Kelionės atstumas: 

21,3 km.
Kelionės pėsčiomis trukmė: 5 val.
Punktai: Varniai Zdoniškės  Pavandenė  Kolainiai 

Diena, kai kelias nebus labai ilgas. Teks užkopti į kelis Žemaitijos piliakalnius ir prieiti kaimą
su Provoslavų cerkve.
___________________________________________

Šiandien lauks ilga diena, tačiau etape bus net du kaimai, kuriuose bus parduotuvės, todėl daug
atsargų neštis nereikės. Išeidami iš Varnių pro miestelį jau nepraeisite, todėl, jei ką planavote
susipirkti, turėjote tai padaryti iš vakaro. Maždaug pirmą kelio ketvirtį (apie 10 km) lankytinų
vietų nebus, bet bus daug gamtos ir puikių vaizdų. Likus keliems kilometrams iki Pavandenės
praeisite pro Daukantų kapinyną. Prie Pavandenės yra net trys piliakalniai: Moteraičio
piliakalnis yra dar nepriėjus Pavandenės, į Sprūdės kalną turėsite paėjėti šiek tiek į šoną (apie
500 m), o Sklepkalnis bus visai prie kelio. Pavandenėje yra bažnyčia, statyta prieš du šimtus
metų, taip pat parduotuvė. Praeisite Pavandenės dvaro likučius. Vėl kelias per laukus iki
Kolainių ‒ nedidelio kaimo, turinčio ne tik katalikų bažnyčią, bet ir provoslavų cerkvę.
Kolainiuose yra ir parduotuvė.
Šios dienos žygio leitmotyvas: „Kur lygūs laukai, / Snaudžia tamsūs miškai, / Lietuviai
barzdočiai dūmoja; / Galanda kirvius, / Kalavijus aštrius / Ir juodbėrį žirgą balnoja.“ (Maironis
„Milžinų kapai“) Kodėl? Po žygio patys pasakykite... Taigi ‒ pirmyn! Pirmiausia
apžiūrime Zdoniškės dvaro griuvėsius, tiksliau ‒ koplyčios liekanas. Ši koplyčia buvo
naudojama kaip dvaro šeimininkų Dimšų laidojimo vieta

Toliau žingsniuojant kairėje kelio pusėje stovi Gaudkalnis, o prie jo glaudžiasi Daukantų
kaimas. Štai šiose apylinkėse yra rastas senovinis kapinynas, pavadintas Daukantų vardu.

Dešinėje kelio pusėje pamatysime jau tūkstantį metų skaičiuojantį Moteraičio piliakalnį.

Manoma, kad pavadinimas kilęs iš piliakalnio silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kita
versija, kad ant šio kalno moterys susirinkdavusios palydėti vyrų į karą. Kalbama ir apie
piliakalnyje įrengtus rūsius, kuriuose, užpuolus priešams, slėpdavosi moterys ir vaikai.

Pavandenės apylinkėse žmonės kūrėsi jau prieš 10 tūkst. metų. Tai buvo stipriausias baltų
centras Vakarų Lietuvoje. Pavandenės valsčius žinomas nuo XIV a.

Jau daugiau nei 400 metų Pavandenės gyventojus į sekmadienio mišias kviečia katalikų
Bažnyčia. Dabartinė medinė Šv. Onos bažnyčia pastatyta prieš porą šimtų metų. Bažnyčios
sienos iš storų ąžuolinių rastų, apdailintos kirviu. Viduje nemažai vertingų meno kūrinių.
Šiandienos kelias ‒ piliakalnių kelias. Sprūdės piliakalnis byloja apie nuožmią ir garbingą mūsų
protėvių kovą su priešais. Pasak padavimų, čia stovėjusi Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio
Sprūdeikio medinė pilis. Piliakalnį juosia gynybiniai grioviai, išlikę aukštų pylimų pėdsakai,
atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Piliakalnio teritorijoje rasta akmeninių kirvukų, ietigalių.
Nuo Sprūdės atsiveria graži panorama su Žemaitijos kalvomis ir ežerais.
oliau keliaujame žemaičių žemėmis, saugančiomis tūkstantmečių paslaptis. Ant Gludo ežero
kranto stūkso Sklepkalnis. Spėjama, tai buvęs alkakalnis ‒ senojo politinio, administracinio
centro kulto vieta. Intensyviausiai gyvenimas ten virė kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais
laikotarpiu. XX a. pr. Sklepkalnio pašlaitėje įrengtas Pavandenės dvaro (jį tuoj prieisite)
savininkų Sakelių ir Danilevičių mauzoliejus.

Pavandenės dvaras istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau nuo 1553 m. Tais metais
buvo sudarytas Pavandenės dvaro žmonių sąrašas. Dvaro pastatai buvo išdėstyti aplink Rudelio
kalnelį. Labiausiai suklestėjo Sakelių valdymo metais. Pavandenės dvare yra dirbusi rašytoja
Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana, ji mokė Sakelių vaikus. Po karo dvaro statiniai pradėjo
nykti.

Jau nuo XVI a. minimuose Kolainiuose turėjo sugyventi evangelikai liuteronai, katalikai bei
stačiatikiai. Bėgant metams keitėsi kulto pastatų savininkai ‒ bažnyčia priklauso katalikams,
vėliau paverčiama cerkve, ir vėl atvirkščiai. Dabar Kolainiuose stovi dvi šventovės: balta
mūrinė Švč. Mergelės Marijos, Karmelio Kalno Karalienės bažnyčia ir melsva medinė Dievo
Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė.

Praeisime pro atminimo akmenį, skirtą pirmajam lietuviškų kalendorių leidėjui, tautos švietėjui,
rašytojui ir vertėjui Laurynui Ivinskiui