Perskaičiau Jules Verne knygą ,,Penkiolikos metų kapitonas”. Aukso pieva 2017m.

440 puslapių.
Romanas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje aprašyta kvapą gniaužianti kelionė į
Pietų Ameriką, bet atplaukė tik prie Afrikos pakrantės.
Veiksmas vyksta 1873 metais. Veiksmo vieta dinamiška. Brigantinos ,,Piligrimas”
kapitonas Hulis grįžta iš banginių medžioklės į Oklendo uostą, esantį Naujojoje Zelandijoje.
Laivo įgula buvo nepatenkinta medžioklės laimikiu. Po banginių medžioklės, turtingo
verslininko žmona, misis Veldon, su sūneliu ir pusbrolis Benediktas plaukė į San Franciską,
namo. Brigantinoje dirbo portugalas Negoras virėju. Tai užsidariusi ir keista asmenybė.
Beplaukdama brigantina išgelbėjo iš sudužusio laivo penkis negrus ir šunį Dingą. Pamatęs
Negorą, šuo puolė jį, taikydamasis griebti už gerklės. Medžiojant vandenyne banginius, žūsta
kapitonas Hulis, naujuoju kapitonu tampa penkiolikos metų Dikas Sendas. Persukdamas
kompasą, nukirsdamas lagą, greičio matavimo prietaisą, virėjas Negoras nukreipia laivą
Afrikos žemyno linkme. Laivas sudūžta prie Afrikos krantų. Pakrantėje sutiko amerikietį
Harį. Jis laivo įgulą apgavo. Antroje knygos dalyje veikėjai išgyvena sunkumus Afrikos
žemyne. Haris juos nuvedė šimtą mylių nuo jūros, tada Dikas Sendas suprato, kad portugalas
Negoras ir amerikietis Haris – suokalbininkai. Haris juos paliko. Jie susirado karingųjų
termitų lizdą ir ten kelias dienas gyveno. Staiga prasidėjo potvynis ir jiems pradėjo stigti
deguonies - teko šį lizdą palikti. Įgula nusprendė plaukti plaustu upe iki jūros, bet netikėtai
juos pamatė Negoras ir vergų pirkliai. Visi žmonės iš laivo tapo belaisviais, patyrė Afrikoje
daug sunkumų, išgyvenimų. Misis Veldon ir jos bendrakeleiviai laimingai atvyko į Ameriką.
Knygos pagrindiniai veikėjai: Dikas Sendas, Misis Veldon, pusbrolis Benediktas, Herkulis,
Negoras.
Dikas Sendas – penkiolikos metų amerikietis, užaugęs be tėvų. Mažąjį našlaitį
išaugino viešoji labdara. Būdamas ketverių, Dikas ėmė mokytis skaityti, rašyti. Aštuonerių
metų, skatinamas įgimto potraukio prie jūros, ėmė dirbti junga laive, kuris plaukiojo Pietų
jūrose. Ten jis mokėsi jūreivio amato. Jis - vidutinio ūgio, tvirto sudėjimo, tamsių plaukų,
mėlynų akių, ugningo žvilgsnio. Jūreivio amatas jau buvo kaip reikiant paruošęs jį gyvenimo
kovai. Protingas jo veidas spindėjo energija. Dikas buvo guvus ir rimtas. Jo veidas traukė
visų akis. Dikas nemėgo daug šnekėti, mosikuoti, kaip paprastai daro jo vienmečiai. Jis davė
sau žodį, kad ,,tapsiąs žmogumi”. Ir tapo – buvo beveik suaugęs vyras tokiame amžiuje, kai
kiti tebėra vaikai. Jis buvo vikrus, miklus, vienas tų gamtos apdovanotų žmonių, apie kuriuos
galima pasakyti, kad jie gimė su dviem kairėmis kojomis ir dviem dešinėmis rankomis.
Našlaitis buvo dėkingas misis Veldon šeimai, kuri išleido į mokslą ir išmokė mylėti Dievą.
Misis Veldon labai gyrė jaunąjį jūreivį, kad jis sąžiningas, protingas ne pagal savo amžių.
Žuvus kapitonui Huliui, jaunajam jūreiviui Dikui buvo leista vesti laivą.
Misis Veldon – turtingo banginių medžioklės verslininko žmona. Ji buvo trisdešimties
metų, tvirtos sveikatos, pripratusi prie ilgų kelionių jūra, ne kartą su vyru išgyvenusi
sunkumus. Tai drąsi, kantri, sumani moteris, labai mylinti savo mažąjį sūnelį Džeką. Afrikos
pakrantės miškuose nešė kelias mylias ant rankų, sergantį, karščiuojantį sūnų. Pasitikėjo ir
vertino jaunąjį kapitoną Diką Sendą.
Pusbrolis Benediktas – penkiasdešimties metų vyras. Jis buvo ne aukštas, o kažkoks
ilgas, ne liesas, o kažkoks siauras, kaulėto veido, didžiule gauruota galva. Tai buvo garbingas
mokslininkas, kuriam visą gyvenimą lemta būti dideliu vaiku, išgyventi šimtą metų ir mirti
kūdikiu. Jis buvo gero būdo, neišrankus, užmiršdavo gerti ir valgyti, jam niekas neatnešdavo,
nebijojo nei šalčio, nei karščio. Jis turėjo vieną aistrą – gamtos mokslą ir buvo kūnu, ir siela į
jį pasinėręs. Nariuotakojai buvo pusbrolio Benedikto aistros objektas. Šiam mokslui jis
atiduodavo visas savo valandas. Pusbrolis Benediktas, susidėjęs į specialią dėžutę, nešėsi visą
savo vabzdžių kolekciją. Laivo įgula gerbė šią įdomią asmenybę.
 Negoras – portugalas, laisvai kalbantis angliškai brigantinoje jis ėjo kuklias laivo
virėjo pareigas. Negorui buvo kokie keturiasdešimt metų, liesas, gyslotas, vidutinio ūgio,
juodų plaukų, tamsoko gymio, stiprus. Šis nekalbus, nelabai draugiškas žmogus laikėsi
nuošalyje, bet neblogai išmanė savo darbą. Bendrakeleiviai pastebėjo, kad apie jūrininkystę
išmano mažiau negu virėjas, dalį gyvenimo praleidęs jūroje. Buvo iš tikrųjų keistas žmogus.
Tai išdavikas, piktas, klastingas, siekiantis praturtėti bet kokiomis sąlygomis. Nedorėlis
Negoras – vienintelis ,,Piligrimo” katastrofos kaltininkas. Dikas Sendas jo nekentė. Pusiaujo
Afrikoje prisidėjo prie prekybos vergais.
Herkulis – trisdešimties metų jaunas vyras, augalotas, stiprios juodosios rasės
atstovas, šešių pėdų ūgio negras. Gigantas negras galėjo vienas pats atstoti keltuvą. Herkulis
susidraugavo su pusbroliu Benediktu. Milžinas negras turėjo įgimtų sugebėjimų atskirti erkę
nuo šeriauodegio, gyveno apsuptas kietasparnių, studijavo visą pusbrolio Benedikto
kolekciją. Mokslininkas drebėjo, matydamas kaip trapius jo vabzdžius maigo stori Herkulio
pirštai, kieti ir stiprūs kaip varžtai. Afrikoje sugebėjo išvaduoti savo bendrakeleivius iš
nelaisvės. Tai pasiaukojantis dėl draugų, sumanus ir drąsus milžinas.
Tema Problema Idėja
Kelionė Kaip pasiekti kelionės Drąsa ir sumanumas padėjo
tikslą? kritinėse situacijose.
Pasiklydę nepažįstamame Kaip keliautojams rasti išeitį Mokslo žinios padėjo
žemyne Angolos miškuose? orientuotis Pusiaujo Afrikos
miškuose.
Išlikimas Kokie dramatiški įvykiai Išsigelbėti padėjo ne tik
laukia keleivių? sumanūs žmonės, bet ir
protingas šuo.
Rašytojas supažindino su Afrikos pusiaujo miškais, gyvūnais, sunkiu čiabuvių
gyvenimu, vergų išnaudojimu, jų pardavimu. Autorius aprašė žymius keliautojus,
mokslininkus.
Žiulis Vernas rašė devyniolikto amžiaus pabaigoje, kai Didžiosios Britanijos,
Prancūzijos Respublikos vergams buvo grąžinta laisvė. Tik Centrinėje Afrikoje dėl šios
žmonių medžioklės tarp afrikiečių karaliukų tebevyko kruvini susirėmimai, į vergovę pateko
ištisos gentys. Drąsūs tyrinėtojai Afriką perėjo iš rytų į vakarus, nugalėję neįsivaizduojamas
kliūtis pasirodė Angoloje: Vernėjus Hovetas Kameronas, Livingstonas, amerikietis Stenlis,
daktaras Dilonas ir Robertas Mofa.