Sam Doherty Kaip Vesti Vaiką Pas Kristų

Sam Doherty
Kaip vesti vaiką pas Kristų

Rekomendacijos vaikų konsultantams
How to lead a child to Christ
Published by Child Evangelism Fellowship Inc. –

Specialized Book Ministry
Assisting Children‘s Evangelists Worldwide
53 Thornleigh Drive, Lisburn, BT28 2DA, Northern
Ireland. December 1995
Copyright 1997 CEF
Copyright 2012 Vaikų krikščioniško ugdymo draugija.

Vertimas į lietuvių kalbą.Visos teisės saugomos
Turinys
PRATARMĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
I skyrius. Penki mokytojo klausimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
Ką reiškia konsultuoti vaiką? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
Kodėl konsultavimas yra svarbi jūsų tarnystės dalis? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
Kas gali konsultuoti vaiką? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
Kada ir kur atsiras galimybės konsultuoti? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
Kaip galite konsultuoti vaiką? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
II skyrius. Dešimt principų, kuriuos reikia suprasti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
Priklausykite nuo Šventosios Dvasios . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
Būkite išmintingas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
Būkite pasiruošęs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
Būkite jautrus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
Būkite kruopštus ir skirkite pakankamai laiko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
Paaiškinkite ir išplėskite tai, ką vaikas jau girdėjo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
Sutelkite dėmesį į pagrindinę svarstomą problemą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
Užduokite klausimų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
Naudokitės Biblija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
Būkite mylintis ir susidomėjęs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
III skyrius. Dešimt punktų, kuriais turite vadovautis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
1 punktas – nuraminkite vaiką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
2 punktas – nustatykite vaiko problemą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
3 punktas – įsitikinkite, ar vaikas supranta Evangeliją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .17
4 punktas – vartokite Biblijos eilutę, kad parodytumėte išgelbėjimo kelią . . . . . . . . . . 18
5 punktas – paklauskite, ar vaikas nori pasitikėti Kristumi, ar labiau norėtų eiti namo ir
daugiau apie tai pagalvoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
6 punktas – patarkite, kad vaikas pasikalbėtų su Viešpačiu Jėzumi ir paprašytų jį
išgelbėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
7 punktas – kalbėkite apie išgelbėjimo užtikrinimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
8 punktas – patarkite pasimelsti padėkos malda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
9 punktas – pradėkite tolesnį mokymą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
10 punktas – parodykite vaikui Biblijos pažadą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
Galimi baigiamieji punktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
Prisiminkite, kad jūsų darbas dar nėra užbaigtas; jis tik prasideda . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
Raktiniai konsultavimo žodžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
Kontūrinis konsultavimo planelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
Išsamus konsultavimo planelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
Kai kurie klausimai ir atsakymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
O dabar? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
Kitos knygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
Konsultavimo įvertinimo forma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
2
PRATARMĖ
Dr. Martinas Loidas (Dr. Martin Lloyd) rašė: „Pamokslautojui nėra nieko nuostabesnio, kaip
pamokslaujant jausti Šventosios Dvasios patepimą ir išgirsti, kad sielos buvo įtikintos dėl nuodėmės,
o paskui patyrė gimimą iš naujo.“
Nėra didesnio džiaugsmo už tą, kai mažas berniukas ar mergaitė ateina ir kažkokiu būdu
užsimena, kad nori būti išgelbėtas. Koks džiaugsmas atsisėsti su tokiu vaiku ir švelniai vesti jį pas
Gelbėtoją.
Žinoma, tai nėra tik mechaninis ar protinis veiksmas. Mes nesame stebuklingi dvasiniai
pribuvėjai, kurie galėtų įvesti vaikus į karalystę. Tai Šventosios Dvasios darbas. Sielų laimėtojui
būtinas didžiulis taktiškumas ir išmintis. Ši knygelė „Kaip vesti vaiką pas Kristųų“ duoda gerų
patarimų, kaip išspręsti šią užduotį. Čia rasite puikių nurodymų, čia pateikta didžiausios vertės
instrukcija. Ši maža knygelė turėtų būti visų darbuotojų su vaikais ir sekmadieninės mokyklos
mokytojų viena svarbiausių priemonių. Iš tikrųjų ji bus didžiulė pagalba bet kuriam, padedančiam
bet kokio amžiaus sieloms.
Skaitytojui metodiškai pateikiami punktai, kuriais jam reikia vadovautis. Pabrėžiama, kad
reikalinga nuoširdi malda ir sąžiningas pasiruošimas. Galiausiai parodoma, kad „išgelbėjimas
yra nuo Viešpaties“. Konsultantas niekada neturėtų pažeisti vaiko valios priversti vaiką priimti
„sprendimą“.
Būtų buvę nuostabu, jei tokią knygą būčiau turėjęs per ankstyvą jį savo evangelistinį darbą.
Aš negaliu prisiminti nė vieno, kuris būtų kvalifikuotesnis parašyti knygą „Kaip vesti vaiką pas
Kristų“, kaip Semas Dohertis (Sam Doherty). Semas turėjo aiškų pašaukimą evangelizuoti vaikus,
kai buvo išgelbėtas prieš 46 metus. Nuo to laiko jis ištikimai ieškojo, kaip pateikti Evangeliją
berniukams ir mergaitėms, ir Dievas panaudojo jį daugelio jaunų sielų išgelbėjimui.
Aš turėjau privilegiją dirbti kartu su Semu 45 metus. Stebėjau jį dirbantį su vaikais ir taip pat,
kai jis kitus mokydavo šio darbo. Niekada nesutikau gabesnio už jį.
Pirma, mano malda už tai, kad Dievas panaudotų šią mažą knygelę kaip padrąsinimą daugeliui
prisiimti užduotį evangelizuoti vaikus. Antra, kad ji būtų didžiulė pagalba ir palaiminimas tiems,
kurie jau yra įsitraukę į šį svarbiausią darbą.
Deividas McKvilkenas (David McQuilken),
Airijos vaikų evangelizavimo draugijos
nacionalinis direktorius 1965–1995
ir šios vadovėlių serijos bendraredaktorius
3
ĮVADAS
Susitikimas su vaikais pasibaigė. Vaikai kaip paprastai triukšmingai išėjo iš klasės. Mokytoja
lengviau atsikvėpė. „Gerosios naujienos“ klubas pasibaigė – jis praėjo gana sėkmingai. Mokytoja
buvo pavargusi ir tikėjosi greitai grįžti į namus, kuriuose jos laukė skanus maistas ir užtarnautas
poilsis.
Beveik visi vaikai išėjo. Ji susirinko mokymo literatūrą ir ruošėsi eiti. Tada pamatė Tadą –
aštuonerių metų berniuką, kuris kiekvieną savaitę ateidavo į „Gerosios naujienos“ klubą ir įdėmiai
klausydavosi, kai ji mokydavo. Mokytoja pastebėjo, kad šį vakarą jis labai įdėmiai klausėsi, ką ji
kalbėjo klube.
Jis stovėjo prie durų nervingai mindžikuodamas nuo vienos kojos ant kitos ir ją stebėjo.
„Ar kažko nori, Tadai? – paklausė ji švelniai. – Ar galėčiau kuo nors padėti?“
Tadas kelis kartus krenkštelėjo ir po to išpyškino: „Taip, mokytoja. Norėčiau būti išgelbėtas. Ar
galėtumėte pasakyti, kaip tai padaryti?“ Jis stabtelėjo ir pasižiūrėjo į ją.
Mokytojos mintys pradėjo suktis galvoje: „Ką man dabar daryti? – pagalvojo ji. – Kaip man
vesti jį pas Kristų? Niekada anksčiau to nesu dariusi.“
Ši knyga parašyta tokiems mokytojams, apie kurią ką tik skaitėte. Ji labai paprasta ir metodiška;
jos tikslas – padėti sužinoti, kaip būti efektyviam vaikų konsultantui ir kaip vesti vaiką pas
Kristų.
Du pagrindiniai skyriai bendrais bruožais nusako dešimt principų, kuriuos vaikų konsultantui
reikia suprasti – mažiau ar daugiau – jei jis ruošiasi, kad jo konsultavimo tarnystė būtų efektyvi; po
to dar dešimt punktų, kurių jam reikia laikytis, kai konsultuoja vaiką.
Galbūt esate panašus į anksčiau minėtą mokytoją ir jums niekada dar neteko to daryti.
Arba galbūt jūs tai jau darėte, tačiau suvokėte, kad jums reikia pagalbos, jog būtumėte geresnis
konsultantas. Mes visi turėtume trokšti, kad mūsų tarnystė būtų kuo efektyvesnė. Mums reikia
ištirti tai, ką darome, kad pamatytume, ar galime pagerinti.
Jei tai, kas išdėstyta tolesniuose puslapiuose bus jums pagalba, tai bet kuriuo atveju knygos
tikslas – pasiektas.
Šios knygos turinys pirmiausiai pagrįstas bibliniais principais. Biblija mums labai padeda šiame
gyvybiškai svarbiame dalyke – vesti vaiką pas Kristų.
Antra, dauguma, kas parašyta šioje knygoje, pagrįsta mano asmeniniu patyrimu konsultuojant
daug vaikų per daugiau nei 45 metus, kai dirbau „Vaikų evangelizavimo draugijoje“. Nors prisiimu
visą atsakomybę už savo knygos turinį, norėčiau pripažinti skolą mano vadovams ir bendradarbiams
šioje didžiulėje organizacijoje, kuri su Evangelija pasiekia milijonus vaikų visame pasaulyje. Iš jų
sulaukiau daug pagalbos ir padrąsinimo.
Taip pat šis knygos turinys mokė tūkstančius kitų šalių vaikų tarnautojų ir studentų. Jie sakė,
kad knyga – didžiulė pagalba jų tarnystėje.
Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad knyga bendrais bruožais nusako, kaip konsultuoti vaikus
dėl išgelbėjimo. Jums reikės pritaikyti šiuos nurodymus bet kurioje situacijoje, į kurią pakliūsite.
Pavyzdžiui, galite pamatyti, kad vaikas, kurį jūs konsultuojate, labai mažai žino Biblijos pagrindų
ir jam sunku suprasti, ką sakote, ir tuo sekti. Tada gali prireikti daugiau nei vienos konsultacijos
su juo.
4
Tačiau tikiu, kad didžiulė pagalba – turėti „idealų“ planą ir juo pasinaudoti. Tada, jei aplinkybės
reikalauja, galite pritaikyti jį savo ypatingai situacijai.
Dėl patogumo įvardindamas vaikų konsultantą aš vartosiu įvardį „jis“. Pripažįstu, kad daugelis
(jei ne dauguma) tų, kurie dirba su vaikais ir yra įsitraukę į konsultavimo tarnystę su jais, yra
moterys – ir šlovinu Dievą už kiekvieną iš jūsų. Tačiau esu įsitikinęs, kad neprieštarausite, kad
vartoju vyrišką jį įvardį. Ne vien dėl patogumo vartoju vieną giminę. Viliuosi, kad tai pabrėš
poreikį, jog daugiau vyrų įsitrauktų į tarnystę su vaikais!
Aš pasitikiu ir meldžiuosi, kad ši knyga padės jums, mano brangieji skaitytojai ir darbuotojai
su vaikais.
Kai kurie iš jūsų galbūt turės galimybę pamokyti šio dalyko mokytojų grupelę – naudodami šią
knygą kaip vadovėlį. Jei norėsite tai padaryti, patarsiu jums pravesti mažiausiai keturias mokymo
sesijas. Jei norite nuodugniai mokyti, jos turėtų trukti mažiausiai po valandą. Per vieną sesiją galite
mokyti 1 ir 2 skyrius. Tris sesijas skirkite 3 skyriui ir klausimams, kurie eina po jo.
Pabaigoje turėtumėte pravesti mažiausiai vieną konsultavimo pavyzdį – konsultantas būtumėte
jūs, o vienas iš studentų – vaikas. Taip pat galėtumėte paprašyti, kad studentai kažkuriuo metu
pakonsultuotų vienas kitą už klasės ribų. Praktikos metu tobulėjame.
Įvertinimo forma yra įdėta. Ją būtų galima užpildyti po to, kai studentas praktikavosi konsultuoti.
Taip padėtume konsultantui pamatyti klaidas, kurias jis padarė.
5
I skyrius.
Penki mokytojo klausimai
Mokytojas, kuris pradeda tarnystę su vaikais ir pirmą kartą išgirsta apie konsultavimą, nori
paklausti daug klausimų. Labiau patyręs mokytojas dažnai klausia panašių klausimų. Kartais
jis gali pasijusti kaip mokytoja, paminėta pratarmėje. Galbūt jis mokė vaikus metų metus,
tačiau niekada nesėdėjo su vienu vaiku ir neprivedė jo prie Kristaus. Tad ir konsultavimo
sąvoka jam yra pakankamai naujas dalykas. Galbūt kaip ir mūsų mokytoja, minėta pradžioje,
iš tikrųjų jis nežinos ką daryti.
Ką reiškia konsultuoti vaiką?

Pirmasis ir pagrindinis klausimas atsiranda iš pokalbio esmės: „Apie ką mes kalbame? Ką
reiškia konsultuoti vaiką ir vesti jį pas Kristų?“
Vaiko konsultavimas dėl išgelbėjimo reiškia sėdėti su vienu vaiku (arba keliais) ir
asmeniškai su juo kalbėtis, o jam paprašius, parodyti, kaip jis gali pasitikėti Jėzumi Kristumi
kaip savo Viešpačiu ir Gelbėtoju. Jei jis pareikš norą pasitikėti Kristumi, jūs padėsite jam tai
padaryti. Tai yra konsultavimas. Tai reiškia privesti vaiką prie Kristaus.
Įdomu, kad žodynas žodį „konsultavimas“ apibrėžia kaip „patarimą“, „rekomendaciją“
arba „patarimą, kaip vesti į moralinį tobulėjimą“.
Dažnai išgelbėtiems vaikams reikia konsultacijų. Tačiau apie šį dalyką dalysiuosi kitoje
knygoje. Šioje knygoje atkreipsime dėmesį į neišgelbėto vaiko konsultavimą ir kaip jį vesti
prie Jėzaus Kristaus.
Kodėl konsultavimas yra svarbi jūsų tarnystės dalis?

Dievas jums davė tarnystę su vaikų grupe, kuriuos jūs reguliariai mokote. Kai susitinkate
su jais kiekvieną savaitę, pravedate Biblijos pamokėlę (iš tikrųjų tai ir visos programos metu),
kad evangelizuotumėte juos. Tai reiškia, kad jūs juos mokote:
hh kad jiems reikia būti išgelbėtiems, nes jie yra nuodėmingi, o Dievas šventas,
hh kad jie gali būti išgelbėti dėl to, ką Jėzus Kristus padarė ant kryžiaus,
hh kad jie bus išgelbėti, jei nusigręš nuo savo nuodėmių ir pasitikės Jėzumi Kristumi kaip
savo Gelbėtoju.
Taip paaiškinate vaikams išgelbėjimo kelią ir padrąsinate bei paskatinate juos pasitikėti
Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju.
Jūs esate evangelistas ir evangelizavimas yra jūsų tarnystė. Jūs meldžiatės už savo klasės
vaikus, kurie pasitikės Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju. Meldžiatės, kad Šventoji Dvasia
pakaltintų vaikus dėl nuodėmių ir atvestų juos pas Jėzų Kristų. Iš tikrųjų geriausiai būtų, kad
vaikas pasitikėtų Kristumi kaip savo Gelbėtoju per pamoką, kai jūs kalbate, arba galbūt jis tai
padarys vėliau, namie.
Tačiau jūsų susirinkime gali būti tokių vaikų, kuriems reikia asmeninės pagalbos – arba
tokių, kurie turi ypatingų klausimų ir problemų, susijusių su išgelbėjimu. Ir jiems reikia
asmeninių atsakymų ir sprendimų. Jie dar nėra tikri, ką jiems reikia daryti, kad būtų išgelbėti
ir su jais reikia pasikalbėti asmeniškai. Ir dėl tokių vaikų konsultavimas turi tapti svarbia
jūsų tarnystės dalimi. Daug vaikų „patys“ ateina pas Jėzų Kristų dėl išgelbėjimo ir mes už
tai esame dėkingi. Tačiau yra tokių, kuriems reikia jūsų pagalbos, ir jūs privalote sugebėti
suteikti jiems pagalbą.
6
Jums reikia būti pasiruošusiam, sugebančiam ir iš tikrųjų ieškančiam galimybių

konsultuoti tokius vaikus. Reikia į tai žiūrėti kaip į labai svarbią savo tarnystės dalį ir todėl
visada skirti laiko tokiam dalykui savo tvarkaraštyje.
Kas gali konsultuoti vaiką?

Iš tikrųjų visų mokytojų ir visų darbuotojų su vaikais atsakomybė – būti prieinamais
asmeniškai konsultuoti vaikus ir vesti juos pas Kristų. Jūsų konsultavimo tarnystė daugeliu
atveju yra tokia pat svarbi kaip ir Biblijos pamokėlės mokymas.
Akivaizdu, kad mokytojas, kuris veda vaiką pas Kristų, visų pirma pats turi būti išgelbėtas.
Taip pat jis turi aiškiai suvokti pagrindines Biblijos doktrinas ir būti įsitikinęs dėl išgelbėjimo.
Jis privalo būti įsitikinęs, kad Dievas gali išgelbėti ir gelbėja vaikus. Be to, Biblija moko, kad
Dievas jį naudos ir laimins jo tarnystę tik tada, jei jis stengsis vaikščioti su Juo.
Turiu pasakyti, kad yra dar kiti trys žingsniai, kuriuos jums reikia žengti, jei norite
kvalifikuotai vesti vaiką pas Kristų:
1. Jums reikia gerai išmokti, kaip vesti vaiką pas Kristų. Aš tikiu, kad ši knyga jums
padės.
2. Jums reikia būti pasiruošusiam įsitraukti į konsultavimo tarnystę, kai Dievas Šventoji
Dvasia atveria duris. Per patyrimą jūs išmoksite daugiau nei bet kokiu kitu būdu.
Taip pat išmoksite ir iš savo klaidų (po maldos ir savęs ištyrimo). Tad galite nuspręsti
nedaryti tokių pačių klaidų ateityje.
3. Jums reikia priklausyti nuo Šventosios Dvasios, kad jus panaudotų, kai konsultuojate.
Melskitės, kad Dievas padėtų jums ir jus vestų. Jis daug labiau susirūpinęs dėl vaiko
nei jūs.
Kada ir kur atsiras galimybės konsultuoti?

Daugiausiai galimybių konsultuoti ir vesti vaiką pas Kristų atsiranda pasibaigus vaikų
susirinkimams arba sekmadieninei mokyklai. Susirinkimo arba pamokėlės metu jūs aiškiai
pristatėte Evangeliją (per Biblijos pamokėlę). Parodėte vaikams, kaip pasitikėti Kristumi ir
aiškiai pakvietėte juos tai padaryti. Pabrėžėte, kad jie gali pasitikėti Kristumi bet kur ir bet
kuriuo metu. Tačiau akcentuokite, kad tai padaryti yra svarbu šiandien, nereikia atidėlioti.
Žinoma, jokiu būdu nespauskite vaikų, kad jie pasitikėtų Kristumi. Jūs žinote, kad tai yra
Šventosios Dvasios darbas. Jūs neprivalote atlikti Jos darbo.
Taip pat turite suprasti, kad susirinkime gali būti vaikas, kuris nori pasitikėti Kristumi,
tačiau dar nežino, kaip tai padaryti. Jūs suvokiate, kad šiam vaikui reikės jūsų pagalbos ir
konsultacijos. Kartais tokie vaikai yra drovūs ir niekada patys neprieis pasikalbėti su jumis,
kol jūs netapsite jiems prieinamas. Tad susirinkimo metu,jums reikėtų kažkada pasakyti
taip:
Jei čia yra berniukas ar mergaitė, kuris dar nėra išgelbėtas, bet norėtų būti toks, tačiau nežino,
kaip tai padaryti, – aš su malonumu pasikalbėčiau su juo pasibaigus susitikimui ir padėčiau jam.
Pasibaigus susitikimui, pasilik sėdėti. Kai pamatysiu tave sėdintį, žinosiu, kad tu nori su manimi
pasikalbėti.
Arba:
Galbūt čia yra berniukas ar mergaitė, kuris dar nėra išgelbėtas, bet norėtų būti. Tu vis dar
nežinai, ką reikia padaryti, kad būtum išgelbėtas. Aš mielai pasikalbėčiau su tavimi ir padėčiau tau.
Jei nori, ateik ir atsisėsk į pirmą eilę pasibaigus susitikimui, kai visi vaikai išeis. Aš būsiu laimingas,
galėdamas ateiti ir pasikalbėti su tavimi.
Taip jūs būsite prieinamas vaikams, kuriems reikia ir kurie nori asmeninės pagalbos
7
ir konsultacijos. Tačiau tai turite padaryti be jokio spaudimo. Jums reikia leisti vaikams
žinoti, kad esate pasiruošęs ir norintis padėti jiems pasitikėti Jėzumi Kristumi ir kad jūs
aiškiai parodėte, ką jiems reikia padaryti, jog jie pasinaudotų šia pagalba. Jūs neprašėte, kad
vaikai, kuriems reikia pagalbos, pakeltų rankas, atsistotų ar išeitų į priekį. Jūs tik suteikėte
informaciją, kad jiems reikia palaukti iki pabaigos, jei jie nori jūsų pagalbos ateiti pas
Kristų dėl išgelbėjimo. Taip sprendimą turi priimti pats vaikas.
Todėl įprastinis laikas ir galimybė konsultuoti vaiką ir vesti jį pas Kristų yra pasibaigus
vaikų susitikimui arba sekmadieninės mokyklos pamokėlei.
Be to, skirtingai nuo to, kas jau buvo pasakyta, gali atsirasti galimybių konsultuoti
neišgelbėtą vaiką ir privesti jį prie Kristaus kokiu nors kitu laiku nei formalus susitikimas.
Jūs galite atpažinti vaiką, kuris akivaizdžiai nėra išgelbėtas, ir jausti Dievo vedimą prieiti
prie jo asmeniškai bei pasikalbėti su juo apie išgelbėjimą. Tada galite ieškoti Dievo duotos
galimybės pravesti pokalbį ar pokalbių ciklą su vaiku, tikėdamasis, kad pokalbis dabar ar
vėliau paskatins vaiką išreikšti troškimą pasikonsultuoti. Pokalbis nėra konsultacija, tačiau
jis gali ja virsti. Tokio tipo situacija turi būti labai išmintingai išnaudojama. Labai lengva
daryti spaudimą vaikui, ypač kai perimate iniciatyvą į savo rankas. Niekada neturėtumėte
skubinti vaiko priimti įsipareigojimą, kurio jis nesupranta ar kuriam nėra pasiruošęs.
Galimybės taip pat pasitaiko ir tėvams, kuris leidžia savo vaikams žinoti, kad jei jie kada
nors norės pasitikėti Viešpačiu Jėzumi, tėvai visada bus pasiruošęs su jais pasikalbėti ir jiems
padėti.
Tačiau visose šiose asmeninėse situacijose tėvas ar mokytojas privalo būti labai
išmintingas, jautrus ir rūpestingas. Jis niekada neturi spausti vaiko, bet visada būti atviras
Šventosios Dvasios vedimui.
Kaip galite konsultuoti vaiką?

Tai labai svarbus klausimas. Į jį bus atsakyta skaitant likusią knygos dalį.
Aš tikiu, kad žmogui, kuris iš tikrųjų nori žinoti, kaip konsultuoti vaiką ir vesti pas Kristų,
įmanoma tai padaryti. Visų pirmiausia jis turi suprasti tam tikrus pagrindinius principus. Tai
aprašyta kituose puslapiuose. Taip pat jam reikia žinoti paprastų ir logiškų punktų seką, kuria
jis turi sekti. Tai bus taip pat paaiškinta. Jis bus pasirengęs tai padaryti, jei supras principus
ir suvoks, kaip vadovautis planu.
8
II skyrius.
Dešimt principų, kuriuos reikia suprasti
Kai vaikas ateina prie jūsų po susitikimo ir pasako, kad nori pasitikėti Jėzumi Kristumi
kaip savo Viešpačiu ir Gelbėtoju – jūsų atsakomybė atsisėsti su juo ir paprastai bei išsamiai
jį konsultuoti.
Vaikui tai labai svarbus ir lemiamas laikas. Nepakanka vien tik pasimelsti su juo ar
liepti jam melstis. Tikrai neužtenka paduoti pasirašyti apsisprendimo kortelę. Daug žalos
gali padaryti blogas ir paviršutinis konsultavimas. Jūs turite suvokti nepaprastai didelę
atsakomybę, kurią Dievas jums patikėjo ir suteikti vaikui tiek asmeninės pagalbos, kiek tik
galite. Jūsų užduotis – įtraukti vaiką į gyvybiškai svarbų kontaktą su Jėzumi Kristumi ir
kartu, kiek įmanoma, atsiriboti nuo tos padėties.
Ko gero, nėra kito tokio aspekto darbe su vaikais, kuriam jums reikia tiek daug
Viešpaties išminties ir Jo vedimo. Tačiau Biblija sako: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties,
teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo
1, 5).
Kai ruošiatės šiai svarbiai tarnystei, būtina pirmiausia pamąstyti apie dešimt pagrindinių
principų, kuriuos turite žinoti, suprasti ir prisiminti, kai konsultuojate neišgelbėtą vaiką.
Priklausykite nuo Šventosios Dvasios

Prisiminkite, kad Dievas myli vaiką ir kad pagal Mato 18, 14 Jis nenori, jog nors vienas
iš jų pražūtų. Taip pat prisiminkite, kad Šventoji Dvasia gali išgelbėti vaiką, net jei jūs ir
suklydote konsultavimo metu. Išgelbėjimas – yra Dievo darbas!
Tad darykite tai, kas geriausia, tačiau nesijaudinkite ir nebijokite. Dievas nori jus panaudoti,
tačiau jūs nesate svarbiausias, kaip pačiam galėtų atrodyti!
Melskitės, kad Šventoji Dvasia dirbtų vaiko širdelėje – įtikintų jį dėl nuodėmės, suteiktų
Kristui ir Jo darbui tikroviškumo ir atgimdytų vaiką.
Melskitės, kad Šventoji Dvasia padėtų ir vadovautų jums, ką reikia sakyti.
Panašiai jums reikia melstis prieš ateinant į susitikimą, prieš pradedant susitikimą ir prieš
pradedant konsultaciją su vaiku. Būkite pamaldus per visą konsultaciją.
Būkite išmintingas
Išmintingas metodas apima dvi paprastas, tačiau naudingas priemones.
Pasirinkite tinkamą vietą

Jei įmanoma, konsultacijai pasirinkite ramią vietą, kad kuo mažiau būtų blaškomas
dėmesys. Vaikas turėtų sėdėti nugara į bet ką, kas galėtų sutrukdyti jo dėmesį.
Pasirinkta vieta turėtų būti vieša ir atvira. Įsitikinkite, kad esate matomas, jei konsultuojate
vaiką po susitikimo atvirame lauke. Darykite tai bet kieno akivaizdoje, jei jus kas nors
stebi.
Niekada nesiveskite vaiko už sienos ar į automobilį, ar netgi į kambarį, kur jūs būtumėte
visiškai vieni. Tai ne tik sukeltų įtarimų kitiems, bet ir nervinę įtampą vaikui.
9
Jei įmanoma, konsultuokite vieną vaiką

Jei aplinkybės leidžia, geriausiai konsultuoti vaiką „akis į akį“. Tačiau galite konsultuoti
ir kelis vaikus, jei tai tikrai būtina ir su sąlyga, kad visi jie turi tokių pačių problemų.
(Žiūrėkite į 4 klausimą.)
Jei įmanoma, konsultuokite tos pačios lyties, kaip ir jūs, vaikus – ypač jei vaikui daugiau
metų, o jūs pats esate paauglys ar netoli dvidešimties.
Būkite pasiruošęs
Nors ir visiška tiesa, kad privalote priklausyti nuo Šventosios Dvasios, kai konsultuojate
vaikus, tuo pat metu privalote stengtis padaryti viską, ką galite, kad būtumėte kuo veiksmingas
ir naudingas. Būkite labai gerai pasiruošęs konsultacijos metu.
Paklauskite savęs:
hh Ar pasimeldžiau? Tai malda prieš mokymą, kad Dievas išgelbėtų vaikus, ir ypač malda,
nors ir labai trumpa, prieš prasidedant konsultacijai.
hh Ar rūpestingai ir atidžiai studijavau tokią knygą, kaip ši, kuri padeda suprasti, ką reikia
daryti?
hh Ar pasiruošiau Bibliją, kad galėčiau ja naudotis – turiu paprastą planelį, kuris padės
prisiminti reikiamus žingsnius?
hh Ar iš anksto nusprendžiau, kokią Biblijos eilutę aiškinsiu?
hh Ar praktikavausi konsultuoti su bendradarbiu? Tai gali būti labai naudinga.
Būkite jautrus
Būkite jautrus Šventosios Dvasios vedimui dėl to, ką turite pasakyti vaikui. Atminkite,
kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Kai kuriems reikia daugiau pagalbos ir paaiškinimo nei
kitiems. Gerai turėti konsultacijos planelį, kuriuo galėtumėte sekti. Tačiau Viešpats gali vesti
jus ta linkme, kurios nesitikėjote.
Būkite jautrus Šventosios Dvasios vedimui dėl to, kaip toli turėtumėte vesti vaiką.
Stebėkite perspėjimo ženklus, kurie rodo, kad jūs per toli nuėjote ar ruošiatės nueiti: neramią
būseną, nežiūrėjimą į jus ar pastebėjimą, kad vaikas „toli nuo jūsų“. Taip pat ypač atkreipkite
dėmesį, kad jis nesupranta, ką jūs norite pasakyti.
Būkite jautrus ir stenkitės suprasti bei įvertinti dvasinį konsultuojamo vaiko suvokimą ir
supratimą. Ar jis supranta, ką jūs sakote? Ar pasiruošęs eiti toliau?
Turėtumėte konsultuoti ir vesti vaiką tiek toli, kiek jis pasirengęs ir pasiruošęs eiti tolyn.
Kai akivaizdu, kad Šventoji Dvasia nedirba vaiko širdelėje, ar atrodo, kad jis nesupranta,
arba jaučiate, jog jis nėra pasirengęs eiti tolyn, nedvejokite nutraukti konsultaciją. Galbūt jūs
esate tik sėjėjas ar laistytojas — bet ne pjovėjas (1 Korintiečiams 3, 6). Paprastai yra kelios
grandys, kurios atveda vaiką pas Kristų. Jūs galite būti vienas iš paskutiniųjų arba vienas iš
pirmųjų.
Ir evangelizuodami, ir konsultuodami visada privalote stengtis nespausti vaiko, kad jis
žengtų žingsnius, kuriems Šventoji Dvasia dar nėra jo paruošusi.
Tokios rūšies jautrumui reikia savidisciplinos ir susivaldymo, kad bet kuriuo atveju
nespaustumėte ar nemanipuliuotumėte vaiku.
Jei vaikas nėra pasiruošęs tolesnei eigai, pasiūlykite jam vėliau pasikalbėti, jei jis to nori.
Jūs turėtumėte melstis, kad Dievas tęstų darbą jo širdelėje.
10
Būkite kruopštus ir skirkite pakankamai laiko

Jūs turite būti pasiruošęs skirti laiko vaikui, kuris nori konsultuotis. Jums reikia suprasti,
su kokia problema jis susidūręs. Tada paprastai ir aiškiai iš Biblijos parodykite, kaip tą
problemą galima išspręsti per Asmenį ir Jėzaus Kristaus darbą. Tai svarbiausia akimirka
vaiko gyvenime, reikalaujanti kruopštumo ir jūsų laiko. Vaiko naudai venkite bet kokios
rūšies paviršutiniškumo ar trumpo, greito metodo. Nepakanka paklausti kelių klausimų, į
kuriuos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Nepakanka tik perskaityti Biblijos eilutę arba
trumpai pasimelsti su vaiku ar paskatinti jį patį melstis.
Jūs turite išsamiai konsultuoti, o tai užima laiko. Tai nėra kažkas, ką galėtumėte atlikti
per 2 ar 5 minutes. Dažniausiai vaikui konsultuoti reikia skirti nuo 20 iki 30 minučių, kad
suprastumėte, kokia yra problema ir parodytumėte atsakymą į tą problemą. Kai kuriais
atvejais, kai yra ypatingų problemų, gali reikėti skirti dar daugiau laiko. Galimas dalykas,
kad netgi neužteks vienos konsultacijos. Gali prireikti paprašyti vaiko, kad jis ateitų dar
kartą, jog pratęstumėte ir užbaigtumėte konsultaciją.
Kartu būtina suprasti, kad konsultacijos ilgumas priklauso nuo vaiko, jo aplinkybių, žinių
ir būsenos pasiruošimo (arba atvirkščiai). Kai kurie vaikai būna taip pasirengę ir taip gerai
pasiruošę, kad prireiks labai mažai laiko. Tačiau svarbu visada būti kruopščiam. Jei abejojate,
skirkite daugiau laiko konsultacijai.
Gali susidaryti aplinkybių, kurios sukliudys skirti daug laiko vaikui konsultuoti. Jei
įmanoma, reikėtų rasti išeitį.
hh Tėvai gali pradėti nerimauti, kad vaikas laiku negrįžta namo.

●● Paskambinkite tėvams arba paprašykite, kad kažkas juos aplankytų ir pasakytų,
jog vaikas sugrįš vėliau.
hh Tam tikru laiku vaikui reikia suspėti į autobusą ar troleibusą.
●● Parvežkite jį į namus savo automobiliu.
hh Pasibaigus susitikimui nėra laiko konsultacijai.
●● Pasakykite vaikams, norintiems su jumis pasikalbėti, ateiti anksčiau kitą dieną ar
kitą savaitę. Sudarykite sąlygas, kad konsultacija prasidėtų prieš kitą susitikimą.
●● Kitas pasirinkimas – pertvarkyti susitikimo tvarkaraštį, kad Biblijos pamokėlė
prasidėtų anksčiau, o ne vėliau. Taip susidarytų galimybė pakonsultuoti
susidomėjusius vaikus prieš susitikimo pabaigą.
hh Jei mokote dieninėje mokykloje, nebus laiko ir galimybės konsultacijai.
●● Įsitikinkite, kad aiškiai pateikėte Evangeliją ir būdą, kaip tapti išgelbėtam,
pamokėlės metu. Melskitės, kad Šventoji Dvasia vestų vaikus pas Kristų per tai,
ką jie išgirdo. Tačiau galite pasakyti vaikams, kad jei jie norės pasikalbėti su jumis
ateityje, tegul palieka savo vardus ir adresus, jog galėtumėte su jais susisiekti.
Daugelis iš šių problemų gali būti išspręstos. Kai planuojate programą, visada nustatykite
laiką konsultacijai.
Daugiau informacijos dėl šio principo galite rasti atsakyme į 7 klausimą.
Paaiškinkite ir išplėskite tai, ką vaikas jau girdėjo

Dažniausiai konsultacijos metu jūs nepasakysite vaikui kažko naujo. Jis jau turėtų būti
girdėjęs pagrindines Evangelijos tiesas susitikimo metu. Konsultavimas apžvelgia šias
tiesas, paaiškina, išplečia jas ir užtikrina, kad vaikas supranta. Dievas kalbėjo vaikui per
11
Evangelijos tiesas, kurias jis girdėjo susitikimo metu ir davė jam troškimą būti išgelbėtam šių
tiesų pagrindu. Jūs norėsite statyti ant jų ir pavartoti jas kaip pagrindą konsultacijos metu.
Pagrindinis skirtumas – konsultacijos metu jūs turėsite galimybę klausinėti ir gauti
atsakymą. Dabar galėsite pritaikyti tai, ką mokėte, asmeniniams vaiko poreikiams.
Konsultavimas iš tiesų yra Biblijos pamokėlės pratęsimas. Jis turėtų glaudžiai sietis su
pamokėle ir į ją įsilieti. Konsultacija suteikia galimybę pasidalyti tomis pačiomis Evangelijos
tiesomis su vienu žmogumi akis į akį ir aiškiai bei asmeniškai pritaikyti tas tiesas ypatingiems
vieno vaiko poreikiams.
Sutelkite dėmesį į pagrindinę svarstomą problemą

Jums reikia būti atidžiam, kad nenuklystumėte nuo temos dėl dėmesio sutelkimo ar dėl
pasiruošimo trūkumų arba dėl nesvarbių svarstomos problemos dalykų, kuriuos pateikė
vaikas. Laikas yra ribotas, tad būtina griežtai laikytis dalyko esmės.
Užduokite klausimų
Pagrindinė nepatyrusio konsultanto klaida – kalba per daug ir klausosi per mažai. Tai
yra konsultacijai skirtas laikas, o ne trumpo pamokslo tarnystė tikintiesiems!
Jums reikia įsiklausyti į vaiką ir įžiūrėti jo poreikius, jei norite jam padėti. Būtina suvokti,
ką vaikas supranta ir ko nesupranta.
Jei norite efektyviai konsultuoti, būtina užduoti klausimų ir atidžiai išklausyti atsakymų.
Taip geriau suprasite vaiko problemas ir sužinosite, kiek jis supranta.
Pateikiame taisykles, kuriomis turėtumėte vadovautis, užduodami klausimus:
hh Venkite užduoti klausimų, kurie reikalauja „taip“ arba „ne“ atsakymų (pvz.: „Ar tu
pakankamai geras, kad eitum į dangų, kai mirsi?“ arba „Ar tu žinai, kad Jėzus numirė
ant kryžiaus už tavo nuodėmes?“). Tokie vieno žodžio atsakymai jums nebus didžiulė
pagalba. Jie netgi gali sudaryti neteisingą įspūdį apie vaiko problemas arba apie jo
supratimą.
hh Venkite per daug klausimų su lengvais ir akivaizdžiais atsakymais, į kuriuos galima
atsakyti beveik negalvojant, suteikiančiais mažai informacijos ir galbūt „išmoktais
mechaniškai“ (pvz.: „Kas mirė ant kryžiaus už tavo nuodėmes?“). Kai kurie iš jų gali
padėti, tačiau neperlenkite lazdos užduodami tokius klausimus.
hh Stenkitės paklausti klausimų, į kuriuos atsakydamas vaikas tikrai padės suprasti jo
problemą ir kaip jis suvokia dalyko esmę (pvz.: „Kaip tu manai, į ką panašus Dievas?“,
„Kas yra nuodėmė?“, „Ką Dievas mato, kai Jis žiūri į tavo širdį ir į tavo gyvenimą?“,
„Kodėl Viešpats Jėzus yra vienintelis, kuris gali nuplauti tavo nuodėmes?“).
hh Įsitikinkite, kad jūsų klausimai yra paprasti, ne per daug „teologiški“. Jei vaikui iškyla
problema dėl jūsų klausimo, pasistenkite jį supaprastinti ar pakeisti formuluotę.
hh Paskatinkite vaiką vartoti savo paties žodžius, o ne atkartoti jūsų. Galbūt jie nebus tokie
tikslūs ir teologiški kaip jūsų, tačiau padės geriau nustatyti vaiko poreikius ir supratimą.
hh Kartais gerai paklausti klausimų, kuriems tinka alternatyvus atsakymas. Taip vaikui
lengviau atsakyti į klausimus. Jis nesigėdija or nebijo, kad gali atsakyti klaidingai (pvz.:
„Ar tu esi išgelbėtas, ar dar tik mąstai apie tai?“, „Ar tu priėmei Kristų, ar esi netoli nuo
tokio sprendimo?“).
hh Jei matote, kad vaikas nežino atsakymo į klausimą (ir tai nutinka dažnai), atsiverskite
Biblijos eilutę, kurioje yra atsakymas, ir paprašykite vaiką ją perskaityti. Arba
paklauskite jį kito pagalbinio klausimo, kuris padės jam atsakyti.
12
hh Svarbu, kad jūs paklaustumėte klausimų „atsipalaidavusioje“ aplinkoje. Bet kuriuo

atveju venkite įtampos. Jūs nenorite, kad konsultacija taptų „miniinkvizicija“, kurios
metu vaikas pradeda nervintis ir baimintis, kad tik nesuklystų atsakydamas į klausimą.
Tokiu atveju jis užsisklęs ir nepasakys nieko.
Naudokitės Biblija
Savo Bibliją laikykite atverstą, rankose, užtikrindami vaiką, kad tai, ką sakote, remiasi
Dievo Žodžiu. Tačiau neskaitykite ir nenurodykite daug eilučių, nes tai jį supainios. Jūs
tikrai norite parodyti vieną eilutę iš Biblijos apie išgelbėjimą ir Kristaus kvietimą ateiti pas
Jį. Geriausia sutelkti dėmesį į šią vieną eilutę. Kitas eilutes galite pasakyti iš atminties ir
paminėti, kad taip „sako Biblija“. Nebūtina jų rodyti Biblijoje.
Gali būti labai naudinga panaudoti Bežodę knygelę kažkuriuo konsultacijos metu – ir
kuo anksčiau – kad sužinotumėte, ką vaikas žino ir ko nežino. Tačiau būtinai veskite vaiką
pas Kristų su atversta Biblija rankose ir patvirtinkite ja savo žodžius, o ne Bežode knygele.
Bežodės knygelės spalvos labai aiškiai ir gyvai pateikia vaikui išgelbėjimo kelią. Jos
paskatins vaiką sutelkti dėmesį ir padės suprasti:
hh Geltonas puslapis kalba apie Dievą ir Dangų.

hh Tamsus puslapis kalba apie nuodėmę.
hh Raudonas puslapis kalba apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą.
hh Baltas puslapis kalba apie išteisinimą per tikėjimą.
hh Žalias puslapis kalba apie krikščioniško gyvenimo augimą.
Bežodė knygelė tikrai gali padėti jums paaiškinti vaikui išgelbėjimo būdą. Klausdami
klausimų jūs galite sužinoti, kaip vaikas supranta Evangeliją. Tai padės geriau panaudoti
laiką.
Žinoma, jūs galite pasiekti tokiū pačių tikslų ir be Bežodės knygelės.
Būkite mylintis ir susidomėjęs

Vaikai visada pripažins žmogų, kuris akivaizdžiai domisi jais ir per kurį spinduliuoja
Dievo meilė. Mokytojas ar konsultantas niekada negali būti „šaltas“ norėdamas suartėti su
vaikais.
Jei ledai pralaužti ir savitarpio santykių pradžia sukurta, kalbėjimas su vaikais ir jų
konsultavimas taps žavingas ir gana lengvas. Vaikai yra natūralūs ir atviri. Jei jie gerbia jus
ir jumis pasitiki, dažniausiai pasakys, ką žino ir ko nesupranta.
Tačiau yra keli svarbūs principai, kuriuos visada reikia prisiminti:
hh Priimkite vaiką kaip vertingą asmenybę ir gerbkite jį kaip individą, kuris turi poreikių.
hh Nekritikuokite jo.
hh Niekada nesudarykite tokio įspūdžio, kad problema nereikšminga ar netgi juokinga.
Dievas niekada taip nesielgia su mumis.
hh Neišplepėkite to, ką jums patikėjo vaikas. Jei jūs su kitais pasidalysite vaiko paslaptimi,
jis bus karčiai nusivylęs ir niekada daugiau neateis pas jus.
13
III skyrius.
Dešimt punktų, kuriais turite vadovautis
Vedant vaiką pas Kristų, naudinga turėti planą ir juo naudotis. Šiame skyriuje pateiksime
tokio plano pavyzdį. Skyriaus pabaigoje rasite tris apibendrinančius pagrindinius konsultacijos
planus. Galite išsikirpti ar nusikopijuoti ir įsidėti į Bibliją. Dar geriau – prisitvirtinti prie
Biblijos viršelio. Kada konsultuojate vaiką, retkarčiais galite žvilgtelėti į planelį, kad
prisimintumėte, ką reikia daryti toliau.
Tačiau konsultacija nėra tik mašinalus lavinimasis. Tai Šventosios Dvasios darbas įtikinti ir
atgimdyti iš naujo. Jums reikia visada būti lanksčiam ir jautriam Šventosios Dvasios vedimui,
kai reaguojate į vaiko problemas ir poreikius. Gali iškilti tokios aplinkybės, klausimai ir
problemos, kurie sutrukdys jums tiksliai sekti šiuo planu. Tačiau naudinga suprasti, kad planas
yra idealus kontūras, kuriuo reikia sekti ir panaudoti jį kaip pagrindinį principą konsultacijos
metu.
Pateiksime dešimt punktų, kuriais reikėtų sekti vedant vaiką pas Kristų.
1 punktas – nuraminkite vaiką

Vaikas gali nervintis ir stebėtis, kas nutiks, ypač jei jis yra jaunesnio amžiaus. Kartais
problema gali būti krizenimas, juokeliai. Kaip išspręsti šią problemą, jums padės 2
klausimas.
Nusišypsokite ir nuraminkite vaiką. Pasakykite jam, kad esate laimingas, jog jis nori
pasikalbėti su jumis.
Paklauskite, koks jo vardas ir kiek jam metų (jei dar nežinote). Vėliau, kai su juo kalbėsitės,
kreipkitės vardu.
Sužinokite, ar kas nors jo laukia arba kokiu laiku jis turėtų būti namie. Tada viską
sutvarkykite.
Jums būtų naudinga nuo pradžių sužinoti, ar jis yra Romos katalikas, ar žydas ir t. t. Tai
padaręs, paklauskite, ar vaikas lanko sekmadieninę mokyklą, ar bažnyčią. Jei taip, tai kokią.
Kai kuriais atvejais naudinga sužinoti, kokią mokyklą vaikas lanko.
Taip pat paklauskite, ar jam patinka mokykla ir koks dalykas mėgstamiausias. Toks
pokalbio tipas padrąsina vaiką, nuramina ir leidžia būti atviram su jumis pokalbio metu.
2 punktas – nustatykite vaiko problemą

Kaip gydytojui jums reikia „diagnozuoti“ dvasinę vaiko problemą, kad galėtumėte jam
padėti. Gydytojas niekada neturėtų išrašyti vaistų ar paskirti procedūrų, kol nėra ištyręs
paciento ir nesuradęs, kas yra negerai. Tas pats tinka ir vaiko konsultantui.
Keturios pagrindinės vaikų grupės

Vaikai, kurie ateina konsultuotis ar prašyti pagalbos po susirinkimo, priklauso vienai iš
keturių pagrindinių kategorijų ar grupių. Su kiekviena grupe turi būti elgiamasi skirtingais
būdais.
1 grupė – Vaikas, kuris nėra nuoširdus ar pasiruošęs.

Jis gali būti smalsus. Galbūt atėjo pasikalbėti su jumis tik todėl, kad kažkas kitas taip
padarė. Galbūt atėjo tik todėl, kad jo vyresnysis brolis nori pasikalbėti su jumis. Galbūt todėl,
kad išgirdo, jog tie, kurie ateina, nemokamai gauna knygą, o galbūt todėl, kad nori jums
14
įtikti. Arba jis pas jus atėjo tik „dėl juoko“.
2 grupė – Vaikas, kuris nesupranta, kad jam reikalingas išgelbėjimas.

Jis nesupranta, kas yra nuodėmė ir nėra dėl jos įsitikinęs. Dažnai toks vaikas yra labai
mažas.
3 grupė – Vaikas, kuriam trūksta užtikrinimo dėl išgelbėjimo, arba turi problemą kaip
tikintysis.
Jis jau yra pasitikėjęs Jėzumi Kristumi kaip Viešpačiu ir Gelbėtoju, tačiau galvoja, kad
jam dar kartą reikia būti išgelbėtam. Arba jis žino, kad yra išgelbėtas, tačiau turi problemų
ar klausimų, kurie jį neramina.
4 grupė – Vaikas, kuris yra nuoširdus, suprantantis, tačiau neišgelbėtas ir iš tikrų jų nori
būti išgelbėtas.
Daugelis vaikų, kurie ateina konsultuotis, priklauso šiai grupei. Pirmiausia ir kalbėsime
apie šią grupę.
Trys pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti

Atėjusio vaiko reikia paklausti trijų klausimų, kurie siejasi su viena iš anksčiau aprašytų
grupių. Taip jūs nustatysite, kokiai grupei vaikas priklauso. Atidžiai įsiklausykite į jo
atsakymus.
1 klausimas – Kodėl tu nori su manimi pasikalbėti?

Be abejo, šį klausimą, galite paklausti kitais žodžiais: „Kodėl tu pasilikai?“ arba „Ar
norėtum pasikalbėti apie kažką iš pasakojimo?“, arba „Ką norėtum, kad tau padarytų Viešpats
Jėzus?“
Vaiko atsakymas parodys, ar jis nuoširdus, ar priklauso anksčiau minėtai pirmai grupei.
Jei atsakymas patvirtina, kad jis nuoširdžiai nori pasitikėti Kristumi, tada klauskite 2 ir 3
klausimo.
Tačiau jei akivaizdžiai matote, kad jis nėra nuoširdus ar nepasiruošęs eiti toliau,
akcentuokite, kad pasitikėjimas Kristumi yra svarbiausias žingsnis, kurį jis turėtų žengti.
Pasakykite, kad jis rimtai apie tai pamąstytų, ir jog jis gali pasitikėti Kristumi bet kuriuo
metu ir bet kurioje vietoje. Taip pat leiskite jam žinoti, kad jūs visuomet esate pasiruošęs
pasikalbėti su juo ateityje, kai tik jis panorės. Toks pokalbis gali būti pirmasis žingsnis
sukuriant savitarpio santykius su juo ir priartinti vėlesnį atsivertimą.
Tokiu atveju jūs negalite jo vesti toliau.
Jei akivaizdžiai matote, kad vaikas atėjo tik „dėl juoko“, galite jį pabarti ar papriekaištauti.
Tačiau kartu padrąsinkite jį surimtėti ir apmąstyti apie pasitikėjimą Jėzumi Kristumi kaip
Gelbėtoju.
2 klausimas – Ar padarei kada nors nuodėmę arba kažką blogo?

Taip pat ir šį klausimą galima paklausti kitaip: „Ką mato Dievas, kai Jis žiūri į tavo širdį
ir gyvenimą?“, „Kaip manai, kas yra nuodėmė?“ arba „Ką tu blogai darai?“
Tokio tipo klausimai ir vaikui, ir jums leis pasikalbėti apie nuodėmę.
Jo atsakymai į jūsų klausimus padės sužinoti, ar vaikas supranta poreikį būti išgelbėtam.
Jei ne, tai jis yra anksčiau minėtoje antroje grupėje. Jis taip pat nepasiruošę eiti toliau.
15
Tačiau nepakanka vaikui tik žinoti, kad jis nusidėjo ir atsakyti į užduotus klausimus „taip“.
Turi būti įsitikinimas dėl nuodėmės, troškimas nusigręžti nuo jos ir noras būti kitokiam.
Taigi, jūs galite paklausti tolesnių klausimų: „Ar tu norėtum būti kitoks?“, „Kaip Dievas
nori, kad tu jaustumeis dėl to, kad blogai pasielgei?“, „Ar norėtum tapti kitoks su Dievo
pagalba?“ arba „Kodėl norėtum būti kitoks?
Jei vaikas neturi jokio supratimo dėl nuodėmės ir (ar) atrodo, jog neturi įsitikinimo, kad
yra nusidėjęs, jis priklauso antrai vaikų grupei. Tada jūs negalite privesti jo prie Kristaus.
Pasakykite, kad jam reikia suvokti savo nuodėmingumą prieš pasitikint Jėzumi Kristumi
kaip Gelbėtoju. Jei taip įvyks, tada jis gali paprašyti Viešpaties Jėzaus jį išgelbėti. Leiskite
jam žinoti, kad jis visada gali laisvai ateiti pas jus, jei reikės pagalbos. Prieš jam išeinant,
pasimelskite ir paprašykite Dievo, kad Jis parodytų vaikui jo nuodėmingumą ir padėtų
pasitikėti Jėzumi Kristumi. Tačiau būkite atsargus, kad jis bet kuriuo atveju nesijaustų, jog
yra išgelbėtas todėl, kad jūs su juo pasimeldėte.
Kitu atveju, jei atrodo, kad vaikas supranta ir yra įsitikinęs dėl nuodėmės, eikite prie 3
klausimo.
3 klausimas – Ar jau pasikvietei Viešpatį Jėzų į savo širdį ir gyvenimą, kad Jis atleistų
tavo nuodėmes? Arba: „Ar esi kada nors tai jau daręs?“
Tikėtina, kad vaiko atsakymas parodys, ar jis yra išgelbėtas.
Jei vaikas atsako „ne“ arba jūs abejojate jo atsakymais apie išgelbėjimą, elkitės su juo,
kaip su neišgelbėtu vaiku, kuris turi supratimą. Kitais žodžiais tariant, jis priklauso ketvirtai
grupei.
Tačiau jei vaikas sako „taip“, paprašykite jo papasakoti apie tai. Nepriimkite jo „taip“
tuojau pat. Jis gali atsakyti „taip“, nes jaučia, kad jūs norite, jog taip atsakytumėte. Arba jis
gali atsakyti „taip“ todėl, kad kiekvieną vakarą eidamas miegoti kartoja panašią maldelę.
Atidžiai įsiklausykite į jo atsakymą ir, jei būtina, klausinėkite toliau. Jei dabar tikrai įsitikinęs,
kad jis išgelbėtas, tai vaikas priklauso trečiai grupei. Jūs turėtumėte su juo elgtis, kaip su iš
naujo atgimusiu vaiku, kuris prarado užtikrinimą ir jam reikalinga pagalba krikščioniškame
gyvenime.
Tada turėtumėte surasti priežastį, dėl ko jam trūksta užtikrinimo ir duoti patarimą iš
Dievo Žodžio. Tai galite padaryti paklausdamas tokių klausimų: „Ar tu manai, kad jau neturi
Viešpaties Jėzaus savo širdyje ir gyvenime?“
Užtikrinimo trūkumo priežastys gali būti:
hh vaikas nusidėjo ir tiki, kad dėl to Jėzus Kristus jį paliko,

hh vaikas atmetė draugystę su Viešpačiu nustojęs melstis ir studijuoti Bibliją,
hh vaikas niekada nesuprato ar nepriėmė išgelbėjimo užtikrinimo dėl mokymo trūkumo.
Kaip galite jam padėti?
hh Paaiškinkite, kad Jėzus Kristus jo nepaliko ir negali to padaryti. Vaikui nereikia dar
kartą būti išgelbėtam (Hebrajams 13, 5).
hh Parodykite jo poreikį atgailauti (1 Jono 1, 9).
hh Pabrėžkite ramiojo laiko svarbą kiekvieną rytą arba kažkuriuo dienos metu.
hh Trumpai apibūdinkite Biblijos mokymą apie išgelbėjimo užtikrinimą. Vaikas gali būti
užtikrintas, kad yra išgelbėtas, nes taip sako Biblija (Apaštalų darbų 16, 31) ir todėl, kad
buvo pasikeitimų (nors ir mažų) jo gyvenime (2 Korintiečiams 5, 17).
16
Vėliau pasimelskite su juo, padrąsinkite jį ir leiskite išeiti.

Kai klausite trijų ar serijos klausimų, kurie nurodyti anksčiau, tikriausiai nebūsite
visiškai įsitikinęs, ar vaikas yra nuoširdus. Kitaip tariant, nežinote, kuriai iš keturių grupių jis
tinka. Tokiu atveju geriau konsultuoti vaiką ir elgtis su juo, kaip su vaiku, esančiu ketvirtoje
grupėje.
3 punktas – įsitikinkite, ar vaikas supranta Evangeliją

Tai gera galimybė panaudoti Bežodę knygelę. Tačiau jums nereikėtų vien tik kalbėti. Jūsų
tikslas – ne pamokslauti, bet sužinoti, kiek vaikas supranta apie Evangeliją. Todėl turėtumėte
paklausti vaiką klausimų, kad sužinotumėte jo supratimą apie Dievą, apie nuodėmę, apie
Jėzų Kristų ir apie išgelbėjimo būdą.
Jūs galite cituoti Biblijos eilutes ir tada paaiškinti bei išaiškinti, ko klausiate. Tačiau jums
nereikia atsiversti Biblijos ties kiekviena eilute.
hh Dievas (parodykite geltonąjį Bežodės knygelės puslapį)

Ką jums primena šis puslapis?
Į ką panašus Dievas?
●● Jis yra turtingas, visko Kūrėjas ir viską valdantis.
●● Jis yra karalių Karalius.
●● Jis yra tyras.
●● Jis gyvena danguje ir jus myli.
hh Nuodėmė (parodykite tamsųjį Bežodės knygelės puslapį)

Kas yra nuodėmė? Pateikite kai kuriuos pavyzdžius.
Ką Dievas galvoja apie nuodėmę?
Ar esi nusidėjęs?
Ar nori nusisukti nuo nuodėmės ir tapti kitokiu?
hh Jėzus Kristus (parodykite raudonąjį Bežodės knygelės puslapį)

Kas vienintelis gali pašalinti tavo nuodėmę?
Kodėl Jis gali tai padaryti?
Ar Jis vis dar miręs?
hh Išgelbėjimo kelias (parodykite baltąjį Bežodės knygelės puslapį)

Kodėl tu turi būti išgelbėtas?
Ką Dievas padarys, jei tapsi išgelbėtas?
Prisiminkite, kad kalbate vaikui. Jo supratimas ir savęs išreiškimas ribotas. Nesitikėkite

teologinio atsakymo. Jūs tik norite sužinoti, kokį pradinį supratimą jis turi apie pagrindinę
tiesą. Ir viskas!
Kai klausinėjate vaiką, galite sužinoti, kad jis labai mažai supranta arba visai nieko
nesupranta apie nusakytas tiesas. Taip pat galite pamatyti, kad jis nelabai domisi jomis arba
tampa nenustygstantis. Abejais atvejais geriausia paprastai nusakyti Evangelijos žinią ir
padrąsinti jį savo pačiu laiku pasitikėti Kristumi. Žinoma, pasiūlykite jam galimybę dar kartą
susitikti ir pratęsti pokalbį. Žiūrėkite, kokia reakcija bus į tai.
17
4 punktas – vartokite Biblijos eilutę, kad parodytumėte išgelbėjimo kelią

Ko gero, tai svarbiausias žingsnis, kuriam reikia skirti daugiausiai laiko.
Vaikas atėjo norėdamas būti išgelbėtas. Jūs jo klausinėjote.
hh Atrodo, jis buvo nuoširdus.
hh Atrodo, jis suprato savo poreikį būti išgelbėtu.
hh Jis nėra pasitikėjęs Kristumi.
hh Atrodo, jis turi pradinį supratimą apie Evangeliją.
Keturių faktų pagrindu jūs galite parodyt jam, ką reikia daryti, kad būtų išgelbėtas.
Keli principai, kuriais reikia vadovautis:
hh Panaudokite Bibliją, kad parodytumėte vaikui, kaip būti išgelbėtam.
hh Išsirinkite tik vieną eilutę. Sutelkite dėmesį į ją ir kruopščiai ją paaiškinkite.
hh Jei įmanoma, vartokite eilutę, kurią mokėte per Biblijos pamokėlę ir pristatėte
Evangeliją. Pavyzdžiui, jei mokėte pasakojimą apie Zachiejų (Luko 19, 1–10), kuris
atėjo pas Jėzų, kai šis jį pakvietė, galite vartoti Jono 6, 37: „… ateinančio pas mane Aš
neišvarysiu lauk“.
hh Vartokite tokią eilutę, kurią vaikas gali lengvai suprasti ir kurios žodžius bei sąvokas
galima trumpai paaiškinti. Pavyzdžiui, Jono 1, 12, kurioje kalbama apie Kristaus
priėmimą, yra lengviau paaiškinti vaikui, labai mažai žinančiam arba visai nežinančiam
Biblijos pagrindų, nei Jono 3, 16 eilutę. Taip pat geriau vartoti Romiečiams 10, 13 nei
Jono 1, 12, kai konsultuojate katalikų vaiką, kuris gali supainioti „Kristaus priėmimą“
su pirmosios Komunijos priėmimu.
hh Turite būti labai paprastas su mažesniais vaikais. Pavyzdžiui, Apreiškimo 3, 20 mažam
vaikui yra lengva suprasti.
hh Vartokite eilutę, kuri vaikui parodo du dalykus:
●● Ką Dievas nori, kad jis padarytų.
●● Ką padarys Dievas, jei vaikas tai padarys.
Daugelis eilučių parodo šiuos du aspektus: Jono 1, 12; 3, 16; 6, 37; Apaštalų darbų 3, 19;
16, 31; Romiečiams 10, 13 ir Apreiškimo 3, 20.
hh Paprašykite, kad vaikas perskaitytų eilutę, o jei jis negali, perskaitykite jūs.
hh Paprastai ir išsamiai paaiškinkite eilutę vaikui.
Prisiminkite: išsamiai turite išaiškinti du pagrindinius faktus:

Ką Dievas nori, kad vaikas padarytų.
Ką Dievas padarys, jei vaikas tai padarys.
Jei vartojate Jono 1, 12:

Turėtumėte pabrėžti vaiko poreikį priimti Viešpatį Jėzų į savo širdį ir gyvenimą. Jei vaikas
tai padarys, jis taps Dievo vaiku ir Dievo šeimos nariu.

Turėtumėte pabrėžti vaiko poreikį patikėti Jėzumi Kristumi ar pasitikėti Juo dėl
išgelbėjimo. Jei vaikas tai padarys, turės amžiną jį gyvenimą.
18

Turėtumėte pabrėžti, kad vaikui reikia ateiti pas Jėzų Kristų. Jei vaikas tai padarys, jis
bus priimtas, neatstumtas.
Jei vartojate Apaštalų darbų 16, 31:

Turėtumėte pabrėžti, kad vaikui reikia patikėti (pasitikėti ar visiškai save atiduoti)
Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Jei jis tai padarys, bus išgelbėtas.
Jei vartojate Apaštalų darbų 3, 19:

Turėtumėte pabrėžti, kad vaikui reikia nusigręžti nuo savo nuodėmių į Kristų. Jei vaikas
tai padarys, pasitikės Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju – visos jo nuodėmės bus
pašalintos.
Jei vartojate Romiečiams 10, 13:

Turėtumėte pabrėžti, kad vaikui reikia paprašyti Jėzaus Kristaus jį išgelbėti. Jei vaikas tai
padarys, bus išgelbėtas!
Jei vartojate Apreiškimo 3, 20:

Turėtumėte pabrėžti, kad vaikui reikia atverti savo širdies ir gyvenimo duris Viešpačiui
Jėzui. Jei vaikas tai padarys, Viešpats Jėzus ateis ir ten apsigyvens. Kai Jis ateis, nuplaus
jo nuodėmes. (Jei dvejojate pavartoti šią eilutę konsultacijos metu, perskaitykite atsakymą
į 5 klausimą.)
Išsamiai išaiškinkite Biblijos eilutę, kurią pasirinkote. Peržiūrėkite ją vėl ir vėl, kol
įsitikinsite, kad vaikas suprato. Aiškinkite labai paprastai.
Pažvelkime į kelis paprastus aiškinimus.
Jei vartojate Jono 1, 12, aiškinkite ją taip:

Pagal šią eilutę ką reikia padaryti, jog taptum Dievo vaiku? Tau reikia priimti Jį į savo gyvenimą!
Ką tau reikia priimti? Viešpatį Jėzų! Pastebėk, kaip ankstesnėse eilutėse Jis ateina pas kai kuriuos
žmones ir jie nepriima Jo. Kaip liūdna! Aš labai laimingas, kad tu nori Jį priimti.
Kas gali priimti Viešpatį Jėzų? Ši eilutė sako: „Visiems, kurie Jį priėmė“. Jis kviečia visus žmones,
nesvarbu kokie blogi jie būtų. Argi tai nenuostabu?
Kaip priimti Viešpatį Jėzų? Šis žodis reiškia nuoširdžiai paprašyti Jo ateiti į tavo gyvenimą, kad
pašalintų tavo nuodėmes ir apsigyventų tavyje bei valdytų tave. Ar tu iš tikrų jų nori Jį priimti?
Jis padarys tave Dievo šeimos nariu. Tu būsi Dievo vaikas. Dievas bus tavo Tėvas, o tu būsi Jo
vaikas. Ką tu turi padaryti? Ką Jis padarys?
Jei reikalinga, pakartokite šį aiškinimą kelis kartus, kad įsitikintumėte, jog vaikas
supranta.
Jei pasirinkote Jono 1, 12 ir kalbate apie Viešpaties Jėzaus Kristaus priėmimą, stenkitės
vartoti „Dievo vaiko“ sąvoką ir nepradėkite aiškinti kitų sąvokų, kurios nėra įtraukos į
eilutę (pvz.: „Būsi išgelbėtas“, arba „Tau bus atleista“, arba „Nuo tavęs nenusigręš“).
Tas pats principas tinka bet kuriai Biblijos eilutei, kurią nuspręsite vartoti. Stenkitės
nenukrypti nuo to, ką sako eilutė.
Jei pasirinkote Jono 3, 16:

Dievas tave taip mylėjo, kad atsiuntė Viešpatį Jėzų mirti už tave ant kryžiaus. Taigi, pagal šią
eilutę, kad tau reikia padaryti? Tau reikia patikėti Juo – pasitikėti Viešpačiu Jėzumi. Tačiau ką
reiškia pasitikėti Viešpačiu Jėzumi? Ar matai šią kėdę? Tai gera kėdė, aš žinau. Esu įsitikinęs,
19
kad ji mane atlaikys, kai aš ant jos atsisėsiu. Tačiau to nepakanka. Aš turiu atsisėsti ant jos. Aš
turiu pasitikėti ja.
Jėzus Kristus nori, kad tu pasitikėtum Juo ar visiškai atsiduotum Jam kaip savo Viešpačiui ir
Gelbėtojui. Štai ką reiškia ši eilutė. Jei tu pasitikėsi Juo taip, kaip sako Biblija, ką gausi? Amžiną jį
gyvenimą! Tai reiškia, kad Dievas gyvena tavyje. Naujas gyvenimas su Dievu prasideda dabar ir
tęsiasi visą amžinybę danguje, jei tu pasitikėsi Viešpačiu Jėzumi kaip savo Gelbėtoju.
Jei pasirinkote Jono 6, 37:

Šioje eilutėje Viešpats Jėzus sako, kad Jis nori, jog tu kažką padarytum. Ar gali pasakyti, ko Jis
nori? Taip, Jis nori, kad tu ateitum pas Jį. Jis dažnai tai sako nusidėjėliams Biblijoje ir tą patį
daro šiandien. „Ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk“.
Mes negalime matyti Viešpaties Jėzaus, kad ateitume pas Jį, paliestume Jį. Tai reiškia, kad mes
pas Jį turime ateiti maldoje ir kalbėti Jam savo širdyse taip, lyg Jis stovėtų prieš mus.
Ką sako Viešpats, kas įvyks, jei tu ateisi pas Jį ir paprašysi Jo išgelbėti tave? Jis sako, kad tavęs
neatstums ir neišvarys. Tai reiškia, kad Jis tave priims, atleis tau ir išgelbės tave. Tad tau reikia
dabar ateiti pas Jį. Jis laukia, yra pasiruošęs tave priimti ir išgelbėti.
Jei pasirinkote Apaštalų darbų 16, 31:

Ši eilutė sako, kad patikėtum Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Tai reiškia, kad tau reikia atiduoti savo
gyvenimą Viešpačiui Jėzui Kristui ir visiškai Juo pasitikėti kaip savo Viešpačiu ir Gelbėtoju.
Tai panašu, kai kažkas įlipa į valtį ir leidžia locmanui saugiai jį perplukdyti per gilius vandenis.
Tu patiki savo gyvenimą Jam. Kai tai padarai, Jis tave išgelbėja. Tai reiškia, kad Jėzu pašalina
nuodėmės bausmę nuo tavęs ir suteikia tau naują gyvenimą bei padaro tave nauju žmogumi.
Jei pasirinkote Apaštalų darbų 3, 19:

Ši eilutė rodo, kad Dievas nori, jog tu atgailautum – nusigręžtum nuo savo nuodėmių ir sektum
Juo. Štai ką iš tikrų jų reiškia atsivertimas. Dievas nenori, kad tu gyventum taip, kaip gyvenai:
aš taip pat esu tikras, kad tu ir pats nenori taip gyventi. Tačiau būti atsivertusiam nereiškia vien
tik nusigręžti nuo nuodėmės. Tuo pačiu metu tu pasitiki Kristumi ir paprašai Jį išgelbėti tave.
Jei taip padarai, visos tavo nuodėmės, taip sako eilutė, bus paslėptos nuo Dievo akivaizdos
amžiams. Pažiūrėk, ar matai dėmę ant šio popieriaus lapo? Dabar žiūrėk, kai aš panaudosiu
trintuką. Dėmė išnyko. Ji pašalinta. Ji paslėpta. Taip ir Dievas padaro su tavo nuodėmėmis, kai
tu nuo jų nusisuki ir pasitiki Jėzumi Kristumi.
Jei pasirinkote Romiečiams 10, 13:

Ši eilutė sako, kad Dievas nori, kad tu kažką padarytum. Jis nori, kad šauktumeis Viešpaties
Jėzaus vardo. Jis nori, kad tu šauktumeis Jo. Kodėl tu turėtum Jo šauktis ir ką turėtum paprašyti
Jo padaryti? Tau reikia prašyti Jo išgelbėti tave iš nuodėmių. Nes vienintelis Jis gali išgelbėti
tave iš jų.
Pagalvok apie berniuką, kuris įkrito į gilų šulinį ir neturi jokių šansų iš jo išlipti. Jis bando, tačiau
kraštai statūs ir šlapi. Tai neįmanoma. Tada jis pamato, kad kažkas žiūri nuo šulinio viršaus,
kažkas, kurį jis pažįsta ir kuriuo pasitiki, kuris yra stiprus. Jis šaukia: „Prašau, išgelbėk mane!“
Ir tas žmogus, kuris yra stiprus ir mylintis, nusileidžia virve žemyn į šulinį, paima berniuką ir
išgelbėja.
Jei tu žinai, kad tau reikia būti išgelbėtam iš nuodėmių, šaukis Jėzaus Kristaus, paprašyk Jo, kad
tave išgelbėtų, ir Jis taip padarys. Štai ką žada ši eilutė – bet kuriam žmogui. Jei tu šauksiesi Jo
tave išgelbėti, ką sako ši eilutė? Tu būsi išgelbėtas!
Jei pasirinkote Apreiškimo 3, 20:

Į kurias duris beldžiasi Viešpats Jėzus? Jis beldžiasi į tavo širdies ir gyvenimo duris. Tu negali
matyti šių durų ir negali girdėti beldimosi. Viešpats vartoja „vaizdingus žodžius“, kuriuos tu
lengvai gali suprasti ir kurie leidžia tau žinoti, kad Jis yra anapus tavo gyvenimo ir nori įeiti.
20
Kodėl Viešpats Jėzus beldžia į tavo širdies ir gyvenimo duris? Jis nori įeiti, kad galėtų pašalinti
tavo nuodėmes. Širdis, paminėta čia, nėra tokia pati, kuri varinėja kraują po tavo kūną. Širdis –
tikrasis tu, dalis tavęs, kuri mąsto ir jaučia.
Ką tau reikia padaryti? Viešpats Jėzus nori, kad tu atvertum savo gyvenimo ir širdies „duris“.
Jis nori, kad nusigręžtum nuo savo nuodėmių ir paprašytum Jo ateiti ir atleisti tavo nuodėmes.
Ką padarys Viešpats Jėzus, jei tu paprašysi Jo ateiti? Jis pažadėjo, kad Jis ateis ir padarys
tave švarų Dievo akivaizdoje. Eilutė taip pat sako, kad Jis nori artimai bendrauti, draugauti su
tavimi. Argi nenuostabu?
Jei esate įsitikinęs, kad vaikas supranta ir jums atrodo, jog Dievas tikrai veikia jo širdyje,
pereikite prie kito žingsnio.
Dažniausiai pasitaikanti klaida konsultacijos metu – „sumaišymas“ sąvokų iš įvairių

eilučių, užuot vartojus tos eilutės sąvokas. Pavyzdžiui, jei vartojate Apaštalų darbų 16, 31,
neturėtumėte sakyti: „Jei ateisi pas Jėzų Kristų, būsi išgelbėtas“. Jei vartojate Jono 1, 12,
neturėtumėte sakyti: „Priimk Viešpatį Jėzų Kristų ir gausi amžinojo gyvenimo dovaną“. Jei
vartojate Romiečiams 10, 13, neturėtumėte sakyti: „Šaukis Viešpaties Jėzaus Kristaus ir tapsi
Dievo vaiku“. Visi trys paaiškinimai (nors ir yra teisingi) painioja sąvokas.
Kita klaida – tuo pačiu metu vartoti ir atėjimo pas Jėzų Kristų sąvoką, ir prašymo, kad
Jėzus Kristus ateitų į tavo gyvenimą, sąvoką. Jos abi reiškia tą patį dalyką. Tačiau vaikas
gali susipainioti, nes atrodo, kad jos yra „priešingos“.
Naudinga vartojant Biblijos eilutę paklausti kokių nors klausimų, o ne tik pačiam kalbėti.
Pavyzdžiui, jei vartojate Romiečiams 10, 13, galėtumėte paklausti šių klausimų:
Ką ši eilutė sako tau daryti?
Kieno tu turėtum šauktis?
Ką padarys Viešpats Jėzus, jei tu Jo šauksiesi?
5 punktas – paklauskite, ar vaikas nori pasitikėti Kristumi, ar labiau

norėtų eiti namo ir daugiau apie tai pagalvoti
Dabar galite paklausti vaiką, ar jis iš tiesų nori pasitikėti Jėzumi Kristumi (ar ateiti pas
Jėzų Kristų, ar priimti Jėzų Kristų – priklausomai nuo to, kokia sąvoka buvo vartojama jūsų
pasirinktoje eilutėje).
Gerai paklausti klausimą taip, kad atsakyti į jį būtų galima ne vien tik paprastu žodeliu
„taip“. Jei įtrauksite „ar labiau“, vaikui bus lengviau sąžiningai atsakyti nesigėdijant. Vaikui
sunku pasakyti „ne“ susirūpinusiam konsultantui!
Turėtumėte pabrėžti, koks svarbus yra šis jo apsisprendimas. Kai paaiškinsite šio
apsisprendimo svarbą, bendrais bruožais nusakykite tris dalykus:
1. Viešpats Jėzus norės kontroliuoti jo gyvenimą.
Viešpats Jėzus ateina į vaiko gyvenimą ne tik išgelbėti jį ir atleisti nuodėmes. Jis ateina
pakeisti vaiką ir būti jo gyvenime Viešpačiu bei Šeimininku. Jis norės būti „vaiko
bosu“.
2. Viešpats Jėzus tikėsis pasikeitimų vaiko gyvenime.
Tapimas krikščioniu reiškia norą nusisukti nuo to, kas yra bloga, ir ieškoti daryti tai,
kas patinka Dievui.
3. Būti krikščioniu ne visada yra lengva.
Vaikui reikia žinoti, kad kiti berniukai ir mergaitės gali iš jo juoktis ar netgi šaipytis,
kai sužinos, ką jis padarė.
21
Vaikas turi žinoti, ką reiškia būti krikščioniu prieš pasitikint Kristumi. Tai turėtų būti
įtraukta pačioje pradžioje, kai pristatote Evangeliją.
Jei matote, kad vaikas nenori „mokėti tokios kainos“, nespauskite jo. Jis pats turi išspręsti
šį reikalą. Jūs jau padėjote atskleisdamas ir išaiškindamas situaciją.
Visada svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Norėdamas parodyti vaikui, kad ne taip paprasta
pasitikėti Kristumi, kartu nepadarykite šio dalyko nepakeliamai sunkiu. Pabrėžkite faktą,
kad jei vaikas pasitikės Jėzumi Kristumi, Jėzus padės jam būti geram ir gyventi dėl Dievo,
kai kiti kalbės nemalonius dalykus apie jį ir jam. Patartume sakyti:
Tačiau prisimink, kad kai pasitikėsi Viešpačiu Jėzumi, Jis bus tavo gyvenime ir padės tau būti
kitokiam. Jis padės tau gyventi dėl Jo ir suteiks džiaugsmą bei jėgų, kurių tau reikės.
Taigi, kai vaikas suprato, ką reiškia pasitikėti Kristumi, jums reikia paklausti, ką jis iš
tiesų nusprendė daryti.
Ar norėtum dabar pasitikėti Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju? Šito turi trokšti iš visos
širdies. O gal norėtum išeiti ir daugiau pagalvoti apie tai? Kelias sekundes patylėkime. Kai nuspręsi,
pasakyk, ką norėtum padaryti.
Jei vaikas pasakys, kad šiuo metu nenori pasitikėti Kristumi, bet nori eiti namo ir pagalvoti,
leiskite jam eiti. Nesistenkite spausti jį, kad pakeistų savo nuomonę. Tačiau pasakykite, kad
jis gali pasitikėti Kristumi ir namie arba bet kur, jei iš tikrųjų to norės. Taip pat galite patarti
jam vėliau ateiti pas jus pasikalbėti, jei jis to panorės. Prieš išėjimą pasimelskite su juo.
Jei vaikas atsakė į šį klausimą „taip“ ir atrodo, jog yra paruoštas Šventosios Dvasios
pasitikėti Kristumi, tada jis pasiruošęs kitam žingsniui.
Nors jūs ir nenorite spausti vaiką ir to nedarote, tačiau kartu nesudarykite jam tokio
įspūdžio, kad jis gali laukti ir pasitikėti Viešpačiu Jėzumi bet kuriuo metu, kai nori. Hebrajams
3, 7 mums primena, kad šiandien yra išgelbėjimo diena. Vaikui reikia suvokti, jog svarbu
atsakyti į Dievo balsą, kai Jis jam kalba. Šito dalyko nereikia atidėti į šalį.
6 punktas – patarkite, kad vaikas pasikalbėtų su Viešpačiu Jėzumi ir

paprašytų jį išgelbėti
Dabar jūs turite paskatinti vaiką melstis ir paprašyti, kad Jėzus Kristus jį išgelbėtų pagal
tą Biblijos eilutę, kurią aiškinote. Pavyzdžiui, jei vartojote Jono 1, 12 arba Apreiškimo 3, 20,
kad parodytumėte vaikui išgelbėjimo kelią, paskatinkite jį paprašyti Jėzaus Kristaus ateiti į
jo širdį ir gyvenimą.
Yra keturi galimi būdai tai atlikti:
1. Galite padrąsinti vaiką melstis garsiai arba tyliai. Tokiu būdu iš anksto galite patarti
jam vieną ar du sakinius (susijusius su Biblijos eilute), kuriuos jis galėtų įpinti į savo
maldą.
Jei iš tiesų nori, kad Viešpats Jėzus ateitų į tavo gyvenimą, pasakyk Jam, kad gailiesi dėl savo
nuodėmių ir paprašyk Jo ateiti į tavo gyvenimą.
Vaiko malda gali būti labai trumpa ir paprasta, kaip šio berniuko:
Brangus Viešpatie Jėzau, aš esu blogas. Ateik į mano širdį ir padaryk mane gerą. Amen.
Nesitikėkite ir nereikalaukite tobulos teologijos.
Ko gero, geriausias yra šis metodas.
2. Jūs galite palydėti vaiką maldoje.

Jei vaikas yra mažesnis ar nedrąsesnis arba jei yra keli vaikai, kurie nori pasitikėti
Viešpačiu Jėzumi, galite patarti, kad garsiai melstųsi paskui jus, sakinys po sakinio.
Gali būti tokia paprasta malda:
Brangus Viešpatie Jėzau. Aš esu nusidėjėlis (blogai elgiausi). Gailiuosi dėl šito. Nenoriu taip
22
toliau gyventi. Dėkoju Tau, kad mirei ant kryžiaus už mane. Dabar aš pasitikiu tavimi kaip
savo Gelbėtoju ir Viešpačiu ir prašau Tavęs atleisti visas mano nuodėmes ir padaryti mane
tokiu žmogumi, kokiu Tu nori, kad aš būčiau.
Tačiau jei konsultuojate kelis vaikus, geriau būtų pasimelsti su kiekvienu iš jų atskirai
(jei tai įmanoma).
3. Galite taikyti „lydimąją maldą“.

Tai reiškia, kad vaikas vartoja savo žodžius, tačiau jūs vedate jį žingsnelis po
žingsnelio, sakydamas jam skirtingas frazes.
Tu gali pasakyti Viešpačiui Jėzui tai, ką neseniai pasakei man, kai kartu kalbėjomės.
Gali pradėti sakydamas: „Brangus Viešpatie Jėzau“ (sustokite, kad vaikas galėtų kalbėti).
Dabar papasakok Jam apie savo nuodėmes ir apie tai, kaip tu jautiesi dėl jų (pauzė).
Dabar pasakyk Jam, kad tiki, jog Jis mirė už tave ant kryžiaus (pauzė).
Dabar pasakyk Jam, ką tu nori tuojau padaryti (priminkite jam apie Biblijos eilutę, kurią jūs
vartojote ir sustokite).
Dabar pasakyk Jam, ką tu nori, kad Jis tuojau dėl tavęs padarytų (pauzė).
Gali užbaigti pasakydamas „Amen“.
4. Galite paprašyti vaiko, kad jis tyliai pasimelstų Viešpačiui Jėzui.

Tai reikėtų daryti tada, kai patarėte jam, ką jis turėtų padaryti. Vėliau paprašykite, kad
jis jums papasakotų, kaip meldėsi.
Tačiau šis būdas, jei įmanoma, nėra labai rekomenduojamas, nes iš tiesų jūs nežinote,
kaip jis iš tikrųjų meldėsi.
Aš manau, kad pirmasis iš keturių išvardytų yra geriausias metodas, kurį reikėtų
vartoti.
7 punktas – kalbėkite apie išgelbėjimo užtikrinimą

Vaikui reikia išmokti, kaip jis gali sužinoti, kad yra išgelbėtas. Jei jis neturi tokio
užtikrinimo, Šėtonas ir kiti gali lengvai sugundyti jį suabejoti dėl savo išgelbėjimo ir paskatinti
patikėti, kad jo patyrimas dėl užgimimo iš naujo buvo netikras.
Tad šiuo metu jūs turite išmokyti vaiką, kaip jis gali žinoti, kad yra išgelbėtas. Jūs negalite
suteikti vaikui išgelbėjimo saugumo. Todėl venkite vaikui kalbėti, kad jūs esate tikras, jog jis
išgelbėtas. Jūs nenorite, kad jis susidarytų įspūdį, jog jo išgelbėjimas priklauso nuo to, ką jūs
sakote. Jo užtikrinimas ateina iš Dievo ir yra pagrįstas Dievo, o ne jūsų, žodžiu.
Užtikrinimas yra Dievo Šventosios Dvasios darbas (Romiečiams 8, 16). Tačiau Ji naudoja
dvi priemones, kad suteiktų užtikrinimą tikinčiajam vaikui:
hh Dievo Žodį (1 Jono 5, 13);
hh Akivaizdžiai pasikeitusį gyvenimą (2 Korintiečiams 5, 17).
Todėl turėtumėte pasakyti du dalykus:
Parodykite vaikui, ką sako Dievo Žodis

Paklauskite vaiko, ką jis pasakytų, jei mama paklaustų: „Kaip tu gali žinoti, kad esi
išgelbėtas arba kad Jėzus Kristus gyvena tavo širdyje?“
Pasakykite jam, kad tai ne todėl, jog jis tai jaučia, ar dėl to, kad jūs pasakėte. Svarbiausia:
„Ką Dievas sako savo Žodyje.“
Grįžkite prie Biblijos eilutės, kurią vartojote, ir vėl ją perskaitykite. Tada paklauskite
vaiko kai kurių klausimų.
23
hh Ką Dievas sako šioje eilutėje tau padaryti?

hh Ar padarei tai?
hh Ką Dievas sako šioje eilutėje, kad Jis padarys?
hh Ar Jis tai padarė?
hh Kaip tu gali žinoti, kad Jis tai padarė?
„Todėl, kad Jis pasakė, kad tai padarys.“
„Todėl, kad taip parašyta Biblijoje.“
„Todėl, kad Jis visada laikosi savo pažadų.“
hh Taigi, jei tu tikrai šaukeisi Viešpaties Jėzaus, kad jis tave išgelbėtų (Romiečiams 10, 13),
ką Jis padarė?
„Jis išgelbėjo mane.“
hh Iš kur žinai?
„Jis pažadėjo, kad tai padarys, nes Jis visada laikosi savo pažadų.“
Kalbėkite apie pasikeitusį gyvenimą

Pasakykite vaikui, kad jei jis pasitikėjo Viešpačiu Jėzumi, įvyks jo gyvenimo pasikeitimų.
Ir tai taip pat padės žinoti, kad jis yra išgelbėtas. Pasakykite, kad pasikeitimai gali būti labai
maži, tačiau jie bus. Galite pacituoti 2 Korintiečiams 5, 17: „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra
naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja.“ Netgi galite paklausti vaiko, kokių
pasikeitimų jis tikisi ir kas labiausiai juos pastebės.
Tai taip pat reiškia, kad jei jūs vėliau nepastebėsite jokių pasikeitimų vaiko gyvenime,
kuris išpažino išgelbėjimą, galite prieiti prie jo ir pasakyti: „Ar pameni, ką aš pasakiau, kai
pasitikėjai Viešpačiu Jėzumi?“ Galite stengtis surasti, kokia yra problema, ir pakonsultuoti
vaiką dėl jos.
8 punktas – patarkite pasimelsti padėkos malda

Patarkite vaikui, kuris priėmė Viešpatį Jėzų ir gavo nuostabią išgelbėjimo dovaną, pasakyti
„ačiū“ Jam už viską, ką yra padaręs.
Ką tu darai, kai mama tau duoda kažką ypatingo, pvz., gimtadienio dovaną? Tu pasakai: „Ačiū“.
Argi nebūtų puiku pasakyti „ačiū“ Viešpačiui Jėzui už tai, ką Jis dėl tavęs padarė?
Ypač turite pabrėžti tiesą, išdėstytą Biblijos eilutėje, kurią vartojote. Dabar suteikite
vaikui galimybę pasimelsti ir padėkoti Viešpačiui Jėzui.
Viešpatie Jėzau, dėkoju Tau, kad atėjai į mano širdį, pašalinai mano nuodėmes ir padarei mane
krikščioniu. Amen.
9 punktas – pradėkite tolesnį mokymą
Konsultacijos metu geriausia sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus – išaiškinimą apie
išgelbėjimą ir kalbėjimą apie užtikrinimą. Jei laikas ribotas, sutelkite dėmesį į pirmuosius
aštuonis punktus, ypač jei turėsite galimybę ir vėl pasimatyti su vaiku arba galėsite su juo
nuolat susitikinėti ateityje. Jei tikrai būtina, pabaikite konsultaciją ties 8 punktu.
Tačiau jei turite laiko arba žinote, kad daugiau su vaiku nepasimatysite, tada trumpai
pakalbėkite apie (kiek įmanoma, neskubėdami) kitus du punktus. Arba, jei turite nedaug
laiko, galite suplanuoti susitikimą su vaiku kitą kartą tą pačią savaitę, o iki to laiko naudokitės
pagalbomis krikščioniškam gyvenimui, nurodytomis planelyje. Kito susitikimo metu galite
atsinešti Bežodę knygelę ir parodyti žalią jį puslapį. Paaiškinkite, kad žalia spalva reiškia
augimą. Žolė, gėlės, medžiai – visi yra žali ir visi jie auga. Dabar, kai vaikas pasitikėjo Jėzumi
Kristumi kaip savo Gelbėtoju, Dievas nori, kad jis augtų. Paaiškinkite, kad jūs nekalbate apie
24
fizinį augimą. Jūs kalbate apie dvasinį augimą ir apie tapimą vis panašesniu į Viešpatį Jėzų.
Yra keli žingsniai, kuriuos reikia žengti, kad jis augtų.
Galite padėti jam prisiminti tuos žingsnius, rodydamas savo kairiosios rankos pirštus
vieną po kito ir paprašydamas, kad vaikas taip pat atitinkamai rodytų savo kairiosios rankos
pirštus.
Kiekvieną dieną skaityk Bibliją ir vykdyk tai, ką perskaitei

Parodykite nykštį – stiprųjį pirštą. „Jei esi pasiruošęs skaityti ir vykdyti tai, kas parašyta
Biblijoje, būsi stiprus.“ Turėtumėte padrąsinti jį pradėti skaityti Bibliją nuo Evangelijos
pagal Morkų. Kiekvieną dieną perskaityti kelias eilutes. Pasakykite, kad paprasčiausia ir
lengviausia skaityti Evangeliją pagal Joną ir Pradžios knygą! Pasakykite, kad neužtenka vien
tik skaityti Bibliją. Dievas nori, kad vaikas vykdytų tai, ką perskaitė Biblijoje. Tada Dievas
suteiks jam stiprybės tai padaryti.
Kalbėk su Dievu, savo dangiškuoju Tėvu

Parodykite savo smilių (rodomą jį pirštą) – nukreiptą į viršų ir primenantį mums pasikalbėti
su Dievu.
Vaikas gali melstis Dievui bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu ir dėl visko. Jis turėtų
stengtis turėti ypatingą ramųjį laiką su Dievu, kad galėtų pasikalbėti su Juo.
Pasakyk kitiems, ką esi padaręs

Parodykite didįjį (vidurinįjį pirštą) – kuris stovi tiesus ir didelis. Jis mums rodo, kad
nereikia gėdytis Viešpaties Jėzaus Kristaus, reikia stovėti už Jį.
Padrąsinkite vaiką liudyti, netgi jei kažkas juokiasi ar šaiposi iš jo. Pabrėžkite, kad labai
svarbu liudyti ne tik žodžiais, bet ir darbais.
Nebūtina pasakyti vaikui, jog jis privalo paliudyti tėvams apie tai, ką padarė, nes jie gali
neleisti daugiau jam sugrįžti pas jus. Jūs galite paminėti galimybę, kad jis gali taip padaryti
ir melstis, jog Šventoji Dvasia vestų jį dėl šio dalyko.
Jei žinote, kad tėvai prieštaraus tam, kad vaikas priėmė Kristų, pasakykite, jog vaikas
rodytų jiems savo pasikeitusį gyvenimą, kad yra krikščionis. Vėliau galės tai padaryti ir
žodžiu.
Prašyk Dievo atleidimo, kai nusidedi

Parodykite ketvirtą jį pirštą (bevardį) – kuris negali išlikti tiesus, kai kiti pirštai yra
sulenkti. Pademonstruokite tai. Stipriai sulenkite visus pirštus ir bandykite ištiesti bevardį.
Paaiškinkite: „Kartais mes nusidedame. Jei padarei kažką negero, nereikia iš naujo būti
išgelbėtam. Dievas nenori, kad tu blogai elgtumeisi. Tačiau krikščionio gyvenime kartais
taip nutinka. Kai nusidedi, iš karto išpažink tai Dievui, nesvarbu, ką būtum padaręs. Pasakyk
Jam, kad gailiesi ir paprašyk, kad Jis tau suteiktų stiprybės daugiau taip nesielgti.“ Trumpai
paaiškinkite 1 Jono 1, 9 eilutę.
Susitik su kitais krikščionimis

Parodykite mažą jį pirštą (mažylį), paskui atlenkite kitus pirštus. Vienoje krūvoje jie
simbolizuoja vienybę. Vienas mažylis silpnas, tačiau susijungęs su kitais gali daug nuveikti.
Pasakykite vaikui, kad gera eiti į bažnyčią, sekmadieninę mokyklą ar „Gerosios naujienos“
klubą ir sužinoti daugiau apie Dievą, būti drauge su kitais, kurie myli Viešpatį. Tai padės jam
krikščioniškame gyvenime.
25
10 punktas – parodykite vaikui Biblijos pažadą

Dabar parodykite savo kitos rankos pirštus, kad išmokytumėte paskutinę pamoką.
Parodykite vaikui eilutę, kurioje yra Dievo pažadas jam.
Atsiverskite Bibliją ir parodykite vaikui, kad Viešpats sako: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu
ir nepamiršiu!“ (Hebrajams 13, 5). Kai sakote žodžius, rodykite po vieną dešinės rankos
pirštą ir paskatinkite vaiką daryti tą patį. Kartokite pažadą sakydamas po vieną žodį ir kartu
rodydamas po vieną pirštą.
Vaikas turėtų prisiminti pažadą, kad Viešpats visada bus su juo – nesvarbu, kas
beatsitiktų.
Galimi baigiamieji punktai
Šie punktai nėra būtini. Tačiau jei turite laiko ir manote, kad nors vienas iš jų padės, galite
planuoti juos įtraukti.
Kartu su vaiku pasimelskite padėkos malda

Prieš vaikui išeinant, galite su juo pasimelsti padėkodami Viešpačiui už tai, ką Jis padarė,
ir paprašydami Jo padėti jam augti. Tą patį galite padaryti ir po 8 punkto arba po to, kai
vaikas pasakė „Ačiū“.
Užsirašykite vaiko vardą, pavardę ir adresą

(Jei nepažįstate jo asmeniškai.)
Jūs norėsite už jį pasimelsti ir, jei įmanoma, nusiųsti jam Biblijos susirašinėjimų mokymo
kursą.
Paduokite vaikui knygelę

Galite jam paduoti mažą knygelę, pvz., Pažink Karalių, kt. Galima gauti iš „Vaikų
krikščioniško ugdymo draugijos“.
Geriausiai tokią knygelę vaikui paduoti tada, kai po kelių dienų aplankote jį namie. Taip
apsaugos nuo problemos (kai kiti vaikai mato ir girdi, kai jūs įteikiate vaikui knygelę, jie gali
ateiti pas jus pasikonsultuoti tik todėl, kad už dyką gautų tokią knygelę)!
Bet kuriuo atveju pokalbis su vaiku po savaitės yra geras, nes galima aptarti, ką jis padarė
praėjusią savaitę. Tai turėtų tapti jūsų praktika. Jūs galite aplankyti vaiką namie arba pakalbėti
su juo per kitą susitikimą.
Jei jūs pravedate 5 dienų klubą, knygeles vaikams, kuriuos konsultavote, galite įteikti
paskutinę klubo dieną. Taip pat įsitikinkite, kad kiekvienas vaikas turi Bibliją ar Šventojo
Rašto dalį. Jei vaikas neturi, duokite jam arba tai galite padaryti vėliau.
Paklauskite, ar vaikas norėtų ko nors jūsų paklausti

Gali būti, kad vaikui kažkas yra neaišku arba jį kas nors jaudina. Pasiūlykite jam pagalbą
tuojau arba bet kuriuo metu vėliau.
Sutekite jam galimybę paliudyti.
Sudaryti vaikui galimybę paliudyti galite nuvesdami jį pas kitą krikščionį, kuris bus
geranoriškas. Vaikas gali pasakyti susidomėjusiam žmogui, ką padarė.
Padrąsinkite vaiką, kad jam kažkas padės ir jį padrąsins, jei tai įmanoma
Jei jūs pats negalėsite reguliariai suteikti pagalbos vaikui ateityje, būtų gerai, kad išgelbėtas
vaikas turėtų suaugusįjį draugą ar konsultantą, kuris galėtų padėti jam bet kuriuo metu. Jis
26
turėtų užmegzti gerus santykius su vaiku, kad kiekvienas iš jų galėtų kreiptis vienas į kitą
bet kuriuo metu. Todėl geriausia, kad konsultantas būtų tas, kuris atveda vaiką pas Kristųų.
Tačiau jei tai neįmanoma, turėtumėte surasti kitą žmogų, kuris sugebėtų ir norėtų padėti
vaikui.
Prisiminkite, kad jūsų darbas dar nėra užbaigtas; jis tik prasideda
Anksčiau aprašyta konsultavimas gali trukti 30 minučių, tačiau prireikia ilgų metų
maldos, ašarų, sunkaus darbo ir rūpestingos meilės, kad vaiką išugdytumėt ir įvestumėte į
tarnavimo Dievui gyvenimą.
Nepamirškite, koks yra svarbus tolesnis darbas su vaikais!
Kituose puslapiuose pateikti trys konsultavimo planeliai. Pirmasis – raktiniai žodžiai,

kuriuos lengva prisiminti. Antrasis – kontūras. Trečiajame viskas išdėstyta smulkiau. Vieną
iš jų galbūt norėsite išsikirpti ar nusikopijuoti ir laikyti Biblijoje (arba prisitvirtinti jį prie
viršelio). Juo galite pasinaudoti, kai konsultuojate vaiką. Asmeniškai patarčiau naudoti
antrą jį planelį (sudarantį pagrindą). Jis yra labai aiškus ir glaustas.
27
Raktiniai konsultavimo žodžiai
1. Šypsena
2. Problema
3. Evangelija
4. Eilutė
5. Iš tikrųjų (ar)
6. Malda
7. Užtikrinimas
8. Padėka
9. Pagalba
10. Pažadas
28
Kontūrinis konsultavimo planelis
1. Nuraminkite vaiką
2. Suraskite jo problemą
●● Kodėl tu nori su manimi pasikalbėti?
●● Ar kada nors esi nusidėjęs?
●● Ar jau esi pasitikėjęs Jėzumi Kristumi?
3. Įsitikinkite, kad jis supranta Evangeliją
●● Dievas
●● Nuodėmė
●● Jėzus Kristus
●● Nusigręžk ir pasitikėk
4. Vartokite Biblijos eilutę
5. Ar iš tikrųjų nori pasitikėti Kristumi, o gal nori daugiau pagalvoti apie tai?
●● K ristus norės tave kontroliuoti
●● Ar pasiruošęs nusigręžti nuo nuodėmės ir gyventi pasikeitusį gyvenimą?
●● Būti krikščioniu nėra lengva
●● Tačiau Viešpats padės tau tai padaryti
6. Vaiko malda
7. Išgelbėjimo užtikrinimas
8. Ačiū, Tau!
9. Tolesnis darbas
●● Skaityti ir paklusti Biblijai
●● Kalbėtis su Dievu
●● Pasakoti kitiems
●● Prašyti Dievo atleidimo, kai nusidėsi
●● Susitikti su kitais
10. Niekad-Aš-tavęs-nepaliksiu-ir-nepamiršiu
29
Išsamus konsultavimo planelis
1. Nuraminkite vaiką
Vardas? Ar kas nors tavęs laukia? Religinė aplinka?
2. Nustatykite vaiko problemą, užduodami klausimus:
Kodėl tu nori su manimi pasikalbėti?
Ar kada nors esi nusidėjęs?
Ar anksčiau esi pasitikėjęs Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju?
3. Įsitikinkite, kad vaikas supranta Evangeliją
Dievas (geltonas Bežodės knygelės puslapis)
Paklauskite, į ką Dievas yra panašus
Kūrėjas; karalių Karalius; tyras; meilė
Nuodėmė (tamsus Bežodės knygelės puslapis)
Paklauskite, kas yra nuodėmė (su pavyzdžiais)
Paklauskite, ką Dievas galvoja apie nuodėmę
Paklauskite, ar jis yra nusidėjėlis
Paklauskite, ar jis nori būti kitoks
Jėzus Kristus (raudonas Bežodės knygelės puslapis)
Kas gali pašalinti tavo nuodėmes?
Kodėl Jis gali pašalinti?
Viešpats Jėzus prisikėlė iš mirties ir yra karalių Karalius
Nusigręžk nuo nuodėmės, pasitikėk Kristumi (baltas Bežodės knygelės puslapis)
Viešpats Jėzus išgelbės tave, jei tu nusigręši nuo nuodėmės ir Juo pasitikėsi
4. Vartokite Biblijos eilutę
(Jono 1, 12; 3, 16; 6, 37; Apaštalų darbų 16, 31; Romiečiams 6, 23; 10, 13 arba
Apreiškimo 3, 20).
Paaiškinkite, ką Dievas nori, kad jis padarytų, ir ką tada Dievas padarys
5. Paklauskite, ar jis norėtų pasitikėti Kristumi dabar ar labiau norėtų palaukti ir
pagalvoti apie tai
Viešpats Jėzus nori kontroliuoti
Vaikas privalo nusigręžti nuo nuodėmės, nes Viešpats Jėzus nori matyti pasikeitusį
gyvenimą
Būti krikščioniu nėra lengva
Tačiau Viešpats padės
6. Patarkite vaikui paprašyti, kad Jėzus Kristus jį išgelbėtų
Padrąsinkite vaiką melstis garsiai, jei matote, kad jis pasiruošęs pasitikėti Kristumi
7. Kalbėkite apie išgelbėjimo užtikrinimą
Sugrįžkite prie vartotos Biblijos eilutės; kalbėkite apie pasikeitimus jo gyvenime
8. Patarkite pasimelsti padėkos malda
Suteikite galimybę pasimelsti ir padėkoti Viešpačiui Jėzui už išgelbėjimą
9. Pratęskite mokymą
Kiekvieną dieną skaityti Bibliją ir paklusti jos mokymui
Kalbėtis su Dievu, savo dangiškuoju Tėvu
30
Pasakyti kitiems, ką esi padaręs

Prašyti Dievo atleidimo, kai nusidedi
Susitikti kartu su kitais krikščionimis
10. Perskaitykite Biblijos pažadą
„Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“ (Hebrajams 3, 5).
Papildomi punktai:
Pasimelskite padėkos malda kartu su vaiku.
Užsirašykite vaiko vardą, pavardę ir adresą.
Paklauskite, ar jis nori ko nors paklausti.
Suteikite galimybę paliudyti.
Duokite vaikui tolesnio mokymo knygelę (iš karto ar vėliau).
31
Kai kurie klausimai ir atsakymai
1 klausimas
Ar svarbu aplankyti ir susipažinti su vaiko, kurį konsultavote, tėvais? Jei taip, tai kokiu
būdu tai padaryti?
Atsakymas
Labai svarbu apsilankyti pas vaiko tėvus. Vaikas yra atsakingas tėvams; su tėvais jis
gyvens savo krikščionišką gyvenimą. Jei tik įmanoma, būtinai aplankykite juos. Žinoma,
svarbu apsvarstyti vaiko religinę aplinką (pvz.: ar jis musulmonas, ar Romos katalikas).
Jei jūsų vizitas naudingas, tai padės vaikui būti tvirtam krikščioniui ateityje. Tad toks
apsilankymas pas vaiko, kurį konsultavote, tėvus gali būti labai vertingas.
Atsiminkite, kad jūsų tikslas nėra:
hh pamokslauti tėvams ar juos pakeisti,
hh patarti jiems, kaip vaikus ugdyti,
hh dėtis vaikų ekspertu (jie, ko gero, žino daugiau apie vaikus nei jūs).
Tačiau jūsų tikslas yra:

hh parodyti ir išreikšti domėjimąsi dėl jų vaiko gerovės,
hh paduoti vaikui knygelę ar Bibliją, kuri padėtų jam krikščioniškame gyvenime.
Tėvai dažnai bus laimingi, kai kažkas domėsis jų vaiku. Tačiau net jei atsakymas ir nebus
palankus, nenusivilkite. Būkite kantrus ir dar kartą sugrįžkite. Galbūt jiems patinka tai, ką
jūs darote, tačiau jie jaučia grėsmę, nes jų gyvenimo būdas yra visiškai kitoks nei jūsų.
Pokalbis galėtų vykti taip:
„Norėčiau padėkoti jums, kad leidžiate savo vaikui reguliariai lankytis „Gerosios
naujienos“ klube.“
„O, jis džiaugiasi juo.“
„Man džiugu tai girdėti. Tikrai džiaugiuosi jo buvimu. Jis daro garbę savo tėveliams ir
namams.“
„Jūs dirbate gerą darbą su vaikais.“
„Tai yra malonumas. Vaikų atėjimas kiekvieną savaitę tikrai mane padrąsina ir darbui
suteikia vertės.“
„Mūsų berniukas labai susidomėjęs.“
„Taip, iš tiesų. Aš turėjau galimybę pasikalbėti ir pasimelsti kartu su juo asmeniškai.
Noriu padrąsinti jį panaudoti tai, ką jis išmoko, praktiškai – čia, namie, žaidžiant su vaikais,
mokykloje.“
„Aš viliuosi, kad ir jis nori to paties.“
„Taip pat aš paskatinau jį kiekvieną dieną skaityti Bibliją. Jei kažkokiu būdu jūs galite
paskatinti jį ir padėti jam tai padaryti, būtų labai didžiulė pagalba.“
Taip pat labai naudinga palaikyti gerus santykius su vaiko tėvais, dar prieš jį konsultuojant,
jei tik įmanoma. Jei jūsų tarnystė su tais pačiais vaikais yra reguliari, turėtumėte stengtis
palaikyti gerus santykius su tėvais.
32
2 klausimas
Ką jūs darytumėte, jei konsultuotumėte dvi mažas, nuolat kikenančias mergaites?
Atsakymas
Supraskite, kad kikenimas dažnai reiškia nervinimąsi. Jei manote, kad tai nervinimasis
ar drovumas, pasistenkite nuraminti vaikus ir tęsti konsultaciją. Jei tai nepagarbos ar
nesusidomėjimo ženklas, tada negalite vesti vaiko pas Kristų. Pirmiausia įspėkite jas su
meile, bet tvirtai. Jei esate įsitikinęs, kad tai tikrai yra kikenimo priežastis, paprašykite jų
pasikalbėti su jumis kitą kartą, kai jos daugiau apie tai pamąstys. Tačiau būkite labai atsargus.
Dažniausiai mažų mergaičių kikenimas yra tik drovumo ir nervinimosi ženklas.
3 klausimas
Ką darytumėte, kai vaikas ateina pas jus ir nori pasitikėti Kristumi, tačiau dvejoja, nes
bijo tėvų ar tikybos mokytojo prieštaravimų.
Atsakymas
Efeziečiams 6, 1: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga.“ Apie tuos,
kurie yra viršesni už mus ir eina prieš Dievo valią, labai aiškiai sako Biblija: „Dievo reikia
klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbų 5, 29). Pasitikėti Kristumi – Dievo įsakymas.
Jis yra aukštesnis už tėvų ar religinius autoritetus, kurie priešingi Jam. Padrąsinkite vaiką
pasitikėti Kristumi, jei jis to nori, nepaisant galimos reakcijos.
4 klausimas
Kaip konsultuotumėte kelis vaikus?
Atsakymas
Kai konsultacijos laukia vaikų grupelė, jei įmanoma, geriau pasikviesti kelis konsultantus.
Tačiau jie turi žinoti, kaip elgtis su vaikais. Jei įmanoma, geriausiai vienam konsultantui
konsultuoti vieną vaiką. Tačiau jei neturite nieko, kas jums padėtų konsultacijos metu,
duosime kelis patarimus, kurie padės.
Pirmiausia visus vaikus sukvieskite į vieną vietą ir įsitikinkite, kad visi yra nusiraminę
ir susikaupę.
Tada suskirstykite vaikus į keturias grupes, paklausdami trijų įžanginių klausimų. Vėliau
kiekvieną grupelę galėsite konsultuoti atskirai.
hh Paklauskite: „Kodėl tu atėjai pasikalbėti su manimi?“

Įdėmiai klausykite, kad galėtumėte įvertinti:
●● Ar tai vaikas, kuris nenuoširdus, smalsus? Ar pas jus atėjo tik todėl, kad kažkas
kitas atėjo. Jei įsitikinote, kad jie nepasiruošę priimti Kristaus, konsultuokite (ar
perduokite draugui konsultantui) juos kaip 1 grupės vaikus ir leiskite išeiti. Be
to, jie gali klausytis, kai jūs konsultuojate kitus. Tačiau tai nėra pats geriausias
dalykas, nes jie gali atitraukti konsultuojamo vaiko dėmesį. Pastarasis gali jaustis
suvaržytas dėl to, ką sako, nes jam trūksta privatumo.
●● Ar yra krikščionis vaikas, turintis problemą. Tada su juo elkitės kaip su vaiku iš 3
grupės. Patarkite, kad jis palauktų. Vėliau jūs skirsite laiko išspręsti jo problemą.
(Klausdami trečią jį klausimą suprasite, kad yra vaikų, kurie jau krikščionys,
33
tačiau nėra tuo užtikrinti arba turi problemų.) Viena iš alternatyvų – trumpai jį
pakonsultuoti ir su juo pasimelsti prieš darant kažką toliau, arba paprašyti vieno iš
savo bendradarbio jį pakonsultuoti.
●● Kiekvieno vaiko paklauskite antrojo klausimo: „Ar esi kada nors nusidėjęs?“
Arba jei yra daug vaikų, paklauskite visos grupės ir leiskite atsakyti į klausimą
galvos linkčiojimais. Nusiveskite vaikų grupelę, kurie pasakė, kad nėra nusidėję,
ir konsultuokite juos kaip nesuprantančius vaikus. Tada pasimelskite su jais ir arba
paleiskite juos, arba jei jie atėjo su kitais vaikais, liepkite jiems atsisėsti kitoje
pusėje ir tyliai laukti.
●● Kitų vaikų paklauskite trečiojo klausimo: „Ar jau esate priėmę Viešpatį Jėzų?“
Liepkite jiems atsakyti į klausimą. Nusiveskite kartu tuos, kurie atsakė „Taip“ ir
paprašykite jų papasakoti apie tai. Tada, jei esate įsitikinęs, kad jie priėmė Viešpatį
Jėzų, patarkite jiems įdėmiai klausytis, kol jūs kalbėsite tiems, kurie šiandien nori
priimti Kristų, arba pasakykite, kad jiems nereikia dar kartą būti išgelbėtiems.
Pasimelskite kartu su jais ir išleiskite.
Tuos, kurie pasiliko, konsultuokite taip, kaip anksčiau nurodyta šioje knygoje. Tai nėra
sunku padaryti, kai visi yra tokioje pačioje grupėje ir turi tokį patį poreikį. Tada kiekvienam
iš jų leiskite atskirai pasimelsti ir pasitikėti Jėzumi Kristumi. Jei yra žymus vaikų skaičius,
galite pats pravesti maldą ir liepti jiems kartoti paskui jus.
Šioje stadijoje įtraukite į pokalbį tuos, kuriems trūko užtikrinimo (jei jie vis dar yra) ir
pasikalbėkite kartu su visa grupe apie užtikrinimą, nuodėmių atleidimą ir t. t. Vėliau abi
grupes paleiskite.
5 klausimas
Ar tinka vartoti Apreiškimo 3, 20, kai konsultuoji vaikus?
Atsakymas
Aš tikiu, kad ši eilutė yra dalis Naujojo Testamento mokymo apie išgelbėjimą ir Viešpaties
Jėzaus priėmimą į nusidėjėlio gyvenimą (Jono 1, 12; Kolosiečiams 2, 6), Jo pažadas gyventi
mumyse (2 Korintiečiams 1, 22; Galatams 4, 6; Kolosiečiams 1, 27) ir Jo troškimas valdyti
mūsų gyvenimus (Galatams 2, 20; Efeziečiams 3, 17).
Būtina žvelgti į Apreiškimo 3, 20 eilutę kontekste ir ją suprasti bei mokyti taip, ką ji iš tiesų
reiškia. Atsargiai! Nenupieškite tokio paveikslo, kad prie nusidėjėlio stovi bejėgis „prašalaitis“,
kuris tuščiai beldžiasi į jo širdį ir gyvenimo duris. Kristus yra galingas Gelbėtojas!
Tas, kuris beldžiasi į duris, yra Alfa ir Omega iš 1 skyriaus 11 eilutės. Tai yra Tas, prieš
kurį Jonas krito tarsi negyvas (1, 17), kuris turi pragaro ir mirties vartus (1, 18). Jis viską žino
apie mus (3, 15), teisia veidmainystę (3, 16), bara, drausmina bei reikalauja atgailos (3, 19),
yra suverenus savo soste (3, 21). Jis ne tik nori ateiti išgelbėti, bet ir valdyti.
Taip pat į Apreiškimo 3, 20 eilutę būtina žiūrėti viso Šventojo Rašto mokymo kontekste.
Biblija aiškiai moko, kad visada Dievas žengia pirmą jį žingsnį nusidėjėliui atsiverčiant (Jono
6, 44. 65). Vaikas tik todėl ir gali atverti savo širdį bei gyvenimą Viešpačiui Jėzui, nes Jis jau
dirbo joje ir atvėrė vaiko širdį ir supratimą.
Eilutės reikšmė yra aiški – netgi vaikui. Iš ankstesnių eilučių (Apreiškimo 3, 15–18) atrodo,
kad tarp Laodikėjos bažnyčios narių buvo neišgelbėtų žmonių. Viešpats kalba kiekvienam
iš jų asmeniškai (įvardis yra vienaskaitinis). Čia vaizduojamas namas. Pats Viešpats ateina
ieškoti nusidėjėlio. Jis kalba per savo Žodį (savo balsą) – perskaitytą ir išgirstą. Viešpats
nelaužia durų – nors Jis galėtų, jei panorėtų. Žmogus turi išgirsti Žodį ir „atverti duris“.
Jis turi paprašyti Viešpaties įeiti ir išgelbėti jį (Romiečiams 10, 13). Tą akimirką, kai durys
34
yra atvertos, Viešpats įeina apsigyventi savo Dvasia. Kai Jis įeina, viską atnaujina taip, kaip
padarė Zachiejui. Jis suteikia mums artimą bendravimą, kaip būsimos Avinėlio vestuvių
vakarienės pavyzdį.
Kaip vartoti Apreiškimo 3, 20 evangelistiniame kontekste, galite sužinoti perskaitę
Anglijos pamokslininko Džono Flavelio (John Flavel) knygą „Kristus beldžiasi į nusidėjėlių
širdies duris“.
6 klausimas
Ką pasakytumėte vaikui, kuris kiekvieną vakarą prieš eidamas miegoti prašo Viešpaties
Jėzaus ateiti į jo širdelę?
Atsakymas
Pasakykite, kad jam nereikia kiekvieną vakarą kviesti Viešpatį Jėzų į širdį ir gyvenimą.
Tai būtina padaryti vieną kartą. Kai Viešpats Jėzus ateina, Jis ir pasilieka.
Tačiau tokia malda rodo, jog vaikas, ko gero, tik kartoja tai, ką išgirdo be jokio tikro
įsitikinimo ar supratimo. Todėl jūs turėtumėte jam paaiškinti, kad nepakanka vien tik pakartoti
trumpą maldelę, kurią jis išmoko. Pirmiausia vaikas turi tikrai norėti, kad Viešpats Jėzus
pašalintų jo nuodėmes ir būtų jo Gelbėtoju. Paaiškinkite, ką tai reiškia. Tada pasakykite,
kad jei jis yra nuoširdus ir nori būti krikščioniu, turi paprašyti Viešpaties Jėzaus atleisti jo
nuodėmes ir ateiti į jo širdelę bei gyvenimą. Užtikrinkite vaiką, kad jei jis tai daro nuoširdžiai,
jam niekada nereikės to daryti iš naujo.
7 klausimas
Ką darytumėte, jei neturėjote pakankami laiko konsultuoti susidomėjusį vaiką taip
nuodugniai, kaip norėjosi?
Atsakymas
hh Įsitikinkite, kad Evangeliją išaiškinote taip aiškiai savo mokymo metu, jog vaikui
įmanoma pasitikėti Kristumi ir be konsultacijos.
hh Ar tikrai jūs neturite pakankamai laiko? Ar nieko negalite padaryti, kad paskirtumėte
daugiau laiko? Kartais mes taip save pateisiname, kai konsultuojame vaiką ne taip
nuodugniai, kaip turėtume.
hh Nebūtina vienu metu pravesti visą konsultaciją. Žinoma, kad taip padaryti yra geriausia.
Tačiau jei neturite pakankamai laiko, galite suplanuoti pratęsti konsultaciją kitu laiku.
Prieš vaikui išeinant, susitarkite su juo dėl kitos konsultacijos.
hh Darykite geriausiai, ką galite. Negalite padaryti daugiau, nei pajėgiate. Pasitikėkite
Dievu, kad Jis padarys savo darbą vaiko širdelėje, nepaisant jūsų laiko trūkumo.
8 klausimas
Ar teisinga kalbėti vaikams apie „širdį“, kai juos konsultuoji?
Atsakymas
Žodis „širdis“ Biblijoje yra paminėtas daugiau kaip 900 šimtus kartų. Jis vartojamas:
hh Apibūdinti „proto, emocijų ar valios“ sostą (šaltinį ar pagrindą). Kartais pabrėžiamas
protas (Morkaus 2, 6; Pradžios 6, 5), kartais emocijos (Teisėjų 18, 20; Luko 24, 32), o
kartais valia (Morkaus 3, 5; Psalmių 119, 2).
35
hh Kelis kartus jis pavartotas apibūdinti „slapčiausią būseną“ (Pradžios 6, 6).

hh Kartais pavartotas išreikšti prieraišumo jausmą (Psalmių 62, 10).
hh Kartais pavartotas norint apibūdinti visą žmonių prigimties moralę (Jeremijo 17, 9).
Vienas rašytojas pasakė, kad žodis „širdis“ artimiausiai atspindi Naujojo Testamento
terminus, reiškiančius „žmogus“. Ji apibūdina viso žmogaus valdymo centrą. Tai yra kaip tik
tai, ką Dievas nori turėti. „Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius“ (Patarlių
23, 26).
Širdis yra „tikrasis aš“. Todėl, kai mokome vaikus, tobula vartoti žodį „širdis“. Tai biblinis
terminas. Tik mums reikia paaiškinti vaikams, ką reiškia žodis „širdis“. Mes nekalbame apie
širdį, kuri varinėja kraują po mūsų kūnus. Norėdami išvengti bet kokios painiavos, galite
vartoti abu žodžius – „širdis ir gyvenimas“ – kartu.
36
O dabar?
Kokia jūsų reakcija į tai, ką perskaitėte šioje knygoje dėl vaikų konsultavimo?
hh Galbūt jūs jau žinojote ir praktikavote tai, kas aprašyta knygoje. Puiku! Tikiu, kad
perduosite šią knygą kažkam kitam.
hh Galbūt jūs išmokote kažko, ko anksčiau nežinojote. Puiku! Tikiu, kad tai jums padės.
hh Galbūt pamatėte klaidą, kurią darydavote. Puiku! Tikiu, kad ši knyga padėjo ją ištaisyti.
Tačiau gali būti tokių skaitytojų, kurie niekada neprivedė vaiko prie Kristaus ir kai
perskaitė knygą, sureagavote dvejopai:
hh Jūs iš tikrųjų norite vesti vaiką pas Kristųų tokiu būdu.
hh Jūs jaučiate, kad negalėtumėte šito padaryti. Esate susinervinęs ir užvaldytas
atsakomybės.
Tai nėra keista. Tie, kurie niekada nekonsultavo neišgelbėto vaiko, suprantama, yra labai
neryžtingi imtis šio veiksmo.
Jie gali pagalvoti: „Aš tiesiog negaliu šito daryti“, „Galiu pasakyti kažką blogai“, „Galiu
kažką užmiršti“ arba „Bijau, kad galiu būti kliūtis vaikui ir netgi užkirsti kelią tikram jo
išgelbėjimui“.
Jei sureagavote vienu iš šių būdų, leiskite su jumis pasidalyti kai kuriais patarimais.
hh Įsitikinkite, ar tikrai norite daryti Dievo darbą pagal Jo valią ir paklūstant Jo įsakymui.
Kai turite tokį užtikrinimą savo širdyje, galite pasitikėti Juo dėl visų savo silpnybių.
hh Prisiminkite, kad tai yra Dievo darbas. Jis gali dirbti vaiko širdelėje, nepaisydamas
jūsų klaidų ir dvejonių. Nesijauskite, kad viskas priklauso tik nuo jūsų. Taip nėra.
Pasitikėkite Juo, kad Jis atliks darbą. Jis neleis, kad Jo žodis sugrįžtų tuščias. Dievas
visada ima viršų. Dažnai Jis mus naudoja, kai mes jaučiamės netinkami.
hh Būkite gerai pasiruošęs. Faktas, kad Dievas dirba, nėra pasiteisinimas dėl blogai atlikto,
nerūpestingo mūsų darbo. Mes esame bendradarbiai kartu su Juo!
●● Dar kartą ir dar kartą perskaitykite punktus.
●● Praktikuokitės įrašinėdami į magnetofoną.
●● Pasikonsultuokite su kitais vaikų darbuotojais praktikos metu.
●● Leiskite jiems pakonsultuoti jus.
●● Leiskite vienas kitam žinoti, kokias klaidas padarėte.
hh Išsikirpkite ar nusikopijuokite vieną iš konsultavimo planelių III skyriaus pabaigoje ir
laikykite jį savo Biblijoje. Galite juo naudotis, kai konsultuojate vaiką.
hh Išmokite konsultuoti praktikuodamiesi. Kuo daugiau konsultuosite, tuo geriau galėsite
tai atlikti. „Praktika daro tobulu.“ Laikykitės šios tiesos. Išmoksite, kai bandysite.
Žinoma, svarbu žinoti, kaip teoriškai vesti vaiką pas Kristųų (manau, kad ši knyga
yra pagalba šiam reikalui). Tačiau jums reikia praktikuoti tai, ką išmokote. Ir kai tai
padarysite, turėsite ir patyrimą, ir sugebėjimą.
hh Į konsultavimą žiūrėkite kaip į privilegiją. Tai jums Dievo duota galimybė dalyvauti
vaiko gyvenime ir padėti jam būti tokiam, kokiu Dievas nori, kad jis būtų. Galbūt
širdyje jausite naštą. Tačiau tai neturi būti nerimo šaltinis. Žvelkite į tai, kaip į
džiaugsmą ir garbę, kad galite įsipareigoti tokiam darbui, kaip šis.
Skatinu jus melstis, kad Dievas duotų jums sugebėjimų konsultuoti vaiką. Kartu skatinu
37
ieškoti galimybių tai daryti. Kai evangelizuojate vaikus, būkite prieinamas, kad jie galėtų
su jumis pasikonsultuoti. Aš tikiu, kad Dievas atves prie jūsų vaikų, kuriems reikia ir kurie
nori dvasinės pagalbos. Jei jūs neleisite vaikams žinoti, kad esate pasiruošęs ir su jumis
galima pasikalbėti asmeniškai apie išgelbėjimą, labai mažai (gal tik vienas) ateis pas jus
pasikonsultuoti.
Nebijokite ir nesijaudinkite, kad niekada šito anksčiau nedarėte. Jūs esate tik kanalas, kurį
Dievas naudoja. Jo malonės pakanka jums. Jo stiprybė pasireiškia silpnume (2 Korintiečiams
12, 9).
Tegul Dievas suteikia jums džiaugsmą ir privilegiją vedant daugelį brangių vaikų prie
asmeninio Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimo.
38
Kitos knygos
Žinau, kad yra tik kelios knygos, kurios koncentruojasi į vaikų konsultavimą ir į tai, kaip
vesti vaiką pas Kristųų. Tikiu, kad šios knygos jums taip pat padės:
Bibliniai pagrindai apie vaiko evangelizavimą, Semas Dohertis (Europos vaikų

evangelizavimo draugija)
* Krikščioniško konsultavimo vadovėlis, Džei E. Adamsas (Jay E. Adams)
* Geras konsultavimas, Džei E. Adamsas
Jaunimo konsultavimas, Klaidas Naramoras (Clyde Narramore) (Zondervan)
Ankstyvasis derlius – vaiko vedimas pas Kristų, Džonas Princas (John Prince) (Falcon)
Ši knyga labai naudinga.
Vaikų evangelizavimas, Dženifer Haijer (Jennifer Haaijer) (Europos vaikų
evangelizavimo draugija)
Išgelbėjimo išaiškinimas vaikams, Marjorė Soderholm (Marjorie Soderholm) (Free
Church Publications)
Kaip vesti mažuosius pas Kristųų, W.W. Oras (W.W. Orr) (Scripture Press)
* Daugiau nei atpirkimas, Džei E. Adamsas
Sielų gydytojas, Piteris Mastersas (Peter Masters) (Wakeman, London)
* Pasiruošęs atstatyti, Džei E. Adamsas
* Šios keturios knygos yra išleistos Presbiterionų ir Reformatų leidyklų ir, nors jie
dalijasi apie suaugusiųjų konsultavimą, daugelis nurodytų principų padės konsultuojant
vaikus.
39
Konsultavimo įvertinimo forma
Konsultuojamojo vardas, pavardė: _ __________________________________________

Konsultantas: _ __________________________________________________________

Taip Ne
1. Vaiko nuraminimas
Ar šypsojosi?  
Ar vaiką nuramino?  
Ar paklausė vaiko vardo?  
2. Vaiko problemos suradimas

Ar paklausė, kodėl vaikas atėjo?  
Ar paklausė apie nuodėmę?  
Ar paklausė, ar jau esi pasitikėjęs Jėzumi Kristumi?  
3. Įsitikinimas, ar vaikas supranta Evangeliją

Ar naudojo Bežodę knygelę?  
Ar išsiaiškino, ką vaikas supranta apie Dievą?  
Ar išsiaiškino, ką supranta apie nuodėmę?  
Ar išsiaiškino, ką supranta apie Kristaus mirtį?  
Ar išsiaiškino, ką supranta apie išgelbėjimą?  
Ar priminė, kad Jėzus Kristus prisikėlė iš mirties?  
4. Biblijos eilutės vartojimas

Ar vartojo Biblijos eilutę, kad paaiškintų išgelbėjimo kelią?  
Ar aiškiai parodė, ką reikia daryti?  
Ar aiškiai parodė, ką Dievas padarys?  
Ar eilutė buvo paaiškinta gerai?  
5. Ar vaikas tikrai nori pasitikėti Kristumi, o gal dar daugiau pagalvoti apie Jį?
Ar paklausė vaiko, ar jis tikrai nori pasitikėti Viešpačiu Jėzumi?  
Ar suteikė alternatyvą (ar greičiau tu pats)?  
Ar paminėjo, kad Jėzus Kristus norės būti šeimininku (Viešpačiu)?  
Ar paminėjo, kad Dievas tikisi pamatyti pasikeitimus vaiko gyvenime?  
Ar paminėjo, kad kiti gali juoktis iš vaiko?  
Ar paminėjo, kad Jėzus Kristus tau padės?  
6. Vaiko malda
Ar davė mintį, kaip melstis, ar padėjo tai padaryti?  
7. Išgelbėjimo užtikrinimas
Ar parodė, kaip gali vaikas žinoti, kad buvo išgelbėtas?  
40
Ar grįžo prie tos pačios Biblijos eilutės?  

Ar paminėjo, kad vaiko gyvenimas bus kitoks?  
8. Ačiū
Ar paskatino vaiką pasakyti Viešpačiui Jėzui „ačiū“?  
9. Tolesnis darbas
Ar suteikė pagalbą toliau?  
Ar paskatino skaityti Bibliją?  
Ar padrąsino paklusti Biblijai?  
Ar parodė, nuo kur pradėti skaityti Bibliją?  
Ar padrąsino melstis?  
Ar padrąsino papasakoti apie tai kitiems?  
Ar pasakė, kad kai padarysi kažką negero,
turi tai išpažinti Dievui  
Ar pasakė, kad nereikia būti dar kartą išgelbėtam,
kai padarai kažką negera?  
Ar paskatino susitikti su kitais krikščionimis?  
10. Biblijos pažadas

Ar parodė pažadą iš Biblijos? Kokį?  
Išvada
Ar buvo malonus ir draugiškas konsultantas?  

Ar viskas „liejosi“ tvarkingai, be didelių dvejonių?  
Jei būtum vaikas, ar norėtum, kad šis konsultantas tave konsultuotų?  
41

Sam Doherty Kaip Vesti Vaiką Pas Kristų

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Sam Doherty Kaip Vesti Vaiką Pas Kristų

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Sam Doherty

Kaip vesti vaiką pas Kristų

How to lead a child to Christ

Published by Child Evangelism Fellowship Inc. –

Copyright 1997 CEF

Copyright 2012 Vaikų krikščioniško ugdymo draugija.

Ką reiškia konsultuoti vaiką?

Kodėl konsultavimas yra svarbi jūsų tarnystės dalis?

Jums reikia būti pasiruošusiam, sugebančiam ir iš tikrųjų ieškančiam galimybių

Kas gali konsultuoti vaiką?

Kada ir kur atsiras galimybės konsultuoti?

Kaip galite konsultuoti vaiką?

Priklausykite nuo Šventosios Dvasios

Pasirinkite tinkamą vietą

Jei įmanoma, konsultuokite vieną vaiką

Būkite kruopštus ir skirkite pakankamai laiko

hh Tėvai gali pradėti nerimauti, kad vaikas laiku negrįžta namo.

Paaiškinkite ir išplėskite tai, ką vaikas jau girdėjo

Sutelkite dėmesį į pagrindinę svarstomą problemą

hh Svarbu, kad jūs paklaustumėte klausimų „atsipalaidavusioje“ aplinkoje. Bet kuriuo

hh Geltonas puslapis kalba apie Dievą ir Dangų.

Būkite mylintis ir susidomėjęs

1 punktas – nuraminkite vaiką

2 punktas – nustatykite vaiko problemą

Keturios pagrindinės vaikų grupės

1 grupė – Vaikas, kuris nėra nuoširdus ar pasiruošęs.

įtikti. Arba jis pas jus atėjo tik „dėl juoko“.

2 grupė – Vaikas, kuris nesupranta, kad jam reikalingas išgelbėjimas.

Trys pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti

1 klausimas – Kodėl tu nori su manimi pasikalbėti?

2 klausimas – Ar padarei kada nors nuodėmę arba kažką blogo?

hh vaikas nusidėjo ir tiki, kad dėl to Jėzus Kristus jį paliko,

Kaip galite jam padėti?

Vėliau pasimelskite su juo, padrąsinkite jį ir leiskite išeiti.

3 punktas – įsitikinkite, ar vaikas supranta Evangeliją

hh Dievas (parodykite geltonąjį Bežodės knygelės puslapį)

hh Nuodėmė (parodykite tamsųjį Bežodės knygelės puslapį)

hh Jėzus Kristus (parodykite raudonąjį Bežodės knygelės puslapį)

hh Išgelbėjimo kelias (parodykite baltąjį Bežodės knygelės puslapį)

Prisiminkite, kad kalbate vaikui. Jo supratimas ir savęs išreiškimas ribotas. Nesitikėkite

4 punktas – vartokite Biblijos eilutę, kad parodytumėte išgelbėjimo kelią

Prisiminkite: išsamiai turite išaiškinti du pagrindinius faktus:

Jei vartojate Jono 1, 12:

Jei vartojate Jono 3, 16:

Jei vartojate Jono 6, 37:

Jei vartojate Apaštalų darbų 16, 31:

Jei vartojate Apaštalų darbų 3, 19:

Jei vartojate Romiečiams 10, 13:

Jei vartojate Apreiškimo 3, 20:

Jei vartojate Jono 1, 12, aiškinkite ją taip:

Jei pasirinkote Jono 3, 16:

Jei pasirinkote Jono 6, 37:

Jei pasirinkote Apaštalų darbų 16, 31:

Jei pasirinkote Apaštalų darbų 3, 19:

Jei pasirinkote Romiečiams 10, 13:

Jei pasirinkote Apreiškimo 3, 20:

Dažniausiai pasitaikanti klaida konsultacijos metu – „sumaišymas“ sąvokų iš įvairių

5 punktas – paklauskite, ar vaikas nori pasitikėti Kristumi, ar labiau

6 punktas – patarkite, kad vaikas pasikalbėtų su Viešpačiu Jėzumi ir

2. Jūs galite palydėti vaiką maldoje.

3. Galite taikyti „lydimąją maldą“.

4. Galite paprašyti vaiko, kad jis tyliai pasimelstų Viešpačiui Jėzui.

7 punktas – kalbėkite apie išgelbėjimo užtikrinimą

Parodykite vaikui, ką sako Dievo Žodis