vie nos sesij os ALB Tarybo s
jteikimu parlamentarams, dva siškiams , organizacijoms; su·v aia vimo pr ezidium o vicepirmininkė, jvairių organizacijų
fondų ir lietu viš kos sp,mdos atstovė.
pokalbiai su politikai s ir peticijoms parašų rinkimas .
Vasario 16 mi11ėjimo drnyv iai S. šabrinskų sodyboj e 1982 m.
251
 Svarbiausiu politiniu laimėjimu laikytina 1975 m. balan -
džio 5 d. Bcndigo mieste įvykusiame Australijos Liberalų
pnrtijos suvažiavime Moc miesto delegatų sėkmingai
pravesta rinkiminės platformos rezoliucija, kurioje libe-
raini la!mėjo _ri nkim~ s . įsipareigoje at šaukti p „
valstybių Sovietų SąJungai pripažinimą. A . ~balt1io
1 1
~eni ~nijos a~ei~j neg alvojama, bet kol ka~ ~at~lr~c~~~
Judru s . dosnu s 1r trok š ta vieno dalyko . Liet . 0 ~1ec!a1
uva1 1a1svc, 1

'
ALB MELBOURNOAPYLINKĖ

M elbourne ir jo priemiesčiuose gyvena ap ie

2300 lietuvių. Į ši skaičių įeina ir mišri ų šeimų naria i. (pa-
gal ALB statulą jie yra pilnateisiai bendruomenės na -
riai) . š itoks lietuvių skaičius pat eiktas remiantis Sta ti s-
tiko s Biuro (Commonwea lth Bur eau of St atistics ) gyven -
S~niii.n~fos susirinkimas 1980 m. Pirm.ofe eilėje is kairės· v K t tojų s urašymo daviniai s ir Melbourn? ~ietuvių ~a_rapijos
ma~s'?enė su anū~!• P._Petniū11as, S. Alisauskienė. An t;ofe. eu: {: klebono kun. Pr. Vaserio vedama g1m1mų ir mmmų re -
J. šes t~kas,_K. TiJun_elrstr A. Sabn'nskienė. Stovi: A. Sabn'ns/ · gistracija. Melbournas y ra didžiausias Au str alijos lietu -
J : Sabrmsk1enė, l. Bind okas, V. Alisauskas v Gn'goni·s · s $as o, vių susibūrimo centras. Tokiu jis buvo nuo 1950 metų.
nnskas . • · , tr . a • 1954 m. gyventoj ų su ra šy ~ ~ (Censu~) i_r visi po_t o s_ek ~
gyventojų surašymai tą teigimą patv1rtrna. !ode i_at1t~1-
sytinas ankstyvesnis teigi ma s (žiūr. AustraliJos L1etuv1ų
Metraštis, 1961 pu si. 220 ir pusi. 256 ), kur r ašoma, ~?d
Sydnej us yra skaitlin gia usia lietuvių kolonija Austrah30•
je.

Pb0 uvis
· · po Tautos sventės oji · · .
seniūnė V. Koienic.uskienė. cuil1osdalies 1982 m.
•-
Kairėje stovi
.lio..1....
:\
252 ALB Melbourno Apylinkės Valdy ba 1982 m. /f; kairės: R . šeme tas
(pirm./, R. Juskaitė, A. Zilinskas, M. Sodaitienė ir A . Bajoras.
253
 Mclbourno Lietuvių Bendr uomenės apimtyj e veikia
visn eilė organizacijų. Jos tenkina lietuvių kultūrinius,
politinius, socialinius, ekonominius ir profesinius porei-
kius. Lietuvos valstybinės nepriklausomybės at stat y-
mas, lietuvybės išlaikymas, savų kulli1rinių apraiškų
puosel ėjimas ir jų perdavimas jaunajai kartai yra daugu•
mai organi1.acijų pagrindinis tikslas. Net ir konfesinės bei
ekonominės ir socialinės globos organizacijos esmėje sie-
kia to paties tikslo.
Per paskutinijj dvidešimtmeti, kai kurios ank sčiau vei-
kusios organizacijos, dėl jvairių priefasčių, nusto jo veik-
ti, bet per tą pati laikotarpi atsirado ir naujų organizacijų
ir kultūrinių vienel ų.
MELBOURNO LIETUVIŲ ORGANIZACIJO S
Be ALB Melbourno Apylinkės, 1981 melai s Melbourn e
veikė šios lietuvių organizacijos, lituanistinės mokyklo s
bei kitoki kultūriniai junginiai:
I. CENTRINĖS ( FEDERALINĖ S) ORGANIZACIJOS:
l. Australijos Lietuvių Fondas, Inc.
2. Australijos Lietu vių Katalikų Federacija
3. Australijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga
4. Australijos Lietuvių Fizinio Auklėjimo Sąjunga
11.VIETINĖS ORGANIZACIJOS:
l. Melbourno Lietuvių Klubas, Inc.
2. Lietuvių Kooperatinė Kredito D-ja "Talka" Ltd.
3. Melbourno Lietuvių Dainos Sambūris
4. Skautų "Džiugo" Tuntas
5. Akademinis Skautų Sąjūdis
6, Melbourno Skautininkų Ramovė
7. Lietuvių Studentų Korp. "Romuva"
8. Lietuvių Studentų Sąjunga, Melbourno skyrius
9. Lietuvių Jaunimo Sąjunga, Melbourno skyrius
AlbertM $ eikis
254
A. Mikaila
10. Lietuvių Sporto Klubas "Varpa s"
11. Tautinių šokių Grupė "Klumpakoji s"
12. Tautinių šokių Grupė "Gintara s"
13. Parapijo s sekmadienio mokykla
14. Lituanistiniai Kursai
15. Socialinės Globos Moterų Draugija
16 Lietuvių Katalikių Moterų Draugija
17. Lietuvių Veteranų Karių Ramovė
18. Kunigaikščio Vytenio šaulių Kuopa
19. Melbourno Lietuvių Parapijos Choras
20. M.K. Čiurlionio Diskusijų Klubus
21. Lietuvių Inžinierių ir Architektų S-ga, Melbourno
skyrius
22. Ateitininkai Sendraugiai
23. Melbourno Lietuvių Teatras "Aušra"
24. Neringos Slidininkų Kluba!l
25. Evangelikų Parapijos Taryba
26. Lietuvių Gydytojų Draugija
27. Blaivininkų Draugija
28. Lietuvių Radio Pusvalandis
ORGANIZACIJOS NUSTOJUSIOS VEIKTI
l. AUSTRALIJOS LIETUVIŲ KULTOROS FON-
DAS. Įsteigtas 1949 m., pirmame savo veiklos dešimt -
metyje plačiai reiškėsi kultūrinio darbo bare. Turėjo
skyrius Adelaidėje, Geelonge, Melbourne ir Sydnejuje.
Centrinė ALK Fondo Valdyba buvo Melbourne. ALB
Krašto Tarybai nutarus jsteigti Krašto Kultūros Tarybą
(1958 m.), Australijos lietuvių kultūrinės veiklos ir litua ·
nistinio švietimo organizavimas bei koordinavimas, ligi
tol vykdytas ALK Fondo, perėjo Kultūros Tarybos ži-
nion. To pasėkoje Kultūros Fondo skyrių veikla palaips -
niui užgęso. Liko veikti tik centrinė valdyba Melbourne,
kuri dar keletą metų ruošdavo paskaitų ciklus Lietuvių
Namuose Thornbury. 1964 m. pardavus Lietuvių Namus,
ir paskaitų organizavimas sustojo. Fondo žinioje liko bib-
lioteka (jsteigta 1951 m.), kuri dar ilgai tarnavo Melbour -
tovėje esamų sąlygų. ži noma, kiek tai ne pri eš ta r auja
ALB st at utui.
Melbour no apylinkėje daugelis darbų (pav. litua nist i-
nis švi et imas, socialianin i re ika lai ir kt.). kuria is galėtų
rūpintis ir Apylinkės Valdyba , yra sėkmingai at lieka mi
čia veik iančių organ izacij ų. Apylinkės Valdybai beli eka
tų organ izacijų darbą remt i ir joms ta lkininkau t i. Be to ,
Apylinkės Vald y bai tenk a atskirų organizacij ų darbą ko-
ord inu ot i, kad išv en g us larporganizacinės neda rn os bei
pa ralelizmo. Da ugumo s Melbou rn o lietuviškųjų or gan i·
zacijų ce nt ra s yra Lietuvių Nama i, ir beveik išimti nai te n
( Lietu vių Na muo se) vy ksta tų organ izacijų renginiai.
Kasmet Apylinkės Va ldy ba kviečia v isų organizacijų at-
stovų pasitarim ą, kuriame ap t ari a mas kit u metų paren -
gim ų planas, arba, kaip kad jpra st a vadinti , sutaria ma s
"pare ngi mų kalend oriu s", kuri o ir laikom asi.
Yra tačiau vis a eilė darbų, kuri ų Apylinkės Valdyba
jok iai orga nizacijai perlei st i neg ali , nesti klai jin ai vie na ,
kai po visų toje apy l inkėje gyvenančių lietuvių repr eze n-
tantė1y ra au tor ite ti nga j uos at likti. Į tą kategoriją iein a
lietuvi ų be ndruomenės atsto va vima s vald žios įstaigose,
tautybių komite tuo se ir visur, kur tik išky la re ika las gi nt i
ar re pr ezen tu ot i visų lietuvių be ndr us inte r es us.
Valstybinių ir tau tini ų švenčių orga nizav ima s bei jų
J ,mas Meiliunas. AL Fondo -pirm., AL B Mel• pra vedi mas yra išimt inai Melbourn o Apylinkės Valdybos
bourn o A piJl. V-bos pirm., AL B Kraš to Tary- reikala s.
bos nary s Vasari o 16-toj i ir Ta ut os šventė yr a sv arbiau sios meti -
n ės šventės. J os minimos su r eikiamu susikaupimu ir iš-
no liet uviams. Dar 1967 m. A.L. Kultūros Fondo Valdyba kilmingumu . P er t as šv en t es talpi šv. Jon o bažnyčia,
Ea st Melbourn e, būna pilna žmonių , org aniza cijos dal y -
skelb ia knygų rinkimo vajų biblio te kai pra turtinti. 1973
va uja su savo v ėliavomis . Li etuviai eva nge likai pamaldas
m. Lietu vi ų Namuo se, Nort h Melb ou rne ivyko A.L. Kul -
tūros Fondo likvidacini s susirinkim as , kuriam e bu vo pri- t ur i Lietuvi ų Namų koplyčioje .
Po pietų iškilmi ngas minėjimas • akta s vy ksta Lietuvi ų
imta s toks nutarim as : "S usirinkimas nusprendė Au stra -
lijos Lietuvių Kultūros Fondą lik viduoti . Pagal A.L .K. Namu ose, did žiojoje salėje, kur i tomi s dienomi s ne visada
pajėgia sutalp in ti šventės dalyv ius. Nusistovėjusia t var -
Fondo statut o 36 st ra ipsni, Fond o turta s bei lėšos t enka
ka minėjimo pr ogra ma susideda iš dienai prita ikintos
Australijo s Lietuvių Bendruomenei ". Paskut inis A.L.
pas kai tos ir meninės dalie s. "Da ino s Sambūrio" chora s ir
Kultūros Fondo pirminink as buvo A. Mikaila.
tautinių šokių grupės - "Klumpakoji s" ir "Gintara s" būna
2. MELBOURNO SAVAIT GALIO MOKYKLA . Tai pagr indin iai meninės pr ogra mos atlikėjai. šalia jų minė­
pirmoji lietu viška savait galio mokykla Melbourne. jimo pr ogr ama pajva irinama solo dainomi s, teatr o pa sta •
Įsteigta 1950 m. vasar io 16 d. ji be pertrauko s tęsė darbą tym ais ar deklama cijomis. Vasa rio 16 ir Taut os šven Lės
iki 1964 m . Mokyklos steigėjas ir pirm as is jos vedėjas mi nėjimuose pa skait as yra skaitę šie as meny s: L. Bar -
buvo Juoza s Makuli s. Nuo 1955 m. vidurio mokykl os va-
dovavimą perėmė Leonas Vacber gas. 1962 m. mokyklo s
vedėjas buvo Alberta s Bladzevičius ir nuo 1963 m. iki
1964 m. pabaigo s vėl L. Vacbergas. ši mokykla 1954 m.
neteku si šv. Jono Parapijos mokyklo s patalpų, keletą
kartų keitė savo būstinę iki buvo isigyti pirmi eji Lietuvių
Namai Thornbury 1958 m. čia isikūrusi mokykla sėkmin­
gai dirb o iki tie namai 1964 m. buvo parduoti . Mokykla ,
vėl net ekusi patalpų (dabartiniai Lietuvių Nama i, North
Melbourne buvo nupirkti tik 1965 m. pabaigoje ), mokslo
metus užbaigė išnuomoto se patalpo se. Toliau mokykla
nebeveikė.
ALB MELBOURNO APYLINKĖ
Apylinkės Valdybos dar bo apimti aptaria ALB sta t u•
to penktasis skyriu s, Nors jis vienodai taikomas visų
apylinki ų valdybom s, tačiau praktikoje kiekvienos kolo•
nijos apylinkės valdyba savo veiklą derina prie toje vie - Mokyt ojai ir mok iniai itk yla uja, u žbaigdam i mo k slo m e tu s
255

Pavergt'lill tau tų savaiMs Ee11meninės
Melbourne.
kus.A. Bladzevičius. J . Grigaitienė. V. Jakuti s. J . J anu -
laitis.E. Jonaitienė. pro!. A. Kabaila. A. Kazlauskas, A.
Krausas, \". Laukaitis, K. Mieldažys. J. Mikštas -šilainis .
V. Ncverauskas, V. Patašius. J. Petraitis, A. Pocius, V.
Straukas, P. Sungaila. dr. R. šar kis, A. š imkus, A. Taš-
kūnas. dr. K. Zdanius, A. Zubras , G. ž.emkalnis: kitų ta u-
tybių asmenys • pror. J. Marvan ir parlamentarai - Brucc
Skeggs, Neil Brown, Barry Simon. Don McKinnon.
Pradedant 1976 metais (Apylinkės V-bos pirm . A. Po-
cius) Vasario 16 minėjimo išvakarėse Apylinkės Valdyba
kasmet s urengia plataus masto priėmimą • vaišes Lietu ·
,.,jų Namų svetainėje. Į priėmimus kviečiami Federalinės
ir Viktorijos vyriausybių atstovai. parlamentarai. politi-
nių partijų vadovai, bažnyčių dignitoriai, draugingų
valstybių konsulai. pavergtų tautų atstovai ir spaudos
žmonės. Per priėmimą posakoma keletą kalbų , išklauso-
ma S\'eikinimų, pakeliamas tostas už Didžiosios Britani-
jos karaliene Elžbieta II ir busima laisvą ir nepriklauso-
mi, Lietuva.
BirželioTrėmimu m inėjimai dažniausiai ruošiami kartu
su estais ir latviais. Tais atvejais minėj i mus ruošia Vik-
torijo, Baltų Komitetas. Kalbėtojais kviečiami australų
politik&ibei ši&ipžinomi asmenys australų viešajame gy-
venime · Baltų tautu bičiuliai. Meninėje dalyje dalyvauja
visų t rijų tautybių meniniai sambūriai ir individualūs
menininkai. Kartais Birželio Trėmimų minėjimus ruošia
kiekviena tautybė atskriai. Tais al vejais lietuviu bend•
ruomenei minėjima suruošia Apylinkės Valdyba.
Romo Kalantos mirties metinių minėjimus Melbourne
kasmet ruošia lietuvi ų jaunimo organizacijos. Dažniausia
AW Sajungos Melbourno skyrius.
Jau tr adicija tapo Melbourne ruošti bendras lietuvių
Kūčias . Jas ruošia Apyl inkės Valdyba Lietuv ių Namuose.
K ūčiose dalyvauja 100-150 tautieči ų.
Naujų Metų baliaus rengėjai yra Apyl inkės Valdyba.
256
pamaldos Sv. Patrik o k'1tedroj e
APYLINKĖS VISUOTINIAI SUS IRI NKIMAI
Visuotini ų susirinki m ų dalyvių skaičius iš metų i metus
labai jvairuoja. Vidutiniškai, su te ise balsuoti, j sus irinki-
mus at silanko apie 80-90 bendruomenės narių.
ALB MELBOURNO APYLINK ĖS VALDYBOS
NUO 196 1-62 iki 1980-8 1
1961.V.l d. iki 1962.IV.29 d . - J uozas Petrašiūnas
pirm„ F. Tamošaitis • vicepirm ., J . Pelenauskas . sekr .,
K. Bailokas · ižd., A. Krausas • nar ys kultūros reikalams.
1962.IV.29 d. · 1963.lll .3 d . . Benediktas Zabiela -
pirm„ J . Dūdėnas · vicepirm. , J , Adomavičius - sekr„ P.
Dargis· ižd., J . Norman taitė - narys kultūros reikalams.
1963.III.3 d. iki 1964.111.22 d . . Juo zas Pelenauskas ·
pirm., V, Adomavičius • vicepir m„ V. Kružienė - sekr ., V.
Pumputis · ižd.. A. Paragytė • narys kultūros reikalams.
1964.111.22d. iki 1965.III.28 d . . J uozas Pele nauskas ·
pirm., J. Meiliūnas - viccpi rm., K. Prašm utas . se kr., R.
šližys · ižd„ L. Vacbergas . nar ys kultūros re ikalams.
. 1965.111.28 d. iki 1966.111.12 d. - Algis E. Liubinas -
pirm„ l. Alekna · vicepirm., E . šeikienė . sekr ., A. Bikul·
čius · i,.d., H. Malakūnas - narys kultūros reikalams.
. 1966.III.12 d. iki 1967.11.19 d . . Algis E . Liubinas ·
pirm„ l. Alekna · vicepir m„ E. Seikienė . sekr„ A. Bikul-
čius · it.d„ H. Malakūnas • narys k u ltūros reikalams.
1967.11.19d. iki 1968.111.2 d . . /ganas Alekna pirm „ A.
Ramanauskas · vicepirm., A. Bulokas . sekr „ A. Biku lčius
· ižd,. • N. Mališauskaitė • narys kultūros re ikalams . • B.
Vanagas.
• 1977_m. liepos ~ėn . N. Mališauskait ei išvyk us iš Mel-
bourno, JOS v1eton I valdybą pakvie sta s B. Vanagas.
. 1968.III .2 d. iki 1969.11.23 d . . Sta sys Grincevičius ·
pirm„ A. Bladzevičius - vlcepirm„ A. Bulokas . sekr., A.
Melbourno š ešt adienio Mokykl os moky tojai .
zaitie11ė, J. Tender-Normantaitė, P. Sungaila /vedėjas), D. Jokubaitienė
ir D. Didžienė. Sto vi iš kairė,: S. Malijauska.s, A . Karazijie11ė, H. Anta-
naitis, V. Adoma vičius. Nuotrauk oje truklt a J. Meiliūno ir R . Sv amba -
rylės-Kenny.
Ališauskas - ir.d. A. Ram ana uskas - nar ys kultūros reika -
lams.
1969.II .23 d. iki 1970.IV.12 d. • J onas Meiliūn as • pirm ..
D. Jokubauskaitė - vicep irm „ A . $eik is - sekr „ V. Levi c-
kis - il'.d„ A . Bulkutė - nary s k ultūros reikalams. • J. Bal -
čiū nas.
• 1969 m. kovo mėn. 4 d . posėdyje Apyl inkės Valdy ba
nutarė pakviesti j valdy bq J. Balčiūną (pirmą kandidatą)
šeštuoju valdybos nariu.
1970.JV.12 d. iki 1971.lll .28 d. · Mart y nas Didžys -
pirm ., J . Pelenauskas • vice pirm„ D. Maželytė • se kr „ H .
Kaladė • ižd., K. Mieldažys - nary s kultūros reikalam s.
1971.lll .28 d. iki • 1973.Ill .3 d. - Gabri elius ž.emkal nis •
pirm „ M. Didžys - vicepir m„ l. Didžytė - sekr „ J. Kar ia -
ižd„ P . Aranau skas-Aras - nary s kultūros re ikalnms.
• 1970 m. ALB Kra što Tar ybos XII -toje sesijoje, jvyku •
siojc Melbour ne, bu•o pakeist as ALB st atut as ta prasme,
kad Apylinkės Valdybos renka mos dvejiem s metam s
(statuto 38 st r.).
1973.III .3 d . iki 1975.111.16 d . • • Vytautas Straukas
· pir m. (1973.lll .3 iki 1974.III .21). A . Pocius - vicepirm.,
A. Haltru konienė - se kr .. K. Kazlauskas - ižd„ P . Ar a-
nauskas-Ara s • narys kultūros reika lams.
• 1974 m. kovo 21 d . pasi tr a ukus iš valdybo s V. Stra u•
kui, i valdybq bu vo pakviest a A. Matukevičienė. Per si-
tvarkius valdyb ai pirmininku buvo išr inktas A. Pocius
(1974.111.2 1 iki 1975.111.161. P . Arna uskas-Aras • vice-
pirm ., A. Matukcvičienė - nary s kultūros rc iknlams.
1976.lll ,16 d. iki 1977.111.27 d. - Alb inus Pocius - pirm„
• . P. Ar anau skas -Arns - v ico pirm ., • A . l\11atukevičienė •
sekr .. F, Sodaiti s • ižd ., R. Stoponavičius • narys ja unimo
reikalams. • B. šilvio nė - sek r., • L. Pad gursk is • vico-
pirm ,
• 1976 m. gruod žio 10 d. iš va ldyb os pasitraukė A . Ma-
tu kevičlonė. J os vioto n serk etori uus par eigas buvo
257
Sėdi iš /cnirėi: dr . K . Bra -
pa kvies ta B. Silvienė. 1976 m. kovo 17 d. iš vald y bos
pasitraukė P . Aranau s kas -Aras. jo v iet on i valdybą pa-
kviestus L. Pad gurskis.
1977.lll .27 d. - Albina s P ocius - pirm „ R. Stc ponavičius
- vicepirm„ B. šilv ienė • sekr„ F . Sodait is - ižd „ L . Pad -
g urs kis - nary s pare ngimam s.
1979,ll l.25 d. iki 198 1.IV. 12 d . - Albina s Poci us · pir m„
F. Savickienė - vicc pirm .• A . Bulk utė - sek r „ F . Sod aiti s •
ižd„ L. Pa dgu rski s . narys par e ngima ms. • . B. šilvienė •
narys kultūros re ikala ms.
• Apylinkės Valdy ba pak vietė B. ši lv ienę b ūti še št uoju
valdybos na riu (iš kandidatų) .
1981.IV.12 • Ričnrdas šemėtas pirm „ A . Žilinskas - vi-
cepirm „ R. Juškaitė - se kr „ A . Bajo ras - ižd„ M. Sodai -
tienė • norys parengi mam s.
APYLINKĖS VALDY BOS Ll!:šOS
Pag r indinis Apylinkės Vald ybos pajamų šalt inis y r a
apy linkės narių mokama s metinis Aus tra lijos lie tuvio
mokes tis,i š kurio Apylinkės Valdy bai lieka 45%. atsiti k•
tinės aukos 1r pelnas 1š ruošiamų par e ngimu. I š tok i ų pa-
rengimų Naujų Metų bali us duoda dau giau sia pajam ų .
Nuo 1961 iki 198 1 metų Mel bourno apylinkės liet u vini
sumok ėjo 6.305 dolerius lietuvio mokesčio. Vidut in iš kn i
per metus lietuvio mokes t i s um oka np ie 200 asmenų .
Lietu vio mokesčio mok ėjimas, ar. tik s liau pasak ius. jo
s urinkimns, iš metų i met us labai svy ru oja. Did ele daJimi
tns pr ik lauso nuo ižd ininko ry žto ir sugebėji mo tn utiečl us
iti kinti , jog lie t uv io moke sti s y ra k ie k vie no be ndruo mc •
nės nnr io tautinė prievolė. Kalb a mu laik otnr piu ( L962 .
198l m . ) mažiaus iai metinio liet uv io mokesč io sur ink t.a .
93 doler iai. dau giau sia - 673 doleria i. 1967-68 m. vnldy bos
iždinin ku buvo A. Biku lčius (lietuvio mokest is d ar buvo
viena s doler is met am s). P er tq laikq ALB Kr aš to Va l-
 dvbaibu\'Opersiųsta 4.688 doleriai. šią sumą sudru-ė 55%
sŪrinkto lietuvio mokesčio, nuo apylinkės pajamų kultū­
ros reikalams skiriamas nuošimtis ir ALB Krašto Valdy -
bai paremti skelbto vajaus pajamos. 1970 m. "Mūsų
Pastovės" akciją spaust uvei įsigyti, melburni škiaj pask o-
lomis ir aukomis parėmė 675 doleriais . Kiekvi enais me-
tais Apylinkės Valdyba suren gia "Mūsų Pastogės" balių
ir išjo gautą pelną persiunčia "M.P." administracijai. Per
dvidešimti metų iš balių pelno "Mūsų Pa stogei" buvo
persiųsta 5.679 doleriai.
Melbourne veikian čias lituanistines mokyklas, biblio -
tekas, Lietuvių Namus, jauni mo organi zacijas, chorus ir
kitus kult(frinius junginius Apylinkės Valdyba iš savo
lėšų yra parėmusi 10.700 dolerių su ma.
KULTORINĖ - VISUOMENIN Ė VEIKLA
Į ši skyrių Apylinkės Valdybos renginių, yra įtraukti ir
Melbourne reziduojanči ų ALB Krašto Valdybos padalinių
(Lituanistinės sekcijos, Lituanistinės bibliotekos ir Kul -
tūros Tarybos) vardu organizuoti kultūriniai renginiai.
Medžiaga pateikiama chronologine tva rka :
1962 METAI
Kovo 25 d. Apylinkės Valdybos Kultūros Tary ba su -
ruošė Lietuvos atgimimo poeto Jono Mičiulio-Maironio
minėjimą-akademiją, jo 100 metų gimimo sukakčiai atžy •
mėti. Apie Maironi ir jo kūrybą kalbėjo A. Krausas ir A.
Zubras. Po paskaitų sekė meninė dalis.
Gegužės 5 d. Apylinkės Valdyba išleido Melbournui
skirtą "Mūs ų Pastogės" numeri (Nr . 18) , redagavo A.
Krausas.
Liepos mėn . buvo jsteigtas M.K. Čiurlionio Diskusijų
Klubas. Jo steigėjas buvo tuo metinis Apylinkės Valdy-
bos narys kultūros reikalams Antanas Krausas.
1962 m. pabaigoje Apy linkės Valdybos narės J. Nor -
mantaitės ir A. Karazijienės pastangomis Melbourne bu -
vo atgaivinta tautinių šokių grupė, pavadint.a "Klump a-
kojis". Grupės vadove suti ko būli A. Karazijienė.
1963 METAI
Spalio 27 d. Lietuvių Namuose, Thornbur y buvo su-
rųošlas rašytojo Mykolo Vaitkaus ir poeto Vinco Putino-
Mykolaičio minėjimas-ak ademija, pirmojo 80-to ir antrojo
70-to gimtadie nio proga . Paskaitininkai • A. Krausas ir A.
Zubras.
1964 METAI
Balandžio 15 d. Apylinkės Valdyba išleido Melbournui
skirtą "Mūsų Pastogės" numeri (Nr . 15). Redagavo A.
Krau sas.
Birželio 27 d . Apylinkės Valdyba su ruošė buv. Lietu-
vos valstybės pre zidento Antano Smeto nos mirties
20-ties metų sukakties minėjimą. Paskaitą apie pr ez. A.
Smetoną skaitė J. Meiliūnas . Meninę programos dali iš-
pild ė skautai .
Liepos mėn . Kristijono Donelaičio 250 metų gimimo
suk_akties min_ėjimas-akademija suruošta gražioje
Swmburne Institute of Technology salėje, Howthorn.
Paskaitas skaitė A. Krausas ir A. Zubra s. Donelaičio ra š-
lų ištraukos buvo skaitomos devyniose kalb ose. sekė me -
ninė dalis.
Gruodžio 26-31 dienomis Melbourne buvo sur uoštos
Australijos Lietuvių Dienos ir vyko ALB Kra što Tarybos
258
D. Balttttienė
IX-ji sesija. Lietuvių Dienom s rengti komitetą sud arė: E.
žižienė - pirm., nariai • I. Alekna, A. Bladzevičius, N.
Butkūnas, V. Jakutis, A. Karazijienė, A. Krausas, J. Pe -
lenau skas , V. Pumpu tis, E. šeikienė, B. Vanagus, A. Vin-
gis ir R. Žižytė.
1965 METAI
Rugpiūčio mėn. buvo s ukvi estas visų Melbo urno lietu -
vių jaunimo organizacijų atstovų pasitarima s l-jo Pasau -
lio Lietuvių Jaunimo Kongreso reikalu. Kongresui pasi -
ruošti išrinktas komite tas, kuri sudarė: pirm. A. Kaz-
lauskas, nariai · I. Didžytė, D. Statkutė ir G. žvinakis.
Spalio mėn. buvo išleistas Melbournui s kirt as "Mūsų
Pastogės" numeris (Nr. 41). Redagavo A. Krausas.
1966 METAI
Pirmajame Pa sa ulio Jaunimo Kongrese (Čikagoje,
J.A .V.) iš Melbourno apylinkės dalyvavo šie jaunimo at-
stovai: M. Didžys, I. Didžytė, A. Kazlauska s, N. Mali·
šauskaitė, A. šimkus, B. Stankūnavičius ir R. žiedaitė.
1966 metų bėgyje ALB Kultūros Tarybos Lituanistinės
Sekcijos vadovas A . Krausas dėjo daug pastangų ivesti
lietuvių kalbos ir lituanistinių dalykų dėstymą naujai
įsteigtame Latrobe universitete (Melbourne). šioje akci -
joje A. Krau sui talkininkavo V. Stank ūnavičius. To už·
mojau s igyvendinti jiems nepavyko, svarbiausia todėl ,
kad neatsirado užt ikrinto skaičiaus studentų, norinčių li·
t uanistiniu s dalyku s stu dijuoti .
1967 METAI
Liepos mėn. ALB Kra što V-bos pirm . S. Narušis Lie -
tuvių Namuo se rodė atsivežt.Į lietuvi šką filmą "Aukso
žąsis". Filmo autorė ir režisorė B. Pokelevičiūtė.
Gruodfjo 27 ir 28 dienomi s Melbourne, Lietuvių Na -
muose, ivyko Australijos lietuvių mokytojų konfer encija.
Ją organizavo ir pravedė Lituanistinės Sekcijos vadova s
A. Krau sas. Konferencijoje dalyvavo 34 mokytojai. Re •
feratus skaitė: J. Grigaitienė, J. Janavičius, E. Jonaitie -
nė, A. I<arnzijienė ir A . Krau s as.
1968 METAI
v as ario 16 · Lietuvo s Nepriklau somybės atstaty m o
50-tie s motų jubiliejinė s ukakti s buvo paminėta vis ų Vik -
torijos lietuvių drau go Lietuvių Namuo se ir šv. Jono
bažnyčioje. Kartu s u Melbourno lietuviai s šventėje daly -
vavo Geolongo, Alburio, Latrobės Sl ėnio , Sa le apylinki ų
ir seniūnijų lietuvini. Paskaitą skaitė J . Petrai t is , meni -
nėje dalyje · Dainos Sambūri s ir tautinh1 šokių grupės
"Klumpakojis" ir "Gintaras". Sveikino kitų tautybių at -
stovai.
Vasario 17-18 d.d. Lietuvių Namuo se vyko meno ir
tautodailės paroda .
Gegužės 5 d. ALB Lituanistinės Sekcijos vadovas A .
Krau sns Lietuvių Namuose suruošė literatūrinę popietę
tema "Prometėjaus mitas literatūroje" .
Rugsėjo 7 d., Tautos šventės išvakarėse, Lietuvių Na-
muose buvo iškilmingai atidarytas Reprezenta cinis
Kambary s. Tos salės įrengimu rūpinosi Apylinkės V-bos
narys A . Ramanau s kas. Salę puošė dail. A. Vingio deko -
racijos.
1969 METAI
Gegužės 24 ir 25 d.d. Lietuvių Namuose buvo rodom as
broli ų Motūzų filmas, sus uk tas dar lais voje Lietuvoje.
Filmą i Melbourną atvežė ALB Krašto V-bos pirm. S.
Narušis.
Lapkričio 9 d. Melbourn o "Dainos Sambūris" šventė
sa vo 20-ties metų gyvavimo su kakti. Sukakčiai atžymėti
Lietuvių Namuose buvo su ruo štas jubiliejinis koncer tas.
"Dainos Sa mbūrio" ilgamečiui dirigentui ir dainininkams
pagerbti Apylinkės Valdyba suruošė iškilimingą vaka -
rienę, kurios met u A. čelnai ir dainininkams buvo įteik­
tos dovano s. Koncerte ir vakarienėje dalyvavo Melbour -
no estų ir latvių chorų dirigentai ir kitų kolonijų lietuviai
dirigentai.
1970 METAI
Kovo 27-30 d.d. ALB Krašto Kultūros Taryba suruošė
Australijos lietuvių kultfarininkų suvažavimą • Studijų
Dienas Melbourne Lietuvių Namuose. Buvo nagrinėta
šios temos: Lietuvio ateitis Australijoje, Lituanistinis
šviet ima s , Spaudos reikalai, Jaunimo problemos. Be mel -
burniškių Stu dijų dienose dalyvavo ir referatus paruošė
Adelaidės, Cnnb er ro s, Geelongo ir Sydnejaus lietuviai
kultūrininkai. Studijų Dienoms ren gti komiteto pirmi -
ninka s buvo A. šeikis.
Gegužės 26-31 d.d. Melbourne vyko Australijos Lie -
tuvių Dienos ir ALB Krašto Tarybos XII -toji sesija. Lie -
tuvių Dienoms Rengti Komiteto pirm. A.E. Liubinas, na -
riai : l. Alekna , H. Antanaitis, L. Baltrūnas, D. Baltutie -
nė, M. Didžys, I. Jokubauskienė . M . Mruakūnienė, E. Na -
gulevičienė , J. Pelenauskas, A. Ramanauska s, H. Stat-
kuviene, E. šeikienė, E. šidlauskas, E. šilviene, J. Ta -
mošiūnas ir B. Vanagas.
1971 METAI
Kovo 21 d. Melbourno jaunimo organizacijų atstovų
susirinkime išrinktas komit etas 11-jam Pasaulio Jaunimo
Kongre sui pa sir uošti (Kongresas ivyk o 1972 m. liepos
mėn. Čikagoje, J.A.V .). Komiteto pirm. H. Kaladė.
Balandžio 18 d. ALB Kra što Ku ltf,ros Tarybos Lit ua -
nistinė Sekcija Lietuvių Namuos e su ruošė ne seni ai miru -
siam ra šytoju i Pulgiui Andriušiui pag er bti min ėjimą.
259
Api e Pulgio Andriu šio gyvenimą ir jo r al\t us kal bėjo A .
šeikis ir A. Zubra s.
Gegu žės 16 d. Lietuvių Namuos e Melbourn o vyrų ok -
tetas, vadovaujamas Petro Morkun o , suruošė koncertą
okteto 20-ti es metų gyvavi mo sukakčiai atžy mėti.
Liepos mėn. Apy linkės Valdybo s iniciatyva Lietuvių
Namuo se buvo atidaryta s kait ykla. Skaity kla ati dar a
š eštadieniai s ir sekmadieniai s. Tačiau valdybo s ger i norai
nerado plate sn io s usidomėjimo ir po kelių bandomųjų
mėnesių ji turėjo ufa idaryti .
Spalio 3 d. ALB Kr ašto V-bos Lituanistinė Biblioteka
(va dova s E. šeikis) Lietuvių Namuos e su ruošė rašytojui
Antanui škėmai pri si minti minėjimą - literatū ros vakarą .
1972 METAI
Kovo 31 - balandžio l d .d. Me lbourn e vyko Studijų
Dienos. Jas organizavo ALB Kra što Kultllro s T aryba .
Organizacinio komiteto pirmininku buvo . A. šeikis .
1972 m . gegužės 14 d. Kaune šau kdama s "Laisvės Lie-
tuvai!" s us idegino Romas Kalantn. Dėl š io įvykio gegužės
1. Al ekna.
27 d. Melbourno lietuvini s uruošė didžiulę demonstraciją
miesto gatvėse. Solidarizuodami su lietuviais demons -
tracijoje dalyvavo ir kitų Sovietų pavergtų tautų žmonės.
Demonstraciją organizavo Apylinkės Valdyba, talkinin -
kaujama komiteto, sudaryto iš lietuviškų organizacijų
atstovų. Įteiktos peticijos Federalinei ir Viktorijos vy -
riausybėms , kurio se buvo prnšoma pa smerkt i Sovietu
okupacinj režimą .
Liepos mėn., Apylinkės Vnldybni pritariant, iniciatorių
grupė (A. Vingis ir kiti) įsteigė Melbourno lietuvių "Kri -
villę" - jos tikslas sudaryti specialų fondit, kurio lėšos bū­
tų panaudojamo s nntisovietinoi akcijai remti . "'Krivulė"
yra Apylinkės Valdybo s žinioj e .
1972-rai s metais Melbourno lietuvių jnunimn s susuko
filmą su kur iuo pasirodė tų pačių metų gale Sydncjujo
vykusiojo Lietuvių Dienose. Apylinkės Vn ld ybn š io filmo
pagaminimą parėmė pinigin e pa ša lpn .
1973 METAI
Kovo 14 d. Lietuvių Namuose Lituanistinė Biblioteka
suruošė poet o Juozo Mik št o-šilainio pagerbimą jo 60-ties
motų amžiaus s ukakties proga . Buvo su ru oštas Htcratū­
ros vakaras, kuriame dalyvavo ir pats jubiliata s.
Gegužės 6 d. Lituanistinė Biblioteka Lietuvių Namuose
suruošė vietinių pajėgų - kfarėjų :?.odžio ir Dainos vakarą.
 Tylos minute buvo pagerbtas prieš trejus metus miręs
l..ituanistinės Biblioteko s įsteigėjas Antanas Krausa s .
Birželio 9-10 d.d . Adelaidėje buvo sti kviestas ALB
Krašto Valdybos. apylinkių pirmininkų ir seniūnijų se •
niūnų pasitarimas. Me lbourno Apylinkę šiame pasitarime
atstovavo Apylinkės V-bos pirm . V. St raukn s.
Rugpiūčio 15 d. Lietuvių Namuose Lituanistinė Biblio -
teka 1vad . A. šeikis) suruošė prof. Antan ui Sali ui pa -
gerbti minėjimą. jo mirties metinėse. Apie prof. A. Sali
kalbėjo A. Karazijienė ir A. Zub rn s.
1\"174METAI
Gegužės 26 d. Lietuvių Namuose bu vo su ru oštas Lite -
rl\luros vaka r as tema - Susitikimas su "Metmcnimis" •
žurnalo "Mc-tmcny s" 15-kos metų sukakčiai at žymėti.
Apie "Metmenis" kalbėjo prof. \'. Doniela ir A. šei k is.
Paskaiuitema "žmogaus sąmonėjimas" skaitė A . Zu br as.
P()('tė A. \' e l'iimaiti\ skaitė savo kūrybą. Pauliu s R ūtenis
pastatė A . Mockaus "Chapel B" . Minėjimą • Literatūros
vakarą ruoši- Lituanistinė Biblioteka .
Biriclio 15 d . 1'frlbourne buvo su kv iestas pl atesni o po •
būdžio pasit.ar imas ""Mi,sų Pastogės" spaustuvės įsigiji­
mo reikalu. Pasi L'lrime dalyvavo iš Sydnejnus atvyk~
.\ LB Kra što Tarybos pirm. V. Bukevičius. "Mūsų Pa sto -
g('s" redakt or ius A . l\laurag is ir "M.P.'' adm inis tratorius
\ ' . Bitina s, iš Adelaidės - ALB Kt V-bos pirm. V. Ne -
,erauskns ir Kultūros Tarybos pirm . \ '. Bnlt u tis ; iš Mel -
bourno · Apylinki-s Valdy b a, organizacijų atstotai,
" M.P.'' bendradarbiai ir rėmėjai.
Spalio mėn. Apylinkės Valdyba savo žinionperėmė
11.nks~inu Aust ralijo s Lietuvių Kultūros Fondui prikinu -
siusią bibliotc•k11.
Gr uodiio 7 d . Mclbourno '"Daino s Sambūris" atžymėjo
s.~vo 25 metų ve iklos su k a kti. suruošdamas Lietuvių Na -
muose J11bili!'jinj koncertQ. Apy li nkės Va ldyba, kartu su
kitomis organirncijo mis. ta pro ga nup irko "Sambūri ui"
nl\ują pian in11.
1976 METAI
Rugptilčio 30-31 d.d. Melbou r nc Lietuvių Nnmuose
ivyko Aust ralijos Lietuvių Akademikų s uvnžiavi m1LS.
Su,·nžinvime prane šimu s padarė: pr of. V. Doniela. p rof.
z. Budr ikis, pr of. T.G. Fenncl, G. Kaminska s ir S. Stnn ·
kūnnvičius. Suvažiavimą organizavo ALB Kra što Valdy -
bos nar ys švieti mo r ciku lams P . Sun go.ila. Atidar ymo žo.
d i tnrė ALB Krušto V-bos pirm . A. šimkus.
Lapkričio 29 d . Apylinkės Valdyba suruošė ALB Mel •
bourno Apylinkės 25-ki ų melų sukaktie~ minėjimų.
Pagrindinis kalbėtojas buvo Knzirni1•rns Mieldužys • pir -
masis Melbou r no Apylinkl's pirmininka s. (Me lbourn o
Lietuvių Draugija persiorgani zavo i ALIJ Apy lin kf 1960
m. liepo s 16 d.) .
1976 Ml!:'rAl
l .ie pos 31 ir rugpiučio l dien om is Mel hou rnc vy ko
Aknd,•m inių Pa s kait tJ 1r Disku sij tJ cik las. Tema . Lietuviu
llcndruomonės lš likima s Aus tr ttlijojc. Diskus ija s or g 11ni-
1.avo Al ,U Kr11.Lo Valdy bos mir ys šv ietimo rl'iknlnrn s P .
Sungoila .
Gruo<lžto 26~ 1 dieno miq M<•lbou r nc vy ko Au s lrnlijo s
l,iotuviu Dicno M1r ALU Kra št o Tnryhos XV-Loji sus ijo .
LlcLuv1u Dienom s Ron!(Li Komilotq sud n rė: K. Ly nik ns .
pirm„ n~ria i B. Adomnvlčienė, l. Alckn u, ,J. Antu nuiti s ,
L . Baltrū nas, D. llcrla Aiuti •, U. l11Licnė, kun . l' . Duukny s,
260
J. Ju ška. A . Knrn7:ija, P . Kviecinsk_n~. D. Levickicnė, K .
Micldn žys. A. Po cius, B. P r aš mu t:u te, R. Ragnu s kns A
Ramnnaus k ns. H. Statk uvienė , V . š alk (mns, A. ši mku s·
kun . Pr. Vaseris ir J . žnlkauskicnė.
Meno Dien ų iškilminga s at idar y ma s įvyko gr uod žio 26
d . Dallas Brook salėje. East Me lb ourn e . šventę atidarė
Federalinio Pa rl a m e n to pirmininka s T he Hon. B
Snedden (dabar Si r Billy Sne dd e n ).
1977 META I
Balandi .io 22 dien os ra št u Viktori jos Imi g ra cijos ir Et -
ninių reikalų mini ste ri s Mr . Wal te r Jona paskyrė mel -
burni šk i Bali Stankimavičių Viktor ijos Etninių Reikalų
Ta ry b os nariu trijų metų kaden cij ai.
Gegužės 28 d . Apylinkės Va ld yba, kitom s Molbourno
lietuvių orgnn izncij om s talkinant, suruošė Lietuvių Na-
muose iškilmingą vakarienę ilgamečiui "Dainos Snmbū­
ri o" diri gen tui Albertui Celnni pa ge rbti . A. č:clnn pa s i-
t.raukė iš diri ge nto pareigų ilge s niam poilsiui.
1978 META I
1978 m . paba igoje s udar yt a s k o mit et a s Vilninu s Un i-
ve r siL('to 400 metų jubiliejaus min ėjimui • aknd c mijni s u-
ruo šti. Komitetą sud11rė: A. šim ku s , J . \111iči11lytė, kun .
P r . \!ase-ri s ir A . Zubrns.
Gruodžio 15 d . Apylinkės Vald ybn su ruošė Lietuvių
Namuose viešą pagerbimų · puotą Apylinkės Valdybo s
pirmininkui Albinui Pociui j o 60 -ties mot.ų nmžinus s u-
kakčiai nt.žymėt i.
1979 METAI
Rugpiūčio 19 d . Me lbourno U niv ersi t eto • Union Hou so
salėje buvo s uruo štu s iš kilminga s Vilninu s Univorsitoto
400 motų jubili eja u s minėjimas • aka d emija. Paskaitų
apie Vilniau s Universitetą skaitė perlho Univo rs it oto
pr or. dr . Z. Budriki s . Meninėje dal y j e pusirodė: Melb our -
no "Dai nos Snmbi iri s ", tnutinių šokių grupė "Klumpnko •
jis" ir j aunieji dainininkai. Dal yvavo npi e 500 žmonių.
Atidaromąjj minėjimo iškilmių žodi tarė in ž. A. Mil vydns.
1980 ME TAI
Kovo 30 d . Lietuvių Namuo se Apylinkės Valdybn su-
ruošė Kri stijono Donoluičio mirties 200 metų su kakti es
minėjimą. Apie Donolnitį ir jo kūrybą kalbėjo A . Knrn zi-
jienė ir A. Zubra s. Monino jo minėji mo pr og ramoj e dnly •
vavo J . Mik štn s ir P. R i1t.enis.
BnlnnMio 4-6 d.d . Adolaid ojo vyko ALB vndovų konfo •
runl'ijn ir Studijų Die nos. Melb o urn o Apylinko konf oron •
cijoje ntstovnvo Apylinkės p irm. A . Pocius . Studijų Dio•
nosc mc lbur n iškini A . Pociu s ir J . Moiliūnns (junr .) sknit6
referatus .
G egužės 16 d . Ans nnd Crnft s Ce ntr e, North Me lbour ·
no, pullllpo sc buv o 11tidnryt11 pnr o du, pnvndintll "Eu r o•
pietiš ki liuudi cs drnbu ll.ini boi plu o~to dirbiniai ". 1'11rod11
lesėsi kot ur ins s uvuit es, e ks po nutu s ro d,1 20 F:uro pos
tnut.inės grupės . Apylinko s Valdybo s puk viostn, liot uv i11
sky rių šioj o pnrodoj o o r~1111i1.nvo D. Slm1111kovičionė .
Rugsėjo 7 d . T auto s Svent ės minėj imus huvo s ujunl{tn s
su ALll Molbou rno Ap y link os ao m ol i! veik los s uk11kti111i.
1981 METAI
198 1 m. s kelbto s pnud os plu tinirno vnjnu s lnini otojni
b uvo mc lburni §kiui Hlrutl , l'rušmulnitė, s urink us i ,m
nnujns pn•nu111crutu s luimojo L-mą pr o 111ij11 $ fi()Oir AllflS
Knrn ziju , s urinkq s 2:1 nuuju s 1>rcn urnM11lns gnvo 11 r11
pr.•mij ,1 $ 260 . Prornij1 1 mocf' nntu R kun , dr . ,J. Prun s kis.
' Melbourne p11keliui i ALB Krn što Tnryhos ntstovų s uvn-
· tns , kalbų ir literuti ir os profe so rius . Gnusint susirinku
Užjūrių svečiai Melbourne
I. VISU OMENININKAI. POLITIKAI IR DVASišKIAI
1963 m. sn usio 8-15 d.d . Mc lbourne lankėsi (jnu antrų
k nrtų) žymu s J .A .V. liotuvių veikėjas Juo zas B11čillnns su
ponin Bačiimiono. Lietuvių Namuose, Thornbur y Bnčii1-
s sknit.ė J>nsknitą, rod o filmą iš lietuvių 1,ryvonimo omi-
1111
grncijojc ir dalyvnvo Apylinkės Valdybos ir Klubo Tnry -
bos j ie ms s uruo š tame priėmime. Svočinvimosi melu tu -
rėjo e ile susitikimų s u organizacij ų atstovais .
1967 m. sa usio 10-24 d .d . Juo zas Bnčiūnns s u ponin Ba-
čiiinieno vėl svečinvosi pns Viktorij os liotuviu s. ši kartą
J. Bnčiūnns j Melbou rnų atvyko jnu ka ip A.l.,. llendruo -
monės Garbės nar ys (Gnrbois nariu J . Bačiimas buvo iš-
rinkta s ALB Kra što Tarybo s X-toj sesijoje, įvykusiojo
Sydnojujo, 1966 m . pubnigojo ). S nusio M d. svcčinslnnkė
Geolongo liotuviu s , snusio 17 d . Lntrobės Slėnio soniūni•
jų. Snu s io 2 1. d . Apylinkės Valdybn jiem s suruošė iš kil-
mingų priėmimų Lietuvių Nnmuo so.
1968 m. kovo 24 d . Molbourno lankėsi VL!Ko pirmin in-
kas dr . V.K. Vnliilnn s. LietuvitJ Nnmuo so dr . Vnliūnns
padar o viešų pr11noši m11 Molbourno lioluvinm s npio
VLIKo d11rb11 s ir jo nt oitio s plnnu s Lioluv os laisvi nimo
bylojo . Atsn kin ojo j sus irink11si11pnklnu simu s. Pr 1111l' ši11111
· pns ik11lbojim11prnv od o Apylinkės J>irm. S. Grincovičius.
1970 m. gog ui os 10 d . Molbourno lie tuvius vėl 11pl1111ko
VLIKo pirm . dr . V.K. Vnlii\nn s. Turėjo vieši) prnncšinu1
l..ioluvių Namuo se. ALvyk11si11111 s vo~iuiAp y linkos Vnldy
b11 suruošė knvutQ i kurių pnkviot• ' visų or g-nnizacijtJ
nt stovus.
l!l7 l m. kovo \,t d . Molbourn, • lnnkėsi Pns nulio Liol n•
vių Honrlruornunės Vnldybo s vh·opirm . j aun imo
roik11h1111 s Mildn l.onk1111skiont\. Vioš nin t.nnisl su j1111nl1110
orgnn l1.11 1'ij11 nt stovn is l,• 1\pylinkčs Vnldybn . M. Lcn•
knuxklonu lydėjo ir pns ilnrimno s,• rl11l y ,•11vo ALB Kru št.o
V bo~ pirm . V , Novo rou skn s.
l!l7a 111 . Vnsnrio tll to s 111in, \ji mo l.ic,tuvių N11111u osl,
dnlyvttvo ir k11lh11 s p11s t1k1\ ,J.K Vyskupui V. llri?.Į.()'S
(J.A .V.) ir J\, Doks nys (l•:uro 1>os liot.11vh1sirlov 1ulus v11
dovns).
l!l7a 111. v11~nl'io 2d d . '!'nut os l•\111<10 pir111. proh1l11s J .
ll11lku1111 s ir llA l.1"0 pirm . kun . \l . M11rtInkus Li, 1Lnvl1J
Nnmuo so lh1 tuv i ų vis uom ono l turėjo vio~11 pr11111• lli11111
11pio j 11v111 lov11uj11 11111
orl(11nl1111<·lji1volkh 1.
1974 rn. gru od 1.io 2•1 d. M4'lbourno lietuvių surengtose
Kūčiose dal yv, tvo iš J.A.V. atvykęs Pnsnulio Lietuvių
Bendruomenės pirm . Bronius Nniny s su ponin. ust ojęs
žinvimų vykstn nti Adelaidėje.
1977 m. gruod7jo 23-26 d.d. Mrlbourne lnnkėsi Tomas
Ve nclovn • Lietuvos disidcnt ų grupčs nnrys, iy mus poc-
s ie ms Melbourno liet uvinms padnrė pranešimą npie da -
barti nę okupuot os Lietuvo s pndi-ti ir npi(' disidenttJ veik
Ią. T . Venclovos npsi lankymn s Melbourno buvo komcn
Luojnmns ir australų spn udo je .
1979 m . gegu žės 5 d . i Melbourną atv y ko P.L . Bcnd
ruomenės vico pirm. \l. Klei za. Turėjo pnsitnrimu s s u
Apylinkės Valdyb a ir kitų orgnniv.ndj ų vndovybčmis.
1080 m. birže lio 19-2:1 d .d. Melb ourne lnnkėsi Simus
Kudir ka su žm ona Gonov nil o. Rir fo lio 20 d. S. Ku<lirkn
Lietuvių Nnm uoso pndarė prnnc š imq k itų t1111tinių grupių
atstovn ms ir jo apsilankymu susi<lomėjusiems au stru
lnms . Tos pnl dienos vn knrc turėjo pasikn lbėjimii su T .V.
7-Lo knnnlo reporteriai s. !Jiržt-lio 2 1 d . tnn'jo pnsiknlb, 1ji•
mų s u lietuvių j aun im u. Birželio 22 d . (s,,k mndit>nį) S.
Kudirk a knlbėjo per lietuv išką radio pu sv nlundj. Po pi,,tų
(birželio 2'2d, ) Lietuvių Nnnrnosc jvyko l'lirfolio 1'r1'111im ų
minlljima s . k nrinm e S . Kud ir ka bu vo pagrind inis knlbo-
tojas.
1980 m. gr uod žio 3-12 d .d. Mc lbourn o liNu vius lnnko
J.K vysk upus V. Brizgys, utvykQs i~ .J.A.V .
l980 m. gr uodžio 24 d . Apylink ,\s Vnl<iy bos s ur, ,ngto s o
Lietuvi ų Nnmuo so be ndru s o K iičioso dnlyvnvo iš .r.A.V.
ntvykcs Pnsnulio Liot uv itJ Bcndruo 1ne 11( \S pirmi ninkas
Vytn utns Knmnntus . (V. Knmnntn s atvyko i A11st r111i j 11
dnlyvu uli Adolnidojo rong inmoso Lietuvių Dienos<' ir
A I..B Kru što Tarybos XV Il -je s1•sijoj ,,) .
198 l m. liepos rugpil)čio mcn. Melb ournl' lnnkėsi Ka •
nndos L ioluvitJ Ju un imo Sųjun!fOS pir m . Lmmn ll<•ržiny •
ui. Jo,i kelionės Lik slns • s usi pnžint.i s u Au sLml ijos liN,n-
vių jaunimu ir jų orgnnizucine voikln .
11.MENININKAI IR Kl JLT OHI NINKAI
Nor s Anstrn lijos li,•tu vius pirmutinis "ut rud o" J noi ns
Uačiūnas j nu l957 111. ir J .A.V . liolu vini s port ininkn i l!l(i,t
m„ dainininkų ir kiLtJkult (1ri11 ink11turėjome lnukti ly mitti
ilginu. l'irn111sis buvo solis ta s Stnsys llnrus. l'i r11111 korl.Q
Molbonrn, , (Li0Lm•it1 N11111uos,•)Stasio llar11 ko,we r tns
jvy ko 1970 111. k,wo 11 d. l<nrlu s u j uo kt111<·<•rt.o pru grn
moj<•dnlyvnvo ir 11dolnlrli~k6 so lis U' Gonovni t ~ Vt1Silinns-
kio11, I.
l!l7ll 111. kovo l!'J tl. Nh•lboumr Asso mbl~• 111111 konc ,·r
tnvo sv" 1'ini l~ J .A.V ('lk 11~os l.il'tuvių Op,•ros sollstni
~Lusys Unrns ir Dana Slnnkuilyt,• .
t07 i m . hu lnnd l.lo :.! d . l ,i,\t u vlų Nnm uo.s._,ko11ee 1·t n V t)
Vilnh111 s o pur os .•ulis t 11s t•:th •11rtl11 s \{11ni11vn. l<u111•,•r10
ro 11t{1ijni • M.l<. t~iurlion io lli~kusijų l<tuhn s.
ltl7•1 111. klwo :10d. 1.1,• ln vl ų N11n111 os,, k,11w,•rt 11,•o vil'~ -
nin i~ K1111111l ,,s, so lis t.,\ l :inn (' ,•pk 1111s kir11,\
1\1711111 . li,•po.• llfl ,t. As~••mbl_v ll nll ~lf•ll>u111 ·110 kon,·,•r
l11vt, Vl111i1111s up,•1·0~ solis l It< l•:tlvnrtlu • l(1111i11vn. 1<11 11
dt•rh> 1'<'lll!•'j11i M.1' . ('i ul'llon i,1 nlsk usij 11Kl11b11•.
l\17!i 111. l!i'ftll~~s l.l<l d.d . Ml•lh,1111 ·1w l.l,,u, v111N11111 1w~11

gastroUa_voiš ~~karų V~kietijos atvyk~_p:amoginės mu-
zikos išpildyt0Ja1Astra 1r Alfredas šalcim.
1975 m. rugsėjo 14 d. Lietuv ių Namuo se koncer tavo
Vilniaus operos solistė Nijolė A mbrazaitytė. Koncerto
rengėjai· M.K. Čiurlionio Diskusijų Klub as .
1975 m. lapkričio 29 d. Lietuvių Namuose gastroliavo
aktorius Vitalis žuk auskas. svečias iš J .A.V.
1976 m. gruod žio 29 d. Dalias Brook salėje koncertavo
Hamillono (Kana dos) tautin i ų šokių grupė "Gyvataras" ,
vadovaujamas G. Breichmanienės. "Gyvata ras" dalyvavo
Lietuvių Dienų programos ap imtyje , taip pat pasirodė
aust ralu visuo menei Treasury Gardens ntviroje sce noje .
1977 m. sausio 2 d. Lietuvių Nnmuose koncertavo sve-
čiai iš Čikagos solistai N. Lin kcvičiūtė ir B. Pr apuolenis.
Jie ta ip pat pasirodė ir Lietuvių Dienų renginiuose.
1977 m. liepos 19 d. Assembly Hall koncertavo Vilniau s
operos solistas Virgilijus Noreika. Rengėjai · M.K. Ciur-
lionio Diskusijų Klubas.
1978 m. kovo 5 d. Liet uvių Namuose jvyko svečio iš
J .A.V. poeto Bernardo Brazdžionio poezijos vakaras.
1978 m. rugpiūčio 13 d. Lietuvių Namuose koncertavo
svečias iš Vakarų Vokiet ijos solistas Ričardas Daunora s.
1979 m. sausio 6 d. Met hodist Ladies' College, Kew ,
sal ėje koncertavo iš J .A.V. atvyk usi Clevelando tautinių
šokių grupė "Grandinėlė". Grupės vadova s Liudas Sagy s.
1979 m. vasario 4 d. Lietuvių Namuose koncertavo
viešnia iš Liet uvos solistė Nijolė ščiukaitė. Koncerto
rengėjai • M.K. Čiurlionio Diskusijų Klubas.
1979 m. lapkričio 11 d. Lietuvių Namuo se įvyko vieš-
nios iš Kanados solistės Ginos čapkauskienės koncerta s.
1979 m . lapkričio 25 d. š v. Jono bužnyčioje, Eusl Mel-
bourne, svečias iš J.A.V. prof. Vyteni s Vnsiliūnas, atliko
vargonų muzikos rečitali.
1979 m. spalio 20 ir 21 d.d. Los Angeles (J.A .V.) Dra -
mos Ansa mblis, vadovaujama s Dalios Mackjalienės, gas-
tro liavo Melbourne ir Lietuvių Namuose pastatė Birutės
Pūkelevičiūtės 3 v. dramą "Palikima s" ir Jurgio Gliaudos
2 v . farsą "Kompiuterinė Santuoka" .
1980 m. gegužės 4 d. Lietuvi ų Namuose koncertavo
viešnia iš J .A.V. solistė Elena Blandytė. (Į Melbourną ji
atvyko kartu su kun. K. Kuzminsku ir disidentu Romu
Giedriumi talkti lėšas Lietuvo s Katalikų Bažnyčios Kro-
nikų leidimui. Paskaita s ir koncertą organizavo A.L. Ka-
talikų Federa cija).
1980 m. liepos 20 d. Lietuvių Namuose koncertavo so-
listė Praurimė Rugienė, atvykusi iš J.A .V.
1980 m. rugpiūčio 10 d. Lietuvių Namuose gastr oliavo
aktoriu s Vitalis Žukauskas iš J .A.Y.
1981 m. birželio 28 d. Methodist Ladies' College, Kew,
salėje koncertav o iš J .A.V. (Cikagos) atvykusi tautinių
šokių grupė "Grandis" , Irenos Smieliauskienės vadovau -
jama .
1981 m. gruodžio 30 d. Lietuvių Namuose koncertavo
atvykęs iš J.A.V. Cikagos Lietuvių Operos solistas Jonas
Vaznelis. Koncertą rengė A.L.K. Federa cija.
262
KITŲ AUST RALIJ OS LIETUVI Ų KOLONIJŲ
MENINIŲ V IENETŲ IR PA VIEN IŲ M EN ININKŲ
PA SIRO DYMAI MELBOUR NE
1963 m. baland žio 27 d. Adela idės Lietuvių Teatr as
pastatė Melbourn e S. Ciurlionienės drnmatinę legendą
"Vaiva". Režiso riu s P. Rūte nis.
1964 m. gru odžio 27 d. Sydn ej au s Lietuvių Teatr ns
"At žala" Melbourno Lietuvių Dieno se pastatė J.B .
Pri estl ey "Inspekto riu s Atvyk sta" . Re žisoriu s St . Sko-
ruli s.
1967 m. kovo 27 d. Dnnkstowno (NSW) lietuvių savait -
galio mokykla, Lietuvių Namuo se, vaidin o Avos Saudnr -
gienės parašytą ir jo s pačios režisuotą 3-jų veiksmų pa-
saką "Buvo broliai devyni".
1968 m. birželi o 9 d. Ade laidės Lietuvių Teatras "Vai-
dila" Lietuvių Namuose pastatė A. Rūko komediją "Bu-
bulis ir Dunduli s" . Rež . J. Neverauska s . Rengėjai • Mel-
bourno "Aušros" teatra s.
1968 m. spalio 27 d. Lietuvių Namuo se buvo suruo štas
aktoriau s Pauliaus Rūtenio dainos, deklamacijos ir dai -
laus skaitymo sceninė mozaika • rečitalis.
1969 m. gruodžio 6 d. Melbourne gastroliavo Adclaidės
vyrų oktetas "Klajūnai" s u Miko Petrausko operete
"Consilium Fa cultatis".
1970 m. kovo 28 d. Adclaidės Lietuvių Teatras "Vaidi-
la" Lietuvių Namuose pastatė V. Putino-Mykolaičio
dramą "Valdovas". Rež. J. Venslovavičius.
1971 m. gruodžio 27 d. Adelaidės Lietuvių Teatras
"Vaidila" Lietuvių Namuose pastatė A. Rūko komediją
"Vieno kaimo gyventojai". Rež. J. Venclovavičius. Ren -
gėjai • A.L. Katalikų Federacija
1973 m. vasario 2 d. Adelaidės Lietuvių Teatras "Vai-
dila" Lietuvių Namuose vaidino V. Baltučio "šuolis i lais -
vę". Rež. V. Baltuti s.
1973 m. spalio 7 d. Adelaidės Lietuvių Teatra s "Vaidi -
la" Lietuvių Namuose vaidino J. Griniaus dramą "Stella
Maris". Rež . J. Venclovavičius. Rengėjai - M.K. Ciurlio -
nio Diskusijų Klubas.
1975 m. gruodžio 28 d. Adelaidės Lietuvių Teat r as
"Vaidila" pastatė A. Kairio veikalą "šviesa, kuri užsida -
gė". Rež. J. Neverauskas. Rengėjai . A.L. Katalikų Fe -
deracija.
1976 m. kovo 28 d. Sydnejaus Lietuvių Teatras "Atža -
la" Lietuvių Namuose statė Vytauto Alanto komediją
"šiapus uždangos. Venclovavičius.
1977 m. gegužes 22 d. Sydnejaus Lietuvių Teatras
"Atžala" Lietuvių Namuose statė P . Rūtenio 3-jų v. ko-
mediją "Monika". Rež. P. Rūtenis.
1977 m. gruodžio 3 d. Adelaidės tautinių šokių grupė
"žilvinas" turėjo savo pasirodymą . koncertą Lietuvių
Namuose.
1978 m. gegužės 7 d. Sydnejaus Lietuvių Teatras "At -
fala'.' Lietuvių Namuose pastatė A.N. Hennequin ir D.
Colher 3-ju v. komediją "Pirmasis skam bu tis" Rež. K.
Dauguvietytė.
1978 m. spalio 29 d. Adelaidės Lietuvių Teat ras "Vai-
dila" pastatė Lietuvių Namuose Pr. Pusdešrio trijų
veiksmų dramą "švie sa nuo kalno". Rež. J. Neverauskas.
Rengėjai • A.L.K. Federacija.
1979 m. kovo 18 d. Sy dn ejaus Lietuvių Teat ra s "At ža-
Jn" Lietuv ių Namuose pastatė A. Kairio komediją " Po -
p iečio di_ngno~_ė". Rež . S. Skoruli s . Rengėjai - M.K. Ciur -
lionio D1skus1J11Klub as.
1980 m. spalio 12 d. Adelaidės Lietuvių Te atr as "V ai-
diln" Liet uviu Namuo se vaidin o Vinco Krėvės dram ą
"že nt as". Rež. V. Opul skis.
1980 m. lapkričio 9 d. Sydn ejau s Lietuvi ų Teat ras "At -
foln" Lie tu vių Namuo se vaidin o Ted Willis veikalą "Išt e-
kėjusi Mot eri s". Rež. K. Dauguvictytė.
1981 m. lapkričio 22 d. Adelaidės Lietuvių Te at ras
"Vnidila" Lietuvių Namuo se s uva idino J . Marc inkevi -
čiaus dramo s "Mindau gas" ištrauką. Rež. J . Neve rau s-
kas. Rengėjai • Melbourno Karių Ramovė.
198 1 m. gruod žio 5 d. Sydn ejau s Lietuvių Teatr as "At -
žala" Lietuvių Namuose pastatė Neil Simon 3-j ų v . kom e-
diją "Tariama sis Meilu žis". Re ž. J . Dambrau skas . Re n-
gėjai . Melbourno Lietuvių Teatra s " Aušra" .
INDIVIDUALINĖS IR GRUPINĖS LIETUVIŲ
M ENININKŲ PARODO S MELBO URNE •
1963 m. kovo mėn. Melbourne vyko grafiko Romo Vie-
sulo darbų paroda. (dail. R. Viesula s gy vena J.A .V.).
Grupė Melbourno lietuvių sudėję reikalingą pinigų sumą
nupirko vieną dail. R. Vies ulo paveikslą "švi esos spindu -
lys" ir padovan ojo ji Lietuvių Klubui Lietuvių Namam s
papuošti.
1964 m. rugsėjo 20 • spalio 12 d.d. South Yarra Gallery
vyko dail. Henriko šalkausko indiv idualinė kūrinių pa-
roda.
1964 m . lapkričio 29 d. Toorak Art Gallery buvo atida -
ryta dail. Adomo Vingio individualinė grafikos darbų
paroda.
1965 m. balandžio 21 d . "Three Sisters Gallery" atida -
ryta dail. Vaclovo Rato kūriniu individualinė paroda.
1968 m. spalio 27 • lapkričio 15 d.d. "Three Sisters
Gallery" vyko dail. Vaclovo Rato darbu individualinė pa -
roda.
1972 m. vasario 20 d. Lietuvių Namuos e dail. Juozas
Baukus -Bank s suruošė savo darbų parodą.
1972 m. rugpiūčio 1-19 d.d. Warenhouse Gal\ery vyko
dail. Viktoro Simankevičiaus kūrinių paroda.
1973 m. rugsėjo 16 d. Lietuvių Namuo se dail. Juozas
Baukus -Banks surengė savo darbų parodą.
1977 m. lapkričio 19-20 d.d. Lietuvių Namuose buvo
surengta Jaunimo Meno paroda. Su savo darbai s dalyva -
vo 12 jaunuolių bandančių kurti. Parodą organizavo Min-
daugas Simankevičius.
1979 m. liepos l d. Lietuvių Namuose vyko "Modernios
grafikos" paroda. Su savo darbais dalyvavo 20 menininkų
(jų tarpe keli australai). Parodoje išstatyti paveikslai
vėliau buvo nuvežti i Vilnių ir padovanoti Vilniaus Uni -
versiteto Mokslinės Bibliotekos Kabinetui kaip dovana
Unive rsiteto 400 metų sukakties apžymėjimui. Parodą
suruošė M.K. Ciurlionio Diskusijų Klubas.
1979 m. gruodžio 2 d. Lietuvių Namuose buvo surengta
meno paroda, kurioje buvo išstatyti U. Adamkavičiūtės­
Padoms, Z. Mikšio, A. Vaičaičio, K . Vingytės ir A. Vingio
meno darbai.
1980 m. spalio 5-22 d.d. Leveson Gallery įvyko pomirti -
263
nė
dail. Adomo Vingio k(trinių individualinė paro da.
• Sužymėtos tik tos meno parodo s apie kuria s bu vo ra •
šoma "Mūsų Pastogėje".
AP DO VANOTI MEDALIAI S
Ut lietu v iškq veiklą ir nuo p elnus Lietuvių Bendruo -
m enei me daliais buvo apdov ano ti šie Melboorno Apyl in-
k ~s naria i:
1974 m. Antan as Mikail,a
1978 m. Ignas A le lcna ir J onas Meililina.s
1980 m. Ignas Alek:na, Alb er tas Celna , kun . Pranas
Dauk ny s, A lbinas P ocius, Birot ~ Pr ašmutai t~ ir Adomas
Stasy tis.
MIRĘ: ĮžYMOS
ME LBOURNO BENDRUOMEN ĖS
DARBUOTOJAI IR VISU OMENININKAI
1969 m. lapkričio 25 d . Jon as Valys , buvęs AL B Kr ašt o
Tarybos pirmininka s , P .L.B. Sei mo at stova s , ilgamet is
Melbourno Lietuvių Klubo vald ybos narys ir pirminin -
kas, "Mūsų Pastogės" bendradarb is, A.L. Kultūros Fon-
do Valdyb os nar ys, vie nas iš aktyviausių Melbourno ap y-
linkės bendruomenės veikėjų.
1970 m. gegužės 3 d. An t ana s Kr ausa s, pedag ogas,
kultūrininkas, žurnali st as, žymu s skautų veikėjas, ALB
Kultūros Tar ybos Lituanistinės se kcijos vado v as . Lit ua -
nistinės bibliot ekos jsteigėjas, buvęs A.L . Kultūros Fon-
do pirminink as , P .L.B. Se imo at stova s.
1974 m. spalio 26 d . (žuv o eismo nelaimėje) Alber tas
šeik is, buvęs ALB Kra što Tarybo s vicepirm., ALB Li t u-
anistinės biblioteko s vadovas , Apylinkės V-bos narys, iš-
kilus kultūrininkas ir visuomenininka s , "Mūsų Pastogės"
bendradarbi s, Studijų Dienų ir kitokių kultūrinių re ngi -
nių organizatoriu s.
1980 m. liepo s 26 d. Antanas Mikaila, buvęs ALB
Krašto Tarybo s pirmininka s , ilgametis A.L. Ku ltūros
Fondo pirm., A.L . Fondo Valdybo s nary s , Melbourno
Lietuvių Klubo Tarybo s ilgam etis nary s, ALB Melbourn o
Apylinkės Garbės Tei smo pirm. Už nuopelnu s visuome -
ninėje ir kultūrinėje veiklo j e apdovanota s medaliumi.
1980 m. rugsėjo 26 d. Adoma s Vingi s, dailininka s , bu -
vęs ALB Melbourno Apylinkės pirm ., Melbourno Lietu -
vių Klubo pirm„ Sava itgalio mokyklo s ir Lituanistinių
kursų mokytoja s, dailės parodų rengėjas, veiklus M.K .
Ciurlionio Diskusijų Klubo nar ys . nuoširdu s kultūrinių
parengimų dalyvi s, "Mūsų Pastogės" bendradarb is.
1980 m. spalio 17 d. Viktora s Laukaiti s, buvęs ilgam e-
tis A.L. Katalikų Federacijo s pirmininkas, Melbourno
parapijos sekmadienio mokyklos vedėjas, pasišventęs vi-
suomenininkas, geras or ganizatoriu s. nuo širdus bend -
ruomenės veikėjas, "Tėviškės Aidų" bendradarb is .
1980 m. lapkričio 10 d. Eu genija Nagulevičienė, buvu si
ilgametė Melbourno Socialinės Globos Moterų Draugijos
 pirmin inkė ir tos Draugijos Garbės narė.
1981 m. balandžio 23 d. Stasy s Cižauskas , kultūrinin­
kas, spaudos darbu otojas, parašęs keletą vaidinimų ir
daugeli proginių eilėraščių, se kmadienio mokyklo s mo-
kytojas. dažnas "Tėviškės Aidų" bendradarb is (pasirašy -
davo Akivara).
1981 m. lapkričio 19 d. Ignas Alekna, iškilus visuome -
nininkas ir kultū rininkas, ilgametis "Mūsų Pastogės",
"Pasau lio Lietuvio" ir kitų laikraščių bendradarbi s, ne-
nuilstanti s spaudos platintoja s. buvęs Melbourno Apy -
linkės pirm ininkas, daugelio ALB Kra što Tarybų nary s,
ilgametis A.L. Fondo iždininkas ir kitų organizacijų va l-
dybų narys. Už visuomeninę veiklą apdovanotas meda-
liais (1978 ir 1980 metai s).
SANTYKIAI SU KITOMIS TAUTYBĖMIS
Melbourno Apylinkės Valdyba ir kitų lietuvių organi-
zacijų santykiai su kitų pavergtų tautų bendruomenėmis
yra nuoširdūs ir pastovūs. Stipriau siai jie pasireiškia po-
litinėje plotmėje. Lietuvių bendruomenė yra atstova uja -
J UOZAS MIKšTAS
Poetas. spaud os dar buotojas, kultūrininkas. Išsamus
veiklos ap ra šymas ir biografija yra tilpusi Australijos
Lietuvių Metraščio I-me tome.
Per paskutiniu s dvideši mt met ų Ju ozas Mikštas rei š-
kėsi kaip poetas, spaudos darbu otojas ir kultūrininkas.
Savo kūrybą skaitė literatūros vaka ruose bei kultūri­
niuose parengimuo se. Savo eilėraščių atski ro rinkini o
nėra išleidęs. Poezija buvo spausdinta: Gabijos literatū ­
ros anto logijoje, Trečiuose Vainikuose, Terra Australis,
Australijo s Liet. Metra štyje . Naudoti slapyvardžiai:J .
Kar velis , J . šilainis, J . M-itas, Gervaza s Maukelė, Sta-
čiokas ša ipokas . Juozas Bu šodilgė, J . Kovas, -jrnš.-, J.
Latrobieti s , J. Vėjelis ir kt. Be ra šymo, jau keletą metų
vadovauja Melbourno Liet uvi ų Bibliotekai.
264
ma Baltų ir Pave rgtų Tautų komite t uose. Apie liet uviu
bend~uo~enės veiklą m_inėtuose ko~i to tu _ose ir politin Q
Apylin ke s Valdybos ve iklą ap lama,, plačiau aptariama
kitoje metraščio viet oje .
Kultūriniame bare glaudes nis ir pastoves nis bendrav i.
mns vy ksta su estų ir latvių b endruome nėmis. Su kitomi s
tautybė mis daugiau atsitiktinai. J nu prie š eilę metų Mel-
bourno Daino s Sambūrio iniciatyva bu vo pradėta ruošti
bendri lietuvių, latvių ir est ų jungtinių c horų koncertai. M e lb o urn o
Tie kon certai tapo gražia Baltų tautų kultūrinio bendra -
vimo metinė šve ntė. Pavergtų Tautų savaitės minėji­
muose taip pat vyksta bendri tautybių koncertai, bet
Lietuvių Parapij a
pastarieji labiau susiję su politine pavergtųj ų tautų
ve ikla .
Lietuvių studen tų korp! Romuva palaiko artimus ry-
šius su giminingomis latvių ir estų studentų korpora cijo-
mis. Melbourno jaunimo organizacijos (Studentų Sąjunga
ir Jaunimo Sąjunga) kartu su estų ir latvių organizuotu
jaunimu yra suruošę keletą Baltų jaunimo seminarų . Jokia ateivių tautybė savo tautinės parapijo s
Melbourno lietuviai skautai ir spo rtininkai taip pat Australijoje neturi. Toks buvo Au stralijos vyskupų nusi-
bendrauja su kitų tautybių jaunimu. sta tyma s. Tautybės tačiau turi savo kapelionus, kurie
(i?,žnia usia dirba kaip tautinių parapijų klebonai. Taip ir
JQ!elbourne lietuviai naudoja si australų vietinės parapijos
bažnyčia • St. John 's, East Melbourne ir už ją moka su-
tartą nuomą (šiais metai s S 1200), leidžiama pasinaudoti
bažnyčios salėmis ir mokyklos klasėmis. Nuoma už baž-
nyčią, sales, mokyklo s klases priklau so nuo vietinio kle -
bono. šių patalpų naudojimas priklau so nuo vietinio kle-
bono. Buvo ne vienas atsitikimas, kad klebona s nebedu o-
da kurių nor s patalpų. Dažniausia tai atsitinka su mo- šv. J 0110 bažnyčia., East M elb01trne kurioje sekma -
kyklos klasėmis. Vietinis klebonas randa klasėse netvar - dienia is vykst a lietuvių pamauios. '
ką, subraižytas jų knygas ar sąsiuvinius ir patiekia ap -
mokėti sąskaitą, o kartais dar blogiau - atsako patalpa s.
Toks atsitikimas buvo 1978 m . Kun. Pr. Vase ris pasi - RELGINĖS NUOTAIKOS
skundė vyskupui ir tas nurodė dar kartą tartis su klebo-
nu. žinoma, tuomet reika lai pasikeitė . Tokių ir panašių Lietuviams atvykus i Australiją. religinė nuotaika
atsitikimų pasitaiko gana da žnai. Todėl lietuviui kapelio- buvo pakili. Jei kur buvo kunigas ir lietuvi škos pamald os,
nui ar klebo nu i duona nėra lengva . Per ši laiką, kada lie- tai rinko s i visi, kurie tik apie tai žinojo. Taip Melbourn e
tuviai naudojasi šia bažnyčia - nuo 1950 m. yra pasikeitę jau 1950 metų gale reguliariai sekma dieni pamaldose bū­
jau 8 australų klebonai. davo apie 300 žmonių. šis skaičius beveik ir laikėsi pa sto-
viai per 25 metus. Dabar bažnyčios lankytojų sumažėjo,
PARAPIJOS TVARKA liko apie 150. Iš tų 400 mirusiųjų, kurių daugelis bu vo
bažnyčios lank ytojai. Jei yra apie 600 ir pakrikštytų, tai
Nor s ir nėra formalio s parapijos, bet kapeliona s dirba vargiai ar 10 dali s jų lanko lietuviška s pamalda s. Kol dar
parapijos tvarka. Užtai jis ir vadinamas lietuvių parapi - lanko jie lietuvi šką mokyklą, tai po mokyklo s užkliūva ir i
jos klebonu . Pirmasis šias pareigas Melbourn e užėmė lietuvi škas pamalda s , bet jau randasi tėvų, kurie po mo-
1950 m. kun. Pranas Vaseri s, jas jis ir šian dien tebeeina. kyklo s susikrauna vaikus i mašiną ir ve žasi nam o. Rei š-
Kaip ir kiekvienoj parapijoj, klebona s veda krikštų, kia, lietuvi ška bažnyčia jau neb ereik alinga . Visa tai pa -
vedybų ir mirusiųjų metriku s. Taip nuo 1950 m. iki 1981 rodo, kad jaunoji karta jau nėra religinga . Karta, kuri
m. galo Melbourne lietuvių pakrik štyta viso 623, susituo - su situokė lietuviškojo ba žnyčioje, nes kito s ne žinojo , jie
kė 327 poros ir mirė 435. krik štija savo mažuosius toje bažnyčioje ir je i pasitaikys.
Kol kas lietuvių skaičius dar nemažėja. dar porą šimtų iš čia laidos ir savo tėvus. Iš jaunosios kartos lietuviškose
yra daugiau gimusiųjų, negu mirusiųjų, be t iš tų gimu - pamaldo se reta s kuri s dalyvauja . Kiek mir šta žmonių,
silĮjų gal tik pusė moka liet uvi škai. Iš susituokusių, tiek ir sumažėja bažnyčios lankytojų.
daugiau kaip pusė yra mišrio s še imos. žinoma, jos savo
tarpe kalba angliškai, tai ir vaikai • angliškai. Iš likusių KUNIGAI MELBOURNE
150 lietuviškų šeim ų trečdalis sa vo tarpe kalba angliškai,
žinoma, ir jų vaikai . angli škai. Lie ka apie 100 šeimų, ku - Melbourno lietuvių kapelionu 1950 m. atvyko ku n.
Prana s Vaseri s. Ji s turėjo aptarna uti ne tik Melbour -
rių vaikai kalba lietuviškni. Mokykl oje turėtų būti apie
120 mokinių, bot jų yra tik apie 50. Pusė ir lietuvių tėvų ną,bet ir kitas dide snes vietoves. kaip tai Goelongą,
Som mer s stovyklą, Morningtoną , Benalla, Seymourą ir
savo vaikų j lietuvi šką mokyk!& nebeveža.
Ju ozas Mikstas
265

Kun. Pranas Vaseris,
ilgalaikis Melbourn o lietuvių, kapelionas
- kleb01UJ,S.
net Tasmaniją. 1951 m. gale Gee longo kapelionu buvo
paskirtas kun. Juozas Kungys . Ji s apsigyveno Melbourne
ir aptarnavo ne tik Geelongą, bet ir kitas didesne s vieto-
ves. ALK Federacijai suorganiza vus "Tėviškės Aidų"
leid imą, re daktorium buvo pak vi es tas kun. dr. Petras
Bačinskas. Jis 1956 metų pradžioje apsigyveno Melbour-
ne. Po dviejų metų jis pasitrauk ė iš "Tėviškės Aidų" re-
daktorių ir buvo paskirtas Geelongo kapelionu, nes kun .
J. Kungys išvykoj Adelaidę. 1966 m . kun. dr. Bačinskas
išvyko ilgesnėm ato st ogom j užjūrius . Ji pavaduoti atvy -
ko i Geelongą iš Adelaidės kun. Pranas Dauknys. Po po-
ros metų kun. Bačinskas grižo, bet jis nuvyko kapelionu i
Brisbanę. Kun . Dauknys 1973 m. pers ikėlė gyventi i Mel-
bourną, o i Geelongą kapeliono pareigom atvyko kun .
Vytautas Volodka, kuris po metų pasitraukė pensijon .
Taip kun . Pr . Dauknys aptarnauja Geelongą ir kitas di-
desne s vietove s , talkinin kau ja kun . Vaseriui Melbourne,
o nuo 1973 m. liepos mėnesio yra ir "Tėviškės Aidų" re-
daktorium .
PARAPIJO S NAMAS
Neturint savos bažnyčios, būtinas reikalas buvo įsigyti
nuosavybę, kurioje būtų galima įruošti parapijos centrą
ar raštinę. Taip 1956 m. spalio 14 d. buvo nupirkta s na -
mas - 18 Henry St. Ken singt one . Jis pirk tas Lithuanian
Chariti es Society vardu parapijiečių aukomis. Namas jau
išmokėtas, o 1972 m. padarytas jame pagrindinis remon -
tas. čia dabar gyvena lietuviai kunigai. Prie namo yra
maža s al ė, kurioj įruošta koplyčia . čia kunigai kas rytą
laiko Mišias. Būna karta is koplyčioje ir kurios nors šei-
mos Mišios ar mirusiojo atminimas .
Kieme yra tarsi dviauk štis garažas, kuriame ALK Fe -
deracija įsiruošė "Tėviškės Aidų" spaustuvę, o vir š
spaustuvės yra "Tėv. Aidų" administracija ir archyvas.
266
PARAPIJOS TA RYBA
Pnrnpijos Ta ryba yra kap elio no talkin i nkė. Ji atliekn
para pijoje su kapelionu sut ar tu s darbu s ir reikalui esant,
atstovauja kapelioną orga nizacijose. Jos rūpesčiu pirktas
parapijo s namas ir vėl.iau atremontuotas. Euchari stinio
kongreso met u iš Parapi jos Tarybos ir F edern cijos Val-
dy bos atstov ų bu vo suda r ytas kongreso komite tas . Taip
lietuviškoji kongre so dalis labai sk land žiai praėjo, buvo
svečių iš Romos, Amerikos, Kanado s ir kit ur . Vyskupas
V. Brizgys ir vyskupas A. Deksnys gyveno parapijo s
name.
Dabartinę Parapijos Tarybą s udaro : Juoza s Jurgelai tis
- vicepirm .. Napoleonas But kfma s · se kr., nariai - Antanas
Jankevičius. Leonas Padgurskis. Kapeliona s yra nuolat i-
niu pirmininku ir iždininku. Zenonas Raudy s yra Tary -
boje kaip dokumentų signataras.
SUMANYMAS PIRKTI BAžNYčIĄ
Melbourno arkivyskupas dr. Mannix buvo palank us
ateiviam s. Ji s davė l eidimą įsigyti bažnyčią kroatam s, o
taip pat ir slovėnam s. Kun . Vaseris, pasitaręs su savo
Parapijos Taryba taip pat su manė organizuoti nuosavą
ba žnyčią Melbourno lietuviam s. Kad sklandžiau šie daly-
kai vyskupijoje praeitų, nutarta pirma sura sti parduoda -
mą bažnyčią ir tuomet pra šyti vyskupo leidimo ją pirkti.
Taip buvo surasta metodistų parduodama bažnyčia Pre s-
ton priemiestyje . Bažnytėlė n edidelė, bet gražioje vie-
toje, ant kalniuko ir šalia dar dvi nedidelės salės. Mel-
bourno arkivyskupas dr . Mannix tuo tarpu mirė ir jo vie-
toje buvo paskir tas arkivyskupas Simons. Ji s buvo nela-
bai sveikas ir turėjo du vyskupus padėjėjus - vysk.
Moran ir vysk. Fox. Pareigas pradžioje ėjo vysk. Moran.
Kun . Vaseris su juo buvo gerai pažįstamas ir jautė, kad
jis pritarė bažnyčios pirkimui. Tuo tarpu arkivyskupas
Simons savo pareigoms paskyrė vysk. Fox. Kai kun. Va-
seris atvyko i vyskupiją dėl leidimo, rado pareigose vysk.
Fox . šis iš karto pasakė, kad bažnyčios pirkti neleidžia.
Dar ilgokai buvo su vyskupu aiškintasi, bet nieko nelai-
mėta. Lietuvių pamaldų metu pranešus, kad vyskupas
neleidžia pirkti bažnyčios, reakcija buvo aštri. Vieni aiš-
kino, kad reikia pirkt i bažnyčią be leidimo, kiti norėjo eiti
pas vyskupą s u delega cija , treti sakė pereiti i rytų apei -
gas ar pas idaryti prot esta ntais.
šią visą padėti kun. Vaseris pranešė vysk. V. Brizgiui.
Po kurio laiko Apšt. Delegatas Australijoje užklausė
vysk . Fox apie šią padėti. Vysk . Fox pasi šaukė kun. Va-
serj ir paprašė duoti kopiją laiško, kurį jis yra rašęs
Apa št. Delegatui apie bažnyčios pirkimą. Kun. Vaseris
pasisakė rašęs tik vysk . Brizgi ui. Taip jis turėjo pristaty -
ti laiško kopiją. Tai visa vyko 1966 m.
PARAPIJOS KIOSKAS
Prie lietuvių bažnyčios - St. John s , East Melbourne,
yra nedidelė salė, kurioje sekmadie niai11pardavinėjamos
lietuvi škos knygo s. Pirmas tų knygų pardavinėtojas
buvo Leonas Baltrūnas (1950 m.). Parapijos kioska s pra •
dėjo veikti 1954 m. rugpiūčio 8 d . Jo vedėju buvo
pakviest as Napoleona s Butkūnas. Jis ši kioską tvarkė iki
1975 m. gegu žės mėn ., kada šias pareigas per leido Fe lik- Toje pat patalpoj e yrn ir Par apijos Sekmadienio mo-
sui Sodai čiui. Kioske y~a pardavinėjamos knygos , laik- kyklos knygy nas. Seniau j i tvark ė mokyklos Tėvų Komi-
riiščiai, o taip pat lietuvi škos plok štelės . teta s , o dab ar t varko mokytojai. Cia daugiausia laikomi
atsarginiai vadovėliai. Yra knygeli ų ir pasiskaitymui.
KUN . PRANAS VASERIS
l
Prana s Vaseris gimė 1915.3.29 Igarių kaime, Mosėdžių ')
valsčiuje, Kretingo s apskrityj e . Baigęs Skuode 6 klases
1933 m. įstojo i Tel ši ų kunigų semin ariją. Ją baigė 1940
m. ir gegužės 23 d . vyskupo Ju stino Staugaičio buvo
pašventinta s kunigu . Vikaro pareigas ėjo Tirkšlių para -
pijoje. 1944 m. rudenį pasitraukė i Vokietiją ir Bavarijoje
buvo pas kirta s Wald sass en parapijo s vikaru. 1945 m. ru-
denį nuvyko i Heidelbergo universitetą ir čia st udijavo
fiziką - matematiką. Tuo pat metu buvo Karlsruhe uni-
versiteto lietuvių studentų kapelionu . 1948 m. Weideno
stovyklos lietuvių gimnazijoje dėstė matematiką. čia
buvo paskirta s skautų kapelionu ir išrinktas stovy klos
Tarybo s pirmininku. Uždarius stovyklą, 1949 m. su grupe
lietuvių išvyko i Regens burgą, o iš čia visa grupė buvo
perkelta i lietuvių stovyklą Memming ene . Cia lietuvių
gimnazijoje jis dėstė matematiką. Gavęs Melbourno ar -
kivyskupo sutikimą, 1950 m. kovo 2 d. atvyko i Australiją
Melbourno lietuvių kapeliono par eigoms.
šiose pareigose jis surado lietuviam s patogią bažny či ą,
šv. Jono, East Melbourne, prie tos bažnyčios įkūrė Para-
pijos Sekma dienio Mokyklą, suorganizavo Gyvojo Roži-
nio broliją, dirbo su moksleiviais ateitininkais, kurių pra -
džioje buvo nemažas būrys, buvo skautų kapelionu . Dva-
sios Vado pareigas eina Katalikių Mote rų Draugijoje , o
taip pat pas Ateitininkus Sendraugius. Australijos Lie-
tuvių Katalikų pirmame suvažiavime 1954 m. buvo įkurta Kun . S. Gaideus S.J. Dirbo liet-uvių,. ir latvių ~ielovadoie
Australijos Lietuvių Katalikų Federa cija, kurio s valdy - Brisbcm~ie, lank~ lietuvių koloniias, prav esdamas reko -
r boje jis buvo pirmasis pirmininkas. ši valdyba suorg ani- lekcijas.
zavo kat . savaitraštį "Tėviškės Aidu s". Vėliau kun. Va-
seris liko Federacijos Dva sios Vadu. Nuo 1964 m. pr a- KUN. STASYS GAIDELIS, S.J.
džios ji s buvo "Tėviškės Aidų" redaktorium iki 1973 m.
vidurio. J ėzuitų ordino vyresnybės paskyrimu ja u 14 metų eina
Tik atvykęs į Australiją ir pradėjęs kapeliono pareigas, latvių kapeliono pareigas Melbourn e . Retkarčiais
kun . Vaseris pradėjo leisti savaitinę parapijiečių infor- suranda laiko pasto rncijoje padėti taip pat lietuviam s ku -
maciją "Sekmadieni s". Tai rotatorium spausdinta s lape- nigams . Virš 20 metų kiekvieną mėnesį spau sdina "Tė­
lis, kuris buvo gau namas pri e bažnyčios. 1953 m. jis pra - viškės Aiduose" Maldos Apaštalavimo Sąjūdžiui maldų
dėjo leisti neperijodinį žurnalą "švytury s". Ir vienas ir intencijas ir jų išaiškinimus. 7 metus Pavergtų Tautų
Komiteto įgaliojimu vadovauja ekumen inėms pamaldom s
kitas ėjo, kol pasirodė "Tėviškės Aidai" .
Kun . Vaseris yra i šleidęs ir keletą knyge lių . Vos tik Melbourne, jų simboliu parinkdama s Lie tuvišką kryžių,
pasirod žius pirmiesiems satelitams, jis p1Lruošė knygelę procesijoje įjungdamas tautiniais rūbais apsirengusias
apio j ų kelius, tai "Padangių keliai", išleista 1962 m. Vai- lietuvait es.
kams yra paruoš ęs keletą vaidinimėlių bei montažų. At- Tėvas S. Gaidelis yra Latvijos lietuvių šeimoje gimęs
spausdinta yra jų tik vienas - "Atsimenu namelį". Iš lite- sąmoningas lietuvi s . gerai kalbąs lietuvi škai ir sav e
laikąs lietuv iu. Bendrav imas su liet uviai s jam yra malo -
ratųrinių dalykų jo yra apysaka "Kaimo muzikantai" ir
"Girių sargai". Abi spausdintos Erlėno vardu. nus at sigaivinima s.
267
 KUN. PRANA S DAUKNYS
Kuo. Prana s Dauknys šiauliškis, mokėsi Šiaulių gi m-
n112i
joje, o po karo • Eichstaette Vokietijo je. 1948 m . iš-
vykoj Romą ir studijavo teologiją Ang elikum o uni ve rsi-
tet e. Studija s baigęs licenciato laipsniu buv o jšven tintas
kunigu 1953m. vasario 28 d. Buvo paskirt as Lond ono lie-
tu vių kapelionu Anglijoje . Cia jis dirbo kartu su kun . A.
Kazlausku. Studijavo dar žurnali stik 11 ir rašinėjo laikra š-
čiams. Parašė ir išleido knygutę "Už geresnį pasaulį".
Taip pat atliko didelį darbą, ver sdama s iš italų kalbo s
knygą "Kristaus gyvenima s", G. Riccot i. Miru s Ad elai-
dėje kun . J. Kungiui (1962 m.), abu kunigai iš Londono -
kun. A. Kazlauskas ir kun. Pr. Daukn ys buvo perkelti i
Adelaidę. Kun. dr. P. Bačinskui iš Gcclon go išvyku s il-
gesnėm atosto gom i užjūrius, jo pavaduoti atvyko kun. P .
Dauknys (1966 m.). Ji s be ndradarbiavo "Tėviškės Ai-
duose" ir po kurio laiko persikėlė gyventi i Melbourną. Iš
čia jis aptarnavo Geelongo lietuviu s , o taip pat ir kitas
mažesnes kolonijas Viktorijoje . Melbournc talkino para -
pijos darbe kun. Pr. Vaseriui, įsijungė į "Tėviškės Aidų"
redakcijo s komisiją ir buvo pakviestas "Tėv. Aidų" ad -
ministratorium . 1973 m. liepos mėn . jis pakviestas "Tėv.
Aidų'•redaktorium. Tas pareigas eina iki šios dienos. Be
redakcinio darbo, jis dar ruošia ir mokslini darbą apie ko-
munistų persekiojamą Lietuvą - "The Struggle for Re -
ligious frcedom of the Catholic Church in Lithuania".
KUN.JUOZAS PETRAUSKAS
Juozas Petrauskas gimė 1922 m. kovo 18 d. Platelių
parapijoje. Gimnaziją lankė Skuode ir baigęs 4 klases iš-
vyko i Italiją. Cia mokėsi juozapiečių kolegijoje, o vėliau
Vaikų pirmoji, Komunija 1967 m. Viduryje Iam. P. Vaseris
268
filosofiją studija vo pas rozminiečiu s To rin c. Po karo at-
vyko į Au s~raliją ir 1951 ~ - ~toj o i kunigų _semin ariją
Melbourn e 1r 1955 m. rugpmč10 20 d . buv o 1šventinta s
kunig u. Vikaro parei g as ėjo au strah1 parapijo se , kol buv o
paš kirta s australų Albion parapijo s klebonu Melbourne,
I<un. L . K em cš iui iš Perth o iš vyku s i Kanadą, 1973 m. t en
nuvyko kun . J. P etrau s ka s lietuv ių kapeliono parei gom.
Ten išbuvo penketą metų ir 1978 m . gri fo i Mclbourną.
čin buvo pns kirtn s Nth . Thornhury australų parapijo s
klebonu .
Kun. J. Petrauska s Italijoje mokėsi taip pat ir muziko s.
Ji s nuo 14 m . amžiau s užau go sve timame kra šte ir savo
kra što nėra daugiau matęs. Savo kra što ilges iui yra su-
kūręs keletą dainų.
KUN. JUOZAS VYTAUTAS VOLODKA
Juozas Volodka gimė 1909 m. rugpiūčio 7 d . Liepojoje,
Latvijoje. Gimnaziją baigė Šiauliuose ir 1933 m. įstojo į
Telšių kunigų seminariją. Po atostogų i seminariją negri -
žo ir pa siliko Karmėlavos parapijos mokytoju. Ten liko jis
ir karo metu . Po karo taip pat mėgino jis vaiku s mokyti
poterių, bet buvo apkaltintas ir uždarytasi kalėjimą. Vė­
liau buvo paleistas ir dirbo bibliotekoje. 1967 m. seser s
kviečiamas atvyko i Australiją, o 1969 m. išvyko i Romą, i
šv. Kazimiero Kolegiją studijuoti teo logijos. 1973 m.
gruodžio 22 d. Romoje įšventintas kunigu. Grįžęs i Aus -
traliją 1975 m. spalio mėn. buvo paskirtas lietuvių kape -
lionu Hobarte, Tasmanijoje, 1967 m. kovo mėn. paskirta s
lietuvių kapelionu Geelonge, kur išbuvo apie metus.
Pašlijus sveikatai, pasitraukė į pensiją ir apsigyveno pas
seseles vienuoles Thornbury priemiestyje Melbourne.
Ci1Jvojo Ro žinio Brolij os pasitarimas 1982 m . Viduryje kun. P. Vaseris ir kun.
P . Daukny s
Gyvojo rožinio brolija Naktinės adoracijos būrelis
Rožinio maldo s įkūrėju laikomas š v . Domininkas (13 Naktinė Adoracija yra pasaulinio ma sto organi zacija .
a.). Gyvuoju rožiniu vadinama ta pati malda, tik kalbama Lietuvių tarpe Naktinės Adoracijos direktorium yra Tė­
pasidalinu s keliem s as menim s . šitokia gyvojo rožinio vas Bagdanavičius Čikagoje . Reikalų vedėja buvo Doma
malda jau buvo žinoma ir Lietuvoje. šleževičienė. mini sterio pirm. Mykol o šleževičiaus žmo-
Melbourno Gyvojo Rožinio Broliją įkūrė 1962 m . kun. na, kuri 1973 m. mirė. Dabar jo s viet oje yra Julija Lun -
Pranas Vaseris. Jis padalino visą rožinį į 3 vainikus. Vie- gienė.
nas vainikas turi 6 narius. Penki jų kalba kasdien po vie - Melbourne Naktinės Adoracijos Būrelis veikia nuo
ną rožinio pa slapti, o šeštasis narys kalba Tėve mūsų, 3 1965 m. ir turi 17 narių. Jį s uorganiz avo Jonas Mulokas.
Sveika Marija ir Tikiu. Paslaptys keičiamos kiekvieno Dabar būreliui vadovauja Pijus Vaičaitis.
mėnesio pirmą sekmadieni. Taip pat pirmą sekmadienį, Naktinės Adoracijos Būrelio narys įsipareigoja vieną
skelbiama nauja rožinio intencija . Kad nariai žinotų, kada kartą per mėnesi skirti vieną valandą maldai į šv. Jėzaus
kurią paslapti kalbėti, jie gauna nario knygutę, kurioje ir Marijos širdi s .
nurodytos pas laptys. Taip kiekvienas narys per pusantrų
metų sukalba visą rožinį. Metinė brolijos šventė yra spa -
lio 7 d., kada šaukiamas susirinkimas. Mėlynosios armijos sąjūdis
Pirma tokia šventė Me lbourne buvo 1962 m. spalio 7 d.
Brolijos vadovu išrinktas Jonas Mulokas, o valdybon ·
Mėlynosios Armijos Sąjūdis kilo Portugalijoje po Fa -
Agota Zubrickienė ir Jadvyga Petraitienė. ši valdyba
kasmet buvo perrenkama ir tik 1970 m. spalio 11 d. iš- timos apsireiškimų. Lietuvių tarpe jis pradėjo veikti 1952
rinktas vadovu Pijus Vaičaitis ir nariai - Regina Kaunienė m. Amerikoje. Bostono arkivyskupa s paskyrė kun. Kon -
tautą vadovauti šiam sąjūdžiui.
ir Stasys šiuškus. Vadovu kasmet perrenkamas tas pat s
Pijus Vaičaitis, o valdybą šiais metais sudaro Jadvyga Melbourno Mėlynosios Armijos Sąjūdis veikia nuo
1964 m. Jis turėjo 19 narių, bet dabar turi tik 10 narių.
Petraitienė ir Jonas Venckus.
Būreliui vadovauja Piju s Vaičaitis.
Viso brolija turi 90 narių. Dauguma jų yra vyresnio
Būrelio nariai kasdien kalba vieną rožinio da li už
amžiaus, o iš jaunimo tik keli. Mirusiųjų narių jau yra 32.
Į jų vietą paprastai ateina kiti. Taip viso yra pilni 5 roži- nusidėjėlius ir Rusijos atsivertimą. Tai Marijos nurody -
mas Fatimos apsireiškimuose.
niai, kurių kiekvienas iš 3 vainikų. {Vainikas 6 nariai) .
. Metiniame susirinkime brolija aptaria maldo s intenci -
Jas, pasimeldžia už savo mirusiuosius, išklauso kokio re -
ferato nr paskaitos ir sudeda taip pat aukų, jei jų kam
nors reikalinga.
Gyvojo Rožinio Brolijos dvasios vadas visą laiką yra
kun. Pr. Vaseris.
269
Lietuviai evangelikai
Melbourno lietuviai evangelikai su kun. J. šimboru 1967 m.
Alisa Baltrukonienė
Atvykę i ši kraštą, evangelikai susiorganizavo gana
vėlai. Didžiausias rūpestis buvo gauti lietuvi evang. ku-
nigą. Retkarčiais jie susirinkdavo tik pagiedoti. Kai Mel-
bourne 1966 m. buvo nupirkti talpūs Lietuvių Namai,
skirstant patalpa s organizacijoms, koplytėlė buvo palikta
bendruomenės religiniams reikalams ir pavesta liet.
evangelikų globai (Katalikų parapija kol kas sakėsi jos
nereikalinga). Su džiaugsmu būrėsi liet. evangelikai iš
visų Melbourno apylinkių. Viso užsirašė 89 šeimos. Buvo
sudaryta laikinoji Taryba, kuri visus evangelikus suor-
ganizavo i parapiją. Tarybą sudarė: J. šeštokas (senj.),
Marija Malakūnienė ir Alisa Baltrukonienė . Per pirmą
visuotiną parapijos susirinkimą 1966 m. birželio mėn.
buvo išrinkta nauja Parapijo s Taryba iš jaunesnių narių.
Ją sudarė: B. Vosilaitis, V. šešto kas, V. Prokupavičius,
M. Lumpreikštas, A. Ramanauskienė, A. Baltrukonienė,
E. Jomantienė ir O. šrederis. Papra šyta, elektroniniais
vargonėliais sut iko groti Sabina Baltrukonytė.
Kadangi parap ija apima ir už Melbourno gyvenančius
evangelikus, tai buvo nutarta pasivadinti Viktorijos
Evangelikų Liuteronų Parapija .
1969 m. rugsėjo 14 d. buvo perrinkta parapijos Taryba
su maža pakaita. Pasiskirsčius pareigomis pirmininko
pareigas teko eiti L. Malakūnui, kuris, kelis kartus
270
Melbourne
Lietuviai evangelikai su kun. V. Kostizenu 1981 m.
vykimas j Melbourną labai praretėjo , kas vėl sukėlė rū­ bet nuo 1983 m. kai jis dėl nesveikato s bus atlei stas i
pesčio. Bet sakoma, kad gilus troškimas anksčiau ar pensiją, pažadėjo daugiau lietuviais rūpinti s.
vėliau išsipildo ir neužilgo parapijo s Tary ba su dideliu 1981 m. bir želio 28 d., per posėdi buvo išrinkta nauja
džiaugsmu sužinojo, kad i Melbourną vokiečių evangelikų parap ijos Taryba, kuri ir šiuo metu eina savo pareigas.
parapiją yra paskir tas , visiems jau pažįstamas, kun. V. Pareigomis pasiskirstė sekan čiai : pirm. Alisa Baltruko-
Kostizenas . Su juo jau daug lengviau buvo susitarti, nes nienė, sekr. - Rūta Pocienė, ižd. - Vyt autas še štokas,
jis gyveno čia pat . Nuo 1966 m., kai jis atlaikė Melbourne patariamos ios narės: Marija Malakūnienė ir Lidija Pet -
pirmas lietuvi škas pamaldas, jis jau buvo palikęs gilų rusevičienė. Kontrolės Komisiją sudaro: Elena Jom an-
pėdsaką visų evangelikų sąmonėje. Paprašytas regulia - tienė ir O. š rederis.
ria i patarnauti lietuviams jų dva siniuose reikaluo se, jis Kyla klausimas apie liet. evange likų Parap ijos ateitį. Iš
maloniai sutiko. vyresnės karto s vis mažiau įstengia atvy kti į pamald as.
Po susitarimo, sekančios lietuvi škos pamaldos įvyko Dauguma pensin inkai, keletas šeimų išvyko i užjūrius ir į
Lietuvių Namų koplyčioje 1975 m. bir želio 8 d. Pamaldų tolimesnes valsti ja s pas savo vaikus. Nem ažas skaičius
metu buvo paminėti ir pasimelsta už birželio mėn. išvež- jau baigė šią žemi šką kelionę , o nauji nar iai iš jaunimo
tus j Sibirą lietuviu s ir visus, kurie žuvo už Lietuvos nepapildo tu ščias likusias vieta s. Kaip ilgai dar bus
laisvę. galima tas pamalda s išlaikyti? Prieita išva dos, kad kol
patvirtinus, jis ėjo iki 1981 m. birž elio 28 d. Nors kun. V. Kostizenas buvo labai apkrautas darbu ugnelė dega, nors ir mažiausia liepsnele, jos negalime
Sydneja us lietuviams evangelikams pamaldas lietu- keliose vokiečių evang. parapijose, bet jis rado laiko re- gesinti. šios pamaldos, nors ir rečiau įvykstančios, duoda
viškai atlaikydavo kunigas V. Kostizena s, kilimo iš Ky- guliariai lietuvius evang . dvasiniai sustiprinti. Tik pas- Melbourno liet. evangelikams sielos ramybę ir jungia
bartų, kuris iš Vokietijos buvo paskirta s ir atvyko i Syd- kutiniu laiku, jo sveikatai sušlubavus, pamaldos paretėjo, juos maldose su protėvių lietuvi ška dvasia ir visais lie-
nejų perimti vokiečių evang. parapiją. Melbourno evan- tuviais.
gelikai sydnejiškiams pavydėjo, bet kun. V. Kostizenas,
Melbourno evangelikų pakvie stas , mielai sutiko ir du
kartu s atvyko iš Sydnejaus, 1966 m. gruodžio mėn. ir
1967 m. balandžio 28 d. ir atlaikė naujai atremontuotoje,
vis ų evangelikų lėšomis ir darbu, Melbourno Lietuvių
Namų koplyčioje pamaldas lietuviškai. Koplyčioje žmo-
nės tada vos sutilpo .
Po kiek laiko sužinota, kad jaunas lietuvis, gyvenąs ir
mokęsis Sydnej uje, grižo iš Amerikos baigęs kunigo stu -
dijas · Jonas šimboras. Jis tuoj gavo vietinę evangelikų
p~apiją Swan Hill, maždaug 200 mylių nuo Melbou~no:
Tai gana didelis nuotolis, bet be didelio prašymo m1ela1
jis sutiko, kiek jam laikas leis, atlaikyti Melbourno
evangelikam s lietuvių kalboje pamaldas. Pirmos tokios
pamaldos įvyko 1967 m. gegužės 21 d. Nuo to laiko kai
reikia jis atvyksta pakrikštyti, apvesdinti, ligonius
paguosti ir susti printi su komunija, arba palaidoti. .
Bet po kurio laiko ji iškėlė j dar tolimesnę parapiją ir p 0 pamald:ų. su kun. V. Kostizenu ir Tarybos pirminink e A . BaJ.truko-
vėliau i Sydnejų, kur gyvena jo tėvai. Nuo to laiko jo at - niene 1981 m.
27 1

Lie t u vi ų
Me lbourno
Melbourno Lietuvių.Klubo Taryba 1981-82 m. SMi is kairės: J. Petrašiū­
nas (pirm.), A. Bal.trukonienė, E. Korsakaitė ir J. šniras. Stovi is kairės:
M. Di.džys,L. Padgursk is ir J. Kal.nėnas.
J. Petrašiūnas
1957 m. gruodžio 11 d. tapo įregistruotas klubo stat u-
tas "Register of Companie s" jstaigoje. Tuo būdu buvo
sukurta teisinė lietuvių organizacija, pavedant jai nu-
pirkti ir administruoti Lietuvių Namus . 1958 m . Mel-
bourno Lietuvių Klubas nupirko eilini gyvenamą namą su
dideliu sklyp u Thornbury pri emiesty, kuriame jsikūrė
daugelio Melbourno lietuvių organizacijų vadovybės.
1962.7.28 d. per metinj klubo narių susirinkimą buvo
pas kelbta sekanti ems metams išrinktoji Taryba: J. Valys
(pirm. ), J. Antana i tis, B. Vanagas, V. žižys, K. Baltoka s ,
J. červinskas ir L. Vacbergas .
Tar yba baigusi mokėti namų skolą ir toliau telkė lėšas,
tolime sniems klubo užsimojimams.
1963.7.27 d. buvo paskelbta nauja Taryba: K. Baltokas
(pirm .). R. Pumputienė, A. Ramanauskas, J. Petrašiūnas,
J. Dudėnas, J. Cervinskas, Pr . Dranginis. Vėliau R.
Pumputienė ir J . Dudėnas iš Tarybos pasitraukė ir i jų
vietas buvo pakviesti: B. Vingrys ir V. Rekešius.
šio susirinkimo metu buvo pakeistas klubo statutas
taip, kad ateityje Tarybos narini bus renkam i dviejų me-
tų kaden cijai. Vienais metais bus renkami keturi, o kitai s
metais trys Tarybo s nariai.
272
Klub as
Per tą pati susirinkimą buvo priimta rezoliucija įgali•
nanti Klubo Tarybą su rasti ir nupirkti didesnius ir ge·
resnėje vietoje Lietuvių Namus. 1964.4.4 d. nepapra stas
klubo narių susirinkimas nusprendė turimus namus par ·
duoti už 8.250 sv. (16.500 do l.) ir gegužės 13 d. iš jų buvo
išsikraustyta.
Bendruomenė paliko be namų. Organizacijų vadovy ·
bės, jų turtas ir Savaitgalio Mokykla persikėlė i privačius
namus. Buvo rimtai susirūpinta namų pirkimu . Tuo metu
klubo kasoje turėta 11.624 svarai (23.248 dol.).
1964.7.19 i Tarybą išrinkti : J. Petrašiūnas (pirm.), B.
Vingrys, P . Dranginis ir naujai 2-jų metų ka dencija~: _A.
Balei šis, J . Adomavičius, Iz. Geštartas, K. čėsna. Vehau
Geštartas iš Tarybos pasitraukė ir jo vieton buvo
pakviestas V. Liubinas .
Metų bėgyje Tarybos nariai ir jų padėjėjai darė daug
pastangų surasti tinkamą objektą Lietuvių Namam s. ~1-
gesnj laiką buvo sustota ties keliais objektais, dėl kurių
buvo vedamos derybos, bet be teigiamų rezultatų. Be~~ -
ruomenėje pradėjo reikštis nu s ivylimas ir nepa site nkini ·
mas kam buvo parduoti namai Thorn b ury.
1965.7.31 d. paskelbta naujoji Taryba: J. Adomavičius,
A. Bale išis , K .. čėsna, V • Liubin as ir naujai iš rinkti . J .
Petrašiūnas (pirm.), J. Pe le ~au s ka~, B. Vingrys. Vėliau
Pclenau s kas 1š Tar y bos ats1statydmo. Jo vieton buvo
pakvi estas V. Bos ikis.
Tu ojpO me!in!o klu~ _onarių susir inkim o, r ugpiūčio pra -
džioje, V. Amuho pa siu lymu, buvo apžiūrėti did e li (22.000
kv. pėdų grindų plot o) namai North Melbo urn e. Užp ra -
šyta jų kaina buvo 36. 000 ~varų (70.000 dol.) . Derybos dėl
kainos bu vo ve dam os a rtimame kontakt e su V. Aniuli u .
Po ei lės pasi ūlymų ir kon trapasiūlym11, bu vo sutarta
28.750 svarų (57 .600 dol.) kaina.
Tuomet buvo pak v ies t os visų Melbourne veikiančių
lietuvių institucij ų, organizacijų bei grupių vadovybės ši
objektą apžiūrėti ir pareik št i s avo nuomonę dėl š io pirki -
nio. Vis i kvie stieji apžiūrėję pastatą, n ežiūri nt jo aplei sto
sto vio, vienbalsiai pritarė Tarybo s nutarimui ji pirkti. Po
to buvo pa s kelbta s lėšų ta ikimo vajus. Tarybo s nariai ir
jų talkininkai per 3 mėnesius aplankė bev eik visus Mel-
bourno lietuviu s , s urinko 8.000 svarų (16.000 dol.).
1965 metai s , prieš Kalėdas, Lietuvių Klub as ir organi-
zacijos pradėjo kurtis savuose erdviuose namuo se. Nuo
šiol prasidėjo kūrimasi s iš nauj o s u visom naujakurių
probl e mom: finansai, remontai, pagerinimai ir pan . Visi
kibo j darbą, pamažu u žmir šdami ankščiau pasireiškusią
bendruomeninę nesantaiką ir apgailėdami prarastą laiką
besiginčijant.
1966.8.1 d. išrinkta nauja Klubo Tar yba : J. Petraši ūnas
(pirm.), B. Vingrys, V. Bosikis ir naujai pririnkti : J . Pele -
nauskas, A. K esminas, V. Popeliučka, S. Tamašau skas.
Per š iuos metu s buvo kaupiamos lė šos namų pagerini -
mui. Buvo prav esta , J . Pelenausko pas tangomis, didelė,
su valdžios lt:idimu, daikLini: loLerija. Buvo pradil ta gal-
voti apie gėrimų licenzijos gavimą. Vyko tolimesn is įsi­
kūrimo procesas. Me lbourno bendruomenės organizaci -
nis gyvenimas pamažu pradėjo grįžti i vieningas. norma -
lias vėžes.
Lietuvių Namų vestibiulis
273
..
1967.8.23 d. išrinkLa nauj a Klubo Taryba: A . Jaku •
bauska s (pirm .), J. Pelenauskas, V. Popeliučka ir naujai
iš rinkti: E. Balčiūnienė, B. Paškevičius, K. Pra š mut as ir
O. Baltru šaitis. Vėliau Baltru šaitis ir Pelenauskas iš Ta -
r y bos pasitraukė ir jų vieton buvo pakviesti Iz . Gešta rtas
ir G. žvinaki s.
š i Taryba ėmės i žygių statyti naują salę. Susiri šta s u
adv oka t u dėl gėrimų licenzijos gavimo. Telkiamo s lėšos
naujo s sa l ės s tatybai. Kuklia i paminėtas klubo deš imt-
metis .
1968.8 .25 d. klubo narių metiniame susirinkime išrink-
ta nauja Klubo Taryba: A. Jakubau skas (pir m.), E. Bal-
čiūn ie nė, B. Vingry s, V. Ag linskas, S. Cižauskas , J . Gru-
žauskas, J ona s Kviet e laitis. Taryba paskelbė lėšų telki-
mo vajų, n aujos salės staty bai. A tl iekami būtini namų
remontai. A . Jokubausko iniciatyva buvo suo r ganiz uotas
moterų page lbini s komitetas Lietuvių Namų r emo nto ir
lėšų te lkimo r eik alams. Komitetą sudarė: Socialinės Glo-
bos Moterų ats tovė • A. Matukevičienė, Katalikių Moterų
Draugijos atstovė . H. Statkuvien ė ir Evangelikų Moterų
atstovė A. Baltrukonienė. Tų organizacijų narės dal yv a-
vo namų remontui plytų valyme ir, kur gal ėjo, padėdavo
vyra ms. Telkė lėšas remontui, organi zuodamo s geg uži-
nes, vai dinimu s , eise nas. 1969.3.19 d. did žioji moterų 10
km. eise na per Melbourną suk ėlė 2000 dolerių moterų
seklyčios įrengimui Lietuvi ų Namuo se.
1969.8.24 d . klubo narių metiniame sus irinkime buvo
išrinkta nauja Taryba: A. Jokubau ska s (pirm. ), B. Ving-
ry s , S . čižauskas, J . Ant anaiti s, E. Balčiūnienė, A. P o-
cius , J. Gružau skas. Vyko salės staty ba. Statyboje talki -
ninkavo vyrai ir moter ys . Salė atidaroma 1970 .4.25 d. ir
per šventinimą jai suteikiama "Lietuvo s Nepriklausomy -
bės 50 metų Jubiliejau s" vardas .
1970.8.16 d. per narių susirinkimą išren kama nauja
Taryba: A. Jokubau s kas (pirm .), J. Antanaitis, S. Ci-
žauskas, E. Balčiūnienė, A. Pocius, A. Bladzevičius, V.
Lie tuvių Namv, di.df:i,o
ji salė
 mavičius , "'.· žiog a~, J . Kv (ete lait is , S. Ta m aša us kns.
Iš nuo moJam a kin o s al e. ,l . P ele n a usk o r(ipesč'
1974.10.3 d . pa g ali a u bu vo g aut a gėrimų lice nzij n . Ofi ~ '
1
lus lice nziJuot o ~l~bo nt.!dar y ma s i~y ko 1()75.2.5 d.
ta ru s s u kin o s av 1111nku, 1šda 1.0ma kin o sa lo. š ios T nrybo
s~~
::
knd ?!1cij os m e tu klub o finansinė padėtis ne p apra s tn i pn~
ge reJo .
1975 .9.2 d. pe r metini k lubo narių susirinkimą išrenka -
ma nauja Ta r yba : A . R n man a u s ka s (p irm .), V. Ado mavi.
čiu s, J . Kv iet e lnit is , A . Klima s, V . žio g n s , M. Did žys s
Tamn š au s kas . Vėliau V. Adomavičius iš Tar y bo s p~s i:
traukė ir jo vie to n buvo pakvi es ta s J . Petrašiūnas.
Met inis klu bo narių s u si r inkimas, jve r t inda m as pirm .
A. Rama nausk o praėjusiais me t a is įdėtą darbą ir pa siau-
kojimą. tva rk ant klub o r ei k a lu s , j am su teikė k lub o Gar -
bės na ri o vardą.
Metų bėgyje b u vo jru oš t as kl ubo ba r a s , n upirkt i ba r o
s ve t a ine i s talai , s u t va rk y t os Lietuvių Nam ų ilgojo kori-
d ori au s s ie nos . Pe r tva rk yt as Lietuv ių Nam ų elekt ros
ti nklas.
1976.9 .26 d. iš r e nk a m a T a r yba: A . Rama na uskas
(pirm .), V . Ališa u s kas, M. Did žy s , V. ž iogas, F . Sodait is,
A . Karazi j a, J . Petrašiūnas. Vėlinu žiogu i iš T a rybo s pa-
sit r a uku s, bu vo p ak vi e st a s G . žv inaki s.
šio s Ta r ybos kad e n cijo s me tu b u vo įrengtas alaus ir
Jonas Valys. Melb. L ie t. Klubo pirm . ''MP" kitų gėrim ų ša ldym o k a mb a r ys ir , s u s it ar us su moterų
bendr. PLB Seim o narys, akty vu~ bendruomenės or ga nizacijomi s, nupirkta na uja indam s pl a ut i ma šina.
veikėjas Įruoštas oro vėsinimas baro svetainėje ir "Jubiliejinėje"
sal ėje.
N!ctų bėgy jo bu vo išpilt os ccmen linčs g rin dys hiblio•
tc kos knmha ry, b~ _t o, tas kamba rys buvo išdažyt as ir
irri ndys užk_lot os _kt11mo ply l ~l~mis. Išdažyta sce na ir už
sce nos pers ire ngimo ka m ba ri 111.Pa keista sce nos dr a pe r i-
ja. . . . Mclbo urn e nė vieno lietuvio, kuris vi~nokiu ar kito kiu
1979 .9.28 d . pe r metin 1 narių susi rinkim ą išrenkam a
nauja T ary ba: J . Tamošiū n as (pirm.), A. Ad amkavičius,
J. I,ukai t is , A. Ka r az ij a, A. Morkūnicnė, G. žvin akis , J .
Pctrašiūnas.
Per šiuos me tu s bu vo p raves t a pa pildoma elekt r os li-
nija v irtuvės ir šaldy tuv ų r e ikal am s. Tęsiami smulke s ni
nam11page rinima i. N upirkt os kino s a le i kėdės. Nupirk ti
pr ožektoria i sce nos a pšv iet im ui.
1980.9.28 d . pe r susi rinkimą iš ren ka ma nauj a T aryba:
J . Pctrašiūnas (pirm .), A . Adamkav ičius, J. Lukaitis , A.
Ballrukonienė , M. Didžys , G. žv inaki s. 1981.1.22 d. A.
Adamknvičius mirė. J o vi et o n b uvo pakvies t as J . Cer-
vinska s.
š ios Tarybo s nemaža s rūpestis buv o įstatyti kino salė­
je nupirkta s kėdes. 1981 m. baland žio mėnesį kino salės
nuomin inka i pasitraukė. Į vy kd yt i klubo licenzijuotų pa -
la i p ų pa ge r inim a i ir rem o nt as.
1981.9.27 d. b uvo išri nkta nauja Ta ry ba : J. Petrašiū-
GRAF IKA, TAP YBA, VIT RA žA I
n as (pirm .l. A. Raltrukonicnė. J. šnira5, M. Di<ifys, E.
Korsakaitė, ,J. Kalnėnas, L. Padgurskis.
N uo klubo įsik ūrimo jau praėjo beveik 25 me tai. P er tą
laiką buv o d11 ug kal bėta, gin čyt.asi, dirbta. Tur būt nėra
būdu p rie klubo nupirktų Lietuv ių Namų nebūtų prisidė­
jęs: a u ka, da r bu, konst r uktyviu patarimu . Didžia usia ta -
čiau d al į lėšų ir par a mos klubui suteikė klubo nar iai, ku-
riam s kiek vienai s me ta is, per met inj klubo susirinkimą,
rei š kia ma padėka, o da ugia usi ai nu sipclnusiems nariam s
s ut eiki a ma Garbės na r io varda s ir Amžinojo nario va rdas
už did esnę fi n ansinę paramą.
Klubo Garbės nar iai: A. A lekn a, J. Mašanauskas, A.
Ra man a uska s , A. Vingis , J . ža lka us kas , B. Vingrys, A.
Reimerienė, E. Balčiiinienė , A. Savickns.
Klu bo Am žinieji na r iai : B. ir J . Adom avičiai, V. Akum-
bakas, V. A le kna, T . ir A. B i ku lčiai , dr . V. Oidžy s, A.
Kr nus a s, P. Miči ul is, P . Nauj ok a itis , R. Pocius, J . šlamas.
Klu bo narių ir kiek vieno liet uv io pa sta ngomis s ukurti
Lietuvių Namai yr a ir bu s lie tuvybei, lietuvių kultūri­
n ėms vertybėms užuovėja nuo viską niveliuojan čių sve -
timybių. Tam j ie y ra s ukurt i mum s ir ateinan čioms kar -
toms .

A lišauskas . Nuo 1970.1.1 dienos Ta r y bos vadovavimą
perėmė A. Bladzevičius.
T ar yba ėmėsi drastiškų priemonių klubo finan sin ei p a-
dėčiai page rinti . Buvo ne t ba ndyta jve sti mokesti s , iei-
nant i Lietuvi ų Namus . Vykd omas "Jubilieji nės" salės
(t oks varda s nusistovėjo vėlesniais laikai s) v ida us ir eng i-
mas.
1971.8.29 d. pe r susirinkimą išr inkt a n auja Ta r yb a:
A. Bladzevičius (pirm. ), J . Pelenauska s, V. Ališaus kas , S.
Ciža uska s, J . J urgėlaitis, V. Klimas , J. šemetas.
Dar omi t olimes ni žygiai gauti gėrimų licenziją. Re -
m ontuo jama s Lietu vi ų Namų fro ntas. Vykd om as namų
fron to da žymas. Užbaig iamas "Jubiliej inės" salės įrengi­
mas.
1972.7.30 d . iš ren kama Ta ryba: J . P ele nau skas (pir m. ),
A. Pocius, A. Klim as . M. Didžys , I. Alekna, V. žiogas, V.
Kara zija.
Planu oj amas kino salės dažymas . Kino salė ban do ma
iš nuomo ti.
1972 m. Klubo Tary ba sudarė nam ų remo nto ir pag r a -
žin imo r eikalam s pagelbinę komisiją, kur ioj e d irb o: V.
Alek na, L. Ba rk us , A. Bladzevičius , A. Klimas , J. Maša -
n auska s , D. Simankevičienė, A . Vaičaitis, A . Vingis, D.
žilinskienė ir J. ža lkau skas .
1973.9.10 d. per narių metinį susirinkimą išre nk a ma
nauja Taryba : A. Ramanaus kas (pirm .), A. Poci us , A.
Klim as , M . Didžys , I. Alekna , V. žiogas, V . Ka r azija .
A t remontuojama maŽQji salė (dabartin ė bar o sv et ai-
nė) . Ve damo s de rybos dėl kino salės iš nuom avi mo. Gėri­
mų lice nzijos klausimas eigoj e.
1974 .8.25 d. pe r susirinkimą pas kelb ta na ujoji T ar yba:
A. Ram a na us kas (pirm .), A. Klimas, M. D idžys , V. Ad o-
274
1977 .7.23 d. per susirinkimą iš rinkt a n a uj a Ta ryba: V.
Ališau s kas (pirm .), A. Kar a zij a , J. Petrnšiūnas, J . Kalnė­
nas, A. Morkūnien ė, G. žvi naki s , S. Morkūnas.
Klubo dvide š im t met is buv o atžy mėtas s pecia lioje
"Mūsų Pastogės" laidoj e ir j u b iliejiniam e Lietuvių Namų
baliu je . Buv o įruošti virtuvėje pa ge rinim ai ir ba r o sve -
tainėje išlie t os cementinės grind ys. Įrengtos ar ch. J . ža l-
ka usk o supro je k t uotos frontinės Lietuv ių Namų d ury s .
Iš d ekoruota s pri e kini s v es tibiu lis. Prav esta i kl ubo pa-
tal pas su st ipr inta e le k t ros linij a ir a tli kti m až es ni dažy .
ma i.
1978.8 .27 d . pe r susirinkimą iš r e nk ama nauja T ar yb a:
J . Tamošiūnas (p irm . ), A . Kara z ija, J . Petrašiūnas, A .
Morkūnien ė, J . Kalnėnas , S. Morkūnas, G . žvina k is . Kal-
nėnui iš T aryb os pa sitrauku s , buvo pakv ies tas A . Ad a m·
kavičius.
M oterys valo ply t~ Lietuvių. Na m1i r em<rntui
J UOZAS BANK S
J uozas Ban k s mokėsi ta pybos Stu t t gar t e , Brisbanėje ir
Melbou rne. Da lyva uja pa r odose ir y r a Vict orian Art
Society ir RS A SA Adelaidės nar ys.
IR ENA JO K OBA U SK IE Nt
Ir e na Jokūbauskienė gimė Laumakių dv are Šiaulių
apsk r ityje. Iš jaunų die nų pamėgusi meną, įstojo i
Victoria n A rt Socie t y mokyklą ir pabaigė ta py bos skyrių.
Mėgsta t apyt i aliej ini ai s dažais p e isa žus ir nu ota ik ingu s
nat iurmort us , y pating ai gėles. 1976 m. yr a suren gus i
individualinę parodą Adelaidėje ir da lyva uja grupinėse
paro dose Vik to r ij oj e . Yra laimėjusi pirmą premiją "The
E th nic 77 Ex bib it io n" ir 14 High ly Comme nd e d pažymė­ Dail. A. Vaičaitis
jimų.
Irena Jokūbauskienė y r a paminėta Et hnic Ar ts
Oir ect or y ir jo s darbų ra s ime privačiose kolekcijos e ir ADOLFA S VAI CAITI S
Adelaidės Lietuvių Namuo se.
Adolfas Vaičaitis re iškia si ka ip g rafik as ir tap yt oja s.
NIJ OL Jt J ER šO VA!T lt - P ENGELLEY Ji s da lyvauj a gr upinese pa r odos e Aust r alijoj e , Nau joj e
Zeland ijoj e ir Ju ngtinėse Ame r ikos Valstybėse.
Nijolė Penge lley gimė 195 1 m . Melbo ur ne . Įsigij usi Ado lfo Vaičaičio kūrin ių ra sime Vilnia us Bibliotek oj e ir
Highe r Dip lom u o[ Seco nd a ry Ar ts & Cr a[t s Melbo urn e, Adelaidės Lietuvių Namų muz iej uje , o straipsn ių meno
da r gil ino m e no s tud ija s Be ndigo Inst itute of T echnology . klau simai s perijodin ėje sp audoj e. Me ni nink as y r a išlei -
Ji taip p 11ts pcc h\lizav osi gra fikos , graviūros ir atspaudų dęs ke lis folio sa vo kūrinių:
tec hnikoj e . Folio: A. Vaičaitis ''L ino Pri nt s" Me lbou rn e .
Nijolė P e ngell ey d ėsto meną g imn az ijoje ir da lyva uja Folio : A. Vaičaitis "S iebe n Ori gina l L it hog r uphien "
meno par odo se. Pa sku t ini u laiku y r a susidomėjusi seri - Vokieti ja .
gr afij a ir b at iku . Biogra fija t ilpo AL Metraščio l t ome.
275
 ADOMA S VINGIS
Adomas Vingis gimė 1917 m. Vanagių kaim e, žc m.
Naumiesčio valsčiuje, Tauragės apskrit yje pasiturinčių
ūkininkų gausioje šeimoje. Iš dvylikos vaikų jis bu vo pats
jauniausias. Pradžios mokyklą baigė žemaičių Naumi es -
tyje, o gimnaziją Švėkšnoje . 1939 m. istojo aspirantu i
Karo Mokyklą. Sovietų armijai okupavus Lietuvą, jis pa -
sitraukė iš Karo Mokyklos ir dirbo mokytojo darbą. 1944
m. pasitraukė i Vokietiją. Pradžioje gyveno Tuebingenc,
o po karo studijavo architektūrą Stuttga rto Aukštoj e
Technikos Mokykloje. 1951 m. su šeima atvyko i Au stra -
lij-1 ir apsigyveno Melbourne. Mirė 1980 m. spalio 30 d.
Adomo gyvenimo veikla gana šakota . Jau iš pat jau -
nystės turėjo jgimtą grožio pajautimą ir mėgo meną.
Buvo geras organizatorius ir bendruomenės veikėjas, so-
cialistinių pažiūrų ir tvirtų principų žmogus, kuris visada
išklau sydavo kito nuomonę. Be to, buvo malonaus būdo ir
niekam nestokodavo šiltesnio žodžio. Adomas visa širdi -
mi mylėjo savo tautą ir jaut r iai pergyveno jos nedalią.
Vien tik savo pastangomis ir beveik savo lėšomis, suo r-
ganizavo vertingų meno knygų, paveikslų ir atspaudų
rinkinį. kuri persiuntė į Vilniau s dailės muziejų ir i Vil-
niaus univer siteto biblioteką. Jo supratimu, tauta tol iš-
liks gyva, kol kultūriškai stovės aukščiau už savo paver-
gėjus.
Melbourn e akt yviai daly vavo visuomeninėje veikloje ir
buvo Melbourno Apylinkės Valdybos pirmininku. Daug
dėmesio skyrė Lietuvių Namams: buvo Tarybos pirmi -
ninku ir ilgus metus Lietuvių Namų puošimo komisijoje.
Adomas Vingis palyginamai vėlai pradėjo tapyti.
Jo kūrybos rasime Vilniaus dailės muziejuje ir Vilniaus
Socialinės Globos Moterų
Draugija Melbourne
Ji jsteigta 1952 m. liepos 26 d. Steigiamajame su-
sirinkime dalyvavo: J. Barkuvienė, M. Bulakienė, L. Ci-
vinskienė, M. Gudelienė, Koscialkauskienė, V. Kuncai -
tienė, B. Makulienė, E . Nagulevičienė, J. Petraitienė, D.
Simankevičienė, H. Statkuvienė, G. šernienė, Uknevičie­
nė ir D. žilin skienė. Susirinkimą atidarė D. Simankevi -
čienė, pak viesdama pirmininkauti D. žilinskienę ir
sekre toriaut i L. Civinskienę. Iki to 1aiko Melbourne lie-
tuvių bendruomenėje nebuvo jokios institucijos, kurios
pagrindinis tikslas būtų socialinės globos ir šalpos dar -
bas. Draugija, pradėjusi darbą, atkl!ipė tautiečių dėmesį
kaip yra svar bu, apsigyvenu s naujame krašte, puoselėti
ir žadint i lietuvių bendruomenėje savitarpio paramos ir
atsakomybės jausmą, padėti ir suprasti šių dienų sociali-
nių ir asmeniškų problemų priežastis .
Draugijo s darbui vadova vo sekančios Valdybos pirmi -
ninkės : D. Simankevičienė, E . šemetienė, J . Viliūnienė,
E . šeikienė, E. Nagulevičienė, D. žilinskienė, V. Kun -
caitienė, V. Kružienė, A. Matukevičienė, V. Baltokienė,
J. :žalk.auskienė.
276
Dail. A . Ving is
univer s iteto bibliotekoje. Melbourno Lietuvių Namų
klubą puo šia A. Vingio didžiuliai Jūratės ir Kastyčio mo-
tyvai s nutapyti paveiks lai. Be to, beveik visose palaipo se
randasi jo paveik slai ar rankų darbo pėdsakai. Jis buvo
taip pat aktyvus M.K. Ciurlio nio diskusijų klubo nary s.
Adomo gyven imo centre stovėjo menas. Jis juo domė­
josi visą gyvenimą. Pirmoji jo paveikslų par oda jvyko
1964 m. Too rak Gallery . Ji turėjo nemažą pasisekimą ir
buvo aprašyta australų spau doj e. Per eilę metų dalyvavo
jvairiose australų ir lietuvių meno parodose. Palaikė ar -
timus ryšius su lietuviais ir australais menininkais ir pri-
klausė Contemporary Art Society ir Print Council o[
Australia sąjungom. 1967 m. laimėjo Corio premiją Gee-
longo meno galerijos parodoje. Jo memorialinė meno pa-
roda jvyko 1980 m. spalio mėn. Leveson Gallery, Mel-
bourne.
Valdyboje jvai ria.s pareigas ėjo: V. Baltokienė, E. Bal-
čiūnienė, J. Barkuvienė, V. Bladzevičienė, B. Bitienė, M.
Bulakienė, L. Civinskienė, A. Grikepelienė, M. Gudelie ·
nė, I. Hare, O. Jakutienė, I. Jokūbauskienė, M. Juškienė,
J. Kairiūkštienė, V. Kazlauskienė, E. Korsakaitė, V.
Kuncaitienė, V. Kružienė, T . Klupšienė, J. Kvietelaitie -
nė, G. Kunčiūnienė, V. Kybartienė, J. Liutkutė, O. Liubi-
nienė, B. Makulienė, A. Matukevičienė, O. Matulionytė,
V. Morkūnienė, O. Motiejūnienė, S . Meiliūnienė, R. Mu-
lokienė, E. Nagulevičienė, B. Naujokaitienė, O. Pl~č­
kauskienė, Prašmutienė, J. Petrašiūnienė, R. Pumpu t1e-
nė, R. Rakūnienė, A. Reimerienė, I. Rožickienė, M. Sa·
vaitienė, R. Smilgevičienė, S. Stankūnavičienė, B. Sta u-
gaitienė, M. Sodaitienė, E. šeikienė, G. šernienė, E. še -
metienė, J. Valaitienė, O. Vingienė, J. žalkauskienė, D.
Žemkalnienė, T. žukauskienė.-
Draugija, 20-mečio pr oga, už nuopelnu s Garbės narė­
mis paskelbė: G. šernienę ir E. Nagulevičienę, 25 - metų
jubiliejaus proga - V. Kuncaitienę ir A. Reimerienę._ .
Draugijos veiklai nušviesti "Mūsų Pastogė" y ra 1šle1·
Socialinės Globos MoteT'Ų Draugii os Melbourne Valdy ba
1982 m. Sėdi iš kairės:. E. $eikienė, B. Bitienė, V. Bla-
dzevičienė. Stovi iš kairės: V. Morkūnienė, J. žalkau s-
kienė (pirm .), E. K<>rsak.aitė ir R . Rakūnienė.
dusi dvi laidas: "Gabiją" red. A. Matukevičienė, 20 m. ju -
biliejui atžymėti, ir "žemyną" red. D. Simankevičienė 25
metų proga.
Ligonių lankymas suda ro vieną iš pagrindinių Draugi-
jos veiklos užduočių. Pavyzdžiui, laike paskutinių 5 metų
yra padaryta 550 vizitų, lankant ligonius. šalpai laike
paskutinių 20 metų Draugija išleido $ 10.740.
Laikui bėgant, plečiant veiklą, Drau gija yra parėmusi
eilę lietuvybę palaikančių organizacijų. Pavyzdžiui : Lie-
tuvių Klubą Melbourne parėmusi $ 3.234, neskaitant jdė­
to įvairaus darb o; Vasario 16-tos gimnazijai kasmet pa•
Draugijos 11,arllsmeti11iame susirinkim e 1982 m.
277
si ųstapo $ 100 ir šiais metai s $ 200; Pun sko s ričių lietu -
viam s pasi ųsta 516 siun tini ų, kurių pašto išlaidos kaina•
vo $ 4.923.
198 1 m. kuri laiką veikė Socialinės Globos inform acinis
sky rius, kuri suorganizavo ir vedė D. žilinskienė, jai tal-
kininka vo R. Lipšienė ir J . Paragytė-F'ail.
Bent tri s kartu s met uose aplankomi lietuvini ligonys
Ballar ato psichiatrin ėje ligoninėje.
1981 m. pradėtas nauj as ve iklos darba s, tai pobūviai
skirti vieni šiems vyr es nio am žinus tautiečiams. Jie atga •
benami Draugijo s lėšomis i Lietuv ių Namų patal pas, ku-
riose ji e praleid žia kelias valanda s kalbant, vaišinantis.
Po to nu ve fami nam o.
Drau gij a norėtų išplėsti veiklą ir žino, kad bendruo-
menės gerovė negali būti supra sta siaura i, kaip šalpos ir
para mos neturt ing iesiems , ligot iems ir palūžusiems re m-
ti. šeimų ir paskirų asmenų gerovė tur i būti siekiama per
viso bendruomenės tarpu savio bendra vimo audini o stip-
rinimą. Yra plačiai žinoma, kad yra dideli trūkumai aus-
trali škojc bendruomenėje rūpinimosi savo ar timu. Mes
turime daugiau rūpintis sav o tautiečiais ir jų ge rove. Į
klausimą, kas turi sielotis lietuvių ger ove, tur ime
atsa kyt i - VISI.
MIRUSIOS VALDYBOS NARES :
Ona Plečkauskienė, Marija Gudelienė, Janin a Kai-
riūkštienė ir Euge nija Nagulevičienė.
E. Nagulevi<!ienė
 Lietuvių
Katalikių Moterų
Draugija
Lietuvių Katalikių Moterų D-ja Melbourne buvo
įsteigta 1951 m. rugsėjo 5 d. Jos obalsis: "Tiesa ir mei-
lė". kuris įrašytas vėliavoje.
Draugijos tik slas kelti religinį, tautinį bei visuome -
ninį susipratimą lietuvių tarpe ir bendromis jėgomis
prisidėti prie lietuvybės išlaikymo išeivijoj e.
Draugija šelpia mokslo ir kultūrines institucijas, ae
tik čia Australij oje, bet ir užsienyje. Remia lietuvišką
ir kata likišk11spaudą, padeda išlaikyti parapiją, remia:
Lietuvių Namus, se kmad ienio mokyklą, ska utus, tau-
tinių šokiu grupe s ir kita s kultūrines organizacijas.
Glaudžiai bendradarbiauja su Australijos Lietuvių Ka-
talikų Federacija. Pad eda ruo šti ''Tėviškės Aidų" balių
vaka riene s ir kitu s parengimus : pav., buvo prave stas
vajus linotipui pirkti.
Palaiko lietuviškas trad icijas - ka smet ruošdamos
savo metinę šventę per žolinę • Dievo Motinos Dangun
paėmimo šventę. Jau daugelį metų ruo šia vaikučiams
Kalėdų eglutę. Buvo ruo šiamos bend ros Kūčios, Ka-
ziuko mugės ir t.t. Be to, lietuvi ško mokyklliniojaunimo
varžybos - lituanistinėmis te momis.
Draugijo s iniciatyva buvo suruo štas grožinės litera -
tūros konkur sas. Ruošiami koncertai, žymesnių as -
menų paminėjimai pav. šatrijos Raganos ir kiti.
Sėkmingai orga nizuojamos kultūrinės popietės su
paskaitomis moterims rūpimais klausimais bei spren -
džiamos įvairios problemo s. Draugijo s pirmininkei E.
šem etiene i vadovaujant, buvo įsteigtas Lietuvių Na -
muose vaikų darželis, kuris sėkmingai veikė keletą
melų.
Moterims nesvetimas ir spaudos darbas. Jau daugeli
metų ''Tėviškės Aiduose" tu rime moterų skyrių, kuri
sav o laik u pradėjo ir sėkmingai redagavo J. Grigaitie -
nė, po jo s adelaidiškė A. Stepanienė, o dabar jau
metų redaguoja E. Ballrukonienė.
Draugija palaiko ryšius su kitų kraštų lietuvi ų mo-
terų organizacijomis. Priklauso Liet. Kat. Moterų Or -
ganizacijų Pasaulinei Sąjungai. Glaudžiai bendrada r-
biauja s u Melb. Socialinės Globos Moterų Draugija.
M elbourrw Katalikių Moterų Draugijos Valdyba 1981 m.
Sėdi iš kairės: E. Mackevicienė, H. Statkuvienė (pirm.),
E. Bakaitienė. Stovi iš kairės: J. Sikorskienė, J. Joku-
bauskienė, A . Zemaitienė ir E. Krikšciunienė. Trūksta J.
Valaitienės.
Pasėkoje - bendromis jėgomis įruošdamos Moterų
Seklyči~ Lietuvių Namuose be i ruošdamo s įvairius
bendrus parengimus.
Lietuviškoji visuomenė yra moterų aptarnaujama,
ruošiant suvažiavi mu s, spor to, dainų bei taut. šokių
šventes.
Visi t ie darb ai, planai ir jų įvykdymas rei kalauja
lėšų, kuria s draugijos narės sutelk ia ruošdamo s įvai­
riu s parengimus: vestuves, pobūvius, loterijas ir t.t.
Dirbama ne tik didinant m aterialin į ir finansinį tur -
tą, bet ta ip pat kultūrini, visuomenini bei lietuvybės
išlaikymo darbą.
Kat . Moterų Draugijos buvo iškilmingai paminėti 15,
20, 25 ir 30 metų gyvavimo jubiliejai su koncertais ir
parodomi s.
Nuo pat įsikūrimo drau g ijos dvasios vadas yra kun.
Pr. Vaser is.
Draugija turi 88 nar es.
MELBOURNE LIETUVIŲ KATALIKIŲ MOTERŲ
DRAUG IJO S VALDYBOS NUO 1961 - 1981 m.
eilė
D- JOS VALDYBŲ PIRMININKES
H. Statkuvienė 11 m., E . šemetienė 3 m., V. še što-
kienė 3 m ., E. Markonienė 2 m., A. Zubrickienė l m., D.
Baltutienė l m.
278
Melbourn o Lietuvių Katalikių
D-JOS VALDYBOSE DIRBUSIOS NARĖS
E. Mackev ičienė 9 m., V. Vaitiekūnienė 8 m., J . Si-
korskienė 7 m., L. Keblienė 7 m., E. Bakaitienė 7 m., V.
Petraitienė 7 m., G. Jokūbaitienė 6 m., O. Samulienė 6
m., H. Statkuv ienė 5 m., l. Jokubauskienė 5 m., M. Mi-
liauskienė 4 m., G. šernienė 4 m., R. Kaunienė 4 m„ E.
Krikščiūnienė 4 m., B. Silvienė 3 m., T. Seliokienė 3 m.,
L. čižauskienė 3 m., J. Grigaitienė 2 m., M. Venckienė
2 m., S. Bukauskienė 2 m., T. Jurgclaitienė 2 m., A.
žemaitienė 2 m., V. šeštokienė 1 m., D. Baltutienė l
m., J . Petraitienė l m., Muscinskienė l m., B. Buzins-
Parapijos sekmadienio mokykla
Kun . P ranu i Vaseri ui Melbourno lietuviams 1950 m.
kovo mėn. pradėjus reguliaria s pamaldas . susidarė proga
vaikus pamokyti lietuviškai. Iniciatyvos ėmėsi Juozas
Makulis. Ji s susitarė su kapelionu ir pr ieš lietuvi škas pa-
maldas bažnyčios salėje pradėjo mokyti (All Sants
Church, Fitzroy) . Tais pačiais metais rugpiūčio 20 d. pa-
maldos buvo per keltos j St. Johns bažnyčią, East Mel-
bourne. čia kap elionas gavo prie bažnyčios esančias mo-
kyklos klases ir taip įsisteigė lietuv iška mokykla.
Mokyklos patalpų šeimi nink as - australų klebonas,
1958 m. pradėjo skųstis tvarkos reikalu . Tų metų gale jis
atsakė mokyklos pa ta lpa s. Nesusi pratimas iškilo ir pačių
lietuvių tarpe. Lietuviš koji mokykla nežinojo sa vo tiesio •
ginio šeimi ninko . Ja rūpinosi kapelionas, Apylinkės Val-
279
Moterų Draugija 1981 m .
kienė l m., B. Juodeskienė l m., M. žiogienė 1 m., S.
Stanaitienė l m., J . Valaitienė 1 m.
MIRUSIOS NARES :
P. RauLinaitienė, A. Padgurskienė, A. Zubrickienė,
R. Mikalajūnicnė, M. Gudelienė, M. šeštnkauskienė. O.
Kundrotienė, O. Braniškienė, P. Kairaitienė, S. Bu-
kauskienė, O. čižauskienė, B. Gražulicnė , K. lvaškevi-
čienė, A. Petrikienė . M. Kliukienė, V. Kuzmickienė, 8.
Silvienė.
dyba, Lietuvių Kultūros Fondas, o mokykloje d irbo
skautų vadai. Tarp šių visų ir kilo ginčas dėl mokyklos
šeimininko teisių.
Po kurio laiko kape lionas kun . Pr. Vaseri s vėl gavo tas
pačias mokyklos patalpas, susirado naujus mokytoj us ir
savo ruoštu atidarė mokyklą. Taip Parapi jos Sekmadie •
nio Mokykla pradėjo darbą 1954 m. vasario 21 d. Mokyk-
los kūrėjas ir šeimininkas yra Melbourno lietuvių kape -
lionas ku n. Prana s Vascris. Pirm ieji mokytojai bu vo: Vy-
ta utas Sa mulis (vedėjas), Stasė švambarienė. Bronius
Zumeris.
Mokykla darbą pradėjo su 10 mokinių, bet meti!! gale
jau buvo 50 mokinių. Vėliau mokinių skaičius kiekvi enais
metais augo ir 1965 m. mokykla turėjo 150 mokinių. Taip

Melbourno Parū:pijos Savaitg~o i\foicųklos mokytojai 1968 m. Sėdi iš kairės: H . S ta tku-
vienė, G..~alad_ume,A. 5_t
_asytis (vedėJas), J. žitkeviėienė, D . Baltutienė, E. $pokeviėie­
nė. Stovi iš kwrės: V. ėiiauskas, kun. P. Vaseris , P. Baltutis ir V. Laukai tis.
Jaunosios turnalistės l.aimėjU,Sios Zurnalistų Sąjun­
gos p remijas 1979 m. I š kairės: Lore ta. čižauskaitė,
Levutė Keblytė ir Daina Balnionytė.
per 25 m. mokyklą lankiusių skaičius sieki a 350. Pe r tą
laikotarpį mokykloje y ra dirbę 74 mokytojai.
Mokykla yra šešių skyrių - šešių metų. Mokslo metai
prasideda vas ar io mėn. ir baig iasi prieš Kalėdas. Pažy-
mėjime vert inami šie dėstom ieji daly kai: tiky ba , lietuvių
kalba, Lietuvos isto r ija, Liet uvos geografija. Tėvynės
pažinimas . Be tiesioginių pamokų vaikai dar mokinami
dainų ir tautinių šokių . Moky kla kiekvienais metais su -
ruošia vakarą s u vaid inimu ar kita progra ma. Taip pat
mokslo met,ai užbaigiami su mokinių pasirodymu. Beto,
Mokytojai. ir mokiniai užbaigus mokslo metus 1965 m.
280
mokykla talkininkauja Tautos šventės . . ..
· · k. mmeJ1moprogra-
moJe 1r 1tuose parengimuose. Motinos 0 . b "k .
suomet ru ošia mokykla. ieną eve1 v1-
. 195_5m._pri_e:'1.o~yklosatidarytas vaikų darfolis, kuris
s1;kmmga1ve~~e 1k119~_m., kai dėl palaipų stokos buvo
u~darytas. Vehau atga1_~mtasvaikų darželis jau neturėjo
meko bendro su Parap,Jos Mokykla .
. 1957 m. prie mokyklos atidaryti Jaunimo Kursai ku-
riuos la~ko mok!klą b~igę '!lokiniai. Kursai yra d~ejų
metų. Destoma tikyba, hetuv1ų kalba, lietuvių literatūra
Liet uvos istorija. Pir mieji kursų dėstytojai buvo: Bro:
ni~s ~u.me:is (v_ed~ f
j~ ), ~lija švabaitė.Gylienė, Julija
Gr1grut1ene. šaha t1es1ogm10 savo darb o kursai yra pa-
ruošę literatūros konku rsus, kurių geresnieji darbai buvo
atspausdinti "Tėviškės Aiduose".
1971 m. mėginta isteigti pri e mokyklos klasę vaikams,
kurie jau nebekalba lietuviškai. Neatsi radus pageidauja-
mo skaičiaus mokinių, - bent dešimt ies - teko šio projekto
atsisakyti.
Mokytojai mokykloje dirba be atlyginimo, kar tais
Tėvų Komitetas metų ga le įteik.ia kokią dovanėlę. Pamo-
kos pradedamos sekmadieni 10 val. ir baigiamos 11.45
val. Knygas mokiniai gauna iš mokyklos ve lt ui. Metų gale
jas turi grąžinti. Kasmet išrenkamas Tėvų Komitetas.
Tėvų susir inkimas nustato mokyklos mokesti, kuris
paprastai yra $ 10 nuo mokinio. Iš šių pinigų ir perkamos
knygos. Nuomą už mokyklos patalpas sumoka parapija.
Kasmet mokykla suruošia ekskursiją autobusu . Pora
ekskursijų yra buvę ir laivu.
Ja unimo Kursų mokiniai ra šo st raipsnelius i jaunimo
laikrašti "Ateities žingsnius". Tokius jaunus žurnalistus
yra apdovanojusi pre mijomis žurnalistų Sąjunga. o taip
pat Australijos Lietuvių Fondas.
Mokykla, atšvent usi 25 dar bo metus, sulaukė gražaus
leidinio. Tai Mokyklos albumas , par uoštas mokyklos glo-
bėjo kun. Pr . Vaserio. Cia visų mokytojų fotografijos,
atskirų klasių, mokini ų pas irodymai. Pamečiui surašytas
mokyklos darbas.
Yra iš mokyklos ja u ir mirusiųjų. Iš mokinių mirę: Jūra
Junokaitė (1959 m.), Kris t ina žalkauskaitė (1970 m.). Iš
mokytojų: Gražina Firinauskienė (1969 m.). Zina Balba-
tienė (1973 m.), Aleksas Gaigalas (1978 m.), Vytautas Ci-
žausk as (1978 m.). Viktoras Laukaitis (1980 m.), Stasys
Cižauskas (1981 m.).
281

Melbourno lietuvių kalbos kursai
M elbourne 1971 m. kovo mėn. pradėta mokyti lie-
tuvių kalbos šeštadienio moderniųjų kalbų kursų rėmuo­
se. Romuvos korporacijos vardu S. Stankūnavičiaus rū­
pesčiu buvo gautas leidimas iš Viktorijos švieti mo minis-
terijos sudaryti lietuvių kalbai klases ir pakviesti moky-
tojus. Romuva pradžioje rūpinosi ir šiaip jau kursų
egzistencija. Pirmaisiais metais buvo sudaryto s dvi kla•
sės : 10 mokinių pradedančiųj ų ir 18 mokinių
pažengusiųj ų. Pažengusiųjų klasėje mokė A. Karazijienė,
o pradedančiųjų P. Sungaila. Egzaminų programas abi-
tūros klasėms visų dalykų paruošia specialiai suda ryta
valdyba. suside danti iš univer siteto atstovų, mokytojų ir
organizacijų jgaliolinių. Ji sudaro ir egzaminų komisiją.
Tuo laiku toji institucija angliškai vadinosi: Victorian
Universiti es and Schools Examination Board.
Universitetų reikalavimas buvo, kad kiekvienas daly-
ke.s, kuris yra ufakaitomas matrikuliacijos pažymėjimui,
būtų dėstomas univer sitete. Lietuvių kalba nebuvo dės­
toma nė viename universitete. Vien tik švietimo ministe-
rijos leidimas mokyti lietuvių kalbą mokyklose nedavė
matrikuliacijos lygiui užskaitomos teisės. švietimo mi-
niste rija visiškai ir nesistengė tos teisės mums išrūpinti,
kadangi tai nėra jos reikalas. Tą mes turėjome pasiekti
kitu keliu. Buvo reikalinga kreiptis i universitetus , kad
jie mums padėtų. Kadangi aš buvau baigęs Monash uni-
versitetą, tai ten pažinojau keletą profesorių bei lektorių.
Vienas jų buvo dr. Bauer. kuris vadovavo kalbų labora-
torijai. Jis sutiko už mažą atlyginimą leisti mums naudo-
tis universiteto patalpomis ir pravesti lietuvių kalbos la-
boratorijos kursą. Dar tų pačių metų pradžioje aš pats
paraš iau ku rsą kalbų laboratorijai ir kiekvieną savaitę
pradėjau paruo šti po vieną magnetofono juostelę, pritai -
kytą šeštadienio mokyklos lietuviams moksleiviams. Tam
kursui laboratorijoj e pat s ir vadovavau . Buvo mat ma-
noma, kad tokio kur so vedimas palengvin s mums gauti
pripažin imą. Vis dėlto nebuvo tai p, kaip mes galvojom.
1972 m. Romuvos korpor acija atsisakė globoti kur sus.
Buvo sudarytas komitetas su pirmininku inž. A. Liubinu.
Tais metais ja u veikė trys klasės su 48 moksleiviais. Vil-
ties, kad lietuvių kalba bus pripažinta abitūros dalyku,
nebuvo daug. Mokin ių skaičius pradėjo staiga kristi. Gale
metų liko tik 20. Jaučiau, kad reikia griebti s visų priemo -
nių pripažinimui gauti. Ir taip pat iekiau labai motyv uotus
pra symus visų trijų Melbourno universitetų rek to riams.
Mano prašymai tačiau buvo atme sti. Pradėjau tiesiai
kreiptis i universitetų profesorius, daugiausia j Monash,
pra šydamas rekomendacinių laiškų. Su jai s maniau !,'Tei-
čiau itikinsill-S programų ir egzaminų valdybą. Pr ofeso•
rius pra šiau pabrėžti, kad lietuvių kalba būtina gilesnėms
kalbotyros st udijoms. Tu rėjau pasimatymus su 14 profe-
sorių bei dėstytojų. Iš jų 11 davė man tokius rek omenda -
einius ra št us , 8 fadėjo par emti žodži u. Tie trys buvo ne
kalb ų profe soriai. 1972 m. lapkričio 6 d. ma no pr ašymas
28 puslapių, įskaitant r ekomen da cinius ra štus, buvo
iteiktns programų ir egzaminų vadybai . Prašymu vadyba
susidomėjo. Vadybo s pirm. prof. Mu sgrave išsitarė, kad
taip ge rai paru ošto pri st atymo dar nie kad nesą gavę.
Egzaminų vadybą mūs ų prašymą apsvarstė ir pavedė
vie nam universiteto kalb otyros departamento lektoriui
P. Paui s~daryti p~gelbini komitetą _apsvar st yti lietuvių
kalbos reikalą. Reikala vo smulk esnių mlormacijų šiais
klausimai s :
a) apie lietuvių kalbos studijų ga limy bes univer site-
tuose;
b) apie lietuvių literatūros ša ltinius;
e) apie lietuvių kalbos pareikalavimą;
d) kokią vertę turi lietuvių kalba šiaip australams.
Ta s komite ta s, susidedantis P. Pau i, trijų lietuvių
mokytojų ir pakviestų svečių iš olandų ir graikų kalbų
komitetų, susirinko 1973 m. sau sio 18 d. posėdžiui Mo-
nash univer sitete. Komit etas paruošė 7 puslapių atsa ky-
mą ir iteikė egzaminų vadybai. Tų pačių metų vasario 15
d. egzaminų vadybos programų komitetas, apsvarstęs
mūsų prašymą, esmėje ji priėmė, bet dar reikalavo , kad
programų bei egzaminų pavyzdžiai būtų pasiųsti visiems
trim Melbourno unive rsit et am. Birželio 14 d. egzaminų
vadybos vyriausių narių komite tas (Executive
Committee ) apsvarstė programų komit eto rekomenda·
ciją, bet toje sta dijoje dar susilaikė patiekti reikalą tv ir·
tint i pilnam egzaminų vadybos posėdžiui. Pavedė egza-
minų komit eto se kretoriui susisiekti su kitų valstijų eg-
zamin ų vadybomis ir pasiteirauti, ar ten būtų kandidatų
lietuvi ų kalbai ir ar būtų galima, kad juo s visus egzami-
nuotų viena ir ta pati egzaminų komi sij a. Sekretoriu s tą
padarė ir pasi ūlė man, kad para šyčiau kitų valstijų lietu·
vių bendruomenės valdybom s , kad jos tuo reikalu irgi
kreiptųsi i savų valstijų egzaminų vadyba s. Queenslan-
das , South Aust ralia, Tasman ija sutiko kooperuoti, bet
New Sout h Wales atmetė. Tik vėliau, praėjus keliem me-
tam, sutiko.
Pas kedami lietuvių pavyzdžiu, s ujudo latviai , lenkai,
se rbai, kroat ai, ukrainiečiai ir čekai. Tuo laiku atsirndo
Melbourn e, Monas h univer sitete, prof. J . Marvan, kuris
susidomėjo tuo reikalu. J o pasiūlymas buvo, kad mes
sudarytumėm komitetą šeš iom kalb om . Taip ir buvo p~-
dar yta . Gale 1974 m. visos šešios kalbo s gavo pripa žir11 - toteką.
m.i. Taigi ir li etuvių kalb a nuo tų metų yra pilnatei sis
nary s mat rikuliacijo s egzaminuose. Adelaidės ir Sydno:
jaus lietuvių kalbo s abiturientai buvo egza minuojami
~el~urniškė~ ~ietu vių kalbos egzaminų komisijos. S_ a~o
VICtrnes kom1s1jas Adelaidėje sudarė 1978 m., Syd ncJUJC
1980 m.
Jki 1982 m. Melbourno 93 mokiniai išlaikė lictuvi11 ka i•
bos cg7:arninus. brando s . ~t~stat? (mat riculatio n) pažy-
mėjimur. Ne _v'J.'lank ytoJar _r š_tęsedavo iki rnatrikuliacijos
cgzamintl, p,~r.rau s r~s nu~rrtrma s bf,davo iš suaugusiųjų,
svetirnt~ucr~ ir_mr~rrų š_e1mų paauglių. 350 lankytojų yra
buvę š~stad!cnro !retu_v ,ų k_ a(bos kur suose. Kai kuri e jų
lankė t1k keh s mcne srus , k1t1 metu s ar daugiau. Yra lan-
kiusių ir šeše rius metu s. Per 12 metų 11 mokytojų mokė
šeš tadienio lietuvių kalbo s kur su ose: V. Adomavičius, H.
Antanaiti s , dr. K. Brazaitienė, D. Didžienė, D. Jokūbai­
tienė, A. Karazijicnė, R. švambarytė-Kenny, S. Mali-
jauska s, J. Mciliūnas, P. Su ngaila , J. Normantaitė-Ten­
derienė • atsargi nė mokytoja nuo pradžio s.
1982 kursu s lanko 24 mokiniai. Moko dr. K. Brazaitienė
ir S. Malijauska s.
Melbourno
lietuvių biblioteka
Jmas Juska ir Dana Baltut ien~
BI blioteka, kokią mes ją daba r turi me, formavosi
per metų metus ir net dešimtmečius. Jos genezė turi du
pradininkus, dvi savaiminga s ištaka s , tampriai susijusias
su bendruom enin io darbo pr aktika ir pa skirtimi. "šalti -
nių bibliotekos" steigėjas y ra Antanas Krau sas, o "Mel-
bourno AL B-nės biblioteko s" - Lietuvių Kultūros Fon -
do skyrius Melbourne. Biblioteką "Fondas" įsteigė 1951
m., o vėliau - 1973-74 m. laikotarpyje - LK Fondas likvi-
davo si. Tokiu būdu biblioteka ir lėšos, atiteko ALB Mel-
bourno Apylinkės Va ldyba i.
"š altinių bibliot ekos" steigėjas ryžosi surinkt i visus
vertingesniu s leidinius, išleistus lietuvių ir svetimom
kalbom. J am rūpėjo veikalai, liečiantys lietuvių kalbą, li-
tcratūr;i, me ną, istoriją, filosolij:i ir visa tai, kas tu ri vie-
noki ar kitokį sa lytj su lit uanistika. Bibliotekos veikalais
naudojasi mokytoj ai, st ud entai, paskaitininkai ir šiaip
kultūrininkai, ypač - kai jiems prir eikia medžiagos cho-
rams, ra šiniams nr publi cistikai. Bibliote koje ra nda si
skautų , rumovėnų ir moksleivių (vaikų) knygų skyriai. Be
to, "šaltinių biblioteka", anot J. Mikšto, dabar yra trig u-
bai padidėjusi ir turi apie 2 .000 knygų.
"Ben druomenės biblioteka". keičiantis valdy boms ir
nesant tinkamų patalpų, ilgoka i skurdo , bet nesu žlugo.
Pr ieš inga i, vėliau ji pradėjo atsigauti: pasipildė nauj ais
leidiniais ir net palikimai s; palaipsniui vis didėjo skai-
tytojų skaičius ir dėmesys pačiai bibliotekai. Biblioteka
dabar turi suknupu si npio 6.000 knygų.
Apžvelgiant bibliotekas, tenka paminėti įvykius ir
darbuotojus, kuri e aktyviai prisidėjo prie šio kultūros ži-
dinio išugdymo .
Teigiama, kad "šaltinių bibliot eka" buvu si skirta ir
teisiš kai priklausiusi ALB Kra što Valdybai, nors ji loka -
lizuot a ne kur kitur , o patio s A. Krauso namuose, Mari -
P. Sungai1a
byrnong. "Skirta" turbūt tik tuo pretek st u, jog A.K. tada
buvo ALB Krašto kult iiros tarybos lituanisti nės sekcijos
vadovas. 1970 m. A. Krau sas mirė. biblioteka kuri laiką
buvo be šeimininko. Jo s likimu tada susirūpino Albertas
šeikis. kur is ALB Kra što kultūros taryboje turėjo litua -
nistinės sekcijos nario poziciją. 1971 m . A. šeikis biblio-
teką laikinai perkėlė pa s save, o sekančiais metais prn-
dėjo te lkti lėšas bibliotekai ir spintoms . Buvo susitarta.
kad G. Karazija padary s ta lpias spinta s pagal dail. V. Si-
mankevičiaus planą.
1974 m. eismo nelaimėje A. šeikis žūva, jo darbą 1975
m. perėmė ALB Kra što va ldybos na rys Petra s Sungaila .
1978 m. pabaigoje ALB Krašto valdyba lituanistinę bib-
lioteką perleido A.L. Fondui. Tais pačiais meta is Klubo
Taryba (už 3.500 dolerių) atremontavo ir paskyrė biblio -
tekoms erdvią ir patogią patalpą. Tokiu b(1du ab idvi
bibliotekos rado vietą toje pačioje pastogėje.
"Bendruomenės bibliotck:i" 28 metu s garsino trys
pasišventę darbuotojai, k.a.: Iz. Gcšta rta s. A. Pridotka s ,
K. šlika. Abu pirmi eji (jau mirę) dirbo 22 m., K. šlika 6
metu s. 1979 m. K. š lika pa sit r aukia, jo vie ton kviečiama
Br . šilvienė, kuri netruku s žuvo auto ava rijoj. 1980 m.
Apy!. valdyba angažuoja J. Mikštą bibl. vedėju, o kiek
vėliau F. Sodaiti - administrnto rium . Abudu pareigūnai
turi darbo iki valiai. Sujun gus biblioteka s po vienu st ogu,
prasideda nauj as etapas ir nauji užmojai ; iškilo reikalas
knygas indek suoti ir kataloguoti. sudaryti modernią kar -
Referoncinės bibliotekos knyga s sutvarkė Dana Bal-
tutienė su savo nuolatinėm pagelbininkėru Aldona ir Ra -
mute Juškaitėmis, nese niai baigusiomi s bibliotekos
mokslus. Nors referencinės bibliotekos knygų skaičius
buvo žymiai mažes nis, siekiant is vos tūkstanti leidinių,

282 283
 tačiau darbas buvo ypatingai komplikuotas, nes pirmiau -
sia reikėjo atrinkti referencinę medžiagą iš ga usaus rin -
kinio labai jvairios medžiagos. Tik dalis šių suaukotų
knygų atitiko bibliotekos paskirčiai; būtent sutel kti vie-
non vieton puiku rink ini mokslinės medžiagos apie Lietu •
vos krašta ir kultūrą, kuria galėtų naudotis visos Aus-
tralijos lietuvini bei kitataučiai mokslininkai · tyrinėtojai,
ruošiant darbus lituanistinėmis temomis.
ši Antano Krauso mintis - Lituanistinės Kra što Bib-
liotekos - buvo pagaliau apvainikuota, po daugelio pas-
tangų, dvidešimt metų vėliau. Knygos buvo perrūšiuotos
ir suklasifikuotos pagal Dewey Decimalinę sistemą ir
kortelių katalogas paruoštas pagal knygos autorių, pava -
dinimą ir temą. Visa grožinė literatūra buvo atskirta, pa-
liekant tik mūsų klasikinę literatūrą. Romanai, novelės ir
panašiai buvo perkeltos į Bendruomenės Biblioteką, o iš
ten gauta nemažai, šiai bibliotekai tinkamų leidinių. ši
graži knygų dalinimosi tradicija tęsiama ir šiandie n.
Juozo Mikšto darbas buvo tikrai nepavydėtinas; jam
teko vesti dvi skirtingo surūšiavimo ir pobūdž:io bibliote•
kas. Turėjo išmokti katalogą vesti ir priprasti prie deci-
malinės klasifikavimo sist.emos, Jis dirbo ne tik savaitga -
liais, bet ištisus mėnesius, dieną iš dienos, nes kiekvienai
knygai reikėjo paruošti po tri s kortele s, o knygų skaičius
nuolatos augo. Juozas Mikšt as pasirodė esąs ne tik uolus
bibliotekos vedėjas, bet kartu ir geras reklamuotoja s.
Skaitytojų skaičius greitai pakilo nuo penkiasde šimt iki
viso šimto. Aukos bibliotekom plaukė kas savaitę. Atsi -
rado ir mecenatų, kurie skyrė didesnes sumas žurnalų bei
laikraščių irišimui.
1980 m. gegužės 4 d. įvyksta viešas abiejų bibliotekų
atida rymas, kur iom duoti ir oficialūs pav adi nimai: viena·
- "Austra lijos Lietuvių Fondo Antano Krau so Vnrd~
šaltinių Biblioteka", kitai - "ALB Melbourno Apylinkės
Valdybos Skolinamųjų Knygų Biblioteka ". Tad, kaip jau
minėta, abi bibliotekos telpa erdvio je Lietuvių Namų pa.
talpoje ir tarpusavyje graž iai sugyve na. Perkeliant kny.
gas iš antrojo auk što i dabartine s patalpas, dau g prisidė­
jo adm inistratorius . F. So~aiti s, ~asi r ūpinęs n~ujų lenty .
nų gamyba, tva rka 1r apdaila . Be;e, tenka pamm eti ir tai
kad ry šium su grandioziniais dviejų bibliotekų pavadini '.
mais, iškyla administracini ų, komunikacinių bei ataskai -
tos problemų: AL Fondui stengian ti s išlaikyti šaltinių
bibliotekos 'nepriklausomybę', anot J . Mikšto, ga una si
painia va, ypač kai reikia spaudoj e skelbti padėkas, ra šyti
'kilometrinius' tų dviejų bibliotekų pavadi nimu s, kurių
net ir redaktoria i nemėgsta, apkarpydami ilgu s sakinius .
Esu tos nuomonės, kad abidvi biblioteka s tektų pavadinti
'Melbourn o Lietuvių Biblioteko s' vardu".
Kreipiant žvilgsni į tolimesnius biblioteko s horizontus,
iškyla dar ir kitas neeilinės svar bos klausimas: bibliote -
kos vedėjui būtinai reikia nuolatinio padėjėjo arb a biblio-
tini nko sta4 atliekančio, jauno sios kartos asi stento! Yra
nuomonių, kad prie bibliot eko s reikėtų turėti parduoda -
mų knygų bei tautodailės kioską; taip pat aktualus ir
knygos mėgėjų • rėmėjų koks nor s būrelis arba rateli s,
kur būtų nuolatos aptar iamos knyginės aktualijos. Kal-
bant apie "aktualijas ", pastebėtina, kad J. Mikštas jau
yra pilnai sukomplektavęs Aidų, Margučio, Pasaulio lie-
tuvio, Metmenų ir Lit.uanus žurnalų komplektu s, kurje
laukia irišimo.
"Eilė žurnalų bei laikraščių randasi biblioteko s archy-
ve, . aiškin~ man J . Mi~št as, ·_ku! iuos nedrąsu net ir pa·
judinti! O JUOSsutva _rk1us, tai ?_utų ncjkainuojama s bib -
liotekos turta_s. R_e!~etų, • sako ;_1s, • suka ta loguoti ir visą
Bendruomenes 81blioteko s sky rių taip, kai p esu padaręs
su ša ltin iu Biblioteka . Klasifikaci nis indeksas yra išs iun -
tinėtas kai ku rioms australų , o ta ip pa t ir Sydnejaus bei
Adel nidės lietuvių bibliotekoms. Darbo begalės: šaltini ų
Biblioteka bus užbaigt a kataloguoti Lik ta da, kai jau ne-
bepasirodys nei viena lietuvi ška knyg a pasaulyje ...
Iš pokalbio su biblioteko s vedėju aiškėja ir ta i, jog
knygas paga l alfabetą su nku tva rk ingai lentynose išlai-
kyti, nes visi mėgsta ja s čiupinėti ir nepadėti j joms pri -
derančią vietą. Prie bendr o knygų fondo yra prisidėję Iz.
Geštarto, Baikau sko pomirtiniai palikim ai. Dau g vertin -
gų knygų yra paaukoję V. Ja kut is ir L. Barkus. 600 kny -
gų . J. -~i~št~ as~~ninės i: ~at:o~ės Slėnio sen!ūnijos
knyginehs irgi yra uungta s l ši ą b1bhoteką. Be abe;o, kad
nernafai knygų yra suaukoję ir k iti Melb ourno gyvena n-
tys liet uviai. Be to, L. Barku s yra sudaręs "M. Pastogės",
"Tėv. Aidų" ir "Aidų" žurna lo svarbesnių straipsnių bib -
liografines rody kles. Lent y nose yra išdėstyti net keli
"Lietuvių enc iklopedijo s" komplektai, kurių vienas greit
turįs iškeliauti j Tasmaniją.
žodžiu, "Melbourno Lietuvių Bib lioteka" veržliai ple-
čiasi ir tu rtėja. o ry šium su tuo • turtėja mūsų žinija ir
dvasinis pasaulis.
BibL Danutė Baltutienė ir vedėjas Juozas Mikš tas .

Melbourno Dain os Sambūri s

Vincas Al išauskas
Sambūriečiai, pradėdami tryliktuosius savo gyvavi mo
metus, 1961 m. suruošė netoli Geelongo, Clifton Springs
pajūryje lietuvišką gegužinę, kurios metu buvo dau g pa-
dainuota, pravesta gražių . jdomių pramogų, bei sportinių
faidimų. Išvyką suorgan izavo ir jai vadovavo "Sambūrio"
administratorius Leona s Baltrūnas.
Kultūrinis ginkla s yra pats ga l!ngiau~ias kov~je .už
tautos išlikimą. Daina ugdo dvas10s stiprumą,_ zadma
tautinę sąmonę ir kar tu išreiš kia pačios tautos sielą.
Sumbūriečiai pe r ši dvidešim t metų, tai pilnai
įrodė, ruo šdami metinius koncertus ir šiupinius, daly -
vaudami Pabaltiečių koncertuose ir juo s ruo šdami, Tau •
los švenčių, Kariuomenės švenčių, birželio išvežimų
nėjimuose, pajvairin dami programą Kri stijo no Donela1-
čio akademijoje ir Ciurlionio minėjime. ~~n.certavo
longe, Morwelly, Morningtone , Syd_neJ~J ir A;d?l~1de}-
Pasirodymai australų publikai su dama 1r Lautm1a1s ru •
ALBA . Krau.,o vardQlnblioteka Melbourne. Kairtje lnbliotekos vedtja.s Juozas Mikštas
284
bais Moomba Fe stiv alyje, visų tautų (estivalyje ir Eu -
chari stiniame koncerte, giesmės bažnyčioje, ne skaitant
metinių balių ir kitų parengimų, ta lkiant lėšas.
Dainų šventės buvo, yra ir, reikia tikėtis, liks Lietuvių
Dienų svarbi au siu kultūriniu parengimu. Dainos Sambū­
ris dalyvavo visose Dainų šventėse. Ik i 1977 m. prad žios
chorui vadovavo dirigen tas Albertas Celna . Jam buvo la-
bai sva rb u, kad dain a ne Lik skambėtų gerai, bet būtų
gyva ir art ima jam ir klausytojų ja usmams . Per 27 melu s
jis tai pilna i atsiekė. Nenuostabu, kad sambūriečiai susi -
laukdavo gražių atsiliepimų ir jvertinimų ne tik po kon -
certų, bet ir Dainų šventėse. Ji s teising ai užsitarnavo
"Dainos Sambūrio" Garbės nar io vard!l , Tą pati žyme ni
gavo ir iki 1963 m. buvęs choro adm ini st ra to rius Le ona s
Baltrūnas.
Alber tui Celna i pasitrauku s, jo par eiga s perėmė Da -
m!• nutė Levickienė, kuri jau 1976 m. Lietuvių Dienų atida -
rymo iški.lmėse Melbourn e dirigavo Br . Budriūno kantatą
?~~
- "Tu Vilniuj pasilik, Valdove", kurioje solo dainavo Jurgi s
Rubas ir deklamavo Piju s Vaičaitis.
1963 m. iškel ta minti s "Da inos Sambūri" nuv ežti · i
285

Choroadministraton·us L. Ballrun<Ui
Amerika. vė l tapo atgaivinta. 1977 m. spalio 28 d. , gavus
iš Toronto rengimo komiteto pirm. J .R. Simanavičiaus
pakvietimą dalyvauti V-t ojc Ameriko s ir Kanado s Lietu -
vių Dainų šventėje, pradėta su dideliu entu ziazmu ir už-
sispyrimu tai išvykai ruo štis .
Po didelių pastangų ir darbo, 1978 m. birželio 23 d.
sa mbūricčiai iš Tullamarine aerodromo išvykoj Ameriką.
Choro sąstatą sudarė: Danutė Levickienė (dirigentė),
soprana i: Baikauskaitė Judita, Krik ščiūnienė Emilija,
Pilkauskienė Kostė, Popeliučkienė Birutė, Pranckūnienė
Zolia,Prašmutaitė Zita (pianistė), Sodaitienė Monika,
Choras su din'gente Birute Prannutait e
286
Kcstuli s (v -hos pirmininka s) , ~orkūnas Petras, šimkus
Algir das (išvy k? s va d~was), _Va, ~aiti s Piju s , Vingry s Br o-
nius, ž iog1~s Vrn,c_~~.'r žv1.~ak1s Gcnuti s . Ka r t u vyko
tcchnikiniai padeJ eJa J Ba lč1unas ,Juo:rns ir J\liš nus kas
Vincas.
Ncu~mir š tnmu įvykiu sambūri ečiams paliko Tor onto
Dainų šve ntė , kurioj e da lyva vo 5·4 chorai s u vir š 1400
dainininkų. Tuo meti nis PLB Valdybo s pirm . Br onius
Nainys, po Dainų šve ntės, ta rdama s padėkos žodi, pri -
statė "Daino s Sa mbf1rj", kuri s 12000 žiūrovų buvo priim -
tas kra što mis ovacijomis. Be dal yvavi mo Dainų šventėje
Toronte, at s kiri koncertai s uru ošti Toronto ir Hamil to no
lietuviam s Kanad oje ir Los An ge les , Clevelande ir Chica -
goj JAV. Po visų koncertų choristai susilauk ė šilto priė­
mimo ir įvertinimo, o y pač dirigentė. Spa uda rašė, kad
"Dainos Sambūrio" sekmės rakt as šv iečia dirigentės Da -
nutės Levickie nės mu zikiniam e charakt e ryje, j os dai -
nuojan čioj šypse noj ir ritmo jutime . Chora s pajėgė pe r -
duoti publikai li ūdnas ir linksmas dainų nuotaika s ir pa-
rodyti dain11 spalvingumą.
Be abejo, nevienam chori stui buvo labai jdomu pama -
tyti Ameriką ir Kanadą, s usitikti s u senai s drau g ais.
Sa mbūriečiai s avo išvykoje įsigijo simpatijų ir pagarb os,
gra žiai ir pavy zdingai atstovavo Me lbourno ir kartu visos
Austra lijos lie tuviu s.
Aanistė Zita Praš-rnutaitė Sugri žus iš gastrolių po šiau rės Ameriką ir laikinai iš
dirige ntės pareigų pa s itrauku s D. Levickienei , 1978 m .
Sze ntim rey Brigita, špokaitė Danutė, ža lkauskienė Jonė
ir Dargienė Pela g ija. Alt ai: Bal čiūnionė Eleonora (v-bos
reikalų vedėja). Beržan s kaitė Danutė, Droižien ė Bronė,
Mu ščinskienė Jadvyga, Petrašiūnienė Jan ė, šeikienė
Emilija (v -bos sekretorė), šimkienė Jūratė, š pokien ė
Elena, Vingrienė Jad vyga ir žiogienė Monika. Tenorai :
Galinis Rud olfas, Jokūbaiti s Zigmas, Krausas Vytautas, Dirigentas A . Celna. Choro dirigentas
Kviete laiti s Jona s (v -bos iždininkas), Lazau s kas 'Vincas, iki 1977m .
Mieldažy s Kazimiera s (v -bos vi cepir m.), Pctrašiūn as
Juozas ir Raudy s Antana s. Baritonai -bosai: AUk š tikalni s
Prana s , Bakaiti s Antanas, Kviecin s ka s Povila s , Lynika s Dainų šve nt ei chorą paruošė ir jam vadovavo dirige n tė
Birutė Prašmu taitė ir diri ge ntas P et ra s Morkūnas.
XI-toj Dainų šventėj Adelaidėje sambūriečiams vadova -
vo jau try s dirigentai : Danutė Levi c kienė, Birutė Pra š-
mutaitė ir Vytauta s St.raukas.
"Daino s Sa mbūriui" jau eilę metų s u solo dainomi s ma -
loniai ta lkininkau ja Jur g is Ruba s, o chorui akompanuoja
Zita Prašmutaitė.
Hobarto Apylinkės Valdybo s pirminink o J. Paškevi -
čiaus pakviesti 1981 m . vasa rio 20-22 d.d. koncertav o Va -
sario 16 minėjime Hobarte, kuriam e be vietinių lietu vių,
dalyvavo Australijos ir Tns manijo s vyriausybės ir įvairių
tautybi ų at s tovai. Tai buvo ge ra išvyka dai ninink ams ir
kartu aplankyma s mažos mūs ų tautiečių kolonijos. Daug
graži ų atsiliepimų apie koncertą tilpo v ietinėje australų
s paudoje.
Tais pačiais metais televi zijos kanale 0 -28 choras įdai­
nav o "Advance Au st ralia Fair" , kuri bu vo girdima užbai -
gia nt vakaro progra mą.
Iki 1963 m . saos io 13 d. choro r e ikalai s rūpinosi admi -
nis tratoriu s Leona s Baltrū nas. Jam pasi ūlius , buvo iš-
"Dainos Sambt lrio" dirigentai . U kai- rinkt a pirmoji choro valdyba. P or dvide šimti metų val -
rės: D. Levickienė, V. Straukas -ir B. dybo se dirbo 28 chori st ai. Nema žiau penkių motų valdy -
boje iš buvo : A. Sav icka s (9 m .), E . Seikienė (8 m .), J .
Prami-utaitė
287
 ..

Choras koncertuoja Amerikoje su dirg. D. Lemck-iene 1971 m.

Solistas Jurgis Rubas

Petrašiūnas (7 m.), V. Alekna, E. Balčiūnienė J. Kviete-
laitis ~ ~- Lynik~. Be valdybos "Sambūri~i'' per eilę
metų _1v_arruo_sereikaluose talkininkavo: A. Karazijienė.
A. ~-~ikis(nuręs), V. ~imankevičius, J. Lazauskienė, J.
BaI;1unask , G. žemkalms, Ig. Alekna (miręs), P. Aras ir v.
Ali saus as.
C~~ro vald!ba, norėdama išsaugotia jvairią muzikinę
med~ag~.. kaip gaidas, užrekorduotus chorų pasirody-
mus, 1vamų kompozitorių komponuotas liaudies dainas ir
''DaJ.nosSambūrio" Va/d
šeikienė E Krik · .. . yba 1981 m. Sėdi is kai
,_,t. . • · sčiunienė A e,_ • ,___
= IS ir V. AlisausJcas • .=vic=.
St<>Vi
288
kit~kią medžia?"ą, 1981 ~: įsteigė Muzikos Archyvą, kuri
sut~o tvar½yt1 J. _Petras1ūnas ir V. Bosikis.
. L_1~~uvyhe klestes • k oi daina skambės. "Dainos Sam-
~ur~s _p~r ?vid~š~mtmetį daug suteikė to dvasios peno,
kli:.I uz Jokm~ PIIll~U~ nenupirktume. Tai didelis pasiau-
koJ1maschonstų, dmgentų ir vadovų.
Te~ "~am_būris" ir toliau džiugina mus visus lietuviš-
k~ dai~~• išlaikant visa, kas vertingiausia ir kas atsiekta
tr1sde1s1mtstrijų metų choro gyvavime .
rės: K Lyni'·-- ( . )
is kai ė •.V . ~ pirm. • E.
r s. · žwgM, J. Kviete-
Melbourno L ie tu vi1f Parapijo s choras pirma isuus savo gyv am'mo m etai-S su dirig en tu
J omL Ju ška
M e lbourno
Li e tuvių Parapijo s Ch o ras
K. Mieldažys
Parapijos choro užuomazga įvyko 1961 m. geguzes
paskutinjjj sekmadienį Parapijos Name, Kensingtone .
Per visą mėnesi, šeštadienių vakarais, čia rinkdavosi
daug balsingų vyrų ir moterų. Kun. Pr. Vaseris iškėlė
mintj, kad tas gražus giedojimas nepasibaigtų gegužinė­
mis pamaldomis, bet persikeltų i bažnyčią, kur lietuviška
giesmė keltų visų širdis arčiau Dievo.
Organizuoti ėmėsi energintas Juozas Skimbirauskas,
kuris buvo išrinktas pirmuoju Choro Valdybos pirminin -
ku. Valdybon įėjo Antanina Petraitienė ir Vincas Zdana -
vičius. Chorui vadovauti buvo pakviestas, ką tik iš
Anglijos atvykęs, Jonas Juška. Prasidėjo repeticijos.
Pirmaisiais veiklos metais choras nuvažiavo i Geelongą ir
giedojo per lietuviškas pamaldas.
1962 m. choras subūrė apie 60 choristų ir pasiruošė
k?ncertui. Parapijos choras nuo įsisteigimo dienos kiek-
vieną sekmadieni gieda šv. Jono bažnyčioje East Mel-
b?urne per lietuviškas pamaldas. Bet chora s nesitenkino
vi~n _lietuviškomis giesmėmis ir pasiruošė lietuviškai
damai . Koncertas įvyko Karmelitų salėje, Middle Park.
Parapijos chorui talkininkavo Geelongo choras, tuo metu
vadovaujant Romui Zenkevičiui.
. Be lietuviškų giesmių choras išmoko šv . Cecilijos Mi-
šiaslotyniškai. Tai buvo Parapijos choro pasididžiavimas.
289
Nuo 1964 m. pradžios J. Juška pasitraukė iš Parapi jos
choro. Choro vadovavimą perėmė Pe t ra s Morkūn as.
Vargonais sutiko groti Danutė Jokubauskaitė. ( Pamaldų
metu J. Juška grodavo vargonai s , o Petra s Morkūnas
diriguodavo).
Petrui Morkūnui vadovaujant , Parapijos choras plėtė
savo giesmių repertuarą ir retkarčiais vykdavo lietu viš-
koms pamaldoms i kitas vietoves . Choras giedojo Mor-
wellyje, Moe, Geelonge, Morningtone . Chora s yra giedo-
jęs ir australų pamaldose: Dondenonge, Ringwoode ,
Moonee, Ponds, Woodende. Australų pam aldose chora s
giedodavo lotyniškai, tik vieną kitą giesmę pagi edodavo
lietuviškai.
Danutei Jokubauskaitei išvyku s i užjūrius , vargonais
grojo Rita Tamošiūnaitė. Danutei grižu s , t ik retkarčiais
Rita grodavo vargonais per lietuvi ška s pamalda s . Danu -
tei Jokubauskaitei ištekėjus, vargonavimą perėmė Zita
Prašmutaitė ir be pertraukos groja iki šio laiko. Ją kar -
tais pavaduoja jos sesutė Birutė. Ne v ieną kartą vargo -
nais . groda~o. a~i sesutėsy , k_artu atliekant sudėtingesni
muzikos kurmi . Retkarciais vargonais groja Juo zas
Se_liokas,kai per pamald as yra giedamos sutartinės gies -
mes.
Parapijos choras nesitenkina vien tik giedojimu sek -
 madieniais per liet uviškas pamaldas. Choras pritaikin- d ą ,ara pijos s a_l_ėj c , ku,_rm~s pa_vaiš ino arbatėle, padėkojo m . birželio 20 d. Lietuvių Namuose. Choristai dalyvav o
tomis giesmėmis sutei k ia iškilmin gum o ta utin ių švenčių už ~ražtI gied~J1mą baznyč10Je ir_mus paprašė padainuoti. su savo šeimomi s. Dalyvavo choro r ėmėjai ir dauguma
minėji muose. Gieda v estuvėm s , laid otuvėm s , ruošia ž' oma padainav ome kel etą dainų. Ta rp kitko, klebona s li e t u v išk ų organizac ij ų atstovų .
papras tus ir religinius koncert us , ne vie n tik Melbourne, ~•našė : su kū rė giesm ės žodžius, o ta i giesmei melodiją Pas kutin ė Parapijos Choro išvyka įv yko 1982 m. vasa-
bet ir kitur gyvena ntiems liet uviams . ~~[taikė Ben . Zabiela ir mes tą giesmę pagiedojome baž- rio 21 d . Chora s nu vyko i Geelongą , kur p ravedė Vasario
Noriu pa m in ėti keleta žy mesnių Par apijos Choro at- nyčioje . .. • . .. 16-to sios minėj imą. Tuo laiku Gcclongo chorvedė išvyko
siekimų . Choras yra su ru oš ęs kon certą 1965 m. rugpiūčio Kad Parap1Jos Choro gra zus gicdoJ1mas n elik tų už- gy venti i Tas man iją ir geelo ngiškiai liko be meninio vie
8 d. Kew Town Rali. Konce rta s puik iai praėjo . Tuome- tnirštas , bu~o i~l~!sta lietu~!š~ų gies mių pl okštelė "Gar - neto . Melb . Parap ijos Choras giedojo bažnyc-ioje ir Lie-
tinis ALK Federa cijos pirmininka s Anta nas Bakaitis bė Tau Viespatie . Plok šteleJe Įrašyta 16 giesm i ų , kuria s tuvių Namuose atl iko m e nin ę programo s dalį. Geelongiš-
koncertą apibūdino : " ... meilės pa sir eiškimu savai tautai jgiedojo Melb?urn o ~ar~pijo s Chor_as, vadovaujant chor- kiai po mi n ėjimo Melbourn o choristu s pavaišino. Para pi-
ir savo tik ėjimu i . Tai kelias kuriuo chora s eina ..." vedžiui Petru i Mor kunut. Var gonais p alyd ėjo Zita Pr aš- jos Chora s per 20 met ų yra aplan kęs Geelongo lietuvi us
Virš 10 choristų dalyv aja P arapijo s Chore ir Dainos m utaitė. Viršeli su lietuvi škais orn amenta is paru o šė Al- kel et ą kartų ir , reikia tik ėti s, kad šis apsilankymas nebus
Sambūryje, tai po šio koncert o buvo susitar ta, kad Pa- binas Savickas. paskutini s.
rap ijos Chora s neruo š panašių koncertų Me lbourne, bet Par apijos Chor o dvidešim tm ečio p amin ėjimą suor ga- Per 20-ties met ų laikota r pi am ž in y b ėn yra iškeliavę šie
pasitenkin s religiniais koncertai s. nizavo A.l.,. Kata l ik ų Feder acija, ta lkininkau jant Para- P arapijos Choro chor istai: J . Babka itis , B. Petravi čius,
Per ALK Federacijo s suvažiavimą Adelaidėje 1969 m. pijos Tarybai ir L. Kat . Moterų D-jai. Vaišė s jvyko 1981 Maršalkie nė , V. Mač iulaitis, A. Verb y la ir B. Vingry s.
Parapijo s Chora s giedojo iškilmin g ų pamaldų met u, o po
to i špildė ištisą re liginį kon ce rtą.
Per visas Australi jos Lietuvių Diena s Melbourne Pa-
rapijo s Choras giedojo per iškilminga s pamalda s ir 1974
m. per Lietuvių Diena s iškilmingų pamaldų metu Ade-
laidėje. Be to, Melbourno katedroje , dal y vaujant vysk. V.
Brizgiui, per iškilminga s Lietuvių Dienas Melbourne.
1970 m., kur turbūt pirmą kartą Australijoje, buvo taip
gausiai susirinkę tautiečiai, net keli tūk stančiai, ir apie
choro giedojimą šiltai s žodžiais atsiliepė Melbourno arki-
vyskupas dr. James Knox, dabartini s kardinola s Romoje.
P. Morkūnas Parapijos Chora s gieda ir ekumeninėse pamaldose,
Pavergtųjų Tautų savaitės proga šv. Patricko katedroje.
Turėdamas geru s ryšiu s su Tasmanijos lietuviai s Pa-
rapijos Choras suorganizavo išvyką i Hobartą 1975 m.
lapkričio 22-23 dienomis. Lapkričio 22 d. vakare choras
i špildė koncertą lenkų salėje. Be choro dainų programoje
dalyvavo piani stė Zita Prašmu taitė, kuri be savo solo
skambinimo, akomponavo choro ir solisto Jurgio Rubo
dainoms. Virginija Bruožytė 11 m. ir jos brolis Arūnas 9
m. savo duetais sužavėjo žiūrovus, kad net du kartu buvo
iššaukti pakartojimui. Sekančią dieną, sekmadieni, cho-
ra s giedojo per lietuviškas pamaldas, o po pamaldų buvo
išpildytas religinis k9ncertas sugiedant 18 giesmių.
Pradžioje P. Morkūną pavaduodavo Jurgis Rubas,
Melbo ,urno Vyni Okt e tas. Iš kairės : V. Bosikis, J. Rubas, V. Mačiulaitis, A. Bu žinskas,
kuri s dažnai savo solo giesmėmis praturtina bažnytinį D. Levickienė , P. Mor ku11as (v ad.), K . Miel.dažys, V. Lazamk a.s, P. Drang inis
giedojimą.
Petrui Morkūnui du kartu išvykus į užjūrius, Parapijo s
Chorui vadovavo Birutė Prašmutaitė. D. Jokubauskaitei ·
Levickienei pasitraukus iš Dainos Sambūrio chorvedės
pareigų , buvo pakviesta Birutė Prašmutaitė Dainos
Melbourno vyrų oktetas
Sambūrio chorvede.
Ištisą eilę metų Parapijos Choras turėjo savo tradicinę
g~gužinę, ku:i vyksta sausio pabaigoje vaišingųjų Kes· Greta didesniųjų Melbourno vokalinių grupių, "Daino s Okte ta s prad ėjo veikt i Melbourn o Lietuvių Bend ruo -
n:11~~s_odyboJe,Morningtone. Ten suvažiuoja šimtai tau· Sambūrio" ir Parapijo s Choro, apie 25-riu s metu s veikė ir men ėje, kur dau giau siai ir pas irodė su sav o dainom is.
tiecių ir tos gegužinės yra žinomos Jūros Dienos vardu . trečiasis lietuviškos daino s vieneta s - Melbourno Vyrų Tačiau jis neapsiribo jo Melbournu ir su kon certa is aplan-
I<:ainuvykstam giedoti i australų pamaldas, tai mūsų Okteta s. kė beveik visas lietu viškas bendru omen es P ietų - Rytų
apsilankyma s bažnyčioje nepa sibaigia . Parapijiečiai po .Okteto egzistencijo s prad žia yra 1951-ji meta i. Ligi to Australij oje: G eelongą, Morningtoną , M oę, Morw e llį,
pamaldų mus pavaišina, kur mes ir padainuojame. Popa · laiko Melbourne reiškėsi Vyrų Kvart etas, bet ke ičiantis Adelaid ę, Hobartą , Canberr ą. Ne sk aitant vis os eilės ma-
m~ldų Rlngwo?de mus labai gražiai pavai šino vietos len: sąlygom s ir at siradu s daugiau dainininkų, buvo nutarta žesnių pasirodymų, surengė ke let ą pilnų konce rtų Mel-
~a1. _Cho_ras at sisveikindamas jiem s sugiedojo Jietuvišk~1 steigti vyrų oktetą, nes at sirado reikala s turėti mažesnio bourno lietuvių visuomenei ir ne vi e n ą kartą atstov avo
Ilgiausių metų", o lenkai mums sugiedojo "Ilgiausių s!stato, lank stesni daino s vienetą, kuris galėtų užpildyti lietuviu s tarptautiniuo se pasirod y muose . Taip pat suor -
metų" lenkiškai. v1s~s tas spragas, kurias palieka didieji daino s sambūriai. ganizavo Ad elaidės okt et o "Klajūnų" gast roles Mel-
K. Mieldaiys
Po pamaldų australų bažnyčioje Woodende, parapijo s Laikas parodė, kad Okteto nuveikta s darba s ir pasiekti bourne .
klebonas kuo. Fr. Beare mus pakvietė aplankyti jų paro· rezuh,atai pilnai patei sino steigėjų viltis . Dvide šimt pen keri metai inte nsyva us darb o ir tu ks-
290 291
tančiai valandų paaukoto laiko buvo apvainikuoti Negalima ty lomis praeiti ir pro kit us nsm •
018
1973-siais metais Okteto plok štelės . Kur banguoja Ne- paliko savo pėdsakus Okt eto pra eitame kcl/ · k_urie . . Zita Prašmutaitė, Birutė Prašmutaitė Laima Pi-
su<lar e. , . š l . p . ~imo :uošiam~_osep~ i: o~ymuose, aplankydama ir kitas
munėlis · išleidimu . "Jeigu mūsų širdyse da ina gyvuos, ~~d.nuskas, ~- ~e .rbyla , R. G~(inis , B. VanagĮ:, ·r1,a~
~- kclY
. ir Birute au y te. er septy nis su puse metų
te · k b k · č'
grupė dainnvo vis ur , ur uvo v,e iama, ypatingai jau -
h_etuv1ų ko)omJas._Meile _hetuviškai dainai ir yra tas aks -
jei mes prisiminsime nors vieną liaudies dainos posmeli, emtis, Z. Jok~-~a1t1s, J. ~a~o _š1unas, J . Dagys , G. Sa ai- tinas, skatinąs dainuot, 1r skleisti lietuvišką dainą.
tai ir mūsų tauta gyvuos" . kalbėjo M. Kymantas plokš- nns, J . Petrasiuna s , kurie 1lgrnu ar trumpiau y d . mso.
telės pristatyme visuomenei. Tai ir buvo Okteto tikslas 0kt e t o sąs t a t e. Re,'k'ta pammet,
· · · ·1r R. Vaitickimra ·t a1nav .C
per visą jo egzistavimo laikotarpi - puoselėti lietuvišką nistę ir R. Bužinskaitę - pranešėją. a, ę • P1a-
dainą ir budinti tautinę sąmonę lietuvių širdy se. Neatskiriama Okteto palydovė buvo muzikė _d' • .
Melbourno Vyrų Oktetas yra įbrėžęs gilią vagą meni- D. Jokubauskaitė-Levickicnė, kuri labai daug p,r_, ~ed~~e
niame ir kultūriniame Australijos lietuvių gyvenime. · "k' · l k . 1·
prie muz1 in10 p o ši.e es par uošimo ir dau g met risi CJo
.
Malonu pažymėti, kad nepailstantis Okteto vadovas Pet - . kavo 0kt e t u,. katp
nin · · · - akom paniatorė Tų ·talki·
· pianiste
ras Morkūnas ir trys kiti Okteto nariai - V. Bosikis, V. prie okteto koncertų paįvairinimo solo dainorajs ~p / 3 ~
Lazauskas ir P. Dranginis - išdainavo visus 25-rius metus. prisidėjo J. Rubas . a na,
Nedaug nuo jų atsiliko ir K. Mieldažys. o J . Rubas, A. 1982 metais, po ga na ilgo poilsio, Oktetas vėl at · · .
Bužinskas ir V. Mač.iulaitis irgi išdainavę po 10 metų. pasiro.dė _Melb. _Li_et: _Bend'.uo_n_ienės Apylinkės Val~•Joir
Didelis smūgis Okteto gyvavime buvo Voldemaro Ma- suru ostoJe kulturmeJe pop1eteJe. Reikia tikėtis kad Ybo~
čiulaičio mirtis 1974 metais, kuri prisidėjo prie jau "sir- pai·1.s.eJęs
„ M. e lbo~_rn~Vyrų Ok . mbia
.• t.etas ir to liau ska gerai
lie-
guliuojančio" Okteto pasitraukimo iš aktyvaus darbo. tuv1ska dama dz1ugins taut1ec1ų širdi s .

''Dainavos" dainininkės 1981 m. su pagellnninkais. Kairėje Tomas Ba.lt utis,

desinėje Lor eta ėiiauskaitė.

11
D A l N A V A"
JURGIS RUBAS

Z. Prašmutaitė Gimė 1926 m. Telšiuose . Gimnaziją baigė 1944 m. ir tais

pačiaismetai s, rusams artėjant, pasitraukė i Vokietiją.
Melbourno Arts Centre 1978 m. Iš kairės: B. Prašmutai-
Dai:nuoja 'pai111J.va" Studijavo Stuttgarte elektrotechniką. 1948·m. su žmona
tė, V. Armtė, Z. Prašmutaitė, B . Saulytė ir L. Pikelytė atvyko j Australiją ir apsigyveno Melbourne. Cia baigė
studijas ir gavo inžinieriaus diplomą.
. "Dai~Jva" isi_kūrė 1~75 m. pradžioje, nes buvo jaunų Nuo pat mažens mėgo muziką ir dainą ir jau nuo jaunų
lietuva1c1ų: kurio~ norejo dainuoti moderniškas lietuviš- m~. Pi~elyt~: Bir~tė šaulytė ir Angelė Tamošiūnaitė. dienų dainavo choruose ir mažesnėse grupėse. Melbour -
~-as est radmes d_amas,_ret_ai girdėtas Melbourne. Tuo a- Dama~a p:151.rodė daugelyje minėjimų, balių ir Mel- ne pradžioje dainavo "Dainos Sambūryje", paskui perėjo
ctu nebuvo pamirštos u- liaudies dainos bei . . P ~~rno L_1etuv1ų Klubo 20 metų gyvavimo sukakties ba- j Parapijos Chorą. Atsigavus Melbourne Vyrų Oktetui,
"Dai a " · od d . . . giesmes, nes ~-UJe.Tatp pat buvo pakvie sta dainuoti ir sve timtau · įsijungė i ši v ienetą ir dainavo jame iki jis išsisklaidė.
. n va pastr Y ama 1vamuose lietuviškuose pa
gir:i~o?e, _privalėjo turėti platų repertuar p· r~n- etams: Commercial Bank of Australia PROM National Dainuodam as oktete, rimčiau susidomėjo vokaliniu
daimmnkes buvo: Aldona J uškaitė Ramutėj •ku-;'? B
rutė Praši_n~t~itė, Zita Prašmutait~. Birutė
š1dlauska1te u- Angelė Tamošiūnaitė G
š:~~ 5 10

eir 1·
. d' ita
.s Galler1 salėje ir estų suruoštame Pab~ltiečių minėjime.
. Pasu-odymai, kurie bu vo labai sėkmingi nesiribojo vien
tik M~lbournu. 1975 m. koncertavo Adelaidėje ir Can-
menu ir pradėjo privačiai mokytis dainavimo, - pirma pas
A. Cree, vėliau pas P. Arndt. Tada pradėjo pasirodyt i
lietuvių bendruomenių ruo šiamuose koncertuose su solo
Jonas ~uška. Pirmas viešas pasirody~ as ~':!'ve ~ It rav? berr~Je, 1977 m. Hobart e , Morwellyje ir vėl Adelaidėjc, o dainomis. Per paskutinius dešimti metų yra dainavęs:
m.~. SaĮuln97g5os Valdy~s ru?šiamame Romo Kalanto::-:
neJime m. geguzes men Vėliau · od · . 1
t~ 78 1r. 1980_m.Geelonge. Be to, dalyvavo trijo se Aust ra-
JO~_Lietuvių Dienose, kartu suvaidindama baladę "Jū­
Melbourne , Geelonge, Sydnejuje, Adelaidėje, Canberro-
je, Hobarte ir mažesniuose Latrobe Slėnio cent ruose .
jaunimo talentų vakaruose · III PLJ~ 1r e keturiuose rate 1r Kąstytis". Australijos Lietuvių Dienų metu da inavo solo partijas
Tautos šventėje ir Kariuom'ene·ssv· t. ?ngreso baliuje, "D. .. ...
fiJ amava 1šp1ldesavo trijų dainų ciklą ir dalyvavo nu- kantatose su "Lituania " choru ir su Melbourno "Dain os
1976m d •. • .. en eJe.
· pra ZIOJeDainavos" vad
Prašmutaitė. Dalyvių skaičiu
· . . .
ovav,~~ pareme Zita D'muotame skelbime, kuri s buvo rodomas per Lietuvių Sambūriu" (1976, 78, 90 metais) .

Viltė Araitė, Birutė Prašmuta\1 ~vyZ~tavop ik: nusi~tovėjo: T ienas Melbo~r~e. ~rie grupės prisideda ir būgnininkas šiuo metu J .R. ruošiasi artėjančioms Lietuvių Die -
e, 1 a rasmuta,tė, Lai- ~!11~ Baltut1s ir gitaristė Loreta č:ižauskaitė. noms Melbourne ir renka medžiagą išleist i savo dainų
Dainavos" narių skaičius sumažėjo. 1982 m. grupę J. Rubas plokštelę.

292 293
,.

Melbourno lietuvių

kanklių ansamblis

E . sidlauskas

Tai vienintelis kanklių vienetas Au st ralijos lietuvių

Melbourno Lietuvių Kanklių Ansamblis. Prie-
kyje K. Du011ytė ir V. Dagytė. Viduryje sėdi iš
kairės: M. Šidlauskienė, R. K enn y ir S . Kirši e-
nė. Virsutinė eilė iš kairės: V. Araitė, S. Ei-
mutis {pagaminęs kankles) ir E . I>ucnienė {va-
dovė).
HELMUT BAKAIT!S
Helmut Bakaiti~ g!rnė Aust rijoje ir būdamas dvejų
metų atvyko su te:,a1s j Australiją. Jis užaugo ir išsi-
mo~slmo Sy~neJUJe, kur ir baigė dramos st udijas
Nat1onalInstitute of Dramatic Arts. Po to jis persikėlė ·
M~lbourną_ ir įstojo i Melbourne Theatre Company jau'.
~ŲJŲ_ aktorių ~upę. Su šia grupe jam teko daug g~stro -
huot1 provmc1iose . P.o kel.e:os metų jis perėjo i Russell
St~~t teatrą. T~n Jis va!dmo kuri laiką ir rašė scenai
veikalus. B~ to, .J1s.d1rbou- Adelaidės teatruose ir suor-
gan~avo PU::"ąJ1 Jaunimo festivalį, kuris įvyksta kas
dveJ1 metai s1ame mieste. Tai yra tai'p vad· . "C
Out „ f. est1va
· li · - . mam1 ome
a1. JJS taip pat dirbo Old Tote teatre Lon-
done 1.r su Royal Shakespeare kompanija A 1...
1978 m. Helmut Bakaitis buvo Victort! IJOJel .•.
paskir tas pirmuoJ·u St 1M t· J . · J s va dz1os
• ar ms aummo Cent d. k
rium. šitame centre dalyvauja 300 . k r~ ire to-
iki 25.metų amžiaus. Jie turi 3 teat~~~~~.a torių nu.o 12
120 vietų eksperimentinj teatrą ir maz·ylt':n8ą040~ vietų,
l vietų te -
294
tar pe. Vadovė Erna Duonienė, lietuvių liaudies melodijų
mėgėja. ši kanklių vienetą suorganizavo ir jam vadovauja
nuo 1979 metų.
Kanklių ansamb lis pirmą kartą pasirodė Melbourno
Lietuvių Namuose 1980 m. lapkričio mėn., kartu su
"Sambūrio" choru per "Sambūrio" metinį koncertą. Tuo
laiku, ansamblio grupėje buvo šie asmenys: Erna Duo-
nienė (vadovė), Marytė šidlauskienė, Frida Savickienė,
Dalė Savickaitė, Irena Kryžiutė, Vytas Krau sas (mirė
1981.12.7) ir Algirdas Duonis - administratorius.
Sekantys pasirodymai buvo šie: 1980 m. Lietuvių Die-
nose Adelaidėje, kartu su "Sambūrio" choru. 1982 m.
gegužės 23 d. Melbourno Lietuvių Namuose, Romo Ka-
lanto s minėjime. kartu su "Dainavos" mergaičių kvarte -
tu. 1982 m. birželio 20 d., Pabaltiečių koncerte, kartu su
"Dainavos" mergaičių kvartetu.
Kanklių ansambliui kankles padarė ir daug vertingų
patarimų davė Stasys Eimutis, kuris ir dabar glaudžiai
bend rau ja su šia kanklių grupe.
atrėli.
. ~elmut Bakaitis mėgsta reži suoti, ra šy ti jaunimui vai-
dinimus, muzikai žodžius ir dirbti su vaikais ir jaunuo ·
liais.
SABINA BALTRUKONYTĖ
Liet uviškai Melbourno visuomenei Sabina Baltruko -
nytė pažįstama iš jaunų dienų. Ji lankė sekmadienio pa-
rapijos mokyklą ir jaunimo kursus. Buvo skautė ir mer ·
gaič(ų.'.'V~rpo" komandoje žaidė krepšinį.
„ ĮsigtJU~l brandos atestatą, studija vo ketverius metus
Rusde~ m_o~ytojų koledže ir gavo Diploma of
Educat10~. Vel~au dar pagilinu s studi jas įsigijo Bachelor
?f Educa~!o~ D1ploma su spe('ialybėmis dramoje. film.ose
ir telev1z:JOJe.Po to, ji dar st udija vo filmavimo techniką.
m Dar budama studente, Sabina pastatė Lietuvių .N,~
uose Melbourne teatrinę pjesę, "Alisa pasakų šalyJC ·
8 leto atstovas -pa sižymintis jėga, gaj umu, gyv ybe , auk št u
T:~ !Iletus Sabina mokytojavo gimnazijose, o po to
pereJo l Audio Visual Resources Branch of Educational
Sabina Baitrokonytė
Access Television Department of Education žinioje . čia ji
buvo paskirta mokslinių filmų re žisiere. .
Sabinos, kaip filmų direktorės - režisierės talentas Jau
anksti buvo gerai įvertintas. J ?s reži~uot.i film~i g~na
dažnai rodomi televizijoje . Ypatmga1 did elio pas1sek1mo
susilaukė filmas "Public Lives", kurio premjera ivyko
1981 m. Ji yra taip pat gavu si pagyrimo pažymėjimą iš
Mathematical Assoeiation of Victoria už filmo "Math s the
Mind Cannot Ignor e" režisūrą. šit as filmas buvo rod omas
Sydnejuj e 1982 m. sausio mėn. d~vintame "~(ennial
Australian Ass ociation of Mathemat, cs Teacher s suva -
žiavimo konferenc ijoje.
Po to Sabina su keturiais technikais buvo pasiųsta i
Riveriną pastatyti dokumentalini ti!mą, kuri ji pavadin_o
"Between Two States". Ją domino nesutar1mat del
Viktorijos ir New South Wales rube žiaus, Riverino s
Murray upės vietoje. Spau?a ir šitą fii~ą lab_~i pala~k.iai
priėmė. Be šitų filmų Sabina pastate 1r rezisavo Bon
Appėtit", "lnput Output", "On Compo" ir kitus .
JUOZAS JONUšAITIS
Po 15 m. Australijos balete, Juoza s Janu ša iti s jau ne -
bešoka. Jo pasitraukima s bus ilgai jaučiamas australiš -
kame balete. Lietuvia i baleto mėgėjai Melbourn e, Sy d-
nejuje ir Adelaidėje pri simin s J_uozą Janu š~itj jo atmi~ -
tinose rolėse: Rothbartas (Gulbių eže re). prin cas Grem1-
nas (Onegine), Don Kicho t as (Don Kichote), Cour lando
kunigaikštis (Giselle), Lysander (Sapne). ge nerolas
(Graduation Ball), Karenina s (Anna Karenina ).
- Juozui Janušaičiui labiausiai patikda vo ir tikdavo šokti
romantiškus šokius ir role s. Scenoje jis buvo puiku s ba -
Juozas Janušaitis ūgiu ir ge ra išvaizda. Geriausio se sav o rolėse ji s duodavo
295

=
 ...

vaidmeniui reik iamo didin gumo ir orumo. Jam asmeni š-

kai patiko John Butler choreografija ir mėgdavo išpildyti , vėtas K. Kunca. padrąsinęs ją pabandyti savo balsą Savo metu Aust raliJOS ir užjūrių lirtuviškoji spauda
jo baletų role s. Be to jam patikdavo šokti su Marilyn ~uz~. iti plokšte lėse. Ir, š tai. jau kiek metų nuo jo s pir - labai šiltai yra priėmusi ir sveikinusi B. Tamošiunienės
Rowe, kuri. jo žodžiais. duoda jkvėpimo. sukelia norą iam~~ą lictuvi ; kos plokštelės Au st rali j oje pas irodymo. jdainuotas plok štele s, ką rodo jos turimos įvairi ų laikraš -
šokti ir yra reikli sa u ir partneriu i. Juozas atvy ko su tė­ . rmielai ma lonus ba ls as .1r da bar dar .•
mos 1s tų d vieJų
. . čių recen zijos išk arp os. O svarbiau sias ir gyv en imiš kiau
vais i Australiją būdamas dvejų metų. Baletą pradėjo J~~kštclių tcbcs~am.~~ ~e vien tik Au stralijoje, bet ir s ias įvertinimas yra jos dar vis tebeskambančių plokšt e
mokytis A. Bibičevos studijoje Adelaidėje. Cia jis pasi - P1 čiuosc pasau lio uzJurIUo se. lių populiaruma s lietu vių ir net kitatauči ų ta rpe .
rodė kaip daug žadantis šokėjas ir gavęs E. Borovanskio. P tunegalav~s_i ir ~per~o ta B. '-'.amo_šiūnienės_ja~tri š!r- 1964 m. B. Tamošiūni enė du kartu s rodėsi s u savo dai -
Australijos balet o kūrėjo, stipendiją. buvo priimuis j delė ncleido Jai plac1au išvys tyt! turetą neabeJotmą Die - na Melbourno TV. "New Face s" programo se, pat ekdama
Australijos baleto mokyklą Melbourne. vo dovaną. no~s _jos balsa s. d~r ilgai yra ska~bėjęs jvai - net ir j finalinį kontestą. Visa tai rodo jos didelę meilę
Kartu su Australijos baletu Juozas Janu šaitis yra ap - riuose koncert101uose rengimuo se. O choro veikloje. kiek dainai ir jos vaisingas pastan gas dainavimo mene sie •
keliavęs visą pasauli ir šoko: šiaurės Amrikoje, Pietų jos svcika~a leidžia, dar ir dabar dainininkė aktyviai te - kiant jmanomai ša koto ir favaus tobulumo.
Amerikoje, Kinijo je, SSSR, Rumunijoje. Lenkijoje ir če­ bedalyvauJa.
koslovakijoje. Be to yra šokęs ir įvairiose Azijos konti -
nento šalyse.
Melbourno
REGINA PLOKšTYTĖ-VAičAITIENĖ tautinių šokių grupė
. ~ o baleto k_arj~ros, ~e gin~. Plkštytė atsidavė pedag o- "G i n t ar a s"
gm1ar:n~arbu1. J1 yra viena 1s nedaugelio lietuvių chore -
o~af1_ų 1r turbūt vienintėlė lietuvių išeivijoje. Ji pajėgia
k1ekv1e~a~e ba_letep_arodytinovatoriškumo, kuris ji pa-
da~o sk1 rtmgą 1r sav_itą. J~ s baleto mokyklos pasirody -
ma!, vy~!~ kas antri metai. yra labai įdomūs, nes juose
at.s1~~e1dzi_~.choreografės talentas ir pasirodo, jos pa -
ruošti, n~uJ1ir gabūs šokėjai bei balerinos. Biografija AL
Metraščio I tome.

VINCAS JOMANTAS

N~o. 19_6~ m. ~kulptorius Vincas Jomantas yra suren

g~ .> md1v1duaJmes parodas ir dažnai dalyvauja ·.
~;se parodose. Iš paskutiniųjų ypatingai pažymfti~~~
~-l _m. Commonwealth Exhibition Musęe Rodin Pa-
ryzi~J~.. 1964-!965 m. Commonwealth Trav~llin Birutė Tamošiūnienė
Exh1b1t1on. 1965 Centre Five, Art Gallery of N S Wg
1965 m. Commonwealth Exhibition Tokyo Ja .. : . .,
1968 m. Commonwealt h Travelling Ex h'b•t'. PNOnIJ?J ~.
. · · . 1964 m. yra gavęs Mild
Ze lan dJJOJe
miją.
l l 100
k l . aUJ0Je
uros s u pturo s pr e-
Ramunėlė
Skulptoriaus kūrinių rasime· Au t l'
GaJlery, Canberra ; National G.ille s ra t~n l'!ational svajonių sūkury
GaUery of New South Wales Q ryl of V1ctor1a, Art
.
Newcast le City . ueens and Art GaU "Gintaro" tautinių šokių grupė 1982 m . Viduryje vadovai V. Strauka.s ir D. Anta11aitienė
Art Gallery ~lildu A er y,
vačiose kolekcijose Australljoje ir ra... rt Gallery bei pri - J.M.š.

/2 skulptūro;,,
Washingtone • State
~~g~:·
Jo darbu s ra · · ·· .

· Government Offi
. UZJury.
cii~;:~~f1 ~tional University,
Y, USlralų
v· ambasada . . k •
G
r az1aUSI
v •
Ų
• svajonių sūkuriai
ateina ir praeina , kaip
"Gintaro" grupės prad žia buvo Melbourno parapijos
savaitgalio mokykloje. H. Statkuvienė pradėjo mokyti
1958 m. Po kelių metų bu vo s udaryt os trys grupės pagal
"Gintaras" dalyvauja nuo 1964 m. Lietuvių Dienose.
šoka ne tik lietuviams, bet ir vietinių tarpe šoka labai
sėkmingai. Australams yra šokę: Myer Music Bowl. Aus-
National Gallery Canber r a K'
Sydnejuje. Asian Instit~te :~s f dc;s . ic .. Australian

Broken Hill North Ltd E l Technology, Bankoke,

tesnė biografiJ'a AL ~..,, e·t·ras.ač~10el Hause
JORATĖ FRAN CESCA KR[STINA S
:1ūratė Sasnaitytė gimė 1958
D1ploma of Education Melb
giausiai yra pasireišku si
(~ul pture ) RMIT Melbo ou~~ State College ir BA
1982 m. dalyvavo Lietuvių n·roJe.
or rruth aerodromas
ir vis as zmogaus
. · ·
Įprasta sa kyti k d · k
tai
perm ammgame gyvemme
. •.
. . · . a n1e o nera amzmo. Bet Melbourno ,
__P_populiariai vadinamos Ramunėlės . Birutės Tamo-
.
•
•
kuriame amžių . Grupė paaugo iki 70 šokėjų.
1964 m. pirmą kartą grupė dalyvavo Lietuvių Dien ų
tautinių šokių koncerte.
tra liant International Multicultural Oance Feslival,
Can berroj e. Melbourne Exhibition Building . Shell Folk -
loric Concert, balandžio 1982 m.
tome.
, Melbourne. Pla - ŠIUD!enes sva1·on ·ų
•. . 1 s u· k ur1ru
· · nera
· praėJę· nepalik · d am1· šiuo metu grupės ruošiasi Lietuvių Dienoms {1982) ir
1973 m. pasitra ukus H . St at kuvienei, parapijos mo-
savo graz1ų ir sk b' • •
. ..
t tnga1 . . am 1ų pedsakų, kuriuo s rodo jos tulen · kyklo s mažuosiu s šokėjus perėmė Marytė špokevičienė, Victorian Arts Centre Trust ru ošiam am Folk Art
turmtngu bal 'd . . . .
plokštei· . „
1
su l amuotos dvi pramogimų damų 0 -~yres niųjų grupę J. Jabl ons kis (buvęs šios grupės šo- Celebration Concert. jvykstančiam 1983 m. vasa ri o mėn.
ASNAITYTĖ m . S e_s.. ·JI _964 m. · O, ramunėle, pasakyk; IT-ji 1967
1 keJas). Po metų, 1975 m. , grupę perėmė ir gi buvę šokėjai: Vyresniųjų grupėj "Gintaras", šoka 24 šokėjai. Viduri -
savo· met vaJon1ų
. . ..su kuryJ·e· B eve ik v1s1
· · d arnos
· · eJal
meg " · t ur 1· ~~mela ir J onas Sudauskai, kurie vyresniųjų grupę mokė nėj grupėj "Malūnėlis", šoka 16 šokėjų. Mažiukų grupėj,
m. Melbourne . Įsigijo bar m· ·tu·l~igiJę tas plokšteles, todėl nėra reikalo čia da· !k1 1981 m. Dabar vyresniųjų grupę moko Vyta s Straukas (pradedant nuo penkių metų ) "Gi n tarėlis", šok a 25 šokė­
. tne 1Jų deta les. •~ Dalia Antanaitienė. Vidurinė grupė susidarė iš sekma - jai. Iš viso 65 šokėjai.
:~;tu
~gsta tapyti, bet dau.
ko~a ~t,ati, ~iela mūsų daininkė, B. Tamošiūnienė. sa·
1 dieninio parapijo s mokyklos buvusių šokėjų, pasivadino Per eilę metų tautinių šokių grupėse akordeonu &rrojo .
ienų parodoje Melbour
lankyma~n~o~i P~~kšte!es ją yra paskatinęs 1963 m. atsi· "~alūnėlis" ir jiem s nuo 1981 m. vadovauja Brigit a Szen- R. Steponav ičius, L. Baubinaitė, V. Girvydas , P. Aras, N .
ne. būriui nuot:ik .0 e~ SlenyJe, kur s magiam tautiečių sa m· trmrey. Mažuosius šokėju s "Gintarėlius", nuo 1977 m. Zdanienė ir J. M ačiauskas.
mgai yra pada inavus i Rud ens lapus. Tuo moko Dalia Antan aitien ė.
296
297

"Gintarėlio" šokėjai ir vadovd D. Antanaitienė ir akordeonistas
Tautini11 lo ki11grupė "Gintarl.U" su vadove 11. S tatkuviene
Tautinių šokių grupė
"K l u m p ak o j i s"
Lyve5n;, m Lauliniu šoki ų grupėm
NU3toJ UII veikli an k11
Melbourne, liko s 11raga lietuvi Akame gyveni mfl. Tuo p a-
čiu liko spraga Lų dien ų lietuvių jaunimui, kur butų gali •
ma vy s lyti bei puoselėti lietuvi §ka kultūrinę apraiijką.
Todėl n,-.nu<,stabu , kad es ant tokiai padėčiai, tų dien ų
veikle1nės mergaitės nuta rė imti~ iniciatyvos 196:J metų
pr adžioje. Pa.rrrindinės iniciatorės buvo J . Normantaitė,
A. ir J . Parar,ytė, bei R. 2iiyt.ė.
Susikvw tu sios ravo draug es , ėmėsi da r bo . pr ikal binti
298
P. A ras
1972 m.
vy ru ku s ir netr uk uH jau b uvo tau tinių šokių ~upė~
pagrin das , ti k trūko mokytojo. ši uo ti ks lu bu vo kro1pt_ą.?1
j nenui lstama kultūros darb uotoją E. K arazijicnę, k ur i ir
pr~dėjo pir muosiu s žings nius s u šia gru pe . J963 m et~I r~:
ba igoJc buvo pasi rod yta Me lbo urn o "Dai nos Sa m bur 10
metinio konce rto metu ir gr u pė tn pr oga pa si kri kšt ijo
"Klum pa kojo" va rd u.
S~kančiais meta is E. Karazijienė, dėl s usi da ri usi ll ai: ·
me nisku s un k um ų, is grupės mo ky t ojos pa reigų pa si·
1raukė, A ntr r'. vPrtu s , jo s dar ba ~ buvo nolongvn s , nes ji
jaut usi tik kv1osta s, as mu o. o ~uo tn rpu rcpcticij lJ Ja nk y
rnns nebuvo p1_ 1~y~d 1nga s. At s 1duru s gru pei be mok ytojo,
buvo kre ipt1i:i1 l ~1lc a smenų, hot va dovo ir mokytojo no
suras ti\. 'J'okiu hu'.lu hu v o _nutarl _a, kn,J puciliui pnLys ~o-
kėjai pnr!1~~ r~ vie n,1 šok1. p? P!rm os_ios tokio s repetici -
jos grupe ,_šsir_mko v~dovaull v ieną 1š savo šokėj u . A.
Simk11, kurlS ėJo g r upe s va dovo ir mokytojo pa reigas iki
1970 motų pabaigo s , užbaigdama s savo vadovavimą s u
t uo l:iiku jvyku si omi s Lietuvit 1 Dienomi s Me lbourn e.
Pagri ndiniai du muzikantai buvo N. Mališauskaitė ir P.
Aras. nors retkarčiais rei kėjo ieš koti ir kitų paga lbos.
Grupė per t11laikotarpi išau go i darniai s us igyve nus i vie -
netą ir buvo kvie čiama pa s irod y ti jvairiuo sc parengi •
muose lietuviu tarpe. Sus itaru s s u latvių ir est ų grupė­
mis. kelis metu s iš ei l ės buvo praktikuojama šių trijų
tautybių šokių bendri pa s irodymai. Tie jungtiniai pasi r o- "Klumpakojo" $okėjai po /co11cerlo1978 m.
dymai buvo labai popu liarūs jaunimo tarpe.
Grupė taip pat da lyvaudavo žinomame "Moomba" fes - išvys tytu s geras techni ška s šokių atlikimas ir grupė
tivalyje Melbour ne, Melbourno unive rsi teto "Open day " progre savo kelis kartu s išvykdama pa si rodym ams j kita s
koncertuo se, įvai riuose kituo s e australų pa r engimuose lietuvių kolonija s: Sydnejų ir Adclaidę. Pa s irodymai ne-
Mclbourn o apy linkėse . Dveju s me tu s iš eil ės da lyvavo siribojo lietu vių tarpe, be t grupę matėme visoje oilėjc
Cape Pater son "A ust r a lia Day" fes tivalio p rogramoje s u pas irodymu australų organizuojamuose parengimuo se .
savo šokiais, ku r a bu ka r tu grupės šokėjos lai mėjo pajū­ V. Strauka s gru pei vadova vo iki 1977 metų vidurio. Dėl
r io gražuolės titul ą "Beach gir i qu est". Paskutiniu s tri s susidariusių asmeniškų aplinkybių, iš vadovo pareigų pa
met us va dova s gyve no Bendigo mieste, 150 km .nuo Mel- sitraukė 1978 m. Grupės vadovavima peromė buvus i lla
bourn o, atvy kdama s ka s s avaitgali repeticijom. Tačiau milton "Gyvataro" šokėja A. Morkūnic nė, "Gyv nt.aro" vi-
nuo 1971 mėtų. persikėl us s u še ima i Ca m perdown mies- zit o me lu s usipažinusi ir vėliau i štekėj usi už čia gyve -
te li. 220 k m n uo Mc lbo urn o, A. šimku s per leido grupės nančio š. Morkūno.
vadovavi mą V. Strauk ui, atsikėl usiam iš Adelaidės ir ten Anelės Morkūnienės vadova vimo motu grupė pasiekė
vadov avus iam "ž ilvi no" tautinių šokių grupei. meist riško šokių išpildymo . Matėsi Anelės mokytojos G.
Vyt as St ra uk as , būdamas mo kytojas iš pr ofesijos , mu - Breichman ienės jai pe rduoto s žinios bei puik ūs šokio in-
zikalus ir gavęs ger o p a ty ri m o iš žinomos tautini ų šokių terpre t acijos vaisiai, kuriuo s ji pajėgė jdicgti šokėjams,
mokytoj os D. Lapši enės, "K lumpakojo" gru pe i labai ge rai nors toli g ra žu. neturėdama tokio šok ėju s11st at o kaip
vadovav o ir jo vadov au jama gru pė tęsė pradėtą darbą s u Humilton e . Kanadoje . Grupė to linu daly vavo jvair luoso
dideliu pas ise k imu. V. St rauk o va dovavi mo metu buvo lietuvių pa rc ngimu os. bei viešuose australų koncertu ose.
''Klumvakojis" šoka. 1s kairės: A . tra .11ckil~uu,J?
· At!oma vil'iut~, M . ~idlaus -
kaitė, U. Statkuvic11ė ir akorde om.s tm : N. Zdamc11ė 1r P. Ara s
299
 "Klumpakojo" tautinių. šokių
Įsigijo puikius tauti nius rūbus ir tradicines klumpes.
Buvo isteigtas administracinis komitetas. išleistas leidi-
nėlis. Suruoštos grupės "vakaronės" - pobūviai su prog -
ramomis ir puikus individualus koncerta s toje pat didžio -
je salėje, kur vyko Hamiltono "Gyvataro" bei Clevelan d
"Grandinėlės" koncertai. ši "Klumpakojo" koncertą gali-
ma laikyti jo gyvavimo kulminacija.
Buvo užsimota vykti i Jungtine s Ame rikos Valstybes
ir Kanadą, deja, negalint pilnai grupei vykti, atsirado ne-
pasitenkinimo kibirkštėlių. šiuo metu "Klumpakojo"
šokt!jai 1982 m .
veikla labai s usilpnėjo, sumaze30 šokėjų skaičius. Kita
priežastis šokėjų sumažėjimui y ra natūralus nut}rėjimns,
kuri s ats itinka kiekv ie nai grupei. Anksčiau papildyma s
atsirasdavo iš jaunesniųjų grupės "Gintaro", tačiau gin-
tariečiams arčiau susigyvenus, šokėjai pasiliko kaip vie-
netas. Tokiu būdu "Klumpakojui" surasti naujų šokėjų
esamoje padėtyje pasidarė labai sunku . Reikia t iktai ti-
kėtis, kad grupė, kuri veikė su dideliu pasisekimu beveik
dvide šimt metų, po nepalankių pergyvenimų vėl sukles-
tės.
'Teta iš Amerikos". Iš kairės: A. Ad=itis,
kas (rež.) ir M. šidlauskienė
vaidinimu buvo pa sirodyta ir Adelaidėje .
Lietuvių Katalikių Moterų Draugijo s 25 metų jubili e-
jaus proga 1976 m. rugpiūčio 28 d. buvo suva idint as A.
Gustaičio l ve ik smo vaizdeli s "Sekminių Vainikas", rež.
A. Baltrukonienė.
1977 m. lapkričio 6 d. Marijos Pečkauskaitės-šatrijos
Raganos. 100 metų gi mimo sukakties minėjimo pr oga.
buvo suva idinta s "Kraiti s". Tai šatrijos Ragano s apysa -
ka, iš kurio s Alisa Baltrukonienė paruošė scenai 2-jų
veiksmų humoristinę pjesę, r ež. A. Baltrukonienė.
V. Adomėno "Teta iš Ameriko s" trijų veiksmų kome-
dija buvo suvaidinta Lietuvių Namų salėje per kariu o-
A . Karazija, E. šidlaus-
menės šventės minėjim:i 1977 m. lapkričio 20 d., rež. E.
šidla uskas .
Paminėtina, kad šis vaidinimas buvo pak art ot as 1978
m. bala nd žio 30 d. be didelio pasisekimo. Nors bend r uo•
menės buvo reikalaujama ji pakart ot i, bet salėje pub likos
susirink o vos 47 asmenys.
Per sekiojamos Bažnyčios Lietuvoje parėmimui. Kata -
likų Fe dera cijai prašant. 1979.5.25 d. bu vo pastatytas E.
š idlau sko isto rin is montažas "Marijos žemė". rež. E .
šidlauskas. šokius paruošė ir vadovavo M. šidlauskienė.
Taip pat prie šio montažo prisidėjo P . Morkūno vadovau -
jamas vyrų oktetas. akomp. A. Prašmutaitė ir R. Mačiu-

Melbourno Lietuvių Mėgėjų

Teatras nA u š r a"
Jau daug metų mėgėjų teatra s "Aušra", savo dažnais
pasirodymais scenoje. užpildo didelę lietuvių kultūrinio
gyvenimo dalį. Pirmas, šiuo vardu pasivadinusio s grupės,
pasirodym as įvyko 1966 m. kovo 19 d. Melbourno Liet u-
vių Namų salėje su Vinco Adomėno 3-jų veiksmų ko -
medija "Svetimos Plunksno s" , rež. V. Kružienė. Tų pačių
metų gruodžio 26 d„ per Lietuvių Dienas Sydnejuje, pa -
sirodė antrą kart:i. o 1967 m. kovo 5 d. vėl buvo pukarto -
t.as Melbourn c ir už savaitės, kovo 12 d., Adelaidėje. Tai
buvo pirm asis teat ral inis vienetas, net keturi s kartus su
tuo pačiu veikalu pasirodęs trijose didžiosiose Australijo s
lietu vių kolonijose.
1968 - 1970 metų laikotarpyj e buvo past atyti try s vai-
dinimai : P. Pusdešio "Try s Broliai", re ž. Monika Gylytė,
dekoracijo s B. tiedo. A. Kairio "Viščiukų ūkis", ir A.
Land s bergio "Vėjas gluosniuose", re ž. M. Gylytė, de k.
dail. A. Vingio.
300
E. šidlauskas
Už metų laiko, vaidinimas P. Pusde šrio "Try s Broliai"
buvo suva idinta s dar kurtą per kariuomenės šventę, rež.
A. Baltrukonienė.
1975 metais, per Katalikų Federacijos suvažiavimą
Melbourne, buvo suru oštas Jaunimo Pasirodymo Vakn·
r~s_.Cia Alisa Baltrukonienė sce nai pritaikė vyskup~ ~o -
twJaus Valančiaus aprašymą "Bičiuliai" ir sėkmingni 3am
režisavo.
Apylinkės Valdybai prašant paruošti ką nor s artėjan·
čiai _vasario ~6-tai, teatras "Aušra" pasikvietė Reginą
Mač1enc. kuri kartu su jau patyrusia vaidyboje grup e,
pastatė ir režisavo 1976.2.15 d. So fijos Kymuntaitės·
Ci urlionienės 4 veiksmų dramą "Aušros Sūnūs". Prie šio
vaidin(~o sėkmi_ngo past atymo daug darbo yra įdėj~si Aktorini s11vaul-1'11ę P. Pusdesrio ''Trys broliai". 1s kair os: A. Bulkutė, J.
vadove Ir anksčiau re žisav usi Vilti s Kružienė. Su ŠIUO Bran iška, A . Baltr11ko11·ie11ė, E. šidlauskas ir rež. P. R1ltc11is
30 1

Scena is vaidinimo "Svetimos plunksnos". Iš kairės: M. Sidlauskienė, P.
Kružas, M. Miliauskienė, M. Didžys, V. Miliauskas, N. Mališauskaitė, E.
Sidlauskas, A. Butkutė, A. Simkus ir rež. V. Kružienė
laitienė.
Katalikų Federacijos pirmininkui, V. Laukaičiui pra •
šant , "Aušros'" administracija paprašė Marytės šidlaus•
kienės paru ošti ką nors naujo šių metų persekiojamos
Bažnyčios Lietuvoje, paminėjimui 1980.5.28 d. Ta proga
buvo pastatyta "Lietuvos šalis". Cia Marytė panaudojo
visą savo kūrybinę vaizduotę, paruošdama ir vadov au-
dama išraiškos šokiams, kuriuos išpildė: D. Spokevičiutė,
M. šidlauskaitė ir O. Lipkevičiutė. Prie jų su vaidyba
prisidėjo: A. Adomaitis, M. Kaulėnas ir E. šidlauskas.
1981 m. rugsėjo 20 d. "Aušros'" teatras pasirodė Mel-
DAVIS BITĖ
Davis Bitė gimė 1936 m. Šiauliuose, kur jo tėvas buvo
miesto inžinierius ir daugelio pastatų aulorius. Iš tėvo
paveldėjo gab umus architektūroje ir iš jo, septynerių
metų būdamas, išmoko perspektyvą paišyboje. Jaunam
berniukui gyvenant su šeima Vilniuje, jam dideli įspūdi
padarė senoji miesto architektūra.
Būdamas stu dentu, jis parodė ne kasdieninių gabumų
architektūros kompozicijoje ir brėžinių presentavime .
Pradžioje jis pagarsėjo kaip ypatingas perspektyvų brai-
žytojas ir, netruku s, kaip architektas projektuotojas. Per
trumpą laiką Australijos architektų profesijoje, jo vardas
ėmė garsėti. šiandieną Davis Bitė yra žinomas įvairių
Aust ralijos ir Singapuro firmų architektas. Už savo pro-
jektus yra laimėjęs eilę premijų. Nuo 1978 m. yra Royal
Victorian Institute of Architects jury komisijos nary s.
Davis Bitė dirbo kaip architektas Kanadoj e, Jungtinėse
Amerikos Valstybėse, Singapure ir Australijoje.
302
bourno Lietuvių Namų salėje su Balio Sruogos 3-jų
veiksmų komedija "Uošvė". Su ta pačia komedija "Auš-
ra" pasirodė Adelaidėje 1981.11.14 d. ir Sydnejuj c
1982.1.24 d., rež. E. šidlauskas.
šiais 1982 metai s "Aušros" Teatro Valdyba sudaro šie
asmenys: E. šidlauskas • administratorius, A. Butkutė ir
A. Vyšniauskienė.
Taip pat šiuo metu A. Vyšniauskienė stato A. Kairio
3-jų veiksmų istorinę dramą "Vyskupo Sodas", kurią
numatoma pastatyti šių , 1982 metų gale.
ELENA ZDANE
Elena Zdane yra grafikė - vitražistė. Jos darbai yra.ap -
rašyti "New Ideas C rafts Book". Jos kūrinių rasime
"Mary Martin Bookshop" Melbourne. Elena Zdane daly•
vavo 1982 m. Lietuvių Dienų parodoje Melbourne.
VIKTORAS SIMANKEVIčIUS
Viktora s Simankevičius reiškiasi kaip grafikas,
sa ržistas ir taikomosios dailės menininkas. Dalyvauja
grupinėse parodose ir 1972 m. surengė savo piešini~
raro~ą Melbourne. Jo kūrinių rasime privačiose kolekct·
Jose 1r Melbourno Lietuvių Namuose. Biografija tilpo AL
Metraščio l tome .
l§ kairės: J. Petraitie11ė, pirm. A. Bakaitis, A. Mieldazi:enė.
Melbourno
A. Bakaitis
J963 m. valdyba: pirm. švambary s , A. Raudys ir J .
Petraiti s. Valdyba apsiribojo daugiau ry šio palaik ymu ir
einamų reikalų vedimu. Sušaukt i trys posėdžiai, ryžta si
jsigyti stovyklavimui palapine s, bet nepavyko surinkti
lėšų.
1964 m. valdyboje buvo: pirm. H. Statkuvienė, J . Pet-
raitienė ir šernienė.
1967 m. gruodžio mėn. susi rinkima s buvo šaukta s be
viešo skelbimo, todėl buvo atmestas darbotvarkės punk -
tas. naujos valdybos rinkimai. Paskaitą skaitė A. Bakai•
tis apie religinį atsinaujinimą.
Nuo 1968 m. iki 1978 m. vasario 28 d. yra tu št uma .
Protokolų knygoje nėra jokių įrašų. Tuo metu valdybą
sudarė E. Pankevičius, J. Petraitienė ir V. Vaitiekūnienė.
1978 m. valdyba: pirm. S. Balčiūnas, A. Bakaitis ir A.
Mieldažienė.
1979 m. vasario 25 d. A. Bakaičio iniciatyva susirinki•
mas buvo sušauktas Mt. Martha pa s St. Ermina. Edward
Grove. Dalyvių buvo apie 20. Po A. Bakaičio paskaitos
apie mūsų dabarties uždavinius, dar atvyko 8 dalyviai.
Įdomiausia susirinkime dali s buvo kun. šarausko pra -
nešimas apie ateitininkijos padėti JA V-se. Jis, gimęs
Vokietijoje ir mokslą baigęs Amerikoje, jaučiasi stovis
lauke ir žiūrįs j lietuvių kiemą. Jo manymu lietuviams re·
ligija esanti daugiau kultūrinis reikalas, bet ne gyveni •
mas Evangelija. Religinis lietuvių veikimas esąs Ameri •
koje silpnas. Dvasio s vadai permažai pasišventę. Jis pa -
Melbour110Ateitininkų Sendraugių Valdyba.
303
--
ateitininkai
sidžiaugė Ameriko s ateitininki šku jaunimu, kurie dau-
giau kreipia dėmesio į asmenybės ugdymą ir auklėjimąsi.
Kita s susirinkima s sušauktas 1979 m. gegužės 7 d.
svečiui iš JA V-bi ų, Ateitininkų Federacijo s vicepirmi•
ninkui V. Kleizai priimti. Jis ir At-kų Federaci jos pirmi•
ninkas dr . P. Kisielius lanką pasidalindami visus kra štu s,
apklausinėdami ir informuodami apie ateitininki jos veik-
lą. Dr. P. Kisielius aplankė visas Amerikos kolonijas ir
rado, kad ateitininkija esanti labai gyva. At-kų labai sėk­
mingos stovyklos vykstančios "Dai navoje". Stovyk lavie-
tės iniciatorium buvęs dr. A. Damušis. Pasaulyje esą apie
2000 ateitininkų.
Po susirinkimo Ateitininkų Federacijos pirmininkui dr .
P. Kisieliui pasiųsta, per V. Kleizą, "World of Olega Tru -
chanas" knyga.
1980 m. balandžio 21 d. vėl turėjome svečią iš JA V-bių
mons . dr. V. Balčiūną, kuris pravedė įdomų pasikalbėji­
mą apie šv. Dvasios sąjūdį.
1980 m. gegužės 21 d. valdyba nutarė dalyvauti kun.
Pr .Vase rio 40 m. kunigystės ir 30 m. klebonavimo Mel-
bourne jubiliejuje, ji pasveikinant ir įteikiant dovaną $
50.
1981 m. rugsėjo 26 d. įvykusiame susirinki me A. Ba•
kaitis kalbėjo apie ateitininkijos 70 m. sukaktį. Nutarta
organi zuoti visuotiną Australijos ateitininkų suvažiavimą
Melbourne, atžymėti at-kų 70 m. egzist avimo jubiliejų.
Australijos ateitininkų suvažiavimas įvyko 1981 m.
gruodžio 28 d. Lietuvių Namuose. Buvo skait ytos ketu -
rios paskaitos , kurių prelegentais buvo Pr. Pusdcšris, J .
Petraitis, dr. A. Mauragis ir A. Bakaitis. Suvažiavi mas
baigt as literatūros ir dainos vakaru, kurio programos di-
delę dalį atliko Adelaitės at-kai.
1982 m. gegužės 23 d. dalyvauta Adelaidėje kun. A.
Spurgio 50 m. kunigystės jubiliejuje. Melbourno at-kų
vardu jubilijatą pasveikino A. Bakaitis ir iteikė piniginę
dovaną.
Melbourno ateitininkai aktyviai dalyvauja vietos
rendruomen iniame gyve nime, ne tiek kaip pavienė orga -
rizacija, bet yra įsijungę i visą eilę kitų organizacijų, vi-
sur nešdami "Viską atnaujinti Kristuje" dvasią. Ypač
daug narių prisideda prie A.L.K. Federacijos, L.K. Mo-
terų Draugijos ir skautų veiklos.
 VOSYLTUS JERšOVAS

Vosylius Jer šovas gimė 1919 m. Ukmergėje. Išmoksta

drožinėti Vokietijoje gavęs patarimų iš meno akademija s
baigusių menininkų V. Raulinaičio, B. Grėbliūno ir iš ar -
chitekto J. Muloko.
Vosylius Jer šovas dalyvauja įvairiose tautodailės pa -
rodose, išstatydamas tautinėm temom sukurtas medžio
skulptūras ir drožinius. Dauguma Jeršovo darbų yra M e l b ourno li et u via i skautai
konstruktyvinių formų, architektūrinis liaudies menas:
kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai. Jeršovo darbai yra
mėgiami ir jų rasime lietuviškose šeimose įvairiuose pa -
saulio kraštuo se. 1972 m. Melbourno lietuv iai dovanojo Bronius :talys
Jcršovo kryžių arkivyskupui Littl c ir popiežiui Jo nui
XXIII.

VYTAUTAS MILIAUSKAS
Vytautas Miliauskas gimė 1909 m. Gelgaudiškyje, ša -
kių ~pskrityje. Iš profesijos Miliauskas yra miškininka s ,
bet Jau nuo pat jaunystės mėgo piešti ir drožinėti. Savo
kūr~~iams vart oja naturaliai spalvotą medį. Drožinėja
kryZJus, koplytstulpius, rūpintojėlius, rankšluostines ir
vytis.
Vytautas Miliauskas dalyvauja grupinėse parodose ir
rr~ ~urengę~ (~dividualinių parodų Melbourne, Sydne -
JUJ~'-~~delrudeJe. Brisbanėje jo darbai buvo par odyti te-
Jo_darbų,,recenzijų ra sime "Mūsų Pastogėje" ir
!.ev_lZI_J_OJ?·
Tev1ske_s~1duos_e '. o drožinių yra Melbourno Lietuvių
Namų b1bhotek0Je 1r šv. Jono bažnyčioje, East Mel-
bourne.
ALFONSAS IR FELIK SAS ROCIAI
,L
Melbourno lietu viai ska utai · skautės yra susibūrę į tris
skautiškus vienetus:
l. Mišrų "Džiugo" tuntą
2. ASS Melbou r no Skyrių
3. Skauti ninkų Ramovę
Be šių vienetų 1950 -61 m. Melbourne dar veikė Senųjų
Skautų ;'Lieps nojančios Lelijos" židinys.
l. MlšRUS "DžIUGO" TUNTAS
Lietuviai skautai Melbourne atsirado 1948 m., o susi-
organizuoti j vienoki ar kitokį vienetą bandyta apie tų
Vytautas Miliauskas pačių metų vidurj , Oficialiai pirmasis Viktorijos - Tasma-
nijos tuntas jsteigtas 1949.6.6, L SS Įgaliotinio, s. B. Dai-
nučio įsakymu , tunt inink u paskiriant ps. A. Liubinską.
Jam 1950.2.3 iš pareigų pa sitraukus, tu nt ininku paskir tas
v.s. A. Kra usas, o nuo 1950 .3.4 - ps. J. Maku lis. Tunto va-
dijoje tuo metu dirbo: V. Tamošaitis, ps. D . Giedraitytė,
. 1954.3.4-5 d.d. Melbourne įvyko Viktorijos . Tasmani-
JOStunto vadovų, sk. vyčių - vy r. skaučių suvažiavimas,
apt~r_ęs veiklos gaires. Skautų tolimesniam augimui dau g
padeJo ps. J. Makulio, tunto globoje, 1950 m. isteigta pir -
moji savaitgali o mokykla Austra lijoje, kuriai tunto nariai
patYs ir vadovavo. 1953 m. tuntas jau turėjo virš 100 na-
rių ir įregistruotas australų skautų sąjungoje.
1956.8.19 tuntininko pareigas perėmė v.s. B. Oainutis,
o nuo 1957.5.12 tuntLivadovavo ps. E. Pankevičius. Tunto
vadijoje dirbo: J. Mikolajūnas, B. Pranailytė. kun. P. Va-
seris, v.s. A. Krausas, E. Nagulevičius, V. Budrevičiūtė,
V. šalkūna.s, V. Vaitkus, A. Karpavičius, A. šėkas, A.
Kazlauskas, Z. Zablcckis ir kt. Tuntas pavadintas '"Džiu-
go" vardu. 1958 m. nauja i nupirk tuose Melbourno Lietu-
vių Namuo se įrengtas skautų būklas.
1959.12. 1 tuntininku paskirtas v .s. B. Dainutis, bet jam
sergant ir negalint eiti pareigų, nuo 1960.2.12 tuntui va-
dovauti paskirtas s. A. Zubra s-Zemribas, daug pasidar-

r
Al_f~ns~ ir Fe!iksas Ročiai gi mė Mažeikiuose. Dar bū­ ) V. Didelis, A. Raulinaiti s, A. Karpavičius, K. Kuzmickas, bavęs suruoš iant ir vadovauj ant lituanistiniams jaun imo
da~ Jauni ~a~ ego medžio inkrustavimą. Atvykę Aus - ps. A. Gabecas, ps. P. Morkūnas, kun. P. Vaseris, J . Min- kursams ir suorganizuoja nt jaunųjų žurnalistų grupę,
~ kurių narius, daugumoje, sudarė skautai· skautės. Vadi-

trahion mokes1 pas Pa squale Ceccane ir Vincento Rosso
Tad ~ nenuostabu, kad italų mokykla turi jų darbam~
daug _1ta kos. Jų inkr ustav imo technika pasižymi darni a
apvalių formų konstrukcija,
l.t ~
gaila, v.s. A. Krau sas , B. Pranaitytė, B. Antanaitytė, A.
žilinskas, E. Nagulevičius, V. šalkū nas ir kt. joje dirbo A. Kazlauska s, V. Adomavičius, A. Fišeris ir
kiti.
' 1961.10.1 tuntininko pareigas perėmė ps. A. Talačka,

f;
Alfonsas ir Feliksas Račiai dalyvaui·a tautodail. 1962.8 .15. ps. V. Adomavičius, 1963.3.17 · ps. J. Makulis.
rod · l · •• cs pa - Vadijoje: ps. V. Vaitkus, kun. P. V:iseris, s. D._Ci_žauskie-
. ose_l.l" yra a~eJę nemažai premijų. 1980 m. laimėjo
pLrmą Lr a~trą v,~tą "."hittles ea žemės ūkio parodo ·e. J nė, B. Stankūnavičius, R. Kazlauska s, J. C1rvtnas, K.
~nkrust~ot, pav?1ksla1 yra privačiose kolekcijose A Vųj Kuzmickas, E. Nagulevičius, ps. A. Gabas, L. Baltrūnas
IT Havaiuose . Pietų Afrikoje ir Australijoj e. · · · ir kt. Kreiptas dėmesys j vienetų veiklą, ruošti skiltinin-

~--
kų ir kitos paskirties kursai. .
1967.11.5 tunto vadovybę vėl perėmė ps. V. Adomavi-
čius, 1969.3.25 - ps . V. Stasili~nas, 1973. 1_1_.1_
· P~- N. Ra-
manauskas. šiame laikotarpyje tunto vad1JOJedtrbo: v:s.
D. čižauskienė, kun. P. Vaseri s, A. Liubinas, P~· _P.Kv1e-
' , cinskas, ps. V. špokevičius, ps. D. Jokubauska1te, v.s_.Y·
Vaitkus , v.s. A. Krausa s, ps. A. Pocius, ps. H. Antana1t1s,
l
s. kun. P. Dauknys ir kt. ..
1978.7.10 tuntininku paskirtas s. H. Antanmtis. _T_unt_o
vadijoje darb uojasi ps. A. Milvydas, ps. M. š~kev1čiene.
v.s. kun . P. Dauknys, S. Eim u.tis, P: K~užas_1r kt . .
Tunto veikla, be specifinio iaunŲJŲ he~uv1ukų_ ·. ltet~-
vaičių auklėjimo skautiškoje • l(e~uviškoJe dvas10Je, re-
mėsi talka bendruomenei kultūr1mo da~~~ ~are. _1950 '?·
tuntas suorganizavo pirmąjii AustrahJO! hetu:,,1šk11 sa-
Al/<nu<U Roc-itu
l ... vaitgalio mokykl:i, veikusią tunto_ globoie kel_1s_ metu~.
Feliksas Rocius 1'unto vadovai. Iš kair ~s: H. Anta naitis ir V.
m. ps. A. Karpavičius įsteige t unto tautm1ų šokių
VosyUus Jeršovas Stasiliūnas 1962
304

-
305

"Dziugo" tu11tas 1970 m .
Vvr. •kauaų "A udros" būreli•.
Priekyje va,Jov~ N. Zdo,iient
306
Narcizas Rama11
auskas Danutt Cižauskie11t A . žili nskas. ASS Melbo11 n 10
skyria us steigtjas ir dabar ti11i
s
pi.nnininkas
S kaučiųsk y rius buvo nereg uliaru s. Tun tininkui esant 1949.1.30 Viktorijos ribose v eikė "Korespondencin ės
brolijos nariu j is automa t iška i tvar kydavo tunto skautų 1-sios Skautų Vyčių Geležinio Vilko Draugov ės Australi -
grupę, vėliau pasivadinusią "At žalyno" vardu, kuri gra- reikalus. Apie 1964 m. tunto skautų sky riaus vedėju mi- joje" 11-sis Viktorijos Sk. Vyčiu Būrelis, vadovaujamas V .
žiai g arsi no lietuv ių ir skau tų vardą savųjų ir svetimųjų nimas ps. L. Baltrūnas. Didelio. J is turėjo 7 nari us.
ta r pe. Vyr. skautės 1966 m. sudarė kelis met us veikusi Tunto pirmosiomis dienomis, 1949.6.15 A. Karpavičius
"Rūtelių" kvartetą, garsėjusi tau tiečių tarpe savo daino- SKAUTŲ V1ENE TAI Rroadmeadows suorga nizavo sk. vyčių būreli, 1955.3.6
mis. Tuntas ruošė švenčių minėjimus, iškylas, kursus ir p, sivadinusi Pulk. J . š arausko vard u.
t.t . Tunto skautų-čių vie netai steigėsi , vystėsi pagal esa- 1950 m. prad žioje jkurta mišri skautų-čių draugovė,
Metinės stovyklos ruošiamos kasmet, pradedant 1953 mas sąlygas. Pirmojoje veiklos fazėje, pri eš jsistei giant 1951.11.25 persisky rė j skautų Kun . Margio ir skaučių
m„ kai Green sborough a pylinkėje buvo suruošta pirmoji Viktorijos • Tasmanij os tun tui (1946.6.6), Melbourne ir jo tivilėsdraugoves.
tun to stovykla , vadovauja ma J. Makulio . A. Karpavi- apylinkėse jau veikė vyr . skautų v ienet ai. 1952 m. įsisteigė vy r. sk aučiu būrelis, vadova ujamas l.
čiau s, ir kurioje stovyklavo 55 skautai-lės. Rajono vadijos 1949 m. čia minima vei kusi jūros skau tų "Narų" valti s, Laisvėnaitės. Būrelis vėliau pasiv adino Vyr. Skaučių
pavedimu, tunta s 1958-59 m. sank ryžoje , Mor ningtone, vadovaujama A. Raulinaičio. 1952.8. 1 jsisteigė jūros "širšių" skiltimi.
Vic., s uruošė I V-ją Tautinę Stovyklą (pagelbinę), skautų " Delfinų" valti s, 1954.9.5 per siorganizavusi j "Ni- 1954.3.4 iš Živilės skaučių draugovės išskirtos jaun.
1965.1.2-10 · 11 -ją Rajoninę Stovyklą Wonga Park , Vic„ dos" j. skautų laivą. skautės (sudarė "Vaid i lučių" draugovę) ir Vyr. Skaučių
1971.1.2-13 · "Nemuno" vardo IV-j,i Rajoninę Stovyklą
Wonga Park , Vic„ 1977.1.2-15 . Vl-ją Rajoninę Stovyklą
Wonga Park, Vic., 1978. 1.3-15 . V I-ją Tautinę Stovyklą
(pagrindinę) Gilwell Par k, Vic., kurioje dalyvavo apie 400
skautų -čių iš visos Australijos , Ameriko s ir Europos; i ją
atsilankė vyria usieji LSS pareigūnai, Viktorijos Skautų
Vyr. Skauti ninkas, dr . Norman Johnson, Pa sa ulio Skautų
Komitet o pirmininkas Bruce Garn sey , Vikto r ijos lmigra ·
cijos ir Etni nių Reikalų ministe r is Walter Jona, daug ki·
tų, aukštų australų ir egzilų skautų pareigūnų . Tuntu i
pavesta suruošti ir 1983 m. pr adžioje jvyksiančią Jubilie·
jinę Stovyklij ( pagelblnę).
Tunt ~s nuo 1978 m. priklauso Viktori jos egzilų skautų
sąJun ga 1.
SKAUCIŲ SKYR IUS
. Tunt u! es ant mi_šriam, s kaučių rei kalais rūpinasi skau-
či ų sk~riu~. Skyriau s vedėja 1952.4. 15 paskirta ps. D.
G1edr,:11ty ~ .' !952. 10.1 • ps. l. Laisvėnaitė, 1953.3.8 • A.
Rubazcv1č1ute; 1953.10.17 . E. Dainutie nė 1954 4 25 • D.
Lazu tkaitė-Cižauskienė; 1966.7. 1 . ps. D. jokub~~skaitė,
1968.3.3 - R. ži_edait~. 1969.2.13 . ps. D. Dagienė, 1970 m. "Dti ugo " tun to i tabas. Klūpi ii kaires: A. Gabas, J . Paragy /t, V. Vaitk us.
!/_ale : s. D. C11,ausk1enė, 1979 m. gal e . ps. M. š pokevi·
c,enc . St ovi ii kairts: D. ėižauskient, A . Ta/atka, J. Maku/ JS, P . Paragy tt , E.
Nagulevičius, B . Adonwviaent, J. Nimnantaite ir f/ . A11tanaitis
307

Juozas Makulis
"Gulbių" skiltis, vėliau perorganizuota i Vyr. Skaučių
draugovę. Vyr. Skaučių draugovės veiklai suny kus, apie
1960 m. vyr. skautės susispietė į buv. šios draugovės
"Audros" būrelį.
1954.2.16iš skautų Kun. Margio d -vės atsiskyrė jau-
nesnieji skautai , sudaryda mi atskirą draugovę.
1957 m. įsisteigė Jūros Budžių "Neringos" įgula; jos
veiklai apie 1961 m. sušlubav us, 1962 m. įkurta Jūros Bu-
džių "Nidos" jgula.
1959.1.10atk urti sk. vyčiai, jiems sudarius naują, Da•
riaus - Girėno būrelį. 1967.4.22 įsisteigė Sk. Vyčių "Bal-
tijos" būre lis, 1968.6.21 • Dr. V. Kudirkos būrelis.
1970.4.6 abu būreliai susiju ngė , susiburdami j v.s. A.
Krauso vardo būrelį.
Melbourno jūrų. budžiai Tautin~je Stovykloje 1978 m.
308
šit~o. me.t~. tunte ~e ik,(a . š !c. ~ie .n ct ai:. Jaun . Skauči
"Va1diluč1ų , Skaučių Živile s 1r Prityrusių Skauč~1
"Jūratės" drau govės, vyr . Skaučių "Audros" būrcr ų
Jaun . Skaut,ų DLK Gedimino ir Skaut,ų Legendari~ ~·
Kun. Margio draugovės, Sk. Vyčių v.s. A. Krau so var~o
būrelis, Jūros Skautų "Nidos" laiva s ir Jūros Budž/
• la.
1gu
SKAUTŲ TĖVŲ BORELIAI
1952.5.15 prie tunto sudarytas pirmasi s, Skautų Globos
Komitetas, į kuri įėjo: pirm. - s. V. Civi nskas, ps. o.
Giedraitytė, A. Vingris, J. Antanaitis, J. švabaitė-Gylie­
nė ir V. Jakutis (įėjęs i komitetą 1953 m .). V. Civinskui
išvykus į JAV, komitetui pirmininkavo J. Antanaitis .
1956.7.6 komitetą su darė : pirm. J. Antanaiti s, nariai .
J. Meiliūnas, V. Jakutis, E. žižienė, V. žižys ir V.šalkū­
nas.
1960.9.10 komitetan įėjo: pirm . J. Antanaitis, nariai .
A. Jokubauskas, 8. Vingrys, J, Smilgevičius ir R. šerne.
tas.
1965.10.1 išrink tam komitetui pirmininkavo G. žem-
kalnis.
1968.2.14 išrinktą komitetą sudarė : pirm. V. Stasiliū ­
nas , nariai - J. Dagienė, S. Eimutis, J. Tamošiūnas ir V.
Vasaris.
1970-71 m. komitetui pirmininkavo S. Eimutis.
1972.3.5 i komitetą išrinkti: P1 - $. Eimutis, nariai •
žvinakis, K. čėsna, O. Baubinienė ir V. Skirka (ir p.
Aniulienė?).
1973.3.29: pirm. V. Skirka, nariai - K. čėsna, J. Braniš-
ka, O. Baubinienė ir A. Sadauskas.
1978.5.6 tėvų komitetą sudarė: pirm. - V. Lukaitis, na-
riai - F. Savickienė, J. Kir ša, R. Bacevičius, R. Savickienė
ir D. Mockienė.
1979.4.3: pirm. - V. Lukaitis, nariai - V. Kružienė, J.
Kirša, R. Bacevičiu s ir D. Andriejūnaitė-Meier.
Skautų tėvų komitetai - būreliai, ypač pirmosiomis
dienomis, buvo moralinis tunto užnugaris, globėjai. Jie
k ėlė lėšas tunt-0 reikalams, tvarkė tunto inventorių, tai•
kino įvairiuose vieneto darbuose. Jų įdėtos pastangos žy-
mia dalimi prisidėjo prie tunto sėkmingos veiklos.
Akademinis Skautų Sąjungos
Melbour n o Skyrius
ų
Melbourno skautin ink11 Ramovė. Sėdi iš kairės: M. Didžys, A . Zub -
ras, D. Cižauskienė, N. žiežmaraitė, J. žitkevicienė (pirm.), V. Sta-
siliūnas, J. Makulis. Sto vi is kairės: A. Talačka, V. $pokevičius, L.
KepaU1,S,L. Baltrūnas, A. Pocius, P. Morkūnas, H. Antana itis ir V.
Vaitkus
1962.6.6, A. Žilinsko pastangomis įsteigtas ASS sky - linskas, vicepirm. - A. Vaitiekūnas.
rius, pradžioje jį pavadinant "ASS Viktorijos - Tasmani - Veikla: Ankstyvesnė skyriaus veik la, šalia sueigų, iš-
jos Skyriumi". Skyriuje neužilgo susispietė 10 narių. Pa- kylų - ekskursijų, filmų vakarų. pobūvių ruo šimo, rėmėsi
ruoštas statutas. talka vieto s skautų tuntui. Skyrius jungėsi į įvairiu s
Vadovybė: 1952.7.6 sudaryta pirmoji s kyriaus valdy - skautiško - akademinio gyve nimo poreiškius.
ba: pirm. - E. Pankevičius, sekr. - L Lai svė naitė; valdyba 1953.3.15 skyrių lankė ASS vadovai - fil. V. Stasiškis ir
papildyta (1953.1.3) iždininku - J. Mingaila ir spaudos ry- fil. S. Stasiškienė;
šininku - A. Žilinsku; 1954.10.10 - atšvęstas ASS 30-metis;
1953.12.23 valdybą sudarė pirm. - E. Pankevičiu s, na - 1955.1.3 - suruošta išvyka į Mornington.Į, o tų pat metų
riai - I. Laisvėnaitė ir A. Žilinskas. 1955.3.5 perrinktą rugpiūčio 10 d. - šokių vakaras;
valdybą dar papildė B. Dainutis, Vydūno šalpos Fondo 1956.4.6-8 d.d. - Atvelykio savaitgalio metu - akademi -
Įgaliotinis; kai suruošė pirmąjį akademinį savaitgalį (susilauku si 33
1957 m.: pirm. V. Vaitkus, nariai - A. Talačka, R. Jaku - dalyvių) Mt. Evelyn vietovėje. Jo metu skaitytos įvai­
tytė; riom temom paskaito s, vyko diskusijos. Stovyklai vado -
1958.12.19: sky'riaus pirm. - I. Laisvėnaitė, nariai - J. vavo senj. A. Žilinskas.
Mikolajūnas ir K. Bredikytė; 1957.2.22-24 Mt. Evelyn suruoštas antras akademinis
1960.1.6 pirmininku išrinktas senj. A. Žilinskas; valdy - savaitgalis, kurio pagrindine tema ėjo "XX -jo amžinus
ba, kiek vėliau, papildyta K.. Bredikyte. žmonijos problemos". Stovykloje dalyvavo Sydnejaus ir
Po 1961 m. skyrius ilgesnį laiką neveikė. Adelaidės atstovai. Dalyvių - 54. Stovyklai vadovavo
se nj. A. Žilinskas.
Skyrių atkūrė 1977.11.20 fi.listeriai A. Žilinskas ir V. 1958.4.11-13 suruo štas trečias akademinis savaitga lis
v.ai.tkus. Skyrių sudaro FSS , ASO ir Korp! Vytis padali - Mt. Evelyne. Stovyklai vadovavo A. Žilinskas. Dalyvių
n1a1. apie 50.
f Steigiamosios sueigos metu į laikinąją valdybą išrinkti 1959.5.15-17 įvykusio IV-jo akademinio savaitgalio me-
.d. A. Žilinskas ir fil. V. Vaitkus. A. Žilinskui dėl darbo tu vėl patiekta eilė paskaitų lietuvybės ir kt . temom. Sa-
~vyk~s ilgesniam laikui j Sydnejų, skyriui pirminink~vo vaitgaliui vadovavo J . Mikolajūnas.
· ~a1tkus, Nuo 1979.3.23, grįžęs atgal į Melbourną, Jam Savaitgaliai buvo įvairinami iškylomis, laužais ir kau-
talkino A. Žilinskas. kių baliais.
1960 m. prasid ėjo skyr iau s nykimas: daug narių baigė
l981 m. skyriaus pirmininku išsirinktas fil . A. ži -
309
 studijas. dalis išvyko į užjūrius, mažėjo sueigose atsilan•
kančių skaičius.
Nuo 1977 m. pabaigos, atsikūrus s kyriui, vėl pradėta
akademinė veikla: paskiri nar iai buvo įsijungę i 1978 m.
pradžioje vykusios VI Tautinės Stovyklos darbus. daly•
vavo šios stovyklos rajone įvykusioje JAV - Australijos
akademikų skautų--čių sueigoje, ruošė kandidatus, pora
skyriaus atstovų dalyvavo Sydnejaus akademikių su•
ruoštame akademiniame savaitgalyje 1979 m. N.S.W.
1980.3.1 suegoje senjorų spalvos suteiktos junjo ra ms
E. Stasiliūnui ir A. Vaitiekūnui;
1981.3.21-22 skyrius su ruošė akademinį sa,·aitgali
Anglesea vietovėje. Savaitgaliui vadovavo A. Žilinskas.
Dalyvių · per 50. Savaitgalio metu spalvas gavo D. š po·
kaitė. L. Cižauskaitė ir R. Juškaitė.
1980.8.21-24. skyriaus pirm. A. Žilinskas atstovavo
Australijos akademikus JAV įvykusiose ASS Studijų
Dienose, Carnp Eberhardt, Mich.
1981.9.6 • Tautos šventės proga sk)Tius Melbourn o
Liet. ).Iamuosesurengė istorinių vertybių parodą, gausiai
lankytą šventės dalyvių.
Sueigos ruošiamos kas 4-5savaitės. Jose, be einamųjų
reikalų, skaitomi, daugiausiai jaunesniųjų paruošti, refe•
ratai ir kt.
3. ~IELBOUR.\'OSKAUTININK Ų RAMOVĖ
Melbourno lietuviai skautininkai susio rganizavo apie
1950m.
195()..56m. ramovei vadovavo v.s. B. Dainutis, sekr. •
ps. B. Pankevičienė, 19»57 pirm.• v.s. A. Krausas , sekr .
• ps. B. Pankevičienė; 1958-59pirm. • s. A. Bakaitis, sekr.
· ps. G. žemkalnis; 1959-62pir m. - v.s. A. Kra usas. sekr . -
ps. A. Talačka; 1963 pirm. - s. A. Bakaitis. sekr. • ps. A.
Talačka; 1964-70 pirm.• ps. A. Pocius, sekr . • s. J . ž itke-
vičienė; 1971 pir m. - ps. A. Kesminienė, sekr. • s. J . žit •
Jūrų skautai pasiruosę patikn'n imui 1978 m .
3 10
kevičienė; 1972-79 pirm.· s. A. Pocius. sckr . . s. J ž•
vičienė; 1979-82 pirm . ps. N. Ramanauskas, sckr . . itkc.
žitkcvičienė; 1982-83 pirm. ps. N. Rnmanauskas.'sck~ J.
ps. J. Snda uskns.
Ramovė 1978 m. turėjo 45 narius (28 skautininkus•
skautininkių ). 1
ir 7
Ra'!:ov~s na riai ~arts ~uo karto su~_ire~knpadiskutuoti
sknuus ko~ogyv em i:nore 1kal~, su ru os1~ vieną, kitą iškylą
pra veda het. skautiškas radio va landeles, talkina viet ·
tu ntui įvairiais būdais, r emia patekusius vargan vadov~s
Daugelis ramovės n a rių ėjo ar ei na aukštas pare igas r :
jono. t unto vadijose, bendruomenėje ar kit ose organi~ -
cijose.
Paga l įsivyravusią tradiciją naujiej i skaut ininkai ra-
movės sueigose d uoda ska utin inko įžodį.
4. MELBO URN O SENŲJ Ų SKA UTŲ ž !DINYS
Melbourn o Senųjų Skautų "Liepsnojančios Lelijos" ži-
dinį 1950.11.5 suor g ani zavo v.s. A . Kr ausas. J is buvo ir
pirm uoju židinio tėvūnu. Jam talkin o ka ncleris R. š poke-
vičiu s (nuo 1952.1.2 · A. Jak štas); 1954 tėvūn as ps. E.
Pankevičius , kancler is J . Pečiu lis: 1955-56 t.ėvunas s. V
Civinskas; 1957-58 tėvūnas N . Butkūnas, kancleris v:
Pleškūnas ; 1959 tėvūnas J. Vizbara s, kanclerė E . žižienė.
žid inys 1952 m. pradžioje įregistruotas Viktorijos
B- P (senųjų skautų) Gildijoje .
židinio nariu s sudarė vyre s nio amžiau s įvairių šakų ir
laipsn ių skautai. Narių židinyje minima: 1954 • apie 30,
1957 · 25.
ž idinys (bent pradžioj e) ruošė mėnesines s ueigas. 1952
m. prisidėjo prie skautų būklo įrengimo, pravedė rūbų
rinkimo vajų Vasario 16 gimnazija i Vokietijoje. išleido sk.
vyčiams skirtą, v.s. A. Krauso redaguotą, vadovėli "Vy-
čio Taku " ir kt.
židinys nustojo veikęs apie 1961 m.
··
L .K.V.S. ''Ramovės'' M e l b o u r n o
Sky r i u s
N. Butkūnas
Skyrius įsikūrė J ono Janulaičio inicia-
tyva 1953.6:21 su_~_6 n~~iais. Pir~ aisiais ?_Je~is_Skyrius
stiprėjo narių skaicmmi ir sa vo veikla. Taciau I plrlTlo de•
šimtmečio galą Sky r iui grėsė vis ai sunykti. Tik dėka įsi•
jungimo Sky riaus vaJdy bon nauj ų jėgų , antr ame de•
šimtmetyje Skyriu s atg ijo ir žymiai sustiprėjo. Laikyda •
miesi L.K. V. S•gos "Ram ovės" st atuto. savo veiklos tiks•
lų pagrinde turėta: ruošti Lietuvo s kariuomenės atkūri·
mo minėjimus, su rengti me t uose vieną balių, remti Lie·
tuvos atvada vimo darbą, kovot i s u komun istine propa-
ganda, remti lituani stine s jaun imo mokyklas bei jaunimo
organizacijas , bendrauti kiek įmanoma su latvių ir estų
panašiom organizacijom s iekian t Lietu vai laisvės.
Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimai buvo iškil·
mingai ruo šiami su pamaldomi s bažnyčioje už žuvusius
karius • partizanus. Ramovėnai skait lingai su ta utine ir V. šalkūna.s
savo vėliava. o taip pa t kitų lietuviškų organizacijų at•
stovai su vėliavom dalyvaudavo pamald ose. šiai švente i šilienė, d eklamato rius P. Vaičaitis. Atlikę platesnės ska ·
bažnyčia tikinčiųjų būdavo perpildyt a. Pe t ro Morkūno lės koncert us: lyrinis sopra nas G. Vasiliauskienė, pianis•
vadovaujama s bažnytini s choras gied odav o parink tas tė N. Masiulytė, vargonų virtiozas ir pianistas V. Vasy•
tautines giesmes ir kunigai P . Vaseri s ar P. Daukny s pa• liūnas. Su savo kūryba dalyvavo poetai: M. Malakūnienė.
sakydavo šventei pritaikintą pamokslą. Lietuvių Namų J. Mikšt as, A. Jūragis, A. Skirka. Praskaidrindavo mi•
salėje minėjimas prasidėdavo sekmadieniai s po pietų, nėjimus, pasigėrėtinai spalvinguose tautiniuose rūbuose,
vieno iš kunigų invokacija ir parinktų kalbėtojų rimta judrūs tautinių šokių "Klumpakojo" ir "Gintaro" šokėjai,
paskaita, kuri vėliau būdavo pa talpin ta "Kary s" žurnale . skla ndžiai pašokdami po keletą tautinių šokių. Be chorų
Paskaitas skaitė : J. Kuncaitis, K. Baltokas , N. Cininas. J. nebū tų pilni minėjimai , todėl metų pamainom išpildydavo
Janulaitis, N. Butkūnas, A. Pociu s, V. šalkūnas. J. Mikš• po keletą skambių dainų "Dainos Sambūrio" mišrus cho-
tas, J. Pet raitis, kun. P . Vaseri s , A. Grigaiti s ir kviest i· ras, diri guojamas A. ėelnos, vyrų • D. Levickienės ar V.
niai iš kitų vietų : V. šliogeri s, S. Naru šis. V. Neverau s- St rauko. Vyrų Oktetas • P. Morkūno.
kas, A. Jūragis. A. Skirka, J. Kedy s . V. Petkūnas. Kitais atvejais minėjimams buvo pritaikinti gyvieji
Po paskaitų pas irodyda vo meninės jaunimo jėgos su paveikslai, montažai arba suvaidinti patriotiniai veikalai:
parinktų autorių patriotine poez ija, o ta ip pat daininin- 1964 m. L. š valkaus "Didžioji Auka" rež. J. Babkaitis;
kai: Arūnas ir Virgilija Bruo žiai, Aldona ir Ramutė Ju š• 1968 m. P . Pusdešrio "Trys Broliai" rež. E. šidlauskas:
kaitės, skaučių kvartetas vad. N . Mališauskaitės, mer · 1981 m. J. Marcinkevičiaus "Mindaugas" rež. J . Neve•
gaičių grupė "Dainava" vad. z. Prašmutaitės; balet o rauskas .
šokėjos : Vida Brazauskaitė, Asta Vaičaitytė, Onutė š i· Skyriui priklausė 12 savanorių • kūrėjų. tad 1966 m.
laitė; išraiškos grupė šokių grupė vad. E. šilienės; pia · sausio 22 d. buvo skirta jų pagerbimui . Supuolė ir
nistės: Danutė Jokubauskaitė, Rasa Vait iekūnaitė, Rūta sav.-kūr. dviejų Vyties Kryžiaus su kardais kavalieriaus
švambarytė, Birutė ir Zita Prašmutaitės. . . pulk. lt n. Br. Paškevičiaus 70 met ų amžiaus sukaktis. Ta
. Iš solistų pažymėtini: B. Tamošiūnienė, V. Zdana_v1 · proga pas kaitas skaitė V. Daugvila. V. šalkūnas ir per 10
čius•Danius, P.Rūtenis, A. Kalpokas. J. Rubas, A. Vahu s Melbourno lietuviškų organizacijų atstovų pasakė svei•
su klarnetu, pianistė N. Valienė, išraiško s šokių šokėja E. kinimo kalbas.
3 1l

LKVS Melbourn o Skyriaus Valdyba. Sėdi iš kai-
rės: V. Aglinskas ir V. $alkimas (pirm.). Stovi iš
kairės: F. Sodaitis, V. Bosi/eis ir J. Venckus
Ramovėnai. metiniame baliuie 1978 m .
312
Kilnus darbas atlikta s žuvu siems dėl Lietuvos Ja1·8 •
. . N
paminklo pastatymas L 1etuv1ų amų koncertų sar ·
ves
Iniciatoriu s pirm. V. šalkūnas surinko reikiamą sueJe.
aukų. Projektas jauno skulptoriaus Rimgaudo Baleifą
1971 m. v_~s~rio 14 .d . V;v~ies Kryžiaus ka~~lieriai sava~~:
riai . kūreJa1 B. Paskev1č1us, A. Tamulcv1čms, J. Giedra·.
tis atidengė ir kun . P. Vascris paminklą pa šventino. T~
proga V. šalkūnas pasakė prasmingą paminklo dedikaci-
jos kalbą, tikėdamas, kad paminklas su sauja žemės Lie-
tuvos laukų ir Baltijos jūros gintaru primins jaunajai
kartai ~idži_a~auka~, ku~ia s _a~t tėvyn~s. ~u~uro sudėjo
kariai, sauha1, part1zana1, S1b1ro kankiniai 1r okupantų
kalėjimuose nužudyti mūs ų tautos lai svės kovotojai.
Skyriaus susirin kimuose, be einamųjų reikalų aptari-
mo, aktualiom temom pa s kaitas skaitė : J . Janulaitis, N.
Cininas, N. Butkūnas, J. Petraitis, J. Ked ys, R. Giedra
kun . K. Kuzminskas, J. Normanta s ir minint Dariaus :
Girėno ir Romo Kalan tos žygi us: J. Selio kas, A. Pocius,
V. šalkūnas. N. Bu tkūnas su sa vo aparatūra parodė,
ga utus iš Ameriko s, filmus ir vieną iš "Voice of Marty rs".
Kel e.tą kartų buvo rodomo s spal votos skaidrės: V. Vosy-
liaus iš Lietuvių Dienų, N. Butkūno iš pr otesto demons-
tracij ų Canberroje ir kl.
Skyriu s palaikė ryši su l atvių ir estų kariai s vetera -
nais. Pirmininkas jų kviečiamas nu vy kda vo i jų minėji­
mu s ar suvaž iavimu s. "Daugavas Vanagi" atstovai at-
vykę i mūsų susirinkimą, parodė sav o tris filmus apie ru-
sų žiaurius darbus Latvijoje, ka s panašiai vyko ir Lietu-
voje .
1981 m. liepos 19 d. buvo paminėti trys buvę Lietuvos
Respublikos prezidentai : A. Smetona, A. Stulginski s ir
K. Grinius. Apie jų gyvenimą ir atliktus Lietuvai darbus
skaitė paskaita s kun. P. Vasaris ir J . Meiliūnas. Ta proga
Skyriu s, lietuvių biblioteko s pra tu r tinimui, pakabino
dail. J. Baukaus ta pytus prezidentų portretus.
Lietuvių bibliotekoje V. šalkūno iniciat yva buvo
įsteigtas daugumoje iš N. Butkūno ir dalinai iniciatoriaus
suaukotų knygų, turintis apie 300 tomų. Antik omunisti-
tu v us iems ui Lietu vos laisvę paminkl o pašv entimm o iškilmių 1971 m.
v asario 14 d. dalyviai
nės Spaudos Skyrius visiems tau tiečiams naudotis. Ten
pal randasi Skyriaus lėšomis, gražiai viršeliais irišti '"Ka-
rys" žurn alo 1951-8 1 m. - 30 komplektų.
Užmezgus glaudesni ry ši su Adelaidės Ramovės sky -
riaus valdyba, 1962 m. bendrom jėgom , buvo sukauptas
ramovėnų le id in ys "Lapkričio 23".
Adelaid ės Sky riui 1962.12.28 d. davu s pradžią ruo šti
Australijos Lietuvių Meno Dienų Ramovės skyrių atsto- . ..
•
vų suvažiavimus, nuo 1974 m. kas antri metai tokie suva -
žiavimai ruo šia mi. Trečias - jvyko Melbourne 1976 m.,
kuriame dalyv avo iš Adelaid ės 6, Sydnejaus 4, Canberr os
irPertho po 3 ir Brisbanės 2 atstovai. Buvo išklausyta
patriotinė kun. P. Dauknio paska ita, nutarta neiškrypti iš
sąjungos stat uto nuostatų, nu statytas skyriuose vieno-
das nario mokestis ir kt .
šešta me Australijos ramovėnų suvažiavime 1982 m.
Melbourne dalyvavo iš kitų skyrių 10 atstovų, kur iš-
klausę aktualiakun. dr. P . Bačinsko paskaitą, gyvai dis -
kutavo dėl ry šių su pav ergta tauta. čia nutarta apsidėti
ket uriais doleriai s me t iniu nari o mokesčiu.
1977 m. prad ėj us veikti radijo stočiai su ateivių iš
angliškai nekalbančių kra štų programomi s, lietuvišką
radijo pusvala ndi - "Lapkričio 23" ir "Daria us · Girėno
skrydi s" porą k artų buvo paruošęs skyriau s pirm ., vėliau
paminėjimus pravesdavo pu svaland žio koord inato riai G.
že mkalnis arba J. Ruba s .
_Skyriu s gavo gražią organizacinę vėliavą, kurią pag~-
nuno S. Pankevičienė, A. Pridotk as ir G. Narušis, Nepn -
kla~somybės šventėje . 1963 m. vasario 16 d. kun . P : Va-
ser10 pa šventinta . Krik što tėvai buvo A. Pridotk as ir K .
~nltokas. Ji naudojama tautinių švenči ų metu bažnyčioje
ir salėje ir miru si us ramovėnus laidojant . Skyrius paga -
n~inoir 1961 m . lapkričio 23 d . iteikė sportuojančiam ja u-
nimui · "Varpas" klubo vėliavą ir skautų "Džiugo" tuntui tuvusiems paminklo atide11g,imas Lietuvių Na-
t~utinę vėliavą, tikėdami šių organizacijų vadovybių tau - muose 1971 m., pulk. Un. Br . Paškevičtus padeda
tine savi garba, įsipareigojant ka smet su šiom vėliavom, vainiką
313
 pagerbti nepriklausomybės kovų didvyrių aukas. Sky riui visą laiką vadovavo at s. karininkai · J K
žurnalo "Karys" bei "Kario" leidinių platinimas, dėka e. .
tis 3 m., N. mm as 3 m., J , J anu la,·t 1·s 2 m., K.. Daltok
. uncai·
jo atstovo V. šalkūno didelių pastangų gan sėkmingai m., B. Paškevičius l m., N. Butkūnas l m. ir daba l3:8,2
vyko, taip pat "Tėviškės Aidų" savaitraštyje "Ramovėnų skyriau s pirmininka s V. šalkūnas 17 metų. r inl,
Kriv ulės" skyriuje nereguliariai pasirodydavo mums Iš viso per skyriau s narių sąra šą perėjo 129 as m
mielom umom rašinių. (39 karininkai) . Iš jų išvyko 13, išs tojo 4, išbrauk ~-"~ :
mirė 28, liko 60 (11 karininkų ).
1
,
Melbourno D.L.K. Vytenio
šaulių kuopa
Mirę ramovėnai Melbourne .J. Kvietelaitis

Vyr. ltn. Nagulevičius Juozas (1896 -1962.1.6), kap. Ga-

sėnasNorbertas (1906.6.6 -1963 .6. 13), kap. žižys Vytau -
tas (1911.2.20-1963.9.l ), kap. Tinteris Jonas (1893 .9 .19·
1964.3.30), grand. šteineris Romualdas (1892.7.13 -
1965.6.4). vyr. pusk. Daunoravičius Juoza s (1911.4.1 -
1967.3.16), vyr. ltn. Cininas Nikas (1913 - 1967.3.27), ma -
joras šimkus Kazys (1905.9.9 -1968.6.10), vyr. ltn. Balto •
kas Klemensas (1915 -1970.2.3), pulk. ltn . Kuncaitis Justi -
nas (1900.1.5-1970.11.18), viršila Bikulčius Alfonsas
(1905.10.14-1971.5 .28), vyr. pusk. Juodeška Stasys
(1901.11.11-1971.ll.25), kap. Kuzmicka s Klemas
(1897.11.23- 1972.1031 ), pulk. ltn. Pridotkas Andrius
(1897-1972.12.4), pulk. ltn. Paškevičius Broniu s (1896.1.10
-1973.3 .16), eil. Gestartas Izidorius (1912.4.4. -1974.9.3),
viršila Tverijonas Pranas (1902.3.5-1975.4.12), viršila
Grigonis Antanas (1890.11.18 -1976.3.19), eil. Tamošaitis
Feliksas (1896.6 .10-1976.9.12), majora s Liubinas Vincas
(1900.2.9 -1979.7.27), jaun . pusk. Augūnas Viktoras
(1913.10.17 -1979.7.30), vyr. pusk. Didžiakis Juozas
(1!:!13.10.25-1979.11.3), grand. Stanevičius Adolfas
DLK Vytenio šaulių Ku opos Valdyba. Sėdi iš kairės: E . twgas,S . Lip-
(1916.12.9-1981.9.21), jaun. pusk. Ragau ska s Juozas
čius (pirm .), E. Klupšaitė ir V. Sidabra . St ovi iš kairės: J. K viete laitis, V.
(1903.3.14-1981.10.21), leit. Alekna Igna s (1908.4 .21-
Pleškūnas ir J. Z<mius
1981.ll.19 ), eil. Ramanau skas Antanas (1922.7.21 -
1981.12.14 ), eil. Gailiūnas Tadas (1901.9.26 -1982.ll.12),
vyr. ltn. Kazakevičius Juozas (1912.2.8-1982.11.22). M elbourno šaulių Kuopos įkūrimo inicijatoriai Pleškūnui pasitraukus iš valdybos, jo pareiga s perėmė
buvo Stasys Lipčius ir Ema Lipčienė. 1981 m. liepos 6 d., Laima Lipkevičienė.
jie sudarė grandį iš trijų asmenų, priklausančią Sydne- šaulių Kuopos iniciatyva tapo įsteigtas supažindinimo
1965 m. liepos 17 d. Skyriaus narių susirinkime pirm. Iš gautų aukų įruoštas žuvusiems dėl Lietuvos laisvė~ jaus Dariaus . Girėno vardo šaulių kuopai. Melbourniškiai biuras, var du "Piršlys Vytenis", tarp visame pasaulyj e
V. šalkūnas pasiūlė steigti savišalpos kasą, patiekdama s pamiklas Lietuvių Namuose kainavęs $ 1050 ir paremti patriotai lietuviai, apie tai sužinoję pradėjo S. Lipčiui išsiblaškiusių lietuvių ir apie tai paskelbta visuose lietu-
paruoštas taisykles, pagal kurias narių privalomi meti - Lietuvos nepriklausomybės karo invalidai $ 1207. Iš su· nešti pareiškimus, stoti nariai s i šauli ų organizaciją. 1981 viškuose laikraščiuose. Pasaulio lietuviai, vyrai ir mote •
niai mokesčiai, aukos bei palikimai sudaro pagrindines ruoštų parengimų santaupų paskir ta: "Ramovės"_Centro m. spalio 10 d., dalyvaujant Sydnejaus šaulių Kuopos rys, gyvai atsiliepė laiškais su pageidavimais susipažint i
savišalpos kasos lėšas, panaudotinas narių šalpai ar pa- Valdybai . $ 960, žurnalui "Karys" ir kt. spau d~1 ~ 794, pirmininkui S. Pačėsai, Daylesforde, Lipčių sodyboje, vedybų tikslu. Plečiant šaulių Kuopos veiklą, Kuopos
gerbimui velionių kelyje i amžinybę. Taisyklės buvo pr i- Tautos ir Lietuvių fondams $ 1234, Bend ruom enes 1~ P~· jvyko narių susi rinki mas ir buvo jsteigta Melbourno šau - Valdybą teko padidinti. Kultūrinių reikalų vedėju
imtos, kasa įsteigta ir per metų eilę yra susidaręs tam rapijos namams $ 523, jaunimo švietimu i_ir ?rgam~ac 1• lių Kuopa. Buvo išri nk ta valdyba, kurios pirmininku iš- pakviestas Juozas Kvietelaiti s, ūkio reikalų vedėju · Jo-
tikslui 1846 dolerių kapitalo atsarga. joms $ 1533, choram s ir tęatrams $ 636. Prie visko reiktų rinktas kuopos steigėjas Stasys Lipčius, vicepirmininku - nas Zonius, se kretorium - Vincas Sidabra. Kuopos na-
pridėti nesuskaitomų valandų neįkainuoto darbo. Australijos kariuomenės atsargos leitenantas Eidas žio- riams suaukojus pinigus, Melbourno DLK Vytenio v.
gas, išdininku . Viktoras Pleškūnas. Kandidatai s i valdy • šaulių Kuopa įstojo Tautos Fondo nariu, įnešu s 125 dol. ir
bą liko Vincas Sidabra, Juozas Kvietelaitis ir Jonas Zo- Australijos-Lietuvių Fondo nariu, įnešus 100 dol.
nius. Kuopoje buvo 25 nariai. Revizijos Komisijon išrinkti Iš spa udos sužinota apie tragišką Punsko ir Suvalkų
- ·· · pirmininku Karolis Prašmutas, nariai s Leona s Pad · trikampio lietuvių būklę, apie trukdymą bažny čiose lie•
gurskis ir Vincas Motūza. Į kuopą narėmis įstojo 11 mo- tuviškai melstis, krikštijant vaiku s, metrikuo se užra šant
=- .--,.
:,:.Jw,,;l :=, :.. - ~- juos lenkais ir t.t. Todėl šauliai vyteniečiai paruošė 100
~..--:::- ~ ~ terų. Buvo sudaryta moterų šaulių sekcija. Sekcijos va -
parašų peticiją ir, 1982 m. balandžio 15 d. pasiuntė ją
~~:-;r-~71Y~-✓- __. dove išrinkta buvusios šaulių grandies narė Ema Lipčie­
nė, o pavaduotoja - Laima Lipkevičienė. Melbourno Lomžos vyskupui Sasinowskiui, o peticijo s nuorašą po•
šaulių Kuopa pa sivadino DLK Vytenio vardu. Tame pat piežiui Jonui Pauliui 11-jam.
~
susirinkime nariai suaukojo 650 dol. šaulių Kuopo s vėlia• 20 kuopos nari ų įsigijo uniformas . 1982 m. 'kovo 14 d.
vai įsigyti. šv. Jono bažnyčioje buvo pašventinta šaulių Kuopos vė•
~uopai vis didėjant buvo praplėsta ir vald)'.ba, se kr~- liava. Vėliavą pašventino klebonas kun. P. Vaseris. Vė•
toriaus pareigas paėmė V. Sidabra, kul~ūrosv U:J?are1_1g 1• liavos krikšto tėvais buvo kuopos nariai • Dailės mokyk-
mų vad. J. Kvietelaitis, ūkio ved. J. Zomus. Iždmmkm V. los studentė Eglė Klupšaitė ir Australijos kariuomenės
315
314
 (ord c ir vie na Vikto ro PlcĄkūno sodyboje ,
1,ojc D•~JcsJšvyko sc dal yv auja kuopo, nariai su >eimo-
s~n~uryJC~ais. Pr avcda'?o ~ p ro_gramo , su politin_iu iv_ y
1s 1r dr• g me nine d alimi , darnom 11, deklamac1Jom1s,
111
1
kiŲ apž•~ g: ~idimai s ir kt .
rcJjctonais, ; iai telkė pinig us Kuopo , i,,do pr ad,jai suda -
J(uopos na
ryti. •. i Sibira minėjime, 1982 m. liepos 20 d., uni-
rsvczi~uuliai su vėliava da lyvavo pam aldose. Liet uv iu
rormuoti ~LIKo pirminin kas dr. K. Bohclis ir ALB pir
N~~uose Alhinas Pocius priėmė . unilormu?tu šaulių_ pa
1ni~kas d - - vain ika pr ie žuvu s iem s už Liet uvos laisvę
111
rada_ •~r:. 0
~ r . K. Bobelis ~asveik in~ M~lbo~rne iS)kŪ•
P•~'" š rų Kuopą. pa link ed amas sekmingai kovot, už
rusrą au l • . • •
Liet uvos išs1la1sv1n1mą.
1982 m. li,-p,,. 11 d šauliu Kuopa ,v•nna p1rm•i•
kuopo • !vcnte. šventi· •k1rta žuvu,11-m,už L,etuv(IOIa„
vc pagcr ht i ir li !'l uvėm• pat riotėm, mntinom• Garh,,.
f! ašt u• itcik ti. Lictuvl'i pat riotei, 4 vaiku m1,tina1Janinai
Bruo žicnci, 1982 m. h<·po• l l d. kartu ,u Garbės f(a~tu
itciktas 300 dol. čeki•. Jo• dukters mu,ik01 ,tudiJOm• pa
remti.
S tambesnėmis s umomi• šauliu veikla remia šaulys
Vikto ras Pleškūnas.
Da bar kuopoje y ra 56 nar iai, va ldyba , udaro šie asmc
nys: pirm . Stasy s Lipčius. pirm . pav. EidM ž iogM, sekr.
Vincas Sidab ra, i:f,d. Laima Lipkevičicn ė, pareng. ir kult .
as Kvietelaitis. ūkio vad. JonasZonius ir mo-
ved. Juo1..
te ru se kc. vadovė Ema Lipčienė.

A u stralijos Lietu v ių Jaunimo

DLK Vytenio šaulių Kuopa 1982 m. su savo v Miava ir kitų organiza cif1/ Sąjunga
atstovais ir vėliavomis

atsargos leitenantas Eidas žiogas . Vėliavos jsigijim o ir
pašventi nimo aktą pasirašė ALB K-to V-bos pirm . Albi-
nas Pocius. kun. P. Vaser is, ALB Melbourno Apy!. V-bos
pirm. R. š emeta ir š aulių Kuopos pirmin inkas S. Lipčius.
šaulių Kuopos pirmininkas S. Lipčius vėliavą g loboti
perd avė vėliavininkui Juozui Kvietel aičiui. Lietuvių Na-
muose jvykoantroji vėli avos šventinimo iškilmių dalis su
menine programa, gausiai dalyvaujantvisoms Melbourno
joms. šauliu Kuopos vėliavos šventinimo pro-
organizaci
ga , radio valandėlėje Alisa Baltrukonienė apibūdino š au-
lių Sąjungos steigėjo Putvio taurią asmenybę ir kilnius
š aulių Sąjungos tikslus Tėvynei ta rnaujant
ir jos
sargyboje stov int. šaulių moter ų sekcijon įstojo tautinių
wkių "Klumpa kojis" vadovė Anelė Morkūnienė, kuri nu-
mato s udaryti jaunųjų šaulių sekciją. šaulių Kuopa
"Klumpakojo " šokėjus visapusiškai parems. Kuopos na-
rių tarpu s avio bendravimui šauliai ruoš ia išvykas i narių
sody bas . Išvyk ų buvo jau trys. Dvi - šaulių Lipčių
D abartinė AW S Valdy ba pradėj~ sa~o ka?encij ~
l981 m. rugsėjo mėn . Valdy b~ sudar o: Biru ~•-Pr as muta, -
tė (pirm.), Gaila Muceniekai t e_,:"~driu !. Vait 1ekun ";"., -".l•
gis Karazija, Loreta Cifau ska,te ir R~ze Makarev1c1ute.
Nors Valdyba didesnių darbų nea ~hko, be t per ~ask u-
tinius dvej us metu s išrinko ir paru ose 10 atst~vų l_V-t_ą
Pasaulio Lietuvių Jaun imo Kongresą. Pra vede vaJų 1~-
šoms surinkti, paremti vykstančius AustrahJos _h~tuv1_ų
sody- jaunimo atstovus i Kongresą J A_V. Valdybos_":"JaiAlgts
Karazijair Petras Kružas kas m~nes_1pa~uoš_ 1air pr~v_eda A. Vaitiekunas
per Melbourno Lietuvių Rad11ą _Ja~mmu1 pri_~a1kmtą
programą. Be to, Algis Kara z11a la~meJO_A_ustral1J?S Lie-
tuvių Fondo premiją: veikliausias het uv 1s J~...
unuoh~ ~ us-
lralijos lietuvių bendr uomenėje. Lor eta ~!;"uskait e re-
daguoja "Jaunimo žodi", priedą jaunimu , Musų Pasto-
gėje", o Birutė Prašmutaitė buvo ALB Kra što ValdyboJe
narė jaunimo reikala ms.

( ·

~ . Valii b Iš kairės: A. Karazif a, R._Ma-

J
: 1!0f;U:
M elbourno Jaun imo Sv•m f}0 5 a. kaitt , G. Muce-niekait ~ ir A.
~r."; ~t~:~ ~ ~
•;~•"%
~;1_
82 m. metu . Ket virta il kair~s E. karavičiutė, B. Prasmuta,tė, L.
Vaitiekūnas.
aus

316 3 17
 Australijo s Li e tuvių
In ž inierių 1r Architektų
S ą junga
M e lbourno Sk y rius
N. Volkas
Lietuvių !nžini~ri_ų ir_~chitektų Sąjunga Aust ralijoje
(A~IAS) nera or1gmah s10 krašto organizacija. Ji yra
t~s1~y~org_anizacijos.~usikūrusios 1946 m. Vakarų v 0.
ki~~1J_OJ~-~iuo me~u JI yra padalinys Pasa ulio Lietu vių
In?1:1er1ų 1r Architektų Sąjungos (PLIAS), kurios bu-
verne yra Jungtinėse Amerikos Valstybėse.
_1~49m. pr~f. J. šim_oliūnas, t uo met u ėjęs PLIAS pir-
lT!m1_nko_pa re1g~s. ragino emigruojančius i užjūrius inži-
nie~1us 1r architektus steigti PLIAS skyrius kituose
kraštuose.
. M_elbourno _t~kioskyriaus įkūrimu buvo pradėjęs rū­
pintis t~or:netm1s PLIA S įgaliotinis Australijoje Leonas
Tus~enis Jau 195~-T?etais. Jam staiga mirus, igaliotinio
parei g'.15.A~st rahJoJe perėmė Balys Dauk us, gyvenęs
S~d~eJu~e, Ir M?)bou_r~o ~ky:iaus įsteigimas dėl įvairių
pr1ezasč_1ų negaleJo but1 pilnai realizuotas iki 1959 m t
Pagaliau 1959 m. birželio 7 d. arch. Kazys Mieldaežy~
Dabartint skyria y,.,.,
us =Yba. ls kairts: N. Volkiu p B"
....
3 18
Skyriaus įsteigimo iniciatorius arch. K.
Mieldaiys
pasiėmė inic_iatyvą i: sušaukė steigiamąjj PLIA S Mel-
bourn o sky ri aus sus1ri_n~i"'!ą ma žojoje parapijos salėje,
E'.15t Mel??urne. Sus1rm k1me dalyvavo šie asmenys:
Vmcas t\lisau.skas, Zigmanta s Budri kis , V. Civinskas,
Kazys Mteldazy_s, Jųlius P etra itis, J uoza s Pelenauskas,
Vaclovas Rekeš1us, Vytautas Vait kus ir Jur gis žalkaus-
kas.
_Į pir~ąją s~yr!a~s valdybą bu vo išrinkti: arch. Kazys
MieldaZ)'.s · p1rmmmkas, d ipl. inž. Zigmantas Budrikis -
se kre torius tr e lekt . inž. Jul ius P etr aitis . iždininkas.
. ,
' . im ba tr V. Rek ešius
Vienas iš ALIAS suvažiavimų.
Išrinktoji skyriaus valdy ba tuojau pranešė PLIAS
Centro Valdybos pirmininkui prof. J. šimoliūnui, kuris
tuo metu jau buvo J .A.V., apie Melbourno PLIAS sky-
riaus įsteigimą. Prof. J. šimoliūnas savo laiške 1959 m.
liepos 7 d . pasveik ino naują PLIAS skyrių Melbourne,
linkėdamas jam sėkmės. Tuo pačiu metu naujas skyrius
užmezgė santykiu s su Sydnejaus, Adelaidės ir Canberros
skyriais.
Per pastaruosiu s 23 met us da uguma narių perėjo per
skyriaus valdybą, eidami įvairias pareigas. Skyriaus val-
dybos pirmininko parei gas per ši laikota rp i ėjo šie kole-
gos: K. Mieldažys, A. Kaba ila, V. Rekešius, J . Smilgevi-
čius, P. Bimba, J. Umber (Umražiūnas), A. Klupšas, B.
Kunčiūnas, A. Balnio nis, A.E. L iubinas, J. žalkauskas, R.
R_agauskas, K. Lyn ikas, B. Ving rys ir E.P. Deckytė-Duo­
n1s.
Melbourno skyrius, ry šiu m su "Lietuvių Dienų" festi-
v~liais, pravedė dvejus i nžinierių ir architektų suvažia-
~1mus1970 ir 1976 meta is. 1979 m. buvo bandyta suruošti
M?kslo ir Kūrybos Simpoziumą", bet, pasvarsčius visas
aplinkybes, ta s s uman y ma s bu vo atidėtas.
Dab_a rt iniu metu skyriu s tur i 36 narius, iš kurių 17 yra
aktyvus nariai.
~ia_pat pr ava r t u būtų paminėti, kad kai kuri e skyriaus
~ariai yra atsiekę auk štes nes pozicijas ar tai privačiose
irm_ose.ar valdžios įstaigose; būtent:
t Dipl. mž. A. Ališauskas y r a virš ininka s maisto produk-
s~ ~am)'.b~~ bend:ovėje. Be to, y ra parašęs ~oksli ? i
b aipsn1· Nuodai australų maistopro:luktuose - kuri s
lou~? ~tspaus dint as žurna le , "Australijos Maisto Techno-
gtJa , 1973 m
ži ~ip_l:pram. i~ž. Z. Jokubaitis yra telefonų gamybos in-
soniep riJos sky ri aus viršin inkas švedų firmoje, L.M. Erics-
n ty. Ltd .
sa~o~ unikacijos inž .. administr. E.A. Liubinas dirba at-
nuo0~91700gą darbą švedų firmoje, L.M. E ricsson Pty. Ltd.,
metų.
319
. Radio inž. ir administr. J .J. Rubas yra skyriaus virši-
~m~as Australijos Ryšių Cent ro Valdyboje. Kaipo tos
Įstaigos atstovas, dalyvavo tarptautinėse konferencijose
s? savo pranešimais. Yra parašęs eilę mokslinių straips-
nių, kurie yra atspausdinti tec hniškuose žurnaluose.
Dipl. arch. V.P. šalkūnas nuo 1975 metų turi savo
architektūros biurą Melbourne. Nuo 1967 m. iki 1975 m.
yra dirbęs prie žymių architektūrinių projektų Califor-
nijoje, J .A. V. Melbourne ir Sydnejuje yra suprojektavęs
keletą didelių projektų, jų tarpe atlikęs restauraciją isto-
rinio pastato Collins gatvėje No. 394, Melbourne.
Arch. J. Zalk (ža lkausk as) yra parašęs keletą moksli-
nių straipsnių, liečiančių Lietuvos kartografiją ir archi-
tektūrą. Turi savo architektūros biurą; projektuoja ligo-
nines, prekybos cent rus, bei kitus didelio masto projek-
tus.
Antra vertus, kai kurie skyriaus nariai taip pat pasi-
reiškia ir lietuvių visuomeniniame gyvenime; būtent:
V. Ališauskas y ra AL Fondo iždininkas, Lietuvių Klu-
bo V-bos narys ir sporto klubo "Varpas" V-bos narys.
P. Aras (Aranauskas) tech niškai padeda "Dainos Sam-
būrio" parengimams. Be to, groja akordeonu per vaikų
pasirodymus.
P. Baltutis šiuo metu yra ALB Krašto Valdybos narys
švietimo re ika lams, o taip pat yra kredito draugijos •·Tal-
ka" pirmininka s.
E.P. Deckytė-Duonis 1979 metais suorganizavo
kanklininkių grupę ir yra tos grupės vadovė. Be to, dar
dirba Sekmadienio Mokykloje.
E.A. Liubinas buvo ALB Melbourno Apylinkės V-~os
pirmin inku, Lietuvių Dienų Rengim~ K~~teto ~.irmimn-
ku, Sekmadienio Mokyklos mokytoJu, Varpas spor~o
klubo ir ALFAS valdybų nariu, Melbourno skautų Ir
Sekmadienio Mokyklos Tėvų Komiteto nariu. . _ .
K. Lynikas yra ''Dainos Sa~būrio" V_aldy~s p~rl!u ~m-
kas, buvo lietuvių Dienų Rengimo Komiteto pirmmmkas,
ir Tautos Fond o atstovas Melbourne.

K. M1cld atys dalyvauja "Dainos Sambūrio" ir
Pmpijos Choruose. o taip pat yra ir Vyrų Oktete . Be ~o.
19-18m.rugsėjo 8 d. ikurė Australijos l.ietuvi u nraugiJO•
Mclbourno skyrių.
R. llagauskas yra veiklu, sporte ir yra Australijos
Lietuvi ų Firinio Auklėiimo Sajungos (A1.FAS) pirminin
ka.s.
V. Reke\ius dirba krNlito draug1JOJC'Talko".
J.J. Rubas yra soh,tas ir daf.na, puirndo su sa••o dai
nomisper be ndruomenė, minėjimus 1r koncertus.
A. Simkus yr a veiklu, bendruomenės nnry, Yr• b
Al,B Krašto Valdybos pirmininku, o t aip pat.di rba
madienio Mokykloje .
Daba rtine skyrinus valdyb~ sudnro:rli pl. inf„ p t
ni mba pirmininkus, mec h. & c lckt. inf . Vaclovn,
~(us il.dininka,, geo,I. lnf. Napoleonn , Volkas „k r~t~
rms.
Miisų Sajungos mirusieji. ~ •lhourne per ta l•ik , mir;
šie osmcnys: Leonas Tu ken1S (1950 m.), Algirdas Jok
ba uska, ( 1977 m.) . An t anas Adnmkavičlu, (1981 m,) ~r
Broni u, Vingrys (198 1 m ).
k
št r,ok• prl• ir,•)•nti. knd Lietuv oje _b~IRCmokslus ir at
i ,,u,trt1hJan~b~v~ ~r1Įln1.int1 1r J!rm, nrhuvo lcii;ta
no, ,rily"": pal11log1joj<·.
anr,tnijoJe, p,irhiatrijoje, rh1
rurgijoje 1r kl llah, JU vfrt iasi praktika . Genf'ral
vyk~ , ,vo profe•IJOJC. r,k lna7 m. le"la laikyti kliniki
11
pract1rr.
iu, egiaminu'il,kur!uo,
dirb · 1~lnik .'"": Jll
· k~nlif1knc-ijo, Paskutiniamr f)('nkmt'tyjel>raugiJO'tveikloje ii-iijun
buvo
R~••
r,:.
nri :tfjnto,. Knl kurir~ , . vyrr,nt~ amfrnu, gydytojom,,
net k~l•t~ knrtu \1uo, eg,ammu , la1kyt1 iki pavyko
,tkminKa1nthkt1.
f!ur;iugydytoju hen.drad arbiavima, buvo grynai profe,i
ni'I,ypač pa,inaudo jant ,peciahstu patanma1,. Per ta lai
kotarpi nrnugiJOS'iU!§irtnkimu ar kttu organi1.acm1u put
0
, ; 0 ,~teigimo , u~1rmk1ma1 vy~? kart:t I metu, ar dai rri~k imų nrhu\'o, nor, ry\uu pala1komidaug1aukore,
n,au. tni p~ikl:m,~ nuo Oraug1~osVatd~bo, veiklumo. ponrlcndju hunu: ,s iunčiant aphnkraŲiu, Jeigu atman
Metbourne ir opyhnkė,e gydyLOJU prole s1JOJCdirba ap,e da reikalu; Pn,nulio Lietuviu GydytoJu1uvafjav1mu 1r
' •s<Jellmtlietuvi u. D,desniQjQ dali su doro jau čia. Au,. pan. Draugijo, pirmininko pareigose jau daug melu dirba
:~alijoje.bolg~ ~edicinos mok•lu s. Drougijai priklauM>ir dr. K. Zdan,u•.
dantų gydytoJ•• · . . . . .. . Linkėtina. kad l1cluvini gydytojai sk o1thngiau 151Jung
Dah•gydytoJ U dir ba kaip ,pc<1ah ,1 01 1vair1ose mcd,ci tų i mus u bendruomene• vei kln. kaip kad JAV.

Blaivininkų sekcija
Jono, Nonnnnto,

Jon11!§ Normantas Mclhournc 1962 m. suorganizavo ir 'i'ėviškt'.:~ Aidamif' uJ.drnust.u reklamuoti rūknlu~ Ir
Blaivininku Sekciją. Sekcijos ~cn iūnns Jonas Normantas, waignlus, bet. su1irinklmn, nubalsavo siū lymą aLmtsLi.
o pavaduotoja5Antnnn~ Krausas. Toks ~u, lrinkimonuba\1uwima, paskatino Sekciją per,i
Sekcij• •pnudoje ir ,usirinkimuosc vnrė propagand i organi1uoti i visiik:u aukir:i draugija. Po metu Sekc:1jo,
Sttigiam om Lictuui q Gydytojq Drn ugijo, ,11,irin_l:ima• 1964 "!· ,fr.
l . K au: priešgirtavi mą ir ragino vartoti sveik:i mai,tą. Jos para veiklos Lai jvyko 1963 m. rugpiučio 25 d. Antano Krauso
no bule. 11koirt,: dr. dr. IV. Didtys, J . J uo:apav1nu1, E . Petnkmt C, J . M,- ginti mclburni~kioi lanke suruoštus kursus ir nusipirko namuo,e.
kolojlintU,K. Brcdiky tt, l . Kau,uu ir S. Stoik ui wcikotos reikalais knyg u . Kartą i L ietuvi u Nam uose ba Drougijo, ve ikla tokio pat koip ir Sekcijos. Dainai po
\ių atsikvietė ,vciko mais to krautu vės p:irdavėju, su pamaldu, u,i rinkdavomtai pas v1cnt1.L'\ipaskil a Orau•
aparatais pademonstruoti vaisiu ir dar7.oviu sunku spau gijos nari, ar l,ie~uvių Namu virtuvėje. jei narys. kurinm
Lietuvių gydytojų draugija Dr. K . Zda11ius dimi. Parag:IVevisokiu sunku baliau" rialyviai pirko ap~-
ralu, ir p11tysn:timuo!\e spaudė sunkn5, o baliuose šale
būdavo eilė ~u"irinkimąbukli. neturėdavo tinkamų pa-
laipu. Pietaudavom. po pietų pa5kaita su ilgomis di,ku -
pa rdavinėjam u svaig:'ll ų , hlaivininkai pardavinėjo v:usiu 1 , u knygomi~ liečiančiom bla1•
!§ijomi!Iir sus1pai1n1mM
S teigiamasis susirinkimas jvyko 1964 m. gegutės Lietu voje ar t::uropoje baigę medi cinos mok! lus: )~ dr . E. sunka.,. vybc ir bendrai sve1katt1,o dažnai 1r sk,udres bei filmus
mėn„ dr. lz. Kouno namuose. Dalyvavo: dr . lz. Kaun as. Petrikoitė, dr . K. !Jried iky tė ir d r . J .K. M1kola1unas - Vienamea pylinkės susirinkime Sekcija siūlė, knd susi iiurėd:wom. Po vnkarienės, visa pusdieni kultūringa.i
dr. W. Didtys. dr. S. Statk us. dr. J. Juou,pavičius- visi Austr alijoje baigę medi cinos moks lus. rinkim•s nuta rtų . kad Krašto Valdy ba "M ūsų Pa5Logci'' praletdę, keliaudavomnamo.

Draugija, noriai 1974 m. Std i ii kaires: dr. dr. K . Zdaniu, , R. ša rki, ,
N.A . ZdJJni•nf, K. Bredikvt, . J . Kot eniau, ktU. S tovi il lroirt,: K . Kaz •
/au,k,u, J .K. Miko/aj iin,u, J . Petraitient , W. Didty 1, E. Petrika itt, l .
Kawna, ir A. Stawgaiti1
320
Melbaun w blaivi11i11 ko i 1963 m. St di id knirt,: JuUcic11,_. 11. Pocie11e,
Kraurie 11t ir O. 1/audient. St ovi il kairt,: N. Butk un,u, Z. 1/a udys, J .
N on na nt ~. A . Pocius. K. Miel,/ati,s, A . Krau s,u ir J . Julka
321
 Draugijos pirmininkais buvo: N, Butkūnas, J. Norman ·
tas, J. žitkevičienė ir 1968 m. Zenonas Raudy s. kuris ne-
bešaukė susirinkimo, o po kelių metų, ir prie š paskutiniam
buvusiam pirmininkui N. Butkirnui, nebep avyko sušaukti
susirinkimo ir Draugiją atga ivinti.
Draugija, nors ir labni veikli, bet daug mirių ncturė·
davo 15-20. Norin t plačiau parašyti reikėtų peržiiirėti
"Mūsų Pastogės" 1962 1968 m. komp lektu s. nes pa k .
niajam va ldybo s sekretoriui B. ž iedu i miru s, jo kit; ~ ut,,-
žmona bylų nes au gojo. Nustojus or gan i1.acijai veik;i aute
kutinicji val dybo s nariai privalėtų pasirūpinti, kad b~~•-
su pinigų likučiu . jei s uma nedidelė, bi1tų perduot°'
Au s tralij os Lietuvių mu ziej ui osančinmc Adclaidėje, os

"Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" Melbourno

rėmėjai Melbourne S p o r t o K l u b a s "V ar p a s"
V. Balnionien d. ir V. Adomavičius

M elb ourn o lietuvių s port o kl uba s jste igta s gana
anksli. Suvažia v us dau giau ja unim o ir netrūkstant en tu -
ziasmo Leono Baltrūno pas ta ngo mis 1949 me tais suda ry -
ta pirma krep š inio komanda, o sekančiais meta is jau
įsteigtas sporto kluba s "Varpa s" .
Tuo laiku "Varpo" pagrindin is tik slas buvo sub ur ti
sportą mėgstanti jaunimą j sav o klubą. "Var pas" sporto
paga lba stengėsi išlaikyti jaunimą lietuvi škoje dvasioj e.
Norint pasiekt i laimėjimų, reik ia aktyvaus bend radar -
biavimo visų sporti ninkų tarpe. Inten syva us darbo va i-
siai parodomi ka sme t ruošiamose lietuvių spo rt o šventė­
se. J?u nima s nekantriai jų laukia ir ruo š iasi ne tik drau -
giškom rungtynėm, bet ir nuo širdž iam bendravimui su
kitų miestų lietuvišku jaunimu.
"Varpo klubas yra vienas didžiausių lietuvi ų spo rt o
klubų Australi joje. šiuo metu "Va rpas " tur i 150 narių,
kurių dauguma yra aktyvūs sportin inka i. Keitėsi valdy -
LKB K rtmėjai ir platintojai. SMi is kairės: G. Mai/cienė, M. Venc-
kie-nė, Z. Muceniekienė ir G. Baltutytė (pirm./. Stovi is kairės: J.
Venckus, 'V. Ba!nonienė, P. Ba!tutis, D. Baltutienė ir P . Baltutis
bos, keitės i veid ai sportuojančio ja unimo, bet tiksl as liko
tas pats - išl ikti lietuv ia is ir ga rs in ti lietuvių vardą aus -
tralų tarpe. š ian dien "Va rpo" varda s y ra gan a plačiai ži-
nomas sportuojančių australų tarpe, kaip kie tas ir sun -
kiai nugalimas pr ie šas .
Krepšinis buvo _pir moji_spor_to kl~bo
šaka ir šiandieną JI tebera
ak tyviausia. Metų bėgyje komandų skaičius ir pajėgumas
buvo jvairus. Įdomu pažymėti t973 metus, kuomet turė­
jome 10 krepšinio komandų, kurios kas savaitę faidė AI-
ber t Park st adijo ne įvairiuose turnyruose. Ats ilankiu s
sta di jone 7.aidyn ių me t u. mūsų geltonos unifor mos matėsi
neL keliose aikštėse. Džiaugėmės tu rėdami gražų pr ie-
auglį ir "Varpo" krepšinio ateitis buvo šviesi.
šiais me tais turime užregistravę 8 komandas . Tai Vik-
toro Adomavičiaus rūpesčiu surinktas jaunimas . Jaun imo

pat pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Nuo Kronikos (LKBK) numerio pasirodymo
1972 m. kovo 19 d. viso pasaulio lietuvių išeivija labai
džiaugėsi, kad pagaliau mus pasiekė tik ros žinios iš Lie-
tuvos tikinčiuju gyvenimo. 1973 m. JAV isikūrus Lietu -
vos Kronikos Sąjungai ir nutarus, laisvę pasiekiančius
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeriu s išleisti
atskira knyg a. pritarimas š iam ui..simojimui atėjo iš viso
laisvojo pasaulio lietuvių. Tai viena iš geriausių progų ir
priemonių parodyt i visam pasauliui dabartinės Lietuvos
kančias ir kovą prieš priespaudą.
P~irod žius keletai tomų, buvo nuspręsta juos išversti į
didesniųjų tautų kalbas ir taip skelb ti visam pasauliui
apie rusiškojo imperializmo brutalumą ir mažesniųjų
tautų naikinimą.
šiam sv arbiam tikslui parama plaukė iš viso pasaulio
lietuvių, o 1978 m. kun. K. Kuzminskui lankantis Austra -
lijoje, Melbourne LKB Kronikos leidima remti ir lėšas
telkti sutiko Genovaitė Baltutytė. Pamažu iši kilnų darba
322
jsijungė Monika ir Jonas Ve ncka i, o vėliau šis būrelis
išaugo iki 20 asmenų, kuri e renka aukas, su ruošia pietus
Lietuvių Namuose, Kūčias, loterijas ir visą s usidarusi
pelną paskir ia LKB Kronikoms leisti. ..
šio būrelio veikla ribojasi Melbourne, nor s aukos pru-
mamos ir iš kitur. Nuo šio būrelio jsis teigim o iki 1982 m.
pabaigos buvo su rin kta virš S 4.500, ku rie pasiųsti Liet u-
vos Bažnyčios Kronikos Sąjungos Va ldybai JAV.
Būrelio nariai. kiek tai jmanoma, propaguo ja LKB
Kronikų išleidimo kitomis kalbomi s reikalą, pintina hetu·
vių kalba išle istas kny gas. Nuo pat šio būrelio jsisteigimo
nuolati~iai rėmėjai ir talkin inkai y ra: Mon ika ir Jon_ns
Vencka1, Danutė ir Petras Baltučiai, Valė ir Algis Baln10-
ni~i. S~~ij~ ir A:n_is Muciniekai, Apolonija ir Kazi!11ieras
M1eldazia1,Gene ir Pranas Miku ličiai, V.B. Popehuškos,
E.l. Sėsnaičiai ir kt.
Būrelis paramo s susilaukė ir iš kai kuriu lietuvi škų or·
ganizacijų : M.K. Ciurlionio Diskusijų klubo, L.K. D-jos
Talka ltd. ir kitų. "Varpo" sporti1n11kai ir valdybos nariai 1982 m.
323
 "Varpo" klubo Garbės nariai. Sėdi iš kairės: L. Baltrūnas, V. Bal-
nionienė, A. Bladzevičius, J. Stumbrienė, P. šalkauskas. Stovi is
kairės:R. Vysniauskas, G. ž vi nakis, V. Al isauskas, R. Baikauskas,
J. ėervinskas, J. Vaitkus ir va/,dybos pirm. V. Adomavičius
Moterų krep sinio k omanda 1982 m. Sėdi iš kairės : L. Mackevičiū tė, J.
Braniškait ė, A. Kris tens, J. Juknevičienė ir L . Muceniekaitė. St ovi iš
kairės: V. Ramanau$kait ė, J . Baikauskaitė, D. Balnionytė, V. Vysn iaus -
kaitė, J. Liubinienė ir E . Vyšniauskaitė

tarpe jau matome mūsų pirmųjų sportininkų prieauglį.
Sportininkų šeimos užaugino "Varpui" naujus sportinin-
kus, o patys tėvai padeda klubui įvairiose pareigose. Tu-
rime tėvų trenerių, turime valdyboje, visų mūsų noras
padėti jaunimui Mūsų krepšininkai taip pat dalyvauja
australų ruošiamuose Festivaliuose. Paminėtinas Bego-
nia Festival Balarate, kuris trunka net kelias dienas.
"Varpas" nekartą laimėjo pirmą vietą nugalėjęs austra-
lus. Kartą metuose pasikviečiame Geelongo "Vytį" drau-
giškom rungtynėm. Rungtynės vyksta Albert Park sta-
dijone sekmadieniais. Pritraukiame daug žiūrovų ir sma-
giai parungtyniaujame su kaimynais.

Krepsinio komanda 1982 m. Sėdi i š kairės: P. ~te~l, E. Ragauska$,

l. Rosivyn. Stovi iš kairės: S. Vaitkus,_ S._Balmonis, S. Ragauskas,
V. Rosivyn, R. Muceniekas ir A. Balmonis
tenisas sporto šventėse jau dau~~li
..
• kl•lillS•
Tlil pradėtas gana ank~_tiir pe -
rėjo įvairias stad;J~~- T~-
St alO metų yra atstovaujamas d_v1eJų
asiž mėjusių varpiečių. Tai J. Ablonskis ir A._B_a)m~n~s.
reJome3 komandas, kuriose buvo suburta nemazai Jaum- ~ie k~mandiniai, dvejete ir pavie~ia( y~a .s~~kia11v_e1k1a:
mo. Vyrų koma ndos žaidžia australų pirmenybėse_ 2_~a: · . Praeityje turėjome gerų pavienių za1~e~ų, k~r1e pa
Melboumo S.K . "Varpas" Vald b p . . . . ~~ savaitėje. Mote r ys ir jauniai žaidžia kartą sava~teJe 1_r :;~dė šventėse, bet metų bėgyje nebe~a~de, ~a~ R: Ja -
kaitė, A. Baltru • Y ~--- neky;~ ~~ ka~rės: E. Vysniaus- Jiems neblogai sekasi. Vyrai dalyvavo šiais me~a1~__ Hei- . J Kuncaitis J Mašanauskas, V. S1rJatav1č1us ir V.
čius A L "k nasVir L. Mac_k_evičiu_tė. Sėdi is kairės: V. Makarevi- delb_e~go Festivalyje ir iškovojo pirmą vietą. Lan~eJ 1~.a~ ru t 1s, . • ·
' · yni as, . Adomamcius (r»-
niekas ,.,., ....J, V· Bal monienė
· · ir. R. Muce- pakele ūpą ir dabar rūpestingai ruošiamės atemanciai Vasaris.
sporto šventei s u viltimi laimėti pirmenybes.
324 325

::m
 - hmat a1•
Sac Mclbourno
tarpe yra
lietuvių
nemnfa i
Turime s porto klub e ir kilų s porto š ak
reiš kiame s porto šventėse . plaukim e l; ~· kur~osc Pasi.
.
O
šachmatų mėgėjų. Metų bėgyje jie žaidė australų tur~y -
še ir bilijarde. • 'u ten rsc, s kvo.
ruosc ir yra pasieke gražių laimėjimų. Spor to šve~t csc Negalime pamir š ti mū sų klubo buvu s' •
va Idy b os. J ll naria· ·, negauna jokių taurių ių rrc1aba :.rt·rnės
varpiečiai yra daugeli kartų laimėje pirmasias vietas. •
• · · • u ž. allikt:i darbą 11e1
· · pa l>ar1am1 trofcJ" ~. bet
Geriausi "Varpo" šachmatininka i yra A. Baltu t is. V. Ma-
č.iulaitis. J . Krikščiūnas, A. Rak š telis , J. Kraulcidys. K.
Dubulskis ir kiti.
d azmaus1a1
jma.'.1omasp_ort_inė veikla. Melbourno sp~rto
O

pas gyvuoJa Jau 32 melu s . Sporto klubo ir ~s. Var.

b
:,J~
.
"?,būtų
nuo 1961 melų bu vo: J. Ccrvinska s v Lap mikninkai s
mums lietuviams anksčiau buvo 81 . a d z~vr"č'1us, O. B a llruša1l1s,
· · '!._ • ·
Ta~1ošiūnas,znusR.as· A y ·
G0 lfaS mafai žinoma sporto šaka. Laikui mauskas. R. Ragauskas. l. Kv1ecmsk1enė B Ad Y~-
bėgant susidomėjimas golfu augo ir šiuo metu "Varpas" či~~ė ir da,?a.rlini~ pirmininka~ V. Adoma~iči~s. ornavi.
tu r i 20 golfo mėgėjų. žaidėjai reguliariai susitinka jvai - Varpas 1verlmdamas nusipelniusius na r ius b • .
riu~se golfo aikštėse. Jie turi sa vo sekcijos vadovą A. mėjus pagerbia juos pakeldama s klubo Garbės na . ~1 re-
Skimbirauską. kuris sėkmingai jiems vadovauja. Ateity - k · •· • • k • r1a1s Jų
s a!crus :rra ncmn1..as _ir_ as'!1et didėja. Nauj us Garb.
je likimės sulaukti mėgėjų ir iš jaunosios kartos. narius pristatome metiniame 'Varpo" baliuJ·e ši"u es
• · o metu

Tinkl~lio komanda 1982 m. Sėdi is kairės: R. Leknius, S. tiedas, A.

Baltrunas, A. Lyniko.s, V. tilin.skas ir V. Makarevičius

turime 16 Garbės narių. Neturėtume gerų komandų nei laimėjimų be trenerių.

Pris imename mirusius spo r to klubo nariu s. Tai J. Baš-
kys. A. Gaideli s. R. Kazlauskas . M. Katilius. K. Dubuls -
kis. A. Adamkavičius.
Metų bėgyje "Va rpas" neteko gerų sportininkų, kurie
apleido Melbourną. Tai yra A . Bacevičius, J. Kuncaitis, S.
Ginčiauskas, A. Kazlauskas , S. Darginavičius. K. Miklius.
R. Gasiūnas, A. Balt utis.
Klubo gyvavimui padeda ilgamečiai sportininkai ir rė­
mėjai. Mūsų tarpe dar ir šian dien matome nuo klubo įsi­
kūrimo pradžio s sportą mylinčius spo rtininku s. Leonas
Baltrūnas jau ne besportuoja, bet su noru padeda spo r ti-
ninkams patarimu ir darbu. V. Soha dar žaidžia krepš ini
žemiau 18 m. krepsinio komanda ir treniruoja prieauglį. Vytas Kunca itis iš kr epšinio pe •
rėjoj golfą ir, atrodo. jam neblogai sekasi. J . Ablonskis ir
A. Balnionis sėkmingai at s tovauja "Varpą" stalo tenisf!.
Treneriai dirba be užmokesčio, aukoda mi savo laiką.
Dauguma yra buvę geri sportininkai ir perduoda savo
patyrimą bei žinias ja uniesie ms kr epši ninkams. Trene-
riai buvo R. Baikauskas, R. Vyšniauskas. V. Soha, S. žie-
das. V. Mačiulaitis. l. Rosivyn, P. Steel, A. Berta šius. J.
Grušau skas, V. Kuncaitis. R. Leknius, V. Adomavičius, iš
moterų A. Tamošiūnaitė-Kristen ir l. Kviecinskienė. Jau
iš jaunosios kartos j pagalbą atėjo V. Žilinskas, E. Ra-
gauskas, S. Balnionis .
Išbuvome Australijoje virš 30 metų. šiandieną koman-
das sudaro jau čia gimęs jaunimas. Mūsų jaunimas di-
džiuojasi gin damas "Varpo " spa lvas. Daugelis jaunimo
yra baigę savaitgalio lietuvišką mokyklą ir kursus, pri-
klauso įvairioms organizacijoms ir su pasididžiavimu tei-
sėtai vadina save lietuviais.

~auniau~~ krep~'nin~i. Priekyje sMi: S. Dagys. U kairės·
a:~Į=s, D. šal kunas, S. Balniimis {treneris/, E. Soha
326
"Neringos"
((v~
. Ą1 elbourni škiu i Jonu i Mašanauskui prisi minus s i!•
~ 1.~~Jimą Kauno apylinkėse, kil o mintis atgaivinti slidi·
CJlmo sportą tarp Melbourno lietuvių. Ir ta ip J onas Ma·
šana~~kas, Vytas Vase r is ir Kęstutis Miklius 1962 m~tais
i; prad~Jo dairytis po Viktorijos sn iego kal nu s, su tiks!u
ikurti klubą ir pastatyti klubui patalpas. Apsispręsta prie
327
Melbourno
Slidininkų Klubas
Mt. Bullerio kalno t r asos, tad ten ir sustota. Oficialus
klubo įkūrimas įvyko 1963 m. birželio 16 d. Lietuvių Na-
muose Thornbury, dalyvaujant 20-čiai narių · steigėjų.
Pirmuo ju pirmininku buvo išrinktas K. MikŲus, sekre-
t oriumi J. Mašanauskas ir iždininku V. Vasaris. Nutarta
klubą pavadinti "Neringos" ~ard_u. . . .
Klubo vystyma sis vyko d1d~hu gre1č1u._ T~1s pač1~1s
..
metais gautas iš Miškų KomisiJ_ossklypas ~ hepos men.
Valdybos nariai kartu s u architektu Jurgiu žalkausku
apžiūrėjo vietovę, sklypą ir staty bo~ ?"ali~yb~s. Ja~ tų
pačių metų gru odžio mėn. klubo nanru pr1eme arch1tek-

---
 . Jie yra l aimėję _taure_s ir medalius įvairiose
,-dinink81· 11 metų nuo p1rmos1os Australijos lietuvių
:1~sėse, Pe\ 0 šventės, už "Neringą" start avo se kantieji
1,icfll?s SP~,rklubo nariai: A~tanas ~l~k na, Darius Alek-
"Ncr1~go 5das Alekna, Paulius ;Anm!!s, Tomas Aniulis,
na, v,svals Dagys , Venta D~gyte, V1~1J a Dagy~ė. Artūras
RaimU d
" a Antana s Kesmmas, Darius Kesmmas, Jonas
Gružauskt ~s (junj.), Algis ~imk~_s, Arū~~s _Staugaitis,
MašanaMu\ 1 0 lajūas, Jona s M1kolaJuna s, N1Jole Mikolajū­
Jurgis Mikolajūnaitė, An t hony Mikolajūnas, Algis
0 aitė, ~ nna (senj.), Algis Vaitiekūnas (junj .). Andrius
Vaitiek~nas Juoza s Vaitiekūnas, Marija Vaitiekūnaitė,
Vaitiek~ '
Petra s Wolf, J urgis žalkauskas Linas žalkauskas Sally
žalkauskienė. ' '
_"Ne:ingos" sljdininkų atsiekimai neabejotina i sudo-
~ m~ ir p~~k~t1_ n? lietuvišką Melbourno ir apylinkių
J~um~ą shd met1 ir__dalyvaut! varžybose. Kadangi "Ne-
ringos kluba s esmeJe yra privatu s kluhas. šiais metais
įkurtas kitas klubas - "Ne ringos žiemos" klubas; jis ap-
rėps visus lietu vius - slidininkus gyvenančius Melbourne
ir apylinkėse ir neabejotinai ateityje pagyvins susidomė­
jimą slidinėjimu visų lietuvių tarpe . š is klubas įsteigtas
pirmųjų neringiečių vaikų. Valdyba sudar o Linas žal -
kauskas, Laima Rubaitė, Juozas Vaitiekūnas. Komiteto
nariai : Artū ras Gružauskas ir And rew Ph illips.

"Neringos" žiemos sporto klubo pirm . Linas

žalkauskas
"Nerin gos" slidininkų klubo pirm. R . Dagy s fi)
~
Liet uviš kas radijas Melbourne
G. žemkalnis

"' 1974 m. spalio 28-tą Melbourne jvyko pirmasi s viešas

projektuojamo ACCESS Radio susirink! mas: k'!:i ai:ne
dalyvavo vienas lietuvi s. Viva Alekna, apie _tai suz1_n0Jęs
iš skelbimo australų spaudoje. 1975 m. vasar io 10 d_.1vy~o
antras viešas susi rinkimas, kuri ame daly vavo 14 lietuvių
ir į patariamąjį komitetą buvo i~_ rinktas V: ~ti:aukas, at-

- stova udamas Lietuv iu Australl]oJe Kul_tun~~s ':e 1kl_os

Draugiją. Draugija įsikūrė su tikslu ga~~• rad1Jo l~~ą _h~-
tuviams Australijoje; savo tikslą ir P:~s1statymą_1sre1ks­
dama pra nešim u lietuviškoje Aust rahJos _spaudoJe:
"Melbou rne įsisteigusi L.A.K.V. Draug1Ja pr aneša_kad
lietuviškas rad ijo ~alandis pra_sid_ės ge~u_ž~s15 d1en~
(1975). Draugijos tikslas yra skatm t1 kul~urm1_bendr~v.1-
mą tarp lietuvių ir australų bendruo~en _1~; pr1st aty~1tr
11
11 11 .•·····•'
Neringiečiai slidininkai A. Vaitiekūnas (dešinėy'e) ir P. aiški nti lietuvių tautinę kultūrą; sk~t_1n _t1 ir _sudar)t! są-
Arziulis 1 as lietuviams menininkam s sue1t1 l artimą ryši su
A!stralijos publika. . • r
tūrinius pastato planus, surinkta 630 sv arų iš klub o narių nepaisydami oro sąlygų. Prie darbų padėdavo giminės ir Savo rogramoje Draugija duos_ge~ia~s1ą t_ur1_1:1~ te-
statybos medžiagų pirkimui. draugai. fniai . kopmpozitorių ir liaudies muziką ir hetuv1ų 1sp1ldy-
t uvių
Statybos darbai, vadovaujant Jonui Mašanauskui , Klubo namo bendras plotas didelis - 254 kvadra 1 . . kompoz1c1Ja . . . d d
s · paro y ama ie 1· tuvių suge-
tas ne liet uv1ų
pradėti 1964 m. sausio 2 d. ir intensyviai vyko iki pat žie• metrai, patalpose įvairūs patogumai, puikios virimo prie· bėjimus kūryboje ir atlikime. . č ' retu -
mos sezono atidarymo - birželio vidurio. Klubo slidinėji­ monės, šildymas, muzika. "kl ·e . . krei·pi·asi· 1- programą bes1klausan 1ųs 1
D raug1Ja
mo entuziastai pusiau įrengtomis klubo patalpomis jau Klubo valdyba retai keičiasi, todėl klubo vei. 0J . b k ·rk - tik
vius išreikšti savo pageidavimu s, pa sta as, ri l ą . r
naudojosi pirmąją žiemą. Tai buvo dar tik pas tat o griau- maty ti projektų ir veiklos tęstinumas. K. Mikliui emifa - •. su klau syto jais palaikant, gabm~ pr_oirra~ą gekrml:
čiai apkalti lentomis iš lauko. Jokių virimo priemonių ar vu s i JAV , klubas persitvarkė sekančiai: J. ~ašanauf ;; rrs1 . . . . nkinimo ir išlaikyti Ją uzten am~1
sanitarinių patogumų dar nebu vo. Būsimojo gyvenamojo - pirm., J. žalkauska s - sekr. ir V. Vaser1s - 1zd. N_uo 9G siekti d1desn10_pasite . . . k • kad lietuvi ai Australi -

5•
kambario viduryje stovėjo malkinė krosnelė, per sienų m. iki 1975 m. valdybą sudarė J. Maša nauskas - P•~~ "ki aukšt ame lygy_J _e._DraugiJatsied.:ti save su liet uvišku ra -
joje galėtų su •~_di dumu su ap 1
plyšius pūtė žvarbus vėjas. Tik ištirpus sniegui, po pir - žemkalnis - sekr. ir A. Tamašauskas - ižd. Nuo 1 . 1v
mojo sezono, vėl pradėtas intensyvus statybos darba s.
Klubo pata lpos buvo oficialiai atidarytos 1965 m. karalie -
1982 m. - A. Staugaitis - pirm., J. žalkauskas -sekr.
Aniulis - ižd. Nuo 1982 m. R. Dagys - pirm ., V. Ale na
t : dijo pusvalandziu._ . . t i prisilaikyt i Australian
Savo programoJe ~r~ug1~ BuC ) nuostatų. Leidžiamo-
nės gimtadienio proga. Kun. P. Vaseris atvykęs iš Mel- Broadca st ing C~1;11m 1s.sio_n( ; ; ~usitarimą su Krašto _ir
se kr. ir A. Kesminas - ižd . . . . Tu- 1
bourno, atlaikė pamaldas ir pa šventino namą, pasakė Laikui bėgant narių tarpe išaugo gerų shd1mnkų._ _ se ribos e Draug,_Ja~v1~~fci Pb;, šias valdybas bei liet~v1ų
proga i pritaikintą pamokslą. rin t savo patalpas ir esant geroms galimy~ėms _tr_e~•-~:o Melbourno Apylinkes_ .. Y pasinaudoti turima gahmy-
St atybos ir pagerinimo darbai vyko dar ilgus metus. tis kartu su Mt. Bullerio austrų ir prancuzų ~h_dmeJ(.di - bendruomenės orgamzac~i.as . , ·r komentarais pasiekti
Nariam s atrodė, kad klubo namo užbaigimas bus viena s be lietuvių kalb~ pra_nes1ma1s t
mokyklom is, "Neringos" klubas išaugi no pmkm~ 5 1
svarbiausių gyvenimo įvykių. Darbo grupės važiuodavo •· hetuvius d •. · · k"1mo
su šeimomis i Mt. Bullerį ir gyvendavo prie sta ty bos,
pana šiai kaip pirmieji Australijos pionieriai. žmonos
ninkus. SLidinėja visi klubo nariai, įskaitant ir vaiku~,
neužilgo slidinės vaikų vaikai. Lietuvių žiemos šventf~~'.
kurias rengia Canberros, Sydnejaus ir Melbourno _s 1. 1.
0 besiklausancius
Dra~g!įos Valdy~ą ~u
išrinkt1eJ1asmeny s. V· ·k
:i:~:~~ Draugijos susmn.
pirmininkas , J: ~:.užas,
G žemklanis - nariai.
gamino valgį, vyrai ir paaugę vaikai dirbo prie statybos ninkai, stipriai reiškiasi "Neringos" komanda ir pavieniai A. Karazijienė, V. St rau as, .

328 329

Melbourno Lietuvių Radijas. G.
žemkalnis ir V. Alekna
Tuo metu ACCESS Radio stotis buvo planuojama kaip
galinga stot is girdima ne tik Melbourne, bet ir Adelaidėje
ir Sydncjuje. Deja, pradėjus transliuoti pasirodė, kad
stoties galingumas sumažintas ir radijo laidos pasiekė
tiktai Mclbourno ir apylinkių klausyto ju s.
Pirmoji laida pradėta Vivos Alekno s žodžiais: "Sveiki -
name visus Australijos lietuv ius pradėdami savo nuolati -
ni radijo pusvalandi..."
J i sekė Vcnta žemkalnytė pristatydama lietuvių pus-
valandi anglų kalba. Pirmoji plokštelė - Maironio "Lietu -
va brangi". Pirmoji melodija - kanklėmis skambinta "Ma-
ne motulė barė".
Radijo laidų prad žiai, pabaigai, iškilmingoms progra-
moms ir žinioms ivadus V. Aleknos past angomis i juostas
jrašė A.B.C. orkestras, naudodami "Jau nimo giesmės",
"Laisvės varpo" ir "Lietuviais esame mes gimę" melodi-
jas. Tos pačios juostos tebenaudojamos ir dabar .
Pirmieji nuolatiniai pranešinėtojai V. Alekna ir V.
žemkalnytė vėliau susilaukė daugiau nuol atinių bendra -
darbių i radijo laidų transliavimo darbą isijungus J. Ma-
šanauskui, G. žemkalniui, Vidai Alekniene i ir eilei kitų
M.K. č i u r l i o n i o
D i skusijų
P . Baltutis
A. Krauso ir A. Vaičaičio iniciatyva 1962 m. liepos 15 d.
įsteigtas Melbourne M.K. Čiurlionio Diskusijų Klubas.
Tikslas - lietuviams menininkams ir intelektualam s suda-
ry ti tinkamas sąlygas pasireikšti , nes tuolaikinė lietuvių
bendruomenė pergyveno ivairių politinių grupių tarpu -
savio kovas. Klubas subūrė apie 40 tolerantiškai galvo-
jančių asmen ų, ku rių tarpe buvo nemaža ir jaunimo. Jie
ryžosi ieškoti dvasinei kūrybai naujų formų, at siribodami
nuo konvencionaliai priimtų formų ir politinių grupių.
Klubui vadovavo Antanas Krausas ir Adolfas Vaičaitis.
Pradžio je buv susiren kama kas du mėnesiai pas atskiru s
330
Pranešėja Venta žernkalnytė ir V.
Al ekna
bendradarbių, sudariusiems ir transliavusiems ivairias
programa s. G. žemkalnis turėjo programų sudary mo ir
režisūros pareiga s. Labai daug darb o ir pastangų Pata-
riamąjame Komitet e idėjo Staty s Stankūnavičius, komi-
tetan išrinkta s viešame s us irinkim e 1976 metai s.
Po virš dviejų metų tran sliavimo ACCESS Radio stotis
buvo uždaryta. Lietuviškos radijo laido s, Apylinkės Val•
dybos pastangomi s, netrukus persikėlė i etninę radijo
stoti 3 EA . Pirmoje laidoje iš šios st oti es , kurią pravedė
G. žemkalni s taip pat dalyvavo, su sveikinimo žodžiais
Melbourno lietuvių bendruomenės pirmininkas A. Pocius
ir parapijos klebonas kun. P . Vaseri s.
Lietuviškoms radijo laidom s jsipilietinus 3 EA stotyje,
jų koordinatoriumi iki 1980 m. gruodžio mėn. buvo A.
Pocius, o nuo to laiko pareigas perėmė G. žemkalnis.
Kartu su koordinatoriumi šiuo metu nuolatiniai etatiniai
bendradarbiai yra A. Baltrukonienė, J . Ruba s, A. Bulku-
tė, Algis Karazija, P. Kružas, B. Prašmutaitė ir vaikų
programas ruo šianti A. Karazijienė. Stengiamasi pri-
traukti naujų talentų ir pajėgų iš jaunimo tarpo, siekiant
šio mūsų bendruomenėje svarbaus veiksnio tęstinumo.
K l uba s
narius privačiai. Skaitomos paskaitos, pravedami pašn: ·
kėsiai ir disku sijos. Temos įvairavo nuo meno, literatu -
ros, pedagogikos, baleto , teatro iki rezist encijos ir filoso-
fijos.
Per eilę metų buvo skaitytos šios paskaitos :: Ar_~.K.
Čiurlionio tapyba abstrakti? - dail. A. Vaičaitis, Pr1ta 1~~-
moji psichologija - E. žižienė, Lietuvos kryžiai - N. Cim-
nas, Dr. V. Vidūnas - Tautos žadintojas - A. Krausa s,
Programini s lavinima s - P. Stankūnavičius, Myko!as
Vaitkus - šviesiųjų kristalų poetas - A. Krau sas, Va!k.0
vystymasis priešmokykliniame amžiuje - J. Normantaite,
M K ČIURllONIO OISKUSIJŲ KLUBAS
Skulptūra - dail. V. Joman tas, Architektūra- arch. J. žal-
kauskas, Pra gmat izmas - am erikoniško gyvenimo filoso-
fija - Pov. Baltutis, Tarptautinė architektūra - J. žal-
kauskas, Vaikų teat ra s - E. Bakaitis, Aktyvi re zistencija
apskritai ir Lietuvoj e - J . Janula itis, Lietuva senuose že-
mėlapiuose - V. Jautis ir kitos paskaitos. Taip pat su-
ruošta keletą viešų popiečių - akademijų ra šyt ojams, me-
nininkams ir poetam s page rbt i; kaip tai M. Vaitkaus (80
m. amžiaus), V. Mikolaičio-Putino (mir ties), dr. V. Vydū­
no (100 m. gimimo), M.K. Čiurlionio, K. Bradūno ir kitų.
331
Antanui Krau sui 1970 m. mirus, M.K. Čiurlionio Dis-
ku sijų Klubu i vadovauti buvo išrinkta s Povilas Baltutis.
Nuo to laiko Klubo veikla žymiai pasikeitė. Be jprastų
paskaitų, kurio s jvykdavo vis rečiau, buvo suruoštos
brolių MEkų filmų popietės (Going Home, Reminiscences
of a J ourney to Lithuania ir kitos). Atsiradus galimybei
atvykti solistam s iš Liet uvos, nebojant bendruomenėje
priešiškų n uomonių, buvo sudaryto s sąlygos jiems čia
pasirodyti. Tokiu būdu buvo suruo šti koncertai: Edvardo
Kaniavos, Nijolės Am brazaitytės, Virgilijaus Noreikos,
komp. Benjamino Gorbulskio ir Nijolės ščiu kaitės. Taip
pat abuvo suruošta lietuvi škos estradinės muzikos po-
pietė„ kurią išpildė, su iš Liet uvos atvežta muzikos pa-
lyda, Rita Tamošiūnaitė-Mačiulaitienė.
Dailininko Adomo Vingio pasta ngomis Klubo vardu
buvo užmegsti ryšiai su Vilniaus Dailės Muziejumi ir Vil-
niaus Universiteto Biblioteka. Vykstančių j Lietuvą pa-
galba, jiems buvo nuvežti ar pasiųsti pasaulio garso me-
nininkų ats paudai (prin ts) ir vertingos meno knygos. To-
kiu būdu daug žymių prancūzų, japonų, australų ir išeivi-
jos lietuvių dailininkų paveikslų ir atspaud ų atsidūrė Vil-
niaus ir Kauno Dailės muziejuose, o taip pat ir Vilniaus
Universiteto Bibliotekoje. Vilniaus Dailės Muziejus ne-
kartą juos viešai eksponavo. Visas išlaidas padengė Klu-
bo nariai.
M.K. Ciurlionio Diskusijų Klubo narių nuomone bend-
ravimas su tauta yra vienas iš pagrindinių ramsčių lietu-
vybei išeivijoje išlaikyti, o taip pat lietuviams tėvynėje
averti į Vakarų pasaulį langą.
MARIJA IRENA SILIOTĖ-MALAKONIENĖ
Gimė 1911 m. gruodžio 12 d. Sugintų km. ž. Naumies -
čio vals. Motinai mirus, išaugo tetos globoje. Jau Palan-
gos progimnazijoje pasireiškė pirmieji literatūros daigai.
Vėliau Tauragės mokytojų seminarijoje pradėjo rašyti
vaidinimus, feljetonus ir eilėraščius. Rašė visiems, kurie
tiktai paprašydavo. Pirmasis eilėraštis buvo išspausdin-
tas "N. Vaidilutėje", dar lankant Tauragės mokytojų se-
minariją.
Bendradarbiauja Australijos
Pastogėje", "Tėviškės Aidų"
lietuvi ų spaudoje: "Mūsų
literatūriniame priede
"Verpatai ", "Poezijos ir prozos lakštuose" ir kt.
Keletas eilėraščių at spausdinta Terra Australis - Aus-
tralijos lietuvių poezijos rinkinyj e, išleista me 1972 m.
Dalyvauja Australijo s Lietuvių Dien ų metu suruoš-
tuose literatūros vakaruose. Poetė nors jau sulaukusi
brandau s amžiaus, bet ... "daug dar žodžių norėčiau pa-
sakyti!"

R. Lapinskas
N ewcastelioapylinkėje lietuvių skaičius yra mažas.
Daugiausiačia buvo priskaityta apie 300 asmen ų, jskai-
tant vaikus ir mišrias šeimas.
Dabar čia gyvena apie 195asmenys, iš jų yra aktyvūs
ir lankolietuvių Apylinkės Y-bos parengimus apie 42 as-
menys;_retai pasirodančių yra apie 25 asmenys ir tokių,
kune m~k?~m_el nepasirodo, yra apie 128asmenys. Nuo
apyhnkes 151kuruno yra mirę 43 asmenys ir išsikėlę gy-
venli i kitas apylinkes 61 asmuo.
y "kl b
. ei a uvo išsivrsčiusi, su.organizavus lietuvių apy-
hnkę, nes tuomet v_ ISI Ja_unuohaimokėJ·o lietuvių kalbą,
per t ik
. rumpą gyvemmo Ia ą Vokietijoje ir kitose valsty-
bese -~•buvoprar~dę tautinę sąmonę. Antro dešimtmečio
P:adZJoJeapylinkes veikla buvo puiki, nes tuo laiku jau-
nimas ~ar n~buvo išsiskirstęs, beveik visi buvo nevedę
Dau~hetu_v1ų žuv~l:ietuv.i~ bendruomeneijiems apsive:
d~s ir ats1da_vus se1!"xn101~msreikalams. Australijoje
uzaugęs Ja_u~_as P~S1Junge prie vietinio jaunimo ir lie-
tuvių taut!mų sv!_nč1ų !'linėjimuose ir šokių vakaruose
retlyvauia. ~es J•e turi savo draugus, susiburimus arba
an o klub~s Ir ten savo laisvalaiki praleidžia
Kad suburus jaunimą l p B . ·. .
kun. S. Gaidelio S J , pre . : utkaus m1C1atyvair
ateitiniokų kuopa iil:t~ngom,b, buvo suorganizuota
liko svarbu vaidmeuiUet~vi~:p~ u~o negau_s1~ bet j i at.
ir susi_P~a_timopalaikymui. o Jaunimotautmes dvasios
Ate1hmnkų kuopai u· 'd .
pas~gom is buvo suo,;~,:;,~~ ...\ šer~o iniciatrva ir
kuno tikslas buvo suburt· . . ~ununo Komitetas,
susipratimą ir ruošti ate/ ~15~ Jaumm_ą, ugdyti tautini
ti. Deja, Jaunimo Komitec:: va o~us, li~t?vybei išlaiky-
gretas ir, pasitraukus trims ne': 1t:auke J~urum~i savo
J_aun1D10 Komitetas vėl buvo~t ":":'-ms,uzs,dare. Nors
nų, turėjo užsidaryti. gaivintas, bet nesant na-
Beveik visos Lietuvių Be d .
~uvo veikliosir buvo orgao:'z::~~,'~es Apylinkės Y-bos
lima esamose sąlygose atsiekti T či "'Yla, kas buvo ga-
. a au valdybos prie ge-
332
NewcastelioApylinkės Valdybos noriai 1971-7:Jm. li kairės: J .
Lizdenis, dr. V. Don ie/a ir A. $emas.
choro dainomis, deklamacijomis ir kitais meniniais pasi- miteto Valdybą sudarė: Algis Ulanas - pirm „ V. Levic-
riausių norų nega li atsiekti savo tikslų, kai per mažas rodymais. Chorui užsid arius, tautinių švenčių minėjimus kaitė - sekr., R. Bajalytė - ižd. ir nariai: A. Butkus, B.A„
lietuvi ų skaičius dalyvauja jų ve ikloje. pajvairina Z. Zakarauskie nės vadovaujama Trejukė K. Gasparonytė ir S. Ulanaitė.
Ap!!inkės Valdyb~ kasmet rengė Vasa rio 16 minėjim 4, (Trio + 1), kur i padainuoja po keletą dainų, akompanuo- 1972m. vasario 26 d. komitetas suorgan izavo labai pa-
su at_,tmka!"a pask~1ta, choro da inomis ir tautinių šokių jant gitara V. Zakarauskaitei. sisekusi šokių vakarą su lote rija. Antr as šokių vakaras
grupių pasirodymais, kol chor as ir šokių grupės egzista- Be to, S. žu kas kasmet r engdavo vieną ar du choro buvo suorganizuotas 1972.12.9.
v_o. M~tmos Dienos minėjimus su pritaiki nta paskaita, ei- koncertus ir net pasikviesdavo iš Syd neja us "Dainos" J aunimo Komiteto pirmininkė buvo K. Gasparonytė
lerašč1ų deklamacijomis ir vaišėmis mot inoms ir atsilan- chorą. 1972-73m. Tačiau K. Gasparonytei, V. Levickaitei ir R.
kiusicms.
D Iš Sydnejaus buvo ta ip pat pasikviesta Meno Grupė Bajalytei pasitraukus iš einamų komitete pareigų, dėl
aug metų buvo vieša i paminėti bir želio išvežimai, da· vadovaujama J. Maksvyčio 1971 m. ir tautinių šokių gru- studijų, 1973 m. J aunimo Komitetas užsidarė.
lyvauiant latviams, estams, miesto burmistrui , paria• pės vadovaujamos M. Osinaitės-Cox 1971 m. ir "Grandi- Jaunimo Komitetas dar buvo atgaivintas 1974 m. ir jo
G
m~ntara ms , erųjų Kaimynų atst ovams ir kitiems žy- nėlė" vadovaujama G. Sa ukos 1973 m., ir A. Pluko "Ro- pirm. buvo A. Ulanas. K. Gasparonytė ir S. Ulanaitė, ta-
m1ems aust ralams.
K žytės" 1961 ir 1975 m. čiau nieko svarba us negalėjo nuveikti, nes nebuvo jauni •
asmet švęsta Tautos šventė su prita ikinta paskaita, Kelis kartus buvo organizuotai da lyva uta Mattara mo, kad prisijungtų ir padėtų organizuoti ir išvystyti
šv_entėje su choru ir tautinių šokių grupės pasirodymais, veiklą. Todėl geras sumanymas nepasisekė ir komitetas
miesto publikai. vėl turėjo užsidaryti.
Buvopakvies t i Aust ralijoje gastroliavę 1972m. iš JAV V. Levickaitė ir D. Kišonaitė atstovavo Newcastelio
atvykę solistai S. Baras ir D. Stankaitytė, kurie dainavo apylinkės lietuvių jaunimą Pasaulio Lietuvių Jaunimo
lietuvių ir austral ų publikai. Kongrese, Cikagoje 1972 m.
Da_ugelis_senimo j r eng iamus tautinių švenčių minėji­
mus ir šoktų vaka r us neatsila n ko. Dėl kokių priežasčių,
sunku pasakyt i. DISKUSIJŲ KLUBAS
. A_Pflinkės valdybų veikla yra nejmanoma, jeigu tau -
ti~č,a, nelanko tautinių švenčių, minėjimų ir kitų paren - D iskusijų Klubas buvo suor gan izuotas 1954 m. dr.
g,mų, ne_sper mažas lankytojų skaičius nepadengia S3lės M. šeškaus iniciatyva su visapus iška parama Vaclovo
nuomos IT or kes tro samdymo išlaidų. Liūgos, S. žuko, E. Kuro, H. Lučinsko ir kitų as?'e?ų.
Da?artinė Apylinkės Valdybą su daro tik trys nariai , Klubo pirmininkas ir sekretorius yra renkam , viene-
ne~•~kas daugiau iš išstatytų kandidatų nesutiko jeili i riems metams ir tas pareigas turi per imti kiekvienas jo
;" Į ą. Valdybą sudaro; dr. M. šeškus . pirm., R. La- narys, iš eilės. Klubo paskaitų lemos y ra laisvai pasiren -
ms as · sekr. ir Algis Bajelis • ižd. kamos ir vyksta kas mėnesi klubo narių namuose.
Klubas buvo pasiekęs užsidarymo stadiją 1972 m„ bet
S. žuko pastangomis ir iniciaty va buvo perorganizuotas
ir jis veikia iki dabar . Klubas buvo paruošęs keletą pas •
JAUN IMO KOM ITETAS
\1
ry
t Apylinkės Valdyba
kaitų apylinkės lietuviams.
.
Daba~tinė NeWcastelio Apylinkės
U /ca,rėi: A & elis l .
ir R . La . ·,._?
,,,,...., JU11.)
, dr . M.
Valdyba .
.
$ešlcus /pirm./
buvo
teitini~k~ kuopai užsidarius,
kės Vat~bur t, v_1są ~aunimą j vieną organizaciją. Apylin-
ybos. v1cepirm. A. še rn o p asiangom is 1971 m .
suorga nizuotas Jaunimo Ko mite tas. Jaunimo Ko-
Klubas yra padaręs didelę pažangą: J>ir?Jaisi_aisveik_i-
mo metais po paskaitų kildavo nesusipratimų IT k~is
baigdavosi asm~n!škų jsiti~i-~imų_ gyn i_mu,užuot be~hš -
ko paskaitų tur1010 nagrmei1mo IT obJektyva us paliestų
333
 Pabaltiecių, kultūrinės parodos 1976 m. Netu Lambton galerijoj e
ruošėjai: kairėje J . Pranskūnas, A. šernas ir M. Rimgaudienė. D e-
šinėje sėdi H. Rimgaudas. Kiti estų, ir latvių parodos rengėjai.
klausimų parem1m o , nuosekliai patiekiant įrodymus.
Dabartiniu laiku klubo narių paskaitos yra skaitomos
tinkamai paruoštos ir liečia įvairias mokslo sritis: istori •
nes, politines ir kitas gyvenimo sritis . Jeigu klubo visos
paskaitos būtu užra šytos. tai sudarytų įdomia knygą. nes
per t~ laiką buvo nagrinėta ivairiausios temos.
Klubo narių skaičius buvo visuomet mažas. Klubas tu-
rėtų žymiai didesni pasisekimą, jeigu apylinkė turėtų sa •
vo namus, kur paskaitos būtų skaitomos. Paprastai pas-
kaitos vyksta privačiuose namuose, todėl negali dalyvau -
ti pašaliečiai, nes privačiuose namuose nėra užtenkamai
vietos.
Klubo nariai yra: S. žukas • pirm., Z. Zakarauskienė •
sekr., dr. M. še škus , dr. V. Doniela , dr. G. Kišona s, ž.
Kišonienė, C. žukienė, S. Butkus, M. Butkienė, E. Kris -
tensen, V. Kristensen ir A. šernas.
BALTŲ KOMITETAS
Baltų Komitetas buvo suorganiz uota s 1953 m. ir
kasmet rengė birželio 14-15 išvežimų minėjimą su viešais
pasirodymais ir paskaitomis.
Latviams ir estams dalyvaujant, birželio įvykių minė­
jima s buvo atidarytas Newcastelio burmistro F.J .
Purdue 1960.6.19. Buvo suvaidintas "Gyvasis Paveikslas''
atvaizdavęs tremiamą šeimą. Vaidino: D. SKuodaitė, V.
Jazb utis, H. Zakarauskas, V. Nekrošius, J. Nekrošienė,
Nekrošiūtė ir B. Vilk.ienė. Buvo padėtas geliu vainika s
prie žuvusių karių paminklo. S. žuko diriguojamas choras
padainavo keletą dainų.
Minėjimas neivyko 1961 m. dėl komitet e įvykusių ne•
334
sutarimų ir buvo vien lietuvių su ruoštas parapijo s salėje.
Nauja komiteto valdyba buvo išrinkta 1962.5.24,kurią
sudarė P. Bruzga · pirm., E. Putnis · sekr. (latvis) ir K.
Alt • ižd. (estas). Minėjimas įvyko Broadmeadow katalikų
bažnyčios salėje 1962.6.10. P. Bruzga, lydimas Z. Gaspa-
ronytės ir R. Jazbutytės, tautiniuose rūbuose, padėjo
vainiką pri e žuvusių karių paminklo, dalyvaujant latviųir
estų atstovams. Minėjimas įvyko sekančią dieną, kuria •
me dalyvavo burmistras F.J. Purdue, Gerų Kaimynų
pirm. McDougall, Lake Macquarie burmistras Pendle •
bury, latvių ir estų atstovai. Kalbą pasakė V. Doniela,
pabrėždamas komunizmo pavojų visam pasauliui. Po to
kalbėjo F.J. Purdue, McDougall ir kiti. Latvių solistė pa-
dainavo 3 arijas, o S. žuko vadovaujams choras • 2 dainas
lietuviškai ir 2 angliškai.
Panašiai birželio trėmimo įvykiai buvo paminėti ir 1963
m., padedant vainiką ant žuvusių karių paminklo. Minė·
jimo programa įvyko 1963.6.9. Po to Baltų Komitetas
pakriko.
Apylinkės Valdybos posėdyje A. šernas pasiūlė su-
šaukti lietuvių, latvių ir estų susirinkimą, pakviečiant jų
atstovus, kad atgaivinus Baltų Komitetą. Pasiūlymas
buvo priim tas. Bendras posėdis ivyko 1972.3.5 d., ku-
riame dalyvavo: dr. V. Doniela, A. šernas, V. Nekrošius ,
J. Lizdenis, E. Aire, T. Lods, H. Jaunalksnis, K. Att ir H.
Morel. Buvo išrinkta valdyba: A. šernas - pirm„ E. Aire ·
vicepirm. (latvis) ir K. Alt . sekr. (estas). Komitetas_pa·
sivadino "Newcastle Baltų Komitetas", kurio veikla
apimtų socialinę, kultūrinę ir politinę sriti s. . .
Komitetas organizavo bendrą Naujų Metų s utikimo
balių 1972 ir 1973 metais. Baltų K-tas užsidarė 1974 m.
pasidalinant kasoje tur imu s pinigus.
Newcastelio lietuvių choras. Pirma eilė iš kairės: J. Bruzgienė, J. Burokienė, J . Levic-
kienė, S. žukas (dirig .J, Z. Zakaramkienė, R. Račaitė-MiUer, D. Račaitė, D. S1..--uodai-
tė-Ankienė, B. Zakaraw;kaitė, Z. Gasparonytė, E. Daugelienė, R. Jazbutytė-Gahan, B.
Vilkienė ir B . Gasparonienė. Antra eilė iš kairės: S. Daugėla. J. Levickas, V. Burokas. P.
Račas, J . Cėsnaitis, H. Zakarauskas, G. Zakarauslcas, S. Zienius, V. Jazbutis, K. Jazbu-
tis ir J . Vilkas. Nuotraukoje trūksta: J. Bal.čiūno, P. Balciūnienė, A. Grigaliūnienės, P.
L eonavi ciaus, M. Lapinskienės, J . Lizdenio, V. Nekrošiaus ir J. Nekrošienės
Choras
Stasys žukas
Be choro, muzikos, įvairūs pobūviai, pasilinksmini - kalavo žymiai daugiau laiko ir energijos. Choras pakriko
dėl choristų stokos 1978 m. S. žukui chorą atgaivint i ne-
mai yra labai blankūs, net nuobodūs. Nei alkoholiniai gė­
rimai, nei kitos priemonės negali mūsų jausmus taip su- pasisekė, nes neatsirado choristų. S. žukas dabar organi•
žadinti, kad pajustumėme tikrą malonumą, ką iššaukia zuoja mažos apimties grupę ir tikimasi, kad dainų aidai
muzika, ypatingai choras. vėl atgaivins apsnūdusią apylinkę ir pagyvin s tautiniu s
Choras ne tiktai subūrė apylinkės lietuviu s į glaudų minėjimus, šokių vakarus ir pritrauks daugiau lankytojų.
vienetą, bet padarė šokių vakarus, tautinius minėjimus Choras dalyvavo pirmoje Dain ų šventėje 1960 m. Syd-
patrauklius ir lankvtinu s ne tiktai lietuviams, bet ir kitų nejuje, 1961m. Dainų šventėje Adelaidėje ir beveik viso-
tautų žmonėms. Dainos 'iš rei š kia tautos charakteri, jos se Dainų šventėse. Paskutinis choro pasirodymas bu" o
kalbos gražumą, meną ir tautos sielą. Choras ne tiktai 1978.7.15,St. Peters salėje, Hamiltone.
suteikė tautinėms šven tėms ir šokių vakarams tikrą, S. žukas buvo kelis kartus pasikvietęs iš Sydn ejnus
l~utinį, lietuvišką charakteri, bet iškėlė lietuvių vardą "Dainos" chorą į rengiamus choro koncertu s, kurie turėjo
kil~ tautų ir australų tarpe ir choroa idai dar ir dabar to - dide li pasisekimą.
beaidi mūsų atm in tyje. Be to, choras pasirodė įvairių tautų Kalėdų eglučių
S: žuka s ir daugelis choristų dirbo pamaininį darb~ , parodoje 1962 m.; Mattar a festivaly 1963 m. Choras da-
lodei repeticijose visuomet trūkdavo tų asmenų, kurie lyvavo Lions Klubo tarptautiniame muzikos koncerte
tuo laiku dirbo, kas a psunkino ir prailgino choro tinkamą 1966 m. ir Pavergtų Tautų Savaitės minėjime Police
paruošimą. Neturint bendruomenės namų ir salės choro Boys' Klube 1966 m.
repeticijos daugiausia vyko S. žuko namuo se, kas parei - S. žukas ne tiktai organizavo ir vadovavo chorui, bet
335

t kandidatų įėjo i Apylinkės Valdybą ir e?er ~~g/
~=~~:avo bendruomenei , eidamas Valdybos p1rmrnrn o
Stasys žukas ir imana Collete
KAL!tD Ų EGLUT!tS
Kalėdų eglutės daug metų buvo rengiamos Y.W .C.A.
iniciatyva miesto salėje, kur dalyvaudavo įvairių tautų
komitetai, papuo šdami sa vo egl utes tautiniais motyvais,
kas sudarydavo tarptautinę Kalėdų eglučių parodą.
Lietuvių eglutę daug metų puošė M. Rimgaudienė ir
porą kartų jos papuošt a eglutė buvo pripažinta gražiau -
sia. Kalėdų eglutę 1970 m. papuošė V. Kristensen Y.W.C.
A. eglučių parodo je .
Kalėdų eglutės buvo paru ošt os tik lietuvių vaikams
1971-72 m. Masonų salėje, Cardife ir šv. Petro bažnyčios
salėje, Hamiltonc, 1973-76 m. Vėl buvo dalyvaut.a Kalėdų
eglučių parodoje 1977 m. Sekančiais metais Kalėdų eglu -
tė buvo tik lietuvių vaikam s šv. Petro bažnyčios salėje,
HamiJtone. Paskutini kartą, užuot ruo šus Kalėdų eglutę,
vaikams buvo surengta s piknika s Speers Point parke,
kur Kalėdų senel is išdalino vaikams dovanas.
Papra st.ai Kalėdų eglučių parengimuose būdavo
vaikams vaišės, parūpinant j iems užkandžius ir gėrimus.
Kalėdų sene lis išdalindavo vaikamas dovanas, vaikai
de~lamuodavo ir karta is būdavo trumpi, paprasti žaidi -
mai .
APYLI NK!tS LIETUVIŲ RJULETENIS
P. Bruzgos ir Vaclovo Liūgos iniciatyva buvo nutarta
leisti "Apylinkės Lietuvių Biuleteni" valdybos lėšomis
kaipo ~eperiodinj leidinį. Biuletenis pasirodė 1956.11.23
spau 5?1_nt.as su V. Liūgos parūpintu ro tato riumi. Vėliau
buvo is1gyta., Gestet ner ro tato riu s ir biuletenio leidimas
336
parei gas 1965 · 1967 ir 1969 · 1971 met ais.
Newcasteli.o ateitininkų Vyt. Macerrrio ~ • dmi.B'f!0 pamaldų priJ; iv.
Lauryno bažnyčios Broatimeadw e. li kairės antras pirm. J. Zahrriuu1' .lU,
pagerėjo. P. Bruzga redagavo ir leido biulet~~i iki 1960 viduryfe kun . S. Gaidelis, S.J.
m. Po to jj redagavo ir leido J . Viskau skas iki 1961.5.1,
kuomet jo redaga vimas ir leidima s buvo pave stas kun. S.
Gaideliui S.J.
Biuletenis buvo leid žiamas iki 1967 m. Kun. S. Gaidelis
buvo perkeltas j Melbourną todėl jo leidim'.15_ ~utrūko.
Biuletenio daugiausia buvo išlei st a 2 numeriai l met us,
bet 1960 m. buvo išleista 5 numeriai ir 1962 m. 4 nu~e-
riai. Iš viso buvo išleista 25 numeriai. Jo leidimas sustoJo,
nes neat sirado, kas galėtų perimti jo redagavimą ir lei-
dimą. .
Biuletenyje tilpo apylinkės lietuvių veiklos apra šyma!,
vietinių korespondentų kūrybos straipsn iai, ~p_sa~y_ma !·
eilėraščiai, juokai ir kita, ir gaunami straipsma1, eil.~ras:
čiai iš kitų apylinkių ir kitų kraštų . Jame tilpo pranes1m 31
apie pamaldų tvarką ir kitos religinės žinios.
Įsikūrus V. Mačernio ateitininkų kuopai jos vald!ba
redagavo ir užpildė kuopos narių ra šiniais '?a~~uno
Lapą", kaipo priedą. "Jaunimo Lape" til po a~!t":~k~
kuopo s veiklo s apra šymai, narių strai psniai, eilerasčia!,
korespondentų st raip sniai jaunimą liečianč~ais . klausi ·
mai s, ra šiniai ga uti iš kitų ateitininkų kuopų 1r kita.
VYTAUTO MAėERNIO ATEITININKŲ KUOPA
Ku~. P. Butkau s iniciatyva kun. S. Gaidelis 1960m. _sr
organizavo ateitininkų būreli, kuri s išsirinko valdfbą. :
Zakarauskas • pirm ., D . Skuodaitė. se kr. ir V. Viska?~
kaitė · ižd. Būrelis pasivadi no: "Vytauto Mačernio Ateit•· ... ~; ~ ; ~ .
ninkų Kuopa ". . ateitininkė z~lfs-
Nau.j= 1Ul1'ėm8 P':8ef!rm;J ir kun. J. BMevitnLS, S.J.
Valdyba suruošė kel is šokių vaxar us, paskaitas ir Kmrėje kun. S. Gaidelis
, · ·
337
 Jaunimo Komitetas. !š kairės: Vida Levickaitė, Rasa
Jūratė Reizgytėir Algis Ula1zas(pirm.}.
Newcastelio lietu.vių piknikas 1966 m. Balio ir Onos Zakaraus -
kų sodyboie
redagavo "Jaunimo lapą"; priedą prie Apylinkės Valdy -
bos leidžiamo biuletenio. Nariai rašė straipsnius, eilėraš­
čius, juokus; rėmė Apylinkės Valdybos darbą, aktyviai
dalyvavo bendruomenės par.engimuosc ir dainavo chore.
Valdybai pirmininkavo V. Jazbutis 1962-66 m.
Kuopa turėjo 21 nari, kuriuos sudarė: 9 moksleiviai, 6
moksleivės ir 6 se ndraugiai.
SAVAITGALIO MOKYKLA
S avaitgalio mokyklą niekuomet nepavyko tinkamai
suorganizuoti ir pritraukti vaikus mokytis lietuvių kal-
bos. Vis nesisekė, nes nebuvo mokinių, arba esant moki -
338
Bajelyt ė,
nių, nebuvo rasta, ka s juos mokintų. Buvo su r egist ru ota
19 ~okinių 1960 metais, bet nebuvo mokytojo jiems mo-
k1yt1. Mokyklą buvo bandyta atgaiv in ti 1962 metais, bet
nepasisekė.
Savaitgalio mokykla veikė 1963-64 m. ir jos vedėja
buvo R. Dumšaitė ir, J. Burokienė buvo sutikusi jai
padėti, esant reikalui. R. Dumšaitės mokiniai deklamavo
eilėraščius ir pašoko keletą šokių Motinos Dienos minė­
jime 1963 m. Jos vadovaujami vaikai pa šo ko 2 šo kius ir
deklamavo eilėraščius 1964 m. Vasario 16 minėjime. Se:
kančiais metais mokykla neveikė nes buvo tik 2 mokiniai
ir nebuvo mokytojo. Po to mokyklos klausima s buvo iš-
keltas kelis kartus, bet nieko nebuvo atsi e kta, nes nebu -
vo mokinių.
Trio + 1. 1s kairės: M. Zakarauskienė, B. Zakarauskaitė ir Z. Zakaraus-
kienė - vadovė.
Tautiniai šokiai 1r Trio + l
Zina Zakarauskienė-Barstytė
Z ina Zakarauskienė visą laiką dainavo chore. Ji iš-
buvo 7 m. Newca s te lio Apylinkės Valdybos nare kultūros
ir švietimo reika lam s . Zina organizavo ir va do vavo ta u-
tinių šoki ų g rupei "Vaiva" 1973 m. Grupė pasirodė Vasa -
rio 16 minėjime ir Tautos šventėje. "Vaivos" šokių gru -
pėje šoko: Povi las ir Veronika Lukai, P. Paui, Adomas,
Antana s ir Juoza s Zakarauska i, Janė, Kri st yna ir Valė
Zakarauskaitės ir Rima Kristensen. Tautinių šoki ų grupė
pakriko 1976 m. dėl šokėjų s tokos.
Pakrikus tautinių šokių grupei, Z. Zakarauskienė su-
Veiklesnieji Newcastle
lietuviai
KUN. S. GAIDELIS, S.J.
. Kun. S. Gaidelis S.J. aptarnavo N c wca stelio apylinkės
lietuvių religinius r eika lus, kas mėnesi atvykda mas iš
S~dn_ejaus 2 kartus laik yti pamaldas, klausyti išpažinčių,
teikti sakramentus ir atlikti kitus religinius reikalus.
~uo_ ~961.5.1 Apylinkės Valdyba pavedė kun . S.
Gaidehm S.J. redaguoti ir leisti "Apylinkės Lietuvių Biu-
!.etenj", kuriame daug rašė straipsnių, paskaitų ir užpildė
Iš Mūsų Parapijos" skyrių, kuriame tilpo smulkios žinios
3 ~ 10 pamaldas ir kitu s religinius bendruomenės reikalu s.
Biulete nis jo bu vo redaguotas iki 1967 m. rugpiūčio men„
kuomet buvo pe rk eltas j Melbourną. Biu leten io leidimas
339
organizavo "Tr io+ l ". Tą dainininkių trcjukę sudarė Z.
Zakarauskienė, M. Zakarauskienė, B. Zakarauskaitė ir
Valė Zakarauskaitė, ku ri akompanuoja gitara. Trio + l
pasirodė 1977 m. Tautos šventėje , Vasa rio 16 minėjime.
Be to . Trio + l da inavo Lietuvių Klub e Synejuje ir Vo-
kiečių Klub e "German ia", New castel yje.
Z. Zakarauskienės iniciatyva 1980 m. talki ninkaujant
M. Zakarau skienei ir B. Zakar auskaitei buvo paru ošta
Meno parod a Vasario 16 minėjimo prog a, kur buvo išsta -
tyta vietinių lietuvi ų paveikslai, meno dirbi niai, dr ožiniai ,
vabzdžių kolekcij os, keramiko s dirbini ai ir kita.
dėl to susto jo , nes neats irado, kas ji apsiimtų redaguoti ir
leisti.
Prelato P . Butkaus iniciat yva ir kun. S. Gaidelio
pastangomis buvo suorganizuota V. Mačernio Ateiti --
ninkų Kuopa 1960.2.28.
Kun. S. Gaidelis S.J. aktyvia i prisidėjo pri e bendruo -
menės lietuviškų knygų knygynėlio iste igimo, rinkdama s
iš žmonių knyg as ir skatindama s kitu s , turinčius lietu -
viškų knygų, paaukoti bendram naudojimuis i, nes dau -
gelis bendruomenės gyventojų nemokėjo t iek anglų
kalbos, kad gulėtų skaityti knygas esamas viešose biblio-
teko se. Kun. S. Gaide lio jdėtas darbas ir pastango s lietu -
vių bendruomenės naudai yra labai svarb us ir nejve rti -
namas.
 KUN. POVILAS MARTUZAS
Kun. P. Martuzas perėmė Newcastelio apylinkė~ lie:
tuvių kapeliono pareigas kun. S. Gaideli, J .S„ perkelus l
Melbourną 1967 m. rugpiūčio mėnesi. . rn pi
Kun. P. Martuzas aptarnavo apylinkė.~ liet_uviukat~h-
kų religinius reikalus, atvykdamas iš SydneJaus ket_v1: ·
t.nismėnesio sekmadieniais laikyti pamaldas, klausyti 1s-
pažinčiųir teikti sakramentus.
Dr. VYTAUTAS DONIELA
V. Donicla gimė Skuode, Lietuvoje, 1930.2.12. Baigė
Sydnejaus universitetą 1954 m. su honours . Įsigijo M.A.
su honours laipsni 1956 m. Sydnejaus univers itete ir 1959
m. folosofijos daktaro laipsni Freiburgo universitete.
1959 m. pakviestas dėstyti filosofiją Newcastelio unive r-
site te. 1959 m. apsigyvena Newcastelyje.
1966 m. jam suteiktas vyresniojo lektoriau s titulas. Už
pasižymėjimą moksliniame darb e 1977 m. dr . V. Doniela
V buvo pakeltas profesoriumi.
Pasireiškė savo straipsniais lietuviškoje periodikoje.
be to, jis parašė visus pagrindiniu s st raipsniu s"Lietuvi š-
koje Enciklopedijoje" liečiančius filosofiją (apie 180
irašų). Rašė st raipsnius "Mūsų Pastogėje", "Metmenyse"
ir kituose žurnaluose.
V Dalyvavo keliuose tarptautiniuose filosofų kongre-
suose su paskaitomis apie Hegelj, Hanoveryj e 1966 m.,
Pra hoje 1966 m., Belgrade 1979 m., Salzburge 1980 m. ir
Baitų K<miiteto nariai. Kairėje Egon Aire ir Alfonsas
340
zcntavo apylinkę Kra što Ta rybos narių
Rep,r:ime 1970 m: Ėjo Apylinkės Valdybos sekreto-
s~v~ziaa reigas. Apyh~ke s V~l? ybos_pirmininkas 1971-73
riaulšP_rmininko pareigų tu reJo pasitraukt i, nes buvo is--
· l · . .
.· mokslo re1ka a1s v1ener1ems metam s i Jungtines
51ųstas b p - L' .
'kos Valsty es. asa u 110 1etuv1ų Bend ruomenės
A".'Crl
~~ ·
oarysir dalyvavo PLB Sei me Čikagoje 1973 m .
.
DR. GER UTIS ROBERTAS KlšON AS
G.R. Kišonas gimė 1?_40 m. Lietuvoje . At vyko i Aus-
traliją 1949 m.. Pradz1os moky~lą la~kė ~3:thursto,
Cowrosir Syd_n~Jaus mokyk lose. G11~naz1Ją ~a1ge Punch-
bowle ir medicinos f~kul_tetą SydneJau s universitete ir
isigijo B.M., B._SC.(a1psm_us. . .. _ .
Mokindamas 1s pr 1klause skautų organ17,ac1Ja11r pasie-
kė vyr. skiltininko laipsni. Dalyvavo ja unimo teatre ir
tautinių šokių grupėje, priklausė s port o klubui "Kovas".
Dalyvavo Pasaulio Lie tuvių Jaunimo Kongres e 1966
m. Apylinkės V-bos vicepirm. 1975 -77 m. ir Valdybos
pirmininkas nuo 1977 iki 1979 metų.
Atstovavo lietuviu s Good Neighbo ur Council. Išrinktas
1978m. Et hnic Affair s Commission of N.S.W. Newcaste -
Dr. Vytautas Doniela lio skyriuje vicepirmininku .
Petras Bruz ga
Atėnuose 1982 m. Jis dažnai pa sirodo su paskai tomis DR. MOTIEJUS šEš KUS
Australijos filosofų suvažiavimuo se, įvairiuose universi- ku.
M. šeš kus baigė studijas Graco univer sitet e, Aust ri-
te tu ose . A. Šernas suorganizavo sėkming:i protesto motorkadą
joje, 194 1 m. parašė ir apgynė dizertaciją "Lietuvos poli- dėl Pabaltijo valstybių pripažinimo Rusijos dalimi 1974
tinė geografija" . m. Nuo 1979 m. apylinkės atstovas prie Captive Nations
Dr. M. šeškaus indėlis apylinkės lietuvių gyvenime di- Committ ee. Nuo 1977 m. yra nepakeičiamas apylinkės
delis. korespondentas .
Dr. M. šešku s sutvarkė ir katalogizavo lietuviškų kny-
gų knygynėlį. J o iniciatyva buvo suo rg anizu otas Disku- PETRA S BRUZGA
sijų Klubas. Niekas nėra skaitęs tiek dau g paskaitų jvai-
riuose minėjimuose, kaip M. šeškus. Jo paskaitos buvo Petras Bruzga gimęs Lietuvoje. Girininkas. Apylinkės
visuomet išsamios , įdomios, turiningos ir puikiai paru oš- V-bos pirm . 1957-59 ir 1961-64 m. P. Bruzgos iniciatyva
tos. buvo suorganizuotas lietuviškų knygų knygynėlis. P .
Būdamas Apylinkės Vald ybos narys kultūros ir švieti - Bruzgos ir Vaclovo Liūgos iniciatyva buvo suorgani-
m~~~!kalams, 1962-63 m. suorgan izav o Tumo-Vaižganto zuotas "Apylinkės Lietuvių Biuletenis" , kuris pasirodė
mme11mą, kur buvo suvaidintas scenos vaizdelis, kuri pa• 1956 m. Petro jdėtas darba s biulete nio leidimui yra labai
ruošė J . Burokienė su V. Nekrošiumi. ALB Kra što Tary - didelis, nes jis jį redagavo ir spausdino iki 1959 m. P.
bosnarys. Apylinkės Valdybo s sekr. 1977-79 m., nuo 1981 Bruzga buvo jo redak toriumi iki jo leidimas sustojo 1967
m. Apylinkės Valdybos pirmininka s. m. Ji s daug rašė straipsnių ir eilėraščių biulete nyje.
. Par~šė daug straipsnių ir apsakymų "Apylinkės Lietu - 1962 m. buvo išrinktas Baltų Komiteto pirmininku, su-
vi_ų ,,~1u,
let~n.yje". Newcastelio apylinkės "Mūsų Pasto- or ganizavo puikius birželio ižvežimo minėjimus.
ges ir 'Tev1škės Aidų" kore s pond e ntas. P. Bruzga 1963 m. išrenkam as j ALB Krašto Tarybą.
VYTAUTAS JAZBUTIS
ALFONSAS šE RNAS
V. J azbut is buvo V. Mačernio Ateitininkų Kuopos pir-
NA. šern~ s bai_gė Structural ir Mechanical Engi neering mininku 1962-66 m. Atstovavo ateitininkų Kuopą atstovų
ewcasteho univ ersitete. suvažiavime, Adelaidėje 1962 m. Režisavo V. Aleksi~no
f
V PYlinkė~ Valdybos vicepirm. 1!170-73 m. Apylinkės
~ dybos p1rm. 1973-77 m. Apylinkės lietuvių atstovas
komediją "Velnio šokis" 1965 m. Redagavo Jaummo
Lapą".
rrie
~v: Good Neighbours Counci l of NSW. A. šerno inicia•
buvo atgaivintas Baltų Komite tas, kuriam ji s pirmi -
ni~š 3:vonuo 1972 iki 1974 , kol komitetas vėl užsidarė.
VIKTORIJA KRISTEN SEN
Gimė Kaune. Gimnazij~ lankė ~.mokytojų se minarij~
šernas . pirm . m „rinkta s ALB Krašto Tarybos nariu 5 kartus ir 1971 baigė Tauragėje. Atvyko I AustraliJą 1954 m. Yrn aktyvi
· Jis buvo išrinktas ALB Kra što Tarybo s vicepirminin -
34 1
 "E lixir of 1;,ifc, ~ood_ I-101'.lthanti Longc vity", kuri apima
704 puslapius, kiek išre tintai mašinėle spausdinto rank -
raščio. '

TABITI-IA ANDRIONA ITi!:

~n_bit h~ gin:'ė 1969 ~- _vasari? 18 d. ~ūdama 6 metų ji

~er,11 pas1r ode moky~ lm10 am ž1_nus vaik ų plauk imo var-
zy bosc . Gunnednh raion o plaukimo treneris Eric Arnold
ntkr?ipė ~ėmesi_i Tabith ą ir, ~ėv_nms pritaru s, pradėjo, jn
treni ru ot , pl auk imo s porte. 1 ab1thn pradėjo vir šyti esa -
mus mokykli nio am žinus pla uki mo rekordus, pasiekdama
naujų rekordų .
Australijos sporto žu rna luose j11 pradeda vadin ti

. i ,.~
-., ~Į,:,
"A uksin e žuve le" , "Skraidančia žuve le", "Auksine
mergai te" ir t.t., v isada pažym int, kad ji yr a lietuvių kil -
mės (Aust ralian - Lithuanin n). A pie T abithos laimėjimus
l . daug kartų buvo rnšy tn "Mūsų Pastogėje", "Tėviškės"
Aiduose", "Newc a stle Herald" ir pe r ra dijo 2 EA lietuvių
/ t\ ,~:> ~ ,,~ , Tabitlvi Andriunaitė valandėlėje.

., ~ Atstovauja Lietuvių Bendruomenę Ethnic Committees

Dr. Algis Jm"nskis
Diskusijų Klubo narė, buvo jo pirmininkė, sekretorė ir
skaitė daug paskaitų.
Apylinkės knygynėlis buvo sutva rk yt as V. Kr iste nsen,
perė?1us savo žinion k~yga s iš K. Jabučio. Buvo padary -
tos tinkamos lentyno s ir pačios knygo s, žurnalai ir laik-
raščiai galut inai sutv arkyt i, paskiriant vieną kambarį
savo name.
Bibliotekoje buvo 244 knygos. Bibliotek a buvo papil -
dyta 7! ~~y~om 1~78-79 m. ir buvo prenumeruojami 5
periodmia1 zurnala1: "Aidai ", "Akiračiai" "Moteris"
"Mctmenys" ir "Lithuanu s". ' '
HENRIKAS ZAKARAUSKAS
Apylinkės Va!~ybos narys kultūros ir šv ietimo reika -
lams. !9~1-62 m. ir valdybos vicepirmininkas 1964-66
Apylrnk_es".'aldybos pirminink as 1967-68 m. ReprezenĮ:;:
vo Apylinkes Valdybą ALB Kra što Tarybos su •. .
1964 m. vaziav1me
Paskutin iais metais T abit ha dalyva vo plaukimo va r žy-
bose Brisbanėje ir laimėjo 3 aukso ir 2 sid11bro medaliu s.
'~,, Council of Newcast le & Hun te r Re gio n nuo 1981 m.
A. Bajali s yra jauno si os karto s atstovas, gera i mo ka
J i dalyvavo jaunių plaukimo va r žybose, J.A. V-bėse aus-
t ralų komandos s:istate. Laimėjo 2 a ukso , 2 s idabro ir l
Kristina Gasparonytė, Jaun imo Kom iteto pinn. lietuvių kalbą ir tikimės, kad jis p e r ims apylinkės lietuvių bronzos me dali . Australijos žurnalo "The International
vadovavimą se nimui pa s itrauk us. Swimme r ", 1982 m. kovo mėnesio vir še lis papuoštas Ta -
1972-79 m. bithos nuotraukomis . Reik šm ingia usias T nbithos rekor -
VYTAUT A S NE KRO šIUS das yra 400 metrų laisvo stil iaus plaukime : 4 min. 26.73
Bažnyčios Komiteto pirmininku, organizuoja pat arnavi - sek. Laisvo stiliaus plau kime ji nėra pralaimėjusi nuo 8
mu s iš Sydnejaus atvykus kapelionui.
Režisavo ir va idino s u V . Jazbučiu "Nesusipratima s ". metų am žiaus.
AustraHjos Lietuvių Fondo įgaliotinis.
"Dar Bonkelę" - komediją - operetę. paruošė "Statulą" ir Tabit ha y ra sport o žvaigždė, ku ri sušvito Australijos
padangėje, bet ta ip pat yra lietuvių tautos duktė ir jos
ALGIS BAJALIS "Lietu va Pančiuose" • gyv uo si u s pav eiks lus .
Buvo V. Mačernio Ateitininkų Kuopos vicepirmininku pažiba .
. ~lgis Bajalis gimnaziją baigė N c wcastelyj e. Baigęs 1962-63 m. Apylinkės Valdybos ižd. ir Apylinkės pirmi -
ALDONA ZAKARA USKA ITi!:-O' BR[EN
Pohc1ios Akademiją dirbo 6 m. policijoje. Vėliau studija - ninku 1968-69 m. Rašė straipsn ius ir eilėraščius "A py lin -
v? ir baigė sveikatos ir statybų inspektoriaus kursą ir kės Lietuv ių Biuleteny j e" ir buvo jo adminis t ratoriu s.
Aldona Zakarauskaitė-O'Brien gimė 1943 m. Lietuvoje.
dtrba kaipo sveikatos inspektorius Newcastelyje. Apylinkės V-bos nary s kultūros ir šviet imo r ei kal a ms.
1948 m. atvyko i Australiją ir a psigyv en o Newcustelio
Apylinkės Valdybos sekretorius 1975 m. Apylinkės Grojo akordeonu tautin ių šokių grupėms.
mies te. Nuo 1961 m. iki 1962 m. st udijavo men11Nat ional
Valdybos pirmin inka s 1979-81 m.
BENEDIKTAS L I OG A
Gimė Radvili š kyje 1903 .11.7. I šr ink tas i Apylinkės
Valdybą 1966 m. Valdybos se kretoriumi 1966-68 m. Ilga -
metis s paudos platintoja s 1954- 1963 m. Aktyvus bend -
ruomenės nary s ir rėmėjas.
Paruošė apylinkės mirusiųjų lietuvių sąrašą, nurodant
kapų sekcijas ir numeriu s kur kas bu vo palaidota, arba

••-
JONA S LIZDENIS
sudegi nta krematoriume. Tautos Fondo Iga liot inis New -
castelyje ,
"k"1~~ijnkės
1. 1
Valdybos sekr~toriu s 1969-75 m. ir nuo 1975
m. Atstovavo Apylinkę ALB Kra št T
r!ų suvažiavime, Adclaidėje, 1974 m R o arybos na- ROKAS LAPINSKAS
raus metu s Ncwcaste lio lietuv· b d. eprezen~a~o kele -
ipilietinim ių en ruomenę 1m1grantų
~ - Lapinskas_/Įimė Buvainių k~ ime, Šiaulių ap s~ri ty j e
„

Lietuvių B~u1:~~~ti:~.1Jose . Rašė st raip sni us "Apylinkės

l1 ~:8.14. Stud 1Javo Kaun e 11rchrtektūrą. Atvyko I Aus -
~ahi , 1950.3. 14. Dau g straips nių rašė "Apylinkės Lietu ·
ALFONSAS BAJALIS vių Biule tenyje" pasira šy damas B. Buvainio ir R. Laisv ū-
~o slapyvardži11is. Skaitė keletą paskaitų Mot inos Di en os
Apylinkės V-bos vicepi · · k
m. p r1ziureJo
-r- · .. b rmmm as 1963-64 m ir 1978-79 ir t.auti~ių švenčių minėjimuose.
endruomenės kn T •
žmona išduodavo jas skait yt" igyne l sav o n:i~e,_ kur jo Apyhnkės Valdybo s nary s kulti1ros ir š veitim o reika -
1· uo 1975 m. 1k1 šiol yra 1
a~s l979 -8 1 m. ir Apylinkės Valdybos se kr. nu o 1981 m .
Viktorija Krist ense n ra par11šęs anglų kalboje s ve ikatos klau s im11is knygą R okas Lap inskas
342
343
 Art School, o po dviejų metų įsigijo diplomą (Dipl~!11ain
Art) iš National Art School, Ea st Sydney. Po to, JI pen -
kerius metus dėste meną įvairiose gimnazi jose. Nuo 1971
m. iki 1974 m. gilino meno st udija s Royal Co!lege of Art,
ALB PERTHO
Vakarų Australija
S. Kuzmickas- Kuze
Reikalinga bent trumpai aprašyti kraštą kuriame buvo
įkurta Lietu vių Bendruomenė.
Prie š Antrąjį pasaulinj karą eu ropiečiai mažai domėjo­
si Australija, Ir net po karo, kai kuri e žmonės neįsivaiz­
davo kokio dydžio ir tu rtingumo yra Australijos žemy-
nas.
V. Australija ploto atžvilgiu yra didžiausia Aust ralijos
valst ija. Ji užima 32,81 % visos Aust ralijos ploto: apima
2.525.621 kvadratini kilometrą ir joje gyvena 1.292.100
žmonių.
V Australija ryt uose rubežiuojasi su šiaurine Te-
rito rija ir su Pietų Australi j a; šiaurės - vakarų pakrantės
remiasi i Timor jūrą, vakarų pakrante s plaun a Indijo s
va ndenynas, o pietų pakrantes • Didžioji Aust ralijos
Įlanka (Great Aust r. Bight).
Londone, kur įsigijo M.A. (R .C.A .). Yra da lyvav usi t ..
sc grupinėse parodose ir y ra sur eng usi 6 ind ividua l~IJo- ALB PERTHO APYLINKĖ
. Ad e la1'd C
parodas Newca s t e lYJC, . JC . Londone , Jo s k.Inc·s
. tr
bos yra vo n Bcrtouch g alerij oje, Newcastle. Ury. J. Petru.kėnas
Pertho lietuvių· apylinkė nėra gau si, bet savo ve ikla
. d I'd es ne1. ko l OnIJai.
„
bo ir išlaidų .
. •iy«1i ne vienai Nuo pat atvyki - Dabartinė Valdyba: E. Stankevičius. pirm., V. Kaspu -
gahiši
pr1 l>' d'd'
1 ' . A t l" .
nuošal ų, n~o 1
~ ~JŲ . ~s ra IJos miestų , kraštą tis • ižd., A. Pasčckaitė · sekr . ir kult. bei ja unimo reiki.
1?0 iai susiorga nizavo JI 1ste 1ge ALB Pert ho Apylinkę. Pirmininką atostogų metu pavaduoja V. Kasputis.
hetu~eji žings niai yra apr ašyti AL Metraščio I tome. Kontrolės Komisija: J. Petrukėnas • pirm., S. Kuzmic-
PiAf,B Pcrtho Apylinkė~ _Yaldy bai pi':mininkavo: D.J. kas - Kuze ir J. čyžas • nar iai.
F'rancicnė, R.J. Kara~e':'1 ~1us: A. K_a_te 1va, V. Kazokas, Apylinkės Valdyba vien savo jėgomis nepajėgtų atlikti
k L Kemeš is, O. L1ut1k1e ne, J. M1hauskas, E. Sta nke- jvairių darbų, ja i j pageibą ateina daug aktyvių bendru o-
1 ·v.Volodk a, G. Višniauskienė.
~/~s menės nari ų : prof. Z. Budriki s, A. č:izeika, F. Gustienė, J.
vi Apylinkė~ yaldy_bos i'. ~?nt'.olės Komisijas buvo iš- J audegis, B. .Jonikien ė, V. Kalinauskas, A. Pasčekaitė, A.
APYLINKĖ 1
rinkli 1autie~1ai, k~n~ at~1d eJę d1rb o_b~n~ruomeni nj dar - Kaleiva, B. Kateivienė, M. Klimas, A. Krutulienc, S.
bą, bet visų 1švardmt1 ne1_ma!1~~a. V1s1 dirbo su atsi davi- Kuzmickas-Kuze, M. Lingienė, V. Skrolys, J. Sta nkevi-
mu ir pasišve ntimu. P agr1~ d1ma1darbai: tautinių švenčių čius, A. Stat kus, B. Stec kis, T. Kaspu tienė, O. Liutikicnė,
minėjimai, pramogo s , so lidarumo mokesčio išrin kimas, J. Miliau skas ir kiti, kurių pavardži ų ir atliktų darbų neį­
socialiniai bendruomenės reikalai ir t .t. Ka i kur ios valdy - manoma išvar dinti. Tik jų page iba ir darb ais Pcr tho Lie-
bos ruošė politi nius mitin g us , pareikalav us ius dau g dar - tuvių Bendru omenė liko veikli ir sąmoninga.
V. Austral ija kaipo Anglijos kolonij a įsteigta 1829 m.
Jo s pirma s gu ber nat oriu s buvo Sir James St irli ng. Pra -
džioje kolonija augo pamažu, nes nebuvo darbo jėgos. Bet
nuo 1850 m. iki 1868 m . buvo atgab ent a į V. Australiją
9.700 kalinių.
V. Austra lijos klimata s la bai įvairus. Metinis kritulių
vidurki s Pe rth e yra apie 870 mm, bet tolia u nuo vende-
nynų pa laipsniui mažėja; kai kurio se vietose lieta us kas-
met nebūna.
V. Australijo s sostinėje Per t he ir priemiesčiuose yra
921.400 gyventojų. Miesta s yra dviejų upių · Swan ir
Can ning • sa ntakoje . Pertho uostas yra Fr ementle mies-
te. Geografin e padėtimi ir grožiu Pertha s primena gra -
žųjį Kauną, kuri s taip pat yra dviejų upių sa ntakoje · Ne-
mun o ir Ne rie s.
Pirma s Perth o univer sit eta s įsteigtas 1911 m., antra s·
1973 m.
V. Austra lija pasižymi žemės turtai s: auksu, geležim i,
aliuminijum, deimantai s ir pan.
Pakraščiuose prie vandenynų žemė yra de rlinga ir tin-
ka javų ir gyvulių auginimui, bet did eli V. Au stralij os
plota i yra dykumo s.
V. Australijos vėliava yra panaši i Au st ralij os Vėliavą,
tik vietoje žvaigždžių yra juoda gu lbė gel ton ame fone.
Didesni provincijo s miestai yra Bunbary, Albany,
Geraldton , Kalgoorlie ir Po rt Hedland; kiti • mažesni.
Vasario 16 minėjimo dalyviai 1968m . su vieš ni.a sol. G. Va.siliauskiene,
kun . L. Kem eši u ir arki v ysk. J. Pr eruJ.vale

PERTHO LIETUVIŲ KNYGYNĖLIS

E.
ALB Pertho A71ylinkė1 Valdyba . U kairės:
V. Kruputis · iid. , A . Pas~ekaitė • se kr. , E.
Stankevičius - pirm. 1961 m. kun. L. Komeš io ir Apylinkės Valdybo s pas -
iangomis, iš suaukotų ir nupirktų knygų, buvo sudarytas
nedidelis knygynėlis . Kny gos buvo laikom os spintoj e pr ie
bažnyčios. Knyga s išdavinėjo ir grąžintas priiminėjo A.
Dra~džionienė, o ja i išvykus i Viktorij os valstiją · E . Pet -
rukenionė.
Iš pradžių knygynėliu naudojosi daug tautiečių. Atėję
344
Petru.kė11ie11ė
bažnyčią pasik eisdavo knygas, Be to, kun . Kemešis, lan-
kydamas ligonius namuose bei ligoninėse, nunešdavo
j iems lietuviškų knygų.
Dabart iniu metu spintoje prie bažnyčios yra 188 kny-
gos , bet jos nė~a naudojan) o_sja u daug metų. ~ictuvių
Namuose yra !utas kny gynehs su 112 k nygų. Del patal -
i pos stokos tie knygynėliai nėra sujungti.
345

Lietuvių Namai Perthe
S. K11-
z mickas - Ku,ze
Namų pirkimo klausimas buvo vilkinamas beveik 30
metų. Jaunuoliams, susispietus iems i šokių grupę "šat -
riją", nusibodo stumdytis iš vieno kamp o i kitą, atliekant
šokių repeticija s. Ir štai prad žioje 1979 m. "šatrijos" va -
dovas E. Stankevičius, pasitaręs su kitais, pradėjo lan -
kyti tautiečius ieškodamas prita rimo ir piniginio parė ­
mimo savo namams įsigyti. Buvo išdalinti piniginio pasi -
žadėjimo lapai namų pirkimo reikalams. E. Stankevičius
sakė žmonėms, kad už suaukotus bei paskolintus pinigus
bus išduotos garantijos akcijų ar paskolų lakštų formoje.
1979 m. balandžio mėn. paskutini sekmadieni po pamaldų
E. Stankevičius pranešė kad jam pavyko surinkti pini -
ginių pasižadėjimų iki $ 35.000 ir tikimąsi suri nkti dau-
giau. Tučtuojau buvo pasiū lyta išrinkti patikėtinių komi-
siją tęsti namų pirkimo darbą. Patikėtiniais išrin kti: E.
Stankevičius, inž. A. Kat eiva, A. Cižeika , R. Radvila ir V.
Skrolys. Mūsų svetimtautis kroatas kuniga s T. Tomich
tam r eikalui pritarė ir piniginiai parėmė namų pirkimą.
Savaitėms slenkant buvo lankomi ir apžiūrimi įvairūs
pastatai, kurie tiktų mūsų re ikalams. Inž. V. Klimaitis
surad o ir pasiūlė patikėti niams tinkamą pastatą - salę
South Perthe. Patikėtinių komitetas ir kiti b-nės nariai
lankė ir apžiūrinėjo tą salę ir nutarė kad ji mums tinka -
ma. Nedelsiant buvo renkam i pinigai, tvarkomi doku -
mentai. Ir štai, 1980 m. vasario mėn. jau buvome teisėti
salės šeimininkai. Pasklidus gand ui apie namų jsigi.jimą,
buvo gauta auk ų (mažesnėmis su momis) iš Rytinių va ls-
tijų ir net iš Los Angele s. Pertiškiai buvo dosnūs ir kai
kurie salės pirkimui paskolino iki $ 4.000.
Kada namų pirkimas tapo tikrove, buvo sud ary ta ko-
misija paruošimui Vakarų Australijo s Lietuvių Sąjungos
ALB Krašto V-bos pinn . S. Narusis 1967 m. su Apylinkės Vald·yba .
Iš kairės: J. Miliauskas (pinn.J, J. Norvilas, O. Liutikienė, S. Naru •
šis, J. Baronas ir V. Valaitis.
346
konstitucijai - stat utu i. Į komisiją buvo pnkvie sti : prof z
Bu?~ikis, A. č;iž~ika (pirm .)'. !nž. A. ~ ateiva, inž. v. Kli:
m1ut1s, S. Kuzm1cka s , J . M1hau ska s 1r A. Klimaiti s. A
Cižeika paruošė ko nst itucijo s projektą · met me nis. p·
kelių posėdžių ir diskusijų kon st itucija bu vo komisija~
priimt a ir pateikta val džios org ana ms įregistravimui
Įregistravimas buvo pav estas A. čižeikai. Tų pačių metų
lapkričio 9 d. įregistravimas (In corpo ra t ion) buvo patvir-
tint as.
1979 m. spalio 14 d. visuoti niame s usirinkime bažnyčios
salėje buvo slaptu bal savi mu _išrin_kt_~:V~karų ~ustralijo s
Lietuvi ų Sąju ngos Valdyba, l kurią ĮeJO 1r pareigomi s pa-
siskirstė šie as meny s: E. Stankevičius (pirm. ), A. Cižeika
(vice pirm .), inž. A. Kat eiva (sekr.), R. Radvi la (ižd.), inž.
V. Klimaitis (namų turto globėjas), prof. Z . Budrikis (na-
ry s). Susirinkim e taip pa t buvo iš rinkta Kontrolės Komi-
sija : S. Ku zmick as- Kuze (pirm .) , ir naria i - J. č;yžas ir l.
Miliauska s. Sus irink ime dalyvavo vir š 60 žmonių.
Nupirk t i namai suteikė daug džiaugsmo mūsų bend-
ruom enei. Pirktam namu i - salei reikėjo pagerinimų ir
aptvarkymo. č;ia tautiečiai atvykę su savo įrankiais, me-
džia go mis ir dažais valė, tvarkė ir puošė savo kampą, kad
kuo gražiau atrodytų. Lietuvės motery s vaišino talki-
ninku s užkanda, pyragais ir kav ute. Talkininkų nuolatinės
globėjos buvo: M. Stankevičienė, T. Kasputienė, R. Pas-
čekienė, A. Pasčekaitė, E. PEtrukėnienė, A. Steckienė,
V. Garnienė, E. Plučienė ir kitos. Tautiečiai pradėjo au-
koti salei re ikalingu s daiktu s : radiogramą, valyt uvus ir
pan. J. Liutikas padarė ir paa ukojo bili jardo stalą ir
šachmatų staliuką. Ir taip dauguma tautiečių prisidėjo
darbu ir aukomis ir visi pasijutome toje salėje, kaip savo
l
J.
1.-.;.~~
kim e vėl buvo diskut uoja ma bendrovės steigi mas. Bend•
,uosc,
Bess• nr
• . ·
nan 'd buodam i apm savo namus · salę sulaukė me
• ku ri· s u pa.k'I1 usia
· nu otaika· • malonia rovės steigimo klau simas buvo išspręstas slaptu balsa-
šventes. 1r vim u: prie š b-vės ste igima rasta 41 balsas, o už b-vės
Ta~~ot po tiek dau g lauki mo metų, buv o išk ilminga i steidimą · 19 balsų. Maža dali s nuo balsavimo susilaikė.
sav
' t uv1ų
,iau a,savo namuo se , L 1e . arti .mas pr ietelius kun.
Susi rinkim e dal yvavo vir š 60 žmonių . Susirinkimui pir -
a( švęsta. h kartu su mumi ·s d z1auge·· · s1· 1r
• per Tautos
mininkavo J. Pctrukėnas, se kre toriavo . V. Andri ekus.
T· romic k . ..
ntci pritaikintą p~mo s .1~ _ra~m _eJ? namų reikšmę Po sus irinkimo iš Sąjungos V-bos pasitraukė V-bos
šv~ bendruom e ne i 1r graz 1a1 ap1budmo sp orto klubo se kr etorius ir namų globėjas. Į jųjų vietą įėjo buvę V-bos
musų „ susiorganizavi mą. ka ndid atai: G. Patulis ir V. Skr olys. š i V-ba pradėjo
"Tauras . d b . . .
Tautos šve nte s a r a 1 prie namų tęsesi ir Sąjungos ruo štis pasko los lakštų išda vimui. V-ba pavedė A. Cižei-
Po padar ius i privačias pa skolas pa s Sąjungos nariu s, kai s ura st i ti nkamą advokatą, kuri s padėtų paruošti pas-
~-~-~•gr~žias lub as, ~upir~o ~ianiną ir pe_r~var_kė elek t ros kolos lak št us . Paruo šimo dar bas užsitęsė iki 1981 m.
!deJ •mus. Salės aplinka 1r vidu s pagražeJo; sienas puošė spalio 29 d. Paruo šti ir pa sirašyti Sąjungos V-bos p-ko E.
Jl'engl
··s tau t ·imai
· · pave1'ksla·1. Stankev ičiaus, ižd. R. Radvilo s ir sekr. A. Cižeikos pas·
gr~:i ruošimas 1980 m. Nepriklausomybės šven tei vyko ko los lakš tai buvo išduoti skolintojam s. Paskolos lakštų
'kmingai. Nepriklausomybės pa ske lbimo 62-ji sukakt is te r minas sueina 1985 m. birželio 30 d.
5
~aėjo iškiJmin!l'ai,_ ~aly ~a uj ant Kr ~š.to_ V-bos_ ~irm . y. 1982 metų Sąjungos Valdybą sudaro: E. Stankevičius
~cverau skui ir 1~d mmku1 L. G~r.ulai~1m. Sveč1a1 n~oš_1r- (pirm. ), V. Skroly s (vicep irm. ), P. Babar skas (sekr .), R.
džiai sveikino r:nusų p_:1stangas 1s1gyJ1 sav~ centrą 1r l~n: Radvila (ižd.), F. Garn ys ( namų globėjas) ir J. Miliauskas
kėjo sėkmės 1~ gr~z ~~-s s~gyve~1m? dirbant ta~tm1 (narys) . Kontrolės Komisija liko ta pati. Tenk a su
darbą. Baigiantis mmeJ1mu1 A pylinke s V-bos p-ke D. džiaugs mu paminėti, kad i Sąjungos V- bą įeina tr ys jau ni
Francienė padėkojo svečiams ir dalyviams už atsilanky- ir energingi vyra i.
mą ir pakvietė vi_s_usst~bėti_ tau~inius š!-'kius, ku rie buvo Sąjungos ir Bendruomenės Valdybų p-ko E. Sta nke vi-
atliekami aikšteleJe sal es p r1ekyJe. šokiams akompanavo čiaus pastangomis Lietuvių Na muose suorganizuota
nuolatinis "šatrij.os" akordeonistas V. Franc as. "Bingo'' žaidima i; jie piniginiai rem ia mūsų namu s.
1980 m. rugpiūčio 24 d. vi s uotiniame susirinkime Lie - žiem os metu salėje yra šalt oka, nes jokių šildymo
tuvių Sąjungos V-ba pasiūlė s teigti bendrovę, išduodant įrengimų nėra. Kad nenustoti "Bingo" žaidėjų (at silanko
skolintojams akcijas (shares), v ietoje pasko los lakštų. Po ir svetimtaučių), J . čyžas savo lėšomis nupirko ir pa-
diskusijų nutarta šaukti susirinkimą trijų mėnesių bend - dova nojo namam s šešius elekt rinius šildytuvu s ir jiems
rovės įsteigimo reikalą išspręsti. įrengti medžiagas. Su talkininkų pageiba : P. Kiškio-Da-
Sudarytoje ir va ldžios organ ų patvirtintoje Vakarų vis (elektrika s), B. But kio ir E. Stankevičiaus šildy tuvai
Australijos Lietuvių Sąjungos kon s tituci joje nėra mini• įrengti.
ma akcijos (chares) , bet min imi paskolo s lakštai Baigiant Lietuvių Namų aprašymą kyla klausimas, ar
(debentures) (konstitucijos paragrafas 25) . galėsime išlaikyti savo Namu s paskolos lakštų te rminu i
1980 m. lapkričio 30 d. visuotiniame Sąjungos sus irin- pasi baigus?
Vysk . A . Deksnį pasitinkant. Iš kairės ramovėnas P. Pak'.uniskis, kūrėjai· savanoriai
K. žuromskis, vysk. A. Deksnys, A . Klimaitis ir A . Meluiuskas
34 7
 Lietuvai ginti Komitetas
A. Statkus

Po Romo Kalantos susideginimo 1972 m. gegužės 14 d. ~alis. ~u~ioj_edaly v:w_o _tnu_tin ių šokių grupė vad V .
Perthe buvo sudar ytas Lietu vai Ginti Komitetas. Ji su- hau sk1cnes 1r B. Kat c1v1enes, lietuvių vai k" h · · M1.
darė čekoslavakų, kroatų, estų. vengrų. latvių. lietuvių. V. R ep Šev1.č.1enes,. k . . . . ~ e or as v d
u ram1eč1ų tr latvių taut· • · a ·
lenkų ir ukrainiečių tautinių komitetų atstovai . Komiteto gr upes, en ų e ora s 1r kt. Programa praneši tntų
. l k h · · · Dšok•tų
pirmininku išrinktas lietuvis A. Statkus, sekretori umi teivaitė. neJo . Ka-
latvis J. Grinvalds. Susi rinkima s priėmė prote sto re zoliuciJ.• · . .
~ ir pas1unt
Sovietų vykdomiems re ligininms ir politiniams bei kul - Aust ra l .. · b ·
1Jos vy r1ausy e1 su prašymu painfo rmu t · J e
tūriniams perseki ojimams pasmerkti ir reikalauti Lietu- . . T t O . . .
t 1mų au ų rgamznc1Jos generalinį sekretorių · • · o l ung
vai laisvės, Komitetas suorganizavo viešą prot esto susi- kius Lie tuv oje. apie l"Y·
rinkimą, kuris įvyko 1972 m. spalio l d., sekmadienį, Prie š susirin kimą, St. Mary s katalikų kntedro· k
Pertho miesto salėje. šiam e sus irinkime kalbėjo se nato- • 1· .Š. • .
spec1a 10s mt 10s uz sovietų persekiojimų aukas p
Je, vy O
rius J.P. Sim, V. Aust ralijos Universitet o politik os dose dalyv avo virš 1000 žmonių. · ama 1·
mokslų lektorius P.J . O'Brien, Komiteto pirm. A. Sta tkus
. Pertho _spauda ir televizija ši jvykj at itinkamai apraš·
ir sekr . J. Grinvnlds. Pagrindinis kalbėtojas buvo mi - 1r pagar sino. e
nisteri s R.V. Garland. Po kalbų įvyko meninė programo s E isena 1974 m. prie s G. Whitla mo Pabaltijo
pripažinimą Sov . Sąjungos dalimi

Vakarų Australijos PABALT!Eč!Ų PROTESTAS PRIEš WHITLAMO

Pabaltiečių Komitetas
Pabaltiečių Komi teto suruošta eisena
1974 m. prieš G._Whitlam o pabaltijo
pnpazimmq. Pirmoje gretoje iš A . Stat k:us
kairės: A. Statku.s , Fed. min. R . V.
, P. Pearson MBE ir J.
Gari.arui Pabaltiečių Komitetą sudarė šeš i nariai; iš lietuvių,
Peter sons latvių ir estų bendruomenių po du atstovai. Komitetui
vadovauja , pagal Komiteto nuo status, kiekvienai s me-
tais, eilės tva r ka , Kom iteto narių išri nkt as pirm ininkas.
Komiteto tiks las yra palaiky ti draugi šk us santy kius, ry-
šius ir kultūrinį bendravimą t arp estų, latvių ir lietuvių
bendruomenių. Stengtis išlaikyti ir tinkamai išeiv ijoje
reprezentuoti mūsų tautų kultūrą, tautodailę, meną,
papročius, tradicija s ir tautini charakteri.
Tautiniai politinėje sri tyje Komiteto uždavinys yra vi-
~1'!pro~om ir visai s tinkam ais atv ej ais kelti ir skelbti
vies~moJe mūsų kra štams padarytas ir dar omas sk riau -
das ir neteisybę. Kovoti dėl mūsų valstybių neprikl auso-
~umo. Tai siekti per spaudą, australų organizacija s , vy-
riau~y?ę, televiziją, radiją, vadovaujan čius australų as-
men~ 1: parlam entaru s. Pala ikyti ryši ir bendradarbiauti
su kita is pana ša us likimo tautinėmis bendruomenėmis.
t Komi~~tas ruo šia vie šus pobūvius, koncertus, meno ir
~utodailes parodas, Birželio trėmimų minėjimus, politi-
ni;pobūdžio susirinkimus, prot est us ir panašiai.
aka~ų Australijo s Pabaltiečių Komit etas įsisteigė ir
8 teto pirmininkas . Mitinge bu~o prnm~a rez~huc!Ja ir p~-
11
: .~oveik_lą pradėjo 1958 m. Paskutiniu, dvide šimt metų
Č.1Wtarp,u l<omiLtite lietuviu s atsto vavo : Z. Dudr ikis, A.
a sta'. B. J as~, J . Miliauskas, P. Plučas, A. Statkus _ir
v: egis. Komiteto pirminink o pareigo se nema žiau kai p
ieną kade ·· · · A
Statk ~CtJą yra išbuvę: Z. Budriki s , B. Jasa s. 1r ..
Protest o demanstracija 1972 m . vie us. š iuo metu Komitet e lietuviu s atstovauJa tik
· PMe Perth o katedros Kas ~smuo P . c':ekanauska s.
1tet~i . ruošian t įvairius pare ngimu s jam uoliai ir
lltieJ°l.ll
348 31
talkininkavo On a ir J onas Liutikai.
VYRIAUSYBĘ:
Apie Australijos vyriausybės pripažinimą Pabaltijį
Sovietų S:ijungos integraline dalimi pranešė radijas 1974
m. rugpiūčio 3 d., šeštadienį. Tuo metu vyriausybę suda-
rė Darbo Partija, o jos lyderiu buvo G. Whitlamas.
Si žinia pritrenkė visus pabaltiečius, nes jokia Austra-
lijos vyriausybė pri eš tai nepritarė Sovietų Sąjungos
okupacijai.
Tuo buvo sudarytas Pe rtho Pabaltiečių Komitetas:
Palmoje (estas) - pirm ., A. Stat kus - vicepirm ., J . Peter -
son (latvis), J . Grinvalds (latv is, R. Loorits (estas) ir J .
Miliauskas. Komiteta s posėdyje nusprendė nedelsia nt
suorga nizuoti plata us masto mitingą ir eiseną, ir pa-
smerk ti Whitlamo vyriausybės padarytą Pabaltijo vals-
tybių pripažinimą Sovietų S:ijungos dalimi ir reikalauti ši
pripažinimą atšaukti. Nutart a kreip tis į čekoslavakų,
kroatų, estų, vengrų, latvių, lietuvių, lenkų ir ukrainiečių
bendruomene s, j World Freedc:rnLeague ir i visas mums
palankias organizacijas, pavien ius asmenis, parlamen ta-
ru s, pra šant Komit eto veiklą remti. .
Iš visų gauti laiškai pritarė šiai akcijai. Pertho Apyhn•
kės Valdyba irgi įsijungė į šią akciją. ._ .
Viešas pr otesto miting as įvyk~ _1974 f!1:rugpmč1~ 18_~-·
sekmadienį, Perth o miesto sa!eJe. Mitinge , be 1vamų
tautybių atstov ų , dalyvav o:_R_. Cl~a~er (buvęs pa~lamen-
ta ras ), V. Garland - federaluu s mm1ster1s, J.P. S1m · s~-
natori us ir V.E. Mandysze wsky - ~-avergtų T_au~ , ~ om1-
sitista ministe riui pirmi ninkui G. Wh1tlamu1, o JOS kopi·
jos visai eilei valdžios ir opozicij_osparlu_me_n~arųi • .
Prieš ta i eisenoje dalyv avo apie 1200.l~~r1ų _ta~tyb1~
žmonių su tautinėmis vėliavomis ir tau~m1_ai ~ ru~n1s. Et·
senai plakatus paga mino akt yvus pabalt1eč1ų Jaummas. Iš
lietuvių daug darbo įdėjo Petra s Cekanau skas.
Eiseną ir mitingą plačiai aprašė australų spauda. radi -
.
jas ir televizija.

349
 Pavergtų Tautų ir World Freedom League
bendri veiklos darbai
B. Steckis
Vakarų Australijos Pavergtų Tautų ir World Freedom
League komitetai per dvidešimt metų vei klos laikotarpi,
palaikydami gla udžius ryši us su įvairiomis tautybėmis
bei organizacijomis, būtent: australų , čekoslovakų, kroa -
tų. estų, vengrų, vietnamiečių, latvių, lietuvių, lenkų,
makedonų ir ukrainiečių, atliko nemafai did esnių bei ma -
žesnių darbų.
1982 m. Pavergtųjų Tautų Komiteta s sus idaro iš pen -
kių asmenų: E . Hard y (p-kas.), L. Samboth y , J . Grin -
valds, B. Stec kis ir P. Guda.
Reikia pažymėti, kad pri e tų abiejų organizacijų komi -
tetų veiklos pri sideda ir Per t ho A-kės lietuviai. Pirmi eji
lietuvių at stovai j komitet us bu vo : prof. Z. Budriki s, O.
Liutikienė ir J . Liutikas. Dabar lietuvius atstovauja B.
Steckis. Cia reikia pažymėti, kad abu Liutikai yra ilga -
mečiai World Fr eedom League nariai.
Abiejų organizacij ų komit eta i organi zuoja ir ruošia
pavergtųjų tautų savaitę (Freedom for all nations week) .
Savaitės pabaigoje įvyksta visų tautų eis ena Kings Par -
ke , kurioje dalyvauja įvairių tautų grupės su vėlfavomis.
Mote rys daly vauja su tautiniais rūbais. Padedami vai ni-
kai prie žuvusių Karių pamink lo.
Sekančią dieną (sekmadieni) ruo šiamos visų religijų
Lietuvių skyriu s tauto~ s parodoje ANZAC House 1964 m. Parod os paruosėfos:
U di M . Ktimait~nė ir R . Statlcienė
350
ekumeninės pam~ldo s žuv~s!ems t~ž ~aisvę paminėti. Pn-
mal~o se _dal)'.vau;a~a su v_ehav ~m •_s~r tautiniais r ūbais.
K1ekv1enais met ai s ru oš iam a Įvairus pobūviai, kone _
tai . baliai, tautinės parodo s 1r antikomunistinės demo~r-
tra cijo s. s nauskas ir B. Steckis suorga nizavo specialų įvai rių taut ų
1977-78 meta is buvo s uorganiz uo ti du dideli koncerta·
Pertho Koncertų salėje; juose dal yvavo apie 1500 įvairi~
tautybių žmonių. Tuo pačiu laiku B. Ste ckis suorganizavo
įvairių tautų tautinę parodą, prie kurio s prisidėjo ir mūsų
tautietės: Cizeikienė, Liutikienė, Garnienė ir Steckienė.
_ 1978 m .. ~p~lio 28 d., pav~1;gtų tautų savaitės ~abnigoje,
Įvyko politine demonstrac1;a - motorkada, kur ioje daly-
vavo de šimt tautų. Lietuvių grupę suo rgani zavo Pertho
A-kės B-nės V-bos p-kas J. Miliauska s ir Pavergtų Tautų
at st ovas B. Steckis. Lietuvių grupė buvo pačiame prie-
kyje . Ant sunk vež imio plevėsavo Liet uvos ir Australi jos
vėliavos. šalia sunkv ežim io buvo plakatai ir tautiniais
rūbais pasipuošę lietuviai: V. Miliauskienė, A. Plučaitė,
A. Steckienė ir J. Stankevičius. Motorkadai sunkveži mi
maloniai pa sko lino E. Klimaitis, o vairavo - V. Volodka.
Motorkadą lydėjo ir eismą kontroliavo dideli s policijos
būrys. Ste bint gausioms minioms, motorkada prava žiavo
pagrindinėmis Pertho gatvėmis. Gau siems stebėtojams ji
padarė gilų įsp_ūdi. . . nę veiklą.
19".9m. ~nus~oi:nen: 1vyko _P . Cekanausko suorganizu o-
ta, viena 1š ~-1dž1aus1_ų , ant1k_omun istinė demonstracij a
prieš Aus tr~_hJ_os stre1ku0Jan č1ą komunist ine uniją. Toje
demonstra ctJOJCdalyvavo netik pavergtųju tautų grupės
bet ir australa i.
1979 m. birž elio 7, 8 ir 9 dienomis Per the viešėjo iš
Amerikos atvykęs Simas Kudirka su žmona. Pcrth o
aerodrome svečius pasitiko lietuvia i apsirengę tautinia is
rūbais ir su lietuvi ška vėliava. Tą pačią dieną P. Ceka-
atstovams bei kores pondentam s vakarą, kur iame S. Ku-
dirka padarė ilgą pranešimą apie savo gyve nimo įvykius
Lietuvoje ir Sibire.
Kitą dieną į Swan upę buvo paleist i vainikai visų žuvu-
sių jūrininkų pag erbim ui.
Trečią dieną B-nės V-bos p-kė D. Francienė suorgani -
zavo Lietuvių Namuose vakarą, kuriame S. Kudir ka
papa sakojo apie savo kančias ir persekioj im:i Liet uvoje ir
Sibire . Vizito metu svečiu s globojo savo sodyboje Kru -
tulių šeima.
1980 m. lapkričio 15-20 dienomis Pert he vyko pasaulinė
antikomunistinė WACL & APACL 26-ji konferan cija,
kurioje dalyvavo 126 tautybių atstovai. Pertho lietuvių
atstov as B. Steck is buvo įgaliotas atstovauti Queenslan-
do Pavergtųjų Tautų organi zacijos skyrių. Konferenciją
atidarė V. Aust ralij os premiera s Sir Char les Cour t. Kon-
fere ncija disku tav o kaip susta bdyti pasau lyje komunisti-
Perth o lie tuvin i pasitinka
Lietuvių valandėlė
radijo
351
-
Abiejų organizacijų komiteta i aktyviai dirba sukvies-
dami visuotinus atstov ų susirinkimus ir specialius posė­
džius, aptaria veiklos gaires, paruošia įvairias rezoliu
cijas, ja s pat virtin a ir išsiuntinėja.
Išsiųs tos sekančios rezoliucijos:
a) Pas aulio viršūnių suvažiavimui, Madride - dėl Pa-
baltijo kraštų išlaisvinimo;
b) Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijai. kur i
jvyko 1982 m. Genevoje, Šveicarijoje - dėl pavergtų
tautų išlaisvinimo:
c) š ve ntam Tėvui , Vatika ne - kad Suvalkų trikampyje
lenkai neleidžia laikyti lietuviškų pamaldų Punsko ka-
te droje;
d) 28-tai antikomunistinės WACL & APACL konfe-
rencijai, kuri jvyko 1982 m. T' aipei, Taiwan - dėl Pabal-
tijo kraštų žmonių vežimo į Sibirą;
e) Aus tr alijos Federaliniam Parlame ntui - dėl dvigu-
bos pilietybės.
1981m. užmegsti ryšiai su Afganistano Laisvės i<ovo-
tojų štab u, dėl lietuvių jaunuolių , kurie tarnau ja sovietų
armijoje Afganistan e, kad ju os atsk irtų nuo sovietų karių
ir persiųstų į Pakistaną.
Didžiausia visų darbų našta guli ant atstov ų pečių.
J iems te nka atsto vauti savo taut as įvai riuose pobūviuo­
se, organizacijose ir Australijo s valdžios visuotiniuose
susirinkimuose . Darbas nelengvas, re ikia sveikatos ir
pasiryšimo padirbėti tėvynės labui .
Simą K-udirk<Į 1979 m .
lietuvių
!ste igta 1976m. gruodžio 8 d. Tikslas skleisti ir
anglų kalbomis apie Liet uvos istorijų, meną, tautosaką,
liaudies dainas, tra nsliuoti pasikalbėjimus su žyme sniais
asmenimis lankančius Vakarų Australiją, bei duoti
paskutines žinias. Tran sliacijos vyko per radijo stoti 6
NR osanči11 WAIT (Tcchnol. Instituto ) žinioje. Translia -
cijos vy ko dviem kalbom, nes norėta mūsų paauglį jauni -
mų, nemokantį lietuvių kalbos, bei australus, įtraukti i

m ūsų kl ausytojų tarpų.
Radijo valandėlės jstcigėjns, v adov as ir "skriptų " pn•
ruošėjns • Vikt or as Skrol ys; tec hnikin is vndovns • Euge -
nijus Stankev ičius; pranešėjai : Angelė Pnščcka itė, Kri s•
tina Rcpscv ičiūtė, A ngelė Plučaitė ir Jona s Stankevičiu s.
ŽINUTĖS
1975 m. Vakarų Aust ralijo s Lietuvių Bendruomenės
Kontrolės Komisijo s iniciatyva bu vo sušaukta s orga niza -
cinių atstov ų specialu s posėdis pa gyvynim ui be ndru o-
menės veik los ir čia kilo mi.nti s leisti Vakarų Austral ijo s
info r macini biulete ni "ži nu te s" . Viktoras Skr olys sut iko
"žin ul es " redaguoti.
Infor maci nis biulete nis išein a kiekvieną pirmą mėnesio
sekmad ieni . Pradėtas leisti 1975 m. rugsėjo 8 d. Ik i šiol
eina r eguliariai . Tik s las info rmuot i tautiečius apie B-nės
LIETUV OS KARIUOMENĖS
KORĖJŲ - SAVANORIŲ SĄJUNGA
A . K limaiti.s
Pe rth e ir apylinkėse lietuvių be ndr uomeninia me gy •
ve nim e ir lietuvybės išlaikym e daug pasidarbavo Lie t u-
vos kūrėjai • s ava nor iai ir j ų šeimo s. Prisiminę tą laiką,
kaj 1919 m . Lietuvoje s klid o ragina nty s lape liai : "Vy rai,
kas ti k galį, skubėkite j liet u viškus pul kus, padėkite ja u•
najai val džia i, nu valykite j ai tak us . šiandiėną Lietu vai
gręsia pavoj us iš v isų šali ų, reik ia kraštą gint i nuo plėši­
k ų jvairių",
J i lyg paragintA·čia, to limojoje Aust ralijoje, vėliaistojo i
lietuvišką darbą Vakarų A ustr a lijoj e.
1954 m. rugsėjo mėn. k ūrėjo • sa va nor io A. Klimaičio
ini ciatyva buvo suša uk tas kūrėjų -savanorių st eigia mas is
s usir in.kimas ir js teigtas Lie t uv os Kari uomenės Kūrėjų­
Są vanorių Sąjungos sk yr ius. Pe rth e ir apylinkėse tuo
me t u bu vo 12 kūrėjų-savan orių : Be rnard as Baikau skas,
Teo fili us Cibulsk is, Klemas Kuzmicka s kpt ., A ndr ius
Kl imai ti.s, Jur gis Miliaus kas, Anta nas Meliau skas, Stasys
352
Vis i, išs ky ru s vadovų, ja uni s tud entai , čin gim ,
Ka dang i rndij o stoti s skyrė bnltiečinms ti k pu s,? iri nugę,
kas savmtę, · t o d61 1·1c t u v1·a ms pu sv al a ndis atite·"kovn 'k
t rečil} savni tę.
Vikto ras Sk rolys "žin.učių" r edak t orius
veiklą, apra šyti s varb es niu s įvykius, a pie numa tomus
par engi mus ir t .t . "žinutės" sa vo ak cija prisidėjo prie
pr opag ando s skaitytojų t arp e Lietuvių Na mams pirkt i ir
kitų užsimojimų. l nicijatoriu s ir ik i 1982 m. gegužės mėn.
re daktoriu s ir paruošėjas . Viktora s S kr olys. "žinučių"
spau sdinama 120 egze mpliorių. "žinutės" siunčiamos
"Mūs ų P as toge i" ir "Tėvi škės Aidam s", kuri e ka rta is pa•
sinaudoj a "žinuči ų" med žia ga.
Račkauskas, Na poleo na s Slidžiūnas, Ant ana s š imkus,
Vik to ra s Vala itis, Kazys žur omskis, Alek sas Ein as.
K ū rėjais · sava noriais buv o pr ipa žinti ti e, kuri e įrodė
dokume ntai s sav o dalyvavimą kautynėse su Lietu vos
pr ic~ai~ arb a tas fakt as bu vo dviejų liud ininkų ra št iškai
pat v1tt1nta s.
Pe rt ho lietu vių bend ruomenėje kūrėjų - savanorių
sky riu s veikia iki šiol, nors gy vųjų tarp e liko tiktai du.
Kūrėjai · sava nor iai bu vo ir y ra pasiryžę ve ikti lietuvių
ta ut.os labu i iki savo mir ti es . Jie buvo lie t uvi ško ta ut inio
gyve nimo da ly viai ir pa ga l reikalą dal yvav o bendruom ~·
nės valdomuose org anuose . Bendruom enė auk štai ver ti•
na kūrėjus • sava noriu s ir visada ju os kviečia garbės sve·
čiais i minėjimus ir švent es .
Pi rm ieji kūrėjų . savanorių darb ai yra apr ašyt i AL
Metraščio I t ome, 245 pu si.
1973 m. kovo 7 d. kūrcjai • sava nor iai org anizuotai
ando8
ti kas
Kūr.-sav. V. Slidi:iūno kapas ir kryi:ius 1964 m. ls
rom s ki.s ir A . Klimaiti.s
Pc rtho aerod rome pasitiko gar bingus svečius iš užjūrių :
vysk. A. Deksnj, pre l. L. Ta lnb4 ir kun. P. Celiešių .
Lcedc rville salėje jiems suruošė subuvimą ir apdovanojo
K. žu romskio pagami nt ais taut iniais rankdarbiais. Vysk.
A. Dcksny s savo kalboj e pasakė, kad jam važinėjant p<>
pasau lį niekur net eko matyt i taip gražiai pasireiškiančių
savanorių, kaip Pcrt hc, Vakarų Austral ijoj e.
1965 m. mirė pirmas kū rėjas . savan oris Pert he Napo•
lcona s Slid žiūnns. Ant jo kapo, prisiminimui, drau gai sa-
vanor iui pastatė medi ni k ryžių.
Vėliau mirtis vis lab iau re tino savanorių grotas:
Bažnytiniai reikalai
Kun . L. Kcmoš iui teb egy venant Pc rt he, mūsų bend-
ruomenėje nebu vo jokių rūpesčių bažnytinių reikalų
klausimu, nes kun. L. Kcmoš is ir Bendruomenės valdy-
hos tvarkė ir orga nizavo pimrnldns. . . . Kun. J. Pctra uskas buvo veiklus ir taut iniai nusiteikęs,
1974 m. gegužės mėn. kun . L. ~ emeš1s 1š~yko l K_nna•
d;i. Tada vis i supra to ir pamate, kad kunigo buvimas
bendruomenėje yra vienas iš svarb_iausių f?ktorių. Dend:
ruomen ės valdyba susiri1pino kunigo gavimu. _Yaldyb~,
pagelbėjo J. Miliauskas, rusdamas au stralą kunigą, kuris
laikinai sutik o se kmadieninis laikyt i liet uviams pamaldas.
Tokia padėtis tęsėsi iki 1974 m. rugpiūčio mėn. , t.y. iki
kun . J . Pet rau sko atv yk imo j Perthą. Kun. J. Pet rauskns
tučtuojau susirišo su va ldybos pirmininke J. Kuzmickie-
ne-Kuw ir pareiškė pageidavimų likti musų sielovados
vadovu. Jam pas mus pat iko ir jis prašė arkiv yskupo, kad
353
■
kairės: K . žu-
1967 m. Teofilius Cibulskis
1971 m. Jur gis Miliauskas
1972 m. Klemas Kuzmickas
1973 m. Antanas š inkus ir Stasys Račkauskas
1975 m. Bernabas Baikauskas ir Anta nas Meliauskas
1980 m: Kazys ž uromskis.
Visus mirusius kūrėjus · savanorius Perthe j amžinojo
poilso vietą palydėjo kunigus, organizacijų atstovai ir
visa bendruomenė. Su kiekvienu buso tinkamai atsisvei-
kinta, apibūdinan t jo nuopelnus Lietuvos valstybei ir
tautai.
jam leistu likti Pcrth e. Arkivyskupas su tuo sutiko ir pa-
skyrė kun. J . Petrauską i uustralų para piją. Kiekvieną
sekmadieni kunigas luikydavo pamaldas lietuviams.
Ji s organizavo bažnytines eisenas ir aktyv iai dalyvavo
protesto mitinge, suorganizuotame prieš Withlam vy-
riausybę.
Neilgai pertiškiui džiaugesi kun. J . Pctrau sko buvimu,
nes 1978 m. sausio 30 d. jis grižo atg al j Melbourną.
J am išvykus. vi,I prasidėjo rūpesčiai gauti kunigą.
1'uometi.nės bcndr11omcnės valdybos p-ko J . Miliausko
pasta ngomis vėl gavome australų kunigą. kuris atiniky•
davo mums pamalda s. Duvo daromi žygiai gauti nuolatinį
kunigą ir ta m tikslui buvo sudaryta komisija iš S. Kuz•
mk ko-Kuze. G. Vyšniuuskicnes ir J. Jnudcgio. Komisija
 Y.n 7 7,,..,. '7,-✓Jttu ~y.,: f''fft lv, ~tawu lirMb-,,a Mtrtt:mt bzJJ;,4 , pv
:;&<..t nv .h A;:.,. . Mtar- tivlik.1b _, fA/J,4,'f/lŲT'Jbu, trrJtlir,ij,u tr
tfA rr r-t;l';,w.
n/l.,.._ /,>,yJ,;4 /vn,otą 'V~VJ.I ~ py].,,/4 lv:l=nu pAUJ2V,U r-w/Jhv,u

e ~ , f'-.--.-.,a:.t •..,.,,, .::,.+,a:t! fca.--ų, au rryl} ~v,.. .-11;11:b.aamz,ta;p ~,: ~l<J Apnizda junu au:i;:r
~,,.. ..,..._, .a::.a : • a.. ~..aiw,r.a ' ~,,_ • ,a~. te tė,a T. 'fo: r,:d-i, kam tik ra i sup-ranu liettrlim ,rpMi-
i4n:;; ,.~ r,v;r. tha.• Y.t..r: •..,,a <!ai,: v„.tt""..;.,-. fy~ . Pr, darė b dr w i u ".
• •• a.,-"'-""..r.t: . :1.• 1:, •7•'--;,u t".:t:':ct,c..:d.,.J:;i-:"a,.etu- Lailc.;-i bė-~t. zui rad,., rf:'izalu wrėti mli.lQ atwr--nn
, , Jiil~,-:_ S l.,t,,t.,..,,_"IJ#':~ Karta Į rt~, W llr.U'2. Lretcvru Y.atal.J:q f1:der-aciy;je, r-:uo W1fs m. mus Y..zulj.
..,...,., ~c·.ar.~ - ., Pu.n. ·•.a1 ~rr.4-U.:k1r::bt h.: .~ 1 T.
,.-,-- k · Pede-raaj,,,e autmaw, J . K uzmier.ie.r.ė-Y.uzi::. Jos b -
1-r,· .: K a.A<CU, 1C ;,aii:~ 11t-1:~:-.. 1 . :-,.-.:-:.a, , ii- de:-.rij.!.J i-=1..aigm, kito unu,m neat.sirado tam auu,,,~ -
1'.-..►. µ ·· r:.~\. , fĮO'.J('L<Į„ 1r &:tcv ~<:i,da ·.~ma u.rw virr.vi ~i. 1!'179metais, bendrooJllf::~ valdybm p-¼:es
.,~.i-.a.d.al a, t#."u:.v.;e-:- •.d-. p~r,,.ji u , bd
.... Y.~:;. T T(>-:r JJ. Pnr.cit:T.i:sr,raY>mi, E. Petrukė-nienė ir P . Pluta! su-
,.. ~ ~u.r pa;-;~a..,fa.1i(lo(;,c;~a Y,.<:r.·..ad'J:r.1, jeigu tik t.ih Imti atstonis - i,:aliotioiais Pederaajoje . .
m i ,ru -~ tcii ,;t v He11-.iar.epamir šti kitus nuolatinill5 bažnytin im r.aThi ·
•;~ ,..,. ~~ lr..dJ ~• r.~ir.i !c~niga. r.,r,ku .s; V. Skr olys ir \', Pranc.a.s (vargon ini.nt.ai/, A.
1-..,..,,,,
ba,OOJUu.1 t.}siaa atuhi ap!in,:wiait b,lfa a. Pa.Ųe},aiti.,, A . Pfucaiu , E . St.a.nke•1ičius, J. Stanr.t:•ličill.5,
Pnri at7y!cau.:.: i Perti.a. Y. Stw.Ayt dirbo F',sperantt tryt lmiliullai Lfogė3, P . P lutas, ir J . Liutil:as. Yra ir~ -
~ a.;;,, U?na.dyth .rr.br..enc, fr ce,ų, p!anootr>- zuju taJldninJrn: R Radhon , V. ir G. Radzivanai, M. W
;a:s.Jr, ..-...p1a.:.
...r,u1 <p<RV, kr,,rnple4At yra pavarl1t1tzi liau~L.M ir kiti. Jie yra m~ų ateitis. .
·s-.rn:"f' f'arl Te7 ~,e-:;d.?.;-:;.u js w10 gel"!;ūSe san- !,f umi mafoje bendruomeni,je bažnytinio choro neturi-
ty'.a,- lf; f "!'✓A ,:w;oor,,.. i:c.:i. Y. G11rrw er. Wm bu-10 me. Per pamaldas giffme5 gieda visa bažnyčia. .
~~ ~r.a• Perti"' arr r, y,l,:opvi. V. Shr;J;,• pų,rašė &,ndroomeoėje yra ir kitų religijų tautil;ėių, Jlf;_ak ·
),;:,, 1.. <N.>W-. ta:ą,,r••.::J·.a;ti tarp Pert t-"-'l:ew,,i u ir 2r - tyvw daJy„anja bendruomenės •11:i kJoje, bet religiDie!DS
l-1'7u.: ,7, ;...,A.ui.;.,., ► ,n i ,!r; pukyrin:;n ldau .sir:i•J. lii3'.I reikalar,a turi savo centrwJ. .
Jt }..ev.w itai,wde. liM W1½ m. ~ rJ"ff> rr..ėn. 'l. Sk r<Ay•ir J . .'AU&Ų b,;odroorru:ni,je ali cialia.i nebu •10 vo,damas ~-
1,1;za.,1GM ~ ,,, ų ·,yu1,;,.j,,s prar.ewmu.a, J,..v:1kuli. T. si uju ~- O. J,iutildenė uvo iniciatyva rink o iinia.5,r
TrJa»U.•,;,nur ,u rn-;JrJ :w,,latfow. F.Jnart rr.irumųju sąra.sa. Pagal jos zinia3 97 tautieėW at.-
_ • .• • - na. J Pelr=u&- Ji kl=tt J.
_.:'=''v, !a.a, h.:. . T. T,1e;;,..hpno,w liet •1io kz.loos - ~isli:yrė RI jfoo puau liu. p ert/to aJctyv,eJt parapt~
KĮĮZmi,:JcieabKru'!• A ._ ~lau
111
na- J. Petrmuluu , J. Perrali'-·
r.'li.au b.u, t.t1-tr,i04J, J „ r:,u. ragina OP.pamirjti saw;
,1wr,..,. 1&'7,Yv er;ti vit:nyllėje. na, , E. Pe~ rr J. ·

l
u tri&l1id, . ir. rrubiv:tia,
Y..~.7 P. P~6N la.o;:yda!DU hrtl:a 1!119m•• aui- 355

354

l
 -
salę repet icijoms. Nuo to laiko tautinių šokių mokymas
labai palengvėjo. . .. p tho
1968 m. Lietuvių Dienos e Adela1~eJe ~-a lyvav? . ~r
lietuvaitė D. Katei vait~ .. J i tiek sus1ža~eJ? ~aut m~t!:
k' . kad par važiavusi l Perthą, sukv1ete he~uv1_ l .
n:;fiu s~s i savo tėv'l namus ir ~apasak~i? apt~
. Ad l 'd"e Kvietė i·aummą stoti l tautinių so _ų
':•P~U
~:U
Dienas e a1 eJ · . .. . • šok' pę ir
· t dalis jaunimo 1s1Junge l ių gru .
gru p~. Tu?J ?a iki 24 šokėjų. šo kius mokyt i pr ie V. M1-
grup e pad1 eJ~ . . . B Kateivienė Išt isus 5 metus,
liauskienės pmad ~J0. . · b' Leede~i\lės salėje pralei s-
kiekvieną sekma~1en1, liosda l okydamos jaunimą šokt i
davo tris . keturias va an as, m
taut inius šokiu~. . . 1. mą pasirodymą Lietuvių
:i,
Prieš važiuoiant l gr ~bes :i s Perthao tautinių šokių
19
Dienose, ~elb?u r ~.e, .. .~ '
grupė pasivad ino Sat r1J_a . . tini šokių grupė yra
Per 20 metų, Pertho hetuvių t a_u ų · • 200 kartų.
. . . • timtauč1ų tarpe vir s
pasirodžiusi hetuvių ar sve . džiusi visose ir ijose
"š atr ija" kele\ą ka rt u yr ~ Pa sa_r o ABC padarė seriją
· .. t • ų kanaluose . 2 , 7 ir 9 · . - t
televlZIJOSs OCJ d nt ir išaiškinant įvairaus 11e u-
trumpų programų, ~aro a
viškus tauti nius šokius. d · 1970 metų·
. "š · · " asiro yma1 nuo · •
Apy[. V-bos pirm. O. Liutikienė su j aun imu po Tautos sventės m i- žymesni atr1~os ? lbourn e "Satr ija" soko
nėjimo
70 m
19 . . . . J Lietu viu Dienose, Me ' •d'no vieno
'mo koncerte suvai l •
tautimus šokius ir ~u~• . 'k as"· muzika . A. Tašku •
v. Miliauskienė "S kmamų vam1
veiksmo pynę . e kl Vaidinimą, šoki ir d~in_a_s
, š"
Moterų Draugija no akor~~ n~ '-"ovkyMil ~:13uskienė. Vaidinimo ideJa . p . Ru-
paruo _e
. d muzik os mokyklą, šokių B. Kate1v1ene ar •
mai, ir atidari us _akor ~ono . A Taškūną, V. Baroną
Įsigijus Lietuvių Namus, kilo mintis savo namuose laiko, nei išlaidų , pas iaukodam os dirb a , skirdamo s visą grupė turėjo net tri _s muzi:a n_tus . n~ilstamai kelis metu s tenio. . .. • rija trumpų programų.
ruošt i pietus tautinių švenčių, minėjimų ir kitų pelną Lietuvių Namų reika lam s . Moterų Dr augijoje dir - 1971 m . . ABC tele".1z1 J0Je se d . . " SatriJ'a" pas iro·
ir australą L. Ha rr !S~?n, ur•t :: irodymam s. . · Dien ose Sy neJuJe, . k'
parengimų proga. Po trumpų pasitarimų, E. čižeikienė,
prašoma tuolaikinės valdybos pirmininkės D. Francienės,
ba: M. Stankevičienė, V. Miliauskienė, l. Kasputienė. M.
Steckienė, R. Pasčekienė, E . Petrukienė, E. Plučienė, V.
gr ojo viso'!1s repetic aioms!tJ' Kra što Valdybos p-k~ ~-
1967 m. 1 PeI1:hą at vyko •. as Ta utos šventės mme·
1972 m. L 1etuv1ų
. .
do iaumm o once
.
k
d' . ·u 11·etuvių vestuvių šo iu,
rte su tra ICIOI
. . . • v Miliausk iene.
• · B Kate 1v1 ene ir ·
.
.. " · o--
Garnienė ir kitos. Adelaidėje , "š at r1Ja .pas1r
sutiko vadovauti pietų gaminimui. Nar ušis. ~ o laik u b~_v? ruos~~:~ė tautinių šokių grupė. kuri paruos~ • .
1974 m. Lietuvių Dienose
.
• deliu "ša triJOSkal -
Ir t aip , neformaliai, buvo sudaryta s Moterų Dr augijos jimas, ku riame gr_azia~ P~ •. s grupės pasirodymu .
MOTERŲ CHORAS do jaun imo konc_e_rt e su. ~ce~: v:iz
skyrius. Svečias buvo _labai ft~uzav et a:u:~ oamos re peticijos, paau : nas"' kuri par uose V. Miliaus en .
Pietų metu buvo ruošiamo s lote rijos. Gautas pelnas už Sužinojęs koki?se_s~ ygo_s;a rt h Apy. V-bos pasamdyti
piet us ir loterijas buvo skir iamas Lietuvių Namų išlaiky - Po ilgesnės, beve ik 10 metų, per tra ukos (išvaži avus kojo 100 dolerių ir pr aše e o
mui. bu vusiam va dovui A. Taškūnui) chor as atga ivint as 1979
Po visuot ino Lietuvių Sąjungos susirinkimo, įvykusio m. Pagrindini s t ikslas puoselėti lietuvių liaudies da inas.
1980 m. lapkričio 30 d., moterų veiklos aktyv umas supa- Chora s nuo 1979 m . padėdavo užpild y ti menines pro g-
syvėjo ir pietų gaminimą perėmė bendruomenės vald yba , rama s įvairiuose organizacijų pare ngi mu ose. Choro se·
kuri ir dabar tą reikalą orga nizuoja . niūnė E. Petrukėnienė. Mokytojas, vargonini nkas ir va-
Reikalinga paminėti moteris, ku rios negailėdamos nei dovas • Vikto ras Skr olys.

Lietuvių tautiniai šokiai' Perthe

J=
Kun . L. Kemešis 1961 m. surinkęs keturias por as ,
12-13 metų amžiaus jaunuolių, pakvietė V. Miliauskienę
juos mokyti tautinių šokių. Prad žia buvo laba i sunki, ne s
bendruomenė neturėjo savo namų. Repetuot i teko pri va-
čiuose namuose, gara žuose ir pan . čia labai dau g prisidė­
jo Valiukėnų šei ma. Kiekvieną sekmadi e ni surinkda vo
t~os jau~uolius ir su ~a šina nuveždavo j repeticijoms pa-
ri~ktą vietą. _Kadangi t uo melu neturėjome muzikanto ,
ta i _teko _šok~• damuojant to šokio melod iją. Po sunka us
kehų ?1enes1ų darb o, jau turint muzikantą E. Klimaitj,
Vasa ri~ 16-to~ ?1inėjime, kad ir su klaidomis, grupė pa-
šoko tris tautimu s šokius. šokėj ų sąstatą sudarė: B. Gar-
nytė, _E._S_tankevičius, M. Normantaitė, R. Valiukėnas , A.
Radv ila1te, R. Radvilas, Z. Valiukėnaitė ir V. Garny s.
Miliauskas
1964 m. Ameri kos lietuvių kr epšinio komandai _lan~an·
tis Pert he ir žaidžia nt su Vakarų Aust ralijos rm k~me,
dal yva ujant V. Australijo s g uber natoriui , Pertho ma~s~o
bur mistru i, Ame r ikos konsului ir 2.000 žiūrov~, pusla t •~
pert raukos metu , aikštėje pasirodė ja u septy nių porų 1~
tuvių tautinių šokių grupė, kur i puik iai pašok o tr is ta uti-
nius šokiu s. . .. V
Po rungtynių , kur ias Ame rik os liet uviai la1meJ0 , . ·
Aust ralijos gub ern ator ius, sveiki ndamas lai'!1~~oJUSi irės · B Garnytė, E. Stankevi -
sa vo ka lboje pagyrė tautinių šokių grupę ir pas1d1Jau~ Tautinių sokių grupė J96i;~Į~, A.' R~dvilaitė, R. Rad vilas, z.
kad jie atvežė i Austra lija seną E uropos kultūrą. Po ši~ čius, M. Norma11taitė, R.
pas irodymo , grupė gavo labai daug pakvietimų d~lyvauti Valiukėnaitė ir V. Garnys
australų ir kitų tautybių minėjimuose bei pare ngimuos~-
357
1965 m. atsikėlus iš prov incijo s j Perthą Taškūnų še •·
356
.,,
1975m. "šatrija „ dalyvauja Internacionaliniame Kon-
certe, Pertho miesto salėje ir Folk Federation of W.A.
festivalyje.
-
1976m. Lietuvių Dienose Melbourn e, "šatrija" pasiro-
do Jaunimo koncerte su scenos vaizdeliu "Gegužynė",
kuri paruošė V. Miliauskienė.
1977 m. · laike West Australian w~ek. Festival .
Pertho miesto salėje.
1978 m. · Lietuvių Dienose, Sydnejuje.
1979 m. - Australia Day koncerte, Supreme Court
Gardens, Perthe .
1979m. · AII Nat(ons koncerte, Pertho Koncertų salėje.
19~0 '!J·':~ardi_ Gras F~stival, Albany, W.A. Buvo
P.~viesti tik lietuv1a1. Festivalyje dalyvavo apie 16 000
Vaikučių žaidimai 1r šokiai
ziurovų. ·
l980 m. · Lietuvių Dienose, Adelaidėje.
1.~8l m. · Shell Folklore Festival. Pertho Koncertų V. Repsevičie-nė
saleJe.
19_70m. A. Taškūnui išvykus į Tasmaniją šokiams
groti buv~ pakviestas V. Francas, kuris iki 1981 met 1969 metų pradžioje jauna lietuvaitė Birutė Garnytė su-
nuil_sodtamrudalyvavo visose "šatrijos" repeticiJ·ose be1 Jnoes- sikvietė pradžios mokyklos amžiaus vaikučius ir pradėjo
pas1r ymuose.
juos mokinti jvairiu s ratelius ir žaidimus. Deja, tos pas-
~adovu 1970 m. buvo išrinktas E Stank .
·•. "šaktrij_os:· tangos buvo trumpos, nes jau birželio mėn. ištekėjusi už
cius, uris 1k1 1981 m. tvarkė . . .. : . _ev1 -
re1kalus ir atstovavo "šat .... grup~s Pm!pmus ir kitus Jaunieji "Satrijos" sokėjai stt kun . T. Tomich Amerikos lietuvio, išvyko gyventi i New York .
1973m. iš "šatri'o " :•Ją s~ellmtaucių tarpe. Pertho lietuviukai rodė noro bei intereso ir toliau rink -
toje V. Miliauskieįef šĮk~~!r~:te ~- Kat~_ivienė. Jos vie- tautinių kostiumų ir ap·1 50 t . . .
tis ir pramokti lietuviškų šokių, dainų ir susipažinti su
metų laikot.ar ·e r ~ , . autmių Juostų. Be to, kelių Lietuvos kultūra, kiek jų amžius yra pajėgus apglėbti.
~-ius,o ~980m. pasitraukus iš "ša yt_i_P~.deJof?·. Sta~kev!-
J1s peremė tautinių šokių mok t;:•Jos ~ · M1hausk1ene1, P! J_ •. epet1c1Jų metu, ji vaišino šok••
b a t e. 1e ir• sausain iais. eJus ar-
Turėdama tris to amžiaus suinte re suotus šeimos na -
Susikūrus tautin · 50 • k" Y ~o pareiga s. rius ir šiek tiek patyrimo (195 1-59 metų laikotarpyje va -
. tų ių gru pei, tautinių - b kl . _Pasaulio Lietuvių Bendruo . V . . dovavau Pertho tautinių šokių grupei), įsipareigojau tęsti
mas buvo labai opus bet š" kl . . ru ų aus1- Miliauskienės dvidešimties m ~e n_et- a!dy b~ 1vertmo V. lavinimą ir praleisti su jais
kienė. Ji per gimines.t t· l a~s1mą išsprendė O. Liuti- darbą ir 1980 m. gr uod•· e ų ~o •ų grupes mokytojos
mažųjų lietuviukų tautinį

arba pati pasiūdavo 1:i- 1111

~~-~šbu~-g~~davo iš Lietuvos
atr1Ja1 parūpino apie 20
. ISO.JI
universit eto 400 met zio 2 ! ~- J'I. apdovanojo Vilniaus
sekmadienio popiete s. Susirinkę nuomuojamoje salėje,
Leederville. mokėmės lietuviškų tautinių šokių ir lietu -
pasaulio lietuvių simbo~nesu ad_tkuvm1u medaliu, kaipo
pa e a. viškų dainų. Atvykus repcticijom:s i sal~ vyresniajai
tautinių šokių grupei, pereidavome i kitą kambarėli ir

šokėjai 1969 m.
Pirmie ji 171-0i:ieji
"sa trijos" §akėjai Me lbourne
197 0 m. su "Selcmim'ų vainiku".
Viktoras Skrolys
TAUTOS FON DO V. AUSTRALIJOS
pralei sdavo me laiką tyrinėdami Lietuvos istoriją, lietu -
vių papročius ir net Lietuvos politinę padėtį. Vaikučiai
labai idomavosi ir turėdavome gana įdomias diskusijas
bei pasikalbėjimus.
Tai buvo labai reikšminga s laikotarpis Pertho b-nėje,
nes toji mažųjų grupelė užpildė kai kurias spra gas mūsų
kultūriniame gyvenime. Mažiej i dalyvavo jvairiuo se lie-
tuvių parengimuose bei minėjimuose. Jie visus palink s-
mindavo gražiais šokiais, daino mis, įscenizavimu ir vai -
dinimėliais. Labai gražiai skambėdavo "Ant kalno mūrai"
ir "Piemenėlis". Daug kartų dalyvavo australų parengi -
muose ir net buvo pakviesti dalyvauti tarptautiniame
koncerte Pertho mie sto salėje.
Tam buvo reikalinga dide lio pasiaukojimo iš vaikučių
tėvelių, nes tėvai turėjo vaikučius atvežti i repeticijas bei
pasirodymu s ir laukti kelias valandas iki repeticijų - pasi -
rodymų pabaigo s. Labai didelę pageibą suteikė Alg. Ta š-
kūnas, nes jis akomponavo šok iams ir dainom s. Jam iš-
vykus i Tasmaniją, tą pareigą parėmė Vyt. Francas ir
nenuil stamai kėlė ūpą jaunies iems šokėjams ir dainin in-
kams akordeono mu zika.
ATSTOVYBĖ Deja, metams bėgant, vaikučiai tapo jaunuoliais ir
perėjo i Pert ho lietuvių tautinių šokių grupę "šatriją".

":!fatrijo," tautinių šoki

Ta utos Fondo Atstovybė Australijoje pirmininkas kun.
P. Butk us 1974 m. balan džio 18 d. paskyrė V. Skrolj
vių Dietwse. l'ru!kyje Į_ 9;.fnį:::;;i::do Adelaidėje 1974 m. Lietu- F?n do įgaliotiniu V. Australijai. Tik slas • te lkti pinigus
Lietuvos Laisvinimo Tautos Fo ndui. Iki šiol auko mis ir
kitais būdais surin kta ir persiųsta Centr ui $ 2097.
358
359
Tuo laiku neatsirado pradžios mokyk.los amžia us lietu -
viukų ir 1975 m. pabaigoje mažųjų auklėjimo grupelė iš-
nyko.
Tai buvogražūs ir vais ingi šeši metai Pertho lietuv ių
bendruomenėje.
 -
TEATRAS
J. Miliauskas

'Teta iš Amen'kos". Iš kairės: P. tu/ s .

lienė, V. Kalinauskas M Sid·' - kie Y •. A. Krutu/1enė, N. Kairai
• . wus nė tr E . Sidlauskas . rei. . Pertho ramovėnų skyrius po Kariuume-nės šventės
minėjimo 1968 m.
Teat ro mėgėjų gr · p h .
vaidinimus. upe ert e gana gražiai pastatė kelis
č!o, dekoracijos . F . Žilinsko fl . .
s,eri us . E. š idlauskas. • su errs . P. Krutu hs, reži-
m.P:.~~~~~t1m v~ J!t: . iš Amerikos" pastatyt as l96l
Kairaitienė v Kali k · p. žulfs, A. Krutuhenė, N. 1964 m. per Vasario 16-tos minė 'im b .
lauskas: sufleris. P n~~tirs M. _šrdlauskienė ir E. šid -
pa~aš!1as ir pastatytas veikala s ,,{ /• uvšo~- .~•dla_usko
1špilde tautinių šokių . . ,e uvos ahs . Veikalą LIETUVIŲ VETERANŲ SĄJUNGA
s·rs_var..d.rnimas
. . , , reZJsorrus . K Miliau k grupe Ir vyrų choras. Dekoracijos .
buvo pakartotas 1962 V . ·. . s as.
art istai, rež. E . šidlauskas m. ardmo lte patys
F. Žilinsko.
"RAMOVĖ"
T;i!' p~t, ~-uvo,pastatyti ir kiti veika lai:
!963 m. pastaty tas mo~tažas "Sek . . V . . .. „ rre. ry z,aus . pastatė L. Beitmanas
Vaidino: E . Beitmanienė L p . . lll:"''ų lllnikas . žemes ar Moters" komedi. M s· . A. Klimaitis
Valiukėnaitė, E. šidlaus'k~ ~ruš~~~•en~ F._Garnys, z. "Vieną Vakar•" . L B . Ją · • 1 dlauskienė.
nauskas, E. Stankevičius Ė i· . aus e~e, č. čeka­ "V ~ • e1tmanas
. argo Mokykla" 1971 m . 111·8 . . . Steigiamas is su siri nkimas jvyko 1962 m. balandžio l d. žuromskis. kiti aariai liko savo pareigose. 1979 m. susi -
G_a rnytė ir E. Gaideleviči~tė · T m~e: lg. Miliauskas, B. š, teatro mė ė• . .· . · tankev1č1ene. Jono ir Onos Liutikų sodyboj e. Susirinkime dalyvavo: J . rinkime išrinkta nauja Valdyba: J . Jaudegis (pirm .), B.
kių grupė paruošta V Milia . k_autm,us šokius atliko šo-
. us ienes. Muzika . E. Klimai-
rytine s valsty i!,;~~uprte : 1švaž1_avus keliems artistams i
' e a 1stų trukumo iširo. l Liutikas , N. Slidžiū nas, C. čekanauskas, A. Statkus . A.
Klima itis . A. Valiukėnas, F. Žilinskas, J. Repsevičius. H.
Hust as ir A. Dze m ionas. Tai buvao pakankamas skaičius
Steckis (vicepirm .) ir V. Volodka (sekr .). ši Valdyba pa•
gyvi no skyriaus veiklą, suruošdama Pcrtho ramovėnų
skyriaus isteigi mo paminėjim:i, mažoje Leederville salėje
narių skyr iui įsteigti. Išrinkta pirmoji skyria us Valdyba: ir du Dariaus ir Girėno minėj imus, taip pat Kariuomenės
Jo nas Liuti kas (pirm.). č. čekanauskas (vicepirm .). A. švent es. Valdyba 1980 vasario 19 d. suruošė blynų balių,
j Klimaitis (sekr. ). Po vienerių me tų veiklos skyriaus narių
skaičius padidėjo iki 39. Met iniame susirinkime išrinkta
nauja skyriaus Valdy ba : A. Klimaitis (pirm.), J . Liutikas
kuriame dalyvavo ALB Kraš to Valdyb os pirm. V. Neve-
rauskas ir šokjų vakarą sportuojančiam jaunimui parem -
ti. gautas pelnas perd uotas sporto klubui ''T aur as" val-
(ižd.) ir č. čekanauskas (se kr .). Taip pat išrinkta ir dybai. Kiekvieno ruošiamo minėjimo gautas bet koks
Kontrolės Komisija: A. Statkus (pirm.), A. Valiukėnas ir pelnas buvo skiriamas Lietuvi ų NamamsLaike trijų, sky -
P. ž ulys nariai . riaus Valdybos veiklos metų visas numatyt as veikimo
Naujoji skyr iaus Valdyba suruošė porą pobūvių ir iš planas buvo ivykdyta s. Buvo dirb ama ne pasipelnym o
gauto pelno įsigijo vėliavą, kuria 1964 m. kun. L. Kemešis tiks lu, bet remiant organizacijas ir Lietuvių Bendruo -
iškilmingai pa šven tino. Vėliavos krikšto tėvai buvo: Do- menę.

mas Burneiki s , Ona J urgelienė ir iš jaunimo: Eugenijus
Stankevičius ir Loreta Gustaitė.
Ramovėnai 1968 m . suruošė Kariuomenės šventę, ku•
rioje skait lingai su vėliava, daly vavo bažnyčioje ir vėliau
salėje. Tu o me tu ramovėnai veikė labai pakilioje nuotai -
koje, bet vyresn io amžiaus rnmovėnams iškeliaujant i
amžinybę, veikla pamažu silpo.
Metiniame susirinkime 1975 m. išrinkta nauja skyriaus
Valdyba: B. Steekis (pirm. ), J . Macas (vicepirm.) ir A.
Ak t ·· · . Dzemionas (sekr. ). Valdyba atšventė Kariuomenės šven•
oria, SUVaidme vaizdel i ''Pn·e kryti,, .. lę ir suruošė Dariau s ir Girėno minėjimq. Po poros meLų,
us . Rei . L. Beitmanas
1977 m., skyriau s Valdybos pirm . pareigas perėmė K.
1981 m. lapkričio 29 d. buvusi ve ikli skyria us Valdyba
su jos pir mininku J. Jaudegiu, užbaigus i kadenciją. atsi -
st atydino. Pirmininko pare igas ir visą inven torių: Vėlia­
vą.knygas. bylas ir kasą perėmė B. Steckis.
šiais 1982 m. Lietuvių Karių Veteranų Sqjun gos "Ra-
movei" sukanka 20 metų. Per ši laikotarpi mirė 18 Sąjun­
gos narių. Jie visi buvo iškilmingai, vėliava uždengi ant
karstą. palydėti i amžiną poilsio vietą . kapines .
Pagal tu rimus sqrašus Perthc ir apylinkėse gyve na
apie 20 L.K. Veteranų Sąjungos "Ramovė" narių, kurie ,
reik ia tikėtis, ateityj e vėl at gaivins Sąjungos veiklą.

__ ...
360
361

:amovė?~ vėliavos kriks/ o tt!vai 1964 m Iš ka ' ė . E
tankev,aus, L . Gustaitė, D. Burn eiki.s ir O.Jurg:~e~ė . o Sporto klubo "Tauras" sportininkai ir veteranai
Lietuviai sportininkai Vakarų Australijoje
Pertho kultūrininkai S. Kuzm ickJJ.s
J.M. 1964 m. rugpiūčio mėn . i Perthą atvyko Amerikos lie•
tuviai krepšininkai. Tai buvo didelis jvykis ne tik lietu-
Be teatro mėgėjų grupės be v ik ki . vi~ms, bet_i~ aust~alų sportininkams . Rugpiūčio 5 d., po
me gana ilgą laiką pasirod d e ekv1ename minėji­
Rarn!'vėn~. C. č:ekanauskas skaito vėlia­ m~sų tautimų šokių grupės pasi rodymo, gubernalorius
ja V. Kalinau skas. y avo su sav o kūrinfais . poe zi- MJr. Gen. Sir Dougla s Kend rew oficialiai atidarė krep -
vos sve ntmim o aktą 1964 m.
Taip pat , per pasta ruo sius dvid •· šinio rungtynes.
pertraukomi s . tautinių švenč' es i.m~.i:iietų, su mai.omis
kiuose parengimuos e O ių ~ 1neJ 1muo se bei kito -
nės ir V. Repsevičienf/d~~mą Dathkd!vo V. Miliauskie -
t::~r::.mi
, šie muzikantai: A. Taškūnas, V. Francas ir V.
Amer ikos lietuviai sportininkai skatino perti škius or-
ganiz uot i sporto klubą. Mūsų veteranai krep šininkai ,
pri simindami 1950 m. laimėjimus ir jiems sukeltas ova-
Dabar ve ikia ned 1·dl ·
as. uet ui akomponavo , pa- Sk rolio. eis moterų chor as vadovaujamas v. cijas, kurių met u po rungtynių jie buvo žiūrovų išnešti iš
salės an t rankų , ėmėsi žygių vėl suorganizuoti sporto
klubą. Ir ta ip, 1965 metais , buvo jste igtas Vakarų Aus-
t ralijos lietuvių sporto ir pramogų klubas 'Neri s". Klubui
priklausė šie sportinin kai: E. Klimaitis, A. Berta šius, L.
Hustas, V. Kalinauskns , F . Exst ein, G. Getley, A. Sau-
nor is, A. Brazovskis, F. Brnzovskis ir veteranas V. Kli•
mait is.
"Ner io" krepšin inkai dalyvavo 18-je lietuvių sporto
šventėje Adelaidėje ir ten gerai pasirodė. Deja , po sėk­
mingos išvy kos i Adelnidę, dėl tų pačių priežasčių. kurios
privertė likviduoti s buvu sius sporto klubu s, 1969 m. taip
pat nustojo egzis taves ir "Neries" klubas.
Ir tik po de šimt metų. 1979 meta is. Pertho lietuvių
jaun ima s, vadovauja ms vyresniųjų, subruzdo ir rugpiū­
čio 20 d. sušaukė sporto klubo steigiamąji susirinkimą.
Susirink imui pirmin inkavo E. Stankevičius ir sekreto-
riavo A. Kuteivn. Išrinktu sporto klubo Valdyba: V. Kli-
mnitis (p-kns.), J . Jasa s (Vicepir m.), A. Klimaitis (sekr .),
K. Repševičiūtė (ižd.), nariai: . 1-1.Nag h1so ir V. Voludka .
Klubas puv11d int11 s "Ta uras " ir jjungta s i ALFA Sąjungą.
1980 m. "Tauro" p-ku buvo E. Klimaitis ir 1981_~ - · A.
Klimaitis . "Tauro" V-bu nos11n11dė: verbavo krepš ininkus,
Taut ~~šv enUs minėjimo 1970 m . golfininkus , šnc hmntininkus ir pa n. Įsigijo naujas gelto -
V. Miluiuskumė, V. Rapsevitienė. ;:e~nė 11_r
ograma . IA kairės: nas uniforma s ir gra7Ją vėliavą. Vėliavą pašve ntino kun.
' · 'aAkūnas (su akord eonu). T. Tomic h.
362
-
- Kuze
1979 m. pabaigoje "Tauro " vadovybė pasiuntė Austra -
lijos ministeriui pirmin inkui prote sto telegramą dėl
Sovietų ambasadoriaus Sudarikovo paskyrimo j
Cnnbcrrą.
1980 m. "Tauro" klubas suruošė Perthe Velykini krep -
šinio karnavalą, i kuri buvo pakviesta Australijos lietuvių
krepšinio rinktinė, Vakarų Aust ralijos krep šinio čempi­
jonas "Scarborough City" ir latvių krep šinio rinktinė.
Turnyrą paivairino mūsų tautinių šoki ų grupė "š atrija" .
Buvo prisiminti mūsų vete ranai . krep šininkai: jie parodė
savo sugebėjimus, žaisdami draugiškas rungty nes pr ieš
'Ta uro" krepšinio komandą.
Karnava las vyko V. Australijos Universiteto sporto
salėje. Nedlands. Australijos lietuvių krepšini o rinkt i-
nės ,.aidėjai buvo apgyvendinti lietuvių šeimose.
Velykų šeš tadieni, baland žio 5 d. "Tau ro" krepšinio
komanda žaidė prieš buvu sius sporto klubo "Storm"
krepšininkus - vete ranus. "Tauro" komandą sudarė: A.
Klimaitis (kpt. ), R. Repševičius. E. Repševičius. S. Lau-
rinavičius, P. Laurinavičius, T. Fran cas, K. Ja sas ir C.
Norvila.
Antra s rungtyn es tarp "Scnrborough City" ir Austra -
lijos lietuvių krepšinio rinktinės laimėjo lietuvini. Velykų
sekmadieni balandžio 6 d. prie š rungt ynes "šatrija" džiu-
gino žiūrovus gražiais ir spalvingais šokiais . Po to rung -
tynės tarp Australijo s lietuvių rinktinės ir Pertho latvių
rinktinės, taip pat laimėjo lietuviai.
Visos rungtynės buvo labai idomios. žiūrovai gerėjosi
mūs ų krepšininkų energija ir patva rumu. Greitis, svie-
dinio perdavimus ir tikslu s mėtymas atnešė mūs ų kr ep·
šininkams laimėjimų.
Velykinis kr epš inio karnaval as sukėlė lietuvių ben d-
ruomenėje susidomėjim11 ir paskatino jaunimi jungt is i
sporto klubl}. "Tauras" pradėjo augti ir stiprėti. Po šio
knrnnvalo, t rys "Tauro" krepši nio komandos ruošėsi
363

vykti Kalėdų melu i spor~o. švPntę ~ de~~idėje. ~o : s n:i~-
sų kre pšininkai laurų va1mko neats1veze, bet v1s1 gTIW
pakilioje nuot aikoj e ... Tau r o.. dalyvavi m as spo rt o šve~-
tėje Adelaidėje bu vo gTažia i jver t inl as ir laimėta pere i-
namoji taurė, skir ta tv ark ingi au siai ir gTažiausiai pa •
5irodii us i3m sporlo klub ui.
šiuo metu (1982 m. gegužės mėn.l „Tau ras" t ur i: d vi
vyrų kr epšinio komand as, tre niru oj amos L . Hu st o ir E.
Klimaičio. Viso virš 20 krepšininkų. Mergaičių kr ep šinio
komanda. Vadovė - G. KlimaityLė_ Golfo vy rų komand a -
10 žaidėjų. Vadovas - V. Klima itis. Golfo moterų koman da
• 6 žaidėjos. Vadovė - E. Cižeikienė. šachmatų ir bilijard o
sekci jos.
Vis i spor t ininkai atli eka nusta t yt as t reniruot es ir
r uoš ias i var žyb oms. Kr epšininkai t r eniruoj as i P e rr y
Lakes st adijo ne; gol finink ai - Lak es Golf Cour ce,
Ja nd ako t.
e
Golfo žaidėjai 1982 m . Velykų m et u turė 'o dv· . . .
turnyrą. Da lyvavo 16 golfininkų. TurnJ 0 :e~ų ?•enų Pertho lietuviai skautai
b uvo E. Budrikicnė ir J . Jas a s. An zac JĮ an~etojai
go lfo t urn y re da lyvav o 17 žaidėjų. P e r c in ai: ~av aitg alio
mėjo G. P a tupi s. ą ovaną lai.
Ve r ta pažymėti, kad antrają "T a ur o" kr š' • Išlipę iš laivo "Gcn. Heinzel man", 1947.11.28 .. f're -
mandą s udar o t rys v et e r a n ai iš buvusių spc p l ,niko k0- manlle, Vakarų Au stralijos uost., , lietuviai sknutu-č.ių
"St orm " ir. ..Ne ri·s " : L . Hu stas , E . K lim aitis F orwo Ik lubų
. draugovės nariai pradėjo pirmuo si u_s !,ingsn ius nau jaj_a:
tr ys jauni ej i žaidėjai : T. Fr a nca s , T. Allan i; p · K/ ~r _,r me kr ašte. Iš čia jie. po t r umpo po1ls10, buvo pe r kelti l
š i komanda po eilės laimėjimų pat e ko i finaiin •ma,tis. Bonegillos stovyklą, Vikto r ijoje.
.
t ynes, b e t Jas . •• es r ung. Pirmasis bandymas isleigli skautu vienetą Vakaru
pra 1aimcJ o australų k om a ndai "No l h
D isL~ict ... "Mūsų ~~s~ogėj_e" 1982 m . ba lan džio 26 rd. e ; : Australijoje buvo pad arytas Gray lan do stov yklo je, 1949
apr asy ta '.._ka d n~zi~_rmt ši o . pralaimėjimo, komando / 16 meta is . . .
n:ietų_ a~ma~ ~ ža 1d7Jas _Pa~h~ ~ Klimaiti s p ripa žinta s e- L.K. šarūno vardo vietininkija Per t he buvo 15te1gta
rmu s 1~ 7,a1d_eJ_ u ? ev m_~Je d1v 1_z1joje !r_a pd ov anotn s au! so 1958.3.8. Steigėjas ir pirmasis vietinink~. - P~· ~- . Be_i~ -
m e da hu . V1s 1 het uv 1n1 Pauhų sve 1kma ir linki 1·škT manas, skaučių v adovė - ps. S. Knistaut a1te. V1et1nmk1Ją
sportinės a te it ies. 1ios sudarė 2 berniukų ir l m ergaičių skiltis.
Vietininkija. be sueigų, yra ruo š usi iškyla s, l ?59 m.
Motinos Dienos minėjimą, 1960.2. 17-24 d.d. - savaitę tru -
kusią stovyklą Moora upės pakranlė_se. T alk ino vietos
bend ru ome nei minėjim ų progTamose ir kt. .•
Vietininkija , dėl mažų skaičių, po 1963 _m: 1~~o~ m~ota,:
čia likus ia skautų skillj jjungiant Adelaides Vilniaus
tunto sudėtin.
Mazieji skaut ai linksminasi 1963 m.

.,

Ga:~ės stalas Vasario 16 minėjime 1968 m. Iš kairės sėdi kū­

-rėJa1. - savanoriai: A . Kl imait is K . Zuroms 1-· - S R" ~ka k
.
A • Etnas, A M • ' .. ""~, •
. eluuu kas, J. Miliauskas i-r kalba S K
= us as,
·
kas-K uze . uzm ic-

Eug enijus Stankeviėius

Taut ~s iventės minėjimo dalyviai su kun J p t k7.

Solis t.l G Capkauskienė Perth e. U kairės: V. Sk-rolys: DE.
11ė, sol. G·. ('apkauskicnė, V. Kasput is, A. Krutulie71 ė ,r ·
~7n:-
an - K azys t u-r01nskis
met= · • e raus u 19 5 viėius
365
364

Ricardas Prcmro.<
TAUTODAILĖ PERTHE
Pabaltiečių komiteto pastangomis . Freedom Week
proga 1964 m. buvo su rengta pirmoji vieša tarptautinė
tautodailės paroda ANZAC namuose. Parodą atidarė
Vakarų Austral ijos tra nsporto ir policijos minisleri s Hon.
J .F Cra ig. Savo fodį jis tarė gražiai įrengtame lietuvių
skyriuje. 1967 m. pabaltiečiai išstatė tautodailės ekspo-
natus Perlh Home Exhibition . 1968 m. Baltic Week
proga . 50 m. sukakčiai nuo Baltijos kraštų nepriklauso -
mybės paskelbimo atžy mėti, buvo suren gta t.autodailės
paroda G.S. Har per Hall salėje. 1974 m. Latvių Namuose,
Baltic Day proga, pabaltiečiai surengė didelę tautodailės
parodą, kurią atidarė Vakarų Austa ralijos senatorius
J .P. Sim. Pabaltieči ų komiteto su rengtose parodose, lie-
tuvių skyri ų įrengė ir meniškai eksponavo kūrinius e. ir
A. Cižeikai, M. ir A. Klim aičiai, A. Krutulienė, O. ir J.
Liutikai. R. ir A. Statkai.
VAKARŲ AUSTRALIJOS
GOOD NEIGHBOUR COUNCIL
A. Statkus
Lietuviu s šioje organizacijoje apie 5 metus atstovavo
M. Klimaitienė.
1962 m. M. Klimaitienė dalyvavo Vakarų Australijo s
delegacijoje metir,ėje visos Aust ralijos Good Neighbour
Council konferencijoje Canberr oje.
To suva~Javimo t ikslas buvo apžvelgti organi zacijos
veiklą ir nustatyti tolimesnes veikimo gaires. Vakarų
Australijos delegacijos pasiūlymu. buvo nuspręsta arčiau
susipažinti su etninių grupių veikla, jų kra šta is, kultūra,
menu, pap ročiais ir jų inašu australų tautai; tuo tikslu
ruo št i atatinkamas paskaitas ir suartinti "senus" ir "nau -
jus " australus , kuriant ateities Australiją.
366
RltARDA S FRANCAS
Ričardas Francas gimė 1930 m. Kaune . Tapyba pradęj
domėtis 1!17< m . Pl'rihe ir mokėsi t'a nnington Adui~
Edueation Art t-cntre . Mėgsta nkrnr!'I(•, nliejint ' tapybą ir
pril'šinius n.n._irlimi.Yra sukūręs nemnlni darbų tradici -
niam.- stiliuj e. ~ll' nininkns ml'gstn t11pyli ga mto vnizdi.ius
ir ianriniu~ ki trinius. Rii.'nrdns F ran cns yra dalyvn ,·\'s ei-
ll'je Įmrodų ir lnimėks Cnnnington Art Awnrd ir Cnnning
C'ity Counc.il pN:'mij ą l!l82 m . Jo darhų rnsimc P€'rtho
LiPtuvių Nnmuose.
LINDA ~IARIJ A S KROL YTĖ-HEN FRY
Linda Henfr y gimė 1955 m . Merredin, Vnknrų Aus-
tr11lijojc. t!l76 m. bnigi- W .A . Churchlnnd s Tencher s
C-Oll
ege su meno mok yt ojos specialybe . Snvo men o studi-
jns tnip pnl gilino W .A. Jn s t itute of Tcchnology ir Mt.
Lnwley C-Ollege of Advnnced Educnt ion. Yrn meno
mokyto j11Enst Kenwick mokykloje . Mėgsta kernmiką ir
aliejinę tapyb:i. Abejo se meno ša kose vadovnuja si mo- A L Metmėiui m6dtiagą suri11kti sudaryta Komisija. Iš kairės: J.
derni zmo pr incipais. M ilia uska.s, J . Petrukt'nas. A. Klimaitis , S. Ku zm ickas -Kus c, A.
Statk,LS
KAZYS žU ROM SKI S
Kazys žuro mskis gimė 1901 m. Lietuvoje ir mirė 1980
m. Pc rthc. Visą gyve nim11 mėgo drožinėti lietuviškus
kryžiu s , inkru st uotas lėkštes ir padėklus. Mielai daly-
vaudavo tautodailės parodo se Perl hc.
ALB SALE SENiūNIJ A
E. Eskirtie11ė
Atplaukę ket vi rtuoju trnnsportu i Sydno-
j ų. A.T. Bikulčini. J.O. Butauskai, A.E . Eskirtni, J.S .
Celkiai ir E.J. šaba ninuskni. buvo paskirti i Salės miesto
ligoninę prievolę atlikti. Atsivežė mus ligoninf s direkto -
rius G.L. Came rou, kur is netgi pasidarė ar timas lietuvių
drauga s.
Pirmą se kmadieni, nepataikę i katalikų bažnyčią, nuė­
jom j angliko nų (mat buvo arčiau ligoninės). Susipaž inom
su labai maloniu dvnsiškiu, kuris po pamaldų pasikvietė
mus pas save nrbntos puod ukui ir v ūliau mūsų vyrni va-
karai s ten eidavo fa ist i sta lo ton isą.
Kitą sekmadieni jau mos pataikėni snvo bažnyčią. Vie-
nuole tuoj priėjo ir liepė mums ką nor s užsidėti nnt gal - Esl,.--irtioru
E.'l011a. J
vos. mat, mes buvom vie nplauk{•s. Vys kupus Raine sakė. &1l.Jss,mitl:llijo s
kad turim užmiršti savo kalbą. kuo greičin usini išmokti s1mi1l11ė
angliškai ir įsijungti aktyviai j bažnyčios gyvenimą. Gri •
žom kiek nusivylę ir nutarėme, knd ir šaltas pirmas priė­ Labai nud žiugom gavę pirm:i numer i "Australijos Lie•
mimas. visvie n savo tautybės nekeisime t.uvio". redaguoto J. Glušnusko. Kadangi buvo pra šoma
Vykstant emii...,.acijai pilnu temp u vis dau ginu lietuvių nukų • tai visi paaukojom iš savo lnbai kuk lios alg os po
atvyko j Salę ir apylinke s. vieną sv arq ir dar paskolinom po vieną sv ar i). Jautėmės
Į ligonine atvyko dirb ti jau nas liet uvis Albertas Bau• labui palonkinti prisidėję prie taip lauk tos lietuvi škos
manas, Ji s , biidam11s st ipru s ir mėgėjas bokso, greit įsi­ spa udos.
jungė j boksininkų eiles ir ka dang i dažninu siai likdavo Pirma s Kalėdas atšventėm ligon inėj sakyčiau, orga ni•
nugalėtoju . turėjo dideli pasisekimą jaunų mergi nų zuota i • pasikvietėm vėlinu atvykusi us liet uvius iš apy -
Linda Marij a Skrolytė-/len/riJ tar pe. linkių.
367

Pirmieji lietuviai atvykę i Salę .
T.A. Bikulčiai, J .O. Butau,;/roi
ir A.E . Eskir tai
Vėliau čia atvyko daugiau šeimų ir viengungių vyrų.
Už 4 km. nuo Salės miesto buvo ikurta šeimų stovykla,
žinoma tai nebuvo vien tik lietuvių, bet visokių tautybių.
Stovykloj tuo laiku pastora cini darbą dirbo pranciškonas
tėvas Vytautas Balčiūn as.
Daug kartų buvo suorganizuota šventės ir išvykos, bet
tik 1952 m. buvo oficialiai isteigta Salės ALB Apylinkė.
Pirmos Y-bos pirmininku buvo išrinktas V. žižys.
Prieš tai buvo vis galvota, kad galime gyventi Salėje ir
priklausyti Melbourno lietuvių bendruomenei, bet kai
Salės ,eniunijo, lietuviai 1982 m.
368
Salės jaunuoliai išpikio programą Vasario 16 pro-
ga. Iš kairts: Bronius Dru.ngilos, Albinas Lenar-
tas ir Vytas Eski rtas
kelis kartus nuvykę i Melbourną patyrėme kiek kainuoja
kelionė ir nakvynė vie šbutyje, priėjom išvados, kad
mums reikia burti s čia viet oje, Salėje.
Tuo laiku žmonės pradėjo kurtis pastovia m gyvenimui.
Neturėdami daug pinigų, s u mažu imokėjimu pirkome
senus namus ir kaip išmanydami taisėme, gražinome, kad
tik gyve nti sav istoviai, nevaržomi, kalbėti lietuvi škai,
laikyti s savo papročių.
Gal pat s didžiausias tuo laiku rūpestis buvo, kai paste-
bėjom, kad vaikai lankydami vieto s mokykla s laisvai
N,n-s mus,; ir nedaug, bet daznai susirenkame pabuvo ti kartu
tau škėjo tarpusavy angli škai ir matėm, kad greitu laiku
jie visai pamirš lietuvių kalbą. Buvo nutart a įsteigti sa-
vaitga lio mokyklą. Mokytojauti sutik o jaun as Z. Baublys.
Deja , jam grei tu laiku su še ima išvy kus i JAV, mokykla
nebuvo jsteigta,
Sušaukėm specialų susiri nkimą lituanisti niam švieti-
mui apta rti. Buvo nutar ta, kad pagal kiekv ieno sugebė­
jimą, daryt i viską, kad tik vaikai neužmirštų lietuviš ka i.
Lengviau buvo tiems , kur buvo vienas vaikas šeimoj •
s unkiau kur buvo keli, Vaikai buvo įjungti i programėlių
išpildymą, kaip dainuot i, deklamuot i, groti.
Gal būt didelis tėvų užsispyrimas padarė, kad ir be
mokyklos visi Salės lietuvių vaikai (dabar jau subrendę)
kalba lietuvi škai, netgi dviejų mišrių šeimų.
Mokyklų atžvilgiu Salės miestas skaitomas laimingu:
čia turi anglikonai ir katalikai berniukų ir mergaičių gim-
nazijas, valstybinę gimnaziją ir tec hnikos mokyklą.
Baigę tas mokyklas, kas norėjo siekti auk štesnio
mokslo, turėjo vykti i Melbourną. Tokiu būdu iš Salės
keli lietuviai jaunuoliai išvažiavo i Melbourną, aukštesnio
mokslo siekt i.
Tėvai su dideliu džiaugsm u išleido ir lyg laisviau atsi -
kv ėpė, kad viską atliko. Galvojo, kad Melbourne ja unuo-
liai jsijungs i visokias organi zacijas, nes lietuv iškas gy-
venimas ten buvo sti prus . Deja, didžiausiam tėvų nu -
sivylimui, provincijos jaunimas dėl kažkokių tai priežas -
čių prie miesto jau nimo nepri tapo. Pradėjo ieškoti kitur
draugystės ir, žinoma, baigėsi mišriom vedybom.
Keliolikos motų laikas parodė, kad visgi sunkiose sąly­
gose pasėtas lietuviškas grūdas v isiškai nedingo. Nors ir
sukūrę mišrias šeimas, gyvendami kur yra lietuviška
mokykla, savo vaiku s leidžia i ją. Gal tika ateitis ateinan •
čiom kartom parodys, kaip ilgai ta s daigas bujos ..
Pirmame 15 motų laikota r pyje Salės seniūnijos veiki -
mas re iškėsi savųjų tarpe . Visuomet susir inkdavom per
ta utines ir reli1,,ines šve nte s. Aukojom pagal savo išga les
369
-
liet uviškai spauda i ir visokioms organizacijo ms . Per tą
laiką seniūno parei gas ėjo V. žemaitis, S. Drun gilas, J .
Diliūnas ir nuo 1966 metų Elena Eskirticnė.
Mažėjant lietuvių skaičiui apylinkė buvo perorg ani-
zuota i seniūniją.
Paskat int i ALB Krašto Valdybos kiek ti k sugebėjom
garsi nom Lietuvos vardą australų ir kitataučių tar pe. Gal
būt čia daugiausiai veikla pagyvėjo, kai pradėjo lan kyt is
su pasto raciniu darbu dr . kun . P. Bačinskas. Nors tik du
kar tu atvykdavo i metus , be t tai būdavo lyg kokie
at laidai: pamaldos bažnyčioj, pasikalbėjimai su vietos
dvasiškija, filmų rodymas, iš kitų vietovių lietuvių gyve-
nuno juosteli ų gr ojimas, paskaitos ir kit a.
Atsilankė čia ir žymių asmenų, kai p ku n. J . Borevičius
iš Amer ikos, Pasa ulio Lietuvių Bendruomenės pirm inin-
kas J. Bačiūnas, ALB pirmin inkas S. Na r ušis ir kiti.
Susikūrus sti priai Lat.robės Slėnio seniūnijai, buvo už-
megst i glaudūs ryšiai, kurie tęsiasi iki šios dienos.
Salės katedroje skambėjo lietu viška giesmė, salėje lie-
tuviška daina, tauti niai šokiai. Miesto ga lerijoj buvo su-
r uoštos kelios lietuv iškos tautodai lės parod os, kur mote-
rys apsirengusios tauti niais rūbais, aiškino vietiniams
gyventoja ms apie mūsų audinius, drožinius, gintarą.
Atsargiai buvo prim enamos mūsų tėvynės kančios, nes
galerijos vadovybės buvome įspėti ne liesti politikos.
Veiklai pri eš komunizmą vis uomet rasdavom didelio
pr itarimo pas vyskupą Fox. Mielai mus išklausydavo ,
karta is net paminėdavo bažnyčioj ir vietinėj sp audoj .
Protestui pri eš G. Whit lamo pripažinimą Pabaltijo de
jure Sovietų Sąjungai, buvo parašyti keli laiškai ir ga uti
atsakymai iš vietinių parlamentarų (N. McLune s
M.L.A.),
Buvo jteikto s Salės miesto bibliotekai 6 anglų kalba
knygos apie Lietuvą: "Commissa r ", "Land of Crosses" ir
kt. Buvo išdalint a daugybė ''T he Trag edy of The Baltic
St ates" brošiūrėlių . Cia vieti niams australams jau nėra

svetimi "bnltic"ar "Lithuanian" vardai.. . .
Jau daugeli metų. pastoracini darba čia ~irba energin -
gas ir visuomet skubantis kun. P. Daukn_y~ 1šM?lbourno.
Atvažiuojatik vieną kartą per metus pries Kal~as arb:1
iškvistas specialioms ceremonijoms ar l:udotuvem$- ~•~ -
niau atvažiuoja j L1trobės Slėnio seniūniją, kur Sales ir
apylinkių lietuviai suvaži~oja lietuviško~s pamald_o~~-
Po pamaldų visuomet susirenk ama tos dienos pamrneJI·
mui, pabendravimui ir visokių rei~al_ų su~va~ky_n~m._
Salės lietuviai per visą 30 metų 1šhko v,enrngi ir hetu -
viškai stiprūs, nežiūrint, kad gyvena toli nuo didesnių
lietuviškų centrų ir tik retom progom buvo jmanoma nu-
vykti j Melbourną, sakydavom, dvasiniam atsinaujinimui.
žmonės visuomet gražiai tarp savęs sugyven o. Visa se•
niūnija kartu džiaugėsi šeimyninėm šventėm ir džiaugs ·
mais, dalinomės skausma,is, kad būtų lengviau parne šti.
Po sėkmingo susirinlcimo uikan džiai ir kavutė. Js kairės sėdi: o. Drun-
gel,enė, A. Matuk~vičienė, O. Butlcienė, V. Ciiauskienė ir D. Valytė-Elli­
s'!1'. AntroJe eil.ėJ ,,; kairės: B. Kailok, A. E skir tas, V. N ork us, E. Eskir-
twnė, S. Drungila.s, F. Barva, T. GailiiLnasir K. Matukevičius
370
1980 m. g ruodžio 26 d. Adelaidėje per Lie tu ·
Pasa ulio Lietuvių Bendruomenės Valdy ba ive~ų Dienas,
seniūnijos lietuvišką darbą ir seniūnė Elena E•~~ S_alės
buvo apdovanota Vilniaus Unive rsiteto 400 ~ ts irt,enė
tuviniu medaliu. e ų sukak.
šiuo metu Salės sen iūnijoj gyvena šešios liet •
mos, kur abu partneriai lietuviai, 9 mišrios šei~v,ųl š?1·
nas šeim_os nar ys ne liet~v is). ~ viengungiai.
08
Bgesn1. (••~ą. ~v•~_u s,ų ~Jlle~ mieste ir priklaus .
Sales '':"' ""' Ja• 1_am~my~ę Jau !š½eliavo 11 asmen _usių
Penki y ra palaidot, Sa les knpme se, kiti Melbou ų
Nors keletas lietuvių jaunesnės kar tos ir čia .:rne.
be~ didelio _ent~zij~zmo ~ęsti Hetuvišką veiklą ne;::·
Musų ~arta! pa s,~a,? us,_h?tuv1šk~ veik la je i ir bus tęsia:
ma, tai t1kriaus1ai k1tok 10J formoJ, o ga l ir anglų kalbo'
Tai p arodys tolimesnė ateitis.
.
.
vie-
J.
ALB SYDNEJAUS APYLINKĖ
A . Mauragis
~ • tenka kalbėti apie tą bendruomenės dali, kuri
Cla gyvai reiškėsi per paskut iniuosius dvidešimti
metų tautinėje veikloje, kita jos dalis paliko atšalus i ir
neberodė jokio intereso taut inei gyvybei palaikyt i nei
savo šeimoje, nei už jos ribų. Todėl tenka remtis tik tais,
kur ie dar tebėra gyvi lietuviai , tik tais ir tauta gali di-
džiuotis, kaip savo tikrais sūnumis ir dukromis.
ALB Metraš tyje l t. lietuviai rašytojai Pr. Pusdešris,
Bušų Dilgė, P. Sirgedas ir kt. graži ai pavaizdavo tas lie-
tuvių isikūrimo nuotaikas Australijoje . Tai buvo pirmas
dešimtmeti s, pilnas nostalgijos, patriotizmo ir vilties su-
grįžti i namus. Antrasis laikotarpis jau kitoks (1961-
1981). ne tik savo nuotaikom, bet ir gyvenimo bei sugy-
veni mo būdu. Kone visi jau turėjome savo namus. s avo
automobilius, nusistovėjusi darbą arba verslą, profesiją;
blėso viltys grižti j savo tėvynę. auginome savo vaikus ,
patys stropiai mokėmės anglų kalbos. dažnai užmiršdami
savo pareigą vaiku~pamokyti lietuviška i. Bendruomenėje
formavosi frontai dėl dominavimo ir dėl bendradarbiavi-
mo su Lietuva .
Sydnejaus plačioje teritori joje veikė trys apylinkės :
Sydnejaus, Bankstowno ir Cabram attos. Nedidelė
Cabrama ttos Apylinkė turėjo apie 40 šei mų, pasižymėjo
savo taikiu s ugyve nimu ir vieningu mu. Nuo 1961 m.
Apylinkė savo veiklą ėmė kr eipti i Sydnejaus Apylinkę,
dalyvaudama Sydnejaus Apylinkės ruošiamose šventėse,
pobūviuose bei parengimuose, sav arankiškos veiklos ne•
vystė, kol pagaliau 1965 m. prisijungė.
Bankstowno Apylinkė turėjo apie 300 veiklių šeimų, ji
varžėsi su gerokai didesne Sydnejaus Apylinke. Tuo lai-
ku v isame Sydnejuje buv o priskaito ma apie 3000 Lietu -
vių, tai gi Sydnejaus Apylinkei atiteko gana dide lis skai -
čius tautiečių, bet jie buvo išsisklaidę po visą dideli mies-
tą, o bankstowniškiai gyve no labiau suartėję. Ji e pirm ieji
pasistatė sa vo reikalam s Dai navos salę ir pre tendavo
įkurti čia Sydncja us lietuvių centrą. Nesus ipr ati ma i augo
kai abi apylinkės užsiangažavo isigyti sau atskirus na-
371

mus. Pinigų rinkim as ir narių verbavimas s ukėl ė tikrą
audrą. Reikėjo gelbėti padė tį, kad tas dvi apylinkes ir jų
namus sujungu s j vieną vienetą, bet tai buvo sunku s ir
negreitas darb as, nes žmonės buvo labai jsipykę.
Sydneja us lietuviai, susiorganizavę j Klubą, siekė įsi­
gyti licenzijuotą klubą, kur galėtų pardavin ėti alkoh oli-
nius gėrimus, ieškojo patogio s vietos, bet jiems nesisekė:
buvo nupirkę se nus n amus Redferne, vėliau juos pardavė
ir pirko Lidcombėje, bet ir čia neg avo leidimo licenzijuo-
tam klubui įsteigti. Reikėjo ieškoti naujos išeities. J a u
1964 m. kovo mėn . bank sto wniškiai turėjo svarb ų susi-
rinkimą, kuriame nu tarė sva rbiu s prin cipus vienybei
įvykdyti: sujungti visas tris apylinkes i vieną, praplėsti
Banksto wno Lietuvių Namus ir čia jkurti Sydncjaus lie -
tuvių centrą.
Reikėjo trijų metų kol šis nutarimas galėjo būti įgy­
vendi ntas. 1967 m. spal io 16 d . Dainavos salėje sus irinko
Sydnejau s ir Bankst own o apylinkių valdybos susijungi -
mo planui išdirbti, o tų pačių metų lapkričio 19 d. buvo
suša uktas abejų apylinkių bendras s usirinkima s , pava -
dintas Sydne j aus lietuvių vardu. Po metų susijungė ir
abeji lietuvių nam ai, tuo baigėsi ir ne sutarimai, ir prasi -
dėjo kūrybinė veikla . Sydnejau s Lietuvių Klubas pa -
laipsniui pastatė dideliu s moderni škus namu s , kurie
kiekvienam syd nejiškiui lietuviui kelia pasididžiavimą.
Nuo susijungimo iki šiai dienai Klubui vadovauja Vytau -
tas Simniškis.
Rašant apie Sydnejaus lietuvių veiklą, tenka priminti,
kad čia 20 metų buvo Australijos lietuvių cent ra s: čia
buvo Kra što Valdyba, Bendruomenės laikra št is "Mūsų
Pastogė", Kunigų Sekretorijata s , Tauto s Fondo atstovy-
bė ir kt. centrinės institucijos. Iškilus klausimui dėl
bendradarbiavimo su Lietuva, sy dneji š kiai atsidūrė pa-
čiame rietenų cent r e. Dešinysis s parna s , vadinamas su -
perpatriotais, jungėsi su katalikų aktivistais, kaltindami
Bendruomenės laikrašti "Mūsų Pastogę", kad ji esanti
ALB Sydnejaus Apylinkės Valdyba 1982m . lš kairės: dr. R. Kavalw.uskaitė-Gray,
J. Karpavitius, dr. A . Mauragis (pirm.), A. Giniūnas ir A. Stašionis
372
--
Dr. Aleksandras Mauragis
prokomunistinė. Prie to viso prisidėjo nelemta pagunda
dominuoti Bendruomenėje. Sydnejuje susiorganizavo
sti pru s opozicinis vienetas taip vadinami "politiniai kata -
likai", kurie reikalavo perorganizuoti Bendruomenę . Tam
naujam prie š bcndruomeniniam judėjimui paremti, s uo-
kalbininkai ėmė leisti naują laikrašti "Lietuvos Keliu" ,
kuris turėjo pak eisti "Mūsų Pastogę". Pasirodė tik 4 nr. ,
dėl skaitytojų stokos turėjo sus toti ėjęs. Aistros buvo
tiek jau išsisiūbavusios, kad reikėjo iš Sydnejaus iškelti
ALE Bankstowno Apylinkės Vaklyba 1961m. Sėdi~ kairės: V. Ramanauslcienė, M.
Zakaras (pirm .). Stovi iš kairės: J . šimb oras, A. Makaras ir K. Stašionis
Kra što Valdybą ir pakeisti "Mūsų Pastogės" redaktorių.
Tas reformas įvykdė ALB Kra š to Taryba XII -joje se sijo-
je Melbourn e 1970 m. gruodžio mėn. Naujoji Krašto Val-
dyba buvo iš rinkta iš Adelaidės atstovų, o redaktorium
pakviestas A. Mauragi s . Reik ėjo keturių metų kol aistros
atslūgo ir senasis redaktoriu s V. Kazokas galėjo grįžti į
savo pamėgtą darbą redaguoti "Mūsų Pastogę". Tų ne-
lemtų rietenų pasekmės paliko jaučiamos iki šiai dienai:
dalis opozicionierių negrižo i aktyvų Bendruomenės dar -
bą, dali s kunigų neįsijungė j bendruomenės organizacinę
veiklą, jaunimas, nepakęsdamas rietenų, pasitraukė iš
Bendruomenės ir lietuviškų pamaldų. Niekinimas ir bar-
niai nei vieniems, nei kitiems neišėjo j naudlĮ.
PLB pirm. V. Kamantas Sydnejuje 1980 m. Js
kairės: V. Kamantas, dr. A . Mauragis ir V.
Kazokas
373
Sydnejau s lietuvių ve ikla reiškėsi per įvairias organi -
zacijas bei institucijas. Jas čia t rumpai suminėsiu, plačiau
apie jų veiklą rasite šio metra ščio kituo se pu slapiuo se.
Sydnejaus lietuvių Katalikų parapija. Vadovauja ka -
pelionas kun. Petras Butku s ir jam padeda kap . kun.
Povilas Martuzas. Parapijos žinioje yra Carito fonda s,
kuriam vadovauja kun. P. Butkus. Su parapija glaudžia -
me kontakte veikia Katalikų Kultūros Draugija, kuriai
šiuo metu sėkmingai vadovauja A . Vinevičius .
"Da inos" choras Sydnejaus lietuvių kultūriniame gy -
venime vaidina reik šmingą rolę: gieda lietuvių pamaldo-
se, dainuoja tautinių švenčių metu parengimuose, kon -
certuose, tarptautiniuose etniniuose ir australų spektak-
liuose. šalia Dainos choro kuri laiką veikė Dainos An -
sa mblis, kilęs iš Br. Kiverio dvigubo kvarteto, jam diri-
gavo Mar ija Umbražiūnienė . Ansamblis turėjo gerų bal -
sų ir tvirtai reiškėsi lietuvių gyvenime . Jo amžius buvo
neilgas, apie 4 metus.
Tautinių šokių grupė Gintaras, reprezentacinis viene -
tas, Avos Saudargienės ir Kajaus Kazoko vadovaujamas
vienetas, rei škiasi tarptautiniuose pasirodymuose.
1975 m. skautų tautinių šokių grupė persiorganizavo ir
pasivadino "Sūkurys". Tai yra didelė šokių grupė, turinti
50-60 šokėjų.
Tvir tas jaunimo vienetas yra ··Aušros · tuntas, turi ap -
jungęs apie 100 skautų. Turi įsigijęs gražią stovyklavietę
Ingelburne.
Sydnejaus ateitininka i yra susiorganizavę i būrelį, turi
apie 20 narių.
Sporto Klubas ·Kovas-yra aktyvus, pasidalijęs i įvairias
sporto šakas, rungtyniauja tarp savęs ir su australų
sporto komandomi s.
I š akademinės jaunimo veiklos pažymėtinas yra Filis -
terių Būrelis, įsikūręs 1963 m . Jame dalyvavo visų trijų
Sydnejaus universitetų graduantai. Jų veikla daugiausiai
reiškėsi viešomis pa skaitomis ir diskusijomis. Keletą
reikšmingesnių verta pažymėti: 1964 m. "Ko trūksta lie -

Dr. Ramutis Zakarevičius Algirdas Dudaitis
tuviams akademikams Australijoje ", referavo : V. Kar -
velis, V. Kazokas, dr. V. Doniela, dr . A. Kabaila .
1967 m. "Mūsų santykiai su dabart ies Lietuva", refe -
rentai: E. Jonaitienė, J . Veteikis, V. Liuga, Vyt. šlio -
geris.
1977 m. "Helsinkio konferencijos susitarimai ir jų
įtaka", referentai: dr. A. Viliūnas , V. Pata šius, J. Pulli -
nen.
1968m. "Individualumas lietuvių charakteryje", refe-
ravo: dr. A. Mauragis, dr . V. Doniela, K. Kavaliauskas,
Vac. šliogeris.
Tos ir kitos būrelio suruoštos paskaito s buvo visuo -
menės mielai laukiamos ir lankomos. Filisteri ų būreliui
pirmininkavo sekanty s pirmininkai: 1963-65 m. Vyt. šlio -
geris, 1965-67 m. J. Maksvyti s, 1967•68 m. dr. A. Kabaila,
1968-69 m. dr. R. Zakarevičius, 1969-71 m. Vyt. šliogeris,
AL!3 ~Y_ dneja:us Apylinkės Valdyba 1979 m. Sėdi iA kairės : dr. A . Mauragis ir D .
Kaira 1tis. Stovi is kairės: J . Penkaitis, A. Giniūnas ir P. Ropė
374
-
Bronius Geny s
1971-73 m. Pajauta Pullinen, 1973-75 m. dr. l. Venclovas ,
-79.m. A. _ Grinc~viči~tė-Wallis, dr. D_.~airaiti s, Vyt.
19'.75
š hoger1s. Tohmesnes veiklos nebeparode rr taip užgeso.
Pana šiu būdu užgeso šviesos sambūris, Plunksno s
Kluba s , Literatų būrelis, kurie savo laiku buvo labai po-
puliarūs ir veiklūs kultūriniai vienetai.
Teatras "Atžalat·tvirtas kultūrinis vienetas. Per metus
pastato po vieną ir daugiau dramos veikalų, daug prisi-
deda prie kultūrinių parengimų tautinių švenčių , minėji­
mų ir kitomi s progomis. Jo meninis lygis vis dar auga.
Ramovėnai, karių veteranų Ramovė, susispietę i or-
ganizaciją, palaiko kari škas tradicijas. Viešumoje rei š-
kiasi kariuomenės ir tautinių švenčių minėjimuose. Narių
turi 60-70 veteranų. šalia ramovėnų nuo 1976 m. veikia
šaulių kuopa, atsiradusi S. Pačėsos iniciatyva. Kuopa
turi 13-25 narių, veikla pasireiškia Vlado Putvio ir Da-
Baltų Bendruomenių, pirmininkų, pirm oji k onf erenci.Ja 1963 m . Melbourn e. Iš
kairės: V. Maidre (es tas), A . Garšva (latvis) ir/ . Jonaitis . ALB Krašt o Val,dy-
bos pirmininkas
riau s • Girėno minėjimais .
Sydnejaus lietuvių bendruomenė vertai didžiuojasi
Sydnejaus Lietuvių Klubo veikla ir įsigytais namai s,
kurie daug padeda tautinei veiklai palaikyti. č:ia yra
baras, valgykla, biblioteka, archyvas, try s salės ir kele t as
kambarių posėdžiam s, susirinkimams, pobūviams ir ki-
tom tautinėm ir kultūrinėm funkcijom pasireik šti vietos.
Lietuvių Sodyba Engadine, tai kita pasididžia vimo
verta institucija, kurią sukūrė Sydnejau s Lietuvių Mote-
rų Socialinės Globos Draugija, vadovaujama energingos
pirmininkės Onos Baužienės. Pastatyta 8 mūriniai namai ,
kuriuose yra 17 butų, salė bendriem s reikalams , kam -
barys, kuriame telpa Povilo Aleknos biblioteka su 1600
knygų.
Skautų stovyklavietė Ingelburne, tai trečioji nuosa-
vybė, kuria didžiuojasi Sydnejaus lietuviai. 7 ½ akro miš-
ko, gražioje vietoje, 25 km nuo miesto, sudaro dideli
patogumą ne tik skautams, bet apskritai jaunimui sto-
vyklauti, piknikauti ir kitom pramogom pasidžiaugti, ati -
trūkus nuo miesto.
Reikia pasakyti, kad Sydnejaus lietuviai yra daug dar -
bo ir pinigų sudėję šioms nuosavybėms įsigyti. Sunku įsi­
vaizduoti kaip galėtų šiandien sydneji škiai be jų išsivers-
ti.
č:ia išvardytos organizacijos bei institucijos sudarė lie-
tuvių bendruomenę plačia prasme, tačiau tų organizacijų
veiklai koordinuoti, vadovauti buvo trys Sydnejaus apy -
linkės: Cabramattos, Bankstowno ir Sydnejaus. šioje
vietoje reikėtų priminti tuos žmones, kurie toms apylin -
kėms vadovavo, nes didelė dalis veik.los priklausė nuo jų
sugebėjimo ir pasiaukojimo, dirbant bendruomeninį dar -
bą.
Cabramattos Apylinkės veikla gražiai pasireiškė pir -
majame dešimtmetyje, antrajame ji orientavosi i Sydne -
jaus Apylinkės veiklą ir savarankiškumo mažai bepa -
rodė, kol 1965 m. prisijungė prie Sydnejaus Apylinkės.
375
Nuo 1961 m. iki susijungimo su Sydn ejau s Apylink e ,
Bankstowno Lietuvių Apylink ei vadovav o šios sudėties
valdybo s:
1961 m. pirm . M. Zakara s , nariai - J . šimbora s . K . Sta -
šionis , V. Ramanauskienė ir A. Makara s.
1962 m. pirm . M. Zakara s, nariai - A. Lele šius, P . Lau -
tin aitis, K. Stašioni s ir R. Ramanauskas.
1963 m. pirm . J . Abroma s , nariai - J. Mikutavičius , V.
Darnbrauska s , A. Lelešius ir R. Ramanau ska s.
1964 m. pirm. A. Lele šius, nariai - J . Mikutavičius , J .
Makūnas, V. Dambrauska s ir R. Ramanauskas .
1964 m. pirm . E. Eidėjus , nariai - Pr . Sakalauskas, T.
Reisgienė, V. Gaidžionis ir K. Sta šionis .
1965 m. pirm. E. Slon skis , nariai - A. Makaras, Pr. Sa -
kalauska s, J. Ramanauska s ir K. Sta šionis.
1966 m. pirm . E . Eidėjus, nariai • A. šimaiti s , J. Reis -
gys, A. Lelešius ir J . Ramanauskas.
1967 m. pirm . Br . Genys, nariai - K . Belku s , P . Zarem -
ba, K. Stašioni s ir A. Makaras.
šioji Apylinkės Valdyba kartu su Sydnejau s Apylinkės
Valdyba: J. Veteikiu , V. Deiku, N . žigienė, K. Daniške -
vičium ir A. Vinevičium, 1967 m. lapkričio 19 d . Dainavo s
salėje sujungė abi apylinkes ir pasivadino Sydnejaus
Lietuvių Apylinke . Tuo būdu Bankstowno Apylinkės
vardas išnyko.
Prisilaikant kronologinės tvarkos, tenka suminėti
Sydnejaus Apylinkės Valdyba s nuo 1961 m., kurios rezi -
davo įvairiose vietose Redferne, Licombėje ir kt.
1961 m. Sydnejau s Apylinkės Valdybą sudarė: pirm.
Henrikas Sto šius, nariai - J. Kapočius, K. želvys ir S.
šiška.
1962 m. pirm. H. Stošius, nariai - P. Grosas, V. Augus-
tinavičius, Pr. Sakalauska s ir J . šidlauska s .
1963 m. pirm. Simas N aru šis, nariai - Vyt . šliogeris, V.
Pata .šius, V. šablevičius ir P . Ropė.
1964 m. pirm. S . Narušis, nariai - V. Augustinavičius,
 J. Karitonas, S. Grinevičius ir K. Daniškevičius. šioje
kadencijojeS. Narušis buvo išrinktasi Krašto Valdyb~,
V. Augustinnvičius perėmė Apylinkės pirmininko parei•
gas. ..
1965m. pirm. Vladas Miniotas, nariai • V. B1tmns, A.
Bačiulis, K. Daniškevičius ir V. Račiūnas.
1966m. pirm. V. Miniotas, nariai • S. Pačėsa, A. Vine•
vičius, V. Kanazauskas ir K. Daniškevičius.
1967m. pirm. J. Veteikis, nariai • V. Deikus, A. Vine•
vičius, N. žigienė ir K. Daniškevičius.
1968m. pirm. Algis Dudaitis, nariai · Br. Stašionis. A.
Grincevičiūtė-Wallis, A. Vinevičius ir B. Genys.
1969m. pirm. Vytautas Deikus, nariai · V. Bitinas, B.
Genys, A. Kaminskas ir P. Alekna.
1970m. pirm. Anskis Reisgys. nariai• Br. Stašionis, J.
Ramanauskas,T. Reisgienė ir V. šliteris.
Iškilmingaibuvo atšvęstas20 metų Sydnejaus Apylin•
kės jubiliejus.
1971m. pirm. A. Reisgys, nariai• V. Stašionis, R. Skei·
vys, G. Zigaitytė ir N. Liutikaitė.
Pakeista tvarka: valdybos renkamos dvejų metų
kadencijai.
srMAS NARUšIS
Kūrėjas · savanoris, visuomenininkas. Gimė 1899 m.,
šakių apskr.
Pirmasis ALB Krašto Valdybos pirmininkas aplankęs
visus lietuvių centrus ir mažesnius padalinius visoje
Australijoje.
1968m. Federalinė Latvių Bendruomenė pagerbė Simą
Narušj "Pro Merito" sidabro medaliu už jo nepailstamą
bendradarbiavimą, pastangas ir nuopelnus kovoje už
Pabaltijo laisvę.
1968-69m. atstovavo Australijos Lietuvių Bendruo •
menę Amerikoje • P.L.B. III Seime New Yorke. Aplankė
Naujosios Zelandijos lietuvius. Mirė 1969 m. gruodžio 23
dieną.
BRONIUS STAšIONIS
Visuomenininkas. Gimė 1914 m, Kauno apskr. 1939 m.
iki okupacinei rusų valdžiai uždarant, studijavo Politinių
Mokslų Institute , Kaune.
1945-4.8 m. Vokietijoje studijavo teisę Muenche no ir
Frankfurto universitetuose.
1956-57 m. buvo ALB Bankstowno Apylinkės Valdybos
pirmininkas.
1957-58 m. ir 1961-62 m. buvo ALB Krašto Valdybos
narys.
1959-61m. • Bankstowno Lietuvių "Dainavos" Namų
Valdybos pirmininkas.
1957-74 m. (17 motų) "Mūsų Pastogės" administrato•
rius.
1974-79 m. - Sydnejaus Lietuvių Klubo vedėjas.
1956-82 m (26 metus iš eilės) • ALB Krašto Tarybos
narys.
376
1973 m. pirm. Juozas Mak svyti s, nariai - J . Viliilnic •
P. Daukutė-Pullinen. V. Sta šioni s ir N . Liutikaitė. ne,
1975 m. pirm. Kastytis Sta šionis, nariai . J. Zinku s E
iižytė, M. Reisgicnė ir Vyt. šliogeri s, • ·
_19'!7m. pirm. V. ~au_d~rgas, nari_ai • V. Bitinas, K. Biti.
mene._A. ?ablon~k1ene 1r V. Gulb!~a s .. Valdyboje įvyko
~esus1_Prat1mų: pirm. V.. ~~udargm 1šre1kštas nopasitikė­
J1mas 1r 1978 m. kadenc1Jai buvo valdybos išrinktas nau-
jas pirmininkas V. Gulbinas. Valdybą papildė Pr. Saka -
lauskas.
1979 m. pirm . dr. A. Mauragis, nariai - dr. D. Kairaitis
P. Ropė, A. Giniilnas ir J. Penkaitis. ' 1957 m. jgijo diplomą (Fellowship Diploma of Civil En -
1981 m. pirm. dr. A. Mauragis, nariai • dr. R. Kava .
liauskaitė. A. Giniilnas, J. Karpavičius ir A. Sta šionis.
Didelę Sydnejaus lietuvių bendruomenės darbo dali
atlieka Apylinkės Valdybo s tiesioginiai, kitą darbo dalj
atlieka betarpiai per savo padalinius: švietimo Komitetą
kuris rilpinasi Lituanistiniais kursais, Australų Lietuvi~
žmogaus Teisėms Ginti Komitetą, kuris palaiko ryšius su
politiniais kaliniais Lietuvoje ir rilpina si jų likimu, Ar•
chyvinės Medžiagos Apsaugos Komitetą, kuris rūpinasi
istorinės medžiagos atrinkimu ir jos apsauga.
Prof. DR. ALGIMANTAS P . KABAILA
Algimantas Petras Kabaila gimė 1925 m. Lietuvoje.
Pradžios mokykla ir gimnaziją baigė Lietuvoje. Auk š·
tuosius mokslus užsieniuose, jgydamas inžinieria us ir in-
žinerijos daktaro kvalifikacijas.
Savo bendruomeninj gyvenimą pradėjo Melbourne . Jis
aktyviai dalyvavo veik visuose ALB Tarybų suvažiavi-
muose bei kelių reikšmingų organizucijų steig imuose.
1957 m. išrinkta s Melbourno Lietuvių Klubo Tarybos
pirmininku.
1966 m. išrenkamas Sydnejau s Apylinkės atstovu i
ALB :arybą. Deši mtosios ses ijos ALB Taryba išre nka A.
Kabailą Tarybo s pirmininku 1967-69 m. kadencijai.
1970 m. ALB Tarybos suvažiavima s išren ka 12-tos
ALB Tarybos pirmininku ir PI~B Seimo atstovu. ALB
Tarybos suvažiavim e . A~e~aid ėje 1974 m . išrenkamas 1934 m., "Mechanini ai įrengim ai" 1934 m . ir "Inten <lantil -
l4 -tos ALB Tarybo s pirmininku . 1977-78 m. ALB Kra što ro s taktik a" 1935 m. Aust r alijoje parašė savo ats imini -
Vllldybos pirm. ši Kra ~to Valdyba įkuri a Lietu vių Bend - mus api e prezidentą A. Smetoną , kur ie 1966 m. Ame r i-
ruomenės Spnudo s S11.Jun gų. A. Kabaila t ampa st eigia - koje buvo išleista kny ga "A ntnnn s Sme tona . žmogus ir
mojo LB Spaudo s Sąjungos pirmininku ir vienu iš septy - valsty bininka s".
nių asmenų pa sira šiusi~ _to s. or~ nnizacijos st eigimo aktą,
jregistruot~ N SW . va_lst1JOS 1s_ta1gosc. .. _
Reiškia si pabalt1eč1ų ve1kl0Je Au strahJo Je. 1970 meta is
jis išrenkama s Aus tralijos BaltųTarybos pirm ininku . Pa -
saulio Lietuvių Bendruomenės Va ldyba atž ymi jo veiklą
1980 m. Vilniaus Univer siteto sukaktuviniu medaliu .
gioeering). 1959 m. atvyko su šeima i Sydnejų ir čia už-
baigė NSW universitete Magi stro kursą. už kuri.iam
suteiktas "Master of Engineering Science" mokslinis
laipsnis. 1963 m. paskirtas dėstytoju NSW univer sitet e
Sydnejuje, Statybos In1jnerijos Departamente. 1966 m.
įteikia doktorato dizertaciją, tame pačiame universitete.
ir gauna Inžinerijos Daktaro (Doctor of Philosphy in
Engincering) mokslinį laipsnį. 1970 m. A. Kabaila pake •
Jiamas į Profesorius - pirmas lietuvis profesorius Austra •
lijoje. Parašė knygą apie Statybinės Konstrukcijos
Analyzę. Rašė ir lietuviškoje technikinėje spaudoje . 1967
m. "Tec hniko s žodyje" išspaus din tas straip snis "Apie
Netiosinio Tamprumo Medžiagų Atsparumą" buvo lei-
dėjų (P LIA S) premijuotas. VYTAUTAS EDMUNDAS BUKEVICIUS
Gimė1921.5. 14 Kaune. 1940 m. baigė "Au šros " gimna -
ziją.
1944 m • Vytauto Didžiojo Universit eto T echnolo gi-
jos fakultetą, jsigydnma s mechanikos inžinie r iau s diplo -
mą.
Bendruomenės gyv enime reiškėsi kaip or g ani -
įvairių
zacijų vadova s, paskaitininka s ; dvi kadencijas buvo Lie •
tuvių Inžinierių-Architektų Draugijos Syd nejau s S ky -
riau s pirmininkas, 1957-58 m . ALB Sydnejaus Apy!.
Valdybos pirmininkas , 1960-61 m. ir 1972-73 m. • ALB
Kra što Tarybos pirmininkas, 1968-72 m. ALB Kra što
Kontrolės Komisi jos pirmininkas, 1963-75 m . Jungtinio
Baltų Komiteto Sydoejnus pirmini nk as (3 k aden cija s).
Į skautus jstojo 1931 m. tjo įvairias pareigas skautų
vienet uose: 1946-48 m. draugininkas, "Lituuni cos " tunto
(Memm ingene) tuntininko pavaduotojas, Sy dn ejau s
Skaut ų židinio tėvūnas, 1972-77 m. LSB Australijo s rajo -
no vadeiva .
VACLOVAS šLIOGERIS 1983-84 m. ALB Krašto Valdybos pirmininka s .
Gimė 1901.8.21 Petrapily, Rusijoje . Baigęs X Petrapi -
lio gimnuz ij11, 1918 m . sugrįžo i Lietuvą, 1919.11.7 stojo ANSKIS REISGYS
sava noriu i Lietuvos kariuomenę. 1920.10.17 baigė Karo
Mokyklos IIl -j11laidą. Tarnavo artilerijoje. Dalyvavo ko- Gimęs Klaipėdos apskr. Baigęs pradžios mokyklą stojo
vose su bormontinink11is ir lenkais. 1924-28 m. išklausė i Klaipėdos Vyta uto Didž. gimnaziją. Klaipėdą okupavu s
Vytauto Didžiojo univer siteto teisių fakul teto eko nom i• vokiečiam s. mokslų tęsė Palungoje .
jos sky rių. 1980 m. baigė artilerijos kursus, 1981 m. · pul- Baigė N.S.W. univer sit eto komercijos fakultetą.. kur ,
ko ir bataliono vadų kur sus ir 1988 m. • Aukštąją In ten - stud ijuodama s vakarai s , specializavosi buhalterijo s ir
dantūros Mokyklą (Eco le SU pe riour o de l'In tendan ce' ekonomijos sritys e.
Paryžiuje. Tarnavo Krašto Apsaugos ministerijoje. 1985 Australijoje, baigęs mokslą, įsijungė į ALB veiklų: dvi
m. pask ir tas respublikos pr ezide nt o asmens adjutantu, kadencijas buvo Sydnojau s Apy !. Valdybos pi rm inink u ,
1987 m . . kariuomenės ūkio inspektoriumi. 1938-40 m. eilę metų atstovavo apylinkę kaip ALD Kra što Tarybos
buvo Valstybės Okio Tarybo s prezidiumo narys . narys, Lietuvių Dienų organ izatori us . dirbo Pave rgtų
Parašė karinių mokslų paskaitas: "Artilerija" 1928 m., Tautų Komiteto, "Mūsų Pastogės" Administrncinėje Ko -
"Fortifikacija" 1928 m., "K11riuomonės administracija" misijoje.
-Y.77
 -
CESLOVAS LIUTIKAS biuleteni, dalyvavo Baltų Klube , kurj laiką bu vo jo pir ._ usita rima1 ir maž esni_o pobūd~i~ pramogos. Reikalui liet uvitl gru pes, apgyve ndintas darbam s to limuose Syd -
1
ninku, Pavergtų Europos Tautų organizacijos NZ iga~ 0 . ~sa nt kapclio n~s . ten ir .š~. M1š1as_ a_tnaša udavo. LK . neja us priemiesčiuose ir apli nkiniuose miestuose, nešda-
Visuomenininkas, sportininkas, filatelistas, esperanti - tinis . atstovas. Cent re buvo pr1s 1glaudu s1 1r tuometine Australijos Lie- mas jiem s lietuvi šką Evangelijos žodi. šv . Miši ų auką,
ninkas. Gimė 1903.9.18 Mažeikių apskr.1924 -28 m. Kauno 1973 m. gal~ persi kėlė_. ~~~~ge su_ šeima, i Sydncjų. tuv i ų Bendruomenės Kra što Valdrba · laikė ten sa vo burdama s ju os bendrai maldai ir giesmei. Taip at sirado
universitete st udijavo biologiją (botaniką), įsigydamas Nuo pat atvykimo aktyviai 1s 1Jungė I Sydneja us Sport raštinę ir bih_lio_te ką . Kun ... Tar:nuh_s. ypa~ingai rūpinosi keli lietuvi škų pamaldų cent rai • Sefton, Bankstown,
aukšt. mokyklų mokytojo cenzą. Vienas iš Studentų Klubo "Kova s" veiklą, 1976-77 m. mokytojav o Sy dncj au~ ALK šv. Kaz1m1ero Drau~1Jo s 1.šplet11!1~1r kur tik Syd- Ca br amatta, Wentwo rth ville, St. Mary s ir Wollongong •
Gamtininkų D-jos steigėjų ir valdybos narių . Parapijo s. S~v~itgalio moky~lo je, AL~ ~r ašto Taryb os neju je dirbo ar Jyve no ~1desnis_ ska1_č1us l!etuvių, ten kur ankstyvo sios pamaldos buvo laikomo s kas antrą sek-
1928-37 m. organizavo Šiaulių Kraštotyro s D-jos nary s, ~e1škes_1 ~LB SydneJau s Apylinkes veikloje, su- steigė to s dra.~g,Jo~ _sky~1us, ~u r~ų veikla del nuolatinio madienį ar kartą i mėnesį. Ypatingų švenčių metu lietu -
"Aušros" muziejų, buvo Šiaulių Kraštotyro s D-jos vedė­ tvarkė ir admm1stravo (1976-82 m .) Sydnejaus Lietuvių lietuvių kilnoJ1mos 1 1š vieto s l v i etą nebuvo labai ilga. viškos pamaldos buvo laiko mos didingoje St. Marys ka -
jas ir Šiaulių "Aušros" muziejaus organizatorius · vedė­ Biblioteką, spaudo s kioską ir skaityklą.
Liko pagri ndini s Sydn ejaus skyrius ir draugijo s centro ted roje, o tautų šven čių pamaldo s • gražioje ir erdvi oje
jas. valdyba. St. Benedict s parapijos bažnyčioje Broadway.
1928-31 m. studijavo Dotnuvos žemės Okio akademi- LIUDAS SIMANAU SKAS 1950 m. prad žioj e Sy dn ejaus arkivyskupas kardinolas 1963 m. su Rugsėjo 8 Tauto s šventės iškilmėms lietu -
joje; ją baigęs įsigijo agronomo diplomą. Norm an T . Gilr oy pa stovioms centrinėms lietuvių pa- viškos ios pamaldo s buvo perke lto s i Lidcombe katalikų
1944m. pasitraukė į Au striją. 1948-51 m. pirmininkavo Visuomenininkas. Gimė 1905.10.23, Telšių apskr. mald os paskyrė Camperdown priemiesčio katalikų para - parap ijos St. Joachim s bažnyčią.š . Kadangi Lidcombe .
Austrijos Lietuvių Bendruomenei. Lankė Plungės Realinę gimnaziją. 1928 m . st ojo j Lietu - pijos St. Jo sephs baž ny čią. Sy dnej aus lietuvių katalikų kaip pri emiesti nio geležinkelio mazgas , traukiniu iš visur
1951 m. atvyko su šeima j Naująją Zelandiją. 1952 m. vos policiją , kur ištarnavo 16 m. Pri eš pa sitraukiant iš misija, kuri veikia pa gal personalinės parap ijos modeli, pasiekiama. o, be to. bevei k visi lietuviai turi įsigiję nuo-
suorganizavo Aucklando Lietuvių Bendruomenės Apy- Lietuvo s, 1944 m. buvo Kretingos nuovado s vir šininku . tuo buvo bažnytin ės vyriausybės oficialiai pripažin ta ir savas susisi ekimo priem ones i.r lengv ai gali i bažnyčią at -
linkę, įsteigė lietuvių savaitgalio mokyklą ir 11 metų joje Į Australiją atvyko 1949.9.14. 1959-69 m. ALB Hobarto jai buvo pad ėtas tvirtesnis veiklos pagrind as. važiuot i, ankstyvosio s lietuvi škosios pamaldos atskirose
mokytojavo. 1956--73 m. buvo NZ Lietuvių Bendruomenės Apylinkės Valdybo s pirmininkas. 1973 m . persikėlė Bet vos tik persikėlu s j Camperdowną, kun . J. Tamu - vietovėse buvo pan aikinto s. Bet Sy dn ejaus lietuvių ka -
Krašto Valdybos pirmininkas, redagavo "NZ Lietuvio" Sydnejų, 1974-78 m. ALB Krašto Tarybo s narys. liui atsirado reikalas išv ažiuoti i Ameriką. pelionui yra pavesti aptarnauti lietuviai, gyvenanty s
1950 m. kovo mėn. Sy dn ej au s lietuvių kapelionu buvo Wollongone, Newca stelyje ir Canberroj e.
paskirt as kun . Petras Butkus. Ji s paveldėjo visus kun . J. 1963 m. Kalėdoms i Sydnejų grįžo kun . Povilas Martū­
Tamulio pradėtu s darbu s ir tęsė juo s toliau. St. Jo sephs zas, prie š kelis metus iš Sydnejaus išvykęs i šv. Kazi-
parapijos klebon as airis kun. M. O'Donoghue buvo lietu - miero Kolegiją Romoje ruo štis kunig yst ei ir ten 1962 m.
Sydnejaus lietuvių katalikų viams palanku s. Leido laisv ai naudoti s bažnyčia ir para- gruodžio 22 d. įšventintas kunigu . Nuo to laiko lietuvių
pijos sale. Taip čia greitai su sikūrė lietuvių ne tik religi - dvasiniais reikalais rūpinasi du kunigai.
nis, be t ir kultūrinis centra s, ne s prie St. Josephs prak - Lidcombe St . Joachims parapijo s klebona s monsin -
parapijos istorija tiškai vyko visa to meto lietuvi škoji veikla. Religinę joras John Meaney yra tikras lietuvių draugas, kaip mes
praktiką rekolekcijų ir didžiųjų šven čių metu atlikda vo sakome • nauja sis lietuvis. Ji s mielai dalyvauja lietuvių
J .A . Jūragis 500-600 tikinči ųjų. šventėse, teikia parami , leisdamas pasinaudoti parapijo s
Bet kun. P . B utku s nes itenk ino vien tais lietuviais, mokyklos patalp omis mūs ų savaitgalio mokyklai ir para -
kurie galėjo i pamaldas Camperdowne atvyki. Jis lankė pijos sa le minėjimams, susirinkimams ir pobūviams.
K un. prof. Pranciškus Bučys buvo pirmasis lietuvis
kunigas, aplankęs Sydnejuje gyvenančius lietuvius. Kaip
Tarptautiniam Eucharistiniam Kongresui Ruošti Komi-
teto narys jis 1928m. atvyko i Sydnejų, dalyvavo Eucha-
ristiniame Kongrese ir, kongresui pasibaigus, kuri laiką
svečiavosi lietuvių tarpe .
Pirmasis pastovesnis lietuvių kapelionas buvo pranciš-
konas Tėvas Vytautas Balčiūnas. Jis atvyko i Sydnejų
1948 m. spalio mėn. ir gyveno Waverley parapijoje,
pranciškonų vienuolyne. Lietuviams pamaldas jis atlai-
kydavo Dulwich Hill parapijos bažnyčioje. Kaip vienuo-
lis, jjuogtas i savo ordino veiklą, plačiau pasireikšti lietu-
vių sielovadoje jis neturėjo galimybių. 1949 m. birželio
mėn. jis buvo iškeltasi Gretos imigrantų šeimų stovyklą.
Į jo vietą iš Bathurst o pereinamosios stovyklos buvo
atkeltas energingas ir veiklus kun. Jonas Tamulis. Į Syd-
nejų jis atvyko 1949 m. liepos mėn. Kaip ir anksčiau lie-
tuviškos pamaldos buvo laikomos Dulwich Hill bažnyčio­
je. Kun. Tamulis pradėjo lietuviškas pamaldas laikyti ir
Regents Parko bažnyčioje, nes toje apylinkėje daugiau
dirbo lietuvių. Iš Katalikų Imigracijos Komiteto gavęs
prie uosto,5 Young Str. erdvią,bet gerokai apleistą patal -
pą, kun. Tamulis ten įkūrė Lietuvių Katalikų Centrą. Ten
buvo kapeliono raštinė , jo Bathursto stovykloje įkurto­
sios Aust ralijos Lietuvių Katalikų šv . Kazimiero Drau -
gijos Centro būstinė, iš Bathursto atkelto i
Lietuv i11deleg acija pas kard. J. Fre eman dėl Li etuvos pripažinimo Sovie tų
Sydnejų žurnalo "Užuovėja" redakcija ir administ racija.
Sąjungos integraline dalimi. U kairės: kun. P . B1,tkus, B . Barku s, kard . J .
Ten žurnalas buvo ir spausdinamas šafirografu bei eks- Preeman , J . Mak svytis ir V. Buk ev icius
pedijuojamas. LK Centre vykdavo posėdžiai , repeticijos,
379
378
 l~ti4 m birželio mėn. trėmimų minėjimo pamnldf;e
dalyvavo ·sydnejaus arkivyskupijos vysku~~ pag~ {
·nkas Tomas Muldoon. 1971 m. lietuvių kapm•~ pamin .
~~ Rookwood kapinėse JI A sekcijoje pašventi~o vys~.
Edward Kelly ir dalyvavo pamaldose St. Joac_huns baz-
nyčioje Lidcombe. Tas pats vyskupas daly~avo t~ 1_972~:
Lietuvių Dienų atidarymo pamaldose t~Je pačt0JC b~z
nyčioje. 1973 m. Vasario 16 pamaldose Ltdcombe _sutv1 _r•
tinimo sakramentą suteikė Vakarų _Europos _J1etuv 1~
vyskupas Antanas Deksnys. 1978 m. ~1etuv1ų Dienų ati -
darymo pamaldose St. Marys katedroJe dalyvavo Sydne-
jaus Arkivyskupas kardinolas _Sir James F_':eeman. !97~
m. Aust ralijos Lietuvių Katalikų FederactJO~ suvažiavi -
mo pamaldose dalyvavo vysk. David Cre!111_n. 1980 ~ ;
lapkričio 23 d. sutvirtinimo sa~rament~ teike_svečias ts
Amerikos vysk. Vincentas Br1zgys. prieš tai pravedęs
dvasinio susikau pimo dienas. _ . .
Aukštuosius Ganytojus sutikdavome rupe st mgai
pasiruošę, pagal lietuviškas vyskupų priėmimo tradici-
jas . Tie ganytojų apsilankymai Sydnejau s lietuviams ka-
talikams buvo ne tik dvasinio susikaupimo ir pakilimo
momentai, išklausant jų pamokinančių, padrąsinančių,
mūsų pavergtos tėvynės ir už tikėjim11 persekiojamų
brolių bei sesių lietuvių sunkią padėti suprantančių ir Liet1tviai vaikučiai po pinn os komu11iJos
mums užuojaut11reiškiančių bei mus skatinančių šiame
krašte išlikti tauriais lietuviais pamokslų, bet ir socialinių
pabe ndravimų su jais progos, nes po pamaldų bažnyčiose
iškilmės būdavo tęsiamos parapijų salėse, kur buvo ruo-
šiami vyskupams priėmimai - vaišės su lietuviška menine
programa: choro ir solistų dainomis, tautinių šokių gru -
pi ų pasiro dymais. deklamacijomis, sveikinimo ir p adėkos
kalbomis. Tokiuose pabendravimuose australai vyskupni
susipažindavo geriau su lietuvių religine ir tautine kul-
tūra. su mūsų giesmėmis. religiniais papročiais. su mūsų
dainomis. tautiniais rūbais ir šokiais, išgirsdavo mūsų
pasisakymu s. išreiškiančius mūsų viltis ir troškimu s. Prel. Petras Butkus, MB E.
Apsilankymų atsiminimui vysk upams buvo įteikiami ilgalaikis Syd11ejaus liet1tvių kap elionas
meniškai išdrožinėti lietuviš ki kryžiai, Aušros Vard ų -kleb onas.
Dievo Motinos paveikslui, Lietuvos vaizdų albumai ar
knygos anglų kalba apie Lietuv~. Vartų Dievo Motinos vėliavas ir aukštą stilizuotą lietu -
. Sy~n~jau~ liet~vių parap ijoje rekolekcijas yra ved41,be višk;i kry ži ų su u1.rnšu Lithuunia, Sy dnojau s lietuviu i ka-
Jau m!nct~ hetuv1ų v~skupų. kaimyninių lietuvių kolonijų t,:1likai ~ts_to_vnvosavo tautą 1953 m. Australijo s Tau t inio
kape!Jona1:kun . dr . Fct ras Oučinskas, kun. Juozas Kun-
~s. kun . A._Kazl~uskas, kun . Pranus Vascris ir kun . Al- Eu_char1stm1? ~on groso užb11igi11mojojo proccsijojo Sy d·
binas Sp_u~g1s._Tai p pat buvo kviečiami iš užjūrių žymesni n?Jaus gatv_em1s. kurią stobėjo milijoninės žiūrovų mi•
p11mo~ ~lmtnka1: prelatas Ladas Tulaba. šv . Kazimiero mos. ligą latką su tuis pačinis lietuviška is žon klnis ir in•
Koleg~J~S ~omoje _viršininkas, jėzuitas Tėvas Jonus si_gnij?m Syd_nojnus lietuvių pa rupija d11lyv11ud11vokiok-
Borcv1č1us 1š Amerikos. marijonų vienuolijos vicegcne - v1cna1s mctms Dievo Kū no pr occ s ijoso. 'l'aip put buvo
rolas kun . dr. V. Rimšclis , marijonns kun. dr . Th . Juoza s d_aly vautn pamaldo se už goložino užd11ng1111tskirt11tylin -
Vaškas, prelatas dr. V. Balčiūnus. jėzuitas kun Juoza s ČIII B11žnyč1ų, kardinolų A!(1tgi11ni11n ir Mindszenty sutiki -
Vn1~ny_s,- žurna lo ·:L.aiškn! liet~vinms" rcdaktori~ s . k~n. nrnosc, bendros e jvniri ų tnut11 irnigr 1111t11pnmnldoso St.
K_~m1cras ~~gev1čius . ltctuv1ų relil{ines šalpos ir lietu - Murys kutodrojo .
vi ų tnformac1ios centro direktoriu s Amerikoje . _Liet~vių _Sy_ dnojuje isikūrimo pradžioj, , mir usi eji bu vo Gt·f111:i11ių /J(l11111/,lų Li,•/1111ių N,11
11wl,li11i11k11i 111ws,
, /982 m.
t.~ rokolek~lj ~ pamokslininkai susitikdavo purnpijos
sn_cJo su taut1eč1a1s, skaitydavo paskaitas prane šimus
lmdomt artt mtnusiosu nuo jų gyve nnmosios vietos knpi·
nės~. Kun . P . Autkus jautė roikn lt1turėti ut skirns liet uviu žo11klt111, vi.slu 111s p11liutl ij111<,kud li11t11vini, /{yv,•ndnntl nnt s kulpt11r11 ir t.11111
s1111 li!'1uv iAkq kryži ų n uknlt'- AI
s n1t1l11l11
ap,~ .Lict _uvos Datnyčios padėti. apie lietuvių rcli in knJ>t?cs. IOG9rn. jam pa vyko iš katalikų kapinių va ldybo s !lny b?" viltimi, !(ur!Jin 1< 11vo111ir11siųjų M111it1imu . Syclno- l{it111111t11
11l'l ukn~. l'nminklo išli,•jl11111I forn111
• p11d11r,1 l'ru
po(1t1 _nes tr kulturine s pruitangas bei darbus Liotuv~s
but k1tuoso kraštuo se, arba pnknlbėdnvo k0 k"
1!: gnutt Rook_wood kapinėse ned ideli 11tskir11sklypą. kuria -
m~ b~vo vietos IGOkupurns . Voliau kupl nil1 vuldyb n prl·
Jllus ltul uvių pinil{inl-mis 1111ko111i11
org1111lz111
JHl~knl intn•. p11rupijos
•ij11ir kun . l' . Mur i uzo ro111i11111n 1<,kun. l' . llulku s
nns J\11l111111itis ir l' rnna.s ?.itkntt •kn• .
Su l(r11f,io1111sllflt'll{oml• pumin klns bu vo H/71 m. ltlf}
pasiri nkta religine tema. ta nors savo d,ėJo l!otuvl ų knpin(1111 s didok11šnlin cNnnti sklyptl, uos Jlll· 11)7 1 111 . r1•11 liwvo k11pinit1 h,•ndro p11111 i11kloldt'.-j11. lht vo kričiu 7 tl. 1>11 ns . Atvyko ,rn h ūrlu kunil(tl Sy,lno
šv,•11ti 111
Ypnli n!(ai !(eraipasiruo!f ir gausio a· . Sirod_o. kad pirmu sis sklypelis bu s por mtd.11s. Jl11Rt11t y t IIN lfl"II Žll /1, nuk~I 11
1<lllOIIMni~ko si lliuus f)llllllnk j1111svyskttJlns J•:Jw 11r1IK1•1ly, M.S.t: ., 1) , 1) . l'r tld1\d11111ns
būriais da lyvaudami, nešdami šv Kg ,1s~olcrų ir vyrų k l~uru:q kupinos, kilo minti s pa statyti bondr11 pnrnink l11, los. l'11111 inklo prn jokt11 s11ki"1r,1 /\111l'rikojo 1-:'YV <'rlllllfiil Av!'ntlnhno i~kilmo knn . l' . Mnrl 111111 l rlllll)III t.odtl u llll
• nz1m1oro Ir Aušros
uris butų „ymosnis pas tovu .~ lietu vi ų dvu HiOMkult uroH rl11ill11i11k 1111 Vytnul ns K11zys Jo11y1111 s. 1'111
1111• p11r110M ir suk6. knip lil't nvinl f((•rhi11Ir p11o~l11 snvo mirusių knpu s
380 Nl11tyh11 prl žiiir;\Jo Imt Vy 11111 t1111l!nr 11ol11
s . Hupl11toj1\ll,1 lt'lvy1u\Jo.
JXI
 Kun. P. B utkus. tnutininis rūbnis apsirengusių jnu •
nuolių nsistuojnmas, sudėjo i urną lietuviškos žemės
žiupsnolius iš įvairių Lietuvos vietovių: Klaipodos, Jur ·
bnrko, Kretingos, Pnlnngos, Kauno Prisikėlimo bažnyčios
šventorinus, Gedimino kalno Vilniuje ir ryti nio Lietuvos
fomių pakraščio. Tnip pnt j urną buvo įdėtas Lietuvo s
pajūrio gintnrėlis, akmenėlis nuo Gedimino kalno ir
senosios Gedimino pilies Vilniuje mūro plytos skeveldra
ir žemės suuja nuo Sibiro tnigoje pal11idotų lietuvių trem ·
tinių kapo. Urną jdėjus j paminklą, vyskupas pamink lą
pašventino.
Kni Sydncjnus lietuvini pastovinu jsikūrė, kelis metus
parnpijojc buvo prnktikuojnmns kanoniškasis tikinčiųjų
lankymus • kalėdojimas. Vėliau kalėdojimas buvo nu-
trnuktas, nes kapelionai, lankydami ligonis, kate kizuo•
darni vaikus, pašventindami namus ir šiaip jvniriais kitais
pnstoraciniais nr socialinio pabendravimo tikslais metų
bėb,yje ir taip aplanko beveik visus parapijiečius. Vietoje
kalėdojimo kapelionai išsiuntinėja parapijiečiams plotke -
les ir specialias sveikinimo korteles. Tos sveikinimo kor •
tctės yra tikri liet uviško meno kūriniai. Kalėdinės temos
paveikslus joms nupiešia lietuviai dailininkai, įjungdam i i
juos ir tautinių motyvų . Kun. P. Butkus kas melai spar •
nuotais poetiškais žodžiais sukuria nuoširdžiai skamb an-
čiu s ir jspildingus kalėdinių sveikinimų tek stus eilėraščių
formoje, kuriuose kartu supintos pra smingos religinės ir
patriotinės mintys.
K ūčių vakare per kurią nors Sydncjaus radijo sto ti
kun. P. Butkus kiekvienais melais pasako lietuviam s
jautrų, patriotini ir poetišką kalėdinj sveikinimo žodi ir
perduoda kelias lietuviškas kalėdines giesmes.
cjau1 Lietuvių Ka7n11ių uiTaAcuir ku11.P. Butkus
Syd11
382
Cia bi1tų gulima paminėti , knd visose vietovėse, kur
pastovinu buvo laikomos liet uviškosios pa ma ldos • Cani. Sydn ejau s Gyvojo Rožinio Būrelis
pordownc, Bnnkstownc. Cabramnttojc, St.. Mnr ys - kape -
liono skatinimu buvo jsiki1rusios ir veikė lietuvi škos sek - A . K ramiliu s
madienio mokyklėlrs. Nust oj us t.en laikyt i pnmnldns ir
vaikams paaugus , išgeso ir tos mokyklos. A ktyvios darbininkės, Sy dn ejau s Lietuvių Katalikų
Sydnejn us lietuvių para pijoje vei kia Austra lijos Lic- parapijoje, Alfos Snvickionės pastangomi s 1978 m. buvo
tuvil1 Katalikų Kulti1ros Draugija, išnugusi iš anksty - jsteigta s Gyvojo Ro:Unio būrelis. Tai grynai maldos ir
vesnės kun. J. Ta mulio isteigtos Austra lijos Lietuvių aukos būrelis.
Katalikų šv. Kazimiero Draugijo s, nto itinin kų kuopa, Kiekvienas narys ka lba ka sdien jam paskirtą rožinio
jaunieji atcitininkni ir Gyv oj o Rožinio būrelis. paslapti.
Lietuviškąją spaud ą pats pirma sis plat ino ku n. P. But - Kas mėnesi būrelis užsako Mišias už gyvus ir mir usius
kus, vnžinėdamns po pl ačiąją Syd neja us priemiesčių ir būrelio nariu s.
apylinkių miestų teritoriją. Vėliau jis susira do sn u padė­ Kas metai aukoja Lietuvo s persekiojamai bažnyčiai,
jėjų. Pr io bažnyčios paei liui spaudą platin o šio as menys: "L.K.B. Kronikų" leidimui, misijom s ir ''Tėviškės Ai-
,Jonus Rugelis, Petra s Dirk is, po nia Ge ncionė, J . Sa ka las, dam s" • lietuvių katalikų savaitraščiui Australijoje .
Edvardas Stnšys , Salom ėja Zablockienė, o per paskuti - Meti niuose sus irinkimuo se duodama apy skaita, per -
niuosius 16 metų spaudą pintina Ant.anas Vi nevičius. renkama vadovė, aptariama a teitie s da r bai ir pasiskirs-
Pabai gai truputi s pnrapijinės st at istik os. J.960-82 metų to ma rožinio paslaptimis.
laikotar pyje Sydneja us parapi joje pakr ikštyti 234 kūdi­ Nuo įsikūrimo būrelis jau palydėjo amžinybėn penkis
kiai, Pi rmą Komu n iją priėmė 183 vaikučiai, sutvir tinimo narius, u1. kur iuos buvo užpra šytos Mišios ir prisiminti
sn ktnmontą priėmė 139 jnunuolini, sut uokto s 138 poros - būrelio maldo se.
hevoik pusė jų . 68 mišrios šei mos. Mirė Sydnejuj e 336, 1982 metai s prisidėdami auka ir malda pagerbėme
Wollongongc JO, St. Mnry s 8, New cas telyje 29 ir Can- mf1s ų Dvasios vadą kun . Petrą Butkų , kuris popie žiau s
ber roje 43 lietuviai. Paulia us J ono buvo pake ltas i prelatu s ir apdovanotas
Už nepailstanči ą ilgametę veik l ą Sy dnejaus lietuvių karalionės Elžbietos II už nuope lnus lietuvių bendr uo-
sielovadoje ir lietuvi ško jau nimo t.ar pe kun. Petrą Bu tkų men ei ir re ligijai civiliniu MBE ordcnu .
Anglijos karalienė 1982 Naujųjų Metų proga apdova nojo Būreliui nuo įsikū rimo vadovauja Alfa Savickienė.
Britų Impe rijos Na rio ordi nu (MBE), o pop iežius Jo nas
Paulius JI 1982 m. sausio 7 d. ra št u pakėlė ji prelatu.
KU N. POV ILAS MAR'J'OZAS
Giml)s 1!)26 m., Panevėžio npskr. 1952 m. įstojo i švč
Snkrnmon t.o Tėvų vienuolyną Molbou rn o; iš ten išsi ųstas
i Oowrnl, N. S.W . šio vie nuolyno novicijntą, kur išbuvęs
virš mot.11j uvo nnto ir bevei k 2 mot us novicijato, pr ieš pal
vienu olio įžadus, sus irgo. Išvy ko i Romą, šv. Knz imioro
Kolog ijo n. To n sl udijnvo 6 motus . Į ku nigus jšvonti ntns
1962. 12.22 .
Kun . P. Mnrtūzo da rbo l11u kns labai pint us: kns mėnesi
lnnkosi Cnnbor rojo ir Ncwcastolyjo , W?llongongo (pnsi-
koisdnmi drnu ge su prol. P. Bul kl~l11) Br1sbnnėJ?, kol ton
nobuvo liot uvio kuni go, ciu knr t I mot us, atl 1nkyda m11s
pnmnldnsir toikdn mns kitus rollg inius pat arn avi mus vio•
tos bondruomo n i ų nariams.
ANTANAS VINEV ICIUS
Gimė 19 13 m., Dzū kijoje. 1937-39 m. baigė Pašto Val-
dybo s 'J'echnik ininm Pe rsona lui Paruo šti ku rsus. Dirbo
Pašto ži nyboje įvairiose pareigose .
Gyve nd:im:is Wadonga - Alb ury visą laiką dirbo vietos
ALB Apylinkės Vadlyboje. Į Sydnejų persi kėlė 1965 m.
Cin ilgą laiką (,1 kade ncijas) buvo Sydn eja us Apyl. Val-
dybos nary s, "Daino s" choro da inin inkas, nuo 1971-82 m. •
Sydneja us Lietuvių Katalikų Kultūros Dra ugijos pir mi-
ninkas, nu o 1973-82 m. • Australijos Lietuvių Katalikų
Federacijos įgaliotinis, akt.yvus LVK Ramovės nar ys.
AUST RALIJO S LIETUVIŲ KATALIKŲ
FEDERACIJOS ĮGALIOTINIAI SYDNE J UJ E
A. Vi11evi6us
1973 met ų pradžioje Federacijo s Valdy bos pirm. V.
Laukaitis paskyrė Sydnejaus miest ui savo jga lioti niu s.
Bend riems reikalams • Antan ą Vinevičių, jaunimo r eika-
lams • E le ną Bndauskienę. Jų darba s ir paskirt is: ntsto•
vauti Federaciją Sydnoju jo ir pad ėti vietos lietuvių ka-
pelionams.
A. Vinevičius ren ka '"Tėviškės Aidų" prenumeratų ir
atsi s kaito su "Tėviškės Aidais". E. Bada uskienė renka
betarpiai nuka s šv. Kazimiero kunigų se minnrijzti Romo -
je, plat ina "'Tėviškės Aidų" loter ijos bilie tu s, renka auka s
lietuviškai kataliki ška i spauda i ir Religinei šnlpa.i pa -
remti.
A. Vinevičius renku aukas Ir ntsis kai to su Lietuvi ų
Bažnyčios Kronikom s Leisti Sąju nga • kun . K. Kuzinin s·
ku.
1978 m. A. Vinevičiaus iniciatyva buvo suruoštus Syd -
nojaus organizacijų ša unu s kun. P . But.kui jo 40 motų
kunigystės j ubiliejus.
1978 m. pab aigoje Ele na Bndauskienė iš pareigų atsi -
stat ydino, nes jos vyro svei ka ta lnbai sušlu bav o ir bu vo
reika lingos priežiūros.
1979 m. Fed eracijos pirm . vioton E. Bndnuskionės,
pakvietė Dnnutę Ankienę. D. Ankicnė ta lkininknujtt vie -
tos kapelio nam s, ruošiant jaunu olius palnrnauti šv. l\•1i-
šioms, atli eka visus reikalin g us Fecle rncijai remti clnr bus.
Įgaliotiniai Sydnoj ujo surinko 533 para šus Jo švent e-
nybe i popiež iui Jonui Pnul iui II arkiv ys kupo Jurg-io Ma-
tu lničio bylni pag re itin ti. Federacijos Valdybos skd btn •
mo vajuj e jg111iot inini surinko n u kų Syd nojuje: Relig inei
šnipai Liotuvoje $ 178<1 , Lietuvių Bažnyčios Kro nikoms
Loist i S:i,jungni por kun. K. Kuzminsk ų $ 838, "Tėvi škės
Aidams" paremti per ru1,pii\čio na\n. vajų $ 87 0.
198 1 m. gr uodžio 19 d . bu vo suruo st11s Foderncijos
Vnldybos pnvodimu Am erik os sol isto Jono Vmmelio kon -
cortn s Sydnojnu s Lietuvi ų Klubo p11t11lposl•, Bank stowne .
8 C'ndrni, Sy dnojnus jgu liot,iniui visa dn pasiruošę Aus -
trn lijos Liotu ,•ių Kntnli kų Fodcracij ni bi\ti n11u dingi vi-
suose jos prn sming uosl' darbuose .
 Lietuviai
Sydncjuj o įsik(1rė keliolikn lietuvių evang~likų še~~n ų .
Kiok iš skelbimų lietuvi škuose laikraščiuose žinome, J1em
pamnldns retkarčiais laikydavo lietuvi škai mok~ vo~ic-
čių pastor ius Kosticenas. Bankst.owne gyvenanč1~ š1m-
borų sūnu s Jona s Valteri s šimborns baigė evangelikų to•
Sydnejaus Li.etuvių, Namų, fasadas
Sydnejaus Lietuvių Klubas
-Lithuanian Club Lt d.
v.s.
Sydnejaus Lietuvių Klubas, išsivystė iš buvusio s
"Lietuvių Namai" organizacijos, kuris buvo neregi struo -
tas, narių jJ)ašais paremta s vienetas, 1956 m. nupirkęs
nejudomą turtą 120 Botony Rd. Alexandria, Sydney.
Nupirktą turtą sudarė mažas sklypas žemės ir labai
senas buvusio viešbučio past atas . Dėl lėšų trūkumo ir
patalpų netinkamumo klubas didelės veiklos neišvystė .
1960m. narių tarpe kilo mintis persiorganizuoti i legalią,
juridinę organizaciją , bendrovės pagrindai s. Tuo laiku
NSW valstijoje labai pradėjo populiarėti klubai, kurie
parduodami alkoholinius gėrimus, o taip pat iš pokerio
mašinų, gaudavo gana dideles pajamas. Iš tų pajamų
buvo galima žymiai praplėsti patalpa s ir aprūpinti nariu s
jvairiais patogumais.
Iš tuometinės "Lietuvi ų Namų" valdybos, kuri susidėjo
iš 15 asmenų, 7 asmenys sudarė organizacini komitetą,
kuris turėjo ištirti regist racijos galimybes ir paruo št i
naujų įstatymų projektu s. Organizaciniam komitetui tą
darbą atlikus, 1962 m. buvo sušauktas Lietuvių Namų
narių nepaprastas susirinkima., , kuriam buvo pasiūlytas
naujo s organizacijos pavadinimas - "Lithuanian Club
384
evangelikai
ologijos mok slus ir tapo pastori11m. Dirba nustrn hi ovan -
gelik 11 par ap ijoje.
Įvairiomi s pro go mis kai kuri o lietuv ini ov11ngc likai lan-
kosi lietu vių ka ta likų pamnldo so.
Ltd", o taip pat klubo tikslus išryškinanti deklaracija ir
klubo konstitucija. Susirinkimas visa tai priėmė ir pave -
dė komitetui naują organizaciją įregistruoti.
1962 m. lapkričio 22 d. buvo užregistruota s Lithuanian
Club Ltd., jo Deklaracija ir Konstitucija. Kadangi tai
buvo nariam s pelno ne siekianti bendrovė, buvo nustaty -
ta , kad kiekvieno nario atsakomybė neviršintų $ 4.
Deklaraciją ir klubo kon s tituciją pasirašė organizacinis
komitetas, kurį sudarė: V. Simniš kis , E . Kolakau skas, V.
Danta, M. Petroni s , A . Ja saitis, P. Gro sas, P. Mikalau s-
kas.
Nauja organizacija Deklaracijoje savo pagr indinius
tik slus nusako taip: a) Perimti turtą, skola s ir nariu s iš
buvu sios organizacijos "Lietuvių Namai" . b) Parūpinti
savo nariam s klubą, kuriame būtų valgykla, baras ir kitos
patalpo s narių visuomenin ei, organizacinei ir kultūrinei
veiklai. c) Propaguoti ir rūpintis liet uvi ška veikla Sy d-
nejau s lietuvių tarpe. d) Plėsti ir palaikyti geru s sa nty -
kius tarp lietuvių ir kitų tautybių.
Tuos klubo tikslu s įgyvendinti esa mieji namai ir že_m ė~
sklypa s nebuvo pakankamai dideli, reikėjo tą turtą likvt ·
V. Simniškis prie Lietuvi1i Nam11- Klubo
duoti ir ieškoti erdvesn ės vieto s kitur . Tas buvo pad ary -
ta 1965 m., nupirku s did es ni žem ės sklypą su ga ra žu 39
Chur ch st r. , Lid comb e, art i dabar esan čios lietuvių kata -
likų b ažny čios.
Buvo par uošt i naujam klubo pastatu i planai $ 130.000
sumoj o. Su planai s buvo kreipta si i valdžios įstaigas,
gaut i klubui leidimą, pardavinėti s vaigiu osi us gė rimus ir
jtai syti pokerio ma šina s. Tei smas klubo prašymą atmetė,
nes šalimai esant mokyklai leidimo du ot i jstatyma i ne-
leido. Tokiu būdu Lidcomb e pa statyti klubo pastatą ne-
pavyko.
Bankstowno priemie styje buvo kiti lietuvių namai
"Dainavo s" vardu. Ten apylinkėje gyveną lietuviai, su-
dėję pini gus nupirko pakankam o didumo žemės sklypą ir
pasistatė savo reikalam s salę. Negavus leidimo statyti
klubą Lidcombe, pradėta tarti s su "Dainavos" namų val -
dyba apie tų dvieju vienetų sujungimą. Pasitarimų pasė­
koje prieita bendros nuomonės , kad Sydnejaus lietu -
viam s ge riau turėti vienu s geru s namu s, negu du blog es -
nius. To pasekoje, 1970 m. abi organiza cijos susijungė i
vieną Sydneja us Lietuvių Klubą. Kluba s perėmė "Daina -
vos" turtą, s kola s ir visus isipareigojimu s "Dainavo s"
nariams, kurie laik e dviejų metų turėjo teisę istoti i klubą
nariai s, nemokėdami ist ojimo mokesčio.
1971 m. šalia turimo s nuosavybės buvo nupirkta s na -
mas s u gana dideliu žemės sklypu ir paru ošti nauji staty -
bos planai, inkorporuojant buvu si "Dainavo s" pastatą.
1972 m. pagal pati ektus planu s gauta s leidima s klubą
statyti ir jam veikti.
1973 m . gegužės 7 d . kluba s pradėjo sa vo veiklą naujo -
se patalpo se , kurio s su vidau s įrengimu kainavo vir š $
250.000.
Kluba s tapo Sydnejaus lietuvių kultūrinio ir socialinio
gyvenimo bei viso s bendruomenės veiklo s centru. Jame
vietą rad o Sy dnej aus lietuviško s organizacijos.
Klubo valdyba apmokėjusi pirmo sios statybos skolas,
pradėjo planuoti klubo patalpų praplėtimą. Buvo norėta,
385
kad klub o patalpos aprūpint11 visa lietuviš ką ben druom e-
nę, net ir mūsų spor tininku s, pastatant jiem s kr epšinio
salę. Deja, tokio proj ek to įgyvendinimui Bnnst.owno
miesto savivaldybė pareikalavo, kad b ūtų pastatymui
vieto s dar pap ildomai 90 au ,to mašinų. Kada ngi žemės
sklypai aplink labai brangū s , te ko to proje kt o at sisakyti.
1981 m . buv o ati dar ytas nau jas pa st atas , kuri s s u vidau s
įrengimais kainav o apie $ 400.000. Dabar klubui laik inai
patalpų užt enka, nes vienu metu jame gali vykti try s
skirtingi uždari par engimai. Be to, klubo nar iai dar tu ri
savo dispozicinoje barą, valgyklą, žaidimų kambarį, du
posėdžių kambar ius, biblioteką ir Kredito Draugijo s
"Talka " patalpa s.
Dabartiniu metu klubo turto vertė yra $ 1.500.000 .
Pe r devynis metu s kluba s turėjo apyvartos $ 2.125.000
Gryno pe lno gauta $ 301.000.
Iš pelno skirta lietuvi škom s orga nizacijoms $ 39.300.
Be to, visos organi zacijos ir kultūriniai vienetai susi-
rinkimams, rep etic ijoms, posėdžiams bei parengimam s
pata lpomi s naudoja si veltui, je i už parengimu s neimama s
iėjimo moke stis.
Klubo narių yra kelios kategorijos. l. Nariai steigėjai -
kuri e buvo klubo nar iais klubo lice nzijos gavimo met u. 2.
Eiliniai nariai • visi lietuviai ir mišrių lietuvi škų šeimų
nariai. 3. Nariai rėmėjai - kitų tautybių asmenys , kurie
naudoja si klubo nario teisėmis , bet net uri balsavimo tei -
sės susirinkimuo se ir negali būti renkami i klubo valdybą.
4. Visuotino narių susirinkimo išrinkti Garb ės nariai. Vi-
s ų kategorij ų nariai turi teisę naudot is klubo pa t alpomi s
ir i klubą kvie s ti savo svečius.
Klubo valdyba sudaroma ka s metai visuotiniu narių
balsavimu (kuris dažniausiai pravedama s kore spond en-
ciniu būdu). Renkami 7 nari ai, kurie daro savo spren di-
mus visais klubo reikalais ir gale metų pateikia nariams
savo veiklo s ir piniginę atskaitomybę. Tai yra garbės
tarnyba, ne s valdybo s nariai už savo darbą nėra atlygi -
nami. Dabartinę Sydnejaus Klubo Valdybą sudaro: V.
 Simniškis, K. Prota s , A. Roisgys, A. Migus, V. Burokas,
A. Dudaitis, B. Barkus. Klubo vedėja E. Blrkmani s, jos
padėjėjas J. Kalgovas. Iš čia nušviesto vaizdo matyti, kad
Sydnejaus Lietuvių
Biblioteka
C. Liutikas
At vykus j Aust ralijn, kiekviename didesniame lie-
tuvių su sibūrimo, pasirei škė lietuviška veikla. Draugijo s,
organizacijos ir kiti vienetai su sikūr6 puoselėdami lietu -
viškos kultūros aprai škas. Steigėsi chorai, tautinių šokių
grupės, lietuviškos savaitgalio mokyklos ir biblioteko s.
Sydneja us bibliotekos pionieriai • Australijo s Lietuvių
Draugija, vėliau per siorganizav usi j Australijo s Lietuvių
BendruomenQ. Jos skyriai • apylinkės: Woomerojo,
Campertowne, Rodforno, Caberamatoj e, Bankstowno ir
kitur. Persiorganizuojant dauguma kny gų buvo suvežto s
i Lidcombe ir sudėtos turimame garaže . Kadangi pat al-
pos buvo blogos, dalis knygų sunyko ir žuvo.
1973 m. iš Lidcombės garafo ir Bankstowno Lietuvių
Apylinkės knygos buvo perkeltos j Lietuvių Klubo patal -
pas Bankstowne . Knygom s buvo paskirta s specialu s
kambarys. Iki 1975m. knygomi s rūpinosi Povilas Alekna .
Jam mirus, knygomis rūpinos i A. Plukus ir M. Nakutis.
šis laikotarpis yra vienas iš n eveikliausių, kas liečia lie-
tuviškas knygas.
1976 m. pradėta rūpintis specialiame kambaryje s u•
krautomi s knygomis. Kreipta si i neseniai Sydnejuj c
apsigyvenusi Ceslovą Liutikų, kuris s utiko knygas per-
ži ūrėti ir jas sutva rkyt i.
Daug laiko 11 ugaišta ieškant knygų snraš ų, regi straci -
jos lapelių ar pagaliau bent kokio užraw, nurodančio
knygų skaičit1 . Sutvarkius knyga s rasla, kad daugiau sia
knygų huvo išl ei11tų Vokietijoje ir Nidos b -v ės Anglijoje .
Minėtu laikotarpiu nebuvo is igyta nei viena naujai išleis-
ta knyga .
Po ilgo darho atrinkta vlr {J400 knygų tinkamų hihlio-
tc kai. Skirst ant knyKnS nebuvo pri silaikoma jokia žinoma
bihlio~rafijo s sistema, o s u11 kirstyta pagal turini : a)
hc ndryhės; enciklopedijo s , 1,odynai, m o t.ra~čiai, poriodino
spauda • laikraličial , f.urn alai; b) lie tuvių dailioji Jit,orarŪ •
ra: poezija, romanai, apy1mko11,jaunimui 11 kalt.ymai, 1,1t
11i-
minimai ; c) rtJlll{ija, filo11o
flja ; d) mon!UI,lituanlHtika, tau -
t.<1tmka; () l11
torija, g1•0Kraflja; g) vertimai lietuviu kalhojo
vetimu kalbų , vl11
ir 11 uom1ininis • 11 or lalini1111
kyriu s, oko-
nt1mlni11ir kiti poskyr iai.
IAturimų atliJJkamu knygų fnndo huvo ati dul)ta klt.o m11
Sydnojaus Lietuvių Kluba t1yra s tipri lio'tuvi škn tvirtovė
ir bcndruomenin os veiklo s židiny s.
Klubo
bibliot,ckoms. Taip pat bibliotekoje surink ti lietuvių išei-
vijos pe riodinės spaudo s komplektai.
šiuo motu bibliotekoje randa si vir š 2800 knyg1Į. Di-
džiau sias metini s bibliotekos skaitytojų skai čius apie 170.
Lankytojų, kurio knygas ska ito skaitykloje ir jaunimo
besiru ošian čio studijom s s kai čiu s nėra žinoma s . Bibliote -
ka atida ryta se kmadieniai s nuo 1-4 val., kartai s, r eikalui
esant, ir ilgiau . Susitarus bibliot eka atidaroma pirmadi e-
niais ir trečiadieniais.
Biblioteka s ulaukė paramos iš mecenatų: A. Kasiulai -
čio ir O. šalknuskienės , kuri savo s ūnau s dailininko Hen -
riko atminimui, pad ovan ojo gražin ir bibliotekai tinkamų,
st iklino spintą, kurioje yra sud ėtos pačios vertingiausios
istorinės bei liaudie s men o vertybės. Tai lyg ir muzie-
jau s užuomazga.
Bibliotekos per sonalas taip pat tvarko ir prižiūri skai-
tyklų. Skaityklai yra pa skirta s g ražu s ir erdvu s kamba -
rys , kuriame ant s tovų sudėti jvairūs laikra Miai, žurna -
lai, biulotiniai ir kiti period. ir neperiodiniai leidiniai,
viso apie 30 vienet1Į. Skaityklos kamba rj puošia lietuvi ški
žemėlapiai, pav eiks lai ir lietuvių tautos žadintojų portre -
tai: dr. V. Kudirko s , vysk. M. Valančiau s ir ,T.Basanavi •
čiaus. Skaitykla yra atidaryta kiekvieną dion11klubo vei-
kimo valand omis.
Per bibliotekoj e veikianti spaudo s kioską tauti ečiai yra
aprūpinami visa lietuvi ų išeivijos spauda ir leidiniai s, su•
vonyrai s ir tautiniai s išd irbiniai s.
Beveik visos bibliot ekos išlaidos yra padengiamo s gau -
tomi 11aukomi s ir mažu uždarbiu iš parduodam11 knygų
bei kitų prekių.
111ankstyvesnių h ondradarhių iki šia ndien bibllotokoJe
dlrha: C. Liutikas (vod.), V. Danta, ,J. Venclovionė ·
Aschfiold. Neseniai įsijungo ,Jonas Ramanau skus. Bibllo-
toko11nauda ir veikla norcikallnga ab ojoti. Ji lyg tn11švy -
tury /l rodo, visiems norlntiomR išlikti s11moningais lio~u-
viais, kelią. Tai yra fmanomn kclotoR pa sišvcntu sil1 h~-
tuvių doku, kuri o nQRlgailinol laiko, nel l ėšų. Taip pat v.a
111,kuri o hihllotoknl aukoja knyga H, romia finun sals 1r
kitai s hūduis hlhliotokui padedu. ,Ju vlllll noįmanoma !š•
var dinti lr,bo to, tui nololdžin padaryti šlo r11Alnio11p lmti11.
,Jlom11vlsloms pr lklnuHo mŪHII viHll p11d6ku lr pagarbu .
Australijos Lietuvių Katalikų Kultūros
Draugija
A. Vinevičiu11 ir J .A. Jūragu
D raugijos veiklos prad žia siekia 1948 metus. Tada bu-
vo nustatyto s veiklos gairės, kurių prisilaikydama drau-
gija ir čia aprašomuoju 1960-1982 motų laikotarpiu vystė
savo veiklą toliau: rūpinosi lietuviškosios katalikiškos
spaudos palaikymu, ruošė paskaitas, min ėjimus, vietos
dvasiškių pagerbimus, padejo parapijai ruošti priėmimus
vyskupams ir kitiems žymesniems svečiams, aplankan•
tiems Sydnejaus lietuvius katalikus.
KAZIUKO MUGJtS
1960 m. draugijos suruošta Kaziuko Mugė buvo sėk ­
minga ir tap<tradbniu kas metai ruošiamu parengimu.
Prie mugės ruošimo prisideda uteitininkai, skautai, spor•
to klubas. Kelis metu s prisidėjo organizuotieji studentai
ir SLMSGD moterys . Mugėse šalia įprastinių pasivaiši-
nimų vyko loterijos, laimės rata s, jvairūs sugobėjimų iš-
bandymai. Vyko tautodailės paroclėlės , kuriose buvo
išstatomi rankdarbiai, audiniai ir juosto s, dievdirbių E.
Lnšaičio, J . Gudaičio ir P. Belkaus drožinėjimų ekspona-
tai • kryžiai, koplytėlės, ornamentinės plokštės. Uolūs
lietuviškųjų vertybių rinktijai ir saugotojai (;. Liutikas ir
P. Zaromba ruošė rilatolijos ir numizmatikos parodoles.
Ypatingai jdomi (;. Liutiko labai se nų Lietuvos valstybės
pinigų kolekcija, kuriojo yra monetų, naudotų Zigmanto
Augusto laikais. Veikė vienas, o kartais ir du spaudos
kioskai • parap ijos ir lietuvių klubo. ,J. .Joncimi demons-
. travo savo surinktu s ir nušlifuotus Australijos brangak •
menius • opalus. Yrn išsli1Lomisekmadienio lietuvi škosios
mokyklo!I mokinių darbeliai.
Kai kuria is motah1, ypač renginio pradžioje, mugėjo
būdavo ir meninė programa. 1-'n slrodydnvo linksmieji
broliai, akordeonui pritariami Alg. Plūko, §oko tautinių
šoklų Krupo "Grandinėlė", vadovaujnma G. Suukos, ku-
· riai grojo J . Zubrickas, o 1063m. buvo l mugų užklydos
lietuvis koli11uj11nlismul{ikas, keistai ru llųs 11uvopavardų,
Ollo Outku11s , kurl11rijo ugni. k1.1rdu11,neono lempas ir
davė plnčh1 magijos IMnig11progrum11.
šV . KAZIMll•~ROMlN1l;JJMJ\I
10(12-1967 mot11 lalkotnrpyj u drnugij 11 ruoM Av. Kazl•
mloro Avo ntės mlm\jlnH11t . ,l uoHopn.~knlt1111skaitė dr . A.
Mnuragls, ,J.A. J Orogls, A. lluči nHkl\6, H, J\ntanalth1,
kun. P. M11rtO zns Ir kun. l' . llutku s. Minėjimo 1>11m11
ldo1m
Ir prol(r11moj
u yrCIl{lodojo bol dnlnuvo D11lno11 chorus, !JO•
A . Vinovi <Ji
1,a lh1t1111
l~d11C1rdusVilnonis Ir d1d11lnlnk6Mnrljn Bornotlon6.
387
m

Sydn eJaus Lie tuvių Katalikų, Kultūros D-Jos Valdyba 1981-82 m. Sėdi is kairės: A.
Skfrkienė, kun . P. Butku s, A. Vinevičius (p irm .), dr. R. Kavaliauskaitė, G. Gr?Jba.i-
U . St ovi iš kairės: A . Kramil ius, inž. J. Dirginčius, K. Eirosius ir J. Slavikauskas
Savo kūrybą beveik kiekviename minėjime skaitė poetai
Marija M. Mykolaitytė-Slavėnienė, Aldona Prižgintaitė ir
J.A. Jūragis . Programoje pasirodydavo jaunųjų ateiti -
ninkų chorelis, padainuodavo kun. P. Butkaus išmokytas
daineles. Minėjimuose pasirodydavo ateitininkų ir skautų
deklamatoriai A. Puža s, V. Pužaitė, A. lntaitė, R. Slavė­
naitė, K. Laukaitis, L. Barkutė, L . Apinytė. 1963 m. M.
Slavėnienė su jaun. ateitininkais kaip scenos vaizdeli
pastatė J .A. Jūragio poemėlę "švento Kazimiero jaunys-
tė". Pasirodydavo skautų ir ateitininkų tautinių šokių šo-
kėjai.
VIEšOS PASKAITOS
Draugijo s susirinkimuos e būdavo skaitomos paskaitos
įvairiomis temomis. Paskaitų entuziastas buvo dr . A.
Mauragis . Sydnejuje jų jis yra dau giausiai skaitęs. Spau -
dos prane šimuose yra atžymėtos šios paskaito s: dr. A.
Mauragi s - "Lietuvių tauto s kelias į nepriklausomybę",
kun . P. Martūzas • "Vatikano antrasis susirinkimas",
kuo. P . Butku s - "Jeruzalė ir Roma", įdomūs jo kelionių
įspūdžiai.
1968 m. rugpiūčio 18 d. dr . A. Mauragis skaitė paskaitą
"Popiežiau s Pauliaus VI enciklika 'Humanae vitae ' ir pa-
saulio reakcija ". ši enciklika yra nukreipta prieš visas
nenaturalia s gimimų kontrolės form as . Paskaita išaiškino
enciklikos mintis ir reikalavimu s , katalikams laikyti s pri -
valomus. Po pas kaitos susirinkima s nutarė pasveikinti
popieži ų ir pad ėkoti jam už šios šiais laikais taip svarbio s
enciklikos išleidimą ir kar t u s u sveikinimu pasiųsti jam ir
paskaito s tekstą. Taip ir buvo padaryta . 1968 m. spalio 14
d. draugijo s pirminink as dr. A. Maurngis gavo lai šką iš
šv entojo Sosto at stovo Australijoje, kuriame prane šama,
kad švent asis Tė vas d ėkoja už sveikinimų ir už paskaito s
apie en cikliką ''Humana o vita e" tekstą ir jam bei visai
ALK Kultūros Draugija i siun čia savo apaštališ kąjj pa-
J8R
sukakties š~entė. !)~au gija org anizavo page rbimą. Iškil- mentu odavo par eikštas mintis ir i dėjas .
mingas padeko ~ M1š1~s sukaktuv ininkas concelebravo su
kun. dr. P. Ba č msku tr kun. P . Martūzu . Pagerbimo vai- RAš YTOJO VINCO MYKOLAI ČIO-PUTINO
šėse dalyvavo vir š 300 žmoni ų.
A . Vinevičius įteikė ALKI< Draugijos, Dainos choro ir MINĖJIMAS
kitas Hetuvių asmenin es dovanas . 1969 m. rugpiū čio 17 draugija, pasikvietusi ta lkon kul-
Meninė pro gram a susidėjo išimtinai iš dainų, kurias iš- tūrininkus , s uruošė iškilmingą Put ino min ėjimą, pagerbė
pildė: sol. Pauliu s Rūtenis , Lor eta Savicka itė, P. Ropė ir prieš 2 metus mirusį vieną iš pačių iškiliausių Lietuvos
A. Kramiliu s , A. Storpirštienė ir E . Belkienė ir Dainos poetų . Pamaldose lietuviškas mišias giedojo Da.inos cho-
choras, vad. Broniau s Kiverio . Pag erbimui vadovavo E. ras. Buvo giedama Putino žod?Jais A. Vanagaičio parašy-
Lašai tis. ta giesmė "Nuliūd o kapais apsiklojus tėvynė" ir C. Sas-
1978 m. kun . P . Butkui šven čiant 40 metų kunigystės nausko "Requiem". Kun. P . Butkus pamoksle kalbėjo
sukakti, balandžio 23 pagerbimą - minėjimą ruošė orga- apie Putiną - žmogų, kunigą, poetą ...
nizacinis komitetas. ALK Kultūros Draugija, kartu su 12 Dainavos salės sceną minėjimuidekoravo Algis Plūkas
kitų lietuviškų organizacijų, prie pagerbimo aktyviai pri- savo pieštu įspūdingu Putino portr etu , papuoštu rūtos
sidėjo, o pirm. A. Vinevičius pasveikino kapelioną Drau - šakele. Minėjimo prad žioje poetas J.A. J ūragis paskaitė
gijos vardu. savo kūrybos Putinui skirtą eilėraš ti , kaip įžangą j vis ą
Naujųjų 1982 metų proga Anglijos karalienė Elžbieta min ėjimą, kviesdamas pagerbti didjjj poetą kaip, "tautos
II Sydnejaus lietuvių kleboną kun . P . Butkų apdovanojo galių nevystanti žiedą" .
M.B.E. ordinu, o po kelių dienų Popiežius Jon as Paulius Aktorius St. Skorulis apžvelgė Putino kūrybos kelią. Į
II suteikė jam prelato paaukštinimą. Kai karalienės pas- tą apžvalgą , kaip esmin ė jos dalis, buvo įterpti Putino
kirtas ordinas buvo prelatui įteiktas, Draugija balandžio kūrybos skaitymai, kuriuos atliko Daiva Labutytė, pats
18 d. suruošė jam pagerbimą, sujungdama s jj su jo 44 akt. Skorulis, Liuda Apinytė, D. Karpavičienė, kun. P.
metų kunigystės ir 32 metų darbo Australijoje sukaktie s Butkus ir A. Gasiūnas .
paminėjimu. Padėkos pamaldose giedojo Dainos choras . Rašytojas Vincas Kazokas skaitė paskaitėlę apie tai,
laiminimą. Pagerbimo vaišėse dalyvavo apie 250 tautiečių. Prelatui kaip Putinas siekė išsilaisvinimo ir laimės, o poetė Marija
Laikui bėgant, draugijoje ėmė trūkti žmonių, reikalin - buvo įteiktos dovanos .. M. Mykolaitytė-Slavėnienė atskleidė pluoštą atsiminimų
gų visiems draugijos užsimojimams vykdyti. Dėl to 1969 Vaišių metu dainininkės E. Belkienė ir A. Storpirštie - apie savo brolį Putiną.
m. buvo nutarta dr augijos vei klą siaurinti, apsiri boti tik nė, pianinu palydimos Br. Kiverio, padainavo kelias pre-
kasmetinių, jau nuo 1964 metų ruošiamų, "Tėviškės Ai- lato sukurtas dainas. DRAUGIJOS 25 METŲ SUKAKTIS
dų" balių ir Kaziuko Mūgių rengimu . Visuose čia aprašytuose pagerbimuose, dėkodamas
dalyviams užjam parodytą nuoširdumą ir atsiliepdamasi 1974 m. birželio 30 d. ALK Kultūros Draugija atšventė
DRAUGIJOS DVASIOS VADO PAGERBIMAI sveikinimų kalbas, prelatas taikliai, su sąmojum ir atviru savo veiklos 25 metų sukakti malda ir darbais. Pamaldose
draugiškumu atsakydavo kiekvienam sveikintojui, pako- už mirusius draugijos narius giedojo Dainos choras . Po
1963 m. draugija suruošė Sydneja us lietuvių kapeliono
ir draugijos Dvasios Vado kun. P. Butkaus 25 metų kuni -
gystės sukakties labai i škilmingą paminėjimą. Prie pa-
gerbimo prisidėjo AL Bendruomenė ir visos Sydne juj e
veikiančios Lietuviškos organizacijos. Pamaldos ir oficia-
lusis pagerbimo koncertas vyko Bankstowno St. Felix
parapijos bažnyčioje ir salėje. Pamaldose ir koncerte gie-
dojo bei dainavo Dainos choras ir iš Adelaidės pakvie sta
solistė G. Vasiliauskienė. Pamokslininku buvo kun. dr . P.
Bučinskas. Poetė M.M . Mykolaitytė-Slavėnienė pasvei -
kino sukaktuvininką dviem Linkėjimų eilėraščiais, poeta s
J .A. J ūragis paskaitė religinio turinio eil. "Laiminima s"
ir kun. P. Butkaus garbei sukurtą ilgų oraciją "Gyvenimo
gies mė".
Iškilmingos pagerbimo vaišės buvo suruoštos Auburn
katalikų auditorijoje. Vaišių metu žymūs svečiai dar pa-
sakė eilę kalbų, pats kun. Butkus, sol. Vasiliauskienė ir
visi svečiai, apio 400 žmonių, dainavo sukaktuvininko su-
kurtas daina s .
1965 m. kun. P . Butkui ruošiantis išvykti j platesnę
atostogų kelionę por pasaulį, draugija suruošė išleistuvių
vai šes, kurio se dalyvavo gaus us draugijos narių ir para -
pijiečių būrys. Kelionių reportažu s , papildžius memuari -
ne medžiaga, atsirado kun. P . Butkaus graži knyga "Tau -
tų šventovėse ", išleista Australijoje, spa udai paru ošta
J .A. Jūragio.
s-11d-noJ<IUSLiot-u-vi11Pampi.fa ir kw 1.P. Btttk11sat~'vm1tcs l...'1t11igyst i)s SO111.j u-
1974 m. vasario a atšvęsta kun. P . Butka us 60 motų biliejų 1968 m .
.189
 ,l rkil'y< k . f;. C/a11cy 1tc1k,amas /irt u o·osklls kry:.-los /k> osJ.,l•n,nyų
Tuutos š-L'tt-Jait!s pamaldų Ca1tberrojt!
panrnldų draugij os ii din inks ~ K. Badauskns: ta lkin_•~'~
B. Ropicnės. rink o auka s Lietu vos Bainyčios re hg,ne,
šalpai. Ats irado ir stambesnių aukotojų. Viso s urinkta
religinei šalpai $ 530.70.
D AINOS CHOR O 20 METŲ VEIKLO S
PAMINĖJIMAS IR KAPELIONŲ VARDINĖS
1975 m. birž elio 29 Pelrinių - Povilinių p roga suru oštos
kapelionų kun. Petro Butkaus ir kun. Povilo Mart il%o
vardinės, s uju ngtos su Dain os choro 20 metų veiklos p• ·
minėjimu. Varduvininku s , Dainos chorll ir jo vn_do~us
pas veikino draugijos pirm. A. _Vine,•ičius. ~•S;'-n~•?,ę
kalbll pnsnkė draugijos sekretore E . Badauskiene. J 1 os-
reiškė lietuvių katalikų vardu dėkingulllll ir psgs.rbll k• ·
pelionam s . varduvini nka ms už jų religinius ir ta utinius
darbus. Paskui ilginu apsistojo prie 1974 m. suf j usio cho-
ro veiklos 20 metų suka kties ir per tll dvideš imt met i cho-
ro atliktą dari>:! dirigentu Algio Plūko, Kwmicro Ks,•• ·
liausko ir Broniau s Kiverio vadovybėje.
Choro dirigentui Br. Kiveriui ir varduvininkams bu,·o
itektos dovanos.
Dain~ choro.$. vad . B. Kivc rio padainavo k~liM dain!\S.
Loreta Savickaitė paskambino pianinu, dvi dainininkių
poros - A. Storpirštienė ir E. Belki1•nė. Loreta š~kaus •
kaitė ir L.,na Stasiūnaitė gra žiom dainom ~vm ? P• ·
gerbim o svečių nuotaikas. Akompons, •o Alg. Pluk!lS.
Vaišems vado vn,•o E . Lsšaitis .
PAS!R UOšl i\lA S ALK FEDE&\ CJJOS
Svdnejavs ~iet_n-ių Kap,·nių paminklo pa'1Jentinimo ilkilm t s. U kairts: ini. A. Jaklta.s • SU\I Al>-1,
\ \II MUI
w~• ..ap,nes: kun. P . Butkus · Sydn ejau, lietu vių kap elionas · v ysk . E K eUy· ku11
iiplan<
cu: mt . V. Berno ta.s · pri..-illrtjo pam inklo statybą ir A . P /ukas . Rū~·nio;t/i~
0
P. Mart11-: Draugijai teko ui d uotis 1979 m. gruod iio 28-31 di~~o-
meutra.s ,,. 'J n,is suruo~li Australijos Lietu,•ių K•talikų Fedcr•CIJOS
suvažiavimą Sydnejujc . Tu o t ikslu Draugijos valdyba
.N I
390
buvo pnpildytn kclinis \1 eiklinis asmenimis ir sud11.r ytn..s
suvui nvimo rengimo komit~ta..s: A. V1nevičiu · pirmi•
ninkn.s.jnunimo tnlcnt ų vaknro ir solist~s Root~ Masti~
nės koncerto rengėjas, kun. P. Butkus · pnmaldų vad'1,•ss
ir literatūros vakaro re n~j l\.S, Gr:1iinn Gryb.•utė · sck rt'·
torė. kun. P. Mnrtū:as • ii dinink:is , A. Kr10tilius - infor-
macijos spnudoi vodovns ir Nnujųjų MN ~ su~ikimo n-_n-
gėjas, E. L:,šaitis • men o porod o.<n-ng~J.ns, m!. _J ._D!r-
~nčius . svečių apgy vendinimo tvn rk.,vt OJ!lS,A. :::.-kir ki'--
~
~ė. A. S3vic.kienė ir O. Bi!ienė - maitinimo orgn.n.W\torės
. šeimininkės.. Komitetas dirbo 6 mėnesius. N~ tik sudarė
suvniin vimo dar bams tinkam!lS s:ilygns, bet ir suruošė
eile kultūrinių p:trengimų. ku rie suteikė ALK Fed ernd-
jos suvatiavimui platesnę kult ūrine rei.ld m,~ ir sudomino
Svdnejuus liet uviškllii visuomenę.
\ 'isi suvs!i avimo pinigine 11p yskB.it4 p:itik.rino
0
Charteret A,-counta nt Algis Backus-Bačiulis.
LITE RAT OROS \ ' ,·\KARA S
Lit,,ratūros vakara s jv~·ko gr uodiio :!!l d . Trumpi jt:>n•
Rini žodį tarė kun. P. But kus. luš y toja Ag-no Luk~ytė
P:iskaitt.!jiv~rio.s psirhologijos momentais 3t :1ust:i nuvt"-
lės "&.l~ndiių tŲrOnijn'" ištrauk~. Pasirodė poet si Pn.ns.s
Pusdešris. J uOMS )l iki\u s. Bronius l>.sl,, vs. Aldo n:> Veš-
cilmait~ir Juozn..sAlmis Jli rsg is. POt'.'tės Marijos M. My -
kols.itytt\s.Sla\lėnirnės l'ilėrašNus ~'\Skaitė O;mutė An·
kirnt>.SkirtinĮ.ri p..K'tai.ivairūs kūrybiniai br!tihi . \"ienų
u~,mbiuost' )tla.si.niu0$cpo.._ •unuost" prs.sh·e riE_\~ liginis
šaukiMc.iosgt;rio sielos pns. ivl'riin, ~ ir dvasinio groiio
ptjut imas. k.it ~ nuxit"~ni~ u~e -~~ l.l. s~d~;s_t~·muose
s);amh<'jošio laiko d,•a..'<!
a. L:it>iau s1a11S1nunum bko )L\I .
Slsvėnit•nt\s l\·rini&i simbolistini:1i gyv t'nimo p.3vttksrės
spmi stymai ir Pr. Pusdl"šrio pos.nuUap.ic-Dit"vi ~ mūsų
lietuv išk:ui Rūpintoj<'lj. k:up ar tim ~ ksim.,,•ni ar drau,__'".
aL'Usct'lanti su mumis kartu prie-st~o g:,·,~r nimo rūpesčių

Ku11.P. JJ-utkui,mr,,ikiamns lraroliM1ės Elzbi<'los l/ M/JF:111
dali prisega NS W 911/,cn111tori11s J . Rowlc111
ir rl!inui[smų apsvnrstyl.i.
Nuw~11s 1lu knbnrollnio žnnro dnlnininkcs • 1'rlo + l
(Zinn ir Maria '7.nknrouskil'n1's, Bonigrm ir Vnl<'-Znkn•
rauskai11',) n1101aiki11
g11ip11d11i
nnvo kolins dninns.
Aktori11•!'nuliu• Hi11t'nis su irru1•" Sydn<'jnus jnunimo
lnsct•nirnn> ,10110 l\ ut 1•11io l rij ų i:i1•s111i ų pc11•
mq H111noKll·
lnntos gyvyb~• nukos t,,mn "Sv1•ntk,ji dū mni". Pnstnty•
mui H. KAlnnlos porl rt•t u nupi1,M fs musls dnilininkns ·
porlrt•listn• Vlnd11s M1•šk11 nns.
\lnknro prnnl'ŠrJn buvo Nijol/1Vniciur!{yti-. Ji kil'kvll'
nQ dnlyvnujnul! rn~yloju pristnli· puhlikni ,l.A. J ilrt1i:io
pnruol:111.ls taikliais jų kilrybos 11pibudinimnis. Vakar u ui •
hnųi-i• Al,K F,•dt•rndjos pirm. V. Lnuk11i tis pnd6kos fo.
dilu r(•tŲ:11jui ir prt>i[rlltlwsdnlyvinm•.
SOLIST~~s HOMO$ M;\ S'l'IENr~S KONrE HTAS
ALK F'Nl!•rn1·ijos pnkvirsln Australijoj(• konr <•rlnvo iš
Amt•rikosnlvykusi S(>iist~ Romn Mnslirn~. Sydnejuje jos
koncrrto !lll'i'%rim11 rūpinosi A. \lint>1•i<'it1s
. Konccrt ns
jvyko i-ruodlio S0 ALK Fcdr rncijos suvniiavimo pnn•n•
gimų pl'()grnmojc.
Roma i\lnsti,•n11 • visnpusi!kni subrendusi sodrnus nm•
r.osoprnno bnlso opcl'()s solist.o.\ l' rogromoj1• ji dninnvo
klasikines, sunki11SiM Hnc-ndcl. St·hubcrl , Gricg,
Mn.sscnel,Uuzxi•f'<'ccin.Gounod ir Oii ct dninns ir nr ijns.
o taip pat ir lirtuvių kompoiitori ų liNu vio širdžini arti-
mesnius S. Gnilcvirinus, H. Uudriuno. J. Gruodžio, G. Gu,
dnuskicnl-s. J . Gnifausko,A. 8(•1nznro ir J . Bricdf.iokuri•
nius. Spnudnapit' jos konccrl~ gražini ntsiliopė. nl žym ė­
jo solistės lnlcnlij ir jos bnlso savybes. Solistei nkompo·
novo ndolwidiškė Nemira Mnsi ulyt ė.
JAUNIMO TALENT\J VAKARAS
š i gruodfjo:18ivykusj parcngimij orgnni1.nvoA. Vinc•
vičius. Program~ pnruošė Mnrinn Cox, J ndvygn Burokio•
192
0</ali s 1!182m. Me-
nu ir Jul o l.11A11 itio111
\ Pns iro<lo pr inu!fnntioji 1.11
lcnt11l .
doklnmnt.orius A. $ 11 r k11uskns, clisco ~okojni Pot r11s ir
Mikns B11rok11I, IArniškos šokio ~okojos Kristi nn, Mnrinn
ir Viqd nijn Cox. l•'loit11 • 1h1clolo lit•tuviš kns molodijns
!(rojo J uslinns Ankus, pinninu sknmbin o Rnymonclns
l'ullin,,n. llrolis ir s1'st10 Gl1111ir Vivion l,ndyg os pnsirodo
knip d11 i ninink11i.i:crni susigyvl'nQ su gitnrn ir pinninu.
Koks nuostnbus ir koks 111b. ur innt is yr u pooto žodis pn•
dt•monstrnvo ndulnidiškis Siolynns Kubilius, nt111inti1111i
1md('k l11111v~1s Vinco Mykoln ičio-l'utino poomo "Vorgns".
11
Grnti jnunuolio išvni1.d11,nrtis liškni vnldomns bnlsns ir
l11i
kys1•nn scl'nojl, ir, sv11rbinusi11,toji nopnprn stn nt min-
tis, ignlinusi ji t11ip ilKUkūrini bo joki os pnšnlinos pn!{nl-
uos, kny!{os nr rn~tolio, snvo pnsitik cjimu , snvo clvnsin
uždogli ir 11 t skloisti, visus sužnvtljo. Tu doklnmncijn buvo
viso vnknro l'entrn s ir vninikns.
LIF:T UVIš KOS DAILES P ARODA
F:dl'. Lušnicio suor!{tmir.uotn liot uviškosios dnilt\s pnro•
du vyko !{ruodžio 28-30 dionomis Sydnojuus liotu vhi klu•
bo 11111:l.ojoju s1Mjc. J ų utidnrė ALK Fodc rncijos pirm . V.
lh1ukai1is. Purodojo dalyvnvo vionn dailinink u ir septyni
tnulod:1ilini11kai. Vyrav o d roii nėtoj ų grup o: E. Luš.iitis,
,l. Gudnitis, V. Milinuskns, V. J oršovas. Ji 1 moniški kry·
iini. koplyt.stulpiui, koply to lės, rnk šluosti n{•s , Goclim ino
st ulpui, Vyčini. išrndingui išdrošinėti , rodo šių linudios
mt•n!ninkų l!t't uvi_ ško tnu todnilės stilinus gor11 pnžinimų,
mcnm\' nt10Jnut11 rr go rų rnodžingos 11pvuldy1111 1.
. A._R','<" iusi~ F'. H?čius kuriu inkru sta cijos bf1d11 . J11dido-
hs V1ln111 us simbolių paveikslus ir g-61itl 11111.i ur mortni, lio·
tuviški vnizdni buvo l.ikrui st ,•hinnntys. A. Mikulnuskus
rodo:\l ~ paveiksl ų vnrio plok štėso. Įsp (1dingi, pntrn ukit1n·
Lys uk1- Aušros V nrtų Marija, Vytis.
Jn unn dnilininki- Nijolo lližytė išstnt o 15 piešinių , 01111·
gumns jų religine tomn, v11 i1.duoj11nt.ys Kri st11 mn~tl vnik11
tarpe nr npsuptų nngolų . Pnvoikslni tikrnl originnh)s.
,Juos<·s udor in:1mn puk!li bi1.nn tiz~loroliginio mono mistiku
su lioLL1 vi~kos1os d vnsr?s žcnk,1111 ~,
l'nro dn buvo sėkm ingu . Sus iluukė cinui{ Jnn kytojų.
nnu l{ okspor:u~11 ynr d_u~tn . Moninin kui gavo nm1j 1i ufaa-
~ohg rno to m_n _Kąus umo Ai ą pnrod ą gn-
kynHI, J)l•I kur 111111
liino Jnikyti pirm nJll Aus tr nliJOJC liotuvi ~kojo roliginio
mr no pnrodn.
ALK l•'EDlmA CT.JOS SlJV J\ ž IAVIMO l' J\MALDOS
[( iokvi1m11SUl'nžinvimo d iona buvo p rndl'dnmn pnmal-
rlomis, bet pnts svar bia usias ir iš kilmlngin usi11 s ALK Fr -
dorncijos s uvažiav imo mom onlns buvo dvnsinio s usiknu
pimo dionn · pnmnldos šv. J onchimo para pijos bnžnyčiojo
r.i11<-ombo, i kur ins huvo pnkviostas J.F:. Syclncjnus pioLi•
nio ro!{ijono vys kupu s Dnvicl Cromin.
Suvnžiav imo clnlyvini, lietu viškos orgnnizncijos su snvo
vėl iavomis ir minin Sy dn ojn us li etuvi ų kntnlik ų s ut iko
nuk~ tąji !{lllly tojn. Pr oct>s ijni • organizncij ų vėliavoms, šv .
Mišius koncolllbr uojnnti oms kun . P. Rut kui. kun. P r.
Vnsllriui, kun . dr. P . Bafo, s kui ir kun. i\ . Spur giui ir J .E.
vys kupu i, lyclimnm pnrnJ>ijos klebono monsinjoro J .
Munnoy ir Kntnliktl iml)l'rncijos tl!rcktori ui kun.
MrCnrt hy, Žl'ng innt i b11žnyčit1, Dninos chorns gnlingni
žt rr1ukt„ liet u v išką Knlod11 gios mo. Momcntns jnudinnn-
11
t.is .snvo d vasiniu didingumu . Bnfoyčiojc visos vil'to s
buvo užpilcly tos. P1111111ld 11 mot u Dainos choro g iodnmns
glosnws pnpil<hl solistė R. Mast iono, pr1giododnmn dvi
l{iosmos, vnrgo nnis pritarian t N. Mnsiulytoi.
Vyskupns Crornin savo pam oks lo pasvo ikino s uv11ži11vi•
1110 ir pnmn l dų clnlyvl us, pri m i nė did vyri škai už ti koj imq
kovojanl'ius s 11 ž ino.iska linius Liot uvojo ir para gino visus
likti išl ikimnis savo tiki•jimui , ku l tūrai ir knlbni, išsnugo-
jnnčini t11ut i111,1dv11si1J, p11vo ld ot11iš prot6 vh1 ir 11 ts irwšL11j
~i l.olin111 krn ~t:1. Pnmn ldom s bniginnti s vys kupu s sutoi kti
palni m inimų. Hoikin pnžymo.it i. klld visu lmžnyčin ojo pr io
šv . Komun ijos.
Vys ku po pr iumlmo vni!lės vy ko pnrnpijos snl(•jo. Jų
motu kalb ojQs kun. P . Butku s pnsidžinugu stikmingni
vykstnni'i u s uvid invimu, pndokojo visioms dnlyvauj nn•
tiems ja mo ir pr io jo pns isokimo pri sidtiju sioms. J is pn•
svo ikino kun i!fys t(is j ub ilioju jo pnrn pijos klobon11mons.
Mtlnnoy , to nuoširdt1 liotuvil 1 kntnlikų drnu g11,priglnudu•
si liet uvius snvo p11rapljos bažnyčioje ir mokykloje.
Ang liškni ir lioLuvi ~kni k11lb11 pnsnkti ALK FN!or ncljos
pir m. V. Laukni t is. Angliškoji knlbos dnlis buvo dnuginu
nukroiptn i Australijo s Kntnlikų Bažnyčios hornrchiją,
nušviočin nti katalikų pncltitj Liot uvojo ir prn šo Lic•t uvni
dvnsincs pngnlbos • mnldos ir sLiprnus mora linio bnlso
lnisvnmo pas nulyjo. galinčio pnl<•ngvin ti Lietuv os ka tn·
likums apgi nt i snvo toi sos. Ji s s uvni.illvimo vardu prn št\
vyskupo, knd j is pndėkotų Sydn ojnus kardinolui J . Froo -
1111111 už mnldns už I.iotuvą, o liot.u1•iškojo knlbos dnlyj o
kviot o t1111tl c~it1s vi~ndn romt i Liot11voj,, u~. tiktljimų ko,
vojnnčhijų pnst nngns.
Vyskupui D. Cromin buvo jt.oikt.111fovano l<i at siminimui
••r,;, l.nšni~io i~clrožlns li<it uviškns kr yžius. Snvo 11tsisvo i-
kl11imo žod yj o vys kupu s pnžndojo Lic,t uvos kntnlikų ru•
posfl us i~krlt i Austrn lijos vyskupų konforl'nr ijoj(• ir da•
ryl,i žyg h1, k1ul l ,!t,t uvos b11ls11s bCrt,ų irlrdi mns Ausi rnlijos
knt.11lik11 spnu c!ojo. Vni~1\so sus idrm\ l11b11i j nu ki ir pnkili
.\IJJ
n11otaik11. kurią dnr lnbiau pak urs tė Dainos chora s savo
grnž iomis dninomis.
l ,nhni ma lonu, knrl šiame ~usil ikimc vysk . Cr1•min tn po
lietuvių dr nugu. Ji s snvo žodi i§Losč•jo. Ne tik suvn f.invi
mo atg nrs ini rndo vieto s kat alik ų xpaudoje. brt ir kil'k •
viena svnrlH'~ nė žinin, liečin n ti Lil'tuvo s Katnlikų Oažny
či11, yrn plačini komontuojnmn.
L1tšOS m JŲ PANAUDOJ IMAS
Pirmųjų Kmduko Mugių pnjn mos buvo pnskirto s spo r
lo ni kšLolės pr io Dninnvos snl(•s irt•ngimui, paminklo lil'•
tu vių knpintlso staty bai. Ir laip kns mot ai p<'lnns buvo
skirinmns l nrn ti ks lui, kur p ini!{inė pnr1111111 tuo molu ln-
binusiai huvo rci knlingn - li111 1n1is 1inci moky klai. šokių
gru pėms, tnut in<'i skn utų stovy kini, jnunimo pasiun timu i
i Ja unimo Kongrl'SII, rt' ligin<'i ~11 lp11i ir t.t .
AI.T! Syrlncjnus i\pylinkės pir mininkui p11gt•id :1ujnnt.
1981.7.28 npylinkl\S susi rinkinw Drau gij 11 pndftrf' snvo
vl'iklos rlvioj ų motų p rnlll'Šimų. Ja nw yrn ntfy m,-.tos ši•
tokios t ų mNų išla idos: "1'1'višk,1s Aidams " • 1050 dol.,
"Ncws Digcst - Itornnt ionnl" i!urnn lui • 50 dol„ l nuLiniti
~okių grup ei "Stikur ys" fiOdol„ Vnsnr io 16 gimn111ij11i 1, •
80 dol„ R,•lii,,'1
111,1šnipui Li<'l.uvoj,• l:!Orlol.. Liet uvos Ka
1nlik11Bnžuy1'ios Kron ikoms lri sli sa.junga i · 70 clol„ Syd-
1wj11us lietuvi ų pnrnpijos sckm 11d ienio moky klni . 190 clol„
Lirtu vi ų Klubu ! • 2.'10dol„ Dovan os vysk upui ,r knpl' lio•
nams • 100 dol. Viotoj gė li11 , mir us drnu !fijos v,•iklit•ms
nnriams K. llndnuskui ir l<. nn ni~k ovičiui, '!'nut os l•'ondu i
pnuukoLn ll0 dol. Mirus i\ Ll( Fc d,•rndjo~ pirm ininku i V.
LAukniči ui, viotoju 1-t11 1ių ''Tėviškės Aitlnms" nukotn 50
dol. llonclra išlniilų sumn • 2070 c!olori ų.
Svnr biausi drau f(ijos J>njnrnų šnltininl y rn K11 1i1uko Mu
l(i•s,"T,1 višk ės Aidu" bnllui. prnmo1-tinės popietės ir arb n•
ttilus, ruošinmos po mi no.ij imų parn pijos s nlėj,• . nario mo
kcsčiai ir aukos. Dr uugiju s11 vo ku l tūrin.-.s ve iklos užduot i
ntliokn, kui1>111 nlomc, knupdnmu h'š ns kit.ų orgunltucij ų ir
institucijų vy kdomi,,ms dnrb ums pnro mti.
DRAUGIJO S \l AI.DY!IOS
1959-l!J6'1 m. vnldy boj n dirbo dr . A. MuuruĮ{iS . pir m„
int. J . Dir!{inčius , A. Ničnjus . B. Pukn s, 13. Gonys.
Hl0,1-1960 m, dr . A. Mnurn gis • pirm „ kun. P . MnrLūzns ,
J . llam annus kns, J . K11rit on11s , K. Duniško vičius.
1960-1!}70m. dr . i\. M111m L!fiS pirm„ ku n. l' . M11rtūzus .
J. Hamnnnuskns, Vl. ltnčknuskns.
1970 m. inž. J . Dir !(inNus - pirm ., kun . P . Mur t u.ims, A.
Vinovičius, K. Ankus, K. Dnniškoviči us.
197 1-1973 m. A. V in(•v ičius • pirm „ A. S kir k ic11(1, J .
Knrit onns, l<. Rnclauskus , K. Dnn i~kov ičlus.
1973-1978 m. A. Vinevii'iu s • pirm ., tlr . R. K1wnli11us -
knit\i. K l1ndnuskionė, K. Uaduu skns . i\ , Skirkion ė.
J07!l. U\8 1 m. A. Vin,wi~ius . pirm „ inž. J . Dirf(ini'ius , C.
Grybnit.l\ n. ll ižir111\ A. $ kirkiNl l'.
l!l8 1 nwtn is vnldyb on i~rink t i • A. V im•,• iči us . pirm .•
dr . R. 1<11v11liausk11ill\ G. Grybnit.ė, A. Skirkit' ll(\ J . ~ ln-
v iknuskns.
Nuolnt.inis Dvasios Vndns • prl'lntn~ rct rns Butku s.

DRAUGIJOS VARDO PAKEl'flMAS
1974 m. lnpkritio 10 vnldybos sckrrt _~rt'S E. Ondnus-
kil'nl's pnsiulynrn buvo pnkeist11s _draug~JOS v_nrd; s- ~~o
to laiko draugija vndinnsi 'yd n;Ja _us . L1ctuv~~ n~n l ~
Dr:\ugijn. Vnrdo p3kcitimns m1uJov1ų l Oraugųos 81 ven
0111ncinl.'~ė. DrnuKijos tik slai ir sir kini liko tie pat ys . Tie
pnt ys ir vrikl os budai .
Drn ugijn. s:w~-s lnbni ncrckl nmuod11m1\ir nr sistongd 11•
mn kitn s or gnnizncijns nu stelbti, rt'min kultūrini,' vt>iklq,
dnug padeda pnr11pijai ir remia bendru s Austrnlij os lie-
tuvių katnlikų darbu s.

Sodybos seklyėia l)(ilis So,lybos bu t 11

bos užba igimui. Pn ~laly~i dar d~. nauji p~t.atni, .kiek-
viename penki but~, . Taip _Dra~g_iJo s ~isi>; ~žtns tikslas
buvo pilnai įgyvendintas. Crn :e•~m pazyme~•· kad !)~nu-
gija be lab dar os ir s ?d_ybos uzl_a1kymo r ~n_g,a kulturmes
popietes, pasilinksm m1mus, kaip Užgavemų blynų vaka -
ru s. iešmines ir kt . . suruoštas tautinių rūbų parada s ir tautodailės paroda .
Daugijo s Valdyba prik lauso J '.\ V LI~tuv1ų Mo!erų_ Fe-
deracijai ir pnlaiko t amprius ry šius, taip pat palru~ytl ~y-
šiai su t uo metu veikusia Good N?ghbour or ~am_zn~•J~·
Sydnejaus Lietu vių Moterų Socialinės GlobosDraugijos Valdyba 1981 tn . Iš Sodyb os gyvent ojai i~ nrlminist ra c'.jn dnlyvnuJn v1~tme:s
savivaldybės pnreng1muo se; mu gese. ~~ r~ose rr kt.
kairės sMi: M . Reisgi em l, W. Ramm1ausk.-ienė, O. Baužienė (pirm. .), M. Mig e-
vičic,1t. Iš kairės stovi: T. Vingili1mė, V. Kabailt'e11ė, A . Vi11gie11ė t'r G. P e t -
Buvo s uruo šta senutės Juzefos Jarmalav1C1enes 100 metų
ra u.sldenė
amžinus sukakti s 196<1m. "Dai navos" salėje . Svrikinimų
gauta iš karalienės Elzbietos II. minist erio pirmininko.
NSWprcmjero ir kitų aukštų valdži~s par ?ig~•~~- .
1977 m. Draugija šventė 25 m. veiklos JUb1heJŲ. k~r 1s
taip pat buvo labai iškilmingai atšvęstas, dalyvnuJant
gausiam Sydnejau s lietuvių b(1riui. Paminėtinas ta proga
štandien po visų vargų , galime didtiuotis savo veikla 1r
dnrbnis. ypatingai Lietuvių Sodyba En\Indi~ėjc. Tas pa~-
tatns l.,ylos ir ateinančioms knrt oms np1e_musų d3i:bus ir
past angns. bandant šioje svečioje št1lyJc suk~rl1 bent
mnžyti kampeli, kur is primintų mūsų tėvyn~ L1etuv".

Sydnejaus Lietuvių Moterų

Socialin ės Globos
o. Bauiie11ė
M usų Draugijo s tiagrind inis tikslas yra rūpintis
Lietuvių Bendruomenės narių socialin e buitimi, ypatin -
gai tais. kurie yra reikalingi pageibos . Daugėjant vyr es-
nio amžiaus tautiečiams, iškilo mintis statyti senelių na-
mus. Tam tik slui valdy ba susirūpino Draugiją jteisinti .
užregistruoti valdžios įstaigose, kaipo labdaringą organi -
zaciją ir band yti gaut i valdžios paramą senelių namams.
Paruošus Draugijos įstatus ji buvo užregi stru ota 1963 m.
sausio 26 d .. tapdama oficialia labdaro s organizacija. Val-
dyba sujudo tellcti lėšas; ruošė bufetus jvairiems bend -
ruomenės parengimams, pravedė loterijas ir aukų vajus,
bet lėšų nepakako . Paduotas prašymas valdiškos žemės
gavimui. šis pra šymas buvo keletą kartų pakartotas ir
tik 1970 m. buvo paskirti du akrai valdiškos žemės, Syd -
nejaus priemiestyje North Engad ine.
Gavus žemę prasidėjo parengiamieji darbai. Sudarytas
komitetas : O. Baužienė (pirm. ), P. Daukienė, D. Kapo -
čien~ : kuri rū~~~i sodybo s statyba. Pagelbon atėjo A.
Bauze , l. Jonaitis lJ' S Jarembauskas, kaipo statybos
Draugija
patarėjai.
Staty ba pradėta iš Draugijos turimų finansų, aukų, so·
dybos būsimų gyventojų jnašų ir valdžios subsidijų · pa •
ramos. Ir 1975 m. pa statyti 6 pastatai, kuriuo se yra ~~
butų . Tuometinė ekonominė Australijos padėtis suvarze
valdžios paramą ir tolimesnė statyba turėjo sustoti.
~ Valdiškos paramo s be laukiant, 1978 m. valdyb os nuta ·
rimu, iš Draugijos sutaupų ir aukų buvo pastatyt a sody -
bos sėklyčia, su Povilo Aleknos vardo biblioteka . Ir tų
pačių metų pabaigoje šis pastata s, dalyvaujant bendr~o -
menės atstovams, garbės svečiams ir aukštiems valdžio s
pareigūnams, ALB Kra što Valdybos pirmininko prof. A.
Kabailos buvo atidarytas. Seklyčią ir biblioteką pašven ·
tino kun. P. Butkus . Iškilmėse da lyvavo gausus. Sydne ·
jau s Hetuvių būrys. 1980 m . Australijoje lankant is ~ysk. - .. . . . sukakti švenėia11t 1964m. Sėdi iš kair~~:
V. Br izgiui, jis buvo gražiai ir šeimyn iškai priimta s ir . p~- J. Jarmalaviėie11ės 100 m~t_ų a~11,tia:S kttwininklll ir O. Jarmo/o.viėim1~. Sto~•,š
vaišintas . Seklyčioje gegužės mėnesi vyksta gegužines O. Bauži em), J . Jarmala v1č1~1ui su ar žicnė O.Karpa vičicnė ,r S. Makt1rncnė
pamaldo s. kairės: A. Gri11i'.enė, R. P-ūkienė, S. D Y •
1981 m. sulaukėme papildomo s valdžios paramos sody · 395
394
 ONA VYšNIAUSKAITĖ-BAUžfENĖ
Gimė 1904m. sausio 26 d. Essenc, Vokietijoje. 1905 m.
su tėvais emigravo i Škotijij, kur užaugo, baigė gimna-
ziją ir lankė mokytojų kursus. Lietuvai atgavus nepri -
klausomybę, 1922 m. su tėvais grižo i Lietuvą. Tarnavo
Vilkaviškio Taikos teis mo ra štin ėje. 1927 m. ištekėjo už
Antano Baužės ir pasaulinės krizės metai s · 1930 , išvyko
i Australiją. Cin isigijo krautu vę ir iš jos pragyveno. Nuo
1935 m. priimt a valdžios įstaigų kaip lietuvių · anglų
Sydnejaus Lietuvių
Parapijos Savaitgalio
SavaitgaJ,ioMokyk/,osmetų, užbaigimas 1981 m. Mokytojai ir mokinwi. Priekyje sė­
di iš kairės: E. Virtintienė, J . Burokienė, J. šliterienė, prel. P. Bu tkus , J . Lašaitie-
nė ir K. Diciunienė
E. Badauskienė
S ydnejau s lietuvių parapijai persikėlus iš Camper-
downo j Lidcombėje esančią St. Joachim bažnyčią, drau-
ge reikėjo perkelti ir ten veikiančią savaitgalio mokyklą.
Mokyklos ikūrėjo ir globėjo kun. P. Butkaus pastango -
mis, 1963 m. mokykla buvo perkelta ir pavadinta nauj u
var du: Sydnejaus Lietuvių Lidcombės Parapijos Savait-
galio Mokykla. Mokyklai buvo gautos austral ų katalikų
mokyklo s patalpos - klasės ir leidimas na udotis ten pat
esančia parapijos sale. Pirmoji šios mokyklos vedėja bu-
vo, jau čia mokytojų semin ariją baigusi, Julija Vinevi -
či ūtė (vėliau ištekėjo už E. LašaičioJ. Tėvų Komiteto pir -
mininkas buvo Balys Barkus , kuris jd ėjo daug dar bo ir
rūpesčio prie šios mokyklos pasisekimo. Mokytoj us net u-
396
kalhų vertėja. Sulauk ė keturių vaik ų, kurių viena s
sūnus mirė. Dvi dukra s ir s ūnų išleido i moks lus.
J961 m. istojo i Sydnejau s Lietuvi ų Moterų Socia linės
Globos Draugiją, kur iki šio l darbuojasi, eidama Draugi -
jos pirmininkės pareiga s .
l. 1983 m. p. O. Baurjenė apdovanota Briti sh · Empire
medaliu (BEM) už y patingą pa sidarbavimą Liet uvių
bendruomenėje, kurio s ji yra Garbės Narė.
Lidcombe
Mokykla
rinči us transporto, jis pats atveždavo j mokyklą .
Pirmuosi us mokslo metus, nau joje vie toje, mokykl a
pradėjo su 25 mokiniais. Jie, pag al moks lo lygi , buvo su -
skirstyti i 3 gr upes. Vėliau moki nių sk aičiu i didėjant, bu-
vo įvesta IV ir V sky riai. Pamokos vyko nuo 9 val. ryto iki
11 val. 20 min. Mokykloje buv o dėstomi šie dalykai: lie-
tu vių ka lba , Lietuvos istorija ir ge ografija, šiek tiek reli -
gijos, taut iniai šokiai ir dain os. Mokslo metų pabaigoje
vyresnies iems skyriams b ūdavo egzamina i.
Daba r pamokos prasideda nuo 9 val. 30 min . ryto iki 11
val. 20 min. Yra dėstomi šie dalykai: lietuvių kalba, ta u-
tiniai šokiai, dainos ir šie k t iek Lietu vos isto rijos bei geo -
grafijos ir tikyb os - m al d ų .
Sydnejaus Lietuvių Parapijos Mokyklos mokytojai ir Uvų Komite•
tas . Pirmoje eilėje iš kairės: V. A11tanaitienė, E . Badauskienė, A.
Prižgintaitė, G. Grybaitė, kun. P. Butkus. Stovi iš kairės: J. Maks-
v y tis, B. Barkus ir J. Janavicius
šalia dėsto mų dalykų žinių suteikimo, mokykla turi ir
daugiau reikšmės. Pavyzd žiui: mokiniai si unčia savo ra -
šinėlius i "Tėviškės Aidų" priedą, "Ateitis žingsniai ", jie
dalyvauja minėjimų programose - tai vis dalinai mokyk-
los nuopelnas.
Dabar egzaminų nebėra, bet II ir IV sky riams kartą j
mėnesi yra žinių patikrinimas.
ša lia mokyklos visą laiką veikia vaikų darželi s. Dar že-
lio va ikai yra mokomi: lietuvių kalbos, dainų ir tautinių
šokių.
Mokinių šiais metais, t.y., 1982 m. yra 30, o anksčiau
budavo apie 50.
Mokslas prasideda pirmą sekmadieni po Vasario 16 -
nepri klausomybės šventės min ėjimo ir baigiasi gruodžio
pirmą sek madieni . Pirmą ir paskutini mokslo metų
se kmadie ni mokytojai ir mokiniai organizuotai dalyvauja
pamal dose. Užbaigiamųjų Mišių metu vaikai skaito
maldas ir net pagieda keletą giesmių. Po pamaldų ten pat
salėje vy ksta viešas oficial us mok slo metų užbaigimas su
vaikų išpi ldoma progra ma: dainos, šokiai , deklama cijos ir
t.t.
Mokyklai ivairia is būdais talkin inkauja Tėvų Komite -
tas. šiais metais Tėvų Komiteto pirmininkė yra D. An-
kienė.
Mokykla kas metai ruošia mokyklos balių , ekskursijas
ir išky las.
Jau ke linti metai mokykla ga una finansinę paramą iš
Federalinės ir N.S. W . va ldžios. Be to, mokykla pinigin ė-
397
mis aukomis remia kai kurios organizacijos ir pavierriai
asmenys.
Sydnejaus Apylinkės Valdyba, metų gale, baigian -
tiems mokyklą mokiniams parūpina dovanas.
Mokyklos glob ėjas prelata s P. Butkus M.B.E. per
mokslo metų užbalgimo šventę apdovanoja visus tais
metais, mokykloje dirbu sius mokytojus. Tai yra jo asme -
ninės padėkos ženklas.
Gal būt ši mokykla Sydnejuje išsilaiko ilgiau todėl, kad
ji yra prie bažnyčios, kuria naudojasi liet uviai. Be to,
sek madienio ryt ais tėvams yra patogiau atvežti vaikus,
nes po pamokų ten pat vyksta lietuvių pamaldos.
Nuo pirmųjų dienų šiame kra šte iki dabar mokykla rū­
pinasi prelata s P . Butkus.
Didelį darbą atlieka ir J. Lašaitienė, kuri po pertrau-
kos 1977 m. vėl grižo vedėjos pareigomis ir sėkmingai
vadovauja iki dabar . Kol jaunesnėje kar toje turėsime to-
kių pasi šventu sių mokytojų ir tėvų , kurie mato reikalą
vežti vaikus i mokyklą, ir pratinti prie lietuvi škos bend-
ruomenės, tol mokyklos tęstinumas bus užtikrintas.
Metų bėgyje mokyklos vedėjomis-jais buvo : J. Vinevi -
čiūtė-Lašaitienė, A. Prižgintaitė-Spykers, E. Badauskie -
nė. B. Genys ir P. Daukutė-Pullinen .
Mokykloje ilgiau mokytojavo šie mokytojai : J. La šai-
tienė, S. Mauragienė, A. Prižgintaitė, A. Zubrickienė, T .
Zakarevičienė, V. Kabailienė, J . Maks vytis, Gr. Grybai -
tė, J. Jnnnvičienė, J . J anavičius , A. Jablonsluenė, A.
Stasiūnnitienė, L. Bukevičien ė. M. Karpavičienė, E. Ki-
 vcrienė, D. Karpavičicnė, J. Petniūnas. N. Liutikaitė, E.
Mickev ičienė , V. Antanaitienė, M. Kavaliauskienė, St.
Kavaliauskas, J. Bieliūnas, D. Grosaitė-Burneikicnė , B.
Protaitė-Nagulevičienė, E. Nagulevičius, E. Badauskie-
nė, P. Pullinen, A. Savickie nė, M. Cox, č. Liutikas, J.
Burokienė, J. šliterienė, V. šliogeris, R. Ripphausen, K.
Lituanistiniai
Sydnejuje
Lituamstinių. kursų studentės poeto Mairi&ni.ominėjime. Iš
M. Cox ir K. Virgeninkaitė
1978rn. N.S.W. švietimo Departamentas suorganizavo
šeštadieninę Etninių Kalbų Mokyklą (Saturday School of
Community Languages). Pradėta mokyti 17 įvairių
kalbų, pamokoms vykstant šešiuose Sydnejaus priemies -
čiuose, valstybinių gimnazijų patalpose, šešta dieniais nuo
9 iki 12 val. ryto. Mokytojai patvirtinti ir apmokami už 3
val. darbo švietimo Departamento, o mokiniai . tai gim-
nazijos amžiaus jaunimas, kurie be savo normalaus gim-
nazijos kurso dar pasirenka taip vadinamą "antrąją kal-
bą". Svlll'biausias laimėjimas ši ų kursų, tai pripažinimas
"etninių kalbų" lygiateisiu dalyku brandos atest atao eg-
zaminuose. Lietuvių kalba (2-jų vienetų) gavo lygias tei -
ses kaip 2-jų vienetų vokiečių, prancūzų, lotynų etc. kal-
bos. N.S .W. gimnazijose baigiamojoje klasėje kandidatas
398
A~k~s,_ M._šidlauskienė: J. _šarkauskas, K . Dičiūnicnė, E
Viržmtiene, N. Venclov1ene, D. šumskienė, V. Jankie . ·
D. Stadalnikaitė, P. Pečiulienė ir J. Kedicnė. no,
šios žinios apima mokyklos veiklą nuo 1963 m . iki 198
2 vū s lietuvių bendruomenėje: skautų ir ateitininkų organ -
metų.
Kursai
kairės: L. Bieliūnaitė,
turi pasirinkti įvairius dalyku s, kurie sudarytų bent 11
vienetų.
1978 m. Sydnejuje Ashfield Berniukų Gimnazijoje už-
sirašė 24 mokiniai. Buvo suda ryto s 2 klasės, vyresnę kla-
sę mokė V. Kabailienė, jaunesnę R. Bukevičius. Po ke!i~
savaiči ųjaunesnioji klasė buvo iškelta i kitą priemiesti, l
Bankstown Mergaičių Gimnaziją. N.S.W. šviet imo Dc·
partamentas bendradarbiavo su Viktorijos Universitetu
ir Egzaminų įstaiga ir Melbourno Lituaništi nių kurs ų
vedėju P. Sungaila. Melbourno Lituanistini1i kurs ų egza -
minai buvo naudojami Sydnejuje ir egzaminato riu s buv o
P. Sungaila.
1978 m. abiturientai: Rita Barkutė, Dalia šorkšnytė ir
Arūnas Stašionis. 1979 m. abiturientai: Rita Barkutė Ir
Audronė Staši?n.ytė. . . .. . 1981 m. abiturientai: Vida Viliūnaitė, Julytė Stašionytė,
1979 m. šv1~t1mo_ Min1ster !J~ s,udare Programos ir
E . arnikų Komitetą 1š E. Jona1t1enes, V. Kabailienės, A.
~g~gio A. Janavičienės ir E . Kiverytės-Erzikov.
e;98o ~- jaune sn_i~~las~ Ba~k sto.wne ~okė E_.~ivery -
t •-Erzikov ir K. 81t1mene. DeJa, dcl mazo mokm1ų skai -
čfaus ši klasė 1981 akademini11 metų pradžioje buvo už-
daryta.
Vyres nę Lituani stik os klasę Ashfielde 1980 ir 1981 m.
mokė A. Janavičienė. 1980 m. egzamjnai buvo paruo šti
N.S.W . Egzaminų Komisijos vadovaujantis programa iš
Melbourno. Nauja N.S.W. programa dviem paskutiniam
gimnazijos _meta~ s. buvo prii!11ta 1?8~ m. ~ale . ~980. ~-
abiturientai: Kri st ina Cox, 1r Kri st ina V1rgenmka1te.
Tautos Fondo
A. K ramilius
Nuo 1956 m. gruo džio 22 d. Tautos Fondo Atstovy -
bei atsistatydinus , visos knygos buvo perimtos ALB
Krašto Valdybos . Nuo 1962 m. vėl suformuota Tautos
Fondo Atstovybė Sydnejuje. Pirm. dr. A. Mauragis, vi-
cepirm . kun. P. Butkus, ižd. Kastytis Stašioni s. Aukos
Lietuvos laisvės reikalams buvo telkiamos tautinių šven-
či ų metu, auk ų lapais ir atsišaukimais.
Nuo 1971 m. T.F. A~stovybei vadovauja Sydnejaus lie-
tuvių kapelionas kun. Petras Butkus, ižd. palieka Kasty -
tis Stašionis, sekreto riumi Juozas Slavėnas. Vėliau sek -
retoriauti pakviestas Algis Dudaitis , o Juozas Slavėnas
užima vicepirmininko pareigas, kurias ėjo iki mirties,
T.F. Atstovybė pradeda ruošti Birželio išvežimų minėji­
mus.
1975 m. atsistatydinus ižd. K. Stašioniui ir sekr. Algiui
Dudaičiui, pirm . kun. P. Butkus i T.F. Atstovybę pakvie-
čia ižd. pareig omis Antaną Kramilių, sekretoriauti Julių
Veteiki ir nariais Povilą Protą ir vėliau Stepą J arem -
bau ską.
Nuo 1962 m. iki 1975 m . kasos knygose užregistruota$
3.671.13 aukų Tautos Fondui. Nauja Tautos Fondo
Atstovybė pagyvino aukų telkimą ir nuo 1975 m. iki
1982.2.30 sur inkta aukų Tautos Fondui $ 25.494.51. Į šią
sumą ieina aukos iš Adelaidės, Pertho, Brisbanės, Can-
berros, Hobarto, Wollongong o ir Newcastelio. Adelaidėje
T.F. įgaliotinis yra Juo zas Stepanas, ižd. Viktorija Vit-
kūnienė. Brisbnnėje VI. Mustei kis, ižd. Klemensas Stan-
kūnns, Canbo r roje Antanas švedus, Newcastelyje Bene-
dikta s Liūgu, Hobnrt e Juozas Paškevičius, Wollongonge
Jonas terniauskas, Perthe Viktoras Skrolys. Melbourne,
Viktorijoje veikia atskira Tautos Fondo Atstovybė, kuri
399
Algis Bemota s ir Raimund as Staiti s.
šeštadieninių Lituanistinių kurs ų mokiniai yra akty -
nizacijose . Daugumas jų priklauso " S ūkurio" tautinių šo-
kių grupei. Jie šoka, dainuoja, deklamuoja ir pranešinėja
įvairiuose parengimuose lietuvių, kar ta is ir australų au •
diencijoms.
Kursus yra parėmę ir premijas s kyrę: Sydnejaus Apy -
linkės Valdyba, Australijo s Lietuvių Fonda s, Lietuvių
Spaudos Saju nga, S.L.M.S. G-bos D-ja ir pavieniai asme -
nys: S. ir D. $koruliai, P. Rūtenis , V. Meškėnas, E. La-
šaitis, V. Kabailienė ir A. Jablonskienė.
atstovybė
atsiskaito tiesiog su Centr ine T.F . Valdyba New Yorke .
Prie Tautos Fondo yra jsteigta Lietuvos Laisvės Iždas,
tai projekta s austraĮječio Stepo Jarembausko. Aukos
paskirto s L.L. Iždui yra užšaldomos speciaĮjoje sąskaito­
je. Procentai yra naudojami darbartinei Lietuvos laisvės
kovai, o kapitalas bus pervestas atsikūrus Lietuvos lais-
vai ir nepriklausomai valstybei.
1982 m. pasitraukus iš Tautos Fondo Atstovybės Juliui
Vet-eikiui, Povilui Protui ir Stepui Jarembauskui, suda -
ryta nauja T.F. Atstovybė.
Pirm. prel. Petras Butkus, MBE, vicepirm. dr. Benius
Vingilis, sekr. Albinas Giniūnas, ižd. Antanas Kramilius,
nariais liko Vytautas Patašiu s ir Nijolė Vaičiurgytė, bei
Jonas černiauskas, kuris gyvena Port Kembloje .
šis naujas Tautos Fondo Atstovybės sąstatas buvo pa-
tvirtintas Centrinės Tautos Fondo Valdybo s ir Tarybos
New Yorke 1982 m. liepos 15 d.
Tautos Fondo Atstovybė surinktas nukas laikinai pa -
deda Commonwealth Savings Banke Chcster Hill,
N.S.W. iš kur pinigai pervedami Centrinei Tautos Fondo
Valdybai New Yorkc. Tautos Fondo Atstovybės knygas
tikrina ALB Krašto Kontrolės Komisija. Lietuvo s Lais -
vės ižde 1982 m. • jau yra S 114.000.00.
Tautos Fondo Atstovybė Australijoje palaiko glau -
džius ryšius su Centrine Tautos Fondo vadovybe, kuri
šiuo motu randasi New Yorke, JAV.
Tautos Fondo Atstovybė skelbia aukotojų pavardes
mūsų spaudoje ir ragina tautiečius remti Lietuvo s laisvės
kovą, aukojant Tautos Fondui, nepamir šta nt ir savo tes -
tamentuose.
Sydnejaus li e tuvių
"Daina "
A. Kramilius
S ydnejnus lietuviškų orgnnizncijų veikloje neabe-
jotinai išsiskiriu, knip stnmbinusins rcprczcntncinis vic-
nclns, Sydncjaus lietuvių "Dainos" choras. Nuo 1957m.
spalio mėn . chorui vadovnuja muz. Knzimicrns Knvn-
liuuskns.Dirigonlns K. Knvnlinuskns dnug d ėmesio krei-
pė i ruliginjropcrlunrą. Choras išmoko šv. Liudviko lo-
tyniškas Mi~ias ir visą eilę sknmbjlų ir patriotinių religi-
nių giesmių .
Chorus pastoviui giodn lictuvi.~koso pnmnldosc, jsk11i-
t11ntpumnldn s tautinių švenčių progomis Sydncjnus St.
Mnrys kntodrojo. Dirigcntns K. Knvulinuskns su didele
pntirtiml visuomonininmo ITT'vonim o, užmezgu glaudžius
ryšius su kaimyniniai s lietuv ių chorais Ncwcnstclyje ir
Cnnborrojo. Hozullato huvo suruoštos net kelios N.S.W.
jungtinės lietuvių dainų šventės. Taip pnt užmezgė ry-
šius su Sydnojnus latvių ir estų chorais ir rezultato Išmo-
komolatviškų ir estiškų dninų.
Pnbnltiočių iAvcžimų minėjimuose ignlino "Dainos"
chorą dainuotijungtininmc latvių ir estų choro. Gailu,
kad ši kooporncijn ir drnugystė mirus K. Kavaliauskui
1/11„f
H11 " m il/r/11, 1,llit l lflllw.t,, 107,T 111
,m• ml)t~r1t 1•/11111
-11HJ
c horas
nutrūko. Solo partija s reikalui esant ullikdavo chorista i
Marija nu rnolicnė, J. Kodionė, J. Ahrornas ir svečias E:
Vilnonis.
1961m. choras porsikolin j "Dainavo s" numus Bnnks•
lowne pastovioms ropolicijoms ir s usilnukia n11ujų cho-
ristų. Iki i\iol chor11admini strav o seniūnai, bot pločinntis
choro vciklni 1!l61 m. pnkviečinrnns administratoriumi
11ašalinis asmuo, aktyvu s visuomenininka s Bronius Sta-
Aionis. š iose pareigose Bronius Sta šionis išhuvo iki 1963
rn. Rroniui 8tni\ioniui ndminist rucininmo darb o t.nlkinin-
kavo balsų soniūnai : J uozas Maksvyli s, l~dvarda s Lušni-
tis, Teofilė Zaknrnuskieno ir Elvyra Bo lkio nė. Trumpam
laikui adminislrnvim11buvo perėmęs A. Krumilius. 1963
m. pabaigoje "Dainos" chorus išsire nku vnlclyl>11 dviojų
mct11kadencijai. Pirmosios vnldybos s11st11tas buvo: Pra -
nas Nugys • pirm., Edva rdas Lašaitis • vicopirm ., Alek-
sandru Storpiršliono • sekreto rei, Antana s Krumilius •
gonorulinis sukrotorius ir Antnnn.~ Vinovičius • iždinin-
kas . Pranas Nugys išbuvo choro vnldybo s pir mininku iki
1979m. l' . Nngiui pasitrauku s jo viot11 uMmė viccpir m.
.
Sy d11cJaus choras "Dat'na" su diri{J. B . Kivcriu 1974 m ,
J~dvnrdns Lašnitis, kuris š iose pnroigoso išbuvo iki 1982
motų.
1966 m. grižtn j nu prigiju si Aust ralijos Lietuvių Dninų
§vonto i Sydnojų, ku r ios administratorium buvo paskir •
tus A. Krumiliu s. šiojo šventėje dnlyvnvo Adelnidės,
Cunberros , Geolongo, Molbourn o ir Nowcus telio chorai.
'l'ni buvo pirmutin is tok s grandi ozinis pnrongimns Syd•
nojuj. Didžiau siu naš ta kliuvo admini strat ori ui A. Krn-
miliui. Meninė dalis Dninų šventės pruėjo sklnndžial, bet
chorų vnkarien ėjo buvo daug trūkumų, nes A. Krumilius,
būdumus ir chori 11 tas, nepajėgė gauti jum reikia mos pa-
galbos iš Sydn ojaus visuomenės.
1965 m. tar p Kalcld11 ir Naujųjų Mot ų choras koncer•
tuojn Brisbanės liet uviam s. Konce rta s Brisbnnės liotu-
vlnms ir au stru lų publikai ivyko Brisbnn6 s miesto rotu •
šojo 1966. 12.28. 'l'ni b uvo lubui varginunti koliono trauki -
niu, esant lubui kar š tum orui. Išvykos orgnniznvimll
tvarkė A. Krnmili us. K. Kavaliau s kas mokytojav o ga r•
siojo Sydnoy Grn mmar School ir '.0 :1 turojo progos "Dni•
nos" chor11 pn rodyli ne tik šiojo mokykloje, bot ir kitose
violovėso be i b11žnyčio11e s u lietuvi škomis giusmėmis bel
dainomis.
1069 m. rugp iūčlo 8 d. s tuigu mirš tn muz. Kuzimioras
Kav11li11 u11kmiir choras ntsidurin nepapra st ai sunkiojo
pndėty jo , nos noturcljo pnrno l!lo pt1g11 lbinio dirigon lo.
Choro vnldy hn Aiai8 mot ui::1 , v11dov1111j11m11 A. Skirko s,
krulpc\111 l "Onl no,i" r horo krik što 1.ėv11 ir 11uol11t.inl<·horo
nk11 mp11nlnlorh1 Bron ių T<lvor j, kuri s lliuo trn1iH ku mo-
mont.u porėmo choro vt1dov11vln111 ir rlnlyv nvo k11ipdlrl-
Kunt1111 n.n. l<. l<11v11!1111111ko lnldol uv1\11,,.
Cho,·aN,nl.11i!{IIV\JH 1>0RtnlįCl011 1tlrigonlo mirt.los , niuijo
dlrlgo nto llron lnm1l{lvor lo vn1lnv1111J11m11 s , b:nvo gyvo11nQ
1llnnmlk11 Ir IMJo l vlošun111 1111u jo1111 ~pnlvoso. 1078 m.
~hurns yr n p11kvlo11 l.11R dnluuol ,I Hyd1111 J11us Opor111.1 kun
•·:irt.11 11
11lr\jn, plr•11u 1Llnlnmo ~hnll Nntlonn l 1•\,lkl<wlr
hmtlvn lyjo . Choro t.uo 1111,t. 111l11ln11vo 7l.l 1•horl11 t11I.l't• ~h•
l•'o11tlvnllor11111{oj 11Ili'll11l
do kllYH''I "l•'olklod•· ln /\1111 1rnlln"
•111 Np11lvu11tn "Dnli1o11" 1'110 ro n1111tr11uk11 Ir p llll'lu 11pr11~y
mu. Sydnejaus Operos p11status buvo orici111i11 i atidaryt as
karalien(•.~ Ę l žbictes 11 197:1m. s palio 2ll d. Visns "Da i•
nos" chorus i šias i~kilrnos buvo pakvie st a., dalyvuuLI
tuu,iniuosc ri1buoso, kai1>oficialf111svoči ai. Visiom11cho•
ris toms buvo išduoti vurdiniui pužy m ėjimnl šit, iškilm ių
pri~iminimul.
1972 m. dir . B. Kiveris i pngulb11pasikvietė ja un11cho-
ris tQ,t uo motu Syd ncjuus konsorvntorij os studentę, Zitn
BclkulQ. Zita Bul kutė perė m ė m oterų chorą ir jam diri•
gavo iki 1978 m.
1971\m. choras v ė l išpildo progrnmu Shc ll Nati onnl
l•'olkloric fe stivaly jo Opero s ko ncertų ~nlojc•. Po š io F'es -
tivnlio chorus huvo kviečiamus dainuoti Sydnojau s Opero s
fiocording s a16jo sokmadi cniuis , t11ip vudinamojo prog -
ramoje "Musir on the hour ". ši ų konce rtų kluusydnvo
uustrnliška publika ir chor ui už pa sirod ymus mok ėdavo
Operos ndministrn cij 11.
Chorns ncuplcicHia ir lietuvių bondruomon os. Glodu
bužnyčiojo ta ut inhi Ir kitų švončių mol u. dninu ojn min ().
jimuoso, ruošiu koncertu s boi išvy ka s i knimy ninos
Woilon!(ongo ir Nc•wcnslolio lietuvių kolonlja1<.
1976 111. -~pnlio l 9 d. 8 . Kiveris laikinai iš choro pt1s i-
trauki11 ir visų choro vuclovuvim11p,wlmu 7.itn Bolkut.6.
Zitn llolkutė diri!(uojn motin lnnu, konc1•rt 1', Knriu omc nos
švontcls min ėjimo ir hn,.nyčioje. Molini s kot1('i'rlns H)76
m. huvo ruo!ltns knrt.u su knimynlniu Newrn s tdi o choru .
Koncerto progrumų i~plldo Sydnl'jnu s "Daino s " choro
vyr11, moterų Ir mišru s 1•hor11Shoi Nl•w~us tolio miš ru s
ehorns. Konro rtu s užhnigtns ju nĮ,:tinio "Dain os" lr N11w,
1·ns t11llo l'l,on, dninomis. "Oninnl" dlrignvo 7.it.n Butkui o •
Now1•11 11
toll11I StMy s ?.11k1111 .
11J7fi n111t 11 pt1l>t1i!{oj11('horu i l t11lk 11 11t1,l1111 St11Sys
Z.ukus, kuri s 111 v>•kflnvc, ponkl.11clilinio vnk11r11l s l§ N<1w-
c·1111
lollo, k,,1i11111
lnm11 s vlr !I :!Oll kll()ntol rų , Tol puslAv1•nli•
111M l'!uwui, kokio iki ~lų 1tlo111111 ;\ri111t ro1tl1t1r11!\t11, ~ tn~ys
?:11k11~illl " llui n(i.ą" rll(>rll nu vyk,> l l )11h\1 1 ~v, 111t,(1 Mol-
b11ur1w1\17(\ 111 ,
11177 m. su1ri•IM11h11,·i.,,~"1)11hw s" 1'l1<>N1 dlr . !Ir . Klv1ll'I~.
 1978m. j talką atėjo jaunas muzikos mokytojas Algis
Laurinaitis, kuris talkininkavo akomponavimc ir buvo
oficialus akompaniatorius 1978 m. Dainų šven tėje Syd-
nejuj. Choras artimai bendradarbiauja su "Caritas" šal-
pos organizacija ir kartu ruošia metinius balius. Chore
dainuoja 72 choristai. 1978 m. moterys isigyja naujas
sukneles, kurias tautinių juostų raštais papuošia buvusi
choristė Stasė Ju revičienė . Sukneli ų isigijimo reikalais
rūpinosi A. Storpirštien ės sudarytas iš D. Bartkevi čie ­
nės, 8. Ropienės, O. Mickevičienės ir A. K albokienės
komitetas.
1979m. gruodžio 15 d. "Dainos" choras atšventė savo
25 metų veiklos sukakti. Jubiliejinis koncertas įvy ko
graikų salėje Bankstowne, o pagerbimo vakarienė Lie-
tuvių Klube. šiuo choro pagerbimu rūpinosi ALB Syd-
nejaus Apylinkės Valdyba, talkininkaujant pačiam
chorui. Jubiliejinės šventės programą • leidinėlio projek -
tą ir statistikos žinias surinko A. Kramilius.
1980m. vasario 5 d. populiariu balsavimu išrinkta
nauja choro valdyba. Pirm. E. Lašaitis, vicepirm. V. Sta -
siūnaitis, sek. A. Kramilius ir ižd. Birutė Aleknaitė. 1980
m etų bėgyje, be eil ės pasirody mų, lietuvių bendruome -
nėje ir pabal tiečių išvežimų minėjime, choras pasirodė
televizijoje, Channel 9, spalio 5 d. kur dėka Catholic
Communication Officebuvo gauta visa valanda laiko lie-
tuviškoms Mišioms. šią programą stebėjo apie 50 tūks­
tančių žiūrov ų , kurie išgirdo Lietuvos vardą pirmą kartą.
Mišias anglų kalboje atnašavo kun. P. Butkus, chorui
dirigavoBr. Kiveris, vargonavo Algis Laurinaitis.
Išsa mią apžvalgą apie Lietuvą anglų kalba skaitė Da-
nutė Ankienė, o maldas už Lietuvą atliko mok sleiviai
ateitininkai.O rganizavimą ir techniškus darbus atliko A.
Kramilius.Tai buvo didžiausia lietuviška demonstracija,
lietuviškų giesmiųir tautinių rūbų , prieš tūkstantinę
minią australiškos publikos.
"Dainos" choras buvo kviestas ir dalyvavo su
lietuviškų dainų programa Fairfieldo festivalyje 1979 ir
1981metais.
1981m. rugpiūčio 2 d. A. Kramiliui pasiseka vėl gauti
v ie ną valandą Channel 9, kur buvo suorganizuotos Pa-
vergtų Tautų Mišios televizijoje. Lietuviai čia vėl pirma-
vo. "Dainos"choras,vad. B. Kiverio ir akomponuojant dr.
R. Zakarevičiui,giedojo lietuviškas giesmes. Organizato-
rius ir koordinatorius šios programos buvo choro sekre-
torius A. Kramilius. šią p rogramą stebėjo mažiausiai 100
tūkstančių ir buvo susilaukta labai palankių ivertinimų,
tiek iš australų, tiek ir iš kitų tautinių grupių. 1982 m.
sausio 26 d. 8. Kivoris dėl susidėjusių s ąlygų naujame
darbe, pran ešė, kad choro i MclbournoDainų šventę ne-
galės vežti ir pasiūlė valdybai susirasti naują dirigentą.
402
Kadangi Birutė Aleknaitė jau nuo 1981 m. m ok ė ir diri-
gavo moterų chorui, tai va ldyba ir pakvietė ją perimti
choro vadovavimą. Birutė Aleknaitė perėm ė choro vado-
vavimą su sąlyga, kad B. Kiveri s jai pad ės paruošti chorą
Dainų šve ntei. B. Kiveris prižad ėjo ir to liau pad ėti chorui
kiek jam sąlygos leis.
1982 m. sausio 26 d. išrinkta nauja choro valdyba :
pirm . . sekreto rius A. Kramiliu s, vicepirm. A. Sidaras,
ižd. A. Kalbokien ė ir narė parengimų reika lams Laima
Barkutė. Pr. Nagys ilgameti s "Dainos" chorovaldybos
pirm., atliko chorui daug svarbi ų darbų. Tūkstanči u s
gaid ų lapų veltu i dublikavo, kas s utaupė didelę s umą pi-
nigų ir laiko.
"Sutartinė"
Spaudos informacijai nuo 1959 m. tarnauja A . Krami -
lius. Valdyboje dirbo visa eilė choristų: B. Aleknaitė, J . senovės lietuvių liaudies dainų puoselėtoja
Abromas, A. Kapočius, A. šidlauskas, A. Skirka, A.
Kramiliu s, P. Nagys, E. Slonskis, V. Stasiū naitis, E. La-
šaitis, A. Sidaras, A. Ka lbakienė, L. Barkutė.
Nuo "Dainos" choro įsi steigimo tebedainuoja Izabe lė
Daniškevičie nė, Algis Kapočius, Aldona Kolbakienė,
Alfonsas šidlaus kas.
Miru siųjų eilėse rikiuoja si dir igentai K. Kavaliau skas
ir Algis Plūkas. Choristai • O. Dubauskienė, Elena ir An-
tanas Kapočiai, Albinas Lelešius, Katarina Narbutienė,
Leonasž:igaitis, Jonas Jarmalavičius, Povi las Belku s, Ba-
lys Pūkas, Bronius Kaufeldas, Lidija Dijok ienė, Broniu s
Jurevičius, Vladas Medelis, Andrius Simanavi či u s ir
Algis Vasaris.
Nuo 1973 m. įsikūrus Lietuvių Klubui, chora s naudoja •
si veltui klubo patalpomis ir instrume ntai s repeticijų
metu. Tai yra didelė parama chorui, ai šku, liccnzijuotnme
klube netrūksta ir pagundų.
Choras neišsilaikytų be visuomenės paramos ir nuola-
tinių rėmėjų. Norėtų si čia paminėti dali stambesnių ir
pastovių choro rėmėjų. Tai prel. P. Butkus, Au stralia
Council, M. ir J . Koliavai, G. Petys iš Canberr os, A.
Grincevičius, O. Grosienė, O. Kavaliauskienė, dr. Rūta
Kavaliauskaitė-Gray, O. Palaitienė, L. Garbačiauskas , K.
ir N. Butkai, E. Rašymas, Alb. Kutka, O. Miniotienė, O. ir
A. Levoriai, V. Ju sėnienė, V. Simanavičienė, J . Jurkū­
nas, Pranas Sakalaus kas, Jona s Sakalauskas, E. Stada l-
ninkienė, Lietuvių Klubas ir visa eilė kitų.
žvelgia nt i ateiti choro admini stracija i kelia rūpesti
sunkiai papildomos retėjančios choristų eilės. Amžius , li- "Sutartinus"dai11
i11
inkds su vadov tt Paulium R-rlt1mi111982 m.
gos ir mirtis dir ba mf1sų nenaudai. Apgailėtina, kad labai Syd11ejaus Lietuvių. Klube
maža dalis mūsų jaunimo domisi lietuv iška daina. Daina
skambanti iš jaunų ši rdžių, palydima jaunų veidų šypse - 1982 m. praMjoj e, su Pauliau s Rūtenio iniciatyva, Sydneja us Operos Rūmuose Shcll NntionnJ Folklori c
nos, būtų nepamainoma s įranki s garsinant mūs ų gimto - pabandyta atk ur t i se novi škas lietuvių linudies dainns. Festiva lyje ir NSW Carniva lo '83. Li<•tuvių t:U'pt>"Sutar -
sios šalies, mūsų tėvų kra što - Lietuvos vardą tolimojo Tuzinas lietu vių liaudi es dninų mylėtojų, Syd nojaus mo- tinė" daly vavo tautiniuo se par engimu ose k.a. Maironio
Australijoj e. torų, sus irinko pirmai repotic ijni ir tnip gimė "Sutnrt.inė". minėjimo, šv. Kazimiero 500 m. min<'-jinw, link smnvnkn -
"Sutartinės" dninu ojnmos dain os yra paimto s iš linu- riuose ir keletą pnsiro<lymų kartu su tnutinių šokių grupe
dios se ninu sių laikų . Dainuojamo s s utartinai su intarpais, "Sf1kurys" .
gyvai liaudi škai, be jokių in stru m e ntų nkomponimentų Pauliui Ri1tcni11imiru s, "Sutnrtint'-" ir tolinu teb et f si n
lydos, tnip knip dninnvo se novėje liotuvt's, ver pdam os
J!11 lit•tuvišką senovės dainą.
lmus nr sk11lbd111110 s drobes . Kiekviena daina ntskleidžia šiu o mot u "Sutnrtinėj1," dninuojn : D:u1t111'Ankiono,
gyvą pnvoikslii, pnsnkojn npio kasdie ni nį gyvenimą, išsa• Vim·ė Antanuit.icno, Elv y ra Ht,lki1,n ė, Jndv yg n Burokit' •
~o sielos ja us mus , išgyventu s vargu s bei džiaugsmu s . nl', Marin n Osinait o-Cox, lr<'lll\ Dudaitienė, Lilė Gaid žio-
Sutartinės" dninuotoj os Sy dnojujo pravėrė dur is i seno• nion ė, Vida Grišknit ytė, Nijolė Jurkš11iticnė. Milda Knr -
vės li otuvių linudios dain11 gndynQ. pnvičiont\ M11r~aritn K:w111inu ski<'rH.i,l\'lnrt inn Ht•isgion o
Po vienų mot ų darbo "Sutartinė", dėka Paulinu s R11to- ir Ah1ks11ndruStorpir šlit•nr .
nio, pas irod ė 1983 m. vidury nust rnli škni visuomonoi:
40J
 "Gint aras" - S y d n e j a u s
tautinių šokių grupė
--
"Gintaro " šokėjai su vad . A. Saudargiene
"Gintaras" tęsia Sydncjau s lietuvių šokėjų tra dicijas
pradėtas 19-19m. D. Paltarokaitės ir V. Asevičiau s . Grei -
tu laiku, dėl gyvenimo sąlygų, pirmie siems šokėjams iš-
siskirsčius, šokėjų ra teli suorganizavo Ava Saudargie n ė,
tautinių šokių mokytoja, ir kelis metu s išpildė tauti nių
šokių programą bendruomenės , parapi jos ir "šviesos"
organ izacijos par engimuose . Vaikai tautinių šokių mokės i
Jaunių Teatro Studijoje, savaitgalio mokykloj e ir jauni -
mo organizacijo se. šokėjam s grojo akord eonu G. Umbra -
žiūnas, A. Plūkas ir jau nučiai mokiniai Edis Dubinskas ir
.Jonas Zubricka s. Nuo 1960 m. iškilo skautų tautinių šokių
grup ė vadovaujama M. Osinaitės ir A . Al čiausko. 1972 m.
vyre snius šokėjus perėm ė Gedimina s Sa uka . Grupej~
pasivadinu sioje "G randinėlė; ' šoko moksleiviai, studentai
ir jaunuoliai, pradėję s avistovų gyveni mą . "Grandinėlė"
užs irekom endavo pirm u lietuvių šokėjų pas irodymu
"Shell" tautiniame konce rt e, Operos rūmuose. Gaila, kad
G. Sauka gr eit pasitrauk ė. Grupę perėmė A. Zduoba.
1977 m. šokėjų pakv ies ta vadove Ava Saudargien ė.
Grupė pasiva dino "Gintar as". Na uja vadovė pama žu
jtra ukė j šokių mokymą šokėju s Dariu s Gaką, Kajų Ka -
zoką ir Rimą Milašą. Ilgalaikė administratorė Ginta Vi-
liūnaitė s uėjo i kontaktą su "Shell" folklorinių koncertų
rengėjais ir "Ginta ras" buvo pakviestas 1977 m.
koncertui Operos rūmuose.
"Ginta ra., " išpildo programa s bendruomenės šventėse ,
minėjimuose, šaulių, ramovėnų, žvejų ir Lietuvių Klub o
parengimuose, dalyvauja Lietuvi ų Dienų šventėse.
Pakvi esti koncertavo Bankstown ir Windsor Municlpal
CounciJ šventėse, Wllcy Park, Bankstown Golf klube,
Cosmos klubo, Fairficld festi valyje, ManJy Touri st
404
Operos rūmų koncertų salėje.
"Gintaras" šoka Manly pajūryje
Rita Laza u skaitė, Anelė K anienė; Algis Sankauska s, Ri-
šiuo metu "Gin tar ui" vadovauja Kaj us Kazokas, bend - ča rdas Bukevičiu s, Albinas Pu žas, Jona s Birieta s , Česlo­
radarbiaudama s s u cho reografe A va Sau dargi ene ir vas Kapočius, Gediminas Sauka, Arvydas Zduoba, Tomas
šokių mokytojai s Dariu Gaku ir Rimu Milašu. Admi- Jablon skis, Edis Karpavičius, Kaju s Kazokas , Stepas
nistravimą perėmė Irena Bielskytė . Voras , Viktoras ir Edis Prie ška, Antana s ir Algis Ka po-
Nuo 1961 m . iki dabar ta utiniu s šokiu s šoko visa eilė čia i, Raimondas Kapočius , Rimas Milašas, Ričardas Ba-
jaunimo : Dalė Adomėnaitė, Teresė Kazlauskaitė, Dalė dauskas, Darius Gakas, Robe rtas S vider skas, Vytas Le-
Promotio n šventėje, Sydney Ethnic fest ivaly je; bendra - Mick utė, Gražina Zigaitytė, Eglė žižytė, Ir ena Biretaitė, veris, Andrius MeiJiūnas, Rima s Mickus, Raimondas
darbiauja su ukrainiečiais, kroatais, uragvajicčiais ir vo- Irena Plukaitė, Eva Andriukaitytė , Danguolė Genytė, Jurk ša itis, Algis Laurina itis , Edi s Zduoba, A rūnas
kiečių šokėjais. Su es tais ir latviais atlieka programą Danutė Pužie n ė, Audronė Milašaitė, Anna Lubgan s, Lina puka s, Sigitas Bernota s, Arūnas Sta šionis, Mikolas Vai-
Balt ų pare ngimuose, kasmet repr ezentuoja lietuviu s Kazlau skaitė, Laima ir Rita Barku tės, Ginta ir Vida nauskas, Brice Derek, Jonas ir Petra s Kanai. Kadangi
"Shell" tautin iame koncerte . Opero s rū m uose iš eiJės Viliūnaitės , Elena Kiverytė , Ir ena Biels kytė, Ramutė ir ankstyvesnių sąrašų neturi me, tai gal nevisi pateko i ši
"Gintara s" pavaizdavo: Ruden s link smybe s, Kup oles, Violeta Maksvytytės, Efė Zaborskytė, Chanye Milašas, sąrašą .
Pabaigtu vės, Lietuvių tradicinės ves tuvės , Vasaros nak - Rūta Mickienė, Audronė Stašionytė, Dalė Laurinaitienė,
ties burtus ir Pir šlybas.
Įsp ūdingiau sias "Gintaro" pa sirodyma s buvo 1979 m.
Avo s Saudargicnės insce nizu otos "Tradicin ės lietuvių
vestuvės", kelių tūkstančių žiūrovų su pasigėrėjimu su-
tikto s. Vest uviniam būriui padid int i, kaip r eika lauja lie-
tuviški papročiai, choreografė A . Saudargienė pakvietė
Mclbourn o šokėjų grupę "Klumpakojj" vadovaujamą
Anel ės Mork ūnienės, sus itaru si s u "Shell" konce rto ren -
gėja is, kad apmok ės šokėjų kelionę lėktuvu . Syd nejau s
"G intarą" šokiam s paruošė Ka jus Kazoka s, Melbourn o
"Klumpakojj" • j ų vadovė Anelė Morkūnienė. Įspūdingas
lietuviškų vestuviu pavaiz dav ima s Operos rūmų did žiu-
lėje scenoje užti krino lietuviam s šokėjams pirmaeilę vie-
tą tarptautinėje sce noje.
"Gintaro" pajamo s yra : hono rarai, gaunam i už pr og ra-
mos i špildymą konce rtuo se , atskirų asm enų pinigin ės
dovano s ir didelė parama Lietuv ių Klubo. Kartą grupė
ga vo 200 dol. iš A.L . Fondo. Grupė įsigijo būtiniausiu s
r ū bu s , juostas ir šokėjam s bateliu s.
Ruošiamai pr ogramai muz ik1• choreografė par enka iš
prieinamų lietuviško s muziko s plokštelių ar parūpintų
ju osteli ų iš kit11gr upių (Kanados , JAV), kurh• sud eri na Ir
· . t' ut;••i· , šok it• gruptl pasikrikU inusi "Suktinis" daly vavo Taut.
i juostą įrašo Kaju s Kazoka s, savo gars ų rekordavim o S yGl 1ieJattS ,l ... 1• •
.fo/d 1f šventtlie S11dnejufe 1972 m. Vad. Manna
· e ·
ox 1r muz .
At · Pl · k
gis ·u as
stu dijoj e. ,Jo paruošta muzika tobulai skamba dld ~iulėjc
405
 ydn jaus li ot.uvių taut, initĮ
okių g·rupe " ūku rys',
J.982 m. S11d1wja:u.~
tau tfr1i1; toki11grup ~s "S1lk1trio" vy r . ~ok<lj ai
Nuopat lietuvių isikiirimo Sydncjuje veikė jvair ios
tautinių šok i ų grupės. Jų šokėjais , dnugumojc, buvo vy-
resnis jaunimus - gimna1.ijns bebaigią nr juu studentų
amžinus jaunuoliai. Savaitgalio mokykla taip pat mokė
tautinių šokių - šią grupę sudarė patys jauninusi. Jautėsi
spraga - niekas nemokė tnutinių šokių 12-16 metų am-
žiaus grupės .
To pasėkoje, tovams pageidaujant, Marinu Cox, 1975
m., sudarė juunesnio amžinus jaunuolių grupę ir tų metų
birželio mėn . prad ėjo pirmąs ias tautinių šokių repetici-
jas .
1975 m. rugsėjo mėn., Tautos šventės proga, Lid-
combe, g-rupė pirmą kartą pasirodė lietuviškąjai visuo-
menei, atlikdama dali programos.
Pirmieji grupės šokėjai : Regina Badauskaitė, Rita
Barkutė, Kristina Coxaite, Edmundas Daubaras, Teresė
Oaubaraitė, Algis Kapočiu s, Antanus Kapočius, Petra s
Kapočius, Raimondas Pullinen, Audrute šliterytė. Aud-
ronė Sta.šionytė. Arūnas Stašionis, Ričardas šliteris.
1976 m. i grupę jjungė Kristina Kalgovaitė. Carolyn
Bann, Bclinda Hornaitė ir Raimondas Jurk šaitis.
Grupę instruktavo ir administravo Marina Cox.
Grupei augant nari ų skaičium . gausėjant repertuarui,
buvo jtraukta daugiau tėvų bendradarbiai s j grupės ad-
ministraciją, organizavimą ir t.t.
1977m. sušauktame pirmame posėdyje nutarta grupę
406
Sytl,w j ,m s i<tttli11i1Jfokiif !!l'UJJd.~"Stlkm·ys" tlui11ink1J111979 111 . U kuird.~:
Uitu /1ork11tf \, 1',•r,1s<l Da11/m1•u i t<l, Holiyn Sn(lr/,•, Kn's ti11,1Co.r, ,l 11dro11<l
Sta.~i<mylll, Auclr1ttf1 $ litl'ryt fJ IĮ1iturul
A. Stnsiū nui tit'n o ir Nijole Look. nurė Onn Kapočitin ii . l<ui1> visur, taip ir "S1ikuryj<1 ", j11u11in111i- kdlėsl dėl
A. Kalhokionci d ėl ligos pnsitrnuku s iš Valdybos, pir• vionokit1 11rkitok i ų prlt•žn.sčlų vieni p11 ::illr11ukdn
vo, kiti
111inink ės pur olgoms laikinai išsir inkt a M. Cox. atcid11vo, btil jų bondrns s kničlus nuo lll78 m. išsilttlko
1981 m. įvyku si111110 moti niam o s usir inkimo i V:tldyb& virš 50-1it•:i.
išrinkt i: pirm . • M. Cox, so kr . • P. Pullinon, !žd. · K. Stn• 1975 111. l{rupei priklau~t, 6 m ergaitės ir 6 berniukai:
šionis, vyr. g rup os admin . . I. Kalėdiono, j11un.be rniukų 1976 77 m. grupei prlklaui-o 20 m o rgničl u ir U:!berniukų ;
grupės admin . • Ida Bllrilieno ir Rumuno Ripphnusen. 1978-79 m. grupei pr ik lau sė 27 nwrgnitė ir 26 borniuka i;
jaun . m ergaič ių gruptis admin . • A . S tusi ū nniti eno ir Ju - 1980-81 m. grupei priklauso 26 111orguit1 \s ir 25 bornlukai:
užregistruoti valdžios jstaigose, k11i 1> "charitable orgnni - lija La šnilionė, aprangos tvarkytoju • N. Stašionieno. Re- 1982 m. ĮCrupoi priklauso 69 šokojni-jos (jskuit.unt 10 jau
zation". Vaikams esant mnžam očiums , jų tėvai ir prijau - nosn i ųjų).
vizorius • A. Milašas.
čiantieji tapo finansiniais nariais ir metiniuos e susirinki-
muose perrenku grupės valdybą., kuri tvarko ndministr u-
cinę dulj.
šokėjai savo grupei pasirinko "Sūkurio" vard14. Pati
grupė, suskirstyta pagal am žių ir daromą progresą. dirba
skirtingomis dienomis.
Pirmųjų "Sūkurio" Valdybą, išrinktą 1977.6.8, sudarė:
pirmininkė ir grupės vadovė • Marina Cox, grupės vado -
vės pavaduotoja s • Jona s Birotas, sekretorė . Pajauta
Pullinen, nuo 1978.5.30 • Luurcnce Cox, iždininkas · L.
Cox, nuo 1978.5.30 • Kastytis Stušio nis, vyresni ųjų gru -
pės udmin. • Nijolė J urk šaitienė, jaunių grupės admin. ·
Aldonu Stusiūnaitie n ė, aprangos tvarkytoja • Nijolė Sta ·
šionicnė, muzikos vadovus - Jona s Zubricku s , nury s · Vy-
tautu s Stnsiūnaitis, revizorius - Algimanta s Milašas.
1979 m. Valdybos sąstatas kiek pasikeitė: pirm . • M.
Cox, sckr . · V. Stasiūnuitis, ili,d . • K. Stušionis , vyr . gr u-
pės admin. · Irena Kalėdienė, jaun. berniukų grupės
udmin. · Aldona Knlbokicnė, jaun. mergaičių grupės
udmin. • A. Stusi ūnaitinė, apranga . N. Stašionicn ė, narė ·
Nijolė Chan, revizorius • A. Mila šas.
1980 m. i Valdybą išrinkti : pirm . - A. Kulbokienė, se kr.
• V. Stnsiūnaitis, 2-rnsis sekr .. L. Cox, ižd,. K. Sta šionis,
vyr. grupe s admin. • L Kul ėdienė, juun . grupės admin. · Sydnejaus tautinių šokių grupės "S12.kurys" berniukai ir mergaitės 1980 m .
407
 )'l'/ 11 1 l)l'lgl1111llr1 g ru p ų p1q,lldl\ Aln ~,,k l\jnl Jo11 i mnr
/ \\ 11 1,11;(111lll11ll11n 11f i,(I, l{11thy C:Ji1111 , Vl1•i.rl11IJ11<:o,adf.l,, /fll,Kup11rl11tt, M11h11
1th1, Prlon 11 H11kt 11fA '1'111,111111 l 111
, l(11lvc1ll11
knlf11 • • , •'

l H\ \ tJ,,rnlnt111lrnlt,1'1. l{r•l11Un11l{11lr11lly1,A,1'11111
1
1 1
į AiniuHln J{ 1111 J 1111d:t.11k , l >111 1111 Hl11111 11r111
'~ l_ iyf/\ ,J11IIJ11(lop1,k ttll.l,, lt lurn n1,poknll,/,, Hlm11Vyft
/,lllii, 'k'',,1•t,.'hnr 111111111
11111111• •
11
11J<11lr111Ly
k11ILl

1 f•;dl11H11rlln, HnrtrtldM J 11111l11ir11

) l l
,, ,J111Jf11

1t,
11171lHO m, r:,p11
l."111,
1

,l1111l
1
VM11
r 1unr1111p11plldy1tl N l >:t.llku 111;
r11, ll);,~,ll1tJ!l11l11,fot1k1,lf11, l. 1u1d,YI lufu, 1'11,iiJH
fl 1lk1 , Hl111Hf"10, ,Jn11 nynl(111~oklu, A11 rlAJ(,l11
1J
u1, ~ 11

, ,l1tr1<lw,
h 11

Ju

l
wll11, n11lnl11, 1,.,,wfru-rMh1, Oyv11 1nr11,
ftolt,,r lllR 0 11 ld~lo11ltt, l 1111 1111 . lorr111 ~, H1tl1111rnd ru1 l<r,po
t'I Ant nn11 11J(olhnk111,1 A11l,1w 111 1 l ro ln11, lt11m11 11Pulll lf!MI tti 111.A11~ruf,,, J.ln,,1111 , l/oll1Jdnrl 11 , ll11 v r111uAoklu,
Mikli II lr kl , Vl1it) ~r, 4•1ld11l,
llll, ·M1,•hn11I l'l11
1HHI, 1wlrn11, 1'11v llt1HHt 0Monh1, lt11l11101ul1111Htu
11ltt, Ml1•h11 ol Vriln 1111k11111, o l ll7H rn. D1111 lu11J(1ill,du. "lfol<11r y11"111 11r11 ,,i11,1 l 11111 l11f11 Aold 11 knn,•orl.11 111111 111 v f1J
11 1111111 hu111 lr111111wn (m 111 1rl11 11111Ir n11 1l1r1il11 liul kl111111 1i1'1t1 vl11 1111
IIJ'/11m. ,ntH'Į{11 I I 1,,1 Vlrl{lrilJ11 lll't1~•1lyf li, ,l u1llt11 llu
Nnitknllll, M11rl1111 fl:. Co,11111. 1,, ltHl{ln,11 J,11/111ltyl(1, l,110/l 11iw111 I. l ,11h 11I1!1?11. 1 1111 n k11rlu/ll11111 11IMk n 111 111{,f l lv11lrli1
i,;1,ulltlurdt ytfl, 1,orol.r, f111rlrn u11 k 1dtl,, J+.l11ln11?.ukr1U11 k 11l
l A: Av,111r1 11111 11tul'1plldy1l vl11 11 nr 1f1tll munlnt,~ pr•11Cr11tH 1111,
IIJ'IM 11 1, l.l11l11 vl11Dlm111'1'1111 1,!11111 Aokl11 /w„nt(,j11plrtr1fi
1io rt1l1ti< 1I1 ,Jor11111 llt1/llr111 lrnM, /\ 111 11 K11U 1d11, llorul ,111
k11rl11 l '1'1111 llnl 11 n11 ld 11~v,,111 i\11111 ·11w111M 1 llr 11uk111v11lk11
(C:nrr y) !( 11!(11 111, ( llon L 11dy l{11, ,l11111 11l 'nl'f1111 11, l 'utnr ,-rrttpA, 11 11r1llr111k11 11I J)t1l1111 f(ll1111 1.lt11 °ov11dA1no11l o,
1t1pphn11 1,1111, AnL1111HM fill'ul,IM, Hobnr L1111 Hlrul,ltt, (i11rry 'l'l11k11rl111 l pn11 l r11ufa~I konN,rt1111 111rolkl,1 Į,lltlf <lr111ę, fllir
Hlt1l,:t., J\11drl11t1n um11k1111 :
llu, 111ll 10 Ir f)f111l Avnn1lrno Uok ltu,·ollul l1dp11r11ll{ •iJ11 "lt1
JllHO111. 111M l{Hll,l,11 Vlvl1111ni,f.ndyun lL(l, l l11lv11Ht11d11I v11 dovu, l lnk Ir 111 1Lf11111 " J1111n l11111(m,., y pllt', lwl d11t1l{Olf11
nllrnll(,, L11111 •11fi11L11ltll, f{ rl11 l,ln11Vfr1<1111l111{11ll(l: hMrtl11k11l "Hflk11rfo" 111 ,rlt1, prll1l11111m Nlcu111 ll lll N, 11t „ltl11l11k1111r 1,
ll l~11rcl11 11 (:1,rvl 1111 11, Mlk11Ll11 flu rnk 1111,l '11t11r 1.ook, NfJOrt 11kl11 h 11I, l11nlco 11 t1v11ltl{11 ll11u1nkykl11 nr IIL11flnl11 tl11lo11
l>nnny 81111 ,:t.: kur11 1N1 , 111l1lk11lt11nt pr,1111 ,lniJ>llllkykl11 11ur l{lt111l11 >'.
ij,,11. H11
lllHI 111 . hM nluk ul ,l u11L1111w Ank 11 1,i l\n Lr1nt1tt L11 A11 IUrc, r,1•lli'IJ,11wyk11 tn k11 H ~11v11 ft.o , iAiiliyr 11 11lnlliolnr f11 prl"l ou
Hnl1111111d 11rcHI.HIH011l11 , f•~dm11ncl101 fit,1111!11n11ll1 M: 1111 mlt1t1 1,i
IOH: ~ 111, rtHll'l{tilll'i11 Hnl{ln11 U11x11l1,(l, llolln 1, Mlv,11 ll'i, 'f'nul l11h1 Aoklu 111 okym11,c•hor1111{r11rl J1i Ir lir, r11l k11l11i•
M11 11lk11Mll{t1t1\ Au<lr 11i,(I Hklr l111 ILl1, f.1111 1 Hklr·k11lt1\ 111111IIJ7fl rn. nop11II Ntr111 ~l11I rllpf,1111 11M11r l11
11Co11, ,Irti l nl
n11n11tll Ht1111l11 1111ILyL{ 1: hor11lu klll 8 111111 11Anl<U/l, .lon1u1 kinri ,Juntv1 lllr•11L1 u1 Ir kuri 111ll 01 p11 d(1Jo l)111 •lu11011k11 ~.
ll11rll11, A ll{ht Oor 11ot 1111, lloh orl.1lrc lh1~ln11 k11 11, l' o! r111t M111.ik11rn1,ln11 ,;f ,fo11w1 'l.11brkl 111 11Ir P1,1r 111' Vlr1111L 11.1i
,
ll11mk1111, l )w111 l11HLH11lt11111ILl 11, H11lmo11d1w V11l11uLlll, Po~ S1\kurlu1'l11h fJl'lll11{ll lo Jlt• J11Ntur i pu 110111111 p11kn lt1111)
rnll l1u111 r1lrn11 , r(1pln1111 l Nljoll'J AI11~l1111 lo11t,, JC11rl 111lf11 1 11111rl{nl 1ON 1111111 1
"HOl<urlo" ro1)1,rt 1111 r1t yr u vl11 11oll/\ L1 111Lfnl11liokf11 Ir• 11111k/l l•!tfu l<r 11 11rnlnltl! Nl11ti ,
*11ltll1n11 , ,11111plp11vld11llnlmu hilko 1070 li~ ,n, r nplnotil "l'i11ku l'f,1" k«)1w111 •tul l{t1U Hl1tllu11l 111ml 111 1v11J11Ir 11111Mnll 1,
Mul'lt111Cox, 1.Mu Nt1ki'ill11111 I 1(tvnl lrn11 mnt r1111 All1 11•1111l 1•1i1I v11k11 r11
111'1'7 '/H 111. h11v11 lnpllduml: H11k Llnl,1, Mlklllonti, H11k, hulh1.
1111krut nlf... , Aurit,llll, O~oll,1, ?,lul{!•llll, H11k~l111,1 Norht 1111t, Hr lpru u~n111{ 111•( "l'IOk1,rlo" v11ll d 1il 11w f11ro Aok1\J11tt'ivul,
kuri u 1111 )f11 lh11yr11l11h11 I tllcl11l ,t

I.AIJltfi;Nc:,,: llA VII) COX

Vlt1uo11111nh1 l11l
rntt, A11nt.r11l11 11, Ol1M1 l\)llH 111 , l'iyd110J11 J11, Vlllt10rn1•11l11l11k(l, Jn1111 l11111Ol'l{fl lll1~11l oro, Nkrw~lu
l.11111 1!', U1111
t1•rh111•y hor nluku l{l1111111 1,IJ11, IIIOH nt, boll{O v(llkllj11, (11111\1 10:14 111 . fl) I\~ 111 , hnll{I\ 1fl 11111 111,Ųr1 l 1nrr n
HydnoJ11111 1 1111
lv111•r11L
ot , r111•1111111IJ11, l-111ll11l11vlnl111Hlli lĮ111 M no ni111.t0J n , w r,11111,l11 l11jn ( Hydn11J r11111llfllVlll'llll t•LI), JI hn llf
1101• lt1111d1'11
tl111·hott ll11L11v 11lt,011: vh111 11 h1J11, M11rln11 0 11 11111
1 !111 111
11ll>flll 111, (11 r 11to('l11lnl1,1,
t ų, Vlld1\, IOIH 00 111, v11 dov11 v11Hy1l1wJ1uu, 11k r111111 tnullnl u ~11kl11
l >lrh11lrnlfl v11l11Ll nl11k1111 r111•111111·t•u t1111, nu,l 1000 111 „ 1t11v o ,1, 1\1<1
l{l'\1/11 1) '7:1111, v111l11 v11vo Mytln,1J11 111llnt11vl11ttt11tln lu
v11
l11
tl11
f1J11
, Auk II f! l'll lll' I, 111 74 111 , 11111 110 L1111l l11l11A11kli 1 11 11v11fl1f11ll,1
H1•111d11111 11 ll11t11vl
1111 ~11111110 ~l<11
J11 volkll1, l~mok\lll nwky lll11 Ju: 111 71, rn, lt°lv11111 r11u1u••ltl11 uJ1111 t, Nll• tt'l{IIn 1•1,n v<)
lh1t,uvl11lu1lltw1Ir p11ltt l J11l11 ltr 1111l
11\. jtllt1ih1 t11111 ,lnh1 ~11ld 11Hr1111Q , lw ,•I, JoH v11dov1111 J11n 1t1„11111
flltlt O(l 111, ~olco t1111Ll11l1111Aokltw l-ly t111,,J11l11lh•t. l(lutl ll)'/7 111, v1•lld11lrnlp H,v1l111 1Ju11 11t11utl nlu Aol'.hl ll"IIP(I 1-1 11
11
111~old 11lf1'11p(ljo, lwr ytt" (ri•1tl11 L1·11ut 11v11 ldl fo,1Į1il,nlf{11110) , 111 7,l 111 , Ir li17H111.
I0'/7 711111 , l\ 1.111, roĄto V11ldylt11 •y11J11unh110rol1111
1111111 11 1,11uvht l >h11111'1'1111 .lnlu flold 11Avu11t1\11v11if11 v1i,
h1n11t, ?, 1111 1h1111vh11ilrn11~h1 v11il11vi'l, 1il11111 1lnlnl11 \, t11nt111 :l 111,
lll'/H11 ~ 111
, l ,lt•l,11vl11Hon d1•110 1n1111i\tt :-lp11 111l
0" H11
J 11n lfOII Ir 1{t•m11:J 111 , Hyd1111 J1111 H"A1111'1 •,111"l t111tn Mk1111i'h1 ,ikyr lt\llll
l(rn11 l to to 1111
ry 11, vi•ili\Jn, 1\HII 01111 1, 1,HH A1111t. 1•11 t 1•11
IIJ111 J:in11vntl11lv6,
J\tuluv111111 t,ll 1,1-lM\ l~ N11111 111 ln111 ; (1\Hl,J 111 ,) Ir l,11 llj11 11
11177 111, l 1111t.lnlt1 hold 11l! l' llfi (,ll " l-lt1lo11'10" Vul!lyhw1 ""
t',Y11,o 1111 0 IIHHJnt, V ho 11pl1•111 lnl11knn. ( 1011~ 111 ,l or<lln11h1,
8 11d11 # /f111l
0.1t111 a11
i11111/,n1. /Jr,, 1,d l /lfJfJ "' • ,111d, M11n'1111U11l1111il ~ f '11,r Nuo 111111 111, ?,111o l{n1111l',1l11 1'ln1H l. h•l,11vnj(1 fllntl l1 J11tt
11!1l11•fllorhw .
ill) )i
d()I)

S. Skorulis
S ydnejaus lietuvių teatra s "Atžala" jau dvide šimt
septyne ri metai krauna savo duoklę mūsų bendruomenės
kultūrinio gyvenimo aruodnn, praturt indamas lą gyve-
nimą knrtkart iniais dramos teatro spektakliais.
1955-61 metų laikotarpyj e 6 veikalus pastatęs, bet tik•
tai Sydnejaus ir Cnnberros žiūrovams t.-Ovaidinęs, teatras
1964 meta is buvo pakviestas dalyvauti su dramo s spck-
takHu tų metų pabaigoje Melbourne vykusiose Australi-
jos Lietuvių Dienose. Tuo metu tinkamo lietuvių auto .
riaus veikalo neturėdamas, septintąjam savo pastatym ui
Atžalos teat ras pasirinko J .B. Priestley 3 veiksmų dramą
"Inspektoriu s atvyk sta" . Pr emjera ivyko 1964 m. gruo -
džio 26 d. ~elb. Universiteto salėje. Vaidino: A. Karpis,
K. Dauguvactytė, D. Labutytė, K. St ašionis, R. Poškus ir
S. Skorulis. Režisierius · S. Skorulis, dekoracijos A. Plū­
ko. Spektaklio administ raciniais ir techniškais reikalais
rūpinosi Lietuvių Dienoms Rengti Melbourne komiteto
narys Adomas Vingis.
~~ šiuo ~~c~ta~J!u "Atžala''_pirmą kartą turėjo progos
pr1s1Statyt1 aš 1vnmų AustraliJos vietovių i Lietuvių Die-
nas Mcl!J:o urnan ~uvaži~v~siam gausiam žiūrovų būriui.
Sp~ktak_J1sp~udoJe pamane~ama~, A. Vingis rašė: "Syd.
neiaus hetuv1ų teatr? prcr_nicr~. Inspektorius atvyksta"
M<:lb_o~rne buvo laukiama ar prumta su dideliu dėmesiu."
Vaad1~.1m~ _buvo pakartotas Sydnejaus žiūrovams "Dai-
navos saleJe Bankstowne 1965 m. vasario 3 d Ad · ·
tratorius - M. šumskas. · mams-
410
Dėl eilės ivairių priefasčių, kurių vyriau sia buvo teatro
pastatymui tinkamų veikalų stoka, se kanti s "Atžalos"
past atymas jvyko po devynerių metų pertrauko s. .
1974 m. pradžioje pastoviam gyvenimui Sydn ejun at si-
kėlusio ir pluoštcli lietuviškų veikalų atsivežu sio Pau -
liaus Rūtenio skatinnmn s . tea tra s ryžtasi savo veiklą at -
gaivinti.
Teatro Meno 1'arybon, kur ioje tebuvo likę Stasys Sk~-
rulis ir Ksana Dauguvietytė, sugrįžta nuo 1957 m. pabn1•
gos teatro veikloje nedalyvavęs Julius Dambrauskas ir
ieina Paulius Rūtenis bei administratoriaus darbą sutikęs
dirbti Algis Dudaitis. Pastatymui pa siren kama Anatoli -
jaus Kairio 3 veiksmų komedija "Diagnozė", kuri, kiek
sutrumpinta, "Atfalos" scenon išveda ma "Popiečio diag ·
no~ės" vardu. Premjera jvyko 1974 m. liepos 14 d. Syd ·
neiau s Lietuvių Klubo salėje. Reži sieriu s . Stasys Sko ru •
lis,_scenova(zdis ir ap švietima s Algio Plūko, administra ·
torius · Algis Dudaitis. Vaidino: J . Dambrauskas (Petrą
!'1.aujokaitil•.K. Dauguvietytė (Kostę Naujokaitienę), ?·
Zagaitytė (Birutę Naujokaitytę), P. Rūtenis (Joną Budri),
A. Karpis (dr. Kaunaitj) ir V. Lahutis (Matą Jankų). Vei·
kalas pakartota s toje pat salėje 1974 m . spalio 27 d.
Sekančio pastatymo • Vytauto Alanto 3 veiksmų
komedijos "šiapu s uidangos" pr emjera jvyko Sydncjaus
Lietuvių Klubo saloje 1976 m. sausio 11 d . Rež . Juliu s
Da~b~auskas! dekoracijos ir apšveit ima s Algio Plūk?,
administratoriu s - Algis Dudaitis. Vaidino: S. Skor uhs
Ted Willis "Ištekėjusi moteris". Iš kairės: Dn"mas Prest on · H. fili-
teris, Rita • G. Zigaitytė ir Ema Preston • D. Labutytė-Bieri
(Matą žvy nakj ), D. Karpavačienė (Vidą), K. ~auguvi _et~ -
tė (Oną Rogienę) , J. Mak svyt is (Joną Kaulak1), G. Z1gai-
tytė (A l ę),P. Rūtenis (Jurgi švilp11) ir J . Dambrau skas
(Petrą Grin11). Ve ika las kar totas 1976 m. vasar io 22 d.
V. Alanto "Sit:lpu s uzcla11gos"_aktoria1': sė1i ~§ ka~;!:·: ~:
Karpavi<Jienė ir K. Daugumetytė. Stov i '? '<;<n : J
Dambrauskas, S. Skorulis, P. Ru tenis, G. Zigaity U ,r ·
Maksvytis
41 1
Sydnejuje (Lietuvi ų Klube), 1976 m. kovo 28 d. Mclbour-
ne (Lietuvių Namuose) ir 1976 m. bid.elio 13 d. Canbc r-
roje ( Lietuvių Klube).
"Atžalos" pastaty mams priim tinų veikal ų nuolato s
sto kojant, Pauliu s Rūte~is parašė i_~ei~_ijos pr~.hlcm~
liečianči11 trijų veiksmų r1mt11komcd1;~ .!"'fom~11.: kur a:i
patsai ir pastatė. Pirmą kart11 scc noJe Mom~n. buvo
įkūnyta Sydnejaus Lietuvių Klube 1976 m. l~pkr1č10 28 d.
Vaidino: O. Maksvyticnė (Monik:i Daugird111tę-Eldcr), H.
šlite ris (Mark Eldcr ), K. Dauguvictytė (Ma:s:aritą E~-
dcr ), J . Maksvy tis (J~me~ El~e r_J,,!)- K.arpav 1čionė (Ol.1 -
vijų Martin). G. Zigaatyte (V1rg1mJ11K1tto), S. Skoruh s
(Viktorą Kitto). D. Labutytė-Bieri (A!ę Musteikytę), J.
Dambrauskas (Joną Rūpeik11) ir P. Rut eni~. (P~tr:i S~t -
k ų). Režisieriu s . Paulius Rūtenis. Dekorac!Jas 1r np.~v1c-
tim1Į tvarkė bei administratorius buvo Algas Duda1lls.
Veikalas kar totas Sydncjujc (Lietuvių Klube) 1977 m.
vasario 27 d.) ir Molbour nc ( Lie tuvių Namuose) 1977 m.
gegužės 22 d. .. . . • ·t ·
Vykdydama keturių "Atžalos re1.1s'.o r1ų . sus! a~1~11Į
-tatyti veikalu s pakaitomis , K. Dauguv1etyte -š? 1u~:st1e-
~ė savo pa st atymui pasiri~~o .. ~.N . Honncqua~ .~r P:
Collier trijų veiksmų komed1Ją Pirmas Ska mb~,t1~ •.1aa
· ·• ilgiau siai lietuviško tea tr o repe rtuar o ll!Slla1k1u-
vaenas 1s ' k . l932
sių verstinių scenos veikalų, ur1~mo m: K . : Daugu
.. -
vietytė Kau.no Valstybės T~atr o pi;mll k~rtą ašcJo, l s.~~~~
. var ankiškam e vaidme nyJe. vmdmdama L_ulu. Su r ir
:o skambučio" pastatymu "Atžalos" scenoJc K. .Daug~ -
. t tė atžymėjo savo scenos darb o 45-rių mc~ų suk~k t1.
vae Y. • . ko 1977 m lapkričio 13 d . Sydne iaus Laot u-
PremJera 1vy · š - · (B b M, cl'n) S
vi Klubo salėje. Vaidino: H . . Li. te r!s . o y cs~ i • .
S 0š".u · (Liudvika s) E iižytė•Suchoworsky;
kų lis (Pug inotl, D. Karpavič1one (Simone Br1~ak), K.
(Lulu
Stu ·1on1s
p .• ) J Maksvy tis ' (Emai z·
· ·. L'izol), G· 18'a 1·t Ytė•Burba
rizm ' ·r,· l) K Bitinicnė (Clcmonco 1'oulouzeJ), P.
~;~~~~ e(C~!~t~ru~) ir J . Dambruu skas (Lcpenc hois) .
 "Atžaws"teatras1980m.Pirmoje eilėje iš kairės: E. tižytė-Suchowerskyj,
P. Rutenis, G. Zigaitytė-Hurba ir J. Maks v ytis. Stovi iš kairės: G. R enige-
rienė, M. Osinaitė-Cox, A. Dudaitis, l . Dambrau.skienė, D. Labutytė-Bieri,
J. Dambrauskas, S. Skorulis, O. Maksvytienė, H. šliteris, K. Dauguvietytė,
V. Labutis, D. Karpavičienė ir A. Bučinskas
K . Ostrausko "ėičinskas ". Iš kairės: ėi.činskas - S. Skorulis, Ra2bai-
nykas · P. Rutenis, Karčemnikas - J. Dambrauskas ir Merga . K.
Dauguvietytė
Dekoracijas ir apšvietimą tvarkė bei administracijos rei • diagnozę" 1978 metų pabaigoje Sydnejuje vykus ioms
kalais rūpinosi A. Dudaitis. Vaidinimas kartotas Sydne- Australijos Lietuvių Dienoms. Atnaujinto pastatymo
jaus Lietuvių Klube 1978 m. sausio 29 d. ir Melbourno
spektaklis jvyko Australijos Lietuvių Dienų rėmuose
Lietuvių Namuose 1978 m. gegužės·7 d.
1978 m. gruodžio 26 d. Bankstown Civic Centre. Režisie -
A. Kairio ""Diagnozėje·· iškeliamų problemų bei tos ko• riu~ ~- Skorulis, scenovaizdis ir apšvietimas A. D udaičio.
medijos veikėjų išgyvenamų rūpesčių bei džiaugsmų ar- V_a1dmo:J . Dambrauskas (Petrą Nauj okaiti), K. Dau_gu-
timumas mūsiškąjam gyvenimui buvo viena vyriausių v1etyte_(Ko~tę Naujokaitienę), G. Zigaitytė-Hurba (Bu-~-
priežasčių. paskatinusių "Atžalą'" atgai vinti "Popiečio
tę Nau1oka1tytę), P. Rūtenis (Joną Budri), S. Skoruhs
412
S cena iš A. Kairio "Sidabrinė diena". li kairės: Sigutė • G.
naitė, Salomėja• O. Maksvytienė ir Felicija - K. Bitmienė
(dr. Kaunaitj) ir H. šliteris (Matą Jankų) . Melbourno žiū­
rovam s "Popiečio diagnozė" suvaid inta Lietuvių Namuo-
se 1979 m. kovo 18 d.
Tų pačių metų antroje pusėje buvo pastatyta A. Kairio
trijų veiksmų komedija "Sidabrinė diena". Premjera įvy­
ko Sydnejaus Lietuvių Klube 1979 m. rugsėjo 18 d. Reži -
sieriu s ir dekoratoriu s - Julius Dambrauskas. Vaidino: S.
Skorulis (Igną Jovarą), O. Maksvytienė (Salomeją) , G.
Viliūnaitė (Sigutę), J . Maksvytis (Leoną Vilimą), K. Biti-
nienė (Feliciją). R. Skeivys (Darių ), P. Rūtenis (Povilą
Gyli), D. Karpavičienė (Joaną) ir Sydnejaus vokalinės
grupės "Tie Patys " nariai V. Aras, O. Arienė, V. Bitina s ,
L Daudarienė ir O. Meiliūnienė • svečias.
Scenos padėjėjai: D. Gečiauskas ir J. Karpavičius. Ad-
ministratorius - A. Dudaitis. Ant rasis šio pastatymo
spektaklis įvyko Sydnejaus Lietuvių Klube 1980 m. va-
sario 3 d.
Sekantis pastatymas - anglų dramaturgo Ted Willis 2
veik smų, 6 paveikslų pjesė "Woman in a Dressing
Gown", kurią lietuvių kalbon "Atžalai" išvertė E lena J o-
nailienė. Lietuviškame vertime pavadinto "Ištekėjusi
moteri s", to veikalo premjera jvyko iprastinėje Sydne -
jaus Lietuvių Klubo salėje 1980 m. liepos 13 d. Režisierė
Ksana Dauguvietytė, rež. padėjėjas Juo zas Maksvytis,
administratorius A. Dudaitis. Vaidino: D. Labutytė-Bieri
(Ema Preston), H. šliteris (Džimas Preston). R. Skeivys
(Tony), G. Zigaitytė-Hurba (Rita), O. Maksvytienė (Hil-
da), K. Stašio nis (Vilius) ir E . žižytė-Suchowerskyj
(Kristina).
Veikalas antrą kartą vaid inta s toje pat salėje 1980 m.
rugpiūčio 10 d.
26-rių savo gyvavimo metų sukakti "Atžala" atžymėjo
Kosto Ostrausko 4 paveikslų dramo s "Cičinskas" pasta -
tymu. To pastatymo vienintelis spekta klis jvyko Sydne •
jaus Lietuvių K lubo salėje 1980 m. spalio 26 d. Režisie -
riu s • Stasys Skorulis, dekora cijos Henriko šliterio, ap-
413
Viliū­ Paulius Rūteni.s
š vietimas Algio Dudaičio. Rūbus specialiai šiam pastaty-
mui siuvo D. Binkienė ir N. Bauerienė. Muzikos garsus
tvarkė K. Kazokas . Administratorius J. Maksvytis. Vai -
dino: S. Skorulis (Cičinską) . J . Dambrauskas (zakristi -
joną ir karčemniką) , P. Rūtenis ( pulkininką ir razbai -
nyką) ir K. Dauguvietytė ( paną ir mergą) .
198 1 m e tų pastatymui pasirenkama populiaraus ame -
rikiečių dramaturgo Nei! Simo n 3 veiksmų komedija
,.Tariamasi s meilužis", kurią lietuvių kalbon '"Atžalai" iš-
vertė Elena Jonaitienė. Režisierius Julius Dambrauskas,
technikini s koordinatorius Algis Dudaitis, adm inistrato -
rius Juozas Maksvytis. Vaidino: J. Dambrauskas (Petrą),
K. Dauguvietytė (Ramoną) , G. Viliiinaitė (Suzy ) ir D.
Labutytė-Bieri (Stefą). Premjera: 1981 m. spalio 3 d .
Sydnejaus Lietuvių Klubo salėje. Veikalas kartotas toje
pat salėje 1981 m. lapkričio 29 d., Melbourno Lietuvių
Namuose 1981 m. gruodžio 5 d., ir Canbe rro s Lietuvių
Klube 1982 m. vasario 20 d.
1982 m. gegužės 23 d. Paulius Rūtenis išvedė "Atžalos"
scenon dvi Kosto Ostrausko vienaveiksmes dram as:
""šaltkalvi" ir "'Pypkę" . Pramjera vieno spe ktaklio rė­
muose jvyko Sydnejaus Lietuvių Klube . Režisierius
Paulius Rūtenis. vaidino - "ša ltkalvyje": J. Dambraus -
kas ir O. Maksvytienė; "Pypkėje": O. Maksvytienė, J .
Dambrau skas (A) ir P. Rūtenis (Z). Technikinis koordi-
natorius K. Ankus, administratorius J. Maks vyt is.
"šaltkalvis" ir "Pypkė" pakartotinai buvo s uvaidinti
Melbourno Lietuvių Namuose 1982 m. rugpiūčio 22 d.
1982 m. spalio 31 d. įvyko Tennessee WiHiams '"Staiga
pereitą vasarą"' premjera. šiuo spektakliu Ksana Dau -
guvietytė-šniukštienė atžymėjo 50 metų sceninės veik-
los jubiliejų. Dramą išvertė lietuvių kalbon Elena Jonai -
tienė. Režisier ius - Paulius Rūtenis, dekoracijo s Jo lantos
Janavičienės, apšvietimas Algio Dudaičio, garsai Kęstu­
čio Ankaus, administratorius Juozas Maksvytis.
Vaidino: Ksana Dauguvietytė-šniukštienė (p-nia
 Vcnablc), Hen r ikas šlileri s (dr. Cukrovič), Eglė žižytė
(p-lė Foxhill), Onutė Maksvytienė (p•nia Holly), Danutė
Knrpavičienė (Catharinc Holly ), Alek sa ndr a Vingienė
/Sesuo f'clicity).
Nuo savo darbo pradžios l 955 m. iki 1982 m . rugpiūčio
p abaigos "Atža la " paruošė 17 pastatymų ir suvaidi no 39
spektaklius; iš jų 27 Sydnejuje, 7 Melbournc ir 5 Canb e r -
rojc.
"Atžalos" režisieriais yTa buvę: Juli us Damb r au s ka s (4
pasta ty mai), K . Dauguvietytė-šniukštienč (5 ), Pauliu s
Rūteni, (2) ir Stasys S koruli s (6).
"Atža lo," sce noje y ra vaidin ę 68 asmPnys, 36 jų daly -
vaudami tikta i vie name p asta tym e. Vaid indami ar re1i·
s ucxlami K . Dauguvietytė ir S. Skorulis daly vavo kctu -
riolil<0je pastatymų, J . Damb rau s kas • t r ylikoje , H . šli -
teris • dešimt yje, P. Rūtenis • se ptyni uose, G. Zigaitytė·
Hurba • šeši uose, D. Labutytė-B ieri ir O. Maksvytien ė •
penkiuose . Keturiuo se pastatymuose vaidino : A. Grinie •
nė, D. Karpavičienė, J . Maks vy ti s, V. Rauličkis ir G. Re-
nigerienė. Trijuose: J. Ilčiukas, O. Motuzienė ir K . Sta -
iio nis ir dvie j uose: K . Bitinien ė, J . Jarmalaviči us, A.
Karpi s, R. Skeivy s, E . žižytė ir G. Viniūnaitė.
Dekorato r iais y ra bu vę: V. Stanevičius ( 1), K . Anku s
(3) , A. Plūka.ą (3), A . Dudaiti s (5) ir H . šliteris (l ).
Administ r atoriai s y ra buvę: K . Gilan d is {l), K . Bičiū.
nas (2) , M . Malai t is (l ), V . štelem ėkas (2), A . Bučinskas
{l), M . Sums k as ()) , A . Dudaiti s (O) ir J. Mak .~tyvi s (4) .
Priskaiči us dar at s itiktin i us ta lk ininkus, kuri e praėju.
s io lai ko tekmėje vienokiu a r kitokiu hūdu "Atfa lai ' jo s
da rb e padėjo s us idar y tu gr a žus ne toli a š tuon ias de š imti s
s iekianti s žmonių būrys. Jų vis ų sutclklinės pa s tnngo ~
ig alino "Atfalo s" darbą.
Teatro veiklą organizuoja ir už "Al?,a los" m en inj bei
ad min is tracini darbą atsakomybę n eša Meno Taryba, ku -
r ios n a ri ais y ra : Juliu s Dambrau s ka s , K sana Dau g uvic -
tytė, J ur gis Kalakoni s, Pauliu s Rūtenis, St asys S koruli s
ir kiekvieno pa s taty mo ad mini st ratoriu s.
"Atža lon" susibūrusių žmonių grupė tea t ro darbą dirb a
s u didel e m eile.
Iš savęs daug reikalaudama, toji grupė k riti š kai ve r ti•
na s avo pajėgas ir, esam ų galimybių ri bo se , vis uomet
siekia p asii mtą darbą gerai ata lik ti .

J. Sltwėno "Mamo• vardinė•"· Ji
naitė (1982 m .J
Sydnejaus Jaunių
A. Saw/,a,r{li.enė
J 1111nių Teatr u 1uorgan izuot a.t 1953 rn. 196 1 m.
teatru prl.ljun1:ė pr ie 8an k!ltowno uv ait~alio mokyk -
'°'·Teatrui vadovavo jo or"aniw.VJrė rc-i,U10rė Ava Sa u•
du~1:~ ir m<,kyk lm •1edl:ju H. Geny .t. Vaikų par uoii -
rnu, i.al.ldmnbvo uniL51alio rnt1kykloti rnokyt.ojai M.
Ap,nicrlė. S. Makunienė. D. 8korulienė, P . Dcmlt lieniJ, M.
Na kutit , rrrlJ1orėll u~-wntktl A. Adamnit.ė Ir M. Zu hr ic•
ldenh, Muz1►..ai (;. Ink r alienl:, K . Ka vallau ~kas , H. Kivc •
ril, L. Ruta1tl,, M. Umhraf..iunienė ; dekorat.or iu!I A. f>lu•
k.u, A. f:,J,n kun.u ir l, . Ur~,ųn3.!I, admini •t rat.or iu,.. M.
8un11Į,~,. ThaJ pr i.1Wi:jo pr it, k~iu mų pagam lnim(1, Vi
111/l'tQkykl,J, rnokinW uunKtl l vaidyha, "icni kai p akto-
kairė,: Vida Putai.t(! ir R<UJ
a Slavf!-
Teatras
ri ai, kiti da in in inkai, šok ėjai ar 11
tati s ta i.
Teat ro vci kla 8uzydėjo dvide§imtmečio p irm oje pusė­
jo, pa11iekta pr ofoHionalinio lygio s pektakliuo s e, kuri o po
kelis kart us kartojanmi s utraukė ši mtu s žiū rovų. Na ·
gfau sia mc laikQtarp y Ava 8 audargicn( J s u mokytojų
J,.olt:klyvu p1111tat.ė tr ive iksme s dramatizuot as p asa ka s:
'.'Sigu~ė", "l'aų,-mbtas Kara laiti s ", "Buvo broliai d evy ni"
ir kel u1 t r urn petmiu va izdoliu , dain ų ir šoklų kon cert us .
•~c~Lro adr~ln iJ1traV>riu s M . šum 11 k() pa11tangomis 40
rna~ŲJll akttm_u rnr,kyto j u Į{lohoje , dekoracijo s Ir kos tiu •
ma1 nuų,ab11nt1 gastr<,lėms i Melhou rną kur Litt uvil1 Nn,
m u080 11 u did eliu p aa i11e klmu nuvaidi111,'"Slgutę" ir "nuv o
4 14
AVA V. S AUDARGIENĖ
"Payrobtas karalaiti s " Auklė• Liuda Apinytė
Ra šo lietuvių periodi nėje spaud oje. P as kutiniam dvi -
de š imtmetyje parašė: dv i triveiksme s pa sa kas "Sigutė"
ir "Buvo broliai devyni", iš leis to s ALB Kr aš to Valdybo s
1968 m. '"folimų kraštų mira šai", kelioni ų apibraifa, Ni-
broliai devy ni". dos Knygų Klul,o lei din ys 1976 m. "Gintaras • Liet uvo s
Po dcliim tmcčio s avaitgalio mokykl ai per s ior ga niza - Bran gakmenis' ' s pau sdinta "Moteryje " 1980 -1 m„ kelioli -
vu s , Jaunių teatr o vadovė-režisorė A . Saudargfonė s u • ką novelių ir apsakymų spausdi ntų periodinėj s paudo j;
vyresniu priau g liu pastatė "Marcelės nuodėmę", jsce ni- "Vėjas iš Rytų" atiduota s pa us din ti Nido s Knygų Klubu i;
zuotą pa gal Krėvės "Silkes", ALB Dienom s Adelaidėjo, "Ba ltieji Vergai " ir "Vieni šas Že myna.~" . rankraščiai pa •
Sruo gos "Gedimino Sa pną" ir paruošė keletą koncertų. ruo š ti s paudai .
1975 m . Avai Saudar g ienei pa si tr auku s , Jaunių Tent - Suorgan i.7.avoir vadovavo Jaunių Te atrui iki 1976 m .
r a., nus tojo veikęs. Be abejo, šio t ea tro ina šas i tautini Sy dnejau s tautinių šoki ų grupę "Gintarą" ivedė i pirma -
eilę vietą Syd neja us tarp ta uti niu ose konce rtu ose ir fe s-
jaunimo auklejimą labai did elis. Did e liame skaičiuje jau •
nu čiu aktori ų augo talenginta s prinu g lis: R. Zinkutė, L. tivali uose.
Apinytė , A. Milašuitė, E. Kimantaitė, G. ir J . Reizgytės ,
R. Glionurtaitė, J. Kizelytė, D . Genytė, J . Kolakauskaitė,
D. flamanauskaitė, Z. Bielkutė, G. Zigaitytė, U. Kazokai -
tė, L. Barkutė, ses uo ir br olis Ou lins kui, G. Klšonas, H.
Anlana iti s, M. Mnurn gis, R. Min iot as , A . Skir ka, A . ir V.
Stnšl oniai, ket ur i broliai Dryžai, V. ir A . Mikutavičiai, R.
Milullas, ,J. Zuhrl ckas, R. Sat kau ska s, A . Sankau s ka s.
,Jauniausių aktorh1 pas ižy m ojo A. Sankauskaito, ~esutės
Knsperaltytės, D. K cdytė ir eil ė kitų. Siandioną jie visi
re iš kias i llct uvilikoj voikloj : valdyboj e, kon ce rtuose, mi-
nėjimuose , tauLinėRo livuntėso, tautinių šoklų grupėse
kaip šokėjai ar moky tojai.
415

Scena iš "Buvo broliai dev yni".
V iena iš kukliausių ir kartu gal jtakingiausių Sydne -
jau s lietuvių organizacijų laikytinas Sydnej aus Lietuvių
Plunk snos Klubas. Nuo pat įsisteigimo (1953) Plunksnos
Klubas veikė kaip uždaras vienet as, savo posėdžiams
rinkdavęsis rotacine tva rka narių privačiuose namuose.
šiuo ir kitais motyvais P.K. narių skaičiumi ir neišsiplė­
tė: ribotasi 15-18 narių, kad sutilptų privačiai. Neišsiplėtė
dar ir dėl to, kad nariai buvo priimami dar atrankos keliu
- pirmiausia spau dos darbuotojai ir asmenys su intelek -
tualiniu pagrindu, kurių kaip žinoma, kiekvienoj kolonijoj
nėra perdaug. Ir taip susidaręs pastovus ratelis per il-
gesnį laiką šeimyniškai net susibičiuliavo rinkdamiesi po
kelis kartu s j metus, intymiai ir nuodugniai svarstė įvai­
rias problemas .
Susirinkimų pagrinda s būdavo kurio nors nario pa-
ruo šta paskaita, kuri diskusijose būdavo išsamiai nagri-
nėjama atvirai pasisakant ir nebijant, kad kas iš narių dėl
atviros kritikos užsigautų ar jsižeistų.
Plunksnos Klubą sudarė asmenys ir, be to, pilnai įsikin ­
kę i visuomenini ar organizacinj gyvenimą ir veiklą. To-
dėl dalyvavim as Plunksnos Klubo susirinkimuose arba
posėdžiuose jiems buvo lyg savotiška atgaiva, atsi palai -
416
Auksutė - Aldona Sankauskaitė
Sydnejaus Lietuvių
Plunksnos Klubas
n.n.
davimas nuo 1tampos arba viešų intrigų . Tie sa, kartas
nuo karto P. Klubas išeidavo ir j viešu mą , sure ngdamas
stambaus masto minėjimus, vie š us debatus, tačiau nie-
kam nepastojo kelio ir papra šytas visados talkindavo ne-
žiūrint, kas užsimodavo ką surengti.
Plunksno s Klubo kaip organizacijos struktūra buvo la-
bai paprasta; neturėta joki ų jstatų bei valdybų, o užteko
tik pirmininko, kurio pareigos parinkti vietą ir sušaukti
susirinkimą. šiaip visus ratelio reikalus sprendė visi na •
ria i sa vo susirinkimuose.
Taip Plunksonos Klubas aktyvioj formoj išsilaikė nuo
1953 metų iki galima sakyti 1978 m. Po to jo veik la aptilo.
Ji s nėra nutraukęs savo egziste ncijos, bet dėl daugelio
priežasčių nėra aktyvus, nors ir per pastaruosius metu s
Plunksnos Klubo vard u buvo surengta eilė minėjimų, bet
tik vis tebegaliojančio pirmininko ir kitų asmen ų inicia -
tyva ir pastang omis.
Tegu savo veikla Plunksnos Klubas skaitėsi uždaras,
bet toji veikla vis tiek išeidavo j viešumą kitu keliu. Be-
veik visos Plunksnos Klube s kaitytos paskaitos buvo
skelbiamos spaudoje ir pasiekdavo visą visuomenę. De-
šimtie s metų sukakties proga net išleido savo leidinį · al-
manachą "Plunksna ir rod is" 1966 metais, kuri r edagavo
J uozas Almis Jūragis. šiame leidinyje sudėtos būdinges­
nės narių skaitytos paskaitos, k ūrybos fragme ntai ir ži-
Plunksnos Kl ubas 1965 m. ls kairės: A . Laulwitis, A . Ski rka , S . Sk orulis,
A. Gasiūnas, V. Kazokas, V. šlio geris, V. šlio geris, V. Skrinska, A . Luk -
šy t ė, L . Karv elis, A. Skirkienė, dr. A . Mauragis, K. Kavaliau skas
nios apie to meto narius ir alman acho bendradarbius .
Leidinį iš leido paty s nariai sav o lėšomis.
Iš pačių aktyviųjų Plunksno s Klubo narių pažymėtini:
Vaclova s šlio ge ris (miręs), Vyteni s šlio ge r is, St. Baltra -
mijūnas ( miręs), Kazy s Kavaliau skas ( miręs), A. Maura -
gis , kun. P. Butkus, A. Skirka, V. Skrin s ka ( miręs) , J.A.
Jūragis, V. Kazokas, A. Lukšytė, A. Ga.,iūnas, A. Lau -
kaitis, L . Urbonas, S. Skorulis, V. Ratas ( miręs), V. Do-
niela, E. Jonaitienė ir dar eilė kitų, kurių dalyvavim as
buvo daugiau ar mažiau atsitiktini s.
Plunksnos Klubui vadovavo : pirmuoju pirmininku
buvo šio klubo iniciatorius Pauliu s Sirgedas, jam išvykus
j Ameriką 1956 m. jo vietoje stojo V. Kazok as, vėliau A.
Laukai tis , A. Skirka ir galia usiai vėl V. Kazoka s.
Kaip jau minėta, Plunksnos Klubo veiklo s pagrindą
s udarė pačių narių s kaitytos ir n agrinėtos paskaito s.
Daugiau ar mažiau beveik kiekvi enas nary s per tą laiką
skaitė po vieną ar kelia s pa s kaitas, bet daugiau s ia jų teko
skaityti pačiam pirmininkui, kuris kiekvienu atveju
pavaduodavo laiku nepasiruošusi. Todėl gal būt daugiau -
sia pranešimų davė V. Kazoka s, kaip ilgiausiai klubui
pirmininkavęs.
Per beveik 30 veiklos metų Plunk snos Klubas Sydne -
juje vis dėl to davė gana dideli jnašą ne tik kultūriniame,
bet ir visuomeniniame gyvenime. ir gal ne tiek kaip or -
ganizacija, bet daugiau sia atskiri jos nariai. Ir ne juokais
kiti net primetė Plunk snos Klubui vardą "Smegenų
Trestas". Nors pr adžioje ir buvo visi "gyven imo sulygin-
ti", bet s u laiku eilė P lunk snos Klubo narių iškilo: 2 pro -
fesoriai (dr. V. Doniela, dr . Z. Budrikis), 5 redaktoriai (J .
Žukauskas, J. Vėteikis, dr. A . Mauragi s, V. Kazoka s , J.
Ka lakonis (miręs)), 2 plačiai pripažinti dailinink ai (A.
šimkiinas, L. Urbonas), l teatro reži sori us (S. Skorulis),
l muzikas - dirigentas (K . Kavaliauskas), daugumas k it ų
žino mi kaip s paudos da r buotojai vietos ir užsienio lietu-
vių s paudoj e. čia reik ia pabrėžti, kad n ė vienas iš narių
nesigailėjo priklausęs P lunk s nos Klubui ir reikalui esa nt
417
visur pabrėžia - priklausė ar priklau so Sy dn ejaus Lietu -
vių Plunk snos Klubu i. O praėjo pro Plunk s nos Klubą ne-
mažai - mažiau s iai apie 50. Pastovių Klubo narių palik o
nedaug, gi daugelis pabuvę kiek laiko pačių gyvenimo są­
lygų verčiami turėjo pa sitraukti, kiti emigra vo (P. Sirge-
das, J . Tinin is - abu jau mirę), keitė savo gyve nam as vie-
tas, o buvo ir tokių, kurie buvo prisirašę tik dėl pati es
va rdo, kad šiam klubui priklausę.
Tikimės, kad Plunk s nos Kluba s vėl at s ibu s ir išvystys
savo veiklą su nauja ener gija ir naujomis jėgomis.
JUOZAS SLA VĖNAS
Diplomuota s tei s ininkas, literata s, lietuvi škos spaudos
darbuot ojas . Gimė 1907 m. Lietuvoje. Australijoje daug
laiko pa.šventė kultūriniam darbui. Intensyviai bendra -
darbiavo užsienio lietuvių periodinėje s paudoje , tai dau -
gumoje literatūriniai rašiniai, lietę ra šytoj us , poe tus ir jų
kūrybą, o ypač daug rašė apie Mykolaiti-Putiną ir jo kū­
rybą.
1973 m. išleid o apsakymė lius priaugan čiam lietuvių
jaunimui "Baltijos bal sas" ,.,. Mirė 1981 m.
MARIJ A M. MYKOLAITY'l'Ė-SLA VĖNIENĖ
Poetė. Gimu s i 1908 m . Lietuvoje . Yra para šiu si sce nos
vaizdelius "Patekės saulutė" ir "Palūžo sparnai sakalų"
(Dariaus ir Girėno minėjimui). Išleido poezijos knygą
"Nežino mi keleiviai" 1973 m. ir "Putinas mano atsimini -
muose" 1977 m.
Turi spa udai parengu si dvi knygas : "Putinas Tautos
žodyje" ir poetinę poemą "Parytys mieste".
•••
lilirir

AI.DONA Vl~SCIONAIT1~- .J/\NAVICil•:N 1~
Ginu·• 11)23m. Aly1ujo. l'oot(•, 111 okytojn. bondrudnr
hi11uj11liol uvlų spuurlojc. 1-:il(' rnščių knyg,1 "2od i.iai kni1>
sulos" išll'i~tn Cikngojc 1970 m. Spnusdinn oill"rnši'ius liti•
tuvi ų pcrlodikoh Au~trnlijoj<• ir J /\ V. Mokytoju uja
Sydnuj1n1slitu1111isti11iuos(' kur su os,•.
4 1K
JUOZA S AI.M IS ,JOHAGIS
Pout 11 11.Kuryh11 SĮJ11usdino lnlkrn šfo 10S<', I urn nluo,;o ir R11i!ytoj11,l{imn11 zijos mok yt njn, 11ktor1\ . Gltnė 1!)20 111„
m<ilrniltluoso. lllk,ido du oilornščl ų rink inius "Tolimiujl 1'111wvM.in npskr . Lank\l 1'1111ov6tiov11lstyl>hw111orgnlčlų
mlrnfoi" l\l(\11m. ir " Akmun s ir pnukščlo mNn s" 1!)77 m. l{lmnn zij11. ::itud ijnvn Knuno ir Vll11i11u s u11h•orslt1Jt.uosl'
VIN C/\B KAZOK/\8 Smodn!(nv o "Austmli jos l.lot uvl\1 Motrn "ti" 1962 m„ liotuvh1 ir vokiočh1 k11lb11sir litt1rntlkns: lnnk~ pror. 11111111
Rydn oj11us liotuvh1 Plunk snos klub o 11lm11nn1·h1 1 "l'lun ks- Sru ogos tcutrn sc111in11r11 1N dnil\ls s<>
ir pr of. /\ . G11l1111111
Aust rnlijos 1.lt•tuvių il1' ndr11omtmoj11 Vhu·ns Kaw kns 1111ir fo diN" t!ltltl m . ir Aust rnlij ojo gyvo1rnnčlų liiit11vit1 111 l1111r11
.
pirmiau sia yrn ➔.in,unns knlp b1mdru o1m,nos lnlkrn ši'io il• pootų kilrybos 11ntolol(ij11 '"l'orr11 Austrnll s" t!l72 m. Gyvl.'ndnm11 :'\yol111 ,j uj, 1 l\l5\l-ti0 111 . 111 oky 1ojnv ,,
1111mutl s rudnkt.oriu s (šioju t.nrnyh oju išhu v\,s nµh, :!O Wtl6-tl0 m. rod111111vo s11vnltr11ščio '"l'ovi §kcs /\leini" li- Bnnkslowno lit 111111i sl !niuo,;,• kurs111>s(',knlp nkl.it·i' 1Hrho
1110 1.11). š nlin to jis plnčini rni škln si it· bo11druomt•n1ls vl• Lornlilrinl . kulL1irinl skyrių "Vorµotni" . I070-7:l m. s u Sy1lnoj1111 s liotuvių t,•11tn' "At i,11111 ", i~vl'rt11 )l(Jl'IJ vnidi ni
suomcninėj,• hoi kultil rinėj1, v1•iklojc. Jo inki 11tyv11 ir poot u ,Jur!(iu J11111wičiu111 loldo litor11tilrul skirt.11 \11p11 mų l li<1L11vių knlb 11, rc ~isnvo Al.11 ll1111k sto wno Apyllnk11s
J)IISllllll(OltliS Aust.rnlijojo buvo s uorl(nni zuotos Au strnli - "Po o1.ijus ir pro 1,os lnikiltni" . Kult ilros 'l'nrybos suknktu, ,ini G. V,•\ičkos lyri nlls k,,im,
jos l.iut uvit1 Diunos (prnd ~iojo v11di111 1111os l.iotuvių Muno A11str11lijojogyv111111 nuo t9 •18 111 . l.hituvlų !fYVonimo dijo_q"Zy dint is !nukų v,ljns" p11s t 11tym11ir srnr ws 111<'1,"l'.'ljų
Oimws, prn chi tos 19LI0111 . Sych11•juj11),kurios isipilh,tino ir roi~klnsi k11it)~.11rn11li st11s • l11ikr11ščių bondrn1h1rbls. µ11s- 1110L1'rų gruµ,ls p11 st nt y11111 "Mott>rys k11ro ml'Lu".
11110 to l11ikovyk stu k11snnt.ri mc,t ai iki dabnr . Taip pat. jis k11it.lnink11 s , lilumt1iros vuknrų dnlyvis . l11•ndr11dnrllii11ij1, llot \1 vi ų sp1111.tojo.r11~y.tnin11 l (•11tro,
yra nuolatini s b1>11druo1111rnujo Kra i!t.o 'l'urybo s nary s, nl· ,Jo oili'JrnMini, i~vm·Nti i ol11ndų k11lb11. yrn pnt oko l 1111 • lltorntūro,i Ir d111l6 s t111110111is.
stov us l'n snulio Liot. Sl•imo (d11lyv11v\ 1S Pl.B Soinu) 1!178 toloĮl'ijlls, išlolslns Holl{ljojo ir Ol11ndljojo. 1070 m. išloldo 1\lw,,1111 dnkini p1w11dl11l 11"lfo.lnų V,•l•
m.). kolis k111· t 11s dirb(•s ALII l{ru Rto Vnldybojo, buvo s 11i11s". Hltll 111. "l)in •<> s" ,;kolht111110novelių ko11k11r s1) lnl-
AI.l! KrnRto Kult i\ros 'l'm·ybos nurys ir pirmininkM . mujo pirmu pN.'mljų u~. t\\lV illę "Zofir1111Lt>s" .
J{nip litcrntns dnlyv uujn llt11r11tilros vnknruo su, sknilo
JJnskuitus ivui rių pnronĮl'im11 progomis, pnts imusi lnkin •
tyvos surt•ngli minėjimus tuis ntvujui s, kui kito s orl{utd•
1.nrijo s nr insl,ltucijos to ncsiimn. NL•I hirlnt vis 11pnšnlin lų
užsio.lmimų. jo visus dėrnusys suknuptn s i "Mils 11l'n stol(Q"
dcdnnt pnstnnĮl'ų, kud lnikrnlllis 1101111sicluryL11šub loni~kns
ir plokš~lus. i\u stru\ ijos liut 11\iių k111t11ikų v1•ik<'j11 11, Aust rnl ijos 1.1.,t.
DR . ALl•:KSANDHi\S MAUHAGI S
Kulp ru ~ylojn s, išloidos ollornš<'il1 rinkini "Sup111Jpūdo• K11t11lik11 Kultilr1)s Drnu g'ij,,s pir111i11ink 11s .
mis" 111 53 m .. i~loidos vor t it1111
: A. I<oustlo r "N ulis ir bo· Vl11 110111
unlnl11k11 s, j111111i1110Ol'!(llltlv.1wŲų vndovns. ! ur- 'l'11\1tos 1"011,1<1 pirmlninkn • \\llia 70 m .
bulyb o" (IIM8 m.), F. Timorinnn s "l<uimiuti "koji p.~ulnu)" nnllst ns, llt,•rntn s , tol si11i11k11
s. (;11110\ll00 111 . H11soinių Aplkw1111llt1 11<l ,SS 01·1lin11 i•: \ l~ Nuo p1•lnus ( t9l!$ 111 .),
(Hl67 m.). A. Gido "Sū uu s pnluldilnus" (sp11usdint,11ištisui sk1·. 10:ll 111.bnlic1i Kr1,~ių Ziburlo ginn11w,ij11.l\):J\l 111
1111 .• l' ndokos (l\l\ \,I 111 .), l,1•k•tfoh1 Vilko ( 1\174 111 .).
Mu s ų l'n slol(ojo). s k1,lbin oilit1, 11psnkym11, st rnlp s11il1u~• Vytnutn11 l)IM,iojo unlvor situto toisių fokultotų ir 1\).18 111. 1970-7•1 111 . roll111111vo "M1is 11 Pust,,);'\\... Yrn pn•kclbo <'
si11nlo ll1•Luvi11 spuu dojo. Rydno ju]ll lhcus nmtu s vndovnvo h111 s hru,·ku (A11stri.},,j,1) 1111ivor slt oto l{l" ' O t.,i•ių ch1kl11ro (11tskli·"llr<>šlilr l\) "ši ų dt.,nų pl\s:1uli1• N1111p:1 ~\11hwi11111s"
liot.. kultl)rinlnkų būruliui, Plunk s nos Klubui, pt'ikluu so l11i1i
s11I. (190811\.). l.lot. l•:nd~k1p,•d ljos h.-11,h·11cl1ll'hi s, ,tnlyv 11
vo su
Lintuviu Hušytojų Drnul{ljni lš<iivljojo . Au,it.r11lljojlljo voikh1 lnbni pli1ti. Jis rolšk ,\si lv11irioso s11vn k1,ryb11 l'hmk snos Kluho 11hm11u1~h,• "Plunk snn ir
orl{11t1ii,11~ijo
so , sp11111lojo ir L.t„ l odis", snvo ki'h-yhos 11on111 it 1I 11t111
H1usdin,;-s poriorllkoj,• .
t0 G0•lil 111
. • Al.11 Krn što V11i1lyl>os kulti'lros • 1110110 du- Turi tHll'llO~\'~ p\111.i~tllnov11llų ir tom~ 11t:1hni11l111ų.
llos vorluj11s Ir ALB 'l'nryhos n111• ys . l\l7\l-8:.! 111. • ALII Bo111tr11dnrbh11ųt1 11, it m• ių išt•ivių sp1111iloj o.
Syd11ojn11sApyllnk i'ls Vnldybos pir111ini11kns .
411)
 Sydnejaus lietuvių, literatų, btirelis 1954m. Sėdi iš kairės: P. Sirgedas, V.
Kazokas, sve&s iš JAV ''Draugo" redaktorius kun. dr. J. Prunskis ir
kun. P. Butkus. Stwii š kairės: dr. A . Mauragis, J.A. Jūragis, V. Skrin.~-
ka, J.P. Kedys, J. Kalakonis-Kalakauskas, L. Karvelis ir dr. V. Doniel,a,
Sydnejaus
Sydnejaus lietuvių literatų būrelio sumanytojai,
steigėjaiir jo veiklos judintojai buvo žymūs kultūrininkai
- teisininkas ir literatas Juozas Slavėnas ir poetė Marija
Magdalena Mykolaitytė-Slavėn ienė. Sydnejuje gyveno
nemafai kūrybingų plunksnos žmonių, dėl to buvo mano-
ma, kad, nors jau veikia spaudos darbuotoju s ir kultūri ­
ninkus apjungiąs Plunksnos klubas, atskiras vien tik lite -
rat ų s u s ibūrimas galėtų skatinančiai veikti jų kūrybinių
darbų pafangą.
Steigiamasis susirinkimas buvo sušauktas 1961 m. lie-
pos 22 d. S lav ėn ų namuose Auburne . Atsilankė jau pa-
garsėję dailaus kūrybinio fodžio puoselėtojai - literatai:
kun. Petra s Butkus, Antanas Gasiūnas, Jurgi s Janavi -
čius , Juo zas Almis Jūragis, Vincas Kazokas ir Antana s
Skirk11. Jie s udarė pirmąjj būrelio branduolj. Vėliau j bū­
reli jsljungė talentingos literatės Agnė Lukšytė, Ava
Saudnrgienė, Aldona Vcščiūnaitė, Aldona Prižgintaitė ir
du literatai - dr. Aleksandras Maurngis ir Bronius žalys.
Svarstant veiklos gaires ir galimybes, nutarta nesusi -
varžyti administraciniais islatais ar rogulaminais, o veik-
ti asmeniškos draugystės principu : per asmeninj suartė­
jimą, bendras literatūrines diskusija'>,referatu s, savosios
kūrybos skaitymą ir jos aptarimu s siekti kūrybinių
paskatinimų ir literatūrin io darbo pažangos. Būreliui
vadovauti se ni ūno išrinkta M.M. Slavėnienė . JI būreliui
vadovavo iki 1974 m. pabaigos. B ūrollo sueigos buvo da -
420
lietuvių literatų
būrelis
J.A. Jūragis
romos Sl avėnų namuose išskyrus retas proga s, kada lite -
r~~ūrinės popietės buvo sušauktos Skirkų, J ūragi ų ir Ga-
s 1unų namuose.
Būrelio sueigos buvo daromos 4-6 kartu s metuo se.
Jaukioje vaiši ų aplinkoje buvo padaroma nema žai rimto
darbo: paskaitoma savo kūrybos, diskutuojama , daromi
planai viešam literatūros vaka r ui ar Australijos lietuvių
literatų antologijos išleidimui. Literatūrinėse popietėse
savo kūrybą skaitė J.A. Jūragis, Antanas Skirka , Agnė
Lu k šytė, Aldona Prižgintaitė, dr. Aleksandras Mauragi s,
Marija Magdalena Slavėnienė.
1964 m. suruošto s ką tik iš spaudos išėjusių Jūragio ir
Skirkos knygų krikštynos. (Juo zas Almis Jūragis "Toli -
mieji mirašai", eilėraščiai. Antana s Skirka "Kur bėga Še-
šupė", pasakojimai ir lege ndos). Autoriai buvo sueigos
šeiminin_kų ~onų $lavon ų gražiai fodžiu pasveiki nti, ap -
dovan?t• rozėm, pašlakstyti ša mpanu ir iš naujų knygų
paskaitė sa vo kūrybos. Buvo surašytas "kr ikšto" akta s ir
vis ų dalyvių pasirašytas. Kitose t11 motų sueigose Anta -
nas Gasiūnas aptarė Jūragio "Tolimuosius miražu s", o
J.A. ,Jūragi s paruošė M.M . S lav ėnionės poezijos įvertin i­
mą.
196? ~- ~ūrcli~ _ nariai, nepri klau santieji Plunksnos
klubui, burcho somunės pastangomis buvo pakvie sti savo
kūryba dalyvauti Pl unksnos klubo loidžiamamo almana -
cho "Plunksna ir žodis". Pakviestieji dalyvavo ir tuo būdu
Vienos literatūrinės popietės dalyviai. Sėdi is kairės: J. Venslovienė, A.
Prižgintaitė, A . Luk§ytė-Meiliūnienė ir L. Gasiūnienė. Stovi iš kairės: J.
S/,a,vėnas, A. Gasiūnas, J.A. Jūragis ir A . Skirk.a
buvo integruoti i Plunksnos klubą.
1966 m. buvo aptartas melburni škio Benedikto Zabie -
los išle istas romana s "Klaida" - pirmasis ir kol kas vie -
nintelis lietuvi škas romanas Australijoje, para šyta s au -
toriaus, kuris iki to laiko mūsų spaudos baruose buvo vi-
sai ne žinomas .
19ų7 m. Lietuvoje mirus būrelio seniūnės broliui, ra šy-
tojui Vincui Mykol ai čiui - Putinui, suruošta literatūrine
popiete jam paminėti .
Literatūros - muzik os vakaras suruoštas 1973 m. ba -
land žio 7 d. Lidcombe, mažojoje ukrainiečių saleje. Vaka -
ro programą paruošė būrelio sudaryta komisija: M.M.
Slavėnienė, A. Sau dargienė. A. Ve ščiūnaitė ir B. ža lys .
Vakarą administravo Sydnejaus Senųjų Skautų židiny s.
Vakaro programoje Dana Bartkevičienė paskaitė Ju ozo
Slav ėno paruoštą apžvalgą "Lietuviškojo kūrybinio žo-
džio ke lias Sy dnejuj e". Savo kūrybą skaitė: kun. P. But -
kus, A. Gasiūnas, dr. A. Maur agis, A. Prižgintaitė, A.
Saudargienė, M.M. Slavėn ienė ir A. Veščiūnaitė. J .
Janavičiaus ir A. Skirkos kūrybą skaitė M. Kavaliaus -
kienė, o B. žalio - G. Viliūnaitė. Dr. Ramutis Zakarevičius
pianinu pa ska mbino M.K. č:iurlionio "Preliudus". Solo
dainomi s programą pajvairino Jona s Abromas. Tame pa -
čiame literatūros vakare buvo paminėtos žymių Lietuvos
rašytojų sukaktys: Mykolo Vaitkaus 90 metų amžiaus
sukakti s, Vinco Mykolaičio -Putino 80 metų gimimo su-
kaktis ir Balio Sru ogos 26 metų mirtie s sukaktis. M.
Vaitkaus kūrybą skaitė aktorius S. Skorulis, Putino - ak -
torė K. Dauguvletytė- šniukštionė, B. Sruogos - aktorius
A. Gas iūnas.
1974 m. spalio 6 d. sueigoje J . Slavėnas skaitė paskaitą
"Kova už lietuvių spaudą seniau ir dabar". Taip buvo
paminėtos spaudo s atgavimo 70 metinės.
1976 m. rugsėjo 26 d. Lidcomb e parapijo s salėje su -
ru ošt as Prano Vaičaičio 10 metų gimino ir 76 motų mir -
ties sukakties minėjimas. Įvadini žodi tarė kun. P .
421
Butkus, paskaitą "Poetas Pranas Vaičaitis ir jo kūryba"
skaitė J .A. Jūragis. Vaičaičio kūrybą deklamavo aktorius
Paulius Rūtenis ir Dana Bartkevičionė.
Tikroji kiekvieno literato darbo dirva yra prie ra šomo -
jo stalo. Taip ir literatų būrelio nariai kiekvienas atskirai
uoliai dirba lietuviškos spaudos baruose. Vincas Kazoka s
nuo 1961 m. su nedidele pertrauka, iki šiol redaguoja
ALB savaitrašti "Mūsų Pastogė", išvertė Felix Timmer -
mans romaną "Kaimietiškoji psalmė", o anksčiau yra iš -
vertęs F. Dostojevskio "Didysis Inkvizitorius" , A.
Koestlerio "Nulis ir begalybė" ir A. Gide "Sūnus palai -
dūnas". Juozas Almis Jūragis dveju s metus redagavo sa -
vaitraščio "Tėviškės Aidai" literatūrini - kultūrini skyrių
"Verpetai", 1967 m., pavaduodama s V. Kazoką, su reda -
gavo kelis "Mūsų Pastogės" numerius, s ur edagavo tris
knygas - "Australijos lietuvių metra št is", "Plunksna ir
žodis" ir "Terra Au st rali s". Bronius žalys yra nuolatinis
Australijos skautų leidinių ir skautų skyria us "Mūsų
Pastogėje" redaktor ius. 1955-66 m . leido ir redagavo
skautų žurnalą "Pėdsekis", nuo 1977 m. leidžia ir reda -
guoja Sydnojaus Skautų židinio biuleteni "Tėvynės ži -
diny s". Jurgis Janavičius suredagavo knygą "Putino
laiškai Australijon", leido ir redagavo 1971-72 m. (kartu
su J .A. J ūragiu) literatūrini loidini "Poezijos ir prozos
lak štai:', o su Kaziu J. Kemežiu 1969-73 m. leido anglų
kalba poriodini leidini "Poetry and Prose Broadshoet",
kuri laiką vedė literatūrini skyrių "Mūsų Pastogėje".
Kun. P. Butkus redagavo žurnalą "Užuovėja", buvo ilga -
metis redaktor ius "Tėviškės Aidų" savaitraščio jaunimui
skirto priedo "Ateities žingsniai", o jam kaip bendrare -
daktorius talkino Juozas Slavėn as. Dr. Aleksandras
Mnura gis dvi em atvejais redagavo "Mūs ų Pastoge" ir
jojo išspausdino kelias noveles. Mar ija Magdalena Sla -
vėnionė treju s metus redagavo "Tėviškės Aidų" mot e-
rims sk irtą mėnesinį skyrių "Moterų pasauly", 1960 m. su
eilėrašči ų rinkinio "Klajūnų takais" rankraščiu laimėjo

pirmą 100 dol. premiją Melbourno Lietuvių Katalikių
Moterų Draugijos literatūriniame konkurse . Antanas
Skirka ir Agnė Lukšytė 1970 m. dalyvavo trumpai gyva-
vusio laikraščio "Lietuvos keliu" redakcinėje kolegijoje.
Antanas Skirka ir Ava Saudargienė (kartu su J. Kedžiu
ir J . Veteikiu) suredagavo 1974 m. "Australijos lietuvių
kalendorių".
Savo kūrybą atskiromis knygomis yra išleidę beveik
visi literatų būrelio nariai. Vincas Kazokas • eilėraščių
rinkinį "Sapnų pėdomis" 1953 m., kun. Petras Butkus ·
kelionių įspūdžių ir prisiminimų tomą "Tautų šventovė­
se" 1970 m., Juozas Almis Jūragis • du eilėraščių rinki -
nius "Tolimieji miražai" 1964 m. ir "Akmens ir paukščio
metas" 1977 m., Agnė Lukšytė • novelių rinkinį "Kalnų
velnias" 1970 m., o 1981 m. laimėjo "Dirvos" novelės kon-
kursą ir gavo 600 dol. premiją už novelę "Zefirantės",
Ava Saudargienė išleido dvi pjeses jaunimui vienoje
knygoje "Buvo broliai devyni" ir "Sigutė" 1968 m., kelio -
n ių įspūdžius "Tolimųjų kraštų miražai" 1976 m., platų
esė apie gintarą "Gintaras" , spausdintą žurnale "Mote -
ris" 1981 m., kelionių įspūdžius "Rytų vėjas" (spausdina -
ma), o anksčiau Lietuvoje yra išleidusi kūno kultūros va-
dovą mokykloms "Mankštos ir žaidimai" 1942 m. ir Vo-
kietijoje išleidusi "Tautinis šokis Lietuvoj e" 1958 m.,
Jurgi s Janaviči us - eilėraščių rinkinį "Eilėraščiai 1948-
1961" ir eilėraščių rinkinį anglų kalba "Jou rney to the
ELENA JONAITIE NĖ
Mokytoja, literatė, visuomenininkė. Gimė 1920 m. Tel -
šių Apskr . Daug metų bendradarbiauja lietuvių periodi -
nėje spaudoje, rašydama tautine, moraline ir pedagogi -
nėmis temomis. Redaguoja neperiodinį "Mūsų Pastogės"
kultūrini priedą"šalia kasdienybės".
Išvertė
iš anglų kalbos T. Willis "Moteris su chalatu",
N. Simon "MciJužis" ir T. Williams "Staiga pereitą vasa -
rą".
Reiškiasi skautų veikloje.
ANTANAS SKIRKA
Gimė 1914 m., Marijampolės apskr .
Į spaudą pradėjo rašinėti nuo 1930 m. tarnaudama s
Lietuvos kariuomenėje. Parašė ir išleido: 1964 m. "Kur
bėga Šešupė" • pasa kojimai ir legendos. 1971 m. "Jlgiuosi
tavęs" · novelės, pasakojimai ir legendos. 1975 m. "Tu esi
nepamiršta ma" • eilėraščiai . šiuo laiku J .A.V. (Cikagoje),
išleidžiama para šyta ir iliustruota knygel ė "Iš mano
draugų paukščių gyvenimo" . Taip pat rankraščio teisė­
mis išeina "Mintim is i tėvynę" - eilėraščių rinkiny s.
Buvo ALB Cabramattos Apylinkės Valdybos pirminin -
kas. Priklausė Plunksnos Klubui ir tris met us buvo jo
pirmininku . Taip pat, visą laiką pr iklauso Sydnejau s Lie-
tuv i ų Literatų būreliui. Lietuvių žurnalistų S-gos Syd -
nejau s Skyriaus Valdybos pirmininka s. L.K.V. S-gos
"Ramovė" Valdybos pirmininkas.
422
Moon" 1971 m., Antana s Skirka • dvi pasakojimų ir le-
gendų knygas "Kur bėga Šešupė" 1964 m. ir "Ilgiuosi ta -
vęs" 1971 m ., du eilėra ščių rinkiniu s "Tu es i nepamiršta -
ma" ~975_m. _i; , "Mintimi s i tėvynę" 19_82m. ,i,r pasakoji -
mus Jaummm Iš mano draugų pauk ščių gyvenimo" 1982
m., Juozas Slavėnas · apsakymėlius priaugan čiam lietu -
vių jaunimui "Baltijos balsa s" 1973 m., Marija Ma gda lena
Mykolaitytė-Slavėnienė · tėvynės ilgesio ir lyrinių egzilės
~gyvenimų epą "Nežinomi keleiviai" 1973 m. ir at simini -
mus apie savo broli rašytoją Putiną" Putinas mano at si-
minimuose" 1977 m ., Aldona Veščiūnaitė • eilėraščių rin -
kinį "žodžiai kaip salos" 1976 m., Bronius žalys . trumpą
skautų vei klos istoriją "Lietuviai skauta i Australijoje"
1972 m., spausdinamos dvi jo knygos "LSS Australijos
rajonas" • lietuvių skautų 35 metų veik los Australijoje is-
torija ir eilėrašči ų rinkinys "Dainas dainuoja vėjai".
Dėl minėtų knygų geros literatūrinės vertės A.
Lukšytė, A. Veščiūnaitė, M.M. Slavėnienė ir J.A. Jūragis
buvo priimti į Lietuvių Rašytojų Draugiją. Vinca s Kazo -
kas Rašytojų Draugijai priklausė iš Vokietijo s laikų .
Sydnejaus lietuvių literatų būrelio veikla išblėso laik-
raščio "Lietuvos keliu" 1970 m. sukeltų politinių kovų
įtakoje. Dalis būrelio narių atsidūrė prie šinguose fron -
tuose. Neutralieji kurį laiką veikė vieni, bet jie nebei -
ste ngė kovojusius ir nukentėjusius sutaikyti tiek, kad
būtų galima vėl pradėti visiems bendrai veikti.
JULIUS VETEIKIS
žurnalistas. Gimė 1908 m. Švenčionių apskr.
J. Veteikis bendradarbiavo "Tautos Kelyje", "Lietuvos
Aide", "Jaunojoje Kartoje" ir kitoje tautinėje spaudoje.
Keletą metų jis redagavo "Tėv ų žemę", o po to buvo pa-
kvie st as Užsienio Lietuviams Remti Draugijos leid žiamo
dvisavaitinio žurnalo "Pasaulio Lietuvis" faktinuoju re -
daktorium. Neprikl. Lietuvoj J. Veteikis iš rusų kalbo s
išvertė ir išleido I.S. Turgenevo romaną "Dūmai", iš vo-
kiečių - G. Hauptmanno "Soanos ero tik a", iš žydų kalbo s
"As Sa lom" romaną vardu "Dėdė Mozė".
1949 m. su kun. Jonu Tamuliu suorganizavo ir redaga -
vo pirmąjį Australijoj iJiustruotą žurnalą "Užuovėja".
Vėliau J. Veteikis eilę metų redagavo AL B-nės savait -
ra šti "Mūsų Pastogę", ir pirmojo dešimtmečio Au st rali -
jos Lietuvių Metra šti.
Visuomeninėj veikloj J. Veteikis ne kartą buvo renka -
mas i AL B-nės Kra što Tarybą ir Kra što Valdybą.
1970 m. J. Vetoikis ir jo bendraminčiai, talkinant re·
dakci nės kolegijo s būriui redagavo 4 neperijodiniu s laik·
raštinio formato leidiniu s, pavadintus "Liet uvos Keliu",
kuriuose itikinančiai pa sisa kyta prie š plintančill mūsų
išeivijos tarpe sovieti nės propogando s įtaką.
•••
•••
VINCAS AUGUSTINA VICIUS
Vincas Augu stinavičius nuo 1958 m. pradžio s iki 1973
m. yra sporto klubo "Kovo" šachm at ų sek cijo s vadova s .
1973 m. įsisteigus šachmatų Klubu i, jis tęsia d arbą toliau
se kr etoriau s par eigose. Be šių raktinių pareigų jis yra
atstovas NSW šachmatų Sąj ungoje, dveju s metu s išbuvo
Vakarų Distrikto klubų žai dynių direktoriumi, dažnai pa -
na šiose pare igose, prav edant lietuvių did žiuosius vie šus
turnyrus. Ji s veiklus šachmatų kore spond entas, tiek lie -
tuvių, tiek au stralų spaudoje . Pabaltiečių tar pu savio
šachmatų turnyrų organi zat oriu s ir kartu lietuvių atsto -
vas.
šac hmatuo se jis labiausiai ·mėgstą greitą, tai yr a žaibo
faidimą. Pabaltiečių turnyruose yra laimėjęs du atžyme -
niu s: "Tallin - Riga - Vilnius " perei namąjį skydą ir " B.
Strazdin s" pereinamąją taurę . Pereinamojo skydo įstatai
nusako, kad laimėjęs ji penki s kartus, pas idaro jo savi -
ninka s. Po dvylikos metų varžybų minimas skyda s perėjo
V. Au gustinavičiau s nuosavybėn. Vinco vadovaujama
komanda atstov auja sporto klubą "Kovą" sporto šve n-
tėse, jam kartu žaidžiant, yra laimėjusi eilę pereinamųjų
ir v ie nkartinių taurių.
GENOVAITĖ BUDREIKAITĖ-KAZOKIENĖ
Gimė 1924 m. Kaune. Baigė "Aušros" gimnaziją ir 1949
m. Tuebingeno universitete odontologiją. Tai s pačiais
metais emigravo i Australiją, kur reikėjo studijas pakar -
toti. 1956 m. įstojo i Sy dnejaus univ ersiteto odonto logijos
\
fakultetą, kurį baigė B.D.S. laip sniu 1960 m. Nuo 1969 m.
pradėjo vakarais studijuoti dailųjį meną Sydnejaus uni -
versitete. Baigė 1975 m . gaudama B.A. (Hon) laipsni .
Diplominio darbo tema • "Vaclovo Rato kūryba". 1982 m.
gavo magistro laip sni M.A. (Hon) už tezą "Mikalojaus
Kon sta ntino Čiurlionio gyvenimas ir kūryba" , kurioje
paskalbė Čiurlionio s imbolių vienaprasmiškumo teoriją.
Su šiuo darbu ji laimėjo J .A.V . Lietuvių Bendruomenės
Kultūros Tarybos skirtą aukščiausią premiją už 1982 m.
parašytą mok slini veikalą lietuviška tematika . Aktyviai
re iškėsi lietuvių kultūriniame gyvenime. Treju s metu s
mokytojavo lituani stinėje mokykloje. 1956 m. parašė ir
režisavo mokyklos vaikam s vaidinimą "Kalėdų se nelio
beie škant " ir 1968 m. para šė ir re žisavo "Lietuva istorijo s
eigoje". Skaito pa ska itas ir organizuoja meno ir tautodai -
lės paroda s, sukonstruktuota s totalinio meno pagrindai s.
Au st ralijoje pristatė ir propogavo sutartine s, rauda s , se-
nąją lietuvių simboliką mene ir gyvenime . Meno temomis SIDSEL VERONIKA LAUGE KRI STENSEN
rašo i "Metmenis", "Aidus" ir "Lituanus". šiuo metu ra šo
knygą apie lietuviu s menininkus Australijoje ir jų įnašą i Sidse l Veronika Lauge Kri sten se n gimė 1961 m . Vard e
Aust ralijo s kultūrini pnsn u]i. Danijoje . Įsigijusi Diplomu fino Arts ir Graduato
Diplomn in Profe ss ionnl Art Studies, mokė meną New -
POVILAS ALEKNA cas tle College of Advnncod Education. Dailininkė tapo ir
piešia realistinio ekspr es ionizmo stiliuj e vartodama akri -
Gimė 190(1 m. Panevėžio apskr . Apie jo visuomeninę linus dažus, past elQ, angli ir pieštuką. Menininkė yrn su-
veiklą Lietu voj e ir kitur ži nių išlikę mažai, nes nemėgo rengu si 4 individualin es paroda s Sydnejuje ir Nowca ste -
vie šu mos. lyjc ir yra dalyvavu si Lietuvių Dienų parodose Australi -
Lietuviškosios spaud os ir orgnnizncijų rėmėjas. Savo joje. 1971\ m . ji laimėjo A. Dottello Rubo premiją ir 1978
gnusią bibliotekll, dabar pavadinta jo vnrdu, paliko Lie - m. gavo Highly Commended pažy mėjimą Warringah Art
Prizo, Sydnejuje. Jo s kūrinių rasimo privačiose kolekci -
tuvių Sodyba i Enga dine .
Mir o 1976.11.19 . Palaidotas Sy dn eja us Rook wooclo ka - jose Dnnijoje ir Au strnlijojo, o recen zij ų Australijo s lie-
pinėse lietuvių se kcijoje . tuvių periodikoje.
423
 Sydnejaus Ateitininkai
A . K ramiJ.i u,s

O rganizuota Sydnejaus ateitininkų veikla užsimezgė kavo AUa Savickienė. Tautiniu s šokius mokė Angelė
nuo 1954 m, birželio 6 d. šios organizacijo s atgaivi nimas Laukaitienė, jai talkininkavo Akva ir Lėtutė Meiliūnai­
Sydnejuj Australijoje yra nuopelna s prelato Petro But - tės. Tautiniams šokiams ateitininkų grupei muzikantai
kaus, kuris iki šiai dienai yra arkivy skupo J . Matulaičio buvo Vincas Puža s , Algis Plūkas ir Antana s Kramilius.

-
JOLANTA GAR0LYTĖ-JANAVIčlENĖ
Jolanta Janavičienė gimė 1930 m. Kaune. Studijavo
keramiką Ecole des Arts et Metiers, Freiburge Vokieti-
joje ir National Art School of Australia. Gilino savo stu -
dijas Centro lnternationalc de Ceramica 1976 m. Romoje
ir 1978 'm.New Yorke. Dabartiniu metu stu dijuoja Syd-
nejaus universitete AED meno kursą.
Kasmet ruošia savo darbų parodas Sydnej uje, Can-
berroje ir Adelaidėje. 1970 m. dalyvavo tarptautinėje
keramikos parodoje Vallauris, Prancūzijoje . 1972 m. ir
1976m. dalyvavo tarptautinėje parodoje Faenza, Italijo -
je. 1979 m. Sloane St. galerijoje Londone ir 1982 m.
kuopos Sydnejuje Dvasios Vadu.
Dabartinę valdybą 1982 m. sudaro pirm. A. Kramilius,
sek. A. Stasiū n aitienė, ižd. E. Lašaitis. Moks lei vių vado-
vė - globėja Jadvyga Burokienė ir jaunu čių vadovė - glo-
bėja Emilija Viržintienė. Moksleivių ateitininkų pirm . R.
Stasiūnaitis, sek retorė Regina Lašaitytė.
Sendraugių valdyboje nuo 1961 m. dirbo Jad vyga Za-
karauskaitė, A. Bučinskas, A. Kramilius, E. Lašaitis , J .
Gudaitis, L. Zarembaitė, Irena Gintalaitė, A. Stasa.
Moksleivių ateitininkų valdyboje nuo 1961 m. dirbo
Vida Pužaitė - ilgametė pirmininkė, Kestutis Laukaitis,
Rasa Slavėnaitė, Birutė Aleknaitė, Raimundas Stasiū ­
naitis, Regina Lašaitytė, Audronė Milašaitė, Jonas Bire -
tas.
Didžiausią vagą šiame laikotarpyj e yra išvariusi atei -
tininkų moksleivių globėja M.M . Slavėnienė, jai talkinin -
LEONAS URBONAS
Leonas Urbonas gimė 1925 m. Padustėlio kaime, Du-
setų valš. Zarasų apsk r . Tapybą studijavo Stuttgarto
meno akademijoje ir vėliau specializavosi statybos ir
žemėvaizdžio kūryboje. Nesvetima jam ir pritaikomojo
meno šaka ir yra laimėjęs Australian Fashion Fabric
Design aukso meda)j. Mėgsta tapyti akvareles ir yra iš-
vystęs naują techniką su "liquitex" dažais, bet tapo ir
aliejiniais ir akriliniais dažais . Meno kritikai dr . D.
šiame laikotarpyje nuo 1961 m. "Atei ties žingsnius"
redagavo mūs ų Dvasios Vadas kun. Petras Butku s (da -
bar mons. P. Butkus M.B.E.). Jam išvy kus i kelionę po
pasauli 1965 m. redagavimą buvo perėmusi moksleivių
ateitininkų globėja M.M. Slavėnienė. Grįžęs iš kelionių
kun . P . Butku s 1967 m. vėl perėmė "Ateities žings nių"
redagavimą. "Ateities žingsniuo se" ats ispindi jaunųjų
ateitininkų talentai. š i priedą prie "Tėviškės Aidų" dali-
nai užpildo jaunieji korespondentai. Sydnejuj ypatingai
savo laiku pasižymėjo jauni moksleiviai ateitininkai:
Kestuti s Laukaitis - korespondencijomis ir poezija, Vida
Pužaitė, Rasa Slavėnaitė, Laimutė Laukaitytė.
Paskutiniu metu pasižymi Regina ir Antanas Lašaičiai,
Justina s ir Simas Ankai, Mikutis ir Petriukas Burokai,
Danutė Stasiūnaitytė, Raimundas Stasiūnaitis ir Jonas
Pečiulis.

Steve nage, Anglijoje. Mėgsta lipdyti monumentalias va-
zas, laisvų formų didžiules lėkštes.
Jos kūrinių yra: Keramikos muziejuje Faenza, Italijo -
je, Edmonton Kanadoje, S.A. National Gallery, Art
Gallery of Rockhampton Queenslande, Holdsworth
Gallery Sydnejuje, Von Bertouch Gallery Newcastle ,
Lietuvių Namų muziejuje Adelaidėje.
ALEKSANDRAS JAKŠTA S
Aleksandras Jak štas gimė 1914 m. Tauragėje. Iš pro -
fesijos dipl. inžinierius - iš pamėgimo tautodailės meni-
ninkas. Būdamas Vokietijoje įsigyja "Master of Carving"
l
Brooks ir J. Gleeson, W. Thorton palankiai jvertindami jo
kūrybą, priskiria ją prie abstraktaus realizmo.
Kūryba,anot Leono Urbono,reikalauja "įkvėpimo, at-
virumo, sąžiningumo, atidumo ir meilės". Tačiau Leono
Urbono kūrybinė galia nesiriboja vien tapyba. Jis pagar -
sėjo kaip žemėvaizdžio menininkas ir paskaitininkas. Yra
laikęs eilę paskaitų JAV, Kanadoje ir Au st ralijoje. Savo
"Aro" sodyboje prie Mittagong, NSW jis jau septynerius
metus skiria savo laisvalaiki jaunimui. Be to yra parašęs
nemažai straipsnių i Australijos ir JAV lietuvių spaudą ir
savo mintis, įžvelgimus ir vizijas yra apibūdinęs užrašų
formoje. Menininkas nuolat dalyvauja grupinėse parodo -
se ir yra surengęs 18 individualinių parodų Au stralijoje,
12 JAV ir 5 Kanadoje. Apie 2000 jo kūrinių rasime priva -
čiose ir viešose kolekcijose Australijoje, Azijoje, Euro-

pažymėjimą iš UNRRA amatų mokyklos 0ffenbache.
Dalyvauja taip pat ir lietuviųgui-engtose tautodailės pa-
rodose. Australijoje dalyvauja pabaltiečių ir lietuvių
rengiamose parodose, išstatydamas medžio drožinius,
inkru st acijom papuoštus padėklus ir lėkštes bei juostas.
l
poje ir šiaurės ir Pietų Amerikoje. Iš pastarųjų paž~-
mėtinos: National Art Collection, Canberroje, Valstybi -
nėje Meno Galerijoj e Vilniuje, Ciurli onio galerijoje (;ika-
goje, Vincent Price Collection, Niagara Fall s Art
Museum -Gallery, Kanadoje ir ALKA Con. Putnam JAV .

l
Skautams yra sukūręs stovyklų ženklelius, Kalėdų atvi - Leonas Urbonas yra laimėjęs šešias premija s ir 15 pagy · Moksl eiviai ateitininkai ir globėjai. Viduryj e i§ kairės: J. Burokienė, pr el. P. But-
rut es, vinjetes ir yra apipavidalinęs leidinius. Yra taip rimų lapų už piešinius, pastelę, aliejinę ir akrilinę tapybą
pat iliustravęs J. Toliušio novelę "13-ji laida". kus ir E. Viržintie11ė
bei akvarelę ir kaligrafiją.
424 425

...

Jauniau.rieji ateitininkai ir
Po ilgesnės pert rauko s Australia Day atostogų laiku
1977 m. buvo suorganizuota skautų žemėje Ingleburn,
Ateitininkų stovykla, pavadinta Prano Dovydaičio vardu.
Stovyklos komendantu buvo Antanas Kramil ius. Sto •
vykloje dalyvavo sendraugiai ir jaunieji moksleiviai. Gy-
venta palapinėse. Jaunuosiu s moksleivius globojo ir nu-
statyta programą vykdė mokytoja Jadvyga Burokienė.
Paskaitas ir pasikalbėjimus pravedė Dvasios Vad. kun . P.
Butku s, kun. P. Martūzas ir kun . dr . Alfonsas Savickas.
1982 m. gegužės atostogų dienomis globėjos Jadvygos
Burokienės iniciatyva buvo suorganiz uota stovy kla
moksleivi ams Mėlynuose kalnuose .
Jaunieji ateitininkai ši kartą gyveno karavanuose ir
gaminosi maistą patys, kai ankstyvesnėse stovyklose
buvo bendra virtuvė~ Jaunieji moksleiviai i šią stovyklą
išvyko apsiginklavę lietuvių sąžinės kalinių adresais ivai-
riuose Sovietų Rusijos kalėjimuose. Nuvykęs Dvasios
Vadas mons. P . Butkus ten aukojo Mišias ir pravedė pa-
sikalbėjimus. Jaunieji didžiausią darbą atliko ra šy dami
laiškus mūsų kenčiantiems broliams sovietų koncentra -
cijos stovyklose ir kalėjimuose. Stovy kloje J . Burokie-
nei talk ininkavo Irena Zakarauskienė.
Kristaus Karaliaus šventė spalio mėn. pabaigoje buvo
tapu s i tradicine ateitinin kų švente. Sydnejaus ateitinin -
kai ją iškilmingai atšvęsdavo. Po iškilmingų pamaldų bū­
davo ruošiami plataus masto iškilmingi minėjimai su
vadovė E. Viržintienė 1982 m.
ateitininkų ižodžio apeigomis.
1962 m. iškilmingo posėdžio metu ižodi davė: Janina
Kondrackaitė, Alfonsas Savickas, Danguolė Ridikaitė,
Eda Kymantaitė ir Lėta Meiliūnaitė.
1963 m. iškilmingo Kristaus Karaliaus minėjimo metu
įžodi davė šie moksleiviai ateitininkai: Birutė Aleknaitė,
Anelė Iniaitė, Regina Kondrackaitė, Kęstutis Laukaitis,
Laimutė Laukaitytė, Alytė Mišeikytė, Birutė Penkaitytė,
Albinas Pužas, Vida Pufaitė, Rasa Slavėnaitė, Gražina
Zigaitytė ir vyresnieji moksleiviai: Irena Kondrackaitė,
Danutė Mišeikytė, Regina Mišeikytė, Genė Penkaitytė.
Ald. Kuraitė, Ald . Petniūnaitė, A. Plūkaitė, A. Vičiulis.
Iškilmės vyko Dainavos namuose Bank stowne.
1964 m. po iškilmingų pamaldų St. Joachim s bažnyčioje
Lidcombe, Kristaus Karaliaus minėjimas vyko čia pat
parapijos salėje . [fodi davė studentai ateitininkai: Vida
Karpytė, Dalia Grosaitė, Nijolė Vaičiurgytė, Laima Za-
rembaitė, Algis Bajalis , Valda s Vaičiurgis ir Arvydas
Pūkas.
1965 m. Kristaus Karaliaus šventėje ateitininkišką jfo -
di davė: Irena Biretaitė, Jonas Biretas ir Rūta Mikalaus ·
kaitė.
Paskutinės ifodžio apeigos vyko Sekminių šventėje
1980 m. po iškilmingų Mišių $t. Joachims bažnyčioje Lid-
combe . Įfodi davė šie moksleiviai ateitininkai: Raimun ·
das Stasiūnaitis, Loreta šarkauskaitė, Garry Siutz, Lana
426
Stnsiūnn(tytė, ~iku~is Buroka s, Jonas Pečiulis, Virginia
Braželyte, Damel S1ut1., Elenutė žukauskaitė, Roberta s
Siruti s, Antanas Sirut is , Regina Lašaitytė ir Edm undas
Stasiūnaitis.
Sydnejaus ateitininkai kiekvienais metais ruošė Moti-
nos Dienos minėjimus kartu su skautai s. Paskutiniam
dešimtmety šio minėjimo atsakomybę pasiėmė parapijos
Savaitgalio Mokykla. Ateitininkai aktyviai daly vauja
programos išpildyme.
Lietuvo s jaunimo globėjo šv. Kazimiero šventė atžy •
mima Syd neju j iškilmingomis pama ldomis, kur ateitinin-
kai dalyvauja organizuotai su savo vėliava. Po pamaldų
vyksta Katalikų Kultūros Draugijo s Kaziuko mugė,
kurioje ateitininkai dalyvau ja su savo darbais, parodėle,
laimės šuliniu ir kitomis paslaugomis.
Nuo 1960 m. Sydneja us ateitininkai pradėjo ruo šti
Jūros Dieną kaimyninėje lietuvių .kolonijoj e Wollongon-
ge. Pasinaudodami Australia Day ilgu sava itga liu ateiti •
ninka i dalyvaud avo lietuviškose pamaldose kartu su
Wollongongo lietuviais, o po jų vyk davo Jūros Dienos
programa su pa skai tomi s ir menine dalimi, kurią išpildy-
davo Sydnejaus ateitininkai įtraukdami ir negausų lietu-
višką jaunimą iš Wollongongo apylinkių. Vėliau ši Jūros
Diena buvo org anizuojama kartu su Wollongongo Apy -
linkės Valdyba . 1968 m. plačiai paminėta 45 metų Klaipė­
dos atvadavimo sukaktis. Iškil mingose pama ldose, kurias
atlaiko kun. P. Butkus, giedojo iš Sydnejaus atvykęs
"Dainos" choras vad. K. Kavaliausko. Išsamią paskaitą
apie Klaipėdos reikšmę Lietuvai skaitė S. Baltramiejū­
na s. Meninę programą atliko Sydnejaus ateitininkai ir
Wollongongo jaunima s. Svečių buvo iš Sydneja us, Can•
berro s ir apylinkių. Daug metų veikė moksleivių ateiti-
ninkų chorelis, kuriam vadovavo pats Dvasios Vadas
kun. P. Butkus, jam talkininkavo kun. P. Martūzas ir An-
gelė Laukaitienė. šis chorelis užpildydavo dali Jūros
Dienos programos.
Iš stambesnių ateitininkų darbų tenka paminėti ateiti -
ninkų moksleivių globėją M.M. Slavėnienę, kuri būdama
poetė, ra šytoja paruošdavo ir ateitininkams veikaliukų ·
scenos vaizdelių ir kitų programėlių. 1963 m. Dariaus ir
Girėno 30·čio minėjime Dainavo s namuose, ateitininkai
moksleiviai buvo pastatę M.M. Slavėnienės parašytą
sce nos vaizdeli "Palūžo sparnai sakalų". Vaizdeli režisavo
pati autorė M.M. Slavėnienė. Moksleiviai ateitininkai
taip pat turėjo savo tautinių šokių grupę, kuriaivadovavo
427
Angelė Laukaitienė, vėliau talkininkavo Akva ir Lėta
Meiliūnaitės. šiai grupei grojo armonika Vincas Pufas,
akordeonais Algis Pli1kas ir Antana s Kramiliu s.
Sendr augiai, kurių tarpe maža akademikų, yra akty-
viai įsijungę j lietuvių bendruomenės gyvenimą ir veiklą.
Dau guma jų dainuoja ir gieda "Dainos" chore, yra val-
dybų nariai, savaitga lio mokyklos mokyto jai, uolu s lietu -
viškos parapij os rėmėjai ir talkininkai. Sendraugiai
ruo šia gegužines, ekskur sijas i gamtą, dalyvauja organi -
zuotai su savo vėliava tautinėse demonstracijose australų
pamaldose ir kitose iškilmėse. Sendraugių pir m. Antanas
Kramilius priklauso net ke lioms australų orga nizacijom s
ir kiekviena pasitaikiusia proga garsina Lietuvos vardą.
1981 m. Fairfieldo Festivalyje buvo išstatęs jauną atei -
tininkę kandidatę i šio Festivalio princeses. Elenutė ŽU ·
kauskaitė princesės karūną laimėjo ir apie Lietuvą rašė
vietiniai laikraščiai virš keturių savaičių.
Send ra ugiai neturi reguliarių susirinkimų, nes dėl di-
delių įsipareigojimų bendruomenėje dažnai sunku rasti
laisvą valandą susirinkimams.
Ateitininkai kartu su ska ut nis daug metų ruošė Moti-
nos Dienos minėjimus, tik pa skutini penkmeti ši minėji­
mą perėmė Savaitgalio Mokyklos Tėvų Komitetas.
Moksleiviai ateitin inkai išpildo dali meninės programos ir
ruošia radijovalandėles Motinos Dienos ir šv. Kazimie ro
šventėse. Jas perduoda Ethnic Radio bangomi s plačiąjai
visuo menei. Programas paruošia globėja J. Burokienė.
jai talkininka uja Kęstas Ankus . muzika akordeonu talk i-
ninkauja Petras Viržintas.
Sydne jau s sen draugiai pasinaudod ami Australia Uay
ilgu savaitgaliu buvo suorganizavę 1983 m. ekskursiją
autobusu i garsius ir isto riniu s Hunter Valley vynuogy -
nus. Tai buvo puiki pr oga kartu su moksleiviais ateiti -
ninkais aplankyti vynuogynus ir pasigėrėti gražia gamta.
Kaip jau anksčiau minėta, ateitininkai yra pilnai pasi -
nėrę lietuvių bendruomenės veikloje, tad ir panašių
progų retai pasitaiko, kad visi kartu galėtų išvykti ke -
lioms valandoms poilsio ir malonumui.
Sydnejau s ateitininkni atlieka dideli tautini darbą išei•
vijoje, ko jiems linkėtina ir ateityje. Ateitininkai auklėja
savo vaikus liet uviškoje ir religinėje dva sioje. Ateitinin -
kai su viltimi žiūri i Lietuvos prisikėlimą, kad šalia mūsų
trispalvės galėtų laisvai plevėsuoti ir ateitininkų vėliava,
su šūkiu "Viską atnaujinti Kristuje".

je: H . Antanait is, ps. kuo . P. Butkus, N. Gilienė, M. Ru-
dys, A. Sankau ska s, ps. J . Zinkus, L. žilienė, l. Bačiulie­
nė ir kt.
Brtmius žalys
šiuo metu Sydnejuje veikia trys lietuvių skautų-čių
vienetai . Lietuvių Skautų Sąjungos Australijos Rajono
padaliniai: mišrus "Aušros" tuntas (nuo 1949 m.), Aka-
demikų Skautų Sąjūdžio (ASS) Sydnejaus Skyrius (nuo
1950m.) ir Sydnejaus Skautų židinys (nuo 1956 m.).
"AUš ROS" TUNTAS
Sydnejaus lietuvių skautų-čių pradžia siekia 1949 m.
(nors pirmieji band ymai jsteigti skautų vienetą buvo
daryti dar 1948 m., Bathurste), kai čia, liepos 27 d., ps. E.
Laurinaitienė suorganizavo pirmąji skaučių vienetą ·
"š atrijos Raganos" draugovę. Plačiau žiūr. AL. Metraš -
čio l tome.
1962 m. tuntininku paskirtas A. Alčiauskas. Vadijoje
dirbo: kun. P. Butkus, R. Cibulskis, s. E. Laurinaitienė,
ps. M. Osinaitė-Cox, A. Plūkas, T. Rokas, M. Rudys, ps.
J . Zinkus, ps. D. Skorulienė ir kt.
1962--64m. vyko gyvas tunto vienetų gyvenimas. Su-
ruoštas LSS 45--čio jubiliejaus minėjimas ir kt . 1963 m.
pradžioj dalyvauta LSS jubiliejinėje "Vilniaus" stovyk-
loje. Mt. Crawford, S.A.
1964m. tuntininku paskirtas ps. J . Zinkus. Tunto vadi-
ja liko maždaug tos pačios sudėties.
1964 m. "Aušros" stovyklavietėje suruošta pirmoji
margučių popietė, nuo to kaip tradicija, ruošiama kasmet
Atvelykio sekmadienyje. Suruošti skiltininkų ir pirmos
pagalbos kurseliai.
1965 m. ik_urta "D.L.K. Gedimino" skautų draugovė,
1965 -~-~4 : Jaun. skaučių "šešupės" draugovė (pirmoji
draugmmke · ps. R. Zinkutė).
1965 m. pradžioj dalyvauta II-joj rajoninėj stovykloj
Wonga Park, Vic.
1966 m. tunto vadovybę perėmė ps. T. Rokas . Vadijo-
428
lietuviai skautai
. .. . A A lciauskas B St asi07lis,A. Dudait is, M.
"Aušros" tunto vadija 1961 m. Sėdus ka,:ėG s: ,..;_,. St ovi iškairės: B . žal ys , K. Pr otas,
Osiruzitė, Iam . P . Butkus, N. Ma~ragy tt_,r . '":',,za.
1966 m. įkurtas Vyr. skaučių "š atrijos Raganos" būre­ A. Pl-ūkas, V. Gaidžionis, V. $/wgen.s ir R . Cibas
lis, apjungęs vyresniąsias tunto skaut es. 1966 m. sp~l(o
mėn ilgojo sav aitgalio metu suruo šta tu nto sto vykle le;
spalio mėn . stovyklo s buvo kar tojamos kelis metu s iš
eilės.
1967 m. pradži oje sur uošta III -ji Rajoninė "Ne~ing?s:•
stovykla, Ingleburne, N.S.W . 1968 m. vėl pra ves~! skilt!•
ninkų kurseliai. 1969 m. pradžioj dalyvauta V-joJ Taut1•
nėj Stovykloje, Mt. Crawford, S.A.
1970 m. pr adžioje tuntini nku pa skirta s S. Sankauska ~.
Jam (1971.4.10) miru s, nuo 1971 m. gegužės mėn. tuntt·
ninku paskirtas ps. V. Deikus, o nuo 1972.1.13 · ps. Balys
Barku s.
1970-71 m. tunto veikla apsi lpo, bet nuo 1971.7.18
tuntas pradėtas reorganizuoti ir jo veikla atgijo. 1970-75
m. laikotarpy je tunto vadijoje dirbo : J . Belkus, s.ku~ - ~ ·
Butkus, R. Bukevičius, O. Gečiauskas, A. Jablonsk1 ene,
R. Milašas, s. T. Rokas, E. žižytė ir kt.
1971 m. pradžioje dalyvauta IV-je Rajoninėje "Nemu·
no" stovyklo je, Wonga Park, Vic. 1971.4.9-11 d.d. Ingl~-
burne, N.SW., suruošta l-sis Vyr . Skaučių • Skautų Vyčių
Sąskrytis, kuriame dalyvavo apie 30 sk. vyčių · vyr .
skaučių; pašnekesiu s sąskrydžio metu pravedė E. Jo-
naitienė, R. Cibas, s.kun . P . Butkus, R . Badauskas. .
Nuo 1973 m., be kitų tunto parengimų, pradėtos ~uoš_t1
skautų ir bičiulių Kūčios. ši tradicija, vienoki u ar kitokiu
būdu daroma, išliko iki dabar. 1975 m. pradžioje dalyvau •
ta V-je Rajoninėje "Trakų" stovykloje, Houghton, S.A.
1976 m. tuntininku paskirtas J. Belkus. Vadijoje: ~ -
Braželis, s.kun. P . Butku s, A. Mikutavičius, E. Kiveryte,
G. Viliūnaitė ir kt.
1978 m. pabaigoje, at sistatydinus J. Belkui, tuntininko
pareigas kuri laiką laikinai ėjo A. Mikutavičius. . .. " rau ovė 1970m . U kairės: L. Apinytė, G. Zigaitytė, _E.
1979 m. tun tinink e paskirta s.fil. P. Pulline n. Tunto Vyr . skauėlų "šatnJOS ~agaJ?°~-dk ti E Laurinnitienė, u. Ka:zokaitė, D. Adomėnrutė,
vadijoje dirbo : L. Barkutė, v.s.k un . P. Butku s, s. M. Cox, žižytė, D. Ramanausk~itė, · ',"; Ka~aliauskienė, J. Bogu!aitė ir D. šlwgerytė
ps. E. Kiverytė, V. šliogeris , G. ir V. Viliūnaitės, J . Zub· J . Janaviėienė, L. žalienė /vad. • ·
rickas ir kt . 429

1 uo 1981 m. laikinai tu ntininko pareigas ėjo v.s. B.
&rk us.
1981.12.13 tuntininku pnskirtas ps. V. Gaidžionis. Va-
dijoje: L. Barkutė, ps. A. Bučinskas , v.s.kun. P. Butkus,
s. M. Cox. \' . šliogeris, G. ir V. \i iliiinaitės, J. Zubrickas
ir kt.
Iš šio laikotar pio veiklos paminėtina: 1978.12.2 įvykęs
sk. vyčių "Geležinio Vilko" 25-mečio minėjimas. 1979 m.
pradžioj suruošta "Olego Tr uchano" var do rajoninė sto-
vykla lngleburne, 1980 m. pradžioj 44 tunt o skaučių-tų
dalyvavimas Canbcrros tu nto "Baublio" stovykloje, pra-
vesta radio valandėlė etninėje radio stovyje, 1981 m.
pradžioj dalyvavimas VU-je rajonin ėje "Di dvyrių žemės"
stovykloje prie Adelaid ės, 1982.1.24--30 d.d. suruo šta
tunto stovykla Ingleburn e, N.S.W. ir kt.
šiuo metu tunte veikia šia vienetai: ja un. skau čių-tų
"šešupės", skaučių ''živilės", skaut ų "D.L.K. Gedimino"
draugovės, vyr. skaučių "šat rijos Raganos" ir skautų vy-
čių "GeležinioVilko" būreliai.
Tuntui esant mišriam, skaučių vienetų reik alams nuo
1949 m. prie tunto veikia skaučių skyrius , su r ajono va-
deivės skiriama skaučių skyriaus vedėja. Pirmąja skau -
čių skyriaus vedėja buvo s. E. Laurinaitienė. Kitos sky -
riaus vedėjos: ps. E. Vete ikienė, ps. M. Osinaitė-Cox, s.
E. Lau rin aitienė, ps. L. žalienė, N. Gilienė, E. Kiverytė,
G. Viliūnaitė, L. Belkienė.
Nuo 1979 m. prie t unto įsteigtas ir skautų skyrius. Jo
Velykų Bobutė aplanko S y dnejav.s skautus (ps .
A. Jabumskumėl
430
$
--
,
v .s. Bronius taJ,ys
vedėju nuo 1979 m. buvo A. Mikutavičius, o nuo 1981 m.
ps . A. Bučinskas .
Beveik nuo pa t pirmųjų dienų prie tunto, talkindamas
skautiškąjam darbui, veikė skautų tėvų būreliai ar komi-
tetai.
1962 m. komitetą s udarė pirm. A. Adomėnas, K.
Be&u s ir S. šatkauskas.
1964 m. komitetan išrinkti: pirm. S. Sankau skas, nariai
· M. Apinienė, E. Kiverienė, S. šatkauskas ir A. šlioge--
ris.
1967 m. komitetą sudarė: pirm . V. Gilius, C. Sviders •
kas, V. Kasperaitis, P. Antanaitis ir A. Jablonski s.
1971-75 m. tėvų komitetą sudarė: pirm . A. Jablonskie -
nė, A. Jablonsk is, J. Maksvytis, P . Antanaitis, S. Kava •
liauskas, B. Dambrauskas, D. Daubarienė ir E. šliogerie -
nė.
Nuo 1979 m. komitetą sudarė: pirm. A. šepokas, nariai
· L. Cerniauskienė, L. Gaidžionienė, D. Simanauskienė ir
J. Barila .
Visi šie komitetai ruošė baliu s, gegužines, lote rijas
kaupdami lėšas stovyklavietės išmokėjimui, inventoriaus
nupirkimui, ir skautiškos veiklos rėmimui. Rūpinosi sto ·
vyklavietės tvarkymu, praplėtę stovyklini us pastatus,
talkino tuntui ruošiant kaukių balius, šventes ir t.t. Jų
įdėtas darbas ir pastango s yra neįkainuojamos vertės
skauti škai veiklai Sydnejuje.
A.S.S . SYDNEJAUS SKYRIUS
. A_kademinio Skautų Sąjūdžio (ASS) Sydnejaus Sky riu ~
15te 1gtas 1950 m. Nebesurandant šio skyriaus steigimosi
akto nei sueigų užraš ų, ste igimosi ir veiklos detalės
skendi netikrumo ūkiuose ...
"Akadmijos Skautijos" knygoje, 220 psl. (išleista 1964
m.) rašoma : "1950.2.18 Sydnejuje įsteigtas ASS skyrius, i
v.s. Bal,ys &rk"'Us
kuri istojo 7 nariai. St eigi amai sueigai, vyku siai senj. J .
Jur skio bu t e, pirm inikavo fil . L Jonaiti s. Skyriau s orga -
nizatoriumi ir pirmininku išrinktas senj . Jaunu t is Jur s-
kis".
Skyriau s organizavimo darba s nusitęsė iki tų metų
rugsėjo mėnesio. Tuome t inis AS žurnala s "Vyti s" (1950
m. gruod žio Nr . 11-12) ra šo: "ASS skyr ius buvo įsteig­
tas ... Sydn ejuje š. m. rugsėjo 8 d. Tauto s šventės proga .
Tuo tarpu skyriu s neišs irinko valdybo s, tik sutarė rinktis
kiekvieno pa eiliui organi zuojamose sueigo se ar iškyl os e
Sydnejaus apylinkėse. Pirmuoju tokiu organ izatorium
išrinktas sktn.fil. Vytenis Stasiški s, Pirmuoju junjoru
priimtas V. Doniela".
Be skyriaus raštų bylų, gana sunku nu statyt i ir tikras
skyriaus veiklos datas.
"Mūsų Vytis" 1952 m. kovo-baland žio Nr . 3-4 pat eikia
tokią žinutę: "Senj. Vytautas Deikus išrinktas AS S Syd -
nejaus skyriaus pirmininku". Yra žinoma, kad skyriaus
sueiga buvo sušaukta 1951.1.7, bet ar V. Deiku s išrinktas
jos metu, ar vėliau • neaišku (fil. L Jonaičio pri siminimai s,
pirmininko rinkimai įvykę 1951 m. vidury ).
Sušauktos kelios sueigos. "Akademinė Skautija" (psl.
220) rašo: "Dėl didesnių atstumų, sunkių gyvenimo sąly­
gų ir kitų kliūčių, skyrius žymes nės veiklo s neparodė .
Nebuvo ir prieauglio, nes lietuvių studentų skautų Sy d•
nejau s auk štosiose mokyklose kaip ir nebuvo . Todėl 1951
m. pabaigoje skyrius nustojo veikęs" . ASS biuleteni s "Ad
Meliorom" (nr. 3, 1954.3.20) ra šo , kad "Sydn ejaus skyriu s
sujungta s su Australijos Koresponden ciniu skyrium. Va-
dovauja fil. A. Bukaili s ... "
Nor s ASS skyriu s oficialiai ir neveikė, bet dali s pa vie-
nių akademikų susispietė Sydnejnus Skautų židinyje,
taip pnlaikydami tarpusavi ryši.
1974.10.6 d. ASS įgaliotinio fil. l. Jonaičio iniciatyva
Sydn ejuj o Į,ry v oną ASS nariai ir bičiuliai s uruošė ASS
43 1
50-mečio min ėjimą.
1978.2.27 d. (fil. I. Jon aičio iniciat yva ) Sy dn ej uj e v ėl
su siorganizavo A SS skyr ius. J i sudarė Filisterių Skaut ų
S-gos ir Akademiki ų Ska uči ų Draugovės pa dalin iai.
ASS skyr iau s pirm ininku steigia mosios sueigos metu
išs irink ta s fil. I. J onaiti s, ASD vadovės - Ju lija Bogušai -
tė- Bassil ir Ginta Viliūnaitė . Kand idačių globėjos • fil.
Mar ija Milienė ir fil. J advyg a Viliūnienė. 1979.2 .2 ASD
pirm inink e išs irinkta ps .fil. Eglė žižytė-Suchovorskienė,
1981 m. ps.fil. Ginta Viliūnaitė, 1982 m . ps.fil. Eglė ži žy •
tė.
Nuo pat sa vo veiklos prad žios skyriu s užsian gažavo ei-
le ge rai paruoštų renginių:
1978._12.3 • LS S 60-mečio užbaig imo pro ga tikro sios
narės pasižadėjimą davė ir spalva s gavo : L. Barkutė. G.
Viliunnitė, R. Maksvytytė-Gnkienė ; filisterės : dr . J .
Bogu šaitė-Bassil; E. žižytė-Suchoverskienė fi!isterės
spalv as gavo J .A.V.. VI-sios Tautinės Stov yklo s met u.
šventės pr oga fil. E. Jonaitienė skaitė paskaitą api e aka -
demikų įnašą i t autini • visuomeninį • skau t išh gyve ni•
mą .
1979.7.27-29 d .d . "šv . Jur gio" skautų stovyklavietėje
(Hea thcote, N.S.W .), suruo štas akadem inis savaitgali s.
Pa skaitininka is buv o: prof. V. Don ieln (elikos pr obl e-
mos) , kun . dr. P . Bačinskas (Religija ir skautai ). dr . D .
Kairaitis (Lietuvių politin ė veikla išve ijoje ), dr . G. Kazo •
kienė (Kelionių į Lietuvą reikš mė jaunimu i). Sydn ej au s
Univ ersit et o dėstytoja Daiva Bieri ( Indiv idualybės prob -
lemos ). Savaitgalio motu suruo šta vakarienė, išky la i
Tautini Parką, ap silankyta Lietuv ių Sodyb oje En g adin c ,
kur dal yvauta pamaldo se. Dalyvių . 30.
1979.10.7 skyriu s suruošė Akademinės Skautijos
55-mečio minėjim4. tema "400 m . Vilninu s Univer sit etui".
Tikro sios narės spalva s gavo E . Kiv erytė.
1979. 12.3 skyriau s sut>ig os metu suruo šta s priėmimas
 ASS skyriaus suruošto 1979 m. akademinio savait galio dalyvia i Sydnejaus Skautų židiny s 1964 m .

dinys moraliai ir materialiai rėmė vieto~ ska~tų t unt~,

J.A.V. akademikų skautų veikėjams, Vyteniui ir Sofijai
Statkams; jie taip pat labai daug prisidėjo prie ASS at -
kūrimo Australijos rajone (1949-56 m.).
1980.6.2-14 d.d. Sydnejaus Commonwca lt ho Centri-
niame banke suruošta gerai pavykusi pabaltiečių meno ir
taut-Odailės paroda.
1980.10 • ASS 56-metinių minėjimas, tema "40 metų
Lietuvos pogrindžio spau dai".
1981 m. Vasario 16 minėjime akademikės atliko dalį
meninės program os.
1981.8.9,drau ge su Sydnejau s Skautų židiniu, suruošė
iiteratūrinę popietę, tema "žodžiai Gintaro Pakrantėn",
pristatyta Vakarų pasa ulyje gyvenančių lietuvių žodžio
menininkų kūryba.
1981.10.18 • ASS 57-jų metinių minėjimas, tema "Lie-
tuva ir mes" . Tikrosios narės spalvas gavo Kristina Vir-
gininkaitė.
1982.4.25-26 d.d. keturios skyriaus narės pravedė Can -
bcrros 'Baltijo s·· tunto lituanistinę savaitgalio stovyklą.
Talkininkauta kitoms organizacijoms ruošiant Vilniaus
Univer site to minėjimą, Tau t os šv ente s ir kt .
SYDNEJA US SKAUTŲ žININYS
Sydnejaus Skautų židinys įsisteigė 1~56.4.2, s. dr. V •
Kišon o iniciat yva, apjungdamas Syd neJau s skautų ~y-
resniąją kartą. St eigiam oj_oj.s~eigoj dalyvavo 10 b~olių •
sesių. Pirmuoju tėvūnu 1šsmnktas ps. Z. Stau~d as,
kanclere l. Dudaitienė. Sekančiais met ais buvo pru mtas
židinio st atut as. . .
židinio veikla iš pradžių ribojo~i 2-3 s~e1gom l metus:
jos dažnai vyko gam:oje_ ar 1;>ask1r_ų narių nam~ose. J~
metu buvo aptariami reikalai •. sk_a1tom~s .~aska1tos_. kl
rias se kdavo diskusijos, bendri uzkandziai ir kavute. 1·
kaip tradicija kasmet talkino tunto kaukių _bahaus r~o š1-
me. perimdamas visą virtuvės tarnybą bei s~or ga~1zuo-
damas maistą, skyrė premija s stov1k !au t?Jams ir . t._t.
Nuo 1977 m. pradėta daugia u pr1ta1kyt1 vyresmŲJŲ
skautų reik alams. . . . . .
Su laiku židinio narių ska1č1us pakilo 1k150 asmE:nų._
1973.4.7 7.irlinys. drauge su Sydnejaus Literatų Bur~Ųu
suruošė literatūros vakarą, kuriame dalyvavo SydneJUJe
ir apylinkėse gyveną rašyt?j~i:. . . .. . .
Nuo 1977 m. pradėtas le1St1 z1dm1ec1a?1s skirtas biule -
tenis, kurio lyg šiol pasirodė 17 numerių. Tų pat metų

• •

1979 m. Sėdi it kairės: Eglė Zizytė, G. Viliūnaitė E

i fvS Sydnejaus _!~1/1:us
B.~?):;. ~ v7~nmM, ~-Bar~tė, R. Maksvytytė-Gakienė. Stovi it kai;ės;
T. Vingilkn:. v'/ft:~·1;:/J!:n~:-
·J .' Butkus, M. Milienė, E. Jonaitienė, s. A . Al&uskas s. A. Dudaitis
4 33
432
rugsejo 8 d. suruošta knygų pri statymo popietė, kurioje
pristatyto s Vytauto Janavičiaus, Juozo Almio Jūragio,
Avos Sa udargienės, Antano Skirko s, Marijo s M. Slavė•
nienės ir Aldonos Veščiūnaitės nes eniai išleisto s knygo s .
Suru-0šta pirmoji eksku rsija auto busu i Bowral Tulpių
festivalį.
1978-ji mctlli gal būt buvo vie ni iš veikliausi ų • perimt a
platinti skautiškoji s pauda, kuria per židinį ur.sis ako net
kitų miestų skautai -uis; or ga nizuotai dalyvauta VI-je
Tautinėje Stovy kloje Gilvellio Parke, Vic., kur dalis židi -
nicčių ėjo aukšta s pareig as, o židinio sueigoj, kaip garbės
svečiai dalyvavo eilė aukštųjų LSS pareigūnų: LS S Ta -
rybos Pirmininkė, v.s. Lilė Milukienė, Tarybo s Vicepir •
mininkas, v.s. Ceslovas Kiliuli s , Br olijo s Vyr . Skautin in•
kas, v.s. Sigitas Miknaitis, "Skautų Aido" redak torė, v.s.
Sofija Jclionicnė ir kt . Nuo 1979 m. pradėtos ruo šti pa-
vasario · rud ens eksku rsijos , kuriose mielai daly va uja
Sydnejaus vyr esnieji tautiečiai; j ų lig šiol su ru oštos sep·
ty nios. 198 1 m. gražiai paminėtas židinio 25-meti s - per
spaudą, radiją paremiant skautiškąj spaudą, s uruo šiant
n~_ri~ms ir bičiuliams skirtą iškilmingą vakarienę ir rug -
pmč10 9 d. (drau go su ASS s kyrium) - literatūrin ę popie -
tę. Daugelis ~Jd inicčių ėjo ar eina įvai rias par eigas tunte
nr raj ono vadijoje.
- mos t ea t r o aktorė.
"Au.+rot"tuntas pasirooAęs eisenai 1964 m.
Jaun osios "8Mupėa" draugovės skautės 1965 m .
vadovės R . Zinkutė ir L . Apinytė
434
_ vadova~o . vi~a e(lė asmenų (vienų metų
židin _i_ui
kad enc 1Ja1 r e nkami tev un a s 1r kanclcrė) . Jai s laike 26
metų buvo:
1956.4.22 : tėv ūn as - ps. Zig mas Staugirda s , kanclerė .
v.sl. Irena Oud ai tienė.
1958.6.2 1 - tėvūnas · v. s l. J onas Zinku s , kanclerė - ps
Liza Vetei kie nė; 1960.3 .13 - tėvūnas ps. Vytauta s Buke :
vi čius , kancl e rė · fil. Tamara Vi n gi lien ė; 1962 .3.25 . tėvū­
nas ps . Izidoriu s ,Jon a iti s, kancl erė - Lionė B ukcvičienė ·
1964.3.22 - tėvūnas ps. Vytauta s Deikus, kanclcrė. Aldo'.
na Adomėnicnė; 1966.2 .27 - tėvfinas ps l. Vytauta s Buke-
vičiu s, kanclcrė - Mild a Karpavičienė; 1968.3.24 - tėvūnas
s. Alek s and r as J ak šta s , k.anclcrė - Dana Bartkcvičienė·
1970 .2.2 1 - tėvūnas s .dr . Alek sandra s Mnuragi s , kancl c r6
- s. Marija Milienė; 1971.5. 16 - tėvūnas ps. Vytauta s Dei -
ku s , kanclc rė - s . Marija Milien ė, o nuo 1972.4 .30 . fil.
Jad vyga Viliūnicnė; 1974 .6.5. - tėvūnas dr . Alfon sas Vi-
liūnas, kanclerė - La ima Dcikien ė ; 1976.5.15 - tėvūnas v.s.
Alek s andra s ,Jak št a s, kanclerė - Aldona Jablonsk icnė;
1978.3. 12 - tėvū nas v .s . Broniu s žaly s, kanclerė - Aldona
Jablonskicnė; 1979.3.25 - tėvūnas v.s. dr. Alek s andra s
Mauragi s , kanclcrė - v .si. Ir e na Dudaitienė; 1981.3.22 .
tėvūn as v.s. dr. Vyta uta s Ki šonas, kanclerė - Milda Kar -
pavičicnė.
I>rcm11ovės
IZIDORI US JONAITI S
1969-60 m. ALB Kra š t-0 Valdybo s pirmininka s.
1963-64 m. ALB Kra št o Tarybo s Valdybo s pirminink as.
ALB Kr. Tarybos nary s keliose kadencijo se. Nuo 1979 m.
yra Syd nujau s Apylinkės Kontrolės K-jos pir mininkas.
1971-72 m. buvo Mūsų Pa stoės redakcinėje kolegi j oje ,
Eilę metų yra M.P. r edak cij os pa tariamosio s komisijos
nary s.
T uri vyre snioj o s kautininko laipsn į. Ak tyviai dalyvau -
ja Sy dncjau s Skau tų židinio veikloj e, du met us ėjo tėvū­
no pa reigas. Prisidėjo pr ie Akad. Skautų Sąjū džio Syd•
nejau s sky r iau s s te igimo, kurio p-kas tebėra iki šio l.
1976-81 m. Aus tr alijos Rajono Vadijos nar ys (Akademikų
skautų reika lam s).
JONA S ZINKUS
Gimė 1922 m. , Kėdainių a ps kr . 1944 m. baige Aukšt.
Techni kos Mokyklą. Dirba kaip vyr. technikas Australi -
jos Tel e komun ika cij11žinyboje.
Visuomeni nė J. Zinkau s veikla šakot a: 1958-82 m. dir-
bo įvairiuose ALB Bankstowno, vėliau Sy dnejau s Apy •
!inkes Valdybo s a r pagalbinių vienetų va ldybo se, Lietu -
vių Die n ų Ruošti Komitetuose, 1961-62m. ir 1966-68 m.
ALB Kra što Ta rybos nary s , 1961-62 m. ALB Kra š to Val-
dyb os nary s jaunimo re ikalam s.
Skautų veikėjas, s kautini nkas . 1964-66 m. "Aušro s"
tunto t untini nka s , 1966-70 m. LSB Australijos rajono va-
de iva. Ap dova notas LSS Už Nuop elnus ir Lelijo s ordi-
nais.
EGLĖ žlžYTĖ
Gimė 1953 m. Sa le, Vic. 1973 m. baigė anglų kalbos ir
literatūros stu dijas Macq ua r ie Univers itete B.A. laips -
niu. 1974 m. s pec ializavos i N.S.W. universitete ir jsigijo
bibliotekininkės diplom11(Dip. Lih.).
Ja unoj i visuomen ininkė rei škias i lietuvi š koje veikloje
nuo pat paauglės dienų kai p tautinių šokių šokėja, skau-
čių vadovė, žurn alistė, ALB darb uotoja, "Atža los" dra -
1971-74 m. dir bo Austra lijos Lietuv ių Studentų S-gos
Sydneja us skyriaus va ldyboj (pirmininkė, vnldybo s
narė). 1972-74 m. redaga vo "Mūsų Pastogės" priedą
"Studentų žo dis" . 1978 m. įsteigė "M.U.L.E" - Macquar ie
Univcrs ity Lith uanians in Exi le - Lietuvių Studentų
S-gos ša ka šiam e univer siteto . 1975-77 m. ALB Sydnejaus
Apy l. Valdyb os narė - sekretorė ir nar e ja uni mo r eika-
la ms.
Skaučių vadovė, sknutininkė. 1971 m. - Skaučių "živi -
lės" d-vos dr nugininko, 1972-76 m. - lietuvių skaučių
rit stovo cgzilų skautų (Aus tr alin n Association of Scout.s
in Exilo) vadovy bėje, apd ovanota Druu gystes medaliu.
1977 m . - Skaučių "živ ilės" d-vės draugininkė, Vyr .
Sknučių "šat r ijos Raga nos" būrelio vadovė, Akademik ių
Skaučh1 D-vės pirmininkė. Eilės skaučių stovyklų vadovė
ir instruktorė. LSS Au st ralijo s Raj ono Vadijos narė. Ap-
dov1111otn LSS P11fangumo, Vėliavos ir 'l'evynės Dukr os
žymenimis .
435
BRONIU S žALY S
Gimęs 1921.9.8 Lietuvoje . Ak tyv us LSS nary s , s kauti -
ninka s. Kaip skautų vadovas pradėjo rei kš tis 1946 m.
Vokiet ijoje, vėliau • Belgijoje . Nuo 1953 m. aktyviai r eiš -
kiasi Au st ralijo s lietuvių skautų vei kloje, vadovavo
skautų, s k. vyči ų ir židin ieči ų vienetam s . Nuo 1959 m. yr a
LSS Aus tralijo s raj ono vadijos nar ys: rajono vado įgalio•
tinis, va dei va, s paudos sky riau s vedėjas, raj ono vadas
(1979-82 m.), LSS Tarybos na rys (nuo 1979 m.). Nuo 1956
m. pr iklau S-OSydnejau s Skautų židin iui.
žu rnalistų S-gos nar vs. Rašo bendruomeninėje ir
s kautiškoje s paud oje: "Mūsų Pastogėje", "Tėviškės Ai-
duose", "Skautų Aide", "Mūsų Vytyje" ir kt. Yra parašęs
skautiškų vad ovėlių, knygos-Skautas Vytis- bendr ada r bis
((;ikaga, 1968 m.), išleidęs sav o par ašyto s knygo s "LSS
Aust ra lijos Rajonas" sa ntrauką "Liet uviai Skaut.ai Aus•
tralijoj e" (1972 m.), 1955-69 m. r edagavo Australijos
ska utų laikra š ti "Pėdsekj".
Yra reiškęsis ALB veikloje : 1953 m. dirbo ALB Bank s-
towno Apyl. Valdyboje, 1958-61 m. Bankst owno Apyl.
Kultūros Taryboje, 1961-64 m. ALB Kra š to Kultūros
Tarybo j e, 1960-63 m. AL B Kr aš t o Valdy bos Jaunimo
Patariamojoj Komisijoj, 1971-72 m. ir 1977-78 m. - Au s-
t ralij os Lietuvių Dienoms Ruo šti Komit ete (Sydn eju j e).
Rašo eilėraščius. Jų nemafai spau sdinta "Pėdsekyje",
"Mūsų Pastogėje", "Skautų Aide", "Mūs ų Vytyje" ir kt .
Su savo kūryba dalyvavo Austra lijos Lietuvių Met r aš-
tyje (1961 m.): Plun ksna ir žodis•a lmanach e (1966 m.).
.Terra Australis " poezijo s rinkin yje (1972 m.) ir"Trečiuo­
siuose Vainikuose '(Cikaga, 1974 m.). Yr a paruošęs sp au-
da i eilėraščių rinkinį "Daina s Dainuo j a Vėjai".
ALGIRDA S DUDAITI S
Gimė 1925.8.31, Virbalyje. Gimnaziją baigęs, 1942 m.
istojo i Vytauto Didžiojo univer siteto inžine rijos fak ulte -
tą.
1945-46 m. studijavo Wuerzb ur go unive r s itet .gamto s -
matemat ikos fakultete.
Nuo 1958 m. Sydnejnus "Au š ros" t unto adju ntantas,
vėliau tu ntini nk as (1958-62 m.), ilgametis skautų vienetų
instrukto r ius , stovyklų pareigūnas. 1961-62 m ir 1964-66
m. LSB Aust r alijos rajono vadeiva . 1963-64 m . Syd ncj aus
Skautų židinio tėvūnas.
1968 m. ALB Sydnejaus Apy !. V-bos pir mininkas .
Į pas ka utininko laips ni pak elta s 1961 m., skautininko
1972 m. Apdovanota s LSS Tėvynės Sūnaus žyme niu
(1958 m.) ir Už Nuo polnus ord inu (1959 m. ).
Ilgame t is Sydnejau s Lietuv ių Teatro "Atžalos·· admi •
nist r ato r ius (1974-83 m.). Syd nejn us Lietuvių Klubo
dir ekto r ius (1981-88 m. ).
BALYS BARK US
Gimė 1920 m. Kaune . Oipl. agrono mas, lietuv ių bond-
ruomonės ir s k11
ut ijos aktyvu s narys ir veikėjus. Dvi ku-
dencij11s išren kamu s i ALB Krašto Valdybų. "Au šr os"
t unto t unti ninkus , Rr,jono Brolijos vadeiva.
 JULIUS DAMBRAUSKAS
Aktorius . Gimė 1926.2.22, Telšių apsk r. 1944 m. baigė
TelšiųVysk. M. Valančiaus gimnaziją.
Sydnejuj e nuo 1954 m. dirba su teatru "Atžala" . 1955
m. režisavo K. Binkio "Atžalyną", 1976 m. V. Alanto
"šiapus uždangos", 1979m. A. Kairio "Sidabrinė Diena" .
JUOZAS MAKSVYTIS
Gimė 1924 m. Kretingos apskrityje. Biochemikas.
Muzikinis vadovas dainos mėgėjų grupės "Tie Patys";
ne kartą grupė atliko programas Sydncjuje ir Canberroje
įvairiuose parengimuose. ALB Kra što Kultūros Tarybos
pirmininkas. 1972m. ALB Krašto Valdybos pirm ininka s.
Sydnejaus Apylinkės Valdybos pirmininkas.
10 metų (1960-70) buvo dainų ir muzikos mokytojas
Sydnejau s lietuvių savaitgalio mokykloje.
1975 m. jsijungia i Sydncjaus lietuvių teatrą "Atžala".
pirmiausiai kaip aktorius, vėliau teatro administratorius;
teatra s nuvyko keletą kartų i Melbourną ir Canberrą.
Sydnejuje veikė choras "Ansamblis". Juozas padėdavo
dainas balsais paruošti, ir, retkarčiais, koncertų metu,
diriguoti chorą.
Parašė ir sukūrė eilę savo dainų bei giesmių: Pavasa -
ris, Marija, Viešpatie globok, Ilgesys ir kt.
ANTANAS LAUKAITIS
Sportininkas, žurnalistas. Gimė 1926 m. &linų apskr.
1943 m. baigė Kauno IV-ją gimnaziją. Nuo pat jaunystės
jsitraukė j skautišką ir sportinj gyvenimą.
Dar gimnazijoje būdamas priklausė literatūros būre­
liui; p.irmuosius rašinėlius ir korespondencijas spausdino
j aunimo žurnaluose ir laikraščių sporto skyriuose.
1949 m„ atvykęs j Australiją, tuoj įsijungė i sportinį ir
laikraštinį darbą. Sportininkų išvykos j Kanadą (1978 m.)
ir J .A .V. (1983m.) vadovas; išrinkta s Sporto Klubo "Ko-
vas" ir ALFAS Garbės nariu . Už darbą su skautais apdo-
vaoota.s ordinu Už Nuopelnus (1973 m.).
"Australijo s Lietuvio" ir "Mūsų Pastogės" bendradar -
bis. 1965-82 m. "Mūsų Pastogės" sporto sky riaus redak-
torius .
1964-68 m. Sydnejaus "Plunksnos" klubo pirmininkas.
436
ALDONA JABLONSKIENĖ
Aldona Liubinskaitė-Jablonskienė gimė 1926.4.4. Kau-
ne. Mokėsi M. Pečkauskaitės ir VIII -joj Kauno gimnazi -
jose. Vėliau dirb o Pašto žinyboje . Vokietijoje dirbo
tremtin ių stovyklos komitete, lankė gail. seserų kur sus.
Skautų veikėja, skautininkė. Į LSS įstojo 1933 m. Kau-
ne. Nuo 1967 m. vėl įsijungė j skautiškąją veiklą. Dirbo
eilę metų skautų tėvų komitetuose. 1976-79 m. Sydnejau s
Skautų židinio kanclerė, nuolatinė talkininkė įvairiuose
bendruomenės ir skautų pa rengimuose, ekskursijų ruo -
šime ir Lt. Apdovanota LSS Už Nuop elnu s ir Padėkos
ordinais.
1968-70 m. mokytojavo Sydnejaus Savaitgalio mokyk -
loje; 1970-72 m. dirbo Sydncjaus Moterų Socialinės Glo-
bos D-jos Valdyboje; 1977-78 m. - ALB Sydnejaus Apy-
linkės Valdyboje .
"Mūsų Pastogės" tekstų ir AL Metraščio II t. rinkėja.
ELENA LAURINAITIENĖ
Elena Lipkutė-Laurinaiticnė gimė 1919 m., Kėdainių
apskr. Lankė Aukštesniąjų Prekybos Mokyklą Šiauliuo-
se, kurią baigė 1938 m.
žymi Australijos lietuvių skautų veikėja, skautininkė,
apdovanota Už Nuopelnus ordinu. 1949 m. įsteigė Sydne -
juje pirmąjj skautišką vienetą - "šatrijos Raganos" skau -
čių draugovę, kuriai ji pati, talkinama Danutės Paltaro -
kaitės-Skorulienės, ir vadovavo. 1949-51 m. ir 1970-76 m.
paskirta Australijos rajono vadei ve.
PAJAUTA DAUKUTĖ-PULLINEN
Bibliotekininkė. Gimė 1933 m. Kaun e. Mokytojavo
Sydnejaus Para pijos Sava itgalio mokykloje, 1975 m. jos
vedėja. Išrenkamai ALB Krašto Valdybą ir ALB Krašto
Kultūros Tarybą, dalyvauja PLJ Kongr ese 1966 m. LSS
Australijoje vadeivė, "Aušros" tu nto tuntininkė, bendra -
darbiauja "Mūsų Pastogėje".
S kyrius įsisteigė 1956 m. lapkričio 25 d., po jvyku-
sio Lietuvos Kariuomenės šventės minėjimo, kuris jvyko
St. Benedict parapijos salėje. Skyriaus steigimo iniciato -
riai buvo: pulk. V. šliogeris, N . Cininas, A. Baužė ir P .
Zaremba. Susirinkime dalyvavo 30 asmenų. Buvo vien-
balsiai nutarta, buvusiems kariam s susiorganizuoti ir
jsteigti skyrių. Nar iais užsirašė 24 susirinkime dalyvavę
asmenys ir išrinko pirmuosius vykdomuosius organu s.
Skyriaus va ldyba: N . Cininas - pirm., A. Kutka ir P. Za-
remba - valdybos nariai. Kandidatais liko - V. š liogeris ir
A. Baužė. Revizijos Komisija : J . Kapočius - pirm., A.
Jablonskis ir K. Ele rtas - naria i. Tai buvo pirmi eji, sky-
riaus organizavimo pionieriai, atlikę visą skyriaus pradi-
nės veik los ir organizavimo darbą. Ypač buvo veiklus ir
energinga s pirma sis skyriau s pirmininka s N. Cininas.
Jam, 1958 m. persikalu s gyventi i Melbourną, skyr iaus
veikla sumenkėjo, nebuvo to pirmykščio entuziazmo, į
susirinkimus atvykdavo tik mažas narių skaičius.
Skyriaus veik la pagyvėjo, kuomet, 1963 m. geg užės
19 d ., valdybos pirmininku buvo išrinktas S. Narušis, ku-
ris, vis pertinkamas, skyriui pirmininkavo iki 1969 m. Jo
kadencijos laikais, skyrius žymiai sustiprėjo ir išaugo i
rimtą ir vieną didžiausių Sydnejuje organizacijų. Įstojo
daug naujų narių ir skyri us tuo laiku turėjo virš 100 ra -
movėnų. Pirmininkas S. Narušis buvo veiklu s, energin •
gus, turėjo daug pažinčių ir skyriaus veiklą ir organizaci -
jos orumų iškėlė ir išlaikė ji atatinkamoje auk štumoje.
1970 m. gegužės 24 d„ buvo išrinkta nauja valdyba,
pirm . St. Pačėsu, jis parenkamas ir skyriui pirmininkavo
iki 1973 m. Jam pirmininkaujant, buvo įsigyta skyriaus
vėliava. 1971 m. lapkričio 20 d„ skyriui švenčiant 15-kos
metų veiklos sukakti ir Kariuomenės švento, vėlilwa bu-
vo iškilmingai pašventinta. Apeigas atliko skyriaus ka-
pelionas kun . P. Butku s. Vėliavos kūmai buvo J . Garolis
ir O. Juzėnienė. šioje šventėje dalyvavo beveik visi ra -
movimai, daug visuomenės ir visų Sydnejuje veikiančių
organizacijų pirmininkai arba jų atstovai . Programų iš-
pildė "Dainos" choras ir Mono Ansamb lis.
437
L.K.V.S. "Ramovė"
A . Skirka
Kas metai skyriu s rengė Dariau s ir Girėno ir Kari~ o-
menės švenčių minėjimus, jvairi omis tem omis pa skait as,
šeimyniniu s pobūvius, iešmine s, o 1981 m. ra movėnų
ekskursiją aut obusu. Visuomet, organizu ota ir su vėliava
dalyvauja Vasario 16, Birželio tragi škame į Sibirą išvež-
tųjų minėjime ir Tautos šventėje.
Sydn ejuje jsikūrus Liet. šaulių S-gos daliniui ir pasi-
vadinus Dariau s ir Girėno šaulių Kuopa, nuo 1979m., Da-
riau s ir Girėno šventės minimėjimas yra perdauota s šau-
liams.
1981 m. lapkričio 22 d . Lietuvių Klube Bankst owne,
skyrius iškilmingai atšventė 25-kių metų veiklo s
jubiliejųir Kariuomenės šventę. šia proga paskaitą skaitė
iš Canber ros atvykęs Australij os kariuomenės ma joras
A. Bruzga . žodžiu sveikino šventėje dalyvavę: australų
R.S.L. pirmininkas, estų ir latvių nts . karių organizacijų
at stovai bei mūsų vietinių organizacijų pirmininka i. Daug
sveikinim ų buvo gauta raštu. Meninę programą išpildė
"Dainos" choras, vadovaujama s Br. Kiverio .
Minėjimas praėjo pakilioje nuotaikoj e ir dalyv av o pilna
salė visuomenės. Po minėjimo, at skiroje salėje, įvyko
vaišės, kuriose dalyvavo kviestiniai svečiai.
Vykda nt Centro Valdybos aplinkraščių nurod ymu s,
buvo užmegzti santykiai su kitų tautybių gimining omis
organi zacijomis. Jau 1974 m. lapkričio 24 d., mūsų sky -
riaus surengtame Kariuomenės šventės minojime, daly -
vavo ir mu s sveikino estų, latvių, ukrainiečių ir lenkų ats .
karių organizacijų pirmininkai nr jų at stovai . Po minėji­
mo programos, bendro se vaišėse, estų pirm . W. Hnrm its
iškėlė pasiūlym11, sušaukti Pabnltiečių Karių-Vet. orga-
nizacijų pirmininkų posėdi - konferenciją. šis pasiūlymas
buvo priimtas ir posėdi sušauk ti buvo pavesta mūsų sky-
riaus pirmininkui A. Skirkai.
ši s posėdis buvo suk viestas 1975 m. balandžio 24 d.
Bankstownc, Lietuvių Klube. Jame dalyvavo L.K .V.S.
"Ramovė" skyr iaus pirm . A. SKirka, kult . ir parengimų
vadovas P. Zar cmba, estų karių - vet . N.S.W. pirm. F.
Ernits, 'latvių "Dauguva s Vanngs" pirm. P. Upeniek s ir

Ramovės Valdyba 1980 m . Sėdi i§ kairės: P. Sakalau$kas , A . Skirk.a (pirm.), kun . P.
Butkus ir M. Zakarcu;, Stovi is kairės: V. K ondreckll$, V. Račiti.nll$, A. Vinevitius,
M. Petr onis ir V. Sneid eris
vicepirm. J. Mykolaijs ir estų k:lrių - vct. N.S.W. vei-
kiančios auslralų R.S.L. sudėtyje pirm. R. Kalamae. Vi-
siems posėdžio dalyv iams parei škus norą kuo artimiau
bendradarbiauti, buvo nutarta, gere sniam ryši ui ateityje
palaikyti ir bendram darbui koordinuoti. sudaryti bendrą
Paballiečių Karių-Veteranų Komitetą. Į ši komitetą įeina
lik pabaltiečių tautybių organizacijų pirmininkai. Komi-
tetas renkasi kartą i metu s bendr am posėdžiui. bet komi-
teto pirm ininko nuožiūra, pagal reikalą ir dažniau. Toks
komitet as buvo sudaryta s ir pavadintas - The Baltic
Ex- Servicemen' s Commitee in Sydney. šio Komiteto
pirmininku vienbalsiai buvo išrinkta s mūsų skyriaus val-
dybos pirmininkas Ant. Skirka .
Kas metai, besikeičiant valdybų sąstatui, Komite to
veikla susilpnėjo, bet nuo Komiteto isteigimo, kas metai
yra bendr ai minima Birželio išvežimų minėjimas. Tą
dieną, Martin Place, visų trijų tautybių var du yra pade-
dami vainikai ant australų Nežinomo Kareivio paminklo .
Bendrai, su esta is ir latviais mūsų santykiai visą laiką
yra gana draugi ški ir nuoširdūs , kaip su pačiomis jų or -
ganizacijomis . taip ir su at skirai s asmenimis .
Nuo skyriaus isteigimo jam vadova vo šie pirmin inka i:
N. Cininas, S. Narušis, V. Bižys ir K. Daniškevičius. Taip
pat reikia paminėti mirusi, buvusį ilgametį Sydnejau s
lic~~vi.~ K_ūrė_jų · _Savanor_ių Skyriau s pirmininką, da ug
pr1S1deJus1prie musų skyr iaus veiklos ir buvusi nuolatinį
paskaitininką V. š liogeri. Negalima užmiršti taip pat jau
mirusi, labai nuoširdų savo veikloje ir aktyvų ramovėną .
438
. . . Pi ·e eilėje sėdi Valdyba ir R e1,-izi
j os Komisija
L .K . V.S. "Ramovė" po su.sin nkimo . rmoJ
. • . . , nės pavergėjų. Su apga ilesta vimu
suma . . • gingo ramovėno Br. ji mus. pr1es musų te , Y . • · č' gyv en anti cJ·i bu-
1975 m. prad žioje, veik 1au s ir en_er . . ·ams . savan o• . . ak t' kad dar vis nev 1s1 ia • :
re1~1a s t~ ! tu ~o~ kariuomenės kariai. įsijungė orbganN
! 1zuo·
veteraną P. Zarembą. Ji s buvo vienas pirmųjų iniciatori ų Kaufieldo inicia_tyva ir p~st ang_or: •! sk~~~~kusiems i ne- vusio . •· · kit o išeina i amžiny ę. au-
skyrių ste igiant, pirmo sios va ldy bos nar ys ir be pe rtr au • riam s ir ramov enam s be ~JŲ šerm . kta 'ap ie 200 dol. š ie tą veiklą, o se meJI, vie~as po . 'd da kad angi' Aust ralijoj
. • ·- · nimo maza tepri si e ,
kos visų, v ėliau buvusių valdybų narys . Nors dėl savo laimę, arba li~oje p_ar e~\buv:a:~j~n atski roje s:iskait oje JŲ narių _1sJau
nėra pri valomos kar o ~rn_
t b ir bendrai, tarnyba ka-
y os
kuklumo ir nebuvęs sky riau s pirmininku, jis buv o pinig~i )'r~ la1kdon:1
1 v~tJ r~~kalui e; ;nt va ldybos nutari -
savotiškas veiklos va rikli s visoje sk yri aus ve ikloje. Jis ir ga h but1 nau oJa_m• riuomenėje yra _n~populiar i. . nors jau ir slegiami metų
dalyvavo visų skyria us valdybos posėdžių, sus ir inkim~, mu ir tik ša}pos ~eikala~ s. ar . . ramovėną, iš kurių. di- Bet mes. se me~• ve ~eran;i~is ·aučimnės jauni, norim e
minėjimų, pobūvių, pirmose rengėjų g re to se. Nebe re1- Skyr ius šiuo laiku tu ri 71_n . 1 'klūs Skyr ius palaiko amžiaus naštos, šir~yJ e da . l v · karių . veteranų
kalo buvo sakoma , kad be jo - niekad nebūtų buvusi pilna desnė pusė yra ga~a aktyv _us ;i:~it om.is vietinėmis or- būti d~auge, s~dare~ el dkaf:~~ ~vŲJ y::ei Lietuva i laisvės
šeimą ir or gan1zuota1 au
skyr iaus valdyba. dra~gi š~us ~antyk1us s~k ~IS~r galimybę vis uomet p~is_i•
Skyriau s pirmin inkai: J. Kapočiu s, M. Zakara s, S. Pa - ga mzac1Jom1 _s. Pagn) rei. a ~ . demonstracijas ir mme- aušros .
čėsa, V. Saudar gas ir dabartini s skyr iau s pirminin kas deda ir remm, ruošiant 1vrurms
Ant. Skirka.
Visą laiką skyriaus valdy ba stengiasi kuo iškilmingia~
palaidoti savo miru sius nariu s, dažniau ir da žniau pas•:
traukiančius iš mūsų ta rpo amžinybėn. Kiekvieną m1rus 1
palaidoti, gausiai susirenka visi ramovėnai. Ant karsto
yra uždedama tautinė vėliava ir laike gedulingų pamaldų,
ramovėnai sto vi garbės sa rgy boje . Mūsų miru sie~i yr~
laidojami Rookwood kap uose lietuvių skyriuje. A~•e m_i·
ru sius ramovėnus yra para šo mi nekrologai vietinėJe mu-
sų spaudoje ir "Ka rio" žurnale . .
Nors mūsų organ izacijos tik slas nėra šalpa, bet per ei le
metų, iš kuklio s skyr iaus kasos, rėmėme pagal išgales
visus, kuri e mūsų prašė ir buvo reikalingi piniginės _pa·
ramos. Per ši visą laikotarpi buv o aukota ja unimo re ika·
lams, skautam s, sportininkams, tautinių šokių grupėms,
sava itga lio mokykla i, spaudai paremti , pavergtųjų tau~ų
komitetui ir atski riem s asmen ims, viso • 1300 dolerių 439
ii
 . Lietuvo s Kariuom e n ės
Sydnejaus Dariaus Ir Girėno
Kūrėjai- Sava noriai
šaulių Kuopa
S. Pačėsa
J. Kap ociu..~

L ietuvo s nepriklausomybės karam s pasibaigus,

sugrįžę i namu s kūrėjai · savanoriai isteigė sav o sąjungą.
Sąjungos cen t ro valdyba buvo Kaune ir jos pirm. pulk.
Petras Gužas. Visose apskrity se buvo Sąjungos skyriai.
Kiekvienais metais vyko atstovų suvažiavi mai Kaune.
Skyrių atstovai darydavo prane šimus iš savo veiklos. Po
posėdžių vykdavo vaišės, kurio se daly vau davo ir prezi-
dentas, aukštieji karininkai, minist er iai, organizacijų at -
stovai ir kiti žymieji tuo metu asm eny s.
Bolševi kams okupa vus Lietuvą 1940 m. visa kūrėjų -
savanorių veikla buvo griežtai uždrau st a. o Sąjungos na-
riai išbla škyti, suimti, išvežti į Sibirą ir sukimšti į kalėji-
mus.
Tik po Antr ojo pasauli nio karo didesniam kūrėjų - sa -
vanorių skaičiui susibūrus JAV, tapo atku rta ir Kūrėjų •
Savanorių Sąjunga. Centro Valdyba išrinkta čikagoje, o
kituose kra štuos e, kur ats irad o bent kele tas kūrėjų - sa-
vanorių, įsisteigė sky riai. Sydnejuje skyrius įsisteigė
1954 m. Pirmoji skyriaus valdyba: Vaclovas šliogeris
. Gatavičius
(pirm ./ irirJGirėno
Dariaus šauli-ų, K
tWpos Vald Y ba. Js. kairės:
. K . Ankus, S. Pačėsa
(pirm.), Vytautas Mor as (ižd .), Juozas Kapočius (sekr. ) ir P o da-ugelio metų susitinka du draugai, kiJ.rėjai • sava-
vald ybos narys Ed . Migevičius. Pr adžioje šiam skyr iui noriai ir fronto dalyv iai. Kairėje Ju ozas Kap oi!ius ir
Š ~ulių būrio ste igiamasis susirinkima s įvyko 1976 ~~u~a~kienė, V. Janku ~, J . ~ ~ritonas, pu lk. V. šlioge-
priklausė visi Australijoje esanty s kūrėjai• savanoriai tik Vinc as J-uzėnas.
kiek vėliau Vakarų Aust ralij oje , Perth e, įsisteigė atski -
~- vasario _1_5~- Į_ s~~irinkimą atvy ko 13 asmenų. Susirin - š · . aremba, K. Dam škev1čm s ir A. Grincevičius.
ku:1.ą prad~Jo J?m1C1atoriusStas ys Pačėsa. Išsamų p t auJšų k~opo ~ valdyb a kiekvienais metais rengi a Lie-
nesuną apie Lietuvos Šąuli s ·
ats. pulk V š li
•· . .. .
. S . ~ _ąJu~g~ 1se1v1J0Je padarė
ra - ~vos . aG
uŲų Sąiungos įkūrėjo V. Pu tvio-P utvinskio Da-
·t . . oge~1s. usmnkimm pirmin inkav o J Ka - riaus ir 1rėno. mmeJunu
m · · ·· s ir
· kitus
• kultūrinius par engi-
•
ri on~s.' sekr . J. Re12gytė. Išrinkta būrio val d b . . . k us_.N;o šaulių ~~opos įsikūrimo pradžio s ja i pirminin -
S. Pacesa. nariai : B. Kaufeldas ir V K d ky a. pu-m. au].a t~y~. Pa~esa. Penkių metų laikotar ·e ·v ko
Trijų mėnesių laikotar . • li . -o~ rec as.
pyJe sau ų buno narių_ skaičius mazi pasike1t1ma1 valdyboj e. Dabartinė ša uli~
YJK l y
pakilo iki 32 · Valdyb a· S p č' ( • ų uopos
dinta "S d ~ar1ų,Dtad_a buvo per siorganizuota ir pasiva- Ank us. . . a esa pirm .), nariai: J. Gatavičius ir K.
_YneJaus ariaus ir Girėno šauli K ., .
li! _u _narių skaičius dar pakil0 iki 40 •. ų ~o~a . Ve-
.
1981 m. kovo 15 d įsigyt • •·kilm . .
dziai paliet· · • • taciau mirtlS skau - SydneJ·aus Dari a . · a· . a ir is · 1_n~aipašvent inta
kotarpyj e :u;r~_n;;~f::žiauAs ius. šešių ~etų lai-
šPalulk us ir ireno Kuopos veh ava.
as, • u as, V. Motuza s, A .

Kūrėjų . savanorių susiri11kimas 1968 m. SMi iš kairės: A .

Bauiė, O. šalkauskie-nė, kun. P. Bu tkus, S. Naru.šis ir V. šlio -
geris. Sto vi iš kairės: J. Kapočius. V. š liogeris, B. Genys . V.
Juzėnas, J. šly teris, J. Garolis, A . ZinkevičitLS, J. PyragitLS ir
E . Migevičiu-S
Sydne;"aus lietuvuzi šauliai 441
440

....

ras skyrius. . . . . .
Sydnejaus skyriui prikla us~~ na_rm!· Kadan_gi v!s1n~-
riai buvo vyresnės kar tos, lai lniku1 begant. k1ekv1cna1s
metais narių skaičius mažėjo ir 1982 m. liko tiktai try s:
Juozas Kapočius (82 m.l. Aleksas Zinkevičius ( m.). ir
Ona Sidzikauskaitė-šalkauskicnė (86 m.).
Beveik visi k ū rėjai . savanoriai akt yviai dalyvau ja lie-
tuvių bendruomenės gyvenime. L.K.V. Ramovės organi -
211cijoje ir Dariaus ir Girėno šaulių kuopoje. Kūrėjai - sa-
vanoriai yra pirmieji lie tuviškų kapin ių įkūrimo iniciato -
riai Sydnejujc. Ji e skyr iaus susirinkime 1958 m. iškėlė
kapinių reikalą ir ėmėsi iniciatyvos, pave sdami J . Kapo -
čiui ji įgyvendinti. Reikėjo daug pastangų iki buvo gauta s
leidimas lietuvių kapinėms. Kapin ių admi nistracija pri e-
šinosi tautinių (elninių) skyrių steigimui bendro se knpi•
nėse. Gavus leidimą ir ieškant vietos, prie kapinių įsigi­
jimo prisidėjo ir kun. P. Butkus, kuris pasiliko ir toliau
rūpintis kapinių reikalais.
. ~eveik vis( kūr_ėja( - sa~a_no~iai iki ?")'V~nimopabaigo s
1šhko sąmonmga1s hetuvia1s 1r patri otai s; rėm ė visus
Bendr uomenės ir kitų organizacijų bei vienetų pasir ei§.
kimus . nesigailėdami darbo nei lėš ų .
S p o r t o K l u b a s "K o v a s"
J! ovo' "XaJJy ba 1982 m. Sėdi il kairės: J
n ,arpa
D A viau,
. r.,. · .J• E' x iverytė-E
,, ,rm · rzikov ir
. Dar gužis.
J ,
·. tkt n.on . St,wi il kairė,: J . Belku, R
Mu:ku, , L. Hurl>air R . 8literi, ' .
44 2
•
A. L aukaitis
~
. . er pirm~jj ~~r!mosi 10-tj Syd nej aus "Kovo" spor-
ti_nmka! gana st1pria1 išvystė klu bo veiklų ir ateitin žcn•
gra'!la _1au su ga usiu jaunųjų sportinink ų pr iea ugliu , susi-
d_a~1u_s1om_sav om tr a~icijom ir noru tęsti ir išlaikyti spor -
tm1 het uv1šk~ ir-venrmą Sy dnejuje .
1~6.1 met~1s išre nka ma "Ko vo" Valdy ba : V. Augu sti-
n,avičius · pirm„ S. J ūraitis, S. Stir binskas, J . Krau cevi -
~ius, J. Cepulytė. Per šiuos motu s V. Bink is sur ado 16
Jaunų merginų_ i~ jas pr ad<ij o tre niru oti krepšinį.
Vyr~ . krop šm10 komandą vėl pradėjo treniru oti A.
Lauka 1t1s.
"M · P
usų . ~to_gėje" prie spo rt o skyr iaus, kuri reda guoja
A. Luu~a1t1s, 1vestas šachmatų skyrelis kuri vedu A,
• liot uv inis.
1962 ':1·_grjž~s i~ 12-sios S porto švontės Geolongo, kur
~ c~mat m1_nka1 la1kėjo pirmą vietq ir V. Kožc niauskas
P čempionu, bu vo sur eng ta s pag erb imas , ku r io met u
''Kovo"krepšininkės ir Vald yb a 1962 m . lš kairės sėdi: V. K oi e11
kas , J. Krau cevu.•ius , V. Aug·ustinaviėius (pirm .), A . L aukaitis, V. L i1ig a ir V. Bi11kis
buvo apdov anoti laimėtojai ir pavy zdingiau si spor tinin -
kai : M. Birėtaitė ir St . Lukoševičius.
Ban kstowno Lietuvi ų Namų naujoje sporto aikštėje,
Kaziuko mu gės pr oga , pirmą kartą buvo pr avestos spor -
to va ržy bos.
Tų metų Valdybą sudar o: D. Kraucevičius - pirm .. M.
Mau ra gis, S. Jūraitis, J . K raucevičius, L Hopaitė ir J.
Cepulytė.
1963 m. įvykusiame meti niame s usirinkime dalyvauj a
43 nar iai. Į naują Valdy bą išr enk ami: S. Pačėsa - pirm„ V.
J nnku s, St . Stir binskns, Z. Motiejūnienė, St. Lukoševi-
čius. Sekcijų vadovai: vyrų kr epšinio - D. K raucoviči us,
tren eris - A. Laukait is , mote rų • J. Copulytė, tre neris • V.
Bink is, ti nklinio - J. E ismontas, mergaičių kre pšinio - K.
Protu s, meno - Alg . Plūkns, šachmatų - V. Augus ti navi -
čius, stalo te niso - V. Knrpavičius, tautinių šokių - A. š u-
tus ir M. Osinaitė. Sporto sulių - S. J ūraitis.
14-je Sport o šventėje Molbourn e "Kovų" at stovauj a 54
sportinink ai. A. Daniškevičius ir A. Lnpšys laimi baudų
mėtymą. š achm ati nink ai, ir individua liniai V. Kože-
niuuskns, laim i pirma s viet as. Išs kir tinas "Kovo" jau nis
yra išrenk amas kre pšininka s G. Gru dzinskas.
1964 m. 15-jc Sporto švo ntėjo L. Celkytė laimi baudų
mėtymą.
"Kovo" Valdybon išren kami : A. šimn ilis • pirm., S. J ū­
raiti s, V. Augusti navičius, z. Motiojūnienė, K. Krupau s-
kns ir D. Lnbutytė.
ši o met ui bu vo ypatin gi Au st ralijos lietuvių sporti nin-
kų gyve nimo, nos pirmų knrtą mūsų isto rijoj e, Australij ų
nplunk o Ameriko s ir K11n11dos lietuvių kropšininkų r ink-
tinės, kurių pirm ns su sitikima s bu vo Sydnoj11 jo. Ciu
jiems buv o padar yt as puiku s sutiktuvių balius, ku rinmo
jie p irm ų kartą susipa žino su Australijos ir Sy dnejnu s
1966 m. Vnldy bn: H. Mciliūnas - pirm., A. šima it.is, J .
Dumb ra uskns, J<. l( rnpuu skns , Z. Motioj ūni<-no. (;<'efon•
go S11ort o Ave ntojo L. Colky to luimojo baudų nu\t y m11.
44J
iauskas , S . S tfr bic•
1966 m . i Valdy bų yra išren kami: V. A ugusti na v iči us -
pirm ., A. š imaiti s, Z. Motiejūn ienti. K. Krapau s kas, A .
Laukaiti s , J . Maksvytis , A. Andriejūnns (jnr .). š iais mc
tai s yra išrenkam a ir nauj a ALFA S Valdy ba, susi dedanti
iš kovieči ų : V. Binkio • pir m., J . Dambra usko ir K. Kra-
pausko. "Kovo" sekcijų vad ova i y ra : krepšinio va dovas ir
vyrų t rene r is - A. Laukaiti s, pa dedant D. K raucoviči ui ,
tinkli nio · K. Krnp aus kas, stalo te niso • A. š imaili s, šach-
matų V. Augustinavičius. Įk urta lauko teniso sekcija su
vadove O. Asevičieno.
Įvy kusiame istoriniame Bank stowno lietuvi ų namų
"Daina vos" susiri nkime , beve ik vienbalsiai buvo nutarta
laikinai atsisukyli n amų pri ek io stat y mo ir, vie lon to.
pradėti kre pšinio salės statymą.
17-je Sporto šventoj e Sy dncj uje koviečiai vy r:li ir mo-
te rys la imi krepšini, S. Motiojūnaitė laimi baudų mi.\ty-
mą. vyra i laimi ti nklin į. vy rai ir moterys laimi sta lo te ni-
są. šioje šve n tėje, por visus kre pšinio rungty nes. ma-
žinusiai baud ų pelnė kov iečini kr epšininka i. Dau giausi:ii
pažangos yra padari usi vyrų ti nklinio komanda .
1967 m . Valdy ba: V. Augustinav ičius - pirm., Z. Motit>-
jūnienė, K. Kra pau skas. A. Lau knitis. P . Kv iocinskas.
Koviotė dantų gydy toja N. Wallis-Grincevičiūtė buvo iš-
rink lu i suvienytą Sydn ej nus L.B. Apylink~s Valdybą.
Adc lnidtis Spor to šventėje S. Motiojūnaitė laimi bnud ų
mėtymą, vyr1ti laim i tinklinį .
1968 m. Vnldybn : V. Augustinnv iNus • pirm„ A. ši mni·
ti s, Z. Motiejūnienė, K. Krn paus kas ir l. K vicci nskic•nė.
Jaunės kr epšininkes lninaijo "A" klasės Wcst <.' rn
Subur bs pirm cnybc•s. Znidi-: M. Saukait..:•, R. Slavėnnitė.
A. Int ai lė, Gr. Zignily t.1
\ A . Kurn ili• ir L. l<nmnra usksitti.
Iškilusis kovi<'tis krc,pšinink ns Mindnugns Mik11lauskns
N.S.W. Krepšinio Sąjungos išr inktas "H oy of lh c Yonr ",
guvo dovnną ir apio jj buvo pinčiai apr nšytn spaud oje .
19-jo Spor to šv<'n U1jc- mote rys st alo t onisininkės lni,
mi'jo pir m&viotų . Moterų dvcjNą lni mėjo N. Wnllis ir l.
Kvicdn ski1•ni', tnip pat l. K viccfnskionė laimėjo motl'rų
 Sporto klubo ''Kovo" Valdyba 1964 m. Iš kairės: S. Juraitis V. Au-
gustinavičius, D. Labutytė, A . Lauka itis ir A . šimaitis '
pirmą vietą. V. Patašius laimėjo šachmatų žaibo turnyrą.
1~69 m. i Valdybą_ i~renkami: V. Daudaras . pirm., D.
Atkmson,_A. Lauk~tts, V. Binkis ir A. Bernotaitė. šių
met~ II_-s1os _Sydn~Jaus. krepšinio divizijos pirmenybėse
vr~~-la1rn:prrmą vietą rr yra perkeliami i aukščiausią l-ją
d1viz1Ją. Prrmą kartą, kartu su Lietuvių Meno Ansambliu
buvo surengtas madų paradas, kuri pravedė viešnia iš
Melbourno · V. Kybartienė. Metinio baliaus metu A. In-
taitė buvo išrinkta "Miss Kovas".
_20-)e Spo~to šventėje Geelonge vyrai krepšininkai lai-
mi prrmą v_1e~ą: stalo tenisininkės - pirmą ir J. Dam-
brauskas laimi sachmatų žaibo turnyrą.
1970 m. grižus po ~u?iliejinės 20-sios Sporto šventės,
buvo sure~gt_as.sportmmkų pagerbimas. Pirmininkas V.
Dau?~as _1te1kedovanas: D. Atkinson, S. Lukosevičiui,
J. LmttkUJ,G. Gustafson, M. Mikalauskui, A. Cerkesui,
"Kov o" Valdyba 1969 m . Sėdi iš kairės: J. Dam brauskas, A. Berno-
toitė,V. Daudaras . St ovi iš kairės: A . Lauk aitis ir V. B inkis
D. Kraucevičiui, N. Wallis, R. Araitei, J. Dambrauskui ir
jauniausiai šventės sportininkei S. Dambrauskaitei.
Sudarytas jaunių tėvų komitetas iš: V. Gulbino V
~aspe_raičio, _A. Kataržio, Mikalauskienės, dr. J. Mik:
maus l.l' S. R1mkaus.
!~70 _m_.dalyvaujant Apylinkės pirm. A. Reisgiui ir
rez1s1er1~1S. Paulauskui, buvo įkurtas "Kovo" jaunimo
teatras 11' ~umatyta pastatyti scenos veikalą. Dar prieš
~et;~ paba1g_ą pastatoma A. Rūko trijų veiksmų komedi-
Ja: Vieno kiemo gyventojai".
Į M~l?our_no~P?rto šventę vyksta 67 sportininkai. Ten
kr~pšmmk_a1laJIDJpirmą vietą, R. Kasperaitytė - baudų
metymą, ~mklininkai laimi pirmą vietą, stalo teniso mo-
terys - prrmą, o R. Araitė tampa moterų stalo teniso
čempi?nė. Iškiliausia "Kovo" sportininkė išrenkama Rūta
Ara1te.
''Kovo" Valdyba 1979 m. Iš kairės: V. Binkis , A . Laukaitis, A.
Kraucevil'ienė,P. Gustafson, S. Gustafson, J. Liutikas, J . Dam -
brauskas, R. Gulbinas ir V. Gulbinas

Valdybą sudaro: V. Daudaras - pirm„ D. Atkinson, O.
Maksvytienė, J. Dambrauskas, V. Gulbinas, V. Binkis, V.
Kasperaitis ir A. Kataržis.
1971 m. buvo atšvęstas "Kovo" veiklos 20-tis. Klubas
yra įsisteigęs 1951 m. kovo 4-tą dieną. šią sukakti pami-
nėti, Valdyba buvo surengusi iškilmingą jubiliejinį balių,
j kurį iš Melbourno atvyko tuometinis ALFAS pirminin -
kas J. Tamošiimas, veteranas klubo steigėjas P. Pilka iš
Canberros ir kt. Programą išpildė Melbourno dainininkų
grupė "Bevilčiai". ši iškilmingą balių atidarė A. Laukai -
tis, pristatydamas visus Garbės svečius, kurių tarpe
buvo visi buvę "Kovo" pirmininkai ir nusipelnę koviečiai
bei jų rėmėjai. Pagrindinę kalbą pasakė pirm. V. Dau-
daras, pasveikindamas visus svečius ir kviesdamas jau -
nimą įsijungti i "Kovo" eiles.
Kovietis V. Bagdonas tampa Australijos greitojo čiuo­
žimo čempionu. Krepšininkai kapitonas dr. G. Grudzins-
kas, taip pat su krepšininku A. Andriejūnu išvyksta i
Kovi€čiai žygiuoja Sporto šventėje Vietnamo karą, kur suorganizuoja krepšinio komandas ir
444
ten žaidžia krepšinį. Dr. L. Petrauskas, Lietuvos vete -
ranas krepšininkas ir komandos dalyvis Lietuvai laimint
1937-39 metais Europos krepšinio pirmenybes, organi -
zpoja sklandytojų grupę.
11-22-jeSporto šventėje Sydnejuje moterys krepšininkės,
tinklininkai ir stalo tenisininkai laimi pirmąsias vietas.
Vyrai ir moterys lauko tenisininkai tampa šventės nuga-
lėtojai, R. Gulbinui laimint inidividualines varžybas.
šachmatininkai V. Patašius, V. Liuga ir V. Augustinavi-
čius laimi pirmą vietą. Golfą laimi dr. I. Venclovas.
"Kovo" Valdyba sudarė: V. Daudaras . pirm., D. At-
kinson, V. Binkis, J. Dambrauskas ir V. Gulbinas, S. Mo•
tiejūnaitė, A. Mikalauskas, O. Maksvytienė, V. Kaspe-
raitis ir S. .Jf1raitis.
1972 m. i Valdybą išrenkami: V. Daudaras - pirm„ V. B
inkis, J. Dambrauskas, D. Atkinson, S. Gustafson, V.
Gulkinas, V. Kasperaitis, A . Mikalauskas, A. Kraucevi-
čienė ir J. Liutikas.
1973 m. "Kovo" Valdyba: J . Dambrauskas - pirm .,
445
 •.
~-~u ~a1~1
s,
t1e1~a1tf:_GuG
:ar;:,
G tafson v Binkis, V. Gulbinas , S. Mo•
J. Liutlkas , R. Gulbin3:>, A. K_r~u-
iu cškauskaitė-Newman. Vyrai krep šmm ·
cev1i;1ene ir · "' • · · la'mi
kai II-je divizijoje laimi pirmiua v,~t~•. 1!1oterys ~
1-sio, divizijos žiemos turnyrą. Jauniai iki 12-kos metų
laimi savo varžybas. . d
Sporto šventėje Hobarte tinklininkai, K. Bag o~~
· J Dambrauskas s u V. Liūga šachmatuo se la1m1
go l(e 1r . . · A D 1· k as rr · R.
prrrn..., vietas . Baudų mėtymą. /a1rn1
· ocfas • . . u. ms t
Araitė. O squaše J . Abromas 1a,m, ~rrmą vie _ą. . .
1974m. Valdyba: A. Laukaiti s • pirm ., A. š 1ma1t1~, D.
Ncwman, J. Liutikas , B. Paskočimas. S. Gustaf s on 11' G.
Newma n-Meškauskaitė.
Sporto šventėje Adclaideje mot erys krep šininke s_,vy -
rai ir moterys stalo tenisininkai laimi pirmąsias vietas
komandiniai, kai V. Binkis ir R. Araitė laimi individuali -
nes. J. Petrauskaitė laimi golfo var žybas.
1975 m. j Valdybą išre nkami: A. Laukaiti s · pirm., D.
Newman, V. Gulbinas, B. Paskoči mas , S. Gustafson, P .
Gust afson, V. Laukaitytė ir ,J. š lioger is.
Sporto §venti:jc Gcclonge motery s krepšininkės laimi
pirmą vietą, R. Levcri s laimi lauko tenisą ir su broliu taip
pat laimi vyrų dvejetą.
Hi76 m. buvo at švcs ta11"Kovo" .'lidabrini s 25-rių metų
j ubiliejus ir ta proga buvo suruoštas didinga s balius, ku -
riame dalyvavo 500 žmonių. Balių atidarė tuometinis pir -
mininkaJJA.Laukam , , plačiau nušv iesdam as visą 25-rių
metų "Kovo" gyvenimą ir veikla.
Valdybos rinkimai jvyko balandžio 4 d. ir buvo išrinkti :
Kametwi 1060 trt . su klubo pirm. V. Auuustinav itiumi
446
V. Gulbinas · pirm ., V. Binkis, D . Newman, G. Sauka R
Gulbi nas, L Kaci ušytė ir R. Damb r au s kas .
Sporto šventėje Melbourne vy ra i ir moterys tinklinio .
' ·
kai laimi pirmąsias vieta s . N. Walli s laimj s talo tenis ą ir
V. Laukaitienė s u V. Sirjatavičium iš Melbourno , laimi
mišriu s dveje tu s. Teni se broliai Leveriai laimi vyrų dv e.
jetu s . J . Petrau s kaitė su L. Po cie ne, iš Adelaidės , laimi
moterų dvejetą ir R. Leveris s u J. Petrau s kait e . mišrų
dvejetą. J. Petrau skaitė laimi squašą.
1977 m. žiemos s porto šve ntėje koviečiai laimėjo ko-
mandines varžybas. šiais metai s mirė Vyt.aut as šutas
v_ie~as_iš ~u~usių ½lubo s~eigėjų, _buvęs Au~_tra(ijos krep '.
š mJOrinktine s kapitonas, ilgam et is Au stral1Jo s ir lietuvių
rinktinių vie nas iš ge riausių žaidėjų.
Sporto š ventėje Hobarte koviečiai vyrai ir motery s
tinklininkai laimi pirmąsias vieta s. N. Walli s s u V. Lau -
kaitien e laimi stalo tenisą, J. Dambrau ska s šac hm atus,
V. Vičiulis ir V. Binkis pas kira s golfo varžyba s.
Į Valdybą išrenkami: J. Dambrau s kas • pirm., D. Ne w-
man, R. Gulbina s, J. Karpavičiu s , R. Dambrau s kas, P .
Andriejūnas ir l. Kaciu šytė-Dambrauskienė.
1978 m. sėkmingai praėjo madų paradas, kuriam rūbu s
paskolino, sa vo krautuvę tu rinti didelė koviečių rėmėja
Z. Grosaitė. Rūbus mod eliav o pačios kovietės. Garbės
.c;večia11 šiame parad e buvo Vak. Au s tralijo s Darbo ir
Imigracijo s mini s tcris W. Grayton.
šių metų Valdybą sudarė: J. Dambrau s ka s - pirm., V.
šneideris , G. Sauka , S. Gustafson, E. Birkmanienė, R.
Kaspcraitytė ir E. Karpavičius. š iais metais taip pat
Pabalticči14- baliaus yraiuolds su vadove 1979
m . f§ kairės: S. Dambrauskaitė (mi.ss Cluirity},
vwl . T. Dambrauskienė ir J. Birkmanaitė
(Miss Baltic Nati cms}
"Kovo" Val.dyba 1979m . 18 kairės: V. Bneidem , G. Sauka, N . Grincevičiilt ė- Walr
lis (pirm./, D . A tkina()TI. J . Liut ikaa ir V. Gavliioni.a
, P . Guataja()11,.
buvo išrinkta nauja ALFAS Valdyba, suside danti iš ko -
viečių: A . Laukait is • pirm., V. Binkio ir V. Gulbino. Au s-
tralijo s lietuviai sportininkai vyko j Toronto, Kanado je
vykusią Pa s . Liet. Sporto šven tę ir vėliau gast r oliavo po
Ameriką. šiai išvykai vadovavo kovieti s A. Laukait is ir
paskiro se rinktinėse dalyvavo: vyrų krep šiny • P. An •
driejūnas, R. Gulbinas, P. Gu sta fso n, moterų · R. Kaspe -
raitytė ir R. Andriejūnienė, vyrų tinkl inio · A. ir E .
Zduobo s , J. Belkus, E. Karpavičius, G. Sauka, moterų ·
M. Atkinson, R. Kas peraitytė, A. Liešytė, S. Dambraus -
kaitė, l. Dambrauskienė, S. Gustafso n ir S. Bann. Ko ·
mandų treneriais ir vadovai s buvo: jaunių krep šininkų ·
D. Atkinson ir J. Liutikas, vyrų tinklinio • G. Sauka , mo-
terų tinklinio . R. Dambrauskas ir L. Hefner. Moterų
grupės vadovė • S. Gustafson. Lauko tenis.Į atstovavo
broliai R. ir V. Leveriai ir šachmatus • J. Karpavičiu s
(vado vas) ir J. Dambrauskas.
Spo rto šventėje Sy dn ejuje vyrai tinklininkai ir stalo
tenisininkės laimėjo pirmas vietas, kai N. Walli s ir V.
Laukaitienė . moterų dvejetą. Motery s lauko tenisą, o V.
Liūga šac hmatu s. V. Binkis golfą ir J. Abromas ir J . Pet -
rauskaitė squašo individualines varžybas.
1979 m. šventė 40 metų s ukakti; kai antrą kartą po pir -
mojo laimėj imo 1937 m. Rygoje, Kaune 1939 m. lietuviai
krap šininkai laim ėjo Europos krepšinio pirmenybes. Ko -
viečių ta rpe me s turime dr. L. Petrauskų, dalyvavusį
Rygoje ir Kaun o Lietuvos krep š inio rinktinėje. Jis ir
dabar yra aktyvu s spo rtininka s s klandym e, skraidym e ir
"Kovo" s palva s gina golfe.
ši ų metų Valdyba: N. Walli s-Grincevičiūtė • pirm„ V.
šneidcris, G. Sauka, P. Gustafson, D. Atkinson, R.
Darnbrauskas, J . Liutika s ir V. Gai d žioni s.
30-jo Sporto švcntėjt• Canb erroje vyrai ir moterys
tinklininkai ir motery s stalo tenis ininkės laimėjo pirmas
vietas . Mišriam dv ejeto A. Andrikonis ir N. WaJlis laimi
pirmų vietą. Lauko teni se V. Leve ris • pirmą ir V. ir R.
Leveriai vyrų dvejetą. V. Liūnga ir J . Dambrauskas laimi
šachmatų ir V. Liūga • faibo turnyrą.
447
 Kovietės lcrepšininkės Slt
Pabalticčių švontės baliuje "Miss Balti c Nutio ns" buvo
išrinkta kovietė J. Birkmannitė
ir "šalpo s princesė' - S.
Dambrnuskaitė. Pabnltiečių Spo rt o šventėje Sydnejuj e
koviečini vyrni, berniukai ir mergaitės krepšininkės lai-
mėjo pirm &S ias vieta s.
1980 m. "Kovas" šventė savo 30-ties metų jubiliejų . Iš
pirmųjų ir aktyviųjų koviečių, šiandien gyvųjų tarpe ja u
net urime: buv. pirm ojo "Kovo " pirm ininko ir steigėjo A.
Ustjanau sko {miru sio Amerikoje), buv. Aust ralijo s ir lie-
tuvių krepšinio rinktinių dalyvio ir dau gelio metų valdy -
bos nario V. šuto, valdybo s nario, kr epšininko ir šachma -
tų meislcrio V. Koženiuusko, valdybų nario ir did elio
rėmėjo M. š uto , buv . kr epšinink o, steigėjo ir didelio rė­
mėjo dnil. H. ša lkausko, Garbės nario Atg . Ptūko, valdy -
bų nario ir krepšininko Atg. Vasa rio, valdybų nario ir
futbolininko St. Kapočinus. Ir dabar. jau po 30 metų, dnr
S porto wentės atuuiryma s 1971 m„ Syd11cjujc
448
tr enen·u V. Bink,:u 1962 m.
matosi nemažai buv . "Kovo" steigėjų ir veteranų, ka ip
buv. pirm osios valdybo s nariai : V. šr,eideris, V. Dauda -
rns , buv . kr epšinio žvaigždė D. Kraucevičius, įvairių val •
dybų narė ir didelė darbuotoja Z. Motiejūnienė, valdybų
nary s ir rėmojns Br . Paskočimns, vetera nai kr epšininkai :
D. Atkinson, P. Gustafson, A. Lnukniti s, buv . futbol o
rinktinės dalyviai: V. Burokus, A. Kapočius ir E. Lušuiti s.
Garbės narini: ku n. P. Butkus. M. Znknrns, V. Rinkis. M.
Pet ronis, Pr . Mikalau skas ir daugeli s kitų . Jubiliejinių
metų proga buvo surengta s puiku s baliu s, dalyvaujan t
dau geliui buv. veteranų ir svečių .
šių metų Valdyba: N. Wnltis - pirm„ D. Atkin son, J .
Knrpavičius, D. Kruucevičius, G. Sauka, A. Zduobn ir R.
Leveri s. Parengimų Komitetus: E . Kurpuvičius, V. šnei •
deri s ir Z. Motiejūnienė.
Adetaidės švento s motu buvo sudn rytn s Išvykos į Ci-
Ko vieciai su laimėtom clo·va11cnn 196.1m.
kagą Or ganizacinis Kom iteta s, i kuri įėjo: A. Laukaiti s ·
pirm., D. Atkinson. S. ir P . Gustaf son, J :Be_t~us ...
198 1 m. Sporto šventėje Gee long o kov1ečia1 (a1m1ber -
niukų krep šini , vyr~I ti~kli?i ,(r vy r.~ lauk ?. le~1są.. l':10~-
cnst olyj o gyvennnt, d1dole Kovo rom eJų tr . b1 čmt_,ų
Andrii:mų dukra Tnbithn lai m ėjo N.S.W. plaukimo p1r-
menyb oso 6 auk so med aliu s. .
Valdyb 11 sudaro : N. Wnllis · pirm„ O. Atkm son, L.
Hurbu, D. Krnuccvičius , E. Knrpuvičius, A . Zduobn, J.
Botku s ir A. Augl ys. . . .
Sport o šventės mot u klubų atstovų sus1~111k1mo b~v o
patvirtinti: A. Luukaiti s - išvyko ~ vado vas_~r N. W~ths:
roproze ntncinė išvyko s atstove. ~vo~tOJe ?~rmukni
kr epšininku i laimi pirmi) vietą. Ti nkhn yJe vynu •~ 11;oto -
rys laimi pirm11si11sviotn s, sta lo teni so N. Walh s .': V,
Lnuknitionė tnimi komandin es var žybas , V. Lnuk111t1 0~1il
s u O. Pitki one ir C. Andrikoniu pirmQsins vietns _dvo~~-
tuo so. V. 13inkis laimi "Net" golfo varžyba s. Pl11uk1mol. •
Pultinon, A. šutu s ir K. K11ir11itytillaimėjo paskirų rung •
čil1 1-sins ir JI-sil1s viotns. .
1982 m. motininm o "Kovo" susirinkim o prnn eš11n11 pn·
duril buv . pirm . N. W11ltis, yri_stnt _yclnmn 1-1_- ~ulkau sko
modulius i:avusiu s p11vyzd111g1m1 s1us s1~ ort! n!nku s:_ M.
Walli s . j 11unis kr epšininka s , A. Noblo · t111kh111~k _11s_
1r S.
Lnndrigan . tinklinink o. Sy dn ojujo K Kasp er1ut1s ,_r M.
Waltis išrinkti i N.S. W. jaunių rinktine , R. Kas pormty _to
i~rinkta kaip gorii1usi11ir roik š~1ini:iausia .'!~t strnlų p1r-
monybh1 kr epši nink o. šii1is mot111st!r· A_ . V1t)unns \msk_Y:
ro mot inos pinigin es pr emija s gor111u~1n1)1 tr ~er111~ ~1\11
koviočiui-toi ši uo metu klu\>o yrn l11b
0 111stiprūs Jlluma1 1r
yr11gražu s p rioauglis jaunučių, kurio bus "Kov_o·: at eitie s
žaid ojai. Ja111111či11is rūpinasi vot ornnu s sport11unk11 s V.
DurokuM . .
V11ldyb11 sud11ro: J. K11rpavičius · pirm ., D. Atkmson,
E. Erzikov -l(ivory t o, D . Krau covičius , L. 11 urbn, R.
Mickus, J . Botkus Ir R. šlitoris . "K ovo" gm t 1wlvs. (~ k11irl)s: U. Lau knieytė
l' or 30-ti snvo veiklo s mot11 "Kova s" turėjo d11ug gorų , /M iss K ova.•", V. š ,itkmt skui tv i,· S . nam •
iškililt Ir d 1\rbintų motų, t11čil1u, 11tsir11
s duvo t 11rp11i,duu - bru11.<kt\it()
449
 ginusiai kai viena karta iša ugdavo, o jaunieji dar nebūda­ sportinį gyvenimą, bet taip pat labai akt yviai dirba ir Tikėkimės, ka d ateis laika s ir "Kovas" garbing ai švęs
vo priaugę ir tada pati vei kla susilpnėdavo. šiandi en valdybos e, bei or ganizaciniam e darbe . šian dien, dau gu- savo 50-ties metų auksini jubiliejų. kas telieka palinkėti
"Kovo" kluba s tur i gerus jauniu s , va ldybo se prad eda vis moje ir jų vaikai yra įsiju ngę į "Kovo" eiles. sportininkams ir būsimoms valdyboms.
daugiau ir daugiau atsira sti jaunų, jau čia subrendusių,
žmonių, kurie pamažu perima ir visą sporti n į darbą, kas
aiškiai įrodo, kad "Kov o" ate iti s yra sti pr i ir gera.
Ankstyvesniuose ap rašymuo se gana ma fai paminėtos
žiemos spo rto šve ntės ir jų iškili eji sportininkai . "Kovas"
jau yra surengęs kelia s žiemo s sporto šve nte s ir koviečių
ta rpe yra ne tik labai dau g entuziastų, bet ir gerų slidi-
ninkų. iš ku rių iškiliej i yra: V .Binkis, D . Kraucevičius , U.
Ka1,0kai tė, V. Bagdonas, J. Liutika s, Garoli s, A. šimaitis,
N. Wallis ir dau ge lis kitų.
Per visą laiką klube buvo daug di rbusiųir nusi peln iu-
sių žmonių, kurie buv o pag erbti, suteikiant jiem s Garbės
nario vardą. Jais yra: prel. P . Butkus , V. Binkis, V. Dau -
dara s, D. Kraucevičius, M. Petroni s, Pr . Mika lauska s, M.
Zakaras, A. Plūkas (miręs) ir A. Laukaitis.
1980 metai s, buv. mūsų veterano krepši ninko ir didelio
rėmėjo dail. H . šalkausko moti na, savanorė-kūrėja O.
šalkauskienė, savo sūnaus at minimu i, paaukojo nemažą
sumą pinigų, už kuriuos "Kovas" isteigė H . šal kaus ko at -
minimo medalį, kuris kiek vienais meta is bus įteikiamas
geriau siems ir pavyzdi ngiausiems krep šinio ir ti nklinio
komandų žaidėjams. Tai yra gražus page rbimas mūsų šio
iškiliojo sportininko ir daili ni nko H. šalkausko.
Dirbant šį sunkų ir nedėkingą darbą, tiek pir minin-
kams, tiek ir visų valdyb ų naria ms tenka girdėti viso-
kiausių u1.sipuolim ų. tačiau noras išlai kyti se nas sporti -
nes "Kovo" trad icijas , kurios gimė iš atsivežto pirmųjų
sportininkų steigėjų gyvenimo Lietuvoje ir nora mūs ų
Australijos lietuvių krepšininkių rinktinė. Klupo iš kairės: V. Laukaitytė, R . Kasp e-
lietuviškąjį gyvenimą perduot ateitie s kar toms , sunku - raitytė,R . $idlauskaitė, R. šidlauskaitė, A . Vysniauskaitė. Stovi iš kairės: S. Pikelytė,
Kcnnetės krepšininkė1.Klupo iš kairės: A. Kas - mus nugalėjo ir todėl šiandie n "Kovo" gy venimas yra R. Tamošiūnaitė, R. Araitė, R . Kasperaitytė, V. Smilgevičiūtė, l . KačiuŠ1Jtė ir S. Gus-
peraitytė, S . Gustafson, R . Araitė ir V. Lau- gražus ir t urintis stiprią ateitį. tafson (trenerė)
kaitytė. StQVi iš kairės: A. Kraucevicienė, J. Negali ma būtų nepaminėti ir mūsų mišrių šeimų, kurių
Meškauskaitė, R . KasperaityU, A . Cerkesienė antrosios pusės jau metų metais yr a ne tik įsijungę į
ir J. Ka~ušytė

LEEKA KRAUCEVICIOTĖ-GRUZDEFF

Lee ka Kraucevičiūtė gimė 1939 m . Kaune. 1957 m.

baigė E ast Sydney Art College. Jos mokytojų tarpe buvo
Ross Davies, J osly n Morn, Rodney Milgate ir Fred
Bates . Kraucevičiūtė dirbo kome rcinio meno srityje pu-
čiamojo te ptu ko t echnika (airbrus h).
Leeka Kraucevičiūtė-Gruzdeff turėjo individualinę
paro d& 1979 m . Repino Galerijoje. Nuo 1975 m. aktyvia i
dalyvauja grupinėse parodose ir yra laimėjusi virš 16
premijų, iš ku rių yra išskirtinas Royal Easter Show
port retinis prizas 1978 m. Tarp kitų buvo apdovanota
Bankstowno Savivaldybės, 1976 m. Blacktown, Castle
Hill, Campbelltown ir Auburn Meno Draugijų 1978 m.,
Ach [ield ir Bankstown Meno Draugijų 1979 m„ Auburn ir
Ashfield 1980 m., Kiama, Ashfield , Bankstow n Meno
Draugij q 1981 m. ir Drummoyne portretų grupėje pr e-
miją 1982 m.
Kraucevičiūtė dalyvavo 1978 m . Lietuvių Dienų pa ro-
doje ir dažnai padeda lietuviškie ms pa rengimams deko-
ravimo darbe. Sydnejaus Lietuvių Namų skaityk los
"KQVo"jauniai su vadovėmis: D. Paulauskait e ir J. Meškauskai te k11mba ri puošia jos sukurti K udir kos, Smetono s ir Valan-
1966m . čiaus port r etai. Le eka Kraucevičiūtė-Gruzdeff

450 451

šachmatai
V. Augustinaviėiu.s
Sydnejaus lietuvių bendruomenėje ypač gausu
šachmatų mėgėjų. Pirmasis šachmatų turnyra s Sydneju -
je suorganizuotas 1953 m. liepos 25 d. Dalyvavo dešimt
Sydnejaus lietuvių šachmatininkų, vadovaujami A. šuto.
Turnyras užbaigtas sekančių metų kovo 31 d. Turnyro
la.imėtojas Vytaut as Pata šius. Nuo pirmojo šachmatinin -
kų s usibūrimo ir tvarkingai tuo metu pravesto turnyro
praėjo beveik trisde šimt metų. Rezultatų sąrašai ir tur -
nyro lentelė verta patalpinti mūsų lietuvių muziejuje. Iš
pirmųjų entuziastų sąrašo šiendientik:du yra likę gyvųjų
tarpe - turnyto laimėtojas V. Pata šius ir P. Grosns. Vė­
liau jsteigus vietini sporto klubą "Kovą" šachmatininkai
tęsė savo veiklą. turėdami savo sekciją.
Pasistačius puošnius ir erdvius Lietuvių Namu s
Bankstowne ir juose pradėjus veikti licenzijuotam
klubui, klubo valdyba kvietė sporto klubo "Kovo" šach-
matininkus pasekti šios valstijo s papročius ir ateityje
savo veiklą tęsti jų žinioje ir globoje. šiam pasiūlymui ne-
buvo palanki tuometinė "Kovo" Valdyba. šachmatininkai
pramatydami, kad jų žaidimams visuomet reikės naudo-
tis klubo patalpomis, ėmėsi iniciatyvos priimti aukščiau
minėtą pasiūlymą. Radęs pritarimą daugumos šachma-
tininkų tarpe. vienas iš pirmųjų Sydnejaus Lietuvių Na-
mų aukų rinkėjas Povilas Grosas ėmėsi iniciatyvos steigti
šachmatų klubą. Pasikvietęs talkon buvusi "Kovo" šach-
matų sekcijos vadovą V. Augustinavičių pravedė pir -
muosius šachmatų klubo steigimo darbus. Naujo klubo
Sydnejaus Aachmatininkai turnyre. Pirrruu iA kairds V. Patalius, už-
pakaly ,tovi V. Augustinaviaus, Aachmatų sekcijos vadovas
452
tikslas išeiti į viešumą, g ar sinti lietuvių vardą au stralų
tarpe ir reprezentuoti lietuvių klubą . 1973 m. liepos 31 d.
įvyko oficialus Sydnejau s Lietuvių šachmatų Klubo
atidarymas. V. Simni škis-valdybos pirmininka s perskaitė
klubo steigimo aktą, kartu paskelbdama s naujo klubo įsi­
kūrimą .
Pirmąją šachmatų Klubo Valdybą sudarė: dr. l. Vene-
lovas - pirmininkas, V. Augustinavičius · sekretorius ir J.
Karpavičius - kasininkas. šis valdybos sąstatas nepasi -
keitė per devynerius klubo veiklos metu s, išskyru s kasi-
ninko pareigoms perrinku s Vladą šneiderį.
Kiekvienais metais vyk sta metinis narių turnyra s dėl
klubo čempiono titulo . šiam tikslui įsteigta pereinamoji
taurė. Nuo pirmųjų jsisteigimo metų, klubas dalyvauja
australų metiniuo se turnyruose, įregistruodamas net ke-
turias komandas. Pravedami draugiški tarpklubiniai
bendravimai, pasikviečiant i savo klubą ir vykstant pas
juo s draugiškoms varžyboms. Įsiregi stravus NSW
šachmatų Sąjungoje pilnateisiu nariu, nutarta
ruošti viešu s šachmatų turnyrus. 1974 m. gavus pritari -
mą iš australų šachmatų Sąjungos pravestas pirmas lie-
tuvių šachmatų turnyra s, kuriame dalyvavo 62 šachma -
tininkai, jų tarpe keletas buvusių šios valstijos čempionų .
Pirmųjų vietų laimetojams išmokėti prizai vir šijo septy -
nių šimtų dolerių sumą. Turnyro laimėtojui savo lėšomis
jsteigė pereinamąją taurę Lietuvos šachmatų tarptauti -
nio meisterio "V. Mikėno" vardu. Su dideliu pasi sekimu
praėjęs pirmasis viešas turnyras tęsiamas kiekvienais
metais. Devynių metų laikotarpyje lietuvių klube apsi -
lankė virš šešių šimtų svečių - šachmatininkų. Kas metai
Lietuvių šachmatų Klubas darėsi populiaresnis australų
tarpe. Narių skaičius pakilo iki trisdešimt penkių. 1981
m. klubas tapo priimtas i keturių didžiausių Sydnejaus
šachmatų klubų žaidynes. Praėjusiais metais išsikovota
antroji vieta.
Peržvelgus devynių metų klubo veiklos rezultatus,
aiškiai matome, kad Sydnejauslietuviai šachmatininkai
yra padarę dideli progresą.
šiandieną nebėra Sydn ejuj e svetimtaučio ar australo
šachmatininko, kuriam dar re ikėtų aiškinti iš kur yra at -
keliavę lietuviai i ši kraštą, ir kur yra Lie tuvių Klubas.
Viešo turnyro pereinamąją taure puošia skydeliai su
laimėtojų pavardėmi s. Pirmoji N. Selim - Egyp to šach-
matų meisteris, Terry Shaw - Au stralijo s tarptautini s
meisteri s. Tarpe šių žymių šachmatininkų rasime ir lie-
tuvių šachmatininkų pavarde s : V. Pata šiaus ir dr. l.
Venclovo.
Turnyro atidaryme ir uždaryme kiekvienai s metais
dalyvauja šachmatų Sąjungos at stovai ir mūsų licenzi-
juoto klubo valdybos nariai. Paskutiniųjų metų uždaryme
ir dovanų jteikime, laimėtojams, įvestas mūsų tautini s
motyva s, dalyvaujant lietuvaitėms tautiniuo se rūbuose.
Sydnejaus Lietuvių šachmatų Klubas išvystęs savo
šakotą veiklą, suteikia sąlygas visiems šachmatų mėgė­
jams geras sąlygas žaisti, progresuoti ir kartu gar sinti
lietuvių vardą.
PABALTIEčIŲ šACHMATŲ TURNYRAI
Siekiant draugiško bendradarbiavimo, kartu sudarant
s ąlygas rungtyniauti šachmatų žaidime tarp estų, latviųir
lietuvių, 1957 m. šių trijų tautų šachmatininkai nutarė
Dr. IRVIS VENCLOVAS
Dr. l. Venclovas yra laimėjęs Australijos šachmatų
meisterio tituli. žaisdamas korespondenciniu būdu. Syd-
nejaus šach matų SIĮjungos prezidentas dr. Hooper, per
jam suruoštas išleistuves i Angliją, studijų pagilinimui,
išsiture, kad šis jaunuolis pasirinko ne savo profesiją. Jo
nuomone, lrvis šachmatuose turi nepaprastų gabumų ir
galėtų tapti Australijos ir net platesnės apimties šach -
matų didmolsteriu.
Irvis, daug reiškmės skirdamas lietuvių reprezenta -
cijai, visuomet dalyvauja pabnltiečių ir lietuvių šachmatų
klubo varžybose. Pabnltiečių pereinamąją tau ro : "Tallin
- Riga - Vilnius" yra laimėjęs tris kartus.
453
kasmet Sydnejuj e prav esti šachmatų komnndin~s ir in-
dividua.lines var žybas . šachmatininkų nutarimą parė mė
kiekvienos tautybės valdomieji organai, skir dami lėšų ir
įsteigė pere inamąją taurę pav adintą "Baltic Cup".
Tais pačiais metai s prasidėjo var žybos. Lietu viai pir -
mame rate žaidė prieš estu s. Komandą iš šešių žaid ėjų
sudarė ir ta škus laimėjo: V. Pata šius l, V. Koženi auskas
l, l. Venclovas l, J . Masčinskas O, A. Dargužis O, ir V.
Rastu t is l. Lietuviai laimėjo prie š est us 4-2 santykiu .
Antrose varžybo se nugalėje latvius lietuv iai pirmieji lai-
mėjo pereinamąją "Baltic Cup" taurę. Tuo metu lat viai ir
estai savo šachmatininkų tarpe turėjo gerų žaidėjų . Se-
kančiais metai s taure laimi estai, o trečiaisiais • latviai.
Po dvid ešimt šešių metų lietuvini įrodė savo pranašumą
laimėję taurę 14 kartų, latviai 8 ir estai 4. Individuali -
nėms var žyboms pasirinkta žaibo turnyrai kuri ems skir-
ta : "Tallin - Ryga - Vilnius" taurė, skyda s ir trečia do-
vana · "B. Strazdins" taurė. Pabaltiečių šachmatininka i
kas metai užbaigę komandine s ir individualine s var žybas ,
susirenka pereinamosio s taurės laimėtojo vietovėn pa•
bendrauti ir papietauti, ir kartu prave sti laimėtojams
dovanų įteikimus . Į šiuos subuvimus kviečiami visų trijų
tautybių bendruomenių atstovai.
Pabaltiečių tradiciniai draugi ški bendradarbiavimai ir
varžybos šachmatuo se žengia i dvide šimt septintuo sius
metus su viltimi pradėti darbą tęsti dar daugeli metų.
VYTAUTAS PATAšIUS
V. Patašius dalyvavo visuose Sydnejaus lietuvių šach-
matų turnyruose. Pabaltiečių turnyruose jis yra vienin -
telis iš lietuvių žaidžiąs kiekvienais motais. Jis yra laimė­
jęs daug taurių, skydų ir kitų šachmatų žaidimo atžy -
menų: "Tallin - Riga - Vilnius" pereinamąją taurę net
aštuonis kartus. Jis yra Sydnejaus lietuvių šachmatų
čempionas nuo pat kluboisisteigimo dienos. Tik vienais
motais jam teko dalintis pirmąja vieta su klubo nuolatiniu
turnyrų dalyviu Juozu Dambrausku . Be to, jis laimėjo
daug taurių lietuviii Sporto šventėse.
V. Patašius yra geriausias lietuvis ir pabaltietis šach-
matininkas Australijoje. Jis beveik visi savo laisvalaiki
skiria bendruomenės darbui, taip kad nolioka laiko daly-
vauti au stralų šachmatų turnyruose, kuriuose galėtų lai-
mėti meisterio tituli.
 Dr . H .M . LUKšĖ

., Tai vienas iš jauniau sių lietuvių šachmatų žaidėjų. My-

kola s ufaugęs lietuvių še imoje, kur namuo se visuomet
yra kalbama lietuvi škai ir skaitoma lietuvi ška spauda,
todėl ir jis gra žiai kalba lietuvi škai. Jau per pirmuo sius
turnyrus Mykolas užsirekomendavo kaip pajėgus ir
progre suojantis šachmatininka s.

V. August inavicius

ANTANAS VIKTORAS KRAMILIUS

Gimė 1925 m., šakiuose, ūkininkaitis. 1939 m . baigė

Griškabūdžio 6 skyrių pr . mokyklą.
1951-53 m. jis buvo Adelaidės "Lituania" choro daini -
ninkas, choro seniūnas. 1958 m. istojo į Sydnejaus "Dai -
nos" chorą; ilgametis choro valdybos narys, nuo 1982 m.
choro valdybos pirmininka s. 1959-63 m. dainavo "Rožy -
čių" dvigubame kvartete. Nuo 1958 m. Sydnejaus Ark . J.
Matulaičio Ateitininkų Kuopos Valdybo s narys, nuo 1977
m. Sydnejaus Ateitininkų Se ndraugių pirmininkas. Nuo
1975 m. Tauto s Fondo Atstovybės iždininkas Australijo-
je . 1977 m. pa skirta s ALB atstovu i Pavergtų Tautų
N.S.W. Komitetą ; nuo 1979 m . buvo šio komiteto pirmi -
ninku.
Liet. žurnalistų S-gos nary s. Bendradarbiauja lietuvių
spaudoje .
BRONIUS GENYS
Gimęs 1917 m., Kaun o ap skr. Į Australiją atvyko 1948
m. Įsikūrė Sydnej uje. Daug laiko pašventė Sydnejaus
savai tga lio mokyklom s , jose išdirbęs 18 metų, iš jų 10 m.
buvo mokyklo s vedėju. Sydnejaus Liet. Katalikų Kultū­
ros D-jos Valdybo s narys (1954-55 m., 1959-60 m.), ALB
Banksto wno Apy!. Valdybo s pirmin inkas 1967 m.
ALEKSANDRA S JAKšTAS
Gimęs 1914 m. Tauragėje . Baigė Tauragės Aukšt. Ko-
mercijo s Mokyklą ir Kėdainių Aukšt. Kultūrtechnikos
Mokyklą . 1940 m. įstojo j Vytauto Didžiojo Universitetą
Kaune. ji baigęs 1942 m. dipl. geodezijos inžinierium.
Skautų vadovas , skautininka s. Australijoje, 1949-50 m.
N.S.W. -Qld. tunto tunlinin kas. 1968-70 m. ir 1967-78 m.
Sydn eja us Senųjų Skautų židinio tėvūnas, 1970-75 m.
LSS Australijos Rajono Vadas . Apdovanotas LSS Lelijos
ir Padėkos ordinais. Lietuvi škoje spaudoje "Mūsų Pasto -
gėje", "Skautų Aide", "Vytyje" reiškiasi kaip iliust ra to-
rius.
Dr. H.M. Lukšė
DANUTi:: DONIELAITi:: - KARPA VlčIENi::
Danutė Donielaitė gimė 1937 m. Kaune, bet savo vai -
~ystę praleido Plungėje. Baigu si gimnaziją Danutė isto jo
l East Sydney Art College, kuri lankė 1953-55 m. Ištekė­
jusi meną "pamiršo" ilgam laikui. Dažnai buvo kviečiama
kaip aktorė i Sydnejaus "Atža los" teatrą. šeimai užau -
gus ir atsiradus daugiau laiko, Danutė Karpavičienė vėl
grįžo į meną. Vakarais pradėjo lankyti keramikės Judy
Berrett privačią mokyklą, vėliau ji lankė Helen Gulliver
keramikos klasę .
Danutė Karpavičienė dalyvavo Australijos Lietuvių
Dienų meno parodo se (1976 m. Melbourn, 1978 m. Syd -
nejuj), o pirmą individualinę keramikos parodą turėjo
Sydnejau s Lietuvių Namuose.
Syd. Liet.Gydytojų D -jos naria i 1983 m. Iš kairės sėdi: Helena Jakubauslcienė, Ango-nita
Grinceviciūtė- Wallis, Ir ena Bagdo-navitienė, Bro-nė .farembauskienė, Genovaitė Kazo-
kienė (pirmininkė), Rūta Kavaliauskaitė-Gray (sekretorė ir iidininkė), K ot ryna Gume-
niukienė, Valerij a Barkuvienė. Stovi iš kairės: Viktoras Bernotas, Beniu-s Vi11gilis,Kos -
tas Bagdonaviėi.1L~ , !rP.na žilytė-Raysonienė, Jrvis Venclov as, Ona Grudzins/cienė, .Juozas
Miknius, Leo-nas P etrausk as, Heraldas LukM .
Lietuvių Gydytojų Draugija
Sydnejuje
G. Kazokienė
L ietuvių Gydytojų Draugija Sydnejuj e įsteigta dr . zokienė. Nuo 1965 m. pirmininkavo Leonas Petrau ska s, o
lr vio Venclovos inicijatyva 1963.6.30. Tai buvo jo atsakas nuo 1967 Benius Vingilis. 1972 m., gri žęs iš Anglijos, Val-
i Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjungos atsišaukimą, ra - dybą vėli savo rank as perėm ė lrvi s Venclovns. Nuo 1983
ginanti gydytojus susiorganizuoti i profesinius viene - vadovauja Genovaitė Kazokienė.
tus. Nariais buvo kviečiami lietuviai , baigę medicino s ar LGDS savo susirinkimuo se turėdavo profe sines pas -
odontologijos stud ijas bet kur pasaulyje. Į Sydnejaus kaita s , su jomis susijusias disku sijas, aptardavo eina-
Draugiją susibrė apie 16 pastovių narių. Dažniausia bent muosius kultūriniu s ir visuomeniniu s reikalus ir susirin •
keli Draugijos nariai yra išvykę į užsi eni speici;alizuoti s kimu s užbaigdavo vaišėmis. Prad žioje susirinkima i buvo
arba turi išsikelti trumpe sniam ar ilgesniam laikui d ėl šaukiami privačiuose narių namuo se ir tik apie 1980 m.
profesinio pa skyrimo . Draugijos tikslas yra: l - siekti pradėta naudoti s Bank stowno Lietuv i ų Namų ( Lietuvių
profesinės - mok slinės pažango s, 2 - palaikyti tarpusa - Klubo) patalpomi s. LGDS materijali ai yra parėmusi Lie•
vyje, o taip pat ir su kitur gyvenančiais gydytojais, tuvių Dienų veiklą 1964 m. pa skirdama l meno premiją
draugiškus ryšiu s , 3 - skaityti ir bendradarbiauti Pasau - (laimėjo Henrika s šalkau skas). 1967 m . parėmė bendruo -
lio Lietuvių Gydytojų Biuletenį, 4 - palaikyti ryšius ir menės laikra šti "Mūsų Pastogę". 1970 m. nupirko tauti -
globoti medicino s ir odontologijos studentus, 5 - daly - nių šokių grup ei (vad. M. Osinaitei -Cox) ako rdeoną, o v ė­
vauti lietuvių kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. liau nuolat os skyrė aukų skautų veiklai, Baltų Komitetui,
Į pirmąją Draugijos Valdybą buvo išrinkti: pirmininku Savaitgalio Mokyklai, Jaunimo Kongre sui, sportinink ų
Irvi s Venclovas, vicepirmininku Leonas Petrauskas, išvykom s bei kitiems kultūriniams aspektam s paremti,
sekretorium - iždininku Bronė Jarembauskienė. Nu- kaip išleidimui M.K. Čiu rlionio kon certui (org. G. Kazo -
spręsta Valdybą rinkti dviej ų metų kadencijai. Vėliau kienė) pro gra mos bei Metraščiui .
Valdybą papildė narė kultūros r eikalams Genovaitė Ka- Nor s LGDS nėra gausi organizacija, bet ji yra veikli

454 455
-
paskirų asmenų dėl už?aro~ veiklos, bet. tai d~roma
vadovaujantis nustatytais SąJ ungos statutais, kurie de•
rina si pri e bendro s lietuvių išeivijo s veiklos.
Skyr ius remia jaunimo organizacijas , jo nariai daug
prisidėjo pri e lietuvių įsikurdinimo Syd~ejuje. ~~ve_ikvi•
si pr ojektai: L! 7~uvių. K]~~o . _sporto sales, kap1_mų ~špla·
navimas neaps1eJO be mzm1enų pag eibos, patarimų ir pa•
ramos.
Eilę metų Sydnejaus skyriui vadova~~: I. Jonaiti~, '-:·
Bukevičius, A. Adomėnas. R. Zakarev1č1us, G. Dr yza ir
pastaruoju metu V. Bernotas: . . . . .
Ateitie s per spek tyvos skyriaus ve1kla1nera la?a• š~ie •
sios, nes vyresniųjų gretas. kurios retėja, nep~pil~o JRU·
nieji ir vyresniesiems pasitrau~u s, skyriaus veikla 1r pat s
skyr ius gali visiškai užsida ryti .

Lietuvių, Gydytojų Draugija Syd11ejuje 1963 m. Iš kairės: B. Vin-

gilis, B. Jarembauskienė, K . Bagdonas, V. Barkuvienė, l . Bagdo•
navičienė, l. Venclovas, L. Zarembaitė, V. Kišonas, O. Grudzins- Sydnejaus lietuvių radijas
kienė, K. Gu.meniulcienė, T. Nakutienė ir L. Petrauska.s

kulūrinėj bei visuomeninėj veikloj: K. Bagdonas • Krašto
Valdybos narys sporto reikalams, A. Grincevičiūtė­
WaUis • už.siimakeramika, yra buvusi sporto klubo "Ko-
vo" pirmininkė, B. Jarembauskienė • aktyvi liet. taut o-
dailės būrelio narė, R. Kavaliauskaitė•Gray • Apylinkės
Valdybos narė kultūros reikalam s. G. Kazokienė • kultu •
rinių renginių , koncertų organizatorė ir režisorė, paskai •
tų prelegentė ir dailės parodų rengėja, V. Kišonas • akty-
vus skautų veikėjas, rėmėjas ir yra suorganizavęs ir įkū ­
ręs vyresniųjų sk autų vie netą "židinys", L Venclovas •
žmogaus Teisėms Ginti Komiteto sekretorius ir buvęs
Filisterių Būrelio pirmininka s. Taip pat yra narių, spe•
cializuojančių medicinos ar kitose mokslinėse disciplino•
se: Gytis Danta yra tapęs specialist u neurologu ir gavęs
MRCP (Engi.) ir MRACP laipsnius, Genovaitė Kazokienė
yra baigusi meno istorijos stu dijas Sydnejau s universite -
te ir gavusi BA (Hon.) ir MA (Hon.) laipsnius, Irv is Vene-
Lietuvių Inžinierių lr
Architektų Skyrius
lovas yr a tapęs chirurgu • specialistu ir gavęs FR CS
(Engi. ) ir F RACS laipsnius. V. šliteris
Iki šiolei Draugija yra praradu si vieną savo entuzia s-
tin gą nari . Dr. Vytautą Ki šoną, kuri s sta iga mirė
1983.8.25.
LGDS vienu ar kitu metu priklausė šie nariai. Gydy- Nuolatinės transliacijos Sydnej aus lietuviams buvo
tojai: A mbrozienė Sofija, Bagdonavičienė-Bagdon Irena , pradėtos 1976 m. geg už~s _m_ėn. Nor~ pr ieš _tai mons. J:> ·
Barkuvienė Valentina, Baužė Robertas, Bobinskas Mi- Butk aus iniciatyva, d idesntŲJŲ švenčių_~K_aled~ ~~a ~~ ­
kas, Bogušaitė-Basil Julija, Dan ta Gytis, Kavaliauskai - čių) progomis buvo perduodami šv 7nt1~ki svc ~~mma1.1r
tė·Gray Rųta, Kišonas Ger ut is, Kišona s Vytautas, Mik• šiek tie k muzikos per 2 SM, ABC ir_k1t_as radi~? st~t1s,
nius Juozas , Nakutienė Tamara, Renig eri s Alfredas, žiūrint kur buvo įmanoma jsiprašyt1. š1?s ra~o lrud~s
Pe trauskas Leonas, Venclova s Irvis, Viliūnas Alfonsas, buvo trumpos. vos 15 min., bet t uo metu het_uv1škasžod is
Vingilis Benius. Dantų gydy tojai: Bagdonavičius•Bagdon per radiją buvo retenybė ir visų labai_lauk1a~as_._
Kostas , Grincevičiūtė-Wallis Angonita, Grudzinskienė Pradėjus nuolatin es, per 2 E_Astoti: _t ra ~shac 1J~ nuo
Ona, Gumeniukienė Kotryna, Jakubauskienė Helena, Ja - pat pirm os dienos iki šiandien JOSvedeJas 1r koo~dii:iato-
rembauskienė Bronė, Kazokienė Genovaitė, Reisonie • riu s yra Viktoras š literis. Pradžioje buv:o tr~nsliuoJ_a~rn
nė•Žilytė Irena, Zarembaitė Laima. tiktai pusvalan džiai, bet l_=1bai~ep~t_ogiu lruku. Veliau
gaut as patogesnis laikas - seš tad1en~a1s, ~uo 10 · 11 val.
. ryto . šiuo laiku ir dabar dar vyk sta lietuvių kalbos t rnn s•
liacijos. . "kl
Programų turinys _ jva~~s; _t~umpos /nu~ų ~e• ?S
apžvalgos, žinios. pastkalbeJ!n~a_1 1r ~ranesu'!:U ·. K1ekvie-
n:Į savaitę skir iam a valan dele 1r mus ų ma~e~1ems. B~

Nuo lietuvių įsikūrimo

pat Aust ralijoje prad žios,
Sydnejuje veikia Australijos Lietuvių Inžinierių ir Ar -
chitektų Sajunga. Per paskut ini de§mtm etj narių skai -
čius sumažėjo. 1972 m. sky riui priklausė 24 nariai, o 1982
m. liko tiktai 16 narių. Dabartie s stagnacija jaučiama dėl
mažo aktyvių narių skaičiaus ir jaunosios kartos nenoro
jungtis i bet kuri vyresnios karto s vienet:Į.
. Jau~ųjų ~b~ojumas gal ir būtų normalus gyvenimo ap-
linkybių reiškinys, kas liečia amžiaus ir interesų skirtu •
mus .. ~el at ~odo, kad lietuvių kalbos problema, t.y . jos
mokeJ1mas ir yra ta kliūtis . neleidžianti artimes niam
bendra vimui.
Sydnejaus skyrius palaiko glaudžius ryšiu s su Centr o
456
Valdyba JAV ir t rimis skyriais Australijoje. Kadangi
Viktoro šliter io, pr ogramas padeda paruo st i _R~mu~e
Badauskion ė ir Vyten is šliogeri s. Į programa s 1~1Ju~1_ grn
Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjunga jkurta apjun gti sport ininkai. skau tai ir kitos lietuviškos orgamz:ICIJOS.
Religines radijo pro.gram as p~ru oš!a prel. P. ~ut _kus. .
visus laisvo pasaulio lietuvi us inžinie r ius ir architek tus,
d~I to atpuola bet koks ry š ių palaikymas su okupuot os Sydnejaus lietu viškos rad 1Jo l:udos yra ~rird!mos . ir
Lietuvo s kolegomis. Mokslo žinių pasi dalinimai ir ry šio mie lai klausomos Wollongongo ir Newcastcho lietuvi ų ,
palaikymui tarp vis ų po platųjj pasauli pabirusių kolegų taip, kad kl11usytojų skaiči us yra gana didelis.. .
yra leidžiamas m ėnesinis žurna las "Techni kos žodis". Buvo sur uošti du "rndijotonai", kurių met u salpos rc1-
V. $literis kalnm s surinkta vir š $ 2000. . . .
Dabar tiniui Sydnejaus skyriui priklau so penki nari ai
baigę aukšt uosius mokslus Australijoje, kit i Lietuvoje ar Rndijo laidos yra labai svn_rbio~. n; ~ didmic st ~~~e:~a1p
užsienyje. Skyr iaus nariai rei škiasi liet uvi11bendruom e• Sydnojus, nėra lengvu p~la1kyt1 rys1us su plac1m 1šs1-
nėje ruošda mi įvairias paskait as ir disku sijas, liečiančius barščiusini s lietuviai s. . . .
bendrą akademinę techniko s plotmę. Nežiūrint to, Syd· Kaip ir visuomet, bot koki d ~1~bą ?irbnnt , pns1ta1ko ir
nejau s skyrius sus ilaukia nemažai kr itikos spau doje ar iš tokių , kur ie kri tikuoja. bet nes11ungrn, nopadcdn.
457
 AUKSINIS PAJūRIS

•. APYLINKĖ
ALBWOLLONGONGO

Gamtos ir saulės 1)'1"Wglob

styje . Iš kairės: J. Raka:uskienė, R. Smilgevičienė, V.
Stankutė-Perry, A . Kybartienė, l. Petiulytė-Cecco

G. Rakauskas
P ati mažiausia ir jauniausia Australijos lietuvių
"kolonija" · Auksinis Pajūris , netoli Brisbanės. Pusiau
tropikinis klimata s : drėgnas ir lietinga s vasarą, vėsus ir
sausa s žiemą. <'.'.:iaper metu s iškrinta vir š 400 cm. kritu -
lių . Klimatas labai malonus be didelių temperatūros svy -
ravimų, nors tropikinių audrų pasitaiko.
_lietuviai apsigyveno prieš keletą metų, nors jau ir
<'.'.:ia
anksčiau gyveno kelios šeimo s. Paskutiniu laiku priskai -
toma virš 30 lietuvių, neskaitant prieauglio ir mišrių šei-
mų nelietuviškąją puse .
O~.gani~uoto g!veni~~ nė~a,_ bet _ i suruo štus "suėji­
mus at silanko d1desmoJ1dah s 1r taip palaikomas ryšys.
Da~nai atv!ksta lietuv!ų. ir iš B~i~banės, kurie palaiko
ryšius su čia gyvenanč1a1s. Neoficialu s šios vietovės se -
niūnas yra Smilgevičius, kuris atvyko iš Melbourno .
Kadangi šiame krašte pramonės beveik nėra tai ver •
čiamasi prekyba arba dirbama valdžios administracinėse
i~taigose,-Ne~aža d_alis lie~uvių _jau pen sininkai džiaugia -
si maloniu klimatu ir be rupesč1ų gyvenimu .
WoUongong o Apylinkės Valdyba . Iš
R . Mataitienė ir M. Gailiūna.s
M. Gailiuna.s-
PraėJ. ojau tri sdešimt metų nuo mūsų įs ikūrimo
Wollongonge. <'.'.:ia
lietuviai susiorganiza -
vo i apylinkę 1953 metais . Pirmają valdybą sudarė M.
Gaili ūnas, A. Brunka ir P. Petraitienė.
Apylinkėje gyveno apie 200 lietuvių . Vieni kūrėsi pas -
toviam gyvenimui, kiti buvo pakėlę sparnu s skristi i
Ameriką ar Kanadą. Palengva skaičius mažėjo . Beje , i
amžiny b ę iškeliavo irgi gera s pusšimti s. 1963 m. apylinkė
atšventė savo dešimtmetį.
Mnžni kolonijai sunku išvystyti bet kokią didesnę veik -
lą, ypatingai t urint toki dideli kaimyną, kaip Sydnejau s
apylinkė . Tačiau ir mes bandėme ruo šti ir minėti tautines
švente s, palaikyti ry ši tarp savųjų bei paremti lietuvi š-
kas organizacijas. Repre zentavome lietuvius Wollon-
gonge bei pal aikėme ryšiu s su kitom tautybėm. Kol bu-
kairės: A. Paplauskas (p irm.),
vome jaunesni ir turėjome dauginu energijos, organ iza-
vome "Jūros Dienas", ekskursijas i Sydnejų, ruošėme
N_nujų metųsutikimus , tautines šventes . šiuo motu gyve -
nimas yra labai aprimęs. Lyg pritrūkome energijo s. Rei-
kia naujų jėgų, o jų surasti ne taip lengva. Bet kartai s at -
siranda prošvaiščių, kaip štai R . Mataitienė ir B. šreder -
sas.
š iuo metu Apylinkės Valdybą sudaro : A. Paplauska s,
M. Gailiūnas ir R. Mataitienė . šios Valdybos iniciatyva
buvo padovanota $ 200 vertės kny gų apie Lietuvą
Wollongongo universitetui.
š iuo metu ruošiamės Pabalticčių parodai, kuri bus su-
ruošta prie "Multicultural Educution Resourc es Cent re"
Wollongonge. Ir taip pat turim e nupirkę knygų už $ 200
vertės.

45 8 459
 ROTA MATAITIENĖ 1972 m. apdovanota N.S.W. valdžios medaliu "For
service to t he Community".
M.G.
BRONIUS šREDERSAS

Viena iš iškiliųjų bend ru omenės narių mūsų apylinkė­
je. J au dvi kad encijas dirba Apylinkės Valdyboj.
Aktyvi narė Ethnic Affair komitete. Narė Advisory
Council prie N.S.W. ministerio pirmininko, narė Grant
Allocation Council; organizatorė ir instigatorė emigrantų
moterų centro, kur mokomos rankdarbių ir anglų kalbos
emigrantų motery s.
Ilgametis geležies fabriko darbininkas. Meno paveikslų
rinkėjas. P adovanojo 81 paveikslą Wollongongo meno
galerijai, tuo duodamas pradžią ir instigaciją tokią meno
galeriją įsteigti. Jo vardu galerijoj yra įruoštas vienas
kambarys. J am buvo suteiktas Wollongongo miesto gar -
bės piliečio teisės. Mirė 1982 m. Palaidotas miesto val-
dybos lėšomis.

.~~~M,
ey Naujosio s Zelandijos Liet uviai
Br. šredersas R. Mataitienė v,e~ llol>czr6
7.1'.AL

N . Zew.ndijos B. Krašto V-ba 1953-58-m. Pirmoj e eilėje i·š kairės: A. Mit -

kevičius, ė. Liutikas (pirm.) ir V. Grigaliūnas . A11troje eilėje iš kairės: V.
Procuta ir J. Papw.uskas

Paruoši! B . Mock1lnienė mozaikinių kvardratėlių, iš kurių reikia s udėliot paveiks-

lą.Jeigu juos dėlios došimts skirtingų žmoni ų, esu tik ra,

K a d ailgI • savo veiklos istorijos Naujosios Ze-
landijos liet uviai nepristatė šiam
Aust ralijo s Lietuvių Metraščiui, o prisiuntė tik. knygą iš-
karpų iš angliškų ir lietuviškų laikraščių, tai Metraščio
redakcinę komisij ą pasta t o prie š sunkoką uždavini - ap -
rašyti jų kūrimąsi, lietuvišką veiklą ir apskritai -gyveni -
K11ygų, įteikimas lVollongongo universitetui. U kairės : J. Pickford R Mataiti e- mą. Laik raštinės žinutos dažnai nesudar o aiškaus vaizdo
nė, A . Papiauskas, M. Gailiu.nasir B. Meek ' · apie kraštą, žmones bei jų gyvenimą. Jo s yra lyg rieškutė
460
kad ga usis dešimts skirtingų p aveikslų.
šis ganu nelengvas uždavinys yrn patikėtas man. ne-
buvusiai tam e kr ašte nei pažjstanriai tuos žmones. Ne-
žiūrint to, stengsiuos, pagal sa vo sugebėjimą, apra šyti.
Todėl iš anksto prašnu Naujosios Zolnndijos liet uvius
man atleisti , jei ,kartai s apra šymo kas nors būtų no taip
supr nstn ir aprašyt a. kaip dešimtmečių bėgyje yru buvę.
b.m.
461

Savaitgalio mokyklos mokiniai ir mokytojas C. Liutikas 1956 m.
- Kada pirmojo lietuvio koja atsistojo ant Naujosios
Zelandijos žemės, nėra žinoma, - rašo Dubysos žemai-
tis, 1953m. la'lkričio 11 d. ''Keleivyje" SO Boston. Auto •
rius tačiau sakosi žinąs, kad jau senokai čia apsigyveno
jūrininkai Vasiliunas ir Raudonis ir sukūrė šeimas.
Po Antrojo Pasaulinio karo pirmieji lietuviai i Naująją
Zelandiją atvyko 1949 m.
1953 m. N. Zelandijoj lietuvių jau buvo apie 220. Ap-
gailestaujama, kad Krašto Valdyba nepasirūpino jų tiks -
liu surašymu.
Atvykusieji beveik visi susispietė didesniuose mies-
tuose - AuckJonde, Wellingtone, Dunedine ir Christ -
church.
Didžiausia kolonija (1953) yra Aucklande: viso 63 as-
menys 141 suaugęs ir 22 vaikai iki 18 metų). Tik atvykę
jie suorganizavo draugiją, kuri 1953 m. persitvarkė i Lie-
tuvių Bendruomenės apylinkę. Apylinkės V-bą sudarė: C.
Liuli.kas (pirm.), A. Mitkevičienė (sekr.) ir G. Procuta
(iid.). Revizijos Komisiją sudarė: Mitkevičius, Cibulskis
ir Palubinskas.
Apylinkės V-ba ruošė Vasario 16 minėjimus, minėjo
Motinos Dieną ir Birželio trėmimus, i kuriuos visada
kviesdavosi latvius ir estus.
1953 m. aucklandiškiai jau turėjo ir Savaitgalio
mokyklą, kurią jie pavadino šeštadienio mokykla. Mo-
kykloje mok)tojavo G. Procuta ir E. Liutikienė (anksčiau
Palubinskas).
Turėjo ir biblioteka su 68 knygomis, kurias paskolino
penki asmenys. Be knygų turėjo 8 dienraščius bei savait-
raščius (jų Larpe ir '"Keleivi") ir 3 žurnalus. Biblioteka
naudojosi visi N.Z. lietuviai.
Aucklando moterys, nors ir neturėdamos savo organi-
zacijos, rinkdavosi pasitarimams. Jų rupesč1u buvo pa-
siųsta i Europq 5 maisto ir rūbų siuntiniai ir pinigų.
1953 m. "Keleivis'" isidėjo trumpą ži nutę. pavadintą
"Pirmas lietuvis Naujojoj Zelandijoj". Rašo: "'Cia pirmas
lietuvis pateko 1888 m Tai buvo joniškietis Jurgis šei-
žys. iš šikšnonių kaimo. Jis vertėsi gintaro ieškojimu,
462
Nomdai iinil1 apie lietuvius patiekia ir N. Zelandijos mieno, nes jau šešeri metai neturi lietuvio kunigo. Prr ta
sp11udos organai: Auckland Herald, Zealandia. The N.Z. laiką joks lietuvis kunigas net nl'aplankes N Z. lietuvių.
!Jerald, ThePress ir kt. Jie aprašinėja Velykų papročius. Todėl nauja -zelandiefo1ms buvusi didžiulė ~ventė daly
lietuvį boksininką Praną Mikų, Birželio Trėmimų minėji V</,Utikun. J. Prunskio atnašaujamose šv. Mi~1ose.
mus. lietuvių tautinius šokiu,, kaip Lietuvoje sutinkami h Pagal kun. J. Prunskio aprašymą 1955 m. N. Zelandijoj
Naujieji Motai ir kita. esa 235 lietuviai: Aucklande 63 (22 šeimos, 43 suauite ir
1954 m. ROusio3 -4 d.d. įvyko visos Naujosios Zelandijos 20 vaikų); sostinėje Welhngtonc 53 lietuviai(l4 šeimų, 36
lietuvių atstovų suvažiavimas bendriems reikalams ap - suaugę ir 17 vaikų); Dunedine 42 (12 šeimų, 25 suaugę ir
tarti ir Krnšto V bai išrinkti. Prieš tai buvęs pirmininkas 17 vaikų); Christchurch 29 (7 šeimos, 21 suaugę ir 8 vai
Butku~ iš pareigų atsisakė. Atsisakė ir Butkienė, kuri kai).
buvo "Naujosios Zelandijos Lietuvio" laikraštėlio redak- Kunigas giria N. Zelandijos lietuvių geraširdiškumą,
torė. teigdamas, kad nors ir patys nelengvai verčiasi. bet ne
1955 m. "Mūsų Pastogė"' rašo. kad N.Z. Krašto V ba pamiršta šalpos reikalingų brolių lietuvių. štai šiais me
ruošianti lietuvių gyvenimo vaizdų albumą. šis reikalas tais Vasario 16 gimnazijai Vokietijoj išsiuntė S 400. Įsi
pavestas Krašto V-bos nariui J. Pečiulaičiui. kalbėjęs su vyskupu. kunigais bei "Zealander" redakto-
Aucklande lietuvių visuotiniame susirinkime buvo pa rium, svečias patyrė. kad lietuvini čia yra gerai vertina
gerbtas Vincas Krėvė. Paskaitą apie V. Krėvę skaitė G. mi. Jie turi gražią bažnytinę vėliavą, su kurin dalyvauja
Procuta, o valdybos pranešimą padarė C:.Liutikas. pamaldose ir gieda lietuviškas giesmes. Du lietuviai
Auck lande veikia dvi tautinių šokių grupės - vyres - lanko universitetą: V. Procuta Aucklande ir Balčiūnas
niųjų ir vaikų. Savaitgalio mokykfoje yra trys grupės Wellingtonc.
(skyriai). Mokytojai: E. Petraškienė, G. Procuta, č. Liu - Kuniga., ragina amerikiei'ius siųsti N. Zelandijos lie-
tikas ir E. Liutikienė. Suruošta Kalėtų Eglutė su įdomia tuviams knygų, fornalų bei laikraščių, nes finansinL, at-
programa ir tautiniais šokiais. siskaitymas su užsieniu jiems esąs labai sunkus.
kurio čia randama miškuose , kartais kumščio didumo ir N. Zelandijos lietuvių Metraščio rašymas pavestas A. "Tėviškės Aidų" Nr. 41, 1966.9.22 d. mini N. Zelandijos
augino avis. Buvo vedęs vietos maori genties žmoną, bet Senatorskiui. Metraštis pradėtas rašyti 1952 m. ir yra lietuvių septynerių metų veiklos sukaktį. šiai suknkčini
ji greit mirė. Vėliau jis vedė vielos anglę ir susilaukė ke- Krašto V-bos žinioje. atžymėti ir patys N. Zelandijos lietuviai išleido rolato
lių sūnų. Jis yra prof. šimoliūno giminaitis. šiuo metu N. Tautos Fondo įgaliotinis N.Z. paskirtas Krašto V-bos rium spausdintą biuleteni, plačiai nušviečianti tenykš~ių
Zelandijoj yra 300 lietuvių". iždininkas V. Grigaliūnas. N.Z. Krašto V-ba leidžia ir re- lietuvių gyvenimą, jų laimėjimus bei patirtus sunkumus.
Tų pačių metų "Naujie nose" skaitom "Tremtinio laišką daguoja informacinį biuleteni. Biuletenyje džiaugiamąsi, kad beveik visi lietuviai jau
iš Naujosios Zelandijos". Vienas išeivis rašo savo drau gui 1956 m. pradžioje N. Zelandijos lietuvius aplankė kun. isigiję nuosavybes namus ar žemės sklypus, ant kurių
i Cikagą: Juo:oas I'runskis iš JAV. Grižęs savo apsilankymą pločiai statosi namuis. 'l'aigi ekonominiu atžvilgiu nusiskundimų
- Prieš treju s metus atsibaladojau su žmona ir dukra i aprašė "Draugo " dienraštyje. sausio 10 d. Jis apgailes- neturį. Kiek kitaip esq su kultūrine ir dvasine sritimi.
ši pasaulio užkampi. Atvažiavom gražių paveiksliukų su- tauja, kad čia lietuviai esą labiau siai nutolę nuo savo ka- "Viena pusė medalio labai graži, jau stojamės ant kojų",
vilioti. .. "
Jis skundžiasi, kad važiavo i "žemės rojų~• i "amžiną pa
vasari", o atvažiavę nusivylė, nes jokio rojaus nerado.
Esą šalta. reikią dirbti fizini darbą, uždarbiai menki. Ge•
resnius darbus užimą anglų kolonistai, kurie nuolat at•
vykstą iš Anglijos.
Kitas lietuvis (V. Vyčius) tais pačiais metais savo laiš-
ke i J.A.V. taip byloja: "Naujoji Zelandija - ne valstybė,
bet rojus. Tai gėlynų, daržovių ir vaisių kraštas, per so-
tintas aukščiausios rūšies maistu ir gyvenimo reikmeni•
mis. Socialinis aprūpinimas geras, senatvėj pilnas, nemo·
karnas gydymas ir pensija. Absoliučiai nėra vietos ne•
darbui. Cia nėra luomų, neribota pasaulčžiūros ir religi -
jos laisvė. žmonės nuoširdūs ir pernelyg draugiški, gal
kiek su anglišku savimeilės ir konservatiz mo atspalviu.
Mažiausias komunistų procentas. Jokių kriminalinių nu-
sikaltimų nėra, namai neturi net užraktų. Gyvenimas su-
kasi apie šeimą, bažnyčią, darbą ir sportą. N. Zelandija •
geriausias kraštas turi st ui su pinigai s, senatvėje ir pen-
sinin kams ..."
"Keleivis" rašo, kad nauja-1,elandiečiai perdaug valgo
mėsos. Kai Europoje vis dar trūksta maisto, o Anglija tik
dabar (1953) panaikino maisto korteles, nauja -zelandietis
per metus sunaudoja 229 sva rus mėsos. Ji s valgo mėsą
pusryčiams. pietums ir vakarienei. Sviesto sunaudoja
42.7 sva rus per metus. Vietoj 2,800 kolorijų per dieną,
nauja-zelandiečiai sunaudoja 3,460 kalorij ų. Daktarai su•
sirūpinę gyventojų sveikata ir ragina mažiau valgyti. Auclan.do lietuviai S'IL vysk. V. Bri.zgiu 1959m.
463

N. Zelandijos Pirmoje eilėje iš kairės: A. Cibu/,Skis,
tautinių šokių grupė.
E. Petraškienė,G. Procuta, A. Mitkevicienė, D. Peėiulaity tė ir M. Ba-
brauskaitė. Antr oje eilėje iš kairės: M. Palub inskas, N . Liutikaitė, A.
Atkočaitis, A. 2,iginskaitė, V. Pro cut a, D . Niperaitė, J. Papw.uskas
(mok.) ir V. Grigaliūnas (akordeonistas)
r ašoma biuletenyje, "o kita medalio pusė, deja , to
d,Jaugsm o nerodo. Mūsų tautiniai ir dvasiniai reikalai -
ne tokie geri..."
Autorius apgailestauja , kad jau sunku esą kai kuriems
žmonėms skirtis s u sva ru ar šilingu, ne s i tautos laisvini -
mo darbą ir va rgan patekusių šelpimą žiūrima kaip i
nebeaktualų dalyką. Jaunima s nebesistengiąs lietuviškai
kalbėti, o kai kurie ir tėvai sąmoningai nekre ipia i tai dė­
me sio. žmonės nebeskaitą lietuviškų knygų, net platin-
tojams i namus atnešus, at sis akom a pirkti .
O. Gerdvilienė parašė "'Tėviškės Aidam s" laišką, ku -
riame pra šo padėti N. Zelandijos lietuviam s gauti kunigą.
Autorė sk undži asi , kad kitos tautybės, kaip latv iai ir es -
tai, kurių nesą daugiau, turinčios s avo kunigus, o lietuviai
ne!
"Kel eiv is" , 1956.1014 duoda detalią ižvalgą i N. Zelan -
dij os lietuvių visuomeninę veiklą. Lietuviai, kurių pri -
ska itoma vir š 200, gyveną labai išsisklaidę. Jų veik la
būtų žymesnė, samprotauja "Ke leivis", jei jie gyventų
vienoje vietoje. Tačiau nežiūrint to, kur tik yra dide s nis
būrys, jie yra susiorganizavę i vienetą, o tie vienetai pr i-
klauso N.Z. Lietu'<ių Bendruomenei, kuri turi savo tary-
bą ir valdybą. Valdybos pri eša ky šiuo metu stovi jau
Lie t uvoj žinomas visuomenininkas, agronoma s Ceslovas
Liutika s. Pa ga l biulet enio žinias Dunedinde apylinkėj
gyvenančios lietuvių šeimos - Butkai, Skridulaičiai, šiui -
piai, Svila.iniai, Vyčiai ir Gerdvilienės šeima, gavusios N.
Zelandijos pilietybę .
Vis dar atvyksta lietuvių i N. Zelandiją. Iš škotijos at -
vyko lntų šeima. Rugsėjo 27 d. iš Vokietijos atskrido J.
J ančys, kuris. traukdamilSis nuo bolševikų pa te ko i Šve -
diją. 1946 m. švedų vyriausybė išdavė 126 asmeni s bolše -
vikam s , jų tarpe 9 lietuvius, Janči ir kitus aštuonius. Ru-
464
bus dešim tm e t is, kai šiojo s aloj e pradėjo kurtis pir mieji
lietuvini. 1949 m. čia atvyko p irm a.sis lietuvių tran s por -
tas, 170 nsmonų. Vėliau atplaukdavo mažesnių grupių ir
pavieniai as men ys. Dabar N. Zelandijoj yra 240 lietuvių.
Į jų tarpą neįskaitomos mišrio s šei mos , nes kaip pr aktika
parodė, tok ios šei mos g reit atsižadančios lietuvybės.
Dideliame N. Zeland ijos plote lietuviai yra plačiai išs i-
mėtę, nors kiek galėdami spietėsi i keturiu s did,iuosius
mies tu s : Aucklandą, Wellingtoną, Chri stc hur cn ir Dune-
dinc . Jau nimas mokosi prad žios mokyklose, aukštesnėse
ir univer sitete. Visu r neblogai užsirekomenduoja - tiek
mok s le tiek ir s por te.
Vyre snio am žiau s lietuvia i, kurie turėjo aukštąji
mok slini išsilavinimą, savo pr ofes ijose beveik niekas ne -
dirba . Tam buvo visokių kliūčių. Dirba visokius kitokius
darbu s - fabrikuose, uostuose, ske rdyklo se , vienas kit as
stalius nr kitok s amatininka s. Motery s dirba siuvyk lose,
viena kita slaugė. Labai gaila, kad pri ešing ai negu Aus -
tralijoj , čia nėra tokių, kurie būtų pradėję verstis sava •
ranki škai s bizniais statyboje, prekyboje, vieš butininky s-
tėje ir pa naš iai. Tačiau eko nominiu požiūriu lietuvia i s u-
sitvarkę neblogai. Dau gumas gyvena nuo savuo se na -
muose, turi šaldytuvus, skalbimo mašinas , kai kurie ir
au t omobiliu s. Wellingtone net keturi lietuviai esą isigiję
automobiliu s ir dirba kaip ta ksistai. NZ Krašto V-bos
Tautinė - patriotinė dvasia tebėra gyva ir stipri. Ją tel- pirm. Mil.da Hartley
kia ir kituo se išlaiko keli idealistai , pasišventėliai. Mini-
mos viso s lietuv iškos tautinės ir valstybinės šventės ir dijoj, Auckland e. ši kartą turėjo progos aplankyti dau -
sijoj J ančys bu vo laik oma s koncentracijos stovykloje ir ruošiami kiti minėjimai. Programas praveda ir daugu - giau lietuvių ir plačiau su j ais išsišnekėti.
1956 m. pradžioj e jam pasisekė kartu s u vokiečiais grjžti i moje atlieka jaunima s, o jų tarpe kaip tik ir yra tokių, 1959 m. N .Z. lietuvių gyvenimas j au slinko nusistovė­
Vakarų Vokietiją, o iš ten pn s savo šeimą, kuri prie š sep -
kurie rimtai mok osi muziko s ir kitų menų. Veikia sekma - jusia vag a . Buvo suša uktas N .z.lietuvių suvažiavimas .
tyni us metus buvo atvyku si į N. Zelandiją. dienio mokykla. N. Zelandijos Krašto V-ba turi sudariusi Suvažiavi mas prasidėjo gruodžio 29 d. vakare Gribble-
1957 m. gruodžio 4 d. N. Zelandiją aplankė J. ir M. Ba- lietuvišką biblioteką su pusantro š imto knygų. Ją prižiūri hirst salėje s u iškilmin gomis vaišėmis. Vaišių metu akto -
čiūnai iš JA V. Aucklandiškiai tu rėjo nepaprastą progą ir ve da N. Liutikaitė. Taip pat sudaromas ir nuolat pa - rius Petras šimkus skaitė ištrauką iš V. Krėvės-Mickevi­
s utikti atplauku si "Ma riposa" laivu žinomą vis uomen i- pildomas lietuviškų laikraščių iškarpų rinkinys. Vedama čiaus veika lo "že ntas".
ninką ir pab endrauti su juo ir jo žmon a. Svečiams buvo ir lietuvių bendruomenės gyvenimo kronika, kuri vėliau Į suvažiavimą iš Australijos atv yko ku n. P. Bačinskas.
s urengtas privatus susitikimas su aucklandi škiais, kuria - ga lvojama perduoti Pasaulio lietuvių archyvui . Ji s atlaikė Mišias šv. Patriko katedroje ir pasakė p-ritai -
me J. Bačiūnas plačiau papasakojo apie lietuvi us, gyve - Bet gi jaučiama, kad atšalimas lietuviškiems reikalams kytą pamokslą.
nančius JA V-ėse, Anglijoj ir Vakarų Vokietijoj. Ypač jis palaipsniui didėja. Planuojama ateinančiais metais su- Vėliau UW CA salėje vyko suva žiavim o posėdžiai. Pra -
iškėlė mok s lo reikšmę. "S tudentai yra mūsų ateiti s " - reng t i platau s ma sto N.Z . lietuvių suvažiav imą veiklos nešimus darė: Dunedino atstovė V, Butkicnė, Wellingto -
buvo svečio kalbos motto. dešimtmečiui atžymėti. no seniūnas F. Jero šius, Aucklando Apyl. pir m. J . ž i-
1958 m. birželio 15 d. N. Zelandijos Baltų kluba s suren- Dabartinę N.Z. Krašto V-bą sudaro: t'.;. Liutikas pirm ., ginska.s ir N. Zelandijos Lietuvių Bendruomenės pirm. C.
gė minėjimą, kuriame buvo užakcentuoti du aspektai: Mitkevičius, Grigaliūnas, Procuta ir Paplauskas. Kituose Liutikas.
Sovietų Sąjungos tarptautinių sutarčių s ulau žymas su miestuose veikia apylinkių valdybos: Aucklande - Pečiu­ V. Butkienė skaitė paskaitą "Lie t uvis Tremtin ys isto-
Lietuva, Latvija ir Estija ir įvykdytas masini s trėmimas laitis, Paplauskienė, Petroškienė; Dunedine - Skr iaulai - rij os bėgyje". Posėdžių salėje buvo suren gta lietuvių
iš tų valstybių. tis, Kuzma, Jončys; Chr istchurch - seniūnas šerėnas. liaudi es meno ir spaudos par oda.
Pagrindinę kalbą pasakė Mr. D.M. Rae, N. Zelandijos Nuo šių asmenų daugiausia i priklauso N. Zelandijos Išrin kt a nauja Krašto V-ba : architektas V. Procuta -
parlamento atstovas. Jis gyrė tokius minėjimus, nes jie lietuvių išsilaik ymas , jų visuomeninis ir kultūrinis judru- pirm„ J . Pečiulaitis - sekr., A. Maska itis - ižd.
nuplėšią komunizmui kaukę. Kvietė Vakarų pasauli neti - mas . Suvažiavime dalyva vo apie 100 žmonių.
kėti Chrusčiovo retkarčiais tariamais taikingais fodžiais, šalia N .Z. Liet. Bendruomenės, veikia N .z. Pabaltiečių Be su važiavimo 1959-60 m. buvo s uruošti tradiciniai
o žiūrėti i pavergtųjų valstybių patirti ir iš to daryti s iš- klubas , kuri su daro lietuvių, latvių ir estu atstovai. šiuo minėjimai, atšvęstos 25 metų vedybinės s ukak tys ė. Liu-
va das. metu klubui pirmininkauja t. Liutika.s, oi Kontrolės tikų ir se no ateivio jūrininko R. Raudon io. Tačiau iški-
Meninę dali minėjime atliko : estų vyrų c hora s, solo Komisiją ieina Pečiulaitis. Susirinkimai pravedami anglų liausias metuo se momentas nauja-zelandiečiams, atrodo,
dainavo latvė, o pianinu Bacho "A rioso " išpildė Dalė Pe - kalba. buvo vys k. dr. Vincen t o Bri zgio apsilankyma s. Vyskupas
čiulytė.
Praeityje jie buvo surengę demonstraciją prieš bolše - lankėsi Dunedine, Aucklande ir Wollingtone kovo 23-26
ši minėjimą aprašė katalikų savaitraštis "Zea landia" ir vikus ir dažnai pa sirod e anglų spa udoje su jvairiais pa- d.d. (1960 m. ). Lietuviai ganytoją sutiko labai iškilm ingai .
dienra št is "The Auckland Starp" . r e iškimais, liečiančiais Sov. Rusiją ir pabaltiečių padėti. Taip pat ir vietinė spauda plačiai aprašė ši vyskupo apsi-
Grižęs i JAV J. Bačiūnas aprašė savo kelionės į.spū• Klubas bendradarbiauja su kitomis N. Zelandijoj esan - lankymą, pailiu st ruodama gau siomis nuotrauk omis, ci-
džius, kuriuos pavadino "Kelionė j Pacifico kraš tus ". Jie čiomis tautybėmis: ukraini e~ia is, vengrais, lenkais ir ki- tuodama vysk upo kalba s , pasikalbėjimus su spaudos at -
buvo atspausdinti "Dirvoje" ir paskui išle isti atskira tais" . stovais ir gana plačiai nušvietė dabartini pavergt os Lie-
knygute. Apie N. Zelandijos lietuviu s jis taip rašo: "Greit Grjždami iš Australijos Bačiūnai vėl sustojo N. Zelan - tuvos gyvenimą.
465
 Kitas šviesus spindulėlis kasdienybės monoton ijoj e
buvo lietuvių dailininkų paroda . Ket ur i lietuviai dail inin-
kai iš Aust ralijos gegužės 4.25 d.d. Aucklando Meno
galerijoj disponavo savo kūrin ius , tai V. Ratas, H. š al-
kauskns, A. Vaičaitis ir T . Zikar as. P aroda praėjo sėk ­
mingai ir susilaukė gerų atsiliepimų iš meno kritikų. Pn-
rodą aplankė 3000 žmonių. Par odos organiz ato riu s stu -
dentas G. Pr ocuta.
1960 m. N.Z. Liet . Bendruomenės V-bos pirminin ku
buvo V. Procuta. "Mūsų Pastogės" pr anešimu, N.Z. lie-
tuviai šiais metais oficialiai Vasa rio 16 nešventė, o vietoj
to suorganizavo išvyką · gegužinę į Motuhe e salą.
Lietuviai stu dentai, pasinaudodam i Vasa rio 16 pr oga ,
siuntė pr otesto par eiškimus N. Zelandijo s laikraščiams.
"Auckland Star" at spausdino žin utę pavadintą "JAV
krei piasi i Sov. Sąjungą. siūlydama pasi t r aukti iš Pabal -
tijo valstybių". Laikr ašt is pacita vo A meriko s Valstybės
se kr eto r iaus Chr istian Her te r 42-s ios Lietu vos, Latvi jo s
ir Esti jos nepriklausomybės pas kelbimo sukakti es proga
pageidavimą, kad Sov. Sąjunga pasitrauktų iš tų val sty-
bi ų ir jos galėtų d žiaugt is nepr iklau somybe.
Tų pačių metų vasa r io pradžioje Curi ous Cove įlankoje,
užsibaigė N. Zelandijos u niversitetų studentų kongre sas,
sutraukęs rekordinį skaičių studentų ir eilę įžymių
kalbėtojų, jų ta rpe Amer ikos ambasadorių Akers.
Kongresas priėmė apie 20 rezoliuciją. jų t arp e ir vieną,
patiektą lietuv io st ude nto, kuri ame išr eiškia mas kongre -
so apgaile stavi mas, kad sovietai tebetęsia Liet uvos, Lat -
vijos ir Estijos okupaciją ir vykd o rusifikaciją. Ji e prašė
Sov. Sąjungos vyriausybę at itr aukti kar ines pajėgas ir
administracinį aparatą iš P aba ltijo, k ad šios galėtų ne-
pri klauso mai tvarkyt is J ungtinių Tautų Organizacij os
priežiūroje. šią rezoliuciją perdavė Sov. Sąjungos ats to-
vybei Wcllingto ne. Dauguma vietinių studentų domėjosi
Lietuvo s padėtimi ir reiškė solid arumą ke n čiantiems lie-
tuviam s.
1962 m. Auckla ndo Hetu viai st udent ai pradėjo pinigų
rin kimo vajų "Lituanu s" žurn alui paremt i. Ja u antr i me -
tai saujelė studentų entuziastų renka pinigus šiam žur -
nalui. Pe rnai surinko 30 svarų . Ta i gr ažus pavyz dys di-
delėms kolonijoms, kurios dažnai visai neprisided a pri e
vajau s. N. Zelandijos kores ponde ntas G.P ., rašy damas
"D rauge". jaudinas i sa kyda mas: "Mes negalim jam
(Lituan us) leisti žūti , nes per ji mes kalbam pas auliui, pa•
rodom. kad esame gyvi , kury bingi ir ver t i laisvės, kad
mes norim gyve nti. .."
Birželio trėmimus šiais metais aucklandiškiai minėjo
biržeHo 17 d „ kuri surengė kar tu su lat viais ir es tai s. N .
Zelandijos Baltų klubas, be vardinių kvietimų į minėjimą,
idėjo ske lbimus i abu Aucklando dienraščius. Salė pri si-
r inko pilnutėlė. Didesnė dalyv ių dalis buvo vietinia i.
Pag rindinis šio minėjimo kalbėtojas N . Zelandijo s anti -
komunistinės lygos pirm . M.L. Peers pasakė jautrią ir
ugningą kalbą. "Visas pasa ulis turėtų verk ti šią dieną",
kalbėjo jaunas pr elege ntas, " bet j ūsų didvyriai yra
mažai žinomi. Mes jus išdavėm Jnl toje ir kito se konfe -
rencijose , o jūs, vietoj mus paniekinę , t ik perspėjate apie
komu nizmo grėsmę". J is kalt ino vie tinius žmones, ypač
spaudą. kad yra pasyvūs kovoje pr :eš komunizmą.
Meninėje dalyje pad ainuot a latviškų ir estiškų dainų ir
p arod yti keli apžva lginia i filmai if, Vengrijo s sukilimo.
466
lietuvių ieškot i dvasi nio pasi te nkinimo gau sesnėse lietu • Kaip prieš priešą G. Procuta pastato Aucklnnde ren-
v ių kolonijo se. giamus Birželio trėmim ų minėjimu s . Cia j ie ren giami visu
J ei m ūsų veiks niai būtų apie ta i pagalvoje pr ieš tris- pahal tiečių drauge ir i minėjimus jie sut raukia daugiau
deš imt metų arba net Vokietijoj prieš pr adedant emigra - vietinių žmonių negu Cikagoje.
cijai, būtų buvę išvengta didelių tautini ų nuostolių, o taip Pust uzinis N . Zelandijos l ietuvių, pagnl G. Procutą,
pal nllmafai ir medžiaginių. J ei būtų buvus ios direktyvos nesiginčydami dėl pirmenybių, atliko didelius darbu s :
kurt i lietuvi škas kolonija s arb a bent s piestis ta m t ikrose popiežiui pasiu ntė griežčiausią prote sto telegramą. kai
vietovėse, atliku s darbo sutar tis, re ikia manyti, kad Vatikanas buvo pasi rengęs likvidu oti Lietuvos atsi .O·
nebūtų atsitikę, kas ats it iko Nauj ojoj Zelandijoj ir Aus- vybę; 1962 m. N. Zelandijos universitetų studentų kong -
tralijo j , kad tautiečiai išsibarstė visuose sal ų užkampi uo- re se lietu vis st udentas praved ė rezoliuciją, sme rkiančią
se. Dabar tik po mirtie s sužinoma, kad ten ir te n gyve no Sov. Sąjungos oku paciją ir rei kalaujančią taikyt i Pabal-
lietuviai, o dažn ai ir visai nes užinom a - paskendo žmonės tij o valstybėms JT O Chartą. ši rezoliucija buvo išsiunt i-
svetimybės jūroj e , nepalikę nei vardo , nei pėdsako... " nėta : N .Z. vyria usy bei, JT O, Soviet u atsto vybei
Tačiau yra ir kitaip galvojančių. 42-me "Dir vos" nume- Wellingto ne.
ryje, 1964 m . Geniau s Procut os st raip snyje "Apie didžių­ Nor s N. Zelandijoj nėra lietuvių skautu vieneto. bet
jų silpnybe s ir mažųjų st ipr ybes". skaitome gana įtiki­ Pan P acifiko Tarptau tinėje Skautų Ja mboree, 1959 m„
nančius jo išvedžiojimus . Nuvykęs i JAV ir susipažinęs įvykusioj Aucklande, vienas studentas skaut as iškėlė
su tenyk šte lietuvi ška veikla, autoriu s jaučiasi nusivyles . Lietu vos vėliav:i, kaip lygiateisę , ta rp kitų dalyvaujančių
Vacius Pr ocuta N . Z elandijos lietuvių Jam nesuprantama, kodėl Ameriko s lietuvia i t iek daug tautų, iškilmių atid arymo met u.
veiMjas tarp savęs ginčijasi dėl visai nereikšmingų d alykų, pav. Nors N. Zelandijos lietuvi ai netu ri liet uvio kunigo, nei
kas atstovau s juo s W ashingt one , kodėl stud entai tiek savos parap ijos, bet Aucklando lietuviai katalikai, eva n•
Min. pirm. Keit h Holyoake pabaltiečiams užuojautą dau g reikšmės skiria ideologinėms grupėms, ir kokiame gelikai ir stačiatikiai kiekvieną gegužės mėnesio se kma-
atsiun tė
per parlamentarą R. Maldoon, kuri s užtikrino, restorane vyk s jų pobūvis ... Ideali stui j aunu oliui visi šie dieni s usirenka i š v. Pat riko katedrą drau ge pas imelst i ir
kad šio kra što vyriausybė pilnai supranta komunizmo rupestėliai ir ginčai atrodo reikšmės net urint ys menk • lietuviškų giesmių pagiedoti. š i bendra krikščioniška ir
pavojų. niekiai. Besisielodami jais, amerikiečiai nukryp sta nuo liet uviška malda nėra Vat ikano Ta rybos suvažiavi mo
Metų bėgyje buvo sur engta: Motino s Dieno s minėji­
esminio lietuvių tik slo - kėlimo rezistencino s dva sios ir vaisius, • pabrėžia G. Procuta, nes Auckland o liet uviai
mas, Maironio 100 metų gimino ir 30 metų mirtie s sukak - stengimosi supažindinti amerikiečius su Lietuv oje vyk- taip meldėsi jau se ptynius metu s prieš tą suva1Javimij.
čių paminėjimas ir Pavergtų Tautų fotografinė paroda,
domu genocidu . Jam nesuprantama kodėl Cikagoje lietu - - Jei tie keli šimt ai lie tu v ių nebūtų gyve nę N. Zelan-
nušviečianti Sovietų imperializmą. Paroda sukėlė daug
viai Birželiniu s trėmimus mini keliose vieto se ir gana už- dijoj, kelios dešimtys tūkstančių zelandiečių būtų daug
ginčų "The P re ss· dienraščio skiltyse.
darai, nepakviečiant amerikiečių nei pabaltiečių? Jo nuo- mažiau informuot i apie Lietuv ą, lietuvių kultūrą ir mūsų
mone šios rūšies minėjimai turėtų būti rengiami ir pra • tau tos laisvės troškim:Į - išvedžioja st ra ipsnio aut orius.
vedami grandioziniu mastu, pav . McCormick rūmų žinoma, kiekvienas medalis turi dvi puses, dėl to gin-
Metų gale N. Zelandijos lietuviu s vėl aplankė Juozas ir
salėje, ir kad juose dalyvautų kiek galint daugiau sve- čytis nete nka , o kur Hetuvybė ilgi3u išsil3ikys • ateitis
Marija Bačiūnai. Prie š penki s metus užmeg stos pažinty s
timtaučių. parod ys.
buvo vėl atnaujinto s ir ši kartą svečiai lankė nauja -zelan -
diečius jau kaip senu s pažįstamus. Jų kelionės tik slas -
palaikyti ry šiu s tarp lietuvių. Trumpai pasisvečiavę iš-
vyko i Australiją.
1963 m. neskaitlingą N.Z. lietuvių koloniją apl eido ke-
turio s šeimo s. Gal did žiausia s trūkumas buvo paju stas
nete kus energingo ir veiklaus lietuvio Geniaus Procutos,
kur is, baigęs mokslą, vedė Dalią Pečiulytę ir abu išvyko į
JAV . Ten pat išvyk o ir Ge niaus mamytė ir broli s. Nata
Liutikaitė išvyk o i Angliją, o iš ten i Šveicariją, i Ziuriko
ligoninę, kur, pagal s utarti, padirbės 6 mėnesius kaip
gailes tingoji ses uo.
Pa skutiniai siais metai s vis daugiau ir daugiau N.Z. lie-
tuvių išvyk sta nuolat iniam apasigyvenimui i kitu s kra š-
t us. Nuostoliam s išlyginti, iš Argentinos atvyko Marga ·
rito s Kavaliauskienės še ima, penki as menys, ir apsigy -
veno Aucklande . Tai Grigaliunienės sesutės šeima.
Nežiūrint, kad gyv enimas N. Zelandijoj yra geras ir
liet uviai čia neblogai įsikūrė, dali s tautiečių nuolat ap lei-
džia ši kraštą. Kame to viso prieža sti s? Reiktų manyti,
kad ji glūdi lietuvybės pa siilgim e. Kaip jau pradžioj e šio
straip snio rašėme, saujelė lietuvių yra išs ibarsčiusi pla•
šiose salose. Su kitai s lietuviai s jie susitinka gal kartą ar
du metuo se. Tas nevisus patenkina. Ypač jaunima s ilgisi
lietuvių draug ų. Jaunos šeimo s susirūpinusios vaikų lie•
tuv išku švietimu . Iš jų ta ško žiūrinti ateiti , persp ektyvos Auclmulo tautinių šokių §okėjaiir savaitgalio mokyklos m okinia i.
l§ kairės: S . Pinkus, E . Mitkevičitltė, S . Papla1MkM,L . Paukšty -
neatrodo labai šviesios. Atrodo, kad čia suminėtos prie •
tė, V. Petraška, E. Pinku.tė, S. Petra ška ir R. Stacevičiutė
žasty s ir bus buvęs tas akstinas, paskatine s didelę dali
467

Laivas ''Dundalk Bay" atvežęs
1965 m."Dirva" praneša apie mirti dviejų žymių lietu -
vių N. Zelandijoj. Vasario 18 d. Rotorua mieste mirė žy-
mus miškininkystės specialistas dr . Stasys Kripas , Lie-
tuvoje ėjęs aukštas pareiga s Miškų departamente ir Vil-
ai.aus u-te buvęs docentas miškų fakultete. Tą pačią dieną
Wellingtone mirė, sulaukusi 70 m. amžiaus, buvusio
Apeliacinių Rūmų prokuroro našlė Olga Rentenienė.
1967 m. i PLJ Kongresą JA V-ėse, išvyko N. Zelandijos
atstovas Vyta ut45 Grigaliū.nas. Vytautas tuo metu ėjo
N.Z. Liet. Bendruomenės pirmininko pareigas.
Iki 1969 n. dar randama nemažai laikraštinių žinučių
apie N. Zelandijos lietuvių veiklą. Daugiausia tai aprašy -
mai Vasario 16 ir Birželio trėmimų. Pavardės rengėjų
beveik visą laiką tos pačios: Liutikai , Procuta, Grigaliū­
nas, Cibulskis ir kt. Tai saujelė lietuvių aktyvistų, kurie
nenuilsta mai suka lietuvybės ratą jau antrą dešimtmetį.
1969 m., apra šydamas Vasario 16 minėjimą "Naujieno-
se" korespondenta s, pasirašęs slapyvardžiu "Niekada
Kiwi", skundžiasi, kad vis mažiau ir mažiau lietuvių susi-
468
.
.
~
~ -·'"
~ .,, ~ ~
...
- /,
-
~
Australijos Lietuvių Metraščio Rėmėjai
lietuvius į N. Zel,andiją 1949 m. ALBKRAšTO VALDYBA $200
ALB ADELAIDĖS APYLINKĖS VALDYBA $ 100
ALB SYDNEJAUS APYLINKĖS VALDYBA $ 100
renka i minėjimus. - Nebūtų jau tokia maža kolonija, jei ADELAIDĖSLIETUVIŲSĄJUNGOS VALDYBA $100
nebūtų tokio didelio nubirėjimo, - rašo jis. - Kai kurie
jau save vadina "Kiwi", mat, patogiau, jokių pareigų LIETUVOS ATGIMIMO SĄJODIS ADELAIDĖ.!E
$100
nėra, nereikia mokėti to ubagiškai menko nario mokesčio,
o kartais ir vieną kitą centą paaukoti!.. LIETUVIŲ GYDYTOJŲ DRAUGIJA SYDNEJUJE
$100
Apie paskutinio dešimtmečio N.Z. lietuvių veiklą iš-
karpų knygoje randame labai mažai medžiagos. Iškarpos MELBOURNO LIETUVIŲ KLUBO VALDYBA $ 100
daugumoje liečia visus išeivijos lietuvius, pav . str aipsniai MELBOURNO LIETUVIŲ PARAPIJOS CHORAS $100
apie palikimus , Pabaltiečių prot estai Maskvai dėl okupa - LIETUVIŲ KOOPERATINĖ KREDITO DRAUGIJA
cijos, Maskvos olimpiados apra šymai, Lenkijos neramu - TALKA LTD. MELBOURNE $ 5oo
mai ir panašūs. Iš to norisi dalyti išvadą, kad lietuviška LIETUVIŲ KOOPERATINĖ KREDITO DRAUGIJA
veikla N. Zelandijoj yra žymiai susilpnėjusi. TALKA LTD . ADELAIDĖJE $ lOO
1982 m. gegužės mėnesį "Zealandi a", katalikų savait -
raštis, įsidėjo platų aprašymą ir fotografiją kun. Kazi - SYD NEJAUS LIETUVIŲ KATALIKŲ DRAUGIJA$100
miero Pugevičiaus, kuris propaguodamas "Katalikų Baž-
nyčios Kroniką", apsilankė ir N. Zelandijoj.
Reikia manyti, kad kol nors vienas lietuvi s gyvens
'hidė L K Mote..,, Draug ijos Valdyba 1982 ~- Iš
Naujojoj Zelandijoj, tol lietuvybė bus gyva "kiwi"
žemėje .
Ad .ew s · · · .., s · E Baltuttenė '
kairės: S. Jankauskienė, kun. A . ?1:rgis, ·
T. Gasiūnienė (pirm.}, A. Zakarevičienė, kun. dr. A . Sa-
vickas, S . Pusdešrie-nė.
ADELAIDĖS LIETUVIŲ KATALIKIŲ MOTERŲ
DRA UGIJA {S l0O)
Ktm. dr . PETRAS BAėINSKAS. gi1!ięs 1~12 m . ge_-
uiės 18 d. Alytaus apskrity je. 19~5 m. _t-'>"-ve
nt~nta~ k1,n~-
~u. Studi j avo ir įsigijo teologijos l,~enciato _laipsn~ · dok_-
toratą. Redaga v o "Tėviškės Aidus ', Vas~no 1~ g1rrm~·
jos direkto ·rius, nuo 1969 m . Brisba11ės lie tuvių. kap elio-
nas. ($ 100)
469
 Prelatas PETRA S B UTK US MBE , gimęs 19/.4 m
Raseinių ap1krityj e. / 938 m . jšvent intas ku nigu . Kap e,
DAJ\1/Tt: B.4. LTUTIENĖ. gimusi 19$7 m. Piungts lionavo Taurag t s, TeInų mokytojų semi narijose. Sy dne-
1.:al4ėiuje. Mclbournc baig~ mokyt oj14.
seminariją, vl liau jau s lie tuvių kapelionas, ALB Kra ito Voldy bo• 111ee p,r -
Melbourno utiiversitete bibliografiją. Veikli bendruome• mininlcas, skautų d vasios v ada.s, Au stralijos Lie tuvilf.
nė, nar,: 1kaut11,Melbourno bibliotekos, LB Kronikos Kunigų Sekr etoriato vadovas. Poetas, ratyt ojas . 1982 m.
bū relio ir au.stralų unijų svu d~ ceiktja. /S )(JOJ jam ,ut eikiamas M.B.E. ir pak eliamas pr elatu . /S 100/

ALFONSAS ir TERESĖ BIKULCIAl . Terese Za•

gorskytt•Bikulaent , gim,ui Panevttio apskrityje. lankt
Panevtiio gimnaziją. pn'klaus~ skautams, JXJva&arinin -
kams ir šauliams. Amtinoji Melbourno Liet uvių klubo
narė, Gyvoj o rotinio ir ML Katalikių D-jos nare. Dosni
virie ms lietuviški ems reikalams.
Alfcmsas, gimęs Zarasų apskrityje. Kariuomentje tar- NAP OLEONAS BUTKONAS. gimęs Telšių apskri •
naudamas, baigia mokomqjq kuopą, pak eliamas i vy, . tyje . Baigt Karo Mokyklą ir Prekyb os Institutą. Tarna vo
pu.skarininkio laipsnj, veliau j virnws laipsn~ dirba ltabe. 7 m. L ietuvos kariuomenfije , mokyt oja vo Pl ung ~, Pr e-
Apdo':"notas l ietuv_o• _N_epriklau1omybt1 1<>-tie,metų kyb o• Mokyklnj e ir Ohlenburg o lietuvių st ovykln • gim •
medaliu, Vytaut o DsditoJo Ordmu, DLK Gedimino Or- nazijoje. Melbourne vedė 22 m. lietu vil kq spaud o, kios •
dįna. li~arnavo 18 metų. Lietuvos kariuomen,je, pn'kl.au- ką. dirb oorganizacijų valdybo se, ra..fl į lie tu oi i, spauda.
vi'joje uoliai darbavosi ramovėm,1 ir
si šauliams. /še.t" m t go tapybą. Mir t 198:! m. /$ 1201
bendruomenes valdybose, ALB KraJto Tarybos nary,,
Melbourno Lu,Luv,ų Klubo amtinasis nary,. Sąmoningas
1r taurus lietuvis. Mirt 1971 m. gegute , 28 d. (S 600)

BIRUTĖ ir ALFONSAS BUDRIAI . Birutt dainuoja

šv. Kazimi e ro ba..~ytiniame chor e, daina vo "Lit-uania"
. VALERIJONAS BITINAS, gimęs 1920m. Jcmilktly- chore ir "Nemuno Dukros" kvart e te. Priklau,o ALA,f
Je. Baigt Birfu<>,eA ukl tvq Prekybos mokyklq, veliau D·jai. Alfon sas priklauso ramovthwms, Su. Kazimi ero
mokytO)Ovo. AtVJ1kę1 Au stralijon aktyviai dm.yvauja parapijos tarybos narys, fotografas. Daug j o nuotra1kų
!"'ulru omenes gyv"!'ime: ALB K,aJto ir Apylinke s VaJ. panaudota ir fume met,aštyje. Yra laimėjęs australų fo •
. 11
:.,::: .rv•. damuoJQ . choruose, ansambliuo,e, oktetuare tografų ruoltose parodos e prirų. ($ 100/
ir . ~ alc.!vv u, t1t11to
me-niniame ir kultūriniame Syd-
neJaui lietu1n ų gyvenime. /$ 100}

Ade/aidės LKV skyriaus valdyba. Iš kairės: A . Kri vickas. V.

Paliukas, z. Startlnu. V. Vosylius /pinn .J, J . Jaru sevi au , ir
EDITH ir VLADAS BRIL J. Jaunutis
domisi liehtvi . . INGJ!I gyvena Bathurite,
ų 1111
ven1mu. tr $kmln ,;,, ,,,.H·• lrn ~ muln
ADELAlD.i:S LIETUVIŲ KARIŲ VETERANŲ

JURGIS E. DEHN , gimęs Tauragės apskrityje. Prū.­
sijos lietuvių kilmės. Mokyt ojavo Lietuvoje pradžios mo-
1.-yklose,o taip pat ir Canberroje lietuvių savaitgalio mo-
kykloje, dirbo Apyli11kės Valdyboje ir vedė lietuvių klubo
knygyną. fS 150)
VALTERIS DIDžYS, gimęs 1896 m. Ungur os mieste,
Mažojoje Lietuvoje. Baigęs Tilžės gimnaziją, stwiijavo
mediciną Muenchene ir Berlyne , 1929 m. gavo medicinos
gydytojo laipsnį. Aktyviai dalyvavo Tilžės lietuvių orga-
nizaciniame gyvenime; Klaipėdoje buvo lietuvių gydyto-
jų sąjungos pirmininkas ir kitų organizacijų vadovas.
Australijoje buvo Maž . Lietu vos Biėiulių D-jos Centro
Valdybos narys. Mirė 1977 m. spalio 20 d. Melbourne .
($ 100)
.f!JOZA S !V0$KA, gimęs 1919 m. Seinų apskrityje.
&ugęs ManJampolės mokytojų seminariją, paskirtas l
pradžio s mokyklos vedėju. Dainiuose, o villiau. ir kitose
~~t?Vėse. 1997m. aspirantu. baigė Karo mokyklą. Vokie-
_e vadovavo pradtios mokyklai, vėliau. Adelaidėje.
tiJOJ
Pasišventęs p edagogas ir tau.rus lietuvis . ($ 100)
DANIELIUS JAKA VICJUS , gimęs 1914 m. Soimie,
Rusijoj e. Grįžo i Lietuvą ir vertėsi kaip amatininkas .
Aust ralij oje gražiai isikv.rė, ifou.gindamas gausią Seimą,
Mirė 198Sm. vasario 18 d. Auką pa;;kyrė tm01ui Marija ,
duktė Edita ir žentas Penko. ($ 100)
472
JUOZAS ALMIS JORAGJS , gimęs 1917m. Tauragės
apskrityj e. Mokėsi Plungės kapucinų gimnazijoje. Spau-
doje pradėjo r eikštis 1991 m. Poetas, zurnalistas, dauge-
lio lie tuvių zurnalų, laikraščių bendradarbis, Australi jos
Lietuvių Metraščio l tom o r edak torius , aktyvus ir sąmo­
ningas lie tuvis . ($ 100)
POLIKARPAS JURGUT IS, gimęs 1914 m. Kr etingos
apskrityj e. Okininkų sūnus. Priklausė Jau.n~ ūkininkų
ir foulių organizacijoms . Pirm osios ALB B=banės Apy-
linkės Valdybos narys. ($ 100)
KAROLINA VAINEIKYTĖ - KACIONIENĖ, gimė
1909 m. šiau.lių apskrityje . Priklausė šauliams . Austral i-
joje reiškiasi Brisbanils lie t~v i~ v_eikloj e; lankydama pa -
rengim1!s ir lietuviškus pas1re1škimus . ($ 100)
KAZIMIERAS KAMI NS KA S veiklu-S ir closm!s
bendru.oin61u!snarys. Išleido "L it.1ia11ia" choro plokštelę.
Rašo eilėni..sėiU$ i'-ri§leido savo eilių rr11ktni"Po svct,,nu
dm1gumi". ($ 100)
473
 JUOZAS KVIETELAITIS . Aktyvus Melbourno lie-
tuvių bendruomenės narys; dosnus visie m s lietu viš kiems
MA1!,IJA_ir B!lONIUS KAPOčl(!~AI. Sąmoningi reikalams. Priklauso šauliams, buvo Lietuvių Klubo val-
Adelaidės l1etum1i b endruomenės nartai. Marija priklau- dybos nary s. ($ 100)
so ALB Moterų Sekcijai. Vyrui mirus, dalyvauja visuos e
11'.etuvišlcuose
parengimuose. ($ 100)

JUOZAS KAPOėIUS, Lietu vos kariuomenės kūrė­ ST . ir E . LIPėIAI Melbourno šaulių kuopos D .L.K .
jas - savanoris. Aktyvus b endruomenės narys, vienas iš "Vytenio" įkūrėjai. Abu vadovauj a šaulių kuopai ir akty-
pirm'Ųjų, jos kūrėjų, sporto klubo 'Xovas " valdybos na-
viai r eiškiasi bendruomenės gyv enime. ($ 100)
rys, vienas iš ramovėnų organizatorių Sydneju,je ir virš 5
metų LKV Ramovės skyriaus pirmininkas. šachmatinin-
kas, laimėjęs kele tą prizų. ($ 100)

KOSTAS MAKONAS, gimęs 1921 m. Trak-ų apskri -

tyje. Mokėsi Alytaus gimnazijoje, vėliau tarnavo savi-
VERONIKA KOžENIAUSKIENĖ aktyviai reiš- valdybės ir policijos įstaigose . Vokietijoje baigė Aukštąją
kiasi bendruomenės gyvenime. Daug metų yra Latrobės Technikos mokyklq. Aktyvia i dalyvauja Canberros lietu-
Slėnio lietuvių seniūnė, ALKF, Taut os f<mdo,Australijos
vių gyvenime. ($ 100)
Lietuvių fondo igaliotinė ir atstovė, spaudos bendradar-
bė, ALB Tarybos narė ir vienos sesijos prezidiumo vice-
pirmininkė. ($ 100)

JUOZAS KRIKšėIONAS, gimęs 1924 m. Lazdijuo - l

se. Baigęs gimnaziją vėliau, jau Vokietijoje, Tu.ebingen~, šv . Kazimiero bainytinis choras Adelaidėje. Dešinėje
studiju03·auniversitete lituanistikq. Vien.q,kadenciją ALB choro dirigentė N . Stapleton ir kun. kleb. A. Spurgis
Krašto Valdybos iidininkas, AL Metraščio lėšų teikėjas,
daugiausia surinkęs metraščiui prenumeratorių ir rė­
mėjų. Melbourno Lietuvių Klubo baro vedėjas . ($ 100) šV. KAZIMIERO BAžNYėJOS CHORAS
ADELAIDĖJE ($100)
474
475
 DOMICEL.i: KL/MA/TĖ - MALINA USKIENĖ, gi •
mė 1917 m . RM e·ini1f apskrityj e. Labai religing11 ir darb š· PRANA S MIK ULJ(;JUS boksininkas 1954m. iskovo-
ti . Aktyv i liatu višk1 f parengimų Brisban ėje dalyvė. Balys jo Aust ralijos viduti11iosvorio cempiono titul4, o vė/i(lu ir
Malinauskas paskyrė auką metra štiui tmonos atminim1,i. visos A u..,tralazijo., . Prilcwuso M clboun w sporto /cluln,i
Domicolll mirė 1979 m. sausio 27 <l. {S 100) "V11rpui". {$ 100)

VANDA DEIKUTĖ - NARUšlENĖ, gimė 1.920m .

VALĖ MARCINKONY7'Jt - NEVERA USK/ENĖ,
vilni oUt. Bair11J.SiV71/a11toDi<ltiojo ginmaziją Vilniuj e,
st1ulifavo mediciną. Australi,jojo bai{Jė potliki1lros kurs,,.
Rato lwras7"nulon ci,j<Ls,vaidina liot1wiA/cofc toatro gr1t•
ptl;'o.Parašė cttsiminim1111l!to§tą "1\'ltas par Na11··./S 1001
Kė1foini1i apskrityj e. B11ir1 ė Kt1u1w "Au hos" mcrgaitių
r1im1wzij <1,·vėlimt studijavo Vilniau s ir Kcmno universite•
tuos e teise. Pn'kl111uu Sydnejaus Liet. Soi1ali11t ls Globos
Motcr11D ·ftti, jos wlll11bo s na·rtl, m Ao straipsnius i "Mus·11
PMtogę" 11pio dra11gi:jos vcilclą. Akty viai dalyv11vova•
ruo ifi<mtįvairias parodėles. Priklauso ska11t11msir ·11raj 1i
rėmėjn. 1975 m. r,ri.~iėmd Taiko ., toislljos 1><ireiga11
/,lusti ce of tlw P eucc J. {$ 2251

PRANAS Mll(AI,,A US K AS , 11i111os 1918m . Kr 1Jti11gos KA7.YS NICYS, g·imtis 1.?22111./Juigė kMtirins ..riiuu.lių,
apskrit11jo. Pr1Jkybi'lli11k11s:to m tls ir 1w1111111, vc stuvimc ir [lim,111::ijos kla iws. Dirbo y olut h1lrnl.:Ov,,ldyboj c. Uoi.~kė~•i
lciro,o bi::nio A11kos1J, Spor t v k lu.bo ''.K ov11 ~" m oce11C1 l l18 ir Bri.•b1111,Js li<Jt'ILvi1flw111lru
.om.u11tJ• llfJik/oj,J, kolot<1kw:frn •
cijų. dirbu Apylink l)s Valdybujo. A11k,1m.otra.i,'i11ii1<1sk11rė
(/<1rb◄ls 1mrys. Prik/11usu ru11wv ,111111ns ir koli s 111att1s buvo
,t,111maElo11aNici
1J111 mirė 1.?
l . lfo :::71s 77111
. r11y11i
·1l.80 10 tl.
jų sky ri(lus v11lll71/wj u, Dio t,wių Namų 11al,lyb11j,·. /fomi11
v,:,,., liot,wi Ak-u..i /)(l1ttr1JiAkim11.,. fS 2001 /$ 1001

,JONAS ir VJ•,'UONIKA M 11,IA 1/SKA/ . ,J,m1u 1 11i1

11vs
11125111. Villravi8ki<>11 11slwity ju . 1/oifJė l'u1Jt,m·ų. 1.om os
Olri1111111lr11l,l11, tllrmwo Pl1wl111 vit ifm n c/(l/i11i ·11
.11u1. V11ro -
11ilw aim (J 1926 111. Vibii11us 111, slrrityj o. Vil11/11 fo lmtk• l
gi111 1m:e/j11 . Jm111sv11d111wvoP«r//,o liolm 1i11. •1wrto kfo/m.i,
~ i Ap11li11k1
il-n'·1/./rt11 ls V(l/,iy/111, lfoutrolėH lfom /11/jt /, f>a•
/mlliv,•i•i Vol1/71l111. A f,JJ'Ji1r11b•i fr / 111·,,~rI1t-Ii1.,mt~. t,rr11lm, (1.,,,/11111111 /,iotw1Ji11, Sfrj111111os VoM11b11 198,1111 . S,J1/i i, /cftir,Ja: J. Mod,1•
cr, virA 20 ·11It1tIi dirbo HII l ' 1J
\lv 1·1111i/ rtlw l(,1tu vi1i ·i111ml111 .u: liH, l. ( l11i/iut>ilJ11ė fr ,!. 0 11 ./. Stv vi i.~~:ofr~.•:/,. l/1111r1
ili11.• f11ir111 ·tla ir<'.
<11
r,wlc<Jr1mti11iiis8olri11H . Apdovu11<>t11 Pl, IJ V11l1lyb"s400111. V11lvdlm
Villliaus 111J-i vorsit otu 11wd,11/u.Miro 1083 111., sousio :w tl .
(lf,,'f ,'/ ,ON<IOl, fh,"l'IJVIŲ 8 1,
\JUNG OS VAU)) 'nA (S IOO)
(S 2001
,, 7(1 <1
77

~!]INA~ _PAREIG!S, gi-r~ęs 1905 m . Kr etingos aps -
krityJe. O1..-ininkas. Bn$banėJe daly vauja visuose lietu -
viškuose parengimuose. R emi,a lie tuvišką veiklą. ($ 100)
JUOZAS ir ROžĖ STA BIN GIA I. Abu ištremti i Sibi-
rą 1949m. Rožė mirė Silnre 19511m. Kočuge, tėvas grįžęs
i Lietuvą mirė 1961 m. Nuotraukoje Rožė ir Juozas Sta -
bingiai 1952 m. Užuro stovykloje prie savo barakėlw. Jų
brang iam atminimu s1inus Vincas Stagis parėmė metraš-
cio išleidimą ($ 100).

EUGENIJA ir VINCAS STAGIA I. Gyvendamas

Geelonge buvo veiklus bendruomenės nar11s,išrenkamas
į Apylinkės Valdybą, dirba ir kitose organizacijose. Vė­
li,auper sikelia gyventi į Main Ridg e miestelį, kur verčiasi
augindamas vaisme džius. Okyje buvo virš 2000 obelit~
medžių. Nors ap'IJlinkė yra toliau nuo lietuvių kolonijų,
RIMANTA S PERMINAS, gimęs 1959m. spalio 20 d. bet visuomet randa laiko nuvykti į Melbourn e vykstan-
Anglijoje . Į Australiją atvyko 1961 m. Nuo dviejų metų čius kultūrinius parengimus. Dosni,ai remia visus lietu-
amžiaus deklamavo eilėraščius ir dalyvavo tautinių šokių viškus pasireiškimus. Nuotraukoje iš kairės žmonos bro-
grupėje. žuvo auto katastrofoj e 1978 m. rugsėjo 4 d. lis iš Kanados Petras Bačin$kas, Eugenij a ir Vincas
($ 100) Stag,iai. ($ 975)

AGA ir VIKTORAS SKEIVIAI. Aga dirb o Li-etūkyje

Mažeikių skyriuje. Viktoras dirbo Kaune "Maisto " fabri-
VIKTORAS PLEšKONAS. Veiklus lietuvių bend- ko buhalteriu, žaidė Lietuvos futbolo rinktinėje. SU1ULS
ruomenės narys. Mokytoja vo Savaitgalio mokykloje Rimvyd as baigė Sydnejaus universitete Gamtos mokslų
dosnus visiems lietuviškiems reikalam s. ($ 100) ' fakultetą, ,įsigydamas Magistr o laipsnį. ($ 100)

KAJ:0(.,1 S PRAšMUTAS, gimęs 1914 m. švencionių

apskrityJe . Darbštus lietuviškoje veikloje; išrenkamas į
Melbou-r:w~pylinkės Valdybą, Savaitgalio Tėvų Komi - VIKTORAS š LITERIS . Veiklt4S Sydnejaus lietuvių
tetą, Lietu~ų Klubo Valdybą ir ALB Krašto Tarybą.
bendruomenėje. Lietuvių rad ijo koordi11atorius, buvo
Da":.gdarbo įd~da ruošiant Lietuvių Namus ; rinko aukas, Sydnejaus Lietuvit~ Klubo sekretoriumi, Apylinkės Val·
vazmėdamas ir lankydamas Melbourno lietuvius. Pri-
dyboje, Savaitgalio Mokyklos Ttv-ų Kom iteto pirminin -
~uso ramovėnams ir šauliams, paskutini'Ųjų yra Revizi- kas, Skautų Vyėi-ų Geletinio Vilk o būrelio vadas ir AL B
JOSKomi-Sij'ospirmininkas. ($ 100) Krasto Tarybos narys. (S 100)

478 479
 BIRUTt: ir JONAS TAMOšIONAI. Birutė nuo pa t
atvykimo i Australiją įsijungė į bendruomeninę veiklą;
dainuoja "Dainos" ir bažnytiniame cho-re. Išleido dvi AUGIS ALGIMANTAS ZAMOISKIS, mzintenus .
plokšteles: "O ramunėle, pasakyk" ir "Svajoni-ų silkury ". 1971 m. baigė Adelaidės universitetą. Lankė ir baigė
Jonas daug me tų dainuoia "Dainos " sambūry;'e, jo valdy- ALB Savaitgalio mokyklą ir Lituanistiniu.s kursus. Pri-
bos pinn ininkas, spo-rto klubo "Varpas" pirm ininkas, klauso skautų organi.zaci;'ai,sporto klubui "Vytis", Lietu-
ALFAS V-bos pirm . Pirmosios išvykos i JAV ir Kanadą vių lnf:inierių Sąjungai, ALB Krašto Tarybos narys ir
vadovas, Melbourno Lie t. Klubo pirm ., ALB Krašto Val- Krašto Valdybos nanJs jaunimo reikalams. Mokyt o;'auJ'a
dy bos narys, JI Pasaulio LM!tuvi-ų Dien-ų ALB išvykos i Savaitgalio mokykloje ir d irba Li'.etuvi-ų radijų laidų pa-
JAV v adovas. (S 100) ruošime. /$ 100/

IGNAS TAUNYS veiklus bendruomenės nary s. ALB

Tarybos narys, Apylinkės ir ramovėn-ų valdyb-ų narys.
Vienas iš Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio vadovų. ($ 1131

ALJS Valdyba 1982 m. Iš kairės : A. Karazii a. R . Maka-

raviėiūtė, A . Vaitiekūnas, B. Prašmutaitė (pirm.l, L. Oi-
žauskaitė. Trūksta G. MuceniekaiUs.

ETHELFAY McGREGOR - URBUTIENĖ. Austra- AUSTRALIJOS LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGOS

lietėve dusi lietuvi, pritarė lietuvi-ų veiki.ai ir ioic noriai VALDYBA {$100)
dalyva vo, kartais net atstovaudama lie tuves moteris.
Antanas Urbutis savo tmonos atm inimui, kuri mirė stai•
ga, būdama tik 52m., parėmė me traščio išleidimą. /$ 1001

LIONGINAS VRUBLIAUSKAS, gimęs 1906 m. Ro-

kukio apskrity;'e. Mokėsi Rokiškio gimnazi;'oje. 1990 m.
baigė Vytauto Didf:io;'ouniversitete teisę. Teisė;'avo Jur-
barke, Grinkukyje ir Šiauliuose, kur buvo apygardos
teismo teisėju. Dalyvauia lietuvi-ų veiklo;'e. /S 100/

480 48 1

Australijos Lietuvių Metrašči,o Garbės
Prenumeratoriai
1. ALB Melbourno Apylinkės Valdyba,
2. Ališauskas Vincas, Melb.,
S. Arminienė Nina, Adel .,
4. Augaitis Zigmas, Melb.,
5. Baubinas Juozas, Melb.,
6. Bučelis Liudv1'.kas, Melb .,
7. ButkuU Aldona , Melb. ,
8. Eskirtai A. ir Elena, Sale ,
9. Gaidelis Stanislovas, kun. S.J., Melb.,
10. Grigcmis V., Moe,
12. Jakštas Aleksandras, Syd.,
12. Jasulaitis Juozas, Melb.,
13. Jeršovas V., Melb.,
14. Kantvilai Aleksandras ir Nina, Hob.,
15. Kaplūnas Jonas, Melb.,
-; 16. Kazokas Vincas, Syd.,
11. Klimaičiai Vyt autas ir Elena, Perth,
18. Kuzmickas • Kuze Stasys, Perth,
19. Lokiai Andrius ir R egina, Syd.,
20. Meiliūnas Henrikas, Syd .,
21. Miliacskas Vytautas, Melb.,
22. Neverauskai Vytautas ir Marytė, Adel.,
2S. O'Dwyer Irena, Melb. ,
24. Petrauskas Juozas, kun., Melb.,
25. Petronis Mykolas, Syd.,
26. Poškus Julius, Adel.,
27. Ramanauskas Antanas, Melb.,
28. Spurgis Albinas, kun., MI C., Adei.,
29. šabrinskas Silvestras, Moe,
SO.šemetas Ričardas, Melb.,
31 . .Siaučiūnai Petras ir Magdalena, Hob. ,
32. Valodka V.J., kun., Mel b.,
33. Vaseris Pranas , kun., Melb.,
34. Visockienė Agota , Adel.,
35. Volkai Napole01UU1 ir Elena, Melb.
482
Austr alijos Lietuvių Metraščio
Prenumeratoriai
l. ALB Brisbanės Apylinkės Valdyba , 51. Gailius J ., Geel.,
2. ALB Gee longo Apylinkės Valdyba, 52. Garbaliauskienė K., Adei.,
3. ALB Pertho Apylinkės Valdyba, 53. Garnys F., Perth,
4. Adelaidės Liet. Sporto Klubas "Vytis", 54. Gasiūnas P. , Adei.,
5. Adomaiti s V., Geel., 55. Gatavičius J., Syd .,
56. Gavėnas B., Adei.,
6. Adomavičius V., Melb .,
7. Ališauskas V., Moe,
57. Grėbliūnas P. , Adei.,
58. Gučiuvienė A .. Adei.,
8. Andrijaitis P ., Adei., 59. Gumuliauskas R., V. Vokietija,
9. Andriukaitis P., Syd.,
60. Jablonskas S., Adei.,
10. Andriulis J ., Brisb., 61. Jaras V., Syd.,
11. Antanaitienė V., Syd., 62. Jokubaitis P., Melb.,
12. Aras P ., Melb., 63. Jokubaitis Z., Melb.,
13. Augustinavičius V., Syd., 64. Jonai tis L, Syd.,
14. Aukštiejus V.. Melb., 65. Jonavičiai J. ir B.. Adei.,
15. Badauskienė E. , Syd., 66. Juciai A. ir U., Adei. ,
16. Bagdon K .. Syd., 67. Juodgalvis A., Syd.,
17. Bajalis A., Newctl., 68. Jurgėla K., Adei.,
18. Bajoras A.. Melb., 69. Kalnėnas J., Melb.,
19. Bakša J .. dr., Queensld., 70. Kaminskas G., Adei.,
20. Balbata J .. Melb., 71. Kanas L.. Adei..
21. Baltrukonienė A., Melb., 72. Kapočiūnas V., Adei.,
22. Baltutis A., JAV,
73. Kartkoskas J., Adei.,
23. Baltutytė G.. Melb., 74. Kasputis V., Perth.
24. Barkus B., Syd ., 75. Kaunas I. dr., Melb.,
25. Barkus L., Melb„ 76. Kavaliauskienė O.. Syd .,
26. Beinoravičius J ., Adei. , 77. Keblys J., Melb.,
27. Bielskis P., Adei., 78. Kerulienė A„ Adei.,
28. Bindokas l., Moe, 79. Kiškis P .. Perth,
29. Biveinis V., Canb., 80. Kymantas M. , Geel.,
30. Bruzga P ., Newc tl., 81. Klupšai T. ir K., Melb.,
31. Bučys V., Moe, 82. Krausienė A ., Melb.,
32. Bukevičius V., Syd., 83. Krikščiūnas A .. Adei.,
33. Butkus K., Syd., 84. Krut ulis J ., Tas.,
34. Butk us S., Newct l., 85. Kubilius Aidas, Adei.,
35. te Ina A., Melb., 86. Kubiliai Augustinas ir Rusne, Adei.,
36. čiuras R. , Brisb., 87. Kubiliai Linas ir Ano. Adei.,
37. čyžas J., Pert h., 88. Kubiliai Gintaras ir Juratė, Adei.,
38. Dainiai S. ir E., Adei., 89. Kubilius Sietynas, Adei.,
39. Damasevičius F., Adei., 90. Kutkienė J., Adei.,
40. Dancevičiai A. ir P., Adei., 91. Kviecinskns P ., Brisb.,
41. Deckys J., Adei., 92. L.K.V.S. Ramovė Melbourno Skyrius,
42. Didžys M., Melb .. 93. Labutienė M., Canb.,
43. Donėla J., Adei., 94. Lakickas V., Melb.,
44. Drangi nis P .. Melb„ 95. Lapinskas R., Brisb.,
45. Drungelienė O., Sale, 96. Lapšys Jn., Adei.,
46. Duda itis A., Syd., 97. Lapšys Jz .. Adei.,
47. Dunda D., Adei., 98. Laslas A„ Melb.,
48. Duoba P., Adei., 99. Lntišenka J ., Adei.,
49. Erminas S .. Melb„ 100. Loitonas B., Alb..
50. Gailiūnas M., Wollg.,
483
.:._101. Liutikas C„ Syd.,
102. Liutikienė O., Perth,
103. Luckienė F ., Brisb.,
104. Melb. Liet. Mot. Kat. Drau gija,
105. Malakūnienė M., Mt. Macedon.
106. Margan • Marganavičius E., Melb.,
107. Martišienė M., Canb.,
108. Masanauskas J ., Melb.,
109. Mataitis R. ir V.• Wollg.,
110. Maželienė J ., Adei .•
111. Medeišienė M ., Melb.,
112. Medelis J., Geel.,
113. Meiliūnas J., Melb.,
114. Mikalauskas V., Moe,
115. Mikeliūnienė E .. Ade!.,
116. Mikštas J .• Melb.,
117. Milašas A.A., Syd.,
118. Milvydas A., Melb.,
119. Morkys V., Adei. ,
120. Morkūnas A., Ade!..
121. Morkūnas P .• Melb .•
122. Mulvinskas S., Adei..
123. Nekrošiu s V., Adei..
124. Normantas J., Geel.,
125. Normantas V., Argentina,
126. Opulskienė G., Adei.,
127. Opulskis V.. Adei.,
l~~ičiai A. ir S.LAdel.,
129. Palaitienė V.• Adei.,
130. Paplauskas A., Wollg.,
131. Pasčekienė I.R., Perth.
132. Patašius V., Adei.,
133. Pečiulienė G., Ade!.,
134. Pech G., Canb. ,
135. Penge lley N., Melb.,
136. Petniūnas P .• Moe,
137. Petruškevičienė A., Adei.,
138. Pocius K., Adei.,
139. Povilaitis V., Geel.,
140. Pranekūnas J .. Newctl.,
141. Prašmutaitė B., Melb.,
142. Prot as P ., Syd.,
143. PuUinen P ., Syd.,
144. Rakūnienė R.K., Melb.,
145. Ramanauskas Jn .. Syd.,
146. Ramana uskas Jz. , Syd.,
147. Reisgys A., Syd.,
148. Ročius A., Melb.,
149. Ročius F ., Melb.,
150. Ropl P., Syd. ,
151. Rubas J ., Mclb.,
152. Rup inskas J n., Adei.,
153. Rusicnė V., Syd.,
154. Savicka s A., Melb.,
165. Semėnas P., Melb.,
156. Sidab ra V., Melb.,
157. Sidabras R., Adei..
158. Simana uskas L., Syd.,
484
159. Simankevičiai V. ir D., Melb„ 217. Zonius J., Melb.,
221. ž virb lis A., Melb.,
160. Siurbliai J . ir G., Adei., 218. žemkalnis G., Melb.,
222. N .N., Adei.
161. Sydnejaus Liet. Namų Biblioteka, 219. žitkevičienė J. , Melb., . Pocienė L. Adei.
2-.23
162. Sydncjaus Liet. "Sodybos" Bibliote ka, 220. žvinak is E., Melb., 224. Gužas F. Melb.
163. Skirk a A .• Syd.,
164. Skrolys V., Perth,
165. Slavėnienė M., Syd .•
166. Stalba V., Adei.,
167. Stankevičius E .. Pe rth ,
168. Stankūnas K., Brisb.,
169. Sta tku s A., Perth,
170. Statkus S., Melb.,
171. Staš ionis B., Syd.,
172. Ste panas J. ir A., Adei.,
173. Steponavičius S„ Melb.,
174. Storpirštis J., Adei.,
175. Straukas V., Adei.,
176. Stuikevičius V., Geel.,
177. šablevičius V., Syd.,
178. šabrinskas A., Moe ,
179. šalkūnas V., Melb .,
180. šatkauska s S., Syd.,
181. šatkus P ., Adei.,
182. šaulys K., Adei.,
183. šernas A., Newctl.,
184. še škus M. dr., Newctl.,
185. šeštokas J., Yallourn,
186. šidlauskas E., Melb .,
187. šimkus P., Adei.,
188. šniras J ., Melb.,
189. Šumskas M., Syd.,
190. Trakis A. dr., JAV,
191. Taseckas O., Kanada,
192. Urnevičius A., Adei.,
193. Urnevičius S., Adei„
194. Ulskis A .. Newctl.,
195. Vaičaitis P., Melb.,
196. Vaitkus V., Mt. Macedon,
197. Valavičius A., JAV.
198. Valodka C., Geel.,
199. Vanagienė V., Adei.,
200. Varkalys J ., Melb.,
201. Vasiliauskai V. ir T., Adei.,
202. Vasiliauskienė G., Adei.,
203. Varnai K. ir E., Adei.,
204. Vcncius V., Ade i.,
205. Venclovil.'I R., Syd.,
206. Venclovai J. ir V., Syd.,
207. Vincvičius A., Syd.,
208. Vingilis D. dr ., Syd .•
209. Visockytė • Dainicnė A., Adei.,
210. Vizbara s J ., Melb.,
211. Zablccki s J ., Syd ., '
212. Zakarauskuitė B., Newctl.,
213. Zakarevičienė A., Adei.,
214. Zarembu l„ Syd.,
216. Zdunius K. dr., Melb.,
216. Zinkus J ., Syd.,
485
 Metraščio išleiė.imą propagavo 'J\fūsų Pastogės" re-
daktorius Vincas Kazokas, net vedamuosiuose apie tai
užsimindamas. 'T~viškės Aidų", "Adelaidės Lietuvių ti-
nių." ir "šventadienio Balso" redaktoriai spausdino visus
metraščio Redakcinės komisijos pranešimus ir paragini -
mus.
Lietuvių Radijo laid-ų koordi111.1.toriai
ne kartą perdavė
metraščio pranešimus ir pristatė metraščio kultūrinę ir
Austral iios Lie tuvių Me traščio Antrą istorinę reikšmę klausytojams.

Tomą l šleul,us ją
Metraščio medžiagą perrašė Genovaitė Straukienė, o
surinko Ald ona Jablonskienė.
Lietuvių Bendraomenės Spaudos Sąjunga leido pasi-
rw.u.dotispaustuv~s reikmenimis ir rinkimo mašina.
Redakcija visiems dėkoja, nes antrasis metraščio to-
mas pasirodė vis'Ų bendr-ų pastangų, ir darbo dėka, iam-
iindamas dalį mūsų, gyvenimo tolimoje Au stralijoje.

A ntro tom o idėja,kilusi 1970 m ~virto realybe. šis to- Redakcinė Komisija
mas apima 1961 - 1982 m. A us tralijos lietuvi-ų gyvenimo
ir veiklos pasireiškimus, nuotaikas, pažiūras į ateitį ir
lietuviškos sąmonės išlaikym o problemas .
Ki ekviena Australijos lietuvi-ų vietovė - kolonij a, di-
delė ir maža, buvo pakviesta savo veiklą iamiint i met -
raštyje. Gautus įvairi-ų autori-ų aprašymus teko, lcwk
įmanoma, derinti prie metr aš tinio - kronikinio stiliaus.
Vieni buvo išsamūs, apimą visą vietovės ve ik/4 ir gyveni-
mą, kiti tik palieči4 kai kuriuos ivykius , nesuteikią bend-
ro vaizd o. Redakci j ai tek o kai ką papildyti , patiksl inti, o
ištęstus stnu p snius sutrumpinti .
Met raštyje yra daug n'UOtraukų, kurio s išk elia ir išryš-
kina įvykius, pailiustruoja aprašymus ir suįdomina skai-
tytoją. Metraštis liks ir ateities kar toms įdomus ; nu švie-
čiqs dalį lietuvi-ų išeivijos gyvenimo Australijos konti-
nente.
Tekste panaudota keletas V. Augustin o ntwtrauk'Ų, V.
Vijeikio ir kit-ų iliustracijų.
Išleidimo darban buvo itraukta daug asmen-ų ir~ visų,
yra nejmanoma suminėti, todėl paminėsime tiktai ttw s,
su kuriais teko artimiau dirbti ir planuo ti metraščio
apimt i bei tiesioginiai dalint is darbu.
Įvadą lietuvi-ų kalba parašė žurnalistas Bronius Stra11,-
kas. Į angl-ų kalbą išvertė /solda l. Do.vis - Poželaitė .
Angl-ų kalbą periiūrėjo Ter esa Donnellan .
Visą skautų, organizacijos v eiklos mediiagą paruošė
Bronius 2,alys, taip pat parūpindamas ir nuotraukas.
Apylinki-ų valdybos ir ,eniūnij-ų seniūnai glaudžiai
bendradarbiavo telkiant metraščiui medžiagą ir fi111.1.nsus .
Melbou~ metraščio rėmėjus v erbavo ir prenumera-
torius rinko Ju ozas Krikščiunas. Jo pastangomis metra š-
ti parėmė ir iš anksto užsisakė daug Melbourno lietuvių,.
Sydneju je pr enumeratas priėmė Mykolas Petron is.
Latrobes Slėnyje -Veronika Koženiauslcwnė.
Brisbanėje--kun. dr. Petras Bacin.skas.
Adel.aidėje - Kostas Pocius. Daug elio adelaidiškių,
biografinius aprašymus paruošė A . Binkevičiūtė - Gučiu­
vienė. Adei.aidės skyrw.us ntwtraukos daugumo je dary-
tos fotografų A . Budrio ir V. Vosyliaus .
487
486
 Pirmas vizitas 91
Antras vizitas 9'2
PABALTIECI Ų žAIDYNl':S AUSTRALIJOJE 95
AU:STRALJJOS LlloT UVIŲ J AUNIMOSĄJUNGA 95
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO KO NGRE SŲ ATSTOVAI 100
LIETUVIŲ KOOPERATINI':KREDITO DRAUGIJA "TALKA" 101
Adelaidės skyrius 103
Sydnejaus skyrius 10-1

ALB ADELA I Dl':S APYLINKI':

Apylinkės Valdyba 105

Politinė veikla 106
Baltų Taryba 106
TURINYS Pabaltiečių Moterų Sąju nga 107
]07
Pavergtų Tautų Komitetas
Adelaidės Apylinkių Valdybos teikta pašalpa 110
LIETUVIŲ KATALIKŲ šV. KAZL',!IEROPARAPIJA 112
Parapijos užuomazga 112
Kun. Albinas Spurgis, MIC. 113
Parapijos kronika 113
PRATARMI': 5
Parapija • dvigubas ryšy s 115
ANTRAMMETRAšCIUIPAS!RODANT 6
Lietuviškos parapijos ateities perspektyvos 117
LITHUANIANS1NAUSTRAL!A 9
"šventadienio Balsas" 117
ALBKRAšTO TARYBAIR KRAšTOVALDYBOS 22
"šiokadienio Balsas" 117
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ DIENOS 34
"Aidų Aidas" 117
AUSTRALIJOSLIETUVI Ų KATALIKŲ FEDERACIJA 41
Parapijos archyvas L.K. Centre 118
LIETUVIŲ K UNIGŲ SEKRETORIATASAUSTRALIJOJE 47
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ SPAUDA Parapijos spaudos kioskas 118
51
"MOSŲ PASTOGI':" Kun. dr. Pauliaus Jatulio vardo biblioteka 118
57
ADELAIDl':S LIETUVIŲ SĄJUNGA INC. - LIETUVIŲ NAMAI 119
LIETUVIŲ BENDRUOMENl':SSPAUDOSSĄJUNGA 62
''Tl':VlšKl':S AIDAI" Petras Bielskis 12'2
64
''Tėviškės Aidų" administracija ALB MOTERŲ SEKCIJA-PALMD MOTERŲ SEKCIJA INC. 126
65 129
''Tėviškės Aidų ekspedicija LIETUVIŲ KATALIKIŲ MOTER Ų DRAUGIJA ADELAIDl':JE
65
"Tėviškės Aidų" spaustuvė šiupiniai 134
66 135
''Tė,•iškės Aidų" leidiniai 66 "NEMUNODUKROS"
"NEWSDIGESTTNTERNATIONAL" Vytautas $traukas 136
68 137
"BALTIC NEWS" ADELAIDĖS ALB SAVAITGALIOMOKYKLA
69 137
TAUTOSFONDAS Bendri bruožai ir atlikti dar bai
69 139
AUSTRALIJOSLIETUVIŲ FONDAS 71 Mokytojai
139
UžJORIŲ LIETUVIŲ MENININKŲ APSILANKYMAI AUSTRALIJOJ E 76 Tėvų komitetai
ALBGARBl':S NARIAI Premijos 140
79 140
L.S.S. AUSTRALIJOSRAJONAS Mokyklos rėmėjai
82 140
Rajonovadija Stasė Korsakaitė - Pacevičicnė
83 141
Rajonovadovų suvažiavimai šV. KAZIMIERO LIETUVI Ų MOKYKLA
86 144
Tarptautiniai sąskrydžiai L!TUANISTINLAIKURSAI ADELAIDĖJE
88 146
Rajonovienetai Sol istė Genovaitė Vasil iausk ienė
Kitos rajonoinstitucijos 88 147
CHORAS "LITUANIA"
88 148
Australijos lietuvių skautų fondas Antanina Binkevičlūtė • Gučiuvienė
88 148
L.S.S. Australijos rajono Ąžuolo-Gintar d . Petras Račkauskas
ATEIT!NINKŲ FEDERACIJOS [GAL!o-:i~a ovų-v,ų mokyklų skyrius 88
Janina Maželienė
149
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ FIZINIOAUKL: AUSTRALIJ OJE 89
Marija Pečiulienė
150
š!AURl':SAMERIKOSLIETUVIAI KREP IMOSĄJUNGA l A.L.F.A.S.) 89
šV. KAZIMIERO BAžNYTINIS CHORAS 150
šlN!NKAI AUSTRALIJOJE 91
488 489
 Namira Masiulytė - Staplcton
Vytautas Opulskis
153 BRISBANĖS TA UTIN!Ų šOKIŲ GRUPĖ
"KLAJONAI"
153 BRISBANĖS LIET UVIAI SKA UTAI 209
ADELAIDĖSTAUTINIŲ šOKIŲ ANSAMBLIS "žILVINAS"
154 VIEšP ATI ES KELIAIS Į KARALIENĖS žEMĘ: 210
155 211
ADELAIDĖS LIETUVIŲ TEATRA S "VAIDILA" 158 ALB C ANB E RRO S APYLINK.8
Jonas Neverauskas
164 214
, Paulius Rūtenis
164 LIETUVIŲ-A USTRALŲ KLUBAS
Algis Butavičius
164 CHORAS "AUšRA " 215
Valė Marcinkonytė - Nevcrauskienė
165 TAUTINIAI šOKIAI 217
Kazimieras Kaminskas
165 218
-✓ Viktoras Baltutis "CANBERRO S LIETUVIŲ BALSAS"
165 220
• Lidija šimkutė - Pocienė CANBERRO S LIETUVIAI SKAUTAI
166 221
Pranas Pusdešris CANBERRO S ALB SAVAITGALIO MOKYKLA
166 224
Bronė Mockūnienė L.K. V.S. "RAMOVĖ" CANBERROS SKYRIUS 225
167
Eugenija šimkienė LIETUVIŲ INžINIERIŲ IR ARCHITEKTŲ SĄJUNGA 225
167 CANBERROS "VILKAS"
Valentina Vens 226
167
PENSININKŲ DRAUGIJA "PAGUODA"
ATEITININKAI ADELAIDĖJE 228
Literatūros, dainos ir muzikos vakarai
171 ALB GEELONGO APYLINKĖ
Jaunimo talentų vakarai ir jaunimo koncertai 228
173
Sietynas Kubilius
175 KULTORlNĖ VEIKLA 230
ADELAIDĖS LIETUVIAI SKAUTAI
176 DAINOS IR MUZIKOS MYLĖTOJŲ RATELIS 230
Mišrus skautų-čių tuntas
176 GEELONGO LIETUVIŲ CHORAS 230
A.S.S. Adelaidės skyrius
178 JAUNIMO CHORELIS 231
LKVS "RAMOVĖ" ADELAIDĖS SKYRIUS 180 PRAMOGINĖ MUZIKA 231
LIETUVOS ATGIMIMO SĄJODžIO ADELAIDĖS SKYRIUS (L.A.S.) 184
SPORTAS ADELAIDĖJE TAUTlNW šOKIAI 231
186 KULTORINIS SANBORIS 233
Sportininkų diena
192 SAVAS LAIKRAšTĖLIS 233
Jonas Mockūnas
193 LIETUVIšKA KNYGA 234
LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA ADELAIDĖJ E
193 BENDRUOMENĖS BIBLIOTEKA 234
ADELAIDĖS LIETUVIŲ RADIJAS
194 RADIJO PUSVALANDIS 234
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ INžINIERIŲ IR ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS
- GEELONGO "VYTIS" 234
ADELAIDĖS SKYRIUS 196 235
l Vaclovas Algimantas Navakas Petrė čerkavičienė
197 GEELONGO LIETUVIŲ SĄJUNGA 236
Antanas Tomas Lapšys
✓ Vytas šerelis
197 RELIG INIS GYVENIMAS 237
Borisas Borjeras
198 Parapijos komitetas 238
✓ Ieva Pocienė
198 DR . V. KUDIRKOS SAVAITGALIO MOKYKLA 238
198 LITUANISTINIAI KURSAI 238
Vytas Bronius Kapočiūnas ~ (
198 MOTERŲ DRAUGIJOS
238
žibutė Marija Westenberg - Vilmanis
199 Socialinės Globos Moterų Draugija 239
Jonas Rudzinskas
199 Geelongo Moterų Draugija 239
Leonardas Henrikas Kanas
199 GEELONGO LIETUV IAI SKAUTAI 239
Rimantas Daugalis
Leonas Žygas
199
199 ALB HOBARTO APYLINKĖ
241
LIETUVIŲ MOTERŲ RANKDARBIŲ BORELIS
Alfonsas Budrys
200
201 LATROBĖS SLĖNIO SENIONIJA 250
Vytautas Vosylius
201
ALB MELBOURNO APYLINKĖ
253
ALB ALBURY - WODONGA APYLINKĖ
202
MELBOURNO LIETUVIŲ ORGANIZACIJOS
254
ALB BRISBANĖS APYLINKĖ 254
206 ORGANIZACIJOS NUSTOJUSIOS VEIKTI
255
BRISBANĖS LIETUVIŲ CHORAS MELBOURNO SAVAITGALIO MOKYKLA
255
208 ALB MELBOURNO APYLINKĖ
490
491
 NO Llli:'J'l JVJŲ l{ANJ<LI lf /\N:iAMllI l:i
APYLINK1~~ \l l ~l TOTlNl Al ~\l~ HHNKlMA\ r~B
tl
.'\lJ: Mt,~Lfl()UHNO Al' YLlNK 1~::-:VAl ,O\'HO~ Nt!O Hlt\t 11(1lllRI !:!fi
ll ]Ml nl•~
ILIIOI Jl.1111k
mu ll nllli, • · tf M
AP\'l ,l Nl<.~~\' Al,D\'\10~ \.lt:~O~ ic:57 l-luhilltl llnltrui<onyi A ;!:1-
1
K\Jl ,'l"OH\Nli: \' l~l lOMt-~N tN~ \' li:1"1,A ~fill ., ll{J7,llfi .r111111š1tll Iri :!!M
l l\\.lXilU\ 1~\' r~C'l t\l Ml-:t,HOllHNI~ P.l\ l lt11ulną l 'lnk41y1A Vnl„nlUnnll ~)~
\ ' l~uM11l'nh1lr1l;.11i. p1,111l"-11iIr <l\'t1iil~ld11I !11\l Vlrwr.11,f"nrnnnl llli ::tJll
M11n inlnl..11lIr l.uit nl'lninl..111 ~111 :.1,;1
,;
,Jllr fll A l•'ron1•111w11l( rl!il.ln11HMm11i1,y1A
"rl'\ I A\ t~•l'H,\l ,l.Hl~ \ ,11> ,:NWl'\J llt
:'l'l l\' ll l \W\.ONl,ll l MF.NlNll l \111 ltA Ml lN11:1.1 ~: l'IVA,/()NIU H(ll( l /It y ~!lfl
t')ll
Pt\VW:Nl\ 1Mi;;NlNINl\\ l l 'A~ IIWll YM,\I Ml•; I.I\O\IHNl1~ :~(!:) ~Į,~ 1,.~()11 lt N() 'l'Af l'l'I Nl l/ flOK11.)llHIII'~! "IIIN'l'AH/\W' :r,17
lNl'l\\ ' \P \IA l ,IN1t ~ tn (lH\I PlNl~~ l ,ll•:'l' l l\11\1MKNlNINH.U l'AHOl)O H OH:I l /\1/ l INltJ (JOl<IU<lltl/Jl 11: "l( LIJfvWAlrn ,lf H"
~!Jk
AP1'0\ ' AN\l'l'I Ml•:H/\1,IAI~ 30!) Mi'!I,11(>1 IHNl >1.11• :'1'1IVIIJ M•~0 1t:,IŲ 'l' f,:A'l'l1Ml "/\ 1lnltA" ;1,111
MIH\•:l~Yr.\l' ~ Ml~l,llOUHNO lll•:Nl)H\ IOMl•:N1~H l) J\ llllll<)'t'O,JAI UI}!) 0 11vl1Jll lt l;
:ll)',t
~:\ N'r\ ' R IAI :--tl 1'rl'<.lM1~ 'l'Al Fl'\'l11~MI~ Utltl 1,:100111/. donA
,JUM A~/1 l\\lk~ll\11
il(r<!l
:.lOd Vlktor11 • ~l1111111knvlflu 11
IIO'l
Mt•:t.110\lHNO 1.ll'.;'l'l lVIV l'AllAPl,JA :.lOG Ml•:LIIOUHN() I\Tl•:l'l'ININl<AJ Hm1
Pnrn pljos l vfl.rk 11 20/i Vo11y lluP1 ,fl!l'~ov1u1 /101
\-1nuolniko:s
IM i.ii111 ~un Vyl1wt1111Mllltlulikllll H<M
l{unig:11Mclbournl' AlfuO lifVIIr l•'11llkMot lfor lnl
Pornp ijo:-11u11m1 s
2(!0
no1
201} Ml~LBOUHNO l.ll•!TUVl/\l 8K/\UT/\I [J{J;j
Pnropijo :, 'I':1ry bn Ml~ru11"Dt luffo" lunl1ųi
Suinonymns pirkti holnyčiti
:!(}(l non
:rno 8 k11u čl ų 11 kyrl1111 :100
Pornp ijos klosku.s 200 Skoul11vlonot.nl (107
Kun. Prunos Vns oris 207 8k11ut11 t.ov11hilrollul (108
Kun. Stnsys Gaiddl s, S.J. 2H7 AkndMninifl11 k11utų 11 nJ11nK1>ll
Molbc,ur no 11 kyrlt111 aoo
Kun . Prnrms Dnukny s 208 M<•lbourrw~knutu rnnwvt'i l)l(l
Kun . Juo:,.a,_-i
Pct rnu sk:ui 208 Ml•ll>ournosonųj11 11knut11 il dlny11 !110
Kun . •Juo1.ns Vyt.auLtUlVolodkn 208 .s.
l, .K.V "HAMOV!l:" rvu:t,11(,H JHNO BKYltll JS !.111
GYVOJ O HOtJNIO BROLIJA 200 M lrų rnmovl,nr1IM<'lh (111r1111 314
NAKTIN!tS AJ>ORACJJOS llOHELIS 200 M1':t.110111lNO n .t..K. VY'l'l•:NtO šAUWŲ KUOPA , 1G
MP:LYNOSIOS AHMJ,JOS SĄJOOIS 2(10 J\USTHi\L IJ() $ t~l !'.:'l'OVIV ,lAllNIMO ~ĄJU NO A ~1\7
LIETUVIAI EVANGJl:I,IKAI Mf~LB()URNE
Mf<;LBOUHNO t,11-:TtJVJŲ KLUBAS
GHAl•'IKA, TAl'YHA, VJTltAZAI
270
272
270
AU::;'l'Hi\Ll,10$ l ,tF:'l't l\'l\J INZ.lNll ·:ttlt l 1H AHC'lll"n;KTl 1 $Ą.llJN {:O~
Mt<:t.UOll HNO ~K\'lal l~ ,,~
1.ll•~Ttl\ll\1C:YOY'l'O,lll f){U\\t(~lJA ~t~\)
J uo1.MUc111k J1 2'/1'1 ~ l
llf ,Al VINI NKll :-:t•:t{C:IJ t\
lr onn fokuhnu!ik lunė 2'/G ~~
''l ,m 'l'lJ\IOH 1\1\ 'l'i\l ,llq r flA ?.NYf'l0$ Klt0NlHO~ " ltt~l\'llt lAI Mli:t ,BOll\'-''11';
Nljol(JJurAt,vnlt.6 • Pun,colloy 21i; .,._..
,
Adolfos VL1lfo iUs Ml•:t.llO( IRNO ~t'()H 'l' O KUtllA~ "\'i\ Hl'A~" "''~
'J.7(j ~l
Adom11 s Vlnf$hl l\t'\lp~l11l :1
80(; JALINP:8 Cl,OHOS MO'J'B lt Ų lJHAUCilJA Mii;IJlJOUHN~
Mlru1Ji<11JvuldylJ1111ur
o11
270
'l.77
'l'lnkll11 l11
St:iJoll'llillM !
~~
,i
:~l\

!3:.)i
W/8 š 1wh111 t1tlll
l,Il~'l'UVIV KATAl,lKIŲ MO'I'EHV DHAUCIJA 278 -~1
1Jr11un1Jos vnldyl>ų pirrnl11i11k
us llolfns ~\!.'(
278 M\!lbo11mo s" 11Hdl11111kų kh1h:1
"Nt•1·i11~o ~
l>rnogijoi; vuldyl>oso dlrbu11io8 11uru1J i7o :\~
Lllf l'UVl šKi\8 HAnt ,IAS Ml•:L ,UOUHNI ;'.
Miru.t!los nur611 :.rrn :;:l()
M.l<. ClllHl.lON IO Dl~K U~ lJ\ J lU ,UUi\S
l'ARAPIJ0 8 8EKMAIJIENIO MOKYKl,,A 27\J :\:ll
MELBOURNO Lll-;'fUVIV KALBOS KURSAI kcna Siliūtė - M:ilnkunlcno
i\'tn1·Ut1
282
M Į,;LHO ll HNO LIETUVIŲ 1:HBLlO'l'EKA
28:J
MELBOURNO DAINOS SAMUORIS 286 ALl:J N.E:WCAS'l'ELlO Al'YLlNK~ : 33:!
MELBOURNO LIET U VIŲ PARAPIJO S CHORAS 289
MELBOURNO VYRŲ OKTETAS 291
333
'"DAINAVA'" JAUNIMO KOMlTE'l'AS 333
292 DISKUS IJŲ KLUDAS
Jurgis Rubas :J:J
<I
293 BALTŲ KOMl'l'E'l'AS
492 493
 V~KARŲ AUSTRALIJOS GOOD NEIGHBOURN COUNCIL 3iif,
CHORAS 335 R1čardns Fran cas 366
KAL1WŲ EGLUTĖS 336 Linrla Marija S krolytė . H e nfr y 366
APYLINKĖS LIETUVIŲ BIULETENIS 336 Kaz ys žurom s kis 366
VYTAUTOMACERNIO ATEITJNINKŲ KUOPA 336
SAVAITGALIO MOKYKLA 338
339 ALB S ALE SE NIONIJA 367
TAUTINIAI šOKIAI 1HTRIO+l
VEIKLESNIEJI NEWCASTELIO LIETUVIAI
339 ALB S YDNEJAUS APYLINKt 371
K un . Stasy s Gaidelis, S.J .
Kun. Povilas Martu 1,as 340 Sima s Nnru šis 376
Dr. Vytautas Donioln 340 Broniu s Staš ion is 376
Dr. Gerutis Robertas Kišonas 341 Prof. dr. Algimanta s Ka bai la 376
Dr . Mot.irjus šeškus 341 Vaclovas šliogeri s :m
Alfonsas šernas 341 ' Vyta ut as Edmunda s Bukevičius 377
Pot.rns Bru zgn
Vytautas Jn zbut.is
341
341
341
l An s k is Rcisgys
Ceslovas Liutikas
Liudas Simanau s ka s
377
378
378

l
Viktorija Kri stc nscn
Henrikas Znkarauskas 342 SYDNEJAUS LIETUV I Ų KATALIKŲ PARAPIJOS ISTORIJA 378
Jonas Lizdonis 342 SYDNEJAUS GYVOJO ROžINIO BORELIS 383
Alfonsas Bnjnlis 342 Kun. Povilas Martuza s 383
Algis Bajalis 342 A nta nas Vincvičius 383
Vytautas Nokro š ius 343 AUSTRALIJOS LIETUVIŲ KATALIKŲ FEDERACI.JOS ĮGALIOTINIAI 383
Benedikta s Liuga 343 LIETUVIAI EVANGELIKAI 384
Rokn.~ Lapinskus 343 SYDNEJAUS LIETUVIŲ KLUBAS - LITHUANIAN CLUB LTD. 384
Tnbit hn Andriiinnitė 343 Sydnejau s Lietuvių Klubo bibliot ekn 386
Aldona Zakarauskailė . O'Bricn 343 AUSTRALIJOS LIETU VIŲ KATALIKŲ KULTOROS DRAUGIJA 387
SYDNEJAUS LIETUVIŲ MOTERŲ SOClALINĖS GLOBOS DRAUGIJA 394
ALB PERTHO APYLINKĖ Ona Vyšniaus kaitė - Bnu žienė 396
SYDNEJAUS LIETUVIŲ LIDCOMBE PARAPIJO S SAVAIT GALIO MOKYKLA 396
VAKARŲ AUSTRALIJA 398
344 LITUANISTINIAI KURSAI SYDNEJUJE
ALB PERTI-lOAPYLINKĖ TAUTOS FONDO ATSTOVYBĖ 399
345
PERTHO LIETUVIŲ KNYGYN1tLJS SYDNEJAUS LIETUVIŲ CHORAS "DAINA"
,100
345
LIETUVI\! NAMAI PERTHE "SUTART !Nt" LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ PUOSELĖTOJA 403
346 ,104
LIETUVĄ GINTI KOMITETAS 348 "GINTARAS" - SYDNEJ AUS TAUTINIŲ SOKIŲ GRUPĖ
VAKARŲ AUSTRALIJO S PABALTIECIŲ KOMITETAS SYDNEJAUS LIETUVI Ų TAUTINIŲ SOKIŲ GRUPt "SOKURYS" 406
349
PADALTIECIŲ PROTESTAS PH!Eš WHI'fLAMO VYRIAUSYB~
-109
349 Laurcnce David Cox
PAVERGTŲ TAUT\J IR WORLD LEAGUE BENDRI VEIKLOS DARBAI 409
Llf~TUVI\l RADIJO VALANDĖL11:
360
361 l, Marinu L. Osinaitė - C;,x
SYDNEJAUS LIETUVIŲ TEATRAS "ATžALA"
4 LO
414
"žlNUTĖ S" 352 SYDNEJA US JAUNIŲ 1'EATRAS
415
l,IETUVOS KAHIUOMf:NtS KORl1:JŲ - SAVANORI\ ) SĄJUNGA 352 t Avn V. Snudnrgicno 4Hi
IJMNYTINIAI REIKAL,AI 353 l
SYDNE,J AUS W!:TUVIŲ PLUNKSNOS KLUBAS
Lietuvių rmmnldos t elevizijoje
l 4L7
855 Juozu;; S lnvtin11s 4l7
M()Tl~RŲ DHAUGI,JA 350 Marija M. Mykolnityto - Slnvonicnė 4 l fl
LIETUVIŲ TAUTINlAI šOK IAI PERTHE
361S ./ J\ldonn Voščiūn11it6 • Junnvičiono 418
MOTERV CIIOltAS 350 Vincus Kazokn s 4 19
VAJK UCIŲ M II>IMAIIHšOKIAJ
3r,9 1 J uozos AlmisJūrugis ,l 1.9
TAUTOS FONDO V. AlJSTHAl,JJO S A'l'STOVYBJ!: IJfj\)
'1'1
-!A'l'RAS
, A~no Lukšy to 419
300 , D r . Aloks andrns M1,ur11gi s 420
r,rnTUVJŲ VBTlmANŲ SĄJUNG08 "RAMOVĖ" SKYHIUS ao1 SYDNE;JAUS Lll•:TUVI Ų LlTb:RATŲ UORELIS
n ;rrmo KlJLTORININKAI 802 Elonn Jonnitiono
·122
<l:!:.l
Lll~'l'lJVlAI RPOrt'rlNINKAI VAKAHŲ AUS'l'RALIJOJF. 303
l'ERTJIO l,mTUVIAI SKAU'J'A[ ' Anl!u111R Sk irk it 42:.l
TAUTODAIJ,(,; PEHTII E
805 Julius Votolkis 42:J
iwo Dr. (: onovnitc\ Hudrciknito • Kuzokion<i
494 495
 l"l
l "I
l\" 11.,, \h•\..11.1
\'':l
\ ,·r"'"~~ S1ol ,•l Kn•\<'1111'II
\ 111.-.l• \11,:11,1111,l\ h 111~
l"I
.1,,1,uta,,~•"'''\ ,lan,'\\ ,N,,nr l ''I
l''I
Į
\l ,•k~1111,lr,1•,11\\..~l •
Ut\111\ \ t \NII\. "'
,.,.,
S\ l lNI ,l \\ 'S \l'I 11'1',ISh \1 l"ll
•,\ 11,1J \\ ~ 111.1 l\ \ l \1 Hh \\ \'.\l
1 1·•~
\11\r. .. 11111111• 1 ltl
\ l ~ ~, ,l111 •J1111• 1111• .1,., 1:1:1
~, ,t,11-J1111" k1111III lllh111•
hh,rtu"l.h,naul1t11
'·"
1:1.,
,1111111~
7,1111-11• l!l.1
l ~i.\ .1 '1,, l'.I.,
Hf\\TIIU ... " .,h ...
n.,
,\ln1 .i.1• l l11d,11\11 1:1.1
llal~to llAr\..11, 1'111
.l11h11•l l,1111hn111,t-11
, 1:111
Juurll• \\1\1,.n,)· II~ l 'ltl
,\111,111,I• l ,1111
\,.l\lh• 1:111
\hl•IIII\ Jphl1111,k1,•11i• 1.111
~:h•nl\ l .a111 IIIAIIlt'III' 1:111
l' nJnu\11ll n11\..ut1• 1'11111111111 1:11
l h"\' s "It \Mll\' .. ..
H\' ll Nl•'.,IA\l:,l 11/\lll/\\ 1:-l1H 1;11t1~Nll A/\\lt. 1\11<1101'/\
-llll
11l
1.1~11·,·os K.\lll\l(lt,U-:N1'S KO lll ~,IAI SA\I AN()lll.\l l l:'
Hl'IIH'l'll l{l,lJIIAS "ti.O\ ' Mf' llil
1..,,,ka li.r.i111•\ 1~11111•(:rut1l1•!1 ir,·•
A11rl11n111111 lli!I
l 'ahall 11•/111brh mnl 11t 11rn)·rnl .m.1
Pr , ln·ao \. ,,nrlu, •• 1r.:1
\'y11111ta•l' ntlll 111
• lh l
Ant111111~ \'11,.tuu■ l{r11111lh11A .,r,.
lh »111111t1rnya Hil
AI• ~.11111lru Jak•t•• •tril
llr , 11111l.ukA11 ,U1•I
l 11\11111•
11on11•la111\t<11rpav1N1•n1i ,lh h
1,lfTll\' I V 1:rt1 \ 1'(1,1\l llll/\l ll, 1,I/\ S\'llt•n:. IIIJI•: •lltll
1,Wl 11\'1\l l NtlNW ltl\ J lll AllC'lll'l'l•:KT\I HKYlllt ll'i .,r,1
tW lt Nl•'.JAIJll l ,ll •!TIIVHI llAIIIJA S 41\11
A lJ K 81 N l t! l' A ,l fl It l I-
1
A l, It Wlll , 1, 0 Jlll:ON<:11 Al'Yl, I NKt l
lluU Malall1.,,11
llrunlu • flr,•olo•nH

NAl 1,101-i lCIHZ~.l,ANI 1IJIIH 1,11•:TIIVI/\I

AI t- IHAI.IJ0 81,lt, ĮIJV l\l Mt,;T IIA 8<'111IUl:Mt.JAI
A llH't'll/\1,IJOH 1,1 •:·n
1vl \ l M., l'll/\ At'llO (;Atlllt. 1'11•1t1-
:NIIMl•:11/\'l'Olll A l
Allfl'rttAl,IJOS l ,U.' l' llV I\ J Mt ,TIIA llt lO l'llt :NII Ml-:tt/\TOIU/\1
Allffl'lt/\1,IJIIII l.it:'l'll\ ,'I\ J Mt:'l'llAlltlO ANTIIĄ 'l'OMĄ 1111,t:IIIIIH
rPIUN\'N
 AUSTRALIJOS LIETUVIŲ METRAščIO
II TOMO PAPILDYMAS

Lietuviai menininkai

čių-japonų Sumi-E stiliau s tapyboje (Sumi-E vartojami

bambuko teptukai, ryžių popieriu s ir 'sumi ' rašalas).
Sumi-E stiliaus paveŲ<slai buvo išstatyti menininkės pa-
rodoje 1980 m. Čikagoje (žiūr. "Laiškai Lietuviam s"
1980 m.).
Apie dailininkės kūrybą ra šo:
Austra lijos Lietuvių Metraštis l t., Sydney 1961.
"Laiškai Letuviams", Chicago 1980.

DANGUOLĖ KERAITYTĖ

Tapytoja. Gimė 1947 m. Vokietijoje. 1968 m. baigė

National Art School Sydnejuje, gaudama ASTC laipsnį.
Danguolė dalyvavo daugelyje meno parodų, taip pat ir
lietuvių meno Dienų suruoštoje dailės parodoje 1978 m.
Už savo tapybą Curabubula Art Prize Danguolė laimėjo
pirmą premiją.
Pirmieji Danguolės tapybos darbai buvo visai abstrak -
tūs, ryškių spalvų, aiškių, dažnai geometriškų formų.
Vėliau po truputį į jos kūrybą pradėjo skverbtis realisti -
nės sugestijos, gamtinių formų užuominos. Keraitytės
darbai yra pr eziciškai apvaldyti formos ir sp„ų atžvil -
giais, išieškoti tarpusavio santykia i ir išgauti estetiniai
efektai labai taupiom priemonėm .
Vida Mikauaitė-Kabailienė
EVA KUBBOS

Tapytoja, akvarelistė. Gimė Mažojoj Lietuvoj 1928 m .•

VIDA MIKAILAITĖ-KABAILIENĖ
Gimė 1928 m. Lietuvoje. Tapytoja studijavo meną
Stuttgarto Valstybinėje Meno Akademijoje 1947-49 m.
Aus tralijon atvyko 1949 m. 1965-68 m. mokė meną aus -
trališko se gimnazijo se . 1973-75 m. gilino meno studijas .
Julian Ashton meno mokykloje Sydneju je. 1976 m. mo-
kėsi kinų ir japonų tradicinės tapybos Ota Sensei stud i-
joje , Tokyo, Japonijoje. 1980 m. gyvendama Austin,
T exas , gilino žinias Texas universitete, išklausydama
paskaitų ciklus "Kiniečių TAO mokyklos tapyba" ir "Pei -
sažų skirtumai bei panašumai kiniečių ir japonų tapybo -
je".
Nuo 1957 m. Australijoje dalyvavo su akvareline ir
aliejine tapyba: Victorian Artists Society, Hunter's Hill,
Folkloric, įvairiose : Australijos lietuvių ir pabaltiečių
parodose. Nuo 1976 m. dailin inkė specia lizuoja si kinie -
meno studijas baigė Berlyne, atvyko į Australiją 1952 m.
Ankstyvi figuratyviniai darbai, lino ir medžio raižiniai,
monoprintai ir silkskrynai, stip riai įtakoti vokiško
ekspresionizmo, technika ir tematika konservatyvi.
1959 m. atsikėlus gyventi i Sydnejų Eva Kubbos pa -
lengv a pereina į abstrakščią kūrybą. Ji dirba akvarele,
guaš u ir akriliu . Tarp 1960 m . ir 1970 m. ji surengia indi -
vidualine s parodas Sydnejuje. Newcastely. Adelaidėje ir
Canber r oje ir dalyvauja visoj eilėj grupinių parodų Aus -
tralijoj ir užsieny. Jos darbai atkreipia i save kritikų dė ­
mesį; Eva Kubbos yra vienintelė moteris, priklausanti
abstraktaus ekspresionizmo iniciatorių grupei Australi -
joj . Sekančiame dešimtmety , pakartotinai laimėdama
NSW Meno Galerijos prestižines Wynne ir Pring Memo-
rial pr em ijas, Eva tampa pirmaujančia Australijos akva -
reliste . 1981 m. ji su r engia individualin es parodas Bris -
banėje ir Hobarte.
 Jos darbų temalikoje vyrauja australiškas gnmtovaiz-
dis, pasižymys formų dramatiškumu, spalvų intensyvu •
mu. Ji tapo ryštingais, drąsiais potepiais ir liejimais.
Australijos ir Didžiosios Britanijos spaudos apžvalgose
yra pabrėžiamas jos spalv ų "šiaurietiškumas". Tai bus,
turbūt, atošvaitai Lietuvoj prie Nemuno matytų ir daili-
ninkės pasąmonėje išlikusių vaizdų ir spindėjimų. Evos
darbams charakteringi yra dėsningumai paklusę, tačiau
spontaniškumo nepraradę kompoziciniai sprendimai ir
spalvinių dėmių derinio meistriškas subtilumas. Darbai
tapyti tarp 1980 m. ir 1982 m. spinduliuoja giliais, emoci-
niais pergyvenimais. Jie buvo tapyti neužilgo po dail.
Henriko šalkausko mirties; Eva su juo artimai draugavo
ir dvidešimts metų dalinosi studijos patalpCl1Tlis.Eva
iliustravo Vyt. Janavičiaus knygas "Pakeliui i Atėnus" ir
"Nevykėlio užrašai".
Dailininkės darbų randasi visose Australijos valstijų
galerijose, Valstybinėje Meno Galerijoj Vilniuje, Ciurlio•
nio Galerijoj, Cikagoj, Canberros ir Pertho un:versite -
tuose, Mertz Foundation New Yorke , Kuala Lumpur Na-
tional Gallery Malaizijoje ir privačiuose rinkiniuose Aus-
tralijoj ir svetu r.
Pagrindinės grupinės parodos :
Third Internatio!)al Print Biennale, Tokyo 1962
Sputh London Gallery, 1962
Australian Prints Today, Washington , D.C., U.S.A.
1966
Australian Painters Exhibition, Washington, U.S.A.
1967
International Young Painters Exhibition, Tokyo 1969
Pasaulio Lietuvių Suvažiavimo Meno Paroda, Chicago
U.S.A. 1983
International Art and Photo Exhibition, Sydney 1983
Perspectives Exhibition, Sydney 1984
Pagrindinės Premijos:
Mirror - Waratah Contemporary Watercolour
Sydney 1963
Wynne -Tr ustees' Watercolour Prize (Art Gallery of
NSW) 1963, 1970, 1971, 1981
l'ring Memorial Prize (Art Gallery of NSW) 1970,
1971, 1974, 1975, 1977, 1979,.1981 and 1984.
Apie dailininkės kūrybą rašo:
Lietuviška Enciklopedija, 36 tomas, Boston, U.S.A.
Australijos Lietuvių Met raštis I tomas, Sydney 1961
Eleven Lithuanian Artists in AustraLia, ed. V. Ratas,
Sydney 1967
Bernard Smith, Australian Paintmg 1788-1970,
Melbourne 1962
Kym Gleeson, Masterpieces of Australian Painting
Andrea Lofthouse, Who's Who of Australian Women
Sydney 1969 ' meno stud ijas (East Syd noy Toch.). Dirba aliejumi, ieško
Ir daug kitų veikalų.
Canberros National Library ir National Art Gallery
randu i plieno plokštelės, ant kurių yra užrašyti pokalbiai
bu Eva Kubbos modernaus meno ir jos individualios kū­
rybos klaWlimais.
ll
VACLOVAS RATA S
Gimė 1910 m., mirė 1973 m. Grafika s. Estetas, grožio ir
gamtos mylėtojas. Meno st udijas . baigė Lietuvoj e. Į Aus -
traliją atvyko 1949 m.
Kartu su Henriku šalkausku, Eva Kubbo s ir meno kri -
tiku Laurie Thomas 1961 m. jsteigia Sydnejaus Grafikų
Sąjungą (Sydney Printmak ers' Society). Aust ralijoje pa -
sižymėjo paukščių cik lo spa lvotais monoprintai s. Tie fi.
guratyviniai darbai susilaukė ypatingai palankių atsilie -
pimų JAV, kur Vaclova s surengė individualines paroda s
Clevelande, New Yorke, Cikagoje ir Philapelphijoj e. Da-
lyvavo taip pat ir grupinėse parodo se Australijoje ir už-
sienyj e. Iš jų pažymėtinos sekančios: Australian Travel -
ling Exhibition, Print Survey, Australia, Australian
Prints Today, 1969Biennale Bradford U.K., 1972 m. Lie-
tuvių Dienų Paroda Syd nejuj e. ' neištirtų kontinentų. 1963 m. už serigrafą "Be pavadini -
V. Ratas redagavo Aust ralij os Lietuvių Bendruomenės
1967 m. išleistą "Eleven Lithuaninn Artists" ir pat s pri-
vačiai išleido reprodukcijas savo medžio raižinių "40
Woodcut s".
Vaclovo Rato kūrinių jsigijo National Library Canber•
roje, visos Australijos valstijų galerijos, Newcastelio
regionalinė ga ler ija, Australijos ambasada W ashi ngtone
ir dau g kolekcijonierių Au st ralijoj e ir Amerikoje .
EvaKu.bbos Apie dailininko kūrybą rašo:
Lietuvi ška Enciklopedija, 24 tomas, Boston U.S.A.
Simas Sužiedėlis ir Juoza s Jak štas, Encyclopedia Li-
tuanica, Vol. 4
F Australijos Lietuvių Metra štis . I tomas, Sydney 1961
Josoni.a Palaitien~
JOSONIA PALAITIENlt
Tapytoja. Gimusi Sydnejujo 1949 m. 1972 m . baigė
savo kelio. 1981 m. ir 1982 m. suruošė individualines pa ·
rodas Sydnejuje. Jol.!onijolld11rb11ibųvo išrinkti ir rodomi
NSW Mono Gale rijoje Archiba ld ir Sulmnn pnrodo so.
N~rs yra '_tikra nust.:alė' jau neblogai kalba ir ypač noblo·
Vaclovas Rat -as
ga1 rašo lietuviškai.
HENRIKAS šALKAUSKAS
Gimė 1925 m. Kaune, mirė 1979 m. Sydnejuje. Grafi -
kas. tapytojas, akva rclist as. Paliko palikimą, turtingą
meno kūriniais ir šviesiu atminimu. Jo pagrindiniai nuo -
pelnai menam s Australijoje yra dvejopi : pirmiausia i, tai
atgaivinimas ir iškėlimas merdinčios grafikos i vitališką
ir pilnateisę meno šaką, o antra, tai jo darbų impakto iš-
šauktas renesan sas Austra lijos akvarelinėje tapybojo. Ir
viename ir kitame užsimojime Henr ikas, taip sa kyti, pra -
laužė ledu s.
Ankstyvi Henr iko šalkausko lino rai žiniai turėjo aiškių
lietuvi ško tautinio meno elementų, kaip pavyzdžiui spin -
d_uliuojantis saulės diskas "Rupiagjūties" (Har vest) cikle.
N uo 1960 m. jo darbus užvaldo visiškai naujos formos,
lyg. rodos, neregėtos būrybės būtų atskridusios iš dar
mo" Henrikas apdovanotas pirmn premija Sydnoy Mirror
- Waratah parodo s grafikos sky ri uje. Jam taip pat yra
skiriama spe ciali premija už gerinusią darbą visoj paro -
doje. Austral ijos grafikos istorijoje tai buvo pažymėtinas
jvykis; pirmą kartą grafikas, o ne tapytojas yra apdova -
nojamas aukščiausia premija svarbioj, meno kritikų, spe -
cialistų akademikų ir meno mylėtojų gausiai lankomojo
parodoje. Tais pačiais metais Henrikas nustoja di rbti
grafikoje ir ima tapyti monumentalaus formato akvare-
les, guašus ir akrilius. Tie, kompoziciniai kar ta is ties iog
brutalūs, dažnai enigmališki, bet dažniausiai gilias . liki-
mines žmogaus paslaptis išaiškinti bandantys darbai iš
pagrindų sukrėtė apsnūdusi Australijos akvarolist'Ų p11
sauli ir tradicinę tematiką. 1964 m. Henrikas surengė in-
-
dividualines par odas Sydnejuje, Melbourne ir Adelaidė­
je, o sekančių penkių metų eigoje dalyvauja tarptautinė­
se parodose Londone, Tokyo, Lugano, Ljubljanoj, Wa-
shingtone, Los Angeles ir San Francisco.
Metams bėgant šnlkausko darbų charakteris keitėsi.
liti 197(! m. juose dažnai vyravo juoda spalva ir tamsių
tonų klodni . Gal būt Henriko pasqmonė dar vis buvo pa -
veikta traumatiškų ivykių Lietuvoje, tovo dingimo ir
mirties ir karo vaizdų. Jo tapybai, tačiau, nei jos tamsiam
poriode nei vėliau, kai ji nušvito skaidriom, vaivo r ykšti -
nėm prošvaitėm, netrūko gaivališkumo ir trykštančios
energijos. Tokia gaivališka ir energi ngi\ pagaliau Henriko
asmenybė buvo ir gyvenime.
Po jo ankstyvos mirlies dailininko atminčiai pagerbti
1981 motais NSW Mono Galerij os pagrindinėje saloje bu -
vo suruoštu plataus m4Sto rotrospektyvinė paroda , api -
manti tr isdošimt s motų Henriko šalkat1sko kūrybinio
darb o Australijojo. Tokios pagarbos susilaukia tik patys
didieji šio kra što menininkai.
Tai s J>ačinis motais dailininkės Evos Kubbos r upesčiu
ir Henriko motino s, p. Onos šalkauskiunės paramo s clėkn
NSW valstijos Meno Galcrijn istoigin Henriko šalknu sko
vardo prumijų (Henry Salkau skns Gontompomry Art
Purchnse Award) . Premijo s tikslns: pa sknt inti jaunus
menininku s, pnlengvinll jų kurybinl kollą.
Henrika s šal knu ska s 11ktyvi11!dalyvavo Sydnojaus lie•
tuvių bendruomenės gyve nimo. \šloido knygą (Vytauto
m

Janavičiaus "Pakeliui į Atėnus" 1962 m. ir "Nevykėlio
užrašai" 1975 m.), suprojektavo visiems lietuviams taip
gerai pažįstamą "Mūsų Pastogės" antgalvę ir metai iš
metų aukojo paveikslus spaudos, sportininkų, moterų
socialinės globos ir kitų organizacijų loterijom .
Apie jo kūrybą rašo:
Lietuviška Enciklopedija, 29 tomas, Boston, U .S.A.
Australijos Lietuvių Metraštis, l tomas, Sydney 1961
Periodika: "Mūsų Pastogė", Sydney; Aidai", Brooklyn,
U .S.A.; "Metmenys", Chicago, U .S.A.
NSW valstijos Meno Galerijos 1981 m. išleistam ka-
taloge "Henry Salkauskas 1925-1979" Gil Docking išsa-
miai aprašo dailininko gyvenimą, charakterizuoja jo dar-
bus, pateikia kūrybinės raidos chronologiją, parodų ir
laimėtų premijų sąrašą ir trumpą bibliografiją.
C3:nberros National Library ir National Art Gallery
yra deponuotos plieno plokštelės, ant kurių buvo įrėžti
po~al_biai~u Henriku šalkausku modernaus meno ir jo
md1v1duahoskūrybos klausimais.
ALGIRDAS šIMKONAS
. Da!li?inkas Algirdas šimkūnas gimė 1927 m. Lietuvo -
Je, mir~ 1972 m. Jis pasižymėjo kaip stiprus grafikas ir
~apyto~as, kurio kūrybai buvo būdinga gera kompozicija
1r turtinga spalvų paletė.
Algirdas šimkūnas dalyvavo eilėje grupinių parodų ir
b_uvosu~eng~s dvi individualines parodas Sydnejuje, ku-
rios susilauke palankaus meno kritikų įvertinimo.
IV
Henrikas šalka'USkas
Dailininko kūryba yra apibūdinta:
Australijos Metra štis, l toma s , Sydney 1961
Vaclovas Rata s: "Eleven Lithuanian Artists in
Australia" 1967
Lietuviškoje periodikoje Australijoje .
TEISUTIS ZIKARAS
Skulptorius. Gimė 1922 m. Lietuv oje. Skulptūros mo-
kėsi sav o tėvo studi joje ir Men o Mokykloje Kaun e. At -
vyko i Australiją 1949 m. Ilgus metus dėstė skulptūrą
Royal Melbourne Institute of Technology . Vėlyvesnius
Teisučio Zikaro darbus meno kritikai priskiria prie kraš -
tutinio ekspresionizmo; atsisakęs detalių skulptorius
bando išreikšti pačią pasirinkto objekto esmę ir tokiu bū­
du prisiartina prie archainių formų. Jo kūrybai nemažai
įtakos padarė primityvių civilizacijų meno sąvokos.
Teisutis buvo Centre Five steigėjas ir Victorian Sculp-
ture Society komiteto narys.
Skulptoriaus kūryba yra apibudinta:
Lietuviška Enciklopedija, 35 tomas, Boston, U .S.A.
Simas Sužiedėlis ir Antanas Vasaitis, Encyclopedia Li-
tuanica , Vol. 6
Australijos Lietuvių Metraštis , l toma s , Sydney 1961
Eleven Lithuanian Artists, ed. V. Ratas, Sydney 1967
A.L.B. KRAšTO VALDYBA
1984 m. SPALIO MĖN
 Ir taip 1980.12.28A?claid~!e r~mp?s ~viesąų
Santvaro
"žve·ai" vienas 1s sckmmgiau 51
l ·
itr::~::~
R • J Nevcrauskas, dekor.
lietuvių te_atrų pastVatyOmų.l k~sz.
D~l didelių techninių ir
v Opulsk1s,adm. • pu 5 1 · -
, . i reikalavimų šis vaidinimas nepakartoJamas.
sc~~~l ų A.LT"Vaidila" duoda du naujus pa 5tat)'.m~s.
l981.7.l~·G. Veličko~ "Ne~unas žydi". P:i;:tyfg~.1{1.Įž
koracijos V. Opulsk10, rez. J ._Neve:-~u "Mindaugas".
pirmas veiksm~s iš J: ~arcm _kev1~1a_~~i ro a Mel-
Pastaty tas Kanuomenes sventes mmeJtmOP·Af l31'd.
bourne ir savaite vėliau 1981.11.29pakartotas e cs
lietuviams. . . L' .. k Teat
Per paskutinius dvidešimt ~-d~!md_e s ietu~is o K :
ro darbo metu reiškėsi šie rezisieriai: J · Gučius, z. .u
činskas, J. Neverauskas, J. Venslovavičius, V. Baltut1s,
V. Opulskis. 'd· 1· t „ k
Reikia ypati ngai pažymėti šiuos Adela1 es J~ uv1_so
teatro darbuotojus, bei pagelbininkus: A. Grigon~~.·
garsų efektų speicialistas, be kurio pageibos_ne_ apsteJo
didžioji dauguma teatro p~ta~ym!-l_,S_.~pulsk1ene : nuo-
latinė kostiumų tva rkytoJa, smveia ir JŲ -~au~otoJa. _O.
Dundienė ir M. Petkūnienė yra daug padeJus1os kostm·
mų pagaminimuose ir pritaikymuose. Antanas Ma- Akt .~B. Rainys kalba savo 60m. sukakti es pietuose . Iš kairės: A. Gučiuvie­
želis didelis teatro rėmėjas ir pagelbininkas ypač ren - nė, G. Zam<>isk is, O. Zam<>iskienė, B. Rainys ir V. Neverauskienė.
kant ir pritaikant garsų ir muzikos efektus. Dailin(nkai ·
dekoratoriai per paskutinius 20 metų: R. D_augahs,_ ~t. J. Jankaus "Peilio ašmenimis". Iš kairės: Lai-
Neliubšys, C. Dagienė, l. Pocienė, V. Opulskis. Admm1s- ma - N. Vitkūnienė, Antanas • V. Ratkevičius.
t,atoriai: V. Palupas P. Launikaitis, V. Opulskis, V. Bal- Re ž. V. Opu/skis. tutis, J. Neverauskas, N. Vo!kas. Teall'as, kokiu vardu būtų ta da besivadinęs, turėjo: 24
Ilgiausiai išdirbę Adelaidės Lietuviškam Teatre, pra- premjeras, 18 pakartojimų. 13 gastrolių (Melbourne ir
dėję dar prieš ši dvidešimt i ir tebedirba dabar: V. Ratke - Sydnejuje).
vičius, A. Gutis, N. Skidzevičius, Br. Rainys, J. Neve- Į premjeras įskaitome ir vienaveiksmi us pasta ty mus
rauskas, V. Marcinkonytė-Neverauskienė, B. Jonavičie­ minėjimų ar švenčių progomis , kuriems taip pat reikėjo
nė, V. Vosylius, V. Opulskis, A. Petrikas. ruoštis, kaip pilnam vaidinimui. Reikėjo kostiumų, šviesų
Paskutinių 20 m. laikota,pyje AL Teatras neteko šių pritaikymų, dekoracijų, garsų-muzikos efektų, grimo ir
darbuotojų: Z. Kučinskas (akto , . ir režis.), J. Gučius t.t. O dar lieka nepaminėti aktorių dalyvavimui šiupi -
(aktor. ir ,ežis.), J . Venslovavičius (aktor. ir režis.). V. niuose, radio vaidinimuose, knygų pristatymo popietėse.
Dagys aktorius, D. Maželytė aktorė, P. Daugėla aktorius, Iš šios apžva lgos matyti , kad Adelaidėje Lietuvių Teat -
A. Maželis teat.o darbuotojas, pagelbininkas muzikinėm ras per paskutinius 20 metų nebuvo apsnūdęs, bet išvarė
iliustracijom, S. Neliubšys dailini nkas, J. Baranauskas didelę vagą Adelaidės lietuvių kultūrinėje veikloje. Tik -
aktorius. Pavardės yra minimos chronologine tva,ka. rai ne mažesnę, o dažnai gal ir gilesnę vagą, negu kita
20 metų laikotarp yje 1962-1982 m. Adelaidės Lietuvių mūsų gyvenimo kultūrinė organ izacija.

Scenaiš J. Griniaus "StellaMaris" [· ka . . , .

y. Va~gaitė ir <0ilininkas. Nikod~~as
Jos · dail. S. Nel,ubšio.
r/:ti
ka~d_mo/as·_Vytautas Vos11_li~,princesė _­
Zevitius. Rez . J. Venslovavičius, dekoradi-
163
162
 LlE'rUVlŲ f'AMALOOS TELEVIZ IJOJE

Pnc;itaru~su tuo laik~. b_uvu~i~. 0- nėc; V•bos pirmininke
o. franri ,•ne, 1980 m.: žinuč,u redaktoriau s V. Skrolio
intrintiva, pradėta te irau tis ABC dėl galimybės tran s-
liuoti liet uvi~kas pa~alda ~ pe r T :V· vieno, iš mus u tauti -
niu švenči ų Vnsar10 š e~1ohklos1os ar Rugsėjo Aštunto •
sios. ABC pra ša nt, hu vo patiektos tu švenčiu trumpo s
istorijos, ju reik šmė lietuviam s ir kaip jos bažnyčioje
švenčiamos. Pa si tarimu metu, ABC Relig-inio Dcparta
mento vedėjas st aiga hu vo iškelta s kitur ir jo victon tom
pareigom huvo paskirta s kitas asmuo. šis pasirodė buvo
palankesnis mums ir po keletos pasitarim ų , 1981 m.
g ruodžio 21 d., jau buvo gautas ABC laiškas su oficialiai
patvi rtinta, m ūsų prašoma datn, t.y. 1982m. vasario 14 d.
Tą sekmadieni A- kės V-ba nutarė minėti Vasar io šešio -
liktąją. Džiaugėmės pergale ir pradėjome intensyviai
ruoštis. Teko išdirbti, sekund;jų tikslumu, pamaldu eigos
"skripta". Visu giesmių autoriai ir leidyklos turėjo būti
patiekti ABC. Pamaldos praėjo pakilioje nuotaikoje. Fil-
mas bus rodomns visoje Aust ralijoje.

Kun. T. Tomich,kroota.,, aptarnau3qsPertho lietuvius, Išmokęs lietuvių kalbos, pa-

malda.,laikolietuviškai ir ragi11alietuvius išlnikyti savo kalbą, paprotiu-S,tradidjO-Sir
kultūrą. Didelis lietu1J1~draugas, da."naipadeda lietuviams įvain'uose reikaluose.

kreipėsi i Perlho arkivyskupiją. lll karto arkivyskupas
pasiūlė lietuviams rinkti s pamaldoms i vieli nes ivairių
parapijų bažnyčias. Komisija darė tolesnius žygius, Po
trijų audiencijų, arkivyskupas suliko duot kunigą lietu -
viu pamaldoms laikyt i vieną kartą i mėnesi; kas antrą
mėnesio se kmadieni. Paskirta s kroatų kilmės kunigas T.
Tomich. J. Miliauskas, susipažinęs su kun. T. Tomich, iš-
dėstė jam mūsų reika lus ir lietuvių pageidavimą turėti
pamaldas kas sekmadieni. Kun. T. Tomich pareiškė, kad
jis galis laikyti pamaldas kiekvieną sekmadieni, jeig u tik
arki, •yskupas sutiktų.
Nepasiseku s tiesioginiu būdu gauti nuolatini kunigą,
buvo bandyta tas tiks las atsiekti aplinkiniais keliais.
Prie š atvykstanti Perthą, V. Skrolys dirbo Espe rance
mieste kaiposavivaldJbės inžinierius ir miesto planuoto•
jas. Jo su planuota s sporto kompleksas yra pavadintas
"Skrolys Park". Ten gyvendamas jis buvo geruose san-
tykiuose su vietos klebonu kun. K. Glower , kuris buvo
ge rai pžjstamas Pertho arkivyskupui. V. Skrolys paprašė
kun . K. Glower tarpininkauti tarp Pertho lietuvių ir ar -
kivyskupo nuolatin io kunigo paskyrimo klausimu. Mūsų
lūkesčiai išsipildė, nes 1978 m. kovo mėn. V. Skrolys ir J .
Miliauskas gavo iš vyskupi jos pranešimus , kad kun. T.
Tomich s kiriamasmumsnuolatiniai.
Nuo to laiko kun . T. Tomich pramoko lietuvių kalbos -
mišias laiko lietuviškai. Jis mus ragina nepamiršti savo
kalbos ir tradicijų ir, sva rbiau sia, sugyventi vienybėje.
Kun. P. Bačinskas lankydama s Perthą 1979 m., atsi -
354
sveikindamas taip pasak o: "Dievo Apvaizda jums atsiun -
tė tėvą T. Tomich, kuri s tikrai supranta lietuvius ir pasi· ALB Krasto V-bos pinn. S. Narum ir Pertho kapelio7t/j/J
darė jų drauga s". kuri. L. Kemetis tautinių šokių sokejų tarpe
Laikui bėgant, atsirado reikalas turėti mūsų at sto vus
Lietuvių Katalikų Federacijoje, Nuo 1978 m. mus Katali -
ku Federacijoje atstovavo J . Kuzmickienė-Kuze. Jos ka-
dencijai pasibaigu s, kito asmens neat si rado tam atstova -
vimui le sti. 1979 metais, bendruomenės va ldybos p -kės
D. Francienės pra šomi, E. Petrukėnienė ir P. Plučas su-
tiko būti at stovais - igalioliniais Federacijoje.
Reikia nepami ršti kitus nuolatinius bažnytiniu s talki -
ninkus: V. Skroly s ir V. Francas (vargonininkai), A.
Paščekaitė, A. Plučaitė, E. Stankevičius, J . Stankevičius,
trys broliukai Lingės, P. Plučas, ir J. Liutikas. Yra ir ma-
žųjų talkininkų: R. Radhon, V. ir G. Radzivanai, M. Mi-
liauskas ir kiti. Jie yra mūsų at e itis.
Mūsų mnžoje bendruomenėje bažnytin io choro neturi -
me. Per pamalda s giesmes gieda visa bažnyčia.
Bendruomenėje yra ir kitų religijų tautiečių. Jie ak ·
tyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, bet religiniems
reikalams turi savo centrus.
Mūsų bendruomenėje oficialiai nebuvo vedama~ i:niru-
s il~ju~cĮrašas. O. Liutikicnė savo iniciatyva rinko žuua5 ir
sudarė mirusiųjų sąrašą. Pagal jos žin ias 97 tautiečiai at-
siskyrė su šiuo pasauliu.
Pertho aktyvieji parapijietiai su kun. J. Petrausku. Iš kaires: J.
Kuzmickie11e-Kuze, A. Klimaitis, kun. J. Petrauskas, J. Petruke-
1uis, E. PMrukė11ienė ir J . Miliauskas
355

o
 P relatas PE TRA S B UTK US MBE , gimęs 1914 m .
Raseini 1f apskrityje. 1938 m . įsventin tas ku nigu. Kape-
DANUTĖ BALTUTIENĖ, gimu~-i 1937 m . Plungės
liona vo Tauragės, Teli.'ių mo ky toj11sem inarijose. Sy dne-
valsėi·uje. Melbourne baigė mokytoji ? seminariją, vėliau
jaus lietuvi11 kap elionas, AL B Kr ašto Valdy bos vicepir-
Melbo·urno universitete bibliografiją. Veikli bendr1unne- minin k as, skautų dvcu;ios vadas, A us tralijos Lietuvių
11ės narė; skautų, Melbounw bibliotekos , L B Kronikos Kunigų Sekre toriato v adovas . Poetas, rašyt ojas. 1982 m.
b1irelio ir australų unijų sąjūdžio vcikėja. (S 100) j am sutei kiam cu;M.E.E . ir pak eliamas pr elatu. ($ 100)

ALFON SAS ir TERESĖ BlKUL čIA l. Teresė Za -

gorskytė-Biktdčien ė, gi1m1si Panevėžio apskrityj e. Lankė
Panevėtio gimnaziją, priklausė skatLtam.s, pav asan 'nin-
kams ir šauliams. Amžino j i Melbo1tm o Lie tuvių klub o
narė, Gyvojo rožinio ir ML Katalikių D-jos narė. Dosni
visie ms lietuviš kiems reikalam s.
Alf onsas, gimęs Zaras11 ap skrityj e. Kariuomenėje tar- NAP OLEONA S B UTK ONA S, gimęs Telši,ų, apskri -
tyje . Baigė Kar o Mokyklą ir Prekyb os Institutą. Tarnavo
naudamas, baigia mokomą-ją kuopą, pak eliamas i vyr.
7 m. Lietuvos kariuo-menėje , m okytoja vo Plungės Pr e-
puskarininkio laipsni, vėliau į v iršilos laipsnį. dirba štab e.
Ap dovanotas Lietu vos Nepriklausomybės 10-ties me tų kybos Moky kloje ir Oldenburg o lie tuvių stovyk los gim-
medaliu, Vyta uto Didžiojo Ordinu, DLK Gedimino Or - nazijoje. Melboume vedė 22 m. lietuvišką spau,dos kios-
ką. dirbo organiza;,-ijų v aldybos e, rašė į lie tuvių spaudą.
dinu . Ištarnavo 18 metų Lie tuv os kariuomenėje, priklau -
mėgo tapybą. Mirė 1983 m. ($ 120)
sė šauliams . Išeivij oj e uoliai darbavo si ramovėm? ir
bendruomenės valdy bose, ALB Kr a.što Tarybos narys,
Melbouni o Lietuvių Klubo amžinasis narys. Sąmoningas
ir taurus lietuvis . Mirė 1971 m . gegužės 28 d . ($ 6001

BIR UTĖ ir ALFON SA S BUDRIAI . Birutė dainu-0ja

$v. Kazim iero bain yt iniame chore, dainavo "Lituania"
chore fr "Ne,mu no Dukros" kv art ete. Priklau so ALM
VALER IJONAS BITINAS , gimęs 1920m . J<miskėly­ scu; priklauso ramovėnams, $v . Kazimier o
D-jai. Al/011-
j e. Baigė Biržu..ose Aukštv·ą Prekybos mokyklą, vėliau parapij os tarybo s narys, f otografas. Daug jo nuo traukų
m okytoj avo. Atvykęs Austral ij on akty viai dalyvauja panaudota ir ~'iame metra štyj e. Yra laimėjęs aus tralų fo -
b endruomenės gy venime: ALB Krašto ir Apylinkės Val- tografų ruo štose parodose prizų . ($ 100)
dybų narys, dainuoja choruose, ansambliuose, okt etuose
ir šiandien akty v us visu omeniniame ir kultūrintame Syd -
nejaus lie tuvių gyv enim e. (S 100}

Adei.aidės LKV skynaus v aldyba. Iš kairės: A . Krivickas, V.

Paliukcu;, Z. Stan ktLs, V. Vosyliu.s (pirm.l, J. Jarus evi,.,<
ius ir
J. Jaunut is
EDJTH ir VLA DA S BRILI NGAI gyvena Bath urste , ADELAIDĖS LIETUVIŲ KARIŲ VETERANŲ
domisi lie tuvių gyvenimu ir skaito lietuvišką spaudą.
($ 100)
RAMOVĖ ($ 100)
470 471