MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2004 m. geguþës 20 – birþelio 2 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 10 (300)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 2 Lt

Sveikiname skaitytojus su 300-uoju „Mokslo Lietuvos“ numeriu

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Be laisvo þodþio, nebûtø
laisvos Lietuvos (1)
Lietuviðkos spaudos lotyniðkais
raðmenimis atgavimo 100-meèio me-
tai dar ritasi kasdienybës ritmu, todël
sunku apibendrinti ir ávertinti, koká
brëþá ar pëdsakà jie paliks mûsø tau-
tos ir valstybës istorijoje. Kà paliks ir
kiekvieno ið mûsø gyvenimo knygo-
je, kuri juk taip pat raðoma, kartais
gal nepriklausomai ir nuo paties
þmogaus.
Á visus ðiuos klausimus galësime
atsakyti gal po metø kitø, o ðiandien
verda gyvenimas – dar ne iðvadø me-
tas. Tautos ir valstybës gyvenimas –
tai daugiau uþ aritmetinæ kasdieny-
bës ávykiø sumà. Kur ir kaip atsiran-
da ta nauja kokybë, tegul sprendþia
gilesniø studijø autoriai. Mums ðiuo
atveju svarbu paþymëti, kad Lietuvið-
kos spaudos atgavimo 100-meèio mi-
nëjimas geguþës 7-àjà nei prasidëjo,
nei baigësi, nes Kalbos ir knygos me-
tai tæsiasi. Tiesa, tai buvo kulmina-
cija, kaip ir numatyta pagal kalendo-
riø bei renginiø tvarkaraðtá. Taèiau
pradëti knieti nuo to, kas nepateko
á oficialø tvarkaraðtá ir valstybës ren-
giniø sàraðus.
Iðvakarëse Vilniaus Gedimino
technikos universiteto Gedimino
klube buvo surengta diskusija, skir-
ta spaudos atgavimo jubiliejiniams
metams. Dienà prieð tai keturi vals-
tybiniai mokslo institutai – Botani-
kos, Vilniaus universiteto Ekologi-
jos, Miðkø, Geologijos ir geografi-
jos – surengë savo naujausiø knygø
bei leidiniø pristatymà, kuris taip pat
skirtas Lietuviðkos spaudos atgavi-
mo 100-meèiui. Galima neabejoti,
kad panaðiø iniciatyvø „ið apaèios“
ðalyje tomis dienomis vyko labai
daug. Tik gal ne visos pateko á vadi-
namosios didþiosios þiniasklaidos
akiratá. Taèiau ðie renginiai ir yra di-
dþioji vertybë, tam tikro visuotinumo
iðraiðka.
Kas yra laisvas þodis
Geguþës 7-osios ávykiø sekà pra-
dëkime nuo laikinai einanèio parei-
gas Lietuvos Respublikos Seimo Pir-
mininko, Lietuviðkos spaudos loty-
niðkais raðmenimis atgavimo 100-
meèio minëjimo komisijos pirminin-
ko Èeslovo Jurðëno surengtø Spau-
dos pusryèiø su kava. Taip ávardyta
jubiliejiniø iðkilmiø programoje.
Nukelta á 10 p.

2, 8-9 p. 3 p. 4-5 p. 12-13p. 13 p.

o
Edmund Kas Apie
o Tauta Geologij
a–
Kazimier edijoje ijø
o ir
visuome
nei Enciklop disertac
Zavadsk taip
as þodis ne visai kalbà
fenomen
2 GYVENIMO PRASMË
Kur slypi stebuklingo
darbðtumo ðaknis
Visuomeniðkumo, darbðtumo,
mokslinio ir publicistinio produkty-
vumo prasme su prof. Edmundu Ka-
zimieru Zavadsku vargu ar kas ið
mokslo þmoniø dabartinëje Lietuvo-
je valiotø lygintis. Gal nelabai ir no-
rëtø lygintis. Geriau jau tyliai ar kiek
garsëliau pasistebëti, kaip vienam
þmogui ámanoma visa aprëpti, visur
suspëti, ðitiek nuveikti ir dar kitus
uþkrësti darbðtumo virusu bei noru
visuomeniðkai reikðtis.
Ne visiems toks ugnikalnis patin-
ka, nes ið savo kûrybinio kraterio
kasmet „iððaudamas“ vis po naujà
knygà, atleiskite, virðija bet kokias
mums áprasto suvokimo ribas. Ma-
tyt, reiktø pereiti á kità dydþiø ir mas-
teliø sistemà. Nuo 1973 m. kasmet
paraðo arba sudaro ir iðleidþia po di-
desnæ ar maþesnæ mokslinæ knygà,
vadovëlá bei kito pobûdþio veikalà,
tiesa, kai kuriuos su bendraautoriais.
Pertrûkiai buvo tik 1982 m. ir 1984 m.,
kai E. K. Zavadsko naujos knygos ne-
pasirodë. Nuo 1994 m. taip pat kas-
met vienas ar su bendraautoriais ið-
leidþia bent po vienà publicistikos
veikalà. Tad jau susidarë deðimt kny-
gø. Jose spausdinami daþniausiai ið
spaudos surinkti paties E. K. Zavad-
sko straipsniai, interviu arba apie já
paraðyti ávairiø þanrø kûrinëliai. Tai-
gi per tà laikà jubiliato á pasaulá pa-
leista 97 knygos ir kitokio pobûdþio
veikalai. O kur dar administracinë
veikla – juk pirmasis Gedimino uni-
versiteto prorektorius. Daþnai tenka
tik rankomis skëstelëti: kaip vienam
mirtingajam galima nuveikti ðitiek
darbø, jei titanø laikai seniai praëjo,
o ir tie patys gyveno, þygdarbius at-
liko tik Antikos mituose?
Nebent Edmundui Kazimierui
dirbtø visas pulkas rekrûtuotø bau-
dþiauninkø, ðiuo atveju visas Vilniaus
Gedimino technikos universitetas.
Taèiau ne, ðio universiteto profesûra,
docentai, dëstytojai ir studentai visais
atþvilgiais neatrodo panaðûs á bau-
dþiauninkus. Prieðingai, visi jauèiasi
dideli savosios Alma Mater patriotai
ir tvirtina, jog universitete geros sàly-
gos norinèiam reikðtis akademinëje ir
mokslinëje veikloje, nes buvæs ilga-
metis rektorius, dabartinis pirmasis
prorektorius E. K. Zavadskas ne tik
pats pluða iðsijuosæs, bet ir kitus visais
bûdais skatina dirbti, plëðti mokslo
dirvonà, paremia visas bet kiek dë-
mesio vertas pavaldiniø iniciatyvas.
Vadinasi, tokio stebëtino produktyvu-
mo stebuklingoji ðaknis glûdi kaþkur
kitur, ne baudþiavinëje santvarkoje,
kurios Saulëtekio alëjoje nëra dau-
giau, nei bet kurioje kitoje sostinës ar
Lietuvos vietoje.
Jubiliatà Edmundà Kazimierà Zavadskà su tik kà iðleista jo knyga sveikina dr. Vidmantë Lujanienë,
Edmundo Kazimiero
Zavadsko fenomenas
Geguþës 11–12 d. Lietuvos mokslø akademijos Didþiojoje salëje ir Vilniaus Gedimino technikos uni-
versitete paminëtas ilgameèio VGTU rektoriaus, o dabar ðio Universiteto pirmojo prorektoriaus, Lietu-
vos MA nario korespondento, Lietuvos mokslininkø sàjungos ir laikraðèio Mokslo Lietuva vieno ið kûrëjø
prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko 60-ties metø jubiliejus.
Jubiliatas VGTU pirmasis prorektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir rektorius prof. Romualdas Grinevièius
Akademikai
susirûpino
Regis, mûsø akademikai visai
ne juokais susirûpino tokio neápras-
to ir sunkiai apibûdinamo fenome-
no buvimu, nors tas fenomenas
nuolat bûna ðalia. Arti, taèiau neap-
èiuopiamas, áprastos logikos dës-
niams nepavaldus, mûsø gyvenimo
kasdienybëje nepaaiðkinamas. Ðtai
ðiam paslaptingam „Zavadsko fe-
nomenui“ iðsiaiðkinti geguþës 11 d.
ir buvo skirti akademiniai skaity-
mai, surengti Lietuvos Mokslø Aka-
demijos Didþiojoje salëje. Preteks-
tas – geresnio në nesugalvosi: gegu-
þës 12 d. Lietuvos MA nariui kores-
pondentui E. K. Zavadskui sukan-
ka 60 metø. Taigi puikiai sutapo vi-
sos bûtinos ir pakankamos sàlygos
vienà kartà kolegà kaip reikiant pa-
imti á nagà, pasisodinti ant pakylos,
iðkvosti kaip reikiant ir pagaliau ið-
siaiðkinti visa, kas dar buvo likæ ne-
aiðku ið jo eitøjø gyvenimo keliø, gal
ir ðalikeliø, suþinoti, kas yra ta sta-
prof. Algimantas Nakas ir dr. Algimantas Liekis
tybos procesø daugiatikslë selekto-
novacija – juk jubiliatas ir yra ðios
perspektyvios mokslo mokyklos kû-
rëjas. Ir svarbiausia: kur slypi ta kû-
rybiðkumo ugnis, kokiame þaizdre ji
kûrenama?
Tuo metu, kai jubiliatas su arti-
miausiais padëjëjais truputá blaðkë-
si po salæ, mat niekaip nesisekë „uþ-
kurti“ elektronikos átaisus, bûtinus
tolesniams vyksmui, – visø akys kry-
po á mielàjà ponià Stasæ, kuri atvy-
ko á savo vyro jubiliejines pagerbimo
iðkilmes ir, ko gero, daugiausia ga-
lëtø pasakyti apie jo kûrybinës labo-
ratorijos paslaptis. Gal ir pati ponia
Stasë verda kokius nors ypatingus
antpilus ar eleksyrus vyrui, mat juk
tokio smarkumo prieþastis gali bûti
visai materiali. Dar pridursime, kad
Stasë Zavadskienë pati yra ágijusi in-
þinierës statybininkës specialybæ.
Pagaliau su elektronika pavyko
sutarti, ant pakylos vietas uþëmë ju-
biliatas su þmona, Lietuvos MA
Technikos skyriaus pirmininkas,
Kauno technologijos universiteto
Ant pakylos – jubiliatas su þmona Stase, Lietuvos MA viceprezidentas akad. Algis Petras Piskarskas
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
da ir ðauna á galvà, tai daþniausiai
tik jubiliejø dienomis. Bet pasiklau-
sykime toliau.
Kaip siekë
mokslo
1944-øjø liepà, t. y. praëjus lygiai
dviems mënesiams po jubiliato gimi-
mo, vokieèius ið Vilniaus iðstûmë
Raudonoji armija. Prasidëjo pokari-
nis gyvenimas, kuris daugeliui mûsø
kraðto þmoniø atneðë daugybæ nau-
jø iðmëginimø. Kadangi E. K. Za-
vadsko tëvas prieð karà buvo Lietu-
vos kariuomenës puskarininkis ir
Gedimino Zemlicko nuotraukos
tarnavo pasienyje su Lenkija, tai ta-
rybø valdþia ðá jo biografijos faktà
ávertino nemokama „komandiruo-
te“ á Vorkutà. Tiesa, be bilieto atgal.
Motina su maþu vaiku iðkeliavo á
Rimðiø kaimà netoli Dûkðto, arèiau
giminiø.Ten beveik tris klases ir bai-
gë bûsimasis rektorius. Po J. Stalino
mirties Sovietø Sàjungoje suðvelnë-
jo politinis klimatas, ir berniokas ga-
lëjo iðvaþiuoti pas tëvà á Vorkutà, kur
gyveno ðiapus spygliuotos vielos, lan-
kë rusiðkà mokyklà. Didelá áspûdá
berniukui paliko paþintis su jaunu
kunigu Mykolu Dobrovolskiu (tëvu
Stanislovu), kuris taip pat buvo Vor-
kutos tremtinys. Tëvas Stanislovas
gaudavo lietuviðkø knygø ir jø duo-
davo tremtiniø vaikams. Taip mezgë-
si ryðys su gimtàja kalba ir kraðtu.
Á Lietuvà E. K. Zavadskas gráþo
1959 m., penketais baigë Dûkðto vi-
durinæ mokyklà ir 1962 m. stojo á
Kauno politechnikos instituto Vil-
niaus filialà. Gerai iðlaikë egzami-
nus, taèiau dieniniame skyriuje pra-
tarp Universiteto Senato nariø moninës ir civilinës statybos specia-
rektorius akad. Ramutis Bansevi- lybës studijuoti teisës negavo, nes
èius, o Torkvemados vaidmens ne buvo tremtinio sûnus. Jam buvo leis-
juokais ruoðësi imtis Lietuvos MA ta studijuoti statybos ir inþinerijà
viceprezidentas akad. Algis Petras KPI neakivaizdiniame skyriuje. Te-
Piskarskas. ko gráþti á Dûkðtà ir Gubavos aðtuon-
Norint iðlaikyti bent jau teisin- metëje vaikus mokyti matematikos.
gumo vaizdà, á tribûnà buvo kvieèia- Sëkmingai iðlaikæs egzaminus uþ pir-
mas Vilniaus Gedimino Technikos mà neakivaizdinio skyriaus kursà, E.
universiteto prorektorius prof. Al- K. Zavadskas kreipësi á KPI rekto-
girdas Valiulis. Jam suteikta teisë ir riø prof. Kazimierà Barðauskà: nori
pareiga teikti parodymus apie jubi- rimtai atsidëti studijoms dieniniame
liato nueità kelià ir nuveiktus dar- skyriuje. Rektorius pervedë jaunuolá
bus. A. Valiulis pradëjo ið labai to- á tà paèià KPI Vilniaus filialo grupæ,
li, jei tiksliau, tai nuo Vilniaus Rau- á kurià jis mandatinës komisijos prieð
donojo kryþiaus ligoninës, kur prieð metus nebuvo priimtas.
60 metø geguþës 12 d. ir pasigirdo Studijavo labai rimtai, dalyvavo
pirmas bûsimosios mokslo „þvaigþ- studentø mokslinëje draugijoje
dës“ riksmas. Sostinëje padaugëjo (SMD) ir net buvo iðrinktas Staty-
vienu gyventoju, nors tikriausiai bos ekonomikos fakulteto SMD
niekas á tai neatkreipë dëmesio. Bu- pirmininku. Treèiakursis su bendra-
vo daug svarbesniø ávykiø, vyko ka- autoriais (J. Valentukevièiumi ir
ras, o Vilniuje dar ðeimininkavo vo- A. Snieþko). 1965 m. iðspausdino
kieèiai. Kita vertus, jei gerai pagal- savo pirmà moksliná straipsná Gip-
votume, tai juk nieko svarbiau ðia- so gaminiø armavimas mineraliniu
me gyvenime nevyksta uþ þmogaus pluoðtu þurnale Statyba ir architektû-
gimimà ir þmogaus kûrybà, tik gai- ra. Ðia tema skaitë praneðimus ir
la, kad ðios paprastos tiesos jei ka- Nukelta á 8 p.
ir Technikos skyriaus pirmininkas, KTU rektorius akad. Ramutis Bansevièius
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
Lietuviðkos spaudos atgavi-
mo 100-meèio renginyje Lietuvos
Respublikos Seimo rûmuose kal-
bamës su Lietuviø kalbos institu-
to Leksikografijos centro vyriau-
siuoju darbuotoju prof. habil. dr.
Vytautu VITKAUSKU. Priminsime,
kad kalbininkas, o ðiuo atveju ir
Mokslo Lietuvos paðnekovas, ilgà
laikà buvo Institute sudaryto dvi-
deðimttomio Lietuviø kalbos þo-
dyno vyriausiasis redaktorius.
Kaip ðventë latviai
Balandá Latvijoje buvo latgaliø
spaudos draudimo panaikinimo 100-
meèio minëjimas. Ar galite palyginti
kaimynø ðalyje vykusià ðventæ su Lietu-
viðkos spaudos atgavimo 100-meèio
renginiais?
Rygoje latviai surengë didþiausià
ðventæ, buvo prisiminti visi þymiausi
latviø spaudos ir tautinio judëjimo
veikëjai. Latviø akys ðvytëjo, visi bu-
vo laimingi, kad latgaliai iðliko, iðsau-
gojo dvasià. Tai buvo visos latviø tau-
tos ðventë – latgaliø spaudos atgavi-
mo ðimtmeèio minëjimas. O LR Sei-
me per iðkilmingà posëdá, skirtà Lie-
tuviðkos spaudos atgavimo 100-me-
èiui paminëti, në karto nebuvo prisi-
mintas ir paminëtas net Motiejus Va-
lanèius – svarbiausias lietuviðkos
draudþiamos literatûros spausdinimo
Rytprûsiuose ir platinimo Lietuvoje
organizatorius. Në þodþio neiðgirdo-
me apie lietuvybës dvasià, kuri juk ir
padëjo atsispirti spaudos draudimui.
Juk kas ið esmës buvo spaudos drau-
dimas? Tai pirmiausia dvasios slopi-
nimas.
Kliuvo ne vien raidynas
Jauèiamës þengià visateisei Euro-
pos Sàjungos valstybei nubrëþtu keliu,
labai pragmatiðku ir racionaliu, tad gal
ir tokios vertybës kaip lietuvybës dvasia,
tautiðkumas atsiduria tarsi ðeðëlyje.
Vyksta vertybiø perkainojimas, mëgina-
ma matuotis naujausiø laikø europie-
èiø drabuþá, todël negirdime ir Jûsø au-
siai tokiø mielø sàvokø, kaip lietuviðku-
mas, lietuvybë, tautystës dvasia. Að taip
suprantu mûsø modernëjimà, kuris at-
sispindi ir ðios dienos ðventëje.
Per iðkilmingà Seimo posëdá kal-
ba istorikas. Paèios pirmosios mintys:
jei nebûtø 1831 m. ir 1863 m. sukili-
mø, nebûtø uþdrausta lietuviðkoji
spauda ir viskas bûtø buvæ gerai
Dar neþinia, kas bûtø atsitikæ, jei su-
kilimø nebûtø. Latgaliai jokiø sukili-
mø nerengë, taèiau jø spauda taip pat
buvo uþdrausta. Gudø kalba juk irgi
buvo uþdrausta, ir gudams abëcëlë
jau nieko nelëmë. Ir unitams visa
spauda buvo uþdrausta.
Todël visai ne tas spaudos drau-
dimo prieþastis ðiandien girdþiu pri-
simenant per iðkilmingus renginius.
Jei carinei rusø valdþiai bûtø kliuvu-
si tik lietuviðka spauda, tai 1899 m.
nebûtø ávykæs teismo procesas Palan-
goje pirmo vieðo lietuviðko spektak-
lio Amerika pirtyje statytojams. Juk
gerai atsimename, kaip Vonsianskis
persekiojo spektaklio organizatorius.
Ið tiesø Palanga tuo metu priklau-
së Kurðo gubernijai, kurioje negaliojo
lietuviðkos spaudos draudimas, ir lietu-
viðka kultûrinë veikla buvo maþiau var-
þoma. Taèiau vieðas lietuviø spektaklis
bemat uþkliuvo rusø valdþiai.
Abëcëlë ðiuo atveju nieko dëta,
nes spektaklyje tik kalbëta, o ne ra-
ðyta. Prisiminkime pagaliau liutero-
nø spaudà. Jø spaudiniams buvo
naudojamas gotiðkas ðriftas, kuris
taip pat buvo uþdraustas. Taèiau ðios
dienos iðkilmëse apie tai neiðgirdo-
me në þodþio.
Svarbiausias spaudos draudëjø
taikinys buvo tautos dvasia
Svarbiausia buvo palauþti
tautos dvasià
Man teko tyrinëti tarmes Kybar-
tuose, Þvirgþdaièiuose. Ten buvau su-
sitikæs su dar gyvais knygneðiais, ku-
riems tuo metu buvo 80–90 metø. Jie
man pasakojo, kur ir kaip kuris ëjo,
kokias knygas neðë. Viena tokia kli-
ða moterëlë tarpukario Lietuvoje bu-
vo gavusi 75 litø pensijà uþ knygneðia-
vimà. Ji man pripasakojo daugybæ da-
lykø, kaip knygneðiai eidavo, buvo
gaudomi, apðaudomi. Dabar neprisi-
menu tos moteriðkës pavardës, nes
neleido uþsiraðyti, bijojo, kad atëjæ
„stribai“ neiðsivestø, neiðveþtø.
Tai ðtai ir tos gotiðko raðto kny-
gelës buvo draudþiamos, þandarai
jas atiminëjo ir pagautiems þmo-
nëms dëjo baudas. O juk visai kita
abëcëlë. Deja, ðiandien apie tai ne-
iðgirdome.
Ar norite pasakyti, kad draudimo
esmë glûdëjo netgi visai ne abëcëlëje?
Þinoma, raðtas buvo labai svarbu,
bet svarbiausia buvo palauþti lietuvið-
kà tautinæ dvasià. Raidynas, raðtas,
kalba buvo tik tos dvasios naikinimo
priemonës. Juk kiekviename valsèiu-
je kabojo skelbimai: Ïî ëèòîâñêè
ðàçãîâàðèâàòü âîñïðåùàåòñÿ (lietu-
viðkai kalbëti draudþiama).
O mokykloje uþ lietuviðkà þodá vai-
kui ant kaklo kabindavo metelingà, ku-
rià nukabindavo tik tada, kai kitas mo-
kinys iðtardavo lietuviðkà þodá. Tada
metelinga keliaudavo ant jo kaklo.
Taigi. Visus tuos dalykus svarbu
susieti á visumà. Juk aplinkinës tautos
kitomis kalbomis kalbëjo ir savo ra-
ðiniams naudojo kitus raidynus, kitos
raðë kirilica, bet ir tai nepagelbëjo,
nes buvo persekiojama unitiðka, liu-
teroniðka ar katalikiðka dvasia, kurià
ir buvo siekiama bet kokiomis prie-
monëmis iðnaikinti.
Motiejaus Valanèiaus
vaidmuo
Suprantu, kad bûdami ðiø iðkilmiø
stebëtojai, galime sau leisti prabangà pa-
kritikuoti tuos, kurie rengë ðventæ. Taèiau
gal mes patys su Jumis, mielas profeso-
riau Vitkauskai, kiekvienas savo darbo
vietoje ir darykime, kad þmonës geriau
suvoktø subtilius mûsø tautos praeities
dalykus. Jûs Lietuviø kalbos institute,
að – Mokslo Lietuvos laikraðèio pusla-
piuose kalbindamas tø dalykø þinovus.
Viskas daug sudëtingiau. Net ir
mûsø institute ið jaunø þmoniø ið-
girstu toká teiginá: jei ne valdþios nu-
sistatymas prieð lotyniðkà ðriftà, tai
mes viskà bûtume turëjæ – raðtà, kul-
tûrà ir visa, ko reikia tautinei savi-
raiðkai Man akys ant kaktos iððo-
ko, iðgirdus tokius inteligentø sam-
protavimus. Arba ðtai Muzikos aka-
demijoje spaudos draudimo panaiki-
nimo 100-meèiui skirtas vakaras.
Apskritai paðnekëta, bet esmës ne-
uþèiuopta.
Gal pamëginkime glaustai sufor-
muluoti, kaip turëtume á tuos dalykus
þvelgti ir vertinti.
Svarbiausia buvo lietuvybës dva-
sia, tautiðkumas. Juk M. Valanèius
bûtent ðità lietuviðkà dvasià ir siekë
ugdyti. Carinë valdþia, uþdrausdama
lietuviðkus spaudinius lotyniðku rai-
dynu, bûtent ir siekë palauþti lietuvið-
kà tautinæ dvasià.
Prof. Vytautas Vitkauskas LR Seimo rûmuose minint lietuviðkos spaudos atgavimo
Apie karvës lygá
Labai Jus suprantu. Tik bijau, jei
pradësime su Jumis kalbëtis apie tau-
tinæ dvasià, tautiðkumo svarbà, tai mû-
sø klausytis pasiliks tik keletas garbin-
go amþiaus senoliø, o jaunimas nuðiauð
ieðkoti bufeto. „Naujosios Europos þmo-
nëms“ tautiðkumas ir dvasingumas gali
atrodyti toks archaiðkas dalykas, kad
net gûdu. Mokslo Lietuva ðiø sàvokø
nesibaido, savo raðiniuose daþnai á tas
vertybes atsiremia – ir kà mes girdime
ið jaunø þmoniø? Jiems, girdi, nesà apie
kà mûsø savaitraðtyje skaityti, nes atsi-
vertæ pamato þilas ir pliktelëjusias gal-
vas, bylojimus apie tautiðkumà ir dva-
singumà. Taigi jaunimui kartais neádo-
mu, nes apraðomi labai nemodernûs
dalykai. Verslo gudrybiø nemokome,
kaip laimëti milijonà nepaaiðkiname,
pagaliau, kaip per savaitæ paraðyti di-
sertacijà ir tai nesugebame iðdëstyti. Vi-
sai nemodernûs esame.
Jei þmogus nesijauèia priklausàs
savo tautai, tai kas jam belieka? Rûpi
tik instinktø tenkinimas, pilvo reikalai.
Tarsi bûtume karvës lygio. O juk XIX a.
sukilimuose buvo keliamas ir lietuvybës
klausimas, ir tai jau nebuvo karvës ly-
gio þmoniø sàmonë. Beje, èia panaudo-
jau ne savo paties sugalvotà, bet
1988 m. Literaturnaja gazeta á apyvartà
paleistà terminà – karvës lygio þmogus,
kuriam rûpi tik instinktai ir pilvas.
Ir tautos kilo
XIX a. viduryje lietuviø tauta jau
buvo pakelta nuo karvës lygio:
1861 m. buvo panaikinta baudþiava,
suvalkieèiai jau buvo pradëjæ vaikus
á mokyklas leisti, þmonës buvo kvie-
TAUTA IR ÞODIS 3
O dvasia susijusi su raidynu, nes
Gedimino Zemlicko nuotrauka
tai visa tautos istorija. Slaviðkas raidy-
nas netiko lietuviø kalbai. Pavyzdþiui,
garsams e, ë ir ie reikðti rusiðkame rai-
dyne buvo viena raidë e. Tais laikais
graikas buvo grekas, o nuodëmë buvo
griekas, taèiau naudojant rusiðkà raidy-
nà abu þodþiai buvo uþraðomi vieno-
dai – ãðåêàñ. Raidyno keitimo komi-
sija susimàstë: kà dabar daryti? Lietu-
viø kalbai rusiðkas raidynas netiko.
Kad rusiðkas raidynas netinka
reikðti lietuviø kalbos garsams árodinëjo
ir patys rusø kalbininkai.
Maskvos universiteto prof. Fili-
pas Fortunatovas pamëgino rusiðkais
raðmenimis iðleisti vienà knygà Liud-
vinavo dainos. Bet kai jam kiti kalbi-
ninkai pradëjo akis badyti, jis pats ási-
tikino, kad tai buvo nevykæs sprendi-
mas. Ëmësi redaguoti broliø Antano
ir Jono Juðkø þodynà, lietuviams
„pramuðinëjo“ ávairias lengvatas. La-
bai pasitarnavo lietuviams.
Lietuviðkos spaudos 100-meèio mi-
nëjime tarsi buvo pamirðtas ilgiausiai
ligi ðiol tæstas lietuviø tautos projektas,
kurá 1902 m., taigi dar spaudos drau-
dimo metu, pradëjo Kazimieras Bûga,
o uþbaigë mûsø kalbininkø karta. Ðio
ðimto metø trukusio projekto rezulta-
tas – Lietuviø kalbos þodynas, kurio
paskutinis, 20 tomas, pasirodë 2002 m.
Tautai milþiniðkos reikðmës darbas, su-
silaukæs ir tarptautinio pripaþinimo, ta-
èiau ðiose Spaudos atgavimo 100-me-
èio iðkilmëse kaþkodël pamirðtas. O juk
ðituose paèiuose Seimo rûmuose vyko
Þodyno 20 tomø pabaigtuviø iðkilmës.
Kà galite atsakyti kaip to Þodyno pas-
ðimtmeèio metines kutinysis vyriausiasis redaktorius?
èiami judëti, kilti á visuomeniná gyve- Tauta mokslo reikalams ágavo vi-
nimà, taip pat ir á lietuviðkumà. Tam sà suspëtà uþraðyti leksikà nuo
jau buvo susidariusios sàlygos. 1547 metø knygø, ið visø tarmiø. Bu-
Panaðiai buvo ir þemaièiuose. La- vo ðventë, mûsø tautos vadovai
bai gerai tie procesai atskleisti Myko- V. Adamkus, M. A. Brazauskas ap-
lo Birþiðkos atsiminimø knygoje Anuo dovanojo, gyrë ir dþiaugësi.
metu Viekðniuose ir Ðiauliuose (1938). Prisimenu Jo ekselencijops þo-
Labai gerai parodyta, kaip jie darësi dþius: Aèiû uþ toká didþiulá darbà ir to-
lietuviais. Jau susidomëta ir pradëta liau dirbkit ir saugokit gimtàjà kalbà.
rinkti tautosakà, liaudies dainas. Daug kalbëjo pasaulio mokslininkai
Rinkti tautosakà, uþraðinëti liau- Pietras Umbertas Dinis, Anatolijus
dies dainas, lietuviðkumà sutvirtinan- Nepokupnas ir kiti.
èiø árodymø ieðkoti liaudies kûryboje Turime ir dar nepanaudotø 450 000
Taèiau tai juk bendras europinis reið- lapeliø kartotekà. Tarmëse dar daug ne-
kinys, vienodai bûdingas serbams, èe- uþraðytø faktø, daug kur nebûta. Deja,
kams, bulgarams, latviams ir kitoms likom tik 4 þmoniø grupelë kompiute-
tautoms. Taèiau pirmiausia toms, ku- riniam þodynui tvarkyti. Lëðø kaupti me-
rioms reikëjo dar save „atrasti“, átvir- dþiagai, kokiø planø neturime. Reikëtø
tinti tarp kitø valstybingumà turinèiø apibendrinti darbà, moksliðkai iðnagri-
tautø. Tautosakoje lengviausia buvo ap- nëti darbo reikðmæ ir principus, numa-
tikti savo tautiniø jausmø iðraiðkà. tyti ateities planus, bet lyg ir vieðpatauja
Taip, per tautosakà buvo reiðkia- tyla. Ar atsiras pinigø? Juk ðiuo metu lie-
ma tautybës idëja. Lietuvoje taip pat. tuviø kalba rûpesèio nëra, ji þalojama,
Iki baudþiavà panaikinant plakamas varoma ið gyvenimo. Miesèionijai ir go-
ir ujamas baudþiauninkas dar nega- dulio apimtai diduomenei ir valdþios
lëjo pakilti iki tautinës idëjos suvoki- stulpams jos nereikia. Sunkios senolei ir
mo. O nuo baudþiavos panaikinimo graþuolei kalbai dienos atëjo...
juk formavosi kitas þmogus, visai ki- Nepaisant visos mûsø pagarbos aukð-
ta sàmonë. Ðtai ðità svarbø lietuviø tiems politikams ir valstybës veikëjams,
tautai darbà ir akino Motiejus Valan- ðtai koks susidaro áspûdis. Kad ir kokie
èius. Jis suprato ðio savo darbo pras- áspûdingi bûtø pavieniai renginiai – Lie-
mæ ir todël nusipelno ypatingos visø tuviø kalbos þodyno pabaigtuvës ar
mûsø pagarbos. Spaudos draudimo lotyniðkais raðmeni-
Þemaièiø vyskupas ugdë lietuviø mis 100-meèio minëjimas – taèiau tai
tautinæ savimonæ ir tam svarbiausiam kartais primena pavieniø jûros akmenë-
reikalui Lietuvoje organizavo uþ- liø þibëjimà, kuris taip ir negula á visumà,
draustø lietuviðkø knygø spausdinimà valstybës mokslo ir kultûros mozaikà. Kiek-
ir platinimà. Ðtai kur esmë. vienas renginys – tarsi pats sau vertybë, o
ne vientisas ir nenutrûkstamas vyksmas.
Kaip grekas virto grieku Todël, kad tëra prieðokio rûpestis.
Ið paðnekesio su Jumis supratau, jog Kalbëjosi
ne tiek raidynas svarbu, kiek tautos dvasia. Gediminas Zemlickas
4 MOKSLÀ Á GYVENIMÀ
Lietuvos geologijos tarnyboje
2004 m. balandþio 22–23 d. vyko
mokslinë praktinë konferencija
Geologija darniam vystymuisi ir
integruotai plëtrai. Joje nagrinëta
valstybiniø geologiniø tyrimø pro-
grama Geologija – visuomenei,
apimanti svarbiausias praktinës
geologijos sritis – geologiná kar-
tografavimà, aplinkos geochemi-
nius, giluminius, kietøjø naudin-
gøjø iðkasenø, ekogeologinius,
hidrogeologinius, Baltijos jûros
geologinius tyrimus, poþeminës
hidrosferos ir geodinaminá moni-
toringà, naftos geologijos darbus
ir valstybinës geologinës informa-
cijos sistemos plëtrà.
Antra konferencijos diena bu-
vo skirta paþintinei iðvykai á Anta-
viliø vandens gerinimo stotá, Ne-
ries slëná ties Viriais, Ðeðkinës
ozà, Neries regioniná draustiná,
Neries regioniná parkà ir Kernavæ.
Taip pat aplankytas jau nebevei-
kiantis sostinës Fabijoniðkiø sà-
vartynas, kur buvo nagrinëta eko-
loginë sparèiai auganèio Fabijo-
niðkiø rajono bûklë.
Apie ne vien geologams, bet ir
visai visuomenei rûpimus daly-
kus kalbamës su Lietuvos geolo-
gijos tarnybos direktoriaus pava-
duotoju dr. Jonu SATKÛNU. Já
kalbina Gediminas Zemlickas.
Teks tikslinti geologiniø
tyrimø kryptis
Kiek þinau, Lietuvos geologijos tar-
nyba ne itin daþnai ðalies geologus su-
kvieèia á tokià konferencijà.
Ko gero, ne vien geologus, nes á
ðià konferencijà pasikvietëme ir ávai-
riø kitø institucijø atstovø. Mintyje tu-
riu ne tik geologijos informacijos kau-
pimu uþsiimanèias institucijas, bet ir
tà informacijà naudojanèias, diegian-
èias praktiðkai. Jau vienuolikti metai
vykdome programà Geologija visuo-
menei. 1993 m. kovo 18 d. ði progra-
ma buvo patvirtinta Vyriausybës nu-
tarimu Nr. 183. Programa numato
plëtoti pagrindines geologiniø tyrimø
kryptis, kad jos bûtø kuo geriau pri-
taikomos visuomenës ir valstybës
reikmëms. 2000 m. programa buvo
patikslinta, bet jau ne Vyriausybës nu-
tarimu, o LR aplinkos ministerijos
kolegijos nutarimu, kadangi ministe-
rijai deleguota priþiûrëti programà.
Geologija visuomenei:
nauda ið þinojimo (1)
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Jonas Satkûnas (kairëje) pasakoja apie Vilniaus Ðeðkinës ozà
Ji patvirtinta iki 2005 m. imtinai.
Taigi nuo 2005 m. turime pasitiks-
linti valstybiniø geologiniø tyrimø
kryptis. Dël to ir organizavome kon-
ferencijà, kad tuos mûsø valstybinius
geologiniø tyrimø uþdavinius pritai-
kytume prie dabartiniø aktualijø.
Gal pamëginkime apibûdinti tas
aktualijas.
Jos pirmiausia siejasi su Naciona-
line darnaus vystymosi strategija (ga-
lioja iki 2007 m.), taip pat su euroin-
tegraciniais procesais, direktyviniais
reikalavimais ir, þinoma, Lietuvos tei-
sës aktais, kuriuos rengiant tenka
naudotis vienokia ar kitokia geologi-
ne informacija.
Tie penkeri metai, kurie prabëgo
nuo valstybiniø geologiniø tyrimø pro-
gramos patikslinimo, kad ið naujo per-
þvelgtume ir ávertintume, kas ir kaip
buvo nuveikta, kokia to nauda ir kà
privalome toliau daryti. Toks svarbiau-
sias ðios konferencijos tikslas.
Geologinës informacijos
svarba
Tad kokias geologiniø tyrinëjimø
kryptis siûlysite átvirtinti kaip priorite-
Neries regioniniame parke
tines? Suprantu, jog ne konferencijoje
tvirtinami prioritetai, geologai tik reko-
menduos, o spræs ir nutarimus priims,
matyt, Aplinkos ministerija, gal ir Vy-
riausybë. Tad kà siûlysite?
Ávairioms sritims ilgalaikis finan-
savimas, naujø problemø sprendimas
gali bûti priimtas tik specialiais Vy-
riausybës nutarimais, derinant su
strateginiais valstybës planais. Mûsø
pareiga – siûlyti, matant problemas ir
sritis, kurioms plëtoti geologinë infor-
macija gali bûti labai svarbi. Dabar
perþvelgus Nacionalinæ darnaus vys-
tymosi strategijà, visus 11 jos priori-
tetø, akivaizdu, kad kiekvienam pri-
oritetui ágyvendinti reikalingi geolo-
giniai duomenys. Kad ir regionø plët-
ra, skirtumø tarp regionø maþinimas
arba apskritai valstybës ekonominë
plëtra, kuri neámanoma be geologi-
nës informacijos. Bûtina þinoti gali-
mus nepageidautinus procesus, kurie
vyksta ar gali vykti. Ypaè svarbu nu-
statyti tas praktines sritis, kur þiniø
apie þemës gelmes nepakanka arba
jos ignoruojamos.
Mintyje, ko gero, turite Fabijonið-
kiø sàvartynà, ant kurio jau beveik
ropðèiasi sparèiai augantis Vilniaus
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
tymø pobûdá, jie jau negali bûti igno-
ruojami, apeinami ar ginèijami. Ásta-
tymus ir nutarimus tenka vykdyti. Ta-
èiau mums labai svarbu, kad á mûsø
pasiûlymus, rekomendacijas bûtø at-
siþvelgiama geranoriðkai. Todël sie-
kiame kuo suprantamiau iðdëstyti sa-
vo siûlymus bei reikalavimus. Kai
þmonës þino, kokia ið viso to bus nau-
da, jie geranoriðkiau laikosi reko-
mendacijø. To mes ir siekiame.
Pastebime, kad ávairiose gyveni-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
mo srityse geologinë informacija pri-
taikoma vis plaèiau. Teritorijø pla-
nuotojai iki ðiol dar þvelgë á geologø
rekomendacijas kaip á ðiek tiek jiems
ið ðalies primestà dalykà: tik netruk-
dykite, mes patys viskà þinome Ta-
èiau dabar be geologø neapsieinama
ir teritorijø planavimo darbe. Ásitikin-
ta, kad patiems planuotojams naudin-
ga atsiþvelgti á geologinæ informacijà.
Ið kur ateina ta nauda?
Ið þinojimo. Aiðku, Lietuva –
saugi ðalis, èia nëra vulkanizmo reið-
kiniø, kuriø esama seismiðkai akty-
viose teritorijose. Taèiau informaci-
jà apie mûsø seisminá stabilumà taip
pat reikia propaguoti, nes tai gali á
mûsø ðalá pritraukti investicijas.
Kiekvienam potencialiam tarptauti-
niam investuotojui yra apie kà pagal-
voti: statyti Moldavijoje, kur galimi
þemës drebëjimai, ar seismiðkai sta-
bilioje Lietuvoje.
Kiek mûsø geologø pastangos gali
veikti tarptautiniø investuotojø spren-
dimus?
Lietuva bendradarbiauja su Pa-
saulio banku, kurio analitikai mûsø
Fabijoniðkiø rajonas? klausia: kokiø geologiniø pavojø
Aiðku, tokiø ekologiðkai pavojin- esama Lietuvoje? Galima tà infor-
gø objektø miesto teritorijoje reikë- macijà pagrásti, argumentuoti. Ta-
tø vengti, ypaè kai laikui bëgant jie èiau pagrásti ámanoma tik tyrimø
akivaizdþiai ima „konfliktuoti“ su duomenimis, tik patikima informa-
miesto plëtra. Sostinë jau „lipa“ ant cija. Kai jà argumentuotai pateikia-
ðio sàvartyno – kà toliau daryti? me, iðgirstame iðvadà, kad labai su-
Apeiti sàvartynà ir prarasti didþiulæ stiprinome investiciná Lietuvos pa-
erdvæ? Aiðku, bûtø galima èia for- trauklumà.
muoti þaliàjà erdvæ, bet protingiau-
sia apie visa tai galvoti ið anksto. Tai Informacijà reikia ne tik
ámanoma tik kuo geriau þinant þe- turëti, bet ir valdyti
mës gelmiø sandarà, jø savybes –
naudingas bei þalingas – ir nepalan- Suprantu, kad sovietmeèiu Lietuvo-
kiø sprendimø padarinius, kurie ga- je buvo surinkta labai daug ir iðsamiø
limi kai nesinaudojama geologine geologiniø tyrimø duomenø. To tikriau-
informacija. Tik þinojimas padeda siai negalëtume pasakyti apie pastaruo-
ágyvendinti darniàjà plëtrà. sius 14 metø. Ið esmës tie sukaupti duo-
menys ir naudojami?
Svarbu ir geranoriðkumas Sukauptà informacijà svarbu ið-
saugoti ir naudoti. Jà reikia visà lai-
Kiek á geologø rekomendacijas kà valdyti. Gerai, jei informacijos yra
ðiandien linkusios ásiklausyti kitos þiny- knygose ar storuose tomuose, bet to
bos ir organizacijos? Juk ne paslaptis, maþa. Ta informacija turi bûti priei-
kad neretai mokslininkø rekomendaci- nama, specialistams suprantama ir
jø stengiamasi „negirdëti“, mokslinin- pateikiama naudojimui. Tai ðtai ðis in-
kø iðvados ignoruojamos. Taèiau gal ge-
ologai su tokiomis problemomis nesu-
formacijos palaikymas ir valdymas
taip pat yra viena svarbiausiø Geolo-
siduria? gijos tarnybos funkcijø.
Kai mûsø reikalavimai ágyja ásta- Ðiuo metu naujø tyrimø vykdome
Neries upëje galima iðvysti ir tokiø geologiniø atodangø
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
nedaug, nebent naujais metodais, su
naujomis organizacijomis ar dalyvau-
dami tarptautinio bendradarbiavimo
projektuose. Man paèiam tenka dirb-
ti Tarptautinëje geomokslø sàjungo-
je, tenka vykti á visus þemynus, kur ve-
dame ávairius seminarus ir kitus ren-
ginius – Afrikoje, Lotynø Amerikos
ðalyse, Australijoje. Jei mus kvieèia
kaip ekspertus, tai taip pat reiðkia
Lietuvos geologijos tarnybos ir Lietu-
vos geologø kompetencijos tarptau-
tiná pripaþinimà. Birþelio pabaigoje
Stambule Pasaulio bankas kvieèia
ekspertus, kurie pristatytø ávairiø ða-
liø turimus informacijos paketus ir in-
formacijos valdymo pavyzdþius, kaip
ávairios ðalys supranta savo geologi-
niø pavojø potencialà. Lietuva ðiuo
poþiûriu pateikiama kaip pavyzdys,
nors ir yra neseisminëje srityje.
Tai nuo Dievo. O kokià vietà Lie-
tuvos geologijos tarnyba sugebëjo iðsiko-
voti po saule, kiek autoritetinga, pajëgi
dabartinëmis sàlygomis atlikti savo
funkcijas, valstybinës svarbos uþduotis?
Tai jau bûtø klausimas toms or-
ganizacijoms, su kuriomis Geologi-
jos tarnybai tenka bendradarbiauti.
Taèiau jei jau klausiate, iðdëstysiu sa-
vo nuomonæ. Kad ir Birþø karstinis
regionas niekaip neapsieina be mû-
sø rekomendacijø. Pradedamos spe-
cialios programos, kuriose mums
tenka dalyvauti. Dabar labai aktyvi
saugomø teritorijø tarnyba, kuri vis
daþniau mus kvieèia, kad mes krað-
tovaizdþio saugomuose objektuose
iðdëstytume ir pabrëþtume geologi-
nës ir geomorfologinës sudedamo-
sios reikðmæ.
Taèiau dar daug yra srièiø, kur tu-
rime bûti aktyvesni. Pavyzdþiui, for-
muojama kraðtovaizdþio politika,
Lietuvos geologijos tarnybos Inþinerinës geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulënas pasakoja
MOKSLÀ Á GYVENIMÀ 5
Kernavës piliakalniai aktualus geologiniø tyrimø objektas Neris ties Kernave
rengiamas Aplinkos ministerijos ini- bu þinoti naudingøjø iðkasenø atsar- geninis veiksnys poþeminiam vande- bûtent tik á prieká. Norint patirti, kas
cijuotos grupës atitinkamas doku- gas, nors Lietuva ðiuo poþiûriu ir në- niui gali neturëti jokios átakos, o ki- vyksta þemës gelmëse ir kosmose
mentas. Taèiau atidþiau paþvelgus á ðá ra itin turtinga ar pranaðesnë uþ kitus toje – gali sukelti net labai pavojin- þmonijai reikës daugybës investicijø.
dokumentà, susidaro áspûdis, kad iki kraðtus. Þinant tø naudingø iðkasenø gø padariniø. Tai priklauso nuo þe- Todël jau dabar reikia galvoti, numa-
ðiol morfologija kraðtovaizdyje be- telkinius labai svarbu juos apsaugoti mës gelmiø struktûros savybiø. Visa tyti ateitá. Kai dabar kalbame apie þe-
veik ignoruojama, visas dëmesys bu- nuo galimo uþstatymo, o kartais ir pa- tai reikia mokëti protingai panaudo- mës gelmiø naudojimà erdvinei plët-
vo kreipiamas tik á augmenijà, land- tekimo á saugomas teritorijas. Aiðku, ti. Saugias teritorijas reikia naudoti rai, tai skamba lyg ið fantastikos srities.
ðafto ypatybes ir kultûrinæ vertæ. tas saugomas teritorijas bûtina steig- intensyvesnei plëtrai, net ir pramo- Taèiau geologai pirmieji ir turi pradë-
ti, bet kartais dar jas planuojant gali- nës iðvystymas tose vietose reikalau- ti sukti galvas, galimai veiklai rengda-
Geologinë kraðto vertë ma siekti, kad vëliau nekiltø ávairiø ne- tø maþiau investicijø. Reikëtø ma- mi poþemines erdves.
numatytø konfliktø. Tai pasakytina ir þiau papildomø bei prevencijos prie- Tad geologas vis dëlto labiau poþe-
Taigi geologo þvilgsnis, geomorfolo- apie derlingas þemes. Jø daugiau esa- moniø. Kitoje vietoje teks giliau minio ar antþeminio pasaulio atstovas?
ginë dedamoji, gali labai praturtinti ma lyguminiuose kraðtuose, kuriø ne- skverbtis ir iki poþeminio vandens Be abejo, antþeminio. Nuo pa-
mûsø kraðtovaizdþio suvokimà, infor- siekë paskutinio apledëjimo riba ir kur ðaltiniø, taikyti ávairias kitas priemo- virðiaus suvokiame, kas gali bûti ten
matyvumà ir vertæ. Pamëginkime ðià nëra jaunø moreniniø kalvø. Tai irgi nes. Visa tai svarbu þinoti. giliau, po kojomis, kadangi mode-
mintá iðplëtoti, kad taptø suprantama svarbu turëti omenyje. Gamybininkai ir miestø savivaldy- liuojame bei interpoliuojame dabar
visiems skaitytojams. Taèiau svarbiausias poþeminis biø pareigûnai suvokia tokio þinojimo vykstanèius procesus. Tai – aktualiz-
Geologo akis mato ir pastebi tai, Lietuvos turtas – poþeminis van- vertæ? mo principas: matydamas, kas vyks-
kas gali praslysti pro eilinio stebëto- duo. Já vartojame ir ateityje varto- Labai daug priklauso nuo jø in- ta dabar, gali atkurti, kas buvo pra-
jo þvilgsná. Mes matome Lietuvos sime, nes kitos galimybës neturime. formuotumo. Akivaizdu, kad miestai eityje, suprasti paleoreiðkinius, senø-
kraðto geologiná unikalumà, paskuti- Aiðku, já bûtina iðsaugoti ðvarø, nes tampa didþiausiø investicijø naudoto- jø periodø uolienø formavimosi sà-
niojo apledëjimo ryðkius pëdsakus, uþterðto niekas nenaudos. Nebent jais. Deja, kaimø teritorijos tampa so- lygas.
vaizdingas aukðtumas, paskutinio ap- natûraliais fluoridais praturtintà cialinio dykumëjimo vietomis. Ten re- Dabartinë geologija jokiu bûdu
ledëjimo maksimalià ribà. Visa tai su- vandená Vakarø Lietuvoje. Bûtina tëja þmoniø, jie traukia á miestus, ur- nëra orientuota tik á iðkasenø ir þe-
kelia nepaprastà ir kitø ðaliø geologø maksimaliai iðvengti bet kokiø ga- banizuotas teritorijas. Miestai prade- mës gelmiø savybiø naudojimà.
susidomëjimà, nes tai kartu ir didþiu- limø grësmiø. Vadinasi, labai svar- da augti gilyn á þemæ, atsiranda þemës Daug aktualiau mums nustatyti
lis mokslinis potencialas. Ávairiø krað- bu suvokti natûralià þemës gelmiø gelminiø iðtekliø poreikis. Vilniaus þmogaus gyvenamosios aplinkos
tø geologai atvyksta á Lietuvà pasiþiû- saugà, kur poþeminis vanduo natû- poþeminiai garaþai – pirma tø pro- santyká su geologine aplinka. Labai
rëti, nes sugebame atkurti praeities raliai apsaugotas nepralaidþiais cesø Lietuvoje kregþdë. svarbu siekti, kad tarp ðiø dviejø de-
laikotarpiø paleoaplinkos pokyèiø is- gruntais, esantis pakankamai giliai, Pirma pavasario kregþdë, ar nau- damøjø bûtø darna. Vadinamoji ge-
torijà. Visa tai kelia visai kitoká, daug kad á já nepatektø terðalai ið þemës jus pavojus pranaðaujanti karksinti oekologija tampa prioritetine Euro-
geresná mûsø kraðtovaizdþio vertës pavirðiaus. Tokiose teritorijose visa- varna? pos geologijos tarnybø veiklos sriti-
suvokimà. Jis daug didesnis, nei gali da gyvensime turtingai ir gersime Nemanau, kad tai mums grëstø mi. Ðia prioritetine kryptimi turës
atrodyti ið pirmo þvilgsnio. ðvarø vandená. kokiomis nors negandomis. Gelmë- plëtotis ir pasaulinë geologija. Ne-
Geologinë kraðto vertë – kà tai reið- se galima ásirengti viskà. Pagaliau ir bent iðskyrus ðalis, kurios orientuo-
kia? Tai galimybë geologiniuose dari- Kai suardoma pusiausvyra mes patys ten galø gale atsidursime, sis daugiausia á naudingø iðkasenø
niuose, struktûrose ir þenkluose pama- jeigu leistina taip negraþiai juokauti. gavybà pavyzdþiui, Namibija, Pietø
tyti laike vykusius procesus? O gal svar- Ekologiðkai ðvariose, þmogaus dar Þmonija dangoraiþiais skverbiasi á Afrika, Brazilija, Australija. Tø krað-
biausia – geomorfologiniai pjûviai, ku- nepaþeistose teritorijose didesniø pro- dangø, rausiasi á þemæ. Ateis metas ap- tø gyvensena kol kas orientuota tik
rie tik ir gali atskleisti geologinæ kraðto blemø gal ir neiðkyla, bet kà galite pa- sigyventi po jûromis ir vandenynais. á naudingø iðkasenø eksploatacijà,
vertæ, taip pat naudingø iðkasenø telki- siûlyti tose vietose, kur antropogeninës Esame laiminga tauta, kad mums ðiø naudojimà bei eksportà. Taèiau tos
nius, poþeminio geriamo vandens atsar- veiklos veiksniai jau paþeidë gamtos civilizacijos neiðvengiamybiø kol kas iðkasenos nëra amþinos.
gas ir panaðiai? procesø pusiausvyrà? netenka patirti.
Svarbu ir viena, ir kita. Aiðku, svar- Vienoje vietoje tas pats antropo- Galvoti visada reikia toli á prieká ir Bus daugiau
BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS
PAVYZDINIS MOKSLO CENTRAS
skelbia vieðà konkursà mokslo darbuotojø vietoms uþimti (pagrindi-
nës pareigos):
1. Baltymø-nukleorûgðèiø sàveikos tyrimo laboratorijoje:
jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).
2. DNR modifikacijos tyrimo laboratorijoje:
jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).
3. Prokariotø genø inþinerijos laboratorijoje:
mokslo darbuotojo (1).
4. Rekombinantiniø baltymø tyrimo laboratorijoje:
mokslo darbuotojo (1),
jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).
6. Imunologijos laboratorijoje:
mokslo darbuotojo (1),
jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).
Konkurso organizavimo tvarka bei reikalavimai pretendentams skel-
biami instituto interneto svetainëje http://www.ibt.lt.
Informacija teikiama ir dokumentai priimami 3 savaites po skelbimo
iðspausdinimo adresu: Biotechnologijos institutas, A. V. Graièiûno g. 8,
02241, Vilnius. Telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 260 21 09.
apie vertingiausius Vilniaus geologijos paminklus Direktorius
6 ASMENYBË
Pradþia 8, 9
Tæsiame artimesnæ paþintá su
istoriku prof. Vytautu MERKIU,
daugelio istoriniø veikalø auto-
riumi, 1997 m. Lietuvos mokslo
premijos laureatu.
Tokie skirtingi
direktoriai
Ið pokalbio su Jumis supratau, kad
Juozas Þiugþda nebuvo joks mûsø is-
torijos monstras, tik persekiojæs istori-
kus ir vertæs kurpti sovietiðkai supras-
tà Lietuvos istorijà. Tai buvo sistemos
vergas, ákaitas, auka, kurios likimas
nepavydëtinas. Daug kà suprantantis
inteligentas, bet nesugebantis pasiprie-
ðinti sistemai.
Buvo Istorijos institute tokia
Ona Navickaitë – archeologë. Jai
viskas rûpëjo þinoti, á partijà stojo,
visiems ideologiniø priekaiðtø ëmë
reikðti. Uþ aktyvumà jà buvo numa-
tæ paskirti Ðiauliø srities partijos ko-
miteto treèiàja sekretore – propa-
gandos reikalams. Prieð skiriant tu-
rëjo pereiti visà tikrinimø filtrà. Ið-
aiðkëjo, kad trys jos broliai þuvo mið-
ke. Aiðku, buvo praneðta ir instituto
direktoriui J. Þiugþdai. Ðis pasikvie-
të ir praðë papasakoti apie savo ðei-
mà. Mergina gynësi, bet buvo paða-
linta ið partijos ir paþeminta iki jau-
nesniosios mokslinës bendradarbës.
Aukðèiau taip ir nepakilo. Taèiau jei
bûtø prisipaþinusi, tai dar neþinia,
kaip bûtø baigæsi. Noriu pasakyti,
kad J. Þiugþda nebuvo þmoniø per-
sekiojimo ar engimo iniciatorius. Ta-
èiau jei jam bûdavo nurodoma, tai jis
ir vykdydavo. Turëjo senosios inteli-
gentijos bruoþø, pats jokiø intrigø
nemegzdavo. To paties negalëèiau
pasakyti apie po J. Þiugþdos atëjusá
direktoriø...
Broniø Vaitkevièiø?
Taip. Jo nuostatos buvo visai ki-
tos. Institute, pasak B. Vaitkevièiaus,
yra daugybë nedraugø, net prieðø,
kuriuos reikia iðaiðkinti. Buvo net
pasakæs: Kol mes kûrëme tarybø val-
dþià, buoþiø sûneliai sulindo á moks-
là. Tegul dirba, bet reikia juos priþiû-
rëti. Suprantama, vadovybë stengësi
telkti patikimøjø ratà, kuris tuos dir-
banèiuosius ir turëjo priþiûrëti. Su
atitinkamø ástatymø atstovais ben-
dravo ðitaip: Dedu daug pastangø,
kad kontroliuoèiau padëtá, bet reikia,
kad man ir kiti padëtø.
Suprantama, neseniai mirusio
þmogaus atminimo nenorëèiau uþ-
gauti, bet tiesa tokia. Istorijos ins-
titute buvo susidariusi tokia slogi at-
mosfera, kad neapsikentæs 1986 m.
turëjau iðeiti ið instituto. Porà me-
Istorijos instituto istorikai: J. Jurginis, V. Merkys, R. Jasas, R. Batûra, J. Þiugþda, F. Sliesoriûnas, M. Zarauskaitë, S. Januðonis, O. Maksimaitienë, A. Gaigalaitë
Kad istorija nevirstø tik
politologijos ánagiu (3)
Prof. V. Merká Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje jubiliejaus proga sveikina vienas gabiausiø jo bendradarbiø
tø dirbau Lietuvos MA Ekonomi-
kos instituto Ûkio istorijos skyriaus
vadovu.
Kaip sprendþiame
amþinà uþdaviná
Norëèiau gráþti prie Igno Jonyno.
Ar ávykdë mûsø istorikai jo tarsi prie-
saikà – kad Lietuva taptø istorijos sub-
jektu, o neliktø tik kitø tautø ir valsty-
biø reiðkimosi lauku?
Tas amþinas uþdavinys, kurá turë-
sime vykdyti, jei norësime bûti lygia-
teise tauta su kitomis tautomis taip
pat ir Europos Sàjungoje. Nevisaver-
èiø ten juk taip pat nemëgsta. Tie,
kurie patys jausis visaverèiais, taip
pat ir kitø bus gerbiami. Be to, bûti-
na siekti, kad mûsø istorijos mokslas
bûtø europinio lygio.
Tikriausiai niekas tokiai I. Jony-
no suformuluotai nuostatai neprieðta-
raus. Bet kaip to pasiekti? Galiu ási-
vaizduoti, jog pirmiausia reikia turëti
labai stiprias pavieniø istorikø iðugdy-
tas mokslines mokyklas, o tam juk ne-
pakanka turëti net ir stipriø istorikø.
Toli graþu ne kiekvienas net ir labai ge-
ras istorikas iðugdo mokslinæ mokyk-
dr. Gediminas Rudys; deðinëje – þmona prof. Irena Regina Merkienë (2004 m.)
là. Kokiø sàlygø ar þmogaus ypatybiø
reikia, kad paskui metrà sektø bûrys jo
pasekëjø, galëtø bûti dar vieno mûsø
paðnekesio potemë. Labai dþiaugsiuo-
siu galëdamas iðgirsti Jûsø nuomonæ,
bet ið pradþiø pasamprotaukime, ko
reikia, kad Lietuvos istorijos mokslas
iðkoptø á Europos mokslo virðûnæ.
Pirmiausia bûtina daugiau ben-
drauti su Europos istorijos mokslu ir
mokslininkais. Kiek dabar bendrau-
jame? Minimaliai. Per asmenines
paþintis, bendrus darbus, dalyvavimà
konferencijose ir istorijos mokslo ly-
gis ávairiose ðalyse turëtø ðiek tiek
suvienodëti. Nepasakyèiau, kad mes
kaþkaip ypatingai atsilikæ, bet esame
suvarþyti ið vidaus. Raðome apie sa-
vo istorijos dalykus tarsi bijodami ið-
eiti toliau uþ Dieveniðkiø. Prisimenu
anglø filosofo ir istoriko Arnoldo
Dþozefo Toinbio (Toynbee, 1889–
1975), su kuriuo yra bendravæs I. Jo-
nynas, poþiûrá. A. D. Toinbis pasau-
lá skirstë á kultûrinius-istorinius are-
alus. Lietuvos Didþiàjà Kunigaikð-
tystæ jis priskyrë net savitam arealui.
Paskui A. D. Toinbio paþiûros keitë-
si, jis LDK sujungë su kitais subjek-
tais, bet vienu metu, kartoju, iðsisky-
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
siai tai plikos registracinës nuotru-
pos. Plaèiau patyrinëjus iðaiðkëtø
daug ádomiø dalykø.
Tai ðtai jei Lietuvos istorijos
mokslo ryðiai su kitomis ðalimis su-
stiprëtø, tai ne tik plaèiau þvelgtume
á save, bet ir ágytume didesniø gali-
mybiø ið tø kraðtø archyvø iðtraukti
daug naujo, kas mums galëtø bûti
svarbu. Toks yra mûsø istorijos
mokslo uþdavinys.
Virginijos Valuckienës nuotrauka
Kur politologas
neturëtø kiðti trigraðio
Visko yra tame pasauliniame is-
torijos moksle. Kartais istorijos
mokslà labai gadina politologija, kai
istorija pajungiame pragmatiðkiems,
vienadieniams reikalams. Ypaè nau-
jesnius laikus tyrinëjantys istorikai
laiko save gal net labiau politologais
nei istorikais. Gali bûti ir politologu,
kuriam istorijos mokslo þinojimas
padeda, bet istorijos paversti polito-
logijos tarnaite nederëtø. Tai tas pat
kas tarybiniais laikais istorija buvo
paverèiama propagandos ánagiu.
Taèiau gal geriau á politologijà te-
gul ateis naujos jëgos ið istorijos moks-
lo, tos bent suvoks visuomenës plëtros
dësningumus ir raidà. Ar blogai, kad
XIX a. Lietuvos istorijos specialistas
Antanas Kulakauskas tapo politikos
mokslø atstovu? Juk neprarastas ir is-
torijos mokslui. Ðtai A. Kulakausko su
Egidijumi Aleksandravièiumi paraðy-
tas veikalas Carø valdþioje tapo ið-
verstas á lenkø kalbà, o ðá pavasará net
rë á atskirà arealà. Tai mums pamo- apdovanotas kaip geriausia uþsienio
kymas, kad á savo istorijà turime þiû- autoriø istorikø knyga, kurià iðsivertë
rëti daug platesniame europiniame lenkai.
kontekste. Apie politinius LDK ry- Gerais politologais yra tapæ ir
ðius daugmaþ þinome, bet buvo ir daugiau istorikø. Kad ir Raimundas
ekonominiai ryðiai, prekyba, pavyz- Lopata. Gabus istorikas, apgynæs ge-
dþiui, su Nyderlandø ðalimis, Angli- rà disertacijà. Kaip politologas reið-
ja ir kitais kraðtais. kiasi gana gerai. Taèiau að galvoje tu-
Mintyje turite XVII a., kai Lietu- riu tokius politologus, kuriuos prisi-
vos miðkai buvo kertami ir mediena ið- menu dar ið anø laikø: jie skaityda-
veþama á jûrines Europos valstybes? vo paskaitas apie politinæ padëtá, ir
Ypaè XVI a. tie ryðiai buvo glau- jø informacijos ðaltinis bûdavo ribo-
dûs. Ið Lietuvos buvo iðveþamas po- tas – TASS’o medþiaga, kuri vieðai
taðas, medþio anglis, àþuolinë me- nebûdavo skelbiama. Kai dabar po-
diena, kuri buvo naudojama laivø ir litologas aiðkina, kodël nuskendo
uostø statybai. Apie prekybà su Rytø Rusijos atominis laivas, tai kà jis apie
kraðtais gal kiek daugiau þinome. tai ið viso gali pasakyti? Tai akivaiz-
Neabejoju, kad pavartæ Loido di politologijos kompromitacija, ir
(Lloyd) draudimo bendrovës archy- tai turëtø suprasti ir politologo klau-
vus Anglijoje apie Lietuvos ekono- sëjai ið þiniasklaidos. Yra informaci-
minius ryðius su Vakarais rastume jos kanalø, kuriais galima pasinau-
labai daug naujo. doti, informuoti þmones, bet tai ne
Kiek þinau ið archyvø, net iki politologijos problema ir aiðkinimo
XIX a. vidurio Lietuvoje buvo ker- objektas.
tamos lieknos puðys ir veþamos á Di-
dþiàjà Britanijà laivø stiebams. Ry- Ar ne per sëslûs
ðiai su kitomis ðalimis buvo plëtoja- mûsø istorikai
mi ávairiais kanalais. Moksle sure-
gistruota, kur ir kas ið LDK mokësi Kas gi trukdo mums patyrinëti kad
Vakarø universitetuose, bet daþniau- ir Loido bendrovës arvchyvus? Juk da-
bar kaip niekada anksèiau galima ty-
Nuotrauka ið asmeninio Vytauto Merkio archyvo
rinëti Vatikano archyvus, kur yra bu-
væs Zenonas Ivinskis, dirbo Paulius
Rabikauskas ar Antanas Liuima. Ne-
girdëjau, kad kas verþtøsi ir á Èekijos
archyvus, nors Adolfas Ðapoka tà yra
daræs dar XX a. ketvirtajame deðimt-
metyje. Pagaliau yra dar Krokuvos,
Varðuvos ir kitø Lenkijos miestø ar-
chyvai, didþiulis archyvø klodas Vokie-
tijoje, Ðvedijoje. Kodël nenusiuntus á
tas ðalis bent po vienà ar kelis jaunus
istorikus?
Formaliai niekas netrukdo. Ta-
èiau pirmiausia trukdo mûsø paèiø
pasirengimas. Reikia toje srityje
dirbti Lietuvoje, reikia mokëti tø
kraðtø kalbas, á kurias tektø vaþiuo-
ti. Pagaliau svarbu mokëti tas kal-
bas, kuriomis suraðyti archyvai. Taip
pat svarbu turëti ið ko gyventi nuva-
þiavus.
Taèiau ið Lietuvos mokslø akade-
mijos prezidento Zenono Rokaus Ru-
dziko ataskaitoje paskutinëje sesijoje
ir A. Tyla apie 1963 m. Nukelta á 20 p.
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
Prieð porà metø pirmà kartà Eu-
ropoje Pasaulio bankas parengë ata-
skaità Lietuva. Siekiant þiniø ekono-
mikos (Lithuania. Aiming for a Know-
ledge Economy). Joje dëmesys teikia-
mas mûsø ðalies inovacijø sistemai,
informacinës visuomenës plëtros, pa-
lankios verslo aplinkos kûrimo ana-
lizei. Tarp svarbiausiø pasiûlymø, ap-
imanèiø politines priemones ir priva-
èias iniciatyvas, buvo nurodyta stip-
rinti bendradarbiavimà tarp verslo ir
valstybinio sektoriaus (áskaitant
mokslo ir ðvietimo institucijas).
Pasaulio banko ekspertø many-
mu, mûsø ðalyje mokslo ir eksperi-
mentinës plëtros sektoriaus veikla
atitrûkusi nuo privataus sektoriaus.
Kadangi Lietuvos ekonomika grin-
dþiama smulkiø ir vidutiniø ámoniø
veikla, raginama siekti, kad bûtø ge-
resnë mokslo institucijø ir tokiø ben-
droviø sàveika. Kaip ágyvendinamos
Pasaulio Banko rekomendacijos, ne-
seniai domëjosi jo ágaliotasis atsto-
vas JAV Prezidento patarëjas moks-
lo klausimais, Nacionalinës akade-
mijos Technologijø ir inovacijø pro-
gramø direktorius prof. Èarlzas Ves-
neris (Charles W.Wessner).
Paþanga inovacijø
politikoje
Vieðnagës pradþioje È. Vesneris
Kauno technologijos universitete
(KTU) susipaþino su KTU regioni-
nio verslo inkubatoriaus veikla. Apie
ðios stambiausios ðalies technologi-
nio profilio aukðtosios mokyklos
mokslininkø dalyvavimà ávairiose
ûkio plëtros, mokslo, pramonës ir
paslaugø sferos integracijos proce-
suose kalbëjo mokslo prorektorius
prof. Vytautas Ostaðevièius, minëto
inkubatoriaus direktorius doc. Pra-
nas Milius ir kiti specialistai. Sveèiui
buvo pateikta konkreèiø pavyzdþiø,
kaip KTU mokslas orientuotas á þi-
niø ekonomikà, o Kauno plëtra su-
sieta su tarptautinio konkurencingu-
mo didëjimu, þiniø ekonomikos stra-
tegija ir inovatyvia veikla.
Akivaizdu, kad Lietuva sukûrë
naujus plëtros variklius ir didina eko-
nominës veiklos ávairovæ. Didinant
konkurencingumà, svarbiausia – siste-
mingas þiniø kûrimas, naudojimas ir
skleidimas visame ûkyje bei visuome-
nëje. Ásitikinau, kad Lietuva stengiasi
áveikti dideles kliûtis, trukdanèias ágy-
vendinti þiniø ekonomikai bûtinus po-
kyèius, – kalbëjo È. Vesneris. Sveèias
gerai ávertino darbus pagal Pasaulio
banko finansuojamà programà. Jo
nuomone, per laikotarpá nuo minëto
banko ataskaitos iðaugo mûsø ðalies
valstybinio sektoriaus ir verslo tarpu-
savio pasitikëjimas, atsirado glaudes-
nis bendradarbiavimas. Kad galëtu-
me þengti pirmyn, greta tvirtos mak-
roekonominës bazës, lanksèiø darbo
rinkø ir veiksmingos socialinës poli-
tikos þiniø ekonomikai reikia
efektyvios ðvietimo ir inovacijø siste-
mos, integruoti informacijos ir ryðiø
technologijø infrastruktûras. Tai pa-
dës Lietuvai pasiekti þiniø ekonomi-
kos tikslà. È. Vesneris ypaè pasidþiau-
gë inkubatoriuje ásikûrusiø jaunøjø
verslininkø – informaciniø technolo-
gijø entuziastø firmomis. Informaci-
nës technologijos tebëra pagrindinë
JAV ekonomikos produktyvumo augi-
mo „pavara“, jos atneð daug naudos ir
Lietuvai, – sakë garbusis sveèias.
KTU regioninis verslo inkubato-
rius kartu su JAV fondu, Tarptauti-
nis verslo inkubatorius ir Brazilijos
mokslo bei verslo inkubatoriø aso-
ciacija dalyvauja tarptautinës plëtros
projekte. Jo tikslas – perduoti JAV ir
Brazilijos patirtá, bei organizuoti
mokymus Baltijos ðaliø smulkaus ir
vidutinio verslo paramos struktûrø
Remiamas smulkus
ir vidutinis verslas
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus (ið deðinës), JAV ambasados ataðë Randolfas B. Flai ir Èarlzas Vesneris ádëmiai klausësi KTU rektoriaus
prof. Ramuèio Bansevièiaus pasakojimø apie universiteto pastangas stiprinti mokslo ir eksperimentinës plëtros ryðius su privaèiu sektoriumi bei jaunaisiais verslininkais
vadybininkams. Projekto koordina-
torius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijo-
je yra Baltijos ðaliø mokslo parkø ir
inovaciniø centrø asociacijos (BAS-
TIC) prezidentas dr. P. Milius.
Parama jauniesiems
verslininkams
Beveik pusðimtis jaunøjø versli-
ninkø ámoniø ásikûrë Kaune, Pet-
rausko gatvëje 26 neseniai atidaryto-
se naujose KTU regioninio verslo in-
kubatoriaus patalpose. Ðiame dau-
giau kaip 4600 kvadratiniø metrø
ploto komplekse tilps apie 60 ámo-
niø. Kaune ásteigtasis verslo inkuba-
torius iðsiskiria tuo, kad jis orientuo-
tas á aukðtàsias technologijas bei ino-
vacijas. Todël pirmenybë teikiama
toms ámonëms, kurios gamyboje die-
gia mokslo naujoves, palaiko glau-
dþius ryðius su KTU mokslininkais.
Neseniai Lietuvoje pradëjo veik-
ti pirmasis Kauno aukðtøjø ir infor-
maciniø technologijø (AITP) par-
kas. Vienas jo steigëjø yra KTU. Ðio
Naujojo projekto koordinatorei KTU Inovacijø ir informacijos skyriaus vedëjai dr. Violetai Kaunelienei verslo planà, pagal
(kairëje) ir techniniø klausimø ekspertui Aurimui Jakðtui naudingi Danijos technologijos instituto kurá iki 2014 m.
Universiteto rektorius prof. Ramu-
tis Bansevièius pasidþiaugë, kad nau-
jajame parke yra eksperimentinë ba-
zë, kur ágyvendinamos naujosios ino-
vacijos. Tad informatikos, mechatro-
nikos ir kitø moderniøjø technologi-
jø naujovës sparèiau pasieks rinkà.
Kai jaunimui sudaromos sàlygos
aukðto intelekto veiklai, gabûs mûsø
tautieèiai neemigruoja uþsienin. Tai
parodë sëkmingai veikianèio KTU
Technologijø centro (verslo inkubato-
riaus) pavyzdys. Esu ásitikinæs, kad
naujasis AITP padës spræsti protø nu-
tekëjimo problemà, o gal susigràþinti
uþsienin iðvykusius ir ten apgynusius
disertacijas asmenis, – paþymëjo rek-
torius. Èia jauni specialistai kurs bei
diegs naujausias technologijas bei
konkurencingus produktus, bus ska-
tinami ir plëtojami ryðiai tarp gamy-
bos ámoniø, mokslo bei studijø ins-
titucijø. Tai lemia ûkio plëtros stra-
tegijà, investicijø politikà bei þiniø vi-
suomenës kûrimà.
Lietuvoje prioritetinës yra bio-
technologijø, lazeriø, informaciniø
vadybininkës Hannne Troels Jensen patarimai Kauno AITP turëtø
technologijø ir mechatronikos, elek-
tronikos ir nanotechnologijø moks-
lo kryptys.
Atsiþvelgiame á Europos Sàjun-
gos 6-osios bendrosios programos
prioritetus (gamtos mokslai, geno-
mika ir biotechnologija sveikatos ap-
saugai, informacinës visuomenës
technologijos, nanotechnologijos ir
nanomokslai, naujø galimybiø dau-
giafunkcinës medþiagos, naujos
technologijos ir prietaisai, aeronau-
tika ir erdvës tyrimai, maisto koky-
bë ir sauga, subalansuotoji plëtra,
globalûs pokyèiai ir ekosistemos, pi-
lieèiai ir valdymas þiniø visuomenë-
je, Eur Atom). Tad naujajame Kau-
no aukðtøjø ir informacijos techno-
logijø parke á tai bus kreipiama dau-
giausia dëmesio. Parke ásikûrë kelio-
lika informacijos technologijø, pra-
monës gaminiø dizaino, inovacijø
diegimo energijos ðaltiniø projektø
kûrimo ir kitø ámoniø. Pavyzdþiui,
ten konsultacijas teikia kartu su uþ-
sienieèiais ákurta Kauno regioninë
energetikos agentûra, kuriai vado-
vauja KTU doc.
Kæstutis Buinevi-
èius. AITP didþià
dalá uþima UAB
Katra, su kuria
KTU neseniai pasi-
raðë bendradarbia-
vimo sutartá. Ben-
drovës generalinio
direktoriaus dr.
Gintaro Rimðos
nuomone, su uni-
versiteto moksli-
ninkais plëtojamos
mechninës inþineri-
jos, ðiluminës tech-
nikos, mechatroni-
kos ir kitos þinioms
imlios technologi-
jos. Uþ ES PHARE
programos lëðas
Didþiosios Britani-
jos bendrovë P–E
International Con-
sultant LTD sukûrë
INOVACIJOS 7
Jono Klëmano nuotraukos
uþimti 7,7 hektarø plotà, o visø pa-
talpø plotas bûtø iki 20 tûkst. kvad-
ratiniø metrø. Tam ið ES fondø rei-
kës gauti apie 58 mln. litø.
Paramà jauniems verslininkams
teiks Aleksoto rajone kuriamas Kau-
no Aukðtøjø technologijø ámoniø
technopolis, á kurio valdybà pakvies-
tas ir KTU atstovas.
KTU technologijø
partnerystës biuras
Lietuvai tapus ES nare, privalës
didëti mûsø ðalies ámoniø gaminiø
konkurencingumas. Bendrijos rinko-
je didelæ paklausà turës inovatyvi pro-
dukcija. Danijos vyriausybë iðtiesë pa-
galbos rankà jaunajai ES narei. Sie-
kiant gerinti mokslo ir verslo bendradar-
biavimà Lietuvoje, danams padedant
sukurtas projektas Technologijø Partne-
rystë (Technology partnership, – sakë jo
koordinatorë KTU Inovacijø ir infor-
macijos skyriaus vedëja dr. Violeta
Kaunelienë. Universitete ásteigto pro-
fesionalaus technologijø partnerystës
biuro specialistai sugebës ne tik matyti
ámonës problemas, susijusias su tech-
nologiniais tyrimais, bet ir operatyviai
surasti institucijà ar ekspertus, galin-
èius tà problemà spæsti.
Ágyvendinant projektà bus subur-
tas ðalies ávairiø srièiø mokslininkø-
ekspertø bûrys, kuris taps puikiu Lie-
tuvos ámoniø pagalbininku. KTU vie-
ðëjusi Danijos technologijos instituto
atstovë Hanne Troels Jensen infor-
mavo, kad jau aðtuoneri metai ten
veikia platus ekspertø tinklas, kuria-
me yra svarbiausi Europos, JAV, Ka-
nados ir kitø ðaliø mokslo tyrimø cen-
trai. Ágyvendindami projektà Lietuvo-
je, turime galimybæ pasinaudoti ðiuo
tinklu ir pasiûlyti ámonëms ne tik ðios
ðalies, bet uþsienio mokslo centrø bei
kitø þinias kurianèiø institutcijø kom-
petencijà. Beje, danams padedant to-
kio pobûdþio padalinys ásteigtas Len-
kijoje, o lietuviø patirtá galës perimti
latviai ir estai, – kalbëjo vieðnia.
Vilius Misevièius
KTU atstovas
mokslo spaudai
8 GYVENIMO PRASMË
Atkelta ið 2 p.
Kaliningrade vykusioje SMD kon-
ferencijoje.
Ðioje vietoje padarysime pertrû-
ká jubiliato biografijoje. Ið labai ge-
rai reikalo esmæ perteikusio A. Va-
liulio parodymø galima susidaryti
ðtai koká vaizdà. Jei jaunuolis gabus,
siekia mokslo ir gyvenime turi tiks-
là, tai net ir nepalankiausios aplinky-
bës galop pasirodo besanèios tik lai-
kinos kliûtys, didesni ar maþesni
nesusipratimai ilgame gyvenimo ke-
lyje. Siek uþsispyræs, rodyk valià ir di-
dþiulá norà, kà sugebi, gali, ir visada
tavo gyvenimo kelyje atsiras, kas su-
pras, ásijaus ir padës, jei tos pagalbos
tikrai reikia. Taip buvo mûsø jubilia-
to gyvenimo kelyje, kuriame yra
daug kiekvienam þmogui pamoko-
mø stoteliø ir tarpstoèiø.
Nemëginsime skaitytojo vargin-
ti E. K. Zavadsko gyvenimo datomis,
ávairiais laimëjimais ar ávertinimais,
tuo labiau, kad kiekvienas besido-
mintis visa tai ras autentiðkuose ðal-
tiniuse, tarp kuriø yra ir paskutinis
704 puslapiø veikalas – Lietuvos MA
ir VGTU Mokslotyros centro pa-
rengta ir serijoje Lietuvos mokslas ið-
leista knyga Profesorius Edmundas
Kazimieras Zavadskas. Priminsime
tik esminius etapus. Baigæs Vilniaus
inþineriniame statybos institute per
trejus metus aspirantûrà ir per tà lai-
kà parengæs disertacijà (tai pirmas
atvejis tos aukðtosios mokyklos isto-
rijoje), jà apgynæs liko dirbti VISI
Statybos technologijos ir vadybos ka-
tedroje. Reiðkësi profesinëje ir peda-
goginëje veikloje. Matyt, gerai sekësi,
jeigu 1990 m. vasario 7 d. E. K. Zavad-
skas tapo pirmuoju demokratiðkai
iðrinktu Vilniaus inþinerinio statybos
instituto rektoriumi.
Teko priimti sprendimus, kurie
galëjo bûti lemtingi visam institutui.
Rektorato iniciatyva buvo priimtas
kreipimasis á uþsienio valstybiø va-
dovus (TSRS, JAV, Vokietijos, Jung-
tinës Karalystës, Prancûzijos) ir á
Raudonojo Kryþiaus bûstinæ Ðveica-
rijoje dël sovietinës kariuomenës
veiksmø Lietuvoje. 1991 m. sausio
11 d. rektorius papraðë Lietuvos ra-
dijà ir televizijà praneðti studentams,
kad egzaminø sesija atidedama, visi
studentai ir dëstytojai kvieèiami ginti
saugomø objektø nuo sovietø ka-
riuomenës puolimo.
Rektorius E. K. Zavadskas dar
1990 m.inicijavo priimti sprendimà
dël VISI reorganizavimo á Vilniaus
technikos universitetà, kuriam 1996 m.
suteiktas Gedimino vardas. Du kartus
E. K. Zavadskas buvo perrinktas ðio
universiteto rektoriumi. Pasibaigus
antrajai kadencijai nuo 2002 m. ta-
po VGTU pirmuoju prorektoriumi,
yra puikus naujojo rektoriaus prof.
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
Edmundo Kazimiero
metu ISI þurnalams jis yra pateikæs
9 straipsnius. Kada pasirodys, jei
tuose þurnaluose eilës laukia 500 ir
kitø autoriø jau recenzuoti straips-
niai. (Ðiuos duomenis E. K. Zavad-
Zavadsko fenomenas
skas pateikia remdamasis informa-
cija ið interneto).
Pats jubiliatas yra 400 mokslo
darbø autorius. Iðleido tris monog-
rafijas, o su bendraautoriais – 5 mo-
nografijas lietuviø ir 4 anglø kalba.
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Tarp jø Ekspertinës sistemos statybo-
je (1995), Sprendimø paramos siste-
mos statyboje (1998), Pastato gyvavi-
mo proceso daugiakriterinë analizë
(2001), Internetinë sprendimø para-
ma (2002), Loðimø teorija statybos
technologijoje ir vadyboje (2003).
Dirbtinis intelektas
statyboje
Ðios trumpos apþvalgoje pabai-
goje pasakysime, kad Vilniaus Gedi-
mino technikos universitete, ko ge-
ro, tik Aleksandras Èyras, Antanas
Kudzys ir Edmundas Kazimieras
Zavadskas laikytini savo sukurtø
mokslo mokyklø kûrëjais.
Prof. A. Èyras dirbo statybinës
mechanikos srityje, o prof. A. Ku-
dzys reiðkësi gelþbetoniø konstruk-
cijø srityje. Kaip apibûdinti E. K. Za-
vadsko mokslinës mokyklos darbus?
Kalbant populiariai, tai galëtø bûti
pavadinta dirbtinio intelekto taiky-
Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Romualdas Ginevièius sveikina savo pirmàjá prorektoriø mu statyboje. Kiti vadina statybos
prof. E. K. Zavadskà su 60-meèiu procesø daugiatiksle selektonovaci-
Romualdo Ginevièiaus pagalbinin- lø tarybos, tarptautiniø ir uþsienio 19 mokslo daktarø (Artûras Kak- ja. Tikriausiai bûtø galima pasakyti,
kas. Jubiliatui nestinga ir kitø ásipa- valstybiø valstybiniø ir visuomeniniø lauskas ir Leonas Ustinovièius jau jog tai mokslas, kuris optimizavimo
reigojimø: jis yra Projektø ir statiniø akademijø nariu. E. K. Zavadskui spëjo apginti habilitacijos darbus), metodus padeda taikyti ávairiaðakë-
ekspertø sàjungos prezidentas, Ope- suteikti Poznanës, Sankt Peterburgo ðiuo metu vadovauja dar penkiems je statybø veikloje, pradedant nuo
racijø tyrimo draugijos (Lietuvos ir ir Kijevo universitetø garbës dakta- doktorantams. Praëjusiais metais ávairiø objektø variantinio projekta-
Baltijos valstybiø) prezidentas. Ið- ro vardai. E.K. Zavadskas ávairiuose þurnaluo- vimo, daugiakriterinio ávertinimo,
rinktas Lenkijos MA Statybos moks- Per tà laikà spëjo parengti se iðspausdino 30 publikacijø. Ðiuo naudingumo bei rinkos vertës nusta-
tymo.
E. K. Zavadsko visuomeninis
temperamentas neleidþia susitaikyti
su ðalyje áteisinta tvarka, kai per
konkursus pasirenkami pigiausi pa-
siûlymai bei sprendimai, o reikëtø
(tà sakë ne tik mokslas, bet ir svei-
kas protas) rinktis naudingiausius.
Vadovaudamas Gedimino universi-
tetui ir dabar bûdamas pirmuoju
prorektoriumi, jis nuolat susiduria
su absurdiðkais reikalavimais, kurie
ne tik specialistà, bet ir kiekvienà
sveikai màstantá þmogø verèia pik-
tintis.
Smalsumas patenkintas
Humanitarui akad. Algirdui
Gaiþuèiui rûpi, kaip jubiliatas pa-
skirsto savo kûrybinæ energijà. Gal
taiko kokius nors paslaptingus rytie-
tiðkus ar kitokius metodus?
Patenkintas, kad gavo, matyt jam
Jubiliatas kolegø bûryje malonø klausimà, jubiliatas atskleidë
Gerai nusiteikusios VGTU choro Gabija choristës tuoj sveikins jubiliatà Prorektorius Algirdas Valiulis „teikia parodymus“
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
labai paprastà savo þvalumo receptà.
Pasirodo, rytà daro gimnastikà ir tà
patá kartoja vakare pagal japono Ka-
cudzo Niði, beje, pagal iðsilavinimà
inþinieriaus statybininko, metodikà.
Jo knyga iðleista ir lietuviø kalba. Gy-
dytojai japonui buvo pasakæ, jog gy-
vens 25 metus, bet jis mankðtindama-
sis pagal savo paties sudarytà pratimø
sistemà iðgyveno 70 metø. Ir ne ðiaip
iðgyveno, bet kaip inþinierius statë
metro, o gilindamas savo medicinos
þinias galop tapo medicinos profeso-
riumi.
Negana to, jubiliatas energijos
semiasi mankðtindamasis pagal ja-
pono metodikà. Gráþæs namo jis at-
lieka dar penkis Tibeto vienuoliø
pratimus su jogos elementais. Ðiø
gudrybiø profesorius siûlo imtis ir
savo kolegoms: garantuotai bus ðvie-
si galva, o kûnas – kupinas energijos.
Tiesa, dar siûlo nuolat keisti darbo
pobûdá: jei darbe tenka uþsiimti ad-
ministracine veikla, tai po darbo la-
bai pravartu pasikapstyti sode – ið þe-
mës pasisemti stiprybës. Kai stipry-
bë pasiekia „kondicijà“, reikia sësti
prie spausdinimo maðinëlës ar kom-
piuterio ir pilti straipsná. Tokià me-
todikà naudodamas jubiliatas tvirti-
na paraðæs daugybæ straipsniø,
moksliniø ir publicistiniø. Net ir dak-
taro disertacijà taip raðë.
Savaip ðià metodikà iðsiaiðkino
prof. A. P. Piskarskas: reikia gerai
mankðtintis, kapstytis sode – ir pasi-
pils straipsniai. Toks metodo papras-
tumas ir prieinamumas labai ryþtin-
gai nuteikë visus susirinkusiuosius.
Tad lieka laukti straipsniø antplûdþio.
Statome ne amþiams
Kolegos nepraleido progos ir
daugiau pakvosti jubiliatà. Ið tiesø,
Vienas gabiausiø jubiliato mokiniø habil. dr. Artûras Kaklauskas rodo naujausià
seni architektûros paminklai stovi
ðimtmeèius, o kiek ilgai stovës nau-
ji mûsø dangoraiþiai deðiniajame
Nëries krante? Þinoma, þavimës
tuo, kas iðliko. Mûsø laikø statybø
paþanga akivaizdi, nauji pastatai
iðkyla labai greitai, o to nebuvo
praeityje. Naujos medþiagos ir
konstrukcijos, nauji architektûri-
niai ir technologiniai sprendimai
atveria daugybæ naujø galimybiø.
Reikia tik mecenatø ir uþsakovø,
kurie galëtø naujiems statiniams
skirti pinigø – taip pasistatytø pa-
minklà. Ar ne taip statydami baþ-
nyèias manë ásiamþinti didikai? Ta-
èiau nereikëtø pamirðti, kad ðiuo-
laikinës architektûros pastatai, taip
pat ir dangoraiþiai statomi jau ne
ðimtmeèiams.
Moraliðkai pastatai sensta grei-
èiau, nei fiziðkai. Keièiasi poreikiai,
funkcijos, kultûra, þmoniø paþiûros
ir skonis, tad ir lietuviams reiktø
keisti savo áproèius – reikia statyti ne
amþiams, bet naudingai. Þemë
brangsta greièiau, nei sensta pasta-
tai – ðtai apie kà reikëtø galvoti.
Jubiliatas pasidþiaugë, kad dau-
gelá ðiø naujoviø Lietuvoje diegia ne
kas kitas, o Vilniaus Gedimino tech-
nikos ir Kauno technologijos uni-
versitetø absolventai. Daugybæ
ðiandien áprastø, visuotinai priimtø
techniniø ir technologiniø naujoviø
pirmieji juk turëjo ásisavinti tie, ku-
rie ðiandien jau didþiuojasi savo
mokiniais, savo darbo tæsëjais. Tarp
jø toli graþu ne paskutinë vieta ten-
ka ir mûsø jubiliatui, kurio verþlu-
mui ir nuveiktiems darbams taip
tinka pasakymas – Zavadsko feno-
menas.
Gediminas Zemlickas
judviejø paraðytà knygà
Sveikinimas
9
VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS
skelbia konkursà á ðias etatines vietas:
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETE:
Ekonomikos katedroje: docento – 1; asistento – 1.
Finansø katedroje: docentø – 1; asistento – 1.
Vadybos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1.
GAMTOS MOKSLØ FAKULTETE:
Aplinkotyros katedroje: docento – 1; lektoriaus (daktaro) – 2; mokslo darbuotojo – 2.
Biologijos katedroje: docento – 2; lektoriaus (daktaro) – 1; vyresniojo mokslo darbuotojo – 1.
mokslo darbuotojo – 1; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 1.
Chemijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; docento – 1; vyriausiojo mokslo dar-
buotojo – 1.
Fizikos katedroje: docento – 1.
Aplinkos tyrimø centras: vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1; vyresniojo mokslo darbuotojo – 2; mokslo dar-
buotojo – 2.
HUMANITARINIØ MOKSLØ FAKULTETE:
Anglø filologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; lektoriaus (daktaro) – 2; lek-
toriaus – 1; asistento – 2; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 2.
Etnologijos ir folkloristikos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; lektoriaus (dakta-
ro) – 2.
Filosofijos katedroje: docento – 1; lektoriaus (daktaro) – 2; asistento.
Istorijos katedroje: lektoriaus (daktaro) – 1; lektoriaus – 1; vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1.
Lietuviø literatûros katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; docento – 1; lektoriaus (dak-
taro) – 1.
Lietuviø kalbos katedroje: lektoriaus – 1.
Vokieèiø ir prancûzø filologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; lektoriaus (dak-
taro) – 1; lektoriaus – 4; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 1.
Kompiuterinës lingvistikos centras: vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1; mokslo darbuotojo (daktaro) – 1; jau-
nesniojo mokslo darbuotojo – 2.
Kultûros tyrimø centras: vyresniojo mokslo darbuotojo – 1.
Literatûrinës komparatyvistikos centras: vyresniojo mokslo darbuotojo – 1.
INFORMATIKOS FAKULTETE:
Taikomosios informatikos katedroje: docento – 2; lektoriaus – 3; asistento – 1; vyresniojo mokslo darbuotojo – 2.
Matematikos ir statistikos katedra: vyresniojo mokslo darbuotojo – 1.
Statistikos centras: mokslo darbuotojo – 1.
KATALIKØ TEOLOGIJOS FAKULTETE:
Teologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; asistento – 3
Baþnytinës teisës katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1.
Religijos studijø katedroje: lektorius (daktaro) – 1.
Teologijos katedra Marijampolëje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; asistento – 3.
Lietuvos katalikø Baþnyèios istorijos centras: vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1.
MENØ INSTITUTE:
Menotyros katedroje: lektoriaus (daktaro) – 1; lektoriaus – 2; vyresniojo mokslo darbuotojo – 2.
Teatrologijos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1; docento – 1; lektoriaus – 2.
SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETE:
Bendrosios psichologijos katedra: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1.
Sociologijos katedra: profesoriaus – 1; docento – 1; asistento – 1.
Psichologijos klinika: mokslo darbuotojo – 1.
POLITIKOS MOKSLØ IR DIPLOMATIJOS INSTITUTE:
Politologijos katedroje: lektoriaus (daktaro) – 1; asistento – 1.
Regionistikos katedroje: katedros vedëjo (profesoriaus arba docento) – 1.
Vieðojo administravimo katedroje: lektoriaus (daktaro) – 1.
Þurnalistikos katedroje: lektoriaus – 1.
SOCIALINIO DARBO INSTITUTE:
Socialinio darbo katedroje: lektoriaus – 1; asistento – 2.
TEISËS INSTITUTE:
lektoriaus (daktaro) – 1.
UÞSIENIO KALBØ CENTRE:
lektoriaus (daktaro) – 2; lektoriaus – 31; asistento – 2; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 1.
STUDIJØ KOKYBËS CENTRE:
mokslo darbuotojo – l.
KAUNO BOTANIKOS SODE:
mokslo skyriaus vedëjo (daktaro) – 1.
vyresniojo mokslo darbuotojo – 4; mokslo darbuotojo – 4; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 4.
IÐEIVIJOS STUDIJØ CENTRAS:
vyriausiojo mokslo darbuotojo – 2; vyresniojo mokslo darbuotojo – 2; mokslo darbuotojo – 2; jaunesniojo
mokslo darbuotojo – 1.
LETONIKOS CENTRAS:
vyresniojo mokslo darbuotojo – 1; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 1.
SLAVISTIKOS CENTRE:
vyresniojo mokslo darbuotojo – 1; mokslo darbuotojo – 2.
SPORTO CENTRAS:
lektoriaus – 5.
Pedagoginis krûvis ir etato dydis nustatomas sudarant darbo sutartá.
Dokumentai – praðymas Rektoriaus vardu, mokslo laipsniø diplomø ir pedagoginiø vardø atestatø kopijos,
mokslinë autobiografija, CV, moksliniø darbø sàraðas ir straipsniø kopijos – priimami iki birþelio 7 d. adresu:
Laisvës al. 53, 3000 Kaunas, VDU Personalo tarnyba 303 kab. Tel.: (8 ~ 37) 32 78 65.
Rektorius
10 SUKAKTIS
Atkelta ið 1 p.
Á Spaudos pusryèius buvo pakviesti
ne tik þurnalø ir laikraðèiø redakto-
riai, spaudos, radijo ir televizijos
darbuotojai, bet ir mokslo, kultûros,
meno atstovai.
Daug metø spaudos darbà dirbu-
siam È. Jurðënui tai iðties jo aplinkos
þmonës. Mes ne tik atgavome savo þo-
dá, mes atgavome laisvæ. Be laisvo þo-
dþio nebûtø laisvos Lietuvos, – taip
vienà svarbiausiø Spaudos atgavimo
100-meèio prasmiø apibûdino
È. Jurðënas. Sveikindamas visus su
ðvente, È. Jurðënas pasidþiaugë ben-
drais kultûros, ðvietimo, meno, lite-
ratûros, taip pat vienais ar kitais þi-
niasklaidos laimëjimais. Kartu prisi-
paþino apgailestaujàs dël kai kuriø
nesëkmiø ar sudarkyto lietuviðko þo-
dþio, ypaè kai þodis naudojamas pik-
tam darbui.
È. Jurðënas dëkojo raðtijos ir
vieðai skelbiamo þodþio atstovams,
á kuriø akiratá jis ir pats ne kartà
pakliuvo. Laisvos spaudos ir laisvo
þodþio principà apibûdino tokiais
þodþiais: Ne kad að turëèiau laisvæ
ðnekëti kà noriu, bet kad kiekvienas
apie mane galëtø laisvai pasakyti kà
nori. Trumpos prakalbos pabaigo-
je laikinai pareigas einantis Seimo
Pirmininkas visus pakvietë spau-
dos laisve ir raðtija naudotis ben-
dram labui.
Literatø skola
Gyvename nemaþos átampos lai-
kais. Siekëme narystës Europos Sà-
jungoje ir NATO, visà pusmetá vyko
politinë sumaiðtis ðalies viduje ir da-
bar esame tiek politizuoti ir ádirginti,
kad nedaug trûko, jog bûtume pamir-
ðæ graþiausià ir tauriausià ðventæ: lie-
tuviðko þodþio, lietuviðkos knygos at-
gavimo ðimtmetá. Nepamirðome. Tai
labai gerai, – kalbëjo raðytojas Vy-
tautas Bubnys. Jam ðie Spaudos
pusryèiai priminë JAV Senate ren-
giamus Maldos pusryèius. Èia taip
pat savotiðki maldos pusryèiai lietu-
viðkai knygai ir lietuviðkam þodþiui.
Graþi malda.
Pasak V. Bubnio, mûsø literatû-
ra ne itin dosni buvo vaizduodama
tuos sunkius ir kruvinus kanèiø lai-
kus, kuriuos nuëjo lietuviðkas þodis.
Dailëje turime skulptoriø Petro
Rimðos Vargo mokyklà ir Juozo Zi-
karo Knygneðá. Tai nepaprastos me-
ninës átaigos kûriniai. Literatûroje
esame kur kas kuklesni. Buvo më-
ginimø, bet jie neágijo tos reikðmës
ir vertës, kuri bûdinga minëtoms
skulptûroms. Tarpukaryje bene
reikðmingiausios buvo kultûrininko
Petro Rusecko pastangos renkant
medþiagà ir iðleidþiant du Knygne-
ðio tomus. Tai atsiminimai, pasako-
Raðytojo Vytauto Bubnio romanas Tas ryto laukimas jau pelnë
Be laisvo þodþio, nebûtø
laisvos Lietuvos (1)
Per Spaudos pusryèius Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100-meèio renginyje LR Seimo rûmuose
jimai ir liudijimai, virtæ kertiniu vei-
kalu, kuriam iki ðiol nëra lygaus.
Tai mûsø tautos
Golgota
Paèiam V. Bubniui didelá áspû-
dá paliko ir tarpukaryje gimtajame
Prienø kraðte girdëti gyvi buvusiø
knygneðiø prisiminimai. Gal dël to
raðytojo galvoje vis sukasi mintis
paraðyti romanà apie knygneðius, á
anuos ávykius þvelgiant ðiø dienø
akimis. Tarybiniais laikais tokio ro-
mano apie nutautinimà ir laisvës
siekimà sakosi nedrásæs raðyti, nors
medþiagos ir buvo surinkæs. Dabar
vël kilo ði mintis, bet jau visai ki-
taip. Pastaraisiais metais V. Bubnys
ið tiesø paraðë romanà Tas ryto lau-
kimas, kuriame esama ir knygne-
ðystës dvasios. Per trijø kartø vie-
nos ðeimos þmones aprëpiamas
mûsø gyvosios istorijos ðimtmetis:
nuo Kraþiø skerdyniø per kitus is-
torinius ávykius iki mûsø Nepri-
klausomybës gynimo ir Vilniaus te-
levizijos bokðto gynëjø þûties 1991
m. Knygneðio, tremtinio, disiden-
to ir á miðkà nuëjusio þmogaus li-
JAV lietuviø premijà
kimai – tai mûsø tautos Golgota,
bet kartu ir tautos gyvybingumo ið-
raiðka.
Romano sulauksime dar ðià ge-
guþæ. Jo leidybà parëmë Spaudos
atgavimo komisija, o knygos ran-
kraðtá jau spëjo ávertinti JAV lietu-
viai. Jau treti metai Èikagos laik-
raðèio Lietuviø balsas redakcija, va-
dovaujama Vytauto Radþiaus, ren-
gia literatûriná konkursà – premi-
juoja lietuviðkojo romano autorius.
Ðiemet þiuri atliko didelá darbà – ið
64 romanø ir kitø kûriniø pateiktø
konkursui (ið jø daugiau nei 40 ro-
manø) iðrinko ir paskelbë literatû-
rinio konkurso laureatus. Lëðas
premijoms skiria JAV gyvenantis
mecenatas dr. Jonas Adomavièius.
Pirmàjà vietà konkurse laimëjo ra-
ðytojas Vytautas Bubnys (slapyvar-
dis Jurgis Jurgelaitis) uþ romanà
Tas ryto laukimas.
Laureatas V. Bubnys visiems
linkëjo gyventi su spaudos atgavi-
mo idëja, kad ji visus metus nebû-
tø pamirðta, kad maþiau laiko
skirtume vienadieniams dalykams
ir daugiau – tikrosioms dvasios
vertybëms.
Lietuviø kalbos instituto direktorë dr. Jolanta Zabarskaitë kalba apie bûsimus iððûkius lietuviø kalbai
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
kaitës, kaip patys apsispræsime dël
lietuviø kalbos ir lietuviø kultûros,
taip ir bus bent jau artimiausius pen-
kiasdeðimt metø. Ðimtui metø nesu-
planuosime, bet pusei ðimto metø
ámanoma.
Lietuvoje vis dar neturime lietu-
viø kalbos informacinio centro,
nors veikia italø, lenkø, anglø ir ki-
tø kultûrø centrai. Ðventës proga vi-
siems linkëdama sveikatos, pras-
mingø darbø, J. Zabarskaitë kvietë
Gedimino Zemlicko nuotraukos
nepamirðti ir gerø naujø idëjø, ku-
rios padëtø tvirtinti lietuviø kalbos
vietà gyvenime.
Paskelbtos laureatø
pavardës
Kalbos premijø fondo sprendi-
mu paskirtos premijos, kurios bus
áteiktos tik metø pabaigoje, Þmo-
gaus teisiø dienos iðvakarëse. Taèiau
laureatø pavardës jau paskelbtos.
Áprasminant þymios lietuviø vi-
suomenës veikëjos, redaktorës,
spaudos laisvës gynëjos Felicijos
Bortkevièienës atminimà uþ lietuviø
kultûros plëtojimà vieðajame ir aka-
deminiame gyvenime, socialinëse
akcijose ir paskelbtus lituanistikos
tyrinëjimus 2004 metø Kalbos pre-
mija skiriama Daliai Vladislavai Uþ-
pelkienei, Ðilutës raj. savivaldybës
Fridricho Bajoraièio vieðosios bib-
liotekos direktorei, prof. Vladui Þu-
kui, knygos istorikui, ir Violetai Ba-
kutienei, Lietuvos veterinarijos aka-
demijos studijø skyriaus vedëjai.
Laureatams áteikti premijos skyrimà
Lietuviðko þodþio laukia patvirtinimo raðtai.
nauji pokyèiai
Kas verkiant darytina
Lietuviø kalbos instituto direk-
torë, Lietuviðkosios spaudos loty-
niðkais raðmenimis atgavimo 100-
Þodis suteikiamas istorikui Ai-
vui Ragauskui. Jo teigimu istorinë
meèio minëjimo komisijos narë dr. edukacija daþniausiai vyksta per
Jolanta Zabarskaitë kvietë renginiø spaudà, tad kalba ir istorija yra du
metu pagalvoti apie tuos iððûkius, pamatiniai dalykai, kuriais grindþia-
kurie per pastaruosius 100 metø bu- mas tautiðkumas ir kultûrinis tapatu-
vo iðkilæ lietuviø tautai ir jos kalbai. mas. Lietuviø kalbai rodomas iðskir-
Likimo lemta, kad lietuviø kalbai tinis valstybës dëmesys. Apie tai by-
teko spræsti tas uþduotis, kurioms loja ásteigtoji Valstybinë lietuviø kal-
kitos tautos savo kalbø raidai galë- bos komisija, pagaliau lietuviðkos
jo skirti kelis ðimtus metø. Lietuviai spaudos atgavimo 100-meèio minë-
per pastaràjá ðimtmetá turëjo sukur- jimo komisijos darbas bei daugelis
ti bendrinæ lietuviø kalbà, padëti kitø dalykø.
pagrindus lietuviø terminologijai ir Taèiau istorijos ir kalbos srity-
lietuviø mokslo kalbai. Teko paklo- je dar daug nepadaryta, teigë
ti pamatus lietuviðkajai terminolo- A. Ragauskas. Tauta gali kalbà
gijos mokyklai ir ákurti Lietuvoje prarasti ir iðlikti, atgyti, bet jei tau-
Baltistikos centrà. Reikëjo nuveik- ta praras istorijà, istorinæ savimo-
ti ir daugybæ kitø darbø: sukurti kal- næ, tai atgimti nebeástengs. Iki ðiol
bos politikà, pagaliau atvesti lietu- mes neturime sutvarkytos senøjø
viø kalbà ir á informaciniø techno- lietuviðkø (ir ne tik lietuviðkø) as-
logijø amþiø. menvardþiø bei vietovardþiø raðy-
Pasaulis kinta ir nuolat teikia bos, t. y. laikotarpio iki XVIII a.
naujø iððûkiø taip pat ir lietuviø kal- pabaigos. Esame chaoso bûklëje:
bai. Kokie pokyèiai mûsø laukia Eu- kiekvienas redaktorius nustato sa-
ropos Sàjungoje? Pasak J. Zabars- vas taisykles, istorikams tenka
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
vargti, siekiant perteikti vienà ar
kità asmenvardá, vietovardá. Vieni
redaktoriai siûlo lietuvinti, kiti – ra-
ðyti originalo kalba. Kol kas stinga
valstybinio poþiûrio á tuos dalykus.
Istorikas priminë, jog visavertë
europietiðka tauta negali gyvuoti be
nacionalinio biografinio þodyno. Iki
ðiol jo neturime. Nematome ir pa-
stangø já rengti. Tas pats ir dël vie-
toviø þodyno. Tokius turi daugelis
Europos ðaliø, juose aptariama vie-
toviø istorija, ne tik pavadinimas.
A. Ragauskas kreipësi á Lietuviø
kalbos komisijà ir kitas institucijas,
kad jos imtøsi globoti minëtus dar-
bus. Be valstybinio poþiûrio ðiø dar-
bø nepadarysime. O juk visa tai pri-
sidëtø ir prie didesnës lietuviðko þo-
dþio sklaidos.
Ko netekome
Spaudos draudimo þalà lietuviø
tautai pabandë apibûdinti knygos
istorikas prof. Vladas Þukas. Ko-
va dël spaudos atëmë materialines
ir moralines tautos jëgas, kurios ki-
tu atveju bûtø skirtos kûrybai, lite-
ratûrai, mokslui. XIX a. viduryje
latviai ir estai buvo maþdaug vieno-
je gretoje, o XIX a. pabaigoje lat-
viai jau turëjo daugiatomius roma-
nus, J. V. Gëtës vertimus. Tuo me-
tu lietuviai leido broðiûras, kurias
galëtø siøsti vokuose arba neðti
knygneðiai. Prof. Vaclovas Birþið-
ka, tyrinëjæs spaudos draudimo lai-
kus, paskaièiavo, kiek knygø nepa-
sirodë dël spaudos draudimo. Kaip
skaièiavo? Paskutinius kelerius
metus prieð uþdraudþiant spaudà
(pvz., 1864 m.) sparèiai didëjo lie-
tuviðkø knygø leidyba. V. Birþiðka
tà spartëjimà iðdëstë per 40 drau-
dimo metø ir gavo 3500 knygø, ku-
Renginyje – Knygneðio klubo pirmininkë Irena Kubilienë ir raðytojas Kazys Almenas
rios Lietuvoje nepasirodë. Bûtø
buvusi didþiulë biblioteka.
Maþoji Lietuva ir Rytø Prûsija
tapo lietuviðkø knygø spausdinimo
centru. Tiesa, ir ten labai nedaug
pasirodë dideliø knygø. Ðià spragà
ið dalies uþpildë JAV lietuviø knygø
leidëjai.
Sostinëje greitai
nepamatysime
lietuviðko uþraðo
Neliksime kurti ir per Spaudos
pusryèius iðsakytai replikai. Jos au-
torius pacitavo 1985 m. È. Jurðëno
pasakytus þodþiu: Ðiandien Vilnius
yra lietuviðkiausias miestas per ilgus
ðio miesto gyvavimo amþius. Tai bu-
vo metas, kai iðkabos raðytos lietu-
viø ir rusø kalbomis. Replikos auto-
rius spaudos atgavimo ðimtmeèio
dienos iðvakarëse tvirtino perëjæs
Knygos istorikas prof. Vladas Þukas apibûdino spaudos draudimo þalà lietuviø tautai
Prakalbà sako Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo komisijos
pirmininkas Èeslovas Jurðënas
Istorikas Aivas Ragauskas dësto, kas verkiant darytina
SUKAKTIS 11
sostinës Gedimino prospektà, nuë- gus mazgus pasigamino pats. Áëji-
jæs iki Europos centro. Ir tikrai pa- mas á spaustuvæ buvo paslëptas po
sijuto Europoje, bet ne Lietuvoje. ðiltnamiu. Iki 1990 m. ten buvo lei-
Polemizuodamas su prieð tai kalbë- dþiami lietuviðki patriotiniai ir reli-
jusiu istoriku pareiðkë: Kai nebeliks ginio pobûdþio spaudiniai. Pavyko
paskutinës lietuviðkos iðkabos, tai ne- iðspausdinti 9 knygas, 14 broðiûrø ir
bebus ir kas Istorijà skaito. Replikos 16 smulkiø spaudiniø. Pirmà kartà
autorius bûsimiesiems ðalies prezi- bûtent èia iðspausdinta Juozo Urb-
dentui ir Seimo Pirmininkui siûlë ðio knyga Lietuva ir Tarybø Sàjunga
pirmiausia tuo ir rûpintis, kad to ne- lemtingais Lietuvai 1939–1940 m.,
atsitiktø. perspausdinta JAV iðëjusi ir patai-
Plojimais palydëtà replikà papil- syta Adolfo Damuðio knyga Lietu-
dytume nebent ðiais þodþiais: jokie vos gyventojø aukos ir nuostoliai
prezidentai ir pirmininkai nepadarys 1939–1949 m. Nuostabus dalykas,
to, kà gali ir turi padaryti patys þmo- bet V. Andziulio spaustuvës sovie-
nës. Svetimiems uþraðams, kurie kë- tinis saugumas taip ir neástengë ap-
sinasi á mûsø aplinkà, turi bûti suda- tikti. Dabar ten árengtas muziejus,
ryta nepakanti aplinka. kuris yra Vytauto Didþiojo karo
muziejaus filialas.
Saugumo taip ir nesusekta Beje, pats slaptos spaustuvës
ákûrëjas Vytautas Andziulis dalyva-
Spaudos pusryèiø pabaigoje bu- vo LR Seime surengtuose Spaudos
vo parodytas dokumentinis filmas pusryèiuose, sëdëjo prie vieno sta-
apie tarybiniais metais daug metø lo su laikinai pareigas einanèiu Sei-
slaptai veikusià ir nesusektà Vytau- mo Pirmininku È. Jurðënu, sakë
to Andziulio spaustuvæ Saliø kaime kalbà ir per iðkilmingà Seimo posë-
prie Kauno. Po savo gyvenamuoju dá, skirtà Lietuviðkos spaudos loty-
namu 1978–1981 m. V. Andziulis niðkais raðmenimis atgavimo 100-
árengë pogrindinæ spaustuvæ-lei- meèiui paminëti.
dyklà. Árangà ir detales susirinko ið
nuraðytø árenginiø. Kitus reikalin- Gediminas Zemlickas
LIETUVOS TEISËS
UNIVERSITETAS
skelbia konkursà ðioms etatinëms pareigoms pagrindiniam darbui:
TEISËS FAKULTETE:
Civilinës ir komercinës teisës katedroje – lektoriaus, dviejø asistentø.
Civilinio proceso katedroje – profesoriaus.
Baudþiamosios teisës katedroje – dviejø docentø, lektoriaus.
Baudþiamojo proceso katedroje – docento.
Tarptautinës teisës ir Europos Sàjungos teisës katedroje – docento, tri-
jø lektoriø.
Finansø ir mokesèiø teisës katedroje – docento, lektoriaus.
Administracinës teisës ir proceso katedroje – docento.
Kriminalistikos katedroje – docento, dviejø lektoriø.
Darbo teisës ir socialinës saugos katedroje – dviejø profesoriø, lekto-
riaus.
Teisës istorijos katedroje – lektoriaus.
VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETE:
Politologijos katedroje – docento.
Kalbos kultûros katedroje – docento.
Filosofijos katedroje – profesoriaus.
Þiniø visuomenës valdymo institute – dviejø jaunesniøjø mokslo dar-
buotojø.
Teisinës informatikos katedroje – dviejø docentø, dviejø lektoriø.
Ekonomikos katedroje – dviejø profesoriø arba dviejø docentø ir lek-
toriaus.
Vieðojo administravimo katedroje – keturiø profesoriø arba keturiø
docentø, lektoriaus arba asistento.
Uþsienio kalbø katedroje – docento.
Europos Sàjungos politikos ir valdymo institute – direktoriaus.
SOCIALINIO DARBO FAKULTETE:
Penitencinës teisës ir veiklos katedroje – docento.
Psichologijos katedroje – dviejø profesoriø arba dviejø docentø.
Socialinio darbo katedroje – docento.
POLICIJOS FAKULTETE:
Policijos teisës katedroje – docento, lektoriaus.
Policijos profesinës taktikos katedroje – lektoriaus.
Muitinës veiklos katedroje – lektoriaus.
KAUNO POLICIJOS FAKULTETE:
Valstybës sienos apsaugos katedroje – lektoriaus.
Policijos veiklos katedroje – docento.
Teisës katedroje – trijø docentø arba trijø lektoriø.
LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETE (Ateities g. 20, Vilnius):
Mokslo centro direktoriaus.
Finansø skyriuje programø tvarkymo buhalterio (programø tvarkymas
anglø kalba).
Personalo skyriaus vedëjo (aukðtasis universitetinis magistro (arba jam
prilygstantis) socialiniø mokslø srities teisës krypties iðsilavinimas).
Praðymai ir reikalingi dokumentai (praðymas dalyvauti konkurse, aukð-
tojo mokslo diplomas, mokslo laipsnio diplomas, mokslo vardo atestatas,
moksliniø darbø sàraðas, socialinio draudimo paþymëjimas, pasas, 2 nuo-
traukos, CV) priimami iki 2004 m. birþelio 12 d. Lietuvos teisës universi-
teto Personalo skyriuje, kab. 238, Ateities 20, Vilniuje, 2057. Telefonas pa-
siteirauti: (8 ~ 5) 271 46 66.
Rektorius
12 ÁDËMIU ÞVILGSNIU
Viktoras Alekna
Jau esu raðæs apie Visuotinës
lietuviø enciklopedijos (VLE) I ir
II tomus. Tada man uþkliuvo tik at-
sitiktinai ieðkotos temos. Kai su-
laukiau III ir IV tomø, rinkau duo-
menis ir raðiau naujà knygà – Ra-
seiniø gimnazijos istorijà – ir net ne-
turëjau laiko bei bûtinybës ko nors
ieðkoti tuose tomuose. Neseniai tà
istorijos knygà baigiau raðyti. Kaip
tik netrukus gavau ir V VLE tomà.
Tada kilo mintis atidþiau pavartyti
visus penkis tomus.
Kilo noras paþiûrëti, kà VLE ra-
ðo apie lietuviø gyvenimà XX a. Juk
ir I tome mano biografijoje paraðy-
ta, kad Viktoras Alekna 1945–
1957 m. buvo priverstas gyventi
Vorkutoje. Kuriuos universitetus jis
ten lankë, neuþsiminta në vienu þo-
dþiu, tik paminëta, kad paraðë atsi-
minimø apie Vorkutos lagerius. At-
siminimø knyga Oi, ta Vorkuta ið-
leista tik 2002 m. ir enciklopedijos
I tome ji negalëjo bûti paminëta.
Kas kaltas, kad Viktoras Alek-
na Stalino universitetus Vorkutoje
lankë kartu su ðimtais tûkstanèiø
lietuviø? III VLE tome (toliau t.),
343–344 puslapyje (toliau p.), yra
raðinys Bolðevizmas, kuriame aiðki-
nama, dël ko 1917–1922 m. Rusi-
joje vyko pilietinis karas, per kurá
þuvo 8–13 mln. Rusijos þmoniø, á
uþsiená iðbëgo dar 2 mln. Keista,
kad taip „tiksliai“ enciklopedijoje
apibûdintas bolðevizmo aukø skai-
èius. Beje, ðis straipsnis anonimi-
nis, todël ir nëra kà kaltinti dël to-
kio apytikrio skaièiaus.
Po bendresnio Bolðevizmo
straipsnio yra ir tæsinys – Bolðeviz-
mas Lietuvoje. Autorius taip pat ne-
nurodytas. Jame trumpai pasakoja-
ma, kaip Lietuvoje prasidëjo bolðe-
vizmas, nurodoma, kuriuose atei-
ties straipsniuose apie bolðevizmà
Lietuvoje bus raðoma, ir net para-
ðyta, kad 1940 m. buvo sugriauta
Lietuvos valstybë ir imtasi represi-
jø prieð Lietuvos valstybës ir visuo-
menës veikëjus... 1941 06 14–
1918 m. ávykdyti Lietuvos gyvento-
jø, daugiausia inteligentø, trëmi-
mai... 1944 m. prasidëjo represijo-
mis pagrásta sovietizacija. Per ðá ka-
rà ir represijas Lietuvoje þuvo –
25000 þmoniø, Sovietø Sàjungoje
ákalinta – 150000 þmoniø, iðtremta
ið ðalies 131 600 þmoniø (pusë jø ne-
gráþo á Lietuvà; 28000 mirë;).
Ðioms aukoms smulkiau aptarti
numatyti straipsniai Lietuvos gy-
ventojø kalinimas ir Lietuvos gyven-
tojø trëmimai. Vadinasi, reikia
laukti tolimesnio tomo. Tik noriu
paþymëti, kad Lietuvos gyventojai
buvo ne tremiami, kaip beveik visi
sako, o prievarta suimami, nuve-
þami á geleþinkelio stotis ir sulaipi-
nami á gyvulinius vagonus, veþami
á Komijà ar Tolimuosius rytus, ten
numatytose stotyse prievarta iðkel-
dinami ið vagonø ir apgyvendinami
skurdþiausiose vietose, o neretai ir
plynoje giriø vietoje. Tai buvo ne
trëmimai, o iðveþimai. Kur tuos ne-
laiminguosius Lietuvos gyventojus
bolðevikai veþë?
Lietuvos katalikø mokslo aka-
demija pasirûpino, o Mokslo ir en-
ciklopedijø leidykla 1995 m. iðleido
Aldonos Juodvalkytës-Suðèenkie-
nës pagal buvusiø tremtiniø ir po-
litiniø kaliniø prisiminimus pareng-
tà knygà Tremties kalinimo vietos
(toliau – TKV) (360 p.). Knyga turi
ir priedà – Tremties ir kalinimo vie-
tø þemëlapá, kuriame Komijoje, Al-
tajuje, Magadane, netoli Karagan-
dos tø vietø juodi trikampëliai tie-
siog mirga nesuskaièiuojami.
Taigi jau ðeðeriais metais
Visuotinë lietuviø
enciklopedija:
kas ne visai taip
anksèiau uþ VLE I tomo iðleidimà
buvo iðleista minëtoji knyga. En-
ciklopedija turëjo tikrà tokios te-
mos aruodà. Rengiant I ir kitus to-
mus pagal TKV duomenis VLE re-
daktoriai galëjo papildyti ir savo
tomus.
Ir ið tikrøjø VLE apie trëmimus
raðo ta pati TKV knygos rengëja Al-
dona Juodvalkytë-Suðèenkienë. Tik
neþinia kodël VLE tomuose vietø,
kuriose buvo apgyvendinti ið Lietu-
vos iðveþtieji ar ákalintieji, minima
daug maþiau, nei jø yra TKV kny-
goje. Ðtai I tome paminëtos tik ke-
turios tokios vietovës, nors TKV
knygoje paminëtos net 47 vietovës,
atitinkanèios VLE I t. abëcëlæ. VLE
II t. minimos ðeðios vietos ið 28.
Knygoje TKV paminëtos net 65 vie-
tos, tinkanèios á VLE III t., o ðiame
tome tø vietoviø paminëta tik devy-
niolika, IV tome ið 50 vietø paminë-
tos tik septynios ir penktame tome
ið dvideðimties – tik trys vietovës,
arba ið 210 vietoviø, minimø TKV
knygoje, VLE penkiuose tomuose
paminëtos tik 39. Kodël?
Ðtai, pavyzdþiui, Charchatajus.
TKV 88–89 p. raðoma, kad tai Buvu-
si miðko kirtëjø gyvenvietë Irkutsko sr.
ir raj., apie 30 km á pietus nuo Bolða-
ja Reèkos, Primorës kalnuose apie
15 km nuo Baikalo eþero; priklausë
Bolðaja Reèkos miðko pramonës
ûkiui. Apie 7 km nuo Charchatajaus-
Chamar Dabano kalnas (aukðtis
1178 m). Barakus Charchatajaus vie-
toje pastatë (vëliau juose ir apsigyve-
no) tremtiniai lietuviai, 1948 VII ati-
tremti á Bolðaja Reèkà. Nemaþai lietu-
viø buvo atveþta ir 1951 metais.
1953 m. èia gyveno apie 800 þmoniø,
ið kuriø apie 90 procentø buvo lietu-
viai (daugiausia ið dabartiniø Kretin-
gos ir Utenos rajonø). Tremtiniai kir-
to miðkà (kirtavietës buvo uþ 3–20 km
nuo Charchatajaus), keletas þmoniø
dirbo plytø degykloje. Sumaþëjus mið-
kø Charchatajaus apylinkëse, 1956 m.
jie buvo perkelti á kitas Irkutsko srities
gyvenvietes, vëliau iðvyko á Lietuvà.
Charchatajus sunyko. Iðliko kapinës.
Jose buvo palaidota apie 30 lietuviø;
iki 1990 m. daugumos palaikai par-
veþti á Lietuvà. 89 p. yra ir dvi Char-
catajaus lietuviø nuotraukos.
Beveik tas pats raðoma ir VLE
IV t. 24–25 p., tik dar pridëta, kad
krovë ir gabeno ràstus, plukdë juos
Angaros upe, dirbo statybose, rin-
ko sakus, rovë kelmus, degë plytas.
O pabaigoje paraðyta: 1989–
1990 m. daugumos lietuviø palaikai
Charchatajus. Lietuviai tremtiniai miðko kirtavietëje, 1952 m.
parveþti á Lietuvà.
Atrodo, kad ir reikëjo enciklo-
pedijoje patikslinti darbus. Bet ko-
dël 30 palaikø enciklopedijoje ne-
paminëta, o paraðyta „daugumos“?
TKV 90 p. minimas Cholmogo-
jus. Tai Kaimas Irkutsko sr. Zalariø
raj. – 15 km á p. v. nuo Zalariø gy-
venvietës, prie Zalario upës (Anga-
ros kair. intakas); kolûkio centras.
1949 IV á Cholmogojø atitremta –
120 Lietuvos gyventojø (30 ðeimø).
Tai daugiausia buvo kaimo þmonës
ið dabartiniø Anykðèiø, Ignalinos,
Ðiauliø raj. Pusë jø buvo apgyven-
dinta vienoje upës pusëje (kolûkio 1-
oji brigada) kita pusë – kitoje (2-oji
brigada). Apie 1951 metus buvo ati-
tremtos 4 ukrainieèiø ðeimos. Vieti-
niai gyventojai (rusai, totoriai, ud-
murtai) – t. p. buvæ tremtiniai. Pir-
muosius trejus metus gyveno pas vie-
tinius þmones arba namuose po 6–
7 ðeimas. Leidimus iðvaþiuoti kitur
(tik ne á Lietuvà) gavo 1958 m.
[Cholmogojaus] kapinëse buvo pa-
laidota 12 lietuviø.
Cholmogojus VLE IV tome ne-
paminëtas. Kodël? Tikriausiai En-
ciklopedijoje labai taupomas po-
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
dinkà á Norilsko ir Lamos lagerius
buvo gabenami Lietuvos karininkai.
(VLE, V t., 181 p.). Lyg ir pasaky-
ta. Bet smalsiam skaitytojui ir vël
trûksta: kiek jø, kodël.
Apie tremtá – iðveþimà esama
dar daug ávairiø trûkumø. Gal ki-
tuose bûsimuosiuose tomuose
skaitytojas ras ir iðsamesniø þi-
niø.Ðá kartà paminësiu ir kai kuriø
kitø taisytinø ar nesuprantamø da-
lykø. Pavyzdþiui, kodël Enciklope-
dijoje aiðkinami kasdieniðki tarp-
tautiniai þodþiai? Pavyzdþiui, alfa-
betas, alergenas, chamas, chamele-
onas, chuliganas, èeburëkas, cho-
pierius. Taèiau tada ar tokià encik- ras... Jeigu vartojami tokie, tai ko-
lopedijà galima vadinti visuotine? dël nëra þodþio cinga? Kodël en-
Ðiuose TKV straipsneliuose ciklopedijoje yra baþnytkaimis þr.
viskas papasakota gana tiksliai. Ta- kaimas su baþnyèia? (II t., 753 p.).
èiau daugelyje ir TKV, ir VLE Taigi kodël kai kurie miesteliai, pa-
straipsniø tikslumas keièiamas þo- vyzdþiui Adakavas, Alovë, Alvitas,
dþiais daug, nemaþai ir pan. Pavyz- kiti, vadinami kaimais, nors juos
dþiui, Po II pasaulinio karo á (Cho- galima vadinti baþnytkaimiais, o
molcho) buvo atgabenta keli ðimtai kai kurie panaðûs baþnytkaimiai,
lietuviø. (TKL, 91 p.). Abezëje kaip Adutiðkis, Betygala, Èekiðkë,
1944–1957 kalëjo ir politiniø kaliniø jau vadinami miesteliais, nors Be-
ið Lietuvos (VLE, I, 33 p.). Èelia- tygaloje gyventojø tiek pat, kiek
binske 5–6 d-metyje Tarp kaliniø bu- Alvite, o Adakave gyventojø visu
vo nemaþai þmoniø ið SSRS oku- ðimtu daugiau nei Betygaloje. O
puotos Lietuvos,tarp jø: P. Klimas, Duokiðkyje 2003 m. gyveno tik 264
teisininkas prof. T. Petkevièius, gyventojai, ir vis tiek jis vadinamas
A. Dambrauskas (vëliau vertëjas). miesteliu... Jei visus tuos mieste-
lius ar kaimus, kuriuose yra ir baþ-
Nuotraukos ið Visuotinës lietuviø enciklopedijos IV t.
nyèia, vadintume baþnytkaimiais,
nekiltø abejoniø, kodël viena vie-
tovë vadinama kaimu, o kita, ku-
rioje gyventojø yra, sakysim, iki
tûkstanèio, vadinama miesteliu.
Kodël enciklopedijoje neraðo-
ma apie Daugëliðká, tik nurodoma
þr. Naujasis Daugëliðkis. Vietovës
gyventojai ir kaimynai vartoja tik
þodá Daugëliðkis. Net Enciklopedi-
joje nurodoma, kad, pavyzdþiui,
Kristupas ir Kazimieras Èibirai gi-
më Daugëliðkio valsèiuje. Taigi ar
logiðka prie Daugëliðkio pridëti Þr.
Naujasis Daugëliðkis?
Tø nenuoseklumø vis uþtinki
kiekviename VLE tome. Ðtai I t.
po pavardës Ambrazevièius Juozas
(p. 427) yra tik vienas sakinys: Lie-
tuvos laikinosios vyriausybës (1941)
vadovas, lit-ros tyrinëtojas. Ir Þr.
J. Brazaitis...
Kad J. Ambrazevièius, pasak
VLE III t. 438 p., savo pavardæ
Ambrazevièius l955 m. pakeitë á
Brazaitis (ið tikrøjø jis tai slapta pa-
darë 1944 m. kovà), Lietuvoje nie-
kas neþinojo beveik iki 1990 m. O
kad buvo toks vadovëliø ir kitø
straipsniø bei knygø raðytojas Juo-
zas Ambrazevièius, þinojo visi Ne-
Kà tai sako ðiuolaikiniam skaityto- priklausomos Lietuvos mokslei-
jui)? P. Klimas (vardo tik pirmoji viai, studentai. Kauno Auðros gim-
raidë) be jokio priedo? A. Dam- nazijø, ypaè mergaièiø, moksleiviai
bauskà skaitytojas ras tame paèia- ir labai gerai asmeniðkai paþinojo
me tome. Paskaitys ir èia labai savo literatûros ir lietuviø kalbos
trûktinas þinias: pirmiausia univer- mokytojà Juozà Ambrazevièiø, nes
sitetà baigë ne 1936 m., o 1937 m.; jis toje gimnazijoje dirbo mokyto-
1936–1937 m. dirbo Naujojoje Ro- ju 1923–1940 m. Gaila, kad ðio
muvoje 1937–1940 m. dëstë lotynø straipsnio autorius Stasys Bucha-
kalbà Kauno III-ojoje gimnazijoje. veckas to neparaðë. O gal ir neþi-
1944–1945 m. buvo pogrindþio or- nojo, nes St. Buchaveckas, kiek að
ganizacijos narys Kaune. Suimtas já paþástu, yra istorikas ir dar gana
1945 11 14, Karo tribunolo nuteis- jaunas. Tik kodël, jei taip, istorikas
tas 10 metø lagerio ir 5 tremties; ið- raðo apie literatûros tyrinëtojà?
veþtas á lagerius – 1946 04 Èeliabins- Antra. Po Brazaièio enciklopedi-
ko sr., 1949 03 – Spasko, Karagan- joje apie Algirdà Mykolà Brazauskà
dos raj., 1951 10 – Olþeraso, Keme- raðo Gediminas Ilgûnas. O kitame
rovo sr., 1953 – Kamyðlago, Omsko puslapyje jauna literatûros tyrinëto-
sr., 1955 02 12 paleistas ið lagerio ir ja Dalia Satkauskytë paraðë straips-
nutremtas á Karagandos sr., 1956 05 ná enciklopedijai apie Bernardà
20 paleistas ir gráþo á Lietuvà,apsigy- Brazdþioná. A. M. Brazauskui encik-
veno Druskininkuose ir iki [...] To- lopedija skyrë 73 eilutes, o Brazai-
liau,kaip enciklopedijoje. èiui ir Brazdþioniui kartu ið viso 81
Ar tinka enciklopedijai straips- eilutæ. Palieku enciklopedijos skaity-
niai su ávairiais trûkumais? Kà sa- tojui atsiversti III VLE t., perskaityti
ko keli ðimtai, daug, nemaþai ir pan. visus ðiuos tris tomo straipsnius ir su-
O tokiø þodþiø yra nemaþai visuo- sidaryti savo nuomonæ.
se enciklopedijos tomuose. Ðtai IV VLE t. 439 p. raðoma apie
dar vienas informacijos be infor- Liudà Dambrauskà. Paraðyta gana
macijos pavyzdys: 1941 08 per Du- daug: suminëti ne tik mokslo bei
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
darbo metai, bet iðvardinti ir visi jo
veiksmai bei knygos. Tik nepaminë-
ta, kad Karo tribunolas 1945 m. rug-
sëjo 26 d. já nuteisë mirti, kad vëliau
ðis þiaurus sprendimas buvo pakeis-
tas deðimèia metø lagerio. Enciklo-
pedijoje tik apytiksliai nurodytos ir
kalinimo lageriuose vietos. Apytiks-
liai nurodytos ir antrojo kalinimo
vietos. Apskritai raðydama biografi-
jas tø asmenø, kurie buvo nuteisti ir
kalinami, Enciklopedija sàmoningai
ar nesàmoningai vengia tikslumo, ið-
samesniø þiniø. Ar jos priimtinos
tam, kuris perka Enciklopedijà ir no-
ri joje kà nors rasti?
Paþvelkime á kitus puslapius.
Pervertæs IV t. 339 p., kur perskai-
èiau apie Liudà Dambrauskà, á
441 p., randu, kad èia minimas
Adolfas Damuðis, kuris iki 1939
m.buvo Domaðevièius. Að bûtent
Domaðevièiø ir paþinojau,o su jo
jaunesniuoju broliu Juozu Domaðe-
Liudas Dambrauskas
Pranas Dielininkaitis
vièiumi buvau ir gerai paþástamas:
abu studentø ateitininkø chore dai-
navome tuo paèiu balsu. Apie Adol-
fo jaunystës veiklà neuþsimenama
në þodþio. O juk jis buvo ateitinin-
kas nuo 1921 m. Jau bûdamas stu-
dentas, 1930 m., buvo iðrinktas
Moksleiviø ateitininkø sàjungos
pirmininku ir uþ ðiø pareigø veiklà
1931 m. kovo 2–3 d. naktá buvo su-
imtas ir kovo 3 d. vakare iðveþtas á
Varniø koncentracijos stovyklà.
VLK Adolfui Damuðiui skirta dau-
giau eiluèiø nei Juozui Brazaièiui ir
Bernardui Brazdþioniui, bet ne vis-
kas paraðyta, o ir paraðyta su klai-
domis. Klaidinga raðyti, kad jis In-
þinieriø ateitininkø korporacijos
Grandis ákûrëjas. Jis ákûrë ne inþi-
nieriø, o studentø ateitininkø kor-
poracijà. VLE V t. 63 p. turëjo bûti
paraðyta: Domaðevièius Adolfas Þr.
Damuðis. Deja, nëra.
743 p. minimas Pranas Dielinin-
kaitis. Deja, visai neparaðyta, kad jis
1925–1927 m. vadovavo Lietuvos
universiteto Kaune studentø ateiti-
ninkø draugovei, o 1933–1935 m.
buvo studentø ateitininkø federaci-
jos valdybos pirmininkas. Netiks-
liai paþymëta ir jo suëmimo diena:
jis buvo suimtas ne 1940 liepà, o
1940 rugpjûèio 12 d.
Verèiu ir IV t.777 p. – minimas
mano kaimynas Leopoldas Dymða.
Ið karto pastebiu klaidà: jo tëvø so-
dyba buvo ne Paupio, o Paûsupio
kaimelyje, nes ji buvo kairëje Ûsu-
pio upelio pusëje, o kelios sodybë-
lës abipus Ûsupio buvo vadinamos
Paûsupio kaimu. VLK visai nemi-
nima jo mokslo eiga. O jis 1915 m.
baigë Kazanës gimnazijà, buvo pa-
ðauktas á Rusijos kariuomenæ ir pa-
siøstas á karo mokyklà. Nei IV t.,
nei II t. 768 p. nëra paraðyta, kada
L. Dymða iðvertë H. Bièer-Stou
(Beetcher-Stowe) knygà Dëdës To-
mo trobelë. Mat ðios knygos verti-
mø á lietuviø kalbà buvo maþiausiai
keturi.
Stebina dar vienas dalykas: kai
kuriø VLK straipsniø autoriai jau
seniai miræ. Ðtai II t.105 p. po
straipsniu Astronominës koordina-
tës – A. Juðkos paraðas. O juk jis
miræs jau 1985 m. Su A. Juðkos pa-
raðu enciklopedijoje yra ir daugiau
straipsniø. Jie visi astronomijos te-
ma. Galimas daiktas, kad ðiø laikø
enciklopedijai tinka ir mirusio ast-
ronomo straipsniai.
Bet ðtai VLE IV t. 124 p. po
straipsniu Graþina Cieðkaitë –
Rièardo Pakalniðkio paraðas. Jis mi-
rë 1995 m., o IV t. iðleistas 2003 m.,
po R. Pakalniðkio mirties G. Cieð-
kaitë iðleido jau tris naujus eilë-
raðèiø rinkinius, ir jie visi paminë-
ti VLK. Gal apie G. Cieðkaitæ ir
jos naujus kûrinius raðo ne tas jau
senokai miræs, tik ta paèia pavar-
de ir vardu kûrybos tyrinëtojas?
Rièardo Pakalniðkio paraðà
maèiau ir po kitu straipsniu...
Visuotinës lietuviø enciklope-
dijos tomuose minimi ir Sovietø
Sàjungos èekistai, komunistø par-
tijos vadovai ir veikëjai, ávairûs nu-
sikaltëliai Alijevas, Berija, Dzer-
þinskis, Leninas, Stalinas ir kiti. Pa-
minëti ir kai kurie jø nusikaltimai.
Tai ir kyla klausimas, ar èia vieta
nusikaltëliams, ypaè tiems, kurie
terorà bei represijas vykdë ir Lie-
tuvoje. Vienas ið paèiø þiauriausiø
èekistø N. Duðanskis taip pat pa-
minëtas VLE V t. 233 p. Galbût ir
mane jis muðë 1945 m. Kauno sau-
gumo rûmuose, nes tada jis uþëmë
atsakingas pareigas Kauno apskri-
ties enkavedistø-emgebistø ástai-
goje. Bet að savo prote ir ðirdyje
nerandu atsakymo, ar reikia tuos
nusikaltëlius minëti ir lietuviø en-
ciklopedijoje...
V t. yra ir I–IV t. papildymai.
Deja, ir èia pasitaiko naujø nukly-
dimø. Ðtai raðant apie Viliø Braþë-
nà (V t., 779 p.), raðoma kad jis Ke-
lis kartus apvaþiavo JAV garsinda-
mas Lietuvos laisvës bylà. Kitur að
skaièiau, kad jis tuo reikalu JAV
apvaþiavo du kartus. Kur tiesa? O
gal keli ir du tas pat?
IV t. neradau prancûzø politi-
ko publicisto, 1919–1939 m. raðiu-
sio ir Lietuvos laikraðèiuose, apie
Lietuvà prancûzø kalba paraðiusio
dvi knygas, Henri de Chambon
(1871 01 22 – 1955 09 25). Jo ne-
radau ir V t. papildymuose. Að jo
pavardæ skaitau Ðambon. Galbût
apie já bus paraðyta tame tome, ku-
riame þodþiai prasideda raide Ð?
Jis neminimas në sovietinëse lietu-
viø ar ir rusø enciklopedijose, bet
apie já paraðyta Bostono Lietuviø
enciklopedijoje.
V t. neradau Eþerënø-Zarasø
pavadinimo (1919–1934 m.) nei
730 p., nei papildymø dalyje 785 p.
Kur ieðkoti Eþerënø?
Kalbos metais –
apie disertacijø kalbà
Lietuvoje 2004 m. paskelbti Kal-
bos ir knygos metais. Ta proga (ir ne
tik) kalbai daugiau dëmesio turëtu-
me skirti visi. Ne iðimtis ir mokslinin-
kai. Gana didelë mokslo kûriniø da-
lis raðoma lietuviðkai, tad geros min-
tys turëtø bûti dëstomos itin graþia,
taisyklinga kalba. Mokslo þmoniø
raðtuose pasitaikanèios klaidos – au-
toriø antireklama, – nesugebëjimas
sklandþiai ir taisyklingai reikðti min-
tis kelia abejoniø ir kitais gebëjimais,
kartais net dëstomomis mintimis, jø
turiniu ar originalumu
Tad dabartiniø ir bûsimøjø
mokslininkø dëmesiui siûlome lietu-
viø kalbos specialistø straipsniø cik-
Daþnesnës disertacijø
kalbos klaidos (2)
Milda Þygutienë. Kraujasiurbiø dvisparniø (Insecta, Diptera) ir erkiø (Acarina) paplitimo dësningu-
mai Lietuvoje ir jø epidemiologinë reikðmë (Ekologijos institutas, 1999).
Painiojama þodþiø reikðmë
Kraujasiurbiø dvisparniø [ ]
paplitimo dësningumai Lietuvoje
ir jø epidemiologinë reikðmë
(=Kraujasiurbiø dvisparniø [ ]
paplitimo Lietuvoje dësningumai
ir epideminiø ligø grësmë) 1 p.
Reikðmë – kà tam tikras dalykas
(þodis, þenklas, gestas) reiðkia.
Paprastai þodis reikðmë vartojama
þymëti, kas teigiama, teiktina. Pa-
vyzdþiui, sveikos gyvensenos reikð-
më. Nesakome: rûkymo reikðmë
sveikatai (= Rûkymo þala, rûky-
mas kenkia sveikatai). Disertaci-
jos ávade paþymëta, kad krauja-
siurbiai vabzdþiai ir erkës platina
infekcines ligas. Vadinasi, kur jø
yra, kyla pavojus susirgti infekci-
ne liga. Todël vietoj epidemiologi-
në reikðmë geriau tiktø epideminiø
ligø grësmë.
[ ] stebimas (= pastebimas)
maðalø dauginimosi protrûkis 3 p.
Stebëti – atidþiai, akylai þiûrëti, tir-
ti. Pavyzdþiui, Draustinyje stebimi
þvërys, paukðèiai. Stebëti nevartoti-
na reikðme pastebëti, pamatyti. Pa-
lyginkite: Kito akyje ir krislà paste-
bi (ne stebi), o savo – në ràsto (Da-
bartinës lietuviø kalbos þodynas, to-
liau – DÞ).
Iðaiðkintas (= nustatytas) krau-
jasiurbiø [ ] vabzdþiø paplitimas
[ ] 3 p. Iðaiðkinti reiðkia aiðkinti
taip, kad visi suprastø. Pavyzdþiui,
Mokytojas gerai iðaiðkina pamokà.
Minëtame sakinyje vietoj iðaiðkinti
geriau tiktø nustatyti. Palyginkite:
Teismas nustatë (ne iðaiðkino) teisia-
mojo kaltumà (DÞ).
[ ] prevencines priemones [ ]
(= prevencinius renginius) 3 p.
Priemonë reiðkia daiktà, áranká,
prietaisà kam nors atlikti; bûdà,
veiksmà kam nors ávykdyti. Pavyz-
dþiui, Imtis grieþtø priemoniø. Prie-
monë nevartotina renginio reikðme.
Palyginkite: Per ðventes numatyta
daug renginiø (ne priemoniø). Ðià
klaidà taisë kanceliarinës kalbos
mokovas Pranas Kniûkðta.
Ne vietoj padalyvis
Turimi duomenys yra svarbûs
rengiant prevencines priemones as-
mens sveikatos prieþiûros, kariniø
struktûrø, miðkø ûkio, turizmo ir po-
ilsio plëtros specialistams Lietuvoje
ÁDËMIU ÞVILGSNIU 13
là Daþnesnës disertacijø kalbos klai-
dos, kuriame atkreipiamas dëmesys
á daþniau pasitaikanèius raðtø kalbos
trûkumus, klaidas, pastebëtas diser-
tacijose bei jø santraukose. Iki ðiol
raðto kalba lituanistø, galima sakyti,
nejudintas dirvonas. Todël tikimës,
jog minëtas taisymø ciklas Mokslo
Lietuvos puslapiuose bus naudingas
visiems mokslininkams, ir ypaè bû-
simiesiems.
Pastudijuokime klaidø taisymus,
pasukime galvas dël tø naujø termi-
nø, pastebëkime nevykusius verta-
lus – vilkus avies kailiais – ir jø atsi-
sakykime. Tuo kiekvienas prisidësi-
me, kad kalbos metais kalbos aruo-
(= Ðie duomenys yra svarbûs as-
mens sveikatos prieþiûros, kariniø
struktûrø, miðkø ûkio, turizmo ir
poilsio plëtros specialistø preven-
ciniams renginiams rengti Lietuvo-
je) 3 p. Tai – padalyvio rengiant var-
tojimo klaida. Sakiná reikëtø su-
prasti, kad rengiant minëtus spe-
cialistus, kaþkam (nebûtinai tiems
specialistams rengti) reikia duo-
menø. Vietoj padalyvio rengiant
vartotina bendratis rengti.
[ ] esant ne maþesniam [ ]
greièiui (= kai vandens tekëjimo
greitis ne maþesnis kaip) 8 p. Pa-
dalyvis esant nevartotinas su nau-
dininku (greièiui). Vietoj jo varto-
tinas ðalutinis laiko aplinkybës sa-
kinys, prijungtas jungtuku kai. Pa-
lyginkite: Kai ðvelnus vëjelis (ne
esant ðvelniam vëjeliui) nuo þolynø
puèia.
Linksniø vartojimo klaidos
[ ] daro þalà (= kenkia) gyvu-
lininkystëje (= gyvulininkystei) 3 p.
Sakinyje netinka vietininkas (gyvu-
lininkystëje). Palyginkite: Pavasario
ðalnos kenkia darþovëms (ne darþo-
vëse).
Pirmà kartà Pabaltijo rajone ap-
tikti þiuþeliniai pirmuonys (= Pirmà
kartà [ ] aptikta þiuþeliniø pirmuo-
niø) 3 p. Visø minëtøjø pirmuoniø
aptikti neámanoma. Aptikta tik jø
dalis. Kai kalbama apie visumos da-
lá, reikia vartoti vadinamàjá dalies
kilmininkà (pirmuoniø). Palyginki-
te: Miðke radau grybø (ne grybus).
Þodþiø perteklius
[ ] masinio maðalø dauginimosi
protrûkis (= maðalø dauginimosi
protrûkis) 3 p. Protrûkis – staigus
prasiverþimas (ko nors daug). Pa-
vyzdþiui, Gripo protrûkis (daugelio
liga). Autorës sakinyje nereikia ma-
sinio.
[ ] transmisiniø ligø perdavimo
galimybës Lietuvoje (= uþkreèiamø-
jø ligø pavojai Lietuvoje). Uþtenka
vieno þodþio pavojai.
Vertalai
[ ] kaip taisyklë, (=paprastai)
nepagaunama jokia kita maðalø rû-
ðis 7 p. Áterpinys kaip taisyklë – rus.
kak pravilo. Vietoj jo vartotina pa-
prastai, daþniausiai.
[ ] þemos, drëgnos uþuovëjinës
stacijos (= buveinës) 7 p. Buveinë –
dan bûtø surinktas kuo graþesnis
derlius: pirmiausia atskirkim pelus
nuo grûdø, o tada dëkim grûdà prie
grûdo
Kalbos klaidas rinko ir taisë litu-
anistai „ið paðaukimo“: ilgametis
kalbos tvarkytojas Juozas Kundrotas
ir filologijos daktaras Vytautas Pran-
ciðkus Bûda.
Disertacijø santraukos pasirink-
tos atsitiktinai, jø autoriai dirba ávai-
riose srityse, ávairiose mokslo insti-
tucijose. Tokia atranka neturëtø kelti
klausimo, kodël nagrinëjamas bû-
tent to ar kito autoriaus darbas.
Habil. dr. Vincas Bûda
rus. stacija.
Jei upë turtinga augmenija [ ]
(= Jei upëje daug arba gausu aug-
menijos) 8 p. Turtingas reiðkia turin-
tis daug turto. Pavyzdþiui, Turtin-
gam velnias ir á koðæ sviesto pridrebia
(DÞ). Palyginkite: Aukðtadvario
apylinkëse daug eþerø (ne Aukðta-
dvario apylinkës turtingos eþerø).
Turtingas – rus. bogatyj.
[ ] o taip pat [ ] (= taip pat)
9 p. – rus. a takþe. Palyginkite: Tai
viso Lietuvos sporto, taip pat (ne o
taip pat) ir treneriø nuopelnas.
Sintaksës klaidos
Jeigu jûreiviai sirgdavo [ ] su-
kelta maliarija, tai nelegalieji migran-
tai [ ] (= Jûreiviai sirgdavo [ ]
sukelta maliarija, o nelegalieji [ ])
7 p. Jungtuku jei/jeigu jungtini sàly-
gos ðalutiniai sakiniai. Pavyzdþiui,
Jei nesisaugosi, gali susirgti maliari-
ja. Palyginkite: Pernai (ne jei pernai)
perskaièiau tris knygas, o (ne tai) ðie-
met – trylika.
Nevartotini þodþiai
[ ] tai apsprendþia (= lemia)
7 p. Kiekvienos upës maðalø faunà
apsprendþia (= lemia) [ ] 9 p.
Veiksmaþodþio vedinio apspræsti lie-
tuviø kalboje nëra. Vietoj jo varto-
tina lemia. Palyginkite: Derliø lemia
(ne apsprendþia) gerai ádirbta þemë
(DÞ).
Ieðkokime gyvesniø pasakymø
Kaip taisyklë (= paprastai, daþ-
niausiai),
sezono metu (= per sezonà),
þenkliai (= gerokai, labai, ðiek
tiek),
þymiai (= daug, daugiau, daug
daugiau, kur kas ),
daro þalà (= kenkia).
Vartokime lietuviðkus þodþius
Dinamika (= judëjimas, kitimo
eiga),
efektyvus (= veiksmingas),
identifikuoti (= nustatyti tapa-
tybæ),
infekuotumas (= uþkrëstumas)
pliaþas (= paplûdimys),
problema (= reikalas, bëda, rû-
pestis, sunkumas),
transmisinës (= uþkreèiamos),
prognozë (= numatymas).
Juozas Kundrotas
Vytautas Pranciðkus Bûda
14 ÐALTINIAI
Pradþia 2003 m. Nr. 7, 8, 10, 11,
14, 15, 2004 m. Nr. 2.
Kuo galime
ir turime didþiuotis
Raðytojas Romas Sadauskas,
vaikðèiodamas po Dzûkijà, Simne
ant namo pamatë per daþus prasi-
ðvieèiantá uþraðà: Savitarpinës pagal-
bos sandëlis. Kaip þingeidus þmo-
gus – susidomëjo. Juk tos savitarpi-
nës pagalbos mastas turëjo bûti ið-
ties didelis, jeigu ir Simne, ne kokia-
me didmiestyje, buvo árengtas spe-
cialiai jam skirtas sandëlis.
Tai ðtai savitarpinei pagalbai, la-
bai savotiðkam Lietuvos gyvenimo
reiðkiniui, Antrojo pasaulinio karo
metais ir vadovavo prof. Ignas Kon-
èius. Reikia pasakyti, kad veikla Sa-
vitarpinëje pagalboje ne tik pratur-
tina bei puoðia prof. I. Konèiaus
biografijà, bet yra apskritai labai
reikðmingas okupuotos Lietuvos vi-
suomeninio gyvenimo fenomenas,
apie kurá ðiandien kaþkodël prisime-
nama pernelyg retai. Bent jau ne
tiek, kiek tas judëjimas ir jo dalyviai
ið tikrøjø nusipelno. 2004 m. þiemà
Vilniuje Atviros Lietuvos fondas Fo-
rum Palace vieðbutyje buvo surengæs
konferencijà, skirtà filantropijos
reiðkiniui, kitaip tariant, labdarai
nagrinëti. Ðis fenomenas buvo sker-
sai ir iðilgai narpliojamas, ásigilinant
á atsiradimo iðtakas ir istorines ðak-
nis. Taèiau në vienas praneðëjas ar
kalbëtojas kaþkodël neprisiminë Sa-
vitarpinës pagalbos, nes gal nelabai
apie ðià karo metais veikusià lietuviø
labdaros organizacijà ir þino. Vis
dëlto bûtina þinoti, kaip net karo ir
okupacijos metu buvo galima daug
nuveikti savo tautos labui.
Kai buvo sustabdyta
Raudonojo kryþiaus veikla
Okupacinë Ostlando valdþia
Estijoje Raudonojo kryþiaus veiklà
sustabdë iðkart, Latvijoje po mëne-
sio, o Lietuvoje tà veiklà pavyko ið-
laikyti net iki vëlyvo 1941 m. rudens.
Galimas dalykas, kad átakos turëjo
Birþelio sukilimas ir Laikinosios vy-
riausybës veikla, su kuria bent ið
pradþiø okupacinë valdþia buvo pri-
versta kaþkiek taikstytis – kol nu-
sprendë sustabdyti jos veiklà.
Nustojus veikti Lietuvos Rau-
donajam kryþiui, lëðø neteko ir jo ið-
laikomos ástaigos: Kauno ir Vil-
niaus ligoninës, greitoji pagalba,
dþiovininkø sanatorijos Aukðtojoje
Panemunëje ir Varënoje, minerali-
niø vandenø ir purvo gydykla Birð-
tone, medicinos seserø kursai, nuo
karo ir okupacijos nukentëjusiø
ðelpti skyrius ir kitos ástaigos. Oku-
pacinë valdþia uþdarë visus labda-
ringus susibûrimus ir jø iðlaikomas
seneliø bei vaikø prieglaudas. Visus
socialinius reikalus turëjo tvarkyti
nauja darbo ir socialiniø reikalø or-
ganizacija, kuriai vadovavo tarëjas
ir septyniolikos nariø komitetas.
Deja, visuomenës pasitikëjimo ði
organizacija neágijo, tad jau po ke-
liø savaièiø tapo aiðku, jog ið tø pe-
lø nebus grûdø.
Tada ir pradëta steigti Savitarpi-
næ pagalbà. Tai buvo visuomeninë
organizacija, veikusi pagal savo sta-
tutà ir nieko bendra neturëjusi su
Darbo ir socialiniø reikalø organi-
zacija. Savitarpinë pagalbà pati rin-
ko ir skirstë lëðas, o jos darbà pri-
þiûrëjo generalinio komisaro atitin-
kamas skyrius – Volkswohlfart. Nors
ir bûdama pirmojo tarëjo þinioje,
Savitarpinë pagalba nuolat jautë di-
delá spaudimà, nes Darbo ir socia-
liniø reikalø tarëjas daktaras
Paukðtys niekaip negalëjo
Profesorius Ignas Konèius –
fizikas, etnologas, þemaitis (8)
susitaikyti su tuo, kad surinktos di-
delës ðalpos lëðos eina pro ðalá, ki-
taip tariant, netenka jo vadovauja-
mai organizacijai. Aiðku, jog tai bu-
vo masinantis kàsnis ne vien ðiam
tarëjui.
Kol Savitarpinës pagalbos ásta-
tai nebuvo patvirtinti komisaro Ad-
riano fon Rentelno, devyniø nariø
Vyriausiasis komitetas, kurio pirmi-
ninkas buvo prof. Ignas Konèius,
kreipësi á pirmàjá generaliná tarëjà
generolà Kubiliûnà, kad jis savo pa-
raðu leistø laikinai imtis darbo pa-
gal komisarui pateiktus ástatus. Tas
ir buvo padaryta. Ádomu, kad Ren-
telnas tø ástatø taip ir nepasiraðë,
bet laikinà leidimà veikti pasiraðë
Kubiliûnas. Taèiau vokieèiams to
pakako. Tiesa, nuolat kildavo ávai-
riø kliûèiø, nesusipratimø su paties
komisaro ástaigomis, bet uþtekdavo
parodyti kad ir laikinà leidimà veik-
ti bei statuto nuoraðà, ir vokieèiai
vadovaudavosi tais dokumentais.
Ordnung ist Ordnung – tvarka yra
tvarka.
Kaip veikë
Savitarpinë pagalba
Protingai tvarkantis daug buvo
galima pasiekti net, atrodo, sunkiai
ámanomomis sàlygomis. Kas ádë-
miau yra skaitæs Savitarpinës pagal-
bos statutà, tikriausiai pripaþins,
kad jame buvo suraðyti ir tokie da-
lykai, kurie ðiaip jau karo ir okupa-
cijos sàlygomis net ðiai organizaci-
jai leido labai daug veikimo laisviø.
Þinoma, suraðyta buvo taip, kad kai
kurie opesni dalykai nekristø á akis.
Labai daug priklausë ir nuo tø ásta-
tø interpretacijos. Ðtai tada ir tek-
davo parodyti lietuviðkà sumanumà
Dr. Algirdas Konèius pasakoja apie savo tëvo prof. Igno Konèiaus veiklà
Savitarpinës pagalbos Vyriausojo komiteto þenkliukai
bei vaiðingumà. Visa tai buvo daro-
ma savo kraðto ir þmoniø labui.
Svarbiausia, kad visuomenë pa-
sitikëjo Savitarpine pagalba ir jos
þmonëmis. Per 27 apskrièiø komite-
tø teisëmis ir 335 valsèiø komitetø
teisëmis padalinius Savitarpinë pa-
galba per metus sugebëjo vien ið au-
kø surinkti 4 mln. markiø. Gavo tei-
sæ rengti „akies mirksnio“ loterijà –
kasa pasipildë dar vienu milijonu
markiø pelno per metus. Ðiaip ne
taip pavyko ið vokieèiø atgauti tei-
sæ rengti klasinæ loterijà. Priminsi-
me, kad tarpukariu teisæ organizuo-
ti ðià loterijà buvo ágijæs Raudona-
Savitarpinës pagalbos organizacijoje
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
sis kryþius, o didþiausias laimëjimas
buvo 60 tûkst. litø. Savitarpinës pa-
galbos vadovams ir jø bendramin-
èiams pavyko atsikovoti ðià teisæ.
Taip pat pasisekë átikinti okupacinæ
valdþià bilietus á kinà apmokestinti
papildomu 10 pfenigiø mokesèiu –
per metus susidarë dar papildomai
pora milijonø markiø.
Iðlaidos taip pat buvo didþiulës.
Nepamirðkime, kas Savitarpinë pa-
galba perëmë visas Raudonojo kry-
þiaus ástaigas. Faktiðkai Lietuvos
Raudonasis kryþius ir toliau veikë,
nepakito net jo struktûra, nors va-
dinosi Savitarpines pagalbos Svei-
katos pagalbos skyrius. Vilniuje bu-
vo statoma ligoninë, Varënoje – ple-
èiama dþiovininkø sanatorija, tvar-
komas Birðtono kurortas, Kaune ir
kitose Lietuvos vietose buvo stei-
giami medicinos seseliø kursai, mo-
kyklø seserø kursai ir panaðiai. Ið
Savitarpines pagalbos lëðø vargs-
tantiems buvo steigiamos valgyklos,
globojamos motinos ir vaikai, sene-
liai ir visi, kurie neástengë pasirû-
pinti patys savimi, buvo mokami at-
lyginimai medicinos ástaigø tarnau-
tojams, perkami vaistai. Karo me-
tais buvo pradëtos steigti greitosios
pagalbos ástaigos ir apskrièiø mies-
tuose. Savitarpine pagalba maisto
produktø duodavo tëvø komite-
tams, o ðie pasirûpindavo ðiltais uþ-
kandþiais mokiniams. Leido laik-
raðtá Savitarpinë pagalba ir net þur-
nalà vaikams Þiburëlis.
Sveikatos pagalbos skyriaus ið-
laikymui buvo paliktos lëðos ið loði-
mo kortø gamybos ir Birðtono gydo-
møjø vandenø. Kortø visà laikà sti-
go; jø nespëta spausdinti – tokia di-
delë buvo paklausa. Tiesa, ir spaus-
dinti nebuvo paprasta, nes nuolat
trûko popieriaus, daþø, taip pat ir
darbininkø.
Tauta buvo sàmoninga
Lietuviø tauta karo metais paro-
dë didelá susipratimà ir sàmoningu-
mà. Ûkininkai miltus, laðinius, bul-
ves veþë á miestus, puikiausiai suvok-
dami, kad reikia padëti miesto inte-
ligentijai – mokytojams, gydytojams,
studentams. Kaip niekad anksèiau
karo metais iðsiplëtë lietuviðkø mo-
Savitarpinës pagalbos Vyriausojo
komiteto antspaudas
kyklø tinklas, taèiau okupacinë vo-
kieèiø valdþia nuolat reikalavo tà tin-
klà siaurinti, nemokëdavo mokyto-
jams algø. Apmirusi buvo kultûrinë
lietuviø veikla, bet kad visiðkai nenu-
mirtø labai daug padëjo Savitarpinë
pagalba ir ðios organizacijos telkia-
mi kaimo þmonës.
Savitarpinë pagalba labiausiai
pasiþymëjusius aukotojus apdova-
nodavo specialiais þenkliukais – pa-
sidabruotais ir gryno sidabro, pri-
klausomai nuo aukotojo indëlio.
Dalyvavusieji Savitarpinës pa-
galbos veikloje turëjo ir savo poli-
tinius tikslus, aiðku, paslëptus, apie
kuriuos nebuvo vieðai skelbiama.
Juk net ir didþiausi optimistai, po
slogios bolðevikmeèio nakties lietu-
viø tautos ir Lietuvos valstybingumo
likimà norëjæ sieti su Vokietija, la-
bai greitai prasiblaivë, supratæ, kad
naciai visiðkai nëra linkæ taikytis su
lietuviø tautos interesais. Deja, net
ir palankiausiai lietuviø atþvilgiu
nusiteikæ vokieèiai negalëjo nieko
pasiûlyti. O naciai spaudë dalytis
karo metø sunkumais ir kuo grei-
èiau ásitraukti á tiesioginæ kovà su
sovietais, nes nuo to priklausysian-
ti ir Lietuvos ateitis. Spræsiàs fiure-
ris, kuris atsiþvelgs á kiekvienos Pa-
baltijo tautos indëlá kovoje prieð
bendrà prieðà – bolðevizmà.
Taigi spræs fiureris, kurio tikslai
uþëmus Pabaltijá tik visiðkai aklam
ir kurèiam dar buvo neaiðkûs: Rytø
erdvës turëjo bûti suvokietintos, lie-
tuviø inteligentijos neturëjo bûti,
nes tokia ir nereikalinga. Kadangi
rasës poþiûriu pabaltijieèiai vis dël-
to arijai, t. y. „visaverèiai“, atitinka
naciø supratimà apie rasës vertin-
gumà, tai jiems ateityje turëjo bûti
lemta tapti gerais darbininkais, ûki-
ninkais, kuriems vadovaus, aiðku,
jie, vokieèiai. Trumpai tariant, lietu-
viø, latviø ir estø laukë senovës prû-
sø likimas. Jie taip pat turëjo teisæ
gerai dirbti, iðtikimai tarnauti savo
ponams bei ðeimininkams vokie-
èiams. Bet jie su tokia nuostata ne-
sutiko – neiðliko fiziðkai.
Kad neuþgæstø þiburys
Antrojo pasaulinio karo metais
gyvenusieji Lietuvoje visà laikà jau-
të ðá „aukðtesnës rasës“ poþiûrá á lie-
tuvius. Nuo pat karo su Sovietø Sà-
junga pradþios, kai Lietuvoje ávyko
Birþelio sukilimas ir 1941 m. birþe-
lio 23 d. buvo atkurta Lietuvos Res-
publika, savo veiklà pradëjo Laiki-
noji vyriausybë, vokieèiai ið karto lei-
do suprasti, kad lietuviai pernelyg
daug nesitikëtø, nepuoselëtø vilèiø á
atkurtos valstybës pripaþinimà. Bu-
vo net pavadinimai sugalvoti, kad
pavyktø iðlaikyti distancijà tarp Ber-
lyno planø ir lietuviø siekiø. Girdi,
tai nesanti tikra Lietuvos nepriklau-
somybë, lietuviams reikia paklusti
valdymui ið Rygos, kur buvo ásikûræs
srities komisaras. Taigi paklusnumo,
kantrybës ir kuo energingiau prisidë-
ti prie pergalingø vokieèiø kareiviø
þygiø Rytø fronte – ðtai ko pirmiau-
sia buvo reikalaujama ið lietuviø, ku-
riø nenorëta atstumti, bet neketinta
ir nieko konkretaus þadëti. Á visus
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
klausimus bus atsakyta tik pasibai-
gus karui. Aiðku, vokieèiai nepaisë
jokiø uþimtø kraðtø politiniø, istori-
niø ar etnografiniø realijø, tose teri-
torijose nuo seno gyvenusiø tautø ir
buvusiø valstybiø ribø, nes jie atëjo
su nauja tvarka ir Europos pertvar-
kymo idëjomis.
Kà ðiai vokieèiø, teisingiau sa-
kant, naciø ideologijai galëjo prie-
ðinti Savitarpinë pagalba? Nebent
kultûrinæ veiklà, kuri karo metais
kiek ruseno, sutelkta kad ir per kon-
certus Lietuvos miestuose. Su tais
koncertais vaþinëjo tokia garsi dai-
nininkë kaip Vincë Jonuðkaitë-Zau-
nienë, muzikantas Kaèanauskas
(kompozitoriaus Aleksandro Kaèa-
nausko sûnus), kuris vëliau iðvyko á
Amerikà. Tarp tokiø vaþinëtojø po
Lietuvà buvo ir kompozitorius Ba-
lys Dvarionas, Steponas Sodeika,
kuris karo metais buvo Vilniaus ka-
tedros vargonininkas. Kartu su kon-
certais buvo skaitomos ir paskaitos.
Taigi ðie renginiai buvo ðvieèiamo-
jo pobûdþio.
Karo metais buvo leidþiamas
laikraðtis Savitarpinë pagalba, per
kurá buvo aiðkinami ðios organiza-
cijos veikimo tikslai. Pats faktas,
kad buvo remiami mokytojai, ku-
riems buvo sudaromos materialinës
sàlygos uþsiimti profesine veikla,
mokyti vaikus taip pat skatino lietu-
viðkumo iðlaikymà.
Taigi mûsø dainininkai ir muzi-
kantai karo metais lyg kokie èigo-
nai, anot A. Konèiaus, vaþinëjo po
Lietuvà, tad miesto ryðys su kaimu
karo metais nenutrûko. Tà kûrybi-
nës inteligentijos ir provincijos ben-
dravimà bûtø sunku pervertinti, nes
miesteliø ir kaimø þmonës þinojo
Lietuvos inteligentijos nuostatas
vienu ar kitu klausimu. Þmonëms
tai buvo labai svarbu. Ðtai kad ir na-
ciams nusprendus Lietuvoje organi-
zuoti SS legionà. Kai 1942 m. pabai-
goje ir 1943 m. pradþioje okupaci-
në valdþia pradëjo á tà legionà agi-
tuoti lietuviø jaunimà, ðis sumany-
mas baigësi visiðka nesëkme. Á ðau-
kimo punktus ateidavo ne tik á rink-
tiná SS legionà, bet ir apskritai á ka-
rinæ tarnybà netinkami asmenys –
kupriai, invalidai. O juk vokieèiø vi-
lionës buvo didelës – buvo þadama
pirmumo teisë á gerà tarnybà ir ne-
kilnojamà turtà po karo.
Vis dëlto sveikas tautos protas
nugalëjo, vilionëms atsispirta. Ga-
lima bûtø pasakyti, kad antinacinio
lietuviø pogrindþio, kuriam vadova-
vo buvæs Laikinosios vyriausybës
pirmininkas Juozas Ambrazevièius
(nuo 1944 m. pavasario pakeitë pa-
vardæ á Brazaièio), nuostatos pa-
siekdavo atokiausius Lietuvos kam-
pelius, o prie to prisidëjo ir kûrybi-
nës inteligentijos bendravimas su
tauta. Tas inteligentijos ryðys su tau-
ta karo metais buvo glaudus kaip
niekada. Tai taip pat vienas ið svar-
biø Savitarpinës pagalbos veiklos
aspektø, á kurá mûsø istorijos tyrinë-
tojai iki ðiol kreipë gal ir nedaugiau-
siai dëmesio.
Apie decentralizavimo
naudà
Savitarpinës pagalbos skyriai
veikë visose apskrityse. Juose pa-
prastai dirbo nesavanaudþiai asme-
nys, visuomenëje turintys pasitikëji-
mo, pasak A. Konèiaus, gal net kai
kur tautinio pakilimo vedami þmo-
nës. Vienos apskritys buvo veikles-
nës, kaip kad Zarasø apskritis, ku-
rios pirmininkas buvo labai veiklus.
Nuo þmoniø labai daug priklausë, o
Vyriausias komitetas ir stengësi su-
teikti kuo daugiau savarankiðkumo
skyriams. Toks decentralizavimas tu-
rëjo ir praktiná pamatà, mat niekas
negalëjo bûti tikras, jog vienà dienà
okupacinë valdþia nesugalvos nacio-
nalizuoti Savitarpinës pagalbos lëðø.
Ar ne panaðiai ir ávyko ðvietimo ta-
rëjo dr. Prano Meðkausko-German-
to vadovaujamoje þinyboje?
Ið Berlyno Lietuvos ðvietimo
reikalais rûpintis atsiøstas dr. Pr.
Meðkauskas-Germantas turëjo di-
delá vokieèiø pasitikëjimà, per já na-
ciai tikëjosi vykdyti Reichui naudin-
gà politikà. Apsiriko. Ðvietimo tarë-
jas pasirodë esàs tikras lietuviø in-
teresø gynëjas. Jis suëjo á slaptus ry-
ðius su lietuviðkojo antinacinio po-
grindþio vadovu J. Ambrazevièiumi
ir, pasak literatûrologo prof. Vytau-
to Kubiliaus, vykdë tar-
si Konrado Valenrodo
vaidmená. Dvigubas
þaidimas ilgai tæstis ne-
galëjo, nes gestape dir-
bo taip pat ne naivuo-
liai. Kratos metu ðvieti-
mo tarëjo darbo kabi-
nete buvo aptikta
700 tûkst. markiø, ku-
rios buvo skirtos atlygi-
nimø negaunantiems
lietuviams mokytojams
ir kitoms mokyklø reik-
mëms. Tai buvo Savi-
tarpinës pagalbos sky-
riuose surinktos lëðos.
Pr. Meðkauskas-Ger-
mantas buvo suimtas ir
iðveþtas á Ðtuthofo kon-
centacijos stovyklà. Tai
asmenybë, nusipelnan-
ti, kad apie jà bûtø þi-
noma. Ir ne iðkreipta,
bet tikra tiesa.
Ðelpimas –
nuo seno lietuvio
kraujyje
Savitarpinë pagalba
buvo vienintelë lietuviø
organizacija, kuri vo-
kieèiø okupacijos sàly-
gomis veikë oficialiai.
Suprantama, kad ne
lietuvybës palaikymo ar
tautos telkimo tikslu
vokieèiai leido veikti
ðiai organizacijai. Jie
pirmiausia siekë patys
sau palengvinti veiklà
okupuotoje ðalyje, tad
tam tikrà karitatyvinæ
veiklà plëtoti leido. Po Savitarpinës
pagalbos „kepure“ lietuviai sugebë-
jo uþsiimti nelegaliais dalykais, net
savotiðku pogrindþiu.
Kad ypaè mokytojus reikia palai-
kyti ir ðelpti, ko gero, lietuviø kaimie-
èiø kraujyje nuo seno, gal dar nuo
slaptø lietuviðkø mokyklø ið spaudos
draudimo laikø. Pagaliau juk ir tos
mokyklos buvo kaimo trobose, gry-
èiose, o kaimo mokytojai gyveno prie
tos paèios þibalinës lempos, kaip ir
bet kurie kiti kaimo þmonës.
Tad tarp daugelio gal ir ne itin
gerø bruoþø lietuviai turi ir labai
ðviesiø bruoþø. Ar ne tas pats tarpu-
savio supratimas taip ryðkiai atsi-
skleidë ir pokario metais, kai á mið-
kus iðëjusiø vyrø þmonos ir seserys
parodë tikrus tylaus didvyriðkumo
pavyzdþius?
A. Konèius teigia, jog ðelpimas
nuo seno lietuviø kaimo þmoniø
kraujyje. Antai Þemaièiø kaimai
miesteliø ðpitolëse turëjo savo ðel-
piamus ubagus. Kai kaimieèiai atva-
þiuodavo á turgø, tai ðeimininkui nu-
ëjus tvarkyti reikalø, arkliu pasirû-
pindavo ubagas. Praktiðkumas buvo
derinamas su þmogiðkumu. Per
ðventes kaimieèiai „savo ubagui“
áduodavo nuveþti jam skirtø lauktu-
viø. Juk ir ðpitolës senius iðlaikyda-
vo patys þmonës, o ne baþnyèios. bos Vyriausiàjá komitetà pasiekë þi-
Tiesa, rinkliavos ðpitolëms iðlaikyti nia, jog apskrities komitetas ðelpiàs
bûdavo renkamos ir baþnyèiose. Tai- bolðevikus. I. Konèiui ðiuo atveju në
gi pats Savitarpines pagalbos suma- tokio klausimo nekiltø: kodël bolðe-
nymas lietuviui buvo visiðkai supran- vikø nereikia ðelpti, jeigu Savitarpi-
tamas, nes ëjæs ið giliai nuo seno tau- në pagalba tam ir ásteigta, kad ðelp-
toje gyvavusios tradicijos, áprasto tø visus, kuriems bûtina ðalpa, nepri-
krikðèioniðko suvokimo, kad uþjausti klausomai nuo tautybës, politiniø ar
alkanà, vargstantá yra kiekvieno do- religiniø ásitikinimø. Ar ne toks pat
ro þmogaus priedermë. Taigi Savi- þmogus ir tas bolðevikas vokieèiø
tarpines pagalbos mestas grûdas kri- okupacijos sàlygomis. Ukmergës at-
to á iðpurentà dirvà. vejis buvo ðtai koks. Vokieèiai suðau-
Aiðku, gali kilti visai natûralus dë tëvà, liko naðlë su dviejø metø sû-
klausimas, kodël vokieèiø kurtai numi. Motina susirgo, pateko á ligo-
darbo ir socialiniø reikalø organi- ninæ, vaikas vienas liko be globos.
zacijai, vadovaujamai tarëjo ir Savitarpinës pagalbos darbuotojai tà
septyniolikos nariø komiteto, taip dvejø metø „bolðevikà“ suðelpë ir
ir nepasisekë ágyti tautos pripaþi- tuojau kaþkam uþkliuvo. Teko Savi-
tarpinës pagalbos spau-
doje aiðkinti kas ir kaip.
Skundikai, matyt, susigë-
do, nes daugiau kelti
triukðmà liovësi.
Daugybë buvo jei ne
tokiø, tai kitokiø atvejø.
Pasklido gandas, esà Sa-
vitarpinë pagalba uþsii-
manti tuo, kad ðelpianti
benkartus, palaikanti pa-
leistuvybæ. Reikalas buvo
ðtai koks. Netekëjusi jau-
na moteris turëjo tris vai-
kus, kuriuos tvarkingai
priþiûrëjo, rûpinosi. Mo-
tina susirgo ir atsidûrë li-
goninëje. Vaikai liko vie-
ni. Kol motina buvo gy-
doma ligoninëje, maþa-
meèiais vaikais ir kûdi-
kiais rûpinosi Savitarpi-
nës pagalbos Vilkaviðkio
apskrities komitetas.
Tuojau buvo paskleistas
gandas, aiðkiai nukreip-
tas prieð Savitarpinës pa-
galbos veiklà. Nuolat at-
sirasdavo, kam knietëjo
pasirausti po Savitarpinës
pagalbos pamatais. Ávai-
riais bûdais buvo siekta
sukompromituoti jà lietu-
viø visuomenës akyse.
Ðtai kodël Savitarpinës
pagalbos spauda buvo to-
kia reikalinga ir veiks-
minga, kai reikëdavo uþ-
kirsti kelià gandams, pik-
tavaliø kaltinimams, kar-
tais net atviroms ar pa-
slëptoms provokacijoms.
Prof. Igno Konèiaus ekslibris Pastebësime, kad
I. Konèiui visai svetimas
nimo bei autoriteto, o Savitarpinei buvo pigus politikavimas, nors bûtø
pagalbai pavyko. Labai daug reið- galëjæs sau tai leisti. Juk prie sovie-
kë inteligentijos, tautos autorite- tø sëdëjo kalëjime, buvo vedamas á
tà ir pasitikëjimà turinèiø þmoniø Èervenæ suðaudyti, gelbëjo nuo ba-
þodis. Prof. I. Konèius tà pasitikë- do tarybinius karo belaisvius, taigi
jimà turëjo, labai já brangino, ka- tuos paèius, nuo kuriø pats buvo nu-
dangi vargu ar gali bûti brangesnë kentëjæs. Taèiau jis kaip nuopelno vi-
vertybë uþ gerà vardà. Taèiau toli sø tø privalumø sau nepriskirdavo.
graþu ne viskà taip pat suvokë as- Jo veiklos motyvas buvo paprasèiau-
menys, tarp kuriø teko veikti prof. sias þmogiðkumas, suprantamas
I. Konèiui. kiekvienam pilieèiui.
Jam visi þmonës 1941 metø birþelá iðveþtø
buvo lygûs þmoniø sàraðai
Kaip liudija I. Konèiaus sûnus Savitarpinë pagalba, kaip sakë-
Algirdas, dalis tos Savitarpinës pa- me, buvo vienintelë nacistinës Vo-
galbos teko ir tarybiniams karo be- kietijos okupacijos metais Lietuvo-
laisviams. Sunku pasakyti kiek mai-
ðø su miltais slapta buvo perneðti á
je oficialiai veikusi lietuviø organi-
zacija, bet ne visada veikë oficialiai
belaisviø stovyklà. Aiðku, buvo daro- nustatytos veiklos vëþëse. Antai
ma slapta, daþniausiai paperkant apskrityse Savitarpinës pagalbos
sargybà ar priþiûrëtojus. Kà tai reið- tarnybos sudarinëjo pirmøjø 1941
kë tomis sàlygomis, nesunku ásivaiz- m. birþelá sovietø iðveþtø þmoniø
duoti. Kai pusbadþiu stovykloje lai- sàraðus. Buvo sudaryti keli dideli
komus karo belaisvius sargyba ves- albumai su iðveþtøjø sàraðais – vo-
davo Vilniaus gatvëmis ir gailestin- kiðkai ir lietuviðkai. Sàraðuose bu-
ga vilnietë slapèia stengdavosi áduo- vo þymima iðveþto þmogaus pavar-
ti á rankas belaisviams bent duonos dë ir vardas, namas, kuriame gyve-
gabalëlá, tuojau gaudavo ginkluoto no, tautybë bei kiti duomenys. Tai
sargybinio spyrá. O galëdavo baigtis buvo atskiros bylos, atsiøstos ið ap-
dar liûdniau... skrièiø. Ypaè daug tose bylose bu-
Ið Ukmergës Savitarpinës pagal- vo uþsilikusiø lenkø, atbëgusiø á
ÐALTINIAI 15
Lietuvà karo pradþioje, kai nacis-
tinë Vokietija uþpuolë Lenkijà, pa-
vardþiø. Buvo ir iðveþtø vilnieèiø
pavardþiø.
Kadangi Savitarpinë pagalba
Lietuvoje tæsë okupantø uþdaryto
Raudonojo kryþiaus veiklà, tai trys
iðveþtøjø registracijos knygos ir at-
sidûrë Kaune, Kæstuèio gatvëje, kur
buvusiuose Raudonojo kryþiaus pa-
talpose ir buvo ásikûrusi Savitarpi-
në pagalba. Vienas tø sàraðø kom-
plektas-albumas buvo iðsiøstas á
Ðveicarijà, Tarptautinio Raudonojo
kryþiaus centrinæ bûstinæ. Kitas
komplektas gulëjo ant Savitarpinës
pagalbos pirmininko I. Konèiaus
darbo stalo.
Vieno baigiamojo Savitarpinës
pagalbos veiklos epizodo liudininku
ir dalyviu teko bûti ir paèiam
A. Konèiui. Prisimena, kaip sëdëjo
su tëvu jo kabinete Kæstuèio gatvë-
je Kaune, Savitarpinës pagalbos pa-
state. Buvo ðnekama, kad apie Za-
rasus jau dunda artilerija, artëja
frontas. Tëvas ir sako: Tai kà dabar,
sûnau, darysime ? Man vis tiek reikia
eiti. Patylëjæs pridûrë: O vis tik að vi-
sà laikà buvau su tais þmonëmis. Tu-
riu su jais eit iki galo.
Kai ðitaip sëdëjo ir kalbëjosi, vi-
si Savitarpinës pagalbos darbuoto-
jai jau buvo iðvaþiavæ, pasitraukæ ið
Kauno. Paskui tëvas pasakë, kad vi-
si ið Lietuvos iðvaþiuoti negalime, ir
Algirdui reikës likti prie motinos.
Kadangi politinëje veikloje nedaly-
vavæs, niekur nesusitepæs, tad ir pa-
vojaus neturëtø kilti. Tokie buvo të-
vo argumentai ir paskutiniai þo-
dþiai, kuriuos Algirdas iðgirdo ið jo
lûpø. Daugiau tëvo niekada nete-
ko iðvysti.
Sutrupëjo ir
paskutinis kevalas
Savitarpinë pagalba lietuviø
tautai atliko reikðmingà darbà. Kai
frontas ið rytø artëjo prie Lietuvos ir
deðimtys tûkstanèiø lietuviø su ðei-
momis traukë á Vakarus, Vokietijo-
je atsidûrë ir Savitarpinës pagalbos
tarnautojai su I. Konèiumi. Vokieti-
joje ði organizacija buvo uþdaryta, ir
ðá momentà I. Konèius dokumentið-
kai uþfiksavo. Jis atsiskaitë centas á
centà, visi duomenys apie finansinæ
Savitarpinës pagalbos bûklæ buvo
paskelbti vieðai. Organizacija natû-
raliai uþgeso, o jos funkcijas perëmë
kitos organizacijos.
Kà besakytume, Savitarpinë pa-
galba turëjo ir tam tikrà, ne visai ofi-
cialià, vieðai nedeklaruojamà paskir-
tá. A. Konèius tà organizacijà vadina
netgi kaip tam tikrà buvusios Lietu-
vos valstybës kevalà. Gal ir ne be pa-
grindo. Naciams nutraukus Laikino-
sios vyriausybës veiklà, tai buvo tam
tikra organizuota lietuviðkumo veik-
la, bendruomeniðkumo tàsa. Lietu-
vos þmonëms 1944 m. vasarà trau-
kiantis á Vakarus, sutrupëjo ir tas
paskutinis kevalas.
Vis dëlto tai nebuvo nei lietuvið-
kumo, nei paties Igno Konèiaus
veiklos pabaiga. Gyvenimas tæsësi,
nors ir anapus ribos, skyrusios du
tokius skirtingus pasaulius. Lietuva
vël atsidûrë okupanto valdþioje: ru-
dàjá pakeitë raudonasis.
Jau gyvendamas JAV, Ignas Kon-
èius visà laikà tvirtino ir laiðkuose ra-
ðë, kad didþiausia ir reikðmingiausia,
kà savo gyvenime nuveikë, tai buvo
jo veikla vadovaujant Savitarpinei
pagalbai. Kitø savo nuopelnø neper-
vertindavo. Per Savitarpinæ pagalbà
reiðkësi kilnus lietuviðkas darbas,
perpintas ir gilia tautinio susiprati-
mo dvasia.
Gediminas Zemlickas
16 PASAULIS IR MES
Knygotyros vagos veda á ateities horizontà (8)
Pabaiga, pradþia Nr. 3-8
Ðia publikacija Kalbos ir kny-
gos metais baigiame paðnekesá
su prof. habil. dr. Kðiðtofu MIGO-
NIU (Krzysztof Migoñ) – tarptauti-
nio masto knygotyrininku, dir-
banèiu Vroclavo universitete Len-
kijoje. Jis yra daugelio knygø bei
moksliniø straipsniø autorius, da-
lijasi savo þiniomis ir mokslinio
darbo patirtimi su Lietuvos skai-
tytojais. Be to, jis yra Tarptautinës
bibliologijos asociacijos ir Vokie-
tijos Leibnizo draugijos narys.
Apie raðmenø
politinæ reikðmæ
Mûsø pokalbyje ne kartà minëjo-
me 1997-uosius metus, kai buvo
ðvenèiama Martyno Maþvydo Kate-
kizmo, pirmosios lietuviðkos knygos,
450 metø sukaktis. 2004-ieji taip pat
mums labai reikðmingi, nes paþymi-
mas lietuviðkos spaudos draudimo
panaikinimo ðimtmetis. Lietuvos
knygotyrininkams tai ypaè reikðmin-
ga sukaktis.
Prof. Domas Kaunas mums apie
tai jau praneðë 2003 m. vykusioje
konferencijoje ir pakvietë 2004 m.
lapkritá dalyvauti lietuviðkos spaudos
draudimo panaikinimo ðimtmeèio
sukakèiai skirtoje tarptautinëje kny-
gotyrininkø konferencijoje, kurià
rengs Vilniaus universitetas. Ðá kar-
tà jà rems valstybë. Prisimenu, kaip
1991 m. Kasero (Caceres) mieste Is-
panijoje vyko Tarptautinë bibliologi-
jos asociacijos surengta konferenci-
ja, kurioje man teko skaityti prane-
ðimà apie raðmenø politinæ reikðmæ.
Beje, raidynas, abëcëlë tëra tik vie-
na ið raðmenø formø. Dar egzistuo-
ja piktografiniai, ideografiniai ir ki-
ti raðmenys.
Taigi Kasero mieste nagrinëjo-
me politinius knygotyros aspektus,
atskirø klausimø ryðá su politika – di-
dþiàja, vidutine ar maþàja. Vienas ið
tos politikos árankiø þmonijos istori-
joje ir buvo raðmenys. Jie savaime
yra svarbi knygos, taigi ir knygotyros,
dalis. Manipuliavimas raðtu turëjo
didþiulæ reikðmæ knygininkystës kaip
praktinës veiklos ir tekstø kûrybos
procesams. Kraðtutinë tos politikos
Prof. Krzysztof Migoñ su Vilniaus universiteto Knygotyros katedros doc. Auðra Navickiene ekskursijoje
priemonë – raðmenø uþdraudimas
arba prievartinis skatinimas naudo-
tis draudëjø raidynu. Taip carinëje
Rusijoje lietuviams buvo nurodyta
spausdinti tik graþdanka, t. y. rusið-
ku raidynu paraðytas knygas.
Tai labai reikðminga priemonë,
norint veikti ar pakeisti knyginin-
kystës socialinius, mokslinius, kul-
tûrinius ir kitus procesus. Ðis mano
praneðimas Raðmenys kaip tyrinëji-
mo problema politinëje knygotyroje
buvo iðspausdintas Paryþiaus þur-
nale Revue de Bibliologie. Savo pra-
neðime pateikiau nagrinëjamo reið-
kinio tipologijà. Pirmas tipas – tai
raðmenys kalboms, dar neturin-
èioms raðto. Panaðiø situacijø isto-
rijoje pakanka. Uþtektø priminti
kad ir carinës Rusijos kai kuriø tau-
tø pavyzdþiø. Ðioms tautoms raðme-
nø ávedimas turëjo ne tik politinæ,
bet ir ðvietëjiðkà reikðmæ. Praeityje
ne visada valstybë, bet tam tikros
suintersuotos jëgos, daþnai misio-
nieriai pradëdavo tuos raðmenis
diegti. Taip misionieriai darë kad ir
tarp Kanados indënø. Sprendimas
pirmà kartà raðmenis pritaikyti ko-
kios nors tautos kalboje gali bûti
vertinamas teigiamai, kaip paþan-
gos veiksnys. Tai jau galimybë, kad
ðioje etninëje bendrijoje pagal esa-
mà kalbà bus sukurta knygos kultû-
ra. Ji gimsta ne ið karto, bet atsiran-
da reali prielaida. Pradedami spaus-
dinti kalendoriai, maldaknygës, ele-
mentoriai ir kita parankinë, vëliau
ir kur kas sudëtingesnë literatûra.
Kaip per raðmenis
buvo europinama Turkija
Antrajam tipui priskirèiau rað-
menis, pereinanèius ið vienos siste-
mos á kità. Labai daþnai tai daroma
veikiant valstybei. Tipiðkas pavyz-
dys – Turkija, kai 1928 m. moderni-
zuojant valstybæ prezidentas Ata-
tiurkas nusprendë turkø kalbai
vartoti ne arabiðkà, bet lotyniðkà
raidynà. Tai buvo tikra turkø kalbos,
kultûros ir mokslo revoliucija. Su-
prantama, jog toks sprendimas bu-
vo nelengvai priimtas, bûta abejo-
niø ir net atviro pasiprieðinimo ra-
dikaliai naujovei.
Tai buvo prievartinis Turkijos eu-
ropinimas per lotyniðkà ðriftà. Ðá Tur-
kijos prezidento Atatiurko þingsná mes
vertiname kaip paþangø, suteikusá
Vroclavo universiteto prof. Krzysztof Migoñ
Turkijai didþiulá postûmá sëkmingai
vystytis. Taèiau ið esmës tà patá carinës
politikos þingsná lietuviø tautos atþvil-
giu, diegiant rusiðkà raidynà, mes ver-
tiname vienareikðmiðkai neigiamai.
Tad ar esame nuoseklûs?
Viskas yra santykina, nes pri-
klauso nuo taikomø priemoniø tiks-
lø, sàlygø, padariniø, logiðkos bûtiny-
bës ir t. t. Galiu pasakyti, kad prie-
vartinis bûdas dar nerodo nei pozi-
tyvumo, nei negatyvumo, nes viskas
priklauso nuo daugybës kitø sàlygø.
Antai Rusijoje Petro I „ið virðaus“
ávykdyta pasaulietinës raðybos refor-
ma 1708 m. buvo paþangi ir Rusijos
kultûrai turëjo didþiulës teigiamos
reikðmës.
Vidurinës Azijos
rusifikacija
Panaðiø pavyzdþiø bûtø galima
pateikti ne vienà, nes prievartiniø
priemoniø taikymo atvejø istorijoje
buvo daugybë. Ryðkûs pavyzdþiai –
Domo Kauno nuotrauka
po Vroclavà, 1999 m.
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
raidynà: kad vaikams bûtø lengviau
Gedimino Zemlicko nuotrauka
mokytis, nes ir vienà raidynà ásisavi-
nant kyla daug sunkumø, kà jau be-
kalbëti apie du. Ir treèia prieþastis:
Vidurinës Azijos respublikø þmo-
nës „patys nuolat praðë jø raidynus
pakeisti“ á rusiðkus.
Tadþikø raðyba á graþdankà buvo
pakeista 1937 m., uzbekø – 1938 m.,
kai kurios tautos, regis, dunganø, á
rusiðkà abëcëlæ perëjo jau Antrojo
pasaulinio karo metais. Tai labai ádo-
mi medþiaga, rodanti, kaip keièiasi
knygos kultûra, paveikta prievartiniø
raðto sistemos pokyèiø.
Kur moldavai
èempionai
Ðiuo atveju pasaulio „èempio-
në“ galëtø bûti moldavø kalba. Mol-
davai patyrë septynias skirtingas
raðto sistemos reformas. Jos prasi-
dëjo nuo kirilicos dar prieð Petrui I
diegiant graþdankà. Naudojo mol-
davai ir lotyniðkà raidynà. Kai pra-
sidëjo politiniai konfliktai tarp Ru-
munijos, Besarabijos ir Rusijos,
prasidëjo ir moldavø raidyno nuo-
latinis kaitaliojimas. Jis tæsësi iki
Antrojo pasaulinio karo, kol ásitvir-
tino rusiðkas raidynas, tapæs svar-
biausiu poþymiu, jog tai moldavið-
kas, o ne rumuniðkas tekstas. Juk
rumunø ir moldavø kalbos beveik
ið Tarybø Sàjungos istorijos. Praktið- nesiskiria, skiriasi tik raðyba.
kai visos Vidurinës Azijos tautos ir Ko neteko moldavø tauta po septy-
respublikos nuo arabiðko raidyno niø savo raidyno reformø?
pirmiausia perëjo prie lotyniðkos O gal paklauskime, kà laimëjo?
abëcëlës. Taèiau pradedant nuo Klausimas neatsakytas. 1991 m. mol-
XX a. ketvirtojo deðimtmeèio vidu- davai vël gráþo prie lotyniðko raidyno.
rio lotyniðkas raidynas ten buvo pa- Berlyne, valstybinëje bibliotekoje, te-
ko skaityti moldaviðkà broðiûrà, kuri
keistas graþdanka.
Stalinietiðkos politikos gniauþtai jau buvo paraðyta lotyniðkomis raidë-
verþësi vis kieèiau? mis. Broðiûra prasideda þodþiais, jei
Taip, reþimas vis smarkiau ëmë gerai prisimenu, jog 1991 m. rugpjû-
verþti Vidurinës Azijos tautas. Ádo- èio 22 d. Moldovos Respublikos par-
mu, jog pirmosios Didþiosios tarybi- lamento sprendimu moldavø kalbos
nës enciklopedijos paskutiniame to- raðyba vël pereina prie lotyniðko rai-
me, kuris buvo iðleistas 1948 m. ir dyno. Þodþiu, tai didi moldavø isto-
visas skirtas Tarybø Sàjungai, yra la- rijos ir kultûros diena, nes moldavø
bai ádomus skyrius TSRS kalbos. Ta- tauta vël Europoje. Ðtai toks konteks-
me skyriuje keletas þodþiø skirta tas pateiktas broðiûroje.
raidyno reformai Vidurinës Azijos
respublikose. Ádomiausi paaiðkini- Raidynas iðskyrë
mai, kodël tai padaryta. O padary- serbus ir kroatus
ta esà tam, kad tø tautø þmonës ori-
ginaliai galëtø skaityti A. Puðkinà, Labai gerai suprantu moldavus,
N. Gogolá, V. Leninà ir kitus auto- nes visi mes Lietuvoje argi ne panaðius
rius. Beje, buvo pateikiama ir dar jausmus iðgyvenome 1988–1990 m.?
viena prieþastis, dël ko reikëjo keisti Kokius dar raidyno ir politikos ryðius
Nuotrauka ið asmeninio Kðiðtofo Migonio archyvo
Prof. Krzysztof Migoñ ir prof. Friedhilde Krause Berlyne, 2002 m.
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
Malonûs bièiuliai,
nuoðirdþiai sveikinu uþbaigus didelá ir reikð-
mingà darbà. Ðitas interviu áeis á lietuviø knygo-
tyros istorijà: já studijuos jaunimas, nuostatas
tikslinsis ir mokslo þmonës. Sunkoka bûtø per-
vertinti interviu socialiná poveiká. Ðie aðtuoni ið-
samaus pokalbio epizodai taps rimta atspara ir
paskata plëtoti tyrimus.
Prof. Domas Kaunas
savo tipologijoje esate iðnagrinëjæs?
Kad ir toks tipas, kai kalboje var-
tojamos kelios raðybos sistemos. Pa-
vyzdþiui, uigurø kalboje. Kazachsta-
ne gyvenanti ðios tautos dalis raðo
graþdanka, o Vakarø Kinijos dalies
uigurai raðo arabiðkais raðmenimis.
Arba ðtai serbø-kroatø kalba.
Serbø versijoje naudojama graþdan-
ka (su tam tikrais pakeitimais), o
kroatai pasiliko lotynø raidynà. Pa-
sirinkimas priklauso nuo politiniø
realijø. Po Jugoslavijoje vykusio ka-
ro ðie klausimai dar labiau paaðtrë-
jo, nes serbai, kurie marðalo Josifo
Broz-Tito laikais pamaþu lyg ir pe-
rëjo prie lotyniðko raidyno (Belgra-
de serbø knygos jau buvo leidþiamos
lotyniðkomis raidëmis), vël pasijuto
esantys staèiatikybës atstovais ir jau
naudoja graþdankà. Karo metais
serbams ðis raidynas tapo jø nacio-
naliniu poþymiu, Serbijoje dabar ne-
beámanoma kà nors spausdinti lotynið-
ku raidynu. Jis iðliko tik Kroatijoje.
Ir apskritai jau nebesakoma ser-
bø-kroatø kalba, bet sakoma serbø
kalba ir kroatø kalba, nors tai viena
ir ta pati kalba. Iðsiskyrë ir bosniø
kalba, kuri ið esmës taip pat yra ta
pati kalba, o jos skirtumas nuo ser-
bø ir kroatø kalbos tëra dialektinio
pobûdþio. Bûtø visai logiðka, jei bos-
niø kalbai bûtø naudojamas arabið-
kas raidynas. Bet tokio istorijos kûl-
versèio, matyt, greitai nebus.
Politinës knygotyros poþiûriu
mane labai domina Indijos tautø pa-
vyzdþiai. Mat Indijoje ávairiose kal-
bose naudojamos skirtingos raðybos
sistemos. Arba ðtai kad ir Izraelio
valstybës pavyzdys. Politiniu spren-
dimu Izraelis ryþosi átvirtinti archaið-
kà ivrito raðybos sistemà, kuri ir ta-
po oficialia ðios valstybës kalba. Tai
vadinamasis rabinø raðtas, kuris jo-
kioje kitoje kalboje nenaudojamas.
Jis sukurtas pagal senovës þydø rai-
dynà.
Þodþiu, politinë knygotyra – tai
nepaprastai ádomi ir kartu gana su-
dëtinga mokslo problema.
Raðtas – svarbiausia
knygos dalis
Tad kokià bendrà iðvadà galëtumë-
me daryti ið to, kà pasakëte?
Raðto sistema yra esminë knygos
dalis, svarbiausia teksto ir turinio
perteikimo priemonë. Ji yra nepa-
prastai reikðmingas dalykas formuo-
jant knygos kultûrà. Mûsø pokalby-
je að tik labai pavirðutiniðkai apta-
riau minëtà temà. Jos sudëtingumà
didina tai, kad net vienos raðto sis-
temos ribose galima taikyti daugybæ
raidyno tipø, ir visi jie daro didelá po-
veiká knygai ir apskritai visai jos kul-
tûrai.
Aukðèiausiu lygiu, tarkime, poli-
tiniu arba religiniu, ðis klausimas
knygos kultûros raidoje gali ágyti net
strateginæ reikðmæ. Tiesa, lenkø kny-
gos istorijoje tokiø virsmø mes pa-
stebime maþiau, nes revoliuciniø
perversmø lenkiðka knyga niekada
nepatyrë. Todël ne visada ir ne visi
lenkø mokslininkai iðkart pastebi,
kokios svarbos yra raðto ir raðmenø
tradicijos pastovumas. Knygos varto-
tojams, turiu mintyje áprastus, nor-
malius vartotojus. Gali atrodyti, kad
raðtas knygoje – tai tas pat, kas þmo-
Prof. Krzysztof Migoñ paskaita Vroclavo universiteto studentams, 1999 m.
gui oras ar þuviai vanduo. Taigi visið-
kai áprasti dalykai, todël apie juos
vargiai galima bûtø kà nors ádomaus
ar reikðmingo pasakyti. Ir vis dëlto
raðtas – pati reikðmingiausia knygos
dalis. Að net drásèiau ðià savo mintá
ðtai kaip suformuluoti: raðto tyrimas
galëtø bûti viena ið pagrindiniø, es-
miniø knygotyros krypèiø. Raðtas,
kalba ir knyga – ðtai ði kertinë kny-
gos mokslo triada, pats svarbiausias
dalykas. Atskleisti, kaip raðtas ir kal-
ba reiðkiasi per knygà natûralioje
þmoniø aplinkoje, istoriniame kon-
tekste ir dabartyje – esminë tyrëjo
uþduotis. Tuos klausimus daug me-
tø nagrinëju, apie tai skaitau paskai-
tas studentams, nuolat suku galvà,
kaip apie visa tai geriau iðaiðkinti,
apibendrinti ir paraðyti.
Linksmiausia
pasaulyje knyga
Pabaigai mûsø kantrûs skaitytojai
nusipelnë ir ko nors linksmesnio kny-
gotyros tema.
Yra toks anekdotas apie skaity-
mà traukinyje. Vaþiuoja policininkas
ir skaito knygà. Labai ásigilinæs, nie-
ko aplink nemato, kraipo galvà, ste-
bisi ir kas kelios minutës garsiai kar-
toja: Neámanoma! Retsykiais jis net
ðûkteli: Neátikëtina! Ir taip toliau vi-
sà kelià: Negali bûti, neátikëtina. Ben-
drakeleivis, smalsiai stebintis skai-
tantá policininkà, galiausiai pasijun-
ta suintriguotas ir atsipraðinëdamas,
kad sutrukdë, teiraujasi, kokià kny-
gà policininkas skaito. Mat jei jau to-
kias emocijas knyga kelia, tai ji, aið-
ku, iðties yra nepaprasta? Policinin-
kas atitoksta, tarsi sugráþta ið kito pa-
saulio: Atsipraðau, kà sakëte?– Norë-
jau paklausti, labai atsipraðydamas uþ
sutrukdymà, kokià tokià labai ádomià
knygà skaitote, kad patiriate ðitoká ma-
lonumà? – A, ðtai kokià knygà – „Or-
tografijos þodynas“.
Traukinyje pastebi,
kaip keièiasi gyvenimas
Puikus anekdotas mûsø pokalbio
pabaigai. Neabejoju, kad mûsø skaity-
tojai já ávertins. Beje, Jûsø papasako-
tas anekdotas provokuoja paklausti
apie knygø skaitymà traukiniuose. Ne-
þinau kaip dabar, bet tarybiniais lai-
kais Maskvoje, Leningrade (dabar
Sankt Peterburgas) þmonës labai daug
skaitydavo metro, elektriniuose trauki-
niuose. Vaþiuodami á darbà ar ið dar-
bo spëdavo perskaityti daug knygø ir
þurnalø. Tikriausiai niekas neginèys,
kad maskvieèiai ir leningradieèiai bu-
vo labai apsiskaitæ þmonës.
Neabejoju dël jø apsiskaitymo.
Bet kà að pastebiu Lenkijos trauki-
niuose? Jeigu seniau þmonës mielai
bendraudavo vieni su kitais arba
skaitydavo knygas, tai dabar yra vi-
Domo Kauno nuotrauka
sai kitaip. Dabar daþniausiai ben-
draujama ne tarpusavyje su atsitik-
tiniu pakeleiviu, bet kalbama mobi-
liaisiais telefonais, maigomi neðioja-
mieji kompiuteriai. Tà patá matau ir
Vokietijos traukiniuose.
Ateina naujas gyvenimo stilius.
Norinèius tarpusavyje bendrauti kelei-
vius keièia dalykiðki þmonës.
Taip. Jie labai uþsiëmæ, brangi-
nantys laikà. Nuolat girdþiu mobi-
liaisiais telefonais duodamus nuro-
dymus: Man automobilá siøskite á ge-
leþinkelio stotá. Padarykite tà ir tà
Kalbos daugiausia sukasi apie pini-
gus, verslo reikalus ir panaðiai.
Tie þmonës, kurie buvo linkæ ben-
drauti tarpusavyje, veikiausiai mokë-
jo bendrauti ir su knyga. Ar bemokës
tie vadinamieji dalykiðki þmonës? Juk
tikriausiai dar niekas ðios problemos
giliau netyrinëjo.
Tai bûtø labai sudëtinga sociolo-
ginë analizë. Tuojau pat kiltø klausi-
mas: kiek korektiðkai atliktas toks ty-
rimas? Pavieniai pastebëjimai, atsi-
tiktinumai mokslinës vertës neturi.
Todël labai svarbu, kad tyrimas bû-
tø reprezentatyvus. Vis dëlto paste-
biu, jog þmonës traukiniuose dar
daug skaito.
Bet ar ne studentai sudaro didþiau-
PASAULIS IR MES 17
sià tokiø skaitytojø dalá?
Yra daug skaitanèiø studentø,
bet jie labiau vadintini informacijos
naudotojais. Jie skaito vadovëlius, þi-
nynus, profesinius þurnalus, paga-
liau kad ir instrukcijas kaip naudo-
tis kompiuteriais. Tiesa, ðie skaiti-
niai daþniausiai turi áprastiná teksti-
niø leidiniø, ypaè knygos pavidalà.
Geros mintys neþus
Dirbame lygiai keturias valandas.
Tiesa, turiu prisipaþinti, jog bent jau
man laikas prabëgo nepastebimai, pa-
tyriau iðties retà malonumà klausyda-
masis Jûsø minèiø bei áþvalgø. Gerbia-
masis profesoriau, ar kurioje nors ða-
lyje kada nors buvote tiek ilgai kalbi-
namas þurnalistø?
Prisipaþástu atvirai – ne. Ðitaip
mano gyvenime atsitiko pirmà kar-
tà ir bûtent svetingoje Lietuvoje
(juokiasi).
Galiu Jus uþtikrinti, kad Mokslo
Atsinaujinanèiosios
energijas technologijos
Litexpo parodose
Litexpo direkcija atsinaujinanèiø-
jø ðaltiniø energijos technologijas
átraukë á tradicines tarptautines paro-
dos Balttechnika temø sàraðà. Pirmà-
já seminarà ir ekspozicijà Vietiniø ðal-
tiniø energetika tarptautinëje parodoje
Balttechnika 2002, parëmus Aplinkos
apsaugos ministerijai ir Litexpo direk-
cijai, surengë Alternatyvios energeti-
kos informacijos fondas Þalioji sody-
ba (ALTEI fondas). Tais paèiais me-
tais specializuotose parodose Pastatø
techninë áranga ir Green Deco buvo su-
rengtas antrasis seminaras ir ekspozi-
cija Vietiniø ðaltiniø energijos technolo-
gijos sodyboms. Renginiai sulaukë dide-
lio minëtø parodø lankytojø dëmesio.
Apie konferencijà Atsinaujinan-
èiøjø ðaltiniø energetika Lietuvoje ir ki-
tose ðalyse bei informaciniø stendø
ekspozicijà parodos Balttechnika
2003 metu raðëme laikraðèio Moks-
lo Lietuva 2003 m. Nr. 10.
Ðiais metais per parodà Balttech-
nika 2004 geguþes 26 d. vyks tarptau-
tinë konferencija Atsinaujinanèiosios
energijos technologijos ir ekspozicija
Atsinaujinanèioji energija. Konferenci-
jos praneðimø temos apima pagrindi-
nes atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energi-
jos naudojimo sritis. Dalyvauja prane-
ðëjai ir ið penkiø uþsienio ðaliø. Kon-
sultacijos parodos lankytojams vieti-
niø ðaltiniø energijos naudojimo klau-
simais bus suteikiamos ekspozicijos
stende Nr. 5A00 salëje Nr. 5 geguþës
25 d., 27 d. ir 28 d. Konferencijos or-
ganizatoriai – Lietuvos energetikos
institutas ir Kauno technologijos uni-
versiteto Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø
energijos technologijø centras.
Iðvardytus renginius, kurie jau
tampa tradiciniais, galima surengti
tik rëmëjø dëka. Juos remia Litexpo
MATEMATIKOS IR
INFORMATIKOS INSTITUTAS
skelbia konkursà uþimti etatines vyresniojo mokslo darbuotojo pa-
reigas:
Informatikos metodologijos skyriuje – 1 vieta,
Programø sistemø inþinerijos skyriuje – 1 vieta,
Skaièiavimo metodø skyriuje – 1 vieta.
Dokumentai priimami iki geguþës 30 d. adresu: Akademijos g. 4,
219 kab., 2600 Vilnius, telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 210 93 18.
Lietuvai iðsakytos mintys neþus ir kam
jau kam, o knygotyrà, knygos istorijos
ir knygos kultûros dalykus studijuojan-
tiems ar gvildenantiems skaitytojams
tikrai pravers.
Kaip sakoma, gamtoje niekas
nedingsta. Tik keièia savininkà – ar
ne taip?
Dar sakoma, jog rankraðèiai nede-
ga. Jûsø pasakojimas ágis rankraðèio
pavidalà, tad tikrai neþus.
Jei taip, tai labai gerai.
Leiskite Jums kuo nuoðirdþiausiai
padëkoti uþ mums suteiktas þinias ir
patirtà bendravimo malonumà. Lauk-
sime Jûsø kitose mokslinëse konferen-
cijose. Þinau, kad Lietuvoje turite daug
gerø draugø, kurie labai vertina Jûsø
darbus. Neabejoju, jog nuo ðiol dar
daugiau naujø Jûsø draugø atsiras ir
tarp Mokslo Lietuvos skaitytojø. Iki
kitø maloniø susitikimø.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
direkcija. 2003 m. subsidijà konfe-
rencijai skyrë Ûkio ministerija, o mi-
nisterijos sekretorius A. Ignotas jà
atidarë plenariniu praneðimu. UAB
EKOkodas (ðiuo metu Bûstuva ir
Ochsner ðilumos siurbliai), Hidropro-
jektas ir Terma parama sudarë sàly-
gas surengti ekspozicijas Litexpo pa-
rodose 2003 m. ir ðiemet. Reikia pa-
minëti Lietuvos energetikos institu-
to ir Bioenergetikos vystymo iniciaty-
vos Europos regionuose paramà su-
rengti konferencijà parodoje Balt-
technika 2004.
Ateinanèiais metais per parodà
Balttechnika 2005 planuojama orga-
nizuoti deðimtà tarptautinæ konfe-
rencijà Ðiaurës Saulë (NorthSun).
Ðioje parodoje bus surengta ekspo-
zicija Atsinaujinanèiosios energijos
technologijos. Tradicinë, kas antri
metai rengiama konferencija, iki ðiol
vykdavo Vakarø Europos ir Ðiaurës
ðalyse, taip pat Kanadoje. 2005 m.
Vilniuje rengiama konferencija Ðiau-
rës Saulë bus pirmoji Baltijos ir Vidu-
rio Europos valstybëse. Konferenci-
ja reikðminga galimybe pasidalyti pa-
tirtimi ir tarptautinio bendradarbia-
vimo perspektyvomis, siekiant ágy-
vendinti ES reikalavimus padengti
dalá suvartojamos energijos ið vieti-
niø ðaltiniø.
Informacijos apie deðimtà tarp-
tautinæ konferencijà Ðiaurës Saulë ga-
lima teirautis: Vytautas Adomavièius,
Kauno technologijos universitetas,
el. p. vytautas.adomavicius@ktu.lt ir
Edita Milutienë Atsinaujinanèiosios
energijos informacijos konsultacinis
centras, el. p. ateik@centras.lt
Enrikas Jaronis
ALTEI fondo mokslinis vadovas
Direktorius
18 ATMINTIS
Pabaiga, pradþia Nr. 8.
Lietuvos þemdirbystës institu-
to mokslo darbuotojas, Lietuvos
mokslø akademijos narys kores-
pondentas ir Lietuviø katalikø
mokslo akademijos narys prof. Le-
onas KADÞIULIS pasakoja apie sa-
vo buvusá kolegà ir þemdirbystës
mokslo Lietuvoje vienà ið pradinin-
kø prof. Juozà Tonkûnà (1894 03 30 –
1968 05 06), kurio 110-øjø gimimo
metiniø sukaktá ðiemet minime.
Kiek supratau, turëjote nemaþà pa-
laikymà ir tarp to meto Rusijos þemës
ûkio mokslø atstovø?
Taip, pievininkystës moksle I. La-
rinas ir ypaè T. Rabotnovas buvo ir ma-
no globëjai. Jie vertino Baltijos ðaliø
pievininkystës darbus ir ypaè ganyklø
srityje. Man anksti pavyko patekti á tà
bûrelá mokslininkø, kuris galëjo vaþi-
nëti á uþsiená, nors buvau nepartinis ir
dar lietuvis. Manau, jog tai ir J. Ton-
kûno dëka. Jam buvo pasiûlyta vykti á
uþsiená, bet jis suprato, kad gali bûti
neiðleistas, todël pasiûlë mane.
J. Tonkûnas dþentelmeniðkai man
perleido ir vadovavimà Pievø ir ganyk-
lø skyriui. Mat po garsiojo laiðko, kurá
pasiraðë P. Vasinauskas ir kiti Þemdir-
bystës instituto mokslininkai, prasidë-
jo didelis P. Vasinausko ir viso Institu-
to puolimas. J. Tonkûnas puikiai su-
prato, kad Institutui prasideda juodos
dienos ir kad jam bûnant skyriaus ve-
dëju ðis faktas taip pat gali bûti panau-
dotas prieð Institutà. Beje, tada jam jau
buvo 68 metai, buvo ligotas – nebe tas
Tonkûnas, kuris ràstus kilnojo pirmais
lagerio metais.
Su juo dirbti – tai buvo
gyvenimo mokykla
Kas Jûsø gyvenime buvo J. Tonkû-
nas? Suprantu, jog uþëmë ypatingà vie-
tà, nes juk ir skyriui vadovauti jis pasiû-
lë Jûsø kandidatûrà.
Jau sakiau, kad J. Tonkûnas ne-
buvo formalus mano mokytojas, nes
jam gráþus ið tremties ir atvykus á
Dotnuvà jau buvau apsigynæs þemës
ûkio mokslø kandidato disertaci-
jà.Taèiau kartu su J. Tonkûnu pra-
leisti 13 metø dirbant tà patá darbà
viename skyriuje man buvo nepa-
prastai didelë mokslinës veiklos ir
gyvenimo mokykla. Visam Þemdir-
bystës institutui tai buvo solidi mo-
kykla, nes ne vien bandymø metodi-
kos klausimais jis buvo mums auto-
ritetas. Bet kuriuo principiniu klau-
simu galëjome remtis logiðku J. Ton-
kûno màstymu ir patirtimi. Jo iðmin-
tis mums daug reiðkë.
Taèiau tai buvo uþslëpta iðmintis?
Iðlikæs ið po istorijos tekiniø (3)
Selekcininkas ir sveèias ið Lenkijos dr. K. Leistrumas, buvæs Dotnuvos selekcijos stoties vedëjas
prof. Z. Mackevièius ir prof. Juozas Tonkûnas Þemdirbystës instituto bandymø sklypeliuose 1965 m.
Ar visada J. Tonkûnas galëjo reikðti sa-
vo nuomonæ?
Jis nebijodavo pasakyti savo nuo-
monæ, ypaè jei matydavo klystant. Ne-
daug kalbëdavo, bet pasakydavo esmi-
nius dalykus.
Prof. J. Tonkûnas buvo gabus mate-
matikai, savo tyrimams taikë matematinës
statistikos metodus. Kà apie tai þinote?
Tikra tiesa. Lauko bandymai susi-
jæ su matematikos metodø taikymu.
Matematika J. Tonkûnui sekësi nuo
jaunystës – juk jis ir á Maskvà vyko stu-
dijuoti matematikos. Buvo baigæs
Mintaujos gimnazijà, o jo brolis My-
kolas baigë progimnazijà, todël kartu
su Juozu vyko á Maskvà mokytis kul-
tûrtechniko amato. O vyriausias sûnus
ðeimoje – Jonas – tapo mediku. Visið-
kai jaunas mirë nuo ligonio apsikrëtæs
ðiltine. Antano Vienuolio apsakyme
Auka kaip tik ir apraðyta ði istorija.
Jo autoritetas
kitø neslëgë
Ar J. Tonkûnà bûtø galima pavadin-
ti ne tik savo srities profesionalu, bet ir
moraliniu autoritetu pagal kurá bûtø ga-
lima tikrinti savo nuostatas? Ar kildavo
Jums klausimas: O kà apie tai pasaky-
tø Tonkûnas?
Tokio klausimo nekildavo. J. Ton-
kûnas ðalia esantiems sudarydavo to-
kià bendravimo atmosferà, kad visa-
Prof. J. Tonkûnas ganyklos bandymo laukuose
2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)
da galëdavome sakyti, kà galvojame. Prieð tai aukðèiausiu lygiu, Izvesti-
Nebuvo baimës, kad jis tave sumen- jø laikraðèio redaktoriaus Adþubëjaus,
kins, prislëgs savo autoritetu. O mora- N. Chruðèiovo þento, lietuviai buvo smar-
linis autoritetas mums jis buvo. Jei kiai kritikuoti uþ Trakø salos pilies atsta-
klysdavome, jis graþiai pataisydavo. tymo darbus.
Taèiau niekada nepatyriau jausmo, Slogi buvo atmosfera. Tai ðtai mi-
kad, girdi, geriau bûèiau neiðsiðokæs, nistras V. Vazalinskas manæs ir klausia:
nepasakæs, neprasiþiojæs. Ne. Jis buvo Tai ko dabar spyriojies? – Po ðitokio mil-
subtiliai diskretiðkas. þino koks að ten bûsiu vedëjas? Nesusi-
Dar vienà dalykà pasakysiu. Kai tvarkysiu. Negerai bus. V. Vazalinskas
32 metais uþ J. Tonkûnà jaunesnis tu- klausësi, klausësi ir sako: Matau, kad
rëjau tapti jo vadovaujamo skyriaus labai gerbi Tonkûnà. Tai ir sutik, nes ki-
vedëju – tada man buvo 35 metai – taip gal jis iðvis èia negalës likti. Tuo ma-
man atrodë, jog tai baisus iðbandy- ne jis ir nuginklavo.
mas. Kvieèiamas tà þingsná padaryti, Ir ko bijojau, viskas iðëjo prieðin-
jauèiausi labai ne savo vietoje. Tuo me- gai. J. Tonkûnas skyriaus susirinki-
tu á Dotnuvà buvo iðtremti Lietuvos muose manæs neplakë, vieðai negëdi-
þemës ûkio ministras Vytautas Vaza- no. O nevieðai pasakydavo, kad gal rei-
linskas su visa ministerija. Juk tada këtø daryti kitaip. Jis buvo tikrai didis
Maskva nesuprato, kaip gali Þemës þmogus. Kada reikëdavo, visada sto-
ûkio ministerija bûti mieste?! davo ginti. Kai kuris nors bendradar-
Þemës ûkio ministras mane pa- bis norëdavo sau iðsireikalauti naudos
sikvietë, kai paraðiau antrà praðymà arba siekdavo sumenkinti vadovà ir,
manæs neskirti Pievø ir ganyklø sky- J. Tonkûnui pataikaudamas, mëginda-
riaus vedëju á J. Tonkûno vietà. Kaip vo já átraukti á suokalbá, jis grieþtai nu-
ðiandien prisimenu: buvo tamsu, va- traukdavo savanaudá: Yra vedëjas ir su
karas, þiemos metas ir vasario pabai- juo paèiu reikia tartis.
ga ar pirmos kovo dienos. 1962-ieji
metai, po tos garsios N. Chruðèiovo Iðsaugojo J. Tonkûno
Minske pasakytos kalbos, kai mûsø darbo stalà
Þemdirbystës institutas buvo sumal-
tas á miltus. Pagarsëjome visoje So- Ar taip jau visiems ir patikdavo
vietø Sàjungoje. Taèiau vëliau kad ir J. Tonkûnas? Tokiø niekam neuþkliû-
kur vaþiuodavome patyliukais mums vanèiø idealiø asmenybiø realiame gy-
ðnibþdëdavo Ðaunuoliai. venime nebûna.
Kai kam nepatikdavo, nes buvo
Nuotrauka ið asmeninio Leono Kadþiulio archyvo
pernelyg ryðkus. Ðalia tokios asmeny-
bës tuètuojau atsiranda ðeðëlis.
Ar po J. Tonkûno Lietuvos þemdir-
bystës mokslas turëjo tokio masto as-
menybiø?
Nëra paprasta atsakyti. Dabar
daug mokslininkø, o tada buvo viene-
tai. Taèiau jeigu kuris prasimuðë, áëjo
á Lietuvos mokslo istorijà, buvo àþuo-
las. Savo kabinete iðsaugojau J. Ton-
kûno darbo stalà. Daugeliui jaunes-
nës kartos mokslininkø J. Tonkûno
asmenybë yra Lietuvos þemës ûkio
mokslo istorijos dalis, jo ðulas. Stip-
riø asmenybiø buvo ne vienoje
mokslo ðakoje. Ant tokiø ðulø moks-
las iðaugo ir laikosi.
Nedaug mûsø moksle asmenybiø,
kurios bûtø gráþusios ið lagerio ir toliau
galëjo ásitraukti á mokslinæ veiklà, sëk-
mingai dirbti ir mokslà praturtinti nau-
jais turiningais tyrinëjimais. J. Tonkûno
atvejis, ko gero, unikalus.
Ið tiesø. Tuometiniai Lietuvos va-
dovai nors ir labai klausydavo, kà sa-
kys Maskva, kai kà ir savaip padaryda-
vo. J. Tonkûnui buvo pripaþintas dar
prieðkariu ágytas profesoriaus vardas,
neilgai trukus po gráþimo ið lagerio jis
buvo iðrinktas Lietuvos mokslø akade-
mijos nariu korespondentu. Labai ne-
ordinariðka situacija. Kai kada gal pa-
naðûs dalykai buvo daromi pasirody-
mui: girdi, ðtai kokie esame, ne tokie
jau ir parsidavæ Gerai net jei tokiø
pavieniø atvejø buvo. O J. Tonkûno
niekas nesugebëjo palauþti ar panau-
doti negeriems tikslams. Jis iðliko tik-
ras mokslininkas ir stipri asmenybë.
J. Tonkûnas nieko nekaltino dël
savo patirtø skriaudø: kas ávyko – ávy-
ko ir nieko nepakeisi. Riedëjo istori-
jos tekiniai, ið po jø ne visiems pavyko
pakilti.
Du didþiausi autoritetai
Jûs, Profesoriau, taip pat nuëjote il-
gà mokslinës veiklos kelià, kaip Lietuvos
mokslo tarybos pirmininkas dalyvavote
ir mokslo politikoje. Ar padëjo Jums vë-
liau su J. Tonkûnu ágyta mokslinës veik-
los ir gyvenimiðka patirtis?
J. Tonkûnas ir P. Vasinauskas ma-
no gyvenime buvo didþiausi autorite-
tai. Nuo jø priklausë mano kaip moks-
lininko laimëjimai. Bet kurá sprendi-
mà darant net ir negalvojant apie tas
asmenybes kaþkur giliai pasàmonëje
suveikdavo saugikliai: nedaryk neap-
galvotø ar abejotinø sprendimø. Man
tai buvo atramos taðkas savo paties
veikloje. Juk toms asmenybëms teko
gyventi ir veikti daug sunkesnëmis sà-
lygomis.
Dirbant Mokslo taryboje, Dieve
mano, kiek buvo dedama pastangø
jà sunaikinti arba bent sumenkinti
jos vaidmená. Jau dabar, kai atsako-
mybës uþ Tarybà naðta nukritusi, su-
vokiu, jog J. Tonkûno ir P. Vasinaus-
ko asmenybës man buvo didþiulë at-
rama.
Mokslo tarybos likimas
siejosi su tiesa
O pati Mokslo taryba, jos nariai ar
nebuvo atrama?
Taryba buvo atrama. Mûsø Tary-
boje buvo ávairiø þmoniø, ji buvo la-
bai demokratiðka. Dabar vis labiau
parenkama, o pirmøjø kadencijø na-
riai daugiausia ( du treèdaliai ) bu-
vo renkami. Kà þmonës iðsirinkdavo,
tie ir dirbome, ieðkodami tiesos, daþ-
nai karðtokai pasiginèydami. Tas bu-
vo nepriimtina tiems, kurie jautësi
turá tiesos monopolá. Tai pavojingi
þmonës, ypaè esantys valdþioje.
Jiems mokslininkai – tai tik savanau-
dþiai, patys sau norintys atstovauti,
tarsi kas kitas geriau uþ juos paèius
þino, ko mokslui reikia. Kai paren-
kami pritarëjai, ar begali bûti leng-
viau „demokratiðkai“ valdyti?
Tad kada buvo lengviau, kai 1962 m.
ið Minsko pasigirdo N. Chruðèiovo grû-
mojimai Þemdirbystës institutui, ar ta-
da, kai vadovavote Mokslo tarybai?
Sunkiau buvo vadovauti Tarybai.
1962-aisiais man buvo lengva.
Todël, kad tada buvote milþino ðeðë-
lyje, o gal teisingiau – uþuovëjoje?
Tada nesusimàstydavau, kad man
galëtø kas nors grësti. Vadovaujant
Mokslo tarybai grësmës man kildavo
ne asmeniðkai, bet paèiai Tarybai. Ðtai
tada ir kildavo nuolatiniai klausimai:
Ar tikrai esu toks nepajëgus ir nesuge-
bu apginti mûsø ir daugelio kitø supra-
timu tiesà? Mokslo tarybos likimas
mums siejosi su tiesa. Atsakomybës
naðta buvo tikrai sunki.
 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300) 19
LIETUVOJE STAÞUOJASI
Jau seniai nieko nebestebina á
Nuotrauka ið asmeninio Leono Kadþiulio archyvo

Lietuvà atvykstantys ávairiø ðaliø

mokslininkai – vykstant integracijai

PROFESORË IÐ KINIJOS
tarptautiniai moksliniai ryðiai spar-
èiai pleèiasi. Taèiau kinietës profeso-
rës Lingyu Huang atvykimas á Vilniø
ne vienà sudomino – ji atvyko susi-
paþinti su Lietuvos religine padëti-
mi, pabrëþiant katalikybæ. Per nu-
matytus keturis staþuotës mënesius
(kovo 24 d. – liepos 24 d.) ji pasiry-
þusi sukaupti medþiagos ðiai temai,
kurià apibendrins monografijoje. Ki-
nijos socialiniø mokslø akademijos
Pasaulio religijø instituto profesorës
Lingyu Huang tokia staþuotë neatsi-
tiktinë. Pagal dviðalæ Lietuvos ir Ki-
nijos tarpvalstybinæ sutartá ji atvyko
á Vilniaus universitetà mokslinei sta-
þuotei su Lietuvos Respublikos Ðvie-
timo ir mokslo ministerijos Mokslo
ir studijø departamento stipendija.
Tai ne pirmoji mokslininkës uþsienio
staþuotë. Ne vienà mënesá ji yra dir- Lietuvos MA bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Povilas Saudargas,
busi Izraelyje. Judaistikos tema pa- dr. Aldona Vasiliauskienë ir prof. Lingyu Huang
raðiusi keturias mokslines studijas. Mokslininkë ið Kinijos – katali- kiai, bet mielai taria pirmuosius lie-
Profesoræ Lingyu Huang globoja kë. Ji aktyviai domisi Lietuvos reli- tuviðkus þodþius, dþiaugiasi sutin-
VU Religijos studijø ir tyrimo cen- giniu gyvenimu, susipaþásta su baþ- kanti nuoðirdþiø, pasirengusiø jai pa-
tras, staþuotës vadovë ðio centro ve- nyèiø architektûra, lankosi konfe- dëti, lietuviø.
dëja doc. dr. Rita Ðerpytytë. Nema- rencijose, parodose, ávairiuose ki-
þà pagalbà vieðniai teikia bei jà ku- tuose renginiuose, mokosi lietuviø Dr. Aldona Vasiliauskienë
ruoja ðio straipsnelio autorë. kalbos (bendrauja anglø kalba): sun- Vilniaus universitetas RSTC

J. Tonkûnas savo bute, stovi þmona Janina. Dotnuva, 1964 m. VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKIS
Ar tirpsta idealai paties J. Tonkûno asmenybë. Gal mû-
Vyskupas Vincetas Padolskis vo suvaþiavimus, leido mokslinius dar- Ðventojo Raðto kodeksai, Dievo kultas
sø dabartinei epochai tokio mokslo led-
40 metø praëjo nuo tø ávykiø, kai teko lauþio ir nebereikia. Mes buvome jo ko- (1904–1960) Suvalkijos ûkininkø sû- bus – garsindama lietuviø mokslo lai- laikais prieð Mozæ, Þydø „Ilgoji naktis“
ginti savo tiesà, susijusià su daugiameèiø legos, jutome jo artumà! Dirbome ir gy- nus. Pradþios mokslus baigæs gimtaja- mëjimus ir Lietuvos vardà iðeivijoje. Kristaus laikais), Þidinyje (Kristaus mir-
þoliø ir paèios þemdirbystës bei gyvulinin- venome kartu. Ta patirtis man atrodo me Virbalyje, mokësi Þiburio gimna- Vyskupas Vincentas Padolskis bu- ties data), Soter (Ðventojo Raðto neklai-
kystës Lietuvoje likimu. Istorijos tekiniai lobis, kurio á kapus nenusineði. Dar kaþ- zijoje Kybartuose, Prancûzijoje pas vo gabus mokslams – tà liudija jo gau- dingumas), LKMA Suvaþiavimo dar-
sukosi, ir 35 metams prabëgus, Jums jau kas liks. Manau, reikëtø iðsamiau per- vienuolius. Filosofijà studijas Romo- ti laipsniai, gebëjimas kalbëti ðeðiomis buose (Vysk. A. Baranauskas ir Ðv. Rað-
teko ginti Lietuvos mokslo tarybos iðlikimo kratyti J. Tonkûno moksliná palikimà, je (1922–1925) baigë filosofijos dakta- kalbomis (lotynø, lietuviø, vokieèiø, to vertimas á lietuviø kalbà), Tëvynës sar-
reikalus. Jûs nematote analogijos? kà jis yra raðæs, paskelbæs, kas ir ðian- ro laipsniu, teologijos studijas Ðveica- prancûzø, italø, anglø), be to, mokslo ge (Ðv. Raðto ánaðas á þmonijos þiniø lo-
Nemanau, jog èia galima rasti tik- dien, pasikeitus ûkininkavimui, gali bûti rijoje (1925–1930) – teologijos dakta- reikalams vartojo graikø ir hebrajø bynà), Aiduose (Ðv. Raðto indëlis á þmo-
rà analogijà, tuo labiau vargu ar kas aktualu. Manau, tokiø dalykø esama ro laipsniu. Per atostogas apvaþinëjo kalbas. Taèiau dël darbø gausos nega- nijos þiniø lobynà) ir kitur. Likusi gau-
áþvelgs jà ateityje. Vis maþiau bus be- dar ir toje paèioje þolininkystëje. Kai Europà, Ðiaurës Amerikà, Maþàjà lëjo visø jëgø atiduoti mokslinei veik- si rankraðtinë medþiaga dar laukia ty-
sidominèiø praeitimi. Vyksta globali- kas áþvalgiai buvo numatyta. Buvo siû- Azijà, Palestinà, Egiptà Atostogau- lai, tad ragino kitus, jais rûpinosi. rinëtojø dëmesio.
zacijos reiðkiniai, o kartu daug kas su- loma eiti intensyvinimo keliu, o J. Ton- janèiam V. P. Podolskiui Lietuvoje V. Padolskio straipsniø randame ávai-
siveda ir á asmeninio gyvenimo reika- kûnas laikësi nuosaikumo. Já labai sun- 1927 m. rugpjûèio 21 d. Virbalio baþ- riuose leidiniuose. Jis paraðë kelias Dr. Aldona Vasiliauskienë
lus. Idealai pastebimai tirpsta. ku buvo ákalbëti þengti platesnius þings- nyèioje vyskupas Antanas Karosas su- knygas: Ðv. Teresë Vaikelio Jëzaus Vilniaus universitetas RSTC
Idealai tirpsta, taèiau be pëdsako nius, tiriant kad ir azoto tràðø normas. teikë kunigystës ðventimus. (1927), L’idee du Sacrifice de la Croix
nelieka. Juk kalbame ir apie J. Tonkûnà, Mes jau buvome pradëjæ tirti tràðø Gráþusá á Lietuvà dvigubà daktaro dans l’Epitre aux Hebreux (1935), Ke-
nors nuo jo mirties praëjo 36 metai. vardà turintá V. Padolská vyskupas lionë á Ðventàjà Þemæ I (1938), Kristaus Dëkojame prof. habil. dr.
normas 30 kg azoto á hektarà þings-
J. Tonkûnas bus prisimenamas il- niais, o J. Tonkûnas siûlë po 20 kg ðiø A. Karosas iðsiuntë á Romà. Èia jis po- kunigystë (1938). Ðventojo Raðto klau- Vytautui VITKAUSKUI, pasveiki-
gai, nes jo vaga moksle gili. Man ástri- tràðø kieká didinti. Jis buvo iðlaikæs lie- ra metø studijavo Bibliniame Ðv. Rað- simais yra paraðæs straipsniø Tiesos ke- nusiam Mokslo Lietuvos redakcijà
go bene prieð 30 metø Juro Poþëlos to institute ir 1932 m. gavo licenciatà. lyje (Kristaus asmuo Ðventojo Raðto
tuvio valstieèio taupumà, siekiantá dar su 300-uoju laikraðèio numeriu.
pasakyta mintis. Á priekaiðtà, kad ma- prieðkará. 1932 m. rudená gráþæs á Lietuvà, ási- ðviesoje, Ðventoji þemë, Seniausieji
þai turime mokslininkø, J. Poþëla pa- Dabar gráþtame prie to paties sai- traukë á pastoracinæ veiklà, pedagoginá,
sakë: Jeigu tarp visø dirbanèiø moksle kingumo. Labai daug dëmesio teikia- moksliná bei visuomeniná darbà. Dirbo PARADOKSAI ÈIA PAT
bus 10 proc. tikrø mokslininkø, tai bus me ankðtinëms þolëms. Biologinis Vilkaviðkio kunigø seminarijoje,
labai gerai. Kodël visi turi bûti tik lyde- azotas, sukauptas ankðtiniuose, yra nuo1938 m.vadovavo Naujojo Testa- 1. 117, 156, 195
riai, mokslo garveþiai? Ið tiesø, kokie ðvaresnis. Ne vienà dalykà ið J. Tonkû- mento katedrai Vytauto Didþiojo uni- Kuo saviti ðie triþenkliai skaièiai?
mes mokslininkai, jei esame tik moks- no pamokø, ypaè metodologijos, ilgai versiteto Teologijos-filosofijos fakultete.
lo darbininkai? Mokslo darbuotojai – prisiminsime ir visuomet þavësimës jo Dr. kunigas Vincentas Padols- 2. ...5 ...6 ...7
+ + = 666
tai teisingas pavadinimas. tauria asmenybe. kis1940 m.vasarà buvo pakeltas tituli- 5 6 7
Nepakartojama buvo mûsø tautos niu Larandos vyskupu. Visi dëmenys – sveikøjø skaièiø kvadratai. Vietoje taðkø áraðæ skait-
ir ðalies istorija, kaip nepakartojama ir Kalbëjosi Gediminas Zemlickas 1944 m. pasitraukæs ið Lietuvos, menis, pasigërësite.
kurá laikà darbavosi Vokietijoje bei
Austrijoje, o nuo 1951 m. iki mirties 3. 20 + 31 + 42 + 53 + 64 = 1441
VILNIAUS GEDIMINO Romoje – vadovavo Ðv. Kazimiero lie- ? = 1441
TECHNIKOS UNIVERSITETAS tuviø kolegijai. Jis gebëjo atstovauti Klaustuko pusëje kitaip uþraðykite tà paèià sumà panaðiu bûdu ið de-
kolegijai, rûpinosi alumnø auklëjimu, ðimties skaitmenø.
skelbia konkursà iðvardytose katedrose uþimti ðias pareigas: parengimu kunigystei.
Uþëmë ir kitø pareigø: buvo pa- 4. (362 + 72) – (302 + 12) = 444
1. Urbanistikos katedra – docento (0,5 etato 1 vieta). skirtas Popieþiðkoje komisijoje, kuri rû- Kairëje pusëje apkeiskite skaitmenis taip, kad deðinëje rezultatas liktø
2. Chemijos ir bioinþinerijos katedra – docento (0,5 etato 1 vieta). pinosi iðeiviø dvasiniø aptarnavimu. tas pats.
3. Informaciniø sistemø katedra – profesoriaus (1 vieta). Buvo komisijos, organizavusios pamal-
4. Biomechanikos katedra – docento (0,25 etato 1 vieta). das uþ Tylos baþnyèià narys, kaip Vilka- 5. Magiðkas suvenyras 2004 m. ir Jums
5. Darbo ir gaisrinës saugos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento viðkio vyskupas koadjutorius administ-
(1 vieta). ravo Kudirkos fondà, kurá atblokavo ir
6. Geotechnikos katedra – docento (1 vieta).
677 664 663
leido naudoti teikiant stipendijas lietu-
7. Metaliniø ir mediniø konstrukcijø katedra – profesoriaus (1 vieta). viams studentams emigracijoje. 667 344 332 661
8. Statybinës mechanikos katedra – profesoriaus (1 vieta). Vyskupas V. Padolskis aktyviai vei-
9. Statybiniø medþiagø katedra – profesoriaus (1 (vieta). kë Lietuviø katalikø mokslo akademi- 650 338 326 688
10. Statybos technologijos ir vadybos katedra – docento (1 vieta). joje (LKMA): Lietuvoje buvo Teolo-
11. Transporto vadybos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1 gijos sekcijos nariu, yra pirmininkavæs 658 323 341 682
vieta). suvaþiavime, skaitæs praneðimà, daly-
12. Aviacinës mechanikos katedra – asistento (1 vieta). vavæs diskusijose; iðeivijoje – Reorga- 686 676 642
nizacinës komisijos atkurti LKMA S = 2004
Dokumentai priimami keturias savaites nuo paskelbimo dienos Per- pirmininkas ir pirmasis LKMA pirmi-
sonalo direkcijoje, Saulëtekio al. 11 (Saulëtekio rûmai, centrinis korpu- ninkas iðeivijoje (1956–1959). Jis suge- Ne tik visomis kryptimis, bet ir ðeðiø centre esanèiø skaièiø suma – 2004.
sas, 501 kab.), tel. (8 ~ 5) 274 50 09. bëjo pasirinkti gerà komandà, kuri vë-
Rektorius liau sëkmingai tæsë darbus. Ji organiza- Genius Strazdas
20 ASMENYBË 2004 m. geguþës 20 d. Nr. 10 (300)

Kad istorija nevirstø tik

Atkelta ið 6 p. Prûsijos politika lietuviø
pateiktø lenteliø matyti, kad labai ne-
maþai mokslininkø iðvyksta á ávairias
spaudiniø atþvilgiu
ðalis. Taigi apykaita tarp Lietuvos ir Kokia apskritai buvo Prûsijos val-
Vakarø ðaliø mokslo vyksta. dþios politika lietuviðkø spaudiniø at-

politologijos ánagiu (3)

Vyksta. Gal ne visada vaisingai, þvilgiu?
kartais gal baigiasi pasisveèiavimu, Reikëtø vertinti per Prûsijos, Ru-
bet vyksta. Dabar verkiant svarbu va- sijos ir Vokietijos santykius. Kai pra-
þiuoti tyrinëti Maskvos archyvø. Juo- sidëjo Rusijos susiraðinëjimas su Prû-
se yra daugybë viso ko iki pat Lietu- sija dël draudþiamø lietuviðkø spau-
vos Didþiosios kunigaikðtystës galo. diniø ir pirmøjø tos spaudos organi-
Pagaliau juk ten ir Lietuvos metrika. zatoriø, kaip tik kilo 1971 m. Prûsijos
kà ten kas raðo, buvo nuobodu. Pra-

Nuotrauka ið asmeninio Vytauto Merkio archyvo

Lietuvos valstybës istorijos archy-
ve turime Lietuvos metrikos mikro-
filmø, taèiau tyrinëtojams reikia Ru-
sijos ástaigø, uþsienio reikalø ir kitø
ministerijø susiraðinëjimo. Tarybi-
niais laikais prie tø archyvø net prieiti
nebuvo galima. Caro laikø Rusijos
uþsienio reikalø ministerijos archyvas
buvo saugomas uþ keliø spynø. Kai
raðiau apie knygneðius, man buvo
svarbu pasiþiûrëti, kaip Rusijos uþsie-
nio reikalø ministerija ir Rusijos pa-
siuntinys Berlyne susiraðinëjo su Prû-
sijos ir Vokietijos vyriausybe dël lie-
tuviø spaudos reikalø.
Kà reiðkë dirbti
sovietiniuose Maskvos
archyvuose
Einu á Rusijos uþsienio reikalø
archyvà. Pastatas be iðkabos, stovi
milicininkas. Aiðkinu, kokiu reikalu
atëjau. Milicininkas skambina kaþ-
kokiai darbuotojai ir klausia, ar ga-
lima toká ir toká áleisti. Áleidus reikëjo
pateikti paþymà, kad turiu teisæ dirb-
ti su slaptais archyvais. Turëjau kaþ-
kokià paþymëlæ. To pasirodë per ma-
þai. Ðiaip ne taip man rûpimà Jono
Zabermano (Johann Zabermann)
bylà gavau.
Prieðais mane atsisëdo darbuo-
toja ir stebëjo kiekvienà mano jude-
sá. Iðraðus ið bylos nusiraðyti turëjau
teisæ, bet buvau áspëtas raðyti tik ru-
siðkai. Tada mano sàsiuvinis su uþra-
ðais buvo paimtas ir man nebuvo
gràþintas, bet su antspauduotais la-
pais atsiuntë á Lietuvos mokslø aka-
demijos pirmàjá skyriø. Ið jo gavau
teisæ tik pasiskolinti ðità sàsiuviná –
savo paties darbà. Parsineðæs vël vis-
kà naujo persiraðiau, nes jei bûtø pa-
reikalavæ gràþinti bent kai kà turë-
èiau. Taèiau kaþkodël pamirðo, grà-
þinti nepareikalavo. Á Lietuvos isto-
rijos institutà buvo atsiøstas raðtas,
kad jei að kà nors skelbsiu ið tø savo
Prof. Vytautas Merkys su Juozu Jurginiu renka iliustracijas Vilniaus miesto
iðraðø, tai pirma privalësiu suderin-
ti su TSRS uþsienio reikalø ministe-
rijos archyvø kaþkokiu skyriumi.
Kai tarybiniais laikais raðiau kny-
gà Lietuvos valstieèiai ir spauda, tai
ëmiau ir nenurodþiau to archyvo
Maskvoje, kad nekiltø kokiø nors
komplikacijø. O medþiagà panaudo-
jau, tik be iðraðø ir nuorodø á ðaltinius.
Juk ir Maskvoje buvau pasiraðæs pa-
siþadëjimà, kad tik su jø leidimu spau-
doje panaudosiu tà medþiagà.
Ko taip bijojo reþimas
Kodël reikëjo tokio didþiulio slap-
tumo?
Carinës Rusijos ekspansijos po-
litika smarkiai siejosi ir su tarybinës
ekspansijos politika. Analogijø labai
ëjo, ir gerai.
Taèiau lietuviø istorikai jau buvo
puikiausiai ásisavinæ perkûnsargiø
statybos menà. Kalbant apie XIX a.
Lietuvos istorijà puikus perkûnsargis
buvo Aleksandro Gerceno raðtai.
Net ið Fridricho Engelso raðtø bu-
vo galima tiek ir tiek mums naudin-
gø citatø iðtraukti. Deja, nepadëdavo.
Apie Juodosios jûros ir Bosforo sà-
siaurius, á kuriuos kësinosi Rusijos
imperializmas, yra F. Engelso prira-
ðyta, taèiau ðiø jo raðtø á rinkinius ne-
dëdavo, nes tai siejosi ir su Tarybø Sà-
jungos ekspansine politika.
Antrà knygà, skirtà Lietuvos knyg-
neðiams, pavadinau Lietuvos valstieèiai
ir spauda XIX a. pab. – XX a. pr. (1982).
Galima buvo suprasti, kad èia tyrinë-
jamas valstieèiø kultûros lygis, domë-
jimasis spauda. Gal ir ne itin iðradin-
gas gudravimas, bet net ir tokia prie-
danga padëdavo susilpninti dëmesá ir
prislopindavo atitinkamø institucijø
pareigûnø norà gilintis, kas ið tikrøjø
raðoma tose knygose.
Antro karto nebuvo
istorijos I tomui
Antrà kartà á TSRS uþsienio reika-
daug. Rusifikacijos problemos buvo lø ministerijos archyvà Jums jau nepa-
nemalonios, nes jei jas kelsi aikðtën, vyko patekti?
tai jau nepagarba vyresniajam „bro- Neturëjau vilties kà nors daugiau
liui“. Slidi pusiausvyra. Kai raðiau ten gauti. Jokiø apyraðø neduoda,
knygas apie lietuviðkos spaudos praðau man pateikti Rusijos notas
draudimo laikus, to negalëjau ávar- Vokietijos vyriausybei – negaunu.
dyti, kaip reikëtø. Vienà pavadinau Taèiau ir vienà kartà á tà archyvà
Lietuviø nelegalioji spauda kapitaliz- patekæs susiþvejojote gana daug labai
mo laikotarpiu (iki 1904 m.). naudingø þiniø.
O kaip reikëjo ávardyti? Man rûpëjo su nelegalia lietuviø
Lietuviø spaudos draudimas. Ið- spauda susijæ dalykai. Minëtasis kun.
spausdinta 1978 m. Taèiau juk turë- J. Zabermanas buvo vienas Þemaièiø
jome siøsti leidybinius planus mûsið-
kiams ir maskvieèiams tvirtinti. Ano-
vyskupo Motiejaus Valanèiaus slaptø-
jø broðiûrø leidimo Tilþëje organiza-
tacijoje suraðiau iðtisà litanijà, jog toriø. Jis priimdavo perduotus M. Va-
tai, kone nelegalioji, antinacistinë, lanèiaus rankraðèius, kurie bûdavo
socialdemokratinë spauda. Þinoma, perraðomi, kad neliktø M. Valanèiaus
ir Vilniuje, ir Maskvoje sëdëjo gana braiþo, taigi, kad vyskupas nebûtø su-
tingûs valdininkai, kuriems gilintis, sektas. J. Zabermanas, kuris tuo me-
tu buvo Tilþës baþnyèios klebonas, or-
ir Vokietijos karas su Prancûzija. To-
mis sàlygomis Prûsijai reikëjo ramaus
Rytø kaimyno, t. y. Rusijos. Tada Prû-
sijos valdþia pradëjo ieðkoti tos lietu-
viðkos spaudos organizatoriø, kliuvo
ir M. Valanèiaus organizacijai. Bijo-
ta, kad pasienyje gali veikti Prancûzi-
jos ðnipai, gal net pasinaudodami esa-
ma padëtimi organizuoti sukilimà.
Rusijos pusëje ir vieni, ir kiti, ieðko-
dami prancûzø ðnipø, uþtiko M. Va-
lanèiaus organizacijà.Tai ilga istorija,
kurià esu iðsamiai apraðæs.
Rusijos ir Vokietijos santykiai
buvo vël atðilæ, kai á sostà Rusijoje at-
sisëdo Nikolajus II. Prûsijà valdë Vo-
kietijos imperatorius Vilhelmas II.
1897 m. turëjo vykti abiejø impera-
toriø susitikimas Peterburge. Ren-
giantis susitikimui Nikolajus II davë
nurodymà savo uþsienio reikalø mi-
nistrui, o ðis savo pasiuntiniui Berly-
ne, kad uþmegztø ryðius su Vokieti-
jos vyriausybe dël priemoniø, kurios
padëtø nutraukti Maþojoje Lietuvo-
je lietuviðkos spaudos spausdinimà.
Derybos uþsitæsë, o prûsø policija
jau pradëjo gaudyti knygneðius ir ðe-
ðis iðdavë rusø policijai. Tarp kitko,
iðduotas ir Jurgio Bielinio brolis An-
drius Bielinis. Jis vëliau ir þuvo trem-
tyje Viatkos gubernijoje.
Tos derybos tæsësi ir po Peterhofo
fontanais, kai imperatorius Nikolajus
II ir Vilhelmas II susitiko Peterburge.
1897 m. vasarà Vilhelmas II paþadëjo
persekioti anarchistinæ ir socialistinæ
spaudà, kuri buvo persekiojama ir pa-
gal Prûsijos ástatymus. Taèiau daugiau
Nikolajus II nepasiekë. Mat kai tuos
ðeðis knygneðius Prûsijos valdþia iðda-
vë Rusijai Tilþës spaustuvininkai pakë-
lë triukðmà, nes jiems grësë netekti uþ-
darbio. Prûsijos komercijos reikalai
juk taip pat buvo svarbûs vyriausybei.
Buvo daromos kratos, átarinëjamas
Martynas Jankus, kad jis spausdina
anarchistinæ literatûrà, ið jo buvo atim-
ti ir visi lietuviðki spaudiniai.
Kà besakytume, knygneðiai Prû-

Ðiuolaikiniø didaktikø centras ganizavo knygø spausdinimà. M. Va-

lanèius rûpinosi spaudos gabenimu ir
platinimu tinklu. J. Zabermanas buvo
sijoje nesijautë lyg savo namuose. Di-
delio vieðumo vengë. Tuo labiau, kad
tarpusavyje konkuruojantys spaustu-

pristato naujus leidinius

Kritinio màstymo ugdymas aukðtojoje mo-
kykloje: studijø programos. 2004.
Ðiame leidinyje pristatomas dvejø metø (2002–
2003) trukmës projekto Kritinio màstymo ugdymas aukð-
tojoje mokykloje rezultatas – dëstomøjø dalykø progra-
mos ir iðplëstiniai paskaitø planai, atspindintys kritinio
màstymo ugdymo galimybes paèiose ávairiausiose stu-
dijø programose – teisës, buhalterinës apskaitos, uþsie-
nio kalbø, socialinës pedagogikos, komunikacijos ir ki-
tuose dëstomuosiuose dalykuose.
Tikimasi, kad pateiktieji paskaitø planai ir apraðymai
paskatins pedagogus domëtis ávairiomis mokymo ir mo-
kymosi aukðtojoje mokykloje teorijomis, ieðkoti savø dës-
tymo bûdø ir skatinti studentø kritiná màstymà.
Kaina 10 Lt
þinomas ir Rusijai, nes jo vardu ir bu-
vo spausdinamos kai kurios ðiø knygø.
Rusija vertë Vokietijà J. Zabermanà
iðduoti arba nubausti. Tai buvo 1867–
Kritinio màstymo ugdymo programos Mokyto- 1870 m., taigi pati draudþiamos spau-
jo ir Lektoriaus sertifikavimo standartai ir proce- dos leidimo pradþia. Reikia pasakyti,
dûros. 2004. kad Peterburge buvo suvokta, koks tai
Skaitytojams pateikiami tarptautiniai kritinio màs- pavojingas dalykas. Todël Rusijos uþ-
tymo ugdymo standartai, skirti profesiniam tobulëji- sienio reikalø ministerija ir pradëjo su-
mui ir kvalifikacijai kelti. Dëmesys kreipiamas á mo- siraðinëjimà su Prûsijos vyriausybe
kytojo/dëstytojo/lektoriaus asmenines ir profesines aukðèiausiu lygiu.
kompetencijas, besireiðkianèias per mokymo aplinkos Kaip reagavo Prûsijos valdþia?
formavimà, patá ugdomàjá procesà, pamokos planavi- J. Zabermanui buvo uþdëtas na-
mà ir vertinimà. mø areðtas, ieðkota ákalèiø, bet ka-
Kaina 4 Lt dangi kai kurie rasti ákalèiai negalëjo
bûti laikomi Prûsijos cenzûros paþei-
Leidinius galima ásigyti Ðiuolaikiniø didaktikø centre. dimais, tai tuo ir baigësi. Bet kelerius
Adresas Studentø g. 39-401, Vilnius. Tel. (8 ~ 5) 275 14 10. metus J. Zabermanas buvo pri-
www.vpu.lt/sdc þiûrimas policijos.
vininkai kartais áskøsdavo savo kon-
kurento klientus. Morta Zauniûtë bu-
vo viena didþiausiø leidybos Maþojo-
je Lietuvoje organizatoriø ir rëmëjø,
galima sakyti, Varpo, Ûkininko, Dar-
bininkø balso ekspeditorë. Jos tëvas
Dovas Zaunius buvo Birutës draugi-
jos veikëjas. Ið tø Zauniø kilo ir uþsie-
nio reikalø ministras Dovas Zau-
nius(1929–1934), Mortos brolis.
Bus daugiau
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
MOKSLO LIETUVÀ REMIA:

„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas ISSN 1392-7191
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas, Leidþia
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas. UAB „Mokslininkø laikraðtis“
Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius SL Nr. 169
El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29 Spausdino
Stilistë Lilija Keblytë Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt UAB „Sapnø sala“
Dizaineris Valdas Balciukevièius Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius