Klasės darbas ,,Kietų, skystų, dujinių kūnų šiluminis plėtimasis.

Vanduo”

1. Kieti kūnai plečiasi, nes:

a) Didėja tarpai tarp molekulių.
b) Didėja kūno tankis.
c) Didėja kūno molekulės.
d) Didėja jų masė.

2. Kietu kūnu vadiname tokį, kurio:

a) Mažas kūno tankis.
b) Didelė masė.
c) Atstumai tarp molekulių mažesni už molekules.
d) Maži molekulių matmenys.

3. Kaip kietame kūne juda molekulės?

a) Netvarkingai.
b) Svyruoja apie pusiausvyros padėtį.
c) Gretimos molekulės keičiasi vietomis.
d) Nejuda.

4. Šaldomas geležinis varžtas:

a) Didėja tik ilgis.
b) Traukiasi.
c) Tūris nekinta.
d) Plečiasi.

5. Ar tokiu pačiu spartumu plečiasi stiklinės su karštu vandeniu vidus ir išorė?

a) Išorė lėčiau. b) Vidus lėčiau. c) Vienodai. d) Išorė greičiau.

6. Lydiniai yra tvirtesni už juos sudarančius metalus, nes:

a) Visiškai ne – lydinių tvirtumas toks, kaip ir atskirų metalų.
b) Lydinyje abiejų medžiagų molekulės susimaišo, užpildydamos tarpus tarp molekulių.
c) Visiškai ne – lydinių tvirtumas yra mažesnis už atskirų metalų.

7. Vandens anomalija:
a) Kai vanduo, šildomas nuo 0 iki 4 laipsnių Celsijaus, plečiasi, o po to traukiasi.
b) Vandens virtimas ledu.
c) Kai vanduo, šaldomas nuo 100 iki 4 laipsnių Celsijaus, traukiasi, o po to plečiasi.

8. Labiausiai šildant plečiasi:

a) Oras. b) Vanduo. c) Geležis. d) Oras, vanduo ir geležis plečiasi vienodai.

9. Kodėl pirštas lengvai sminga į vandenį, bet atsiremia į plieną?

a) Todėl, kad kietieji kūnai savo formą keičia lengvai, o skysčiai jos nekeičia.
b) Todėl, kad kietieji kūnai nekeičia savo formos, o skysčiai ją keičia lengvai.
c) Todėl, kad ir skysčiai, ir kietieji kūnai lengvai keičia savo formą.
d) Todėl, kad skiriasi vandens ir plieno tankis.

10. Kaip juda kietųjų kristalinių kūnų molekulės?

a) Juda netvarkingai.
b) Šokinėja iš vienos padėties į kitą.
c) Svyruoja apie pusiausvyros padėtį.
d) Sukasi apskritimu.
11. Oro molekulės juda netvarkingai. Kas nutinka susidūrus dviem oro molekulėms?
a) Abi molekulės susijungia.
b) Pakinta molekulių masė ir forma.
c) Vienos molekulės virsta kitomis.
d) Pakinta molekulių greitis ir judėjimo kryptis.

12. Kas atsitinka šildomo kūno molekulėms?

a) Šildomo kūno molekulės ima judėti lėčiau.
b) Didėja to kūno molekulių masė.
c) Kinta šildomo kūno molekulių forma.
d) Šildomo kūno molekulės pradeda judėti greičiau.

13. Stiklinėje ištirpo gabalėlis ledo. Kaip pakito vandens molekulių tarpusavio traukos jėgos?
a) Vandens molekulių tarpusavio traukos jėgos padidėjo.
b) Molekulių tarpusavio traukos jėgų palyginti neįmanoma, nes ledas yra kietas, o vanduo– skystas.
c) Vandens molekulių tarpusavio trauka nepakito.
d) Vandens molekulių tarpusavio traukos jėgos sumažėjo.

14. Į kurią pusę išlinksta šildoma bimetalinė plokštelė?

a) Teisingas atsakymas nepateiktas.
b) Į to metalo, kuris šildomas plečiasi daugiau, pusę.
c) Į tą pusę, iš kurios šildoma.
d) Į to metalo, kuris šildomas plečiasi mažiau, pusę.

15. Metaliniai daiktai šildomi plečiasi. O stikliniai ir moliniai?

a) Šildomi stikliniai ir moliniai daiktai nesiplečia.
b) Šildomi stikliniai daiktai plečiasi, o moliniai nesiplečia.
c) Šildomi moliniai daiktai plečiasi, o stikliniai traukiasi.
d) Šildomi stikliniai ir moliniai daiktai plečiasi.

16. Kepant orkaitėje naudojami indai, kurių vidinė pusė padengta emaliu. Jį dažnai tenka matyti sutrūkinėjusį.
Kodėl taip nutinka?
a) Todėl, kad šiluma vienodai veikia indo medžiagą ir jo emalį.
b) Todėl, kad išorinė indo dalis kaista greičiau nei vidinė.
c) Todėl, kad orkaitėje labai karšta.
d) Todėl, kad indo dugnas įkaista labiau nei šonai.

17. Palyginkite vario ir aliuminio šiluminį plėtimąsi.

a) Kai temperatūra žemesnė negu 100 °C, varis ir aliuminis plečiasi vienodai, o kai aukštesnė negu 100
°C – skirtingai.
b) Kai temperatūra žemesnė nei 0 °C, varis ir aliuminis plečiasi vienodai, o kai aukštesnė nei0 °C –
skirtingai.
c) Varis ir aliuminis plečiasi vienodai.
d) Varis ir aliuminis plečiasi nevienodai.

18. Dėl ko kietieji kūnai šildomi plečiasi?

a) Nes plečiasi tų kūnų molekulės ir didėja atstumai tarp jų.
b) Nes didėja atstumai tarp tų kūnų molekulių.
c) Nes plečiasi tų kūnų molekulės.
d) Nes juose atsiranda daugiau molekulių.
19. Kietieji kūnai šildomi plečiasi. O dujos?
a) Šildomos dujos traukiasi.
b) Tai priklauso nuo dujų rūšies: vienokios dujos plečiasi, kitokios – traukiasi.
c) Šildomos dujos plečiasi.
d) Šildomų dujų tūris nekinta.

20. Palyginkite kietųjų kūnų ir dujų šiluminį plėtimąsi.

a) Dujos šildomos plečiasi labiau nei kietieji kūnai.
b) Kietieji kūnai šildomi plečiasi labiau negu dujos.
c) Ir kietieji kūnai, ir dujos šildomos plečiasi vienodai.
d) Kietųjų kūnų ir dujų šiluminio plėtimosi palyginti neįmanoma, nes tai priklauso nuo jų rūšies.

21. Berniukai prikabino prie guminės juostelės pasvarą, ir juostelė pailgėjo. Savo bandymo rezultatą jie
aiškino taip. Lino teigimu, juostelė pailgėjo dėl to, kad išsitempė gumos molekulės. Gintas manė, jog padidėjo
tarpai tarp gumos molekulių, o Tadas – kad padidėjo pačios molekulės. Kuris iš jų buvo teisus?
a) Tadas ir Linas. b) Tadas. c) Linas. d) Gintas.

22. Metaliniai daiktai šildomi plečiasi. O plastikiniai ir porcelianiniai?

a) Šildomų porcelianinių ir plastikinių daiktų matmenys nekinta.
b) Šildomi plastikiniai daiktai plečiasi, o porcelianiniai traukiasi.
c) Ir porcelianiniai, ir plastikiniai daiktai šildomi plečiasi.
d) Šildomi plastikiniai daiktai traukiasi, o porcelianiniai nesiplečia.

23. Storasienės stiklinės, kai į jas pilame karštą vandenį, dažnai suskyla. Kodėl taip nutinka?
a) Todėl, kad stiklinės viršus įkaista greičiau nei apačia.
b) Todėl, kad šiluma vienodai paveikia visą stiklinę.
c) Todėl, kad vidinė stiklinės sienelė įšyla greičiau nei išorinė.
d) Todėl, kad išorinė stiklinės sienelė įkaista labiau nei vidinė.

24. Kodėl šildomos dujos plečiasi?

a) Molekulės didėja, o atstumai tarp jų mažėja.
b) Didėja atstumai tarp dujų molekulių.
c) Didėja dujų molekulės.
d) Jose daugėja molekulių.

25. Statybose naudojamos gelžbetoninės plokštės, pagamintos iš plieninio karkaso, padengto betono
sluoksniu. Palyginkite plieno ir betono šiluminį plėtimąsi.
a) Plienas nuo šilumos plečiasi labiau negu betonas.
b) Plienas ir betonas šildomi plečiasi vienodai.
c) Nei plienas, nei betonas šildomas nesiplečia.
d) Šildomas betonas plečiasi labiau negu plienas.

26. Varinis laidas šildomas plečiasi. O benzinas?

a) Šildomo benzino tūris nekinta.
b) Iki 100 °C traukiasi, aukščiau 100 °C plečiasi.
c) Benzinas šildomas traukiasi.
d) Benzinas šildomas plečiasi.

27. Palyginkite kietųjų kūnų ir skysčių šiluminį plėtimąsi.

a) Kietieji kūnai šildomi plečiasi labiau negu skysčiai.
b) Skysčiai šildomi plečiasi labiau nei kietieji kūnai.
c) Kietieji kūnai šildomi nesiplečia, o skysčiai plečiasi.
d) Ir kietieji kūnai, ir skysčiai šildomi plečiasi vienodai.
Klasės darbas ,,Kietų, skystų, dujinių kūnų šiluminis plėtimasis. Vanduo”

1. Kieti kūnai plečiasi, nes:

e) Didėja tarpai tarp molekulių.
f) Didėja kūno tankis.
g) Didėja kūno molekulės.
h) Didėja jų masė.

2. Kietu kūnu vadiname tokį, kurio:

e) Mažas kūno tankis.
f) Didelė masė.
g) Atstumai tarp molekulių mažesni už molekules.
h) Maži molekulių matmenys.

3. Kaip kietame kūne juda molekulės?

e) Netvarkingai.
f) Svyruoja apie pusiausvyros padėtį.
g) Gretimos molekulės keičiasi vietomis.
h) Nejuda.

4. Šaldomas geležinis varžtas:

e) Didėja tik ilgis.
f) Traukiasi.
g) Tūris nekinta.
h) Plečiasi.

5. Ar tokiu pačiu spartumu plečiasi stiklinės su karštu vandeniu vidus ir išorė?

b) Išorė lėčiau. b) Vidus lėčiau. c) Vienodai. d) Išorė greičiau.

6. Lydiniai yra tvirtesni už juos sudarančius metalus, nes:

d) Visiškai ne – lydinių tvirtumas toks, kaip ir atskirų metalų.
e) Lydinyje abiejų medžiagų molekulės susimaišo, užpildydamos tarpus tarp molekulių.
f) Visiškai ne – lydinių tvirtumas yra mažesnis už atskirų metalų.

7. Vandens anomalija:
d) Kai vanduo, šildomas nuo 0 iki 4 laipsnių Celsijaus, plečiasi, o po to traukiasi.
e) Vandens virtimas ledu.
f) Kai vanduo, šaldomas nuo 100 iki 4 laipsnių Celsijaus, traukiasi, o po to plečiasi.

8. Labiausiai šildant plečiasi:

b) Oras. b) Vanduo. c) Geležis. d) Oras, vanduo ir geležis plečiasi vienodai.

9. Kodėl pirštas lengvai sminga į vandenį, bet atsiremia į plieną?

e) Todėl, kad kietieji kūnai savo formą keičia lengvai, o skysčiai jos nekeičia.
f) Todėl, kad kietieji kūnai nekeičia savo formos, o skysčiai ją keičia lengvai.
g) Todėl, kad ir skysčiai, ir kietieji kūnai lengvai keičia savo formą.
h) Todėl, kad skiriasi vandens ir plieno tankis.

10. Kaip juda kietųjų kristalinių kūnų molekulės?

e) Juda netvarkingai.
f) Šokinėja iš vienos padėties į kitą.
g) Svyruoja apie pusiausvyros padėtį.
h) Sukasi apskritimu.
11. Oro molekulės juda netvarkingai. Kas nutinka susidūrus dviem oro molekulėms?
e) Abi molekulės susijungia.
f) Pakinta molekulių masė ir forma.
g) Vienos molekulės virsta kitomis.
h) Pakinta molekulių greitis ir judėjimo kryptis.

12. Kas atsitinka šildomo kūno molekulėms?

e) Šildomo kūno molekulės ima judėti lėčiau.
f) Didėja to kūno molekulių masė.
g) Kinta šildomo kūno molekulių forma.
h) Šildomo kūno molekulės pradeda judėti greičiau.

13. Stiklinėje ištirpo gabalėlis ledo. Kaip pakito vandens molekulių tarpusavio traukos jėgos?
e) Vandens molekulių tarpusavio traukos jėgos padidėjo.
f) Molekulių tarpusavio traukos jėgų palyginti neįmanoma, nes ledas yra kietas, o vanduo– skystas.
g) Vandens molekulių tarpusavio trauka nepakito.
h) Vandens molekulių tarpusavio traukos jėgos sumažėjo.

14. Į kurią pusę išlinksta šildoma bimetalinė plokštelė?

e) Teisingas atsakymas nepateiktas.
f) Į to metalo, kuris šildomas plečiasi daugiau, pusę.
g) Į tą pusę, iš kurios šildoma.
h) Į to metalo, kuris šildomas plečiasi mažiau, pusę.

15. Metaliniai daiktai šildomi plečiasi. O stikliniai ir moliniai?

e) Šildomi stikliniai ir moliniai daiktai nesiplečia.
f) Šildomi stikliniai daiktai plečiasi, o moliniai nesiplečia.
g) Šildomi moliniai daiktai plečiasi, o stikliniai traukiasi.
h) Šildomi stikliniai ir moliniai daiktai plečiasi.

16. Kepant orkaitėje naudojami indai, kurių vidinė pusė padengta emaliu. Jį dažnai tenka matyti sutrūkinėjusį.
Kodėl taip nutinka?
e) Todėl, kad šiluma vienodai veikia indo medžiagą ir jo emalį.
f) Todėl, kad išorinė indo dalis kaista greičiau nei vidinė.
g) Todėl, kad orkaitėje labai karšta.
h) Todėl, kad indo dugnas įkaista labiau nei šonai.

17. Palyginkite vario ir aliuminio šiluminį plėtimąsi.

e) Kai temperatūra žemesnė negu 100 °C, varis ir aliuminis plečiasi vienodai, o kai aukštesnė negu 100
°C – skirtingai.
f) Kai temperatūra žemesnė nei 0 °C, varis ir aliuminis plečiasi vienodai, o kai aukštesnė nei0 °C –
skirtingai.
g) Varis ir aliuminis plečiasi vienodai.
h) Varis ir aliuminis plečiasi nevienodai.

18. Dėl ko kietieji kūnai šildomi plečiasi?

e) Nes plečiasi tų kūnų molekulės ir didėja atstumai tarp jų.
f) Nes didėja atstumai tarp tų kūnų molekulių.
g) Nes plečiasi tų kūnų molekulės.
h) Nes juose atsiranda daugiau molekulių.
19. Kietieji kūnai šildomi plečiasi. O dujos?
e) Šildomos dujos traukiasi.
f) Tai priklauso nuo dujų rūšies: vienokios dujos plečiasi, kitokios – traukiasi.
g) Šildomos dujos plečiasi.
h) Šildomų dujų tūris nekinta.

20. Palyginkite kietųjų kūnų ir dujų šiluminį plėtimąsi.

e) Dujos šildomos plečiasi labiau nei kietieji kūnai.
f) Kietieji kūnai šildomi plečiasi labiau negu dujos.
g) Ir kietieji kūnai, ir dujos šildomos plečiasi vienodai.
h) Kietųjų kūnų ir dujų šiluminio plėtimosi palyginti neįmanoma, nes tai priklauso nuo jų rūšies.

21. Berniukai prikabino prie guminės juostelės pasvarą, ir juostelė pailgėjo. Savo bandymo rezultatą jie
aiškino taip. Lino teigimu, juostelė pailgėjo dėl to, kad išsitempė gumos molekulės. Gintas manė, jog padidėjo
tarpai tarp gumos molekulių, o Tadas – kad padidėjo pačios molekulės. Kuris iš jų buvo teisus?
e) Tadas ir Linas. b) Tadas. c) Linas. d) Gintas.

22. Metaliniai daiktai šildomi plečiasi. O plastikiniai ir porcelianiniai?

a) Šildomų porcelianinių ir plastikinių daiktų matmenys nekinta.
f) Šildomi plastikiniai daiktai plečiasi, o porcelianiniai traukiasi.
g) Ir porcelianiniai, ir plastikiniai daiktai šildomi plečiasi.
h) Šildomi plastikiniai daiktai traukiasi, o porcelianiniai nesiplečia.

24. Storasienės stiklinės, kai į jas pilame karštą vandenį, dažnai suskyla. Kodėl taip nutinka?
e) Todėl, kad stiklinės viršus įkaista greičiau nei apačia.
f) Todėl, kad šiluma vienodai paveikia visą stiklinę.
g) Todėl, kad vidinė stiklinės sienelė įšyla greičiau nei išorinė.
h) Todėl, kad išorinė stiklinės sienelė įkaista labiau nei vidinė.

25. Kodėl šildomos dujos plečiasi?

e) Molekulės didėja, o atstumai tarp jų mažėja.
f) Didėja atstumai tarp dujų molekulių.
g) Didėja dujų molekulės.
h) Jose daugėja molekulių.

26. Statybose naudojamos gelžbetoninės plokštės, pagamintos iš plieninio karkaso, padengto betono
sluoksniu. Palyginkite plieno ir betono šiluminį plėtimąsi.
e) Plienas nuo šilumos plečiasi labiau negu betonas.
f) Plienas ir betonas šildomi plečiasi vienodai.
g) Nei plienas, nei betonas šildomas nesiplečia.
h) Šildomas betonas plečiasi labiau negu plienas.

27. Varinis laidas šildomas plečiasi. O benzinas?

e) Šildomo benzino tūris nekinta.
f) Iki 100 °C traukiasi, aukščiau 100 °C plečiasi.
g) Benzinas šildomas traukiasi.
h) Benzinas šildomas plečiasi.

28. Palyginkite kietųjų kūnų ir skysčių šiluminį plėtimąsi.

d) Kietieji kūnai šildomi plečiasi labiau negu skysčiai.
e) Skysčiai šildomi plečiasi labiau nei kietieji kūnai.
f) Kietieji kūnai šildomi nesiplečia, o skysčiai plečiasi.
d) Ir kietieji kūnai, ir skysčiai šildomi plečiasi vienodai.