Vidinė kūnų

energija
ir jos kitimas
 28.1. Šiluminiai reiškiniai
28.1.1. Vidinė energija
• 5-oje klasėje mokiniai išsiaiškino, kas yra vidinė energija, šiluma ir
temperatūra, nagrinėjo ir tyrinėjo energijos perdavimą: šiluminį laidumą,
spinduliavimą, konvekciją; mokėsi įvertinti temperatūrą skirtingose
temperatūrų skalėse.
• 9-oje klasėje susisteminamos žinios apie medžiagos sandarą, apibūdinamas
šiluminis judėjimas, pavyzdžiais (difuzija šaltame ir karštame vandenyje)
parodoma šiluminio judėjimo priklausomybė nuo temperatūros; atliekant
bandymus nagrinėjami vidinės energijos kitimo būdai: atliekant darbą
(trinamos rankos, lankstoma viela) ir perduodant šilumą (pvz., šildant
vieną metalinio strypo galą, po kurio laiko sušyla ir kitas, sušyla į karštą
arbatą įdėtas šaukštelis).
Šiame skyriuje susipažinsite su:

• šiluminio judėjimo reiškiniu;

• vidinės kūno energijos sąvoka;
• vidinės kūnų energijos kitimo
būdais: atliekant darbą, perduodant
šilumą;
• šilumos perdavimo būdais: šilumos
laidumu, konvekcija,
šiluminiu spinduliavimu;
• šilumos kiekio sąvoka;
• kuro degimo šilumos sąvoka.
 Kompetencijos ir pasiekimai
Kūrybinis identitetas ir bendruomiškumas.
Gimtoji kaba.
B1.3, B4.3, D1.3
Pažinimo kompetencija.
Fizikos žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija,
mokiniai motyvuojami tyrinėti fizikinius reiškinius, pritaikyti dalykinio
mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas,
apmąstant fizikos mokslo teoriją ir praktiką kurtis vientisą
pasaulėvaizdį. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi,
(įsi)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus.
Komunikavimo kompetencija.

Fizikos pamokose veikla organizuojama taip, kad

būtų sudaromos galimybės mokiniams suprasti su
fizika susietą informaciją, kurti ir perduoti žinias,
parenkant įvairias verbalines ir neverbalines
priemones ir technologijas; išmokti rasti ir atsirinkti
informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose; skirti
objektyvią informaciją nuo subjektyvios.
Pagrindiniai teiginiai
•Medžiagos sudarytos
iš dalelių;
•Dalelės nuolat juda;
•Dalelės sąveikauja.
 Šiluminis judėjimas
•Kūną sudarančių
dalelių netvarkingas
judėjimas vadinamas
šiluminiu judėjimu.
• Pavaizduotas Brauno judėjimas:
• https://www.vascak.cz/
physicsanimations.php?
l=en&fbclid=IwAR2f9B1h7pA1EImKb
7nIyHAAf7RjoHZtvGaI_zInL19Y7xyu4Rvo
FkGpb7Y
https://www.vascak.cz/data/android/
physicsatschool/template.php?
s=mf_voda&l=en
 https://www.vascak.cz/physicsanimations.php?
l=en&fbclid=IwAR2f9B1h7pA1EImKb7nIyHAAf7RjoHZtvGaI_zInL19Y7xyu4RvoFkG
pb7Y
 Difuzija
• https://phet.colorado.edu/sims/html/diffusio
n/latest/diffusion_all.html?locale=lt
 vidinė e. elektros e.

Energijos rūšys

cheminė e. šviesos e.

mechaninė e. branduolinė e.
 Mechaninė energija
https://phet.colorado.edu/sims/html/energy-skate-park-
basics/latest/energy-skate-park-basics_all.html?locale=lt
 Vidinė energija
•Kūną sudarančių dalelių
judėjimo (kinetinė) ir
sąveikos (potencinė)
energija vadinama
vidine jo energija.
Vidinės energijos kitimo būdai:

Perduodant šilumą Atliekant darbą

Šilumos laidumas

Konvekcija

Spinduliavimas
 Kaip paaiškinti Brauno
judėjimą?
Netvarkingai judančios molekulės iš
kairės ir dešinės perduoda Brauno
dalelėms nevienodą judesio kiekį,
todėl molekulių slėgio į Brauno
dalelę jėgų atstojamoji, kuri keičia
Brauno dalelės judėjimo trajektoriją,
nebus lygi nuliui.
 Ar Brauno judėjimas gali
nutrūkti?
Brauno judėjimas negali
nutrūkti, nes tai yra
skysčiuose ir dujose
esančių dalelių šiluminis
judėjimas.
Paaiškinkite, kodėl Brauno judėjimas ir difuzija
intensyviu vyksta aukštesnėje temperatūroje?

Kylant temperatūrai
greitėja chaotiškas
molekulių
judėjimas.
 Kur Brauno judėjimas vyks intensyviau –
vandens ar alyvos laše?

Brauno judėjimas intensyviau

vyks vandenyje, nes jo
klampumas mažesnis.
Sumažinus aplinkos
temperatūrą galima sumažinti
Brauno judėjimo intensyvumą.
 Kodėl labai mažų dalelių Brauno judėjimas
matomas gerai, o didesnių – vos pastebimas?

Aplinkos molekulės pakibusią

dalelę veikia iš visų pusių ir tų
jėgų atstojamoji yra labai maža,
todėl kuo dalelės masė yra
mažesnė, tuo jėgų atstojamosios
poveikis yra labiau pastebimas.
 Kodėl į keliolikos mikronų daleles susmulkinti
metalai užimdami visą indą su vandeniu nenusės
ant indo dugno?

Tos metalo dalelė ir

yra ne kas kita,
kaip Brauno
dalelės?
 Tarp nuvalytų lituojamų plieninių ir geležinių paviršių dedama
plona vario folija ir elektrinėje krosnyje įkaitinama iki 1080 laipsnių
C. Taip sujungiama tvirčiau. Paaiškinkite kodėl?

Išlydytas varis tuo giliau

įsiskverbia (difunduoja) į
lituojamų dalių paviršinį
sluoksnį, kuo ilgiau trunka
difuzija. Tuomet sujungimas
būna tvirtesnis.
Geležines detales įkaitinęs žaizdro liepsnoje kalvis sudeda
jas vieną ant kitos ir kūju plaka ant priekalo. Paaiškinkite,
kodėl detalės patvariai susijungia?

Smarkiai slegiant paviršiniai

detalių sluoksniai suminkštėja,
todėl sustiprėja abipusė difuzija
ir sankibos jėgos tampa
pakankamai didelės, kad
detalės tvirtai susijungtų.
 Kodėl dujos užima visą tūrį, į
kurį patenka?
Dujų molekulių sąveikos
jėgos nesulaiko jų tam tikrais
atstumais viena nuo kitos,
chaotiškai judėdamos
molekulės išsisklaido po visą
tūrį.
 Šilumos laidumas
•Vidinės energijos
perdavimas iš
šiltesnių kūno vietų į
šaltesnes vadinamas
šilumos laidumu.
 Konvekcija
•Šilumos perdavimas
skysčių ar dujų
srovėmis vadinamas
konvekcija.