Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.

)
 Platono mokinys, Aleksandro Makedonieio
mokytojas. Peripatetik mokyklos steigjas.
Aristotelio moksliniai tyrimai dav pradi
daugeliui iuolaikini moksl. Aristotelio fizika
dominavo visame vakar pasaulyje apie 2000
met.
Aristotelis laikomas logikos mokslo pradininku.
J domino ne tik mstymo turinys, bet ir paties
samprotavimo forma.
 LOGIKA
Kaip ir Platonas, filosofuodamas Aristotelis didel
dmes skyr svokai. Svoka nusako kategorij.
Kiekvienas be ryio pasakytas odis ymi arba
esm, arba kiek, arba koks, arba kieno nors
atvilgiu, arba kur, arba kada, arba bti
kokioje nors padtyje, arba turti, arba veikti,
arba patirti.
10 Kategorij:
esm, kiekyb, kokyb, santykis, vieta, laikas,
padtis, turjimas, veikimas, patyrimas.
 Atskiri odiai jungiami sakinius, vadinamus
sprendiniais, kuriais teigiama kas nors
klaidinga arba teisinga. Kiekvienas sprendinys
susideda i subjekto ir predikato.
Pagal tam tikras taisykles tokius sprendinius
galima jungti samprotavimus. Tos taisykls
yra Aristotelio logikos taisykls.
Kai sujungus du sprendinius ivedamas treias
sprendinys, gauname silogizm. Klasikin
logika silogizm logika.
 Jei a teigiama apie vis b, o b teigiama apie
vis c, tai a teigiama apie vis c.
Klasikinis silogizmas:
Petras yra mogus.
Visi mons yra savanaudiai
Ivada?
Konstruojant logik samprotavim grandin
gaunamas rodymas. Toks metodas vadinamas
dedukciniu. Jos prieyb indukcinis
metodas.
Kuo Aristotelis skiriasi nuo Platono?
 Skirtingai nuo Platono, Aristotelis man, kad
painim galima pasiekti ir pasitelkus
indukcij, susiejant iankstin inojim ir juslin
patyrim.
Nors dedukcij jis traktuoja kaip iskirtin
mokslinio rodymo metod, gebjim
atskiryb, btinu bdu, ivesti i bendrosios
prieasties, taiau teigia, kad tai manoma tik
pasitelkus indukcij.
Mokslas yra apodiktikas tik tada, kai jis
ubaigtas, taiau ini jis semiasi i indukcijos.
 Dedukcija atskirybs ivedimas i bendrybs.
Indukcija bendrybs ivedimas i atskirybs.
Pabandykite savarankikai sugalvoti konkrei
indukcinio ir dedukcinio samprotavimo
pavyzdi.
Principas tai kas vis pirmiausia ir
bendriausia bei nereikalauja rodymo.
Bet koks samprotavimas remiasi principais.
Kodl?
 Aristotelio metafizika
Kiekvienas metafizikas svarstydamas
bendriausius bties principus kuria savo kalb.
Pamatins Aristotelio metafizikos svokos:
Materija - Forma
Substancija akcidencija.
Potencija aktas.
Kodl viskas kinta? Keturios prieastys:
Materijos
Formos
Veikianioji
Tikslo
 Trys sielos dalys:
Augalin siela (vegetatyvin)
Gyvulin (juslin)
Protas
Etika
Dianoetin ir etin doryb.
Dianoetins teorins, proto dorybs (imintis,
supratingumas)
Etins praktins, bdo dorybs (nuosaikumas,
kilniairdikumas)
Aukso vidurio taisykl vidurys tarp dviej
kratutinum (etin doryb).
Politika.
Skirtingai nuo Platono, Aristotelis links
samprotauti ne tiek apie geriausi (ideali)
valstyb (santvark), bet apie geriausi
manom (reali) valstyb.
Kitaip Aristotelis aikina ir valstybs atsiradimo
prieast. Platono nuomone, valstyb
susiformuoja dl individualaus mogaus
silpnumo. Valstybje gyvenantys individai
tampa stipresni. Aristotelio manymu, mogus,
savo prigimtimi yra sociali btyb, turinti
natral polink bendruomenei.