2021-03-30

Šiluminio variklio sąvoka

Šiluminių variklių energetika Šiluminis variklis – tai įrenginys, šilumos energiją verčiantis mechaniniu
darbu.

Šiluminių variklių ciklai (tęsinys)

Apskritai, energiją verčiantis darbu įrenginys, yra varikis: elektros,
branduolinis, cheminis.

1 2

Kas lemia variklio charakteristikas? Materijos kiekis, dalyvaujantis procesuose

• Kas lemia variklio galią?

• Kas lemia variklio naudingumo koeficientą?

Viena iš vidaus degimo variklio charakteristikų yra jo darbinis

tūris.

Tas lemia, kiek materijos dalyvauja jo veikimo procesuose.

Dalyvaujančios medžiagos kiekis lemia energinius rodiklius.

3 4

Materijos būvio sąlygos Esame kalbėję, kad...

Dujų termodinaminio būvio parametrai yra šie:

 Slėgis, p, Pa;
Fizikoje tai vadinama
būvio parametrais.  Tūris, V, m3;
 Temperatūra, T, K.

5 6

1
 2021-03-30

Variklyje vykstantys šiluminiai procesai

Esame kalbėję, kad...

Termodinaminiu procesu vadinamas fizikinis

Šiluminiuose varikliuose vykstantys reiškinys, kurio metu kinta termodinaminio būvio
termodinaminiai procesai lemia jų parametrai.
charakteristikas.
(p, V, T. Kinta nebūtinai visi parametrai)

7 8

p – V koordinačių sistema T - S koordinačių sistema

∆ Q = 0.
p v – const. T

T – const.
p – const.
T – const.
p – const.
∆ Q = 0.
v – const.

V S
9 10

Pirmasis termodinamikos dėsnis Termodinaminio ciklo sąvoka

Šiluma sunaudojama darbui atlikti ir (arba) Termodinaminiu ciklu vadiname procesų seką, prasidedančią ir
vidinei energijai (temperatūrai) kelti.
pasibaigiančią tame pačiame būvyje.
Matematinė išraiška:
Q = L + ∆ U.
Neįmanoma dujų kaitinti iki begalybės, neįmanoma dujoms plėstis
Q – šilumos keikis; iki begalybės;
L – darbas;
 U – vidinės energijos pokytis. Išvada:
Tokio “variklio” veikimas ribotas laike
Šiam dėsniui paklūsta visi šiluminiai reiškiniai. (kelios sekundės).
Ką daryti?
11
Išeitis - išdėstyti procesus į ciklą. 12

2
 2021-03-30

Termodinaminio ciko sąvoka

Tiesioginiai ciklai Atvirkštiniai ciklai

Tiesioginiu vadinamas ciklas, Atvirkštiniu vadinamas ciklas,

vykstantis laikrodžio rodyklės vykstantis
p kryptimi. p
prieš laikrodžio rodyklę.

Pastaba:
kol kas neteikiama reikšmės,
kokie konkrečiai procesai kur
vyksta.

V V
13 14

Ciklų
Suspaudimo metu darbas sunaudojamas Ciklų
Atimtas šilumos kiekis

ypatumai (neigiamas plotas po suspaudimo kreive); ypatumai
(neigiamas plotas po šilumos atėmimo kreive);

išsiplėtimo metu darbas atliekamas (teigiamas
Suteiktas šilumos kiekis

plotas po suspaudimo kreive);
(teigiamas plotas po šilumos suteikimo kreive);

p
geometrinė plotų suma sudaro plotą kontūre. T
geometrinė plotų suma sudaro plotą kontūre.

Išvada: Išvada:

plotas, apribotas kontūru, plotas, apribotas kontūru,

vaizduoja ciklo naudingą vaizduoja naudingu darbu
darbą. virtusią šilumą.

V S
15 16

Terminis naudingumo koeficientas Karno ciklas p – V ir T –S diagramose

Šilumos, paverstos darbu, santykis
su visa suteikta šiluma, vadinamas
terminiu naudingumo koeficientu:
T T – const.
Qsuteikta ηt = Qdarbo / Qsuteikta . p T
T – const.
Tai santykis ploto, kontūro
Qdarbo viduje ∆ Q = 0. ∆ Q = 0. ∆ Q = 0.
su visu plotu po viršutine
Qatimta kreive . ∆ Q = 0.

Jis didžiausias, kai figūra – T – const. T – const.

S V S
17 18
stačiakampis.

3
 2021-03-30

Karno ciklas Antrasis termodinamikos dėsnis

Karno ciklas yra teorinis (hipotetinis) ciklas, šiluminiuose

varikliuose nerealizuotas. Neįmanomas toks energijos virsmas, kurio vienintelis rezultatas
būtų šilumos pavertimas darbu, be šilumos praradimo
Remiantis Karno ciklu daroma fundamentali išvada: (Kelvino formuluotė).
Neįmanomas joks termodinaminis ciklas, kuriame naudingumo
koeficientas būtų didesnis nei: Nesant išorinio poveikio, šiltesnis kūnas gali perduoti šilumą
šaltesniam, o atvirkščias procesas negalimas.
η max= η Karno= 1 – T min. / T max. (R. Klauzijaus formuluotė).

19 20

Vidaus degimo variklių ciklai

Šiluminių variklių ciklų šeima
Oto ciklas – šilumos suteikimas izochorinis;
Dyzelio ciklas – šilumos suteikimas izobarinis;
Šiluminių variklių ciklai
Mišrusis ciklas – šilumos suteikimas izochorinis ir izobarinis (mišrus).

Oto ciklas Dyzelio ciklas Mišrusis ciklas

Vidaus degimo Turbininių Reaktyvinių
variklių variklių ciklai
variklių ciklai
ciklai

Otto Dyzelio Mišrusis

ciklas ciklas ciklas
21 22

Vidaus degimo variklio ciklas: procesai ir taktai

Energija per duslintuvą...
Į aplinką išmetami deginiai
Termodinamis procesas Taktas su „5“ parametrais.
Adiabatinis suspaudimas 1-2; Suspaudimas
Izochorinis* šilumos suteikimas 2-3; Degimas Tai yra, slėgis ir temperatūra
didesni, nei aplinkos.
Izobarinis* šilumos suteikimas 3-4; Degimas

Adiabatinis išsiplėtimas 4-5; Degimas Išvada – per išmetimo

Sąlyginis izochorinis šilumos Išmetimas ir sistemą išmetama energija.
atėmimas 5-1. įsiurbimas
* - priklausomai nuo ciklo šilumos suteikimo procesas gali Kaip šiuos nuostolius
būti izochorinis, izobarinis arba abu.
mažinti?
23 24

4
 2021-03-30

Atkinsono variklis
Suspaudimas ir išsiplėtimas Atkinsono cikle
• Atkinsono variklyje alkūninis velenas yra
ne po stūmokliu, o šone.
• Suspaudimo taktas 1-2; • Po stūmokliu yra svirtis.
• Degimo (darbo) taktas 3-4-5‘-5. • Jeigu svirties eigos simetrijos ašis vertikali
– turime tą patį rezultatą, kaip su
tradiciniu vidaus degimo varikliu.
Išvada:
Stūmoklio eiga suspaudimo • Jeigu svirties eigos simetrijos ašis
metu ir degimo metu skirtinga. pasvirusi, tai stūmoklio eiga kas antrą
kartą yra tai didesnė, tai mažesnė.

25 26

Atkinsono-Milerio ciklo sukūrimas

Dujų turbininis variklis

• Atkinsono-Milerio ciklas tai toks pats termodinaminis vidaus

degimo variklio ciklas, kaip Atkinsono, tačiau jis realizuojamas
ne per alkūninio veleno mechanizmą, o per vožtuvų sistemą.
Turboreaktyvinis variklis
• Suspaudimo metu dalis suspaudžiamų dujų išleidžiamos. Tuo
būdu imituojama mažesnė stūmoklio eiga suspaudimo metu.

Tiesiasrovis reaktyvinis
variklis

27 28

Dujų turbininio variklio Braitono termodinaminis

schema ciklas Reaktyvinių variklių ciklų saviti atvejai

• Forsuoto reaktyvinio variklio ciklas;

• Raketinio reaktyvinio variklio ciklas.

Pagal šį ciklą veikia:

• Tiesiasrovis reaktyvinis
S – kompresorius,
variklis;
KS – degimo kamera,
• Dujų turbininis variklis;
T – turbina,
G – apkrova. • Turboreaktyvinis variklis.
29 30

5
 2021-03-30

Forsuoto reaktyvinio variklio ciklas Turboreaktyvinio variklio forsavimo sąvoka

• Turboreaktyvinio variklio forsavimo sąvoka; Pagal fizikinę prasmę, forsavimas yra galios padidinimas.

• Turboreaktyvinio variklio forsavimo įtaka jo termodinaminiam ciklui. Turboreaktyvinio variklio galia gali būti didinama dviem būdais:
• Proporcingai didinant visų variklio agregatų galią;
• Įrengiant variklyje antrą degimo kamerą – forsažo kamerą.

31 32

Forsažo kamera – antra degimo kamera variklyje

Proporcingas visų variklio agregatų galios didinimas:
„už“ ir „prieš“
Įprastame turborektyviniame variklyje darbo kūnas teka tokia seka:
Aplinka→ kompresorius→ degimo kamera→ turbina→ tūta→ aplinka.

„Už“: nesikeičia variklio schema ir veikimo principas. Turborektyviniame variklyje su forsažu darbo kūnas teka tokia seka:
Aplinka→ kompresorius→ degimo kamera→ turbina→ forsažo kamera→ tūta→ aplinka.
„Prieš“:
• padidėja variklio masė; Turborektyviniame variklyje su forsažu deginių srauto galia padidinama pačiame ciklo
gale – prieš einant deginiams į tūtą.
• padidinta galia reikalinga ne visada, todėl didžiąją laiko dalį šis masės
padidėjimas yra beprasmis;
• taip pat beprasmės didesnės degalų sąnaudos. Todėl, veikiant forsažo kamerai, kartas matosi liepsna.

33 34

Forsuoto tuboreaktyvinio variklio schema Forsuoto tuboreaktyvinio variklio termodinamis ciklas

1-2 – adiabatinis suspaudimas kompresoriuje;

2-3‘ – izobarinis šilumos suteikimas degimo

kameroje;

3‘-3‘‘ – adiabatinis plėtimasis turbinoje;

3‘‘-3 – izobarinis šilumos suteikimas forsažo

kameroje;
1 – kompresorius; 2 – degimo kamera; 3 – turbina; 4 – forsažo kamera; 5 – tūta.
3-4 – adiabatinis plėtimasis tūtoje.

35 36

6
 2021-03-30

Reaktyvinis variklis kosmose... Raketinis variklis

Turboreaktyvinis variklis be oro veikti negali – oras Raketiniai varikliai būna varomi:
yra darbo kūnas, per kurį šiluma verčiama darbu. • skystais degalais;
• kietu kuru.

O kaip skrydžiai į kosmosą?

Kaip veikia reaktyvinis variklis, jeigu ten nėra oro?

37 38

Raketinis variklis, varomas skystais degalais Kietu kuru varomas raketinis variklis

1 - kietojo kuro ir oksidatoriaus mišinys;

1 - degalai, 2 – degtuvas (uždegiklis);
2 - oksidatorius, Variklis gali veikti beorėje erdvėje, 3 - cilindrinė anga - degimo kamera;
3 - siurbliai, todėl reikalingas oksidatorius. 4 - žiotys;
4 - degimo kamera, 5 - čiurkšlė.
5 - žiotys,
6 - tūta,
7 – čiurkšlė.

39 40

Raketinio variklio termodinaminis ciklas Kas bendro tarp šiluminių variklių ciklų?

2-3 izochorinis šilumos teikimas;
3-4 adiabtinis plėtimasis.
Nuo reaktyvinio variklio, skirto veikti ore, šis skiriasi
tuo, kad nėra oro suspaudimo proceso
kompresoriuje (nes nėra aplinkos oro).
Tipiniai šiluminiai varikliai – vidaus degimo variklis, turbininis variklis,
terboreaktyvinis variklis – veikia termodinamino ciklo principu:
Pirmiausia darbo kūnas (oras) paimamas iš aplinkos ir suslegiamas;
Tada įvyksta degimas, jo metu suteikiamas šilumos kiekis;
Deginiai plečiasi, tuo būdu atlieka darbą;
Deginiai išmetami į aplinką.

Ciklą sudarantys procesai nagrinėjami pagal termodinaminių procesų

41
dėsnius. 42

7
 2021-03-30

Teoriniai ciklai ir realūs reiškiniai

• Teorinis šiluminio variklio ciklas – tai metodika šiluminiams reiškiniams

nagrinėti. Ciklas nebūtinai turi būti susijęs su viena ar kita variklio
konstrukcija.

• Realiuose varikliuose vykstantys reiškiniai neturiu tokių aiškių

termodinaminių procesų pradžios ir pabaigos taškų. Šiluminių reiškinių
aprašymas tipiniais termodinaminiais procesais yra prielaidos.

43