ÞEMAIÈIØ

REGIONAI
KULTÛRA
ISTORIJA
JAUNIMAS
LITERATÛRA
MUZIEJAI
þemë
Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu kultûras draugëjës informacënë kultûras
cëntra, Þemaitiu akademënë jaunima korporacëjës „Samogitia“ leidënîs

Þ e m a i t i u þ e m ë
2 0 0 3 / 1 ( 3 8 )

2, 3 / Rimantas JÛRAITIS. Lietuvos Respublikos prezidentai þemaièiai: ÞEMAITIU

Aleksandras Stulginskis, Rolandas Paksas KULTÛRAS DRAUGËJËS
4-6 / Gintas JONKUS. Tradicijø ir paproèiø puoselëjimas mokykloje INFORMACINIS KULTÛRAS
7 / Danutë MUKIENË. Ðventës stebuklo belaukiant CËNTROS
11 / Nekilnojamos kalendorinës ðventës
11 / Kilnojamos kalendorinës ðventës
12,13 / Kalendorius, ðventës ir paproèiai ÞORNALS PARËNGTS IGÎVENDËNONT
2 p. 14 / Naujieji metai
KULTÛRINI PRUOJEKTA
„ÞEMAITËJË. GÎVUOJI
15 / Trys Karaliai (Kûèelës). Ðv. Povilas, Pusiauþiemis. Grabnyèios, Perkûno diena, KULTÛRAS TRADICËJË“
Blaþiejus. Ðv. Agota. Šv. Valentinas
16 / Lietuvos Nepriklausomybës diena. Motiejus, Vieversio diena,
40 ðventøjø kankiniø diena, 40 Paukðèiø diena. Ðv. Juozapas, Pempës diena, PRUOJEKTA REM:
Medinio ðventë. Blovieðèius (Gandro ðventë). Balandþio 1-oji (Melø diena, Aprylius) LIETOVUOS SPAUDUOS,
17 / Šv. Kazimieras RADËJË ËR TELEVIZËJËS
RIEMËMA FONDS
17-19 / Uþgavënës.
19 / Stasys SKRODENIS: „Þemaièiø Uþgavëniø kaukës“ Redaktuorë
15 p. 20, 21 / Vitas VALATKA. Kazio Varnelio Uþgavëniø kaukiø komplektas MUKIENË DANUTË
22 / Stasys KASPARAVIÈIUS. Bilioniø piliakalnis – legendiniai Pilënai?
23 / Pelenø diena (Peleninë). Gavënia, Pusiaugavënis, Krikðtai Leidëni sodarë, maketava
23, 39 / GAUBÎTË Margarita. Vuo juk galietom bûtë... MUKIENË DANUTË
24 / Verbos (Verbø sekmadienis, Verbinës, Palmiø sekmadienis)
24, 25 / Velykos. Simbolika ir reikðmë ÞORNALA
26 / Jurginës (Jorë, Jûrë) REDAKCËNË TARÎBA
27 / Geguþës mënuo. Kryþiavos dienos. Geguþës ðventë. Ðeðtinës. Motinos diena. BUTRËMS ADUOMS
Parugiø (Sambariø) diena DAUJUOTÂTË VËKTUORËJË
28 / Tëvo diena. Devintinës (Dievo Kûno ðventë). Sekminës GËRDIENIS ALEKSËNDRA
17 p. KELMËCKÂTË ZITA
29, 30 / Joninës (Rasos, Kupolës)
MILIOS VACÎS
31 / Lëipas mienou. Septîniû mëigtontiû bruoliu dëina. Ðkaplierna. Uonënës. MUKÂTË LORETA
Valstybës diena MUKIENË DANUTË
32 / Rugiø diena
33 / Þuolënë. Laurîns. Baltramiejos, Gondrû ëðliekëma dëina
34 / Oþgëmëma ðvëntë. Ðëlënë. Mîkuols. Martîns. Daugotuvës – Rudens Lygë. Përmamë vërðelie – JORGËNËS
PALONGUO , 2000 M.
Literatûros, panaudotos rengiant tekstus apie kalendorines ðventes ir paproèius, sàraðas
ÐEDUIKË A LVÎDA PORTËGRAPËJË
35 / Lapkrëstë pradë: Vësë ðvëntâ. Ëlgës, Vielënës
36 / Adventas, Šv. Andriejus
20 p. 36-38 / Kûèios ISSN 1392-2610
38, 39 / Kalëdos. Mesëdis (Mesiedas) ÞKD Informacinis kultûras cëntros
22 p. 40 / Zina RIMGAILIENË. Ámink lemtingà máslæ Vilniaus g. 22, LT-2015 Vilnios
41 / Povilas ŠVEREBAS. Severinas Aleksandras Grossas Tel./faksos (8-5) 261 96 70
El. p. samogit@delfi.lt
42 / Vaidas ŠEFERIS. Kelias
http://samogitia.mch.mii.lt
43 / Emilija MIKULSKIENË. Valanèiø-Valanèiauskø giminës susitikimas Nasrënuose
Þornals prenumeroujems
44, 45 / Julius KANARSKAS / Etnografas, istorikas, muziejininkas Juozas Mickevièius
46, 47 / Danguolë ÞELVYTË. Ar þinai, kad… Spausdëna
48 / LINGÎS Justîns. Eilieraðtç UAB „Spauduos kontûrâ“
 Lietuvos Respublikos
Istorija

PREZIDENTAI þemaièiai niame, politiniame gyvenime. 1915 m. jo ini-

ciatyva suorganizuoti pedagogikos kursai, ku-
riuose darbui buvo rengiami pradþios mokyk-
los mokytojai. Kursams A. Stulginskis vadova-

2002 m. gruodþio mënesá Lietuvos Respublikos prezidentu iðrinktas þemaitis Rolandas

Paksas. Jo inauguracija ávyko 2003 m. vasario 26 d. Vilniuje. Prieð tai naujai iðrinktas prezi-
dentas susitiko su daugelio Lietuvos politiniø partijø ir visuomeniniø organizacijø, ámoniø ir
ástaigø vadovais, verslininkais ir kultûros darbuotojais, lankësi Lietuvos regionuose. Bene
ðilèiausiai Rolandas Paksas buvo sutiktas gimtuosiuose Telðiuose. Apsilankë jis ir Þemaièiø
muziejuje „Alka“, kur yra ásikûrusi Þemaièiø kultûros draugijos prezidiumo bûstinë. Sveikin-
damas Rolandà Paksà, Þemaièiø kultûros draugijos prezidiumo pirmininkas Stasys Kaspara-
vièius jam áteikë pirmojo Lietuvos prezidento þemaièio Aleksandro Stulginskio portretà ir
palinkëjo Rolandui Paksui tautos patikëtas pareigas atlikti taip pat garbingai, kaip ir Aleksan-
dras Stulginskis. To paties naujajam Lietuvos prezidentui linki ir „Þemaièiø þemës“ þurnalo
redakcija.

Parengë Rimantas JÛRAITIS

ALEKSANDRAS filosofijos þinias á Austrijos Insbruko universi-

tetà. Èia jis apsisprendë likti pasaulieèiu ir ástojo

STULGINSKIS
Gimë 1885 m. vasario 26 d. Kutaliø kaime
(tuo metu Kaltinënø valsèius, Tauragës apskri-
tis). Mirë 1969 m. rugsëjo 22 d. Kaune. Antra-
sis Lietuvos Respublikos Prezidentas, agrono-
mas, aktyvus visuomenës veikëjas. Tëvai bu-
vo neturtingi – dvaro kumeèiai. Aleksandras –
dvyliktas vaikas ðeimoje. Vyresnieji Aleksandro
broliai buvo iðvykæ á JAV. Jø remiami tëvai nuo-
mojo nedidelá ûkelá. Gaudamas paramà ið mi-
nëtø broliø Aleksandras galëjo pradëti moky-
tis – ið pradþiø Kaltinënø liaudies pradþios mo-
kykloje. Metus dirbo Kaltinënø valsèiaus raðti-
ninko padëjëju, vëliau mokësi Liepojos (Latvi-
ja) gimnazijoje (4 klases baigë 1904 m.), Þe-
maièiø dvasinëje seminarijoje Kaune (baigë
1908 m.). Baigdamas seminarijà, nutarë mo-
kytis toliau ir papraðë seminarijos vadovybës
jo ðventinimus á kunigus atidëti, duoti laiko ap-
sispræsti bei tolimesnëms studijoms. Praðymà
patenkino. Aleksandras, gavæs finansinæ para-
mà ið draugø kunigø, iðvyko gilinti teologijos ir
á Halës (Vokietija) universiteto agronomijos ins-
titutà studijuoti agronomijà (institutà baigë 1908
m.). Studijuodamas uþsienyje, domëjosi Vaka-
rø Europos valstybiø politiniu gyvenimu, demo-
kratijos principø átvirtinimu. Tuo laiku jis gerai
iðmoko anglø, vokieèiø, prancûzø kalbas. Tai
jam padëjo vëliau dalyvaujant Lietuvos politi-
niame gyvenime, bendradarbiaujant su uþsie-
nio ðaliø diplomatais. Ið Vokietijos A. Stulgins-
kis sugráþo á Lietuvà ir, padedamas Rusijos dû-
mos atstovo M. Yèo, buvo paskirtas dirbti Tra-
kø apskrities Alytaus rajoniniu agronomu. Stu-
dijuodamas Halës universitete, pradëjo bendra-
darbiauti „Vienybëje“, o 1914-1915 m. redaga-
vo ðio leidinio priedà „Viensëdá“, skirtà
þemdirbiams. 1914 m. A. Stulginskis iðleido
broðiûrà apie verðeliø auginimà.
Dar jaunystëje iðryðkëjo A. Stulginskio
darbðtumas, pareigingumas, sugebëjimas siek-
ti tikslo. Jis buvo maþakalbis, kuklus, vengda-
vo nepamatuotø pramogø, pokyliø. Ðios cha-
rakterio savybës jam padëjo susikoncentruoti
ásijungus á politinæ veiklà.
Pirmojo pasaulinio karo metais persikëlë gy-
venti á Vilniø, aktyviai dalyvavo ðalies kultûri-
Aleksandras Stulginskis
vo iki 1919 m. Jis buvo tuo metu veiklà atnau-
jinusios ðvietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas,
dalyvavo Lietuviø draugijos nukentëjusiems dël
karo ðelpti komiteto, kurio vienas ið vadovø pats
buvo, veikloje, iki 1919 m. rûpinosi komiteto
ásigyto 10 ha dydþio darþo, kuriame iðaugin-
tos darþovës buvo skiriamos prieglaudoms ir
mokykloms, prieþiûra. Nuo 1918 m. leido ir re-
dagavo „Ûkininko“ laikraðtá, 1918-1919 m. re-
dagavo ir iðleido „Ûkininko kalendoriø“.
Padëjo ásteigti Lietuvos Krikðèioniø demok-
ratø partijà, 1917 m. buvo iðrinktas ðios parti-
jos centro komiteto pirmininku. 1917 m. kartu
su grupe kitø iðkiliø Vilniaus lietuviø raðtu krei-
pësi á JAV prezidentà V. Vilsonà, kad ðis daly-
vautø sprendþiant Rusijos priespaudoje tuo me-
Nuotraukose (kairëje): Lietuvos Tarybos nariai,
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasiraðæ Lietuvos
Nepriklausomybës atstatymo aktà (treèias ið deðinës
stovi Aleksandras Stulginskis. Vilnius, 1918; Vilniaus
Konferencijos Prezidiumas ir sekretoriatas. Ant
sienos – Lietuvos Respublikos vëliava, Þemaièiø
kunigaikðtystës ir Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës
herbai. A. Jaroðaièio nuotraukos. Iliustracijos ið
Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniø

2

tu buvusiø tautø problemas. 1917 m. buvo Vil-
niaus lietuviø konferencijos dalyvis, ðios kon-
ferencijos suformuotos Tautos (vëliau Valsty-
bës) Tarybos nariu, kartu su kitais ðios Tary-
bos nariais 1918 m. vasario 16 d. pasiraðë Lie-
tuvos Nepriklausomybës Aktà. Vadovavo Vals-
tybës tarybos tremtiniø ir belaisviø gràþinimo
komisijai. Po I-ojo pasaulinio karo buvo Valsty-
bës Tarybos sudarytos tremtiniø ir belaisviø grà-
þinimo komisijos pirmininkas. Valstybës tary-
boje nuosekliai gynë demokratinës Lietuvos in-
teresus, pasisakë prieð Uracho paskelbimà Lie-
tuvos karaliumi, turëjo savo nuomonæ dël Lie-
tuvos þemës reformos metodø, kuri ne visada
sutapdavo su M. Krupavièiaus ir jo ðalininkø –
A. Stulginskis siûlë reformà atlikti lëèiau, kad
ðalyje nebûtø sukrëtimø. Ákûrus Lietuvos ûki-
ninkø sàjungà, tapo jos vadovu.
1918 m. vadovavo Vilniuje ávykusiai krikð-
èioniø demokratø konferencijai, kurioje buvo
priimta partijos programa.
Kuriant Lietuvos nepriklausomà valstybæ, A.
Stulginskis rûpinosi kraðto gynyba. M. Ðleþe-
vièiaus vadovaujamame M. Ðleþevièiaus II mi-
nistrø kabinete jis buvo ministru be portfelio
(1918 12 26 - 1919 03 12), P. Dovydaièio vado-
vaujamame III ministrø kabinete (1919 03 12 -
1919 04 12) – ministro pirmininko pavaduoto-
ju ir vidaus reikalø ministru, maitinimo ir vieðø-
jø darbø ministru, M. Šleþevièiaus IV ministrø
kabinete – þemës ûkio ir valstybës turto ministru
(1919 04 12 - 1919 10 07). A. Stulginskis 1919
m. buvo vienas ið Ûkio banko steigëjø.
1920 m. iðrinktas Steigiamojo seimo nariu,
o 1920 m. geguþës 15 d. – ðio Seimo pirminin-
ku. Po ávykusiø rinkimø, kuriuose dalyvavo dau-
giau kaip 90 proc. rinkimø teisæ turëjusiø Lie-
tuvos gyventojø, Seimas priëmë Laikinàjà Lie-
tuvos valstybës Konstitucijà, kurios devintas pa-
ragrafas skelbë, kad Steigiamojo seimo pirmi-
ninkas eina valstybës prezidento pareigas. A.
Stulginskis Lietuvos Respublikos prezidento
pareigas pradëjo eiti 1920 m. birþelio 19 d. (35-
eriø metø amþiaus). 1922 m. gruodþio 21 d. I
seimas pakartotinai já iðrinko Lietuvos Respub-
likos prezidentu, tà patá padarë II seimas 1923
m. birþelio 19 d. Ðias pareigas A. Stulginskis
ëjo iki 1926 m. birþelio 7 d.
Prezidentaujant A. Stulginskiui, buvo priim-
ti pagrindiniai Lietuvos ástatymai, daug dëme-
sio skirta ûkinio gyvenimo pagrindø ir svarbiau-
siø Lietuvos kultûros centrø suformavimui, Lie-
tuvos santykiø uþmezgimui ir stiprinimui su uþ-
sienio valstybëmis, vidaus gyvenimo stabiliza-
vimui. Tais metais pasirodë litas, duris atvërë
kelios aukðtosios mokyklos, iðplëstas pradþios,
viduriniø ir specialiøjø mokyklø tinklas. Þemës
ûkio kilimà skatino priimtas Þemës reformos
ástatymas. Prezidentas pats aktyviai dalyvavo
ástatymø rengimo ir priëmimo procese. Jo
prezidentavimo laikotarpiu prie Lietuvos vals-
tybës buvo prijungta Klaipëda ir dalis Maþo-
sios Lietuvos, tarptautiniu mastu buvo spren-
dþiama byla dël Vilniaus gràþinimo Lietuvai, Lie-
tuva tapo Tautø Sàjungos nare.
Perdavæs prezidento pareigas K. Griniui, ku-
rá laikà gyveno Kaune, aktyviai dalyvavo Lietu-
vos politiniame gyvenime, III seimo darbe.
1925-1930 m. A. Stulginskis buvo Skautø bro-
lijos ðefas. 1926 m. gruodþio 17 d. Lietuvoje
ávykus politiniam perversmui, po dviejø dienø
(gruodþio 19-àjà) A. Stulginskis buvo iðrinktas
Seimo pirmininku ir ðias pareigas ëjo iki 1927
m. balandþio 12 dienos (kol gyvavo Seimas).
Naujam politiniam reþimui A. Stulginskis nepri-
tarë ir ið politinës veiklos pasitraukë – nusipir-
ko Jokûbavo dvaro centrà (Kretingos apskri-
tis) ir persikëlë gyventi ten. 1926-1941 m. bu-
vo Pauliaus Dogelio gamybinio ûkio vedëjas,
kooperatyvø „Lietûkis“, „Linas“ tarybø narys.
Gyvendamas Þemaitijoje, bendradarbiavo
„Ûkininko“, „Ryto“, „XX Amþiaus“ leidiniuose,
1931 m. parengë spaudai broðiûrà apie pievø
prieþiûrà, palaikë glaudþius ryðius su studen-
tais ateitininkais, buvo ateitininkø Vytautø klu-
bo garbës narys. Dalyvavo 1938 m. pirmaja-
me Pasaulio lietuviø kongrese (Kaunas), pasa-
kë jame kalbà, kurioje akcentavo demokratiniø
principø átvirtinimo valstybëje svarbà.
Lietuvoje ávedus sovietinæ valdþià, liko gy-
venti Jokûbave. Prasidëjus pirmiesiems lietu-
viø ðviesuomenës trëmimams á Rusijà, ið èia jis
1941 m. birþelio 13 d. kartu su þmona buvo
prievarta išveþtas á Krasnojarsko kraðtà. Te-
nykðtëse stovyklose su þmona buvo iðskirtas.
A. Stulginskis atsidûrë Krasnojarsko kraðto Re-
ðiotø stotyje. Daugiausiai laiko praleisdavo dirb-
damas ðiltnamiø ir inspektø ûkiuose. 1952 m.
sovietinë valdþia A. Stulginská nuteisë 25-
eriems metams kalëti. Mirus Stalinui, byla bu-
vo perþiûrëta ir 1954 m. A. Stulginskis ið kalë-
jimo paleistas. Po to nuvyko á Komiø respubli-
kà, kur buvo iðtremta jo þmona ir èia ásidarbino
Pezmago tarybinio ûkio agronomu. Komijoje
jis yra dirbæs ir sandëlininku, komendantu Kvit-
kevoso miðkø pramonës ûkyje, agronomu.
1956 m., gavæ leidimà gráþti á Lietuvà, Stulgins-
kiai parvaþiavo á tëvynæ. Èia A. Stulginskis 1957-
1959 metais dirbo vyresniuoju moksliniu ben-
dradarbiu Vytënø sodininkystës darþininkystës
bandymø stotyje Po to iðëjo á pensijà.
Mirë 1969 m. rugsëjo 22 d. Kaune. Palaido-
tas Panemunës kapinëse.
Stulginskiai iðaugino dukrà Aldonà Stulgins-
kaitæ-Juozevièienæ (g. 1921 m.). Ji 1944 m. bai-
gë Vytauto Didþiojo universiteto Medicinos fa-
kultetà, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pa-
sitraukë á Vakarus, vëliau ásikûrë JAV.
Þ e m a i è i ø
ROLANDAS PAKSAS
Gimë 1956 m. birþelio 10 d. Telðiuose.
1974 m. Telðiuose baigë Þemaitës vidurinæ mo-
kyklà. Nuo 1974 m. gyvena Vilniuje. 1979 m.
baigë Vilniaus inþineriná statybos institutà (ági-
jo pramoninës bei civilinës statybos inþinieriaus
specialybæ), 1984 m. – Leningrado (dabar –
Sankt Peterburgo) civilinës aviacijos akademi-
jà (ágijo inþinieriaus piloto specialybæ). Buvo
Sovietø Sàjungos akrobatinio skraidymo rink-
tinës, Lietuvos aukðtojo pilotaþo rinktinës na-
rys. Daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidy-
mo èempionas, lëktuvø sporto tarptautiniø var-
þybø nugalëtojas. 1979-1985 m. dirbo lakûnu
instruktoriumi. 1985-1992 m. – Vilniaus S. Da-
riaus ir S. Girëno aeroklubo virðininkas, Sava-
noriðkosios kraðto apsaugos aviacijos jungi-
nio vadas. 1992-1997 m. – UAB „Restako“ pre-
zidentas. 1997-1999 m. – Vilniaus miesto tary-
bos narys, iðrinktas pagal Tëvynës sàjungos
(Lietuvos konservatoriø) sàraðà. Jos nariu bu-
vo nuo 1997 m. iki 1999 m. spalio mën. 1997-
1999 m. – Vilniaus miesto meras. 1999 m. bir-
þelio-spalio mën. – Lietuvos Respublikos (LR)
Vyriausybës vadovas. 1999 m. gruodþio 4 d.
iðrinktas Lietuvos liberalø sàjungos pirminin-
ku. 1999 m. lapkrièio-2000 m. vasario mën. –
LR prezidento patarëjas. 2000 m. kovo-lapkri-
èio mën. – Vilniaus miesto tarybos narys pagal
Lietuvos liberalø sàjungos sàraðà. 2000 m. ba-
landþio-lapkrièio mën. – Vilniaus miesto meras.
2000 m. spalio mën. iðrinktas Seimo nariu.
2000 m. lapkrièio-2001 m. birþelio mën. – LR
Vyriausybës vadovas. 2001 m. liepos - lapkri-
èio mën. – Seimo Liberalø frakcijos seniûnas,
Seimo opozicijos lyderis. Nuo 2002 m. sausio
– Seimo Nepriklausomybës frakcijos narys (da-
bar – Liberaldemokratø frakcija). Nuo 2002 m.
kovo 9 d. – Liberalø demokratø partijos pirmi-
ninkas.
Panaudota literatûra:
1. Algirdas Banevièius. 111 Lietuvos valstybës 1918-1940
politikos veikëjø. 1991.
2. Liudas Truska, Algimantas Lileikis, Gediminas Ilgûnas,
Rimgaudas Geleþevièius. Lietuvos prezidentai. Vilnius, 1995.
3. Lietuviø enciklopedija. T. 29. Bostonas, 1964.
4. Interneto svetainë „Vyriausioji rinkiminë komisija“
http://www.vrk.lt.
5. Interneto svetainë „Lietuvos Respublikos Prezidentas“
http://www.president.lt.
Virginijos Valuckienës nuotraukoje (ið kairës):
figûrinio skraidymo meistrai Robertas Noreika,
dabartinis LR prezidentas Rolandas Paksas, Leonas
Jonys ir Þemaièiø kultûros draugijos pirmininkas
Stasys Kasparavièius Telðiuose 1997 m. liepos 27 d.;
Marinos Petrauskienës nuotraukoje – LR prezidentas
Rolandas Paksas su Þemaièiø muziejaus „Alka“
darbuotojais nuolatinëje muziejaus ekspozicijoje
2003 m. sausio mën. 23 d.
þ e m ë 2003/1 3
 Gyvoji kultûros tradicija

Tradicijø ir paproèiø
2002 m. Etninës kultûros globos tarybai, kuri
veikia prie LR Seimo, uþsakius, Socialiniø tyri-
mø institutas atliko „Etninës kultûros raiðkos ir
sklaidos vidurinëje ðvietimo grandyje“ tyrimus,
kuriø tikslas buvo nustatyti etninës kultûros raið-
kos ir sklaidos Lietuvos bendrojo lavinimo mo-

puoselëjimas mokykloje
kyklose bei gimnazijose rezultatus, atspindin-
èius mokyklø baigiamøjø klasiø abiturientø nuo-
statose, poþiûriuose, apimant visus Lietuvos re-
gionus ir sritis. Be to, siekta lyginant 2002 m.
laidos abiturientø etninæ kultûrà su 1991 m. at-
liktos abiturientø apklausos ta paèia tema duo-
menimis, nustatyti paþiûrø á etninæ kultûrà po-

Etninës kultûros raiðka ir sklaida

kyèius. Tyrimo objektas buvo Lietuvos bendrojo
lavinimo viduriniø mokyklø ir gimnazijø abitu-

vidurinëje ðvietimo grandyje

rientai bei tø mokyklø mokytojai. Tyrinëjimai vy-
ko nuo 2002 m. vasario iki geguþës mënesio.
Ágyvendinant tyrimo uþdavinius, abiturientai bu-
Tekstà pagal Socialinio tyrimo instituto atlikto mokslo tyrimo vo apklausiami ðeðiolikoje Lietuvos mokyklø,
kurios veikia Vilniuje, Kaune, Ðiauliuose, Pane-
ataskaità parengë Gintas JONKUS
vëþyje, Klaipëdoje, Maþeikiuose, Kelmëje, Ku-
piðkyje, Ðalèininkuose, Kazlø Rûdoje, Merkinë-
Lietuvos Respublikos Etninës kultûros valstybinës globos pagrindø ástatyme raðoma: „Et- je, Veliuonoje, Suginèiuose (iš viso apklausti
ninë kultûra – visos tautos (etnoso) sukurta, ið kartos á kartà perduodama ir nuolat atnaujina- 343 abiturientai ir 84 mokytojai).
ma kultûros vertybiø visuma, padedanti iðlaikyti tautiná tapatumà bei savimonæ ir etnografiniø Atliktø tyrimø ataskaitoje minëto instituto
regionø savitumà.“ Taigi etninë kultûra rodo konkreèios visuomenës, bendruomenës savitu- mokslo darbuotojos Eugenija Krukauskienë ir
mà ir iðskirtinumà. Ji neatsiejama tautos kultûros visumos dalis. Inija Trinkûnienë pateikë apklausos rezultatus
Paskutiniais deðimtmeèiais maþëja anksèiau buvusiø pagrindiniø tradiciniø kultûros per- bei iðvadas. Nurodydamos, kad „Etninë kultû-
davimo institutø – ðeimos ir kaimo bendruomenës – átaka. Etninës kultûros perdavimo ið ra – tarpusavyje susijusiø ir abipusiai priklau-
kartos á kartà, etninës kultûros tæstinumo funkcijos savaime pereina ikimokyklinëms ir ben- somø áproèiø struktûra bei reakcijø sistema,
drojo lavinimo mokykloms, kultûros ástaigoms. perduodama ið kartos á kartà“, tyrimø organi-
Minëtame LR Etninës kultûros valstybinës globos pagrindø ástatyme aiðkiai nusakytos zatorës nuosekliai analizuoja, kaip ðiame „per-
ðvietimo sistemai ðiuo ástatymu priskirtos funkcijos: „ugdyti brandþios tautinës savimonës davimo procese“ dalyvauja vidurinë ðvietimo
asmenybæ, integruojant etninæ kultûrà á ðvietimo sistemà“. Visa tai ne atsitiktinai, nes tas pats grandis. Teigiamo reiðkiniø vertinimo ðioje ata-
ástatymas mums primena, kad ðiandien „ávairioms lietuviø etninës kultûros formoms ir ypaè skaitoje nerasime.
jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus“. Tai reiðkia, kad jei susitaikysime
Nuotraukose: virðuje – dþiaugiamës pirmàja
su tuo, susitaikysime ir su mûsø tautos savitumo, iðskirtinumo sunykimu. pavasario þaluma, apaèioje – Palangos vaikø
Taigi ðiandien mokyklos vaidmuo tæsiant ir formuojant naujas tautos kultûros tradicijas folkloro ansamblio (vadovë Zita Baniulaitytë)
dalyviai 1997 m. Jurginiø ðventëje Palangos
didþiulis. Kaip mokykla ðá vaidmená atlieka? botanikos parke. Juozo Baltiejaus, Dianos
Ðeduikienës nuotraukos.

4
 Pagrindinë iðvada tokia:
„Etninës kultûros raiðka ir sklaida vidurinë-
je ðvietimo grandyje sàlygojama mokyklos et-
nokultûriniø tradicijø, mokytojø profesinio pa-
sirengimo, vidurinio ðvietimo valdymo grandþiø
poþiûrio á etninæ kultûrà. Etninës kultûros sklai-
dos tobulinimà apsunkina metodinës literatû-
ros stygius, nepakankamas þiniø kiekis, gau-
namas mokytojø rengimo ir tobulinimosi insti-
tucijose, kuriose nepakankamai derinamas
ðiuolaikinës informatikos priemoniø panaudo-
jimas su etninës kultûros sklaida. Tyrimo duo-
menys rodo, kad mokykla moksleiviø etnokul-
tûriniame ugdyme nepakankamai atsiþvelgia á
etnokultûrines ir tautines vertybes diferencijuo-
janèius faktorius – gyvenamàjà vietà, moks-
leivio ðeimos tipà, lytá.
Turëdami galimybæ palyginti su analogiðkos
apklausos, atliktos Vilniaus miesto vidurinëse
mokyklose 1991 m., duomenis su dabartine ap-
klausa, galime áþvelgti etninës kultûros raiðkos
tendencijas, papildanèias pagrindinæ iðvadà.
Galima teigti, kad bendros jaunimo nuostatos
etninës kultûros atþvilgiu per pastaràjá deðimt
nepriklausomybës metø suprastëjo, þenkliai su-
maþëjo moksleiviø, besidominèiø savo ðalies
istorija, praeitimi, kitais etninæ kultûrà palaikan-
èiais ir maitinanèiais aspektais. Interesas ir po-
reikis etninei kultûrai yra formuojamas dalykas.
Já lemia tai, kiek moksleiviai supaþindinami su
etnine kultûra, nuo etnokultûrinës veiklos mo-
kykloje“.
Tyrinëtojos nurodo, kad „pagrindinë proble-
ma, kuri leidþia apibrëþti tyrimo erdvæ yra ta,
kad supaþindinimà su etnine kultûra, jos sklai-
da ir raiðka Lietuvos ðvietimo ir valdymo ástai-
gos yra palikusios mokyklos nuoþiûrai. Tokiu
atveju ministerijø lygyje ðis dalykas laikomas
nesvarbiu, neaktualiu. Etninës kultûros nëra
mokykloms privalomø dalykø sàraðe.“
Vertos dëmesio ataskaitoje pateiktos papil-
danèios iðvados. Ðtai keletas ið jø:
„Galime teigti, kad daugumoje ðeimø gyvo-
sios etninës tradicijos tàsa yra nutrûkusi ir jos
palaikymas reikalauja pastangø – tai aktualu ir
kaime, ir mieste gyvenanèioms ðeimoms. Kai
nebeturi átakos gyvenamosios vietos bendruo-
menës, kaip pagrindinës tradicijos palaikyto-
jos ir tæsëjos, etnokultûrinë savimonë ir raiðka
turi bûti formuojama ir ugdoma sàmoningai, pa-
sitelkiant ávairias priemones“.
„Ilgalaikiai tyrimai parodë, kad didþioji dau-
guma abiturientø prieð deðimt metø buvo su-
interesuota mokytis ávairiø etninës kultûros da-
lykø. Taèiau, kaip parodë tolesnë ðvietimo re-
formos eiga, nebuvo iðnaudota galimybë ðvie-
timo bûdu, per mokyklas, per pamokinæ ir ne-
pamokinæ veiklà átvirtinti iðreikðtas pozityvias
jaunimo nuostatas. Dabar sunku bûtø ávertinti,
kokie bûtent veiksniai nulëmë nuostatø kaità.
Taèiau, be abejonës, ðvietimo sistemos pastan-
gos átvirtinti ir paskatinti moksleiviø ir jaunimo
proetnokultûrines nuostatas buvo minimalios.“
„Pastebëtas moksleiviø domëjimasis giles-
niais etninës kultûros sluoksniais. Moksleiviai
nurodë, kad mokyklose norëtø susipaþinti su
prasminiais etninës kultûros klodais – mitolo-
gija, simbolika, apeigomis. Tyrimas parodë,
kad etninë kultûra turëtø bûti skleidþiama mo-
derniomis formomis, ir orientuojama á turiná –
simbolines ir apeigines formas, o ne á pigias
populiarios muzikos, ðou formas. Moksleiviai,
besimokantys mokyklose, kuriose labiau iðvys-
tyta etnokultûrinë veikla, turi labiau iðreikðtà po-
reiká mokytis liaudies dainø, ðokiø, amatø, pa-
proèiø, apeigø, mitologijos.“
Tyrimø metu paaiðkëjo, kad kuo pilnesnë
ðeima, tuo èia augantys moksleiviai turi dides-
nius etnokultûrinius poreikius.
Keturi penktadaliai apklaustø mokytojø taip
pat pageidavo, kad mokykloje vaikai bûtø mo-
komi tradiciniø ðokiø, dainø, paproèiø, mitolo-
gijos, simbolikos.
Noru iðmokti lietuviø paproèiø, apeigø ir mi-
tologijos iðsiskyrë Ðalèininkø vidurinë mokyk-
la, kurià lanko itin daug vaikø ið tautiniu poþiû-
riu miðriø ðeimø. Noras iðmokti tradiciniø ama-
tø daug kam ið apklaustøjø abiturientø asocija-
vosi su galimybe turëti pragyvenimo ðaltiná. Tai
itin akivaizdu buvo Veliuonoje ir Maþeikiuose.
Tyrimas parodë, kad maþiausiai su etnine
kultûra ið tyrinëtø mokyklø buvo susipaþinæ Ku-
piðkio gimnazijos, Suginèiø ir Veliuonos vidu-
riniø mokyklø auklëtiniai. Veliuonoje etninës
kultûros nebuvo ir kaip pasirenkamo dalyko.
Iðsiaiðkinta, kad daþniausiai moksleiviai apie
etninæ kultûrà mokykloje pradeda iðgirsti tik
nuo 5-6 klasës, vienas ið deðimties apklaustø
abiturientø apie jà buvo iðgirdæs tik jau moky-
damasis baigiamojoje klasëje.
Tyrimai patvirtino ne vieno etnokultûros puo-
selëtojo paskutiniais metais minëtà faktà, kad
daugelis ðeimø Lietuvoje (tiek mieste, tiek ir
kaime) visai neatlieka etninës kultûros perda-
vimo ið kartos á kartà funkcijos. Tokiose ðeimo-
se vaikai daþnai visai nieko nesuþino apie tau-
tos dvasines vertybes. Tuo tarpu mokyklose,
kaip raðoma ataskaitos papildanèiose iðvado-
se „etninës kultûros perdavime vis dar vyrauja
subjektyvus faktorius – mokytojai entuziastai,
kurie ðiuo metu ir yra aktyviausi bei vieninteliai
etninës kultûros skleidëjai. Kur tokiø mokytojø
esama, ten vyksta ir etninës kultûros renginiai,
akcijos, þygiai, ten moksleiviø interesas ir nuo-
statos etninës kultûros atþvilgiu pozityvios.“
Daug dëmesio per ðiuos tyrimus mokslinin-
kai skyrë mûsø dienø abiturientø savivokai. Bu-
vo pabandyta iðsiaiðkinti, kur gyventi, mokytis,
dirbti planuoja abiturientai, kodël jie norëtø pa-
sirinkti vienà ar kità kelià.
Paaiðkëjo, kad daugelis nori dirbti Lietuvai,
taèiau nieko prieð pasimokyti, padirbëti ir uþ-
sienyje, turint tikslà uþdirbtus pinigus investuoti
ir Lietuvoje. Vis dëlto tyrimo rezultatai kelia ne-
rimà: ið Lietuvos á uþsiená ðiandien norëtø ið
ðimto apklaustø abiturientø iðvykti: 69 vilnie-
Þ e m a i è i ø
Gyvoji kultûros tradicija
èiai, 85 didesniø miestø, 88 miestø ir mieste-
liø, 74 kaimo jaunuoliai.
Ataskaitoje randame ir tokius apibendrini-
mus: „jei jaunuoliai daugiau nei merginos nori
vaþiuoti á uþsiená su konkreèiu tikslu uþsidirbti,
tai merginø daugiau nori iðvykti ið Lietuvos, nes
èia, jø manymu, joms apskritai yra blogai. Lie-
tuvoje vaikinams, jø nuomone, perspektyvos
yra geresnës. (…) Merginø daugiau nei vaiki-
nø nori iðvykti visam gyvenimui.“ (…) „Sosti-
nëje ir buvusioje laikinojoje sostinëje daugiau
tautinæ savivokà turinèiø moksleiviø, kurie ið
Lietuvos nusiteikæ iðvykti neilgam. Ðiauliø, Pa-
nevëþio ir Klaipëdos moksleiviai labiausiai sa-
vo ateitá sieja su uþsieniu ir, pirmai progai pasi-
taikius, stengsis ten ásitvirtinti.“
Dëmesio verta tokia iðvada: „Moksleiviø ðei-
mos átaka tautinei savivokai pasireiðkia per po-
þiûrius á tautines vertybes, á etnokultûros svar-
bà. Sudëtinëse ðeimose, kuriose gyvena se-
neliai, gajesnës tautinës ir etnokultûrinës tra-
dicijos. Ðeima turi átakos ir abiturientø ateities
planams, siekiams iðvykti ið Lietuvos. (…)“
Iðvadose paþymëta, kad „Kokybinis tyrimas
suteikë galimybes palyginti mokyklø su etni-
nës kultûros pakraipa ir kitø bendrojo lavinimo
mokyklø abiturientø nuostatas etninës kultûros,
bendro poþiûrio á tautines vertybes ir gyveni-
mo planø atþvilgiu. Galima teigti, kad esmingai
skiriasi moksleiviø, baigianèiø vidurines mokyk-
las, nuostatos, orientacijos bei gyvenimo pla-
nai. Gilesnis susipaþinimas su etnine kultûra,
tos kultûros vertybiø perëmimas ir internaliza-
cija pozityviai veikia jaunimo nuostatas savo ða-
lies, kultûros ir tautiniø vertybiø atþvilgiu. Jau
dabar galima áþvelgti, kad tie jaunuoliai, kuriems
artima etninë kultûra ir vertybës, esti labiau
orientuoti á ðeimà, á gyvenimà savo ðalyje, ma-
þiau jø ketina iðvaþiuoti ið Lietuvos“.
Pasak ataskaitos autoriø, paaiðkëjo, kad
„panagrinëjus ávairiø mokyklø moksleiviø nuo-
statas, etnokultûrinæ aplinkà, galime teigti, kad
interesas ir poreikis etninei kultûrai yra formuo-
jamas dalykas. Jis priklauso nuo to, kiek su-
paþindinama su etnine kultûra, ir nuo konkre-
èios veiklos mokyklose. Tik tose mokyklose,
kur nuolat vyksta etnokultûrinës pakraipos ren-
giniai, yra etninës kultûros pamokos, formuo-
jamas pozityvus poþiûris á etninæ kultûrà, atsi-
randa poreikis tradicinës kultûros dalykams“.
Tyrinëtojos analizavo ir kaip kinta etninës
raiðkos formos. Paaiðkëjo, kad liaudies daina,
kuri ðimtmeèius „lietuviams buvo viena ið pa-
grindiniø vertybiø, reprezentuojanèiø lietuviø et-
nosà, iðreiðkianèiø tautos dvasià“ praranda sa-
(Nukelta á 6 p.)
þ e m ë 2003/1 5
 (Atkelta ið 5 p.)
vo pozicijas. Dabar moksleiviai daþniausiai dai-
nuoja bendraminèiø susiëjimuose, per ðventes,
tik kas ðeðtas – ðeimoje, o liaudies muzikos
koncertus lanko tik kas deðimtas apklaustasis.
Ið 100 apklaustøjø iki 20 autentiðkø liaudies dai-
nø mokëjo 2, iki 10 – 12, iki 5 – 28, daugiau
negu 20 – 16. Ataskaitos autorës paþymi, kad
„yra mokyklø, kuriose moksleiviai nenurodë në
vienos autentiðkos liaudies dainos“.
Palyginus su duomenimis, kurie buvo su-
rinkti 1991 m. Vilniaus mokyklose, akivaizdþiai
matosi, kad bendras moksleiviø interesas liau-
dies dainoms sumaþëjo (prieð deðimt metø to-
ká interesà turëjo 70 proc. apklaustøjø, dabar –
43). Iðryðkëjo ir tai, kad moksleiviai, lyginat su
1991-aisiais, maþiau moka ávairaus pobûdþio
liaudies dainø. Mokytojai pozityviau vertina liau-
dies dainas negu moksleiviai, taèiau mokyto-
jai nepajëgûs perduoti savo nuostatø etnokul-
tûrinës tradicijos atþvilgiu.
Iðvadose akcentuojama, kad „palyginimai
pagal mokyklas rodo, kad skaièius abiturien-
tø, nurodþiusiø, kad iðmoko dainø per muzi-
kos pamokas mokyklose, yra labai skirtingas.
Nuo 20 iki 80 procentø – tokiose ribose svy-
ruoja atsakiusiøjø, kad tokiu bûdu iðmoko liau-
dies dainø, skaièius. Taigi ðiuo atveju galima
teigti, kad moksleiviø mokëjimas priklauso nuo
tam tikrø subjektyviø veiksniø: ar mokytojas
pats teigiamai nusiteikæs etninës kultûros at-
þvilgiu, ar iðmano tradiciná muzikavimà bei ávai-
riø regionø dainavimo stiliø. Kita vertus, muzi-
kos mokytojai pedagoginiuose universitetuo-
se negauna etninës kultûros pradmenø, nëra
arba maþai supaþindinami su tradicine kultûra.
Savo ruoþtu tradicinë kultûra yra tik vienas ið
bendro muzikinio lavinimo dalykø. Tokios prie-
þastys sàlygoja skirtingà tradicinës muzikos
perdavimo per muzikos pamokas kokybæ ir tuo
paèiu moksleiviø sugebëjimà iðmokti“.
Tyrimai leidþia daryti iðvadà, kad daugelis
etninës kultûros puoselëjimui skirtø renginiø
nesudomina jaunimo, neásimena. Aiðkinantis,
koks procentas moksleiviø atskirose mokyk-
lose pageidauja etnokultûriniø renginiø, paaið-
këjo, kad skirtumai didþiuliai: vienoje mokyk-
loje tokiø renginiø pageidavo 90 proc. abitu-
rientø, kitur – vos 10 proc. Tuo tarpu mokytojai
turëtø neuþmirðti to fakto, kad etninës kultûros
renginiuose daþnai dalyvauja ávairaus amþiaus
þmones, anot ataskaitos autoriø, „liaudiðkos
ðventës, vakaronës suartina þmones, paleng-
vina bendravimà tarp kartø. Tokie renginiai mo-
kyklose skatina formuotis mokyklos ar klasës
(jei tas vyksta klasëse) bendruomeniðkumà,
geresná kartø savitarpio supratimà“.
Jaunimo poþiûris á etninæ kultûrà daug kuo
priklauso nuo þiniasklaidos, visos visuomenës
poþiûrio á jà. Tyrimo ataskaitoje tam taip pat ski-
riama daug dëmesio. Èia be uþuolankø raðo-
ma, kad „lietuviø etninës kultûros dalykai pas-
6
taruoju metu vertinami gana vienpusiðkai. Þi-
niasklaida formuoja nepalankius etninei kultû-
rai vertinimus. Daugelis autoriø, politikø, kultû-
ros veikëjø pastebi vadinamàjá „saviniekos sin-
dromà“. Pavieniai neigiami atvejai þiniasklaidos
yra vieðinami, ypaè akcentuojant neigiamas pu-
ses, nutylint teigiamus pavyzdþius. Tokiu bûdu
formuojamos neigiamos nuostatos Lietuvos ir
jos gyventojø atþvilgiu. Ðtai apklausoje ið 100
respondentø lietuviams priskiriamus bûdo
bruoþus tik 35 abiturientai ávertino kaip teigia-
mus, tiek pat – kaip neigiamus. Ið teigiamø bû-
do bruoþø, anot respondentø, lietuviðkiausias
yra darbðtumas. Prie gerøjø lietuviø bruoþø pri-
skiriamas ir atkalumas, uþsispyrimas, kantry-
bë, iðtvermë, sëslumas, meilë gamtai, pasto-
vumas. Ið neigiamø bûdo bruoþø responden-
tai akcentavo pavydà, savanaudiðkumà, gob-
ðumà, egoizmà, ðykðtumà.
Ataskaitoje nurodoma, kad sociologiniai ty-
rimai patvirtino pastaruoju metu Lietuvoje be-
sitæsianèià ir þiniasklaidos bei kitø institucijø for-
muojamà lietuviø saviniekos tendencijà. Abitu-
rientai pirmiausiai lietuvá pieðia kaip neigiamà
asmenybæ. Neigiamas autostereotipas deter-
minuoja ir neigiamà poþiûrá á savo ðalá – á Lietu-
và ir á gyvenimo savo šalyje perspektyvas.
Abiturientai pasigenda jiems skirtø ádomiø
televizijos bei radijo laidø etnokultûros temo-
mis. Nustatyta, kad ne nuo etnokultûros laidø
transliavimo laiko (nors ir pastebima, kad to-
kioms laidoms geriausias laikas – sekmadie-
nio pavakarys), o nuo tø laidø parengimo, pa-
trauklumo, þaismingumo, nuo to, dalyvauja jo-
se ar ne jauni þmonës, labiausiai priklauso, þiû-
rës ar ne tas laidas jaunimas. Jis nelinkæs þiû-
rëti, klausytis akademiðkø laidø.
Ataskaitoje tyrëjai nurodo, kad „Lietuvoje,
kaip ir kitose posovietinëse Rytø Europos vals-
tybëse, tautiniø vertybiø perimamumo proce-
sas daugeliu atvejø buvo paþeistas“. Dalies ty-
rime dalyvavusiø moksleiviø poþiûris á tautinius
rûbus, Lietuvos himnà iki ðiol deformuotas.
Anot jø, tautiniai drabuþiai „yra atgyvenæ“, jie
priskiriami istorinei praeièiai. Taèiau tø moks-
leiviø, kuriø tautinë savivoka pakankamai ið-
reikðta, turi tautinius drabuþius ir þino jø reikð-
mæ ðiomis dienomis. Miestuose ir miesteliuo-
se gyvenantys abiturientai daþniau nei kiti ne-
þino, per kokias ðventes dëvimi tautiniai rûbai.
Tyrinëjant pastebëta, kad mokyklose itin
maþai dëmesio skiriama kraðtotyrinei veiklai
(maþai kur veikia kraðtotyros, etninës kultûros,
folkloro, etnografiniai bûreliai).
Mokytojai: „mieliausiai etninës kultûros ren-
giniuose dalyvauja 1-6 klasiø moksleiviai“.
Abiturientai tradicinæ liaudies ðventæ tapati-
na su paproèiais. Didþioji apklaustøjø dalis nu-
rodë, kad populiariausia tradicinë kalendorinë
ðventë Lietuvoje – Rasos (Joninës).
Du treèdaliai moksleiviø teigiamai vertina
naujas jaunimo jau pamëgtas ðventes – Holo-
vynà ir Valentino dienà.
Tyrinëtojams paklausus, kà turi Lietuva ypa-
tinga, savita, skirtinga negu kitos Europos vals-
tybës, 36 ið 100 respondentø nurodë, kad gy-
vàjà etninæ tradicijà, 16 iðskyrë gamtà, 14 – kal-
bà, 10 – istorijà, kultûros paminklus, 24 nenu-
rodë nieko.
Ataskaitos autorës paþymi, kad „tradicijos
iðlaikymo aktualumas padidëja esant padidin-
tos rizikos aplinkai. Padidëjusios rizikos aplin-
ka ðiuo atveju reiðkia nenatûralø gyvenimà, ati-
trauktà nuo þmogiðkosios – gamtinës aplinkos.
Technokratinis gyvenimo bûdas, skurdi aplin-
ka, intensyvus gyvenimo ritmas, suprastëjæs
bendravimas – visa tai neigiamai atsiliepia ir pa-
èiam þmogui, ir tuo paèiu natûraliai etninës tra-
dicijos tàsai. Taip pat ryðkëja ir globalizacijos
padariniai, keliantys grësmæ tradicinëms kul-
tûroms. Þmonës, vienaip ar kitaip susidurian-
tys su etnine tradicija, vertina jà kaip silpstan-
èià, nuolatos paþymimas jaunimo nesidomëji-
mas etnine kultûra. Taèiau iki ðiol nebuvo tyri-
mø, kurie leistø palyginti ir ávertinti pokyèius,
ávykusius per pastaràjá nepriklausomos Lietu-
vos deðimtmetá.“
Paskutinëje ataskaitos papildanèioje iðva-
doje raðoma: „pasitvirtinus hipotezei, kad per
deðimt metø etnokultûros raiðkos bûklë netu-
rëjo sàlygø pagerëti, reikia keisti etninës kul-
tûros sklaidos metodologijà – parengti vyres-
nëms mokyklø klasëms etninës kultûros pra-
dþiamokslá, o visiems abiturientams – etnines
kultûros atmintinæ“.
Dël ðios iðvados ko gero vertëtø labai su-
abejoti. Ar ið tiesø mes etninës kultûros pradë-
sime mokyti savo vaikus tada, kai ið esmës jau
susiformavusi jø pasaulëjauta ir pasaulëþiûra?
Liaudies iðmintis sako: „lenk medá kol jaunas“.
Taigi gal vis dëlto reikëtø pradëti nuo lopðelio-
darþelio, pirmøjø pradinës mokyklos klasiø, kai
vaikø imlumas pats didþiausias ir kai didþiau-
sia tikimybë, jog pasëtas grûdas iðleis daigà ir
suþaliuos.
Nuotraukos ið Palangos „Mëguvos“ folkloro
ansamblio ir Þemaièiø kultûros draugijos
informacinio kultûros centro archyvo
 Gyvoji kultûros tradicija

Ðventës STEBUKLO Ið ryto gyvuliams iðneðdavo tà Kalëdø rytà

namuose po staltiese buvusá ðienà. Na o po to

belaukiant…
jau visi ir á baþnyèià vaþiuodavome.
Kai jau tø Kalëdø sulauki, viskas labai grei-
tai vyksta. Pats svarbiausias – tas laukimas, tas
ruoðimasis ðventei.
Be abejo, mieste daug kas pasikeitë.
Burtai… Kur tu èia tà obelaitæ apsikabinsi,
kà tu ið to balkono þiûrëdamas tame danguje
áþiûrësi?! Daug kà praradome, bet daug kà no-
rëdami galime ir atrasti. Daugelio paproèiø
Juozo Jankausko nuotrauka
miesto sàlygomis jau ir nebeámanoma iðlaiky-
ti. Kur èia kokiø gyvulëliø kalbanèiø nueisi pa-
siklausyti?! Kaime sàlygos visai kitokios – mies-
2002-øjø metø pabaigoje, Kûèiø ir ðv. Kalëdø iðvakarëse, Þemaièiø kultûros draugijos te jø nepakartosi. Mieste vis dëlto galima tas
informaciniame kultûros centre vyko pokalbis apie kalendoriniø ðvenèiø gyvàjà tradicijà. Ja- tradicijas puoselëti, tik reikia sugebëti á viskà
me dalyvavo Lietuvos liaudies kultûros centro darbuotojos INGA KRIÐÈIÛNIENË ir LORETA kiek laisviau þiûrëti. Interpretacijos reikia dau-
MUKAITË, Vilniaus etninës veiklos centro darbuotojai MARIJA LIUGIENË ir STASYS KAVA- giau. Pagrindinius elementus, kad ir per Kû-
LIAUSKAS, Akademinio þemaièiø jaunimo korporacijos „Samogitia“ nariai MARGARITA GAU- èias, reikia iðlaikyti: tas ðvarinimasis prieð ðven-
BYTË, MILDA PAÐKAUSKAITË, VAIDAS LENGVINAS, bûrys „Þemaièiø þemës“ þurnalo ben- tes, tas atsipraðymas, tie palinkëjimai. Nëra su-
dradarbiø. Pokalbá vedë „Þemaièiø þemës“ þurnalo redaktorë DANUTË MUKIENË dëtinga ir to ðieno atsineðti, jo po staltiese pa-
dëti ir tuos tradicinius burtus daryti.
Formuojasi naujos, graþios tradicijos, kad
MARIJA LIUGIENË: Kûèios – ðeimos ðven- këdavo poterius sukalbëti. Giedodavome ir ir tø kalëdiniø dovanø. Jos graþios, tomis do-
të. Todël toká vakarà nuo seno dzûkai vieni pas „Sveikas, Jezau gimusis“. Mes sakydavome vanëlëmis, kad ir paèiomis maþiausiomis, gali-
kitus labai nelakstydavo. Þmonës laikësi pa- „Linksminkimos ir dþiaukimos“ – senà formà me vienas kità suðildyti, todël nëra prasmës jø
proèiø, bet daug kà, gyvendami bendruome- naudodavome. guiti lauk ið mûsø gyvenimo.
nëje, ir vienas ið kito perimdavo: sueina po to- Tëvulis lauþydavo plotkelæ ir visiems palin- INGA KRIÐÈIÛNIENË: Dël kalëdiniø dova-
kiø ðvenèiø á bûrá ir dalinasi savo patirtimi: að këdavo to, ko, jo poþiûriu, konkreèiam ðeimos nø… Mûsø, Ðvenèioniø kraðte, Dzûkijoje, Rytø
tà, o að va ðitaip dariau…Kaip, kas ir kur vyk- nariui labiausiai reikëdavo: senesniems linkë- Aukðtaitijoje bûdavo priimta Kûèiø vakarà pa-
davo, labai priklausydavo nuo konkreèios ðei- davo sveikatos, merginoms – susirasti berne- likti paserviruotà stalà ir ðaukðtus ant stalo. Jei
mos. Kiekviena kaþkà savo turëdavo. lius ir iðtekëti, visokiø kitokiø gërybiø; tëvas ge- ið ryto po savo ðaukðtu þmogus rasdavo rieðu-
Pas mus ðeimoje taip jau susiklostë gyve- rai þino, ko palinkëti vaikams. Ta dvasinë do- tà, geriausiai dvigubà (keimará), tai bûdavo su-
nimas, kad ne mamytë, o tëvulis buvo tradici- vana, tas palinkëjimas anksèiau bûdavo labai prantama kaip didþiausia dovana jam. Ne visi
jos neðëjas. svarbus. Tokiø dovanø, kokias per Kalëdas da- ið ryto rasdavo tokiø dovanø. Jei koks nusikal-
Svarbiausia – ðventës laukimas ir pasiruo- bar dovanoja, anksèiau nebûdavo. Kada tokios tæs vaikas atsikelia ið ryto, nubëga prie stalo,
ðimas Kûèioms. Iki Kûèiø skolos turëdavo bûti kalëdinës dovanos, kaip dabar kad dovanoja- pakelia ðaukðtà, o ten rieðuto nëra, jam tai di-
atiduotos, visi paðaliai, pirkia sutvarkyta, iðbie- mos, yra mieste atsiradusios, negalëèiau pa- dþiausia bausmë ir nelaimë… Tas Kalëdø rie-
liavota naujai, ir naujos uþuolaidëlës ið popie- sakyti, nes gyvenau kaime. ðutas (keimaris) – didþiausia dovana, visø me-
riaus iðkarpytos, ir apie abrozdus naujais po- Mes per Kûèias tradiciðkai valgydavome tø jo darbø ir elgesio ávertinimas.
pieriukais apvedþiota, sodas naujas padarytas. barðèius, su baravykais ir aliejumi uþdarytus. Dël plotkelës… Dzûkijoje plotkelæ tëvulis
Eglutë pas mus atsirado labai neseniai, kai Mums, vaikams, tai nebûdavo labai laukiamas (namø ðeimininkas) lauþydavo ir dalindavo
að buvau kokiø 15 metø. Puoðdavome jà savo patiekalas, taèiau reikëdavo pradëti valgyti nuo kiekvienam ðeimos nariui, o Suvalkijoje – kiek-
gamybos papuoðalais, tik jau vëliau ið miesto jo, tai ir valgydavome, laukdami, kada ateis ei- vienas turëdavo po atskirà plotkelæ ir kiekvie-
parveþdavo tø blizganèiø stikliniø þaislø. lë ðliþikams (kûèiukams, prëskuèiams), silkiø, nas Kûèiø vakarà savo plotkelæ lauþydavo ir ja
Prieð Kûèiø vakarienæ visada atneðdavo ðie- þuvø patiekalams. pasidalindavo su kitais ðeimos nariais, tuo pat
no, padëdavo po staltiese, po to jau ruoðdavo Pavalgius prasidëdavo burtai. Bûdavo jie to- metu kaþkà tai ypatingo savo artimiesiems pa-
stalà. Augindavome nemaþai gyvuliø – ir karviø, kie patys, kokie ir dabar kad visoje Lietuvoje linkëdamas, kiekvienam palinkëjimui suteikda-
ir aviø bûdavo, ið ryto to ðieno ið po staltiesës þinomi. Traukdavome ið po staltiesës ðienà, ið mas didþiulës prasmës. Prieð ðventes visi ap-
visiems turëdavo bent po kuokðtelá uþtekti, to- ðeðëliø burdavome. galvodavo, kà kam palinkës. Ðià tradicijà daug
dël paserviruoti stalà bûdavo gana sunku. Þinodavome, kad einant miegoti ant stalo kas savo ðeimose yra iðlaikæs iki ðiol.
Mes, vaikai, labai laukdavome ðvenèiø. Ma- ðiek tiek vaiðiø, ðaukðtà reikia vëlëms palikti. Ðiuo metu áprastos kalëdinës dovanos atsi-
ma ruoðdavosi Kûèioms, Kalëdoms – vaiðes ga- Ryte atsikëlæ þiûrëdavome, ar jie neapversti. rado pirmiausia mieste. Kiek mes esame do-
mindavo, o mes kentëdavome, laukdavome. O Jei apversti – tai þenklas, kad þmogus, valgæs mëjæsi, tradicija susiformavo apie XX a. ðeð-
taip viskas kvepia, tai mamai po virtuvæ sukan- su tuo ðaukðtu, gali mirti. Bet neatsimenu at- tàjá-septintàjá deðimtmetá. Taèiau net ir dabar
tis! Po to, kai jau susësdavome prie Kûèiø sta- vejo, kad kada bûtø numiræs þmogus, kurio
lo, valgyti ið karto dar nebûdavo galima – rei- ðaukðtà surasdavome apverstà. (Nukelta á 8 p.)

Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 7
 (Atkelta ið 7 p.) jos ieðko – tai, kà norisi þmogui padovanoti, net
ir ðiais laikais iðrinkti gana sunku. Bent jau mes,
kaimuose gyvenanèios moèiutës tokios tradi- mûsø ðeimos nariai, prieð ðventes ieðkome do-
cijos iki ðiol nepripaþásta – aiðku, joms tam ir vanos ne bet kokios, o bûtent tam ar kitam þmo-
pinigø neatlieka. Manau, kad tø dovanø atsira- gui… Kalëdinë dovana mûsø ðeimoje yra kur kas
dimas á mûsø lietuviðkø Kûèiø, Kalëdø ðvenèiø labiau svarbi, negu gimtadienio dovana – ne kai-
tradicijas áneðë kiek nesveikà atmosferà. Tie, nos ar dydþio prasme, o áteikimo ceremonija.
kurie sugeba, kas iðmoningi, dabar tø dovanø Dovanëlæ áduodi kiekvienam asmeniðkai, linkë-
dalinimà labai graþiai apþaidþia. Dovanos ðiuo- damas tai, kà esi ðirdyje iðneðiojæs.
laikinëje ðeimoje dabar per Kalëdos – neiðven- MARIJA LIUGIENË: Dovanas gauti visada
giamas atributas. Graþiausia, kai ðeimoje ir pa- malonu…
prastà, ir ðventës dienà tokia atmosfera, kai jos INGA KRIÐÈIÛNIENË: Pritariu Marijai. Do-
nariai vienas kitam yra dovana, savo buvimu ir vanas ypaè malonu gauti vaikams. Dalis jø nuo
elgesiu vienas kità dþiugina. pat maþens taip suauga su ta Kûèiø-Kalëdø nak-
MARGARITA GAUBYTË: Vis dëlto yra dar ne- ties stebuklø tradicija, kad net ir miegoti Kûèiø
maþai ðeimø, kuriose nëra tos dabartiniø kalë- vakarà stengiasi ásitaisyti kur nors ðalia eglës,
diniø dovanø tradicijos. Kiti sàmoningai to ne- nors ir ne visada tai bûtø patogu. Visus nepa-
leidþia daryti, nes þino, kad ne visi ðeimos na- togumus atperka tai, kad prabudæs ið karto
riai yra vienodai pajëgûs tø dovanø parûpinti. pamatysi po eglute padëtas dovanëles. Kai ku-
Tokiose ðeimose ir dabar daugiausia orientuo- rie vaikai ir paèiu Kalëdø seneliu pasirûpina:
jamasi á dvasines dovanas, á tai, kà þmogus sa- prieð eidami miegoti jie jam ant stalo padeda
vo rankomis, talentu sugeba padaryti. Dauge- pieno, sausainiø, kitokiø gardësiø, këdæ prie
lyje mokyklø nuo maþens vaikai mokomi dary- stalo pastato, kad tik atëjæs Kalëdø senelis ga-
ti kalëdines ir kitokias dovanas. Ið pirmo þvilgs- lëtø prisësti, pailsëti ir pasistiprinti. Tai, aiðku,
nio smulkmenos þmogui gali suteikti kur kas þaidimas, bet jis labai tikras, iðgyventas, gra-
daugiau malonumo negu ta amerikoniðko sti- þus. Ðiuo atveju ne tiek svarbi ta dovana, kiek
liaus dovana, graþiai supakuota ir perriðta di- vaiko ruoðimasis ðventei. Jis stengiasi ir ge-
dþiuliu blizganèiu resnis, ir atidesnis bûti, kad tik Kalëdø senelis
kaspinu. Pirktinëje jo neaplenktø, ið kitø neiðskirtø.
dovanoje daþnai në- Kûèios, kaip ten bebûtø, pirmiausia yra ti-
ra tos ðilumos, kurià këjimo dalykai. Daug kas ið to, kas susijæ su
þmogus ádëtø jà religija, ðiandien jau yra nunykæ, ypaè mieste.
pats darydamas. Todël ðeimos, kurios yra netikinèios, turi tikrai
MILDA PAÐ- nemaþai þinoti ir bûti iðradingos, kad ta ðventë
KAUSKAITË: Taèiau netaptø tuðtybe, kad tie momentai, kurie susi-
nuo gyvenimo niekur jæ su tikëjimu, bûtø pakeisti dalykais, kurie pa-
nepabëgsi. Ðiais lai- dëtø formuoti graþø þmogaus vidiná pasaulá.
kais mes daþnai esa- DANUTË MUKIENË: Su nostalgija kalbame
me taip uþsiëmæ, apie tai, kà prarandame. Tai suprantama. Taèiau
kad tiems savo paèiø gyvenimas eina ir konkreèiame laike, konkre-
rankomis padary- èioje vietoje, ðeimoje, pradeda formuotis ir su-
toms dovanoms tik- siformuoja naujos tradicijos, jos formos, daþnai
rai nebelieka laiko. daug ko pasiskolinusios ið kitø kraðtø. Ar tai blo-
Tada vienintelë iðeitis gai? Manau, kad ne, iðskyrus tuos atvejus, kai
– parduotuvë. Tie, tradicija ið esmës iðkreipiama, atmieðiama alko-
kurie ið tiesø savo holiu, nepadoriomis orgijomis. Lengviausiai pa-
mylimiems ir arti- þeidþiama tai, kà stengiamasi dirbtinai iðlaikyti,
miems þmonëms ta átvirtinti… Be abejo, kultûros þmoniø pareiga for-
dovanële nori suteik- muoti þmoniø poþiûrá á tuos dalykus, ðviesti vi-
ti malonumo, daþ- suomenæ, aiðkinti tradicijø iðtakas, esmæ.
niausiai neperka pir- INGA KRIÐÈIÛNIENË: Kodël Kûèios yra ið-
mo pasitaikiusio laikiusios daugiausiai paproèiø? Tai pati uþda-
daikto. Dovanà jie riausia ðeimos ðventë ir jokios politinës siste-
bent jau mintyse ið- mos, jokios partijos toms ðeimos tradicijoms,
renka dar prieð kelis ypaè jei tai religinga ðeima, didelës átakos ne-
mënesius iki ðven- padarë. Tai nëra bendraliaudinë ðventë. Todël
èiø, o paskui kantriai labai verèia susimàstyti informacija, karts nuo
karto pasiekianti Lietuvos liaudies kultûros cen-
Dalios Sirgedaitës
nuotraukoje – „Ðv. trà, kad ðtai vienoje ar kitoje vietoje buvo pa-
Petras“, XIX a., mëginta Kûèiø vakaro ðventæ perkelti á kultû-
Skuodo r. (anksèiau
stovëjo baþnyèios ros namus. Sunkiai net ir ásivaizduojama, kaip
altoriuje). Skulptûrëlë
ið Kretingos muziejaus
tai galëtø bûti. Bet tai kai kur yra daroma. Gali-
rinkiniø, GEK 7560 me tai suprasti nebent tuo atveju, kai á kultûros
8
Gyvoji kultûros tradicija
namus tà vakarà sukvieèiamos vieniðos moèiu-
tës, kad jos ten Kûèiø vakarà pasijaustø kaip
ðeimoje ir neliûdëtø. Nerimauti verèia kiti fak-
tai – kultûros namø darbuotojai praleisti Kûèiø
vakarà á kultûros namus kai kur kvieèia viso kai-
mo, miestelio gyventojus… Toks renginys, aið-
ku, niekuo neprisidës prie tradicijos puoselëji-
mo. Abejoju, ar tokius renginius konkreèioje
Kûèiø situacijoje reikëtø vertinti teigiamai.
MARIJA LIUGIENË: Gali bûti, kad á taip
organizuotas ðventes sueina þmonës, kurie ne-
þino, kà veikti per tas ðventes… Tokiø þmoniø
ðiandien Lietuvoje jau gana nemaþai.
VAIDAS LENGVINAS: Ðiais laikais ðalia mû-
sø gyvena tikrai labai daug þmoniø, kurie visið-
kai nieko neþino apie lietuviø tradicines kalen-
dorines ðventes, paproèius. Tas pats ir su jau-
nomis mamomis. Jos neþino, kà konkreèios
ðventës metu reikia daryti ir lengviausià iðeitá
randa perskaièiusios skelbimà apie tai, kad vie-
name ar kitame pramogø centre organizuoja-
ma kokia nors ðventë, na kad ir vaikams. Nu-
rodytà dienà, valandà nueina, sumoka ir… Pra-
eina valanda, antra – vaikas jau ir áspûdþiais
apipiltas, ir dovanas namo neðasi…
INGA KRIÐÈIÛNIENË: Tokie renginiai, ypaè
vaikams, be abejo, pateisinami per Kalëdas. Ne-
maþai ðiais laikais organizuojama ir adventiniø
renginiø, nors gal ir ne visada gerai jie vyksta.
Dabar Lietuvoje yra paplitusi tradicija kviesti á
ikimokyklines, bendrojo lavinimo ástaigas atski-
rø ðvenèiø metu gastroliuojanèias pusiau profe-
sionaliø menininkø grupeles. Jos daþnai paren-
gia koncertinæ programà, kuri nieko bendro su
tikrosiomis ðvenèiø tradicijomis neturi, neblogai
pareklamuoja save, gauna uþsakymus, nuvyks-
ta á kolektyvus ir èia surengia koncertus. Áspû-
dis lyg ir padarytas, þmonës susirenka, pama-
to, iðgirsta. Po to ðios ástaigos vadovai savo dar-
bø ataskaitose gali pasidëti pliusiukà, o kur pa-
èiø vaikø, jø auklëtojø kûryba, ruoðimosi ðven-
tei stebuklas, kur ieðkojimai, atradimai ir prara-
dimai? Tos ið miestelio á miestelá ant ratø keliau-
janèios dirbtinës ðventës jokios naudos tikro-
sios tradicijos puoselëjimui neduoda.
Kûèioms jokios visuotinës pritemtos ðven-
tës netinka.
Manau, kad daþniau turime susimàstyti ir
kas dabar darþeliuose per Naujøjø metø ðven-
tæ darosi. Anksèiau visoje Lietuvoje tëvai kartu
su vaikais visokias kaukes darydavo, ðventëms
ruoðdavosi, o dabar darþelio auklëtojos, pa-
vyzdþiui Vilniuje, nuveda vaikus á „Lëlës“ teatrà
ir… èia jiems ðventë jau surengta – viskas tuo
ir baigiasi.
Manau, kad ðiø dienø lietuviai, net ir jauno
amþiaus, bent jau minimumà informacijos apie
kalendorines ðventes, jø tradicijas turi, todël didelës problemos patiems
kûrybingai tas ðventes praleisti, pagal tradicijas pasidengti stalà, þaidi-
mus organizuoti, tradiciðkai burtis nëra problemos. Aiðku, jei nori, kad
viskas vyktø ið esmës, þiniø reikia turëti daug.
Mûsø gamta yra pakrikusi. Burtas anksèiau kaþkà tai galëjo reikðti,
dabar tas dangus ir þemë, bent jau mieste, lyg tai yra susimaiðæ. Ir tas
burtas, kuris buvo atliekamas anuo metu ir dabar, jis neatlieka tos funkci-
jos, nesuveikia visi tie energetiniai dalykai, bet mes vis dëlto tai darome,
mes þaidþiame tuos burtus, suteikdami tam prasmæ. Susitariame su drau-
gais ar kaimynais, kad ðuná konkreèiu laiku á balkonà iðvestø, kad jis bu-
riantis palotø, kad vël kas ið kur kokius tos ðventës burtams bûdingus
signalus duotø. Tai taip pat yra gana daug. Esmës gal ir nelieka, bet tai yra
þaidþiama, informacija apie tradicijà perimama, puoselëjama.
Kas laukia ateityje? Sunku pasakyti. Mes dþiaugiamës tuo, kà ðian-
dien turime, kad dabartiniame gyvenime tos mûsø tradicijos, kad ir kiek
transformuotos, su tam tikromis interpretacijomis, bet randa sau vietos.
Manau, kad ateityje pas mus bus taip, kaip ir kitose ðalyse. To „gyve-
nimo ant nieko“ þmonës atsikanda. Jie eina, vaþiuoja ið didmiesèiø á
kaimus ir ypatingai per ðventes ieðko to, kas yra tose vietose tradiciðka,
kas toli nuo varginanèios miesto kamðaties, kompiuteriø, maðinø.
STASYS KAVALIAUSKAS: Kalbame apie tai, kas yra ir kà reikia daryti.
Reikalai yra labai blogi. Tai rodo ir etnosociologiniai tyrinëjimai. Etninës
kultûros reikalai vietose prigæsta. Trûksta mokytojø, kurie galëtø etninës
kultûros pagrindus dëstyti mokyklose. Pats poþiûris á etninæ kultûrà yra
toks, kad ji gali egzistuoti, bet jà reikëtø integruoti á dalykinæ sistemà. Tai
reiðkia, kad yra atskiri taðkai, kurie nesusijungia. Nëra harmonijos, nëra
visumos, nëra sistemos. Tas pats ir su tradiciniø kalendoriniø ðvenèiø pa-
proèiais. Tradicinëje ðventëje kaip niekur kitur koncentruojasi visa etninë
kultûra. Sakyèiau, kad èia yra ta pati aisbergo virðûnë. Visi tie dalykai,
kurie yra apaèioje, kurie mums paprastai nematomi, iðlenda per tas tradi-
cines ðventes. Jei tu pats turi kà nors ten, giliau, tai pasirodo ir per tà
tradicinæ ðventæ. Jei nieko tavo viduje nebëra likæ, tai ir ta tradicinë ðventë
pasidaro labai vargana. Susëdi prie stalo ir nëra kà daryti. Nëra vienybës,
tarpusavio supratimo, ðventë – atsitiktinis dalykas.
O kodël taip yra? Labai blogai su etninës tradicijos perdavimu. Anks-
èiau ið kartos á kartà tas tradicijas perduodavo ðeima. Ðeima dabar tos
funkcijos nebeatlieka ir nebegali atlikti. Antra, didelës svarbos tame tra-
dicijos perdavimo procese atlikdavo bendruomenë, ypaè kaimo ben-
druomenë. Daugelis ðvenèiø, iðskyrus Kûèias (ðeimos ðventæ), buvo vi-
sos bendruomenës ðventë. Taigi ir bendruomenë savo funkcijø nebeat-
lieka. Vadinasi, tà ðventæ reikia pradëti reguliuoti ið ðono. Þmones reikia
pradëti mokyti tas ðventes rengti. Tai padaryti gali tik ugdydamas etni-
nës kultûros supratimà nuo pirmøjø þmogaus gyvenimo metø: ikimo-
kyklinëse vaikø ástaigose, bendrojo lavinimo mokyklose ir panaðiai. Ypa-
tingai svarbios tos etninës kultûros pamokos pradinëse klasëse. Nëra
dabar tokia bloga padëtis. Pvz., vyresniøjø klasiø moksleiviai pagal so-
ciologines apklausas linkæ á mitologijà, simbolikà, apeigà. Reikia jiems
duoti tik postûmá, informacijos pateikti, kad galëtø visus tuos dalykus
apmàstyti. Po to jie patys pagal save darys, susitvarkys, kai norës.
Mûsø, etninës kultûros sferos darbuotojø, uþdavinys ir bûtø ðviesti,
skatinti þmones, parodyti, kaip reikia daryti. Manau, kad ypatingà dë-
mesá turëtume skirti vaikams. Mums reikia prisiimti tas funkcijas, kurias
atlikdavo boèius, mama, tëvelis, bendruomenë.
Mokykloms, ikimokyklinëms ástaigoms pirmiausia reikia ieðkoti þmo-
niø, kurie tai galëtø daryti. Jei blogai darai – geriau ið viso nedaryti.
Blogai darydamas tik þmones nuo tø dalykø atbaidysi ir etninës kultûros
niekam nereikës.
MARIJA LIUGIENË: Kita problema – tradiciniø ðvenèiø dideliame mies-
te organizavimas visuomenei. Vilniuje tuo uþsiima Etninës veiklos cen-
tras. Darbas ðioje srityje iðties nelengvas. Iki ðiol neturime nei ekspertø
komisijos, nei ko nors panaðaus, kurie pasakytø, kad tai bus gerai, o tai
ne. Að, ko gero, bûèiau uþ tai, kad atsirastø þmonës, kurie aprobuotø tø
visuomenei skirtø ðvenèiø scenarijus, scenografijà. Þmoniø, norinèiø ágy-
vendinti savo idëjas, ðiais laikais mûsø Vilniuje ne-
maþai. Vienas labiau átikëjæs vienu dalyku, kitas –
kitu. Praktika rodo, kad tas, kuris stipresnis, tas
daþniausiai savo idëjà ir prakiða. Kà mes padaro-
me, daþniausiai þiniasklaida parodo visai Lietu-
vai, ir Lietuva tai supranta kaip pavyzdá. Taèiau mes
nemanome, kad mums visada pasiseka, kad mes
kartais neklystame. Manau, kad mûsø centre ne-
surasime në vieno þmogaus, kuris sutiktø su vis-
kuo, kas èia yra daroma. Vienas dalykas per kon-
kreèià ðventæ pasiteisina, kitas ne. Organizuojant
ðventæ didelio miesto visuomenei, svarbus pats
ðventës skambesys, pagrindiniø jos akcentø ið-
ryðkinimas. Viena ðventë prigyja, kita ne.
STASYS KAVALIAUSKAS: Èia iðkyla problema
– tradicinës kalendorinës ðventës integravimas á
ðiuolaikinæ miesto kultûrà. Vienaip ðventë gali vykti
Kaune, kitaip Vilniuje. Tà ðventæ padaryti tokià,
kokia ji buvo prieð 100-200 metø, pasiskaièius
vien senuosius jø apraðus, jau nebeámanoma. Gy-
venimas keièiasi. Konkreèius naujus akcentus áne-
ða kiekviena diena. Mes þinome, kad ir mûsø se-
nosios tradicijos, paproèiai nuo pat savo iðtakø,
net ir seniausiais laikais, keitësi. Tokie procesai ir
dabar vyksta visose folkloro srityse. Folkloras yra
gyvas judëjimas. Jei sustotø, tai amen – nebëra
kûrybos, tobulëjimo, proceso. Tada paveikslëlá ant
sienos pasikabinai, rankas sunërei, ir viskas. O
tu numirsi ir nieko nebebus.
MARIJA LIUGIENË: Daug kà ir gero esame pa-
siekæ paskutiniais metais. Kai kurios ðventës ne taip
seniai jau buvo lyg tai ir visai uþmirðtos, taèiau et-
nokultûros specialistams, renginiø organizatoriams
sistemingai ir nuosekliai dirbant buvo atgaivintos.
Kai kas ir neprigijo, tarkime kad ir Lygiadieniai Vil-
niaus mieste. Mes labai stengëmës Lygiadieniø tra-
dicijà atgaivinti, bet nepavyko: pavasario Lygiadie-
ná pakeitë oficiozinë Þemës diena, o rudens Lygia-
dienis Vilniuje transformavosi á Sostinës dienas.
Tuo tarpu Uþgavënës Vilniuje labai prigijo – Vil-
niuje apsigyvenæ þemaièiai Lietuvos atgimimo me-
tais jà prikëlë ir dabar ði ðventë èia jau visuotinë.
Blukio vilkimo ðventæ visaip stengëmës atgaivin-
ti, bet vilnieèiai jos nepasigavo.
STASYS KAVALIAUSKAS: Gerai prisimenu,
kaip pirmàjá kartà kokia 20 Vilniaus þemaièiø per
Uþgavënes iðëjo á Vilniaus gatves ir kokio tai at-
garsio sulaukë. Niekas ið pradþiø net negalvojo,
kad èia taip visi Uþgavënëmis susiþavës, kad jos
iðaugs á visuotinæ miesto ðventæ, nes èia anks-
èiau Uþgavëniø niekas neðvæsdavo. Þmones pa-
traukia tie teatralizuoti momentai. Gali ásijungti á
ðià ðventæ kaip lygus su lygiu be didesniø pastan-
gø – pasidarei kaukæ, atitinkamai apsirengei ir jau
sukiesi ðventës ðurmulyje.
Atsimenu Uþgavënes Telðiuose prieð gerus 40
metø. Niekas ten tos ðventës neorganizuodavo,
(Nukelta á 10 p.)
Dalios Sirgedaitës nuotraukose (ið virðaus): „Marija –
þmonijos globëja“, XX a. pr., Kretingos r., GEK 5503;
„Ðv. Elþbieta (kairëje) ir Ðv. Mergelë Marija“, XX a. pr.
Kretingos r., GEK 4873; „Ðv. Juozapas“, XVII a., Skuodo r., GEK 8313.
Skulptûrëlës ið Kretingos muziejaus rinkiniø
Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 9
 (Atkelta ið 9 p.)
o ateina Uþgavëniø diena, ir tradiciniu laiku
miesto centrinëje Respublikos gatvëje – ður-
mulys didþiausias. Kai tik imdavo temti, niekie-
no neorganizuojami kaukëmis pasipuoðæ þmo-
nës, o jø èia susirinkdavo po 200 ir daugiau,
iðeidavo á gatves.
LORETA MUKAITË: Kai kuriose Þemaitijos
vietose, kur blukio vilkimo tradicija nuo seno
gyva, ji iki ðiol yra iðlikusi. Aiðku, jos puoselëji-
mu rûpinasi ten veikiantys folkloro kolektyvai,
þmonës, besidomintys etnine kultûra.
Að manau, kad prie etninës veiklos centrø
vertëtø ásteigti ekspertø komisijas, kurios pasi-
domëtø èia rengiamø tradiciniø ðvenèiø kon-
cepcija, kiek ji atitinka tos ðventës esmæ.
Daþniausiai konkreèiose vietose, ten, kur
tos ðventës organizuojamos, etninës kultûros
darbuotojai neblogai þino to miesto, jo gyven-
tojø specifikà, poreikius, ir, atsiþvelgdami á tai,
ieðko tokiø bûdø ir tokiø ðventës formø, kurios
sudomintø ir patrauktø daug þmoniø. Vilniaus
etninës veiklos organizuojamø ðvenèiø dauge-
liui formø að ið esmës pritariu. Gal, etninës kul-
tûros specialistø, ekspertø nuomone, tø tradi-
ciniø elementø kità kartà bûna ir nepakanka-
mai, bet jei ápinsime á tuos renginius kartu su
senais ir naujoviðkus elementus, akcentus, tos
ðventës, tie ávykiai uþsifiksuos þmoniø atminty-
je. Þmonës atsimena tà Moræ, kurià degina ar
skandina per Uþgavënes, þino, kad toks akcen-
tas toje ðventëje turi bûti, kad yra tos kaukës ir
panaðiai. Tai uþsifiksuoja ir þmoniø, kurie apie
Uþgavënes ið viso nieko neþinojo, atmintyje.
Reikia iðlaikyti tradicijas, mûsø kalendorines
ðventes. Jø mes turime daug ir graþiø. Jos ir
visa, kas priskiriama etninei kultûrai, mûsø tautà
iðskiria ið kitø. Tuo mes ádomûs sau, ádomûs
pasauliui. Svarbiausias klausimas, kaip surasti
tokias darbo, ðventës organizavimo formas, ku-
rios galëtø konkuruoti su vakarietiðkomis.
Kalëdø nuotaikomis mes dabartiniø
verslininkø, þiniasklaidos priemoniø dëka pra-
dedame gyventi iki ðvenèiø likus mënesiui ir
daugiau laiko. Taèiau nieko toje ðventës rekla-
moje nëra lietuviðko, tradicinio – vos ne kas
antra daina apie Kalëdas dainuojama anglið-
kai. O juk në kiek ne blogesnës mûsø lietuvið-
kos dainos, netgi prieðingai. Tik tie, kurie tas
reklamas rengia, mûsø dainø daþnai neþino ar-
ba dël neiðmanymo jø nevertina. Tokiais pat ke-
liais lietuviams brukamos ir ið kitø Europos ða-
liø atëjusios ðvenèiø tradicijos. Gyvename to-
kiomis sàlygomis, todël, manau, daþniau, su-
ëjæ kartu su reklamos, verslo, prekybos þmo-
nëmis, mes, etnokultûros specialistai, turime
kelti klausimus, kokias naudoti reklamos, dar-
bo formas, kad mûsø tradicija galëtø konku-
ruoti su amerikoniðkàja? Norëdami bûti savi-
mi, turime atsispirti tam, kas mums svetima.
Paskutiniais metais bent jau per Kalëdas ame-
rikoniðka tradicija ima virðø.
10
MARGARITA GAUBYTË: Forma ir esmë, vi-
dus. Tai, kokios ðventës mums patiems reikës,
tokià mes jà turësime. Daugelyje ðaliø ta ame-
rikoniðka tradicija taip ir nesugebëjo iðsilaiky-
ti, nes buvo gilios, tvirtos tos ðalies tradicijos,
tvirtas tautos stuburas. Þmogui, kurio poþiûris
á vienà ar kità ðventæ yra susiformavæs, kuris
savo vidumi netuðèias, jam varyk nevaræs ame-
rikoniðkà reklamà, jis darys tai, kas jam reika-
linga, kas jam atrodys ádomu ir prasminga. Mes
daþnai skubame, norime greitai padaryti, to-
dël griebiamës neesminiø, mums svetimø da-
lykø. Viduje turime jausti poreiká kitaip elgtis,
daryti tai, kas mums, lietuviams, bûdinga. Be
abejo, kalbant apie visà tautà, to nepasakysi.
INGA KRIÐÈIÛNIENË: Esu istorikë. Kalbame
apie kalendorines ðventes ir að susimàstau: o
kà að apie jas þinojau bûdama mokinë, studen-
të, koká mes Universitete gavome supratimà apie
tai. Turiu pasakyti, kad informacija apie ðiø ðven-
èiø esmæ, jø tradicijas mums tada buvo tabu,
informacijos apie jas negalëjome net ieškoti.
Mokytojai, darþeliø auklëtojai, kurie turi ug-
dyti vaikø, jaunimo etninæ kultûrà ðiandien, daþ-
nai universitetus ir institutus baigë tuo metu. Jie,
jei tuo nesidomëjo vëliau, neturi reikiamo su-
pratimo apie etninæ kultûrà, mûsø paproèius,
tradicijas ir ðventes. Jie nemoka elementariø lie-
tuviðkø dainø. Vadovëliai, kurie yra dabar para-
ðyti, taip pat neatlaiko kritikos. To, ko reikia jau-
no þmogaus etninei kultûrai ugdyti, ten nerasi.
Kodël? Todël, kad jas raðo tam tikrø disciplinø
specialistai, kurie nëra gavæ jokiø etninës kul-
tûros pagrindø. Jie to nesimokë anksèiau, ne-
þino, tuo nesidomi ir dabar. Dainos, paprotinë
medþiaga… Èia – uþburtas ratas. Lietuvoje
maþai paruoðiama etninës kultûros specialistø,
kurie turëtø dirbti su jaunimu, nëra pakankamai
þmoniø, kurie galëtø ruoðti tuos specialistus.
Lietuvoje daþniausiai „kepami“ choreografai,
chorvedþiai – jø yra labai daug, jø visur pilna.
Net ir etnokultûros darbuotojø didþiàjà dalá su-
daro choreografai, chorvedþiai. Dirba lituanis-
tai, istorikai, o etnokultûros specialistus ant ran-
kos pirðtø gali suskaièiuoti. Kiekviename rajo-
ne dabar yra þmogus, atsakingas uþ etnokultû-
rà. Lietuvos liaudies kultûros centras rûpinasi,
kad kiekviename rajone toks þmogus dirbtø. Dir-
ba, bet kai pasiþiûrime á jø iðsilavinimà, tai pa-
matome, kad etnokultûros specialistø ten labai
maþai. Dirba þmonës, turintys buhalterio iðsila-
vinimà, dirba ir veterinarijos specialistas. Nëra
tai blogai, jei tas þmogus tyrinëja etnokultûros
dalykus, gerai juos þino, jei jis kokiame stipria-
me folkloro kolektyve yra praëjæs kapitalià et-
nokultûros mokyklà, kurios net ir humanitari-
nës aukðtosios mokyklos auklëtiniai jam gali pa-
vydëti. Taèiau daþnai etninës kultûros srityje dir-
bantys þmonës neturi to stuburo, kurio jiems
reikëtø. Jie neturi á kà atsiremti. Mes sakome:
Jûs eikite, klauskite pas moèiutes, naudokitës
darbe savo surinkta medþiaga, bet tà moèiutæ
iðklausti irgi reikia sugebëti, reikia þinoti, ko jos
Gyvoji kultûros tradicija
paklausti ir kaip. Bûna atvejø, kai dalis rajonø
etnokultûros darbuotojø kvieèia specialistus ið
Vilniaus, kad ðie pamokytø jø þmones, kaip lieti
þvakæ ið vaðko, kai tuo tarpu tame paèiame ra-
jone, mieste, kaime trys bobulës tas þvakes ið
vaðko lieja nuo senø laikø. Daþnai þmonës neturi
elementaraus supratimo, kaip reikia etninës
kultûros srityje dirbti.
Manau, kad sëkmës etnokultûros srityje ne-
sulauksime tol, kol nebus esminiø pasikeitimø
ðvietimo sistemoje. Lietuvoje trûksta gerø spe-
cialistø. Etnomuzikologø, kurie turi atitinkamà
iðsilavinimà ir dirba plaèiàja prasme visai Lie-
tuvai, su þmonëmis, ðiandien viso labo taip pat
tik kelis turime.
Dþiaugiamës folkloro ansambliais. Lietuva
jais labai turtinga. Jø turime apie 900. Baltijos
ðalyse panaðiai tokios proporcijos: Lietuvoje –
1000, Latvijoje – 100, Estijoje – 10. Be abejo,
tai nëra visai tikslu, taèiau savo folkloro kolek-
tyvø skaièiumi mes gerokai lenkiame kaimynus.
Latviø folkloro kolektyvuose þmonës jau labai
dràsiai groja akordeonais ir jie dþiaugiasi, kad
groja. Pas mus dar to nëra, nes dar iðlaikyta
tradicinë kaimo kapelø muzikantø sudëtis. Mes
dedame didþiulá minusà tam folkloro kolekty-
vui, kuriame muzikantas groja akordeonu, bet
nesame apsidraudæ, kad artimiausiu laiku ir pas
mus nebus taip, kaip Latvijoje.
Folkloro kolektyvais, organizuojant tradici-
nes kalendorines ðventes, faktiðkai remiasi vi-
sa Lietuva. Be ðiø kolektyvø, ðiandien labai sun-
ku iðsiversti. Pravesti tradiciná renginá ðiaip at-
sitiktinai sukviesti þmonës negali. Prieþastis ta,
kad jie neturi tokio darbo patirties ir etninës
kultûros pagrindø.
Koks procesas dabar vyksta kaime su fol-
kloru (dainuojamuoju, pasakojamuoju ir kt.)?
Moèiutëms kartais tos dainos, kuriomis taip
domisi folkloro kolektyvai, atrodo jau nebegra-
þios. Nuvaþiuoja á kaimà ekspedicijø dalyviai,
uþraðo tas dainas, iððifruoja, iðmoksta, átrau-
kia á savo koncertines programas, dainuoja, ðo-
ka, pasakoja, po kurio laiko vël vaþiuoja, vël
uþraðo… Bobulës (pateikëjos), iki ðiol nelabai
ir vertinusios tai, kà mokëjo nuo maþumës, þiûri
á tuos uþraðinëtojus iðpûstomis akimis ir ima
màstyti, kas èia vyksta, kaip èia yra, kad tai,
kas joms atrodë visai nieko neverta, kitiems
atrodo taip ádomu ir scenoje fantastiðkai skam-
ba. Þmonës, supratæ, kad jie turtingi ta tradici-
ja, savaime jau yra vertybë, buriasi á folkloro
kolektyvus, paskui save kitus patraukia, ir jau
þiûrëk kaimas visai kitoks, kaimas atgijo…
Toks procesas pas mus vyksta.
Spaudai parengë Danutë MUKIENË
Nekilnojamos kalendorinës ðventës
„Þmonës mëgsta ðventes. Ir ne tik dël to, kad paprastai jose nereikia dirbti áprastø darbø ir
galima geriau pavalgyti, bet svarbiausia todël, kad jos suteikia ávairumo. Èia pridera geresnis arba
ðventadieniðkesnis apsirengimas, ëjimas á baþnyèià, daugiau ar maþiau iðkilmingos ten atlieka-
mos apeigos, susitikimas su þmonëmis ir pasirodymas: apdarø, arkliø, veþimø ir kt. Be grynai
ðeimyniðkø apeigø, kaip kûèiavimas ir atsigavëjimas Velykø rytà, èia pridera ir bendruomeniðkos
pramogos, kaip Uþgavëniø persirengëliø vaikðtynës, Joniniø ugniø deginimas. Visa tai bendruo-
menæ suartina. (…) Apie visas ðventes þmonës daug kalba, joms ið anksto ruoðiasi, jø laukia. Tai
malonios proðvaistës monotoniðkame kaimo gyvenime“.
Jonas Balys. „Lietuviø kalendorinës ðventës. Vilnius, „Mintis“. 1993. P. 5 Alvydo Ðeduikio nuotrauka

SAUSIO 1 D. – Naujieji metai (pagal baþnytiná ir liaudies kalendoriø).

SAUSIO 6 D. – pagal baþnytiná ir liaudies kalendoriø – Trys Karaliai (Ðv. Kasparas, Merkelis, Baltazaras).
SAUSIO 25 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Povilas, pagal liaudies – Pusiauþiemis.
VASARIO 2 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Grabnyèios, pagal liaudies – Garbnyèios, Perkûno diena.
VASARIO 3 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Šv. Blaþiejus, pagal liaudies – Blaþiejus.
VASARIO 14 D. – Ðv. Valentinas (pagal baþnytiná kalendoriø).
VASARIO 24 D – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Motiejus, pagal liaudies – Vieversio diena, Motiejus.
KOVO 4 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Kazimieras, Lietuvos globëjo diena, pagal liaudies – Kazimierinës.
KOVO 10 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – 40 ðventøjø kankiniø diena, pagal liaudies – 40 paukðèiø diena.
KOVO 19 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Juozapas, pagal liaudies – Juozapinës, Pempës diena.
KOVO 25 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Apsireiðkimo Ðvè. Mergelei Marijai, pagal liaudies – Blovieðèiaus, Gandro ðventë.
BALANDÞIO 1 D. – pagal liaudies kalendoriø –.Melø diena.
BALANDÞIO 23 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – antrojo Lietuvos globëjo Ðv. Jurgio diena, pagal liaudies – Jurginës, Jorë.
BALANDÞIO 25 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Morkus.
BIRÞELIO 24 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Jono Krikðtytojo gimimo diena, pagal liaudies kalendoriø – Joninës, Rasos, Kupolës.
LIEPOS 10 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Septyni broliai ir jø motina Felicita, pagal liaudies kalendoriø – Septyni miegantys broliai.
LIEPOS 16 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðvè. Mergelë Marija Ðkaplierinë, pagal liaudies – Ðkaplierna.
LIEPOS 26 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Ona, pagal liaudies – Prinokimo ðventë.
RUGPJÛÈIO 10 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Laurynas.
RUGPJÛÈIO 15 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø diena, pagal liaudies – Þolinë.
RUGPJÛÈIO 24 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Baltramiejus, pagal liaudies – Baltramiejus.
RUGSËJO 8 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðvè. Mergelës Marijos gimimo diena, pagal liaudies kalendoriø – Uþgimimo ðventë, Sëmenë.
RUGSËJO 29 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Mykolas, pagal liaudies kalendoriø – Mykolinës.
LAPKRIÈIO 1 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Visø ðventøjø ðventë, pagal liaudies kalendoriø – Visi ðventi.
LAPKRIÈIO 2 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Visø mirusiøjø paminëjimo ðventë, pagal liaudies kalendoriø – Ilgës, Vëlinës.
LAPKRIÈIO 11 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Martynas.
LAPKRIÈIO 25 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Kotryna.
LAPKRIÈIO 30 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Andriejus. Advento pradþia.
GRUODÞIO 4 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Barbora.
GRUODÞIO 7 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Ðv. Ambraziejus.
GRUODÞIO 24 D. – pagal baþnytiná ir liaudies kalendoriø – Kûèios. Baigiasi Adventas.
GRUODÞIO 25 D. – pagal baþnytiná kalendoriø – Kalëdos, Visagalio Jëzaus gimimas, pagal liaudies kalendoriø – Kalëdos.

Kilnojamos kalendorinës ðventës (2003-2010 metais)

Metai Uþgavënës Velykos Ðeðtinës Sekminës Devintinës I advento sekmadienis

2003 kovo 4 d. balandþio 20 d. geguþës 29 d. birþelio 8 d. birþelio 19 d. lapkrièio 30 d.

2004 vasario 24 d. balandþio 11 d. geguþës 20 d. geguþës 30 d. birþelio 10 d. lapkrièio 28 d.
2005 vasario 8 d. kovo 27 d geguþës 5 d. geguþës 15 d. geguþës 26 d. lapkrièio 27 d.
2006 vasario 28 d. balandþio 16 d. geguþës 25 d. birþelio 4 d. birþelio 15 d. gruodþio 3 d.
2007 vasario 20 d. balandþio 8 d. geguþës 17 d. geguþës 27 d. birþelio 7 d. gruodþio 2 d.
2008 vasario 5 d. kovo 23 d. geguþës 1 d. geguþës 11 d. geguþës 22 d. lapkrièio 30 d.
2009 vasario 24 d. balandþio 12 d. geguþës 21 d. geguþës 31 d. birþelio 11 d. lapkrièio 29 d.
2010 kovo 4 d. balandþio 5 d. geguþës 29 d. birþelio 8 d. birþelio 19 d. lapkrièio 30 d.

Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 11

KALENDORIUS,
ÐVENTËS IR PAPROÈIAI
Parengta pagal 1990 m. Lietuvos liaudies kultûros centro iðleistà Birutës IMBRASIENËS kny-
gà „Lietuviø kalendorinës ðventës“, Stasio GUTAUTO 1991 m. leidiná „Lietuviø liaudies kalendo-
rius“, Vandos MISEVIÈIENËS straipsná „Kalendoriniø ðvenèiø apeiginë tautosaka ir ðiuolaikinës
aktualijos“ („Tautosakos darbai“ I (VIII), Vilnius, 1991, p. 14), Nijolës BORUSEVIÈIENËS knygà
„Lietuviø etninës kultûros bruoþai“ (Ðiauliai, 2001)
ETNINË KULTÛRA, PAPROTYS,
TRADICIJA, APEIGOS
Etninës kultûros sàvoka iðsamiai nusakyta
1999 m. rugsëjo 21 d. priimtame „Etninës kul-
tûros valstybinës globos pagrindø ástatyme“.
Èia nurodoma, kad „Etninë kultûra – visos tau-
tos (etnoso) sukurta, ið kartos á kartà perduo-
dama ir nuolat atnaujinama kultûros vertybiø
visuma, padedanti iðlaikyti tautiná tapatumà bei
savimonæ ir etnografiniø regionø savitumà“. Et-
ninës kultûros gyvoji tradicija – „tautos pavel-
dëtos kultûros perdavimas, jos kûrimas ir atsi-
naujinimas“. Tradicinë kultûra – visos tautinës
kultûros pagrindas.
Kalbëdami apie kalendorines bei ðeimos
ðventes, paproèius, tradicijas, apeigas, daþnai
suklûstame – kà reiðkia viena ir kita?
Paskutinës trys sàvokos yra glaudþiai susi-
jusios. Kai kuriuose leidiniuose galime rasti pa-
aiðkinimà, kad paprotys, tradicija – vienas ir tas
pats þodis. Pirmasis – lietuviðkas, antrasis –
tarptautinis, kad tai liaudies sàmonëje, gyveni-
me giliai uþsifiksavusios elgesio normos, tai-
syklës, visuomeniniø veiksmø atlikimo tvarka.
Nijolë Borusevièienë 2001 m. Ðiauliuose ið-
leistoje knygoje „Lietuviø etninës kultûros bruo-
þai“ ðias dvi sàvokas iðskiria, nurodydama, kad
„Paproèiai – áprasti, nusistovëjæ poelgiai, tapæ
neraðytomis elgesio normomis. Jie orientuoja
þmogø á praeitá – tëvø, senoliø, kitø þmoniø el-
gesá.“. Pagal elgesio turiná skiriami darbo, ðven-
èiø, vardynø, vestuviø, laidojimo, pagal papliti-
mà – etninës grupës, kaimo, ðeimos, darbo ko-
lektyvo, pagal poveikio bûdà – ritualiniai, do-
roviniai, maldos ir kt.).
Tradicijas N. Borusevièienë ávardija kaip
þmoniø ið kartos á kartà perimamus ir tæsiamus
tautos raiðkos bûdus ir formas. Bûdingiausios
apraiðkos, anot jos, yra paproèiai, apeigos, re-
12
liginiai tikëjimai, màstysena ir elgsena, vaizdi-
niai, simboliai, idëjos.
Apeiga savo turiniu artima paproèiui, o kar-
tais jà galima vadinti ir paproèiu, bet tarp apei-
gø ir paproèiø gali bûti ir skirtumø. Apeigas et-
nokultûros tyrinëtojai ávardija kaip visumà veiks-
mø ir poelgiø, susijusiø su tradicijomis, siekiant
iðreikðti tam tikrà idëjà, jausmus. Svarbiausias
apeigos bruoþas – jos simboliðkumas. Papro-
tys tokios prasmës neturi.
Apeigos ir ritualai daþniausiai yra kilæ ið se-
nøjø tikëjimø, magijos. Vienais atvejais jos yra
kiek daugiau iðlaikiusios jø pirminæ prasmæ, ki-
tais atvejais virtusios þaidimais, pramogomis.
KALENDORINËS ÐVENTËS
Vanda Misevièienë straipsnyje „Kalendoriniø
ðvenèiø apeiginë tautosaka ir ðiuolaikinës aktu-
alijos“ [„Tautosakos darbai“ I (VIII), Vilnius, 1991,
p. 14] raðo: „Kalendorinës ðventës – þemdirbiø
gyvenimo ir veiklos gairës. Kasmetiniame gam-
tos rato bëgsme jos þymëjo iðkiliuosius, kulmi-
nacinius taðkus. Vieni siejosi su metinëmis, ypaè
saulëgràþos datomis, kiti – su darbu. Kalendori-
nës ðventës iðsidësto pagal metø laikus arba ati-
tinka sezoninës þemdirbiø veiklos ciklus. Jos ið
esmës yra skirtos þmogaus darbinei veiklai, jø
tikslas ir pagrindinë idëja – padëti nelengvame
jo darbe. Tad ðventës savaip rikiuodavo valstie-
èiø darbø ir uþsiëmimø sekà, o ið kartos á kartà
greta ûkinës veiklos patirties buvo perteikiamas
dvasinis senoliø palikimas, dvasinis kelrodis –
ðvenèiø tradicijos“.
„Liaudies tradicijos siauresne prasme su-
vokiamos kaip liaudies paproèiai, apeigos bei
su jais susijusi þodinë ir muzikinë liaudies kû-
ryba.“
„Tradicijø ávairovei átakos turi ir regioniniai
ypatumai. Ne visose Lietuvos dalyse ðventës
Gyvoji kultûros tradicija
Alvydo Ðeduikio nuotraukoje – 2000 m. Jurginiø
dalyviai Palangos botanikos parke
ðvæstos vienodai. Galima pasakyti, kad kiekvie-
noje ðeimoje buvo laikomasi savø tradicijø, pri-
klausomai nuo vietos savitumø, nuo ðeimos so-
cialinio statuso ir pan. Nedidelës, neturtingos
ðeimos ðvæsdavo kukliai, atiduodamos duoklæ
tik bûtiniausiems, paveldëtiems ið protëviø ðven-
èiø apeigø momentams. Turtingesnës, gauses-
nës ðeimos ðventëms uþsimodavo plaèiai, siek-
damos laikytis visø tradicijø, kartais net pasisko-
lindamos praðmatnesniø, ádomesniø apeigø ele-
mentø ið kitø regionø, kraðtø.
Ðitokiam skolinimuisi, netgi paproèiø bei
apeigø suvienodëjimui mûsø laikais atsiranda
itin palankios sàlygos. Tà skatina spaudoje
skelbiami populiarûs straipsniai, kuriuose pa-
teikiama ávairiø þiniø apie kalendorines ðven-
tes, neryðkinant ir neapibrëþiant atskirø regio-
nø ypatumø. Nemaþai átakos turi intensyvi gy-
ventojø migracija, o dar daugiau – jaunosios
kartos abejingumas tradicijoms. Jø reikðmës,
savitumo nesuvokimas, nebranginimas arba
paprasèiausias neþinojimas greitina vertingø ir
graþiø paproèiø nykimà“.
„Nëra abejonës: nepavyks iðsaugoti visø
ðvenèiø apeigø ir paproèiø, nepavyks iðgirsti
visø skambiø apeiginiø dainø, senieji bûrimai
ne spës ateitá, o tik paprasèiausiai linksmins
jaunimà“.
„Bûtina ásisàmoninti nors ir nykstanèiø ðven-
èiø paproèiø ar apeigø tikslus, idëjas. Nors á
senàsias tradicijas þvelgiame tegul ir ne visai
taip rimtai kaip protëviai, vis dëlto reikia áver-
tinti jø reikðmæ seniau ir dabar. Juk liaudies tra-
dicijos paliko mûsø tautos savitumà.“
Stasys Gutautas leidinyje „Lietuviø liaudies
kalendorius“ nurodo, kad senieji lietuviø kalen-
doriniai paproèiai ir apeigos, ðventës derina-
mos prie svarbiausiø metø dienø (saulës gráþi-
mo, lygiadienio ir kt.) ir susiformavo dar pago-
nybës laikais. Po krikðèionybës ávedimo 1387
m. (Þemaitijoje – 1413 m.) ðventes nustatinëjo
baþnyèia. (…) Lietuvoje ðventë ir ðventøjø die-
nas. Daugelio ðventøjø minëjimas sutampa su
þemës ûkio darbø pradþia ir pabaiga. Kalëdas,
Velykas, Sekmines þmonës ðventë tris ar net
keturias dienas.“
KALENDORINIØ ÐVENÈIØ
PAPROÈIAI
Lietuviø kalendoriniø ðvenèiø paproèiai ir
apeigos, anot M. Gimbutienës, savo kilme sie-
kia gilià senovæ ar ikiindoeuropietiðkojo laiko-
tarpio Senosios Europos matristinæ kultûrà, su-
sijusià su paslaptinga þemës ir vandens stichi-
ja, ið kurios atsiranda gyvybë ir vystosi pagal
mënulio fazes.
 Stasys Gutautas akcentuoja, kad daugelis
kalendoriniø paproèiø ir apeigø neturi nieko ben-
dro su krikðèionybe, nes susiformavo dar iki jos
ávedimo. Ðie paproèiai ir apeigos, anot jo, „ryð-
kiai atspindi þmoniø siekimà paveikti gamtà. (…)
Tradicijø niekas nekuria, jos, kaip gyvenimo bû-
tinybë, gimsta, iðsirutulioja per ilgus deðimtme-
èius ar net ðimtmeèius. Kurdami ateitá, visada
turëtume atsigræþti á praeitá, gerai paþinti savo
istorijà. Kalendoriniø ðvenèiø paproèiai ir apei-
gos amþiø tëkmëje keitësi: vieni nunyko, kiti ne-
atpaþástamai pakito, atsirado naujø. Visi ðie pro-
cesai vyko pamaþu, nepastebimai. (…) Iðsau-
gotos tradicijos padeda tautai susitelkti, suvokti
istorijà. Kiekviena kultûringa tauta stengiasi ið-
saugoti savo senàsias tradicijas, jas puoselëti.
Tauta gyva praeitimi, istorija“.
AR ÞINAI, KAD…
Kasmet tuo paèiu ar artimu metu pasikarto-
janèios ávairios ðventës sudaro kalendoriniø
ðvenèiø grupæ. Be jø lietuviai, tarp jø ir þemai-
èiai, nuo seno turëjo ir tebeturi darbo (darbø
pradëtuvës, pabaigtuvës) ir ðeimos ðventes
(krikðtynos, vestuvës, laidotuvës, vardynos,
gimtadieniai, ákurtuvës ir kt.).
Svarbiausias kalendoriniø ðvenèiø akcentas
– rûpestis tuo, kokie bus ateinantieji metai (se-
niau Lietuvoje tai ypaè buvo aktualu þemdir-
biams), bandymas apeigomis ir kitais bûdais
átakoti sau palankius reiðkinius, pasirengti bû-
simiems darbymeèiams, kurie glaudþiai susijæ
su metø laikotarpiø pasikeitimu.
ÁVAIRIØ METØ LAIKØ
KALENDORINIØ ÐVENÈIØ
SKIRTUMAI
Þiemos ðvenèiø paproèiuose daug artimiau-
siø ir tolimesniø oro spëjimø, bandymø savo
elgesiu, darbais nulemti gerà orà, sàlygas bû-
simai sëjai, javø augimui, derliaus nuëmimui,
ðeimos sëkmæ, jos nariø, gyvuliø sveikatà, gau-
sumà. Pavasario ðvenèiø paproèiuose daug dë-
mesio skiriama sëklos kokybei, pagrindiniams
pavasario lauko darbams, naminiø paukðèiø
perinimui ir kt.
Vasaros ir dalinai vëlyvojo pavasario ðven-
èiø paproèiuose daugiausia vyrauja rûpestis
pasëliø prieþiûra, þemës ruoðimu bûsimai së-
jai, derliaus dorojimu.
Rudens ðventëse daþniausiai dëkojama uþ
derliø, prisimenami ir pagerbiami mirusieji.
PASTOVIOS IR KILNOJAMOS
KALENDORINËS ÐVENTËS
Vienas kalendorines ðventes ðvenèiame to-
mis paèiomis mënesiø dienomis, kitø datos (pa-
grindinës pavasario ðventës) nuolat kilnojamos,
neturi pastovios datos. Kodël taip yra?
Todël, kad jø laikas skaièiuojamas ne pagal
Saulës, o pagal Mënulio kalendoriø.
Tarp kilnojamø ðvenèiø svarbiausia – Vely-
kos. Pagal jas apskaièiuojamas ir kitø kilnoja-
mø pavasario ðvenèiø laikas. Velykos visada
ðvenèiamos pirmàjá sekmadiená po pirmosios
pavasario mënulio pilnaties (tokia pilnatis bû-
na apie kovo 21 d.). Velykos bûna tarp kovo
22 ir balandþio 25 d. Toks jø intervalas kartoja-
si kas 12 metø. Priklausomai nuo Velykø datos
tokiu intervalu kaitaliojasi ir kitos kilnojamos
metø ðventës: Uþgavënës (tarp vasario 9 ir ko-
vo 8 d.), Ðeðtinës (tarp geguþës 1 d. ir birþelio
2 d.), Sekminës (tarp geguþës 15 d. ir birþelio
12 d.), devintinës (tarp geguþës 22 d. ir birþe-
lio 23 d.). Þinant, kada konkreèiais metais bus
Velykos, galime nesunkiai apskaièiuoti Uþga-
vëniø laikà – jos visada ðvenèiamos 46-àjà die-
nà prieð Velykas ir visada antradiená. Pirmàjà
dienà po Velykø bûna Pelenø diena (Pelenija,
Pelenë).
METØ SOLSTICIJOS IR
LYGIADIENIAI
Pagal Saulæ orientuotame kalendoriuje me-
tuose yra keturi taðkai, su kuriais siejasi metø
laikø kaita, taip pat ir paproèiai.
1. Lietuvoje ilgiausia naktis ir trumpiausia
diena yra gruodþio 24-àjà, per Kûèias. Nuo
gruodþio 25 d. diena pradeda ilgëti. Tai þiemos
solsticija (Saulës gráþimo pradþia).
2. Ilgiausia diena ir trumpiausia naktis pas
mus – birþelio 24 d., per Jonines (Rasos ðven-
tæ). Po to diena pradeda trumpëti, prasideda
vasaros saulës gràþa (vasaros solsticija).
3. Pavasario lygiadienis – kovo 21 d. Die-
nos ir nakties trukmë susilygina.
4. Rudens lygiadienis – rugsëjo 23 d. Die-
nos ir nakties trukmë susilygina.
IÐ KALENDORIAUS ISTORIJOS
Kalendorius – ilgø laiko tarpø skaièiavimo
sistema, kurios pagrindà sudaro matomø dan-
gaus kûnø – Saulës, Mënulio, Jupiterio – peri-
odiðkas judëjimas. Kalendorius lotyniškai – cal-
lendarium ir reiðkia „skolø knygelæ“ (senovës
romënai pirmosiomis mënesio dienomis, ku-
rios buvo vadinamos kalendomis privalëdavo
mokëti skolas).
Anksèiau Lietuvoje naudotas Mënulio kalen-
dorius, o paplitus þemdirbystei palaipsniui ási-
galëjo Saulës kalendorius. Jo pagrindà suda-
ro Saulës metø trukmë – 365 dienos. Ðis ka-
lendorius suskirstytas á 12 mënesiø, mënesiai
– á septyniø dienø savaites. Kas penkeri metai
prisideda viena diena.
XIII a. Lietuvos Didþiojoje kunigaikðtystëje
buvo pradëtas naudoti Julijaus kalendorius. Ta-
da metai turëjo 13 (Mënulio) mënesiø, vëliau
perëjo prie 12 (Saulës) mënesiø.
Dabartiná kalendoriø pagal Romos impera-
toriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.)
pavedimà sudarë egiptieèiø astronomas ir ma-
tematikas Sozigenas. Jis ásigaliojo nuo 46 me-
tø sausio 1 d. prieð Kristaus gimimà. Tada me-
tai turëjo 365,25 paros ir buvo ðiek tiek ilgesni
uþ Saulës metus. Tas likutis per 128 metus su-
darydavo apie vienos paros skirtumà. Tai buvo
Þ e m a i è i ø
trûkumas. Ið pradþiø metai buvo skaièiuojami
„nuo pasaulio sukûrimo“. Metø pradþia buvo
laikomas kovo mënuo, skirtas karo dievui Mar-
sui. Kovo 1-oji kaip Naujøjø metø pradþia kai
kuriose Vakarø Europos valstybëse buvo iki VIII
a., Rusijoje – iki XV a., Anglijoje – iki 1752 m.
Sausio pirmàjà kaip Naujøjø metø pradþià
katalikiðkoje Europoje pradëta ðvæsti tik 1691
m., popieþiui Inocentui iðleidus XII bulæ.
XVI a. pagal Julijaus kalendoriø susidarë
apie 10 parø skirtumas. Tada, 1582 m., siekiant
sureguliuoti atsilikimà tarp skaièiuojamojo ir
astronominio laiko, popieþiaus Grigaliaus pa-
vedimu buvo ágyvendinta Julijaus kalendoriaus
reforma, t. y. ávestas kalendorius, kur atogràþi-
niai metai ilgesni uþ naujojo stiliaus tik 26 se-
kundëmis ir, skaièiuojant laikà pagal ðá kalen-
doriø, vienos paros skirtumas susidarys tik po
3280 metø. XVI a. tam, kad neatsirastø paklai-
dø, buvo nutarta, kad keliamaisiais metais bus
laikomi tie, kuriø skaièius dalijasi ið 4 (pvz.,
1996, 2000, 2004 ir t. t.). Nuo tada pagal laiko
skaièiavimà Julijaus kalendorius pradëtas va-
dinti „senojo stiliaus“, o Grigaliaus kalendorius
– „naujojo stiliaus“.
1700-aisiais metais senasis kalendorius nuo
naujojo buvo atsilikæs 10 dienø, 1800 m. – 11
d., 1900 m. – 12 d.
Naujojo stiliaus kalendorius Lietuvos Didþio-
joje Kunigaikðtystëje ávestas 1586 m. Nuo to
laiko senasis kalendorius naujuoju buvo kei-
èiamas kelis kartus, priklausomai nuo to, kie-
no valdþioje kraðtas atsidurdavo.
1848 m. Motiejaus Valanèiaus „Þemaièiø vys-
kupystëje“ raðoma: „Naujàjá skaitliø (kalendoriø)
Grigalius XII, popieþiaus, darbo Þemaièiø vys-
kupystë pirmà kartà priëmë 1582 m. ir pagal tà
visas ðventes ðventino lig 5 d. rugpjûèio 1799
m. Bet tà metà, Povilui I, ciesoriui, norint, o Lau-
rynui Litai, popieþiaus Pijaus VI pasiuntiniui, lei-
dþiant, sugráþo prie senojo metø skaitliaus. Dvy-
lika metø nuleidus, tai yra 9 dienø ðilø (rugsëjo).
1812 m. Prancûzø ciesorius Napoleonas, á mû-
sø þemæ áþengæs, ásakë vël turëtis naujojo metø
skaitliaus. Napoleonui ið Lietuvos iðsprukus, cie-
sorius Aleksandras I 2 d. kovo 1813 m. antru
atveju senàjá þemaièiam ábruko.“
Po Spalio revoliucijos Rusijoje 1917 m. bu-
vo pereita prie naujojo stiliaus kalendoriaus ci-
viliniame gyvenime, nors Staèiatikiø baþnyèia
ligi ðiol tebesilaiko senojo stiliaus metø skai-
èiavimo. Tuo galima paaiðkinti ir skirtingas ta-
paèiø ðvenèiø datas atitinkamai katalikiðkuose
ir pravoslaviðkuose kraðtuose.
Mënesiø skirstymas á 7 dienø savaites se-
novëje buvo pradëtas Rytuose (pas ðumerus,
babilonieèius, judëjus, kinus) ir yra paremta
mënulio fazëmis. Ið judëjø toká skaièiavimà pe-
rëmë romënai. Ið pradþiø kiekviena savaitës
diena buvo vadinama dangaus kûnø vardais:
Mënulio, Marso, Merkurijaus, Jupiterio, Vene-
ros, Saturno, Saulës, o Lietuvoje dabar vadi-
namos pagal savaitës dienø eilæ: pirmadienis,
antradienis ir t. t.
Parengë Danutë RAMONAITË
þ e m ë 2003/1 13
 Naujieji
metai
Parengë Gintautas ÈIÞIÛNAS
Anot tyrinëtojø, Lietuvoje Naujieji metai bu-
vo ðvenèiami ir seniau, bet ne taip visuotinai,
kaip sovietmeèiu, kai Kalëdas valdþia ignoruo-
davo. Paskutiniuoju laiku ávairiuose Lietuvos
regionuose Naujieji ðvenèiami panaðiai. Danutë
Brazytë-Bindokienë leidinyje „Lietuviø paproèiai
ir tradicijos“ nurodo, kad „Naujøjø metø vakarà
þmonës kai kuriose Lietuvos vietovëse vadin-
davæ „kûèelëmis“. Kaip ir bet prieð kurià kità
ðventæ lietuviai iki Naujøjø metø stengdavosi uþ-
baigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su
artimaisiais. Ðventëms anksèiau gamindavo pa-
naðius valgius, kaip prieðkalëdinëms Kûèioms,
tik valgiai jau buvo nepasninkiniai ir ðieno po
staltiese nedëdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, va-
karà stengdavosi praleisti linksmai, pabendrau-
ti su savo artimaisiais, giminëmis. Vaiðindavosi
pagal senus lietuviø paproèius, alkoholio daug
nevartodavo, ypaè moterys ir merginos.
Naujøjø metø iðvakarëse, bent iki vidurnak-
èio, þmonës nuo seno neidavo gulti, kad su-
lauktø kitø metø atëjimo. Þmonës bûdavo ásiti-
kinæ, kad pramiegojus toká svarbø momentà,
visus metus nesiseks: bûsi apsnûdæs, tinginys.
Naujøjø metø rytà taip pat seniau bûdavo ápras-
ta keltis anksti, nes prieðingu atveju visus me-
tus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu ðiais lai-
14
Kæstuèio Vaitkaus nuotrauka
kais sausio pirmàjà po triukðmingø Naujøjø su-
tikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietø.
Þinomas senas þemaièiø paprotys sutinkant
Naujuosius deginti ðiaudø kûlá, ðokti ir dainuoti.
Taip simboliðkai atsisveikinama su senaisiais.
Dabar ðià tradicijà pakeitë fejerverkai.
Paprotys sveikinti vieniems kitus su Naujai-
siais taip pat yra iðlikæs.
Tikima, kad savo elgesiu tiek Naujøjø metø
dienà, tiek ir naktá savo gyvenime daug kà gali
nulemti. Todël senoliai sakydavo:
Sutikdamas Naujuosius, bûk itin malonus,
klausyk artimøjø – koks bûsi sutikdamas Nau-
juosius, toks bûsi per visus metus.
Sutikdamas Naujuosius, þiûrëk, kad neparg-
riûtum, nes jei taip nutiks, ateinanèiais metais
bûsi nelaimingas.
Jei, prasidëjus Naujiesiems, pirma þinia ge-
ra – metai bus sëkmingi, jei bloga – bus vargo.
Ðventës nuotaika bûdavo palaikoma malo-
niu pokalbiu, þaidþiant, buriant likimà, spëlio-
jant. Ðios ðventës iðvakarëse paplitæ bûrimai ir
spëjimai panaðûs á Kûèiø vakaro.
Visø jø tikslas – suþinoti, kokie bus ateinan-
tys metai, ar mergina susiras vaikinà ir ar iðte-
kës, kas bus jos iðrinktasis, ar vaikino nusiþiû-
rëta mergina bus darbðti, graþi, turtinga. Daþ-
niausiai spëjama ið ávairiø þenklø: ðeðëliø, po-
riniø ir neporiniø pagaliø, degtukø, þirniø, sal-
dainiø. Vyresnieji Naujøjø metø dienà ir naktá
stengdavosi iðsiaiðkinti, ar geri bus metai, ar
orai bus palankûs derliui, ar ligos nekamuos.
SPËJIMAI
* Jei per Naujuosius sninga dienà – bus
prastas oras visus metus. Jeigu diena giedra –
gali tikëtis gero derliaus.
* Jei Naujøjø metø naktis ðalta ir þvaigþdëta
– lauk geros vasaros.
* Jei per Naujuosius medþiai ðerkðnu pa-
dengti – bus geri metai, jei didelis rûkas – daug
þmoniø mirs, siaus epidemijos, ligos.
* Jei Naujøjø dienà sninga – tais metais mirs
daug jaunimo, jei naktá – mirs seniai.
* Per Naujuosius šalta – Velykos bus šiltos.
* Per Naujuosius sodyboje prisirenka daug
paukðèiø, jie èirðkauja – visus metus èia bus
daug sveèiø, metai bus linksmi.
JAUNIMO ÞAIDIMAI IR BURTAI
* Naujøjø metø vakarà pila á vandená karðtà
vaðkà, smalà (degutà) ir ið susidariusiø figûrø
spëja ateitá. Jei susidaro figûrëlë, panaði á ðirdá
– seksis meilës reikaluose, jei karstas – namus
aplankys mirtis, jei karûna – laukia garbë, jei
pinigai – bûsi visko pertekæs (Maþeikiai).
* Dalyviai apsiauna klumpëmis ir atsisëda
prieð duris. Paskui meta klumpæ per galvà. Jei
klumpë nukris pirðtø galais á vidø – neapsives
(neiðtekës, samdinys liks vietoje) ir atvirkðèiai.
* Artëjant Naujiesiems, paskutinæ turëtà gë-
liø puokðtelæ ar vainikëlá mergaitë turi sudþio-
vinti, sutrinti ir saugiai paslëpti. Naujøjø vakarà
tas gëles reikia sudeginti, áberti þiupsnelá pele-
nø á pilnà stiklinæ vandens, pasidëti jà ant bal-
tai uþdengto stalo ir uþdegti dvi þvakes ið vie-
no ir kito ðono. Atsisëdusi mergina turi ilgai þiû-
rëti á stiklinës dugnà per pelenø sluoksnelá. Jei
viskà ji darys kaip reikiant, ant tø pelenø gali
pamatyti vyrà, uþ kurio iðtekës.
* Naujøjø vakare ant 12 lapeliø mergaitë pa-
raðo 12 vyriðkø vardø, o 13-àjá palieka tuðèià.
Po to lapelius sulanksto ir padeda po pagalve.
Pabudusi ryte, mergina iðtraukia pirmà pasitai-
kiusá lapelá ir perskaito. Kieno vardas paraðy-
tas ant lapelio, uþ to iðtekës. Jei iðtrauks tuð-
èià lapelá – tais metais liks viena. Jei prabus
naktá, dar prieð praðvintant, turi lapelá tuo laiku
iðtraukti. Traukti reikia neuþdegus ðviesos, la-
pelá pasidëti ðalia lovos, o perskaityti iðauðus.
Þaidimas tinka ir vaikinams, tik jie ant lapeliø
paraðo mergaièiø vardus.
* Jei Naujøjø naktá mergaitë, bûdama kam-
baryje viena, uþdegs 12 þvakiø ir atsisëdusi
prieð veidrodá ásiþiûrës á já, lygiai 12 val. veidro-
dyje gali pamatyti savo ateitá.
* Jaunimas susëda prie stalo. Po lëkðtelë-
mis padeda raktà, þiedà, vandens taurelæ ir pi-
nigà. Lëkðteles sumaiðo. Po to visi þaidëjai pa-
eiliui po vienà lëkðtelæ pasirenka. Tas, kuris at-
ras þiedà, ateinanèiais metais sukurs ðeimà,
kas vandená – gaus girtuoklá vyrà (arba þmo-
nà), kas raktà – ðeimininkaus savo namuose,
o kas pinigà – bus turtingas.
 TRYS KARALIAI (Kûèelës)
Ðv. Kasparas Merkelis Baltazaras
„Trys Karaliai“. Fotografuota Kretingoje. Iliustracija ið atviruko, iðleisto iki Antrojo pasaulinio karo.
Fotografas S. Vaitkevièius, „Groþybës“ foto studija
Ðvenèiama sausio 6-àjà. Tai paskutinioji ka-
lëdinio laikotarpio (Saulëgráþos) ðventë. Krikð-
èionybës laikais paplito paprotys ant durø Tri-
jø Karaliø dienà baþnyèioje paðventinta kreida
paraðyti pirmàsias Trijø Karaliø vardø raides:
+K+M+B. Tikima, kad uþraðius ðias raides na-
mai bus apsaugoti nuo piktøjø dvasiø.
Nuo seno tà dienà vaikðèiodavo persirën-
gëliai (gandrai, arkliai, þydai, meðkos ir kt.). Ba-
lys Buraèas knygoje „Lietuviø kaimo paproèiai“
(Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 161) nurodo, kad
„Þemaièiuose tokie „karaliai“ pasipuoðia iðkil-
mingais drabuþiais, pamëgdþiodami senovës
karius ar kunigaikðèius, kartais net „aukso“ ka-
rûnas uþsideda. Šarvai irgi karališkai atrodo.
Na, o jau „angelas“, „karaliø“ palydovas, tai tik-
rai puikiai atrodo, lyg, rodos, bûtø ið dangaus
atskridæs. Vaikuèiams tokia graþuma padaro
neiðdildomà áspûdá“.
Trijø Karaliø ðventës pavadinimas pas mus
Lietuvoje prigijo neseniai, taip pat neseniai ir
minëtø persirengëliø bûrá papildë Trijø Karaliø
personaþai, kuriais daþniausiai mëgsta persi-
rengti vaikai. Jie lanko sodybas, gieda, palinki
namø ðeimininkams sëkmës, o uþ tai yra pa-
vaiðinami ir apdovanojami.
Jau minëtoje „Lietuviø kaimo paproèiø“ kny-
goje (p. 164) Balys Buraèas paþymi, kad „Ka-
lëdos-Trys Karaliai – toks dviejø savaièiø links-
malaikis, kiek tik jaunos ðirdys valioja“.
Tarpuðvenèiu – nuo Kalëdø iki Trijø Karaliø
– nuo seno mûsø kraðte daug visokiø draudi-
Parengë Jurgis ÞELVYS
mø. Nerekomenduotina ðventvakariais jokiø
darbø dirbti, nebent tik plunksnas peðioti. Ne-
galima ir verpti – kandys siûlus sukapos.
Po Trijø Karaliø pradëdavo samdyti þmones
darbams. Sakoma: nuo Kalëdø iki Trijø Karaliø
diena pailgëja per gaidþio þingsná.
BURTAI, ÞAIDIMAI
* Kupiðkio rajono Këginiø kaime uþraðytas
toks Trijø Karaliø ðventës þaidimas:
Trijø Karaliø vidunaktá reikia þiûrëti á mënulá.
Vienà valandà paþiûrëjus, reikia nusiprausti,
paskui valandà þiûrëti ir po to atsigulti. Uþmi-
gus pasirodys balta, neaiðki ðmëkla, tu nubu-
si. Jei ðmëkla klaus – tu atsakysi, jei tu klausi –
ðmëkla atsakys; taip suþinosi savo ateitá.
* Reikia paimti paðventintos Trijø Karaliø
kreidos, susieðkoti tokià vietà, kur në vienas
þmogus nëra dar stovëjæs, ir apibrëþti apie sa-
ve toká ratà, koká tik gali pasiekti. Tada reikia
paðaukti kipðiukà ir papraðyti jo duoti konkre-
èià sumà pinigø. Duos, taèiau pinigus ið jo ran-
kø imti negalima. Reikia papraðyti, kad jis juos
ámestø á ratà. Kai pinigai bus rate, reikia pa-
klausti „Ar að tau neskolingas?“ Jei atsakys
„ne“, galima pasiimti pinigus ir eiti namo.
(Skyrelis „Burtai ir þaidimai“ parengtas pa-
gal J. Balio knygà „Lietuviø kalendorinës ðven-
tës“, p. 47-48).
Þ e m a i è i ø
ÐV. POVILAS, PUSIAUÞIEMIS.
SAUSIO 25 D.
Ðvenèiama per patá pusiauþiemá. Sakoma,
kad per Ðv. Povilà barsukas iðlenda ið olos. Jei
diena saulëta, jis pamato savo ðeðëlá, iðsigàs-
ta ir álenda atgal á olà. Tai rodo, kad antroji þie-
mos pusë bus ðalta. Jei daro atvirkðèiai – lau-
kia ðiltos þiemos savaitës.
Jei per Ðv. Povilà apsiniaukusi – lauk anks-
tyvo ir ðilto pavasario.
Sausio 25 dienà pagal senà paprotá reikëtø
apeiti avilius ir pastuksenti á juos, kad bitutës
sukiltø ir pradëtø ruoðtis pavasariui.
Þemaièiai þino, kad jei per Ðv. Povilà apeisi
sodo obelis ir jas papurtysi, gali tikëtis, kad tais
metais jos gerà derliø duos.
GRABNYÈIOS, PERKÛNO DIENA,
BLAÞIEJUS
Grabnyèios, Perkûno diena ðvenèiama va-
sario 2 d., o vasario 3 d. – Blaþiejus.
Pati þiema, taèiau pavasaris mina þiemai ant
kulnø, todël sakoma, kad per Grabnyèias gai-
dys jau atsigeria po laðais.
Grabnyèios dienà ðventindavo linus ir þva-
kes, graudulinëmis vadinamas. Tokiø þvakiø
kiekvienas stengdavosi pasirûpinti. Uþëjus aud-
rai ar perkûnijai, jas uþdegdavo, nes tikëdavo,
kad tokiø ðvakiø liepsna nuo perkûno, audrø ir
ligø apsaugo. Su tokiomis þvakëmis mûsø se-
noliai ir burdavo. Uþdegs ir þiûrës: jei dûmai á
trobos vidø – tuos namus laimë neapleis, o jei
dûmelis link durø nusitæsia, jau þinok, kad kas
nors ið namiðkiø greitai mirs.
ÐV. AGOTA
Ðvenèiama vasario 5 d. Tà dienà þmonës
skuba á baþnyèià, norëdami parsineðti namo
paðventintos duonelës. Ji turi saugoti pasta-
tus nuo gaisrø. Duonelë uþkiðama po balkiais,
neuþmirðtama jos padëti ir á statomo namo ker-
tæ, pamatus. Nuo seno Lietuvoje iðlikæs papro-
tys gaisro metu Agotos duonelës ámesti ir á ug-
ná, kad ugnis neiðplistø ir visko aplinkui nesu-
naikintø. Be abejo, tokià dienà giminës ir arti-
mieji neuþmirðta pasveikinti varduvininkiø.
ŠV. VALENTINAS
Ðvenèiama vasario 14-àjà. Lietuvoje ypaè
iðpopuliarëjo paskutiniaisiais metais. Dabar tai
simbolinë meilës ir ásimylëjëliø diena. Jos metu
susitinka ir vienas kità apdovanoja ásimylëjëliai,
siunèiami laiðkai su meilës prisipaþinimais, do-
vanomis slapta apiberiami ir tie mylimieji, ið
kuriø nelaukiama tolygaus jausmø atsakymo.
Miestuose daþnai jaunimas, ypaè barø,
kaviniø ir restoranø ðeimininkai, ðià dienà pro-
paguoja jau ir kaip atviros meilës dienà. Ðv. Va-
lentino dienos proga rengiamos didþiulës or-
gijos, triukðmingi koncertai, nemokamai dali-
namos apsisaugojimo priemonës.
þ e m ë 2003/1 15
 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS
DIENA (VALSTYBINË ÐVENTË)
Ðvenèiama vasario 16-àjà, Lietuvos nepri-
klausomybës atkûrimo dienà (1918 m.). Šios
dienos metu þmonës individuliai ir susirinkæ á
didesnius ar maþesnius sambûrius prisimena
Lietuvos valstybingumo kelià, pagerbia þmo-
nes, kurie siekë ðalies nepriklausomybës, au-
kojosi dël jos.
Sovietmeèiu minëti ðià dienà buvo draudþia-
ma. Po 1990-øjø kovo 11-osios, pasirašius Lie-
tuvos nepriklausomybës atkûrimo Aktà, ši die-
na oficialiai paþymima kaip visos lietuviø tau-
tos ðventë.
ÐV. MOTIEJAUS, VIEVERSIO DIENA.
VASARIO 24 D.
Jei vieversys parskrido prieð Motiejø – lauk
didelio atðalimo, jei po Motiejaus – pavasaris
bus ðiltas ir saulëtas.
Sakoma: jei nori bûti greitas, Vieversio die-
nà turi apibëgti du kartus apie trobà, nubëgti
iki kiemo galo ir atgal.
Jei Ðv. Motiejaus dienà sijosi miltus – pasë-
lius uþpuls amarai.
Jei Vieversio dienà plaukus ðukuosi – við-
tos darþus kapstys.
40 ÐVENTØJØ KANKINIØ DIENA,
40 PAUKÐÈIØ DIENA. KOVO 10 D.
Viena pirmøjø pavasario ðvenèiø. Þmonës
dþiaugiasi pirmaisiais atgyjanèios gamtos reið-
kiniais. Sakoma, kad iki tos dienos ið ðiltøjø
kraðtø jau bûna sugráþæ 40 paukðèiø.
Orø spëjimai: jei paðàla kovo 10-osios nak-
tá – ðals dar 40 naktø.
ÐV. JUOZAPAS, PEMPËS ÐVENTË.
KOVO 19 D.
Gavënios laikas. Visur dar rimtis, taèiau
Pempës dienà nuo seno daryta iðimtis jaunie-
siems – jiems bûdavo leidþiama susituokti, tik
vestuviø kelti bûdavo nepriimta.
Pavasaris jau visur ásitvirtina. Nudþiûvæ kie-
mai, todël moterø priedermë tokiu laiku darþe-
lius tvarkytis, kiemà iðsiðluoti, pasëti vasarines
gëles, apie bûsimus darþus pagalvoti.
Nuo seno áprasta sakyti, kad per Ðv. Juoza-
pà parskrenda pirmoji pempë, o ji – praside-
danèio atðilimo pranašas.
MEDINIO (OKO) ÐVENTË
Senovës lietuviø Naujøjø metø ðventë (ko-
vo mën. vidurys), kuriai bûdingi pagoniðki pa-
proèiai. Ávedus krikðèionybæ, jie palaipsniui su-
nyko, susiliejo su krikðèioniðkaisiais.
16
BLOVIEÐÈIUS (GANDRO ÐVENTË). Kovo 25 d.
Sigito Varno nuotrauka
Parengë Danguolë ÞELVYTË
Ðiuo metu tai jau gerokai primirðta, o anksèiau buvusi viena ið svarbesniø pavasario ðvenèiø.
Nuo Blavieðèiaus iki balandþio 9 d. niekam nieko negalima skolinti, o jei kam kas paskolinta,
reikia per tà laikà susigràþinti. Sakoma: jei paskolinsi – gyvuliai tais metais sirgs.
XIX a. Lietuvoje plaèiai buvo þinomas paprotys Blovieðèiaus dienà rengti vaiðes, eiti vienam
pas kitus á sveèius, pamëgdþiojant gandrà (aukðtai kilnojant kojas). Tai dienai specialiai kepdavo
kanapinius pyragëlius, bandeles (gandro pyragà, kratiná) ið rupiai sumaltø ávairiø rûðiø javø miltø,
ðaltanosius – krekenomis ádarytus virtus pyragëlius.
Norint, kad javai geriau sudygtø, vyrai Blovieðèiaus dienà javø laukus apþiûrëdavo.
Negalima per Blovieðèiø perinamø kiauðiniø liesti – tik tokiu atveju paukðèiukai iðsiris sveiki.
Sakoma, kad Blovieðèiaus dienà parskrenda gandras, neðinas kiele ant uodegos, o kielë
baigia iðspardyti ledus.
Nuo seno tikima, kad gandras – šventas paukðtis, þmonëms neða laimæ. Sakoma:
1. Gandras þmoniø ligas á pelkes, raistus, kur nei þmonës, nei gyvuliai kojos neákelia, nuneða;
2. Tiems ðeimininkams, kuriø sodyboje gandras jam átaisytoje vietoje lizdà susisuko, geras
derlius uþderës;
3. Jei nori, kad artëjanti kelionë pavyktø, gandralizdþiui skirtà senà veþimo ratà uþkelk ant
medþio ar trobos, o jei nori, kad gyvuliai sveiki ir greitai augtø, kelk tà ratà ant tvarto;
4. Jei gandras lizdà susisuko ant á medá ar ant klojimo iðkeltø akëèiø, tais metais gali tikëtis
gero derliaus.
BALANDÞIO 1-OJI (MELØ DIENA, APRYLIUS)
Parengë Ramunë LENKIMAITË
Tai melø, dþiaugsmo, meilës ir pavasario ðventë.
Seniau Lietuvoje balandþio 1-àjà ðvæsdavo Naujuosius metus, nes apie tà laikà susilygina
dienos ir nakties ilgumas. Ði ðventë seniau daugelyje ðaliø bûdavo ðvenèiama linksmai: vykdavo
karnavalai, kitokie pasilinksminimai, þmonës pokðtaudavo.
Ilgà laikà mûsø kraðto þemdirbiai balandþio pirmàjà ðvæsdavo kaip pirmàjà pavasario darbø
dienà. Balandþio pirmàjà Melø diena Lietuvoje pradëta vadinti neseniai. Beje, paprotys tà dienà
pokðtauti, apgaudinëti vieniems kitus ir meluoti yra paplitæs daugelyje pasaulio ðaliø.
Lietuvoje ðià dienà anksèiau bûdavo ne tiek meluojama, kiek pokðtaujama. Daþniausiai vie-
nas kità bandydavo suklaidinti, nurodydavo tokias uþduotis, kuriø neámanoma atlikti. Visa tai
turëdavo sukelti aplinkiniø juokà, o juokas ir linksmybës simboliðkai turëtø pagreitinti pavasará.
Tà dienà mëgstama ir burti, spëti ateitá, pranaðauti, koks bus derlius.
Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje buvo iðlikæs paprotys balandþio pirmàjà iðjuokti tinginius, apsi-
leidëlius. Tvarkà daþniausiai darydavo vyrai. Jei rasdavo kur ne vietoje padëtà þemës ûkio padar-
gà, já paslëpdavo, uþkeldavo aukðtai ant trobos ar kur nors kitur, bet taip, kad tam apsileidëliui
dël savo tinginystës gailëtis reikëtø.
Yra uþfiksuota, kad kai kuriose Lietuvos vietose balandþio pirmàjà bûdavo garbinamas gyvy-
bës medis.
Tikima, kad ðià dienà niekam negalima skolinti ugnies, degtukø, þarijø. Jei vis dëlto áduosi,
gali tikëtis, kad tais metais gyvuliai nesiseks.

Ðv. Kazimieras. Kovo 4 d.
Apie kovo 4 d. vyturys iðgieda savo pirmàjà
giesmæ, taèiau nereikëtø stengtis jos iðgirsi, nes
jei iðgirsi, metai bus nederlingi.
Per Ðv. Kazimierà po laðais gali atsigerti jau
ne tik gaidys, bet ir verðis.
Senoliai sakydavo, kad jei Kazimieriniø die-
nà iðleisi ið tvartø palakstyti gyvulius, jie grei-
èiau augs.
Kazimieras nuo seno vadinamas kreivavë-
þiu, nes nuo kovo 4 d. vëþë ja kreiva.
Ðv. Kazimieras – Lietuvos Didþiojo Kuni-
gaikðèio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sûnus.
Jis yra kurá laikà gyvenæs Vilniaus pilyje. Buvo
labai religingas, garsëjo dora, buvo ligonis –
sirgo dþiova. Po mirties pradëtas garbinti kaip
UÞGAVËNËS
Supimasis – viena mëgstamiausiø pramogø ne tik per Velykas, Atvelyká, Jurgines, Jonines, bet ir per
Uþgavënes. Seniau per ðià ðventæ supdavosi tiek jauni, tiek ir seni. Dianos Ðeduikienës nuotrauka.
Uþgavënës – paskutinë Mësëdþio diena, Þie-
mos palydø, Þiemos išvarymo, daugelio vadi-
nama vaisingumo þadinimo, skalsos ir gausu-
mo skatinimo švente. Ji buvo þinoma pagony-
bës laikais. Anksèiau jà dar vadino Raguèiu.
Pagal senà tradicijà Uþgavënës turëtø bûti
Gyvoji kultûros tradicija
Parengë Danguolë ÞELVYTË
stebukladarys. 1604 m. popieþius Klemensas
VIII já paskelbë ðventuoju, o 1636 m. – Lietu-
vos globëju.
Ði diena ypaè plaèiai nuo seno bûdavo pa-
þymima Vilniuje. Èia nuo XIX a. Katedros aikð-
tëje, 1901-1941 m. – Lukiðkiø aikðtëje, soviet-
meèiu – Kalvarijø gatvëje, po Lietuvos nepri-
klausomybës atkûrimo – Kalvarijø, Didþiosios,
Pilies, Rûdninkø, Vokieèiø gatvëse vyksta Ka-
ziuko mugës. Tarpukariu á jas suvaþiuodavo
amatininkai ið Rytø Lietuvos, Vakarø Baltarusi-
jos (privaþiuodavo iki 20 tûkst. veþimø). Dabar
Vilniaus Kaziuko mugë labiausiai garsëja pro-
fesionaliosios dailës ir tautodailës dirbiniais, ku-
riais èia prekiauja meistrai ið visos Lietuvos. Ka-
Parengë Gintautas ÈIÞIÛNAS
ðvenèiamos net 8 dienas (pradedant sekma-
dieniu). Na, o tikroji Uþgavëniø diena – 46-oji
diena prieð Velykas.
Dabartiniai Uþgavëniø paproèiai – tai seno-
vëje buvusiø ðventës apeigø, kuriomis bûda-
vo siekiama nulemti derliaus gausumà, mûsø
Þ e m a i è i ø
Meèislovo Sakalausko nuotraukoje – skulptûrëlë
„Ðv. Kazimieras“. Fotografuota 1964 m. Telðiø
rajone
ziukio mugës reikðmë Vilniuje kiek sumenko
paskutiniais metais, kai èia pradëtos rengti ir
kitos panaðios mugës (Pranciðkaus, „Skamba
skamba kankliai“ ir kt.), taèiau iki ðiol ji Vilniuje
iðlieka svarbiausia.
dienas pasiekusi dalis.
Labiausiai Uþgavënës, ypaè Þemaitijoje,
garsëja persirengëlias, kurie daþniausiai uba-
gais ar þydais vadinami. Jie daug kur panaðûs
á tuos, kurie po kaimus vaikðto Saulëgráþos
ðvenèiø ciklo metu. XX a. pabaigoje Uþgavë-
nës daugelyje Lietuvos regionø, iðskyrus
Þemaitijà, buvo primirðtos, taèiau apie 1985-
1990-uosius metus buvo atgaivintos. Þemaièiø
Uþgavëniø tradicijas perima kiti regionai, ji jau
mëgstama Vilniuje, Kaune, Rokiðkyje, kt.
Balys Buraèas knygoje „Lietuvos kaimo pa-
proèiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 171) rašo:
„Per šventes buvo rengiamos iðkilmingos vaikð-
tynës, kuriose, kerðus jauèius pasikinkæ, ve-
þiojo kaþkokià baidyklæ arba maumà, lydimà
daugybës palydovø, apsirengusiø keistomis
baisybëmis ir giedanèiø, muzikai pritariant, ypa-
tingas giesmes.“ Ko gero, ið tø baidykliø pa-
laipsniui atsirado Morë (Kotrë), kiti Uþgavëniø
persirengëliai.
Þemaitijoje svarbiausia Uþgavëniø karnavale
– pamëklë Morë (dar vadinama Kotre). Minë-
toje knygoje (p. 171-172) B. Buraèas nurodo,
kad „Kretingos apylinkës Genèiø, Kurðaièiø ir
daugely kitø kaimø per Uþgavënes buvo, o kai
kur ir dabar tebëra paprotys rengti Mores. Mo-
rei aprengti ypatingø rûbø ar kitø dalykø nerei-
kia. Paimama kokia palinkusio medþio paðliû-
þa ar senø rogiø pavaþa, á tà pavaþà ákalamas
paprastas mietas, o ant mieto uþmaunamas se-
nas medinis ratas. Prie rato prikalami kokie trys
pagaliai, kurie laiko Moræ ir atstoja jai kojas.
Taip ant to rato sukryþiuotø pagaliø uþvelkamas
(Nukelta á 18 p.)
þ e m ë 2003/1 17
 (Atkelta ið 17 p.)
koks nors senoviškas marginis sijonas ir kiti
moteriðki rûbai. Galva aptaisoma lininiais plau-
kais. Ant galvos uþdedamas eglišakiø vainikas.
Galva ir pati Morë apkaiðoma ávairiais margais
popierëliais. Á rankas ákiðamas spragilas, ku-
riuo ji veþama ðvaistosi kaip gyva. Todël, kas
norëtø jà pripuolæs nupeðioti, negalëtø, nes
gautø spragilu per galvà. Be to, Morës palydo-
vai, apsirengæ ávairiomis baidyklëmis, ðakëmis,
virpèiais, puðinëmis ðluotomis ir ðiaip pagaliais
apsiginklavæ, saugo, kad, susidûræ su prieðin-
gos pusës Uþgavëniø vëzdininkais, nepraras-
tø savo mylimos Morës. Dveji vëzdininkai susi-
dûræ susipeða. Nugalëtojai atimtà Moræ uþvel-
ka ant aukšto kalno ir sudegina. Seni þmonës
mena, kad prieð 40-50 metø Moræ rengdavo ir
po kaimus veþiodavo ypaè Ðiauliø ir Raseiniø
apskrityse.“ Dabar bene svarbiausias, Balio Bu-
raèo knygoje nepaminëtas Morës akcentas –
iðryðkintos jos moteriðkos kûno formos, ypaè
krûtys, ryškiai išdaþytas veidas. Daþniausiai
nuo pietø veþiojama Morë ant rato sukasi, ap-
linkui didþiausias triukšmas – paleidþiami á dar-
bà barðkalai. Jos rankose kartais dar bûna ir
ðluota.
Anot Balio Buraèo (ta pati knyga, p. 175),
„Morës veþimas taip pat turi savo reikðmæ. Jis
padarytas ið pusës rogiø ir pusës ratø. Vadina-
si, pusæ þiemos vaþiuojama rogëmis, o antràjà
pusæ – ratais.“ Kretingoje seniau Morës veþi-
mà traukdavo keletas piemenukø ir pusberniø.
Dabar daþniausiai – arklys.
Tradicinis per ðià ðventæ ir „Uþgavëniø bi-
èiø“ veþimas: á veþimaitá ákeliama statinë su van-
deniu, uþ jo susitupia mergaitës, kuriø ranko-
se egliðakës. Veþëjas aptaisomas lyg koks
meðka. Toks veþimas pasuka per gyvenvietæ,
o veþëjas ðaukia: „Vandens, vandens!“ Mergi-
nos – tariamosios bitës – dûzgia kaip ámany-
damos. Kai pro ðalá vaþiuoja toks veþimas, so-
dybos ðeimininkë stengiasi suspëti iðbëgti su
kibiru šalto vandens ir juo apipilti mergaites,
t.y. „bites“. Jei tai pavyksta, gali tikëtis gero
derliaus. Kad mergiotes nuo ðalto vandens ap-
18
saugotø, veþëjas moteris nuo veþimo tolyn bo-
tagu gena (Betygala).
Be Morës ir jos palydos, Þemaitijoje per Uþ-
gavënes visada gausu triukðmà kelianèiø kitø
persirengëliø, juokdariø ir iðdaigininkø. Jø
vaikðtynës po kaimus tæsiasi nuo ryto iki su-
temstant. Juos daþniausiai sekioja ir neperiren-
gæ vaikëzai, kiti Uþgavëniø dalyviai.
Daþniausiai per Uþgavënes persirengiama
þydais, elgetomis, èigonais, jaunavedþiais, dak-
tarais vengrais. Þemaitijoje gausu ir kaukiø,
vaizduojanèiø gyvulius. Tai arklys, oþys, ger-
vë, malpa (beþdþionë), kiti gyvuliai. Demonið-
koms bûtybëms atstovauja giltinë, velnias, ra-
ganos. Uþgavënës, be Kanapinio ir Laðininio,
jø kovos, Morës sudeginimo ant lauþo (Vilniu-
je ásigudrinta jas jau ir skandinti) – ne Uþgavë-
nës. Visa tai simbolizuoja nenorinèio pasitraukti
mësëdþio arba þiemos (Laðininio) kovà su þmo-
niø iðsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapi-
niu), kuris per Velykas pagal tradicijà išveja-
mas. Seniau Laðininio ir Kanapinio kovos daug
kur vykdavo Pelenø dienà.
Pamëklë Morë (Kotrë) ant lauþo sudegina-
ma Uþgavëniø þydams daþniausiai jau aplan-
kius visas sodybas, visas tokiai ðventei tinka-
mas dainuðkas iðdainavus, soèiai Uþgavëniø
vaiðiø prisivalgius.
Po Uþgavëniø lauþo „þydai“ ir juos lydëjæ
ðventës dalyviai neišsibarsto. Priešingai. Jie su-
simeta á bûrelius, sudeda á vienà krûvà tai, kà
jiems vaikðtant po sodybas pasisekë prisirink-
ti, kas dosniø ðeimininkø pridovanota, ir vaiði-
nasi iki iðnaktø, bandydami atsidainuoti, atsi-
valgyti ir atsigerti uþ visà artëjanèià gavënià,
pasninkà, kuris tæsiasi 7 savaites.
Anksèiaus per Uþgavënes vykdavo ir vaidi-
nimai: „Fotografai“, „Þydai“, „Piršliai“, kt.
UÞGAVËNIØ VALGIAI
Sakoma, kad jei per Uþgavënes gerai pa-
valgysi, per visus metus bûsi sotus, riebus ir
stiprus. Uþgavëniø dienà valgoma daug kartø
– nuo 7-9 iki 12.
TRADICINIAI VALGIAI: ðiupinys, kopûstai,
vëdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), deðros, py-
ragaièiai, kunkis.
Mësos pasiruoðiama daug, bet tiek, kad vi-
sa ji Uþgavëniø dienà (kol sumigs Uþgavëniø
kaukininkai) bûtø suvalgyta, nes jei liks, suges
– po Uþgavëniø prasideda Pelenø diena (Pele-
nija), o su ja ir gavënia, kai mësos jokiu bûdu
valgyti negalima.
ŠIUPINYS – Per Uþgavënes buvæs populia-
riausias patiekalas Þemaitijoje. Dabar já daug
kur jau yra pakeitæ blynai.
Ðiupinys verdamas ið kruopø, þirniø, miltø,
pupeliø, laðiniø, á já pridedama ávairiø priesko-
niø. Svarbiausias ðiupinio akcentas – kiaulës
uodega. Sakoma, kad tas, kas jà ðiupinyje pir-
masis suras, pirmas ir þmonà ves. Suradæs uo-
degà, jaunikaitis jà perduoda piemeniui, kad
tas geriau bandà ganytø. Kai kuriose Þemaiti-
jos vietose prie ðiupinio iðvirdavo ne kiaulës
uodegà, o kiaulës galvà (Tauragë. Lietuvos tau-
tosakos archyvas, 1284/257. 1937 m. uþraðë
A. Butkus).
Laukuvos apylinkëse ðiupiniu vadindavo
kruopø koðæ su gaidþio mësa (pasturgaliu).
Uþgavëniø vaiðës uþsitæsdavo ilgai, iki pat
paryèiø ir visà tà laikà bûdavo soèiai ir mësið-
kai valgoma – sakoma, kad per Uþgavënes më-
sà gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli.
Šiaip jau uþgavëjimo laikas – pusiaunaktis.
Jam atëjus, pvz., Tauragëje giedodavo gies-
mæ „Kurs kentëjai“ (Lietuvos tautosakos archy-
vas 1609/240). Kitur Uþgavëniø dalyviai, norë-
dami pratæsti linksmybiø laikà, paslëpdavo gai-
dá (pusiaunakèio simbolá) po duonkubiliu ir uþ-
gavëdavo tik auðtant.
KUNKIS (sutinë, ðutynë) – ðutintos bulvës
su mësa. Bulvës nuskutamos ir kartu su mësa
sudedamos á vandená, kurio uþpilama maþiau
negu verdant sriubà, bet daugiau negu papras-
tas bulves. Viskas ðutinama kol bulvës gerai
iðverda. Po to sudedami prieskoniai ir patie-
kalas jau paruoðtas. Tuo atveju, kai mësa ið
anksto gerai iðvirusi, ji kartu su sultiniu sude-
Ado Sendrausko nuotraukoje – Uþgavëniø
persirengëliai; Nerijaus Jankausko nuotraukoje –
plateliðkiø Uþgavëniø „Morë“

dama ant iðvirusiø bulviø ir paðutinama.
BLYNAI. Tradiciniai – mieliniai. Þemaitijoje
teðlà Uþgavëniø blynams kai kur visà parà rau-
gindavo. Ið tokios teðlos iðkeptus blynus „pam-
puèkomis“ vadindavo.
ALUS. Be alaus Uþgavënës – ne Uþgavë-
nës. Þemaitijoje seniau alø Uþgavënëms
uþraugdavo iðkart po Kalëdø.
ORØ SPËJIMAS
* Jei Uþgavëniø dienà saulëta – pavasará rei-
kia anksti sëti (Plungë);
* Jei Uþgavëniø dienà sulauki krituliø – tais
metai gerai augs javai, neþiûrint kur juos pasë-
si (Þemaièiø Kalvarija);
* Jei per Uþgavënes sausa – sëjos metu
reikia bûti atsargiam (Kretinga).
BURTAI, ÞAIDIMAI
* Uþgavëniø dienà susirenka mergaitës, pa-
ima tris lëkðtes. Á vienà lëkðtæ ápila þemiø, á kità
ádeda rûtø vainikà, o á treèià – þiedà. Po to pa-
eiliui mergaitëms uþriða akis, paveda jas toliau
nuo lëkðèiø, apsuka jas ir parodo, á kurià pusæ
eiti link lëkðèiø. Jei mergaitë pirmiausia palie-
èia lëkðtæ su þiedu – ji greitai iðtekës, jei lëkðtæ
su rûtø vainiku – liks jauna merga, jei prisilies
prie lëkðtës su þemëmis – gali tikëtis mirties.
* Per Uþgavënes suskinamos vyðniø ðake-
lës, jos atitinkamai paþymimos ir pamerkiamos
á vandená. Tas, kurio suskintos ðakelës iki Vely-
kø praþásta, greitai iðtekës arba ves. To, kurio
tik lapeliai iðsiskleis, tais metais sau poros dar
neras. Liûdniausia bus tam, kurio ðakelës, su-
krovusios þiedus, Velykø rytà juos numes (Ði-
lalës rajono Nevoèiø kaimas).
* Ðilalës rajono Kiaukø kaime Uþgavëniø va-
kare kambaryje á eilæ sudedamos ávairiø þmo-
niø klumpës. Po to paskutinë klumpë keliama á
prieká tol, kol viena klumpë iðeina pro duris.
Sakoma: tas, kieno klumpë „iðëjo pro duris“,
Velykø nebesulauks.
* Per Uþgavënes reikia nuo kalniuko vaþi-
nëtis. Tikima, kad tas, kuris per Uþgavënes ið-
krenta ið rogiø, sniege iðsivolioja, þemei pade-
da ið paðalo iðsivaduoti.
* Uþgavëniø dienà áprasta laistytis vande-
niu – nuo seno manyta, kad taip galima pa-
greitinti pavasará ir þemës atgimimà.
UÞGAVËNIØ DARBAI
* Daþniausiai tà dienà dirbama tik iki pietø.
* Per Uþgavënes reikia vaþinëtis ir, jei tik
ámanoma, rogëmis. Geresni bus to þmogaus
iðauginti javai, linø pluoðtas ilgesnis, kuris Uþ-
gavëniø dienà toliau nuvaþiuos (geriausiai, jei
vaþiuoji staèias);
* Uþgavëniø dienà pravartu ir á sveèius eiti
– kuo toliau nueisi, tuo linai geresni, aukðtesni
bus, geresná pluoðtà turës.
* Supimasis – tradicinë pramoga. Supynes
átaiso darþinëje ar kieme. Sakydavo: kuo aukð-
èiau ásisupsi, tuo ilgesnis bus linø pluoðtas.
* Dûnininkø kraðte tikima, kad kuo balèiau
Uþgavëniø dienà baltinius iðvelësi, tuo bus ge-
resni linai, karvës daugiau pieno duos.
* Jei Uþgavëniø dienà vysi panèius, arkliai
bus riebesni.
* Per Uþgavënes reikia mesti audeklus – ge-
riau derës linai.
* Anot Varniø gyventojø, jei nori, kad ge-
riau javai augtø, Uþgavëniø dienà á laukus ið-
veþk bent vienà veþimà mëðlo.
* Jei nori, kad linai nebûtø þolëti, per Uþga-
vënes neuþmirðk þlugto iðsiskalbti.
* Laukuvoje nuo seno buvo paprotys Uþ-
gavëniø dienà ten, kur yra jaunimo, darþinëse
prie balkio pririðti sûpynes. Po to visi jauni su-
sëda per dumplikës vidurá, kiti galuose atsistojæ
spiria, siûbuoja. Pasakojama, kad anksèiau Uþ-
gavëniø dienà taip suptis eidavo ir seneliai. Su-
pynes kaime pasikeisdami taisydavo vienas ar
du ûkininkai. Dabar tokios tradicijos, kad ir se-
ni per Uþgavënes suptøsi, jau nëra.
ATMINK KAD...
* Jei Uþgavëniø neðvæsi, tais metais nuo ne-
laimiø neatsiginsi: gyvuliai iðdvës, javai blogai
derës, namiðkiai sirgs, visokios kitokios negan-
dos pristos.
* Jei per Uþgavënes verpsi, linai rûdys, su-
pus (Veliuona, Viduklë, Girkalnis), siûlai ar dro-
bës rûdys (Nemakðèiai, Girkalnis);
* Per Uþgavënes verpsi, ausi – pirðtai bus
taukuoti, todël toká verpalà ar audimà greitai
pelës sukrims (Balsiø kaimas, Ðilalës rajonas,
uþraðë P. Joga);
* Per Uþgavënes malsi – vëjai trobas plë-
ðys (Kaltinënai);
* Jei per Uþgavënes plaukø neðukuosi, utë-
liø neturësi (Jurbarkas);
* Jei nori, kad vasarà gyvuliai ganykloje vi-
sada krûvoje bûtø, po Uþgavëniø vaiðiø ðaukð-
tø, peiliø, ðakuèiø neplauk, o suriðk juos ðiau-
dais ar juosta ir palik per naktá gulëti. Nuplauk
ryte, bet gerai iðsimiegojæs – Pelenø dienà ke-
liamasi ne anksti ið ryto, o gerokai ádienojus.
UÞGAVËNIØ UBAGIØ DAINA
Að uþgimiau siratële
Ir paaugau ubagële.
Einu per svietà vargdama,
Visus šunis lodydama.
Kojas naginëmis aunu
Kartais ir batus igaunu.
Kai niekas niekur nemato,
Turiu gerà að sveikatà.
Kai tiktai kà sutinku,
Tuojau raiðti að áninku.
1937 m Tryðkiuose uþraðë J. Kaulavièius (Lietuvos
tautosakos archyvas 1165/40AA)
Þ e m a i è i ø
Þemaièiø
Uþgavëniø
kaukës (Lièynas)
F R A G M E N TA I IÐ S TA S I O SKRODE-
NIO straipsnio „K A U K Ë S Þ E M A I È I Ø
K U LT Û R O J E “ („L I A U D I E S K Û RY B A “
IV. V I L N I U S , 1996)
„Etnokultûriniu poþiûriu Þemaitija yra savo-
tiðkas regionas. Jo gyventojø kultûros forma-
vimuisi reikðmës turëjo kurðiai, skalviai ir þiem-
galiai, kurie jau istoriniais laikais susiliejo su
þemaièiais, ir tokiu bûdu atsirado dabartinë Va-
karø Lietuvos arba Þemaitijos kultûra. Tiesa, ir
ji nëra vienalytë. Paslaptingumu dvelkia prie þe-
mës prigludusios senos sodybos, iðsiskirianti
þmoniø kalba bei jø potraukis tokiems tauto-
sakos þanrams, kurie artimiau siejasi su mito-
logija, kuriuose daugiau mistikos, veikia pa-
slaptingos mitinës bûtybës. Savotiðkas feno-
menas yra ir persirengëliai, labiausiai veikæ per
Uþgavënes ir Velykas, kitaip tariant, pavasario
ekvinokcijos laikotarpiu.
Tyrinëtojø dëmesá traukia kaukës („lyèy-
nos“) ir kaip savitas menas (liaudies skulptû-
ros dalis), ir kaip jau sunkiai besuvokiama toli-
mos praeities pagoniðkø vaizdiniø liekana, vë-
liau patyrusi ir krikðèionybës poveiká“.
„Be Uþgavëniø ir Velykø, antromorfinës kau-
kës Þemaitijoje buvo þinomos ir per linamyná.
Tai slapta neðamas kurðis. Be to, dar darytas
kipðiukas Jonis su medine galva, stiklinëmis
akimis, raudonu lieþuviu, juodu avikailio veidu.“
„Antromorfinës demoniðkos kaukës rodo
ryðá dar ir su protëviø kultu, kadangi þemdir-
byste besiverèianèiø tautø pasaulëþiûroje di-
dþiøjø gamtos permainø tarpsniais mirusiøjø
protëviø pagalba yra laukiama ir bûtina. Tai, tarp
kitko, rodo ir pastovus velnio personaþo daly-
vavimas tokiose apeiginëse ceremonijose. Ði-
tokie kaukëti personaþai, ákûnijantys augmeni-
jos dievybes bei protëvius, matyt, turëjo padë-
ti atgimti þemei pavasará, suþadinti jos gyvybi-
nes jëgas“.
„Antropomorfinëse þemaièiø Uþgavëniø
kaukëse reikia ieðkoti ne socialiniø ir tautiniø
vaizdiniø, o mitiniø elementø. Antra, tos baisios
demoniðkos kaukës vaizdavo protëvius ar au-
galijos dievybes, t. y. kito, mitinio, pasaulio as-
menis, kurie ir turëjo savotiðku bûdu prisista-
tyti kaip svetimi. Jie ir vaizduoti seniais, luo-
ðiais, „kitatauèiais“. Treèia, Uþgavëniø persiren-
gëliai rodo, jog Þemaitijoje, be þemës mitolo-
gijos, ryðki ir poþemio mitologija, kuriai atsto-
vauja demoniðkos antropomorfinës kaukës ir
svarbiausia poþemio dievybë, globojanti miru-
sius – velnias“.
þ e m ë 2003/1 19

KAZIO VARNELIO
Uþgavëniø kaukiø
komplektas
I Ð VITO VALATKOS
RAÐYTINIO PALIKIMO .
( Þ E M A I È I Ø MUZIEJUS
„A LKA “)
Uþgavëniø persirengëliai su K. Varnelio padarytomis kaukëmis.
Nuotrauka ið Þemaièiø muziejaus „Alka“ rinkiniø
Inv. Nr. 1179-1185, 2287, 2288, 8214/1-7.
Autorius Kazys Varnelis. Visas Uþgavëniø kau-
kiø komplektas – septyni vienetai ir jø priedai
(laiko kirvis bei angelo kalavijas) – 1939 m. gau-
tas ið Alsëdþiø gyventojo Vagdario. Tikslesnis
gavimo laikas neþinomas.
Gavimo akto nëra. Áraðytas á muziejaus in-
ventorinæ knygà kartu su kitais eksponatais
1939 m. gruodþio 30 d. Tie kiti eksponatai – tai
„Straþniko” atributai, gauti ið Emilijos Gricienës,
gyvenanèios Alsëdþiuose, 1958 m. spalio 11
d. Kaukës saugomos muziejaus rinkiniø sau-
gykloje.
KAZYS VARNELIS
Gimë 1867 m. Jis buvo þymus Alsëdþiø
miestelio visø galø meistras. Ëjo po baþnytkai-
mius daþydamas baþnyèias, dirbo dievukus ir
kitokius staliaus darbus. Jokiø mokslø nebuvo
baigæs. Turëjo Alsëdþiø miestelyje sklypelá þe-
mës su trobele.
20
Gyvoji kultûros tradicija
KOMPLEKTAS
Já sudaro septynios kaukës, iðdroþtos ið
medþio ir nudaþytos aliejiniais daþais. Detalës
padarytos ið kartono, kailio, linø, aðutø, meta-
lo. Komplektui priklauso atributai, susijæ su to-
mis kaukëmis: laiko kirvis, ugninis angelo ka-
lavijas, þandaro kardas ir pentinai.
1. Kaukë „DAKTARAS” (Inv. Nr. 1179) vaiz-
duoja riebø, su paliaukiu vidutinio amþiaus
þmogø. Ûsai – po nosimi prikalta arklio oda su
juodais karèiais. Ið kartono padarytas aukðtas
plaèiabrylis cilindras. Akys su baltymais, juo-
dose lëliukëse padarytos skylutës. Antakiai nu-
daþyti rudai. Raukðlës eina nuo nosies ðonø
link lûpø kraðtø. Daktaras turëjo lazdà, kuria
eidamas pasiremdavo. Muziejus jos negavo.
Kaukës aukðtis 25 cm., plotis 15 cm., cilin-
dro aukðtis 30 cm., skersmuo 17,5 x 21 cm.,
brylius 37,5 x 44 cm.
2. Kaukë „APTIEKORIUS” (vaistininkas) (Inv.
Nr. 1180) vaizduoja vidutinio amþiaus susirau-
kusá þmogø. Ryðkios raukðlës tarp akiø, kak-
toje ir skruostuose. Akys – áþambûs plyðeliai.
Antakiai – prikaltos kailio su vilnomis juostelës
(nuo vienos vilnos nusmukusios). Ûsiukai trum-
pi, padaryti ið kailio gabaliuko su vilnø kuokð-
teliu. Kaukës kraðtuose prikaltos kailio su vil-
nomis juostelës – þandenos. Kepurë padaryta
ið kartono, su snapeliu, juodai nudaþyta. Ke-
purës priekyje sidabrine bronza nupaiðyti du
sukryþiuoti raktai (kà jie reiðkia, neaiðku). „Ap-
tiekorius” neðiojosi per petá pasiriðæs odiná, me-
talu apkaustytà krepðelá, kuriame laikydavo
„vaistus”. Krepðelio muziejus negavo. Kaukës
aukðtis 23 cm., plotis 15,5 cm., kepurës sker-
smuo 17 x 19 cm., aukðtis 12 cm.
3. Kaukë „STRAÞNIKAS” (Inv. Nr. 1181) vaiz-
duoja senyvà susiraukusá þmogø. Ryðkios kak-
tos ir skruostø raukðlës, einanèios nuo nosies.
Akys kiek iðsprogusios, su baltais obuoliais ir
mëlynais vyzdþiais. Antakiai buvæ rudai nuda-
þyti aliejiniais daþais, bet vëliau prikaltos kailio
juostelës su vilnomis. Ûsai vidutinio ilgio, pa-
daryti ið kailio su ilgom vilnom. Kaukës pakrað-
tys apkaltas kailio su vilnomis juostele. Tai pa-
barzdë ir þandenos. Aliejiniais daþais nudaþy-
ta geltonai su rudais atspalviais. Kepurë pada-
ryta ið kailio (jo vilnos nuplikusios) ir raudonos
medþiagos. Ji primena rankovæ, kurios galas
surauktas ir suriðtas ið virveliø padarytu ir bron-
zuotu kutu. Tarp kailio ir raudonos medþiagos
ádëta geltona juosta, o priekyje prisiûta þalvari-
në skardelë su iðkaltu áraðu „zaotlièije”. Kau-
kës aukðtis 26 cm., plotis 13,5 cm. Kepurës
skersmuo 19 cm., aukðtis apie 36 cm.
Prie ðios kaukës kartu su atitinkamais dra-
buþiais neðiodavo priedus (Inv. Nr. 8214/1-7):
a) Carinës armijos ulono dirþas ið raudo-
nos ir juodos drobës. Galuose átvirtintos ið vie-
los padarytos sagties detalës. Dirþo ilgis 96
cm., plotis 6,5 cm.
b) Du raudoni, juodais apsiuvais antpeèiai
su geltonos spalvos jaunesniojo serþanto juos-
tele. Jø ilgis 15,5 cm., plotis 6,1 cm.
c) Askelbantas – pintinë balta virvutë, su-
lenkta dvilinka ir vienoje vietoje sumazgiota, o
gale padarytas kietas skersiukas. Virvutës il-
gis 136 cm.
d) Du pentinai su odiniais dirþeliais pritvir-
tinti prie avalynës. Pentinø ilgis 15 cm., plotis
10,8 cm.
e) Kutas nuo kardo. Ant raudonos su gelto-
nais kraðteliais juostelës (sulenkta dvilinka) pri-
tvirtintas profiliuotas kuto pagrindas, apie kurá
apsiûti ið þalvarinës plonytës vielelës susukti
kutai. Juostelës ilgis 28 cm., kuto – 8,5 cm.
f) Kardas makðtyje, padarytas ið medþio, ap-
kaustytas ið skardos padarytomis juostelëmis,
su pritvirtintais odos dirþais. Makðties ilgis 74
cm., kardo ilgis 80 cm.
g) Odinis dirþas su geleþine sagtimi viena-
me gale. Buvæs pantis gyvuliams panèioti, siû-
tas rimoriaus. Apneðiotas. Kaip jis neðiotas prie
ðios kaukës, nëra nustatyta. Galimas dalykas,
kad jis á Griciaus kaukës aprangos kolekcijà
pateko visai atsitiktinai ir per Uþgavënes prie
ðios kaukës nebuvo neðiojamas. Dirþo ilgis 98
cm., plotis 2,7 cm.
4. Kaukë „ANGELAS” (inv. Nr. 1182) vaiz-
duoja riebià, jaunà, su duobutëmis skruostuo-
se moterá. Akys didelës, baltais obuoliais ir më-
lynom lëliukëm. Antakiai rudi. Visas veidas nu-
daþytas gelsvais aliejiniais daþais. Kaukës vir-
ðø dengia lininio audinio gabalas, apsiûtas il-
gais linais, kurie yra kaukës plaukai. Ilgis 25
cm., plotis 14,5 cm.
Prie angelo kaukës neðiodavo ið kartono pa-
darytus baltus sparnus, ugniná kalavijà (inv. Nr.
2287), išdroþtas iš alksnio pliauskos. Jo ran-
kenas su skersiniu nudaþyta sidabrine bronza,
o ašmenys, simbolizuojantys liepsnas – gelto-
na ir raudona spalvomis. Kalavijo ilgis 67 cm.
5. Kaukë „SMERTIS” (inv. Nr. 1183) vaizduo-
ja kaukolæ su akiduobëmis, nosiaduobe ir dan-
timis, be lûpø. Nudaþyta baltai pilkðvais alieji-
niais daþais. Uþpakalinë dalis apkalta tais pa-
èiais daþais nudaþyta plika oda. Ilgis 23 cm.,
plotis 16,5 cm. „Smertis” vaikðèiojo apsivilkæs
baltomis kelnëmis, apsisiautæs balta drobule,
rankose turëjo mediná dalgá (muziejuje jo nëra).
6. Kaukë „VELNIAS” (inv. Nr. 1184) vaizduo-
ja iðkreiptà veidà. Ryðkios raukðlës skruostuo-
se ir kaktoje. Nosis kreiva. Viena akis aukðèiau
uþ kità. Akiø obuoliukai balti. Virðugalvis apsiû-
tas kailiu, ið jo kyðo du juodi rantuoti ragiukai.
Ilgis 24 cm., plotis 15 cm. „Velnias” bûdavo ap-
sirengæs juodais drabuþiais ir apsiavæs auliniais
batais. Uþpakalyje bûdavo pritvirtinti juodi spar-
nai. Rankose neðiodavosi dëþutæ aukoms ir
kapstyklëlæ, nulenktais nagais, kuriø muziejus
negavo. Be to, „Velniui” uþpakalyje bûdavo pri-
tvirtinta tikra karvës uodega.
7. Kaukë „LAIKAS” (Inv. Nr. 1185) vaizduoja
senà þmogø raukðlëtu veidu. Antakiai nudaþyti
ruda spalva. Barzda ir ûsai padaryti ið arklio
uodegos aðutø su visa oda, kuri prikalta prie
kaukës vinutëmis. Ant galvos uþdëta ið karto-
no padaryta juoda kunigiðka kepurë (beretë).
Ilgis 25 cm., plotis 14 cm. „Laikas” neðiojosi
Gyvenimo knygà, kurioje tariamai esà suraðyti
visø þmoniø gyvenimai, ir kirvelá (Inv. Nr. 2288).
Kirvio aðmenys nudaþyti sidabrine bronza, ðpi-
kis – auksine bronza, o kirvakotis – juoda spal-
va. Ilgis 75 cm., plotis 28 cm.
KOMPLEKTO PADARYMO ISTORIJA
XX a. pradþioje Alsëdþiø miestelio gyvento-
jas Domininkas Varnelis su dviem kaimynais tu-
rëjo Uþgavëniø kaukiø komplektà ið „Oþio”, „Þy-
do” ir „Velnio”. 1921 m. prieð Uþgavënes pas
D. Varnelá susirinkæ vyrai, tarp kuriø buvo ir kiti
karnavalo dalyviai, iðsikalbëjo, kad Uþgavëniø
eisenoje esà daug nepatogumø su „Oþiu”. Ge-
riau bûtø, jeigu visi persirengëliai vaidintø þmo-
giðkus personaþus. Ir èia pat paðnekovai pra-
dëjo siûlyti patogius vaidinti personaþus. Taip
buvo numatyta padaryti ðiø septyniø kaukiø
komplektà. Kaukes ið medþio iðdroþë Kazys
Varnelis, o jas nudaþyti padëjo jo pusbrolis, vi-
so komplekto organizatorius Domininkas Var-
nelis. Drabuþius ir papildomus atributus pasidarë
patys persirengëliai ar jø ðeimø nariai. „Angelo”
ugninis kalavijas ir „Laiko” kirvis, sprendþiant ið
medþiagos, yra padaryti vieno þmogaus – vieno
kurio nors Varnelio.
VAIDYBA SU KAUKËMIS
Vaidinimà pradëdavo „Straþinkas”. Jis saugo-
davo visà persirengëliø grupæ. Kardu mosuoda-
mas, pentinais þvangindamas, aprëkdamas, nu-
vaikydavo tuos, kurie mëgindavo uþkabinëti per-
sirengëlius. Jis pasibeldæs vienas áeidavo á trobà
ir ten praðydavo ðeimininko ar ðeimininkës, kad
priimtø daktarus. Tuo metu jis nuþiûrëdavo, kokie
þmonës yra kambaryje. Jeigu ðeimininkai leisda-
vo uþeiti „daktarams“, tai iðëjæs „Daktarui“ pasa-
kydavo, kà „gydyti”. Gavæ leidimà, visi persiren-
gëliai suguþëdavo á trobà. Pirmasis áeidavo „Dak-
taras”. Pasisveikindavo, èia pat paklausdavo, kur
ligonis. Apsidairæs pamatydavo „sergantájá” ir pra-
dëdavo su juo kalbà. Veiksmais ir þodþiais, juo-
kingais posakiais teiraudavosi apie ligà, klausy-
davosi ðirdies, jeigu „ligonis” pana, tai pakybin-
davo, ágnybdavo á ðlauná. Nustatæs „ligà”, raðyda-
vo receptà, tikindavo, kad nuo vaistø pagysiàs ir
praðydavo uþmokesèio uþ vizità. Maþdaug tuo pat
metu savo vaidinimà pradëdavo „Laikas”.
„Laikas” ir lauke, ir viduje eidavo palengvële,
svyruodamas, vaizduodamas labai senà þmogø.
Kalbëdamas drebëdavo (ypaè gerai senio drebë-
jimà mokëjæs pavaizduoti Juozas Lapþentis). At-
sivertæs atsineðtà Gyvenimo knygà, susirasdavo
„ligonio” gyvenimo apraðymà, palengva skieme-
nuodamas þodþius, kirveliu vedþiodamas eilutes
perskaitydavo já ir uþbaigdavo, kad „ligonis” jau
turás mirti, jo gyvenimas jau pasibaigæs.
„Aptiekorius” siûlydavo pirkti ir vartoti jo ne-
ðiojamus vaistus. Traukdavo ið krepðelio buteliu-
kus, rodydavo ligoniui, aiðkindavo paðaliniams þiû-
rovams vaistø galià ir garantuodavo, kad ligonis
pasveiks.
Giltinë tvirtindavo, kad tam ligoniui jokie vais-
tai jau nebegalá padëti, „Laiko” iðtarmë nepakei-
èiama. Kalbëdama pustydavo dalgá, mëgindavo jo
aðtrumà, vël pustydavo. Tuo paèiu metu á pokalbá
ásikiðdavo „Angelas” ir „Velnias”. „Angelas”, tryp-
èiodamas smulkiais þingsneliais, aiðkindavo po-
mirtinio gyvenimo laimæ, rodydavo savo ugniniu
kalaviju á dangø, siûlydavo ligoniui melstis, praðy-
ti Dievo dangaus karalystës.
„Velnias”, prieðingai, ðokinëdamas apie „ligo-
ná” pirðdavo jam pragaro linksmybes, peikdavo
nuobodø dangaus giedojimà. Pagaliau „Angelas”
ir „Velnias” pradëdavo varþytis dël „numirëlio” sie-
los. Ir vienas, ir kitas, norëdami sau pasiimti sielà,
pradëdavo tampyti „ligoná”, já varginti. Dabar pri-
siartindavo su „iðgalàstu” dalgiu giltinë ir tardavo
savo „paskutinájá” þodá, kad dar „ligonis” galás nuo
jos iðsipirkti arba degtine, arba pinigais, arba bly-
nais – þiûrint kokioje sodyboje bûdavo. Daþniau-
siai iðpirkos praðydavo pinigais. „Ligonis” sutik-
davo mokëti giltinei iðpirkà. Puslitá ar visà lità ákið-
davo á velnio neðiojamà skardinæ. Pamatæs, kad
piniginë iðpirka atiduota, „Straþnikas” visus persi-
Þ e m a i è i ø
rengëlius iðvaikydavo ið kambario lauk, at-
sipraðydavo uþ nemalonumus ir pats iðei-
davo. „Velnias”, iðëjæs ið trobos, tuojau vël
stengdavosi iðkrësti kokià ðelmystæ. Uþsës-
davo ant pakinkyto arklio, neva jodavo ir
nenulipdamas praðydavo arklio savininko
iðpirkos. Gavæs iðpirkà, ðokinëdamas per
tvoras bëgiodavo kiek toliau nuo grupës,
krësdamas visokias iðdaigas, maiðydavosi
þiopliø minioje ir, barðkindamas á skardinæ,
praðydavo centø.
ISTORINË CHARAKTERISTIKA
Kaukiø komplekte tik dalis kaukiø yra tra-
dicinës, liaudyje nuo seno buvusios. Tai
„Velnias”, „Giltinë”, „Daktaras” ir „Straþni-
kas”, kuris liaudyje labiau þinomas þanda-
ro vardu. Ðias kaukes savo raðtuose mini
L. Jucevièius, M. Valanèius. Kitos kaukës:
„Laikas”, „Angelas” ir „Aptiekorius” yra pa-
èiø komplekto sumanytojø iðgalvotos, o ne
pasisavintos ið liaudies tradicijø. Paþymëti-
na, kad „Aptiekorius” atlieka dalá tradicinio
„Daktaro” veiksmø. Uþgavëniø persirengë-
liø vaikðèiojimas buvo savotiðkas liaudies
teatras, kuriame buvo reiðkiamas liaudies
sàmojis, iðjuokiama daugelis gyvenamojo
meto negeroviø. Alsëdiðkiai savo kaukiø
personaþais parodë gydytojø ir vaistininkø
ðarlataniðkumà, pinigø godumà. Jø dangið-
kieji personaþai, nors ir nedràsiai, kritikavo
baþnyèià, pajuokë kunigø skelbiamà pomir-
tiná gyvenimà. Hiperbolizuotai pabrëþdami
pinigo galià (galimybë iðsipirkti net ið Gilti-
nës), demaskavo tuometinæ santvarkà.
MOKSLINË-MUZIEJINË REIKÐMË
Varnelio kaukiø komplektas yra vertin-
gas etnografinis eksponatas, rodantis liau-
dies menininko kûrybinius sugebëjimus. Be
to, ðis komplektas liudija ir dràsø, liaudies
tradicijose besireiðkiantá novatoriðkumà.
Komplektà ekspozicijoje galima panaudoti
vaizduojant liaudies menininkø, tarp jø ir K.
Varnelio, kûrybà arba liaudies vaidybà.
1972 m. spalio 31 d.
Panaudota literatûra:
1. Jucevièius L. A., Raðtai, Vilnius, 1959 m.
2. Valanèius M. Palangos Juzë, Vilnius,
1947 m.
3. Katkus M. Balanos gadynë, Vilnius,
1949 m.
4. Dulaitienë E. Kupiðkënø senovë, Vil-
nius, 1958 m.
5. Këdaitis-Këdavièius K. Uþgavënës,
Gimtasai kraðtas, 1941 m. Nr. 1-2.
6. Lietuviø liaudies menas, Kn. II, Vilnius,
1965 m.
7. Lietuviø etnografijos bruoþai, Vilnius,
1964 m.
8. Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklope-
dija, T. III, Uþgavënës, Vilnius, 1971 m.
9. Kraðtotyros uþraðai, 3 sàs., raðyti V. Va-
latkos, kuriuose yra trijø þmoniø pasakojimai
apie K. Varnelio kaukes.
þ e m ë 2003/1 21

Bilioniø piliakalnis –
legendiniai Pilënai?
Nuotraukoje – Bilioniø piliakalnis. Dailininkas Kazys Kæstutis Ðiaulytis. Akvarelë,
akvareliniai pieðtukai. 29,7 x 42 cm. 2001 m.
Stasys KASPARAVIÈIUS
Legenda tapæs Pilënø pilies gynëjø pasiprie-
ðinimas kryþiuoèiø riteriams buvo ir toliau lieka
reikðmingas Lietuvos istorijos ávykis. Pilëniðkiø
pasiaukojantá þygdarbá apraðë ne vienas istori-
kas, já raðytojai áamþino groþinëje literatûroje,
sukurta opera „Pilënai“. Praëjo jau beveik sep-
tyni ðimtai metø nuo tos 1336 metø ðaltos þie-
mos dienos, kai kartu su visais gynëjais lieps-
nose þuvo apdainuota legendinë pilis.
Ðiuo straipsniu norëèiau pasidalinti su skai-
tytojais samprotavimais, kurie gimë tyrinëjant
XIII-XIV a. Þemaitijos istorijà.
Kronikininkas Wolfenbuttel raðo, kad þygy-
je á Lietuvà dalyvavo 200 broliø ir 6000 ginkluo-
tø vyrø. 1336 m. vasario 25 d., sekmadiená, kry-
þiuoèius á Trapënø þemæ (in terra Trappen) uþ-
kariauti Pilënø pilies (castrum Pillenen) iðvedë
magistras Ditrichas fon Altenburgas. Kronikinin-
kas nurodo, kad „pamatæ kryþiuoèiø kariuome-
næ, netikëliai buvo iðgàsdinti, nesitikëdami pi-
lies apsaugoti, sumetë á ugná begalinius turtus
ir patys iðsiþudë. Tada karalius Margiris, dide-
liø savo kariø skydø pridengtas, nubëgo á kaþ-
kokià slëptuvæ, perdûrë ir ámetë á ugná savo
þmonà. Tokio liûdesio paveikti netikëliai palen-
kë savo sprandus ir karalius Margiris visus ið-
þudë, po to jis pats tuo paèiu ginklu nusiþudë.
Ir taip Prûsijos ir krikðèionybës labui Pilënø pi-
lis buvo iðgriauta, ið kur parsigabeno belaisviø
ir didelá grobá“ (Nezabitauskas A. Lietuvos pi-
lys XIII-XVa. Prûsijos ir Livonijos kronikos, p.
229, ÞAM GEK 26.072).
Iki pat ðiol tiksli Pilënø pilies buvimo vieta
dar nëra iðaiðkinta. Egzistuoja keletas hipote-
ziø. Dël vieno teiginio istorikai jau nebesiginèi-
ja – ji buvo Þemaitijoje. Tos nuomonës laikësi
dar M. Valanèius ir S. Daukantas. Hab. istorijos
mokslø daktaras A. Nikþentaitis teigia, kad Tra-
22
pënø þemë galëjo bûti Nemuno þemupyje tarp
Seredþiaus ir Veliuonos arba centrinëje Þemai-
tijoje, dabartiniø Raseiniø ir Ðilalës rajonø teri-
torijose. Duomenø apie Pilënø gynëjø vadà
Margirá aptarimas, jo rezidencijos lokalizavimas
centrinëje Þemaitijoje duoda didesnæ tikimybæ,
kad Trapënø þemë buvo bûtent ðioje teritorijo-
je (Nikþentaitis A. Trapënø þemë. Þemaièiø pra-
eitis, I d. V. 1990 m, p. 93-99). Pilënus buvus
Þemaitijoje teigia ir vokieèiø istorikas Johanas
Foigtas. Jis nurodo, kad pilis buvo prie Pilio-
niø (Bilioniø) piliakalnio Ðilalës rajone, Lauku-
vos seniûnijoje. Bilionys vietiniø þmoniø kartais
vadinami Pilionimis, kuriuos galima tapatinti su
legendiniais Pilënais.
Bilioniø piliakalnis dar vadinamas Ðventkal-
niu arba Ðvedkalniu, yra didelëje aukðtoje kal-
voje á pietus nuo Ðventpelkës, per kurià teka
Rungio upë. Virðutinë aikðtelë – 57 m ilgio ir
37 m ploèio. Piliakalnis primena laiptuotà pira-
midæ. Kalvos pietiniame ðlaite yra kultûrinis
sluoksnis. Rasta lipdytos keramikos grublëtu
pavirðiumi. Ðalia pagrindinio piliakalnio vakarø
pusëje esanèioje kalvoje pastebimos formavi-
mo þymës.
Tiesia linija nuo Ragainës iki Bilioniø yra 65
km. Jonas Basanavièius, apraðydamas Pilënø
tragedijà, raðë, kad ði pilis „riogsojo nepertoli
nuo rubeþiaus su kryþiokais“ (Basanavièius J.
Rinktiniai raðtai. V. 1970 m.). Kadangi þygis á
Pilënus vyko þiemos viduryje, tai ið tø 65 km.
37 km. galima buvo keliauti uþðalusia Jûros
upe. Apraðyti þygiai á Pilënus ir á Medvëgalá yra
labai panaðûs, atrodytø, kad vykta buvo tuo pa-
èiu keliu ir tuo paèiu laiku (á Pilënus – 1336 m.
vasario 25 d.; á Medvëgalá – 1329 m. vasario 1
d). Þygio á Medvëgalá metu kryþiuoèiai aplen-
kë vienà netoliese stovëjusià stiprià pilá. Kadan-
Istorija
gi Bilioniø piliakalnis yra pakeliui – tik uþ 6 km.
á pietus nuo Medvëgalio, todël bûtent jis galë-
jo bûti minima aplenktoji pilis. Iðanalizavæ 1329
m. sëkmingo þygio á Medvëgalá aplinkybes, kry-
þiuoèiai, pasinaudojæ patirtimi, galëjo nuspræsti
uþimti netoliese buvusià stambià pilá. Ir dar vie-
na aplinkybë – sudeginus Pilënus, prasidëjo
þygiai á Kaltinënus. Matyt, Pilënai buvo nepa-
lanki kliûtis, o Medvëgalis kaþin, ar buvo atsi-
gavæs po sunaikinimo. Sunku patikëti, kad
stambi Bilioniø pilis galëjo iðlikti kryþiuoèiø ne-
paliesta, tuo tarpu kai aplink buvusios pilys bu-
vo pultos po kelis kartus.
Pilënai (Pilionys, Bilionys), Pillenen, Pille-
ven, Pullen – tai daugiskaitos þodis, kuris teig-
tø toje vietoje buvus ne vienà pilá. Vakarø pu-
sëje matyti ðalia piliakalnio esanèios kalvos for-
mavimo þymës (ávairûs pylimai). Tai rodo, kad
èia galëjo bûti statiniai. Nuo Þemaièiø plento
þiûrint á Bilioniø piliakalná, jei turi truputá fantazi-
jos, gali matyti áspûdingus Pilënus, kuriø nega-
lëjo nepastebëti kryþiuoèiai. Tuo tarpu raðyti-
niuose ðaltiniuose kaþkodël nëra jokiø duome-
nø, kad Bilioniø piliakalnis bûtø buvæs puola-
mas. Jis dar vadinamas Ðvedkalniu, Ðventkal-
niu. Ðvedkalnio pavadinimà galima dràsiai at-
mesti, nes toks pavadinimas prilipo prie dau-
gelio piliakalniø ir kitø reikðmingø vietø, net apie
Girgþdûtæ pasakojama, kad ten buvusi ðvedø
statyta pilis. Ðventkalnis gali turëti prasmæ, nes
ðalia pilies yra ir neávardintos paskirties kalnas,
kuris su piliakalniu galëjo sudaryti vientisà ob-
jektà. Ðalia piliakalnio yra Ðventpelkë. Po tra-
giðkos pilëniðkiø ir pilies þûties ta vieta átikina-
mai pretenduoja bûti ávardinta ir likti ðventa vie-
ta, pavadinta Ðventkalniu. Juk Pilënø tragedija
sukrëtë net paèius þudyti ir plëðti ëjusius kry-
þiuoèius, skelbusius, kad „geras netikëlis – ne-
gyvas netikëlis“.
Legendine asmenybe privalu laikyti ir Pilë-
nø kunigaikðtá Margirá. „Šiuo metu neabejoti-
nai aukšta Pilënø gynëjø vado kilmë, galimas
daiktas, kad jis buvo neidentifikuotas Gedimi-
no brolis“ (Nikþentaitis A., 1990, p. 97). Kuni-
gaikðtis Margiris (vokiðkai – Marger, lietuviðkai
– Margalis, Margis) vadovavo Pilënø gynybai,
bet yra duomenø, kad galëjo dalyvauti ir greti-
mos Medvëgalio pilies gynime 1329 m. Bilio-
nys (Pilënai) ir Medvëgalis yra Birþulio-Lûksto
piliakalniø sistemos dalis. Tai árodytø, kad gre-
timos pilys, iðkilus pavojui, telkësi bendrai gy-
nybai. Pilënai ir Medvëgalis – ðalia vienas kito.
Prie Þemaitijos plento dunksantis áspûdin-
gas Bilioniø piliakalnis, já supanèios apylinkës
– svarbus mûsø kraðto istoriniø tyrinëjimø ob-
jektas. Atsiþvelgus á visa tai, kas paminëta
aukðèiau, jis gali bûti dar viena spëjama gar-
siøjø Pilënø lokalizacijos vieta.

PELENØ DIENA Peleninë
Parengë Konstantinas PRUÐINSKAS
Tai pirmoji diena po Uþgavëniø – þiemos pa-
lydø ðventës. Ta diena nuo seno laikoma pir-
màja pavasario diena. Pagal tradicijà per Pele-
ninæ mëgstama pamiegoti taip, kad ið ryto lem-
pos nereikëtø degti.
Padubysio apylinkëse Pelenø dienà vakare
jaunieji vienas kitam á plaukus barstydavo pe-
lenus. Vieni stengdavosi tø pelenø iðvengti, ki-
ti – pasivyti draugus ir apibarstyti juos pelenais.
Visa tai jaunimui bûdavo tikra pramoga. Pele-
nus ant galvø tokià dienà barstydavo ir baþny-
èiose, tuo þmonëms primindami, kad jie yra ið
dulkës gimæ dulke ir pavirs.
Pelenø dienà nepriimta vaikðèioti á sveèius.
Ðilalës rajono Balsiø kaime Pelenø dienà visi
pasninkaudavo. Sakydavo, kad mësiðko gali-
ma valgyti tik tiek, kas per Uþgavënes tarp dan-
tø uþsiliko. Ta proga Pelenø dienos rytà þemai-
èiai iðgerdavo degtinës, kad dantis iðplautø nuo
mësiðkø valgiø. Tie, kurie ðià dienà neidavo á
baþnyèià, ðvarindavosi namie: moterys indus,
ðaukðtus su ðarmu iðplaudavo, langus ir suo-
dþius nuðveisdavo (Lietuvos tautosakos archy-
vas 1284/262). Pagal senà paprotá apie Ðiau-
lius seni þmonës Pelenø dienà silkæ ávesdinda-
vo: Pelenø dienà pirmoji vieðnia, prisiriðusi sil-
kës galvà prie siûlo, vilkdavo jà per slenkstá sa-
kydama: „Èia èia èia“.
Po riebiø ir sunkiai virðkinamø Uþgavëniø
valgiø daug kas gali negaluoti, todël Paduby-
sio valsèiuje buvo paprotys Pelenø dienà po
namus vaikðèioti „vengrams daktarams“. Per-
sirengëliai turëdavo ilgas lazdas su mediniais
Gavënia, Pusiaugavënis, Krikðtai
Gavënia – septyniø savaièiø pasninkas, ku-
ris prasideda tuoj po Uþgavëniø. Tokiu laiku ne-
valia nei pramogauti, nei vestuviø kelti, kortuo-
ti. Seniau þmonës në á burnà tokiu laiku neim-
davo mësos, pieno bei jø produktø. Tuo laiku
pienas bûdavo rauginamas ir ið jo daromi sû-
riai, skirti vëlesniam laikui.
Per patá gavënios vidurá – Pusiaugavënis ar-
ba Krikðtai. Tradicinis Pusiaugavënio valgis –
ðaltanosis, iðkeptas ið tarkuotø bulviø ir griki-
niø miltø, pabarstytas kanapëmis arba aguo-
nomis. Ðaltanosius virdavo arba kepdavo.
Gyvoji kultûros tradicija
kirveliais, maiðelius, dëþutes su tariamais vais-
tais. Áëjæ á namus jie sakydavo oracijas, girda-
vo savo atsineðtus vaistus, ieðkodavo „ligoniø“,
ið delno spëdavo laimæ, „sergantiems“ diag-
nozuodavo ligà, duodavo „vaistø“.
Tame paèiame valsèiuje tà dienà vilkdavo
kaladæ, kuri simbolizuodavo gerà linø derliø.
Anksti ryte tas, kuris sodyboje pakildavo pir-
masis, paimdavo kaladæ (storà pagalá), uþver-
davo ant jos virvæ ar pantá, ávilkdavo á trobà ir
sakydavo: „Kaladà atvilkau“. Kaladæ á namus
Pelenø dienà pagal tradicijà turëdavo atitempti
ir kiti á sveèius eidami. Jei pirmasis atëjæs á na-
mus kaladës neatvilkdavo, þmonës tikëdavo,
kad jis atneðë nelaimæ. Kartais á vienà trobà tø
kaladþiø atvilkdavo po keletà. Buvo tikima, kad
kuo daugiau kaladþiø, tuo geriau. Kas atvilk-
davo, tas turëdavo jas ir iðvilkti, bet tai jis dary-
davo tik po to, kai bûdavo alumi ar degtine pa-
vaiðintas.
Þemaitijoje Pelenø dienà „veþdavo silkes“.
Susiburdavo dvylikos kaukëtø persirengëliø þy-
dø grupë ir patraukdavo ið kiemo á kiemà. At-
ëjæ á sodybà, persirengëliai áritindavo á trobà
sunkià, vos keliø þmoniø pakeliamà kaladæ, trin-
kà ar koká sunkø akmená, paaiðkindami, kad
tai silkës.
Ðeimininkui bûdavo privalu jas ið „silkiø par-
davëjø“ nupirkti – gerai pavaiðinti þydus. Jei ðei-
mininkas bûdavo ðykðtus, atvykëliai „silkes“ pa-
likdavo troboje ir pasukdavo á kità sodybà. Da-
bar jau ðykðtuolis turëdavo sukti galvà, kaip tas
„silkes“ ið trobos iðritinti.
Viduklëje sakydavo, kad per Pusiaugavëná,
kai Silkius verèiasi per galvà, treèiadiená pas
varpinyèià silkëmis sninga (Lietuvos tautosakos
archyvas 1471/24).
Uþventyje, Ðilalës rajono Kiaulø kaime þmo-
nës þinojo, kad ðià dienà dvyliktà valandà gali-
ma mësos valgyti, bet tik tada, jei per vienà
valandà suspësi papjauti, nupeðti gaidá, parsi-
neðti ið miðko þaliø malkø, jas uþkûræs gaidá
iðvirti, jo mësà suvalgyti. Jei per valandà visko
nesuspësi – mësà valgyti draudþiama.
Þ e m a i è i ø
Vuo juk
galietom
bûtë... GAUBÎTË
Margarita
Dabâ tuoks laiks, ka dedëlç grçtâ vëskas
mainuos. Kartâs nabtorem laika ni sostuotë ër
pagalvuotë, kon, kâp ë dielkuo gîvenëmë mes
tou a këtkou daruom. So tou tonkç sosëdor
jaunë þmuonis. Pasaulis dëdëlç margs. Mûsa
laikâs inpormacëjës, pasiûlîmu daugiausç. Je
nesosëmâstîsi, kas to tuoks esi, kuo to sieki,
kuokiuoms vertîbiems teiki përmenîbë, tava aki
përmiausç patrauks tas, kas garsiausç skomb,
rîðkiausç blëzg, soteik daugiausç emuocëju
(tam þmuonis, daron ëð pramuogû vërsla pi-
ninga, miegënou ont sava meðkerës pagautë
kou daugiau tik pramuogû ëiðkontiû þmuoniû,
ni investicëju, ni intelektualëniu pajiegû nasë-
gail). Gîvendamë tuokemë pasaulie tonkç mes,
jaunë, nesosëmâstîdamë poulam ðvçstë ër sve-
tëmûm kraðtûm ðvëntës, napasëiduomavën ni
kon anuos reiðk, ni dielkuo tuoks diemesîs
anuoms, ka tou tarpo savûju tradicëju ni napri-
sëmënam, nuors ni këik ne prastesnës ðvën-
tës torem ër maþne tou patio laiko anas liuob
ðvçstë mûsa tievâ. Ðëndëin dëdëlç grçtâ nura-
ðuom i archîvus ton, kas nu omþiu bova mûsa
savastës. Gërdam: „Mûsuosës tradicënës
ðvëntës îr liûdnas, naiduomës“. Bet… Tonkç
juk tçp saka tik tëi, katrëi aple tas ðvëntës (ë
mûsuosës, ë svetëmas) nieka naþëna. Je pats
nieka naþënuosi, pasëklausîsi tuokiû argumën-
tu ë pasëruodîs, ka lietovis nikumet nasilinks-
mëna, namuokiejë linksmintëis, ka tuos ðvën-
tës natoriejë ër nator nikuokiuos prasmies. Vuo
juk îr vësâ këtçp. Lietovuo þmuonis nu senû
senuovës muokiejë linksmintëis, linksmënuos
ë tabsilinksmën. Senûju tradicëju tçp pat daug
kas nier uþmërðës. Bieda tik ta, ka tëi, katrëi
anas dabar jemas organizoutë platesnem
þmuoniû ratou, ne vësumet gerâ ëðmana tuo
darba specifika, neatëdoud tam darbou tëik
ðërdies, këik reikietom, ë uþmërðt ëðrîðkintë
tu ðvëntiu prasmë. Daug kou prarondam ë diel-
tuo, ka mes, atejë i tuokius rënginius, tonkç
nuorem bûtë tik vartuotuojç, vo na dalîvç (mes
patis pri tuos ðvëntës organizavëma, anuos
nuotaikas kûrëma nabiprisidedam, tonkç nuo-
rem ne patis linksmintëis, vo ka mumis links-
minto).
Vartuotuojëðkuo vësuomenie ðvëntiu orga-
nizavëmo uþsëjemontës firmas ðëndëin sava
paslaugas jau siûla net ër dëdelç asmenëð-
(Nukelta á 39 p.)
þ e m ë 2003/1 23

Verbos ðvenèiamos paskutinájá sekmadiená
prieð didþiausià pavasario ðventæ Velykas (ba-
landþio mënuo). Lietuvoje ir daugelyje kitø Eu-
ropos valstybiø tikima, kad Verbø dienà pa-
ðventintø anksèiausiai pavasará iðsprogstanèiø
augalø ðakelës, palietusios þemæ ar gyvûnus,
skatina jø augimà, vaisingumà, sveikatà. Tiki-
ma, kad ðios ðakelës, parneðtos á namus, sau-
go juos nuo perkûno, o pasëliams padeda ap-
siginti nuo ledø, grauþikø, sausros.
Todël Verbø sekmadiená á baþnyèià visi sku-
ba neðdamiesi ten verbà.
Anot kalbininkø, Verbø pavadinimas kilæs
nuo þodþio virbas. Atseit, anksèiau per Verbas
Lietuvoje bûdavo ðventinamas kadagys – vir-
bas. Þinoma, kad Rytø Aukðtaitijoje þmonës,
per Verbas eidami á baþnyèià, prie kadagio dar
prideda ir kà tik pradëjusio sprogti berþo, þilvi-
èio ðakelæ („kaèiukø“), o kai kas á puokðtelæ
ákomponuoja dar ir pernykðèiø àþuolo lapø.
Pietryèiø Lietuvoje þmonës á baþnyèià neð-
davosi popieriniø gëliø puokðteles, kurios bû-
davo pritvirtinamos prie medinio kotelio.
Ðiauliø kraðte baþnyèioje ðventindavo ka-
dagio ðakeles, kurios bûdavo papuoðtos po-
pierinëmis karpytomis gëlytëmis.
Vilniaus kraðtà garsinanèios didþiulës ir ávai-
riaspalvës verbos (Vilniaus verbos) anksèiau
buvo trijø rûðiø: apvaliosios, vienpusës plokð-
èiosios, sausø gëliø þiedø puokðtelës. Ið pra-
dþiø jos buvo paplitusios tik maþdaug 50 kilo-
metrø spinduliu aplink Vilniø. Ant sauso medi-
nio kotelio ið vienos pusës ar aplinkui tvirtai
supindavo spalvingà rykðtæ. Jos raðtai bûdavo
ávairiausi. Juos sukomponuodavo derindami
sausuèiø þiedelius, nudaþytas skiedreles, ávai-
riaspalvius dþiovintus augalus. Verbos virðuje
ápinamas pilkø ar þaliai daþytø eþeriniø smilgø
kuokðtas. Verbos anksèiau daþniausiai bûda-
vo pusës metro ilgio. Jø storis labai ávairuoda-
vo. Ðiais laikais verbos tampa daugiau ne reli-
ginës ðventës atributu, o mûsø buities dekora-
tyviniu elementu. Jø galima ásigyti Vilniaus
Kaziuko mugëse, Verbø sekmadiená prie baþ-
nyèiø.
Verbø kûrëjai ðiandien daug interpretuoja,
iðplatina verbas á ðonus, imituoja medþio ða-
kas. Tokios verbos daþnai didþiulës (vieno met-
ro ar net aukðtesnës), netradiciniø spalvø. Anot
24
VERBOS
Verbø sekmadienis,
Verbinës, Palmiø
sekmadienis
Parengë Albinas MINGËLA
tyrinëtojø, tradicinës Vilniaus verbos daugiau-
sia buvo pinamos derinant ryðkiø spalvø þiede-
lius ávijiniu raðtu, primenanèiu virvës ávijumà, o
dabartinës – daþniau pilkos, pastelinës spalvos,
jø raðtas komponuojamas paprasèiau.
Nuo seno Verbø sekmadiená þmonës steng-
davosi kuo anksèiau atsibusti ir ið anksto pasi-
ruoðta kadagio ðaka nuplakti miegalius. Þino-
mas paprotys plakant sakyti magiðkus þodþius:
„Ne að plaku, verba plaka! Ar þadi margutá?“
Tokia verba nuo seno bûdavo plakama ne tik
namuose, bet ir iðëjus ið baþnyèios (paskutinis
paprotys dabar jau nunykæs).
Iki mûsø dienø daug kur tikima, kad per Ver-
bas paðventinti kadagiai, þilvièiai gali apsaugo-
ti nuo negandø. Dar ir ðiandien, kà tik ið baþny-
èios parneðta verba pasmilkoma troba, kiti so-
dybos pastatai – tai juos turi saugoti nuo gais-
rø, audrø, kitø negandø. Daug kur verbø ðake-
les dëdavo ir ant mirusiøjø kapø.
SENOLIAI SAKO:
* Sukirsk vaikui verbos ðakele – geriau augs.
* Kad per javapjûtæ juosmuo neáskaustø, Ver-
bø sekmadiená, eidamas á baþnyèià, verbà (daþ-
niausiai kadagio ðakelæ ar kartu su ja padarytà
puokðtelæ) suriðk raudonu vilnoniu siûlu.
Paðventintà parsineðk namo, siûlà nuriðk ir, pra-
sidëjus darbymeèiui, susiriðk juo juosmená.
* Jei labai pradëjo skaudëti dantá ar ausá,
parûkyk, pasmilkyk jà verba.
* Kad bitys bûtø sveikos, kopinëjamø bièiø
avilin ádëk verbos ðakelæ.
* Uþëjus audrai, verbà sudegink krosnyje ar-
ba bent ja pasmilkyk namus ir apie juos – atito-
linsi audros debesis.
* Jei nori gero derliaus, sutrintø verbø spyg-
liø ámaiðyk á pirmosios sëtuvës grûdus.
Jei nori, kad ledai neiðguldytø ir neiðmuðtø pa-
sëliø, verbos ðakelæ ákiðk á dirvà.
* Jei nori, kad sëkmingai iðsiristø viðèiukai,
verbos dûmais aprûkyk po viðta perëti deda-
mus kiauðinius ir pasmilkyk perekðlæ viðtà.
* Kad gyvuliai vasarà gerai ganytøsi, verbos
ðakele paliesk, pasmilkyk pirmà kartà á laukus
iðgenamus galvijus.
* Kad upelio vanduo bûtø ðvaresnis, vieno-
je ir kitoje jo pusëje ásmeik po verbos ðakelæ.
VELYKOS – gamtos atbudimo, pavasa-
rio dþiaugsmo ir linksmybiø ðventë. Senovës
lietuviams tai buvo didþioji pavasario ðventë,
kuri dabar atitinka krikðèioniø Velykø laikà. Ji
kilnojama – ðvenèiama pirmàjá mënulio pilna-
ties sekmadiená po pavasario lygiadienio. Ve-
lykø pavadinimas kilæs ið þodþio „vëlës“. Se-
niau buvo tradicija tà dienà lankyti mirusiøjø
kapus, nuneðti jiems maisto – kiauðiniø. Mûsø
protëviai tikëdavo, kad, atëjus pavasariui, vë-
lës atsikelia ið þemës. Pirmasis perkûnas jas
priversdavo sugráþti á kapus. Tikëta, kad miru-
siøjø vëlës iðlenda su atgimstanèia gamta, pa-
sitraukia po pirmojo Perkûno.
Ádomios, labai ávairios Velykø baþnytinës
apeigos, kurios prasideda didþiosios savaitës
viduryje. Sudedamoji dalis – Didysis pasnin-
kas (nuo didþiojo treèiadienio iki Velykø). Þi-
nomos didþiojo treèiadienio silkiø iðvarymo
apeigos. Jos primena, kad seniau per ðá pas-
ninkà net silkes bûdavo draudþiama valgyti.
Didájá ketvirtadiená nutyla (uþsigavi) net baþ-
nyèiø vargonai. Tai tæsiasi iki ðeðtadienio. Baþ-
nyèioje skambinama tik tarðkuèiais. Tà dienà
sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas.
Didájá ðeðtadiená pagal tradicijà baþnyèioje
šventinamas vanduo ir ðventoriuje ið senø kry-
þiø ir mediniø dievukø sukuriamas ðventas lau-
þas. Jo ugnis pašventinama. Þmonës (daþniau-
siai jaunimas) pasiima lauþo ugnelës ir neðasi
namo, kad ja áþiebtø savo namø þidinio ugná.
Skolintis Velykø ugnies nepriimta, nes tikima,
kad tokia ugnimi uþkûræs þidiná, gali namus su-
deginti. Ið baþnyèios parsineðama ir ðventinto
vandens. Juo paðlakstomi (pakrapijami) visi
namiðkiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o
likæs vanduo daug kur supilamas á ðuliná, kad
vanduo visada bûtø ðvarus ir sveikas.
Šeðtadienio vakarà visi gerai nusiprausia,
pasipuoðia ir vël skuba á baþnyèià – „ant mið-
parø ir Prisikëlimo“. Meldþiamasi iki pat pary-
èiø. Tà naktá daugelyje Lietuvos vietø baþny-
èioje pasirodydavo kaukininkai (persirengë-
liai). Populiariausi personaþai: velniai, baidyk-
lës, þydai. Jie stengdavosi iðjudinti besimel-
dþianèius savo sodieèius.
Sulaukus sekmadienio ryto, apie baþnyèià
eina Prisikëlimo procesija, kurioje groja ir kai-
mo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau
daþnai Þemaitijoje eidavo triukšmingi persiren-
gëliai („þydai“).
Parëjusieji ið baþnyèios namo, pasveikina
su ðventëmis namiðkius ir kartu su visa šeima
sëda uþ ðventinio stalo. Pirmàjà Velykø dienà á
sveèius, jei nëra pakviesti, niekas nevaikðto.
Didþiosios linksmybës, pramogos prasideda
antràjà Velykø dienà.
Treèioji Velykø diena – (Ledø diena). Ji pas
mus jau primirðta.
ATVELYKIS
Dar vadinamas Velykëlëmis. Ðvenèiamas
pirmàjá sekmadiená po Velykø. Tà dienà
ridenami kiauðiniai, supamasi sûpynëse,
krikðto motinos lanko savo krikðto vaikus.
 VELYKOS. Simbolika ir reikðmë
Iki pat šiol Velykø simbolis ir pagrindinis pa-
tiekalas – kiauðinis. Kodël?
KIAUÐINIS nuo pagonybës laikø simbolizuo-
ja gyvybës atsiradimà, vaisingumà, kosmosà.
Þmonës tikëdavo, kad pradauþus kiauðiná ið jo
iðlenda gemalu pasivertusios gyvatës gyvybë.
Kiauðiniams mûsø protëviai priskirdavo ne-
maþai gydomøjø galiø. Tikëta, kad jie gydo þaiz-
das, o þaliais kiauðiniais gydytas moterø ne-
vaisingumas. Velykø kiauðiniams bûdavo pri-
skiriamos ypatingos galios.
Tikëta, kad Velykø kiauðinius uþkasus lau-
kuose, pastarieji tais metais duos gerà derliø.
GYVATËS laikytos poþemio gyventojomis.
Tikëta, kad jos globoja derliø, pasirodþiusios
pavasará, prikelia augmenijà ir gyvûnijà. Þmo-
nës buvo ásitikinæ, kad ir mirusiøjø vëlës ið ana-
pus þemëje pasirodo gyvatës pavidalu. Margu-
èiø ridenimas paþeme per Velykas simboliðkai
reiðkia þemës gyventojø – gyvaèiø – budinimà.
KIAUÐINIØ MARGINIMAS: Nuo seno tikëta,
kad jis turi magiðkos galios. Lietuvoje rasta mar-
gintø kiauðiniø, kurie mus pasiekë dar ið XIII a.
Lietuvoje kiaušiniai daþniausiai marginami ra-
ðytiniu, skutinëtiniu ir tepliotiniu bûdu. Kiauði-
niai marginami Velykø ðeðtadiená. Sauluèiø sku-
tinëjimas ant kiauðiniø – tai viltis, kad metai bus
saulëti, þvaigþduèiø skutinëjimas – laukams ne-
trûks ðviesos nei dienà, nei naktá, þalèiukø sku-
tinëjimas – pavasará pabus gyvybë. Raudona
kiauðiniø, jø raðtø spalva simbolizuoja gyvybæ,
þalia – bundanèià augmenijà, geltona – pri-
nokusius javus, juoda – þemæ, mëlyna – dangø.
Namuose saugomi marguèiai turëdavo sau-
goti sodybà nuo Perkûno.
VELYKË: Gerokai primirðtas Velykø perso-
naþas, savotiðkai panaðus á Kalëdø senelá.
Seniau Velykø rytà vaikai prabudæ daþnai
rasdavo ant namø palangës padëtø dovanø –
po du kiauðinius. Tai bûdavo Velykës dovana.
Vaikai tikëdavo, kad ji, anot maþyliø tëveliø pa-
sakojimø, gyvena kaþkur pamiðkëje, moka gra-
þiai marginti kiauðinius, atëjus pavasariui, pri-
margina jø daugybæ, sudeda visus á vaðko ar-
ba cukraus veþimà, pasikinko á já miðko ilgaau-
sius ir iðvaþiuoja pas gerus vaikus. Naktá visus
juos aplanko ir apdovanoja.
VELYKØ EGLUTË: Seniau ji daug kam bû-
davo áprasta. Jà þmonës patys pasidarydavo:
prie tiesios ðakos pririðdavo eglës ðakeles, pa-
darydavo eglutës formos medelá, já papuoðda-
vo pavasará iðsprogusiais þilvièio kaèiukais, for-
miniais sausainukais, popieriniais paukðèiukais,
gëlytëmis, medelyje padarydavo lizdeliø, á juos
ástatydavo po 9-12 kiauðiniø. Tikëta, kad Vely-
kø eglutës kiauðiniai þmogui neða laimæ.
Parengë Kostas PRUÐINSKAS
PRAMOGOS, APEIGOS
MIEGANÈIØJØ ÞADINIMAS, VELYKAVI-
MAS: Iki Velykø kiekvienas stengiasi, kad
iðsprogtø jo ið pamiðkës parsineðtos berþo
ðakelës. Velykautojai stengiasi prabusti
anksti ryte ir, pasiëmæ iðsprogusias berþo
šakeles, nuplakti (paþadinti) kitus. Tie,
kuriuos uþtinka bemieganèius ir nuplaka,
turi duoti velykautojui bent po kiauðiná.
KIAUÐINIØ RIDINËJIMAS: Ridinëjama
visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per
specialiai padarytà lovelá. Visi stengiasi
toliausiai nuridenti savo kiauðiná, nes tik taip
ámanoma tapti nugalëtoju ir pavasará
patikëti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi,
kad viskas puikiai seksis.
KIAUÐINIØ MUÐIMAS: Þaidime dalyvauja
tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Þaidimo es-
më – iðsiaiðkinti tà, kuris moka išsirinkti stip-
riausià kiauðiná (medinis, kitas, dirbtinai sutvir-
tintas, sustiprintas kiaušinis netinka).
KIAUÐINIAVIMAS: Kiauðiniauti áprasta tik
maþameèiams vaikams (iki 7-8 metø amþiaus).
Atëjæs á sveèius, vaikas turi padeklamuoti pos-
mà „Að maþas vaikelis, kaip pupø pëdelis, prie
… (slenksèio?) stoviu, kiauðinuko noriu“. Po
to jis turi ásikiðti pirðtà á burnà ir laukti. Tai þen-
klas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei ásiki-
ði du pirðtus, reiðkia, kad praðai dviejø. Dau-
giau gvieðtis nereikëtø, nes kuklumas puoðia
ir maþus vaikus…
DËDINËJIMAS: Jaunuoliai per Velykas pra-
mogaudami prasimano ir dëdinëti – eiti pas
merginas praðyti kiauðiniø. Viskas gerai, jei
mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirû-
pinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti jà uþ pa-
rankiø, nuvesti á viðtidæ ir patupdyti á viðtos gûþ-
tà, kad ði kiauðiná iðperëtø…
LALAVIMAS: Tradicinë Velykø apeiga. Kai-
mo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo
apie laukus ir barðkindami dainuodavo dainas,
kuriø priedainiuose bûdavo „ai lalu lalu“, „ei
lalo“ ir kt. Taip, lalautojø supratimu, jie kvies-
davo visas dangaus ir þemës galias, kad šios
laukams ir jø ðeimininkams lemtø gerà derliø,
sotø gyvenimà. Kartu lalauninkai prisirinkda-
vo ir ávairiausiø vaiðiø, kuriomis þmonës juos
apdovanodavo uþ dainas ir palinkëjimus.
LAISTYMASIS VANDENIU: Šis Velykø pa-
protys nuo seno þinomas ir Þemaitijoje. Balys
Buraèas knygoje „Lietuvos kaimo paproèiai“
(Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 208) aprašo Bety-
galos apylinkëse uþraðytà Velykø ryto laisty-
mosi vandeniu tradicijà, kai anksti ryte vaiki-
nai eidavo vandeniu laistyti merginø. Eidami
Þ e m a i è i ø
Kiauðiniø ridinëjimas. Dianos Ðeduikienës nuotrauka
neðdavosi butelá vandens, su ðventëmis pasvei-
kindavo sutiktuosius, o uþëjæ á trobà, kurioje
gyvendavo merginos, paspausdavo rankas ðei-
mininkams, o sveikindami moteris ir merginas,
joms á delnus po truputá ápildavo vandens, po
to tuoj pat vandená nuðluostydavo rank-
ðluosèiu. Tokius laistytojus ðeimininkai sodin-
davo uþ vaiðiø stalo.
SUPIMASIS SÛPUOKLËSE: Dabar tai daþ-
niausiai tik vaikø ir jaunimo pramoga, o seniau
supdavosi ir vyresnio amþiaus þmonës. Tiki-
ma, kad kuo aukðèiau per Velykas ásisupsi, tuo
aukðtesni bus linai, tuo ilgesnis jø pluoštas. Su-
pantis dainuojamos sûpuoklinës dainos. Sû-
pynës daþniausiai árengiamos ant kalneliø, tarp
dviejø greta auganèiø medþiø.
Išsamiai raseinieèiø þemaièiø Velykas kny-
goje „Lietuvos kaimo paproèiai“ aprašo Balys
Buraèas (p. 215-217). Èia jis nurodo, kad Ve-
lykø dienà yra daug visokiø draudimø:
* Velykø dienà negalima ilgai miegoti –
galvà ilgai skaudës.
* Skaudës galvà ir jei Velykø dienà galvà
šukuosi (šukuok tik Velykø iðvakarëse).
* Nedera pirmàjà Velykø dienà á sveèius
vaikðèioti. Jei vis dëlto kas nors ateina, tam
reikia duoti kailinius blusinëti.
* Per Velykas negalima þemës judinti ar ki-
taip ardyti, nes prieðingu atveju vasarà ledai
javus iðmuð.
NEUÞMIRÐK, KAD
* Velykø dienà reikia ðaudyti á virðø (Þemai-
tijoje seniau ðaudydavo net baþnyèiø ðvento-
riuose). Taip nubaidysi nuo gyvenvietës, na-
mø visas negandas, piktas dvasias.
* Jei Velykø rytà, dar prieð saulëteká, nusi-
prausi ðaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.
* Velykø rytà nuluptø kiauðiniø kevalus su-
deginsi krosnyje – naminiai paukšèiai geriau
ið kiauðiniø risis.
* Kad namuose visus metus bûtø skalsa,
pirmàjá nuluptà kiauðiná prie Velykø stalo su-
pjaustyk á tiek daliø, kiek uþ stalo sëdi þmoniø,
visiems jiems po dalelæ to kiaušinio padalink.
þ e m ë 2003/1 25

JURGINËS (Jorë, Jûrë)
Tai pavasario þalumos, jaunimo pavasa-
rio, þemdirbiø ir arkliaganiø ðventë, nuo se-
no ypaè populiari Rytø Lietuvoje. Seniau jà
dar vadindavo þemdirbiø Naujaisiais metais.
Anot senoliø, Jorë arba Joris – pavasa-
rio Perkûnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis,
valdantis þemës raktus, prikeliantis augme-
26
Balandþio 23 d.
Parengë Albinas MINGËLA
nijà. Jorë po þiemos ðalèiø atrakina þemæ, pa-
siunèia á jà lietø. Ði dievybë tai ir naminiø gyvu-
liø, ypaè þirgø, þvëreliø globëja. Lietuvoje ðv.
Jurgis laikomas ir mûsø kariuomenës, jauni-
mo globëju, todël Jurginiø dienà ðvenèia ir ka-
riðkiai, jaunimo organizacijos.
Pagal senà paprotá per Jurgines ðiukðtu net
ir medþio ðakelæ nulauþti. Tiki-
ma, kad namo parneðta nu-
lauþta ðaka gali gyvate pavirsti
ir uþtraukti nelaimæ visiems ten
esantiems.
Áprasta Jurginiø dienà nie-
ko nedirbti su gyvuliais, net ir
vaþiuoti. Sakoma: jei dirbsi –
gyvuliai susirgs, iðmirs, lauki-
niai þvërys juos iðpjaus. Ypaè
didelë pagarba per Joræ þirgui.
Tà dienà itin linksminasi ar-
kliaganiai. Þinoma, kad Taura-
gës apylinkëse per Jurgines
jie, prisirinkæ ið viso kaimo
kiauðiniø, kitokio geresnio
maisto, sueidavo á krûvà, ben-
drai iðsikepdavo kiauðinienæ,
pasiruoðdavo kitokiø vaiðiø ir
iki vëlumos linksmindavosi. Vi-
sa tai skirta gyvuliø globëjui,
vyriausiajam gyvuliø ganytojui,
arkliaganiø uþtarëjui ðv. Jurgiui
pagerbti. Jis Þemaitijoje itin
garbinamas. Daug kur net ir
ðiandien statomos koplytëlës
su ðv. Jurgio skulptûrëlëmis.
Èia iki ðiol daugelis senyvo
amþiaus þemdirbiø tiki, kad ðv.
Jurgis saugo jø gyvulius, lau-
kus nuo nelaimiø, ligø, piktø
dvasiø.
Gyvoji kultûros tradicija
Kaip ir per Velykas, Jurginiø dienà populia-
rus supimasis sûpynëse.
Jurginiø rytà gyvuliai pagal tradicijà á ganyk-
las turëtø bûti iðgenami pirmà kartà ir atlikus
atitinkamas apeigas, o piemenys apdovanoja-
mi baltais ir margais kiauðiniais – tai turi lemti
gerà ganiavà.
Tà dienà seniau daug kur vykdavo gyvuliø
prekymeèiai, mugës, o jas palydëdavo jauni-
mo rengiami pasilinksminimai.
Jorës dienà, kaip ir per Velykas, marginami
ir ridinëjami kiauðiniai, su jais þaidþiama ávai-
rius kitus þaidimus.
Ðeimininkës ásitikinusios, kad viðèiukai ir þà-
siukai geriau ið kiauðiniø iðsiris, jei viðtà patup-
dysi perëti Jurginiø dienà.
Yra iðlikæ daug senø Jurginiø dainø, ðokiø.
Per Joræ sodinami medeliai ir garbinama
augmenija.
Iðlikæs paprotys Jorës rytà sëti rûtas. Së-
damos jas, merginos turëtø dainuoti rûtø dar-
þeliø priþiûrëtojui ðv. Jurgiui skirtà dainà.
Protëviai Jurginiø dienà aukodavo gëliø, þo-
lynø, visos augmenijos dievui Pergubriui.
Sakoma, kad tà dienà parlekia gegutë ir la-
bai pasisekë tam, kas tà dienà iðgirdo jà ku-
kuojant. Tikima, kad jei gegutë pirmà kartà uþ-
kukavo Jurginiø dienà, metai bus sëkmingi.
Jurginiø dienà á pyragà ar duonà ákepamas
kiauðinis, du ar daugiau. Po to, paëmæ tà ke-
paliukà, ðeimininkas ar ðeimininkë eina paru-
gën ir apeina rugiø laukà. Sugráþæ namo ir pa-
sakæ „Vaikeliai, padabokit, kà davë rugeliai“ jie
sulauþo duonà gabalais, nulupa kiauðiná, su-
smulkina já ir viskà padalina ðeimos nariams.
Kai kuriose Lietuvos vietose paplitæs papro-
tys Jorës dienà uþkasti duonos gabalà á þemæ
– tai auka þemei, tikintis sulaukti gero derliaus.
Per Jurgines klausomasi þemës ðnekos. At-
seit, pridëk ausá prie þemës ir iðgirsi rugiø kal-
bà. Jei jie kalbës – bus geras derlius, jei tylës
– lauk blogø metø.
Jurginës – pavasario sutiktuvës. Þinoma,
kad seniau jo sutikti Jurginiø dienà á girià ið-
skubëdavo merginos. Ið ten jos gráþdavo lyg
nuotakos baltais rûbais pasipuoðusios ir gëlë-
mis pasidabinusios. Jø sulaukus kaimas pra-
dëdavo linksmintis.
Anot Balio Buraèo, apie Þemaièiuose bu-
vusià populiarià Jurginiø ðventæ (dabar ji pla-
èiai ðvenèiama daugiau tik Palangos kraðte)
kalba tai, kad èia daþnai net ir dabar ðlapià pa-
vasará þemaièius iðgirsi kalbant, kad ðiemet –
Ðlapjurgis, o sausà pavasará Jurginiø laikas
Sausjurgiu vadinamas.
Alvydo Ðeduikio ir Dianos Ðeduikienës nuotraukose
– akimirkos ið Jurginiø ðvenèiø Þemaitijoje. 2001-
2002 m. ir palangiðkiø Jurginiø ðvenèiø logotipas.
Dailininkë Graþina Oðkinytë
 Motinos diena
GEGUÞËS mënuo Ðvenèiama pirmàjá geguþës sekmadiená. Tà
dienà sveikinamos motinos, su jomis itin pa-
garbiai elgiamasi, jos pavaduojamos ávairiuo-

Kryþiavos dienos
se sunkiuose darbuose, joms skiriami graþiau-
si pavasario þiedai, lankomi ir puoðiami miru-
Parengë Rimantas JONIKA siø motinø kapai, baþnyèiose uþ motinas au-
kojamos ðv. Miðios.
Geguþës mënuo anksèiau dar yra buvæs vadinamas berþeliø, þiedø mënesiu, sëtiniu, sultekiu.
Toks elgesys simbolizuoja þmoniø pagar-
Spëjama, kad laikui bëgant geguþës vardas prigijo todël, kad bûtent tà mënesá pradeda kukuoti
bà kilniai moters-motinos, namø þidinio ir mei-
gegutë, kurià mûsø protëviai tapatino su pranaðingu Gamtos ir Deivës Laimos balsu. Tà mënesá
lës puoselëtojos prigimèiai, atsidëkojimà uþ
lietuviai uþbaigdavo pagrindinius sëjos darbus. Po jø vykdavo ávairios apeigos, kurios, anot seno-
motinos atsidavimà auginant vaikus, visà gy-
liø tikëjimo, turëdavo apsaugoti javus nuo kenkëjø, kitø nelaimiø.
venimà rûpinantis jais.
Paèioje geguþës pradþioje bûdavo ðvenèiama Motinos diena. Vëliau – Ðeðtinës ir Sekminës,
Dar mûsø senoliai Motinà, gyvybës neðë-
turinèios daug senoviniø ðvenèiø apeigø. Prieð Šeštines – giminës ir protëviø ðventë – Kryþiavos
jà, tapatindavo su Þeme (Motina iðaugina vai-
dienos, kurià yra apraðæs M. Katkus. Jos tæsdavosi tris dienas. Anot M. Katkaus, Kryþiavos dienà
kus, o þemë – derliø). Pavasará bûdavo garbi-
labai anksti ið ryto, vos saulei tekant, kaimo bûgnininkas suðaukdavo þmones ir visas kaimas
nama þemë, o kartu ir Motina, namø þidinio
eisena patraukdavo po svarbiausias gimtojo kaimo vietas. Vaikðèiojimas prasidëdavo kaimo pra-
saugotoja, meilës, ðilumos simbolis.
dþioje ir uþsibaigdavo kaimo kapinëse, kur eisenos dalyviai prisimindavo, pagerbdavo mirusiuo-
Motinos dienos iðtakos – senø senovëje,
sius ir praðydavo jø gero derliaus. Tà dienà eisenos dalyviai lankydavo laukus, atminimo vietas.
kai visos pasaulio tautos garbindavo moterið-
Jos bûdavo apeinamos magiðku ratu. Senoliai tikëdavo, kad taip apeita erdvë bus sava. Tas vaikð-
kos prigimties deives: þemës, meilës, likimo.
èiojimas simbolizuodavo kelià nuo gimimo iki mirties, nuo dabarties iki praeities. Visas tris Kryþia-
Lietuviø þemës deivë – Þemyna, meilës deivë
vos dienas þmonës laikydavosi pasninko, nedirbo þemës darbø” (Liaudies Kultûra, 1995, Nr. 5).
– Milda, likimo, vaisingumo, vaikø globojimo

Geguþës ðventë
deivë – Laima. Spëjama, kad pagonys savo
ðventyklose statydavo ðiø deiviø skulptûras,
prie jø melsdavosi, aukodavo. Ðios skulptû-
ros tai mûsø laikais randamos vadinamosios
akmens bobos. Manoma, kad moteriðkøjø die-
Ið senø senovës mus pasiekusi tradicija Ge- vybiø garbinimas Lietuvoje buvo labai papli-
gutës dienà ðvæsti treèiàjà Velykø dienà arba tæs ir stiprus. Ðià tradicijà po Lietuvos apkrikð-
tada, kai konkreèioje vietoje pirmà kartà iðgirs- tijimo dalinai perëmë Ðvè. Mergelës Marijos –
tama kukuojant gegutæ. Ðventës iðtakos – pa- Jëzaus motinos – garbinimas. Paskutiniuoju lai-
goniðkos. Spëjama, kad ji iðsirutuliojo ið pa- ku vël prasmingai paþymima Motinos diena.

Parugiø (Sambariø)
goniø deivës Laimos garbinimo ðventës.
Laima – gimdyviø ir naujagimiø globëja.
Anot pagoniø tikëjimo, ji sergsti mus gimstant,
lemia mûsø likimà ir per visà gyvenimà rûpina-
si, kad lemtis nebûtø pakeista. Taigi jei tau ne-
bus lemta anksti pasitraukti ið gyvenimo, net ir
diena
sàmoningai norëdamas pasitraukti ið jo, nepa- Tai viena ið senoviniø geguþës mënesio
sitrauksi. ðvenèiø, kurios metu bûdavo praðoma gero
Deivës Laimos kai kurias funkcijas þmoniø derliaus. Apeiginis rugiø ir kitø pasëliø lanky-
vaizduotë yra perdavusi gegutei – pavasario Þemaitë. Zigmo Juðkevièiaus nuotr. mas senovëje vykdavo nuo pat rugiø þydëji-
pranaðei. Jos uþkukavimas skelbia þiemos pa- mo pradþios iki jø pjûties. Parugiø (Sambariø)

baigà. Tikima, kad ðis pirmasis uþkukavimas
turi stebuklingos galios: kokioje fizinëje ir dva-
sinëje bûsenoje tuo metu þmogus bus, toks
bus jis ir visà gyvenimà. Net ir ðiais laikais pas
mus labai paplitæs ásitikinimas, kad jei pirmà
kartà iðgirsti kukuojant gegutæ prie savæs turë-
damas pinigø, bûsi turtingas visus metus. Na,
o jei iðgirsi kukuojant gegutæ gulëdamas – vi-
sus metus tinginiausi, jei bûsi ásimylëjæs – mei-
lëje seksis visà laikà.
Tikima, kad gegutë gali lemti ir þmogaus
amþiø. Atseit, kiek kartø pirmà kartà uþkukuo-
dama ji sukukuos, tiek metø ji tau atskaièiuos.
Neatsitiktinai daþnai gegutë – laikrodþio sudë-
tinë dalis, ir ji tarsi skaièiuoja mûsø gyvenimo
akimirkas…
Ðeðtinës
Ðeðtinës – geguþës mënesio krikðèionið-
ka ðventë. Spëjama, kad ji iðsirutuliojo ið se-
novëje tokiu metu ðvæstos gyvulininkystës
ðventës. Gilesnës tos dienos tradicijos iðsi-
laikë Rytø Lietuvoje.
Kaime iki šiol kaimynai vienas kitam pata-
ria, kad jei nori sëkmingai gyvulá parduoti, vesk
já á turgø Ðeðtiniø dienà.
Tradicinis ðeðtiniø patiekalas – virtos kiau-
lës kojos su þirniais (kai kur kiaulës kojø skai-
èius simbolinis – ðeðios). Tà dienà nuo seno
lietuviai valgydavo ir virtus kiauðinius.
apeigos kai kuriose Lietuvos vietose buvo iðli-
kusios iki pat XX a. pradþios. Apie jas uþsime-
nama XVI a. iðleistoje „Sûduviø knygelëje”. Èia
nurodoma, kad ðventë vykdavo geguþës më-
nesio pabaigoje. Tà dienà þmonës ðeimomis
susirinkdavo parugëse, atsineðdavo èia mais-
to, gërimø, ypaè sambarinio alaus, kartais ten,
parugëse, á vienà vietà susirinkdavo net keliø
sodybø ðeimø nariai ir puotaudavo. Tradicið-
kai tà dienà bûdavo supamasi sûpynëse, dai-
nuojamos dainos.
M. Strijkovskis dar XV a. raðë, kad Parugiø
dienà, linkëdami gero derliaus, valstieèiai ið-
gerdavo po apeiginá alaus kauðà sakydami:
„Þvaigþdiki, teikis maloniai ir giedriai ðviesti ja-
vams, laukams, gyvuliams ir gëlëms.“

Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 27
 Tëvo diena
Ðvenèiama pirmàjá birþelio sekmadiená. Lie-
tuvoje ji nëra labai populiari. Sovietmeèiu Tëvo
dienos beveik niekas nebeprisimindavo. Iðpo-
puliarëjo ir vis stipriau tarp kitø tradiciniø ðven-
èiø ásitvirtinti pradëjo po Lietuvos atgimimo.
Ðià dienà, panaðiai kaip ir Motinos dienà, vai-
kai iðsako savo pagarbà gimdytojams, tik ðá kar-
tà dëmesys sukoncentruojamas tëvui, namø
ðeimininkui, tëvystës funkcijai. Daugelyje ðei-
mø ta proga tëvai sulaukia savo vaikø dovanø,
iðskirtinio dëmesio. Lankomi ir puoðiami jau mi-
rusiø tëvø kapai. Ðios ðventës vienas ið tikslø
dabartinëje Lietuvoje – didinti pagarbà tëvys-
tei, stiprinti vyro atsakomybæ auginant ir auklë-
jant vaikus. Paskutiniaisiais metais ðventës pro-
ga Lietuvoje vyksta nemaþai kultûriniø rengi-
niø, baþnyèiose aukojamos ðv. Miðios tëvams.
Devintinës
(Dievo Kûno ðventë)
Daugelis ðià ðventæ dar vadina pavasario
Þolinëmis. Tai baþnytinë ðventë. Kai kur ji
paþymima ir kaip piemenëliø, vaikø ir jaunimo
ðventë. Per Devintines paðventinamos gëlës ir
þolës. Tokius þolynus kiekvienoje šeimoje nuo
seno þmonës saugodavo, o jei kas namuose
numirdavo, tai juos sukiðdavo á mirusiajam
ruoðiamà pagalvëlæ ir padëdavo jam po galva.
Devintiniø dienà paðventintais þolynais
smilkydavo namus, tikëdami, kad tai juos gali
apsaugoti nuo perkûno ir piktø dvasiø.
Ten, kur ðià dienà vyksta atlaidai, graþiai
þolynø vainikais iðpuoðiamos baþnyèios. Tokiais
pat vainikais papuoðiami ir toje apylinkëje
stovintys kryþiai.
Seniau per Devintines piemenëliai kai kur
elgdavosi panaðiai kaip ir per Sekmines –
vainikais puoðdavo karviø galvas, keldavo
piemenëliø vaiðes – pautienes, kurias iðkeldavo
uþ karviø vainikavimà ið ðeimininkiø gavæ sûrio,
kiauðiniø, kitokiø gardësiø. Apie tokias tradicijas
Ðiaulëniðkiø apylinkëse knygoje „Lietuvos
kaimo paproèiai“ (Vilnius, „Mintis, 1993, p. 267-
268) raðo Balys Buraèas.
Per Devintines ðiaulëniðkiai savo trobà
iðkaiðydavo berþo ðakelëmis. Devintiniø dienà
– darbymetis þolininkëms. Renkamos ðventos
þolës: drignaþolës, meiliaþolës, griausmaþolës,
èiortaþolës, pamaènykai.
Tradicinis devintiniø valgis – virtinëliai
(varðkiniai ir laðininiai raguoliai). Devintinës bus
ne Devintinës, jei tà dienà devyniø virtinëliø
nesuvalgysi. Sukis kaip iðmanai, o virtiniai turi
bûti ant stalo.
28
Sekminës – viena ið svarbiausiø geguþës
mënesio ðvenèiø. Dabar ji Lietuvoje daugiau
þinoma kaip baþnytinë krikðèioniðka ðventë. Ið-
takos – gilioje senovëje.
Sekminës dar vadinama Berþø garbinimo,
piemenø, jaunimo diena. Ji ðvenèiama septin-
tàjà savaitæ po Velykø. Kaime ðventei bûdavo
pradedama ruoðtis ið anksto. Daugelyje Lietu-
vos vietø, taip pat ir Þemaitijoje. Graþiausioje,
þmoniø mëgstamoje lankyti vietoje bûdavo ið-
kilmingai pastatomas kryþius (jei kaimas tokio
dar neturëdavo). Tai bûdavo savotiðkas kaimo
paminklas, o tà dienà, kai já statydavo, bûdavo
didþiausia ðventë – bandininkø balius. Sekmi-
niø proga ðis kryþius visada bûdavo papuoðia-
mas vainikais, Kryþiaus dienomis prie jo susi-
rinkæ þmonës giedodavo giesmes.
Tà dienà baþnyèia, jos altorius bûna iðpuoð-
tas berþeliais, vyksta ðv. Miðios, ðventinamas
vanduo. Po atlaidø gráþdami þemaièiai mëgsta
draugus ir gimines aplankyti, aluèio iðlenkti.
Mûsø senoliø supratimu, pagrindinis Sek-
miniø akcentas – augmenijos ir naminiø gyvu-
liø, ypaè karviø, garbinimas. Tà dienà Lietuvo-
je itin svarbus berþø kultas.
Kodël ðios ðventës simbolis – berþas, o ne
kuris nors kitas medis?
Matyt todël, kad mûsø kraðtuose jis pirma-
sis pavasará iðskleidþia lapus, yra plaèiai pa-
plitæs, nelepus ir labai graþus. Berþas nuo se-
no buvo laikomas Dievo medþiu. Berþams pri-
skiriama magiðka augumo jëga, kurià apeigø
metu buvo galima perduoti javams ir visai kitai
augmenijai.
Pagoniø supratimu, medis – þmogaus ir vi-
sos gyvûnijos protëvis, simbolizuoja þemës gy-
vybingumà, nuolatiná atsinaujinimà, Visatos am-
þinumà. Medis buvo tapatinamas ir su pasau-
liu: kamienas – tai þemë, ðakos – dangus, ðak-
nys – poþemiø karalystë. Nuo seno Lietuvoje
priimta ðvæsti dvi Sekminiø dienas.
Pirmàjà dienà ðventë prasidëdavo anksti ry-
te. Kaimà pakeldavo puèiamø ragø garsai. Tà
dienà berþais bûdavo papuoðiama troba, so-
dyba. Prie namø durø ákasti ar pritvirtinti po ber-
þà ar berþo ðakà – ðeimininko pareiga (tikima,
kad ðie berþai saugos namus nuo piktøjø dva-
siø ir atneð laimæ). Ðeimininkas ir kiti ðeimos
nariai papuoðia kiemo vartus ir namø vidø. Lai-
komasi paproèio per Sekmines berþø pakai-
ðyti ir á palubes, nes bûtent ant palubëse esan-
èiø berþø ðakø ásitaiso pailsëti klaidþiojanèios
vëlës (anot mûsø protëviø, vëlës berþelius itin
mëgsta). Þinomas ir toks paprotys, kad per
Sekmines moterys dviðakæ berþo ðakelæ kartu
su duonos gabalëliu susivyniodavo á skarelæ ir
ja apsiriðdavo per liemená – buvo tikima, kad
taip galima apsisaugoti nuo gyvatës ákandimo.
Nuo seno Sekminiø rytà, prieð iðgenant ban-
dà á laukus, kerdþius berþo ðakomis apkaiðy-
davo buliø, o piemenys berþø ðakelëmis pa-
puoðdavo karviø ragus, tikëdami, kad taip ap-
kaiðyti galvijai bus sveikesni, ramesni ganyk-
SEKMINËS
Parengë Stasys PERMINAS
lose, o karvës pieningesnës. Sekminiø dienà
privalu pasipuoðti ir patiems piemenims: ant
galvø uþsidëti berþø vainikus, uþ kepuriø uþsi-
kiðti lauko gëliø. Laukuose Sekminiø dienà pie-
menys daþnai suvarydavo karves á vienà vietà
ir pradëdavo ávairius þaidimus, burtus. Vienas
ið populiariausiø – þalio kiauðinio metimas per
bandà. Jei kiauðinis sëkmingai perlëkdavo per
bandà ir krisdamas suduþdavo, bûdavo tikima,
kad ta banda bus sveika ir pieninga, vasara bus
puiki ir uþaugs geras derlius. Pavakaryje (kai
kur ir ið karto po pietø) bûdavo rengiamos pie-
menø kiauðinienës (pautienës). Susirinkæ á vie-
nà bûrá, piemenys iðkeldavo baliø: kepdavo tra-
diciná Sekminiø patiekalà – kiauðinienæ, ðokda-
vo ir dainuodavo. Manoma, kad kiauðinienës
kepimo tradicija yra atëjusi dar ið pagoniðkø
laikø, kai ji bûdavo aukojama dievams – buvo
tikima, kad taip pamaloninti dievai pasirûpins
gyvuliø banda.
Vakarop, kai gyvuliai pargenami namo, pie-
menëlius pasitikti turëtø iðeiti ðeimininkë. Jos
pareiga apdovanoti bandos sergëtojus pyragu,
sûriu, kiauðiniais, kurie Sekminiø dienà itin po-
puliarûs. Net ir ðykðèiausios ðeimininkës steng-
davosi nelauþyti ðio paproèio, nes piemenys
uþ ðykðtumà galëdavo pasityèioti ið jø – pririðti
prie karviø ragø kelmà ar sausø ðakø.
Ádomios Sekminiø antrosios dienos tradici-
jos. Spalvingas jaunimo paprotys þaisti vestu-
ves. Gëliø vainikais savo galvas pasipuoðæ
vaikinai ir merginos tà dienà pagal visus tradi-
cinius paproèius þaisdavo vestuves: vykdavo
þvalgybos, suþadëtuvës, vestuvës, net guldy-
tuvës, kai jaunieji bûdavo paguldomi á ið berþø
ðakeliø padarytà vestuviná guolá, o visi kiti ðven-
tës dalyviai pro tarpus, likusius tarp ðakø, ste-
bëdavo, kas tame guolyje vyksta.
Manoma, kad ði vestuviø þaidimo tradicija
kilusi nuo senovinio þemës vaisingumo skati-
nimo – moters vaisingumas buvo tapatinamas
su þemës vaisingumu. Per Sekmines merge-
lës tikëdavo sulaukti gegutës – likimo skelbë-
jos – atsakymo á joms rûpimus klausimus.
manyta, kad tai daþniausiai ávyksta per jauni-
mo susibûrimus. Rytø Lietuvoje tokie susiëji-
mai þinomi kupoliniø vardu ir jie vykdavo ketu-
ris savaitgalius.
Þinoma, kad XVIII a. (1730 m.) Stalupënuo-
se per Sekmines tûkstanèiai lietuviø susirink-
davo ant upelio kranto, kur gulëjo akmens sta-
las ir dievuko atvaizdas. Toks akmuo – „Lau-
miø stalas“ – buvo ir Paindrijos kaime (Dusetø
valsèiuje). Prie jo þmonës susirinkdavo pabai-
gæ svarbiausius pavasario laukø darbus ir im-
davo puotauti. Taip jie ðvæsdavo Sekmines.

JONINËS (Rasos, Kupolës)
Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties ðventë
SIMONAS DAUKANTAS: „Prieð tà ðventæ
ëjæs svietas á ðventas upis ir eþerus prausties
ir mazgoties, idant jaunam taptum, ir kas visa
atliko, kaip buvo ástatyta, tas radæsis vienà va-
landà didþiai iðmintingu ir galëjæs regëti (pa-
slëptus dalykus). Nebuvo kitos linksmesnës
ðventës, nesgi pagal pasakø tà rytà saulë ðo-
kus“.
STASYS GUTAUTAS: „Dar XVI-XVIII a. jas
ðventë nuo geguþës pabaigos iki pat birþelio
galo ar bent treèiàjá birþelio deðimtadiená. S.
Daukantas ðventæ vadina vainikø ðvente arba
vieðëmis ir tvirtina, kad seniau jà pradëdavo
ðvæsti birþelio gale ir ðvæsdavo 14 dienø. Tik
XIX a. pabaigoje jà imta ðvæsti birþelio 24 d., t.
y. sutapatinta su šventojo Jono diena. Birþelio
22 d. saulë pasiekia aukðèiausià taðkà, ir tada
bûna trumpiausia naktis. Lietuvoje ði saulëgrá-
þa sutampa su augmenijos branda, ji pasiekia
didþiausio vešlumo, gyvastingumo, kupos. Jei-
gu gamtà lyginsime su þmogaus gyvenimu –
tai jaunystë. Todël ðios ðventës pagrindiniai da-
lyviai – jaunimas.“
KUPRELYTË ALDUTË: „Joninës (Rasos) –
tvërimo, prasidëjimo ðventë, kai suveðëjusi
gamta yra pasiruoðusi pradëti naujà gyvybæ.
Rasoje slypi ir amþina þmogaus viltis per-
galëti blogá ir mirtá.
Dël to þmonës stengiasi apsaugoti save, ja-
vus, namus, gyvulius, pergudrauti raganas.
Þolynai per Jonines turi daugiausia gyvy-
bës, vaistaþolës – gydomøjø savybiø, magijos.“
Ið pradþiø – pasiruoðimas ðventei. Pinami
vainikai, kraunamas lauþas, padaroma, iðkelia-
ma ir ákasus á þemæ átvirtinama kupolë (ðakota
kartis), átaisomi ir papuoðiami vartai, pro ku-
riuos áeidami visi, kas nori dalyvauti ðventëje,
turi kà nors daryti (dainuoti, ðokti ir kt.).“
Taigi Joniniø vakaras, o po jos – naktis…
Kaip ði ðventë vyksta Plateliuose, kur Joni-
nës – kasmet sutraukia didþiulá bûrá þemaièiø?
Parengë Danguolë ÞELVYTË
Apie tai – fragmentai ið 2002 m. „Ðventorkal-
nio“ treèiojo numerio (Þemaitijos nacionalinio
parko Kultûros paveldo skyriaus vedëjos AL-
DONOS KUPRELYTËS tekstas):
„Vakare susirinkusieji prie Plateliø eþero
praëjo pro þolynais papuoðtus vartus, apsiprau-
së eþero vandeniu, ið devyniø laukø suskynæ
kupoles, ëjo burtis. Kam didelë laimë, meilë
paþadëta, kam didelë gerovë, turtai lemti. Jo-
niniø paþadais niekas neliko nuviltas. Mergai-
tës, norëdamos suþinoti, kada iðtekës, mëtë
vainikëlius. Saulei, palydëtai daina, nusileidus,
vyrai uþdegë aukurà ir netikrà saulelæ – stebu-
læ, ðventës dalyvius, suðalusius nuo þvarbaus
vëjo, suðildë didelis Joniniø lauþas. Muzikan-
tai grieþë ið peties, Jonai ir Janinos àþuolø vai-
nikais pasidabino vidurnaktá Šeirës miðke pra-
þydæs paparèio þiedas rastas, eþerà nuðvietë
nuplukdytas Joniniø lauþas, o mergaièiø leidþia-
mø vainikëliø þvakeles negailestingai uþpûtë vë-
jas. Daina ir muzika netilo prie eþero, kol ry-
tuose nuðvito saulelë.“
O kur dar jaunimo supimasis sûpynëse, pats
saulës sutikimas! Sakoma, kad saulë tà rytà
stebuklinga, tiesiog þaiþaruojanti. Ji pasveiki-
nama dainomis, posmais.
AINA KIRDULIENË, rašydama apie šios vie-
nos ið archaiðkiausiø mûsø ðalyje ðventës bal-
tiðkos tradicijos atspindþius, yra pastebëjusi,
kad seniau „birþelio 23 dienà – Joniniø iðvaka-
rëse – moterys laukuose ir miðkuose rinkdavo
vaistaþoles – kupoliaudavo. Tuomet tikëta, kad
surinktos þolës turinèios ne tik gydomàjà, bet
ir maginæ galià. Ypatinga reikðmë skirta jona-
þolei – tikëta, kad ji gali iðgydyti net 99 ligas!
Netekëjusios merginos, apsivilkusios kuo bal-
èiausiais lino rûbais, dainuodamos pasklisda-
vo po pievas pinti vainikø. Vainikai turëdavo bûti
nupinti ið devyniø arba dvylikos skirtingø þoly-
nø – baltøjø ir raudonøjø dobilø, ramuniø, ru-
giagëliø, rûtø… Paprastai merginos nusipinda-
Þ e m a i è i ø
Gyvoji kultûros tradicija
vo du vainikus – vienà galvai papuoðti, kità –
ateièiai spëti. Tai bûdavo viena lyriðkiausiø ir
þaismingiausiø pasirengimo ðventei daliø. Vy-
rai, ypaè jeigu parapijoje bûdavo atlaidai, va-
karop apvaikðèiodavo rugiø laukus. Joniniø ið-
vakarëse þmoniø darbus visuomet apgaubda-
vo paslaptis ir viltis“.
Ëiðkâ papartë þëida?
Papartë þëids – laimës ër aiðkeregîstës sim-
buolis. Tas, kas anou atras, igaus antgamtëniu
jiegû, pasëdarîs dëdëlç pruotings, laimings,
anam nesunkç bus ispietë këtû paslaptis, pra-
dies soprastë gîvuliû kalba, soþënuos, kor îr
pakavuotë tortâ. Kas tou papartë þëida nuor
atrastë, anuo ëiðkuotë tor eitë tarp 11 ër 12
valanduos naktëis ër tik pu vëina. Prið tou ons
bûtëniausç tor bûtë priejës iðpaþintëis ër atlë-
kës atgaila. Mëðko tor eitë melsdamuos ër ne-
sëdairîdams atgal. Papartë þëida gali pamatîtë
tik mëðka gëlomuo, kor ëð artëmiausës gîven-
vietës nie þmuogaus, nie gaidë, nie ðonëis bal-
sa negërdietë. Ka jau tuokë vëita atradâ, pu
papartë kero patëisk drobolë, balta nuosënë a
sëlkënë koskelë, aplinkou þemie so ðermokð-
në lazdo ar ðventinto kreido apëbrieþk apskrë-
tëma, pasëdiek inda so ðventinto vondënio, oþ-
sëdek þvakë, atsëklaupk, melskis ër nesëg-
rouþîk atgal. Neëðsëgousk, je meldontëis tavi
gousdins velnç, raganas, pëktuosës dvasës,
þvëngs arklç, luos baisiausë ðunis. Kontrç lauk
kol pasëruodîs ëð tuola ðvëitous, i deimanta
panaðos, þvaigþdelës formas maþos papartë
þëids ër nokrës ont patëistuos koskelës. Tou
þëida rçk dëdëlç sauguotë. Geriausç, je tou
patio muomënto prasëpjausi përðta ër tou þëi-
da pakavuosi pu sava skûro. Saka, ka tou þëi-
da îr matës ne vëns, bet ëðsauguotë anuo dar
niekam nier pavîkë…
Mîl a nemîl?
* Je nuori soþënuotë, mîl tavëm a nemîl,
Juonëniu nakti spiek ëð ramunës þëidlapiu,
skaièiouk kupuoliaudama i bukieta soskintus
þëidus.
* Je nuori soþënuotë, a tâs metâs ëðtekie-
si, nopink do vainëkus, Juonëniu nakti par pati
vëdornakti, padiek ont anû pu þvakelë ër pa-
leisk i eþera ar opë. Je vainëkâ ëðsëskërs, ëð-
sëskërsi ër so sava meilë, vuo je anodo sosë-
tëks ër nuplauks karto, ðuoksëtau veselë ër vë-
sam laikou lëksëtau karto.
* Je nuori veselë trîptë so konkretio bernâtio
a mergelëkë, sosërask anou Juonëniu nakti ër
sosëkëbosio ronkuoms karto so anou parðuo-
(Nukelta i 30 p.)
þ e m ë 2003/1 29
 (Atkelta ið 30 p.)
këtau par lauþa – neoþëlgo rçks vadintë i ve-
selë mozëkontus.
* Juonëniu nakti prið pati vëdornakti darþë
ëðkask gabalieli velienas, apversk anou ër pa-
diek i vëita. Rîta meta nuçk paveizietë, kuo-
kiuos spalvuos vabalielis unt tou velieno îr isë-
taisës. Je bûs þals, vîra gausi ûkininka, je pëlks
– prasèiuoka, je margs – valdininka a kariðki.
* Je mergelë nuor pamatîtë, kas bûs tas
anuos iðrinktâsis, Juonëniu nakti tor prið pri-
goldama pu galvo pasëdietë agounu.
* Ið devîniû þuoliû sopink vainëka (îr þënuo-
ma, ka seniau aple Palonga mergâtës vainë-
kus liuob pintë ër ið papartë lapu), atçk pri ku-
puolës, atsësok i anou nogaro ër mesk tou vai-
nëka ont kupuolës. Ëð kelinta karta oþmiesi,
oþ tëik metu so sava bûsëmoujo veselë trîpsi.
Juonëniu magëjë
* Juonëniu vakara, sorinkos devîniû þuoliû
bukietieli, rçk sogrîþtë pri nomû ër tîlont anou
oþmestë ont noma stuoga. Je tçp padarîsi, ta-
va nomus gaisros, pëktas dvasës, lëgas, vë-
suokës këtuokës nelaimës gal aplënktë.
* Je Juonëniu nakti plëks apëbiegsi sava
javû laukus, pasëvuoluosi rasuotuo pëivuo, gali
tëkietëis gera derliaus, poikë atuola.
* Juonëniu nakti neoþmërðk padiekavuotë
saulç uþ ðëloma, palonkoma.
* Juonëniu lauþa a stebolë (ont dëdëlies
kartës oþkel rata, prikimðta ðiaudû, degoto
apëpëltû pagaliû, kartâs dar ër papouð) rçk
oþkortë ont kuo dëdlesnës kalvuos, ka ognës
ku dëdliesni pluota apðvëitom. Oþdek tou lau-
þa a stebolë tëtnago iskelto ognë – ku dëd-
liesni lauka ognës apðvëis, tuo geresnë der-
30
liaus solauksi (Juonëniu nakti tëtnago iskelta
ognës apvala ër apsauga nu lëgû ër nelaimiu).
* Juonëniu vakara sorinkta kupuolë ëðkelk
pri vartu, pru katrus bûs veþamë jevâ – gera
derliu tâs metâs toriesi.
* Pareidams nomëi ëð Juonëniu parsëneðk
ognëis ëš Juonëniu lauþa ër so tou ognë oþ-
dek ëð vakara ðvario vondënio oþgesinta sa-
va nomû þidini – tâs metâs tava nomus vësuo-
kës nelaimës aplënks.
* Juonëniu lauþa nuodegulius sobadîk lau-
ka pakraðtiûs – gera derliaus solauksi.
* Pasieliu laukus pabarstîk Juonëniu lauþa
pelënâs – oþaugs gers derlios.
* Nu lauþa medë atskëlosë skala oþkëðk
pu þagrës nuorago – maþiau pëktþuoliu bûs.
* Je vasara kou nuorintâs rçk sietë a dëig-
të, vëskou rçk padarîtë lig Juonëniu. Je tus
darbus atëdiesi vielesnem laikou, nikuokë der-
liaus nesolauksi – geguþie nebûs oþkukavusi.
* Ka pëkta ragana tavës nepamatîtom, par
Juonënës apsëvëlk ëðvërkðtçs marðkënçs.
* Prið patekont saulç nosëmaudîk – so-
sëgrouþinsi jaunîstë ër sveikata. Je par Juo-
nënës saulç tekont goliesi – laimës netoriesi.
* Je Juonëniu nakti parðuoksi par lauþa –
apsëvalîsi nu vësû lëgû ë èerû.
* Ëðsëvaluok Juonëniu rasuo – bûsi kap
ëð pëina plaukës, ëðgîsi nu vësû lëgû.
* Je skaud dontis a kuokës këtas kûna vëi-
tas, prirink Juonëniu nakti saujë Ðvënta Juo-
na vabalieliu, oþpëlk anus spirito ër këik pa-
laikës gerk pu ðaukðtieli. Padies.
* Je nuori, ka sosieda karvë oþtrûktom,
Juonëniu rîta, dâ saulç netekiejos, noçk i so-
sieda pëiva ër vëlk par tou pëiva audekla. Par-
mërkusi audekla ëðplauk vondënie, vo tou
vondëni sogërdîk sava karviems. Tçp sosiedu
karviu pëns pareis tavuosiems.
* Je Juonëniu lauþa pelënû ibërsi i kiauliu
luovi, kiaulës gerâ augs ër nesërgs.
* Je Juonëniu vakara gyîvulius pravarîsi pru
lauþa tçp, ka anus pasëiktom lauþa dûmâ, anëi
apvalîs gîvulius nu lëgû ër këtû nelaimiu.
* Je par Juonënës ëðmaudîsi gîvulius, anëi
bûs sveikë ër gerâ augs.
* Juonëniu vakara ëð ganîklu gîvulius par-
gink onkstiau, uþdarîk kûtie, unt tvuorû priðâs
tvarta duris prikaiðiuok dagiû, nuotrîniu, doris
apkaiðiuok ðermokðnë ðakuoms – tçp nobaidîsi
Juonëniu nakti pri gîvuliû nuorëntës patektë
pëktuosës dvasës, raganas.
* Iðvesk pu Jonëniu rasa pabraidîtë karvës
– anuos daugiau pëina dous.
* Sorinkusi devîniû þuoliû buklietieli, noneðk
anou i tvarta, oþkëðk uþ balkë a padiek këtuo
saugiuo vëituo, laikîk lig Kaliedu – gîvulç ër
tvartâ bûs apsauguotë nu nelaimiu.
Kap pasveikintë
Juonius, Jenës?
Mûsa laikâs îprasta tuokë dëina nupintë ou-
þoulû vainëkus, i katrus gal ipintë bijûnu, jezmi-
nu, këtû vasaras gieliû, ër anâs sotemos apvai-
nëkoutë Jeniniu ër Juonû suodîbu vartus, no-
mû doru stakta. Varduvininku pareiga pamatîtë
sveikintuojus, pavadintë anus i vëdu, sosvadin-
të pri þuolînâs papouðta stala ër pavaiðintë.
Je Juonëniu pruogo sava gerbamam vardu-
vininkou ont galvuos oþdiesi vainëka, tçp pat
bûs gerâ.
Tradicënës Juonëniu vaiðës
Alos, sûris, pîrags, kiauðënç.
Atsëmink!
* Je Juonëniu rîta mëgla laukus aptraukë –
bûs prastë metâ.
* Je par Juonënës lîn – tâs metâs karvës
daug pëina dous.
* Je Juonëniu nakti perkûns praded gromie-
të – bûs gera vasara.
* Je Juonëniu rîta rasa dëdëlie – gali
solauktë gera derliaus.
Patarëms
Par Juonënës neoþmërðk prisirëðtë vantu –
jaunas ðakelës sodþius karto so lapâs ër van-
tas bûs geresnës.
Sorinkta ër uþraðîta ivairuos Þemaitëjës vëituos
Valuckienës Virginëjës ër Gaudieðiaus
Vladisluova portëgrapëjës

LËIPAS mienou
Septîniû mëigtontiû
bruoliu dëina. Lëipas 10 d.
Nu sena tou dëina þmuonis vësuo Lietovuo
spie, kuokëi bûs artëmiausiu septîniû dëinû ër
septîniû savaitiu uorâ. Sakuoma, ka je lëipas
10 dëina lîn, lis ër ateinontës 7 savaitës, vuo je
uors tou dëina graþos, gerë uorâ ëðsëlaikîs ër
vësas ateinontës septînës dëinas ër septînës
savaitës.
Uonënës. Lëipas 26 d.
Vasaras linksmîbiu, derliaus prinuokëma
ðvëntë. Tou laiko jau atsërond ougas – brað-
kiu, mielieniu jau daug kas bûn þëimâ prisëtai-
sës. Ðvëntiems gal prisikastë ër ðvieþiû bol-
viu, dounelë gal ëðsëkeptë ëð naujë derliaus
rogiû. Pu pamaldû, ðv. Uonuos atlaidû (para-
pëjës ðvëntës, skërtuos ðv. Uonâ) dar ër ðçs
laikâs daug kor vîkst pasilinksmënëmâ, gëmë-
nies sosëejëmâ, jaunima vakarelç gamtuo.
ATSËMINK:
* Je Uonëniu ëðvakaries kopûstu gûþtës ap-
spaudîsi – kopûstâ galvas geriau soks.
* Je Uonëniu dëina lîn – tâs metâs rëiðotâ
bûs sopovë.
VALSTYBËS DIENA
(valstybës ðventë)
Vasaras linksmîbiu, derliaus prinuokëma
ðvëntë. Tou laiko jau atsërond ougas – brað-
kiu, mielieniu jau daug kas bûn þëimâ prisëtai-
sës. Ðvëntiems gal prisikastë ër ðvieþiû bolviu,
dounelë gal ëðsëkeptë ëð naujë derliaus ro-
giû. Pu pamaldû, ðv. Uonuos atlaidû (parapë-
jës ðvëntës, skërtuos ðv. Uonâ) dar ër ðçs laikâs
daug kor vîkst pasilinksmënëmâ, gëmënies so-
sëejëmâ, jaunima vakarelç gamtuo.
ATSËMINK:
Parengë PALONGÎTË J URGA * Je Uonëniu ëðvakaries kopûstu gûþtës ap-
spaudîsi – kopûstâ galvas geriau soks.
Rîtû Lietovuo þmuonis liuob sakîtë, ka je
septîniû mëigtontiû bruoliu savaitë ni këik ne- * Je Uonëniu dëina lîn – tâs metâs rëiðotâ
bûs sopovë.
palîn, bûs prastë metâ ër derlios nekuoks.
Ðkaplierna. Lëipas 16 d.
Pu Ðkapliernas jau gali pradietë rogepjû-
të. Lëipas 16-oujë dërbtë nerçktom, nes viejç
gal pradietë nomû stuogus plieðîtë.
Par Ðkaplierna pri truobuos neoþmërðk pa-
barstîtë grûdû, ka varnas stuogû nedraskîtom.
Danutës Mukienës nuotraukose: „Ðatrijos Raganos
kelio dalyviai Plateliuose“ 2002 m. ir „Maþosios
nuotakos“ (ið ciklo „Þemaièiø atlaidai“
Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 31

RUGIØ diena
Jono Danausko nuotrauka
Daugelyje Lietuvos vietø nuo seno Rugiø
ðventë prasideda prasidëjus rugiapjûtei (apie
liepos 25-26). Su javais, ypaè rugiais, susijæ
paproèiai – vieni archaiðkiausiø Lietuvoje. Jie
susijæ su Þemës, Saulës, Perkûno ir kitø pa-
goniðkøjø dievybiø garbinimu.
RUGIAPJÛTËS PAPROÈIAI
Prieð pradëdami rugiapjûtæ senovës lietu-
viai iðkilmingai eidavo á rugiø laukà. Ten ðeimi-
ninkë atsinešdavo duonos ir druskos. Moters,
kurios reikðmë nuimant derliø anksèiau bûda-
vo svarbiausia, èia prapjaudavo pirmàjá pëdà
(tris saujas) javø. Po to ji atsigræþdavo á Saulæ
ir jai keletà kartø nusilenkdavo. Kiti palydos da-
lyviai tuo metu stovëdavo tylëdami.
Po to javø pëdà („sveèià“) dviejose ar trijo-
se vietose perriðdavo (virðûnæ suriðdavo, o
apatinæ perskirdavo á dvi ar tris dalis), parneð-
davo namo ir sakydami þodþius „Atëjo svetys,
vardu rugys“ pastatydavo já á ðventà kampà –
32
Gyvoji kultûros tradicija
Parengë Rimantas KALVAITIS
krikðtasuolæ. Bûdavo tikima, kad ðis pëdas ap-
saugos namus nuo bado, ligø, kitø nelaimiø.
Rugiø dienà ugnyje bûdavo deginamos trys
arba devynios varpos. Þmonës taip dëkodavo
Pergrûdþiui, Perkûnui, Saulei uþ subrandintà
derliø. Kai kuriose Lietuvos vietose, atëjus va-
karui, giedant sutartines, iðkilmingai bûdavo pa-
lydima saulë.
Anot S. Daukanto, senovëje lietuviai, prieð
pradëdami pjauti rugius „ant kalnelio dëdavo ak-
mená aukojimui. Pats gaspadorius, iðëjæs javø
pjauti su ðeimyna ar su talka, visi linksminda-
mys, jog jaunos duonos prilaukë. Visø pirma su-
pjovæs gaspadorius pëdà pamovë ant ðmaikð-
èio ir padirvy pastatë”.
Prasidëjus javapjûtei, uþ derliø bûdavo pa-
dëkojama ir þemei. Daþniausiai toje vietoje, kur
pradëdavo pjauti javus, iðkasdavo duobelæ, á jà
padëdavo prapjovø duonos, paaiðkindami, kad
atsilyginama uþ tai, kad davë derliaus, ir uþber-
davo jà þemëmis. Po to apeigø dalyviai pasivo-
Dalios Sirgedaitës nuotraukose – skulptûrëlës ið Kretingos muziejaus rinkiniø: „Trimituojantis angelas“, XIX
a. Rokiðkio r., GEK 1874 ir „Ariantis angelas“, XIX a. pab.-XX a. pr., Andriejavo valsèius, GEK 1916
liodavo ant þemës kalbëdami: „Skalsa, skal-
sa, û-û-û“, „Skalsa ið visø dvarø ir visø bagotyriø
sueikit pas mus, skalsa, skalsa, û û û“.
Prasidëjus darbymeèiui, ið rugiø pindavo
Jievarà – rugiø „kasà“, dainuodavo dainas apie
jovarà – tikëta, kad jis lemia derliø.
Su rugiapjûtës paproèiais siejamas ir vie-
nas archaiðkiausiø – „Aukuro“ paproèiø, kurá
jotvingiø kraðte uþraðë S. Dvorakovskis. Anot
jo, prasidëjus rugiapjûtei, þmonës á laukà at-
neðdavo plokðèià akmená ir padëdavo já ant
trijø atraminiø akmenëliø. Per apeigas ant ðio
„stalelio“ bûdavo dedamos aukos, apeiginis
maistas, virð ugnies, kuri bûdavo kûrenama
ðalia „stalelio“, kiek pasvilinta nedidelë varpø
puokðtelë.
Rugiapjûtës pabaigtuviø ðventæ paproèiø
tyrinëtojai suskirsto á penkias dalis: paskuti-
nio pëdo pjovimas, Jievaro pynimas, vainiko
pynimas, vainiko parneðimas ir áteikimas, vai-
ðës (baigiantis javapjûtei, ið paskutiniøjø javø
bûdavo nupinamas vainikas, po to ðá vainikà
parneðdavo namo, áteikdavo ðeimininkui, o ðis
vainikà pakabindavo ðventame kampe vieto-
je senojo, kurá po to sudegindavo, vëliau vyk-
davo vaiðës, kuriose dalyvaudavo visi, kas pa-
dëjo nuimti derliø).
DUONA IR SU JA SUSIJÆ
PAPROÈIAI
Nuo seno duona – pagrindinis ir svarbiau-
sias lietuviø maistas. Jie tikëjo, kad duona ap-
leidþia tuos namus, kuriuose nëra brangina-
ma, gerbiama. Lietuvoje dar mûsø senoliai, pa-
rodydami gerà valià ir svetingumà, sveèià pri-
imdavo ir palydëdavo su duona ir druska. Duo-
nos neðdavosi ir á sveèius. Duonos bûdavo
dedama ir á pradedamo statyti namo pamatus
– taip bûdavo stengiamasi namus apginti nuo
negandø, piktøjø dvasiø. Þinomas ir toks lie-
tuviø paprotys: kambaryje paðarvojus mirusá-
já, ant stalo padëdavo duonos kepalà.
 Gyvoji kultûros tradicija LAURÎNS. OGNËIS
GLUOBIEJË ÐVËNTË.
ROGPJÛTË 10 D.

ÞUOLËNË. Rogpjûtë 15 d.
Aple tou laika jau stëprç juntams ateinous
rodou. Pu Laurîna stëprç atðal ondou, perkûns
retâ kumet betrenk. Þmuonis pelno tëmpo mais-
tou kas bolvës, bûn jau ër prinuokusiu vuobu-
lû, këtû rodëns gierîbiu.

Ðvëntës iðtakas – gëliuo senuovie. Ëlgâ
bova prijimta lig pat rogpjûtë 15 d. nevalgîtë
naujuojë derliaus. Sakuoma: je par Þuolënës
i baþnîèë noëisi be kvietku, þuolînu bukietelë
– vel’s ispërs i oudëga.
Þuolënës ëðvakaries vësë seniau liuob
gerâ nosëpraustë, ëðsëvanuotë përtie ër tçp
vësus pasëbëngosës jevapjûtës neðvaromus
nosëplautë. Par þuolënë i vëina krûva nu se-
na îprasta rinktëis vësâ gëmënç, nes je tuo
nepadarîsi, metâ bûs biednë. Dabâ graþiausç
Þuolënë îr ðvëntama baþnîèiuo. Tou dëina i
baþnîèë þmuonis nešas ðvëntintë gieliû, kat-
ruos soskintas ëð darþelë, bukietieli. Pri tû
kvietku gal dar pridietë ër vaistiniu þuolînu ða-
DRAUDËMÂ, SPIEJËMÂ
Paruoðë ÈERNECKÎTË Laima
Ligi pat Laurîna negal keptë bolviu, vuobu-
lû, këtû vaisiu, nes gali prisëðauktë onkstîvas
kieliu, ivairiû jevû varpu. Pašvëntintus þuolînus ðalnas.
liuob sauguotë, anus kaiðiuojë nomûs pu Par Laurîna i vëdo neveþk ni jevû, ni ðëina –
balkçs – þmuonis vierëjë, ka tëi þuolînâ suodîba gali prisëðauktë perkûna, sopîkintë ðv. Laurîna.
nu vësuokiu nelaimiu apsauguos. Par þuolënës Je par Lurîna nelîn – tâs metâs rçk lauktë
paðvëntintus bukietelius onkstiau þmuonis liuob daug gaisrû.
dietë ër mërosçjem i graba. Seniau i baþnîèë
Þuolëniu dëina paðvëntintë þmuonis liuob neð-
tëis ër naujuojë derliaus rîðulieli, rogepjûtës pa- BALTRAMIEJOS,
baigtoviu vainëka grûdû saujelë. Ka këtû metu
derlius gerâ oþderietom, ka anou aplënktuom
GONDRÛ ËÐLIEKËMA
vësuokës negandas, parsëneðtus paðvëntintus ÐVËNTË
grûdus liuob imaiðîtë i sieklâ skërtus grûdus. ROGPJÛTË 24 D.
Par Þuolënë seniau þmuonis i baþnîèë liuob
neðtë ðvëntintë ër pëktþuolës ëð tû laukû, kor Nu sena þënuoma, ka mûsa kraðtûs gondrâ
sunkç liuob bûtë anas ëðnaikintë. Pu paðvën- ëðlek prið pat Baltramiejo. Tou laiko bëngas ðël-
tënëma liuob parneðtë tas vasaras dëinas, varlës prûdûs „uþkimst“. Ap-
anas atgal i lauka ër le tou laika îr pradedamë rautë lënâ, soveþams
tën pat padëigtë. Se- i vëdo vasaruojos. Dëina gerâ sotrumpie,
niau þmuonis tëkiejë, dieltuo ûkininkâ onkstiau nu Baltramiejaus
ka par Þuolënë rçk ðeimînâ neliuob bedoutë pavakariû. Pu Baltra-
ðvëntintë ër darþuovës miejaus prasëded vesieliu laiks.
– paskou anuom gal Je par Baltramiejo uors gers – gali lauktë
gîdîtë sosërgusius sausa rodëns.
gîvulius.
Nu sena tou dëina
BORTÂ
þmuonis liuob dieka- * Mergâtës Baltramiejaus dëina ëðkas dou-
vuotë ër aukuotë oþ belë ër, atëjosës pri anuos, pu këik laika veiz,
ëðauginta derliu deivç kas tën îr. Je pamata vuortinkli – þëna, ka bû-
gimdîtuojç Ladâ. Par sëmâsis vîrs bûs puons, vo je doubelie pamata
Þuolënë îr lonkuomë skrozdë a kuoki këtuoki maþa vabalieli –
gëmënës, sosiedâ ër sosëþanîs so obago.
draugâ, prisëmënamë * Je nuori pamatîtë sau skërtouji, vësa Bal-
mërë þmuonis. tramiejaus dëina nieka ni ont dontëis nediek ër
Þuolëniu dëina pa- tik eidama goltë sovalgîk nemirkîta sëlkë. Tu-
guonis sava apeiguos met pu luovâ pasëdiek keturis ðakalelius ër tçp,
ëðskër rodëns Dagas – ka ëð anû ëðeitom kap kuoks ketvërtainëðks
Sambariu – ðventës ðolënë rëntinîs. I vëduri istatîk poudieli so von-
elemëntus. Par anou dënio. Nakti sosapnousi, ka dëdëlç nuori ger-
onkstiau mûsa pruo- të, vo pru ðali eit jaunëkâtis. Papraðîk, ka ons
tievç liuob diekavuotë padoutom atsëgertë. Je ons tuo vondëns pa-
derliaus deivç gimdî- sëms ër dous atsëgertë, þënuok, ka ons ër îr
tuojç Ladâ. tavâsis.
* Je Baltramiejaus dëina noejës pas sosie-
da pamatâ anou valgont bolvës, ër pats gali ne-
praðîts vëina bolvë nu tuo stala sovalgîtë – këtâs
Ið cikla „Þemaitëjë“. metâs gerâ ër tava, ër sosieda bolvës augs.
Danauskë Juona
portëgrapëjë (Nokelta
Paruoðë Þelvîtë i 30 p.)
Danguolë

Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 33

OÞGËMËMA ÐVËNTË
ROGSIEJË 8 D.
Ðvè. Mergelës Marijës gëmëma dëina. Da-
bar ana daugiausç ðvëntënama tik baþnîèiuo,
vuo seniau Lietovuo tuos dëinuos rîta ðeimîna
liuob stuoruotëis pri pusrîtiu stala sosiestë kar-
to, nes je bûs këtçp, anëi tëkiejë, ka gîvulius
laukûs gal apstuotë vëlkâ, gîvatës.
Tou dëina aple derliu, ateinontius metus
þmuonis daugiausç liuob spietë pagal gîvuliû
elgesi. Liuob sakîtë, ka je tou dëina pri nomû
prisëplak kuoki vuoverie, ana praded ðuokë-
nietë unt pastatû, gerû metu nelauk.
Aple tou laika þmuonis jau praded sietë nau-
jë derliaus rugius.
ÐËLËNË
Ðvëntama përmoujë rogsiejë savaitë. Lie-
tovuo dëdliausës ëðkëlmës par tou ðventë
vîkst Ðëlovuo – deðimtis tûkstontiu þmoniû i
tou Þemaitiëjës pakraðtë miestieli sotrauk tra-
dëcënç Ðëlovuos Ðvè. Mergelës Marijës Gë-
mëma (Ðëlëniu) atlaidâ. Kuoþna atlaidû dëina
îr apieravuojema kuokç nuorintâs intëncëjç.
Maldininkâ èe sosërenk, ka padiekavuotom
Dëivaliou ër Ðvè. Mergelç Marijç oþ anëms
soteiktas maluones ar tëkiedamë sava maldo
solauktë stebûkla: ëðgîtë, iveiktë këtas anus
oþkloposës dvasënës ër fizënës negalës.
MÎKUOLS
ROGSIEJË 29 D.
Nu sena tou dëina þmuonis liuob spietë
uorus. Sakuoma:
Je par Mîkuolënës pot vakarinis vies, lîn –
lauk parmainingas þëimuos, nie so ragiems,
nie so ratâs nevaþiousi.
Je Mîkuolëniu dëina vies pot ëð pëitû arba
je ons îr þëimîs – þëima bûs ðalta, snëigavuos,
pavasaris bûs ðalts.
Je par Mîkuolënës ont þuoliû pamatîsi
vuoratinkli apvalio vëdorio – ateinontçs metâs
solauksi vësuokiausiu pëktomu. Je tamë
vuortinklie atrasi mosë – lauk prastû metu, je
tën bûs kuoks kërmëns – metâ lauk gerë. Je
vuortinklis toðts – þmuoniû lauk sunkës lëgas.
MARTÎNS
LAPKRËSTË 10 D.
Paskotëniuojë rodëns ðvëntë. Tou dëina se-
niau daug kor ûkininkâ liuob pradietë atsës-
kaitîtë so somdënçs oþ metu darba.
Par Martîna îr spiejems Kaliedu uors. Sa-
kuoma, ka je par Martîna ontis unt leda – par
Kaliedas bûs unt ondëns ër ontrçp.
34
DAGOTUVËS
Rudens Lygë
Danutës Mukienës nuotrauka
Lygë – rudens lygiadienis. Jis ðvenèiamas
apie rugsëjo 22 d., kai diena susilygina su
naktimi, tuo metu, kai uþbaigti svarbiausi ru-
dens darbai, þemë pradeda ruoðtis þiemai.
Daga – dygimo (rudens sambariø) ðven-
të. Ji prasideda uþbaigus þiemkenèiø sëjà, kai
grûdas pradeda leisti ðaknis. Dagos metu pa-
ðventinamas Dievo valion atiduodamas javas.
Sambarëmis ðià ðventæ pavadino J. Dlugo-
ðas. J. Basanavièius yra paskelbæs senoviná
kreipimàsi á oþelá (spëjama, kad naudotas
Dagos apeigø metu).
Rudens Lygëje itin svarbus vaidmuo ten-
ka ugnelei. Jei pavasario Lygëje ji uþgesina-
ma, tai rudens Lygëje uþdegama, pamaitina-
ma: þibintai papuoðiami þalumynais, gëlëmis.
Panaðià ðventæ turi ir latviai. Tai Jumio, der-
LITERATÛROS, PANAUDOTOS RENGIANT
TEKSTUS APIE KALENDORINES ÐVENTES IR PAPROÈIUS, SÀRAÐAS:
1. Almonaitienë J. Ðvenèiø ratas. Vilnius:
Vyturys, 1998.
2. Balys J. Lietuviø kalendorinës ðventës.
Vilnius: Mintis, 1993.
3. Bliumas R. Etninës psichologijos ávadas.
Vilnius: Vilniaus universitetas, 1998.
4. Borusevièienë N. Lietuviø etninës kul-
tûros bruoþai. Ðiauliai, 2001.
5. Brazytë-Bindokienë D. Lietuviø papro-
èiai ir tradicijos. Èikaga, 1989.
6. Buraèas B. Lietuvos kaimo paproèiai.
Vilnius: Mintis, 1993.
7. Daukantas S. Bûdas senovës lietuviø,
kalnënø ir þemaièiø. Kaunas: Ðviesa, 1935.
8. Dundulienë P. Lietuviø etnografija. Vil-
nius: Mokslas, 1982.
9. Greimas A. J. Tautos atminties beieð-
kant. V., 1990.
10. Gutautas S. Lietuviø liaudies kalendo-
rius. Vilnius: Vyturys, 1991.
11. Imbrasienë B. Lietuviø kalendorinës
ðventës. Vilnius, 1990
12. Krukauskienë E., Trinkûnienë I. Etni-
nës kultûros raiðka ir sklaida vidurinëje ðvie-
timo grandyje. Vilnius: Socialiniø tyrimø insti-
Parengë Tadas BAÐKAUSKAS
liaus dievybës, kuri uþtikrina visokeriopà gero-
væ, laimæ, ðventë.
Prûsai per derliaus pabaigtuves ðvæsdavo Kur-
kio, derlingumo, vaisingumo dievybës ðventæ.
Þinoma, kad XVI a. Trakuose ir Vilniuje vyk-
davo garsios tuo metu Atlaibo (Atlambos) ðven-
tës renginiai. Trakuose ðventë prasidëdavo, o
baigdavosi Vilniaus Bokðto (Bastëjos) poþemi-
nëje ðventykloje. Ðià ðventæ yra apraðæs Vilniaus
vaitas A. Rotundas. Tikromis rudens ðventëmis
galima laikyti ir linamynio talkas, vykusias seniau
Lietuvos kaime. Á tokias talkas vakarais susirink-
davo didelis pulkas þmoniø. Diena su naktimi èia
tarsi susikeisdavo vietomis. Darbà po pusiaunak-
èio pakeisdavo jaunimo ðëlionës, ávairûs pasa-
kojimai apie paslaptingus ir baisius nutikimus,
dainos apie linà.
tutas, 2002
13. Kudirka J. Paproèiai ir kaimo kultûra. Kau-
nas: Ðviesa, 1986.
14. Lietuviø etnografijos bruoþai. Vilnius,
1964.
15. Skrodenis S. Kaukës þemaièiø kultûroje
// Liaudies kultûra IV. Vilnius, 1996.
Valanèius M. Þemaièiø vyskupystë. V., 1848.
16. Vyšniauskaitë A., Kalnius P., Paukðtytë.
R. Lietuviø ðeima ir paproèiai. Vilnius: Mintis,
1995.
17. Vyðniauskaitë A. Mûsø metai ir ðventës.
Kaunas: Ðviesa, 1993.
18. Vyðniauskaitë A. Lietuvio namai. Vilnius:
Lietuvos liaudies kultûros centras, 1999.
19. Liaudies kultûra. 1995, Nr. 5.
20. Tautiškumas kaip vertybë tûkstantmeèiø
sandûroje. Vilnius, 2002.
21. Tautosakos darbai I (VIII). Vilnius, 1991.
22. Šventorkalnis. Þemaitijos nacionalinio
muziejaus leidinys. 2001-2002 metai.
23. Elektroniniuose leidiniuose „Penki
kontinentai“ http://www.5ci.lt ir „Lietuvos
Romuva“ http://www. romuva.lt skelbiamos
publikacijos apie lietuviø kalendorines ðventes.

LAPKRËSTË pradë
Bezara Vidmanta portëgrapëjë
Paruoðë PRUÐINSKIS Konstantîs
VËSË ÐVËNTÂ
Lapkrëstë 1-uoji. Tou dëina prisëmënam
mërusiûsus, soðelpam vargðus, katrëi dël lë-
guos ar netorta negal patis savëm pasërûpin-
të. Par Vësus ðvëntus nereikietom oþmërðtë
aplonkîtë pasëlëguojusiu sosiedu, aptvarkîtë
anus, nereikietom pasëgailietë ëðmaldas.
Katalëku baþnîèë tou ðvëntë îvedë 1480 m.
kap Vësû mërusiûju pamëniejëma ðvëntë.
1455-1488 metâs Dluguoðos (Dlugosz) raðë,
ka þemaitç tou ðvëntë jau tor ër par anou pri-
simën mërusiûsius. Puoðka Dionîzos sava ron-
kraðtiûs nuruoda, ka Vielëniu dëina vësuo Lie-
tovuo ër Þemaitiûs vîkst vaiðës, skërtas mëru-
siûju atmënëmou: îr vaiðënamë svetç, oba-
gams doudama ëðmaldas. D. Puoðka nuruo-
da, ka îr gërdiejës aple tou, ka Vësû ðvëntû
dëina Pakurðie liuob vîktë vaiðës unt kapëniu,
bet anas oþdraudë. Balë Juona kninguo „Lie-
tuviø kalendorinës ðventës“ (Vilnios, „Mintës“,
1993, p. 279) rondam tuokës eilelës: „Þemai-
èiai yra átikëjæ, jog Visø ðventø naktá, tuojau
po pirmøjø gaidþiø, visos vëlës yra paleidþia-
mos ið skaistyklos ir nebekenèia kanèiø. Ta-
da jos visais keliais ir takeliais, bûriais ir pa-
vieniui, traukia melstis á baþnyèias arba eina á
savo namus aplankyti gyvøjø. Pamaèiusios de-
gant þvakeles, jos ateina ir meldþiasi prie ðven-
tøjø smûtkeliø. Maþø vaikø vëlelës, kurios pa-
laidotos dar vystykluose, negalëdamos paei-
ti, riedëtë rieda baþnyèion… Kiekvienà Vëli-
niø vakarà jis (dvasiaregys, varpininkas) eida-
vo á kapines maþø, negalinèiø paeiti vaikø vë-
leliø baþnyèion neðti… Uþsikabindavo jos uþ
juostos, ant peèiø sulipdavo, á kiekvienà ran-
kà po keturias paimdavo ir neðdavo baþny-
èion. Ið baþnyèios vël á kapus nuneðdavo“.
M. Strijkovskis pu tuo, kai Þemaitëjë jau
bova apkrikštîta aple pusantra šimta metu, oþ-
raðë, kad Ilgiu ðvëntë èe prasided „per Visus
ðventuosius ir jai net didþiausias vargðas turi
namuose turëti alaus. Prisimenant mirusiuosius,
geriama kelias savaites. Anksèiau, pagonybës
laikais, ta ðventë buvo ðvenèiama griaustinio
dievo Perkûno garbei“.
Kaltinienûs oraðîts tuoks pasakuojëms: „Vie-
nà kartà prieð ðventes gaspadinë liepë iððluoti
trobà ir iðbarstyti smiltimis. Ryto meto þiûriu, kad
pilna troba maþø pëdeliø iðpëdþiota. Ið kur da-
bar tos pëdelës, namuose nei vieno maþo vai-
ko nëra. Tik atsiminusi, kad Visi ðventi, supra-
to, kad tai buvo atëjæ jos maþi miræ vaikai.“
[Lietuvos tautosakos archyvas [Lietuviø
tautosakos archyvas (LTA)1167/655].
Trîðkiûs þmuonis nu sena tëkiejë, ka Vësû
ðvëntû dëina nomëi rçk pareitë lig auðruos, nes
je ëisi vieliau, kelie vës klîsi. Tou dëina nieka
negal dërbtë, nes artëmûju darbâ vargën më-
rusiûju dûðelës (LTA 549/186).
Tûs patiûs Trîðkiûs bova tradicëjë Vësû
Ðvëntû vakara senëisëms kaima gîventuojems
soeitë i vëina vëita (Uþdûðënë) ër gëiduotë
ðvëntas gëismës (LTA 1165/39).
Par Vësus ðvëntus liuob þmuonis ër spietë.
Rasëiniûs þmuonis tëkiejë, ka je par Vësus ðvën-
tus medç tebie so lapâs, lauk lëgû (mara) epi-
demëju.
Vuokîtiû geuografs Miunsteris îr palëkës þë-
niû, ka seniau þemaitç degëna sava nomërie-
lius, vuo vieliems liuoms aukuotë nomûs: pa-
sëstatîs krasë, padies ont anuos valgius, laistîs
ognevëitë so mido. Anëi liuob tëkietë, ka nakti
atejosës vielës vaiðënas ër lëikt kontënas (Bas.
Vël. p. XLV).
ËLGËS, VIELËNËS
Lapkrëstë 2 d. Pagal baþnîtini kalënduorio –
Mërusiûju pamëniejëma ðvëntë, pagal liaudës
kalënduorio – Ëlgës, Vielënës.
Nu sena þmuonis tëkiejë, ka tou muomën-
Þ e m a i è i ø
Gîvuoji kultûras tradicëjë
to, ka þmuogos mërðt, anuo vielie (dûðë) at-
sëskër nu kûna ër paskiau gal bëndrautë so
gîvâsçs, retkartçs anus lonkîdamas.
Dar ëð paguonîbës laikû îr atejës papruotîs
atskëras ðvëntës skërtë vieliems. Tuokës îr ër
Vielënës. Îr þënuoma, ka tuokë dëina þmuonis
seniau ë mûsa kraðtûs ont kapëniu liuob
valgîtë, ont artëmûju kapû liuob palëktë mais-
ta ër gierëmu. J. Lasickis kninguo „Apie þe-
maièiø dievus“ (1615 m.) apraða Þemaitëjuo
ëðlëkusius paguonëðkus Vielëniu papruotius:
„Per ðias ðventes jie (þemaièiai) kvieèia numi-
rëlius ið kapø á pirtis vaiðëms. Kiek pakvieèia,
tiek këdþiø tam tikslui pastatytoje vietoje su-
stato, tiek rankðluosèiø, marðkiniø patiesia, o
stalà apkrauna valgiais, gërimais. Po to sugrá-
þæ á savo pirkias, tris dienas geria, o visus ap-
darus ir valgius aplaistæ palieka kapuose“. Pa-
guonîbës laikû mërusiûju pagerbëma ër vaiðë-
nëma papruotç daug kor îr iðlëkë lig pat mûsa
dëinû.
Katalëku baþnîèës liturgëjuo Vielënës – vë-
sû mërusiûju pamëniejëma, malduos oþ anus
dëina – îr lapkrëstë ontruoji.
Ðëndëin îprasta, ka prið Vielënës vësë pa-
sërûpën sotvarkîtë sava gëmënaitiu ër draugû
kapus. Tradicënës kvietkas – krizantemas. Ka-
pus þmuonis stuoruojës papouðtë skuoningâ,
prabongç – kas kâp tik muok, këik beëðgal.
Vielëniu vakara unt kapû þmuonis oþdeg þva-
kelës – ont sava artëmûju kapû ër unt tû, katrû
kapieliu nebier kam priveizietë. Þvakieliu og-
nelë simbuolizoun gîvûju ër mërusiûju rîði.
Dietë maista, gierëmu unt katalëku kapû –
tuokiuos maduos Þemaitëjuo jau nebier.
Tradicënë Vielëniu dëina Þemaitëjuo ðçs
laikâs praeit panaðç tçp: Vielëniu rîta atsëkielë
þmuonis atlëikt bûtëniausius darbus, pu tuo
gerâ ëðsëpraus, pasëpouðt, noeit i baþnîèë, ap-
lonkîtë artëmûju kapus, oþdeg ont anû þvake-
lës, pasëmeld, pagëid (Þemaitëjuo par Vielë-
nës tonkç pri kapû, mërusiûju artëmûju pa-
praðîtë, grajëj trûbuoèç), vuo pu tuo pasok i
nomus. Ka sosërenk vësa ðeimîna, kuoþnos
nosëplaun ronkas ër siedas pri vakarienës.
Daug nebaliavuo. Veinor pavalgë stala nokraus-
ta, këtor – ne, nes daug kas vierëj, ka Vielëniu
nakti i nomus pargrîþt mërusiûju dûðelës ër
anuoms rçk bënt simbuolëðkâ palëktë maista.
Þemaitç nu sena tëk, ka je medç vëns i këta
plakas, gërgþd, je katëls, nusunkos bolvës,
ðnîpðt, je malkas peèiou cîp, kuokëi këtuokëi
gailë garsâ gërdas – vielës kriuok, malduos
praða, nes ba malduos anuoms nepakajos.
Tumet jau nieka nebrçk lauktë, vuo tik klauptëis
ër melstëis. (J. Kudirka „Vëlinës“ Vilnius:
„Mokslas“, 1991, p. 21).
þ e m ë 2003/1 35

ADVENTAS, Ðv. Andriejus
Adventas – ikikalëdinis laikotarpis, susikau-
pimo, pasiruoðimo Kristaus atëjimo á ðá pasaulá
ðventei – Kalëdoms (þodis adventus lotyniðkai
reiðkia artëjimà, atëjimà). Pieð prasidedant Ad-
ventui, pasibaigdavo piemenëliø darbo sezo-
nas. Jie atsisveikindavo su savo ðeimininkais
ir iðkeliaudavo namo pailsëti, ðvæsti Kalëdø.
Advento trukmë nevienoda. Jis prasideda
ketvirtà sekmadiená prieð Kalëdas ir tæsiasi nuo
22 iki 27 dienø – iki Kûèiø.
Pas mus áprasta Advento pradþia laikyti lap-
krièio 30-àjà, Ðv. Andriejaus dienà.
Nuo seno tà dienà pagal orà, dangaus kû-
nø padëtá buvo áprasta spëti, koks bus ateinan-
èiø metø derlius. Nemaþai Ðv. Andrejaus dienà
bûdavo ir ávairiausiø spëjimø, susijusiø su bû-
simu jaunikiu ir vestuvëmis. Beje, tokie pat bur-
tai, spëjimai populiarûs ir per Kalëdas, Naujuo-
sius metus. Iki mûsø laikø yra iðlikæ Advento
laikotarpio þaidimai „Jievaras“, „Jaðèeras“.
Anot tyrinëtojø, jie turëtø bûti senøjø Saulëgrá-
þos ðvenèiø apeigø dalis.
BURTAI, SPËJIMAI
* Daug kur Lietuvoje merginos, norëdamos
susapnuoti joms þadëtàjá, Ðv. Andriejaus die-
nà pasiima saujà kanapiø, aguonø ar linø sëk-
lø (sëmenø), nueina prie ðulinio ir, tris kartus
apeidamos apie já, kartoja „Sëju, sëju kanapes
aplink ðulinëlá / Duok, Dieve, þinot, su kuo bû-
siu visà viekà gyvent“ ir iðbarsto sëklas. Po to
ið karto sugráþta namo, po pagalve pasideda
vyriðkà drabuþá ir atsigula, tikëdamos, kad jø
sapnas bus pranaðingas.
* Jei Ðv. Andrejaus dienà badausi, o vaka-
re eidamas suvalgysi kà nors sûraus, bûtinai
susapnuosi jaunikaitá, kuris tau pasiûlys atsi-
gerti vandens. Jei taip atsitiks, þinok, kad tas
jaunikaitis – bûsimasis tavo vyras.
* Jei nori suþinoti, iðtekësi ateinanèiais me-
tais ar ne, Ðv. Andrejaus dienà nusiskink vyð-
nios ðakelæ ir pamerk. Jeigu ði ðakelë iki Kalë-
dø praþydës, iðtekësi.
PER ADVENTÀ NEVALIA:
Linksmintis (šokti, dainuoti, burtis, lankyti
merginas ir pramogauti su jomis).
Taèiau… Reikëtø atsiminti, kad daina dai-
36
Gyvoji kultûros tradicija
Parengë Juozas RÛKAS
„Rûpintojëlis“. Dailininkas Rimtas Tarabilda
nai nelygu. Seniau per Adventà þmonës, lauk-
dami saulës sugráþimo, atlikdavo ávairias apei-
gas. Joms bûdavo skirta daug dainø. Leidiny-
je „Lietuviø kalendorinës ðventës“ (p. 25), Sta-
sys Gutautas nurodo, kad „tyrinëtojø paskai-
èiavimu, du treèdaliai visø þinomø kalendori-
niø dainø yra susijusios su saulës gráþa. Ðias
dainas vadina advento arba kalëdinëmis. Jas
dainuodavo per visà adventà, o neretai ir iki
Trijø Karaliø. Dainuodavo vakarodami, susirin-
kæ bendrai kà nors dirbdami. (…) Vakarais ne
tik dainuodavo adventines dainas, bet ir þai-
sdavo advento þaidimus, ðokdavo ratelius“.
PASNINKAS
Seniau per Adventà pasninkaudavo (nebu-
vo galima valgyti nieko pieniðko ir mësiðko)
net tris kartus per savaitæ (treèiadiená, penkta-
diená ir sekmadiená). Dabar – penktadiená.
PER ADVENTÀ
* Nepilk pagalviø, nes varnos ateinanèiais
metais þàsiukus iðneðios;
* Nevyk botagø – avims galvos suksis;
* Daug sniego – bus geras vasarojus.
KÛÈIOS... Mûsø protëviai pagal senàjá
liaudies kalendoriø per Kûèias, kada naktis il-
giausia, atsisveikindavo su senaisiais metais,
o kità dienà, per Kalëdas, kai diena po uþsitæ-
susio laukimo pagaliau pradeda ilgëti, ðvæsda-
vo Naujøjø metø sutikimà. Ðventvakariø eigoje
daugelis Lietuvoje iki pat ðiol ðvenèia dar dve-
jas kûèias: Naujøjø metø iðvakarëse – Maþà-
sias kûèias, o sausio 6 d. – Kûèelës, labiau þi-
nomas Trijø Karaliø vardu. Svarbiausios – pir-
mosios Kûèios.
Kûèiø pavadinimas kilæs nuo pagrindinio
ðios ðventës patiekalo – kûèios – pavadinimo.
Ið ryto pagal tradicijà visi ðeimos nariai at-
lieka svarbiausius darbus, po to gerai nusiprau-
sia, iðsivanoja pirtyje (taip simboliðkai apvaly-
dami save ne tik nuo neðvarumø, bet ir nuo
blogio bei ligø) ir, per dienà daþniausiai nieko
nevalgæ, o jei valgæ, tai tik sausai, vakarop së-
da prie Kûèiø stalo. Daugelis net ir ðiandien
mûsø kraðte tiki, kad iki Kûèiø reikia atlikti vi-
sus svarbiausius darbus, atiduoti visas skolas,
susitaikyti su þmonëmis, kuriems kà nors ne-
gero esi padaræs, ar kurie tave yra áskaudinæ.
Prieðingu atveju visà laikà bûsi paskendæs sko-
lose ir nuolat nesutarsi su aplinkiniais. Nuo se-
no patariama per Kûèias uþmirðti „að“ (savàjá
ego). Tà dienà turi màstyti tik apie „mes“.
Daugelyje Lietuvos vietø Kûèiø dienà bûda-
vo tradicija dirbti tokius darbus, kurie kitais me-
tais turëdavo sëkmæ lemti. Buvo tikima, kad jei
Kûèiø dienà ið miðko parsiveði bent vienà veþi-
mà malkø, visus metus darbai seksis.
Nuo seno daugiausia darbo prieð ðventes
bûna moterims. Jos turi ne tik áprastus namø
darbus atlikti, bet ir trobas iððveisti, Kûèioms
bei tuoj po jø einanèioms Kalëdoms skanaus
maisto priruoðti, o vakare dar ir á pirtá suspëti.
Kûèios – iðimtinai ðeimos ðventë, bet nuo
seno Lietuvoje buvo áprasta toká vakarà á sve-
èius pasikviesti ir netoliese gyvenantá vieniðà
kaimynà. Jei dël ligos ar kitø negandø jis pats
ateiti negali, tai jam bent pavalgyti kà nors nuo
Kûèiø stalo priderëtø nuneðti.
Daugelyje vietø nuo seno sakoma, kad tas,
kuris ilgiau Kûèias valgys, ilgiau gyvens, tam
tëvo ûkis atiteks. Galima iðgirsti ir tokià versi-
jà: kas pirmas Kûèias pavalgys, tam ateinan-
èiais metais darbai geriau seksis.
Þemaièiai tiki, kad iki Kalëdø miðke nevalia
kirsti malkø. Jei nepaklausysi, ramybës neduos
numirëliai, miðke pasirodys þila, gailiai dejuo-
janti moteriðkë, iki Kalëdø sukirstos malkos,
parveþtos namo, uþdegs trobà. (Kaltinënai).
Ðeimininko pareiga Kûèiø vakarà grûdais
pabarstyti trobos kampus, krikðtasuolá, þidiná.
Kûèiø dienà kambarys daugelyje Lietuvos
vietø papuoðiamas „sodu“, ið ðiaudeliø ir me-
deliø padarytais paukðteliais. Ðiandien dauge-
lis jau puoðia ir eglutæ (rekomenduotina tradi-
ciniais papuoðalais). Anksèiau Kûèiø dienà á
kambará parneðdavo egliø, puðø, ar kadagio
ðakeliø ir jomis papuoðdavo kambará. Kai ku-

KÛÈIOS. Gruodþio 24 d.
Parengë Mindaugas JANKAUSKAS
riuose Lietuvos regionuose trobos kampe pa-
statydavo trijose vietose perriðtà javø pëdà,
kambaryje uþdegdavo daug þvakiø.
Nuo seno Kûèiø vakarà daugelyje sodybø
degindavo graudulinæ þvakæ, kûrendavo ber-
þines pintis ar kelmus, pliauskas – þidiniui uþ-
gesti Kûèiø vakarà buvo nevalia.
Stebuklinga Kûèiø naktis. Sakoma, kad ly-
giai dvyliktà valandà nakties net vanduo vynu
gali pavirsti.
ORO SPËJIMAI
* Jei Kûèiø diena saulëta – kitais metais ga-
li tikëtis gero pupø ir þirniø derliaus, jei lyja –
mieþiai gerai derës.
* Þemdirbiai Kûèiø naktá þiûri á dangø. Jei
naktis þvaigþdëta, giedra – tai þenklas, kad at-
einanèiais metais gyvuliai gerai augs, bus daug
vaisiø, miðko gërybiø, o jei apsiniaukusi – bus
geras javø derlius.
PER KÛÈIAS NEGALIMA
* Valgyti mësiðkus patiekalus.
* Sakoma, kad jei per Kûèias kam nors kà
paskolinsi, tai jam kartu ir savo laimæ atiduosi.
* Nelauþyk balanø, neskaldyk malkø, nes
gyvuliai gali ragus nusilauþti.
* Negalima ir siûti, nes prieðingu atveju
avims galvos svaigs, gyvuliai sunkiai priauglio
susilauks.
* Verpti, malti, malkø skaldyti, kulti taip pat
negalima. Ðie triukðmingi darbai gali supykinti
Perkûnà, o ðis sukels ateinanèiø metø didþiu-
les vasaros audras, jos pakenks pasëliams, gy-
vuliams, trobesiams, þmonëms.
* Kûèioms nepalik nesuverpto kuodelio, nes
já prispjaudys raganos.
* Sakoma, kad Kûèiø naktá dvyliktà valandà
gyvuliai ima tarp savæs kalbëtis, taèiau þmo-
nëms nevalia jø klausytis, nes tas, kas jø kalbà
iðgirsta, greitai mirðta.
KÛÈIØ BURTAI
Jø itin daug ir jie panaðûs á ðv. Andriejaus
bei Kalëdø burtus. Ðtai keletas ið jø:
* Kûèiø vakarà po vaiðiø, jei esi dràsus, uþ-
Gyvoji kultûros tradicija
lipk ant aukðto ir þiûrëk á stalà, prie kurio val-
gei. Jei pamatysi karstà, greitai mirsi, jei mer-
ginà – vesi. (Skuodo rajonas, Ylakiai). Kiti Kû-
èiø naktá þiûrëdavo á veidrodá. Reikðmës tos pa-
èios: karstas – mirtis, mergaitë – vestuvës.
* Pasibaigus Kûèiø vakarienei, mama pa-
ima kvieèiø saujà ir beria grûdus vaikams ant
galvø – kuris ið jø daugiau grûdø sugaus, tas
turtingiau gyvens.
AR IÐTEKËSI
ATEINANÈIAIS METAIS ?
* Ásipilk á dubená vandens ir suk já tol, kol
atsiras verpetas. Tada ámesk du angliukus. Jei
vanduo juos suneða á krûvà – iðtekësi, jei ne –
liksi viena.
* Paimk dubená vandens ir ámesk á já rûtø
vainikëlá. Jei vainikëlis plauks link tavæs – su-
lauksi pirðliø, jei á kità pusæ – ateinanèiais me-
tais vestuviø neðoksi.
* Iðbëk á kiemà, uþsimerkusi paimk klëbá pa-
galiø, po to parsineðusi namo suskaièiuok. Jei
porinis pagaliø kiekis – iðtekësi, ir prieðingai.
* Rûpi, kuri pirma ið merginø iðtekës? Ant
slenksèio kiekviena mergina padeda po ðliþi-
kà (kûèiukà, prëskutá) ir pavadina ðuniukà. Ku-
rios kûèiukà ðuo pirmiausiai nusièiups, ta
Þ e m a i è i ø
anksèiausiai iðtekës.
* Kûèiø vakarà mergina sugauna gaidá ir
duoda jam lesti duonos, grûdø ir vandens. Jei
gaidys geria vandená – vyrà gaus girtuoklá, jei
gaidys lesa duonà – vyras bus dykaduonis, jei
grûdus – darbininkas.
* Jei nori suþinoti, ið kurios pusës jaunikio
sulauksi, iðeik á laukà, spirk batà per vartus ar
per namo stogà. Á kurià pusæ batas atsisuks, ið
tos pusës ir jaunikis pasirodys.
* Kûèiø vakarà iðeik á laukà ir klausykis. Ku-
rioje pusëje iðgirsi ðuná lojant, toje ir tavo bûsi-
masis.
PROTËVIO KVIETIMAS PRIE
KÛÈIØ STALO
Pasiëmæs duonos kepaliukà, sodybos ðei-
mininkas tris kartus apeina savo trobà ir pasi-
beldþia á duris. Viduje esantys paklausia, kas
èia eina? Ðeimininkas atsako:
– Èia praðos ponas Dievas su kûèele. Tuo-
met jis áleidþiamas á vidø.
KÛÈIØ STALAS
Ant stalo ið pradþiø padedamas kuokðtelis
ið darþinës parneðto ðieno, ðienas plonai pa-
skleidþiamas (ðá ðienà ið ryto ðeimininkas iðne-
ða á tvartà ir padalija já gyvuliams, traukiant ið
po staltiesës ðienà, buriama, koks bus þmoniø
likimas. Kam ið vyrø pavyks iðtraukti ilgiausià
ðiaudà, tas ilgiausiai gyvens, na o merginai il-
gas ðiaudas praneða apie galimà senmergys-
tæ, trumpas – apie greitas vestuves, storas –
apie laimingà gyvenimà). Po to ant ðieno pa-
dedamas kryþelis, ant stalo uþtiesiama balta
staltiesë (nuo seno áprasta, kad ant Kûèiø sta-
Danutës Mukienës nuotraukoje –Vilniaus þemaièiø
paruoðtas Kûèiø stalas. 1998 m.
(Nukelta á 38 p.)
þ e m ë 2003/1 37
 (Atkelta
(Atkelta ið
ið 37
37 p.)
p.)
lo turi bûti visø graþiausia staltiesë). Kai kurio-
se vietose po Kûèiø stalu dar padëdavo ir javø
pëdà, arklio pavalkus.
Patiekalø turëtø bûti tiek, kiek metai turi më-
nesiø – 12 arba bent jau 9. Ðie skaièiai turi ma-
giðkà galià
Stalà ir ðiandien daug kas paðlaksto paðven-
tintu Velykø vandeniu, parûko kadugio verba.
Tradiciniai þemaièiø Kûèiø valgiai: virti ko-
pûstai su þirniais. Papildomai prie jø iðverda-
ma bulviø. Patiekiama ir cibulynë, dar silksriu-
be vadinama (valgoma taip pat su karðtomis
bulvëmis). Mëgstami ðliþikai (kûèiukai, prësku-
èiai), ávairûs þuvies patiekalai, rieðutai, medus,
spanguoliø ar aviþø kisielius, virtos pupos, spir-
ginë (daroma ið pakepintø grûstø kanapiø ar
sëmenø, druskos, dël skonio pridedama grûs-
tø pipirø), kanapiø pienas, alus, gira.
Kûèios – paskutinis Advento vakaras ir nuo
seno áprasta já praleisti santûriai. Susirinkus vi-
siems, sugiedama tradicinë giesmë, vyriausias
pagal amþiø þmogus arba sodybos ðeiminin-
kas pasveikina susëdusius prie stalo su Kûèio-
mis, padëkoja Visagaliui uþ tai, kas per metus
buvo gero, kà dangus ir þemë atsiuntë, palinki
sëkmës ateinanèiais, perlauþia duonà ir ja pa-
vaiðina kitus (dabar daþniausiai dalijamas baþ-
nyèioje paðventintas kalëdaitis – paplotëlis). Po
to palinkëjimais daþniausiai apsikeièia ir kiti ðei-
mos nariai. Ið gilios senovës mus yra pasiekæs
paprotys prie Kûèiø stalo paminëti ir pagerbti
gyvatæ – atseit po to visus metus bûsi saugus.
Sakoma, kad jei karðtà vasaros dienà bûda-
mas miðke prisiminsi, kokià savaitës dienà bu-
vo paskutinës Kûèios, gyvatës tavæs negels.
Prisimenami ir paskutiniaisiais metais miræ
artimi þmonës, tie ðeimos nariai, kuriø tà vaka-
rà dël ávairiø prieþasèiø nëra namuose.
Kûèiø vakarà daug kur yra tradicija padëti
lëkðtes (ar bent vienà ið jø) tiems ðeimos na-
riams, kurie jau yra miræ – tikima, kad toká va-
karà jø vëlës sugráþta á namus ir vaiðinasi kar-
tu. Dël tos paèios prieþasties vis dar gyvuoja
tradicija Kûèiø vakarà nenukraustyti vaiðiø sta-
lo – jei nukraustysi, giminiø aplankyti, namø ap-
þiûrëti sugráþusios vëlës neras vaiðiø, supyks.
Nuo seno gyvuoja tradicija Kûèiø vakarà
bent po kàsnelá Kûèiø stalo vaiðiø nuneðti á tvar-
tà gyvuliams – tai namø ðeimininko pareiga.
KÛÈIA
Svarbiausias ðventos Kûèiø vakarienës val-
gis. Jis skirtas tiek namiðkiams, tiek ir protëviø
vëlëms. Gaminant kûèià ðutinti ar padaiginti
kvieèiai (gali bûti ir mieþiai, rugiai), þirniai, pu-
pos, rieðutai, aguonos, kanapës sumaiðomos
su medumi pasaldintu vandeniu. Pagal tradici-
jà, kûèios turi paragauti visi, kas sëdi prie sta-
lo, indas su kûèia siunèiamas aplinkui stalà. Pa-
pildomai prie kûèios dar valgomi obuoliai, rie-
ðutai. Apeiginis kûèios valgymas turi lemti der-
lingus, vaisingus ateinanèius metus.
38
KALËDOS
Kæstuèio Vaitkaus nuotrauka
Ðvenèiamos gruodþio 25 d., tuoj po Kûèiø.
Nuo seno Kalëdos – Saulës sugráþimo, svar-
biausia Saulëgráþos ciklo ðventë. Seniau per
Kalëdas þmonës ðvæsdavo ir Naujuosius me-
tus. Kalëda simboliðkai vaizduojama kaip su-
gráþtanti Saulë. Lietuvai priëmus krikðèionybæ,
senàjà, dar ið pagonybës laikø mus pasieku-
sià Kalëdø ðventës prasmæ, papildë krikðèio-
niðkoji – Dievo sûnaus Jëzaus gimimas.
Lietuvos kaime per Kalëdas pasibaigdavo sam-
diniø tarnavimo laikas. Daþniausiai iki Kalëdø
jie atsisveikindavo su savo ðeimininkais ir iðei-
davo Kalëdø ðvæsti á savo gimtuosius namus.
A. J. Greimas raðo, kad „lietuviðkos Kalëdos
ne tik kad beveik nieko bendro neturi su krikð-
èioniðkàja ðiø ðvenèiø tradicija, jos visais savo
poreiðkiais, yra bendruomeninio solidarumo
ðventë. Ðio solidarumo atþymëjimas apima ne
tik ðeimynà plaèiàja prasme, bet ir gyvøjø bei
mirusiøjø bendruomenæ ir visà á ðeimà integ-
ruotà gyvatà. Kûèios maistu dalinasi ne tik su
naminiais gyvuliais ir bitëmis, bet ir su vaisme-
dþiais” („Tautos atminties beieðkant“, V. 1990,
p.332). Nuo seno gyvuoja tradicija pirmàjà Ka-
lëdø dienà visiems bûti savo namuose. Dau-
gelyje Lietuvos vietø Kalëdø pirmàjà dienà bu-
vo laukiami þydø tautybës þmonës – jei jie á
namus uþsukdavo, sakydavo, kad laimë namus
aplankë. Kaip ir per Kûèias, Kalëdø pirmàjà die-
nà elgiamasi gana santûriai. Kiek daugiau links-
mybiø – tik vakare. Sveèiø lankymas – antràjà
dienà. Tada sodybose pasirodo ir kalëdauto-
jai (persirengëliai). Populiariausi kalëdautojø
personaþai: oþys, vengrai, èigonai, mirtis, ar-
klys, gervë, meðka. Jø priedermë – graþias ora-
cijas sakyti, kalëdines giesmes giedoti. Kalë-
dautojus Lietuvoje gali sutikti ir Naujøjø metø
iðvakarëse per vadinamàsias Maþàsias arba
riebiàsias Kûèias. Jø metu vël vaiðinamasi tra-
diciniais kalëdiniais valgiais, tà vakarà sakomi
linkëjimai, ant ðventinio stalo dega blogá apva-
lanti þvakë, prisimenami saulëgráþos laikotar-
Gyvoji kultûros tradicija
Parengë Jurgita ÞALGIRYTË
piui bûdingi burtai, orø spëjimai.
Iki pat Trijø Karaliø – ávairios linksmybës,
þemdirbiø atokvëpio metas. Nuo seno áprasta
tarpuðvenèiu nedirbti kai kuriø sunkiø darbø,
nes ið to, anot mûsø protëviø, gali bûti dau-
giau bëdos negu naudos – ledai javus iðmuð ir
kitokios negandos lankys. Visiðkai nieko ne-
galima dirbti saulei nusileidus. Nuo Kalëdø iki
pat Trijø Karaliø tæsiasi ðventvakariai. Tuo laiku
tik á vakarëlius rinkis, ðok, dainuok, vaiðinkis,
másles mink, pasakas sek. Daugelyje Lietuvos
vietø tarpuðvenèiu nuo seno gali sutikti persi-
rengëlius. Jie iðmoningi, triukðmingi, visokiø
staigmenø ið jø gali sulaukti. Daþniausiai jie lan-
ko tas sodybas, kur tikisi uþ savo dainas, mu-
zikas bûti pavaiðinti, apdovanoti. Þemaitijoje se-
niau tarpuðvenèiu daþnai galëjai sutikti vaikð-
èiojant dvylika „berneliø“. Tai daþniausiai jau-
ni, energingi, iðmoningi, iðvirkðèiais rûbais ap-
sirengæ vyrai, kuriuos sutikæs iðgirsi tai, ko pa-
saulis negirdëjæs. Tokiomis dienomis nuo se-
no vaikðto ir senis Kalëda, kiek panaðus á da-
bartiná Kalëdø senelá. Anot tyrinëtojø, senojo
Kalëdos tik funkcijos buvo kitokios – jis ne do-
vanas dalydavo, o giesmes giedodavo, Sau-
lëgráþos ðvenèiø ciklo metu magiðkà galià tu-
rëjusius grûdus barstydavo, taip norëdamas
nulemti gerà bûsimø metø derliø. Nuo praëju-
sio ðimtmeèio pabaigos Lietuvoje ásitvirtino Ka-
lëdø eglutës puoðimo tradicija, atëjusi pas mus
ið Vakarø Europos (anot tyrinëtojø, ið Aukðtuti-
nio Reino kraðto). Pirmàsias eglutes Lietuvoje
pradëta puoðti dar XVIII a.
KALËDØ VAIÐËS
ÞEMAITIJOJE
Tradiciðkai per ðventes Þemaièiuose valgy-
ta daug ir ávairaus maisto, nes tikëta, kad tik
toje sodyboje, kur namiðkiai ir sveèiai per ðven-
tes linksmi ir sotûs, kur ðalia vargingai gyve-
nantis kaimynas neuþmirðtamas, per metus vis-
kas gerai seksis, geras derlius uþderës, gyvu-
liai seksis, bitës daug medaus prineð – tiems
namams Dievas bus palankus. Þemaièiuose iki
pat ðiol gyvas tikëjimas, kad tik tas þmogus,
kuris kitam gera daro, per ðventes vargðø ne-
uþmirðta, po mirties gali tikëtis Dievo malonës.
Þinoma, kad senovëje pirmuosius Kalëdø vai-
ðiø kàsnelius ir pirmàsias taures gërimø mûsø
protëviai aukodavo vëlëms – maistà numesda-
vo þemyn (daþnai po stalu), o gërimus iðpilda-
vo á kambario kampà. Na, o visa, kas likdavo
nuo Kalëdø stalo, bûdavo nuneðama ir pade-
dama ant mirusiøjø kapø.
Pusryèiams daþniausiai valgomi ðalti patie-
kalai, daug kur ir ðiupinys su kiaulës uodega.
Itin mëgstamas Kalëdø valgis – troðkinti kopûs-
tai su kiauliena ir karðtomis bulvëmis (kiaulie-
na per Kalëdas simbolizuoja sotumà ir skalsà).
Ðventëms iðverdama ðaltienos (koðelienos).
Kalëdø dienà þemaièiai neapsieina ir be nami-
nio pyrago, sûrio, medaus, obuoliø, grybø, rie-
ðutø. Daugelis já paskanina aguonomis, uogo-
mis. Ant Kalëdø stalo tradiciðkai dedama ir tai,
kas liko nuo Kûèiø vakarienës. To gero reikia
neuþmirðti nuneðti ir gyvuliams. Mëgstamas ir
alus, naminë gira.
ORO SPËJIMAI
* Jei Kalëdø rytà ðalta – tikëkis vëlyvo pa-
vasario, snigs net per Velykas.
* Jei Kalëdø pirmoji diena graþi, saulëta –
visi metai bus geri.
* Jei per Kalëdas miðke medþiai apðarmo-
jæ, bet ðiaip jau lauke nelabai ðàla – vasara bus
lietinga, gali tikëtis stipriø perkûnijø.
* Jei Kalëdø dienà ið ðieno byra sëklos –
ateinantys metai bus geri.
* Jei per Kalëdas stipriai pasnigæ – per Ve-
lykas þolë bus suþaliavusi.
Mesëdis,
Mesiedas
Tai laikotarpis tarp Kalëdø ir Uþgavëniø. To-
kiu metu nuo seno kaime þmonës daþniausiai
vakarais rinkdavosi kurioje nors troboje ir uþsi-
imdavo smulkiais þiemos darbais: kas verpda-
vo, siûdavo, kas panèius vydavo. Tokiu laiko-
tarpiu kaime bûdavo daug pramogaujama. Tai
dienos, skirtos ir giminiø lankymui – tam dabar
kaip niekad laiko daug, nes svarbiausi darbai
nudirbti. Ið peties tokiu metu triûsia tik tie, kas
statybomis uþsiëmæs, kam malkø reikia pasi-
storoti, kas miðkà kerta.
Vuo juk galietom bûtë...
(Atkelta ið 23 p.)
kuom pruoguom, pavîzdiou, gëmëma dëina.
Pasëveiziejos, kap tuokës paslaugas teikamas,
nadëdëlç beaiðko, kor mes gîvenam – Lieto-
vuo, Amerikuo, Vuokîtëjuo a dar këtor. Je tçp
ë tuoliau bûs, gal vëina dëina atsëtëktë tçp, ka
bûrîs svetëmûm þmuoniûm, katrëi nator gëles-
në sopratëma aple mûsa tradicëjës, papruo-
tius, apeigas, ër i mûsa ðeimuos ratieli pri Ku-
èiûm stala a Velîku përma dëina sogarmies...
Kuoþnos torem pripaþintë, ka par maþâ gë-
lënamies i ðvëntiu prasmë, anû tradicënës apei-
gas. Tonkç bet kuoki ðvëntë, bûtom ana ðei-
muos a kalënduorënë, mums apsërëbuo artë-
mûju, sokaktuvininku pasveikënëmo ër gero
pavalgîmo, vuo daug kor ër alkuokuolë stëkla-
liu toðtënëmo garsie... Nabier tradicënë pasë-
ruoðëma ðvëntç, par tou vësuotëni skobiejë-
ma ë tuo patëis anuos laukëma nabuþfiksou-
jem, nabipajuntam ruoðama stala kvapû: mû-
sa nomâ retâ kor jau ër prið dëdliuosës ðvën-
tës bakvep nomënio pîrago, verdamo kumpio.
Maþne vëskou juk jau galem nusëpërktë, tad
kartâs tuo ër nanuoriedamë, pavargë nu dar-
bû, itëmptû þmuoniû santîkiu, pasokam i tas
„maksimas“ ër grîþtam nomëi ratoutë.
Dounas ër pîraga ðçs laikâs ðvëntiems gal
prasëmanîtë ër tçp, vo kor tëi lietovius omþiu
omþçs lîdiejë þaidëmâ, spiejëmâ, palinkiejëmâ,
ðvëntë iprasmënontës apeigas?
Inpormacëjës ðëndëin gaunam daug, uþsie-
në ðaliû gîvenëmo iduomaujemies kuoþnos.
Tonkç sosërenkam kalnus inpormacëjës, ra-
ðuom referatus, perraðëniejem kningas aple
këtas tautas, anûm papruotius, vuo kumet tuo-
këms darbams pasërenkam tema aple sava
identiteta, aple tou, kou lietovç panaðë ër skë-
ras nu këtûm pasaulë tautûm, kap mes atruo-
duom veizont këtû ðaliû gîventuoju akimis. Na-
sëjemam inicetîvas patis tuo darîtë, napaoka-
tëj mûsa tuo jimtëis ër këtë. Pavyzdîs, ka ë tëi
vësuokëi Lietova oþplûdë puopolerë kuon-
kursâ – dëdëlius laimiejëmus siulontiûs þaidë-
mûs so Lietova sosejën klausëmâ sodara tik
kelis pruocëntus.
Mes vës maþiau þënuom aple tou þemës
luopinieli, katros mumis oþaugëna. Kon èe ba-
rokoutë aple vësa Lietova, gimtouji regëjuona!
Rets katros ëð mûsa galietom svetiou papasa-
kuotë aple sava miestieli, miesta, gîvenvietë,
gëmënies ëstuorëjë. Naþënuom, dieltuo ër na-
vertënam, nagerbam. Jau ër suociuoluogâ vës
tonkiau akcentou, ka daugie þmuoniû, katrëms
lietovis – pagarbuos neverta þmuogaus sënuo-
nims. Ër tçp... Daugie þmuoniûm, katrëms gie-
da prisëpaþintë, ka anëi îr lietovç, katrëms dëd-
Þ e m a i è i ø
GAUBÎTË Margarita
liausë svajuonë – palëktë gimtoujë ðali ër va-
þioutë laimës ëiðkuotë këtor. Mûsa pruotievç i
oþjûrius daugiausç liuob pasëdoutë nuorieda-
më obaga lazduos ëðvëngtë, vuo ðëndëin
tonkç deðimtis tûkstontiu Lietova palëikt, ka
nabsëjaut sava valstîbës pilietçs, ka anëms
tuokçs bûtë sarmata... Pradedam nebvertintë,
oþmërðtë ër sava prigimta kalba, papruotius.
Nuognç nuorem suvëinuodietë, nes nesopron-
tam, ka dëdliausë vërtîbë mums, þmuonims, îr
tas, kas mumis skër ëð këtûm. Tëi, katrëi pri
valstîbës vaira, tçp pat namuoka mûsa bûtë ëð-
dëdçs ër gerbtë sava valstîbë. Ilëpë i trëbûnas
ipratuom kalbietë aple Lietovuos îvaizdë teisin-
ga kûrëma pasaulie, ër tou patio, nepraejos ni
valondelç, par vësuokiausës rinkimënës ër kë-
tuokës kampanëjës vëins këta porvâs drabs-
tuom ër tuo sava valstîbie ba patiû sava darbû
ër puolitikavëmu nieka këta gera ër gerbtëna
nabmatuom ar bënt jau þmuonims aple tou, kas
bûtom diemesë verta, napasakuom.
Tuokiuoms sâlîguoms tik dëdelç stëpri sto-
bora torous þmuogus pas mumis gal ëðlëktë
pats savëm. Tuo tvërtoma soteik gîvs santîkis
so aplinko, bovëms tarp bëndramintiu, þmuo-
niûm, katrëi vertën këta pagal dvasënë pasau-
lë gruoþi, omþënûju vertîbiu soptarëma. Anam
ër ejëms i Euruopa nareiðk savës ëðsëþadiejë-
ma ër somënkënëma.
Nuori bûtë tëkro lietovio: þemaitio, soval-
kietio, dzûko, aukðtaitio, vo gal paprastiausç
vilnietio, telðëðkio? Përmiausç, matît, rçktom
këik sostuotë ër sosëmâstîtë, sogrîþtë i gim-
tuosës sava vëitas ër pajostë tuos þemës alsa-
vëma, miediu uoðëma, prisimintë vakarus,
pralçstus so tau artëmâs þmuonimis, anû pa-
tarëmus ër pamuokîmîmus, tus prisakîmus, pa-
pruotius ër tradicëjës, katrus mûsa tievâ ër
pruotievç liuob perdoutë ëð kartuos i karta. Rçk
sostuotë ër pamiegintë soprastë, kumet to,
ðiuos þemës þmuogos, daugiausç jauti anuos
ër sava pëlnatvë, ër pamiegintë gîventë san-
tarvie so patio savëm, laiko, þemë ër aplinkënçs
þmuonimis.
Gîvenëma rats sokas vës grîþdams pri pa-
tiûm svarbiausiu mûsa gîvenëmë dalîku. Atçn
laiks, ka mes, metu metâs skobiejë, liekë, par
ton praradë svçkata ër brongius þmuonis, vis
tëik vëina dëina sogrîþtam i pradë – pri sava
ðaknûm. Bieda tik ta, ka tonkç diel sava ne-
iþvalgoma tas ðaknis esam praradë – patis anas
nukapuojë. Ër mes pasëjuntam dëdëlç ne-
tvërtâ, ër i kon atsërëmtë tâs sunkçs muo-
mëntâs nier. Vuo juk galietom bûtë...
þ e m ë 2003/1 39

Ámink lemtingà
Zina RIMGAILIENË
Klauseikiuose (yra toks kaimas tarp Skuo-
do ir Ylakiø) visada sakydavo, kad einant á ves-
tuves geriausia dovanø neðti staltiesæ. Ir visø
svarbiausia – baltà. Tokia dovana be þodþiø
nuoðirdþiausius linkëjimus perduodanti, be to,
ji jaunøjø namuose visados reikalinga bûsian-
ti, kiekviena proga, kai staltiesæ ant stalo klos,
dovanojusieji bent mintimis bus aplankyti.
Po karo visi ieðkodavo ðilkinës ir pasiuvi-
nëtos (daþniausiai siuntiniuose ið uþjûrio), o jei
nerasdavo, eidavo pas apylinkës audëjas ir uþ-
sisakydavo. Audëjø tame kraðte bûta ne vie-
nos. Paskui, kai daug ir ávairiø pirktiniø staltie-
siø atsirado, dovanoti imta tik rankø darbo, kur
raðtai – kaip gyvenimo máslës persipynæ, o joms
áminti ne vieneriø metø prireiktø. Senolës, mo-
kydamos audimo, sakydavo: „Áminsi raðtø máslæ
– pakeisi savo likimà“. Prieð gerà deðimtmetá
lankiausi Skuode vykusioje rankdarbiø paro-
doje ir ten maèiau klauseikiðkiø audëjø staltie-
ses. Vienas ið kalbëjusiøjø toje parodoje labai
taikliai pasakë, kad þemaitiðkø raðtø, kaip ir þal-
èio brydës, në su kuo nesupainiosi, ir þemai-
J UOZASniekada
tës staklëse NORMANTAS
nieko nepamëgdþios. O
tas jø raðtø painumas – kaip þinutë ið praeities,
kaip atsakymas á koká nors labai svarbø klausi-
mà apie giminës vienybæ ir likimo uþkalbëjimà,
apie vaistà nuo nerimo.
Kalbantys audimai... Pamirðti simboliai...
Erdvë spëlioti... Kaþin kuriame amþiuje mûsø
kraðto trobose audeklo atraiþa, uþtiesta ant sta-
lo, buvo pavadinta staltiese? Motiejus Strijkov-
skis 1582 m. raðë, kad aukojimams „stalas pa-
dengiamas ðienu, o kitur rankðluosèiu.“ Bet sta-
las mûsø protëviams nebuvo tik paprastas bal-
das. Juk persikëlus valgyti nuo ugniakuro prie
stalo, JIS tapo ðeimos susitelkimo centru. Sa-
votiðku namø altoriumi. Prie stalo valgyta, ðvæs-
ta, melstasi. Net mirusieji likdavo stalo bendruo-
menës nariais. Tai jiems ant baltos staltiesës
per kiekvienas Kûèias padëdavo lëkðtæ. Ir per
Velykas stalà tiesdavo balta linine staltiese. At-
sigavëjimo pusryèiai, dalijantis ðventiniu mar-
guèiu, prie balto stalo… O ir stalo nestatydavo
bet kur. Jam tekdavo garbingiausias kambario
kampas: vieta, kur susikerta galinës ir ðoninës
40
Gyvoji kultûros tradicija
MÁSLÆ
sienos... Daiktø prasmë ir ðventas tradicijø lai-
kymasis... Protëviai þinojo: suirs namo tvarka
– susijauks gyvenimas. Man atrodo, ðis þinoji-
mas tebelydi þmones ir dabar. Tik gal ne visus.
Man atrodo, kad jis labai stiprus þemaitës Ele-
nos Kubilienës, gyvenanèios Vilniuje ir globo-
janèios naðlaièius ið visos Lietuvos, namuose.
Èia stalas – tikras namø altorius. Èia jis visada
ðvarus ir uþtiestas staltiese. Tik prie tokio stalo
galima sodinti garbø sveèià ið tolimiausiø kraðtø
ir alkanà vaikutá ið skurdo gatvës. Elena nieka-
da nëra komentavusi savo poþiûrio á minëtus
dalykus, bet, vos áþengus á jos namus, pajunti
tà reikðmingà ir jaukø kvietimo uþ stalo momen-
tà. Uþ balto stalo… O skalbiniø spintoje krû-
vos ðvarutëlaièiø, miðko gaiva kvepianèiø stal-
tiesiø – kad kiekviena proga po ranka bûtø. Il-
gëliau pabendravusi su ðia moterimi suprantu,
kad ði – stalo ir staltiesës – apeiga Elenà lydi
visur ir visada. Ji net benamiui, kuris per þie-
mos speigà tenori tik ðiltos sriubos, nepadës
lëkðtës bet kaip. Visø pirma ant stalo ji patiesia
ðvarià staltiesæ.
Vasaros vaikø sodyboje filmavome pokalbá
apie namus ir þmogaus tikëjimà... Vëjas neðio-
jo þiedlapius, o Elena pasakë: uþtieskime stalà
pavësinëje margàja staltiese – bus graþu…
Vaikui ið skurdo gatvës, naðlaièiui, maþyliui,
neregëjusiam nieko panaðaus tëvø namuose,
1959 M.
Elenos staltiesës, tikriausiai, panaðios á pasa-
kà. Prie tokio stalo net pati kukliausia vakarie-
në tampa panaði á puotà… Be to, tai, kas ne-
pakeièiama ir nepakartojama, yra verta dide-
lës pagarbos.
Visose mûsø legendose ir padavimuose sta-
lai uþkloti staltiesëmis. Visur balta spalva, kai
ávardinti reikia iðkilmæ, visur sudëtingi ir ving-
rûs raðtai, kai norima atskleisti moters dalià,
nuo pareigos ir paðaukimo iki pasiaukojimo ir
iðminties kristalø...
„ … Tëvas sëdëjo uþ stalo, uþkloto grubaus
audimo staltiese. Buvo sekmadienis… Brolis
pasidëjo rankas ant stalo, uþkloto baltutëlaite
staltiese, kurià tik garbingiausiems sveèiams
mama ið skrynios iðkeldavo…“ Ar jau skaitei
kur nors tai? Ar girdëjai kà ðitaip sakant? Ar
paprasèiausiai prabudo atmintis, kai nenorë-
damas ir neturëdamas kà sakyti, nudelbdavai
akis á stalà kaip vaikystëje, kai buvo galima pa-
sislëpti staltiesës margumyne, nuvesti þvilgs-
niu vienà gijelæ á ten, kur baigiasi raðtø laukas,
ir staltiesë tapdavo pasakø ðalimi. Toji vaikys-
tës staltiesë, kaip namø jaukumas ir ðventës
laukimas, kaip tëvø buvimas ir turëjimas kur
pareiti, kai sodai baigia þydëti… Pamenu, Go-
naièiø kaime, kurio tik vardas belikæs, ir kuris
visai prie pat Alkos kalno, kur didingas Barei-
kiø miestas stovëjæs, prie raðytojo Juozo Gu-
dauskio tëviðkës ir Luobos upës senesnës mo-
terys turëjo vienà matà ðeimininkës sugebëji-
mams matuoti: jei skrynioje nëra në vienos at-
sarginës staltiesës, kuria bûtø galima stalà
prieð kunigà veþant uþtiesti ar prieð kalëdau-
tojus pasipuoðti – namai nusigyventi baigia. Jei
ðeimininkë kà nors prie neðvaraus stalo sodi-
na ar suplyðusia staltiese stalà ðeimynai kloja
– tokia ji ir ðeimininkë… Nebus tokiuose na-
muose nei santarvës nei turto. Viskas pro tas
skyles iðbyrës.
…O moèiutë Valerija, pargráþusi ið Kauno
namo (ten jai pas daktarus reikëjo), tik viena
apie vaikaièius pasakë: graþiai ir ðvariai gyve-
na, tik perdaug plikai. O tas „plikumas“ aki-
vaizdus tuo, kad stalai be staltiesiø – tiek ðven-
tà, tiek prastà dienà, kad po lëkðte tik „celiu-
liozës“ atraiþà tesugeba pakiðti…
Gal todël ir mezga, neria mûsø moèiutës
didesnes ar maþesnes staltieses kol tik ran-
kose vaðelá ar virbalà gali nulaikyti. Ir skuba
dovanoti savo darbus – „kad pliki pasauliui ne-
atrodytume“. Daiktø pasaulis lieka gyventi mu-
myse… Ir... Kai nebelieka didelio namo prie
miðko, kai moèiutës ant keliø sunertos rankos
ilsisi tik fotografijoje, vienà dienà mergaitë, tik-
ras miesto kûdikis, gyvendama triukðmingà sa-
vo paauglystës laikà, visiðkai netikëtai ima ir
paraðo apie vieninteles savo gyvenimo Vely-
kas pas moèiutæ: „Didelë, laiko nugludinta ko-
moda matosi pro trobos duris… Ji kvepia ðva-
ra. Virðutinis stalèius pratrauktas. Garbingiau-
sioje vietoje – staltiesës. Man moèiutë turbût
neleistø prisiliesti prie jø. Kaþin kuo jos taip
kvepia? Gerais namais? Pavasariu, kuris buvo
toje stebuklingoje komodoje iki Velykø uþda-
rytas? Uþ nugaros girdþiu pavasariná paukðèiø
èiulbëjimà. Gal jie irgi ið tos komodos iðskri-
do? Moèiutë aukðta, liekna, bet labai pavar-
gusiu veidu. Ðitiek ruoðos… Ji iðtraukia ið ko-
modos vienà puoðniausiø staltiesiø ir kloja jà
ant didþiojo stalo. Taip… Moèiutë kalbasi su
savimi. Ðiandien – Velykø rytas. Á namus sugu-
þës giminës, kvepës raikomas pyragas, pas-
kui nuskambës dainos. Visi sëdës prie didþio-
jo stalo, uþkloto staltiese kaip paslaptimi, nes
tai staltiesei, kuri atrodo naujutëlaitë, jau dvi-
deðimt, o gal ir trisdeðimt metø… Moèiutë sa-
ko, kad ta staltiesë giminæ krûvon suveda. Ir
kada nors ji atiteks man. Bet að apie tai negalvo-
ju, að noriu, kad ði diena niekada nesibaigtø…“

Severinas, Aleksandras
GROSSAS
Povilo Ðverebo nuotraukoje – Þemalës parko altana-pavësinë. 2001 m.
Lietuvos muziejininkystës istorijoje svarbus
vaidmuo tenka Vilniaus laikinajai archeologijos
komisijai, ákurtai 1855 m. Eustachijaus Tiðkevi-
èiaus iniciatyva. Ji veikë kartu su Senienø mu-
ziejumi iki 1865 m. Prie jo rinkiniø gausinimo
prisidëjo ir Þemalës dvaro (Maþeikiø r.) savi-
ninkas Severinas Grossas, padovanojæs 10000
vnt. vabzdþiø kolekcijà. Spëjama, kad ðis kil-
mingasis pasirûpino, kad á komisijos darbà bûtø
átrauktas ir lietuviðkø kalendoriø leidëjas, gam-
tos tyrinëtojas Laurynas Ivinskis, nes 1862 m.
vasario 25 d. apie já gerai atsiliepë, o 1862 m.
geguþës 11 d. L. Ivinskis jau patvirtintas arche-
ologinës komisijos nariu bendradarbiu.1
Apie pirmojo þemaitiðko-lietuviðko kalendo-
riaus autoriø jau gana daug raðyta, iðsamiai ty-
rinëta jo biografija, veikla. Þinios apie Severi-
nà Grossà, rekomendavusá já á komisijà, ðykð-
èios. „Lietuviø enciklopedijoje“ nurodoma, kad
jis gimë 1821 m. Prancûzijoje, buvo rusø kari-
ninkas, iðëjæs á atsargà, gyveno Þemalëje.
1861-1863 m. buvo taikos tarpininkas. 1863 m.
geguþës mën. paskirtas sukilëliø kariniu virði-
ninku Telðiø apskrityje. Sukilimo manifestà skel-
bë Plateliuose, Plungëje, Tveruose. Pagal të-
vavardá save vadino Aleksandraièiu. Jis ið sa-
vo dvaro surinko valstieèiø bûrá ir ásijungë á Dlus-
kio-Jablonovskio vadovaujamø sukilëliø gretas.
Kovësi keliuose mûðiuose ties Papile. Vëliau
susikivirèijo su Boleslovu Dluskiu ir per Liepo-
jà pasitraukë á Anglijà, o ið jos – á Prancûzijà.
Buvo zoologijos þinovas, Zoologø draugijos na-
rys. Gavæs jos komandiruotæ, iðvyko á ekspe-
dicijà (á Afrikà). Ties Geruoju Vilties Ragu lai-
vas suduþo ir nuskendo (po 1870 m.)2 „Tarybø
Lietuvos enciklopedijoje“ minimi 2 jo vardai. Èia
mënesiu paankstintas jo ásijungimas á sukilimà,
be 1863 m. birþelio 22 d. kautyniø ties Papile,
nurodomas Sedos policijos bûstinës, paðto ir
valdybos uþpuolimas ir iðvaikymas, slapstyma-
sis 1863-1864 m. þiemà Þemaitijoje. Konkre-
èiai ávardijamas karinis rotmistro laipsnis.3
Paþymint 1863 m. sukilimo 140-àsias meti-
nes, pasitelkæ Þemalës baþnyèios archyvà, pa-
sigilinkime á zoologo, kolekcininko, 1863 m.
sukilimo dalyvio biografijà.
Ið 1853 m. Þemalës Romos katalikø baþny-
èios parapijieèiø suraðymo matome, kad Rep-
ðiø dvarà valdo Aleksandras Grossas. Jo þmo-
na Domicëlë kilusi ið Binkovskiø. Pas tëvus gy-
Povilas ÐVEREBAS
vena 25 m. sûnus Artûras, kuris vedæs 20 m.
Teklæ Orlauskaitæ. Þemalës dvarà valdo 31 m.
rotmistras Severinas Grossas, vedæs 25 m. Onà
Boguþaitæ. Jie augina pusës metø sûnø Seve-
rinà4. 1860 m. nurodoma, kad Teklë Grossienë
naðlë. Ji tebegyvena pas uoðvius. 5 1861 m.
Repðiuose Teklës nebeaptinkame. Padëtis pa-
sikeitusi ir Þemalëje. Dvarininkai jau augina 8
m. Severinà, 7 m. Sofijà, 6 m. Vandà, 5 m. Ce-
linà, 4 m. Artûrà ir 1 m. Marijà.6
Aiðkëja, kad Artûras buvo zoologo brolis,
todël menkai tikëtina, jog Severino pirmasis
vardas bûtø taip pat Artûras (tai nurodyta anks-
èiau minëtoje enciklopedijoje). Dabar per-
þvelkime mirimo ir uþsakø registracijø áraðus.
1853 m. rugpjûèio 23 d. Repðiø dvare, pri-
ëmæs Ðvè. Sakramentà, nuo krûtinës ligos mi-
rë Artûras Grossas. Naðle jis paliko 25 m. þmo-
nà Teklæ Orlauskaitæ. 1853 m. rugpjûèio 26 d.
klebono kun. Adomo Gecevièiaus palaidotas
Þemalës parapijos kapinëse.7
1863 m. gruodþio 22 d. Repðiuose pas uoð-
vius mirðta Ona Felicijona Karolina Boguþaitë-
Grossienë. Naðlys lieka Severinas, naðlaièiais
– sûnûs Severinas, Artûras, Bogdanas, dukros
Sofija, Celina, Vanda ir Marija.8 Jà palaidojo
1863 m. gruodþio 31 d. Þemalëje administra-
torius kun. Jucevièius. Kyla klausimas, kodël
tiek ilgai laukta? Gal su þmona slapèia norëjo
atsisveikinti sukilime dalyvavæs jos vyras?
Palyginæ parapijieèiø suraðymà su mirties
registracija, suprantame, kad Bogdanas yra
jauniausia Grossø atþala. Severinui mamos ne-
teko laidoti, nes tuo metu jis jau buvo pasitrau-
kæs á uþsiená. Domicëlë Binkovskytë-Grossie-
në mirë 1866 m. spalio 12 d. Repðiuose, o 1866
m. spalio 17 d. jà Þemalës kapinëse palaidojo
administratorius kun. Norbertas Gedgaudas. Ji
tuo metu buvo naðlë, turëjo 66 m. amþiaus. Jos
vyras, kaip ir sûnus, buvo rotmistras (laipsnis
prilygintinas pëstininkø kapitonui).9
Kada mirë Aleksandras Grossas, nepavy-
ko iðaiðkinti. Þinoma, kad 1861 m. parapijieèiø
suraðymo metu jis dar buvo gyvas, taèiau mirë
ankðèiau uþ þmonà.
Iðkalbingi Severino vyresniojo uþsakø ára-
ðai. Paaiðkëja, kad, kaip tuo metu ir priderëjo,
apie bûsimàjà santuokà ið Þemalës baþnyèios
sakyklos skelbta 3 kartus, bet labai menkais
tarpeliais: 1851 m. gruoþio 30 d., 1852 m. sau-
Þ e m a i è i ø
sio 1 d. ir tø paèiø metø sausio 3 d. Duomenis
suraðë 1851 m. gruodþio 26 d. klebonas kun.
Adomas Gecevièius. Nurodoma, kad jaunajam
– 30 m., kad jis gimæs Ajx vietovëje, Prancûzi-
jos karalystëje, pakrikðtytas Severino Aleksan-
dro vardais, tëvai – Aleksandras ir Domicëlë
Binkovskytë Grossai. Severinas Aleksandras
gyvena Þemalëje, yra kavalerijos atsargos rot-
mistras. Kaip liudininkai pasiraðë dvarininkas
Valerijonas Jankevièius, Chrizostomo, kolegi-
jos registratorius Boleslovas Gadonas, Myko-
lo, Urencijus (?) Èinskis, Jono. Jaunoji kilusi ið
Likðeliø, Ðaukënø parapijos, pakomorës dukra.10
Ið 1882 m. iðleisto „Abëcëlinio Kauno gu-
bernijos þemvaldþiø sàraðo“ suþinome, kad Þe-
malës ir Repðiø dvarus valdë Severino palikuo-
nys. Þemalë jiems atiteko 1864 m., o Repðiai –
po senelës mirties. Tada nuo mus dominanèio
laiko jau buvo praëjæ 17 m., todël abiejuose
dvaruose daug kas galëjo bûti pasikeitæ.
1881 m. duomenimis, Repðiø dvarui priklau-
së 580 deðimtiniø, 3 rûðies naudojamos ir 17
deðimtiniø nenaudojamos þemës, 462 deðim-
tinës miðko. Karèema davë 250 rub. ir malû-
nas 50 rub. metinio pelno. Þemalës dvaro val-
dos: 997 – naudojamos, 13 – nenaudojamos ir
289 – miðko. Dukros iðtekëjusios. Sofija – uþ
Jalovecko, Kaida – uþ Mongirdo, o Celina ir
Marija – uþ Daugirdø.11 Èia jau randame iki tol
niekur anksèiau ðaltiniuose nenurodytà Kaidà,
kuri uþima Vandos vietà. Patikrinus vëlesnius
Þemalës parapijos uþsakø áraðus, paaiðkëja,
kad tai paprasèiausias apsirikimas, nes yra tik
Vanda, kuri ruoðiasi susituokti su Viekðniuose
gyvenusiu naðliu vaistininku Stanislovu Pranu
Milvydu. 1936 m. Ukrinø baþnyèios mirimø re-
gistracijos knygoje randame jø dukters Anelës
iðëjimo ið ðio pasaulio fiksacijà.12
Abu dvarai iðnuomoti, nors Bogdanas nie-
kur neiðvykæs, o kiti vaikai iðsiblaðkæ: Sofija gy-
vena Dobrušuose, Vanda ir Celina – Kaune, Ma-
rija – Varšuvoje, Severinas – Vilniuje.11
Dabar Grossø gyvenimà Þemalëje dar me-
na dvaro parkas, ûkiniai pastatai ir jø fragmen-
tai, 1826 m. statyta baþnyèia, sujungta liepø alë-
jomis su paèia sodyba.
Vienas ið jos savininkø Severinas Aleksan-
dras Grossas buvo kolekcininkas, tyrinëtojas,
Vilniaus archeologijos komisijos narys, þino-
mas 1863-1864 m. þemaièiø sukilëlis.
Šaltiniai:
1. Petkevièiûtë D. Laurynas Ivinskis. V., 1988. P. 59.
2. Lietuviø enciklopedija. T. 7.Bostonas, 1956. P. 520.
3. Tarybø Lietuvos enciklopedija. T. 1. V., 1985. P. 669.
4. Þemalës parapijos gyventojø suraðymai 1852-1861,
1871 ir 1881 m. Lapai nenumeruoti.
5.Ten pat.
6. Ten pat.
7. Þemalës Rkb mirimø registracijos knyga 1849-1897
m. L. 8.
8. Þemalës Rkb mirimø registracijos knyga 1849-1897
m. L. 27.
9. Þemalës Rkb mirimø registracijos knyga 1849-1897
m. L. 356.
10. Þemalës Rkb mirimø 1828-1835 m. ir uþsakø 1859-
1882 m. registracijø knyga. L. 137.
11. Alfavitnyj spisok ziemlievladielcev Kovenskoj
gubiernii. K., 1882. S. 95 (rusiðkai).
12. Ukrinø Rkb mirimø registracijos knyga 1933-1941
m. L. 24.
þ e m ë 2003/1 41
 AÞJK „Samogitia“
tamsioji meilës pusë – aklumas, neapykanta
viskam, kas nepaþástama. Balkanai gimë ið tos
paèios meilës savo þemei ir kalbai. Kaþkas su
ta meile ne taip, jei viskas baigësi karais.
Supratau, jog bûtina þinoti, ið kur esi, kur
tavo namai. È. Miloðas yra raðæs, jog kiekvie-
no þmogaus sàmonëje yra átvirtintas geografi-
1996 m. ásikûrusi Akademinio þemaièiø jaunimo korporacija „Samogitia“ daugeliui jos pra- nis taðkas, nuo kurio viskas skaièiuojama, su-
dininkø sava iki ðiol, nors seniai jie jau ne studentai. Vienas ið tokiø – ðiemet Vienos universi- vokiami atstumai, atpaþástama kairë ir deðinë.
tete disertacijà apgynæs buvæs Vilniaus universiteto auklëtinis Vaidas Ðeferis. Jis jau antri Tas taðkas – mûsø vaikystës namai.
metai dirba Brno universitete (Èekija) ir padeda Lietuva susidomëjusiems Èekijos studen- Kai rinkausi raðyti apie Stempowská ir Vin-
tams geriau iðmokti lietuviø kalbà, pamilti lietuviø literatûrà. Tai – pradþia. O ateityje... Vaidas cenzà, ðypsojausi: norëjau paerzinti þemaitá sa-
svajoja apie lituanistiniø studijø centrà Brno universitete. Susidarius galimybei, pats planuoja vyje. Ðiedu lenkø intelektualai patiems lenkams
imtis já steigti. atrodo labai keisti. Stempowskis raðë apie tai,
Vaidas Ðeferis gimë 1974 m. Tauragëje. Uþaugo ir mokësi Vilniuje. 1993-1999 studijavo jog visa pokario Europa, gimusi ið Jaltos susi-
lietuviø filologijà Vilniaus universitete. 1998-1999 Justino Marcinkevièiaus teikimu kaip Herde- tarimø – neverta në graðio ir yra pastatyta ant
rio stipendininkas staþavosi Vienos universitete. 1999-2003 Vienos universiteto doktorantas. lenkø, lietuviø, ukrainieèiø, èekø ir kitø Rytø bei
2003-øjø sausyje apgynë disertacijà tema „Rytø ir Vidurio Europos vaizdavimas lenkø pokario Vidurio Europos tautø aðarø. Buvo ásitikinæs,
eseistikoje: Stempowskis – Vincenzas“. Verèia ið vokieèiø, anglø, èekø ir lenkø kalbø, raðo jog taip ávyko dël aklo nacionalizmo, kuris ap-
kultûros bei literatûros temomis. temdë Europos kultûras prieð karà ir atvedë
iki katastrofos. Kai prisimindavo savo tautos
nacionalizmà po 1918 metø, tegalëdavo numoti
ranka: begëdiðka, áþûli ir agresyvi tautinë reto-
rika jam buvo kaþkas neskoninga, primityvu.
Stempowskis nekentë tautinës ideologijos, ak-
lo savos þemës kulto, uþsidarymo savy. Uþtat
su meile þvelgë á kultûras, kuriose maiðësi kal-
bos, religijos, paproèiai. Jo gimtinë buvo Uk-
rainoje, prie Dniestro. Esë „Dniestro slënyje“
raðytojas átaigiai pasakojo, kaip senais gerais
laikais tautybæ buvo galima rinktis: „Jeigu mo-
tina lenkë, o tëvas ukrainietis, tai jø vaikai daþ-
niausiai lietuviai.“
Vincenzas màstë panaðiai, bet jo mokymas
buvo dar radikalesnis: nuodëmë yra dalyti þe-
mæ, savintis jà, pavydët jos kitiems. Gimtinë
yra visur, kur eini, nes jà neðiojiesi savy, o po
kojomis tiesiasi þemë, pakankama gyventi vi-
Danutës Mukienës nuotraukoje (ið kairës): Vaidas Ðeferis su
savo studentais ið Brno universiteto, atvykusiais á Vilniaus
siems. Yra duonos ant stalo, yra vyno àsotyje

KELIAS
universitetà pagilinti lietuviø kalbos ir literatûros þinias:
Pochyla Sová, Lenka Radim. 2003 m. vasaris, Vilnius
Vaidas ÐEFERIS
Tauragë yra pusiaukelyje tarp Karaliauèiaus, Kai màstau apie Tauragæ, mano nuotykis su
Klaipëdos ir Vilniaus. Èia yra Lietuvos evange- disertacija ima atrodyti suprantamesnis. Turbût
likø liuteronø Vyskupo rezidencija. Èia gausu pasakysiu þemaièiui nepriimtinà dalykà, bet vi-
Maþosios Lietuvos pëdsakø, ne taip seniai at- sada maniau, jog tapatybë ir dvasinis ryðys su
gijo ir vokiðkøjø Rytprûsiø atminimas. Þydø ne- kultûra yra pasirenkami dalykai. Ir visada smal-
bëra, nors prieð karà daug jø ðurmuliavo Tau- siai dairiausi bei klausiausi aplinkui. Tad kai ap-
ragës turguose. sisprendþiau studijuoti uþsienyje, pasielgiau
Tauragiðkiai – liuteronø, katalikø, lietuviø, vo- kaip tauragiðkis: smalsu buvo, kas ten. Dabar
kieèiø, þydø, þemdirbiø, kontrabandininkø, par- galvoju, jog Austrijoje iðmokau keleto svarbiø
tizanø, reketininkø, verslininkø, bedarbiø ir dar dalykø, apie kuriuos gal derëtø þinoti ir kitiems
bala þino ko miðinys. Tauragiðkiai nebedrásta (ne)tikriems þemaièiams.
savæs laikyti tikrais þemaièiais. Tikrieji – tai ne- Supratau, jog Europa didelë, bet maþai apie
va tie nuo Plungës, Palangos, Telðiø. Taèiau ási- mus teþino. Dar svarbiau tai, jog norëdami pa-
þeistø, jei kas juos pavadintø aukðtaièiais. Þe- pasakoti apie save, turime kalbëti ne tik þemai-
maitija mûsø namuose visada buvo „ta geres- tiðkai.
nioji Lietuvos pusë“. Esu tauragiðkis – þmogus, Supratau, jog ne vien þemaièiai myli savo
kuriam jo gimtinë davë ne tvirtà ir aiðkià tapa- þemæ. Pasiklausytumët rumunø, slovakø, ser-
tybæ, bet gyvenimà kultûrø, kalbø paribiuose. bø, albanø. Taèiau dar svarbiau tai, jog yra ir
ir yra þvaigþdëtas dangus virð galvos. Ðie da-
lykai ne mûsø ir ne kitø – reikia mylëti pasaulá,
ir gimtinë plytës visur, kur tik dësi þingsná.
Kà á tai pasakytø þemaitis? Neþinau. Gal pyk-
tø, gal juoktøsi. Prasèiausiai bûtø, jeigu tartø
„Vuo monei nerûp“. Pasaulis ateina pas mus,
kaip raðë Danutë Mukienë viename ið „Þemai-
èiø þemës“ numeriø. Tik maþi vaikai uþsimer-
kia, manydami, jog iðnyks tai, ko nenori matyti.
Daktaratas Austrijoje man nebuvo vien
mokslas. Jis buvo ir tebëra kelionë – ne tik ið
Tauragës á Vienà, bet ir ið kultûros á kultûrà.
Kad ta kelionë ávyko – ne mano nuopelnas.
Èia susidëjo daug aplinkybiø ir daug þmoniø
gerumo. Nebûtø mano daktarato be Herderio
stipendijos, o jos nebûtø be Justino Marcinke-
vièiaus, nutarusio, jog esu vertas staþuotis
Austrijoje. Nebûèiau niekur iðvaþiavæs be sa-
vo mokytojø pagalbos ir paramos. Kelionë il-
ga, taèiau ir toliausiame jos taðke tave lydi tai,
kas buvo jos pradþioje – be to, kà man davë
Vilniaus universitetas, kà davë Prof. Daujotytë,
Doc. Viliûnas, Prof. Stundþia ir kiti, nebûèiau
toli nukeliavæs. Visiems jiems sakau aèiû, o þe-
maièiams tariu – atvirumas yra gyvybë.

42

Valanèiø - Valanèiauskø
giminës susitikimas
Nasrënuose
Emilija MIKULSKIENË
2002 m. rugpjûèio mënesio paskutiná ðeð-
tadiená Kretingos rajono Nasrënø km. veikian-
èiame Vyskupo Motiejaus Valanèiaus muzieju-
je ávyko senos VALANÈIØ-VALANÈIAUSKØ gi-
minës susitikimas.
Organizuoti já nebuvo lengva. Pirmiausia rei-
këjo suþinoti, kas ir kur gyvena. Pradëjome pa-
ieðkas. Ið karto nustebino giminës organizuo-
tumas, jos nariø pareigingumas, þodþio laiky-
masis, nuoðirdumas. Suþinojæ apie rengiamà
susitikimà, giminës nariai apie tai tuoj pat pra-
neðë tiems, apie kuriuos turëjo bent kiek þiniø.
Visi, kam tik buvo paskambinta, paraðyta, þo-
dþiu praneðta, sutartà dienà atvyko á susitiki-
mà ir ne vieni – ið visos Lietuvos kampeliø á
Nasrënus jie atvaþiavo kartu su savo ðeimø na-
riais. Ið viso susitikime dalyvavo apie 200 at-
stovø daugiau negu ið 60 Valanèiø-Valanèiaus-
kø giminës ðeimø. Iðsiaiðkinta, kad ði pavardë
yra iðlaikyta dvylikoje ðeimø. Tikëtina, kad tokiø
ðeimø yra daugiau, taèiau, neturëdami jø adre-
sø, negalëjome jiems praneðti apie susitikimà.
Šventë, kaip pas mus áprasta tokiais atve-
jais, prasidëjo ðv. Miðiomis uþ giminæ. Jos vy-
ko Kalnalio baþnyèioje, kuri yra uþ trijø kilomet-
rø nuo muziejaus. Joje 1801 metø vasario më-
nesio pabaigoje buvo pakrikðtytas ir bûsima-
sis Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius. Ðv.
Miðioms pasibaigus, didþiulë virtinë lengvøjø
automobiliø ir sausakimðas autobusas pasuko
link muziejaus, kur prasidëjo giminës susipa-
Giminës tradicijos raðèiø knygelës „Mitra ir plunksna“.
Vyskupo M. Valanèiaus sesers Petronëlës
Valanèiûtës-Beresnevièienës (1805-1867) ainë
Rima Rimdþiuvienë ið Vilniaus, jau daugelá me-
tø kruopðèiai renka medþiagà apie Valanèiø-
Valanèiauskø giminæ ir sudarinëja ðios giminës
genealoginá medá. Sena ir plati giminë ðiandien
iðsibarsèiusi ne tik po Lietuvà, bet ir po visà
pasaulá. Á jau gerokai iðsiðakojusá giminës me-
dá ádomu buvo pasiþiûrëti ne tik vyresniesiems.
Aplink já bûriavosi ir jaunieji valanèiauskai, norë-
dami pamatyti savo ðakelæ giminës medyje.
Ðis Valanèiø-Valanèiauskø giminës susitiki-
mas nebuvo pirmas. Pirmasis suorganizuotas
1980-aisiais, taip pat vysk. M. Valanèiaus gim-
tinëje. Dabartinio dalyviai pasisakë uþ tai, kad
giminë susirinktø kartà per 2-3 metus.
Smagus buvo susitikimas. Netrûko jame
prasmingø kalbø, nuoðirdaus juoko, geros nuo-
taikos. Ji mus lydi ir sugráþus á namus.
Manau, kad tokios ðventës reikalingos. Jos
þinimas ir bendri pietûs.
suartina giminæ, padeda atnaujinti jos nariø ry-
Susitikime dalyvavæs Klaipëdos universite-
ðius. Reikia ir dël to, kad gyvenime maþiau bû-
to docentas Petras Bielskis, sukûræs vyskupo
tø nesusipratimø. Praktika parodë, kad tais at-
Motiejaus Valanèiaus vaidmená spektaklyje
vejais, kai giminë plati ir iðsibarsèiusi, giminai-
„,Þemaièiø Didysis“, pasirëdæs taip pat, kaip ir
èiai vienas kità susitinka atsitiktinai, net pajau-
per spektaklá, á susirinkusiuosius kreipësi vys-
èia vienas kitam simpatijà, apie bendrà gyve-
kupo Motiejaus Valanèiaus monologu „Gimi-
nimà pradeda galvoti, taèiau... Atvyksta á gimi-
nelës mona“. Jis taip iðraiðkingai ir átaigiai kal-
nës susitikimà ir suþino, kad jie nors ir ne bro-
bëjo, kad klausydamiesi jo, ásivaizdavome, jog
lis bei sesuo, bet artimi giminaièiai...
tai pats vyskupas ðneka. Susitikime dalyvavu-
Reikia tokiø susitikimø, kad ir savo gimto-
sios vyresnio amþiaus moterys, susiþavëjusios
sios þemës neuþmirðtum, kad þinodamas gi-
jo kalba ir pamokymais, vis taikë „vyskupëliui“
minës istorijà, bûtum tai giminei ásipareigojæs
padëkoti, rankà pabuèiuoti. Monsinjoras Pet-
ir savo gyvenimu bei darbais nedarytum gë-
ras Puzaras ið Kretingos kolegijos, monografi-
dos kitiems jos nariams.
jos apie vysk. M. Valanèiaus pastoracinæ veik-
Þemaièiai visada buvo stiprûs savo priklau-
là autorius, susirinkusiesiems kalbëjo apie M.
somybe ir atsakomybe giminei bei ðeimai.
Valanèiaus puoselëtas moralines vertybes, ku-
Manai, kad ði tradicija net ir mûsø laikais netu-
riø nevalia pamirðti ir ðiandien. Jis priminë ir
rëtø nunykti.
tai, kad visa, kas graþu ir turi prasmæ, pirmiau- Nuotraukoje – susitikimo dalyviai.
sia bûtina perimti paèiam, ádiegti savo ðeimo- Iliustracija ið autorës archyvo
je, giminëje, draugø ir bendradarbiø bûryje. Kal-
nalyje gimusi poetë Meilë Kudarauskaitë á su-
sirinkusiuosius kreipësi „Didþiajam þemaièiui“
skirtomis eilëmis ið neseniai iðleistos jos eilë-
Þ e m a i è i ø þ e m ë 2003/1 43

Etnografas, istorikas ir
muziejininkas Juozas
MICKEVIÈIUS
Julius KANARSKAS
Vienas iðkiliausiø XX a. þemaièiø, savo gy-
venimà paskyrusiø gimtojo kraðto praeities ir
kultûros tyrinëjimams, yra etnografas, istorikas,
muziejininkas Juozas Mickevièius. Jis itin daug
yra nusipelnæs rinkdamas, fiksuodamas auten-
tiðkà medþiagà apie þemaièiø kraðto tradicines
kalendorines bei ðeimos ðventes.
Gimë Juozas Mickevièius 1900 m. rugpjû-
èio 27 d. bajoro Petro Povilo Mickevièiaus ir
Onos Kaþdailaitës ðeimoje, Plateliø valsèiaus
Maèiûkiø kaimo Pamedþiø vienkiemyje. Á ðias
þemes J. Mickevièiaus senelis atvyko XIX a. vi-
duryje nuo Nevëþio. Mickevièiai save kildino ið
tos paèios giminës, kuri davë mums garsø po-
età Adomà Mickevièiø.
Jau vaikystëje J. Mickevièius susidomëjo
gimtinës senove. „Istorija, praeitis, – prisimena
jis, – man atrodë lyg rojus, kuriame pirmieji
þmonës Adomas ir Ieva buvo laisvi, gyveno be
rûpesèiø, vargø, nepaprastai graþiame tropikø
miške.”
Besimokydamas Plungës gimnazijoje pra-
dëjo raðyti kraðtotyros rašinius, rinkti duome-
nis apie Plateliø apylinkiø kultûros paminklus.
Dalá surinktos medþiagos iðsiuntë archeologui,
populiariø knygø apie Lietuvos praeitá autoriui
44
Þemaièiø tradicijø tyrinëtojai
Petrui Tarasenkai, kuris, skatindamas já toliau
tæsti pradëtus darbus, dovanojo savo knygà
„Gimtoji senovë” su autografu. Keletà jo raði-
niø 1926-1927 m. iðspausdino Ðauliø sàjungos
leidinys „Trimitas” . Tai buvo ádomûs pasakoji-
mai apie Plateliø pilá, Mikytø alkakalná ir Kruo-
piø „Pûkðtos kalnà” (Skuodo r. ). Taip pat jis
rinko tautosakà. Petro Rusecko knygoje „Bau-
dþiava“ buvo paskelbtos J. Mickevièiaus uþra-
ðytos dainos apie baudþiavos laikus.
Baigæs gimnazijà, J. Mickevièius ástojo á Vy-
tauto Didþiojo universitetà, kuriame studijavo
istorijà, toliau rinko tautosakà. Raðytojo Vinco
Krëvës-Mickevièiaus paragintas, 1933 m. „Mû-
sø tautosakoje“ (Nr. 7) paskelbë pirmàjá moks-
liná straipsná apie þemaièiø vestuves. Po dviejø
metø (1935) „Tautosakos darbuose“ pasirodë
straipsnis apie þemaièiø krikðtynas. Jo darbais
susidomëjo þymus kraðtotyrininkas, þurnalo
„Gimtasai kraštas“ redaktorius ir Ðiauliø „Auð-
ros“ muziejaus ákûrëjas Peliksas Bugailiðkis,
kuris 1936 m. vasarà aplankë J. Mickevièiø
gimtinëje ir átraukë á kraðtotyros draugijos veik-
là. Studijø metais J. Mickevièius paraðë iðsa-
mius mokslinius darbus apie 1863 m. sukilimà
Þemaièiuose, þemaièiø pirtis, durpiø gamini-
mà ðiaurës vakarø Þe-
maièiø kraðte, Plateliø
apylinkiø geografinæ ir
istorinæ praeitá, surinko
ir paskelbë daug me-
dþiagos apie kalendo-
rines þemaièiø ðven-
tes.
Po studijø J. Micke-
vièius mokytojavo Ðila-
lës ir Laukuvos gimna-
zijose. Jis skatino Juozas Mickevièius.
moksleivius rinkti ar- Nuotrauka ið Kretingos
cheologines senienas, muziejaus rinkiniø
pagal jo parengtà an-
ketà (klausimø lapà) apraðinëti gimtinës kultû-
ros paminklus. Kiekvienà mokiniø apraðytà pa-
minklà patikrindavo vietoje ir patikslindavo ap-
raðymà, senosiose sodybose ieðkojo muzieji-
næ vertæ turinèiø etnografiniø daiktø. Jo inicia-
tyva Kvëdarnos valsèiuje buvo iðsaugota kal-
bininko K. Jauniaus gimtinës sodyba, kurià þe-
mës reformos metu buvo numatyta nukelti.
Mokytojaudamas „Gimtajame kraðte“ jis pa-
skelbë straipsniø apie þemaièiø linininkystæ,
pienininkystæ, Kûèiø paproèius, 1831 m. ir 1863
m. sukilimus Plateliø apylinkëse, surinko isto-
rinæ medþiagà monografijai apie Ðilalës krað-
tà, uþraðë daug tautosakos, kurios aplankus
siøsdavo Tautosakos archyvui.
Aktyvi kraðtotyrinë veikla, nuoðirdus ir da-
lykiðkas bendravimas su Peliksu Bugailiðkiu,
paskatino pedagogà Juozà Mickevièiø tapti
profesionaliu muziejininku, taèiau prasidëjæs
karas privertë ðiuos planus atidëti ateièiai.
Karo metais dëstë Telðiø kunigø seminari-
joje. 1945 m. ásidarbino Telðiø muziejuje, taèiau
netrukus buvo suimtas ir iðtremtas á Sibirà. Grá-
þæs ið tremties, brandþiausius ir kûrybingiau-
sius savo gyvenimo metus paskyrë Kretingos
muziejui. Nuo 1956 m. dirbo vyr. moksliniu ben-
dradarbiu, o 1960-1975 m. – direktoriumi.
„Kretingos kraðtotyros muziejø radau labai
Dalios Sirgedaitës nuotraukose – skulptûrëlës ið
Kretingos muziejaus rinkiniø. Ið kairës: „Marija
Sopulingoji“ („Pieta“), 1722 m., Palanga, GEK
8300, „Prisikëlæs Kristus“, XVIII a., GEK 17421,
„Ðv. Jurgis“, XIX a. pr., Kretingos r., GEK 5000
apleistà, – prisimena J. Mickevièius. – Patal-
pos maþos, þiemà labai ðaltos. Ekspozicijos ne-
buvo: jà iðgriovë ruoðdami liaudies meno pa-
rodà, po kurios nutarë rengti naujà ekspozici-
jà, atitinkanèià naujausius reikalavimus. Muzie-
jaus ekspozicijoms nebuvo baldø, trûko origi-
naliø eksponatø. Muziejus buvo penktos kate-
gorijos, atlyginimai maþi, o darbo begalës. Dir-
bome 2 tarnautojai. Iðvykoms po rajonà kultû-
ros paminklø apsaugos reikalams ir ekspona-
tø rinkimui 1958 m. nupirko vienintelæ susisie-
kimo priemonæ – dviratá.“
Nuo 1957 m. jis pradëjo rengti nuolatines
muziejaus iðvykas ir ekspedicijas naujø ekspo-
natø rinkimui, talkininkavo Lietuvos istorijos ins-
tituto ir Kultûros ministerijos mokslinës meto-
dinës kultûros paminklø apsaugos tarybos ar-
cheologø ir etnografø ekspedicijoms. Iðvykø
metu pagrindiná dëmesá skyrë kultûros pamin-
klø paieðkai ir tyrinëjimui. „Kretingos rajono ar-
cheologijos paminklus radau nelankomus, ne-
suregistruotus, neinventorintus. Reikëjo kiek-
vienam paminklui surašyti defektiná aktà, su-
daryti su valdytoju saugotojo ásipareigojimà, pa-
rengti pasà: nufotografuoti, nubraiþyti situaci-
jos planà, surinkti istorines þinias. Á darbà ið
Kretingos išvaþiuodavau kas rytà, o á namus
gráþdavau vakare. Nebuvo nei komandiruoèiø,
nei kur kaime pernakvoti bei pavalgyti. Kai ku-
riø paminklø teko ilgai ieðkoti, nes nauji ûkiø
vadovai nieko apie juos neþinojo.“
J. Mickevièius sudarë istorijos, archeologi-
jos ir dalies architektûros paminklø pasus, ap-
raðë maþosios liaudies architektûros ir dailës
paminklus, uþraðë pasakojimus, padavimus ir
legendas apie piliakalnius, kapinynus, kapinai-
tes, mitologinius akmenis. Pagal jo surinktà me-
dþiagà buvo sudaryti Kretingos rajono, dalies
Skuodo, Plungës rajonø ir Palangos miesto kul-
tûros paminklø sàraðai.
1958 m. muziejus pradëjo ardomø archeo-
logijos paminklø tyrinëjimus, kuriems vadovauti
archeologus J. Mickevièius kviesdavo ið Lietu-
vos istorijos instituto. Tokiu bûdu buvo tyrinë-
jami Kaðuèiø, Pryðmanèiø, Rûdaièiø kapinynai
ir Kveciø pilkapynas. Tyrinëjimø metu rasti ar-
cheologijos radiniai keliaudavo á Kretingos mu-
ziejaus fondø saugyklas.
Po iðvykø ir ekspedicijø Kretingos muzie-
jaus fondai smarkiai pasipildë ne tik tradiciniais
etnografijos ir istorinës buities eksponatais. Pa-
stebimai iðaugo archeologijos ir numizmatikos
rinkiniai, buvo sukaupta vertinga senojo liau-
dies meno kolekcija, surinkta ið ateistø naiki-
namø koplytëliø ir koplytstulpiø.
Tapæs direktoriumi, J. Mickevièius daug dë-
mesio skyrë administraciniam darbui ir muzie-
jaus veiklos plëtojimui. 1960 m. pradëtas kom-
plektuoti muziejaus mokslinis archyvas ir áreng-
ta nauja ekspozicija, 1964 m. atidarytas Dimit-
ravo priverèiamøjø darbø stovyklos muziejus,
o 1969 m. – memorialinis vyskupo Motiejaus
Valanèiaus muziejus Nasrënuose. 1972 m. J.
Mickevièius daug padëjo „Jaunosios Gvardi-
jos“ kolûkio pirmininkui M. Navajauskui, kûru-
siam Þutautø kaime ûkio istorijos ir valstieèiø
buities muziejø. Deja, ne visi ûkiø vadovai mo-
këjo vertinti kultûriná tautos palikimà. Ið daugu-
mos jø J. Mickevièiui tekdavo iðgirsti tokius þo-
dþius: „Jûsø kultûros paminklai man nesvarbûs:
man svarbûs yra bekonai, grûdai“.
Kretingos kraštotyros muziejaus patalpos
buvo maþos. Sukauptos vertybës, ypaè stam-
besni etnografijos ir istorinës buities ekspona-
tai, jau nebetilpo senajame pastate. Jas teko
sandëliuoti toli nuo muziejaus esanèiuose ir tam
nepritaikytuose pastatuose: vyskupo M. Valan-
èiaus gimtinës darþinëje, Gargþdelës (Salan-
tø) ir Kretingos kapiniø koplyèiose. 1965 m. Vy-
riausybës nutarimu buvo numatyta perkelti Kre-
tingos muziejø á Palangos kûrybos namus. Tik
J. Mickevièiaus ir Kultûros ministerijoje já pa-
laikiusiø darbuotojø pastangomis muziejø bu-
vo nutarta išsaugoti Kretingoje, pritaikyti jam
apleistà ir nugriauti numatytà pranciðkonø vie-
nuolyno pastatà. Tokiu bûdu kultûrai neabejin-
gø þmoniø dëka Kretingoje iðliko ne tik muzie-
jus, bet ir vertingas XVII a. pradþios architektû-
ros paminklas, 1991 m. sugràþintas vienuo-
liams pranciškonams.
Kretingoje J. Mickevièius muziejininkystës
srityje nebuvo vieniðas. Jis artimai bendravo
su kraðtotyrininku, inþinieriumi Ignu Jablons-
kiu, kuris pokario metais atkûrë Kretingos mu-
ziejø ir visuomeniniais pagrindais dirbo vedë-
ju. Bendromis pastangomis jiedu iðgelbëjo nuo
sunaikinimo Kašuèiø kapinynà, iðaiðkino kele-
tà naujø archeologijos ir architektûros pamin-
klø, iðtyrë melioratoriø sunaikinto Mosëdþio pil-
kapyno liekanas.
J. Mickevièiø labai þeidë, kad á muziejø ir jo
darbuotojus rajono valdþia þiûrëjo atsainiai. Kul-
tûros skyriaus vedëjai, be direktoriaus sutiki-
mo, muziejui skirtas lëðas daþnai panaudoda-
vo kitiems poreikiams, savo nuoþiûra priimda-
vo á darbà ir atleisdavo mokslinius bendradar-
bius, reikalaudavo, kad moksliniai bendradar-
biai pirmiausia dalyvautø saviveikloje ir visuo-
meninëje veikloje, kaltino J. Mickevièiø, kad ðis
reikalauja ið muziejaus darbuotojø atlikti tiesio-
gines savo pareigas. Suvokdamas tokio poþiû-
rio á muziejiná darbà absurdiðkumà, sau raðy-
tose pastabose jis guodësi: „Nesu muziejaus
ðeimininkas… Ne sau þeriu praeities kultûros
spindulius, persunktus per marksistinæ kritikà.
Ne sau skiriu daugumà eiliniø atostogø ir iðei-
giniø dienø bei laisvalaiká.
Bet [tam], kad ávykdyèiau muziejaus paskir-
tá, kad Kretingos [gyventojai] ir Palangos vasa-
rotojai paþintø senàjá ir dabartiná Kretingos ra-
jonà, kad sukaupti muziejaus fonduose praei-
ties ir dabarties medþiagà“.
Atsisakæs direktoriaus pareigø, J. Mickevi-
èius apsigyveno pas seserá Þemaièiø Kalvari-
joje, vëliau – Ðarnelëje, Plungës rajone. Pagrin-
diná dëmesá jis skyrë per ilgus darbo metus su-
kauptos raðytinës istorinës ir etnografinës me-
dþiagos apibendrinimui ir publikavimui, rinko
eksponatus, ikonografinæ ir dokumentinæ me-
dþiagà Arklio muziejui, kurá ruoðësi atidaryti Ðar-
nelëje. Taèiau visø sumanymø ágyvendinti
nepavyko: 1984 m. lapkrièio 10 d. Juozas Mic-
Þ e m a i è i ø
kevièius mirë. Palaidotas Berþoro kapinëse
(Plungës r.), Mickevièiø ðeimos kapavietëje.
Be prieškario ir karo metais „Gimtajame
krašte”, „Mûsø tautosakoje“, „Tautosakos dar-
buose” ir „Trimite“ paskelbtø publikacijø, J. Mic-
kevièiaus sukaupta vertinga medþiaga Þemai-
èiø kraðto istorijai ir etnografijai paþinti soviet-
meèiu tik maþa dalimi buvo publikuota kraðto-
tyros draugijos leidinyje „Kraðtotyra“ ir kultû-
ros ministerijos leidinyje „Muziejai ir paminklai“.
Nemaþai straipsniø paskelbë Kretingos, Plun-
gës, Skuodo ir buvusio Salantø rajonø laikrað-
èiai. Iðlikæs rankraðtinis jo palikimas ðiandien
saugomas Lietuvos istorijos instituto, M. Maþ-
vydo nacionalinës bibliotekos, kraðtotyros
draugijos, Ðiauliø „Auðros“, Telðiø Þemaièiø „Al-
kos“ ir Kretingos muziejø rankraðtynuose. Ðian-
dien J. Mickevièiaus rankraðtinio palikimo skel-
bimui daugiau dëmesio skiriama tik Plateliuo-
se leidþiamame Þemaièiø nacionalinio parko
direkcijos laikraštyje „Šventorkalnis“. Dalá ne-
publikuotø ir Kretingos muziejaus moksliniame
archyve išlikusiø rankraðèiø apie gimtàjà J. Mic-
kevièiaus sodybà, apie kurios praeitá rinkda-
mas medþiagà jis pradëjo kraðtotyrinæ veiklà,
galima rasti 2000 m. išleistame Kretingos mu-
ziejaus leidinyje „Istorikui ir muziejininkui Juo-
zui Mickevièiui – 100“.
Kretingos muziejuje 2000 m. buvo árengta
memorialinë Juozo Mickevièiaus kambario eks-
ponuojama, kuri veikë iki 2002 metø. Èia buvo
eksponuojamas raðomasis stalas, kurá J. Mic-
kevièius nupirko ið namo, kuriame jis gyveno
Kretingoje, ðeimininkës. Ðis stalas priklausë
1940-1941 m. Kretingoje dislokuotos Rusijos
kariuomenës karininkui, gyvenusiam prieð ka-
rà tame paèiame name.
Ant stalo stovëjo raðomoji maðinëlë, kuria
J. Mickevièius muziejaus raðtinëje spausdinda-
vo laiðkus, raðtus, kultûros vertybiø sàraðus ir
kt. Greta gulëjo jo asmeniniai daiktai: ðratinu-
kai ir dëþutë jiems susidëti, akiniai, odinis ir me-
talinis dëklai akiniams, þiûronai, kurie labai pra-
versdavo kultûros vertybiø þvalgymo iðvykose.
Ant këdës stovi portfelis, su kuriuo J. Mickevi-
èius labai retai iðsiskirdavo. Èia pat matësi jo
demisezoninis paltas ir iðeiginë liemenë.
Nuo kambario sienø á lankytojus ramiai þvel-
gë V. Zalumienës paveiksluose áamþintas J.
Mickevièius, o ðalia buvusioje knygø lentynoje
gulëjo jo surinktos knygos, stovëjo tautodaili-
ninko A. Viluckio sukurtas nenuilstanèio mu-
ziejininko biustas.
Ant kitos sienos kabëjo È. Kontrimo pa-
veikslas, kuriame áamþinta pranciðkonø kuni-
go J. Pabrëþos gimtinës klëtelë, kurià J. Mic-
kevièius bandë iðsaugoti istorijai. Ðalia buvo
to paties autoriaus nutapyto senojo Kretingos
vienuolyno paveikslas (minëtas vienuolynas J.
Mickevièiui ásikiðus buvo restauruotas, pritai-
kytas muziejinëms reikmëms ir tokiu bûdu ið-
saugotas jo šeimininkams – 1990 m. á Kretingà
gráþusiems broliams pranciðkonams).
Ekspozicijoje lankytojai galëjo pamatyti ir
daugiau asmeniniø J. Mickevièiaus daiktø.
þ e m ë 2003/1 45

Ar þinai, kad…
Nuo 2003 m. sausio 1 d. ásigaliojo naujasis
Lietuvos Respublikos Gyventojø pajamø mo-
kesèio ástatymas (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-
1007). Ðio ástatymo 34 straipsnio treèioje da-
lyje sakoma: „Mokesèio administratorius nuo-
latinio Lietuvos gyventojo praðymu, mokesti-
niam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybës ar-
ba jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka
privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal lab-
daros ir paramos ástatymà turintiems teisæ
gauti paramà, iki 2 procentø pajamø mokes-
èio sumos, sumokëtos nuo to nuolatinio Lie-
tuvos gyventojo atitinkamo mokestinio laiko-
tarpio pajamø“.
Kà tai reiðkia?
Iðsamiai ðià naujovæ aiðkina Lietuvos ne-
vyriausybiniø organizacijø informacijos ir pa-
ramos centro specialistai, specialiai labdaros-
paramos temai sukurtoje interneto svetainëje
„Labdara-parama“ http://www.labdara-para-
ma.lt . Ši organizacija labdaros-paramos klau-
simais teikia informacijà ir elektroniniu paðtu:
info@nice.lt
Deklaruodami savo pajamas uþ metus (uþ
2003-uosius deklaruoti pajamas privalës visi
gyventojai, pirmasis visiems gyventojams pri-
valomas pajamø deklaravimas vyks pasibai-
gus 2003-iesiems – red. p.) jau galësime Mo-
kesèiø inspekcijai nurodyti, kuriai nevyriausy-
binei ar biudþetinei organizacijai ji privalës per-
siøsti Jûsø nurodytà procento dalá (bet ne dau-
giau kaip 2 procentus). Ðiuo metu tokià Jûsø
jums nieko nekainuojanèià paramà gauti turi
visos áregistruotos visuomeninës organizaci-
jos – t. y. visuomeninës organizacijos, aso-
ciacijos, labdaros ir paramos fondai, vieðosios
ástaigos, taip pat religinës bendruomenës,
46
Danutës Mukienës nuotrauka
R minëtoje interneto svetainëje „Labdara-para-
Parengë Danguolë ÞELVYTË
bendrijos ir centrai, profesinës sàjungos – bei
visos biudþetinës organizacijos (mokyklos, mu-
ziejai, gydymo ástaigos ir t.t.)
Paskaièiuota, kad vidutines statistines paja-
mas gaunanèio asmens 2 procentai metinio pa-
jamø mokesèio sudaro apie 80 litø. Todël, jei
ðtai Þemaièiø kultûros draugijos informaciniam
kultûros centrui, kuris leidþia ðiuo metu Jûsø
skaitomà „Þemaièiø þemës“ þurnalà, kuria ir in-
ternete palaiko „Þemaitijos“ elektroninæ svetai-
næ http://samogitia.mch.mii.lt, uþsiima kita kul-
tûrine-ðvieèiamàja veikla, tuos 2 proc., savo pa-
jamø mokesèio paskirs bent vienas ðimtas Lie-
tuvos gyventojø, á ðio centro einamàjà sàskaità
valstybinë mokesèiø inspekcija perves 8 tûkst.
litø. Centras, gavæs papildomai tiek lëðø, jas ga-
lëtø investuoti á naujø leidiniø apie Þemaitijos is-
torijà ir kultûrà leidybà, moksliniø ekspedicijø,
konferencijø, seminarø organizavimà.
Tokios kiekvieno susipratusio Lietuvos gy-
ventojo paramos, be abejo, laukia ir kitos visuo-
meninës, biudþetinës organizacijos.
Mes daþnai palankiai vertiname, simpatijas
jauèiame daugeliui organizacijø? Kaip apsi-
spræsti, kuriai tuos du procentus paskirti?
Þinodami, kad galime paremti vienos ar ki-
tos nekomercinës institucijos veiklà, turëtume
þinoti, kokios organizacijos atliekamà visuome-
nei naudingà darbà palankiai vertiname ir kurià
patys norëtume remti.
Ðtai pavyzdys: þmogus, perskaitæs „Þemai-
èiø þemës“ þurnalà, nutaria, kad jo pareiga remti
þemaièiø kultûriná judëjimà, leidybà apie Þemai-
tijos istorijà ir kultûrà. Jis susiranda svarbiausià
informacijà apie ðá þurnalà leidþiantá Þemaièiø
kultûros draugijos informaciná kultûros centrà
(tikslø organizacijos pavadinimà, adresà, kur ji
registruota, organizacijos identifikavimo kodà,
einamosios sàskaitos numerá, bankà, kuriame
ði sàskaita atidaryta) ir… 2004-øjø metø pra-
dþioje pateikdamas Valstybinëje mokesèiø ins-
pekcijoje deklaracijà apie 2003-øjø metø paja-
mas, uþpildæs inspekcijoje gautà specialios for-
mos praðymà (praðymo formà nustatys centri-
nis mokesèio administratorius), jame nurodys,
kad pageidauja, jog ataskaitinio mokestinio lai-
kotarpio 2 proc. jo iðskaièiuoto pajamø mokes-
èio bûtø pervesta Þemaièiø kultûros draugijos
informaciniam kultûros centrui, nurodydamas
visus anksèiau paminëtus duomenis apie ðià
organizacijà. Be abejo, prieð einant pas mo-
kesèiø administratoriø, ðiuos duomenis reikë-
tø pasitikslinti konkreèioje visuomeninëje ar
biudþetinëje organizacijoje arba susirasti nau-
jausius duomenis apie ðià organizacijà specia-
liai tam sukauptuose duomenø bankuose. Vie-
nas ið tokiø jau pradëtas kaupti nevyriausybi-
niø organizacijø informaciniame centre. Su ðiuo
duomenø banku kiekvienas gali susipaþinti jau
ma“ http://www.labdara-parama.lt
Kà reikës daryti tuo atveju, jei norësime pa-
remti ne vienà, o kelias visuomenei naudingà
darbà dirbanèias organizacijas?
Minëtus 2 proc. pajamø mokesèio kiekvie-
nas asmuo galës dalinti ir á kelias dalis, bet ne
maþesnes kaip 0,5 proc. Paramos gavëjams
nebus pervedamos sumos maþesnës kaip 10 Lt.
Kokia tvarka mokesèiø mokëtojø valia da-
lis jø (2 proc.) pajamø mokesèio pateks á vi-
suomeniniø ir biudþetiniø organizacijø einamà-
sias sàskaitas?
Mokesèio administratorius, gavæs nuolati-
nio Lietuvos gyventojo praðymà, atitinkama
tvarka ðá praðymà uþregistruos, iðnagrinës, ar
praðyme pateikti visi pagal nustatytà tvarkà rei-
kalaujami duomenys. Jei kuriø nors reikalingø
duomenø praðyme pateikta nebus, praðymà
pateikæs nuolatinis Lietuvos gyventojas bus
apie tai informuotas ir jis turës teisæ iki eina-
møjø kalendoriniø metø liepos 1 dienos duo-
menis patikslinti.
Visas pinigø sumas, kurias mokesèiø mo-
këtojø valia ið jo 2 proc. bendros pajamø mo-
kesèio sumos bus skirtos konkreèioms visuo-
meninëms ir biudþetinëms organizacijoms, á ðiø
organizacijø einamàsias sàskaitas centrinio
mokesèiø administratoriaus nustatyta tvarka
bus pervestos ne vëliau kaip iki praðymo pa-
teikimo kalendoriniø metø lapkrièio 15 dienos.
Ar paramos gavëjas turës galimybæ suþino-
ti, kas konkreèiai já parëmë tais 0,5-2 proc. sa-
vo sumokëto pajamø mokesèio?
Informacija apie tai, kas, kiek ir kokiai or-
ganizacijai pajamø mokesèio paskyrë, bus þi-
noma tik mokesèio administratoriui (ði informa-
cija bus konfidenciali). Paramos gavëjà pasieks
informacija tik apie mokesèiø mokëtojø jam
skirtà pajamø mokesèio dalies bendrà sumà.
Iðsamiau ðia tema galima pasidomëti Apskri-
èiø mokesèiø inspekcijø ðvietimo ir konsultavi-
mo skyriuose, leidinyje http://www.vmi.lt
 INFORMACIJA GYVENTOJAMS
Jei jûs nuo 0,5 iki 2 proc. savo pajamø mo-
kesèio norite skirti þemaièiø kultûros-ðvietimo
organizacijoms, pildydami metinæ deklaracijà
uþ gautas pajamas, mokesèio administratoriui
galite nurodyti minëtas lëðas paskirti ðioms vi-
suomeninëms organizacijoms:
· Þemaièiø kultûros draugijos informaci-
niam kultûros centrui;
· Þemaièiø kultûros, akademinio jaunimo ir
vaikø rëmimo fondui;
· Akademinio þemaièiø jaunimo korporaci-
jai „Samogitia“
· Þemaièiø kultûros draugijai;
· Þemaièiø akademijai;
· Šatrijos Raganos bendrijai.
Iðsamesnë informacija apie
pagrindines þemaièiø kultûros,
ðvietimo visuomenines
organizacijas
ÞEMAIÈIØ KULTÛROS DRAUGIJOS
INFORMACINIS KULTÛROS
CENTRAS
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-2015 Vilnius.
Identifikavimo kodas: 9189594. Registracijos
Nr. 70. Registravimo data 1995 m. lapkrièio
mën. 20 d. Einamosios sàskaitos Nr. 6700682,
einamosios sàskaitos uþsienio valiuta Nr.
57089517 AB Vilniaus bankas Vilniaus sky-
riuje. Banko kodas 260101777. Tel./faksas
+370 5 2619670, tel. 8 682 45363. El. p. sa-
mogit@delfi.lt.
Þemaièiø kultûros draugijos informacinio
kultûros centro vadovë – „Þemaièiø þemës“ þur-
nalo redaktorë, þurnalistë Danutë MUKIENË.
Þemaièiø kultûros draugijos informacinio
kultûros centro pagrindinis uþdavinys – rinkti,
kaupti ir skleisti (platinti) informacijà apie Þe-
maitijos kraðto istorijà, dabartá, kelti þmoniø is-
torinæ savimonæ, puoselëti Þemaitijos kraðto
kultûros tradicijas, supaþindinti visuomenæ su
Þemaièiø kultûros draugijos ir kitø þemaièiø vi-
suomeniniø kultûros organizacijø veikla, leisti
„Þemaièiø þemës“ þurnalà ir kitus periodinius
ir neperiodinius leidinius þemaièiø ir bendrine
lietuviø kalba apie Þemaitijà ir þemaièius.
Þemaièiø kultûros draugijos informacinis
kultûros centras organizuoja Vilniuje ir Þemai-
tijoje bei kitose Lietuvos vietose iðkiliø þemai-
èiø gyvenimo ir kûrybos, Þemaitijos istorijai
reikðmingø sukakèiø paminëjimus, ekspedici-
jas, mokslines konferencijas, Þemaitijos meno
kolektyvø gastroles Vilniuje ir kitose Lietuvos
vietose, reklamuoja ðiø kolektyvø pasiekimus.
Ðis centras taip pat buria Vilniuje dirbanèius,
besimokanèius jaunuosius Þemaitijos meninin-
kus á meno kolektyvus, koordinuoja ðiø kolek-
tyvø veiklà, prisideda organizuojant jø kûrybos
parodas, koncertus ir kitus pasirodymus, kû-
rybos pristatymus visuomenei.
ÞEMAIÈIØ KULTÛROS,
AKADEMINIO JAUNIMO IR VAIKØ
PARAMOS FONDAS (ÞEMAIÈIØ
KULTÛROS FONDAS)
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-2015 Vilnius. Iden-
tifikavimo kodas: 9203467. Registravimo Nr. 23.
Registravimo data 1998 m. geguþës 28 d. Eina-
mosios sàskaitos Nr. 1704748, valiutinës sàskai-
tos Nr. 57089794 AB Vilniaus bankas Vilniaus
skyriuje. Banko kodas 260101777. Tel./faksas
+370 5 2619670. El. p. samogit@delfi.lt.
Þemaièiø kultûros, akademinio jaunimo ir
vaikø paramos fondo valdybos pirmininkë – Vil-
niaus universiteto profesorë literatûrologë Vik-
torija DAUJOTYTË.
Þemaièiø kultûros, akademinio jaunimo ir
vaikø paramos fondas kaupia labdarai ir para-
mai gautas lëðas, kurios skirtos mokslo, kultû-
ros, ðvietimo, meno, socialinës globos ir rûpy-
bos sritims. Skirstant Fondo sukauptas lëðas
prioritetai taikomi: mokslo siekianèiø, gabiø per-
spektyviø, kultûros, meno srityse pasiþymëju-
siø þemaièiø kraðto vaikø ir jaunimo, kuriam rei-
kalinga socialinë parama, rëmimui, þemaièiø vi-
suomeniniø organizacijø istorijos, kultûros, edu-
kaciniø, memorialiniø, leidybos programø, ku-
riø tikslas – ðviesti Þemaitijos kraðto þmones,
puoselëti ir kelti kraðto kultûrà, populiarinti jà
pasaulyje, rëmimui.
ÞEMAIÈIØ KULTÛROS DRAUGIJA
Adresas: Muziejaus g. 31, Telšiai. Identifi-
kavimo kodas: 9191457. Registravimo Nr. 14-
V. Registravimo data 1996 m. sausio 30 d. Tel.:
8 686 51111, +350 44 70282. Atsiskaitomo-
sios sàskaitos Nr. 700432 Þemës ûkio banko
Telðiø skyriuje. Banko kodas 260101428.
Þemaièiø kultûros draugijos pirmininkas –
Þemaièiø muziejaus „Alka“ direktorius Stasys
KASPARAVIÈIUS.
Þemaièiø kultûrûos draugija vienija Þemai-
tijoje gyvenanèius, ið Þemaitijos kilusius ar Þe-
maitija besidominèius þmones. Svarbiausias jos
tikslas – kelti ðio kraðto gyventojø kultûrà, isto-
rinæ savimonæ, stiprinti Lietuvos valstybæ.
AKADEMINIO ÞEMAIÈIØ JAUNIMO
KORPORACIJA „SAMOGITIA“
Adresas: Vilniaus g. 22 LT-2015 Vilnius.
Identifikavimo kodas 9193589. Registravimo
Nr. 559-V. Registravimo data 1996 m. gruodþio
24 d. Atsiskaitomosios sàskaitos Nr. 1700404.
LÞÛB Vilniaus skyriuje. Banko kodas
260101424. Tel./faksas +370 5 2619670, tel. 8
686 55373. El. p. laurute23@centras.lt.
Akademinio þemaièiø jaunimo korporacijos
„Samogitia“ (AÞJK) pirmininkë – Lietuvos mu-
zikos akademijos doktorantë, etnomuzikologë
Loreta MUKAITË.
AÞJK „Samogitia“ vienija akademiná þemai-
èiø jaunimà bei asmenis, besirûpinanèius jau-
nimo ðvietimu ir ugdymu. Korporacija siekia
sudaryti geresnes sàlygas mokytis ir bendrauti
Þ e m a i è i ø
Kultûra
Þemaitijos kraðto istoriniu ir kultûriniu pavel-
du besidomintiems ir tà paveldà puoselëjan-
tiems, populiarinantiems jauniems þmonëms,
skatinti akademiná ir kità jaunimà giliau studi-
juoti Þemaitijos kraðto praeitá ir dabartá, uþsie-
nio ðaliø kraðtø (etniniø regionø) kultûrinio ju-
dëjimo tradicijas ir pasiekimus, populiarinti jø
patirtá Lietuvoje, dalyvauti tarptautiniame jau-
nimo kultûriniame ir akademiniame judëjime,
ugdyti bûsimuosius þemaièiø kraðto tyrinëtojus
ir mokslininkus, visuomenës veikëjus, stiprinti
nepriklausomà ir vieningà Lietuvos valstybæ.
ÞEMAIÈIØ AKADEMIJA
Adresas: Maironio g. 6, LT-2600 Vilnius.
Tel.: + 370 5 2105433, 8 698 12801.
Identifikavimo kodas: 9191309. Registracijos
Nr. 135-V. Registravimo data 1995 m.
gruodþio 18 d. Einamosios sàskaitos Nr.
10002455906 AB Bankas „HANSA-LTB“
Vilniaus skyriuje. Banko kodas 73000.
Þemaièiø akademijos rektorius – Vilniaus
dailës akademijos prorektorius, istorikas Ado-
mas BUTRIMAS.
Þemaièiø akademija buria Þemaitijos kraðto
tyrinëtojus, besidominèius ðio kraðto istorija ir kul-
tûra, ðiandien vykstanèiais procesais ir besirûpi-
nanèius ðio regiono savitumo iðsaugojimu. Ben-
dradarbiaujant su Þemaièiø kultûros draugija ir
Vilniaus dailës akademija, rengiamos mokslinës
ekspedicijos, tradicinës vasaros konferencijos,
leidþiama knygø „Þemaièiø praeitis“ serija ir kiti
leidiniai Þemaitijos istorijos ir kultûros temomis.
ÐATRIJOS RAGANOS BENDRIJA
Adresas: Didþioji g. 4, LT-2001 Vilnius.
Identifikavimo kodas 9195725. Áregistravimo
data 1998 m. birþelio 8 d. Registravimo Nr.
71-V. Einamosios sàskaitos Nr. 8700884 AB
Vilniaus bankas Vilniaus skyriuje. Banko ko-
das 260101777. Tel. +370 5 2697097.
Ðatrijos Raganos bendrijos pirmininkë –
Lietuvos muzikos akademijos docentë, daini-
ninkë Regina MACIÛTË.
Šatrijos Raganos bendrijos svarbiausias tiks-
las – kelti Lietuvos gyventojø kultûrà, dvasin-
gumà, literatûriná, muzikiná iðsilavinimà, plëtoti
labdarà, puoselëti krikðèioniðkàjà moralæ.
Ðatrijos Raganos bendrija telkia Ðatrijos Ra-
ganos kûrybos gerbëjus, tyrinëtojus, kûrybinio
palikimo populiarintojus, literatûriniø ir dvasiniø
idealø puoselëtojus, kitus meno, mokslo ir kultû-
ros þmones, kuriems artimi Ðatrijos Raganos
kûrybos, gyvenimo idealai ir kurie rûpinasi tø
idealø gaivinimu dabartiniame gyvenime, pro-
paguoja lietuviø literatûrà, menà, kultûrà Lietu-
voje ir uþsienio šalyse. Bendrija rûpinasi Ðatrijos
Raganos literatûrinio palikimo puoselëjimu, jos
kûriniø leidyba, atminimo áamþinimu.
þ e m ë 2003/1 47
 Þemaitiu literatûra
EILIERAÐTÇ
LINGÎS Justîns
Auðruos balaukont
Stalèelie sogoldîtë ëlsas ðaukðtâ,
Babûnës ðëltû ronkû numazguotë,
Vuo ðalëp peilis – ëðsëtëmpës,
Apgintë rami mëiga pasëruoðës.
Ðakutës sosëglaudën ded i aki
Maþë ðaukðtelç sapnûs cokru laiþa,
Tik mazgënë skarelë, ba sîluos sosmokusi,
Jau paskotënës sava dëinas skaita.
Rauduonu plîtû peèiou dar rosen onglelë
Ër lauk atçnont naujë rîta,
Ka viel galieto ðëlomo alsoutë,
Babûnë ka galieto posrîtë taisîtë.
Somëga varnas
Somëga varnas aukðtâ mediûs,
Ër ðonis ëðsëslapstë kor pakliova.
Tik vëins að, ba keporës, nakti gatvie stuovo
Ër naþënau, kor çtë, kor prijims puo stuogo.
Tën tuolëj, stotie, traukinîs soklëka,
Pelieda sovaituojë medë ðakuos.
Mienulis ëðsëgonda ër ëðblîðka.
Ba mëiga lauktë rîtâ meta – dëdëlë karuonë.
Ka saulë vuos prasëkalë ëð uþ baþnîèës,
Pradiejë þvërblç èërkðtë ër straksietë.
Isësokau stëpriau i sena palita –
Mieginsio parkë, unt soulelë, að oþmëgtë.
Gimtënë
Gimtënie mona ðëndëin îr truobelë,
Longelçs veizontçs i mëigtonti Babrunga.
Vuo unt lëptelë stuov meðkernîks Jûzaps
Ër, gaudîdams uns raudelës, tabuoka rûka.
Unt kronta trîs palkûzâ veiz i plûdë,
Vuo katëns ausi nago krapðta.
Dûmielis këlst ëð lauka koknës,
Sosiedë darþë tarp buruoku þemë kapsta.
48
Raitîtâs ragâs vuoþka grauþ batvëni,
Vuo mama ðëlta pëina kuoð par marli –
Tëik daug dar tën stebûklu ðëndëin îr,
Ka apsakîtë anëms þuodiu naoþtekto.
Nors siedo suostënie tarp mûru,
Bet mintimis ër jausmâs – vës Gimtënie,
Kor buoèiu kaulâ ëlsas kapinînûs,
Kor dûðë jautas laisva – kap laukënë.
Plunksnas þiorkë
Esu narçkalings að niekam – plunksnas þiorkë,
So ëðtompîtas nervâs, atvërâs jausmas,
So kiauro stuogo vërð praplëkosë pakauðë,
Toðtiuoms këðeniems, batâs numintâs.
Bet kartâs ðvëntë atçn ër i mona këima,
Nuðlousta aðaras ër vîna taurë pasok.
Ër tumet lëjes dainas aple laimë, aple meilë
Vo paskiau… Apkabenës miedi, ðuoko basos.
Bat ðvëntës retas, kap par sausra grîbâ,
Tad nier kuo aple anas ni rokoutë,
Viel siedo vëins ër grauþo plunksna –
Kon daugiau galio ðëndëin sogalvuotë?!
Þëima
Atejë þëima ër oþmëga þemë
Sostinga paukðtis, topous ðalëp ruogiu,
Pavargës þmuogos brend par balta snëiga,
Ëiðkuodams ðëlomuos ër gera þuodë.
Aplinkou stûgaun viejç, luo uþkëmën ðonis
Saulelë merkas, doris vësûn oþrakintas.
Keleiviou nieks nanuor soteiktë maluonës
Net kap tëms batams, stuovintëms pri peèiaus ar oþ spintas.
Pagaila þeimâ vargða pakeleivë
Ër ëðboèiava sava baltuoms lûpuoms,
Vuo këta rîtâ, saulç patekiejos,
Vâka ëðbiegën laukon ðaukë: „Paveiziekët!
Pri piedû, imintû i snëiga, kaþkas klûpuo…
Aðaras
Dëdliausës ašaras par þondus praded biegtë,
Ka slënksti parþëngo, sogrîþës i Gimtënë.
Að naþënau, ar sostabdîtë anas bagalieso –
Èe vëskas tçp, kap onkstiau, kap vaikîstie…
Mon aðaras par þondus bieg nadrôsç
Ër sostabdîtë anû að nanuoro…
Matau: tuos ðvelnës, gîslu ëðvaguotas mamas ronkas
Medënio ðaukðto i turielka kuoðë krata.
Mon aðaras par þondus bieg opalçs
Ër sostabdîtë anû að namuoko…
Èe að matau laimingus þmuonis,
Nors anëi patis tuo ër nasovuokto.