Černobylio avarija

Prieš 35-erius metus, Balandžio 26 dieną Černobylio elektrinėje įvyko

didžiausia tokio tipo avarija visoje istorijoje.
Černobylio atominės elektrinės katastrofa 1986 m. balandžio 26 d. iš
pat pradžių buvo slepiama. Žmonės toliau ramiai vaikščiojo gatvėmis,
kiemuose žaidė vaikai, o kitos pamainos darbuotojai, kaip įprasta,
atvyko į darbą. Pirmieji pranešimai apie avariją pasirodė praėjus tik 36
valandoms po tragedijos.
Balandžio 27 dieną buvo pradėta žmonių evakuacija iš Pripetės miesto.
Per radiją nuskambėjusiame pranešime, buvo teigiama, kad evakuacija
laikina, tačiau miestas negyvenamas iki šiol.
Černobylio avarija įvyko vykstant bandymui, kuomet ketvirtojo bloko
pamainos viršininkas A. Akimovas paspaudė reaktoriaus avarinio
stabdymo mygtuką. Reaktoriaus galia pakilo - mygtukas suveikė ne taip
kaip turėjo. Dėl susidariusio garų slėgio nugriaudėjo galingas
sprogimas, kuris sunaikino ketvirtąjį elektrinės bloką. Po avarijos atlikti
tyrimai parodė, kad dėl reaktoriaus trūkumo ir personalo klaidų
reaktorius tapo nevaldomas.
Didžiulė radiacija pasiekė didelę dalį Europos, labiausiai buvo užteršta
Ukraina, Rusija, Baltarusija. Radiacija taip pat pasiekė ir mūsų šalį,
tačiau Lietuva nukentėjo nedaug. Norint sustabdyti radiacijos plitimą,
reikėjo išvalyti nuolaužas ir uždengti reaktorių. Žmonės negalėjo dirbti
arti reaktoriaus, dėl didelės radiacijos, todėl buvo naudojamos
mašinos.
Mokslininkas V. Legasovas pirmomis dienomis pasiūlė reaktorių užpilti
smėlio, švino ir boro mišiniu, tai prislopino radiacijos plitimą. Mišiniai
buvo metami iš kariuomenės sraigtasparnių. Per vieną skrydį
sraigtasparnis užkliuvo už krano, nukrito ir sudužo. Visi 4 įgulos nariai
žuvo.
Užpilus reaktorių, jis pradėjo kaisti. Iškilo grėsmė, kad įkaitęs kuras
prasiskverbs pro gruntą ir sukels dar didesnį sprogimą, kuris paliks
negyvenamą Europą 200 metų. Buvo pasamdyti šimtai žmonių kasti
tunelį iš trečiojo į ketvirtąjį elektrinės bloką, o gale tunelio parengti
ertmę sunkiems aušinimo aparatams. Per mėnesį ir keturias dienas
tunelis buvo iškastas. Aušinimo aparatai nebuvo įrengti. Ertmė buvo
užpilta betonu, kuris sutvirtino pamatą.
Tų pačių metų lapkričio mėn. visa elektrinės teritorija buvo išvalyta ir
uždengta.
V. Legasovas buvo atsakingas už avarijos priežasčių tyrimą ir padarinių
likvidavimą. Mokslininkas priėmė daug svarbių sprendimų. Jis
informavo kolegas, žiniasklaidą apie pavojus, taip pat reikalavo
nedelsiant evakuoti Pripetės miestą. 1986 m. rugpjūtį Vienoje
vykusioje ekspertų konferencijoje V. Legasovas pateikė ataskaitą su
avarijos priežasčių analize. Ši kalba buvo lemtinga jo kerjeroje. Savo
ataskaitoje jis atskleidė daug slaptų duomenų, apie kuriuos buvo
draudžiama kalbėti. Praėjus dviems metams po avarijos, V. Legasovas
nusižudė. Mokslininkas paliko diktofoną su pasakojimu ir mažai
žinomus faktus apie katastrofą.
Daugiau informacijos apie Černobylio avariją galite pamatyti seriale
„Černobylis“