KAIP

 VISKĄ  SPĖTI  
Dirbkime   n e   d augiau,   o   p rotingiau  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Povilas Korop
http://www.reikiapuslapio.lt
Vilnius, 2014    
Turinys
 
Įžanga: kam ši knyga, arba kiek daug aš visko spėju  .......................................  4  
Kas tas "viskas"? Ką mes norime spėti?  ..............................................................  5  
Susitaikykite: paroje tik 24 valandos  .......................................................................  6  
Kokie jūsų tikslai?  ...........................................................................................................  7  
Pamirškite sovietmečio mąstymą  .............................................................................  8  
Motyvacija - pradėkime nuo "kodėl"  ........................................................................  9  
Ar jūs vyturys ar pelėda?  ...........................................................................................  10  
Miegas = produktyvumas  ...........................................................................................  12  
Kiek kainuoja jūsų laikas?  .........................................................................................  13  
Darbas ir asmeninis gyvenimas: kaip suderinti?  .............................................  15  
Ar pakankamai to norite?  ...........................................................................................  16  
Darbų automatizavimas  ...............................................................................................  18  
Vieši įsipareigojimai  .....................................................................................................  19  
Tvarkykite reikalus internetu  ....................................................................................  20  
Savo aplinkos vidurkis  ................................................................................................  20  
Prokrastinacija ar paprasčiausia tinginystė?  .....................................................  22  
Kaip dirbti su el.paštu  ..................................................................................................  23  
Išmokite sakyti NE  .........................................................................................................  24  
Kaip skaityti naujienas  ................................................................................................  26  
Kaip nepraleisti visos dienos soc.tinkluose  .......................................................  27  
Pabandykite pamatuoti laiką  .....................................................................................  28  
Pomodoro - pusiau veikianti technologija  ...........................................................  29  
Podcast'ai kaip motyvacijos šaltinis  ......................................................................  31  
Susirinkimai yra laiko švaistymas  ..........................................................................  32  
Negalite visko padaryti pats, komanda yra svarbu  ..........................................  33  
Sinchronizuoti viską - štai kur efektyvumas  .......................................................  34  
Darykite sprendimus greitai  ......................................................................................  35  
Ilsėkitės į sveikatą  .........................................................................................................  36  
Ar jūs galite multitaskinti?  .........................................................................................  37  
Ką daryti, jei visgi nespėjate?  ...................................................................................  38  
Būkite laimingi dabar  ...................................................................................................  39  
Skyrelis “Naudingi įrankiai” ........................................................................ 41
Naudingi įrankiai: darbų planavimas ir to-do sąrašai ............................... 42

  2  
 1. Remember the Milk ......................................................................................... 42
2. Any.DO ............................................................................................................. 42
3. Wunderlist ........................................................................................................ 43
4. Todoist ............................................................................................................. 43
Naudingi įrankiai: sinchronizacija ir online-užrašinės ............................. 44
1. Google Drive (+ Google Docs) ....................................................................... 44
2. Evernote ........................................................................................................... 44
3. Google Keep .................................................................................................... 45
4. Dropbox ............................................................................................................ 45
Naudingi įrankiai: laiko sekimas ................................................................. 46
1. Toggl................................................................................................................. 46
2. RescueTime ..................................................................................................... 46
Skyrelis “Mini-interviu”: po 3 klausimus 3 žmonėms ............................... 47
Mini-interviu 1: Tomas Laurinavičius ......................................................... 48
Mini-interviu 2: Arūnas Liuiza ..................................................................... 49
Mini-interviu 3: Vilma ................................................................................... 50

  3  
Įžanga: kam ši knyga, arba kiek daug aš visko spėju
 
Jei dar manęs nepažįstate – susipažinkime: mano vardas Povilas, man 29
metai, ir turiu vieną, sakykime taip, įprotį – būti aktyvus internete. Ne ta
prasme, kad naršyti ir sėdėti tinkle, o kažką kurti. Turiu milijonus idėjų ir esu
sukūręs bent 20 laisvalaikio projektų, iš kurių dalis sėkmingai parduota, dalis
uždaryta, o dalis sėkmingai gyvuoja.

Klausimas “kaip viską spėti” kilo net ne man, o mano draugams ir

pažįstamiems – per pastaruosius metus esu bent 10 kartų paklaustas “kaip tu
tiek visko spėji?”. Konkrečiau: šiuo metu turiu darbą pilnu etatu ofise, dar
vykdau du “freelance” projektus už pinigus, turiu bent tris aktyvius savo paties
verslus/projektus, aktyviai dalyvauju Google+ ir Twitter tinkluose, rašau
straipsnius ir dar – svarbiausia – turiu merginą, su kuria esu laimingas jau
penkerius metus.

Man kažkaip visa tai atrodo natūralu, bet kitiems kilo klausimų dėl motyvacijos
ir sugebėjimų visa tai suderinti. Tai kad neatsakinėčiau kiekvienam
asmeniškai – ir nusprendžiau parašyti šią knygą, kurioje pasidalinsiu savo
mintimis, patarimais ir “paslaptimis”, kaip galima viską spėti ir ar galima
apskritai.

Knyga susideda iš trijų dalių:

-­‐ 30 mano paties patarimų/temų
-­‐ 10 naudingų įrankių
-­‐ 3 mini-interviu su mano draugais, kuriuos aš laikau “viską spėjančiais”

Taigi, nešvaistykime laiko – pirmyn prie esmės!    

  4  
Kas tas "viskas"? Ką mes norime spėti?

Pradėkime nuo filosofijos. Ką knygos pavadinime reiškia "viskas"? Ką "viską"

jūs norite spėti? Kiekvienas traktuos skirtingai, bet greičiausiai bus kažkas
kaip "viskas, ką REIKIA padaryti + viskas, ką patys NORIME padaryti +
viskas, ką KITI NORI, kad mes padarytume".

Pavyzdžiai:
- Reikia: sutvarkyti butą, nuvežti vaikus į darželį, paruošti namų darbus,
nueiti apsipirkti, pagaminti valgyti, atidirbti darbo dieną, nuvežti mašiną
į autoservisą, paruošti ataskaitą viršininkui.
- Norime: susitikti su draugais, nusivesti panelę į kiną, nuvažiuoti
paslidinėti, jeigu rimtesnė publika - sukurti kažkokį savo projektą,
užsirašyti į kokius nors kursus, perskaityti knygą.
- Ko kiti nori/prašo: padėti perinstaliuoti kompiuterį, padėti
persikraustyti, nuvežti juos į kitą miesto galą, pasėdėti su vaiku, padėti
parašyti referatą, nuvažiuoti į paštą paimti siuntinio nes patys niekaip
negali ir t.t.

Pažiūrėjus į šią darbų ir įsipareigojimų trijulę, gan akivaizdu tai, kad galime
pakeisti tik antrą ir trečią tipą. Ką padaryti reikia, tą reikia - susilaikykite su tuo.
Nebent galima optimizuoti tuos procesus, bet kažko atsisakyti - labai retai. Bet
tikrai turime įtakos tam, ką norime padaryti (valdome savo ambicijas) ir ko kiti
nori iš mūsų (galime pasakyti NE).

Taigi, realiai šios knygos pavadinimas "kaip viską spėti" iš tikro susiveda į tris:
- Kaip optimizuoti tai, ką darome - Kaip dėlioti prioritetus tarp to, ką norime
padaryti - Kaip valdyti kitų žmonių ambicijas ir neleisti jiems "užlipti mums ant
sprando"

Laikykime šį skyrių įžanga į visą knygą - iš tikro, visas tris temas aptarinėsime
skersai ir išilgai, be griežtos struktūros, bet dabar tebunie tai pagrindas
pirmiems jūsų pamąstymams, kur nueina visas laikas.

  5  
Susitaikykite: paroje tik 24 valandos

Turbūt ne paslaptis, kad bandymas viską spėti susiveda į kovą su laiko

apribojimais. Kaip viską spėti, turint omenyje kad laiko yra X valandų per
dieną? Imant darbingas valandas, skaičius X kiekvienam gali būti skirtingas -
teoriškai galima nesiilsėti, nemiegoti ir visą laiką dirbti. Bet galutinė riba
visiems yra 24 valandos. Viskas, taškas, to negalime pakeisti.

Paprasta ir banalu, ar ne? Bet nustebsite, kiek dažnai tai pamirštame.

Ok, pavyzdys-treniruotė. Surašykite kur nors sąrašą darbų, kuriuos

norėtumėte padaryti rytoj. Priskirkite prie kiekvieno darbo laiką - kiek, jūsų
manymu, jis užims. Ir tiesiog sudėkite skaičius. Kokia suma gaunasi? Nežinau
kaip jums, bet man gaunasi daugiau nei 24h. Ir čia dar turint omenyje kad
mes žmonės esame optimistai, tai realus laikas bus 1.5-2 kartus ilgesnis negu
planavome - tikrai kažkas eis ne pagal planą, tikrai atsiras trukdžių, tikrai
pervertinsime savo jėgas.

Pagaunate kur link suku? Kad per daug pasitikime savimi ir priplanuojame
belekiek veiklos, o tada dienos pabaigoje atsidūstame - kaip greitai prabėgo
diena, nieko nespėjome. Bet problema ne tame, kad mes kalti kad darėme
kažką neefektyviai, o tame, kad tiesiog per daug priplanavome!

Esmė - kad galėtumėte viską spėti, nusileiskite ant žemės. Susitaikykite, kad
paroje tik 24 valandos, o realiai produktyvių valandų daug mažiau. Tad
prilaikykite savo ambicijas ir optimizmą - kai dienos darbų sąrašas atrodo
pilnas, nekiškite ten dar daugiau.

Kitas dalykas - pasitenkinimo jausmas. Jei planuosite mažiau bet realiai

sugebėsite viską įgyvendinti, tai vakare jausitės daug geriau. Galėsite
paglostyti savimeilę, kad esate didvyris ir spėjote viską. Negi ne nuostabus
jausmas?

  6  
Kokie jūsų tikslai?

Laikas pamąstyti apie gyvenimo prasmę. Taip taip, nejuokauju. Ko jūs norite
iš šio gyvenimo? Arba populiaresnis klausimas yra "Kaip jūs įsivaizduojate
save po 5 ar 10 metų?" Ir kitas susijęs - ar tai, ką dabar darote kasdien, veda
prie to tikslo?

Mintis tokia, kad dažnai paskęstame darbų rutinoje. Darome daug ką ir

nesusimąstome kodėl. Populiariausias pavyzdys turbūt yra aukštasis mokslas
- studijuojame kažką vien dėl to, kad mūsų visuomenėje priimta, kad po
mokyklos visi kažkur stoja. O ar realiai įsivaizduojame save toje profesijoje po
baigimo - atsakymas ne visada teigiamas. Ir kai kas nors, suvokęs kad įstojo
ne ten, meta mokslus - visuomenė pasipiktina: kaip galima mesti tokią
"pareigą"? O iš tikrųjų galime rinktis, kiekviename žingsnyje, reikia tik
nepamiršti apie ilgalaikius tikslus.

Tad paklauskite savęs - ar tai, kuo užpildyta jūsų diena, veda jus prie galutinio
tikslo? Ar nebūtų geriau kažko atsisakyti?

Konkretus pavyzdys iš mano gyvenimo: kasdien skaitau RSS srautą, susijusį

su mano profesija - projektų kūrimas, programavimas, web-verslas. Prieš 5
metus tai atrodė naudinga - juk praplečia akiratį, ar ne? Bet po kiek laiko
suvokiau, kad vien skaitymas neveda manęs prie galutinio tikslo - sėkmingo
web-verslo. Reikia imti ir realiai daryti, mokytis iš praktinių klaidų, o ne iš
straipsnių "10 būdų uždirbti milijoną". Tad sumažinau skaitinių kiekį ir
pradėjau pats kurti savo projektus. Tik pats paniręs į kūrimo procesą, daug ko
išmokau ir patobulėjau.

Dar vienas dalykas - tas tolimasis ir ilgalaikis tikslas turi nepaskęsti ir būti
nuolat matomas. Tokia jau būtybė žmogus, kad mes reaguojame į vizualius
dalykus - į paveiksliukus, video, šiaip į viską ką matome. Dėl to populiarus
dalykas atvaizduoti savo būsimą svajonę kažkokiu pavidalu ir nuolat turėti prie
savęs. Vieni pakabina paveikslą namuose, kiti užsideda paveiksliuką

  7  
kompiuterio ar telefono darbalaukyje, dar kiti prisikabina kokį medaljoną.
Vienaip ar kitaip - reikia nuolat sau priminti, koks yra tolimasis tikslas.

Pamirškite sovietmečio mąstymą

Šiek tiek politikos - nors jau kelis dešimtmečius esame nepriklausoma šalis,
mąstysena ir kai kurios žmonių psichologijos detalės išlieka dar po labai
didele sovietmečio įtaka. Kalbant apie produktyvumą, tai didžiausią žalą daro
senas mąstymas, kad kuo daugiau žmogus dirbs, tuo daugiau pasieks ir tuo
daugiau pagarbos turės iš aplinkinių. Juk Tarybų valdžia labai garbino darbo
žmones - jie buvo svarbesni negu mokslininkai ar verslininkai.

Ir dar dabar neretai tenka matyti žmones, kurie giriasi ir didžiuojasi, kad dirba
po 12-18 valandų per parą ir atseit kokie svarbūs jie yra savo kompanijoje.
Man tai atrodo ne kas kitas, o paprasčiausias dėmesio trūkumas: nori
papasakoti draugams, o tiksliau - pasiskųsti, kad maždaug aš toks vargšas
dirbu viršvalandžius, o iš valdžios niekas to nevertina. Niekšai direktoriai, ar
ne?

Jau seniai egzistuoja nuomonė, kad reikia “work smart, not hard”. Darbo
laikas šiuolaikiniame pasaulyje jau retai kur matuojamas valandomis - nebent
darbas iš tikro toks, kur tiesiog reikia “atsėdėti savo laiką”. Bet juk mes
kalbame apie įdomesnes veiklas negu koks Teleloto bilietų pardavinėjimas
prekybcentryje? (tikiuosi, nieko dabar neįžeidžiau)

Prisimenu legendą apie medkirtį ir kirvį - manau, daug kas ją žino, bet
papasakosiu nežinantiems. Yra keli variantai, pasirinksiu tokį:
-----
Įsidarbino medkirtys, stengiasi, dirba ilgas valandas pirmadienį, antradienį,
trečiadienį, ketvirtadienį, ir tada ateina pas jį viršininkas ir išmoka jam
atlyginimą.

  8  
Žmogelis: - Bet aš maniau, kad jūs mokate algas penktadieniais?
Viršininkas: - Taip, bet mes turime tave atleisti.
Žmogelis: - Kaip tai? Aš gi taip stengiuos ir dirbu viršvalandžius! Ateinu
pirmas, išeinu paskutinis
Viršininkas: - Ar bent kartą galandei savo kirvį?
Žmogelis: - Hm, ne, buvau per daug užsiėmęs medžių kirtimu...
-----

Tai mintis - nesistenkite dirbti kuo ilgiau, kaip tik tikslas turi būti sukurti aplinką
ir sistemą, kuri leistų jums pasiekti rezultatą per kiek įmanoma trumpesnį
laiką.

Motyvacija - pradėkime nuo "kodėl"

Įkvėpimas šiam skyreliui paimtas iš analogiško pavadinimo knygos Simon

Sinek "Start with Why". Nors ji skirta verslininkams, bet pagrindinė mintis
galioja beveik bet kokiems žmonėms, kurie kažką daro - kas reiškia, visiems
iš mūsų.

Susimąstykime - kodėl mes darome tai, ką darome? Vardan ko? Koks tikslas?
Paimkime keletą visiškai konkrečių pavyzdžių:
Logiško elgesio pavyzdžiai:
1. Kodėl mes mokinamės užsienio kalbos? - Dažniausiai, kad galėtume
susikalbėti su užsieniečiais ir turėtume didesnių perspektyvų karjeros
prasme.
2. Kodėl mes planuojame, prieš darydami kažkokį ilgesnį darbą? - Kad
vėliau eigoje kiltų kuo mažiau nesklandumų ir visumoje sutaupytume
laiko ir nervų.
3. Kodėl aš rašau tokias knygas kaip ši? - Nes noriu, kad žmonės dažniau
susimąstytų apie tai, ką ir kaip daro, ir nuo to gal pasaulis taps
geresnis.

  9  
Nelogiško elgesio pavyzdžiai:
1. Kodėl mes stengiamės būtinai būtinai atvažiuoti į darbą laiku? - Nes
įmonė nustatė taisykles ir reikia jų laikytis. (bet ar kas nors tikrai
atsitiks, jei kartais 10 minučių pavėluosime?)
2. Kodėl mes rašome darbų ataskaitas savo vadovybei? - Banalu: nes jie
jų paprašo. (bet ar jie skaito? ar tikrai verta skirti jūsų brangų laiką
ataskaitoms?)
3. Kodėl mes praleidžiame daug laiko socialiniuose tinkluose? - Nes
mums įdomu, kaip gyvena mūsų draugai. (pripažinkite - reali priežastis
yra tai, kad tingime daryti svarbesnius darbus ir tiesiog slampinėjame
internete)

Yra dar vienos pinklės, kurių sunku išvengti - žmonės atidėlioja svarbius
darbus ir susigalvoja lengvesnių, mažesnių ir atseit labai svarbių, taip
pasiteisindami, jog dirba pilnu pajėgumu. Atsakyti į el.pašto laiškus yra
svarbu, bet jei nepadaromas tos dienos planas - laiškai dažniausiai
nepajudins projekto į priekį.

Taigi kitą kartą, jei iškyla kažkoks darbelis, kurį "reikia" padaryti ar kažkas
prašo, bent jau viduje savęs paklauskite "o kodėl, o kam, vardan ko?" Ir
dažnai nejučia tas klausimas pavirs į "ar tikrai tą reikia/verta daryti?" ir galbūt
sutaupysite laiko.

Ar jūs vyturys ar pelėda?

Paklausiu kitaip - koks jūsų produktyviausias dienos laikas? Tai labai svarbu -
nes būtent tuo laiku reikia sukoncentruoti dėmesį į svarbiausius dienos
darbus.

Ir atsakymas gali būti ne toks akivaizdus - reikia stebėti savo organizmą ir

aplinką. Posakis "esu produktyviausias ryte nes išgeriu du puodelius kavos"

  10  
netinka, nes tai dirbtinas efektyvumas. Reikia pakreipti klausimą taip:
"prisimenant svarbiausius darbus, kuriuos teko atlikti pastaruoju metu, kuriuo
paros laiku tai įvyko?"

Kiek tenka stebėti zmones, yra du variantai - efektyvus darbas arba anksti
ryte, kai dar niekas "neknisa proto", arba vėlai vakare/naktį, kai jau niekas
neknisa. Toks jausmas, kad dienos metu negalime būti produktyvūs - bet
tame yra tiesos, nes tiesiog paskęstame rutinoje ir negalime ilgiau
susikoncentruoti ties konkrečiu darbu: tai paskambina kas nors, tai laiškas
"svarbus" ateina, tai kažkas pagalbos paprašo. Jau nekalbant apie tą atvejį,
kai "trumpam" užsukame į Facebook ar Delfi.

Mano pavyzdys labai idomus: prieš porą metų, kai draugė dirbo Trakuose ir
kasdien važinėdavo iš Vilniaus, ji keldavosi apie 5 ryto. Ir kažkaip natūraliai
keldavausi kartu su ja - nors tuo metu buvau freelanceris ir dirbau namuose,
bet kažkaip nepavykdavo užmigti ryte po draugės išėjimo. Taigi būtent tada ir
pradėdavau darbo dieną. Pradžioje atrodė labai keista ir sunku prakrapštyti
akis, bet po kiek laiko pripratau ir pradėjau mėgautis tuo ankstyvu rytmečiu:
galėdavau ramiai pasidaryti svarbius darbus, kol civilizuotas pasaulis dar
miegojo. Kaip šalutinis poveikis - dažnai nustebindavau užsakovus,
pateikdamas rezultatus anksti ryte: ateina žmogelis į darbą, patikrina paštą - o
ten jau žinutė iš manęs, maloni staigmena.

Planuojant dienos veiklas, visgi patariama ryte (na, arba darbo valandų
pradžioje jei dirbate naktį) pasidaryti svarbiausius ir/arba sudėtingiausius
dalykus. Yra netgi metodologija ir knyga pavadinimu "Eat that frog" ("Suvalgyk
varlę"), kurios esmė - jeigu žinote, kad jums šiandien reikia suvalgyti varlę,
geriau tai padaryti iš karto ir nekankinti savęs visą likusią dieną, o geriau per
tas likusias valandas nuveikti kažką malonesnio. Aišku, tokia metodika veikia
ne visiems - vėlgi priklauso nuo žmogaus: kitiems reikia įsivažiuoti į dieną ir tik
tada sukaupti jėgas naudingiems darbams.

  11  
Miegas = produktyvumas

Keistai skamba, ar ne? Kad būtume produktyvūs, turime daugiau miegoti.

Aha. Taigi kaip tik atrodo, kad reikia išnaudoti visą įmanomą paros laiką, kam
jį švaistyti tokiam nereikalingam dalykui kaip miegas?

Iš tikrųjų, mūsų organizmas privalo pailsėti. Taip, galima kartais kažką veikti
per visą naktį ir nemiegoti, bet po to ar kitą dieną, ar dar kitą dieną ateis
"pagirios". Ir tada jau jokia kava ar energetiniai gėrimai nepadeda - tiesiog
jautiesi beviltiškai bejėgis.

Rašau tai iš savo patirties. Kaip tik neseniai teko susidurti - kartais paimu
kokių freelance užsakymų programavimui po darbo, ir vienas iš tokių variantų
buvo visai neseniai, kai grįžęs vakare bandžiau išspręsti vieną kliento
problemą ir niekaip neradau sprendimo - o buvo jau vėlu, apie vienuoliktą
vakaro. Nusprendžiau viską mesti ir eiti miegoti, atsikėlęs ryte pamačiau
sprendimą per 5 minutes. Štai ką reiškia pailsėjęs ir žvalus organizmas. Ypač
jei dirbate protinį darbą, nors manau ir futbolininkai nerodo aukšto pilotažo, jei
nemiegojo naktį prieš tai.

Kitas dalykas - amžius. Pasakysiu atvirai - man 29 metai, ir aš kažkiek

pasiilgstu tų "jaunų" dienų, kai galėdavau per naktį nuveikti kažką įsimintino ir
ilgai nemiegoti: ar tai būtų klasiokų susitikimas, ar Naujųjų naktis, ar koks nors
programavimo "hakatonas" per visą naktį su pica ir alum. Dabar mano
organizmas sako "pala, vaikyti, tau nebe aštuoniolika, davai pamiegam, a?" -
žinau, skamba kaip senuko dejonės, bet tiesiog pagal faktą jaučiu, kad
nebeištempiu iki išnaktų. Tiesą pasakius, per daug ir nesistengiu - tiesiog
dienos yra tiek perpildytos visokios veiklos, kad tiesiog natūraliai naktį norisi
miego.

Dar svarbus momentas - kai negali užmigti naktį. Nežinau kaip jums, bet
mano galva dažnai perpildyta visokių idėjų visokiems projektams, o dar
mąstau kaip optimizuoti esamus, ir dar draugai pasiūlo kokių įdomių
perspektyvių idėjų - ir viską norisi realizuoti. Dėl to guli ir mąstai. Rezultatas -

  12  
raudonos akys iš ryto ir nulinis produktyvumas. Tad patarimas - kovokite su
tuo. Naktį poilsis turi būti tikrasis poilsis - be streso ir be didelių emocijų. Turite
sapnuoti paplūdimį ir ramiai ošiančią jūrą.

Tad kokią strategiją pradėjau taikyti prieš kiek laiko - neskaityti rimtesnių
straipsnių prieš miegą. Anksčiau turėdavau įprotį skaityti per Feedly ir
Flipboard įkvepiančius įrašus apie verslą ir projektų kūrimą, dabar to nedarau.
Prieš miegą maksimum dabar pažaidžiu kažką (bet tikrai ne Angry Birds,
labiau kažką intelektualaus kaip QuizUp) arba permetu akimis "delfius" ir
socialinius tinklus. Kitaip tariant - mokslininkų įrodyta ir rekomenduojama, kad
paskutinė valanda prieš miegą turi būti kaip pasiruošimas pačiam miegui, t.y.
rami ir nevarginanti.

Kiek kainuoja jūsų laikas?

Rimtai, pabandykite įvertinti. Sakykime, paimkite savo atlyginimą (į rankas) ir

padalinkite iš darbo valandų skaičius. Jei dirbate pagal standartą 8-17 ir
penkias dienas per savaitę, tai valandų skaičius per mėnesį buhalteriškai
laikomas berods 168. Ir sakykime, kad gaunate sumą X pinigų per valandą.

Tai leis jums spręsti ateityje, ar imtis tam tikrų darbų ar veiklos - nes galėsite
akivaizdžiai palyginti, ar siūloma/prognozuojama pinigų suma yra didesnė ar
mažesnė už jūsų valandinį atlygį, ir jeigu skaičiuosite tik pinigus, tai bus
rodiklis.

Aišku, pinigai tai tik vienas iš faktorių. Ne visą naudą galima matuoti litais - kai
kurių veiklų "apsimoka" imtis vien iš pasitenkinimo. Kas jau kas, o aš tikrai
"kaltas" dėl visokių įdomių projektų, kurie tikrai matėsi kad neatneš jokio
apčiuopiamo pelno, bet tiesiog buvo įdomu. Tas pats FWD.lt naujienų portalas
- nematavau jo naudos pinigais, nes buvo tikrai labai smagu dirbti su
komandoje su kitais ITšnikais, kurie savo noru rašė naujienas ir diskutavo
komentaruose. Nes tai buvo tiesiog smagu.

  13  
Kitas dalykas - taip vadinamas darbų "outsourcinimas". Lietuviškiau kalbant -
kitų žmonių samdymas, kad padarytų darbą, už kurį patys gausite pinigų ar
kitokios naudos. Pagalvokite kartais, ar neapsimoka kažkam sumokėti sumą
X, kad turėtumėte laisvų valandų ir nuveiktumėte kažką naudingiau. Ir kalbu
ne tik apie IT darbuotojų paiešką Indijoje arba Rumunijoje (taip, tai vyksta
masiškai), bet apie labai buitinius reikalus - prieš savaitę girdėjau, kaip vieną
mano mamos draugę pasamdė kaimynė-verslininkė, kad išvalytų jos butą
kartą per savaitę, už 200 Lt per mėnesį. Atrodo juokinga suma, bet moterytei
amžiuje 200 Lt gatvėje nesimėto, o ir tai verslininkei tie pinigai tikrai labai
maži.

Mano asmeninis pavyzdys - anglų kalbos pamokėlių portalas 100balu.lt. Nuo

pat pradžių ruošdavau pamokėles ir visą turinį pats - praleisdavau prie to po
porą valandų kiekvieną savaitgalį. Bet kai tik pradėjau uždirbti iš jo padoresnę
pinigų sumą, pradėjau ieškoti žmogaus, kuris darytų tai už mane. Ir per
rekomendacijas radau Šarūnę, kuri susitvarko su turinio ruošimu geriau už
mane (ką čia slėpti, pats iš tų pamokėlių kartais pasimokau), ir tai man
nekainuoja karvės - tuo metu galiu susikoncentruoti ties projekto judinimu iš
verslo pusės. Tikrai džiaugiuosi kad dabar projektas "važiuoja be manęs" -
galiu imti atostogas nuo jo, kad ir kokiam mėnesiui.

Taigi, prieš imdamiesi kažkokios veiklos, pamąstykite - ar jūsų laikas (o juk

laikas - pinigai) to vertas?

  14  
Darbas ir asmeninis gyvenimas: kaip suderinti?

Čia yra viena dažniausių problemų užimtiems žmonėms. Norisi ir karjerą

pasiekti, ir žmoną/vyrą turėti, ir daug laiko su ja/juo praleisti, ir vaikų norisi, ir
šiaip karts nuo karto mamai paskambinti pasilabinti. Vėlgi - viskam neužtenka
laiko. O jei laiko ir yra - kartais po darbo sunku pakeisti mąstymą ir negalvoti
apie darbą, tad dažnai kaip ir esi su mylimu žmogum vakare, bet mintimis toli,
dar darbe. Tai ką daryti?

Šis klausimas turbūt individualus kaip joks kitas - viskas priklauso nuo to, kokį
asmeninį gyvenimą turite ir kokia jūsų antroji pusė. Man tai labai pasisekė -
gyvenimo draugė, su kuria kartu esame jau 5 metai, yra gana didelė
karjeristė, tad puikiai supranta ir mano norą pasiekti kažką daugiau nei vien
darbas nuo 8 iki 17. Tad mano asmeniniai projektai, papildomas uždarbis ir
freelancinimas - prieš tai nekyla didelių ginčų ar indų daužymo. Bet tai tik
pusė bėdos.

Sunkiausia yra suderinti mintis ir persilaužti į asmeninę aplinką iš darbinės.

Tai neveikia taip paprastai, kaip kompiuterio ekrano užsklandos pakeitimas -
smegenys visgi nėra toks tobulas daiktas, kaip kartais norėtųsi. Namuose vis
tiek dažnai galvoju apie darbą, o po to gailiuosi - kaip aš čia normaliai su savo
antrąja puse nepabuvau. Taigi, kaip su tuo kovoju - keli konkretūs patarimai:

- Namų aplinka turi būti namų aplinka. Kuo mažiau daiktų turi
potencialiai priminti apie darbą: įjungtas darbinis kompiuteris, šalia
gulintis telefonas su mirksinčia lempute (o gal gyvybiškai svarbus
laiškas atėjo?), ant stalo netyčia besivoliojantys dokumentai - visa tai
nesudaro jokios romantinės aplinkos ir poilsio nuotaikos.
- Kiek įmanoma praleiskite laiko ne namie. Tai yra susiję su praeitu
punktu, nes mažiau daiktų primins apie darbą, bet mintis dar ir kita -
kuo daugiau pailsinti smegenis ir nuveikti kažką įdomaus ar naujo,
perjungti savo aplinką į išorinį pasaulį, kad smegenys lengviau
persijungtų. Taigi, jeigu yra galimybė rinktis, ar žiūrėti filmą namie, ar
nuvažiuoti į kiną - dažniausiai pinigų negailime.

  15  
 - Neleiskite asmeniniam gyvenimui pavirsti rutina: čia yra baisiausia
kas gali nutikti. Darbe darbas, o namie irgi tik darbas - valgio
gaminimas, kambarių tvarkymas, skalbimas, lyginimas, nuobodžių
serialų žiūrėjimas ir miegas. Taip neturi būti - sugalvokite karts nuo
karto nuveikti kažką visiškai netikėto ir nestandartiško. O kad ir toje
pačioje rutinoje galima rasti labai paįvairinančių smulkmenų -
pagaminkite ką nors įmantresnio, kambarius tvarkydami perstumdykite
kokį baldą ar paveikslą ir t.t.
- Kuo daugiau bendraukite: ne tik su antrąja puse, bet ir apskritai su
žmonėmis. Nes daug dirbant, yra toks pavojus panirti per daug į savo
mintis, norint kuo daugiau visko naudingo nuveikti ir nuversti kalnus,
bet kiekvienas pokalbis su kitu žmogumi mus praturtina - sužinome
kažką naujo, pažiūrime kaip kiti gyvena, gal nuo to ir mūsų mąstymas
kažkiek pasikeičia. Be to, tai dar vienas būdas padaryti taip, kad būtų
kuo mažiau rutinos.

Čia yra tik smulkios strategijos, kurios gali padėti - svarbiausia yra šalia turėti
žmones, kurie supras tai, ką darote. Jei planuojate kurti verslą ir antra pusė
jam visiškai nepritaria - triskart pamąstykite, ar verta pradėti. Ypač jeigu yra
alternatyvų verslui.

Ar pakankamai to norite?

Anglų kalboje šis klausimas skamba kiek gražiau: "how badly do you want it?"
Yra ir kitas panašus posakis - kai kažkam "neturime laiko", tai, iš esmės,
reiškia ne tai kad laiko neturime (jo turime visada kol gyvi), bet kad kiti
darbai/reikalai turi didesnį prioritetą.

Prioritetas gali būti skirstomas dvejopai - pagal tai, ką reikia padaryti, ir pagal
tai, ką patys norime padaryti. Keli pavyzdžiai:

  16  
 1. Neturiu laiko susitvarkyti kambarį, nes ir taip namie vos būnu. Realiai
reiškia: iš tikro rasčiau to laiko tvarkytis, bet tai toks nemalonus darbas
ir tingiu jį daryti...
2. Neturėjau laiko tau paskambinti, nes visą dieną buvau užsiėmęs.
Pripažinkime: kiek reikia būti užsiėmus visą dieną, kad nerastum poros
minučių skambučiui? Čia jau kvepia nenoru su tuo žmogumi kalbėti.
3. Neturėjau laiko nuvažiuoti apsipirkti, nes užsibuvau darbe. Realiai
reiškia, kad darbas yra svarbesnis prioritetas negu apsipirkimas.

Mano mintis - kad kažką padarytume ar kažką pasiektume, dažniausiai turime

to norėti ir tai turi būti didesnis prioritetas prieš kitus nebūtinus darbus. Čia
kalbu labiau apie ilgalaikius planus ir siekius - sakykime, kad norite išmokti
anglų kalbą, bet kartais "neturite laiko" skirti pusvalandžio per dieną pasėdėti
prie knygų. Tai reiškia, kad nepakankamai to norite. Reiškia ne tokia ir svarbi
jums ta anglų kalba.

Visai kitaip būtų, jeigu jums reikėtų po kelių savaičių laikyti kokį IELTS
egzaminą ar išvažiuoti į Londoną gyventi - juk tada rastumėte laiko? Taigi, kita
mintis - nustatykite konkretų tikslą ir konkrečią datą, iki kada norite kažką
pasiekti. Įsipareigokite patys sau - pažymėkite datą kalendoriuje, užrašykite
didelėmis raidėmis ant sienos ar nustatykite priminimą telefone kasdien. Tai
gali atrodyti dirbtina, bet būtent tokie dalykai mums primena, kodėl mes
darome tai ką darome.

Iš kitos pusės - jei nerandame laiko/motyvacijos kažką daryti, tai reikėtų

pamąstyti, ar tikrai verta? Gal nesame gabūs anglų kalbai ar gal geriau
skirtume laiko kažkam kitam, kur galėtume pasiekti daugiau ir didžiuoti
savimi?

  17  
Darbų automatizavimas

Visi mes turime reikalų ar darbų, kurie kartojasi - vieni rečiau, kiti dažniau.
Argi nebūtų smagu, jei pamatytume dėsningumą tarp jų ir bandytume juos
automatizuoti, kad nereikėtų iš naujo išradinėti dviračio kiekvieną kartą?

Dalį tokių darbų automatizuoti leidžia šiuolaikinės technologijos. Tas

paprastas pavyzdys su tiesioginiu debetu - mums nereikia rūpintis
mėnesiniais mokėjimais. Bet apsižvalgykite aplinkui - pritaikymų
automatizavimui galima rasti beveik bet kur.
- Užsakykite vandenį į ofisą, kad atvežtų kiekvieną pirmadienį, nes
žinote, kad daugmaž tada jis baigiasi - ir nereikia skambinti kiekvieną
kartą
- Nustatykite automatinį atsakinėjimą į el.pašto laiškus, priklausomai nuo
gavėjo ar nuo paros laiko, ar tada kada atostogaujate
- Jei kažką parduodate – leiskite žmonėms atsiskaityti internetu ir
automatizuokite visą sistemą, kad visiškai nereikėtų žmogaus įsikišimo
ar jo būtų minimaliai
- Automatiškai pratęskite transporto mėnesinį bilietą ar draudimą ar dar
kitus nuolat reikalingus leidimus
- Jei postinate kažką į Facebook tinklą, tegul ta žinutė automatiškai
persikelia ir į jūsų Twitter – tam yra tokie įrankiai kaip IFTTT

Pagrindinis principas – išimkite save iš žaidimo, leiskite kažkam kitam

pasirūpinti jūsų reikalais, ypač jei tai gali padaryti kompiuterinė sistema. Tiesa,
įdomus su tuo susijęs pavyzdys yra Londonas, kur šiuo metu vyksta metro
darbuotojų streikai – jie nepatenkinti darbuotojų atleidimu, o priežastis kad tų
žmonių tiesiog nebereikia: prekyba bilietais persikėlė pradžioje prie automatų,
o dabar ir į internetą. Gaila kasininkų, bet juk siekiame progreso ir mąstome
apie visuotinį efektyvumą, ar ne?

  18  
Vieši įsipareigojimai

Jeigu norite kažko pasiekti ar kažką naudingo nuveikti, pažadėkite sau. Jeigu
LABAI norite - pažadėkite kitiems.

Šiuolaikiniame pasaulyje labai lengva padaryti taip, kad jūsų balsas būtų
išgirstas: socialiniai tinklai ir blog'ai leidžia viešai pasisakyti bet kokia tema.
Tik ar išdrįsite? Čia vienas iš testų - ar tikrai norite kažko taip stipriai, kad
pasižadėtumėte prieš auditoriją?

Čia ne tas pats kas "metų rezoliucija", nes ji dažniausiai būna tik sau pačiam
ar gal dar artimiausiems žmonėms. Aš gi siūlau daug didesnį iššūkį. Mano
pavyzdys - vieša metų rezoliucija reikiapuslapio.lt svetainėje. Ir esmė ne
tame, kad parašiau tą įrašą, bet kad pasidalinau juo per visus savo socialinius
tinklus. Rezultatas - tuos pažadus perskaitė keli šimtai žmonių, apie dvidešimt
iš jų kažkaip pakomentavo, kažko paklausė ar tiesiog padrąsino. Tai reiškia,
kad jie vėliau prisimins mano pažadą ir gali paklausti "kaip sekasi vykdyti".

Suprantama, kad čia žaidžiame su savo pasąmone ir psichologija. Jei žinome,

kad kažkas žino mūsų planus ir juos stebi (ar užtenka to, kad gali stebėti, net
jei realiai to ir nedaro), jaučiame didesnę pareigą įvykdyti pažadus. Nes juk
tokia žmogaus prigimtis - niekas nenori susimauti viešai.

Tą patį panaudojau ir šiai knygai - apie planus ją parašyti paskelbiau gerokai

prieš pradėdamas realiai rašyti. Viena vertus, rinkau informaciją, ar žmonėms
būtų įdomu, bet tuo pačiu pateikiau tai kaip viešą pažadą. Ir žmonės pradėjo
ne tik laukti knygos, bet ir domėtis progresu - vakar net du skirtingi žmonės
el.paštu paklausė, kaip sekasi rašyti. O plius dar ir pats knygos pavadinimas
įpareigoja - jei knyga vadinasi "Kaip viską spėti", tai kaip galiu sau leisti jos
nespėti?

  19  
Tvarkykite reikalus internetu

Trumpas praktinis patarimas - pabandykite daug ką daryti internetu ar

telefonu. Vis didėjant online paslaugų spektrui, reikia kiek įmanoma tuo
naudotis. Tokiu būdu galime sutaupyti daug laiko, nekeldami kojos iš namų.

Ką būtent turiu omenyje? Pavyzdžiai: mokėjimas už komunalines paslaugas,

telefono sąskaitos papildymas, pajamų deklaracijos užpildymas, užsirašymas
pas daktarą, maisto užsisakymas į namus. Čia tik maža dalis - pagalvokite
apie pavyzdžius iš savo paties gyvenimo, ką būtent galima optimizuoti,
perkeliant į internetą.

Kalbant apie mokesčių mokėjimą, rekomenduoju pasinaudoti tiesioginio

debeto paslauga - kas mėnesį mokesčiai toms kompanijoms bus sumokami
automatiškai (vėlgi - sutaupysite laiko) ir berods dar pigiau negu darant
rankiniu būdu.

Taip pat - jei galvojate, kad Skype turi būti naudojamas tik tarptautiniams
pokalbiams, pagalvokite dar kartą. Vietoj to, kad važiuotumėte su kažkuo
susitikti, abu sugaišdami laiko kelionei, galite pabandyti susiskambinti
internetu.

Tiesa, kad ir kokį gerą internetą Lietuvoje turime, dar ne visos paslaugos
veikia tinkamai ar apskritai egzistuoja internete. Tuo atveju paimkite į rankas
seną gerą draugą telefoną ir pabandykite sutvarkyti reikalus jo pagalba.

Savo aplinkos vidurkis

Mūsų gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kokie žmonės sudaro mūsų
aplinką. Dar daugiau - tai turi įtakos ir mūsų produktyvumui bei apskritai
elgesiui.

  20  
Yra toks posakis - žmogus yra savo penkių artimiausių žmonių "vidurkis". Mes
paimame iš artimos aplinkos ir gerus, ir blogus bruožus. Tai veda prie to, kad
turėtume apsupti save aktyviais žmonėmis, jei norime patys būti aktyvūs.
Priešingu atveju aplinkinių pasyvumas gali labai greitai mus užkrėsti.

Pažiūrėkime kaip elgiasi vaikai - jie mato, kaip elgiasi suaugusieji, ir bando
juos mėgdžioti. Bet įdomu tai, kad toks elgesys būdingas ne tik vaikams - mes
patys dažnai elgiamės panašiai: pamatome kokį gražų laikrodį turi draugas ir
susimąstome kad mums tokio staiga reikia. Matome, kad draugė kiekvieną
vakarą žiūri serialą - jau ir mums tampa įdomu.

Lygiai tas pats ir su bandymu viską spėti ir su laiko planavimu - jeigu

matysime, kad mūsų draugai to nedaro arba daro labai neefektyviai,
greičiausiai ir patys atsipalaiduosime. Nes artimi žmonės turi vieni kitiems
didelę įtaką.

Kitas variantas - galite patys būti savo aplinkos lyderis. Jei matote, kad
draugai daro kažką neefektyviai, galite bandyti rodyti pavyzdį, arba skatinti
draugus keistis. Bet tai rizikinga - draugai gali nesuprasti ar, dar blogiau,
įsižeisti ir nusisukti nuo jūsų.

Aišku, galima sakyti, kad draugų nepasirinksi. Tikrai neskatinu mesti savo
dabartinės aplinkos. Bet yra išeitis - išeikite iš savo "komforto zonos" ir
susipažinkite su naujais žmonėmis. Man labai padeda visokie verslo ir startup
tematikos renginiai, meet'ai ir seminarai - po kiekvieno tokio grįžtu namo
įkvėptas judėti į priekį ir kurti "awesome shit".

  21  
Prokrastinacija ar paprasčiausia tinginystė?

Žodis "prokrastinacija" daug kam žinomas, bet dėl viso pikto paaiškinsiu - tai
kai mes atidėliojame svarbius darbus, tuo metu darome mažiau svarbius,
įtikinėdami save kad produktyviai dirbame. Žiauresnė prokrastinacijos forma -
sėdėjimas Feisbuke arba naršymas internete, nes reikia "psichologiškai
nusiteikti" darbui.

Mano nuomone, po šiuo ilgu moksliniu terminu slepiasi ne kas kitas, o

paprasčiausia tinginystė. Delsiame pradėti svarbų darbą ne tik todėl, kad jis
atrodo sudėtingas ir baisus žvėris, bet ir dėl tingėjimo.

Kaip su tuo kovoti? Pasigilinkime į viso to priežastis. Kodėl atidėliojame

svarbius darbus? Iš esmės, dėl to, kad galime sau tai leisti. Kaip sako britai,
"just because I can". Jeigu mums reikėtų tą darbą atlikti dabar pat, jei "degtų",
tai nekiltų jokių klausimų - sėstume ir darytume. Tai vienas iš būdų kovoti su
prokrastinacija - įtikinti save arba sudaryti dirbtines sąlygas tam, kad darbas
būtų skubus. Kaip variantas - galite pranešti kolegoms arba net kokiame
socialiniame tinkle, kad ruošiatės daryti tai ir tai, tokiu būdu būsite viešai
įsipareigojęs ir psichologiškai tiesiog nenorėsite susimauti.

Kitas dalykas - taisyklė "suvalgykite varlę", pagal kurią svarbiausi ir

sudetingiausi (neskaniausi) dienos darbai turi būti padaryti dienos pradžioje,
kad po to galima būtų didžiuotis savimi ir džiaugtis likusia lengvesne diena.
Taigi, kaip būdas įtikinti save atsisakyti prokrastinacijos, tiesiog pagalvokite
apie tą likusią dieną, kuri jūsų laukia, atlikus tą svarbų darbą.

Jei savęs įtikinėjimo metodas nepadeda - būkite sau griežtesni. Galima įdiegti
įvairių filtravimo programų ar įskiepių, kurie blokuotų tam tikrus puslapius tam
tikru laiku. Facebook, Delfi, Gmail - viskas bus nepasiekiama, kol neatliksite
visų darbų.

Taip pat svarbus momentas - kodėl tas "neskanus" darbas apskritai atsirado.
Idealiame pasaulyje, žmogus turi daryti tai, ką jam patinka daryti. Taigi, jeigu

  22  
tokių "varlių" atsiranda vis daugiau, gal pamąstykite apie darbo pakeitimą?
Arba, panašus klausimas - gal tą darbą už jus gali atlikti kas nors kitas?
Populiariausias pavyzdys turbūt būtų pajamų deklaravimas, popierių pildymas
ir mokesčių mokėjimas - kai kurie žmonės mielai sumoka pinigų buhalteriui,
kuris viską sutvarko ir dar galbūt padaro kažką, kad reikėtų mokėti mažiau
mokesčių.

Kaip dirbti su el.paštu

Įdomus pavadinimas, ar ne? Kuo tai susiję su produktyvumu? Ogi turi labai
tiesioginę sąsają - jei jums, kaip ir man, tenka gauti per dieną bent po
keliasdešimt laiškų, tai toje vietoje galima drastiškai optimizuoti procesą ir
sutaupyti laiko.

1. Katalogai, tagai, filtrai - šiuolaikinės el.pašto sistemos yra labai pažangios ir

leidžia patogiai suskirstyti visą srautą. Tas pats Gmail neseniai įvedė tris
tab'us - socialinių tinklų žinutes, naujienlaiškius ir reklamas paslepia į mažiau
matomas zonas, tad pagrindiniame lange matome tik tai, kas svarbu. Bet
galime žengti daug toliau - sudaryti savo filtrų sistemą, kuri automatiškai
persiųs laiškus kam nors kitam ar primins apie juos vakare. Nepagailėkite
laiko - jei gaunate daug laiškų, ilguoju laikotarpiu tas darbas tikrai atsipirks.

2. Rašykite trumpai ir apie esmę. Jokių lytinių nukrypimų - atsiminkite, kad

galite sutaupyti laiko ne tik sau, bet ir laiško gavėjui. Jei kažkam rašote pirmą
kartą - tuo labiau: trumpai prisistatykite ir tada iškart užduokite svarbiausią
klausimą, ko norite iš adresato - pagalbos, patarimo ar kitokio veiksmo.
Detales galite išdėstyti žemiau - svarbu pagauti dėmesį pačioje pradžioje.

3. Atsisakykite naujienlaiškių ir prenumeratų. Aišku, turiu omenyje tų, kurių

neskaitote reguliariai. Esmė net ne tame, kad jus spamina, bet kai pamatote

  23  
kokį vienetuką, kad atėjo naujas laiškas - juk taip ir norisi patikrinti, o gal ten
kažkas svarbaus. Tada persijungiate nuo to, ką veikėte, patikrinate laišką,
nusiviliate kad "ir vėl spamas" ir tada kol smegenys vėl persijungia prie to, ką
veikėte anksčiau...

4. Pagal galimybę - atsakykite iš karto. Yra toks psichologinis momentas - tuo

metu, kai pamatote laišką, jis dar šviežias ir svarbus, ir jei neatsakysite tuoj
pat (pažymėsite žvaigždute ar tiesiog nustatysite priminimą), gali praeiti
daaaaaug laiko kol realiai prisėsite atsakyti. Ir labai keista kartais gauti
atsakymus po savaitės, nors lyg ir atrodė, kad pašnekovui klausimas svarbus.
Kitas dalykas - jei atsakysite į laišką per pirmą pusvalandį, tai didžiulė
pagarba pašnekovui: jis bus dėkingas, o dažnai ir maloniai nustebintas.
Gausite pliusą. Gali atrodyti, kad tai prieštarauja produktyvumo principams -
juk reikia persijungti nuo daryto darbo ir skirti laiko laiškui. Bet čia jau galioja
aukščiau esantis patarimas - atsakykite trumpai, negaiškite per daug laiko.
Kita vertus, jeigu jau tikrinate paštą, tai išnaudokite laiką su bent kažkokia
nauda.

Išmokite sakyti NE

Tiek norisi gyvenime nuveikti, ar ne? Ir ten norime, ir kitur. Ir su tuo draugu
susitikti, ir su kitu. Ir dažnai priplanuojame tiek, kad po to nebespėjame, o
kartais tenka jaustis nepatogiai ir atsiprašinėti kažko, kad negalime įvykdyti
pažado. Taigi, žodis NE turi būti jūsų pagalbininkas.

Tai pritaikoma daugeliui situacijų: turbūt dažniausia yra kai kažkas paprašo
jūsų pagalbos. Ir kadangi turbūt esate geras žmogus (kitaip gal
neskaitytumėte šios knygos), norite padėti draugui, nors buvote suplanavę
kažką kitą. Ir tada dvigubai greičiau turite daryti viską, juk laikas ne guminis.
Rezultatas - tas pats kas patarlė apie du zuikius. Didelė tikimybė, kad ir
draugui padėsite ne iki galo arba nekokybiškai, ir savo suplanuotų darbų

  24  
nepadarysite. O tai ką daryti? Nebūtina atsisakyti padėti - galbūt galima kartu
rasti sprendimą, kaip tą problemą išspręsti efektyviau ar galbūt padėti galėtų
kas nors kitas, kas tuo metu laisvesnis.

Bendrai, pasakymas "ne, negaliu" skamba gan grubiai, ar ne? Tai reikia ne tik
atsisakyti, bet ir nurodyti priežastį, o dar geriau - pasiūlyti alternatyvų (kartais
net geresnį) sprendimą.
Pavyzdžiai:
- Aš negaliu dabar padėti tau išspręsti uždavinių, bet gali paprašyti
Agnės - aš žinau, kad ji būtent tokius uždavinius sprendė per savaitę.
- Aš dabar užimtas, bet ar tikrai tau pagalbos reikia būtent šiandien? Gal
palauks iki savaitgalio?
- Aš nesu ekspertas toje srityje - galėčiau padėti, bet negarantuoju dėl
kokybės

Pats esu programuotojas, tai man dažniausiai pasitaikantis prašymas - "ar

gali perrašyti windowsus" arba "gal gali pažiūrėti kodėl kompas taip lėtai
veikia". Visų pirma, kodėl žmonės galvoja, kad jei kuri tinklalapius, tai moki
viską kas susiję su kompiuteriais? Čia kaip "žinau kad žaidi futbolą, tai mums į
komandą reikia krepšininko". Bet net ir ne tai svarbiausia - galėčiau padėti,
bet žmonės nesuvokia, kad perinstaliavimas gali trukti porą valandų, o
kompiuterio išvalymas nuo virusų iš viso gali būti nesibaigiantis procesas,
kuris galiausiai vis tiek baigsis perinstaliavimu. Ir beje, ar minėjau kad žmonės
nenori mokėti už legalius Windows ar antivirusinę? Na, užteks apie mano
bėdas. Esmė - reikia išmokti sakyti NE, tuo pačiu nesukeliant pykčio ir
negadinant santykių.

Yra ir dar vienas momentas - reikia išmokti neigiamai atsakyti ir pačiam sau.
Bent jau mano atveju - dažnai į galvą šauna kokia nors idėja, ir nuo tada
negaliu užmigti, nes norisi ją realizuoti. Bet pastaruoju metu slopinu savo
entuziazmą ir sakau sau "ir taip tavo dieną perpildyta, ar tikrai nori kažko kito
atsisakyti ar padaryti nekokybiškai?" Šalutinis to rezultatas - idėjų sąraše turiu
tiek punktų potencialiems web-projektams, kad turbūt užtektų keliems
gyvenimams.

  25  
Kaip skaityti naujienas

Turbūt dauguma iš mūsų neabejingi tam, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje,

tad turime poreikį skaityti naujienas. Bet kaip tą padaryti efektyviai, kad tai
nesuvalgytų per daug laiko?

Visų pirma, didžiausia klaida yra eiti į portalo pagrindinį puslapį ir skaityti viską
iš eilės. Nes pagal dabartinį dizainą jų tikslas išlaikyti skaitytoją kuo ilgiau,
pateikiant spalvingas nuotraukas, intriguojančias antraštes ir susijusias
naujienas, kurios gali būti įdomios. Rezultatas - jūs skaitote tai, kas dar prieš 5
minutes jūsų visiškai nedomino.

Jei norite sutaupyti laiko, bet likti įvykių sūkuryje, reikia filtruoti. Tam yra įvairių
būdų - galite prenumeruoti konkretaus portalo dienos svarbiausių įvykių
apžvalgas, naudoti tokius naujienų skaitymo įrankius kaip Feedly arba tiesiog
RSS skaityklę. Svarbu ne tiek kokį įrankį naudojate, o tai, koks galutinis
rezultatas - kokį naujienų kiekį per dieną realiai pamatote ir kiek prie skaitymo
praleidžiate laiko.

Dar svarbu save riboti - nustatyti grafiką ar kažkokius apribojimus, kad

netikrintumėte naujienų kas 15 minučių (gal būtent todėl taip pavadintas
vienas iš lietuviškų naujienų portalų?). Pripažinkite - nuo to, kad sužinosite
apie naujienas vakare, pasaulis nesugrius. O jeigu kažkas labai labai
svarbaus nutiks - apie tai tikrai jums papasakos aplinkiniai arba trimituos
socialiniai tinklai.

Pats buvau sukūręs du projektus, padedančius efektyviau skaityti naujienas:

jau neveikianti "Naujienų Tribūna" savo idėjas kažkiek perkėlė į neseniai
apleistą Skaitykit.lt. Principas panašus - pateikti žmonėms svarbiausią ir
"sukramtytą" informaciją kartą per dieną el.paštu. Niekur nereikia eiti,
naujienos ateina pas tave.

Bet pasirodo, kad abiem atvejais žmonėms tokia paslauga pasirodė

nereikalinga ir tik maža dalis sutiko už ją mokėti. Ir esmė net ne piniguose,

  26  
didžiausias klausimas buvo - "kodėl turėčiau pasitikėti kažkuo kitu, kas
parinktų man svarbiausias naujienas? O gal kažkas bus praleista? O gal
kažko svarbaus nepamatysiu?" Tai suvokiau, kad kol yra daug taip mąstančių
žmonių, tol Delfiai gyvens labai gerai ir tol laiką taupantys projektai nebus
labai paklausūs. Nes žmonės traktuoja naujienų skaitymą kaip laisvalaikio
praleidimo būdą, jie nenori tam taupyti laiko. Deja.

Kaip nepraleisti visos dienos soc.tinkluose

Turbūt didžiausias mūsų laiko pagrobėjas šiuo metu yra socialiniai tinklai.
Nesvarbu, kokį naudojate - Facebook, Twitter ar Google+ - esmė ta pati, kad
praleidžiate ten daugiau laiko nei derėtų. Vėlgi - kaip su tuo kovoti?

Iš esmės, priemonės yra labai panašios kaip ir skaitant naujienas, nes

principas tas pats - norime sužinoti, kas dedasi internete ir mūsų draugų
gyvenime. Taigi, galima skaityti srautą tik vieną ar kelis kartus per dieną - ryte
ir vakare. Greičiausiai nieko per daug svarbaus nepraleisite - dažniausiai
įdomios diskusijos lieka aktyvios bent jau parą, o kartais ir kelias dienas, tad
spėsite palaikinti, parašyti komentarą ir būti išgirsti.

Kitas variantas - tikrinti srautą per pertraukėles darbe, sakykim kas porą
valandų. Tuo pačiu gausis produktyvus poilsis ir smegenų persijungimas nuo
pagrindinio darbo. Bet čia yra problema - jei dirbate prie kompiuterio, tai reikia
leisti pailsėti akims. Būtinai! Tad jei ir pertraukas praleisite spoksodami į
ekraną, optikos parduotuvė bus jūsų draugė.

Yra ir ekstremalus variantas - nemažai žmonių įjungia ryte Feisbuką ir tiesiog

palieka langą naršyklėje, tada karts nuo karto perjungia aktyvų langą ir
patikrina, kas naujo. Taip, tai patogu ir nereikia kiekvieną kartą jungtis. Bet
pavojus slypi tame, kiek dažnai įvyksta tas persijungimas. Ne tik tada, kai
naršyklės viršuje pasirodo skaičiukas, reiškiantis kažkokį naują įvykį (o jis juk

  27  
gali but labai svarbus!), bet ir šiaip, be jokios rimtos priežasties. O
svarbiausia, kad net nepastebime, kiek laiko nueina būtent tam! Ne tik
persijungimui, bet ir tam, kad smegenys grįžtų atgal prie darbo. Taigi,
patarimas - nieku gyvu nepalikite socialinių tinklų langų atidarytų naršyklėje!

Kitas dalykas - pravalykite draugų ar sekamų žmonių sąrašą. Sumažinkite

srautą - nes negi jums tikrai viskas-viskas iš ten įdomu? Pastebėkite
tendencijas, ko nebūtina matyti savo sienoje, ir tuoj pat spauskite Mute,
Unfollow ar kokią nuorodą turi jūsų socialinis tinklas.

Ir galiausiai - dėl nuorodų, kurias spaudžiame pagal draugų rekomendacijas.

Jei tai darysime iškart, rizikuojame praleisti papildomą neplanuotą pusvalandį,
naršydami internete. Patariu pažymėti tą nuorodą vėlesniam perskaitymui -
tam yra krūva variantų: Favorites, Bookmarks, Add to Pocket ir kt.

Pabandykite pamatuoti laiką

Kad matytume, kur yra problema kad kažko nespėjame, reikia ne tik save
stebėti, bet ir matuoti, kur dingsta tas laikas. Skaičiai, skaičiai, skaičiai - tik jie
pasakys tikrąją tiesą.

Nesakau, kad būtinai reikia užsirašyti kiekvieną dienos minutę, pradėti galima
tiesiog nuo aktyvesnio stebėjimo - kiek daugmaž laiko per dieną praleidžiame
socialiniuose tinkluose, tikrindami paštą ar skaitydami naujienas. Ir, kas dar
svarbiau, kiek laiko skiriame tam, ką norime daryti ar ką reikia daryti - kas
naudinga ir veda prie kažkokio didesnio tikslo.

Visgi žmonės linkę save pateisinti ir patiems sau meluoti. Realus naudingas
dienos laikas dažnai daug mažesnis nei manome. Ir tai normalu - ne dėl to,
kad mes tinginiai, o natūraliai per dieną atsiranda milijonai netikėtų
smulkmenų, kuriomis reikia arba norisi pasirūpinti. Tad nekaltinkite savęs.

  28  
Visgi, kartais labai pravartu pamatyti visiškai realius skaičius, kad
suvoktumėte realybę. Yra eilė programų ir įrankių, leidžiančių tiksliai išmatuoti
laiką tokiu principu: pradedate kažką veikti - spaudžiate Start, uzbaigiate -
mygtukas Stop. Ir tada dienos pabaigoje ar kitą dieną žiūrite statistiką ir
grafikus.

Pats darbo laikui sekti naudoju tinklalapį Toggl.com (daugiau naudingų įrankių
bus išvardinta tam skirtame skyrelyje), tai mano asmeninis eksperimentas
parodė, kad dirbdamas programuotoju, prie kodo rašymo praleidžiu tik 50%
darbo laiko ar net mažiau. Visą kitą laiką suėda derinimas su komanda
(susitikimai, laiškai, projekto analizavimas, derybos kaip ką geriau padaryti) ir
smulkios pertraukos - nuėjimas prie kavos aparato, stalo futbolo partija ar
tiesiog pokalbiai su kolegomis. Ir vėlgi - tai normalu: nelaikau savęs tinginiu ir
su visomis užduotimis susitvarkau.

Taigi, tiesiog pabandykite vieną ar kelias dienas fiksuoti laiką - įdomu, kas
gausis?

Pomodoro - pusiau veikianti technologija

Yra įvairių būdų skirstyti naudingą laiką porcijomis. Vienas iš tokių - Pomodoro
technologija, kurios esmė yra skaidyti ilgą laiką, skirtą kažkokiam darbui, į
atskiras dalis po 25 minutes. Ir po kiekvieno tokio tarpo - 5 minučių pertrauka.
Po trijų "pomodorų" (būtent taip vadinasi 25 minučių intervalas) - ilgesnė
pertrauka, pvz 15 min.

Problema, kurią čia bandoma išspręsti, yra kad mes ilgą laiką
susikoncentruojame ties kažkokia veikla ir gan greitai pavargstame,
pamiršdami pailsėti. Tai tam tikslui net parduodami specialūs laikrodžiai -
taimeriai, kurie kaip žadintuvas suskamba po 25 min ir primena pailsėti. Tuo

  29  
pačiu tolygiau paskirstoma energija, dėmesys ir susikoncentravimas, ir pats
ilgas darbas atrodo daug lengvesnis, jį skirstant į tokias dalelytes. Pats
bandžiau taikyti Pomodoro savo kasdienėje veikloje ir supratau, kad lazda turi
du galus.

Viena vertus, tikrai psichologiškai lengviau nusiteikti vienam “pomodorui”,

negu nusiteikti visą dieną rašyti kursinį darbą. Tą patį teigiai ir maratono
bėgikai – praktiškai vienintelis variantas ištverti tuos 42 kilometrus yra galvoti
apie juos kaip apie 42 atskiras distancijas po 1 kilometrą.

Bet yra ir kita medalio pusė – jeigu atstumą kilometrais paskirstyti yra gana
paprasta, tai kažkokį ilgesnį darbą paskirstyti į lygias dalis po 25 minutes yra
iššūkis. O juk pagal Pomodoro filosofiją tai ir yra vienas iš tikslų – kiekvieno
intervalo pabaigoje turi būti švenčiama nedidelė pergalė, t.y. užbaigtas
kažkoks visiškai konkretus darbas ir pasiektas rezultatas. Sakykime,
parašytas vienas knygos skyrelis. Bet ką daryti, jeigu didelis darbas
skaidomas ne taip tolygiai? Sakykime, kuriant puslapį, viena funkcija užtrunka
15 minučių, o kita 90 minučių? Kaip tada matematiškai gauti 25? Štai čia ir
matau didžiausią Pomodoro nepatogumą – bent jau man ilgiau darbų
skaidymas ir planavimas užtrukdavo ilgiau, negu sutaupydavau realaus laiko
šios metodologijos pagalba.

Bet, iš esmės, viskas priklauso nuo žmogaus psichologijos ir nuo atliekamo

darbo – jeigu įmanoma ir paprasta užduotį skirstyti į lygius intervalus, tai
rekomenduoju bent pabandyti Pomodoro. Tiesa, galite paeksperimentuoti ir
su kitokiais laiko intervalais – sakykime, prisiminti mokyklą ir skirti sau
pamokas po 45 minutes.

  30  
Podcast'ai kaip motyvacijos šaltinis

Vienas iš pasyvių laiko leidimo būdų kur nors pakeliui - klausytis muzikos per
ausines. Bet aš žengiau žingsnį toliau ir klausausi šio to naudingesnio - taip
vadinamų podcastų.

Podcast'as arba, lietuviškai, "tinklalaidė", yra tiesiog pokalbių radijo laida, kuri
leidžiama reguliariai ir kurią galima parsisiųsti ar prenumeruoti. Tokių laidų yra
milijonai ir temų įvairovė įspūdinga - nuo verslo ir programavimo iki maisto
gaminimo ir vaikų auginimo.

Kodėl apie tai pasakoju šioje knygoje? Nes būtent podcast'ai man priduoda
pozityvumo, energijos ir motyvacijos kurti kažką naudingo. Pasiklausau, ką kiti
žmonės daro ir kaip gyvena - ir į galvą iškart šauna idėjų, kaip tą pritaikyti sau
ir patobulinti savo gyvenimą.

Panašiai juk mus veikia ir kitos žmonių istorijos - knygos, filmai, serialai. Tik
podcastų privalumas tas, kad veiksmas pasyvus - galime klausytis bet kur
pakeliui: nereikia rankų knygos laikymui ar ekrano vaizdo žiūrėjimui.

Konkrečių laidų ir temų pasirinkimas, be abejo, priklauso nuo žmogaus, pats

klausau laidų apie verslą - vien šioje nišoje yra šimtai kokybiškų podcastų.
Galiu parekomenduoti tokius:
- Internet Business Mastery
- Startups for the rest of us
- This week in startups
- Entrepreneurs on fire
- Stanford business lectures

Iš lietuviškų neseniai iškilo nauja tinklalaidė "Auksiniai berniukai", kur humorą

skleidžia trys jo grandai - Paulius Ambrazevičius, Andrius Tapinas ir Aidas
Puklevičius. Rekomenduoju kaip intelektualaus humoro šaltinį.

  31  
Susirinkimai yra laiko švaistymas

Jei dirbate ofise, tai turbūt neretai tenka dalyvauti susirinkimuose - juk reikia
aptarti planus, išanalizuoti tai kas jau padaryta, padiskutuoti kaip galima atlikti
užduotis efektyviau. Tas nėra blogai, problema yra kiek "žmogiškų valandų"
(man-hours) yra ten sudeginama veltui.

Sakykime, susirenkate keturiese ir diskutuojate pusvalandį. Atrodo 30 minučių

yra nedaug, bet dauginame iš 4 žmonių ir gauname 2 valandas. Ir čia tik
skaičiuojame patį susirinkimą, o juk jam ir pasiruošti neretai reikia, ir po jo
reikia laiko grįžti į darbo ritmą.

Tai ką daryti, kad susirinkimai nebūtų tokie nuostolingi? Štai sąrašas:

1. Ar tikrai visiems dalyviams būtina dalyvauti? Gal kai kuriuos galima
pakviesti tik į tam tikrą dalį arba paklausti pradžioje ir paleisti?
2. Organizatorius turi tiksliai suplanuoti konkrečius klausimus iš anksto ir
išsiųsti visiems dalyviams susipažinti. Dar efektyviau jei dalyviai iš
anksto pateikia pastabas ir organizatorius pakoreguoja darbotvarkę.
Klausimai turi būti formuluojami su kiek įmanoma mažiau galimybių
"nuklysti", galimi atsakymai turi būti arba taip/ne, arba vienas iš
pateiktų iš anksto variantų, arba skaičius.
3. Laikas turi būti griežtai ribojamas. Nustatykite laikrodį valandai ir po
"žadintuvo" - jokių diskusijų. Taškas.
4. Turi būti aptariami tik suplanuoti klausimai, jokių "o beje, tarp kitko..."
5. Reikia bent trumpai išklausyti visų nuomonių, jei žmogus valandą
pratylėjo - galima buvo jo nekviesti.
6. Ekstremalus variantas - susitikimą daryti stovint, kad nebūtų
neplanuotų uždelsimų ir visi pasakytų tik tai, ką nori pasakyti. IT
įmonėse populiarūs rytiniai "stand-up'ai" kur labai trumpai kiekvienas
pasisako prie kokios užduoties dirba.
7. Ne apie laiko taupymą, bet apie susirinkimo naudą - organizatorius (ar
kažkas kitas) turi aiškiai surašyti rezultatus, priimtus sprendimus, ir kas
už ką atsako, kas ką turi padaryti.

  32  
Taigi, jei patys organizuojate susirinkimus ar turite įtakos tiems, kas tai daro,
nuolat priminkite apie tai, kiek resursų skiriama kiekvienam tokiam
pasisėdėjimui - reikia bent jau išnaudoti juos efektyviai.

Negalite visko padaryti pats, komanda yra svarbu

Pavadinimas "kaip viską spėti" neturi pagrindinio veikėjo. Neatsitiktinai. Kas

turi viską spėti? Ir nors knyga labiausiai skirta pavieniams žmonėms,
nebūtinai viską daryti turite pats.

Netgi pasakysiu kitaip - jei bandysite viską spėti patys, tai rizikuojate perdegti,
o atskirais atvejais net rizikuojate savo sveikata: žmogus biologiškai turi ribotą
darbingų valandų skaičių, ir filmai apie supermenus tėra tik filmai.

Tad samdykite žmones arba rinkite komandą. Prašykite kitų žmonių pagalbos
ir deleguokite darbus. Tai galiu teigti iš savo paties patirties - vienu metu turiu
N skirtingų projektų, ir iki kažkurio momento vis bandžiau daryti viską pats:
programavimas, dizainas, turinio paruošimas, marketingas, socialiniai tinklai...
Nemeluosiu - manau, kad darau visa tai pakankamai neblogai (išskyrus
dizainą - neturiu jokio talento vizualumui), tuo pačiu nenoriu investuoti didelių
pinigų, bet esmė ne tame. Problemos yra dvi.

Viena vertus, visi projektai juda lėtai ir palengva: tai vieną pajudinu, tai kitą
patobulinu, tai dar kitą perdarau. Nesimato bendro didelio progreso. Tai
kažkiek demotyvuoja.

Kitas dalykas - bandydamas kasdien mąstyti apie N skirtingų projektų, tikrai

pervargstu. Tiksliau, mano smegenys negauna poilsio - bet kuriuo momentu
yra kažkokia problema ar darbas, apie kurį reikia pamąstyti. Jau nekalbant
apie milijoną idėjų, kurios "papildomai" šauna į galvą.

  33  
Situacija kažkiek keičiasi - kažkur prieš pusmetį pradėjau elgtis kiek kitaip ir
tam tikrus darbus pavesti kitiems. Su 100balu.lt projektu sumokėjau už naują
dizainą ir pasamdžiau merginą pamokų ruošimui - man liko tik marketingas ir
projekto vystymas, kas yra svarbiausia. Kitas pavyzdys buvo eksperimentas
su Skaitykit.lt projektu - didžiausią naujienų ruošimo darbą atliko keturi kiti
žmonės, aš buvau susikoncentravęs į programavimą. Ir jausmas yra
nepalyginamai geresnis - smegenys kvėpuoja daug lengviau.

Sinchronizuoti viską - štai kur efektyvumas

Šiuolaikinis aktyvus žmogus turi daug visokios naudingos informacijos, kurią

saugo kompiuteryje ar telefone. Tiksliau, bet kuriame įrenginyje, kurių dabar
kiekvienas turime bent po kelis. Ir šioje vietoje kyla didžiulis poreikis prie
duomenų prieiti iš bet kur – jei išsaugojote kokį dokumentą kompiuteryje,
kartais pravartu jį peržvelgti telefone pakeliui į darbą.

Kai prieš penketą metų išgirdau apie “Evernote”, pagalvojau – keistas

dalykas: ta pati užrašinė kaip “Notepad” tik internete, kam to reikia… Dabar
be tokių servisų tiesiog neapsieinu. Tiesa, pats sau radau kiek patogesnę
užrašinę – “Evernote” tapo per daug griozdiškas ir lėtokas, tad perėjau prie
“Google Keep”, būtent čia dabar ir rašau šį skyrių, kad galėčiau po to pratęsti
su planšete ar telefonu ar iš kito kompiuterio.

Ir tokios užrašinės tik pats paprasčiausias duomenų sinchronizavimo

pavyzdys. Kitas atvejis, su kuriuo susiduriu, yra “Kindle” knygos pirkimas iš
“Amazon”. Nusipirkęs per savo paskyrą per “Kindle” skaityklę, tą pačią knygą
galiu atsisiųsti į bet kokį savo užregistruotą įrenginį – turiu “Kindle” programėlę
savo “Galaxy S III” telefone ir “Nexus 7” planšetėje.

Dar labai paplitęs atvejis – duomenų ir failų saugojimo tarnybos, tokios kaip
“Dropbox”, “Google Drive” ar “OneDrive”. Perkelkite svarbius duomenis ten –

  34  
ne tik tam, kad pasiektumėte juos bet kada ir iš bet kur, bet ir kaip atsarginę
kopiją: jeigu suges jūsų kompiuteris ar kitas įrenginys, nebereikės verkti dėl
neišsaugotų duomenų ar atstatinėti visko iš išorinio kietojo disko. Ir, turint
omenyje, kokius duomenų kiekius šios tarnybos leidžia saugoti nemokamai,
vienintelė priežastis tuo nesinaudoti yra tinginystė.

Apskritai, sinchronizavimas su knygos tema susijęs tuo, kad neturime gaišti

laiko failų kopijavimui ir informacijos gavimui – viskas turi būti kiek įmanoma
labiau prieinama čia ir dabar, kada reikia. Tad jei vis dar turite įprotį siųsti sau
failą el.paštu, kad kada nors atrastumėte (arba, dar blogiau, įrašinėjate į USB)
– žinokite, kad yra ir patogesnių būdų.

Darykite sprendimus greitai

Kiekviename žingsnyje turime kažką nuspręsti - valgyti namie ar kavinėje,

darbui pasiruošti ryte ar iš vakaro, butui imti paskolą ar taupyti visą sumą,
mygtuką puslapyje daryti raudoną ar mėlyną. Problema būna tame, kai
kažkokius sprendimus sąmoningai uždelsiame, nes galvojame, kad reikia
labiau ištirti visas puses, nes reikalas labai svarbus ir neaiškus. Bandysiu
paprieštarauti.

Dažniausias tokio elgesio pavyzdys iš IT pasaulio – sugalvojo žmogus sukurti

svetainę ir mąsto: su kokia kalba programuoti, kokį serverį pasirinkti, kiek
investuoti į dizainą, kur užsakyti logotipą ir t.t. Milijonas klausimų, ar ne? To
rezultatas – dažnai tiesiog nusvyra rankos ir supranti, kad niekada visko
neišspręsi, tad net nepradedi. O kitas pozityvesnis variantas – sukuri
paprasčiausią svetainę kur vos ne juodu ant balto parašyta idėja ir paslauga,
ir apačioje mygtukas – užpildykite anketą, jei domina, ir prenumeruokite
naujienas, tada pranešime apie paleidimo datą. Ir tada įvyksta du dalykai:
1. Projektas jau yra internete. Dar ne pilnavertis, bet jau kažkas yra!
Pirmasis rezultatas – valio!

  35  
 2. Galite projektą parodyti draugams ir (ne)pažįstamiems, paprašyti
užpildyti anketą ir sužinoti daugiau apie potencialių klientų poreikius,
tada ir suprasite labiau, ko jiems reikia, ir kaip turėtų atrodyti galutinis
produktas. Tai dažnai daug svarbiau negu metus kurti tai, kas tik jūsų
galvoje yra gera idėja.

Mintis tokia – kol vieni žmonės mąsto apie tai, kokį kelią pasirinkti, kiti
pasirenka bet kurį ir žengia pirmyn, sutaupydami laiko ir dar įgaudami patirties
pakeliui. Įdomiausia yra tai, kad net jei pasirinkimas klaidinas - daugeliu atveju
jį įmanoma nesunkiai ištaisyti, o atskirais atvejais sugrįžti atgal prie tos pačios
kryžkelės ir pasirinkti iš naujo! Bet kadangi mus mokytojai išmokino, kad klysti
yra blogai, tai norime iš karto pasielgti teisingai, iš pirmo karto. Optimistai, ar
ne?

Ilsėkitės į sveikatą

Norėdami kuo daugiau spėti, nepamirškite daryti ir pertraukų. Pakalbėkime

apie tris skirtingus pertraukų "tipus".

Pirmiausia tai trumpos pertraukėlės darbe. Apie tai kažkiek jau kalbėjau, bet
pakartosiu - jei vien tik dirbsite visą dieną, perdegsite ir tikrai nenuversite
kalnų. Reikia - girdite, REIKIA! - nueiti paplepėti su kolegomis, atsigerti
kavos/arbatos/vandens, pažaisti stalo futbolą jei turite, galų gale parūkyti (pats
nerūkau ir neskatinu). Jeigu galvojate, kad nuėję nuo darbo vietos
automatiškai tampate tinginiu valdžios akyse, tai keiskite arba požiūrį, arba
valdžią/darbą.

Kitas poilsio tipas - savaitgalis. Jis turi būti beveik šventas dalykas, skirtas pa-
il-sė-ti. Nueikite į kiną ar teatrą, nuvažiuokite į gamtą, susitikite su draugais
(vėlgi - alaus neskatinu, bet privalumas), savaitgalio tikslas yra restartuoti
smegenis. Kitaip tariant, pirmadienį ryte jūs turite NORĖTI keltis ir eiti dirbti.

  36  
Aišku, tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Tiesa, pats esu kažkiek kaltas dėl
savaitgalio "nuodėmės", kadangi turiu tiek projektų, kad prie kai kurių dirbti
lieka tik savaitgaliai. Bet taisausi - kai kuriuos projektus uždariau, dalį
pavedžiau kitiems žmonėms, savaitgaliai laisvesni.

Na ir galiausiai stebuklingas žodis "atostogos". Pažiūrėjus į daugumos lietuvių

atostogų grafiką, tai jie tai daro tik "kai valdžia išleidžia". Maža to, kai kurie
savo noru neima atostogų, nes nori daugiau uždirbti arba, kas dar blogiau,
bijo pasirodyti tinginiais ir būti atleisti. Žmonės, atsipeikėkite - bent kartą per
metus mums reikia visiško aplinkos pakeitimo. Čia jau esmė ne
trumpalaikiame smegenų restarte, bet gyvenimo prasmės klausime. Būtent
per atostogas dažnai gauname įkvėpimo, pamatę, kaip gyvena ar kuo
kvėpuoja kitos šalys, seniai nematyti giminės ar draugai. Ir tada, grįžę iš
atostogų, vėl norime užkariauti pasaulį. Tik su kiek naujomis idėjomis ir
mintimis.

Ar jūs galite multitaskinti?

Teatleidžia man kalbininkai, bet šis lietuviškas vertalas man yra daug
priimtinesnis negu "sugebėti daryti kelis dalykus vienu metu". Taigi, ar turite
tam talento? Ir apskritai ar multitaskinimas yra gerai?

Esu skaitęs ne vieną straipsnį ir tyrimą apie tai, kad realiai žmogaus
smegenys nepritaikytos multitaskinimui, ir bandymas jas priversti daryti du
darbus dažniausiai baigiasi kaip toje patarlėje apie dviejų zuikių gaudynes. Iš
dalies su tuo požiūriu sutinku - geriau susikoncentruoti ties tuo, kur galite skirti
daugiausiai energijos tuo metu. Bet realiai viskas priklauso nuo to, kiek
skirtingi yra tie keli darbai ir kokias “smegenų sritis” jie paliečia. Sakykime,
klausytis muzikos ir dirbti prie kompiuterio yra ne tik įmanoma, bet ir kelia
produktyvumą. Tačiau jei vietoje muzikos pasirinksite kokią pokalbių laidą, kur

  37  
reikės įdėmiai klausyti ar dar ir diskutuoti – tada be šansų. Kitaip tariant,
įmanoma suderinti kelis darbus jei vienas iš jų aktyvus, o kitas pasyvesnis.

Pats esu ne kartą “persirgęs” šia liga – bandau vienu metu ir programuoti, ir į
kiekvieną laišką atsakinėti iš karto, ir dar kokį podcast’ą įsijungiu, ir mąstau
kad juk produktyviau, daugiau visko padarysiu vienu metu. Bet tame ir
problema, kad žmogus nesuvokia, kad vis tiek nesigauna “vienu metu” –
smegenys turi persijungti nuo vienokių minčių prie kitokių, ir būtent tas
persijungimas kainuoja daugiausiai laiko. Tiksliau, pats persijungimo
momentas yra greitas ir neskausmingas, bet norint pasiekti efektyvumą kažką
darant – reikia įsibėgėti. Ir neduok Dieve, jei kas nors mus pertraukia
produktyvumo “viršūnėje”…

Vėlgi, aišku, tai iš dalies priklauso nuo paties žmogaus – juk yra mitų ir apie
tai, kad moterys gali vienu metu N dalykų daryti, o vyrai yra vienos užduoties
sutverimai. Nežinau, kuris variantas yra geresnis – bet užduokite šį klausimą
sau ir pagalvokite, ar tikrai verta jums užsiimti keliais darbais vienu metu. Arba
tiesiog pabandykite ir pažiūrėkite, ar efektyviai gaunasi.

Ką daryti, jei visgi nespėjate?

Ok, pakalbėkime apie pesimistinį scenarijų. Sakykime, priplanavote belekiek

veiklų ir tiesiog fiziškai nespėjate. Kažkas lieka nepadaryta arba nekokybiška,
tada prasideda sąžinės graužimai, atsiprašymai prieš draugus ir šeimos
narius, nemiga naktimis dėl streso – pasaulis griūva. Ką daryti?

Visų pirma, nusiraminti. Lengva pasakyti, ar ne? Bet rimtai – pamąstykite

logiškai: kokios iš tikro yra pasėkmės, kad kažko nespėjate? Sakykime, laiku
nepaleidote kažkokio projekto, kurį buvote prižadėję – tai kažkiek prarasite
pinigų. Sakykime, nespėjote susitikti su drauge nors buvote pažadėję –
susitiksite kitą dieną, ir jei ji tikra draugė – supras. Sakykime, nespėjote

  38  
parašyti diplominio darbo – na, blogiausiu atveju, yra kiti metai! Pripažinkime
– dėl to, kad kažko nespėjame, gyvenimas nesibaigia! Beveik visur turime
antrųjų šansų, o realūs nuostoliai dažniausiai būna labiau psichologiniai negu
materialiniai. Graužiame patys save, nes esame savimi nusivylę. Bet gal
didesnė problema tame, kad per daug optimistiškai viską planavome?

Toliau – jeigu turite įsipareigojimų prieš konkrečius žmones ir matote, kad

nespėsite jų įvykdyti, praneškite apie tai kuo anksčiau ar bent perspėkite apie
tikimybę, kad darbas gali būti nepadarytas laiku. Juk tie žmonės irgi turi savo
planų, kuriuos gali pakoreguoti, pagalvodami apie “planą B”. Tačiau vis tiek po
to padarykite viską, kas jūsų valioje, kad visgi spėtumėte – tada pasirodysite
kaip didvyris: galvojau kad nespėsiu, bet visgi spėjau. Kaip sako anglai,
“under-promise and over-deliver”.

Ir, kas svarbiausia, pagalvokite apie priežastis, kodėl nespėjate. Tam nereikia
skirti papildomo laiko (juk ir taip jo neturite?), tiesiog prieš miegą pagalvokite
apie prabėgusią dieną ir pabandykite padaryti išvadas: ką galima buvo
padaryti efektyviau? Ar galima buvo kažko neplanuoti ar kažko nedaryti ar
kažko kažkam nežadėti? Na ir, aišku, ką kitą kartą darytumėte kitaip?

Būkite laimingi dabar

Visos knygos tikslas yra patarti jums, kaip viską spėti, ar ne? Kas realiai
reiškia - pasiekti apčiuopiamą tikslą ir rezultatą, kai kažkuriuo momentu viską
spėsite. Jei sutinkate su šiuo teiginiu, tai matyt nepakankamai įdėmiai skaitėte
- pagrindinis tikslas yra ne tame.

Neseniai vienas pažįstamas parekomendavo man knygą apie tai, kaip

užsiėmusiam žmogui nusiraminti, ramiau miegoti naktimis ir nepersidirbti, kas

  39  
reiškia realiai pasiekti "vidinę harmoniją". Aš jam ir atsakiau - turiu tą
harmoniją ir esu laimingas, bet ne todėl kad noriu pasiekti kažkokį konkretų
tikslą su vienu iš savo projektų. Todėl, kad gyvenu projektų kūrimo procesu, ir
gaunu malonumą nuo kasdienių mažų rezultatų, iš kiekvienos padėkos laiške,
iš kiekvieno naujo pirkėjo ar prenumeratoriaus, nes jaučiu, kad nešu kažką
gero žmonėms - žinias, patirtį, patarimus.

Išverčiant tai į paprastą kalbą, neverta bandyti visko spėti - tai utopija. Reikia
bandyti spėti kiek įmanoma daugiau to, kas veda link jūsų ilgalaikių tikslų - ir
tuo pačiu nepamiršti mėgautis procesu.

Užbaigiant visai filosofine nata, žmonės dažnai gyvena praeities

nuoskaudomis arba ateities planais. O kur dabartis? Kur yra ta akimirka, kuri -
labai teoriškai - gali būti paskutinė? Labai gera yra Steve Jobs kalba, kai jis
sakė, kad mintis apie tai, jog gali greitai iškeliauti iš šio pasaulio, yra viena
galingiausiai motyvuojančių tiesų.

Tad grįžtant prie optimistinio tono, susimąstykite apie tai, ką norite spėti
DABAR. Šią minutę, šiandien, šią savaitę, šį mėnesį. Būtent to jums ir linkiu -
džiaugtis sėkmės akimirkomis ir pasiekti kažką stulbinančio, apie ką galėčiau
ateityje parašyti naują knygą.

  40  
Skyrelis  “Naudingi  įrankiai”  
 
 
Kai tiek detaliai aptarėme visokias teorijas, metodologijas ir technikas, kaip
viską spėti, pats laikas pereiti prie praktikos – parodysiu konkrečius naudingus
įrankius, kuriuos arba naudoju pats, esu matęs arba tikrai iš draugų ar
pažįstamų žinau, kad yra geri ir veikia.

Įrankiai bus suskirstyti į atskiras kategorijas:

- Darbų planavimas ir to-do sąrašai
- Sinchronizavimas ir online-užrašinės
- Laiko fiksavimas ir sekimas

  41  
Naudingi  įrankiai:  darbų  planavimas  ir  to-­‐do  sąrašai  
 

1.  Remember  the  Milk  

 

 
 
Esu paprasto darbų planavimo fanas – paprasčiausias to-do sąrašas yra daug
efektyvesnis už sudėtingą Excel lentelę su laiko terminais.

Taigi, “Remember The Milk” - paprastas, bet labai efektyvus darbų planavimo
įrankis, turintis ir web-versiją, ir programėles įvairioms operacinėms
sistemoms: Androis, iOS, Blackberry. Taip pat turi sinchronizavimą su
Evernote, Twitter ir dar kitų naudingų smulkmenų.

Adresas: http://www.rememberthemilk.com/
 

2.  Any.DO  
 
Paprasta, bet labai intuityvi ir patogi
programėlė darbų sąrašo sudarymui. Man
patinka tai, kad visi darbai skirstomi pagal
kategorijas: “Šiandien”, “Rytoj”, “Netrukus” ir
“Kažkada” – juk iš esmės mintyse taip ir
skirstome.

Dar miela smulkmena – kai darbas užbaigtas,

tiesiog užbraukite jį su pirštu, ir jis bus
pažymėtas kaip užbaigtas. Lygiai taip pat kaip
darytume tai popieriuje.

Adresas: http://www.any.do/

  42  
3.  Wunderlist  
 

 
 
Dar vienas darbų planavimo įrankis, kurio pats nesu naudojęs, bet 6 milijonai
vartotojų turėtų šį tą reikšti. Taip pat turi savo “atstovybes” ne tik internete, bet
ir praktiškai visose mobiliose platformose.

Adresas: https://www.wunderlist.com/
 
 

4.  Todoist  
 
Dar vienas labai panašus planavimo
įrankis, kuris kaip savo pranašumą išskiria
tai, kad galima patogiai dalintis savo
planais ir sąrašais su draugais.

Adresas: http://todoist.com/

  43  
Naudingi  įrankiai:  sinchronizacija  ir  online-­‐užrašinės  
 

1.  Google  Drive  (+  Google  Docs)  

 

 
 
Jeigu turite “Gmail” pašto dėžutę, naudojatės “Chrome” naršykle ir naršote per
kokį nors “Android” įrenginį, tai turbūt esate pririštas prie “Google”
ekosistemos – gan neseniai jie pervadino “Google Docs” į bendrą sistemą
“Google Drive”, kurioje dabar galima ir saugoti failus, ir redaguoti dokumentus,
ir dar su draugais patogiai dalintis.

Nuoroda: https://drive.google.com/
 

2.  Evernote  
 

 
 
Turbūt populiariausia online-užrašinės sistema, dabar jau leidžianti kaupti ne
tik paprastus tekstukus, bet ir nuotraukas bei kitus failus. Vienintelis trūkumas
man asmeniškai – kad dėl daugybės naujų funkcijų tapo kiek lėtoka ir
griozdiška.

Adresas: http://evernote.com/

  44  
3.  Google  Keep  
 

 
 
Visai neseniai atsiradusi “Google” paprastesnė alternatyva “Evernote”
sistemai. Tik svarbiausios funkcijos, greitas veikimas, sinchronizavimas su
“Google Drive” – ko daugiau reikia? Vienintelė abejonė – ar “Google”
kažkuriuo momentu neuždarys šio projekto, kaip jau ne kartą yra nutikę su
“Google” laisvalaikio projektais.

Nuoroda: https://drive.google.com/keep
 

4.  Dropbox  
 

 
 
Šis sąrašas būtų nepilnas be turbūt žymiausios failų talpinimo ir
sinchronizavimo tarnybos. Apie ją daug pasakoti nereikia – ji tiesiog veikia ir
įdiegti labai lengva.

Nuoroda: https://www.dropbox.com/      

  45  
Naudingi  įrankiai:  laiko  sekimas  
1.  Toggl  
 

 
 
Įrankis, kurį šventai naudoju kasdien – kai pradedu kažkokį darbą, įvedu į
sistemą ir spaudžiu “Start”, kai užbaigiu – spaudžiu “Stop”. Ir tada galima
darbo dienos ar savaitės pabaigoje vaizdžiai matyti, prie ko praleidau
daugiausiai laiko – prie kokios užduoties, projekto ir ar apskritai naudingai
išnaudojau laiką.

Adresas: https://toggl.com
 

2.  RescueTime  
 

 
 
Šitas įrankis veikia kaip fonas kompiuteryje ir tyliai stebi, kokius puslapius
lankote ir kokias programas paleidžiate. Ir tada vaizdžiai parodo, kiek laiko kur
praleidote. Dažniausias efektas – šokas žmonėms, kiek jie laiko realiai
praleidžia naršydami Delfi ar Facebook.

Adresas: https://www.rescuetime.com/    

  46  
Skyrelis  “Mini-­‐interviu”:  po  3  klausimus  3  žmonėms  
 
 
Pabaigai paruošiau, galima sakyti, “staigmeną” – nusprendžiau, kad ši knyga
nebus vien tik mano nuomone klausimu “kaip viską spėti”. Pasirinkau tris
draugus, kurie, mano galva, yra labai aktyvūs ir turi labai daug veiklos – ir
tiesiog paklausiau jų, kaip sekasi spėti su viskuo.

Visiems jiems buvo užduoti tie patys trys klausimai:

- Tai ar viską gyvenime spėji?
- Jei kažko nespėji, kaip ramini sąžinę?
- Kokių trumpų patarimų duotum tiems, kas nori spėti daugiau?
 
Buvo smagu tiek man pačiam sužinoti, kaip Tomas, Arūnas ir Vilma tvarkosi
su laiko planavimu, tiek ir pasidalinti jų išmintimi su jumis. Be to, turbūt ir jiems
patiems bus malonu būti paminėtiėms J

  47  
Mini-­‐interviu  1:  Tomas  Laurinavičius  

Tomas yra web-dizaineris, UX specialistas, tinklaraštininkas bei

Despreneur.com ir GetRefe.com projektų įkūrėjas

Iškart apie svarbiausią : tai ar viską gyvenime spėji?

Ne viską spėju, bet manau tame ir įdomumas. Pradedi susvokti, kad ne viską
gyvenime įmanoma spėti ir verta pagalvoti, kur geriausia skirti savo laiką ir
pastangas. Ypač patinka lenktyniauti su laiku, užsibrėžti tarkim 2 valandų
deadline'ą ir kažką sukurti. Tokiais trumpais sprintais pasiekiu daugiau nei
stengdamasis dirbti normaliu ritmu.

Jei kažko nespėji, kaip ramini sąžinę?

Vis dar stengiuosi žiūrėti į darbus ne laiko, o rezultato atžvilgiu. Pavyzdžiui,
vietoj straipsnio parašymo per 3 val, žiūriu tiesiog, kad straipsnis būtų baigtas
ir galėčiau juo didžiuotis. Dar vienas dalykas padedantis pasiguosti, tai
nebelyginti savęs su kitais. Kai nelygini savęs supranti, kad vis tiek judi į
priekį, tobulėji ir artėji prie tikslo, o lyginimasis tik sukelia neigiamas emocijas
ir trukdo siekti tikslo.

Kokių trumpų patarimų duotum tiems, kas nori spėti daugiau?

Dirbti prie disciplinos. Tai užima daug laiko ir pastangų, bet padeda galų gale
nudirbti malonius ir nekenčiamus darbus greičiau. As pats vis dar tobulinu
savo discipliną įtraukdamas sportą, pakankamai miego, sveikesnę mitybą,
daugiau laiko poilsiui.

  48  
Mini-­‐interviu  2:  Arūnas  Liuiza  

Arūnas yra aktyvus Twitter tinklo dalyvis, labiau žinomas kaip @IdeaG, taip
pat Tribuna.lt kūrėjas, o apie visus jo projektus galite sužinoti čia

Iškart apie svarbiausią : tai ar viską gyvenime spėji?

Ne. Abejoju, ar kas nors šiuolaikiniame pasaulyje tikrai *viską* spėja. Jeigu
kažkas galvoja, kad spėja padaryti viską ką norėtų, tai arba save apgaudinėja,
arba kuria labai jau neambicingus planus. Galbūt prieš 50-100 metų ir buvo
galima suspėti padaryti viską, ko norėjai, bet dabartinis gyvenimo tempas tam
tikrai yra per didelis. Tad kai kurių dalykų tenka atsisakyti, kad ir kaip norėtųsi
jiems rasti laiko.

Jei kažko nespėji, kaip ramini sąžinę?

Kai planuoju ilgesniam laikotarpiui, visad žinau, kad dalis tų planų liks
neįgyvendinta. Žinoma, nėra taip, kad iš karto galvočiau: "štai šitą planuoju
padaryti, bet žinau, kad tam vistiek neliks laiko". Jeigu nieko daugiau
gyvenime nenuveikčiau, tik vykdyčiau planus, tikriausiai padaryčiau viską, ką
suplanavęs. Bet tuomet neliktų vietos improvizacijai ir nuotykiaims. Todėl jei
gyvenime pasitaiko proga nuveikti kažką įdomaus ir neplanuoto, stengiuosi
tuo pasinaudoti. Ir per daug nesuku galvos, kad kažkoks suplanuotas darbas
liks nepadarytas - jeigu žinau, kad savo laiką leidau produktyviai, mano sąžinė
rami. Jei daug laiko prašvaistau, tada jau kitas reikalas...

Kokių trumpų patarimų duotum tiems, kas nori spėti daugiau?

• Planuoti reikia, bet negalima tapti tų planų vergu. Nepabijoti improvizuoti ir
pasinaudoti staiga pasitaikiusiomis progomis.
• Jei imiesi projekto ir pamatai, kad jis 'neveža', mesk jį anksti, kol dar nesi
daug įdėjęs darbo.
• Kartais reikia nepabijoti mesti ir tokius projektus, kuriuose yra įdėta jau
daug darbo, bet nelabai yra potencialo ateičiai. Tai pats sunkiausias
sprendimas, bet dažnai padeda atlaisvinti labai daug laiko.

  49  
Mini-­‐interviu  3:  Vilma  

Vilma yra mano draugė ir taip pat aktyvi Twitter dalyvė, žinoma kaip SiestaV,
visada turinti ką pasakyti ir nuolat kupina optimizmo.

Iškart apie svarbiausią : tai ar viską gyvenime spėji?

Aišku, kad ne. Jeigu spėčiau, nebūtų dėl ko stengtis. Tiesą sakant, paskutiniu
metu per mažai kažką veikiu, nes visą protinę galią ir jėgas suvalgo darbas.
Man patinka mano darbas, todėl stengiuosi jam atiduoti visą save. Daugiau
niekuo kitu nereikia rūpintis, nes neturiu šeimos. Nors ne, netiesa. Reikia
rūpintis savimi labiau, bet tam reikia motyvacijos. Kiek daug esu priplanavusi
dalykų kažką dar mokytis, susirasti naują hobį, ar pradėti sportuoti. Bet nėra
laiko. O dabar atsirado. Ir žinai kodėl? Darbe turiu asistentę. Tikra palaima ir
laiko atsirado. Svarbiausia vėl viską darbe perskirstyti, suplanuoti darbus
kitam žmogui ir paskui jau pats gali sau skirti įdomesnio darbo, labiau įsigilinti
į problemas, tobulinti sklandesnį bendravimą su užsakovais. Net gyvenimo
kokybė pagerėja. Vienas patarimas - norite dar smagesnio darbo, turėkite
asistentą (arba išmokite planuoti darbus, bet jeigu jų per daug, geriau jį
pasidalinti su kitu žmogumi).
Labai nemažą dalį mano laiko sugeria "internetai". Mėgstu brausinti, mėgstu
susirašinėti su draugais socialiniuose tinkluose, sekti visas naujienas,
klausytis muzikos ir domėtis dalykais, kurie visada įdomūs ir smalsūs, ir
duoda žinių, kurias paskui gali panaudoti bendraujant su naujais žmonėmis.
Mėgstu savo darbdavius, nes jie nieko neblokuoja, nieko nevaržo, todėl proto
ribose, galiu radusi laisvo laiko naršyti internete.

Jei kažko nespėji, kaip ramini sąžinę?

Hmm, pirmiausia, sąžinę reikia turėti :) Raminti jos nereikia, nes tiesiog, jeigu
nespėji, atidedi reikalą kitam laikui. Aš labai mokiausi planuoti savo laiką.
Taikiau įvairius metodus, tai gal kažko ir išmokau. Man labiausiai padeda ta
charakterio savybė, kad negerai yra vėluoti ir meluoti. Todėl sąžiningai
stengiuosi vykdyti esamus reikalus ir užsibrėžtus tikslus. Kai susitvarkai
darbus, susidėlioji viską į lentynėles, tada viskas gaunasi daug paprasčiau. Ir
gyventi geriau.

  50  
Kokių trumpų patarimų duotum tiems, kas nori spėti daugiau?
• Kad viską galėtum spėti, reikia pasirinkti veiklos tiek, kiek fiziškai gali
aprėpti. Jeigu visko bet kiek prisiimsi, tai aišku, kad nieko nespėsi.
Labiau nervinsiesi, kad nespėji, negu gali gauti iš to naudos. Paskui,
kai nebespėji, gali ir susirgti.
• Man smagiausia būdavo planuotis viską iš eilės. Pirma, svarbiausius
dienos darbus sufiksuoji užrašų knygelėj, arba ant paprasto lapelio,
tada eina kiti antraeiliai reikalai ir juos tiesiog įterpi į laisvą laiką. Jei
nespėji, nukeli į kitą dieną. Taip ir gimė posakis: "Vis rytoj ir rytoj". Iš
visų nesuspėjamų dalykų atsifiltruoji, jeigu nespėji, ar tikrai tau to
reikia? Dabar taip kruopščiai nebedarau, nes išsiugdžiau intuiciją.
Atsirado išmanieji telefonai, kuriuose gali turėti ir susidaryti bet kokį
planelį. Man labiausiai padeda kalendorius ir trumpi priminimai, kada
reikia vieną ar kitą dalyką padaryti. Kol kas dar tokio gražaus apps'o
darbų planavimu neradau. Kai rasiu, galbūt pradėsiu vėl kaip nors
kitaip planuotis laiką. Nes dabar prisigalvojau daugiau veiklos ir noriu ją
suspėti nuveikti. Kad ir vėl pradėti rašyti blog'ą. Arba šiaip ką nors
rašyti ir publikuoti. Jaučiuosi neišnaudojanti šito smagaus reikalo, kuris
man patinka. Prieis ir jam nauja motyvacija ir nauja disciplina. Ir
niekada nevėlu save stebinti.

  51