Virusas 

– save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa,

kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Būtent iš to
kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles.
Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams
tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus, mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai
painiojami su Trojos arkliais (trojanais).
Virusų tipai:
1. Vykdomasis virusas – virusas, patenkantis į vykdomuosius failus. Užkrečia kitus failus tada, kai
paleidžiamas jį turintis vykdomasis failas.
2. Makrovirusas – virusas, apiforminantis kaip makrokomanda, įdedama į rašyklių, skaičiuoklių,
pateikčių rengyklių kuriamus dokumentus.
3. Paleidimo sektoriaus virusas – virusas, kuris daugindamasis naudoja paleidimo sektorių.
4. Nerezidentinis virusas – virusas, išliekantis kompiuterių atmintyje tol, kol veikia jį paleidusi
programa.
5. Rezidentinis virusas – virusas, išliekantis kompiuterio operatyvioje atmintyje net tada, kai darbas
su jį paleidusia programa yra baigtas. Toks virusas pavojingas tuo, kad pasileidžia iš atminties ir
reguliariai užkrečia kitus failus.

Kirminas – programa, kuri sklinda tinklais. Tai jis daro išnaudodamas kompiuterių, sujungtų į tinklą,
spragas. Kirminui nereikia žmogaus tarpininkavimo, kaip virusui. Kartą paleistas, jis plinta visiškai
automatiškai. Dažniausiai kirminai taip greitai dauginasi ir apkrauna kompiuterio atmintį, kad
naudotojai praranda galimybę naudotis kompiuteriu arba kompiuterių tinklu.
Trojos arklys (trojanas) – programa, atliekanti nepageidautinus veiksmus kompiuteryje be jo
savininko žinios. Ji sudaro virtualų koridorių, per kurį užkrėstasis kompiuteris ir jame saugomi
asmens duomenys (slaptažodžiai, failai) tampa prieinami per tinklą. Pavadinimas kilo iš Trojos arklio.
Trumpa kompiuterinio viruso atsiradimo istorija:
Pirmą kartą (1949 m.) programos – viruso, t. y. kompiuterinės programos, galinčios pasidauginti, modelį
pateikė ir Džonas fon Noimanas (John fon Neumann). Pirma programa, kuri turėjo kompiuterinio viruso
bruožų, buvo žaidimas „Darwin“, kurį 6-ajame dešimtmetyje sukūrė kompanijos Bell
aboratories darbuotojas M. Duglas Makilroi.
Pirmas žinomas „laukinis“ virusas (plitęs tarp paprastų kompiuterių) buvo Apple II kompiuterių virusas
„Elk cloner“. Jį 1982 m. parašė Rich Skrenta. Šis virusas plito lanksčiais diskeliais. Virusas užkrėsdavo
Apple DOS 3.3 operacinę sistemą ir kiekvieną kartą užkraunant kompiuterį iš diskelio virusas
pasileisdavo. Jis netrukdė dirbti su kompiuteriu, tik stebėdavo sistemos darbą su diskais užkrėsdamas
kiekvieną, dar neužkrėstą, diskelį. Virusas nepadarydavo didesnės žalos tik kas penkiasdešimtą
sistemos įkrovą pateikdavo tokį eilėraštį:
Elk Cloner: The program with a personality
 
It will get on all your disks
    It will infiltrate your chips
        Yes it's Cloner! 

It will stick to you like glue

    It will modify ram too

Šiuo metu pilnaverčiai virusai yra gana menkai paplitę, dažniausiai pasitaiko paprastesni kirminai.

Terminas „kompiuterinis virusas“ 1982 m. buvo naudojamas ir komikse „Uncanny X-Men“ (Šiurpieji X-
Men‘ai). Vis dėlto pirmą kartą terminas „kompiuterinis virusas“ moksliniame leidinyje buvo

panaudotas Fred Cohenstraipsnyje „Experiments

with Computer Viruses“ (Eksperimentai su
kompiuteriniais virusais).