Visada, kai spindime, kaip vaiko akys Visada, kai mes savimi didžiuojamės Ir sunkus akmuo nukrenta nuo širdies Visada, kai savyje jaučiame meilę, mes matome šviesą.
Visada, kai galvojame, kad daugiau neliko jokių kelių
Visada, kai tiesa beveik nugali mūsų viltį Visada, kai skauda širdį Visas mūsų pasaulis sugriūna Visada, kai pyktis nuslopina šviesą, mes to nematome
Kai viskas, kas guli priešais tave, staiga tampa svarbu
Tada šviesos pabaigoje šviečia per tamsą Nes tu esi šviesa
Kartais mums reikia truputį laiko suprasti
Ar mes dar nepasiruošę eiti šiuo keliu. Gaisrui pakanka tik kibirkšties Per dažnai ir per daug tavęs prašoma Kodėl tu vis dar nesuvokei? Tu esi šviesa! Kai viskas, kas guli priešais tave, staiga tampa svarbu Tada šviesos pabaigoje ji šviečia per tamsą (Oho!) Nes tu esi šviesa
Tai dega mumyse visą gyvenimą
Parodo, kas iš tikrųjų mes esame Ir kažkada tu daugiau niekuo netikėsi, Eik ten, kur veda širdis!
Kai viskas, kas guli priešais tave, staiga tampa svarbu
Tada šviesos pabaigoje ji šviečia per tamsą Nes tu esi šviesa
Kai juokiesi, atrodai taip gražiai
Arba kai verki iš laimės Tavo akys šviečia taip spindinčiai (O!) Tada mes matome šviesą! Jos pabaigoje!