LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS

MUZIKOS KATEDRA

ARŪNAS ŠČETILKIKOVAS
Muzikos pedagogikos magistro studijų programa

Praktinė užduotis
Analizė

Dėstytoja:. Rita Bieliauskienė

Vilnius, 2017
 Turinys

1. Gyčio Paškevičiaus koncertas „Akimirka. Gyvenimas. Istorija“ ................................................. 3

2. Stingo koncertas „57th & 9th“ ..................................................................................................... 5

3. Šiuolaikinės muzikos ansamblis Synaesthesis Kieti žmonės grojantys keistą muziką ............... 6

4. Čiurlionio kvarteto koncertas ....................................................................................................... 7

5. LEGENDA APIE PILĖNUS Muzikinė drama pagal Vytauto Klovos operą „Pilėnai“ ............... 8

2
 1. Gyčio Paškevičiaus koncertas „Akimirka. Gyvenimas. Istorija“
Rugsėjo 29 d. Siemens arenoje įvyko Gyčio Paškevičiaus koncertinio turo po Lietuva
„Akimirka. Gyvenimas. Istorija“ koncertas. Prie šio koncerto atsiradimo prisidėjo gausi kūrybinė
komanda. Tarp jų – klavišininkai Dainius Pulauskas, Raimondas Dauginas, gitaristas Tomas
Varnagiris, bosinės gitaros virtuozas Tadas Žukauskas, būgnininkas Linas Būda ir perkusininkas
Arkadijus Gotesmanas. Kartu grojo ir vienas geriausių Lietuvos džiazo trimitininkų Valerijus
Ramoška, bei vokalinis kvartetas „Cappella‘A“. Ypatingu koncerto svečiu tapo džiazo muzikantas,
saksofonistas Petras Vyšniauskas, kuris stovėjo greta Gyčio ir nuostabiai improvizavo lyg būdamas
jo muzikiniu šešėliu.
Savo koncerto tematiką Gytis Paškevičius atskleidžia žodžiais, kuriais kalbėjo, jog mūsų
gyvenimo pagrindas yra laikas. Kad kiekviena nugyventa akimirka yra nepakartojama ir tai mūsų
gyvenimus nuspalvina įvairiomis spalvomis ir tampa istorija. Todėl ir visos koncerte nuskambėjusios
dainos, tai gražiausių ir įsimintiniausių mūsų gyvenimo akimirkų dalelės. Kartu su grupe dainininkas
atliko naujausius savo kūrinius, tačiau gerbėjams nepagailėjo ir senųjų, puikiai visiems pažįstamų
hitų. Gyčio dainos persmelktos nuoširdumu ir be sąlygišku atsidavimu publikai.
Vos prasidėjus koncertui dėmesį prikausto scenos vizualizacija. 3D efektai, didžiuliai
„LED“ ekranai, išskirtinės 3D vizualizacijos, kurios privertė kiekvieną pasijusti lyg būtum kažkur
kitur, bet ne Siemens arenoje. Didelę nuostabą kelią salės akustika, jau nuo pirmų akordų buvo galima
suprasti, jog šis koncertas skirsis nuo kitų Lietuvos atlikėjų koncertų. Pats asmeniškai turiu patirties
grojant didelėse erdvėse, todėl puikiai žinau, kad tokio dydžio arenose dažniausiai tenka tenkintis
nekokia garso kokybe ir salės akustika. Tačiau, šis koncertas buvo išimtis, nuo pat pradžių buvo
galima suprasti jog šį kartą garso operatoriai puikiai padirbėjo ruošdami areną koncertui, kurioje buvo
galima pasijusti lyg klausytumei kompaktinį diską savo automobilyje. Sudomintas garso kokybės, po
pirmosios koncerto dalies pakeičiau sėdėjimo vietą, pereinant į kitą koncerto arenos pusę. Buvau
nustebintas, kad abiejose salės pusėse akustika buvo puiki. Kaip nekeista visa muzikos technika:
garso aparatūra, apšvietimas, 3D vaizdo projektoriai buvo samdomi Latvių firmų kurias dažnai
lietuvių atlikėjai samdosi rengiant didelius pasirodymus. Iš to galima spręsti jog lietuvių technikai,
specialistai nėra tiek pažengę ir kvalifikuoti jog atitiktų tokio lygio koncertams keliamus
reikalavimus. Taip pat didelį indelį davė muzikantai kuriuos Gytis pasirinko turui. Klavišistas Dainius
Pulauskas, gitaristas Tomas Varnagiris, bosinės gitaros virtuozas Tadas Žukauskas, būgnininkas
Linas Būda, džiazo trimitininkas Valerijus Ramoška, dauguma šių muzikantu kaip ir Dainius
Pulauskas ar Valerijus Ramoška yra gerai visiems žinomo buvusio LRT orkestro nariai kurie turi
didžiulę patirti scenoje, įrašų studijose, bei televizijoje. Negalima nepaminėti jog visas aranžuotes
sukūrė klavišų maestro Dainius Pulauskas, kadangi jis yra džiazo muzikos atstovas, buvo labai įdomu
klausytis suaranžuotus estradinius Gyčio Paškevičiaus kūriniu, kurie buvo paremti džiazo muzikos

3
motyvais. Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau apsilankyti šiame koncerte. Manau, kad atlikėjas,
kuris geba groti ir dainuoti plačiame muzikiniame diapazone gali būti vadinamas geru atlikėju. Pačio
Gyčio Paškevičiaus balsas yra prikimęs, vyriškas, stiprus ir turintis gan aukštą balso diapazoną, kuris
sujaudina kiekvieną kuris jo klausosi.
Tačiau, mano nuomone, visada yra kur tobulėti. Kadangi naujai suaranžuotuose kūriniuose
galima buvo išgirsti džiazo elementų, man to pritrūko pagrindinio vokalo dainavime, balsas skambėjo
be vokalinių variacijų. Pastabų nepagailėčiau ir pritariantiesiems vokalams. Sodrūs balsai neretai
skambėjo skardžiai, per garsiai, nederėjo prie prikimusio Gyčio balso.
Tai buvo pirmasis Gyčio Paškevičiaus koncertas, kuriame man teko dalyvauti. Po šio
koncerto supratau, kad Lietuvoje vis dar yra puikių estradinės muzikos atlikėjų. Surepetuoti,
sukoordinuoti tokios kokybės koncertą atima daug jėgų ir laiko, tai matėsi atlikėjų atsidavime
atliekant tiek naujus tiek jau visiems gerai žinomus kūrinius. Prasmingi dainų žodžiai, profesionalūs
muzikantai užbūrė publiką, kuri dainavo ir šoko iš visos širdies, tarsi būtų viena didelė šeima. Manau,
tokio tipo koncertai, kuomet ne tik girdi, matai, bet ir jauti atlikėjų atsidavimą publikai yra verti mūsų
visų dėmesio.

4
 2. Stingo koncertas „57th & 9th“
Spalio 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko Stingo koncertas pavadinimu „57th & 9th“.
Koncertą „Žalgirio“ arenoje pradėjo Stingo sūnus Joe Sumneris. Tai bus antrasis jo vizitas Lietuvoje
– kartą jo grupė „Fiction Plane“ jau dalyvavo Stingo gastrolėse ir koncertavo Vilniuje. Vieno iš savo
legendinių hitų Stingas pabaigai nesaugojo. Jau koncerto pradžioje visa „Žalgirio“ arenos minia
vieningai traukė „I'am englishman in New York“. Suskambėjus paskutiniams akordams minia
pradėjo šėlti: trypė kojomis, plojo ir negailėjo gausių ovacijų, todėl Stingas kauniečiams ir miesto
svečiams padovanojo papildomą baladę.
Koncerto pradžia prasidėjo apšildoma grupe kurios pagrindinis vokalistas Stingo sūnus Joe
Sumneris. Sūnus nepaveldėjo tokio išskirtinio balso kaip tėvas, tačiau veido manieros grojimo metu
ir elgsena panaši į Stingo. Turbūt žiūrint į scena kas labiausiai krenta į akis tai Stingo išvaizda. Jam
66 metai, tačiau jis yra puikios fizinės formos ir atrodo bent jau 20 metu jaunesnis. Manau, kad jo
fizinis aktyvumas jam turi didelę įtaka tokiuose metuose dainavimo prasme. Nedaugelis būdamas 66
metų aktyviai koncertuoja ir nėra praradęs savo balso tembro ir diapazono. Scena nebuvo prašmatniai
ar dar kažkaip kitaip efektais nuklota, tačiau visi žino jog šis atlikėjas nelinkęs daryti šou scenoje, o
sudomina savo unikaliomis dainomis ir bendravimu su žiūrovu. Koncerto metu buvo atliktos dainos
iš naujojo albumo, dešimties naujų dainų kolekcija puikiai atspindi platų Stingo muzikinės kūrybos
potencialą: pradedant pirmuoju singlu „I Can‘t Stop Thinking About You“ ir baigiant išskirtinėmis
kompozicijomis „Petrol Head“ bei „50.000“. Stingas žiūrovams koncerto metu padovanojo ir savo
gerai žinomus kūrinius kaip: Fields Of Gold, Shape of My heart, Walking on the Moon ir kiti. Taip
pat galima buvo išgirsti Stingo sūnų pritariant tėvui balsu, kuris taip pat padėjo pritardamas perkusijos
instrumentais. Galima paminėti jog Stingas buvo atvykęs jau 2011 Vilniuje ir atliko savo dainas su
Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru vadovaujamo Gintaro Rinkevičiaus. Šis koncertas buvo
įspūdingesnis savo instrumentų gausumu ir aranžuotėmis, kuriose atsiskleidė Stingo dainų įvairumas.
Pirmą kartą dalyvaujantys Stingo koncerte įspūdį turėjo susidaryti gerą, tačiau, tiems, kurie
yra dalyvavę šio atlikėjo koncerte su simfoniniu orkestru turėjo nusivilti. Vienas tokių buvau ir aš.
Nemanau, kad tai prastas koncertas, tačiau lyginant šį ir 2011 metais vykusį koncertą, tai buvo
lengvesnis, su mažiau ekspresijos ir energijos. Stingo dainavime man pritrūko aiškumo, gerai
artikuliuojamų žodžiu, todėl net ir gerai žinomose dainose ne visada suprasdavau tariamus žodžius.
Nors šis atlikėjas nėra linkęs į pompastiką, tačiau senoje pritrūko gyvumo, judesio.
Nepaisant Stingo amžiaus jo balsas vis dar skamba užburiančiai, raminančiai, profesionaliai.
Puikus garso operatorių darbas leido puikiai girdėti kiekvieną instrumentą darnioje harmonijoje.
Akordeono skambesys, kūriniams suteikė subtilumo ir vos jaučiamo prancūziško muzikinio
skambesio. Stingo bendravimas su publika atperka viską, o visiems gerai žinomi, kūriniai pakylėjo ir
leido pasijusti kažkuo daugiau nei tiesiog klausytojais.

5
 3. Šiuolaikinės muzikos ansamblis Synaesthesis
Kieti žmonės grojantys keistą muziką
Spalio 28 d. Alytaus miesto teatre įvyko šiuolaikinės muzikos ansamblio Synaesthesis
koncertas. Šiuolaikinės muzikos ansamblio įkūrėjai - dirigentas Karolis Variakojis ir kompozitorius
Dominykas Digimas. Šeši instrumentai – fleita, klarnetas, smuikas, altas, violončelė ir fortepijonas,
kurių skambesį puikiai pažįsta visi melomanai, atskleidė netikėtus garsinius sprendimus bei
nuostabus dirigentas – Karolis Variakojis. Netradicinė raiška, kurios klausantis vaizduotėje atsiveria
naujos garsinės perspektyvos, skambėjo įvairiai – ironiškai, dramatiškai, romantiškai, įžūliai ir
netikėtai. Jaunų ir ambicingų muzikantų komanda ėmėsi misijos pristatyti Lietuvos ir užsienio kūrėjų
eksperimentinės muzikos kūrinius. Atlikėjams buvo svarbu ne tik garsas, bet ir erdvė, šviesa, judesys
– visa tai, kas atliekamai muzikai suteikia daugiamatę perspektyvą ir naikina žanrų ribas.
Jau po pirmo kūrinio susidaro vaizdas jog visi ansamblio nariai yra labai techniški
muzikantai, sudėtingos ritminės figūros, pasažai, grojimo technikos ir panašūs dalykai , tačiau visa
tai muziką pavertė ,,sportu‘‘ kuriame dingsta melodinės linijos, pastovus tempas, harmonija,
melodingumas. Manau ši muzika netinkama klausytojui, kuris nori atsipalaiduoti klausydamas
muzikos, man pasirodė, jog ši muzika kelia atvirkštinį poveikį, ji sukelia nerimą ir susimastymą apie
blogus dalykus. Tradiciniai instrumentai skambėjo netradiciniais garsais. Atlikėjai naudojo
sudėtingas technikas išgauti iš instrumentų keistus jiems nebūdingus garsus. Manyčiau ši muzika
turėtų vadintis kitaip – eksperimentinė muzika kuri vėlesniame etape išsivystytų į naują žanrą. Tai
lyg improvizacija, bet visiškai be jokių rėmų: tonacijos, ritmo, darnos, harmonijos, taisyklių.
Pasibaigus koncertui tikrai išeidamas galvoji kas čia įvyko ar tai buvo muzika? Tikriausiai žmonės
kaip ir visais laikais vis ieško kažko naujo, jie nepasitenkina esamais dalykais, vis bando sukurti
kažką naujo.
Nepaisant tokios muzikos kuri gal tikrai ne kiekvienam patiktų, kolektyvas pasirodė labai
šaunus, jie grojo įsijautę į savo vaidmenis ir tikėjo tai ką jie daro. Bendravo su publika ir bandė
užmegzti pokalbį. Rekomenduočiau bent jau kartą gyvenime apsilankyti šiuolaikinės muzikos
koncerte jog išgirstumėte savo ausimis kas tai per muzika, o ar jums patiks tai yra kiekvieno žmogaus
kaip asmenybės nuomonė ir pasirinkimas.

6
 4. Čiurlionio kvarteto koncertas
Spalio 27 d. Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčioje vyko Čiurlionio kvarteto koncertas,
šiame ansamblyje grojo tokie garsūs atlikėjai kaip Jonas Tankevičius (I smuikas) Darius Dikšaitis (II
smuikas) Gediminas Dačinskas (altas) Saulius Lipčius (violončelė) taip pat kartu su solistais Vera
Talerko (sopranas) Edgaras Davidovičius (Tenoras). Buvo galima išgirsti tokius gerai žinomų
klasikos atlikėjų kūrinių kaip: Joshep Haydn, Giuseppe Verdi, Ralph Vaughan Williams, Johnn
Strauss, bei vokalinių duetų ir arijų. Publika buvo pakerėta idealiai tolygaus visų instrumentų
skambesio. Temos kontūrai, veržli linija, gajus ritmas ir tempas, garso efektai – visa tai buvo
ekspresyviai perteikta skoningu stiliumi.
Atlikėjų profesionalumas papirko publiką, jų talentai ir patirtis scenoje vertė susimastyti
kiekvieną koks stiprus yra muzikos poveikis žmogui kaip individui. Kadangi koncertas vyko
bažnyčioje, o kaip žinoma kiekviena bažnyčia turi savo unikalią akustiką, joje esančios medinės
grindys ir mediniai suolai leido garsui sklisti ne taip laisvai kaip bažnyčios skliautuose besidaužantis
garsas. Manau, kad ši bažnyčia puikiai atitiko kamerinės muzikos skambesio atitikimą, kuris buvo ne
per daug aidintis ir ne per daug duslus. Solistai dainavo solo ir duetus, pastarieji mano manymu buvo
neprofesionaliai atlikti kadangi solistai skirtingų tautybių ir repeticijų ir įsijautimo į savo partijas
turbūt nebuvo laiko. Tačiau kaip solistai abu pasižymėjo plataus balso diapazono ir gerą techniką
turintys atlikėjai. Koncerto metu buvo pristatomi kūriniai, bendraujama su publika ir bandoma sukurti
jaukią ir šiltą atmosfera koncerto metu. Po koncerto žiūrovai neskubėjo išsiskirstyti o priėję prie
atlikėjų dėkojo už puikų koncertą ir prašė atvykti pakoncertuoti kitą kartą. Galima pasidžiaugti jog į
koncertą atėjo gana daug jaunimo paklausyti klasikinės muzikos, tačiau jie greičiausi buvo iš muzikos
mokyklos grojantys kokiais nors styginiais instrumentais be to visos bažnyčioje sėdimos vietos buvo
užimtos tad galima spręsti jog Čiurlionio kvartetas sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo.
Klasika yra klasika, ji visada išlieka patraukli išprususiam klausytojui bei išliekanti per
amžių amžius, o jei dar ją atlieka savo srities profesionalai tai suteikia visapusišką kokybės ženklą.
Rekomenduočiau prieš einant į klasikinės muzikos koncertus pasiskaityti apie kompozitorius, kurių
kūriniai bus atliekami koncerto metu, tai suteiks didesnį supratimą apie visą koncertą, apie atlikėjo
žinutę klausytojui. Koncertas neprailgo, kūriniai einantys vienas paskui kitą buvo tinkamai atrinkti
eilės tvarka, kad išlaikytų klausytojo susidomėjimą, o kas bus toliau.

7
 5. LEGENDA APIE PILĖNUS
Muzikinė drama pagal Vytauto Klovos operą „Pilėnai“
Spalio 18 d. Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje nuskambėjo muzikinė drama „Legenda
apie Pilėnus”. Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „LIETUVA“, Lietuvos kariuomenės orkestro
pučiamųjų orkestro grupė, žymūs operos solistai - Liudas Mikalauskas, Ramūnas Urbietis, Arūnas
Malikėnas ir kiti naujame sąskambyje, prikėlė nacionalinę V. Klovos operą „Pilėnai”. Visos
kūrybinės grupės dėka žiūrovai išvydo liaudies ir šiuolaikinių aktualijų perpintą kalbą.
Kaip ir originalus operos siužetas, ši muzikine drama pasakoja apie išdavystę, kurią patiria
Pilėnų kunigaikštis Margiris. Savo įdukros Mirtos išduotas, Margiris su savo kariais narsiai kaunasi
prieš kryžiuočius, tačiau priešo pajėgos pasirodo esą stipresnės. Nematydami vilties atsilaikyti ir
suvokdami savo pralaimėjimą, Pilėnų gynėjai galiausiai patys pasirenka mirtį.
Tik atėjus į salę ir pažvelgus į sceną nustebino tai, kad joje vyravo visiškas scenografijos
minimalizmas. Scenoje kabėjo vienintelės dekoracijos, kurios vaizdavo žarijas. Iš pirmo žvilgsnio
toks minimalizmas stebina blogąja prasme, tačiau spektakliui prasidėjus supratau, kad dekoracijos
šiuo atveju turi mažiausią reikšmę. Muzikos aranžuočių autorius - Giedrius Svilainis liaudies muzikos
instrumentų orkestrui leido profesionaliai nuskambėti kitomis spalvomis tuo pat metu išlaikant
archajiškumo, patriotiškumo skambesį. Libreto autorius – Jonas Mackonis puikiai suredagavo bei
adaptavo spektaklio tekstą šių dienų Lietuvos aktualijomis. Didelį įspūdį daro choreografija, kuri
vienu metu yra ir paprasta ir profesionali. Sinchroniški, plastiški judesiai persipina su paprastumu,
kurio dėka kiekvienas judesys žiūrovams perduoda norimą emociją. Pats nesu operinio dainavimo
gerbėjas, ir ne daug apie jį nusimanau, tačiau solistai savo darbą atliko puikiai. Margirį vaidinęs
bosas Liudas Mikalauskas savo sodriu žemu balsu perteikė visas emocijas ir jausmus.
Nors muzikinės dramos visą pagrindą sudarė profesionalai, tačiau manau, kad yra, ką dar
būtų galima patobulinti. Visų pirma, manau, kad vertėtų rinktis didesnės erdvės sceną. Kadangi
scenoje vykstantis veiksmas yra ne tik dainuojamojo ir vaidinamojo pobūdžio, bet ir šakojamojo,
reikėtų rinktis didesnę erdvę. Nors prie šio projekto dirbo profesionalai, tačiau kai kuriems iš jų
pritrūko aiškaus žodžių tarimo, bloga artikuliacija neleido aiškiai suprasti dainuojamus žodžius.
Nesu operinio dainavimo ar liaudies šokių gerbėjas, tačiau vertinu visų spektaklyje
dalyvavusių žmonių darbą. Ne kiekvienam pavyksta žiūrovui perduoti norimą emociją, o šiai
komandai pavyko. Norėčiau pagiriamuosius žodžius pasakyti garso operatoriui. Kiekvienas
instrumentas derėjo tarpusavyje ir harmoninga melodija leido pajusti Pilėnų karių didvyriškumą.