MOKSLO L IETUVA
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
2004 m. birþelio 17–30 d.
Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá
Gedimino Zemlicko nuotrauka
„Mokslo Lietuvà“ sveikina ir simbolinæ plunksnà áteikia jos kûrëjai Alfonsas Ramonas, Vincas Bûda
Veneros proslinkis per
Saulës skruostà (1)
Retà astronominá reiðkiná – vadina-
màjá Veneros tranzità per Saulës diskà –
birþelio 8 d. galëjo stebëti Lietuvos gy-
ventojai. 8 val. 15 min. tamsus Veneros
diskelis palietë rytiná Saulës disko krað-
tà ir truputá daugiau kaip 6 val. tuo disku
keliavo. Prieðingà Saulës disko kraðtà
pasiekë maþdaug 14 val. 30 min. Venera
buvo matoma kaip juoda dëmë, slenkanti
ðviesiu Saulës pavirðiumi.
Ðio reiðkinio iki ðiol nebuvo matæs
në vienas ið dabar gyvenanèiø Þemëje
þmoniø, kadangi paskutiná kartà jis vy-
ko 1882 metais. Ðie reiðkiniai vyksta po-
romis, kurias skiria 8 metø pertrauka, o
porà nuo poros skiria 122 ir 105 metai.
Ðiemet Veneros kelionæ per Saulës dis-
2-3 p.
jo
Kas nau
ystës
þolinink
moksle
LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS
ir Vygintas Gontis
kà nuo pradþios iki pabaigos galëjo ma-
tyti visos Europos, beveik visos Azijos
ir Afrikos gyventojai. Amerikoje, Aust-
ralijoje, Japonijoje buvo matoma tik
reiðkinio pradþia ar pabaiga. Nepasise-
kë vakariniø JAV valstijø, Pietø Ameri-
kos pietiniø ðaliø bei Naujosios Zelan-
dijos gyventojams – jie negalëjo bûti
ðio ávykio liudininkai.
Suprantama, Lietuvos astrono-
mams ir astronomijos mylëtojams bir-
þelio 8-oji tikrai buvo jaudinanti diena.
Nemaþai þmoniø apsilankë Vilniaus uni-
versiteto astronomijos observatorijose
Èiurlionio gatvëje ir Molëtø rajone.
Nors ádienojus dangø aptraukë visiðkai
Nukelta á 4 p.
3, 6 p.
Þalgiris
ir
kas po jo
Nr. 12 (302)
Kaina 2 Lt
Karstelëjæs gaivaus
gërimo gurkðnis (1)
Lietuvos mokslininkø sàjungos iðplës-
tiniame Tarybos posëdyje birþelio 3 d. bu-
vo paminëtas „Mokslo Lietuvos“ 300-jo
numerio pasirodymas bei 301-ojo laikrað-
èio numerio sutiktuvës.
Iðkart pasakysime, kad iðkilmës su-
rengtos ne redakcijos iniciatyva. Ðiandien
mûsø darbo sàlygos tokios, kad bet koks
minëjimas reiðkia, jog laikraðèio eilinis nu-
meris maþø maþiausiai gali neiðeiti laiku.
Siûlome matematikos mylëtojams paskai-
èiuoti, kaip 10-ies spaudos lankø laikrað-
èiui per mënesá iðgyventi ið 5 tûkst. litø,
kuriuos „Mokslo Lietuva“ kas mënuo gau-
na ið Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo
fondo. Beje, ið ðiø 5 tûkst. litø 3,32 tûkst.
litø tenka sumokëti spaustuvei. Dabartinei
mokslo bendruomenei laikraðtis nereika-
lingas, kadangi prie jo leidybos ji beveik
neprisideda, laikraðèio prenumerata sim-
bolinë, kai kuriø universitetø fakultetuose
laikraðèio në su þiburiu nerasi (geriausiu
atveju rasi egzemplioriø bibliotekoje). Pa-
tys didþiausi universitetai ið viso nesijau-
èia suinteresuoti palaikyti „Mokslo Lietu-
vos“ gyvastá, o mokslo bendruomenë pa-
siekë didelá „laimëjimà“: skelbimø apie di-
sertacijø gynimà galima nebeskelbti spau-
doje, uþtenka, kad bûtø paskelbta „vie-
ðai“, pavyzdþiui, ant kaimyno tvoros. Toks
sprendimas – mirties nuosprendis „Moks-
lo Lietuvai“, kurios puslapiuose tie skel-
bimai buvo pigiausi.
Taigi jokio pagrindo minëti jubilieji-
nius numerius ir dalytis dþiaugsmu netu-
rime. Jeigu ne humanitaras prof. Vytautas
Vitkauskas, didþiojo Lietuviø kalbos þody-
mo paskutinis vyriausiasis redaktorius,
apie joká laikraðèio 300-jo numerio pami-
nëjimà në kalbos nebûtø. Prof. Vytauto
Vitkausko jubiliejinio laikraðèio numerio
Nukelta á 8 p.
7 p. 12-13p. 16-17 p.
s
Ar viska Sielos Apie
a
padary t à
nepakeit
ë Kazimier
Spaudos à
atgavim
o ir kitam
e Barðausk
metá
ðimtmeè
iui þemyne ir jo laik
2 MOKSLAS IR GAMYBA
Lietuvos mokslø akademijos
Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-
riaus pirmininkë, MA tikroji narë
prof. Veronika VASILIAUSKIENË
bendrauja su Mokslo Lietuva.
Svarbu ne vien gerai
deranti, bet ir lengvai
ásisavinama þolë
Gerbiamoji Akademike, kokie
nauji procesai vyksta Lietuvos þemës
ûkio moksle? Kas pasikeitë moksle Lie-
tuvai tapus tikràja Europos Sàjungos
nare?
Vienareikðmiðkai bûtø sunku at-
sakyti, kadangi tæsiami dar ankstes-
niais metais pradëti ilgameèiai tyri-
mai, taip pat pradedami ir nauji dar-
bai. Lietuvos þemdirbystës institute
(LÞI), Sodininkystës ir darþininkys-
tës institute, Lietuvos þemës ûkio
universitete (LÞÛU) ið esmës pasi-
keitæ tematiniai planai. Vis didesná
mastà ágyja biotechnologinës, ekolo-
ginës krypties darbai, kurie anksèiau
minëtose mokslo institucijose nebu-
vo atliekami.
Norëèiau atkreipti dëmesá á ðian-
dien Þemdirbystës institute perskai-
tytà dr. B. Butkutës praneðimà, ið ku-
rio aiðkëja, kad laboratorijø darbas
jau organizuojamas visai kitu lygme-
niu. Man paèiai buvo labai ádomu
klausytis, kaip jauni mokslininkai ási-
savina naujà modernià aparatûrà,
kurià naudojant greitai pavyksta ras-
ti atsakymus á daugelá labai svarbiø
klausimø.
Pamëginkime konkretizuoti vienà
kità ið tø laboratorijose atliekamø ty-
rimø, kad skaitytojams bûtø aiðku,
apie kà kalbame.
Ðtai kad ir paðarø virðkinamu-
mo klausimas – labai svarbus ruo-
ðiant gyvuliams paðarus. Neuþten-
ka pasakyti, kokia paðarinës þolës
vertë, kiek joje baltymø ir làstelie-
nos, kokia mineralinë sudëtis. Dar
labai svarbu þinoti, koks tos þolës
virðkinamumas. Ðtai ðiandien ban-
dymø laukuose matëme ávairiø þo-
liø, taip pat ir ðunaþolæ. Jos virðki-
namumas nëra pats geriausias,
nors jos derlius geras. Dël ko dabar
Lietuvoje plinta daugiametës svid-
rës, kurios naudojamos þolës miði-
niø sudarymui? Tai Vakarø Euro-
poje kultivuojama þolë, kurios su-
dëtyje yra daugiau cukraus, leng-
viau virðkinama ir todël jà gyvuliai
gerai ásisavina, gaunama didesnë
gyvulininkystës produkcija.
Dabar augalø selekcininkams
iðkilæs uþdavinys iðvesti tokias au-
Lietuvos þemdirbystës instituto darbuotojas dr. Jonas Gutauskas pristato ilgalaiká træðimo bandymà kultûrinëje ganykloje
Naujovës þolininkystës moksle (1)
Lietuvos þemdirbystës instituto þolininkystës selekcijos laukuose Lietuvos MA tikroji narë prof. Veronika Vasiliauskienë
galø veisles, sudaryti tokius þoliø
miðinius, kuriø augalai bûtø kuo
geriau prisitaikæ prie vietos sàly-
gø (gerai þiemotø, bûtø maistingi
bei duotø gerà derliø) ir kartu bû-
tø gerai ásisavinami. Ðtai ðia kryp-
timi ir atliekami darbai mûsø þo-
Lietuvos þemdirbystës instituto þolininkystës bandymø laukuose
ir UAB „Dotnuvos projektai“ komercijos direktorius Rimvydas Brazauskas
lininkystës moksle. Todël nepa-
prastai svarbus rodiklis ðiandien
yra ne ðiaip þolës derlumas ar
maistingumas, bet ir jos virðkina-
mumas. Tik atitikdamos ðá reika-
lavimà, paðarinës þolës gali apsi-
mokëti pieno ûkyje.
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
tiniuose ûkiuose nëra kà veikti.
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Þinios yra viskas. Todël UAB Ly-
tagra generalinis direktorius Ado-
mas Balsys Bernatoniø þemës ûkio
bendrovëje vykusioje konferencijo-
je, surengtoje LÞÛU kartu su Lietu-
vos MA Þemës ûkio ir miðkø moks-
lø skyriumi, skaitë praneðimà, kuria-
me papasakojo apie bendradarbiavi-
mà su Universitetu. A. Balsio teigi-
mu, Lytagra perka naujas þemës
ûkio maðinas ir leidþia jomis naudo-
tis LÞÛU Inþinerijos fakultetui.
Studentai mokosi naudotis tomis
maðinomis, savo ruoþtu Lytagra
naudojasi LÞÛU siûlomomis
mokslo naujovëmis.
Po truputá tampame normalia
valstybe, kurioje mokslas ir gamyba
ágyja vis daugiau sàlyèio taðkø.
Panaðiai teigë Lietuvos Minist-
ras Pirmininkas Algirdas Brazaus-
kas, kai kovo 7 d. buvo teikiamos
Lietuvos mokslo premijos. Á kalbë-
tojø priminimà, kad pagal ES siekius
2010 m. visoms valstybëms narëms
mokslo tyrimams teks skirti ne ma-
þiau kaip 3 proc. ðalies BVP, A. Bra-
zauskas bemat sureagavo: nepa-
mirðkime, kad ið tø 3 proc. valstybë tu-
rësianti skirti 1 proc., o likusius 2 proc. –
pramonë ir verslas, t. y. privatus kapi-
talas. Lietuvos þemës ûkyje privatus
kapitalas, deja, dar nëra labai iðsiplë-
tojæs. Yra viena kita didesnë ir tur-
tingesnë þemës ûkio bendrovë, bet
visuma dar mûsø negali patenkinti.
Taip pat ir stambesni ûkininkai ðian-
dien dar turi daug savø ekonominiø
problemø.
Taèiau ar esama poþymiø, kad þe-
mës ûkio mokslo poreikis didëja, ar
bent þada didëti? O gal mokslas sau, o
gamyba sau?
Poþymiai pastebimi, kito kelio ir
nëra, nes norëdami sëkmingai kon-
kuruoti ir iðgyventi, Lietuvos ûkinin-
kai ir þemës ûkio bendrovës turës
remtis mokslu. Kaip teigë ir minëtos
Lytagros generalinis direktorius
A. Balsys, kuris yra LÞÛU auklëti-
nis. Jis dirbdamas gamyboje ir toliau
bendradarbiauja su Universitetu,
minëtoje mokslinëje konferencijoje
perskaitë puikø praneðimà. Tai aki-
Keièiasi Lietuvos vaizdus gamybos vadovo ryðys su
pieno ûkis mokslo ir studijø institucija.
Kodël seniau á ðiuos veiksnius ne- Ir mokslo þmonëms
buvo kreipiama dëmesio? Arba pa-
klausiu atsargiau: kodël á tai buvo krei-
pravartu pasiþvalgyti
piama nepakankamai dëmesio? po Lietuvà
Todël, kad pieno fermø, apskri-
Tikriausiai tokiø ðiuolaikiðkai
tai pienininkystës ûkiø naðumas bu-
màstanèiø þemës ûkio gamybos vado-
vo daug maþesnis uþ dabartiná dau-
vø jau esama, ir jø daugës. Taèiau kaip
gelio ûkiø naðumà. Lietuvoje ið vie-
þemës ûkio mokslà priartinti prie ûki-
nos karvës ûkiuose bûdavo primel-
ninko gyvenimo ir jo veiklos reikmiø?
þiama vidutiniðkai iki 3,5 tûkst. kg
Ko gero, tai didelë problema, þinant,
pieno per metus, geriausiuose
kad ûkininkai dar toli graþu ne visai
ûkiuose (veislininkystës ûkiuose,
tvirtai atsistojæ ant kojø. Jiems rûpi,
pavyzdþiui, Lietuvos þemdirbystës
kaip iðgyventi konkurencijos sàlygo-
institute Dotnuvoje ar Vokës filia-
mis, o mokslo naujoves diegti gali tik
le) buvo melþiama iki 4–4,5 tûkst.
stiprios bendrovës, gal tvirtesni ûkinin-
kg. O dabar Lietuvoje yra fermø,
kai. Kaip vertinate mokslo institucijø
kur ið bandos melþiama vidutiniðkai
ir ûkininkø bendradarbiavimà?
7–8 tûkst. kg pieno ið karvës. Antai
Kasmet þemës ûkio mokslo tary-
Bernatoniø þemës ûkio bendrovëje
bos nariai, aplankome vienà ar kità
(Kauno raj.) ið bandos melþiama
ðalies regionà. Jau pabuvojome Dzû-
daugiau kaip po 6 tûkst. kg pieno ið
kijoje, Aukðtaitijoje, pernai lankë-
karvës per metus. Tik tokie ûkiai turi
mës kaimyninës Lenkijos ûkiuose.
perspektyvà, jie galës konkuruoti rin-
Ðiemet liepos pradþioje, jei mus kiek
koje. Taèiau norint pasiekti toká naðu-
parems Lietuvos þemës ûkio minis-
mà, reikia turëti subalansuotà paðarø
terija, þadame apsilankyti turtinguo-
racionà: galvijai turi bûti gerø veisliø
se Ðiaurës Lietuvos rajonuose, Pa-
ir gauti reikiamà baltymø, angliavan-
svalio kraðte. Aplankysime ir Jonið-
deniø ir mineraliniø medþiagø kieká.
kio þemës ûkio mokyklà. Kà tose ið-
Auga þiniø vertë vykose matome? Graþiai tvarkomus
ûkius, pagal naujausias technologijas
Lyg ir savaime perðasi iðvada: be Vakarø ðaliø pavyzdþiu árengtas gy-
mokslo ir aukðtøjø technologijø dabar- vuliø fermas, auginamus veislinius
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
galvijus, graþius pasëlius. Nors sun-
kiai traðkëdama ir braðkëdama, ta-
èiau paþanga á Lietuvos kaimà atei-
na. Tø ûkiø savininkai daþniausiai
yra jauni þmonës, baigæ aukðtuosius
mokslus, neretai Þemës ûkio univer-
sitetà ar Lietuvos veterinarijos aka-
demijà (LVA). Tauragës rajone vie-
name ûkyje aptikome ûkininkaujan-
èiø inteligentø mokytojø ðeimà.
Matote, rajonuose dabar veikia
þemës ûkio konsultacinës tarnybos,
tarpinë grandis tarp mokslo ir gamy-
bos. Konsultantai yra þemës ûkio
specialistai, paprastai, tai agrono-
mas ir zootechnikas, labai svarbu ir
ekonomisto patarimai. Konsultacine
veikla Lietuvoje uþsiima ir uþsienio
firmos, kurios rûpinasi savo techni-
kà parduoti. Nelieka nuoðalyje ir
mokslo institutai, LÞÛU ir LVA.
Uþsienio konsultantø
patarimai atrodo
patrauklesni
Ar visada noriai priimami konsul-
tantø patarimai, ar pakankama jø
kvalifikacija ir, pagaliau, autoritetas?
Kartais esama ir nepasitikëjimo
lietuviðku mokslu, bet po truputá ûki-
ninkai ásitikina, kad tas mokslas në-
ra prastas.
Taèiau jei tokio nepatiklumo esa-
ma, vadinasi, tam yra prieþasèiø. Gal
ið tiesø Lietuvos mokslas daugiau
orientuotas á fundamentinius tyrimus
ir neatliepia ûkininkø konkreèiø reika-
lavimø?
Jei vertintume Lietuvos mokslo
visumà, tai ið tiesø taip ir yra. Ið tie-
sø ávyko atotrûkis tarp mokslo ir pra-
monës. Taèiau ðá kartà noriu kalbëti
ne apie visà pramonæ, bet apie þe-
mës ûkio reikalus, kurie man arti-
mesni ir geriau þinomi. Vis dëlto
mokslo ir þemës ûkio gamybos ryðys
nenutrûko, nes lemia infrastruktûra,
ilgametës tradicijos. Ðtai ðiandien
lankëmës Dotnuvoje, Akademijos
gyvenvietëje. Aplink laukai, kaimas,
ûkininkai, èia veikia ir Lietuvos þe-
mës ûkio konsultacinës tarnybos
centras. Rengiami seminarai, lauko
dienos, veikia bandymø stotys, neto-
liese Baisogala ir Gyvulininkystës
institutas. Këdainiuose – Vandens
ûkio institutas, netoliese Babtuose
(Kauno raj.) – Sodininkystës ir dar-
þininkystës institutas. Be to, visuose
gamtiniuose regionuose yra LÞI
bandymø stoèiø. Jau savaime visi ðie
objektai siejasi tarpusavyje. Neatit-
rûko nuo jø ir Þemës ûkio ministe-
rija, nors visiems tiems objektams ir
neturi vadovavimo galios. Ministeri-
ja pateikia uþsakomøjø darbø, nes
dar veikia tradicija, vyksta glaudus
bendradarbiavimas. Prie Þemës
ûkio ministerijos aktyviai veikia Þe-
mës ûkio mokslo taryba, kuri taip
pat turi teigiamos átakos ðiam ben-
dradarbiavimui, sprendþiant ðalies
þemës ûkio plëtotës klausimus.
Vakarø þemës ûkio moksle kai
kuriose srityse, ypaè technologijose,
yra gal ir daugiau padaryta nei Lie-
tuvoje. Suprantama kodël: dauguma
mûsø laboratorijø pasenusios, inves-
ticijø nëra. Jei ûkininkai pagal PHA-
RE ar kitus projektus jau buvo spë-
jæ gauti naujos technikos, tai moks-
lo institucijos tokiø maðinø juk nega-
vo. Kà daryti? Ðtai pavyzdys. Á Dot-
nuvà þolininkystës klausimais pagal
PHARE programø dël þolynø áren-
gimø atvyksta uþsienio specialistø.
Uþsienieèiai mûsø ûkininkams per-
ða rengti þolynus, atsiveþa savo ankð-
tiniø þoliø sëklos, siûlo technologijà.
Pasodina savo konsultantà Dotnuvo-
je, jis vaþinëja po apylinkes ir þmo-
nes agituoja. Ûkininkams tie siûlo-
mi þolynai patinka, jie susigundo.
Ûkis, kaip ir gamta, nemëgsta tuð-
tumos, jeigu mûsø mokslininkai vëluo-
ja pasiûlyti paþangiø naujoviø, tai ko
stebëtis, kad tà tuðtumà uþpildo uþsie-
nieèiø pasiûlymai.
Turi kà pasiûlyti ir mûsiðkiai. An-
tai anksèiau Lietuvos selekcininkai
dirbo su daugiametëmis svidrëmis,
bet jos mûsø sàlygomis prastai þie-
moja, tad programa buvo nutraukta.
Dabar turime iðvestà ir lietuviðkà
veislæ, atsparià mûsø klimato sàlygo-
mis. Toje paèioje Dotnuvoje buvo at-
likti iðsamûs þolynø tyrimai, sufor-
muluotos mokslinës rekomendaci-
jos, kurios buvo þinomos ir tarptau-
tiniu mastu. Në vieno Europos ar pa-
saulio kongreso neávyko be Lietuvos
þolininkø praneðimø. Pasaulyje mû-
sø darbai þinomi, bet mûsø þmonës
lengvabûdiðkai puola prie atveþtiniø
pasiûlymø. Nieko nepadarysi.
Paþangos kelias
neiðvengiamas
Taigi konsultantai konsultantams
nelygu. Kai kurie, ypaè atvykëliai ið ki-
tø ðaliø, gali tiek „prikonsultuoti“, kad
paskui lengvai susigundþiusiems bûna
dideliø bëdø. Neatsitiktinai Þemdir-
bystës instituto Pievø ir ganyklø sky-
riaus vedëjas guodësi, kad vienà kartà
mokslininkams reikia susësti kartu su
konsultantais ir gerai pasiaiðkinti kai
kuriuos dalykus. Kad nebûtø taip, jog
kairë neþino, kà daro deðinë.
Konsultacinës tarnybos – tai
nauji dariniai, veikiantys tarp moks-
lo ir gamybos. Tarybiniais laikais jø
nebuvo. Tà darbà turëdavo atlikti
mokslo institucija, kuri buvo priklau-
soma nuo Þemës ûkio ministerijos.
Mes, mokslo darbuotojai, turëdavo-
me baldytis po laukus ir konsultuoti
bei mokyti þemdirbius. Taèiau tai bu-
vo dideli ûkiai, pakakdavo nuvaþiuo-
ti á regionà, sukviesti þemdirbius ir
perskaityti paskaità. O dabar – tûks-
tanèiai ûkiø... Kas juos visus gali ap-
lankyti? Sumaþëjo ir mokslininkø,
be to, ið mokslo darbuotojo reikalau-
jama mokslinës produkcijos, straips-
niø, taigi save tenka nukreipti á
mokslo „darymà“. Ðtai kodël JAV,
Vakarø Europoje ir atsirado konsul-
tacinës tarnybos, kur þemesnës gran-
dies specialistai gali konsultuoti
þemdirbius.
Lietuvos þemës ûkio konsultavi-
mo tarnyba ákurta prieð 11 metø, pa-
dedant danams ir anglams. Steigë-
jai – Þemës ûkio ministerija, Lietu-
vos ûkininkø sàjunga ir Þemës ûkio
bendroviø asociacija. Ðios tarnybos
steigimui sëkmingai vadovavo dr.
Edvardas Makelis. Vëliau jis buvo
pakviestas á Lietuvos þemës ûkio mi-
nistrus. Ið tiesø ði konsultaciniø tar-
nybø struktûra labai daug padeda
Lietuvos þemdirbiams, susitinka su
jais, skleidþia naujausias mokslo þi-
nias, atlieka reikðmingà darbà.
O kaip konsultavimo tarnybos ben-
dradarbiauja su mokslu?
Pasiraðytos bendradarbiavimo
sutartys, mokslininkai konsultacijø
tarnybø specialistams skaito paskai-
tas, rengia bendrus mokslo populia-
rinimo leidinius, moko juos, ir kar-
tu patys tobulëja.
Perteikia danø ir ðvedø patirtá?
Ne, Þemdirbystës instituto,
LÞÛU ir kitø þemës ûkio mokslo
institucijø mokslininkai perteikia
savo patirtá. Turiu pasakyti, kad
Lietuvos ûkininkø sàjungos nariai
daug vaþinëja po uþsiená, neblogai
susipaþinæ su geràja Vakarø Euro-
pos patirtimi. Aiðku, turime ja pa-
sinaudoti, jei tik ámanoma. Ta pa-
þanga turi pasiekti Lietuvà, ir tai
neiðvengiama.
Bus daugiau
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
3
Lietuvos nemirtingumo
paieðkose (1)
Visai natûralu, kai savo tautos,
valstybës nemirtingumu suintere-
suoti paèiø tø tautø atstovai ðiam
tikslui dirba, organizuoja visà savo
veiklà, net skiria savo gyvenimà. Dar
maloniau, kai tà daro kitos tautos
þmogus, kitos valstybës pilietis, ir dar
tarptautinio lygmens mokslininkas.
Pastarasis atvejis bûtent toks.
Skaitytojai, ir pirmiausia Lietu-
vos istorijos mëgëjai, susilaukë pui-
kios dovanos – iðversto á lietuviø kal-
bà ir iðleisto Viljamo Urbano (Wil-
liam Urban) veikalo Þalgiris ir kas po
jo: Lietuva, Lenkija ir Vokieèiø ordi-
nas – nemirtingumo beieðkant*.
Visø leidybos rûpesèiø ëmësi
Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-
titutas, nuolat dþiuginantis reikðmin-
gomis mûsø kraðto kultûrai ir moks-
lui knygomis. Padëkos þodþio nusi-
pelno Lituanistikos tyrimo ir studi-
jø centras Èikagoje, kurio pirminin-
kui prof. Jonui Raèkauskui uþ pagal-
bà leidþiant ðià knygà leidëjai dëko-
ja antvartiniame knygos puslapyje. Ið
anglø kalbos knygà vertë Ovidijus
Stokys ir Aldona Matulytë. Antvar-
tiniame puslapyje ádëmesnis skaity-
tojas taip pat suþinos, kad informa-
cinis knygos rëmëjas yra Mokslo Lie-
tuvos laikraðtis.
Lietuvos istorijos
tyrinëjimø baruose
Apie autoriø, kuris ðiuo atveju
mums yra pati ádomiausia asmenybë.
Viljamas Urbanas yra Lee L. Morga- Amerikieèio istoriko Viljamo Urbano knygos „Þalgiris ir kas po jo“ virðelis
no istorijos ir tarptautiniø studijø pro-
fesorius Monmoutho koledþe Ilino- (Þalgiris ir kas po jo, 2002), The In- praëjusià þiemà Tarptautinës Vil-
jaus valstijoje, JAV. 1967 m. Teksaso dependence of the Baltic States (Bal- niaus knygø mugës dienomis vasario
universitetas Austine jam po metus tijos valstybiø nepriklausomybë, kar- 19–22 d. Litexpo parodø rûmuose. Á
trukusiø studijø Hamburgo univer- tu su Noel’u Demm’u, 1996). knygos pristatymà buvo laukiama at-
sitete ir vieneriø dëstytojavimo me- Ðiais metais Lituanistikos tyrimo vykstant ir paties autoriaus prof. Vil-
tø Kanzaso universitete suteikë filo- ir studijø centre iðleista dar viena jamo Urbano. Mokslo ir enciklope-
sofijos daktaro laipsná. Buvo vizituo- V. Urbano knyga The Livonian dijø leidybos instituto direktorius Ri-
jantis profesorius Italijos, Jugoslavi- Crusade (Kryþiaus karas Livonijoje), mantas Kareckas já pakvietë atvykti
jos, Èekijos universitetuose. Gavo kurios pirmoji laida pasirodë dar á Vilniø, profesorius sutiko, o Litua-
Fulbright’o daktaro studijø bei DA- 1981 metais. Galima bûtø iðvardyti ir nistikos tyrimo ir studijø centras su-
AD (Vokietijos akademiniø mainø kitus ðio autoriaus tyrinëjimus, reikð- tiko apmokëti kelionës iðlaidas. De-
þinybos) stipendijas. Uþ puikø dës- mingesnes studijas, taèiau ir ið ðiø ja, prieð iðvykstant dël sveikatos gy-
tymà yra gavæs Burlington Northern pristatytø knygø turëtø susidaryti ga- dytojai V. Urbanui pasiûlë atsisaky-
Foundation Faculty apdovanojimà. na aiðkus vaizdas, kokie tai svarbûs ti tolimo skrydþio á Lietuvà. Taigi la-
Daþnas sveèias buvo Herderio insti- darbai gilinantis á Lietuvos ir mûsø bai lauktas susitikimas su Lietuvos
tute Marburge prie Lahno Vokieti- kaimyniniø kraðtø istorijà. istorijos tyrinëtoju neávyko. Neabe-
joje. Be to, Viljamas Urbanas yra jojame, kad ávyks ateityje, nes juk ne
Rytø ir Vakarø Prûsijos kraðtø isto- Pristatymas paskutinë ðio autoriaus knyga iðleis-
rijos tyrimo komisijos ir Baltijos is- Gráþkime prie mums ðá kartà ak- ta Lietuvoje, jø bus ir daugiau.
torijos komisijos narys korespon- tualiausios pristatomos naujos kny- Vis dëlto knygos pristatymas ne-
dentas. Daugiau kaip 20 metø pro- gos Þalgiris ir kas po jo. Visiðkai ne- suþlugo, nes nedalyvavusá autoriø
fesorius bendradarbiauja su Litua- suprastume dailininko Alberto Bro- pakeitë (kiek ðiuo atveju tai buvo
nistikos tyrimo ir studijø centru Èi- gos, jei jis bûtø praleidæs progà ir ne- ámanoma) du kiti Lietuvos istorijos
kagoje. Nuo 1991 m. iki 1994 m. bu- papuoðæs knygos virðelio garsiuoju autoritetai – viduramþiø specialis-
vo þurnalo Juornal of Baltic Studies dailininko Jano Matejkos paveikslu tas prof. Edvardas Gudavièius ir
redaktorius. Þalgirio mûðis. Pirmame virðelyje prof. Antanas Tyla. Renginyje tai
Daug metø tyrinëjæs Vidurio ir Vytautas su aukðtai iðkeltu kalaviju pat dalyvavo Mokslo ir enciklope-
Vakarø Europos archyvus, V. Urba- paèiame mûðio sûkuryje. Paskutinia- dijø leidybos instituto direktorius
nas paraðë labai reikðmingø istorijos me virðelyje – Ordino didþiojo ma- Rimantas Kareckas, knygos Þalgi-
knygø, kuriø bene daugiausiai ir yra gistro Ulricho von Jungingeno þûties ris ir kas po jo specialusis redakto-
iðleidæs Lituanistikos tyrimo ir studi- scena. Knygos virðelis spalvingas, rius, Instituto Lietuvos istorijos re-
jø centras. Tai The Baltic Crusade ryðkus ir neabejotinai patrauks kiek- dakcijos vedëjas Vytautas Speèiû-
(Kryþiaus karas Baltijos kraðtuose, vieno bent kiek Lietuvos istorija be- nas bei Instituto Moksliniø leidiniø
1975, 1994), The Prussian Crusade sidominèio skaitytojo aká. Skoningas ir þodynø redakcijos vedëja Virgi-
(Kryþiaus karas Prûsijoje, 1980), The ir visas knygos apipavidalinimas. nija Boguðienë.
Livonian Rhymed Chronicle (Livoni- Svarbiausia – turinys, idëjos, in-
jos Romos kronikos, vertimas kartu triguojanèios hipotezës ir mëginimas
Raktas á knygà
su Jerry Smith’u, 1977), The Samo- á daugelá mums, lietuviams, lyg ir þi- Vis dëlto á savo knygos pristaty-
gitian Crusade (Kryþiaus karas Þe- nomø dalykø paþvelgti nauju ir labai mà V. Urbanas atsiuntë kalbos teks-
maitijoje, 1989), ðiame raðinyje pri- skvarbiu þvilgsniu. Tuo labiau ði kny- tà, kurá jis buvo pasirengæs perskai-
statoma knyga Tannenberg and After ga turëtø versti susimàstyti kitø tau- tyti. Dabar ði maloni priedermë te-
tø Europos viduramþiø istorija besi- ko V. Boguðienei.
* William Urban. Þalgiris ir kas po jo: Lie- dominèius skaitytojus. Tekstas pavadintas Nemirtingu-
tuva, Lenkija ir Vokieèiø ordinas – nemirtin-
gumo beieðkant. – Vilnius: Mokslo ir encik- Knygos Þalgirio ir kas po jo pir- mo beieðkant. V. Urbanas
lopedijø leidybos institutas. – 2004. – 544 p. masis pristatymas visuomenei vyko Nukelta á 6 p.
4 ASTRONOMINIS REIÐKINYS
Atkelta ið 1 p.
nepageidaujami debesys, ið ry-
to Saulës motinëlës skruostai
buvo ðvarûs, todël buvo galima
matyti, kaip jais keliauja juodas
Veneros diskas.
Poetiðkiems lietuviams, nuo
seno Venerà vadinantiems Auð-
rine arba Vakarine, lyg ir netiktø
jos áspûdingos kelionës Saulës
skruostu vadinti svetimu beaist-
riu terminu – Veneros tranzitu.
Mokslo istorikas prof. Juozas
Algimantas Krikðtopaitis Vene-
ros tranzità keisti Veneros slink-
timi, o filologas prof. Alfonsas
Tekorius mano, kad tikslesnis
pasakymas bûtø Veneros pro-
slinkis. Paliekame teisæ skaity-
tojams patiems apsispræsti, kaip
jie vadins ðá reiðkiná, o mûsø po-
kalbyje su prof. Romualdu
Ðviedriu ðie terminai tikriausiai
bus naudojami kaip lygiaverèiai.
Priminsime, kad R. Ðviedrys
praneðimà apie Veneros tranzi-
to arba proslinkio stebëjimus
buvo parengæs 2002 m. Meksi-
koje vykusiam Pasauliniam
mokslo istorikø kongresui, ir,
nors pats dël ligos kelionës tu-
rëjo atsisakyti, jo praneðimas
kongresà pasiekë.
Prof. Romualdà ÐVIEDRÁ kal-
bina Gediminas Zemlickas.
Norëta iðmatuoti
atstumà iki Saulës
Gerbiamasis Profesoriau, kà reið-
kia Lietuvos ir viso pasaulio astrono-
mams ðiandien ávykæs Veneros tranzi-
tas, arba proslinkis, kaip já siûlo vadin-
ti filologas Alfonsas Tekorius? Nejau
tik istorinæ reikðmæ turi ðis astronomi-
nis reiðkinys? Jei ir taip, tai Jums, kaip
mokslo istorikui, vis dëlto tai, ko gero,
labai reikðminga diena, juk prieðingu
atveju Jûs nebûtumëte ðios dienos pra-
leidæs Molëtø astronomijos observato-
rijoje ir Etnokosmologijos centre.
Ðiandien mûsø matytas Veneros
proslinkis astronomijai ypatingos
reikðmës jau neturi, nes mes jau þi-
nome tobulesniø bûdø, kaip galima
tiksliai iðmatuoti atstumà nuo Þe-
mës iki Saulës. XVIII a., kai tas at-
stumas dar nebuvo tiksliai iðmatuo-
tas, Veneros proslinkiu naudotasi
Mokslo istorikai Romualdas Ðviedrys ir Juozas Algimantas Krikðtopaitis Respublikiniø moksleiviø techninës kûrybos rûmø jaunieji astronomai stebi Veneros proslinká per Saulës diskà
Veneros proslinkis per
Saulës skruostà (1)
bûtent siekiant ðá atstumà nustatyti.
Astronomas Johanas Kepleris
(1571–1630) buvo pirmasis, progno-
zavæs Merkurijaus ir Veneros plane-
tø tranzità per Saulës diskà. Jis pa-
sinaudojo Ticho Brahës (Brahe,
1546–1601) duomenimis, kurie bu-
vo bene 40 kartø tikslesni uþ antikos
astronomø duomenis (nors ir T. Bra-
hë, ir J. Kepleris tuos duomenis ga-
vo stebëdami planetø judëjimà plika
akimi). T. Brahë gyveno Prahoje, kai
imperatoriaus Rudolfo II dvare at-
sirado ir J. Kepleris. Kai T. Brahë
mirë, J. Kepleris paveldëjo savo
pirmtako Marso judëjimo tyrimo
duomenis. Jais pasinaudojæs, J. Kep-
leris ir suformulavo savo tris garsiuo-
sius dangaus kûnø judëjimo dësnius.
Vienas tø dësniø padeda nusta-
tyti, kad planetos juda elipse, o ne
apskritimu, kaip manë Mikalojus
Kopernikas. 1627 m. J. Kepleris ið-
leido nedidelæ knygelæ, kurioje ið-
dëstë, kad 1631 m. lapkritá bus gali-
ma pamatyti Merkurijaus tranzità
beveik kaip Þemës, taèiau ji uþpildo tik
maþà Saulës disko dalá. Venera juda ið
per Saulës diskà, o dar po mënesio
ávyks Veneros proslinkis.
Deja, J. Kepleris mirë taip ir ne-
pamatæs savo apskaièiuotø Merkuri-
jaus ir Veneros proslinkiø. Nors
J. Keplerio knyga didelio atgarsio
nesusilaukë, taèiau 1631 m. lapkritá
Merkurijaus tranzità stebëjo keturi
astronomai.
Ar tarp jø buvo ir mums kiek nors
þinomø asmenybiø?
Vienas jø buvo gana þymus to
meto fizikas ir filosofas Pjeras Gas-
sendis (Gassendi, 1592–1655). Jis
Merkurijaus tranzità per Saulës dis-
kà stebëjo padaræs skylutæ uþuolai-
doje ant baltos sienos. Beje, Merku-
rijaus proslinkis yra daþnesnis reið-
kinys nei Veneros. Já per ðimtmetá
galima pamatyti net 11 kartø. O vi-
sas Veneros ciklas – tik keturi pro-
slinkiai per 243 metus. Taèiau pro-
slinkiai labai nevienodai iðdëstyti.
Paskutinysis buvo prieð 122,5 metø,
ðiandien já vël matëme, o kità kartà
já bus galima pamatyti po 8 metø.
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Kaip mëgëjas pasitarnavo
astronomijos mokslui
Anglijoje tuo metu gyveno jau-
nas astronomas Dþeremaja Horok-
sas (Jeremiah Horrocks, 1618–
1641). Jis studijavo Oksfordo uni-
versitete, bet studijø nebaigë ir ási-
darbino provincijoje. Nors Dþ. Ho-
roksas buvo savamokslis, vis dëlto
labai gabus astronomas. Jis pradë-
Gunaro Kakaro nuotrauka
jo koreguoti Keplerio-Rudolfo
lenteles. Prie jø dirbo trejus metus ir
pastebëjo, kad po 8 metø, t. y. 1639 m.
lauktinas dar vienas Veneros proslin-
kis. Jis tai apskaièiavo likus mënesiui
iki proslinkio ir tuoj pat paraðë savo
draugui Viljamui Krabtri (William
Crabtree), kuris taip pat buvo sava-
mokslis astronomas. Jie abu ir stebë-
jo Veneros proslinká.
Kadangi Dþ. Horoksas buvo nie-
kam neþinomas provincijos astrono-
mas, tai be jo paties ir jo draugo an-
glo daugiau niekas tais metais Vene-
ros proslinkio nestebëjo.
Mëgëjas iðgelbëjo viso astronomø
cecho autoritetà.
Svarbu tai, kad Dþeremaja Ho-
roksas atrado, kaip reikëtø stebëti
Veneros proslinká. Jis nepasitenki-
Juodas taðkas Saulës diske – no skylutëmis ant sienos ir stebëji-
tai Veneros planeta. Jos dydis – mui pritaikë teleskopà, taip pat su-
gebëjo fokusuoti proslinkio vaizdà
ir labai tiksliai iðmatavo laikà. Ðis
kairës á deðinæ ir ðiek tiek þemyn.
savamokslis astronomas apskaièia-
Nuotraukà Molëtø etnokosmologijos vo Þemës atstumà iki Saulës. Vis
centre skaitmeniniu fotoaparatu dëlto paklaida buvo didelë. Dþere-
padarë Gunaras Kakaras birþelio 8 d. maja Horoksas mirë 22 metø, pra-
apie vidurdiená ëjus vos pustreèiø metø po Vene-
ros tranzito. Ir, nors jis paraðë
straipsná apie savo stebëjimà, ast-
Tada dar kito teks laukti 105,5 me- ronomø pasaulyje didelio atgarsio
tø, o po ðio – Venera praslinks per jo darbas nesulaukë. Dþ. Horok-
Saulës diskà vël po 8 metø. Taip per sas taip pat apskaièiavo, kad kito
243 metus susidaro 4 Veneros pro- Veneros proslinkio Þemëje pa-
slinkiø ciklas. vyks sulaukti tik po 122 metø, t. y.
Taigi Pjeras Gassendis 1631 m. jau XVIII amþiuje.
stebëjo Merkurijaus tranzità ir, Anglijoje XVIII a. iðkyla tokie
remdamasis J. Keplerio sudaryto- mokslininkai kaip Izaokas Niutonas,
mis Rudolfo lentelëmis, po mënesio Edmundas Heilis (Edmund Halley).
rengësi stebëti Veneros proslinká, Pastarasis 1716 m. paskelbë straips-
bet paaiðkëjo, kad lentelëse buvo ná, kuriame nurodë, kà ir kaip reikia
ávelta klaida ir, nors Veneros tran- matuoti, kad bûtø galima apskai-
zitas tais metais vyko, taèiau jo ne- èiuoti Þemës atstumà iki Saulës.
buvo galima stebëti, nes tuo metu E. Heilis mirë 1742 m., taigi prieð
Paryþiø gaubë naktis. Tais metais bûsimàjá Veneros tranzità, kuris tu-
Veneros proslinká galima buvo pa- rëjo ávykti po beveik 20 metø –
matyti tik rytinëje Ðiaurës Ameri- 1761 metais.
kos pakrantëje. P. Gassendis labai Vadinasi, Veneros proslinkis astro-
nusivylë, bet straipsná apie Merku- nomams rûpëjo kaip galimybë apskai-
rijaus proslinká paraðë. Taèiau ap- èiuoti atstumà iki Saulës.
skritai ðis astronomas dideliø atra- Veneros proslinkio metu atlik-
dimø nepadarë. ti matavimai tuo metu buvo pats
Beje, Merkurijaus proslinkis tiksliausiais bûdas, kuriuo buvo ga-
prasidëjo 4 val., 49 min. ir 30 sek. lima nustatyti atstumà iki Saulës.
anksèiau nei buvo numatyta Rudol- Kiti to laiko metodai buvo triangu-
fo lentelëse. liaciniai, taigi, norint apskaièiuoti ðá Gedimino Zemlicko nuotraukos
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
atstumà, reikëjo iðmatuoti sunkiai
iðmatuojamus kampus. Todël astro-
nomai suprato, kad Veneros tranzi-
tà reikia ne tik stebëti, bet ir atlikti
skaièiavimus.
Aþiotaþas
tarp astronomø
1761 m. Veneros proslinkis ant ko-
jø sukëlë tikriausiai viso pasaulio ast-
ronomus?
Tais metais maþdaug 120 astro-
nomø 62 Þemës vietovëse rengësi
stebëti Veneros proslinká. Geriausiai
ðis reiðkinys buvo matomas Ðiaurë-
je, Skandinavijos kraðtuose, Sibire.
Buvo árengta nemaþai laikinø stebë-
jimo vietø: keli entuziastai su teles-
kopu ir chronometrais nuvykdavo
kur nors á patogià stebëjimui vietà ir
matuodavo laikà nuo to momento,
kai Veneros diskas paliesdavo Sau-
læ, iki tol, kol Venera „iðeidavo“ ið
Saulës disko. Þinant tikslià matavi-
mo vietos geografinæ padëtá, ir paly-
ginus savo laiko matavimo rezultatus
su kitø stebëtojø laiko matavimø re-
zultatais, galima apskaièiuoti rûpimà
atstumà nuo Þemës iki Saulës. Kuo
didesnis atstumas á ðiauræ ir pietus
tarp stebëtojø, tuo tiksliau pavyks
nustatyti atstumà iki Saulës.
Kokiø ðaliø astronomai dalyvavo
ðiame, ðiandien pasakytume, tarptau-
tiniame projekte?
Daugiausiai buvo prancûzø – jie
buvo 31 stebëjimo vietoje. Ðvedijai
atstovavo 21 stebëtojas (beje, tuo-
metinës Ðvedijos sudëtyje buvo Nor-
vegija, Suomija ir Danija), Anglijà –
19; stebëjimuose dalyvavo 15 vokie-
èiø, po keletà stebëtojø ið Italijos, Is-
panijos, Portugalijos, Rusijos. Tuose
stebëjimuose labai reikðmingas bu-
vo tëvø jëzuitø vaidmuo. Jie buvo ið-
sisklaidæ po visà pasaulá, daug kur
veikë jëzuitø kolegijos bei universi-
tetai. Jei tiksliai atsimenu, Veneros
tranzità tais metais stebëjo maþdaug
tuzinas jëzuitø.
Karas nesutrukdë stebëti
Veneros proslinkio
Turbût iki tol tokiø tarptautiniø
mokslo projektø net ir nebuvo? Kas ko-
ordinavo Veneros tranzito stebëjimus?
Stebëjimus koordinavo Pary-
þiaus ir Grinvièo astronomijos ob-
servatorijos. Jos parengë instrukci-
jas, kà ir kaip stebëti. Tuo metu vy-
ko Septyneriø metø karas (1756–
1763), ir ádomu tai, kad kariaujan-
èios ðalys astronomams nekliudë.
Buvo toks susitarimas. Veneros pro-
slinkis buvo toks svarbus astronomi-
nis ávykis, kad mokslo þmonëms bu-
vo suteiktos visos galimybës atlikti
stebëjimus ir matavimus.
Ðtai, pavyzdþiui, anglai buvo pa-
gavæ vienà prancûzø laivà ir konfis-
kavæ jo turtà, bet visa tai, kas pri-
klausë astronomams, anglai gràþino
ir leido jiems keliauti toliau á Indijos
vandenynà.
Fenomenalu. XVIII a. mokslas taip
suartino politikus ir kariniø veiksmø
dalyvius. Tai primena antikos olimpia-
das, kuriø metu bûdavo nutraukiami
karo veiksmai.
Per Septyneriø metø karà ast-
ronomams taip pat buvo padarytos
iðimtys, ir jiems karo veiksmai ne-
galiojo.
Kaip Veneroje aptikta
atmosfera
O kokie buvo tø astronominiø ste-
bëjimø 1761 m. rezultatai?
Apskaièiuotø atstumø nuo Þe-
mës iki Saulës paklaida buvo labai
didelë. Matuotas paralaksas, t. y.
matomas Veneros taðko ant Saulës
Veneros proslinkio per Saulës diskà stebëjimo dalyviai L. Klimka, A. Tekorius, A. Orentaitë ir R. Ðviedrys prie Ðiaurinëje
Europoje didþiausio teleskopo (veidrodþio skersmuo 165 cm) klausosi S. Lovèiko paaiðkinimø
disko pokytis, priklausantis nuo to,
kad stebëtojai bûdavo skirtingose
vietose. Kuo maþesnis kampas, tuo
didesnis atstumas iki objekto. Kuo
arèiau objektas, tuo didesnis para-
laksas. Veneros proslinkio paralak-
sas buvo gana didelis: maþiausias pa-
ralaksas (didþiausias atstumas) su-
darë 8,28 sekundës, o arèiausia dis-
tancija sudarë 10,60 sekundës. Taigi
variacija buvo labai didelë. Stebëda-
mi Veneros proslinká, kai kurie ast-
ronomai pastebëjo vadinamàjà
„juodos dëmës“ efektà: Veneros
planetai priartëjus prie Saulës, stai-
ga pasirodë juodas taðkas, todël
tiksliai nustatyti, kada Veneros pla-
netos ðeðëlis palietë Saulës diskà,
nebuvo galima.
Pavyzdþiui, Michailas Lomono-
sovas, Veneros proslinká veikiausiai
stebëjæs ið savo namø Peterburge,
pamatë juodà dëmæ ir pradëjo sukti
galvà, kaip tokiu atveju nustatyti, ka-
da tiksliai ávyko tikrasis kontaktas
tarp Veneros ir Saulës diskø. Deja,
jis suabejojo savo akimis ir atliktø
matavimø tikslumu, todël savo duo-
menø á Paryþiø taip ir nenusiuntë.
Taèiau M. Lomonosovas spëjo tei-
singai: gali bûti, kad Veneroje yra at-
mosfera. Jeigu atmosfera ið tikrøjø
yra, tai, priartëjusi prie mums mato-
mo Saulës disko, ji staiga uþdengia
jo dalá, todël gali atsirasti gana dide-
liø matavimø skirtumø, nes tokiu at-
ASTRONOMINIS REIÐKINYS 5
veju nëra labai paprasta tiksliai nu- maskuotø efekto. 1761 m. achroma-
statyti, kada Venera „palieèia“ Sau- tinius teleskopus turëjo tik trys ast-
lës diskà. O norint apskaièiuoti at- ronomai ið 120, o 1769 m. juos jau tu-
stumà nuo Þemës iki Saulës, laikà rëjo daugelis astronomø. Ypaè grei-
matuoti reikëjo labai tiksliai. Stebë- tai jais naudotis iðmoko anglø astro-
tojai, esantys skirtingose vietovëse, nomai, nes bûtent Anglijoje ðie teles-
Veneros „kelionës“ trukmæ po Sau- kopai ir buvo pradëti gaminti. Taip
lës diskà iðmatavo labai skirtingai. Ði pat per tuos metus buvo iðtobulinti
„kelionë“ trunka maþdaug 6 valan- ir chronometrai.
das, bet ávairiems stebëtojams Vene- Tai ðtai 1769 m. pirmà kartà ðio-
ros proslinkio Saulës disku trukmë je astronomø „fiestoje“ dalyvavo
gali skirtis. astronomas ið Lietuvos – jëzuitas
Kad skaitytojui bûtø aiðkiau, pa- Martynas Poèobutas-Odlianickis
teiksime pavyzdá. Birþelio 8 d. Veneros (1728–1810), SJ. Ið Vilniaus astro-
diskelis Saulës disko kraðtà palietë ir á nomijos observatorijos fundatorës
já „áëjo“ 5 val. 13 min., o ið Saulës dis- Elþbietos Oginskaitës-Puzinienës
ko „iðëjo“ 11 val. 26 min. pasauliniu jis gavo lëðø vykti á Londonà, kur tu-
laiku. Visas proslinkis tæsësi 6 val. rëjo nusipirkti naujà teleskopà ir
12 min. Vilniuje tamsus Veneros diske- chronometrà. Pakeliui M. Poèobu-
lis Saulës disko vakariná kraðtà palie- tas aplankë Grinvièo ir Paryþiaus
të 8 val. 19 min. Lietuvos laiku, o ryti- astronomijos observatorijas, tad
ná Saulës disko kraðtà pasiekë 14 val. ten, ko gero, jis ir gavo instrukcijas,
22 min. Vadinasi, visas Veneros pro- kaip reikia matuoti Veneros pro-
slinkis truko 6 val. 3 min. slinká. Gráþæs á Vilniø, ið Rusijos im-
O kada Veneros proslinká stebëjo peratorës Jekaterinos II M. Poèo-
pirmieji Lietuvos astronomai? butas gavo leidimà keliauti á Talinà
(Dorpatà). Jis iðvyko su savo padë-
Veneros proslinká stebi jëju Andriumi Streckiu (1737–
astronomai ið Lietuvos 1797), SJ. Norëdami uþfiksuoti kuo
tikslesnes Dorpato geografines ko-
Labai nekantriai buvo laukiama ordinates, jie pasinaudojo tuo me-
kito Veneros proslinkio dar po 8 me- tu vykusiu Mënulio uþtemimu.
tø – 1769 metais. Tuo metu pradëta Sibire 1769 m. birþelá Veneros
naudotis naujais achromatiniais te- tranzitas nebuvo matomas, o Skan-
leskopais. Jais buvo galima taip su- dinavijoje ir Taline Venera á Saulës
derinti skirtingas spalvas, kad jos ne- diskà „ávaþiavo“ tik prieð pat saulë-
Respublikiniø moksleiviø techninës kûrybos rûmø jaunieji astronomai ásiamþino
Molëtø observatorijos teritorijoje po Veneros proslinkio stebëjimo
lydá, vëlai vakare. Tà momentà
M. Poèobutas su A. Streckiu uþfiksa-
vo, atliko matavimus. Prieð pat rytà,
3 val. Saulë vël pasirodë ir buvo ga-
lima stebëti, kaip Venera „vaþiuoja“
Saulës disku. Po 40 minuèiø Venera
ið Saulës disko „iðvaþiavo“.
M. Poèobutas, kaip ir Lomono-
sovas prieð 8 metus, pastebëjo „juo-
do taðko efektà“. Jam matuoti buvo
ypaè sunku, nes, Saulei leidþiantis,
trukdë ir Þemës atmosfera. Matyt,
todël nepasitikëdamas savo duome-
nimis, M. Poèobutas ir nenusiuntë jø
nei á Paryþiø, nei á Londonà. Vëliau
tai buvo aiðkinama tuo, kad M. Po-
èobutui nepasisekë dël blogo oro ir
lietaus.
Jûs tuo abejojate?
Man atrodo, kad oras buvo ge-
ras ir nelijo. Turbût kelios minutës
prieð Saulei nusileidþiant, Venera
„áëjo“ á Saulës diskà ir 40 minuèiø
po saulëtekio, ankstyvà kitos dienos
rytà, apie pusæ keturiø, ið jo „iðëjo“.
Veikiausiai M. Poèobutas, kaip ir
M. Lomonosovas, suabejojo savo
matavimø tikslumu, gal nepasitikë-
jo ir matavimo instrumentais. Tai
bûdinga kai kuriems mokslo perife-
rijoje esantiems mokslininkams.
Beje, A. Streckio iðmatuotas laikas
ðiek tiek skyrësi nuo M. Poèobuto
iðmatuotojo.
Gali bûti ir taip, kad Paryþiuje
yra M. Poèobuto siøsta ataskaita, ku-
ri tiesiog iki ðiol nepateko á mokslo
istorikø akiratá. Artimiausiomis die-
nomis þadu vykti á Paryþiø, kaip tik
tuo pasidomësiu. M. Poèobutas ben-
dravo su garsiu astronomu Þozefu
Þeromu Lalandu (Joseph Jerome
Lefranšais de Lalande, 1732–1807),
gyvenusiu Paryþiuje. Nenustebèiau,
jeigu kolegà M. Poèobutas su savo
stebëjimø rezultatais vis dëlto bûtø
supaþindinæs.
Tai bûtø Lietuvos mokslo istorijai
svarbus radinys.
Taip, bet ðiandien jokiø þiniø apie
M. Poèobuto stebëjimus Taline netu-
rime – nei ataskaitos, nei straipsnio.
Visiðkai kitaip nei M. Poèobutas
pasielgë Meksikoje matavimus atli-
kæs astronomas Chose Antonijus Al-
satë (Jose Antonio Alzate). Jis nau-
dojo gana paprastà teleskopà ir
chronometrà, bet, atlikæs stebëji-
mus, savo darbà apraðë laikraðtëly-
je ispanø kalba. Kaþkas tà laikraðtë-
lá nusiuntë á Paryþiø ir Ch. A. Alsatë
buvo átrauktas á Veneros proslinká
stebëjusiøjø sàraðus. Jo duomenys
buvo panaudoti. Taigi Alsatë per
daug savo matavimø tikslumu ne-
abejojo ir nepralaimëjo. M. Poèobu-
tas buvo skrupulingesnis, ir jo stebë-
jimai á Veneros proslinkiø tyrimo is-
torijà nepateko.
Ar galima teigti, kad 1769 m. Vene-
ros proslinkio matavimø rezultatai bu-
vo geresni nei prieð tai vykusio 1761 m.
proslinkio stebëjimø duomenys?
Taip, buvo atlikti tikslesni ma-
tavimai, bet skirtumas tarp ma-
þiausio paralakso (kuris nurodo di-
dþiausià atstumà) ir didþiausio vis
dar buvo gana didelis. Tada buvo
gana tiksliai nustatytas atstumas iki
Saulës. Nustatyti atstumo iki Sau-
lës dydþiai svyravo nuo 85 mln. my-
liø iki 96 mln. myliø. Dabar su ra-
daru nustatytas atstumas nuo Þe-
mës iki Saulës yra maþdaug
149,598 mln. kilometrø.
Taigi ðiandien stebëtas Veneros
proslinkis turi daugiau istorinæ ver-
tæ. Bet ankstesniø Veneros proslin-
kiø stebëjimø apskaièiavimai teikë
vis tikslesnius duomenis apie atstu-
mà iki mums svarbiausio dangaus
ðviesulio. Be to, tie tyrimai padëjo ið-
kelti hipotezæ, kad Veneroje yra at-
mosfera.
Bus daugiau
6 ISTORIJA
Atkelta ið 3 p.
pirmiausia siûlo atkreipti dëmesá á
savo knygos paantraðtæ, kuri yra la-
bai reikðminga ir kartais gal praslysta
pro kai kuriø skaitytojø ar net apie
veikalà raðanèiø recenzentø akis.
Mat tie raðantieji, pasak autoriaus,
dël amþino laiko trûkumo ar kitø
prieþasèiø daþniausiai tenkinasi tik
veikalo turinio aiðkinimu. Todël
pats profesorius atsiøstos ir nepasa-
kytos kalbos tekste iðdësto, kà jam
paèiam reiðkia ði paantraðtë: Lietu-
va, Lenkija ir Vokieèiø ordinas – ne-
mirtingumo beieðkant. Taigi atkreip-
kime dëmesá á knygos raktà, kurá
siûlo pats autorius.
V. Urbanas primena, kad Lietu-
va su Lenkija aptariamuoju istorijos
metu, t. y. konflikto su Ordinu iðva-
karëse buvo valstybës, o Vokieèiø
ordinas – pirmiausia karinë organi-
zacija, kurios nederëtø tapatinti su
Vokietijos valstybe. Lyg ir savaime
aiðkus dalykas, taèiau jo neásisàmo-
ninus kyla tam tikras nesusiprati-
mas. Dël to atsiranda skirtingi po-
þiûriai á Þalgirio mûðá 1410 m. Pir-
mojo poþiûrio ðalininkai tvirtina,
kad ið esmës nei Lenkija,
nei Vokietija nebuvo anta-
gonistës, o uþ jø visur
ðmëkðèiojo lietuviai.
Antrojo poþiûrio ðali-
ninkai mano, kad Lenkija ir
Lietuva buvo daugmaþ lygia-
vertës sàjungininkës, o pa-
grindinë kovos su Vokieèiø
ordinu prieþastis – tai þe-
mës, buvusios atokiau nuo
Vokietijos ir Ðventosios Ro-
mos imperijos. Á tas þemes
pretendavo, kai kuriø savi-
ninku save laikë Vokieèiø
ordinas. V. Urbanui kaip ir
daugeliui kitø objektyviø ty-
rinëtojø akivaizdu, kad apta-
riamuoju laiku Lietuva dar
nebuvo integruota á Lenki-
jos valstybës sudëtá, Tautø
sandraugos dar nebuvo. Lie-
tuvos kilmingiesiems Lenki-
jos kultûra dar neatrodë tiek pa-
traukli, kad bûtø skubama atsisaky-
ti savosios ir persiimti lenkiðkàja.
Taigi Lietuva buvo savarankiðka
valstybë, o jos bajorams ir ponams
valdovas Vytautas buvo patraukles-
nis uþ jo pusbrolá Jogailà, tapusá Len-
kijos karaliumi. Katalikø baþnyèios
átaka Lietuvoje jau buvo gana stipri,
nors daugeliui lietuviø pagoniðkasis
tikëjimas dar nebuvo tapæs tik pra-
eities prisiminimu.
Pagrindinës ðio regiono politinës
ir karinës jëgos – Lietuva, Lenkija ir
Vokieèiø ordinas siekë kuo labiau
stiprinti savo valstybes, o tam reikë-
jo ne tiek ðventumo siekio ir de-
monstravimo, kiek kariniø ágûdþiø
bei diplomatiniø sugebëjimø.
Kai Tannenberg –
Þalgiris tapo
propagandos priemone
Gyvenimas kinta, kartu keièiasi
ir ávairiø tautø poþiûris á tuos paèius
ir net kartu iðgyventus metus bei is-
torinius ávykius. Ne paslaptis, kad
lietuviø, lenkø ir vokieèiø poþiûris
net ir á Þalgirio mûðio peripetijas vi-
siðkai skiriasi. Kad to poþiûrio skir-
tumø bûtø kuo daugiau, nemaþai pa-
sistengë ir praeities istorikai: jie gra-
þino savo tautø istorijos faktus, tei-
kë jiems palankias interpretacijas,
kartais visiðkai sàmoningai nutolda-
mi nuo istorinës tiesos. Ypaè ásiga-
lint nacionalistinei ideologijai istori-
jos mokslas buvo verèiamas propa-
gandos priemone ir ðios nuodëmës,
ko gero, nepavyko iðvengti në vienos
ðalies tyrinëtojams. V. Urba-
nas primena, kad plintant na-
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Lietuvos nemirtingumo paieðkose (1)
uþsiplieskusá XX a. pradþios nacio-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
nalizmà, juo labiau nacizmà.
Kada baigësi kryþiaus
þygiai prieð baltus
Akivaizdu, kad Ordinui rûpëjo
1410 m. karinæ kampanijà savo sà-
jungininkams pateikti kaip kryþiaus
þygá. Bet prieð kà? – klausia V. Ur-
banas ir pats atsako. Lietuva ir tuo
labiau Lenkija buvo krikðèioniðkos ir
tarptautiniu mastu pripaþástamos
valstybës, palaikanèios ryðius su Ðv.
Romos imperatoriumi ir Romos po-
pieþiumi. Tad nei popieþius, nei im-
peratorius tokiø kryþiaus þygiø prieð
Lietuvà jau neðaukë, nelabai skubë-
jo palaikyti ir tokias Ordino iniciaty-
vas. Kai tik buvo nutraukti kryþiuo-
èiø vasaros ir þiemos þygiai (reizai),
baigësi ir kryþiaus þygiai á Lietuvà,
taigi apie 1399 m., o ne po Þalgirio
V. Urbano veikalo „Þalgiris ir kas po jo“ pristatymo metu knygos specialusis redaktorius Vytautas Speèiûnas
pergalës, kaip teigiama ne viename
ir istorikai Edvardas Gudavièius bei Antanas Tyla
istorijos vadovëlyje.
veno daugiau kaip ðimt- rø (ir ne vien Vakarø) istorikø, V. Urbanas visai logiðkai kelia
metá trukusio istorinio V. Urbanas ásitikinæs, kad kryþiaus klausimà: tad kas tada buvo Ordinas,
paþeminimo laikotarpá, þygiø epocha á baltø þemes baigësi koká vaidmená atliko? Pagaliau ko-
prasidëjusá po Treèiojo visai ne po didþiojo 1410-øjø Þalgi- dël Vokietijoje jis gyvuoja iki ðiol, jei
Abiejø Tautø Respubli- rio mûðio, bet apie 1399 metus. Mat kryþiaus þygiai senø seniausiai nebe-
kos padalijimo 1795 me- 1398 m. buvo pasiraðyta Salyno su- rengiami?
tais. Lenkai patyrë ir tartis, kurios sàlygas vykdydami Vy- Galima priminti neágyvendintà
tautinës euforijos de- tautas ir Jogaila padëjo didþiajam Vytauto projektà: Ordinà iðkelti á
ðimtmeèius, ypaè kai magistrui sutramdyti þemaièius. Ta- stepes, ten ákurdinti ir padaryti ko-
1918 m. buvo atkurta ne- èiau Vakarai neástengia suvokti tik- vos prieð musulmonus totorius for-
priklausoma Lenkijos rosios Þemaièiø svarbos lenkø ir postu, panaudoti ir kovai prieð Ru-
valstybë, o XX a. treèia- lietuviø savimonei, teigia autorius, sios staèiatikius. Jeigu bûtø pavykæ
jame deðimtmetyje jos pagaliau Vakarø istorikai visada ðiam tikslui sutelkti Lietuvos, Lenki-
sudëtyje buvo atsidûru- daugiau rëmësi vokieèiø ðaltiniais, jos ir Ordino pastangas, bûtø rastas
sios didelës Ukrainos, o ne lietuviø, lenkø ar rusø. V. Ur- ir Europos akyse pateisintas Ordino
Baltarusijos ir vadina- banas siûlo atkreipti dëmesá á paèià egzistavimas. Taigi Lietuvos istorijo-
mojo Vilniaus kraðto su vokieèio sàvokà. Nors sàvokà Deut- je bûta momento, kai nauja geopo-
istorine Lietuvos sosti- scher Orden á lietuviø kalbà ir ver- litinë realybë galëjo tapti visiðkai
ne Vilniumi teritorijos. èiame Vokieèiø ordinas, bet dar tu- naujai formuojamos Rytø Europos
Paþvelgus á to meto rëjo nugyventi ne viena karta, kad aðimi, naujø santykiø tarp daugelio
Lenkijos þemëlapá neju- saksas ar bavaras suvoktø save kaip tautø iðraiðka.
V. Urbano kalbos tekstà perskaitë Virginija Boguðienë èia kildavo asociacijos vokietá. Dar kitaip tas vokietis buvo
Bus daugiau
cionalizmui, vokieèiai Þalgirio mû- su XV a. Lenkijos valstybës siekiais, ásivaizduojamas XIX a., kilus tauti-
ðá buvo pavertæ savotiðku ir galingu kuriø daliná ágyvendinimà galima niam judëjimui, jau nekalbant apie Gediminas Zemlickas
tautiniu mitu. Juo Vokietijos milita- buvo ávertinti pagal XX a. geopoli-
ristø pasinaudota Pirmojo pasauli- tinæ realybæ.
nio karo metais. Karo pradþioje sëk- Taigi ir vokieèiø, ir lenkø istori-
mingo rusø puolimo akivaizdoje at- në atmintis visà laikà buvo gyva, ta-
rodë, jog Vokietija gali pralaimëti, èiau ávairiais istoriniais laikotarpiais
nes jos pagrindinës pajëgos buvo su- gal nevienodai kasdieniðkai reikð-
telktos Prancûzijoje. Ðtai tada Vokie- minga, nes skirtingai turëjo átakos to
tijos propagandininkø lûpose su- meto gyvenimo aktualijoms.
skambo þodis Tannenberg – Þalgiris.
Ðis mûðis buvo primenamas kaip Istorinio ir mokslinio
ðimtmeèiais trukusiø vokieèiø tautos objektyvumo galimybë
kanèiø ir paþeminimø pradþia, o da-
bar atëjo laikas iðtaisyti tai, kas ne- Taèiau mes labai toli nukeliavo-
padaryta viduramþiais. me á poþalgirinæ ateitá. Koká metà
Vokieèiø kariuomenei pradëjus dabar iðgyvena kad ir XV a. tyrinë-
sëkmingà puolimà Rytø fronte, bu- jimus atliekantys ávairiø ðaliø isto-
vo primenama, kad Þygis á rytus rikai? V. Urbanas þvelgia gana op-
(Drang nach Osten) tæsiamas, tas þy- timistiðkai: kai dauguma teritoriniø
gis, kurá sustabdæs Þalgiris (Tannen- ginèø Europoje iðsisprendë, tiesa,
berg). Tas mûðis nors ir nusineðë dau- milþiniðkø aukø kaina, istorikai lyg
gybæ aukø, bet aukos buvo neveltui. ir nebesijauèia ápareigoti ir toliau
Taigi viduramþiø Þalgiris tapo XX a. atstovauti pirmiausia savo tauti-
pradþios propagandine priemone niams interesams. Atsiranda istori-
tæsti jau kadaise pradëtà teutonø þy- nio ir mokslinio objektyvumo gali-
gá á rytus. mybë.
Antra ðiø propagandos priemo- Apie Vytauto, Jogailos, taip pat
niø raiðkos faze tapo 1918 m. pasi- ir Þalgirio mûðio epochà paraðyta
raðytoji Bresto (Brest Litovsko) tai- daugybë veikalø. V. Urbano knyga
kos sutartis. Pagal sutartá Vokietijai kukliam istorijos mëgëjams, prie ku-
teko ið Tarybø Rusijos milþiniðkos te- riø ðiø eiluèiø autorius priskiria ir sa-
ritorijos, iki tol priklausiusios carinei ve, atrodo vertinga pirmiausia ne
Rusijai. Skubiai sudarytuose naujuo- faktø visuma, kuriø apstu ir kituose
se Vokietijos þemëlapiuose galima veikaluose, bet daþnai naujas þvilgs-
buvo regëti akivaizdø XV a. Vokie- nis, regis, á seniai þinomus faktus.
èiø ordino siekiø patvirtinimà: kas Ðtai kad ir toks: Þalgirio mûðis nëra
XV a. buvo siekiamybë, kuriai kelià kokios nors epochos pabaiga (iðskir-
uþkirto vokieèiø pralaimëtas Þalgi- ta V. Urbano), bet prieðingai – tai
rio mûðis, 500 metø praëjus þemëla- naujos epochos pradþia.
pyje atrodë kaip naujausiø laikø ágy- Jeigu taip, tai kas bûtø ta pabai-
vendinta realybë. ga, V. Urbano þodþiais tariant?
Buvo metas, kai ir Lenkija iðgy- Prieðingai nei mano daugelis Vaka- Prûsijos galios simboliu tapusi Marienburgo pilis
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Pradþia Nr. 8
Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio
Gedimino III laipsnio ordino kava-
lierius, Lietuvos mokslø akademi-
jos tikrasis narys, Gardino univer-
siteto garbës daktaras, daugelio is-
torijos mokslo veikalø autorius
prof. Vytautas MERKYS dalijasi
mintimis, kurios vertingos ne vien
istorijos mokslo atstovams.
Ar dar liko baltø
istorijos dëmiø
Jûs labai kruopðèiai iðtyrinëjote Mo-
tiejaus Valanèiaus ir draudþiamos lietu-
viø spaudos laikus. Ar ðiandien dar ga-
lima kalbëti apie to laikotarpio, XIX a.
antrosios pusës, baltas Lietuvos istorijos
dëmes? Ko svarbaus dar neþinome?
M. Valanèius man rûpëjo kaip as-
menybë. Domino ir jo sàsajos su to
meto aplinka, lietuviø tauta. Rûpëjo
kaip jis sprendë katalikybës santykio
su tautiðkumu problemà. Apie tai pa-
raðiau knygø. Raðydamas apie M. Va-
lanèiø, gerokai perþiûrëjau baþnyti-
nius archyvus, kuriuos tarybiniais me-
tais tyrinëti buvo nepageidaujama.
Reikëjo specialiø leidimø ir visa kita.
Aèiû Dievui, kad prie tø archyvø ne-
siverþë ateistai, nes juos keblu tyrinë-
ti. Pamaèiau, kokie yra tos archyvinës
medþiagos klodai ávairiausiais, ypaè
tautos dvasinio gyvenimo klausimais.
Didþiulë ir maþai tyrinëta sritis – tai kul-
tûros, tautos dvasinës kultûros sritis.
Net apie 1863 m. sukilimà kaip visumà
neturim lietuviðkos monografijos.
Bet tai þvilgsnis per religinio gyveni-
mo prizmæ?
Ar verta grieþtai atriboti religiná gy-
venimà ir kultûrà? Net ir sovietmeèiu
buvo pripaþástama, kad visuomenes se-
kuliarizacija baigësi tik po baudþiavos
panaikinimo ir gal dar vëliau, apie 1905
metus. Pirmiausia kalbu apie kaimà.
Religija buvo suaugusi su kiekvieno
þmogaus pasaulëþiûra, ir jos átaka màs-
tymui, visuomeniniam bei kultûriniam
gyvenimui buvo didþiulë, neatsiejama.
Tà sàsajà ir reikia tyrinëti, neaukðtinant
nei vieno, nei kito, nebandant smerkti
ar kitaip menkinti. Ðtai ði sritis dar ne-
pakankamai atskleista.
Lietuvos istorijos institutas ir Vil-
niaus universitetas leidþia Lietuvos
Metrikà – ðaltinius apie Lietuvos mies-
tus ir miestelius. Aiðku, visa tai labai
svarbu. Visa tai siejasi su labai senais
laikais. Taèiau kokius istorinius ðalti-
nius kapitaliðkai, akademiðkai esame
iðleidæ ið vëlesniø laikø? Tarybiniais
laikais leista apie 1905 m. revoliucijà,
ið dalies solidþiau leista apie 1863 m.
sukilimà. Akivaizdþiai tendencinga at-
ranka. O kokius ðaltinius turime apie
lietuviðkos spaudos draudimà, lietuviø
tautiná atgimimà? Deja, akademiniø
leidiniø apie visa tai neturime.
1973 m. Antanas Tyla Peterburgo
(tada Leningradas) Rusijos vidaus rei-
kalø ministerijos archyve rado kom-
paktiðkà bylà ið to, kaip buvo rengia-
mas lietuviðkos spaudos draudimo pa-
naikinimas. Á bylà sudëta ávairiausiø
paþymø, caro pastabø dël lietuviø
spaudos draudimo, vienokiø ir kitokiø
pasiûlymø. A. Tyla prikalbino Lietuvos
istorijos instituto direktoriø, ir tà me-
dþiagà pavyko rotoprintu iðspausdin-
ti. Kadangi visa archyvinë byla buvo
spausdinta, tai nesunku buvo per-
spausdinti nieko nekeièiant. Prie bylos
buvo ir A. Tylos ávadas, dël kurio kilo
didþiausias triukðmas, nes, girdi, áva-
do autorius idealizuoja lietuviø pastan-
gas atgauti spaudà ir t. t. Kai ta byla pa-
galiau buvo iðspausdinta 500 egzem-
plioriø tiraþu, tai jà platinti buvo leis-
ta tik Istorijos institute. Kiekvienu at-
veju tik direktoriui árodþius, kad tai
reikalinga tavo moksliniam darbui ir
Ar viskà padarëme spaudos
atgavimo ðimtmeèiui (5)
Lenkø krikðèioniðkosios kultûros instituto konferencijoje Romoje 1990 m.; pirmoje eilëje: raðytojas È. Miloðas,
gavus ið jo raðtelá, buvo galima eiti pas
ûkvedá ir nusipirkti tà knygà.
Tai pats didþiausias archyviniø do-
kumentø leidinys ið spaudos draudimo
laikotarpio, ir, beje, vienintelis. Tai kur
esame, kà per tuos nepriklausomybës
metus padarëme? Archyvuose guli mil-
þiniðki klodai medþiagos apie visas lie-
tuviðkos spaudos draudimo peripetijas,
knygneðiø baudimus. Daugeliui ákliuvu-
siø knygneðiø ar tø draudþiamø knygø
skaitytojø yra sudarytos bylos, iðvardija-
mi ákalèiai, pateikti apibûdinimai, iðduo-
tos paþymos ir t. t. Savo knygoje esu in-
formatyviai nurodæs, kur visa ta medþia-
ga saugoma. Kai kuriø bylø ið Maskvos
ar Peterburgo archyvø buvau gavæs mik-
rofilmus, juos atidaviau Lietuvos istori-
jos instituto bibliotekai. Visa tai bûtina
rengti ir leisti akademiniais leidiniais,
bent ðiuo metu, kai UNESCO yra pri-
paþinusi Lietuviðkos spaudos atgavimo
100-metá kaip reikðmingà ávyká pasaulio
mastu. Per mënesá ar kelis tokio darbo
nenuveiksi, tam reikia skirti lëðø, nu-
kreipti tyrinëtojø pastangas.
Kai turësime didelæ ðaltiniø bazæ,
tai á spaudos draudimà, tautinius san-
tykius bei Baþnyèios vaidmená bus ga-
lima paþvelgti ávairiausiais ir naujais as-
pektais. Kai turi ðaltiná po ranka, kiek-
vienas tyrinëtojas randa savo interpre-
tacijø laukà ir tada istoriografija stumia-
si á prieká. Norint spekuliatyviai tyrinë-
ti, lieka tenkintis esama literatûra, at-
siminimais. Tiesa, dabar lengvai priei-
nama ir uþsienio literatûra, ypaè kultû-
ros problemø klausimais. Pasiskaitæs
gali raðyti, nebent tik tol, kol neiðsem-
tos ribotos galimybës. Pagal esamà me-
dþiagà galima ir daug naudingo para-
ðyti. Taèiau visa tai greitai iðseks.
Tempas prarastas. Kodël?
Kaip atsitiko, kad praradome nau-
jøjø laikø istorijos ðaltiniø skelbimo tem-
pà? Matyt, dëmesys sutelktas á kitas ty-
rinëjimø sritis, monografijø raðymà?
Atsakysiu trumpai. Ðaltiniø paieð-
kos, jø publikavimas – juodas darbas,
uþ kurá negauni në mokslo laipsnio.
Pagaliau, tai ne vieno þmogaus darbas.
Atitinkamos mokslo ástaigos turi tam
reikalui sutelkti darbuotojus, panaðiai,
kaip leidþiant minëtà Lietuvos metrikà.
Raðyti pavienes studijas istorikui daug
lengviau ir veiksmingiau.
Monografijos buvo vertingos, bet
ðaltiniø leidyba – esminis mûsø istori-
kø uþdavinys. Tai, kà Vakarø ar Vidu-
rio Europa, net Lenkija, dar prieð Pir-
A. S. Kaminskis, antroje eilëje: B. Makauskas ir V. Merkys
màjá pasauliná karà ástengë paskelbti
(lenkai ir savo nepriklausomybës lai-
kais), lietuviams dar reikia padaryti.
Turime pasivyti kitas ðalis ir atlikti tai,
kà jos jau seniai nuveikusios.
Kada pasivysime taip vëþlindami?
Dar reikia uþpildyti daugybæ pro-
perðø ir atskiromis publikacijomis. Va-
karø Europoje labai daug ðaltiniø jau ne-
beaktualu publikuoti, nes jie paskelbti.
Jiems svarbus naujas poþiûris á senus da-
lykus, kai kà rasti papildomai ir panaðiai.
Mûsø padëtis visai kitokia. Kada prasi-
dëjo Lietuvos modernioji istoriografija?
Tik nuo Lietuvos, vëliau vadintu Vytau-
to Didþiojo universitetu, ásteigimo pra-
sideda profesionalus istorijos mokslas.
Kuo ðis profesionalus istorijos moks-
las skyrësi nuo buvusio prieð tai?
Aiðku, labai skiriasi, nes nepriklau-
somos Lietuvos istorikai rado mëgë-
jiðkus istorijos darbus, be to raðytus ak-
tualizuotais, pragmatiðkais tikslais. Juk
në vienas mokslas neámanomas be pro-
fesionalaus pasiruoðimo, mokëjimo ir
galëjimo áþvelgti giluminius procesus, jø
prieþastingumà. Jei turësime galvoje is-
torikus, tai jie dar turi sugebëti prieiti
prie pagrindiniø ðaltiniø, bendrauti su
savo konfratrais ir paþinti savo paties
galvojimo properðas.
I. Jonyno mokinys A. Ðapoka gili-
nosi jau á vëlesnius laikus, iki XVIII a.,
naudojo daugiau archyvinës nepubli-
kuotos medþiagos. I. Jonynas daugiau
rëmësi metraðèiais, kronikomis ir ki-
ta publikuota medþiaga, kuri jam bu-
vo prieinama. Vytauto Didþiojo uni-
versiteto istorikai turëjo daug gerø no-
rø, bet jø paèiø buvo nedaug. Reikëjo
kone viskà daryti beveik ið naujo. Tie-
sa, ðis teiginys ne visiðkai tikslus, nes
buvo stipri vokieèiø, lenkø ir rusø is-
toriografija. Joje buvo daug naudingo.
Iðkilo ir kita problema. Tyrinëjant
kad ir laikus nuo XVI a., buvo labai
sunku prieiti prie ðaltiniø. Vilnius mû-
sø istorikams buvo kone neprieina-
mas, nes Lietuva su Lenkija neturëjo
oficialiø diplomatiniø santykiø iki pat
1938 m. Neámanoma buvo pasiekti ir
Varðuvos archyvus, kuriø daugiau kaip
90 proc., baigiantis Antrajam pasauli-
niam karui, buvo prarasti. Jauèiame ir
nuolat jausime ðià netektá.
Á Tarybø Sàjungos archyvus taip
pat buvo beveik neámanoma patekti.
K. Jablonskis kartà vaþiavo á Maskvà,
já kelias dienas ten uþ nosies vedþiojo,
o paskutinæ dienà davë kaþkurá Lietu-
vos Metrikos tomà porai trejetai valan-
dø – kà ið to nugriebsi? Kelionei ruoð-
tasi, leidimu rûpintasi mënesiø mëne-
siais, o rezultatas – ðnipðt.
Dël kirilicos
Savo knygose ir straipsniuose raðote,
kad lietuviðkos spaudos draudimo metais
tautai buvo primesta kirilica. Taèiau ki-
rilica, vienas ið seniausiø slavø raidynø,
buvo modifikuotas pasaulietiniams rei-
kalams dar Petro I laikais, 1708 metais.
Tas pertvarkytas raidynas buvo pavadin-
tas „graþdanka“. Tad ar teisinga sakyti,
kad lietuviai buvo pratinami prie kirili-
cos? Gal tiesiog prie graþdankos, t. y. pa-
saulietinio rusø raidyno?
Kirilica – sena slaviðko raidyno sis-
tema, kuri buvo ávairiai modifikuoja-
ma. Kiekviena tauta ðá raidynà prisitai-
kë savo fonetikai, o Rusijoje ði modi-
fikuota versija buvo pavadinta graþ-
danskij alfavit, t. y. civilinis raidynas.
Jeigu norime tiksliai pavadinti, vadin-
kime rusiðku raidynu. Mano knygoje
dël trumpumo visur buvo visur buvo
vartojamas bendresnis kirilicos termi-
nas, juk buvo bandyta jos pagrindu
kurti lietuviðkà raidynà – keletas rai-
dþiø skyrësi nuo civilinio rusiðko rai-
dyno. O lietuviðkas raidynas yra tas pats
lotyniðkas raidynas, lygiai kaip ir lenkið-
kas, nepaisant to, kad tuose raidynuo-
se naudojami kai kurie saviti þenklai.
Pasisako prieð istorikø
sudievinimà
Kaip vertinate Lietuviðkos spaudos
atgavimo 100-meèio renginius, vykusius
Lietuvoje? Ar tie renginiai patenkino Jus
kaip istorikà ir spaudos draudimo laiko-
tarpio tyrinëtojà?
Ðiuo jubiliejumi kaip reikiant ne-
pasinaudojome, bent kol kas nepada-
rëme to, kà galëjome ir privalëjome.
Gal dar ir bus iðleista naujø leidiniø.
Kai kur spëta sutvarkyti knygneðiø ka-
pus, prie to nemaþai prisidëjo savival-
dybës. Taèiau jei mëginèiau svarstyti,
kà mûsø istorikai tam jubiliejui pada-
rë, turëèiau bûti labai kritiðkas. Ar per
pastaràjà deðimtá metø pamatëme
bent jau pastangø publikuoti ðaltinius
ið spaudos draudimo laikotarpio? Ar
pasirodë bent viena spaudos draudi-
mui skirta publikacija?
Gal paskui Vytautà Merká kitiems
istorikams sekti ne visai dràsu, perne-
lyg didelis autoritetas, ir kitiems nebe-
lieka kur ásiterpti?
Bûtø labai blogai sudievinti koká
ASMENYBË 7
nors vienà istorikà. Savo knygose sten-
giausi ðià temà uþgriebti platesniu
mastu, pateikti kuo daugiau informa-
cijos. Bet tai tik pirmas tyrinëjimo eta-
pas. Istorija kaip mokslas neturi pabai-
gos. Prisimenu, viename Lietuvos
mokslø akademijos metiniame susi-
rinkime akad. Kazimieras Meðkaus-
kas kalbëjo apie bûtinybæ ásigyti mo-
dernià elektroninæ skaièiavimo maði-
nà. Kalbininkas akad. Juozas Balèiko-
nis kukliai paklausë: Jeigu tokia galin-
ga skaièiavimo maðina taip greitai skai-
èiuos, tai per pusdiená viskà ir suskai-
èiuos – kà jûs tada darysite? Objekty-
vesnio paþinimo link reikia eiti ilgai ir
ne vienam þmogui. Visiðko paþinimo
reikia siekti, bet vargu ar jis pasiekia-
mas. Mokslo tiesa yra reliatyvi.
Abejoju, ar Spaudos atgavimo 100-
meèio minëjimà reikëjo rengti Lietuvos
Respublikos Seimo rûmuose, nes daly-
vavo tik keliolika Seimo nariø. Buvo pa-
kviesta sveèiø, að taip pat patekau tarp
kviestøjø kaip þurnalo Lituanistica re-
daktorius. Praneðimai man truputá pri-
minë tarybinius laikus, kai minint kokià
nors sukaktá turëjo bûti inteligentijos,
darbininkø, kolûkieèiø ir net moksleivi-
jos atstovø. Taip ir èia. Kai kurie kalbë-
tojai kalbëjo apskritai ne ta tema.
Vis dëlto manau, kad á Iðkilmingà po-
sëdá bei minëjimà Seimo rûmuose buvo-
te kviestas ne vien kaip þurnalo redakto-
rius, bet pirmiausia kaip spaudos drau-
dimo epochai, knygneðiø gadynei skirtø
knygø autorius, Þemaièiø vyskupo Motie-
jaus Valanèiaus laikotarpio þinovas.
Negaliu perdëti kokiø nors savo
ypatingø nuopelnø, dël kuriø mane kas
nors ir kurs nors turëtø kviesti. Apskri-
tai tada pirmà kartà buvau pakviestas á
spaudos atgavimo sukakèiai skirtà vie-
ðà minëjimà. Tiesa, mano buvæs dokto-
rantas, dabar Vytauto Didþiojo univer-
siteto prof. Egidijus Aleksandravièius
kvietë á Kauno savivaldybës surengtà
spaudos atgavimo 100-meèio minëji-
mà. Padëkojau uþ kvietimà, bet neva-
þiavau, nes kà dar naujo galëèiau pasa-
kyti be to, kà esu paraðæs.
Jubiliejai ateina ir praeina, bet netu-
rëtø baigtis darbai lietuviðkos spaudos
draudimo ir siekio tà spaudà atgauti tema.
Esu girdëjæs, kad Istorijos institu-
tas rengiasi iðleisti porà ðaltiniø tomø
skirtø ðiai temai. Numatyta pakartoti
A. Tylos 1973 m. paskelbtà lietuviðkos
spaudos draudimo panaikinimo bylà,
uþ kurios publikavimà autorius buvo
patekæs á valdþios nemalonæ. Bus ið-
spausdinti ir ðaltiniai apie svarbiausias
knygneðiø bylas, ypaè spaudos platin-
tojø organizacijas – Sietynà, Artojø
draugijà ir kitas panaðias. Mat mûsø
archyvuose yra prokurorø sudarytos
bylos, kaltinamøjø iðvadø, kurios bu-
vo siunèiamos á Peterburgà teisingumo
ministrui, nuoraðai.
Trûksta Suvalkø gubernijos bylø, ta-
èiau, kai raðiau knygà apie knygneðius,
pasirûpinau ðiø svarbiausiø bylø mikro-
filmais. Jie iðliko. Taigi ið instituto rinki-
niø galima sudaryti ir leisti iðtisus doku-
mentø rinkinius. Ið Kauno apskrities ar-
chyvo buvau pasidaræs visos medþiagos
kserokopijas, kurias atidaviau á Lietuvos
MA bibliotekos Rankraðèiø skyriø. Vi-
siems prieinama. Savo misijà – spaudos
draudimà ir knygneðius tyrinëjimà – bai-
giau. Gráþti prie to paties bûtø neádomu,
be to, neturëèiau në bûtinø techniniø pa-
dëjëjø, juk ðiaip ar taip turiu taikytis su
pensininko statusu.
Bus daugiau
8 NUEITAS KELIAS
Karstelëjæs gaivaus gërimo gurkðnis (1)
Atkelta ið 1 p.
paminëjimui paaukoti litai priver-
të susimàstyti: matyt, tikrai ne
vien sau dirbame. O jei taip, tai
ir minëjimas reikalingas. Kas þi-
no, kiek tø jubiliejiniø numeriø
dar bus...
Be Tarybos nariø, renginyje da-
lyvavo artimiausi „Mokslo Lietu-
vos“ bièiuliai, kurie, nepaisant uþ-
imtumo ir visø reikalø, rado laiko ir
turëjo noro pagerbti laikraðtá.
Plunksna, susiejanti
praeitá, esatá, ateitá
Dr. Vygintas Gontis, Lietuvos
mokslininkø sàjungos pirmininkas.
Skaièius 300-ai nëra nei maþas,
nei didelis, nes 300 puslapiø knygà,
ko gero, paraðyti galëtø kiekvienas.
Taèiau turint mintyje tai, kad ið kiek-
vieno laikraðèio Mokslo Lietuva nu-
merio galëtø susidaryti atskira bro-
ðiûra, 300 numeris yra visai nemaþo
darbo iðraiðka. Juolab, kad prie to
darbo prisidëjo daug þmoniø.
Nuo Mokslininkø sàjungos re-
dakcijos kolektyvui dovanodami árë-
mintà simbolinæ plunksnà, norime,
kad ji bûtø tarsi pereinamasis simbo-
lis visiems tiems, kurie ðá darbà dir-
bo praeityje, dirba dabar ir dirbs at-
eityje. Tikimës, kad ði plunksna pa-
dës vaisingai tæsti ðá darbà.
Ðiuose puslapiuose
galima kalbëti ne vien
specialybës tema
Habil. dr. Vincas Bûda, ekologas.
Ðiandien gera proga pasidþiaugti
tuo, kad mokslininkai turi graþø ir
gerà laikraðtá, kuris pirmiausia „stip-
rus“ Lietuvos istorijos ir mokslo is-
torijos publikacijomis, dëmesiu mû-
sø istorinëms asmenybëms. Laikrað-
tyje labai gerai atspindimi ryðiai su
Amerikos lietuviais. Jame aptaria-
mos visos tos temos, kuriø labai stin-
ga vadinamojoje didþiojoje Lietuvos
spaudoje.
Besidþiaugianèiø Mokslo Lietuva
yra ir daugiau, nei tie, kurie èia da-
lyvauja. 300-ojo numerio nebûtø be
200-ojo, 100-ojo ir be pirmojo nume-
riø. Konkretus pavyzdys: mano tëtis
visada dþiaugiasi laikraðèiu, visada
perskaito. Apie 300-àjá numerá jis
pasakë ðitaip: Pats laikraðtis kaip
gaivaus gërimo gurkðnis. Tai labai ge-
ras ávertinimas. Be to, mano tëtis
kalbëjo ne apie tuos gërimus, apie
kuriuos turbût pagalvojote.
Viena ið 300-ojo numerio temø –
Lietuviðkos spaudos atgavimo 100-
meèiui skirtos publikacijos. Paèiai
Mokslo Lietuvai – penkiolikti metai.
Tai lyg ir trumpas laikotarpiø, taèiau
jei pradedame suvokti, kà mums
reiðkia spaudos atgavimas, tai gal
pradësime suvokti, kà mokslinin-
kams reiðkia turëti savo spaudà. Ne
visi mokslininkai supranta, kaip ta
spauda galima pasinaudoti. O juk tai
tribûna, kurioje galima kalbëti ne
vien apie savo specialybës dalykus.
Tad ðia proga taip pat kvieèiu Lietu-
vos mokslininkus aktyviau dalyvauti
savo laikraðèio kûrime bei gyvenime.
Mokslo Lietuva padarë
publicistu
Prof. Edmundas Kazimieras Za-
vadskas, Vilniaus Gedimino
technikos universiteto pir-
„Mokslo Lietuvà“ pagerbia lietuviðkosios spaudos veteranas Viktoras Alekna, Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis
prorektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir fizikai prof. Konstantinas Repðas ir habil. dr. Alfonsas Ramonas
masis prorektorius, buvæs ilgametis
rektorius, Mokslo Lietuvos patarëjas.
Malonu graþiai árengtoje Moksli-
ninkø sàjungos bûstinëje prisiminti,
kaip teko glaustis Lietuvos mokslø
akademijos patalpose. Prisimenu po-
sëdá, kai buvo renkamas bûsimojo
mokslininkø laikraðèio pavadinimas.
Tada prof. Bronius Kuzmickas pasiû-
lë pavadinimà – Mokslo Lietuva.
Taip pat prisimenu, kaip Sàjû-
dþio metais ieðkota laikraðèiui po-
pieriaus, jis veþtas net ið Ukmergës.
Mano draugas Vania Samochvalovas
tuo metu valdë visos Lietuvos popie-
riaus atsargas, o dabar dirba Vil-
niaus Gedimino technikos universi-
teto Treèiøjø rûmø ûkvedþiu. Pasi-
keitë laikai, pasikeitë ir reikalavimai.
Esame truputá nusikaltæ Mokslo
Lietuvai. Vienas profesorius pasakë,
tai yra stebuklas, kad Lietuva ðian-
dien leidþia toká laikraðtá, o valstybë
ðiek tiek per Spaudos rëmimo fondà
palaiko jo gyvybæ. Mes Vilniaus Ge-
dimino technikos universitete visada
dþiaugiamës sulaukæ naujo Mokslo
Lietuvos numerio ir kiekvienà kartà
randame kà nors ádomaus paskaity-
ti. Dauguma skaitytojø ðá laikraðtá
skaito nuo pirmo iki paskutinio pus-
lapio, nors yra ir tik atskirus straips-
nius skaitanèiø þmoniø.
Dar pasakysiu, kad Mokslo Lie-
tuva privertë mane raðyti ne vien
mokslinius straipsnius, ir tik dël ðiø
straipsniø kai kurie þmonës mane
pavadina publicistu. Neþinau, ar ge-
rai, kad tai darau, bet tai Mokslo Lie-
tuvos nuopelnas.
Pradþiø pradþia
Habil. dr. Alfon-
sas Ramonas, Lietu-
vos Respublikos Sei-
mo Ðvietimo, mokslo
ir kultûros komiteto
vyresnysis patarëjas.
Bûtent mano ka-
binete, man dar dir-
bant Lietuvos mokslø
akademijoje, ir buvo
ásteigta Mokslo Lietu-
va. Buvo tarybiniai lai-
kai, taèiau jau buvo
pribrendæs reikalas
kurti laikraðtá, kuris
raðytø apie mokslà ir
mokslininkø reikalus.
Prisimenu, kaip su
Vincu Bûda ëjome pas
Lietuvos MA partinæ
sekretoræ p. L. Þutau-
tienæ. Taèiau tuo metu
dar buvo tvarka, kad,
norint leisti laikraðtá,
bûtø reikëjæ pereiti Sveikinimo þodá taria kalbininkas prof. Vytautas Vitkauskas, uþ jo – biofizikas habil. dr. Vincas Bûda
daugybæ institucijø, neiðskiriant ir
tvarkiusios cenzûros reikalus. Iðëjo-
me ið p. L. Þutautienës kabineto su
V. Bûda ir svarstome: ne, per Moks-
lø akademijà leidimo toká laikraðtá
leisti nepavyks gauti. O institucijos,
turinèios leidybos teises reikëjo, to-
dël ið pradþiø „prisiklijavome“ prie
Lietuviø kalbos instituto.
Daug bûtø galima pasakoti apie
laikraðèio atsiradimo istorijà. Prisi-
menu 100-àjá numerá, prie kurio pa-
sirodymo daug prisidëjo tuometinë
laikraðèio redaktorë Graþina Krið-
èiukaitienë ir buvæs atsakingasis sek-
retorius Juozas Elekðis. Apskritai
daug puikiø þmoniø prisidëjo prie to
darbo. O kad ið mokslininkø gyveni-
mo ir apie mokslininkø gyvenimà yra
kà raðyti, patvirtino ir 300 Mokslo
Lietuvos numeriø.
Mokslo Lietuvà þino viso
pasaulio bazilijonai
Ukrainos ir Lietuvos Ðv. Bazili-
jaus Didþiojo ordino atstovai, atvy-
kæ ið Lvovo pasveikinti Mokslo Lie-
tuvos su 300-uoju numeriu.
Lietuvoje ásikûrusiø bei Ukrai-
nos tëvø bazilijonø vardu sveikina-
me Mokslo Lietuvos redakcijà. No-
rime visus èia susirinkusius uþtik-
rinti, kad Mokslo Lietuvos publika-
cijas, skirtas Bazilijonø ordino bei
tëvø bazilijonø veiklai Lietuvoje, þi-
no ne tik Ukrainos, bet ir viso pa-
saulio bazilijonai. Tø straipsniø yra
gana daug, ir uþ tai esame labai dë-
kingi laikraðèiui.Visà spausdinamà
medþiagà mes kruopðèiai archyvuo-
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
nam redaktoriui negalëèiau prie-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
kaiðtauti. Juk pats laikas reikalauja
skirtingos tematikos publikacijø.
Ðiandien jau daug plaèiau þvel-
giama á tuos paèius dalykus, kuriems
buvo skirtos ankstesniø metø publi-
kacijos. Neapsiribojama vien tik
siaura moksline tematika, bet raðo-
ma apie mokslà plaèiàja prasme, o
svarbiausia – nepamirðtamas moks-
lininkas þmogus. Pakaktø prisiminti
tebetæsiamà publikacijø ciklà apie
tarpukario fizikà ir etnologà prof. Ig-
nà Konèiø, straipsniø ciklà apie ne-
priklausomos Lietuvos jûrø kapito-
nus, tarp kuriø buvo ir èia dalyvau-
janèio prof. Juozo Algimanto Krikð-
topaièio tëvas Bronius Krikðtopaitis,
arba mûsø sveèio Viktoro Aleknos
raðinius, paðnekesiø ciklus. Ðtai taip
Mokslo Lietuva ir stengiasi papasa-
koti apie mokslo raidà, plëtotæ per
jame, nes ji turinti dvasinæ ir kultû- þmogaus, asmenybës gyvenimà. To-
rinæ vertæ. kios publikacijos sukelia labai daug
Norime padëkoti ir uþ tai, kad ne minèiø. Kaip skaitytojas ir laikraðèio
tik platinate þinias apie mûsø Ordi- bendradarbis dþiaugiuosi Mokslo
no veiklà Lietuvos þemëje, bet ir ska- Lietuvos pakylëtumu, platesniu
tinate daugiau domëtis tëvø bazilijo- þvilgsniu á aptariamus gyvenimo reið-
nø ðvieèiamàja bei sielovados veik- kinius.
la, jà tyrinëti. Labai svarbu, kad dva- Laikraðtis reikalingas ne tik
singumas, kurá propaguoja tëvai ba- mokslo þmonëms, bet ir tiems, kurie
zilijonai, bûtø geriau þinomas Lietu- domisi mokslu, intelektine veikla.
vos þmonëms ir juos praturtintø nau- Atrodo, kad nelabai daug kas Moks-
jomis þiniomis. Mums, bazilijonams, lo Lietuvà prenumeruoja, taèiau vis
tai labai svarbu netgi nepriklausomai dëlto tai labai skaitomas laikraðtis.
nuo to, kur savo veiklà plëtojame – Þinau, kad tie, kurie laikraðtá prenu-
Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje meruoja, paprastai ne tik vieni já
ar kitose Europos valstybëse. skaito, bet pasidalina ir su kitais. Tai
Dëkojame Mokslo Lietuvai, kad labai graþu.
supranta mûsø siekius, palaiko mû-
sø dvasiðkà veiklà Lietuvoje ir Uk- Ðeðeri metai
rainoje, suteikia þiniø gilinantis á mû- su „Mokslo Lietuva“
sø Ordino istoriná paþinimà. Tegul
Graþina Kriðèiukaitienë, Moks-
ðis Ðv. Motinos atvaizdas, kurá dova-
lo ir technikos þurnalo redaktoriaus
nojame, sergsti Jûsø veiklà. Pabaigo-
pavaduotoja, iki 1997 m. – Mokslo
je leiskite Mokslo Lietuvai ukrainie-
Lietuvos redaktorë.
tiðkai sugiedoti mûsø tradicinæ gies-
Papasakosiu, kaip að tapau Moks-
mæ Ilgø ilgø metø.
lo Lietuvos redaktore. Vienà dienà
prie Vaikø pasaulio sutinku Alfonsà
Svarbiausia, kad Ramonà. Jis ir sako: Jau daug metø
nepamirðtamas þmogus „Lietuvos ryte“ raðai apie mokslinin-
kus, tai gal norëtum pabandyti kurti sa-
Julius Norkevièius, Vilniaus Ge-
vo laikraðtá? Mes ieðkome laikraðèio re-
dimino technikos universiteto laik-
daktoriaus. Paþadëjau pagalvoti.
raðèio Inþinerija redaktorius.
Uþ kito Vaikø pasaulio kampo
Eidamas á ðá renginá, mëginau
sutikau buvusá savo mokiná Vità
prisiminti, kada paraðiau pirmà
Tomkø. Þinai, imuosi „Respubli-
straipsná á Mokslo Lietuvà. Matyt, tai
kos“. – sako V. Tomkus. Pagalvojau:
buvo senokai, nes prisimenu dar pir-
Tai bent dalykai, mokinys imasi nau-
muosius laikraðèio numerius. Aiðku,
jo laikraðèio, tai kodël að negalëèiau?
jie labai skyrësi nuo dabartinio laik-
Taip ir pasiryþau.
raðèio – ir apipavidalinimu, ir
Ëjo 1990-ieji. Atëjau á Mokslo
straipsniø tematika. Taèiau në vie-
Lietuvà. Kur laikraðtá spausdinti –
neaiðku. Nuëjau á Spaudos rûmus.
Direktorius paklausë, koks tiraþas.
Atsakiau, kad 10 tûkstanèiø. Kur tai
matyta: toks menkas tiraþas, juk tik
uþdësi formas ir vël reikës nuimti. Su-
manë kaþkokie mokslininkai laikrað-
tá leisti. Na jau ne, ðitam klanui mes
netarnausime, – piktinosi Spaudos
rûmø direktorius.
Teko iðeiti nieko nepeðus. Apë-
jau Vilniaus spaustuves – nieko ge-
ro. Atsitiktinai sutikau vieno daugia-
tiraþio laikraðèio redaktoriø, kuris
pasigyrë, kad laikraðtá spausdina Uk-
mergëje. Nuvaþiavau á Ukmergæ, su-
sitariau spausdinti laikraðtá. Ið tiesø
ten dirbo labai puikûs þmonës, ma-
lonu prisiminti.
Atsimenu, buvo dalijamas LKP
CK turtas. Mokslo Lietuvai teko se-
na Volga, ið kurios styrojo laidø lai-
deliø. Tai ðtai tà Volgà vairuoti mo-
këjo tik Juras Ulbikas. O jis visada
apsikrovæs darbais, todël á Ukmergæ
iðvaþiuodavome 5 valandà ryto, kad
gráþæs jis spëtø ir á savo darbà.
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Prisimenu, ið Atviros Lietuvos
fondo dovanø gavome kompiuterá,
kuris buvo pastatytas Vilniaus pe-
dagoginiame universitete, tuome-
tinio Mokslininkø sàjungos pirmi-
ninko prof. K. Pyrago laboratorijo-
je. Tuo metu profesorius su Ukrai-
nos fizikais leido monografijà. Vie-
nà dienà atëjome leisti savo laik-
raðèio, o profesorius sako: Skubu á
traukiná, dar liko tiek ir tiek teksto
surinkti. Sëdëjome, laukëme, kol
bus surinktas tekstas. Tàkart bai-
gëme dirbti 12 val. nakties. Naktá
daug kartø tekdavo per visà mies-
tà pëdinti namo – ðiurpà keliantys
prisiminimai.
Tokia buvo kasdienybë. Be jos,
dar buvo giliø, prasmingø susitiki-
mø. Kartà Gedimino prospekte su-
tikau amþinà atilsá prof. Èeslovà Ku-
dabà. Buvo labai liûdnas, nes kaip tik
tada spaudoje prieð já prasidëjo puo-
limai. Sakau: Profesoriau, þinau, ko
Jums reikia. Paraðykite straipsná
„Mokslo Lietuvai“ ir ið karto geriau
pasijusite. Tada È. Kudaba paraðë
straipsniø apie þemëlapius ciklà. Pa-
raðæs straipsná, prisipaþino: Þinai,
tikrai man akyse ðviesiau.
Syká È. Kudaba pasisiûlë paraðy-
ti straipsná apie Valdà Adamkø, kai
ðis atvaþiuos ið JAV. Taèiau po kurio
laiko susitikome, ir jis pasakë, kad
paraðyti apie V. Adamkø negalës. Ne
tai tuo metu rûpëjo V. Adamkui, nes
jis taip pat buvo puolamas tam tik-
ros spaudos.
Nepamirðtami susitikimai su
taip pat amþinà atilsá prof. Henriku
Ðimkumi, kuris turëjo tapti pirmojo
jau nepriklausomos Lietuvos atradi-
mo autoriumi. Prof. H. Ðimkus áro-
dë, kad ne kalbos padargai valdo bal-
sà, o þmogaus smegenys. Tai buvo
nepaprastai ðviesios sielos ir auksi-
niø rankø chirurgas. Vienà kartà jis
operavo italà, paðalino jam gerklas ir
po operacijos sugebëjo já iðmokyti
vël kalbëti. Paklaustas, kokia kalba
mokë italà kalbëti, profesorius pa-
reiðkë: Þinoma, lietuviðkai, kaip dar
galëjau italà mokyti.
Didelá áspûdá man padarë prof.
Alfredas Smailys, ypatingo likimo as-
menybë. Kartà jis bandë atgaivinti su-
stojusià ðirdá ir panaudojo „elektros
ðokà“. Uþ tai buvo suimtas ir nuteis-
tas. Kai buvo iðsiaiðkinta, kad profe-
sorius þmogaus neterorizavo, bet gel-
bëjo já, buvo iðteisintas ir pakviestas
dirbti á slaptà laboratorijoje Saratove,
kur buvo gaminamas bakteriologinis
ginklas. Ko gero, kito tokio straips-
nio, koká Mokslo Lietuvai paraðë prof.
A. Smailys, daugiau niekur nebuvo.
Labai dþiaugiuosi, kad tie ðeðeri
metai su Mokslo Lietuva man davë
nepaprastai turiningø gyvenimo aki-
mirkø.
Pirmieji kûrëme
elektroninæ laikraðèio
versijà
Dr. Juras Ulbikas, Lietuvos
mokslininkø sàjungos direktoriaus
pavaduotojas.
Kiek prisimenu, su Mokslo Lie-
tuva man daugiausiai teko bendra-
darbiauti kaip laikraðèio pagalbinin-
kui techniniais reikalais. Turiu min-
tyje ne vien fenomenaliàjà Volgà, ku-
ria atsiveþdavome laikraðèio tiraþà ið
Ukmergës.
Kadangi dirbu informatikos sri-
tyje, toje interesø sandûroje kilo su-
manymas leisti elektroniná laikraðtá.
Juo galëtume pasididþiuoti, nes
Mokslo Lietuvai priklausë elektroni-
nio laikraðèio leidybos Lietuvoje pri-
oritetas. Lietuvos mokslininkø sà-
jungoje ði idëja buvo palaikyta ir tai
buvo unikalus projektas, nes elektro-
ninë leidyba tuo metu pasaulyje dar
9
Be laisvo þodþio nebûtø
tik prasidëjo. Civiliniams reikalams
internetà ir elektroninæ leidybà pra-
dëjo taikyti bûtent mokslininkai.
Moksliniai þurnalai kaip tik ir buvo
pirmas tos elektroninës leidybos pa-
laisvos Lietuvos (3)
vyzdys. Elektroninë spauda buvo ki-
tas þingsnis.
Apskritai elektroninës leidybos
srityje Lietuvos mokslo visuomenë
nelabai teatsiliko nuo pasauliniø tos
srities tendencijø. Popierinë ir elek- Pradþia Nr.10
Gedimino Zemlicko nuotrauka
troninë Mokslo Lietuvos laikraðèio
versijos tuo metu sudarë tam tikrà Tautos demoralizacijos
simbiozæ, nes laikraðtis ne tik buvo pabaiga
platinamas elektroniniu bûdu, bet
Poetas, Nacionalinës kultûros ir
buvo uþtikrintas ir gráþtamas ryðiø:
meno premijos laureatas, savaitrað-
rengëme ir specialius puslapius ið in-
èio Literatûra ir menas vyriausiasis re-
terneto, kuriuose pateikdavome þi-
daktorius Kornelijus Platelis pastebë-
niø apie mokslo naujoves.
jo, kad minëdami lietuviðkos spaudos
Manau, kad ir Mokslo Lietuvos
lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100-
internetiniai puslapiai ateityje turë-
metá, kartu ðvenèiame ir ávairiø laiko-
tø bûti komercinami, prenumeruo-
tarpiø valstybinës demoralizacijos eta-
jami, kaip kad daro pasaulio bei di-
pø pabaigà. Kà turëjo mintyje poetas?
dieji Lietuvos laikraðèiai.
Jis prisiminë kalbininko Jano Bodue-
no de Kurtenë (Baudouin de Courte-
Laikraðèio botago reikia nay) 1904 m. iðleistà broðiûrà Lietuviø
darbus nebaigiantiems raidyno klausimas Rusijos valstybëje ir
jo iðsprendimas. Joje autorius iðdëstë
Dr. Vladas Guoga, Lietuvos Lietuviðkosios spaudos atgavimo 100-meèio Iðkilmingame posëdyje dalyvavo
kultûrinæ ir ekonominæ spaudos drau-
mokslo tarybos patarëjas. laikinasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Artûras Paulauskas
dimo þalà tiek Lietuvai, tiek Rusijos
Esu iðtikimas laikraðèio skaityto-
imperijai. Ar gali þmoniø moralæ ugdyti nepuoselës kalbantieji. Ðtai kodël dëmesá Lietuvos nacionalinio muzie-
jas ir prenumeratorius, turiu Moks-
nuostata, kai noras lavintis ir ðviestis lai- svarbu, kad në vienoje srityje lietuviø jaus direktorë Birutë Kulnytë.
lo Lietuvà nuo pirmøjø jos numeriø.
komas beveik nusikaltimu? – minëta- kalba neuþleistø savo pozicijø – uni- Þinoma, netekusi galimybës kny-
Raðyti á laikraðtá man daug neteko,
me straipsnyje retoriðkai klausë Bodu- versitetuose, mokslo institucijose, gas spausdinti Lietuvoje, lietuviø tauta
o jei jau kà ir tenka paraðyti, tai dau-
enas de Kurtenë. Spaudos draudimas klestëtø ne vien humanitariniuose, savo knygø leidybos centrà ásteigë Ma-
giausia apie Lietuvos mokslo tarybos
iðjudino ir suvienijo visuomenæ, o jo bet taip pat gamtos ir technologijø þojoje Lietuvoje. 40 metø lietuviðkos
nutarimus.
panaikinimas jau negalëjo uþlipdyti mokslø srityse. K. Platelis, kurá prisi- knygos kelià nuo spaustuvës iki skaity-
Kà galëèiau pasakyti apie laik-
në maþos dalies plyðio, atsivërusio mename ir kaip buvusá ðvietimo ir tojo þenklino knygneðiø fenomenas.
raðtá? Jis labai informatyvus, ádo-
tarp valstybës teisës ir pilieèiø mora- mokslo ministrà, pripaþino, kad cita- Labai svarbu suvokti, kad visa tai bran-
mûs teminiai ir apþvalginiai daly-
lës. Tai buvo galingos caro imperijos vimo indeksai prestiþiniuose bei uþ- dino lietuviø tautinæ savimonæ, krista-
kai. Laikraðtis atlieka ir tam tikrà
atsitraukimas, atvëræs Lietuvai naujà sienio leidiniuose, nors parodo moks- lizavo tautinæ veiksmø programà.
mokslo populiarinimo funkcijà, ir
kovos uþ nepriklausomybæ, taigi ir uþ linio darbo vertæ, bet nedera pamirð- Jau 1900 m. Pasaulinëje Pary-
ne tiek aiðkindamas tas mokslo tie-
moraliná integralumà, perspektyvà, – ti ir kitos vertës, kurià tam darbui tei- þiaus parodoje daugelá nustebino Lie-
sas, kiek parodymas, kuo mûsø
teigë K. Platelis. kia buvimas lietuviðkoje þinijoje, lie- tuvos ekspozicija. Net mokslo þmoniø
mokslo þmonës uþsiima, kà ir kaip
Spaudos draudimas lietuviø tautai tuviðkø studijø procese. dauguma tada lietuviø tautø traktavo
daro. Humanitariniais ir sociali-
buvo itin pavojingas ir dël to, kad dar Kalba – ne tik minèiø reiðkimo tik kaip mokslui ádomø filologiná fak-
niais klausimais èia galima rasti to-
tik formavosi bendrinë lietuviø kalba ir priemonë, bet joje uþkoduotas ir tam tà. Taèiau inteligentijos pastangomis
kios informacijos, kurios niekur ki-
raðyba. Jono Jablonskio Lietuviðkos kal- tikras nepakartojamas pasaulio suvo- sugebëta parengti uþdraustos lietu-
tur nepaskaitysi.
bos gramatika pasirodë 1901 m., o jos kimo bûdas, tam tikra þinia apie já, to- viðkos spaudos leidiniø ir etninës kul-
Ir tik vieno dalyko kartais pasi-
normos galutinai buvo ádiegtos tik tar- dël ji vertinga ne tik patiems ta kalba tûros ekspozicijà. Muziejininkë
gendame. Mokslo visuomenë turi
pukario nepriklausomoje Lietuvoje. kalbantiems, bet ir visai þmonijai. Tà B. Kulnytë toká darbà prilygina tikrø
problemø, kuriø niekaip nepavyksta
Caro administracija tuo draudimu vyk- þinià ir stengsis perteikti groþinë lite- europieèiø poelgiui, nes tie lietuviai
iðspræsti. Kankinamës su mokslø kla-
dë kultûrinæ lietuviø aneksijà. Pasak ratûra, ne tik reiðkianti, bet ir rodanti inteligentai á Lietuvà þvelgë kaip á ne-
sifikacija, doktorantûros ir apskritai
K. Platelio, vyko karas kultûriniø verty- paèià kalbà. Spausdinama kaip niekad atsiejamà lotyniðkosios Europos da-
studijø kokybe, kvalifikaciniais reika-
biø srityje, ir tà karà lietuviai laimëjo. To daug verstiniø ir vietos autoriø knygø, lá. Besiformuojanti lietuviø inteligen-
lavimais ir panaðiai. Laikraðtyje vie-
karo tikrieji dalyviai – tai knygneðiai ir taèiau reikalavimai redagavimui ir ap- tija jau suvokë savo kultûros pavel-
na kita uþuomina apie tai bûna – bet
daraktoriai, kuriuos rëmë ûkininkø tau- skritai kalbai menkëja. Diskusijos apie dà kaip tautinës tapatybës reiðkiná.
pokalbis ta uþuomina ir baigiasi. Bû-
ta, dalá savo kukliø lëðø skirdama lietu- tai pasitraukë á specialiø leidiniø pus- Lietuvos ekspozicija Pasaulinëje Pa-
tø puiku, jei laikraðtis rastø pakanka-
viðkoms knygoms ir savo vaikus leisda- lapius. O juk kalbos vartosenà leng- ryþiaus parodoje iðliko saugi viename
mai uþsispyrimo ir ëmæsis kokià nors
ma á pogrindines lietuviðkas mokyklas. viausiai veikia masiniai leidiniai, o ne Paryþiaus muziejø, ir ji ðiais metais
temà gvildenti, jà narpliotø iki galo,
K. Platelis kalbëjo ir apie kità teoriniai kalbininkø darbai. bus parodyta Lietuvoje.
tol, kol pavyks gauti koká nors spren-
draudimø laikotarpá – idëjø draudi- Seimo tribûna K. Platelis pasi- Taèiau ir po spaudos atgavimo,
dimà. Tai daugelá mûsø „biurokratø“,
mà, trukusá 50 metø. Tai buvo dar naudojo ir kaip savaitraðèio Literatû- po Pirmojo pasaulinio karo paveldo
atsakingø uþ tuos darbus, paskatintø
vienas tautos demoralizacijos laiko- ra ir menas vyriausiasis redaktorius. atstatymas, susigràþinimas, apsauga
vienà kartà juos pabaigti. O darbø jie
tarpis. Kalba daugmaþ buvo palikta Po posëdþio jis visus pakvietë á Seimo pasirodë labai sudëtingas uþdavinys,
nepabaigia daþnai ir todël, kad taip,
ramybëje, bet valdþia kontroliavo, rûmø galerijà, kur vyko Literatûros ir sudëtingesnis net uþ diplomatinæ ko-
kaip norëtø, jiems neleidþiama dary-
kas ta kalba buvo sakoma. Taigi Bo- meno jubiliejinio numerio pagerbimo và dël valstybës pripaþinimo. Ið tie-
ti, o kaip leidþiama – jie nenori. To-
dueno de Kurtenë retorinis klausi- iðkilmës, atidaryta ðiai proga skirta sø, nejau nëra keista, kad Vasario 16-
dël jiems geriausia iðeitis – ið viso nie-
mas bûtø visiðkai tikæs ir tam metui. paroda. Taip jau laimingai sutapo, osios aktas net nebuvo áregistruotas
ko nedaryti.
Taigi minëdami spaudos draudi- kad savaitraðèio 3000-asis numeris Lietuvos Valstybës archyve?
Ðtai, pavyzdþiui, visiems iki gyvo
mo 100-metá kartu prisimename ir pasirodë kaip tik geguþës 7-àjà, mi- Ir vis dëlto metais, kai minime Lie-
kaulo ásiëdæs habilitacijos klausi-
kitus draudimus, minime ávairiø de- nint Spaudos atgavimo 100-metá. tuviðkos spaudos atgavimo 100-metá,
mas – tai klasikinis sprendimo vilki-
nimo pavyzdys. Galø gale Lietuvos
moralizacijos etapø panaikinimo pa- tenka konstatuoti, kad istorinio bei
mokslo taryba rado iðeitá: visø moks-
baigà, kuri mums sutampa su Nepri- Ne tik gráþti á Europos kultûrinio paveldo paieðkos, apsauga,
lo ir studijø institucijø teisës teikti
klausomybës atgavimu, – teigë kal- þemëlapá, bet ir bûti savimi tyrinëjimai, pateikimas tebëra svarbi
bëtojas, visai logiðkai susiedamas nacionalinë problema. Todël tokios
habilituoto daktaro mokslo laipsná
Vasario 16-àjà ir Kovo 11-àjà – Lie- 1864 m. pradëtasis lietuviðkos sukaktys reikalingos ne tik reikðmin-
jau baigësi, o naujos – nesuteikia-
tuvos valstybës atkûrimo datas. Ið spaudos draudimas ir Lietuvoje isto- goms programoms parengti, bet ir
mos. Visiems sakome – Taryba svars-
tiesø, papildant kalbëtojà, be laisvo riðkai tradicinës katalikø baþnyèios joms nuosekliai ágyvendinti. Padorus
to, kaip reikëtø daryti Bet jau pra-
þodþio nebûtø laisvos Lietuvos. puolimas buvo nuolat stiprinamas. ekspertas, toliau tæsë B. Kulnytë, pa-
ëjo metai ir nieko nepadaryta.
Taèiau kadaise perskeltos moralës Dirbtinai stabdant lietuviø naciona- jëgus ávertinti restauruoto objekto
Visuomenës spaudimas padëtø
liekanø pakanka ir ðiandien, nes ir lo- linës kultûros raidà, tikëtasi, kad reikðmæ. Taèiau ir pats padoriausias
vienaip ar kitaip iðspræsti panaðius
tyniðkais raðmenimis bei moderniomis tauta lengviau pasiduos rusifikacijai. finansininkas turi bûti pakankamai
klausimus. Yra ir kitø dalykø, ávairiø
nuomoniø formavimo technologijo- Ið inercijos esame linkæ aptarinëti tik intelektualus, kad neklaustø: O kam
mokslininkams kylanèiø klausimø,
mis galima drumsti protus, painioti tà rusifikacijos formà, kuri akivaiz- Jums tiek daug reikia?
kuriuos iðsiaiðkinti galëtø padëti mû-
vertybes. Kalbëtojas iðreiðkë viltá, kad dþiai dokumentuota raðtu. Reikia gi- Kaip mûsø kultûros paveldo ap-
sø laikraðtis. To ir norëèiau palinkë-
vis dëlto ilgesná laikà gyvendami neið- lesniø to laikotarpio tyrimø, nes im- saugos skaudulius B. Kulnytë minë-
ti. Kai kurie linki laikraðtá leisti kas
kreiptoje valstybëje, vieðuosius intere- perija mëgino ágyvendinti daug ir ki- jo deðimtmeèius tvarkomà daktaro
savaitæ, bet jei jis reguliariai, nors ir
sus pradësime vis labiau laikyti savo tø kraðto unifikavimo priemoniø – Jono Basanavièiaus sodybà Oþkaba-
kas dvi savaitës, gvildens aktualius
asmeniniø interesø saugos garantu. mëgino vienodinti kraðtovaizdá. Uni- liuose, daktaro Vinco Kudirkos pa-
akademinës visuomenës gyvenimo
Ðiandien turime gerai iðtobulintà fikavo net pakeliø augmenijà, mies- minklà Kudirkos Naumiestyje, kuris
klausimus, bus labai gerai.
savo kalbà, jà tyrinëjanèias bei sau- tø ir gyvenvieèiø iðplanavimà, pasta- pastatytas ið daþnai nubyranèio ce-
ganèias institucijas. Taèiau kalbai nie- tø architektûrà. Ðtai á ðiuos dalykus, mento. Reikëtø palyginti nedideliø
Bus daugiau
kada nestigs iðoriniø pavojø. Jokios kurie ið tiesø daþnai mums praslysta investicijø ir turëtume balto
Parengë Graþvydas Kantvydas institucijos neapsaugos kalbos, jei jos pro akis, savo praneðime ir sutelkë Nukelta á 20 p.
10 ÐALTINIAI 2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)

Kelionë á Seinus,

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Punskà ir senàjà
jotvingiø þemæ (2)
Pradþia Nr. 11
Kaip Tacito aisèiai
X amþiuje virto prûsais
Nepaisant to, kad Seinai maþas
miestelis, turintis tik 6 tûkst. gyvento-
jø, bet ið jø apie 1,5 tûkst. lietuviø. Tai-
gi lietuviø kultûrai, lietuvybei tai labai
svarbus miestas. Kaip, beje, ir visas
Seinø kraðtas. Nieko stebëtino, kad Sei-
nuose yra ne tik Lietuviø namai bet vei-
kia ir Lietuvos Respublikos konsulatas.
Kada èia ásikûrë pirmieji gyvento-
jai, nëra labai aiðku, taèiau niekas ne-
abejoja, kad tai nuo seno jotvingiø arba
sûduviø gyventa þemë. Pirmà kartà is-
torijoje sûduvius (sûdus), kartu ir galin-
dus, mini graikø istorikas Ptolomëjas
(Ptolemajus, Ptolemëjus) II m. e. am-
þiuje. Rytø aisèiø, prie kuriø Kazimie-
ras Bûga priskyrë lietuvius, latvius,
þiemgalius, sëlius ir kurðius, Roma dar
veikiausiai nepaþinojo, nes visos tos
tautos tuo metu tebegyveno toli nuo
Vyslos ir Baltijos pajûrio. K. Bûga tau-
tø giminæ, kurià sudaro prûsai ir lietu-
viai, latviai, þiemgaliai, sëliai bei kurðiai,
vadino aisèiais, t. y. vardu, kuriuo I am-
þiaus Romos istorikas Tacitas pavadi-
no prûsø tautà. Aisèiais ji vadinta maþ-
daug iki 900 metø, kai tuose kraðtuose
lankësi ir paliko savo áspûdþiø apraðy-
mà anglosaksø keliautojas Vulfstanas.
Senàjá aisèio vardà ið raðytiniø ðaltiniø
pamaþu iðstûmë prûso vardas, pirmà
kartà paminëtas 999 metais. Kadangi
aisèio vardas nuo X a. jau netiko prûsø
tautai vadinti, tai K. Bûga ir siû-
lë juo vadinti visà plaèià gi-
minæ, kurios nariai yra ne tik prûsai
(tikrieji senovës aisèiai), bet ir lietuviai,
latviai, þiemgaliai, sëliai bei kurðiai.
Dzûkai – tikrieji jotvingiø
paveldo atstovai
Kaip matome, sûduviai, arba jot-
vingiai á Europos istorijos ðaltinius pa-
teko daug anksèiau uþ lietuvius ar lat-
vius, nes ir to meto „Europai“ buvo
lengviau pasiekiami. Tai buvo ne vien
privalumas, bet ir labai pavojinga lem-
tis, kà parodë ir vëlesni amþiai.
Vienas ið argumentø, kad Seinø
kraðtas yra jotvingiø istorinio paveldo
dalis, tai jotvingiðki upiø ir eþerø pava-
dinimai. Mûsø vedlio Eugenijaus Pet-
ruðkevièiaus lûpose tie jotvingiðki var-
dai skamba tarsi poetinës metaforos,
lyg simboliai, be kuriø ðis kraðtas pra-
rastø didþià dalá viso patrauklumo. Tik
ásiklausykime: Gailëkas, Zelva, Galadu-
sis, Prapuntas, Seivas, Vygriai ir daugy-
bë kitø. Beje, Vygriai – vienas
didþiausiø ir graþiausiø se-
nosios jotvingiø þemës eþe-
rø Suvalkijoje. Jo pavadi-
nimas kilo nuo þodþio
vingrus, tad nieko stebë-
tino, kad jo krantai iðties
labai iðsirangæ. Tuo ási-
tikinome ir ðios kelio-
nës metu. Dar paste-
bësime, jog esama
keliø eþerø, turinèiø
tà patá pavadinimà
Zelva (kità aptinka-
me Baltarusijos te-
ritorijoje). Ir Len-
kijoje, ir Baltaru-
sijoje esanèiø
eþerø vardai yra
tuviams. Eugenijus Petruðkevièius dël
to labai sau galvos nesuka, svarbiausia,
kad ðiame kraðte jauèiasi esàs ne tik
Seinø lietuvis, bet ir jotvingiø palikuo-
nis. Graþiai dzûkuoja ir primena, kad
dzûkai ir yra tikrieji jotvingiø istorinio
bei kultûrinio paveldo atstovai.
Seinø kelias
á istorijà
Prisiminkime, kada á istorija paten-
ka Seinai. 1522 m. pirmà kartà randa-
me Seinos vardà uþraðytà istoriniame
dokumente: karalius Þygimantas Sena-
Áspûdingas Seinø bazilikos barokinis interjeras
pradþiø vadinta Jurjevu, vëliau jai sugrà-
þintas ankstesnis Seinø pavadinimas.
Tvirtinama, kad 1602 m. J. Gro-
dzinskiui prisisapnavo du vienuoliai,
apsisiautæ baltai juodais apsiaustais.
Vienas tø vienuoliø, atseit, perspëjæs
J. Grodzinská, kad ðis kuo greièiau per-
eitø á Romos katalikø tikëjimà, antraip
já iðtiksianti mirtis. Maþa to, jam taip pat
prisakyta skubiai keliauti á Vilniaus
miestà, kur jis ir pamatysiàs tokius pat
kaip sapne brolius vienuolius. Ðtai juos
ir turás parsivesti á Seinus, èia apgyven-
dinti ir dar tinkamai apdovanoti.
Iðsigandæs J. Grodzinskis taip ir pa-
darë: nuvyko á Vilniø, pa-
matë ten brolius dominin-
konus ir ðeðis jø parsivedë
á Seinus. Buvo bevaikis,
tad domininkonams uþ-
raðë didelius þemës
plotus su miðkais, eþe-
rais ir dvaru. Tiesa,
donacijos aktà kaþ-
kodël pasiraðë ne
pats J. Grodzinskis,
bet jo þmona Justi-
na Dulskytë-Gro-
dzinska. Prabë-
gus vos pusei
metø nuo tø vi-
siems ásiminti-
nø ávykiø me-
dinga bazilika, á kurià vëlesniais laikais
ir buvo perkelti domininkonø gera-
dario J. Grodzinskio palaikai. 1616–
1632 m. domininkonai ðalia vienuoly-
no pastatë mûrinæ baþnyèià, kuri pa-
ðventinta kaip Ðvè. Mergelës Mari-
jos, Ðv. Jurgio ir Ðv. Jackaus baþnyèia.
1760 m. prie baþnyèios buvo pristatyti
du barokiniai bokðtai, nuo to meto
Seinø baþnyèia ágijo dabartiná vaizdà.
Vis dëlto gráþkime á senus laikus,
kai ne tik tø bokðtø nebuvo, bet ir baþ-
nyèia prie domininkonø vienuolyno at-
rodë visai kitaip. Reikia pripaþinti, kad
vienuoliai domininkonai nebuvo Sei-
nams didelë naðta. Jie nuo XVII a.
pradþios rûpinosi Seinais ir ið tiesø bu-
vo spëjæ miestà gerokai pakelti. Nuo
1602 m., kai èia ásikûrë domininkonai,
Seinuose veikë ir spaustuvë, tiesa, pir-
mas lietuviðkas spaudinys buvo ið-
spausdintas tik 1863 metais. Miesto
augimo pastangas 1655 m. nutraukë
rusø caro Aleksiejaus Michailovièiaus
invazija á Lietuvà, taip pat ir karas su
ðvedais. Tik aprimus karams Seinai
pradëjo atsigauti, domininkonai telkë
atvykti ir mieste apsigyventi amatinin-
kus bei þydus, ið kuriø tikëjosi naujo
miesto gyvenimo postûmio. Nemaþa
þmoniø judëjimo ir gyvybës áneðda-
vo ir Seinuose ávesti

Seinø katedros-bazilikos vargonai vieni „balsingiausiø“ ðiaurës Lenkijoje

jotvingiø kalbinis paveldas. sis Perlamo girios didelá plotà – maþ- cenatas mirë (1603 m.
Pagaliau net ir kalbos þi- daug pusæ kvadratinës mylios prie Sei- sausio 12 d.), buvo pa-
novui nebûtø paprasta pasa- nos upës – uþ kaþkokius nuopelnus pa- laidotas domininko-
kyti, kà reiðkë þodis suval- dovanojo rusø kilmës kunigaikðèiui Iva- nø ir savo paties staty-
kai. Jotvingiø kalba nepali- nui Michailovièiui Viðniovieckiui. Ðis toje ir Ðv. Jurgio var-
ko raðytiniø paminklø, ta- pasistatë mediná dvarà toje vietoje, kur du pavadintoje baþ-
èiau vargu ar kas abejos tuo, Seinos upë iðteka ið Seino eþero. Netoli nyèioje. Ji buvo medi-
kad tai lietuviðkas þodis. Lie- dvaro pradëjo kurtis miestas. 1563 m. në, aðtuoniakampës
tuvoje yra Anèia – eþeras karalius Þygimantas Augustas Seinams formos, stovëjo Seinø
Lazdijø raj., Veisiejuose. suteikë miesto teises. centre dabartiniø Ðv.
Baltoji Anèia – ið to eþero ið- XVI a. pabaigoje tà dvarà ásigijo Ju- Jurgio kapiniø vieto-
tekanti upë, o Lenkijoje yra rijus Grodzinskis, kuris buvo ðalimais je ir buvo skirta mies-
Juodoji Anèia. Kà reiðkia ðis pasistatyto dvarelio savininkas. Ðis tieèiams. Nugriauta
pavadinimas – kol kas pa- þmogus tarsi bûtø stovëjæs konfesiniø tik 1842 metais.
slaptis. Ne paslaptis tik jot- vëjø pagairëje: ið pradþiø buvo staèia-
vingiðka pavadinimo kil- tikis, bet perëjo á protestantizmà, neil- Domininkonai
më. O kad jotvingiai, buvo gai ten uþsibuvæs metësi á Romos kata- këlë Seinus
baltø gentis, labai artima likø tikëjimà. Tada aprimo. Taigi ið Ju-
lietuviams, tikriausiai rijaus virto Jurgiu, o tai atsispindës ir Taigi tos seniai
nëra reikalo abejoti. bûsimosios baþnyèios pavadinime. Nuo nelikusios Ðv. Jurgio
Galima ginèytis tik dël J. Grodzinskio ir prasideda vis spartë- baþnyèios nereikëtø
Nuo Jurgio Grodzinskio prasideda to, ar jotvingiai arti- janti Seinø kaip miesto raida. Tarp kit- painioti su Seinø Roþës Platerytës-Strutinskos lëðomis
spartus Seinø miesto augimas mesni prûsams, ar lie- ko, ði vietovë pagal savininko vardà ið centre stovinèia di- pastatyti Seinø baþnyèios bokðtai
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302) ÐALTINIAI 11
atlaidai. Miestas augo, tai atsi- 1904 m., kai lietuviai atgavo tei-
spindëjo ir mûrinëje statyboje. sæ á lietuviðkà spaudà Lietuvoje, Sei-
nuose ásikûrë draugija lietuviðkoms
Vienuolyno su baþnyèia knygoms leisti. 1906 m. iðleistas pir-
kompleksas – Ðiaurës mas savaitraðèio Ðaltinis numeris.
Lenkijos paþiba Prieð Pirmàjá pasauliná karà tai bu-
vo vienas populiariausiø laikraðèiø
Seniausias ir vertingiausias ne tik Sûduvoje, bet ir visoje Lietu-
Seinø statinys – buvæs dominin- voje. Ðaltinis leido priedus Artojà ir
konø vienuolyno pastatas. Nors Ðaltinëlá. Seinai to meto Lietuvoje
ir smarkiai apleistas, bet ir ðian- turëjo treèià pagal dydá leidybiná
dien atrodo áspûdingai. Statyta centrà, kuriame iki Pirmojo pasau-
su uþmoju. Architektûra aiðkiai linio karo buvo iðspausdinta keli
gynybinës paskirties, keturiuose ðimtai leidiniø bendru keliø milijo-
kampuose vis dar amþiø sargy- nø tiraþu.
boje budi gynybiniai bokðtai. Seinuose nuo 1906 m. taip pat
Ðiam vienuolyno pastatui kartà veikë Þiburio draugijos skyrius, ku-
teko atlaikyti ir ðvedø antpuolá. rio indëlis steigiant lietuviðkas mo-
Prie vienuolyno pastatytoji baþ- kyklas, skaityklas, lietuviø bendra-
nyèia buvo kitokia nei ðiandien, buèius yra labai reikðmingas. Prieð
be didþiuliø bokðtø fasadinëje Pirmàjá pasauliná karà, bûdamas
dalyje. Pirminá baþnyèios vaizdà apskrities ir vyskupijos centru, Sei-
gyvino tik bokðtelis su nedidele nø miestas buvo kuo glaudþiausiais
varpine, áëjimas buvo nuo vie- ryðiais susijæs su Lietuva ir lietuvið-
nuolyno, nes ði baþnyèia juk ir ka kultûra.
buvo skirta vienuoliams. Bûtent Seinuose susitikæ lie-
Kai kurie vertintojai baroki- tuviø kalbininkai Kazimieras Bû-
nius bokðtus laiko graþiausiais vi- ga, Jonas Jablonskis ir Juozas
soje Sûduvoje. Kaip sakyta, jie pa- Balèikonis bendromis jëgomis
statyti XVIII a. antroje pusëje Sei- nutarë imtis lietuviø kalbos nor-
nø seniûno Strutinskio ir jo þmo- minimo darbo.
nos Roþës Platerytës-Strutinskos Centriniame baþnyèios altoriuje – du dailininko Po Seinø domininkonø vienuo-
lëðomis. Ðie mecenatai perstatë ir Baþnyèios koplyèioje saugomas meno ðedevras – Dievo Motinos skulptûrëlë prof. Pranciðkaus Smuglevièiaus paveikslai lyno sodà vaikðtinëjo ir ðios semina-
visà domininkonams priklausiusià baþ- jos, Lietuvos, Austrijos vargonininkai, te pirmiausia panaikino visus vienuo- Kuo Seinai svarbûs rijos auklëtinis Vincas Mykolaitis-Puti-
nyèià. Ið esmës viskas buvo pertvarky- o vasarà kasmet rengiami jaunøjø var- lynus. Jie buvo nusavinti ir suvalsty- nas (baigë 1915 m.), per savo roma-
ta, net altorius perkeltas á kità baþnyèios gonininkø trijø savaièiø simpoziumai. binti. Vienuoliai domininkonai savo
lietuvybei no Altoriø ðeðëlyje svarbiausià veikëjà
dalá. Naujas baþnyèios fasadas su nau- Koplyèioje saugomas meno ðedev- buvimo Seinuose 200 metø sukaktá jei Daug didesná poveiká tolesniam Liudà Vasará perteikæs asmeninius ið-
jais bokðtais buvo pasuktas miesto link. ras – Dievo Motinos skulptûrëlë. Pasak ir minëjo, tai labai neþymiai, ir isto- Seinø likimui turëjo sprendimas ið Vyg- gyvenimus, kurie buvo patirti èia, ðia-
Ðtai kodël Seinø baþnyèia – vertingiau- E. Petruðkevièiaus, tokios tëra dvi pa- rija apie tai nutyli. Uþtat þinoma, kad riø á ðá miestà atkelti vyskupijà. Ðis ne me sode ir ðiame mieste.
sias architektûros paminklas Ðiaurinë- saulyje. Jos sukurtos to paties neþino- 1802 m. domininkonai ið Seinø buvo vien Seinams, bet ir visam lietuvybës ju- Dar priminsime, kad kunigø semi-
je Lenkijoje – yra dviejø skirtingø archi- mo Karaliauèiaus meistro. Ið viso bu- iðkelti á Roþany Stok, kuris priklausë dëjimui didþios svarbos ávykis, nutiko narija Seinuose veikë iki Pirmojo pa-
tektûros epochø statinys. Mums tai ir vo pagamintos ðeðios figûrëlës. Iðliko Rusijos imperijai – ten leista vienuo- 1818 metais. saulinio karo, vëliau ji buvo evakuota
vieta, kur ilsisi poeto bei Seinø vysku- dvi: viena Vokietijoje, antra Seinuose. lynams veikti. 1826 m. Seinuose atidaryta ið Ti- á Mogiliovà, ið ten – á Peterburgà, kol
po Antano Baranausko palaikai. Apie Figûrëlë atsidaro, iðorëje lieka vaini- Atrodë, kad Seinams atëjo tam- kocino Mozûruose atkelta kunigø dva- ið viso uþdaryta. Po karo 1918 m. kari-
tai dar kalbësime. kuota Dievo Motinos galva, o ðios sios dienos, nes miesto gerovë ir sinë seminarija. Ji ir pradëjo rengti Sû- në vokieèiø valdþia vël leido atidaryti
skulptûros viduje yra antra skulptûra – klestëjimas, kaip atsimename, nuo duvos baþnyèioms lietuvius kunigus, seminarijà, joje dëstyta lietuviðkai, bet
Ðedevras surado savo vietà Dievas Tëvas dangaus soste su auksi- seno buvo siejamas su vienuoliais todël dauguma klierikø buvo lietuviai. 1919 m. lenkø kariuomenei uþëmus
Seinø katedroje niu kryþiumi. Geriau ásiþiûrëjæ matome domininkonais. Taèiau iðëjo kitaip, Maþa to, ði seminarija parengë visà bû- Seinus, visi klierikai ir profesoriai bu-
angelø ir riteriø figûrëles, einanèias prie nors ir ne ið karto. 1812 m. karo ávy- rá lietuviø ðviesuoliø, raðytojø ir knyg- vo atgabenti prie demarkacinës linijos
Seinø katedros bazilikos vidus – Dievo Tëvo. kiai praturtino ir Seinø istorijà. Pro neðiø. Ðtai tik kelios pavardës: semina- ir iðtremti á Lietuvà. 1925 m. buvo pa-
áspûdinga baroko ir rokoko elementø Ðis meno ðedevras, E. Petruðke- miestà þygiavo bavarø daliniai, pri- rijoje mokësi Antanas Tatarë, Marty- naikinta ir Seinø vyskupija.
jungtis. E. Petruðkevièius ðià architek- vièiaus tvirtinimu, á Seinus atkeliavo klausæ Napoleono kariuomenei, tuo nas Sidaravièius, Pranas Bûèys, Jonas Buvusiame Seinø domininkonø
tûrà dràsiai vadina Vilniaus baroko pa- 1602 metais. Literatûroje galima ras- metu judëjæ á rytus. Bavarus pakei- Totoraitis, Motiejus Gustaitis, Anta- vienuolyne tarpukariu veikë lenkiðka
vyzdþiu, ir galima su juo sutikti. Ið tie- ti ir kitas ðio ávykio datas, bet reikë- të italø divizija. Pasisekë tiems, ku- nas Ðmulkðtys-Paparonis, Mykolas Ðv. Kazimiero gimnazija. Antrojo pa-
sø, kas yra lankæsis Lenkijos gilumos tø pasikliauti þinovu, kuris perkratæs riems pavyko gráþti. 1812 m. gruo- Krupavièius ir daugelis kitø Lietuvos saulinio karo metu èia buvo ákurdin-
barokinëse baþnyèiose, sutiks, kad Sei- ne vienà ðaltiná. Mat tuo metu Kara- dþio 8 d. Seinuose buvo sustojæs ið atgimimo veikëjø. Su ðia seminarija ta vokieèiø karo ligoninë, o po karo
nø baþnyèia puikiausiai derëtø bet ku- liauèiaus kraðte ir Vokietijoje protes- Rusijos besitraukiantis Napoleo- susijæ Petro Kriauèiûno, Vinco Kudir- kurá laikà veikë Þemës ûkio pagrin-
riame Lietuvos mieste, bet su Lenkijos tantai ið baþnyèiø metë paveikslus, nas. Uþëjo á vieno þydo uþeigà ir at- kos, Antano Þukausko, bûsimojo ra- dø mokykla. Dar vëliau buvo kultû-
baroku nedaug kà turi bendro. skulptûras bei kitus meno kûrinius, sisëdo prie krosnies apðilti, bet se- ðytojo Antanas Vienuolio, ir kitø iðki- ros namai ir biblioteka, o dabar nie-
Didþiajame altoriuje yra du Vil- tad ir Seinø domininkonø mecena- na þydë nepaþástamàjá nuvijo. Mat liø asmenybiø likimai. Taip pat ir Vin- kas neveikia ir neatrodo, jog labai
niaus universiteto profesoriaus Prancið- tas J. Grodzinskis siuntë á Karaliau- norëjo pasitarnauti daug ðauniau co Mickevièiaus, kuris pasirinko Kap- kam tai rûpëtø. Tà rodo sudauþyti bu-
kaus Smuglevièiaus paveikslai. Ðalia áë- èiø savo atstovus, mat ten pigiai ga- atrodþiusiems generolams, kurie ly- suko literatûriná slapyvardá, nes pripa- vusio garsaus vienuolyno pastato ant-
jimo yra mûsø gana iðsamiai apraðyto lima buvo ásigyti meno vertybiø, pa- dëjo imperatoriø. Kai iðsiaiðkinta, þino Vinco Kudirkos autoritetà ir pir- rojo aukðto langai ir visa aplinka. Tie-
Jurgio Grodzinskio ir Roþës Platerytës- veikslø Seinø baþnyèiai. nesusipratimas buvo uþglaistytas, menybæ, kuris juk pasiraðinëjo Kapso sa, E. Petruðkevièius mums paaiðki-
Strutinskos paveikslai. visi ðauniai pavaiðinti. Napoleonui vardu. Tiesa, V. Kudirka ið ðios semi- no, kad vietos kunigas Kazimieras
Vargonai, vieni garsiausiø Lenkijo- Seinai ir Napoleonas ypaè patiko kotletai ið kiaulienos su narijos buvo paðalintas dël paðaukimo Gackis puoselëja sumanymà buvusia-
je, pagaminti 1904 m. meistro ið Kau- morkomis. Vaiðëmis neapsieita, stokos. To paties likimo susilaukë ir me vienuolyno pastate ásteigti pagy-
no. Savo skambumu jie gal ir neprilygs- Po Treèiojo Abiejø Tautø Res- Napoleonas apþiûrëjo su juo buvu- Vincas Mickevièius, bûsimasis Kapsu- venusiø vieniðø þmoniø prieglaudà.
ta Olyvos katedros vargonams, bet yra publikos padalijimo 1795 m. ðis krað- sius karius, taip pat ið seiniðkiø bei kas, kuris Seinø kunigø seminarijoje
pakankamai balsingi ir labai vertinami. tas atiteko Prûsø karalystei. Protes- aplinkiniø kaimø vyrø sudarytà vie- Bus daugiau
taip pat mëgino savo jëgas ir tikrino
Todël èia mielai groja garsiausi Lenki- tantiðkoji Prûsijos valdþia ðiame krað- tiná apsaugos dalinëlá. paðaukimà mokydamasis kunigu. Gediminas Zemlickas

Keliaujant po Seinø kraðtà: kelionës vadovas Eugenijus Petruðkevièius, Kultûros, filosofijos ir meno
instituto direktorius Vaclovas Bagdonavièius ir mokslo istorikas Juozas Algimantas Krikðtopaitis Senøjø Seinø vaizdas
12 TRADICIJA IR DABARTIS
Ne visada pagalvojame, kad tai,
kas mums ðiandien atrodo natûralu
ir kasdieniðkai áprasta, dar visai ne-
seniai turëjo skintis kelià. Ypatingo-
mis progomis vilkëti tautinius drabu-
þius arba ðiuolaikiðkà dirbiná dabin-
ti lietuviðkais raðtais – toli graþu në-
ra gilios tradicijos. Daug pastangø
reikëjo padëti liaudies meno puose-
lëtojams, kad tautinis drabuþis, lie-
tuviðki tautiniai raðtai bûtø pradëti
suvokti kaip tikras ir ypatingas gro-
þis. Gali nuskambëti kaip paradok-
sas, bet dar XX a. ketvirtajame de-
ðimtmetyje apsivilkti lietuviðkà tau-
tiná drabuþá ar pasipuoðti tautiniu or-
namentu galëjo atrodyti itin dràsu ir
net labai modernu. Prie to, kad liau-
dies menas bûtø priimtas, ávertintas
ir pamëgtas, labai daug prisidëjo dai-
lininkai bei pirmieji mûsø profesio-
nalûs tekstilininkai Antanas ir Anas-
tazija Tamoðaièiai. Pusæ ðimtmeèio
atskirti nuo Tëvynës, jie nepaklydo
svetimo þemyno ûkuose, nepametë
savojo kelio, todël neprarado ir pa-
ðaukimo. Savo kûryba ðie meninin-
kai visada iðliko giliai lietuviðki, to-
dël ádomûs ir kitø tautø þmonëms.
Anastazijos ir Antano Tamoðai-
èiø galerija Þidinys Vilniaus sena-
miestyje yra ta vieta, kurioje tvyro ge-
roji liaudies meno dvasia. Èia ekspo-
nuojami ir saugomi Tamoðaièiø su-
kurti bei tarpukario Lietuvoje dau-
giausia ið kaimø surinkti liaudies me-
no dirbiniai, daugiausia tautiniai dra-
buþiai ir tautiniais raðtais iðdabinti au-
diniai. Èia vyksta ávairûs kultûriniai
renginiai. Dalyvaujant paèiam liau-
dies meno puoselëtojui, dailininkui
Antanui Tamoðaièiui (gimæs 1906 m.)
ðá pavasará Þidinio galerijoje buvo pri-
statyta ir nauja Lijanos Ðatavièiûtës-
Natalevièienës knyga Antanas Tamo-
ðaitis. Gyvenimo ir kûrybos kelias
(iðleido Vilniaus dailës akademijos
leidykla). Ðiame pristatyme, aptilus
kalboms ir nuðèiuvus sveikintojø ður-
muliui, pakalbinome knygos autoræ.
Pradëjo nuo archyvo
labirinto
Nemanau, kad bus per stipriai pa-
sakyta, taèiau daugeliui èia ðiandien
susirinkusiøjø akivaizdu, kad ði kny-
ga reikðminga ne tik lietuviø etninei,
bet ir apskritai visos Lietuvos kultûrai.
Stebina tai, kad Antanui Tamoðaièiui
skirta knyga pasirodë tik dabar. Lietu-
viai – nuolat vëluojanti tauta, taèiau
Jûsø pastangos ir darbo vaisiai rodo,
kad vis dëlto nesame beviltiðki.
Kad ir koks iðsamus bûtø knygos
pristatymas, jame negalima apþvelgti
visø autoriui svarbiø ávykiø, átakø, ku-
rios daro poveiká jo kûrybinei veiklai ir
atsispindi rezultatuose. Apie tai ir siû-
lau pasidalyti mintimis. Raðydama ðià
knygà, Jûs tikriausiai susidûrëte su
tam tikrais iðskirtiniais sunkumais.
Kokiais?
Sunkiausia buvo tai, kad Anasta-
zijos ir Antano Tamoðaièiø archyvas
buvo nesutvarkytas, dokumentai, be-
je, labai vertingi, sujaukti ir net su-
maiðyti su ávairiais atsitiktiniais la-
pais. Jei A. Tamoðaitis buvo paraðæs
iðtisiná tekstà, tai að já radau frag-
mentais: dalis gulëjo viename laga-
mine, kitos dalys – kitame. Ið esmës
archyvo kaip tokio net ir nebuvo. Þo-
dþiu, tik krûva sujauktø popieriø,
nors, kartoju, labai vertingø.
Be to, ásivaizduokite kelis ðimtus
dailininko A. Tamoðaièio per visà gy-
venimà nutapytø, nupieðtø ávairiau-
siø kûriniø, kurie buvo neávardyti, be
sukûrimo datø. Tai buvo tikras cha-
osas, kuriame man reikëjo susigau-
dyti. Aiðku, pirmiausia visà tà me-
dþiagà reikëjo susisteminti, suskirs-
tyti, kas, kur ir kaip turi bûti.
Tik tada buvo galima galvoti,
Sielos nepakeitë net
atsidûræs kitame þemyne
kaip pradëti raðyti ðià knygà.
Galiu tik ásivaizduoti, koks tai bu-
vo sudëtingas darbas. Vis dëlto doku-
mentus sutvarkyti, susisteminti galëtø
tik prityræs archyvø specialistas. Tik-
riausiai Jûs tokio uþdavinio sau ir ne-
këlëte, juk buvote pasiryþusi raðyti apie
Antanà Tamoðaitá knygà, o ne tvarky-
ti jo kûrybiná palikimà.
Taip, ið tiesø man reikëjo atsi-
rinkti, kas reikalinga knygai. Teko á
ðalá atidëti labai vertingà A. Tamo-
ðaièio susiraðinëjimà su þymiais ið-
eivijos veikëjais, pavyzdþiui, su Jo-
nu Aisèiu, Kaziu Bradûnu, Henriku
Nagiu.
Visi daugiausia poetai.
Taip, poetai, raðytojai, antropo-
logai, kultûros veikëjai, þurnalistai.
Tai ta A. Tamoðaièio aplinka, su ku-
ria jis bendravo, susiraðinëjo.
O etnologai, dailininkai? Jø lyg ir
nepaminëjote. Ar tai reiðkia, kad ne
kaþin kiek tø etnologø, tautinio meno
kûrëjø ir tyrinëtojø iðeivijoje bûta, ar
tiesiog jø maþiau pateko á Tamoðaiðiø
traukos laukà?
Man nëra paprasta atsakyti.
Manau, kad mano iðvardyti poetai –
tai pirmiausia Tamoðaièiams artimi
þmonës, jø bendraminèiai, jø aplin-
kos þmonës.
Prieðkario ir karo metø Kauno ap-
linkos þmonës?
Ko gero. Tie asmenys atvykdavo
pas Tamoðaièius á Kanadà, ten sve-
èiuodavosi. Kiek man teko girdëti ið
Aldonos Tamoðaitytës-Varnauskie-
nës, A. Tamoðaièio dukterëèios, sy-
ká dailininkas lyg ir pasiskundæs, kad
visi á jo sodybà Kingstone atvykdavo
vasaroti, þvejoti, praleisti laisvadie-
niø, taèiau nebuvo në vieno, kuris
paskui bûtø pasikvietæs svetingus ðiø
namø ðeimininkus pas save.
Turbût vaiðingumu ir svetingumu
nedaug kas norëjo rungtyniauti su Ta-
moðaièiais?
Neþinau, gali bûti ir taip. O gal
tai buvo paprasèiausias pragma-
tizmas.
Tamoðaièiø sodyboje Kingstone
visiems buvo jauku ir gera, bet tokià
betarpiðkà bendravimo atmosferà sa-
vo namuose sukurti pavyksta ne kiek-
vienam.
Pristatoma knyga „Antanas Tamoðaitis. Gyvenimo ir kûrybos kelias“: knygos autorë Lijana Ðatavièiûtë-Natalevièienë,
Vilniaus dailës akademijos rektorius prof. Adomas Butrimas ir Dailëtyros instituto direktorë dr. Rûta Janonienë
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Dailininko Antano Tamoðaièio
ekslibrisas. 1985. Litografija
menininke. Tokia nuomonë.
Kiek suprantu, Jûs tokià nuostatà
pasiryþusi sugriauti?
Norëèiau. Bent jau ið dalies. Þi-
nodama kai kuriuos A. Tamoðaièio
veiklos faktus dar tarpukario Lietu-
voje, drásèiau teigti, kad susitiko ben-
draminèiai. Savo veiklà A. Tamoðai-
tis pradëjo kaip tarnautojas Þemës
ûkio rûmuose Namø pramonës sky-
riuje, o Anastazija buvo jo mokinë,
audëja, Moterø dailës darbø mokyk-
los absolventë. Vëliau ji buvo in-
struktorë tame paèiame Namø pra-
monës skyriuje. Man atrodo, kad
bûtent Anastazija Antanà sudomi-
no audimu, iðmokë austi, o vëliau jis,
kaip audimo instruktorius, netgi da-
lyvaudavo provincijoje rengtuose au-
dimo kursuose.
O Tamoðaièiams gyvenant iðeivijo-
je, Kanadoje? Lyg ir neabejojama, kad
tada namø siela buvo Anastazija Ta-
moðaitienë.
Neturëjau galimybës nuvaþiuoti
á Kanadà ar JAV ir pabendrauti su
Tamoðaièiø aplinkos þmonëmis, nors
kai kurie dar ir ðiandien tebëra gyvi.
Taèiau kiek man teko girdëti, visas
tos ðeimos gyvenimo ratas sukosi
Dailininkas Antanas Tamoðaitis dalyvavo jam skirtos knygos pristatyme „Þidinio“ galerijoje apie A. Tamoðaitienæ. O jos vyras
Galëèiau sutikti, nors Uþjûrio Kiekvienas ðiø dailininkø yra sa- daugiau laiko galëjo skirti kûrybai.
lietuviø praktiðkumas ir pragmatið- vita asmenybë, nes kiekvienas reið- Uþjûryje prasidëjo A. Tamoðaièio
kumas niekam ne paslaptis. Bent jau kësi savo kûrybos ir mokslo baruo- kaip kûrëjo þydëjimo metas. Anasta-
pats A. Tamoðaitis ðitaip vertino. se. Taèiau man susidarë áspûdis, kad zija taip pat nestovëjo vietoje: ið au-
A. Tamoðaitis nebûtø tapæs tuo, kuo dimo technikës, mezgëjos, instrukto-
Kuris kurá veikë mums ðiandien yra, be savo þmonos rës ji tapo menininke. Kiek þinau,
Kaip Jums atrodo, ar abu dailinin- Anastazijos. Tà pasakyèiau dar apie Anastazija ne tik buvo ðeimos ðerdis,
kai Anastazija ir Antanas Tamoðaièiai tarpukario, t. y. Kaune jø gyventà lai- bet bûtent ji „pasukdavo“ vyrà ten,
turëtø bûti tyrinëjami ir vertinami kaip kotarpá. kur reikëdavo. Santykiai su Lietuvo-
neiðskiriama visuma, ar ámanoma Lietuvoje að girdþiu kiek kitokià je likusiais giminaièiais, net ir ið
nagrinëti ir po vienà, atskirai vienà interpretacijà: jeigu ne Tamoðaitis, tai A. Tamoðaièio pusës, buvo palaiko-
nuo kito, kaip iðskirtines kûrybines as- mes ið viso nieko neþinotume apie Ta- mi per Anastazijà.
menybes? Beje, savo knyga Jûs tarsi at- moðaitienæ. Esà tai jis iðvedë savo bû- Ar daug dar liko neatskleistø ðios
sakëte á ðá klausimà, nes ji skirta tik simà þmonà á meno kelià. Arba bent ðeimos kûrybinio ir gyvenimiðko pali-
Antanui Tamoðaièiui. jau be vyro þmona lyg ir nebûtø tapusi kimo klodø? Dalá panaudojote raðyda-
ma ðià knygà, bet visos versmës, tik-
riausiai, dar neiðsëmëte? Ar dar gali-
ma paraðyti naujø veikalø apie Tamo-
ðaièius?
Priklauso nuo to, kokiais aspek-
tais nagrinësime jø kûrybà ir veiklà.
Að pati renku medþiagà apie XX a.
pirmosios pusës taikomàjà dailæ ir
dailiuosius amatus. Á mano akiratá
patenka savamoksliø ir ðiek tiek pa-
simokiusiø liaudies meistrø dailioji
kûryba. Susiduriu su tuo, kad yra la-
bai daug srièiø, kuriose dalyvavo ir
Tamoðaièiai. Tad ir raðyti apie visus
tuos dalykus galima labai skirtingai:
kaip apie dailiuosius amatus, tarpu-
kario valstybës kultûros politikà ar
kita. Bet kuriuo atveju nepavyktø ið-
vengti ir Tamoðaièiø indëlio. Neabe-
joju, kad bent vienas solidus veika-
las, o gal ir keli tikrai dar galëtø bûti
paraðyti.
Suprantu, kad iðeivijoje Tamoðai-
èiø praleistas kûrybos laikotarpis mû-
sø tyrinëtojams yra maþiau aiðkus,
menkiau tyrinëtas uþ kaunietiðkàjá lai-
kotarpá?
Be abejonës, nes apie kaunietið-
kàjá periodà galime suþinoti kad ir
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302) TRADICIJA IR DABARTIS 13
nuëjæ á Lietuvos literatûros ir meno pristatomos Akademijos leidyklos ið-
archyvà, Lietuvos centriná valstybës leistos knygos ir panaðiai.
archyvà ar bibliotekø rankraðtynus. Ji tampa tikrai reikðminga aðimi,
O apie iðeivijoje praleistà laikotar- apie kurià sukasi, telkiasi ir platesnë
pá juk galima suþinoti giliau pasirau- veikla.
sus A. Tamoðaièio lagaminuose su at- Kas dar nepadaryta, kas á knygà
siveþtaisiais dokumentais. netilpo?
Kai kà galima suþinoti. Taèiau Matau, kad man ið tikrøjø trûks-
ðtai kur problema: A. Tamoðaièio ta gilesnio Tamoðaièiø gyvento Ka-
kûrybos vertintojai anapus Atlanto, nadoje laikotarpio paþinimo. Nete-
apie já raðiusieji spaudoje, nevertino ko man lankytis toje ðalyje ir tyrinë-
jo kûrybos kritiðkai. Kaip sakiau, ti autentiðkos aplinkos. Gal viskà pa-
apie já raðë daugiausia raðytojai, po- maèiusi, kitaip bûèiau paraðiusi. Taip
etai – H. Nagys, K. Bradûnas ir kiti. pat buvau varþoma ir tam tikrø rei-
Þodþiu, ne meno profesionalai, bet kalavimø: kad knyga bûtø meniðkai
to meno mëgëjai? apipavidalinta, tiktø Tamoðaièiø gi-
Taip. Kai kurie ið jø net buvo ásiti- minëms Kanadoje. Kanadoje gyve-
kinæ, kad A. Tamoðaitis pradeda visai nantys giminës pageidavo, kad nelik-
naujà kryptá dailëje, palyginamà su, tø laisvesniø posakiø, svetimþodþiø,
tarkime, kubizmu ar panaðia kita kryp- pavyzdþiui, kad ir tokiø: A. Tamoðai-
timi. Þinoma, tai absurdas, akivaizdus tis pasiraitojo rankoves, motociklu
neprofesionalø poþiûris á menà. Jiems lakstë ið vienos mokyklos á kità, Kana-
atrodë, kad tai kaþkas labai nematyto doje susëdæ su Vincu Maèiûnu prie
ir naujo, nors juk taip nebuvo. Tai pa- kavos puodelio – netiko pasakymas
saulyje nëra kaþkas neregëto. prie kavos puodelio ir kita. Jiems tai
Kaip Jûs pavadintumëte A. Tamo- atrodë neoficialu, negraþu. Jeigu ne-
ðaièio menà? Po knygos pristatymo dailininkas Antanas Tamoðaitis, dailininkas-tekstilininkas prof. Juozas Balèikonis ir knygos autorë bûèiau varþoma tokiø ir panaðiø rei-
Galëèiau pavadinti etno- kalavimø, knyga bûtø buvusi ðiltes-
grafinio turinio dekoratyvi- ta XX a. antrojoje pusëje, A. Tamoðaièio paveikslus, pirmame në, þmoniðkesnë.
niu menu, kuris primena ir Kanadoje. aukðte – kilimà, dalá surinktø liau- Aèiû uþ iðsakytas mintis ir linkime
kitas dekoratyvinio meno sri- Taigi galima kalbëti apie du dies meno dirbiniø, taèiau saugyklo- pabuvoti Kanadoje, autentiðkoje Anas-
tis. Taèiau tai nëra visiðkai A. Tamoðaièio kûrybos etapus: se yra labai vertingø liaudiðkos teks- tazijos ir Antano Tamoðaièiø aplinko-
nauja ir iki tol nematyta me- tarpukario ir karo metø Lietuvos tilës pavyzdþiø, apie kuriuos galëtø je. Kita vertus, ar begali bûti autentið-
ninë kalba. Lietuvos mene – etapà bei pokario kûrybos etapà svajoti kiekvienas muziejus, renkan- kesnë ðiø dailininkø aplinka uþ paèià
taip, tai nauja atmaina. iðeivijoje? tis etnografijos darbus. Unikalu tai, Lietuvà, á kurià dailininkas ir gráþo va-
Kai A. Tamoðaièio menà Taip ir reikia skirstyti. kad visa jø kolekcija gráþo á Lietuvà, karo þarø palydëti? Gaila, kad jau be
vertino literatai, ir dar artimi Geografiðkai Tamoðaièiai ir netgi be jokiø paties dalininko ið- þmonos Anastazijos. Jos palaikai 2003
jo bièiuliai, tai jie, norëdami atsidûrë skirtinguose þemynuo- ankstiniø reikalavimø ar sàlygø. Tie- m. vasarà perkelti á Lietuvà, á Antakal-
atrasti kaþkà naujo, ëmë ir „at- se, taèiau juk sielos nepakeitë? siog ëmë ir padovanojo. nio kapines Vilniuje.
rado“. Taip sakydamas að vi- Nepakeitë. Teisingai pasa- Dabar Tamoðaièiø galerija – tik- Kûrybinës sëkmës Jûsø darbuose.
sai nenoriu sumenkinti A. Ta- kë Paryþiuje kûræs palangiðkis ras kultûros þidinys, kuriame vyksta
moðaièio kûrybiðkumo ar jo skulptorius Antanas Monèys: Vilniaus dailës akademijos renginiai, Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
reikðmës lietuviðkam menui. menas neturi ribø, bet turi
Taèiau meno istorijà turi raðyti gimtinæ. Tamoðaièiø atvejis yra
pirmiausia ðios srities profe- kaip tik akivaizdus ðios minties
sionalai – visiðkai pritariu Jû- patvirtinimas. A. Tamoðaitis
sø nuomonei. Nors suprantu ir sàmoningai ieðkojo savo dar-
mûsø iðeivijos poetus bei raðy- buose liaudiðkos iðraiðkos.
tojus. Ilgëdamiesi gimtosios Apie tai galiu spræsti ið archy-
Lietuvos, A. Tamoðaièio kûry- ve rastø jo raðiniø, kurie taip ir
boje jie ir „atrasdavo“ Lietuvà: ávardinti: Mano stiliaus ieðkoji-
tà kraðtà ir dvasià, kurios ne- mai. Liaudies kûryba jam bu-
buvo kanadietiðkoje ar ameri- vo stipriausia atspirtis.
kietiðkoje aplinkoje.
Pagaliau iðeivijoje ne Lietuvai padovanojo
tiek daug buvo tokiø iðkiliø savo menà ir rinkinius
menininkø, kuriø kûryboje
kiekvienas bûtø galëjæs Stebuklas, kad ðiandien
áþvelgti lengvai atpaþástamus knygos pristatyme matëme ir
etnografinës Lietuvos bruo- Gobelenas „Eglë þalèiø karalienë“, kurá pagal patá Antanà Tamoðaitá, kuriam
þus. A. Tamoðaièio projektà (1978) nuaudë G. Montvilienë. jau 98-eri. Kaip Jûs ðá faktà ver-
Ðá gobelenà Monrealio lietuviø bendruomenë 1980 m. tinate?
Profesionalai, plëtojæ padovanojo Monrealio rotuðei Knyga ir jos pristatymas
liaudies menà gal net ir nëra ypatingai iðskir-
ávairavo: vienur vadinosi Tamoðaièiø tinis faktas, nes knygø gali bûti ne
Kai „Þidinio“ galerijoje ar kitoje kilimas, kitur – A. Tamoðaièio. Prieð- viena. Ypatingas kultûros faktas yra
aplinkoje girdþiu tariant „Tamoðaièiø taringumo esama. pati Antano Tamoðaièio veikla ir
menas“, norisi suþinoti, apie kà kalba- Kas Tamoðaièiø gyvenimo ir kûry- tai, kad jis su þmona Anastazija gy-
ma: apie jø austus kilimus, sukurtus bos kelyje svarbiau: tai, kad jie rinko vendamas iðeivijoje, sugebëjo iðlai-
lietuviðkus tautinius drabuþius, o gal liaudies menà, já saugojo ir visuome- kyti lietuvybæ. Jø namai Kingstone,
tapybos darbus, pieðinius? næ mokë tà menà suprasti, ar jø paèiø Kanadoje, buvo lietuviðkumo oazë.
Að pati galvoje turiu daugiau autorinë kûryba? Á jà vaþiavo pavieniai asmenys, trau-
A. Tamoðaièio XX a. antros pusës Viskas svarbu, kai vertini kûrëjà. kë lietuviðkø mokyklø moksleiviai,
tapybos ir grafikos kûrinius. Taèiau Lietuvos kultûroje yra daug iðkiliø, ryð- skautai. Jà lankë kaip kokià istori-
kalbant apie A. Tamoðaièio kûrybos kiø menininkø, taèiau ar daug kas ið jø næ vietovæ, kurià bûtina aplankyti.
visumà, niekaip nepavyktø nutylëti ir rinko, tyrinëjo, propagavo liaudies Tamoðaièiø sodyba Kingstone, ási-
jo iðaustø kilimø, nes Tamoðaièiai menà? Tamoðaièiai liaudies menà ið- rengta liaudiðko stiliaus dvasia, ið-
buvo vieninteliai tarpukario Lietu- këlë á kultûros aukðtumas. Todël Lie- eivijai buvo tarsi kokia „lietuviðku-
vos profesionalai dailininkai teksti- tuvos kultûroje jø nuopelnai didþiau- mo Meka“.
lininkai ir apskritai vieninteliai liau- si bûtent kaip to meno rinkëjø, tyrinë- Visa Tamoðaièio veikla labai
dies meno sritá plëtojæ profesionalûs tojø, sistemintojø ir propaguotojø. nuosekli. Juk jis ne tik lietuviðkà so-
dailininkai. Ar tik ne liaudies meno rinkimo dybà ásirengë, bet atidarë ir audimo
Keistai skamba: profesionalai, o „ðiðas“ ir iðvedë Tamoðaièius á kûry- bei dailës kursus, kur abu su þmo-
kûrë, plëtojo liaudies menà. bos kelià? na ir dëstë. Á ðiuos kursus lietuvai-
Tai profesionalûs dailininkai, Be liaudies meno rinkimo, ko ge- tës atvykdavo pasimokyti lietuviðko
kurie iki tam tikro profesinio lyg- ro, tokiø Tamoðaièiø nebûtø buvæ. stiliaus. Tamoðaièiai neiðblaðkë ir
mens stilizavo meninës tekstilës kû- Tarpukario laikotarpiu svarbiausia Lietuvoje sukauptø savo rinkiniø,
rinius. A. Tamoðaitienë daugiau buvo rinkti, stilizuoti ir ávertinti, o XX nors turëjo pasiûlymø perduoti ar
tvarkë techniðkàjà audimo dalá, o a. antroje pusëje visa ta medþiaga bu- parduoti muziejams. Jiems buvo
A. Tamoðaitis buvo atsakingas uþ vo panaudota ir kaip kûrybinis stimu- siûloma rengti parodas, leisti jø kû-
kûrybinæ, meninæ iðraiðkà. Jis pro- las. Be to, tarpukariu A. Tamoðaitis rybos katalogus, bet tada kolekcija
jektavo, o þmona atsakë uþ tø min- savo paties kûrybai paprasèiausiai ne- bûtø buvusi iðskaidyta arba dûlëtø
èiø ágyvendinimà. galëjo skirti tiek laiko, kiek skyrë gy- saugyklose, ir lietuviai jos jau nebe-
Kaip tada dël autorystës? vendamas uþjûryje. Tai, kà matome pamatytø.
Autorystë tarpukario spaudoje Þidinio galerijos ekspozicijoje, sukur- Þidinio ekspozicijoje matëme Dailininko Antano Tamoðaièio kilimo Kingstono rotuðei projektas (1973)
14 ÐIMTMETIS
Pradþia Nr. 8
Su Balio Dvariono deðimtme-
tës muzikos mokyklos Pedagogø
kamerinio orkestro dirigentu,
Lietuvos muzikos akademijos
kamerinio ansamblio katedros
vedëju prof. Petru KUNCA kalba-
si Gediminas Zemlickas.
Paðnekesá iliustruojame nuot-
raukomis ið renesansinëje Birþø
pilyje geguþës 15 d. vykusio V. Ja-
kubëno ðimtmeèiui skirtos paro-
dos bei renginio su iðkilminguoju
koncertu.
Gráþæs ið nebûties
Tikriausiai sutiksite, kad dar rei-
kës daug nuveikti, kad V. Jakubëno kû-
ryba gráþtø á Lietuvà, á koncertø pro-
gramas?
Ið tiesø, V. Jakubëno kûryba gráþ-
ta á mûsø koncertø sales. Taèiau at-
siranda problemø dël natø: vienos
dingusios, kitos nesutvarkytos. Tarki-
me, V. Jakubëno Preliudas ir trilypë fu-
ga styginiø orkestrui atsirado neseniai
ir gana atsitiktinai. Berods, 2001 m.
Lietuvos kompozitoriø sàjungoje ap-
silankë vienas vokieèiø muzikas, ku-
ris susitikimo pabaigoje staiga pareið-
kë, kad Berlyno radijo orkestro ar-
chyve atradæs kûriná autoriaus, atro-
do, kilusio ið Lietuvos Pasirodë,
kad tai ir buvo V. Jakubëno Preliudas
ir trilypë fuga. Kûrinys, matyt, iðliko
Berlyne po jo atlikimo Radijo orkest-
ro koncertuose. J. Kaèinskas uþsime-
na, kad tà kûriná yra dirigavæs Lietu-
voje, taèiau kur po to buvo gràþintos
gaidos, jau niekas negalëjo prisimin-
ti. Tad dabar ðis kûrinys tarytum grá-
þo ið nebûties. Prof. Donatas Katkus
ðá kûriná ið naujo paruoðë ir átraukë já
á Ðv. Kristoforo kamerinio orkestro
koncertø programà, taip pat já grojo
V. Jakubëno 100-osioms gimimo me-
tinëms skirtame koncerte Nacionali-
nëje filharmonijoje.
Sugráþo ir V. Jakubëno Styginiø
kvartetas, kurio premjerà Lietuvoje
parengë Valstybinis Vilniaus kvarte-
tas. 1998 m. Lietuvos Kultûros mi-
nisterija parëmë kompaktinës plokð-
telës iðleidimà, o V. Jakubëno drau-
gija Vilniuje pasirûpino natø paren-
gimu ir spausdinimu J. Petronio lei-
dykloje Kaune. Leidinys pasirodë
V. Jakubëno 100-meèio minëjimo ið-
vakarëse, jis iðleistas Jono ir Marty-
no Yèø knygø fondo lëðomis.
Treèiàjà simfonijà taip pat kom-
pozitoriaus 100-meèiui skirtame
koncerte grojo Lietuvos Nacionali-
Birþø Vlado Jakubëno muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Ramutë Petronytë ir muzikologë Rita Nomicaitë
Minint Balio Dvariono ir
Vlado Jakubëno ðimtmetá
Vlado Jakubëno ðimtmeèiui skirtà renginá Birþø pilyje pradeda Vlado Jakubëno draugijos Lietuvos skyriaus pirmininkë
Irena Skomskienë, muzikologai Vaclovas Juodpusis ir Rita Nomicaitë bei prof. Petras Kunca
nës filharmonijos orkestras, diriguo-
jamas Roberto Ðerveniko. Koncer-
tuose Klaipëdoje, Kaune, Birþuose
skambëjo instrumentinë ir vokalinë
V. Jakubëno muzika. Chorinës mu-
zikos pavyzdþius koncertuose patei-
kë Kauno valstybinis choras, Klaipë-
dos universiteto ir Muzikos centro
jungtinis miðrus choras. Matome,
kad atlikëjai domisi ðios neeilinës
mûsø muzikinës kultûros asmenybës
darbais. Bet verta pagalvoti, kaip
elgsimës su V. Jakubëno kûryba, pa-
sibaigus jo 100-øjø gimimo metiniø
paminëjimui. Mûsø dëmesio laukia
ir jo baletas Vaivos juosta.
Pasaulio neávilksi
á mundurà
Vakarø ðaliø koncertø salëse ðëlo
P. Hindemito, A. Ðenbergo ir kitø mo-
dernistø muzikos atlikëjai, o Lietuvos
klausytojai vis dar buvo sotinami ro-
mantizmu?
Taip yra ne tik Lietuvoje. Mums
atrodo, kad Vakarø Europa labai to-
li paþengusi, bet ten taip pat daug la-
bai skirtingà muzikà kurianèiø kom-
pozitoriø ir jà grojanèiø muzikantø.
Tai nenuostabu, nes pasaulis nemëgs-
ta bûti uniformuotas, jis turi bûti ávai-
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
no iðpaþástama sistema buvo gyva. Ir
ðiandien tø kompozitoriø kûriniai
lieka orkestrø repertuare, nes muzi-
kos vertybë – emocijos, kurias ji su-
kelia klausytojui. Ir romantizmas, ir
konstruktyvizmas taip pat sëkmingai
gali suþadinti gilias þmoniø emoci-
jas. Tos skirtingos kryptys ið pradþiø
gali prieðtarauti vyraujanèiai esteti-
nei groþio sampratai ir iðjudinti vi-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
suomenæ karðtam dialogui.
Mano galva, lietuviai muzikos sri-
tyje niekada nebuvo atsilikæ. Jie ga-
lëjo truputëlá tam tikra prasme vëluo-
ti. Kad ir kompozitorius V. Bacevi-
èius – buvo didþiausias modernistas,
nors gyveno ir kûrë tuo paèiu metu
kaip ir V. Jakubënas. Jam teko atlai-
kyti didþiausià spaudos puolimà, ko-
kiø tik kaltinimø jis neiðgirdo! Bet
V. Bacevièiui tai buvo në motais: jis
raðë kaip raðæs. Arba toks modernus
kompozitorius kaip J. Kaèinskas – tai
jis atveþë á Lietuvà savo mokytojo
Prahoje, prof. Aloiso Habos ketvirta-
tonæ sistemà, atematizmà.
Kai nauja –
tai primirðta sena
O ðiandien? Ar niekas nepasikeitë,
ar jau gyvename visiðkai nauju laiku?
Man atrodo, kad laikai panaðûs,
tik turime daugiau muzikai ir kultû-
rai atsidavusiø, màstanèiø, iðmanan-
èiø þmoniø. Juk viskas juda, plëtoja-
si. Bet ir tarpukariu lietuviai nesnau-
dë, sugebëjo paþinti ir mëgino ádiegti
Vakarø Europos naujoves. Kai gir-
dþiu dejuojant, kad tebeesame maþi
ir neturtingi, norisi pasiûlyti pasido-
mëti, kaip buvo ið tikrøjø. V. Jakubë-
nas yra viena tø asmenybiø, kuriø pa-
tirtimi galime remtis. Juk jam daug
kà teko pradëti lyg ir tuðèioje vieto-
je. Jis tikëjo savo kûrybinio credo
vertingumu, gyveno ne dël tuðèio
efekto, mëgino kalbëtis su visuome-
ne nevengdamas ir aðtrumo. Verta
prisiminti ir V. Jakubëno mokytojà,
prof. F. Schreker’á, kurio átakà stu-
dentams galima bûtø pastudijuoti ne
tik per V. Jakubëno kûrybà, bet ir per
E. Kðeneko, A. Habos – vëliau þymiø
modernistø – kûrinius. Juoba kad
ðiais metais Europoje prisimenamos
F. Schreker’io 70-osios mirties meti-
nës (1934). V. Jakubëno europiniai
Vlado Jakubëno ðimtmeèiui skirtos parodos Birþø pilyje nuotraukø stendas ryðiai mums ðiandien ypaè aktualûs.
rus, visoks. Niekada nebûna taip, kad ekspresionizmas. Prisiminkime kad ir Mûsø jau prisimintas V. Bacevi-
pasaulis vienà dienà staiga nutraukia mûsø M. K. Èiurlioná. Kiekvienos èius buvo „karðtas” þmogus ir tà ga-
ryðius su ankstesne muzika ir pereina krypties atstovai ieðkojo savo kelio. lima jausti ið jo pasisakymø spaudo-
á kità epochà. Ar ne taip buvo ir su dvy- V. Jakubënas mokydamasis galë- je, taip pat ir ið amþininkø prisimini-
likatone sistema? Ji prasidëjo dar ro- jo palyginti keliø muzikos novatoriø mø, dar labiau ið jo kûrybos. Vie-
mantizmo klestëjimo laikais – XX a. darbus, o kai kada ir asmeniðkai su- niems ji nepatiko, kitiems – prieðin-
pradþioje, kai tebegyvavo romantið- sitikdamas juos Berlyno aukðtesnio- gai. Ðiandien ásitikiname, kad jo bû-
kosios tendencijos, neoromantizmas, joje muzikos mokykloje. Juk kiekvie- ta meistro, kurio meninis màstymas
Vlado Jakubëno „Rapsodijà Nr. 1“ Birþø pilyje fortepijonu skambina Jurgis Karnavièius
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
netilpo á jokius tuometinius rëmus.
Ðiandien jau suvokiame jo reikðmæ
mûsø muzikos istorijai.
Vadinasi, Broniaus Kutavièiaus,
Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro ir
kitø mûsø ryðkiø ðiuolaikinës muzikos
atstovø kûryba formavosi dël jau gero-
kai seniau gyvenusiø modernios muzi-
kos atstovø átakos?
Tik taip, nes antraip paneigtume
paþangos procesà. Juk átaka gali pa-
sireikðti ávairiai, pavyzdþiui, skatinti
màstyti, ieðkoti. Pasistenkime bûti
dràsesni, plaèiau atmerkti akis bei
atverti ausis, ir pamatysime, kaip yra
ið tikrøjø. Reikia áveikti savo paèiø
mastymo inercijà – ir V. Jakubëno, ir
kitø kompozitoriø atþvilgiu. Mes jau
turime galimybæ savo kultûroje pa-
siþvalgyti plaèiau – toks laikas atëjo.
Skirtingi likimai –
jubiliejus bendras
B. Dvarionas ir V. Jakubënas – ðiais
metais minime abiejø gimimo 100-me-
èius. Du tokie skirtingi likimai: B. Dva-
rionas ryþtasi likti Lietuvoje, o V. Jaku-
bënas 1944 m. jau apsisprendæs, supran-
ta, kad su sovietø reþimu jam nepakeliui.
Nors prieð karà, atëjus sovietams, regis,
mëgino ieðkoti naujø Lietuvos muzikinës
veiklos galimybiø, 1941 m. buvo Lietu-
vos TSR kompozitoriø sàjungos organi-
zacinio komiteto sekretorius, buvo ir tarp
lietuviø kultûros dekados Maskvoje or-
ganizatoriø. Gyvenimo paradoksai ne-
nuspëjami: okupuotoje Lietuvoje B. Dva-
rionas tampa vienu þymiausiø pokario
kompozitoriø, taèiau ar tà patá galëtume
pasakyti apie V. Jakubënà, gyvenusá lais-
vame pasaulyje? Juk tai menininko dra-
ma. Galime pasakyti stipriau – tragedi-
ja. Pripaþinkime: jo kûrybinis talentas –
kaip pianisto ir kompozitoriaus – vis dël-
to nesuðvytëjo taip, kaip bûtø galëjæs su-
þibëti kitomis gyvenimo aplinkybëmis.
Pirmiausia nedrásèiau teigti, kad
vienas kompozitorius, apskritai meni-
ninkas gali bûti laikomas „þymiausiu“
ar „geriausiu“. Kultûroje, mene nei to-
kiu teisëju, nei vietø skirstytoju nega-
lëèiau bûti. Sporte perðokai atitinka-
mà aukðtá – tà dienà tu geriausias. Mu-
zikoje rekordø mes nesiekiame, bet
siekiame tàsos. Todël kiekvienà kûrë-
jà esu linkæs vertinti kaip sàþiningà
þmogø, kuris net jei ðiandien ir yra ne-
suprastas ar neávertintas, tikriausiai
toks nebus rytoj, tegul kad ir po metø.
Menininko pripaþinimo proce-
sas visose tautose yra nevienalytis ir
labai sudëtingas. Taèiau visi ámano-
mi procesai kultûroje privalo vykti,
kultûra atsinaujina nuolat.
Tie procesai tarpukario Lietuvo-
je jau buvo prasidëjæ ir iki Antrojo
pasaulinio karo vyko labai ádomûs
reiðkiniai. Muzikos istorijà studijuo-
jantys jauni þmonës dabar gali nau-
dotis laiminga galimybe laisvai prie
autentiðkø tyrimo ðaltiniø prieiti.
Po baigiamojo Vlado Jakubëno ðimtmeèiui skirto koncerto
Taip pat ir prie V. Jakubëno ðaltiniø,
kurie jau gráþta á Lietuvà.
Kas sieja ir kas skiria
Tad kuo panaðûs ir kuo skiriasi ðie
du kompozitoriai – B. Dvarionas ir
V. Jakubënas?
Kaip sakiau, abu savo kûryboje
pratæsë romantiðkà lietuviðkos mu-
zikos dvasià, tiesa, V. Jakubënas la-
biau modernizuodamas, konstrukty-
vindamas muzikà. Abu kompozito-
riai muzikoje pasireiðkë kaip labai
nuoðirdûs kûrëjai, jø apsisprendimas
muzikos tautiðkumo klausimais liko
labai aiðkus. B. Dvarionas linkæs bûti
Asta Krikðèiûnaitë atliko V. Jakubëno harmonizuotà lietuviø liaudies dainà „Plaukë antelë“
Jaunoji smuikininkë ið Kauno Milda Kasperavièiûtë atliko V. Jakubëno
„Melodijà-legendà cis-moll“. Jai fortepijonu pritarë Virginija Daugirdienë
arèiau lietuviðkos liaudies muzikos
dvasios, V. Jakubënas ieðko gilesnio
apibendrinimo, filosofinës gelmës.
Negalëèiau atsakyti, kuris priëji-
mas ar bûdas geresnis, nes kiekvie-
nas kompozitorius renkasi sau arti-
mesnius principus ir muzikinës raið-
kos bûdus. Bûdami draugais gyveni-
me, kûryboje B. Dvarionas ir V. Ja-
kubënas reiðkësi visai skirtingai.
Kas jø biografijoje bendra?
B. Dvarionas fortepijono ir kompo-
zicijos studijas baigë Leipcige, bet po
keleriø metø vël iðvyko á Leipcigà
mokytis dirigavimo. Ir ne pas bet kà
studijavo – baigë Hermano Aben-
ÐIMTMETIS 15
Muzikologas Vaclovas Juodpusis Birþø kraðto „Sëlos“ muziejuje turëjo progos
pabendrauti ir su V. Jakubëno giminaièiu
droto (Hermann Abendroth) klasæ. nieko necituoja. Kai jam reikia, jis ra-
Tad B. Dvarionui Leipcige buvo ðo operà, kai reikia – dainà, kuri vë-
áteikti du diplomai (beje, jis ir Liepo- liau virsta kone liaudies daina. Zalc-
joje mokësi pas þinomà latviø kom- burge taip pat ne visi þino, ar dainuoja
pozitoriø A. Kalniná, taip pat kurá V. A. Mocarto sukurtà melodijà, ar
laikà studijavo Berlyne). jau ji nuo amþiø ten buvo dainuoja-
Taigi ir B. Dvarionas, ir V. Jaku- ma. Taigi á liaudiðkumà galimas itin
bënas ágijo solidþius vokieèiø profe- platus poþiûris. Sakyèiau, reikëtø ati-
sinës muzikos mokyklos pagrindus. dþiai ásigilinti, vertinant kûrybà, ne-
Ádomu bûtø patyrinëti, kaip pakeitë skubëti su iðvadomis. Kompozitorius
ðiø dviejø kompozitoriø kûrybà skirtin- turi bûti laisvas, turëti galimybæ pasi-
gos socialinës ir politinio gyvenimo sàly- sakyti tokia muzikos kalba, kuri jam
gos, á kurias jie pateko. Juk akivaizdu, paèiam atrodo natûraliausia. B. Dva-
kad Lietuvoje po karo pasilikæs B. Dva- rionas bei V. Jakubënas yra origina-
rionas buvo varþomas tam tikrø tarybi- lûs kûrëjai ir tautiðkumo poþiûriu.
niams kompozitoriams privalomø kano-
nø, diktato, su kuriuo susidûrë visi mû- Vaivos juostos istorija
sø kraðte pasilikæ ir gyvenæ kûrëjai. Galimas daiktas, ir Lietuvoje dar
Man atrodo, kiekvienas ið ðiø iðvysime V. Jakubëno baletà Vaivos
kompozitoriø darë tai, kà ástengë to- juosta – sugráð ið uþmarðties?
mis gyvenimo aplinkybëmis ir sàly- Sàlygos tam jau baigia subræsti.
gomis, á kurias buvo patekæ. B. Dva- Dabar, kai baletas yra orkestruotas
rionas buvo aktyvus muzikos kûrë- J. Juozapaièio (1994 m.), reikia siek-
jas. Jis reiðkësi jausdamas savyje ti baleto premjeros Lietuvos Operos
kompozitoriaus paðaukimà. Nors ir baleto teatre, nes tik ten yra reikia-
buvo diplomuotas pianistas, bet be mos pajëgos paruoðti baletà. Þino-
muzikos kûrybos negalëjo gyventi. ma, reikia lëðø. V. Jakubëno draugi-
Jau vien mûsø aptartoji pjesë smui- ja deda pastangas sprendþiant ðá
kui ir orkestrui Pezzo elegiaco árodo klausimà.
iðties nepaprastà B. Dvariono talen- Prisiminkime istorijà, kaip ðis ba-
tà. Arba jo Þvaigþdutë, kurià visi þi- letas buvo raðomas.
no. Tai nemirtingi kûriniai. O kiek Ðis mitologinës tematikos bale-
puikiø kûriniø B. Dvarionas paraðë tas pagal V. Krëvës siuþetà V. Jaku-
pedagoginiam repertuarui! Labai bënui buvo uþsakytas 1941 metais.
mëgo smuikà. Prisimenate, kaip B. Kompozitorius baigë kurti klavyro
Dvarionas laiðke V. Jakuboniui raðë, rankraðtá 1943 m., taèiau, artëjant
kad geriausiai jauèia smuikà. Vio- Rytø frontui, jis apsisprendë palikti
lonèelë, altas jam ne tokie artimi. Jis Lietuvà. 1944 m. jis iðvyko á Vokieti-
raðë: að labai blogai juos girdþiu. jà, prieð tai vos spëjæs atsiimti Kau-
Meilë smuikui ryðki ir Sonatoje– no teatrui áteiktà rankraðtá.
baladëje bei Koncerte smuikui ir or- Vëliau persikëlæs nuolatiniam gy-
kestrui (1948) – tai labai ryðki venimui á JAV, jis keletà iðtraukø sujun-
B. Dvariono lyrika. Tie kûriniai ati- gë á siuità simfoniniam orkestrui Mið-
tiko ir savo epochos kanonus. Juk ko ðventë, kai kà perdirbo fortepijonui
reikëjo raðyti taip, kad ta muzika bû- ir pjesë Velniuko ðokis tapo populiari.
tø liaudiðka, þmoniø mëgiama. Taèiau gyvendamas Èikagoje ne-
matë jokiø galimybiø baletà pastaty-
Ne citatomis pasiekiamas ti, nors ten ir atsidûrë daug þymiø
liaudiðkumas Kauno teatro dainininkø ir muzikan-
tø. Jie ákûrë Èikagos lietuviø operà,
Tautiðkumas muzikoje – sudëtin- bet nebuvo baleto. Kai kuriuos atli-
ga tema. Ar galëtume teigti, kad ðtai këjus samdë, statë patrauklius ope-
B. Dvarionas yra tautiðkesnës krypties ros spektaklius, á kuriuos ëjo ne tik
atstovas uþ V. Jakubënà? lietuviðka publika.
Polemika dël muzikos tautiðkumo Lietuvoje ðiuo metu vien tik Vil-
tebevyksta ir ðiandien. Jei dodekafo- niaus B. Dvariono muzikos mokyk-
nizmo „tëvo“ A. Ðenbergo bûtø pro- los Pedagogø kamerinis orkestras
ga paklausti, ar jo kûryba austriðka, tai groja baleto Vaivos juosta iðtraukas.
veikiausiai iðgirstume, kad austriðka. Tai du ðokiai Vaivai palinksminti –
Jei kûrybinë idëja kilo Austrijoje ir da- Baltøjø laumiø ðokis ir Ðokis. Bet tai
vë postûmá muzikos pasauliui, tai jo- muzika, verta visø orkestrø dëmesio,
kios abejonës nëra, kad tai austriðka nes yra poetiðka, raiðki, tinkama ir
muzika. Nors toje muzikoje ir nëra ci- koncertiniam atlikimui.
tatø ið austriðkø liaudies dainø. Ne ci- Baleto pastatymas Operos ir bale-
tavimu pasiekiamas tautiðkumas, nes to teatre bûtø naujas lietuviðko baleto
citata nerodo autoriaus originalumo ir puslapis ðio teatro repertuaruose, sa-
kûrybiðkumo. Dar reikia talento, kad vo mitologija sudomintø ir mûsø jau-
citatuodamas iðliktum savimi, o ne ci- nimà, ir nuolatinius teatro gerbëjus.
tatos dalimi.
B. Dvarionas puikiai þinojo, ko
Bus daugiau
imasi, ir kas jam artima. Jis sukûrë la- Kalbëjosi
bai daug ir tokios muzikos, kurioje jis Gediminas Zemlickas
16 LAIKAS IR ASMENYBË
PROFESORIUS KAZIMIERAS BARÐAUSKAS IR JO LAIKAI
Prof. Jonas Kubilius
Geguþës 14 d. Kauno techno-
logijos universitete buvo iðkilmin-
gai paminëtas prof. Kazimiero
Barðausko, pedagogo, mokslinin-
ko, visuomenës veikëjo, Þmogaus
ið didþiosios raidës, ðimtmetis. Ðiø
eiluèiø autorius buvo pakviestas
pasidalyti mintimis apie tà ðviesø
þmogø. Pagal minëjime sakytà kal-
bà ir parengtas ðis straipsnis.
Susirinkome prisiminti þmogø,
didelæ gyvenimo dalá dirbusá totalita-
rinës valstybës sàlygomis. Norëèiau
tarti keletà þodþiø ir apie tà laikmetá.
Nûdienos þmogui, ásipainioju-
siam savo kasdieniø reikalø ir proble-
mø voratinklyje, ne visada rûpi anks-
èiau buvæ dalykai. Jaunesniajai kartai
jie jau tolimi, o mums, tos epochos
liudytojams, artimi ir prisimenami.
Tik nedidelë dabartinës visuomenës
dalis pergyveno beprotiðkai þiaurià
kasdienybæ, vieðpatavusià iki Stalino
mirties. O ir vëlesnis imperijos gyve-
nimas vis giliau skæsta praeities ûkuo-
se. Suprasti tà laikmetá sunku tiems,
kurie jame negyveno.
Menasi Maironio dar XIX a. pa-
baigoje, carinës okupacijos metais,
paraðytas posmas:
Jei po amþiø kada skaudûs panèiai
nukris
Ir vaikams uþtekës nusiblaivæs
dangus.
Mûsø kovos ir kanèios, be ryto
naktis –
Ar jiems besuprantamos bus?
Tas nemirtingas posmas tinka ir
tarybinës okupacijos laikotarpiui.
Dar iki ðiol nuomonës apie tà
laikmetá labai skiriasi. Kai kuriems –
„istorijos daltonikams“ – egzistuoja
tik dvi spalvos: balta ir juoda. O juk
normaliam þmogui spalvø spektras
yra nepalyginami platesnis. Kai kas
skiria tûkstanèius jø atspalviø. Kam
jau kam, o tikrøjø mokslininkø, ypaè
grieþtøjø bei technikos mokslø atsto-
vams, priimtinesnis yra realus ir tiks-
lus praeities ávykiø traktavimas. Esa-
me pasiilgæ objektyvios istorijos. Ne-
reikia nei romantizuotos, nei sukari-
katûrintos.
Nepriklausomybës metais tarpu-
kario Lietuvoje buvo smarkiai pa-
þengta á prieká. Stiprëjo ekonomika,
plëtësi ðvietimas. Buvo susirûpinta
aukðtuoju mokslu. Já teko pradëti
kurti beveik tuðèioje vietoje. Trûko
visko: ir materialiniø iðtekliø, ir tin-
kamai prengtos profesûros. Viskas
vyko pamaþu. Atsirado patalpos ir
laboratorijos, bibliotekos. Stiprëjo
dëstytojø personalas. Tobulëjo ir vis
daugiau patirties ágijo dëstytojai. Bu-
vo rûpinamasi naujos kvalifikuotø
dëstytojø kartos ið savo iðsiugdytø
jaunø gabiø absolventø parengimu.
Buvo pradëti ir moksliniai tyrimai.
Nors tai buvo tik mokslinio tyrimo
darbo pradþia ir moksle nuveikta ne-
labai daug, taèiau jaunieji mokslo
pasiryþëliai jau galëjo daug rimèiau
kibti arti mokslo dirvonus.
Tokiu keliu á Lietuvos mokslà
áþengë ir Kazimieras Barðauskas. Tu-
rëdamas ágimtø gabumø mokslui, vy-
resniøjø kolegø remiamas ir, svar-
biausia, ádëjæs daug savo pastangø, jis
dar tarpukario Lietuvoje pasiruoðë
moksliniam darbui aukðtojoje mo-
kykloje ir pradëjo joje dirbti.
Jis savo veikla daug prisidëjo
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
tik jie, nesusiorientavo. Manë, kad maþa dalis tik vaizdavo kovotojus ar-
naujoji valdþia iðspræs susikaupusias ba, kaip sako þinomas eilëraðtis, „my-
problemas. Taèiau visi gana greitai su- lëjo Lietuvà ið tolo“.
sigaudë, kas darosi, ir pasyviai prie- Pasiprieðinimo judëjimo dalyviai
ðinosi galimais bûdais. tikëjosi pagalbos ið Vakarø, vylësi,
Du nepriklausomos Lietuvos de- kad JAV ir Anglija ávykdys Atlanto
ðimtmeèiai, nepaisant ávairiø negero- chartijos nuostatas sugràþinti nepri-
viø, buvo kaip laisvës oro gurkðnis, klausomybæ ir suverenias teises ða-
kuris gaivino stalininio, o vëliau ir lims, jas praradusioms karo metu.
„brandaus“ socializmo teriojamà mû- Deja, Lietuva buvo tik menka korta
sø tautos dvasià. Þmonës, kurie susi- didþiøjø valstybiø loðiamame pokery-
formavo tais atgimusios ir valstybin- je. Joms rûpëjo tik jø paèiø reikalai.
gumà atsikovojusios Lietuvos laikais, Buvome maitinami paþadais apie Va-
pavergtos tautos sàmonëje iðsaugojo karø pagalbà, apie bûsimà karà tarp
laisvos asmenybës, gyvenanèios ir ku- Vakarø ir Tarybø Sàjungos. Tam, kad
rianèios laisvoje tëvynëje, idealà, ku- Lietuva iðsivaduotø, turëjo subræsti
ris, ilgai tik rusenæs, pagaliau vël ási- sàlygos rimtiems pasikeitimams pa-
plieskë ir paþadino visà Lietuvà. èioje Lietuvoje ir Tarybø Sàjungoje.
Þmogø, asmeniðkai iðgyvenusá poli- Á ginkluotà pasiprieðinimà dëtos
tinio savarankiðkumo laikà, sunku viltys nepasiteisino. Didvyriðka kova,
buvo suvilioti ar apgauti mitais apie nesulaukusi realios pagalbos, buvo
ðviesø rytojø okupuotoje tëvynëje. Þi- þiauriai uþgniauþta. Þuvo tûkstan-
noma, realybë yra realybë, ir tenka su èiai jaunø þmoniø. Deðimtys tûks-
ja taikytis kaip su faktu, taèiau fakti- tanèiø atsidûrë kalëjimuose, amþino
nis pripaþinimas anaiptol nereiðkia áðalo þemëse. Pagaliau ir paèiø kovo-
nei moralinio, nei juridinio jos áteisi- tojø gretose atsirado pakrikimo reið-
nimo ir susitaikymo su ja, kaip su am- kiniø. Taèiau partizanø kova nebuvo
þinai besitæsianèiu bûviu. Nepriklau- beprasmë. Ji palaikë tautos savimo-
somos Lietuvos vaikai negalëjo pati- næ, rodë pasauliui, kad Lietuva ne-
këti tomis iliuzijomis, kurias tankais susitaikë su okupacija. Ji þadino lais-
kalte kalë á þmoniø galvas tëvynën vës troðkimà, ryþtà tolesniam pasi-
Dailininko Jurijaus Grigorovièiaus paveikslas „Profesorius Kazimieras Barðauskas“ „laimæ“ atgabenæ „pasaulinës revo- prieðinimui.
prie mokslo raidos Lietuvoje. Jo vy- Valdþios ástaigose, ypaè vadovau- liucijos“ ðaukliai. Jie ir okupacijos Lietuviams patriotams iðkilo sun-
resnieji kolegos ir jis pats lauþë pir- janèiuose postuose, lietuviø buvo ne- metais ne tik iðlaikë rezistencinæ ki dilema, kà daryti. Jau tada áþvalges-
muosius ledus. P. Brazdþiûnas, A. Ju- daug. Posëdþiø kalba daþnai bûdavo nuostatà þmogø nuþmoginanèios sis- nieji protai suprato, kad ginkluota ko-
cys ir K. Barðauskas yra pagrindiniai rusø, susiraðinëjama daþnai bûdavo temos atþvilgiu, bet ir sugebëjo iðsau- va neturi perspektyvø. Laukë ilga
fizikos moksliniø tyrimø pradininkai taip pat rusø kalba. Viena ið svarbiau- goti dvasios kûrybingumà. okupacija. Iðeitis buvo tokia – steng-
Lietuvoje. Deja, sëkmingai pradëtas siø prieþasèiø, trukdanèiø uþimti va- Gráþus tarybinei okupacijai 1944 m. tis prisitaikyti prie esamø sàlygø ir da-
darbas buvo labai sutrukdytas prasi- dovaujanèius postus, buvo lietuviø su ir prasidëjus prievartinei mobilizacijai ryti, kas galima. Taèiau patiems lietu-
dëjusios okupacijos ir karo. Tada dau- aukðtuoju iðsilavinimu ir ypaè partie- á Tarybinæ armijà, tûkstanèiai vyrø viams reikëjo stengtis pagal galimy-
giau buvo griaunama, nei statoma. èiø stoka. ëmë slapstytis, sudarydami pirmàjà bes daryti átakà esamai valdþiai. Ir
Sàlygos darbui buvo nepaprastai sun- Okupacija 1940 m. buvo neiðven- pokarinës tautinës rezistencijos ban- dëlto buvo bûtina stoti á partijà ir á jà
kios. Rûpëjo ne tik duonos kàsnis. giama. Jà lietuviø tauta sutiko sutri- gà. Greitai ginkluotas pasiprieðini- traukti lietuvius patriotus.
Rûpëjo iðlikti gyvam. Ir karui pasibai- kusi ir nusivylusi savo valdþia, kuri mas apëmë visà Lietuvà ir jame daly- Kartais galima iðgirsti su pasidi-
gus, koðmaras tæsësi. Sunku ramiai nuolankiai atidavë Lietuvà okupan- vavo keletas tûkstanèiø kovotojø. dþiavimu tariant: „Að niekada jokiai
kalbëti apie tuos laikus. tams. Nebuvo pasiprieðinta nei gin- Ginkluota kova buvo neiðvengiama, partijai nepriklausiau“. Nepriklausy-
Viskà sprendë komunistø parti- klu, nei politiðkai, net nepareiðktas didvyriðka ir tragiðka. Nedaug vadø ir mas partijoms, þinoma, nëra nusikal-
ja. Prieðkario metais ji buvo negau- protestas áþûliam okupantui. Paskui pogrindþio organizatoriø liko Lietu- timas, bet nëra ir nuopelnas. Ir tuo
si, lietuviø joje buvo maþa dalis. Pir- buvo daug diskutuojama. Iðeivijoje voje. Dauguma jø, artëjant frontui, ið- nedera didþiuotis. Svarbiau, kà gero
maisiais okupacijos metais ji didëjo buvo populiarûs naivûs pamàstymai bëgo á Vakarus, likimo valiai palikæ tu padarei visuomenei, savo tautai.
daugiausia atvykëliø sàskaita. Po ka- apie „vienà kraujo laðà“, „vienà ðûvá“. pogrindiná judëjimà. Dalis ið pasitrau- Þinoma, tokiø, kurie stojo á par-
ro ilgà laikà ji taip pat didëjo atvykë- Ið padþiø ir dalis inteligentijos, ir ne kusiøjø ið tikrøjø tæsë kovà, taèiau ne- tijà, norëdami jà griauti ið vidaus, kaip
liø sàskaita, nors ðiek tiek pasipildë dabar kai kas apreiðkia, kitaip tariant,
Gedimino Zemlicko nuotrauka
ir lietuviais, daugiausia gráþusiais ið „konradø valenrodø“, jei ir buvo, tai
Tarybinës armijos. Vëliau lietuviø tik iðimtys. Daug svarbiau buvo turë-
skaièius didëjo, taèiau ilgà laikà jø ti galimybiø veiklai.
dalis partijoje buvo maþa ir tolydþio Lietuvos komunistø partija tik ið
maþëjo. 1945 m. sausio 1 d. partijos na- iðorës atrodë monolitinë. O ið tikrø-
riø lietuviø buvo 31,9 proc., 1947 m. jø ji buvo daugiasluoksnë. Ðalia kon-
jau tik 18,4 proc. servatyviø paþiûrø nariø buvo ir de-
Á partijà stojo þmonës dël ávairiø mokratinës orientacijos partieèiø.
motyvø. Vieni – dël savo ásitikinimø, Atsirado kitø pasiprieðinimo
nors tokiø buvo nedaug. 1940–1941 m. okupantams formø. Keitësi ir kovos
okupacinis reþimas, ypaè birþelio metodai. Tauta prisitaikë prie esamø
trëmimai, parodë tikràjá okupantø sàlygø, bet su jomis nesusitaikë. Dau-
veidà ir tai atgrasë daugelá þmoniø. geliui veikë neraðytas ástatymas
Kita dalis stojanèiøjø buvo karjeris- stengtis iðsaugoti savo tautiná identi-
tai, kuriems rûpëjo tik jø paèiø gero- tetà. Buvo kuriamas mokslas, plëto-
vë. Pagaliau buvo tokiø, kurie karje- jama ekonomika, rûpinamasi kultû-
ros gal ir nesiekë, bet jiems patogiau ra – tegul ir nepalankiomis sàlygomis,
ir saugiau buvo bûti partijoje. Buvo taèiau jomis iðmintingai pasinaudo-
ir tokiø, kurie stojo patriotiniais su- jant. Nemaþa pasisekë padaryti. Tam
metimais. reikëjo iðradingumo ir lankstumo.
Á Lietuvà, kaip á naujàjá Klondai- Reikëjo turëti tvirtà kaip àþuolo stu-
kà, plûstelëjo daugybë kitatauèiø. Èia burà, kai kalba ëjo apie esminius da-
gyvenimo sàlygos buvo kiek lengves- lykus, ir lankstø – kitais atvejais. Jei
nës, miestuose buvo daug tuðèiø bu- bûsi lengvai lankstomas, jei bûsi kaip
tø. Kitatauèiai ypaè plûdo á didþiuo- nendrë, siûbuojanti nuo menkiausio
sius miestus. Galima sakyti, kad Vil- vëjelio pûstelëjimo, visuomenei ið ta-
niø jie „okupavo“. Deja, plûdo ne ge- væs nebus naudos.
riausieji. Atvykëliai jautësi èia kaip Ðiomis dienomis paminëjome
uþkariautojai. Atmenu, 1945 m. atsa- ðimtmetá nuo lietuviðko spaudos atga-
kingi valdþios þmonës vaþinëjo po vimo. Ar tø laikø kovotojams nereikë-
provincijà ir ragino lietuvius keltis á jo tvirtumo? Reikëjo. Reikëjo ir ap-
Vilniø ir á Klaipëdos kraðtà. Taèiau sukrumo. Apie tai mums kalba knyg-
norinèiø apsigyventi Vilniuje nebuvo neðiø þygiai ir kontrafakcinës knygos.
daug. Pragyvenimo sàlygos Vilniuje Laikas gali bûti palankus ir nepa-
buvo sunkesnës nei periferijoje. Taip lankus þmogui. Bepigu, kai asmeny-
buvo praleista proga palietuvinti Vil- bës, tautos ir tø, kurie vadovauja vals-
niø. Turëjo praeiti daug laiko, kol Vil- tybei, interesai sutampa. Bet tai – reti
nius tapo lietuviðkas. Profesorius Jonas Kubilius atvejai. Ypaè mûsø tautos pastarøjø
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
amþiø istorijoje. Juo didesnës pagar-
bos verti tie, kurie ir tironiðkos prie-
spaudos, represijø ir persekiojimo me-
tais neieðkojo saugesnës uþuoglaudos,
o nërë á patá ávykiø sûkurá ir nesugniu-
þo, iðsaugojo ne vieno pamirðtas þmo-
niðkàsias vertybes.
Visi vyresnës karto þmonës paty-
rëme, kokie tai buvo prieðtaringi lai-
kai – laikai, kuriuos tik nûnai galime
ávardyti atviru þodþiu. Ne vienas tur-
bût jau spëjome patirti ir tai, kaip
prieðtaringai dabar gali bûti vertina-
ma anuometinë mûsø veikla.
Pasiprieðinimas vyko tyliai. Apie
já nebuvo kalbama ne tik garsiai, bet
ir paðnibþdomis. Besiprieðinantieji
nebuvo suinteresuoti já afiðuoti. Afi-
ðavimas bûtø juos tik suþlugdæs.
Tai buvo sunkus, kruopðtus, su at-
sidëjimu dirbamas darbas. Tai buvo
paðalinio þmogaus akiai daþnai nepa-
stebimos kasdienës veiklos laikai. Vie-
ðoji pastarøjø deðimtmeèiø istorija –
tik menka ir didþia dalimi iðkreipta pu-
së tos tikrosios istorijos, kuri bendro-
mis pastangomis buvo kuriama – tyliai,
daþnai slapèiomis, be reklamos ir
triukðmo. Tik tas ðá darbà ávertina ir
supranta, kuris pats já dirbo. Neverta
kreipti dëmesio á rëksmingas kalbas tø,
kurie anais sunkiais laikais tupëjo kaip
zuikiai suglaudæ ausis krûmuose, o pa-
sikeitus sàlygoms, nubëgæ á du tris mi-
tingus, paþongliravæ skambiomis fra-
zëmis ir, þinoma, apdrabstæ kità pur-
vais, prekiauja populiaria preke – pa-
triotizmu.
Sunkiausias laikotarpis buvo iki
Stalino mirties. Tai buvo laikotarpis,
kada kiekvienas bet kuriuo momen-
tu galëjo bûti fiziðkai sunaikintas. Jau-
nesniesiems, neiðgyvenusiems ðio
laikmeèio, sunku ásivaizduoti to me-
to dvasià ir atmosferà. Tirono mirtis
vieniems buvo liûdesio ir aðarø, ki-
tiems – vilèiø valanda.
Po Stalino mirties prasidëjo siste-
mos liberalëjimas. Jis buvo netolygus.
Replës buvo tai spaudþiamos, tai vël
kiek atleidþiamos. Po TSKP XX su-
vaþiavimo 1956 m. vasará atëjo vadi-
namasis „Chruðèiovo pavasaris“?
Deja, jis buvo neilgas. Po Vengrijos
ávykiø nugalëjo kietosios linijos ðali-
ninkai. Greitai vël rudenio ðalnos
ëmë gnaibytis. Taèiau tuo atðilimu bu-
vo pasinaudota. Buvo stengiamasi su-
stiprinti lietuviðkumo pozicijas. Ir
tarp ðalies vadovø buvo þmoniø, ku-
riems Maskvos varþymai buvo pakan-
kamai ákyrëjæ ir nepriimtini.
Ðtai kokiomis sàlygomis teko dar-
buotis K. Barðauskui.
Laikas jau iðëjusias asmenybes
apneða uþmarðties dulkëmis. Taèiau,
jas nuvalius, asmenybë suþimba tikro-
siomis savo spalvomis. Man teko Va-
tikane matyti Siksto koplyèià prieð ja-
ponø restauravimà ir po jo. Kokiomis
nuostabiomis spalvomis suþërëjo ðis
genialus kûrinys po restauravimo!
Apie K. Barðauskà iðgirdau dar
mokydamasis gimnazijoje. Gamtos
þurnale aptikau jo straipsniø. Vëliau,
jau bûdamas studentas, paskaitinëjau
jo Kosminius spindulius, fizikos vado-
vëlius. Ðá tà girdëjau ir ið savo kolegø.
Taèiau asmeniðkai susipaþinau tik po
1950 m., kai dësèiau Vilniaus univer-
sitete ir dirbau Mokslø akademijoje.
Daugiau bendrø reikalø atsirado po
1958 m., kai buvau paskirtas Vilniaus
universiteto rektoriumi. Tuomet visos
aukðtosios mokyklos priklausë tie-
siogiai Maskvai. Ir tik 1959 m., po
N. Chruðèiovo reformø, perëjo á res-
publikos priklausomybæ, nors dauge-
lis klausimø ir paskui vis dar buvo
sprendþiama Maskvoje. Daþnai tek-
davo pasitarti, kaip elgtis vienu ar kitu
atveju. Abu buvome Aukðtojo ir specia-
liojo vidurinio mokslo komiteto, o vë-
liau ministerijos, kolegijos nariai.
Buvo ir bendrø specifiniø reika-
lø. Auganèiai Vilniaus pramonei ir
statyboms reikëjo daug inþinieriø. To-
dël reikëjo pradëti juos rengti vieto-
je. Paprasèiausia bûtø buvæ prie Vil-
niaus universiteto ásteigti vienà kità
techninio profilio fakultetà. Deja, di-
delëje ir labai centralizuotoje valsty-
bëje veikë kitos nuostatos. Visi buvo
guldomi á Prokrusto lovà. Universite-
tuose bûdavo leidþiama rengti tik
tiksliøjø, gamtos ir humanitariniø
mokslø specialistus. Net ir á medici-
nà universitetuose buvo þiûrima krei-
vai. Ji turëjo priklausyti sàjunginei
sveikatos apsaugos ministerijai. Todël
Vilniuje teko ásteigti Kauno politech-
nikos instituto filialà.
Tai nebuvo paprasta. Visiems trû-
ko patalpø. Iðeitis buvo vienintelë –
vakarais mokytis universiteto patal-
pose, kuriø ir taip trûko. Tekdavo de-
rinti abiejø ástaigø interesus. Net
spræsti paèius paprasèiausius klausi-
mus centralizuotoje valstybëje bûda-
vo keblu. Ðiandien tai bûtø visai ne-
suprantama. Maþas pavyzdys: valyto-
jø klausimas. Jos bûdavo skiriamos
pagal valomà plotà. O kà daryti, jei
tomis paèiomis patalpomis ið ryto
naudojasi vieni, o vakarais – kiti? Va-
lytojø nepriversi uþ tà patá menkà at-
lyginimà du kartus per dienà valyti tas
paèias patalpas. Papildomø valytojø
etatus skirti galëdavo iðspræsti tik
Maskvoje, kaip mes sakydavome, 421
kambario Ivanas Petrovièius, papras-
tai neatskiriàs Vilniaus nuo Rygos.
Tekdavo kaþkaip apsieiti be jo, kaþ-
kaip apeiti valdþios parëdymus.
Taèiau gal ryðkiausiai bendradar-
biavimà parodo ðtai tokia istorija, kai
teko rimtai „apgaudinëti valdþià“.
Tais laikais studentai bûdavo atlei-
dþiami nuo nemëgiamos karinës
prievolës, kol baigs aukðtàjá mokslà.
Stambiosiose aukðtosiose mokyklose
buvo ákurtos karinës katedros, kurio-
se studentai praeidavo kariná apmo-
kymà ir kartu su diplomu gaudavo at-
sargos karininkø laipsnius. Tai buvo
naudinga studentams. Taèiau atëjo
vadinamasis „karo aidas“. Karo me-
tais gimusiø jaunuoliø skaièius buvo
nedidelis. Jø neuþtekdavo kariuome-
nei sukomplektuoti. O kariuomenës
maþinti imperijos valdþia nesiryþo.
Todël buvo panaikinta dauguma ka-
riniø katedrø aukðtosiose mokyklose,
o studentus buvo pradëta imti á kari-
næ tarnybà. Mokslo pertrauka jauna-
me amþiuje þalinga daugelyje specia-
lybiø, sakysime, matematikoje, kurio-
je reikia ásisavinti labai abstrakèius
dalykus. Tai galëjo labai trukdyti ruo-
ðiant mokslinius kadrus. Reikëjo ieð-
koti iðeities. Laimei, vienoje kitoje
aukðtojoje mokykloje karinës kated-
ros buvo paliktos. Lietuvoje tokia
mokykla buvo Kauno politechnikos
institutas: juk ir karo reikalams reikë-
jo inþinieriø. Man ir mano kolegoms
matematikams Vilniuje kilo idëja, jog
reikia tuo pasinaudoti. Tam pravertë
ir ákurtasis Politechnikos instituto fi-
lialas Vilniuje. K. Barðauskas supra-
to mûsø sumanymo svarbà ir todël su-
tiko su mûsø pasiûlymu. Ið Kauno po-
litechnikos instituto studentø pirmo-
jo kurso buvo atrinkta gabiø matema-
tikai studentø grupë, jie perkelti á Vil-
niaus filialà ir ruoðiami pagal specia-
liai jiems sudarytà mokymo planà.
Maskavimui plane buvo numatyta
ðiek tiek inþineriniø dalykø. Kariná
parengimà jie praeidavo filiale, o ma-
tematikà studijavo Vilniaus universi-
tete. Tà „kombinacijà” pakartojome
dar kartà po metø. Vëliau to jau ne-
reikëjo. Atsikûrë buvusios karinës ka-
tedros. Taèiau kritiðkuoju laikotarpiu
buvo paruoðtas nemaþas bûrys gabiø
matematikø mokslo darbuotojø bei
aukðtøjø mokyklø dëstytojø. Pusë ið
jø pasuko tuo keliu. Ið jø verta iðskir-
ti Vygantà Paulauskà, Donatà Surgai-
Vytautas Girdzijauskas.
Minint 100-àsias gimimo metines
Profesorius Vytautas Girdzijauskas savo darbo kabinete
lá, Evaldà Nekraðà (tiesa, nuëjusá á fi-
losofijà ir politologijà). Jie dabar yra
vieni ið paèiø aktyviausiø mokslinin-
kø, LMA nariai.
K. Barðauskas buvo pakankamai
lankstus bei iðradingas ir spræsdamas
kitus klausimus. Visais laikais, o tada
ypaè, reikëjo mokëti laviruoti. Juk
daþnai tekdavo vaikðèioti ir bedugnës
pakraðèiu, ir skustuvo aðmenimis.
Antai, po TSKP XX suvaþiavimo
pradëjo gráþti á Lietuvà buvæ kaliniai
ir tremtiniai. Gráþo ir dalis buvusiø
aukðtøjø mokyklø darbuotojø. Trem-
tiniø vaikai jau tremtyje buvo baigæ vi-
durines mokyklas arba net pradëjæ
studijuoti. Suprantama, jie norëjo
tæsti studijas ir tëvynëje. Ne visos mo-
kyklos norëdavo juos ásileisti. Buvo
daug vietiniø sargø ir stebëtojø. Sta-
lino kulto padariniø likvidavimas ne
visiems patiko. Ne visø aukðtøjø mo-
kyklø vadovai tam pritarë, ne visi drás-
davo rizikuoti. Taèiau K. Barðauskui
netrûko dràsos.
Gerai menu K. Barðausko 60 me-
tø minëjimà 1964 m. Tada vienas me-
dikas man prasitarë apie jo ligà, nuo
kurios jis po poros savaièiø mirë. Vi-
siems já paþinojusiems tai buvo dide-
lis smûgis. Mirë kaip karys mûðio lau-
ke. O laidotuvës! Tokiø nebuvo nuo
Dariaus ir Girëno laidotuviø.
Ne visi þmogaus darbai turi iðlie-
kamàjà vertæ. Nëra grieþtø kriterijø
ir, tikriausiai, ilgai dar jø nebus, kaip
vertinti þmoniø veiklà. Kaip tu paly-
ginsi poetà Dantæ ir matematikà Hil-
bertà? Að nekalbu apie vienadienius
didvyrius, „metø“, „tûkstantmeèio“
þmones. Daug titulø ðiandien galima
ir nusipirkti. Yra firmø, kurios tokiais
dalykais prekiauja. Gali nusipirkti ir
bajoriðkos kilmës dokumentus. Taip
iðnaudojama þmoniø tuðtybë ir kvai-
lybë, kuriai galo nëra.
Dëlto drástu teigti, kad K. Bar-
ðausko asmenybë ryðkiai spindi tarp
dvideðimtojo amþiaus vidurio veikëjø.
Prof. habil. dr. Vytautas Girdzi-
jauskas, Lietuvos Mokslø akademi-
jos narys korespondentas, mikro-
biologas, ilgametis mikrobiologijos
katedrø vedëjas Kauno Medicinos
institute (dabar Medicinos univer-
sitetas) ir Vilniaus Universiteto me-
dicinos fakultete, Eksperimentinës
medicinos ir onkologijos instituto
(dabar Eksperimentinës ir kliniki-
nës medicinos institutas) direkto-
rius, Lietuvos Sveikatos apsaugos
ministras (tuomet komisaras), Lie-
tuvos Mokslø akademijos chemijos
ir biologijos mokslø skyriaus akade-
mikas sekretorius – tai pareigos, ku-
rias Profesorius ávairiu laiku ëjo po
Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje
iki mirties 1972 m. spalio 24 d.
Vytautas Girdzijauskas gimë
1904 m birþelio 2 d. Ðaukliuose,
Raseiniø raj. Jaunuolis studijavo
Kauno Vytauto Didþiojo universi-
teto medicinos fakultete. Jo ateitá
nulëmë polinkis mokslui, þavëjo
viskas, kas nauja – mikrobiologija
tuo metu buvo paslaptingas, gana
naujas mokslas. Tad ir kelias atro-
dë aiðkus. Tik kokià pasirinkti
kryptá? Nors Medicinos fakultete
dirbo nemaþai rimtø mokslininkø,
jaunàjá Vytautà viliojo mikrobiolo-
gijos tëvø Roberto Kocho ir Lui
Pastero ðalys. Tad, gavæs paramà,
staþavosi Pastero institute Paryþiu-
je, Vienoje, Berlyne. Laikas buvo
praleistas vaisingai ir netruko pa-
sirodyti (1939) Lietuvoje paraðytas jo
darbas, skirtas endokrininiø liaukø
poveikiui organizmo apaugos nuo
bakterijø sistemos veiklai tirti. Dar-
bas sëkmingai apgintas kaip habili-
tuoto daktaro disertacija.
Pokario metais mikrobiologijos
mokslas pasaulyje ir Lietuvoje dau-
giau këlë ne tiek teorinius, kiek
praktikos diktuojamus klausimus.
Prof. V. Girdzijausko þinios ir
mokslinë patirtis leido numatyti
itin aktualià Lietuvai problemà:
17
patogeniniø mikroorganizmø in-
fekcijos ir þmogaus apsaugos siste-
mos veikla. Tiek katedrose, tiek
institute prof. V. Girdzijauskas ska-
tino jaunus mokslininkus nesiblað-
kyti ir gilintis á minëtas svarbias tuo
metu (taip pat svarbias ir dabar)
sritis. Jo mëgiamas posakis, kaip
prisimena prof. A. Matulis, buvo:
rinkis kelià – ne takelá.
Viena svarbi ir gana nauja
kryptis – klinikinë imunologija –
Profesoriui buvo lyg ir ankstesnio
darbo tæsinys. Ðioje srityje prof.
V. Girdzijausko vadovaujami pir-
mieji pradëjo sëkmingai dirbti jau-
nieji mokslininkai, dabar profeso-
riai Alfonsas Matulis, Vytautas
Astrauskas, Albertas Svièiulis ir ki-
ti (èia nepaminëti) mikrobiologijos
katedros ir instituto bendradarbiai.
Tyrimai plëtësi, ir ryðkëjo tikslesnë
kryptis – imuniteto pokyèiai ser-
gant reumatu.
Kita sritis, kuriai Profesorius
skyrë daug dëmesio – tai bakterinës
infekcijos ir bakterijø jautrumas-at-
sparumas antibiotikams. Tuo metu
dar negausiai pasirodæ antibiotikai
atrodë visiðkai panaikino infekcijos
pavojø, taèiau, norint sëkmingai
juos panaudoti, reikëjo nustatyti su-
këlëjo jautrumà naudojamam anti-
biotikui. Ðiandien akademikas
A. Marcinkevièius, garsus ðirdies
chirurgas ir tos srities pradininkas
Lietuvoje, prof. A. Jackevièius, þy-
mus Lietuvos Onkologijos Centro
chirurgas, prof. E. Moncevièiûtë-
Eringienë, onkologinës imunologi-
jos kûrëja, prisimena, kaip tuomet
dar jaunus mokslininkus jø vadovas
prof. V. Girdzijauskas skatino dirb-
ti, ugdë jø moksliná mastymà. Su
Profesoriaus vardu sietini taip pat ir
unikalûs tada pradedanèios, vëliau
habil. dr. Nijolës Ieðmantaitës bak-
terijø filtruojamø formø tyrimai.
Vadovaujamas Profesoriaus, savo
mokslinæ veiklà pradëjo ir ðiø eilu-
èiø autorius.
Prof. V. Girdzijauskas ðiais sa-
vo ir mokiniø darbais davë pradþià
tuo metu naujoms klinikinës mik-
robiologijos ir imunologijos kryp-
tims, kurios iðsiðakojo á daugybæ ir
ðiandien svarbiø bei perspektyviø
medicinos srièiø.
Profesorius buvo plaèios erudi-
cijos mokslininkas, jautë ir kitø
medicinos srièiø svarbà. Bûdamas
Eksperimentinës medicinos ir on-
kologijos instituto (pirmasis insti-
tuto pavadinimas) direktoriumi, jis
daug dëmesio skyrë onkologijai,
globojo bendradarbius, skatino
juos tobulintis. Prof. L. Griciûtë,
þymi onkologë, ilgametë Onkolo-
gijos instituto direktorë, prisimena
prof. V. Girdzijausko skatinimà
vykti staþuotës darbui á tuometiná
Leningradà.
Pagal akad. A. Merkio prisimi-
nimus, prof. V. Girdzijauskas buvo
aktyvus mokslo þiniø populiarinto-
jas, mëgo jaunus mokslininkus, ir
kaip teigia prof. V. Astrauskas,
daþnai diskutuodavo su jais. Ðios
Profesoriaus savybës prie jo trau-
kë jaunuosius mokslininkus, kurie
naudojosi jo patarimais, nors vë-
liau ir tapo kitø srièiø specialistais.
Prof. Vytautas Girdzijauskas Lie-
tuvos moksle paliko gilius pëdsakus.
Jonas Rubikas
18
Habilituotam daktarui
Vincentui Urbonui – 70
Ilgametis Botanikos
instituto mokslininkas ir
Mikologijos laboratorijos
vadovas habil. dr. Vincen-
tas Urbonas ðiais metais
ðvenèia savo 70-metá. Lie-
tuvoje ir uþ jos ribø jis þino-
mas kaip kompetentingas
Lietuvos makroskopiniø
grybø ávairovës, sistemati-
kos, biologijos ir ekologijos
tyrëjas, monografijø bei
mokslo populiarinimo kny-
gø apie grybus autorius.
Vincentas Kazys Urbo-
nas gimë 1934 m. birþelio 27
d. Gudeliø kaime, Marijam-
polës rajone. Studijavo bio-
logijà Vilniaus pedagoginio
instituto (dabar – Vilniaus
pedagoginis universitetas)
Gamtos-geografijos fakul-
tete, já baigë 1959 m. Po stu-
dijø V. Urbonas pradëjo
dirbti Lietuvos mokslø aka-
demijos Botanikos institute.
Ðioje institucijoje praëjo
reikðmingiausias mokslinës
ir visuomeninës veiklos lai-
kotarpis. Pradëjæs mokslininko kelià
vyresniuoju laborantu ir sëkmingai
kopdamas karjeros laiptais iki vyriau-
siojo mokslo darbuotojo ir instituto di-
rektoriaus pavaduotojo mokslo reika-
lams pareigø, jis kryptingai ir energin-
gai plëtojo lauko mikologijos tyrimus,
ëmësi organizacinio bei administraci-
nio ir pedagoginio darbo.
Vadovaujant tuometiniam Spo-
riniø augalø sektoriaus vedëjui dr.
J. Mazelaièiui, V. Urbonas ásitraukë
á Lietuvos agarikoidiniø grybø ávai-
rovës, taksonomijos, paplitimo, eko-
logijos ir resursø tyrimus. Kasmet vy-
ko á organizuojamas ekspedicijas
ávairiose Lietuvos vietose, rinko gry-
bø pavyzdþius, kruopðèiai juos tyrë ir
bûdino laboratorijoje. Keliolika
tûkstanèiø V. Urbono surinktø ir
identifikuotø grybø pavyzdþiø sau-
goma Botanikos instituto herbariu-
mo grybø kolekcijoje (fungariume).
1967 m. V. Urbonas apgynë daktaro
(kandidatinæ) disertacijà Naujas
indëlis Lietuvos TSR kepurëtiesiems
(Agaricales eilës) grybams paþinti.
1977 m. jam suteiktas vyresniojo
mokslo bendradarbio vardas. 1990 m.
Kijeve apgynë daktaro (habilituoto
daktaro) disertacijà Lietuvos TSR
agarikieèiai (Agaricales s. l.). Rûðinë
sudëtis. Sistematika. Ekologija.
V. Urbonas paskelbæs apie
130 mokslo darbø, ið jø 6 monogra-
fijas. Tyrimø rezultatus vienas ar su
bendraautoriais daugiausia spausdi-
no þurnaluose Lietuvos TSR mokslø
akademijos darbai (biologijos serija),
Eksperimentinë biologija ir Botanica
Lithuanica. Taip pat yra parengæs
publikacijø á tuometinës Tarybø Sà-
jungos svarbiausius mikologijos pro-
filio þurnalus Mikologija i fitopatolo-
gija ir Novosti sistematiki nizshikh ras-
tenij. Bendradarbiaujant su prof.
K. Kalamees’u ir dr. V. Lukin’u du
kartus iðleistas Lietuvos, Latvijos ir
Estijos agarikieèiø (Agaricales s. l.) ei-
lës grybø floros konspektas (1974,
1986). Daug dëmesio skyrë saugomø
teritorijø mikobiotos, retø ir nyks-
tanèiø grybø rûðiø tyrimams, grybø
apsaugai. Yra sudaræs ir tikslinæs
Lietuvos raudonosios knygos
agarikoidiniø grybø sàraðus.
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Moksleiviai
istorikai vël Rietave
les) (1999) ir Musmirieèiai
(Amanitales), Ûmëdieèiai
(Russulales) (2001). Baigiama
rengti dar viena knyga Nuosë-
dieèiai (Cortinariales). Visose
ðiose knygose detaliai apraðo-
ma ir iliustruojama 1260 Lie-
tuvoje identifikuotø kepurë-
tøjø grybø rûðiø. Daugelá ið jø
V. Urbonas pats pirmà kartà
aptiko Lietuvoje.
V. Urbonas aktyviai da-
lyvavo ir skaitë praneðimus
Lietuvos ir tarptautinëse
mokslinëse konferencijose,
simpoziumuose, kongre-
suose. Jis – nuolatinis Bal-
tijos ðaliø mikologø ir liche- X moksleiviø istorikø konferencijoje Rietave
nologø simpoziumø dalyvis, 1995 m. á Rietavo Auðros katalikið- tais darbais, iðgarsinusiais Rietavà,
o vykusiø Lietuvoje – ir or- kà vidurinæ mokyklà á jaunøjø istorikø pristatë Operos ir baleto teatro mo-
ganizatorius. Kelis kartus X konferencijà buvo sukviesti Lietuvos deliuotojo Henriko Cipario ekspo-
buvo iðrinktas á Botanikos katalikiðkø mokyklø moksleiviai, besi- nuojamus modelius.
instituto Mokslinæ tarybà, domintys istorija. Sëkminga konferen- Jau daugelá metø apibendrindama
yra þurnalo Botanica Lithu- cija jos iniciatoriams buvo puikus sti- moksleiviø praneðimus, ðio straipsne-
anica redakcinës kolegijos mulas tæsti pradëtà darbà. Tad 2004 m. lio autorë pabrëþë moksleiviø moks-
ir Botanikos þodyno komi- geguþës 13 d. Rietavo Auðros katalikið- linës minties augimà, pasirinktos te-
sijos narys. koje vidurinëje mokykloje vyko jau X mos aktualumà, gebëjimà surinkti me-
Habil. dr. V. Urbonas tradicinë jaunøjø istorikø konferencija dþiagà apie þmones, besidarbuojan-
Habilituotas daktaras Vincentas Urbonas daug dëmesio skyrë pedago- Tëvynës labui áneðu savàjà dalá... Daly- èius kultûros srityje, vadovauti konfe-
Domëjosi Lietuvos miðkø valgomø- giniam darbui. Jo vadovaujami 4 aspi- vavo ne tik keturiø viduriniø bei trijø rencijos darbui. Taip pat kalbëta apie
jø grybø iðtekliais ir kai kuriø grybø rû- rantai (dabar doktorantai) A. Matelis, pagrindiniø Þemaitijos mokyklø atsto- baþnyèios ir mokyklos ryðio svarbà ug-
ðiø auginimu (kultivavimu). 1966 m. D. Stankevièienë, E. Kutorga, J. Kas- vai, bet ir ið Panevëþio (K. Paltaroko vi- dant jaunimà. Vertindama Rietavo
paraðë knygà Pievagrybiø auginimas. paravièius apgynë daktaro disertacijas, durinës mokyklos) bei Birþø raj. (Kvet- Auðros katalikiðkos vidurinës mokyk-
Kartu su R. Duðauskiene-Duþ ir D. jis konsultavo kitus disertantus, Vil- kø pagrindinës mokyklos). los atliekamà labai svarbø darbà –
Stankevièiene tyrinëjo grybø bio- niaus universiteto ir Vilniaus pedago- Iðklausyti ðeði moksleiviø prane- dvasiná ugdymà, moksliniø pagrindø
chemines savybes ir kai kuriø mak- ginio universiteto studentus, buvo Bo- ðimai. Vienuose nagrinëta gimtojo formavimà, pareigos ir atsakomybës
romicetø rûðiø vaisiakûniuose esan- tanikos instituto Specializuotos tary- kaimo ar miesto istorija, rûpestis jausmo diegimà, meilës Dievui ir þmo-
èius sunkiuosius metalus bei radio- bos ir keliø doktorantûros komitetø kultûrinio paveldo iðsaugojimu. Ki- gui gilinimà, pateikë nemaþai pavyz-
nuklidus. narys, ginamø disertacijø oponentas. tuose – apþvelgtos asmenybës. Du dþiø ið arkivyskupo Meèislovo Reinio
Nuo 1984 m. iki 2001 m. V. Urbo- Ðis þymus Lietuvos mokslininkas praneðimai literatûrinës, muzikinës gyvenimo (praneðimas Rietavo „Auð-
nas vadovavo Sporiniø augalø labora- yra aktyvus mikologijos populiarin- ir istorinës kompozicijos: Poetas, di- ros“ katalikiðka vidurinë mokykla ágy-
torijai (nuo 1992 m. pavadinta Miko- tojas. Jis vaizdinga ir átaigia kalba pa- sidentas Mindaugas Kazimieras To- vendina arkivyskupo Meèislovo Reinio
logijos laboratorija). 1990 m. atkûrus raðë nemaþai populiariø straipsniø, monis (Karolis Jakelevièius su gru- idealus). Konferencijos dalyviams bu-
Lietuvos nepriklausomybæ, prasidëjo skaitë paskaitas visuomenei, dalyva- pe Panevëþio K. Paltaroko vidurinës vo iðdalyti M. Reinio paveikslëliai su
ekonomiðkai sudëtingas laikotarpis. vo televizijos ir radijo laidose, rengë mokyklos mokiniø) ir Að Rietavà gar- malda, o mokykloms – M. Reinio pla-
Labai trûko lëðø reikalingai árangai ir grybø parodas ávairiuose Lietuvos sint noriu (Rietavo Auðros katalikið- katai. Klebonas Egidijaus Jurgelevi-
medþiagoms ásigyti, ekspedicijoms or- miestuose. Didelæ paklausà turëjo jo kos vidurinës mokyklos moksleiviø èiaus praneðëjams padovanojo po
ganizuoti ir darbuotojø atlyginimams paraðytos knygos Lietuvos grybai grupë). Ðios mokyklos vienuolikto- A. Vasiliauskienës knygelæ Arkivysku-
mokëti. Teko ieðkoti rëmëjø. V. Urbo- (1980, kartu su J. Mazelaièiu), Gry- kas Justinas Krëpðta Rietavo istori- po Meèislovo Reinio gyvenimo ir veik-
no iniciatyvumo dëka, tokie rëmëjai bai (1986, 1998), Maþieji miðko tur- jà perteikë video vaizdais – tai nau- los datos.
buvo rasti. Kelis svarbiausius labora- tai (1987, su bendraautoriais) ir Su- ja ðiø konferencijø istorijoje. Pedagogai ir moksleiviai iðvyko
torijos projektus verta paminëti: Bu- sipaþinkime: grybai (1998). Nuo pat Konferencijos darbà paávairino á namus kupini áspûdþiø bei þiniø,
vusiø didþiausiø sovietiniø Lietuvos ka- Lietuvos mikologø draugijos ásteigi- Adilijos Kudzevièienës parengtø ágijæ mokslinës veiklos patirties bei
riniø girininkijø grybø ir kerpiø rûðinës mo (1998 m.) yra aktyvus jos narys. modeliø Lino vizija demonstravimas draugø ir pasiryþæ vël atvykti á ðá Þe-
sudëties, paplitimo ir ekologiniø ypatu- 2001 m. V. Urbonas iðëjo á pensi- (Plungës Ryto pagrindinë mokykla). maitijos miestà, kur katalikiðka mo-
mø tyrimas (finansavo Tarptautinis jà, taèiau nenutraukë aktyvios moks- Atvykusieji apsilankë Rietavo kykla gebëdama suburti jaunuosius
mokslo fondas), Emisijos produktø linës veiklos. Dabar jis yra Botanikos Oginskiø kultûros istorijos muzieju- Lietuvos istorikus, tampa jaunøjø
átaka grybø ir kerpiø funkcionavimui instituto Mikologijos laboratorijos je. Muziejininkë Milda Vyðteinaitë mokslininkø kalve.
Këdainiø rajono ekosistemose (finan- neetatinis mokslo darbuotojas. Toliau supaþindino su garsiøjø Oginskiø ge-
savo AB Lifosa), Tikrinio baravyko vadovauja daugiatomio leidinio Lie- nealoginiu medþiu (klaipëdiðkio Dr. Aldona Vasiliauskienë
(Boletus edulis) ir valgomosios voverai- tuvos grybai redakcinei kolegijai, atlie- Juozo Vosyliaus freskomis), jø atlik- VU RSTC
tës (Cantharellus cibarius) biologijos ir ka kai kuriø saugomø teritorijø mak-
ekologijos tyrimai (finansavo asociaci- romicetø tyrimus ir ávairiapusiðkai
ja Grybai ir uogos). populiarina mikologijos þinias. MATEMATIKOS IR
XX a. devintajame deðimtmetyje V. Urbono mokslinë veikla áver- INFORMATIKOS INSTITUTAS
kilo sumanymas apibendrinti Lietuvos tinta aukðtais valstybës apdovanoji-
grybø rûðiø ávairovës tyrimø rezulta- mais. 1981 m. áteikta Lietuvos TSR skelbia priëmimà á fiziniø mokslø srities matematikos krypties (01 P)
tus. Botanikos instituto ir Vilniaus uni- valstybinë mokslo premija (drauge ir technologijos mokslø srities informatikos inþinerijos krypties (07 T) die-
versiteto mikologø pasiûlymui rengti su J. Mazelaièiu ir A. Minkevièiumi) ninæ bei neakivaizdinæ doktorantûrà.
ir iðleisti daugiatomá veikalà Lietuvos uþ darbø ciklà Lietuvos TSR makro-
grybai 1985 m. pritarë Lietuvos moks- micetai, 2002 m. – Lietuvos valstybi- STOJANTIEJI Á DOKTORANTÛRÀ ASMENYS PATEIKIA:
lø akademija. Nuo pat pradþiø V. Ur- në mokslo premija (drauge su M. Ig- praðymà instituto direktoriaus vardu,
bonas aktyviai ásitraukë á ðio veikalo natavièiûte, S. Stanevièiene, B. Gri- gyvenimo apraðymà,
rengimo ir leidybos organizacinius galiûnaite ir E. Kutorga), uþ darbø kvalifikacinio magistro laipsnio arba jam prilygstanèio aukðtojo iðsi-
darbus, 1985–1996 m. buvo leidinio ciklà Lietuvos makromicetø ir auga- lavinimo diplomo ir jo priedo kopijas,
vyriausiojo redaktoriaus prof. A. Min- lø parazitiniø mikromicetø ávairovës dviejø mokslininkø rekomendacijas,
kevièiaus pavaduotojas, o nuo 1997 m. ávertinimas (1991–2000 m.). paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas, o jeigu jø nëra – dokto-
iki dabar yra vyriausiasis redaktorius. Linkime habil. dr. Vincentui Ur- rantûros krypties moksliná referatà,
Jau iðleista 14 knygø, ið jø 4 paraðë bonui daug energijos ir neblëstanèio 2 foto nuotraukas 3x4 cm.
V. Urbonas: Kempinieèiai (Polypora- kûrybiðkumo, stiprios sveikatos ir il-
les), Þvynbaravykieèiai (Strobilomyceta- gø gyvenimo metø. Dokumentai priimami iki 2004 m. rugpjûèio 31 d. Akademijos g. 4,
les), Baravykieèiai (Boletales), Guotenie- II aukðte, 219 kabinete, Vilniuje. Informacija teikiama telefonais: (8 ~
èiai (Hygrophorales) (1997), Baltikieèiai Doc. Ernestas Kutorga, 5) 210 93 18, 210 93 09.
(Tricholomatales) (1997), Agarikieèiai dr. Jurga Motiejûnaitë,
(Agaricales), Gijabudieèiai (Entolomata- dr. Antanas Matelis Direktorius
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Investicijos á paèius save
Duoklë ateièiai
Pradësiu nuo tokios pamokan-
èios istorijos. Klausia vienas þmo-
gus padienio darbininko, kiek jis uþ-
dirba? Padienis atsako – keturis
graðius per dienà. Na, ir kur tu juos
iðleidi? Padienis atsako taip: vienà
graðá iðleidþiu sau, antru graðiu mo-
ku savo senà skolà, treèià atidedu
procentams ateièiai, o ketvirtà –
metu á ðuliná. Nustebo klausiantysis,
o darbininkas jam ir aiðkina: skola,
kurià jis moka – tai rûpinimasis se-
nais tëvais, pinigai, kuriuos atideda
procentams, skirti vaikø, kurie mai-
tins já senatvëje, iðlaikymui, o á ðuli-
ná meta pinigus tiems vaikams, ku-
rie apleis já senatvëje, – juk bûna ir
tokiø. Deja, nemaþai.
Tai ðtai koks tas tikrasis þmogið-
kas poþiûris á gyvenimà. Gaila, bet
daugelis „naujøjø“ lietuviø ðiandien
mano, kad tegul kiti moka skolà se-
niems tëvams, pensininkams ir ati-
deda po graðá ateièiai jaunosios kar-
tos auklëjimui bei ðvietimui, o jie vi-
sus keturis graðius leis ðiandieninei
savo naudai ir malonumams. Tai
grynai vartotojiðkas poþiûris, kurio
pagrindinis principas – po manæs
nors ir tvanas.
Ið tvarios plëtros koncepcijos,
kurios laikosi paþangus pasaulis,
darytina iðvada, kad ji reiðkia suba-
lansuotà civilizacijos augimà, racio-
nalø gamtos turtø naudojimà bei
gausinimà. Ne tik dabar, bet ir at-
eityje, kad uþtikrintume normalias
gyvenimo sàlygas ateinanèioms kar-
toms. Taigi mes ðiandien turime gal-
voti ne tik apie save, bet ir apie gy-
vensianèius po mûsø.
Neapvokime ateities
Kad ir kaip skaudu tai pripaþin-
ti, bet mes be saiko, vaikydamiesi
tik ðiandieninio pelno, negalvodami
apie ateinanèias kartas, eikvojame
besibaigianèius gamtos iðteklius,
plësdami gamybà, neleistinai terðia-
me aplinkà ir t. t.
Ðtai todël siûloma vietoj organi-
nio kuro (naftos, gamtiniø dujø) de-
ginimo energetikoje plaèiau naudo-
ti atsinaujinanèius energijos ðalti-
nius, pavyzdþiui vëjo, vandens, sau-
lës ir kità energijà, biokurà. Nors
ðiuo metu atsinaujinantys energijos
ðaltiniai ekonominiu poþiûriu nusi-
leidþia tradicinei energetikai, taèiau
remiant Europos valstybëms, jie bus
plaèiau naudojami. Europos Sàjun-
gos direktyvose taip pat ásakmiai
reikalaujama energetikoje plaèiau
naudoti atsinaujinanèius energijos
iðteklius dël dviejø prieþasèiø. Pir-
ma, organinio kuro atsargos greitai
Etiudai apie matematikus
Besidominèius matematikos is-
torija nudþiugino praeitø metø pa-
baigoje pasirodþiusi Valentino Ma-
tiuchino knyga Etiudai apie mate-
matikus. Knygoje pateikiamos 65
þymiausiø pasaulio matematikø
biografijos. Èia pristatomi visø lai-
kø þymiausi matematikai, prade-
dant Senovës Graikija (Talis, Pita-
goras, Euklidas) ir baigiant mûsø
laikais (J. Kubilius). Biografijos pa-
raðytos ne grieþtu enciklopediniu
stiliumi, o kaip etiudai, pateikiant
ádomiø smulkmenø ið þymiøjø ma-
tematikø gyvenimo, ádomiø jø
spræstø uþdaviniø sàlygø. Apie dau-
gelá apraðomø knygoje matematikø
senka, ir naftos bei gamtiniø dujø
atsargø beliko tik keliasdeðimèiai
metø. Antra, tarptautiniai gamto-
saugos ásipareigojimai, klimato at-
ðilimas reikalauja smarkiai maþinti
atmosferos terðimà SO2, NOX, dul-
këmis ir ypaè maþinti CO2 emisijas
ið ðiluminiø elektriniø, kûrenant or-
ganiná kurà.
Turint galvoje, kad ateitá kuria-
me jau ðiandien, privalome skirti lë-
ðø ateinanèioms kartoms, t. y. mû-
sø vaikø ir anûkø ðvietimui, moky-
muisi, kvalifikacijos këlimui.
Visais laikais gyvenimo ateities
problemos, vaikø auginimas, auklë-
jimas ir ðvietimas, taip pat rûpestis
pensininkais, ið dirbanèiøjø reikala-
vo pastangø, kartais net aukø, þo-
dþiu, materialiniø, dvasiniø „iðlai-
dø“. Ðis veiksnys visur ir visada pa-
dëdavo iðsaugoti visuomenës peri-
mamumà. Tai savotiðka kapitalo in-
vesticija á ateitá, á paèius save, t. y.
„þmogiðkojo kapitalo“ gausinimà.
Nelengvas uþdavinys
Ilgai ekonomistams nesisekë ið-
spræsti uþdavinio, kodël didesnis
nacionaliniø pajamø augimas tik
vienoje, neretai visai maþoje, jø da-
lyje aiðkinamas kapitalo ir darbo jë-
gos augimu? Amerikieèiø ekono-
mistas, Nobelio premijos laureatas
T. Ðulcas iðtyrë kapitalo investicijas,
sukurianèias ir gausinanèias þmo-
giðkàjá kapitalà. T. Ðulcas rado uþ-
davinio sprendimà kokybiniu ir ka-
pitalo investicijø aspektais. Ðià ka-
pitalo rûðá jis ávardino taip: bendra-
sis ir aukðtasis mokslas, darbinis
mokymas, sveikatos apsauga ir in-
formacija.
Pasirodo, kad þmonës praktiko-
je investuoja didelius pinigus á paèius
save. Þmogaus kaip vertybës, kurià
galima didinti kapitalo investicijø
bûdu, teorija, tiesa, ðiek tiek kertasi
su ásiðaknijusia dorovës samprata.
Atrodo, kad þmogus yra lyg koks ma-
terialus komponentas, panaðus á
nuosavybæ. Taèiau iðties iðlaidos ið-
saugoti ir gausinti þmogiðkàjà koky-
bæ turi toká pat pobûdá kaip papras-
tos kapitalo investicijos. Mokslinin-
kas aiðkiai parodë, kad tokios kapi-
talo investicijos rûðies produktyvu-
mas, veiksmingumas, atsipirkimo
laikas nepalyginamai didesnis nei
„neþmogiðkøjø“ kapitalo investicijø.
Ar ne tai mums rodo ir stebëtini Ai-
rijos bei kitø Vakarø ðaliø iðsivysty-
mo pavyzdþiai, kur didþiausios inves-
ticijos buvo teikiamos ðvietimui
mokslui, kultûrai.
Ðtai, jei atgaminamas „ne þmo-
giðkasis“ kapitalas 1900–1957 m.
pasaulyje padidëjo 4,5 karto, tai
pateikti ir kitø þmoniø atsiliepimai.
Knyga lengvai skaitoma ir bus
ádomi plaèiam skaitytojø ratui – nuo
vidurinës mokyklos vyresniøjø klasiø
moksleiviø iki profesoriø.
Taèiau, kadangi autorius nëra
plaèiau reiðkæsis spaudoje, kai kur
„pakiðo kojà“ nepatyrimas ðioje sri-
tyje. Antai, visoje knygoje raðoma
ne Euklidas, o Eukleidas, ne eukli-
dinë geometrija, o eukleidinë geomet-
rija. Neaiðku, kodël vartojami ðie
nevykæ naujadarai, nes ir Visuoti-
nëje lietuviø enciklopedijoje ir Mate-
matiniø terminø þodyne vartojamos
tradicinës ðiø þodþiø formos. Tas
pats pasakytina ir apie Èebyðovà,
darbo jëgos kvalifikacija,iðsilavini-
mas, kultûra, t. y. „þmogiðkasis“ ka-
pitalas, iðreikðtas pinigais, padidë-
jo 14 kartø. Antra vertus, per ðá lai-
kotarpá iðlaidos ðvietimui, mokslui –
„þmogiðkajam“ kapitalui, sudariu-
siam 9 proc. nuo „ne þmogiðkojo“
kapitalo dabar paðoko iki 34 proc.
Europos ðalys tikrai nebûtø pa-
siekusios dabartinio aukðto iðsivys-
tymo lygio, jei dauguma þmoniø bû-
tø likæ bemoksliai ir neturëjæ profe-
sionalaus pasirengimo. Aukðtas na-
cionaliniø pajamø lygis, tenkantis
vienam gyventojui iðsivysèiusiose
ðalyse paaiðkinamas ne kuo kitu
kaip aukðtu kokybiniu þmogiðkøjø
iðtekliø lygiu kur kas daugiau, nei
visais kitais veiksniais kartu paë-
mus. Tai visiðkai tinka ir Lietuvos
valstybei, kuri turi negailëti iðlaidø
„þmogiðkajam kapitalui“.
Vaikams –
ypatingas dëmesys
Ypatinga þmogiðkojo kapitalo
rûðis – vaikai. Tai vertingiausias mû-
sø ateities kapitalas, sàlyga augti gy-
ventojø skaièiui, tvirtëti tautai. Ðei-
mos, vyro ir þmonos, „vaikiðkojo ka-
pitalo“ kaupimas prasideda nuo
nëðtumo ir apima vaiko prieþiûrà,
auklëjimà vaikystëje. Labai svarbus
þmogiðkasis kapitalas – ir ikimokyk-
linio amþiaus vaikai. Vyriausybei
skirstant biudþeto lëðas tikriausiai
reikia pagal galimybes atsiþvelgti ir
á vaikø kapitalo investicijø didini-
mà, paramà daugiavaikëms ðei-
moms, kuri vis dar nepakankama.
Jei norime, kad tauta tvirtëtø,
reikalinga politika, kad lietuviø ly-
ginamasis gimstamumas ðalyje bû-
tø didþiausias. Visomis propagan-
dos ir reklamos priemonëmis þmo-
nës turi bûti tikinami, kad turëti
daug vaikø – gerai. Kad ir kokiø lë-
ðø reikalauja vaikø auginimas, auk-
lëjimas, kad ir kaip rizikuoja mote-
rys, nusprendusios gimdyti, visa tai
stiprina tautà. Deja, pasigirti gyven-
tojø skaièiaus augimu ðalyje negali-
me ir dël gimstamumo maþëjimo, ir
dël iðaugusios emigracijos á iðsivys-
èiusias ðalis uþdarbiauti, ir dël kitø
prieþasèiø.
Taigi daugiavaikëms ðeimoms
reikalinga visokeriopa parama: ir
pinigais, ir uþtikrinant teises, ir for-
muojant palankià visuomenës nuo-
monæ. Ðiandien ateitá laikome savo
rankose ir negalime pamirðti, kad
po mûsø gyvens ateinanèios kartos.
Negalime ið jø atimti ateities.
Juozas Burneikis,
Lietuvos mokslø
akademijos narys
Ptolemëjø (knygoje raðoma Èebyðe-
vas, Ptolemajas). Kaþkodël nesilai-
koma vienodumo pateikiant pavar-
dþiø raðybà: graikiðkos pavardës pa-
teikiamos taip, kaip raðomos ir taria-
mos lietuviðkai, o skliausteliuose kur-
syvu paraðytos originaliai, bet ðis ðrif-
tas nebevartojamas raðant originalias
kitø tautø matematikø pavardes.
Taèiau ðie redagavimo trûkumai
jokiu bûdu nesumenkina knygos ver-
tës. Tikëtina, kad knyga susilauks ir
antro leidimo, kuriame ðie trûkumai
bus iðtaisyti.
Prof. habil.
dr. Algirdas Aþubalis
19
ÐIAULIØ
UNIVERSITETAS
skelbia vieðà konkursà eiti pareigas ðiose katedrose:
EDUKOLOGIJOS FAKULTETE:
Dailës didaktikos katedroje – lektoriaus (2 po 0,5 etato);
Lietuviø kalbos didaktikos katedroje – docento (1 etatas), asistento
(0,5 etato);
Meno edukologijos katedroje – docento (0,25 etato), asistento (0,25
etato).
FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETE:
Fizikos katedroje – lektoriaus (1 etatas);
Matematikos katedroje – docento (2 etatai), lektoriaus (1 etatas).
HUMANITARINIAME FAKULTETE:
Anglø filologijos katedroje – lektoriaus (1 etatas), asistento (1 etatas);
Lietuviø kalbos katedroje – docento (1 etatas), lektoriaus (1 etatas);
Lietuviø literatûros katedroje – docento (1 etatas);
Rusø kalbos katedroje – docento (0,5 etato);
Uþsienio kalbø katedroje – asistento (1 etatas).
MENØ FAKULTETE:
Dirigavimo ir dainavimo katedroje – lektoriaus (0,5 etato);
Muzikos teorijos ir pedagogikos katedroje – lektoriaus (1 etatas);
Taikomosios dailës ir technologijø katedroje – docento (2 etatai);
Tapybos katedroje – docento (1 etatas).
SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETE:
Vadybos katedroje – asistento (1 etatas);
Vieðojo administravimo katedroje – asistento (1 etatas).
SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS FAKULTETE:
Specialiosios didaktikos katedroje – docento (1 etatas), lektoriaus
(1 etatas);
Specialiosios pedagogikos katedroje – docento (1 etatas).
TECHNOLOGIJOS FAKULTETE:
Elektronikos katedroje – lektoriaus (1 etatas).
Dokumentai priimami tris savaites po konkurso paskelbimo spaudo-
je dienos adresu: Ðiauliø universiteto Personalo skyrius, Vilniaus g. 88, LT–
76285 Ðiauliai; telefonai (8 ~ 41) 59 57 50, 59 57 51.
Ðiauliø universiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø atestavimo ir kon-
kursø pareigoms eiti nuostatai pateikti Universiteto interneto puslapyje:
http://www.su.lt Tarnybø ir skyriø naujienos. Personalo skyrius.
Rektorius
TERMOIZOLIACIJOS
INSTITUTAS
skelbia konkursà Vietiniø riðamøjø medþiagø laboratorijos vyresnio-
jo mokslo darbuotojo vienai etatinei vietai uþimti.
Praðymus ir dokumentus direktoriaus vardu dvi savaites po paskelbi-
mo dienos priima instituto mokslinë sekretorë. Adresas Linkmenø g. 28
LT- 08217 Vilnius, telefonas: (8 ~ 5) 273 10 75.
Direktorius
VALSTYBËS INSTITUCIJØ KALBØ CENTRAS
ir partneriai Austrijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Lie-
tuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Veng-
rijoje, Valstybinë lietuviø kalbos komisija ir Lietuviø kalbos institutas, vyk-
dydami Europos Komisijos finansuojamà projektà (Nr. 89856-CP-1-2001-
1- LT-Lingua Euro Languages Net (www.euro-languages.net) organizuoja
tarptautinæ konferencijà „Reèiau vartojamø kalbø mokymo (-si) patirtis
daugiakultûrëje ir daugiatautëje Europoje“, kuri vyks rugsëjo 23–25 d.
Vilniuje.
Darbas vyks ðiose sekcijose:
Reèiau vartojamos Europos kalbos tarpkultûriniame ir sociolingvis-
tiniame kontekste
Kalbos politika ir globalizacija
Reèiau vartojamø kalbø populiarinimas
Geriausi reèiau vartojamø kalbø mokymo bûdai
Jaunimo mokymas
Reèiau vartojamø kalbø studijos ir taikomieji mokslai
Moderniøjø technologijø naudojimas mokant ir mokantis kalbø
Besimokanèiøjø savarankiðkumas
Konferencijoje skambës 12 kalbø, praneðimai bus verèiami á anglø kal-
bà. Praneðimai ir praneðimø santraukos bus publikuojami.
Konferencijos dalyvio mokestis – 50,00 litø. Á kainà áskaièiuota: daly-
vavimas konferencijos posëdþiuose ir seminaruose, kava ir uþkandþiai,
konferencijos leidinys, dalyvio paþymëjimas.
Registracijos anketa yra interneto svetainëje www.euro-langua-
ges.net/lithuania. Registracijos anketas siøskite el. paðtu: kalba@vikc.lt, fak-
su (8 ~ 5) 212 03 70 arba adresu Valstybës institucijø kalbø cent-
ras,Vilniaus g. 39/6, Vilnius, telefonas: +370 5 2120291.
20 SUKAKTIS
Atkelta ið 9 p.
marmuro paminklà vienam didþiau-
siø naujøjø laikø lietuviø. Buvusiø
Seimo rûmø Kaune Posëdþiø salë bu-
vo suremontuota, o visas pastatas te-
beliko paþadø planuose.
Taigi politinës kultûros iðtakas
jau susiejome su spaudos atgavimu,
prakalbome ir apie kultûros þmoniø
bei politikø sutelktas pastangas dau-
giau dëmesio skirti nacionaliniam
paveldui. Spaudos darbuotojams
B. Kulnytë priminë þymø tarpukario
þurnalistà ir redaktoriø Valentinà
Gustainá bei jo posaká, kuriuo kvie-
èiama bûti dvasios aristokratais ir
domëtis savo istorijos palikimu. Tai
padëtø áþvelgti ir mûsø socialinës rai-
dos perspektyvà. Tautinë kultûra, pa-
triotizmas ið kultûrinio gyvenimo pa-
kraðèiø turëtø bûti gràþinami ir patei-
kiami ne suvulgarintos etninës kultû-
ros traktavimu, bet valstybingumo
raidos áamþinimu. Neuþtenka sugráþti
á Europos þemëlapá, bet dar svarbu
bûti savimi, – teigë B. Kulnytë.
Atgautoji spauda padëjo
formuoti nacionalinæ dailæ
Lietuvos dailininkø sàjungos pir-
mininkas skulptorius Vaclovas Kru-
tinis kalbëjo, kaip atgavus teisæ á lie-
tuviðkà spaudà, menininkams iðkilo
uþdavinys suformuoti naujà su krað-
to kultûros poreikiais susijusià ir sa-
vità nacionalinæ dailæ. Tam siekiui
ágyvendinti ir visai tolesnei dailës rai-
dai daug átakos turëjo 1907 m. ákur-
toji Lietuviø dailës draugija. Jos pa-
stangomis 1907 m. pradþioje Vilniu-
je buvo surengta Pirmoji lietuviø dai-
lës paroda, kurioje eksponuoti dar-
bai tø dailininkø, kurie stojo dirbti
nacionalinës kultûros bei meno ug-
dymo darbà – Mikalojus Konstanti-
nas Èiurlionis, Antanas Joroðevièius,
Petras Kalpokas, Petras Rimða, An-
tanas Þmuidzinavièius ir kiti. Toje
pirmoje parodoje rengëjai sàmonin-
gai rodë ir liaudies meno pavyzdþius.
Toks profesionaliosios ir liaudies
meno eksponavimas vëliau tapo tra-
dicija ir turëjo didelës reikðmës lie-
tuviø dailës savitumui susiformuoti.
V. Krutinis iðreiðkë viltá, kad Pirmo-
sios lietuviø dailës parodos 100-meèio
paminëjimo parodà pavyks surengti
naujoje Nacionalinëje dailës galerijoje,
kurios kûrimo darbai pajudëjo.
Kalbëtojas priminë ir kitus ávykius,
turëjusius átakos lietuviø meno raidai:
1920 m. Kaune ásteigtà Lietuvos Me-
no kûrëjø draugijà, ið Pieðimo kursø
1922 m. ásteigtà Kauno meno mokyk-
là, 1925 m. atidarytà M. K. Èiurlionio
dailës galerijà. Pastarojoje buvo ne tik
saugomas M. K. Èiurlionio dailës pa-
likimas, bet ir kaupiamas lietuviø pro-
fesionalusis bei liaudies menas. Maþ-
daug 1930 m. dalis jaunø dailininkø
ásteigë Nepriklausomø dailininkø
draugijà, o 1932 m. kai kurie jauni me-
nininkai ákûrë Ars draugijà. Abi drau-
gijos deklaravo kûrybos laisvæ, ieðko-
jo naujø meno keliø ir buvo grindþia-
mos pasaulyje plintanèiomis moder-
niomis meno tendencijomis.
Net praëjus pusei amþiaus, XX a.
ketvirtojo deðimtmeèio meno átaka
buvo labai svarbi tolesnei lietuviø me-
no plëtotei, nesusilpnino ir tradicinio
ryðio su liaudies daile. Sovietinës oku-
pacijos metais tie saitai su tarpukario
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas
Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë
Tekstø rinkëja Vitalija Pilipauskaitë
Dizaineris Valdas Balciukevièius
2004 m. birþelio 17 d. Nr. 12 (302)
Be laisvo þodþio nebûtø
së È. Jurðënas, ypaè dabar, kai tradi-
ciná spausdintà þodá mëgina iðstumti
elektroninës informacijos priemonës.
Spaudos atgavimo 100-metis yra
reikðmingas atskaitos taðkas ir mûsø
laisvos Lietuvos (3)
politinës kultûros raidoje. Idëja su-
ðaukti Didájá Vilniaus Seimà bûtø bu-
vusi bevaisë, neiðplëðus vieðo lietuvið-
ko þodþio teisës. Kartu su politine ir
visuomenine veikla brendo spauda,
kûrësi meno ir mokslo draugijos, mo-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
terø judëjimas. Galutinis rezultatas –
vasario 16-oji, kai buvo atkurta Lie-
tuvos valstybë, ir Geguþës 15-oji, kai
1920 m. susirinko Steigiamasis Sei-
mas – pirmoji moderniø laikø parla-
mentinë institucija. Taigi esama tie-
sioginio ryðio tarp spaudos atgavimo
ir tautinio kelio á demokratijà, parla-
mentarizmà. Visiðkai suprantama,
kad dabartinis Seimas 2004-uosius
paskelbë Kalbos ir knygos metais. Ði-
taip norëta atkreipti ir UNESCO dë-
mesá á ðios sukakties svarbà besivie-
nijanèios Europos paveldui.
Mûsø kalba turi iðlikti ne tik sa-
viðkiø, bet ir uþsienieèiø dëmesio bei
pagarbos objektu, – teigë È. Jurðë-
nas. Jis pastebëjo, kad kalbos tvarky-
tojai tapo ryþtingesni ir pradëjo tik-
rinti, kaip paslaugø teikëjai vykdo
ástatymø nustatytà tvarkà skelbti ið-
kabas lietuviø kalba. Kalbëtojas
Kanados lietuviø laikraðèio „Tëviðkës þiburiai“ redaktorë Ramûnë Sakalaitë-Jonaitienë; uþ jos – LR Seimo pirmininko kvietë prieðintis neigiamoms globa-
pavaduotojas Vytenis Andriukaitis ir laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Èeslovas Jurðënas lizacijos pasekmëms, gerbdami
nacionalinio meno tradicija padëjo ið- formacijos, bet ir saviðvietos, tauti- kalbëjo apie kritiná lietuviðkos spau- pirmtakø pastangas, kovà dël teisës
saugoti svarbiausias to meno savybes. nës savigarbos reikalas. Prenume- dos metà iðeivijoje. bûti Europoje, priklausyti politinei ir
Pavyko iðugdyti ypaè stiprià lietuviðkos ruoti ir skaityti lietuviðkus laikraðèius Nejau lietuviðka spauda uþ Lie- kultûrinei Europai.
grafikos mokyklà, kuriai bûdingas me- buvo tautinës savimonës reikalas. tuvos sienø nebereikalinga? Uþ laik- Pasiekæ Europos Sàjungos na-
taforiðkumas, dekoratyvumas, lako- XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje raðèiø gyvybæ, uþ sëkmingà savø laik- rystæ, turime bûti nuoseklûs ir rasti
niðkos iðraiðkos priemonës. Lietuvos daug lietuviø Amerikoje dirbo an- raðèiø plëtotæ atsakingas kiekvienas kokybiðkai naujas galimybes spren-
grafikø apipavidalintos knygos buvo gliø kasyklose, gyvuliø skerdyklose ir lietuvis, – nepaseno ðie vieno Tëvið- dþiant nacionalinio paveldo proble-
labai gerai ávertintos tarptautinëse pa- fabrikuose, bet jø gyvenimo neáma- kës þiburiø steigëjø kunigo dr. Jono mas. Daug kas, kà tauta buvo sukû-
rodose, taigi prisidëjo ir prie lietuvið- noma ásivaizduoti be spausdinto lie- Gutausko þodþiai, pasakyti savait- rusi, sukaupusi, per politinius tvanus
kos knygos populiarinimo. tuviðko þodþio. Per XX a. vien Èika- raðèio penkeriø metø sukakties pro- ir virsmus, buvo iðveþta svetur. Dar
goje buvo iðleisti 124 skirtingø pava- ga. Spausdintas þodis stiprina lietu- 1920 m. Lietuvos vyriausybë pradë-
Uþ lietuviðkø dinimø leidiniai, kai kurie iðliko iki viø kalbà ir kol vyksta organizacinis jo derybas tais klausimais. Jos ne vi-
spaudiniø gyvybæ ðimtmeèio pabaigos. lietuviø iðeivijos gyvenimas, kol sa- sada buvo sëkmingos, bet gal mûsø
Po Antrojo pasaulinio karo á JAV vo ðaknimis domisi jaunimas ir ran- narystë Europos Sàjungoje suteiks
Kanados lietuviø laikraðèio Tëvið- atvykæ lietuviai perëmë ir stiprino da progø bendrauti tarpusavy, tol lie- reikðmingø pokyèiø?
kës þiburiai redaktorë, leidëjø valdybos kai kurià spaudà, kûrë ir savàjà. JAV tuviðka spauda gyvuos. Laikinasis Seimo pirmininkas
pirmininkë Ramûnë Sakalaitë-Jonai- dabar gyvuoja Draugas Èikagoje, pakvietë þiniasklaidos atstovus savo
tienë perdavë Kanados lietuviø kata- mënraðtis Darbininkas Niujorke, Tai ir apsisprendimas leidiniø puslapiuose nagrinëti prieð
likø kultûros draugijos Þiburiai ir visø Dirva Klyvlende, Tëvynë, Lietuviø
iðeivijos lietuviðkø laikraðèiø leidëjø balsas, Akiraèiai, Amerikos lietuvis,
eiti su Europa já kalbëjusiøjø iðkeltas problemas,
tuo stiprinant ir visuomeninæ laisvos
sveikinimus Spaudos atgavimo 100- Info tiltas, Langas, Muzikos þinios, Lietuviðkos spaudos lotyniðkais spaudos misijà. Visus kultûros þmo-
meèio, Kalbos ir knygos metø proga. Medicina, Technikos þodis, Verslinin- raðmenimis atgavimo 100-meèio mi- nes turi sieti pagarba mûsø mini-
Tai ir iðeivijai nepaprastai svarbus gim- kas, Eglutë, dviem kalbom spausdi- nëjimo komisijos pirmininkas, laiki- mam ðimtmeèio palikimui.
tojo þodþio pagerbimas. namas Mûsø Vytis, Moterø dirva bei nai einantis LR Seimo Pirmininko Iðkilmingo posëdþio pabaigoje
Vieðnia priminë, kad iðeivijoje maþesni spaudiniai. pareigas Èeslovas Jurðënas buvo pas- pirmininkavæs LR Seimo pirmininko
spaudos raidà lëmë ne pelno siekis, Nuo 1945 m. Vokietijoje buvo kutinis Iðkilmingo posëdþio kalbëto- pavaduotojas Vytenis Andriukaitis pa-
bet pirmiausia idëjinis pagrindas. Ki- leidþiami tokie periodiniai leidiniai: jas, todël jo prakalbà galima vertinti kvietë Vilniaus universiteto bibliote-
taip kas bûtø vargæs ðaltame kleboni- Mûsø Þiburiai, Mintis, Lietuviø þodis, ir kaip apibendrinamàjá þodá. kos, Martyno Maþvydo nacionalinës
jos rûsyje, kaip teko pirmiesiems Të- Aidas, Skautø aidas ir Ateitis. Aust- Pergalæ dël lotyniðkøjø raidþiø bibliotekos ir Lietuvos MA bibliote-
viðkës þiburiø darbuotojams, kuriems ralijoje tebeeina Mûsø pastogë ir Të- komisijos pirmininkas gretino su kos atstovus, kuriems norëta áteikti
tai buvo antras ar treèias menkai ap- viðkës aidai, Jungtinëje Karalystëje – kertiniais Lietuvos istorijos momen- knygà su Lietuvos ir Europos Sàjungos
mokamas darbas. Ne geresnëmis sà- Europos lietuvis, Britanijos lietuvis, tais: Lietuvos krikðtu ir stojimu á Eu- sutarties tekstu. Beje, tai lietuviø kal-
lygomis buvo leidþiamas Skautø aidas Pietø Amerikoje – Mûsø Lietuva ropos sàjungà. Visais atvejais vyko ba iðspausdinta knyga. Tik gaila, ne visi
ir kiti iðeivijos laikraðèiai. Tai buvo të- (lietuviø ir portugalø kalba). apsisprendimas, su kuo bûti: ar su ðiø bibliotekø atstovai dalyvavo Iðkil-
vynës ilgesio ir rûpesèio darbas. Kelis deðimtmeèius lietuviðka Europa, katalikybe ir Vakarais, ar su mingame posëdyje, todël ir priimti do-
Ypaè daug lietuviðkø knygø bei spauda iðeivijoje klestëjo, buvo skel- Rusija, jos bizantiðkuoju paveldu ir vanà ðia iðkilminga proga negalëjo.
ávairiø spaudiniø buvo iðleista JAV. biami konkursai, spaudos metai, ren- Rytais. Pasirinktas pasiprieðinimo ir Toliau Lietuviðkos spaudos atga-
Tai ir lietuviø dienø, mokyklø metrað- giami spaudos baliai. Taèiau XX a. vakarietiðkas kelias, imperijø pada- vimo 100-meèio renginiai persikëlë á
èiai, proginiai leidiniai ir programos, paskutiná deðimtmetá iðryðkëjo tos lytos, á emigracijà pastûmëtos tautos Seimo rûmø galerijà, Martyno Maþ-
mokykliniai vadovëliai, organizacijø spaudos nuovargio þymës: maþëjo vienijimosi kelio pavyzdys: Ameri- vydo nacionalinæ bibliotekà, taip pat
stovyklø leidiniai, parapijø þiniarað- skaitytojø ir tos spaudos darbuotojø, kos, Maþosios Lietuvos ir paprastø Lietuviø kalbos instituto rûmus.
èiai. Kanadoje daugiau nei 60 metø keitësi jaunosios kartos poreikiai. visos Lietuvos þmoniø, dar negausiø
iðsilaikë Nepriklausoma Lietuva, lie- Mat jaunimas norimà informacijà inteligentø bendrø pastangø vai- Gediminas Zemlickas
tuvius telkë Laisvoji Lietuva, Skautø jau susirasdavo vietinëje spaudoje sius – vienybës pasireiðkimas.
aidas, Lietuvos balsas, Moteris, Evan- kitomis kalbomis, vëliau ir interne- Kova dël spaudos nulëmë savità MOKSLO LIETUVÀ REMIA:
gelijos ðviesa. O didþiausias Kanados te. Atkûrus Lietuvos nepriklausomy- pasaulinio masto fenomenà – knygne-
lietuviø telkinys Toronte nuo 1949 m. bæ 1990 m. dalis iðeivijos spaudiniø ðystæ, neþinomà ir negirdëtà jokioje ki-
iki ðiol tebeleidþia Tëviðkës þiburius. buvo atkelta á Lietuvà, kiti ið viso uþ- toje tautoje. Knygneðystë jau perkel-
Lietuviðka spauda buvo ne tik in- sidarë. R. Sakalaitë-Jonaitienë net tine prasme bus visuomet aktuali, tæ-
„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas ISSN 1392-7191
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas, Leidþia
D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas. UAB „Mokslininkø laikraðtis“
Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius SL Nr. 169
El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29 Spausdino
Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt UAB „Sapnø sala“
Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius