MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2002 m. liepos 4 – 17 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 13 (259)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 1,5 Lt

Iðeivijos lietuvio indëlis á

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Lietuvos ir pasaulio mokslà
Ko gero, ne tik ðalies visuomenë, bet ir
savo reikalais uþsiëmusi mokslo bendruome-
në nelabai suvokë, kokia svarbi Lietuvai bu-
vo paskutinioji birþelio mënesio savaitë. Tà
patá pirmadiená – birþelio 24-àjà – Vilniuje
prasidëjo dvi pasaulinës mokslo konferen-
cijos: Baltijos organinës sintezës (Balticum
Organicum Syntheticum) BOS2002 bei 8-oji
Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës
statistikos.
Prieð dvejus metus vykusios BOS2000 ir
ðiømetës BOS2002 konferencijø tarptauti-
næ reikðmæ patvirtina ir tai, kad pirmojoje
dalyvavo prof. Ryoji Noyori ið Nagojos uni-
versiteto (Japonija), o antrojoje – prof. K.
Barry Sharpless ið The Scripps Research
Institute (TSRJ). Abu ðie organinës sinte-
zës atstovai yra 2001 m. Nobelio premijos
laureatai (kartu su William S. Knowles ið St.
Lous, Misûrio, JAV).
Kaip teigia BOS2000 ir BOS2002 konfe-
rencijø iniciatoriai bei svarbiausi organizato-
riai prof. Viktoras Algirdas Snieèkus (Queens
universitetas, Kingstonas, Kanada) ir prof.
Eugenijus Butkus (Vilniaus universitetas), kai
kurie kiti ðiø metø konferencijos dalyviai maþa
kà nusileidþia labiausiai pagarsëjusiems. An-
tai prof. Henri Kagan, dirbantis Prancûzijoje,
Paris-Sud universitete, Molekulinës chemijos
institute d’Orsay, Asimetrinës sintezës labo-
ratorijoje, daugelio ðios srities autoritetø nuo-
mone, tikrai buvo vertas aukðèiausio pripaþi-
nimo ir tarp praëjusiø metø Nobelio premijos
laureatø jo pavardës nematome tik todël, kad
pagal Nobelio premijø skyrimo nuostatus ði
premija gali bûti kasmet skiriama tik trims vie-
nos srities pretendentams. Veikiausiai dar ne
kartà iðgirsime ir prof. Roberto H. Grubbs ið
Kalifornijos technologijos instituto pavardæ: Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino kavalierius prof. Viktoras Algirdas Snieèkus prie Jono
Nukelta á 14 p. Mackevièiaus paveikslo Vytautas Didysis prie Juodøjø jûrø Lietuvos Respublikos Prezidento rûmuose

Pasaulio matematikai rinkosi á Vilniø

Visà savaitæ (birþelio 23–29 d.) Vilniaus Gedimino technikos uni-
Gedimino Zemlicko nuotrauka

versitete vyko 8-osios Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës

statistikos konferencijos renginiai. 1973 m. ávykusi pirmoji konfe-
rencija davë gerà pradþià ir iðsirutuliojo á didþiausià ir autoritetin-
giausià tikimybiø teorijos konferencijà pasaulyje. Ðis forumas la-
bai svarbus toliau skatinant tarptautiná matematikø bendradar-
biavimà, tolesnei Rytø ir Vakarø matematikø ryðiø plëtotei.
Ðiømetës, jau 8-osios, konferencijos globëjas buvo Lietuvos Respub-
likos Prezidentas Valdas Adamkus, kuris konferencijai atsiuntë ir savo
sveikinimo raðtà. Garbës organizacinio komiteto nariai buvo LR Minist-
ras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, ðvietimo ir mokslo ministras Algir-
das Monkevièius, Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Benediktas
Juodka ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Edmun-
das Kazimieras Zavadskas. Konferencijos organizatoriai – Matematikos
ir informatikos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vil-
niaus universitetas, Lietuvos mokslø akademija, Lietuvos matematikø
draugija ir Lietuvos statistikø draugija. Programiniam komitetui vadova-
vo Geteborgo universiteto prof. Peteris Jagersas (Peter Jagers) ið Ðve-
dijos, o organizaciniam komitetui – prof. Vytautas Statulevièius.
Atidarymo ceremonijoje kalbëjo programinio komiteto pirminin-
8-osios tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos atidarymo metu: profesoriai Leonas Saulis, kas prof. P. Jagersas, o LR Ministras Pirmininkas A. Brazauskas
Romualdas Ginevièius, doc. Algirdas Èiuèelis, Vygantas Paulauskas, Mifodijus Sapagovas, Jonas Kubilius, Gopinath Kallianpur ið JAV Nukelta á 2 p.

4-5 p. 7, 12 p. 8-9 p. 16 p. 19, 20 p.

Mûsø slo
vë – Apie mok Kurti Iðrinkta
s Atkirtis
paðneko GTU
institut
ø pasaulá naujas V euro-
Laimutë vimà ms
finansa vaikams rektoriu
s
skeptika
Balode
2 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Pasaulio matematikai
Atkelta ið 1 p. priminë pasaulio matematikams Lietu-
vos indëlá á Europos mokslà ir technikà. Premjeras kalbëjo apie
XVII a. raketø kûrimo teoretikà ir praktikà Kazimierà Semenavi-
èiø, vienos pirmøjø Europoje mokslinës observatorijos kûrëjà
Tadà Þebrauskà. Nepamirðo ir mûsø laikø áþymiøjø matematikø –
Jono Kubiliaus, Vytauto Statulevièiaus, kurie labai daug nuvei-

Gedimino Zemlicko nuotrauka

kë, kad ðios konferencijos vyktø Vilniuje. Geru þodþiu buvo pri-
siminti ir svarbiausi Lietuvos matematikos mokslo þidiniai – Vil-
niaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas, pas-
taruoju metu vis garsiau matematiniø tyrinëjimø srityje praby-
lantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
A. Brazauskas pareiðkë ir susirûpinimà, kad ðalyje parama moks-
lui ir ðvietimui toli graþu nepakankama, todël Vyriausybei teks gerokai
pasistengti, kad ðioms sritims bûtø rasti ir papildomi iðtekliai.
Pasak organizacinio komiteto garbës nario VGTU rektoriaus prof.
E. K. Zavadsko, matematikø, apskritai mokslininkø kasdieniná darbà
ið áprastø orbitø kas ketveri metai iðjudina Vilniaus konferencijos – tai
Lietuvos matematikos þvaigþdës pritraukia kolegas ið viso pasaulio.
E. K. Zavadskui einant rektoriaus pareigas jau ketvirtà kartà pasaulio
matematikai rinkosi Vilniuje.
Siekdami parodyti, kokius rûpesèius patiria ir kokias idëjas puo-
selëja 8-osios Vilniaus konferencijos organizatoriai, mintimis pasida-
lyti papraðëme konferencijos organizacinio komiteto pirmininkà prof.
Vytautà Statulevièiø, pirmininko pavaduotojus prof. Leonà Saulá ir prof.
Konferencijos atidarymo momentas: LR Prezidento konsultantas Remigijus Gaðka, programinio komiteto pirmininkas
Mifodijø Sapagovà bei programinio komiteto pirmininkà prof. Peterá prof. Peter Jagers (Ðvedija), organizacinio komiteto pirmininkas akad. Vytautas Statulevièius, LR Ministras Pirmininkas
Jagersà. Profesorius kalbino Gediminas Zemlickas. Algirdas Mykolas Brazauskas ir VGTU rektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas

Berklio Vyksta 8-oji tarptautinë Vilniaus ti-

kimybiø teorijos ir matematinës statisti-
kos konferencija. O keliose Jums teko da-
konferencijø atsiradimo pradþià.
Vilniaus tarptautinë konferenci-
ja yra garsiøjø Berklio (Berkeley, Ka-
tø Sàjungos mokslø akademijos pre-
zidentà, garsø matematikà Mstisla-
và Keldyðà, praðydamas perkelti ðá

konferencijos
lyvauti kaip dalyviui ar organizatoriui?
Nuo pat pirmosios konferencijos
man teko bûti jos organizatoriumi. Ka-
dangi pagrindiniai organizatoriai ið pra-
lifornijos universitetas) simpoziumø simpoziumà á Sovietø Sàjungà ir siû-
tæsinys. Berklio simpoziumus or- lydamas tam Vilniø, nes gerai paþi-
ganizuodavo áþymus statistikas Jeþis nojo ir J. Kubiliø, ir mane, ne kartà
Neimanas (Jerzy Neyman), augæs buvojusius Berklyje. Pagrindinë to-

tæsiamos Vilniuje
dþiø buvo ne tik Matematikos ir infor-
matikos institutas ir Vilniaus universite-
tas, bet ir V. Steklovo matematikos insti-
tutas, tai oficialus pirmøjø dviejø konfe-
Mûsø paðnekovas – 8-osios tarptautinës Vilniaus tikimybiø te- rencijø organizacinio komiteto pirmi-
ninkas buvo Rusijos mokslø akademi-
orijos ir matematinës statistikos konferencijos organizacinio ko-
jos akademikas J. Prochorovas, o nuo
miteto pirmininkas, Lietuvos mokslø akademijos tikrasis narys treèios pirmininku tapau að.
prof. Vytautas Statulevièius. Gal priminkime skaitytojams ðiø
netoli Augustavo, ir, kaip jis pats man kio praðymo prieþastis – J. Neimanas
pasakojo, daþnai su tëvu atvaþiuoda- buvo nebejaunas, gauti lëðø buvo ne-
væs á Vilniaus turgus. Didesnæ gyve- lengva, o jaunesni matematikai nesku-
nimo dalá dirbæs JAV, jis ásteigë stam- bëjo prisidëti organizuojant simpoziu-
biausià pasaulio statistikø centrà Ka- mus. Reikia paþymëti, kad Berklio
lifornijos Berklio universitete. Pasku- simpoziumai tæsdavosi iðtisà mënesá,
tinis, ðeðtasis, Berklio simpoziumas buvo mëginama kolektyviai spræsti
ávyko 1969 metais, ir po jo J. Neima- sunkias statistikos ir tikimybiø
nas kreipësi á JAV besilankiusá Sovie- Nukelta á 10 p.

Matematiniai tyrimø
Profesoriau Peteri Jagersai, kiek þinau, svarbus vaidmuo, bendradarbiaujame
Jums yra tekæ tobulintis Maskvoje pas tiki- su molekulinës biologijos atstovais.
mybiø teorijos ir funkcijø teorijos mokyk- Ko gero, dalyvaujate ir ES 5-ojoje
los kûrëjà, didelá matematikos autoritetà Bendrojoje programoje, kuri molekuli-

metodai ir biologija
akad. Andriejø Kolmogorovà. Tad gal Jus nei biologijai teikia prioritetiná dëmesá?
galima vadinti A. Kolmogorovo mokiniu? O taip, taip. Ðiuo metu su keliais
O ne, A. Kolmogorovui labai ar- biologais man tenka dirbti bendrus
timas nebuvau, nors pusæ metø ir te- darbus. Beje, su viena biologe ið Olan-
ko tobulintis dijos taip pat raðau knygà ið mano,
Gedimino Zemlicko nuotrauka

Maskvos valsty- Á Mokslo Lietuvos klausimus kaip matematiko, specialybës.

biniame univer- Maèiau Jus, Profesoriau, 7-ojoje
sitete, kur dëstë
atsako 8-osios tarptautinës Vil- tarptautinëje Vilniaus tikimybiø teorijos
þymusis mate- niaus tikimybiø teorijos ir mate- ir matematinës statistikos konferencijoje
matikas. Ið tik- matinës statistikos konferenci- 1998 m., buvote programinio komiteto
røjø save labiau jos programinio komiteto vado- pirmininkas. Kas per tuos 4 metus pa-
laikyèiau mate- sikeitë matematinës statistikos tyrinëji-
matiko Jurijaus vas prof. Peteris Jagersas, dir- mø srityje?
P r o c h o r o v o bantis Geteborgo universitete, Matematinës statistikos pokyèiai
mokiniu. Ðvedijoje. yra kompiuterinës revoliucijos pasek-
Kur Jûs pra- më. Tai, kas neseniai atrodë sunkiai
dëjote matematiko, matematinës statisti- ágyvendinama, dabar labai lengvai pa-
kos mokslininko kelià? daroma. Seni uþdaviniai, kurie dar ne-
Baigiau Geteborgo universitetà seniai atrodë grynai teorinio pobû-
Ðvedijoje, ten ir tebedirbu matemati- dþio, puikiausiai taikomi praktiðkai.
nës statistikos tyrinëjimø srityje. Matematikai ilsisi, geria kavà, o
Pradëdamas 8-àjà tarptautinæ Vil- kompiuteriai skaièiuoja?
niaus tikimybiø teorijos ir matematinës Na, gal ir ne taip viskas paprasta.
statistikos konferencijà Jûs áþangoje kal- Mûsø darbas daug rimtesnis. Seniau
bëjote apie matematinës statistikos me- mokslininkas matematikas uþsiimda-
todø taikymà biologijoje. Gal apie tai ga- vo teoretizavimu, o dabar ir labai rea-
lëtumëte smulkiau papasakoti mûsø skai- liais skaièiavimais. Ásivaizduokite mat-
tytojams? ricà, kuri sprendþiant lygtá teikdavo
Pamëginsiu. Að manau, kad mo- daug bûdø, kaip ieðkoti sprendiniø,
lekulinë biologija pakels biologijà á vi- Konferencijos pertraukos metu: Harry Kesten (JAV), Donatas Surgailis, Peter Jagers (Ðvedija) ir Vladas Sidoravièius, ðiuo taèiau niekas tais sudëtingais ir daug
sai naujà lygmená, kur matematinius metu gyvenantis Brazilijoje ir dirbantis statistinës fizikos srityje laiko atimanèiais skaièiavimais neuþ-
tyrimo metodus pavyks taikyti labai Bûtent tai ir norëjau pasakyti. cesus, reiðkinius ir pan. todø taikymà biologijoje. siimdavo – per daug darbo. Dabar
sëkmingai. Suprantama, jog tai turës Jeigu taip, tai gal ir biologijoje galime Tad kas daugiau ðiuo atveju laimi – Aiðku, Kalifornijoje, garsiajame kompiuteris puikiausiai suskaièiuoja.
bûti statistiniai apraðymo metodai, ka- laukti perversmo, koks XX a. pradþioje ávy- biologija ar matematika? Kalifornijos universitete Berklyje, JAV. Kaip veiksite norëdami gauti patenki-
dangi deterministinës teorijos èia ne- ko fizikoje, kai iðsirutuliojo kvantø fizika? Suprantama, kad laimi biologija, O kokia vieta ðiuose tyrinëjimuose namà atsakymà, jeigu prieþastiniai ryðiai,
tiktø. Mat pernelyg daug paðaliniø Ne, nemanau, kad reikia laukti kuri vis dràsiau naudojasi matematikos tenka Geteborgo universitetui ir matema- pvz., molekulinëje biologijoje, neveikia?
veiksniø, trukdanèiø suvokti biologi- perversmo ateityje, kadangi tas per- metodais. Taèiau turës naudos ir mate- tinës statistikos metodø taikytojui biolo- Veikia statistiniai dësningumai.
niø procesø esmæ. versmas vyksta dabar ir bûtent mole- matikai, nes visa tarpusavyje siejasi. gijoje prof. Peteriui Jagersui? Tikras statistinës matematikos ste-
Ar èia negalima analogija su kvantiniais kulinës biologijos srityje. Matemati- Ádomu suþinoti, kur ðios srities dar- Turime padaræ gerø darbø, taèiau buklas, kad ið chaoso pavyksta gauti
reiðkiniais fizikoje, kuriems áprasti niais statistikos metodais biologijoje bai ðiuo metu intensyviausiai dirbami? juos pervertinti bûtø nekuklu. Bioin- ir apskaièiuoti tam tikrà tvarkà.
prieþastiniai ryðiai negalioja? bus galima tiksliai apraðyti ávairius pro- Turiu mintyje matematinës statistikos me- formatikai mûsø tyrimuose tenka Aèiû, Profesoriau, uþ atsakymus.
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259) 3

rinkosi á Vilniø

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Daug lengviau skaityti
ir suprasti matematiko
straipsná, jeigu
asmeniðkai já paþásti
Á Mokslo Lietuvos klausimus atsako 8-osios tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir ma-
tematinës statistikos konferencijos organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas, Vilniaus
Gedimino technikos universiteto Fundamentiniø mokslø fakulteto Matematinës statistikos
katedros vedëjas prof. Leonas Saulis, kuris yra ir Fakulteto tarybos pirmininkas. Prof. Jonui Kubiliui (deðinëje) naujà matematikos leidiná áteikia Gayrat Rakhimov ið Uzbekistano

Gerbiamasis Profesoriau, kas per
pastaruosius 4 metus pasikeitë, paly-
ginti su 1998 m. vykusia 7-àja tarptau-
tine Vilniaus tikimybiø teorijos ir ma-
tematinës statistikos konferencija?
Nauja pirmiausia tai, kad atsira-
do naujos tikimybiø teorijos ir tai-
komosios matematinës statistikos
kryptys. Tai draudimo matematika,
finansø matematika, ekonometrika.
Ið tikrøjø visame pasaulyje be teori-
niø tikimybiø teorijos ir matemati-
nës statistikos krypèiø daugiau
dëmesio skiriama praktiniams uþda-
viniams spræsti.
Ar tai reiðkia, kad tikimybiø teori-
ja ir matematinë statistika lyg ir iðtirps-
ta kitose gyvenimo srityse?
Atsakymas paprastas: teori-
niams fundamentiniams mokslams
reikalingi talentingi þmonës. Patys ta-
lentingiausi ir lieka dirbti tø krypèiø
darbus. Taikomojo pobûdþio moks-
luose taip pat reikia talento, bet tai
vis dëlto etapas, tam tikras þingsnis,
kurá þengia pakankamai iðsilavinæ, te-
oriná pagrindà ágijæ þmonës.
Jûs paminëjote naujas tikimybiø te-
orijos ir taikomosios matematinës sta-
tistikos kryptis, kurios sparèiai plinta
pasaulyje. Kaip èia atrodo Lietuva?
Lietuva per paskutiná penkmetá
labai greitai prisitaikë prie naujoviø,
dalis teoretikø (prof. Rimantas
Rudzkis, prof. Henrikas Pragaraus-
kas, prof. Alfredas Raèkauskas,
prof. Remigijus Leipus) nemaþà
dëmesá skiria taikomojo pobûdþio
moksliniams tyrimams, nors visa jø
mokslinës veiklos praeitis buvo su-
sieta su teorine fundamentine ma-
tematika.
Ar gerbiamieji profesoriai, pasukæ
á taikomàjà matematikà, iðëjo ieðkoti
lengvesnës duonos, padoriau apmoka-
mo darbo?
Nepasakyèiau. Antai taikomoji
matematinë statistika taip pat yra ga-
na sudëtinga, didelio talento bei
kruopðtaus darbo reikalaujanti
moksliniø tyrinëjimø sritis.
Ko laukiate ið atvykusiø á konferen-
cijà sveèiø?
Svarbiausia – gerø praneðimø,
giliø diskusijø ir naujø ryðiø. Juk
daug lengviau skaityti ir suprasti
tø mokslininkø straipsnius, ku-
riuos asmeniðkai paþásti. Tuo ási-
tikinau.
Ar lengva buvo á konferencijà su-
kviesti dalyvius ið ávairiø ðaliø?
Nesunku. Daugiausia atvyko ið
Prancûzijos, JAV, Anglijos, Olandijos.
Yra ðvedø, pvz., programinio komi-
teto pirmininkas prof. Peteris Jager-
sas, atvyko japonø ir vienas indas.
Vilnius pasaulio matematikus trau-
kia, nes èia stipri tikimybiø teorijos ir
matematinës statistikos mokykla.
Dar vyksta kartø perimamumas
matematikoje? Vyresnioji karta, kad ir
kaip bûtø gaila, matyt, jau ne paties di-
dþiausio pajëgumo.
Lietuvoje stengiamasi, kad ma-
tematikø kartø perimamumas vyk-
tø ir, mano galva, jis vyksta. Turime
prof. Vidmantà Bentkø, prof. Vy-
gantà Paulauskà ir jau minëtus
Henrikà Pragarauskà, Rimantà
Rudzká. Vienas ið naujøjø dabarti-
niø krypèiø atstovø kaip tik yra Vil-
niaus universiteto prof. Remigijus
Leipus, o prof. Alfredas Raèkaus-
kas yra naujos Ekonometrikos ka-
tedros vedëjas.
Ko gero, ði konferencija dar labiau
sustiprins tarptautiná Lietuvos matema-
tikø autoritetà?
Þinoma, ði konferencija – tai dar
vienas mûsø þingsnis á ateitá, nors tu-
rime solidþià ir graþià praeitá. Juk
jau vyksta 8-oji konferencija. Nors
Lietuvoje mokslui laikai ir sunkûs,
bet matematikos perspektyvas ma-
tau ir jos dþiugina.
Kadangi jau kelios tarptautinës ti-
kimybininkø ir matematinës statistikos
konferencijos vyko Gedimino technikos
universitete, tai gal á ðá Universitetà per-
sikëlë ir ðiø srièiø mûsø ðalies mate-
matikos centras?
O ne, viskas turi savo vietà. Þi-
noma, kad mûsø Gedimino tech-
nikos universitetas negali rungty-
niauti su Matematikos ir informa-
tikos instituto ar Vilniaus univer-
siteto Matematikos fakulteto ma-
tematikais. Mes esame po þinomø
visame pasaulyje Vilniaus univer-
siteto ir Matematikos ir informa-
tikos instituto, o tai aukðta ir
garbinga vieta.
Aèiû, Profesoriau, ir sëkmës Jums
dirbant organizaciná ðios konferencijos
darbà.

Matematika – tai

Gedimino Zemlicko nuotrauka

mokslas, padedantis
keisti màstymà
Matematikos ir informatikos instituto direktorius prof. Mifodijus Sapagovas nëra nei tikimybiø
teorijos, nei matematinës statistikos atstovas, taèiau jis yra 8-osios tarptautinës Vilniaus tikimybiø
teorijos ir matematinës statistikos konferencijos organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas.
Tad ir á kas ketveri metai vykstantá labai svarbø matematikø forumà jis þvelgia ir organizatoriaus, ir
ðiek tiek ið ðalies vertinanèio þmogaus þvilgsniu.
Susikûrë naujas mûsø partneris. Visos trys minëtos masis mokslas. Antroji prieþastis ir-
institucijos ir pasiskirsto darbus. gi akivaizdi: tai teisingas Gedimino
matematikos þidinys Jeigu didëja Gedimino universiteto universiteto vadovø poþiûris á mate- Harry Kesten ið JAV skaito praneðimà, parengtà su Vladu Sidoravièiumi
Tarp mokslo institucijø, kurios ren- matematikø vaidmuo, tai ar nesumaþë- matikà ir supratimas, kaip ðis moks-
gia 8-àjà tarptautinæ Vilniaus tikimybiø jo pirmøjø dviejø Jûsø paminëtø institu- las skatintinas. Yra ðioks toks ir mû- studijos. kos reikia ne tik inþineriniams, bet ir
teorijos ir matematinës statistikos kon- cijø matematikø vaidmuo? sø Instituto vaidmuo. Kokius tikslus, kaip organizatoriai, socialiniams, humanitariniams
ferencijà, Jûsø vadovaujamas Matema- Viskas daug paprasèiau. Lietuva Iðties malonu, kad Gedimino uni- këlëte sau rengdamiesi ðiai tarptautinei mokslams, ji reikalinga valdymo sri-
tikos ir informatikos institutas uþraðy- nëra didelë ir nuo seno èia turime du versitete didelis dëmesys skiriamas ne konferencijai? tyje. Ir èia, pasirodo, tikimybiø teori-
tas pirmasis. Ar tai reiðkia, jog esate solidþius matematikos centrus: Vil- tik studijoms, bet ir mokslui. Studijos juk Galima bûtø kalbëti apie mate- ja ir matematinë statistika esanti la-
svarbiausi organizatoriai? niaus universitete bei Matematikos ir turi remtis fundamentiniais mokslais. matikà apskritai, nes daugelis tikimy- bai geras…
Ið dalies – taip, ið dalies – ne. Ið ir informatikos institute. Bet labai Senas filosofinis klausimas apie biø teorijai bûdingø dësniø yra svar- …darbinis arkliukas?
tikrøjø tradiciðkai pagrindinë naðta malonu, kad per pastaruosius kele- mokslo ir studijø ryðá. Paprastai kal- bûs ir visai matematikai. Taèiau vis Galima ir taip pasakyti. Jeigu pa-
tenka trims institucijoms: Matema- rius metus iðaugo ir treèiasis mate- bant mano nuomonë bûtø tokia. dëlto apsistokime ties tikimybiø te- vyksta kurti tegu ir nelabai praktið-
tikos ir informatikos institutui, Vil- matikø centras – Gedimino univer- Man neatrodo labai svarbu, kaip ad- orija ir matematine statistika. Ið tik- kas teorijas, tai bent tas teorijas, ku-
niaus universitetui ir Vilniaus Gedi- sitetas. ministraciniu poþiûriu organizuota røjø Rytø Europos pokomunistinë- rios teikia geresná supratimà, reko-
mino technikos universitetui. Malo- Kas turëjo didþiausios átakos, kad mokslinë veikla: ar institutai valstybi- se ðalyse per paskutiniuosius 10–13 mendacijas apie valdymà plaèiàja
nu pastebëti ir kità faktà: ir organi- Gedimino universitete susikûrë stiprus niai, ar priklauso Mokslø akademi- metø labai pasikeitë poþiûris á mate- prasme. Juk ir ðioje konferencijoje
zuojant ðias konferencijas, ir dirbant matematikos mokslo tyrimø þidinys? jai. Svarbiausia, kad mokslas ir stu- matikos taikymà. Visa tai nebûtinai daug kartø buvo pabrëþta, kad yra
matematikos srityje kuo toliau, tuo Prieþasèiø yra ne viena. Tai ir gy- dijos glaudþiai siejasi. Uþtektø kuriai reiktø sieti vien su politika – tokie pa- visai naujos taikomosios matemati-
labiau didëja Gedimino universite- venimo poreikiai, nes tikimybiø teori- nors valstybei likviduoti ar „sugadin- saulio dësniai. Per pastaràjá deðimt- kos ðakos: ekonometrika,
to vaidmuo. Tai iðties labai rimtas ja ir matematinë statistika yra taiko- ti“ savo mokslà ir bemat nukentës metá tapo akivaizdu, kad matemati- Nukelta á 11 p.
4 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Lietuviø kalbos þodyno pabaigtuvës –

Kuo pastarasis þodynas skirsis nuo
prof. Zigmo Zinkevièiaus Lietuviø kal-
bos dialektologijos (1978, 1994 – ant-
ras leidimas)?

tai ir latviø þodynininkø ðventë

Z. Zinkevièiaus veikalas – tai mo-
nografija, analogiðkà veikalà apie lat-
viø tarmes yra paraðiusi Marta Rudzy-
të (Latvieðu dialektoloìija, Rîga, 1964).
Dabar latviai turës þodynà, kuriame
Ðitaip teigia Latvijos universiteto Lituanistikos centro vedëja, docentë, filologijos daktarë Laimutë Balode – nejaugi galëtume ne- bus visi tarminiai þodþiai su visomis
reikðmëmis ir pavyzdþiais.
tikëti? Tuo labiau kad nuo seno plëtojami lietuviø ir latviø kalbininkø ryðiai neturëtø nutrûkti ir ateityje. Be latviø þodynininkø neási-
Kiek tomø sudarys latviø Bendrà
vaizduojamos Lietuviø kalbos þodyno paskutiniojo – XX tomo pasitiktuvës ir ðventiniai renginiai, lydëjæ visas Þodyno pabaigtuves. dialektologijos þodynà?
Vieno ið ðiø renginiø pertraukëlës metu Mokslo Lietuvos atstovas ir turëjo galimybæ bendrauti su vieðnia ið Rygos. Galëtø bûti per 10 tomø. Tiksliau
Ðtai kà apie Laimutæ Balode raðo Lietuviø kalbos enciklopedija: 1977 baigë Vilniaus u-tà, kartu iðklausë latvistikos specialybës galëtø pasakyti mûsø dialektologai,
kuriø ðá kartà gana daug atvyko á Vil-
dalykus Latvijos u-te. 1977–96 dirbo Latvijos MA Latviø kalbos i-te (iki 1992 – Kalbos ir literatûros). Nuo 1988 dëstë ir Latvijos u-te niø. Dþiaugiuosi, kad tai didelë dele-
(tarp kitø disciplinø ir lietuviø kalbà); doc. (1992). (Nuo 2001 m. asocijuota profesorë.*) Nuo 1996 dirba Helsinkio u-te. Disertacija – gacija: visi domisi, kà daro broliai lie-
„Latvijos TSR eþerø pavadinimø daryba“. Ðiais ir kitais baltø kalbø hidronimø klausimais paskelbë straipsniø (…). Kartu su Jonu tuviai. Man be galo skaudu, kad kar-
Balkevièiumi, Apolonija Buojate, Valteriu Subatnieku parengë „Lietuvieðu-latvieðu vârdnîca=Lietuviø-latviø kalbø þodynà“ (Rîgâ, 1995). tais tie mûsø ryðiai nutrûksta, susve-
timëjame, atitolstame, labiau domi-
liko tik 30 (!!!) þmoniø, t. y. treèdalis mës tolimais uþjûriais, o ne artimiau-
to, kas buvo seniau. Beveik neturime siais kaimynais.
jaunimo. Atlyginimai menki. Gal apie kolegas galëtumëte pasakyti
Gal daugiau gaunate grantais, per þodá kità?
konkursiná finansavimà? Ar vis dëlto pa- Atvyko ne tik ið Latviø kalbos ins-
grindas – atlyginimas? Dotacija – kaip tituto, ið Latvijos universiteto, bet ir ið
dabar ðaiposi lietuviai mokslininkai. Valstybinës kalbos centro (tai mûsø
Nors grantø sistema Latvijoje ir Valstybinës lietuviø kalbos komisijos
labai kritikuojama, bet dar tebevy- analogas – G. Z. past.), bet daugiau-
rauja. Daugiausia gauname per sia þodynininkø. Tai suprantama, nes
Latvijos mokslo tarybos finansuoja- jie nori pasveikinti lietuviø kolegas,
mus projektus. Toli graþu ði sistema kurie uþbaigë leisti Lietuviø kalbos þo-
mûsø netenkina. dynà. Juk tai kartu ir latviø þodyninin-
O kokia iðeitis? kø ðventë.
Och, labai sunku atsakyti. Dabar Labai malonu girdëti. O kaip lat-
Latviø kalbos institutas átrauktas á Lat- viø kalbininkai, valstybinës kalbos
vijos universiteto sudëtá. Taip, moder- tvarkytojai kaunasi prieð anglicizmus
niai pasakius, integruotas. Labai prie- latviø kalboje?
ðinomës. Visi Instituto darbuotojai pri- Ið tikrøjø labai sunki kova, kartais
valo skaityti paskaitas. Bûtø gal ir neblo- net rankos nusvyra. Seniau kovojome
gai, bet toli graþu ne kiekvienas moksli- su rusicizmais, o dabar didþiausias lat-
ninkas gali stoti prieð auditorijà. viø kalbos prieðas – anglicizmai, kurie
Reikia pedagogo paðaukimo, gû- skverbiasi á kalbà pro visus plyðius.
dþiø, pagaliau ir noro bûti lektoriumi, pa- Ar jau pasiduodate, iðkeliate rankas?
skaitininku ar laboratoriniø darbø va- Toli graþu nepasiduodame. Per
Vieðnia ið Latvijos doc. dr. Laimutë Balode ir Lietuvos MA tikrasis narys, Latvijos universiteto garbës daktaras prof. Vytautas dovu. Tai kaip suderinti specializacijà ir radijà, spaudà stengiamës daryti áta-
Maþiulis Antano Salio ðimtmeèiui skirtosios konferencijos metu (2002 m. birþelis) integracijà? kà visuomenei. Latvijos universitete
Gal laikui bëgant ir suderinsime, labai aktyvus yra lektorius Janis Kuð-
Þodynas – tai kalbininko tis kalbos didingumo ar turtingumo. Sunku net pasakyti, kuris ið kurio bet kol kas negaliu pasakyti, kad lat- kis, kuris, ko gero, yra didþiausias kal-
mokomës. Kai kur gal þingsnelá pir- viø kalbininkams ðitai sekasi. bos kultûros dirvonø artojas. Tiesa,
duona Mokomës vieni ið kitø mauja latviai, kai kur – lietuviai. Antai studentams nepaprastai reiklus, to-
Lietuviai iðleido didþiojo Lietuviø Rinkdami ir uþraðinëdami liaudies latviai daugiau padarë, iðleisdami vie- Didþiausias latviø kalbos dël ðie daug vargsta, kai tenka turëti
kalbos odyno XX tomà. Kaip broliai lat- dainas, gyvosios kalbos þodþius lietuviø tovardþiø þodynà – du tomus. Dabar prieðas – anglicizmai reikalø su J. Kuðkiu. Kadangi ið Filo-
viai vertina ðá mûsø þodynininkø, kalbi- tautosakos rinkëjai bei kalbininkai turëjo ðis þodynas jau artëja prie pabaigos. logijos fakulteto iðeina ir bûsimieji
ninkø ir visos lietuviø tautos darbà? gerà pavyzdá – latvius, kurie tà darbà atli- Lietuviø onomastai tik pradeda toká Kokie latviø kalbininkø darbai ðiuo spaudos darbuotojai, redaktoriai, ko-
Dþiugu ne tik lietuviams, bet ir lat- ko gerokai anksèiau. Kaip èia neprisiminti rengti. Vieni kitus konsultuojame, ta- metu svarbiausi, á kà sutelktos jëgos? rektoriai, tai privalo gerai kalbos
viams. Mes, kalbininkai, ið senø laikø jaunalatviø iniciatyvø, latviø dainø rinki- riamës. Turiu pasakyti, kad labai daug dë- iðmokti dar Universitete.
bendraujame, naudojamës vieni kitø mo pradininko Kriðjanio Barono, minë- Kaip ðiandien jauèiasi latvistai? Ar mesio skiriama kalbos politikai, yra
knygomis, be abejo, ir þodynais. Þo- tojo Janio Endzelyno ir kitø latviø kultû- taip pat purtomi ir kratomi rieda refor- stiprus sociolingvistikos skyrius, vado- Rusakalbiai
dynas – tai be galo didelis indëlis, net ros ir mokslo þmoniø pastangø. Jie ne tik mø keliu? vaujamas prof. Inos Druvietës. Daug
pastangø dedama kuriant latviø kal-
ir latviø kalba
abejoju, ar galima já pervertinti. Tai tik- dirbo latviø mokslui ir kultûrai reikðmin- Nesigirsiu, kad lengvai gyvename.
rai kiekvieno kalbininko duona. gà darbà, ne tik buvo latviø tautinës savi- Atvykæ á Vilniø dþiaugiamës naujuo- bos terminologijà, pastarajam skyriui Latviø kalba patirdavo didþiulæ ru-
Latviai ðià tiesà ásisavino, ko gero, monës þadintojai, bet ir áneðë svarø indëlá ju Lietuviø kalbos instituto pastatu, vadovauja prof. Valentina Skujinia sakalbiø gyventojø átakà. Ne paslaptis, jog
nuo Janio Endzelyno laikø? á pasaulio mokslà bei kultûrà. Juk be jø kuris baigiamas statyti. Deja, Latvijo- (Skujiòa). Raðome naujà latviø kalbos tarybiniais laikais latviø kalbos padëtis
Ne tik nuo J. Endzelyno, jau nuo pastangø neámanoma ásivaizduoti baltø je mes negalime pasidþiaugti tokiomis gramatikà, kurios labai laukia visuo- buvo dramatiðka. Ðiuo metu ji patiria ne-
Karlo Miûlenbacho (Kârlis Mîlen- kultûros tyrinëjimø. O kaip yra iandien? kalbininkø patalpomis, ðiuolaikiðko- menë. Tradiciðkai stipri yra latviø dia- paliaujamas anglicizmø atakas. Kaip vis
bachs, 1853–1916). K. Miûlenbacho- Ar daug galime pasimokyti ið broliø lat- mis darbo sàlygomis. Latviø kalbos lektologija. Ðiuo metu leidþiamas Ben- dëlto latviø kalba iðsilaiko?
J. Endzelyno Latviø kalbos odynas pra- viø? Turiu mintyje kalbininkus. institute darbuotojø labai sumaþëjo: dras latviø tarmiø þodynas. Latviø kalba sunkiai nukentëjo ta-
dëtas 1923 m., kaip ir Lietuviø kalbos rybiniais laikais, bet ir ðiuo metu pa-
dëtis labai sunki. Ir dël daugelio prie-
Gedimino Zemlicko nuotraukos

þodynas. Bet latviø þodyno tomø daug

maþiau, kartu su papildymais – 6 to- þasèiø. Nors priimtas valstybinës kal-
mai. Tarybiniais laikais buvo iðleistas að- bos ástatymas, kuris gina latviø kalbà,
tuontomis Dabartinës latviø bendrinës bet toli graþu ne visi laikosi ðio ástaty-
kalbos þodynas, kurá sudaro 10 knygø. mo. Aktyviai darbuojasi Valstybinës
Ar á ðiuos 8 tomus „telpa“ visa latviø kalbos inspekcija, skiria baudas, bet di-
kalba? desniø laimëjimø nematyti. Tenka pri-
Apþvelgta gal ne taip plaèiai, kaip paþinti, kad nors ir gyvename jau an-
Lietuviø kalbos þodyne, bet pavyksta trà nepriklausomos Latvijos valstybës
sutalpinti. gyvavimo laikotarpá, bet rusakalbiai vël
Lietuviø kalbos turtams sutalpinti pradëjo aukðtai kelti galvas.
prireikë 20 tomø. Nesinorëtø tikëti, kad Kas rusakalbiø netenkina Latvijoje?
latviø kalbai pakaktø aðtuoniø. Spren- O gal tai politinis spaudimas Latvijos vy-
dþiant ið to, kad latviai yra nepralenkia- riausybei?
mi pagal uþraðytø liaudies dainø kieká, Vienas dalykas, kad 57 proc. Lat-
tai gal turi ne maþiau uþ lietuvius ir savo vijos gyventojø kalba latviðkai, o Ry-
kalbiniø turtø, ðiuo atveju latviðkø kalbos goje rusakalbiø procentas yra gero-
þodþiø? Bet gal ði logika nëra teisinga? kai didesnis negu Latvijos vidurkis.
Dabartinës latviø kalbos þodyne Suprantama, kad jie tarpusavyje ben-
nëra tarminiøþ odþiø, pateikta ma- drauja rusiðkai. Valstybinës kalbos
þiau pavyzdþiø, ne taip plaèiai paaið- ástatymas reikalauja, kad valstybiniø
kintos þodþiø reikðmës. Bet tai juk tik ástaigø vadovai, direktoriai laikytøsi
leksikografijos dalykas, nenulemian- Valstybinës kalbos ástatymo (kalbu ne
tik apie dokumentacijos pildymà
* Patikslino pati Laimutë Balode
A. Salio ðimtmeèio konferencijoje ir Lietuviø kalbos þodyno pabaigtuviø ðventëje dalyvavo ir Latvijos kalbininkai latviø kalba, bet kad ir lankytojai
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259) 5

galëtø su tarnautojais susikalbëti lat-
viðkai). Taèiau á ámonæ ar ástaigà atëjæ
rusakalbiai taip pat noriau kalba ru-
siðkai, tad ir vieni, ir kiti lieka paten-
kinti. O latviø kalbai tai ne á naudà.
Latvijoje gana sudëtingas piliety-
bës klausimas. Daug rusakalbiø jau-
nuoliø nenori tarnauti Latvijos kariuo-
menëje, o nebûdamas Latvijos pilietis
jaunuolis iðvengia kariuomenës. Netu-
rintiems pilietybës daug lengviau gauti
Rusijos vizà ir iðvykti á ðià ðalá.
Lietuviø kalbos institutui latviø kalbininkai dr. Laimutë Balode ir dr. Agris Timuðka
padovanojo Kriðjanio Barono surinktø latviø liaudies dainø rinkiná
Gimë Baikalo eþero
saloje
Bent keletà þodþiø praðome pasaky-
ti apie save, juk esate ne latvë, o lietuvai-
të? Kaip atsidûrëte Latvijoje?
Buvau viena pirmøjø (gal ir pir-
moji) mainø studenèiø, kuri buvo pa-
Sukûrëme ðeimà, ir jau 26 metus gy-
venu Rygoje.
Baltø kalbas dëstau taip pat ir Hel-
sinkio universiteto filologijos fakultete,
kuris ten vadinamas Menø fakultetu.
Yra trys kalbos dëstymo lygiai, be to, dar
dëstoma kultûra, literatûra ir istorija bei
specialieji dalykai (pvz., baltø skoliniai,
baltø kalbotyros ávadas ir kiti).
Kam jiems reikia latviø ir lietuviø
kalbø?
Vieni renkasi moksliniais tiks-
lais, kitiems rûpi verslo reikalai, dël
to reikia ir kalbos þiniø. Kai kurie tu-
ri asmeniniø motyvø, nes turi drau-
gø ar draugiø, ávairiø ðeimyniniø ry-
ðiø, todël dëmesys mûsø kalboms
nëra menkas. Ðiuo metu mokosi
apie 10 studentø.
Latviø kalba suomiams atrodo svar-
Bibliofilai, racionalumas
ir intuicija (3)
Pradþia Nr. 11,12
Kalbamës su Sankt Peterbur-
go miðkø technikos akademijos
Kultûrologijos, sociologijos ir po-
litologijos katedros vedëju, þymiu
bibliofilijos teoretiku, autografø
rinkëju prof. Viliu Petrickiu (Vili
Petricki). Be to, jis yra Rusijos
mokslø akademijos Peterburgo
mokslininkø namø Knygos ir
grafikos sekcijos pirmininkas, ki-
taip sakant, Peterburgo miesto
vyriausiasis bibliofilas.
Konkurencija tik turtina
kultûrà
Gráþkime prie bibliofilø reikalø. Jei-
gu teisingai suprantu, tai tam tikras Mask-
vos ir Sankt Peterburgo konkuravimas,
nuolatinës varþybos reiðkiasi ir per bib-
liofilijà. Antai jeigu Maskvoje leidþiamas
þurnalas Bibliofil, tai ir Sankt Peterbur-
gas në uþ kà nepasiduos, ákurs ir leis Ne-
vos bibliofilà (Íåâñêèé áèáëèîôèë).
Patikslinsiu: Nevos bibliofilas pasi-
rodë 1996 m., t. y. anksèiau negu Bib-
liofilas Maskvoje. Pastarasis leidinys
niaus universiteto Knygotyros kated-
ros vedëjas prof. Domas Kaunas pa-
sakojo, kad Þemaitijos mieste Plun-
gëje leidþiamas vienintelis Lietuvoje
bibliofilø laikraðtis. Tai puiku. Kiek þi-
nau, tam tikro lenktyniavimo esama
ir tarp Vilniaus bei Kauno. Visa tai
natûralu.
Bibliofilui svarbu
neatsiriboti nuo pasaulio
ir kaimynø
Þinau, kad Sankt Peterburge orga-
nizuojate bibliofilø konferencijas. Gal po-
rà þodþiø apie tai.
Mûsø konferencijose labai no-
riai dalyvauja estai. Savo konferen-
cijø medþiagà visada publikuojame,
tie leidiniai pasiekia ir kitas ðalis, jie
cituojami, jais remiamasi. Tai svar-
bu. Dþiaugsimës, jeigu Sankt Peter-
burge nuo ðiol iðvysime ir kolegø ið
Lietuvos.
Kaip pasirenkate konferencijø te-
mas? Jos spontaniðkai iðsirutulioja, o gal
turite daugiametës veiklos planus?
Apgalvoto plano neturime, o ir
naujos teorijos bibliofilijoje atsiranda
ne taip jau daþnai. Kadangi konferen-
cijas rengiame kas dveji metai, tai su-
kûrybà, pateikiame pagrindiniø þiniø
ir apie praneðëjus.
Kalbant apie Baltijos
ðaliø regionà
Ðtai Jûs priminëte Baltijos regiono
savitumà. Tik kaþin ko daugiau: ðio re-
giono ðaliø panaðumø ar skirtumø?
Svarbiausia, kad Baltijos jûros re-
gionas ir pati ði jûra yra labai paþei-
dþiama Europos dalis. Todël visø ðio
regiono ðaliø ir gyventojø pirmutinë
pareiga – iðsaugoti ateièiai iðskirtiná
gamtiná arealà. Tam reikia rûpintis ávai-
riausiomis veiklos sritimis – laivinin-
kystës, tarptautinës prekybos, kultû-
ros ir daugybe kitø dalykø. Beje, kai
sakau kultûra, tai mintyje turiu ne tik
dvasinius, bet ir materialaus gyveni-
mo reiðkinius. Todël kai ðiandien kal-
bame apie Baltijos ðaliø regionà, jo
iðskirtines ypatybes, tai ne vien apie
nacionalinius savitumus ir skirtu-
mus, bet ir tuos bendrumus, kurie vi-
sas Baltijos regiono ðalis jungia ir
jungs ateityje.
Rusija taip pat yra labai svarbi ðio
regiono dalis.
Be abejonës, be Peterburgo, Di-
dþiojo Novgorodo ir Pskovo sunku

Gedimino Zemlicko nuotrauka

siøsta studijuoti á Rygà. Buvo 1973 me-
tai. O iðsiøsta buvau todël, kad mokë-
jau latviðkai – mano mama latvë, o të-
tis – lietuvis.
Ið kur esate kilusi?
Tiesà pasakius, ið Sibiro tremtiniø.
Ið Baikalo eþero Olchono salos.
Didþiausia Baikalo sala. Mes su Ju-
mis beveik giminaièiai. Dvejus metus te-
ko tarnauti tarybinëje armijoje Uþbaika-
lëje, Buriatijos sostinëje Ulan-Udëje.
Kaip domu. Koks maþas pasau-
lis. Mano tëveliai susitiko tremtyje: vie-
nas iðsiøstas ið Latvijos, kitas – ið Lie-
tuvos. Susituokë. Todël nuo maþens
mokëjau dvi kalbas – latviø ir lietuviø,
jas abi laikau gimtosiomis. Dël to ir bu-
vau iðsiøsta studijuoti latviø kalbos á
Rygà, o ten mane „pagavo“ ið Kurþe-
mës kilæs inþinierius Erikas Balodis.
besnë praktiðkai?
Ðiuo metu gal ir taip, nes ryðiø
daugiau su Latvija. Lemia geografi-
në padëtis. Bet jeigu vertinsime moks-
liniu poþiûriu, tai lietuviø kalba, aið-
ku, bûtø svarbesnë.
Ar suomiai turi mokslininkø, kurie
ðiuo metu labiau gilintøsi á lituanistikà,
lietuviø kalbà?
Ðiuo metu þymiausias yra Karis
Liukonenas (Kari Arvo Kalevi Liuk-
konen), kuris Helsinkio universitete
dësto baltistikos disciplinas. Jis paren-
gë baltø filologijos specialybës progra-
mà, kuruoja baltistikà.
Aèiû Jums uþ ðá pokalbá, matau, kad
nekantraujate bendrauti su prof. Vytau-
tu Maþiuliu, todël nedrástu daugiau truk-
dyti. Dar syká dëkoju.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

PUSLAIDININKIØ
FIZIKOS INSTITUTAS
pradëjo eiti nuo 1999 m. ir preten-
praneða, kad 2002 m. liepos 9 d. 11 val. Puslaidininkiø fizikos institu- duoja tapti visos Rusijos bibliofilus vie-
to posëdþiø salëje (A. Goðtauto g. 11, Vilnius) RAMÛNAS ADOMAVI- nijanèiu leidiniu.
ÈIUS vieðai gins daktaro disertacijà tema „KRÛVININKØ DINAMIKA Vadinasi, tada Maskva randa reika-
NESTECHIOMETRINIAME GAAS IR GIMININGOSE MEDÞIAGO- lo nenusileisti Ðiaurës Palmyrai.
SE“. Mokslo sritis – fiziniai mokslai, mokslo kryptis – fizika, 02 P. Ko stebëtis, kad tokioje didþiulë-
je ðalyje, kaip Rusija, esama ne tik ben-
Doktorantûros komitetas: dros visiems rusams kultûros, bet yra
pirmininkas – prof. habil. dr. A. KROTKUS (Puslaidininkiø fizikos Novgorodo ir Ðiaurës Rusijos kultû-
institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); ra, pagaliau Pavolgio, Sibiro ir kitos
kultûros. Nieko stebëtino, kad esama
nariai: skirtumø tarp Sankt Peterburgo ir
prof. habil. dr. A. ÞUKAUSKAS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks- Maskvos kultûrø. Peterburgo kultû-
lai, fizika, 02 P); ra grieþtesnë, europietiðkesnë, o
prof. habil. dr. A. DEMENTJEVAS (Fizikos institutas, fiziniai moks- Maskvai bûdingas ryðkesnis spalvin-
lai, fizika, 02 P); gumas, emocingumas, net tam tikras
prof. habil. dr. J. DUDONIS (Kauno technologijos universitetas, fi- chaotiðkumas.
ziniai mokslai, fizika, 02 P); Daugiau totoriðkumo, Azijos tau-
dr. J. KAVALIAUSKAS (Puslaidininkiø fizikos institutas, fiziniai toms bûdingo prado?
mokslai, fizika, 02 P). Nepasakyèiau, bet tam tikro at-
spalvio esama. Nevos ir Didþiojo Nov-
Disertacijos oponentai: gorodo totoriø antplûdis nepasiekë,
prof. habil. dr. G. J. BABONAS (Puslaidininkiø fizikos institutas, fi- o Maskva priklausë totoriams-mon-
ziniai mokslai, fizika, 02 P); golams. Nemanau, kad tarp Maskvos
prof. habil. dr. K. JARAÐIÛNAS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks- ir Sankt Peterburgo reikðtøsi prieðin-
lai, fizika, 02 P). gumas, bet juk nacionalinë kultûra tuo
ir yra turtinga, kad joje gyvuoja ne
Su disertacija galima susipaþinti Puslaidininkiø fizikos instituto bib- konfrontuodamos, o lenktyniauda-
liotekoje. mos ávairios kultûros kryptys. Argi ne
Instituto direktorius S. Aðmontas panaðiai esama ir Lietuvoje? Man Vil-
Bibliofilai profesoriai Vilis Petrickis ið Sankt Peterburgo ir Janosz Dunin ið Lenkijos
darome organizaciná komitetà, kuris
ir numato bûsimosios konferencijos
kryptá. Esame rengæ konferencijas
Rusijos nacionalinës bibliotekos jubi-
liejui, krikðèionybës Rusijoje jubiliejui
ir pan. Keli praneðimai paprastai ski-
riami iðkiliai datai paminëti, o kiti –
daþniausiai bibliofilijos teorijai ir me-
todikai. Man pati ádomiausia bibliofi-
lijos istorijai skirta konferencijos da-
lis. Ten visada iðgirstu daug naujo. Tà
patá galëèiau pasakyti ir apie Vilniuje
ir Plungëje 2001 m. rudená vykusià
bibliofilijai skirtà konferencijà, kurio-
je buvo labai daug ádomaus ir apie pa-
saulinës, ir apie Lietuvos bibliofilijos
dalykus. Ðtai buvo praneðimas apie
norvegø bibliofilà. Labai gerai, kad lie-
tuviai neatsiriboja nuo latviø, estø,
norvegø bibliofilijos. Juk, kaip sakiau,
mes visi esame tam tikros Baltijos re-
giono dalys. Labai savitos, turinèios
turtingà istorinæ patirtá. Èia pakaktø
prisiminti kad ir buvusià Hanzos sà-
jungà, Vokietijà, Danijà ir kitas apie
Baltijos jûrà iðsidësèiusias ðalis.
Mûsø renginiuose Sankt Peter-
burge yra ir dar viena konferencijos
dalis, skirta knygos grafikai ir ekslib-
risui. Nagrinëjame knygos dailininkø
bûtø ásivaizduoti Baltijos jûros regio-
no praeitá.
Vienu veidu á Europà,
kitu á Azijà
Kaip save suvokia dabartinë Rusi-
ja? Ar kaip europinæ ðalá? O gal veikiau
kaip Eurazijos politiná, ekonominá ir kul-
tûriná dariná?
Iðties Rusijoje ðiuo klausimu
aðtriai diskutuojama. XX a. treèia-
jame ir ketvirtajame deðimtmetyje
buvo paplitusi sàvoka – åâðîçèéñòâî
(Eurazijos). Tà teorijà sukûrë nuo
bolðevikø pabëgæ rusø emigrantai.
Pagal jà Rusijai buvo lemta vienà vei-
dà atsukti á Europà, o kità – á Azijà.
Ðiuolaikinës nacionalinës idëjos pa-
ieðkos ðiuo metu nukreiptos Euro-
pos link. Dabartinis Rusijos prezi-
dentas Vladimiras Putinas – ryðkus
europietis. Neabejoju, kad jis Rusi-
jà orientuoja Europos link.
Tiesa, mûsø ðalyje yra ir tokiø par-
tijø bei judëjimø, kuriø lyderiai ðau-
kë, kad reikia jungtis, pvz., su talibais.
Tai kraupu. Atvirai buvo reiðkiamas
toks reikalavimas. Yra tokiø
Nukelta á 9 p.
6 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Tapo universitetiniu do, kad ðtai á Universitetà ateina ins-

institutu
Jûsø vadovaujamas Imunologijos ins-
titutas nuo ðiol yra Vilniaus universiteto
padalinys – ágijo universitetinio instituto
statusà. Galima Jus ir Jûsø vadovauja-
mà kolektyvà pasveikinti? O gal uþjaus-
ti? Kokia Instituto darbuotojø savijauta?
Savijauta nebloga. Þinoma, ðian-
dien sunku numatyti, kokia bus mûsø
ateitis, yra ávairiø nuomoniø, bet ap-
skritai viso kolektyvo nuomonë teigia-
ma. Nors ir labai garbinga bûti valsty-
biniu institutu, bet pasaulinë praktika
rodo, kad mokslo institutø veikla turi
bûti susijusi su universitetais. Ir ðiuo
metu glaudþiai bendradarbiavome su
keliais Vilniaus universiteto fakultetais,
tad ir mûsø susiejimas su Universite-
tu nëra mechaniðkas. Sakyèiau – orga-
niðkai besivystantis procesas.
Prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas pasakoja apie imunologijos naujoves
titutas ir kið rankà á tà paèià Universi-
teto kasà. Bet juk nieko panaðaus, nes
Universiteto nuostata aiðki: turite pi-
nigø – gerai gyvensite, taèiau jeigu ne-
turite, tai ir ið mûsø nelaukite. Uni-
versitetas ir Imunologijos institutas
sudarys bendradarbiavimo sutartá,
kurioje aptarsime visas sàlygas. Insti-
tutas pats turës galvoti apie savo pi-
nigus, grantus, kitus finansavimo ðal-
tinius. Ðiandien valstybinio finansavi-
mo mums net Sodros mokesèiams
neuþtenka.
Þodþiu, jeigu blogai gyvensite, tai ið
Universiteto nieko gero nesitikëkite, bet Jûs klausiate apie universitetiná ben-
jeigu gerai, tai gali tekti ir pasidalyti? Bet dradarbiavimà. Mes vaisingai dirbo-
kuriuo atveju garbe tai tikrai. me, pvz., ECOSLIT programoje, ku-
Nemanau, kad taip tiesmukai bû- riai vadovavo akad. Leonardas Kai-
tø daroma. Turime atsakingai galvoti riûkðtis. Bendradarbiavome su Lietu-
ir apie studentus, kaip geriau panau- vos onkologijos centru, kuris dabar
doti dëstytojø þinias ir mûsø turimà irgi tapo Vilniaus universiteto institu-

Pradþia Nr. 12
Vilniaus universiteto Imuno-
logijos instituto direktoriui prof.
Visam gyvenimui
ka. Jà að rodydavau stu-
dentams ar paskaitos klau-
sytojams, kai populiariai
pasakodavau apie þmo-

pamilæs limfocitus (2)

Vytui Antanui Tamoðiûnui, Lietu-
vos MA nariui korespondentui,
birþelio 15 d. sukako 60 metø. Ðia
proga Lietuvos mokslø akademi-
jos bibliotekoje birþelio 19 d. bu-
vo atidaryta mokslininko jubilie-
gaus imunodeficità: girdi,
reikia laikytis sveikos gy-
vensenos normø, saikingai
treniruotis, tobulinti kûnà,
sveikai maitintis. Þodþiu,
teisingai gyvendamas gali
bûti ðtai toks, koká matome skaidrëje.

Gedimino Zemlicko nuotraukos

jinë paroda, Mokslø akademijoje
vyko akademiniai skaitymai, ku-
riø metu V. A. Tamoðiûnas per-
skaitë didelá klausytojø susido-
mëjimà sukëlusià paskaità Kas
slypi kraujo laðe. Kadangi toli
graþu ne visi mokslo bendruo-
menës nariai galëjo ðiuose ren-
giniuose dalyvauti, tai tæsdami
paðnekesá su profesoriumi V. A.
Tamoðiûnu tikimës perteikti þy-
maus mokslininko poþiûrá ne tik
á imunologams rûpimus daly-
kus, bet ir apskritai á mokslinæ
veiklà, gyvenimà, þmoniø tarpu-
savio santykius.
Imuninë sistema
ir psichologija
Jums leidus paklausiu ðtai ko: kaip
þmogaus imuninë sistema priklauso nuo
psichologiniø savybiø, nuostatø? Kai
skaitau ar girdþiu sakant, kad þmogus sa-
vo uþsispyrimu, noru gyventi sugebëjo
áveikti ligà, tai gal èia esama tiesioginio
ryðio ir su imunine sistema? Gal gera
nuotaika, teigiamos emocijos padeda stip-
rinti þmogaus imuninæ sistemà?
Prisimenu kurioziðkà atvejá, kai
þurnale buvo iðspausdinta raumenin-
go puikiai atrodanèio vyro nuotrau-
Prof. V. A. Tamoðiûnà sveikina Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos centro klinikos vadovë man susidarë:
Janina Didþiapetrienë, prof. Elena Eringienë ir Centro direktorius prof. Konstantinas Povilas daugeliui atro-
Net jeigu ir uþsikrësi ÞI virusu, tai vis
vien susirgsi daug vëliau uþ tà, kuris
savimi nesirûpina, nesitreniruoja.
Likimo ironija: pasirodo, skaidrëje
rodþiau graþuolá, kuris jau 5 metai
buvo uþsikrëtæs þmogaus imunode-
ficito virusu. Taèiau jis pats buvo ási-
tikinæs, kad fizinis aktyvumas já palai-
ko, neleidþia susirgti. Nebuvo paþeis-
ta jo imuninë sistema, kiti organai, o
sveika gyvensena ir leido kurá laikà
atsispirti ligai.
Prisimenu viename ið daugelio rëks-
mingø spalvotø þurnalø apraðytà atvejá.
Vyras sirgo AIDS, o jo þmona, be galo já
mylëjusi, nutarë dalytis likimu su savo vy-
ru. Jokiø apsaugos priemoniø nesiëmë,
gyveno áprastà ðeimos gyvenimà. Ir liga
prie moters nelipo, tarsi bûtø bejëgë prieð
pasiaukojimà ir meilæ. Koks bûtø Jûsø
komentaras?
Apie tai mes truputá ir kalbë-
jome: net ir ðeimoje vienas gali bû-
ti infekuotas, o kitas – ne. Bijau,
kad dabar statistika pakito á blogà-
jà pusæ, bet buvo metas, kai turë-
jome tokius duomenis: jeigu vyras
Pasvalieèiai matematikas prof. Bronius Grigelionis ir prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas pastarojo 60-meèio parodos metu
tvarkingai gyvena ðeimoje ir san-
Lietuvos MA bibliotekoje
tykius palaiko tik su þmona, tai ti-
kimybë uþsikrësti bûdavo maþdaug
vienam ið deðimties. Taèiau homo- Ágijote stiprø uþnugará? aparatûrà. Ja galës geriau pasinaudo- tu, taip pat su Higienos institutu,
seksualiø santykiø atveju tikimybë Dël uþnugario sunku kà nors pa- ti dëstytojai, o su Gamtos mokslø ir AIDS centru bei Lietuvos veterinari-
uþsikrësti prieðinga: devyni ið de- sakyti, bet vis dëlto - bent pastogæ, kur Medicinos fakultetø studentais jau jos akademija. Tyrëme aplinkos veiks-
ðimties. galima pasislëpti nuo didelio lietaus. dabar gana aktyviai bendradarbiauja- niø átakà þmogaus ir gyvûnø imuninei
Moralas aiðkus: nepaþeisk gamtos Dalá atsakomybës naðtos dabar bus me – skaitome jiems paskaitas, veda- sistemai. Dirbo genetikai, onkologai,
dësniø, nes gamta baudþia. O gal Vi- galima perkelti Universitetui. me pratybas. Ðiuo metu ávesta medi- medikai, genomo paþeidimø tyrinë-
sagalis. Kaip tik Universitetas ir nelinkæs cinos biologijos magistrantûra, tad tojai ir pan.
prisiimti jokios studentai dirba imunologijos darbus. Dabar tenka orientuotis daugiau
atsakomybës Jau ðiemet Imunologijos instituto la- á projektus, kurie teiktø ir finansinæ
naðtos. Kol kas boratorijoje ir Universiteto klinikose naudà, o Lietuvoje tokiø projektø be-
universitetai ir parengtus imunologijos darbus sëk- veik nëra, tad tenka dairytis á Vakarus.
institutai, deja, mingai apgynë 3 magistrantës. Ðiek tiek dalyvavome ES Bendrosios
dar nelabai su- programos (Framework) projektuo-
vokia, kas yra ta Tenka dairytis ir á Vakarø se ir dabar turime parengæ pasiûlymø.
naujoji univer- projektus Bendradarbiaujame su Stokholmo
sitetiniø insti- Karolinskos institutu, taip pat ir su
tutø kategorija. Ar Instituto bendradarbiavimas ir Ðvedijos institutu. Turime parengæ
Kai ðis jungimo apsiribos Gamtos mokslø bei Medicinos projektà, kurá pateikëme Freiburgo
procesas prasi- fakultetais? Sakote, jog ir ligi ðiol buvo universitetui Vokietijoje. Palaikome
dëjo, man teko bendradarbiaujama, tad kas pasikeis ryðius ir su Miuncheno technikos uni-
skaityti prane- Institutui ágijus naujà statusà? Kà galë- versitetu.
ðimus Medici- tumëte pasakyti apie tarpuniversitetinius
nos ir Gamtos ryðius? Arba, pvz., apie bendradarbia- Ryðiai su medikais
mokslø fakulte- vimà su Veterinarijos institutu, kuris da-
bar yra Lietuvos veterinarijos akademi-
itin glaudûs
tø tarybose,
kartu svarstë- jos padalinys? Arba su Lietuvos gyvuli- Kuri imunologijos mokslo sritis Jû-
me galimas pa- ninkystës institutu Baisogaloje? Kiek pas- sø vadovaujamame institute stipriausia,
sekmes. Ðtai tarøjø institutø mokslinë veikla siejasi su perspektyviausia?
koks áspûdis gyvuliø imunologijos problemomis? Matote, fundamentiniø tyrimø
Kai kuriuos darbus su tais insti- kryptys Lietuvoje nëra taip vertina-
tutais mes ir anksèiau dirbome, taèiau mos, kaip bûtø vertos. Dabar
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259) 7
bendradarbiaujame su klinikomis,
kurias domina ávairios patologijos,
Apie mokslo Mokslas ir pinigai

susijusios su imuninës sistemos pa-
þeidimais. Pvz., astmos ligà tyrinëja-
me kartu su alergologais – prof.
R. Dubakiene, doc. R. Ëmuþyte ir
kt. Viena disertacija ið ðios proble-
matikos jau apginta, kita doktoran-
të dabar tyrinëja alerginius derma-
titus. Arba endometriozë – nevaisin-
gumo problema, kuri taip pat sieja-
si su imunine sistema. Ðiuos proce-
sus tiria dr. A. Eidukaitë, dirbanti
Vilniaus universitetinëje greitosios
pagalbos ligoninëje. Pagaliau inks-
tø ligos – bendradarbiaudami su Vil-
niaus universiteto Medicinos fakul-
teto Pediatrijos centro vedëju prof.
Petru Kalteniu tiriame ðiø ligø imu-
ninæ patogenezæ. Tai ávairios ligos,
kai paþeidþiama þmogaus imuninë
sistema, o patologijà sukelia imuni-
Po V. A. Tamoðiûno paskaitos Kas slypi kraujo laðe já sveikino kolegos: VU Gamtos
mokslø fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vedëjas prof. Vytautas Petras
Ranèelis, Fakulteto dekanas prof. Jonas Remigijus Naujalis ir Botanikos instituto
Augalø fiziologijos laboratorijos vadovas prof. Alfonsas Merkys
Virusiniø infekcijø atvejais viskas
daug sudëtingiau, negu kilus bakteri-
nëms infekcijoms. Skirtingi patologiniai
mechanizmai, kiti paþeidimai. Papras-
tas pavyzdys: mikroskopu bakterijà ga-
lima pamatyti, o viruso – ne. Todël ir ne-
aiðku, ar jis yra làstelëje, ar jo nëra.
Paskelbèiau
moratoriumà visoms
reformoms
institutø finansavimà
Ðvietimo ir mokslo ministerijos
(ÐMM) vadovai konstatuoja, kad
mokslo institucijø finansavimo tvar-
ka yra tobulintina. Ðiø pastabø auto-
riui tenka susidurti su finansavimo
tvarkos pasekmëmis ir tai verèia gal-
voti, kokia finansavimo sistema bûtø
teisinga, racionali ir atitiktø valstybës
interesus.
Akivaizdûs reikalavimai finansavi-
mo sistemai yra: 1) valstybinis finan-
savimas yra ir turi bûti vienas ið svar-
biausiø mokslo politikos instrumen-
tø; 2) finansavimo sistema turi skatinti
gerai dirbti.
Áprasta, kad valstybinis mokslo fi-
nansavimas teikiamas 2 bûdais, bû-
tent: 1) reguliarus finansavimas, ski-
riamas mokslo institutams kasmet; 2)
tikslinis finansavimas, skiriamas kon-
kreèioms programoms ribotam laikui.
Apie pastaràjá bus kalbama raðinio pa-
baigoje, o didþiausias dëmesys bus nu-
kreiptas á reguliarøjá finansavimà, ku-
ris yra pagrindinis mokslo institutø lë-
riant baziniam finansavimui 60% ir
skatinimo finansavimui 40% visø lë-
ðø (B = 0,6A; S = 0,4A). Lëðø sumà
B padalijæ ið viso finansuojamø insti-
tutø mokslo darbuotojø skaièiaus
(N), gauname vieno Lietuvos moks-
lo darbuotojo baziná finansavimà
(b = B / N). Ðá skaièiø padauginæ ið
paskiro instituto mokslo darbuotojø
skaièiaus (Ninst), gauname instituto
bazinio finansavimo reikðmæ (Binst =
b x Ninst).
Svarbu, kad skaièiuojant mokslo
institutø duomenys bûtø maksimaliai
patikimi, pvz., mokslo darbuotojø skai-
èius turi bûti pateiktas nurodant pa-
reigas, pavardes, etato dalá ir kt., o pa-
teikiama informacija turi bûti pasira-
ðyta instituto direktoriaus, kuris asme-
niðkai atsakingas uþ jos teisingumà. Ly-
giai taip pat patikimai turi bûti surinkti
ir kiti duomenys: pateiktos moksliniø
straipsniø, patentø, sutarèiø kopijos ir
kt. dokumentacija. Neteisingø duome-
nø pateikimas turëtø bûti baudþiamas

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Gráþkime prie Jûsø, kaip Instituto di-
rektoriaus, kasdienybës. Ar nuolatiniø
reformø sàlygomis ámanoma dirbti nor-
malø moksliná darbà? Tuo labiau Insti-
tuto direktoriui, kurio galva iðvarginta
daugybës rûpesèiø.
Labai sudëtinga, nes kiekvienais
Kauno 3-osios klinikinës ligoninës direktorius, Lietuvos gydytojø vadovø sàjungos
metais vyksta vis koks nors vajus:
prezidentas doc. dr. Stasys Gendvilis savo pagarbà prof. V. A. Tamoðiûnui iðreiðkë
mokslo institutø reforma, naujø sta-
jubiliejaus proga jam áteikdamas duonos kepalà
tutø raðymas, svarstymas ir tvirtinimas,
niai mechanizmai. Tiriame, kas vyks- Kita mûsø dirbamø darbø kryptis ekspertizës, vertinimai ir kontrolës.
ta nuslopintose ir aktyvuotose làs- susijusi, minëjau, su ekologija, deja, ne Institutas akademinis, paskui valsty-
telëse. Kartais tirdami tikëtinà prie- visai aiðkus naujai parengtos progra- binis, dabar ðtai universitetinis. Kas-
þastá, randame visai kità. mos EUROLIT likimas. Gaila, nes bu- met vis nauji vertinimo ir finansavimo
Tad kalbant apie mûsø stiprybæ vo jau suburtas ávairiø srièiø tyrinëto- kriterijai. Jeigu bûtø mano valia, pa-
gal reikëtø prisiminti naujàjá ásigytà jø kolektyvas, turëjome ir bendradar- skelbèiau moratoriumà visoms refor-
aparatà – srovës tëkmës citometrà, biavimo sistemà. Kai kurie mûsø spe- moms. Nestabilumas labai trukdo mû-
kuris kainavo apie 450 tûkst. Lt. Ðiuo cialistai apsigynë disertacijas ir iðëjo á sø darbui, ðitaip neturëtø bûti.
aparatu galime nustatyti ávairiø rûðiø kitas mokslinës veiklos sritis. Mums tie Gal tuo ir ádomus mokslininko gyveni-
làsteles: viskas kompiuterizuota, au- darbai buvo svarbûs, nes juk virusiniø mas – nuolat kurti problemas ir jas áveikti?
tomatizuota, rezultatus gauname gra- infekcijø iðplitimas taip pat siejasi su Apskritai mokslininko gyvenimas
Diskutuoja mokslo institutø direktoriai
fikø pavidalu. Tai viena stipresniø mû- ekologiniais veiksniais: kuo daugiau ádomus. Jei pavyktø atskirti administ-
sø pozicijø. Santariðkiø klinikos tokià kenksmingø veiksniø, tuo daugiau vi- ravimà nuo mokslo – bûtø labai ádo- ðø ðaltinis ir sukelia daugiausia ginèø. sumaþinant skiriamas lëðas.
aparatûrà turi, bet medikai uþsiima rusiniø susirgimø, ir prieðingai. mu. Vaisingiausias mano, kaip moks- Visa reguliariam finansavimui Skatinimo finansavimas yra prie-
rutininiais dalykais, o mes galime keis- Ar imunologams svarbu skirtumai – lininko, veiklos periodas – tai laikotar- skirta lëðø suma (A) turëtø susidëti ið monë, ugdanti norà geriau dirbti ir
ti sàlygas, nustatyti làstelës ciklus, ste- virusinës, bakterinës infekcijos? pis, kai apsigynæs disertacijà vadova- lëðø, skirtø baziniam finansavimui konkuruoti. Jis turi apimti visus moks-
bëti, kaip atskiri baltymai dalyvauja ávai- Imunologams didelis skirtumas, vau jaunø mokslininkø grupei. Jau (paþymëkime jas B) ir lëðø, skirtø ska- linio darbo tipus (fundamentinius,
riø paþeidimø metu ir pan. Galime nes skiriasi sukëlëjai. turëjau tam tikrà mokslinio darbo pa- tinti uþ gerà darbà (S): A = B + S. Be taikomuosius tyrimus, mokslo taiko-
manipuliuoti ir atskirai su klinikiniais Ðitai suprantama, bet turiu mintyje tirtá, buvo galima generuoti idëjas ir to, dalis lëðø gali bûti skirta valstybi- màjà veiklà), já skirstant reikia atsi-
atvejais, nustatyti gydymo galimybes. organizmo atsakà: ar jis labai skiriasi? vadovauti jas ágyvendinant. nës reikðmës mokslo infrastruktûros þvelgti á pasauliniu mastu pripaþásta-
O dabar kas sudaro Jûsø mokslinio objektø (pvz., Geologijos muziejaus) mus mokslinio darbo rezultatus. Ska-
darbo grupæ? Þinau, kad esate parengæs iðlaikymui. Toliau kalbant apie lëðas A tinimo finansavimas galëtø bûti pa-
LIETUVOS MOKSLO daugiau kaip dvi deðimtis biomedicinos turima omeny lëðos, likusios atëmus skirstytas tokiu bûdu (% nuo viso fi-
PREMIJØ KOMITETAS mokslo daktarø bei habilituotø daktarø. specialias lëðas, skirtas minëtiems in- nansavimo A):
Mano darbo grupëje – doktoran- frastruktûros objektams iðlaikyti. Ba- 1) uþ fundamentiniø tyrimø sri-
DËL MOKSLO DARBØ PATEIKIMO LIETUVOS MOKSLO tai, stengiuosi juos ðefuoti, nors savo zinio finansavimo paskirtis yra uþtik- ties darbus – 10%;
PREMIJØ KONKURSUI rankomis padëti jau nebeástengiu. Kai rinti minimalø mokslo instituto iðlai- 2) uþ taikomøjø tyrimø srities dar-
vadovavau maþai grupei, tai viskà da- kymà. Jis galëtø bûti skiriamas visiems bus – 10%;
Lietuvos mokslo premijø komitetas praneða, kad darbai 2002 m. Lie- rydavau pats. Beje, taip pat ir Ekspe- po lygiai atsiþvelgiant á mokslo dar- 3) uþ mokslo taikomàjà veiklࠖ
tuvos mokslo premijø konkursui priimami iki 2002 m. spalio 1 d. rimentinës bazës sienas turëjome sta- buotojø skaièiø (ðiuo atveju „mokslo 10%;
Mokslo darbus premijai teikia Lietuvos mokslø akademijos prezidiu- tyti, montuoti aparatûrà ir priþiûrëti darbuotojais“ vadinami visi moksliniø 4) uþ pasiekimus gaunant uþsie-
mas, mokslo ir studijø institucijø senatai (tarybos), mokslo draugijos. bandymø triuðius – visko buvo. Tokia tyrimø instituto darbuotojai, uþiman- nio grantus ir sudarant sutartis –
Darbai turi bûti atrinkti ir pateikti remiantis Lietuvos mokslo premi- buvo pradþia. tys bet kurio lygio mokslo darbuotojo 10%.
jø nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Deja, ne kartà tekdavo susidurti, pareigas, ir doktorantai, t. y. visi as- Kiekvienoje ðiø srièiø apskaièiuo-
kai jauni þmonës, iðvydæ, kad trûksta menys, gaminantys „mokslinæ pro- jami finansuojamo instituto darbo
KOMITETUI PATEIKIAMA to ir ano, tuojau rankas nuleidþia – dukcijà“). Skatinimo finansavimas – efektyvumo koeficientai (Ki), t. y. fun-
1. Mokslo darbas (-ai), pasiûlytas (-i) premijai (3 egz.). negali dirbti. O kad susirastø, men- kita finansavimo dalis, skiriama atsi- damentiniø tyrimø (Kf), taikomøjø ty-
Darbas (-ai) turi bûti publikuotas (-i) ne vëliau kaip prieð metus iki kiausiø pastangø parodytø – to nëra. þvelgiant á rezultatus, t. y. realizuojant rimø (Kt), mokslo taikomosios veik-
jo (jø) pateikimo premijai. Pristatant darbø ciklus kartu pateikiama api- Ðiais laikais jauniems þmonëms pui- principà – kas geriau dirba, tas dau- los (Kv) ir dalyvavimo tarptautiniuo-
bendrinta anotacija. Jei tarp jø yra straipsniai, bûtina juos atitinkamai kios galimybës: yra ávairûs fondai, giau gauna. Maþdaug tokia tvarka ir se projektuose (Kg) efektyvumo koe-
sugrupuoti ir áriðti. kompiuteriø galimybës. Viso to mes buvo ávesta per pastaruosius porà me- ficientai. Jie apskaièiuojami tokiu bû-
2. Pateikëjo raðte turi bûti iðsamiai motyvuotas darbo (-ø) originalu- neturëjome. Kai apsigyniau pirmàjà tø, kai finansavimo metodinius klau- du. Pirmiausia nustatomi instituto vi-
mas, jo (jø) reikðmë mokslui ir pateiktas kiekvieno kandidato kûrybinio disertacijà ir vadovavau grupei, pats simus tvarkë komisija, kurioje domi- dutiniai veiklos rodikliai (Ri), t. y. fun-
indëlio ávertinimas. Pageidautina, kad premijavimui pristatomø autoriø vaþiuodavau á darþoviø bazæ ir tarda- navo paþangioms reformoms nusitei- damentiniø tyrimø (Rf), taikomøjø ty-
nebûtø daugiau kaip 6. vausi, kad duotø mûsø bandymø triu- kæ mokslininkai. Dabartinë tvarka ir rimø (Rt), mokslo taikomosios veik-
3. Kandidato spausdintø mokslo darbø sàraðas. ðiams paðaro, kurá ir atsiveþdavau. ðiø pastabø autoriaus pasiûlymai ski- los (Rv) ir tarptautiniø grantø ir su-
4. Þinios apie autoriø (autorius) [kiekvieno Curriculum vitae]. Viskà darëme savo rankomis. Kas nori riasi tik detalëmis. tarèiø rodikliai (Rg). Vidutiniai rodik-
Mokslo darbai bei atsiliepimai apie juos siunèiami: Lietuvos mokslø dirbti – ieðko priemoniø, o kas neno- Taigi bazinis finansavimas galëtø liai (Ri) apskaièiuojami padalijus ins-
akademija (1 kab.), Gedimino pr. 3, LT-2600 Vilnius. ri – ieðko prieþasèiø. Mes ieðkojome bûti apskaièiuojamas tokiu bûdu. Vi- tituto atitinkamø mokslinio darbo re-
tiktai priemoniø. sas reguliariam finansavimui skirtas zultatø (Rinst) skaièiø/kieká ið
Lietuvos mokslo premijø komitetas lëðø kiekis (A) dalijamas á 2 dalis, ski-
Bus daugiau Nukelta á 12 p.
8 VAIKO TEISËS 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Ar vaiko lûpomis vis dar tebekalba tiesa (3)

Pradþia 2001 m. Nr. 16, 17
Mûsø paðnekesys su prof. VINCU AURYLA nutrûko dël
2001 m. rugsëjo 11 d. ávykiø Niujorke. Prof. V. Auryla yra Jung-
tiniø Tautø Vaikø fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komi-
teto valdybos vicepirmininkas, Tarptautinës vaikø knygos ta-
rybos Lietuvos skyriaus valdybos narys. Profesorius kartu su
Lietuvos vyriausybine delegacija praëjusiø metø rugsëjo 18 d.
rengësi keliauti á Niujorkà, kur turëjo prasidëti JT Generalinës
Asamblëjos Specialioji sesija vaiko teisiø klausimais. Dël rug-
sëjo 11 d. teroro akto ði sesija neávyko. Tik ð. m. geguþës 7–10 d.
vyko JT Generalinës asamblëjos XXVII sesija vaikø klausimais
ir priëmë artimiausiam deðimtmeèiui reikðmingà dokumentà –
Veiksmø planà. Prieð ðià sesijà, geguþës 5–7 d., Niujorke, JT pa-
state, vyko Pasaulio vaikø forumas, kurio iðtakas esame aptaræ
praëjusiø metø Mokslo Lietuvoje, kalbëdamiesi apie Samantà
Smit ir Katià Lyèiovà. Jos pirmosios buvo JT Generalinës Asam-
blëjos tribûnoje ir kreipësi á sesijos dalyvius.
Pasaulá vaikams reikia Tai tik parodo, koks komplikuotas
ir átarus mûsø pasaulis. Apie tà atsar-
kurti su vaikais gumo fonà, t. y. kokiomis sàlygomis vy-
Gerbiamasis Profesoriau, JT Gene- ko JT Generalinës Asamblëjos sesija
Delegacijos narys prof. Vincas Auryla prie Jungtiniø Tautø vëliavø
ralinës Asamblëjos XXVII specialiojoje ir Vaikø forumas, kaip tik ir norëèiau
sesijoje vaikø klausimais buvo suformu- papasakoti. Neatsitiktinai pavartojau Kas lydëjo?.. Kiti delegacijos nariai irgi organizacijø komisarai, direktoriai. fragmentà buvau ádëjæs á tik kà iðëju-
luoti teiginiai, kad pasaulis toks, koks bu- sàvokàpasaulis átarus. Vaikinukas ið Lie- buvo sudëtingai tikrinami. Mûsø de- Taigi saugumo priemones galima sià antologijà Lietuviø egzodo vaikø ir
vo ligi ðiol, toliau egzistuoti negali. Ar tam tuvos negavo vizos tik dël to, kad kele- legacijos nariams, skridusiems kita suprasti, bet jos rodo didelá nerimà, jaunimo literatûra 1945–1990.
apsisprendimui átakos turëjo ir tragiðki tà mënesiø iki tos kelionës jo motina oro linija, susidarë áspûdis, kad Ame- kuris apëmæs pasaulá, bet labiausiai Ir kita problema, apie kurià irgi
praëjusiø metø rugsëjo 11-osios ávykiai kaip vieðnia buvo iðvykusi á JAV ir bai- rika lyg kaþko bijo, lyg lauktø nemalo- JAV, kurios turëjo tomis dienomis uþ- noriu uþsiminti – tai nelengvos uþku-
Niujorke? gësi jos vizos galiojimo laikas. niø ávykiø. Tokio atsargumo skren- tikrinti beveik viso pasaulio valstybiø lisinës derybos tarp kai kuriø valsty-
Potekstëje – taip. Sesijoje ta idë- dant á JAV anksèiau nebûdavo. delegacijø saugumà ir sklandø darbà. biø rengiant ir priimant JT Generali-
ja buvo rutuliojama ir virto teze, ku- Ko bijo Amerika Savotiðkai nuteikë ir aplinka, kurio- nës Asamblëjos Specialiosios sesijos
ri skamba ðitaip: pasaulá turi kurti je vyko JT Generalinës Asamblëjos se- Mes – vaikai vaikø klausimais Veiksmø planà arti-
ne suaugusieji suaugusiems, bet Skridome per Amsterdamà, kur sija ir Vaikø forumas. Eidami á sesijà miausiam deðimtmeèiui. Ðis Jungtiniø
pasaulis turi bûti kuriamas vaikams pirmiausia pajutome Amerikos atmo- dar tolokai nuo JT bûstinës iðsirikia- Tad kas tas nematomas ir, matyt, Tautø Veiksmø planas, matyt, palietë
su vaikais. Ðitaip pavadinta net vie- sferos alsavimà. Skridau su Lietuvos vome á netrumpà eilutæ, kuri vis ilgëjo, visur esantis prieðas? Gal tai baimë, daugelio valstybiø interesus, kadangi
na Generalinës Asamblëjos vien- delegacijos vadove, socialinës apsau- ir tik po 1,5 valandos buvome áleisti á kuri kausto þmonijà, o Amerikoje po èia bandyta suformuluoti naujus pa-
balsiai priimto Veiksmø plano ant- gos ir darbo ministre Vilija Blinkevi- specialø kambará, kad kiekvienà nufo- Rugsëjo 11-osios tai jau hipertrofuo- saulio kûrimo vaikams principus, ku-
raðtë: Vaikams pritaikyto pasaulio èiûte. Amsterdame turëjome persësti tografuotø ir áteiktø asmens kortelæ su tas reiðkinys? rie ligi ðiol nebuvo mums áprasti. Ne-
kûrimas. á Deltos aviakompanijos lëktuvà. Prie leidimu patekti á JT pastato teritorijà. Nematomas prieðas kaip tas fan- lengva buvo 192 valstybëms susitarti,
Pasaulio Vaikø forume dalyvavo patikrinimo punkto ministræ, kaip de- Magistraliniai keliai aplink pasta- tastinio romano angelø sniegas, kuris jog Vaiko teisiø konvencija, plaèiau-
300 vaikø ið ávairiø ðaliø. Ið Lietuvos legacijos vadovæ ir diplomatinio paso tà jau buvo uþtverti sunkveþimiais su neþinia ið kur krinta, yra nuodingas, siai pasaulyje ir per visà jos istorijà ap-
dalyvavo Vilniaus jëzuitø gimnazijos savininkæ, o kartu ir mane savotiðkai þvyru ar skalda, sustabdytas eismas,
moksleivë Rimantë Merkevièiûtë, ku- tardë ne maþiau kaip pusvalandá ir be o á pastato teritorijà patekome tik pro
rià siuntë Lietuvos moksleiviø parla- sentimentø, neatsiþvelgdami á parei- siaurokus vartelius. Norint patekti á
mentas. Turëjo dalyvauti ir Jono Jab- gybes, kelionës tikslà ir pan. Klausi- Generalinës Asamblëjos posëdþiø sa-
lonskio vid. mokyklos moksleivis Jus- mai buvo painûs, netikëti, neáprasti. læ reikëjo gauti specialø leidimà. Já
tinas Bëèius, taèiau jis negavo JAV vi- Kodël skrendame dviese? Kur kiti mums parûpino LR nepaprastasis ir
zos ir á JT Generalinës Asamblëjos se- delegacijos nariai? Kodël pakeitëme ágaliotasis ambasadorius prie JT Ge-
sijà iðvykti negalëjo. bilietus? Amsterdame jau buvo þino- diminas Ðerkðnys. Pametæs leidimà
Argi ne keista, kad Lietuvos moks- ma, kad mûsø bilietai pakeisti. Ir kiti prarastum teisæ dalyvauti posëdþiuo-
leivijos ir ðalies jaunimo atstovas negalë- klausimai neáprasti: kas jums krovë la- se. Prie posëdþiø salës durø budëjo
jo dalyvauti pasaulio Vaikø forume? gaminus? Kas nuveþë á oro uostà? JT policininkai ir asmenys civiliais dra-
buþiais. Jie skvarbiais þvilgsniais nu-
þvelgdavo áeinantájá. Mane netikëtai
LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS sustabdë, nes, pasirodo, numeriu á
apaèià buvo apsivertæs leidimas, kurá
kiekvienas delegacijos narys gavome
praneða, kad 2002 m. rugsëjo 12 d. 16 val. Lietuvos teisës universite- su grandinële, kabinama ant kaklo.
te (Ateities g. 20, Vilnius) ERNESTAS SPRUOGIS gins daktaro diser- Net ir áeinanèiø þmoniø spûstyje bu-
tacijà „ÐIUOLAIKINËS DEMOKRATINËS VALSTYBËS SOCIALINË vau pastebëtas ir turëjau atversti lei-
PASKIRTIS IR FUNKCIJOS“ (socialiniai mokslai, teisë, 01 S). dimà su nuotrauka ir paraðu.
Tarsi lankytumëte superslaptà kari-
Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas – ná objektà, nuo kurio priklausytø þmoni-
prof. habil. dr. Mindaugas MAKSIMAITIS (Lietuvos teisës univer- jos likimas.
sitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S). Juokaujant ir taip galima sakyti. Bet
atsargumas buvo neisteriðkas, neper-
Nariai: dëtas, áþvalgus. Kità dienà su ambasa-
prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS (Lietuvos teisës universitetas, doriumi G. Ðerkðniu automobiliu áva-
socialiniai mokslai, teisë, 01 S), þiavome á JT pastato poþemá, kur yra au-
prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS (Socialiniø tyrimø tomobiliø stovëjimo aikðtelës. Èia at- Jungtiniø Tautø sodelyje prie Þemës gaublio Lietuvos delegacija (ið kairës): Vincas
institutas, socialiniai mokslai, sociologija, 05 S), vyksta tarnybinis ir pasaulio vadovø Auryla, Vilija Blinkevièiûtë, Giedrë Purvaneckienë bei nepaprastasis ir ágaliotasis
prof. habil. dr. Alfonsas VAIÐVILA (Lietuvos teisës universitetas, transportas. Ten patekti taip pat sudë- Lietuvos ambasadorius prie Jungtiniø Tautø Gediminas Ðerkðnys
socialiniai mokslai, teisë, 01 S), tinga, nepaisant to, kad ambasadoriaus
prof. habil. dr. Pranciðkus Stanislovas VITKEVIÈIUS (Lietuvos tei- automobilis turëjo diplomatiná nume- uþkemða bet kokiø prietaisø variklius imanti þmogaus teises ir jos Papildo-
sës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S). rá, o ambasadorius – savo ypatingà þen- ir visus padaro bejëgius, kyla nerimas, mi protokolai bei kiti su vaikais susijæ
klà. Ir vis dëlto kelis kartus automobilis auga átampa. Panika atslûgsta, kai tarptautiniai aktai yra nepaprastos
Oponentai: buvo stabdomas ir tikrinamas. sutelktomis mokslininkø ir áþvalgiø bei svarbos normos. Net JT Generalinio
prof. habil. dr. Vilenas VADAPALAS (Vilniaus universitetas, socia- Tikrinimas suprantamas, nes Ge- atkakliø moksleiviø pastangomis sekretoriaus Kofio Anano praneði-
liniai mokslai, teisë, 01 S), neralinës Asamblëjos sesijoje dalyvavo surandamos á kelmo puvësius pana- mas buvo neáprastai pavadintas Mes –
doc. dr. Stasys STAÈIOKAS (Lietuvos Respublikos Konstitucinis 192 valstybiø delegacijos. Diskusijose ðaus nuodingo angelø sniego iðtakos vaikai.
Teismas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S). kalbëjo 216 oratoriø, tarp jø keli kara- ir visuotinis pavojus likviduojamas. Ilgai galvojau, kodël tokiame svar-
liai, ðachai, princai ir princesës, 37 vals- Labai pranaðiðkas man pasirodë dar biame forume, dalyvaujant karaliams,
Su disertacija galima susipaþinti Nacionalinëje Martyno Maþvydo ir tybiø prezidentai, 27 ministrai pirminin- 1981 m. iðleistas JAV lietuviø raðyto- prezidentams, ministrams pirminin-
Lietuvos teisës universiteto bibliotekose. jos D. Brazytës-Bindokienës fantas-
kai, 120 ministrø, o kiti 27 – tai specialus kams ir kitiems valstybiø vadovams, ði-
Rektorius tinis romanas Angelø sniegas, ið kurios
Romos popieþiaus atstovas, pasauliniø taip „vaikiðkai“ suformuluotas
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259) 9
Susirûpinæ, kad mûsø mieli skaitytojai rudená ir þiemà neliktø
be Mokslo Lietuvos, primename, kad laikraðtá galima uþsipre-
numeruoti bet kuriame paðto skyriuje.
Bibliofilai, racionalumas
praneðimas Mes – vaikai. Prisiminiau
pokario metais vienos amerikieèiø
majorës ir raðytojos iniciatyvà ir des-
peratiðkas pastangas organizuoti pa-
mo principais bei visø þmoniø teisiø,
áskaitant teisæ á plëtrà, visuotinumu, ne-
dalijamumu, tarpusavio priklausomy-
be ir tarpusavio ryðiu. Papildomuose
ir intuicija (3)
sauliná forumà, kuris bûtø skirtas ap- sesijos renginiuose, apskritojo stalo Atkelta ið 5 p. buvo iðleista Vilniuje Lietuvos mokslø

Gauta ið V. Petrickio per D. Kaunà

tarti, kaip gelbëti karo nuniokoto pa-
saulio vaikus. Niekas tuo metu rim-
èiau tos idëjos nesuprato. Kaþkuris ið
bièiuliø patarë organizatorei kreiptis
á garsø ispanø filosofà Ortegà i Gase-
tà (Ortega y Gasset, 1883–1955). Pas-
tarasis Franko valdymo laikais ir ilgo-
kai iki tol nebuvo vieðai taræs në þo-
dþio, nes buvo nusivylæs pasaulio be-
protyste. Filosofas sutiko baisiø karø
ir suiruèiø iðkankintame pasaulyje
pradëti forumà ir tarti þodá dël þmo-
nijos atgimimo ir jaunosios kartos
vaidmens bûsimame nelaimiø prislëg-
tame pasaulyje. Forumas ávyko, atro-
do, 1946 m., susirinko beveik 2 tûkst.
dalyviø. Mat dalyvius masino Ortegos
i Gaseto bûsimoji kalba apie naujo
pasaulio perspektyvas. O jis kalbëjo
trumpai ir pasakë pagrindinæ mintá –
aksiomà, panaðiai kaip dabar Kofis
Ananas: Bûkime tyri kaip vaikai, þais-
kime nuoðirdþiai ir sàþiningai kaip vai-
kai. Matyt, dabar prie ðios idëjos,
skelbtos dar Platono, sugráþtama JT
Generalinëje Asamblëjoje sukvieèiant
300 pasaulio vaikø forumà ir valsty-
bës vadovø sesijà. Tai, atrodytø, irgi
tam tikras suaugusiøjø þaidimas su
vaikais ir per vaikus, apie kurá esame
kalbëjæ ir praëjusiais metais.
Ne tik Vaikø forume, bet ir pre-
cedento neturinèioje JT Generalinës
Asamblëjos sesijoje vaikai dalyvavo
diskusijose, kasdieninëse spaudos
konferencijose dalyvavo vaikai ir pa-
sakë kartais naivokø, bet savo esme
svarbiø dabartiniam þmonijos egzis-
tavimui minèiø, á kurias neatsiþvelgti
bûtø neprotinga. JT Generalinës
Asamblëjos tribûna tapo ne suaugu-
siøjø monologo, o jø atsakingo dia-
logo su vaikais vieta.
Mergaitë ið Togo uþ ðirdies grie-
bianèiais þodþiais pasakojo apie nepa-
keliamà maþameèiø vaikø darbà, bai-
sià nelygybæ, badmiriavimà, ligas.
Ugandos Respublikos prezidentas á
tribûnà áþengë su 15 savo dukterø, kad
vaikø lûpomis patvirtintø, jog jo ðalyje
trûksta mokyklø, pedagogø, daugelis
vaikø nemoka skaityti ir raðyti,vyrauja
lyèiø diskriminacija. Olandijos delega-
cijos vadovë, socialiniø reikalø ir dar-
bo ministrë ið tribûnos kalbëjo dialo-
go principu kartu su savo jaunàja tau-
tiete, kuri áþvalgiai mato savo kraðto ir
Europos vaikø reikalus. Su Norvegi-
jos tarptautiniø reikalø ministre á tri-
bûnà áþengusi tos ðalies moksleivë Chai-
di Bigrande sesijos dalyvius kvietë tar-
tis su vaikais, ásiklausyti jø balsø, jaus-
mø ir proto. Oratoriai dëstë raciona-
lias mintis ginant vaikø interesus, o vai-
kø lûpomis pasakytos mintys dvelkë
ypatinga nuojauta ir autentiðkumu.
Rutuliota mintis, kad pasaulá rei-
kia kurti ne tik ðiandieniniam suaugu-
jëgø atstovø net Valstybës dûmoje ir
jø lyderiø postringavimai, kartais net
absurdiðki, turi átakos tam tikrai vi-
suomenës daliai.
Esu Sankt Peterburgo atstovas ir
laikausi tvirtos nuomonës, kad Rusi-
ja ne tik geografiðkai (juk iki Uralo –
tai Europa), bet ir pagal savo kultûri-
nes tradicijas yra Europos valstybë.
Matyt, su tam tikra iðlyga. Kad ir kà
sakytume, o pirmas tikras ir neabejotinas
europietis Rusijoje – tai caras Petras I.
Ið tiesø tenka sutikti. Mokæsis
Olandijoje, Anglijoje, ten iðmoktas
naujoves diegë Rusijoje. Ásteigdamas
Rusijos mokslø akademijà ágyvendi-
no vokieèiø matematiko ir filosofo
Leibnico patarimà. Ir vis dëlto man
nekyla abejoniø, kad Rusijos ateitis vi-
sø pirma sietina su Europa.
30 gyvenimo metø
suðildyta Lietuvos saulës
Kà pasakytumëte apie ryðius su Bal-
tijos valstybëmis, tarp jø ir Lietuva? Ar
labai sumenko Rusijos kultûriniai ryðiai
su kitomis buvusiomis Tarybø Sàjungos
respublikomis, dabar savarankiðkomis
valstybëmis?
Kà að galiu pasakyti? Ðtai Jûs tik-
riausiai matëte, kad Vilniuje per bib-
liofilø konferencijà buvo platinama
akademijos pastangomis. Iki V. Þemai-
èio Rusijoje ið ðios srities nieko netu-
rëjome ir po jo nieko neturime, o Lie-
tuvoje sugebëta iðleisti storiausià tomà.
Tai mokslinis ir kultûrinis þygdarbis.
Jauèiu gilià pagarbà tokioms asmeny-
bëms kaip Vincentas Þemaitis, kurie
tokius milþiniðkus darbus savo paèiø jë-
gomis sugeba padaryti. Daugelio þy-
miø etikos srities mokslininkø nebëra
– miræ, kai kurie iðvyko á uþsiená, o atsi-
verèiu Vilniuje iðleistà Etikà ir girdþiu
tø mokslo þmoniø balsus, að juos visus
tarsi matyèiau kartu su mumis.
Taigi mûsø ryðiai gyvi, nenutrûkæ.
Tà patá galëèiau pasakyti apie Estijà,
Baltarusijà, Ukrainà. Gal kiek sudë-
tingesnë Gruzijos padëtis, bet ir su tos
Sankt Peterburgo bibliofilø almanachas.
ðalies mokslo þmonëmis mûsø ryðiai
Ats. redaktorius V. Petrickij.
nenutrûkæ. Tautoms nëra ko kivirèy-
tis, reikia civilizuotai formuoti naujus laiko tam tikrø gerø poslinkiø, regis, esa-
ryðius. Svarbu, kad visa tai bûtø daro- ma ir dël bûsimojo knygos istorijos mu-
ma abipusës pagarbos pagrindu. ziejaus Vilniuje.)
Að Jums taip atsakysiu: jokio in-
Kà þmonijai atneð garso terneto nebûtø, jeigu ne knyga. Vie-
ir vaizdo era na peraugo á kità. Internetas – tai nau-
ja socialinë ir kultûrinë paradigma,
Bibliofilus pats jø interesø objektas kuri apskritai bûtø negalëjusi be kny-
ápareigoja stiprinti tarptautinius ryðius, gos atsirasti. Labai svarbu suvokti, ið
antraip bûtø pakirstos gyvybingiausios kur atëjome ir kur einame. Juk ir in-
bibliofilijos ðaknys. ternetas – toli graþu ne paskutinis
Lygiai tà patá galëèiau pritaikyti vi- þmonijos plëtros þodis, þingsnis fik-
siems kultûros þmonëms, net ir poli- suojant ir perduodant þinias.
Su knyga áprasta sieti humanizmo

Gedimino Zemlicko nuotrauka

kaip valstybiø delegacijø partneriai. siam þmogui, bet kartu ir vaikams, ku- idëjas, þmonijos civilizacinæ ir kultûrinæ
Gabriela Azurdi Arieta ir Odri Èe- rie netrukus uþaugs. Ir uþaugs kitokie paþangà, nors ir tose knygose gali visko
ninat – pasaulio Vaikø forumo ága- þmonës. Kurti atsiþvelgiant á to þmo- rasti. Nenorëèiau prieðinti ðiuolaikiniø
liotos delegatës ið JT tribûnos sesi- gaus pageidavimus, norus, mintis, plë- technologijø ir knygos, bet kaþkodël tech-
jos dalyvius supaþindino su jø foru- tojant su juo dialogà. Svarbiausia, kad nologijas sieti su humanizmu ne visada
mo rezultatais ir sprendimais. Savo bûtø kartø dialogas, nes kitaip nebus paprasta. Net prieðingai: ðiuolaikinës
ruoþtu valstybiø ir vyriausybiø vado- ámanoma sëkmingai kurti pasaulio, technologijos labiau primena ið butelio ið-
vai savo deklaracijoje patvirtino, kad nes jis taip ir liks kupinas prieðtaravi- laisvintà dþinà, kurio norø ir ketinimø vi-
esame pasiryþæ pasinaudoti ðia istorine mø. Tëvai prieðtaraus vaikams, ðie – të- siðkai nepaþástame, todël ir jauèiamës ne
proga pakeisti pasaulá vaikams ir su vai- vams, kartos – kartoms, valstybës – itin uþtikrinti. Kà tas dþinas iðkrës, kà at-
kais, pabrëþë reikalà ir savo ásiparei- valstybëms. Tada ir nebus supratimo, neð – gërá ar blogá? Gal tai bus dvasine
gojimà kurti vaikams pritaikytà pasau- kas yra gyvenimo tikslas, prasmë, ide- prasme pasekmës ir netektys palygina-
lá, kuriame ilgalaikë þmogiðkoji plëtra, alas ir apskritai koks turi bûti pasaulis. mos nebent su AIDS ar branduolinio gin-
geriausiø vaikø interesø paisymas bûtø klo panaudojimu?
Bus daugiau Palaikau ðiuos nuogàstavimus. Pa-
pagrásti demokratijos, lygybës, nediskri-
minacijos, taikos ir socialinio teisingu- Kalbëjosi Gediminas Zemlickas sauliniame internete ðalia naudingos,
reikalingos ir humaniðkos informaci-
VYTAUTO DIDÞIOJO jos yra ir tai, kas skatina nesàmonin-
Vilniaus universiteto Bibliotekininkystës katedros vedëja doc. Audronë Glosienë, gus þmoniø biologinius pradus. Min-
UNIVERSITETAS senosios knygos þinovas dr. Juozas Tumelis ir prof. Vilis Petrickis Vilniaus tyje pirmiausia turiu internetiná seksà,
universitete bibliofilø konferencijos metu seksualinius iðkrypimus. Tai virtuali re-
praneða, kad 2002 m. rugpjûèio 30 d. 13 val. VDU CR Maþojoje sa- alybë, bet ja skatinami þemiausi instink-
lëje (Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama EDITOS KORZONAITËS mano knygelë rusø kalba Nusilenkite tikams. Visi turëtø vadovautis ðia tai- tai. Blogiausia, kad paaugliai dar neþi-
daktaro disertacija tema „ÞMOGAUS ELGESIO SU MIRUSIAISIAIS motinai. Tai lietuviðkos novelës. 30 ma- sykle. Pasaulis ankðtas. nia kà ið to interneto iðsigraibo. Ðtai
IR VËLËMIS RAIDA SAKMËSE IR PAPROÈIUOSE“ (humanitariniai no gyvenimo metø suðildyta Lietuvos Mokslo Lietuvos skaitytojams mano vaikaitis jau suaugæs, bet kà jis
mokslai, etnologija, 07 H). saulës. Paþinojau jûsø tautos þymiau- tikriausiai bûtø ádomu iðgirsti, kà, be daro? Be saiko þaidþia kompiuterinius
sius raðytojus (deja, ne visus ðiandien bibliofilijos dar gyvenimo kasdienybëje þaidimus – jam patinka. Að já skatinu
Doktorantûros komitetas: Lietuvoje noriai minite). Man skau- veikiate? internetu pakeliauti po pasaulio mu-
pirmininkë – prof. habil. dr. Bronislava KERBELYTË (Vytauto Di- du, kad maþai kalbate ir raðote apie Esu Peterburgo miðkø techni- ziejus, juk jis dar nebuvo Florencijoje,
dþiojo universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija, 07 H); Eduardà Mieþelaitá. Tai buvo labai di- kos akademijos Kultûrologijos, so- Uficiø galerijoje ar Milano pinakote-
delis poetas, europinio, o gal ir pa- ciologijos ir politologijos katedros koje, bet visa tai jo nedomina. Todël ir
nariai: saulinio lygio. vedëjas. Be to, esu Rusijos mokslø Jûsø nuogàstavimus suprantu. Garso
prof. habil. dr. Irena Regina MERKIENË (Lietuvos istorijos institu- Panaðiai ir Rusijoje ðiandien akademijos Peterburgo mokslinin- ir vaizdo era gali atneðti þmonijai daug
tas, humanitariniai mokslai, etnologija, 07 H); keiksnojamas Maksimas Gorkis. Turi kø namø Knygos ir grafikos sekci- nenumatytø pasekmiø. Ðtai kodël esu
habil. dr. Rimutë RIMANTIENË (Lietuvos istorijos institutas, hu- praeiti kiek laiko, kad ið naujo suge- jos pirmininkas, kitaip sakant, Pe- ásitikinæs, kad tradicinë knyga dar ilgai
manitariniai mokslai, istorija, 05 H); bëtume apmàstyti ir ávertinti savo tik- terburgo miesto vyriausiasis biblio- gyvuos, nes bus bûtina. Knyga teikia in-
prof. habil. dr. Valerijus ÈEKMONAS (Vilniaus universitetas, hu- ràsias vertybes. Neabejoju, kad visa filas. Ðtai kodël man yra tekæ teikti dividualià galimybæ skverbtis á pasau-
manitariniai mokslai, filologija, 04 H); stos á savo vietas. rekomendacijas, kaip Lietuvoje rei- lio kultûrà. Á rankas paëmæs knygà gali
doc. dr. Graþina KAZLAUSKIENË (Vytauto Didþiojo universitetas, Man yra tekusi laimë draugauti su këtø ákurti knygos istorijos muzie- tarsi nutolti nuo likusio pasaulio, su ja
humanitariniai mokslai, etnologija, 07 H); lietuviø raðytoju Vytautu Sirijos Gira, jø. Peterburge mums tenka teikti likti vienu du. Jûs atsimenate reikalin-
poeto Liudo Giros sûnumi. Teko daug ávairius pasiûlymus, pradedant nuo gà knygos puslapá, bet kada galite já at-
oponentai: bendrauti su filosofu Rolandu Pavilio- merijos, gubernatoriaus ir baigiant siversti.
prof. habil. dr. Vacys MILIUS (Lietuvos istorijos institutas, humani- niu, kuris ðiuo metu yra LR Seimo Ðvie- Rusijos premjeru ministru. Kimba- Beje, konferencijos metu Vilniuje
tariniai mokslai, etnologija, 07 H); timo, mokslo ir kultûros komiteto pir- me prie ávairiausiø problemø ir më- mëginau árodyti, kad bibliofilija, kaip jà
dr. Rimantas BALSYS (Klaipëdos universitetas, humanitariniai mininkas. Turiu ir R. Pavilionio knygø. giname ðá bei tà naudingo padaryti. ðiandien suvokiame, gyvuos dar maþø
mokslai, etnologija, 07 H). Todël visai nejauèiu, kad mûsø ry- Jeigu Lietuvoje pasiûlytume kokià maþiausiai pusðimtá metø. Aiðku, kei-
ðiai bûtø nutrûkæ. Ðtai á Vilniaus bib- nors su internetu susijusià programà, tai sis bibliofilø psichologija, bet pati bib-
Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje liofilø konferencijà buvo atëjæs filoso- lëðø, ko gero, pavyktø iðpeðti, bet kai kny- liofilija nors ir keis savo formas, bet dar
M. Maþvydo, Vytauto Didþiojo universiteto bei Lietuvos istorijos insti- fas ir etikas Vincentas Þemaitis, kuris gos istorijos muziejui… Atsiranda dau- ilgai gyvuos.
tuto bibliotekose. pirmas tuometinëje Tarybø Sàjungoje gybë prieþasèiø atidëlioti sprendimà. (Tie-
Rektorius sudarë bibliografinæ rodyklæ Etika. Ji sa, jau nuo ðio pokalbio praëjus gerokai Bus daugiau
10
Berklio Pasaulio matematikai
konferencijos
tæsiamos Vilniuje
Atkelta ið 2 p.
teorijos problemas, o visas iðlaidas
(kelionë, vieðbutis, pragyvenimas)
apmokëdavo simpoziumo rëmëjai.
Pritarus akademikams A. Kolmogo-
rovui, J. Linikui, N. Smirnovui,
J. Prochorovui simpoziumas TSRS
Mokslo ir technikos komiteto nuta-
rimu buvo perkeltas á Vilniø, tik, aið-
ku, daug kuklesnëmis sàlygomis ir
nuo ðiol vadinasi Vilniaus tarptauti-
në tikimybiø teorijos ir matematinës
statistikos konferencija. Tai buvo la-
bai svarbus ávykis mokslo gyvenime ir
pirmoji tokio lygio konferencija So-
vietø Sàjungoje. Joje su uþsienio ko-
legomis galëjo laisvai bendrauti ða-
lies mokslininkai, o tarp jø buvo daug
tokiø, kuriems sovietø valdþia nelei-
do iðvykti á uþsiená.
Pirmoji Vilniaus konferencija ávy-
ko 1973 metais, kitos vyko po jos kas
ketveri metai, o ði konferencija – jau
aðtuntoji. Gausiausia (per 800 daly-
viø) buvo penktoji Vilniaus konferen-
cija, ávykusi 1989 metais.
Vilnius jau nebuvo
matematikos dykvietë
Kad tos Berklio konferencijos bûtø
perkeltos ne tik á Tarybø Sàjungà, bet ir á
Lietuvà, matyt, reikëjo ir dar kaþkokiø
veiksniø? Kokiø?
Pats J. Neimanas buvo kilæs ið Au-
gustavo miðkø, kurie dabar priklauso
Lenkijai, paþinojo Jonà Kubiliø ir ma-
ne. Vilnius toms Berklio konferenci-
joms rengti atrodë priimtina vieta,
matyt, ir todël, kad tai jau nebuvo ma-
tematikos dykvietë. Tuo metu Lietu-
va jau buvo stiprus matematikos cen-
tras, Druskininkuose ir Palangoje bû-
davo rengiamos visos Tarybø Sàjun-
gos tikimybiø teorijos mokyklos. Þo-
dþiu, Lietuva jau buvo pripaþinta ma-
tematikø konferencijø bazë, todël
TSRS mokslo ir technikos komiteto,
kurio pirmininkas tuo metu buvo
akad. Jurijus Prochorovas, nutarimu
Vilnius ir buvo pasirinktas tø konfe-
rencijø rengimo vieta. Joms vadova-
vo TSRS MA V. Steklovo fizikos ir ma-
tematikos institutas. Taigi J. Procho-
rovas bûdavo pirmøjø konferencijø
organizacinio komiteto pirmininkas,
að – pavaduotojas, vëliau ir pirminin-
kas. Nuo to niekas nepasikeitë, kadan-
gi viskas buvo daroma Lietuvoje.
Neturëtume pamirðti, kad idëjà
rengti tas konferencijas Vilniuje pa-
laikë ir mudviejø su J. Kubiliumi mo-
kytojas akad. Jurijus Linikas, taip pat
ir kitos matematikos áþymybës – An-
driejus Kolmogorovas, Vladimiras
Smirnovas. Jø dëka konferencijas ir
galëjome pradëti rengti Lietuvoje.
Matematika keièiasi
kaip ir gyvenimas
Ar galima per ðias konferencijas pa-
justi, kaip keièiasi pats matematikos
mokslas?
Jeigu prisiminsime kelias seniau
vykusias konferencijas, tai ásitikinsi-
me, jog jose buvo daugiau grynosios
tikimybiø teorijos ir matematinës
statistikos. Dabar atsirado finansø
matematika, matematinë ekonomi-
ka arba ekonometrika, labai
aktuali statistinë fizika. Pvz.,
ðios 8-osios konferencijos programi-
nio komiteto pirmininkas prof. Pe-
teris Jagersas ið Geteborgo (Ðvedi-
ja) kalbëjo apie matematinius meto-
dus biologijoje.
Daþnai apskritai susimàstoma:
kas yra matematika? Dabartinis api-
brëþimas yra toks, kad matematika yra
mokslo kalba, ypaè kai paplito kom-
piuteriai, dirbtinis intelektas. Turiu
galvoje kompiuterius ne kaip raðo-
màjà maðinëlæ, bet kaip þmogaus in-
telekto pakaitalà – ten bûtini matema-
tiniai modeliai. Ateityje bus siekiama,
kad á kompiuterá bûtø galima kreiptis
kaip á þmogø. Jeigu ko neþinau – bal-
su klausiu. Kompiuteris turi suprasti
ir atsakyti balsu. Pasaulyje daug dir-
bama sprendþiant ðià problemà. Lie-
tuvoje taip pat yra grupë þmoniø, ku-
rie ðioje srityje darbuojasi.
Maþai valstybei visas matematikos
ðakas sunku plëtoti. Tikimybiø teori-
ja bei diferencialinës lygtys ir artuti-
niai metodai yra tos pagrindinës ða-
kos, kur sëkmingai dirba Lietuvos ma-
tematikai. Sprendþiant diferenciali-
nes lygtis ir taikant jø artutinius
metodus pagrindiniai vadovai yra Ma-
tematikos ir informatikos instituto di-
rektorius M. Sapagovas ir prof. K. Pi-
leckas, Vilniaus universiteto prof.
F. Ivanauskas, Gedimino technikos
universiteto prof. R. Èiegis. Yra grupe-
lë tyrinëjanèiø dirbtinio intelekto pro-
blematikà. Ði grupelë turëtø plëstis.
Tapti pasaulinio mokslo
proceso dalimi
Kaip plëtojamos ávairios matemati-
nës kryptys Lietuvoje? Iðkilus kurios nors
krypties lyderiui, o gal pagal ið anksto nu-
matytas programas?
Matematikai randa iðeitá ið bet kokios padëties: konferencijos dalyvis Ross Leadbetter ið JAV prisistato registratorëms VGTU
doktorantei Dovilei Deltuvienei ir Matematikos ir informatikos instituto Optimizavimo skyriaus darbuotojai Jolitai Bernatavièienei
Kà reiðkia lyderis? Lyderis reiðkia,
kad yra grupë, kuri dirba pasaulinëje
tos srities „virtuvëje“. Mokykla ar
grupë bus tik tada þinoma, jeigu daly-
vaus pasaulinio mokslo procese. To-
kios konferencijos ir ádomios, kad jo-
se suþinoma, kas nauja, kokios per-
spektyvos, kokios ðakos plëtojasi. Tam
skirta ir Vilniaus konferencija.
Pasaulyje daugybë konferencijø… niais nuo ryto iki vakaro. Jauèiu, kad
Tokia vienintelë. Yra tarptautiniai
matematikø kongresai, bet ten aprë-
piamos visos ðakos. Vilniaus konfe-
rencija jau tapo tradicinë ir matema-
tikø pripaþinta.
Kokiø sunkumø paprastai iðkyla or-
ganizuojant tokias konferencijas?
Matote, jeigu bûtume labai turtin-
gi, tai bûtø paprasèiau. Ir ðiandien pra-
dëdamas konferencijà LR Ministras
Pirmininkas Algirdas Brazauskas pa-
þadëjo, jog Vyriausybë stengsis labiau
remti mokslà. Ðalyje mokslui ir studi-
joms skiriama maþiau nei 1,2 proc. BVP,
o reikëtø bent 2 proc. BVP. Taigi ir ðià
konferencijà organizuojant reikëjo rû-
pintis, kur gauti lëðø. Laimei, pavyko
rasti rëmëjø: tai LR Vyriausybë, Ðvieti-
mo ir mokslo ministerija, Lietuvos vals-
tybinis mokslo ir studijø fondas, Baltic
Amadeus bendrovë, dr. Juozo Kazic-
ko fondas, SP AB Stumbras, leidyklos
TEV ir VTEX. Konferencijos dalyvio
mokestis nedidelis – 150 JAV dol., o po-
komunistiniø ðaliø atstovams – tik 50
dol. Daugelyje tarptautiniø konferen-
cijø renkama po 300 dol. Mums dau-
giau rinkti bûtø neteisinga, nes sveèiai
ið Rytø paprasèiausiai neástengtø susi-
mokëti. Pavyko susitarti su uþsienio
reikalø ministru A. Valioniu, kad ne-
reikëtø mokslininkams mokëti mokes-
èio uþ vizas, kad vizos bûtø iðduodamos
skubiai.
Kuriozø, suprantama, nepavyks-
ta iðvengti. Ðtai ðiandien naktá buvau
prikeltas: skambina ið Kenos, kur ástri-
go ið Novosibirsko atvykæs matemati-
kas, nes apskritai neturëjo vizos. Bet
jis jau yra ðioje konferencijoje – pavy-
ko sutvarkyti. O vakar ið Sankt Peter-
burgo atvyko nepraneðæ, niekas ne-
sutiko. Bûna, kad þmonës rengiasi at-
vykti, paskutinæ minutæ atsisako, o
vieðbuèiai uþsakyti, pinigus reikia mo-
këti – tokiø nesklandumø bûna, bet
ne tiek daug. Teko ieðkoti dalyviams
pigiø vieðbutëliø, èia daug padëjo Vil-
niaus Gedimino technikos universi-
tetas, nes turi tokiø galimybiø. Esame
jam dëkingi. Apskritai be VGTU
pagalbos tokio lygio konferencijos
nebûtø galima surengti.
Matematika yra mokslo
kalba
Bûdamas Premjero patarëjas moks-
lui, ar turite kada uþsiimti mokslu?
Að bûnu Vyriausybëje pirmadie-
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)
Visø aðtuoniø Vilniaus tarptautinës tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos
konferencijø organizatorius prof. Vytautas Statulevièius (deðinëje) su sveèiu ið
Bostono universiteto (JAV) Murad S. Taqqu
ðá bei tà pavyksta padaryti. Kad ir
mokslo padëtis – priklauso nuo biu-
dþeto. Vakarø ðalyse nemokëti mo-
kesèiø yra nusikaltimas, ir kiekvienas
tai supranta. Lietuvoje – prieðingai,
nemokëti mokesèiø yra tam tikras did-
vyriðkumas. Dabar sudaryta grupë,
kurioje yra ir mano mokiniø – Riman-
tas Rudzkis ir Raimondas Bentkus,
kurie stengsis taip sutvarkyti, kad mo-
kesèiø nemokëti bûtø nenaudinga.
Pvz., jeigu Vyriausybë surinktø 1 proc.
mokesèiø daugiau, tai sudarytø 0,5
mlrd. Lt. Iðkart bûtø galima pagerin-
ti mokslo, ðvietimo, sveikatos apsau-
gos ir daugybës kitø srièiø padëtá.
Argi tai ne mokesèiø inspekcijos rû-
pestis – rinkti mokesèius? Kuo èia dëti
matematikai?
Raimondas Bentkus (nepainioti
su Vidmantu Bentkumi) ir dirba mo-
kesèiø inspekcijoje, o Rimantas Rudz-
kis yra vienas pagrindiniø Lietuvos sta-
tistikø, tad mokesèiø surinkimas taip
pat yra jo tyrinëjimø bei veiklos sritis.
Apskritai R. Rudzkis dirba makroeko-
nomikos srityje. Beje, leidþiamas þur-
nalas Makroekonomika, kurio svar-
biausi redaktoriai yra Gitanas Nausë-
da ið Vilniaus banko ir R. Rudzkis.
Jau ið tø pavyzdþiø matyti, kad mate-
matikø veikla labai iðsipleèia ir verþiasi á
socialiná gyvenimà. Tikriausiai net sun-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
ku palyginti su tradiciniu ligi ðiol buvusiu
matematiko darbu.
Jau sakiau, kad ðiandienos mate-
matikos apibrëþimas yra toks: mate-
matika yra mokslo kalba. Jeigu netu-
rësime matematinio modelio, tai
kompiuteris tebus raðomoji maðinë-
lë. Norint kà nors skaièiuoti ekono-
mikoje ar biologijoje, socialiniuose
moksluose neapsieinama be mode-
lio. Rûpinamasi, kad bûtø tinkamas
matematinis aprûpinimas, nes tai vie-
na pagrindiniø srièiø. Mûsø Matema-
tikos ir informatikos institutas dirba
labai daug ðioje srityje.
Paprasta? Bet neárodyta
Jûs pabrëþiate taikomàjá, praktiná
matematikos pobûdá. Gal iðties nëra nie-
ko praktiðkesnio uþ matematikà? Ar se-
niai èia vis bûdavo didþiuojantis pabrë-
þiama fundamentinë matematikos vertë?
Kà reiðkia taikomasis pobûdis?
Jûs galite rasti taikomøjø uþdaviniø,
bet kai pradësite spræsti, tai prireiks
algebros, topologijos, t. y. teks pa-
nirti á abstrakèias matematikos ða-
kas. Juk kà reiðkia abstrakti matema-
tika? Tai pati logika. Juk jeigu pro-
blema sudëtinga, tai bandoma iðsi-
vaduoti nuo konkreèiø dalykø. Bet
yra dalykø, kurie ligi ðiol nelengvai
suprantami, pvz., buvo daug ginèø
dël Didþiosios Ferma problemos. Ir
Lietuvoje atsirado þmoniø, kurie
mëgino jà spræsti. Galø gale ta pro-
blema buvo iðspræsta.
Arba ðtai kitas dalykas. Ir vaikui
galime parodyti, kad kiekvienà lyginá
skaièiø galima uþraðyti dviejø pirmi-
niø skaièiø suma. Pvz., 4=2+2,
6=3+3, 8=3+5 ir t. t. Bet ðito árodyti
matematiðkai nepavyksta. Kompiute-
riu perskaièiuota iki milijono, bet lo-
giðkai árodyti vis viena nesiseka. Deja.
Tai mûsø màstymo problema. Regis,
kaþkokia firma skyrë milþiniðkà pre-
mijà tiems, kuriems pavyktø árodyti.
Nesukûrus naujø galingø metodø, tà
árodyti beviltiðka, ir mëgina tai pada-
ryti. Kai kurie matematikai mano, jog
ðitai árodyti beviltiðka, nors formuluo-
jama devintos klasës mokiniui su-
prantamais terminais.
Kà tai reiðkia? Vien tik þmogiðkojo
màstymo netobulumà?
Matematika yra ir logikos patik-
rinimas. Aiðku, kad jeigu bus iðspræs-
ta, tai dedant labai daug pastangø,
Nukelta á 11 p.
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)
rinkosi á Vilniø
Atkelta ið 3 p.
finansø matematika, draudos mate-
matika. Nenorëèiau pasakyti, jog da-
bartinë matematika gali duoti re-
ceptus, kaip iðvengti visø ar bent
daugelio ekonominiø bëdø. Ne. Ma-
tematikos vaidmuo kitas: ji ne tik
duoda gatavà kiekybiná rezultatà, bet
ir padeda keisti màstymà, leidþia su-
vokti, nuo ko bankininkystëje kas
priklauso, kas gali priklausyti ir nuo
ko maþai priklauso. Matemati-
ka panaði á kompiuteriø moks-
là ar informatikà: jos galutinë
iðraiðka yra kiekybinis rezulta-
tas, skaièius, bet didþiausia ver-
të yra kokybë, màstymas. Ma-
tematika kaþkà paneigia, iðke-
lia naujas hipotezes, teikia
naujà supratimà. Að asmenið-
kai labai vertinu tas matemati-
kos sritis, kurios padeda iðkel-
ti naujas hipotezes. O specia-
listai tegu apmàsto, patvirtina
ar paneigia.
Kam Lietuvoje
reikalinga
matematika
Jeigu taip, tai ar ðiandieninë
matematika neperëmë to vaidmens,
kuris nuo seno buvo bûdingas filo-
sofijai? Ðis mokslas padëdavo ap-
rëpti visumà, bet dabar Jûs teigia-
te, kad naujas daugelio srièiø idëjas pa-
deda iðkelti bûtent matematika.
Palyginimas neblogas. Dar noriu
pasakyti, kad ðalia ekonomikos ar so-
cialiniø mokslø matematika ir infor-
matika nepaprastai svarbi kultûrai,
lituanistikai. Mûsø Institutas viena
svarbiausiø savo taikomøjø krypèiø
laiko matematiniø metodø, informa-
tikos ir kompiuteriø taikymà lituanis-
tikoje, kalbos mokslui. Dar jeigu vals-
tybës mastu pridëtume statistikà, pa-
remtà matematinës statistikos meto-
dais, tai ir bûtø atsakymas, kam Lie-
tuvoje reikalinga matematika ir infor-
matika. Prieð keletà deðimtmeèiø ga-
lëjome pasigirti, kad rimti inþineriniai
Berklio konferencijos
tæsiamos Vilniuje
Atkelta ið 10 p.
kaip ir sprendþiant Didþiàjà Ferma
teoremà. Pastaràjà sprendþiant bu-
vo sukurta nauja matematikos ðaka –
þiedø teorija. Lygiai ir pastaràjá uþ-
daviná sprendþiant, matyt, bus sukur-
tas naujas matematikos metodas, ku-
ris ir iðjudins ðià matematikos ðakà.
Gerai, bet atsigræþkime á XVII a.,
kai Ferma formulavo savo Didþiàjà te-
oremà. Juk jis tvirtino ðá uþdaviná ið-
sprendæs?
Ir Lietuvoje tà uþdaviná tvirtino ið-
sprendæs savamokslis matematikas
entuziastas Genius Strazdas. Kai
laipsnio rodiklis 3, tai G. Strazdas ið-
ties Didþiàjà Ferma teoremà iðspren-
dë. Bet reikia árodyti bet kokio laips-
nio rodiklius. Dar vadinamojoje sme-
toninëje Lietuvoje tai problemai
spræsti daugelis þmoniø atidavë savo
laisvalaiká, kai kas tvirtino iðsprendæs.
Atskiru atveju – taip. Dabar jau ofi-
cialiai paskelbta, kad Didþioji Ferma
teorema iðspræsta, jà tikrino beveik
metus laiko, kol buvo ásitikinta, kad vis-
kas teisinga.
ir techniniai skaièiavimai reikalingi
Lietuvai, o dabar be matematinës
statistikos ir tikimybiø teorijos neási-
vaizduojama lituanistika, bankinin-
kystë, statistika.
Taèiau ðioje konferencijoje në vieno
lituanisto nematau.
Yra susiklosèiusios tam tikros
tradicijos: èia matematikø forumas,
þmoniø, kurie save laiko bûtent ma-
tematikos profesionalais.
Praneðimus rengiasi skaityti dr. Rimas Banys, prof. Leonas Saulis bei programinio komiteto stovai – Jonas Kubilius, Vytau- politikai, mokslininkai ir verslinin-
Kokiø ðios konferencijos rezultatø partneriai. Su jais susitinkame ne tik turime ir pasaulyje pripaþintø vidu- dþia mokslines problemas, o jas ðe-
galima laukti?
Tiesioginiø materialiø ar ekono- tarp konferencijø. Mus sieja ir ben- natas Surgailis, Vidmantas Bentkus, ir kitu metu renginiuose dalyvauja
miniø tikslø mokslinës konferenci- dras rûpinimasis jaunimu.
jos, þinoma, nekelia. Taèiau moksli-
ninkø bendravimà, reikalø aptarimà
lydi kiti dalykai: naujos tyrimø kryp-
tys, bendri darbai. Dabar Lietuvos
jaunimas noriai vaþinëja po uþsiená
ne tik braðkiø skinti, bet ir semtis
mokslo þiniø. Tad ir konferencija gali pamirðtame garsios Rusijos matemati-
suvaidinti tam tikrà vaidmená, kad tos kø mokyklos, kuriai turi bûti dëkingi ir
iðvykos bûtø tikslinës, planuotos.
Ði konferencija þinoma pasauly- Kubilius, prof. Vytautas Statulevièius bei
je ir pripaþinta. Þmonës, dirbantys kiti?
tikimybiø teorijos arba matematinës
statistikos srityje, taip pat ir artimo- grindinis Berklio simpoziumø JAV
Jau yra kam palikti
skyriø
Bet ar bus lietuvio vardas tarp
sprendëjø?
Skaièiø teorija yra abstrakti mate-
matikos ðaka. J. Kubilius yra skaièiø
teorijos specialistas ir jo mokslø kan-
didato disertacija buvo kaip tik ið skai-
èiø teorijos. Taèiau nuvykæs á Lening-
radà (dabar Sankt Peterburgas) su-
prato, kad Lietuvai vis dëlto reikia
daugiau taikomosios matematikos.
Skaièiø teorijoje daug dalykø, pana-
ðiø á atsitiktinius skaièius, pvz., pirmi-
niai skaièiai: 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19… kuriomis bûtø galima pasikliauti. Þi-
Jie pasiskirstæ beveik atsitiktinai – ne-
ámanoma pasakyti, kad kitas skaièius
bus pirminis. Nëra formulës, kuri ga-
lëtø pasakyti. Pirmuosiuose darbuose
tyrinëtas pirminiø skaièiø pasiskirsty-
mas ir kaip tik J. Kubilius suprato,
kad tikimybiø metodus galima plëtoti
skaièiø teorijoje. Nors yra ir prieðin-
gø mëginimø: mûsø Vilniaus konfe-
rencijos dalyvis prof. Friedrichas
Götze ið Bylefeldo (Vokietija) kaip tik
Matematika - tai mokslas,
padedantis keisti màstymà
se srityse gerai þino, kad yra tokia Vil- tikimybiø teorijos klausimais inicia- Yra ir talentingø jaunøjø ðios srities
niaus konferencija. Èia suvaþiuoja þi-
nomi pasaulyje matematikai. Tai tie
þmonës, kurie intensyviai dirba ir pa-
siekia puikiø rezultatø. Kaip èia ne-
paminëti Peterio Jagerso ið Ðvedijos,
Friedricho Götze ið Vokietijos ir dau-
gelio kitø – nuo seno jie mûsø geri
pirmininkas prof. Peteris Jagersas tas Statulevièius, Bronius Gri- kai. Tokios konferencijos, kurias or-
per konferencijas, bendraujame ir riniosios kartos matematikø – Do- fuoja, remia verslininkai, atidarant
Vilnius tebelieka Rytø Raèkauskas, Eugenijus Manstavi- prasti bendras problemas, o tai vi-
ir Vakarø matematikø èius, Henrikas Pragarauskas, Rimas siems tik á naudà.
bendravimo vieta
Ar dràsiai verþdamiesi á Vakarus ne-
mûsø matematikos didieji – prof. Jonas
Daugiau kaip prieð 30 metø pa-
mëgina skaièiø teorijos metodus tai-
kyti tikimybiø teorijoje. Skaièiø teori-
joje tai iðspræsta, o tikimybiø teorijoje
ðis klausimas nepajudintas.
Tad kaip sekësi prof. F. Götze?
Apskritai F. Götze su mûsiðkiu
Vidmantu Bentkumi gavo daug gerø
fundamentiniø rezultatø ðioje srityje.
V. Bentkus yra vienas perspektyviau-
siø jaunøjø lietuviø matematikø. Að
labai patenkintas, kad jis visam laikui
gráþo á Lietuvà ið Bylefeldo. Esu nu-
sprendæs, kad savo skyriø Institute,
dar kiek padirbëjæs, atiduosiu V. Bent-
kui. Noriu atiduoti á tokias rankas,
note, kà reiðkia bûti skyriaus vado-
vu? Tai ne vien pasiraðyti ant doku-
mento Mokslo institute, jeigu nori,
kad mokslas vyktø. Ðiaip eiliniai ma-
tematikai universitetuose turi po
deðimt valandø per savaitæ, o itin ga-
bûs – 4 val. per savaitæ. Iðmintingas
dekanas ar vadovas turi tausoti ypaè
talentingus þmones, antraip jø ne-
teks – iðsibëgios.
Bus daugiau
11
torius statistikas Jeþis Neimanas atstovø: neseniai habilituoto dakta-
ëmësi iniciatyvos perkelti pagarsë- ro disertacijas apgynë Mindaugas
jusias konferencijas á Europà. Tu- Bloznelis, Rimas Norvaiða. Labai
rëjo vienà ið tikslø – kad intensyviau produktyviai dirba dabar Brazilijoje
bendrautø Rytø ir Vakarø ðaliø ma- gyvenantis buvæs mûsø Instituto dar-
tematikai. Ðitaip Vilnius tapo tø buotojas Vladas Sidoravièius. Ádo-
konferencijø rengimo vieta. Jau að- mu, jog konferencijos atidarymo pa-
tuntà kartà vyksta ið Berklio skaità skaitë Harry Kesten ið JAV, ku-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
atkeltoji konferencija ir ið- rio praneðimas kaip tik ir paraðytas
skirtinis jos bruoþas tas, kad su V. Sidoravièiumi. Ryðiø su mûsø
pavyko iðsaugoti vienà svar- Institutu jis nenutraukë, bendradar-
biausiø tos konferencijos biauja su Lietuvos matematikais. Kas
ypatybiø: Vilnius tebelieka jis bus ateityje – Brazilijos ar Lietu-
Rytø ir Vakarø matematikø vos matematikas? Sunku pasakyti,
bendravimo vieta. Ir á ðià 8- bet svarbiausia, kad mokslui neþus.
àjà konferencijà atvyko maþ- Ir pabaigai?
daug per pusæ Vakarø ir Ry- Mokslas ðalyje gyvena ne paèius
tø, t. y. buvusios Tarybø Sà- geriausius laikus, bet reikia bûti ob-
jungos, matematikø. Rusi- jektyviam, ðiek tiek nuolaidþiam ir
jos, Ukrainos, Uzbekijos ma- pasakyti ðtai kà. Jeigu valdþios þmo-
tematikø laimëjimai tikimy- nës priekaiðtaus mokslui, kad jis
biø teorijos srityje yra labai nesprendþia ðiandien svarbiausiø
reikðmingi ir garsûs. valstybës problemø, o mokslininkai
O kaip Lietuvos tikimybi- bëdos, kad valstybë finansuoja
ninkai? mokslà ne taip, kaip reikëtø, tai
Jie pasaulyje þinomi ir pri- vargu ar pasieksime paþangos. Jos
paþástami. Produktyviai tebe- pasieksime tik tada, kai tas paèias
dirba vyresniosios kartos at- problemas pradës geriau suprasti
gelionis. Ypaè dþiugina, kad ganizuoja mokslininkai ir spren-
Vygantas Paulauskas, Leonas Sau- valstybës, politikos atstovai, kaip tik
lis, Remigijus Mikulevièius, Alfredas ir yra geras pavyzdys. Tai siekis su-
Rudzkis, tiesiog visø nesuminësi. Aèiû uþ pokalbá.
PUSLAIDININKIØ
FIZIKOS INSTITUTAS
skelbia konkursà á Puslaidininkiø fizikos instituto fizikos mokslø kryp-
ties doktorantûrà. Doktorantûros trukmë 4 metai. Asmenys, dalyvau-
jantys konkurse, iki ð. m. rugsëjo 5 d. pateikia: praðymà; gyvenimo, kûry-
binës ir mokslinës veiklos apraðymà; magistro kvalifikacinio laipsnio di-
plomo ir jo priedø kopijas; dviejø mokslininkø rekomendacijas; paskelbtø
mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas. Dokumentai priimami adresu:
A. Goðtauto g. 11, Vilnius,
tel. 61 98 21, 61 97 59.
Instituto direktorius S. Aðmontas
LIETUVOS ÞEMDIRBYSTËS INSTITUTAS
SKELBIA KONKURSUS:
Á AGRONOMIJOS MOKSLØ KRYPTIES DOKTORANTÛRÀ (4
vietos dieninëje ir 2 neakivaizdinëje) agrochemijos, augalininkystës, au-
galø apsaugos, mikrobiologijos, þemdirbystës ir agroekologijos ðakose.
Dokumentai priimami mënesá po konkurso paskelbimo dienos. Kon-
kursas vyks 2002 m. rugpjûèio 22 d. Lietuvos þemdirbystës institute, Aka-
demija, Këdainiø r.
MOKSLO DARBUOTOJØ PAREIGYBËMS UÞIMTI
vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1 vieta Dotnuvoje, Këdainiø r.,
mokslo darbuotojo – 5 vietos Dotnuvoje, 3 vietos Vokës fil. Vilniaus r.,
2,5 vietos Vëþaièiø fil. Klaipëdos r., po 1 vietà – Rumokø, Kaltinënø ban-
dymø stotyse ir Agrocheminiø tyrimø centre (Kaunas), jaunesniojo moks-
lo darbuotojo – 4 vietos Dotnuvoje, po 1 vietà – Rumokø ir Perlojos
bandymø stotyse.
VEDËJØ PAREIGYBËMS UÞIMTI
Rûgðèiø dirvoþemiø tyrimø ir Regioninës þemdirbystës skyriuose Vë-
þaièiø filiale, Klaipëdos r.
Dokumentai priimami 2 mënesius po konkurso paskelbimo dienos.
Konkursas vyks 2002 m. rugsëjo 17 d.
Dokumentai konkursams priimami adresu: Lietuvos þemdirbystës ins-
titutas, Instituto alëja 1, 5051 Akademija, Këdainiø r. Informacija teikia-
ma telefonais (8 347) 37271, 37654 ir interneto puslapyje http://www.lzi.lt
Direktorius
12 MOKSLAS IR PINIGAI
Atkelta ið 7 p.
mokslo darbuotojø skaièiaus (Ninst),
t. y. Ri = Rinst / Ninst.
Mokslinio darbo rezultatais lai-
komi:
1) fundamentiniø tyrimø srityje –
moksliniø straipsniø ISI (Mokslinës
informacijos instituto) sàraðo þurna-
luose ir monografijø skaièius 1 moks-
lo darbuotojui. Monografijoms turë-
tø bûti taikomas papildomas daugik-
lis (pvz., k = 3);
2) taikomøjø tyrimø srityje – uþ-
sienio patentø (taèiau ne patentø-
analogø) skaièius 1 mokslo darbuo-
tojui. (Patentai-analogai gaunami re-
gistruojant vienà iðradimà ávairiose
ðalyse.);
3) mokslo taikomosios veiklos sri-
tyje – lëðø kiekis, gautas uþ mokslinius
darbus, atliktus ámoniø, vieðøjø ástai-
gø, valstybës institucijø uþsakymu,
parduotas iðradimø, technologijø li-
cencijas, irgi 1 mokslo darbuotojui;
4) tarptautinëje mokslo veikloje –
lëðø kiekis, gautas uþ uþsienio grantø
ir sutarèiø vykdymà, 1 mokslo dar-
buotojui.
Kodël imami tik ðie rezultatai? To-
dël, kad bûtent ðie rezultatai geriau-
siai parodo mokslininkø darbo koky-
bæ, originalumà ir vertæ. Be to, jie
daugmaþ sutampa su mokslo vertini-
mo institucijø poþiûriu á mokslo dar-
buotojø veiklos rezultatus (þr. V. Dau-
jotis, Mokslas ir technika, 2002, (2),
4 – 6). Daugiau komentarø ir argu-
mentø dël tokio pasirinkimo pateik-
ta A. P. straipsniuose (Respublika, sky-
relis Þiniø visuomenë, 2002-01-09,
2002-01-29).
Kurio nors mokslo instituto vidu-
tinis veiklos rodiklis (Ri) bus didþiau-
sias. Maksimalià Ri max reikðmæ atitin-
ka koeficientas Ki = 1,0. Kitø mokslo
institutø veiklos efektyvumo koefi-
cientai proporcingi jø veiklos rodik-
lio santykiui su geriausiu rodikliu,
t. y. Ki = Ri / Ri max. Jeigu kurios nors
veiklos rezultatø ið viso nëra, koefi-
cientas Ki = 0. Taip nustatomi Ki ko-
eficientai visose 4 veiklos srityse.
Po to apskaièiuojamas visø institu-
tø skatinimo finansavimas kiekvieno-
je ið 4 veiklos srièiø atsiþvelgiant á veik-
los efektyvumà. Ið pradþiø sumuoja-
mos visø institutø darbuotojø skai-
èiaus, padauginto ið jø veiklos koefi-
ciento, reikðmës, t. y. randama ∑ (Ninst
x Ki). Padalijæ visà skatinimo lëðø su-
mà kiekvienoje ið 4 minëtø veiklos sri-
èiø Si ið ∑ (Ninst x Ki), gauname sàlyginá
vieno mokslo darbuotojo skatinimo fi-
nansavimà (si). Jis rodo, koks bûtø fi-
nansuojamø mokslo institutø vieno
darbuotojo skatinimo finansavimas,
jeigu jo rezultatø skaièius/kiekis bûtø
toks pats, kaip geriausio instituto dar-
buotojo, o bendras darbuotojø skai-
èius bûtø toks, koks reikalingas faktið-
kai gautiems rezultatams pasiekti. Ðá
skaièiø padauginæ ið instituto darbuo-
tojø skaièiaus ir veiklos efektyvumo ko-
eficiento, gauname institutui skiriamà
lëðø kieká uþ veiklà kiekvienoje srityje
(Si = si x Ninst x Ki). Susumavæ lëðas uþ
veiklà atskirose srityse, gauname visà
instituto skatinimo finansavimà (Sinst
= Sf + St + Sv + Sg).
Pateikta schema yra paprasta ir
aiðki. Kad bûtø vaizdþiau, jà galima
iliustruoti tokiu pavyzdþiu. Yra 4 vie-
nodo dydþio, bet nevienodai dirban-
tys institutai: W, X, Y ir Z, ir jiems skir-
ta 10 mln. Lt. Kiekviename institute
dirba po 60 mokslo darbuotojø. Vie-
nas institutas (W) stiprus teoriniais
darbais, sëkmingai konkuruoja dël
uþsienio grantø, bet atlieka maþai tai-
komøjø tyrimø. Kitas (X), atvirkðèiai,
turi nedaug fundamentiniø tyrimø re-
zultatø, bet labai aktyvus taikomøjø ty-
rimø ir mokslo taikomosios
veiklos srityje. Treèias (Y) ga-
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)
Apie mokslo institutø sienio, pvz., Norvegijos ekspertai ir
specialistai), detalizuoja prioriteti-
niø krypèiø plëtros programø turiná
finansavimà
ir skelbia konkursus pateikti atitinka-
mø moksliniø tyrimø (fundamentiniø
ir taikomøjø) projektus. Projektai ver-
tinami kvalifikuotø ir beðaliðkø uþsie-
nio ekspertø pagal Lietuvos vyriausy-
binës institucijos nustatytus kriterijus.
Projektai ekspertams pateikiami be
juos rengusios institucijos pavadini-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
mo. Po to jie klasifikuojami pagal ver-
tinimo rezultatus, atrenkami laimëjæ
projektai, sudaromos jø vykdymo su-
tartys ir pradedamas darbas. Papras-
tai finansavimà turëtø gauti 40–50%
pateiktø projektø.
Ðiose pastabose iðdëstyti pagrin-
diniai teiginiai. Juos reikia detalizuo-
ti ir paversti veikianèia finansavimo
metodika. Pereinant prie kitos fi-
nansavimo tvarkos svarbu, kad ins-
titutai nepatirtø staigiø finansavimo
pokyèiø. Tai nesunku pasiekti ávedus
taisyklæ, kad reguliarus instituto fi-
nansavimas, palyginti su praëjusiais
metais, nesikeistø daugiau kaip
10%, atsiþvelgus á visø valstybës biu-
dþeto lëðø, skiriamø mokslo institu-
tams, kitimà, t. y. instituto finansa-
vimas nagrinëjamais metais turëtø
bûti A i = (0,9 – 1,1) x A i-1 x A m/A m-1,
kur Ai-1 – reguliarus instituto finan-
savimas ankstesniais metais, A m –
Lietuvos mokslo institutø direktoriai posëdþiauja Raudondvaryje bendras visø institutø reguliarus fi-
nansavimas nagrinëjamais metais,
nëtinai stiprus visose srityse, o ketvir- veiklà (pvz., raðo vadovëlius pagal galëtø bûti 12, 4, 12 ir 12 %, o ateityje A m-1 – tas pats ankstesniais metais.
tas (Z) akivaizdþiai silpnas visose sri- ÐMM uþsakymà) – jo veikla irgi áverti- artëtø prie vienodø dydþiø – po 10 %. Maþdaug tokia taisyklë galiojo skai-
tyse. Institutø veiklos rodikliai ir fi- nama. Toks modelis turëtø nepatikti Tikslinis finansavimas skiria- èiuojant visø institutø (iðskyrus Kul-
nansavimo skaièiavimo rezultatai pa- tik tiems institutams, kurie maþai turi mas per mokslo programas ir jo or- tûros ir meno institutà) finansavi-
rodyti lentelëje. mokslo pasaulyje priimtø rezultatø, o ganizavimo tvarka, matyt, galëtø bûti mà 2002 m. Trûkstamos arba pertek-
Galima teigti, kad institutø finan- atsiskaito pasauliniam mokslui neþi- tokia. ÐMM kartu su Ûkio ministe- linës lëðos bûtø paimamos ið skati-
savimas nevienodas, bet teisingas ir nomais straipsniais Lietuvos þurna- rija (ÛM) ir kitomis valstybës insti- nimo fondo (S) arba perkeliamos á
racionalus. Teisingas, nes uþ pastan- luose, tezëmis ir pan. menkaverèiais tucijomis nustato perspektyvias já. Bûtø naudinga surengti moksli-
gas ir intensyvø darbà reikia atlyginti, rezultatais. Skatinimo lëðø paskirsty- (prioritetines) mokslo kryptis, ku- ninkø ir mokslo administravimo at-
racionalus, nes lëðos skiriamos ten, mas tarp 4 veiklos srièiø (po 10 %) bû- rias tikslinga sparèiausiai plëtoti. stovø diskusijà finansavimo tvarkos
kur geriausiai panaudojamos, o fi- tø priimtinas esant racionaliam fun- Prioritetiniø krypèiø nustatymo klausimais. Pravartu turëti aiðkià ir
nansavimo tvarka skatina gerai dirb- damentiniø ir taikomøjø tyrimø ba- procesas, pradëtas raðant Lietuvos visiems þinomà metodikà, nes dabar
ti. Ðis finansavimo modelis universa- lansui – maþdaug po lygiai iðtekliø mokslo ir technologijø baltàjà knygà, tik nedaugelio institutø vadovai ga-
lus ir nesuteikia iðankstiniø pranaðu- abiejose srityse. Dabartiniu metu tai- po truputá juda á prieká. Toliau tu- lëtø tiksliai pasakyti, kaip apskaièiuo-
mø jokiam institutui: jeigu darbai yra komieji tyrimai, duodantys originalius rëtø bûti taip, kaip priimta pasau- jamos biudþeto lëðos institutams.
daugiau teorinio pobûdþio – institu- bei konkurencingus pasaulyje pro- lyje. Vyriausybë skiria lëðas priorite- Ar toks finansavimo bûdas tin-
tas gauna skatinimo finansavimà uþ duktus, technologijas ir kt., Lietuvoje tiniø krypèiø plëtrai ir paveda ÐMM kamas humanitariniams ir sociali-
straipsnius pasauliui þinomuose lei- menkai iðplëtoti. Todël taikomiesiems kartu su ÛM ir kitomis institucijo- niams mokslams? Atsakymas – taip.
diniuose, jeigu jis kuria originalias tyrimams skirtas skatinimo lëðas pa- mis ágyvendinti prioritetiniø krypèiø Taèiau pirmiau reikëtø iðspræsti
technologijas – gauna uþ uþsienio pa- sidalytø keletas institutø. Atsiþvelgiant plëtros programas. Ministerijos, klausimà dël „prestiþiniø“ Lietuvos
tentus, jeigu vykdo uþsakytus taiko- á tai, ið pradþiø skatinimo lëðø paskirs- padedant ekspertams bei specialis- þurnalø, kuriø turime jau net 104!
muosius tyrimus, mokslo taikomàjà tymas tarp aukðèiau paminëtø srièiø tams (bûtø gerai, kad dalyvautø uþ- Sprendimas galëtø bûti toks: Lietu-
voje reikia finansiðkai remti ir
INSTITUTØ VEIKLOS RODIKLIAI IR FINANSAVIMO SKAIÈIAVIMO REZULTATAI átraukti á MSD leidiniø, kuriuose
publikuoti straipsniai pripaþástami
Nr. Rodikliai W X Y Z suteikiant mokslo laipsná, sàraðà tik
tuos leidinius, kurie pagal spausdi-
1. Bazinis finansavimas 1 darbuotojui, b 25,0 25,0 25,0 25,0 namø darbø kokybæ prilygsta tarp-
tautiniams þurnalams. Labai trum-
2. Bazinis finansavimas institutui, Binst 1500 1500 1500 1500 pai tariant tokie leidiniai bûtø: 1) lei-
dþami anglø kalba (iðskyrus lituanis-
3. Straipsniø ISI sàraðo þurnaluose skaièius, R f 0,72 0,06 0,48 0
tikos leidinius); 2) jø redakcinëse
4. Koeficientas K f 1,0 0,083 0,667 0 kolegijose apie 50% nariø turëtø bû-
ti autoritetingi uþsienio mokslinin-
5. Uþsienio patentø skaièius, Rt 0 0,10 0,05 0 kai; 3) recenzentai – kvalifikuoti ir
beðaliðki uþsienio specialistai; 4) lei-
6. Koeficientas Kt 0 1,0 0,5 0 dþiami reguliariai – 4, 6 ir t. t. nume-
7. Lëðø kiekis, gautas uþ darbus, atliktus pagal sutartis su 1,0 12,0 7,0 1,0 riai per metus. Vis dëlto ði tema per
užsakovais ir parduotas licencijas, R v plati, todël ir detalesni komentarai
apie apraðomo finansavimo bûdo
8. Koeficientas K v 0,083 1,0 0,583 0,083 tinkamumà humanitariniams ir so-
cialiniams mokslams paliekami atei-
9. Lëðø kiekis, gautas uþsienio grantais ir pagal sutartis, Rg 20,0 2,0 14,0 0 èiai. Kol „prestiþiniø“ Lietuvos þur-
nalø sàraðas bûtø tinkamai sutvar-
10. Koeficientas Kg 1,0 0,1 0,7 0
kytas, humanitariniø ir socialiniø
11. Instituto finansavimas Sf 571,4 47,5 381,1 0 mokslø institutai galëtø bûti finan-
suojami taip pat, kaip iki ðiol,
12. Instituto finansavimas St 0 666,7 333,3 0 t. y. padalijant jiems tam tikrà dalá
visø skirtø lëðø. Beje, humanitariniai
13. Instituto finansavimas Sv 47,5 571,8 333,3 47,5
institutai ir dabar galëtø sëkmingai
14. Instituto finansavimas Sg 555,6 55,6 388,9 0 varþytis dël skatinimo lëðø, gauda-
mi gerus fundamentiniø tyrimø áver-
15. Skatinimo finansavimas, iš viso, Sinst 1174,5 1341,6 1436,6 47,5 tinimo koeficientus uþ monografi-
jas, kuriø daugiausia ir sukuriama
16. Skatinimo finansavimas 1 mokslo darbuotojui 19,6 22,4 23,9 0,8 humanitarinio profilio institutuose.
17. Reguliarus finansavimas, iš viso, Ainst 2674,5 2841,6 2936,6 1547,5
Algimantas Pauliukonis
18. Reguliarus finansavimas 1 mokslo darbuotojui 44,6 47,4 48,9 25,8 Biotechnologijos instituto
direktorius
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)
Liovæsis ieðkoti
povandeniniø
laivø, ëmësi
liaudies dainø
Mokslo Lietuvos paðnekovas – Matematikos ir informatikos
instituto Atpaþinimo procesø skyriaus ir UNESCO katedros
Informatika humanitarams ákûrëjas ir vadovas, Nuolatinës
informacinës visuomenës komisijos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybës pirmininkas, Lietuvos MA tikrasis narys Laimutis
Telksnys. Já kalbina Gediminas Zemlickas.
„Sausas“ informatikas
niekada nebuvo
Gerbiamasis Profesoriau, daþnai
Jus tenka sutikti ávairiuose humanitarø
renginiuose, tad ar labai ásiþeistumëte,
jei Jus pavadinèiau dideliu humanitaru?
Tai toks graþus pavadinimas –
kaip èia ásiþeisi. Garbë – negali prieð-
tarauti. Bet ið tiesø esu informati-
kas. O su humanitarais tenka gra-
þiai bendradarbiauti, ir jau ne viene-
rius metus, todël ir susitinkame tuo-
se renginiuose.
Ko gero, tas bendradarbiavimas ir
prasidëjo, kai Matematikos ir informa-
tikos institute ákûrëte UNESCO kated-
rà Informatika humanitarams? Kaip
keitësi Jûsø poþiûris á humanitarinius
mokslus ir tø mokslø atstovus? Juk ið
pradþiø buvote grynas technikos moks-
lø atstovas, „sausas“ informatikas, tad
Jûsø patirtis, kaip reikëtø bendradar-
biauti skirtingø mokslø atstovams, gali
bûti ne tik ádomi, bet ir vertinga.
„Sausas“ informatikas niekada
nebuvau, net ir teorinius informa-
tikos srities darbus darydamas vi-
sada galvodavau, kaip tà teorijà pa-
naudoti praktiðkai. Vienas ið tokiø,
galima sakyti, humanitarams skir-
tø darbø buvo bandymas taikyti in-
formatikos metodus medicinoje.
Konkreèiau – atpaþinimo procesø
analizës metodus. Matote, medi-
cina taip pat juk ne visai humani-
tarinis ir ne technikos mokslas.
Bet svarbiausia tai, jog raðydamas
net ir teorines formules svarstyda-
vau, kaip jas bûtø galima praktiðkai
taikyti. Árankis, kuriuo galima prak-
tiðkai naudoti teorijà, yra kompiute-
ris. Kai buvo kalbama apie vienokius
ar kitokius procesø atpaþinimo me-
todus, tai vis sukdavau galvà, kaip tas
formules padaryti tokias, kad jas bû-
tø galima „ádëti“ á kompiuterá ir jos
pradëtø veikti. Taigi teoriniø rezul-
tatø taikymas praktiðkai man visada
buvo svarbiausias dalykas.
Garsas iðduoda
povandeniná laivà
Dar anais, sovietiniais, laikais
tyrimø rezultatus tekdavo naudoti
praktiðkai, bet kokia tai buvo prak-
tika – karinis taikymas, pvz., po-
vandeniniams laivams atpaþinti.
Povandeniniams laivams atpaþinti
pagal jø sukeliamà garsà?
Taip. Kai povandeninis laivas
plaukia po vandeniu, tai já pasiekti la-
bai sunku, nes jis gali grimzti á keliø
ðimtø metrø gylá. Bet sraigtai, kurie
tà povandeniná laivà varo, sukdamiesi
skleidþia garsà. Pagal garsus galima
atpaþinti, koks plaukia laivas – savas
ar svetimas, ir net jo tipà nustatyti.
Tuos paèius dalykus taikëme taip
pat skraidantiems aparatams – lëk-
tuvams, raketoms nustatyti. Skren-
dant lëktuvui, pasireiðkia vibracija
(jeigu reaktyvinis). Jeigu lëktuvas su
besisukanèiais propeleriais, tai tam
tikro tipo radiolokatoriai apðvieèia
tà erdvæ, sudarydami elektromag-
netiná laukà, o judanèios lëktuvo da-
lys ore sukelia bangas. Vaizdas bûtø
panaðus, jeigu ramaus vandens pa-
virðiuje kà nors pradëtume judinti –
susidarys bangos. Jeigu tas bangas
pradëtume analizuoti, tai bûtø gali-
ma pasakyti, kas skrenda.
Nepriklausomos Lietuvos valsty-
bës sàlygomis visø ðiø ádomiø techni-
kos uþdaviniø jau nebeteko spræsti. Ne-
jaugi ir tø darbø rezultatø nebeprirei-
kë, visa tai virto tik praeitimi, mokslo
istorijos dalykais?
Kai iðtrûkome ið didþiojo kai-
myno glëbio, pradëjome svarstyti,
kur galëtume taikyti savo þinias?
Bendradarbiavome ir toliau tæsia-
me bendrus darbus su Vilniaus,
Kauno, Palangos medikais. Bet ta-
da kilo ir tokia mintis: juk turime
daugybæ vertingø garso áraðø – lie-
tuviðkø tarmiø, liaudies dainø ir
pan. Kodël savo sukaupta patirti-
mi nepasinaudoti naujiems porei-
kiams tenkinti?
Kaip suderinti
matematikà ir kompiuterá
Taèiau ði idëja tikriausiai kilo ne
informatikams, o humanitarams – kal-
bininkams ir muzikologams? Juk jiems
rûpi ðá vertingà mokslo ir kultûros pa-
veldà iðsaugoti.
Deja, idëja ðovë á galvas infor-
matikams. Juk koks skirtumas, kà
informatikos metodais tirti: ðirdies
ritmà, povandeninio laivo ar lëktu-
vo sukeltus virpesius ar liaudies dai-
nos áraðus.
Matematikai tas pats, nes virpesiai
apraðomi lygtimis?
Að ne matematikas, kaip sakiau,
esu informatikas.
Taèiau jei kalbame apie kokius
nors procesus, tai jie juk apraðomi di-
ferencialinëmis ar kitokiomis lygtimis.
Argi ne taip?
Ðtai èia ir noriu pabrëþti, kuo ski-
riasi informatikas nuo matematiko.
Matematikas kartais yra savotiðkas
menininkas, kuris groþisi formulë-
mis – puiku. Bet kad tà matematinæ
poezijà galëtume praktiðkai naudo-
ti, vien matematiniø þiniø nepakan-
ka. Formulës – graþus darinys pasi-
þiûrëti, gal paskatina ir kitus darbus
daryti. Taèiau informatikai matema-
tikà naudoja tik kaip vienà ið prie-
moniø. Mes, informatikai, turime
tam tikrus uþdavinius ir turime du
INFORMATIKA IR HUMANITARAI 13
Lietuvos istorijos institute seminare-diskusijoje Kada renkamës multimedijos knygà? Lietuvos MA tikrasis narys
parankinius: teorijà ir kompiuterá.
Mûsø tikslas ir yra suderinti ðiuos
du dalykus. Mat, jeigu turite formu-
læ, tai dar nereiðkia, kad jà galësite
kur nors panaudoti kompiuteryje.
Ðtai sakote: procesà apraðyti dife-
rencialine lygtimi. O kompiuteryje
iðvis netinka naudoti diferencialinæ
lygtá, kadangi tà lygtá pirmiausia rei-
kia perkelti á diskretinæ erdvæ. Turi
bûti skirtuminë lygtis. Bûdø, kaip
pereiti ið diferencialinës á skirtumi-
næ lygtá, yra ne vienas.
Kai gautàjà skirtuminæ lygtá ára-
ðysime á kompiuterá, tai vël iðkils
daug niuansø. Jeigu naudosime
tikslesná kompiuterá, tai gausime
vienoká rezultatà, jeigu turime pi-
gesná kompiuterá, taikysime pra-
stesnes programas, tai gali atsitik-
ti, kad skaièiuodami gausime nesà-
monæ. Bûna blogai sàlygotø matri-
cø, kai pakitus vienam parametrui
gali á dausas nueiti.
Ðiame kambaryje, kur dabar kal-
bamës, tekdavo diskutuoti su aukð-
èiausio lygio matematikos korifëjais.
Juk yra ávairiø teorijø, pvz., procesø
pasikeitimo savybëms aptikti. Gar-
sus prof. Ðiriajevas, pasaulinio gar-
so specialistas, stebëjosi, kà èia mes
darome. Sakau: Gerai, praðome imti
tà savo formulæ ir padaryti, kad veiktø.
Ir kà gi – nepavyko.
Procesai – tai plaèiau
uþ garsà
Procesas – tolydi erdvë, viskas
graþu. Dabar mes kalbame, oras
graþiai virpa – jokiø lygèiø nereikia.
Bet kai að norësiu ðá garsà arba ko-
kius nors audiovizualinius áraðus
perkelti á kompiuterá, tai virpesius
turësime suskaidyti laike, suskaidy-
ti amplitudæ ir tik tada su tuo virpe-
siu galësime pradëti dirbti kompiu-
teriu. Ðtai tuos konstruktyvinius te-
orinius metodus ir taikome. Tada
gali bûti analizuojamas ir mûsø ti-
riamas procesas – povandeninio lai-
vo skleidþiamas garsas, skrendanèio
lëktuvo ar raketos virpinamas elek-
tromagnetinis radiolokatoriaus lau-
kas, ðirdies ritmo procesai, smege-
nø encefalogramos ir pan.
Minutëlæ! Jûs sakote, kad tyrinëja-
te ávairius garsus, taèiau smegenø en-
cefalograma – argi èia garsas?
Tada gráþkime atgal. Procesas gali
bûti ir mums negirdimas. Negirdime
labai lëto arba labai greito proceso.
Garsas tëra tik viena ið proceso rû-
ðiø. Apskritai kas yra procesas? Tai
tam tikrø ávykiø seka. Vaþiuojanèio
automobilio ratas virpa ant grindi-
nio – irgi procesas. Garsas po van-
deniu, radiolokatoriaus sukeltas
elektromagnetinis laukø virpëjimas,
ðirdies ritmas, elektrocheminiai ir
elektriniai reiðkiniai smegenyse, taip
pat ir mûsø kalba - visa tai yra proce-
sai. Taèiau tik siauro diapazono pro-
cesus – nuo 20 Hz iki 20 kHz – mes
girdime.
Noriu ðtai ko paklausti. Ar galima
sakyti, kad Sovietø Sàjungoje tuo metu
vykæ procesai neiðvengiamai kreipë ir
mûsø technikos, informatikos atstovus
á humanitariniø mokslø sritá? Jeigu Sà-
jungos fenomenas ir toliau bûtø gyva-
væs, tikriausiai ir toliau bûtumëte sëk-
mingai dirbæs pradëtuose baruose, gal
ir vykdant kosmines programas?
Vykdant kosmines programas
mums ir taip yra tekæ dirbti. Visos pri-
taikymo sritys yra gana ádomios. Ta-
èiau Jûs paklausëte apie informatikø
darbus Lietuvos kultûrai – tai ne tik
ádomûs, bet ir labai sunkûs darbai.
Niekas, be mûsø, ðiø darbø nepada-
rys. Juk galëjome ir toliau dirbti pra-
dëtosios krypties darbus. Tegul tai bû-
tø ne kariniai uþsakymai, bet juk yra
techninë diagnostika, kad ir diagnos-
tikai neardant varikliø. Puikiausiai
galëjome toje srityje darbuotis. Leisti
lëktuvui skristi ar neleisti? Ardyti va-
riklá ir tikrinti kiekvienà mazgà bûtø
nepaprastai brangu. Taèiau anali-
zuodami ávairius veikianèio variklio
procesus galime pasakyti, ar variklis
dar tinkamas skrydþiams, ar kuo grei-
èiau keistinas.
Patikra neardant varikliø atlieka-
ma pagal garsà? Tà garsà suvokiant
ið plataus svyravimø diapazono, taip
pat ir ultragarsinio?
Jûs mane gerai uþvedëte ant ke-
lio ir að dabar ákibau: tai yra proce-
sai, ávykiø sekos. Atliekant varikliø
diagnostikà, tai gali bûtø vibracija,
kurios mes gal ir negirdime. Gali bûti
ir girdimi vibracijos elementai, de-
gimo procesai, kuriuos galime tirti
taikydami kitus daviklius. Arba tem-
peratûros svyravimai. Visa tai pro-
cesai, kuriuos suvokiame ne vien sa-
vo klausos aparatu.
Þodþiu, tai gerokai sudëtingiau ne-
gu mechaniko pasiklausyta, kaip ûþia
automobilio variklis?
Su mechanikais siûlyèiau elgtis
atsargiau. Ir geras gydytojas pasi-
klausæs gali padaryti iðvadas, kurios
ne visada prastesnës uþ tomogra-
fo teikiamus duomenis. Tomogra-
fas padeda tik gauti informacijos,
o interpretuoja gydytojas. Jeigu pa-
tyræs gydytojas ar kitos srities diag-
nostikas prikiðæs vamzdelá klauso-
si, tai jis juk ne tik klausosi, bet ir
analizuoja, pateikia sprendimà.
Taigi geras mechanikas – kaip ir gy-
dytojas, vertas didelës pagarbos sa-
vo srities diagnostikas.
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Laimutis Telksnys (antras ið deðinës)
Kaip kelias vedë prie
lietuviðko paveldo
Ir vis dëlto kaip Jums ðovë mintis
skaitmenizuoti lietuviø kalbos tarmiø ar
liaudies dainø áraðus? Bûtø gaila, jei-
gu koká nors esminá momentà praleis-
tume?
Labai paprastas dalykas. Mes ir
anksèiau þinojome, kad senieji lie-
tuviø liaudies dainø áraðai padaryti
daugiau kaip prieð 80 metø. Ið pra-
dþiø raðyta ant vaðko cilindro, pas-
kui – ant greitai besisukanèios
plokðtelës, po Antrojo pasaulinio
karo mûsø ðaunieji humanitarai tas
dainas ir tarmes áraðinëjo á magne-
tinæ juostà. Visi tie áraðai su triukð-
mais. Kai gauname radiolokato-
riaus ar povandeninio laivo garso
signalà, tai taip pat esama ir triukð-
mø. Reikia tuos triukðmus paðalin-
ti, naudingà signalà iðskirti ir ana-
lizuoti. Tad mums visai natûraliai ið-
ëjo: turime ne militarinës, o huma-
nitarinës paskirties garsø, o jie
mums labai brangûs ir pasauliniu
mastu didþiai vertinami. Lietuvoje
turime 200 tûkst. liaudies dainø ára-
ðø – tai sunkiai ásivaizduojamas tur-
tas. Ðtai ðitaip ir pradëjome tuos
metodus, kuriuos seniau taikëme
technikos reikalams, naudoti hu-
manitariniams poreikiams.
Maþdaug 1990 m. pradëjome
rimtai galvoti ir apie UNESCO
projektà. Beje, su UNESCO mû-
sø ryðiai uþsimezgë visai kitoje –
kompiuteriø tinklø panaudojimo
– srityje. Tada ir kilo mintis ásteigti
katedrà. Ðtai ðiame kambaryje ir
buvo suformuluota idëja: kurkime
katedrà, kuri vadintøsi Informati-
ka humanitarams.
Kai klausëte, kaip ðovë mintis
pradëti skaitmenizuoti senuosius
dainø ir tarmiø áraðus, tai taip ir
trinktelëjo: þinojome, kad turime di-
delës vertës turtà ir já reikia apsau-
goti, naudojantis naujausiomis tech-
nologijomis, t. y. kompiuteriais. O
tam prireikë mûsø sukauptø þiniø.
Ið pradþiø rûpëjo paprasèiausias
dalykas – perkelti senus áraðus á sau-
già terpæ. O saugi terpë – tai kom-
paktinës plokðtelës. Jie maþdaug tuo
metu ir pasirodë. Jeigu tiksliau – tai
pasirodë apie 1982-uosius metus. O
tokie, kuriuos galima plaèiai naudo-
ti – tik apie 1990-uosius. Dabar tai vi-
siems áprastas dalykas, programinæ
árangà juk taip pat saugome kompak-
tinëse plokðtelëse. Jau turime 300
plokðteliø, kuriose áraðytos lietuviø
tarmës. Taèiau reikia turëti ne vien
áraðà, bet ir apraðà.
Bus daugiau
14 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Iðeivijos lietuvio indëlis á Lietuvos ir pasaulio mokslà

Atkelta ið 1 p. Mindaugo karûnavimo dienos pro-

Gedimino Zemlicko nuotrauka

ðio ganëtinai jauno chemiko organi-
nës sintezës darbai jau ðiuo metu yra
áspûdingi ir labai vertinami.
Kad Vilnius jau antrà kartà ta-
po ryðkiausiø pasaulyje organinës
sintezës autoritetø susibûrimo vie-
ta, didelis nuopelnas tenka prof.
Viktorui Algirdui Snieèkui. Ðio 65
metø mokslininko darbai gerai þino-
mi pasaulyje, o jo eksperimentinë-
mis paslaugomis naudojasi garsiau-
sios vaistø gamybos bei kitos orga-
ninës sintezës metodus taikanèios
kompanijos. Priminsime, kad vienas
organinës chemijos metodas vadi-
namas jo atradëjo Snieèkaus vardu.
Jau ne pirmi metai prof.
V. A. Snieèkus daug daro, kad Lie-
tuvos mokslas bûtø plaèiai þinomas
pasaulyje, o mûsø chemikai kuo efek-
tyviau ásitrauktø á tarptautinius dar-
bus. Tam ir surengtos BOS2000 ir
BOS2002 konferencijos, jau spëju-
sios ágyti ir platø tarptautiná pripaþi-
nimà. Netenka abejoti, kad ir 206 da-
lyviai ið 28 valstybiø, kurie dalyvavo
BOS2002 konferencijoje, ilgam ási-
mins ðá puikø organinës sintezës fo-
rumà Vilniuje. Visi dalyviai, su kuriais
tik teko bendrauti, neiðskiriant në
Nobelio premijos laureato K. Barry
Sharpless, pabrëþë, kad skaityti pra-
neðimai buvo labai aukðto lygio, o
mokslinës diskusijos buvo turiningos
ir gilios, jos virë ne tik po praneðimø,
bet ir konferencijos kuluaruose.
Valstybës ir Lietuvos karaliaus
ga Lietuvos Respublikos Preziden-
tas Valdas Adamkus uþ nuopelnus
Lietuvos valstybei ir pastangas gar-
sinant Lietuvos vardà pasaulyje Di-
dþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedi-
mino ordinu apdovanojo Viktorà
Algirdà Snieèkø, profesoriø, Kana-
dos karaliðkosios mokslø akademi-
jos nará ir Lietuvos mokslø akade-
mijos uþsienio nará.
Kadangi po konferencijos Vilniu-
je V. A. Snieèkaus laukë kita konfe-
rencija Vokietijoje ir Valstybës dienos
renginiuose liepos 6-àjà jis negalës
dalyvauti, tai LR Prezidentas
V. Adamkus rado galimybæ valstybës
apdovanojimà mokslininkui áteikti
anksèiau. Birþelio 26-àjà á Preziden-
to rûmus buvo pakviesti BOS2002
konferencijos organizacinio bei pro-
graminio komitetø nariai, taip pat ir
Lietuvoje gyvenantys V. A. Snieè-
kaus giminës.
Trumpoje prakalboje lietuviø ir
anglø kalbomis Prezidentas
V. Adamkus patikino, jog jam labai Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio ordinu apdovanoja prof. Viktorà Algirdà Snieèkø
malonu visø lietuviø vardu pasvei- nigaikðèio Gedimino ordino kavalie- màja þmona veterinarijà Tartu uni- jos, o prie Lietuvos, Latvijos ir Es-
kinti prof. Viktorà Algirdà Snieèkø rius V. A. Snieèkus apgailestavo dël versitete. tijos prisijungs ir daug organinës
uþ didelá ánaðà garsinant Lietuvos vieno: kad kartu su visais ðiuose rû- Turintis lietuviðko ir estiðko sintezës srityje dirbanèiø moksli-
vardà bei mokslinius laimëjimus. muose nëra jo tëveliø – Viktoro ir kraujo V. A. Snieèkus stengiasi ir ninkø ið kitø Baltijos jûros ðaliø.
Prezidentas iðreiðkë viltá, kad V. A. Paulinos Snieèkø. Prieð 15 metø mirë daug savo laiko skiria Baltijos ða- Ðito ir siekia mûsø bièiulis prof.
Snieèkaus ryðiai su Lietuvos moks- V. A. Snieèkaus tëvas, o prieð savai- liø mokslo autoritetui stiprinti pa- Viktoras Algirdas Snieèkus ir dau-
lu ir toliau tvirtës, o tai turës dide- tæ jis neteko ir motinos, kuri sulau- saulyje, o Baltijos organinës sinte- gybë jo bendraminèiø, kuriø po
lës reikðmës ir mûsø ðaliai, ir visam kë 105 metø. Beje, V. A. Snieèkaus zës konferencijos BOS ir yra pats ðios konferencijos pasaulyje atsi-
pasaulio mokslui. mama Paulina buvo estë, su kuria të- ryðkiausias ðiø pastangø vaisius. rado dar daugiau.
Dëkodamas uþ aukðtà savo veik- velis susipaþino dar prieð Antràjá pa- Galima neabejoti, kad po 2 metø
los ávertinimà Didþiojo Lietuvos ku- sauliná karà, studijuodamas su bûsi- sulauksime BOS2004 konferenci- Gediminas Zemlickas

Kuriant naujus vaistus kartais

reikalinga ir Dangaus malonë
Kontaktai yra viskas, – teigia dr. Jonas Vytautas Dunèia (John Vytautas Duncia), dirbantis Bris-
tol-Myers Squibb kompanijoje. Mûsø tautietis gyvena Vilmingtone, JAV, ir buvo abiejø Baltijos or-
ganinës sintezës (Balticum Organicum Syntheticum) konferencijø BOS2000 ir BOS2002 Vilniuje or-
ganizacinio komiteto narys. Jonas Vytautas Dunèia ir ðiais metais rengësi atvykti á Vilniø, taèiau
ðeimyninës aplinkybës sutrukdë. Laimei, diktofono juostelëje turime áraðà, padarytà jam anksèiau
lankantis Lietuvoje. Kalbame apie dalykus, kurie negreit pasens. Mûsø tautietá ið JAV kalbino Gedi-
minas Zemlickas, o pokalbio tekstà iliustravome nuotraukomis ið konferencijos BOS2002 – jos turëtø
perteikti BOS konferencijoms bûdingà nuotaikà.
Laikas parodys, kà prof. Viktoru Algirdu Snieèkumi ið Ka- klausau Filadelfijos lietuviø parapijai,
nados. Gal bent trumpai apie tai, o kar- esu aktyvus lietuvis. Kadangi tenka
reiðkia mums BOS tu ir apie save. bendrauti su prof. Viktoru Algirdu Vienas aktyviausiø visø diskusijø dalyviø konferencijoje BOS2002 buvo Nobelio
konferencijos Dirbu vaistø gamybos firmoje Bris- Snieèkumi, kuris ið Kanados atvyksta premijos laureatas K. Barry Sharpless ið JAV
Kiek þinau, Jums tenka nemaþai tol-Myers Squibb, kuri nupirko DuPont konsultuoti á mûsø firmà, tai bandþiau jo bendrauti su lietuviais, o kai pavy- profesorius kreipësi pagalbos jà orga-
bendradarbiauti su Baltijos organinës Pharmaceuticals, esantá á pietus nuo Fi- já taip pat átraukti á lietuviø bendruo- ko uþmegzti ryðius su Lietuva, jis la- nizuojant. Kaip galima atsisakyti.
sintezës konferencijø organizatoriumi ladelfijos, Vilmingtono mieste. Pri- menæ. V. A. Snieèkus visuomet norë- bai mielai atvyksta á gimtinæ. Aktyviai Ar ið pradþiø neatrodë, kad uþsii-
dalyvauja ir uþsienio lietuviø bendruo- mate savotiðka labdara? Gal Baltijos
menës veikloje. ðalys organinës sintezës srityje tëra gû-
Jûsø pastangos nenuëjo veltui, ka- di provincija?
dangi prof. V. A. Snieèkus iðties labai ak- Verta ar neverta Vilniuje pana-
tyviai ásitraukë á Lietuvos moksliná gy- ðaus masto konferencijas rengti, gali
venimà, jau antrà kartà organizuoja pasakyti tik laikas. Reikia bandyti, pa-
Baltijos organinës sintezës konferenci- dëti chemikams lietuviams uþmegzti
jas – BOS2000 ir BOS2002. Tai mums kontaktus su Vakarø pasauliu. Kon-
iðties reikðmingas ávykis, kadangi ir á pir- taktai yra viskas, nes Lietuvos chemi-
màjà, ir dabar á antràjà konferencijà at- kams iðties reikia pagalbos ið Vakarø.
vyko þymiausi organinës sintezës moks- O be kontaktø jokios pagalbos nepa-
lo atstovai, pasaulyje gerai þinomos as- vyks gauti. Tai pirmieji þingsniai ir mes
menybës. Ðtai prieð dvejus metus daly- tikimës, kad ið to kas nors iðeis.
vavo prof. Ryoji Noyori. Jis 2001 m. ta-
po Nobelio premijos laureatu kartu su Lietuviams nesvetimi ir
amerikieèiu prof. K. Barry Sharpless ið kombinatorinës
JAV, kuris buvo ðiø metø BOS2002 kon-
ferencijos dalyvis. Be prof. V. A. Snieè-
chemijos darbai
kaus pastangø, tokio masto mokslinës Pagalba – labai savotiðkas þodis, ku-
asmenybës vargu ar bûtø susidomëju- ris rodo, kad dar esame ir silpnoki – bent
sios ir atvykusios á Lietuvà. Lieka tik jau tam tikroje srityje, o gal ir pagal veiklos
priminti, kad prof. V. A. Snieèkus prieð aplinkybes. Ðtai jeigu ðalia þodþio pagalba
trejus metus buvo iðrinktas Lietuvos iðgirstume dar þodá interesas, t. y. abipu-
mokslø akademijos uþsienio nariu. siðkas susidomëjimas, tada lietuviams tik-
Iðties tai prof. V. A. Snieèkaus idë- riausiai bûtø ramiau. Ar Jûs, dirbdamas
Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. V. A. Snieèkus praneðëjams áteikdavo dailininko ja – rengti Vilniuje BOS konferencijas. pasaulyje garsioje firmoje, talkindamas
Mindaugo Breivos paveikslus su Vilniaus vaizdais Ðià idëjà labai mielai palaikëme, kai prof. V. A. Snieèkui jo kilnioje veikloje tëvø
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)
Po apdovanojimo Lietuvos Respublikos Prezidento rûmuose V. A. Snieèkø (viduryje) po apdovanojimo
sveikina R. Duthaler (Ðveicarija), M. Makosza su þmona Ania (Lenkija), E. Butkus, L. Truesdale (JAV),
I. Kalvins (Latvija), J.-P. Vors (Prancûzija), K. B. Sharpless (JAV) ir S. Haydor (JAV)
þemëje rengti pasaulines organinës sinte-
zës konferencijas, manote, kad Lietuvos
mokslininkai gali bûti ádomûs, aktualûs gar-
sioms pasaulio vaistø gamybos ir kitoms,
pvz., biotechnologijos, firmoms?
O taip, man atrodo, kad jie yra rei-
kalingi. Man asmeniðkai patinka Vil-
niaus universiteto prof. Eugenijaus
Butkaus darbai. Manau, kad vaistø fir-
mos gali naudoti jo sukurtus jungi-
nius kaip pradines medþiagas ar
struktûras. Dabar vaistø chemijoje yra
sritis, kur bandoma rasti tam tikrà,
vaizdþiai tariant, tarsi koká padëklà,
ant kurio pavyktø sudëlioti atskirø
funkcijø, junginius. Mums svarbiau-
sia – ta pradinë trimatë struktûra. Jei
ji vykusi, tai ant ávairiø atomø galima
„kabinti“ ávairias papildomas funkci-
nes grupes. Visa tai padidina galimy-
bæ iðrasti naujus vaistus. Ði nauja che-
mijos mokslo ðaka vadinasi kombina-
torinë chemija. Labai daug naujø che-
miniø junginiø pavyksta sukurti ban-
dant „uþkabinti“ naujas funkcines
grupes, bet svarbu turëti tà pradinæ
struktûrà. E. Butkaus sukurtos pra-
dinës struktûros yra labai ádomios.
O kuo jos ádomios?
Jos nëra kasdienës, nedaug kas
pasaulyje su jomis dirba. Tai sinteti-
nës medþiagos, su kuriomis nëra
lengva dirbti, iððifruoti jø struktûras,
kai vyksta daug reakcijø su pradine
medþiaga. Dþiaugiuosi, kad prof.
E. Butkus labai daug jø pagaminæs
ir iðtyræs – tai didelis darbas. Tikiuo-
si, kad medicininës chemijos darbuo-
tojai tas medþiagas panaudos.
Dirbant kompiuteriu
galima gauti ir prieðingà
rezultatà
Labai malonu, kad pastebite ir ver-
tinate lietuvio mokslininko darbus. Ma-
nau, kad mûsø skaitytojui bûtø apskri-
Praneðimà skaito M. Reetz (M. Planko institutas, Vokietija)
tai ádomu suþinoti, kas yra toji ðiandie-
ninë organinë sintezë? Gal jau nuo ats-
kirø cheminiø reagentø ir medþiagø nu-
einama á kompiuterinio modeliavimo
sritá, kur modeliuojamos naujos erdvi-
nës struktûros? Gal virtualioji erdvë ið-
stumia tradicinæ organinës chemijos la-
boratorijà?
Turiu pagalvoti prieð atsakyda-
mas. Man atrodo, kad organinë che-
mija dar nëra tokio lygio, apie kurá
kalbate. Tai, kas sugalvojama kom-
piuteriu, dar turi bûti iðbandoma la-
boratorijoje. Mes daþnai naudojamës
kompiuteriu, bet daþniausiai naujà
idëjà paprasèiau iðbandyti laborato-
rijoje, negu valandas praleisti prie
kompiuterio neþinant, ar bus kokia
nauda. Matote, að esu medicininës
chemijos atstovas. Fermentai, recep-
toriai – jie juda, gali ágyti ávairias kon-
formacijas, todël nëra lengva viena-
reikðmiðkai nustatyti, kad fermentø
aktyvios grupës taip ir bus numaty-
tose erdvës vietose. Daþnai gauna-
me prieðingà rezultatà, negu tikimës.
Uþtat neuþtenka vien kompiuterio,
bet bûtina dirbti ir laboratorijoje. No-
rint iðrasti naujà vaistà, tenka nau-
doti abu metodus.
Ar norint nustatyti medþiagos savy-
bes pakanka þinoti erdvinæ medþiagos
struktûrà? Ar vis dëlto bûtina tas savy-
bes tirti laboratoriniais bûdais?
Dar per tolimas kelias. Daþniau-
siai tyrinëjame empiriðkai, nors ir ne
viskà. Daug kas cituoja mano darbà,
kuris vadinamas vienu pirmøjø racio-
nalaus medþiagos ar junginio pro-
jektavimo (rational design) pavyz-
dþiø, kai kompiuteriu palaipsniui to-
bulinta tol, kol buvo sukurtas vaistas.
Taèiau atsakydamas galiu pavartoti
du þodþius: taip ir ne, kadangi be
eksperimento vaisto nebûtume iðra-
dæ. Uþtat ir manau, kad reikia taikyti
abu metodus.
Kavos pertarukos metu diskusijoje R. Grubbs (JAV), H. Kagan (Prancûzija), K. B. Sharpless (JAV) ir V. A. Snieèkus
Kaip iðrado losertonà
Bet gal tai natûralius tradicinius
metodus naudojanèiø chemikø organi-
kø prieðinimasis virtualiosios realybës,
kurios simbolis yra kompiuteris, verþi-
muisi á junginiø ir medþiagø sintezæ?
Neteisybë, nes daug kam kaip tik
smagiau dirbti kompiuteriu. Man la-
bai patikdavo, taèiau kompiuteris
atima labai daug laiko.
Nejaugi darbas tradicinëje labora-
torijoje taupo laikà?
Kartais taupo, kartais ne. Priklau-
so nuo to, ar labai sudëtingà junginá
siekiama padaryti. Kartais tik po 10
stadijø galima gauti galutiná junginá,
o kartais pakanka ir vienos reakcijos.
Man pasisekë: Dievas man buvo labai
geras ir leido nutikti ávykiams, kurie
ðiaip neturëjo ávykti. Pvz., mums buvo
skirta uþduotis rasti naujà vaistà, ku-
ris maþintø aukðtà kraujospûdá ir ku-
rio poveikis bûtø visiðkai naujas. Tai
angiotenzino II peptido inhibitorius.
Mes su peptidais dirbome porà
metø, mëgindami surasti vis maþes-
ná peptidà: suskaldëme oktapeptidà
angiotenzinà á maþesnius peptidus ir
neradome nieko, kà bûtø galima su-
sieti su biologine veikla. Staiga paten-
tø literatûroje atsirado Japonijos fir-
mos Takeida patentas. Jame buvo
suraðyti mums rûpimi junginiai ir jø
veikimas. Mes greitai pagaminome ir
ásitikinome, kad tø junginiø veiklu-
mas labai silpnas. Po keleriø metø
kalbëjausi su japonais ir jie pripaþi-
no negalëjæ tø junginiø patobulinti,
todël uþpatentavo ir, metæ tà darbà,
pradëjo dirbti kitos srities darbus.
O mums buvo tarsi dovana ið dan-
gaus, nukritusi ant mûsø stalo.
Kitos firmos (pvz., Merck) tø jun-
giniø taip pat neástengë patobulinti.
Mes tada panaudojome kompiuterá,
uþdëjome Takeida junginá ant angio-
Konferencijos dalyviai aptaria stendinius praneðimus
tenzino II peptido ir paþiûrëjome,
kaip tas junginys ið dalies mëgdþioja
peptidà. Prikûrëme bene 5 hipotezes,
nes kompiuteriu tais laikais (ir net
ðiais laikais) neámanoma þinoti, kaip
nepeptidas mëgdþioja peptidà.
Kokia galimybë turint 5 hipotezes kà
nors padaryti?
Labai maþa tikimybë, bet mums
pavyko. Pasitvirtino mûsø hipotezë,
kad toje molekulëje trûksta dar vie-
nos rûgðties grupës. Mat angiotenzi-
no (II) peptidas turëjo porà rûgðti-
niø grupiø – tirozinas turëjo fenolinæ
grupæ ir dar tame peptide buvo as-
paragino rûgðties. Mes uþdëjome
karboksirûgðties grupæ toje vietoje,
kur mûsø modelio peptide buvo ki-
tos dvi rûgðèiø grupës. Staiga biologai
praneðë, kad mûsø molekulës prisiri-
ðimas prie receptoriaus padidëjo 10
kartø. Buvo aiðku, kad teisingai dirba-
me. Paskui patobulinome 10 kartø, vë-
liau dar 10 kartø ir gavome, kad nau-
joji medþiaga veikli vartojant oraliniu
bûdu. Ðitaip sukûrëme naujà vaistà.
Ðitaip buvo iðrastas garsusis loser-
tonas?
Taip. Galëèiau paminëti dar ne vie-
nà atvejá, kai mus lydëjo neátikëtina sëk-
më. Pvz., prarijusCozaar vaisto, jis me-
tabolizuojamas, t. y. paverèiamas á kità
junginá, kuris deðimteriopai stipresnis.
Daþniausiai metabolitai netenka savo
poveikio ir ið organizmo paðalinami, ta-
èiau ðiuo atveju yra prieðingai: bûda-
mas deðimteriopai stipresnis, veikia ið-
tisas 24 valandas. Tà vaistà kuriant
mums taip pat neátikëtinai pasisekë.
Mokslininkai ið Baltijos
ðaliø turi tarptautiná
autoritetà
Kai nuolat sekasi, tai nejuèia þmo-
gus gali pradëti tikëti antgamtinëmis
jëgomis.
15
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Dievas gal ir padeda gyventi,
bet man ne paslaptis, kad Lietu-
voje þmonës vargsta, viskam
trûksta lëðø. Turiu giminiø ûkinin-
kø, kurie skundþiasi dël ávairiau-
siø sunkumø. Amerikoje gyventi
daug lengviau, bet ne todël, kad
ponas Dievas padëtø. Þinau vie-
na: jeigu á Dievà tiki, tai vis vien á
gera iðeina, net jeigu ir ne mate-
rialiàja prasme. Esu ne pats ga-
biausias þmogus, yra daug gabes-
niø. Klausydamasis BOS konfe-
rencijos praneðëjø suvokiu, koks,
palyginti, menkas yra mano paties
protas. Bet ir ið menkø þmoniø
Dievas gali visokiø stebuklø su-
kurti.
Kas Jums daro didþiausià
áspûdá, kai klausotës organinës
sintezës atstovø paskaitø? Juk tik-
riausiai ir ðioje srityje, kad ir ko-
kia kûrybiðka bûtø, pakanka ir ru-
tinos?
Labiausiai þaviuosi, kad baltijie-
èiai chemikai, kurie dirba Vakarø
ðalyse, yra pasiekæ dideliø laimëji-
mø. Ðtai kad ir dr. Romas Kazlaus-
kas ið McGill universiteto Kanado-
je. Arba BOS2000 konferencijoje
dalyvavæs latvis Edvinas Vedejas
(Vedejs), labai garsus chemikas,
ðiuo metu dirbantis Mièigano uni-
versitete, o prieð tai dirbæs Viskon-
sine. Tai labai gerø organinës che-
mijos mokyklø atstovas. Estas Iva-
ras Ugi ðiuo metu dirba Miunche-
no universitete. Jo vardu pavadin-
ta visame pasaulyje þinoma Ugi re-
akcija. Þinoma, galima didþiuotis
ir Viktoru Algirdu Snieèkumi, ku-
ris þinomas viso pasaulio organi-
nës sintezës srityje dirbantiems
chemikams. Jo dëka ir susitinkame
Vilniuje.
Bus daugiau
16 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Vilniaus Gedimino technikos universitete

Gedimino Zemlicko nuotraukos

iðrinktas rektorius
Birþelio 20 d. Vilniaus Gedimino technikos univer-
siteto Senato posëdyje buvo renkamas ðios aukðto-
sios mokyklos rektorius.
Pretendento laukia nelengva dalia, kme. Yra sritis, kur Gedi-
nes bet kuriuo atveju bus lyginamas su mino universitetas ða-
energinguoju ligðioliniu rektoriumi lyje neturi konkurentø:
prof. Edmundu Kazimieru Zavadsku, tai vienintelis universi-
kuris tryliktus metus vadovauja VGTU. tetas, kurio visi fakulte-
Ðio Universiteteo laimëjimø nepaste- tai yra atviri uþsienie-
bëti neámanoma: per deðimt metø stu- èiams, kadangi pareng-
dentø daugiau negu padvigubëjo, pa- tos studijø programos
statyta nauja moderni biblioteka, Uni- taip pat ir anglø kalba.
versitetas puikiai kompiuterizuotas, ágijo Senato posëdyje bu-
naujø ir remontuoja senus pastatus vo iðsakyta ir tokia mintis:
ávairiose sostinës vietose. Profesoriø ir jeigu ne dabartinio rekto-
habilituotø daktarø skaièius padidëjo riaus E. K. Zavadsko en-
maþdaug 4 kartus, keliolika kartø pa- tuziazmas ir nepaprastas
daugëjo moksliniø publikacijø. Ðiandien veiklumas, platus poþiûris
Gedimino universitetas yra didþiausiø á inþinerijos mokslus, tai
ðalies universitetø trejetuke, o svarbiau- VISI niekada nebûtø ta-
VGTU Senato pirmininko pavaduotojas doc. Vincentas Stragys pristato pretendentus sia, kad jo absolventai lengvai randa dar- pæs universitetu, veikiau-
rektoriaus vietai uþimti: prof. Algirdà Vaclovà Valiulá ir prof. Romualdà Ginevièiø bà. Pagal uþsiraðiusøjø á VGTU studijø siai ðiandien tebûtø tik se-
Tryliktus metus VGTU vadovaujantis rektorius
programà skaièiø ði aukðtoji mokykla niausio ðalies universiteto
prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas pasiekë, kad
uþima antràjà vietà po Vilniaus univer- statybos fakultetas.
Universitetas taptø vienu ið trijø geriausiø ðalyje
siteto. Vadinasi, dirbama teisinga lin- Pretendentais á VGTU
rektorius buvo iðkelti du kandidatai. Se-
nato pirmininko, Verslo vadybos fakul-
teto dekano, Ámoniø ekonomikos ir va-
dybos katedros vedëjo prof. habil. dr.
Romualdo Ginevièiaus kandidatûrà ið-
këlë Verslo vadybos, Aplinkos inþineri-
jos, Architektûros fakultetø tarybos,
Statybos, Elektronikos fakultetø tary-
bos ir dekanatai, Antano Gustaièio avia-
cijos instituto taryba ir administracija,
Transporto vadybos ir Kûno kultûros
katedros.
Infrastruktûros ir uþsienio ryðiø
prorektoriø, Medþiagotyros ir suviri-
VGTU Senato nariai pasirengæ balsuoti nimo katedros vedëjà, Senato nará,
Mechanikos fakulteto tarybos nará,
LIETUVOS MOKSLØ AKADEMIJOS PREZIDIUMAS Universiteto Medþiagø inþinerijos
mokslo krypties komisijos pirmininkà,
Kolegø gëlës naujai iðrinktam rektoriui prof. Romualdui Ginevièiui
mokslo þurnalo Medþiagotyra redakci-
Praneða, kad pagal 2002 04 11 paskelbtas MA nariø ekspertø vakan-
nës kolegijos nará, Lietuvos mokslø
sijas ir remiantis MA Statuto 21 p., iðkelti ir áregistruoti á Mokslø akade- GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS akademijos nará ekspertà, pagaliau 7
mijos narius ekspertus ðie kandidatai (pagal specialybes):
vadovëliø ir mokymo knygø bei mo-
skelbia konkursà geografijos krypties (06 P) 2 vyriausiøjø mokslo dar- nografijos autoriø prof. habil. dr. Al-
BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLØ SKYRIUS buotojø pareigoms uþimti. girdà Vaclovà Valiulá pretendentu á
VGTU rektorius pasiûlë Mechanikos
MEDICINA (2 vietos) Praðymas direktoriaus vardu, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðy- fakulteto taryba.
1. Gintautas Jurgis ÈESNYS, VU Medicinos fakulteto profesorius mas, mokslo laipsná liudijanèio dokumento kopija, mokslo darbø, pa- Kad abu pretendentai verti vienas
(iðkëlë VU Senatas ir akad. A. Marcinkevièius). skelbtø po daktaro laipsnio suteikimo, sàraðas priimami Geologijos ir kito, árodo visa jø ligðiolinë mokslinë,
2. Giedrius UÞDAVINYS, VU Ðirdies chirurgijos klinikos profeso- geografijos instituto sekretoriate (T. Ðevèenkos g. 13, Vilnius) iki ð. m. pedagoginë ir organizacinë veikla,
rius (iðkëlë VU Senatas ir akad. V. J. Sirvydis). liepos 25 dienos. abiem Gedimino technikos universite-
tas yra jø gimtieji namai: ðioje aukðto-
BIOLOGIJA (1 vieta) Informacija teikiama tel. 210 46 90. joje mokykloje abu baigë aspirantûrà,
1. Narimantas ÈËNAS, Biochemijos instituto Ksenobiotikø bioche- Direktorius ágijo pedagoginës ir mokslinio darbo
mijos skyriaus vedëjas (iðkëlë Biochemijos instituto Taryba).
patirties – èia prabëgo didþioji dalis
2. Jonas Remigijus NAUJALIS, VU Gamtos mokslø fakulteto de-
PUSLAIDININKIØ FIZIKOS graþiausiø ir kûrybingiausiø jø gyveni-
kanas (iðkëlë VU Senatas).
mo metø. Profesoriai turi ir aiðkià vizi-
INSTITUTAS jà, kaip veikti vis didëjanèios konkuren-
ÞEMËS ÛKIO IR MIÐKØ MOKSLØ SKYRIUS
cijos sàlygomis, koks turi bûti ateities
praneða, kad 2002 m. rugsëjo 16 d. 14 val. Puslaidininkiø fizikos ins- Gedimino technikos universitetas. Ði-
MIÐKININKYSTË (1 vieta) titute (A. Goðtauto g. 11, Vilnius LT-2600) vyks atviras habilitacijos ko- tai patvirtino ir abiejø profesoriø pa-
1. Romualdas DELTUVAS, Lietuvos þemës ûkio universiteto moks- miteto posëdis, kuriame dr. KAROLIS POÞELA gins habilituoto dakta- teiktosios rinkiminës programos. Vi-
lo prorektorius (iðkëlë LÞÛU Senatas). ro disertacijà „ELEKTRONØ SKLAIDA POLINIAIS OPTINIAIS FO- sai nesunku suprasti daugelio Senato
2. Remigijus OZOLINÈIUS, Lietuvos miðkø instituto direktorius (ið- NONAIS KVANTINËJE DUOBËJE“ (fiziniai mokslai, fizika, 02 P). nariø apgailestavimà, kad ið dviejø ver-
këlë Lietuvos miðkø instituto Senatas).
tøjø tenka rinktis tik vienà.
Habilitacijos komitetas: Slaptame balsavime dalyvavo visi
TECHNIKOS MOKSLØ SKYRIUS prof. habil. dr. Arvydas MATULIONIS (Puslaidininkiø fizikos insti- 49 VGTU Senato nariai. Uþ prof.
tutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P) – pirmininkas; R. Ginevièiø savo balsus atidavë 30,
MEDÞIAGOTYRA (1 vieta) prof. habil. dr. Gintautas Jurgis BABONAS (Puslaidininkiø fizikos prieð balsavo 18 ir 1 biuletenis pasiro-
1. Steponas AÐMONTAS, Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); dë besàs netinkamai uþpildytas. Uþ
(iðkëlë Puslaidininkiø fizikos instituto Senatas, akad. A. Kudzys ir akad. prof. habil. dr. Kæstutis JARAÐIÛNAS (Vilniaus universitetas, fizi- prof. A. V. Valiulá balsavo 16, prieð – 32
J. Vilemas). niai mokslai, fizika, 02 P); ir vienas biuletenis pripaþintas netin-
2. Kæstutis JARAÐIÛNAS, VU Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø prof. habil. dr. Ramûnas KATILIUS (Puslaidininkiø fizikos institu- kamas. Taigi balsø dauguma Vilniaus
instituto profesorius (iðkëlë VU Senatas). tas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); Gedimimo technikos universiteto rek-
3. Antanas Feliksas ORLIUKAS, VU Fizikos fakulteto profesorius prof. habil. dr. Algimantas MATULIS (Puslaidininkiø fizikos insti- toriumi 2002–2006 m. iðrinktas prof.
(iðkëlë VU Fizikos fakulteto Taryba, akad. A. P. Piskarskas ir n. k. J. Gri- tutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); Romualdas Ginevièius.
gas). prof. habil. dr. Juozas Vidmantis VAITKUS (Medþiagotyros ir tai- Iki rugsëjo 2 d. rektoriaus pareigas
4. Sigitas TAMULEVIÈIUS, KTU Fizikinës elektronikos instituto komøjø mokslø institutas, Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, fizika, eis prof. E. K. Zavadskas. Rugsëjo vi-
direktorius (iðkëlë KTU Senatas). 02 P); duryje bus surengti VGTU Senato pri-
akad. habil. dr. Zenonas RUDZIKAS (Teorinës fizikos ir astronomi- mininko rinkimai, o naujojo rektoriaus
PASTABA: visi kandidatai á MA narius ekspertus turi habilituotø jos institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P). – prof. R. Ginevièiaus inauguracija nu-
mokslo daktarø laipsnius bei profesoriø mokslo vardus.
matyta spalio 31-àjà. Tai diena, kai Vil-
Atsiliepimus ir siûlymus dël kandidatø siøsti Lietuvos mokslø aka- Su disertacija galima susipaþinti Fizikos instituto bibliotekoje (A. Goð- niaus inþinerinës statybos institutas ta-
demijai per du mënesius nuo paskelbimo dienos adresu: Gedimi- tauto g. 12). po Vilniaus technikos universitetu.
no pr. 3, 2600 Vilnius. Instituto direktorius S. Aðmontas Graþvydas Kantvydas
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259) KRAÐTO MEDICINOS ISTORIJA 17

Lietuvos pirmajai
valstybinei dþiovos
sanatorijai
Varënoje 75-eri (2)
Pradþia Nr. 12.
Doc. dr. Graþina Jaronienë
Sanatorijos personalas su 1930 Vytauto Didþiojo metais
Tæsiame pasakojimà apie sanatorijoje gulëjusiø dalies ligoniø grupe
1927-08-01 Varënos carinës ar- (Nuotrauka gauta ið Marijos Matikonytës)
mijos lageriuose ásteigtà Lietu- cas. Kiekvienam ligoniui atskiros do- kystëje iðgelbëjæs Albinas Grigaitis.
vos pirmàjà valstybinæ dþiovos zës, atskiri nurodymai. Ir visa tai 60- Mokytojos Marijos Matukony-
sanatorijà ir jos direktoriø gydy- iai ligoniø atlieka vienas gydytojas ir tës atsiminimuose raðoma, kad dr.
tojà Albinà Grigaitá. dvi sesutës. Gydytojas maþakalbis, ap- A. Grigaitis ligonius mokæs autosu-
þiûrëdamas ligoná, gestais rodo, kà tas gestijos metodo, kuris daþnai pa-
Personalas turi daryti – gulti, sësti, nusivilkti. La-
bai ádomø áspûdá jis padarydavæs vos
dedàs efektyviau nei vaistai. Jis bu-
væs ir geras psichologas, jautæs, ko-
Sanatorijos direktoriaus daktaro tik atvykusiems, kai gestais rodydavæs, kios sàlygos kuriam ligoniui geriau
Albino Grigaièio organizaciniai gebë- kad reikia nusivilkti. O tiems matësi, tinkanèios…
jimai buvo svarbiausias sëkmingo sa- kad gydytojas juos perþegnojàs… Pa- Gydytojas domëjosi ir fitoterapija.
natorijos darbo veiksnys. Tam, be garbiai kai kurie ligoniai skleidë gan- Pasinaudojæs kraðtotyrine medþiaga
abejo, átakos turëjo jo darbas kariuo- dà, kad gydytojas esàs labai dievotas, paraðë broðiûrëlës Vaistingieji augalai
menëje, bet ir paties iðsiugdytas nuolat ligonius perþegnojàs. Toks jo el- Lietuvos liaudies medicinoje rankraðtá.
darbðtumas, valingumas, draugiðku- gesys tartum padëjo ligoninëje ásigalëti Já jaudino ir moraliniai klausimai.
mas, tolerancija. Senieji varëniðkiai tylai, ramybei, kaþkokiam paslaptingu- Yra likæs rankraðtis Jaunuoliø nusi-
daktarà Grigaitá apibûdino kaip de- mui, kuris ir esàs svarbi gydymosi prie- kaltimai, kuriame jis svarsto didelio
mokratiðkà, humaniðkà, labai parei- monë. Nesigirdëjo, kad jis kà nors bar- Amerikos jaunuoliø nusikaltimø skai-
gingà, kuklø, paslaugø, neatsisakantá tø ar bent smarkiau suriktø. Buvo la- èiaus prieþastis (rankraðtis raðytas
padëti þmonëms bet kuriomis bai tvarkingas, punktualus, drausmin- jau gyvenant Amerikoje).
sàlygomis. gas. Kalbëta, kad jis anksèiau dirbæs ka-
Kurdamas sanatorijà, suformavo riuomenës gydytoju ir ten tokias bûdo Bus daugiau
17 asmenø personalà visiems bûti-
niems darbams atlikti, daugiausia
ádarbindamas vietinius gyventojus.
Todël sanatorijos ákûrimas Varënoje
buvo sutiktas labai palankiai, nes
Gydytojas Albinas Grigaitis su þmona vyr. medicinos sesele Jadvyga Gurauskaite-
sprendësi to meto nedarbo klausimai.
Grigaitiene (Nuotraukà dovanojo marti Irena, fotografija Algirdo Grigaièio)
Sanatorijos personalà sudarë
sanatorijos vedëjas direktorius, ûkio
si per 3 kilometrus. O reikalø mies- gungis. Vyr. medicinos sesele
vedëjas, trys medicinos seserys, ðei-
telyje buvo kiekvienà dienà: paðto jis pasikvietë Kauno ligoninëje
mininkë, technikas, virëjas, dvi tarnai-
parveþimas ir nugabenimas, algos, dirbusià aukðtos kvalifikacijos
tës, du sanitarai, dvi slaugytojos, dvi
kai kuriø maisto ir ûkiniø prekiø pri- vyr. medicinos seserá Jadvygà
skalbëjos, vienas sargas [1].
statymas ir kt. Ðá klausimà dr. A. Gri- Gurauskaitæ, kuri, anot Varë-
Be etatiniø darbuotojø, sanato-
gaitis iðsprendë sudarydamas termi- nos sanatorijoje kelis kartus
rijoje buvo samdomi þmonës ir sezo-
nuotas darbo sutartis su arklá ir veþi- besigydþiusio raðytojo Rapolo
niniams darbams. Siekiant ekono-
mà turinèiu varëniðkiu. Þodþiu, bu- Ðaltenio, buvusi sanatorijos
miðkumo ir rûpinantis kokybiðka li-
vo apgalvoti visi darbo barai, kiekvie- tvarkanèioji jëga: sanitarai ir kiti
goniø mityba buvo samdomos mer-
nam numatant atsakingus apmo- darbuotojai bijojæ jos labiau nei
ginos ir moterys rinkti miðko gërybes
kamus kadrus. daktaro ir visà darydavæ taip,
(uogas, grybus, vaistaþoles, rieðutus
Þmonës vertino savo darbo vie- kaip nurodydavusi seselë.
ir kt.). Jos taip pat tvarkë sanatori-
tas, nes sanatorijoje uþdirbdavo dau- 1930 metais gydytojas Albi-
jos aplinkos gëlynus, gyvatvores, ve-
giau nei pas ûkininkus (pas ûkininkus nas Grigaitis vedë vyr. seselæ
jas, takus, augino darþoves, paukð-
Jadvyga Kazlauskienë uþ metø darbà Jadvygà Gurauskaitæ. Ðeima
èius bei kiaules. Tokia darbo organi- Sanatorija samdë veþëjà parveþti paðtui ir maistui. Laisvalaikiu jis veþdavo ligonius
gaudavusi 100 litø, o dirbdama virëja susilaukë sûnaus Algirdo, ku-
zacija buvo visapusiðkai naudinga ir susipaþinti su Varënos apylinkëmis (Nuotrauka gauta ið Jadvygos Kazlauskienës)
sanatorijoje – 130 litø per mënesá). ris pradþios mokyklà pradëjo
sanatorijai, ir miestelio gyventojams,
Ið Kauno atvykæs 34 metø gydy- lankyti dar Varënoje.
ir besigydantiems ligoniams. vertybes iðsiugdæs. Bet, matyt, daugiau- Literatûra
tojas A. Grigaitis dar tebebuvo vien-
Sanatorija nuo Varënos nutolu- Gydytojo Albino sia gero buvo paveldëjæs ið savo tëvø,
1. Akiras Birþys. Lietuvos mies-
ðeimos. Kartà jis buvo prasitaræs, kad
Grigaièio gydymo jo brolis esàs kunigas, kitas – gydyto- tai ir miesteliai. T. 1: Alytaus apskri-
metodai ir asmenybë jas. Nors atrodë, kad daktaras uþdarus, tis, Kaunas, 1931.
Nepavyko gauti paties gydytojo ðaltas, bet ne – jis buvo baisiai geros ðir- 2. A. Ryliðkis. Fragmentai ið pra-
dies, kiek galëdamas bet kam padëda- eities miglø, Chicago, 1974.
uþraðytø jo dþiovos gydymo metodø,
todël juos bandysime apraðyti rem- vo. Jis veltui gydydavo apylinkës gyven- 3. B. Kviklys. Mûsø Lietuva. T.
damiesi buvusiø Varënos sanatorijos tojus, tuo metu jis buvo vienintelis vals- 1, 1989, 412–419 p.
pacientø pasakojimais. èiuje gydytojas. Tai labai doras, kuk- 4. Lietuvos enciklopedija. T. 33,
Gana iðsamiai apie tai pasakoja lus, nuoðirdus, darbðtus, ne plepio JAV, Bostonas, 1965, 121–125 p.
þmogaus pavyzdys. Ðitaip gydytojà Al- 5. Maþoji lietuviðkoji tarybinë
jau minëtas raðytojas Rapolas Ðal-
tenis [8]. Pagal já, sanatorijos valgyk- binà Grigaitá apibûdino Rapolas enciklopedija, III tomas R-Þ. Vil-
loje kabojæs plakatas: Nuo dþiovos Ðaltenis. Taip pat já apibûdina ir mo- nius, 1971.
vaistø nëra. Tikrieji vaistai – tai sielos kytoja Marija Matukonytë (1902– 6. J. Meðkauskas. Lietuvos me-
ir kûno ramybë, kurià turinti sudary- 1996 m.), kuri su grupe kitø moky- dicinos istorija. Chicago, 1987, 561–
tojø gydësi sanatorijoje 1930 m. – Vy- 579 p.
ti aplinka: grynas puðø oras, sotus
maistas, gydytojo nurodymai, sesu- tauto Didþiojo metais (iðlikæs jos at- 7. Varënos klimatologinio pos-
èiø globa. Anot Rapolo Ðaltenio, siminimø rankraðtis). Vien geru þo- to uþraðø knyga. 1941 m. kovo ir
mûsø, ligoniø, „darbas“ – tik gulëji- dþiu ðiandien gydytojà tebemini va- rugpjûèio mën.
Valstybinë dþiovos sanatorija su sutvarkyta aplinka apie 1933 m. mas, valgymas, pasivaikðèiojimai, gy- rëniðkë Izabelë Èereðkevièienë, ku- 8. Rapolo Ðaltenio laiðkas
rios tëvelio ir jos paèios gyvybæ vai- G. Jaronienei, 1999-03-01.
(Nuotrauka gauta ið mokytojo Antano Devyþio) dytojo vizitacija, injekcijos, vonios, kvar-
18 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

Ðvenèiø diena Lietuvos karo akademijoje

Birþelio 6-oji Karo akademijos is- Lietuvoje akredituotø gynybos lijo mintimis, kaip prieð daugelá me-
torijoje tapo viena ásimintiniausiø die- ataðë vardu kalbëjo Kanados karo ata- tø jis lankësi trijose Baltijos valstybë-
nø. Tà dienà vyko absolventø iðleistu- ðë plk. Antoni S. Wojcik. se ir rengë raportà savo vadovybei
vës ir sukako 10 metø, kai buvo ákurta Bene pats turiningiausias buvo apie ðiø ðaliø galimybes tapti NATO
Kraðto apsaugos mokykla, kuri 1994 sveèio ið Didþiosios Britanijos – Tarp- ir ES narëmis. Jis matë visø ðaliø
m. tapo Lietuvos karo akademija. tautinës saugumo patarëjø tarybos ekonomikos sunkumus ir kartu be-
Iðkilmingà karininko laipsnio sutei- pirmininko sero dim. gen. Garry galiná stiprø laisvës pojûtá.
kimo ceremonijà, kuri paprastai vyks- Johnson (Gario Dþonsono) sveiki-
ta birþelá, galima vadinti Generolo Jo- nimas. Dimisijos generolas pasida- Alina Þebrauskaitë
no Þemaièio Lietuvos karo akademi-
jos metø ávykiu. Ði ceremonija apipin-
ta ritualais, kuriø iðtakos siekia vidu-
ramþiø epochà, kada á riterius bûdavo
áðventinama palieèiant kalavijo smaiga-
liu.
Tarpukario Lietuvos karo mokyk-
loje prezidentas Antanas Smetona
kardu paliesdavo kiekvieno absolven-
to petá ir iðtardavo þodþius: Be reikalo Áneðamas kardas, kuriuo kraðto apsaugos ministras Linas Linkevièius apdovanojo
nepakelk, be garbës nenuleisk. geriausià 2002 metø Karo akademijos absolventà Edikà Ringá (kairëje)
Visais laikais kardas buvo narsos, Kraðto apsaugos viceministras Jo- lëtiniai rengiami ne karui, o tam, kad
vyriðkumo ir karininko garbës simbo- nas Geèas pasveikino Akademijà sa- Lietuvai niekada nereikëtø kariauti.
lis. Karo akademijos virðininkas plk. Al- vo ir kraðto apsaugos ministro vardu, Èia rengiami taikos saugotojai.
gis Vaièeliûnas savo sveikinimo kalbo- dëkodamas visiems, kurie kûrë graþø Karo akademijos pasveikinti atvy-
je absolventams kalbëjo: Tikroji karinin- 1992 metais ið sovietinës kariuomenës ko ir daug uþsienio karo mokyklø va-
ko garbë – visada daryti tai, kas naudinga atkovotà pastatà. Daug ðiltø þodþiø vi- dovø. Latvijos, Estijos, Brno (Èekija),
Lietuvos valstybei ir jos þmonëms. ceministras pasakë visiems Akademi- Tadeuðo Kosciuðkos (Lenkija), Virdþi-
Vyriausiasis ginkluotøjø pajëgø va- jos vadovams – plk. Algimantui Vait- nijos karo instituto (JAV), Drezdeno
das LR Prezidentas Valdas Adamkus kaièiui, gen. Jonui Andriðkevièiui, gen. karo mokyklø vardu Akademijà pasvei-
atliko visiems ásimintinà ritualà: kardu Zenonui Kuliui ir dabartiniam vado- kino Virdþinijos karo instituto virðinin-
palietë 110 absolventø kairiuosius ant- vui plk. Algiui Vaièeliûnui. ko pavaduotojas brg. gen. Charles
peèius. Áðventinti karininkai davë prie- Lietuvos universitetø rektoriø Ford Brower IV.
saikà, iðkilmingai pasiþadëdami negai- konferencijos prezidentas, Lietuvos Karo akademijos virðininkas nese-
lëti jëgø ir gyvybës ginti Lietuvos Res- muzikos akademijos rektorius prof. niai vieðëjo Virdþinijos karo institute,
publikà, jos laisvæ ir nepriklausomybæ. Juozas Antanavièius, sveikindamas ir po ðio vizito ðiø dviejø aukðtøjø mo-
Kaip ir pernai, Karo akademijoje Karo akademijà visø Lietuvos univer- kyklø studijø sistema dar labiau supa-
ávyko geriausio absolvento rinkimai. sitetø rektoriø vardu, kalbëjo, kad naðëjo. Remiantis amerikieèiø patirti-
Ðiemet juo tapo Edikas Ringys. Absol- Akademijà bûtø galima vadinti Lietu- mi Karo akademijoje ðiuo metu vyksta JE LR Prezidentas Valdas Adamkus kardu paliesdamas kiekvieno absolvento kairájá
ventø iðleistuviø ceremonijos metu vos taikos akademija, kadangi jos auk- studijø reforma. antpetá atlieka iðkilmingà áðventinimo á karininkus ritualà
kraðto apsaugos ministras Linas Lin-
kevièius Edikà Ringá apdovanojo kar-
du. Ðiam absolventui taipogi buvo skir-
ta Pasaulio lietuviø bendruomenës
premija, kurià áteikë ðios bendruome-
nës pirmininkas Gabrielis Þemkalnis.
Karo akademijos deðimtmetis bu-
vo ðvenèiamas dar iðkilmingiau uþ ab-
solventø iðleistuves. Á gëlëmis papuoð-
tà kariûnø ramovæ susirinko kaip nie-
kada daug garbingø sveèiø.
Seimo Pirmininkas Artûras Pau-
lauskas tardamas sveikinimo þodá pri-
sipaþino, kad tiek komplimentø dar në-
ra pasakæs në karto. Pasak Seimo Pir-
mininko, apsilankius Akademijoje, pa-
bendravus su vadovais, karininkais,
dëstytojais ir kariûnais, tampa aiðku: èia
rengiamas mûsø kariuomenës ir visuo-
menës elitas. Ðis elitas yra puikiai pa-
rengtas savo profesijai – fiziðkai ir inte-
lektualiai, puikiai besiorientuojantis, kas Lietuvos karo akademijos virðininkas plk. Algis Vaièeliûnas (deðinëje) áteikia
dedasi ne tik karo pasaulyje, bet ir pa- atminimo medalá Didþiosios Britanijos tarptautinës saugumo patarëjø tarybos Virdþinijos karo instituto (JAV) virðininko pavaduotojas brg. gen. Charles Ford
saulyje apskritai,– sakë A. Paulauskas. pirmininkui serui dim. gen. Garry Johnson Brower IV (kairëje) ir Jungtinës Karalystës gynybos ataðë plk. ltn. Peter Swanson

Panaikinta socialinë neteisybë Aktualija LIETUVOS MIÐKØ

Ið valstybës biudþeto lëðø moksli-
ninkø valstybinës pensijos mokamos per
2 tûkst. asmenø. Vidutinis ðios pensi-
jos dydis – 354 litai. Apie 9 proc. moks-
lininkø valstybiniø pensijø gavëjø suda-
ro asmenys, dirbantys aukðtosiose mo-
kyklose. Jie pagal Aukðtojo mokslo ásta-
tymà buvo prilyginti statutiniams vieðo-
jo administravimo valstybës tarnauto-
jams, kuriems Darbo sutarties ástaty-
mas nebuvo taikomas. Dirbantys pagal
darbo sutartá mokslininkai teisës gauti
tokios pensijos neturëjo. Todël Seimui
Mokslininkø valstybiniø pensijø laikino-
jo ástatymo 3 straipsnyje Mokslininkø
valstybinës pensijos skyrimo ir mokëjimo
sàlygos padarius esminæ pataisà, ásiga-
liojusià ðiø metø birþelio 19 d., visø as-
menø, turinèiø teisæ gauti mokslininkø
valstybinæ pensijà, ðios pensijos gavimo
sàlygos tapo vienodos. Taigi ið-
gyvendinta socialinë neteisybë
skiriant ir mokant mokslininkø valsty-
bines pensijas.
Kam gi bus skiriama ir mokama
mokslininkø valstybinë pensija?
Tokia teisë suteikta nuolat Lietu-
voje gyvenantiems asmenims, kuriems
suteiktas ar nostrifikuotas mokslo
laipsnis arba pedagoginis mokslo var-
das. Ðià teisæ turinèiam asmeniui moks-
lininkø valstybinë pensija skiriama ir
mokama, jei jis atitinka ðias dvi sàlygas:
1) sukako senatvës pensijos amþius
(ðiemet ðis amþius toks: moterims – 58,
o vyrams – 62 metai) arba yra pripa-
þintas I ar II grupës invalidu; 2) turi
ne maþesná kaip 10 metø daktaro ar
habilituoto daktaro darbo staþà.
Visais atvejais mokslininkø valstybi-
në pensija neskiriama, o jau paskirtoji ne-
mokama tol, kol asmuo, turintis teisæ
gauti ðià pensijà, turi pajamø, nuo kuriø
skaièiuojamos ir mokamos valstybinio
socialinio pensijø draudimo ámokos, ar-
ba jei jis gauna valstybinio socialinio drau-
dimo ligos (áskaitant ir darbdavio moka-
mas ligos metu), motinystës, motinystës
(tëvystës) ar bedarbio paðalpas.
Apie iðvardytø pajamø (paðalpø)
turëjimà mokslininkø valstybiniø pen-
sijø gavëjai privalo praneðti ðià pensi-
jà jiems mokanèiai institucijai per 10
dienø nuo ðiø pajamø (paðalpø) atsi-
radimo dienos. Jeigu apie tai laiku në-
ra praneðama ir dël to permokama
pensija, permokëtos pensijos dydis ið-
ieðkomas ið pensijos gavëjo (ne dau-
giau kaip po 20 procentø mokëtos
pensijos dydþio per mënesá), neapri-
bojant jokiu senaties terminu.
Visos kitos mokslininkø valstybi-
niø pensijø skyrimo ir mokëjimo sàly-
gos nepakito.
Antanas Petrauskas
Socialiniø mokslø daktaras
INSTITUTAS
skelbia priëmimà á biomedicinos mokslø (B 000) ekologijos ir aplinkoty-
ros (03 B) bei miðkotyros (14 B) krypèiø doktorantûrà.
Priëmimo á doktorantûrà konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys ma-
gistro (ar jam tolydø) kvalifikaciná laipsná. Ekologijos ir aplinkotyros krypties
doktorantûra ásteigta kartu su Vytauto Didþiojo universitetu ir miðkotyros
krypties doktorantûra – kartu su Lietuvos þemës ûkio universitetu.
Stojantys á doktorantûrà turi pateikti:
praðymà Instituto direktoriaus vardu, nurodant doktorantûros kryptá;
gyvenimo apraðymà;
magistro kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø
kopijas;
dviejø mokslininkø rekomendacijas;
paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø atspaudus, o jeigu tokiø nëra, moks-
liná referatà;
4 fotonuotraukas 3x4 cm;
sveikatos paþymà (forma Nr. 086 a);
socialinio draudimo paþymëjimo kopijà.
Dokumentai priimami Lietuvos miðkø institute: á ekologijos ir aplinkoty-
ros krypties doktorantûrà – iki rugpjûèio 20 d., á miðkotyros krypties dokto-
rantûrà – iki lapkrièio 5 d.
Adresas: Lietuvos miðkø institutas, Liepø g. 1, Girionys, LT-4312 Kauno
r. Tel. (8-37) 54 72 21, faksas (8-37) 54 74 46.
Direktorius
2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259) MES IR EUROPOS SÀJUNGA 19
Atviras laiðkas prof. habil. dr. Ksaverui Purvinskui

Kas profesoriui pripasakojo tokiø nesàmoniø?

Keistai nuteikë Mokslo Lietuvoje
ðiø metø birþelio 20 dienà pasirodæs
prof. habil. dr. Ksavero Purvinsko
straipsnis skambiu, provokuojanèiu
pavadinimu Stoti Lietuvai á NATO ar
ne, turi nuspræsti Tauta, o ne valdþia.
Keistai nuteikë, nes straipsnio auto-
rius, vadinantis save profesoriumi,
habilituoti daktaru, apie Lietuvos ka-
riuomenæ priraðë itin daug nesàmo-
niø ir kvailysèiø. Mokslo vyrams tokios
klaidos nedovanotinos, neatleistinos.
Taip, að neturiu jokio mokslo
laipsnio. Taèiau kariuomenës temo-
mis raðau jau nuo pat 1994 metø va-
saros, kai iðvykau dirbti þurnalistu á
Ðiaurës Kaukazà. 1995-aisiais, gráþæs
ið Èeèënijos, pradëjau dirbti Valstieèiø
laikraðtyje, kur nuo 1998-øjø vidurio
ëmëme leisti specializuotà kariná prie-
dà Vardan Lietuvos. Þodþiu, karinius
reikalus ðiek tiek iðmanau. Todël no-
rëèiau ponui K. Purvinskui pateikti
keletà klausimø.
Kodël Jis raðo, kad ypaè daug ir vi-
siðkai ekonomiðkai bei politiðkai nepa-
grástai biudþeto lëðø skiriama kraðto ap-
saugai? Nejaugi 2,3 proc. nuo BVP –
tai daug? Juk dar lieka beveik 98 proc.
nuo BVP. Taigi kiek, Jo supratimu, rei-
këtø skirti kariuomenei lëðø? O gal
kariuomenës mums visai nereikia?
Kodël Jis teigia, kad mûsø ðalies
ginkluotosios pajëgos, palyginti su NA-
TO standartais, galima sakyti, yra begin-
klës? Ið kur Jis iðtraukë tokias þinias?
Ðtai dar keli teiginiai. Sausumos
kariuomenei labai trûksta prieðtankinës
ginkluotës, moderniø ryðiø priemoniø.
Palyginti su NATO, visiðkai beginklës yra
ir karinës oro pajëgos. Lietuva realià ka-
rinæ jëgà ore galëtø turëti tik ásigijusi apie
100 ir daugiau moderniausiø naikintu-
vø, kurie kainuotø apie 1,5–2 mlrd. do-
leriø. Taip pat visiðkai beginklës, palyginti
su NATO standartais, yra ir karinës jû-
rø pajëgos. Ir vël nesàmonë. Lietuva
turi ir prieðtankinës ginkluotës, ir ta
ginkluotë – moderni, nauja. Tà patá
galima pasakyti ir apie ryðio priemo-
nes. Jø neuþtenka, bet Lietuva nëra
beginklë, nëra be ryðio priemoniø.
Beje, norint apginti savo oro erdvæ,
galima neturëti në vieno naikintuvo.
Tam yra ir kitø bûdø. Tai elementaru,
kaip pasakytø didysis seklys Ðerlokas
Holmsas daktarui Vatsonui.
Nenoriu sutikti ir su Jo teiginiais,
menkinanèiais karines jûrø pajëgas.
Kada jis paskutiná kartà lankësi kari-
nëse jûrø pajëgose, kada plaukiojo
kariniu laivu, kalbëjosi su karininkais,
tarnaujanèiais laivuose?
Kas Jam galø gale pasakë, kad vi-
siðkai NATO standartø neatitinka ir ka-
riuomenës rengimas – mokymasis ginti
ðalá nuo tariamø prieðø? Kas Jam ákalë
á galvà, kad daliniuose klesti vyresniøjø
savivalë, kad tvyro net kalëjimo dvasia,
kad vyksta tuðèios pamokos ir pratybos,
kad þeminanèios patyèios tarp eiliniø ka-
riø bûna kasdienine atrakcija? Ar Jis bu-
vo bent vienose pratybose, ar dalyva-
vo bent viename uþsiëmime? Að pra-
tybose, pamokose dalyvauju bent du
– keturis kartus per mënesá jau pen-
kerius metus ið eilës, ir, mano supra-
timu, kai kurie serþantai yra labiau ið-
silavinæ, labiau iðprusæ uþ dabartinius
Vilniaus ar Kauno universitetø docen-
tus bei profesorius (baigiau Vilniaus
universitetà). Esu pabuvojæs visuose
Lietuvos kariuomenës daliniuose
bent po keletà kartø, esu apklausæs
ðimtus kariuomenëje atitarnavusiø
vaikinø, esu kalbëjæsis su deðimtimis
jø tëvø. Taip, kartais kariuomenëje pa-
sitaiko koks nors incidentas. Bet to-
kiø atvejø – vienetai, iðimtys. O Jis tei-
gia, tarsi tai bûtø masinis reiðkinys. Gal
kartais Jis painioja tarnybà sovietinë-
je armijoje su tarnyba Lietuvos ka-
riuomenëje? 1984–1986 m. tarnavau
sovietinëje kariuomenëje eiliniu, tar-
navau ilgus dvejus metus, taèiau net
ten nebuvo taip blogai, kaip profeso-
rius postringauja apie padëtá Lietu-
vos kariuomenëje. Sakykite, ið kur to-
kia neapykanta Lietuvos kariuome-
nei? O gal að klystu, gal kariuome-
nei skiriama lëðø ne 2, bet 20 proc.
nuo BVP, o ðvietimo reikmëms – at-
virkðèiai: vos 2 proc.? Gal, sakau, ne
kariuomenë mokykloms, bet mokyk-
los kariuomenei dovanoja kompiu-
terius?
Sveiku protu sunku suvokti ir ið
kur tokia pagieþa NATO aljansui? Ið
kur gerbiamas profesorius habilituo-
tas daktaras K. Purvinskas iðtraukë
tuos milijardus, kuriuos privalësime
sumokëti Briuseliui stodami á NATO?
Kas pateikë jam tokius faktus – Mask-
va, Rusijos specialiosios tarnybos,
Rusijos federalinës saugumo tarny-
bos propagandos ir kontrpropagan-
dos skyrius, Rusijos ambasados Vil-
niuje specialistai? Mano þiniomis,
NATO vadovybë laikosi visai kitokios
politikos, nei Jis bando árodyti savo
straipsnyje – NATO aljansui nereika-
lingos valstybës, turinèios stiprias ka-
riuomenes ir silpnas ekonomikas.
NATO aljansui reikalingos pirmiau-
sia ekonomiðkai stiprios valstybës, nes
tik tokios ðalys pajëgios turëti stiprià
kariuomenæ. Tai juk elementaru. Jei-
gu ekonomiðkai silpna ðalis (Lietuva)
prisijungia prie stipriø ðaliø (NATO)
sandraugos, silpnoji, mano suprati-
mu, irgi sustiprëja ekonomiðkai. Ne-
jaugi prisijungdami prie stipresniøjø
mes susilpnësime?
Daugiau nesigilindamas á K. Pur-
vinsko svaièiojimus, tenoriu paklaus-
ti – kodël per tiek metø në viena vals-
tybë nepanoro iðstoti ið NATO aljan-
so, kodël per tiek metø SSRS subyrë-
jo, o NATO ne tik kad nebyra, bet dar
ir pleèiasi? Kà, italai, ispanai, britai,
turkai, belgai, vokieèiai, lenkai ar èe-
kai kvailesni uþ mus, lietuvius?
Þodþiu, Lietuvos mokslininkø
laikraðtis Mokslo Lietuva neturëtø
spausdinti tokiø ið pirðto lauþtø raði-
niø. Juokingai atrodo, kai mokslinin-
kas, neturintis jokio supratimo apie ka-
riuomenæ, svarsto, kiek Lietuvai reikia
turëti moderniø naikintuvø ar prieð-
tankiniø pabûklø. Taip gali svaièioti koks
nors Gariûnø prekeivis, bet ne profe-
sorius, ne habilituotas daktaras.
Gintaras Visockas
Valstieèiø laikraðèio þurnalistas

Euroskeptikø argumentai derybose nepadës
Dr. Kæstutis Jaskelevièius
Lietuvos agrarinës ekonomikos
instituto vyr. mokslinis
bendradarbis
Ekonominës integracijos proce-
sai vyko ir vyksta nuolatos. Ið esmës
tai tie patys prekiø ir paslaugø mai-
nø procesai, kilstelëti á tarpvalstybi-
ná lygá, áteisinti tam tikromis sutarti-
mis ar susitarimais, kuriais siekiama
konkreèiø tikslø ir pranaðumø kitø
ekonominiø susivienijimø atþvilgiu.
Ekonominë integracija neretai su-
kuria prielaidas politiniam vienijimui-
si. Po Antrojo pasaulinio karo bûtent
ðitaip ir vyko integraciniai procesai Eu-
ropoje. Vadinamojo Marðalo plano,
skirto karo þaizdoms uþgydyti, ágyven-
dinimas reiðkë kai kuriø Europos vals-
tybiø ekonominës integracijos pradþià.
Tuometinio Prancûzijos uþsienio rei-
kalø ministro R. Ðumano vardu pava-
dintas projektas ákuriant Europos an-
glies ir plieno bendrijà reiðkë ir tam tikro
virðnacionalinio politinio antstato atsira-
dimà. Tikrasis R. Ðumano plano tikslas
buvo perduoti tarptautinei kontrolei tas
pramonës ðakas, kurios yra svarbiausios
ginklø gamybai, ir ðitaip uþbëgti uþ akiø
naujiems karams Europoje. Ðá planà
tuomet parëmë Vokietija, Prancûzija,
Italija, Olandija, Belgija ir Liuksembur-
gas. 1951 m. ðios valstybës pasiraðë Pary-
þiaus sutartá, kurià papildþius pasiûlymu
kurti taikios atominës energijos panau-
dojimo sàjungà 1957 m. gimë Romos su-
tartis. Visos ðios sutartys reiðkë, kad ðe-
ðios Europos valstybës suvienija savo eko-
nomines ir politines pastangas tam, kad
bendromis jëgomis siektø ekonomikos
klestëjimo, geresnio ir svarbiausia, sau-
gaus savo pilieèiø gyvenimo.
Euroskeptikø argumentai
Tokia buvo Europos Sàjungos
(ES) kûrimosi pradþia. Sàjungos, kuri
buvo ir yra grindþiama laisva valstybiø
valia ir apsisprendimu. Todël ðiø frag-
mentiðkø ES raidos faktø fone maþø
maþiausiai keistai atrodo kai kuriø „in-
terpretatoriø“ mëginimai Europos Sà-
jungà ir liûdno atminimo Sovietø Sà-
jungà sverti vienomis svarstyklëmis.
Ðia prasme krenta á akis akademi-
ko, habilituoto mokslø daktaro, profe-
soriaus Ksavero Purvinsko keliamas
klausimas: Kuo Europos Sàjunga skiriasi
nuo Sovietø Sàjungos? (Mokslo Lietuva,
2002 , Nr. 11). Gerb. Ksaveras Purvins-
kas pats sau ir atsako: Ið esmës niekuo.
Atrodytø, kas èia tokio, jeigu pilie-
èiui atrodo, kad ðios dvi sàjungos – dvy-
niai. Tik ðtai tos aukðèiausios moksli-
nës regalijos ápareigoja bent jau nepra-
silenkti su istorine tiesa, nekalbant apie
objektyvià ir grieþtà mokslinæ analizæ.
Deja, K. Purvinskas objektyvumo
nesiekia. Ðtai kad ir tokia citata: 1940
metais, kol Lietuva tuometinio Seimo
praðymu nebuvo priimta á SS (Sovietø
Sàjungos – K. J.) sudëtá, tol ji iðsaugojo
suverenitetà, teritoriná nelieèiamumà ir
konstitucinæ santvarkà… Tik priëmus
Lietuvà á SS sudëtá (1940 08 06), ji pra-
rado suverenitetà ir tik tuomet buvo ádieg-
ti beveik visi sovietiniai ekonominio ir poli-
tinio gyvenimo standartai. Belieka tik ste-
bëtis, kad gerb. akademikas pamirðo
faktines „stojimo“ á Sovietø Sàjungà ap-
linkybes, slaptuosius Molotovo-Riben-
tropo protokolus, apie átakos sferø pa-
sidalijimà ir daugybæ kitø faktø.
O gal nepamirðo? Gal tiesiog sie-
kiama sukelti sumaiðtá þmoniø galvo-
se. Suplakti á vienà vietà istorinës tie-
sos iðkraipymus bei realiai egzistuojan-
èias nûdienos problemas ir po to skelb-
ti tokià pranaðystæ: ES narës taps cha-
osinës bepûvanèios supervalstybës
provincijomis, kurias kontroliuos ir
valdys stambiojo kapitalo pastatyti no-
menklatûriniai biurokratai.
K. Purvinskà uþvaldæs ánirðis ir tam,
kas buvo, ir tam, kas yra, ir tam, kas bus.
Svarbu neigti. Tai yra radikali pozicija, kuri
euroskeptikams bus patraukli. Todël to-
kie radikalai bus iðrinkti lyderiais, kurie
vadovaus euroskeptikø kovai su ES.
Kur teisûs euroskeptikai?
Euroskeptikø kontingentà sudaro
maþiausiai trys pilieèiø grupës: 1) ne-
turintys pakankamai þiniø bei informa-
cijos apie ES ir ypaè apie ávyksianèius
pasikeitimus ten ástojus; 2) turintys ðiek
tiek þiniø bei informacijos apie ES, bet
netikintys, kad integracija padës ið-
spræsti susikaupusias ekonomines ir
socialines problemas; 3) átikëjæ ekono-
minës izoliacijos idëja, integracijos pro-
cesuose áþvelgiantys pavojø nacionali-
niø valstybiø egzistencijai.
Euroskeptikai nëra pagal koká
nors ryðkesná poþymá susiformavusi vi-
suomenës nariø grupë. Ðiems þmo-
nëms priimant bet kokius sprendimus
bûdingas tam tikras atsargumas, ap-
dairumas, polinkis abejoti. Tai visiðkai
normalu, ir net keista, jeigu bûtø ki-
taip, nes tai reikðtø, kad tauta tampa
abejinga savo likimui.
Jau taip susiklostë, kad kelerius
metus visuomenës nuomonæ dël sto-
jimo á ES formuoja politinis ir tam tik-
rø srièiø valdininkø profesionalø eli-
tas. Ið esmës visos politinës partijos lai-
kosi vieningos nuomonës dël integra-
cijos á ES procesø naudos ir privalu-
mø ðalies ûkiui. Belieka tuo átikinti kuo
daugiau þmoniø, ypaè tø, kurie þvelgia
á ðá procesà atsargiau.
Prieð keletà savaièiø negausus bû-
rys euroskeptikø radikalø, susirinku-
siø prie Lietuvos radijo ir televizijos
bûstinës, iðreiðkë savo nepasitenkini-
mà vienpusiðku integracijos á ES pro-
blemoms skirtø laidø pobûdþiu. LRT
vadovai atsisakë su jais susitikti ir iðklau-
syti jø priekaiðtø.
Ir visiðkai be reikalo, nes radikalai
ðiuo atveju buvo teisûs. LRT laidos,
skirtos integracijai á ES aptarti, yra ar-
ba nuobodþiai ákyrios, arba valiûkiðkai
entuziastingos, persunktos dar nese-
nø laikø propagandos ir agitacijos dva-
sia. Dël to vienos yra nepopuliarios, o
kitomis atvirai piktinamasi.
Paþadëtosios þemës
ávaizdis
Blogiausia yra tai, kad beveik ne-
kalbama apie Europos Sàjungos pro-
blemas, kurios netrukus taps bendru
galvos skausmu. Daugelyje laidø, dis-
kusijø, pokalbiø, o tuo labiau politikø
ir euroderybininkø kalbose kuriamas
vos ne paþadëtosios þemës ávaizdis.
Deja, tokia agitacija daugiau atgra-
so negu sudomina. Beveik netenka ið-
girsti komentarø apie bûsimøjø ES re-
formø turiná ir ðiuos pasikeitimus le- mais, prie kuriø priskiriamas
mianèias prieþastis. Taigi situacija klos- produkcijos perteklius ES vidaus rin-
tosi tokia, kad rengiamës stoti ne á ryt- koje, gerokai didesnës negu pasaulio
dienos, o tarsi á vakarykðèià ES. Gal- þemës ûkio ir maisto produktø kainos
bût derybiniø skyriø ir neámanoma ki- ir dël to maþëjantis konkurencingumas,
taip sukonstruoti, taèiau bent jau svar- iðpûstos biudþeto iðlaidos ágyvendinant
biausios pozicijos galëtø bûti aptaria- BÞÛP, neefektyviai panaudojama pa-
mos atvirai ir atsiþvelgiant á bûsimuo- rama produkcijos gamintojams ir kt.
sius pasikeitimus. Jau dabar yra parengtas reformø
Ðiuo poþiûriu aktualiausi pasikei- projektas, pavadintas Darbotvarkë 2003,
timai neiðvengiamai turi ávykti Ben- o realûs pokyèiai gali prasidëti 2004–2005
drojoje þemës ûkio politikoje metais. Numatoma, kad esminë ES þe-
(BÞÛP). Pagrindiniai ðios politikos mës ûkio restruktûrizavimo tendencija
tikslai, kurie buvo keliami Romos su- yra radikalus iðmokø maþinimas.
tarties 39 str., t. y. pakankamas ir sta- Taigi paþadëtosios þemës ávaizdþiui
bilus maisto produktø tiekimas var- gali bûti suduotas skaudus smûgis. Ne-
totojams, pakankamos þemdirbiø aiðkinant þmonëms ES reformø bûti-
pajamos, gamintojø ûkiø moderni- nybës visiðkai tikëtina, kad netruks
zavimas, jau seniai yra pasiekti. pliûptelëti pasipiktinimo banga, jog,
Vis daugiau yra kalbama apie tai, girdi, ES apgavo Lietuvà.
kad buvæ ES privalumai virto trûku- Nukelta á 20 p.
VYTAUTO DIDÞIOJO
UNIVERSITETAS
praneða, kad 2002 m. rugsëjo 06 d. 11 val. VDU CR Maþojoje salëje
(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginamas doc. dr. RÛTOS MARCINKE-
VIÈIENËS habilitacinis darbas tema „TEKSTYNØ LINGVISTIKA IR
LIETUVIØ KALBOS VARTOSENA“ (humanitariniø mokslø sritis, fi-
lologijos kryptis, 04 H).
Habilitacijos komitetas:
pirmininkas – prof. habil. dr. Simonas KARALIÛNAS (Vytauto Di-
dþiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);
nariai:
prof. habil. dr. Leonas Fliorentas GUDAITIS (Vytauto Didþiojo uni-
versitetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);
prof. habil. dr. Antanas PAKERYS (Vilniaus pedagoginis universi-
tetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);
prof. habil. dr. Evalda JAKAITIENË (Vilniaus universitetas, huma-
nitariniai mokslai, filologija, 04 H);
prof. habil. dr. Kazys MUSTEIKIS (Vilniaus pedagoginis universi-
tetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);
prof. habil. dr. Laimutis TELKSNYS (Matematikos ir informatikos
institutas, fiziniai mokslai, informatika, 09 P);
prof. habil. dr. Kazimieras Romualdas ÞUPERKA (Ðiauliø universi-
tetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H).
Su habilitaciniu darbu galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje
M. Maþvydo, Vytauto Didþiojo universiteto ir Vilniaus pedagoginio uni-
versiteto bibliotekose.
Rektorius
20 2002 m. liepos 4–17 d. Nr. 13 (259)

LIETUVOS ÞEMDIRBYSTËS INSTITUTAS

Euroskeptikø argumentai
derybose nepadës
praneða, kad 2002 m. rugsëjo 6 d. 10 val. Lietuvos þemdirbystës institu-
te (Instituto alëja 1, LT-5051 Akademija, Dotnuvos sen., Këdainiø r.) vyks
atviras habilitacijos komiteto posëdis, kuriame dr. GVIDAS ÐIDLAUSKAS
gins habilitaciná darbà ,,ÞIEMINIØ IR VASARINIØ RAPSØ (BRASSICA
NAPUS L.) VYSTYMOSI IR DERLIAUS FORMAVIMOSI RYÐIAI SU AP-
LINKOS VEIKSNIAIS“ (biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B). Atkelta ið 19 p. Ultimatumø kalba Briuselio „biurokratai“
Gamybos ribojimo politika Nelaikyèiau diskriminacija þemdir- Akad. K. Purvinskas piktinasi, kad
Habilitacijos komitetas:
Susidaræs þemës ûkio produktø biams pirmaisiais metais numatytø skir- ES, Lietuvai dar nesant jos nare, be jo-
pirmininkas – prof. habil. dr. Edmundas LAPINSKAS (Lietuvos þem-
perteklius ES valstybiø vidaus rinkoje ti 25 proc. dydþio iðmokø, palyginti su to- kiø kompromisø reikalauja, kad ji vyk-
dirbystës institutas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B);
vertë ieðkoti bûdø, kaip riboti gamybà. mis, kurias gauna dabartinës ES narës. dytø visus jos ástatymus ir kitus teisës
Todël ðiuo tikslu maþdaug nuo 1980 m. Viena, jau minëjau, kad ketinama refor- aktus visais ekonominio ir politinio gy-
nariai:
imta taikyti vadinamøjø slenksèiø muoti visà iðmokø ir subsidijø sistemà, venimo klausimais. Èia tam tikros pro-
prof. habil. dr. Zenonas DABKEVIÈIUS (Lietuvos þemdirbystës insti-
(didþiausi garantuojami kiekiai) ir ga- antra, staiga padidëjusá krûvá vargu ar pa- blemos esama, taèiau vëlgi nereikëtø
tutas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B);
mybos kvotø sistemà. keltø ES biudþetas, o, treèia, daugelyje visko statyti nuo kojø ant galvos.
prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIÈIUS (Lietuvos þemës ûkio uni-
Ðtai kodël Briuselis taip atkakliai ðaliø kandidaèiø dar tik kuriamos iðmo- Esmë yra ta, kad ES politinis ir eko-
versitetas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B);
siekia nustatyti ðalims kandidatëms, tarp kø administravimo sistemos. nominis teisynas (direktyvos ir regla-
prof. habil. dr. Albinas ÐIULIAUSKAS (Lietuvos þemës ûkio universi-
jø ir Lietuvai, kuo maþesnes gamybos Tarkime, Lietuvoje ið þemës ûkio mentai) sudaro 80 tûkst. puslapiø. Tai
tetas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B);
kvotas. ES vidaus rinka dûsta nuo men- administravimo ir kontrolës sistemos ES ne vieno deðimtmeèio bendro ûki-
prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuvos sodininkystës ir darþi-
kai konkurencingos produkcijos pertek- privalomø registrø ðiek tiek sklandþiau nio gyvenimo praktikos nugludinti tei-
ninkystës institutas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B);
liaus, o èia dar plûstels nauji srautai. funkcionuoja tik gyvuliø registras. sës aktai, kuriø në viena valstybë per sa-
habil. dr. Liudmila TRIPOLSKAJA (Lietuvos þemdirbystës institutas,
Èia ir iðkyla esminë derybø proble- Nuogàstaujama, kad kiti, ypaè þemës vaitæ ar mënesá nepriderins prie savo-
biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B);
ma, nes ES interesai ima prieðtarauti ûkio gamintojø registrai, iki 2004 m. sios teisinës sistemos. Kita vertus, ne me-
habil. dr. Juozas STANIULIS (Botanikos institutas, biomedicinos moks-
Lietuvos þemës ûkio interesams. Ðá pradþios gali bûti neparengti. tas keisti nuosavus ástatymus ástojus á ES,
lai, biologija, 01 B).
prieðtaravimà ryðkiai atskleidþia pieno Daug kam nepatinka ultimatumø kai jau reikia gyventi pagal bendras tai-
sektoriaus pavyzdys. Antai Lietuvai pa- kalba, kurià mëgsta kai kurie ES komi- sykles. Taigi lieka viena iðeitis, gal kai kam
Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Lietuvos þemdirbystës institu-
praðius nustatyti metinæ gamybos kvotà sarai. Taèiau ar èia kartais ne mûsø de- ir nelabai atrodanti logiðka – bendro gy-
to ir Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose.
2250 tûkst. t, Europos Komisija (EK) rybininkø per didelio nuolankumo venimo taisykles iðmokti ið anksto.
pasiûlë tik 1459 tûkst. tonø. padarinys? Kaip galima besàlygiðkai K. Purvinskà piktina dar ir ta ap-
Direktorius
Pieno gamyba kelerius pasta- priimti Lietuvai nepalankias sàlygas, o linkybë, kad, girdi, kaip SS, taip ir ES
ruosius metus didëjo (2000 m. primelþ- paskui mëginti árodyti, kad kitos iðeities yra panaikinama sienø kontrolë ir vizø
PUSLAIDININKIØ FIZIKOS ta 1725 tûkst. t, 2001 m. – 1794, 2002 m. nebuvo? Taip atsitiko su Kapitalo lais- reþimas. Èia jau visiðkai nesuprantami
INSTITUTAS (prognozë) – 1900 tûkst. t), ûkiuose vo judëjimo skyriumi, kai be jokiø svars- gerbiamo akademiko priekaiðtai. Ar lais-
daugëjo karviø. Pieno sektorius yra tymø ir diskusijø buvo nusileista Briu- vas pilieèiø judëjimas nëra vertybë? O
praneða, kad 2002 m. rugsëjo 25 d. 11 val. Puslaidininkiø fizikos institute tarsi lokomotyvas, tempiantis kitas þe- selio reikalavimui sutikti su þemës ûkio prekiø judëjimas be muitiniø ar nesu-
(A. Goðtauto g. 11, Vilnius, LT-2600) vyks atviras habilitacijos komiteto posë- mës ûkio ðakas. Þemdirbiø pajamos uþ paskirties þemës pardavimu uþsienie- taupo verslininkams laiko ir lëðø?
dis, kuriame dr. SAULIUS BALEVIÈIUS gins habilituoto daktaro disertaci- pienà sudaro 33–36 proc. visø gauna- èiams be jokiø pereinamøjø laikotarpiø.
jà „SPARTUSIS ELEKTRONINIS PERJUNGIMAS SIMETRINIUOSE mø pajamø. Pieno produktai yra svar- Net dorai nepasitarus su energe- Ar neiðblës Briuselio
PLONASLUOKSNIUOSE DARINIUOSE“ (fiziniai mokslai, fizika, 02 P). bus eksporto produktas, jie sudaro tikos specialistais buvo sutikta su ES optimizmas?
treèdalá viso þemës ûkio ir maisto pro- reikalavimu uþdaryti Lietuvai gyvybið-
duktø eksporto apimties. Þodþiu, tai kai svarbià Ignalinos AE. Dabar jau Pastarøjø mënesiø ávykiai rodo,
Habilitacijos komitetas: kad blësta optimizmas dël plëtros ir pa-
pirmininkas – prof. habil. dr. Steponas AÐMONTAS (Puslaidinin- strategiðkai svarbus ûkio sektorius. tenka ginèytis patiems su savimi, ieðkant
Kà reikðtø ta kvota, kurià pasiûlë ið dviejø blogø variantø vieno geresnio. èioje ES. Pirmiausia dël to, kad dauge-
kiø fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); lyje valstybiø keièiasi politinis klimatas.
EK? Reikðtø, kad pieno gamyba turë- Panaðia ultimatumø kalba vyksta dery-
tø bûti sumaþinta beveik ketvirtadaliu, bos dël pasienio kontrolës posto áren- Radikaliosios politinës jëgos aitrina
nariai: antiimigracines nuotaikas, ne juokais
prof. habil. dr. Gintautas Jurgis BABONAS (Puslaidininkiø fizi- karviø skaièius – maþdaug 100 tûkstan- gimo ne Kenoje, kaip, ko gero, klaidin-
èiø. Toliau sektø grandininë reakcija: gai buvo numatyta, o Vaidotuose. baiminamasi darbo jëgos antplûdþio ið
kos institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); Rytø Europos, daugelis valstybiø ima-
prof. habil. dr. Albertas LAURINAVIÈIUS (Puslaidininkiø fizikos maþëtø þemdirbiø pajamos, pieno Derybos dël stojimo á ES turëtø
produktø eksportas, smûgá patirtø vykti tik ieðkant kompromisø, susitari- si skubiø priemoniø kovai su nelegalia
institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); imigracija. Manoma, kad pasikeitus
habil. dr. Evaldas TORNAU (Puslaidininkiø fizikos institutas, fi- perdirbamoji pramonë ir pan. mø ir derinant abiejø ðaliø interesus.
Deja, apie tokias opias problemas Pagaliau, mano manymu, tragedija ne- Vokietijos ir Prancûzijos pozicijai gali
ziniai mokslai, fizika, 02 P); bûti perkurtas „didþiosios bangos“ sce-
prof. habil. dr. Gytis JUÐKA (Vilniaus universitetas, fiziniai moks- vieðai kalbama tik puse burnos. Taèiau ávyks, jeigu á ES stosime ne 2004 m., o
vienintelis bûdas iðvengti ûmios þem- 2005-aisiais ar 2006-aisiais. Tuo labiau narijus, iki 2007–2008 metø surikiuo-
lai, fizika, 02 P); jant ðalis kandidates priklausomai nuo
prof. habil. dr. Alfonsas GRIGONIS (Kauno technologijos uni- dirbiø reakcijos – bûtent vieða diskusi- kad pastarosiomis savaitëmis jau ir Eu-
ja, mëginimas ieðkoti alternatyvø vi- ropos finansø institucijos bei eksper- jø politinio ir ekonominio svorio.
versitetas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P); Nors neseniai Ispanijoje ávykusiame
prof. habil. dr. Algirdas AUDZIJONIS (Vilniaus pedagoginis uni- siems girdint, neslepiant problemø, su tai prabilo, kad Lietuvos, Latvijos ir Es-
kuriomis susidûrë ES, taèiau, aiðku, tijos galimybës ástoti á ES 2004 m. sausá ES virðûniø susitikime „didþiosios ban-
versitetas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P). gos“ scenarijaus dar neatsisakyta, taèiau
nenutylint ir savøjø. vertinamos santykiu 50:50.
solidusis anglø savaitraðtisThe Economist,
Su disertacija galima susipaþinti Fizikos instituto bibliotekoje atkartodamas ES plëtros komisaro Giun-
(A. Goðtauto g. 12). terio Verheugeno mintis, tvirtina, kad gin-
Instituto direktorius S. Aðmontas
MATEMATIKOS IR èai su ðalimis kandidatëmis dël þemës
INFORMATIKOS INSTITUTAS ûkiui skiriamø finansiniø iðtekliø gali ge-
rokai priverti galimybiø langà.
LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS Esama dar ir „Trojos arklio“. Tai
skelbia priëmimà á fiziniø mokslø srities matematikos (01 P) ir infor-
Airija. Sutartá dël ES plëtros turi pa-
SKELBIA KONKURSÀ Á HUMANITARINIØ MOKSLØ FILO- matikos (09 P) krypèiø dieninæ bei neakivaizdinæ doktorantûrà.
tvirtinti visos valstybës. Skirtingai nuo
LOGIJOS KRYPTIES ONOMASTIKOS, KALBOS ISTORIJOS IR
kitø valstybiø, Airijos konstitucijoje yra
LIETUVIØ KALBOS ÐAKØ DIENINÆ IR LIETUVIØ KALBOS ÐA- STOJANTIEJI Á DOKTORANTÛRÀ ASMENYS PATEIKIA:
nustatyta, kad bet kurià ES sutartá turi
KOS NEAKIVAIZDINÆ DOKTORANTÛRÀ. – praðymà instituto direktoriaus vardu,
patvirtinti referendumas.
– gyvenimo apraðymà,
Airijoje rinkëjai jau vienà kartà at-
Asmenys, norintys dalyvauti konkurse, turi pateikti: praðymà Institu- – kvalifikacinio magistro laipsnio arba jam prilygstanèio aukðtojo ið-
metë sutartá dël ES plëtros. Antrasis re-
to direktoriaus vardu, gyvenimo apraðymà, magistro kvalifikacinio laips- silavinimo diplomo ir jo priedo kopijas,
ferendumas ðiuo klausimu turi ávykti ðiø
nio (arba aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas, dviejø moksli- – dviejø mokslininkø rekomendacijas,
metø pabaigoje. The Economist ávertin-
ninkø rekomendacijas, paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø atspaudus – paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas, o jeigu jø nëra – dok-
damas airiø nuotaikas prognozuoja,
(jeigu tokiø darbø nëra – moksliná referatà), 4 fotonuotraukas. torantûros krypties moksliná referatà,
kad esama didelës tikimybës, jog ir ðá
Pretendentas savo iniciatyva gali pateikti papildomus dokumentus, – 2 fotonuotraukas 3x4 cm.
kartà nebus pritarta ES plëtrai. Taèiau
kurie galëtø bûti svarbûs atrankos konkurse. Dokumentai priimami iki 2002 m. rugpjûèio 31 d. Akademijos g. 4, II
ðio galimo scenarijaus Briuselio komi-
Dokumentai priimami iki rugsëjo 5 d. P. Vileiðio g. 5, sekretorës kam- aukðte, 219 kabinete, Vilniuje. Informacija teikiama telefonais: 210 93 18,
sarai kol kas nenagrinëja. Ispanijoje ES
baryje, tel. 34 72 00, 34 64 72. 210 93 09.
virðûniø susitikime dar buvo demonst-
Direktorius Direktorius
ruojama politinë darna ir optimizmas.

„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas ISSN 1392-7191
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas, Leidþia
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas. UAB „Mokslininkø laikraðtis“
Sekretorë Kristina Buèionytë Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius SL Nr. 169
Stilistë Angelë Pletkuvienë El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8–5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29 Spausdino
Dizaineris Valdas Balciukevièius Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt „Baltas miestas“,
Techninis redaktorius Vytautas Kundrotas Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja Kauno g. 3a, 2006 Vilnius