Jūsų Geriausias Poilsis Latgaloje, Aukštaitijoje Ir Vitebsko Srityje - LT

Regionai
Bella Dvina ir Baltijos eer kratas

Estija
Baltijos jra
Rusija
Viliaka
Viliakos kratas
Balvai
Rugaj kratas
Rugajai
Baltarusija
Balv kratas
Baltinavos
kratas
Lenkija
Karsava
Karsavos kratas
Vilian
kratas
Lyvan kratas
Lyvanai
Ciblos kratas
Vilianai
Riebini
kratas
Riebiniai
Preiliai
Varkavos kratas
Preili
Vecvarkava kratas
Rzekn
Ludza
Rzekns kratas
Ludzos kratas
Zilup
Zilups
kratas
Agluonos
kratas
Dagdos kratas
Dagda
Agluona
Ilksts kratas
Ilkst
Daugpilio kratas
Kraslavos kratas
Rosonai
Verchodvinsko rajonas
Kraslava
Verchodvinskas
Daugpilis
Roson rajonas
Zarasai
Zaras rajonas
Anyki rajonas
Anykiai
Braslavas
Utenos rajonas
Utena
Braslavos rajonas
Miorai
Polocko rajonas
Mior rajonas
Polockas
Vitebsko rajonas
Vitebskas
Baltijos eer krato turistinis regionas vienija eeringiausius Baltijos jros valstybi
Latvijos ir Lietuvos kratus Latgaloje ir Ryt Auktaitijoje: iraikingo reljefo ir spdingo
kratovaizdio teritorijoje priskaiiuojama daugiau negu 2000 vandens telkini! Atvykusius
region suavs nuoirds ir svetingi gyventojai, sveikata knui ir sielai alsuojantys mikai,
turistini paslaug gausa ir j vairov.
Baltarusiai - artimi latvi ir lietuvi kaimynai. Dalis Vitebsko srities ir Latgalos rajon,
susivienijusi turistin region ,,Bella Dvina, pristato kratus, pro kuriuos vingiuodama
teka nuo seno inoma Dvinos Dauguvos up, istoriniuose altiniuose minima kaip didysis
prekybos kelias ,,i variag graikus. vilgtelj emlap pastebsite, kad ji ,,sava ir ypatinga
net trims alims: Baltarusijai, Latvijai ir Rusijai - juk prasidjusi itaka Valdajaus auktumoje
Rusijoje, vidutine srove prateka per Baltarusijos teritorij ir nauju Dauguvos vardu Latvijoje
puola Baltijos jr.
is kelioni vadovas skirtas tiems, kurie patys planuoja savo keliones po Latgal Latvijoje,
Ryt Auktaitij Lietuvoje ir Vitebsko srit Baltarusijoje. Pasilymai lankyti kultrinius
istorinius turizmo objektus ir gamtines vertybes, skanauti kulinarinio (gastronominio)
paveldo patiekalus, mgautis teikiamomis sveikatinimo ir aktyvaus poilsio paslaugomis,
dalyvauti organizuojamose pramogose visais met laikais ar painti atgaivintas sensias
amatininkysts tradicijas pads pailsti nuo kasdienini darb ir patirti nauj spdi,
palaikys ger savijaut ir ugdys tolerancij.
Kartais, susiruous keliauti tolimus kratus, verta pagalvoti - ar neapsilankius pas
artimiausius kaimynus! Net neabejokite, ranka pasiekiami Baltijos eer krato ir Bella
Dvinos turistiniai regionai - darnaus kratovaizdio palaima akims, mgavimasis spdiais ir
naujos turiningo poilsio galimybs!
Daugiau informacijos apie regionus rasite: www.visitlatgale.com ir www.belladvina.com.
Mieli keliautojai,
Baltijos eer krato ir Bella Dvinos turistiniai regionai
isiskiria vandens telkini gausa vairaus dydio eer
ir upi region teritorijose priskaiiuojama net per du
tkstaniai! Apsilankiusius suavs pratekanti Dvinos
Dauguvos up, aktyvaus turizmo paslaugos visais met
laikais, populiars kultriniai renginiai, ypatingas
pristatom region kratovaizdis visa tai suteiks ne
tik estetin pasitenkinim, bet ir ilgam pasiliks atmintyje
nepamirtamais reginiais.
Kvieiu apsilankyti trij pasienio valstybi Latvijos,
Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose, kurioms nepagailta
nuostabi gamtos itekli: kalv ir kloni, mik i
ydraaki eer. Visa aplinka ia diugins ird ir ilsins
akis!
Net neabejoju, kad keliaudami susitiksite nepaprastai
nuoirdius vietos gyventojus - stiprius valia, ididiai
sauganius savo istorij, protvi tradicijas bei j patirt.
Negalsite nepastebti i moni darbtumo, jautrumo,
meils gimtajam kratui ir savo aliai.
Kvieiame atvykti Baltijos eer krat ir Bella Dvinos
turistinius regionus painti tradicijas, daugianacionalin
kultr, mgautis i kartos kart perduodamomis maisto
ruoimo paslaptimis.
is kelioni vadovas kvieia aplankyti populiariausius
turistinius objektus Latgaloje (Latvija), dalyje Auktaitijos
(Lietuva) ir Vitebsko srityje (Baltarusija). Tikiu, kad jis
bus pagrindinis patarjas sudarant kelioni marrutus ir
priimant svarbiausius sprendimus.
Visiems sveiams noriu palinkti nuotaiking kelioni,
smagaus poilsio, nepamirtam spdi mgaujantis
spalvingais kratovaizdiais, gaiviu oru, gyventoj
svetingumu ir kultriniais renginiais. Net neabejoju,
kad keliaujant lyds gera nuotaika ir nepamirtami
susitikimai!
Gunars Upenieks,
Latgalos regiono pltros planavimo
valdybos pirmininkas
Latgalos turizmo informacijos centrai

Agluonos krato turizmo informacijos
centras
Somersetos g. 34, Agluona, LV 5304
Tel. +371 653 22100, +371 29118597
turisms@aglona.lv, www.aglona.lv
Balv krato turizmo informacijos centras
Brivibas g. 46, Balvai, LV - 4501
Tel. +371 645 22597, +371 29272948
turisms@balvi.lv, www.balvi.lv,
www.pierobeza.lv
Dagdos krato turizmo informacijos centras
Daugavpilio g. 8, Dagda, LV 5674
Tel. +371 656 81420, +371 26244209
tic@dagda.lv, www.dagda.lv,
www.pierobeza.lv
Daugpilio krato turizmo informacijos centras
Rygos g. 22 a, Daugpilis, LV 5403
Tel. +371 654 22818
info@visitdaugavpils.lv, www.visitdaugavpils.lv
Ilksts krato turizmo informacijos centras
Parko g. 3, Pilskaln, LV 5447
Tel. +371 20219694
tic@ilukste.lv, www.ilukste.lv
Karsavos krato turizmo informacijos
konsultantas
Vienibas g. 53, Karsava, LV 5717
Tel. +371 657 33155, +371 29322748
turisms@karsava.lv, inga.bernaane@karsava.lv
www.karsava.lv, www.pierobeza.lv
Kraslavos krato turizmo informacijos centras
Brivibas g. 13, Kraslava, LV 5601
Tel. +371 656 22201, +371 26395176
tic@kraslava.lv, http://turisms.kraslava.lv
Lyvan krato turizmo informacijos centras

Domes g. 1 b, Lyvanai, LV 5316
Tel. +371 653 81856, +371 29157669
asterija.vucena@livani.lv, www.livani.lv
Ludzos krato turizmo informacijos centras
Banyios g. 42, Ludza, LV 5701
Tel. +371 657 07203, +371 29467925
tic@ludza.lv, ligakondrate@inbox.lv
http://turisms.ludza.lv, www.pierobeza.lv
Naujens krato turizmo informacijos
punktas
Skolas g. 1b, Naujen, LV 5462
Tel. +371 654 71321
muzejs@apollo.lv, www.naujene.lv
Preili krato turizmo informacijos centras
Karsavos g. 4, Preila, LV 5301
Tel. 371 653 22041, +371 29116431
tic@preili.lv, www.preili.lv
Rzekns ir Vilian kratos turizmo
informacijos centras
Atbrivoanos al. 98, Rzekn, LV 4601
Tel. +371 26337449, +371 646 05005
tic@rezekne.lv, www.rezekne.lv
www.rezeknesnovads.lv
Riebini krato turizmo organizatorius
Sauls g. 8, Riebiniai, LV 5326
Tel./faksas +371 653 24375
rolands.naglis@riebini.lv, www.riebini.lv
Zilups krato turizmo organizatorius
J. Rainio g. 13, Zilupe, LV-5751
Tel. + 371 657 07318, +371 26589369
jelenavoit@inbox.lv, www.zilup.lv,
www.pierobeza.lv
Ryt Auktaitijos turizmo informacijos centrai

Anyki rajono turizmo informacijos centras
Gegus g. 1, Anykiai, LT 29106
Tel. +370 381 59177
antic@zebra.lt, www.antour.lt
Utenos rajono turizmo informacijos centras
Stoties g. 39, LT 28134
Tel. +370 389 54346
tic@utenainfo.lt, www.utenainfo.lt
Zaras rajono turizmo informacijos

centras
Sli a. 22, Zarasai, LT 32110
Tel. +370 385 37171
turizmas@zarasai.lt, poilsis@zarasai.lt
www.zarasai.lt/tic
Vitebsko srities turizmo informacijos centrai

Braslavo turizmo informacijos centras
Krasnoarmeiskaja g. 2, Braslavas
Tel. +375 215 22 735
22735@tut.by, drivyatich@tut.by
Mior turizmo informacijos punktas
Komunistieskaja g. 47, Miorai
Tel. +375 2152 32150
tic_miory@belladvina.com
http://miory.vitebsk-region.gov.by/ru/
turizm/tur_marsh
Polocko turizmo informacijos centras
F. Skorinos pr. 8, Polockas
Tel. +375 2144 26949
tic_polotsk@belladvina.com,
polotsk-turizm@mail.ru
www.polotsk-turizm.by,
www.belladvina.com
Roson turizmo informacijos centras

Komsomolskaja g. 13, Rosonai
Tel. +375 2159 41008,
faksas: +375 2159 42 860
fsk-start@yandex.ru, http://rossony.com
Verchnedvinsko miesto turizmo
informacijos centras
Miro g. 6, Verchnedvinskas
Tel./faksas +375 2151 57338
slaviana@inbox.ru, www.belladvina.com
Vitebsko turizmo informacijos punktas
Smetanino g. 16 a, Vitebskas
Tel. +375 2122 03 233
fsk-urozhay@mail.ru, www.vitebsk.by
Turinys
Istorinis ir kultros turizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
Amat turizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
Muziejai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
Dvarai, pilys, piliakalniai, kapinynai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
Maldos namai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86
Gamtos turizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 129
Kulinarinis (gastronominis) turizmas ir kaimo grybs . . . . 155
Aktyvus turizmas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 172
Sveikatos turizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 206
iemos turizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 217
KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

LATGALA
Kultrinis ir istorinis turizmas

Latgala Latvijoje, Ryt Auktaitija Lietuvoje ir Vitebsko sritis Baltarusijoje isiskiria
kultr vairove ir kart isaugotomis vertybmis. Keiiasi amiai, bet lieka miest ir
miesteli aiki grindiniuose rayta istorija, kalb ir tarmi iskirtinumai, praeities
didingumas ir garsi asmenybi nuveikti darbai.
Kur besilankytumte viename i Hanzos prekybos kelio miest Daugpilyje,
dvasinio gyvenimo centre Agluonoje, meils istorijas sauganioje Kraslavoje,
Lietuvos literatros Mekoje Anykiuose, sli vard aminaniuose Zarasuose,
Sankt Peterburgo Varuvos trakto (kelio) istorij menanioje Utenoje, seniausiame
Baltarusijos mieste Polocke ar maiausiame ios alies miestelyje Disnoje, jus lyds
imtmei paslaptys ir galimybs jas atskleisti.
LATGALA

LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Kamenecos akmuo
Jaunagluona, Agluonos kr., tel.+371 29118597,
+371 653 22100, www.aglona.lv
Kadaise akmuo galinas guljo stovjusios koplyios
pamatuose. Vliau jis buvo senj latgali romuva.
Ruskuli akmuo
Ruskuliai, Agluonos kr., tel.+371 29118597, +371 653 22100,
www.aglona.lv
1979 m. archeolog tyrintas akmuo guli Ciriio eero krante.
Manoma, kad senovje jis naudotas aukojimo apeigoms
atlikti.
Karaliaus kalnas
Madelaniai, Agluonos kr., tel.+371 29742774, www.kkk.lv
Unikalus skulptr parkas su sodu ir dirbtiniu tvenkiniu
uima apie 20 ha plot. Jis kurtas ant Egls eero kranto ir yra
ta vieta, kuri turt apsilankyti keliaujantys piligrimai.
ventasis altinis
Agluona (alia bazilikos), tel.+371 29118597, +371 653 22100,
www.aglona.lv
XIX a. pradioje Agluonos vienuolyno parke itryko gydomj
gali turjs sieros vandens altinis. mons j pavadinto v.
Antano vardu, o vienuoliai prie jo pastat nedidel ligonin ir
reng vandens vonias. XIX a. pabaigoje altinis neteko savo
gydomosios verts, bet tradicija apsilankius Aguonoje pasisemti jo vandens iliko iki iol.
Pavadinimas ,,ventasis yra simbolinis ir ne siejamas su tikjimu.
Balv kratas
Paminklas uvusiems Latgalos partizan brio kariams
(vadinamas Balv Stanislovu)
Brivibos ir Partizan g. sankrya, Balvai, www.balvi.lv
1938 m. skulptoriaus K. Jansono sukurtas Latgalos isivadavimo
kovas aminantis paminklas per Antrj pasaulin kar buvo
sunaikintas ir vl atstatytas tik 1993-iaisiais pirmojo paminklo
autoriui atminti (aut. skulptoriai I. Folkmanis ir A. Jansonas).
Paminklas komunistinio genocido aukoms

Berzpilio ir Brivibos g. kampas, Balvai, www.balvi.lv
2006 m. rugpjio 23 d. miesto centre atidengtas skulptoriaus
M. Jansono paminklas, skirtas Abrens valsiaus tremtiniams,
nukankintiems arba kitaip nukentjusiems nuo sovietins
okupacijos atminti. Latvijos kontr forma ikaltas akmuo
simbolizuoja skausming padalinto krato keli ir Abrens bei dar
ei valsi atskirim nuo Latvijos. Paminkle ikalti prasmingi
odiai ,,Vienintelis ventumas emje gyvenimas.

Eversmuios kultros - istorijos ir gamtos takas
Cibla, tel. +371 657 29046, +371 29230204,
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Vaizdingas takas
Ilos ups pakrante atves iki Felicianovos dvaro, banyios ir
ilikusio malno.
LATGALA
Ciblos kratas
Daugpilio miestas
Daugpilio miesto istorinis centras
Daugpilis, tel.+371 654 22818, info@visitdaugavpils.lv,
www.visitdaugavpils.lv
Jugendo (vok. jaunysts), eklektikos (arba istorizmo) ir ampyro
(kvpjas imperins Romos menas) stiliaus pastatai iskirtinis
Daugpilio miesto architektros paveldas. Pasivaikiokite Rygos
g. nuo Dauguvos iki Cietoknio g., CietoknioSakn g., Sakn
Stacijos g., Stacijos Lapleio g., Lapleio Viestura g.,
Viestura J. Rainio g., J. Rainio Aljos g., Aljos 18 Novembrog., 18 NovembroDaugavos
g., DaugavosJ. Rainio g. ir sitikinsite, kad miestas turi kuo didiuotis.
Rus kultros centras (Rus namai)
Tautos g. 11, Daugpilis, tel.+371 654 37936, rusdom@inbox.lv,
http://rusdom.ucoz.lv
Centre rengtos ekspozicijos Sentikiai Latvijoje, Staiatikiai
Latvijoje, Piotro Hudobionoko paveikslai (jo darbai buvo
dovanoti popieiui Jonui Pauliui II, Margaret Teer, Michailui
Gorbaiovui ir Dordui Buui) , Gel keramika (tradicins
rus taikomosios dails kriniai), Chochlomos dirbiniai
(chochloma XVII a. Rusijoje pradta naudoti tapybos ant medio dirbini technika),
skulptr Pasak sodas, kuriame apgyvendinti septyniolikos rus liaudies pasak herojai
(autorius P. Hudobionokas). Ekskursijos kiekvien III ir V (iskyrus valstybs veni dienas)
10.00 -17.00.
Paminklas Pavelui Dubrovinui
Dubrovino parkas, Daugpilis, tel.+371 654 22818,
Parkas pasodintas 1882 m. Kuriant dabar lankomiausi
miesteln poilsio viet, aktyviai dalyvavo Pavelas Dubrovinas
(1839-1890) jis nuo 1876-j jo miesto mero pareigas.
2007 m. P. Dubrovinui pastatyt bronzin dviej metr figr
sukr garsus rus skulptorius Aleksandras Taratinovas, kuris
yra ikaltos ant vieno guldeno monetos Olandijos karaliens
Beatris bareljefo autorius.
Sauls laikrodis
Vienibas g.13, Daugpilis, tel. +371 654 22818,
1910 m. netoli Daugpilio universiteto pastato rengtas laikrodis
pritvirtintas prie keturkampio marmurinio pagrindo, o jo plok
t linijikai atitinka geografin miesto platum 560. Sauls
laikrodio autorius realins mokyklos mokytojas A. Jakovas.

LATGALA

Vienybs namai
Rygos g. 22 a, Daugpilis, tel.+371 654 22818,
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. 1937 m.
pastatytame pastate vyrauja paprastos architektrins
formos prizms ir kubai (aut. architektas V. Vitandas).
Pamatin jo akmen padjo tuometinis Latvijos prezidentas
Karlis Ulmanis. Dabar istoriniame pastate sikr Daugpilio
dramos teatras, Latgalos centrin biblioteka ir kultros
centras.
Daugpilio kratas
Arkos formos akmeninis tiltas per Pogulianos
(Salienos) up
Saliena, Salienos valsius, tel.+371 654 22818,
Tiltas i skaldyt ir apdorot lauko akmen pastatytas
XIX a. pabaigoje. Jo arkos auktis 5,2 m, ilgis 5,5 m, plotis
4,6 m.
Atminimo akmuo ornitologui Karliui Griguliui

Saliena, Salienos valsius, tel.+371 654 22818,
Garsaus ornitologo ir vaik raytojo Karlio Grigulio
(1884-1972) vaikyst prabgo Stumpuruose. 1994 m.
gamtosaugininko atminimui pastatytas akmuo su jame
ikaltu iminties simboliu pelda.
Akmuo 1831 m. sukilimo dalyvei Emilijai Pliaterytei
atminti
Liksna, Liksnos valsius, tel.+371 654 75572,
parvalde@liksna.lv, www.visitdaugavpils.lv
Emilija Pliateryt (1806-1831) Liksnos dvare apsigyveno
1815 m. ia ji buvo ventinta riterius, vliau subr grup
bendramini ir su pulkeliu raiteli ijojo Didiadvar
(Zaras rajonas) rengtis suskilimui.
Ilksts kratas
Subats miesto istorinis centras
Subat, tel.+371 654 40823, www.ilukste.lv
Miesto istorinis centras raytas valstybins reikms
miesto architektros paminkl sra. Jo istorinis
ustatymas vyko XIX a. - XX a. pirmoje pusje. Vienas
seniausi ilikusi pastat vaistin, atidaryta 1925 m. ir
tebeveikianti iki iol.

Paminklas karininkui Josifui Karnickiui
Kraslava, tel.+371 656 22201, +371 26395176,
http://turisms.kraslava.lv
Jeigu norite pajusti Romeo ir Diuljetos istorij ir tam ileisti
maiau pinig, nei vykstant Italij btinai usukite Kraslav,
meils dramos miest Latgaloje. Legenda pasakoja, kad
Emilijos Pliateryts irinktasis jaunas neturtingas karininkas
J. Karnickis netiko kilmingiems grafams, todl jiedu, lugus
susitarimui pabgti, nutar pasitraukti i gyvenimo. Meil buvo
tokia stipri, kad karininkas dl Emilijos ryosi kardu persirti
pilv, o jaunoji grafait iokti pro lang i antro aukto.
enklu j mirtims turjo bti merginos lange udegta vak... Taiau tai pastebjo sargyba ir
upt j. Karininkas, suprats tai kaip sutart lemt, nusiov, o Emilija buvo igelbta nuo
mirties ir isiusta Vilni. J. Karnickis buvo palaidotas ten kur mir, o kit ryt po laidotuvi
mons pastebjo, kad i kalno pradjo vertis altinis. Kalbama, kad simyljliai, Jonini
nakt kartu atsigersiantys i io altinio, bus laimingi ir mylimi iki gyvenimo pabaigos. Vliau
J. Karnickiui pastatytas ketaus kryiumi puotas paminklas su urau Neteiskite ir nebsite
teisiami. Po keli met Josifo palaikai buvo perveti ir palaidoti Eversmuioje.
LATGALA
Kraslavos kratas
Centrin aikt
Kraslava, tel.+371 656 22201, +371 26395176,
Valstybins reikms miest statybos paminklas aikt,
suformuota XVIII a. Tuo metu pagrindiniais statiniais joje
buvo 1752 m. pastatyta rotu ir vaistin, kuri ilikusiame
pastate tebeveikia nuo 1810 m. Su aikte ribojosi vieno ir
pusantro aukto mediniai bei akmeniniai statiniai su kiniais
pastatais - daniausiai tai buvo pirkli ir amatinink gyvenamieji namai, ueigos su arklidmis
ar krautuvlmis. Per aikt ved pagrindin magistral pato kelias i Rygos Maskv.
Paminklas Mama Latgala verkia
Kraslava, tel.+371 656 22201, +371 26395176,
Paminklas, skirtas vis okupacij teroro aukoms atminti,
atidengtas 2003 m. lapkriio 11 d. (skulptoriai Indulis ir Ivo
Folkmaniai).
Lyvan kratas
Paminklas Lyvan ilaisvinimui
Fabriko g. 6, Lyvanai, miesto parkas, tel. +371 653 81856,
+371 29157669, www.livani.lv
Paminklas atidengtas 1935 m. gegus 15 d. Sovietmeiu,
1958-j baland, buvo sunaikintas. Atstatytas 2004 m.
LATGALA

Ludzos kratas
Paintinis takas yd tautos istorija Ludzoje
Ludza,tel.+371 657 23931, ludzasmuzejs@inbox.lv,
www.ludzasmuzejs.lv
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. XIX - XX a.
sandroje Ludza buvo vadinama ,,Latvijos Jeruzale - tuo
laikotarpiu net 59 proc. jos gyventoj sudar ydai.
Miesto istorinio centro mediniai pastatai
Ludza, dalis Od, Turgaus, Banyios, Talavijos, Kr. Barono,
Stacijos, J. Soikano g.
Tel.+371 657 07203, +371 29467925, fax.+371 65707202,
tic@ludza.lv, ligakondrate@inbox.lv,
Dl ekskursijos btina susitarti i anksto. Centras ir siauros
jo gatvels, XIX a. statyti mediniai ir plytiniai vieno - dviej
aukt namai su udarais kiemais daugel imtmei buvo
ir tebra neatskiriama Ludzos istorijos dalis.
Lenk dvarinink Karnicki koplyia
Banyios g. 52, Banytkalnis, Ludza, tel.+371 657 25653,
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Medin koplyia
pastatyta 1738 m.
v. Marijos statula
Banyios g. 52, Ludza, Banytkalnis, tel.+371 657 25653,
http://turisms.ludza.lv
v. Marijos Maros ems karaliens statula pastatyta
1934 m. (aut. L. Tomainskis). Ant jos pjedestalo urayta:
ems ir jros valdove, melskis u mus!
Preili kratas
Peli vandens malnas
Peli valsius, tel.+371 653 55643, +371 26027711,
www.preili.lv
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Vandens malnas
prie Jaos ups pastatytas XIX a. Dabar jis atstatytas - jame
rengta maa hidroelektrin.
10

Paminklas Francui Trasunui
Atbrivoanos al. 56, Rzekn, www.rezekne.lv
Francis Trasunas buvo vienas 1917-j met Latgalos
kongreso, kurio metu buvo paskelbta Latgalos regiono
istorin teis susijungti su kitais latvi kratais, iniciatori
ir organizatori.
LATGALA
Rzekns miestas
Paminklas Janiui Rainiui

J. Rainio g. 29 a, Rzekn , www.rezekne.lv
Paminklas poetui, dramaturgui ir vertjui Janiui Rainiui
pastatytas kultros ir poilsio parke 1972 m. (skulptorius O.
Kaleis).
Paminklas Vieningi dl Latvijos arba

,,Latgalos Mara
Atbrivoanos alja, Rzekn, www.rezekne.lv
Paminklas yra ne tik Rzekns simbolis, bet ir vienas
ikiliausi
Latvijos
monumentaliosios
skulptros
pavyzdi. Pirm kart jis atidengtas 1939 m. rugsjo 8
d. (aut. skulptoriai L. Tomaickis ir K. Jansonas). 1940aisiais paminklas buvo sunaikintas. Vl atstatytas Antrojo
pasaulinio karo metais, bet 1950-aisiais antr kart
iniekintas ir jo likimas nra inomas. 1992 m. rugpjio 13 d. atidengta jo kopij, kuri pagal
ilikusius eskizus sukr skulptoriaus Karlio Jansono snaus Andrejus.
Paminklas monsinjorui Nikodemui Rancanui
Atbrivoanas alja 115, Rzekn, www.rezekne.lv
Paminklas monsinjorui Nikodemui Rancanui (1870-1933)
pastatytas 2003 m. Jis stovi prieais Rzekns auktosios
mokyklos Humanitarinio ir Teiss fakulteto pastat. Vis
savo gyvenim monsinjoras paskyr Latgalos jaunimo
vietimui: 1907 m. mieste kr parapijos mokykl, 1929aisiais tapo tuometinio Rzekns Valstybinio mokytoj
instituto direktoriumi.
Rzekns kratas
Baldos vandens malnas
Balda, Puos valsius, tel.+371 29230805,
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Malnas
pastatytas XIX a. pirmojoje pusje. Yra ilik grd malimo
renginiai ir ledo rsys.
11
LATGALA

Atminimo lenta prezidentui Karliui Ulmaniui
Makuonkalnis, Makuonkalnio valsius,
Makuonkalnio papdje atidaryta atminimo lenta paymi
pirmosios Latvijos Respublikos prezidento Karlio Ulmanio
apsilankym Latgaloje 1938 m.
Atminimo vieta
Desetnyk kapins, Nautrn valsius,
XIX a. poeto ir valstiei teisi gynjo Pterio Miglinyko,
tautos dainiaus ir vietjo Andrjaus Jurdzio bei poeto
Pterio Jurcinio palaidojimo vieta.
Paminklas Kryiaus nejas
Feimaniai, Feimani valsius, www.feimani.lv,
Ant aukto, piramid panaaus postamento ikeltas
Kristaus, neanio kryi, atvaizdas. Paminkl 1828 m.
pastat Livonijos kanauninkas, Rzekns dekanas, raytojas
Juozapas Kirkilo. Paminklas restauruotas 1990 m.
Atminimo vieta
kerbiniek vns., Ilzeskalno valsius,
www.rezeknesnovads.lv, info@ilzeskalns.lv
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Latgaloje gimusio
garsaus Suomijos kino reisieriaus Teuvo Tulio (Teodoro
Antonijaus Tugajo) ir jo motinos Sankt Peterburgo
Marijos teatro baleto okjos Helenos Elvyros Garinos Rnnqvist gimins namai.
Riebini kratas
nepst piliakalnis
Ruon valsius, tel./faksas +371 653 24375,
19 m aukio piliakalnis yra kelyje Preila Agluona. 1892
m. vykdytuose jo daliniuose tyrinjimuose rasti geleies
amiaus vlyvojo laikotarpio daiktai i keramikos. Radiniai
saugomi muziejuose.
Ruenicos piliakalnis
Piliakalnis stkso deiniajame Ruenicos ups krante. Jo
paviriaus ilgis 90 m, plotis 60 m.
12

LATGALA
Krupeniki piliakalnis
Piliakalnis kurtas ant siauros kalno keteros. Jo pavirius
suartas, beveik inyko grioviai ir pylimai. Kasinjant rastos
molini ind liekanos, deginto molio gabaliukai ir pan.
Pasak legendos piliakalnyje saugomi pinigai.
Kategrads piliakalnis
Piliakalnis yra 17 m aukio, virukaln uima 50 x 70 m
plot. Rasti radiniai priskiriami IX XII a.
Spuldzini piliakalnis ,,Juodasis kalnas

Roon valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Tai kulto apeig vieta. Ir nors piliakalnio pavadinimas
yra siejamas su ia kadais vykusiais aukojimais, rasti
radiniai liudija, kad ioje vietoje gyveno mons. Manoma,
kad piliakalnis naudotas geleies amiaus ankstyvuoju
laikotarpiu.
Kristapini kapinynas
Roon valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Nuo 1928 m. tyrintame kapinyne rastos 315 laidojimo
vietos. Laidota VIII XIII a.
Karakap kapinynas ir piliakalnis

Galian valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Manoma, kad kapinyne laidota Livonijos karo metu. Pati
aukiausia piliakalnio dalis sunaikinta XVIII XX a.
13
LATGALA

Varkavos kratas
Aizpurios Nukryiuotasis
Aizpuria, Varkavos valsius, www.varkava.lv
Nukryiuotasis atstatytas 2007 m. minint jo sukrimo
imtmet.
Viliakos kratas
Viliaka
Balv g. 13, Viliaka, tel. +371 645 63302, www.vilaka.lv
Viliaka viena i seniausi Latgalos vietovi, buvs svarbus
Livonijos ordino pasienio tvirtinimas Rygos arkivyskupijoje.
Nuo 1293-j ia stovjusi Marienchauzeno pilis buvo
vienas i keturi Latgalos centr. 1829 m., Latgalai patekus
Rusijos sudt, iam centrui buvo suteiktos gyvenviets
teiss. Vliau Viliaka buvo pats didiausias nepriklausomos
Latvijos valsiaus centras.
Vilian kratas
Grafo Borho Ljos malnas
Dekari valsius, tel.+371 646 00320, +371 26480994
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Maln XVIII
a. pabaigoje pastat grafas Borhas. Galima apirti per
tris auktus rengt jo ranga bei suinoti domi malno
istorij.
Zilups kratas
14
Austros medis
Meikanai, Pasiens valsius, tel.+371 657 29925, +371
28656530, www.zilupe.lv
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto. Lankantis
privaloma turti pas ir Pasiens pasienio kontrols punkto
iduot leidim. ,,Austros medis vienas i keturi
skulptoriaus V. Titano sukurt skulptrins grups enkl,
kurie skirti Latvijos nepriklausomybs paskelbimo 80meiui. 1989 m. skulptoriui kilo mintis skulptra ,,Latvija
Sauls enkle simbolikai pasaulio emlapyje paymti
Latvij tam jis sukr enklus paiuose tolimiausiose jos
piet, iaurs, vakar ir ryt teritorijose. ,,Austros medis
paymi pat tolimiausi rytin Latvijos tak.

RYT AUKTAITIJA
Draugysts kalva
Meikanai, Pasiens valsius, tel.+371 657 29925,
+371 28656530, www.zilupe.lv
iduot leidim. Draugysts kalva tai trij valstybi sien
susikirtimo takas. 1959 m. supiltas kauburys paskirtas
antifaistins koalicijos partizaniniam judjimui Antrajame
pasauliniame kare atminti. Dirbtinai sukurtos auktumos
viduryje pasodintas taut draugysts simbolis uolas.
Prie jo veda trys medi aljos: liep i Latvijos, klev
i Rusijos ir ber i Baltarusijos.
Pasiens kultrinis - istorinis takas
Pasien, Pasiens valsius, tel.+371 657 29925,
+371 28656530, www.zilupe.lv
iduot leidim. Takas veda pro dvar, Pasiens banyi,
Greblio kaln ir Draugysts kalv.
RYT AUKTAITIJA (LIETUVA)

Anyki rajonas
Paminklas raytojui Jonui Bilinui ,,Laims iburys
Liudiki g., Anykiai
Paminklas stovi ant Liudiki piliakalnio. To paties
pavadinimo raytojo pasakoje pasakojama apie stebukling
ugn, pasirodiusi ant aukto stataus kalno - tas, kuris
ulips ant to kalno ir ranka pasieks ibur, visus mones
padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu.
Puntuko akmuo
Dvarioni k.
Tai pats garsiausias ir artimiausias lietuvio irdiai akmuo.
mons nuo seno laik i viet venta, ateidavo prayti
pagalbos ir skms. Jis isiskiria savo dydiu, ir domia
istorija apie velni.
1943 m. vasar B. Pundzius ant Puntuko akmens ikal
lakn S. Dariaus ir S. Girno bareljefus ir j testamento
odius.
A.Baranausko kltel
A.Vienuolio g. 4, Anykiai, tel. +370 381 58015,
+370 381 52922
Be vini sursta kltel, kurioje bsimas vyskupas Antanas
Baranauskas sukr eiliuot poem apie gamt Anyki
ilelis. i kltel pirmasis memorialinis muziejus
Lietuvoje. Darbo laikas: liepa rugpjtis I - VII 9.00 - 18.00,
rugsjis birelis I - VII 8.00 - 17.00.
15
RYT AUKTAITIJA

Utenos rajonas
Raytoj kalnelis
Vyuonos
Kalnelis, aminantis dviej talenting raytoj literatros
kritiko Antano Masionio ir prozininko Broniaus Radzeviiaus
atminim, pastatytas prie kelis metus padedant skulptoriui
Henrikui Orakauskui. Jame vaizduojami medinio angelo
sparnai gaubiantys trap ir amin gamtos peiza.
Senasis patas
J.Basanaviiaus g. 36, Utena, tel. +370 389 61598,
dailesm@daile.utena.lm.lt, www.daile.utena.lm.lt
Pato kompleksas statytas 18301835 m. Jo pastatai klasi
cistini menini form, darni proporcij. Pato stotis
atlikdavo pato tarnyb, arkli keitimo, kareivini funkcijas,
ia buvo kambariai laukiantiems kariet. Dl apsilankymo
btina susitarti i anksto.
A. ir M. Mikini literatrin etnografin sodyba
Juknnai, Daugaili sen., tel. +370 611 42148,
www.utenosmuziejus.lt
Sodyba pastatyta daugiau kaip prie 100 met. Be jos
sodybvietje iliko tvartas, rsys ir svirnas. 1982 m. sodyba
rayta istorijos paminkl sra, 1986 m. joje ir svirne
rengta Utenos kratotyros muziejaus ekspozicija, skirta
A. ir M. Mikiniams. ia vyksta kasmetiniai tradiciniai
uteniki ir Utenos krato literat poezijos pavasariai,
literatros vents. Darbo laikas: II - VI 8.00 - 16.00.
Zaras rajonas
,,Verg boktas
Stelmus k., www.zarasai.lt/tic
Minima, kad nuo XVII a. Stelmus dvare buvusi iauri
priespauda. Tai liudija dvaro parko pakratyje stovintis
,,Verg boktas nedidelis, auktokas, keturkampis netayt
lauko akmen pastatas su angomis virutinje dalyje. Jame
dvarponiai kalindavo prasikaltusius baudiaunininkus udarydavo nakiai, o dien vl ivarydavo darb.
Dails galerija
Dusetos, Vytauto g. 54, tel. +370 385 56878,
www.zarasai.lt/tic
Dails galerijoje organizuojama ne viena tradicin paroda:
lankytojai pamgo Sli krato dailinink miniatir,
galerijos gimtadienio, autorines Zaras krato meninink
parodas.
16

RYT AUKTAITIJA
Skulptr parkas
Dusetos, K. Bgos g., Sart eero pakrant,
www.zarasai.lt/tic
Skulptr parkas pradtas kurti 2008 m. vasar. Parke
ne tik garsi alyje autori darbai, bet auga ir Lietuvos
Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus vizito metu jo
pasodintas uoliukas.
Skulptros Zaraso eero pakrantje
Zarasai, Zaraso eero pakrant, www.zarasai.lt/tic
Zaraso eero pakrantje 2011-j met vasar pradtas kurti
akmens skulptr parkas, kuriame lietuvi A. Maeikio,
V. emelio, . Dainio ir latvi V. Bogdanov, I. Gravele bei
D. Jakimuks autoriniai darbai. Eksponuojamos skulptros
kurtos vandens tema: vandens laas, kriaukl, laivelis,
eero platybes velgianios ,,akys.
Marrutas ,,Medins sakralins architektros kelias
Zaras krate
www.zarasai.lt/tic
Zaras kratas turtingas medins sakralins architektros
pavyzdi. Marrute pristatomas 4 religini konfesij:
yd, staiatiki, katalik ir sentiki sakralinis palikimas
(16 maldos nam).
Ketaus paminklas Sankt Peterburgo Varuvos keliui
(traktui)
Zarasai, Vytauto ir Vilniaus g. sankryoje, skvere,
www.zarasai.lt/tic
1845 m. Sankt Peterburgo Varuvos plento nutiesimui
aminti buvo pastatytas 11,1 metro aukio ketaus
paminklas. Autorius P. teinleller.
Sli aikt
Zarasai, www.zarasai.lt/tic
Tai urbanistikos paminklas, kurio vert lemia savitas
taisyklingas planas su radialini iedini gatvi tinklu ir
viena, kompoziciniu atvilgiu ypa pabrta, Sli aikte,
kuri sueina visos radialins gatvs. Tai vienintelis tokios
formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinam
rus miest pavyzdiu planuot vietovi.
Nepriklausomybs aikt
Dusetos, www.zarasai.lt/tic
Senoji miesto dalis yra vertingas kultros paveldo objektas
urbanistinis draustinis, kuriam suteiktas savivaldybs
reikms kultros vertybs statusas. Duset miesto
istorins dalies urbanistinio draustinio tikslas isaugoti
miesto istorins dalies urbanistin (planin, erdvin, trin)
struktr, tradicin visos teritorijos ir joje esani atskir
sklyp ustatymo tipus, jame esanius kultros paveldo
objektus, j aplink ir tradicin architektrin iraik.
17
RYT AUKTAITIJA

lyninkos vandens malnas
lyninkos k., tel. +370 686 23348,
vandensmalunas@gmail.com, www.slyninkosmalunas.lt
Silome apirti sen, tris imtus met atskaiiavus vandens
maln. Norintys pasiklausyti unikali istorij apie jo
gyvenim bei daugiau suinoti apie grd malimo procesus,
yra maloniai kvieiami ekskursij po visus malno auktus.
Darbo laikas: I - VII nuo 10.00 val.
Kompozitoriaus Juozo Gruodio gimtins vieta
Rokn k., www.zarasai.lt/tic
Gimtins vietoje 1966 m. lapkriio 13 d. buvo pastatytas
paminklinis akmuo su L. uklio darbo kompozitoriaus
bareljefu ir urau ,,ia, buvusioje sodyboje 1884.XII.20 gim
ymus kompozitorius Juozas Gruodis.
Antazavs ilo mio vieta (Vytauto apygardos, Lokio
rinktins, Vyties kuopos partizan dislokacijos ir mio
vieta)
Antazavs ilas, Antazavs sen., www.zarasai.lt/tic
Mio vietoje atstatytos dvi emins, kurias nukreips kelio
enklas kelyje Antazav Dusetos.
Totori kapins
Salako mst., www.zarasai.lt/tic
Kada jos kurtos duomen nra, taiau yra veikianios ir
dabar. Mirusieji laidoti atveami i kit Lietuvos vietovi. Tai
vienintels musulmon kapins Auktaitijoje.
VITEBSKO SRITIS (BALTARUSIJA)

Braslavo rajonas
18
Pilies kalnas
Zamkovaja g., Braslavas
Jeigu lankots Braslave pirm kart ir norite suinoti apie
miesto istorij, kelion po j pradkite nuo Pilies kalno
is senovs piliakalnis yra spdingiausias krato istorijos
paminklas ir vienas graiausi Baltarusijoje: gal todl yra
lygintas su laivu i praeities arba su senu seneliu, kur slegia
lidnos mintys apie nugyventus metus. Istoriniai altiniai
liudija, kad pirmieji gyventojai ia apsigyveno VIII IX a. Ant kalno pastatytas paminklinis
akmuo su urau ,,Pilies kalnas yra Braslavo miesto krimo vieta. 1065 m., ymintis miesto
istorijos pradi. XI a. Braslavui ir jo apylinkms patekus Polocko kunigaiktysts inion,
ant io kalno stovjusi tvirtov tapo jos iaurs vakar pasienio gynybos punktu. Vienas
domiausi Pilies kalno istorijos puslapi mena garsj LDK ir Lenkijos karali Aleksandr
Jogailait (1460 1506) ir jo mon Elen, Maskvos didiojo kunigaikio Ivano III dukr
(1476 1513). Pasak altini, 1500 m. ruden jie pirm kart lanksi Braslave ir viejo Pilies
kalno tvirtovje. Elenai labai patiko miestas ir jo apylinks, todl 1501 m. Aleksandras j
padovanojo monai. Vliau Elena ia kr staiatiki moter vienuolyn, o prie jo pastat
v. Varvaros cerkv. Nors kunigaiktien 1513-j saus mir Braslave, palaidota Vilniaus
Skaisiausios Motinos cerkvje.

VITEBSKO SRITIS
Buvusios ligonins pastatas

Kirovo g., Braslavas
Pastatyta 1906 m. XX a. pradioje buvo viena i geriausi
Kovensko gubernijos ligonini. Joje dirbo gydytojas
Stanislavas Narbutas (18531926) - garsus ir talentingas
gydytojas, aktyvus visuomenininkas. Palaidotas ant Pilies
kalno.
yd kapins
Druja
Drujoje yra vienintels yd kapins Baltarusijoje, kuriose
ant antkapini paminkl iliko spalvota tapyba.
Boriso akmuo
Druja
Didelis akmuo su ikaltau jame eiakampiu kryiumi ir
urau - pats seniausias paminklas vietovje. Tai vienas i
trij ilikusi garsij Boriso akmen, kurie XII a. pradioje
senojoje Polocko kunigaiktystje didiojo lenk kunigaikio
Boriso Vseslaviiaus (rus. ) sakymu buvo paenklinti krikionybs
simboliais ir uraais ,,Viepatie, padk tavo vergui Borisui. Tiesa, mons juos vadino labai
vairiai: Pisar, Pisanik, Boris Gleb, Borisoglebskij, netgi Pranczikasis arba Napoleono. is
galinas rastas Vakar Dvinos upje ir 2002 m. spalio 22 d. pastatytas krante.
Mior rajonas
Akmuo su pdomis
Perebrodjs k., (0,75 km vakarus nuo iaurinio kaimo
pakraio, 0,4 km iaur nuo kelio Perebrodje-Ikazn)
Kadaise iuose kratuose akmenys naudoti ne tik apeigoms
atlikti. Jazno kaime didiuojamasi didiuliu akmeniu
pasakojama, kad ant jo pietavo pats Napoleonas arba
Jekaterina II. Neabejojama, kad prie Bertovinos kaime
esanio akmens 1812 m. ilsjosi prancz kariai. O tai netoli nuo Starogo Pagostos kaimo
yra akmuo, kuris pasak legendos, kadaise tokiu tapo moteriai prakeikus siuvj.
Kolona
Leonpolio k.
XVIII a. pastatyta kolona skirta 1791 m. priimtai
Konstitucijai.
Stefano Batorijaus sala
Disna
Dviej upi santakoje esanti sala yra vieta, kurioje prasideda
Disnos istorija. Iki i dien yra isaugotas ir istorinis jos
pavadinimas Batorija. 1579 m., prie puolant Polock ir
jame buvusi rus caro Ivano Rsiojo kariaun, karalius
Stefanas Batorija ia kr savo kari stovykl. 1581 m. vasar
i ios salos pradtas ygis Pskov. Pasak legendos, siekiant
apsaugoti ia kadaise stovjusi pil, karalius Stefanas Batorija sak pagilinti apsaugin griov
prie j. Dl to Dvinos ir Disnos upi vagos susiliejo, o pilis tapo sala.
19
VITEBSKO SRITIS

imtametis tiltas
Disna
Naudojamas jau imtmet unikalus medinis arkinis tiltas
pastatytas ant metalinio ir akmeninio pagrindo. Po
Antrojo pasaulinio karo padaryti kai kurie jo konstrukcijos
pakeitimai. Kapitalinis tilto remontas atliktas 2002 m.
Paminklas nepagimdytam vaikui
Potovaja g. 11, Miorai, tel. +375 2152 41 083,
+375 2152 49 555
Prie v. Mergels Marijos Iauktinimo banyios pastatyto
skulptoriaus A. Dranec paminklo simboliuose giljotina,
obuolio puselje gulintis vaikas ir Dievo Motina, sauganti
prasidedani gyvyb nuo giljotinos peilio.
Polocko rajonas
Boriso akmuo
Zamkovaja g. 1, Polockas
Didelis akmuo su ikaltais kryiumi ir urau ,,Viepatie,
padk tavo vergui Borisui stovi prie Sofijos soboro.
Legenda pasakoja, kad kunigaiktis Borisas Vseslaviius
(rus. ) sak akmen ikalti 1128-aisiais,
didiojo bado metais, o akmuo kadaise naudotas apeigoms.
is akmuo rastas Vakar Dvinos vagoje netoli Novopolocko
miesto. Prie soboro pastatytas prie dvideimt met.
Paminklas kunigaikiui Vseslavui Briaislaviiui
E. Polockoosj g. ir Oktiaberskojos g. sankrya, Polockas
is kunigaiktis Polock vald 1044 - 1101 m. Jo atminim
amina vienintel Baltarusijoje irgo skulptra, pastatyta
2007 m. Legendinio kunigaikio alegoriniai apraymai
pateikiami neinomo autoriaus sukurtoje herojinio epo
poemoje ,,Sakm apie Igorio yg (1185 m.).
Paminklinis enklas ,,Geografinis Europos centras
Prie restoran ,,Slavianskij, F. Skorinos pr.13, Polockas
enklas pastatytas 2008 m. Jo kompozicij sudaro vj ro,
iskleistas Europos emlapis, jame paymtas Polockas ir
miesto herbas.
Paminklas 1812 m. Tvyns karui atminti

Svobodos a., Polockas
Vienas i septyni paminkl (vienintelis Baltarusijos
teritorijoje), pastatytas po rus tautos pergals 1812 m.
kare metu. Atstatytas 2010 m. savo istorinje vietoje.
20

VITEBSKO SRITIS
Paminklinis enklas raidei ,,

F. Skorini pr.., Polockas
Paminkliniu enklu ,, raidei, kuri yra tik baltarusikame
raidyne, aminamas tautos kultrinis kalbinis
iskirtinumas.
Memorialinis kompleksas ,,Nemirtingumo kalva

Mikrorajonas ,,Zadvinje, Polockas
Ant Vakar Dvinos ups kranto stoviniame memoriale
organizuojami susitikimai, skirti Soviet kari pergalei
Antrajame Pasauliniame kare.
Jzuit kolegija
Streleckij skg. 4, Polockas
Kolegija steigta 1581 m. Pirmasis medinis kolegijos pastatas
ikilo Vakar Dvinos saloje. Po jame vykusio gaisro, XVIII
a. pradioje atstatytas akmeninis kolegijos pastatas. Dabar
jame steigta didiausia Baltarusijoje dails galerija, o
vakar dalyje Polocko valstybinis universitetas.
Ivano Rsiojo pylimas

E. Polockojos g. ir Streleckij skg. sankrya, Polockas
XVI a. fortifikacijos objektas emutins pilies apsaugai.
Ikastas caro Ivano Rsiojo (rus. ) sakymu
rus kariuomenei 1563 m. umus Polock.
,,Raudonasis tiltas
E. Polockojos g., Polockas
is tiltas per Polots up taip pavadintas kovoms tarp
prancz ir rus armij 1812 m. spal atminti - tada uvo
apie 14 tkst. moni. 1974 m. alia tilto pastatytas akmuo
miesto ivadavimui nuo prancz armijos aminti.
Petro I namelis
Nine - Pokrovskajos g. 33, Polockas, tel. +375 2144 22855
Namas pastatytas XVII a. pabaigoje. Dabar joje veikia
nuolatin ekspozicija ,,Pasivaikiojimas po NinPokrovskaja, pasakojanti apie seniausi miesto gatv.
Darbo laikas: II - VII 10.00 - 17.00, vasar: II - VII 10.00
- 18.00.
21
VITEBSKO SRITIS

Rieduli sankaupa ,,Janovo
Bikulnii k.
Tai sena apeig vieta, inomo Didiojoje Britanijoje
Stounhendio (angl. Stonehenge) analogas Baltarusijoje.
Roson rajonas
Admirolo Povaliino kapas
Jankovii k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
1790 m. admirolas u nuopelnus Tvynei buvo apdovanotas imperatoriens Jekaterinos II
v. Georgijaus kryiumi, paga su brangakmeniais ir 600 baudiauninink. Mir 1799 m.
balandio 7 d. Visada buvo gerbiamas u nuveiktus darbus, o apie save iki iol primena sn
garbei pasodintais uolais.
Paminklas dviems karams
Kliasticos k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
ioje vietovje 1812 m. liepos 28 rugpjio 1 d. (pagal nauj kalendori) vyko mis tarp
prancz kari ir atskiro rus armijos korpuso. Vadovaujami Jakovo Kulniavo (rus.
) rusai sustabd prancz judjim Peterburgo kryptimi.
Paminklas Jakovui Kulnevui
Tel.+375 2159 41228, +375 2159 41008
Tvyns karo didvyris Jakovas Petroviius Kulnevas
vadovavo kavalerijos briui. Jo kariams visada tekdavo
paios sudtingiausios uduotys pirmiems pulti prie
ir paskutiniams palikti kovos lauk. Paskutiniame savo
myje sunkiai sueistas jis drsino karius: ,,Draugai,
nepalikite prieui ir pdos ems. Ms laukia pergal!
Rognedos kalva
Perevozo k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
ia btina apsilankyti tiems, kurie domisi legendomis.
Pasakojama, kad ant ios kalvos uvo pirmasis Polocko
kunigaiktis, o vliau ir jo dukt Rogneda. Ant kalvos jiedu
ir palaidoti...
Verchnedvinsko rajonas
Obeliskas 1812 m. Tvyns karui atminti
Sovetskaja g., Verchnedvinskas
Miesto skvere stovintis granito obeliskas yra skirtas 1812
m. vykiams atminti. Pastatytas minint Napoleono epopjos
imtmet.
22

VITEBSKO SRITIS
Memorialinis kompleksas, skirtas faizmo aukoms,

sudegintiems kaimams, kariams - ivaduotojams ir
kratieiams atminti
Sovetskaja g., Verchnedvinskas
Greta Drisos ups kurtame komplekse esanios kapins
gausiausios aukomis - jose palaidoti 759 suaudyti Drisos
ydai.
Geleinkelio stotis
Bigosovo k.
i XX a. pirmoje pusje pastatyta stotis paskutinis
geleinkelio kelio sustojimas Baltarusijos Respublikos
teritorijoje.
Buvusi Osvejos ligonin

Osvejos gyv.
Buvs ligonins pastatas (1859) yra vienas seniausi
architektros paminkl Verchnedvinsko rajone.
Jono erskio gimtin

Svolnos geleinkelio stotis
Jono erskio (18451892, rus.
) gimtin - istorijos paminklas. Atvykusiems
silomos ekskursijos, vietos palapinms, poilsis gamtoje,
apsilankymas alia esanios Svolnos ups slnyje.
Nemirtingumo kalva
Osvejos gyv.
Nemirtingumo kalva - istorijos paminklas. ia, alia
Osvejos eero, organizuojami atminimo renginiai.
Atminimo memorialas
Rosicos k.
Atminimo memorialas - istorijos paminklas. Atvykusiems
silomos ekskursijos, organizuojamos procesijos su
vakmis.
Gamtinis-istorinis kompleksas ,,Lisno

Lisno k. ir jo apylinks
Organizuojamos ekskursijos, siloma vejyba ir ygiai,
atvyk gali mgautis poilsiu gamtoje, lankytis mikuose,
prie eer, kratovaizdio draustiniuose.
23
VITEBSKO SRITIS

K. Kosciukos-Valiuiniiaus gimtin
Novoje Selo k.
K. Kosciukos-Valiuiniiaus (rus. . . -
) gimtin - istorijos paminklas. Organizuojamos
ekskursijos, siloma vejyba ir ygiai, atvyk gali mgautis
poilsiu gamtoje, apsilankyti Vakar Dvinos slnyje ir
senajame parke.
Memorialinis kompleksas ,,Draugysts kalva
Latvijos Rusijos - Baltarusijos valstybini sien sankirta
Kompleksas - istorijos paminklas. ia organizuojami
karins tematikos renginiai, vyksta amatinink dirbini
mugs, atvykusiems silomas poilsis gamtoje.
Memorialinis kompleksas ,,Atminimo siena
Janino k.
Kompleksas - istorijos paminklas. J sudaro skulptrin
grup, informaciniai pilonai ir Lidesio alja. Komplekse
organizuojamos atminimo dienos.
,,ventasis altinis
Kochanovii k.
,,ventasis altinis - sakralinis objektas.
Vitebsko rajonas
Buv gubernatoriaus rmai
Sovetskaja g. 18, Vitebskas
XVIII a. pabaigoje ioje vietoje stovjo dvarinink
Kudinovii (rus. ) namas. 1806 m. jis
buvo parduotas gubernijos idui, o vliau perstatytas
gubernatoriaus rmus. Nuo 1811 m. pavasario rmuose
gyveno hercogas, rus kavalerijos generolas, Baltarusijos
generalgubernatorius Aleksandras Viurtembergas (vok.
Alexander Friedrich Karl von Wrttemberg). 1812 m. liep,
prancz kariams engus miest, rmuose apsigyveno
Napoleonas. 1831iais, palautas maro epidemijos, rmuose mir Rusijos imperatoriaus
Nikolajaus I brolis kunigaiktis Konstantinas Pavloviius (rus. ).
1853-1854 m. ia gyveno vieno garsiausi rus istorinio romano ,,Ledinis namas autorius,
rus raytojas Ivanas Laenikovas (rus. ) ir Vitebsko vicegubernatorius.
24

VITEBSKO SRITIS
Buvs eparchijos parapijins moter mokyklos

pastatas
Gogolio g. 6, Vitebskas
Pastatas pastatytas 1902 m. Pagrindin jo fasad puoia
antrame aukte esantis mens balkonas ir keturios masyvios
j laikanios kolonos. Dabar ia kurtas Vitebsko srities
Vykdomasis komitetas.
Paminklas 1812 met Tvyns karo didvyriams
Sovetskaja g., Vitebskas
1911 m., rengiantis aminti Tvyns karo imtmet ir kari
didvyri, kurie 1812-aisiais liepos 13-15 d. ir spalio 26j pasiaukojamai kovsi miuose prie Vitebsko atminim,
buvo paskelbtas konkursas paminklui sukurti. Geriausiu
pripaintas architekto I. Fomino (rus. . . )
projektas. Paminklas pastatytas miesto aiktje prie
gubernatoriaus rmus joje Napoleonas 1812-iais sveikino
savo armijos karius. Paminklo iniciatoriai Vitebsko
mokslo archyv komisijos nariai.
ems banko pastatas
Tolstovo g. 4, Vitebskas
Pastatas broli pirkli Vitenberg (rus. )
pastatytas XIX a. viduryje. 1900-aisiais j sigijo Maskvos
ems bankas. 1906 - 1910 m. ia veik privati Ivano Neruo
(rus. ) gimnazija, kurioje dst garsus
baltarusi folkloro ir etnografijos tyrintojas Nikolajus
Nikiforovskis (rus. ).
Miesto rotus pastatas
Lenino g. 36, Vitebskas
Dabar ia steigtas srities kratotyros muziejus.
ems kio mokyklos pastatas

Luesno k., tel./faksas +375 2122 95 221
XIX a. architektros paminklas.
Buvusios pato stoties pastatas

Borovlian k.
Architektros paminklas.
25
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Amat turizmas
Nuo seno Baltijos eer krato ir Bella Dvinos turistiniai regionai garsja auksarankiais
amatininkais: kalviais, keramikais, puodiais, medio, karpini ir skiautini meistrais,
audjomis, odadirbiais, mezgjais, pynjais, muzikini instrument gamintojais. Senas
tradicijas turintys meistr dirbiniai unikals atlikimo technika ir iskirtiniai menins
iraikos formomis, subtils suderinta praeitimi ir dabartimi, ypatingi juntama meistr
atsakomybe ir meile. Medyje prakalbintas Rpintojlis, ikaltas kryius, molis, virstantis
unikalios plastikos indais, traps ariniai karpiniai ar puons austi tautiniai drabuiai
isaugotos ms protvi tradicijos ir tautinis identikumas. Palytti naging meistr
rankomis jie suildo ir papuoia namus, diugina ir virpina ird, lydi ir ugdo itisas
kartas.
26
AMAT TURIZMAS
LATGALA
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Pynjas Nikolajus Guevas
Priemal, Kastulinos valsius, tel. +371 26359532,
anna65@inbox.lv, www.aglona.lv
Pina krepius, sietuvus ir krslus. Dl usakymo btina
tartis i anksto.
Florist Anita Reenko
Vortniki vns., Kastulinos valsius, tel. +371 29185234,
anitaagluona@inbox.lv
Meistr pads gyvendinti patalp apipavidalinimo idjas,
pademonstruos kaip sukuriami floristikos kriniai ir
pasidalins j krybos patirtimi.
Rankdarbi meistr Inta Rea
Livdan g. 13, Agluona, tel. +371 29429422,
inta_reca@inbox.lv, www.aglona.lv
Demonstruoja naujausias tekstils technologijas, gamina
floristikos krinius, papuoalus. Dl usakymo btina
susitarti i anksto.
Dailinink Vija Strupan
Karaliaus kalnas, Madelanai, tel. +371 20224444,
www.aglona.lv
Pati dailinink sako, kad kalbasi su glmis. Galima sigyti
eksponuojamus darbus. Dl usakymo btina susitarti i
anksto.
Rankdarbi meistr Olita Selicka
Kovo 4-osios g. 2, Agluona, tel. +371 29722169,
agluona64@inbox.lv, www.aglona.lv
Mezginiai vaeliu ir virbalais, meistrikumo pamokos. Dl
usakymo btina susitarti i anksto.
Meistr Ilz Grigul
Jaudzem g. 2 - 11, Agluona, tel. +371 28338986,
ilze5@inbox.lv, www.aglona.lv
Galsite susikurti original papuoal arba sigyti gaminius
i medvilnini ir linini sil. Dl usakymo btina susitarti
i anksto.
Meistr Vija Kovalkova
Jaudzem g. 6 - 6, Agluona, tel. +371 29344768,
vija.ka@inbox.lv, www.aglona.lv
Gamina dovanas, papuoalus bei dekoratyvinius dirbinius
i vilnos ir lino. Dl usakymo btina susitarti i anksto.
27
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Baltinavos kratas
Audimo dirbtuvs
Tilos g. 5, Baltinama, tel. +371 29134696, +371 29341738
Apsilank gali apirti audimo stakles, gauti pirmsias
audimo pradiamokslio pamokas, suinoti apie iaurs
Latgalos tautinius drabuius. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Balv kratas
Keramik Jolantos ir Valdio Dundeniek dirbtuvs
Saksmal, Berzpilio valsius, tel. +371 29173889,
jvdundenieki@inbox.lv, www.balvi.lv
Mokoma iesti puodus, apsilankiusiems demonstruojamas
filmas apie molio dirbini gamyb.
Senj amat dirbtuvs

Laa darzs, Balvai, tel.+371 29376933,
meistarseriks@inbox.lv
Dirbtuvje demonstruojama kaip dirba staliai, kalviai,
siuvjai, kulinarai ir kit amat meistrai, galima ibandyti
savo sugebjimus siuvant ir gaminant maist, pristatoma
sen daikt kolekcija.
Audimo dirbtuvs
Briediukiemis, Briediukiemio valsius, tel. +371 29134696,
+371 26404392, mezalezita@inbox.lv, www.balvi.lv
Pristatomos audimui naudojamos priemons, ranga ir
mediagos, mokoma austi staklmis.
Audimo dirbtuvs
Berzpilis, tel. +371 27872031, annakrivisa@inbox.lv,
www.balvi.lv
Bendruomens namuose sikrusios meistrs apsi
lankiusiems dirbtuvse perduoda savo patirt, moko seno
amato technikos. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Medio drojai ir pynjai Janis bei Dzintaras
Studentai
Parups g. 11, Tireli, Tila, Tilos valsius,
tel. +371 29374261, +371 26545870 , www.balvi.lv
Gamina dirbinius i medio ir vyteli. Dl apsilankymo
28
AMAT TURIZMAS
LATGALA
Dailinink Edite Maderniece

Osudariai, Berzpilio valsius, ,,Abelziedi,
tel. +371 26145405, editemaderniece@inbox.lv
Dailininks krybos pristatymas, dalyvavimas tapant
paveikslus. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Dagdos kratas
Dailininkas Andris Platacis
Ezerniekai, Ezerniek valsius, tel. +371 27598181,
www.dagda.lv
Kuria ant stiklo liuministencines graviras ir paveikslus.
Dl usakymo btina susitarti i anksto.
Mezgja Stanislava Belkovska
Ezerniekai, Ezerniek valsius, tel. +371 29175521
Mezga kojines, pirtines, kepures.
Elmars Auzin
Andrupens valsius, tel. + 371 28652199
Nendrini stog dengimas ir technologija.
Daugpilis
Parod sal ,,Latgala
Aljos g. 7 1 b Daugpilis (jimas i kiemo puss),
tel. +371 654 21284, +371 29587963
latgsuv@inbox.lv, www.suvenir.ucoz.lv
Parod salje galima sigyti su ypatingu kvpimu ir meile
sukurt auktos kokybs gamini i gintaro, molio, medio,
odos, vilnos ir lino. Darbo laikas: I - VI 9.00 - 18.00. Dl
apsilankymo btina susitarti i anksto.
Molio meno centras

18 Novembro g. 8, Daugpilis, tel. +371 654 25302,
+371 29241988, www.visitdaugavpils.lv
ia nagingi Daugpilio miesto keramikai kuria unikalius
molinius indus ir vakides. Centre galima suinoti apie
Latgalos keramikos tradicijas, stebti molio gamini
gamybos procesus, sigyti dirbini ir apirti seniausi
Latvijoje molio deginimo krosn.
29
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Kalvis Edgaras Vronskis
Graud g. 2 d, Daugpilis, tel. +371 25506536,
fabbro@inbox.lv, www.visitdaugavpils.lv
Meninis metalo apdirbimas, funkciniai ir dekoratyviniai
metalo dirbiniai, amat demonstravimas, priima vestuves.
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Liaudies taikomojo meno studija ,,Klga

Patversms g. 2, Daugpilis, tel. +371 654 55396,
Pinami plonos tekstros gaminiai i natrali mediag:
vyteli, nendri ir iaud, krepiai, padklai, duts,
papuoalai, apyranks, suvenyrai ir pan. Dl apsilankymo
Daugpilio kratas
Keramikas Valdis Grebesas
Parko g. 2, Viki, Vik valsius, tel. +371 29207737,
keramik@inbox.lv, www.clay.lv
Moko keramikos paslapi, kuria dirbinius i molio,
medio, stiklo, vyteli, akmens, silo dalyvauti programoje
,,Keramika ir vytels Latgalos kankli skambjime, moko
pasigaminti ,,laims sag ir vilpuk, pinti i vyteli. Dl
Didiausios megztos antklods (lat. Musturdeis)
krimo ir rankdarbi dirbtuvs
Skolas g. 1, Naujen, Naujens valsius, tel.+371 654 71321,
muzejs@apollo.lv, naujenesmuzejs@inbox.lv,
www.naujene.lv
Naujens istorijos muziejus kvieia dalyvauti kuriant
didiausi megzt antklod (gamybos bdas analogikas
skiautini siuvimui), organizuoja siuvinjimo kryeliu,
mezgimo virbalais, auskar ir sagi gamybos meistrikumo
mokyklas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Ilksts kratas
Privati Arvydo Sietkovskio kolekcija muziejus
,,Karou muzejs (liet. ,,aukt muziejus)
,,Ilzs, Sederes valsius, tel. +371 26210612, www.ilukste.lv
Meistras jau kelis deimtmeius net i 70 medi ir krm
ri gamina auktus, indus, dekoro detales ir suvenyrus.
30
AMAT TURIZMAS
Pynja Emilija Vover
Avot g. 10 a, Karsava , tel. +371 657 33384,
Viena garsiausi Latvijoje meistri i neskaldyt vyteli
pina buityje naudojamas pintines grybams, pirkiniams
ir skalbiniams dti, padklus, skryneles, kdutes, mam
interjere naudojam dekor.
LATGALA
Karsavos kratas
Audj grup Mozaika

Merdzen, Merdzens valsius, tel. +371 28619159,
Parduodami audj darbai, organizuojami audimo kursai.
Llinink Svetlana Lomel

Tel. +371 26592360, svetas_pasts@inbox.lv, www.karsava.lv,
www.pierobeza.lv
Gamina rank darbo aislus ir tekstilines lles.
Medio drojas Antonas Rancanis

Malnavos g. 10, Karsava, +371 22012101, www.karsava.lv,
www.pierobeza.lv
Meistras daugiau nei 10 met tyrinja ir droinja latvi
rat simbolius, gamina papuoalus.
Kraslavos kratas
Keramiko Valdio Paulino dirbtuvs
Dm g. 8, ,,Paulini, Kraslava, tel. +371 29128695,
valdispaulins@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
Galima stebti keramikos dirbini gamybos procesus,
mokytis iesti puodus, sigyti dirbini i molio ir suvenyr.
Keramiko Ilmaro Vecelio molio degykla

Aulja, tel. +371 26462413, http://turisms.kraslava.lv
Molio apdirbimui naudoja domi technologij ir j
demonstruoja darbo eigoje. Keramikas vienas i Latgalos
,,Puodi mokyklos krj.
31
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Dailininkas Andejus Gorgocas
Rygos g. 26, Kraslava, studija kultros namuose,
tel.+371 29471277, gorislava@inbox.lv
www.gorgots-art.lv, http://turisms.kraslava.lv
Dailininkas save priskiria neakademins krypties meninink
grupei. Jo psichodelikos maniera tapytuose darbuose
dominuoja lidesio ir tragizmo motyvai.
Muzikos instrument gamintojas Aleksandras Maijeris
Kralavas dzelzceli stacija 27, dryiai, tel.+371 656 20296,
+371 29676782, maijer@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
I natrali mediag gamina latvi tautinius muzikos
instrumentus: barkuius, vjo varpelius, birbynes.
Dailinink, keramik, tekstilinink Daiga Lapsa

Jermejevo g. 18, Kraslava, tel. +371 29922011,
Lli mezgimas, rb modeliavimas. Dl apsilankymo
Dailininkas Jevgenijus Pochodunas

Kalnieiai, tel.+371 656 29616, +371 29522816,
bojarova@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
Apsilankiusiems atveria meno pasaul ir moko tapyti.
Sukaup ginkl ir paveiksl kolekcijas bei domi
bibliotek.
Audykla ,,Indra
Indra, tel. +371 26430121, +371 26307995, olga@indra.lv,
ia dirbantys audjai puoselja senas Latgalos audimo
tradicijas, demonstruoja audimo proces, reng parod
sal ,,Kraiio skrynia. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
,,Izvaltos audjos
Izvalta, tel.+371 26212702, +371 26347423,
Audia antklodes, skudurinius takelius ir pan., lankytoj
grupms iki 15 moni demonstruoja audimo proces.
32
AMAT TURIZMAS
LATGALA
Visuomenin draugija ,,Kraslavos amatinink bendrija

Student g. 5, Kraslava, tel. +371 26487763,
intasivers@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
Susibr amatininkai moko audimo, kalvysts, keramikos,
puoselja ir pltoja senj amat tradicijas.
,,Smaidi
Robeniek valsius, tel. +371 26445239,
valijassegas@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
kininkai i auginam avi vilnos daro dideles pagalves ir
antklodes.
Lyvan kratas
Latgalos meno ir amat centras
Doms g. 1, Lyvanai, tel.+371 653 81855, lmac@livani.lv,
www.latgalesamatnieki.lv
Centre veikia pastovi paroda ,,Amatininkai Latgaloje, yra
rengtos keramikos, stiklo ir tekstils dirbtuvs, galima
sigyti vietos meistr darb. Darbo laikas: gegu rugpjtis
III V 9.00 18.00, VI 10.00 16.00, VII 11.00 15.00;
rugsjis spalis III V 9.00 18.00, VI 10.00 16.00;
lapkritis balandis III V 9.00 17.00, VI 10.00 16.00.
Audja Liga Eiduka
Jersika, Madaros, tel. +371 26185807, www.livani.lv
Audia lovatieses, staltieses, juostas, grind takelius ir pan.
2006 m. dalyvavo alies audjams audiant ilgiausia Latvijoje
94 m tautin juost, kuri galima apirti Latgalos meno ir
amat centro ekspozicij salje.
Liaudies taikomosios dails studija ,,Dubna

Sporto g. 5 a, Lyvanai, tel. +371 653 44866, www.livani.lv
Studijoje pagal senas krato tradicijas ir Latgalai bdingais
ratais audiami apklotai, staltiess, rankluosiai. studijos
veikl sijung keramikai ir pynjai.
33
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Ludzos kratas
Amat centras
Talavijos g. 27 a, Ludza, tel. +371 29123749,
+371 29467925, kondrats@one.lv, ligakondrate@inbox.
lv, www.ludzasamatnieki.lv, www.pierobeza.lv
rengtose dirbtuvse mokoma keramikos, audimo,
siuvimo, medio apdirbimo, vyksta amatinink parodos,
saugomi senieji kiniai reikmenys ir rodoma kaip su jais
dirbti, kiekvien mnes organizuojamas aliasis latgali
turgelis. Darbo laikas: I VI 9.00 17.00.
Keramiko Eriko Kudlio dirbtuvs
Talavijos g. 27 a, amat centras, Ludza,
tel. +371 26773129, http://turisms.ludza.lv
Kuria vakides, vazas, suvenyrus, iedia puodus.
Kermikas Michailas Sabanskis

tel.+371 26357616, http://turisms.ludza.lv
Kuria vakides, indus, iedia puodus.
Medio drojo ir pynjo Vladislovo Mitenkos

dirbtuvs
Dunakli g. 9, Ludza, tel.+371 29498674,+371 657 24825,
Gamina paklausius ir praktikus daiktus i medio ir
vyteli.
Senj amat meistras Saliamonas Kiplukas

tel.+371 22023539,+371 657 25474,
Pina krepius i vyteli, ria senovin latgali apav
nagines, veja paklins virves.
34
AMAT TURIZMAS
LATGALA
Audjos ir pynjos Anitos Lukaos dirbtuvs

Maoji Pikova, Brigu valius, tel.+371 29733546,
Audia lovatieses, staltieses, grind takelius, pina padklus,
krepius, suvenyrus ir pan.
Andrio Prikulio medio dirbtuvs

Andriiai, Rundenu valsius, tel.+371 26399315,
Gamina daiktus interjerui, kio padargus ir muzikos
instrumentus, yra keli altori Latgalos banyiose
autorius.
Preili kratas
Puodiaus P. erniavskio dirbtuvs
Tals g. 21, Preila, tel.+371 653 22946, +371 29429630,
+371 26532639, cencers@inbox.lv,
www.preilukeramika.viss.lv,
iedia puodus, yra rengta ekspozicija ,,P. erniavskis
meistras ir asmenyb. Galima sigyti dirbini.
Stanislavo Geidos medio dirbtuvs

Ceribas, Aizkalns valsius, tel.+371 29189021,
www.preili.lv
Droti medio dirbiniai: vakids, abrinai, buityje
naudojami daiktai, yra rengta paroda ,,Svajoni namelis,
galima suinoti kaip auginti spanguoles.
J. Michailovos lli muziejus ir miniatirin karalyst
Daugavpilio g. 21, Preila, tel.+371 653 21737,
+371 26423837, www.lellukaralvalsts.lv, www.lenadoll.com
Meistrs namuose apgyvendinta apie 350 lli. Ji gamina
lles ir pagal usakymus. Apirj miniatirin karalyst,
galsite joje nusifotografuoti, o pasidabin senoviniais
apdarais tapsite princais ir princesmis tikr tikriausiais
pasak herojais! Darbo laikas: I - VII 9.00 19.00.
35
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Rzekns kratas
Puodius Andris Upelis
Pocelujevka, Grikan valsius, tel. +371 29463032,
Pasakoja Latgalos keramikos istorij, vizualizuoja puodiaus
darbo procesus, rengtoje salje demonstruoja per metus
sukurtus darbus, moko pasigaminti vilpyn ar kit miel
daikt.
Puodius Viktoras Upelis

Pocelujevka, Grikan valsius, tel.+371 28214013,
Puoselja Latgalos keramikai bdingas tradicijas: formas,
atlikimo technik, stili ir darb puoyb.
Puodius ir dailininkas Aivaras Upelis

Gairkalniai, Maltos valsius, tel. +371 29466372,
puudniiks@inbox.lv, www.pudnikuskula.viss.lv
Netradiciniai, spalvingi ir patraukls meistro dirbiniai yra
nepasikartojantys identik tikrai nerasite! Pristato sen
daikt kolekcij. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Puodius Antonas Upelis

Rygos g. 64 a, Rzekn, tel.+371 29414377,
Meistro keramikos dirbiniai isiskiria sodriu spalv koloritu.
Puodius Viktoras Pankovas

Purmaliai, Verem valsius, tel.+371 646 28394,
+371 26286808, www.rezeknesnovads.lv
Meistro keramikos dirbiniams bdinga raudona glazra, dl
kurios jie tampa panas porcelianinius. ios spalvos glazros
naudojimas Latgalos keramikoje ypa retas reikinys. Kuria ir
dideli form darbus.
36
AMAT TURIZMAS
LATGALA
Puodius Pteris Gailumas

Jaungailumai, Izleskalno valsius, tel.+371 26606602,
Meistras kuria suvenyrus, indus, lauko keramik.
Puodi Olgos ir Voldemaro Voguli keramikos

dirbtuvs
Cepliai, Lend valsius, tel. +371 26403687, +371
22471191, olga.vogule@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Meistrai kuria vazas, vakides, iedia puodus.
Puodius Evaldas Vasilevskis

Akmenieiai, Kaunatos valsius, tel. +371 26382112,
www.pudnikuskula.viss.lv, www.rezeknesnovads.lv
Darbo procese naudoja sen keramikos dirbini deginimo
bd jie apdeginami duobs tipo krosnyje rkinimo
technika.
Puodius Stanislavas Viliumas

Bekiai, Ozolains valsius, tel.+371 29106193,
stass_v@inbox.lv, www.pudnikuskula.viss.lv
Nenaudodamas pramonins rangos kuria juodosios
keramikos dirbinius.
Keramikas Juris Krompanas

Niperava, Grikan valsius, tel.+371 646 40517,
+371 27529187, zanisg@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Kuria daugiaakes vakides ir kitus keramikos dirbinius.
Puodius Anatolijus Vitukinas

Sveturiai, Grikan valsius, tel.+371 265 18909,
Puodiaus darbai atspindi Latgalos keramikos tradicijas:
gaminimo technik, formas ir spalvas.
37
LATGALA
AMAT TURIZMAS
Audja Janina Zelenova
Riuiai, Verem valsius, tel.+371 29436903, edmunds.
zelenovs@tvnet.lv, www.rezeknesnovads.lv
Audia juostas, skaras, alikus, tautinius sijonus, staltieses.
Medio drojas Andris Kuzmanis

Svyrs, Verem valsius, tel.+371 646 27478, +371 26363336,
kuzmans_andris@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Droia indus, nam apyvokos daiktus i uolo, guobos,
bero, egls ir puies medienos.
Medio skulptr meistras Antonas Rancanas

Makaanai, Verem valsius, tel.+371 646 28830,
Kuria savitus pastam moni skulptrinius arus, medio
skulptrose subtiliai perteikia mogaus charakterio ypatybes
ir ironikai vertina visuomeninio gyvenimo reikinius.
Krepi pynjai Helena ir Boleslavas Mundai
Ditlovai, Puos valsius, tel.+371 646 46086, +371 26402687,
Pina krepius ir ria vantas.
Gunaro Igaunio senovini muzikos instrument

muziejus ir dirbtuvs
Bikavos g. 2 a, Gaigalava, Gaigalavos valsius,
tel.+371 28728790, gunarsigaunis@inbox.lv,
www.baltharmonia.lv, www.rezeknesnovads.lv
Pristato muzikos instrument ekspozicij, moko pasigaminti
instrumentus, juos restauruoja ir moko muzikuoti, gamina
bgnus, vilpines, kankles, medines tarkynes, metalofonus,
melodijas skleidianius aislus, populiariausias gaminys
citra.
Odos dirbtuv ,,Apkalnmajas
Adamova, Verem valsius, tel.+371 26597635, +371 646
37063, www.apkalnmajas.lv, www.rezeknesnovads.lv
Gaminami suvenyrai, dirai, pinigins, vienetins rankins.
38
AMAT TURIZMAS
LATGALA
Kalvis Janis Liubka

Pauguri, Nautren valsius, tel. +371 29111736,
Gamina apyrankes, vakides, veidrodi apvadus, kdes,
dekoratyvias detales interjerams, pakabas, laikrodi
korpusus.
Dailinink Vesma Upel

Girkalniai, Maltos valsius, tel.+371 29466372,
puudniiks@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Eksponuojami menininks darbai.
Dailinink Gundega Rancan

Makaanai, Verem valsius, tel.+371 29491167,
+371 646 28830, skola@makasani.lv,
www.rezeknesnovads.lv, www.makasani.lv
Aliejaus technika tapo gamtovaizdius.
Ekologinis kis ,,Dzeneii

Kristinki, Nautrn valsius, tel. +371 26548778
dzeneisi@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Mokoma amat, gaminiai i vilnos, lino, odos ir medio,
vlimas. Mokoma aisti golf, organizuojama alios arbatos
degustacija, galima sigyti gamini piriai.
Rugaj kratas
Audimo dirbtuvs Skreite
Rugajai, Rugaj valsius, tel. +371 29329749, +371 26355954,
martagailuma@inbox.lv, www.draugiem.lv/skreine
Mokoma austi, audimo bd ir audini pristatymas. Dl
Varkavos kratas
Medio drojas Juris Kivleniekas
lageris, Varkavas valsius, tel. +371 28326781,
www.varkava.lv
Mediniai nam apyvokos ir pirties gaminiai, suvenyrai.
39
RYT AUKTAITIJA
AMAT TURIZMAS
Vilian kratas
Audj dirbtuv ,,Stelles
Kultros a. 4 a, Vilianai, tel. +371 25944788,
Darb ekspozicija, suvenyrai, audimo proceso demon
stravimas.

Anyki rajonas
Arklio muziejus
Nironys, tel. +370 616 25124, +370 612 69545, +370 381
51722, +370 623 70629
Senovs auktaii pirkioje vyksta parodomasis duonos
kepimas, pasakojama apie duonos keli nuo past rugi
iki patiektos ant stalo vieiai keptos duonos. Kalvje
demonstruojamas kalvyst. Senoje pasvirnje audja
autentikomis staklmis audia uklotus, staltieses,
rankluosius. Auktaii pasvirnje pasakojama apie bites, medaus imim, liejamos
vaks. Muziejuje supaindinama su drojo amatu ir ganybos muzikiniais instrumentais.
Meistras Robertas Matiukas
Anykiai, tel. +370 610 13795
Dailininkas droia medinius kryius, kuria alvarinius
papuoalus, kala senovs ginklus ir karybos priemones.
Meistras Valentas Survila

Elmininkai, tel. +370 615 37285
Kuria vairaus formato medio droinius, menins ir
buitins kalvysts dirbinius: suvenyrines pasagles, kryius,
saulutes, daniausiai derina drot med ir kalt metal.
Keramik Skaidr Rakaityt

Anykiai, tel. +370 381 51827
Kuria sertifikuotus tautinio paveldo gaminius - molinius
aislus, yra Lietuvos tautodailinink sjungos nar nuo 1986
m., rengia ir koordinuoja Anyki rajono tautodailinink
parodas.
40
AMAT TURIZMAS
Kalvis AlvydasValiukas
Mirkn k., Lelin sen., tel. +370 688 41017, +370 613 09981,
alvydas222@gmail.com, www.valiukosodyba.puslapiai.lt
Galima pamatyti ne tik sodybos eimininko rankomis paga
mintus dekoratyvinius metalo gaminius, bet ir susipainti
su io darbo procesu. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
RYT AUKTAITIJA
Utenos rajonas
Meistr Anel Araminien

Gudeniki k., Kuktiki sen., tel. +370 672 23070,
+370 389 49212
Droia medines skulptras, lieja skulptras i betono,
audia, siuva, groja armonika, kepa duon. Dl apsilankymo
Pynjas Genadijus Kaminskas
S. Dariaus ir S. Girno g. 1, Utena, tel. +370 685 55514
I vyteli pina baldus, krepius, vazas ir kitus gaminius. Dl
Keramikas Vytautas Valiuis

Topoli g. 7, Lelinai, tel.+370 615 49525, +370 686 22807,
www.keramikosratas.visiems.lt
Kartu su eimininku galima pabandyti iesti puod,
pamatyti, kaip diovinami, puoiami, glazruojami ir
degami keramikos dirbiniai. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Karpini meistr Odeta Tumnait - Branien
Utenio a. 3, Utena, tel.+370 674 29176, 370 389 59578
20 met kuria karpinius paveiksllius ir atvirukus, grafika
iliustruoja knygas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Zaras rajonas
Audja Adel Tumnien
Zarasai, tel. +370 678 76147
Audia tautinius drabuius, keturnyi ir atuonnyi
audim technika lovatieses, staltieses, rankluosius,
siuva, pina juostas, neria ir mezga. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Medio drojas Zenonas Strika
Antaliepts k. tel. +370 614 48756, www.mediniai.lt
Tradicini amat meistras, puoseljantis senas auktaitikas
tradicijas. Gamina sertifikuotus tautinio paveldo gaminius:
grblius, avilius, inkilus bei droia originalius dirbinius i
medio. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
41
RYT AUKTAITIJA
AMAT TURIZMAS
Pynja Aldona Karpaviien
Zarasai, tel. +370 385 52797
20 met ria sodus. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Audja Birut Andrijauskien

Zarasai, tel. +370 673 00341
Audia uklotus, rankluosius, tautinius kostiumus,
rankines. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Medio drojas Gediminas Kairys

Degui k., tel. +370 686 61174
Droia auktus, originalius dirbinius i vairios medienos.
Medio drojas Pranas Savickas

Antaliepts k., tel. +370 385 57290
Droia kryius, koplytstulpius, skulptras, nam apyvokos
dirbinius. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Medio drojas Raimundas Pupeikis

Zarasai, tel. +370 612 42581
Droia vairi dydi skulptras, stogastulpius. Dl apsi
lankymo btina susitarti i anksto.
Audja Rimut Vitait

Zarasai, tel. +370 615 92968
Pina auktaitikas juostas, siuva lles ir raganaites,
audia tik tautinius drabuius: dvinyius ir atuonnyius
auktaitikus sijonus, keturnytes liemenes, servetines pri
juostes, nuometus.
Medio drojas Saulius Savickas
Antaliept, tel. +370 629 94896
Droia kryius, koplytstulpius, Rpintojlius, kitas
skulptras bei lauko ir nam baldus. Dl apsilankymo
42
AMATNIECBAS TRISMS
Kalvis Vytautas Kruopis

Zarasai, tel. +370 674 22103
is kalvis daro kryius (saulutes), nam apyvokos meninius
dirbinius. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
VITEBSKO SRITIS
Tradicini amat artel

Vytauto g. 1a/2a, Zarasai, tel. +370 615 92968
Zaras krato tautodailinink sambris. Dl apsilankymo

Braslavo rajonas
Meistr Anela Lukjanec
Leninskaja g. 77, Braslavas, tel. +375 2153 22233
Audimas, mezgimas, siuvinjimas, karoliuk vrimas
(biseris).
Keramikas Valerijus Zinkeviius

Naberenaja g. 12, Braslavas
Pagal Braslavo krato tradicijas kuria geleies amiaus,
ankstyvj ir vlyvj vidurami molinius indus.
Meistr Liudmila Rulevi

danovo g. 11, Braslavas, tel. +375 2153 32224
Audimas, juost pynimas, pynimas i iaudeli.
Medio drojas Michailas Parachneviius

danovo g, 19, tel. +375 2153 32340
Droyba, medini bald gamyba, fotografija.
43
VITEBSKO SRITIS
AMATNIECBAS TRISMS
Meistr Natalija Parachnevi
danovo g, 19, tel. +375 2153 32340
Siuvinjimas, mezgimas, audimas, gobelenai.
Pynjas Michailas erkas

Leninskaja g., Slobodka, tel. +375 2153 33352
Dekoratyvini ind, dui, skrybli, skulptr pynimas
ir siuetini kompozicij baltarusi liaudies pasak
motyvais gamyba i iaudeli, jav varp ir kit pagalbini
gamtini priemoni.
Keramikas Ruslanas Labut

Builoiikos g. 1, Braslavas
iedia puodus, keramikos gaminiai.
Mior rajonas
Amat namai
Disna, tel. +375 2152 37274
Keramika, siuvinjimas ir kiti amatinink gaminiai, prekyba, mokomosios programos.
Rajono kultros namai
Lenino a. 14, Miorai, tel. +375 2152 40281
Keramika, siuvinjimas ir kiti amatinink gaminiai, pristatymai, mokomosios programos.
Amatinink gamini salonas - parduotuv
Lenino a. 14, Miorai, tel. +375 2152 41474
Polocko rajonas
Tradicinio audimo muziejus
Voikovo g. 1, Polockas, tel. +375 2144 2 041
XIX a. pabaigos XX a. pradios Pooziorje austi audiniai.
Darbo laikas: II - VII 10.00 - 17.00, vasar: II - VII 10.00
- 18.00.
44
AMATNIECBAS TRISMS
VITEBSKO SRITIS
Amat ir nacionalini kultr centras

Pristatoma nacionalin kultra, veikia keramikos, karpini,
pynimo ir aplikacij i iaudeli, mezgimo, siuvinjimo,
skiautini siuvimo meistrikumo klass vaikams,
suaugusiems, grupms, organizuojami individuals
usimimai.
Darbo laikas: I - V 9.00 - 20.00, VI 10.00 - 17.00.
Suvenyr parduotuv ,,Meistr miestas
F. Skorinos pr., Polockas, tel. +375 3364 52 670
Paroda pardavimas, kurioje gaminiai i molio, iaudeli,
mediagos, odos, stiklo, medio ir pan.
I - V 10.00 - 19.00, VI -VII 10.00 - 17.00.
Roson rajonas
Amat namai
Sovetskaja g. 9, Roson gyv., tel. +370 2159 41 659
Pynimas i iaudeli, audimas, gamini pardavimas, galima dalyvauti mokomosiose
programose.
Amat namai
Sovetskaja g. 81, Verchnedvinskas
Gaminiai i iaud, audimas ir kiti rank darbo dirbiniai, rengta ekspozicija, galima sigyti
dirbini ir dalyvauti mokomosiose programose.
Vitebsko rajonas
Vitebsko rajono tautini amat centras
,,Vozrodenije
Oktiabrskaja k., tel. +375 2122 00434, +375 2123 65781
Ekskursijos, parodos, suvenyr gamyba ir pardavimas,
tautini amat meistrikumo mokyklos.
Valstybin mon ,,Kultros kompleksas ,,Auksinis

miesto Vitebsko iedas ,,Dvina
aikovskio g. 5, Vitebskas, tel. +375 2123 60581,
+371 2123 63572
Vykdoma mokslin ir vietjika veikla, kaupiami ir
sisteminami moksliniai - tiriamieji fondai, organizuojami
meno saviveiklos kolektyvai. mon apjungia 20 klubini ir
10 mgj susivienijim.
Valstybins mons ,,Kultros kompleksas ,,Auksinis
miesto Vitebsko iedas ,,Dvina tautini amat salonas parduotuv ,,Fest
Suvorovo g. 3, Vitebskas, tel. +375 2123 66123
45
LATGALA
MUZIEJAI
46
Muziejai
Kiekvienas muziejus tarsi jaunamarts kraiio skrynia: turtingas relikvijomis, vertingas
saugoma praeitimi ir galimybmis rasti atsakymus paius sudtingiausius klausimus...Atvr
j bsite nustebinti saugomomis kolekcijomis, suavti ekspozicij rengj profesionalumu,
pamaloninti tem vairove. Ar visk inote apie latvi dailinink Marko Rotko, lietuvi
kalbinink Kazimier Bg ir raytoj Antan Vienuol, spaustuvinink, vertj, redaktori
ir leidj Prancik Skorin, vietj Jefrosinij Polockaj, gars Sibiro inov Jon ersk?
Ar jau lankts Agluonos duonos, Svents karo technikos, Sofijos soboro architektros
istorijos ar Vytauto Valiuio keramikos muziejuose, Lyvan stiklo fabrike, sakralinio meno
centre Anykiuose ar ,,Jr muziejuje Salako miestelyje? Todl net neabejodami leiskits
painimo diaugsm dovanojani kelion, kurioje i naujo atrasite Latgal, Ryt Auktaitij
ir Vitebsko srit.
MUZIEJAI
Agluonos kratas
LATGALA
LATGALA (LATVIJA)
Duonos muziejus
Daugavpilio g. 7, Agluona, tel.+371 29287044,
maizesmuzejs@inbox.lv, www.aglonasmaize.viss.lv
Muziejuje galima apirti senovje duonai kepti
naudotus indus ir rankius, vyksta senj jos kepimo
tradicij pristatymas, kepykllje galima sigyti pagal
sen recept kepamos duonos su lainukais. Dl
Antrojo Pasaulinio karo ekspozicija

Daugavpilio g. 40, Agluona, tel.+371 22484848,
+ 371 29294180, +371 653 21380, ww1945@inbox.lv,
www.ww2.viss.lv
Eksponuojami kare naudoti ginklai, karins uniformos,
amunicija, kasdienybje kari naudoti daiktai, lktuv
nuolauos.
Baltinavos kratas
Baltinavos krato muziejus
Tilos g. 7, Baltinava, tel.+371 29341738
Muziejus atidarytas 1997 m. gegus 28 d. Jame
pristatoma krato istorija nuo XVII a. iki i dien:
yms mons, kratas, XX a. naudoti darbo rankiai
ir nam apyvokos daiktai, etnografija, organizuojamos
parodos.
Daro laikas: I V 10.00 -16.00 val.
Balv kratas
Balv krato muziejus
Brivibos g. 46, Balvai, tel.+371 645 21430,
+371 28352770, muzejs@balvi.lv, www.balvi.lv
2010 m. muziejus kurtas buvusio dvaro kltyje.
Muziejaus ekspozicijose pasakojama apie krato istorij,
jame pristatoma jaun meninink kryba, rengiamos
vietjikos programos, ekskursijos po dvar ir miest.
Darbo laikas: II V 10.00 -17.00, VI 11.00 -16.00. Dl
47
LATGALA
MUZIEJAI
Tilos kultros tyrimo centras muziejus
Brivibos g. 5, Tila, tel.+371 26545870
Muziejus kurtas 1967 m. Ekspozicija pasakoja apie
lankytinas Tilos, Senemiesio, Krijani ir Berzpilio vietas,
garsias asmenybes, istorinius vykius, vietos amatininkus.
Darbo laikas: I V 9.00 13.00. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Ciblos krato muziejus
Cibla, tel. +371 657 29046, +371 29230204
Muziejus kurtas Eversmuios dvarinink name. Jo
ekspozicijoje pristatoma krato ir vietimo istorija bei
dabartis, kultra. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Karinis muziejus
Lidumniekai, tel. +371 26536409, +371 28625187
Buvusios Lidumkiek apskrities pastate kurtame muziejuje
pristatomi krato teritorijoje surinkti Antrojo pasaulinio
karo eksponatai relikvijos. Dalis ekspozicijos skirta krato
istorijai ir garsiems monms pristatyti. Dl apsilankymo
Dagdos kratas
Parod sal ,,Patria
Dagda, tel.+371 656 81420, +371 22038750, www.dagda.lv
Keturiose parod salse pristatoma Dagdos krato istorija.
Buities muziejus Andrupens kaimo sodyba

Andrupen, tel.+371 26458876, laukuseta@inbox.lv,
www.dagda.lv
Tai XX a. pradios statini kompleksas, kuriame
gyvenamasis namas, kltis, jauja, tvartas, pirtis ir kalv.
Galima dalyvauti Latgalos kulinarinio paveldo produkt
pristatyme. Darbo laikas: balandis spalis 8.00 -17.00, VI
10.00 14.00, VII susitarus i anksto. Dl apsilankymo
48
Konstantino Raudivs atminimo kambarys

Asn, tel. +371 656 29413, www.dagda.lv
Filosofas Konstantinas Raudiv (19091974) moksi
Paryiuje, Madride, Londone, domjosi ispan filosofija,
komentavo Ortegos y Gasseto tekstus. Atminimo kambarys
rengtas mokykloje, kurioje moksi. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
MUZIEJAI
LATGALA
Poets Marijos Andans (19091988) atminimo

kambarys
kiaun, tel.+371 656 28350, www.dagda.lv
Pirmj knyg ileido 1933 m. Nuo 1951-j iki mirties gyveno
JAV. Atminimo kambarys rengtas valsiaus bibliotekos
patalpose. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Daugpilio miestas
Daugpilio kratotyros ir meno muziejus
Rygos g. 8, Daugpilis, tel.+371 654 24155,
museum@apollo.lv, www.dnmm.lv
Puikus jugendo stiliaus pastatas pastatytas 1883m. Jame
1938-siais kurtas vienas seniausi ir didiausi muziej
Latgaloje. Muziejuje saugomos archeologijos, etnografijos,
numizmatikos, dokument, meno krini, Latgalos keramik
darb, vabzdi bei augal kolekcijos, pristatomos ekspo
zicijos ,,Daugpilio krato istorija ir kultra, ,,Daugpilio krato gamta, parodos ,,Porceliano
stebuklas, ,,Sportas Daugpilyje, kurta Leonido Baulino sal, yra parengtos edukacins
programos moksleiviams. Ypa didiuojamasi garsaus dailininko Marko Rotko (19031970)
unikali paveiksl reprodukcij sale. Darbo laikas: IVI 10.0018.00, VII 10.0016.00.
Muziejus ,,ydai Daugpilyje ir Latgaloje
Cietoknio g. 38, Daugpilis, tel.+371 29548760
kurto sinagogoje muziejaus ekspozicija pasakoja apie yd
tradicijas Daugpilyje ir Latgaloje, ji gausi nuotrauk, vairi
leidini: urnal, kalendori, knyg. Gido pasakojimas
paaikins pristatom ekspozicijoje mediag, sujaudins
pasakojimais apie yd gyvenim, j istorij, religines
tradicijas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Daugpilio kratas
Janio Rainio namas Berkenlje (Birkinls dvarelis)

Birkinliai, Kalkn valsius, tel.+371 29272200,
berkenele@inbox.lv, www.visitdaugavpils.lv
Veli liep elyje ir kalvotuose Laucesos upelio krantuose
prabgo garsaus latvi poeto, dramaturgo ir vertjo Janio
Rainio (18651929) vaikyst, prisiminimais atsispindinti
Dagdos eskiz ssiuvinio eilraiuose. Gimtajame name rengta ekspozicija J. Rainis ir
Berkenl, veikia taikomosios dails darb ir profesionaliojo meno parodos, organizuojamos
temins ekskursijos, pristatoma programa ,,Medini aisl dirbtuv, demonstruojami sukurti
aplink puoiantys dirbiniai. Darbo laikas: nuo gegus 15 d. iki spalio 15 d. IIVI 10.0018.00,
nuo spalio 16 d. iki gegus 14 d. ir nedarbo dienomis btina susitarti i anksto.
Karo technikos muziejus
Aljos g. 7, Svent, Svents valsius, tel.+371 654 27822, i
info@sventehotel.lv, www.sventehotel.lv
Viebuio Svents dvaras savininkas turi ret pomgjis
kolekcionuoja sen karin technik. Kolekcionierius jos
surinko nemaai taip kolekcija tapo muziejumi, kuriame
aptiksite karinius dipus, patrankas, arvuoius ir net
technikai sutvarkyt rusik tank T-34: su juo galima pasivainti, tiesa, tai yra labai
brangu. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
49
LATGALA
MUZIEJAI
Naujens kratotyros muziejus
Skolos g. 1, Naujen, Naujens valsius, tel. +371 654 71321,
www.naujene.lv
Muziejuje galite suinoti apie valsiaus tradicijas, istorij
ir gamtin aplink, apirti diaram ,,Povandeninis
Dauguvos ups gyvenimas, rengt ekspozicij Pasi
turinio latvi kininko kamara ir XIX a. pabaigos XX
a. pradios latgali nam apyvokos daiktus bei muzikos
instrumentus, veikiani skulptoriaus Valentino Zeils meno galerij. Muziejuje organizuo
jamos temins ekskursijos, krybins dirbtuvs ir vietjikos programos. Darbo laikas:
nuo gegus 1 d. iki spalio 30 d. I V 8.00 18.00, nuo lapkriio 1 d. iki balandio 30 d. I V
9.00-17.00, nedarbo dienomis - btina susitarti i anksto.
Skrind gimins muziejus
Vabuol, Vabols valsius, tel. +371 654 71009,
+371 29964210, skrindu_muzejs@inbox.lv,
1996 m. vasar atidaryto muziejaus ekspozicija pasakoja
apie laikotarp, kuriame gyveno ir kr Latgalos tautinio
atgimimo aukliai broliai: kunigas Benediktas (1869
1947), kunigas, aktyvus visuomenininkas ir leidinio
,,Driva redaktorius Kazimieras (1875 1919) ir gydytojas bei poetas Antanas (1881 1918)
Skrindos. Muziejaus ekspozicija pristato Liksnos ir Vabuols valsi istorij ir iandien, to
laikmeio baldus, fonde saugomos XX a. pradios knygos, urnalai, laikraiai ir nuotraukos,
parengta dokumentini film periros programa. Darbo laikas: I V 9.00 17.00.
Slutiki etnografin sentiki sodyba
Slutikiai, Naujens valsius, tel. +371 654 71321,
www.naujene.lv
Sodyba yra deiniajame Dauguvos ups krante, Markovos
piliakalnio papdje, nuo 1785 m. minimame Slutiki
kaime. Beveik imto met senumo mediniame pastate slav
kultros palikimas: meniniai medio droiniai, tradicijos ir
kasdieninis gyvenimas. ia pat XV XVII a. kapinaits,
kuriose archeologai rado 175 palaidojimo vietas. Pagal
sen tradicij ukop ant kalno btinai tursite dainuoti,
nes piliakalnis moni vadinamas ,,Dain kalnu. Dl
Ilksts kratas
Ekspozicija Dviets slnio sodyba
Atalai, Putn sala, Bebrens valsius, tel. +371 26109353,
benita63@inbox.lv
Kltyje rengtoje ekspozicijoje pristatomi kaimo darbai,
sukaupti archeologiniai radiniai i akmens ir geleies ami
bei vidurami. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
50
MUZIEJAI
LATGALA
Sli kambarys
J. Rainio g. 33a, Ikst, tel.+371 654 62580,
jauniesu.centrs@ilukste.lv
Ekspozicija pristato sli aprang, buityje naudotus
rankius, muzikos instrumentus, Slijos ir Ilksts istorij.
Darbo laikas: I V 8.00 -17.00.
Pauliaus Sukatnieko sodas
Apsites, Dviets valsius, tel.+371 26369215, tic@ilukste.lv
Selekcininko Pauliaus Sukatnieko iveistos uog rys gerai
inomos ne tik Baltijos alyse, bet puikiai auga bei dera JAV,
Kanadoje, Norvegijoje, vedijoje, Suomijoje ir kitose alyse.
Apsilank suinosite apie ymaus selekcininko gyvenim,
kurio atminimui 1991 m. sode rengtas paminklinis akmuo.
Karsavos kratas
Malnavos kolegijos muziejus

Malnava, Malnavos valsius, tel.+371 657 33100,
malnavaskol@inbox.lv, www.karsava.lv
Informacij apie kolegijos istorij, tradicijas, dstytojus,
absolventus ir krat. Darbo laikas: I V 8.00 -16.00.
Kraslavos kratas
Kraslavos istorijos ir meno muziejus
Pilies g. 8, Kraslava, tel.+371 656 23586,
kraslavas_muzejs@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
Muziejus kurtas viename i Kraslavos pilies komplekso
pastat. Jo fonduose sukaupta daugiau nei 20000 ekspo
nat: surinktos didels dokument, knyg, nuotrauk,
archeologini, etnografini radini kolekcijos, saugomi
daugelio dailinink darbai, pristatoma paroda Kraslava
ir Pliateriai pasakoja Kraslavos istorij. Muziejus ypa
didiuojasi unikalia ekspozicija Penki irklai, kuri idstyta
improvizuotoje 17 m valtyje. Darbo laikas: 10.00 17.00,
VI 10.00 16.00.
Lyvan kratas

Doms g. 1, Lyvanai, tel.+371 653 81855, +371 28603333,
lmac@livani.lv, www.latgalesamatnieki.lv
Centre veikia pastovi paroda ,,Amatininkai Latgaloje, yra
rengtos keramikos, stiklo ir tekstils dirbtuvs, galima
sigyti vietos meistr darb. Darbo laikas: II VI 9.00
18.00.
51
LATGALA
MUZIEJAI
Jekabo Graubino muzikos ir meno mokyklos parod
sal
Rygos g. 12, Lyvanai, tel.+371 653 20175, www.livani.lv
Organizuojamos parodos bei renginiai.
Darbo laikas: IIVI 12.00 18.00.
Stiklo fabriko muziejus

Doms g. 1, Lyvanai, tel.+371 653 81855, +371 28603333,
lmac@livani.lv, www.latgalesamatnieki.lv
Lyvan stiklo indai, ibintai, vazos, vakids ir kiti ga
miniai jau seniai diugina ak ir puoia daugel latvi
nam. Apsilank fabrike galsite stebti kaip atsiranda
stiklo dirbiniai, ia galima susipainti su stiklo dizainu,
tradicijomis ir madomis nuo 1887 m., kai Lyvanuose buvo
pagamintas pirmas stiklinis daiktas. Muziejuje sukaupta
apie 4000 eksponat. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Ludzos kratas
Luizos kratotyros muziejus
Kulnevo g. 2, Ludza, tel. +371 657 23931,
www.ludzasmuzejs.lv, ludzasmuzejs@inbox.lv
Tai Latgaloje vienas i turtingiausi eksponatais muziej.
Dalis muziejaus kurta po atviru dangumi lauko
ekspozicijoje pristatomi XIXXX a. pastatai ir latgali
buitis. 1812 m. Tvyns karo dalyvio, liaudies didvyrio
generolo Jakovo Kulnevo gimtajame name rengtoje ekspo
zicijoje pasakojama krato istorija nuo seniausi laik iki i
dien, pristatomi gamtos itekliai, veikia parod sal. Darbo
laikas: rugsjis balandis IV 9.0017.00, VI 10.00 15.00;
balandisrugsjis IV 9.0017.00, VI 10.0017.00.
Niuk mokyklos muziejus
Niukiai, Niuki valsius, tel. +371 657 29484
Pristatoma Niuki ir Pildos istorija bei archeologijos
paminklai, organizuojamos ekskursijos paintiniais takais.
Darbo laikas: I - IV 9.00 15.00.
Preili kratas
Preili istorijos ir taikomosios dails muziejus
J. Rainio bulvaras 28, Preiliai, tel.+371 653 22731,
www.preili.lv
1985 m. kurto muziejaus ekspozicija pasakoja apie garsaus
keramiko P. erniavskio gyvenim ir krybin veikl,
krato istorij, ymius mones ir j visuomenin veikl, ia
pristatoma Latgalos meninink kryba.
Darbo laikas: II V 11.00 18.00, VI 10.00 16.00.
52
MUZIEJAI
LATGALA
Janio Rainio muziejus Jasmuia

Aizkaln, Aizkalns valsius, tel.+371 653 54677,
+371 29487589, jasmuiza@memorialiemuzeji.lv,www.preili.lv
Ekspozicijoje pristatomi garsaus latvi poeto, dramaturgo ir
vertjo Janio Rainio (1865 1929) gimnazijos ir studentinis
laikotarpiai, rengta puodi dirbini ekspozicija, galima
apsilankyti keramiko Andrejaus Paulanio dirbtuvje, sigyti
keramikos gamini. Darbo laikas: gegus 15 d. lapkriio 1
d. 10.00 -17.00.
Daugavpilio g. 21, Preila, tel.+371 653 21737, +371 26423837,
www.lellukaralvalsts.lv, www.lenadoll.com
Meistrs namuose apgyvendinta apie 350 lli. Ji gamina lles
ir pagal usakymus. Apirj miniatirin karalyst, galsite
joje nusifotografuoti, o pasidabin senoviniais apdarais tapsite
princais ir princesmis tikr tikriausiais pasak herojais!
Darbo laikas: I - VII 9.00 19.00.
Rzekns miestas
Latgalos kultros ir istorijos muziejus

Atbrivoanos al. 102, Rzekn,
tel.+ 371 646 22464, latgmuzejs@tvnet.lv,
www.muzeji.lv, www.rezekne.lv
1959 m. kurtas muziejus isidst pastate,
kuriame iki Antrojo pasaulinio karo buvo
Centrinis Latgalos muziejus. Lankytojams
parengtos pastovios ekspozicijos ,,Rzekn
ami tkmje, pasakojanti net septyni ami miesto istorij ir ,,Latgalos keramika,
pristatanti daugiau nei 2000 P. Vilcanso, A. Paulanso, P. erniavskio, A. muilanso, A.
Kapostinio bei kit meistr sukurt darb. Muziejuje organizuojamos parodos, vyksta
paskaitos, teikiamos gido paslaugos grupms, galima naudotis audiogido ranga su vertimu
latvi, rus ir angl kalbas. Darbo laikas: II V 10.00 -17.00, VI 10.00 -16.00.
Rzekns meno ir dizaino mokyklos parod centras
18. Novembro al. 26, Rzekn, tel.+371 26100114,
+371 646 22676, www.rezekne.lv
Centras kurtas XIX a. antroje pusje statytame medio
raiiniais ipuotame pastate, kuris mokytoj ir moksleivi
iniciatyva buvo atnaujintas XX a. pirmoje pusje. Apsilan
kiusius avi paveikslai ant lub, puonios kokli krosnys, ekspo
zicija ,,Latgalos tapyba, jaunosios Latgalos tapytoj kartos
darbai. Darbo laikas: IIIV 16.00-19.00, VI 10.00-14.00.
Rzekns kratas
Berzgals kratotyros muziejus
Ritups g. 34, Berzgal, tel.+371 26191623,
olga.berzgale@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv,
Muziejus atidarytas 1988 m. lapkriio 11 d. Jame rengtas
raytojo Antonio Rupainio (19061976) atminimo kambarys,
kurio ekspozicijoje pasakojama valsiaus istorija, pristatomi
garsiausi jo mons ir kultrins - istorins tradicijos. Darbo
laikas: I V 9.00 -17.00, VI VII btina susitarti i anksto.
53
LATGALA
MUZIEJAI
Francio Trasuno muziejus Kolnasata
Sakstagalis, Sakstagalio valsius, tel.+371 26338798, +371
27508050, kolnasata@inbox.lv, www.muzeji.lv,
Ekspozicija skirta F.Trasunui, raytojui J. Klidzeisei ir
senovini buities daikt kolekcijai. Kiekvien met baland
veniamas muziejaus gimtadienis. Silomos teatralizuotos
vestuvi programos. Darbo laikas: I V 8.00 -16.00, VI VII btina susitarti i anksto.
Sodyba Memalas
Dytlovai, Puos valsius, tel.+371 646 46086, +371 26402687,
Sen nam apyvokos daikt kolekcija, audimas, krepi
pynimas, tautins vilnons pirtins, oleli arbata. Dl
Maltos istorijos muziejus

Parko g. 8, Malta, tel.+371 29477761, +371 646 21521,
maltasmuzejs@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
XIX XX a. valsiaus istorija, nam apyvokos daiktai,
darbo rankiai, spaudos ir XVIII - XX a. naudot pinig
kolekcijos. Darbo laikas: I V 9.00 -17.00.
Maltos 2 vidurins mokyklos muziejus
Sporto g. 5, Malta, tel.+371 646 34355, +371 26379583,
VI - XIII a. senj latgali papuoal kolekcija. Darbo
laikas: I V 9.00 -16.00.
Nautrn kratotyros muziejus

Rogovka, Nautrn valsius, tel. +371 29187765,
+371 646 44390, www.rezeknesnovads.lv
Nuolatin ekspozicija apie valsiaus, mokyklos ir banyios
istorijas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Parod sal Nostalgija

Banyios g. 10, Ciskadai, Sakstagalos valsius,
tel.+371 26579759, diana.vasiljeva@saskarsme.lv,
Sovietini laik nam apyvokos daiktai ir aislai, dvirai
marrutas, dvirai nuoma.
54
MUZIEJAI
LATGALA
Mihaila Naricos muziejus

Deimanai, Ozolins valsius, tel.+371 646 24808,
+371 29422282, mncentrs@e-apollo.lv,
www.narica.ambrand.lv, www.rezeknesnovads.lv
Muziejuje rengta ekspozicija, skirta raytojui Michailui
Naricai jis Vakaruose paskelb savo roman Neidainuota
daina ir kreipsi N. Chruiov dl ydingos komunist
partijos ideologijos viepatavimo. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Radijo muziejus (radijo ir sendaiki kolekcija)
Parko g. 3, Pua, Puos valsius, tel.+371 26189569,
Muziejus kurtas 2011 m. Jame eksponuojami skirtingais
laikotarpiais pagaminti radijo imtuvai ir kita garso aparatra
bei sen daikt kolekcija. Seniausias eksponatas apie 1918
m. pagamintas patefonas.
Riebini kratas
Roberto Mko muziejus
Liep g. 1, Galianai, Galian valsius, tel. +371 26822989
Po garsaus filosofo ir religijos istoriko Roberto Mko (tikr.
Robertas Avenas, 19232006) mirties jo nal Galian
valsiui testamentu paliko rengt jo kabinet bei jame
saugotus daiktus: rankraius, spausdintus darbus, dal
bibliotekos, asmeninius daiktus, Budos figrli kolekcijos
eksponatus, paveikslus.
Rugaj kratas
Sen daikt kolekcija Saipetniekai
Saipetniekai, Lazdukalnio valsius, tel. +371 26519360
Sen ranki, kio inventoriaus ir technikos lauko kolekcija
paroda, vasar lankomas ir spalvingas dekoratyvinis
sodas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Varkavos kratas
Varkavos valsiaus kratotyros muziejus
Kovalevski g. 6, Varkava, tel. +371 27059046
Varkavos valsius vadinamas pirmja liaudies mokyklos
gimtine Latgaloje, todl neatsitiktinai muziejuje rengta
nuolatin ekspozicija ,,Pirmoji liaudies mokykla Latgaloje,
eksponuojama informacija apie garsius valsiaus mones
bei organizuojamus renginius. Ketvirtadienis muziejuje
organizuojama tradicij diena kiekvienas atjs gali
imokti audimo, mezgimo, nrimo ir kit amat paslapi.
Darbo laikas: III ir V 9.0015.00, IV 12.0015.00.
55
LATGALA
MUZIEJAI
Vaivod gimins muzejus
Lazdias, Vanagai, Upmalos valsius, tel. +371 653 29843,
+371 20238414
Etnografo Janio Vaivodo steigtame gimins muziejuje
pristatomi aplinkini kaim gyventoj ir jo paties isaugoti
nam apyvokos daiktai, ems kio padargai, knygos, todl
apsilankymas jame jaudinanti ekskursija praeit. Dl
Vanag pradins mokyklos muziejus
Vanagai, Upmalos valsius, tel. +371 28450919
Muziejuje kurtos ekspozicijos pristato mokyklos istorij,
XX a. pradios vadovlius, mokyklinius ssiuvinius,
rankraius, mediag apie nacionalinio pasiprieinimo
judjim Vanaguose ir jo vadov kunig Anton Juhnevii,
po karo rengt mokytoj darbo kambar, rengta parod
sal, kuri kartais tampa krybinmis dirbtuvmis.
Rimican apylinks kratotyros ekspozicija
Sauls g. 2, Rimicanai, Rokalnio valsius,
tel. +371 28444927
Eksponuojami nepriklausomos Latvijos, sovietini ir
iandienos vyki prisiminim uraai bei Rimican
mokyklos istorija. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Logock nam muziejus
Jaunkalni, Rokalnio valsius, tel. +371 29498236
Tai ideali vieta mgautis praeitimi - name ir kieme
isisaugota senovs atmosfera ir kasdienyb sup daiktai, ia
galima rengti vieas, privaias ventes, pokylius. Muziejus
lankytoj laukia vasaros sezono metu.
Viliakos kratas
Anos Azs miko ekspozicija
Parko g. 14, Bernudarzs, ygurai, tel.+371 26567080,
+371 645 63723, www.vilaka.lv
Ekspozicijoje gyvn ikamos ir odos, porakanopi
ragai, mikinink darbo rankiai nuo senovs iki i dien,
girinink uniformos, transporto priemons, nuotraukos ir
sen girinink pasakojim raai. Ypatingas Anos talentas
pasakoti kiekvien smulkmen padaro domia ir istorikai
reikminga. Be gausybs knyg, kurias surinko Ana Az,
ji pati keli knyg apie mik ir darbus jame autor. Dl
56
MUZIEJAI
LATGALA
Sen daikt ir motocikl kolekcija Cirulii

Tepenyca, Susaj valsius, tel. +371 26446147,
retro73@inbox.lv, www.vilaka.lv
Sen daikt ir retro motocikl kolekcija, kiekvienais
metais rengiami retro motocikl vairuotoj suvaiavimai.
Susaj valsiaus kultros ir istorijos muziejus
Verukalns
Svilpova, Susaj valsius, tel. +371 29243878,
www.vilaka.lv
Muziejus atlieka svarb vaidmen saugojant ir populiarinant
nematerialiosios kultros paveld. Jame surinkta drabui
kolekcija, rengtas kviei svirnas, 2009 m. atidaryta krato
audj, mezgj virbalais ir veliu bei kit rankdarbi
pastovi ekspozicija, yra pristatomas duonos kepimas
ir ypatinga programa jaunavediams. Dl apsilankymo
Viliakos muziejus
Balv g. 13, Viliaka, tel. +371 645 63302, +371 25926616,
www.vilaka.lv
rengtos nuolatins ekspozicijos Viliakos istorija ami
tkmje, vyskupo Kazimiero Dulbinsko atminimo kam
barys, ,,Viliakos krato darbo rankiai ir buities daiktai,
Livonijos ir Marienhauzeno (Viliakos) regiono emlapiai,
organizuojamos ekskursijos po Viliakos lankytinus objektus
(registruotis btina i anksto), eksponuojami paveikslai, kuriuos muziejui padovanojo
dailininkai V. Bu, N. Breik, J. Jansonas ir J. Laicanas. Darbo laikas: I V 8.00 -16.00.
Vilian kratas
Dekars valsiaus muziejus
Dekar, Dekars valsius, tel. +371 26315046,
vijaenkuzena@inbox.lv
Muziejus atidarytas 1996 m. gegus 4 d. Jame ekspo
nuojama mediaga apie valsiaus, mokyklos, kolkio
krimo istorij, atskiros ekspozicijos paskirtos raytojams
Leonardui Latkovskiui, Albertui Sprudei, poetui Aleksan
drui Garaniui, urnalistui Donatui Latkovskiui, publicistui
Francui Zepei, dailininkui Konstantinui Brokui, kunigams
Janiui Svilanui ir Vaclovui relui. Muziejaus fonduose turtinga Latgalos literatros kolekcija. Darbo laikas: IV
10.0014.00.
Vilian kratotyros muziejus
Kultros a. 2, Vilianai, tel.+371 26476570,
muzejs-vilani@inbox.lv
Nuolatin paroda apie miesto istorij nuo seniausi laik
iki i dien, ekskursijos po Vilian miest ir krat. Darbo
laikas: I ir V 8.00 -12.00, 13.00-17.00, kitomis dienomis
57
RYT AUKTAITIJA
MUZIEJAI
Anyki rajonas
Raytojo A. Vienuolio memorialo muziejus
A.Vienuolio g. 4, Anykiai, tel. +370 381 58015,
+370 381 52912, a.vienuolis@delfi.lt, www.baranauskas.lt
A. Baranausko kltel pirmasis memorialinis muziejus
Lietuvoje, kurio krimu rpinosi vyskupo giminaiiai ir
raytojas A.Vienuolis. Kltel pastatyta 1826 m. naudojant
tik pjkl ir kirv. alia yra A. Vienuolio namas, kuriame
rengta ekspozicija ir memorialiniai raytojo kambariai.
B. Buivydaits memorialinis muziejus

Vilniaus g. 21, Anykiai, tel. +370 381 58138,
a.vienuolis@delfi.lt, www.baranauskas.lt
Muziejuje eksponuojami raytojos krini rankraiai,
knygos, nuotraukos, asmeniniai daiktai. alia namo
esaniame sodelyje kurtas skulptr ir gli sodas. Darbo
laikas: I-V 8.00 - 16.00.
Sakralinio meno centras ir Angel muziejus
+370 663 77507, sakralinis@gmail.com, www.anyksmc.lt
Nuo 2009 m. liepos 23 d. ia eksponuojama meno krini
kolekcija, biblioteka ir monsinjoro A.Talakos archyvas.
Centras rpinasi monsinjoro palikimu, usiima kultrine
veikla populiarindami sakralin men. 2010 m. liepos 22
d. Anyki Sakralinio meno centre duris atvr pirmasis
Lietuvoje Angel muziejus, kuriam savo sukaupt angel
kolekcij padovanojo kultrinink Beatri KleizaitVasaris. Darbo laikas: gegu birelis I VII 10.00 - 17.00; liepa rugpjtis I V 10.00
- 18.00, VI VII 10.00 - 17.00; rugsjis spalis I V 10.00 - 17.00, VI VII 10.00 - 16.00;
lapkritis balandis I IV 10.00 - 17.00, V VI 10.00 - 16.00.
Siaurojo geleinkelio muziejus
Vilties g. 2, Anykiai , tel. +370 381 58015, +370 612 81067,
Muziejaus ekspozicija idta siaurojo geleinkelio stoties
komplekse. ia pamatysite restauruotus imtamets
stoties pastatus, bgius, vandens bokt, akmenimis grst
aiktel ir plienin tilt per ventosios up. Yra galimyb
ibandyti rankin drezin ant geleinkelio bgi. Darbo
laikas: gegu spalis I VII 10.0017.00, lapkritis
balandis teirautis telefonu.
58
MUZIEJAI
RYT AUKTAITIJA
Arklio muziejus
Nironys, tel. +370 381 51722, +370 623 70629,
Vienintelis toks muziejus Lietuvoje kurtas 1978 m. ia
eksponuojami i visos alies surinkti su arklio darbu susij
rakandai, arkli traukiamos transporto priemons, kalvio
rankiai, unikali drot dirbini kolekcija. Muziejuje savo
amat demonstruoja audja, kalvis, medio drojas ir
muzikini instrument meistras. Vyksta mokomosios programos apie Kald ir Velyk
paproius, kepama duona, liejamos vaks. Galima pajodinti ant arkli, pasivainti karieta,
suptis spynse. Darbo laikas: gegu - rugpjtis I-VII 9.0018.00, rugsjis balandis I-VII
8.0017.00.
S. ir L. Didiuli sodyba
Grieonliai, tel. +370 38143901, a.vienuolis@delfi.lt,
www.baranauskas.lt
Spaudos draudimo metu Liudvikos ir Stanislovo Didiuli
sodyba buvo spaudos platinimo centras. J namuose
pristatomoje ekspozicijoje isaugotos buities detals,
asmeniniai daiktai, udraustos lietuvikos spaudos
slaptaviet. Darbo laikas: III-VI 8.00 - 17.00.
Svdas krato (J. Tumo-Vaiganto) muziejus
Kunigiki k., tel. +370 682 33024, www.svedasai.lt
Pastatas statytas po 1863 m. sukilimo, o XX a. pabaigoje
jame atidarytas muziejus, kuriame rengta ir priekario
mokyklos klas. Kadaise ia veikusioje mokykloje moksi
dailininkas K. Sklrius, raytojas J. Tumas-Vaigantas. Dl
J.Bilino muziejus
Nironys, tel. +370 381 51722, a.vienuolis@delfi.lt,
www.baranauskas.lt
Gimtojoje raytojo J. Bilino sodyboje rengtas muziejus,
kuriame eksponuojami Bilin eimai priklaus daiktai.
ia ilsdamasis 1906-iais J.Bilinas para savo krinius
Ubagas ir Lidna pasaka. Darbo laikas: gegu
rugpjtis I-VII 10.0018.00; rugsjisspalis I-VII 9.00
17.00; lapkritis balandis II - VI 8.0017.00.
Utenos rajonas
Utenos kratotyros muziejus
Utenio a. 3, Utena, tel. +370 389 61637, +370 389 61634,
utenoskm@gmail.com, www.utenosmuziejus.lt
Pastatas, kuriame veikia muziejus, yra antras seniausias
pastatas Utenoje. Muziejuje surinkti ir saugomi
archeologijos, istorijos ir etnografijos, fotografijos, ratini
paminkl, meno eksponatai. Vyksta liaudies meno, foto
grafijos, profesionali dailinink ir mokini darb parodos.
Darbo laikas: II - V 10.00 - 18.00, VI 10.00 - 17.00.
59
RYT AUKTAITIJA
MUZIEJAI
Vytauto Valiuio keramikos muziejus
Topoli g. 7, Lelinai, tel. +370 615 49525, +370 686 22807,
www.keramikosratas.visiems.lt
Muziejuje eksponuojama keramika skiriasi savo forma,
paskirtimi, gamybos technika, puoyba. ia galima stebti,
kaip i molio gimsta kriniai, arba ssti prie puodiaus
rato ir i molio nusilipdyti pirmj puod. Dl apsilankymo
A. ir M. Mikini literatrin etnografin sodyba
Juknnai, Daugaili sen., tel. +370 611 42148,
www.utenosmuziejus.lt
Sodyba pastatyta daugiau kaip prie 100 met. Be jos
sodybvietje iliko tvartas, rsys ir svirnas. 1982 m. sodyba
rayta istorijos paminkl sra, 1986 m. joje ir svirne
rengta Utenos kratotyros muziejaus ekspozicija, skirta
A. ir M. Mikiniams. ia vyksta kasmetiniai tradiciniai
uteniki ir Utenos krato literat poezijos pavasariai,
literatros vents. Darbo laikas: II-VI 8.00 - 16.00.
Vilko muziejus
Indubaki k., Saldutikio sen., tel. +370 651 38327,
ramuno.atelje@lycos.com
Muziejus sikrs sodyboje, kurioje kino reisierius ir
operatorius Petras Abukeviius dirbo paskutiniuosius
savo gyvenimo metus ir kr paskutin film apie vilkus.
Muziejaus paskirtis - keisti sisenjusias stereotipines
nuostatas vilk atvilgiu, atskleisti gamtos gro ir dvasi,
ugdyti mogaus pilietikum ir atsakomyb u savo poelgius
gamtai. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Utenos aludarysts muziejus
Sal k., Sudeiki pt., tel.: +370 698 03447, info@abuva.lt,
www.abuva.lt
Utenos aludarysts muziejus kurtas 2008 m. vasar
kaimo turizmo sodyboje Alauyn. Muziejuje galima
suinoti kaip gaminamas alus, susipainti su pagrindiniais
alaus gamybos elementais ir procesu. Muziejuje galsima
degustuoti keli ri Utenos al, ragauti kulinarinio
paveldo valgi ir pasimgauti sodyboje silomomis
pramogomis. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Zaras rajonas
60
Zaras krato muziejus

D. Bukonto g. 20/1, Zarasai, tel.+370 385 52456,
muziejus@zarasai.lt, www.zarasai.lt/tic
Apsilank muziejuje galsite apirti ekspozicijose
amint krato istorij, senus dokumentus, vejybos ir
mediokls rankius bei trofjus, banytin literatr,
rbus, kratieio dailininko M. ileikio darbus, sakralines
skulptras, kratui bding senovini audini ir lovatiesi
pavyzdius. Darbo laikas: II - V 9.0017.00, VI 9.0016.00.
MUZIEJAI
Kalbininko Kazimiero Bgos memorialinis muziejus

Paiegs k., tel.+370 385 52456, www.zarasai.lt/tic
Muziejaus ekspozicijose pasakojama apie garsaus kra
tieio mokslo metus, profesin veikl, mokslo darbus
ir jo atminimo aminim, eksponuojamos eimynins
nuotraukos ir relikvijos, viename kambari autentikais
baldais ir daiktais atkurtas K. Bgos gyvento laikmeio
interjeras. Pabuvoj taip myltoje K. Bgos gimtinje,
prasminsite savyje kiekvieno ms gimtus dalykus: tv
ems, paproi ir kalbos aminum. Darbo laikas: IIV
9.0017.00, VI 9.0016.00.
RYT AUKTAITIJA
Banytinio meno muziejus Viepaties Jzaus Kryiaus

filijinje banyioje
Muziejus banyioje kurtas 1997 m.
Vidos ilinskiens individuali kolekcija ,,Jr muziejus

Laisvoji a. 14, Salako mst., tel. +370 385 59426,
www.zarasai.lt/tic
V. ilinskien labai diaugiasi savosios kolekcijos lanky
tojais. Ir ne tik todl, kad neretas j po kiek laiko dovan
atsiunia nauj eksponat. Ji nuoirdi panekov, puiki
savo kolekcijos inov ir tuo visada nori pasidalinti su
kitais. Neabejokite - apirj kolekcij suinosite ne tik gelmi paslaptis, bet ir apie Salak
bei jo apylinkes. Kolekcijos ekspozicijoje yra sukaupta daugiau nei 2000 eksponat. Darbo
laikas: IV 9.0017.00, vasar dirba ir etadieniais.
Salako krato etnografin ekspozicija
Laisvoji a. 14, Salako mst., tel.+370 385 59426,
www.zarasai.lt/tic
Ekspozicija kurta Grauts regioninio parko lankytoj
centre. Ji nuolat papildoma eksponatais, diugina rengia
momis parodomis. Darbo laikas: IV 9.0017.00, vasar
dirba ir etadieniais.
Antazavs krato visuomeninis istorijos muziejus
Antazavs k., tel. +370 385 41316, www.zarasai.lt/tic
Muziejus kurtas buvusiuose Antazavs dvaro rmuose,
kuriuos XVIII a. pradioje pastat grafas Liudvikas
Pliateris. Ekspozicijoje daug autentikos mediagos apie
krato viesuolius, dvaro istorij, kuri rayti padjo
Latvijos mokslininkai. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Antaliepts krato istorijos muziejus
Antaliepts k., tel. +370 385 57340, www.zarasai.lt/tic
Muziejaus eksponatai surinkti Antalieptje ir jos apylinkse.
Jie pasakoja apie io krato istorij, garsius mones ir byloja
turting kultrinio paveldo palikim.
61
VITEBSKO SRITIS
MUZIEJAI
Braslavo rajonas
Istorijos - kratotyros muziejus
Engelso g. 39, Braslavas, tel. +375 2153 21445
Muziejuje rengtos eios pastovios ekspozicij sals,
kuriose pristatomi svarbiausi regiono istorijos vykiai,
veikia parod sal. Ekspozicijose VIII XI a. datuojami
archeologiniai radiniai, Braslavo krato buitis ir kultra,
Pilies kalno tvirtovs maketas, etnografin amatininkysts
kolekcija, garsiausi moni gyvenimo ir veiklos
pristatymas. Apsilankiusioms grupms (iki 20 moni)
organizuojamos ekskursijos baltarusi ir rus kalbomis.
Tradicins kultros muziejus
Gagarino g. 8, Braslavas, tel. +375 2153 22230
Muziejus kurtas veikusio malno pastate. Ekspozicijoje
pristatomos pynimo, audimo, puodininkysts tradicijos.
Mior rajonas
Istorinis-etnogrfinis muziejus
kolnaja g. 12, Miorai, tel. +375 2152 41915
Muziejus kurtas miesto centre. Jame organizuojamos parodomosios ir temins ekskursijos,
priimami usakymai ekskursijoms po Mior miest ir rajono lankomas vietas.
Disnos miesto istorijos muziejus
Disna, Lenino g. 84, tel. +375 2152 37228
io kratotyros muziejaus pagrind sudaro mokyklos - internato entuziast surinkta Disnos
istorija. Ekspozicijoje nuotraukomis, knygomis, paveikslais, vietini amatinink gaminiais,
1982 m. kasinjim radiniais ji pristatoma nuo akmens amiaus iki i dien.
3-iosios vidurins mokyklos istorinis-kratotyros
muziejus
Komsomolskaja g. 14, Miorai, tel. +375 2152 41153
1986 m. kurtame muziejuje organizuojamos 28 temins
ekskursijos, jo ekspozicij sudaro 10 skyri, kuriuose
pasakojama Mior rajono istorija nuo seniausi laik iki
XX a. pabaigos.
Ekologinis muziejus
epukos k., tel. +375 2152 35329
62
MUZIEJAI
Polocko rajonas
VITEBSKO SRITIS
G. Citoviiaus muziejus
Novij Pogosto k., tel. +375 2152 34612
Polocko nacionalinis istorijos-kultros muziejusdraustinis

Tel. +375 2144 25340, muzey@vitebsk.by,
www.polotsk.museum.by
Visuose muziejuose organizuojamos ekskursijos, parduo
dami suvenyrai.
Sofijos soboras Auktutin pilis
Zamkovaja g. 1, Polockas, tel. +375 2144 25340
Informacija pateikta ,,Sofijos soboro architektros istorijos
muziejus aprayme.
Darbo laikas: II - VII 10.0017.00, vasar II - VII 10.00
18.00.
Baltarusi knygos spaudos muziejus
Tarp muziejaus eksponat ypa vertingos unikalios senos
spausdintos knygos. Ekspozicijose pristatomi visi knygos
spausdinimo etapai, o dalis jos skirta spaustuvininkui,
vertjui, redaktoriui ir leidjui Prancikui Skorinai (rus.
). is talentingas mogus, aktyvus
keliautojas po Europ, betarpikas panekovas iki iol
intriguoja mokslininkus ir jo gerbjus. Informacija ekspozicijose pateikiama baltarusi ir
angl kalbomis. Darbo laikas: II - VII 10.0017.00, vasar II - VII 10.0018.00.
Simeono Polockio muziejus-biblioteka
Muziejaus ekspozicija skirta vietjo, poeto, raytojo,
dramaturgo, pedagogo Simeono Polocko (16291680)
(rus. ) gyvenimui ir veiklai. Darbo
laikas: IIVII 10.0017.00, vasar IIVII 10.0018.00.
Dails galerija, buvusios jzuit kolegijos pastatas ir
buvs kadet korpusas
F. Skorinos pr. 2 a, Polockas, tel. +375 2144 23632
Dails galerijos ekspozicijoje pristatomi XII - XXI a. sukurti
darbai: XIIXIX a. taikomosios dils kolekcijos, XVII a.
vidurio XX a. pradios ikonos, XVIII a. auktuomens
portretin dail, XXXXI a. Baltarusijos dail. Veikia dai
ls salonas, vyksta keiiamos parodos, organizuojamos
ekskursijos. Darbo laikas: IIVII 10.0017.00, vasar II
VII 10.0018.00.
63
VITEBSKO SRITIS
MUZIEJAI
Nuolatin ekspozicija ,,Pasivaikiojimas po NinePokrovskaja
Ekspozicija kurta Petro I namelyje, kuris pastatytas 1888
m. Ji pasakoja seniausios miesto gatvs istorij.
Darbo laikas: IIVII 10.0017.00, vasar IIVII 10.00
18.00.
Kratotyros muziejus, liuteron banyios pastatas
Muziejaus ekspozicija pasakoja miesto istorij, apie jo
ekonomin vystimsi, politin ir kultrin gyvenim nuo
seniausi laik iki 1941 m. Darbo laikas: II - VII 10.00 17.00, vasar II - VII 10.00 - 18.00.
Tradicinio audimo muziejus

Voikovo g. 1, Polockas, tel. +375 2144 23041
Nuolatins ekspozicijos informacija parengta baltarusi
kalba. Joje XIX a. pabaigos XX a. pradios Pooziorje
iausti audiniai. Darbo laikas: II - VII 10.0017.00, vasar
II - VII 10.0018.00.
Kovins lovs muziejus

Nemirtingumo kalva, Polockas, tel. +375 2144 34421
Muziejaus eksponatai pasakoja apie miesto gynyb,
okupacij, ilaisvinim ir partizanin judjim Antrojo
pasaulinio karo metais. Darbo laikas: II - VII 10.0017.00,
vasar II - VII 10.0018.00.
Vaik muziejus
Nine - Pokrovskaja g. 46, Polockas, tel. +375 2144 24558
Muziejuje pristatomos 8 kolekcijos i muziejaus fond,
rengta kompiuteri sal, vyksta aidimai.
Darbo laikas: II - VII 10.00 - 17.00, vasar II - VII 10.00
- 18.00.
64
MUZIEJAI
VITEBSKO SRITIS
Gamtos-ekologijos muziejus
F. Skorinos pr. 21, Polockas, tel. +375 2144 24213
Muziejus steigtas 2005 m. neeksploatuojamame 32 m
aukio vandens bokte (1953 m.). Muziejaus ekspozicijose
pristatoma ne tik io regiono gamtin aplinka, bet
pasakojama ir apie imtmeius trunkant mogaus ir gamtos
ry. Dalis ekspozicijos skirta gamtos apsaugos temoms.
Darbo laikas: II - VII 10.0017.00, vasar II - VII 10.00
18.00.
Soviet Sjungos didvyrs Z. M. Tusnolobovos Marenko namas - muziejus

Gvardeicev g. 1, Polockas, tel. +375 2144 39469
Muziejaus ekspozicijoje pasakojama apie drsi medicinos
sesel, Antrojo pasaulinio karo metu igelbjusi ne vieno
kario gyvyb. Darbo laikas: II - VII 10.0015.00.
Roson rajonas
Partizanins lovs muziejus namas
Meno k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
Organizuojamos ekskursijos, rengta nuolat veikianti
ekspozicija, skirta partizaniniam judjimui, silomas
poilsis prie vandens, vejyba, yra rengtas papldimys,
sporto aiktel.
Kovins sandraugos tarp baltarusi, rus, latvi ir
lietuvi partizan muziejus
Sovetskaja g. 10, Roson gyv., tel. +375 2159 41367
Muziejus atidarytas 1980 m. Ekspozicijoje trylika sali,
viena i j skirta Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos ir Latvijos
partizanams bei j vykdytai veiklai Antrojo pasaulinio
karo metais. Atskiros sals skirtos P. M. Maerovui,
pogrindinms krato organizacijoms. Muziejuje pastoviai
veikia paroda ,,Roson krato istorija, organizuojamos
ekskursijos. Darbo laikas: II - VII 8.00 - 17.00.
Partizan buities muziejus po atviru dangumi
Rovnoje Pole k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
Muziejus kurtas 2002 m. Atstatytos partizan emins,
organizuojamos ekskursijos.
65
VITEBSKO SRITIS
MUZIEJAI
1812 m. Tvyns karo muziejus
Kliasticos k., tel.+375 2159 34752
Mokyklos muziejuje saugomi emlapiai, dokumentai, karo
eksponatai, organizuojamos ekskursijos.
Jono erskio muziejus
kolnaja g. 11, Volincos k., tel. +375 2151 59309
Jonas erskis Sibiro ir Tolimj Ryt tyrintojas. Jis
gim 1845 m. Svolnos dvare (buvusi Vitebsko gubernija).
Baigs gimnazij Vilniuje, stojo Vilniaus bajor institut.
1863 m., besimokydamas paskutiniame instituto kurse,
sitrauk sukilim. U dalyvavim jame nuteistas itre
miant Sibir, Omsk. ia pradjo domtis geologija ir
paleontologija. 18771881 m. Jonas erskis vykd Baikalo
eero krant geologinius tyrimus, sudar pirmj jo krant geologin emlap. U vykdytus
tiriamuosius Baikalo eero darbus buvo apdovanotas Rusijos Geografijos draugijos aukso
medaliu. Gaisras Jono erskio gyvenamajame name Irkutske sunaikino pat nam, tyrintojo
bibliotek ir archyvus, taiau nesutrukd tsti mokslinius tyrimus. 1881 m. jis apra Selengos
ups basein, 1882 m. ivyko emutinje Tunguskoje steigiam meteorologin stot. 1885
m. pasiekta Jono erskio amnestija, po kurios jis apsigyveno Peterburge, dirbo Zoologijos
muziejuje, buvo vertintas kaip gabus mokslininkas ir geriausias Sibiro bei jos paleontologijos
inovas. Muziejaus ekspozicij informacija pateikiama rus ir baltarusi kalbomis. Muziejuje
organizuojamos ekskursijos, yra rengta 100 viet patalpa konferencijoms organizuoti,
nuomojama multimedijos ranga.
Tautinio klubo namas-muziejus ,,Baltosios varnos
Kochanovii k., tel. +375 2151 28661
Ekspozicijos informacija apie klubo istorij pateikiama baltarusi ir rus kalbomis. ia
organizuojami teminiai vakarai, vents, ekskursijos, silomos aktyvaus poilsio pramogos:
dviraiai, iemos maudyns, yra rengta patalpa konferencijoms organizuoti (60 viet),
nuomojama multimedijos ranga, teikiamos apgyvendinimo paslaugos (20-30 moni), yra
tradicin pirtis, ranga maisto gamybai.
Namas-muziejus ,,Bobuts Paraskos troba
Tinkovci k.
Name muziejuje rengtos pastovios ekspozicijos
baltarusi kalba ,,Nacionalins buities pavyzdiai,
,,Osveisko tragedija, jose pasakojama apie baltarusi ir
latvi bendradarbiavim. Organizuojamos ekskursijos,
teikiamos nakvyns paslaugos (10 moni), yra ranga
maisto gamybai, siloma apsilankyti Vakar Dvinos slnyje
ir sename parke.
Verchnedvinsko mik kio gamtos muziejus
Solnenij skg. 2, Verchnedvinskas, tel. +375 2151 53 497
Organizuojamos ekskursijos.
66
MUZIEJAI
Vitebsko srities kratotyros muziejaus filialas Vitebsko
literatros muziejus
Frunzs pr. 13, Vitebskas, tel. +375 2123 70589
Muziejus kurtas 1989 m. Jo ekspozicijoje pristatoma
Vitebsko srities literatros raida. Atskiri muziejaus skyriai
skirti vietjai Jefrosinijai Polockajai (rus.
), vietjui, humanitarui, baltarusik knyg
pirmajam leidjui Prancikui Skorinai (rus.
), vietjui, raytojui ir pedagogui Simeonui
Polockiui (rus. ), vienam garsiausi
naujosios baltarusi literatros pradinink Janui
Borevskiui (rus. ). Darbo laikas: III - VII
11.00 - 18.00.
VITEBSKO SRITIS
Vitebsko rajonas
Vitebsko kari - internacionalist muziejus

Voinov - internacionalistov g. 20, Vitebskas, tel. +375 2122
23 972, +371 2122 38253
1993 m. kurtam muziejui eksponatai pradti rinkti
Afganistane. Pirmoji memorialin sal kurta 1995-aisiais.
Oficialiai muziejus atidarytas 1996 m. vasario 17 d. Nuolat
veikia ekspozicija ,,Afganistanas. Kaip tai vyko: karo ir
taikos problemos 1979 -1989 m. - ji skirta karo Afganistane
istorijai ir Vitebsko 103-jai oro desantinink divizijai.
Darbo laikas: I - V 10.00 - 18.00, VI - VII 9.00 - 17.00.
Dailininko Marko agalo namas muziejus
Pokrovskaja g. 11, Vitebskas, tel. +375 2123 63468
Muziejus atidarytas 1997 m. name, kur 1900-aisiais pastat
dailininko tvas. Sodyboje prabgo graiausi garsiojo
dailininko vaikysts ir jaunysts metais. Ekspozicijoje
autentiki XIX - XX a. sandros buities daiktai, Marko
agalo archyvini dokument kopijos. aminant dailininko
atminim, 1998-aisiais namo sodybos kieme pastatytas
skulptoriaus V. Moguij paminklas garsiajam dailininkui
,,Vitebsko melodija atliekama prancziku smuiku. Darbo
laikas: gegus 1 d. - lapkriio 1 d. II - VII 11.00 - 18.30,
lapkriio 1 d. - gegus 1 d. III VII 11.00 - 18.30.
Vitebsko Marko agalo muziejus ir art - centras
Putnos g. 2, Vitebskas, tel. +375 2123 60387
Muziejus ir centras atidarytas 1993 m. pastate, statytame
XIX a. pabaigoje. Pastoviai eksponuojami rus - yd
postimpresionizmo tapytojo Marko agalo grafikos darbai
- muziejaus ekspozicijoje j daugiau nei 300. Nuo lapkriio
iki gegus mn. muziejuje ir art - centre organizuojamos
iuolaikini baltarusi ir usienio dailinink darb
parodos. 2002 m. atidaryta specializuota biblioteka Marko
agalo ir klasikinio avangardo dailinink krybai pristatyti.
Darbo laikas: III - VII 11.00 - 18.30.
67
VITEBSKO SRITIS
MUZIEJAI
Vitebsko srities kratotyros muziejus
Lenino g. 36, Vitebskas, tel. +375 2123 64 712,
+375 2123 60 587
Muziejus kurtas 1918 m. Jame rengta 14 ekspozicini sali,
kuriose priskaiiuojama apie 200 tkst. pagrindinio fondo
eksponat: archeolog kasinjim radini, numizmatikos
kolekcij, Europos ir Ryt ali ginkl, mason atributikos,
gobelen, gamini i stiklo, porceliano, dvarinink
dokument ir kt. Veikia nuolatins ekspozicijos,,Senasis
Vitebskas IX-XIV a. ir ,,Vitebsko kratas Didiojo Tvyns
karo metais. Darbo laikas: I, III - VII 11.00 - 18.00.
Vitebsko srities Soviet Sjungos didvyrio
M.miriovo muziejus
echovo g. 4, Vitebskas, tel. +375 2123 66954
Muziejus kurtas 1969 m. Jame nuolat veikia keturios
ekspozicins sals. Darbo laikas: IVII 9.0019.00.
Vitebsko rajono istorijos ir kratotyros muziejus

Oktiabrskaja k., tel. +375 2122 00336, +375 2123 65781
Ekskursijos, baltarusi kaimo buities parodos.
Vitebsko srities kratotyros muziejaus filialas Vitebsko

meno muziejus
Lenino g. 32, Vitebskas, tel. +375 2123 62231,
+371 212 63145
Muziejus kurtas 1992 m. Ekspozicijose pristatomas XVIII
a. pradios - XX a. Rusijos ir Europos meistr porceliano
ir fajanso gaminiai, XIX a. pirmos puss baltarusi
meistr siuvinti darbai, XVIII a. Naliboksko ir Uresko
manufaktr indai. Muziejaus fonduose saugomos ikon
kolekcijos, taikomosios dails, dailinink peizaist Archipo Kuindi, Vitoldo Bialynickio
Birulia ir Isako Levitano, dailininko - marinisto Ivano Aivazovskio, dailininko batalisto
Vasilijaus Vereiagino, grafiko ir pedagogo Levo Leitmano, dailininko Jono Chruckio
(atuonerius metus gyveno Vilniuje) ir kt. kriniai. Darbo laikas: II - VII 10.00 - 18.00.
Valstybins mons ,,Vitebsko srities tautinio meno
metodinis centras parod sal
Lenino g. 36 a, Vitebskas, tel. +375 2123 73713,
+3753 64696
Organizuojamos tautinio meno meistr dirbini, Vitebsko
miesto ir srities naivaus meno (kaip savarankika specifin
dails kryptis pripainta XX a. pradioje) dailinink
parodos, veikia suvenyr parduotuv.
Darbo laikas: II - VI 10.00 - 19.00.
68
MUZIEJAI
VITEBSKO SRITIS
Vitebsko 1-osios vaik dails mokyklos parod sal

Organizuojamos moksleivi darb bei profesionali
Baltarusijos ir usienio ali dailinink, skulptori, grafik
parodos. Darbo laikas: 10.00 - 18.00.
staigos ,,Muziejus ,,Vitebsko iuolaikinio meno

centras parod sal - muzikos svetain
Frunzs g. 11, Vitebskas, tel. +375 2123 60293
Nuolat organizuojamos Baltarusijos ir usienio ali
dailinink darb parodos. Darbo laikas: IIVII 11.00
18.00.
staigos ,,Muziejus ,,Vitebsko iuolaikinio meno

centras parod sal
Beloborodovo g. 5, Vitebskas, tel. +375 2122 14894,
+375 2123 60293
Nuolat organizuojamos Vitebsko dailinink, grafik,
skulptori, Baltarusijos ir usienio ali dailinink darb
parodos, vyksta Vitebsko meninink darb pardavimas.
Darbo laikas: II - VII 11.00 - 18.00.
Tautini amat ir meno centro parod sal ,,Dvina
aikovskio g. 3, Vitebskas, tel. +375 2123 60581,
+375 2123 70062
Centras steigtas XVIII a. statytame pastate. ia rengtos
krybins tradicini amat ir meno dirbtuvs, parod sal
ir galerija, galima sigyti meistr gamini, organizuojamos
amatinink ir Vitebsko dailinink parodos, rengiami miesto
festivaliai ir kalendorins baltarusi vents. Centre veikia
istorins rekonstrukcijos klubas ,,Naglfar ir tradicins
tautins muzikos ansamblis ,,Siabrina, atliekantis tradicin
baltarusi nacionalin muzik.
Vitebsko rajono mokykl istorijos ir kratotyros
muziejai
Zaronovo k., tel. +375 2122 06549
Bendrai veiklai apjungta 15 vairi krypi muziej, orga
nizuojamos ekskursijos.
69
VITEBSKO SRITIS
MUZIEJAI
Liaudies muziejus ,,Vitebsko tramvajus
5-oji Frunzs g. 7, Vitebskas, tel. +375 2122 43339,
+375 297143339
Muziejus kurtas 1966 m. Darbo laikas: 8.0017.00.
Vitebsko srities kratotyros muziejaus filialas privai kolekcij muziejus

Dovatoro g. 26, Vitebskas, tel. +375 2123 72269
1993 m. kurto muziejus pagrindas - I. Golkeviiaus (rus. . . ) perduota
saugojimui kolekcija. Dabar jame pristatomos skulptros, numizmatikos, bonistikos,
sfragistikos (sin. sigilografijos), faleristikos kolekcijos, muziejaus fonduose saugomi XIX a.
pabaigos XX a. pradios atvirukai su Vitebsko vaizdais.
Darbo laikas: II-VII 10.00 - 18.00.
I. Repino sodyba ,,Zdravnevo
Kojtovo k., tel. +375 2122 91673, faksas +375 2122 91673
Rus dailininkas Ilja Repinas i sodyb sigijo 1892-aisiais.
1892-1901 m. joje sukr inomus paveikslus ,,Baltarusij,
,,Rudens puokt, ,,Mnulio nakt, ,,Dvikov ir kt. Iki iol
sodybos teritorijoje tebealiuoja garsaus dailininko sodinta
liep alja. Vitebsko srities kratotyros muziejaus fonduose
saugomas vertingas dailininko palikimas: nuotrauk ori
ginalai, laikai, knygos, akvarels ir Slobodos cerkvei tapy
tos ikonos.
70
DVARAI, PILYS, PILIAKALNIAI, KAPINYNAI

Dvarai ir pilys uburiantis kultros paveldas. i statini istorijos ir spdingais stiliais
ireikti j architektriniai sprendimai tai ne tik senove dvelkianti praeitis, bet ir jaudinantis
j atgimimas. Nepraleiskite progos ir pasinaudokite galimybmis pamatyti talenting
architekt kryb ar istorini eldini originalum. Netgi tai, kas dvar palikime negrtamai
prarasta, pakers paslaptingumu ir mistika: stovdami prie iandien pasiekusi kai kuri j
griuvsi, avsits ilikusiomis autentikomis detalmis, ypatinga aplinka ir net nesuabejosite
staiusij meistrikumo pasiekimais. Dvarai ir pilys nekainuojamos vertybs, kuri
liudininkais lemta bti ir jums.
Prisilieskite prie praeities jos trapume sivaizduokite nepaprastai nugyventus gyvenimus
ir igyventus likimus. Juk dvarai ir pilys trapus materialusis palikimas, suraytas ne vien
deimt istorijos tom: lankydamiesi juose, perverskite dvarinink Zabello, Pliateri, Borh,
Wolf, Nitoslavski, Lopatinski, Rudnicki ir kit didik eim gyvenimo puslapius,
suinokite Daugpilio tvirtovs, kuri vienintelis toks iliks pavyzdys Ryt Europoje, istorij.
Tikime, kad kelionse paslapties pripildyta praeitis jums atsivers netiktais potyriais, ypatinga
aura ir romantikais vaizdiniais...
LATGALA
Dvarai, pilys, piliakalniai, kapinynai
71
LATGALA

LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Madelan piliakalnis
Madelanai, Agluonos valsius, tel.+371 26463455,
+371 29118597, +371 653 22100, www.aglona.lv
Apie 20 m aukio piliakalnis vienas graiausi Latvijoje.
Pasakojama, kad kadaise ant jo stovjusi pilis, bet neinia
dl ko prasmegusi kaln, o pirmojo Lietuvos karaliaus
Mindaugo mona Morta buvusi ant piliakalnio stovjusios
pilies eimininko dukra.
Baltinavos kratas
Buvusio dvaro parkas

Tilos g., Baltinava, tel. +371 29341738
Parkas pasodintas XIX a. pirmoje pusje. Kuriant j
suformuotas ypatingas parko akcentas apskritimu sodina
mais mediais suformuotas sauls laikrodis, kuris dalinai
iliko iki i dien. Parke auga apie 500 medi nuo 70 iki
150 met.
Balv kratas
Dvaras, parkas ir Lokio sodas
Brivibos g. 46, 47, Balvai, tel.+371 645 21430,
+371 28352770, muzejs@balvi.lv, www.balvi.lv
Dvaras kurtas 1769 m., jo parkas pasodintas XIX a.
pabaigoje ir dabar yra viena populiariausi miesteln
ir svei poilsio vieta. Prie dvaro esaniame sode XX
a. pabaigoje sukurtos 23 kompozicijos i akmen. Dl
ekskursijos btina susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Eversmuios dvaro sodyba ir parkas
Cibla, tel. +371 29230204
Sodyba pastatyta 1680 m. Nors vliau ne kart rekonstruoti,
j interjere iliko originals interjero elementai ir
dekoruotas idinys. I 5 ha ploto pranczikuoju stiliumi
kurto parko iliko tik atskiri fragmentai. Dl ekskursijos
Felicianovos dvaro sodyba
Felicianova, tel. +371 29230204
Neogotikos stiliaus dvaro sodyba pastatyta XX a. pradioje
aplinkini emi valdytojo Plenso lomis. Dl ekskursijos
72

Daugpilio tvirtov
Daugavos g., Daugpilis, tel.+371 654 22818,
1810 1833 m. rus karo ininieri architekt Gekelio
ir Klimovo statyta tvirtov yra ne tik miesto simbolis bei
unikalus istorinio paveldo objektas, bet ir vienintelis Ryt
Europoje be pakitim iliks tvirtovs (projektuojant
dalyvavo garsus rus architektas V. Stasovas (1769
1848) pavyzdys. Jos ansambl sudaro pagrindin tvirtov
(citadel) ir pylimas, 8 bastionai, ravelinai, vidinis gynybinis
pylimas su udaru keliu deiniajame Dauguvos ups
krante. Tvirtovs planas turi ovalo form, yra suskirstytas
kvadratais, kuri viduryje kvadratin parad aikt.
Aplink tvirtov grupuojasi kvartalai su administracinmis
ir gyvenamosiomis patalpomis, kuri fasadai atlikti
rusikojo ampyro stiliumi. 1827 1831 m. tvirtovje
kalintas geras poeto Aleksandro Pukino draugas poetas
Vilhelmas - Liudvikas fon Kiuchelbekeris, vliau itremtas
Sibir. 1863 m. tvirtovje nutrko Latgalos emi valdytojo, grafo Leono Joachimo Pliaterio
(1836 1863) gyvyb u dalyvavim sukilime jis buvo pakartas. 1914 m. lapkriio 2 d.
tvirtovje apsilank imperatorius Nikolajus II, jo mona Aleksandra bei dukterys Olga ir
Tatjana, kurios pagerbdamos sueistuosius kare, j atvaizdus sirmino madalionuose ir
pasikabino ant kaklo. Dl ekskursijos btina susitarti i anksto.
LATGALA
Daugpilio miestas
Daugpilio kratas
ervonkos dvaro rmai ir parkas
ervonka, Vecsalienos valsius, tel. +371 654 75870,
parvalde@vecsaliena.lv, www.visitdaugavpils.lv
Tai vieni i rm, kurie vis dar avi pirmapradiu savo
groiu. J ir kitus dvarviets pastatus 1870 m. pasistat
baronas fon Hansas. Neogotikos stiliaus dvaro rmai
isiskiria formos gracingumu, autentikais XIX a. lang
vitraais, didiule sale ir idailintomis lubomis. 3 ha parke
auga 14 ri egzotiniai mediai. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Markovos piliakalnis
Markova, Naujens valsius, tel.+371 654 71321,
www.naujene.lv
Ir nors tai vienas maiausi Latgalos piliakalni, nuo jo
atsiveria nuostabs kratovaizdiai ir vaizdai Slutiki
etnografin sentiki sodyb ir gamtos park Dauguvas
loki. Pagal sen tradicij ukop ant kalno btinai tursite
dainuoti, nes piliakalnis moni vadinamas ,,Dain kalnu.
Piliakaln 1925 m. aptiko E. Brastinas.
73
LATGALA

Vecpilio piliakalnis ir Dinaburgo pilies liekanos
Vecpilis, Naujens valsius, tel.+371 654 71321,
www.naujene.lv
Manoma, kad Dauguvos ups krante stksantis piliakalnis
buvo apgyventas VIII - XIII a. 1275 m. Livonijos ordino
magistras Racerburgas Ernestsas ant jo pastat Dinaburgo
gynybin pil jos statymo data laikoma Daugpilio miesto
istorijos pradia. Dabar vienos i strategikai svarbiausi
ryt pasienio tvirtovi galyb eksponuoja 1997 m. sukurtas
miniatirinis jos maketas.
Ilksts kratas
Bebrens dvaro rmai

Bebren, Bebrens valsius, tel.+371 26109353,
benita63@inbox.lv
Lenk architekto Jano Leonardo Markonio suprojektuot
dvaro rm statyb 1896 m. pradjo grafas S. K. PliaterisZybergas, taiau pats jos nebaig. Staiakampio formos
rmai yra prancz neorenesanso stiliaus pavyzdys, prie
j sukurtas vienas iraikingiausi angl peizainio stiliaus
park Latvijoje.
Karsavos kratas
Malnavos dvaro kompleksas

Malnava, Malinavos valsius, tel.+371 657 33101,
tel./faksas +371 657 33100, www.karsava.lv,
www.pierobeza.lv
XIX a. pirmoje pusje statytame komplekse vyrauja
klasicizmo ir baroko architektros stili statiniai. Dvaro
sodyba dalinai sugriauta per Antrj pasaulin kar,
vliau pakeista ir pradin j interjero apdaila. Dvarviet
ustatyta aplink apval pagrindin kiem, kur veda vartai
vaiuojamojo kelio pradioje. Prie dvaro yra pasodintas
parkas.
Ruskulovos dvaro sodyba, parkas ir senas vjo malnas
Ruskulova, Salnavos valsius, tel.+371 657 07363,
www.karsava.lv
Dvaro sodyba pastatyta XVIII a. Ji priklaus grafui Tolstojui,
vliau baronui Leventeinui ir Rusijos imperatoriaus
Nikolajaus II motinai Marijai Fiodorovai. Iliko prie
dvarvietje rengtas parkas, imtamei maumedi aljos
ir seno vjo malno liekanos. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
74
Salnavos dvaro sodyba

Salnava, Salnavos valsius, tel.+371 657 07363,
www.karsava.lv
Iliko XVIII a. statyta dvaro sodyba, ipuoseltas parkas,
vaizdingas tvenkinys su salelmis, Meils akmuo. Dl

LATGALA
Siliniek piliakalnis
Pudinava, Merdzens valsius, tel.+371 657 22225, turisms@inbox.lv, www.karsava.lv
Piliakalnis buvo apgyvendintas XII a. Legendos pasakoja, kad kalne buvo saugojami pinigai,
kurie vairiais bdais rodsi monms: dviem berniukais, maa pelyte arba juodo uns
saugojama moterimi balta suknele.
Kraslavos kratas
Graf Pliateri dvaro kompleksas
Pilies g. 6, Kraslava, tel.+371 656 23586,
kraslavas_muzejs@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
Dvaro kompleks sudaro rmai, kiniai pastatai, viename
i ilikusi statini kurtas istorijos ir meno muziejus
bei parkas. Apie 22 ha plot uimaniame romantiko
peizainio stiliaus parke auga apie 70 ri ret medi
bei krm. Pagrindin XVIII a. viduryje sukurto parko
dalis geometrinis liep sodas. Parkas suformuotas
trijuose atskirose planinse erdvse: viruje, prie rm, pranczikuoju stiliumi (emagiai
eldiniai), daubose italikuoju stiliumi (sugrupuoti eldiniai, laipteliai), apaioje anglikuoju
stiliumi (aljos, takeliai, tvenkiniai). Dendrologin parko sudtis labai vairi: jame auga
raudonmediai, juodosios ir Veimuto puys, sidabrins egls ir t.t. Rm statyb pagal
architekto A. Paroko projekt 1765 m. pradjo Konstantinas Liudvikas Pliateris, o 1791aisiais baig Augustas Hiacintas Pliateris. I pradi rmai statyti baroko stiliumi, bet XVIII
a. pabaigoje XIX a. pradioje buvo perstatyti pagal klasicizmui bdingas formas. Pagal
Diovanio Batisto Piranezi (17201778) pavyzdius turtingai dekoruotos rm vidins sienos
vienintel unikali baroko ir rokoko stili sienin tapyba Latgaloje, kuri buvo aptikta 1984 m.
Pirmojo pasaulinio karo metais graf Pliateri gimin ivyko Ispanij. Ten mir paskutin
Kraslavos dvaro komplekso paveldtoja Maria Concepcion Lorens Fuentos Bustillo. Po
graf ivykimo 1917 1919 m. dvaras buvo ivogtas ir suniokotas. XX a. pabaigoje pradta
dvaro rm rekonstrukcija buvo nebaigta, todl udrausta vidin patalp apira. Bet tai
netrukdo grtis nuostabiais Dauguvos ups slniais, unikaliu parku ir didinga dvaro iors
architektra. Apirti galima tik i iors.
Lyvan kratas
Jersikos piliakalnis
Jersika, Jersikos valsius, tel.+371 29157669, www.livani.lv
18 m. aukio piliakalnis kadais ant jo stovjusios
garsios Jersikos pilies vieta. Tada tai buvo senovs Latgalos
karalysts centras, kuriam XIII a. pradioje vadovavo
karalius Visvaldis.
Ludzos kratas
Istros dvaro rmai
Vecslabada, Istros valsius, tel. +371 657 29541,
+371 26370730, +371 657 29507, http://turisms.ludza.lv
Dvaras pastatytas XIX a. Prie jo yra parkas, kuriame paso
dinta ret medi ri ir uveisti pilkieji garniai. Kadais
dvaras garsjo ymi sodinink ir meninink susitikim
tradicija. Dabar dvaro teritorijoje rengtas pensionatas. Dl
75
LATGALA

Ludzos Uodkalnio kapins
Od g. 9, Ludza, tel.+371 657 07203, +371 29467925,
tel./faksas +371 657 07202, tic@ludza.lv,
ligakondrate@inbox.lv, http://turisms.ludza.lv
Tai VIIXII a. latgali laidojimo vieta. Archeologini
tyrinjim ekspedicijose rasti vertingi eksponatai, kurie
papild Latvijos istorijos muziejaus, Sankt Peterburgo
Ermitao muziejaus, Nacionalinio Helsinkio muziejaus
ir kit muziej saugykl kolekcijas. Dl apsilankymo
Ludzos vidurami pilies griuvsiai
Banyios g. 52, Ludza , tel.+371 657 07203,
+371 29467925, tel./faksas +371 657 07202,
Stksantys didiausios Livonijos ordino pilies (1399 m.)
Latgaloje griuvsiai vienas seniausi architektros
paminkl Latgaloje, senovje buvs svarbus gynybinis
postas saugantis nuo rytini upuolik. J sudar
triauktis mrinis statinys su eiais boktais, trimis vartais ir dviem priepiliais. XVI a.
tvirtov iplt, pastat auktesn gynybin sien, o vir vart ikl medinius boktus. XVII
a. karuose tvirtov buvo ne kart pulta, naikinama, taiau vliau nebuvo atstatinjama tad
palaipsniui beveik visa sugriuvo. Nuo pilies kalno atsiveria vaizdas senovin miest, i abiej
pusi supam Didiojo ir Maojo Ludzos eer. Dl ekskursijos btina susitarti i anksto.
Preili kratas
Preilos parkas ir Borch dvaro kompleksas
Preila, tel.+371 653 22041, +371 29116431, +371
29100689, www.preili.lv
Miesto istorijoje ypating viet uimanti graf Borh
gimin ia gyveno apie 500 met. Preilai jie paliko kurt
vien spdingiausi peizaini park Latvijoje ir dvaro
pastat kompleks, kur sudaro rmai, vart sargo
namelis, 1817 m. pastatyta koplyia, arklid, Adomo ir
Ievos sala ir Meils kalnelis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Rzekns miestas
76
Rzekns pilies kalnas ir pilies griuvsiai

Rzekn, tel.+371 646 05005, www.rezekne.lv
Pilies kalnas ir jos griuvsiai yra miesto centre,
deiniajame Rzekns ups krante. XIII a. pabaigoje ant
kalno buvo pastatyta galinga dviaukt Livonijos ordino
pilis: norint j patekti reikjo pereiti kabant tilt, trejus
geleinius vartus ir tak, vedant iilgai rytins sienos.
Deja, i buvusios galybs iliko tik sien ir tvirtinim
fragmentai. Kad galtumte sivaizduoti kaip atrod i
pilis vilgtelkite Livonijos ordino vidurami riteri
pilies maket. Darbo laikas: maket galima apirti
balandio - spalio mn.

LATGALA
Rzekns kratas
Ydens piliakalnis
Yden, Nagli valsius, tel. +371 28301143,
Prie Lubano eero stksantis piliakalnis buvo apgyvendintas
nuo XI a. Nuo jo atsiveria puiks vaizdai eer ir jo
slnius.
Latgalos regiono reabilitacijos centras Razna
Sauu kalna g. 3, Veczosna, Lznavos valsius,
tel.+371 646 46923, +371 646 46910, +371 29422323,
lnrc@apollo.lv, www.lnrc.lv, www.rezeknesnovads.lv
Ant nedidelio kalnelio Zuosnos eero krante stovintis
centro pastatas i pradi statytas kaip meninink vasaros
poilsio namai. Ne veltui jam irinkta vaizdinga vieta ant
Piet Latgalos auktumos nuo jos atsiveria spdingi
vaizdai rko apgaubt Raznos eero pakrant. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Lznavos dvaro rmai ir parkas
Lznava, Lznavos valsius, tel.+371 646 46017,
info@luznava.lv, www.rezeknesnovads.lv
Dvaro rmai statyti 19051911 m. jugendo ir eklektikos
stiliais - raudon plyt pastatas isiskiria nesuskaiiuojamais
architektros bei meno dariniais: kaltiniais balkon
turklais, dekoratyvinmis lang juostomis ir spynomis.
Parkas uima 23,7 ha. 1991 m. jame pastatyta L.Vronevskos
sukurta Madonos statula. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
Makonkalnis (Volkenbergo pilies liekanos)
Makuonkalnio valsius, tel. +371 29139677,
Netoli Raznos eero stkso Makonkalnis (dar vadinamas
Padebes kalnu), ikils 249 m. vir jros lygio. 1252 m.
Livonijos ordinas jo virnje pastat vien pirmj
tvirtinim Latgaloje Volkenbergo pil.
Mican - Kirkos kalnas
Berzgals valsius, www.rezeknesnovads.lv
Kakada tarp eer ant kalvos buvo pastatyta didiul riteri
pilis, o vliau - maas Prieukalns dvarelis, kuris 1792 m.
buvo perstatytas liuteron banyi, veikusi iki 1912-j.
Vien darganot nakt j trenk aibas ir banyia sudeg.
Senoliai pasakodavo, kad po banyia ess didelis rsys,
kuriame buvo laidojami dvaro eiminink vokiei Manteifeli eimos nariai. Manoma, kad
taip ir galjo bti, nes n vienose kapinse Berzgalje nra ios eimos kapo.
Springi piliakalnis
Uozuolmuios valsius, tel. +371 29121275,
Piliakalnis domus savo neprasta ivaizda.
77
LATGALA

Veitko dvaras rmai
Ritups g. 27, Berzgal, tel.+371 646 44642,
Naujasis dvaro rm pastatas statytas 1832 m. Nuo 1993j jo pastate sikrs Ryt Latgalos profesins mokyklos
Berzgals padalinio bendrabutis.
Zuosnos (Veczuosnos) dvaro rmai
Zosna, Lznavos valsius, tel.+371 646 07421,
Dvaro pastatas statytas 1870 m. pagal kunigaiki Golicin
usakym - tai vienas ret upildyto karkaso konstrukcijos
pastat pavyzdi Latgaloje. Dvaro parke auga 39 ri
mediai ir krmai.
Riebini kratas
Galian (Oups) dvarviet
Galianai, Galian valsius, tel./faksas +371 653 24375
Ilikusios grafo Borcho dvarviets pagrind sudaro XVIII
a. statyta sodyba, kuri ne kart buvo perstatyta. Savo
dabartin ivaizd ji gijo XIX a. antroje pusje. Dvarvietje
iliko svirnas, arklids, tarn namas, kltis, sargo namelis.
Pastar vjo malnas
Stabulniekos valsius, tel. +371 29464960
Tai vienintelis rekonstruotas olandikojo (kepurinio) tipo
vjo malnas Latvijoje.
Ruon dvaro sodyba ir parkas

Ruon valsius, tel. +371 27533033, www.rusonasmiuza.lv
Neorenesanso stiliaus sodyba pastatyta 1903 m. Tai
vienauktis pastatas su dvilaite centrine dalimi, dvilaiiu
ir keturlaiiu stogu. 2007-iais sodyba rekonstruota. J
juosia landaftinis parkas.
Kastyri dvaro arklids

Dvarviet buvo kurta XIX a. XIX a. pradioje XX a. ji
priklaus ab giminei, i kurios kilo lenk sukilimo dalyvis
ir keliautojas N. aba (1805 1885) ir jo brolis A. aba
(1800 1894), kuris yra inomas kurd kalbos, literatros
ir istorijos tyrintojas.
78

LATGALA
Geleno parkas
XIX a. pabaigoje kurt landaftin park dvarininkas
paskyr savo dukros Helenos garbei. 8 ha plote auga 23
ri egzotiniai mediai ir krmai.
Riebini dvaro sodyba ir parkas

Riebiniai, tel.+371 653 22041, +371 20116431
Vlyvojo klasicizmo stiliaus dvaro sodyba statyta XIX XX a. I pradi jie priklaus Veisenhof giminei. XIX a.
atrojoje pusje ja sigijo lenk ininierius S. V. Kerbedzas.
XX a. pradioje apleist dvar atnaujino ymi filantrop
Eugenija Kerbedza. Dabar sodyboje rengta poilsio vieta
dailininkams, raytojams ir kompozitoriams. Dl apsi
Upursalos Auk kalnas
Ruuonos valsius, tel. +371 29118597, +371 653 22100
Tai senovs latgali aukojimo vieta. Upursalos viduryje
stkso kauburys, kurio aukiausioje vietoje guli akmuo,
liaudyje iki iol vadinamas Aukos akmeniu: jo auktis 1,2
m, skersmuo palei em 5,5 m. Legendoje pasakojama, kad
ant akmens kakada buvo ikalti uraai ir prie jo mons
vesdavo aukoti riukus. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Varkavos kratas
Varkavos dvaro rmai
Skolos g. 5, Vecvarkava, Upmalos valsius,
tel. +371 28239646
Dvaro rmai buvo pastatyti apie 1865 m. Dabar juose
sikrusi Varkavos krato savivaldybs administracija.
Arenduols dvaro sodyba

Arenduol, Rokalnio valsius, tel.+371 29229713
Dvaro sodyba statyta kaip medioklei ir poilsiui skirtas
statinys. XX a. pradioje paskutiniai j savininkai buvo
grafai Pliateriai Zybergai. J lojalus poiris valstieius
apsaugojo dvar nuo sunaikinimo. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
79
LATGALA

Viliakos kratas
Viliakos dvarviet
Pilies g. 9 ir Pilies g. 11, Viliaka, tel.+371 645 63302, +371
25926616, www.vilaka.lv
Grafui Zabeliui priklauss dvaras XIX a. pabaigoje buvo
treias pagal dyd Latvijoje. XX a. jis buvo sunaikintas, o ant
ilikusi pamat pastatyta Viliakos valstybin gimnazija.
Dl ekskursij btina susitarti i anksto.
Zilups kratas
Zalesjs dvarviet
Zalesj, Zalesjs valsius, tel.+371 657 29874,
www.zilupe.lv
Tai buvusi barono Rozeno valda kadais buv dideli
ir puons dvaro rmai, parkas, kiniai pastatai, tarn
namelis.
Pasiens dvaras
Pasien, Pasiens valsius, tel.+371 657 29925,
+371 28656530, www.zilupe.lv
Dvaro rmai pastatyti XVII a. XVIII a. Lenkijos karalius
Augustas III juos padovanojo didiajam Pasiens krato
kancleriui Borisui Janiui. Paskutin dvaro savinink buvo
grafien Obolenskaja. Pokario metais rmuose veik
Pasiens vidurin mokykla, o nuo 1977-j ia sikr
kultros namai. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.

Anyki rajonas
Palatavio piliakalnis
Palatavio k.
Ant piliakalnio XIIIXIV a. buvo kunigaikio rezidencija.
Anyki istorikas Baranauskis j sieja su Mindaugo pilimi.
alia piliakalnio teka Latavos up.
eimynikli piliakalnis
Anykiai
Piliakalnis dunkso netoli Anyki. Tai labiausiai ityrintas
piliakalnis Lietuvoje. Archeologiniai radiniai liudija, jog
XIII-XIV a. ia stovjo medin pilis, o kai kurie istorikai
j sieja su vienintele istoriniuose altiniuose paminta
Mindaugo pilimi Voruta.
80
S. ir L. Didiuli sodyba
Grieonli k., tel.+370 381 43901, a.vienuolis@delfi.lt,
www.baranauskas.lt
Spaudos draudimo metu sodyba buvo spaudos platinimo
centras. J namuose pristatomoje ekspozicijoje isaugotos
buities detals, asmeniniai daiktai, udraustos lietuvikos
spaudos slaptaviet. Darbo laikas: III - VI 8.00 - 7.00.
RYT AUKTAITIJA
Burbikio dvaras
Burbikis
Sodyba kurta XVIIXVIII a., o nuo XIX a. vidurio iki 1932
m. ji priklaus ponams Vensloviiams. ie pastat ir reng
nauj dvar, pasodino park. Iliko didel primim sal,
kambariai, rieutmedio durys, ampyro stiliaus laikrodis.
Raguvls dvaras
Raguvls k.
Tai XVIII XIX a. pradios dvarinink Komar dvaro
sodyba klasicizmo stiliaus architektrini statini
kompleksas, sudarytas i 19 ilikusi statini. Jis vienas
i nedaugelio gerai isilaikiusi, suplanuot klasicizmo
stiliumi dvaro sodybos ansambli.
Utenos rajonas
Narkn piliakalnis
Narkn k., Lelin sen.
Pasak archeolog, mons ia gyveno jau 11 metais pr. Kr.
Legenda byloja, kad kunigaiktis Utenis pastat pil ir kr
miest. Vietos gyventojai kunigaikio vardu pavadino
centrin miesto aikt, laikrat ir futbolo komand.
Taurapilio piliakalnis
Taurapilio k., Tauragn sen.
mons kalba, kad kalne yra paslpta ola, i kurios tyliais
vakarais girdisi nuostabi muzika liutnios garsai.
Pakalni piliakalnis su kryiumi
Pakalni k., Lelin sen.
Vakarinje eero pusje legendomis garsus Pakalni
piliakalnis, dar vadinamas ved baterija. Pasakojama,
kad j pylusios laums, todl ir dabar vadinamas Laums
kvartukliu (prijuoste).
eimyniki piliakalnis
eimyniki k., Upali sen.
Piliakalnis yra vienas didiausi rajone, dar vadinamas
Pyliumi, Papili kalnu, Pyliakalniu. J i vienos puss supa
Piliaus upelis, o i kitos Pilupis. Piliakalnis yra 80 m ilgio
ir 40 m ploio, laitai labai stats, tad norintys ukopti,
turs ilieti ne vien prakaito la, taiau stengtis verta - nuo
piliakalnio virns atsiveria nuostabs kratovaizdiai.
81
RYT AUKTAITIJA

Vestuvi kalnelis
Klovini k., Utenos sen.
Civilins metrikacijos ikilms pavairinamos ivykomis
Vestuvi kaln. 1987 m. suvaiav alies ir vietiniai
tautodailininkai uolo stogastulpiuose ir skulptrose
pavaizdavo sensias lietuvi vestuvi apeigas ir j dalyvius.
Zaras rajonas
Pakalniki piliakalnis
Turmanto sen., www.zarasai.lt/tic
Piliakalnis rengtas atskiroje kalvoje Ramio eero iaurs
vakariniame krante. Jis datuojamas I tkst. per. Kr. I tkst.
pradia.
Verslavos piliakalnis
Antaliepts sen., www.zarasai.lt/tic
Vienas spdingiausi rajono piliakalni yra apie 2 km
nuo Antaliepts, 80 m iaur nuo ventosios ups ir
Slupio upelio santakos. Pietinje ir pietrytinje piliakalnio
papdse rastos senovs gyvenviets yms.
Velikuki II (Sala) piliaklnis
Sart regioninis parkas, Antazavs sen., www.zarasai.lt/tic
Piliakalnio aiktelje iliko kultrinis sluoksnis, kuriame
rasta lipdytins lygiosios keramikos fragment, geleies
lako, gyvuli kaul ir akmenini kirvuk, jo palaitse yra
senovins gyvenviets yms.
Pakains (Demb) piliakalnis
Sart regioninis parkas, Antazavs sen., www.zarasai.lt/tic
Brkniuotosios keramikos kultros piliakalnis naudotas
nuo I - ojo tkstantmeio prie Krist iki I-ojo tkstantmeio
vidurio po Kristaus.
Buvs Antazavs dvaras

Antazavs k., www.zarasai.lt/tic
Pradtas statyti XVIII a. viduryje. Pastat ir aplinkos
projektus kr yms to meto architektai. Pagrindinje
rm fasado pusje rengtas ovalo formos glynas, apjuostas
plaiu taku, o kiek toliau ikasti tvenkiniai. Kelias dvar
buvo apsodintas katonais, rytus nuo jo pasodintas
maas sodas, o nuo parko iaur, kairje kelio pusje
didysis sodas. Netoli dvaro buvo nutarta statyti banyi.
Grafien Pliaterien pareikalavo j pastatyti taip, kad i
rm matytsi Didysis banyios altorius.
82
Maskovii piliakalnis
Maskovii k.
XI XV a. datuoti piliakalnio archeologiniai radiniai charakteringi skandinav kultros pavyzdiai. Tarp j
isiskiria papuoalai su pieiniais ir run enklais, kurie
neturi analog ne tik Baltarusijoje, bet ir visose ryt slav
emse. Specialist tvirtinimu uraai daryti XII XIII a.
VITEBSKO SRITIS

Braslavo rajonas
Pliateri sodyba
Opsos k.
Sodyba pastatyta 1904 m. kaip Pliateri eimos rezidencija.
Pirmojo pasaulinio karo metais ia veik ligonin, o 1922
m. ji buvo nupirkta ems kio mokyklos reikmms.
Dievo Gelbtojo koplyia

Achremovc k.
Iki i dien ilikusios grafo Felikso Pliaterio lomis
statytos koplyios architektroje sunku nepastebti gotikos
bruo. Kadaise joje buvo rengta Pliateri eimos kripta,
kuri sovietmeiu sunaikinta.
Mior rajonas
Lopatinski dvarviet
Leonpolio k.
Lopatinski (rus. ) gimin garsi tuo, kad nuolat
varsi su pripaintais ,,mados inovais Radvilomis. Dvare
buvo keturi dailininko Piterio Pauliaus Rubenso (15771640) paveikslai, nuosava spaustuv, gerai rengtos fizikos ir
chemijos laboratorijos. Dvarviet laikyta kultriniu krato
centru, o ia organizuojamus pokylius ir muzikos vakarus
suvaiuodavo dauguma vietos dvarinink.
Milai dvarviet
Idoltos k.
Dvarviets sodyba pradta statyti 1873 m. - per trump
laik ikilo didingas, i piet iaur itemptas dviauktis
pastatas. Po pastatu rengti poemiai, rsyje yra ulinys,
pripildytas altinio vandens.
83
VITEBSKO SRITIS

Mirski dvarviet
Kamenpoljs k.
Dvarviets eimininkas ypatingai mgo mediokl, todl
jo darbo kabinetas buvo ipuotas mediokls trofjais ir
ginklais. Sodybos interjeras buvo kuklus, o dauguma bald
jam pagaminti vietos meistr.
Rudnicki dvarviet
Dedino k.
Dvarviet sudaro sodyba, dalis ilikusio kratovaizdio
parko ir kiniai pastatai. Pirmame dvaro aukte buvo pirtis,
duonos kepykla, virtuv, o daugel kambari puo balti ir
spalvoti kokli idiniai. Ypatingai isiskyr originali sodybos
ilumos sistema visam dideliam pastatui naudotas tik
vienas krosnies kaminas. Katilin, apildanti sodyb, buvo
rsyje - i jos iluma nepaaikinamu bdu pasiekdavo visas
jos patalpas. Dar visai neseniai i sistema buvo naudojama.
Polocko rajonas
Sofijos soboras Auktutin pilis
Zamkovaja g. 1, Polockas, tel. +375 2144 25340
Informacija pateikta ,,Sofijos soboro architektros istorijos
muziejus aprayme. Darbo laikas: II - VII 10.0017.00,
vasar II - VII 10.0018.00.
Roson rajonas
,,imto lang namas (pono Glazko pilis)
Komsomolskaja g. 13, tel. +375 2159 41228,
+375 2159 41008
Namas pastatytas 1900 m. Jis primena ma pil, o avi savo
keistos architektros elementais: ia daug ,,pasislpusi
laiptini, netikt koridori vingi... Pasakojama, kad
ponas Glazko labai pamilo turting mergin, kuri galto
bti arba labai turtinga ir kilusi i garsios vokiei gimins,
arba grauol i Lenkijos. Ji vis nesutiko priimti Glazko pasilymo tekti ir net pateik
reikalavimus, kad is pastatyt toki pil, koki turi jos tvas. Mylimosios norai Glazko buvo
sakymas... Net plytas statomai pilaitei ponas vesi i usienio. Pasamdytas architektas
statinyje panaudojo ne vien gotikos element boktelius, arkas.
84
Tvirtov ,,Sakalas
Kulniovo k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
Upi Drisa ir Nia santakoje yra senos tvirtovs, statytos
Livonijos karo metu, liekanos. Ji buvo pradta statyti 1566
m. Ivano Rsiojo sakymu. Kadaise tvirtov buvo tarsi
tikra riterio pilis! Rods, niekas negals jos sunaikinti...
Deja, pilis stovjo tik trylika met 1579 m. rugsjo 11
d. j sudegino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didiojo
kunigaikio Stefano Batorijos kariai. Tvirtovs gaisre uvo
apie 4000 moni.

Nitoslavski dvaro ir parko kompleksas
Opitnajos k.
Vlyvojo klasicizmo tradicijomis statytas kompleksas
kurtas XIX a. antroje pusje. J sudaro dvaro sodyba,
koplyia, kiniai pastatai ir nedidelis parkas su tvenkiniu.
Nors dvaro istorijoje minimi keli jo valdytojai, garsiausia
i j Nitoslavski (rus. ) gimin. Dar prie
Antrj pasaulin kar dvare sikr 16-asis pasienio
brys. Pasakojama, kad dvarviet pasienieiai tvark
ypa rpestingai ir net pasodino naujas aljas bei glynus. Vliau jos rm patalpose buvo
atidaryta bandym stotis. Po karo dvaro sodyboje buvo steigtas statybos technikumas, ia
buvo organizuojami mokymai kolki pirmininkams, o nuo 1957 m. veik veterinarijos
technikumas. Vliau kompleksas buvo naudotas vaik stovykloms organizuoti.
VITEBSKO SRITIS
Parkas
Osvejos gyv.
Gamtos paminklas kurtas 27 ha plote. ia organizuojamos
ekskursijos, silomas aktyvus poilsis, pasivaikiojimai
Osvejos parku jis yra vienas domiausi gamtos paveldo
objekt Vitebsko srityje.
Vitebsko rajonas
I. Repino sodyba ,,Zdravnevo
Kojtovo k., tel. +375 2122 91 673, faksas +375 2122 91673
Rus dailininkas Ilja Repinas i sodyb sigijo 1892-aisiais.
1892-1901 m. joje sukr paveikslus: ,,Baltarusij, ,,Rudens
puokt, ,,Mnulio nakt, ,,Dvikov ir kt. Iki iol sodybos
teritorijoje tebealiuoja garsaus dailininko sodinta liep
alja. Vitebsko srities kratotyros muziejaus fonduose
saugomas vertingas dailininko palikimas: nuotrauk
originalai, laikai, knygos, akvarels ir Slobodos cerkvei
tapytos ikonos.
85
LATGALA
MALDOS NAMAI
86
Maldos namai
Unikalus Latgalos, Ryt Auktaitijos ir Vitebsko srities kratovaizdis skirtingais istorijos
laikotarpiais ugd jautrius ir krybingus mones, kurie visada iekojo galimybi ireikti save.
Maldos namai vienas i stabiausi ia gyvenusi moni sukurt stebukl: naging liaudies
meistr ir garsiausi architekt per imtmeius sukurtos sakralins kultros vertybs iki iol
avi ir jaudina. Keliaujant jus stebins vairi architektros stili darna ir graiai tarpusavyje
sugyvenantys skirting konfesij tikintieji.
Latgala, rykiai katalikikas regionas liuteronikoje Latvijoje, nesivaizduojama be jos
auktumos vakaruose sikrusio Agluonos miestelio ji laikoma alies katalik dvasinio
gyvenimo centru, o joje esanti bazilika baroko stiliaus edevru. Tikima, kad bazilikoje
esantis garsusis paveikslas ,,Agluonos Stebukladar Dievo Motina (XII a.) turi gydomj
gali. 1993 m. bazilikoje apsilank popieius Jonas Paulius II.
Lietuva garsi medins sakralins architektros palikimu. Vienas graiausi jo pavyzdi 1650 m. statyta Stelmus Viepaties Jzaus Kryiaus filijin banyia. J gabi meistr rankos
surent naudojant tik kirv, o dur lent sutvirtinimui - kaltinius vinis. Banyios interjeras
rengtas 1713 metais: jame gausu verting baroko stiliaus puomen - bareljef, horeljef,
skulptr, spiralik kolon, originalios medins ornamentikos.
avs talenting meistr banytiniai statiniai Vitebsko srityje stabi architektra liudija
kiek triso djo ia kr menininkai. Spaso-Jefrosinijos moter vienuolynas - slavikos
architektros stebuklas ir vienas lankomiausi Baltarusijoje objekt, o jame saugomas kryius
alies nacionalin vertyb. Prie vienuolyno krjos ventosios Jefrosinijos Polockajos
karsto maldai nuolat gausiai atvyksta piligrimai i viso pasaulio.
Nuo seno maldos namuose diaugiams ir lidime, tikims ramybs ir supratimo,
formuojame vertybes ir bendruomenikumo tradicijas, nes sakralins kultros istorija
ateities kartoms isaugota patirtis.
MALDOS NAMAI
LATGALA
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Agluonos bazilika
Ciri g. 8, Agluona, tel. +371 653 81109, +371 29188740,
abv@aglonasbazilika.lv, www.aglona.lv,
1768 1800 m. statyta dviaukt (bokto auktis 60 m)
bazilika baroko stiliaus edevras, pirmoji ir vienintel
bazilika alyje. Tikima, kad ventovje esantis bizantikuoju
stiliumi tapytas garsusis paveikslas ,,Agluonos Stebukladar
Dievo Motina (XVII a.) turi gydomj gali. Agluonos Dievo Motina vadinama ir ,,iaurs
Karaliene, nes taip garbinamas paveikslas saugomas iaurrytinje katalikikos Europos
dalyje. Atidengiamas vienintel kart metuose per Mergels Marijos Dangun mimo vent
paveikslas turi antrinink Lietuvoje, Trakuose, bet iki iol menotyrininkai negali atskirti kuris
tikras, o kuris tik kopija. Viena i paveikslo atsiradimo iame miestelyje versij yra siejama su
kunigaikio ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo timi keliaujant Agluon. Dar vienas
jos unikalumas - vargonai, kurie yra vieni didiausi Latvijoje, sukaupta didel skulptr,
paveiksl ir kit banytinio meno vertybi kolekcija ir deimt puoniai rengt altori. Bazilika
turi Vatikano pripaint ventj vyskup Bronislav Sloskan. 1993 m. garsij ventov
apsilank popieius Jonas Paulius II. Didiausi bazilikoje veniami atlaidai vyksta rugpjio
15-j per olines. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
v. Onos banyia
Berzgal, tel. +371 26134126 , www.aglona.lv
1744 -1751 m. statyta banyia yra viena seniausi medini
banyi Latvijoje. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Sentiki cerkv
Kovaliova, Graver valsius, tel. +371 26154785,
www.aglona.lv
Ekskursija po 1861 m. statyt cerkv ir tvo Jefimo
pasakojimas apie sentiki tradicijas. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Baltinavos kratas
Romos katalik banyia

Baltinava, tel. +371 645 63318, +371 29141738
1909 - 1931 m. statyta banyia yra 39 m aukio ir 15,5 m
ploio. Joje galite ivysti senus sakralinio meno krinius.
Banyia - valstybins reikms architektros paminklas.
Staiatiki cerkv
Baltinava, tel. +371 29141738
Banyia statyta 1901 m. dvarininko Fiodoro Agarkovo
lomis. Ji 19 m aukio, 8 m ploio, i iors padabinta
keturiais kupolais. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
87
LATGALA
MALDOS NAMAI
Balv kratas
Baznyios g. 3, Balvai, tel. +371 645 21375, +371 645 21430,
www.balvi.lv
Banyia pastatyta 1782 m. Ji unikali fasado formomis,
nes i pradi buvo statyta pagal sentiki cerkvi statybos
tradicijas buvo su kupolu ir tik vliau ikelti du jos
boktai. 2004 m. banyia restauruota. Dl apsilankymo
Evangelik liuteron banyia
Berzpilio g. 17, Balvai, tel. +371 26840337, www.balvi.lv
Banyios istorija prasidjo XIX a. pabaigoje, kai dalis
kituose Latvijos regionuose gyvenusi gyventoj dl skol
prarado savo emes ir nauj viet apsigyvenimui patrauk
iekoti Latgal. Atvykusiems buvo svarbu turti ne tik
savus namus, bet ventoves. i pastatyta 1915 m. ir garsi
i Vokietijos pargabentu net 530 kg sverianiu varpu. Dl
Beriai, Berzpilio valsius, tel. +371 645 44405,
www.balvi.lv
Romantizmo stiliaus masyvi dvibokt banyia pastatyta
1851 m.

Tila, tel. +371 26545870, www.balvi.lv
Viena i didiausi medini banyi Latvijoje statyta 1921
- 1922 m.

Tila, tel. +371 26545870, www.balvi.lv
Banyia statyta 1926 -1930 m.
Staiatiki banyia
Tila, tel.+371 26545870, www.balvi.lv
Banyia pastatyta 1895 m.
88
MALDOS NAMAI
LATGALA
Baptist maldos namai

Tila, tel.: +371 26545870, www.balvi.lv
Maldos namai pastatyti 1929 m.
Ciblos kratas
Eversmuios v. Andriaus banyia
Cibla, tel.+371 29230204
Medin dvibokt banyia pastatyta 1771 m. dvarininko
Karnickio lomis, padidinta 1876-iais. Ji viena seniausi
ir tipikiausi Latgalos banyi, yra gausi unikalaus
banytinio meno paminkl, tarp kuri ir seniausi Latgaloje
banytiniai paveikslai: 1715 m. tapytas ,,v. Petras ir 1746
m. - ,,v. Rozalija. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
v. Mergels Marijos Apsireikimo banyia
Pumucova, Pumucovos valsius, tel. +371 26171746, +371
283 45990
1852 m. pagal architekto A. Parako projekt pastatyta
banyia - tipinis mrini maldos nam pavyzdys. Dl
Dagdos kratas
Andrupen, tel.+371 656 52287, www.dagda.lv
Parapijos istorija prasidjo XVIII a. pradioje. Dabartin
mrin banyia pastatyta 1849 m. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.

Aljos g. 2, Dagda, tel. +371 656 53634, +371 656 81420,
dagdas.fenikss@inbox.lv
Baroko stiliaus banyia pastatyta 1761 m. dvarininko Jano
Augusto Hilzeno lomis. Ji yra 42 m ilgio ir 33 m ploio,
interjere trys prabangs akmeniniai altoriai su karnizais ir
piliastrais, vieni geriausi Latvijoje vargonai, skulptros,
graf Hilzen regalijos. Banyios bokte yra penki
varpai, didiausias i kuri sveria daugiau nei 1000 kg. Dl
89
LATGALA
MALDOS NAMAI
Pokrovo Nikolajaus sentiki cerkv
Ludzos g. 6, Dagda, tel. +371 656 81420,
dagdas.fenikss@inbox.lv
Ypa didel vert turi banyios interjeras. Dl apsilankymo
Landskoronos banyia
kiaun, tel. +371 29429028, www.dagda.lv
Dabartin banyia pastatyta 1828 m. dvarininko Martyno
Karnicko lomis. 1859-aisiais banyia rekonstruota.
ventovje saugoma Lurdo Dievo Motinos skulptros
kopija, o kiekvieno mnesio 11 d. vyksta miios jos garbei.
Daugpilio miestas
Pirmosios Baltijos alyse sentiki cerkvs aminimo
vieta
Banyios ir Liginiki g. sankrya, Daugpilis,
tel. +371 654 22818, info@visitdaugavpils.lv,
Latvijos sentiki istorijos altiniai liudija, kad 1659 m. vasa
r dalis tikinij, saugodamiesi persekiojim, persikl
gyventi Latvij: ia, Liginikse, 1660-j vasar, jie
pastat pirmj sentiki cerkv. Maldos namai udaryti
1837 m., taiau tolesnis j likimas neinomas: cerkv arba sudeg, arba buvo igrobta ir
sunaikinta. Dabar i viet ymi simbolinis juodo granito kryius.
ventykl kalva
18 Novembro g., Daugpilis, tel. +371 654 22818,
Kiekvienas, apsilanks mieste, turi pamatyti i kalv
unikali viet, kurioje pastatyti keturi konfesij maldos
namai. M. Liuterio liuteron katedra statyta 18921893m.
pagal architekto V. Neimano projekt. Ji rykiai atspindi to
meto sakralins statybos mad meistr polink vidura
miams bdingas asketins gotikos tradicijas. 1902aisiais
pastatyta v. Mergels Marijos Nekalto prasidjimo banyia eklektikos epochos paminklas.
Jos viduje ypa domus antikinio altoriaus idj atspindintis pasagos formos altorius, o fasade
retu Latgalai kupolu ubaigiama apsid. ventj kankini Boriso ir Glebo staiatiki katedra
pastatyta 1905 m. ir buvo Dinaburgo garnizono maldos namais, visos joje esanios ikonos bei
freskos yra Kijevo Sofijos soboro ikon ir fresk kopijos. v. Nikolajaus cerkv statyta 1908
1928 m. - joje saugomos XVIIIXX a. ikonos ir XVIIXX a. ret knyg kolekcija.
90
v. Petro banyia
Rygos g. 39, Daugpilis, tel. +371 654 20583,
Klasicizmo stiliaus banyia statyta 1848 -1849 m.,
atstatyta 1924 1934 m. Banyios architektra primena
v. Petro bazilik Vatikane. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Mergels Marijos banyia

Banyios g. 28, Daugpilis, Gryva, tel.+371 654 24194,
Banyia statyta 1881 - 1889 m. vietoje, kurioje apsireik
v. Mergel Marija, perstatyta 1935 -1 942 m. Tai vienintel
Latvijoje banyia, kuriai lang vitraai 1889 m. pagaminti
Varuvos v. Luko dirbtuvje. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Sentiki cerkv
Selijos g. 56, Daugpilis, Gryva, tel. +371 654 22818,
Cerkv harmoningai dera su mikrorajono mediniais
pastatais. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
yd sinagoga
Cietoknio g. 38, Daugpilis, tel. +371 29548760,
Sinagoga (Kadio maldos namai) pastatyta 1850 m.
Antrajame jos aukte rengtas muziejus ydai Daugpilyje
ir Latgaloje. 2005 m. garsaus dailininko Marko Rotko
vaik lomis buvo suremontuota. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
v. Aleksandro Nevskio staiatiki koplyia
Sauls g. 20, Daugpilis, tel. +371 654 22818,
www.visitdaugavpils.lv, info@visitdaugavpils.lv
Koplyia pastatyta 1864 m. sunaikintos v. Kunigaikio
staiatiki cerkvs vietoje. 1961-iais buvo udaryta, o 1962
m. lapkriio 18 d. susprogdinta. Atstatyta 2004 m. ir dabar
yra sakralinis monumentas, turintis simbolin reikm
priminti sunaikintos cerkvs istorij.
Daugpilio kratas
v. Jurgio Romos banyia
Ambeliai, Ambeli valsius, tel. +371 654 40034,
Tai seniausia medin banyia Daugpilio krate. Kada
buvo pastatyta tiksli ini nra: pagal ilikusius istorinius
altinius inoma, kad 1782 m. ji jau veik. Banyios
viduje esantis XVIII a. medinis altorius - vertingas baroko
pavyzdys. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Berken (Birkeneliai), Kalkns valsius, tel. +371 29272200,
berkenele@inbox.lv, ww.visitdaugavpils.lv
Banyia pastatyta 1830 m. Ant jos bokto ikelta seniausia
Daugpilio rajone dekoratyvin vtrung (1649). Dl apsi
91
LATGALA
MALDOS NAMAI
v. Jzaus banyia
Demen, emens valsius, tel. +371 26310831
Banyios statyba pradta 1932m., taiau Antrasis
pasaulinis karas j nutrauk. Savo status ji atgavo tik XX
a. antroje pusje, o pabaigta statyti ir paventinta 1992 m.
rugpjio 30 d. Apirti galima tik i iors.
Jzaus irdies parapijos koplyia (Varavenia)

Dubna, Dubnos valsius, tel. +371 29155921,
Koplyia pastatyta 1800m., restauruota 1882-iais. is
ypatingas atuonkampis medinis pastatas su prailginta
altoriaus dalimi - vienintelis tokio tipo sakralinis objektas
Daugpilio krate. Apirti galima tik i iors.
Viepaties Jzaus engimo dang banyia

Elern, Tabors valsius, tel. +371 654 71197,
Vienbokt mrin gotikos stiliaus bruo turinti banyia
pastatyta 1650 m. Jos architektra ir dydis darniai dera
su kitomis banyiomis, o vidus rengtas pagal to meto
tradicijas - tai paliudija manierizmo stiliumi idroti
puoybos elementai, angel siluetai, siuetas i Marijos
gyvenimo. Apirti galima tik i iors.
Koplytl su Nukryiuotuoju
Jaunborn, Salienos valsius, tel. +371 654 71197,
Koplytl pastatyta 1907-siais ant akmens. Jos nioje
v. Mergels Marijos paveikslas, ant kurio apvado yra
lenkikas uraas ,,1907 m. spalio 15 d. ir malda Dievo
Motinai praant sveikatos. Po nia dta alvarin lentel su
lenkiku urau ,,Matko Boska Neustajacej Pomocy Mdl
s za Nami.
v. Kryiaus banyia
Jaunborn, Salienos valsius, tel. +371 654 71197,
Banyia pastatyta 1859 m. lenk dvarininko J.Sivickio
lomis. 1890-siais buvo perstatyta, o 1921 m. atstatyta.
Banyioje rengti trys altoriai: didysis su Iganytojo
kryiumi, Dievo Motinos ir v. Juozapo paveikslais. alia
maldos nam kaimo kapins, kuriose palaidota Sivicki
eima. Apirti galima tik i iors.
92
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Altoriaus Sakramento banyia

Kalup, Kalups valsius, tel. +371 654 20972,
Raudon plyt kryiaus formos banyia pastatyta 1882
m. Ji vertinga 1913-siais atlikta jos sien tapyba. Apirti
galima tik i iors.
Sentiki cerkv
Krivoejeva, Bikerniek valsius, tel. +371 654 22818,
Cerkv statyta 19061907 m. Viduje saugomos ikonos
tapytos XIX a. antroje pusje. Apirti galima tik i
iors.
Kryiaus kelias
Vabuols valsius, tel. +371 654 7100, +371 29964210,
skrindu_muzejs@inbox.lv, www.visitdaugavpils.lv
Statyti kryius alikelse viena seniausi tradicij
Latgaloje. is kryiaus kelias ir jame atstatyti 29 kryiai
katalikikos Latgalos simbolis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
v. Jzaus irdies banyia

Liksna, Liksnos valsius, tel. +371 654 75598,
Banyia, vienas graiausi neogotikos stiliaus sakralins
architektros pavyzdi Latgaloje, statyta 1909 -1913 m. Ji
isiskiria spdingu 30 m aukiu. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Staiatiki cerkv
Maskovska, Vik valsius, tel. +371 654 25347,
Cerkv pastatyta 1879 m. Ji vertinga Novgorodo cerkvi
tradicijomis padarytais jimo vartais ir senja technika
tapytomis ikonomis. Apirti galima tik i iors.
93
LATGALA
MALDOS NAMAI
Sentiki cerkv
Medum, Medums valsius, tel.+371 654 22818,
Cerkv statyta 1937 - 1940 m. Ji unikali tuo, kad prie jos yra
rengta atskira varpin. Apirti galima tik i iors.
Staiatiki cerkv
Tartakas, Vecsalienos valsius, tel. +371 654 22818,
www.visitdaugavpils.lv, info@visitdaugavpils.lv
Skaldyto akmens banyia pastatyta 1894 m. Jos viduje
menikas ikonostasas medin, dekoruota ikonomis
cerkvs pertvara, skirianti altori nuo likusios cerkvs
dalies.

Sikel, Vecsalienos valsius, tel. +371 654 22818,
Pasakojama, kad ia, netoli Dauguvos ups kairiojo kranto,
kadaise stovjo banytl, kuri kakoks latvis atplukd
sieliais i Rusijos. Ir nors i daug kart deg - visada bdavo
atstatyta. I pradi banyia priklaus katalik parapijai,
bet XVIII a. antroje pusje tikintieji j perdav liuteronams
mainais u kit ventov. alia banyios yra senos liuteron
kapins.
Staiatiki cerkv
Skrudaliena, Skrudalienos valsius, tel. +371 654 22818,
Pirmoji cerkv pastatyta 1800 m. Laikui bgant jos bkl
tapo tokia prasta, kad joje jau nebuvo galima aukoti mii.
Kadangi parapija negaljo likti be maldos nam, 1862 1872 m. buvo pastatyta nauja medin gausiai dekoruota
cerkv. Apirti galima tik i iors.
v. Jono Kriktytojo banyia

Vikos, Vik valsius, tel. +371 654 40034,
Romantizmo stiliaus skaldyto akmens vienbokt banyia
statyta 1908 - 1925 m. Apirti galima tik i iors.
94
MALDOS NAMAI
Bebren, Bebrens valsius, tel. +371 26109353,
benita63@inbox.lv
Klasicizmo bruo turinti banyia statyta 1797 - 1883
m. Ji unikali tapytais ant iorini sien paveikslais ir
tebenaudojamais XIII a. vargonais. Apirti galima tik
i iors.
LATGALA
Ilksts kratas
v. Stanislovo Kostkos banyia

Dviet, Dviets valsius, tel. +371 26475480
Baroko stiliaus bruo turinti dvibokt kryiaus formos
banyia pastatyta 1864 m. Ji isiskiria ypatingai puoniu
barokiniu interjeru. Apirti galima tik i iors.
Graf Pliateri gimins koplyia

Bebren (naujosios katalik kapins), Bebrens valsius,
tel. +371 26109353, benita63@inbox.lv
Gotikos stiliaus koplyia pastatyta 1875 m. Joje palaidota
graf gimin, daug nuveikusi puoseljant Latgalos kultrin
istorin palikim.
Dievo Motinos Gimimo staiatiki cerkv

J. Rainio g. 2 a, Ilkst, tel.+371 20219694, tic@ilukste.lv
Cerkv pastatyta 1880 m. Po met ia buvo atidarytas
moter vienuolynas, prieglauda ir mokykla ventik
vaikams. Cerkvs atstatymo darbai pradti 2001-siais.
Maldos namai unikals iorini sien tapyba. Apirti
galima tik i iors.
95
LATGALA
MALDOS NAMAI
ve. Mergels Marijos banyia
Zemgals g. 1, Ilkst, tel. +371 20219694, tic@ilukste.lv
Pagal vienus altinius banyia pastatyta 1806 m., kitus
- 1816 m. Katrynos Zibergos lomis. Vliau ji priklaus
unitams, 1861 m. tapo staiatiki cerkve, o 1920-siais
grinta katalikams. Paskutin kart banyia remontuota
1973 m. Apirti galima tik i iors.

Eglain, Eglains valsius, tel. +371 20028330
Banyia pastatyta 1805 m. Prie jos vakarins sienos yra
lenta Pirmajame pasauliniame kare uvusiems valsiaus
gyventojams atminti. alia esaniame sode iliko Pirmojo
pasaulinio karo metais uvusi vokiei kari kapaviets.

Banyios g. 32, Subat, tel. +371 20219694, tic@ilukste.lv
Penkiabokt banyia Latvijos meno istorijoje uima
ypating viet: ji isiskiria puoniu interjeru ir medinmis
skulptromis. Apirti galima tik i iors.
Archangelo Mykolo banyia

Tirgus a. 17 a, Subat, tel. +371 20219694, tic@ilukste.lv
Senovs bazilikos stiliaus triaukt banyia i skaldyt
akmen pastatyta 1831 m. grafo M. Zybergo - Pliaterio
lomis. Netoli jos varpins 1889 m. idrotas kryius.
Apirti galima tik i iors.
96
MALDOS NAMAI
LATGALA
Zarini (Zarink) kapini koplyia

Zariniai, tel.+371 20219694, tic@ilukste.lv
Koplyia pastatyta apie 1750 m. Apirti galima tik i
iors.
Karsavos kratas
v. Trejybs staiatiki cerkv
Golieva, Golievos valsius, tel. +371 20223040,
www.karsava.lv
Cerkv pastatyta 1841 m. Ji isiskiria ioriniu paprastumu
ir vent paveiksl gausa interjere. Reikalingas Valstybs
pasienio apsaugos tarnybos iduotas specialus leidimas,
nes cerkv yra Latvijos - Rusijos pasienio zonoje.
Jefrosinijos staiatiki cerkv

Stacijos g. 36, Karsava, tel. +371 657 33327,
Karsavos staiatiki parapija kurta 1911-siais. Tais paiais
metais vietos parapijiei mokykloje buvo rengta laikina
cerkv. 1917 - 1918 m. parapijos ventiko namas buvo
perduotas cerkvei kurti. Medin slav architektros
stiliaus cerkv perstatyta 1932 - 1938 m. Dl apsilankymo
Roinio Dievo Motinos banyia
Banyios g. 1, Karsava, tel. +371 657 33558,
+371 26528282, ajezups@apollo.lv,
http://bazneica.lv, www.pierobeza.lv
ia alia viena kitos stovi medin banyia,
pastatyta 1762 m. ir nauja, pastatyta 2003-siais.
v. Dievo Motinos prieglobsio staiatiki cerkv

Pudinava, Merdzens valsius, tel.+371 20223040,
www.karsava.lv
Cerkv pastatyta 1862 m. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
97
LATGALA
MALDOS NAMAI
Stiglova, Merdzens valsius, tel. +371 20251327,
www.karsava.lv
Banyia pradta statyti 1706 m. alia jos stovi dvi medins
koplyios ir varpin. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.

Mevidai, Mevid valsius, tel. +371 657 30568,
+371 657 28268, www.karsava.lv
Banyia 1935 m. kurta mediniame name. Dl apsilankymo
v. Jono banyia
Salnava, Salnavos valsius, tel.+371 26126901
Legendomis apipinta v. Jono banyia pastatyta 1770 m.
ir yra vietins reikms saugomas architektros paminklas.
Kraslavos kratas
Aleksandro Nevskio staiatiki cerkv
Brivibos g. 28, Kraslava, tel. +371 656 22201, +371 26783660,
1789 m. Augusta Plater paaukojo pinigus ligonins ir moter
vienuolyno statybai. 1863 m. vienuolynas buvo udarytas,
o pastatas perduotas rus armijai. 1865 m. patalpose buvo
kurta staiatiki cerkv. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
v. Marijos Magdalenos banyia

Aulja, tel.+371 26629078, + 371 29378955,
Auljoje 1530 m. buvo pastatyta viena i seniausi banyi
Latgaloje. Antrojo pasaulinio karo metu ji stipriai nukentjo.
Dabartin banyia pastatyta 1709 m.
98
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Trejybs banyia
Baltinova (Indra), Indros valsius, tel. +371 26263061,
Pradta statyti 1803 m. kaip Nitoslavski eimos koplyia.
Statybos darbai baigti 1940-siais.

Indrica, Kalnieiai, tel. +371 656 22201, +371 26263061,
Banyia statyta 1655 - 1658 m. Viena seniausi medini
banyi Latgaloje garsi unikaliais mediniais raiiniais. Dl
v. Mykolo Archangelo banyia

Izvalta, tel. +371 656 28238, http://turisms.kraslava.lv
Banyia pastatyta 1896 m. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
v. Liudviko banyia
v. Liudviko a. 1, Kraslava, tel. +371 656 22201, +371 656
23939, http://turisms.kraslava.lv
1755 - 1767 m. pagal ital architekto D. A. Paroko projekt
statyta banyia vienas rykiausi Latgalos baroko
architektros pavyzdi. Jos fundatoriai Konstantinas
Liudvikas Pliateris ir Augusta Plater. Vien i banyios
altori puoia ital dailininko F. Kastaldio freska
ventasis Liudvikas ruoiasi kryiaus yg. Banyioje
yra saugomos v. Donato kankinio relikvijos ir lenk
dailininko, ymaus istorins tematikos krini krjo Jano
Mateikos paveikslas.
Darbo laikas: gegus rugsjo mn. banyia atidaryta I
VI 7.0019.00 val., VII 7.0015.00. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
99
LATGALA
MALDOS NAMAI
v. Jono banyia
Kombuliai, Kombuli valsius, tel.+371 29378955,
1818 m. buvo pastatyta akmenin koplyia - Kraslavos
banyios filialas. Jos atnaujinimo ir konversijos darbai
tssi iki XX a. vidurio.
v. Mergels Marijos mimo dang banyia

Piedruja, Piedrujos valsius, tel. +371 29498354,
+371 656 29632, http://turisms.kraslava.lv
Mrin banyia pastatyta 1759 m. Joje yra iliuzinis tapytas
altorius.

Pustinia, Robeniek valsius, tel. + 371 656 69292,
Banyia statyta 1817 - 1899 m. Priekin jos dalis padabinta
puoniu kryiumi, o vidus ventj paveikslais, masyviais
vargonais ir i Pranczijos atgabentais liturginiais
reikmenimis.
v. Brigitos banyia
Priedain, Kraslava, tel. +371 29498216,
i naujausia Kraslavos krate banyia pastatyta 2001 m.
Joje dmes patraukia vitraai ir domus medio interjeras.
Lyvan kratas
Kristaus Apsireikimo banyia
Jersika, Jersikos valsius, tel. +371 26888809, www.livani.lv
mons i ypating banyi, anksiau stovjusi Daug
pilyje, vadina geleine dl to, kad visa jos iorin apdaila
- sienos, lang rmai, stogo gegns, stogas, boktas yra
pagaminti i geleies ir ketaus. Manoma kad taip idailinta
banyia yra vienintel.
100
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Mykolo Romos banyia

Banyios g. 19, Lyvanai, tel.+371 653 42405, lkb@livani.lv,
www.livani.lv
Tristogs mrins banyios statyba baigta 1861 m.,
iplatinimas atliktas 1880 m. Per Pirmj pasaulin kar
banyia buvo smarkiai apgriauta. 1936 m. joje rengti
nauji vargonai, ji buvo papuota keturiolika Kryiaus kelio
paveiksl.
Liuteron banyia
Dzelzcelos g. 17, Lyvanai, tel.+371 653 41134, www.livani.lv
Banyia statyta 1929 - 1932 m. pagal ininierius Ptersono
projekt.
Vis ventj staiatiki cerkv

Parko g. 9, Lyvanai, tel. +371 26888809, www.livani.lv
Banyia pradta statyti 1937-j rugsj, taiau pokario
metais sunyko. Tikintiesiems buvo grainta tik 1992 m., o
restauruoti pradta 1998 m. vir atnaujinto kupolo buvo
ikeltas originalus priekar ant jo buvs kryius.

Parko g. 1, Rudzatai, tel. +371 653 26369,
www.paxvobis.lv/rudzati
Banyios statyba baigta 1913 m.
v. Marijos Magdalenos banyia

Gosporai, Jersikos valsius, felix.sac@inbox.lv,
www.livani.lv
Romantizmo stiliaus lauko akmen banyia pastatyta
1821 m.
Dievo Motinos banyia

Znuotiniai, Sutr valsius, www.livani.lv
Banyia pastatyta 1926 m. Nors sovietiniais laikais buvo
pasmerkta sunykti, parapijiei rpesiu suremontuota.
101
LATGALA
MALDOS NAMAI
Ludzos kratas
Jono Kriktytojo staiatiki cerkv
Bruodaia, Pildos valsius, tel.+371 26593545,
1751 m. pastatyta medin staiatiki cerkv buvo viena i
seniausi cerkvi Latvijoje. Perstatyta 1832 -siais. Cerkvje
saugomos ikonos yra seniausios Latgaloje. Dl apsilankymo
Viepaties Jzaus Apsireikimo banyia

Bruodaia, Pildos valsius, tel.+371 657 28200,
+371 657 29458, +371 26488140, http://turisms.ludza.lv,
www.pierobeza.lv
Banyia pastatyta 1813 m. dvarininko K. Kiborto lomis.
yd sinagoga
1 Maija g. 30, Ludza, tel.+371 657 07203, +371 29467925,
+371 657 07202, tic@ludza.lv, ligakondrate@inbox.lv,
XIXXX a. sandroje Ludza vadinta ,,Latvijos Jeruzale
- tada apie 59 proc. jos gyventoj buvo ydai. I buvusi
septyni yd sinagog iliko tik i, pastatyta 1800 m.
Apirti galima tik i iors.
Banyios g. 52, Ludza, Banytkalnis, tel. +371 657 25653,
Banyia atnaujinta 1995 m. Joje yra J. Bardos kryiaus kelio
paveikslai, alia banyios - lenk dvarinink Karnicki
koplyia ir L. Tomaicko sukurta v. Marijos statula.
Atidaryta I - VII 8.00 -18.00
v. Dievo Motinos Umigimo staiatiki cerkv

Latgals g. 121, Ludza, tel.+371 26673089,
Vlyvojo klasicizmo stiliaus bruo turinti banyia
pastatyta 1845 m. Perstatyta 1900 1901 m. pagal A. Zacha
rovo projekt. Atidaryta IVII 9.0015.00. Dl apsilankymo
102
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Petro ir v. Povilo banyia

Niukai, Niuki valsius, tel. +371 657 29492,
+371 657 29439, +371 657 29443, http://turisms.ludza.lv,
www.pierobeza.lv
1922 m. pastatyta dviaukt banyia - viena didiausi ir
graiausi medini banyi Latgaloje. Dl apsilankymo
v. Stanislovo banyia
Istalsna, Isnaudos valsius, tel. +371 657 29175,
+371 657 29458, +371 26488140, http://turisms.ludza.lv
Banyia vertinga paveikslais ir kryiaus keliu. Dl
Kristaus Prisiklimo staiatiki cerkv

Vecslabada, Istros valsius, tel.+371 657 29507, +371
26370730, http://turisms.ludza.lv
Monumentali akmenin eiabokt cerkv pastatyta 1908
m. Tai didiausia staiatiki cerkv Latvijos kaimikoje
teritorijoje. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Preili kratas
Gornaja koplyia
Pele valsius, tel.+371 653 55643, +371 26027711,
www.preili.lv
Koplyia pastatyta 1788 m. Joje saugoma barokiniai
paveikslai, du XIX a. pirmosios puss krucifiksai. Dl
Sentiki cerkv
Moskvina, tel.+371 653 35342, +371 26988969,
www.preili.lv
Cerkv pastatyta 1873 m. Parapija ne tik Latvijoje nuo
seno garsi giesmi giedojimu. Unikaliai atliekam giesmi
galima pasiklausyti ir dabar. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Tirgus a. 11, Preila, tel.+371 653 22801, +371 29100689,
www.preili.lv
Leidimas statyti i banyi gautas 1878 m. Tai vienas
graiausi architektros paminkl mieste. Virutin jos
altoriaus dalis - Agluonos bazilikos altoriaus detali kopija.
103
LATGALA
MALDOS NAMAI
Sentiki cerkv
Jelgavos g. 12, Preila, www.preili.lv
Cerkvs statyba baigta 1996-j lapkrit. Ji buvo pastatyta
vietini sentiki parapijos fondo ir privai rmj
lomis.

Nidermuia, Pele valsius, www.preili.lv
Mrin banyia pastatyta 1901 m. Joje yra menik medio
droini, turtingai dekoruotas altorius.

Aizkaln, www.preili.lv
Iki 1926 m. stovjusi banyia buvo igriauta, paliktos tik
mrins sienos. Atstatytoji tra 15 m ilgio ir 20 m ploio.
Mergels Marijos staiatiki cerkv

Aizkaln, www.preili.lv
Raytiniuose altiniuose minima, kad cerkv pastatyta 1904
m. dvarininko Grigorijaus Kuznecovo, jo snus Nikitos ir
valstybins kasos lomis.
Rzekns miestas
Sopulingosios Dievo Motinos banyia
Atbrivoanos al. 87/89, Rzekn, tel.+371 646 23500,
www.rezekne.lv
Banyia pastatyta 1936 m. Joje esantys paveikslai tapyti XX
a. pradioje. alia esaniame banyios sode stovi Fatimos
Dievo Motinos skulptra.
v. Jzaus irdies katedra
Latgals g. 88, Rzekn, tel.+371 646 24522,
www.rezekne.lv
Tai didiausia ventykla Rzeknje. Nuo 1995 m. ji yra
Rzekns - Agluonos vyskupijos centras su vyskupo rezi
dencija.
104
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Trejybs evangelik liuteron banyia

J. Rainio g. 4, Rzekn, tel.+371 646 22917, +371 29178835,
www.rezekne.lv, www.rezekne.lelb.lv
1930 - 1938 m. statyt neogotikinio stiliaus banyi
projektavo ininierius J.Cirulis. Maldos namai remontuoti
1994-siais.
v. Dievo Motinos Gimimo staiatiki cerkv

Atbrivoanos al. 98, Rzekn, tel. +371 646 22429,
www.rezekne.lv
Seniausi miesto maldos nam statyba pradta 1840 m.
Cerkvje gausu ikon, yra trij lygi ikonostasas, alia jos
stovi 1867 m. pastatyta v. A. Nevskio koplyia.
v. Nikolajaus sentiki cerkv

Sinicino g. 4, Rzekn, tel.+371 646 25471, +371 26354441,
www.rezekne.lv
Cerkvje yra unikalus paminklas sunkiausias Pabaltijo
alyse varpas, sveriantis daugiau nei keturias tonas. Jis buvo
ilietas i sidabrini rubli, suaukot Latgalos sentikiams.
Apsilank avisi XVI a. tapyta ikona U tave diaugiuosi.
Cerkvje veikia sekmadienin mokykla.
Rzekns kratas
v. Onos banyia
Ritups g. 9, Bergal, Bergals valsius,
tel. +371 646 44633, www.rezeknesnovads.lv
Renesanso ir baroko stili banyia 1750 m. pastatyta i
iors panai Agluonos bazilik.

Mieros g.2, Gaigalava, Gaigalavos valsius,
tel. +371 646 44503, catolic_bikava@inbox.lv,
Didj banyios altori puoia abiej Zebediejaus sn
paveikslai, joje saugomos v. Mykolo ir Karaliens Rozalijos
skulptros, v. Juozapo, Jono Kriktytojo, v. Petro, v.
Teress ir v. Elbietos paveikslai.
Ciskadai, Sakstagalos valsius, tel. +371 646 40550,
Mrin banyia pastatyta romaniniu stiliumi. Joje yra
paveikslas ,,Madona su vaiku, krucifiksai, vargonai.
105
LATGALA
MALDOS NAMAI
v. Simono ir Judo banyia
Dricanai, Drican valsius, tel.+371 29214848,
marlau@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Akmens banyia pastatyta 1859 m.

Dkstigalai, ornajos valsius, tel.+371 646 23500,
Banyia atstatyta 1947 m.

Feimaniai, Feimani valsius, tel.+371 646 44892,
+371 28673291, www.feimani.lv, www.rezeknesnovads.lv
Banyia gausi valstybins reikms banytinio meno
paminkl.

Kaunata, Kaunatos valsius, tel.+371 646 67000,
Akmenin banyia atstatyta 1850 m.
Staiatiki cerkv
Ilzeskalnis, Ilzeskalnio valsius, tel.+371 646 44580,
Cerkv pastatyta 1832 m. ia palaidoti jos statytojai
Jakovas Kulnevas, Michailas Kulnevas ir jo mona. Cerkv
unikali tuo, kad joje rengta laidojimo vieta tai ypa retai
aptinkama Latvijos staiatiki maldos namuose.
Sentiki cerkv
Malta, Maltos valsius, tel. +371 646 34377,
Cerkv pradta statyti 1931 m. pagal architekto V. ervinskio
projekt. Joje saugomos senos religins relikvijos.
106
MALDOS NAMAI
LATGALA
Vis ventj staiatiki cerkv

Malta, Maltos valsius, tel. +371 646 34377,
Cerkv pastatyta 1928 m. Jos medinis fasadas papuotas
stilizuotu sauls motyvu.
v. Kryiaus Romos banyia

Rozentovos g. 4, Malta, Maltos valsius, tel.+371 646 34377,
Banyia pastatyta 1780 m., paventinta 1782-siais.

Nagliai, Nagli valsius, tel.+371 646 62413,
+371 286 15775, www.rezeknesnovads.lv
Banyia pastatyta 1862 m. Joje isisaugoti 1873 m. padaryti
vargonai. 2011-aisiais banyia remontuota.

Rogovka, Nautren valsius, tel.+371 646 28805,
Romantinio stiliaus banyia statyta 1901 - 1914 m.

Ozolmuia, Ozolmuios valsius, tel.+371 646 40224,
Akmenin banyia pastatyta 1820 m. graf Pliateri Zyberg lomis.
v. Antano banyia
Pilcen, Drican valsius, tel.+371 646 44069,
1772 m. pastatyta medin banyia yra seniausia Latgaloje.
Ji originali savo puskolonmis, eiakampiu boktu,
pusapvaliais langais ir kupolu su kryiumi.
107
LATGALA
MALDOS NAMAI
v. Trejybs banyia
Pua, Puos valsius, tel.+371 646 46045, +371 29139057,
Banyia pastatyta 1743 m. klebono adurskio lomis. Joje
yra latvi meistro J.Gremzs vargonai.
v. Simono ir Judo banyia

Prezma, Silmalos valsius, tel.+371 646 44830,
Mrin dvibokt banyia pastatyta 1859 m.
Dievo Apvaizdos banyia

Rikava, Rikavos valsius, tel.+371 646 62413,
1832 m. grafo Antonijaus Rika lomis pastatyta banyia
yra viena i moderniausi klasikini sakralini statini
Latgaloje. Prie banyios esaniose kapinse yra Rik
eimos koplyia.

Sarkaniai, Lend valsius, tel.+371 646 44726,
Banyia garsi Dievo Motinos paveikslu. Tikima, kad jis yra
stebuklingas.
v. Trejybs banyia
Vecstranai, Gaigalavos valsius,
tel. +371 646 44537, www.rezeknesnovads.lv
1958 m. banyia buvo atstatyta ir paventinta. Jos istorijoje
yra domus faktas - soviet valdia neleido ant jos statyti
bokto.
108
v. Trejybs banyia
Stolerova, Stolerovo valsius, www.rezeknesnovads.lv
ios pirmtak medin dvibokt baroko stiliaus banyia
buvo pastatyta 1770 m. tik kirviu ir nenaudojant metalini
vini. 1999 m. sudegusios banyios vietoje buvo pastatyta
akmenin, iek tiek didesn nei pirmoji. Dabar tai
,,jauniausia banyia Rzekns krate.
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Arkangelo Mykolo banyia

Zuosna, Lznavos valsius,tel. +371 646 07421,
Banyia pastatyta 1800 m. moni suaukotomis lomis.
Riebini kratas
v. Francisko banyia
Riebiniai, Ruon valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Banyia pastatyta iki 1907-iais. 1928 1933 m. para
pijoje kunigavo daugelio religini knyg autorius kun.
A.Tumansas.
Jzaus irdies ir v. Onos banyia

Pieniniai, Ruon valsius, tel./ faksas +371 653 24375
1806 m. grafo Borcho lomis pastatyta pirmoji banyia
dabar naudojama kaip sandlis. Nauja gotikos stiliaus
banyia statyta 1936 1939 m.

Vidsmuia, Galn valsius, tel./faksas +371 653 24375,
1743 m. grafo Borcho lomis pastatyta banyia naudotasi
daugiau nei 160 m. Naujus maldos namus buvo leista statyti
tik senosios banyios vietoje: jie statyti 1910 1912 m.
Ruon banyia
Ruonai, Galn valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Manoma, kad pirmoji inoma banyia buvo pastatyta
XVI a. Ji vedijos Lenkijos karo (1600 1611) metu buvo
sunaikinta. Nauj medin banyi 1677 m. pastat jzuitai,
bet 1766-siais buvo pastatyti jau tretieji maldos namai. 1816
m. I. Seleckos lomis pastatyta dabartin banyia. Pasak
legend jos rsiuose buvo laidojami vienuoliai.
109
LATGALA
MALDOS NAMAI
Sentiki cerkv
Loma, Galn valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Cerkvje saugomi vertingi banytiniai paminklai: ikonos,
knygos, viestuvai. Maldos namai isiskiria domia
architektra.
Sentiki cerkv
Makarovka, Galn valsius, tel./faksas +371 653 24375,
Medin cerkv pastatyta Pirmojo pasaulinio karo metu.
Sentiki cerkv
Tia, Ruon valsius, tel./faksas +371 653 24375,
1936 m. pastatyta medin cerkv avi unikalia medine
apdaila, vertingomis ikonomis, i kuri kelios nutapytos
XII a.
Varkavos kratas
v. Dievo Motinos banyia
Arendol, Rokalnio valsius, tel.+371 654 20583,
+371 26139541
1926 m. Kalups dekanas Vitalis Treibo parapijos
poreikiams sigijo apleist mrin pastat. Remontuodamas
j sudjo grindis ir lubas, pastat bokt, sigijo medin
altori. 1936 m. banyia buvo paventinta.
Izdegas, Rokalnio valsius, tel.+371 29505945
Banyia statyta 1935 - 1940 m.
v. Onos banyia
Vanagai, Upmalos valsius, tel. +371 29122201,
+371 29511995
Banyia statyta 1934 - 1936 m. domu tai, kad naujoji
banyia statyta aplink senj medin.
110
MALDOS NAMAI
LATGALA
v. Trejybs banyia
Padoms g. 4, Vecvarkava, Upmalos valsius,
tel.+371 29223505, www.paxvobis.lv/varkava
Banyia statyta 1877 1880 m. Jos vargonai sigyti
Lietuvoje.
Viliakos kratas
Rekova, kilben valsius, tel.+371 645 21243,
skilbani@balvi.gov.lv
Rekovoje yra dvi banyios senoji ir naujoji. Senoji tai
banyios reikmms pritaikytas buvs svirnas, naujoji
paventinta 2009 m. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.

Banyios g. 56, Viliaka, tel. +371 645 63332,
+371 645 63302, www.vilaka.lv
Neogotikos stiliaus banyia statyta 1884 - 1891 m. Ji
Viliakos miesto kratovaizdio puomena. Dl apsilankymo

Abrens g. 15, Viliama, tel.+371 645 63302, www.vilaka.lv
Lauko akmen ir raudonj plyt banyia paventinta
1928 m. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Staiatiki cerkv
Erepols g. 61, Viliama, tel.+371 645 63302, www.vilaka.lv
Banyios pirmtak pastatyta 1871 m. aukiausioje
Viliakos vietoje ant senj latgali Erepuols piliakalnio
ji ikilo 120 m vir jros lygio. 1964 m. banyioje kilo
gaisras, 1991-siais ji vl buvo atstatyta. Dl apsilankymo
111
LATGALA
MALDOS NAMAI
Vilian kratas
Kultros a.. 6 a, Vilianai, tel.+371 646 62413,
www.mariani.lv, www.rezeknesnovads.lv
Dabartin miesto mrin banyi ir vienuolyn baronas
Mikelis Rika pradjo statyti 1753 m. Tada ji buvo viena
graiausi ir prabangiausi banyi Latgaloje. Banyios
centrinis altorius yra papuotas atuoniomis Korinto
kolonomis, vir kuri odiai Quis ut Deus (liet. Kas yra
kaip Dievas). ventovje esantys Jzaus irdies ir Jzaus
Kristaus kani altoriai turi stebukling gali medicinikai
nepaaikinamiems igijimams. Banyioje yra vaki,
v. Teress, v. Kdiklio Jzaus ir Kryiaus koplyios,
banyios rsyje rengta koplyia negimusiems vaikams.
v. Alberto vienuolynas
Kultros a. 6 a, Vilianai, tel.+371 646 62413,
mariani@mariani.lv, www.mariani.lv
1753 m. barono Mikelio Rika kvietimu miest atvyko
bernardin vienuoliai. Jie tarnavo parapijai, vadovavo
mokyklai, steig vienuolyn. Po Rusijos caro sakymo
udaryti visus vienuolynus, broliai 1832 m. j paliko.
1924 m. vienuolyn atvyko marian kongregacijos
vienuoliai Benediktas Skrinda Mic ir Brislavas Valpitris
Mic, vliau vienuoli apsigyveno daugiau. 1944-siais
atsitraukiantys i miesto vokiei kariai susprogdino didij vienuolyno dal. Sovietmeiu
jo patalpose buvo steigta internatin mokykla, mokymo centras, bendrabuiai mokytojams,
net audykla. 1989 m. vienuolynas ir jo pastatai buvo grainti marian kongregacijos
vienuoliams, jis buvo atstatytas ir yra didiausias vyr vienuolynas Latvijoje. Dl apsilankymo
v. Aloyzo banyia
Ostron, Sokolk valsius, tel.+371 646 62413, www.rezeknesnovads.lv
1935 m. buvo pastatyta kaip laikina banyia. Karas ir okupacijos metai ilgam sustabd nauj
maldos nam statyb.
Zilups kratas
v. Dominyko banyia
Pasien, Pasiens valsius, tel. +371 657 29925,
+371 28656530
Savita lenk baroko stiliaus ir viena puoniausi Latgalos
katalik banyi pastatyta 1761 m. I pradi statyta kaip
dominikon vienuolyno banyia. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
112
MALDOS NAMAI
LATGALA
Savelink koplyia
Kaln g., Zilup, tel. +371 28656530
Koplyia pastatyta XIX a. pirmoje pusje, atnaujinta 1908
m. Jos miniatirinje patalpoje yra trys altoriai, papuoti
turtingais ir menikais medio droiniais. Dl apsilankymo
v. Mykolo staiatiki cerkv

Lauderiai, Lauderi valsius, tel.+371 26592725,
+371 657 29678
Medin cerkv pastatyta 1767 m. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.

Zilup, tel.+371 26516714, +371 28656530
1932 m. banyia perveta i Raipols. Dl apsilankymo

Anyki rajonas
v. Mato banyia
Vilniaus g., Anykiai
Rykiausias Anyki panoramos akcentas v. Mato
banyia, pastatyta 1909 m. (architektas N. Andrejevas),
tai aukiausia dvibokt banyia Lietuvoje, jos bokt
auktis siekia net 79 m. Banyioje gausu meno paminkl.
v. Aleksandro Nevskio cerkv
Anykiai
Pirmoji medin cerkv Anykiuose buvo pastatyta 1867
m. ir pavadinta didiojo Rusijos kunigaikio Aleksandro
Nevskio vardu. Dabartiniai staiatiki maldos namai statyti
1873 m.
Andrionikis
Banyia stovi paiame miestelio centre. Dabartin mrin
banyia atsirado XX a. viduryje, perstaius mrin grd
sandl.
113
AUKTAITIJA
MALDOS NAMAI
Svdasai
XVI a. Svdasuose buvo sikrusi Lietuvos didik Radvil
gimin. Dabartin banyia pastatyta 1794 m., prie senosios
mrins dalies pristatant medin. Banyia garsi XVII a.
varpais.
v. Auros vart Dievo Motinos banyia

Inknai
Inkn banytkaimis 15 km iaur nuo Anyki. Kukli
banyia stovi alia altinlio upelio. Banyios pamat
akmenyje ikalta paventinimo data 1942 m.
veniausios Jzaus irdies banyia

Burbikis
Banyia vietovje atsirado tik 1932 m., bet po karo jos
patalpos perduotos mokyklai. Susigrinti banyios
nepadjo nei miestelio gyventoj laikai paiam Stalinui,
nei j vizitas Maskv. Banyia tikintiesiems grainta 1955
m.
v. Onos banyia
Traupis, www.traupis.lt
Dabartin banyia pastatyta 1892 m. Banyios bokte yra
seniausias varpas Anyki rajone, ant kurio urayta In
honorem sstrinitatis et bv mariae m.r.d. fusa anno 1635.
1976 m. jis buvo atkastas banyios kieme.
v. Jurgio banyia
Kurkli k.
XIX a. pabaigoje miestelio centre pastatyta banyia turi
liaudies architektros ir neoklasicizmo bruo. Banyios
centriniame altoriuje Marijos su kdikiu paveikslas,
turintis vien turtingiausi aptais rajone.

Uunviai
Banyia pastatyta 1940 m. pagal architekto K. Reisono
projekt.
114
MALDOS NAMAI
AUKTAITIJA

Skiemoni k.
Pirmoji banyia kaime pastatyta XVII a. pradioje. ios
banyios istorija susijusi su Dievo apvaizda 1962 m.
vasaros viduryje laukuose atuoniolikmetei merginai
apsireik Dievo motina.

Kavarskas
Dabartins banyios statyba pradta XIX a. viduryje. Jos
architektroje dominuoja neobaroko ir neoklasicizmo
stilistika. Varpins bokte yra 1769 m. Karaliauiuje lietas
varpas.
v. Stepono banyia
Raguvl, www.raguvele.lt
1796 m. dvarininkas Jurgis Komaras pastat medin
banyi, kuri iliko iki i dien. Joje yra vieni seniausi
1795 m. neinomo autoriaus padaryti vargonai rajone,
kuri puoybai panaudotas Komar eimos herbas.
v. Trejybs banyia ir bernardin vienuolyno

ansamblis
Troknai
Trokn dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696
m. miestel pakviet vienuolius bernardinus bei inicijavo
naujos banyios statyb pagal architekto M. Knakfuso
projekt. alia banyios sikrs XVIII a. pabaigoje statytas
vienuolynas.
Utenos rajonas
Kristaus engimo dang banyia
Vytauto g. 4, Utena
1882 - 1884 m. statyta mrin banyia ypatinga tuo, kad
jos krym dengia didelis centrinis kupolas. Tai romantiko
ir bizantiko stiliaus derinys. Greta banyios stovi apie
1876 m. pastatyta aukta mrin varpin.
Auros g. 78, Utena
2004 m. buvo paventintas kertinis banyios akmuo. Jos
iskirtinumas netradicin iuolaikin architektra: vidaus
erdvs puoyba metalo konstrukcijomis, betono kolonos,
matinio stiklo klausyklos, lietuviko akmens altorius. Viena
didiausi banyios vertybi profesoriaus Kazimiero
Morkno erdviniai vitraai presbiterijoje ir languose.
115
AUKTAITIJA
MALDOS NAMAI
Marijos-Kankini Karaliens koplyia
Sudeiki g., Utena
Koplyios, skirtos Auktaitijos partizan atminimui,
kertinis akmuo buvo padtas 1992 m. gegus 14 d.
Statybos iniciatoriai ir rmjai - Amerikos lietuviai Marija
ir Aleksandras emaiiai.
v. Mergels Marijos parapijos banyia

Sudeikiai
Vieni altiniai teigia, kad banyia statyta 1781 m., kiti - 1791
m. ar 1806 aisiais. Banyia stovi ant stambi akmenini
pamat, joje klasikinio stiliaus skliautai, baltas dekoruotas.
Varpin ir banyia
Upaliai
1847 m. u upaln las pastatyta varpin - viena i
seniausi Lietuvoje. Tai kvadratinio plano, trij skirtingo
dydio tarpsni, keturi aukt statinys. alia varpins stovi
banyia eklektins architektros paminklas, turintis
gotikos ir romantizmo bruo.
Vyuon banyia
Vyuonos
1406 m. pastatyta banyia - seniausias pastatas rajone. Jos
interjere yra verting paveiksl, sen skulptr ir arnot
bei kit verting banytinio meno paminkl. I lauko puss
deinje banyios sienoje mryta akmenin alio Vyo
galva, kairje - ved patrankos sviedinys.
v. Juozapo banyia
Lelinai
Dabartin banyia statyta 1901 1905 m. kunigo Antano
Masaiio rpesiu. Aukiausia rajono banyia yra su
dviem boktais, matomais i vis pusi, o didiausia jos
vertyb 1913 m. rengti 21 registro gotikinio stiliaus
pneumatiniai vargonai.
Zaras rajonas
116
Viepaties Jzaus Kryiaus banyia ir varpin

Banyia pastatyta 1650 m. J gabi meistr rankos
surent naudojant tik kirv, o dur lent sutvirtinimui
- kaltinius vinis. Banyios interjeras rengtas 1713 m.
Jame gausu verting baroko stiliaus puomen: bareljef,
horeljef, skulptr, spiralik kolon, originalios medins
ornamentikos. Varpin pastatyta XVII a. viduryje. Nuo
1808 m. banyia priklauso katalikams.
MALDOS NAMAI
AUKTAITIJA

Banyios g., Zarasai, www.zarasai.lt/tic
Neobarokinio stiliaus banyiai, statytai 1842 - 1862 m.,
pasirinkta viena i aukiausi viet mieste. Pasakojama,
kad jos Didiajame altoriuje esantis Dievo Motinos
paveikslas yra dovanotas Lietuvos Didiojo Kunigaikio
Vytauto.
v. Trejybs banyia
Dusetos, www.zarasai.lt/tic
altiniai teigia, kad banyia statyta parapijiei lomis ir
slaptomis aukomis, rinktomis visoje emaii vyskupijoje.
Banyios viduje yra trys altoriai, kuriuose saugoma dalis
senj L. Gogelio skulptr.
v. Mergels Marijos Sopulingosios banyia

1906-1911 m. statyta negotikinio ir neoromantinio stili
turinti banyia nepaprastos statybins drsos statinys.
Jos sienos tai itisa lauko akmen atmain ekspozicija.
Tiberiados bendruomen
Baltriki k., tel.+370 385 43694, www.tiberiade.lt
Broliai ia nuolat gyvena nuo 2001 m. ios brolijos
nariams bdingas dmesys brolikam gyvenimui, jo
kokybei, pasitikjimas, prancikoniko gyvenimo bdo
populiarinimas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
v. Mergels Marijos apsireikimo vieta
Kvintiki k., www.zarasai.lt/tic
Stebuklingas apsireikimas prie Ilgio eero vyko 1967
m. birelio 30 d. vl vakar: du jaunuoliai, vyk i savo
giminaii, ant eero pamat vies. Privaiav ariau
pamat ant polio stovini jaun, nepaprasto groio
mergait...
Jzaus Nukryiuotojo banyia
Imbrado k., www.zarasai.lt/tic
Tai vienintelis rajone darni proporcij ir tektonikos
kompozicijos statinio pavyzdys. Ji statyta 1786-1787 m.
117
AUKTAITIJA
MALDOS NAMAI
Antazavs k., www.zarasai.lt/tic
1794 m. pastatyta medin banyia turi baroko architektros
bruo: jos erdv bazilikin, ior sudting form,
o pastogs ir bokt konstrukcijos, net keri sukirtimai,
atlikti tik kirviu.
Staiatiki cerkv
Kauno g., Zarasai, www.zarasai.lt/tic
Senj medin cerkv 1885 m. tikintieji perkl naujai
paskirt staiatiki kapini viet ir tuomet j paventino
Vis ventj vardu. Cerkv kapinse iliko iki i dien.

Vajasikio k., www.zarasai.lt/tic
Medin banyia pastatyta 1863 m. Tai, kad ji tradicins
architektros statinys, liudija kryminis jos planas,
plokios vidins lubos ir plonos nav kolonos. 1912 m.
banyia buvo atnaujinta.

Turmantas, www.zarasai.lt/tic
Banyia buvo pastatyta 1928 m. ir i pradi neturjo
parapijos teisi, joje nevyko pamaldos lietuvi kalba. Tik
1939 metais, Turmant grinus Lietuvai, banyioje
pradta vartoti lietuvi kalb.
v. Mergels Marijos Karaliens banyia

Tils k., www.zarasai.lt/tic
Ji yra vienanav, staiakampio plano, su mau atvirasieniu
bokteliu vir frontono. Jos sienos apkaltos horizontaliomis
lentomis. Frontono centre apvalus langas. Banyioje yra
vienas altorius.
v. Mergels Marijos Roanins banyia

Smalv k., www.zarasai.lt/tic
Tayt rst banyia beveik staiakampio plano.
Pagrindiniame pietiniame fasade 1982 m. pristatytas dviej
aukt atviras prieangis su dvilaiiu stogeliu. Banyios
viduje trys baroko stiliaus altoriai.
118
MALDOS NAMAI
AUKTAITIJA
v. Kryiaus Iauktinimo banyia

Avili k., www.zarasai.lt/tic
Medins banyios istorija prasideda 18121818 m.,
kai dabartinje banyios vietoje buvo pastatyta nauja
koplyia. Tik 1875 m. ji buvo perstatyta banyi. Jos
architektroje matomi klasicizmo tradicijoms bdingi
elementai. spdingas Didysis banyios altorius jo centre
pavaizduota Kalvarija.
v. Kryiaus banyia
Antaliepts k., www.zarasai.lt/tic
Banyia reprezentuoja vlyvojo baroko architektros
laikotarp. Po 1831 m. sukilimo ji buvo udaryta: joje
buvo laikomi arkliai, vliau ji tapo pravoslav cerkve, ia
buvo rengtas garaas. Dabar banyios interjere maai
pirmapradio groio, kuris yra bdingas barokui.
v. Kazimiero banyia
Baltriki k., www.zarasai.lt/tic
Dabartin medin banyia pastatyta 1920 m. Joje
pastebimi klasicizmui bdingi bruoai staiakampis
planas ir boktelis.
v. Panels Utarytojos sentiki cerkv

Vytauto g., Zarasai, www.zarasai.lt/tic
Dabartin sentiki cerkv pastatyta ir paventinta 1992 m.
pabaigoje, perklus i Polivarko kaime buvusius medinius
maldos namus.
Sentiki cerkv
Turmantas, www.zarasai.lt/tic
Cerkv statyta 1930 - 1933 m. tikinij suaukotomis
lomis.
Sentiki cerkv
Minaukos k., informacija: www.zarasai.lt/tic
Minaukos sentiki bendruomen susikr XVIII a. antroje
pusje, cerkv pastatyta 1904 m.
119
AUKTAITIJA
MALDOS NAMAI
Sentiki cerkv
Rsteiki k., www.zarasai.lt/tic
Spjama, kad medin cerkv pastatyta XX a.
Sentiki cerkv
Raistiniki k., www.zarasai.lt
Raistiniki sentiki bendruomen yra viena i seniausi ne tik
Zaras krate, bet visoje Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metu
io kaimo sentiki vos neitiko Piriupio kaimo tragedija: jie
buvo udaryti cerkv ir bt sudeginti u dalyvavim nuudant
vokiei kareiv. Myriop siuniamus mones igelbjo rus
karikiai, kalt dl kareivio ties priskyr sau.

Braslavo rajonas
v. Mergels Marijos Gimimo banyia
Sovetskaja g. 23, Braslavas, tel. +375 2153 22760,
+375 2153 21792
Banyia pastatyta 1897 m. Pagrindin jos fasad puoia triauktis
boktas, o didiausia vertyb saugomas stebukling gali turintis
Braslavo Dievo Motinos - Eer Valdovs ventasis paveikslas.
Pasakojama, kad kadaise jis buvo graik katalik vienuolyne,
kuris 1832 m. sudeg j trenkus aibui. Po nelaims liko tik is
paveikslas, kuris yra pirmas karnuotas paveikslas Vitebsko srityje ir septintas Baltarusijoje.
Kiekvien met rugpjio 22 d. banyioje vyksta stebuklingojo paveikslo pagerbimo vent.
Sovetskaja g., Braslavas, tel. + 375 29 8187818
1897-siais pastatyta banyia pseudo rusikojo architektros
stiliaus pavyzdys.
120
ventos Trejybs banyia ir vienuolynas

Lenino g. 74, Druja, tel. +375 2153 25109
Banyios ir vienuolyno kompleksas ymiausi Drujos archi
tektros paminklai. Baroko stiliaus banyia LDK didiko,
kanclerio Leono (Levo) Sapiegos pastangomis statyta 1643
1646 m. XVIII a. antroje pusje banyia perstatyta. 1944 m.
nukentjo gaisro metu. Po Antrojo pasaulinio karo banyia
buvo udaryta ir tikintiesiems grainta tik 1989-siais. Tais
paiais metais buvo pradtas jos interjero atkrimas, kuriame
isiskiria 1764 - 1667 m. datuojamas centrinis altorius ir keturi 1779 m. oniniai altoriai.
Bernardinai Dujoje apsigyveno XVII a. pirmoje pusje. 1923 m. bernardin vienuolyne sikr
Marian ordino vienuoliai. Prie pagrindinio jimo banyios ir vienuolyno kompleks stovi
unikalus Baltarusijoje paminklas jis skirtas visiems XX a. komunistinio ir faistinio reim
nukankintiems ventikams.
MALDOS NAMAI
VITEBSKAS APGABALS
v. Mergels Marijos Apsireikimo cerkvs griuvsiai

Druja
XVII a. antroje pusje pastatyta vienuolynui priklausiusi
medin staiatiki cerkv buvo viena svarbiausi Drujos
ventovi. XVIII a. tai buvo vienintel staiatiki cerkv
Braslavo apygardoje. Po Antrojo pasaulinio karo cerkv
nebeveik ir sunyko.
ventj Petro ir Povilo unit cerkvs griuvsiai

Druja
Vlyvojo baroko stiliaus cerkv buvo pastatyta XVIII a.
pabaigoje. 1839 m. ji perduota staiatiki parapijai. XIX a.
antroje pusje sunyko.

Slobodkos k.
Akmenin banyia pastatyta 1901 m. Jos architektroje
dominuoja romantizmo ir gotikos stili elementai.
Specialist vertinimu ypa vertinga kalvi dirbiniais.
veniausios Trejybs banyia

Vidi k.
1914 m. pastatyta gotikos stiliaus banyia viena
aukiausi Baltarusijoje. Jos bokt auktis 59 m.
Mior rajonas
Dievo Motinos kaplerins banyia
Miloevo g. 1, Idolta k.
Moderno stiliaus plyt ir akmens banyia pastatyta 1939
m. Ji isiskiria neprasta architektra ir labiau panaja
romantinio stiliaus pil, negu maldos namus. Tai vienintelis
tokios sakralins architektros pavyzdys Baltarusijoje.
121
VITEBSKAS APGABALS
MALDOS NAMAI
Perebrodjs k.
v. Mergels Marijos Nekalto Prasidjimo banyia

Disna
Maiausiame Baltarusijos mieste banyia pastatyta 1773 m.
v. Trejybs banyia
Novij Pogosto k.
Kryiaus Iauktinimo cerkv

Cvetino k.
Cerkv pastatyta 1864 m.
v. Georgijaus cerkv
Perebrodjs k.
v. Nikolajaus cerkv
Kalinovajos k.
Cerkv pastatyta XIX a. pabaigoje.
v. Nikolajaus cerkv
Novij Pogosot k.
122
MALDOS NAMAI
v. Nikolajaus cerkv
eras k.
VITEBSKAS APGABALS
v. Nikolajaus cerkv
Uzmenos k.
v. Atgimimo cerkv
Jazno k.
Sentiki v. Trejybs cerkv

Kubliino k.
Cerkv pastatyta XX a. pradioje.
Sentiki v. mimo dang cerkv

Nivniki k.
Cerkv pastatyta XX a. pradioje.
Trejybs cerkv
Leonpolio k., tel. +375 29 7131509
Baroko bruo turinti cerkv statyta 1774 - 1782 m. Tada jos
statyboje nenaudoti viniai jie panaudoti tik po imtmeio
atstatant cerkv. Anksiau cerkv buvo papuota dviem
boktais - vliau jie sunaikinti, o vir jos stogo buvo ikeltas
nedidelis kupolas.
Katalik mimo dang banyia
Kirovo g., Miorai
123
VITEBSKAS APGABALS
MALDOS NAMAI
Prisiklimo cerkv
Jubileinaja g. (anksiau Zamkovaja g. ), Disna
XIX a. statytoje cerkvje saugoma XV a. Dievo Motinos ikona.
Pasak legendos miest ji atplukdyta Vakar Dvinos ups
vandenimis dar XVII a. Kiekvienais metais rugpjio 10-j,
lydima gausiai susirenkani tikinij, i ikona yra neama
per miest.
Cerkv
Miorai
ventj apatal Petro ir Povilo cerkv

Grigorovii k.
Cerkv
Golomislo k.
Cerkv statyta XIX a. antroje pusje.
Koplyia
Idoltos k.
Koplyia pastatyta XIX a. viduryje.
Polocko rajonas
124
Sofijos soboro architektros istorijos muziejus

Zamkovaja g. 1, Polockas, tel. +375 2144 25 340
Ant Dvinos ups kranto stovinio Sofijos soboro pirmtakas buvo
pastatytas XI a. legendinio Vseslavo Briaislaviiaus (arodej)
(rus. () valdymo laikotarpiu.
Tai buvo didingas daugiakupolis statinys vienas i trij Kijevo
Rusios Sofijos sobor (dar du pastatyti Kijeve ir Novgorode).
Soboras simbolizavo Polocko lygyb kit slav valstybi tarpe.
XVIII a., sprogus parako sandliui, soboras buvo sunaikintas. Jo atstatymo darbams 1738 1750 m. vadovavo garsus architektas Jonas Kristupas Glaubicas (rus. ). Atstatytas
soboras architektros paminklas, priskiriamas Vilniaus baroko laikotarpiui. Jis yra Polocko
nacionalinio istorijos ir kultros muziejaus - draustinio dalis. rengta pastovi ekspozicija su
informacija baltarusi ir angl kalbomis. Darbo laikas: II- VII 10.00 - 17.00, vasar: II - VII
10.00 - 18.00.
MALDOS NAMAI
Baltarusijos Staiatiki cerkvs Polocko - Glubokoje vyskupija

E. Polockojos g. 80, Polockas, tel. + 375 2144 28852, + 375 2144 18375
VITEBSKAS APGABALS
Spaso-Jefrosinijos moter vienuolynas

E. Polockojos g. 89, Polockas, tel.+375 2144 21429,
faksas +375 2144 25672
Ekskursijos usakomos tel. + 375 2144 21 429
Informacija pateikta temoje ,,Istoriniai ir kultros objektai.
Vienuolyne pastoviai vyksta pamaldos. Ekskursijos
organizuojamos I - VII 10.00 - 17.00.
Vyr Dievo Apvaizdos vienuolynas ir Dievo Apvaizdos

soboras
Vienuolynas steigtas 1582 m. ir tapo svarbiausiu
staiatikybs centru Polocke. XVII a. prie vienuolyno
veik brolijos mokykla, kurioje dst garsus mokslininkas,
vietjas, raytojas ir pedagogas Simeonas Polockis (rus.
). Dabar buvusioje gyvenamojoje
vienuolyno dalyje kurtas Simeono Polocko muziejus
- biblioteka ir baltarusi knyg spaudos muziejus. 1761
- 1779 m. vienuolyne pastatyta Dievo Apvaizdos cerkv
dabar yra Polocko - Glubokoje vyskupijos soboras.
Liuteron banyia
Nine Pokrovskaja g. 11, Polockas, tel. +375 214 42 27 15
Akmenin neogotikos stiliaus banyia pastatyta 1888 m.
Nuo 1926-j joje kurtas Polocko nacionalinio istorijoskultros muziejaus-draustinio kratotyros muziejus.
Staiatiki pomor v. Dievo Motinos mimo dang

cerkv
Uspenskaja g.10, Polockas, tel. +375 2144 42113
125
VITEBSKAS APGABALS
MALDOS NAMAI
v. Pokrovo cerkv
F. Skorinos pr. 48, Polockas, tel. +375 2144 58 844
Cerkv pastatyta 1781 m. Atstatyta 2004 m.
v. Andrejaus Bobeli banyia

Dzerinskio g. 54 a, Polockas, tel. +375 2144 33390
v. Kankinio Ijosofato cerkv

Novosiolov g. 70, Polockas, tel. +375 2144 37175
Roson rajonas
v. Iauktinimo cerkv
Kolchoznaja 96, Roson gyv., tel. +375 2159 42506
Cerkv statyta 1879 m.
vietjo Nikolajaus udotvorco ventov
Gagarino g. 3, Verchnedvinskas, tel. +375 2151 57023
Klasicizmo stiliaus ventov pastatyta 1819 m. Ji kvadrato
plano, pagrindinis jos tris baigiamas auktu masyviu
cilindriniu bgnu su sferiniu kupolu. Maldos nam
architektroje dominuoja trij pakop varpin, kurioje 2005
m. pakabintas masyvus varpas.
v. Mergels Marijos Gimimo banyia

Sovetskaja g. 45, Verchnedvinskas, tel. +375 2151 52866
Katalik banyia stovi paiame miesto centre. Jos
architektroje dominuoja neogotikos ir baroko stiliai.
Atstatyta 1990 m. pradioje ir dabar yra vienas graiausi
sakralins architektros paminkl Verchnedvinske.
126
MALDOS NAMAI
VITEBSKAS APGABALS
Trejybs banyia
Centralnaja g. 65, Rosicos k., tel. +375 2151 26846
XX a. pradioje banyios statyb inicijavo ir j rm
Lopatinskiai. Legenda pasakoja, kad raudona plyta, kuri
gabeno ir geleinkeliu, banyios statybos viet Rosicos
kaime atkeliavo ,,gyvja grandine aplinkini kaim
gyventojai j perdav i rank rankas. Manoma, kad todl
i banyia taip dera su kratovaizdiu: rodos, ant kalvels
,,iauga i ems ir vilgia j juosianius eerus.
Banyia nebyli kaimo tragedijos liudinink. 1943-aisiais vokiei kariai jame vykd akcij
,,iemos stebuklas, kurios metu kaimo banytlje kr auk punkt. Jos sienos tebesaugo
maldas ir raudas moni, kurie buvo pasmerkti myriop arba kalinimui nelaisvje. Apie 1600
moni buvo sudeginti gyvi, liepsnose uvo ir buv ios banyios ventikai tvas Anatolij
Leevi ir tvas Jurij Kaira. Banyia pergyveno kar, vliau joje buvo kurti kaimo kultros
namai, arklid, parduotuv, sandlis ir net malnas. Tik 1988 m. maldos namai vl grinti
tikintiesiems, 2000-aisiais visai atstatyti. Kasmet vasario ir rugpjio viduryje banyioje
minimos v. Jurijaus ir v. Antonijaus dienos.
Dievo Motinos mimo dang cerkv
Sarjos k., tel. +375 2151 23777, +375 29 6873421
Tai spdinga ventov ir tikras sakralins architektros
edevras, skirtas Sarjos dvaro valdytojo Ignatijaus Lopa
tinskio anksti mirusiai monai Marijai atminti. 18521857
m. statytos cerkvs autorius i Prsijos atvyks vokiei
architektas Frydrichas Gustavas fon achtas (vok. von
Schacht Friedrich Gustaw). 1865 m. maldos namai buvo
konfiskuoti tada nurodyta kad ,,dl cerkvs groio. 1935
m. cerkv buvo udaryta, o po Antrojo pasaulinio karo
naudota kaip sandlis. Maldos nam atstatymas pradtas
1980 m. ir tsiasi iki iol. Nors neiliko kai kuri jos pirma
pradio groio detali, cerkv palieka nepamirtam spd, liudija didelius architekt pasieki
mus negalima nepastebti, kad i paprast plyt sukurtas gracingas ir arinis statinys.
Vitebsko rajonas
v. Apsireikimo cerkv
Tisiaeletija a., Vitebskas, tel. +375 2123 73509,
+375 2123 73205, vitebsk_eparhia@mail.ru,
www.vitebsk.orthodoxy.ru
Senuoju rusiku architektros stiliumi XII a. pastatyta
cerkv ne tik viena seniausi mieste, bet ir pirmoji Vitebsko
ventov i akmens. Maldos namai i dalies buvo sugriauti
Antrojo pasaulinio karo metais, taiau 1961 m. buvo visai
atstatyti, restauruoti 1998-siais.
v. Varvaros banyia
Leningradskaja g. 27, Vitebskas, tel. +375 2122 53157
Negotikinio stiliaus banyia pastatyta 1884 m. pagal
vietinio ininieriaus Viktoro Junoi - Piotrovskio projekt.
alia buvusios kapins ir jose stovjusi koplyia soviet
valdymo laikotarpiu buvo sunaikintos. 1988 - 1994 m.,
vykdant banyios restauravimo darbus, atstatyta ir v.
Kryiaus Iauktinimo koplyia.
127
VITEBSKAS APGABALS
MALDOS NAMAI
v. Pokrovo soboras
ubino g. 2, Vitebskas, tel. +375 2123 74831,
+375 2123 76431, vitebsk_eparhia@mail.ru,
www.vitebsk.orthodoxy.ru
Sobor 1806 - 1821 m. stat vienuoliai trinitoriai (v.
Trejybs katalik vienuoli ordinas, kurtas Pranczijoje).
Po 1831 m. sukilimo jis buvo udarytas, o 1840-siais ia
steigti nalaii globos namai, vliau - moter kaljimas.
1859 m. ventov atiduota staiatikiams ir Vitebsko pirklio
Grigorijaus Volkoviiaus (rus. )
lomis perstatyta. 1987 - 1992 m. soboras restauruotas.
v. mimo dang cerkv
Komunistieskaja g. 15, Vitebskas tel. +375 2123 72548,
vitebsk_eparhia@mail.ru, www.vitebsk.orthodoxy.ru
1852 m. pastatyta cerkv po revoliucijos buvo udaryta.
Tikintiesiems grinta tik 1997-siais. Cerkvje saugomos v.
Feofano Zatvorniko, kankins Varvaros ir dar trisdeimties
ventj relikvijos.
v. Pokrovo cerkv
Luesno k.
Pastatyta 1908 m.
128
GAMTOS TURIZMAS
LATGALA
Gamtos turizmas
Baltijos eer krato ir Bella Dvinos turistiniai regionai nuolat gyvastimi alsuojantys
kratovaizdiai. Vienijantis regionus bruoas vairiaspalvis peizaas, gausiai apdovanotas
eer spalvomis, sodria mik alum ir rykiaiedmis pievomis. Lyg kaleidoskope
besikeiiantys met laikai, vilgsnius maloninantys egzotikos gamtos vaizdiniai po kelioni
Latgala, Ryt Auktaitija ir Vitebsko sritimi palieka, rodos, jau imtmeiais nekintant
susiavjimo jausm, pagarb ir nuolat lydini trauk dar kart tai pamatyti.
Latvi raytojas Janis Jaunsudrabin ra: ,,Visus mus vienija gamtos didyb ir grois, saul,
oras, em ir vanduo. Tad leiskits keliones po alij pasaul, pasiduokite jo vilionms,
neslpkite patirt spdi, isaugokite isyk pajuntam laisvs jausm! Mgaukits unikaliais,
tarsi nutapytais kratovaizdiais, ledyn suformuotomis gamtos vertybmis ir tikrai suprasite
kaip pasisek ia nuolat gyvenantiems - jausti prie tkstanius met moni suvokt ir iki
iol nenutrkus ry su juos supania gamta...
129
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Raznos nacionalinis parkas
2007 m. steigtas 59 615 ha plot uimantis Raznos nacionalinis parkas (lat. Rznas
Nacionlais parks) jauniausia ir antra pagal dyd saugoma teritorija Latvijoje. Parkas
isidsts alies pietryiuose, Latgalos auktumos centrinje dalyje, Rezekns, Dagdos ir
Ludzos kratuose.
Parko tikslas - isaugoti Razno eer, kuris pagal vandens tr yra didiausias vandens
telkinys Latvijoje, jo kratovaizd bei kitas gamtos ir kultros vertybes. Dl pauki apsaugai
svarbi teritorij parkui suteiktas Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos statusas.
Net 14 proc. Raznos nacionalinio parko teritorijos uima vanduo. Tai ne tik ,,Latgalos jra
vadinamas 57,8 km2 ploto Raznas (giliausia vieta 17 m), bet ir lankytoj pamgti Eezero,
Salajso, Bios, Zosnos, Ismer -ogot ir Viraudos eerai. Saugant iuos vaizdingus vandens
telkinius, juose draudiamas tam tikr plaukiojimo priemoni naudojimas.
Keliaujanius parkas avi atsiverianiais nuo aukiausi jo viet (regykl) spdingais
kratovaizdiais, kurie nuo i auktum tarsi ant delno: spalvingi, vairs ir paslaptingi.
domus parkas ir besidomintiems senove: senkapiai, piliakalniai, banyios ir sakraliniai
dails paminklai patraukls paintiniam turizmui objektai.
Daugiau informacijos apie regionus rasite:
http://turisms.latgale.lv ir www.belladvina.com.
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Ciriio eero gamtos parkas
Agluona, tel. +371 26123809, +371 653 22100,
+371 29118597, turisms@aglona.lv, www.aglona.lv
1298 ha plot uimantis parkas kurtas 1977 m. Jo
teritorijoje yra atuonios salos, o didiausioje i j
Upursala, yra piliakalnis Auk kalnas, datuojamas I a. pr. m.
e., joje kakada gyveno mons. Nordami geriau painti
gamtiniais itekliais verting sal, leiskits kelion po j
rengtu paintiniu gamtos taku. Upursal galima pasiekti
motoriniu plaustu. Apvalginje kelionje po park lydi
gidas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Svajoni takas
Guteniai, tel. +371 29234425, meziniekumajas@inbox.lv,
www.meziniekumajas.viss.lv
Smagi kelion vaikams - joje susitikimai su pamgtais pasak
herojais, gyvn ir pauki stebjimas, pasakojimai apie
miko grybes. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Horoskop takas
Guteniai, tel. +371 29234425, meziniekumajas@inbox.lv,
Ar inote medius ir augalus, atitinkanius dvylika horoskopo
enkl? Iekote vietos ikylai, dar neragavote ia pagaminto
naminio srio, ant lauo virtos sriubos ar kvapnios oleli
arbatos? Tada ruokits kelion ir visk suinokite patys...
130
GAMTOS TURIZMAS
LATGALA
Sveikatos, emuogi ir Medi takai

Vortnikiai, svei namai ,,Zemenu krastini, Kastulinos
valsius, tel. +371 29185234, anitaaglona@inbox.lv,
www.aglona.lv, www.zemenukrastini.viss.lv
Keliaudami btinai sutiksite emuogi Karali ir Karalien,
daug suinosite ne tik apie braki ris ir j auginim,
bet tikrai galsite pasimgauti i uog skoniu, igirsite
pasakojimus apie Latgaloje auganius vaistingus augalus
ir medius bei j naud sveikatai. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Balv kratas
Didysis uolas
Brivibos g. 48, Balvai (prie vaik darelio),
tel. +371 645 21430, +371 28352770, www.balvi.lv
is medis galinas, augantis aljos pradioje, ididiai
saugo kadaise ia buvusio dvaro istorij ir laukia lankytoj:
priglauskite prie jo randuoto kamieno ir tikrai igirsite
netikt pasakojim ar pasisemsite imtmeiais kauptos
jgos.
Krijani Staburagas
Krijani valsius, tel. +371 28790553, www.balvi.lv
Prie Tilos ups vyksta teatralizuotas pasakojimas apie
Staburag. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Eversmuios gamtos istorinis ir gamtos takas
Cibla, tel. +371 657 29046, +371 29230204
Vaizdingas takas Ilos ups pakrante atves iki Felicianovos
malno, kuriame galsite pasijusti tikru malniuku.
Keliaudami apirsite 1680 m. magnato Karnickio statyt
Eversmuios dvar bei park, gars vargonais banyi ir
muziej.
Peitelio eeras
Lidumniekai, tel. +371 657 29046
is spdingas eeras prie Latvijos ir Rusijos valstybins
sienos. Jo krante galite apirti ilikus piliakaln.
131
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Seimani akmuo-galinas
Seimani vns., Lidumniek valsius, tel. +371 657 29046,
www.pierobeza.lv
is 1,9 m aukio, 9,5 m ilgio, 5,6 m ploio ir 23,6 m3
apimties akmuo vienas i didiausi Latvijoje.
Zvirgzdens eeras ir salos
Zvirgzdens valsius, tel. +371 657 00834, www.pierobeza.lv
is 141 ha ploto eeras garsus eiomis savo salomis ir
romantikais j pavadinimais: Meils, Rieut, Roi,
Laktingal, Liep ir uol.
Dagdos kratas
Andrupens gamtos takas
Andrupens k., tel. +371 656 81680, +371 26458876,
laukuseta@inbox.lv, www.dagda.lv
Takas per pelk prasideda aukiausioje Andrupens kaimo
vietoje, ikilusioje 211 m. vir jros lygio, prie etnografinio
buities muziejaus ,,Andrupens kaimo sodyba. Jis veda
mediniu lieptu, kurio pakraiuose ankstyv ryt pa
matysite pirmj ras, ia yra pelkini brukni, vyli ir
gaili augimviets. Keliaudami neskubkite juk aplink
spalvingas ir domus pelks gyvenimas. Tako ilgis apie
1 km.
Dagdos ola
Dagda, tel. +371 656 81420, dagdas.fenikss@inbox.lv,
www.dagda.lv
Ola Guicos upelio krante susiformavo natraliai
susicementavusiose vyro uolienose. Pasak padavim, ia
gali bti paslptas lobis arba ji slaptas perjimas, vedantis
iki Dagdos banyios.
Pilor uolynas, Pachatniek pusiasalis, Ezerero
eeras
Andzeliai, Ezerniekai, tel. +371 656 81420,
dagdas.fenikss@inbox.lv, www.dagda.lv
uolynas Eezero eero krante vienas spdingiausi
Latvijoje. ia augantiems galinams jau 300 - 400 met.
Jis garsus ir savo salomis j ia daugiau nei 30. Tada, kai
krenta eero vandens lygis, j pasirodo net 70!
Meils takas
Asn, Asns valsius, www.dagda.lv
Lietuviai turi Mild, meils ir laisvs deiv. Pasak legendos,
ji pasaul apskriedavo oro veimu, traukiamu balt lyg
sniegas balandi. O kas globoja simyljlius Latgaloje?
Kelion vaizdingu taku atskleis ne vien domi meils
legend... Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
132
GAMTOS TURIZMAS
Strop eeras
Daugpilis, poilsio kompleksas ,,Vilnis, tel. +371 29119558,
www.stropuvilnis.lv
10 km u miesto esantis eeras - daugpiliei ir miesto
svei pamgta poilsio vieta, kurioje lankomasi visais
met laikais. Prie io vandens telkinio rengti du ,,Mlynos
vliavos program vykdantys papldimiai.
LATGALA
Daugpilis
Latgalos zoologijos sodas

Vienibos g. 27, Daugpilis, tel. +371 654 26789,
eco@apollo.lv, http://latgaleszoo.biology.lv
Nedidelis, bet smagus ir ypatingai mgstamas vaik
zoologijos sodas - puiki vieta painti ms gyvenamojoje
aplinkoje nesutinkamus gyvnus. ia apgyvendinti
krokodilai kaimanai, linksmosios bedionls makakos,
sterblini eimos gyvnas vandeninis oposumas, sukurtose,
diunglse lepinasi ropliai ir kiti atogr gyvnai. Maieji zoologijos sodo lankytojai noriai
aidia su jros kiaulytmis, stebi uveles diungli upelyje, gali palaikyti didiul varl aga,
vertina skruzdes lapkirtes ir groisi maiausia pasaulyje bedionle.
Daugpilio kratas
Gamtos parkas ,,Dauguvas loki
Naujans, Tabors, Vecsalienos, Skrudalienos, Salienos,
dri, Kaplavos valsiai
Tel. +371 654 71321, +371 654 22818, +371 656 22201,
muzejs@apollo.lv, info@visitdaugavpils.lv, tic@kraslava.lv,
www.visitdaugavpils.lv, http://turisms.kraslava.lv
Daugpilio kratas turtingas unikaliomis gamtinmis
vertybmis. Keliaudami juo tursite galimyb painti
svarbiausios Latvijos ups Dauguvos slnyje 1990-siais
steigt 12372 ha gamtin park Dauguvas loki bei
jame esanius lankytinus objektus. Parkui bdingas savitas kratovaizdis, kultros paveldo
paminkl gausa, o jo unikalumas net 8 dideli vingiai, kuri ilgis siekia 6 8 km, tarp
j esantys tik 2 3 km atstumai ir Dauguvos vartai ups susiaurjimai iki 0,4 0,6
km. Pastarieji traukti garsiausi Latvijos gamtos objekt deimtuk. 2011 m. parkas yra
trauktas Latvijos nacionalins UNESCO Pasaulio paveldo sra.
Egli kalnas
Egi kalnas, Svents valsius, tel. +371 654 25180,
parvalde@svente.lv, www.visitdaugavpils.lv
Ikilusiame 220 m vir jros lygio kalne stovintis apvalgos
boktas puiki galimyb apvelgti spding Latgalos
kratovaizd ir diding medi masyvus. Ant kalno kurta
slidinjimo ir sporto baz ,,Eglukalns.
133
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Liksnos takas
Liksna, Liksnos valsius, tel. +371 654 75572,
Takas avi kratovaizdiu, darniai deraniu su jo lankomais
objektais: altinliu, tilteliais, buvusia dvaro vieta,
paminkliniu akmeniu Emilijai Pliaterytei, lietuvikjai
anai dArk.
Didysis Nicgals akmuo
Nicgals valsius, tel. +371 654 22818,
Pats didiausias Latvijoje akmuo - tikras galinas: jo
ilgis 10,5 m, plotis 10,4 m, auktis 3,5 m, apimtis 31,1 m,
anteminis tris 170 m3. Iki iol pasakojama, kad 1938
m. mikininkas lieps darbininkui akmenyje ikalti tris
laiptelius ir u kiekvien j sumokjo po 5 latus. Kiek jais
ant akmens ulipo moni tesuskaiiavo tik akmuo...
Pauki stebjimo stotis
Ostrava, Vik valsius, tel. +371 654 22818,
Boktas stovi prie Viki - Agluonos kelio, tarp Luknos
ir Boltari eer. Nuo jo atsiveria spdinga panorama
keturis aplinkinius eerus.
Salienos akmuo
Saliena, Salienos valsius, tel. +371 654 22818,
Tai Daugpilio krate antras pagal dyd akmuo. Maesnis
Nicgals galino ,,brolis 5 m ilgio, 3,4 m ploio, 2,7 m
aukio, jo apimtis - 12,5 m.
Vasargeliki apvalgos boktas

Vasargelikiai, Naujans valsius,tel. +371 654 71321,
muzejs@apollo.lv, www.naujene.lv, www.visitdaugavpils.lv
Pakil 24 m aukt stebsite Dauguvos ups slnio
kratovaizd i paukio skrydio ir tursite unikali
galimyb pamatyti ant 10 lat kupiros pavaizduot nuo
bokto atsiveriant vaizd.
Ryt Slijos gamtos takas ,,Purlande
,,Ausmas, Laucesos valsius, tel. +371 29640431,
is netoli Daugpilio miesto esantis takas ves pro ilaki
guob girait. Keliaujant malonins unikalus kratovaizdis,
diugins per daub ir upel nutiesti tilteliai, stebins ia
augantys galinai uolai.
134
GAMTOS TURIZMAS
Akmenups takas
Bebren, Bebrens valsius, tel. +371 26109353,
benita63@inbox.lv
Takas pradtas kurti 1998 m. Keliaudami juo painsite
unikali Aukems auktumos (Slos) gamt ir suprasite
kodl taip svarbu j isaugoti.
LATGALA
Ilksts kratas
Bebrens simboliui bebrui skirta ekspozicija

Putn sala, Bebrens valsius, tel. +371 26109353,
benita63@inbox.lv
i ekspozicija rengta Dviets slnio informaciniame
centre. Jos herojus, Dviets uliejam piev gyventojas ir
Bebrens simbolis bebras, pristatomas neprastai: galsite
paglostyti jo kail, pamatysite gyvno dantis, suinosite
apie jo liauk panaudojim gaminant vaistus ir degustuoti
i j pagamint trauktin, ragauti i bebrienos msos
pagamint patiekal, irti iems gyvnams skirt film,
dalyvauti ivykoje, kurioje stebsite bebr gyvenim
gamtoje.
Gamtos parkas ,,Dvietes paliene (liet. ,,Dviets
uliejamos pievos)
benita63@inbox.lv
2004 m. kurto parko tikslas apsaugoti pievas bei retas
augal ir pauki ris: ia saugoma 12 augal ir gyvn
bei 40 pauki ri, septyni Europos Bendrijos ir du
nacionalins svarbos biotipai.
Ezermalos gamtos takas
Subat, tel. +371 20219694, tic@ilukste.lv
Keliaudami eero krante rengtu gamtos taku galsite
painti ne tik jo lankomas vietas katalik ir liuteron
banyias, avtis nuo kalno atsiverianiu ,,Subats vei
carijos kratovaizdiu, bet ir vilgtelti kaimyns Lietuvos
gamtovaizdius.
Miko kratovaizdi parkas ,,Pilskalnes Siguldina
Pilskaln, Pilskalns valsius, tel. +371 20219694,
tic@ilukste.lv
Anksiau iose vietose buvo sli kultrinis, gynybinis
ir religinis centras. Dabar ia rengtas parkas maus ir
didelius jo lankytojus stebina galingais uolais, keistai
suaugusiais mediais, tautodailinink sukurtomis
skulptromis, dendrologiniais ir geologiniais itekliais,
spdingu peizau, mokomuoju marrutu Istorijos liudininkai. Maieji parko lankytojai
ypa noriai keliauja Spridiio vaik taku, kuriame net 32 medins skulptros, aminanios
latvi raytojos A. Brigaders pasak herojus (autor skulptor B. Strautniec). Keliaudami
Latgala, neaplenkite ,,Pilskalnes Siguldina, kurioje galsite pajusti gamtos didingum ir
unikalum bei stebtis netiktais atradimais!
135
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Karsavos kratas
Naudaskalno akmuo
Naudaskalnas, Salnavos valsius, tel. +371 657 07363,
turisms@karsava.lv, www.karsava.lv
Tai pats didiausias akmuo Karsavos krate: jo ilgis vir
ems 3,45 m, plotis 1,86 m, auktis 2,8 m.
Gamtos parkas Nmernes valnis
Nmern, Salnavos valsius, tel. +371 657 07363,
2004 m. parkui suteiktas Europos ekologinio tinklo
Natura 2000 teritorijos statusas. Jis isiskiria iraikingu
mik ir pelki kratovaizdiu, patraukliais rekreaciniais
itekliais, aptiktomis ret bei nykstani augal ir gyvn
buveinmis.
Salnavos dvaro parkas
Sasnava, Salnavos valsius, tel. +371 657 07363,
Sutvarkyt dvaro park puoia tvenkinys ir vienas didiausi
Karsavos krate akmen. Parkas sodintas XVIII a.
Ruskulovos dvaro parkas
Ruskulova, Salnavos valsius, tel. +371 657 26201,
Dvarvietje iki i dien iliko maumedi alja ir kai kuri
ret ri mediai. Parkas sodintas XVIII a.
Malnavos dvaro parkas
Malnava, Malnavos valsius, tel. +371 657 33101,
turisms@karsava.lv, www.karsava.lv, www.pierobeza.lv
1830 m. sodintas parkas yra vienas i seniausi Latvijoje,
kuriame auga apie 150 ri mediai.
Kraslavos kratas
136
Adamovos gamtos takas

Augusto g. pradia, Kraslava, tel. +371 656 22201,
+371 26487763, tic@kraslava.lv, http://turisms.kraslava.lv
is 1998 m. Daugpilio universiteto student ir darbuotoj
kurtas takas dar viena gamtinio parko Dauguvas loki
teritorija. Jis isiskiriania savo reljefu, kratovaizdiais,
gamtos paminklais ir j vairove. Kelion pradkite prie
Dauguvos ups kranto ant jo stgstantis piliakalnis avi
ypatingai staiais laitais, matomais geologiniais dariniais,
paleozojaus eros devono periodo nuosdins kilms uolienomis (smiltainiais), kuriems
daugiau nei 300 mln. met. Tsdami ivyk pastebsite ir kitas io tako domybes: jame
auga 755 ri papariai, veisiasi net 50 ri sraigs, gyvena juodieji gandrai, baltieji geniai,
didieji daniasnapiai. Tako ilgis 1,8 km.
GAMTOS TURIZMAS
LATGALA
Austrinio akmuo
Rygos g., Kraslava, tel. +371 656 22201, +371 26487763,
Nuo vietos, kurioje guli akmuo, atsiveria spdingi Dauguvos
ups kratovaizdiai. Gyvendamas Latgaloje latvi raytojas
Antonis Austrinis 1909-siais prie io akmens sukr ne
vien siuet ir anr vairove isiskiriant krin.
Dridos eeras
Skaista, tel. +371 656 22201, +371 26487763,
Tai pats giliausias Baltijos alyse esantis eeras jis siekia
net 65 m! Savo itempta ir vingiuota forma eeras labiau
primena up. Vandens telkinyje daug uutki, pusiasali,
yra 9 salos, i kuri didiausia 13,9 ha plot uimanti
Bernat sala. Eero ilgis apie 11 km, didiausias plotis
1km, kranto linija - 36 km.
Priedrujos takas
Priedruja, tel. +371 656 29682, +371 28608784,
Dauguvos ups slnyje rengtas takas stebina kratovaizdiu,
jame gausu ret ir saugom augal bei gyvn, istorijos
paminkl. Viename j, Dauguvos akmenyje, net septyniomis
kalbomis: est, suomi, rus, lenk, vokiei, latvi ir lyvi
(nykstanti finougr grups kalba) paraytas garsiausios
Latvijoje Dauguvos ups vardas.
Priedains apvalgos boktas
Priedain, Kraslava, tel. +371 656 22201, +371 26487763,
Tai antras pagal aukt apvalgos boktas Latvijoje. Palypj
32 m aukt mgausits Dauguvos ups panorama ir
Kraslavos miesto apylinkmis.
Sauleskalnas
Kombuli valsius, tel. +371 656 22201,
+371 26487763,http://turisms.kraslava.lv
Nuo 211 m aukio kalno atsiveria spdingi Latgalos
eerai: giliausias Baltijos alyse Dridzis, Solnas, Jodas ir
kt. Kakada ant jo buvo rengta senovs latgali apeig
vieta juk ir pavadinimas ivertus i latvi kalbos reikia
,,Saultasis kalnas. 1934 m. jame buvo aptiktas didelis
senovini bronzos ir geleies dirbini lobis, datuojamas X
XI a., o 1936-siais rasti senovs papuoalai, priskiriami
IX a. Nuo seno apie kaln sklando legendos apie ukastus
lobius, kurie udirbti, deja, nesiningu keliu.
137
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Tabors paintinis gamtos takas
Robeniekai, Robeniek valsius, tel. +371 656 29533,
Liela Guseno eero krante rengtame 15 stoteli take
- informaciniai stendai, patraukls usimimai, vietos
poilsiui, informacija apie gamtin aplink ir unikaliausius
jos iteklius.
Tako ilgis 1,3 km.
,,Klajumi irgyno Uod takas

Kaplava, tel. +371 29472638, ilze.stabulniece@inbox.lv,
http://turisms.kraslava.lv, www.klajumi.lv
Take pristatomas miko ir pelks kratovaizdis bei j augal
vairov. Keliaudami juo pabuvosit pelks ,,koncert salje,
eglyne, stebsite keistai suaugusius medius ir iekosite
gyvn palikt pd.
Lyvan kratas
Keltas Lyvanai Dignaja
Zemgals g. pabaiga, Lyvanai, tel. +371 26497002,
www.livani.lv
Tai vienas i trij veikiani kelt Latvijoje. Jis sujungia
du Dauguvos ups krantus. Kelto darbo laikas vasaros
sezono metu: 7.00 - 21.00
Keltas Dunava
Gosporai, Jersikos valsius, tel. +371 22467117,
www.livani.lv
Tai vienas i trij veikiani kelt Latvijoje. Juo galima
pasiekti Dunavos vietov, garsi paminklu keltininkams.
Kelto darbo laikas vasaros sezono metu: 7.00 - 21.00
Vidussala gamtos takas

Vidussala, Turk valsius, tel. +371 27701575,
+371 653 26494, kristinesislova@inbox.lv, www.livani.lv
Keliaudami stebsite paprastj bitkrsli, lyg krmai
suaugusi peletrn (vaistini kiei) ir delfinij
augimvietes, kvpuosite gydomj oleli aromatu
prisotintu oru, igirsite olininks patarimus, galsite
mgautis sertifikuotos pirtininks teikiamomis
kaimikos pirties procedromis.
138
GAMTOS TURIZMAS
Akmuo ,,Zemes acs
Fjodork k., Brig valsius, tel. +371 29734574, demondeis@
inbox.lv, zemesacs@inbox.lv
Akmuo unikalus savo mineralogine sudtimi jis susidar
kaip baltas kvarcinis monokristalas ir yra didiausia
nustatyta monokristalin uoliena Latvijoje. Dl apsilankymo
LATGALA
Ludzos kratas
Istros eeras ir Istro gamtos parkas

Vecslabada, Istros valsius,tel. +371 657 29541,
+371 26370730, +371 657 29507, www.pierobeza.lv
Istras didiausias i trij Veclabados gyvenviets
aplinkini eer. Nuo apvalgos bokto ant alia esanio
piliakalnio atsiveria nuostabs j supantys gamtovaizdiai.
Pildos eeras ir salos

Isnaudos ir Nuk valsiai, tel. +371 26525785
Eero pakrantse gausiai peri vandens paukiai, jose
nustatytos ret ir saugom augal augimviets, rytiniame
vandens telkinio krante yra piliakalnis.
Plisnos akmuo galinas

Istros valsius, tel. +371 26370730
is spding matmen akmuo nebilus ledynmeio
periodo liudininkas: jo ilgis 5,5 m, plotis 5,1 m, auktis
2,6m, apimtis 17 m.
Runden ,,Velna bedres

Rudnn valsius, tel. +371 29469278
Toks objektas Baltijos alyse yra vienintelis j sudaro
penkios neinomos kilms duobs, kuri atsiradimas iuose
kratuose aikinamas dvejopai: tai gali bti susiformavusios
karstins griuvos arba jos atsirado nukritus meteoritui.
Rzekns kratas
Adamovos eeras
Verem valsius, www.rezeknesnovads.lv
Vidutinis io eero gylis 3,8 m, jame penkios salos, vandens
telkin juosia auktumos, nuo kuri atsiveria spdingi
Buzavos kalv kratovaizdiai.
139
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Lielais Liep kalnas
Kaunatos valsius, www.rezeknesnovads.lv
289 m vir jros lygio ikilusi auktuma turi kelis
iskirtinumus: tai aukiausia virukaln Latgaloje, antras
pagal aukt (86 m) kalnas Latvijoje, o ant jo pastatytas
34 m apvalgos boktas - aukiausias alyje. Tai vieta,
nuo kurios atsiveria spdingi vaizdai Razno eer ir jo
apylinkes. Yra rengtas 830 m takas, informaciniai stendai,
poilsio vietos.
Lubano eeras
Nagl ir Gaigalavos valsiai, tel. +371 28301143,
Pagal vandens paviriaus plot Lubanas - didiausias
eeras Latvijoje, jo apylinks unikalios raistais, drgnomis
pievomis, mikais ir ia gyvenaniais vandens paukiais.
Jis ir pats didiausias utvenktas vandens telkinys Europoje.
Ypatingas eeras pavasar ir ruden ia ilsisi tkstaniai
parskrendani ir iskrendani gulbi, laukini s, ani. Pauki stebjimui rengti
keturi apvalgos boktai, o kelionms psiomis 800 m ilgio takas per pelk. Migruojanius
paukius geriausia stebti balandio gegus mn.
Razno eeras
Kaunatos, ornajos, Luznavos ir Makonkalnos valsiai,
57,8 km2 Raznas, kur vietiniai vadina ,,Latgalos jra didiausias pagal vandens tr eeras Latvijoje. Jis plyti
paioje aukiausioje Latgalos auktumos dalyje 163,8 m
vir jros lygio.
Makonkalnas
Makonkalnos valsius, www.rezeknesnovads.lv
Keliaujant prie legendomis garsjanio kalno, nevalia
neapirti senovs apeig akmen - tai pduoti ir kitaip
paymti lauko rieduliai, kuri viruje yra dubimai, kartais
primenantys mogaus, kartais gyvulio pd ar kitus enklus:
Amuguras yra trikamps prizms formos ir primena okos
nugar, u 200 m nuo jo guli plokias Platais akmuo, o
Velnio Pda paenklintas mogaus pd primenaniu dubimu. i trij akmen isidstymas
sudaro laikrod primenant ilenkim. Toliau u j guli irgo pda, kuriame iliks dubimas
primena irgo kanop ir rausvos spalvos Rukmani akmuo. Keliaujantys gali apirti ilikusias
XIX a. sensias gimins kapines, priklausiusias lenk kilms dvarininkams Tarvydams ir 2003
m. atstatyt kryi su Nukryiuotuoju. Makonkalnas isiskiria ypa staiais laitais, inimas
Livonijos laik pilies griuvsiais (XIII a. pradia), jo papdje pastatytas paminklinis akmuo
pirmojo Latvijos prezidento K. Ulmanio vizitui 1938-siais atminti.
Sakstagalos vandens ir pelki augal gamtinis takas
Pedeli k., Sakstagalos valsius, tel. +371 29440655
zaigagraudina@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Naujai rengtame gamtiniame take auga vandens lelijos,
lotosai, vairi ri papariai ir samanos.
140
GAMTOS TURIZMAS
Indan skardius, Azarins mokomasis paintinis
takas
Vieta yra tarp Ryt Latvijos emumos ir Latgalos auktumos
rib. Joje ribojasi iaurytiniai ir pietrytiniai geobotaniniai
rajonai. Ryt Latvijos emumomai bdingos nuokalns,
kuri paviri kerta pylim form pakilimai. Keliaudami
taku pamatysite krate auganius augalus, vairius biotipus
ir, jeigu pavyks, gyvnus.
LATGALA
Riebini kratas
Irbi altinis
Tai ypa populiari poilsio vieta gamtoje.
Rugaj kratas
Bebro iminties takas
Lukstiniai, tel. +371 26263396, +371 645 46674
Varniens ups krante rengtame take parengtoms klitims
veikti ir uduotims isprsti reiks gudri sprendim,
ini, sumanumo ir pasitikjimo savimi.
Tako ilgis 830 m.
Medni akmuo
Rudikai, tel. +371 645 46674
Tai vienas didiausi rieduli Rugaj krate jo ilgis 5,8 m,
plotis 5,3 m, auktis 1,4 m, apimtis 19 m.
vrynas ,,Mesetas
Tel. +371 29104212
vryne auginama 350 briedi ir j jaunikli, 12ha
teritorijoje rengti tvenkiniai, kuriuose galima vejoti
uptakius, karpius, amus, linus, erketus bei gaudyti
vius.
141
LATGALA
GAMTOS TURIZMAS
Varkavos kratas
Mokomasis ekologinis ,,Varkavos gamtos takas
Vecvarkava, Upmalos valsius, tel. +371 29443089
Takas rengtas prie vietos mokyklos ir prasideda ,,aliojoje
klasje. Jame auga kratui bdinga augmenija, ia
saugomas natraliai susiformavs kratovaizdis, pristatomi
archeologijos ir kultros paveldo objektai, organizuojamos
temins ekskursijos. Tako ilgis 3,5 km.
Miko takas ,,Spridii
Kazrai, Upmalos valsius, tel. +371 22035005
Tai tikr tikriausias pasak mikas, kuriame apsigyveno
Spriditis, smauglys, nyktukas, mediotojas ir kiti vaik
pamgti literatros personaai. Sumans tako krjai
keliaujantiems imaniai pateikia netiktus siuetus i miko
gyvenimo kasdienybs.
Viliakos kratas
Gamtos takas ,,Balkanu kalni
Loginai, kilben valsius, tel. +371 29132664, +371 645
21243, skilbeni@vilaka.lv
32 ha parkas kurtas 2002 m. Jame rengti trys gamtos takai,
gausu maosios dails paminkl - medini skulptr, ilik
Latvijos isivadavimo kov 1919 1920 m. apkasai.
Liepnos ups slnis

Katleiai, igur valsius, tel. +371 26567080
Vietins reikms saugoma teritorija kurta 1997 m. Siloma
keliauti ekologinio turizmo marrutu, kuriame spding
augal, medi, altini ir upokni vairov.
Stiglavos dauba
Stiglova, kilben valsius, skilbeni@vilaka.lv
Tai 3 4 m. smiltainio atodangos. Prie j rengtame gamtos
take galima pamatyti apie 60 ri augalus.
Vilkos eeras
Gornizono g. 6, Vilaka
Prie eero rengtas papldimys, poilsio vietos, vaik aidim
ir tinklinio aiktels, o saloje galima apirti ilikusius XIII
a. statytos Marienhauzenos pilies griuvsius.
142
GAMTOS TURIZMAS
Grebla kalnas gamtos takas
Meikanai, Pasiens valsius, tel. +371 657 29925,
+371 28656530, www.pierobeza.lv
Tai ypatingos geologins sandaros kalnas, kur sudaro
5 km atkarpoje prie 14 mln. met susiformav siauri
kalnagbriai. Aplinkinje teritorijoje gyvena daugiau nei
500 ri vynasparniai, i kuri keletas kitose Pabaltijo
alyse neaptinkamos.
RYT AUKTAITIJA
Zilups kratas

Anyki rajonas
Akmuo Puntuko brolis
Paventupys (pusiaukelje tarp Anyki ir Auoeri),
www.anyksciuparkas.lt
Jis guli egli ir pu uuovjoje ant auktos kalvos alia
ventosios ups ir yra panaus didel vr atvertais
nasrais, ikius savo galv i ems.
Karaliens linas
Anyki regioninis parkas, www.anyksciuparkas.lt
Anyki apylinkse, deiniajame ventosios laite, yra
nemenkas (0,7 ha) altiniuotas vandens telkinys (gylis 6-7
m). Koki tik legend nra apie altin...
Variaus kvarcinio smlio atodanga

Pavariai, Pavari girininkija, tel. +370 381 78489,
pavariai@amu.lt, www.amu.lt
Lankydami objekt, js ivysite smilteles, kurios buvo jau
prie 400 milijonus met.
Laukini gyvn aptvaras

Tel. +370 381 57121, +370 686 11375,
mikieriai@amu.lt,www.amu.lt
2005 m. kurtas laukini gyvn aptvaras yra V Anyki
mik urdijoje imoni girios pietiniame pakratyje.
Mikinink globojami ia gyvena danieliai, muflonai,
dmtieji elniai, ernai.
Darbo laikos: I-IV 8.0017.00, V 8.0015.45
143
RYT AUKTAITIJA
GAMTOS TURIZMAS
Paintinis ventosios takas
Anyki regioninis parkas, www.anyksciuparkas.lt
Paintinio ventosios tako ilgis 4,7 km.
Apvalgos boktas prie Rubiki eero

15 m aukio boktas su apvalgos aiktele stovi ant
Bijeiki piliakalnio. Nuo jo atsiveria nuostabi Rubiki eero
ir jo apylinki panorama.
Utenos rajonas
Akmenys Mokas ir Mokiukas
eimaties k., Tauragn sen.
Moko akmenyse ikalta vos pastebima data 1860 m. 1968aisiais jie buvo paskelbti geologiniais gamtos paminklais.
Laums valtis
Lygamikio k., Upali sen.
alia Lygamikio piliakalnio gulinio akmens ilgis 2,50
m, plotis 1,95 m, auktis 1,10 m. Senoliai pasakoja, kad
mnesienoje prie akmens okdavusios laums, kad jis
buvusi auksin valtis...
uolijos paintinis psij takas
Lelin sen., tel. +370 389 61599
uolijos botanikos ir zoologijos draustinyje kurti gamtos
takai, kuriuos lankytojai gali susipainti su seno lapuoi
miko ir pirmykio natralaus upelio gamtos vairove.
v. Krokuls altinis
Lygamikio k., Upali sen.
Netoli Upali tryktantis Krokuls altinis garsja savo
vandeniu. Senoliai pasakoja, kad vien vasaros ryt
piemenliai ioje vietoje pamat stovint Krist, apsupt
spinduliais: jis juos palaimino ir inyko...
144
GAMTOS TURIZMAS
Daunikio eero pakrant

Auros g., Utena
Aplink eer rengti pasivaikiojimo takai, aidim aiktel
vaikams. 2011-aisiais, Utenos miesto 750 met jubiliejaus
proga, Daunikio eeras pasipuo vieianiu ir grojaniu
fontanu su vandens ekranu.
RYT AUKTAITIJA
eimyniki atodanda su konglomerato uola

eimyniki k., Upali sen.
ie nuostabs i vyro lydinio ir molio gamtos sukurti
paminklai yra prie vyro karjero eimynikiuose.
Zaras rajonas
Apvalgos ratas
D. Bukonto g., Zarasai, www.zarasai.lt/tic
2011 m. atidarytas apvalgos ratas analogo Lietuvoje ne
turintis architektros statinys. Praeinantiems 17m aukio
ratu atsiveria Zaraso eero panorama, nusileidus nuo jo
laipteliais emyn galima keliauti Zaraso eero pakrant
juosianiu taku arba patogiai sitaisyti ant suoleli ir m
gautis vandens telkinio kratovaizdiu. Statinio architektas
. Kiaun.
Zaraso eero pakrant
iltuoju met laiku zarasikius ir miesto sveius diugina
pakrantje rengtas fontanas, liepteliai, vali nuomos punk
tas (keliaujantys sausuma ia gali isinuomoti riedius ir
dviraius), aidim aiktel vaikams. Pakrantje pradtas
kurti skulptr parkas. Silome Zaraso eero pakrant
lankyti visais met laikais, nes neretam zarasikiui ar mies
to sveiui i vieta gali tapti galimybe pasitikti ar ilydti
mgiamiausi met laik.
Zaraso eero Didioji sala
44 ha ploto sala Zaras miesto lopys, poilsio, kultrini
ir sportini rengini vieta visais met laikais.
Stelmus uolas
Stelmuje augantis uolas yra vienas i galingiausi
Europoje. Jis ir seniausias Lietuvoje medis: jam gali bti
per 1500 met, nors kai kurie altiniai teigia, kad senoliui
gali bti net per 2000 met. uolas yra 23 m. aukio, 3,5
m skersmens, 13 m apimties prie ems. Pirm kart medis
tvarkytas 1916 m.
145
RYT AUKTAITIJA
GAMTOS TURIZMAS
Grauts regioninio parko lankytoj centras
Laisvoji 14, Salako mst., tel. +370 385 59426,
parkas@grazute.lt, www.grazute.lt, www.zarasai.lt/tic
Jeigu norite pakeliauti parko teritorija btinai
apsilankykite lankytoj centre rengtoje parko
informacinje ekspozicijoje. Js kelion parku tikrai
pasiteisins: jis projekto ,,Lietuvos turizmo traukos vietov
2009 laureatas, jame gausu kultros paveldo objekt ir gamtos paminkl, lankytin viet,
yra rengti gamtos paintiniai takai, silomi nuotyki kupini vandens marrutai ventosios
upe. Bendras parko plotas apie 29,7 ha.
Antaliepts tvenkinys (vad. mariomis)
Grauts regioninis parkas, Bikn k., www.grazute.lt, www.
zarasai.lt/tic
Tai daugiausiai sal turintis dirbtinis vandens telkinys
Lietuvoje. Jis stebina spdingu 1,9 tkst. ha dydiu, per 50
jame esani sal, 180 km kranto linija, gausybe lank ir
pusiasali. Kadaise save sujungs net 27 eerus, dabar po
savo bangomis slepia Ragan kalnel, senas kapines...
Degui paintinis takas
Grauts regioninis parkas, Degui k., tel. +370 385 59426,
Keliaujantys taku gals pamatyti Grauts miko puynuose
gyvenani peld lutut ar jos namus uoks, suinoti
apie pataisus, kerpes, egles, rasti briedio gaurus, ukopti
Degui piliakaln, susipainti su pelki pasauliu, pajusti
miko naud mogui. Takas lankomas visais met laikais.
Dl gido paslaug kreiptis parko direkcij i anksto.
avaos paintinis takas
Grauts regioninis parkas, Degui k., tel. +370 385 59426,
Tai pirmasis geologinis takas Lietuvoje. Jis kurtas alia
sraunios avaos ups tikros kaln ups! Neabejojame
- spd padarys ne tik pati up, bet ir j supanti maai
mogaus paliesta aplinka. Dl gido paslaug kreiptis
parko direkcij i anksto.
Luodio eeras
Luodis vienas didiausi eer Lietuvoje. Jo vriniaus
rago ikyulys didiausias ir ilgiausias pusiasalis jame unikali per 200 m ilgio jo akvatorij siterpusi Nerija,
ilgjanti ties smaigaliu atabrade.
Sart regioninio parko lankytoj centras
Vytauto g. 5, Dusetos, tel. +370 385 56849,
sartureg@takas.lt, www.sartai.info, www.zarasai.lt/tic
Zaras ir Rokikio rajon sandroje isidsts parkas uima
12547 ha plot. Jame suskaiiuojami 30 vandens telkini
uima 17 proc. teritorijos, 30 proc. jos uima mikai. Parko
ais penktas pagal dyd Lietuvoje Sart eeras.
146
GAMTOS TURIZMAS
RYT AUKTAITIJA
Jaskoniki paintinis takas

Sart regioninis parkas, tel. +370 385 56849,
Takas vingiuoja per smlt puyn, kuris nuo seno vadinamas
Smalinyia. Jame galite pamatyti meletos ikalt uoks, stebti
miko sanitar geni nuveiktus darbus, o jeigu atidiai
klausysits jus lydini pauki iulbesio galbt igirsite
jums negirdt giesmi... Dl gido paslaug kreiptis parko
direkcij i anksto.
Ilgailio paintinis takas
is takas viena i Natura 2000 teritorij, kuri steigta
isaugoti biologin vairov ir gamtos sukurtas vertybes.
Besidomintys gamtos palikimu gali rasti plaialap klumpait,
kurios vienintel inoma augimviet Zaras rajone yra iame
take. Dl gido paslaug kreiptis parko direkcij i anksto.
Sart eeras
Eeras tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalus hidrografiniu
poiriu: sudarytas i keli atak, o savo ilgumu tenusileidia
gal tik Dubingiams. Dusetose, io eero pakrantje, sukurta
patraukli erdv poilsiui ir kratovaizdiui painti - rengtos
pavsins, takai, spuokls, informatyvus stendas, tiltelis,
prieplauka, Skulptr parkas.
,,Ievos vrynas
lapi k., tel.+370 686 32552, www.zarasai.lt/tic
vryne pamatysite tauriuosius elnius, kuri yra inom
net 20 pori, 1954 m. Lietuv i Kaln Altajaus atvetus
ir dabar auginamus tik aptvaruose dmtuosius elnius, i
Viduriemio jros krat kilusius ir Lietuv didik XVIXVII a. atvetus paius maiausius alyje elnius danielius bei
kaln avinus muflonus. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
niukt mokomasis gamtos takas
niukt k., tel. +370 611 40406, www.zarasai.lt/tic
Keliaujantys take rengtomis 14 stoteli suinos apie egles, kukmedius, tujas, maumedius,
liepas, alyvas, klevus, knius, puskiparisius, kadagius, puis ir forzitijas, j panaudojim bei
form vairov. Atvykti siloma liepos-spalio mn., nes tuomet tako augalai ypatingai gras.
Dl lankymosi btina susitarti i anksto.
Drki eeras
www.zarasai.lt/tic
Drki eeras Europins svarbos gamtin teritorija. Eeras ir
jo pakrants driekiasi paiame Lietuvos pakratyje, jos iaurs
ryt dalyje, Zaras ir Ignalinos rajon bei Visagino savivaldybs
sandroje ir liejasi prie valstybins alies sienos: jis yra tarp
valstybinis vandens telkinys, kur kerta valstybin Lietuvos
Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Baltarusijai,
728 ha Ignalinos rajonui ir net 3498 ha Zaras rajonui.
147
VITEBSKO SRITIS
GAMTOS TURIZMAS
Braslavo rajonas
Nacionalinis parkas ,,Braslavskije oziora
Danaja g. 1, Braslavas, tel. +375 2153 29 361,
www.braslavpark.by
Parkas uima 69,1 tkst. ha plot. Apie 17 proc. jo teritorijos
uima vandens telkiniai, 46 proc. mikai. Ypatingas parko
gyvnijos pasaulis: jo eeruose veisiasi 30 ri uvys,
gyvena 189 ri paukiai, briediai, mekos, ernai,
stirnos, vilkai, lys. Unikali ir parko augmenija jame
priskaiiuojama apie 500 augal ri.
Strusto eeras
Strusto k.
Tai vienas didiausi krato eer. Jo centre esanti 1,62
km2 aiino sala antra pagal dyd Baltarusijoje. Saloje
auga retas alyje medis Karelijos beras.
altinis
ernikos k.
Tvirtinama, kad is ypa pamgtas lankytoj altinis, yra
gydomasis. Vietiniai j vadina alkinia (liet. altas) arba
Zimnik. Manoma, kad jeigu altiniui ,,sumoksi jis tikrai
pads pasveikti.
Majako kalnas
Keziki k.
Nuo jo virnje pastatyto apvalgos bokto atsiveria
nuostabs kratovaizdiai ir aplinkiniai eerai. Majaku
pavadintas XX a. pradioje ant jo pastaius trianguliacin
bokt.
Snudo eeras
Pliusi k.
Eero plotas 22 km2, ilgis 8,8 km, kranto linija 34,4 km,
jame 11 sal, kurios uima 1,6 km2 plot.
148
GAMTOS TURIZMAS
VITEBSKO SRITIS
Ekskursinis marrutas po Slobodos ozo keter

Slobodkos k.
Tai unikalus gamtos darinys, pristatantis paskutinio
ledyno palikim Baltarusijoje. Ketera susidera i auktum
grandins, besitsianios siaura linija tarp Nedrovo ir
Potecho eer.
Marruto ilgis 5 km.
Mior rajonas
Hidrologinis draustinis ,,Elnia
Mior rajonas
is 23,2 ha ploto nuostabaus kratovaizdio draustinis
isidsts Polocko emumose, Mior ir arkovinos
rajonuose. Tik ioje vienintelje Europoje vietoje dar galima
pamatyti dal poledyniniame periode susiformavusios
tundros. Draustinio teritorijoje priskaiiuojam daugiau nei
100 vandens telkini, i kuri didiausias - 5,4 kv. km ploto
Elno eeras, o variausias Lopuch eeras. vejoti galima dvylikoje draustinio eer. Lopucho
(gylis iki 8 m.) ir Blineje (gylis iki 5 m.) eerai patiks povandenins vejybos mgjams.
Nepaliks abejing draustinio pelks jos laikomos didiausiomis Europoje. Apsilankiusiems
draustinyje ekologinio turizmo mgjams siloma dalyvauti dviej dien ygyje psiomis,
yra parengti paintiniai turai ornitologams. Neabejojama, kad keliaujanius tikrai suavs
galimyb stebti pelki peld, pilkj gervi ir kit ret sparnuoi gyvenim.
Hidrologinis draustinis ,,Boloto Moch
Mior rajonas
1981 m. steigto draustinio tikslas isaugoti durpyn
Boloto Moch. Jame gausu spanguolyn, ia vienintel reto
tundros - taigos ries augalo, rayto Raudonj knyg,
emags vaisins teks augimviet.
Hidrologinis draustinis ,,ada
Mior rajonas
Draustinis steigtas dviej rajon - Mior ir arkovinos
sandroje. Saugoma pelk spdinga savo plotu ji
uima apie 5700 ha, o kadaise i vieta garsjo didiausiu
apylinkse spanguolynu. ada ir Elnia du tarpusavyje
susieti skirtingi pelki kompleksai.
Valstybins reikms gamtos paminklas ,,istaja
dubrava
Jazno k.
Teritorija kurta isaugoti 4,84 tkst. ha plote auganius
uolus: vidutinis kiekvieno j amius apie 150 met, o
kai kurie i j auga jau 200-250 met.
149
VITEBSKO SRITIS
GAMTOS TURIZMAS
Eer grup Obsternovskaja
Tarp Mior ir Braslavo rajon esantys trylika eer,
tarpusavyje
sujungt
negiliomis
upelkjusiomis
protakomis, uima 32 kv. km plot. Didiausi yra Obsterno,
Nobisto, Uklio, Vao, Inovo eerai. Prie io gamtos paminklo
liejasi draustinis ,,Boloto Moch. Eerai yra pamgti vej,
turist ir poilsiaujani gamtoje.
altinis ,,Krinica
Dedino k.
Su iuo vietins reikms gamtos paminklu siejama legenda
apie Dievo Motin, apraudani savo sn. Pasakojama,
kad ten, kur krito jos aaros, atsirado altinis. Vietiniai
gyventojai tiki, kad jo vanduo gydo aki ligas.
Hidrologinis kratovaizdio draustinis ,,ventojo Jano

altinis
8 km nuo Jazno k.
altinio vanduo teka i ems gelmi moreninje lygumoje
buvusiame Polocko prieledyninio vandens telkinio
dugne. Vandens srovs ia susiformavo prie 15 - 16 tkst.
met. Draustinio plotas 2,5 kv. m. Vietiniai gyventojai tiki
stebuklinga vandens galia ir jo poveikiu sveikatai.
Kiekvienais metais rugpjio 19-j, veniant ventojo
Jano vent, prie altinio vyksta religins apeigos.
altinis ,,ventasis vanduo
5 km nuo Navoloka vns.
altinis teka jau apie 5 tkst. met. Kad jo vanduo padt, mons visada mt monetas.
XIX a. jame aptiktos XVI - XIX a. Europos valstybi monetos.
Ups Vjata krioklys
Medureje k.
is krioklys unikalus mogaus rank ir gamtos krinys.
Daugel met jo vanden naudojo vietin elektrin, kurios
gaminamos viesos pakako ne tik aplinkinms vietovms,
bet ir Mior miestui. Taiau laikas ir pokyiai gamtoje buvo
lemtingi XX a. antroje pusje elektrin sunyko. Taiau
krioklys iki iol mgstama vieta j lanko ne tik vietiniai
gyventojai, bet ir krato sveiai.
Polocko rajonas
Biologinis draustinis ,,Lono
Pelks Lonica auktuma
1979 m. steigto draustinio tikslas isaugoti spanguoli
augimvietes.
150
GAMTOS TURIZMAS
VITEBSKO SRITIS
Hidrologinis draustinis Boloje Ostrovito

Eero Velikoje Ostrovito apylinks
Polocko emumos iaurs - rytuose 1979 m. steigto
draustinio tikslas isaugoti mokslui ir tiriamajai veiklai
ypatingai vertingus vandens telkinius, tame tarpe ir eer
Velikoje Ostrovito.
Hidrologinis draustinis Glubokoje-erbomislo
Eer Glubokoje ir erbomislo apylinks
1979 m. steigto draustinio tikslas isaugoti eerus
Glubokoje ir erbomislo bei j apylinki gamtinius
kompleksus.
Kratovaizdio draustinis Kozjanskij

Upi Obol ir Sosnica tarpupis
1999 m. steigto draustinio tikslas isaugoti unikalius
kratovaizdius, retus ir nykstanius augalus bei gyvnus,
raytus Raudonj knyg: ruduosius lokius, juodakaklius
narus, didiuosius baublius, erelius uvininkus, juoduosius
gandrus ir kt.
Roson rajonas
Respublikinis kratovaizdio draustinis ,,Sina
Roson gyv., Sovetskaja g. 4, tel. +375 2159 41 860,
eko-rosy@tut.by, www.ecotourism.by
13,5 tkst. ha plot uimantis draustinis kurtas 1996 m.
Jame saugomas paskutinio ledyno sukurtas kratovaizdis,
yra ledynins kilms vandens telkini, gausu pelki. Silomi
marrutai dviraiais, vandens telkiniais ir psiomis.
Respublikinis kratovaizdio draustinis ,,Krasnij Bor
Tur organizatorius: ,,Eko-Rosi, Roson gyv., Sovetskaja g.
4, tel. +375 2159 418 60, eko-rosy@tut.by,
www.ecotourism.by
Jame rengti ekologiniai paintiniai takai, kuriuose
pristatomi nepaliestos gamtos kratovaizdiai.
Sidabro altiniai ,,Serebrianka

Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 42 759
Tai gamtos paminklas kratovaizdio draustinyje ,,Krasnij
Bor. ia tekani altini vandeniu gydomasi - yra
nustatyta, kad jie turi sidabro daleli, juose galima maudytis
specialiai rengtose vietose.
151
VITEBSKO SRITIS
GAMTOS TURIZMAS
Neerdo eeras
Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 42 759
Muragi kaime, ant Neerdo eero kranto, gim vienas
garsiausi naujosios baltarusi literatros pradinink
Janas Borevskis (rus. ). Jis ura visas
krato legendas ir ileido knyg, neretai lyginam su
pasak rinkiniu ,,Tkstantis ir viena naktis. Garsiam
krjui 1997 m. gimtinje atidengtas paminklas.
Didysis akmuo Glazkovskij

Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 42 759
Akmen atne Skandinavijos ledynas prie 20 - 18 tkst.
met. Matoma akmens dalis sveria 35 tonas, jis spdingas
savo dydiu ir forma. Manoma, kad senovje tai galjo
bti vieta apeigoms atlikti.
Didysis akmuo Loktevskij

Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 4 759
Akmen atne Skandinavijos ledynas prie 2018 tkst.
met. Matoma akmens dalis sveria 32 tonas, jis apaugs
samanomis ir 5 ri kerpmis.
Didysis akmuo Menovskij

Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 42 759
Akmen atne ledynas i Baltijos jroje esanios Aland
salos prie 20 - 18 tkst. met. Matoma akmens dalis
sveria apie 27 tonas.
Riedulys Lapeinskij
Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 42 759
Akmen atne ledynas i Baltijos jroje esanios Aland
salos prie 20 - 18 tkst. met. Riedulys sveria daugiau
negu 20 ton.
Riedulys Visotkovskij
Tel. +375 2159 41 747, +375 2159 42 759
Ji ledynas i Suomijos atne prie 20-18 tkst. met.
Riedulys sveria daugiau negu 18 ton, yra paskelbtas
gamtos paminklu.
152
GAMTOS TURIZMAS
VITEBSKO SRITIS
Osvejos eeras
Osvejos gyv.
is antras pagal dyd eeras Baltarusijoje kaimo vizitin
kortel ir vej rojus! Jame galite tiktis spding
laimiki: itraukti kar, stark, lydek, vgl ar karp.
Eero pakrants gausios pauki ir gyvn buveini, o jo
apylinks - archeologijos paminkl.
ventasis altinis
Kochanovii k.
altinis - sakralinis objektas.
Medelynas
2 km atstumu nuo Verchnedvinsko miesto
Medelyne auga apie 350 egzot, kuriuos apirsite
dalyvaudami organizuojamose ekskursijose.
Parkas
Osvejos gyv.
Parkas - 27 ha plot uimantis gamtos paminklas. ia
organizuojamos ekskursijos, silomas aktyvus poilsis,
pasivaikiojimai Osvejos parku. Jis - vienas domiausi
gamtos paveldo objekt Vitebsko srityje.
Svolnos uolynas
Svolnos geleinkelio stotis
uolynas - apie 100 ha plot uimantis gamtos paminklas. Jame gausu uol - galin, ia
silomas aktyvus poilsis, ivykos psiomis.
Ledyn slnis
Rosicos k.
Slnio eer virtins - gamtos paminklas. Vandens telkini pakrantse rengti papldimiai,
siloma vejoti ir ikylauti psiomis.
Parkas
Sarjos k.
Parkas - 30 ha plot uimantis gamtos paminklas. ia auga egzotai, gausu altini,
organizuojamos ekskursijos, silomas aktyvus poilsis, pasivaikiojimai.
Osveisko kratovaizdio draustinis
Sovetskaja g. 170/2, Verchnedvinskas, tel. +375 2151 56 231
Draustinis kurtas 2000 m. Jo tikslas isaugoti ledynmeio suformuot eering morenini
darini masyv su vyraujaniu kalv ir eer kratovaizdiu. Draustinyje gyvena lys,
juodieji gandrai, baltosios kurapkos, pilkosios gervs, didieji ir maieji baubliai, kilnieji ereliai
bei kitos Baltarusijos Raudonj knyg raytos gyvn rys, yra saugom ret augal
augimviets.
153
VITEBSKO SRITIS
GAMTOS TURIZMAS
Sarjankos ups gamtos kompleksas
Sarjos k. ir jo apylinks
30 km ups atkarpoje ups slenksiai, altiniai, skardiai
ir mikai. Pakrantse rengtos maudyklos, organizuojamos
ekskursijos ir ivykos psiomis, siloma vejyba.
Gamtinis-istorinis kompleksas ,,Lisno
Lisno k. ir jo apylinks
Kompleks sudaro mik masyvai, eerai, pelks, kratovaizdio draustiniai. Organizuojamos
ekskursijos, ivykos psiomis.
Vitebsko rajonas
Biologinis draustinis ,,istik
Vitebsko rajonas
1979 m. pelkje ukovskoje steigto 300 ha ploto draustinio
tikslas isaugoti gausias spanguoli augimvietes.
Draustinyje aptinkama paprastoji emag tek - reliktinis
ir nykstantis augalas, raytas Baltarusijos Raudonj
knyg.
Dendrologinis parkas
Luesno k.
Parke auga unikali augal kolekcija, kurioje apie 250 medi,
krm ir oli ri. Dauguma j ia atveti i kit region,
yra augal, rayt Baltarusijos Raudonj knyg.
Dendrologinis parkas ,,Rubavskij

Prie Rubos gyv.
2,1 ha teritorij uimaniame parke auga 66 medi ir
krm rys.
Biologinis draustinis ,,Zapolskij

Vitebsko rajonas
augimvietes.
Biologinis draustinis ,,Mono

Vitebsko rajonas
augimvietes.
154
KULINARINIS
DVARAI, PILYS,
TURIZMAS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMOKAPINYNAI
GRYBS
Turite dar vien nepaprast galimyb painti Latgal, Ryt Auktaitij ir Vitebsko srit - tai
nacionalini virtuvi gardumynai: stebins imtmeiais saugoti gamybos receptai ir ionyki
eimininki patirtis juos interpretuojant bei iradingai pateikiant sveiams. Neabejojame
avs dmesingumas, intriguos pasila ir gaminusij meistrikumas! Btinai usukite
kulinarinio paveldo enklu paymtas kavines, parduotuves, restoranus, maisto gamintojus ir
perdirbjus Latgaloje ir Ryt Auktaitijoje tikrai rasite netikt pasilym.
Duonos kepimo bei su jos valgymu susijusios tradicijos Latgaloje ir Ryt Auktaitijoje,
auktaii gimins nuo 1863 met gaminamo gyvo alaus degustavimas, seniausios Lietuvoje
vyno gamyklos gaminiai, patiekalai i gryb ar triuienos, varks ir obuoli pyragai,
gydomosios oleli arbatos, latgali makovka, baltarusiki bulviniai blynai puodelyje
(rus. ), renginiai, populiarinantys valgymo kultr (vi valgymo
empionatas) tik maa dalelyt kulinarinio (gastronominio) turizmo pasilym, kurie
atskleis latvi, lietuvi ir baltarusi patirt stebinant net ir irankiausius gurmanus. Ar pavyks
kart paragavus ar pamaius tai pamirti paliekame sprsti jums!
VITEBSKO SRITIS
LATGALA
Kulinarinis (gastronominis) turizmas ir kaimo grybs
155
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
DVARAI, PILYS,TURIZMAS
KULINARINIS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMO
KAPINYNAI
GRYBS
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Duonos muziejus
Daugavpilio g. 7, Agluona, tel. +371 29287044,
maizesmuzejs@inbox.lv, www.aglonasmaize.viss.lv
Vieninteliame Latvijoje tokios temos muziejuje galima
apirti senovje duonai kepti naudotus indus ir rankius,
vyksta senj jos kepimo tradicij pristatymas, kepykllje
galima sigyti pagal sen recept kepamos duonos su
lainukais.
Sodyba ,,Upenite
Tartakos g. 7, Agluona, tel.+371 26312465,
a.upenite@inbox.lv
oleli arbatos, Latgalos kulinarinio paveldo produkt
pristatymas.
Svei namai ,,Mieinieku majas

Gteniai, tel.+371 29234425, meziniekumajas@inbox.lv,
www.meziniekumajas@inbox.lv
domi vieta tautinms ventms, jubiliejams ir vestuvms
organizuoti, ekskursijos Svajoni ir Horoskop takais,
Duonos namelis.
Baltinavos kratas
Biologinis bitininkysts kis ,,Grantini
Viliakos g. 13, Baltinava, tel. +371 29119362,
+371 26481654
Bii produkt degustacija, vakini vaki liejimo
technikos pristatymas ir produkcijos sigijimas. Dl apsi
AB ,,Paipalas
Safronovkos k., tel. +371 29294703
Usiima netradicine emdirbyste, augina spanguoles ir
juoduosius serbentus, silo bii produktus, organizuoja
ekskursijas po k.
156
KULINARINIS
DVARAI, PILYS,
TURIZMAS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMOKAPINYNAI
GRYBS
kis ,,Ezerlici
Eerlyiai, Tilos valsius, tel.+371 26363508, www.balvi.lv
Bitininkyst ir bii produktai.
VITEBSKO SRITIS
LATGALA
Balv kratas
Svei namai ,,Svires

Vankiai, Balv valsius, tel.+371 29453349, www.svires1.lv
Kartai rkyti uptakiai, vytinti karpiai, diovinta uvis,
uvien.
kis Silaunieki
Meos g. 1, Tila, tel.+371 26545870
Bitininkyst ir bii produktai.
Sodyba Kronii
Bieuciemo valsius, tel.+371 26133911, +371 26317773,
vijajerm@inbox.lv
Duonos kepimo procesas nuo telos umaiymo iki ikepto
kepallio.
Aludaris Dainis Rakstin

Stacijos g. 4, Berzpilis, Berzpilio valsius,
tel. +371 26452844
Senj alaus gamybos tradicij pristatymas, alaus
degustacija. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Tradicin Latgalos kaimo sodyba
,,Grunduli, Berezovka, Lidumniek valsius,
tel. +371 26431062, www.pierobeza.lv
Sodyboje auginami triuiai, avys, vitos, karvs, daugiau
negu 30 dekoratyvini balandi. Apsilankiusiems silomi
tradiciniai Latgalos valgiai, salds ukandiai ir vairi
skoni sriai. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
157
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
KULINARINIS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMO
KAPINYNAI
GRYBS
Dagdos kratas
Buities muziejus ,,Andrupenes lauku seta
Andrupen, tel.+371 26458876, +371 656 81860,
laukuseta@inbox.lv
Latgalos kulinarinio paveldo produkt pristatymas. Dl
Kavin ,,Papardes zieds

Aljos g. 29, Dagda, tel. +371 29519410
Mitinimo paslaugos, pokyli organizavimas, konditerijos
gamini gamyba, degustavimas ir pardavimas, patiekalai i
Latgalos eer grybi: daryta lydeka, virti viai, rkytas
ungurys. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Daugpilio miestas
Akcin bendrov Latgales piens
Muitas g. 3, Daugpilis, tel.: +371 654 38823,
latgales_piens@navigator.lv
Pagrindin veiklos kryptis: pieno produkt gamyba ir
prekyba. monje gaminamas keleto kart mgiamas
saldusis varks srelis Mazulis.
Kavin ,,Vita
Rygos g. 22 a, Daugpilis, tel.+371 654 22966
Patiekalai i ekologini produkt, blynai su vairiais
darais.
Daugpilio kratas
Sri degustacija
Skolos g. 1, Naujen, Naujens valsius, tel.+371 26064624,
+ 371 26532508, naujenesmuzejs@inbox.lv,
usiregistruoti prie 5 dienas
Didel patirt turinti sri gamintoja Lilija Banite silo
penki ri sri degustacij: baltj, geltonj, rkytj
su esnaku, be jo ir Jono sr su kmynais, galima paragauti
kaimiko sviesto, varks, grietins, pieno ir sigyti bet kurios
ries srio, galite tartis dl degustacijos vietos (Naujens
kratotyros muziejaus etnografijos skyriuje, pasiturinio
kininko kamaroje, Slutiki sentiki namuose, Juzefovos
parke arba parke Oziana).
158
KULINARINIS
DVARAI, PILYS,
TURIZMAS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMOKAPINYNAI
GRYBS
VITEBSKO SRITIS
LATGALA
makovkos (liet. namins) degustacija - Latgalos

svei sutikimo ritualas
Skolas g. 1, Naujen, Naujens valsius, tel.+371 29468988,
naujenesmuzejs@inbox.lv
eimininkas Janis silo imginti latvikj naminuk su
pikiu, olelmis arba uolo ieve, prie kurios tikrai tiks
lainukai ir sdyti agurkliai... Dl degustacijos tartis i
anksto.
Ilksts kratas
Senosios Melnais keis virtuvs tradicijos
benita63@inbox.lv
Tai daugiau nei 150 met senumo virtuvs tradicijos, maisto
gaminimas pagal senoli paproius, kaimo grybi ir bebro
msos gamini degustacija.
Karsavos kratas
Bitininkysts kis ,,Kramini
Kitkova, Merdzens valsius, tel.+371 26522501,
+371 657 22392
Bii takas: bityno apira, pasakojimai apie bites, bii
produktai, vaki liejimas.
kio ,,Dziles saldumyn namelis

Malnava, Malnavos valsius, tel.+371 26538016
dziles07@inbox.lv, www.dziles.lv
kio eiminink inoma saldumyn gaminimo meistr:
kepa tortus, moko kepti pyragus ir pyragaiius, turi
sukaupusi gausi tort recept kolekcij, kepa konditerijos
gaminius vestuvms.
kis ,,Ares
Norinas 3, Maliava, Malnavos valsius, tel. +371 26548104,
inta.adamovica@inbox.lv
kyje auginamos avys, kiauls, kalakutai ir sys.
Apsilankiusiems siloma sigyti ia pagamint rkyt
msos gamini, o susitarus i anksto galima ragauti tra
dicini Latgalos patiekal.
159
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
KULINARINIS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMO
KAPINYNAI
GRYBS
Kraslavos kratas
Valgykla ,,Daugava
Rygos g.28, Kraslava, tel.+371 656 22634, +371 29112899,
http://turisms.kraslava.lv, www.kraslavad.lv
Gaminami Latgalos kulinarinio paveldo produktai,
organizuojami pokyliai. Dl vaii btina susitarti i
anksto.
Audimo dirbtuvs ,,Indra
Indra, Indros valsius, tel. +371 29394901, +371 26430121
olga@indra.lv, http://kraslava.lv
Kiekvien met rugpjt Indros kaime organizuojama
ypatingai populiari Uogiens vent. Kiekvienas apsilanks
joje gali pademonstruoti savo patirt verdant uogienes,
degustuoti naminius srius, ragauti Indros eimininki
pagamintas gardias uogienes.
Poilsio baz ,,Lejasmalas
kipai, Aulejos valsius, tel.+371 29139680,
lejasmalas@inbox.lv, www.lejasmalas.viss.lv,
Piets skambant saksofono ar smuiko melodijai, unikali
galimyb mgautis latgali patiekalais Anos arba Artro
salose.
UAB ,,Kurmii
Rakutai, dri valsius, tel.+371 26538824,
+371 656 23655, kraslava@llkc.lv,
Auginami gydomieji augalai, gydomj arbat degustavimas,
pirties vantos, oleli miiniai voniai ir piriai. Dl vaii
Viebutis ,,Priedruja
Piedruja, tel.+371 656 29682, +371 28608784,
+371 26357228, viesnicapiedruja@inbox.lv,
Latvi, lietuvi, lenk, baltarusi, yd patiekalai, vairi
tautybi virtuvs tradicijos. Dl vaii btina susitarti i
anksto.
160
Egzotik pauki mini zoologijos sodas ,,Akati

Akati, Robeniek valsius, tel.+371 26157690,
Augina net iki 1 kg sverianius kiauinius dedanius
juoduosius Afrikos struius, Australijos nacionalin paukt,
kuris yra vienas i seniausi dinozaurini palikuoni ir antras
i didiausi pasaulio pauki emu, vienus puoniausi ir
didiausi fazanini grups pauki povus, stulbinanius
dydiu, spalva ir groiu fazanus, koduotsias dekoratyvines
antis, naminius gyvnus, galima paragauti vairi pauki
kiauini. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
KULINARINIS
DVARAI, PILYS,
TURIZMAS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMOKAPINYNAI
GRYBS
VITEBSKO SRITIS
LATGALA
Sodyba ,,Guntini
Robeniekai, tel:+371 29168868, http://turisms.kraslava.lv
Augina dvylikos veisli apie 300 triui, galima degustuoti
patiekalus i triuienos: trokinius, konservus, alykus. Dl
vaii btina susitarti i anksto.
kis ,,Ciruli
Lielie Mulki, dri valsius, tel. +371 29968900,
Bitininkyst, bii produktai ir j degustavimas, bii
gyvenimas sodiuje, istorijos apie bites, kaimo istorijos. Dl
Ludzos kratas
Kavin ,,Kristine
Banyios g. 25, Ludza, tel. +371 657 81326, +371 26527888,
kokskristine@e-apollo.lv, www.pierobeza.lv
Tradiciniai Latgalos valgiai, banket organizavimas, piets
pagal usakymus.
Amat centras
Talavijos g. 27 a, Ludza, tel. +371 29123749,
+371 29467925, ligakondrate@inbox.lv, kondrats@one.lv,
www.luzdasamatnieki.lv
Latgali valgi degustavimas. Dl vaii btina susitarti i
anksto.
Preili kratas
,,Ou majas
Preili valsius, tel. +371 29443577
Vynuogini sraigi auginimas, patiekal i sraigi
ragavimas.
,,Kalni
Ardava, Pele valsius, tel. +371 654 84126
Naminio vyno i juodj serbent ir aviei gamyba bei
degustavimas.
161
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
KULINARINIS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMO
KAPINYNAI
GRYBS
Rzekns miestas
Meno salonas baras ,,Mols
Latgals g. 22/24, Rzekn, tel. +371 646 25353,
+371 29460041, muols@inbox.lv, www.rezekne.lv
Latgali patiekal degustavimas.
Rzekns kratas
Sodyba ,,Azarkrosti
Plikpurmaliai, Verem valsius, tel. +371 29459448,
+371 646 27419, azarkrosti@inbox.lv,
www.azarkrosti.viss.lv, www.rezeknesnovads.lv
Gaminamas varks pyragas ir obuoli pyragas su varke.
Poilsio kompleksas Ezerkrasti

Tiliai, Dukstigalis, ornajos valsius,
tel. +371 26411207,+371 29176687, eseja4@inbox.lv,
razna08@inbox.lv, www.raznaslicis.lv,
www.rezeknesnovads.lv, www.ezerkrasti.viss.lv
Latgalos kulinarinio paveldo patiekalai.
Sodyba ,,Birzes
Kvapanai, Gaigalavos valsius, tel.+371 26439970,
+371 29422050, unces@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Patiekalai i uvies.
Poilsiaviet ,,Pakulmajas
Dukstigalis, ornajos valsius, tel. +371 26135941,
jons1988@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Latgali patiekal degustacija.
Svei namai ,,Zala sala

Greikan valsius, tel.+371 29373015, +371 29125600
zalasala@inbox.lv, www.hotelzalasala.lv,
Dl vaii btina susitarti i anksto
aidim parkas, pirtis, patalpa ventms ir pokyliams,
Latgalos kulinarinio paveldo patiekalai.
162
KULINARINIS
DVARAI, PILYS,
TURIZMAS
PILIAKALNIAI,
IR KAIMOKAPINYNAI
GRYBS
VITEBSKO SRITIS
LATGALA
kis ,,Rudo kumelu pauguri

liakotai, Kaunatos valsius, tel. +371 28745654,
Pieno produktai, jodinjimas, vainjimasis veimu.
Sodyba ,,Zvejnieki
Ydenia, Nagli valsius, tel. +371 29165392, +371 28301143,
Zvejnieki-lubans@inbox.lv, www.zvejnieki.lv,
Patiekalai i vieios uvies.
Ekologikas kis Lapegles

Lapegls, Lendi valsius, tel. +371 26520908,
lapegles.lendzi@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
Pasakojimai apie bites ir j gyvenim, degustacijos ir bii
produkt sigijimas.
Rugaj kratas
Senos duonos kepimo tradicijos
Baldon, Rugaj valsius, kis ,,Abeles, tel. +371 29364101,
www.rugaji.lv
Pagal senas tradicijas kepama kvietin ir rugin duona,
pristatomi duonos kepimo receptai, galima paiam isikepti
duonos.
kis ,,Rukii
Egliusala, Rugaj valsius, tel. +371 29197821,
zs.rukisi@inbox.lv, http://www.draugiem.lv/rukisi
Tradiciniai Latgalos ir kit tautybi patiekalai, specials
patiekalai i uvies ir mediojam pauki bei vri, ant
lauo virta uvien. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
163
RYT AUKTAITIJA
KULINARINIS TURIZMAS IR KAIMO GRYBS

Anyki rajonas
AB Anyki vynas
S. Dariaus ir S. Girno g. 8, Anykiai, tel. +370 381 50313,
info@anvynas.lt, www.anvynas.lt
Tai seniausia vyno gamykla Lietuvoje, i natrali aliav
ir produkt gamina juodj serbent, vyni, aronij uog
vyn Voruta - kulinarinio paveldo enkl turint gamin.
Vyno gamykloje siloma programa ,,Vyno kelias - kuri
sudaro ekskursija ir mokama produkcijos degustacija. Dl
ekskursijos ir degustacijos btina susitarti i anksto.
Darbo laikas: I - VI 8.00 - 17.00.
Kaimo turizmo sodyba Barono vila
Butn k., tel. +370 698 85233, ruta@baronovila.lt,
www.baronovila.lt
Sodyba sikurta 1 km atstumu nuo plento Utena - Kupikis.
eimininkai pavaiins skaniais auktaitikais tradiciniais
patiekalais: bariais su baravykais, koldnais su aviena,
soia kopstiene, blyneliais su vairiausiais darais, virtinu
kais su bulvmis, gira. Sodyboje gaminamas ypatingo plovo ukrainietikas plovas. Maistas
ruoiamas tik i anksto susitarus.
Kavin Pasagl
Nironi k., tel. +370 682 13405,
pasagele@puslapiai.com www.pasagele.puslapiai.lt
Arklio muziejaus teritorijoje sikrusi kavin kvieia skanauti
bulvini rageli, namins duonos, giros, Laimos pyrago.
Maistas gaminamas i vietini produkt ir laikantis senovs
tradicij. alia esanioje kltyje galite susipainti su Anyki
krato valgi istorija edukacinje programoje - jums teliks
pasirinkti kokiais patiekalais norsite mgautis: bulviniais,
miltiniais ar msos. Programos trukm 2 val., patiekalus
usisakykite i anksto. Teikiama paslauga Virtuv ant rat.
Darbo laikas: I - IV 10.00 - 22.00, V - VI 10.00 - 24.00.
Ritualinis avies pjovimas
Anteerio k., tel. +370 682 48202, antezeris@gmail.com
Prie Nevos eero vyksta ritualiniai avies pjovimai,
pabuvoj apeigose, vaiinsits vieios msos gaminiais. Dl
Edukacin programa uvel

Anteerio k., tel. +370 682 48202, antezeris@gmail.com
i programa apie tai, kaip kininkas savo reikmms rko
uv. Atvyk sveiai supaindinami su verslins vejybos
ypatumais, vakaras praleidiamas prie lauo. Anksti ryte
itraukiami tinklai, sveriama uvis, verdama uvien... Dl
164
Kavin altinis
altinio g. 1, Kavarskas, tel. +370 38155147, +370 600 20999,
info@kavarsko-koldunai.lt, www.kavarsko-koldunai.lt
Atvyks Kavarsk negali aplenkti nuo XVI a. vairiausiais
padavimais garsjanio v. Jono Kriktytojo altinio, kurio
vanduo gydo, gaivina ir stiprina. alia ios turist ypa
lankomos vietos kavinje - bare ,,altinis galite ragauti
namini koldn.
RYT AUKTAITIJA
Edukacin programa Sauls blynas

Slnio g. 9, Burbikis, tel. +370 692 22108,
slyva@erdves.lt, www.edukacijos.lt
Atvykusi Adomoni sodyb, jaukai kurt kampel, laukia
jos eimininks paruo patiekal degustavimas: ragausite
oleli arbatos, auktaitik blyn su vairi ri dainiais.
Dl usakymo btina susitarti i anksto.
Anyki vaistaols
ramusvanduo@gmail.com, www.ramunovaistazoles.lt
Vaistaoli inovas Ramnas rengia edukacines programas
vaikams ir suaugusiems apie Anyki krate auganias
vaistaoles, organizuoja gili kavos degustacijas, arbatos
grimo ceremonijas gamtoje. Darbo laikas: IIVII 12.0018.00 val. Edukacins programos usakomos i anksto.
Duona ir pyragai
Slnio g. 18,Anykiai, tel. +370 612 96063
Marija Buinskien malkinje krosnyje kepa natralaus
raugo plikyt duon, duon su vaisiais ir rieutais, gamina
ypating Pasvalio krato meduol, netradicin skruzdlyn.
Darbo laikas: 8.00 - 19.00.
Utenos rajonas
Kaimo turizmo sodyba Alauyn

Sal k., Sudeiki pt., tel. +370 389 34317, 370 698 03447,
kavine@abuva.lt ir info@abuva.lt, www.abuva.lt
Plaustu (20 moni) organizuoja ekskursijas po Alauo
eer, o jo saloje kepa auktaitikus blynus su dainiais.
Kavin ABU
Auktaii g. 3 b, Utena, tel. +370 389 66044, 370 612 57383,
kavine@abuva.lt, info@abuva.lt, www.abuva.lt
Kavinje galima paragauti kulinarinio paveldo patiekal,
organizuojami renginiai, seminarai ir vents.
UAB iaudini msin
iaudini k., Vyuon sen., tel. +370 389 75030,
+370 389 60051, siaudiniumesine@gmail.com
Msos gaminiai ruoiami pagal senoli paproius ir
receptus, ilaikant tradicijomis puoselt skon ir aromat.
Galima usakyti iskirtini gamini: kept kalakut, rkyt
kiauls galv, daryt vit.
165
RYT AUKTAITIJA

Zaras rajonas
,,Bikn ueiga
Bikn k., tel. +370 685 44450, info@degesa.lt, www.degesa.lt
Iekantiems unikalumo ir netiktum virtuvje siloma pa
ragauti kulinarinio paveldo patiekalo uvies srio ir kit tik
ioje ueigoje gaminam patiekal. Priimami usakymai, ren
giami pobviai ir vents. Darbo laikas kasdien 10.00- 22.00.
Dl uvies srio degustacijos btina susitarti i anksto.
Ekologinis Janinos Milaiens bitininkysts kis
Pagrund k., tel. +370 621 99194
Bites Janina augina jau ne vien deimtmet. J sunetos
kvapniosios grybs i aplinkini kio lauk ia gami
namo gardaus ir sveikatai naudingo medaus paslaptis. Dl
Ukandin Prie bravoro
Duset vns., tel.+370 686 48890, cizoalus@.takas.lt,
www.cizoalus.lt
Tik ia atrasite nuo 1863 m. tobulinam alaus skonio
tradicij! Degustuokite lengv, nefiltruot, gyv, pagamint
pagal proseneli receptr ,,io al. Ukandinje
skanaukite lietuvikos virtuvs patiekal. Nepraleiskite progos apsilankyti ia pat kurtoje
senovini alaus gamybos ranki ekspozicijoje. Priimami usakymai, rengiami pobviai
ir vents dl kuri btina susitarti i anksto. Ukandinje kasmet organizuojamas vi
valgymo empionatas. Lauko ukandin dirba gegus-rugpjio mn.
lyninkos vandens malnas
lyninkos k., tel. +370 686 23348, vandensmalunas@gmail.com,
www.slyninkosmalunas.lt
Dalyvaudami malne rengiamoje ,,Duonos kelio programoje keliausite
po maln, dalyvausite duonos kepime, galsite skanauti senovini
patiekal, kurie traukti tautin paveld arba nuo seno prasti ant vaii
stalo: ,,Smetonik blyn i razav kvietini milt, kaimikos grietins, spirgui padao, srio,
namins giros. Po vaii isiveimui galsite sigyti malne sumalt milt ir kruop, darbios
eimininks ikeptos tikros lietuvikos duonos. Malne parengta vaikams skirta edukacin
programa ,,Lino kelias. Malne gaminam sertifikuot tautinio paveldo produkcij galima
sigyti kasdien nuo 10.00 val. Dl edukacini program btina susitarti i anksto.

Braslavo rajonas
Restoranas ,,Oziornij ir valgykla
Soveckaja g. 115, Braslavas, tel. +375 2153 22475,
+375 2153 22553
Darbo laikas: 12.00 - 24.00.
Restoranas ,,Driviati
Naberenaja g., Braslavas, tel. +375 2153 32697
Darbo laikas: 10.00 - 24.00.
166
Kavin ,,Vitali
Sadovaja g. 6, Braslavas, tel. + 375 2925 53891
Darbo laikas: 12.00 - 01.00.
VITEBSKO SRITIS
Kavin ,,Suzore
Leninskaja g. 113, Braslavas, tel. +375 2153 22697
Darbo laikas: 12.00 - 24.00.
Kavin ,,Kupalnica
Soveckaja g. 69, Braslavas, tel. +375 29 2974983
Darbo laikas: 09.30 - 01.00.
Baras ,,Slavija
vaiavus Braslav i Mior krypties, tel. +375 2153 32625
Darbo laikas: 12.0001.00.
Mior rajonas
Kavin ,,aika
Dzerinskio g. 14, Miorai, tel. +375 2152 41301
Kavin ,,Molodionoje
Komunistieskaja g. 50, Miorai, tel. +375 2152 42789
Kavin ,,Brigantina
Oktiaberskaja g. 2, Miorai, tel. +375 2152 41975
Kavin ,,Orchidja
Komsomolskaja g. 26, Miorai, tel. +375 2152 49098
Kavin ,,Gold-Cafe
Oktiaberskaja g. 1, Miorai
167
VITEBSKO SRITIS

Mini-kavin ,,Prioziornoje
Perebrodjs k.
Kavin ,,Dvina
Jubileinaja g. 11, Disna, tel. +375 2152 37398
Sodyba ,,Alionuka
Frunzs g. 22, Disna, tel. +375 2152 37307,
+375 29 8901887
Sodybos eiminink pasilys nacionalinius baltarusi ir
turkmn patiekalus, daroves ir vaisius, kuriuos augina
savo sode. Apsilankiusiems siloma pasimgauti pirtimi,
atsigaivinti oleli arbatomis ir paragauti naudingo sveiktai
okos pieno.
Sodyba ,,Belije rosi
Borovaja g. 6, Jazno k., tel. +375 2152 39581,
+375 33 6455282
Nakvyn ant ieno. Siloma ragauti patiekal i natrali
produkt, vejoti, grybauti ir uogauti.
Sodyba ,,Dostatok
Kirovo g. 18, Disna, tel. + 375 2152 37259
Sodybos eiminink patiekalus gamina i ekologini
produkt, kyriuos usiaugina pati. Pasilys gardi
jau ibandytos receptros skanst ir atskleis inomas
konservavimo paslaptis.
Sodyba ,,Klionaja
Komsomolskaja g. 7, Jazno k., tel. +375 2152 39601,
+375 29 2975258
Sodybos eiminink puiki nacionalins baltarusi virtuvs
inov. Apsilankantys vertina grimus, paskanintus
olelmis ir uogomis, upiltines, okos pien.
Sodyba ,,Spirkovi
Klionaja g. 32, Jazno k., tel. +375 2152 39793
Siloma ragauti nacionalini baltarusi patiekal, oleli
arbat, sodyboje iaugint produkt.
168

Restoranas ,,Slavianskij
F. Skorinos pr. 13, Polockas, tel. +375 2144 20797
VITEBSKO SRITIS
Polocko rajonas
Kavin ,,Damian
Nine-Pokrovskaja g. 416, tel. +375 2144 28766
Kavin ,,Dionis
Oktiaberskaja g. 25, Polockas, tel. +375 2144 23148
Kavin ,,Chutorok Nikolaevskij

F. Skorinos per. 2, Polockas, tel. +375 2144 28197
Kavin ,,Razdol
Tolstogo g. 15, Polockas, tel. +375 2144 20433
Restoranas ,,Drisa
Restoranas ,,Flora-Plius
Kavin ,,Labirintas
Kavin ,,Nesterka
Bigosovo k., tel. +375 2151 58629 ir +375 2151 21206
Bitininkysts kis
Zadejs k., tel. +375 2144 24422, +375 29 7184898
Nadeda Jegorovna bitinink, besirpinanti nuo 1947 m. kyje auginamomis bitmis.
Savo darb jame Nadeda pradjo 1990-aisiais. Apsilankiusiems bityne organizuojamos
ekskursijos, eksponuojami bitinink medaus kopinjimui naudojami rankiai.
169
VITEBSKO SRITIS

Bitininkysts kis
Staroselj, tel. +375 2145 14164, +375 29 5149909
Bitynas kurtas maai apgyvendintoje vietovje. Jo eimininkas papasakos apie bii auginim,
veisim, medaus kopinjimui naudojamus rankius ir pakvies ,,klajones su bitmis.
Vitebsko rajonas
Restoranas ,,Zolotoj Lev
Suvorovo g. 20/13, Vitebskas, tel. +375 2123 58111
Darbo laikas: 11.00 - 24.00
Restoranas ,,Usadba
2-ja Dovatora 5, Vitebskas, tel. +375 2123 74492
Darbo laikas: I - IV 12.00 - 24.00, V - VI 12.00 - 04.00, VII
12.00 - 24.00
Alaus restoranas ,,Liamus

Pobedos pr. 1, Vitebskas, tel. +375 2122 26073,
+375 2122 25189
Restoranas ,,uravinka
Moskovskij pr. 7, Vitebskas, tel. +375 2124 28738
Kavin ,,U Galini

Voinov internacionalistov g. 1, kv. 3, Vitebskas,
tel. +375 2122 55883
Kavin ,,Vitebsk
Zamkovaja g. 5/2a, Vitebskas, tel. +375 2123 60623
Darbo laikas: I 11.00 - 16.00, II - VII 10.00 - 23.30
170
Kavin ,,Dvor u beriozi

3-ja Suraskaja g. 37, Vitebskas, tel. +375 2971 77020
VITEBSKO SRITIS
Kavin ,,Graf Suvorov

Kavin ,,Nika
Moskovskij pr. 9 k. 1, Vitebskas, tel. +375 2122 30054
Kavin ,,Vitebskij traktir

Kavin ,,Slavianskoje
Lenino g. 32, Vitebskas, tel. +375 2123 72606
Darbo laikas: I-V 11.30 - 16.00
Kavin ,,Zadvinje
aikovskio g. 5, Vitebskas, tel. +375 2123 58137
Sodyba ,,istije kliui
Komunarkos k., tel. +375 2122 90736, +375 29 7162584
Apgyvendinimas, maitinimas, rusika pirtis, vejyba, miko grybi rinkimas.
Sodyba ,,Izbuka
miriovo g., Zadubrovjs k., tel. +375 29 6245493
Sodyba ,,Zadvinje
Zadvinjs k., tel. +375 2122 05139, +375 29 6507246
Apgyvendinimas, maitinimas, vejyba, mediokl, miko grybi rinkimas, organizuojami
ieigini dien turai, galima mokytis pinti i vyteli, yra kurtas muziejus.
Nikolajaus Kliujevo sodyba
Gorodnianskij Moch k., tel. +375 29 7106997
171
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
AMATNIECBAS
AKTYVUS
TURIZMAS
TRISMS
/ Jodinjimas
172
Aktyvus turizmas
Js aktyvus ir verlus mogus, nevengiantis atri poji ar iekantis dar nepatirt emocij?
Js tas, kur valdo vandens ar ems stichijos? Tad ar galima naujiems potyriams nepasirinkti
Baltijos eer krato ir Bella Dvinos turistini region? Js laukia jaudinantys nuotykiai
ir galimybs patikrinti tuos, su kuriais leidots nepaprastas keliones vandens keliais ar
susiruo, rodos, taip gerai inomas vietoves. Plaukiokite, jodinkite, skraidykite, keliaukite
psiomis ar dviraiais - visa tai tik gerai savijautai ir pakiliai nuotaikai!
Jodinjimas
AMATNIECBAS
/ AKTYVUS TURIZMAS
TRISMS
irgas latvi, lietuvi ir baltarusi gyvenime turi iskirtin reikm: neretai heraldijoje
jo simboliu reprezentuojamos vietovs, tai labiausiai dainose apdainuotas ir daniausiai
ypatingai svarbiu mogui pristatomas gyvnas. Bvimas su irgu ramina, gydo, sukuria
savotik ir sunkiai nusakom meditacin lauk. Ar galima sustabdyti laik? Auginantys
irgus tiki ta galimybe ir pasireng to imokyti jus.
VITEBSKO SRITIS
LATGALA
Jodinjimas
LATGALA (LATVIJA)
Balv kratas
kis ,,Kapulejas
Rutkova, Tilos valsius, tel. +371 28738007
Jodinjimas, vainjimasis ratais arba rogmis, maiausiems
lankytojams auginamas ponis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Svei namai ,,Akmeni
Franapol, Zvirgzdens valsius, tel.+371 26454793,
inara@akmeni.lv, www.akmeni.lv, www.pierobeza.lv
Jodinjimas, trenerio pamokos. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Eversmuios tako kompleksas

Cibla, tel. +371 28710501, +371 29438266
Jodinjimas, trenerio pamokos. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Dagdos kratas
UAB zuleni
Uozuoliniai, tel.+371 29111983, +371 656 53075
Jodinjimas, vainjimasis veimu ir rogmis, ristn irg
lenktyni organizavimas. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
AB adi
Vecdom, tel. + 371 26717893
Vainjimasis veimu, rogmis, irg lenktyni orga
nizavimas.
173
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
AMATNIECBAS
AKTYVUS
TURIZMAS
TRISMS
/ Jodinjimas
Ilksts kratas
Jodinjimas irgais ir vainjimasis karieta
benita1963@inbox.lv
Jodinjimas ir vainjimasis karieta po Bebrens dvaro
pilies park. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Kraslavos kratas
irgynas Klajumi
Dviej - septyni dien marrutai irgais gamtos parke
Dauguvas loki bei Latvijos - Baltarusijos pasienyje, gido
ir maitinimo paslaugos, nakvyn, pirtys, plaustai, valtys,
jojimo terapija ir mankta ant irgo. Dl apsilankymo
btina susitarti i anksto. Btina su savimi turti asmens
tapatybs dokument.
Rzekns kratas
irgynas Untuai
Spundanai, Ozolmuios valsius, tel.+371 26227297,
+371 26337449, ligita@untumi.lv, www.untumi.lv,
Jodinjimas, vainjimasis veimu ir rogmis, jojimo
terapija, trenerio pamokos. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
kis Rudo kumeu pauguri
liakotai, Kaunatos valsius, tel.+371 28745654,
Jodinjimas, vainjimasis veimais, jojimo ir irg kinkini
varyb organizavimas. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Riebini kratas
irgynas
Riebiniai, Riebini valsius, tel. +371 653 22681,
+371 29112796
Ekskursija po irgyn, jodinjimas, vainjimasis brika.
174
Jodinjimas / AKTYVUS TURIZMAS

RYT AUKTAITIJA
Rugaj kratas
kin bendrov Meaines
Meain, Rugaj valsius, tel.+371 28764175, +371 8619479
Jodinjimas, vainjimasis veimu ir rogmis, trenerio
pamokos. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.

Anyki rajonas
Respublikin irginio sporto vent Bk, bk irgeli
Nironi k., tel. +370 381 51722, a.vienuolis@delfi.lt,
www.arkliomuziejus.lt
Kasmet birelio 1-j etadien rengiama Respublikin irg
sporto ir tradicins kultros vent, kurios metu galsite
pasivaikioti po tautodails dirbini mug, pajodinti
irgu, dalyvauti jojimo varybose.
Arklio muziejus
Nironi k., tel. +370 381 51722, a.vienuolis@delfi.lt,
www.arkliomuziejus.lt
Jodinjimas aptvare ir pasivainjimas veimaiiu po
vaizding Anyki regionin park. Parengtas 12 km
marrutas irgo takas. Darbo laikas: I - VII 8.00 - 17.00.
Jojimo klubas Vilartas
Nironi k., tel. +370 618 84810, +370 615 59120,
info@vilartas.lt, www.vilartas.lt
Jodinjimas irgu ir pasivainjimas karieta vaizdingomis
Nironi apylinkmis, miko takais. Dl apsilankymo
Jojimo klubas Origonas
Nironi k., tel. +370 686 35255,
klubas.origonas@gmail.com, www.jodinek.lt
Sporto klubas sikrs vaizdingose Nironi apylinkse.
Apsilank galite jodinti miko takeliais, ventosios ups
pakrantmis. Ivykose jus lyds patyrs gidas, kuris ne tik
patars, bet ir parodys graiausias Nironi apylinki vietas.
175
RYT AUKTAITIJA
AKTYVUS TURIZMAS / Jodinjimas

Zaras rajonas
UAB Sart irgynas ir sodyba ,,Pasartl
Hipodromo 4, Didiadvario k., tel. +370 652 33232,
pasartele@gmail.com
irgyne galsite pamatyti Lietuvos irginink puoseljamas
irg veisles: Lietuvos sunkiuosius, emaitukus ir rus ris
tnus. Jodinjimas UAB ,,Sart irgynas iaugintais irgais.
Asociacija Baltas mustangas
Liaudn k., tel. +370 689 10712
Jodinjimas, pasivainjimas rogmis ir brikute.
,,Rtos irgai
Naujadvario vns., tel. +370 601 22133
Mgjikas jodinjimas.

Mior rajonas
Sodyba ,,U uravlia
Ustenko g. 6, Leonpolio k., tel. + 375 29 3425932
Jodinjimas.
Sodyba ,,Spirkovi
Pasivainjimai ir jodinjimas.
Jodinjimo mokykla
Osvejos gyv., tel. +375 29 9463786
Organizuojami ygiai ir ekskursijos, yra rengta vieta poilsiui
palapinse.
Vitebskas rajons
irg mgj klubas
Luesno k., Vitebsko rajonas, tel. +375 2123 69 954,
mob. +375 2921 40 805
2003 m. kurtame klube silomas jodinjimas, konkras,
jodinjimo pamokos, varyb stebjimas.
176
Vandens turizmas / AKTYVUS TURIZMAS
Vienas iskirtini Baltijos eer krato ir Bella Dvinos turistini region bruo vandens
telkini gausa. Vien Latgaloje j daugiau nei 900, o viename eeringiausi Lietuvoje Zaras
krate net per 300! Tad kas geriau atvsins ir nuramins, jeigu ne vanduo neretam
keliaujaniam tai uburianti harmonija, grinanti jgas ir sielos ramyb, atverianti ,,laukins
gamtos lobyn ir utikrinanti privatum.
Plaukimas Dvina - Dauguva, itverms ir naktins ivykos noringja Auktaitijos grauole
ventosios upe ar vandens ygiai Drisa tai ne tik galimybs stebti nepaprastai vaizdingus
peizaus, bet ir unikals potyriai, kiekvieno keliaujanio kelioni kolekcij galintys papildyti
visai naujais, dar nepatirtais spdiais.
LATGALA
Vandens turizmas
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Sodyba Ezersetas
Ladykina, Kastulinos valsius, tel.+371 29166259,
+371 29194748, ezersetas@inbox.lv, www.laivaslatgale.
lv, www.ezersetas.viss.lv
Su savimi btina turti asmens tapatybs dokument.
Nuostabi poilsio vieta prie Uunio eero, aktyvaus
poilsio galimybs vaikams ir suaugusiems, dviej
dien (gali bti ilgesni) vandens marrutai Latgalos
eerais ir upmis, nakvyn, garin pirtis, kanojos,
irklins valtys, transporto paslaugos.
Poilsio kompleksas Krastmala
Ansverinis 1, Agluonos valsius, tel.+371 29244610,
brasla@apollo.lv
Pontoninis plaustas, vandens marrutai, ekskursija
Ciri HES, vandens slids, vandens motociklai,
irklins valtys, nakvyn, pirtis.
Poilsio kompleksas ,,Aglonas Alpi

Leitani, Agluonos valsius, tel. +371 29194362,
+371 29275701, aglonasalpi@gmail.com,
www.aglonasalpi.viss.lv
Komplekse kurtame kempinge rengta 13 namuk,
speciali aiktel kemperiams, nuomojamos valtys,
vandens dviraiai ir keturratis motociklas, ia
organizuojami sportiniai renginiai, yra rengta
trasa ekstremalioms kelionms, tinklinio, futbolo ir
krepinio aiktels, teikiamos pirties paslaugos.
177
LATGALA
AKTYVUS TURIZMAS / Vandens turizmas

Balv kratas
Dvaro parkas
Partizan g. 2, Balvai
Poilsis prie Balv eero, tinklinio aiktels, atkurtas vandens
tvenkinys, vejyba, maudykla (Aljos g. 2), pontoninis tiltas,
nusileidimo vanden takelis, vali prieplauka.
Plaustas Vilnitis
Balvai, tel.+371 29376933, meistarseriks@inbox.lv
Plaukiodami po Balv eer pontoniniu plaustu mgausits
miesto groiu nuo vandens, eero kratovaizdiu.
Poilsiaviet
Tel. +371 26177942, +371 26431052, zspapardes@inbox.lv
Poilsis prie Ausala tvenkinio, lauko baldai, turistin
stovykla, tinklinio aiktel. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
Ciblos kratas
Svei namai Akmei
Poilsis prie Franapuols eero (0,5 km.), tvenkinys, pirtis,
vandens dviratis, sporto aiktels, turistin stovykla, bebr
stebjimas gamtoje, nakvyn, lauko golfas.
Poilsio kompleksas Cirmas ezerkrasts
Eerniekai, Zvirgzdens valsius, tel.+371 28332523,
info@cirmasezerkrasts.lv, www.cirmasezerkrasts.lv
Poilsis prie Cirmos eero, irklins valtys, vandens dviratis,
vejybos inventorius, nakvyn, pirtis.
Poilsiaviet Cirmas pludmale

Zvirgzdens valsius, tel.+371 29123749, kondrats@one.lv
Poilsis prie Cirmos eero, papldimys, irklini vali,
papldimio sporto inventoriaus ir pripuiam plaukimo
priemoni nuoma, nuoma, tinklinio aiktel, turistin
stovykla.
178

Kaimo sodyba Papeles
Eerniekai, Ezerniek valsius, tel.+371 26127161,
+371 656 53304
Poilsis prie Eezerio eero, vandens motociklas, vandens
slids, nakvyn.
LATGALA
Dagdos kratas
Aktyvus poilsis Dagdoje

Dagda, tel. +371 29180459
Poilsio vietoje prie Dagdos eero rengta turistin stovykla,
nuomojamos valtys ir katamaranai.
Daugpilio miestas
Poilsio kompleksas Vilnis
Dzintar g. 74, Daugpilis, tel.+371 29119558,
info@stropuvilnis.lv, www.stropuvilnis.lv
Poilsis prie Strop eero, papldimys, lauko skiai,
katamaranai, vandens motociklai, slids, skuteriai, irklins
valtys, tinklinio ir vaik aidim aiktels, kempingas,
nakvyn, plaukiojantis trij deni namas pirtis.
Valtin Muas
Isa 1, Daugpilis, tel. +371 28344394, mucas@inbox.lv,
www.laivunoma.com
Vandens marrutai, baidari, plaust, kanoj ir pripuiam
vali nuoma.
Daugpilio kratas
Sporto klubas Beibuks
Viliuai, Naujans valsius, tel.+371 29493121,
ilmars.lociks@inbox.lv, www.plostilatgale.lv
Smags vandens marrutai pripuiamais plaustais,
irklinmis valtimis ir kanojomis po Dauguvos up, nakvyn,
turistin stovykla, pirtis.
Sodyba Gaia
Selen, Skrudalienos valsius, tel.+371 29185690
Poilsis prie Silo eero, irklins valtys, vejyba, aidim
aiktel, pirtis, nakvyn, tinklinio aiktel, turistin
stovykla.
179
LATGALA

Licencijuota vejyba
Skolos g. 17, pogai, Vik valsius, tel.+371 654 25347,
+371 26860311, +371 26557072
Licencij sigijimas vejybai Vik ir Luknos eeruose bei
Dubnos upje.
Svents eeras
Licencij sigijimas: tel. +371 29768455 (bendrija Svents
perlas)
Licencijuota vejyba ir povandenin mediokl.
Kempingas Ozianna
Vecluokai, Naujans valsius, tel.+371 29182474,
www.piedaugavas.lv
Poilsis gamtos parke ,,Dauguvas loki, irklini vali ir
dvirai nuoma, kempingas, nakvyn, vejyba.
Poilsiaviet Romulki
Slutikiai, Naujans valsius, tel.+371 26177457
Poilsis gamtos parke ,,Dauguvas loki, irklini vali ir
dvirai nuoma, pirtis, turistin stovykla.
Svei namai Saules nams

Klavinias, Svents valsius, tel.+371 26107594,
+371 29467276, info@saulesnams.lv, www.saulesnams.lv
Poilsis prie Svents eero, vejyba, povandenins mediokl,
licencija vejybai ir povandeninei medioklei, papldimys,
pirtis, nakvyn.
Svei namai Saulesstari
Medum, Medums valsius, tel.+371 22052626,
www.saulesstari.viss.lv
Poilsis vaizdingame gamtos parke ,,Medumu ezerain
prie Medaus eero, vejyba, irklins valtys, katamaranas,
nakvyn, pirtis.
Poilsiaviet Silene
Silen, Skrudalienos valsius, tel.+371 654 39375,
+371 29462185, +371 27870024, www.silene.lv,
www.mezaviesnica.lv
Poilsis prie Silo eero, vandens dviraiai, vandens motociklai,
vejyba, mekeri nuoma, sporto aiktel, segvjai (riediai),
daasvydis, dviraiai, pirtis, baseinas, maitinimo paslaugos,
nakvyn.
180

LATGALA
Poilsiaviet Sventes rasa

Vecsvent, Svents valsius, tel. +371 26128000,
info@sventesrasa.lv, www.sventesrasa.lv
Poilsis gamtos parke ,,ventes, burleni, vandens dvirai
ir irklini vali nuoma, vejyba, nakvyn.
Poilsio centras Vikezers

Ostrova, Vik valsius, tel.+371 26549373,
info@viskezers.lv, www.viskezers.lv
Irklins valtys, laivas ant oro pagalvi, vandens dviraiai,
papldimys, sporto aiktel, pirtis, dviraiai, nakvyn,
turistin stovykla.
Poilsio baz ,,Virogna
Sviliki 1, pogai, Vik valsius, tel.+371 29532933,
+371 29532939, andris.samuss@ldz.lv
Poilsis prie Viragnos eero, papldimys, vejyba, vali
nuoma, pirtis, nakvyn.
Ilksts kratas
Vandens marrutai Dviets ups slniu
Putn sala, Bebrens valsius, tel.+371 29137095
Vandens marrutai organizuojami Dviets ups potvynio
metu.
Sodyba Salinas
Salias, Eglains valsius, tel.+371 29249017
Papldimys, vandens dviraiai, irklins valtys, vejyba,
pirtis, kubilas, nakvyn.
Karsavos kratas
Pudinavos utvanka
Pudinava, Merdzens valsius, tel. +371 657 22225,
turisms@inbox.lv, www.pierobeza.lv
Ypa populiari poilsio vieta vasaros sezono metu.
181
LATGALA

Kraslavos kratas
,,Aktyvus poilsis Latgaloje
Indros g. 33, Kraslava, tel.+371 26061272,
atputalatgale@inbox.lv, www.atputalatgale.lv,
Eer vairovs ir Dauguvos ups kratovaizdio
pristatymas, vandens marrutai, kanojos, pripuiamos
gumins valtys, turistinio inventoriaus nuoma, transporto
paslaugos, gido paslaugos.
Valstiei kis Skaidas
Rygos g. 58, Kraslava, tel.+371 26131147, tic@kraslava.lv,
Vienos - keturi dien vandens marrutai Dauguvos upe,
po Siverio, Dridzio, Ardavo, Lejos eerus, nakvyn, kanojos,
transporto paslaugos. Su savimi btina turti asmens
tapatybs dokument.
Svei namai Arkadija
Gandeliai, Kaplavos valsius, tel.+371 27006998,
+371 29709006, http://turisms.kraslava.lv
Vandens marrutai Dauguvos upe, kanojos, irklin valtis,
motorin transporto paslaugos, nakvyn, vaik aidim
aiktel, pirtis, altinio vandens baseinas. Su savimi btina
turti asmens tapatybs dokument.
Poilsio kompleksas Dridi
Pamals, Skaistos valsius,tel.+371 29441221,
info@dridzi.lv, http://turisms.kraslava.lv, www.dridzi.lv
Poilsis Dridos eere, motorinis pontoninis plaustas,
veni organizavimas.
Viebutis Piedruja
Piedruja,Priedrujos valsius, tel.+371 656 29682,
+371 28608784, +371 26357228,
viesnicapiedruja@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv
Vienos trij dien vandens marrutai po Dauguvos
up pripuiamais plaustais, gido paslaugos, maitinimo ir
transporto paslaugos. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto. Su savimi btina turti asmens tapatybs
dokument.
Svei namai Priedaine
Kluso g. 2, Kraslava, tel.+371 26430798,
Poilsis gamtos parke ,,Dauguvas loki, vandens marrutai,
plaustas, nakvyn, turistin stovykla, vejyba. Su savimi
btina turti asmens tapatybs dokument.
182

LATGALA
Sodyba Skerkani
dryi valsius, tel.+371 656 22922, +371 29195745,
skerskans@inbox.lv, http://turisms.kraslava.lv,
www.skerskani.lv
Poilsis prie Dauguvos ups, vandens marrutai, pripuiami
plaustai, turistin stovykla, pirtis, nakvyn. Su savimi btina
turti asmens tapatybs dokument.
Sodyba Vaclavi
Kaplavos valsius, tel. +371 29118861,
Nakvyn, vejyba septiniuose tvenkiniuose, pirtis.
Lyvan kratas
Turizmo centras
Doms g. 1b, Lyvanai, tel.+371 653 81856, +371 29157669,
asterija.vucena@livani.lv, www.livani.lv
Kanojos, dviraiai, palapini, papldimio tinklinio
komplekto, iaurietiko jimo reikmen, badmintono
komplekto ir kito aktyviam poilsiui reikalingo inventoriaus
nuoma, turizmo informacija apie lankomus objektus,
renginius, marrutus Latgaloje, Latvijoje, Lietuvoje ir
Europoje. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Poilsio kompleksas Krasti
Stikanai, Roups valsius, tel.+371 28315677
Dmin pirtis, pirtininko paslaugos, tinklinio ir krepinio
aiktels, lauko estrada, nakvyn, turistin stovykla, vejyba,
irklins valtys.
Svei namai Saulpurenes

Saulpurenis, Turk valsius, tel. +371 29504247,
marikakirillova@inbox.lv
Poilsis prie Dubnos ups, nakvyn, pirtis, vejyba tvenki
niuose, gumins valtys, turistin stovykla, dvirai nuoma,
vaik aidim ir tinklinio aiktels. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Poilsio kompleksas ,,Avotin
Cirseniekai, Jersikos valsius, tel.+371 22363282,
dacebru@inbox.lv
Poilsis prie Dauguvos ups, lauko gultai, kubilas, vasaros
baseinas, papldimio tinklinio aiktel, turistin stovykla,
vejyba.
183
LATGALA

Ludzos regionas
Poilsiaviets prie Maojo Ludzos eero
Ludza, tel.+371 657 07203, +371 29467925,
ligakondrate@inbox.lv, http://turisms.ludza.lv, tic@ludza.lv
Prie eero rengtos poilsio vietos, sutvarkyti pliaai,
silomos ekskursijos.
Poilsiaviet ,,Zaldatu radzin, Peld g. 21, Ludza
Papldimys, vaik aidim aiktels, pavsins, lieptas,
baseinas, inventoriaus nuoma, papldimio tinklinio ir
futbolo aiktels, estrada renginiams, lauaviets, organi
zuojamos Neptno vents, papldimio tinklinio ir futbolo
turnyrai.
Poilsiaviet prie kratotyros muziejaus, Kulnevo g. 2,
Ludza
Pavsins, suolai, lieptas, plausto prieplauka, ivykos iki 20
moni plaustu.
Poilsiaviet prie ,,Zaldatu radzin, Soikano g. 22, Ludza
Lieptas vejams, vali prieplauka, pavsins, suolai,
parengti septyni vali marrutai.
Kaimo sodyba Aizupmajas
Aizupmajas, Niuk valsius, tel.+371 26525785
Dmin pirtis, ivykos valtimis po Pildos upel ir greta
esant Pildos eer.
Poilsio kompleksas Dzerkali

Dzerkaliai, Cirmos valsius, tel.+371 26324735,
dzerkali@inbox.lv, www.dzerkali.lv
Baras, pirties kompleksas, vali, vandens dvirai,
motocikl ir sniego motocikl nuoma, aaasvydis, teniso
kortas, turistin stovykla, vietos demperiams.
Kaimo sodyba Ezerzemes
Kuneriai, Nirzos valsius, tel.+371 29488376,
www.ezerzemes.lv, ezerzemes@inbox.lv
Nakvyn, sauna, dmin pirtis, valtys, vandens dviratis,
dviraiai, aidim aiktel ir baseinas vaikams.
Svei namai Meldri
Nirza, Nirzos valsius, tel.+371 29485444,
stjadeanatolijs@inbox.lv, www.pierobeza.lv
Nakvyn, vejyba, turistin stovykla, valtys, aidim
aiktels.
184
Poilsiaviet Ozero
kiaun - Garjaniai, Istros valsius, tel.+371 29227288, +371
26443624, www.ozero.lv, ozero_andreja@inbox.lv
vejyba, valtys, priertos uvaviets, reguliariai rengiamos
vej varybos Lydek pavasaris ir iemos taur.

LATGALA
Poilsio kompleksas Zirga smaids

Raipuol, Nirzos valsius, tel.+371 29474802,
+371 29492552, www.zirgasmaids.lv, info@zirgasmaids.com
Nakvyn, pirtis, sporto aiktels, valtys, dviraiai, vandens
dviraiai ir kitos pramogos.
Rzekns kratas
Poilsiaviet Kaleji
Kozoriai, Ozolmuios valsius, tel. +371 26405369,
vejyba tvenkiniuose, maudykla, pirtis.
Sodyba Zvejnieki
Ydenia, Nagli valsius, tel. +371 29165392, +371 28301143,
www.zvejnieki.lv, www.rezeknesnovads.lv
Poilsis prie Lubano eero ir Rzekns ups, vejyba, pirtis,
nakvyn.
Birzes, poilsiaviet
Kvapaniai, Gaigalavos valsius, tel. +371 26439970,
vejyba tvenkiniuose, nakvyn, pirtis.
Poilsiaviet Diki
Grumuiai, Lznavos valsius, tel. +371 26175505,
eleonora.777@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
vejyba septyniuose tvenkiniuose, pirtis, daasvydis.
Papldimys
Feimaniai, Feimani valsius, www.rezeknesnovads.lv
Poilsis prie Feimani eero, automobili stovjimo ir vaik
aidim aiktel.
AB Vlakon
Pertniekiai, Sakstagalos valsius, tel. +371 29293393,
+371 28383139, vlakonkarjers@inbox.lv, www.pertnieki.lv,
vejyba, uv auginimas ir pardavimas, didmenin ir
mamenin prekyba uv maistu, tvenkinys, uvien,
rkyta uvis.
185
LATGALA

Palienas
Liva, Kantiniek valsius, tel. +371 29423153,
vejyba, vi gaudymas, tekaniame vandenyje,
papldimys.
Silvija
Taurinka, Ozolmuios valsius, tel.+371 28661213, www.rezeknesnovads.lv
vejyba tvenkiniuose. Dl rkytos uvies btina susitarti i anksto.
Vandens turizmo centras Baka
Gaigalavos valsius, tel.+371 26663358,
baka@rezeknesnovads.lv, www.rezeknesnovads.lv
Nakvyn, pauki stebjimas, vietos kemperiams, vaik
aidim, futbolo ir tinklinio aiktels, lauko estrada, tinka
moksleivi stovykloms organizuoti. Dl apsilankymo
Riebin kratas
Aktyvus poilsis prie Zolvos eero
,,Agaves, Ruonos valsius, tel. +371 26315587
Batutas, badmintonas, valtys.
Vandens slidi ir bangleni sporto baz ,,Baki

Ruonos valsius, tel. +371 26489663, +371 653 21928
Sportiniai renginiai, vandens slidi ir bangleni nuoma,
trenerio pamokos, tramplynas.
Poilsio centras Silmalas

Ruonos valsius, tel.+371 29101378,
+371 22830104, zalaneanna@inbox.lv
Poilsis prie Ruono eero, irklins valtys, kanoja, vandens
dviraiai, kateris, vandens slids, vandens marrutai,
vejyba, komercin vejyba tvenkiniuose, nakvyn,
maitinimo paslaugos, pirtis, turistin stovykla.
186

LATGALA
Svei namai ,,aures

Ruonos valsius, +371 29642100, saures@inbox.lv,
www.saures.viss.lv
Valtys, vejyba, ivykos plaustais, vandens marrutai Latgalos
eerais ir upmis, sporto aiktel, pirtis, maitinimas.
Poilsio baz ,,Zolva

Siverinia, Ruonos valsius, tel. +371 29210452,
+371 65307046
Poilsis prie Zolvos eero, valtys, vejyba, pirtis, sporto ir
kultros renginiai.
Rugaj kratas
Poilsio kompleksas Harmonija
Maeeriniai, Rugaj valsius, tel. +371 29149202,
www.rugaji.lv
Poilsis prie Boevos eero, vali nuoma, turistin stovykla,
maudykla, pirtis, baseinas, nakvyn.
Varkavos kratas
Poilsio vieta Mea oga
Lielie Klapariai, Varkavos valsius, tel. +371 29447731
Poilsis prie dzenos ir Klapar eer, laukai daasvydiui,
maudykla, turistin stovykla.
Viliakos kratas
Poilsiaviet
Garnizono g. 6, Viliama, tel.+371 645 07224
Poilsis prie Viliakos eero, maudykla, turistin stovykla,
vaik aidim ir tinklinio aiktels.
Svei namai ,,Zivsalas

Ezermala, Vecum valsius, tel. +371 26399514, +371 22330887
Ant Viliakos eero kranto kurtuose svei namuose rengta konferencij sal, garin pirtis,
aidim aiktels, nuomojami dviraiai ir valtys.
187
RYT AUKTAITIJA

Zilups kratas
Zilups up
Zilup, tel. +371 28656530
Papldimys, poilsio vietos ir vieta renginiams.

Anyki rajonas
Pasiplaukiojimas Rubiki eeru
Kvieiame praleisti laisvalaik plaukiojant spdingame Rubiki
eere aplankant 16 eero sal!
Sodyba Esina, Anin k., tel. +370 686 29344,
uab.esina@gmail.com, www.atostogoskaime.lt/esina
Valtys, vandens dviraiai,jachtos, plaustas.
Sodyba uviens pair, Rubiki k., tel.+370 659 88610 Valtys
Sodyba vejo sapnas, Bijeiki k. tel. +370 698 74916, +370 620
60763, www.zvejosapnas.lt Valtys, jachta.
Sodyba Ajeryn, Maioni k., tel.+370 687 48458 Valtys, vandens dviraiai, katamaranas.
Kaimo turizmo sodyba ventosios ups slnis
Mikieriai, tel. +370 659 05057, sodyba@slenis.com,
www.slenis.com
Organizuojamos kelions baidarmis ir plaustais ventosios
upe, siloma jauki stovyklaviet nakvynei su lauko baldais,
alykinmis ir lauavietmis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Turistin stovykla alioji stotel
ventupio k., tel. +370 614 84134, kilciausk@gmail.com,
www.upesubaidare.lt
Turistin stovykla kurta alia ups, eimininkai organizuoja
ygius baidarmis ia upe. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
Utenos rajonas
Poilsio ir rengini centras Alauo slnis
Bikukio k., Sudeiki sen., tel.+370 640 42840,
centras@alausoslenis.lt, www.alausoslenis.lt
Poilsio ir rengini centras sikrs vaizdingoje vakarinje
Alauo eero pakrantje. ia nuomojamos valtys, vandens
dviraiai, baidars, burlents, vejybos ranga, yra restoranas
ir baras. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
188

Sal k., Sudeiki pt., tel. +370 389 34317, +370 698 03447,
info@abuva.lt, www.abuva.lt
Sodyba prie Alauo eero. Organizuojamos ekskursijos
plaustu (20 m.), nuomojamas kateris, vandens dviraiai,
valtis, yra kavin, pirties, kubilins pirties ir baseino
kompleksas, Utenos aludarysts muziejus. Dl apsilan
kymo btina susitarti i anksto.
Grainos ir Gintaro Krugiki kaimo turizmo sodyba

Antakalnio k., Saldutikio sen., tel. +370 680 84199,
+370 616 29853
Sodyba yra prie Aiseto eero. Nuomojamos baidars, pagal
sudarytus marrutus organizuojamos ivykos eerais ir
upeliais. Vandens turist ypa pamgta ekskursija pelkes.
RYT AUKTAITIJA
Alvydo Valiuko kaimo turizmo sodyba

Mirkn k., Lelin sen., tel.+370 688 41017,+370 613 09981,
alvydas222@gmail.com, www.valiukosodyba.puslapiai.lt
eimininkas silo 4 viet namel - plaust su miegamomis
vietomis, kuriuo galima plaukioti Ilgio eere. Dl apsi
Kempingas Sudeikiai
Sudeikiai, tel. +370 615 15324, +370 686 61520,
tic@utenainfo.lt, www.utenainfo.lt
Apgyvendinimas savo palapinse ir demperiuose, galima
plaukioti valtimis, baidarmis, yra lauko aidimai, nardymo
centras, parengti marrutai po apylinkes, rengta vaik
aidimo aiktel su spynmis, iuoyklomis, treniruokliais,
organizuojamas uviens virimas. Darbo laikas: bireliorugpjio mn. vis par.
Vilijos epuliens kaimo turizmo sodyba
Pliaukei k., Saldutikio sen., tel.+370 611 62268,
+370 682 20660, vilija@atostogoskaime.lt, www.vilijossodyba.lt
Sodyba yra Labanoro girioje, netoli Aiseto eero. ia pramo
giniu laivu (25 m.) organizuojamos ekskursijos Gamtos
paintiniai pasiplaukiojimai. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Zaras rajonas
Zaraso eero pakrants valtin
Besiilsintiems Zaraso eero pakrantje silomos valtys, van
dens dviraiai, baidars, briniai laiveliai, sigytas brinis
katamaranas, galintis vienu metu plukdyti apie 10 moni.
UAB Degesa valtin
Ant ventosios ups kranto rengtoje valtinje siloma
pramogauti naudojantis nusileidimo vanden taku,
plaustu, valtimis, vandens dviraiais, kajakais, baidarmis
ar ibandant net trij piri malonumus.
UAB Degesa
Salako mst., tel. +370 685 44450, info@degesa.lt,
www.degesa.lt
Ypa populiarios kajakais ir baidarmis organizuojamos
vandens kelions ventosios ups auktupiu ir kitais
spdingiausiais krato vandens telkiniais. Organizuojami
ir naktiniai vandens ygiai. Teikiamos nakvyns paslaugos.
189
RYT AUKTAITIJA

Sodyba Pasartl
pasartele@gmail.com
Ivykos pontoniniu katamaranu po Sart eer ir vandens
marrutai baidarmis. Teikiamos nakvyns paslaugos.
Zaras jaunimo vandens sporto klubas
Zarasai, tel. +370 610 63327, adateleadatele@gmail.com
Klubas silo vandens ikylas pontoniniu katamaranu ir
programas ,,Zarasai kurortin teritorija: vilgsnis miest
nuo vandens, ,,Vandens ivyka Antaliepts mariomis
kelion, kai gali atrasti sal, ,,Unt Sart ir vandens
ekskursijas iirio ir Luodio eeruose. Nuomoja inventori
pramogoms: vandens slides, kateriu traukiam paraiut
bei organizuoja nardymo ivykas katamaranu.
Zaras vandens sporto centras
Laukesos k., tel.+370 687 39626, v.memliukas@is.lt,
www.poilsiobaze.lt
Centre silomi vandens dviraiai, irklins valtys, turistins
baidars, sportins baidars, kanojos, burlents, kateris,
vandens slids.
UAB ,,Prie lagnos
Tel. +370 652 80301
Nuomojamas vandens turizmo inventorius.

Braslavo rajonas
190
Fizins kultros ir sporto klubas ,,Driviati

Krasnoarmeiskaja g. 2, Braslavas, tel. +375 2153 22735, drivyatich@tut.by
Vandens marrutas ,,Pas vikingus
Atstumas 23 km: marruto pradia Driviat e. Druikos up Cno e. Nespio e.
pusiasalio Lisij Nos vakar ikyulys Potech e. Slobodka
Vandens marrutas ,,Iki kuproto tilto
Atstumas 30 km: e. Driviat e. Druikos up Cno e. Nespio e. Vojso e. lieptelis
per Vojso e. Strusto e. vidurinis marruto takas
Vandens marrutas ,,Didelis eeras
Atstumas 10 km: Driviat e. aikos e. lankos ryt krantas Uino pusiasalio iaurs
dalis Turbazovskij rog pusiasalio piet dalis
Vandens marrutas ,,K Velesu
Atstumas 76 km: iki marruto ,,Iki kuproto tilto vidurio protaka tarp Vojsko e. ir Strusto e.
aiino e. Strusto e. ryt krantas iilgai pusiasalio Perevoloka Snud e. Lipoveco
e. turistin stovykla ,,Ruej plaukimo priemoni perneimas Volos Severnij e. Volos
Junij e.

Poilsio vieta prie Vakar Dvinos ups
Vakar Dvinos ir Disnos upi santaka
Turistin stovykla rengta gyvendinant ES projekt ,,Bella Dvina. Joje yra visa poilsiui
gamtoje btina infrastruktra, informaciniai stendai.
Sanatorija ,,Rosinka
Murak k., tel. +375 2152 35159, +375 2152 35243,
sanrosinka@mail.ru, www.agrozdrav.by
Sanatorija kurta prie Obsterno eero. rengtos sportins
aiktels, silomi pasivaikiojimai psiomis, ivykos
katamaranais.
VITEBSKO SRITIS
Mior rajonas
Poilsio baz ,,Aktam

Murak k., tel. + 375 2152 35144, aktam@mail.ru
Nuomojamos valtys ir dviraiai, teikiamos nakvyns
paslaugos, siloma vejoti, yra parengti vandens marrutai,
organizuojamos ivykos po Mior rajon.
Sodyba ,,Belije rosi

Borovaja 6, Jazno k., tel. +375 2152 39581
vejyba, valtys, ekskursijos hidrologinius draustinius
,,ada ir ,,Elnia.
Sodyba ,,Orcovskaja pristan

Orc k., tel. + 375 2152 49275
rengtas papldimys, tramplynas, okinjimo vanden
boktelis, siloma vejyba.
Sodyba ,,Tichaja
Zaerevjs k., tel. + 375 2152 37138
Baseinas, sauna, rusika pirtis, sporto aiktel, papldimys,
vejyba, valtys.
Sodyba ,,Ustal otdochni

Zarenaja g. 51, Perebrodjs k., tel. + 375 2152 35192
Pirtis, prieplauka, valtis, parengtas marrutas vejams, vandens marrutai graiausiais
Baltarusijos eerais, nakvyn, ygiai po draustin ,,Boloto Moch, paslaugos vejams.
Sodyba ,,Bogudenki
Orc k., tel. + 375 29 5130999
Silomi ygiai psiomis, plaukiojimas valtimis, iem ygiai slidmis.
191
VITEBSKO SRITIS

Polocko rajonas
Poilsio vieta prie Vakar Dvinos ups
Mikrorajonas ,,Aeroport, Polockas
Vieta poilsiui rengta gyvendinant ES projekt ,,Bella Dvina. Joje yra visa poilsiui gamtoje
btina infrastruktra.
Poilsio vieta ant Vakar Dvinos upes kranto.
Mediotojo ir vejo namas
Solnenij skg. 6, Verchnedvinskas, tel. +375 2151 52168
alia gamtos muziejus kurtas miesto parkas, poilsio
aiktels, papldimys.Teritorija rengta gyvendinant ES
lomis remiam projekt ,,Bella Dvina.
Vitebsko rajonas
Poilsio baz ,,Pooziorje
Administracija: Gogolio pav. 11, Vitebskas. Baz: Kana k.,
Gorodokskio rajonas
Tel. +375 2123 70253, +375 3361 44104, info@poozerie.com,
www.poozerie.com
Apgyvendinimas, mediokl, vejyba, aktyvus poilsis.
Valstybin mon ,,Fizins kultros ir sporto klubas
,,Uroaj
Smetanika g. 16 a, Agromiestelis Novka,
tel. +375 2122 03233, +375 29 7125729,
fsk-urozhay@mail.ru
Silomi vandens marrutai Vakar Dvinos, Kasplios,
Usviaios ir Luesniankos upmis, nakvyn, nuomojamos
baidars, gelbjimo priemons ir kitas turistinis inventorius.
Galima vejoti, nardyti. Darbo laikas: I - V 8.00 - 17.00.
192
Nuotyki turizmas / AKTYVUS TURIZMAS

Paskatinti nuotyki paiekai gali ne tik perskaityta knyga, bet ir i kelioni sugrs nenuorama biiulis: pasitelks visas retorikos gudrybes jis gali taip suintriguoti, kad ramyb
js neapleis. Ar gyvendinama daugumos svajon pakilti nuo ems, atskleisti paslaptingos
vietos paini praeit, numinti ne vien deimt kilometr dviraiu? Po nuotaiking, nuotyki
kupin kelioni Latgaloje, Ryt Auktaitijoje ar Vitebsko srityje galite pasijusti tikru baronu
Miunchauzenu vargu ar bus daug toki, kurie suabejos js pasakojimais.
Ar keliavote marrutu Su dviraiu po Grauts regionin park Zaras krate puikia
alternatyva prastoms dvirai trasoms? Buvote ekskursijoje Bebrens dvaro pilies rsiuose ir
vykdte ne tik uduotis, bet nepabgote netiktai pasirodius...vaiduokliams, iknosparniams
ar kitoms paslaptingoms btybms? Nepatikjote igird, kad visai netoli js, Preiloje, yra
miniatirin lli karalyst, o vasar Anykiuose galima vaintis rogutmis? Js dar nepasinaudojote galimybe apirti Europos Sjungos sienos i paukio skrydio ir nesusiruote
mediokl? Jeigu atsakte ,,ne daugiau nei vien kart tereikia kuprins, smagios biiuli
kompanijos ar gero usispyrimo, kad apie visa tai ir kur kas daugiau galtumte papasakoti
pirmkart igirdusiems.
LATGALA
Nuotyki turizmas
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
,,Agluonos alps
Leitanai, Agluona, tel.+371 29194362, +371 29275701,
aglonasalpi@gmail.com, www.aglonasalpi.viss.lv
Tinklinio, futbolo ir krepinio aiktels, ekstremalios trasos,
organizuojami renginiai, kvadraciklai.
Poilsiaviet
Agluona, tel.+371 26123809, +371 653 22100
Poilsis prie Ciryio eero, ekskursija plaustais Auk sal,
valtys, aidim aiktel, maudykla.
Programa ,,Agluona i paukio skrydio

Jaunagluona, tel.+371 29406255, visvaldis.kursitis@inbox.lv
Nepamirtamas skrydis, spdingi kratovaizdiai, nepatirti
spdiai. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Svei namai Akmeni
inara@akmeni.lv, www.akmeni.lv
Golfas, aidimo inventorius ir instruktaas aidiant pirm
kart, sveikatos gerinimo kursai, jodinjimas, dvirai
marrutai, pirtis.
193
LATGALA
AKTYVUS TURIZMAS / Nuotyki turizmas

Daasvydis
Cibla, tel.+371 26162066, aldons777@inbox.lv
Daasvydio aiktel, aidimo inventorius (apsauginiai
drabuiai, autuvai ir kt.). Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
kis Balandi veislynas

Grundulio namai, Berezovka, Lidumniek valsius,
tel. +371 26431062
Auginama apie 30 skirting veisli balandi. Dl
Daugpilio miestas
Dzintar g. 74, Daugpilis, tel. +371 29119558,
Poilsis prie Strop eero, papldimys, lauko skiai,
katamaranai, vandens motociklai, slids, skuteriai, irklins
valtys, tinklinio ir vaik aidim aiktels, kempingas,
nakvyn, plaukiojantis trij deni namas pirtis.
Boulingo klubas Orange bowling

Cietoknio g. 60, Daugpilis, tel. +371 654 27102,
klondaika@klondaika.lv, www.klondaika.com
10 takeli boulingas.
Darbo laikas: I 12.00 - 23.00, II IV 11.00 - 23.00, V - VI
11.00 - 02.00, VII 11.00 - 23.00.
Sporto centras Daugavpils ledus

Stacijas g. 45 a, Daugpilis, tel.+371 654 07192,
+371 654 07191, www.dlh.lv, btina iankstin registracija
Ledo ritulio ir dailiojo iuoimo varybos, iuoykla.
194

Sporto klubas Beibuks
Vilui, Naujans valsius, tel.+371 29493121,
ilmars.lociks@inbox.lv, www.plostilatgale.lv
Rengini, sportini aidim organizavimas gamtoje,
nakvyn, maitinimo paslaugos, vandens marrutai mediniais
plaustais ir kanojomis po Dauguvos up arba jos slnius.
LATGALA
Daugpilio kratas
Sporto bendrov Ultra

Gryvos aerodromas, Kalkns valsius, tel. +371 29225359,
info@flight.lv, www.flight.lv
Romantiki skrydiai parasparniais ir motoskraidykle,
apmokymai, pilot sertifikavimas, oro pasirodymai,
aerofotografija. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Paraiutinink sporto klubas D.I.S.K.
Gryvos aerodromas, Kalkns valsius, tel.+371 29874294,
+371 26898749, www.dropzone.lv
uoliai su apvaliu paraiutu, spdingiausias pirmasis
,,tandem uolis (dar vadinamas ,,kengra), skraidinimas
su AN - 2 ir Jak -18T lktuvais, paraiut demonstravimas.
Poilsio parkas Silene
Selen, tel.+371 654 39375, +371 29462185, +371 27870024,
www.silene.lv, www.mezaviesnica.lv
Daasvydis, segvjai (riediai), vandens dviraiai, vandens
motociklai, dviraiai, slidinjimo trasos.
Programa ,,Riteri paslaptys

Skolas g. 1, Naujen, Naujans valsius, tel. +371 654 71321,
muzejs@apollo.lv, naujenesmuzejs@inbox.lv
Naujens kratotyros muziejaus ekspozicija, paroda
,,Dinaburgo akmens pilis, pamoka vaikams ,,Riteri pasa
kojimai apie Dinaburgo piliakaln, programa suaugusiems
,,Riteri estafet, Dinaburgo pilies maketo pristatymas,
grupms nuo 20 moni slav - viking istorinis mis
Riteri aiktje.
Ilksts kratas
Bebrens dvaro pilies rsiai
benita63@inbox.lv
Ekskursija po dvaro rsius, netiktos uduotys, per kurias
pasirodys vienuoliai, iknosparniai ir kitos paslaptingos
poemi btybs... Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
195
LATGALA

Karsavos kratas
Medioklini un mokymo aiktel Pa meacku
Salnava, Salnavos valsius, tel. +371 29228806
Sertifikuot kinolog paslaugos.
AB Lseni mototrasa
Mevidai, Meivid valsius, tel. +371 29121964
Organizuojamos lenktyns, kurios pritraukia motosporto
gerbjus i visos Latvijos.
Kraslavos kratas
Vasarnamis Stirnmei
Varnaviiai, Kaplavos valsius, tel. +371 25960091,
+371 29728133, http://turisms.kraslava.lv
Poilsis prie Jablonkos eero, pirtis, maudykla, vejyba,
irklins valtys, dviraiai, daasvydis, miko gyvn ir
pauki stebjimas, kvadracklai, usisakius i anksto
ypatingai paruoti patiekalai i avienos ir dalyvavimas
medioklje.
Naktin ekskursija po graf Pliateri park
Pilies g. 6, Kraslava, tel.+371 656 22123, +371 656 22201,
Netikta naktin kelion, gido paslaugos.
Sodyba ,,Vokors pi azara

Izvalta, tel.+371 29422679, latgaletours@inbox.lv,
http://turisms.kraslava.lv, www.latgaletours.lv
Ivyka visureigiais po Sargavos eero apylinkes ,,Izvaltos
safaris, nakvyn, dmin pirtis.
irgynas Klajumi
Kaplava, tel.+371 29472638, ilze.stabulniece@inbox.lv,
Dviej - septyni dien marrutai irgais gamtos parke
Dauguvas loki bei Latvijos - Baltarusijos pasienyje, gido
ir maitinimo paslaugos, nakvyn, pirtys, plaustai, valtys,
jojimo terapija ir mankta ant irgo. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto, su savimi btina turti asmens tapatybs
dokument.
196

Ekskursija plaustu Ludzos eer istorija
Ludza, tel.+371 657 07203, +371 29467925,
ligakondrate@inbox.lv, tic@ludza.lv, http://turisms.ludza.lv,
www.pierobeza.lv
Poilsiaviets, papldimys, kratotyros muziejaus (Kulnevo
g. 2), vidurami pilies griuvsiai, amat centras, gido
paslaugos. Plaukiodami po Maj Ludzos eer atrasite
miesto istorij ir spding jo kratovaizd.
LATGALA
Ludzos kratas

Daasvydis.

Raipol, Nirzos valsius, tel. +371 29474802, +371 29492552,
info@zirgasmaids.com, www.zirgasmaids.lv
Poilsis prie Nirzos eero, daasvydis, nakvyn, pirtis,
jodinjimas.
Dvirai marrutas Aplink Maj Ludzos eer

Banyios g. 42, Ludza, tel.+371 657 07203, +371 29467925,
turisms.ludza.lv, http://turisms.ludza.lv
Banyia, Pilies kalnas, krato muziejus ir pan.
Marruto trukm - 6 km.
Naktinis marrutas Atverties tumsa
Banyios g. 42, Ludza, tel. +371 29467925,
+371 657 07203, +371 657 22189, +371 29459658,
tic@ludza.lv, ligakondrate@inbox.lv, bjc@ludzaspils.lv,
http://turisms.ludza.lv, www.ludzaspils.lv
Kontroliniai punktai ir netiktos uduotys.
197
LATGALA

Preili kratas
Daugavpilio g. 21, Preila, tel.+371 653 21737, +371
26423837, www.lellukaralvalsts.lv, www.lenadoll.com
Meistrs namuose apgyvendinta apie 350 lli. Ji gamina
lles ir pagal usakymus. Apirj miniatirin karalyst,
galsite nusifotografuoti pasidabin senoviniais apdarais.
Darbo laikas: I - VII 9.00 19.00.
Rzekns miestas
Boulingo centras Joker
Ups g. 34 b, Rzekn, tel.+371 646 07094,
www.joker-rezekne.lv, www.rezekne.lv
Boulingas, kavin. Darba laikas: 12.00 - 22.00.
Rzekns rajonas
Aerodromas
Audrini aerodromas, Audrini valsius, tel.+371 29405302,
Apvalginiai skrydiai grupmis ir pagal individualiai
sudaryt program, ekskursijos po aerodrom
Vilni V
Gaiduliai, Ozolins valsius, tel.+371 26725256,
vilnisiv@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
vejyba, katamaranai, nakvyn, pirtis.
Diki
Grumuiai, Lznavos valsius, tel.+371 26175505,
eleonora.777@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv
vejyba, nakvyn, pirtis, daasvydis, pirtis.
Prieupe
Audrin valsius, tel. +371 26178693,
Daasvydis.
,,Lidacinas
Karpinj, Kaunatos valsius, tel.+371 29252998,
+371 29474627, tiptops@inbox.lv, www.lidacinas.lv
Vandens motociklas, vandens slids, audymas i lanko.
198

LATGALA
audykla
Treuchai, ornajos valsius, tel.+371 26661666,
audymo stendas, audymas taikinius.
Rzekns up
Tel.+371 29166259, +371 29194748, www.laivaslatgale.lv
Vandens marrutas po dar maai inom turistams up,
kuri Latvijoje pagal ilg yra dvylikta (116 km).
kis ,,Rozite
,,Skredeli, Audrini valsius, tel. +371 26417666,
Privati egzotini pauki ir nyktukini gyvn kolekcija,
apsilankymas vandens malne, galimyb paskambinti
varpais, kurie pagaminti i vario ir sidabro lydinio.
Rugaj kratas
Sporto klubas Rudajai
Rugajai, tel. +371 29149202, www.rugaji4x4.lv
Automobili ross country ir trofi raliai, ivykos
automobiliais ir keturraiais motociklais, marrutai sunkiai
pravaiuojamais keliais.
Varkavos kratas
Daasvydio klubas Mea oga
Krusti, tel.+371 29447731, majastirans@inbox.lv,
www.mezaoga.savavieta.lv
Dvi aiktels aidimams: Skrejenis ir Slidenis.
Viliakos kratas
Sporto ir poilsio centras Balkanu kalni
Loginai, tel. +371 291 32664, skilbeni@vilaka.lv
Distancins slidinjimo trasos, organizuojamos vietins, regionins ir valstybins slidinjimo
varybos, inventorius slidinjimui nuoma, dvirai marrutai. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
199
RYT AUKTAITIJA

Anyki rajonas
Vasaros rogui trasa
Kalno g. 25, Anykiai, tel. +370 381 78144,
kalita@res.lt, www.kalitoskalnas.lt
Ant Kalitos kalno esanti trasa kvieia ibandyti nusileidim
linksmaisiais kalneliais - tai gaivaus vjo gsis kart vasaros
dien ir maloni alternatyva nusileidimui slidmis iem,
tai saugi pramoga, kvieianti patirti naujas ir netiktas
emocijas bet kokio amiaus monms! Trasos ilgis 0,5km,
5 poskiai, tramplinas ir kilpa. Vienu metu trasoje gali vaiuoti 24 pramogautojai. Darbo
laikas: II VII 10.0017.00. iemos metu i anksto susitarus.
Anyki kartodromas
Kelias Nr. 120 (Anykiai Ukmerg) 1 km nuo Anyki m.,
tel. +370 687 81480, tsk@motorsportas.lt,
www.motorsportas.lt
Kartodromas itisus metus atviras atri poji ir
ekstremalaus vaiavimo gerbjams. Jame organizuojami
pramoginiai vaiavimai, skirti vairaus amiaus monms,
trasoje vyksta varybos ir empionatai. Darbo laikas: nuo
birelio 1 d. iki rugpjio 31 d. I VII 11.0019.00. Ne
sezono metu btina susitarti i anksto.
Laipyni parkas Dainuvos nuotyki slnis
Dainuvos slnis, Anykiai, tel. +370 693 35060,
rezervacija@nuotykieslenis.lt, www.nuotykiuslenis.lt
Tai puiki aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta. Parke yra 6
skirtingo sudtingumo trasos, kurios rengtos iki 13 metr
auktyje - tad kiekvienas lankytojas gals rinktis trasas pagal
savo fizin pasirengim. Polkio malonum pajusite iband
Skryd per ventj jo bendras ilgis vir 300 metr. Yra
rengta trasa vaikams. Darbo laikas: nuo gegus 1 d. iki
rugsjo 31 d. I VII 10.0018.00. Ne sezono metu btina
susitarti i anksto.
Kukurz labirintas
Anykiai, tel.+370 674 10502, www.poilsisanyksciuose.lt
Kukurz labirintas yra ,,klaidi ir puiki pramoga alia
Anyki! Kiekvienais metais sukuriamas vis kitas labirintas,
siejamas su Anyki krato kultrinmis vertybmis
Laims iburu, A.Baranausko kltele ar arklio pasaga. Dar
bo laikas: nuo rugpjio 1 d. iki spalio 15 d. I VII 10.00
19.00.
200
Pramogin kelion Siauruku

Vilties g. 2, Anykiai, tel. +370 381 54597, +370 620 18243,
+370 610 36085, info@siaurukas.eu, www.siaurukas.eu
Nuo gegus mn. iki spalio mn., usakius pramogin
kelion, galima vaintis iuo unikaliu veikianiu technikos
paveldo objektu. Savaitgaliais organizuojamos kelions
Troknus ir prie Rubiki eero. Rezervuoti vietas btina i
anksto.
Nuotyki turizmas/ AKTYVUS TURIZMAS

Antakalnio k., Saldutikio sen., tel. +370 680 84199, +370 616 29853
Sodyba yra prie Aiseto eero. Nuomojamos baidars, pagal
sudarytus marrutus organizuojamos ivykos eerais ir upeliais.
Vandens turist ypa pamgta ekskursija pelkes.
Daasvydis
Plento g.2, Radeikiai, tel.+370 614 59884,
utenosdazasvydis@gmail.com, www.utenosdazasvydis.lt
Daasvydis - karinis pramoginis aidimas, kurio metu prie
ingos aidj komandos kaunasi iki pergals. is aidimas
- geros nuotaikos utaisas, puiki proga gerai praleisti laisvalaik
gimtadienio, sukaktuvi, bernvakario, mergvakario ir kitomis
progomis. Dl usakym btina susitarti i anksto.
RYT AUKTAITIJA
Utenos rajonas
Zaras rajonas
Zaras aviaklubas
Dimitriki k., tel. +370 686 32252, munka2002@one.lt,
www.zarasai.lt/tic
Siloma paskraidyti lktuvu arba paokinti keli tip
paraiutais, kurie skiriasi tiek savo forma, tiek ir skrydio
charakteristikomis. Dl skrydio btina susitarti i anksto.
UAB Degesa
Salako mst., tel. +370 685 44450, info@degesa.lt, www.degesa.lt
Ypa populiarios kajakais ir baidarmis organizuojamos
vandens kelions ventosios ups auktupiu ir kitais
spdingiausiais krato vandens telkiniais. Organizuojami
naktiniai vandens ygiai. Vandens marrutai sudaromi pagal
individualius ir i anksto aptartus pageidavimus.
Grauts Didysis ir maasis dvirai iedai
Laisvoji 14, Salako mst., tel. +370 385 59426,
37 km maasis dvirai trasos iedas i dalies jungiasi su
Didiuoju trasos iedu. Jis driekiasi pro Apiriio, Iliko,
Asavlio, Asavo, Tumikio eerus. 45 km Didiajame
dvirai trasos iede vertingiausios Grauts regioninio parko kultros ir gamtos vertybs
bei nuostabs kratovaizdiai. Marrutas pripaintas skmingiausiu 2008 m. turizmo
infrastruktros projektu ir domiausia tarptautins turizmo, sporto ir laisvalaikio parodos
,,Vivattur 2009 kelione Lietuvoje.
Dvirai marrutas ,,Tarp Zalvio ir Zalvs
Vytauto g. 5, Dusetos, tel. +370 385 56834,
sartureg@takas.lt, www.sartai.info, www.zarasai.lt
Bendras marruto ilgis 13 km., taiau galima pasirinkti
ir trumpj jo variant. Visoje marruto atkarpoje gausu
rodykli, kurios neleis pasiklysti. Tai ivyka tiems, kas nori
aktyvaus poilsio gamtoje, nesiekia sportini rezultat ir nori
pasigroti mik, eer kratovaizdiais bei Zaras krato
vertybmis.
201
RYT AUKTAITIJA

Aeroklubas ,,Orkis
Dimitriki k., tel. +370 670 20859, www.zarasai.lt/tic
,,Orkis tai dovanotas skrydis sau ir draugui, skrydiai
parasparniu ir tandeminiai skrydiai, pamokos prade
dantiems ir parodomoji programa.
UAB ,,Pasartl
paintbollas@gmail.com
Daasvydis organizuojamas jums patogioje vietoje.
Siloma pasimgauti ir mobilaus kubilo malonumais.
Jaunimo takas
Salako mst., Luodio eero pakrantje prie Salako stovyklaviets,
tel. +370 385 59426, www.zarasai.lt/tic
Jis yra Grauts regioninio parko teritorijoje tai pirmasis ir
vienintelis Europoje tarptautini Jaunimo main dalyvi sukurtas
ir rengtas paintinis takas apie jus paius, jaunus mones. Takas
sukurtas kaip atvira erdv jaunimui, o jame rengti informaciniai
stendai ir instaliacijos kvieia diskusijai apie jaunimo nedarb,
patyias, vietim, psichotropines mediagas, atliek riavim ir
kt. Tako ilgis 300 m. Informacija stenduose pateikiame lietuvi ir
angl kalbomis.

Mior rajonas
Mediotojo namelis
Lesnaja g. 3a, Miorai, tel. + 375 2152 42141
Mediokls, rengini ir veni organizavimas.
Mediotojo namelis
Mazurino k., tel. + 375 2152 37364,+ 375 2152 37886
Mediokls organizavimas, pirtis, valtys, banglents,
autotransporto remontas, gido paslaugos.
Mediotojo namelis
Zaerevjs k., tel. + 375 2152 41916
Mediokls organizavimas, laukini vri stebjimas, ygiai psiomis.
Sodyba ,,Muraki
Murak k., tel. + 375 2152 48554, +375 2152 41057
Paintins ekskursijos, vasaros ir iemos vejyba, mediokl,
ygiai, pirtis.
202

VITEBSKO SRITIS
Sodyba ,,U jegeria

Oktiaberskaja g. 7, Jazno k., tel. + 375 29 3507014
vejyba, mediokl, valtys, ygiai per pelkes, ekskursin
programa po apylinkes, pirtis.
Sodyba ,,Ustal otdochni

Zarenaja g. 51, Perebrodjs k., tel. + 375 2152 35192
Ekskursijos po Polocko lankomas vietas, vandens marrutai Braslavo eerais, pirtis, ygiai po
draustin ,,Boloto Moch.
Sodyba ,,
Murak k., tel. + 375 2152 48554, + 375 2152 41054
vejyba vasar ir iem, mediokl, ekskursijos.
Sodyba ,,Mateikava
Perebrodjs k., tel. + 375 29 2925040
aidimai, dviratis, valtis, vaik aidim aiktel.
Sodyba ,,Orcovskaja pristan
Orc k., tel. + 375 2152 49275
Tinklinio aiktel, krepinio stovas, skersinis, lankai gimnastikai, okinjimo vanden
boktelis, vaik aidimo aiktel.
Polocko rajonas
Mediokls kis ,,Lebedinoje
Administracija: Oktiaberskaja g. 54, Polockas
Mediokls baz: ati eeras, Polocko rajonas, tel. +375 2144 27367
Organizuoja mediokl, teikia nakvyns paslaugas, yra sauna, rusika pirtis.
Kultros ir sporto rmai
Molodionaja g. 946, Novopolockas, tel. +375 2145 35517, himik92@yandex.ru
iuoykla. Darbo laikas: pagal grafik.
AB ,,Polockas Steklovolokno kultros ir sporto
kompleksas
Jubileinaja g. 7, Polockas, tel. +375 2144 24166,
+375 2144 15923
Darbo laikas: Kultros kompleksas: kasdien 8.00 - 17.00,
fizins kultros ir sporto kompleksas: kasdien 7.30 - 22.00.
Kultros ir pramog kompleksas ,,Dionis
Oktiaberskaja g. 25, Polockas, tel. +375 2144 23148,
+375 2144 10204
8 takeli boulingas, kultros ir pramog klubas ,,Sfera.
203
VITEBSKO SRITIS

Roson rajonas
Mediotojo namelis
Jankovii k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
Mediokl, vejyba, nacionalin virtuv, rusika pirtis.
Mediotojo namelis
Seliavinos k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
Mediotojo namelis
Tofeli k., tel. +375 2159 41228, +375 2159 41008
Valstybins mons ,,Rososko rajoninis ,,FSK ,,Start

Rosonai, tel. +375 2159 41228, faksas+375 2159 42860,
fsk-start@yandex.ru
Dvirai, vali ir sportinio inventoriaus nuoma, sauna,
baseinas, treniruokliai, sporto ir aerobikos sals.
Vitebsko rajonas
Valstybin mon ,,Fizins kultros ir sporto klubas ,,Uroaj
Smetanika g. 16 a, agromiestelis Novka, tel. +375 2122 03 233, fsk-urozhay@mail.ru
Sportini ir kultros rengini organizavimas, iuoinjimas paiomis, pasivainjimai
kvadraciklais ir elektriniais skuteriais, nuomojamos baidars, katamaranai, valtys.
Mediokls ir vejybos baz ,,Losvido
Poskis Gerasimovo k., tel. +375 2123 73033,
+375 2122 79710, +375 2971 41232
Apgyvendinimas, pirtis, virtuv ir maisto ruoimui btina
ranga, nuomojamos valtys, katamaranai, grilin.
204
Banglentinink stotis ,,Losvido

Automagistral P-115 (Vitebskas Gorodok), poskis
Gerasimovo k., Losvido eeras, kempingas ,,Losvido
Nuomos punkto tel. + 375 29 6613072, apgyvendinimas
tel. +375 29 7123965
Burlents, vandens aitvarai (kaitingas), laisvasis (neko
mercinis) pramoginis plaukiojimas (jachtingas), lentos
AHD, ,,Simmer ir ,,Point burs, apgyvendinimas.

VITEBSKO SRITIS
Mediotojo namelis
Drekoljs k., tel. +375 2122 61774, +375 2122 37027
Apgyvendinimas, pirtis, grilin.
Mediotojo namelis ,,Gorba

Tel. +375 2122 67356, +375 2126 71548, +375 2122 64578,
suragles@rambler.ru
Apgyvendinimas, rusika pirtis, lauko pavsin, u
papildom apmokjim pusryiai, piets ir vakarien, gido
paslaugos, nacionalins kultros pristatymas.
Sodyba ,,Zadvinje
Zadvinjs k., tel. +375 2122 05139,+375 29 6507246
Apgyvendinimas, maitinimas, vejyba, mediokl, miko grybi rinkimas, organizuojami
ieigini dien turai, galima mokytis pinti i vyteli, yra kurtas muziejus.
Sodyba ,,Jaskovo
Jaskovo k., tel. +375 2122 90646 , +375 29 5972966
Sodyba ,,istije kliui
Komunarkos k., tel. +375 2122 90736, +375 2971 62584
Sodyba ,,Izbuka
miriovo g., Zadubrovjs k., tel. +375 29 6245493
Nikolajaus Kliujevo sodyba
Gorodnianskij Moch k., tel. +375 29 7106997
Sodyba ,,Aleksandrina
Oziornaja g. 1, Lipovc k., tel. +375 29 3175212, +375 29 7108854
Aleksejaus Veernego sodyba
Nikiforovskogo g. 1, Vimno k., tel. +375 2122 99 417, +375 2918 67 281
Poilsio baz ,,Pooziorje
Baz: Kana k., Gorodokskio rajonas, tel. +375 2123 70253, info@poozerie.com,
www.poozerie.com
Apgyvendinimas, mediokl, vejyba, aktyvus poilsis.
205
LATGALA
SVEIKATOS TURIZMAS
Sveikatos turizmas
Ar gali kas nors bti geriau u miesto urmul nustelbiani tyl, palaimingai siel bei akis
maloninant kratovaizd ir gausyb gamtos teikiam malonum? Baltijos eer krato ir Bella
Dvinos turistini region paslaug kaime teikjai sutartinai net neabejodami tvirtina, kad
geriausia SPA paslaugos suteikimo vieta meistrikai sursta pirtel, pagal senas tradicijas
surita vanta ir gerai vanojimo paslaptis imanantis specialistas. Vandens procedros, sauls
vonios ar maudyns visais met laikais sidabro turiniame altinyje vaistai sielai ir knui!
206
SVEIKATOS TURIZMAS
LATGALA
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Sodyba ,,Ezersetas
Kastulinos valsius, tel.+371 29166259, ezersetas@inbox.lv,
www.laivaslatgale.lv
Nakvyn, dmin pirtis, vandens ygiai po Latgalos eerus
ir upes. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Svei namai ,,Meinieku majas

Gyteniai, Agluonos valsius, tel. +371 29234425,
+371 25820461, meziniekumajas@inbox.lv,
Nakvyn, ekologikai uauginti produktai, horoskop takas,
pirtis, kvapnios vantos, masaas, oleli arbata, tradicini
Latgalos patiekal degustavimas. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Sodyba ,,Upenite
Tartakos g. 7, Agluona, tel.+371 26312465,
a.upenite@inbox.lv
Nakvyn, dmin pirtis, masaas, maudykla, ekologikai
iauginti juodieji serbentai. Dl apsilankymo btina susitarti
i anksto.
Sodyba ,,Zemenu krastini
Vortnikai, Kastulinos valsius,tel.+371 29185234,
+371 26414067, anitaaglona@inbox.lv,
www.zemenukrastini.viss.lv
Pirtis, molio, emuogi ir jogurto kauks, masaas,
gydomasis vanojimas, valtys, dvirai marrutai. Dl
Sodyba ,,Abelites
Madelaniai, Agluonos valsius, tel. +371 29567209,
abelitesmadelani@inbox.lv
Valtys, batutas, medus, dmin pirtis, ekologikas pienas,
msos gaminiai. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Sielos namai ,,Juglaini

Leitaniai, Agluonos valsius, tel.+371 29130048
Dmin pirtis, latvikos tradicijos. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
207
LATGALA
SVEIKATOS TURIZMAS
Balv kratas
Baseinas
Daro g. 2, Balvai, tel.+371 26656086, baseins@balvi.lv,
www.balvi.lv
4 tekeliai 25x10 m, vandens masaas vaikams, SPA vandens
masaas suaugusiems, plaukymo pamokos, aerobika
vandenyje, kaskados, druskos kambarys (haloterapija),
treniruokli sal, sauna, masaas, veikia kavin. Darbo
laikas: I V 9.0022.00, VI 10.0022.00, VII 10.00 21.00.
Sodyba ,,Bilgas
Brieuciemo valsius, tel.+371 28636145,
mezalezita@inbox.lv
Nakvyn, oleli arbata, pirtis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Ciblos kratas
Svei namai ,,Akmeni
inara@akmeni.lv, www.akmeni.lv
Nakvyn, dviej trij ir penki dien kursai sveikatai
gerinti, jodinjimas, pirtis, dvirai marrutai, golfas,
ekologinis turizmas. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Dagdos kratas
Poilsio kompleksas ,,Obitela
Andzeliai, tel. +371 29152078, cbuvalmeks@inbox.lv
Nakvyn, pirtis, baseinas, kubilas, baras. Dl apsilankymo
Sodyba ,,Tineji
Beitanai, tel.+371 26832249, +371 656 80363,
zeize@apollo.lv, www.tineji.lv
Nakvyn, dmin ir garin pirtys, vietos palapinms. Dl
208
SVEIKATOS TURIZMAS
Svei namai ,,Memalas
,,Baraviki, Liksnos valsius, tel. +371 22442529,
http://mezmalas.ucoz.ru/
Sauna, garin pirtis, vejyba. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
LATGALA
Daugavpils novads
Svei namai ,,Ezermala

Ezermala, Svents valsius, tel. +371 29455141,
ivetacalite@mail.ru
Nakvyn, biliardas, tradicin ir garin pirtys, vejyba.
Daugpilio miestas
Daugpilio Olimpinis centras
Stadiono g. 1, Daugavpilis, tel.+371 654 75140,
info@daugavpilsoc.lv, www.daugavpilsoc.lv
Vieninteliame sporto medicinos centre yra 25 m ilgio
baseinas su eiais takeliais, maas baseinas vaikams, ,
turkika pirtis, sauna, treniruokli ir aerobikos sals, vyksta
akvaaerobikos pamokos. Darbo laikas: skelbiamas interneto
svetainje.
Viebutis ,,Hotel Dinaburg
Dobels g. 39, Daugpilis, tel.+371 654 53010,
info@hoteldinaburg.lv, www.hoteldinaburg.lv
Nakvyn, baseinas, SPA vandens masaas, sauna,
aromaterapija, turkika pirtis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Sporto kompleksas ,,Olimpija
Valkas g. 2 u, Daugpilis, tel.+371 654 51070,
info@hotel-olimpija-sk.lv, www.hotel-olimpija-sk.lv
Speleokamera, 25 m baseinas, inforaudonj spinduli
sauna, turkika pirtis, sauna, soliariumas, treniruokli sal,
sveikatingumo klubas, stalo tenisas, sportinio inventoriaus
nuoma. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Tailandietiko masao salonas ,,Thai Ban Lux
Sauls g. 19, Daugpilis, tel.+371 20389071,
thaibanlux@inbox.lv
Senovs vakar medicinos metodais daromas masaas,
figros korekcija, gydimo procedros, masaas gydimui ir
profilaktinei terapijai, natrals preparatai. Dl apsilankymo
209
LATGALA
SVEIKATOS TURIZMAS
Ilksts kratas
Sodyba ,,Salinas
Eglains valsius, tel.+371 29249017
Pirtis, kubilas, vandens dviraiai, valtys. Dl apsilankymo
Karsavos kratas
Svei namai ,,Eglaine
Nesteriai, Malnavos valsius, tel.+371 26333749,
zseglaine@inbox.lv
Nakvyn, eiminink iauginti produktai,
organizavimas.
rengini
Kraslavos kratas
Svei namai ,,Meabeles
enupi, Skaistos valsius, tel. +371 29492045
dr.krumpane@inbox.lv, htpp://turisms.kraslava.lv
Pasivaikiojimai, vejyba, pirtys, alios arbatos ir medaus
degustavimas, 5-15 moni grupei skaitoma paskaita
,,Gli ir medi terapija, iki 20 vaik grupei silomi
specials terapiniai pasivaikiojimai. Dl apsilankymo
irgynas ,,Klajumi
Klajumai, Kaplavos valsius, tel.+371 29472638,
ilze.stabulniece@inbox.lv, www.klajumi.lv,
Nakvyn, dmin pirtis, masaas, tradiciniai Latgalos
valgiai, jodinjimas. Dl apsilankymo btina susitarti i
anksto.
Lyvan kratas
Vidussala gamtos takas
Vidussala, Turk valsius, tel.+371 27701575,
+371 653 26494, kristinesislova@inbox.lv
Keliaudami stebsite paprastj bitkrsli, lyg krmai
suaugusi peletrn (vaistini kiei) ir delfinij augim
vietes, kvpuosite gydomj oleli aromatu prisotintu oru,
igirsite olininks patarimus, galsite mgautis sertifikuotos
pirtininks teikiamomis kaimikos pirties procedromis.
210
SVEIKATOS TURIZMAS
LATGALA
Poilsio kompleksas Krasti

Roups valsius, tel.+371 28315677, krastibella@inbox.lv
Poilsis prie Dubnos ups, sauna, dmin pirtis, pirtininko
paslaugos, kempingas, stritbolo aiktel, lauko estrada,
vejoti, irklins valtys.
Ludzos kratas
Sodyba ,,Aizupmajas
Aizupmaja, Niuk valsius, tel.+371 26525785
Sveikatos gerinimo kursai, valtys, dmin pirtis, procedros
su medumi, vantos.
Darbo laikas: gegu rugsjis.
Poilsio kompleksas ,,Dzerkali

Dzerkaliai, Cirmos valsius, tel. +371 26324735,
Pirtis, vantos, oleli arbatos, medaus ir oleli
antpilai, masaas, kosmetins procedros, kosmetologo
konsultacija.
Sodyba ,,Ezerzemes
Kuneriai, Nirzos valsius, tel.+371 29488376,
ezerzemes@inbox.lv, www.ezerzemes.lv
Dmin pirtis, vantos, valtys, vandens dviratis, dviraiai,
aidim aiktels, baseinas vaikams.
Poilsio kompleksas ,,Zirga smaids

Raipol, Nirzos valsius, tel.+371 29474802, +371 29492552,
info@zirgasmaids.com, www.zirgasmaids.lv
Nakvyn, procedros su moliu, pirtis, sporto aiktels,
dviraiai, valtys.
Rzekns miestas
Sveikatos studija ,,Freija Beauty
Dar g. 44, Rzekn, tel.+371 28601670,
info@freijabeauty.lv, www.freijabeauty.lv
Viso kno, nugaros ir juosmens masaai, vakuuminiai koj,
pilvo ir juosmens masaai, SPA procedros, infraraudonj
spinduli sauna. Darbo laikas: II V 10.00 20.00, VI VII
10.00 15.00.
211
LATGALA
SVEIKATOS TURIZMAS
Salonas Veselibas sala
Dar g. 60, Rezekn, tel.+371 22045577, +371 29559770,
www.veselibassala.lv
Gydomoji pirtis, sauna, energetinis ir klasikinis masaai,
masaas, kosmetologo paslaugos, pedikiras (problemini
nag ir pd prieira), nag modeliavimas geliu,
manikiras.
Rzekns kratas
iekuri
Rozentovos g. 2, Malta, Maltos valsius,
tel.+371 29335199, +371 29467348, andris.kiscenko@lau.lv,
Pirtis su augal, energijos, palietimo ir judjimo gydomj
galia, medi, krm ir gars terapija. Dl apsilankymo
btina kreiptis i anksto.
Sodyba ,,Jani
Sekstai, Feimani valsius, tel.+371 29724662,
+371 646 23335, janis@ru.lv, www.rezeknesnovads.lv
Pirtis, pirtininko paslaugos, gydomasis viso kno masaas.
Dl apsilankymo btina kreiptis i anksto.
Latgalos regiono reabilitacijos centras ,,Razna
Veczosna, Lznavos valsius, tel. +371 646 46923,
+371 646 46910, +371 29422323, lnrc@apollo.lv,
www.lnrc.lv, www.rezeknesnovads.lv
Specialist konsultacijos, sudaroma individuali fizio
terapeuto programa, gydomoji mankta, masaas, vandens
procedros. Dl apsilankymo btina kreiptis i anksto.
Sveikatos ir poilsio centras ,,Raznas stavkrasti
Lesinskiai, Kaunatos valsius, tel.+371 29141134,
www.raznasstavkrasti.lv, www.rezeknesnovads.lv
Nakvyn, infraraudonj spinduli sauna, perlin vonia,
SPA paslaugos, druskos kambarys, soliariumas, vandens
masao vonia. Dl apsilankymo btina kreiptis i anksto.
irgynas ,,Untumi
Spundanai, Ozolmuios valsius, tel. +371 26227297,
Jodinjimo terapija. Dl apsilankymo btina kreiptis i
anksto.
212
SVEIKATOS TURIZMAS
LATGALA
Veselibas sala
Sala, Mostovaja, Lznavos valsius, tel. +371 2204557,
etgars15@inbox.lv, www.rezeknesnovads.lv,
www.veselibassala.lv
Pirties procedros, profesionalaus pirtininko paslaugos,
specialios vantos, gaivinantis energetinis masaas, susiti
kimas su ajurvedos ir balt enkl specialistais, kosmetologo
paslaugos.
Riebini kratas
Svei namai ,,Silmalas

Siverinia, Ruonos valsius,tel.+371 29101378
Nakvyn, pirtis, masaas, SPA procedros. Dl apsilankymo
btina kreiptis i anksto.
Pirtis ,,Cielavas ligzda

Spukstini, Siliukanas, Siliukalno valsius, tel. +371 26672464,
http://cielavas-ligzda.viesumajas.lv, iveta.b70@inbox.lv
Tradicin pirtis, kubilas, vejyba, tinklinio aiktel, vandens
dviratis, badmintonas.
Poilsio namai ,,Lidumnieki
Stabulniekos valsius, tel. +371 26404721, +371 26392778
Kempingas, pirtis, baseinas, biliardas, maitinimo paslaugos,
nakvyn.
Rugaj kratas
Laisvalaikio centras ,,Rkiki
Eglusala, Rugaj valsius, tel.+371 29197821,
zs.rukisi@inbox.lv
Tradicin ir dmin pirtys, kubilas, vantos, maisto degus
tavimas, diovinta uvis. Dl apsilankymo btina kreiptis
i anksto.

Anyki rajonas
Poilsio namai Anyki ilelis
Vilniaus g. 80, Anykiai, tel.: +370 381 58885,
+370 686 60415, +370 698 09508, info@anyksciusilelis.lt
www.anyksciu-silelis.lt
Atvyk Anyki ilel galite ibandyti sveikatinimo
program, kuri pads susigrinti gyvybines jgas, atsipalai
duoti. Masaas ir vonia su mineraliniu vandeniu sumains
fizin nuovarg, skausmus, atpalaiduos raumenis, paalins
stres, pagerins kraujotak, sustiprins imunitet. Dl apsi
lankymo btina kreiptis i anksto.
213
RYT AUKTAITIJA
LATGALA
SVEIKATOS TURIZMAS
Anyki baseinas ,,Bangenis
Aupiei g. 1A, Anykiai, tel. +370 381 59431,
+370 678 84456, sveikatosoaze@res.lt, www.sveikatosoaze.lt
Baseino takeliai siekia 25 m, vandens kaskados, kuriomis lyg
masau mgaujasi lankytojai, vyksta kvap ir druskos piri
programos, japonika pirtis po atviru dangumi.
Utenos rajonas
Laisvalaikio ir pramog centras ABU
Auktaii g. 3 b, Utena, tel. + 370 389 66044, +370 612
57383, +370 687 97766, info@abuva.lt, www.abuva.lt
Laisvalaikio ir pramog centras silo SPA su piri
kompleksu: sauna, skurine vonia (diakuzi), SPA masao
baseinu, masao duais.
Darbo laikas: 7.00 - 22.00, VI 13.00 - 22.00.
Baseinas
Taikos g. 44, Utena, tel. +370 389 65143
Darbo laikas: II - V 18.00 - 21.00, VI VII 16.00 - 20.00.
Zaras rajonas
Masao kabinetas
S. Dariaus ir S. Girno g. 28 a, Zarasai, tel. +370 602 94880
Masaas taurmis, klasikinis, segmentinis, su medumi, kraujo ir limfos apytakos masaas;
masaas kdikiams iki met. Paslaugos teikiamos visus metus. Dl masao btina susitarti
i anksto.
Baseinas ir piri kompleksas (ligonins pastatas)
Vilniaus g. 1b, tel. +370 655 57829, www.zarasai.lt/baseinas
Vandens ir specialusis baseinai su gydymo procedr ranga,
sauna, infraraudonj spinduli ir garin pirtys, perlin ir
skurin vonios, atliekamas povandeninis masaas vandens
srove ir suspaustu oru, pd masaas vandens srove.
Komplekse atliekama ambulatorin reabilitacija.
Dirbo laikas: sausio - gegus mn. ir rugsjo - gruodio
mn. I VII 11.00 - 22.00.
,,Vijuandra
Pakalns g. 12, Zarasai, tel.+370 600 43810,
lapena@langasiateiti.lt, www.vijuandra.lt
Masaas okoladu ir medumi, chiromasaas, veido masaas,
aromoterapija, procedros su jros dumbliais. Apsilankiusieji
gali patys pasigaminti veido ir rank krem bei kno aliej.
Dl masao btina susitarti i anksto.
214
SVEIKATOS TURIZMAS
Nacionalinio parko ,,Braslavskije oziora poilsio baz

,,Driviati
Naberenaja g., Braslavas, tel. +375 2153 32100
Biliardas, tenisas, ekskursijos, vainjimasis rogutmis,
pokyliai, pirtis, sauna ir maasis baseinas, treniruokli
sal, vali nuoma, leidim mgjikai vejybai platinimas.
Poilsio namai kurti prie Driviat eero.
VITEBSKO SRITIS
LATGALA

Braslavo rajonas
Turizmo sveikatinimo poilsiaviei valdyba

,,Braslavskije oziora
Ribchoznaja g. 15, Braslavas, tel. +375 2153 32150
Turistinio inventoriaus nuoma, ekskursij organizavimas,
pirtis sauna, baras ,,Volna.
,,Slobodka
Slobodkos k., tel. +375 2153 33106
Ekskursijos, vainjimasis rogutmis, pirtis, vali nuoma,
leidim mgjikai vejybai platinimas, mokamos turistins
stovyklos. Poilsio namai kurti prie Potech eero.
,,Lioki
Liok k., tel. +375 2153 54100
Ekskursijos, pirtis, vali nuoma, leidim mgjikai
vejybai platinimas, mokamos turistins stovyklos. Poilsio
namai kurti prie Voloso eero.
,,Zolovo
Tel. +375 2153 34552, +375 2153 34553
Ekskursijos, biliardas, vainjimasis rogutmis, pokyliai,
pirtis, katamaranas, vali nuoma. Poilsio namai kurti prie
Zolovo eero.
Mior rajonas
Sanatorija ,,Rosinka
Murak k., tel. +375 2152 35159, sanrosinka@mail.ru,
www.agrozdrav.by
Sanatorija kurta prie Obsterno eero. rengtos sportins
aiktels, silomi pasivaikiojimai psiomis, ivykos
katamaranais.
Sporto ir sveikatinimo kompleksas
Komunistieskaja g. 47, Miorai
Gimnastikos, treniruokli, stalo teniso ir biliardo sals, 5,5 x 10,0 m baseinas, sauna, rusika
pirtis.
215
VITEBSKO
LATGALA
SRITIS
SVEIKATOS TURIZMAS
Pirtis
Kirovo g., Miorai, tel. + 375 2152 41583
Rusika pirtis (20 viet), vantos, duas.
Pirtis
Lenino g. 23, Disna, tel. + 375 2152 37367
Rusika pirtis (15 viet), vantos, duas.
Sodyba ,,Mazurnij bereg
Mazurino k., tel. + 375 2152 37101
Garin, duas, sauna, ivykos psiomis.
Sodyba ,,Tichaja
Zaerevjs k., tel. + 375 2152 37138
Nakvyn 8-10 moni, sauna, nedidelis baseinas. Sodyba
pastatyta i ekologini statybini mediag.
Polocko rajonas
AB ,,Polockas Steklovolokno sveikatinimo kompleksas
Suja, tel. +375 2144 76128, www.polotsk-psv.by/company/sosial/profilak
Gydomi judamojo aparato susirgimai, plaui ir odos ligos. Yra tinklinio aiktel, vali ir
katamaran nuoma, rusika pirtis, vaik aidim aiktel.
Sanatorija ,,Naftan
Molodionaja g. 1, Novopolockas, tel. +375 2145 19392,
himik92@yandex.ru
Terapinio gydymo paslaugos.
Vitebsko rajonas
Vitebsko sporto rmai
Stroiteli pr. 23, Vitebskas, tel. +375 2122 18806
Valstybin mon ,,Vitebsko centrinis sporto kompleksas
Liudnikovo pr. 12, Vitebskas, tel. +375 2122 48920
Valstybin mon ,,Fizins kultros ir sporto klubas ,,Uroaj
Smetaniko g. 16a,, agromiestelis Novka, tel. +375 2122 03 233, mob. tel. +375 2971 25 729
fsk-urozhay@mail.ru
Darbo laikas: I - V 8.00 -17.00.
Sanatorija ,,eleznodoronik
Malije Letci k., tel. +375 2123 79 255, letsy@vtb.rw.by
216
,,Sanatorij Letci
Malije Letci k., tel. +375 2122 97 243, +375 2122 97 242, letzy@vitebsk.by
IEMOS TURIZMAS
Tie, kurie ieko iemos pramog, nebijo altuko ar kit noringos iemos nenuspjam
,,triuk ino, kad nesuklys pasirinkdami Latgal, Ryt Auktaitij ar Vitebsko srit: ia tikras
poledins kls mgj rojus! Ir visai nesvarbu ar esate mgjas, ar profesionals vejys pati gamta bus sjunginink ir patirt vejybos nuotyki liudinink. Js puikiai pasirinkote
vejybos viet, tad laimikiai, netgi patys netikiausi - jums tikrai garantuoti!
Specialistai teigia, kad slidinjimo trasos Latvijoje rengtos puikiai - tad prie susiruodami
garsiausias j Europoje, ibandykite esanias kaimyninje alyje. Sako, slidinjant poilsio
ir sporto komplekse ,,Sauleskalns Kraslavos krate galima suskaiiuoti 24 aplinkinius
eerus. Neaplenkite slidinjimo tras ,,Eglukalns Svents valsiuje ia patiks pramogauti
susiruousioms eimoms.
sidmkite visus pirmj vasario etadien kvieiame Zaras krat. Prieastis atvykti
ypatingai svarbi Dusetose kasmet organizuojamos tradicines respublikines ristn irg
lenktyns, kurios yra populiariausias iemos renginys Lietuvoje: jis jau atskaiiavo keli
imtmei istorij, puoselja alies irgininkysts tradicijas, i visos alies susirinkusius io
sporto entuziastus diugina azartikomis varybomis, nuotaikinga koncertine programa ir
gausia prekybinink muge.
LATGALA
iemos turizmas
217
LATGALA
IEMOS TURIZMAS
LATGALA (LATVIJA)
Agluonos kratas
Svei namai Upenite
Tartakos 7, Agluona, tel. +371 26312465,
a.upenite@inbox.lv, www.aglona.lv
Poledin kl, pasivaikiojimai, vainjimasis rogutmis
nuo kalno, Latgalos kulinarinio paveldo produkt degus
tavimas, dmin pirtis.
Svei namai Zemenu krastini
S.Vortnikai, Kastulinos valsius, tel. +371 29185234,
anitaaglona@inbox.lv, www.zemenukrastini.viss.lv
Poledin kl, pirties procedros su moliu ir jogurtu, profe
sionalaus pirties specialisto paslaugos, sveikatos gerinimo,
gydymo ir masao procedros.
Ciblos kratas
Svei namai ,,Akmeni
Franapol, Zvirgzdens valsius, tel. +371 26454793,
Ramus poilsis gamtoje, poledin kl, ekoturizmas, jodi
njimas, pasivainjimai rogmis, slidinjimas, iuoin
jimas, kaimika pirtis, sveikatinimosi kursai.
Poilsio kompleksas Cirmas ezerkrasts
Eernieka, Zvirgzdens valsius, tel. +371 28332523,
info@cirmasezerkrasts.lv, www.cirmasezerkrasts.lv
Nakvyn paslaugos, rusika pirtis, poledin kl, orga
nizuojamos Kald ir Naujj met vents.
Eversmuios tako kompleksas
Cibla, tel. +371 28710501,+371 29438266
Jodinjimas, trenerio pamokos, ivykos rogmis ir veimu.
Dagdos kratas
Buities muziejus Andrupenes lauku seta
Andrupen, tel. +371 26458876, laukuseta@inbox.lv,
www.andrupene.lv
Ekskursija po muziej, vainjimasis rogutmis, oleli
arbatos degustavimas, Latgalos Advento tradicij: mald,
giedojimo ir gavnios valgi pristatymas. Darbo laikas: II
- V 17.00 - 22.00, VI 11.00 - 24.00, VII 11.00 - 22.00. Dl
apsilankymo btina sutarti i anksto.
218
IEMOS TURIZMAS
LATGALA
UAB zuleni
Ozoliniai, tel.+371 29111983, +371 656 53075
Ristn irg lenktyns, vainjimasis rogmis ir veimais.
Dl apsilankymo btina sutarti i anksto.
Poilsio baz Obitelia

Andzeliai, tel.+371 29152078, cbuvalmeks@inbox.lv
iuoykla po atviru dangumi, pirtis, nakvyns paslaugos.
Dl apsilankymo btina sutarti i anksto.
Daugpilio kratas
Slidinjimo ir sporto baz Egukalns
Kalnajai, Svents valsius, tel. +371 22034430,
+371 29506190, +371 29212581, eglukalns@apollo.lv,
www.eglukalns.lv
Baz rengta kalne, ikilusiame 220 m vir jros lygio.
Joje yra eim, slalomo, sniego vamzdi ir distancij
trasos, keltuvai, rengta apvietimo sistema, veikia kavin,
nuomojamos slids ir snieglents.
Daugpilis
Sporto centras Daugavpils ledus
Stacijos g. 45 a, Daugpilis, tel.+371 654 07190, www.dlh.lv
iemos pramogos centre teikiamos itisus metus. rengta
iuoykla atitinka tarptautinius standartus, todl joje
danai organizuojamos varybos. Treniruojasi ledo ritulio
komandos. Galima lankytis pagal iankstins paraikas.
Dzintar g. 74, Daugpilis, tel. +371 29119558,
Nuomojami sniego ir keturraiai motociklai, rogs ir
snieglents, teikiamos nakvyns paslaugos. Dl apsilankymo
btina sutarti i anksto.
Karsavos kratas
Svei namai ,,Eglaine
Nesteriai, Malnavos valsius, tel. +371 26333749,
zseglaine@inbox.lv, www.pierobeza.lv
Nakvyns paslaugos, slidinjimas, patiekal i kaime
iaugint produkt degustavimas.
219
LATGALA
IEMOS TURIZMAS
Kraslavos kratas
irgynas ,,Klajumi
Jodinjimas, ivykos rogmis, slidinjimas, oleli arbatos
degustavimas, vais. Dl apsilankymo btina sutarti i
anksto. Kadangi netoli Latvijos Baltarusijos valstybin
siena, btina su savimi turti asmens dokumentus.
Lyvan kratas
Doms g. 1, Lyvanai, tel. +371 653 81855,
Kasmet paskutin vasario etadien organizuojamas
,,Sniego skulptr pleneras, kuriame dalyvauja pavieniai
profesionals ir neprofesionals menininkai bei eimos su
vaikais. Su savimi btina turti reikalingus darbui rankius.
Pleneras vyksta nuo 2005 m.
,,eimos dienos
Doms g. 1, Lyvanai, tel. +371 653 81855, +371 29539740,
Molio lipdymo pradiamokslio pamokas veda profe
sionali keramik Eleonora Pastar. ,,eimos dienos orga
nizuojamos iemos sezonu, kiekvieno mnesio antr ir
ketvirt etadien. Dl apsilankymo btina sutarti i
anksto.
Ludzos kratas
Sodyba ,,Ezerzemes
Raituol, Nirzos valsius, tel. +371 29488376,
ezerzemes@inbox.lv, www.ezerzemes.lv,
Dmin pirtis, nakvyns paslaugos, poledin kl. Dl
info@dzerkali-tur.lv, dzerkali@inbox.lv, www.dzerkali.lv
Rusika ir japonika (kubilas) pirtys, poledin kl ant
kdros ir eero, tradicins iemos vents, aidimai
iem, daasvydis mike. Dl apsilankymo btina sutarti i
anksto.
Poilsiaviet Ozero
M. kaun Garbaniai, Istros valsius, tel. +371 29227288,
ozero_andreja@inbox.lv, www.ozero.lv, www.pierobeza.lv
Licencijuota poledin kl, nakvyns paslaugos.
220
IEMOS TURIZMAS
LATGALA

Raipol, Nirzos valsius, tel.+371 29474802, +371 29492552,
+371 657 22400, info@zirgasmaids.com, www.zirgasmaids.
lv, www.pierobeza.lv
Poledin kl, iuoykla, daasvydis, slidi ir sniego
motocikl nuoma, jodinjimas, vainjimasis rogmis
pakinkytais arkliais, Kald ir Naujj met veni orga
nizavimas. Dl apsilankymo btina sutarti i anksto.
Rezekns kratas
,,Diki
Grumuiai, Lznavos valsius, tel. +371 26175505,
Dl apsilankymo btina susitarti i anksto
Vainjimasis nuo kalno specialiomis guminmis rogmis,
nakvyns paslaugos. Dl apsilankymo btina sutarti i
anksto.
Rudo kumelu pauguri
lakotai, Kaunatos valsius, tel.+371 28745654,
Ivykos irgais, jodinjimas, organizuojamos kinkini
varybos. Dl apsilankymo btina sutarti i anksto.
irgynas Untumai
Spundanai, Ozolmuios valsius, tel. +371 26227297,
Vainjimasis rogmis, jodinjimas, instruktoriaus paslau
gos. Dl apsilankymo btina sutarti i anksto.
un veislynas ,,Meiranu krasts

Berzgal, Berzgals valsius, tel. +371 28265866,
meiranukrasts@inbox.lv, www.meiranukrasts.jimdo.com,
X: 716508, Y: 6281053
Pristatoma kinkom un ,,Aliaskos malamutas veisl,
organizuojami pasivainjimai kinkiniais iem, teikiamos
nakvyns paslaugos, galima vejoti. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Riebiu novads
Poilsio baz ,,Silmalas
Siverinia, Ruonos valsius, tel. +371 29101378,
+371 26413355, zalaneanna@inbox.lv,
http://www.atputalatgale.lv
vejyba, slidinjimo trasos, slidi nuoma, pirtis, I anksto
susitarus teikiamos maitinimo paslaugos.
221
RYT AUKTAITIJA
IEMOS TURIZMAS
Viliakos kratas
Sporto ir poilsio centras ,,Balkanu kalni
Loginai, kilben valsius, tel. +371 291 32664,
skilbeni@vilaka.lv
Distancins slidinjimo trasos, organizuojamos vietins,
regionins ir valstybins slidinjimo varybos. Dl

Anyki rajonas
Kaln slidinjimo centras ,,Kalita
Kalno g. 25, Anykiai, tel. +370 381 78144, +370 698 73879,
kalita@res.lt, www.kalitoskalnas.lt
Kaln slidinjimo centras sikrs Anyki miesto
pakratyje. Pagrindins trasos ilgis 250 m, aukio
skirtumas 40 m. alia yra slidinjimo inventoriaus
nuomos punktas, pradedaniuosius apmoko instruktoriai.
Darbo laikas koreguojamas, atsivelgiant met laik.
Anyki kartodromas
Kelias Nr. 120 (Anykiai Ukmerg), 1 km nuo Anyki
m., tel. +371 687 81480, www.motorsportas.lt
Organizuojami pramoginiai vaiavimai, skirti vairaus
amiaus monms, trasoje vyksta varybos, rengiami
empionatai. Darbo laikas: I - VII 11.00 - 19.00. Laik
rekomenduojama rezervuotis i anksto.
Kaimo turizmo sodyba Pavariai
Pavari II k., tel.: +370 680 28484, +370 615 27041,
info@pavariai.lt www.pavariai.lt
iemos pramogos galima bandyti laim poledinje klje,
i pagautos uvies ant lauo virti uvien; pasikaitinus
pirtyje okti eket. Vaikai gali lipdyti sniego sen, iuoti
nuo kalniuko rogutmis arba iuointi paiomis
ualusiu tvenkiniu, vaikioti po mikus. Tartis i anksto.
,,ventosios ups slnis
Mikieri k., tel. +370 659 05057, sodyba@slenis.com,
www.slenis.com
Poledin kl, ygiai slidmis. Dl apsilankymo btina
susitarti i anksto.
Jojimo klubas ,,Vilartas
Nironi k., tel. +370 618 84810, info@vilartas.lt,
www.vilartas.lt
Jodinjimas, pasivainjimas rogmis ir karietomis. Dl
222
IEMOS TURIZMAS
VITEBSKO SRITIS
Jojimo klubas Origonas

Nironys, Anykiai, tel.: +370 686 35255,
klubas.origonas@gmail.com, www.jodinek.lt
Sporto klubas Origonas sikrs vaizdingose Nironi
kaimo apylinkse. ia galite jodinti vaizdingais miko
takeliais, slniais palei up. Jus lyds patyrs gidas, kuris
patardamas ir pamokydamas parodys graiausias apylinki
vietas. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Utenos rajonas
Sal k., Sudeiki pt., tel. +370 389 34317, +370 698 03447,
info@abuva.lt, www. abuva.lt
Sodyboje vienu metu gali sikurti iki 60 moni, patogu
ilstis eimoms ir kolegoms. iemos sezonu ia galima
pasivainti kvadraciklais (motoriniais visureigiais), prika
bintomis rogmis, paslidinti. Dl apsilankymo btina susi
tarti i anksto.
Antakalnio k., Saldutikio sen., tel. +370 680 84199,
+370 616 29853
Baidari ygiai iem, organizuojamos edukacins piri
programos. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
Kaimo turizmo sodyba Aliai
Ali k., Utenos sen., tel. +370 611 42287, info@aliai.lt,
www.aliai.lt
Silomas kroketas ant ledo, organizuojamos edukacins
vilnos vlimo sausuoju bdu programos. Dl apsilankymo
Zaras rajonas
Tradicins respublikins ristn irg lenktyns
Dusetos, pirmasis vasario etadienis. Informacija prie
lenktynes pateikiama www.zarasai.lt
ios lenktyns populiariausias iemos renginys Lietuvoje.
Jos skaiiuoja keli imtmei istorij, puoselja alies
irgininkysts tradicijas, i visos alies susirinkusius io
sporto entuziastus diugina azartikomis varybomis,
nuotaikinga koncertine programa ir gausia prekybinink
muge.
iuoykla ant ventosios ups ledo
Bikn k., tel. +370 685 44450, info@degesa.lt,
www.degesa.lt
Kasmet iuoykla rengiama ant ventosios ups ledo ir
yra viena populiariausi iemos pramog Zaras krato
gyventojams bei sveiams. iuoykla rengiama XIIII
mn.(priklausomai nuo oro slyg).
223
RYT AUKTAITIJA
IEMOS TURIZMAS
Ugavns
lyninkos k., tel. +370 686 23348,
vandensmalunas@gmail.com, www.slyninkosmalunas.lt
Persirengli idaigos, Kanapinio ir Laininio kova,
vaiinimasis blynais pagrindiniai ios vents elementai.
Joje svarbu smagiai pasilinksminti, iki soties ukasti, iemos
nepabgti juk pavasaris jau ia pat!
Tradicin lipdini i sniego vent ant ventosios ups
ledo
Tai vent eimoms, drauge leidiantiems laisvalaik
biiuliams ir visiems tiems, kurie svajoja save realizuoti
kryboje. Ir nors pirmieji ,,skulptriniai sumanymai bus
gyvendinti lipdiniuose i sniego j vert dl to nesumas!
Juk kuriama drauge su jums brangiausiais monmis, o
lipdinius btinai pamatys ir vertins kiti.
Tradicinis iemos kls mgj varybos ant Sart
eero ledo
Didiadvario k., tel.+370 611 41630
Kasmet pirmj kovo sekmadien susirinkusi poledins
kls mgj laukia puikiai organizuotos varybos,
vertingi prizai, gera nuotaika ir susitikimai su pomgio
bendraminiais.
vejyba
iem ant Zaraso eero ledo galima pamatyti neprast vaizd: deimtys vyr vis dien dirba
isijuos, kerta eketes, ilgomis kartimis po ledu tempia virves, vliau ant statines panai
rengini jas suka, kol pasirodo neprasto tinklo sparnai, o jo rankovje, tartum maie, spurda
uvys. Taip plua senj vejybos bd atgaivinusi vienintel zarasiki vej brigada. is
senas vejybos bdas ant ledo atgaivintas tuo laikotarpiu, kai Zaras krate dar buvo amat
gerai imanani moni. Juo usiiminjo ia atsikl senieji sentikiai.

Mior rajonas
Sodyba ,,Bogudenki
Orc k., tel. + 375 29 5230999
Ivykos psiomis ir slidmis.
Sodyba ,,Spirkovi
Pasivainjimai irgais.
Sodyba ,,
Murak k., tel. + 375 2152 39793
vejyba.
Polocko rajonas
224
Sodyba ,,Kanai agro

Suvalkovo k., tel. +375 3361 30950
vejyba. Dl apsilankymo btina susitarti i anksto.
www.visitlatgale.com
www.belladvina.com
www.vitebsk-region.by
www.balticlakes.com
www.utenainfo.lt
www.antour.lt
www.zarasai.lt /tic
projekt remia Europos Sjunga

This project is funded by the European Union
is leidinys buvo paruotas Europos kaimynysts ir partnerysts priemons Latvijos, Lietuvos ir

Baltarusijos bendradarbiavimo per sien programos projektui Nr. LLB-1-098 Turizmo gebjim vystymo
stiprinimas Latgalos-Utenos-Vitebsko region bendradarbiavime.
Europos kaimynysts ir partnerysts priemons Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per
sien programa 2007-2013 m. periodu pakeiia Baltijos jros regiono INTERREG IIIB kaimynysts
programos Piet prioriteto IIIA program. Programos bendras strateginis tikslas yra stiprinti Latvijos,
Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regiono teritorin sanglaud, utikrinti aukto lygio aplinkos apsaug,
kelti ekonomin ir socialin gerov bei skatinti tarpkultrin dialog ir kultrin vairov. Programoje
dalyvauja Latvijos Latgalos regionas, Lietuvos Panevio, Utenos, Vilniaus, Alytaus ir Kauno apskritys ir
Baltarusijos Vitebsko, Mogiliovo, Minsko ir Gardino sritys.
Programos bendroji valdymo institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija. Programos
interneto svetain: www.enpi-cbc.eu.
Europos Sjung sudaro 27 valstybs nars, nusprendusios laipsnikai sujungti inias, iteklius ir ateit.
Per 50 met pltros valstybs nars sukr stabilumo, demokratijos ir tvarios pltros erdv, be to,
isaugojo kultr vairov, tolerancij ir asmens laisves.
Europos Sjunga siekia dalintis iais pasiekimais ir j verte su alimis ir gyventojais u jos rib.
Bendras projekto biudetas yra 1 789 387 eurai. I ios sumos 90% - 1 610 448,30 euro (5 560 555,89 litai)
yra finansuojama i Europos Sjungos.
U pateikt informacij yra visikai atsakingas Latgalos planavimo regionas ir i informacija jokiu bdu
negali bti naudojama Europos Sjungos nuomonei reikti.
U pagalb ruoiant leidin Latgalos planavimo regionas dkoja projekto partneriams, savivaldybi ir
vykdomj komitet administracijoms bei turizmo informacijos centr specialistams.
Leidinyje naudoti Latgalos planavimo regiono, Latgalos regiono pltros agentros, turizmo informacijos
centr, Grauts ir Sart regionini park, Zaras rajono savivaldybs, Antaliepts seninijos fotoarchyvai
bei fotograf R. Lelecko, A. Navicko, V. cerbakovo, S. Maiulio, V. Eidjaus, T. Tumaloviiaus, V. Kukonenkos,
N. Ribokaits, A. Stausko, G. J. Punio, A. Samuilovo, D. Buienkos, J. Vidmanto nuotraukos.
Leidin ileido leidykla Latgales Druka

Jūsų Geriausias Poilsis Latgaloje, Aukštaitijoje Ir Vitebsko Srityje - LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Jūsų Geriausias Poilsis Latgaloje, Aukštaitijoje Ir Vitebsko Srityje - LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Regionai

Bella Dvina ir Baltijos eer kratas

Latgalos turizmo informacijos centrai

Lyvan krato turizmo informacijos centras

Ryt Auktaitijos turizmo informacijos centrai

Zaras rajono turizmo informacijos

Vitebsko srities turizmo informacijos centrai

Roson turizmo informacijos centras

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Kultrinis ir istorinis turizmas

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Paminklas komunistinio genocido aukoms

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Atminimo akmuo ornitologui Karliui Griguliui

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Paminklas Janiui Rainiui

Paminklas Vieningi dl Latvijos arba

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Spuldzini piliakalnis ,,Juodasis kalnas

Karakap kapinynas ir piliakalnis

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

RYT AUKTAITIJA (LIETUVA)

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

VITEBSKO SRITIS (BALTARUSIJA)

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Buvusios ligonins pastatas

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Paminklas 1812 m. Tvyns karui atminti

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Paminklinis enklas raidei ,,

Memorialinis kompleksas ,,Nemirtingumo kalva

Ivano Rsiojo pylimas

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Memorialinis kompleksas, skirtas faizmo aukoms,

Buvusi Osvejos ligonin

Jono erskio gimtin

Gamtinis-istorinis kompleksas ,,Lisno

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

KULTRINIS IR ISTORINIS TURIZMAS

Buvs eparchijos parapijins moter mokyklos

ems kio mokyklos pastatas

Buvusios pato stoties pastatas

Senj amat dirbtuvs

Dailinink Edite Maderniece

Molio meno centras

Liaudies taikomojo meno studija ,,Klga

Audj grup Mozaika

Llinink Svetlana Lomel

Medio drojas Antonas Rancanis

Keramiko Ilmaro Vecelio molio degykla

Dailinink, keramik, tekstilinink Daiga Lapsa

Dailininkas Jevgenijus Pochodunas

Visuomenin draugija ,,Kraslavos amatinink bendrija

Liaudies taikomosios dails studija ,,Dubna

Kermikas Michailas Sabanskis