You are on page 1of 261

1. //// ras Seiswavlis adamianis fiziologia?

/// molekulis da organoTa sistemis doneze mimdinare sasicocxlo procesebs


adamianis organizmSi, maT Soris – organizmis garemosTan urTierTqmedebisgan
diferencirebulad da integrirebulad.
// molekulis, ujredis, qsovilis, organos, organoTa sistemis da funqciuri
sistemis doneze mimdinare procesebs da funqcionirebis kanonzomierebebs
adamianis organizmSi, maT Soris - organizmis garemosTan urTierTqmedebis
konteqstSi da integrirebulad.
/// molekulis, ujredis, qsovilis da sistemebis doneze mimdinare yvela
humorul process da funqcionirebis kanonzomierebebs adamianis organizmSi
mxolod garemosTan integrirebis WrilSi.
/// molekulis, ujredis, qsovilis, organos doneze mimdinare yvela
pirvelxarisxovani procesis mimdinareobis Taviseburebebs adamianis
organizmSi, maT Soris - garemosTan urTierTqmedebis konteqstSi da
integrirebulad.

2. //// valeologia warmoadgens samedicino mecnierebis mniSvnelovan


mimarTulebas:
/// adamianis fizikuri da fsiqologiuri janmrTelobis Sesaxeb adaptaciis
pirobebSi.
// adamianis fizikuri da fsiqikuri janmrTelobis, misi Sromisunarianobis
SenarCunebis resursebis da meqanizmebis Sesaxeb.
/// adamianis fsiqikuri da fiziologiuri janmrTelobis Sesaxeb stresis
viTarebaSi.
/// fizikuri janmrTelobisa da socialuri keTildReobis Sesaxeb fsiqikuri
normis pirobebSi.

3. //// janmrTelobis dacvis msoflio organizaciis rekomendaciiT


janmrTeloba gulisxmobs:
/// srul fizikur jansaR mdgomareobas, rac ar niSnavs mxolod daavadebis ar
arsebobas.
/// mxolod fizikur da fsiqikur jansaR mdgomareobas da adaptaciis
SesaZleblobas.
// srul fizikur, fsiqikur da socialur keTildReobas, rac ar niSnavs
mxolod daavadebis ar arsebobas.
/// mxolod daavadebis ar arsebobas da igi ar niSnavs fizikur keTildReobas.

4. //// ra aris fiziologiuri funqcia?


/// organizmis sxvadasxva struqturis cxovelmoqmedebis gamovlineba, Zi-
riTadad - dacviTi mniSvnelobisa, mimarTuli saerToorganizmuli sasargeblo
efeqtis misaRwevad; misi safuZveli eleqtruli impulsia.

1
// organizmis da misi nawilebis cxovelmoqmedebis gamovlineba, ZiriTadad -
SeguebiTi mniSvnelobisa, mimarTuli saerToorganizmuli sasargeblo efeqtis
misaRwevad; misi safuZveli nivTierebaTa, energiis da informaciis cvlaa.
/// organizmis sxvadasxva struqturis bioqimiuri Zvrebis gamovlinebaa,
ZiriTadad - adaptaciuli mniSvnelobisa, mimarTuli organos SemgueblobiTi
efeqtis misaRwevad; misi safuZveli nivTierebaTa, energiis da informaciis
cvlaa.
/// organizmis da misi nawilebis cxovelmoqmedebis metaboluri gamovlineba,
SeguebiTi mniSvnelobisa, mimarTuli organizmis dacviTi moqmedebisken; misi
safuZveli nivTierebaTa, energiis da informaciis cvlaa.

5. //// fiziologiuri funqciebi iyofa:


/// animalur da somatur funqciebad.
// animalur (somatur) da vegetatur funqciebad.
/// sekretorul da motorul funqciebad.
/// amgzneb da Semakavebel funqciebad.

6. //// animalur (somatur) funqciebs miekuTvneba:


/// nivTierebaTa cvlis ganmaxorcielebeli somaturi funqciebi.
/// garegani gaRizianebis aRqma, zrda da gamravleba.
/// mxolod ConCxis da gluvi kunTebiT ganxorcielebuli moZraobiTi
reaqciebi.
// garegani gaRizianebis aRqma da ConCxis kunTebiT ganxorcielebuli
moZraobiTi reaqciebi.

7. //// vegetatur funqciebs miekuTvneba:


// funqciebi, romlebzec damokidebulia mTlian organizmSi nivTierebaTa
cvlis ganxorcieleba (saWmlis moneleba, sisxlis mimoqceva, sunTqva, gamoyofa
da sxv.), agreTve, zrda da gamravleba.
/// ConCxis kunTebiT da proprioreceptorebiT ganpirobebuli moZraobiTi
reaqciebi.
/// garegani gamRizianeblebis moqmedebis aRqma grZnobaTa organoebiT
(sensorebiT).
/// mxolod is funqciebi, romlebsac anxorcielebs gul-sisxlZarRvTa,
sunTqvis, gamoyofis da saWmlis momnelebeli sistemebi.

8. //// fiziologiuri sistema ewodeba:


// organoebisa da qsovilebis genetikurad ganmtkicebul erTobliobas,
romelic erT an ramdenime funqcias asrulebs.
/// organoebisa da sistemebis dinamiuri erToblioba, romelic
Camoyalibebulia organizmisaTvis SemgueblobiTi Sedegis misaRwevad.

2
/// calkeul organoTa genetikurad ganmtkicebul erTobliobas, romelic
mxolod erT funqcias asrulebs.
/// organoebisa da qsovilTa erTobliobas, romelic gansazRvravs
intraorganul regulacias.

9. //// funqciuri sistema warmoadgens (anoxinis mixedviT):


/// ori an sami fiziologiuri sistemis stabilur (aradinamikur) erTobliobas,
romlis moqmedeba mimarTulia organizmisaTvis sasargeblo Sedegis
misaRwevad.
/// organoebisa da qsovilebis genetikurad ganmtkicebul erTobliobas,
romelic erT an ramdenime funqcias asrulebs.
/// fiziologiuri sistemebis genetikurad ganmtkicebul, aradinamikur
erTobliobas, romelic erT an ramdenime funqcias asrulebs.
// sxvadasxva organosa da fiziologiuri sistemis dinamikur erTobliobas,
Camoyalibebuls organizmisaTvis sasargeblo SemgueblobiTi Sedegis
misaRwevad. maTi raodenoba sxvadasxva funqciur sistemaSi variabeluria.

10. //// ra aris homeostazi?


/// ujredis universaluri Tviseba - garemo faqtorebis zemoqmedebis
miuxedavad xistad da mkacrad SeinarCunos Sinagani garemos mudmivoba.
// cocxali organizmis universaluri Tviseba - garemo faqtorebis
zemoqmedebis pirobebSi SeinarCunos funqciaTa da Sinagani garemos mudmivoba;
homeostazis konstantebi ar aris mkacrad mudmivi, dasaSvebia maTi meryeoba
mkacr farglebSi.
/// ujredis da funqciuri sistemis gamorCeuli Tviseba - garemo faqtorebis
zemoqmedebis pirobebSi SeinarCunos funqciaTa mkacri mudmivoba; homeostazis
parametrebi mkacrad xistia.
/// cocxali organizmis universaluri Tviseba - garemo faqtorebis zemoq-
medebis ararsebobisas SeinarCunos funqciaTa dinamikuroba da Sinagani
garemos mudmivoba; homeostazis parametrebi yovelTvis ar aris mkacrad
mudmivi da did diapazonSi meryeobs.

11. //// procesTa erTobliobas, romelic uzrunvelyofs homeostazis


aRdgenas (SenarCunebas) ewodeba:
/// hemostazi.
/// funqciaTa regulacia.
// homeokinezi.
/// fiziologiuri adaptacia.

12. //// ras niSnavs `funqciaTa regulacia~?

3
// organizmis ujredebis, qsovilebis da organoebis muSaobis intensivobis
mizanmimarTul cvlilebas, romelic uzrunvelyofs misi moTxovnilebis
dakmayofilebisaTvis sasargeblo Sedegs organizmis cxovelmoqmedebis
sxvadasxva pirobebSi.
/// organizmis sxvadasxva struqturis sinqronuli, mizanmimarTuli cvlilebas,
romelic uzrunvelyofs organizmis moTxovnilebis dakmayofilebisTvis
sasargeblo Sedegs.
/// organizmis ujredebis, qsovilebis da organoebis muSaobis urTierTsawi-
naaRmdego cvlilebebs, rac uzrunvelyofs organizmis moTxovnilebis
dakmayofilebas sxvadasxva pirobebSi.
/// organizmis ujredebis, qsovilebis da organoebis muSaobis sixSiris
mizanmimarTuli cvlilebas, romelic uzrunvelyofs organizmis
moTxovnilebis dakmayofilebas cxovelmoqmedebis garkveul pirobebSi.

13. //// funqciaTa saregulacio meqanizmebis mixedviT arCeven:


/// fsiqikur, nervul da organul regulacias.
// nervul, humorul da miogenur regulacias.
/// hormonul, humorul da miogenur regulacias.
/// nervul, miogenur regulacias da autoregulacias.

14. //// TviTregulacia ewodeba:


/// organizmis Tvisebas SeZenili vegetaturi saregulacio meqanizmebiT cvalos
organoebisa da sistemebis funqcionireba.
/// organizmis Tvisebas Secvalos organoebisa da sistemebis funqcionirebis
intensiuroba mocemul momentSi realuri moTxovnilebebis
gauTvaliswineblad.
/// organizmis Tvisebas centraluri saregulacio meqanizmebisagan absoluturi
avtonomiurobiT cvalos organoebisa da sistemebis funqcionireba.
// organizmis Tvisebas sakuTari meqanizmebiT Secvalos organoebisa da
sistemebis funqcionirebis intensiuroba mocemul momentSi misi
moTxovnilebebis Sesabamisad.

15. //// adaptacia (Segueba):


/// organizmis aqtivobis is stabiluri donea, rodesac SeuZlebelia
organizmis xangrZlivi aqtiuri cxovelqmedeba arsebobisaTvis Secvlili
pirobebis viTarebaSi.
// SemgueblobiTi xasiaTis yvela Tandayolili da SeZenili moqmedebis
gaerTianebaa, romlis safuZveli ujredis, organos, sistemisa da organizmis
doneze mimdinare procesebia.

4
/// organizmis aqtivobis is dinamikuri donea, rodesac SesaZlebelia
janmrTeli STamomavlobis kvlavwarmoeba arsebobisaTvis Secvlili pirobebis
viTarebaSi.
/// mxolod ujredul doneze mimdinare procesebiT ganpirobebuli
SemgueblobiTi xasiaTis moqmedebebis dinamikuri da cvladi gaerTianebaa.

16. //// adaptaciuri reaqciebi iyofa:


/// zogad da araspecifikur reaqciebad.
/// zogad (araspecifikur) da kompensaciur reaqciebad.
// zogad (araspecifikur) da specifikur reaqciebad.
/// specifikur da kompensaciur reaqciebad.

17. //// zogadi, araspecifikuri adaptaciuri reaqciebi aRmocendeba:


/// mxolod adekvaturi stimulis intensiuri moqmedebis sapasuxod.
// nebismieri stimulis moqmedebis sapasuxod da xasiaTdeba organizmisa da
misi nawilebis erTgvarovani ZvrebiT.
/// nebismieri stimulis moqmedebis sapasuxod da xasiaTdeba organizmisa da
misi nawilebis araerTgvarovani ZvrebiT.
/// mxolod araadekvaturi stimulis intensiuri, xangrZlivi moqmedebis
sapasuxod.

18. //// specifikuri adaptaciuri reaqciebi:


/// erTgvarovania zemoqmedi faqtorebisa da maTi Tvisebebis gansxvavebulobis
miuxedavad.
/// aRmocendeba nebismieri stimulis moqmedebis sapasuxod da xasiaTdeba
organizmis da misi nawilebis erTgvarovani ZvrebiT.
// gansxvavebulia zemoqmedi faqtorebis da maTi kompleqsis Tvisebebis
mixedviT.
/// aZlierebs organizmze zemoqmedi specifikuri faqtorebiT gamowveul
funqciur Zvrebs.

19. //// naerTTa transmembranuli transportis meqanizmebia:


/// transcitozi, pasiuri, aqtiuri.
/// Sereuli, aqtiuri - simporti da antiporti.
// pasiuri, pirvelad-aqtiuri (aqtiuri), meorad-aqtiuri (SeuRlebuli).
/// koncentraciuli gradientis mimarTulebiT - energiis xarjviT.

20. //// SeuRlebul (meorad-aqtiur) transports uzrunvelyofen:


/// specialuri cilovani struqturebi - tumboebi, simportisaTvis saWiroeben
atf-is energias.

5
/// SerCeviTi ganvladobis mqone simportis da antiportis ganmxorcielebeli
arxebi, romelTa nawili marTvadia da nawili - Jonvadi.
// cilebi, romlebic ujredis membranaSi erTdroulad ori naerTis
transportirebas axorcieleben an erTi mimarTulebiT (simporti), an
sxvadasxva mimarTulebiT (antiporti). transportirebisaTvis aucilebelia
ionuri arxebis energiac.
/// damuxtuli nawilakebi, romlebic membranaSi energiis danaxarjis gareSe
transportirdeba da axorcieleben simport/antiports.

21. //// endocitozis saxeebia:


/// pinocitozi da transcitozi.
/// fagocitozi da egzocitozi.
// pinocitozi da fagocitozi.
/// fagocitozi da persorbcia.

22. //// persorbcia ewodeba:


/// nivTierebaTa sekrecias da ujredidan rig naerTTa gamoyofas.
/// ujredgare siTxidan gaxsnili sakvebi nivTierebebis mcire wveTebis
STanTqmas.
// nivTierebaTa tranportirebas ujredSorisi sivrciT (sivrceSi).
/// ujredgare siTxidan SedarebiT msxvili substanciebis - baqteriebis,
ujredebis, daSlili qsovilis narCenebis STanTqvas.

23. //// rogor xorcieldeba memabranaSi naerTTa pasiuri transporti?


/// specialuri naxSirwylovani arxebiT, energiis danaxarjis gareSe, koncen-
traciuli gradientis miuxedavad.
/// specialuri cilovani arxebiT, energiis mcire danaxarjiT, difuziis da
osmosis gziT.
/// specialuri membranuli arxebiT, energiis danaxarjiT, difuziiT, koncentra-
ciuli gradientis mixedviT.
// specialuri membranuli arxebiT, energiis danaxarjis gareSe,
koncentraciuli gradientis Sesabamisad, difuziiT.

24. //// membranaSi naerTTa aqtiuri transportisaTvis aucilebelia:


/// specializebuli ionuri forebi da atf-is energia.
/// specializebuli cilovani struqturebi - tumboebi da gaem-is naerTi.
// specializebuli cilovani struqturebi - tumboebi da atf-is energia.
/// specializebuli ionuri arxebi da cilovani tumboebi.

25. //// ujredebs Soris informaciis mimocvlis saxeebia:


/// pirdapiri (kontaqturi), CarTuli da arapirdapiri (humoruli).

6
/// kontaqturi, nivTierebTa gadatana limfiT (humoruli) da eleqtruli
impulsis gadacemiT.
// pirdapiri (kontaqturi), nivTierebaTa gadatana sisxliT, limfiT da
qsovilovani siTxiT (humoruli) da bioeleqtruli potencialebis gadacemiT.
/// pirdapiri (humoruli), sisxliT (ormxrivi) da bioeleqtruli potencialebis
gadacemiT (yvelaze swrafi).

26. //// organizmis araspecifikur pasuxs nebismier intensiur gaRizianebaze


warmoadgens:
/// adaptacia.
/// habituacia.
// stresi.
/// dizadaptacia.

27. //// organizmis dizadaptaciisaTvis damaxasiaTebelia:


/// organizmis humoruli dacviTi adaptaciuri meqanizmebis amowurva, magram
homeostazis SenarCuneba.
/// organizmis nervul-refleqsuri dacviTi adaptaciuri meqanizmebis amowurva,
homeostazis darRveva an SenarCuneba.
// organizmis sarezervo, kerZod - dacviTi adaptaciuri meqanizmebis resursis
amowurva, homeostazis darRveva.
/// organizmis sarezervo, maT Soris - dacviTi, adaptaciuri meqanizmebis
amowurva, homeostazis aqtivireba.

28. //// ras uwodeben gaRizianebadobas?


/// agznebadi qsovilebis unars gamRizianeblebis moqmedebiT fiziologiuri
mosvenebis mdgomareobidan gadavidnen aqtiur mdgomareobaSi da aigznon.
/// mxolod nervuli da kunTovani qsovilis unars gamRizianeblebis moqmedebiT
fiziologiurad mosvenebuli mdgomareobidan gadavidnen aqtiur
mdgomareobaSi da aigznon.
// yvela cocxal ujreds aqvs gamRizianeblebis moqmedebaze reagirebis _
gaRizianebadobis unari.
/// mxolod jirkvlovan da epiTelur qsovils aqvs unari gamRizianeblebis
moqmedebiT fiziologiuri mosvenebis mdgomareobidan gadavides aqtiur
mdgomareobaSi, anu gaRiziandes.

29. //// romeli ujredebis mimarT gamoiyeneba termini "agznebadi ujredebi"


da ratom?
/// nervuli, kunTovani da jirkvlovani ujredebis mimarT, romlebic gamRizia-
neblis moqmedebas pasuxoben Na-is ganvladobisa da transmembranuli

7
potencialTa sxvaobis gazrdiT da Sedegad - moqmedebis potencialis
generirebiT.
// nervuli, kunTovani da jirkvlovani ujredebis mimarT, romlebic gamRi-
zianeblis moqmedebas pasuxoben Na-is ganvladobis swrafi gazrdiT, trans-
membranuli potencialTa sxvaobis SemcirebiT da Sedegad - moqmedebis
potencialis generirebiT.
/// yvela saxis ujredebis mimarT, radgan SeswevT unari gamRizianeblis
moqmedebas upasuxon Na-is ganvladobis swrafi cvlilebiTa da moqmedebis
potencialis generirebiT.
/// nervuli da sekreciuli ujredebis mimarT, romlebic gamRizianeblis
moqmedebas pasuxoben sxvadasxva ionis ganvladobis Seuqcevadi cvlilebiT da
moqmedebis potencialis generirebiT.

30. //// ujredis membranis ra ZiriTadi saxis eleqtruli pasuxebia cnobili


da ra udevs maT safuZvlad?
/// gavrcelebadi moqmedebis potenciali da misi Tanmxlebi kvalis poten-
cialebi. maT safuZvels warmoadgens garkveul ionTaTvis membranis
ganvladobis cvlilebani.
/// adgilobrivi potencialebi: lokaluri pasuxi, postsinapsuri potencialebi,
generatoruli potenciali. maT safuZvels warmoadgens garkveul ionTaTvis
membranaSi transportirebis cvlileba.
// adgilobrivi potencialebi (lokaluri pasuxi, postsinapsuri potencialebi,
generatoruli potenciali) da gavrcelebadi moqmedebis potenciali misi
Tanmxlebi kvalis potencialebiT. maT safuZvels warmoadgens membranaSi
garkveul ionTa transportirebis cvlileba.
/// adgilobrivi potencialebi (lokaluri pasuxi, postsinapsuri potencialebi,
generatoruli potenciali) da gavrcelebadi moqmedebis potenciali misi
Tanmxlebi kvalis potencialebiT. maT safuZvels warmoadgens organuli
nivTierebisaTvis membranis ganvladobis cvlileba.

31. //// ras uwodeben agznebadobas?


/// yvela cocxali ujredis unars gaRizianeblis moqmedebis sapasuxod
warmoqmnan rTuli biologiuri (biofizikuri) procesi - agzneba, romelic
vrceldeba mezobel ubnebze.
/// yvela cocxali ujredis unars gavrcelebadi procesiT upasuxon
gamRizianebels.
// agznebadi ujredebis unars gaRizianeblis moqmedebis sapasuxod warmoqmnan
rTuli biologiuri (biofizikuri) procesi - agzneba, romelic swrafad
vrceldeba mezobel ubnebze.

8
/// yvela cocxali ujredis unars gaRizianeblis moqmedebis sapasuxod
warmoqmnan rTuli biologiuri (biofizikuri) procesi - agzneba, romelic ar
vrceldeba mezobel ubnebze.

32. //// ras uwodeben agznebas da ra aris misi safuZveli?


/// rTul, gavrcelebad process, romliTac yvela cocxali ujredi pasuxobs
gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia fizikuri da fizikur-qimiuri
xasiaTis funqciuri da struqturuli cvlilebebi.
// rTul, gavrcelebad process, romliTac agznebadi ujredebi pasuxoben
gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia fizikuri da fizikur-qimiuri
xasiaTis funqciuri da struqturuli cvlilebebi.
/// rTul, gauvrcelebad process, romliTac agznebadi ujredebi pasuxoben
gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia fizikuri da fizikur-qimiuri
xasiaTis funqciuri da struqturuli cvlilebebi.
/// rTul, gavrcelebad process, romliTac agznebadi ujredebi pasuxoben
gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia membranuli potencialis
ucvleloba.

33. //// eleqtruli potencialebis registraciis klinikuri meTodebia:


/// gulis _ eleqtromiografia da kuWis _ gastrografia.
/// gulis _ eleqtrokardiografia, kuWis _ gastroskopia, baduris _
retinografia.
// gulis _ eleqtrokardiografia, Tavis tvinis _ eleqtroencefalografia,
kunTebis _ eleqtromiografia.
/// gulis _ eleqtrokardiografia, Tavis tvinis _ eleqtromiografia, kunTebis
_ eleqtroencefalografia.

34. //// ras uwodeben mosvenebis membranul potencials?


/// nebismieri ujredis membranis Sida da gare zedapirebs Soris mudmivad
arsebul potencialTa sxvaobas (transmembranul sxvaobas).
/// agznebadi ujredis membranis gare zedapiris potencials, romelic
pirobiTad nuladaa miCneuli.
// agznebadi ujredis membranis Sida da gare zedapirebs Soris funqciuri
mosvenebis dros arsebul potencialTa sxvaobas (transmembranul sxvaobas).
/// ujredis membranis Sida zedapiris dadebiT potencials, romelic
uaryofiTia gareganis mimarT.

35. //// membranaSi ionTa ganvladobis ra cvlilebebi udevs safuZvlad


membranis depolarizacias ConCxis kunTSi?
/// membranis ganvladoba natriumis ionebisaTvis mkveTrad stabilizdeba
citoplazmidan gareT (daaxloebiT 20-jer kaliumis ganvladobasTan

9
SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis niSnis Secvlas _
inversias/reversias.
/// membranis ganvladoba natriumis ionebisaTvis mkveTrad nuldeba gare
sivrcidan citoplazmaSi (daaxloebiT 50-jer kaliumis ganvladobasTan
SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis niSnis Secvlas _
inversias/reversias.
// membranis ganvladoba natriumis ionebisaTvis mkveTrad imatebs gare
sivrcidan citoplazmaSi (daaxloebiT 20-jer kaliumis ganvladobasTan
SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis Semcirebas da Semdgom niSnis
Secvlas _ inversias/reversias.
/// membranis ganvladoba kaliumis ionebisaTvis mkveTrad imatebs gare
sivrcidan citoplazmaSi (daaxloebiT 20-jer natriumis ganvladobasTan
SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis niSnis Secvlas _
inversias/reversias.

36. //// ra xdeba moqmedebis potencialis inversiis fazaSi?


// ujredis membranis Sida zedapiri gareTas mimarT droebiT dadebiTad
damuxtuli xdeba.
/// ujredis membranis gare zedapiri SigniTas mimarT droebiT dadebiTad
damuxtuli xdeba.
/// ujredis membranis Sida zedapiri gareTas mimarT droebiT uaryofiTad
damuxtuli xdeba.
/// Sida da gare zedapirebs Soris potencialTa sxvaoba droebiT qreba.

37. //// biodenebis warmoSobis asaxsnelad aRiarebulia membranul-ionuri


Teoria, romlis mixedviTac eleqtruli potencialebis arseboba
ganpirobebulia:
/// natriumis da kalciumis araTanabari koncentraciiT ujredis SigniT da
gareT da zedapirul membranaSi maTi sxvadasxva ganvladobiT.
// natriumis, kalciumis, kaliumis da qloris araTanabari koncentraciiT
ujredis SigniT da gareT da zedapirul membranaSi maTi araTanabari
ganvladobiT.
/// natriumis, kalciumis, kaliumis da qloris araTanabari koncentraciiT
ujredis SigniT da gareT da zedapirul membranaSi maTi erTnairi
ganvladobiT.
/// natriumis, kalciumis, kaliumis da qloris araTanabari koncentraciiT
ujredis SigniT da gareT da zedapirul membranaSi kaTionebis cudi da
anionebis kargi, magram cvladi ganvladobiT.

38. //// ra faqtorebi gansazRvravs mosvenebis potencialis sidides?

10
10
/// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi kaliumis ujredgare da ujredSida
koncentraciaTa Sefardeba da am ionisadmi membranis ganvladobis maCvenebeli.
/// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi natriumis ujredgare da ujredSida
koncentraciaTa Sefardeba da am ionisadmi membranis ganvladobis maCvenebeli.
// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi kaTionebisa da anionebis
koncentraciaTa Sefardeba (ujredgare da ujredSida garemoSi) da am
ionebisadmi membranis ganvladobaTa Sefardeba.
/// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi kaTionebis ujredgare da ujredSida
koncentraciaTa Sefardeba da maT mimarT membranis ganvladobaTa Sefardeba.

39. //// ras uwodeben membranis wonasworobis potencials?


/// potencialTa sxvaobas ujredSida da ujredgare siTxes Soris, rodesac
ionTa Sesvla sWarbobs gamosvlas.
// potencialTa sxvaobas ujredSida da ujredgare siTxes Soris, rodesac
ionTa Sesvla tolia gamosvlis.
/// potencialTa sxvaobas ujredSida da ujredgare siTxes Soris, rodesac
ionTa gamosvla sWarbobs Sesvlas.
/// ionTa Sesvla da gamosvla ujredgare da ujredSida garemos Soris
potencialTa sxvaobis ar arsebobisas.

40. //// risi Tanmdevi procesia kvalis potenciali da ra saxis arsebobs igi?
/// kaTeleqtrotonuri depolarizaciis fazis Tanmdevia da arsebobs ori saxis:
uaryofiTi da dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.
/// mosvenebis potencialis repolarizaciis fazis Tanmdevia da arsebobs ori
saxis: uaryofiTi da dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.
// moqmedebis potencialis repolarizaciis fazis Tanmdevia da arsebobs ori
saxis: uaryofiTi da dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.
/// lokaluri pasuxis Tanmdevia da arsebobs ori saxis: uaryofiTi da
dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.

41. //// moqmedebis potencialis pikis xangrZlivoba nervul da ConCxis


kunTebis boWkoebSi meryeobs:
/// 2-dan 3 mwm-mde, repolarizaciis faza depolarizaciis fazaze xangrZlivia.
/// 0,5-dan 3 mwm-mde, depolarizaciis faza repolarizaciis fazaze xangrZlivia.
// 0,5-dan 3 mwm-mde, repolarizaciis faza depolarizaciis fazaze xangrZlivia.
/// 0,5-dan 3 mwm-mde, repolarizaciis faza depolarizaciis fazaze xanmoklea.

42. //// eleqtrul pasuxs gamRizianeblis moqmedebaze ar warmoadgens:


/// moqmedebis potenciali.
// mosvenebis potenciali.
/// postsinapsuri potenciali.

11
11
/// generatoruli potenciali.

43. //// mosvenebis membranuli potenciali warmoadgens eleqtrul


potencialTa transmembranul sxvaobas, romelic ar aris ganpirobebuli:
/// kaTionebis koncentraciaTa SefardebiT;
/// anionebis koncentraciaTa SefardebiT;
/// kaTionebisa da anionebisadmi membranis araTanabari ganvladobiT.
// ujredSida organelebis metaboluri aqtivobiT.

44. //// sxvadasxva agznebadi ujredis membranis mosvenebis potencialis


sidide meryeobs:
/// -50 mv-dan -90 mv-mde.
/// -20 mv-dan -70 mv-mde.
/// -50 mv-dan -70 mv-mde.
// -30 mv-dan -90 mv-mde.

45. //// ras uwodeben membranis depolarizacias?


/// membranis ujredSida dadebiTi muxtebis Semcirebas.
// potencialis transmembranuli sxvaobis Semcirebas.
/// potencialis transmembranuli sxvaobis gazrdas.
/// membranis ujredgare dadebiTi muxtebis gazrdas.

46. //// ras uwodeben membranis hiperpolarizacias?


/// potencialis transmembranuli sxvaobis Semcirebas.
/// membranis ujredSida dadebiTi muxtebis gazrdas.
// potencialis transmembranuli sxvaobis gazrdas.
/// membranis ujredgare dadebiTi muxtebis Semcirebas.

47. //// rogoria mosvenebuli agznebadi ujredis membranis gareT da SigniT


natriumisa da kaliumis ionTa koncentraciis urTierTdamokidebuleba?
// gareT Na metia, K - naklebi.
/// Na da K Tanabrad arian ganawilebulni.
/// gareT K - metia, Na - naklebi.
/// ujredSigniT Na saerTod ar aris.

48. //// ratom aris ConCxis kunTis agznebis zRurblovani Zala meti, vidre
nervuli boWkosi?
/// vinaidan kaliumis ionebisaTvis membranis ganvladoba SedarebiT metia, rac,
Tavis mxriv, gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis siWarbes da
sazRurble potencialis gazrdas.

12
12
// vinaidan qloris ionebisaTvis membranis ganvladoba metia, rac,Tavis mxriv,
gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis siWarbes da sazRurble
potencialis gazrdas.
/// vinaidan qloris ionebisaTvis membranis ganvladoba SedarebiT metia, rac,
Tavis mxriv, gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis naklebobas
da sazRurble potencialis gazrdas.
/// vinaidan kaliumis ionebisaTvis membranis ganvladoba SedarebiT metia, rac,
Tavis mxriv, gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis naklebobas
da sazRurble potencialis gazrdas.

49. //// sad funqciobs natrium-kaliumis tumbo da ra mniSvneloba aqvs mas?


/// ujredis membranaSi; ganapirobebs agznebis dros darRveul ionTa
koncentraciuli gradientis SenarCunebas ujredidan kaliumis "amotumbviT" da
ujredSi natriumis "CatumbviT".
/// citoplazmaSi; ganapirobebs agznebis dros darRveul ionTa koncentra-
ciuli gradientis SenarCunebas ujredidan kaliumis da natriumis
"amotumbviT".
/// citoplazmaSi; ganapirobebs ionTa koncentraciuli gradientis SenarCunebas
ujredSi kaliumis da natriumis "CatumbviT".
// ujredis membranaSi; ganapirobebs ionTa koncentraciuli gradientis
SenarCunebas ujredidan natriumi "amotumbviT" da ujredSi kaliumis
"CatumbviT".

50. //// rogor moqmedebs natrium-kaliumis tumbo?


/// tumbo eleqtrogenuria: igi membranaze qmnis potencialTa sxvaobas,
uzrunvelyofs ra ujredidan ori natriumis ionis gamoyvanas ujredSi
darCenili sami kaliumis ionis sanacvlod.
/// tumbo eleqtroneitraluria: ar iRebs monawileobas membranuli
potencialis SeqmnaSi, uzrunvelyofs ra erTi natriumis Seyvanas ujredSi
gayvanili erTi kaliumis sanacvlod.
// tumbo eleqtrogenuria: igi membranaze qmnis potencialTa sxvaobas,
uzrunvelyofs ra ujredidan sami natriumis ionis gamoyvanas ujredSi
garedan Sesuli ori kaliumis ionis sanacvlod.
/// tumbo eleqtroneitraluria: ar iRebs monawileobas membranuli
potencialis SeqmnaSi, uzrunvelyofs ra erTi qloris Seyvanas ujredSi
gayvanili erTi kaliumis sanacvlod.

51. //// ionTa transmembranuli koncentraciuli gradientis SenarCunebis


garda, ra roli akisria natrium-kaliumis tumbos mosvenebis dros?

13
13
/// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtrogenurobis gamo),
romelic jamdeba natriumis koncentraciuli gradientiT (ZiriTadad) Seqmnil
potencialTan.
/// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtrogenurobis gamo),
mxolod kaliumis koncentraciuli gradientiT Seqmnil potencialTan.
// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtrogenurobis gamo),
romelic jamdeba kaliumis koncentraciuli gradientiT (ZiriTadad) Seqmnil
potencialTan.
/// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtroneitralurobis gamo),
romelic jamdeba kaliumis koncentraciuli gradientiT (ZiriTadad) Seqmnil
potencialTan.

52. //// membranis ionTa arxebis tipebia:


/// marTvadi da aramarTvadi; natriumis, kaliumis da qloris; izomorfuli da
izometruli; swrafi da neli.
/// marTvadi da Jonvadi; swrafi da statikuri; qemo-, meqano-, potencial- da
liganddamokidebuli; erT-, or- da samWiSkriani.
// marTvadi da Jonvadi; swrafi da neli; potencialmgrZnobiare, qemo-
mgrZnobiare (maT Soris-kalciummgrZnobiare), meqanomgrZnobiare, meoradi
Suamavlebisadmi mgrZnobiare;
/// marTvadi da Jonvadi; swrafi, neli da dinamikuri; cilovani da peptiduri;
qemo-, meqano-, potencial-, ligand- da kalciummgrZnobiare.

53. //// romeli tipis ionur arxebs aqvT urTierTgavlenis unari?


/// ligandmgrZnobiares (e. i. potencialmgrZnobiares),
/// meqano- da qemomgrZnobiares,
// eleqtromgrZnobiares,
/// Jonvads.

54. //// rogoria ionuri arxis struqtura (principi)?


/// ionur arxs aqvs e.w. yeli, seleqciuri filtri, pasiuri satransporto
sistema.
/// ionur arxs aqvs seleqciuri filtri, aqtiuri da pasiuri yeli;
eleqtroaagznebad marTvad arxebs, aseve aqvT WiSkris meqanizmi.
// ionur arxs aqvs e.w. yeli da seleqciuri filtri; marTvad
eleqtroaagznebad arxebs, aseve, aqvT WiSkris meqanizmi.
/// ionur arxs aqvs e.w. yeli, araseleqciuri filtri; marTvad arxebs, aseve -
WiSkris dablokvis meqanizmi.

55. //// ionTa aramarTvadi (Jonvadi) arxebis ZiriTadi Tvisebebia:

14
14
/// mudmivad Riaa; ar cvlis gamtarunarianobas gaRizianebis dros, aris
ionseleqciuri.
/// aris dinamikuri, mcired cvlis gamtarunarianobas gamRizianeblis
moqmedebis pasuxad, aris ligandmgrZnobiare da seleqciuri.
// mudmivad Riaa, gamtarunarianoba mudmivia mosvenebis da gaRizianebis dros,
aris ionseleqciuric da ionaraseleqciuric.
/// ZiriTadad Riaa, cvlis gamtarunarianobas qemomgrZnoiare struqturebis
gaRizianebisas, aris ionseleqciuric da araionseleqciuric.

56. //// ionTa marTvadi arxebi ganapirobeben membranis:


/// ionseleqciurobas da agznebadobas,
/// ionseleqciurobas da augznebadobas,
// seleqciurobas da cvlad gamtarobas.
/// seleqciurobas da maRal agznebadobas.

57. //// romeli mtkicebulebaa marTebuli ionuri arxis Sesaxeb?


// arxis seleqciuroba ar aris absoluturi; arxis saxelwodeba miuTiTebs
mxolod im ionze, romlis mimarTac igi upiratesadaa ganvladi.
/// arxis seleciuroba yovelTvis ar aris absoluturi; arxis saxelwodeba
miuTiTebs mxolod im ionebze, romlis mimarTac arxis kinetika yvelaze
maRalia.
/// arxis seleqciuroba dinamikuria; igi miuTiTebs mxolod im ionze, romlis
mimarTac arxis funqciuri Zvradoba aris yvelaze maRali.
/// arxis seleqciurobis xarisxi damokidebulia garemos temperaturaze, pH-ze;
arxis saxelwodeba miuTiTebs mxolod im ionze, romlis mimarTac
mgrZnobiarea arxis aqtivaciuri WiSkari.

58. //// marTvadi ionuri arxebis ZiriTadi Tvisebebia:


/// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) mxolod kaTionebis mimarT da
eleqtroagznebadoba (potencialis cvlilebebis sapasuxod arxebis gaRebisa
da daxurvis unari).
/// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) mxolod anionebis mimarT da
eleqtroagznebadoba (potencialis cvlilebebis sapasuxod arxebis gaRebisa
da daxurvis unari).
// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) garkveuli ionebis mimarT da
eleqtroagznebadoba (potencialis cvlilebebis sapasuxod arxebis gaRebisa
da daxurvis unari).
/// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) garkveuli ionebis mimarT da
eleqtroagznebadoba (receptoruli kompleqsis konformirebis sapasuxod
arxebis gaRebisa da daxurvis unari).

15
15
59. //// marTvadi ionuri arxi Sedgeba:
// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan
(WiSkrisagan), romelsac membranis eleqtruli veli marTavs.
/// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan
(WiSkrisagan), romlis mdgomareobas gamRizianeblis zewola an gaWimva cvlis.
/// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan
(WiSkrisagan), romlis mdgomareobas receptoruli kompleqsis konformireba
cvlis.
/// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan
(WiSkrisagan), romelic membranis absolutur seleqciurobas gansazRvravs.

60. //// ra mdgomareobaSi SeiZleba iyos marTvadi ionuri arxis WiSkari?


/// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxis
gamtarebloba cvlad sidides warmoadgens.
/// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxi
absoluturi ionseleqciurobiT xasiaTdeba.
// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxis
gamtarebloba mudmiv sidides warmoadgens.
/// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxi
absoluturi ionaraseleqciurobiT xasiaTdeba.

61. //// riT ganisazRvreba membranis sumaruli gamtaroba ama Tu im


ionisaTvis?
/// urTierTgavlenis unaris mqone arxebis raodenobiT, romlebic ganvladia
mocemuli ionisaTvis.
/// Jonvadi da marTvadi arxebis aqtivobiT, romlebic ganvladia mocemuli
ionisaTvis.
// erTdroulad gaRebuli arxebis raodenobiT, romlebic ganvladia mocemuli
ionisaTvis.
/// absoluturi seleqciurobis unaris mqone arxebis raodenobiT, romlebic
ganvladia mocemuli ionisaTvis.

62. //// ra da ra saxis ionuri WiSkari arsebobs?


/// ionseleqciuri da araionseleqciuri.
// swrafi (aqtivaciis - m) da neli (inaqtivaciis - h).
/// marTvadi (swrafi - m) da Jonvadi (neli - h).
/// qemo- da eleqtromgrZnobiare.

63. //// funqciuri organizaciis msgavsebis miuxedavad, natriumis arxebisagan


gansxvavebiT, kaliumis arxebs:

16
16
/// ar aqvT inaqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro maRali seleqciuroba;
axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro swrafi kinetika (gansakuTrebiT-
nervul boWkoebSi).
/// ar aqvT aqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro dabali seleqciuroba;
axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro neli kinetika (gansakuTrebiT-nervul
boWkoebSi).
// ar aqvT inaqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro maRali seleqciuroba;
axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro neli kinetika (gansakuTrebiT-nervul
boWkoebSi).
/// ar aqvT aqtivaciur-inaqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro maRali
seleqciuroba; axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro neli kinetika
(gansakuTrebiT-nervul boWkoebSi).

64. //// moqmedebis membranul potencials uwodeben membranuli potencialis


swraf rxevas, romlic aRiZvreba:
/// nebismieri cocxali ujredis membranaSi natriumis ganvladobis swrafi
matebis Sedegad.
/// nervul, kunTovan da jirkvlovan ujredebSi gamRizianeblis moqmedebebis
sapasuxod membranaSi kaliumis ganvladobis swrafi Seuqcevadi matebis
Sedegad.
// nervuli, kunTovani da jirkvlovani ujredebis agznebisas membranaSi ionuri
ganvladobis Seqcevadi cvalebadobis Sedegad.
/// agznebad qsovilebSi gamRizianeblis moqmedebis sapasuxod membranaSi
natriumis ganvladobis swrafi Semcirebis Sedegad.

65. //// raSi vlindeba "sul an arafris" kanoni?


/// zRurblovani Zalis moqmedebisas agzneba maqsimaluri sididisaa ("sul"),
amis Semdeg Zalis momateba agznebas aRar iwvevs ("araferi") (aRaraa
damokidebuli);
/// qvezRurblovani Zalis moqmedebis Sedegad pasuxi ar aris ("araferi"),
zRurblovan Zalaze Cndeba, Zalis matebiT izrdeba da garkveul Zalaze
maqsimaluri pasuxi miiReba ("sul"), Semdgomi Zalis matebiT pasuxis amplituda
mcirdeba;
/// qvezRurblovani Zalis moqmedebisas pasuxi ar aris ("araferi"), zRurblovan
Zalaze Cndeba, Zalis matebiT izrdeba da garkveul Zalaze maqsimaluri pasuxi
miiReba ("sul"), ris Semdegac pasuxi Zalis sidideze damokidebuli ar aris;
// qvezRurblovani ZaliT gaRizianeba ar iwvevs agznebas ("araferi"),
zRurblovani stimulis moqmedebisas ki agzneba Tavidanve maqsimalur sidides
iZens ("sul") da gamRizianeblis Zalis Semdgomi gazrdiT aRar matulobs
(aRaraa damokidebuli).

17
17
66. //// ras udris ConCxis kunTis boWkos inversiis/reversiis sidide pikis
miRwevis momentSi?
// +30 - +40 mv
/// + 5 - +10 mv
/// +100 - +120 mv
/// -30 - - 40 mv

67. //// ras udris moqmedebis potencialis amplituda ConCxis kunTis


boWkoebSi?
/// 90-130 mv
/// 70-110 mv
// 120-130 mv
/// 70-130 mv

68. //// ra warmoadgens mosvenebisa da moqmedebis potencialebis aRmocenebis


ganmapirobebeli eleqtromamoZravebeli Zalis wyaros?
/// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT
(Sesabamisad, kaliumisaTvis - 14:142 mmol/l, natriumisaTvis - 140:4 mmol/l).
/// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT
(Sesabamisad, natriumisaTvis - 142:14 mmol/l, kaliumisaTvis - 140:4 mmol/l).
// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT
(Sesabamisad, natriumisaTvis - 14:142 mmol/l, kaliumisaTvis - 140:4 mmol/l).
/// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT
(Sesabamisad, natriumisaTvis - 14:142 mmol/l, kaliumisaTvis - 4:142 mmol/l).

69. //// romeli agznebadi ujredis mosvenebis membranuli potencialis


genezSi asrulebs qloris ioni arsebiT rols?
/// ConCxis kunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis
ujredSida mimarTulebiT, romelic didad aRemateba kaliumis ganvladobas.
/// ConCxis kunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis
ujredSida mimarTulebiT TiTqmis Seesabameba ganvladobas kalciumisaTvis
ujredgare mimarTulebiT.
// ConCxis kunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis
ujredSida mimarTulebiT TiTqmis Seesabameba kaliumis ganvladobas.
/// gluvkunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis
ujredSida mimarTulebiT TiTqmis Seesabameba kaliumis ganvladobas.

70. //// membranaSi ionTa ganvladobis ra cvlilebebi udevs safuZvlad


repolarizacias?
/// natriumis inaqtivacia da kaliumis ganvladobis TandaTanobiTi Semcireba
citoplazmidan ujredSoris siTxeSi.

18
18
/// natriumis inaqtivacia da natrium-kaliumis tumbos moqmedebis Sedegad
kaliumis "gamotumbva" citoplazmidan ujredgare siTxeSi.
// natriumis inaqtivacia da kaliumis ganvladobis TandaTanobiTi mateba
citoplazmidan ujredgare siTxeSi, natrium-kaliumis tumbos aqtivireba.
/// kaliumis inaqtivacia da natriumisa da qloris ionebis ganvladobis
Semcireba, natrium-kaliumis tumbos aqtivireba.

71. //// rogoria kalciumis ionebis roli agznebadi qsovilebis moqmedebis


potencialis ganviTarebaSi?
// kalciumis ionebs wamyvani roli eniWebaT gluvi kunTebis moqmedebis poten-
cialis aRmavali fazis da miokardiumis ujredebis moqmedebis potencialis
platos genezSi.
/// vinaidan kalciumis ionebis arxebis damaxasiaTebel Taviseburebas
warmoadgens maTi damokidebuleba metaboluri procesebisagan, bunebrivia - ama
Tu im mizeziT metaboluri procesebis aqtivacia cvlis moqmedebis
potencialis genezs.
/// kalciumis ionebis wamyvani roli eniWebaT gluvi kunTisa da miokardiumis
moqmedebis potencialis swrafi repolarizaciis fazis genezSi.
/// kalciumis ionebis wamyvani roli eniWebaT nervul da kunTovan boWkoTa
moqmedebis potencialis Semdgom kvalis potencialebis genezSi.

72. //// natriumis, kaliumis da kalciumis arxebis specifikuri


blokatorebia:
/// natriumis - tetraeTilamoniumi da aminopiridinebi, kaliumis - tetrodo-
toqsini, kalciumis - verapamili, nifedipini.
// natriumis - tetrodotoqsini, kaliumis - tetraeTilamoniumi da
aminopiridinebi, kalciumis - verapamili, nifedipini.
/// natriumis - verapamili da nifedipini, kaliumis - tetrodotoqsini,
kalciumis - novokaini.
/// natriumis - tetraeTilamoniumi, kaliumis - verapamili., kalciumis -
lidokaini da nifedipini.

73. //// ras uwodeben regeneraciul (TviTganaxlebad) depolarizacias?


/// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs
nawili kaliumis arxebis gaRebas da kaliumis Sesvlas ujredSi, momdevno
depolarizacias, axali arxebis gaRebas da a.S.
// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs
natriumis arxebis nawilis gaRebas da natriumis Sesvlas ujredSi, amis
Sedegad momdevno depolarizacias, axali arxebis gaRebas da a. S.

19
19
/// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs
nawili natriumis arxebis nawilis gaRebas da natriumis gamosvlas ujredidan,
amis Sedegad momdevno depolarizacias, axali arxebis gaRebas da a.S.
/// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs
nawili natriumis arxebis gaRebas da natriumis Sesvlas ujredSi, momdevno
hiperpolarizacias, axali arxebis gaRebas da a.S.

74. //// ras uwodeben gamRizianeblis zRurblovan Zalas?


/// gamRizianeblis im minimalur Zalas, romelic sakmarisia membranuli
potencialis adgilobrivi cvlilebisaTvis _ agznebisaTvis.
/// gamRizianeblis im minimalur Zalas, romelic iwvevs pasiur depola-
rizacias.
/// mudmivi denis minimalur Zalas, romelic ar aris sakmarisi agznebis
inicirebisaTvis.
// gamRizianeblis im minimalur Zalas, romelic sakmarisia agznebisaTvis.

75. //// rodis viTardeba lokaluri pasuxi?


/// im stimulTa moqmedebiT, romelic zRurblovani Zalis 15-20%-s Seadgens.
// im stimulTa moqmedebiT, romelic zRurblovani Zalis 50-75%-s Seadgens.
/// im stimulTa moqmedebiT, romelic ar aRwevs zRurblovani Zalis 50-75%-s.
/// im stimulTa xanmokle moqmedebiT, romelic tolia zRurblovani Zalisa.

76. //// ras uwodeben adekvatur gamRizianebels da riT xasiaTdeba igi?


/// mocemuli qsovilisaTvis specifikur gamRizianebels, misi zRurblovani
Zala metia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.
/// mocemuli qsovilisaTvis araspecifikur dinamikur gamRizianebels, misi
zRurblovani Zala naklebia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.
// mocemuli qsovilisaTvis specifikur gamRizianebels, misi zRurblovani
Zala naklebia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.
/// mocemuli qsovilisaTvis araspecifikur stabilur gamRizianebels, misi
zRurblovani Zala metia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.

77. //// ras warmoadgens depolarizaciis kritikuli done?


/// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli siCqaris miRwevis momenti,
rodesac iwyeba kalciumis arxebis aqtivacia.
/// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli donis miRwevis momenti,
rodesac iwyeba natriumis arxebis inaqtivacia.
// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli donis miRwevis momenti,
rodesac gavrcelebadi moqmedebis potenciali aRmocendeba.
/// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli donis miRwevis momenti,
rodesac myardeba natriumis wonasworobis potenciali.

20
20
78. //// razea damokidebuli depolarizaciis kritikuli done?
/// gamoyenebuli stimulis xasiaTze.
// mxolod sakuTriv membranis Tvisebebze.
/// gamRizianebel eleqtrodebs Soris arsebul manZilze.
/// gamRizianeblis moqmedebis droze.

79. //// ras uwodeben reobazas?


/// nebismieri gamRizianeblis minimalur Zalas, romelic iwvevs agznebas.
/// mudmivi denis maqsimalur Zalas, romelic romelic iwvevs agznebas.
// mudmivi denis minimalur Zalas, romelic iwvevs agznebas.
/// mudmivi denis minimaluri Zala, romelic iwvevs lokalur depolarizacias.

80. //// ras uwodeben qronaqsias?


/// dros, romlis ganmavlobaSic unda moqmedebdes erTi reobazis toli deni,
rom gamoiwvios agzneba.
// dros, romlis ganmavlobaSic unda moqmedebdes ormagi reobazis toli deni,
rom gamoiwvios agzneba.
/// Zalas, romelic sasargeblo drois ganmavlobaSi iwvevs agznebas.
/// dros, romlis ganmavlobaSic unda moqmedebdes zRurblovanis toli Zala,
rom gamoiwvios agzneba.

81. //// medicinis ra sferoSi aqvs gamoyeneba qronaqsimetriis meTods?


/// fizioTerapiul praqtikaSi, kunTis sakuTari agznebadobis xarisxis
gansazRvris mizniT.
/// revmatologiur praqtikaSi, mamoZravebel nervSi organuli dazianebis
arsebobis dadgenisaTvis.
/// mxolod eqsperimentul medicinaSi, nervSi agznebis gatarebis
SefasebisaTvis.
// nevrologiur praqtikaSi, mamoZravebel nervSi organuli dazianebis
arsebobis dadgenisaTvis.

82. //// ra gansxvavebaa moqmedebis potencialsa da lokalur potencials


(pasuxs) Soris?
/// moqmedebis potenciali: ar emorCileba "sul an arafris" kanons, agznebadoba
nulamde ecema, gavrcelebadi potencialia. lokaluri pasuxi: "sul an
arafris" kanons emorCileba, agznebadoba momatebulia, ar vrceldeba,
sumirdeba.
// moqmedebis potenciali: emorCileba "sul an arafris" kanons, misi pikis
ganviTarebis dros agznebadoba nulamde ecema, gavrcelebadi potencialia.
lokaluri pasuxi: "sul an arafris" kanons ar emorCileba, agznebadoba
momatebulia, ar vrceldeba, sumirdeba.

21
21
/// moqmedebis potenciali; emorCileba "sul an arafris" kanons, agznebadoba
momatebulia, ar vrceldeba, ar sumirdeba. lokaluri potenciali; "sul an
arafris" kanons ar emorCileba, agznebadoba nulamde ecema, gavrcelebadi
potencialia.
/// moqmedebis potenciali; emorCileba "sul an arafris" kanons, misi pikis
xangrZlivobis dros agznebadoba momatebulia, gavrcelebadi potencialia.
lokaluri potenciali; "sul an arafris" ar emorCileba, agznebadoba nulamde
ecema, ar vrceldeba, zogjer – droSi sumirdeba.

83. //// rogoria zRurblovani Zalis da misi xangrZlivobis korelacia?


/// yoveli gamRizianeblis zRurblovani Zala, gansazRvrul farglebSi,
pirdapir damokidebulebaSia mis xangrZlivobasTan.
/// zRurblovani Zalis moqmedebis xangrZlivoba ar aris damokidebuli mis
sidideze.
/// zRurblovani Zalis cvlilebebi ar cvlis misi aucilebeli moqmedebis
xangrZlivobas.
// gamRizianeblis zRurblovani Zala, gansazRvrul farglebSi, ukudamoki-
debulebaSia mis xangrZlivobasTan.

84. //// ras uwodeben sasargeblo dros?


/// umcires dros, romlis ganmavlobaSic moqmedebs ormagi reobazis toli
sididis gamRizianebeli stimuli.
// umcires dros, romlis ganmavlobaSic moqmedebs erTi reobazis toli
sididis gamRizianebeli stimuli.
/// umcires dros, romlis ganmavlobaSic moqmedebs naxevari reobazis toli
sididis gamRizianebeli stimuli.
/// umcires dros, romlis ganmavlobaSic qsovili kargavs agznebis unars.

85. //// ras uwodeben zRurblovan potencials?


/// depolarizaciis kritikuli donis matebas.
// sidides, ramdeniTac aucilebelia transmembranuli potencialis Secvla
agznebadi impulsis aRmosaceneblad.
/// sidides, ramdeniTac aucilebelia transmembranuli potencialis mateba
impulsis gavrcelebisaTvis.
/// potencials, romelic K-is aqtivaciiTa ganpirobebuli.

86. //// ra aris agznebis gavrcelebis saimedobis faqtori da rogoria misi


sidide?
/// moqmedebis potencialis amplituda (mv), gayofili membranuli potencialis
sidideze (mv) =3-4.

22
22
// moqmedebis potencialis amplituda (mv), Sefardebuli depolarizaciis
zRurblovan potencialTan =5-6.
/// depolarizaciis zRurbli, gayofili moqmedebis potencialis amplitudaze
(mv); =5-6.
/// mosvenebis potencialis sidide (mv), Sefardebuli moqmedebis potencialis
amplitudasTan (mv); =3-4.

87. //// ras uwodeben akomodacias?


// nela mzardi gaRizianebisadmi (depolarizaciisadmi) agznebadi ujredis
"Seguebis" movlenas.
/// nela mzardi gaRizianebisadmi (repolarizaciisadmi) agznebadi ujredis
"Seguebis" movlenas.
/// swrafad mzardi gaRizianebisadmi (depolarizaciisadmi) agznebadi ujredis
"Seguebis" movlenas.
/// swrafad mzardi gaRizianebisadmi (repolarizaciisadmi) agznebadi ujredis
"Seguebis" movlenas.

88. //// ras uwodeben "minimalur gradients" anu "kritikul daxras"?


/// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,
romlis moqmedebiT aRmocendeba moqmedebis potenciali.
/// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,
romlis moqmedebiT aRmocendeba lokaluri pasuxi.
// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,
romlis moqmedebisas ar aRmocendeba moqmedebis potenciali.
/// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,
romlis moqmedebiT pikuri potenciali aRmocendeba.

89. //// ra cvlilebebi miiReba akomodaciis dros?


/// depolarizaciis kritikuli done da potencialis amplituda TandaTanobiT
mcirdeba da garkveuli minimaluri sicicabis SemTxvevaSi qreba.
// depolarizaciis kritikuli done izrdeba (maRla iwevs), moqmedebis
potencialis amplituda TandaTanobiT mcirdeba da garkveuli minimaluri
sicicabis SemTxvevaSi qreba.
/// izrdeba membranuli potencialis sidide da moqmedebis moqmedebis
potenciali ar gamoiwveva.
/// depolarizaciis kritikuli done izrdeba (maRla iwevs) da neldeba
moqmedebis potenciali da garkveuli minimaluri sicicabis SemTxvevaSi qreba.

90. //// ris mixedviT sazRvraven akomodaciis siCqares?


// minimaluri gradientis sidide, gamosaxuli erTeuliT reobaza/wm-Si.
/// minimaluri gradientis sidide, gamosaxuli erTeuliT mm/wm-Si.

23
23
/// moqmedebis potencialis amplitudis SefardebiT depolarizaciis
zRurblTan, gamosaxuli erTeuliT mm/wm-Si.
/// moqmedebis potencialis amplitudis SefardebiT membranuli potencialis
sididesTan, erTeuliT reobaza/wm-Si.

91. //// moqmedebis potencialis pikis monakveTSi membrana kargavs


agznebadobas, romelic pikis dasrulebisas TandaTanobiT aRdgeba.
agznebadobis am cvlilebas ewodeba:
/// adaptacia
/// akomodacia
// refraqteroba
/// depresia

92. //// refraqterobis fazebia:


/// absoluturi (agznebadobis daqveiTeba 50-75%-iT) da SefardebiTi
(agznebadobis TandaTan aRdgena).
/// absoluturi (sruli augznebadoba) da SefardebiTi (normaluri
agznebadoba).
// absoluturi (sruli augznebadoba) da SefardebiTi (agznebadobis TandaTan
aRdgena).
/// absoluturi (agznebadobis dacema 30-50%-iT) da SefardebiTi (normaluri
agznebadoba).

93. //// ra saxiT vrceldeba agzneba nervul da kunTovan boWkoebSi?


// adgilobrivi denebis saxiT, romelic warmoiqmneba boWkos agznebul da
mosvenebul ubnebs Soris.
/// qemorecepciuli denis saxiT boWkos agznebul da mosvenebul ubnebs Soris.
/// yovel mosvenebul ubanSi aRmocenebuli lokaluri cvlilebebis saxiT.
/// yovel mosvenebul ubanSi ganviTarebuli pasiuri gavrcelebadi
depolarizaciis saxiT.

94. //// rogor vrceldeba agzneba nervuli da kunTovani boWkos funqciurad


mTliani (dauzianebeli) membranis gaswvriv?
// mTel boWkos sigrZeze agznebis procesis Sesustebis gareSe _ udekrementod.
/// mTel boWkos sigrZeze agznebis procesis Sesustebis gareSe _ dekrementiT.
/// mTel boWkos sigrZeze agznebis procesis SesustebiT _ udekrementod.
/// boWkos garkveul monakveTze, udekrementod, Semdeg _ dekrementiT.

95. //// ra ganapirobebs moqmedebis potencialis orfazovan rxevas


ujredgare gamoyvanisas?
/// depolarizaciis da repolarizaciis fazebis ganviTareba.

24
24
/// dadebiTi kvaliTi potencialis ganviTareba da Caqroba.
/// kaliumis ionuri arxebis blokireba da gaReba.
// agznebis daubrkolebeli gavrceleba nervul da kunTovan boWkoSi.

96. //// nervuli boWkos membranis agznebul ubanSi aRmocenebuli moqmedebis


potenciali mezobeli mosvenebuli ubnisaTvis:
/// zezRurblovania, 2-3-jer aRemateba mosvenebuli ubnis zRurblovani
potencialis sidides.
// zezRurblovania, 5-6-jer aRemateba mosvenebuli ubnis zRurblovani
potencialis sidides.
/// sakmarisia, Tumca qvezRurblovania da saimedoa zRurblovani
potencialisTvis.
/// arasakmarisia, radganac qvezRurblovania da zRurblovani potencialamde
ganviTareba sWirdeba.

97. //// ras uwodeben agznebadi qsovilebis funqciur Zvradobas anu


labilobas?
/// sxvadasxva agznebadi qsovilis mier gaRizianebis maqsimaluri riTmis
realizebis erTnair unars.
/// agznebadi qsovilebis mier gaRizianebis minimaluri riTmis realizebis
sxvadasxva unars.
// agznebadi qsovilebis mier gaRizianebis maqsimaluri riTmis realizebis
unars.
/// sxvadasxva agznebadi qsovilis mier gaRizianebis minimaluri riTmis
realizebis erTnair unars.

98. //// ra gansazRvravs nervuli da kunTovani boWkoebis funqciur


Zvradobas (labilobas)?
/// mxolod natriumis arxebis aqtivaciis siCqare.
// ionuri ganvladobis procesTa siCqare.
/// mxolod kaliumis arxebis aqtivaciis siCqare.
/// natriumis da kaliumis tumbos aqtivaciis siCqare.

99. //// erTnairia Tu ara mamoZravebeli da mgrZnobiare nervuli boWkos


funqciuri Zvradoba (labiloba)?
// gansxvavebulia: mamoZravebeli nervuli boWkosi (nebiTi moZraobisas) - 50 imp-
mde 1 wm-Si, mgrZnobiare nervuli boWkosi (Zlieri gaRizianebisas) - 1000 imp da
metic 1 wm-Si.
/// gansxvavebulia: mamoZravebeli nervuli boWkosi (aqtiuri moZraobisas) - 50
imp-mde 1 wm-Si, mgrZnobiare nervuli boWkosi (aqtiuri moZraobisas) - 1000 imp
da metic 1 wm-Si.

25
25
/// gansxvavebulia: mamoZravebeli nervuli boWkosi (nebiTi moZraobisas) - 50
imp-mde 1 wm-Si, mgrZnobiare nervuli boWkosi (susti gaRizianebisas) - 1000 imp
da metic 1 wm-Si.
/// TiTqmis erTnairia.

100. //// potencialis transmembranuli sxvaobis Semcirebas (rodesac


membranis potenciali naklebad uaryofiTi xdeba) ewodeba:
/// hiperpolarizacia,
/// reversia,
// depolarizacia,
/// repolarizacia.

101. //// potencialis transmembranuli sxvaobis gazrdas (rodesac membranis


potenciali metad uaryofiTi xdeba) ewodeba:
// hiperpolarizacia,
/// reversia,
/// depolarizacia,
/// repolarizacia.

102. //// moqmedebis potencialis fazebia:


/// aRmavali – repolarizacia, daRmavali - depolarizacia.
/// aRmavali – depolarizacia, daRmavali - hiperpolarizacia.
// aRmavali – depolarizacia, daRmavali - repolarizacia.
/// aRmavali – repolarizacia, daRmavali - hiperpolarizacia.

103. //// nervuli ujredis kvalis hiperpolarizacia, rogorc wesi:


/// natriumisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia.
// kaliumisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia.
/// qlorisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia.
/// kalciumisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia..

104. //// kvalis depolarizacia ganpirobebulia:


// membranaSi natriumis ganvladobis xanmokle matebiT.
/// membranaSi kaliumis ganvladobis xanmokle matebiT.
/// membranaSi qloris ganvladobis xanmokle matebiT.
/// membranaSi kalciumis ganvladobis xanmokle matebiT.

105. //// membranuli potencialis niSnis Secvlas ewodeba:


/// divergencia (overSuti).
/// akomodacia (reversia).
// inversia (reversia).

26
26
/// konvergencia (lokaluri piki).

106. //// absoluturi refraqterobis faza ganpirobebulia:


/// kaliumis arxebis sruli inaqtivaciiT da natriumis ganvladobis gazrdiT.
// natriumis arxebis praqtikulad sruli inaqtivaciiT da kaliumis
ganvladobis gazrdiT.
/// natriumis arxebis praqtikulad sruli inaqtivaciiT da kaliumis
ganvladobis SemcirebiT.
/// natriumis arxebis nawilobrivi inaqtivaciiT da kaliumis ganvladobis
gazrdiT.

107. //// SefardebiTi refraqterobis fazas ganapirobebs:


/// natriumis neli arxebis sruli inaqtivacia, swrafi arxebi ki am dros
iblokeba (normalizdeba).
/// natriumis arxebis sruli inaqtivacia da kaliumis ganvladobis gazrda.
// natriumis arxebis reaqtivacia da kaliumis ganvladobis daqveiTeba
(normalizeba).
/// natriumis arxebis reaqtivacia da kaliumis ganvladobis gazrda.

108. //// samedicino praqtikaSi xmarebuli adgilobrivi tkivilgamayuCebeli


nivTierebebi iwveven:
/// nervuli boWkos depolarizaciis zRurblis Semcirebas da moqmedebis
potencialis swraf inaqtivacias.
/// moqmedebis potencialis amplitudis gazrdas gaRizianebis zRurblis
cvalebadobis fonze.
// nervuli boWkos depolarizaciis zRurblis gazrdas da moqmedebis
potencialis amplitudis Semcirebas.
/// nervuli boWkos depolarizaciis zRurblis Semcirebas da moqmedebis
potencialis amplitudis gazrdas.

109. //// pirvelad receptorebs miekuTvneba:


/// vestibuluri receptorebi, baduras fotoreceptorebi.
/// gemovnebisa da smenis receptorebi.
// ynosvisa da taqtiluri receptorebi.
/// gemovnebisa da tkivilis receptorebi.

110. //// meorad receptorebs miekuTvneba:


/// ynosvisa da taqtiluri receptorebi.
/// gemovnebisa da tkivilis receptorebi.
/// proprio- da interoreceptorebi.
// vestibuluri receptorebi, baduras fotoreceptorebi.

27
27
111. //// swrafad adaptirebadi receptorebia:
/// baduras fotoreceptorebi.
/// kanis Termoreceptorebi.
// filtvis gaWimvis receptorebi.
/// vestibuloreceptorebi.

112. //// fazur-tonur receptorebs miekuTvneba:


/// proprioreceptorebi.
// kanis Termoreceptorebi.
/// filtvis gaWimvis receptorebi.
/// vestibuloreceptorebi.

113. //// gaRizianebis energiis nervul impulsad transformirebis etapebia


yvela, garda:
/// gamRizianeblis energiis pirveladi gardaqmna.
// gamRizianeblis energiis meoradi gardaqmna.
/// receptoruli potenciali.
/// receptoruli potencialis gardaqmna moqmedebis potencialad.

114. //// receptorebis adaptaciis mniSvnelovani meqanizmia:


/// natriumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi
fermentuli reaqciebis kaskadis dablokva mosdevs.
// kalciumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi
fermentuli reaqciebis kaskadis inhibireba mosdevs..
/// kaliumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi
fermentuli reaqciebis kaskadis Sekaveba mosdevs.
/// kalciumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi
fermentuli reaqciebis kaskadis gaZliereba mosdevs.

115. //// grZnobaTa organoebs warmoadgenen:


// gaRizianebaTa SemgrZnobi organoebi,
/// eleqtrul gamRizianebelTa aRmqmeli organoebi,
/// cns-is mgrZnobiare receptorebi,
/// gaRizianebaTa matransformirebeli organoebi.

116. //// ras ewodeba analizatori?


// neironTa srul erTobliobas, Tavis tvinis sensoruli ujredebis CaTvliT,
romelnic monawileoben gaRizianebis mimReblobasa da gatarebaSi.
/// neironTa nawils, romelnic gaRizianebas mimRebloben, atareben da
gardaqmnian sensorul potencialad.

28
28
/// neironTa erTobliobas, romelnic mimRebloben da atareben agznebas, aseve,
zurgis tvinis motoneironebs.
/// neironTa erTobliobas, romelnic monawileoben gaRizianebis gatarebaSi,
aseve, Tavis da zurgis tvinis sensorul ujredebs.

117. //// analizatoris struqturuli erTeulebia:


/// receptori - periferiuli rgoli, gamtari gza aferentuli da eferentuli
neironebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis qerqis motoruli
zonebi.
/// receptori - mimReblobiTi rgoli, gamtari gza - eferentuli neironebis
aqsonebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis qerqis asociaciuri
zonebi.
// receptori - periferiuli rgoli, gamtari ganyofileba - aferentuli
neironi da gamtari gzebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis
qerqis ubnebi, romlebic mimRebloben receptorebidan gaRizianebas.
/// receptori - periferiuli rgoli gamtari gza aferentuli da eferentuli
neironebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis qerqis ubnebi,
romlebic mimRebloben receptorebTan gaRizianebas.

118. //// receptorebis tipebia:


/// sensoruli da CarTuli.
// sensoruli da citoreceptorebi (efeqtoruli).
/// zRurblovani, zezRurblovani da qvezRurblovani.
/// mamoZravebeli da efeqtoruli (citoreceptorebi).

119. //// ras uwodeben receptorul vels?


/// receptorebis erTobliobas, romelTa refleqsuri agznebadobis xarisxi
erTnairia.
/// receptorebis erTobliobas, romlebic refleqsuri monomodalurobiT
xasiaTdebian.
// receptorebis erTobliobas, romelTa stimulacia garkveuli nervuli
struqturebis aqtivirebas da konkretul refleqsur pasuxs iwvevs.
/// receptorebis erTobliobas, romlebsac depolarizebis unari gaaCniaT.

120. //// ras uwodeben sensorul receptors?


/// analizatoris centralur nawilis _ qerqul-sensorul warmomadgenlobas.
/// specializebul ujredebs, maRalmgZnobiares araadekvaturi
gamRizianeblebis mimarT.
// specializebul ujredebs, mgrZnobiares garegan da organizmis Sinagani
garemos sxvadasxva tipis gamRizianebelze.

29
29
/// specializebul ujredebs, ganlagebuls ujredis sxvadasxva sensorul
struqturaze.

121. //// ra gziT xdeba Sinagani da garegani garemos gamRizianeblebis


mimRebloba sensoruli receptorebis mier?
// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT receptorul potencialad, romelic,
Tavis mxriv, nervul impulsad gardaiqmneba.
/// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT regeneraciul depolarizaciad.
/// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT receptorul potencialad, romelic
did manZilze da udekrementod vrceldeba.
/// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT receptorul potencialad, romelic
ZiriTadad hiperpolarizaciiT aris warmodgenili.

122. //// ujredis membranis, citoplazmis an birTvis cilovan struqturebs,


romelTac aqtiuri qimiuri naerTebis SekavSirebisa da am naerTebisadmi
ujredis sapasuxo reaqciis ganviTarebis unari aqvT, uwodeben:
/// sensorul receptorebs.
// efeqtorul receptorebs (citoreceptorebs).
/// fotoreceptorebs (citoreceptorebs).
/// nociceptorebs.

123. //// ra tipis receptorebs ganarCeven aRqmadi gamRizianeblisadmi damo-


kidebulebiT?
/// meqano-, qemo-, adreno- da qolinoreceptorebs.
/// meqano-, preso-, baro-, gaWimvis da nociceptorebs.
// meqano-, qemo-, Termo-, foto- da nociceptorebs.
/// meqano-, qemo-, cito-, birTvis da arabirTvis receptorebs.

124. //// rogor receptorebs ganarCeven fsiqofiziologiuri TvalsazrisiT?


/// mxedvelobis, smenis, motoruls, vegetatiurs da taqtilurs (Sexebis).
/// mxedvelobis, smenis, gemovnebis, tkivilis da taqtilurs (Sexebis).
// mxedvelobis, smenis, gemovnebis, ynosvis, taqtilurs (Sexebis).
/// mxedvelobis, smenis, ynosvis, antinocicepturs da baroreceptorebs.

125. //// rogor receptorebs ganarCeven organizmSi mdebareobis mixedviT?


/// eqstero-, intero-, Sereuls.
/// eqstero-, intero- da zedapiruls.
/// organosSida, organosgareTa da Sereuls (maT Soris _ proprio- da
vestibuloreceptorebs).
// eqstero-, interoreceptorebs (maT Soris _ proprio- da
vestibuloreceptorebs).

30
30
126. //// ras ewodeba monomodaluri receptori?
/// receptors, romelic mgrZnobiarea mxolod erTi tipis gamRizianeblis
mimarT.
/// receptors, romlis mgrZnobeloba araspecifikuri gamRizianeblisadmi
bevrad maRalia, vidre specifikurisadmi.
// receptors, romlis mgrZnobeloba specifikuri gamRizianeblis mimarT
bevrad aRemateba araspecifikurisadmi mgrZnobelobas.
/// receptors, romelic erT organoTa sistemaSia ganTavsebuli da
mgrZnobiarea mxolod erTi tipis gamRizianeblis mimarT.

127. //// ras ewodeba polimodaluri receptori?


/// receptors, romlis mgrZnobeloba specifikuri gamRizianeblis mimarT
bevrad aRemateba araspecifikurisadmi mgrZnobelobas.
/// receptors, romelic mgrZnobiarea mxolod erTi tipis gamRizianeblis
mimarT.
// receptors, romlis mgrZnobelobis xarisxi adekvaturi da araadekvaturi
gamRizianeblebisadmi naklebad gansxvavebulia, vidre monomodalurSi.
/// receptors, romlis mgrZnobeloba araspecifikuri gamRizianeblis mimarT
bevrad aRemateba specifikurisadmi mgrZnobelobas.

128. //// rogor receptorebs ganarCeven struqturul-funqciuri organizebis


mixedviT?
/// pirveladi - eferentuli neironis dendritis mgrZnobiare daboloeba,
meoradi - specializebuli aqsoni da dendritebi.
/// pirveladi - CarTuli neironis dendritis daboloeba, meoradi -
specializebuli ujredi, sinapsiT dakavSirebuli sensoruli neironis
dendritTan.
/// pirveladi - specializebuli ujredis aqsonis terminali, meoradi -
aferentuli neironis dendritis mgrZnobiare daboloeba.
// pirveladi - aferentuli neironis dendritis mgrZnobiare daboloeba,
meoradi - specializebuli ujredi, sinapsiT dakavSirebuli sensoruli
neironis dendritTan.

129. //// receptoruli potenciali, ZiriTadad, ganpirobebulia:


// Na-is arxebis gaRebiT da, ZiriTadad, Na-is deniT ganpirobebuli
depolarizaciiT.
/// Na-is da K-is arxebis sinqronuli gaRebiT da depolarizaciiT.
/// Na-is arxebis gaRebiT da am arxebSi Na-is da Ca-is ionebis nakadis
gaZlierebiT.
/// Na-is arxebis gaRebiT da Na-is deniT ganpirobebuli hiperpolarizaciiT.

31
31
130. //// riTaa warmodgenili receptoruli potenciali fotoreceptorSi?
/// jer de-, Semdeg ki - hiperpolarizaciiT, radganac natriumis denis kinetika
araa mudmivi.
/// hiperpolarizaciiT - radgan fotoreceptorebSi sinaTlis pirobebSi
kaliumis deni Zlierdeba.
// hiperpolarizaciiT - radganac fotoreceptorebSi sinaTlis pirobebSi
natriumis arxebis gamtaroba qveiTdeba, rac amcirebs natriumis dens.
/// derpolarizaciiT - rac ganpirobebulia natriumis neli arxebis daxurviT
da WiSkris meqanizmis destruqciiT.

131. //// receptorul potencials:


/// ar aqvs regeneraciuli xasiaTi, vrceldeba saltatorulad, dekrementiT.
/// aqvs regeneraciuli xasiaTi, vrceldeba estafeturad da udekrementod.
/// aqvs regeneraciulri xasiaTi, vrceldeba eleqtrotonurad da udekre-
mentod.
// ar aqvs regeneraciuli xasiaTi, vrceldeba mxolod eleqtrotonurad da
dekrementiT.

132. //// pirvelad receptors axasiaTebs:


// receptoruli potencialidan moqmedebis potencialis warmoqmna erTi
ujredis - sensoruli neironis farglebSi.
/// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis sxvadasxva ujredSi
aRmoceneba.
/// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis aRmoceneba
motoruli neironis farglebSi.
/// receptoruli potencialis aRmoceneba specializebul receptorul
ujredSi, xolo moqmedebis potencialis - sensoruli neironis daboloebaze.

133. //// meorad receptors axasiaTebs:


/// receptoruli potencialidan moqmedebis potencialis warmoqmna erTi
ujredis - sensoruli neironis farglebSi.
// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis sxvadasxva ujredSi
aRmoceneba.
/// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis aRmoceneba
mamoZravebeli neironis farglebSi.
/// receptoruli potencialis aRmoceneba sensoruli neironis daboloebaze,
xolo moqmedebis potencialis - specializebul receptorul ujredSi.

134. //// receptorebis Tvisebebia:

32
32
/// maRali agznebadoba nebismieri saxis gamRizianeblis moqmedebaze da
adaptaciis unari.
/// maRali agznebadoba, adaptaciis swrafi unari, receptoruli aqtivobis
eferentuli kontroli nervuli centrebidan.
// maRali agznebadoba, adaptaciis unari, spontanuri aqtivoba da am aqtivobis
neirohumoruli regulacia.
/// maRali agznebadoba adekvaturi da araadekvaturi gamRizianeblebis
moqmedebaze, neli adaptaciis unari, receptoruli aqtivobis humoruli
regulacia.

135. //// adaptaciis unari yvelaze naklebadaa gamoxatuli (TiTqmis araa):


/// nociceptorebsa da proprioreceptorebSi.
/// vestibulo- da fotoreceptorebSi.
/// sensorul da proprioreceptorebSi.
// vestibulo- da proprioreceptorebSi.

136. //// receptorSi aRmocenebuli receptoruli potencialis amplitudasa


da gamRizianebel Zalas Soris damokidebuleba SesaZlebelia iyos:
// logariTmuli (kanis meqanoreceptorebSi), xazovani (Sinagani organoebis
meqanoreceptorebSi) da S -magvari (paCinis sxeulakebSi).
/// mxolod logariTmuli da S -magvari (kanis da Sinagani organoebis
meqanoreceptorebSi).
/// mxolod xazovani (kanis da Sinagani organoebis meqanoreceptorebSi).
/// mxolod logariTmuli (kanis meqanoreceptorebSi), xazovani (Sinagani
organoebis meqanoreceptorebSi) da S –magvari (fotoreceptorebSi).

137. //// raSi mdgomareobs veber-fexneris kanoni?


// gaRizianeba SesamCnevi rom gaxdes, saWiroa misi namati garkveuli sididiT
(daaxloebiT 3%) aRematebodes manamde moqmed gaRizianebas.
/// gaRizianeba SesamCnevi rom gaxdes, misi namati manamde moqmed gaRizianebaze
orjer meti mainc unda iyos.
/// gaRizianebis "aRqmisaTvis" misi Zalis zrdis xarisxs mniSvneloba ar aqvs.
/// gaRizianeba SesamCnevi rom gaxdes, misi zrdis intensivoba unda
Seesabamebodes qsovilis metabolizmis sawyisi maCveneblis 3%-s.

138. //// mieliniani nervuli boWkos struqturuli elementebia:


// RerZ-cilindri da misi mfaravi mielinis garsi, plazmuri membrana,
aqsoplazma neirofibrilebiT da mikrotubulebiT.
/// RerZ-cilindri da misi mfaravi plazmuri membrana, ranvies Seviwroeba,
mielinis garsi.

33
33
/// RerZ-cilindri, ionuri arxebi, aqsoplazma neirofibrilebiT da
mikrotubulebiT, ranvies Seviwroeba.
/// RerZ-cilindri, mielinis garsi, ranvies Seviwroeba, plazmuri membrana.

139. //// ra aris ranvies Seviwroeba?


/// mielinian nervul boWkos axasiaTebs Tanabari sigrZis SualedebiT (1 mkm)
Seviwroeba, sadac aRiniSneba K+-is arxebis simWidrove. SeviwroebaTa Soris
ubnebis sigrZe boWkos diametris proporciulia.
/// mieliniani nervuli boWkos mielinis garsi araTanabari sigrZis SualedebiT
wydeba da Riad tovebs boWkos ubnebs, romelTa sigane daaxloebiT 10 mkm-ia,
SeviwroebaTa Soris ubnebis sigrZe boWkos diametris ukuproporciulia.
/// mieliniani nervuli boWkos mielinis garsi Tanabari sigrZis SualedebiT
wydeba da Riad tovebs boWkos ubnebs, romelTa sigane daaxloebiT 10 mkm-ia,
sadac aRiniSneba Na-is arxebis simWidrove. SeviwroebaTa Soris ubnebis sigrZe
boWkos diametris sididis kvadratuli fesvis proporciulia.
// mielinian nervul boWkos axasiaTebs Tanabari sigrZis SualedebiT (daax-
loebiT 1 mkm) Seviwroeba, sadac Na-is arxebis maRali simWidrovea.
SeviwroebaTa Soris ubnebis sigrZe boWkos diametris proporciulia.

140. //// mieliniani nervuli boWkos ra ubanSi warmoiqmneba agzneba da ratom?


/// nebismier ubani, radganac boWko agznebadia da Na-is arxebi
eleqtroaqtiuria.
/// ranvies SeviwroebaSi, vinaidan am midamoSi aRiniSneba Na-is arxebis
araTanabari simWidrove da K-is arxebis simcire, rac ganapirobebs momatebul
agznebadobas.
// ranvies SeviwroebaSi, vinaidan am midamoSi Na-is arxebis maRali simWidrovea
da mielinis garsi ar arsebobs.
/// or ranvies SeviwroebaTa Soris arsebul membranaSi, radganac potencialis
transmembranuli sxvaobis mkveTri cvlilebebi - moqmedebis potenciali aq
warmoiqmneba.

141. //// mieliniani nervuli boWkos struqturuli elementebis funqciebia:


// mielinis garsi - eleqtroizolaciuri da trofikuli, plazmuri membrana -
agznebis aRmoceneba da gatareba, neirofibrilebi da mikrotubulebi -
satransporto.
/// soma da mielinis garsi - trofikuli, aqsoplazma - agznebis aRmoceneba da
gatareba, plazmuri membrana - eleqtroizolaciuri, neirofibrilebi da mikro-
tubulebi - satransporto.
/// soma - agznebadia, mielinis garsi da membrana eleqtroizolaciuri,
aqsoplazma, neirofibrilebi da mikrotubulebi - satransporto.

34
34
/// zedapiruli membrana - agznebis aRmoceneba, mielinis garsi - trofikuli,
neirofibrilebi - agznebis gamtarebeli, aqsoplazma da mikrotubulebi -
satransporto.

142. //// nervul boWkoSi agznebis gatareba emorCileba Semdeg kanonebs:


/// anatomiuri da fiziologiuri uwyvetobis, dayovnebuli da izolirebuli
gatarebis.
/// anatomiuri uwyvetobis, ormxrivi da boWkodan boWkoze agznebis gadacemis
unari.
// anatomiuri da fiziologiuri uwyvetobis, ormxrivi da izolirebeli
gatarebis.
/// fiziologiuri uwyvetobis, ormxrivi gatarebis da boWkodan boWkoze
agznebis gadacemis unari.

143. //// nervuli boWkos fiziologiuri mTlianoba da, Sesabamisad,


gamtareblobiTi funqcia SesaZlebelia dairRves:
// agznebadi membranis natriumis arxebis blokirebiT (tetradotoqsiniT,
adgilobrivi saanesTezio saSualebebiT), iSemiis dros ujredSoris sivrceSi
hiperkaliemiiT (membranis mdgradi depolarizaciis gamo), anTebadi SeSupebisas
qsovilebis zewoliT nervze.
/// agznebadi membranis natriumis arxebis blokirebiT (tetraeTilamoniumiT),
iSemiis dros ujredSoris napralSi hiperkaliemiiT (membranis mdgradi
depolarizaciis gamo), anTebadi SeSupebisas qsovilebis zewoliT nervze.
/// agznebadi membranis natriumis arxebis blokirebiT (tetradotoqsiniT,
adgilobrivi saanesTezio saSualebebiT), iSemiis dros ujredSoris napralSi
hiperkalciemiiT (membranis mdgradi depolarizaciis gamo), anTebadi
SeSupebisas qsovilebis zewoliT nervze.
/// mxolod eqsperimentSi, nervul boWkoze ligaturis dadebiT da
hipokaliemiiT.

144. //// nervuli boWkos membranis winaRoba ujredSorisi siTxis winaRobaze


gacilebiT maRalia, ris gamoc nervuli impulsi - deni ZiriTadad
ujredSoris sivrceSi gaivlis, Suntirdeba, mcirdeba; yovelive uzrunvelyofs
nervul boWkoSi:
/// agznebis ormxriv gatarebas.
/// agznebis uwyvet gatarebas.
// agznebis izolirebul gatarebas.
/// agznebis saltatorul gatarebas.

145. //// agznebis gavrcelebis xasiaTis mixedviT membranis biopotenciali


SeiZleba iyos:

35
35
// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp), romelic
vrceldeba dekrementiT da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic
udekrementod vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.
/// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp), romelic
vrceldeba udekrementoT da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic
dekrementiT vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.
/// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp, Spsp), romelic
ar vrceldeba da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic cvladi
siCqariT vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.
/// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp), romelic
vrceldeba estafeturad da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic
udekrementod vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.

146. //// fizikur depolarizacias, romelsac Tan ar axlavs


potencialdamokidebuli natriumis, kaliumis da kalciumis arxebis
ganvladobis cvlileba ewodeba:
// eleqtrotonuri.
/// prepotenciali.
/// saboloo forfitis potenciali.
/// moqmedebis potenciali.

147. //// rogor vrceldeba agzneba mielinian da umielino nervul boWkoebSi?


// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), udekrementod; umielinoSi _
uwyvetad (estafeturad), udekrementod.
/// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), udekrementod; umielinoSi _
uwyvetad (estafeturad), dekrementod.
/// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), lokaluri dekrementiT;
umielinoSi _ uwyvetad (estafeturad), dekrementiT.
/// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), dekrementiT; umielinoSi _
uwyvetad (estafeturad), udekrementod.

148. //// manZils, razedac biopotenciali eleqtrotonurad SeiZleba


gavrceldes da misi amplituda Semcirdes sawyisi maCveneblis araumcires 37%-
mde ewodeba:
/// minimaluri gradienti.
// membranis sigrZiTi mudmiva.
/// kritikuli daxra.
/// eleqtrotonuri mudmiva.

149. //// aqsonis romeli Tviseba aris yvelaze metad damokidebuli mis
diametrze?

36
36
/// mosvenebis potencialis sidide.
/// refraqterobis periodis xangrZlivoba.
// agznebis gatarebis siCqare.
/// natrium-kaliumis tumbos aqtiurobis xarisxi.

150. //// mielinian nervul boWkoSi agznebis gatarebis siCqare:


/// boWkos diametris ukuproporciulia.
/// membranis sigrZiTi mudmivis pirdapirproporciulia.
/// isazRvreba empiriulad, formuliT V=1/diametris kvadratuli fesvi.
// boWkos diametris pirdapirproporciulia.

151. //// ra ganapirobebs da ra uzrunvelyofs agznebis saltatorul


gatarebas mielinian nervul boWkoSi?
// ganapirobebs - mielinis garsis arseboba, uzrunvelyofs - Na-is arxebis
maRali simWidrove ranvies SeviwroebaSi.
/// ganapirobebs - mieliniani boWkos didi diametri da mielinis garsi,
uzrunvelyofs - dabali winaRoba ranvies SeviwroebaSi.
/// ganapirobebs - mielinis garsi trofikuli funqcia, uzrunvelyofs - Na-is
arxebis swrafi kinetika ranvies SeviwroebaSi.
/// ganapirobebs - mielinis garsis arseboba, uzrunvelyofs - agznebis
eleqtrotonuri gatareba Na-is arxebiT ranvies SeviwroebaSi.

152. //// ra gansxvavebaa agznebis naxtomisebur (saltatorul) gatarebasa da


estafetur gatarebas Soris?
/// naxtomiseburi gatareba ufro swrafia da energetikulad did danaxarjs
iwvevs.
// naxtomiseburi gatareba ufro swrafia da energetikulad ekonomiuri.
/// naxtomiseburi gatareba nelia da energetikulad did danaxarjs iwvevs.
/// naxtomiseburi gatareba nelia, magram energetikulad ekonomiuria.

153. //// emorCilebian Tu ara nervuli Rero da nervuli boWko "sul an


arafris" kanons?
/// nervuli Rero emorCileba, nervuli boWko ar emorCileba.
/// nervuli Rero emorCileba, nervuli boWko emorCileba.
/// nervuli Rero ar emorCileba, nervuli boWko ar emorCileba.
// nervuli Rero ar emorCileba, nervuli boWko emorCileba.

154. //// nervis gaRizianebisas warmoqmnili siTbo or fazad gamoiyofa:


/// faruli periodis siTbo da agznebis siTbo.
// sawyisi siTbo da mogviano siTbo.
/// depolarizaciis siTbo da repolarizaciis siTbo.

37
37
/// agznebis siTbo da modunebis siTbo.

155. //// ra principiT da ra tipebad hyofen nervul boWkoebs?


/// mielinis garsis arsebobis, agznebadobis xarisxisa da moqmedebis
potencialis amplitudis mixedviT. A (alfa, beta) da B (gama, delta) tipis
boWkoebad.
// boWkos diametris, agznebis gatarebis siCqaris da moqmedebis potencialis
sxvadasxva fazis xangrZlivobis mixedviT A (alfa, beta, gama, delta), B da C
tipebad.
/// agznebadobis xarisxis, refraqterobis xangrZlivobisa da labilobis
mixedviT. aferentul da eferentul boWkoebad, isini ki, Tavis mxriv - A, B, C
tipebad.
/// agznebis gatarebis siCqaris, moqmedebis potencialis, amplitudisa da
postsinapsuri potencialis xangrZlivobis mixedviT A (a, b, g, d), B da C tipebad.

156. //// ra ganapirobebs nervis praqtikul dauRlelobas?


/// misi maRali labiloba da Zvradoba.
/// energiis intensiuri xarjva agznebis dros da misi swrafi aRdgena.
// energiis mcire xarjva agznebis dros.
/// mielinis garsis arseboba da saltatoruli gatareba.

157. //// romeli mtkicebulebaa swori?


/// nervi sinapsze gvian iRleba.
/// xangrZliv da Zlier gaRizianebas Tan sdevs nervis swrafi daRla.
/// xangrZlivi gaRizianeba iwvevs nervis mcire daRlas.
// nervi praqtikulad dauRlelia.

158. //// ra meqanizmiT warmoebs agznebis gadacema nervuli boWkodan ConCxis


da gluv kunTebze?
// nervuli daboloebebis mier qimiuri nivTierebebis _ acetilqolinis da
noradrenalinis gamoyofis Sedegad.
/// eleqtrotonurad - adgilobrivi denebis gavrcelebiT da amis Sedegad
mediatoris sinTezirebiT.
/// sinapsur membranaSi qimiuri gamRizianebliT warmoqmnili moqmedebis deniT.
/// aqsonis daboloebidan gamoTavisuflebuli mediatorebiT _ acetilqoliniT
da atropiniT.

159. //// dakavSirebuli ujredebis saxeobaTa mixedviT sinapsi aris:


/// mxolod nerv-kunTovani da nerv-jirkvlovani.
/// intraneironuli, nerv-kunTovani da nerv-jirkvlovani.
// neironTaSorisi, neiroefeqtoruli da neiroreceptoruli.

38
38
/// aqson-somaturi, aqson-dendrituli, aqson-aqsonuri.

160. //// miRebuli efeqtis mixedviT sinapsi aris:


/// eleqtruli da qimiuri.
/// receptoruli da motoruli.
// amgznebi (moqmedebis potencialis generirebis CamrTveli) da Semakavebeli
(moqmedebis potencialis ganviTarebis damTrgunveli).
/// amgznebi (presinapsur membranaze moqmedebis potencialis warmomSobi) da
Semakavebeli (moqmedebis potencialis orfaziani ganviTarebis damTrgunveli).

161. //// signalis gadacemis saSualebis (meqanizmis) mixedviT sinapsi aris:


// qimiuri, eleqtruli da Sereuli.
/// qimiuri (mxolod cns-Si), eleqtruli da eleqtrotonuri.
/// moqmedebis potencialis saSualebiT da nervuli impulsis gavrcelebiT
moqmedi.
/// neqsusebiT, eleqtrulad da qimiurad moqmedi.

162. //// ras warmoadgens sinapsi?


/// specializebul subelements, romelic ganapirobebs agznebis gadacemis
nervuli ujredis dendritidan mis mier inervirebul nervul, kunTovan an
jirkvlovan ujredze.
/// specializebul struqturas, romelic uzrunvelyofs agznebis ormxriv
gatarebas nervuli boWkodan mis mier inervirebul nervul, kunTovan an
jirkvlovan ujredze.
/// specializebul ujreds, romelic uzrunvelyofs agznebis gadacemas
nervuli ujredis sxeulidan misi mier inervirebul nervul, kunTovan an
jirkvlovan ujredze.
// specializebul struqturas, romelic uzrunvelyofs agznebis gadacemas
nervuli boWkodan mis mier inervirebul sxva nervul, kunTovan an jirkvlovan
ujredze.

163. //// sinapsis struqturuli elementebia:


/// presinapsi, sinapsuri xvreli, postsinapsuri membrana qemoreceptorebiT.
/// presinapsuri membrana (daboloeba), sinapsuri neqsusi, postsinapsuri
membrana.
// presinapsuri membrana (daboloeba), sinapsuri naprali, postsinapsuri
membrana.
/// presinapsuri dendrituli membrana, sinapsuri naprali, postsinapsuri dabo-
loeba.

164. //// ra funqcia aqvs cila sinapsins sinapsSi?

39
39
/// araaqtivirebul sinapsSi vezikulebi sinapsiniT imobilizebuli,
rezervirebuli da urTierTdakavSirebulia.
/// araaqtivirebuli sinapsSi vezikulebi cila sinapsiniT dakavSirebulia
presinapsur membranasTan da amitom imobilizebuli da daculia.
// araaqtivirebul sinapsSi vezikulebi cila sinapsiniT imobilizebuli da
rezervirebulia, dakavSirebulia citoConCxis elementebTan.
/// araaqtivirebul sinapsSi vezikulebi sinapsiniT dakavSirebulia citoCoCnxis
elementebTan. agznebisas es urTierToba ufro myardeba, rac vezikulis
imobilizacias ganapirobebs.

165. //// romeli meqanizmiT gamoTavisufldeba mediatori sinapsur napralSi?


// sinaptoporiniT Seqmnili arxiT pirvelad-aqtiuri transportis - egzo-
citozis gziT.
/// sinaptoporiniT Seqmnili WiSkriT pirvelad-aqtiuri transportis - pino-
citozis gziT.
/// sinaptopsiniT Seqmnili arxiT pirvelad-aqtiuri transportis -
egzocitozis gziT.
/// sinaptoporinis meSveobiT pirvelad-aqtiuri transportis - difuziis gziT.

166. //// agznebis gadamcemi mediatorebis mixedviT arsebobs sinapsebi:


// qolinerguli, adrenerguli, dofaminerguli, gaemerguli da sxva.
/// adrenerguli, atropinerguli, qolinerguli, dofaminerguli da sxva.
/// qolinerguli, sinapsinerguli, adrenerguli, gaemerguli da sxva.
/// mxolod adrenerguli da qolinerguli.

167. //// riT xasiaTdeba nerv-kunTovani sinapsis presinapsuri membrana?


/// aqvs mxolod eleqtroagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur
neirosekreciul aparats _ Seicavs da gamoyofs mxolod amgzneb fermentebs.
/// aqvs eleqtro- da qemoagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur
neirosekreciul aparats _ Seicavs da gamoyofs fermentebs.
// aqvs mxolod eleqtroagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur
neirosekreciul aparats _ Seicavs da gamoyofs mediators.
/// aqvs qemoagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur neirosekreciul
aparats _ Seicavs da gamoyofs mediators.

168. //// mamoZravebeli nervuli boWkos gantotebebi (presinapsuri


daboloebebi) warmoqmnis sinapsur SeerTebebs kunTovani boWkos garkveul
ubanze, romelsac ewodeba:
/// subsinapsi, aRmocenebul potencials ki saboloo firfitis potenciali
ewodeba.

40
40
/// presinapsi, aRmocenebul potencials ki saboloo firfitis potenciali
ewodeba.
// saboloo firfita, aRmocenebul potencials ki saboloo firfitis
potenciali ewodeba.
/// postsinapsi, aRmocenebul potencials ki postsinapsuri potenciali
ewodeba.

169. //// ra ganapirobebs acetilqolinis gaTavisuflebas nerv-kunTovani


sinapsis presinapsuri daboloebidan?
// presinapsuri membranis moqmedebis potenciali da kalciumis arxebis
aqtivacia.
/// presinapsuri membranis moqmedebis potenciali da natriumis arxebis
aqtivacia.
/// postsinapsuri membranis depolarizacia da kalciumis gamoyofa sinapsur
napralSi.
/// postsinapsuri membranis depolarizacia da natriumis koncentraciis mateba
sinapsur napralSi.

170. //// romeli ionis aucilebeli monawileoba gansazRvravs sinapsuri


gadacemis dros buStukebidan mediatoris gaTavisuflebas da sinapsur
napralSi gadasvlas?
/// qloris.
// kalciumis.
/// kaliumis.
/// natriumis.

171. //// ra funqcia aqvs endoplazmuri badis cisternebSi deponirebul


kalciums sinapsuri gadacemis procesSi?
// aaqtivebs cila sinapsinis fosforilebas, rac amcirebs vezikulebis kavSirs
citoConCxTan da amiT vezikula mikrotubulebis gaswvriv aqtiuri donisaken
gadaadgileba.
/// aaqtivebs cila sinapsinis defosforilebas da mediatoris gadmosvlas
napralSi.
/// aaqtivebs cila sinapsoporinis fosforilebas, rac amcirebs vezikulebis
kavSirs citoConCxTan da amiT vezikula mikrotubulebis gaswvriv aqtiuri
donisaken gadaadgileba.
/// aaqtivebs presinapsuri membranis depolarizacias.

172. //// mitoqondriebi _ romlebic sinapsur gadacemas energetikulad


uzrunvelyofen, endoplazmuri badis cisternebi _ sadac deponirebulia

41
41
kalciumis ionebi, mikrotubulebi da filamentebi _ romlebic vezikulebs
ujredSigniT gadaadgileben warmoadgenen:
/// postsinapsuri ujredis mniSvnelovan struqturebs.
/// aqsonis borcvakis mniSvnelovan struqturebs.
/// neironis somis mniSvnelovan struqturebs.
// presinapsuri daboloebis mniSvnelovan struqturebs.

173. //// procesTa ra etapobrivi TanmimdevrobiT warmoebs mediatoris


gamoyofa sinapsSi?
// presinapsuri membranis depolarizacia nervuli impulsis
gatarebisas_kalciumis arxebis gaReba_kalciumis ionebis Sesvla
daboloebebis SigniT_mediatoris gamoyofa sinapsur napralSi.
/// presinapsuri membranis agzneba_potencialmgrZnobiare kalciumis arxebis
gaReba_kalciumis gamosvla daboloebebidan gareT_mediatoris gamoyofa
sinapsur napralSi.
/// presinapsuri membranis depolarizacia_qemomgrZnobiare kalciumis arxebis
gaxsna_kalciumis ionebis Sesvla daboloebebis SigniT_mediatoris gamoyofa
sinapsur napralSi.
/// presinapsuri membranis agzneba_Jonvadi kalciumis arxebiT kalciumis
ionebis Sesvla daboloebebis SigniT_mediatoris gamoyofa napralSi.

174. //// presinapsuri membranis erTi moqmedebis potenciali gansazRvravs


daaxloebiT:
// mediatoris 200-300 kvantis gamoyofas.
/// mediatoris 1-2 kvantis gamoyofas.
/// mediatoris 50-100 kvantis gamoyofas.
/// erTi moqmedebis potenciali araa sakmarisi kvantebis gamoyofisTvis.

175. //// rogor CaiRvreba acetilqolini sinapsur napralSi sinapsuri


gadacemisas?
/// kvantebad; TiToeuli kvanti nerv-kunTovan mediatoris 1000 molekulas
Seicavs.
/// erTbaSad; CaRvrili mediatoris raodenoba daaxloebiT 1000000 molekulaa. .
// kvantebad; TiToeuli kvanti nerv-kunTovan mediatoris 10000 molekulas
Seicavs.
/// erTbaSad; CaRvrili mediatoris raodenoba damokidebulia moqmedebis
potencialis amplitudaze.

176. //// ras warmoadgens subsinapsuri membrana?


// kunTovani boWkos membranis is nawilia, romelic uSualod esazRvreba
nervul terminalias.

42
42
/// postsinapsuri membranis eleqtroagznebadi ubania.
/// postsinapsuri membranebis erTobliobaa.
/// kunTovani boWkos membranis is nawilia, romelzedac uSualod xdeba
moqmedebis potencialis generireba.

177. //// ras uzrunvelyofs saboloo firfitaze mravlobiTi, mcire zomis


nakecebi – e.w. brma jibeebi?
// postsinapsuri membranis zedapiris da, Sesabamisad, misi qemoreceptorebis
raodenobis mkveTr zrdas (1 sinapsSi 10-20 milioni qemoreceptoria).
/// postsinapsuri membranis zedapiris da, Sesabamisad, misi
eleqtromgrZnobiare receptorebis raodenobis mkveTr zrdas (1 sinapsSi 10-20
milioni eleqtromgrZnobiare receptoria).
/// postsinapsuri membranis zedapiris da, Sesabamisad, misi qemoreceptorebis
raodenobis mkveTr zrdas (1 sinapsSi 10-20 aTasi qemoreceptoria).
/// mediatoris Calagebas, misi maragis Seqmnas, qemoreceptorebis raodenobis
mkveTr zrdas (1 sinapsSi 10-20 aTasi qemoreceptoria).

178. //// drois monakveTi, romelic ixarjeba agznebis gadacemis mravaletapian


procesze (mediatoris sekreciaze, postsinapsur membranamde mis difuziasa da
am membranis aqtivaciaze, saboloo firfitis potencialis zRurblovan
sididemde zrdaze) warmoadgens:
/// sinapsur dayovnebas (daaxloebiT 3 mwm).
/// sinapsiT agznebis gadacemis dros nervidan kunTze (daaxloebiT 3 mwm).
/// sinapsiT agznebis gadacemis dros nervidan kunTze (daaxloebiT 0,2 mwm).
// sinapsur dayovnebas (daaxloebiT 0,2 mwm).

179. //// rogori potenciali aRmocendeba postsinapsur membranaze?


/// lokaluri potenciali, romelic aq moqmedebis potencialSi gadaizrdeba.
/// moqmedebis potenciali da misi Tanmdevi kvalis potencialebi.
// amgznebi (apsp) an Semakavebeli (Spsp) postsinapsuri potenciali.
/// uaryofiTi kvaliTi potenciali moqmedebis potencialis generirebis
momavalSi.

180. //// ra ganapirobebs saboloo firfitis potencialis warmoqmnas?


// qemoagznebadi arxebis aqtivacia, rasac qemoreceptorTan mediatoris
urTierTqmedeba iwvevs.
/// postsinapsuri membranis regeneraciuli depolarizacia.
/// adgilobrivi denebi, natriumis da kaliumis eleqtroagznebadi arxebis
aqtivacia.
/// qemoagznebadi arxebis aqtivacia, rasac kalciumis qemoreceptorTan
urTierTqmedeba iwvevs.

43
43
181. //// postsinapsuri membranis qemoagznebadi arxebi xasiaTdebian:
/// membranuli arxis forebis didi zomiT (daaxloebiT 0,3 nm), maRali ionuri
seleqciurobiT, qemoagznebadobiT.
/// membranuli arxis forebis mcire zomiT (daaxloebiT 0,3 nm), dabali ionuri
seleqciurobiT, eleqtroagznebadobiT.
// membranuli arxis forebis didi zomiT (daaxloebiT 0,65 nm), dabali ionuri
seleqciurobiT, eleqtruli augznebadobiT; arxis aqtivaciis erTaderTi
piroba qemoreceptorTan mediatoris urTierTmoqmedebaa.
/// membranuli arxis forebis didi zomiT (daaxloebiT 0,65 nm), metad
cvalebadi ionuri seleqciurobiT, qemoagznebadobiT.

182. //// saboloo firfitis potenciali (sfp) moqmedebis potencialisagan


gansxvavebiT:
// gradualurad mzardia – damokidebulia mediatoris koncentraciaze, (ar
emorCileba “sul an arafris” kanons), adgilobrivia (lokaluria).
/// gradualurad mzardia – damokidebuli ar aris gamRizianebelze
(mediatoris koncentraciaze), adgilobrivia (lokaluria).
/// gradualurad mzardia – damokidebulia gamRizianebelze (emorCileba “sul
an arafris” kanons), adgilobrivia (lokaluria).
/// gradualurad mzardia – damokidebulia mediatoris koncentraciaze, (ar
emorCileba “sul an arafris” kanons), gavrcelebadia.

183. //// razea damokidebuli saboloo firfitis potencialis (sfp)


mniSvneloba?
// postsinapsur membranaze moqmedi mediatoris koncentraciaze –
damokidebuleba pirdapirproporciulia.
/// erTdroulad gaTavisuflebuli kvantebis raodenobaze – damokidebuleba
ukuproporciulia.
/// aqtivirebuli postsinapsuri qemoagznebadi arxebis raodenobaze –
damokidebuleba ukuproporciulia.
/// aqtivirebuli postsinapsuri eleqtroagznebadi arxebis raodenobaze –
damokidebuleba pirdapirproporciulia.

184. //// riT hgavs saboloo firfitis potenciali (sfp) lokalur pasuxs?
// gradualobiT.
/// emorCileba “sul an arafris kanons”.
/// aqtiuri zRurblovani depolarizaciiT.
/// regeneraciuli depolarizaciis unariT.

44
44
185. //// sad warmoiSoba moqmedebis potenciali agznebis nerv-kunTovani
gadacemis dros?
/// TiToeul subsinapsur membranaSi.
/// presinapsur membranaSi, romelic mdidaria eleqtroagznebadi kaliumis
arxebiT.
// kunTovani boWkos eleqtroagznebadi membranis im nawilSi, romelic
esazRvreba postsinapsur membranas (saboloo firfitas).
/// kunTovani boWkos eleqtroagznebadi membranis nebismier ubanSi, Tu
gamRizianebeli zRurblovania.

186. //// rogoria saboloo firfitis potencialis (sfp) sidide da ramdeni


moqmedebis potencialis generireba SeuZlia erT zRurblovan sfp-s?
/// amplituda daaxloebiT 25-40 mv; mxolod erTi.
/// amplituda daaxloebiT 70-80 mv; ramdenime (ara erTi).
// amplituda daaxloebiT 25-40 mv; ramdenime (ara erTi).
/// amplituda daaxloebiT 70-80 mv; mxolod erTi.

187. //// nerv-kunTovani gadacemis dros moqmedebis potencialis generaciisa


da mTel kunTovan boWkoze gavrcelebis pirobaa:
/// postsinapsur membranaze aRmocenebuli regeneraciuli depolarizacia
udekremento gavrcelebis pirobiT.
/// adgilobrivi denis aRZvra kunTovani biWkos membranis sinapsgare
qemoagznebad ubansa da postsinapsur eleqtroagznebad membranas Soris.
// adgilobrivi denis aRZvra kunTovani boWkos membranis qemoagznebad ubans
(roca sfp zRurblovan sidides miaRwevs) da sinapsgare, mosazRvre
eleqtroagznebad ubans Soris (roca aq depolarizacia kritikul dones
miaRwevs).
/// adgilobrivi denis aRZvra kunTovani boWkos postsinapsur qemoagznebad
membranasa da membranis sinapsgare, eleqtroagznebad nebismier daSorebul
ubans Soris.

188. //// mosvenebis mdgomareobaSi mamoZravebeli nervuli daboloebebis mier


gamoiyofa da sinapsur napralSi iRvreba mediatoris mcire ulufebi, romelic
iwvevs:
/// postsinapsuri membranis xanmokle, sust regeneraciul depolarizacias _
miniaturul potencials.
/// postsinapsur membranaze TviTganaxlebad, adgilobriv depolarizacias _
miniaturul potencials.
/// postsinapsur membranaze sust, mcireamplitudian moqmedebis potencials.
// postsinapsuri membranis xanmokle, sust depolarizacias _ miniaturul
potencials.

45
45
189. //// rogor cvlian kurares msgavsi moqmedebis nivTierebebi nerv-
kunTovani gadacemis process?
// blokaven nerv-kunTovan gadacemas, iwveven miorelaqsacias (kunTis
modunebas).
/// aadvileben nerv-kunTovan gadacemas da iwveven kunTovani tonusis zrdas.
/// aZliereben mediatoris gaTavisuflebas da iwveven tetanias (krunCxviT
SekumSvas).
/// qolinesTerazas moqmedebis inhibirebiT iwveven mdgrad postsinapsur
depolarizacias (kunTis modunebas).

190. //// ram SeiZleba gamoiwvios postsinapsuri membranis mdgradi


depolarizacia da ra mohyveba mas?
/// qolinoreceptoris mgrZnobelobis daqveiTebam – desensitizaciam. Sedegad
kunTis kumSvadoba gauaresdeba.
/// postsinapsuri struqturebidan gamoyofilma retrogradulma Suamavlebma
(azotis oqsidi, neiropeptidebi, araqidonis mJava).
// qolinesTerazas inhibirebam, aseve, mamoZravebeli neironis Zalze xSirma
gaRizianebam. Sedegad viTardeba sinapsuri gadacemis efeqturobis Semcireba –
sinapsuri depresia. (faqtobrivad – agznebis gadacemis dablokva).
/// kalciumis koncentraciis gazrdam sinapsur napralSi. Sedegad viTardeba
sinapsuri depresia.

191. //// ra procesebi viTardeba vedenskis pesimumis dros?


/// postsinapsuri potencialebis Sejameba, agznebis gadacemis gaadvileba,
kunTis moduneba.
/// postsinapsuri potencialis Sesusteba, agznebis gatarebis blokireba,
kunTis moduneba.
/// presinapsuri aqtivobis daqveiTeba, agznebis gatarebis gauareseba, kunTis
moduneba.
// postsinapsuri potencialebis Sejameba, postsinapsuri membranis mdgradi
depolarizacia, agznebis gadacemis bloki, kunTis moduneba.

192. //// ra Tavisebureba axasiaTebs postsinapsur membranas sinapsuri


napralis qveS nerv-kunTovan sinapsSi?
/// eleqtro- da qemoagznebodoba.
/// aqvs mxolod eleqtroagznebadi arxebi.
// aqvs mxolod qemoagznebadi arxebi.
/// qemo- da presoagznebadi arxebi.

193. //// nerv-kunTovan qimiur sinapsSi agzneba gadaecema:

46
46
/// erTi mimarTulebiT - kunTidan nervze da TiTqmis igive siCqariT, rogorc
tardeba nervul boWkoSi.
/// rogorc erTi, ise meore mimarTulebiT - agznebis amplitudis mixedviT da
cvladi siCqariT.
// erTi mimarTulebiT - nervidan kunTze da ufro nela, vidre tardeba nervul
boWkoSi.
/// agznebis gadacemis veqtori da siCqare damokidebulia mediatoris
(acetilqolini, noradrenalini) saxeobaze da aRmocenebuli agznebis
amplitudaze.

194. //// ra meqanizmiT aferxeben agznebis gadacemas nerv-kunTovan sinapsSi


kurare, d-tubokurarini, diplacini da sxv.?
/// qolinoreceptoris destruqciiT.
/// qolinesTerazas inhibirebiT (SekavebiT).
// qolinoreceptoris blokirebiT (dakavebiT).
/// qolinoreceptoris aqtivaciuri WiSkris inhibirebiT.

195. //// rogoria qolinesTerazas roli sinapsSi agznebis gatarebisaTvis?


/// acetilqolinis daSlis gamo anelebs nervuli impulsis gadacemas.
/// acetilqolinis daSlis gamo ajamebs nervuli impulsis gatarebas da zrdis
axali impulsis amplitudas.
/// acetilqolinis daSlis gamo ablokirebs nervul impulss.
// acetilqolinis daSliT swyvets postsinapsuri membranis depolarizacias da
SesaZlebels xdis Semdegi impulsis gadacemas.

196. //// aRniSneT qolinesTerazas inhibitorebi.


/// tubokurarini, tetradotoqsini, neostigmini.
/// kurare, acetilqolini, monoaminooqsidaza.
/// atropini, noradrenalini, galantamini.
// ezerini, prostigmini, neostigmini, galantamini.

197. //// ra cvlilebebi miiReba kunTSi misi denervaciis Semdeg?


/// qemoagznebadi arxebis gaCena arasinapsur ubnebSi, nivTierebaTa cvlis
gaZliereba, kunTis hipertrofia, fermentebis inaqtivireba.
/// kunTis mrZnobelobis gazrda acetilqolinisadmi, cilebis daSlis pro-
cesebis gaZliereba, sarkoplazmuri masis zrda.
// qemoagznebadi arxebis gaCena arasinapsur ubnebSi, kunTis mgrZnobelobis
gazrda acetilqolinisadmi, fermentebis aqtivobis daqveiTeba, cilebis
destruqciis procesebis gaZliereba, kunTis atrofia.
/// kunTis mgrZnobelobis gazrda acetilqolinisadmi, fermentebis aqtivobis
gaZliereba, cilebis daSlis procesebis gaZliereba, kunTis atrofia.

47
47
198. //// sad viTardeba upirvelesad daRla nerv-kunTovani gadacemis dros?
/// kunTovan boWkoSi.
/// nervul boWkoSi.
// nerv-kunTovan sinapsSi.
/// aqsonis sawyis segmentSi.

199. //// ra pirobebSi SeiZleba daiRalos nerv-kunTovani sinapsi?


// nervis xangrZlivi gaRizianebisas.
/// nervis maRali sixSiriT (daaxloebiT 100 imp/wm-Si) gaRizianebisas.
/// postsinapsuri membranis mdgradi depolarizaciis gamowvevisas.
/// postsinapsuri qemoreceptoris blokirebisas.

200. //// ra igulisxmeba mamoZravebeli nervuli boWkos daboloebebis


trofikuli gavlenis qveS?
// maTi monawileoba inervirebuli kunTis nivTierebaTa cvlis regulaciaSi,
kerZod, im cilebis sinTezis procesSi, romlebic qmnian qemoagznebad
qolinoreceptorul arxebs.
/// nervul ujredebSi gamomuSavebuli garkveuli nivTierebebi neiroplazmis
saSualebiT gadaadgildebian nervis distaluri ubnebidan proqsimalurisken
da monawileoben nivTierebaTa cvlaSi.
/// nervuli boWko nivTierebaTa cvlisaTvis aucilebel komponentebs awvdis
mis mier inervirebul kunTs, rom ar ganviTardes atrofia.
/// mamoZravebeli nervis gadaWris – tendotomiis dros irRveva im cilebis
sinTezi, romlebic kunTis masis SenarCunebas uzrunvelyofen.

201. //// romeli mediatorebi uzrunvelyofen nervidan gluv kunTze agznebis


gadacemas?
/// acetilqolini, ezerini.
/// noradrenalini, atropini.
/// acetilqolini, glicini.
// noradrenalini, acetilqolini.

202. //// raSi mdgomareobs nervidan gluv kunTze agznebis gadacemis


Taviseburebani?
/// moqmedebis potencialis swrafi generireba, mediatori - acetilqolini;
sinapsi mxolod agznebadia, labiloba _ iseTive, rogorc ConCxis kunTis
sinapsSi.
/// agznebis calmxrivi gatareba, maRali amplitudis apsp, dabali labiloba,
mxolod Semakavebeli sinapsebi, mediatori - gamaaminoerbosmJava.

48
48
/// umetes SemTxvevaSi agznebisaTvis aucilebelia apsp-Ta sumacia, metia
labiloba, mxolod agznebadi sinapsebi, mediatori - acetilqolini da
noradrenalini.
// umetes SemTxvevaSi agznebisaTvis aucilebelia apsp-Ta sumacia, naklebia
labiloba, sinapsebi arian rogorc amgznebi, ise Semakavebeli, mediatori -
acetilqolini da noradrenalini.

203. //// romeli ioni ganapirobebs upiratesad gluvi kunTis Semakavebeli


postsinapsuri potencialis (Spsp-is) aRmocenebas?
/// Na
/// Ca
// K
/// H

204. //// ra blokavs qolinoreceptors gluv kunTSi?


/// kurare da atropini.
/// tubokurarini.
// atropini.
/// serotonini.

205. //// lokaluri potenciali qvreba depolarizaciis pirveladi keridan 1-2


mm-is manZilze; amis mizezebia:
// ionTa marTvadi arxebis argaaqtiveba, boWkos citoplazmis ganivi winaRoba
da denis Suntireba ujredSoris siTxeSi membranis Jonvadi arxebiT.
/// ionTa marTvadi arxebis arasakmarisi gaaqtiveba, boWkos citoplazmis mcire
winaRoba da denis Suntireba ujredSoris siTxeSi membranis yvela arxiT.
/// potencialdamokidebuli ionuri arxebis gaaqtiveba da boWkos citoplazmis
ganivi winaRoba denis Suntirebis cvladi matebiT.
/// denis Suntireba ujredSoris siTxeSi membranis Jonvadi arxebiT da
regeneraciuli (TviTganaxlebadi) depolarizacia zRurblovani Zalis
gamoyenebis pasuxad.

206. //// potencials, romlis aRmocenebasa da gavrcelebaSi nawilobriv


monawileoben potencialdamokidebuli ionuri arxebi, magram am dros ar
viTardeba regeneraciuli, TviTganaxlebadi depolarizacia ewodeba:
/// amgznebi postsinapsuri potenciali (apsp),
// prepotenciali (pp),
/// moqmedebis potenciali (mp),
/// kaTeleqtrotoni (kT).

207. //// A tipis nervul boWkoebSi agznebis gatarebis siCqarea:

49
49
/// 140-160 m/wm
// 70-120 m/wm
/// 140-160 m/wT
/// 70-120 m/wT

208. //// B tipis nervul boWkoebSi agznebis gatarebis siCqarea:


/// 3-18 m/wT
// 3-18 m/wm
/// 20-40 m/wT
/// 20-40 m/wm

209. //// C tipis nervul boWkoebSi agznebis gatarebis siCqarea:


// 3 m/wm-mde
/// 3 m/wT-mde
/// 7-10 m/wm
/// 7-10 m/wT

210. //// saboloo firfitis potencialis (sfp):


/// amplituda 25-40 mv-ia, aRmavali faza 5-6 mwm-s grZeldeba, daRmavali - 15-20
mwm.
// amplituda 25-40 mv-ia, aRmavali faza 1-2 mwm-s grZeldeba, daRmavali - 15-20
mwm.
/// amplituda 60-80 mv-ia, aRmavali faza 1-2 mwm-s grZeldeba, daRmavali - 15-20
mwm.
/// amplituda 25-40 mv-ia, aRmavali faza 1-2 mwm-s grZeldeba, daRmavali - 2-4
mwm.

211. //// acetilqolinis ori molekulis SekavSireba qolinoreceptorTan


xsnis ionur arxs, romelic:
/// Ria mdgomareobaSi rCeba 1 wm-is ganmavlobaSi, am periodSi masSi 1.000.000
ioni gadis.
// Ria mdgomareobaSi rCeba 1 mwm-is ganmavlobaSi, am periodSi masSi 500.000
ioni gadis.
/// Ria mdgomareobaSi rCeba 1 mwm-is ganmavlobaSi, am periodSi masSi 1.000.000
ioni gadis.
/// Ria mdgomareobaSi rCeba 1 wm-is ganmavlobaSi, am periodSi masSi 500.000 ioni
gadis.

212. //// desensitizaciis mizezebia:


// postsinapsuri membranis receptorebis fosforilireba da mediator-
receptoris kompleqsis endocitozi postsinapsur ujredSi.

50
50
/// qolinesTerazas aqtivobis daTrgunva postsinapsuri membranis receptorebis
fosforilirebis fonze.
/// receptoruli cilebis aqtivireba da receptorebis mablokirebeli cilebis
daSla.
/// acetilqolinis mcire raodenoba sinapsur napralSi misi daSlis siswrafis
gazrdis gamo.

213. //// tetanuri gaRizianebis Sewyvetis Semdeg boWkoebi maSinve ar dundeba.


maTi sawyisi sigrZe mxolod garkveuli drois Semdeg aRdgeba. am movlenas
ewodeba:
/// dakbiluli tetanusi.
/// sruli sumacia.
// narCeni kontraqtura.
/// pasiuri kontraqtura.

214. //// kunTis an misi mainervirebeli nervis gaRizianeba erTxelobrivi


stimuliT kunTis erTxelobriv SekumSvas iwvevs. masSi SekumSvis or ZiriTad
fazas arCeven:
/// SekumSvisa da damoklebis.
// damoklebis da modunebis.
/// SekumSvisa da modunebis.
/// damoklebis da dagrZelebis.

215. //// kunTSi aqtivaciis siTbo Tavisufldeba:


/// sakuTriv SekumSvis dros.
// uSualod gaRizianebis miyenebis Semdeg.
/// kunTis modunebis dros - dasawyisSi.
/// atf-is resinTezisas.

216. //// kunTSi damoklebis siTbo Tavisufldeba:


// sakuTriv SekumSvis dros.
/// uSualod gaRizianebis miyenebis Semdeg.
/// kunTis modunebis dros.
/// atf-is resinTezisas.

217. //// kunTSi dagvianebuli anu aRdgeniTi siTbo Tavisufldeba:


/// sakuTriv SekumSvis dros.
/// uSualod gaRizianebis miyenebis Semdeg.
/// kunTis modunebis dros.
// atf-is resinTezisas.

51
51
218. //// ergografi xelsawyoa, romlis saSualebiTac fiqsirdeba da
registrirdeba:
/// calkeuli kunTis mier Sesrulebuli muSaobis amplituda.
/// kunTTa jgufis mier araritmulad Sesrulebuli moZraobis amplituda.
// kunTTa jgufis mier ritmulad Sesrulebuli moZraobis amplituda.
/// muSaoba, romelsac asrulebs kunTi maqsimaluri daZabvis pirobebSi.

219. //// gluvi kunTis membranis depolarizacia, ZiriTadad, dakavSirebulia:


/// natriumis eleqtroagznebadi arxebis aqtivaciasTan.
/// kaliumis eleqtroagznebadi arxebis aqtivaciasTan.
// kalciumis eleqtroagznebadi neli arxebis aqtivaciasTan.
/// kalciumis potencialmgrZnobiare swrafi arxebis aqtivaciasTan.

220. //// rogoria jirkvlovani ujredebis membranuli potencialis sidide da


misi cvlilebebi stimulaciis dros?
/// -70 - 90 mv; membranis depolarizacia.
/// -30 -40 mv; membranis depolarizacia.
// -30 -75 mv; umetesad depolarizacia, Tumca - zogjer membranis hiperpolari-
zacia.
/// -70 - 90 mv; membranis hiperpolarizacia.

221. //// riTaa ganpirobebuli glandulocitebis mosvenebis potencialis da


eleqtrogamtarobis cvlilebebi:
/// kalciumis ujredgare koncentraciis gazrdiT,
/// membranis ganvladobis matebiT natriumis ionisadmi,
/// potencialdamokidebuli arxebis aqtivirebiT.
// kalciumis ujredSida koncentraciis gazrdiT,

222. //// adamianis organizmSi samgvari kunTia:


// ConCxis ganivzoliani, gulis ganivzoliani (winagulebis da parkuWebis) da
gluvi (Sinagani organoebis, sisxlZarRvebis da kanis).
/// ConCxis ganivzoliani, gulis da sisxlZarRvebis ganivzoliani da gluvi -
Sinagani organoebis.
/// ConCxis ganivzoliani (pozis SemanarCunebeli), gulis ganivzoliani (gulis
nawilebis da arteriebis) da gluvi (Sinagani organoebis).
/// ConCxis ganivzoliani (organizmis gadaadgilebis ganmsazRvreli sivrceSi),
gulis ganivzoliani (gulis nawilebis da arteriebis) da gluvi (Sinagani
organoebis da kanis).

223. //// ConCxis kunTebis funqciebia:

52
52
/// organizmis gadaadgileba sivrceSi, pozis SenarCuneba, monawileoba
nivTierebaTa cvlaSi, Rru organoebis sfinqterebis moqmedebis regulacia.
// organizmis gadaadgileba sivrceSi, sxeulis nawilebis gadanacvleba
erTmaneTis mimarT, pozis SenarCuneba, metyvelebis motoruli komponentis
Sesruleba, garegani sunTqvis ganxorcieleba da siTbos warmoqmna.
/// organizmis gadaadgileba sivrceSi, sxeulis nawilebis gadanacvleba
erTmaneTis mimarT, pozis SenarCuneba, nawlavebis saqanelasebri SekumSva,
garegani sunTqvis ganxorcieleba.
/// organizmis gadaadgileba sivrceSi, sxeulis nawilebis gadanacvleba
erTmaneTis mimarT, pozis SenarCuneba, metyvelebis motoruli komponentis
Sesruleba, nivTierebaTa cvlaSi monawileoba, siTbos warmoqmna, organizmSi
arsebuli SigTavsis gadaadgileba Rru organoebSi.

224. //// ra aris aucilebeli kunTis sakuTari agznebadobis


dasadastureblad?
// kunTovan boWkoSi gamRizianebeli mikroeleqtrodis Canergva, an kunTis
mamoZravebeli nervuli daboloebis gamoTiSva qimiuri nivTierebebiT.
/// tendotomia da kunTis mamoZravebeli nervuli daboloebis gamoTiSva
qimiuri nivTierebebiT - erTdroulad.
/// kunTis eleqtruli gaRizianeba meqanikuri denervaciisTanave an tendotomia.
/// tendotomia an kunTis eleqtruli gaRizianeba meqanikuri denervaciidan 2
kviris Semdeg.

225. //// ra TvisebebiT xasiaTdeba ConCxis kunTis boWko?


// agznebadobiT, gamtareblobiT, kumSvadobiT.
/// gaRizianebadobiT, mimReblobiT, gamtareblobiT.
/// gaRizianebadobiT, plastikurobiT, kumSvadobiT.
/// agznebadobiT, mimReblobiT, kumSvadobiT.

226. //// ConCxis kunTis adekvaturi gamRizianebelia:


// nervuli impulsi.
/// mudmivi deniT gaRizianeba.
/// meqanikuri gaRizianeba.
/// SekumSvis dros dagrovili nivTierebTa cvlis produqtebi.

227. //// kunTis rogor gaRizianebas uwodeben arapirdapirs?


// mamoZravebeli nervis gaRizianebas, romelsac am nerviT inervirebuli kunTis
SekumSva mosdevs.
/// kunTovan boWkoSi gamRizianebeli mikroeleqtrodis CanergviT gamowveul
gaRizianebas.
/// mamoZravebeli nervis gaRizianebas miorelaqsaciis Semdeg.

53
53
/// mamoZravebeli nervis gaRizianebas kunTis denervaciis Semdeg.

228. //// kunTis fiziologiuri mdgomareobis SefasebisaTvis arsebuli


klinikuri kvlevis meTodebia:
// miografia _ kunTis meqanikuri aqtivobis registracia, eleqtromiografia _
eleqtruli aqtivobis registracia.
/// miografia _ gamtareblobiTi aqtivobis registracia, eleqtromiografia _
eleqtruli aqtivobis registracia.
/// miografia _ avtomaturi aqtivobis registracia, eleqtromiografia _
eleqtruli aqtivobis registracia.
/// miografia _ funqciuri tonusis registracia, eleqtromiografia _
eleqtruli aqtivobis registracia.

229. //// ConCxis kunTebis muSaoba ZiriTadad:


// ori saxisaa: statikuri (pozis SenarCuneba) da dinamikuri (gadaadgileba).
aseve, kunTma SeiZleba Seasrulos e. w. daTmobiTi muSaobac (kunTis
dagrZelebis pirobebSi).
/// mxolod ori saxisaa: statikuri (pozis SenarCuneba) da auqsotonuri
(gadaadgileba).
/// mxolod ori saxisaa: statikuri (gadaadgileba) da mobiluri, (pozis
SenarCuneba).
/// mxolod ori saxisaa: koncentruli (pozis SenarCuneba) da eqscentruli
(gadaadgileba); aseve, daTmobiTi muSaobac (kunTis dagrZelebis pirobebSi).

230. //// ras uwodeben ConCxis kunTebis dinamikur muSaobas?


// muSaobas, romlis drosac xdeba tvirTis gadadgileba da saxsrebSi Zvlebis
moZraoba.
/// muSaobas, romlis drosac kunTis boWkoebi TiTqmis ar mokldeba.
/// muSaobas, romlis drosac kunTis boWkoebi aviTareben did Zabvas.
/// muSaobas, romelic sruldeba kunTis dagrZelebis pirobebSi.

231. //// rogor muSaobas uwodeben statikurs ?


// muSaobas, romlis drosac kunTis boWkoebi aviTareben Zabvas, magram TiTqmis
ar mokldebian. es xdeba kunTis SekumSvis izometruli reJimis dros.
/// muSaobas, romlis drosac upiratesad boWkoebis sigrZe da moculoba
icvleba.
/// muSaobas, romlis drosac boWkoebis daZabuloba ar icvleba (izotonuri
SekumSva).
/// muSaobas, romelic sruldeba kunTis boWkos damoklebis da Zabvis
cvalebadobis pirobebSi.

54
54
232. //// rogor muSaobas uwodeben daTmobiTs?
// muSaobas, romelic sruldeba kunTis boWkos dagrZelebis pirobebSi
(tvirTis daSveba). es xdeba kunTis SekumSvis eqscentrul reJimSi.
/// muSaobas, romelic sruldeba kunTis boWkos damoklebis pirobebSi
(koncentrul reJimSi).
/// muSaobas, romelic sruldeba kunTis boWkos daZabulobis ucvlelobis
pirobebSi (izotonuri SekumSva).
/// muSaobas, romelic sruldeba kunTis boWkos daZabulobis mkveTri matebis
pirobebSi (izometruli SekumSva).

233. //// riT isazRvreba kunTis Zala?


/// maqsimaluri tvirTiT, romlis awevac mas SeuZlia, an maqsimaluri
daZabulobiT, romelsac igi ganaviTarebs izotonuri SekumSvis pirobebSi.
/// maqsimaluri tvirTiT, romlis auqsotonurad awevac SeuZlia boWkoTa
frTisebri ganlagebis mqone kunTs.
// maqsimaluri tvirTiT, romlis awevac mas SeuZlia, an maqsimaluri
daZabulobiT, romelsac igi ganaviTarebs izometruli SekumSvis pirobebSi.
/// maqsimaluri tvirTiT, romlis izotonurad awevac SeuZlia boWkoTa
paraleluri ganlagebis mqone kunTs.

234. //// rogor isazRvreba kunTis absoluturi Zala?


// kunTis mier aweuli maqsimaluri tvirTis masis fardobiT misive
fiziologiuri ganivkveTis farTobze.
/// kunTis mier aweuli maqsimaluri tvirTis masis fardobiT misive
geometriuli ganivkveTis farTobze (boWkoTa frTisebri ganlagebisas).
/// kunTis fiziologiuri ganivkveTis farTobis fardobiT mis mier aweuli
tvirTis maqsimalur masaze.
/// awuli tvirTisa da kunTis SekumSvis damoklebis namravliT.

235. //// ras ewodeba kunTis fiziologiuri ganikveTi?


// kunTis yvela boWkos ganikveTis jams – boWkoTa nebismieri ganlagebisas.
/// kunTis yvela boWkos ganikveTis jams, Tu kunTis boWkoebi paraleluri
ganlagebisaa.
/// kunTis yvela boWkos ganikveTis jams, Tu kunTis boWkoebi frTisebri
ganlagebisaa.
/// kunTis yvela boWkos ganikveTis jams, Tu kunTis boWkoebi TiTistarisebri
ganlagebisaa.

236. //// kunTis izotonuri SekumSvis pirobebSi:


/// Zabva icvleba, boWkoebis sigrZe ucvlelia.
/// icvleba boWkoebis sigrZec da Zabvac.

55
55
// boWkoebi mokldeba (sigrZe icvleba), maTi Zabva ucvlelia.
/// boWkoebis sigrZe da Zabva ucvlelia.

237. //// kunTis izometruli SekumSvis pirobebSi:


/// boWkoebis sigrZe icvleba da Zabva ucvlelia.
/// icvleba boWkoebis sigrZec da Zabvac.
/// boWkoebis sigrZe da Zabva ucvlelia.
// boWkoebis sigrZe ucvlelia, xolo Zabva icvleba.

238. //// kunTebis SekumSva auqsotonuria, rodesac:


/// erTdroulad viTardeba kunTis dagrZeleba da Zabvis SenarCuneba.
/// erTdroulad viTardeba kunTis damokleba da Zabvis Semcireba.
// erTdroulad viTardeba kunTis damokleba da Zabvis gazrda.
/// erTdroulad ar viTardeba kunTis damokleba da Zabvis gazrda.

239. //// ras udris ConCxis kunTis mosvenebis potenciali da moqmedebis


potencialis amplituda?
/// - 70 mv; 90-110 mv.
/// - 70 mv; 120-130 mv.
// - 90 mv; 120-130 mv.
/// -90 mv; 70-90 mv.

240. //// ras udris ConCxis kunTis boWkoebis moqmedebis potencialis


xangrZlivoba da misi gavrcelebis siCqare?
// 2-3 mwm, 3-5 m/wm-Si, vrceldeba udekrementod.
/// 2-3 mwm, 3-15 m/wm-Si, vrceldeba dekrementiT.
/// 0,5-3 mwm, 3-15 m/wm-Si, vrceldeba udekrementod.
/// 0,5-3 mwm, 3-5 m/wm-Si, vrceldeba dekrementiT.

241. //// vrceldeba Tu ara "sul an arafris" kanoni izolirebuli ConCxis


kunTis boWkoze da ratom?
/// ar vrceldeba, vinaidan rac metia Zala, miT metia SekumSvis amplituda.
/// vrceldeba, vinaidan boWkos SekumSvis amplituda damokidebulia gamRizia-
nebeli Zalis sidideze, SekumSvis Zala ki - ara.
// vrceldeba, vinaidan boWkos SekumSvis Zala da moqmedebis potencialis
amplituda ar aris damokidebuli gamRizianebeli Zalis sidideze.
/// ar vrceldeba, vinaidan boWkos SekumSvis amplituda ar aris damokidebuli
gamRizianebeli Zalis sidideze.

242. //// vrceldeba Tu ara "sul an arafris" kanoni mTlian ConCxis kunTze
da ratom?

56
56
// ar vrceldeba, vinaidan mTlian ConCxis kunTSi yvela boWkos gansxvavebuli
agznebadobis xarisxi aqvs, erTdroulad ar aigzneba, xolo boWkodan boWkoze
agzneba ar gadaecema.
/// vrceldeba, vinaidan agzneba neqsusebiT advilad gadadis boWkodan boWkoze.
/// ar vrceldeba, radganac ConCxis kunTis SekumSvis Zala ar aris
damokidebuli gamRizianebeli Zalis sidideze.
/// garemo faqtorebis sxvadasxva gavlenisas nawilobriv vrceldeba,
gamRizianebeli Zalis sididisgan damokidebulebiT.

243. //// rodis ikumSeba ConCxis kunTi tetanurad?


/// maSin, rodesac momdevno gaRizianebaTa Soris intervali 1 mwm-ze naklebia.
/// maSin, rodesac gaRizianebaTa Soris intervali emTxveva kunTis modunebis
periods.
// maSin, rodesac gaRizianebaTa Soris intervali refraqterobis xangrZli-
vobaze metia, magram naklebia mTeli SekumSvis xangrZlivobaze.
/// maSin, rodesac yovel momdevno gaRizianebas Soris intervali moqmedebis
potencialis inversiis periods ar scdeba.

244. //// SekumSvaTa sumaciis saxeebia:


// sruli (gluvi) da arasruli (dakbiluli);
/// erTxelobrivi da sruli (gluvi);
/// auqsotonuri da gluvi (sruli);
/// sruli, arasruli, Sereuli (auqsotonuri).

245. //// ra pirobebSi miiReba arasruli sumacia?


/// iseTi riTmuli gaRizianebis dros, rodesac yoveli Semdegi gaRizianeba
modis wina gaRizianebiT gamowveuli SekumSvis damoklebis fazaSi.
// iseTi riTmuli gaRizianebis dros, rodesac yoveli Semdegi gaRizianeba
modis wina gaRizianebiT gamowveuli SekumSvis modunebis fazaSi.
/// iseTi riTmuli gaRizianebis dros, rodesac yoveli Semdegi gaRizianeba
modis wina gaRizianebiT gamowveuli SekumSvis dasrulebis Semdeg.
/// arariTmuli gaRizianebis dros.

246. //// ra pirobebSi miiReba sruli sumacia?


/// iseTi riTmuli gaRizianebis dros, rodesac yoveli Semdegi impulsi modis
wina gaRizianebiT gamowveuli SekumSvis damoklebis fazaSi _ am fazis zustad
mwvervalSi.
/// iseTi riTmuli gaRizianebis dros, rodesac yoveli Semdegi impulsi modis
wina gaRizianebiT gamowveuli SekumSvis modunebis fazaSi.

57
57
// iseTi riTmuli gaRizianebis dros, rodesac yoveli Semdegi impulsi modis
wina gaRizianebiT gamowveuli SekumSvis damoklebis fazaSi _ mwvervalis
miRwevamde (magram refraqterobis periodis dasrulebis Semdeg).
/// arariTmuli gaRizianebis dros.

247. //// SekumSvaTa rogorc sruli, ise arasruli sumaciis dros jamdeba:
// mxolod kumSvadi biomeqanikuri pasuxebi (procesebi).
/// mxolod moqmedebis potencialebi (eleqtruli reaqciebi).
/// rogorc biomeqanikuri SekumSvebi, ise agznebebi (moqmedebis potencialebi).
/// mxolod membranuli da lokaluri potencialebi (procesebi).

248. //// tetanuri SekumSvis dros riTmuli gaRizianebis sapasuxod


aRmocenebuli eleqtruli reaqciebis (moqmedebis potencialebis) sixSire:
/// metia tetanusis gamomwvevi riTmuli gaRizianebis sixSireze.
/// odnav naklebia tetanusis gamomwvevi riTmuli gaRizianebis sixSireze.
// Seesabameba tetanusis gamomwvevi riTmuli gaRizianebis sixSires.
/// erTis tolia, radgan sapasuxo eleqtruli reaqciebi jamdebian.

249. //// rogori tipis SekumSvebi viTardeba ConCxis kunTebSi mTlian or-
ganizmSi da bunebriv pirobebSi?
/// izometruli, koncentruli, tetanuri.
/// izometruli, izotonuri, auqsotonuri.
// izometruli, koncentruli, eqscentruli, auqsotonuri.
/// mxolod izotonuri da izometruli.

250. //// ra faqtorebi da romeli ionia aucilebeli ConCxis kunTis SekumSvis


inicirebisaTvis?
/// moqmedebis potenciali, Na-is ionebi, romlebic citoplazmaSi aRweven
ujredgareTa sivrcidan (maTi raodenoba izrdeba 10-10 M-dan 10-6 M-mde).
// moqmedebis potenciali, Ca-is ionebi, romlebic sarkoplazmuri retikulu-
midan aRweven miofibrilebSi (maTi raodenoba izrdeba 10-10 M-dan 10-6 M-mde).
/// adekvaturi gamRizianebeli, Na-is ionebi, romlebic citoplazmaSi aRweven
ujredgareTa sivrcidan (maTi raodenoba izrdeba 10-6 M-dan 10-10 M-mde) da
meqanikuri daWimva.
/// membranis depolarizacia da Ca-is ionebis Sesvla sarkoplazmuri
retikulumidan citoplazmaSi (maTi raodenoba izrdeba 10-6 M-dan 10-10 M-mde).

251. //// ra struqturuli erTeulebisagan Sedgeba kunTis boWkos triada?


/// aqtini, miozini, tropomiozini;
/// sarkomeri, ori gverdiTi T-milaki, Z-membrana;
// T-milaki, sarkoplzmuri retikulumis ori gverdiTi terminaluri cisterna.

58
58
/// sarkoplazmuri retikulumi, terminaluri cisterna, ori T-milaki.

252. //// bunebriv pirobebSi adamianis ConCxis kunTebi bolomde modunebuli


iSviaTad arian. dabali labilobis mqone neli motoruli erTeulebi mcire
sixSiriT ganimuxtebian. amas ewodeba:
/// plastikuri tonusi;
// pozuri tonusi;
/// plastikuroba;
/// hiperagznebadoba.

253. //// rogoria kunTovani boWkos sarkoplazmuri retikulumidan kalciumis


gaTavisuflebisa da retikulumSi misi sekvestraciis meqanizmi?
/// depolarizacia - 70 mv-mde; kalciumis tumbo, atf.
/// depolarizacia kritikul donemde; repolarizacia, atf.
// depolarizacia - 50 mv-mde; kalciumis tumbo da atf.
/// reversia; natriumisa da kalciumis tumbo da atf.

254. //// aRniSneT kunTis boWkos SekumSvisas mimdinare procesTa swori


Tanmimdevroba.
/// gaRizianeba _ kalciumis difuzia miofibrilebisaken _ aqtinisa da miozinis
Zafebis "sriali"_ kalciumis tumbos aqtivacia _ sarkoplazmaSi kalciumis
koncentraciis Semcireba _ miofibrilebis moduneba.
// gaRizianeba _ moqmedebis potencialis aRmoceneba _ kalciumis difuzia
cisternebidan miofibrilebisaken _ aqtinisa da miozinis Zafebis "sriali",
miofibrilis damokleba _ kalciumis tumbos aqtivacia _ mioplazmaSi
kalciumis koncentraciis Semcireba _ miofibrilis moduneba.
/// gaRizianeba _ moqmedebis potencialis aRmoceneba _ kalciumis tumbos
aqtivacia _ kalciumis difuzia miofibrilebisaken _ aqtinisa da miozinis
Zafebis "sriali" _ mioplazmaSi kalciumis Tavisufali ionebis koncentraciis
Semcireba _ miofibrilis moduneba.
/// gaRizianeba _ depolarizacia _ cisternebidan magniumis kompleqsebis
gaTavisufleba _ maTi difuzia _ aqtinisa da miozinis Zafebis "sriali" _
magniumis difuzia gverdiTi cisternebisaken _ miofibrilis moduneba.

255. //// rogor icvleba aqtinis da miozinis Zafebis urTierTganlageba


izometruli SekumSvis dros?
// miozinis xidakis Tavi aqtinis da miozinis urTierTqveS myof monakveTze
TiTqmis marTi kuTxiT fiqsirdeba da Semdeg daaxloebiT 45-gradusiani kuTxiT
brundeba.
/// miozinis xidakis Tavi aqtinis da miozinis paralelur monakveTebze iribad
fiqsirdeba da Semdeg swori kuTxiT brundeba.

59
59
/// miozinis xidakis Tavi dinamiurad moZraobs aqtinis da miozinis
urTierTqveS myof monakveTze TiTqmis marTi kuTxiT brundeba, Semdeg ki
daaxloebiT 45- gradusiani kuTxiT fiqsirdeba.
/// aqtinis da miozinis Zafebis urTierTganlageba izotonuri SekumSvis
dinamikisgan mxolod atf-is meti danaxarjiT gansxvavdeba.

256. //// ra procesebisaTvis gamoiyeneba atf-is energia ConCxis kunTSi?


// Na-K-is tumbos muSaobisaTvis; aqtinisa da miozinis Zafebis "srialisaTvis";
kalciumis tumbos muSaobisaTvis.
/// kalciumis gamoTavisuflebisaTvis gverdiTi cistrenebidan; aqtinisa da
miozinis Zafebis "srialisaTvis"; kalciumis tumbos muSaobisaTvis.
/// Na-K-is tumbos muSaobisaTvis; kalciumis gamoTavisuflebisaTvis gverdiTi
cistrenebidan; aqtinisa da miozinis Zafebis "srialisaTvis".
/// Na-K-is tumbos muSaobisaTvis; moqmedebis potencialis gavrcelebisaTvis;
sarkoplazmuri retikulumidan kalciumis gamoTavisuflebisaTvis.

257. //// rogor damokidebulebaSia kunTis mier ganviTarebuli SekumSvis Zala


mis ganikveTTan?
/// pirdapirproporciulia geometriuli ganikveTisa.
// pirdapirproporciulia fiziologiuri ganikveTisa.
/// ukuproporciulia fiziologiuri ganikveTisa.
/// ukuproporciulia kvadratuli fesvisa fiziologiuri ganikveTis sidididan.

258. //// ra aferxebs ConCxis kunTis SekumSvis dawyebas agznebis gareSe?


// aqtinis ormagi spiralis naWdevSi tropomiozinis imgvarad ganlageba, rac
mosvenebis dros xels uSlis miozinis gardigardmo xidakebis da aqtinis
“Zewkvis” urTierTqmedebas.
/// kalciumis maRali koncentracia sarkoplazmatur retikulumSi (10-6 M) da
miozinis xidakis Tavis mdgomareoba.
/// kalciumis arasakmarisi koncentracia sarkoplazmatur retikulumSi (10-6 M).
/// miozinis ormagi spiralis naWdevSi tropomiozinis imgvarad ganlageba, rac
mosvenebis dros xels uSlis miozinis gardigardmo xidakebis da aqtinis
“Zewkvis” urTierTqmedebas.

259. //// ra procesebia aucilebeli ConCxis kunTis SekumSvis dawyebisaTvis _


eleqtromeqanikuri SeuRlebisaTvis?
// depolarizacia -50 mv-mde, retikulumis gverdiTi cisternebidan kalciumis
gaTavisufleba da sarkoplazmaSi misi koncentraciis gazrda (10-10 –dan 10-6 M-
mde).

60
60
/// depolarizacia -30 mv-mde, retikulumis gverdiTi cisternebidan kalciumis
gaTavisufleba da sarkoplazmaSi misi koncentraciis gazrda (10-6 –dan 10-10 M-
mde).
/// depolarizacia, kalciumis sekvestracia da sarkoplazmaSi misi
koncentraciis gazrda (10-10 –dan 10-6 M-mde).
/// inversia, repolarizacia, kalciumis koncentraciis gazrda sarkoplazmaSi
(10-10 –dan 10-6 M-mde).

260. //// rogoria ConCxis kunTovani boWkos moqmedebis potencialisa da


SekumSvis warmoqmna_ganviTarebis damokidebuleba droSi (erTxelobrivi
gaRizianebis dros)?
// agzneba win uswrebs SekumSvis dawyebas (meqanikuri pasuxis aRmocenebis
zRurbli daaxloebiT 40 mv-ia); Semdgom orive procesi viTardeba
paralelurad, magram arasinqronulad; agzneba swrafad sruldeba (2-3 mwm),
SekumSva-gacilebiT gvian.
/// agzneba win uswrebs SekumSvis dawyebas (meqanikuri pasuxis aRmocenebis
zRurbli daaxloebiT 40 mv-ia); Semdgom orive procesi viTardeba
paralelurad, magram asinqronulad da sruldeba erTdroulad.
/// agzneba win uswrebs SekumSvis dawyebas (meqanikuri pasuxi aRmocendeba
inversiis Semdeg), magram sruldeba erTdroulad.
/// agzneba win uswrebs SekumSvis dawyebas 2-3 mwm-iT, magram sruldeba
erTdroulad.

261. //// tetanuri gaRizianebis Sewyvetis Semdeg kunTovani boWkos sawyisi


sigrZe mxolod garkveuli drois Semdeg aRdgeba. am movlenas ewodeba?
// tetanusis Semdgomi anu narCeni kontraqtura.
/// tetanuri anu sumirebuli kontraqtura.
/// gluvi anu narCeni kontraqtura.
/// dakbiluli anu arasruli kontraqtura.

262. //// ras uwodeben mamoZravebel anu motorul erTeuls?


// motoneirons, mis mier inervirebuli kunTebis boWkoebis jgufTan erTad.
/// motoneirons, mis mier inervirebul kunTovan boWkosTan erTad.
/// motoneironebss, maT mier inervirebuli kunTebTan erTad.
/// ori an ramodenime motoneironis aqsonur daboloebas inervirebul kunTovan
boWkosTan erTad.

263. //// ra struqturuli elementebisagan Sedgeba adamianis motoruli


(samoZrao) erTeuli?
// erTi motoneironi, 10-2000 kunTovani boWko.
/// erTi motoneironi, 10-5000 kunTovani boWko.

61
61
/// erTi motoneironi _ sinapsi _ kunTovani boWkoebi, araumetes 500-isa.
/// erTi motoneironi _ sinapsi _ 1000 kunTovani boWko.

264. //// sinqronulad Tu sxvadasxva dros aigzneba erTi da igive motoruli


erTeulis kunTovani boWkoebi da rogoria maTi ganmuxtvis sixSire?
// sinqronulad, 5-10-dan 150 imp/wm-de.
/// sinqronulad, erTeulidan 150 imp/wm-de.
/// arasinqronulad, 5-10-dan 100 imp/wm-de.
/// arasinqronulad, 5-10-dan 150 imp/wm-de.

265. //// rogoria motoruli erTeulebis SekumSvaTa sixSiris reJimi bunebriv


pirobebSi?
// erTmaneTis momdevno, erTxelobrivi SekumSvebis rigi, dakbiluli tetanusi.
/// erTmaneTis momdevno, erTxelobrivi SekumSvebis rigi, sruli tetanusi.
/// sruli tetanusi, dakbiluli tetanusi.
/// mxolod sruli tetanusi da erTxelobrivi arasruli SekumSva.

266. //// warmoSobisa da droSi ganviTarebis mixedviT kunTis agznebis


Tanmxlebi siTbos warmoqmnis procesi iyofa:
// or fazad: sawyisi siTbo (aqtivaciis, damoklebis-SekumSvis, modunebis) da
dagvianebuli anu aRdgeniTi siTbo.
/// or fazad: sawyisi siTbo da modunebis siTbo.
/// sam fazad: sawyisi siTbo, SekumSvis siTbo da modunebis siTbo.
/// sam fazad: aqtivaciis siTbo, inaqtivaciis siTbo da aRdgeniTi siTbo.

267. //// ras uwodeben da ra mizeziT viTardeba muSaobis unarianobis


droebiTi daqveiTeba e.w. zogadi samoZrao moqmedebis dros (roca muSaobaSi
monawileobs sxeulis umravlesi kunTebi)?
/// daRlas; mizezTa Soris wamyvania mxolod TviT agznebul kunTSi mimdinare
procesebi da vegetaturi (sisxlis mimoqceva) uzrunvelyofis ukmarisobas.
/// daRlas; mizezTa Soris wamyvania metabolizmis mJave produqtebis
dagroveba kunTSi.
// daRlas; mizezTa Soris wamyvani mniSvneloba aqvs centralur nervul da
moZraobis vegetaturi (sunTqva, sisxlis mimoqceva) uzrunvelyofis
ukmarisobas.
/// daRlas; mizezTa Soris wamyvania CO2 –is nakleboba kunTSi
sisxlmomaragebis daqveiTebis gamo.

268. //// ra iwvevs, ZiriTadad, izolirebul pirobebSi myofi kunTis daRlas?


/// agznebadobis daqveiTeba; utilizaciis produqtebis damTrgunveli gavlena
miofibrilebze;

62
62
// utilizaciis produqtebis damTrgunveli gavlena miofibrilebze; energeti-
kuli resursebis gamofitva.
/// agznebadobis daqveiTeba. energetikuli resursebis ucvleloba.
/// mosvenebis membranuli potencialis gazrda; agznebadobis xarisxis
daqveiTeba; energetikuli resursebis gamofitva.

269. //// rogor izomeba kunTis muSaoba?


// aweuli tvirTisa da kunTis SekumSvis/ damoklebis namravliT.
/// aweuli tvirTisa da kunTis fiziologiuri ganikveTis namravliT.
/// aweuli tvirTis moculobisa da kunTis SekumSvis/damoklebis sxvaobiT.
/// aweuli tvirTisa da daxarjuli atf-is namravliT.

270. //// ras ewodeba muSaobiTi hipertrofia da ra tipis muSaobis dros ar


viTardeba igi?
// kunTis sistematuri intensiuri muSaobisas misi qsovilis masis gazrdas;
dinamikuri muSaobisas, romelic gansakuTrebuli daZabvis gareSe warmoebs.
/// kunTis sistematuri, magram intensiuri muSaobisas misi qsovilis masis
gazrdas; statikuri muSaobisas, romelic gansakuTrebuli daZabvis gareSe
warmoebs.
/// kunTis sistematuri, magram zomieri muSaobisas misi qsovilis masis
gazrdas; daTmobiTi muSaobisas, romelic gansakuTrebuli daZabvis gareSe
warmoebs.
/// kunTis sistematuri, magram zomieri muSaobisas misi qsovilis masis
gazrdas; aqtiuri muSaobisas, romelic gansakuTrebuli daZabvis gareSe
warmoebs.

271. //// ra procesebi viTardeba kunTis hipertrofiis dros?


// kunTovani boWkos citoplazmis masis da miofibrilebis raodenobis zrda;
atf-is, kreatinfosfatisa da glikogenis raodenobis gazrda; nukleinis
mJavebisa da cilebis sinTezis aqtivacia.
/// kunTovani boWkos citoplazmis masis da miofibrilebis raodenobis
Semcireba; nukleinis mJavebisa da cximebis sinTezis inaqtivacia.
/// atf-is, kreatinfosfatisa da glikogenis raodenobis gazrda; nukleinis
mJavebisa da cximebis sinTezis Sekaveba;
/// kunTovani boWkos citoplazmis masa ucvlelia, izrdeba mxolod
miofibrilebis, atf-is, kreatinfosfatis raodenoba, xolo glikogenis
raodenoba mcirdeba; nukleinis mJavebisa da cilebis sinTezi aqtivirdeba.

272. //// ra procesebi viTardeba kunTis atrofiis dros?

63
63
// kunTovani qsovilis masis Semcireba, masSi kumSvadi cilebis, glikogenis,
atf-is da sxva SekumSvisaTvis mniSvnelovani nivTierebebis Semcvelobis
mkveTrad daqveiTeba.
/// kunTovani qsovilis masis Semcireba, nukleinis mJavebisa da cximebis
sinTezis cvlilebebis da hiperoqsiis gamo.
/// kunTovani qsovilis masis cvlileba, masSi atf-is, glikogenis, cilebis
sinTezis aqtivacia da agznebadobis unaris Secvla.
/// kunTovani qsovilis masis cvlileba, masSi SekumSvisaTvis mniSvnelovani
nivTierebebis Semcvelobis cvlilebebis da hipoqsemiis gamo.

273. //// ra warmoadgens gluvi kunTis adekvatur gamRizianebels?


/// eleqtruli impulsi, qimiuri nivTiereba;
/// qimiuri nivTiereba, Termuli gaRizianeba;
// meqanikuri gaWimva, qimiuri nivTiereba, eleqtruli impulsi.
/// lokaluri impulsi, meqanikuri gaWimva, Zabvis momateba.

274. //// gluvi kunTis specifikuri Tvisebebia:


// avtomatizmi, funqciuri sincitiumi, qemomgrZnobeloba, plastikuroba.
/// avtomatizmi, neqsusuri Seneba, konvergencia, meqano- da qemomgrZnobeloba.
///avtomatizmi (neirogenuli), sincitiumi, qemomgrZnobeloba, maRali
eleqtruli aqtivoba.
///avtomatizmi (miogenuri), funqciuri sincitiumi, qemomgrZnobeloba, Wimvadoba.

275. //// gluvi kunTis gaRizianebis efeqti damokidebulia:


// stimulaciis sixSiris da sakuTari spontanuri riTmis sixSiris
Sefardebaze.
/// mxolod sakuTari spontanuri riTmis sixSireze.
/// mxolod stimulaciis sixSireze da qemoreceptorebis aqtivirebis xarisxze.
/// bazalur tonusze da gamRizianeblis zrdis amplitudaze.

276. //// rogoria gluvi kunTebis eleqtruli aqtivoba mosvenebis


mdgomareobaSi?
// saSualod -50 mv (avtomatiiT aRWurvil boWkoebSi); -60 -70 mv (avtomatiis ar
mqone boWkoebSi).
///saSualod -70 mv (avtomatiiT aRWurvil boWkoebSi); saSualod -50 mv
(avtomatiis ar mqone boWkoebSi).
/// -30 -50 mv yvela tipis boWkoebSi.
/// -60 -70 mv yvela tipis boWkoebSi.

277. //// rogoria gluvi kunTebis moqmedebis potencialis xangrZlivoba?


// 5-80 mwm farglebSi (pikismagvari); 30-500 mwm-is farglebSi (platosmagvari).

64
64
/// 5-80 mwm farglebSi (platosmagvari); 30-500 mwm-is farglebSi (pikismagvari).
/// 5-80 mwm farglebSi yvela gluvkunTovan boWkoSi.
/// 30-500 mwm farglebSi yvela gluvkunTovan boWkoSi.

278. //// rogoria agznebis gatarebis siCqare gluv kunTSi da razea igi
damokidebuli (ZiriTadad)?
// 2-10 sm/wm; gluvkunTovan boWkoTa konaSi calkeuli boWkos sigrZis
pirdapirproporciulia.
/// 3-5 m/wm; gluvkunTovan boWkoTa konaSi calkeuli boWkos sigrZis
pirdapirproporciulia.
/// 15-20 sm/wm; gluvkunTovan boWkoTa konaSi boWkoTa raodenobis
pirdapirproporciulia.
/// 1-2 m/wm; gluvkunTovan boWkoTa konaSi boWkoTa raodenobis
pirdapirproporciulia.

279. //// ra TaviseburebiT xasiaTdeba agznebis gatareba gluvkunTovani


sincitiumiT?
/// moqmedebis potencialebi da depolarizaciis swrafi talRebi erTi
boWkodan meoreze Seuferxeblad, eleqtrotonurad vrceldeba.
/// moqmedebis potencialebi da depolarizaciis neli talRebi erTi boWkodan
meoreze udekrementod vrceldeba.
// moqmedebis potencialebi da depolarizaciis neli talRebi erTi boWkodan
meoreze Seuferxeblad, eleqtrotonurad vrceldeba.
/// gluvkunTovani sincitiumiT boWkodan boWkoze agznebis gatarebas boWkoTa
Soris arsebuli maRalomuri winaRobis eleqtruli kontaqtebi
uzrunvelyofen.

280. //// romeli ionebi ganapirobebs moqmedebis potencialis platos gluv


kunTebSi da rogoria mis xangrZlivoba?
/// Mn, 5-80 mwm;
/// Ca, 10-30 mwm;
// Ca, 30-500 mwm;
/// Na da Cl, 10-30 mwm.

281. //// ra aris saWiro gluv kunTSi miozinis atf-azuri aqtivobis gamovle-
nisTvis?
// fosforilireba Ca-is recepciuli cilis - kalmodulinis monawileobiT.
/// defosforilireba Na-is da Ca-is recepciuli cilis - kalmodulinis
aqtivaciiT.
/// defosforilireba Ca-is recepciuli cilebis - kalmodulinis da tropo-
ninis monawileobiT.
65
65
/// fosforilireba Ca-is recepciuli cilis - kalmodulinis inhibirebiT.

282. //// ra morfofunqciuri TaviseburebebiT xasiaTdeba agznebis gadacema


nervuli daboloebidan gluvkunTovan ujredTa konaze?
// viscerul gluv kunTSi ar aris saboloo firfita; mainervirebeli
adrenerguli an qolinerguli nervis gantotebebis mTel sigrZeze
mediatoriani granulebis Semcveli varikozebia (Semsxvilebebi).
/// gluv kunTSi ar aris saboloo firfita, magram aris mediatorisadmi
mgrZnobiare presinapsuri membrana da buStukebi qolinesTeraziT.
/// gluv kunTSi ar aris postsinapsuri membrana, romelic neironuli
gantotebebis daboloebis mosazRvre varikozul eleqtroagznebad ubans
warmoadgens.
/// gluv kunTSi aris saboloo firfita, romlis qemoreceptori mgrZnobiarea
mediatorisadmi, aris neqsusebi.

283. //// ra gansxvavebaa “gansxvavebulobis” da “SeSfoTebis” principiT


momuSave saregulacio meqanizmebs Soris?
// gansxvavebulobis principiT momuSave saregulacio meqanizmi muSaobs
gamosavalze (gadaxraze), xolo SeSfoTebisa _ Sesavalze, romelic cvlis
daprogramebul parametrebs.
/// gansxvavebulobis principiT momuSave saregulacio meqanizmi muSaobs
rogorc Sesavalze, ise gamosavalze (gadaxraze), xolo SeSfoTebisa _ mxolod
Sesavalze.
/// gansxvavebulobis principiT momuSave saregulacio meqanizmi muSaobs
Sesavalze parametris gadaxraze, xolo SeSfoTebisa _ gamosavalze.
/// gansxvavebulobis principiT momuSave saregulacio meqanizmi muSaobs
gadaxraze anu moqmedebs gamRizianeblis sistemaze, romelic cvlis
daprogramebul parametrebs, xolo SeSfoTebisa Sesavalze.

284. //// cns-is maintegrirebeli moqmedeba _ qsovilebis da organoebis


Tanadaqvemdebareba da gaerTianeba centralur_periferiul sistemad,
uzrunvelyofilia morfofunqciuri organizebis Semdegi ZiriTadi doneebiT:
// neironi (I done), neironuli ansambli – moduli (II done), nervuli centri (III
done), integraciis umaRlesi done (IV done), romelic yvela nervul centrs
erT maregulirebel sistemad, xolo sxvadasxva organos da sistemas – erT
fiziologiur sistemad – organizmad aerTianebs.
/// neironi (I done), nervuli centri (II done), integraciis umaRlesi done (III
done), romelic organizms erT mTlian fiziologiur sistemad ganixilavs.
/// nervuli centri (I done), da integraciis umaRlesi done (II done), romelic
organizms erT mTlian fiziologiur sistemad ganixilavs.

66
66
/// neironi (I done), neironuli ansambli – moduli (II done), nervuli centri
(III done), romelic cns-is integraciuli moqmedebis umaRles doned ganixileba.

285. //// ras uwodeben refleqss?


// organizmis kanonzomier reaqcias gare samyarosa da Sinagani garemos
cvlilebebze, romelic xorcieldeba receptorebis gaRizianebis sapasuxod
cns-is saSualebiT/ monawileobiT.
/// organizmis kanonzomier sapasuxo reaqcias Sinagani da garegani
gamRizianeblebis moqmedebaze, romelic xorcieldeba cns-is gziT
receptorebis agznebis dros an maT gareSe.
/// cns-is sapasuxo adaptaciuri reaqcia Sinagan da garegan gaRizianebaze,
romelic xorcieldeba agznebis gavrcelebis saSualebiT.
/// organizmis, kerZod, cns-is sapasuxo reaqcia gaRizianebaze, romelic
warmoadgens receptorebis mxolod zezRurblovani gaRizianebis Sedegs.

286. //// ra warmoadgens refleqsis morfologiur safuZvels?


/// Tavis tvinSi arsebuli droebiTi kavSirebi.
// refleqsuri rkali anu gza, romelsac gaivlis agzneba receptoridan cns-is
gavliT Semsrulebel organomde.
/// mravali interneironuli sinapsi.
/// refleqsuri rkali anu gza, romelsac gaivlis agzneba cns-dan
Semsrulebel organomde.

287. //// refleqsuri rkali Sedgeba Semdegi Tanmimdevruli nawilebisagan:


/// eferentuli neironi, efeqtori, receptori, aferentuli neironi.
// receptori, aferentuli neironi, CarTuli neironi (an interneironuli
sinapsi), eferentuli neironi. efeqtori.
/// efeqtori, receptori, aferetuli neironi, CarTuli neironi (an
interneironuli sinapsi), eferentuli neironi.
/// CarTuli neironi (an interneironuli sinapsi), eferentuli neironi,
efeqtori, receptori, aferentuli neironi.

288. //// raSi mdgomareobs uaryofiTi ukukavSiris principi?


// es funqciuri sistemis gamosavalze arsebuli kavSiria, romelic aRiqvams da
xsnis sistemaSi ukve aRZrul ama Tu im gadaxras.
/// es funqciuri sistemis gamosavalze arsebuli kavSiria, romelic aRiqvams
da aZlierebs sistemaSi mosalodnel gadaxras.
/// es funqciuri sistemis Sesavalze arsebuli kavSiria, romelic aRiqvams da
xsnis sistemaSi miRebul cvlilebebs.

67
67
/// es aris kavSiri funqciuri sistemis Sesavalze, romelic aRiqvams sistemaSi
mosalodnel gadaxras da axdens ama Tu im fiziologiuri funqciis
regulirebas.

289. //// nervuli sistema agebulia Semdegi tipis ujredebidan:


// nervuli da gliuri (mikroglia).
/// nervuli da gliuri (makroglia).
/// nervuli, asociaciuri da gliuri.
/// nervuli, mieliniani da gliuri.

290. //// gliuri ujredebis erT-erTi mniSvnelovani Taviseburebaa:


// moculobis perioduli Secvla - "pulsacia" saaTSi 2-20-jer, rac
regulirdeba eleqtrostimulaciiT da biologiurad aqtiuri naerTebis
moqmedebiT.
/// moculobis da SigTavsis perioduli xanmokle Secvla - "pulsacia" wuTSi 2-
20-jer, rac autorelaqsaciuri xasiaTisaa.
/// moculobis perioduli Secvla - "pulsacia" gamowveuli neironebis
agznebiT da damokidebulia am agznebaTa sixSireze.
/// moculobis da SigTavsis perioduli, pulsaciuri Secvla saaTSi 5-10-jer,
rac regulirdeba Tavzurgtvinis siTxis SemadgenlobiT.

291. //// raSi mdgomareobs, ZiriTadad, gliis sivrciTi buferuli Tviseba?


// kaliumisTvis ganvladi urTierTdakavSirebuli kontaqturi ubnebiT
uzrunvelyofs ujredSoris siTxeSi kaliumis ionebis normalur
koncentracias.
/// kaliumisTvis ganuvladi sincitiuri ubnebiT uzrunvelyofs ujredSida
kaliumis ionebis normalur koncentracias.
/// kaliumisaTvis ganvladi sincitiuri CanarTebiT uzrunvelyofs agznebis
udekremento gatarebas cns-Si.
/// kaliumisTvis ganvaladi urTierTdakavSirebuli kontaqturi ubnebiT
uzrunvelyofs agznebis da Sekavebis dabalansebas cns-Si.

292. //// neiroglia, glia _ nervuli qsovilis ujreduli elementebis


erTobliobaa, romelic:
// tvinis moculobis daaxloebiT 40%-ia, raodenobiT nervul ujredebze 8-9
jer metia, xolo zomiT 3-4-jer mcire. asakis matebasTan erTad neironebis
raodenoba iklebs, xolo gliuri ujredebisa – izrdeba.
/// tvinis moculobis daaxloebiT 40%-ia, raodenobiT nervul ujredebze 8-9
jer naklebia, xolo zomiT 3-4-jer didi. asakis matebasTan erTad neironebis
raodenoba iklebs, xolo gliuri ujredebisa – izrdeba.

68
68
/// tvinis moculobis daaxloebiT 60%-ia, raodenobiT nervul ujredebze 8-9
jer metia, xolo zomiT 3-4-jer mcire. asakis matebasTan erTad neironebis
raodenoba iklebs, xolo gliuri ujredebisa – izrdeba.
/// tvinis moculobis daaxloebiT 60%-ia, raodenobiT nervul ujredebze 8-9
jer naklebia, xolo zomiT 3-4-jer didi. asakis matebasTan erTad neironebis
raodenoba iklebs, xolo gliuri ujredebisa – izrdeba.

293. //// ganarCeven neirogliis ramdenime saxes, Seqmnils sxvadasxva tipis


ujredebiT:
// mikrogliiT, astrocitebiT, oligodendrocitebiT.
/// mikrogliiT, enterocitebiT, oligodendrocitebiT.
/// mikrogliiT, astrocitebiT, ileocitebiT.
/// mikrogliiT, enterocitebiT, ileocitebiT.

294. //// gliuri ujredebi monawileoben:


// ionuri homeostazis SenarCunebaSi, mediatorebis cvlis procesSi,
mexsierebis meqanizmebis formirebaSi, aqvT izolatoruli funqciac.
/// ionuri homeostazis SenarCunebaSi, mediatorebis cvlis procesSi,
mexsierebis meqanizmebis formirebaSi, aqvT damcvelobiTi funqciac.
/// ionuri homeostazis SenarCunebaSi, mediatorebis cvlis procesSi,
mexsierebis da Zilis meqanizmebis formirebaSi, aqvT izolatoruli funqciac.
/// ionuri homeostazis SenarCunebaSi, mediatorebis cvlis procesSi,
mexsierebis meqanizmebis formirebaSi, aqvT biologiurad aqtiuri
nivTierebebis warmoqmnis funqciac.

295. //// neironis moqmedebis potencialisaTvis damaxasiaTebelia:


// warmoiqmneba aqsonis sawyis segmentSi, vrceldeba orTodromulad aqsonisken
da antidromulad somisaken da dendritebisken, potenciali orkomponentiania,
xSirad axasiaTebs xangrZlivi kvalis hiperpolarizacia.
/// warmoiqmneba neironis sxeulSi, vrceldeba orTodromulad aqsoniT da
antidromulad dendritebiT, potenciali samkomponentiania, ar axasiaTebs
kvalis hiperpolarizacia.
/// warmoiqmneba dendritebSi, vrceldeba mxolod sxeulis mimarTulebiT
orTodromulad, potenciali orkomponentiania, axasiaTebs kvalis hiperpo-
larizacia.
/// warmoiqmneba neironis sxeulSi, vrceldeba orTodromulad denritebiT da
antidromulad aqsoniT, potenciali samkomponentiania, xSirad axasiaTebs
xangrZlivi kvalis hiperpolarizacia.

296. //// ra tipis neironebs arCeven maTi funqciis mixedviT?


// aferentuli, CarTuli, eferentuli.

69
69
/// aferentuli, Sualeduri, mamoZravebeli.
/// mgrZrobiare, CarTuli, asociaciuri.
/// aferentuli, Semakavebeli, eferentuli.

297. //// nervuli ujredebis struqturuli elementebisaTvis damaxasiaTebelia


yvela qvemoTCamoTvlili funqcia, garda:
// aqsonis presinapsuri daboloebisaTvis _ qemomgrZnobeloba.
/// aqsonis presinapsuri daboloebisaTvis _ eleqtroagznebadoba.
/// dendritebisaTvis _ wamyvani roli informaciis miRebaSi, aqsonisaTvis _
nervuli impulsis gatareba dakninebis gareSe (udekrementod).
/// somisaTvis _ mTeli ujredis sasicocxlo procesebis ganxorcieleba,
makromolekulebis sinTezi, sxva neironebidan momavali signalebis aRqma da
integracia.

298. //// rogoria neironis calkeuli ubnebis agznebadobis zRurblis


Taviseburebani?
// aqsonis sawyisi segmentineironis sxeulidendritebi.
/// neironis sxeuli aqsonis sawyisi segmenti dendritebi.
/// neironis sxeulidendritebiaqsonis sawyisi segmenti.
/// dendritebiaqsonis sawyisi segmentineironis sxeuli.

299. //// zurgis tvinis motoneironebis somis gamoxatuli kvalis


hiperpolarizaciis xangrZlivobas ganapirobebs:
// kalciumis arxebis gaaqtiveba, rac iwvevs kaliumis ganvladobis gazrdas.
/// kalciumis arxebis gaaqtiveba, rac iwvevs natriumis ganvladobis gazrdas.
/// natriumis arxebis gaaqtiveba, rac iwvevs kalciumis ganvladobis gazrdas.
/// natriumis da kaliumis arxebis gaaqtiveba da maTi ganvladobis gazrda.

300. //// motoneironis somis xangrZlivi kvalis hiperpolarizacia


ganapirobebs:
// impulsaciis sixSiris SezRudvas.
/// impulsaciis maRal sixSires.
/// agznebis gatarebis siCqaris matebas.
/// Sekavebis procesis Sesustebas da agznebis procesis gaZlierebas.

301. //// qimiur sinapsebSi agzneba eleqtruli meqanizmiT ver gadaecema,


radganac:
/// deni Suntirdeba sinapsur napralSi maRali winaRobis gamo da postsinapsur
membranamde misi mxolod 0,1 nawili aRwevs.
// deni Suntirdeba sinapsur napralSi dabali winaRobis gamo da postsinapsur
membranamde misi mxolod 0,0001 nawili aRwevs.

70
70
/// deni ver Suntirdeba sinapsur napralSi maRali winaRobis gamo, Tumca
postsinapsur membranamde misi mxolod 0,001 nawili aRwevs.
/// deni ver Suntirdeba sinapsur napralSi dabali winaRobis gamo da
postsinapsur membranamde misi mxolod 0,1 nawili aRwevs.

302. //// sadaa lokalizebuli postsinapsuri potencialis generatori qimiur


da eleqtrul sinapsebSi?
/// qimiur sinapsebSi moTavsebulia sakuTriv presinapsur membranaSi, xolo
eleqtrulSi - postsinapsur membranaSi, sadac aRmocendeba moqmedebis
potenciali.
// qimiur sinapsebSi moTavsebulia sakuTriv postsinapsur membranaSi, xolo
eleqtrulSi - presinapsur membranaSi, sadac aRmocendeba moqmedebis
potenciali.
/// rogorc qimiur, ise eleqtrul sinapsSi moTavsebulia presinapsur
membranaSi.
/// rogorc qimiur, ise eleqtrul sinapsSi moTavsebulia postsinapsur
membranaSi.

303. //// qimiuri sinapsebisaTvis ZiriTadi damaxasiaTebeli Tvisebebia:


/// farTo sinapsuri naprali (10-50 nm), agznebis calmxrivi da swrafi gatareba,
postsinapsuri neironis Sekaveba da agzneba.
// farTo sinapsuri naprali (10-50 nm), agznebis calmxrivi da dayovnebiT
gatareba, postsinapsuri neironis rogorc agzneba, ise Sekaveba.
/// viwro sinapsuri naprali (2-4 nm), agznebis swrafi da ormxrivi gatareba,
postsinapsuri neironis mxolod agzneba.
/// viwro sinapsuri naprali (2-4 nm), agznebis calmxrivi da swrafi gatareba,
postsinapsuri neironis rogorc agzneba, ise Sekaveba.

304. //// rogoria agznebis gadacemis meqanizmi cns-is sinapsebSi?


// qimiuri _ mediatoris saSualebiT, an eleqtruli. zogierT sinapsSi qimiuri
da eleqtruli gadacema paralelurad mimdinareobs.
/// ZiriTadad moqmedebs denis saSualebiT, gamonaklis SemTxvevaSi _ qimiuri
gziT.
/// agznebadi postsinapsuri potencialis saSualebiT, xan ki moqmedebs deniT,
romelic warmoiqmneba postsinapsur membranaze.
/// mxolod eleqtruli gziT; gamonaklis SemTxvevaSi aris Sereuli sinapsi,
sadac nawilobriv qimiuri mediatoris saSualebiT xdeba agznebis gadacema.

305. //// qimiur sinapsebSi agznebis gadacemas ganapirobebs:


// presinapsuri membranidan mediatoris gamoyofa.
/// postsinapsuri membranis moqmedebis potenciali.

71
71
/// presinapsur membranaSi adgilobrivi potenciali.
/// postsinapsuri membranidan mediatoris gamoyofa.

306. //// eleqtruli sinapsebisaTvis ZiriTadi damaxasiaTebeli Tvisebebia:


// viwro sinapsuri naprali (2-4 nm), agznebis swrafi da xSirad ormxrivi
gatareba, uzrunvelyofen mxolod agznebis gatarebas, pre- da postsinapsuri
membranebi erTmaneTs cilovani xidakebiT ukavSirdeba.
/// viwro sinapsuri naprali (2-4 nm), agznebis dayovnebuli da xSirad ormxrivi
gatareba, uzrunvelyofen mxolod agznebis gatarebas.
/// farTo sinapsuri naprali (50-100 nm), agznebis swrafi da calmxrivi
gatareba, postsinapsuri neironis rogorc agzneba, ise Sekaveba.
/// viwro sinapsuri naprali (2-4 nm), agznebis dayovnebuli da calmxrivi
gatareba, postsinapsuri neironis mxolod Sekaveba.

307. //// temperaturuli cvlilebisadmi ufro maRali mgrZnobeloba da wina


aqtivobis kvalis gacilebiT ukeT Senaxva damaxasiaTebelia:
// qimiuri sinapsebisaTvis.
/// eleqtruli sinapsebisaTvis.
/// mxolod Sereuli sinapsebisaTvis.
/// qimiuri da eleqtruli sinapsebisaTvis Tanabrad.

308. //// nivTierebebis mediatoruli funqciis ZiriTad kriteriums ar


warmoadgens:
// misi qimiuri struqtura.
/// misi arseboba Sesabamis presinapsur daboloebaSi.
/// misi gamoTavisufleba mosuli nervuli impulsis gavleniT.
/// postsinapsur membranaze misi xelovnuri aplikaciisas miRebuli moqmedebis
meqanizmebis identuroba nervuli impulsiT gamoTavisuflebuli nivTierebiT
(mediatoriT) miRebul moqmedebasTan.

309. //// cns-is sinapsebSi mediatoris gamoTavisuflebas sWirdeba:


// presinapsuri membranis depolarizaciisas kalciumis arxebis aqtivacia da
kalciumis Sesvla presinapsur daboloebebSi.
/// presinapsuri membranis depolarizaciisas natriumis arxebis aqtivacia da
natriumisa da kalciumis ionebis Sesvla presinapsur daboloebaSi.
/// presinapsuri membranis hiperpolarizaciisas kalciumis arxebis aqtivacia da
kalciumis Sesvla presinapsur daboloebaSi.
/// presinapsuri membranis depolarizaciisas kalciumisa da magniumis ionebis
Sesvla presinapsur daboloebebSi.

72
72
310. //// riT aris gamowveuli erTi da igive mediatoris mier rogorc
agznebis, ise Sekavebis procesis ganviTareba?
/// damokidebulia presinapsur membranaze ganlagebuli receptorebis bunebaze.
// mediatoris unariT receptorTan urTierTobis mixedviT gamoiwvios
postsinapsuri membranis ionuri ganvladobis sxvadasxvagvari cvlilebebi.
/// mediatori reaqciaSi Sedis presinapsuri membranis erTi da igive
receptorTan, magram iwvevs urTierTsawinaaRmdego efeqts.
/// postsinapsuri membranis specifikuri receptorebi Zalian swrafad
ganaxldeba, amis Sedegad iwveven sxvadasxva efeqts.

311. //// ras warmoadgens membranis specifikuri receptori?


// cilovani molekulebia, romlebsac aqvT unari Seicnon maTTvis specifikuri
nivTiereba, Sevidnen masTan reaqciaSi da Sedegad gaaaqtivon postsinapsuri
membranis specialuri ionuri arxebi (ionoforebi).
/// cilovani molekulebia, romlebsac aqvT unari Seicnon maTTvis specifikuri
nivTiereba, Sevidnen masTan reaqciaSi da Sedegad gaaaqtivon postsinapsuri
membranis potencialdamokidebuli ionuri arxebi.
/// lipiduri molekulebia, romlebsac aqvT unari Seicnon maTTvis
specifikuri nivTiereba da Sedegad gaaqtivon presinapsuri membranis
qemoagznebadi ionuri arxebi.
/// lipiduri molekulebia, romlebsac aqvT unari Seicnon maTTvis
specifikuri nivTiereba da Sedegad gaaqtivon presinapsuri membranis
potencialdamokidebuli ionuri arxebi.

312. //// erTi da igive mediators (magaliTad, acetilqolins) SeuZlia


Sevides reaqciaSi:
// postsinapsuri membranis sxvadasxva receptorTan da urTierTsawinaaRmdego
efeqti gamoiwvios.
/// postsinapsuri membranis sxvadasxva receptorTan da mxolod erTgvarovani
efeqti gamoiwvios.
/// postsinapsuri membranis mxolod zustad gansazRvrul receptorebTan da
mxolod erTgvarovani efeqti gamoiwvios.
/// sxvadasxva sinapsis postsinapsuri membranis erTgvarovan receptorTan da
urTierTsawinaaRmdego efeqti gamoiwvios.

313. //// dadgenilia rom neironis somaSi mxolod erTi mediatori ar


gamomuSavdeba, aq sinTezirdeba sxva biologiurad aqtiuri nivTierebebic.
Tumca, deilis principis Tanaxmad, yoveli neironi Tavis aqsonur terminalSi
gamohyofs:
// erTsa igive mTavar mediators.
/// sxvadasxva mediators sxvadasxva aqtivobiT.

73
73
/// ramdenime “muSa” mediators.
/// mxolod erT nivTierebas.

314. //// neironTa Soris amgzneb sinapsebSi amgznebi mediatoris moqmedebis


Sedegad nervuli ujredis depolarizacia _ (apsp) SeiZleba miRebul iqnes:
// ara marto misi membranis natriumis (an kalciumis) ganvladobis gazrdis
xarjze, aramed kaliumis ganvladobis Semcirebis xarjzec.
/// ara marto misi membranis natriumis (an kalciumis) ganvladobis gazrdis
xarjze, aramed kaliumis ganvladobis gazrdis xarjzec.
/// ara marto misi membranis natriumis (an kalciumis) ganvladobis gazrdis
xarjze, aramed kalciumis ganvladobis Semcirebis xarjzec.
/// ara marto misi membranis natriumis ganvladobis gazrdis xarjze, aramed
kaliumis ganvladobis gazrdis xarjzec.

315. //// ra ZiriTadi gansxvavebaa Sekavebisa da agznebis procesebs Soris:


// agzneba vrceldeba ori ZiriTadi formiT _ gavrcelebadi moqmedebis
potenciali da lokaluri potencialebi. Sekaveba mxolod lokaluri
procesia.
/// agznebisas miiReba membranuli potencialis rogorc depolarizacia, ise
hiperpolarizacia, xolo Sekavebis dros _ mxolod hiperpolarizacia.
/// agzneba vrceldeba mxolod moqmedebis potencialis saxiT, Sekaveba ki
mxolod kvalis lokaluri procesis formiT.
/// agznebis procesisagan gansxvavebiT, Sekaveba damaxasiaTebelia mosvenebul
mdgomareobaSi myofi ujredebisaTvis.

316. //// ra aris Sekaveba cns-Si?


// damoukidebeli, lokaluri nervuli procesi, romelic gamoiwveva agznebiT
da vlindeba sxva agznebis daTrgunvaSi (SeuZleblobaSi).
/// damoukidebeli, generalizebuli nervuli procesi, romelic gamoiwveva
zRurblovani agznebiT da vlindeba sxva agznebis SenelebaSi.
/// damoukidebeli, gafantuli nervuli procesi, romelic gamoiwveva
gaRizianebiT da vlindeba sxva agznebis daTrgunvaSi.
/// damoukidebeli, lokaluri procesi cns-Si, gamowveuli eleqtrotonuri
agznebiT da gamoxatuli sxva agznebis SenelebaSi.

317. //// ionuri ganvladobis TvalsazrisiT, rogori procesia Sekaveba?


// Sekaveba aqtiuri procesia, romelic dakavSirebulia ionuri ganvladobis
cvlilebasTan (ZiriTadad kaliumis da qloris).
/// Sekaveba regeneraciuli procesia, romelic dakavSirebulia ionuri
ganvladobis cvlilebasTan (mxolod kaliumis).

74
74
/// Sekaveba ormxrivi procesia, romelic dakavSirebulia ionuri ganvladobis
cvlilebasTan (ZiriTadad qloris).
/// Sekaveba aqtiuri procesia, romelic dakavSirebulia mxolod natriumis
aqtivaciiT gamowveul mdgrad kaTodur depolarizaciasTan.

318. //// dadasturebulad romeli ujredebi miekuTvneba cns-is Semakavebel


neironebs?
// zurgis tvinSi - renSous ujredebi, Tavis tvinSi (naTxemis qerqSi) -
purkinies neironebi.
/// zurgis tvinSi - CarTuli neironebi, Tavis tvinSi (limbur sistemaSi)
purkinies ujredebi.
/// zurgis tvinSi - renSous boWkoebi, Tavis tvinSi (hemisferoebis qerqSi) -
purkinies boWkoebi.
/// zurgis tvinSi - purkinies ujredebi, Tavis tvinSi (naTxemis WiaSi) - renSous
ujredebi.

319. //// neironuli membranis romeli ubani warmoadgens trigerul


(maRalagznebad) zonas CarTul, Semakavebel renSous neironebSi?
// aqson-somatur sinapsTan mimdebare somaturi membrana.
/// aqsonis borcvaki da sawyisi segmenti.
/// aqsonis sawyisi segmenti da presinapsuri terminalia.
/// dendritis gantotebebi da sinapsebi.

320. //// raSi mdgomareobs ukuSekavebis movlena?


/// motoneironebSi ganviTarebuli Sekavebis procesi kolateraliT da
CarTuli neironiT vrceldeba sxva motoneironebSi.
/// motoneironSi ganviTarebuli Sekavebis procesi CarTuli neironiT
ukumimarTulebiT isev motoneironze vrceldeba.
/// motoneironis agzneba CarTuli neironis saSualebiT iwvevs motoneironis
Zlier agznebas da amis Sedegad Sekavebis ganviTarebas.
// motoneironi Tavisi aqsonis kolateralis da CarTuli neironis saSualebiT
Trgunavs sakuTar aqtivobas.

321. //// ra mniSvneloba aqvs ukuSekavebis movlenas?


// rac ufro intensiuria motoneironis agzneba, miT ufro metad aigzneba
CarTuli (renSous) neironi da metad akavebs motoneironis aqtivobas da _
piriqiT.
/// rac ufro intensiuria motoneironis agzneba, miT ufro metad aaqtivebs
CarTul (renSous) neironi motoneirons.
/// ukuSekavebis movleniT iTrguneba agznebis procesis iradiacia da
divergencia.

75
75
/// didi mniSvneloba aqvs zurgis tvinSi Sekavebis procesis lokalizebisaTvis.

322. //// sad aris umTavresad neironze lokalizebuli Semakavebeli sinapsebi?


// umTavresad nervuli ujredis sxeulze aqsonis borcvakis zonasTan.
/// umTavresad nervuli ujredis dendritis daboloebebze.
/// umTavresad aqsonis kolateralebze.
/// umTavresad nervuli ujredis sxeulze.

323. //// cns-Si Sekavebis saxeebi:


// pre- da postsinapsuri, reciprokuli da ukuSekaveba.
/// pre- da postsinapsuri, eleqtruli da reciprokuli Sekaveba.
/// hiper- da depolarizaciuli, pre- da postsinapsuri Sekaveba.
/// pre- da postsinapsuri, ze- da qvezRurblovani Sekaveba.

324. //// cns-Si Semakavebeli sinapsebis blokatorebia:


// striqnini da tetanusis toqsini.
/// atropini da striqnini.
/// tetanusis toqsini, kurare, botulinis toqsini.
/// kurare, atropini, tetradotoqsini.

325. //// ras uwodeben presinapsur Sekavebas?


// rodesac Sekaveba viTardeba presinapsur rgolSi, amgznebi nervuli
daboloebidan mediatoris gamoTavisuflebis dakninebis gziT. am dros
postsinapsuri membranis Tvisebebi ar icvleba.
/// rodesac Sekaveba viTardeba presinapsur rgolSi da Semdeg gadadis
postsinapsur membranaze napralSi CaRvrili mediatoris saSualebiT.
/// rodesac Sekaveba viTardeba presinapsur rgolSi da Semdeg iradirdeba
postsinapsur membranaze.
/// rodesac postsinapsur membranaze xdeba Tvisobrivi cvlilebebi, rac Semdeg
gadadis presinapsur rgolSi.

326. //// ra warmoadgens presinapsuri Sekavebis struqturul safuZvels?


// aqsoaqsonuri sinapsebi Semakavebeli CarTuli neironis aqsonsa da amgznebi
pirveladi aferentuli neironis aqsonur daboloebas Soris.
/// aqsodendrituli sinapsebi Semakavebeli CarTuli neironis aqsonsa da
amgznebi aferentuli neironis dendrits Soris.
/// aqsoaqsonuri sinapsebi Semakavebeli CarTuli neironis aqsonsa da
motoneironis dendrits Soris.
/// aqsoaqsonuri sinapebi Semakavebeli CarTuli neironis aqsonsa da
motoneirons Soris.

76
76
327. //// sad viTardeba postsinapsuri Sekaveba?
// postsinapsur membranaze Semakavebeli CarTuli neironebis agznebis Sedegad.
/// presinapsur membranaze Semakavebeli CarTuli neironis Sekavebis Sedegad.
/// ujredis membranis im ubanSi, romelic uSualod postsinapsur membranas
esazRvreba.
/// CarTul Semakavebel neironSi.

328. //// rogoria postsinapsuri Sekavebis meqanizmi?


// membranis ionuri ganvladobis cvlilebebi kaliumisa da qloris ionebis
mimarT.
/// membranis ionuri ganvladobis cvlilebebi kalciumisa da qloris ionebis
mimarT.
/// membranis ionuri ganvladobis cvlilebebi kaliumisa da natriumis ionebis
mimarT.
/// membranis ionuri ganvladobis cvlilebebi kalciumisa da natriumis ionebis
mimarT.

329. //// ra udevs safuZvlad postsinapsur Sekavebas?


// ZiriTadad - postsinapsuri membranis hiperpolarizacia.
/// mxolod aqtiuri depolarizacia.
/// rogorc wesi, postsinapsuri membranis kaTeleqtrotonuri depolarizacia.
/// rogorc wesi, mxolod kvalis hiperpolarizacia.

330. //// Semakavebeli motoneironebis sinapsebSi moqmedi Semakavebeli


mediatorebia:
// aminomJava glicini da gamaaminoerbos mJava (gaem).
/// aminomJava glicini da piroyurZnis mJava.
/// aminomJava glutamini da gamaaminoerbos mJava (gaem).
/// aminomJava aspargini da gamaaminoerbos mJava (gaem).

331. //// ras warmoadgens nervuli centri da rogoria misi lokalizacia?


/// nervul boWkoTa erTobliobas, romelic axorcielebs ama Tu im
gansazRrul funqcias. neironebi gafantulia centraluri nervuli sistemis
sxvadasxva ubanSi.
// neironebis kompaqtur an gafantul funqciur erTobliobas, romelic
aregulirebs ama Tu im gansazRvrul funqcias.
/// nervul boWkoTa kompaqtur an gafantul erTobliobas, romelic
aucilebelia garkveuli somaturi refleqsis ganxorcielebis an ama Tu im
funqciis regulaciisaTvis.
/// neironebis funqciur erTobliobas, romelic aucilebelia garkveuli
funqciis gansaxorcilebelad. is lokalizebulia mxolod konkretul ubanSi.

77
77
332. //// nervuli centris ZiriTadi Tvisebebia:
// agzneba, Sekaveba, agznebis calmxrivi gavrceleba, dayovneba, divergencia,
konvergencia, okluzia, gaadvileba, ritmis transformacia, iradiacia,
Semdegmoqmedeba, agznebaTa sumacia, daRla.
/// agzneba, Sekaveba, reciprokuloba. eleqtrotonuroba, qemomgrZnobeloba,
okluzia, daxSoba, iradiacia, Semdegmoqmedeba, praqtikulad dauRleloba.
/// agzneba, Sekaveba, diverencia, konvergencia, adreno- da qolinoreaqtiuloba,
ritmis transformacia, plastikuroba tonusi, ormxrivi gavrceleba.
/// agzneba, Sekaveba, agznebaTa sumacia, iradiacia, okluzia, ritmis sta-
biluroba, Semdegmoqmedeba, reciprokuloba.

333. //// ras uwodeben sinapsur dayovnebas?


// dros nervul daboloebasTan impulsis mosvlis momentidan agznebadi
postsinapsuri moqmedebis potencialis dawyebamde.
/// dros, romelic aucilebelia sinapsur napralSi arsebuli mediatoris
postsinapsuri membranisken difuziisaTvis.
/// dros, romelic aucilebelia nervuli daboloebis mier mediatoris
gamoyofisa da postsinapsuri potencialis kritikul donemde gazrdisaTvis.
/// dros, romelic aucilebelia nervuli daboloebis mier mediatoris
sinTezisa da postsinapsur membranaSi moqmedebis potencialis warmosaqmnelad.

334. //// ras uwodeben refleqsis dros (refleqsis latentur periods)?


/// dros, romelic gadis eferentuli neironis agznebidan sapasuxo reaqciis
miRebamde.
/// drois im intervals, romelic gadis aferentuli neironidan agznebis
eferentul neironTan gadacemamde.
// drois intervals receptoris gaRizianebis dawyebidan sapasuxo reaqciis -
refleqsis miRebamde.
/// im dros, romelic saWiroa agznebis gatarebisaTvis aferentul da
eferentul neironebSi.

335. //// ra gansazRvravs sxvadasxva refleqsis latenturi periodis


xangrZlivobas?
// refleqsis WeSmariti drois xangrZlivoba, rac refleqsur rkalSi
sinapsebis raodenobazea damokidebuli.
/// refleqsur rkalSi Semavali nervuli boWkoebis sigrZe, maTSi agznebis
gatarebis siCqare da mielinizacia.
/// refleqsis fiziologiuri mniSvneloba da receptoris modaloba.
/// refleqsuri moqmedebis gamomwvevi specifikuri receptorebis agznebadobis
unari da gamRizianeblis moqmedebis sixSire.

78
78
336. //// razea damokidebuli sxvadasxva calkeuli refleqsis dro
(latenturi periodi)?
// gaRizianebis Zalaze da cns-is funqciur mdgomareobaze.
/// gaRizianebis sixSireze da cns-Si okluziis movlenaze.
/// efeqtoris faruli periodis xangrZlivobaze.
/// refleqsis fiziologiur mniSvnelobaze da gaRizianebis sixSireze.

337. //// ras ewodeba refleqsis WeSmariti dro?


/// dros, romelic saWiroa agznebis gatarebisaTvis aferentuli neironidan
cns-mde.
/// dros, romelic saWiroa agznebis gatarebisaTvis eferentul neironSi.
// im dros, romlis ganmavlobaSic xdeba aferentuli neironidan eferentulze
agzebis Sidacentruli gatareba.
/// im dros, romelic saWiroa eferentuli neironidan agznebis gadasacemad
Semsrulebel organoze.

338. //// ra udevs safuZvlad cns-Si agznebaTa sumaciis process?


// konvergencia.
/// divergencia.
/// transformacia.
/// Semdegmoqmedeba.

339. //// rogori potencialis sumireba aris SeuZlebeli?


// moqmedebis potencialis.
/// postsianpsuri potencialis.
/// receptoruli potencialis.
/// generaciuli potencialis.

340. //// ra movlena viTardeba nervul centrSi, rodesac ori an ramdenime


qvezRurblovani gaRizianeba moqmedebs erTdroulad erTi da igive
receptoruli velis sxvadasxva receptorze?
// sivrciTi sumacia.
/// Tanmimdevruli sumacia.
/// sruli sumacia.
/// arasruli sumacia.

341. //// neironTaSorisi erTierTqmedebis garkveul kanonzomierebas, rodesac


sxvadasxva gamtari gziT mosuli nervuli impulsebi Tavs iyrian erTsa da
imave mamoZravebel nervul ujredze uwodeben:

79
79
// konvergencias, rac ganapirobebs cns-is moqmedebis e.w. saerTo saboloo gzis
princips.
/// divergencias, rac ganapirobebs cns-is moqmedebis e.w. saerTo saboloo gzis
princips.
/// iradiacias, rac ganapirobebs cns-Si informaciis gavrcelebas.
/// okluzias, rac ganapirobebs cns-Si refleqsuri moqmedebis daTrgunvas.

342. //// rogoria Tanmimdevruli sumaciis meqanizmi?


/// sxvadasxva aferentul boWkos erTdrouli gaRizianebis Sedegad
zRurblovani depolarizacia da Sedegad - agznebis sumacia.
// rodesac erTi da igive aferentuli boWkos yoveli Semdgomi
qvezRurblovani gaRizianeba modis manam, sanam ar damTavrebula pirveli
gaRizianebiT miRebuli postsinapsuri potenciali - miiReba sumacia.
/// rodesac erTdroulad aigzneba ramdenime sinapsi, gamoiyofa mediatoris
sakmarisi raodenoba depolarizaciis kritikuli donis misaRwevad.
/// rodesac erTdroulad aigzneba ramdenime aferentuli neironi, mediatoris
raodenoba izrdeba, depolarizacia aRwevs kritikul dones da impulsi
gavrceldeba.

343. //// sad viTardeba daRla refleqsur rkalSi yvelaze adre?


/// aferentul da eferentul boWkoebSi.
/// efeqtorSi (kunTi, jirkvali).
// centralur sinapsebSi.
/// periferiul (nerv-kunTovan) sinapsebSi.

344. //// riT aris ganpirobebuli daRla cns-Si?


/// postsinapsuri membranis mediatorisadmi mgrZnobelobis daqveiTebiT,
arxebis aqtivaciiT.
/// qolinesTerazis raodenobis momatebiT.
// mediatoris maragis SemcirebiT da postsinapsuri membranis mediatorisadmi
mgrZnobelobis daqveiTebiT.
/// mediatoris gamoyofis dakninebiT, saboloo firfitis potencialis matebiT.

345. //// reciprokuli Sekavebis meqanizmia:


/// presinapsuri Sekaveba.
// postsinapsuri Sekaveba.
/// ukuSekaveba.
/// pesimaluri Sekaveba.

346. //// ra ZiriTadi Tavisebureba axasiaTebs cns-Si agznebis gatarebas?


// agzneba tardeba mxolod erTi mimarTulebiT.

80
80
/// agzneba tardeba ori mimarTulebiT.
/// agzneba tardeba naxtomiseburad.
/// agzneba tardeba dekrementiT.

347. //// ra ganapirobebs cns-Si agznebis mxolod erTi mimarTulebiT


gatarebas?
// interneironuli qimiuri sinapsebis arseboba.
/// centraluri neironebis somis Tvisebebi.
/// centraluri neironebis morCebis mielinizacia.
/// neironTaSorisi eleqtruli sinapsebis arseboba.

348. //// agznebis dominanturi keris niSnebia:


// momatebuli agznebadoba, mdgradi agzneba, agznebaTa sumaciisa da agznebis
xangrZlivi droiT SenarCunebis unari.
/// momatebuli gaZlierebuli Sekaveba, Sekavebis iradiacia, misi xangrZlivi
drois ganmavlobaSi SenarCuneba.
/// agznebis iradiacia, Sekavebis mdgradoba, agznebaTa sumaciis unari.
/// Semdegmoqmedeba, agznebis iradiacia, ritmis transformacia, agznebis
mdgradoba, sumaciis unari.

349. //// neironis unars, daamyaros mravalricxovani sinapsuri kavSirebi


sxvadasxva nervul ujredTan uwodeben:
// divergencias.
/// konvergencias.
/// gaadvilebas.
/// okluzias.

350. //// ras uwodeben agznebis iradiacias cns-Si?


// agznebis gavrcelebas, rasac safuZvlad udevs neironebis unari _
uzrunvelyon impulsebis farTo gadanawileba.
/// romelime refleqsis receptorul velSi agznebis farTo gavrcelebas.
/// neironebSi agznebis ormxrivad gavrcelebas, rac neironTaSorisi
eleqtruli sinapsebiTaa SesaZlebeli.
/// agznebis farTod gavrcelebas boWkodan boWkoze agznebis gadacemis gamo.

351. //// ra uwyobs da ra uSlis xels agznebis iradiacias cns-Si?


// xels uwyobs - gaRizianebis intensivobisa da gaaqtivebuli receptorebis
raodenobis mateba; xels uSlis - Semakavebeli neironebis arseboba.
/// xels uwyobs - gaRizianebis intensivobis zrda; xels uSlis - CarTuli
neironebis arseboba.

81
81
/// xels uwyobs - gaRizianebis Zalis mateba, xels uSlis - gaRizianebis Zalis
kleba.
/// xels uwyobs - agznebis mateba, xels uSlis - agznebis procesis Sesusteba.

352. //// yvela mamoZravebel aqts Tan axlavs proprioreceptorebis agzneba,


saidanac aferentuli impulsebi miemarTeba cns-Si. msgavs aferentul
impulsebs ewodeba:
// meoradi aferentuli impulsebi (ukukavSirebi), romlebic iZlevian
motoneironebis aqtivobis koregirebis SesaZleblobas.
/// pirveladi aferentuli impulsebi, romlebic iZlevian motoneironebis
aqtivobis koregirebis SesaZleblobas.
/// meoradi aferentuli impulsebi (ukukavSirebi), romelTa sapasuxod cns-idan
mxolod samoZrao aparatis Semakavebeli impulsebi modis.
/// pirveladi aferentuli impulsebi, romelTa sapasuxod vns-idan mxolod
samoZrao aparatis Semakavebeli impulsebi modis.

353. //// nervuli boWkoebis mielinizacia xorcieldeba:


/// cns-Si lemocitebiT, periferiaze ki - oligodendrocitebiT.
// cns-Si oligodendrocitebiT, periferiaze ki - lemocitebiT.
/// cns-Si oligodendrocitebiT, periferiaze ki - astrocitebiT.
/// cns-Si mikrogliiT, periferiaze ki - lemocitebiT..

354. //// agznebis procesisgan gansxvavebiT, Sekaveba viTardeba mxolod:


// lokaluri procesis formiT.
/// moqmedebis potencialis swrafi warmoqmniT.
/// moqmedebis potencialisa da lokaluri potencialis erTdrouli
warmoqmniT.
/// swrafi hiperpolarizaciiT.

355. //// Semakavebeli postsinapsuri potencialis (Spsp) ganviTarebisas


membranis depolarizaciis fonze:
// qloris SeRwevadoba membranis SigniT izrdeba da Sesabamisad izrdeba Spsp
(hiperpolarizacia).
/// qloris SeRwevadoba membranis SigniT izrdeba da Sesabamisad mcirdeba Spsp
(depolarizacia).
/// qloris SeRwevadoba membranis SigniT mcirdeba da Sesabamisad izrdeba Spsp
(hiperpolarizacia).
/// qloris SeRwevadoba membranis SigniT izrdeba da Sesabamisad izrdeba Spsp
(depolarizacia).

82
82
356. //// refleqsuri aqtebi yovelTvis mTavrdeba ara maTi gamomwvevi
gaRizianebis SewyvetasTan erTad, aramed zogjer – SedarebiT xangrZlivi
periodis Semdeg, am movlenas ewodeba:
/// gaadvileba.
// Semdegmoqmedeba.
/// sensitizacia.
/// okluzia.

357. //// sxvadasxva gamtari gziT mosul nervul impulsTa Tavmoyras erTsa
da imave nervul ujredze ewodeba:
/// divergencia.
/// facilitacia.
// konvergencia.
/// okluzia.

358. //// naTxemis dazianebis erT-erTi tipuri gamovlinebaa:


/// broun-sekaris sindromi.
// tremori.
/// qorea.
/// aTeTozi.

359. //// naTxemis dazianebisTvis damaxasiaTebeli simptomi – adiadoxokinezia


– aris:
/// moZraobis Zalis, siCqaris da mimarTulebis moSla.
/// qanaobiTi da kankaliT moZraobebi.
/// siarulis tempis darRveva.
// urTierTsawinaaRmdego moZraobebis Tanamimdevrobis darRveva.

360. //// naTxemis dazianebisTvis damaxasiaTebeli simptomi – astazia – aris:


/// moZraobis Zalis, siCqaris da mimarTulebis gazrda.
// qanaobiTi da kankaliT moZraobebi.
/// siarulis darRveva.
/// urTierTsawinaaRmdego moZraobebis Tanamimdevrobis darRveva.

361. //// naTxemis dazianebisTvis damaxasiaTebeli simptomi – ataqsia – aris:


// moZraobis Zalis, siCqaris da mimarTulebis moSla.
/// qanaobiTi da moZraobebi kankaliT.
/// siarulis aCqareba.
/// urTierTsawinaaRmdego moZraobebis Tanamimdevrobis ganmtkiceba.

83
83
362. //// Talamokefis sistemis erT-erTi ZiriTadi funqciis – gnozisis qveS
igulisxmeba:
/// mizanmimarTuli moZraobebi (mag., xelis CamorTmeva, davarcxna).
/// cnobierebaSi sxeulis samganzomilebiani modelis formireba – sxeulis
forma, moculoba, daniSnuleba, metyvelebis gageba, procesTa kanonzomiereba.
// Semecnebis sxvadasxva saxeobis aRqma – sxeulis forma, moculoba,
daniSnuleba, metyvelebis gageba, procesTa kanonzomiereba.
/// qcevis mizanmimarTuli aqtebis funqciuri sistemebis sabazo meqanizmebis
Camoyalibeba.

363. //// Talamokefis sistemis erT-erTi ZiriTadi funqciis – praqsisis qveS


igulisxmeba:
// mizanmimarTuli moZraobebi (mag., xelis CamorTmeva, davarcxna).
/// cnobierebaSi sxeulis samganzomilebiani modelis formireba.
/// Semecnebis sxvadasxva saxeobis aRqma – sxeulis forma, moculoba,
daniSnuleba, metyvelebis gageba, procesTa kanonzomiereba.
/// qcevis mizanmimarTuli aqtebis funqciuri sistemebis sabazo meqanizmebis
ganmtkiceba.

364. //// cxovelebSi (eqsperimentSi) mkrTali birTvis dangrevas Tan axlavs:


/// samoZrao aqtebis gaaqtiureba.
/// kvebiTi motivaciis gaZliereba.
/// sqesobrivi ltolvis daqveiTeba.
// adinamia, Zilianoba, samoZrao aqtebis daqveiTeba.

365. //// rogoria zurgis tvinis fesvebis funqciuri urTierTdamokidebuleba,


cnobili bel-maJandis kanonis saxelwodebiT?
/// dorsaluri fesvebi Sedgeba somaturi boWkoebisgan, xolo ventraluri -
vegetaturi boWkoebisagan.
//dorsaluri fesvebi qmnian zurgis tvinis aferentul Sesavlebs - Sedgebian
aferentuli boWkoebisgan, xolo ventraluri fesvebi warmoqmnian eferentul
gamosavals - Sedgebian eferentuli boWkoebisagan.
/// dorsaluri fesvebi Sedgeba eferentuli boWkoebisagan (eferentuli
gamosavali), xolo ventraluri - aferentuli boWkoebisagan (aferentuli
gamosavali).
/// dorsaluri fesvebi Sedgeba postgangliuri boWkoebisgan, xolo
ventraluri - pregangliuri boWkoebisgan.

366. //// zurgis tvinis ZiriTadi funqciebia:

84
84
// gamtarebloba, romelic spinaluri aferentebisa da cns-is zemo
ganyofilebebis nervuli ujredebis aqsonebiT realizdeba; spinaluri
refleqsuri moqmedeba, romliTac somaturi da vegetaturi funqciebi
realizdeba.
/// gamtarebloba, romelic Talamuri aferentebis aqsonebiT realizdeba;
pirobiTrefleqsuri moqmedeba, romelsac segmenturi xasiaTi aqvs.
/// gamtarebloba, romelic mxolod spinaluri aferentebiT realizdeba;
refleqsuri moqmedeba, romelsac susti iradiaciis unari aqvs.
/// gamtarebloba, romelic mxolod cns-is zemo ganyofilebebis nervuli
ujredebis aqsonebiT realizdeba; refleqsuri moqmedeba, romlebic
xangrZlivi refleqsuri droiT xasiaTdebian.

367. //// zurgis tvinis ZiriTad aRmaval (mgrZnobiare) gzebs qmnian:


// wvrili (golis), solisebri (burdaxis) boWkoebisgan Semdgari konebi,
romlebic kan-meqanikuri mgrZnobelobis gamtarebia; aseve, spinoTalamuri
nervuli boWkoebis aqsonebiT Seqmnili gza, romelsac Talamusis birTvebamde
moaqvs impulsacia kanis receptorebidan (Termo-, noci-, viscero-).
/// wvrili (golis), solisebri (burdaxis) boWkoebisgan Semdgari konebi,
romlebic araSegrZnebadi impulsaciis gamtarebia; aseve, spinoTalamuri
nervuli boWkoebis aqsonebiT Seqmnili gza, romelsac Talamusis birTvebamde
moaqvs impulsacia kanis receptorebidan (Termo-, noci-, viscero-).
/// wvrili (golis) da solisebri (burdaxis) boWkoebisgan Semdgari konebi,
romlebic araSegrZnebadi da SegrZnebadi impulsaciis gamtarebia
proprioreceptorebidan.
/// mxolod spinoTalamuri gza, romlis Semqmneli neironebis aqsonebs zurgis
tvinis ramdenime segmentiT zemoT da Talamusamde miaqvT araSegrZnebadi
impulsacia proprioreceptorebidan.

368. //// zurgis tvinis ZiriTadi daRmavali (mamoZravebeli) gzebia:


// evoluciurad Zveli retikulo-, vestibulo- da rubrospinaluri traqtebi;
aseve, yvelaze axalgazrda da mniSvnelovani kortikospinaluri anu
piramiduli traqti, romlis neironebi didi hemisferoebis mamoZravebel
zonaSia. yvela daRmavali gzis gamaerTianebel saboloo ubans zurgis tvinis
motoneironebi warmoadgenen (saerTo saboloo gza).
/// evoluciurad Zveli retikulo-, vestibulo- da rubrospinaluri traqtebi,
romelTa neironebis aqsonebi uzrunvelyofen smenis da mxedvelobiTi
samoZrao refleqsebis ganxorcielebas (saerTo saboloo gza).
/// kortikospinaluri anu piramiduli traqti, romlis neironebi didi
hemisferoebis sensorul zonaSia, daRmaval gzaze jvaredindeba da
monawileoben sensoruli refleqsebis ganxorcielebaSi.

85
85
/// teqtospinaluri traqtis neironebi ZiriTadad swrafgamtar boWkoebs
Seicaven da aaqtiureben zurgis tvinis im motoneironebs, romlebic
ainervireben kidurebs - distalur da proqsimalur kunTebs.

369. //// receptorebis mixedviT, romelTa gaRizianeba iwvevs refleqss,


arCeven Semdegi saxis spinalur refleqsebs:
/// proprioreceptuls, visceroreceptuls da tonusis maregulirebels.
// proprioreceptuls, visceroreceptuls da kanis.
/// proprioreceptuls, visceroreceptuls da menjis organoebis.
/// damcvelobiTs, visceroreceptuls da kanis.

370. //// refleqsuri moqmedebis Semsrulebeli organoebis (refleqsis


efeqtoris) mixedviT arCeven Semdegnair spinalur refleqsebs:
/// kidurebis (miostatikur) da siarulis refleqss.
/// miostatikur da menjis organoebis (kremasterisa da analur refleqsebs).
/// muclis damcvelobiT da kidurebis pozis (ritmul) refleqsebs.
// kidurebis, muclis da menjis organoebis.

371. //// adamianebs tramvis mizeziT zurgis tvinis dazianebisas


(eqsperimentSi - gadakveTisTanave) aReniSnebaT kunTebis atonia da refleqsebis
moSla, romlis mizezi zurgis tvinze cns-is zemoT ganlagebuli ubnebis
gavlenis gamoTiSvaa. aseT mdgomareobas uwodeben:
/// decerberaciul rigidobas.
// spinalur Soks.
/// broun-sekaris sindroms.
/// nistagms.

372. //// ukana tvinis somaturi refleqsuri reaqciebi mimarTulia pozis


SesanarCuneblad. ganasxvaveben pozis refleqsebis or jgufs:
// statikurs (mdebareobis da gamarTvis refleqsebi) da statokinetikurs
(pozisa da orientaciis SemanarCunebeli sivrceSi moZraobis Secvlisas).
/// hiper- da hipokineziuri (sivrceSi mizans moklebuli moZraobebi).
/// statikuri (orientaciis SemanarCunebeli) da statokinetikuri (pozis
SemanarCunebeli).
/// statikuri (ewinaaRmdegeba gravitaciuli Zalis moqmedebas da inercias -
moZraobisas) da statokinetikuri (ewinaaRmdegeba gravitaciuli Zalis
moqmedebas - dgomisas).

373. //// ra gamovlineba aRiniSneba cxovelebSi tvinis Reros gadaWrisas Sua


tvinis SemadgenlobaSi Semavali wiTeli birTvis donis qvemoT?
/// moZraobaTa asinergia.

86
86
/// broun-sekaris sindromi.
// decerberaciuli rigidoba.
/// parkinsonizmis simptomokompleqsi.

374. //// rogor gavlenas axdens spinalur motorul centrebze mogrZo


tvinisa da varolis xidis retikuluri formaciis eleqtruli gaRizianeba?
// araspecifikurs, Trgunavs ra yvela saxis mamoZravebel spinalur refleqss.
/// specifikurs, Trgunavs ra yvela saxis mamoZravebel spinalur refleqss.
/// specifikurs, Trgunavs ra mxolod moxris spinalur refleqsebs.
/// specifikurs, Trgunavs ra mxolod gaSlis spinalur refleqsebs.

375. //// yvela sensoruli signali didi hemisferoebis qerqs aRwevs mxolod
Talamokortikuli proeqciebiT. gamonakliss warmoadgens:
/// mxedveloba.
// ynosva.
/// gemovneba.
/// smena.

376. //// ras warmoadgens limburi sistema?


// uZvelesi da Zveli qerqis, hipoTalamusis da Sua tvinis retikuluri
formaciis, axali qerqis Sublisa da safeTqlis zonebis struqturul-
funqciur gaerTianebas.
/// uZvelesi da Zveli qerqis, visceruli tvinisa da Sua tvinis struqturul-
funqciur gaerTianebas, romelic centraluri funqciebis integracias
uzrunvelyofs.
/// axali qerqis kefis zonis, hipoTalamusis da Sua tvinis struqturul-
funqciur gaerTianebas, romelic qcevis komponentebis integracias
uzrunvelyofs.
/// Zveli da axali qerqis Txemis zonis, Talamusis da Sua tvinis
struqturul-funqciur gaerTianebas, romelic motivaciuri komponentebis
integracias uzrunvelyofs.

377. //// zoliani sxeulis dazianebisaTvis damaxasiaTebelia hiperkineziebi,


romlebic aRiniSneba, rogorc:
// qorea da aTeTozi.
/// tremori da qorea.
/// adiadoxokinezia da asinergia.
/// astazia da aTeTozi.

378. //// naTxemis dazianebis ZiriTadi gamoxatulebebia (niSnebia):


// tremori, ataqsia, moZraobaTa asinergia (adiadoxokinezia, astazia, distonia).

87
87
/// tremori, atonia, disleqcia, anesTezia.
/// tremori, kankali, atonia, asTezia.
/// tremori, ataqsia, moZraobaTa sinergia (astazia, distonia).

379. //// nocicepturi mgrZnobelobis umaRlesi centria:


/// hipoTalamuri.
// Talamusi.
/// naTxemi.
/// retikuluri formacia.

380. //// TiToeul hemisferoSi gamoiyofa Semdegi sensoruli


warmomadgenlobiTi zonebi:
// somaturi (kanis da kunT-saxsrovani) da visceruli mgrZnobelobis
warmomadgenlobis.
/// somaturi (Sinagani organoebiT) da visceruli mgrZnobelobis
warmomadgenlobis.
/// somaturi (kanis da proprioreceptuli) da taqtiluri mgrZnobelobis
warmomadgenlobis.
/// asociaciuri da xatismieri.

381. //// Tavis tvinis qerqis funqciuri zonebia:


/// Talamokefis da TalamoSublis.
// sensoruli da somatosensoruli.
/// Talamokortikuli da somatosensoruli.
/// mamoZravebeli, motoruli da fsiqikuri.

382. //// Sualeduri gadamrTveli rgoli, romelic asociaciur da,


nawilobriv, sensorul qerqs mamoZravebel qerqTan akavSirebs, aris:
/// TalamoSublis sistema.
/// Talamokefis sistema.
// striopaliduri sistema.
/// limburi sistema.

383. //// striopalidur sistemas didi hemisferoebis qerqTan aerTianebs


funqciuri maryuJebi:
/// ConCx-sensoruli maryuJi, Tvalis mamoZravebeli maryuJi.
// ConCx-motoruli maryuJi, Tvalis mamoZravebeli maryuJi.
/// somatosensoruli maryuJi, ConCx-motoruli maryuJi.
/// tvinis umaRlesi fsiqikuri moqmedebis regulaciaSi monawile rTuli
maryuJebi da fsiqikuri maryuJi.

88
88
384. //// asociaciuri qerqi sxvadasxva sensoruli agznebis koleqtors
warmoadgens, rasac am zonis neironTa Semdegi Tavisebureba gansazRvravs:
/// polisensoruloba - polimodaloba. isini mTeli qerqis 80%-s da axali
qerqis 20%-s Seadgenen.
// polisensoruloba - polimodaloba. isini mTeli qerqis 50%-s da axali
qerqis 70%-s Seadgenen.
/// monosensoruloba - polimodaloba. isini mTeli qerqis 80%-s da axali
qerqis 20%-s Seadgenen.
/// monosensoruloba - monomodaloba. isini mTeli qerqis 50%-s da axali
qerqis 70%-s Seadgenen.

385. //// rogor aris warmodgenili Tavis tvinis somatosensorul da


motorul qerqSi sxeulis sxvadasxva nawili?
/// araTanabrad, Warbobs torsis warmomadgenloba.
/// araTanabrad, Warbobs qveda kidurebis warmomadgenloba.
// araTanabrad, Warbobs xelis mtevnis, saxisa da enis warmomadgenloba.
/// Tanabrad da difuzurad.

386. //// rigi fsiqofiziologiuri funqciebis mixedviT, gaxleCili tvinis


(korZiani sxeulis gadaWra) pirobebSi Catarebuli kvlevebiT dadasturda
Tavis tvinis qerqis marjvena hemisferos upiratesoba. ra tipis funqciuri
asimetria ganixileba?
/// motoruli, sensoruli da emociuri.
/// fsiqikuri, emociuri da motoruli.
// motoruli, fsiqikuri da sensoruli.
/// fsiqikuri, sensoruli da emociuri.

387. //// rogor gavlenas axdens qerqze tvinis Reros retikuluri formacia?
// matonizebel gavlenas, rac uzrunvelyofs tvinis fxizeli mdgomareobis
xangrZliv da myar SenarCunebas.
/// damTrgunvels, rac iwvevs tvinis gadasvlas narkozuli Zilis
mdgomareobaSi.
/// specifikurs, aaqtivebs sensoruli tipis neironebs.
/// specifikurs, Trgunavs sensoruli tipis neironebs.

388. //// likvoris moculobaa:


/// 0,5-1,0 l.
/// 400-600 ml.
/// 800-1000 ml.
// 120-150 ml.

89
89
389. //// hematoencefaluri barieri warmodgenilia:
// sisxlisa da likvoris ganmacalkevebeli kapilarebis kedlebiT da zogierTi
neirogliuri ujrediT.
/// sisxlisa da likvoris gamaerTianebeli kapilarebis kedlebiT da zogierTi
neironiT.
/// sisxlisa da likvoris ganmacalkevebeli kapilarebis kedlebiT da
eriTrocitebiT.
/// SerCeviTi ganvladobis mqone limfuri kapilarebiT da zogierTi
neirogliuri ujrediT.

390. //// ras asaxavs eleqtroencefalograma (eeg)?


/// Tavis tvinis qerqis neironebis spontanur eleqtrul aqtivobas, romelic
calkeuli neironebis sinapsur potencialebs mosvenebis mdgomareobaSi
warmoadgens.
/// Tavis tvinis qerqis neironebis spontanur eleqtrul aqtivobas, romelic
calkeuli neironebis sinapsur potencialebs aqtiur mdgomareobaSi
warmoadgens.
// Tavis tvinis qerqis neironebis mudmiv, spontanur eleqtrul aqtivobas,
romelic calkeuli neironebis sinapsuri potencialebis generaciis Sedegia.
/// Tavis tvinis qerqis neironebis erTxelobrivi gaRizianebis Sedegad
gamowveul eleqtrul aqtivobas calkeul neironSi.

391. //// eleqtroencefalogramaze aRricxuli talRebidan romelia RviZilis


da romeli – Rrma Zilis ritmi?
// alfa-ritmi (mosvenebuli, TvaldaxuWuli mdgomareoba) da beta-ritmi
(aqtiuri mdgomareoba);
delta- da Teta-ritmi; rac ufro Rrmaa Zili, miT ufro nelia ritmi.
/// alfa-ritmi (aqtiuri mdgomareoba) da beta-ritmi (mosvenebuli mdgomareoba);
delta- da Teta-ritmi; rac ufro Rrmaa Zili, miT ufro nelia ritmi.
/// alfa-ritmi (mosvenebuli mdgomareoba) da delta-ritmi (aqtiuri
mdgomareoba);
beta- da Teta-ritmi, rac ufro Rrmaa Zili, miT ufro nelia ritmi.
/// alfa-ritmi (mosvenebuli mdgomareoba) da Teta-ritmi (aqtiuri mdgomareoba);
beta- da delta-ritmi, rac ufro Rrmaa Zili, miT ufro nelia ritmi.

392. //// ra funqcia akisria vegetatur nervul sistemas?


/// organizmis sensoruli funqciebi.
/// organizmis motoruli funqciebi.
// organizmis Sinagani garemos mudmivobis SenarCuneba.
/// organizmis umaRlesi hemostazuri moqmedeba.

90
90
393. //// ra nawilebad iyofa vegetaturi nervuli sistema?
/// aferentul da eferentul ganyofilebebad.
/// sensorul da motorul ganyofilebebad.
/// periferiul da centralur ganyofilebebad.
// simpaTikur da parasimpaTikur ganyofilebebad.

394. //// cns-is romeli struqtura warmoadgens umaRles qerqqveSa vegetatur


centrs?
/// tvinis Rerosa da zurgis tvinSi ganlagebuli vegetaturi nervuli
centrebi.
/// naTxemi da hipoTalamusi.
// hipoTalamusi da zoliani sxeuli.
/// Talamusi.

395. //// romel organoebs ainervirebs, ZiriTadad, metasimpaTikuri nervuli


sistema da rogoria cns-isgan misi damoukideblobis xarisxi (simpaTikur da
parasimpaTikur ganyofilebebTan SedarebiT)?
/// TiTqmis yvela Sinagan organos; gacilebiT metad damoukidebelia cns-sagan.
/// mxolod endokrinul struqturebs; cns-sgan gamoukideblobis xarisxi vns-is
sxva nawilebis msgavsia.
/// mxolod im Sinagan organoebs, romelTac sakuTari motoruli aqtivoba
aqvT; gacilebiT naklebad damoukidebelia cns-sgan.
// mxolod im Sinagan organoebs, romelTac sakuTari motoruli aqtivoba aqvT;
gacilebiT metad damoukidebelia cns-sgan.

396. //// vns-is simpaTikuri da parasimpaTikuri nervuli gzis periferiuli


nawili, rogorc wesi, Sedgeba:
/// difuzurad ganlagebuli neironebisagan.
// ori Tanmimdevrulad ganlagebuli neironisagan.
/// sami Tanmimdevrulad ganlagebuli neironisagan.
/// erTi neironisagan da misi presinapsuri daboloebisgan.

397. //// romel vegetatur nervul daboloebebSi gamoiyofa mediatori


acetilqolini?
/// parasimpaTikur pre- da postgangliur nervul daboloebebSi, simpaTikur
vazokonstriqtorebSi da saofle jirkvlebis simpaTikur postgangliur
daboloebebSi.
// parasimpaTikur pre- da postgangliur nervul daboloebebSi, simpaTikur
pregangliur daboloebebSi, simpaTikur vazodilatatorebSi da saofle
jirkvlebis simpaTikur postgangliur daboloebebSi.

91
91
/// parasimpaTikur pregangliur daboloebebSi, simpaTikur da parasimpaTikur
postgangliur daboloebebSi.
/// mxolod parasimpaTikur pre- da postgangliur nervul daboloebebSi.

398. //// sad arian ganlagebuli vns-is simpaTikuri da parasimpaTikuri


ganyofilebis gangliebi?
/// vertebrulad (paravertebrulad) - xerxemlis orive mxareze;
prevertebrulad - xerxemlidan metad daSorebiT.
// vertebrulad (paravertebrulad) - xerxemlis orive mxareze da
prevertebrulad - xerxemlidan metad daSorebiT;
organos SigniT an axlos.
/// Error! Not a valid link. ;
vertebrulad (paravertebrulad) - xerxemlis orive mxareze.
/// vertebrulad (paravertebrulad) - xerxemlidan metad daSorebiT da
prevertebrulad - xerxemlis orive mxareze;
organos SigniT an axlos.

399. //// sad arian ganlagebuli vegetaturi nervuli sistemis parasimpaTikuri


ganyofilebis gangliebi?
/// vertebralurad.
/// prevertebralurad.
// intraorganulad an organos axlos.
/// ar gaaCniaT gangliebi.

400. //// romel qemoreceptors ablokirebs atropini?


// M-qolinoreceptors,
/// H-qolinoreceptors,
/// alfa-qolinoreceptors,
/// beta-qolinoreceptors.

401. //// vegetaturi nervebis romel daboloebebSi ar gamoiyofa mediatori


acetilqolini:
/// pregangliuri simpaTikuri da parasimpaTikuri boWkoebis daboloebebSi.
/// parasimpaTikur postgangliur daboloebebSi.
/// simpaTikur vazodilatatorebisa da saofle jirkvlebis postgangliur
daboloebebSi.
// postgangliur simpaTikur daboloebebSi (simpaTikuri vazodilatatorebisa
da saofle jirkvlebis postgangliuri daboloebebis garda).

402. //// romeli vegetaturi nervebis daboloebebidan gamoiyofa mediatori


noradrenalini?

92
92
/// pregangliuri simpaTikuri da parasimpaTikuri boWkoebis daboloebebSi.
/// parasimpaTikur postgangliur daboloebebSi.
/// simpaTikuri vazodilatatorebisa da saofle jirkvlebis postgangliur
daboloebebSi.
// simpaTikur postgangliur daboloebebSi (vazodilatatorebisa da saofle
jirkvlebis postgangliuri daboloebebis garda).

403. //// vegetaturi nervuli sistemis romeli ganyofilebis tonusi imatebs


organizmis daZabvisas (emocia, muSaoba da sxv.)?
// simpaTikuri nervuli sistemis.
/// parasimpaTikuri nervuli sistemis.
/// rogorc simpaTikuri, ise parasimpaTikuri sistemis.
/// humorulis da parasimpaTikuris.

404. //// vegetaturi nervuli sistemis romeli ganyofileba uwyobs xels


aqtiuri moqmedebis Sedegad daxarjuli resursebis aRdgenas?
/// simpaTikuri sistema.
// parasimpaTikuri sistema.
/// rogorc simpaTikuri, ise parasimpaTikuri sistema.
/// arc simpaTikuri, arc parasimpaTikuri sistema.

405. //// parasimpaTikuri nervuli sistemis pirveli neironebis sxeulebi


ganlagebulia:
// Sua tvinSi, mogrZo tvinSi, zurgis tvinis gavis segmentebSi.
/// Sua tvinSi, Suamdebare tvinSi,
/// hipoTalamusSi, Sua tvinSi, mogrZo tvinSi.
/// Suamdebare tvinSi, tvinis ReroSi, zurgis tvinis gavis segmentebSi.

406. //// simpaTikuri nervuli sistemis pirveli neironebis sxeulebi


ganlagebulia:
/// zurgis tvinis gulmkerdis bolo segmentebSi.
// zurgis tvinis kisris bolo, gulmkerdis da welis segmentebSi.
/// zurgis tvinis welis da gavis segmentebSi.
/// mogrZo tvinSi da zurgis tvinis kisris segmentSi.

407. //// nervul boWkoTa romel tips miekuTvnebian pregangliuri boWkoebi?


postgangliuri boWkoebi?
// pregangliuri - B tips, postgangliuri - C tips.
/// pregangliuri - B tips, postgangliuri - A tips.
/// rogorc pre- , aseve postgangliuri - C tips.
/// pregangliuri - umielinoa, postgangliuri - B tips.

93
93
408. //// vegetaturi nerveli sistemis gangliebSi aris:
// N-qolinoreceptorebi, aseve, M-qolino- da opiaturi receptorebi.
/// M-qolinorececptorebi, gaem-receptorebi.
/// mxolod alfa- da beta-adrenoreceptorebi.
/// mxolod N-qolinoreceptorebi.

409. //// gangliebis N-qolinoreceptorebis blokatoria:


// benzoheqsoniumi.
/// kurare.
/// atropini.
/// monoaminooqsidaza.

410. //// efeqtorul ujredze acetilqolini moqmedebs:


// M-qolinoreceptoriT.
/// N-qolinoreceptoriT.
///HHH-qolinoreceptoriT.
/// M- da N-qolinoreceptoriT.

411. //// simpaTikuri nervuli sistema aregulirebs sxeulis yvela organosa


da qsovilis nivTierebaTa cvlis, trofikas da agznebadobas, riTac
uzrunvelyofs organizmis moqmedebis adaptaciis mimdinare pirobebTan,
aRniSnuli warmoadgens:
// simpaTikuri nervuli sistemis adaptaciur-trofikul funqcias.
/// simpaTikuri nervuli sistemis homeostazur funqcias,
/// simpaTikuri nervuli sistemis efeqtorul funqcias,
/// simpaTikuri nervuli sistemis mabalansebel funqcias.

412. //// vegetaturi nervuli sistema organizmis funqcionirebaze axdens:


/// amgzneb da Semakavebel gavlenas.
// makoregirebel da gamSveb gavlenas.
/// asimetriul gavlenas.
/// adaptaciur da motorul gavlenas.

413. //// saxeSecvlil simpaTikur ganglias warmoadgens:


// Tirkmelzeda jirkvlis tvinovani nivTiereba.
/// Tirkmelzeda jirkvlis qerqovani Sre.
/// intramuruli ganglia.
/// zurgis tvinis Torakolumbaluri segmentis neironebi.

414. //// vegetaturi nervebis gadaWris da gadagvarebis Semdeg denervirebul


organoTa mgrZnobeloba mediatorebis mimarT:

94
94
/// ucvleli rCeba.
/// iklebs.
/// SerCeviTad icvleba.
//matulobs.

415. //// mzis wnuli, zeda da qveda jorjlis kvanZebi miekuTvneba:


// prevertebrul simpaTikur gangliebs.
/// prevertebrul parasimpaTikur gangliebs.
/// paravertebrul gangliebs.
/// somatur gangliebs.

416. //// miuTiTeT yvela is maxasiaTebeli, romelic vegetatur nervel


sistemas somaturisgan ganasxvavebs:
/// cns-Si birTvebis garkveuli lokalizacia.
/// tvinidan boWkoebis kerovani gamosvla, periferiaze maTi ganawilebis araseg-
menturoba.
/// boWkoTa mcire diametri.
// yvela CamoTvlili Tviseba.

417. //// praqtikuli medicinisaTvis yvelaze mniSvnelovani vegetaturi


refleqsebia:
/// viscerovisceruli, viscerodermuli da Termovisceruli.
/// viscerovisceruli, viscerodermuli da dermodermuli.
/// visceroTermuli, viscerodermuli da dermovisceruli.
// viscerovisceruli, viscerodermuli da dermovisceruli.

418. //// praqtikuli medicinisaTvis yvelaze mniSvnelovani vegetaturi


funqciuri sinjebia:
/// Tval-gulis refleqsi, holcis refleqsi, orTostazuli reaqcia.
// Tval-gulis refleqsi, dermografiuli refleqsi, sunTqviTi ariTmia,
orTostazuli reaqcia.
/// Tval-gugis refleqsi, babinskis refleqsi, sunTqviTi ariTmia.
/// Tval-gugis refleqsi, nistagmi, dermografiuli refleqsi.

419. //// vegetatur nervul boWkoebSi agznebis gatarebis siCqarea:


// pregangliur boWkoebSi 3-14 m/wm, postgangliurSi – 0,5-3 m/wm.
/// pregangliur boWkoebSi 0,5-3 m/wm, postgangliurSi – 3-14 m/wm.
/// pregangliur boWkoebSi 3-14 m/wT, postgangliurSi – 0,5-3 m/wT.
/// pregangliur boWkoebSi 0,5-3 m/wT, postgangliurSi – 3-14 m/wT.

420. //// eferentuli vegetaturi gzis erTneironiani struqturaa:

95
95
/// neironebi, romlebic bolovdeba kuWis gluv kunTze.
/// neironebi, romlebic bolovdeba Tormetgoja nawlavis gluv kunTsa da
jorjalze.
// neironebi, romlebic bolovdeba Tirkmelzeda jirkvlis tvinovani Sris
qromafinur ujredebze.
/// neironebi, romlebic bolovdeba Tirkmelzeda jirkvlis qerqovani Sris
ujredebze.

421. //// romeli Tavisebureba ar axasiaTebs vegetaturi gangliis neironebis


agznebas?
/// sinapsuri dayovnebis didi xangrZlivoba.
/// amgznebi postsinapsuri potencialis didi xangrZlivoba.
// xangrZlivi kvalis depolarizacia.
/// mkveTrad gamoxatuli kvalis depolarizacia.

422. //// alfa-adrenoreceptorebis blokatoria:


/// propranololi.
// fentolamini.
/// benzoheqsoniumi.
/// tetrodotoqsini.

423. //// beta-adrenoreceptorebis blokatoria:


// propranololi.
/// fentolamini.
/// benzoheqsoniumi.
/// tetrodotoqsini.

424. //// vegetaturi funqciuri sinji – orTostazuri reaqciaa:


/// gulis SekumSvaTa gaiSviaTeba sxeulis mdebareobis nebiTi Secvlisas.
// gulis SekumSvaTa gaxSireba da arteriuli wnevis mateba horizontaluri
mdgomareobidan vertikalurSi gadasvlisas.
/// Tvalis kaklebze zewolisas gulis ritmis xanmokle gaiSviaTeba da
gaZliereba.
/// gulis SekumSvaTa gaZliereba brunviTi da aCqarebiTi moZraobisas.

425. //// vegetaturi funqciuri sinji – danini-aSneris refleqsia:


/// gulis SekumSvaTa gaiSviaTeba amosunTqvis dinamikaSi.
/// gulis SekumSvaTa gaxSireba da arteriuli wnevis mateba horizontaluri
mdgomareobidan mjdomareSi gadasvlisas.
// Tvalis kaklebze zewolisas gulis ritmis xanmokle gaiSviaTeba.
/// gulis SekumSvaTa gaiSviaTeba xanmokle mtkivneuli zemoqmedebis dros.

96
96
426. //// vegetaturi funqciuri sinji – sunTqviTi ariTmiaa:
// gulis SekumSvaTa gaiSviaTeba amosunTqvis bolos.
/// gulis SekumSvaTa gaxSireba horizontaluri mdgomareobidan vertikalurSi
gadasvlisas.
/// mzis wnulze dartymiTi zemoqmedebisas gulis ritmis xanmokle gaiSviaTeba.
/// gulis SekumSvaTa gaiSviaTeba Sublis wilis neironebze eleqtruli
zemoqmedebis dros.

427. //// hormoni aris:


// nivTiereba, romelic ujredis mier gamoiyofa organizmis Txevad Sinagan
garemoSi da aqvs organizmis sxva ujredebze fiziologiuri kontrolis
ganxorcielebis unari.
/// nivTiereba, romelic ujredTa mier gamoiyofa organizmSi da aqvs sxva
ujredebze SezRuduli vegetaturi kontrolis ganxorcielebis unari.
/// nivTiereba, romelic gamoiyofa organizmSi an masSi Sedis garedan da
gaaCnia axlomdebare ujredebze fiziologiuri kontrolis ganxorcielebis
unari.
/// nivTiereba, romelic sinTezirdeba organizmis ujredebSi, aqvs dabali
biologiuri aqtivoba da xasiaTdeba organizmis sxva ujredebze
mainhibirebeli moqmedebiT.

428. //// ra tipis hormonebs arCeven moqmedebis mixedviT?


// lokalurs da ZiriTads (mTavars).
/// lokalurs da difuzurs.
/// adgilobrivs da integralurs.
/// adgilobrivs, centralurs da periferiuls.

429. //// ra tipis hormonebs arCeven qimiuri agebulebis mixedviT?


// steroiduls; aminomJava Tirozinidan warmoebuls; cilovan-peptidurs.
/// steroiduls, lipidurs, cilovans.
/// steroiduls, aminomJava glicinisgan warmoebuls; peptidurs.
/// lipidurs; steroiduls; aminomJava Tirozinidan warmoebuls.

430. //// metaboluri da endokrinuli funqciebis regulirebisaTvis


sakmarisia hormonis mcire ulufa, misi koncentracia sisxlSi meryeobs 1
pikogramidan ramdenime mikrogramamde. es adasturebs:
/// hormonebis swrafi naxevardaSlis periods.
/// hormonebis lokalur moqmedebas.
/// hormonebis specifikur moqmedebas.
// hormonebis maRal biologiur aqtivobas.

97
97
431. //// hormonisadmi mgrZnobiare receptorTa raodenoba TiToeul ujredze
aris:
/// 2000-20000.
/// 100000-150000.
// 2000-100000.
/// 100-20000.

432. //// hormonis receptori SeiZleba mdebareobdes:


// ujredis membranaze an mis SigniT; ujredis citoplazmaSi; ujredis birTvSi.
/// ujredis membranaze, mis SigniT; ujredis birTvSi; qromosomebSi.
/// mxolod ujredis membranaze, masSi an mis SigniT.
/// ujredis citoplazmaSi; ujredis birTvSi; goljis kompleqsze.

433. //// hormonis SekavSireba samizne ujredTan TiTqmis yovelTvis iwvevs


aqtiuri receptorebis raodenobis Semcirebas receptori-molekulebis
inaqtivaciis an molekulebis arasakmarisi warmoebis gamo. aRniSnuls ewodeba:
/// momatebiT-SemcirebiTi regulacia.
/// receptor-hormonuli regulacia.
// SemcirebiTi regulacia.
/// autoregulacia.

434. //// hormonuli moqmedebis meoradi Suamavlebia:


// cAMP, kalciumis ioni da masTan asocirebuli kalmodulini, membranis
daSlis fosfolipiduri produqtebi.
/// epinefrini, kalmodulini da kalciumi, membranis daSlis fosfolipiduri
produqtebi.
/// cAMP, natriumis ionebi da maTTan asocirebul kalmodulini, membranis
daSlis cilovani produqtebi.
/// cAMP, natrium-kaliumis tumbo, kalmodulini, membranis daSlis
naxSirwylovani produqtebi.

435. //// adenohipofizis hormonebs ar miekuTvneba:


/// adrenokortikotropuli da somatotropuli hormonebi.
// vazopresini, paraThormoni.
/// Tirotropini, prolaqtini.
/// folikulmastimulirebeli da maluTeinizebeli hormonebi.

436. //// neirohipofizis hormonebia:


// vazopresini, oqsitocini.
/// adrenokortikotropini, somatotropini.

98
98
/// Tirotropini, prolaqtini.
/// folikuluri da luTeinuri hormonebi.

437. //// hipofizis wina wilis sekrecias akontrolebs:


// hipoTalamusis gamaTavisuflebeli an Semakavebeli hormonebi, romlebic
adenohipofizSi transportirdeba hipoTalamus-hipofizis portuli
sisxlZarRvebiT.
/// hipoTalamusis rilizing-faqtorebi, romlebic mudmivad difundirebs adeno-
da neirohipofizSi.
/// hipoTalamusis statinebi, romlebic adneohipofizSi transportirdeba
cerebrospinaluri siTxiT.
/// hipoTalamusis mediatorebi, romlebic adneohipofizSi transportirdeba
cerebrospinaluri siTxiT.

438. //// somatotropuli hormonisTvis damaxasiaTebeli ar aris:Q


/// cilebis raodenobis zrda.
/// cximis maragis gamoyenebis xelSewyoba.
/// naxSirwylebis momarageba organizmSi.
// antifibrinolizuriPmoqmedeba.

439. //// somatotropul (zrdis) hormons mTavari funqciis - qsovilebis


zrdis procesSi monawileobis garda, aqvs specifikuri metaboluri funqcia:
/// amcirebs cilis sinTezis siCqares, xels uwyobs cximovani maragis
gamoyenebas da Error! Not a valid link.
// zrdis cilebis raodenobas, xels uwyobs cximovani maragis gamoyenebas
energiis wyarod da imaragebs naxSirwylebs organizmSi.
/// zrdis cilebis raodenobas, amcirebs cximovani mJavebis mobilizacias
cximovani qsovilidan sisxlSi da imaragebs naxSirwylebs organizmSi.
/// zrdis cilebis raodenobas, xels uwyobs cximovani maragis gamoyenebas
energiis wyarod da zrdis glukozis utilizaciis dones organizmSi.

440. //// farisebri jirkvlis hormonebia:


// Tiroqsini, triiodTironini, kalcitonini.
/// Tiroqsini, Tirozini, kalmodulini.
/// Tiroqsini, diiodTiroqsini, kalcitonini.
/// Tiroqsini, iodidis "damWeri", kalcitonini.

441. //// Tiroqsinis moqmedebas adamianis organizmSi axasiaTebs:


// xangrZlivi latenturi periodi.
/// maRali biologiuri aqtivoba.
/// gamoxatuli myisieri efeqti.

99
99
/// fiziologiuri funqciebis mainhibirebeli efeqti.

442. //// Tirkmelzeda jirkvlis tvinovani nivTierebis hormonebia:


// epinefrini (adrenalini) da norepinefrini (noradrenalini).
/// kortikosteroidebi.
/// cilovan-peptiduri hormonebi.
/// mineralo- da glukokortikoidebi.

443. //// Tirkmelzeda jirkvlis qerqovani nivTierebis hormonebia:


/// sasqeso steroidebi da glukokortikoidebi.
/// glukortikosteroni, testosteroni, androgenebi.
/// maskulini, androgeni, mineralo- da glukokortikomainhibirebeli hormonebi.
// mineralo-, glukokortikoidebi da androgenebi.

444. //// kortizolis ZiriTadi fiziologiuri efeqtebia:


// antianTebiTi, antianafilaqsiuri, aseve, limfocitopenia, eozinopenia,
policitemia.
/// antianTebiTi, anafilaqsiuri, hemolizuri, aseve, eozinocitozia, anemia.
/// antianTebiTi, alergiuli, aseve, policitemia, eozinofilia.
/// antianTebiTi, antialergiuli, anemiuri.

445. //// aldosteronis (kortikosteroidis) umniSvnelovanesi funqciebia:


/// natriumisa da kaliumis transportis xelSewyoba Tirkmlis milakebis
kedlebSi; kerZod, misi moqmedebis saboloo efeqtia ujredgare siTxeSi
natriumis saerTo raodenobis Semcireba da kaliumis raodenobis gazrda.
// natriumisa da kaliumis transportis xelSewyoba Tirkmlis milakebis
kedlebSi; kerZod, misi moqmedebis saboloo efeqtia ujredgare siTxeSi
natriumis saerTo raodenobis gazrda da kaliumis raodenobis Semcireba.
/// natriumisa da kaliumis transportis gaZliereba Tirkmlis milakebis
kedlebSi; kerZod, misi moqmedebis saboloo efeqtia ujredgare siTxeSi
natriumis da kaliumis saerTo raodenobis gazrda.
/// kalciumisa da qloris transportis regulireba Tirkmlis milakebis
kedlebSi; kerZod, misi moqmedebis saboloo efeqtia ujredgare siTxeSi
kalciumis saerTo raodenobis Semcireba da qloris raodenobis gazrda.

446. //// insulinis yvelaze mniSvnelovani fiziologiuri efeqtebia:


// sakvebis miRebis Semdeg glukozis didi nawilis Sewova, misi gardaqmna
glikogenad da deponireba RviZlSi.
/// sakvebis miRebis miuxedavad glukozis didi nawilis utilizacia, misi
gardaqmna glikogenad da Calageba, ZirTadad, kunTebSi.

100
100
100
/// sakvebis miRebebs Soris periodSi glukozis gardaqmna glikogenad da misi
Sewova sisxlSi.
/// sakvebis miRebis Semdeg glukozis moxmarebis gazrda, misi gardaqmna
glikogenad da maragis saxiT Calageba, ZiriTadad, kunTebSi.

447. //// insulinis sekrecias astimulirebs:


// sisxlSi glukozis (uaryofiTi ukukavSiris principiT) da aminomJavebis
(gansakuTrebiT - arginini da lizini) koncentraciis momateba; hormonTagan -
gansakuTrebiT kuW-nawlavis hormonebi (mainhibirebeli peptidi, gastrini,
sekretini da qolecistokinini), zogjer - vns-is stimulacia (Tumca,
fiziologiuri efeqti naklebmniSvnelovania).
/// sisxlSi glukozis (uaryofiTi ukukavSiris principiT) da aminomJavebis
(gansakuTrebiT - arginini da lizini) koncentracia; hormonTagan -
gansakuTrebiT Tiroiduli hormonebi, zogjer - vns-is stimulacia (Tumca,
fiziologiuri efeqti naklebmniSvnelovania).
/// sisxlSi glukozis (uaryofiTi ukukavSiris principiT) da aminomJavebis
(gansakuTrebiT - arginini da lizini) koncentracia; hormonTagan -
gansakuTrebiT gansakuTrebiT hipofizis ukana wilis hormonebi, zogjer -
somaturi nervuli sistemis stimulacia (Tumca, fiziologiuri efeqti
naklebmniSvnelovania).
/// sisxlSi glukozis (uaryofiTi ukukavSiris principiT) da aminomJavebis
(gansakuTrebiT - arginini da lizini) koncentraciis Semcireba; hormonTagan -
gansakuTrebiT kuW-nawlavis hormonebi (mainhibirebeli peptidi, gastrini,
sekretini da qolecistokinini), zogjer - vns-is stimulacia (Tumca,
fiziologiuri efeqti naklebmniSvnelovania).

448. //// glukagoni aris:


// pankreasis langerhansis kunZulebis alfa-ujredebis produqti, romlis
ZiriTadi funqcia sisxlSi glukozis koncentraciis gazrdaa.
/// pankreasis langerhansis kunZulebis gama-ujredebis produqti, romlis
ZiriTadi funqcia sisxlSi glukozis koncentraciis stabilizaciaa.
/// pankreasis langerhansis kunZulebis beta-ujredebis produqti, romlis
ZiriTadi funqcia insulinis sinergizmia.
/// pankreasis langerhansis kunZulebis alfa-ujredebis produqti, romlis
ZiriTadi funqcia aminomJavebisagan glukozis warmoqmnis inhibirebaa.

449. //// kalciumis da fosfatebis metabolizms, vitamini D-s cvlas, Zvlebisa


da kbilebis formirebas aregulireben:
/// kalmodulini da Tiroqsini.
/// triiodTironini da paraTiroiduli hormoni.
/// kalcitonini, araorganuli fosfatebi da Tirozini.

101
101
101
// kalcitonini da paraTiroiduli hormoni.

450. //// paraThormonis yvelaze mkafio efeqtia:


/// osteoblastebis inhibireba.
/// osteoklastebis receptorebis sinTezireba.
// osteoklastebis aqtivacia.
/// osteoklastebis inhibireba.

451. //// spermatogenezze mniSvnelovan gavlenas axdenen:


// testosteroni, maluTeinizebeli, folikulmastimulirebeli da somatotro-
puli hormonebi, estrogenebi.
/// testosteroni, estrogenebi, androgenebi.
/// testosteroni, sertolis ujredebi, folikulmastimulirebeli da somato-
tropuli hormonebi.
/// testosteroni, maluTeinizebeli hormoni, epinefrini da norepinefrini.
452. //// pirvel menstruacias ewodeba:
/// folikulizacia.
/// menstruacia.
/// menopauza.
// menarxe.

453. //// progesteronis mniSvnelovani funqciebia:


/// sekreciuli cvlilebebi saSvilosnos yelis lorwovanSi (ganayofierebuli
kvercxujredis implantaciisTvis) da saSvilosnos endometriumSi; sarZeve
jirkvlis alveoluri ujredebis sekreciuli funqciis daTrgunva.
// sekreciuli cvlilebebi saSvilosnos yelis lorwovanSi (ganayofierebuli
kvercxujredis kvebisaTvis implantaciamde) da saSvilosnos endometriumSi
(ganayofierebuli kvercxujredis implantaciisTvis); sarZeve jirkvlis zomaSi
gadideba, alveoluri ujredebis proliferacia, sekreciuli funqciis
gaaqtiveba; natriumisa da wylis gamoyofis gazrda ("metoqeoba"
aldosteronTan).
/// sekreciuli cvlilebebi saSvilosnos yelis lorwovanSi (ganayofierebuli
kvercxujredis kvebisaTvis implantaciamde) da saSvilosnos endometriumSi
(ganayofierebuli kvercxujredis implantaciisTvis); sarZeve jirkvlis zomaSi
gadideba da alveoluri ujredebis displazia; natriumisa da wylis gamoyofis
gazrda ("metoqeoba" prolaqtinTan).
/// sekreciuli procesebis daTrgunva saSoSi, saSvilosnos lulasa da
endometriumSi, sarZeve jirkvlis zomaSi gazrda, sekreciuli funqciis
gaaqtiveba, natriumisa da wylis gamoyofis gazrda ("metoqeoba" antidiurezul
hormonTan).

102
102
102
454. //// ovarul-menstrualuri ciklis fazebis Tanmimdevroba aseTia:
/// sekreciuli cvlilebebi endometriumSi (progesteronis faza),
endometriumis proliferacia (estrogenuli faza), endometriumis Camofcqvna
(deskvamacia).
// endometriumis proliferacia (estrogenuli faza), endometriumSi
sekreciuli cvlilebebi (progesteronis faza), endometriumis Camofcqvna
(deskvamacia).
/// endometriumis proliferacia (progesteronis faza), endometriumSi
sekreciuli cvlilebebi (estrogenuli faza), endometriumis Camofcqvna
(deskvamacia).
/// endometriumis proliferacia (progesteronis faza), endometriumis
deskvamacia, endometriumSi sekreciuli cvlilebebi (estrogenuli faza).

455. //// jalRuzisebri sxeulis (epifizis) hormonia:


/// melatonini; igi xels uSlis melanoforebis gauferulebas, aseve gavlenas
axdens sqesobrivi funqciis ganviTarebaze - astimulirebs gonadotropuli
hormonis moqmedebas (mozrdilebSi).
// melatonini; igi monawileobs pigmenturi cvlis regulaciaSi, auferulebs
melanoforebs; aseve, gavlenas axdens sqesobriv funqciaze - mozrdilebSi
Trgunavs gonadotropuli hormonis moqmedebas, xolo mozardebSi akavebs
sqesobrivi funqciis ganviTarebas.
/// melatonini; igi auferulebs malenoforeba - monawileobs pigmentur
cvlaSi; aseve, astimulirebs gonadotropuli hormonis moqmedebas
(mozardebSi).
/// melatonini; igi monawileobs pigmenturi cvlis regulaciaSi - auferulebs
melanoforebs, anu misi moqmedebis meqanizmi alfa-melanomastimulirebeli
hormonis identuria.

456. //// sxvadasxva organosa da qsovilis araspecializebuli ujredebi


gamohyofen biologiurad aqtiur nivTierebebs, romlebic gavlenas axdenen
amave organos/qsovilis muSaobis regulaciaze da, aseve, cirkulireben ra
sisxliT, moqmedeben sxva organoebsa da qsovilebze. maT ewodebaT:
/// ujreduli hormonebi.
/// organuli hormonebi.
/// antihormonebi.
// qsovilovani (Qqsoviluri) hormonebi.

457. //// sisxlis Sratis globulinur fraqciaSi myof nivTierebebs,


romelTac hormonsawinaaRmdego moqmedeba aqvT ewodeba:
/// antihormonebi, romlebic saxeobrivi specifikurobiT ar xasiaTdebian.
/// Pparahormonebi, romlebic saxeobrivi specifikurobiT ar xasiaTdebian.

103
103
103
/// Pparahormonebi, romlebic saxeobrivi specifikurobiT xasiaTdebian.
// antihormonebi, romlebic saxeobrivi specifikurobiT xasiaTdebian.

458. //// ovulaciasTan mimarTebaSi marTebulia yvela mtkicebuleba, garda:


/// folikulebi swrafad izrdeba.
/// estrogenebis Warbi raodenobiT gamoyofis Semdeg maTi sekrecia mcirdeba.
/// iwyeba (Zlierdeba) progesteronis sekrecia.
// viTardeba saSvilosnos lorwovanis involucia.

459. //// folikulidan kvercxujredis gaTavisuflebidan ramdenime saaTSi


darCenili marcvlovani da Tekas SigniTa Sris ujredebi gardaiqmneba
luTeinur ujredebad. isini nel-nela izrdeba zomaSi, ivseba lipidebiT, rac
maT garkveul Seferilobas aZlevs. am process ewodeba:
.
/// ovulacia.
/// folikulizacia.
/// involucia.
// luTeinizacia.

460. //// ovariul-menstrualuri ciklis fazebia (ZiriTadi):


// proliferaciis (estrogenuli), sekreciis (progesteronis), deskvamaciis.
/// proliferaciis (progesteronis), deskvamaciis, sekreciis (estrogenuli).
/// deskvamaciis (estrogenuli), sekreciis (luTeinuri), proliferaciis
(damamTavrebeli).
/// estrogenuli (Camofcqvnis), sekreciis (proliferaciuli), menarxe.

461. //// orsulobis normaluri ganviTarebisaTvis aucilebeli placentis


hormonebia:
// adamianis qorionuli gonadotropini, estrogenebi, progesteroni, adamianis
qorionuli somatomamotropini.
/// adamianis qorionuli gonadotropini, estrogenebi, luTeinuri hormoni,
yviTeli sxeuli.
/// adamianis qorionuli gonadropini da somatomamotropini, androgenebi.
/// adamianis qorionuligonadotropini da somatotropini, estrogeni, proges-
tini.

462. //// ras warmoadgenen antihormonebi?


// nivTierebebs, romlebic sisxlis Sratis globulinur fraqciaSia da aqvT
hormonsawinaaRmdego moqmedeba; Cndeba organizmSi hormonis Seyvanidan 1-3 Tvis
Semdeg.

104
104
104
/// nivTierebebs, romlebic sisxlis Sratis albuminur fraqciaSia da aqvT
hormomainhibirebeli efeqti; Cndeba organizmSi hormonis Seyvanidan 1-4 sT-is
Semdeg.
/// nivTierebebs, romlebic sisxlis Sratis globulinur fraqciaSia da aqvT
hormonmabalansebeli efeqti; organizmSi gamomuSavdeba cirkaduli ritmiT.
/// nivTierebebs, romelnic sisxlis plazmaSia da aqvT hormon-sinergistuli
moqmedeba; maTi biologiuri aqtivoba bevrad dabalia; Cndeba organizmSi
hormonis Seyvanidan 1-3 Tvis Semdeg.

463. //// sxeulis masis ramdeni procentia sisxli?


// 5-9%
/// 4-8%
/// 3-7%
/// 2-6%

464. //// 65-70 kg wonis adamianSi ra moculobis sisxlia?


/// 6-8 l.
/// 3-4 l.
// 4,5-6 l.
/// 2,5-4,5 l.

465. //// adamianis organizmis masis ramdeni procentia wyali?


// 60%
/// 50%
/// 40%
/// 70%

466. //// sxeulis masis ramdeni procentia organizmis ujredgareTa


Txevadi garemo?
/// 10%
// 20%
/// 30%
/// 40%

467. //// sxeulis masis ramdeni procentia organizmis ujredSida


Txevadi garemo?
/// 30%
// 40%
/// 20%
/// 10%

105
105
105
468. //// sxeulis masis ramdeni procentia sisxlZarRvTaSida wyali?
// 5%
/// 20%
/// 10%
/// 15%

469. //// ujredSorisi wylis (siTxis) SemadgenlobaSia:


// serozuli Rruebis siTxe, sinoviuri siTxe, Tvalis wina kameris siTxe,
likvori da limfa.
/// Tvalis wina kameris siTxe, likvori, limfa, sisxli.
/// sinoviuri siTxe, likvori, plazma.
/// likvori, limfa, plazma da intraceluluri siTxe.

470. //// sisxlis sistemas, g.langis mixedviT, Seadgens yvelaferi


CamoTvlili, garda:
/// periferiuli sisxli.
/// sisxlmbadi organoebi da sisxlis damSleli organoebi.
/// maregulirebeli nervul-humoruli aparati.
// kapilaruli da venuri sisxli, sisxlis uwyveti dinebis
uzrunvelmyofeli elastikuri faqtorebi.

471. //// organizmis Txevad Sinagan garemos warmoadgens:


// sisxli, limfa da qsovilovani siTxe.
/// plazma,formiani elementebi da limfa.
/// wyali, kaTionebi, anionebi da plazma.
/// albumini, globulini, fibrinogeni da maTi Semcveli plazma.

472. //// sisxlis funqciebia:


/// hemostazi, egzocitozi, antisxeulebis warmoqmna.
/// sasunTqi, trofikuli, absorbciuli.
/// heteroTermia, humoruli regulireba.
// satransporto da dacviTi.

473. //// sisxlis ZiriTadi fizikur-qimiuri Tvisebebia:


/// suspenziadamokidebuli da koloiduri.
/// eleqtrolituri da suspenziadamokidebuli.
/// koloiduri da eleqtrolituri.
// suspenziadamokidebuli, koloiduri da eleqtrolituri.

474. //// ra ganapirobebs sisxlis suspenziadamokidebul da koloidur


Tvisebebs?

106
106
106
/// sisxlSi cilebis Semcveloba.
/// cilebis sxvadasxva fraqciis Tanafardoba.
/// sxvadasxva marilis arseboba sisxlSi.
// cilebi da maTi sxvadasxva fraqciis Tanafardoba.

475. //// riT aixsneba sisxlis eleqtrolituri Tvisebebi?


/// cilebis SemcvelobiT sisxlSi.
// sxvadasxva marilis arsebobiT sisxlSi.
/// plazmis organuli nivTierebebiT.
/// retenciuli azotemiiT.

476. //// mineraluri marilebi ganapirobeben sisxlis osmosur wnevas,


romlis sidide normaSi aris:
/// 4,6-5,6 atm.
/// 5,6-6,6 atm.
/// 3,6-4,6 atm.
// 6,6-7,6 atm.

477. //// xsnars, romlis osmosuri wneva tolia sisxlis osmosuri


wnevisa ewodeba:
// izotonuri xsnari (fiziologiuri xsnari).
/// hipertonuli xsnari (fiziologiuri xsnari).
/// hipotonuri xsnari (fiziologiuri xsnari).
/// osmotonuri xsnari (fiziologiuri xsnari).

478. //// organizmis mJava-tutovan wonasworobaze damokidebulia


yvelaferi, garda:
/// fermentTa aqtivobis, Jangva-aRdgeniTi reaqciebis intensivobis da
mimarTulebisa.
/// cilebis, cximebis da naxSirwylebis cvlis, sxvadasxva organosa da
sistemis funqciebisa.
/// biologiuri membranebis ganvladobis, hemoglobinis JangbadTan
SekavSirebis da gamoTavisuflebis unarisa.
// reabsorbciis, koagulaciis da aglutinaciis procesebis,
oqsihemoglobinis disociaciis da hemolizisa.

479. //// sisxlis aqtiuri reaqciaa:


// susti tute; pH=7,35-7,45.
/// neitraluri; pH=7,35-7,45.
/// susti tute; pH=7,0-7,5.
/// neitraluri; pH=6,5-7,5.

107
107
107
480. //// hematokritis maCvenebeli aris:
// sisxlis formiani elementebis moculobiTi wili sisxlis saerTo
moculobidan, =40-45%.
/// sisxlis plazmis moculobiTi wili sisxlis saerTo moculobidan, =40-48%.
/// sisxlSi eriTrocitebis da Trombocitebis moculobiTi wili sisxlis
plazmis moculobidan, = 40-45%.
/// sisxlSi Trombocitebis da leikocitebis moculobiTi wili sisxlis
saerTo moculobidan, =40-50%.

481. //// sisxlis onkozuri wneva warmoadgens:


// osmosuri wnevis im nawils, romelsac ganapirobeben cilebi; =25-30
mmHg=0,03-0,04 atm.
/// osmosuri wnevis im nawils, romelsac ganapirobeben eleqtrolitebi; =25-30
mmHg=0,03-0,04 atm.
/// osmosuri wnevis im nawils, romelsac ganapirobeben mineraluri marilebi;
=25-30 mmHg=0,03-0,04 atm.
/// osmosuri wnevis im nawils, romelsac ganapirobeben Semadedebeli
faqtorebi; =25-30 mmHg=0,03-0,04 atm.

482. //// eriTrocitebSi pH tolia:


// 7,19-7,20
/// 7,17-7,18
/// 7,21-7,22
/// 7,35-7,45

483. //// mJava-tutovani wonasworoba SenarCundeba sisxlis buferuli


sistemebiT da regulirdeba:
// filtvebiT, kuW-nawlavis traqtiT da TirkmelebiT.
/// mxolod filtvebiT.
/// filtvebiT da TirkmelebiT.
/// kuW-nawlavis traqtiT da filtvebiT.

484. //// hemoglobinis buferi Seadgens sisxlis mTliani buferuli


tevadobis:
/// 70% - s.
// 75% - s.
/// 65% - s.
/// 60% - s.

108
108
108
485. //// plazmis cilebi organizmSi mraval mniSvnelovan funqcias
asruleben. aRniSnulTagan romeli araa marTebuli cilebis Sesaxeb?
/// ganapirobeben koloidur-osmosur (onkozur) wnevas.
/// monawileoben sisxlis SededebaSi da nivTierebaTa transportirebaSi.
/// aregulireben sisxlis P H-s, warmoqmnian imunur antisxeulebs.
// amfoteruli Tvisebebis gamo ganapirobeben wylis cvlas da
eriTrocitebis daleqvas.

486. //// sisxlis buferuli sistemebia:


/// karbonatuli, bikarbonatuli, fosfaturi, eriTrocitebis.
/// bikarbonatuli, naxSirmJavasi, cilovani, hemoglobinis.
// hemoglobinis, fosfaturi, bikarbonatuli, cilovani.
/// bikarbonatuli, cilovani, karbonatuli, hemoglobinis.

487. //// plazmis Sedgenilobaa:


// wyali - 90%, araorganuli naerTebi - 1%, organuli naerTebi - 9%.
/// wyali - 80%, araorganuli naerTebi - 0,5%, organuli naerTebi - 14%.
/// wyali - 95%, araorganuli naerTebi - 1%, organuli naerTebia - 10%.
/// wyali - 90%, araorganuli naerTebi - 5%, organuli naerTebi - 5%.

488. //// narCeni azotis Semcvelobaa sisxlSi:


/// 10,3-13,3 mmol/l
// 14,3-28,6 mmol/l
/// 5,3-10,3 mmol/l
/// 30,3-32,3 mmol/l

489. //// retenciuli azotemia viTardeba:


/// Tirkmlebis funqciis kompensirebuli ukmarisobisas da azotovani
cvlis darRvevisas.
/// roca azotis sisxlSi gadasvla normis farglebSia da igi gamoiyofa
ofliT.
/// roca azotis sisxlSi gadasvla normaze metia, magram igi gamoiyofa
SardiT.
// Tirkmlebis funqciis ukmarisobisas, roca azotis sisxlSi gadasvla
normis farglebSia, magram igi arasakmarisi raodenobiT gamoiyofa
SardiT.

490. //// produqciuli azotemia viTardeba:


// sisxlSi azotSemcveli nivTierebebis Warbi raodenobiT gadasvlis
SemTxvevaSi; am dros Tirkmlebis funqcia, rogorc wesi, ar aris
darRveuli.

109
109
109
/// sisxlSi azotSemcveli nivTierebebis naklebi raodenobiT gadasvlis
SemTxvevaSi; am dros Tirkmlebis funqcia, rogorc wesi, darRveulia.
/// sisxlSi azotSemcveli nivTierebebis normaluri raodenobiT
gadasvlis SemTxvevaSi; am dros Tirkmlebis funqcia, rogorc wesi, ar
aris darRveuli.
/// Tirkmlebis funqciis darRvevisas, qsoviluri cilebis daSlis
momatebisas.

491. //// sisxlis araazotSemcveli organuli naerTebia:


/// glukoza, Sardovana, lipidebi.
/// glukoza, rZis mJava, transferini.
/// glukoza, poliakrilamidi, transferini.
// glukoza, rZis da piroyurZnis mJavebi, lipidebi.

492. //// plazmis organuli nivTierebebia:


// hormonebi, fermentebi, vitaminebi.
/// cximSi xsnadi vitaminebi, formiani elementebi.
/// fermentebi, eleqtrolitebi, wyalSi xsnadi vitaminebi.
/// hormonebi, humoruli agentebi.

493. //// romeli mtkicebuleba ar aris marTebuli?


/// eriTrocitebs ara aqvT birTvi, mitoqondriebi, cilebis masinTezebeli
sistema, homogenur citoplazmaSi ki mdebareobs hemoglobini.
/// mikroskopiT eriTrocitebis Seswavlisas ganirCeva eriTrocitebis ori
sxvadasxva forma (zeda piruli arqiteqtonikis mixedviT).
/// eriTrocitebis 85%-s aqvs ormxrivCazneqili diskos forma
(diskocitebi).
// ormxrivCazneqili diskos formis gamo mkveTrad Semcirebulia
eriTrocitebis difuzuri zedapiri.

494. //// eriTrocitebis ZiriTadi funqciebia:


// satransporto, detoqsikaciuri, mJava-tutovani wonasworobis
maregulirebeli, monawileoba Sededebis da fibrinolizis procesebSi.
/// dacviTi, regeneraciuli, monawileoba Sededebis da fibrinolizis
procesebSi.
/// imunuri, mJava-tutovani wonasworobis maregulirebeli, maTi
Seuqcevadi deformaciis unari, rasac didi mniSvneloba aqvs
eriTrocitebis migraciis Sesamcireblad mikroforebSi da kapilarebis
viwro ubnebSi.

110
110
110
/// Seqcevadi deformaciis unari (deformabeloba), rasac didi
mniSvneloba aqvs eriTrocitebis gasvlisas mikroforebSi da kapilarebis
viwro ubnebSi.

495. //// eriTrocitebis raodenobaa organizmSi (normaSi):


// mamakaci - 4,5-5,51012/l, qali - 3,7-4,71012/l.
/// mamakaci - 3,5-4,51012/l, qali - 3,7-4,71012/l.
/// mamakaci - 4,5-5,51012/l, qali - 4,5-5,01012/l.
/// mamakaci - 4-51012/l, qali - 3-51012/l.

496. //// eriTrociti Seicavs:


// 60% wyals da 40% mSral naSTs.
/// 40% wyals da 60% mSral naSTs.
/// 30% wyals da 70% mSral naSTs.
/// 70% wyals da 30% mSral naSTs.

497. //// ras uwodeben eriTrocitebis plastikurobas?


// maTi Seqcevadi deformaciis unars (deformabelobas), rasac didi
mniSvneloba aqvs eriTrocitebis gasvlisas mikroforebSi da kapilarebis
viwro ubnebSi.
/// maT Wimvadobas, rasac did mniSvneloba aqvs eriTrocitebis gasvlisas
kapilarebis viwro ubnebSi.
/// maTi Seuqcevadi deformaciis unars (deformabelobas), rasac didi
mniSvneloba aqvs eriTrocitebis satransporto funqciisTvis.
/// maTi Seqcevadi deformaciis unars, rasac didi mniSvneloba aqvs
eriTrocitebis JangbadiT gajerebisTvis.

498. //// daberebuli eriTrocitebis plastikurobis unari:


/// iseTivea, rogorc axalgazrda eriTrocitis.
/// xasiaTdeba cirkadulobiT.
// daqveiTebulia.
/// momatebulia.

499. //// eriTrocitebis plastikuri Tvisebebis da struqturis darRvevis


mizezia:
/// qimiuri da biologiuri hemolizi, fibrinolizi, hemoglobinis
agregacia.
/// aglutinacia, precipitacia da lizisi, speqtrinis agregacia.
// eriTrocitebis daberebis procesSi speqtrinisa da hemoglobinis
Seuqcevadi agregacia.

111
111
111
/// eriTrocitebis daberebis procesSi speqtrinisa da hemoglobinis
Seqcevadi agregacia.

500. //// eriTrocitebis garsis rRvevas eriTrocitis SigTavsis, kerZod –


hemoglobinis, gadasvliT ganmazavebel siTxeSi (an sisxlSi) ewodeba:
/// fibrinolizi.
/// osmolizi.
/// aglutinacia.
// hemolizi.

501. //// hemolizis saxeebia:


/// osmosuri, qimiuri, fizikuri, meqanikuri, biologiuri.
/// osmosuri, qimiuri, Sereuli, sicivis, biologiuri.
// osmosuri, qimiuri, meqanikuri, Termuli, biologiuri.
/// osmosuri, onkozuri, meqanikuri, Termuli, biologiuri.

502. //// qimiuri hemolizi SeiZleba ganviTardes:


// eTeris, alkoholis da saponinis gavleniT.
/// sisxlis gayinvisa da galRobis Semdeg.
/// sisxlze Zlieri meqanikuri zemoqmedebisas.
/// SeuTavsebeli sisxlis gadasxmisas.

503. //// meqanikuri hemolizi SeiZleba ganviTardes:


/// im nivTierebebis gavleniT, romlebic amcireben eriTrocitebis
cilovan-lipidur garsis meqanikur Tvisebebs.
// sisxlze Zlieri meqanikuri zemoqmedebisas, magaliTad, sisxliT savse
ampulis Zlieri SenjRrevisas.
/// zogierTi gvelis SxamiT, imunuri hemolizinebis gavleniT,
TermolizisiT.
/// meqanikuri zemoqmedebisas sisxlis gayinvisa da galRobis Semdeg.

504. //// Termuli hemolizi SeiZleba ganviTardes:


/// eTeris, alkoholis da benzolis gavleniT.
/// temperaturuli hemolizinebis gavleniT da erTdroulad
centrifugirebiT.
// sisxlis gayinvisa da galRobis Semdeg.
/// SeuTavsebeli sisxlis gadasxmisas.

505. //// biologiuri hemolizi SeiZleba ganviTardes:


// SeuTavsebeli sisxlis gadasxmisas, zogierTi gvelis Sxamis
moqmedebiT.

112
112
112
/// im nivTierebebis gavleniT, romlebic amkvriveben eriTrocitebis
cilovan-lipidur garss.
/// SeTavsebadi sisxlis gadasxmisas.
/// sisxlis gayinvisa da galRobis dros sisxlis konservirebisas.

506. //// lipolizuri koeficienti ganisazRvreba:


// fosfolipidebisa da qolesterinis fardobiT.
/// eriTrocitebis hemoglobiniT gajerebiT.
/// uxsnadi hemosiderinis raodenobiT.
/// apoferitinis rkiniT bolomde gajerebiT.

507. //// sisxlis lipolizuri koeficienti normaSi aris:


/// 0,75
// 0,9
/// 1,1
/// 1,5

508. //// sisxlis cilovani koeficienti normaSi aris:


/// 1-1,2
/// 1,3-1,5
// 1,5-1,7
/// 1,8-2,0

509. //// eriTrocitebis daleqvis siCqarea normaSi:


// mamakaci - 1-10 mm/sT, qali - 2-15 mm/sT.
/// mamakaci - -5 mm/sT, qali - 2-3 mm/sT.
/// mamakaci - 1-10 mm/sT, qali - 9-10 mm/sT.
/// mamakaci - 3-8 mm/sT, qali - 13-18 mm/sT.

510. //// eriTrocitebis daleqvis siCqaris gansazRvraSi mniSvnelovani


roli eniWeba sisxlSi:
/// leikogramis mdgomareobas.
/// alfa- da beta-globulinebis Tanafardobas.
/// fosfolipidebisa da qolesterinis fardobas.
// albuminebis da globulinebis fraqciebis fardobas.

511. //// sisxlis kalapotSi mocirkulire eriTrocitis sicocxlis


xangrZlivobaa (daaxloebiT):
// 120 dRe.
/// 12 Tve.
/// 30 dRe.

113
113
113
/// 3 Tve.

512. //// eriTrocitebis raodenobis cvlileba periferiul sisxlSi


SeiZleba iyos:
/// homeometruli da heterometruli meqanizmis.
/// hiporeaqtiulobis an areaqtiulobis Sedegi.
// fiziologiuri, kompensaciuri an paTologiuri xasiaTis.
/// mxolod fiziologiuri.

513. //// rodis viTardeba SefardebiTi eriTrocitozi?


// sisxlis SesqelebasTan dakavSirebiT, rodesac izrdeba eriTrocitebis
raodenoba moculobis erTeulSi, magram eriTropoezi ar aris gaZlierebuli.
/// sisxlis SesqelebasTan dakavSirebiT, rodesac izrdeba eriTrocitebis
moculoba, magram eriTropoezi ar aris gaZlierebuli.
/// sisxlis SesqelebasTan dakavSirebiT, rodesac izrdeba eriTrocitebis
gajereba JangbadiT, magram eriTropoezi ar aris Secvlili.
/// sisxlis onkozuri wnevis cvlilebisas, rodesac izrdeba eriTrocitebis
rezistentoba, magarm eriTropoezi ar aris Secvlili.
514. //// hemoglobinis fiziologiuri naerTebia:
/// oqsihemoglobni, fetaluri hemoglobini, mioglobini.
/// oqsihemoglobini, dezoqsihemoglobni, karboqsihemoglobini.
/// oqsihemoglobini, karbhemoglobni, methemoglobini.
// oqsihemoglobini, dezoqsihemoglobini, karbohemoglobini.

515. //// hemoglobinis paTologiuri naerTebia:


// karboqsihemoglobini da methemoglobini.
/// mioglobini da dezoqsihemoglobini.
/// methemoglobini da mioglobini.
/// oqsihemoglobini da karbohemoglobini.

516. //// eriTrocitis gajerebas hemoglobiniT asaxavs:


/// feradobis maCvenebeli, =0,7-0,9.
/// feradobis indeqsi, =0,8-0,85.
// feradobis maCvenebeli, =0,75-1,1.
/// feradobis indeqsi, =0,5-1,0.

517. //// eriTrocits hipoqromuli ewodeba, Tu farb-indeqsi:


/// tolia 0,7-is.
/// metia 1,1-ze.
/// 0,75-1,1-ia.
// naklebia 0,7-ze.

114
114
114
518. //// eriTrociti hiperqromulad fasdeba, Tu farb-indeqsi:
/// tolia 0,7-is.
// metia 1,1-ze.
/// 0,75-1,1.
/// naklebia 0,7-ze.

519. //// organizmSi rkinis Semcvelobis regulaciis erT-erT meqanizmia:


// misi Sewovis intensivobis cvlileba.
/// misi filtracia, rebsorbcia, sekrecia.
/// koagulaciuri hemostazis winafazis dinamika.
/// eriTropoezis inhibireba.

520. //// romeli mtkicebuleba ar aris marTebuli?


/// leikocitebi birTviani ujredebia, maTi sicocxlis xangrZlivoba
Zalze variabeluria, axasiaTebs ameboiduri moZraoba.
/// leikocitebis ricxvi janmrTeli zrdasruli adamianis periferiul
sisxlSi meryeobs 4-9X10 9 /l, axasiaTebs fagocitozi.
/// leikocitebis raodenoba sezonurad da dRe-RameSi meryevia, axasiaTebs
diapedezi.
// leikocitebisaTvis damaxasiaTebelia: plastikuroba, hemolizi,
aglutinacia, stabiluroba, maTi raodenoba 4-5 aTasia 1 kub. mm-Si.

521. //// leikocitebis damaxasiaTebeli ZiriTadi fiziologiuri Tvisebebia:


// amebismagvari moZraoba, migracia (diapedezi), fagocitozi.
/// amebismagvari moZraoba, statikuroba (diapedezi), diurezi.
/// amebismagvari moZraoba, migracia (fagocitozi), pinocitozi.
/// amebismagvari moZraoba, migracia (pirnocitozi), hemolizi.

522. //// leikocitebis umniSvnelovanesi funqciebia:


/// dacviTi, koagulaciuri, satransporto.
/// imunuri, satransporto, humoruli.
// dacviTi, regeneraciuli, satransporto.
/// dacviTi, imunuri, satransporto.

523. //// leikocitebis raodenobaa mozrdil janmrTel organizmSi:


// 4-9109/l
/// 3-5109/l
/// 4-6109/l
/// 4-14109/l

115
115
115
524. //// leikocitebis calkeuli formis procentul Sefardebas
ewodeba:
/// diapedezi.
/// fagocitozi.
/// koagulograma.
// leikograma.

525. //// leikocitebis raodenobis momatebas sisxlSi ewodeba:


// leikocitozi.
/// leikograma.
/// leikopenia.
/// leikogramis marjvniv gadaxra.

526. //// leikocitebis raodenobis Semcirebas sisxlSi ewodeba:


/// diapedezi.
/// fagocitozi.
// leikopenia.
/// leikocitozi.
527. //// janmrTeli adamianis leikocitur formulaSi neitrofilebis
procentuli wilia:
/// 2-10%
// 46-76%
/// 35-45%
/// 18-40%

528. //// janmrTeli adamianis leikocitur formulaSi eozinofilebis


procentuli wilia:
/// 46-76%
/// 2-10%
// 1-5%
/// 0-1%

529. //// janmrTeli adamianis leikocitur formulaSi bazofilebis


procentuli wilia:
// 0-1%
/// 2-10%
/// 18-40%
/// 1-5%

530. //// janmrTeli adamianis leikocitur formulaSi monocitebis


procentuli wilia:

116
116
116
/// 0-1%
/// 46-76%
// 2-10%
/// 18-40%

531. //// janmrTeli adamianis leikocitur formulaSi limfocitebis


procentuli wilia:
// 18-40%
/// 2-10%
/// 1-5%
/// 46-76%

532. //// granulocitebia:


/// monocitebi, eozinofilebi, bazofilebi.
/// neitrofilebi, limfocitebi, eozinofilebi.
// neitrofilebi, eozinofilebi, bazofilebi.
/// monocitebi, limfocitebi, eozinofilebi.

533. //// agranulocitebia:


/// monocitebi, neitrofilebi.
/// limfocitebi, eozinofilebi.
/// limfocitebi, bazofilebi.
// monocitebi, limfocitebi.

534. //// fagocituri ujredebia:


// mikrofagebi (neitrofilebi, eozinofilebi, bazofilebi), makrofagebi
(monocitebi, qsovilebis Tavisufali da fiqsirebuli makrofagebi).
/// mikrofagebi (neirofilebi), makrofagebi (monocitebi, eozinofilebi,
qsovilebis fiqsirebuli makrofagebi).
/// mikrofagebi (eozinofilebi, monocitebi), makrofagebi (neitrofilebi,
qsovilebis Tavisufali makrofagebi).
/// mikrofagebi (monocitebi, neitrofilebi, limfocitebi).

535. //// leikocitebis funqcia ar aris:


/// dacviTi.
/// regeneraciuli.
/// satransporto.
// detoqsikaciuri.

536. //// erT neitrofils ZaluZs:


// 3-20 baqteriis fagocitireba.

117
117
117
/// 1-10 baqteriis fagocitireba.
/// 2-15 baqteriis aglutinireba.
/// 4-25 baqteriis aglutinireba.

537. //// erT monocits ZaluZs:


/// 20-mde baqteriis aglutinireba.
/// 40-mde baqteriis hemolizireba.
/// 80-mde baqteriis fagocitireba.
// 100-mde baqteriis fagocitireba.

538. //// retikulur-endoTeluri, anu monocit-makrofaguli sistema


ewodeba:
// monocitebis, Zvlis tvinis, elenTis, limfuri kvanZebis mobiluri da
fiqsirebuli makrofagebis, specializebuli endoTeluri ujredebis
erTobliobas.
/// limfocitebis, Zvlis tvinis, elenTis, limfuri kvanZebis mobiluri da
arafiqsirebuli makrofagebis, specializebuli epiTeluri ujredebis
erTobliobas.
/// eozinofilebis, Zvlis tvinis, elenTis, limfuri kvanZebis mobiluri
da fiqsirebuli makrofagebis, specializebuli endoTeluri ujredebis
erTobliobas.
/// bazofilebis, Zvlis tvinis, elenTis, limfuri kvanZebis mobiluri da
arafiqsirebuli makrofagebis, specializebuli epiTeluri ujredebis
erTobliobas.

539. //// monocit-makrofagul, anu retikulur-endoTelur sistemas


SemaerTebel qsovilSi uwodeben:
/// kupferis ujredebs.
/// alveolur makrofagebs.
// histiocitebs.
/// meisneris sxeulakebs.

540. //// monocit-makrofagul, anu retikulur-endoTelur sistemas


RviZlSi uwodeben:
// kupferis ujredebs.
/// alveolur makrofagebs.
/// histiocitebs.
/// meisneris sxeulakebs.

541. //// monocit-makrofagul, anu retikulur-endoTelur sistemas


filtvebSi uwodeben:

118
118
118
/// histiocitebs.
// alveolur makrofagebs.
/// alveolur mikrofagebs.
/// kupferis ujredebs.

542. //// eozinofilebis ricxvi mkveTrad matulobs sisxlSi:


// parazituli infeqciebisas.
/// leikopeniis dros.
/// sisxlZarRvovan-Trombocituli hemostazis dros.
/// C tipis hemofiliis dros.

543. //// poxieri ujredebi da bazofilebi warmoqmnian:


/// acetilqolins.
/// renins.
/// medulins.
// heparins.

544. //// bazofilebis da poxieri ujredebis CarTvas alergiis


procesebSi ganapirobebs:
// antisxeulis maRali naTesauri kavSiri bazofilebTan da poxier
ujredebTan.
/// antisxeulis Seusabamoba bazofilebTan da poxier ujredebTan.
/// antisxeulis tolerantoba bazofilebisa da poxieri ujredebis
mimarT.
/// antisxeuli IgC.

545. //// mukopolisaqridi, romelsac baqtericiduli moqmedeba aqvs, aris:


/// lizostatini.
/// limfocimi.
/// aqtivirebuli limfociti.
// lizocimi.

546. //// SeZenil imunitets, romelic warmodgenilia B-limfocitebis mier


producirebuli specifikuri antisxeulebiT, ewodeba:
// humoruli, B-ujreduli.
/// humoruli, T-ujreduli.
/// ujreduli, B-ujreduli.
/// autoimunuri, B-ujreduli.

547. //// Tandayolili imuniteti warmodgenilia Semdegi meqanizmebiT,


garda:

119
119
119
/// baqteriebisa da sxva invaziuri agentebis fagocitozi sisxlis
ujredebisa da qsovilovani makrofagebis mier.
/// STanTqmuli organizmebis destruqcia kuWis mJave sekretiT da
momnelebeli fermentebiT.
/// kanisa da lorwovani garsebis barieruli funqcia.
// humoruli T - ujreduli limfocituri agentebi.

548. //// Zvlis tvinSi, centralur da periferiul limfodiur


organoebSi xdeba limfocitebis:
/// mxolod diferencireba da funqcionireba.
/// producireba, funqcionireba da lizisi.
/// producireba, diferencireba, lizisi.
// producireba, diferencireba da funqcionireba.

549. //// centralur da periferiul limfoidur organoebs miekuTvneba:


// Timusi, saWmlis momnelebeli traqtis limfoiduri qsovili, elenTa,
limfuri kvanZebi.
/// Zvlis tvini, limfuri kvanZebi, elenTa, RviZli.
/// saWmlis momnelebeli traqtis limfoiduri qsovili, Zvlis tvini.
/// alveoluri makrofagebi, kupferis ujredebi, elenTa.

550. //// reaqtiul agentebs, romlebic, urTierTqmedeben ra antigenebTan,


aneitraleben maT, warmoadgens:
/// makrofagi.
/// aglutinini.
// antisxeuli.
/// limfociti.

551. //// antisxeulebis klasebia:


/// Ig, Ig, IgA, IgB, IgC.
/// IgM, IgN, IgK, IgD, IgE.
// IgM, IgG, IgA, IgD, IgE.
/// IgA, IgB, IgC, IgD, IgE.

552. //// T-ujredebis tipebia:


/// helperebi, kilerebi, modulatorebi.
/// helperebi, citostabiluri, supresorebi.
/// helperebi, kilerebi, nulovani.
// helperebi, citotoqsikuri, supresorebi.

553. //// limfocitebis klons uwodeben:

120
120
120
// sxvadasxva tipis limfocitebs, romlebic antigeniT aqtivaciis Sedegad
warmoSoben mxolod erT specifikur antisxeuls an erT specifikur
aqtivirebul T limfocits.
/// erTi da igive tipis limfocitebs, romelic antigeniT aqtivaciis
Sedegad warmoSobs mxolod erT specifikur antisxeuls an erT
aqtivirebul T limfocits.
/// sxvadasxva tipis limfocitebs, romlebic erTi antigeniT aqtivaciis
Sedegad warmoSoben sxvadasxva antisxeuls an erT specifikur
aqtivirebul T limfocits.
/// sxvadasxva tipis limfocitebs, romlebic antigeniT aqtivaciis
Sedegad warmoSoben mxolod erT specifikur antisxeuls an sxvadasxva
aqtivirebul T limfocits.

554. //// specifikuri limfocitebis zrdas da reproduqcias aZlierebs


makrofagebis mier gamoyofili specialuri nivTiereba:
/// heparini.
// interleikini-1.
/// plazmoblasti.
/// peroqsisoma.

555. //// ujredebs, romelTa moqmedebiT mkveTrad aqtivirdeba B


limfocitebi warmoadgens:
/// supresori T –ujredebi.
/// citotoqsikuri T –ujredebi.
// T –helperebi.
/// limfocitebis kloni.

556. //// Tu antisxeuls axasiaTebs maRali specifikuroba, misi kavSiri


antigenTan Zalze mtkicea da es uzrunvelyofilia:
// hidrofobulobiT, wyalbadovani bmiT, ionuri mizidulobis da van der
uolis ZalebiT.
/// hidrofobulobiT, precipitaciiT, neitralizaciiT, lizisiT, van der
uolis ZalebiT.
/// ionuri mizidulobis, hidrofilurobiT da van der uolis ZalebiT.
/// opsonizaciiT, hidrofilurobiT, fagocitoziT da aglutinaciiT.

557. //// organizmSi SeWril antigenze pirdapiri SeteviT da


komplementuri sistemis aqtivaciiT uzrunvelyofilia antisxeulebis:
/// buferuli funqcia.
/// hemostazuri funqcia.
// damcvelobiTi funqcia.

121
121
121
/// satransporto funqcia.

558. //// invazirebuli agentis inaqtivacia antisxeulebis mier SeiZleba


ganviTardes:
// aglutinaciiT, precipitaciiT, neitralizaciiT da lizisiT.
/// ameboiduri moZraobiT, diapedeziT da fagocitoziT.
/// opsonizaciiT, qemotaqsisiT, neitralizaciiT da lizisiT.
/// aglutinaciiT, precipitaciiT, diapedeziT da opsonizaciiT.

559. //// T-helperebis imunitetis maregulirebeli gansakuTrebiT


mniSvnelovani funqciebiaYYyvela, garda:
/// citotoqsikuri T -ujredebis da supresori T -ujredebis zrdis da
proliferaciis stimulireba.
/// B -ujredebis zrdis da proliferaciis stimulireba, rac vlindeba
plazmuri ujredebis da antisxeulebis gaZlierebuli warmoSobiT.
/// makrofaguli sistemis aqtivacia,
// mikrofaguli sistemis aqtivacia, citolabiluri T - da B - ujredebis
aqtivacia, antigenebis da antisxeulebis produqcia.

560. //// ra igulisxmeba hemokoagulaciis sistemis qveS ?


/// sisxlis qsovilebi, qsovilTaSua siTxe, sisxlmbadi organoebi (Zvlis tvini,
RviZli).
// sisxli, qsovilebi, neirohumoruli maregulirebeli aparati.
/// plazma, formiani elementebi, sisxlmbadi organoebi (Zvlis tvini, elenTa).
/// limfa, qsovilebi, neirohumoruli maregulirebeli aparati.

561. //// CamoTvlili procesebidan romeli Seefardeba hemostazis


fazebs?
// winafaza, koagulaciuri hemostazi da Semdgomfaza.
/// proTrombinazis warmoqmna da Trombis warmoqmna.
/// sisxlZarRvovan-Trombocituli hemostazi da fibrin-monomeris
warmoqmna.
/// Trombocitebis Seqcevadi da Seuqcevadi agregacia.

562. //// koagulaciur hemostazSi ganarCeven:


/// Trombocitebis Seqcevad da Seuqcevad agregacias.
/// serotoninis gavleniT sisxlZarRvTa spazms, agregacias da
retraqcias.
// proTrombinazis, Trombinis da fibrinis warmoqmnas.
/// Trombocitebis Seqcevad da Seuqcevad agregacias.

122
122
122
563. //// CamoTvlili procesebidan romeli ar Seefardeba sisxlis Sededebis
prefazas?
/// dazianebuli sisxlZarRvebis refleqsuri spazmi da Trombocitebis adhezia.
/// Trombocitebis Seqcevadi da Seuqcevadi agregacia.
/// Trombocituli Trombis retraqcia.
// antiTrombinebis warmoSoba da Trombis daSla.

564. //// sisxlZarRvovan-Trombocituli reaqciebi hemostazs uzrunvelyofs


mxolod im SemTxvevaSi, rodesac:
/// Trombocituli faqtori (3) - Semadedebeli faqtori fibrinogeni -
araaqtiur mdgomareobaSia.
// sisxlis wneva dabalia mikrocirkulaciur sisxlZarRvebSi.
/// plazmuri faqtorebi aqtiurni arian.
/// rodesac sxeulis temperatura optimaluria.

565. //// koagulaciuri hemostazi mimdinareobs Semdegi procesebis


mimdevrobiTi ganviTarebiT, garda erTi procesisa:
/// proTrombinazis warmoqmna.
// fibrinogenidan fibrin-K-s miReba.
/// proTrombinis Trombinad gardaqmna.
/// fibrinogenis fibrinad gardaqmna.

566. //// sisxlis Sededebis Semdgomfaza moicavs paralelurad mimdinare


or process:
/// Trombinis da fibrinis warmoqmnas da retraqcias.
// sisxlis koltis retraqcias da fibrinolizs.
/// proTrombinazis da fibrinis warmoqmnas.
/// sisxlZarRvebis spazms da Trombocitebis adhezias.

567. //// hemostazis procesSi CarTulia sami komponenti:


// sisxlZarRvTa kedlebi, sisxlis formiani elementebi da sisxlis
Sededebis plazmuri fermentuli sistema.
/// sisxlZarRvTa kedlebi, Trombocituli Trombostenini, kaliumi da
plazmis fermentebi.
/// sisxlis formiani elementebi, bradikinini, kalciumi da plazmis
cilebi.
/// plazmuri fermentuli sistema, antiTrombinebi da kaliumi.

568. //// rogor diferencirdeba sisxlis plazmis Semadedebeli faqtorebi?


ramdenia?
// K-vitamindamokidebuli da K-vitamindamoukidebeli; faqtori TxuTmetia.

123
123
123
/// pirveladi da meoradi; faqtori ToTxmetia.
/// RviZlismieri da elenTismieri; faqtori cametia.
/// K-vitamindamokidebuli da K-vitamindamoukidebeli; faqtorebis raodenoba
cirkadulad cvalebadia, magram ZiriTadad naklebia.

569. //// sisxli Sededebis plazmuri faqtorebis K vitamindamokidebuli


jgufi upiratesad warmoiSoba:
/// TirkmelebSi K vitaminis Tanaobisas.
// RviZlSi K vitaminis Tanaobisas.
/// kuWSi K vitaminis Tanaobisas.
/// elenTaSi K vitaminis Tanaobisas.

570. //// sisxlis Sededebis I plazmuri faqtoria:


/// proTrombini.
/// qsovilovani Tromboplastini.
// fibrinogeni.
/// kalciumi.

571. //// plazmuri fibrinogeni warmoiqmneba:


// RviZlSi.
/// elenTaSi.
/// kuWSi.
/// TirkmelebSi.

572. //// sisxlSi fibrinogenis koncentraciaa:


/// 100-150 mg%
// 200-400 mg%
/// 50-100 mg%
/// 500 mg%

573. //// sisxlis Sededebis II plazmuri faqtoria:


/// proaqcelerini.
// proTrombini.
/// kalciumi.
/// hagemanis faqtori.

574. //// sisxlis Sededebis III plazmuri faqtoria:


/// kalciumi.
// qsovilovani Tromboplastini.
/// aqcelerini.
/// fitcjeraldis faqtori.

124
124
124
575. //// sisxlis Sededebis IV plazmuri faqtoria:
/// antiheparinuli faqtori.
// kalciumi.
/// prekalikreini.
/// stiuart-praueris faqtori.

576. //// sisxlis bankSi donorTa sisxls Sededebisgan icaven:


// natriumis citratiT _ antikoagulantiT.
/// kaliumis citratiT _ antikoagulantiT.
/// kalciumis citratiT _ antiagregantiT.
/// qloris citratiT _ antiagregantiT.

577. //// donorTa sisxlis Sededebisgan dacva natriumis citratiT


ganpirobebulia:
/// natriumis ionebis SeboWviT.
/// kaliumis ionebis SeboWviT.
/// qloris ionebis SeboWviT.
// kalciumis ionebis SeboWviT.

578. //// A tipis hemofiliis mizezs warmoadgens:


// VIII plazmuri faqtoris genetikuri deficiti.
/// VII plazmuri faqtoris SeZenili deficiti.
/// VIII plazmuri faqtoris warmoqmnis nakleboba.
/// VII plazmuri faqtoris genetikuri adheziuri sisuste.

579. //// sisxlis Sededebis VIII plazmuri faqtoris komponenti, romelic


Trombocitebis adhezias gansazRvravs aris:
/// kristmasis faqtori.
// vilebrandis faqtori.
/// hagemanis faqtori.
/// fletCeris faqtori.

580. //// ras uwodeben retraqcias? ra iwvevs mas?


/// Trombis/ fibrinis daSlas; plazmini.
// Trombis/fibrinis SeWmuxvnas; TrombosTenini.
/// Trombis/fibrinis warmoqmnas; proTrombinaza.
/// Trombis darbilebas; TrombosTenini.

581. //// ra mniSvneloba aqvs retraqcias?

125
125
125
/// SeWmuxvnili kolti 30-40%-iT mcirdeba moculobaSi da kargad axSobs
dazianebul sisxlZarRvebs.
// amkvrivebs kolts sawyisi moculobis 25-50%-iT da gansazRvravs mis
damagrebas sisxlZarRvis kedelze.
/// srulad aRadgens SeCerebul sisxlis mimoqcevas (rekanalizacia).
/// aCqarebs hemostazs.

582. //// hiperkoagulemias iwvevs:


/// mxolod simpaTikuri nervuli sistema, adrenalini da dofamini.
/// parasimpaTikuri sistema da Tiroqsini, aseve, simpaTikuri
vazodilatatorebi.
// rogorc simpaTikuri, ise parasimpaTikuri nervuli sistema; rogorc
adrenalini, ise acetilqolini.
/// simpaTikuri nervuli sistemis aqtivacia, adrenalinis raodenobis Semcireba.

583. //// rogoria Trombocitebis raodenoba adamianis organizmSi normaSi:


// 180-320109/l
/// 100-200109/l
/// 4,5-5,5106/l
/// 100-1501015/l

584. //// raSi mdgomareobs Trombocitebis ZiriTadi funqcia?


/// fagocituri funqcia, rac ganpirobebulia specialuri me-3 da me-4
faqtorebis arsebobiT.
/// limfur kvanZebSi baqteriebisa da ucxo nivTierebebis gauvnebelyofa.
/// sisxlis SededebaSi monawileoba, rac ganpirobebulia masSi I, III plazmuri
faqtorebis arsebobiT.
// hemostazSi monawileoba, rac mniSvnelovanwilad ganpirobebulia masSi
arsebuli Trombocituli faqtorebiT (gansakuTrebiT - N3 da N6) da sxva
TvisebebiT.

585. //// Trombocituli (firfitovani) faqtori 3 aris:


// Trombocituli Tromboplastini.
/// TrombosTenini.
/// agregaciis faqtori.
/// fibrinogeni.

586. //// Trombocituli Semadedebeli faqtori _ fibrinogeni


ganapirobebs:
/// hemolizur siyviTles.
/// hemotransfuziul Soks.
126
126
126
// adhezias da agregacias.
/// retraqcias da fibrinolizs.

587. //// Trombocituli (firfitovani) faqtori 6, romelic retraqcias


uzrunvelyofs aris:
/// agregaciis faqtori.
// TrombosTenini.
/// serotonini.
/// Tromboplastini.

588. //// agregaciis yvelaze mZlavri inhibitoria:


/// proTrombinaza.
/// TrombosTenini.
// prostaciklini.
/// bradikinini.

589. //// sisxlZarRvTa kalapotSi qsovilovani siTxis moxvedrisas


qsovilovani Tromboplastinis gavleniT viTardeba sisxlis
sisxlZarRvTaSida Sededeba Semdgomi sisxldeniT anu:
// Trombohemoragiuli sindromi (Ths).
/// Tromboplastinis plazmuri winamorbedi (Tpw).
/// Trombodestruqciuli sindromi (Tds).
/// hemotransfuziuli Soki.

590. //// sisxlZarRvovan-Trombocituli hemostazi yalibdeba erTmaneTis


momdevno Semdegi procesebidan:
/// sisxlZarRvebis refleqsuri spazmi, proTrombinazis warmoqmna,
Seuqcevadi agregacia da fibrinolizi.
/// sisxlZarRvebis refleqsuri spazmi, proTrombinis warmoqmna,
agregacia, retraqcia.
/// sisxlZarRvebis refleqsuri spazmi, adhezia, fibrinis warmoqmna da
fibrinolizi.
// sisxlZarRvebis refleqsuri spazmi, adhezia, Seqcevadi da Seuqcevadi
agregacia da Trombis retraqcia.

591. //// dazianebuli sisxlZarRvebis spazms uzrunvelyofs:


// serotonini, adrenalini da noradrenalini.
/// bradikinini, acetilqolini da histamini.
/// adrenalini, acetilqolini da medulini.
/// renini, histamini da bradikinini.

127
127
127
592. //// Trombocitebis adheziisTvis aucilebelia:
/// hagemanis faqtoris monawileoba.
/// fletCeris faqtoris monawileoba.
// vilebrandis faqtoris monawileoba.
/// aqcelerator-globulinis monawileoba.

593. //// Trombocituli (sisxlis) proTrombinazis warmoqmnas -


koagulaciuri hemostazis meqanizmis CarTvas, gansazRvravs
Trombocitebidan:
// faqtor 3 - is gamoTavisufleba.
/// faqtor 4 - is gamoTavisufleba.
/// faqtor 5 - is gamoTavisufleba.
/// faqtor 6 - is gamoTavisufleba.

594. //// qsovilovani proTrombinazis warmoqmna grZeldeba:


/// 1-3 wami
// 5-10 wami
/// 5-7 wuTi
/// 20-30 wami

595. //// sisxlis proTrombinazis warmoqmna grZeldeba:


/// 5-10 wami
/// 2 wuTi
// 5-7 wuTi
/// 30 wami

596. //// koagulaciuri hemostazis mesame fazaSi ar xdeba:


/// fibrinogenidan fibrin-monomeris warmoqmna.
/// fibrin-monomeridan fibrin-polimeris warmoqmna.
// qsoviluri proTrombinazis warmoqmna.
/// saboloo fibrinis (fibrini I) warmoqmna.

597. //// fibrinogenis fibrinad gardaqmnaSi monawileobs:


// XIII plazmuri faqtori da kalciumi.
/// X plazmuri faqtori da kalciumi.
/// IX plazmuri faqtori da kalciumi.
/// XIV plazmuri faqtori da kalciumi.

598. //// retraqcia xorcieldeba mxolod Trombocitebis sakmarisi


raodenobisas maTi kumSvadi cilis:
// TrombosTeninis xarjze.

128
128
128
/// plazminis xarjze.
/// urokinazas xarjze.
/// tripsinis xarjze.

599. //// fibrinolizis mTavari funqciaa:


/// hemostazis SenarCuneba da koltis gamkvriveba.
/// heparinis producireba da sisxlZarRvis rekanalizacia.
// koltiT daxSuli sisxlZarRvis sanaTuris gamavlobis aRdgena.
/// sisxlis koltis gamkvriveba da SekumSva.

600. //// sisxlSi fibrinolizis stimulatorebia:


// urokinaza, tripsini, mJave da tute fosfataza, kalikrein-kininuri
sistema, komplementi C 1 .
/// amilaza, lipaza, nukleaza, tripsini, urokinaza, komplementi C 1 .
/// gastriqsini, enkefalini, biombezini, urokinaza, komplementi C 1 .
/// qimodenini, motilini, somatostatini, urokinaza, komplementi C 1 .

601. //// sisxlwarmoqmnis garegani faqtoria:


// vitaminis B 12.
/// vitamini B 1.
/// vitamini B 2.
/// vitamini B 6.

602. //// sisxlis ujredebis zrdis da diferencirebis faqtorebis


warmoSoba regulirdeba Zvlis tvinis gareT arsebuli faqtorebiT.
eriTrocitebis SemTxvevaSi es aris:
/// hipoqsemia.
// hipoqsia.
/// asfiqsia.
/// apnoe.

603. //// hipoqsiis pirobebSi eriTropoetinis warmoqmna dakavSirebulia:


// hipoTalamus-hipofiz-Tirkmelzeda jirkvlis sistemis aqtivaciasTan.
/// glukokortikoidebis da kateqolaminebis Semcirebul sekreciasTan.
/// sisxlwarmoqmnis Sinagani faqtoris Semcirebul sekreciasTan.
/// sisxlwarmoqmnis garegani faqtoris Semcirebul sekreciasTan.

604. //// CamoTvlili faqtorebidan romeli ar uwyobs xels sisxlis Txieri


mdgomareobis SenarCunebas?
/// sisxlZarRvTa gluvi zedapiri, bunebrivi antikoagulantebi.
/// sisxlZarRvTa kedlebisa da formiani elementebis uaryofiTi muxti.

129
129
129
/// sisxlZarRvTa kedelze arsebuli xsnadi fibrinis Txeli fena.
// sisxlis nakadis dabali siCqare.

605. //// hipokoagulemia yovelTvis (TiTqmis):


// meoradia, viTardeba pirveladi hiperkoagulemiis Semdgom da Sededebis
faqtorTa didi nawilis moxmarebis Sedegia.
/// meoradia, viTardeba pirveladi hiperkoagulemiis Semdgom da disregulaciis
Sedegia.
/// pirveladi an meoradia, imis mixedviT, Tu ra mizeziTaa pirobadebuli.
/// pirveladia, gamowveulia vegetaturi nervuli sistemis orive ganyofilebis
erToblivi an cal-calke efeqtiT.

606. //// sisxlis SededebisTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs:


/// leikocitebs da eriTrocitebis Semadedebel faqtorebs.
// Trombocitebs da Sededebis plazmur faqtorebs.
/// leikocitebs da Sededebis plazmur faqtorebs.
/// eriTrocitebs da Sededebis plazmur faqtorebis aqtivobas.
607. //// adamianis organizmSi arsebuli antikoagulantebia:
/// hirudini, heparini, antiTromboplastini.
/// hirudini, gastriqsini.
// antiTromboplastini, heparini.
/// hirudini, serotonini.

608. //// ra aris sxvadasxva adamianis sisxlis jgufebad diferencirebis


safuZveli ABO sistemiT?
/// plazmaSi arsebuli aglutinogenebi A da B (aglutinaciis gamomwvevi
agentebi) da eriTrocitSi arsebuli aglutininebi alfa da beta (romlebic
aglutinirdeba).
/// plazmaSi arsebuli aglutininebi A da B (romlebic aglutinirdeba) da
eriTrocitSi arsebuli aglutinogenebi alfa da beta (aglutinaciis gamomwvevi
agentebi).
// plazmaSi arsebuli aglutininebi alfa da beta (aglutinaciis gamomwvevi
agentebi) da eriTrocitSi arsebuli aglutinogenebi A da B (romlebic
aglutinirdeba).
/// plazmaSi arsebuli aglutinogenebi alfa da beta (romlebic
aglutinirdeba) da eriTrocitSi arsebuli aglutininebi A da B
(aglutinaciis gamomwvevi agentebi).

609. //// hemotransfuziisas xelmZRvaneloben Semdegi ZiriTadi principiT:


/// donoris aglutinini ar unda Sexvdes recipientis Tanamosaxele aglutinins.

130
130
130
/// donoris aglutinini ar unda Sexvdes recipientis Tanamosaxele
aglutinogens.
/// donoris aglutinogeni ar unda Sexvdes recipientis Tanamosaxele
aglutinogens.
// donoris aglutinogeni ar unda Sexvdes recipientis Tanamosaxele
aglutinins.

610. //// sisxlis romeli jgufi aglutinirdeba I, II, III jgufis standartul
SratebTan?
/// I.
/// II.
/// III.
// IV.

611. //// sisxlis romeli jgufi aglutinirdeba I, II jgufis standartul


SratebTan?
/// I da III.
/// II da III.
/// IV.
// III da IV.

612. //// sisxlis romeli jgufi aglutinirdeba I, III jgufis standartul


SratebTan?
/// I da II.
/// IV.
/// III da II.
// II da IV.

613. //// sisxlis mcire raodenobiT gadasxmis dros yuradsaRebia, rom:


/// recipientis aglutinini ar Tanxvdes donoris Tanamosaxele aglutinins.
/// recipientis aglutinogeni ar Tanxvdes donoris Tanamosaxele aglutinins.
/// donoris aglutinogeni ar Tanxvdes recipientis Tanamosaxele
aglutinogens.
// donoris aglutinogeni ar Tanxvdes recipientis Tanamosaxele aglutinins.

614. //// SeuTavsebeli sisxlis jgufis gadasxmas SeiZleba mohyves:


/// aglutinacia, hemotransfuziuli Soki, eriTrocitebis daSla,
oqsihemoglobinis daSla plazmaSi.
/// aglutininebis aglutinacia, hemotransfuziuli Soki, fibrinolizi.
/// aglutinacia, eriTropenia da leikocitozi, sisxlis Sededeba da
fibrinolizi.

131
131
131
// aglutinacia, hemotransfuziuli Soki, eriTrocitebis daSla, Semadedebeli
faqtorebis gamoyofa da mikrocirkulaciur sisxlZarRvebSi sisxlis Sededeba.

615. //// sisxlis jgufis arasworad gansazRvris Sedegad avadmyofs


SeiZleba SeuTavsebeli sisxli gadaesxas. aseTi garTulebis Tavidan
asacileblad saWiroa:
// gadasxmis win Catardes biologiuri sinji sisxlis Tavsebadobaze.
/// ganmeorebiT ganisazRvros jgufobrioba.
/// ganisazRvros rezistentoba (gadasxmuli sisxlis).
/// daculi unda iyos sisxlis gadasxmis e.w. ganzavebis wesi.

616. //// CamoTvlili SemTxvevebidan, romeli araa dasaSvebi sisxlis


gadasxmisas (donori _ recipienti)?
/// I (0) _ I (0).
/// IV(AB) _ IV(AB).
/// III (B) _ IV(AB).
// IV(AB) _ I (0). U

617. //// rogor aris evropis da saqarTvelos mosaxleoba ganawilebuli,


ZiriTadad, rezus_faqtoris mixedviT?
/// Rh(+)- 70%; Rh(-) -30%.
// Rh(+)- 85%; Rh(-) -15%.
/// Rh(+) -15%; Rh(-)- 85%.
/// Rh(+)- 30%; Rh(-) -70%.

618. //// qorwinebis SemTxvevaSi rezus - konfliqti miiReba, Tu:


/// deda - rezus-dadebiTi, mama - rezus-uaryofiTi, nayofi - rezus-
dadebiTi.
/// deda - rezus-uaryofiTi, mama - rezus-dadebiTi, nayofi - rezus-
uaryofiTi.
// deda - rezus-uaryofiTi, mama - rezus-dadebiTi, nayofi - rezus-
dadebiTi.
/// deda - rezus-dadebiTi, mama - rezus-dadebiTi, nayofi - rezus-
dadebiTi.

619. //// ras warmoadgens rezus-faqtori?


/// rezus-aglutinogens, romelic plazmaSia moTavsebuli.
/// rezus-aglutinins, romelic plazmaSia moTavsebuli.
// rezus-aglutinogens, romelic eriTrocitzea moTavsebuli.
/// rezus-aglutinins, romelic eriTrocitSia moTavsebuli.

132
132
132
620. //// aris Tu ara sisxlSi Tandayolili antirezus-antisxeulebi?
/// aris mcire raodenobiT.
/// eriTrocitSi aris.
// sisxlSi ar aris.
/// TrombocitSi ar aris, magram periodulad Cndeba.

621. //// sisxlis gadasxmis dros rezus-konfliqti miiReba:


/// rezus-dadebiTi recipientisaTvis rezus-uaryofiTi sisxlis gadasxmis
SemTxvevaSi.
// rezus-uaryofiiTi recipientisaTvis rezus-dadebiTi sisxlis ganmeorebiTi
gadasxmis SemTxvevaSi.
/// rezus-uaryofiTi recipientisaTvis rezus-dadebiTi sisxlis pirvelive
gadasxmis SemTxvevaSi.
/// rezus-dadebiTi recipientisaTvis rezus-uaryofiTi sisxlis ganmeorebiTi
gadasxmis SemTxvevaSi.

622. //// sisxlis gadasxmis dros ZiriTadi mniSvneloba eniWeba ABO sistemis
aglutinogenebs, vinaidan:
/// am sistemis antigenebs (A da B aglutinogenebs) sWirdebaT gamomuSaveba.
/// am sistemis antigenebs (A da B aglutinogenebs) ar sWirdebaT gamomuSaveba,
Tandayolilia.
/// am sistemis antisxeulebs (alfa da beta aglutininebs) sisxlSi sWirdebaT
gamomuSaveba.
// sisxlis plazma Seicavs am sistemis bunebriv, Tandayolil alfa da beta
aglutininebs.

623. //// rogoria aglutinogenTa raodenoba adamianis eriTrocitebze? ramden


jgufadaa isini gaerTianebuli (daaxloebiT)?
// aglutinogeni - 500-ze meti, jgufi (sistema) - 20.
/// aglutinogeni - 100-mde, jgufi (sistema) - 20.
/// aglutinogeni - 28, jgufi (sistema) - 4.
/// aglutinogenebis da sistemaTa raodenoba variabeluria.

624. //// rogoria eriTrocitis membranaze aglutinogenebis (magaliTad, A-si)


raodenoba?
/// 1000000-1700000.
/// 500000-800000.
// 250000-1700000.
/// 100000-200000.

625. //// mamakacis sasqeso hormonebs axasiaTebT:

133
133
133
// eriTropoezis da leikopoezis mastimulirebeli moqmedeba.
/// eriTropoezis aqtivireba, leikopoezis inhibireba,
/// eriTropoezis inhibireba, leikopoezis aqtivireba.
/// eriTropoezis da leikopoezis inhiireba.

626. //// CamoTvlili hormonebidan romeli Trgunavs eriTropoezs?


/// eriTropoetinebi.
/// adrenokortikotropini.
// estrogenebi.
/// somatotropuli hormoni.

627. //// CamoTvlili hormonebidan romeli astimulirebs eriTropoetinis


warmoqmnas?
/// kalcitonini.
/// paraTiroiduli hormoni.
// insulini.
/// glukagoni.

628. //// ra aris sisxlwarmoqmnis Sinagani faqtori? garegani faqtori?


// kuWis mukoproteidi; vitamini B12 (ciankobalamini).
/// kuWis mukoproteidi; vitamini D (ciankobalamini).
/// kuWis mukolipidi; vitamini K.
/// kuWis lorwovanisQ erT-erTi nawili; vitamini C.

629. //// guli organizmSi or ZiriTad funqcias asrulebs:


/// regeneraciuls da satransportos.
// rezervuaris da mWirxnavs.
/// regeneraciuls da rezervuaris.
/// damcvelobiTs da mWirxnavs.

630. //// gulSi agzneba warmoiqmneba periodulad masSive mimdinare


procesebis gavleniT. am movlenas ewodeba:
/// agznebadoba.
/// gamtarebloba.
// avtomatizmi.
/// refraqteroba.

631. //// winagulebis atipiuri kardiomiocitebiT Sedgenili konebia:


// baxmanis, venkenbaxis, torelis.
/// baxmanis, venkenbaxis, rufinis.
/// baxmanis, venkenbaxis, krauzes.

134
134
134
/// baxmanis, venkenbaxis, paCinis.

632. //// winagulebis atipiuri kardiomiocitebisgan Semdgari gamtari


sistemis konebi uzrunvelyofen:
/// winagulebSi agznebis keris inicirebas.
/// atrioventrikuluri dayovnebis ganviTarebas.
/// winagulebis da parkuWebis Tanmimdevrul da sinqronul SekumSvas.
// winagulebSi agznebis swraf da koordinirebul gavrcelebas.

633. //// agznebis gamtari winagulovani konebis Taviseburebania:


// konebSi agzneba ufro swrafad vrceldeba, vidre miokardiumSi;
kaliumis koncentraciis momatebis mimarT isini ufro mdgradni arian.
/// konebSi agzneba dayovnebiT tardeba, vidre miokardiumSi da kaliumis
koncentraciis momatebis mimarT isini ufro mdgradni arian.
/// konebSi agzneba ufro swrafad vrceldeba, vidre miokardiumSi da
kalciumis koncentraciis momatebis mimarT isini ufro mdgradni arian.
/// konebSi agzneba ufro swrafad vrceldeba, vidre miokardiumSi da
natriumis koncentraciis momatebis mimarT isini ufro mdgradni arian.

634. //// kardiomiocitebis umetesobisaTvis mosvenebis potencialia:


// -90 mv
/// -70 mv
/// -50 mv
/// -30 mv

635. //// gulis miocitebis mosvenebis potenciali TiTqmis mTlianad


ganpirobebulia:
/// natriumis koncentraciuli gradientiT.
// kaliumis koncentraciuli gradientiT.
/// kalciumis koncentraciuli gradientiT.
/// qloris koncentraciuli gradientiT.

636. //// miokardiumis Tvisebebia:


// agznebadoba, gamtarebloba, SekumSvadoba, avtomatizmi, gaxangrZlivebuli
refraqteroba, funqciuri sincitiumi.
/// agznebadoba, plastikuroba, gamtarebloba, SekumSvadoba, sincitiumi,
refraqteroba.
/// agznebadoba, gamtarebloba, avtomatizmi, SekumSvadoba, refraqteroba,
sincitiumi.
/// agznebadoba, gamtarebloba, SekumSvadoba, avtomatizmi, qemorecepciuloba,
xangrZlivi refraqteroba.

135
135
135
637. //// ra warmoadgens gulis ritmis pirveli rigis wamyvans?
/// atrioventrikuluri kvanZi.
/// hisis kona.
/// purkinies boWkoebi.
// sinoatriuli kvanZi.

638. //// ra iwvevs kumSvadi kardiomiocitebis moqmedebis potencialis platos


ganviTarebas?
/// Na-is swrafi arxebis aqtivacia.
/// K-is arxebis aqtivacia.
// Ca-is neli arxebis aqtivacia.
/// Na-is swrafi arxebis reaqtivacia.

639. //// riTaa ganpirobebuli sinoatriuli kvanZis avtoritmuloba?


/// membranis swrafi depolarizaciiT.
// membranis neli diastoluri depolarizaciiT.
/// membranis swrafi repolarizaciiT.
/// membranis neli diastoluri repolarizaciiT.

640. //// parkuWebis miokardiumis moqmedebis potencialis


warmoqmnisaTvis saWiroa membranis depolarizacia:
// 30 mv-iT.
/// 20 mv-iT.
/// 40 mv-iT.
/// 10 mv-iT.

641. //// parkuWebis miokardiumis moqmedebis potencialis fazebia:


/// neli depolarizacia, neli repolarizacia, swrafi repolarizacia da
mosveneba.
// sawyisi swrafi depolarizacia, neli repolarizacia, swrafi
repolarizacia da mosveneba.
/// sawyisi swrafi depolarizacia, swrafi repolarizacia, neli
repolarizacia da mosveneba.
/// spontanuri diastoluri depolarizacia, swrafi repolarizacia, neli
repolarizacia da mosveneba.

642. //// spontanuri diastoluri depolarizaciis siCqare da sixSire


ufro dabalia:
// atrioventrikulur kvanZSi.
/// sinoatriul kvanZSi.

136
136
136
/// kumSvad kardiomiocitSi.
/// winagulebis yurebis miocitebSi.

643. //// sinoatriuli kvanZis ujredebis neli diastoluri


depolarizaciisa da moqmedebis potencialis neli aRmavali fazis
ganviTarebaSi wamyvan rols asrulebs:
/// natriumis swrafi arxebi.
// kalciumis arxebi.
/// kaliumis neli arxebi.
/// kaliumis swrafi arxebi.

644. //// arsebobs monacemebi, rom WeSmariti peismekerebis kavSiri


kumSvad miokardiumTan xorcieldeba:
/// neqsusebiT.
// Sualeduri T ujredebiT.
/// hisis koniT.
/// baxmanis koniT.

645. //// neli diastoluri depolarizaciis ganviTarebis siCqare


regulirdeba vns-is simpaTikuri mediatoris - noradrenalinis meSveobiT
Semdegnairad:
// noradrenalini aaqtivebs kalciumis nel arxebs, ris Sedegadac
diastoluri depolarizaciis siCqare matulobs da spontanuri aqtivobis
ritmi izrdeba;
/// noradrenalini aaqtivebs kaliumis ganvladobas, rac anelebs
diastoluri depolarizaciis ganviTarebas, ris gamoc xdeba ritmis
gaiSviaTeba;
/// noradrenalini ablokirebs kalciumis nel arxebs, ris Sedegadac
diastoluri depolarizaciis siCqare klebulobs, ritmi iSviaTdeba;
/// noradrenalini ablokirebs kalciumis nel arxebs, ris Sedegadac
diastoluri depolarizaciis siCqare matulobs da spontanuri aqtivobis
ritmi izrdeba;

646. //// neli diastoluri depolarizaciis ganviTarebis siCqare


regulirdeba vns-is parasimpaTikuri mediatoris - acetilqolinis
meSveobiT Semdegnairad:
// acetilqolini zrdis membranaSi kaliumis ganvladobas, rac anelebs
diastoluri depolarizaciis ganviTarebas, ritmi iSviaTdeba an srulad
wydeba.
/// acetilqolini aqveiTebs kaliumis ganvladobas, ris Sedegadac
diastoluri depolarizaciis siCqare matulobs da ritmi izrdeba.

137
137
137
/// acetilqolini aqveiTebs membranis kaliumis ganvladobas, ris
Sedegadac diastoluri depolarizaciis siCqare matulobs da
spontanuri aqtivobis ritmi izrdeba.
/// acetilqolini aqveiTebs membranis kaliumis ganvladobas, rac anelebs
neli diastoluri depolarizaciis ganviTarebas da aiSviaTebs ritms.

647. //// gulis ritmis wamyvanSi aRmocenebuli agzneba winagulebis


gamtari sistemiT TiTqmis:
/// orjer meti siCqariT da asinqronulad aRwevs atrioventrikulur
kvanZs.
/// samjer meti siCqariT aRwevs atrioventrikulur kvanZs.
/// oTxjer meti siCqariT da sinqronulad aRwevs atrioventrikulur
kvanZs.
// xuTjer meti siCqariT aRwevs atrioventrikulur kvanZs.

648. //// parkuWebis miokardiumis absoluturi refraqterobis periodi


daaxloebiT grZeldeba:
// 0,27 wm
/// 0,27 mwm
/// 0,03 wm
/// 0,03 mwm

649. //// parkuWebis miokardiumis SefardebiTi refraqterobis periodi


grZeldeba:
/// 0,03 mwm
/// 0,27 mwm
// 0,03 wm
/// 0,27 mwm

650. //// gulis gamtari sistemis arseboba uzrunvelyofs Semdeg


fiziologiur Tvisebebs, garda erTisa:
/// impulsebis (moqmedebis potencialebis) ritmul generacias.
// miokardiumis xangrZlis refraqterobas.
/// winagulebisa da parkuWebis SekumSvaTa Tanmimdevrobas.
/// parkuWebis miokardiumis ujredebis sinqronul SekumSvas.

651. //// rogoria miokardiumis SekumSvisa da refraqterobis fazis


xangrZlivobaTa Tanafardoba?
/// ar arsebobs kavSiri miokardiumis SekumSvisa da refraqterobis fazas
Soris.

138
138
138
// miokardiumis SekumSvis xangrZlivoba TiTqmis emTxveva refraqterobis
fazas.
/// miokardiumis SekumSvis xangrZlivoba refraqterobis fazaze naklebia.
/// miokardiumis SekumSvis xangrZlivoba refraqterobis fazaze metia.

652. //// gulis saknebis eleqtromeqanikuri muSaobis Tanmimdevrobas da


koordinirebulobas gansazRvraven Semdegi garemoebebi, garda erTisa:
/// winagulebis da parkuWebis miokardiumi izolirebulia.
/// gulis ritmis wamyvani sinoatriul kvanZSia, atrioventrikulur
kvanZSi agznebis gatareba yovndeba.
// gulis ritmis generatori da centri atrioventrikulur kvanZSia.
/// gulSi agzneba vrceldeba mxolod fuZidan mwvervalisken da ara
retrogradulad.

653. //// gulis gamtari sistemis avtomatiis klebadi gradienti imaSi


mdgomareobs, rom gamtari sistemis sxvadasxva ubani rac ufro dacilebulia:
// sinoatriuli kvanZidan, miT ufro mcirea misi avtomatiis unari.
/// sinoatriuli kvanZidan, miT ufro metia avtomatiis unari.
/// atrioventrikuluri kvanZidan, miT ufro mcirea avtomatiis unari.
/// atroventrikuluri kvanZidan, miT ufro cvalebadia avtomatiis unari.

654. //// "sul an arafris" kanons emorCileba:


/// kardiomiociti, magram ar emorCileba miokardiumi.
// rogorc kardiomiociti, ise miokardiumi.
/// miokardiumi, magram ar emorCileba kardiomiociti.
/// arc kardiomiociti, arc winagulebis miokardiumi.

655. //// atrioventriulur kvanZSi agznebis gatarebis dayovneba


uzrunvelyofs:
/// winagulebisa da parkuWebis erTdroul agzneba/SekumSvas da koordinirebas.
/// gulis SekumSvaTa gamoxatul gaiSviaTebas da gaZlierebas.
/// winagulebisa da parkuWebis erTdroul agznebas da modunebas.
// winagulebisa da parkuWebis agznebisa da SekumSvis Tanmimdevrobas da
koordinirebas.

656. //// ra aris SeuZlebeli miokardiumSi xangrZlivi refraqterobis fazis


arsebobis gamo?
/// parkuWebis agznebis erTdrouli dawyeba da misi sumacia.
// SekumSvaTa sumacia - tetanusi.
/// erTxelobrivi SekumSva da swrafi moduneba.
/// parkuWebis sistolis dros moduneba.

139
139
139
657. //// riT xasiaTdeba parkuWovani eqstrasitola?
/// kompensaciuri taqikardiiT, sinusuri ritmis SenelebiT.
/// kompensaciuri pauziT, sinusuri ritmis SecvliT.
// kompensaciuri pauziT, sinusuri ritmis ucvlelobiT.
/// kompensaciuri bradikardiiT da qronotropulobiT.

658. //// ra aris veqtoreleqtrokardiografia?


// potencialTa sxvaobisa da gulis eleqtruli RerZis mimarTulebis
erTdrouli registracia sxeulis zedapiridan.
/// gulis meqanikuri muSaobis registracia eleqtruli xelsawyoTi
sxeulis zedapiridan.
/// winagulebis membranuli potencialis da gulis eleqtruli RerZis
mimarTulebis erTdrouli registracia sxeulis zedapiridan.
/// gulis eleqtruli potencialebis gavrcelebis registracia sxeulis
zedapiridan.

659. //// ra aris eleqtrokardiografia?


/// gulis meqanikuri muSaobis registracia eleqtruli xelsawyoTi sxeulis
zedapiridan.
/// kunTebis membranuli moqmedebis potencialis gavrcelebis registracia
sxeulis zedapiridan.
// gulis eleqtruli potencialebis gavrcelebis registracia sxeulis
zedapiridan.
/// gulis eleqtruli RerZis mimarTulebis cvlilebaTa registracia sxeulis
zedapiridan.

660. //// riT aris ganpirobebuli eleqtrokardiogramaze Pkbili?


/// winagulebis SekumSviT.
// winagulebis agznebiT.
/// parkuWebis SekumSviT.
/// parkuWebis agznebiT.

661. //// eleqtrokardiogramis romeli kbili Seesabameba parkuWebis


agznebis dasasruls?
/// Q
/// R
// T
/// S

140
140
140
662. //// iTvleba, rom parkuWebis SigniTa zedapiris, marjvena
dvrilisebri kunTisa da gulis mwvervalis agznebiT ganpirobebulia
eleqtrokardiogramis:
/// R kbili.
// Q kbili.
/// P kbili.
/// T kbili.

663. //// orive parkuWis zedapirisa da fuZis agznebiT ganpirobebulia


eleqtrokardiogramis:
// R kbili.
/// Q kbili.
/// P kbili.
/// T kbili.

664. //// eleqtrokardiogramis T kbilsa da momdevno P kbils Soris


arsebuli segmenti Seesabameba:
/// winagulebidan parkuWebamde agznebis gatarebas.
/// winagulebidan parkuWebamde agznebis gatarebis Senelebas.
// gulis mosvenebis periods.
/// parkuWebidan winagulebisken agznebis gatarebas.

665. //// riT aris ganpirobebuli eleqtrokardiogramaze QRSkbilebi?


/// winagulebis SekumSviT.
/// winagulebis agznebiT (depolarizaciiT).
/// parkuWebis SekumSviT.
// parkuWebis agznebiT (depolarizaciiT).

666. //// ra cvlilebaa mosalodneli eleqtrokardiogramaze winagulidan


parkuWebamde agznebis gatarebis Senelebisas?
// izrdeba P-Q intervali.
/// izrdeba QRS kbilebis saerTo xangrZlivoba.
/// izrdeba S-T segmentis xangrZlivoba.
/// izrdeba P kbilis xangrZlivoba da amplituda.

667. //// marjvena winagulidan marcxena winagulze agznebis gadacemas


sWirdeba daaxloebiT:
// 50 mwm
/// 5 mwm
/// 10 mwm
/// 1 mwm
141
141
141
668. //// parkuWebis meqanikuri sistolis xangrZlivobas TiTqmis emTxveva:
// Q-T intervalis xangrZlivoba.
/// S-T intervalis xangrZlivoba.
/// R-R intervalis xangrZlivoba.
/// P-Q intervalis xangrZlivoba.

669. //// eleqtrokardiogramis P-Q intervali normaSi daaxloebiT aris:


// 0,12 wm
/// 0,05 wm
/// 0,3 wm
/// 0,27 wm

670. //// eleqtrokardiogramis QRS kompleqsis saerTo xangrZlivoba


Seadgens:
/// 0,27-0,3 wm-s.
// 0,06-0,09 wm-s.
/// 0,03-0,06 wm-s.
/// 2-3 wm-s.

671. //// eleqtrokardiogramaze winagulebis repolarizacia registrirdeba:


// transezofaguri gamoyvanis saSualebiT.
/// vilsonis unipolarul ganxrebSi.
/// multipolarul ganxrebSi.
/// nebis ganxrebSi.

672. //// parkuWovani eqstrasistolisTvis damaxasiaTebelia:


/// kompensaciuri taqikardia.
// sakompensacio pauza.
/// sinusuri ritmis Secvla.
/// asistolia.

673. //// gulis ciklis fazebia:


// sistola, diastola (da saerTo pauza); sul _ daaxloebiT 0,8 wm.
/// sistola, pauza, diastola; sul _ daaxloebiT 0,08 wm.
/// sistola, moduneba, diastola; daaxloebiT 1 wm.
/// sistola, diastola, moduneba (da saerTo pauza); sul _ daaxloebiT 1,8 wm.

674. //// gulis ciklis parkuWebis sistolis xangrZlivobaa:


/// 0,47 wm
// 0,33 wm

142
142
142
/// 0,8 wm
/// 0,1 wm

675. //// parkuWebis daZabvis periodis fazebia:


// asinqronuli SekumSvis da izometruli SekumSvis,
/// swrafi da neli gandevnis,
/// izometruli modunebis da izometruli SekumSvis,
/// swrafi da neli avsebis.

676. //// parkuWebidan sisxlis gandevnis periodis fazebia:


// swrafi da neli gandevnis fazebi.
/// asinqronuli SekumSvis da izometruli gandevnis fazebi.
/// protodiastoluri gandevnis da izometruli gandevnis fazebi.
/// izometruli modunebis da neli gandevnis fazebi.

677. //// gulis ciklis parkuWebis diastolis xangrZlivobaa:


/// 0,33 wm
// 0,47 wm
/// 0,1 wm
/// 0,8 wm

678. //// parkuWebis miokardiumis fibrilaciis dros parkuWebi:


// veRar axorcieleben sisxlis gadatumbvas.
/// SesustebiT axorcieleben sisxlis gadatumbvas.
/// ar aigznebian.
/// gaZlierebiT axorcieleben sisxlis gadatumbvas.

679. //// gulis muSaobis ritmis cvlilebis saxeebia:


// taqikardia, bradikardia, sunTqviTi ariTmia, eqstrasistola, TrTolva,
cimcimi.
/// taqikardia, bradikardia, miokarditi, miodistrofia, TrTolva, cimcimi.
/// taqibradikardia, eqstrasistola, fibrilacia, TrTolva.
/// eqstrasistola, TrTolva, cimcimi, asistolia, ariTmia.

680. //// gulis sisxliT avsebas uzrunvelyofs:


/// gulis wina SekumSviT ganpirobebuli eleqtromamoZravebeli Zala,
gulmkerdis "gamwovi" moqmedeba: ConCxis kunTebis SekumSva.
/// gulmkerdis wina SekumSviT gamowveuli mamoZravebeli Zalis narCeni,
winagulebis "yurebis" rezervuaruli funqcia, ConCxis kunTebis SekumSva
(venuri tumbo).

143
143
143
// gulis wina SekumSviT gamowveuli mamoZravebeli Zalis narCeni, sisxlis
"miwova" gulmkerdis mier, ConCxis kunTebis SekumSva (venuri tumbo).
/// gulis wina diastoliT ganpirobebuli mamoZravebeli Zalis narCeni,
sisxlis maRali siblante, gulmkerdis "mimwovi" moqmedeba, venebis sarqvelebi.

681. //// drois monakveTi parkuWebis modunebis dawyebidan namglisebri


sarqvelebis daxurvamde iwodeba:
// protodiastolur periodad.
/// asinqronuli SekumSvis periodad.
/// presistolur periodad.
/// swrafi gandevnis periodad.

682. //// kardiociklis protodiastoluri periodis xangrZlivobaa:


/// 0,13 wm
// 0,04 wm
/// 0,12 wm
/// 0,8 wm

683. //// ramdenia gulis sistoluri moculoba da wuTmoculoba?


/// 65-70 ml, 6-8 l
// 65-70 ml, 4,5-5 l
/// 50-60 ml, 4,5-5 l
/// 50-60 ml, 6,5-7 l

684. //// sad SeigrZnoba gulis biZgi da ra ganapirobebs mas?


// V neknTaSua sivrceSi, marcxena laviwSua xazidan 1 sm-is gareT,
ganpirobebulia parkuWebis izometruli SekumSviT.
/// IV neknTaSua sivrceSi, mkerdis Zvlis marcxena kidesTan, ganpirobebulia
kariani sarqvelebis daxurviT.
/// IX neknTaSua sivrceSi, laviwSua xazidan 4 sm-iT SigniT, ganpirobebulia
parkuWebis gandevnis faziT.
/// V neknTaSua sivrceSi, marjvena laviwSua xazidan 1 sm-iT SigniT,
ganpirobebulia parkuWebis izometruli SekumSviT.

685. //// auskultaciurad ganirCeva:


/// gulis I toni da gulis biZgi.
// gulis ori toni - I da II.
/// gulis ori - I da III.
/// gulis oTxi toni - I, II, III da IV.

686. //// gulis I tonis formirebaSi ar monawileobs:

144
144
144
/// atrioventrikuluri sarqvelebis daxurva.
/// parkuWebis daZabva.
/// sisxlis gandevna, namgliseburi sarqvelebis gaReba.
// winagulebis sisxliT aqtiuri avsebis dawyeba.

687. //// gulis I (sistoluri) toni warmoiqmneba:


/// swrafi gandevnis fazis dros.
// izometruli SekumSvis fazis dros.
/// protodiastoluri periodis dros.
/// presistoluri periodis dros.

688. //// gulis I tonis mimarT marTebulia yvela mtkicebuleba, garda


erTisa:
/// sistoluri tonia.
/// samkomponentiania da grZeldeba daaxloebiT 0,12 wm.
/// I tonis centraluri nawili ekg-s S kbils emTxveva.
// I tonis centraluri nawili ekg-s T kbilis dasasruls emTxveva.

689. //// gulis II tonis mimarT marTebulia yvela mtkicebuleba, garda


erTisa:
/// diastoluri tonia.
/// aRmocendeba protodiastoluri periodis bolos.
/// misi xangrZlivoba daaxloebiT 0,08 wm-ia.
// II tonis centraluri nawili ekg-s S kbils emTxveva.

690. //// rodis warmoiqmneba gulis III toni?


// parkuWebis kedlebis vibraciisas maTi sisxliT avsebis fazis dasawyisSi.
/// parkuWebis kedlebis vibraciisas maTi sisxlidan gaTavisuflebis dros.
/// winagulebis sistolis dros.
/// parkuWebis izometruli SekumSvis fazaSi.

691. //// rodis warmoiqmneba gulis IV toni?


// winagulebis SekumSvisas da winagulebis modunebis dasawyiSi maTSi wnevis
dacemis momentSi.
/// winagulebis sisxliT avsebis dasawyisSi da bolos.
/// winagulebis sistolis bolos da parkuWebis diastolis dasawyisSi.
/// winagulebis SekumSvisas da winagulebis modunebis bolos maTSi wnevis
matebis momentSi.

692. //// gulis tonebis mosmenis meTods ewodeba:


/// veqtorkardiografia.

145
145
145
/// fonokardiografia.
// auskultacia.
/// fonokardioskopia.

693. //// parkuWebSi maTi sistolis dawyebis win sisxlis maqsimaluri


moculobaa:
/// 4,5-5 ml
/// 65-70 ml
// 140-180 ml
/// 20-50 ml

694. //// kunTuri muSaobisas aRiniSneba wuTmoculobis mniSvnelovani


mateba, rac ganpirobebulia gulis:
/// SekumSvaTa gaxSirebiT sistoluri moculobis SenarCunebis fonze.
/// sistoluri moculobis gazrdiT gulis SekumSvaTa sixSiris
SenarCunebis fonze.
// SekumSvaTa gaxSirebiT da sistoluri moculobis gazrdiT.
/// sistoluri moculobis gazrdiT gulis SekumSvaTa sixSiris
gaiSviaTebis fonze.

695. //// miokardiumis ra Tvisebebi uzrunvelyofen, upiratesad, maT riTmul,


sinqronul da, amave dros, Tanmimdevrul, koordinirebul moqmedebas?
/// specifikuri (atipuri) miocitebis sincitiuri buneba, agznebis gavrcelebis
didi siCqare (gansakuTrebiT – atipiur miocitebSi), atrioventrikuluri
dayovneba, agznebis orTograduli gatarebis SeuZlebloba.
// specifikuri (atipiuri) miocitebis avtoritmuloba, sinoatriuli kvanZis
peismeikeruli funqcia, agznebis gavrcelebis didi siCqare (gansakuTrebiT –
atipiur miocitebSi), atrioventrikuluri dayovneba, agznebis retrograduli
gatarebis SeuZlebloba.
/// winagulebisa da parkuWebis morfologiuri integrireba, agznebis
gavrcelebis didi siCqare (gansakuTrebiT – atipiur miocitebSi),
atrioventrikuluri dayovneba, agznebis retrograduli gatarebis
SeuZlebloba.
/// winagulebisa da parkuWebis morfologiuri integrireba, agznebis ormxrivi
gatarebis efeqturoba da siswrafe, hisis konis sincitiuroba.

696. //// riT aris ganpirobebuli sinus-winagulovani (sinoatriuli) kvanZis


pirveli rigis peismeikeroba?
/// mosvenebis potencialis arastabilurobiT da misi swrafi eleqtrotonuri
gavrcelebiT miokardiumis danarCen ubnebze.

146
146
146
/// maRali avtoritmuli aqtivobiT (sincitiumiT) da hisis konis totebSi
agznebis TanmimdevrobiTi gatarebiT.
// maRali avtomaturi depolarizaciuli aqtivobiT (avtoriTmulobiT) gulSi
agznebis gamtari sistemis sxva ubnebis ujredebTan SedarebiT.
/// maRali avtomaturi swrafi depolarizaciul-repolarizaciuli aqtivobiT
winagulSi agznebis gamtari sistemis sxva ubnis ujredebTan SedarebiT.

697. //// ra ganapirobebs sinus-winagulovani kvanZis maRal avtomatur


aqtivobas (avtoriTmulobas)?
// spontanuri diastoluri depolarizaciis ganviTarebis maRali siCqare da
sixSire.
/// spontanuri diastoluri depolarizaciis ganviTarebis maRali siCqare da
dabali sicicabe.
/// spontanuri diastoluri depolarizaciis ganviTarebis dabali zRurbli
da avtomaturi siCqare.
/// spontanuri diastoluri depolarizaciis ganviTarebis maRali albaToba
da misi gavrcelebis maRali saimedoobis faqtori.

698. //// spontanuri neli diastoluri depolarizaciisa da moqmedebis


potencialis neli, aRmavali fazis ganviTarebaSi wamyvan rols asrulebs:
/// kalciumis marTvadi da maRalseleqciuri neli arxebi, romlebic gamtaria
natriumis ionebisTvisac.
// kalciumis naklebseleqciuri neli arxebi, romlebic gamtaria natriumis
ionebisTvisac.
/// natriumis swrafi da potencialdamokidebuli arxebi, romlebic ganvladia
sxva erT- da orvalentiani kaTionebisTvisac.
/// natriumis Jonvadi da dabalseleqciuri forebi, romlebic ganvladia sxva
erT- da orvalentiani kaTionebisTvisac.

699. //// atipuri kardiomiocitebis mosvenebis membranuli potenciali


daaxloebiT -60 mv-ia, kumSvadi kardiomiocitebis umravlesobisTvis ki - -90 mv,
miokardiumis romeli Tvisebis ganmsazRvreli SeiZleba iyos es?
/// sincitiuri Senebis. misi arsia moqmedebis potencialis gadasvla erTi
kardiomiocitidan meoreze.
/// atrioventrikuluri dayovnebis. misi arsi gulis saknebis Tanmimdevruli
da koordinirebuli agzneba da SekumSvaa.
/// gaxangrZlivebuli absoluturi refraqterobis. es Tviseba miokardiums
tetanuri SekumSvisgan icavs.
// avtomatizmis. misi safuZvelia neli diastoluri depolarizacia, riTac
kritikuli donis miRwevisas warmoiqmneba axali moqmedebis potenciali.

147
147
147
700. //// winagulebis atipuri kardiomiocitebiT Sedgenili konebiT (baxmanis,
venkenbaxis, torelis) da winagulebis miokardiumis sincitiumiT agznebis didi
siCqariT gavrceleba ganapirobebs:
/// ekg-ze winagulebis agznebis aucilebel asaxvas (P kbili), miuxedavad
depolarizaciis amplitudisa.
/// ekg-iT winagulebSi agznebis sumaruli gavrcelebis (P kbili) Sesaxeb
msjelobis SeuZleblobas.
/// ekg-ze erTi winagulovani komponentis (P kbilis) arsebobas, romelic
winagulebis sumaruli de- da repolarizaciis amsaxvelia.
// ekg-ze erTi winagulovani kbilis (P kbilis) arsebobas, romelic orive
winagulis sumaruli agznebis amsaxvelia.

701. //// gulis riTmis aCqarebis – taqikardiis mizezi SeiZleba iyos:


// simpaTikuri gavlenebis gaZliereba, noradrenalinis moqmedebiT diastoluri
depolarizaciis siCqaris gazrda (kalciumis neli arxebis aqtivaciiT).
/// vns-is simpaTikuri nawilis gavlenis gaZliereba, monoaminooqsidazis
aqtivobis Semcireba.
/// hipoTalamusis Sua birTvebis gamaaqtivebeli aferentacia simpaTikuri
gangliebidan.
/// vns-is trofotropuli efeqtis gaZliereba da noradrenalinis mediator-
hormonuli moqmedebis inhibirebis moxsna.

702. //// gulis riTmis Senelebis – bradikardiis mizezi SeiZleba iyos:


/// vns-is simpaTikuri nawilis gavlenis gaZliereba, qolinesTerazas aqtivobis
Semcireba.
/// hipoTalamusis Sua birTvebis parasimpaTikuri gangliebidan gamoyofili
acetilqolinis swrafi moqmedeba.
/// vns-is ergotropuli efeqtis gaZliereba da acetilqolinis parakrinuli
moqmedebis inhibirebis moxsna.
// parasimpaTikuri gavlenis gaZliereba, acetilqoliniT diastoluri
depolarizaciis ganviTarebis Seneleba.

703. //// winagulebis atipiuri miocitebisgan Semdgar konebSi:


/// agznebis gavrcelebis saimedoobis faqtori dabalia.
/// agzneba eleqtrotonurad da swrafad vrceldeba.
// agzneba ufro swrafad vrceldeba, vidre winagulebis miokardiumSi.
/// agzneba kaliumis koncentraciis umniSvnelo cvlilebebis SemTxvevaSic ki
ar vrceldeba.

704. //// gulSi agznebis gatarebis siCqare yvelaze dabalia:


/// baxmanis konaSi (dayovneba daaxloebiT 0,05 mwm-ia).

148
148
148
// atrioventrikulur kvanZSi (dayovneba daaxloebiT 0,05 wamia).
/// hisis konis marjvena totis wina fexSi (daaxloebiT 0,03-0,05 m/wm).
/// atrioventrikulur konaSi (daaxloebiTi dayovnebiT 0,03-0,05 mwm).

705. //// agzneba atrioventrikulur kvanZs aRwevs:


/// winagulebis miokardiumis diastolis dasrulebisa da parkuWebSi sisxlis
CaWirxvnis Semdeg.
/// winagulebSi agznebisa da SekumSvis dasrulebamde da parkuWebis sisxliT
avsebis dawyebamde.
// winagulebis miokardiumis SekumSvisa da winagulebidan parkuWebSi sisxlis
CaWirxvnis Semdeg.
/// winagulebis miokardiumis neli SekumSvis dasrulebamde, magram parkuWebSi
sisxlis CaWirxvnamde.

706. //// gulis qvemoT CamoTvlil fiziologiur TvisebaTagan romels ar


ganapirobebs gulSi agznebis gamtari sistema?
/// impulsebis ritmul generacias.
/// winagulebisa da parkuWebis SekumSvaTa koordinirebul Tanmimdevrobas.
/// parkuWebis miocitebis TiTqmis sinqronul SekumSvas.
// gulis ritmis damoukideblobas eqstrakardialuri efeqtebisgan.

707. //// winagulovani eqtrasistolis dros:


/// sinusuri ritmi ar icvleba.
// sinusuri ritmi icvleba.
/// viTardeba eqstrasistolis Semdgomi kompensaciuri pauza.
/// ekg-ze Cndeba riggareSe Q kbili.

708. //// ras asaxaven eleqtrokardiogramaze misi kbilebi?


/// gulis nawilebs Soris agznebis gavrcelebis siCqaris cvalebadobas da
saimedoobas (gulis eleqtrul aqtivobas).
/// gulSi agznebis ritmul generacias (gulis avtoritmul aqtivobas).
/// gulis kumSvadi aqtivobis xarisxs (gulis eleqtromeqanikur aqtivobas).
// gulis calkeuli ubnebis agznebis xarisxs da xangrZlivobas (gulis
eleqtrul aqtivobas).

709. //// ras asaxaven eleqtrokardiogramaze kbilTaSorisi intervalebi?


/// gulis calkeuli ubnebis agznebadobis xarisxs.
// gulis calkeul ubnebs Soris agznebis gatarebis siCqares.
/// gulSi eleqtromeqanikuri procesebis SeuRlebis xarisxs.
/// gulis eqstrakardiuli ritmis cvalebadobas.

149
149
149
710. //// ras warmoadgens eleqtrokardiogramis komponenti – segmenti?
/// vilsonis ganxrebSi komponenti - segmenti identuria komponent –
intervalisa.
/// mrudis yvela ubani, romelic izodadebiT da izouaryofiT kbilebs
Sorisaa, segments warmoadgens.
// mrudis monakveTs – erTi kbilis dasrulebidan momdevno kbilis dawyebamde.
mrudis es nawili normaSi izoeleqtrul (nulovan) xazzea.
/// mrudis monakveTs – erTi kbilis dasaswyisidan momdevno kbilis
dasasrulamde. mrudis es nawili normaSi izoeleqtrul (nulovan) xazzea.

711. //// eleqtrokardiogramis romeli monakveTi Seesabameba gulis mosvenebis


periods da ra xdeba am dros?
/// TP intervali. am dros gulis saerTo pauzaa da gulis saknebi ivseba
sisxliT.
// TP segmenti. am dros gulis saerTo pauzaa da gulis saknebi ivseba sisxliT.
/// PP intervali. am dros gulis diastolaa da igi ivseba sisxliT.
/// RR intervali. am dros gulis saerTo pauzaa da igi mWirxnavi moqmedebiT
icleba sisxlisgan.

712. //// eleqtrokardiogramis standartuli meTodiT registraciisas


winagulebis repolarizacia ar fiqsirdeba. amis ZiriTadi mizezi isaa, rom:
/// winagulebis repolarizaciis amplituda Zalian dabalia.
/// winagulebis repolarizacia pasiuri procesia da emTxveva parkuWebis
repolarizacias.
// es procesi droSi emTxveva parkuWebis depolarizacias.
/// es procesi drosa da sivrceSi emTxveva parkuWebis repolarizacias.

713. //// eleqtrokardiogramis yvelaze cvalebadi komponentia:


/// TP segmenti.
/// RR intervali.
// T kbili.
/// TP intervali.

714. //// gulis kunTis repolarizacia iwyeba iq, sadac:


// depolarizacia ukve dasrulda.
/// agznebdobis xarisxi yvelaze dabalia.
/// depolarizacias yvelaze maRali zRurbli aqvs.
/// wina repolarizacia ufro adre damTavrda.

715. //// ra darRvevaze SeiZleba vifiqroT eleqtrokardiogramaze QRS


kompleqsis gaxangrZlivebisas?

150
150
150
/// mxolod hisis konis marjvena fexis dazianebaze.
/// mxolod hisis konis marcxena fexis wina totis dazianebaze.
// parkuWSida gamtareblobis darRvevaze.
/// mxolod atrioventrikuluri dayovnebis gaxangrZlivebaze.

716. //// rogor SeiZleba eleqtrokardiogramis mixedviT gamoiTvalos gulis


muSaobis sixSire (pulsi) wuTSi?
// pulsi = 60 wm / PP intervalis xangrZlivoba (wm).
/// pulsi = 60 wm / PQ intervalis xangrZlivoba (wm).
/// pulsi = 60 wm / P kbilis xangrZlivoba (wm).
/// pulsi = 60 wm / PR intervalis xangrZlivoba (wm).

717. //// eleqtrokardiogramis romeli intervalis araTanabroba miuTiTebs,


ZiriTadad, gulis muSaobis arariTmulobaze (ariTmiaze)?
/// PQ intervalis.
/// QS intervalis.
/// TP intervalis.
// PP (RR) intervalis.

718. //// gulSi aRmocenebuli da gavrcelebuli eleqtruli potencialebis


registraciisaTvis potencialis gamoyvanas ar axdenen:
/// kidurebidan (bipolaruli meTodiT).
/// kidurebidan (unipolaruli meTodiT).
// erT-erTi kiduridan da gulmkerdis zedapiridan erTdroulad (bipolaruli
meTodi).
/// gulmkerdis zedapiridan (unipolaruli meTodiT).

719. //// eleqtrokardiogramis registraciis standartuli bipolaruli


gamoyvanebia:
// I – marjvena xeli – marcxena xeli
II – marjvena xeli – marcxena fexi
III – marcxena xeli – marcxena fexi.
/// I – marjvena xeli – marcxena xeli
II – marjvena xeli – marcxena fexi
III – marcxena xeli – marjvena fexi.
/// I – marjvena xeli – marcxena xeli
II – marjvena xeli – marjvena fexi
III – marcxena xeli – marjvena fexi.
/// I – marjvena xeli – marcxena fexi
II – marjvena xeli – marcxena xeli
III – marcxena xeli – marcxena fexi.
151
151
151
720. //// eleqtrokardiogramis registraciis unipolaruli (kidurebis)
gamoyvanebia:
/// marjvena xeli – avH
marcxena xeli – avH
marcxena fexi – avL.
/// marjvena xeli – avR
marcxena xeli – avL
marjvena fexi – avF.
// marjvena xeli – avR
marcxena xeli – avL
marcxena fexi – avF.
/// marjvena xeli – avR
marjvena fexi – avL
marcxena fexi – avF.

721. //// rogoria eleqtrokardiogramaze II standartul ganxraSi parkuWovani


Q da R kbilebis Tanafardoba?
/// Q / R = 1/3.
// Q / R = 1/4.
/// Q / R = 1,3.
/// Q / R = 4/1.

722. //// rogoria eleqtrokardiogramaze II standartul ganxraSi


izodadebiTi kbilebis amplitudis Tanafardoba?
// P / T / R = 1 / 3 / 9.
/// P / T / R = 1 / 5 / 3.
/// P / T / R = 1 / 0,5 / 4,5.
/// P / T / R = 1 / 9 / 3.

723. //// ras ewodeba gulis eleqtruli RerZi?


/// pirobiT xazs, romelic aerTebs yovel mocemul momentSi potencialTa
yvelaze mcire sxvaobis mqone or wertils miokardiumSi.
// pirobiT xazs, romelic aerTebs yovel mocemul momentSi potencialTa
yvelaze didi sxvaobis mqone or wertils miokardiumSi.
/// pirobiT xazs, romelic aerTebs yovel mocemul momentSi or izoeleqtrul
wertils miokardiumSi.
/// pirobiT xazs, romelic aerTebs yovel mocemul momentSi potencialTa
yvelaze metad avtoritmul or wertils miokardiumSi.

152
152
152
724. //// elqtrokardiogramaze parkuWis eleqtruli sistola ramdenime
kbiliTaa warmodgenili, xolo winagulebis eleqtruli sistola – mxolod P
kbiliT. qvemoT CamoTvlilTagan romeli mizezi ar xsnis amas?
/// parkuWis eleqtruli sistola ufro xangrZlivia (0,33 wm), vidre winagulis
(0,1 wm).
/// parkuWSi agznebis gamtari sistemis boWkoebiT agzneba 5-jer ufro swrafad
tardeba, vidre sincitiumiT, rac ganapirobebs parkuWis sxvadasxva midamos
miocitebis araerTdroul depolarizacias.
/// eleqtrokardiogramaze parkuWis repolarizaciis fazac aisaxeba
(gansxvavebiT winagulebisgan), radgan mas gulis saerTo mosvenebis periodi
mosdevs.
// eleqtuli da meqanikuri procesebi parkuWebSi ufro SeWirxnulia, vidre
winagulebSi.

725. //// rogoria eleqtro- da fonokardiografiuli Tanxvedra gulis I -


sistolur tonTan mimarTebaSi?
// fonokardiogramaze gulis I sistoluri tonis amsaxveli oscilaciis
centraluri nawili TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis S kbils .
/// fonokardiogramaze gulis I sistoluri tonis amsaxveli oscilaciis
centraluri nawili TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis Q kbils.
/// fonokardiogramaze gulis I sistoluri tonis amsaxveli oscilaciis
centraluri nawili TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis T kbils.
/// fonokardiogramaze gulis I sistoluri tonis amsaxveli oscilaciis
centraluri nawili TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis P kbils.

726. //// rogoria eleqtro- da fonokardiografiuli Tanxvedra gulis II -


diastolur tonTan mimarTebaSi?
/// fonokardiogramaze gulis II diastoluri tonis amsaxveli oscilacia
TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis T kbilis dasawyiss.
// fonokardiogramaze gulis II diastoluri tonis amsaxveli oscilacia
TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis T kbilis dasasruls.
/// fonokardiogramaze gulis II diastoluri tonis amsaxveli oscilacia
TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis S kbils.
/// fonokardiogramaze gulis II diastoluri tonis amsaxveli oscilacia
TiTqmis emTxveva eleqtrokardiogramis P kbils.

727. //// sad aris orkaredi da samkaredi sarqvlebis muSaobis amsaxveli


tonis saukeTeso mosasmeni wertili?
/// orkaredis – V neknTaSua sivrceSi, sternaluri xazidan marcxniv;
samkaredis – maxvilisebri morCis bolos.

153
153
153
/// orkaredis – V neknTaSua sivrceSi, laviwSua xazidan marcxniv; samkaredis –
sternaluri xazidan marcxniv.
// orkaredis – V neknTaSua sivrceSi, laviwSua xazidan marcxniv; samkaredis –
maxvilisebri morCis bolos.
/// orkaredis – maxvilisebri morCis bolos; samkaredis – V neknTaSua
sivrceSi, laviwSua xazidan marcxniv.

728. //// ratom ar moismineba auskultaciurad III da IV tonebi?


// es tonebi ar ukavSirdeba gulis sarqvlovani aparatis muSaobas.
/// es tonebi ukavSirdeba mxolod sarqvlovani aparatis muSaobas.
/// es tonebi ukavSirdeba gulis sarqvlebis gaRebas da gulSida hemodinamikis
eleqtruli gamovlinebaa.
/// es tonebi ukavSirdeba mxolod naxevarmTvarisebri sarqvlebis gaRebas da
dabalsixSirulia.

729. //// emTxveva Tu ara gulis tonebis saukeTesod mosasmeni wertilebi maT
warmoqmnaSi monawile elementebis topografiul mdebareobas?
/// emTxveva I da II tonebisTvis.
// ar emTxveva.
/// emTxveva mxolod I tonisaTvis.
/// ar emTxveva mxolod I tonisaTvis.

730. //// gulis mosmenadi (auskultaciuri) tonebia:


/// I – sistoluri - toni – yru, dabali da xanmokle.
II - diastoluri - toni – maRali da xangrZlivi.
/// I - diastoluri - toni – yru, dabali da xangrZlivi.
II - sistoluri - toni – maRali da xanmokle.
// I - sistoluri - toni – yru, dabali da xangrZlivi.
II - diastoluri - toni – maRali da xanmokle.
/// I – sistoluri - toni – mkafio da xangrZlivi.
II - diastoluri - toni – maRali da xanmokle.

731. //// adamianis sxeulis qsovilebSi gatarebuli eleqtrodenis mimarT


eleqtruli winaRobis registraciis meTods ewodeba:
/// integraluri reografiis meTodi, romelsac iyeneben gulis
avtoriTmulobis Sesafaseblad.
// integraluri reografiis meTodi, romelsac iyeneben sisxlis sistoluri
moculobis gansazRvrisaTvis.
/// integraluri reografiis meTodi, romelsac iyeneben gulidan gadasrolili
sisxlis sisxlZarRvebSi moZraobis siCqaris Sesafaseblad.

154
154
154
/// integraluri reografiis meTodi, romelsac iyeneben sisxlZarRvTa did da
mcire wreSi winaRobis Sesafaseblad.

732. //// ras asaxavs marcxena parkuWis mier sistolis dros gadasrolili
sisxliT gamowveuli arteriuli pulsacia – arteriuli pulsi?
/// mxolod gulis ritms da sisxlis gandevnis siCqaris sidides.
/// mxolod gulis ritms da sistoluri moculobis sidides.
// gulis ritms, sisxlis gandevnis siCqares da sistoluri moculobis sidides.
/// gulis ritms, sisxlis gandevnis siCqares da wuTmoculobis sidides.

733. //// risgan Sedgeba gulis periferiuli refleqsis refleqsuri rkali?


/// Rru venebis kedlebSi gaWimvis receptorebidan wamosuli eferentebi,
miokardiumis intramuruli kvanZebis CarTuli neironebi, koronaruli
sisxlZarRvebis eferentuli neironebi.
// miokradiumisa da koronarebis gaWimvis receptorebidan wamosuli
aferentebi, miokardiumis intramuruli kvanZebis CarTuli neironebi,
miokardiumisa da koronarebis gluv kunTebTan mimavali eferentuli neionebi.
/// miokardiumisa da koronarebis gaWimvis receptorebidan wamosuli
aferentebi, CarTuli neironebi centralur nervul sistemaSi, miokardiumisa
da koronarebis eferentuli neironebi.
/// aortisa da saZile arteriis gaWimvis receptorebidan Camosuli aferentebi,
CarTuli neironebi centralur nervul sistemaSi, miokardiumis eferentuli
neironebi.

734. //// gulis regulaciis romel meqanizms miekuTvneba frank-


starlingis "gulis kanoni"?
/// ujredTaSorisi urTierTobis avtoregulacias.
// regulaciis ujredSida meqanizmebs.
/// gulSida periferiul refleqsebs.
/// eqstrakardialuri regulaciis meqanizms.

735. //// anrepis efeqti niSnavs, rom parkuWebis miokardiumis SekumSvis


Zala matulobs:
/// arteriul sistemaSi winaaRmdegobis dacemis proporciulad.
// arteriul sistemaSi winaaRmdegobis matebis proporciulad.
/// miT ufro, rac ufro meti sisxli miedineba diastolis dros venebidan
gulSi.
/// miT ufro, rac ufro naklebi sisxli miedineba diastolis dros
venebidan gulSi.

155
155
155
736. //// intrakardialur saregulacio meqanizmebs miekuTvneba yvela
CamoTvlili, garda erTisa:
/// ujredSida regulaciis meqanizmebi.
/// gulSida periferiul refleqsebi.
// regulaciis interneironuli da humoruli meqanizmebi.
/// ujredTaSorisi urTierTobis regulacia.

737. //// ra xangrZlivobiT moqmedebs gulze Vagus-is daboloebebSi


warmoqmnili acetilqolini da ratom?
/// xanmokled, vinaidan swrafad iSleba antiqolinesTerazuli
nivTierebebiT.
/// xangrZlivad, vinaidan Zalian nela iSleba.
// xanmokle vadiT, vinaidan swrafad iSleba ferment qolinesTeraziT.
/// xangrZlivad, vinaidan qolinoreceptorTan qmnis mtkice kavSirs.

738. //// ra xangrZlivobiT moqmedebs gulze Sympathicus-is mediatori


noradrenalini da ratom?
// xangrZlivad, vinaidan monoaminooqsidazis mier nela iSleba.
/// xangrZlivad, vinaidan swrafad iSleba.
/// xangrZlivad, vinaidan adrenoreceptorTan qmnis sust kavSirs.
/// xangrZlivad, vinaidan swrafad iSleba ezerinis gavleniT.

739. //// cTomil nervs, urTierTqmedebs ra gulSida saregulacio


meqanizmebTan, SeuZlia gamoiwvios gulis moqmedebis:
// rogorc Sekaveba, ise gaZliereba; axdens arteriuli sistemis
sisxlsavseobis adekvatur regulacias.
/// mxolod Sekaveba; axdens arteriuli sistemis sisxlsavseobis
adekvatur regulacias.
/// mxolod gaZliereba; axdens arteriuli sistemis sisxlsavseobis
adekvatur regulacias.
/// rogorc Sekaveba, ise gaZliereba; axdens arteriuli sistemis
sisxlsavseobis araadekvatur regulacias.

740. //// aortis rkalSi da saZile arteriis gantotvis midamoSi


arsebuli presoreceptorebis bunebrivi gamRizianebelia:
/// sisxlis qimiuri cvlilebebi.
/// sisxlis temperaturis cvlilebebi.
/// sisxlis reologiuri Tvisebebi.
// sisxlZarRvis kedlis gaWimva wnevis matebisas.

156
156
156
741. //// sad arian moTavsebuli gulis cTomili nervis meore neironis
sxeulebi?
/// mogrZo tvinSi da gulSi.
/// zurgis tvinSi da winagulebSi.
/// vegetatur vertebralur gangliebSi.
// gulis intramurul gangliebSi.

742. //// ra gavlenas axdens simpaTikuri nervi gulze?


/// axasiaTebs uaryofiTi baTmo-, dromo- da inotropuli efeqti.
/// axSirebs, aZlierebs SekumSvis Zalas, zrdis agznebadobas, aCqarebs agznebis
gatarebas, iwvevs hiperpolarizacias (anu dadebiTi dromo- da inotropuli
efeqti).
// axasiaTebs dadebiTi qrono-, baTmo-, dromo- da inotropuli efeqti.
/// axasiaTebs dadebiTi qrono-, baTmo- da uaryofiTi dromo- da inotropuli
efeqti.

743. //// rogor gavlenas axdens cTomili nervi gulze?


/// axasiaTebs dadebiTi baTmo-, dromo- da inotropuli efeqti.
/// axSirebs, aZlierebs SekumSvis Zalas, zrdis agznebadobas, aCqarebs agznebis
gatarebas, iwvevs hiperpolarizacias (anu dadebiTi dromo- da inotropuli
efeqti).
// axasiaTebs uaryofiTi qrono-, baTmo-, dromo- da inotropuli efeqti.
/// axasiaTebs dadebiTi qrono-, baTmo- da uaryofiTi dromo- da inotropuli
efeqti.

744. //// cTomili nervis erTi da igive ZaliT gaRizianebisas razea


damokidebuli misi moqmedebis xasiaTi gulze?
/// cns-is mdgomareobaze.
/// arteriul wnevaze da hematokritze.
// gulisa da koronarebis sisxlsavseobis xarisxze.
/// simpaTikuri nervis tonusze.

745. //// gulis moqmedebis Sefasebis ra maCveneblebs iyeneben?


// qrono-, ino-, baTmo- da dromotropul efeqtebs.
/// qrono-, ino-, veqtor- da dromotropul efeqtebs.
/// qrono-, ino-, dromo- da antidromotoropul efeqtebs.
/// qrono-, ino-, orTo- da dromotropul efeqtebs.

746. //// romeli refleqsebis saerTo saboloo gzas warmoadgens gulis


intramuruli eferentuli neironebi?
/// mxolod eqstrakardialuri refleqsebisaTvis.

157
157
157
/// mxolod intrakardialuri refleqsebisaTvis.
// eqstra- da intrakardialuri refleqsebisaTvis.
/// mxolod somaturi refleqsebisaTvis.

747. //// ras iwvevs gulze cTomili nervis gavlenis gamoTiSva (denervaciiT
an atropinis moqmedebiT)?
/// asistolias.
/// bradikardias.
// taqikardias.
/// ar axdens gavlenas.

748. //// ras iwvevs gulze orive Vagus-is da orive Sympathicus-is gadakveTa?
/// araviTar cvlilebas.
/// asistolias.
// taqikardias.
/// avtoritmulobis darRvevas.

749. //// gulis intramuruli gangliebis eferentuli neironebi:


// aris qolin- da adrenerguli.
/// aris mxolod qolinerguli.
/// aris mxolod adrenerguli.
/// maTi qemotropuloba diferencirebuli ar aris.

750. //// romeli receptorebis stimulaciazea damokidebuli


kardiomiocitebze kateqolaminebis moqmedebis efeqti?
/// alfa-qolinoreceptorebis stimulaciaze.
// beta-adrenoreceptorebis stimulaciaze.
/// alfa- da beta-adrenoreceptorebis stimulaciaze.
/// miu-qolinoreceptorebis blokirebaze.

751. //// romel refleqsur gavlenas warmoadgens danini-aSneris refleqsi?


/// cTomili nervis mxolod uaryofiT paTotropul gavlenas.
/// cTomili nervis pirobiT-refleqsur gavlenas.
// cTomili nervis Semakavebel gavlenas.
/// cTomili nervis mxolod uaryofiT inotropul gavlenas.

752. //// winagulebis miocitebSi modinebuli sisxliT maTi gaWimvisas


sinTezirdeba:
// atriopeptidi - adunebs nawlavebis da wvrili sisxlZarRvebis gluvkunTovan
ujredebs, amcirebs sisxlis arteriul wnevas.

158
158
158
/// atriolipidi - adunebs bronqebis da wvrili sisxlZarRvebis gluvkunTovan
ujredebs, aregulirebs arteriul wnevas.
/// atriopeptidi - adunebs venulebis gluv muskulaturas, xels uwyobs
arteriuli wnevis SenarCunebas.
/// atriopeptidi - axasiaTebs vazokonstriqciuli da Trombolizuri moqmedeba,
aregulirebs arteriul wnevas.

753. //// ra gansazRvravs miokardiumis SekumSvis Zalas?


// miokardiumis gaWimvis xarisxi/gulis sisxliT avsebis xarisxi
(pirdapirproporciulad) da sisxlis wneva arteriul sistemaSi –
winaaRmdegoba (pirdapirproporciulad).
/// miokardiumis gaWimvis xarisxi/gulis sisxliT avsebis xarisxi
(pirdapirproporciulad) da arteriul sisxlZarRvTa drekadoba
(ukuproporciulad).
/// miokardiumis gaWimvis xarisxi/gulis sisxliT avsebis xarisxi
(ukuproporciulad) da sisxlis wneva arteriul sistemaSi – winaaRmdegoba
(pirdapirproporciulad).
/// miokardiumis gaWimvis xarisxi/gulis sisxliT avsebis xarisxi
(ukuproporciulad) da sisxlis wneva arteriul sistemaSi – winaaRmdegoba
(ukuproporciulad).

754. //// ra ganapirobebs gulis kumSviTi aqtivobis cvlilebiT arteriuli


sistemis sisxlsavseobis da, Sesabamisad, masSi arteriuli wnevis adekvatur
Secvlas mxolod `gadaxris principiT~?
/// aortis rkalisa da saZile arteriebis qemoreceptorebSi warmoqmnili
signalebiT gamowveuli sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis
cvalebadoba (uaryofiTi ukukavSiris principiT).
// aortis rkalisa da saZile arteriebis baroreceptorebSi warmoqmnili
signalebiT gamowveuli sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis
cvalebadoba (uaryofiTi ukukavSiris principiT).
/// mxolod saZile arteriebis baroreceptorebSi warmoqmnili signalebiT
gamowveuli sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis cvalebadoba
(uaryofiTi ukukavSiris principiT).
/// aortis rkalisa da saZile arteriebis baroreceptorebSi warmoqmnili
signalebiT gamowveuli sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis
cvalebadoba (dadebiTi ukukavSiris principiT).

755. //// marjvena winagulSi Rru venebis SerTvis adgilas arsebuli


refleqsogenuri zonis gaWimvis receptorebis gaRizianeba (gulis zomieri
sisxlsavseobis pirobebSi) iwvevs marcxena parkuWis miokardiumis SekumSvis

159
159
159
gaZlierebas. rogori tipis refleqsebiT da ra mizniT xorcieldeba es
reaqciebi?
/// eqtrakardialuri periferiuli refleqsebiT; arteriuli sistemis
sisxlsavseobis stabilurobis mizniT.
/// gulSida cenraluri refleqsebiT; arteriuli sistemis sisxlsavseobis
stabilurobis mizniT.
/// gulSida periferiuli refleqsebiT; arteriuli da venuri sistemis
sisxlsavseobis stabilurobis mizniT.
// gulSida periferiuli refleqsebiT; arteriuli sistemis sisxlsavseobis
stabilurobis mizniT.

756. //// gulis sisxliT maRali avsebis, aortis SesarTavsa da koronarebSi


maRali wnevis pirobebSi marjvena winagulis refleqsogenuri zonis gaWimvis
receptorebis gaRizianeba:
/// Trgunavs miokardiumis kumSvad aqtivobas, mcirdeba aortaSi gadasrolili
sisxlis raodenoba, Sesabamisad - gaadvilebulia gulTan sisxlis midineba
venebiT.
// Trgunavs miokardiumis kumSvad aqtivobas, mcirdeba aortaSi gadasrolili
sisxlis raodenoba, Sesabamisad - gaZnelebulia gulTan sisxlis midineba
venebiT.
/// Trgunavs miokardiumis kumSvad aqtivobas, magram izrdeba aortaSi
gadasrolili sisxlis raodenoba.
/// zrdis miokardiumis kumSvad aqtivobas, magram amcirebs SekumSvebis
sixSires, riTac inarCunebs wuTSi gadasrolili sisxlis moculobas.

757. //// ras gulisxmobs gulis moqmedebis regulirebis e.w. homeometruli


meqanizmi?
/// uaryofiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
ucvlelobis fonze.
/// uaryofiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
cvlilebis fonze.
// dadebiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
ucvlelobis fonze.
/// dadebiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
cvlilebis fonze.

758. //// ras gulisxmobs gulis moqmedebis regulirebis e.w. heterometruli


meqanizmi?
// dadebiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
matebis proporciulad.

160
160
160
/// dadebiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
matebis ukuproporciulad.
/// uaryofiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
matebis proporciulad.
/// uaryofiT dromotropul efeqts miokardiumis boWkoebis sawyisi sigrZis
matebis ukuproporciulad.

759. //// gulis saknebisa da koronaruli sisxlZarRvebis sisxliT


arasakmarisi avsebisas (dabali sisxlsavseobisas):
/// izrdeba miokardiumis kumSvadi aqtivoba, Tumca wuTmoculoba mcirdeba,
rac uzrunvelyofs arteriuli sistemis sisxliT arasruli avsebisa da
arteriuli wnevis dacemis Tavidan acilebas.
// izrdeba miokardiumis kumSvadi aqtivoba da sistoluri moculoba
(normalurTan SedarebiT), rac uzrunvelyofs arteriuli sistemis sisxliT
arasruli avsebisa da arteriuli wnevis dacemis Tavidan acilebas.
/// izrdeba miokardiumis kumSvadi aqtivoba da sistoluri moculoba
(normalurTan SedarebiT), Tumca ver uzrunvelyofs arteriuli sistemis
sisxliT arasruli avsebisa da arteriuli wnevis SenarCunebas.
/// izrdeba miokardiumis avtoriTmuloba, rac sakmarisi ar aris arteriuli
sistemis sisxliT normaluri avsebisaTvis da arteriuli wnevis
SenarCunebisaTvis

760. //// rogoria cTomili nervis totebiT gulis inervaciis upiratesi


lokalizacia?
// marjvena toti ainervirebs upiratesad sinoatriul kvanZs, marcxena ki –
atrioventrikulur kvanZs.
/// marjvena toti ainervirebs upiratesad atrioventrikulur kvanZs, marcxena
ki – sinoatriul kvanZs.
/// marjvena toti ainervirebs upiratesad atrioventrikulur kvanZs, marcxena
ki – hisis konas.
/// marjvena toti ainervirebs upiratesad sinoatriul kvanZs, marcxena ki –
purkinies calkeul boWkoebs.

761. //// romel nervul centrs axasiaTebs centraluri tonusi anu mudmivi
gavlena gulze?
/// simpaTikuri nervis centrs.
/// metasimpaTikur nervul centrs.
/// hipoTalamus-limbur centrs.
// cTomili nervis cetrs.

161
161
161
762. //// ra warmoadgens gulze cTomili nervis urTierTsapispiro (rogorc
Semakavebeli, aseve gamaZlierebeli) gavlenis struqturul safuZvels?
/// is rom, cTomili nervis postgangliuri neironi warmoadgens saerTo
saboloo gzas (rgols) simpaTikuri pregangliuri neironisTvis da gulSida
nervul sistemaSi warmoqmnili impulsebisTvis.
/// is rom, cTomili nervis postgangliuri neironi warmoadgens saerTo
saboloo gzas (rgols) simpaTikuri da parasimpaTikuri postgangliuri
neironebisTvis .
// is rom, cTomili nervis postgangliuri neironi warmoadgens saerTo
saboloo rgols cTomili nervis pregangliuri boWkoebiT mosuli da
gulSida nervul sistemaSi warmoqmnili impulsebisaTvis.
/// is rom, cTomili nervis pregangliuri neironi SesaZlebelia iyos
qolinergulic da adrenergulic da gansxvavebulad reagirebdes gulSida
nervul sistemaSi generirebul agznebaze.

763. //// ra ganapirobebs cTomili nervis centraluri tonusis SenarCunebas?


/// mxolod refleqsogenuri zonebis receptorebidan mosuli impulsebi,
agreTve, sisxlSi arsebuli qimiuri faqtorebi (magaliTad, adrenalini) da
ionebis gazrdili koncentracia (magaliTad, kalciumi).
// refleqsuri gavlenebi, romlebic masTan modis sxvadasxva receptoridan,
gansakuTrebiT – aortis rkalidan da karotiduli sinusidan, agreTve,
sisxlSi arsebuli qimiuri faqtorebi (magaliTad, adrenalini) da ionebis
gazrdili koncentracia (magaliTad, kalciumi).
/// mxolod humoruli gamRizianeblebi, romlebic moqmedeben centralur
receptorebze, ZiriTadad, sisxlSi arsebuli qimiuri faqtoriT (magaliTad,
adrenalini) da ionebis gazrdili koncentraciiT (magaliTad, kalciumi).
/// refleqsuri gavlenebi, romlebic masTan modis mxolod cTomili nervis
centris zemoT mdebare cns-is doneebidan, agreTve, sisxlSi arsebuli qimiuri
faqtorebi (magaliTad, adrenalini) da ionebis gazrdili koncentracia
(magaliTad, kalciumi).

764. //// riT aixsneba orive Vagus-is da orive Symphaticus-is gadakveTis Semdeg
ganviTarebuli taqikardia?
/// simpaTikuri nervis mudmivi tonuri Semakavebeli gavlenis gamoTiSviT.
/// cTomili da simpaTikuri nervebis urTierTSeTanxmebuli tonuri moqmedebis
gamoTiSviT.
// cTomili nervis mudmivi Semakavebeli gavlenis gamoTiSviT.
/// nervebis gadakveTis adgilidan kardioaqtiuri nivTierebebis gamoyofiT.

162
162
162
765. //// hemodinamikis romel parametrs gansazRvravs mniSvnelovnad
sisxlZarRvTa sumaruli ganivkveTi da rogoria am parametris damokidebuleba
sumarul ganivkveTTan?
/// moculobiT siCqares; ukuproporciuli.
/// moculobiT siCqares; pirdapirproporciuli.
// xazovan siCqares; ukuproporciuli.
/// xazovan siCqares; pirdapirproporciuli.

766. //// sisxlZarRvTa sistemis romeli tipis sisxlZarRvebSia yvelaze


dabali xazovani siCqare, wneva?
/// kapilarebSi, aortaSi.
/// kapilarebSi, wvril arteriebSi.
// kapilarebSi, Rru venebSi.
/// kapilarebSi, arteriebSi.

767. //// parkuWebis mier sisxlis gandevnisas ganviTarebuli energiis ra


procenti ixarjeba sisxlis moZraobaze arteriolebsa da kapilarebSi da raze
miuTiTebs es faqti?
// 85%; arteriolebis rezistentobaze.
/// 85%; kapilarebis rezistentobaze.
/// 85%; arteriolebis elastiurobaze.
/// 85%; kapilarebis elastiurobaze.

768. //// sisxlZarRvTa sistemis romel nawilSi da ratom cvalebadobs


sisxlis dinebis xazovani da moculobiTi siCqare ganuwyvetliv?
/// arteriebSi, maTi kedlis elastiurobis gamo.
/// kapilarebSi, arteriolebis tonusis cvalebadobis gamo.
/// venebSi, sisxlis nakadis cvalebadobis gamo.
// gulTan axlos, arteriebSi, sisxlis nakadis pulsuri xasiaTis gamo.

769. //// ra ewodeba arteriuli pulsis Canawers da ras ukavSirdeba misi


fazebi?
/// sfigmograma; arteriis kedlis tonusis cvalebadobas.
// sfigmograma; arteriuli wnevisa da Sesabamisad arteriis kedlis gaWimvis
xarisxis cvalebadobas.
/// flebograma; arteriuli wnevisa da Sesabamisad arteriis kedlis gaWimvis
xarisxis cvalebadobas.
/// flebograma; arteriis kedlis tonusis cvalebadobas.

770. //// damokidebulia Tu ara pulsuri talRis gavrcelebis siCqare


sisxlis moZraobis siCqareze?

163
163
163
// ara; pulsuri talRis gavrcelebis siCqare bevrad aRemateba sisxlis
moZraobis siCqares.
/// ara; pulsuri talRis gavrcelebis siCqare naklebia sisxlis moZraobis
maqsimalur siCqareze arteriebSi.
/// damokidebulia; rac metia sisxlis moZraobis siCqare, miT swrafad
vrceldeba arteriuli pulsi.
/// damokidebulia; sisxlis moZraobis siCqare arteriuli pulsis gavrcelebis
siCqaris ukuproporciulia.

771. //// rodis iqneboda saSualo dinamikuri wneva daaxloebiT sistolur da


diastolur wnevaTa saSualo ariTmetikulis toli?
/// arasdros.
// arteriul sistemaSi wnevis sistoluri matebisa da diastoluri klebis
xangrZlivobaTa tolobis dros.
/// sisxlZarRvTa sistemaSi wnevis pulsuri meryeobis ararsebobis dros.
/// gulidan sisxlis uwyveti dinebis dros.

772. //// arteriebSi wneva mudmivad meryeobs – pulsirebs (garkveul saSualo


donesTan SedarebiT):
/// mxolod gulis muSaobis fazebis monacvleobis Sesabamisad.
/// mxolod sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis cvlilebisas.
// gulis muSaobis fazebis, sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis,
sunTqvis fazebis perioduli cvlilebis Sesabamisad.
/// mxolod gulisa da sunTqvis fazebis monacvleobis Sesabamisad.

773. //// romeli tipis sixlZarRvebSi registrirdeba wnevis pulsuri meryeoba


da ras udris igi normaSi?
/// mxolod rezistiuli tipis sisxlZarRvebSi; 35-50 mmHg.
// mxolod elastiuri tipis sisxlZarRvebSi; 35-50 mmHg.
/// mxolod rezistiuli tipis sisxlZarRvebSi; 20-30 mmHg.
/// mxolod elastiuri tipis sisxlZarRvebSi; 20-30 mmHg.

774. //// erTnairia Tu ara wnevis pulsuri meryeobis amplituda arteriul


sisxlZarRvebSi?
/// gulTan axlos maqsimaluria, Semdeg TandaTan mcirdeba da kapilarebSi
qreba.
// gulTan axlos maqsimaluria, Semdeg TandaTan mcirdeba da arteriolebSi
qreba.
/// arteriuli tipis yvela sisxlZarRvSi erTnairia, xolo venur
sisxlZarRvebSi saerTod ar aRiniSneba
/// wvril arteriebsa da arteriolebSi maqsimaluria, xolo Semdeg qreba.
164
164
164
775. //// ras Seesabameba wnevis matebisa da klebis xangrZlivoba (daaxloebiT)
gulTan axlos msxvil arteriebSi?
/// winagulis sistolisa da diastolis xangrZlivobas.
/// parkuWis sistolisa da winagulis diastolis xangrZlivobas.
// parkuWis sistolisa da diastolis xangrZlivobas.
/// parkuWis sistolisa da saerTo pauzis xangrZlivobas.

776. //// auskultaciuli meTodiT wnevis gazomvis korotkovis tonebi ismis


vidre manJetSi haeris wneva sisxlZarRvSi arsebul sistolur wnevaze
naklebia, magram metia diastolur wnevaze. razea damokidebuli am tonebis
raodenoba da ramdeni SeiZleba iyos igi ricxobrivad?
// tonebis raodenoba damokidebulia manJetidan haeris gamoSvebis
(dekompresiis) siCqareze da ricxobrivad igi imdeni iqneba, ramdenjerac
moxdeba mxris arteriaSi wnevis sistoluri mateba, manJetSi haeris wnevis
diastolur wnevasTan gaTanabrebamde.
/// tonebis raodenoba damokidebulia manJetidan haeris gamoSvebis
(dekompresiis) siCqareze da ricxobrivad igi imdeni iqneba, ramdenjerac
moxdeba mxris arteriaSi wnevis sistoluri mateba.
/// tonebis raodenoba ganisazRvreba gulis muSaobis sixSiriT.
/// tonebis raodenoba ganisazRvreba sistoluri wnevis sididiT.

777. //// arCeven funqcionirebadi kapilarebis or saxes:


/// magistralurs (umokles gzas arteriolebsa da venulebs Soris) da
kapilarul qsels (magistraluri kapilaris venuri bolodan gamomaval
gantotebebs).
/// magistralurs (umokles gzas arteriolebsa da venulebs Soris) da
`morige~ kapilarebs.
/// `morige~ magistralur kapilarebs, arterio-venur anastomozebs da
kapilarul Suntebs.
// magistralurs (umokles gzas arteriolebsa da venulebs Soris) da
kapilarul qsels (magistraluri kapilaris arteriuli da venuri boloebis
damakavSirebel gantotebebs).

778. //// arterio-venuri anastomozebi warmoadgenen:


// arteriolebsa da venebs Soris umokles gzas, romlebic Cveulebriv
pirobebSi daketilia da funqcionirebisas asruleben Suntebis rols.
/// arteriebsa da venebs Soris umokles gzas, romlebic Cveulebriv pirobebSi
daketilia da funqcionirebisas asruleben Suntebis rols.
/// arteriolebsa da venebs Soris umokles gzas, romlebic mudmivad Riaa da
asruleben Suntebis rols.

165
165
165
/// arteriebsa da venebs Soris umokles gzas, romlebic mudmivad Riaa da
asruleben Suntebis rols.

779. //// romel sisxlZarRvebs uwodeben tevad sisxlZarRvebs da ratom?


/// msxvil venebs, radgan maTi kedeli elastiuria da iteven sisxlis did
raodenobas (venur sistemaSi wnevis ramdenime mm-iT momatebis SemTxvevaSic
ki).
/// msxvil venebs, radgan maTi kedeli plastiuria da iteven sisxlis did
raodenobas (venur sistemaSi wnevis ramdenime mm-iT momatebis SemTxvevaSic
ki).
// msxvil venebs, radgan maTi kedeli advilad Wimvadia (kunTovani Sris mcire
sisqis gamo) da iteven sisxlis did raodenobas (venur sistemaSi wnevis
ramdenime mm-iT momatebis SemTxvevaSic ki).
/// msxvil venebs, radgan aq Zalzed dabali wnevaa.

780. //// venebSi sisxlis daubrkoleblad moZraoba ganpirobebulia rigi


anatomiuri da fiziologiuri damatebiTi xelSemwyobi faqtorebiT, radgan:
/// sisxlis erTi mimarTulebiT moZraobis ganmsazRvreli hemodinamikuri
parametri – gulmkerdis mimwovi moqmedeba – ar aris didi.
/// sisxlis erTi mimarTulebiT moZraobis ganmsazRvreli hemodinamikuri
parametri – wnevaTa sxvaoba venuri sistemis dasawyissa da dasasruls Soris –
sakmaod didia.
/// sisxlis erTi mimarTulebiT moZraobis ganmsazRvreli hemodinamikuri
parametri – siTxis nakadis winaRoba – sakmaod didia.
// sisxlis erTi mimarTulebiT moZraobis ganmsazRvreli hemodinamikuri
parametri – wnevaTa sxvaoba venuri sistemis dasawyissa da dasasruls Soris –
ar aris didi.

781. //// romeli sisxlZarRvebis sumaruli ganikveTia yvelaze meti?


/// arteriebis.
/// arteriolebis.
// kapilarebis.
/// venebis.

782. //// sisxlis nakadisaTvis yvelaze viwro sumaruli kalapotia:


// aorta.
/// arteriebi.
/// kapilarebi.
/// venebi.

166
166
166
783. //// ratom aris kapilarebis sumaruli winaRoba arteriolebis
winaRobaze naklebi?
// kapilarebi paralelurad arian CarTuli, sisxlis siblante naklebia.
/// kapilarebi paralelurad arian CarTuli, sisxlis siblante metia.
/// kapilarebi mimdevrobiT arian CarTuli, sisxlis siblante metia.
/// kapilarebi mimdevrobiT arian CarTuli, sisxlis siblante naklebia.

784. //// sisxlis dinebis winaRoba:


/// sisxlis osmosuri wnevisa da sisxlis siblantis ukuproporciulia.
// sisxlZarRvis sigrZisa da sisxlis siblantis proporciulia.
/// sisxlZarRvis osmosuri wnevisa da sisxlZarRvis sigrZis
ukuproporciulia.
/// sisxlZarRvis ganikveTis meoTxe xarisxis proporciulia.

785. //// yvela kapilaris ganikveTis farTis jami daaxloebiT:


/// 100-200 jer metia aortis ganikveTis farTze.
// 500-600 jer metia aortis ganikveTis farTze.
/// 300-400 jer metia aortis ganikveTis farTze.
/// 50 jer metia aortis ganikveTis farTze.

786. //// kapilarebSi sisxli moZraobs:


// 500-600 jer ufro nela, vidre aortaSi.
/// 100-200 jer ufro nela, vidre aortaSi.
/// 300-400 jer ufro nela, vidre aortaSi.
/// 50 jer ufro nela, vidre aortaSi.

787. //// sisxlis dinebisas sisxlZarRvis kedelze ganviTarebuli wneva


proporciulia:
// sisxlZarRvSi gamdinare sisxlis wuTmoculobisa da sisxlZarRvis
winaRobisa,
/// sisxlZarRvis tevadobisa da sisxlis osmosuri wnevisa.
/// sisxlZarRvis winaRobisa.
/// sisxlZarRvSi gamdinare sisxlis osmosuri wnevisa.

788. //// romel sisxlZarRvebs aqvT yvelaze maRali kuTri winaRoba?


/// arteriebs.
// arteriolebs.
/// kapilarebs.
/// venebs.

789. //// romel sisxlZarRvebs uwodeben rezistiul sisxlZarRvebs?

167
167
167
/// arteriebs da venebs.
// arteriolebsa da mcire arteriebs.
/// kapilarebsa da arteriolebs.
/// venebsa da arteriolebs.

790. //// sad aris sisxlis xazobrivi siCqare yvelaze meti da sad - yvelaze
naklebi?
/// arteriaSi; venulebSi.
// aortaSi; kapilarebSi.
/// arteriolaSi; aortaSi.
/// kapilarebSi; venulebSi.

791. //// ra ganapirobebs sisxlis pulsirebuli nakadis uwyvet dinebad


gardaqmnas sisxlZarRvebSi?
/// aortisa da msxvili arteriebis drekadi Tvisebebi, rac ganpirobebulia
aortis kedlis kunTovani boWkoebis eleqtroreaqtiulobiT.
/// wvrili arteriebisa da arteriolebis rezistentoba, rac ganpirobebulia
maTi kedlis elastikuri daWimvis energiiT.
/// kapilarebis sumaruli ganivkveTis didi farTobi, rac qmnis sisxlis nakadis
uwyvetad gardaqmnis SesaZleblobas.
// aortisa da msxvili arteriebis kedlebis drekadi Tvisebebi, rac
ganapirobebs arteriuli kedlis elastikuri daWimvis energias.

792. //// ra sididisaa daaxloebiT saSualo dinamikuri arteriuli wneva?


/// sistolur da diastolur wnevaTa saSualo ariTmetikulis.
// sistolur da diastolur wnevaTa saSualo ariTmetikulze dabalia.
/// sistolur da diastolur wnevaTa saSualo ariTmetikulze maRalia.
/// araa damokidebuli sistolur da diastolur wnevaze.

793. //// romeli formuliT gamoiTvleba saSualo dinamikuri wneva?


// Pa=Pd+(Ps-Pd)/3
/// Pa=Pd+(Pd-Ps)/3
/// Pa=Ps+(Ps-Pd)/3
/// Pa=Pd+(Ps+Pd)/3

794. //// rogoria pulsuri talRis gavrcelebis siCqare saSualo asakis


adamianebSi?
/// 0,3-0,5 m/wm
// 5,5-9,5 m/wm
/// 0,5-1,0 m/wm
/// 20-30 sm/wm

168
168
168
795. //// romeli sisxlZarRvebi miekuTvnebian gul-sisxlZarRvTa sistemis
onkanebs?
/// arteriebi; maTi Seviwroveba iwvevs kapilarebSi wnevis matebas.
// arteriolebi; maTi Seviwroveba iwvevs kapilarebSi sixlis wnevis Semcirebas
da arteriuli wnevis matebas.
/// kapilarebi; maTi Seviwroveba iwvevs arteriebSi wnevis matebas da venebSi
wnevis Semcirebas.
/// arteriolebi; maTi Seviwroveba iwvevs kapilarebSi wnevis gazrdas.

796. //// sfigmogramis komponentebia:


// anakrota, katakrota, dikrotuli SemaRleba.
/// anakrota, dikrota, dikrotuli incizura.
/// anakrota, katakrota, incizura.
/// anakrota, dikrota, anakrotis meoradi SemaRleba.

797. //// ra ganapirobebs sfigmogramaze anakrotas?


/// parkuWis sistolis bolos wnevis dacema.
// arteriuli wnevis aweva, arteriebis kedlis gaWimva gulidan
gadasrolili sisxliT.
/// arteriolebis winaRoba.
/// aortaSi arsebul wnevaze dabali wneva parkuWSi.

798. //// ra ganapirobebs sfigmogramaze katakrotas?


// parkuWis sistolis bolos wnevis dacema.
/// arteriolebis dabali winaRoba.
/// arteriuli wnevis aweva, arteriebis kedlis gaWimva da gulidan
gadasrolili sisxli.
/// arteriebis kedlis elastikuroba, venebis sarqvelebis arseboba.

799. //// romeli tipis rxevebi ar ganirCeva mrudze arteriuli wnevis


pirdapiri meTodiT registraciisas?
// dRe-Ramuri (cirkaduli).
/// pulsuri.
/// sunTqviTi.
/// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centrebis tonusis perioduli
cvlilebebiT gamowveuli.

800. //// adamianis organizmSi sisxlis nakadis moculobiTi siCqare


SeiZleba ganisazRvros:
/// eleqtrokardiografiiT.

169
169
169
/// veqtoroeleqtrokardiografiiT.
// pletizmografiiT.
/// eleqtromiografiiT.

801. //// mozrdili adamianis arteriuli wnevis normuli maCveneblebia


(mmHg):
sistoluri diastoluri pulsuri saSualo
/// 110-125 50-60 40-50 90-100;
/// 130-150 90-100 40-50 100-110;
/// 80-125 60-100 20-30 65-80;
// 110-125 60-80 35-50 90-95.

802. //// ra ewodeba venuri pulsis mruds da ra komponentebs arCeven masze?


/// sfigmograma: a,c,v kbilebi;
/// reograma: a,b,c kbilebi;
/// pletizmograma: a,v,c kbilebi;
// flebograma: a,c,v kbilebi.

803. //// flebogramaze a kbili ganpirobebulia:


/// venebSi sisxlis SegubebiT da kedlebis gaWimviT.
// winagulebis sistolisas Rru venebis SerTvis adgilis SeviwroebiT.
/// sauRle venasTan axlos mdebare mopulsire saZile arteriis biZgiT.
/// winagulebis sisxliT avsebiT.

804. //// flebogramaze c kbili ganpirobebulia:


// sauRle venasTan axlos mdebare mopulsire saZile arteriis biZgiT.
/// marjvena winagulis sistoliT.
/// winagulebis sisxliT avsebiT.
/// venebSi sisxlis SegubebiT da kedlebis gaWimviT.

805. //// sisxlis romeli depoebia TqvenTvis cnobili da sisxlis ra nawilia


iq ganTavsebuli?
// elenTa, filtvebi, RviZli, kanqveSa Sre; 45-50%.
/// elenTa, filtvebi, Tavis tvini, Tirkmlebi; 45-50%.
/// filtvebi, RviZli, kanqveSa Sre, Tirkmlebi; 60-80%.
/// RviZli, elenTa, Tirkmlebi, Tavis tvini; 30-40%.

806. //// sisxlis arteriuli wnevis gazomvis meTodebia:


/// pirdapiri (sisxliani) da airovani;
/// pirdapiri (sisxliani) da perkusiuli (arapirdapiri).
// pirdapiri (sisxliani) da arapirdapiri (usisxlo).

170
170
170
/// korotkovis meTodi da vilsonis meTodi.

807. //// ra aris korotkovis toni?


// bgera, romelic generirdeba im dros, rodesac haeris wneva manJetSi
sistolur wnevaze naklebia, magram diastolurze metia (arapirdapiri meTodiT
gazomvisas).
/// bgera, romelic Cndeba im dros, rodesac haeris wneva sisxlZarRvSi
sistolur wnevaze naklebia, magram diastolurze metia (arapirdapiri meTodiT
gazomvisas).
/// bgera, romelic Cndeba maSin, roca haeris wneva manJetis zemoT sistoluri
wnevis tolia (arapirdapiri meTodiT gazomvisas),
/// bgera, romelic Cndeba fonendoskopSi maSin, roca haeri wneva manJetis
qvemoT diastolur wnevaze naklebia (arapirdapiri meTodiT).

808. //// rodis da sad warmoiqmneba pulsuri talRa?


// aortaSi, parkuWebidan sisxlis gandevnis momentSi da vrceldeba
periferiisken.
/// aortaSi, parkuWebidan sisxlis gandevnis momentSi da vrceldeba
antidromulad.
/// msxvil arteriebSi, winagulebidan sisxlis gadatumbvis dros da vrceldeba
periferiisken.
/// filtvis arteriasa da aortaSi, parkuWebidan sisxlis gadatumbvis dros da
regurgitacias ganicdis.

809. //// rogoria wneva gulmkerdis Rrus gareT mdebare venebSi? rogor
isazRvreba venuri wneva?
// 5-9 mmHg; pirdapiri meTodiT.
/// 5-9 mmHg; arapirdapiri meTodiT.
/// 10-20 mmHg; flebografiis meTodiT.
/// 10-20 mmHg; pirdapiri meTodiT.

810. //// venebSi sisxlis cirkulacias, garda hemodinamikuri parametrebisa,


xels uwyobs:
// gulmkerdis "mimwovi" moqmedeba, ConCxis kunTebis SekumSvebi, venebis
sarqvelebi.
/// gulmkerdis "ukumgdebi" moqmedeba, gluvi kunTebis tonusi, venebis
sarqvelebi.
/// gulis mWirxnavi muSaoba, ConCxis kunTebis zewola, venebis sarqvelebi.
/// gulmkerdis "mimwovi" moqmedeba, venebis sarqvelebi, ConCxis kunTebis
plastikuroba.

171
171
171
811. //// adamianis organizmSi sisxlis sruli wrebrunva xorcieldeba:
// 70-80 sistoliT, 20-23 wm.
/// 60-70 sistoliT, 20-30 wm.
/// 70-80 sistoliT, 10-15 wm.
/// 80-100 sistoliT, 20-23 wm.

812. //// venebSi sisxlis nakadis siCqarea:


// saSualo kalibris venebSi - 14 sm/wm, Rru venebSi - 20 sm/wm.
/// saSualo kalibris venebSi - 10 sm/wm, Rru venebSi - 50 sm/wm.
/// ar gansxvavdeba sxvadasxva kalibris venebSi da Seadgens 20-25 sm/wm.
/// cvalebadia, meryeobs 5-50 sm/wm.

813. //// venur sistemas SeuZlia imoqmedos, rogorc rezervuarma periferiuli


sisxlZarRvisaTvis imitom, rom:
/// venebis kedeli naklebad damyolia.
/// venebis kedelSi ar arian gluvkunTovani boWkoebia.
// venebi tevadi sisxlZarRvebia.
/// venuri sisxli JangbadiT mcired aris gajerebuli.

814. //// koronarul sisxlZarRvebSi sisxli moZraobs ZiriTadad:


/// sistolis da diastolis dros,
// diastolis da saerTo pauzis dros.
/// sistolisa da diastolis dros araTanabrad,
/// mxolod gulis saerTo pauzis dros.

815. //// sisxlZarRvTa gluvi kunTebi mudmivad imyofebian nawilobrivi


SekumSvis mdgomareobaSi maSinac ki, roca moxsnilia sisxlZarRvebze yvela
gareSe nervuli da humoruli gavlena. es aris:
// bazaluri tonusi.
/// centraluri tonusi.
/// plastikuroba.
/// simpaTikotonusi.

816. //// ras iwvevs aortis da saZile arteriis qemoreceptorebis agzneba?


/// sisxlZarRvTa depresorul refleqss.
/// bradikardias.
// sisxlZarRvTa presorul refleqss.
/// simpaTikuri nervis tonusis daqveiTebas.

817. //// ras iwvevs aortis da saZile arteriis meqanorecetorebis agzneba?


// sisxlZarRvTa depresorul refleqss.

172
172
172
/// aritmias.
/// sisxlZarRvTa presorul refleqss,
/// simpaTikuri nervis tonusis matebas.

818. //// arteriebi da arteriolebi ZiriTadad inervirdeba:


/// parasimpaTikuri vazokonstriqtorebiT.
// simpaTikuri vazokonstriqtorebiT.
/// simpaTikuri vazodilatatorebiT.
/// parasimpaTikuri vazodilatatorebiT.

819. //// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centri:


// mdebareobs mogrZo tvinSi, IV parkuWis fskerze; Sedgeba presoruli da
depresoruli nawilebisgan;
/// mdebareobs mogrZo tvinsa da xidSi; struqtura diferencirebuli ar aris;
/// mdebareobs mogrZo tvinSi, IV parkuWis fskerze; Sedgeba inspiraciuli da
eqspiraciuli nawilebisgan;
/// mdebareobs mogrZo tvinsa da zurgis tvinis kisris segmentSi; Sedgeba
presoruli, depresoruli da karotiduli nawilebisgan.

820. //// mogrZo tvinSi sisxlZarRvTa presoruli centris gaRizianeba


iwvevs:
/// arteriuli wnevis Semcirebas.
// arteriuli wnevis momatebas.
/// gulis SekumSvebis gaiSviaTebas.
/// sisxlZarRvTa gafarToebas.

821. //// mogrZo tvinSi sisxlZarRvTa depresoruli centris gaRizianeba


iwvevs:
/// sisxlZarRvTa Seviwroebas.
// arteriuli wnevis dacemas.
/// arteriuli wnevis momatebas.
/// serotoninis sekreciis momatebas.

822. //// arteriuli wnevis normaluri maCveneblebis SenarCuneba


SeuZlebelia, Tu organizmi kargavs arsebuli sisxlis:
/// 5-10%-ze mets.
/// 15-20%-ze mets.
/// 20-25%-ze mets.
// 40-45%-ze mets.

823. //// sisxlis dakargvisas viTardeba reaqciebi, garda erTisa:

173
173
173
/// arteriebis refleqsuri Seviwroeba.
/// adrenalinisa da vazopresinis sekreciis gaZliereba.
/// renin-angiotenzin-aldosteronis sistemis aqtivacia.
// histaminis gaZlierebuli gamomuSaveba.

824. //// CamoTvlilTagan romeli nivTierebebi afarToeben sisxlZarRvebs?


/// Tiroqsini, oqsitocini, proteazebi.
// histamini, bradikinini, medulini, prostaglandinebi.
/// vazopresini, noradrenalini, angiotenzin II.
/// renini, serotonini, gamaaminoerbos mJava.

825. //// sisxlZarRvTa Semaviwroebeli ZiriTadi humoruli faqtorebia:


// adrenalini, noradrenalini, vazopresini, angiotenzin II.
/// vazopresini, histamini, medulini, dofamini.
/// serotonini, angiotenzin II, oqsitocini.
/// angiotenzin II, acetilqolini, adrenalini.

826. //// simpaTikuri nervebis ganuwyveteli Semaviwrovebeli gavlenis qveSaa:


// arteriebi da arteriolebi.
/// venulebi da wvrili arteriebi.
/// koronarebi.
/// arteriebi da saSualo kalibris venebi.

827. //// romel sisxlZarRvebze zemoqmedebiT aregulireben, ZiriTadad,


nervuli da humoruli faqtorebi kapilarul sisxlis mimoqcevas?
// arteriebsa da arteriolebze.
/// uSualod kapilarebze.
/// venebze.
/// yvelaze erTad.

828. //// romeli sisxlZarRvebis simpaTikuri stimulacia iwvevs yvelaze


metad sistemuri periferiuli winaRobis gazrdas?
/// arteriebis.
// arteriolebis.
/// kapilarebis.
/// venebis.

829. //// romeli nivTierebis lokaluri koncentraciis gazrda iwvevs


arteriolebis vazokonstriqcias?
/// wyalbadis ionebis.
// angiotenzin II.

174
174
174
/// azotis Jangis.
/// fosforisa da rZis mJavis.

830. //// adamianis koronarul sisxlZarRvebSi wuTSi gaivlis:


/// 50 ml sisxli.
/// 100 ml sisxli.
/// 150 ml sisxli.
// 200-250 ml sisxli.

831. //// fizikuri muSaobisas koronaruli sisxlis nakadi SeiZleba


gaizardos:
/// 1 l/wT-mde.
/// 2 l/wT-mde.
/// 0,5 l/wT-mde.
// 3-4 l/wT-mde.

832. //// sisxlis mimoqcevis mcire wris kapilaruli badis zedapiria:


/// 80 m 2
/// 100 m 2
// 140 m 2
/// 200 m 2

833. //// filtvebis sisxlZarRvTa Semaviwroebeli inervacia saTaves


iRebs umTavresad:
// gulmkerdis III-VI segmentebidan.
/// gulmkerdis I-II segmentebidan.
/// welis III-IV segmentebidan.
/// kisris I-II segmentebidan.

834. //// sisxlis plazmis cilebis onkozuri wneva kapilaris arteriul


muxlSi daaxloebiT tolia (mmHg):
/// 10 mm
/// 15 mm
/// 20 mm
// 25 mm

835. //// limfis moZraobis sqemaa:


/// limfuri ZarRvebi_ori msxvili limfuri sadinari_venebi_limfuri
kapilarebi.
// limfuri kapilarebi_limfuri ZarRvebi_ori msxvili limfuri
sadinari_venebi.

175
175
175
/// ori msxvili limfuri sadinari_limfuri ZarRvebi_venebi_limfuri
kapilarebi.
/// venebi_ori msxvili limfuri sadinari_limfuri ZarRvebi_limfuri
kapilarebi.

836. //// limfis raodenoba, romelic dRe-Ramis ganmavlobaSi gulmkerdis


sadinariT brundeba sisxlSi, daaxloebiT aris:
// 1000-3000 ml
/// 200-400 ml
/// 500-800 ml
/// 50-100 ml

837. //// limfur ZarRvebs aqvT:


/// mxolod qsovilebTan limfis mitanis funqcia.
// mxolod qsovilebidan limfis gamotanis funqcia.
/// limfis qsovilebTan mitanisa da qsovilebidan gamotanis funqcia.
/// qsovilebTan limfis adgilze recirkulaciis funqcia.

838. //// sisxlisagan gansxvavebiT ra ar aris limfaSi?


/// cilebi da cximebi.
// eriTrocitebi.
/// leikocitebi da monocitebi.
/// fibrinogeni da eriTrocitebi.

839. //// ra ganapirobebs sisxlZarRvTa kedlis bazalur tonuss?


/// sisxlZarRvTa kedlis Semqmnel ganivzolian muskulaturaSi arsebuli
avtomatiis kerebi, romlebic ritmul impulsebs generireben.
/// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centridan mosuli mudmivi impulsebi.
// sisxlZarRvTa kedlis gluvi muskulaturis zogierT ubanSi arsebuli
avtomatiis kerebi, romlebic ritmul impulsebs generireben.
/// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centridan mosuli mudmivi simpaTikuri da
parasimpaTikuri gavlenebi.

840. //// romeli sisxlZarRvebi inervirdeba simpaTikuri qolinerguli


boWkoebiT?
/// ybisqveSa jirkvlisa da enis sisxlZarRvebi.
// ConCxis kunTebis sisxlZarRvebi.
/// mRvimovani sxeulis sisxlZarRvebi.
/// Tvalis kaklis Sua – sisxlZarRvovani garsis sisxlZarRvebi.

176
176
176
841. //// mogrZo tvinis garda, sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris
SemadgenlobaSi arian:
// zurgis tvinis gulmkerdis segmentebis gverdiT rqebSi moTavsebuli vns-is
simpaTikuri nervuli centrebi.
/// Suamdebare tvinis nervuli centrebi.
/// didi tvinis hemisferoebis nervuli centrebi.
/// Talamusis nervuli centrebi.

842. //// nervuli sistemis sxvadasxva doneze ganlagebuli sisxlZarRvTa


mamoZravebeli centrebis romeli warmomadgeneli imyofeba mudmivi tonuri
aqtivobis mdgomareobaSi?
/// zurgis tvinis gulmkerdis segmentebis centri.
// mogrZo tvinis centris presoruli ganyofileba.
/// Suamdebare tvinis sisxlZarRvovani centri.
/// kortikuli sisxlZarRvovani centri.

843. //// mudmivi tonuri aqtivobis qveS myofi mogrZo tvinis sisxlZarRvTa
mamoZravebeli centris presoruli ganyofilebis vazokonstriqciuli gavlena
sisxlZarRvebze realizdeba:
/// vns-is simpaTikuri nawilis nervuli centrebiT, romlebic moTavsebulia
zurgis tvinis welis segmentebis gverdiT rqebSi (zurgis tvinis sisxlZarRvTa
mamoZravebeli centri).
/// vns-is metasimpaTikuri nawilis nervuli centrebiT, romlebic moTavsebulia
zurgis tvinis kisris segmentebis gverdiT rqebSi (zurgis tvinis
sisxlZarRvTa mamoZravebeli centri).
// vns-is simpaTikuri nawilis nervuli centrebiT, romlebic moTavsebulia
zurgis tvinis gulmkerdis segmentebis gverdiT rqebSi (zurgis tvinis
sisxlZarRvTa mamoZravebeli centri).
/// vns-is parasimpaTikuri nawilis nervuli centrebiT, romlebic moTavsebulia
Tavad mogrZo tvinSi (zurgis tvinis sisxlZarRvTa mamoZravebeli centri).

844. //// mogrZo tvinis sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris depresoruli


ganyofilebis gaRizianeba:
/// iwvevs vazokonstriqciuli efeqtis blokirebas presoruli ganyofilebis
tonusis ucvlelobis xarjze.
/// iwvevs vazokonstriqciuli efeqtis blokirebas presoruli ganyofilebis
simpaTikuri adrenerguli boWkoebis moqmedebiT.
/// iwvevs vazodilataciur efeqts simpaTikuri adrenerguli boWkoebis
moqmedebiT.
// iwvevs vazokonstriqciuli efeqtis Semcirebas, aqveiTebs ra presoruli
ganyofilebis tonuss.

177
177
177
845. //// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusi:
/// mxolod refleqsuri genezisaa.
// refleqsur-humoruli genezisaa.
/// mxolod humoruli genezisaa.
/// centris tonuss avtomatiis kerebi gansazRvraven.

846. //// arteriebis tonusis refleqsur cvlilebebs, romlebic


sisxlZarRvovani refleqsogenuri zonebis receptorebidan wamosuli
signalebiT aRiZvreba, ewodebaT:
/// SeuRlebuli sisxlZarRvovani refleqsebi.
/// vagusis sisxlZarRvovani refleqsebi.
// sakuTrivi sisxlZarRvovani refleqsebi.
/// adgilobrivi sisxlZarRvovani refleqsebi.

847. //// riT aris gamowveuli aortis refleqsogenuri zonis


presoreceptorebis gaRizianebiT gamowveuli arteriuli wnevis dacema?
// cTomili nervis birTvebis tonusis momatebiT da sisxlZarRvTa
mamoZravebeli centris presoruli ganyofilebis tonusis daqveiTebiT.
/// cTomili nervis birTvebis tonusisa da sisxlZarRvTa mamoZravebeli
centris presoruli ganyofilebis tonusis daqveiTebiT.
/// mogrZo tvinisa da zurgis tvinis sisxlZarRvTa mamoZravebeli centrebis
tonusis momatebiT.
/// mogrZo tvinisa da zurgis tvinis sisxlZarRvTa mamoZravebeli centrebis
tonusis daqveiTebiT.

848. //// ram SeiZleba gamoiwvios mudmiv tonusSi myofi mogrZo tvinSi
mdebare sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonusis kidev metad gazrda?
/// sisxlZarRvovani refleqsogenuri zonebis presoreceptorebis normaze
ufro meti intensivobiT gaRizianebam (magaliTad, arteriuli wnevis mkveTri
dacemis dros).
// sisxlZarRvovani refleqsogenuri zonebis presoreceptorebis normaze
naklebi intensivobiT gaRizianebam (magaliTad, arteriuli wnevis dacemis
dros).
/// sisxlZarRvovani refleqsogenuri zonebis qemoreceptorebis normaze ufro
naklebi intensivobiT gaRizianebam Jangbadis deficitis pirobebSi.
/// sisxlZarRvovani refleqsogenuri zonebis meqanoreceptorebis normaze
ufro meti intensivobiT gaRizianebam arteriuli wnevis cvalebadobis dros.

849. //// sisxlZarRvebSi arteriuli wnevis regulireba xorcieldeba:

178
178
178
/// `gadaxris principiT~ - regulacia funqciuri sistemis `Sesasvlelze~ da
`SeSfoTebis principiT~ - regulacia funqciuri sistemis `gasasvlelze~.
/// mxolod `gadaxris principiT~ - regulacia funqciuri sistemis
`Sesasvlelze~.
// `gadaxris principiT~ - regulacia funqciuri sistemis `gasasvlelze~ da
`SeSfoTebis principiT~ - regulacia funqciuri sistemis `Sesasvlelze~.
/// mxolod `SeSfoTebis principiT~ - regulacia funqciuri sistemis
`gasasvlelze~.

850. //// sisxlZarRvTa tonusis refleqsuri cvlilebebi, romelsac adgili


aqvs sxva sistemebisa da organoebis gaRizianebisas, warmoadgenen:
// SeuRlebul sisxlZarRvovan refleqsebs.
/// vagusis sisxlZarRvovan refleqsebs.
/// sakuTriv sisxlZarRvovan refleqsebs.
/// adgilobriv sisxlZarRvovan refleqsebs.

851. //// cirkulaciaSi myof sisxlis moculobasa da mTeli sisxlZarRvovani


sistemis saerTo tevadobas Soris arsebuli Sesabamisobis SenarCuneba
miiRweva neirohumoruli saregulacio yvela CamoTvlili meqanizmiT, garda:
/// renin-angiotenzin-aldosteronis sistemis CarTulobiT.
/// Tirkmelzeda jirkvlisa da hipofizis hormonebis – adrenalinisa da
antidiurezuli hormonis sekretoruli aqtivobis regulirebiT.
// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonuri aqtivobiT da, Sesabamisad, vns-
is parasimpaTikuri ganyofilebis mudmivi maregulirebeli gavleniT
sisxlZarRvTa tonusze.
/// sisxlZarRvTa mamoZravebeli centris tonuri aqtivobiT da Sesabamisad vns-
is simpaTikuri ganyofilebis mudmivi maregulirebeli gavleniT sisxlZarRvTa
tonusze.

852. //// raSi vlindeba elenTis, rogorc sisxlmbadi organos funqcia?


/// granulocitebis warmoqmnaSi – srulyofilad mucladyofnis periodSi,
aseve, Zvlis tvinSi sisxlwarmoqmnis procesebis moSlisas (am dros elenTam
SesaZloa eriTrocitebic warmoqmnas).
// limfocitebis da monocitebis warmoqmnaSi – srulyofilad mucladyofnis
periodSi, aseve, Zvlis tvinSi sisxlwarmoqmnis procesebis moSlisas (am dros
elenTam SesaZloa eriTrocitebic warmoqmnas).
/// agranulocitebis warmoqmnaSi – srulyofilad zrdasrulobis periodSi,
aseve, Zvlis tvinSi sisxlwarmoqmnis procesebis moSlisas (am dros elenTam
SesaZloa eriTrocitebic warmoqmnas).
/// limfocitebis da monocitebis warmoqmnaSi – mxolod maSin, roca irRveva
sisxlwarmoqmnis procesebi Zvlis tvinSi (magaliTad, osteosklerozis dros).

179
179
179
853. //// raSi vlindeba elenTis, rogorc imunitetis uzrunvelmyofi organos
funqcia?
/// elenTaSi warmoqmnili granulocitebis fagocitozis unarSi.
/// elenTa gamoimuSavebs globulinebis 30-mde fraqcias, romlebic reagireben
organizmSi ucxo cilebis SeRwevaze mxolod pirdapiri Setevis meqanizmiT.
/// elenTa periferiuli limfoiduri organoa, romelic xels uwyobs Rerovani
ujredebis migracias centralur limfoidur organoebSi.
// elenTis limforetikulohistocituri ujredebis mier antisxeulebis
gamomuSavebaSi, sisxlidan ucxo nawilakebis, baqteriebis, virusebis,
toqsinebis eliminaciaSi.

854. //// sisxlis depo organoebidan romeli organo iTvleba ZiriTad -


WeSmarit depod?
/// RviZli, romelSic 1 litramde sisxlia deponirebuli.
// elenTa, romelSi rezervirebuli sisxlic TiTqmis mTlianad SeiZleba iyos
gamoTiSuli sisxlis mimoqcevidan.
/// kanqveSa sisxlZarRvovani qseli, romelSic sisxlis cirkulacia 10-20-jer
ufro nela xdeba, vidre sxva sisxlZarRvebSi.
/// filtvebi, romlis sisxlZarRvTa tevadoba mudmivia da itevs sisxlis
saerTo raodenobis 10-25%-s.

855. //// ras ewodeba `morige~ kapilarebi, rogoria maTi raodenoba (1


kvadratul milimetrze) ConCxis kunTebSi mosvenebis dros da ra cvlileba
xdeba kunTis muSaobisas?
// Ria, mofunqcionire kapilarebs, romelTa raodenoba mosvenebis
mdgomareobaSi 30-mdea. maqsimaluri muSaobisas maTi raodenoba 100-jer
izrdeba.
/// Ria, mofunqcionire kapilarebs, romelTa raodenoba mosvenebis
mdgomareobaSi 30-mdea. maqsimaluri muSaobisas maTi raodenoba 5-10-jer
izrdeba.
/// Ria, mofunqcionire kapilarebs, romelTa raodenoba mosvenebis
mdgomareobaSi 100-mdea. maqsimaluri muSaobisas maTi raodenoba amdeniveTi
izrdeba.
/// Ria, mofunqcionire kapilarebs, romelTa raodenoba mosvenebis
mdgomareobaSi 100-mdea. maqsimaluri muSaobisas erTveba arteriul-venuri
anastomozebi.

856. //// momuSave organoebsa da qsovilebSi sisxlmomaragebis regulireba


ZiriTadad adgilobrivi meqanizmebiT xdeba. sisxlZarRvTa kedlis gluvi

180
180
180
muskulatura, nivTierebaTa cvlis produqtebis garda, mgrZnobiarea humoruli
faqtorebis mimarTac; kerZod, adrenalini:
/// aqveiTebs sisxlZarRvovan tonuss adrenerguli simpaTikuri boWkoebis
moqmedebis msgavsad.
// ar aviwroebs Tavis tvinis sisxlZarRvebs, mniSvnelovnad aumjobesebs tvinis
sisxliT momaragebas.
/// zrdis sisxlZarRvovan tonuss qolinerguli sampaTikuri boWkoebis
msgavsad.
/// avowroebs Tavis tvinis sisxlZarRvebs, mniSvnelovnad auaresebs tvinis
sisxliT momaragebas.

857. //// rogoria simpaToadrenaluri gavlena koronarul sisxlZarRvebze?


// SesaZlebelia koronaruli sisxlis nakadis rogorc gazrda (gafarToebis
gamo), ise Semcireba (Seviwroebis gamo) – ZiriTadad sisxlSi kateqolaminebis
koncentraciisagan damokidebulebiT.
/// aZlierebs koronarul sisxlis nakads (gafarToebis gamo) eleqtruli
sistolis dros.
/// amcirebs koronarul sisxlis nakads (Seviwroebis gamo) gulis
hiperfunqciis dros.
/// amcirebs koronarul sisxlis nakads sisxlSi kateqolaminebis
koncentraciis matebisas (Seviwroebis gamo).

858. //// sisxlis nakadis siCqare 100 g masaze wuTSi:


/// yvelaze metia gulSi, yvelaze naklebi - ConCxis kunTebSi (mosvenebisas).
// yvelaze metia farisebr jirkvalSi, yvelaze naklebi - ConCxis kunTebSi
(mosvenebisas).
/// yvelaze metia gulSi, yvelaze naklebi - farisebr jirkvalSi.
/// yvelaze metia ConCxis kunTebSi, yvelaze naklebi - farisebr jirkvalSi.

859. //// ra Tavisebureba axasiaTebs guls Jangbadis momaragebis


TvalsazrisiT da ra mohyveba miokardiumis JangbadiT momaragebis Semcirebas?
// guli, sxva organoebTan SedarebiT, met Jangbads moixmars. miokardiumis
JangbadiT arasakmarisi momaragebisas irRveva gulis muSaoba da subieqturad
viTardeba tkivili.
/// guli, sxva organoebTan SedarebiT, sisxlidan met Jangbads iRebs
mioglobiniT, amitom miokardiumi mis naklebobas arasdros ganicdis.
/// guli, sxva organoebTan SedarebiT, sisxlidan nakleb Jangbads iRebs, rac
gamwvavebisas iwvevs misi muSaobis darRvevas da tkivilis SegrZnebas.
/// guli, sxva organoebTan SedarebiT, sisxlidan nakleb Jangbads iRebs, magram
es mis muSaobaze gavlenas ar axdens kolateralebis qselis ganviTarebis gamo.

181
181
181
860. //// rogoria wneva gulmkerdis RrusTan axlos mdebare venebSi?
/// meryeobs sunTqvis fazebTan dakavSirebiT: SesunTqvisas – 2-5 mmHg,
amosunTqvisas – 5-10 mmHg.
/// meryeobs sunTqvis fazebTan dakavSirebiT: SesunTqvisas – 2-5 mmHg,
amosunTqvisas xdeba uaryofiTi.
// axlosaa atmosferulTan da meryeobs sunTqvis fazebTan dakavSirebiT:
SesunTqvisas – uaryofiTi, amosunTqvisas – 2-5 mmHg.
/// mudmivia, miuxedavad sunTqvis fazebisa, da tolia 2-5 mmHg-is.

861. //// ras udris sisxlis nakadis siCqare kapilarebSi?


/// 0,5-1,0 sm/wm
// 0,5-1,0 mm/wm
/// 0,5-1,0 mm/wT
/// 0,5-1,0 sm/wT

862. //// sisxlis hidrostatikuri wneva kapilaris arteriul muxlSi


daaxloebiT tolia (mmHg):
// 30-35.
/// 25.
/// 5-10.
/// 20.

863. //// filtraciuli wneva, romelic uzrunvelyofs kapilaruli sisxlis


nakadidan qsovilovan siTxeSi wylisa da dabalmolekuluri nivTierebebis
gadasvlas tolia (mmHg):
/// 2-5
/// 30
// 5-10
/// 50

864. //// kapilarebSi wylisa da nivTierebaTa cvlasa da limfis warmoqmnas


ganapirobebs da xels uwyobs yvela CamoTvlili faqtori, garda:
/// filtraciuli wneva.
/// qsovilebidan siTxis mudmivi gawova; limfur ZarRvebze perioduli zewola
– ConCxis ganivzoliani da gluvi kunTebis perioduli SekumSvebi.
// amosunTqvis dros gulmkerdis Rrus moculobisa da limfuri sadinris
Seviwroveba, plevris napralSi uaryofiTi wnevis gazrda.
/// limfur ZarRvebSi sarqvlebis arsebobis gamo limfis mxolod erTi
mimarTulebiT gadatumbva, Sedegad, qsovilovan siTxeSi zogjer wnevis dacema
uaryofiT niSnulamdec ki da filtraciis Semdgomi gaaqtiureba.

182
182
182
865. //// riT hgavs limfa sisxls?
// tute reaqciiT da Sededebis unariT.
/// tute reaqciiT da siblantiT.
/// Sededebis unariT da SefardebiTi simkvriviT.
/// granulocitebis simravliT.

866. //// ra meqanizmiT uzrunvelyofen limfmdeni nivTierebebi (heptonebi,


histamini da sxva) limfis warmoqmnisa da limfis mimoqcevis gaZlierebas?
/// aaqtiureben sisxlis filtraciis process.
/// amcireben filtraciul wnevas.
// zrdian kapilarebis endoTeluri kedlis ganvladobas.
/// zrdian qsovilovani siTxis wnevas.

867. //// ras warmoadgenen limfuri kvanZebi?


/// biologiuri filtrebia, sadac warmoqmnili limfocitebi viTardeba da
diferencirdeba.
/// periferiuli limfoiduri organoa, saidanac limfocitebi sisxlis
saSualebiT vrceldeba da koncentrirdeba centralur limfoidur
organoebSi.
/// periferiuli limfoiduri organoa, sadac Timusidan sisxliT motanili
limfocitebis specifikuri klonebi TviTganadgurebas ganicdian.
// biologiuri filtrebia, romelic akavebs qsovilebidan wamosul limfaSi
arsebul ucxo sxeulebs, magaliTad, baqteriebs.

868. //// CamoTvlil faqtorTagan romeli ar ganapirobebs limfis moZraobas


limfur ZarRvebSi?
/// plevris napralSi arsebuli uaryofiTi wneva da SesunTqvisas gulmkerdis
Rrus moculobis gazrda, rac gulmkerdis limfuri sadinrebis gafarToebas
da limfis moZraobis gaadvilebas iwvevs.
// filtraciuli mamoZravebeli wnevis arseboba da limfuri arteriolebis
drekadi Tvisebebi.
/// kidurebis moxra-gaSla siarulisa da muSaobis dros – zewola limfur
ZarRvebze da limfis gadaadgileba mxolod erTi mimarTulebiT.
/// limfuri ZarRvebis kedlebis ritmuli SekumSvebi garkveulwilad
ganapirobebs limfis gadaadgilebas.

869. //// arseboben meqanizmebi, romlebic aregulireben urTierTSeTanxmebas


filtvebis ventilacias da sisxlis mimoqcevas Soris, kerZod:
/// mcire wris sisxlZarRvebSi sisxlis gadineba da misi JangbadiT gajereba
damokidebulia perfuzirebadi alveolebis raodenobaze da moculobaze.

183
183
183
/// mcire wris sisxlZarRvebSi sisxlis gadineba da misi JangbadiT maqsimaluri
(94-96%) gajereba damokidebulia alveolebis raodenobaze da SesunTqvis
siRrmeze.
// normaSi mcire wris sisxlZarRvebSi sisxli gadis mxolod ventilirebul
alveolebSi, rac uzrunvelyofs JangbadiT sisxlis maqsimalur gajerebas (94-
96%) sunTqvis nebismieri intensivobisas.
/// mcire wris sisxlZarRvebSi sisxli gadis mxolod ventilirebul
alveolebSi, rac uzrunvelyofs JangbadiT sisxlis maqsimalur gajerebas (94-
96%) mxolod hiperventilaciis dros.

870. //// filtvis arteriebSi wnevis momatebisas, roca mcire wre gadaivseba
sisxliT, refleqsurad neldeba gulis muSaoba, farTovdeba didi wris
sisxlZarRvebi, elenTa matulobs moculobaSi, izrdeba sisxlis raodenoba
did wreSi. ra fiziologiuri mniSvneloba aqvs am refleqss da ras uwodeben
mas?
/// aSneris refleqss. amcirebs mcire wreSi sisxlis moculobas, aadvilebs
sunTqvas da gulis muSaobas.
// parinis refleqss. is icavs filtvebs sisxliT gadavsebisgan da
SeSupebisgan, aadvilebs gulis muSaobas.
/// golcis refleqss. zrdis wnevas didi wris sisxlZarRvebSi da amcirebs
gulis SekumSvis Zalas.
/// vagusur refleqss. anelebs gulis muSaobas, zrdis gaulis SekumSvis Zalas
da Sesabamisad gulidan did wreSi gadasrolili sisxlis raodenobas.

871. //// ra Tavisebureba axasiaTebs filtvebis sisxlis mimoqcevas?


// filtvebi sisxliT maragdeba sisxlis mimoqcevis orive – didi da mcire
wridan; filtvis sisxlZarRvTa tevadoba araa mudmivi.
/// filtvebi sisxliT maragdeba sisxlis mimoqcevis mxolod mcire wridan,
sadac, amavdroulad, venuri sisxli JangbadiT gajerdeba, magram misi
moculoba araa mudmivi.
/// filtvebi sisxliT maragdeba sisxlis mimoqcevis mxolod didi wridan,
bronquli arteriebiT filtvis qsovilis kvebisTvis da sisxlZarRvTa
tevadobis mudmivobisTvis.
/// filtvis sisxlZarRvTa tevadoba mudmivia da Seadgens organizmis sisxlis
saerTo raodenobis 25%-s.

872. //// CamoTvlili procesebidan romeli ar Seefardeba sunTqvis funqciebs?


/// organizmis mier Jangbadis moxmareba da naxSirorJangis gamoyofa.
/// sxeulis temperaturis mudmivobis SenarCuneba.
// organizmis Sinagani garemos siTxeebisa da qsovilebis reaqciis mkveTri
cvalebadobis uzrunvelyofa.

184
184
184
/// organizmis sicocxlisaTvis saWiro energiis gamoTavisufleba.

873. //// sunTqva moicavs Semdeg procesebs:


// garegani sunTqva, gazTa cvla filtvebSi, gazebis transporti sisxliT,
gazTa cvla qsovilebSi, Sinagani sunTqva.
/// garegani sunTqva, filtvebis ventilacia, sisxlis arterializacia, Sinagani
sunTqva.
/// garegani sunTqva, gazTa cvla filtvebsa da qsovilebSi, gazebis
transporti sisxliT da ujredebSi.
/// garegani sunTqva, gazTa cvla qsovilebSi da filtvebSi, sisxlis
arterializacia, gazTa cvla ujredebSi - Sinagani sunTqva.

874. //// sunTqvis cikli moicavs:


/// inspiracias, pnevmografias, eqspiracias.
// inspiracias, eqspiracias.
/// inspiracias, pauzas, eqspiracias.
/// inspiracias, aqtiur eqspiracias, pasiur eqspiracias.

875. //// ZiriTadi inspiraciuli kunTia:


/// gareTa iribi neknTaSua kunTi.
/// xrtilTaSua kunTebi.
// diafragmis kunTovani nawili.
/// kibiseburi kunTi.

876. //// ris xarjze xorcieldeba amosunTqva mSvidi sunTqvisas?


/// muclis kedlis kunTebis SekumSvis xarjze.
/// xerxemlis momxreli kunTebis SekumSviT.
/// SigniTa iribi neknTaSua kunTebis SekumSviT.
// SesunTqvisas dagrovili elastikuri energiis xarjze.

877. //// Rrma sunTqvisas inspiraciis aqtSi monawile damxmare sasunTqi


kunTebia yvela CamoTvlili, garda:
/// gulmkerdis didi da patara kunTebi.
// SigniTa iribi neknTaSua kunTi.
/// gulmkerdis wina dakbiluli kunTi.
/// kibiseburi kunTi.

878. //// riT aris ganpirobebuli uaryofiTi wneva plevris napralSi?


/// filtvebis gaWimvadobiT.
/// filtvebis sasunTqi muskulaturiT.
/// filtvebis gaWimvadobis matebiT.

185
185
185
// filtvebis elastikuri weviT.

879. //// CamoTvlilTagan romeli ar ganapirobebs filtvebis elastikur


wevas?
/// alveolebis SigniTa zedapiris mfaravi siTxis apkis zedapiruli
daWimuloba.
/// alveolebis kedlis qsovilis drekadoba.
/// bronqebis kunTebis tonusi.
// plevris napralSi surfaqtantis arseboba.

880. //// sad warmoiSoba surfaqtanti da rogor moqmedebs igi?


/// alveolebSi, II tipis pnevmocitebis mier. alveolebis zomis Semcirebis
dros zrdis zedapirul daWimulobas.
// alveolebSi, II tipis pnevmocitebis mier. alveolebis zomis Semcirebis dros
aqveiTebs zedapirul daWimulobas.
/// alveolebSi, I tipis pnevmocitebis mier. alveolebis zomis matebis dros
aqveviTebs zedapirul daWimulobas.
/// alveolebSi, I tipis pnevmocitebis mier. iwvevs alveolebis mdgomareobis
stabilizacias.

881. //// rogoria wneva mozrdili adamianis plevris napralSi SesunTqvisa da


amosunTqvis dros, roca atmosferuli wneva miCneulia nulad?
/// SesunTqvis dros: - 10 mm; amosunTqvis dros: - 6 mm (vwy. sv.).
/// SesunTqvis dros: - 3 mm; amosunTqvis dros: - 0 mm (vwy. sv.).
/// SesunTqvis dros: - 3 mm; amosunTqvis dros: - 6 mm (vwy. sv.).
// SesunTqvis dros: - 6 mm; amosunTqvis dros: - 3 mm (vwy. sv.).

882. //// alveoluri haeris ra nawili ganaxldeba mSvidi SesunTqvisas?


/// 1/5 nawili.
/// 1/6 nawili.
// 1/7 nawili.
/// 1/8 nawili.

883. //// ra iwvevs pnevmoToraqss?


/// haeris Sesvla gulmkerdis RruSi.
// haeris mozrdili ulufis Sesvla plevris napralSi.
/// sisxlZarRvTa embolia.
/// sunTqvis centris dazianeba.

884. //// ras uwodeben transpulmonur wnevas?


/// plevris napralSi da atmosferoSi arsebul wnevaTa Soris sxvaobas.

186
186
186
/// gulmkerdis Rrusa da atmosferoSi arsebul wnevaTa Soris sxvaobas.
// alveolasa da plevris napralSi arsebul wnevaTa Soris sxvaobas.
/// gulmkerdis Rrusa da alveolaSi arsebul wnevaTa Soris sxvaobas.

885. //// ra SemTxvevaSia erTi da imave adamianis filtvebis ventilacia


yvelaze efeqturi, roca sunTqvis wuTmoculoba 8000 ml-ia?
// rodesac sunTqvis sixSireQwuTSi 8-s udris.
/// rodesac sunTqvis sixSire QwuTSi 16-s udris.
/// rodesac sunTqvis sixSire wuTSi 24-s udris.
/// rodesac sunTqvis sixSire wuTSi 32-s udris.

886. //// oqsihemoglobinis disociaciis mrudi asaxavs:


// hemoglobinis oqsihemoglobinad gardaqmnis damokidebulebas gaxsnili
Jangbadis ZabvasTan.
/// oqsihemoglobinis karbhemoglobinad gardaqmnis damokidebulebas gaxsnili
Jangbadis ZabvasTan.
/// 2,3- difosfogliceratis damokidebulebas gaxsnili Jangbadis ZabvasTan.
/// filtvebis ventilaciis siCqaris damokidebulebas gaxsnili Jangbadis
ZabvasTan.

887. //// ras udris sasunTqi sistemis anatomiuri mkvdari sivrcis moculoba?
/// 80 ml
// 150 ml
/// 250 ml
/// 125 ml

888. //// atmosferuli haeris ra moculoba Sedis alveolebSi mSvidi


SesunTqvis dros?
// 150 ml-iT naklebi, vidre SesunTquli haeris moculoba.
/// igive moculoba, rac SesunTquli haerisa.
/// 350 ml-iT naklebi, vidre SesunTquli haeris moculoba.
/// 100 ml-iT naklebi, vidre SesunTquli haeris moculoba.

889. //// ras ewodeba parcialuri wneva?


/// atmosferul haerSi arsebuli gazebis wnevaTa jams, gayofils TiToeuli
gazis wnevaze.
// gazTa narevSi TiToeuli gazis sakuTar wnevas, romelic gazis procentuli
Sedgenilobisa da narevis saerTo wnevis proporciulia.
/// wnevaTa sxvaobas plevris napralsa da alveolebSi arsebul wnevaTa Soris.
/// filtvebis mudmiv swrafvas, Seamciron Tavisi moculoba.

187
187
187
890. //// gazis Zabva siTxeSi ewodeba Zalas, romliTac:
// gaxsnili gazis molekulebi iswrafvian gavidnen gazur areSi;
/// gazis molekulebi iswrafvian sisxlSi gaxnisaken.
/// ganisazRvreba gazis difuziis unari haergamtar gzebSi;
/// gaxsnili gazis molekulebi iswrafvian sisxlSi SenarCunebisaken.

891. //// filtvebis sasicocxlo tevadoba (fst) mamakacebsa da qalebSi


Seadgens:
// 4000-5500 ml; 3000-4500 ml.
/// 4000-4500 ml; 4000-4500 ml.
/// 3000-3500 ml; 2000-2500 ml.
/// 8000-10000 ml; 7000-8000 ml.

892. //// ras udris filtvebis saerTo tevadoba?


/// minimaluri moculobisa da filtvebis sasicocxlo tevadobis jams.
/// sasunTqi moculobisa da amosunTqvis sarezervo moculobis jams.
// narCeni haerisa da filtvebis sasicocxlo tevadobis jams.
/// filtvebis sasicocxlo tevadobisa da anatomiurad mkvdari sivrcis jams.

893. //// mSvidi amosunTqvis bolos filtvebSi aris:


/// narCeni moculoba.
/// minimaluri moculoba.
/// amosunTqvis sarezervo moculoba.
// funqciuri narCeni tevadoba.

894. //// haergamtar gzebSi gadaadgilebisas haeri:


// Tbeba, teniandeba, sufTavdeba mtvrisa da mikroorganizmebisagan;
/// Tbeba, neldeba, teniandeba, sufTavdeba makroorganizmebisagan;
/// Tbeba, teniandeba, mdidrdeba lizocimiT da muciniT;
/// Tbeba, teniandeba, sufTavdeba, Tavisufldeba Warbi O2-isa da CO2-gan.

895. //// rogoria mozrdili adamianis sasunTqi moculoba, sunTqvis


wuTmoculoba da sunTqvis sixSire 1 wT-Si?
// 500 ml; 6-9 l; 14-18'
/// 350 ml; 8-10 l; 12-14'.
/// 850 ml; 6-7 l; 12-14'.
/// 500 ml; 3-5 l; 13-15'.

896. //// rogor gadaadgildeba haergamtar gzebSi gazebis molekulebi:


// konveqciiT; calkeuli gazis parcialuri wnevis sxvaobis Sedegad.
/// gasxivebiT; konveqciiT;

188
188
188
/// konveqciiT; calkeuli gazis Zabvis sxvaobis mixedviT.
/// konveqciiT, aorTqlebiT, parcialuri wnevis sxvaobiT.

897. //// SesunTqul haerSi Jangbadis raodenobaa;


/// 17,05%
/// 23,25%
// 20,85%
/// 15,5%

898. //// amosunTqul haerSi Jangbadis raodenobaa


/// 17,05%
/// 23,25%
/// 20,85%
// 15,5%

899. //// alveolur haerSi Jangbadis raodenobaa


/// 20,85%
// 13,5%
/// 10,2%
/// 15,5%

900. //// SesunTqul haerSi naxSirorJangis raodenobaa:


// 0,03%
/// 1,2%
/// 3,7%
/// 5,3%

901. //// amosunTqul haerSi naxSirorJangis raodenobaa:


/// 0,03%
/// 4,2%
// 3,7%
/// 5,3%

902. //// alveolur haerSi naxSirorJangis raodenobaa:


/// 6,1%
/// 4,2%
/// 3,7%
// 5,3%

189
189
189
903. //// ra aris filtvis difuzuri unari?
// gazis is raodenoba, romelic SeaRwevs sisxlSi filtvis membranis gziT 1
wT-Si 1 mmHg wnevis gradientis dros.
/// gazis is raodenoba, romelic SeaRwevs filtveSi sisxlidan 1 wT-Si 1 mmHg
wnevis pirobebSi.
/// gazis is raodenoba, romelic gadis haergamtar gzebSi da amave dros
difundirebs alveolis kedelSi 1 wT-Si;
/// gazis is raodenoba, romelic gadis sisxlSi arterializaciis formiT 1
wT-Si.

904. //// ra saxiT difundirebs Jangbadi alveolebidan mcire wris


kapilarebis sisxlSi?
/// oqsihemoglobinis saxiT.
/// hemoglobinTan SeerTebuli.
/// methemoglobinis saxiT.
// gaxsnili Jangbadis saxiT.

905. //// ra dro sWirdeba, saSualod, mcire wris kapilarebSi sisxlis


dinebas?
/// 0,4 wm
// 0,7 wm
/// 1 wm
/// 1,5 wm

906. //// ramdenia Jangbadis Semcveloba 1l arteriul sisxlSi?


/// 130-150 ml
/// 100-120 ml
// 180-200 ml
/// 220-240 ml

907. //// ramdenia Jangbadis Semcveloba 1l venur sisxlSi?


/// 180 ml
/// 140 ml
// 120 ml
/// 160 ml

908. //// ra saxiT transportirdeba, ZiriTadad, naxSirorJangi venur sisxlSi?


/// karboqsihemoglobinis saxiT.
/// dezoqsihemoglobinis da karbhemoglobinis saxiT.
/// Tavisufali saxiT
// naxSirmJavas mJave marilebis da karbhemoglobinis saxiT.

190
190
190
909. //// fermenti karboanhidraza moTavsebulia:
/// sisxlis plazmaSi.
/// leikocitebSi.
// eriTrocitebSi.
/// TrombocitebSi.

910. //// ras udris Jangbadis Zabva venur sisxlSi?


/// 80 mm Hg
// 40 mm Hg
/// 96 mm Hg
/// 56 mm Hg

911. //// ras udris naxSirorJangis Zabva venur sisxlSi?


/// 56 mm Hg
// 46 mm Hg
/// 40 mm Hg
/// 50 mm Hg

912. //// hemoglobinis JangbadTan naTesaobis daqveiTebas – oqsihemoglobinis


disociaciis mrudis marjvniv gadaxras iwvevs yvela CamoTvlili
garemoeba/faqtori, garda:
/// eriTrocitebSi moTavsebuli 2,3-difosfogliceratisa.
// wyalbad-ionebis koncentraciis klebisa.
/// naxSirorJangis koncentraciis matebisa.
/// temperaturis matebisa.

913. //// ra naerTebs qmnis naxSirorJangi qsovilebis kapilarebis


eriTrocitebSi?
/// karboqsihemoglobins.
/// ZiriTdad, natriumis bikarbonats da karbhemoglobins.
// ZiriTadad, kaliumis bikarbonats da karbhemoglobins.
/// ZiriTdad, natriumis bikarbonats.

914. //// sisxlis romel komponentSi Sedis fermenti karboanhidraza?


/// leikocitebSi.
// eriTrocitebSi.
/// TrombocitebSi.
/// plazmaSi.

915. //// ra saxiT transportirdeba Jangbadi arteriul sisxlSi?


/// hemoglobinis saxiT.

191
191
191
/// mioglobinis saxiT.
/// 20% dezoqsihemoglobinis saxiT da 80% oqsihemoglobinis saxiT.
// ZiriTadad oqsihemoglobinis saxiT.

916. //// ras uwodeben Jangbadis tevadobas? ras udris igi?


/// Jangbadis maqsimalur raodenobas, romelic SeuZlia SeikavSiros sisxlma
Jangbadis 80 mm. vwy. sv. Zabvis dros; 1 moc. %.
// Jangbadis maqsimalur raodenobas, romelic SeuZlia SeikavSiros sisxlma
hemoglobinis JangbadiT sruli gajerebisas; 19 moc. %.
/// arteriuli sisxlidan qsovilebis mier STanTqmuli Jangbadis nawils; 40
moc. %.
/// 100 ml venur sisxlSi gaxsnili Jangbadis raodenobas; 140 moc. %.

917. //// ras uwodeben Jangbadis utilizaciis koeficients? ras udris igi?
/// Jangbadis im odenobas, romelic qsovilebidan gamosulia venur sisxlSi;
20 moc. %.
// arteriuli sisxlidan qsovilebis mier STanTqmuli Jangbadis nawils; 40
moc.%.
/// Jangbadis maqsimalur raodenobas, romelic SeuZlia SeikavSiros sisxlma
hemoglobinis JangbadiT sruli gajerebisas; 80 moc.%.
/// 1 litr arteriul sisxlSi Jangbadis Semcvelobas; 60 moc. %.

918. //// sad mdebareoben motoneironebi, romelTa aqsonebiTac inervirdeba


diafragma?
/// zurgis tvinis welis segmentebis gverdiT rqebSi.
/// zurgis tvinis gulmkerdis segmentis wina rqebSi.
/// zurgis tvinis kisris III-IV segmentebis gverdiT rqebSi.
// zurgis tvinis kisris III-IV segmentebis wina rqebSi.

919. //// sad mdebareoben motoneironebi, romelTa aqsonebiTac inervirdeba


neknTaSua kunTebi?
/// zurgis tvinis kisris segmentebis gverdiT rqebSi.
/// zurgis tvinis welis segmentis wina rqebSi.
/// zurgis tvinis welis segmentebis gverdiT rqebSi.
// zurgis tvinis gulmkerdis segmentebis wina rqebSi.

920. //// ra aris hiperponoes ganviTarebis ZiriTadi mizezi sunTqvis nebiTi


SeCerebis Semdeg?
/// sisxlSi oqsihemoglobinis disociaciis unaris Zvradoba.
// sisxlSi hiperkapnia da hipoqsemia.
/// sisxlSi hipoqsemia da alkalozi.

192
192
192
/// sisxlSi hiperkapnia da hiperoqsia.

921. //// Sua tvinsa da xids Soris tvinis Reros gadakveTis Semdeg mSvid
mdgomareobaSi myof cxovelebs sunTqva:
/// uiSviaTdeba da uRrmavdeba.
/// uxSirdeba.
// mniSvnelovnad ar erRveva.
/// uiSviaTdeba.

922. //// centraluri meqanizmebi, romlebic sasunTq moZraobebs marTaven


ganTavsebulia:
/// zurgis tvinSi.
// mogrZo tvinsa da xidSi.
/// TalamusSi.
/// hipoTalamusSi.

923. //// mogrZo tvinis marjvena da marcxena naxevrebSi moTavsebulia


sasunTqi neironebis or-ori grova – sasunTqi birTvebi:
/// lateraluri da ventraluri.
/// ventromedialuri da dorsaluri.
// dorsaluri da ventraluri.
/// dorsaluri da medialuri.

924. //// mdgomareobas, rodesac hiperkapnia, hipoqsemia da acidozi


erTdroulad aRiniSneba ewodeba:
/// apnoe.
// asfiqsia
/// dispnoe.
/// apneizisi.

925. //// ra ewodeba sunTqvis gaCerebas hipokapniis, sisxlSi pH-is donis


matebisa da filtvebis ventilaciis kritikuli Semcirebis Semdeg?
/// eipnoe.
/// gaspingi.
// apnoe.
/// dispnoe.

926. //// sad arian moTavsebuli arteriuli qemoreceptorebi? centraluri


qemoreceptorebi?
// karotidul sinusSi da aortis rkalSi; mogrZo tvinSi.
/// filtvis arteriaSi; mogrZo tvinSi.

193
193
193
/// karotidul sinusSi da aortis rkalSi; hipoTalamusSi.
/// aortis rkalSi; retikulur formaciaSi.

927. //// ra aagznebs arteriul qemoreceptorebs? centralur


qemoreceptorebs?
// ZiriTadad hipoqsemia, agreTve hiperkapnia da wyalbadis ionebis
koncentraciis mateba; acidozi da hiperkapnia.
/// hiperkapnia, agreTve, hipoqsia da pH-is mateba; hipoqsemia.
/// hiperoqsia, agreTve hiperkapnia da wyalbadionTa koncentraciis Semcireba
(orives).
/// hipoqsemia, hipokapnia da wyalbadis ionebis koncentraciiis mateba;
hiperTermia da acidozi.

928. //// sadaa, umTavresad, ganTavsebuli filtvis gaWimvis receptorebi?


ramdenia?
/// alveolebsa da plevraSi; daaxloebiT 1000.
// haergamtari gzebis kedlis gluv kunTebSi; daaxloebiT 1000.
/// plevris napralSi; 1000-ze meti.
/// subalveolurad; 1000-ze naklebi.

929. //// ra aagznebs (ZiriTadad) filtvis meqanoreceptorebs - gaWimvis


receptorebs?
// filtvis moculobis gazrda/Semcireba.
/// hiperkapnia da acidozi.
/// plevris napralSi wnevis mateba, bronqospazmi.
/// plevris RruSi wnevis Semcireba, filtvis moculobis Semcireba.

930. //// rogor moqmedebs sunTqvaze cTomili nervis ormxrivi gadakveTa?


/// sunTqva xdeba iSviaTi da zedapiruli.
/// sunTqva xdeba xSiri da zedapiruli.
// sunTqva xdeba iSviaTi da Rrma.
/// sunTqva xdeba xSiri da Rrma.

931. //// filtvis receptorebia yvela, garda:


/// gaWimvis receptorebi.
/// iritantuli receptorebi.
/// iuqstraalveoluri receptorebi
// naxSiroJangisa da Jangbadis specializebuli receptorebi.

932. //// heringisa da braeris refleqsebs miekuTvneba yvela, garda:


/// inspiraciul-Semakavebeli refleqsi.

194
194
194
// inspiraciul-gamaadvilebeli refleqsi.
/// eqspiraciul-gamaadvilebeli refleqsi.
/// hedis paradoqsuli refleqsi

933. //// filtvis romeli receptorebis gaRizianeba iwvevs hering-braeris


inspiraciul-Semakavebel refleqss?
/// iritantuli receptorebis.
// gaWimvis receptorebis.
/// qemoreceptorebis.
/// j-receptorebis.

934. //// romeli tipis receptorebs miekuTvnebian iritantuli receptorebi?


/// meqano- da proprioreceptorebs.
/// qemo- da eqsteroreceptorebs.
/// meqano- da qemonociceptorebs.
// meqano- da qemoreceptorebs.

935. //// receptorebis specifikurobis mixedviT iritantuli receptorebi


miekuTvnebian:
/// pirvelad aferentul receptorebs.
/// meorad aferentul receptorebs.
// polimodalur receptorebs.
/// monomodalur receptorebs.

936. //// ra garemoeba iTvleba inspiraciis Sekavebis ZiriTad meqanizmad?


/// I-alfa neironebis agzneba.
// I-beta inspiraciuli neironebis agzneba.
/// dorsaluri birTvebis agzneba.
/// ventraluri birTvebis Sekaveba.

937. //// cxviris qveda savalebze wylis moqmedebis Sedegad aRmocenebul


refleqsur apnoes ewodeba:
/// hedis paradoqsuli efeqti.
/// gaspingi.
// myvinTavis refleqsi.
/// apneizisi.

938. //// SesunTqvebs, romlebic xangrZlivi drois ganmavlobaSi ar wydeba


ewodeba:
/// dispnoe
// apneizisi

195
195
195
/// eipnoe
/// gaspingi

939. //// mosvenebis mdgomareobaSi sunTqvis normalur reJims ewodeba:


/// apnoe.
// eipnoe.
/// dispnoe.
/// hiperpnoe

940. //// xuTvis arasasiamovno SegrZnebas (magaliTad, Zlieri asfiqsiisas)


ewodeba:
/// apnoe.
/// eipnoe.
// dispnoe.
/// hiperpnoe.

941. //// xidsa da mogrZo tvins Soris cns-is gadakveTis Semdeg cxovelebSi
aRiniSneba krunCxviTi sunTqva, romelsac ewodeba:
/// apneizisi.
/// dispnoe.
/// apnoe
// gaspingi

942. //// axalSobilis pirveli SesunTqvis ZiriTadi mizezia sisxlSi sunTqvis


Semdegi humoruli gamRizianeblebis arseboba:
/// hiperkapnia, alkalozi, hipoqsia.
// hiperkapnia, acidozi, hipoqsemia.
/// hipokapnia, acidozi, hipoqsemia.
/// hiperkapnia, alkalozi, hipoqsemia.

943. //// axalSobilis pirveli SesunTqvis ZiriTadi da damxmare faqtorebia


yvela, garda:
/// sisxlSi sunTqvis humoruli faqtorebis arseboba.
/// axalSobilis kanis receptorebidan (sicivis, taqtiluri), proprio- da
vestibuloreceptorebidan impulsaciis mZlavri nakadi.
/// sunTqvis centris Semakavebeli gavlenis moxsna.
// hedis paradoqsuli efeqti.

944. //// ra aagznebs iritantul receptorebs?


/// filtvis moculobis Semcireba da hiperTermia.
// filtvis moculobis gazrda/Semcireba, sxvadasxva qimiuri gamRizianebeli.

196
196
196
/// filtvis moculobis mxolod gazrda da sxvadasxva qimiuri gamRizianebeli,
ZiriTadad - CO2 da O2.
/// mxolod sisxlis cilovani Sedgeniloba.

945. //// ra rols asrulebs pnevmotaqsikuri centri sunTqvis regulaciaSi?


sadaa igi ganTavsebuli?
/// aZlierebs SesunTqvas, asustebs amosunTqvas; mogrZo tvinSi.
/// aTanabrebs SesunTqvas da amosunTqvas; zurgis tvinSi.
// xels uwyobs sunTqvis fazebis monacvleobas; varolis xidis wina nawilSi.
/// aZlierebs SesunTqvas da amosunTqvas; varolis xidis ukana midamoSi.

946. //// adamianis (aratrenirebulis) mier sunTqvis TviTnebiTi SeCerebis


SesaZlo xangrZlivobaa:
/// 2-3 wT.
/// 15-18 wm.
// 40-60 wm.
/// 5-6 wT.

947. //// kunTuri muSaobis dros hiperpnoes inicirebis ZiriTadi mizezia:


// sunTqvis centris stimulireba qerquli da proprioreceptorTa impulsebiT.
/// hiperkapnia da acidozi.
/// hipoqsemia da propriorecepciuli gaRizianeba.
/// alkalozi da mogrZo tvinis refleqsuri stimulacia.

948. //// dabali atmosferuli wnevis pirobebSi (4-5 km-ze) viTardeba simaRlis
(mTis) daavadeba. CamoTvlili cvlilebebidan romeli ar aris damaxasiaTebeli
am daavadebisaTvis?
/// sisuste, cianozi.
// gulis SekumSvaTa sixSirisa da sisxlis wnevis mateba.
/// Tavis tkivili.
/// sunTqvis siRrmis Semcireba.

949. //// mosvenebis mdgomareobaSi adamianis mier 1 wuTSi moxmarebuli


Jangbadis raodenobaa:
/// 150-250 ml
// 250-350 ml
/// 350-450 ml
/// 50-150 ml

950. //// swrafi siarulisas adamianis mier 1 wuTSi moxmarebuli Jangbadis


raodenobaa:

197
197
197
// 2,5 l-mde.
/// 4 l-mde.
/// 6 l-mde.
/// 8 l-mde.

951. //// rogor icvleba fizikuri muSaobis dros Jangbadis utilizaciis


koeficienti?
/// izrdeba 20-30%-mde.
/// mcirdeba 30-40%-mde.
// izrdeba 50-60%-mde.
/// utoldeba 80-100%-s.

952. //// CamoTvlili cvlilebebidan romeli ar aris damaxasiaTebeli kesonis


daavadebisTvis?
/// kunTebis tkivili, Tavbrusxveva.
/// pirRebineba.
/// qoSini, gonebis dakargva.
// arteriuli wnevis mateba.

953. //// ra aris mTis daavadebis ganviTarebis sawyisi mizezi?


/// Jangbadis difuziis unaris daqveiTeba.
/// naxSirorJangis dabali parcialuri wneva.
// Jangbadis dabali parcialuri wneva.
/// atmosferul haerSi Jangbadis raodenobis Semcireba.

954. //// kunTuri muSaobis dros ar aRiniSneba:


/// gulis SekumSvaTa sixSiris gazrda.
/// Jangbadis tevadobisa da utilizaciis koeficientis gazrda.
/// sisxlZarRvTa gafarToeba.
// oqsihemoglobinis mrudis kuTxis gadaxra.

955. //// filtvebis hiperventilaciis dros naxSirmJava gazis raodenoba


sisxlSi mcirdeba, matulobs sisxlis pH-i da viTardeba:
/// sunTqviTi acidozi.
// sunTqviTi alkalozi
/// inspiraciuli alkalozi.
/// eqspiraciuli alkalozi.

956. //// filtvebis hipoventilaciis dros kavdeba naxSirmJava gazi, sisxlis


pH qveiTdeba da viTardeba:
// sunTqviTi acidozi.

198
198
198
/// sunTqviTi alkalozi
/// inspiraciuli acidozi.
/// eqspiraciuli acidozi.

957. //// metaboluri acidozi kompensirdeba:


/// filtvebis hipoventilaciiT.
/// Tirkmlis eqskreciuli funqciis gaZlierebiT.
/// Tirkmlis eqskreciuli funqciis SesustebiT.
// filtvebis hiperventilaciiT.

958. //// aRniSneT saWmlis momnelebeli traqtis ZiriTadi funqciebi:


/// sekreciuli, imunuri, eqskreciuli, Termosaregulacio.
// sekreciuli, motoruli, Sewovis, eqskreciuli.
/// avtomatia, eqskreciuli, fermentuli, damcvelobiTi.
/// motoruli, adaptaciuri, sinTezuri, Sewovis.

959. //// hipoTalamusis romeli birTvebis gaRizianeba iwvevs hiperfagias?


/// supraoptikuri.
/// ventromedialuri.
/// mamilaruli.
// lateraluri.

960. //// hipoTalamusis romeli birTvebis gaRizianeba iwvevs afagias?


// ventromedialuri.
/// lateraluri.
/// dorsomedialuri.
/// paraventrikuluri.

961. //// hipoTalamusis romeli birTvebis ormxrivi dazianeba iwvevs


hiperfagias?
// ventromedialuri.
/// lateraluri.
/// dorsomedialuri.
/// mamilaruli.

962. //// hipoTalamusis romeli birTvebis ormxrivi dazianeba iwvevs afagias?


/// ventromedialuri.
// lateraluri.
/// dorsomedialuri.
/// mamilaruli.

199
199
199
963. //// kvebis centris romeli nawili aRiniSneba, rogorc maZRrobis
centri?
/// Tavis tvinis Reros retikuluri formacia,
/// nuSisebri kompleqsis kortikomedialur birTvebi,
// hipoTalamusis ventromedialuri birTvebi,
/// hipoTalamusis lateraluri birTvebi.

964. //// kvebis centris romeli nawili aRiniSneba, rogorc SimSilis centri?
/// nuSisebri kompleqsis bazaluri birTvebi,
/// nuSisebri kompleqsis lateraluri birTvebi,
/// hipoTalamusis ventromedialuri birTvebi.
// hipoTalamusis lateraluri birTvebi.

965. //// aRniSnuli faqtorebidan romeli ar ganapirobebs "maZRari" da


"mSieri" sisxlis Tvisebebs?
/// glukoza, aminomJavebi, cximebi.
// saWmlis momnelebeli traqtis fermentebi.
/// sisxlis temperatura da wylis raodenoba.
/// krebsis ciklis produqtebi, intestinuli hormonebi.

966. //// ra faqtorebiT aigzneba an Sekavdeba kvebis centris hipoTalamusuri


birTvebi?
/// mxolod sisxlis Sedgenilobis mixedviT.
/// sxvadasxva periferiuli receptorebidan misuli impulsebis mixedviT.
/// sisxlis temperaturis mixedviT.
// sisxlis Sedgenilobisa da sxvadasxva periferiuli receptorebidan misuli
impulsebis mixedviT.

967. //// maZRrobis saxeebia:


// sensoruli (pirveladi, prerezorbciuli) da metaboluri (meoradi,
postrezorbciuli).
/// metaboluri (pirveladi, prerezorbciuli) da sensoruli (meoradi,
postrezorbciuli)
/// sensoruli (pirveladi, prerezorbciuli) da anaboluri (meoradi,
postrezorbciuli).
////// sensoruli (pirveladi, prerezorbciuli) da kataboluri (meoradi,
postrezorbciuli).

968. //// dRe-RameSi gamoyofili nerwyvis raodenobaa:


/// 0,5-1 l-mde
// 0,5-2 l

200
200
200
/// 2,5-3,5 l
/// 3,5 l da meti.

969. //// romeli ZiriTadi meqanizmiT yalibdeba metaboluri (meoradi)


maZRroba?
/// saWmlis momnelebel traqtSi sakvebis moxvedriT.
/// kuWSi sakvebis moxvedriT.
/// kuWis SigTavsis gadasvliT 12-goja nawlavSi.
// sakvebis monelebis Sedegad warmoqmnili nivTierebebis sisxlSi gadasvliT.

970. //// ra aris specifikuri mada?


// adamianis da cxovelis SerCeviTi ltolva gansazRvruli sakvebisadmi, maT
Soris - romlis naklebobasac ganicdis organizmi.
/// adamians da cxovelis SerCeviTi ltolva sayuaTo Rirebulebis mqone
sakvebisadmi.
/// adamianis da cxovelis SerCeviTi miuRebloba im sakvebisadmi, romlis
koncentracia organizmSi maRalia.
/// adamianis da cxovelis ltolva cilebis da cximebis maRali koncentraciis
Secveli sakvebisadmi.

971. //// rogor klasificirdeba saWmlis monelebis procesebi maTi


lokalizaciis mixedviT?
// ujredSida da ujredgareTa (distanciuri da kontaqturi).
/// ujredSida (distanciuri) da ujredgareTa (kontaqturi).
/// ujredSida (hidrolizuri) da autofaguri.
/// ujredSida da ujredgareTa (karbohidrazuli da peptidazuri).

972. //// rogor diferencirdeba saWmlis moneleba hidrolazebis warmoSobis


mixedviT?
// autolizuri, simbionturi, sakuTrivi.
/// pirveladi, meoradi, saboloo.
/// pre- da postrezorbciuli.
/// autolizuri, hidrolizuri, lipolizuri.

973. //// saWmlis moneleba aris autolizuri:


/// rodesac hidrolazebis warmoSobis wyaro mocemuli makroorganizmis
simbiontebia (baqteriebi, umartivesni).
// rodesac saWmlis moneleba xorcieldeba mcenareuli da cxoveluri
warmoSobis sakveb produqtebSi arsebuli fermentebis saSualebiT.
/// rodesac saWmlis moneleba xorcieldeba makroorganizmSi warmoqmnili
fermentebiT.

201
201
201
/// rodesac saWmlis moneleba difuzuri endokrinuli sistemis hormonebiT
xorcieldeba.

974. //// saWmlis moneleba aris simbionturi:


// rodesac hidrolazebis warmoSobis wyaro mocemuli makroorganizmis
simbiontebia (baqteriebi, umartivesni).
/// rodesac saWmlis moneleba xorcieldeba mcenareuli da cxoveluri
warmoSobis sakveb produqtebSi arsebuli fermentebis saSualebiT.
/// rodesac saWmlis moneleba xorcieldeba makroorganizmSi warmoqmnili
fermentebiT.
/// rodesac saWmlis moneleba difuzuri endokrinuli sistemis hormonebiT
xorcieldeba.

975. //// saWmlis moneleba aris sakuTrivi:


/// rodesac hidrolazebis warmoSobis wyaro mocemuli sakuTriv
makroorganizmis simbiontebia (baqteriebi, umartivesni).
/// rodesac saWmlis moneleba xorcieldeba mcenareuli da cxoveluri
warmoSobis sakveb produqtebSi arsebuli fermentebis saSualebiT.
// rodesac saWmlis moneleba xorcieldeba sakuTriv makroorganizmSi
warmoqmnili fermentebiT.
/// rodesac saWmlis moneleba sakuTriv difuzuri endokrinuli sistemis
hormonebiT xorcieldeba.

976. //// adamianis organizmSi ujredSida saWmlis moneleba xorcieldeba:


/// eriTrocitebsa da TrombocitebSi.
/// poxier ujredebSi
/// epiTeliocitebSi
// leikocitebsa da limforetikulohistocituri sistemis ujredebSi.

977. //// i. pavlovis mixedviT saWmlis momnelebeli jirkvlebis sekreciis


fazebia:
/// qimiuri da meqanikuri.
/// qimiuri da nervul-humoruli.
// rTul-refleqsuri da nervul-qimiuri.
/// meqanikuri da nervul-humoruli.

978. //// saWmlis monelebis romeli tipi aris wamyvani Cvil bavSvTa dedis
rZiT gamokvebis periodSi?
/// simbionturi.
/// sakuTrivi.
// autolizuri.

202
202
202
/// Sereuli.

979. //// saWmlis monelebis romeli tipi aris wamyvani mozrdil adamianSi?
/// simbionturi.
// sakuTrivi.
/// autolizuri.
/// Sereuli.

980. //// gastrointestinuri hormonebi gamoiyofa:


/// kuWis ZiriTadi ujredebidan da apudocitebidan.
// kuWis, Tormetgoja nawlavis da wvrili nawlavis lorwovani garsis
specialuri endokrinuli ujredebidan.
/// sanaRvle gzebis apudocitebidan.
/// kuWisa da wvrili nawlavis specialuri egzokrinuli ujredebidan

981. //// ras gamoimuSaveben saWmlis momnelebeli sistemis apudocitebi?


// gastrointestinur hormonebs, saregulacio peptidebs, enterinebs.
/// karbohidrazebs da peptidazebs.
/// APUD-nivTierebebs da naxSirwylebs.
/// gastrins da sekretins.

982. //// ra saxis eferentul nervul da hormonul zemoqmedebas ganarCeven


saWmlis momnelebel organoebze?
// funqciurs, vazomotoruls da trofikuls.
/// gamaZlierebels, Semakavebels.
/// funqciurs, morfologiurs da humoruls.
/// sekreciuls, eqskreciuls da motoruls.

983. //// saWmlis monelebis procesi adamianis organizmSi grZeldeba:


/// 4-6 saaTs.
// 1-3 dRes.
/// 24-30 saaTs.
/// 2-4 saaTs.

984. //// ra aris mastikaciografia?


// ReWvis motoruli aqtis kvleva qveda ybis moZraobis registraciiT.
/// saReWi kunTebis rentgenografia.
/// ReWvis motoruli aqtis kvleva leSli-krasnogorskis kafsuliT.
/// ReWvis aqtis kvleva endoskopiuri meTodiT.

985. //// ra ZiriTadi procesebi mimdinareobs piris RruSi?

203
203
203
// sakvebis daqucmaceba, nerwyviT dasveleba, sakvebis sagemovno Tvisebebis
analizi, zogierTi sakvebis sawyisi hidrolizi, saWmlis gundis formireba da
momzadeba ylapvisTvis.
/// sakvebis pirveladi daqucmaceba, nerwyviT damuSaveba, sagemovno analizi,
cilebis hidrolizi, ylapva.
/// sakvebis daqucmaceba, nerwyviT damuSaveba, sagemovno analizi, sakvebis
sruli hidrolizi da momzadeba ylapvisTvis;
/// sakvebis daSla, nerwyviT dasveleba, ZiriTadi hidrolizi, sakvebis
sagemovno analizi.

986. //// romeli ZiriTadi jgufis fermentebiT xdeba sayuaTo nivTierebebis


qimiuri daSla saWmlis momnelebel traqtSi?
/// transferazebiT, lipazebiT, karbohidrazebiT.
/// proteazebiT, lipazebiT, karboanhidrazebiT.
// proteazebiT, lipazebiT, karbohidrazebiT.
/// hidrolazebiT, transferazebiT, lipazebiT.

987. //// saWmlis momnelebeli sistemis maregulirebeli meqanizmebi, Tavisi


xasiaTis mixedviT, SeiZleba iyos:
/// gamSvebi da Semakavebeli.
// makoregirebeli da gamSvebi.
/// Semakavebeli da mainhibirebeli.
/// makoregirebeli da trofikuli.

988. //// dRe-RameSi warmoqmnili nerwyvis erT mesameds gamoimuSavebs:


/// ybisqveSa jirkvali.
/// enisqveSa jirkvali.
// ybayura jirkvali.
/// enisa da sasis wvrili jirkvlebi.

989. //// sakvebis miRebis gareSe piris Rrus dasasveleblad adamians


gamoeyofa nerwyvi (wuTSi):
/// 0,12 ml
// 0,24 ml
/// 0,36 ml
/// 0,48 ml

990. //// rogoria nerwyvis ZiriTadi Tvisebebi da Sedgeniloba?


// lorwovani, blanti, momRvrio siTxe; pH meryeobs 5,8-7,4; wyali - 99,4-99,5%;
organuli nivTierebebi 2-3-jer metia mineralur marilebze; mdidaria
fermentebiT;

204
204
204
/// serozuli; pH meryeobs 4,0-6,5; wyali - 99,4-99,5; organuli nivTierebebi 2-3-
jer metia mineralur marilebze; mdidaria fermentebiT;
/// serozuli; pH meryeobs 5,0-8,5; wyali - 99,4-99,5; organuli nivTierebebi
naklebia mineralur marilebze; mdidaria fermentebiT;
/// lorwovani, blanti, momRvrio siTxe; pH meryeobs 5,8-7,4; wyali - 99,4-99,5%;
mineraluri nivTierebebi 2-3-jer metia organul marilebze; mdidaria
fermentebiT.

991. //// ReWvis dros miRebuli sakvebis xasiaTis mixedviT adamians wuTSi
saSualod gamoeyofa nerwyvi:
/// 0,5-1 ml
/// 1-1,5 ml
/// 1,5-2 ml
// 3-3,5 ml

992. //// Sereuli nerwyvis pH-ia:


/// 3,2-3,8
/// 4,0-4,8
/// 4,2-5,2
// 5,8-7,4

993. //// nerwyvs naxSirwylebis aqtiuri hidrolizis unars aniWebs fermenti:


/// katepsini.
/// alfa-salivani.
// alfa-amilaza.
/// glandulini.

994. //// nerwyvs baqtericiduli moqmedebis unars aniWebs fermenti:


/// amilaza (salivani).
// lizocimi (muramidaza).
/// salivani (muramidaza).
/// katepsini (proteaza).

995. //// sakvebis miRebis dros sanerwyve jirkvlebis sisxlmomaragebis


gazrdaSi monawileobs:
/// lizocimi (muromidaza).
/// adrenalini (epinefrini).
// kalikreini, kininebi.
/// serotonini.

205
205
205
996. //// romeli sanerwyve jirkvlebi gamohyofen upiratesad Txier serozul
nerwyvs?
/// ybisqveSa jirkvlebi.
/// enisqveSa jirkvlebi.
// ybayura jirkvlebi.
/// enis Zirze moTavsebuli jirkvlebi

997. //// upiratesad romeli nerviT regulirdeba ReWvis aqti?


/// saxis nerviT.
/// ena-xaxis nerviT.
// samwvera nerviT.
/// enis nerviT.

998. //// ra gavlenas axdens kuWze motilini?


/// asustebs kuWis motorikas.
// aZlierebs kuWis motorikas.
/// aneitralebs kuWis wvens.
/// moqmedebs mukocitebze.

999. //// rogor moqmedebs nerwyvis sekreciaze simpaTikuri nervuli sistema?


/// aagznebs sekreciul ujredebs da sekreciul granulebs, miiReba didi
raodenobiT Txieri nerwyvi.
// aagznebs sekreciul ujredebs, miiReba mcire raodenobiT sqeli nerwyvi,
glandulocitebSi Zlierdeba sekreciuli granulebis warmoqmna.
/// akavebs nerwyvis sekrecias, aZlierebs fermentebis warmoqmnas.
/// ganapirobebs nerwyvis sekrecias, gamoiyofa didi raodenobiT, fermentebiT
mdidari nerwyvi, glandulocitebSi Zlierdeba sekreciuli granulebis
warmoqmna.

1000. //// rogor moqmedebs nerwyvis sekreciaze parasimpaTikuri nervuli


sistema?
/// akavebs sekretis gamoyofas, gamoiyofa mcire raodenobiT fermentebiT
mdidari nerwyvi (autosalivacia).
// aagznebs sekreciul ujredebs, miiReba didi raodenobiT Txieri nerwyvi
(hipersalivacia).
/// akavebs sekrecias, aZlierebs fermentebis warmoqmnas (hiposalivacia).
/// aagznebs sekreciul ujredebs, miiReba didi raodenobiT sqeli nerwyvi
(hipersalivacia).

1001. //// nerwyvis gamoyofis ZiriTadi centri mdebareobs:


/// zurgis tvinSi, kisris nawilSi.

206
206
206
// mogrZo tvinSi, IV parkuWis fskerze.
/// varolis xidSi.
/// Sua tvinSi.

1002. //// ylapvis centri mdebareobs:


/// varolis xidis ukana nawilSi.
// mogrZo tvinSi, IV parkuWis fskerze.
/// naTxemSi.
/// Sua tvinSi.

1003. //// ylapvis aqti iyofa Semdeg fazebad, garda:


/// piris Rrus (nebiTi).
// xaxis (nebiTi).
/// xaxis (swrafi, uneblie).
/// saylapavis (neli, uneblie).

1004. //// magari sakvebis gadaadgileba saylapavSi saSualod grZeldeba:


/// 4-5 wm
/// 6-7 wm
// 8-9 wm
/// 10-11 wm

1005. //// Txieri sakvebis gadaadgileba saylapavSi saSualod grZeldeba:


/// 3-4 wm
/// 5-6 wm
// 1-2 wm
/// 7-8 wm

1006. //// ra raodenobiT gamoiyofa dRe-RameSi kuWis wveni? rogoria misi pH?
/// 1,0-1,5 l; 0,5-1,0.
// 2,0-2,5 l; 1,5-1,8.
/// 0,5-1,0 l; 0,5-2,0.
/// 3,0-4,5 l; 1,5-2,0.

1007. //// kuWis TaRis midamoSi jirkvlebi Seicaven Semdeg ujredebs, garda:
/// mTavari glandulocitebi.
// meore rigis glandulocitebi
/// pariesuli glandulocitebi.
/// mukocitebi.

1008. //// mTavari glandulocitebi warmoqmnian:

207
207
207
// pepsinogenebs.
/// marilmJavas.
/// mukoidur sekrets.
/// gastrins.

1009. //// pariesuli glandulocitebi warmoqmnian:


/// pepsinogenebs.
// marilmJavas.
/// mukoidur sekrets.
/// gastrins.

1010. //// mukocitebi gamoimuSaveben:


/// pepsinogenebs.
/// marilmJavas.
// mukoidur sekrets.
/// gastrins.

1011. //// kuWis G ujredebi gamohyofen:


/// pepsinogenebs.
/// marilmJavas.
/// mukoidur sekrets.
// gastrins.

1012. //// grZeldeba Tu ara kuWSi naxSirwylebis moneleba?


/// grZeldeba, vinaidan kuWSi alfa-amilazis moqmedebisaTvis optimaluri
pirobebia.
// grZeldeba manam, sanam sakvebis gundaSi ar SeaRwevs kuWis wveni.
/// ar grZeldeba, vinaidan kuWSi mJave reaqciaa.
/// ar grZeldeba, vinaidan gastrini aferxebs alfa-amilazis moqmedebas.

1013. //// ra mniSvneloba aqvs mukocitebidan gamoyofil mukoidebis Semcvel


lorwos?
/// mukoidebi monawileoben cilebis hidrolizSi.
/// mukoidebi monawileoben naxSirwylebis hidrolizSi.
// lorwo icavs lorwovan garss meqanikuri da qimiuri dazianebisagan.
/// mukoidebi ganapirobeben kuWSi moxvedrili sakvebis ulufebis Sewepebas.

1014. //// kuWis sekreciis fazebia:


// pirveli - sekreciis tvinis faza, rTul-refleqsuri meqanizmiT, meore -
kuWis faza, refleqsuri da neirohumoruli meqanizmiT, mesame - nawlavis faza,
neirohumoruli meqanizmiT da cilis hidrolizis produqtebiT.

208
208
208
/// pirveli - sekreciis tvinis faza, upirobo refleqsuri meqanizmiT, meore -
kuWis faza, neirohumoruli meqanizmiT, mesame - nawlavis faza, humoruli
meqanizmiT.
/// pirveli pirobiT-refleqsuri faza, mxolod rTuli pirobiT-refleqsuri
meqanizmiT, meore - kuWis faza, upirobo refleqsuri meqanizmiT, mesame -
nawlavis faza, adgilobrivi intramuruli meqanizmebiT.
/// pirveli - tvinis faza, meore - nawlavuri faza, mesame - SeiZleba iyos,
SeiZleba - ara.

1015. //// gastrini monawileobs kuWis sekreciis TviTregulaciaSi:


/// Tormetgojas wvenis Sedgenilobis mixedviT.
// kuWis piloruli nawilis pH-isgan damokidebulebiT.
/// ar monawileobs saerTod.
/// kuWis wvenis raodenobisgan damokidebulebiT.

1016. //// kuWi xels uwyobs sisxlwarmoqmnas, vinaidan igi gamoimuSavebs:


/// marilmJavas.
/// gastrins.
// gastromukoproteids.
/// pepsinogens.

1017. //// kuWis wvenis pH-ia:


/// 0,5-1
/// 1-1,4
// 1,5-1,8
/// 2-2,3

1018. //// fermenti gastriqsini cilebis hidrolizirebas axdens, rodesac


kuWis wvenis pH tolia:
/// 1,5-2
/// 2,2-2,8
// 3,2-3,5
/// 3,9-4,2

1019. //// G ujredebis qimiur gamRizianeblebs warmoadgenen:


/// di- da monogliceridebi.
/// di- da monosaqaridebi.
/// pepsinogenebi.
// peptidebi da aminomJavebi.

209
209
209
1020. //// Tu kuWis pilorul nawilSi pH Semcirda (pH=1,3), maSin gastrinis
gamoyofa:
// mcirdeba.
/// izrdeba.
/// ucvleli rCeba.
/// wydeba.

1021. //// Tu kuWis wvenis pH=1,0, maSin G ujredebidan gastrinis gamoyofa:


/// mcirdeba.
/// izrdeba.
/// ucvleli rCeba.
// wydeba.

1022. //// kuWis jirkvlebis stimulatorebia:


/// sekretini da qolecistokinin-pankreozimini.
// gastrini da histamini.
/// somatostatini, enterogastroni.
/// bulbogastroni, serotonini.

1023. //// kuWSi marilmJavas gamoyofas Trgunavs hormoni:


// sekretini.
/// gastrini.
/// histamini.
/// bombezini.

1024. //// kuWis motorikas aZliereben:


/// bulbogastroni, enterogastroni, histamini.
// serotonini, insulini, gastrini, motilini.
/// kuWis mainhibirebeli peptidi (GIP), inulini.
/// serotonini, qolecistokinin-pankreozimini, inulini.

1025. //// kuWis motorikis Sekavebas iwvevs nivTierebebi, garda:


/// sekretini, bulbogastroni.
/// enterogastroni, GIP, VIP.
// insulini, serotonini.
/// qolecistokinin-pankreozimini.

1026. //// sad aris moTavsebuli pirRebinebis centri?


/// zurgis tvinSi.
// mogrZo tvinSi.
/// varolis xidSi.

210
210
210
/// TalamusSi.

1027. //// pirRebineba, romelsac Tan axlavs HCl-is dakargva, iwvevs:


// metabolur alkalozs.
/// metabolur acidozs.
/// katabolur acidozs.
/// katabolur alkalozs.

1028. //// enis Ziris, xaxis, kuWis lorwovani garsis, badeqonis, vestibuluri
aparatis refleqsuri gaRizianebiT gamoiwveva:
// pirRebineba.
/// ylapva
/// peristaltika.
/// kuWidan sakvebis evakuacia.

1029. //// kuWis motorikis gaZlierebas, SekumSvebis ritmisa da Zalis gazrdas,


peristaltikuri talRisa da kuWis SigTavsis evakuaciis siCqaris gazrdas
iwvevs:
// cTomili nervis eferentuli boWkoebiT mosuli agzneba.
/// Signeulobis nervis eferentuli boWkoebiT mosuli agzneba.
/// hipoTalamusis ventraluri birTvis eferentuli gavlena.
/// cTomili nervis birTvis tonusis daqveiTeba.

1030. //// dRe-RameSi gamoyofili pankreasis wvenis raodenobaa:


/// 0,5-1 l
/// 1-1,5 l
// 1,5-2 l
/// 2,5-3 l

1031. //// pankreasis wveni Seicavs Semdeg fermentebs:


// aqtiur amilazas, lipazasa da nukleazas, araaqtiur trifsinogensa da
qimotrifsinogens. garda amisa, elastazas da A da B prokarboqsipeptidazebs,
proelastazas da profosfolipazas.
/// aqtiur amilazas da lipazas, araaqtiur nukleazas da trifsinogens. garda
amisa, enterokinazas, elastazas, esTerazas, fosfolipazas da qimozins.
/// aqtiur trifsinsa da qimotrifsins, araaqtiur amilazas, lipazas da
nukleazas. garda amisa, enterokinazas, elastazas, maltazas, fruqtozas da
fosfolipazas.
/// araaqtiur amilazas, trifstinogens da qimotrifsinogens, aqtiur lipazas
da nukleazas. garda amisa, enterokinazas, qimozins, esTerazas da elastazas.

211
211
211
1032. //// dRe-RameSi gamoyofili naRvelis raodenobaa:
// 0,5-1 l
/// 0,5 l-mde
/// 1,5-2 l
/// 2 -2,5 l

1033. //// naRvlis buStis motorikas Trgunavs:


/// qolecistokinin-pankreozimini.
/// gastrini.
/// sekretini.
// kalcitonini.

1034. //// CamoTvlili funqciebidan romeli ar Seesatyviseba naRvlis


monawileobas saWmlis monelebaSi?
/// iwvevs cximebis emulgirebas. naRvlis monawileobs warmoiqmneba imdenad
mcire dispersiuli cximis nawilakebi, rom SesaZlebeli xdeba maTi Sewova.
/// xsnis cximis hidrolizis produqtebs, riTac xels uwyobs maT Sewovas.
/// zrdis pankreasis da nawlavis fermentebis (gansakuTrebiT alfa-lipazis)
aqtivobas.
// xels uSlis cximSi xsnadi vitaminebis Sewovas da akavebs naRvlis sekrecias.

1035. //// dRe-RameSi gamoyofili wvrili nawlavis wvenis raodenobaa:


/// 0,5-1 l
/// 1-1,5 l
// 1,5-2 l
/// 2,5-3 l

1036. //// wvrili nawlavis SemadgenlobaSia fermentebi, garda:


/// enterokinaza, pepitdaza, amilaza.
/// tutovani fosfataza, nukleaza, laqtaza.
/// lipaza, fosfolipaza, saqaroza.
// gastriqsini, elastaza, karboqsipeptidaza.

1037. //// enterokinaza gamomuSavdeba:


/// kuWSi.
/// pankreasSi.
/// RviZlSi.
// Tormetgoja nawlavSi.

1038. //// Tormetgoja nawlavis wvenis pH-ia:


/// 2,0-4,0

212
212
212
/// 5,4-6,4
// 7,2-8,0
/// 3,3-5,3

1039. //// pankreasis wvenis tutianoba ganpirobebulia masSi:


/// qloridebis arsebobiT.
/// fosfatebis arsebobiT.
// bikarbonatebis arsebobiT.
/// organuli nivTierebebiT.

1040. //// pankreasis sekrecias aZliereben:


// sekretini, bombezini.
/// glukagoni, kalcitonini.
/// somatostatini.
/// kuWis mainhibirebeli peptidi.

1041. //// pankreasis sekrecias akavebs:


/// sekretini.
/// bombezini.
/// nivTiereba P.
// somatostatini.

1042. //// sakvebis miRebidan 2-3 wuTis Semdeg Zlierdeba da 6-14 saaTi
grZeldeba:
/// kuWis motorika.
// pankreasis wvenis sekrecia.
/// kuWis wvenis sekrecia.
/// Tormetgoja nawlavis sekrecia da motorika.

1043. //// hormoni, romelsac SeuZlia pankreasis rogorc Sekaveba, aseve agzneba
aris:
/// qolecistokinin-pankreozimini.
/// kuWis mainhibirebeli peptidi (GIP).
// vazoaqtiuri intersticiuri peptidi (VIP).
/// pankreasuli polipeptidi (PP).

1044. //// sekretinis gavleniT pankreasidan gamoiyofa wveni:


/// bikarbonatebiTa da fermentebiT mdidari.
// bikarbonatebiT mdidari da fermentebiT Raribi.
/// bikarbonatebiT Raribi da fermentebiT mdidari.
/// bikarbonatebiTa da fermentebiT Raribi.

213
213
213
1045. //// normaSi wvrili nawlavis SekumSvis tipebia yvela, garda:
/// ritmuli segmentacia.
/// qanqariseburi.
// antiperistaltikuri, sigrZivi.
/// tonuri.

1046. //// qanqarisebur SekumSvas uzrunvelyofs:


/// kunTebis cirkuluri (irgvlivi) Sris SekumSvebi.
// kunTebis sigrZivi Sris SekumSva da cirkuluri kunTebi.
/// qimusis zemoT cirkuluris, xolo qvemoT sigrZivi kunTebis SekumSva.
/// qimusis zemoT da qvemoT sigrZivi kunTebis SekumSva.

1047. //// peristaltikuria SekumSva, rodesac viTardeba:


/// qimusis zemoT sigrZivis, xolo qvemoT - cirkuluri kunTebis SekumSva.
/// kunTebis cirkuluri Sris SekumSvebi.
/// SekumSvaTa talRis ukumimarTulebiT gavrceleba.
// qimusis zemoT cirkuluris, xolo qvemoT - sigrZivi kunTebis SekumSva.

1048. //// msxvili nawlavis wveni ar Seicavs:


/// katepsins, lipazas.
/// amilazas, nukleazebs.
/// tute fosfatazas, peptidazas.
// saqarazas, enterokinazas.

1049. //// baqteriuli floriT gansakuTrebiT mdidaria:


/// kuWi.
/// Tormetgoja nawlavi.
/// TeZosa da mlivi nawlavi.
// msxvili nawlavi.

1050. //// romel ionebs aqvT gadamwyveti roli wylis gadatanaSi Sewovisas?
/// Na da K.
/// Ca da Mg.
// Na da Cl.
/// K da Ca.

1051. //// romel organos uwodeben “fiziologiur bariers”?


/// elenTas.
// RviZls.
/// kuWs.

214
214
214
/// Tirkmels.

1052. //// saWmlis momnelebeli traqtis romel ubanSi xdeba yvelaze


intensiuri Sewova?
// wvril nawlavSi.
/// kuWSi.
/// brma nawlavSi.
/// piris RruSi.

1053. //// CamoTvlilTagan romeli nivTiereba iwvevs kuWis wvenis sekreciis


gaZlierebas?
/// enterogastroni.
/// adrenalini.
/// atropini.
// histamini.

1054. //// kuWis wvenis sekreciis romeli faza iTrguneba yvelaze metad
vagotomiisas?
/// bazaluri.
// tvinis.
/// kuWis.
/// nawlavis.

1055. //// kuWis wvenis sekrecia Zlierdeba Semdegi faqtorebiT:


/// enterogastroniT.
// parasimpaTikuri stimulaciiT.
/// somatostatinis gamoyofiT.
/// arc erTi zemoT CamoTvlili faqtoriT.

1056. //// sakvebi cximebi Seiwoveba nawlavis kedlis lorwovani ujredebiT


limfaSi Semdegi formiT:
/// monogliceridebis.
/// digliceridebis.
/// trigliceridebis.
// qilomikronebis.

1057. //// trifsinogeni TormetgojaSi gardaiqmneba trifsinad:


// enterokinazas meSveobiT.
/// pankreasis lipazis meSveobiT.
/// adre gamoyofili elastazis meSveobiT.
/// tute ares gamo.

215
215
215
1058. //// romel vitamins asinTezireben nawlavis baqteriebi da xels uwyoben
mis Sewovas?
/// vitamin A-s.
/// Tiamins.
/// riboflavins.
// folis mJavas.

1059. //// ra ganapirobebs adamianis naRvlis fers?


/// naRvlis mJavebi.
/// qolesterini.
/// kreatinini.
// bilirubini.

1060. //// qvemoT CamoTvlili exeba pankreasis egzokrinul moqmedebas, garda


Semdegisa:
/// bikarbonatebiT mdidari siTxe gamoiyofa milakebis epiTeluri ujredebidan
sekretinis moqmedebis sapasuxod.
/// sekreciuli ujredebidan fermentebis sekrecia xorcildeba
qolecistokininis moqmedebis Sedegad.
// vagotomia aZlierebs insulinis sekrecias sakvebis monelebisas da amcirebs
mas uzmod.
/// gastrini astimulirebs rogorc fermetebis, ise bikarbonatebis sekrecias.

1061. //// sad ikvreba defekaciis refleqsuri rkali?


/// mogrZo tvinsa da varolis xilSi.
/// hipoTalamusSi.
// zurgis tvinis gava-welis segmentebSi.
/// zurgis tvinis gulmkerdis segmentebSi.

1062. //// ra efeqti aqvs wvril nawlavebSi hormon vilikinins?


/// anelebs nawlavis peristaltikas.
// aZlierebs mikroxaoebis moZraobas.
/// anelebs mikroxaoebis moZraobas.
/// aZlierebs ritmul segmentacias.

1063. //// dRe-RameSi gamoyofili wvrili nawlavis wvenis raodenobaa:


/// 0,5-1 l
/// 1-1,5 l
// 1,5-2 l
/// 2,5-3 l

216
216
216
1064. //// msxvili nawlavis motorikas aZlierebs:
/// swori nawlavis meqanoreceptorebis inhibireba.
/// adrenalini, glukagoni, serotonini.
/// simpaTikuri nervuli sistemis aferentuli boWkoebi.
// siarulisas terfis Zirebis receptorebis gaRizianeba.

1065. //// ra gavlenas axdens simpaTikuri nervuli sistema msxvili nawlavis


motorikaze?
/// aZlierebs.
// amcirebs.
/// damokidebulia nawlavis avsebaze.
/// damokidebulia nawlavis avtomatizmis intensivobaze .

1066. //// dRe-RameSi gamoyofili msxvili nawlavis wvenis raodenobaa:


// 0,05-0,06 l
/// 0,1-0,2 l
/// 0,08-0,09 l
/// 0,5 l

1067. //// msxvili nawlavis mikroflora asinTezebs Semdeg vitaminebs:


/// A da C.
// K da B.
/// K da A.
/// D da B.

1068. //// natriumis Sewova intensiurad mimdinareobs:


/// kuWSi.
/// mliv nawlavSi.
// msxvil da TeZos nawlavSi.
/// Tormetgoja nawlavSi.

1069. //// romeli aminomJava Seiwoveba yvelaze swrafad?


/// Tirozini, cisteini.
/// fenilalanini, alanini.
// arginini, meTionini.
/// cisteini, glutaminis mJava.

1070. //// cximebis Sewovas aZlierebs Semdegi faqtorebi, garda:


/// Tirkmelzeda jirkvlis qerqis hormonebi.
// simpaTikuri gavlenebi.

217
217
217
/// farisebri jirkvlisa da hipofizis hormonebi.
/// sekretini da qolecistokinin-pankreozimini.

1071. //// ra gavlenas axdens cTomili nervi msxvili nawlavis motorikaze?


// aZlierebs.
/// amcirebs.
/// damokidebulia nawlavis avsebaze.
/// araviTar gavlenas ar axdens.

1072. //// gamoyofis funqciis araTirkmlismieri meqanizmebi ar mimdinareobs:


/// filtvebSi.
// elenTaSi.
/// RviZlSi.
/// saofle jirkvlebi.

1073. //// Tirkmeli monawileobs Semdeg procesebSi, garda:


/// arteriuli wnevis regulirebaSi.
/// eriTropoezSi.
// leikopoezSi.
/// sisxlis SededebaSi.

1074. //// Tirkmelebi ar monawileoben:


/// mJava-tutovani wonasworobis SenarCunebaSi.
/// sisxlis SededebaSi, eriTropoezSi.
/// arteriuli wnevis regulaciaSi.
// antihemotoqsikuri funqciis ganxorcielebaSi.

1075. //// Tirkmlis moculoba aris sxeulis moculobis daaxloebiT:


/// 0,2%
// 0,5%
/// 1%
/// 2%

1076. //// Sardwarmoqmnis procesebia:


/// filtracia, eqskrecia, sekrecia.
/// eqskrecia, reabsorbcia, sekrecia.
// filtracia, reabsorbcia, sekrecia.
/// filtracia, reabsorbcia, eqskrecia.

1077. //// CamoTvlili funqciebidan romeli ar miekuTvneba Tirkmlis


homeostazur funqciebs?

218
218
218
/// Sinagani garemos siTxeTa moculobis, maTSi osmosuri wnevis, ionuri
Semcvelobis, mJava-tutovani wonasworobis SenarCuneba.
/// azotovani cvlis saboloo produqtebisa da ucxo sxeulebis Warbi
organuli naerTebis eqskrecia; fermentebis sekrecia.
// leikopoezisa da Trombopoezis procesSi monawileoba; serotoninis,
bombezinisa da vitaminis sinTezi.
/// eriTropoezi, sisxlis Sededeba, arteriuli wnevis, cilebis, cximebis da
naxSirwylebis metabolizmis regulireba.

1078. //// ra da ra tipis nefronebia cnobili? ramdeni nefronia erT


TirkmelSi?
/// superficialuri, intrakortikuli, iuqstaglomeruli; 1 milioni.
/// superficialuri, iuqstakortikuli da meduluri; 0,5 milioni.
/// zedapiruli, meduluri da iuqstameduluri; 2 milioni.
// superficialuri, intrakortikuli da iuqstameduluri; 1 milioni.

1079. //// erTi nefronis saerTo sigrZea:


/// 60-70 mm
/// 70-75 mm
// 35-50 mm
/// 15-30 mm

1080. //// Tirkmlis kafsulis gamfiltravi membranis komponentebia:


/// bazaluri membrana, podocitebi.
// endoTeluri ujredi, bazaluri membrana, podocitebi.
/// endoTeluri ujredi, bazaluri membrana, gangliuri ujredebi.
/// epiTeluri ujredi, bazaluri membrana, podocitebi.

1081. //// Tirkmlis gorglebSi filtracias ganapirobebs:


// wnevis is sidide (sxvaoba), romelic miiReba gorglis kapilarebSi sisxlis
hidrostatikur, plazmis onkozur wnevasa da gorglis kafsulaSi arsebul
ultrafiltratis hidrostatikur wnevaTa Soris.
/// wnevis is sidide (sxvaoba), romelic miiReba gorglis kapilarebSi arsebul
ultrafiltratis osmosur wnevaTa Soris.
/// wnevis is sidide (sxvaoba), romelic miiReba gorglis kafsulis
ultrafiltratis hidrostatikur wnevasa da kapilaruli sisxlis osmosur
wenvaTa Soris.
/// wnevis is sidide (sxvaoba), romelic miiReba kapilaruli sisxlis onkozur,
gorglis kapilarebis hidrostatikur wnevasa da plazmis cilebis onkozur
wnevas Soris.

219
219
219
1082. //// filtracia mimdinareobs mxolod im SemTxvevaSi, Tu:
/// ultrafiltratis wneva metia hidrostatikur da onkozur wnevaTa jamze.
/// hidrostatikuri wneva ultrafiltratis wnevaze naklebia.
// hidrostatikuri wneva plazmis cilebis onkozur da ultrafiltratis
wnevaTa jams aWarbebs.
/// hidrostatikuri wneva plazmis cilebis onkozur da ultrafiltratis
wnevaTa jamze naklebia.

1083. //// normaSi mamakacis orive Tirkmlis gorglovani filtracia Seadgens:


/// 85 ml/wT
/// 105 ml/wT
// 125 ml/wT
/// 145 ml/wT

1084. //// ras udris Tirkmlis efeqturi filtraciuli wnevis saSualo sidide
(mmHg)?
/// 10
/// 70
/// 40
// 20

1085. //// glomeruluri filtraciis intensivoba izrdeba:


/// aferentuli arteriolebis winaRobis gazrdisas,
/// eferentuli arteriolebis winaRobis Semcirebisas,
// sisxlis plazmaSi cilebis koncentraciis Semcirebisas,
/// Sardis gamoyofis Sekavebisas ureTraSi.

1086. //// gorglovani diurezi gaZlierdeba, Tu:


// moimatebs hidrostatikuri da Semcirdeba onkozuri wneva.
/// Semcirdeba hidrostatikuri da moimatebs onkozuri wneva.
/// Semcirdeba hidrostatikuri wneva.
/// moimatebs onkozuri wneva.

1087. //// gorglovani diurezi Semcirdeba, Tu:


/// moimatebs hidrostatikuri da Semcirdeba onkozuri wneva.
// Semcirdeba hidrostatikuri da moimatebs onkozuri wneva.
/// gaizrdeba hidrostatikuri wneva.
/// Semcirdeba onkozuri wneva.

1088. //// ra raodenobiT filtrati warmoiqmneba dRe-RameSi?


/// 100 litramde.

220
220
220
/// 10 litramde.
// 180 litramde.
/// 18 litramde.

1089. //// aris Tu ara gansxvaveba sisxlis plazmasa da pirvelad Sards


(filtrats) Soris?
/// gansxvaveba ar aris.
/// filtratSi SedarebiT metia kaTionebis raodenoba.
// filtratSi cilebi ar aris (mxolod kvalis saxiT) da naklebia kaTionebis
raodenoba.
/// filtratSi SedarebiT naklebia cilebisa da metia anionebis raodenoba.

1090. //// saboloo Sardis moculobisa da misi osmosuri koncentraciis


regulirebaSi mniSvnelovan rols asruleben:
// nefronis distaluri segmenti da Semkrebi milakebi.
/// nefronis proqsimaluri segmenti.
/// nefronis henles maryuJi.
/// nefronis maryuJis viwro nawili.

1091. //// Tirkmlis (nefronis) romel nawilSi warmoiqmneba pirveladi Sardi?


/// nefronis maryuJis viwro nawilSi.
// Tirkmlis kafsulaSi.
/// distalur klaknil milakSi.
/// proqsimalur klaknil milakSi.

1092. //// gorglis kapilarebSi sisxlis hidrostatikuri wneva normaSi aris:


/// 30 mmHg
// 70 mmHg
/// 100 mmHg
/// 20 mmHg

1093. //// gorglis kafsulaSi sisxlis plazmis ultrafiltratis wneva


normaSi aris:
/// 30 mmHg
/// 70 mmHg
/// 100 mmHg
// 20 mmHg

1094. //// normaSi dRe-Ramis ganmavlobaSi SardiT gamoyofili cilis


raodenobaa araumetes:
// 20-75 mg

221
221
221
/// 100-120 mg
/// 10-20 g
/// 30-40 g

1095. //// organuli mJavebis sekrecia mimdinareobs nefronis:


/// distalur klaknil milakSi.
// proqsimalur klaknil milakSi.
/// Semkreb milakebSi.
/// henles maryuJSi.

1096. //// nefronis romel nawilSi mimdinareobs ionebis sekrecia?


// distalur nawilSi da Semkreb milakebSi.
/// proqsimalur klaknil milakSi.
/// henles maryuJSi.
/// nefronis maryuJis viwro nawilSi.

1097. //// kaliumis sekrecia damokidebulia yvela faqtorze, garda:


/// kaliumis ujredSida koncentraciaze.
/// kaliumisaTvis apikaluri membranis ganvladobaze.
/// apikaluri membranis eleqtroqimiuri potencialis gradientze.
// kaliumis ujredgare koncentraciaze.

1098. //// organizmSi osmoregulaciis ZiriTadi organoa:


/// RviZli.
/// elenTa.
// Tirkmeli.
/// kuWi.

1099. //// centraluri osmoreceptorebi ganlagebulia:


// hipoTalamusSi.
/// TalamusSi.
/// naTxemSi.
/// Sua tvinSi.

1100. //// romeli nivTierebebi reabsorbirdeba mTlianad an TiTqmis mTlianad


nefronis proqsimalur nawilSi?
/// cilebi, aminomJavebi, vitaminebi, Sardovana.
// glukoza, cilebi, aminomJavebi, vitaminebi, mikroelementebi (Na, Cl -
mniSvnelovnad).
/// cilebi, aminomJavebi, vitaminebi, mikroelementebi, wyali, kreatinini.

222
222
222
/// aminomJavebi, glukoza, cilebi, wyali, mikroelementebi (Na+, Cl-
mniSvnelovnad), Sardis mJava.

1101. //// ra aris Tirkmlis mier nivTierebis gamoyvanis zRurbli?


/// nivTierebis is koncentracia SardSi, romelic ganapirobebs Tirkmlis
milakebSi sekreciis process.
/// nivTierebis is koncentracia sisxlSi, romelic Tirkmlis gorgalSi misi
sekreciis intensivobas amcirebs.
/// nivTierebis is koncentracia plazmaSi, romelic milakebSi misi
reabsorbciisaTvis sakmarisia.
// nivTierebis is koncentracia sisxlSi, romlis drosac Tirkmlis milakebSi
SeuZlebelia misi sruli reabsorbcia.

1102. //// ra mniSvneloba aqvs Tirkmlis milakovani sekreciis process?


/// ganapirobebs sisxlidan milakebSi nivTierebaTa gadatanas koncentraciuli
da eleqtroqimiuri gradientiT.
/// ganapirobebs cilis sekrecias milakebSi koncentraciuli da
eleqtroqimiuri gradientis sawinaaRmdegod.
// ganapirobebs sekretirebul nivTierebaTa gadatanas sisxlidan
koncentraciuli da eleqtroqimiuri gradientis sawinaaRmdegod.
/// ganapirobebs nivTierebaTa gadatanas sisxlidan proqsimalur milakebSi
eleqtroqimiuri gradientiT, xolo milakidan sisxlSi - koncentraciuli
gradientis sawinaaRmdegod.

1103. //// romeli ioni sekretirdeba da reabsorbirdeba nefronis distalur


nawilsa da Semkreb milakebSi?
/// Na
/// Ca
// K
/// Cl

1104. //// rogoria Tirkmlis milakebSi nivTierebaTa reabsorbciis arsi?


/// reabsorbcia warmoebs nivTierebaTa rogorc koncentraciuli da
eleqtroqimiur gradientiT (aqtiuri transporti), ise gradientis
sawinaaRmdegod (pasiuri transporti).
/// reabsorbcia warmoebs mxolod difuziis, filtraciis da osmosis xarjze.
// reabsorbcia warmoebs nivTierebaTa rogorc koncentraciuli da
eleqtroqimiuri gradientiT (pasiuri transporti), ise gradientis
sawinaaRmdegod (aqtiuri transporti).
/// reabsorbcia warmoebs mxolod nivTierebaTa koncentraciuli da
eleqtroqimiuri gradientis sawinaaRmdegod (aqtiuri transporti).

223
223
223
1105. //// rogoria glukozis reabsorbciis ujreduli meqanizmi Tirkmlis
milakebSi?
/// milakis epiTeluri ujredis apikalur membranaSi glukozis transporti
pasiuria (gaadvilebuli difuzia), xolo bazalur membranaSi - aqtiuri
(pirvelad-aqtiuri transporti).
// milakis epiTeluri ujredis apikalur membranaSi glukozis transporti
aqtiuria (meorad-aqtiuri transporti), xolo bazalur membranaSi glukozis
transporti pasiuria (gaadvilebuli difuzia).
/// milakis epiTeluri ujredis rogorc apikalur, ise bazalur membranaSi
glukozis transporti aqtiuria (pirvelad-aqtiuri transporti).
/// milakis epiTeluri ujredis rogorc apikalur, ise bazalur membranaSi
glukozis transporti pasiuria (gaadvilebuli difuzia).

1106. //// arCeven reabsorbciis Semdeg saxeebs:


/// fakultaturi da milakovani.
/// milakovani da obligaturi.
/// gorglovani da milakovani.
// fakultaturi da obligaturi.

1107. //// rogor xorcieldeba cilis reabsorbcia Tirkmlis milakebSi?


// milakis kedlis ujredSi cila pinocitozis gziT xvdeba. ujredSi mas
Slian lizosomebSi arsebuli aqtiuri proteazebi da cilis
dabalmolekuluri fragmentebi bazaluri membranis gavliT gadadis sisxlSi.
cilis nawili sisxlSi dauSleli xvdeba.
/// milakis kedlis ujredSi cila fagocitozis gziT xvdeba, sadac is iSleba
lizosomebSi arsebuli aqtiuri lipazebiT da cilis daSlis
maRalmolekuluri fragmentebi bazaluri membranis gavliT gadadis sisxlSi.
cilis nawili sisxlSi dauSleli xvdeba.
/// milakis kedlis ujredis apikalur membranaSi cila ver gadadis. is
reabsorbirdeba ujredSorisi napralebis saSualebiT da Semdeg xvdeba
sisxlSi.
/// milakis kedlis ujredSi cila pinocitozis gziT xvdeba. ujredSi mas
Slian ribosomebSi arsebuli proteolizuri fermentebi. polipepitdebi
apikaluri membranis gavliT gadadis sisxlSi.

1108. //// organizmSi Zlierdeba antidiurezuli hormonis sekrecia, rac zrdis


nefronis distaluri segmentis bolo nawilebsa da Semkreb milakebSi kedlis
ganvladobas - wylis reabsorbcias. rodis viTardeba amgvari cvlilebebi?
/// organizmis wyliT datvirTvis dros.
/// arteriuli hipertenziis pirobebSi.

224
224
224
// wylis deficitis pirobebSi.
/// volumreceptorebis aqtivaciis Sedegad.

1109. //// organizmSi ionebisa da wylis SefardebiTi reabsorbcia ucvlelia,


siTxis raodenobac ar icvleba, nefronis distalur nawilSi misuli siTxis
raodenoba ki icvleba. maTi kedeli kvlav wyalgaumtaria, ujredebi ki
ganagrZoben Na-is marilebis reabsorbcias, ris Sedegadac gamoiyofa
hipotonuri Sardi. rodis viTardeba aseTi cvlilebebi?
/// arteriuli hipotenziis pirobebSi.
/// organizmis wylis deficitis dros.
/// organizmis cilebiT datvirTvisas.
// organizmis wyliT datvirTvisas.

1110. //// TirkmelebSi warmoqmnil (sinTezirebul) nivTierebaTagan romeli


gamoiyofa SardiT?
// hipuris mJava, amiaki.
/// amiaki, Sardis mJava;
/// amiaki, Sardovana, renini.
/// renini, glukoza.

1111. //// antidiurezuli hormonis done, garda, osmo- da


natrioreceptorebidan miRebuli informaciisa, damokidebulia:
/// meqanoreceptorebis aqtivobaze.
/// qemoreceptorebis aqtivobaze.
// volumreceptorebis aqtivobaze.
/// nociceptorebis aqtivobaze.

1112. //// SardTan erTad kaliumis gamoyofas aZlierebs:


/// insulini.
// aldosteroni.
/// glukagoni.
/// kalcitonini.

1113. //// SardTan erTad kaliumis gamoyofas amcirebs:


// insulini.
/// aldosteroni.
/// glukagoni.
/// kalcitonini.

225
225
225
1114. //// romeli hormoni uzrunvelyofs sisxlSi kalciumis donis
normalizebas Tirkmlis milakebSi misi reabsorbciis da Zvlidan kalciumis
rezorbciis gazrdis gziT?
/// kalcitonini.
// paraThormoni.
/// aldosteroni.
/// insulini.

1115. //// romeli hormonis gamoyofa aZlierebs Tirkmelebidan natriumis


gamoyofis gaZlierebas misi reabsorbciis daqveiTebis gziT:
/// antidiurezuli hormoni.
/// natridiurezuli hormoni.
/// insulini.
// atriopeptidi.

1116. //// kreatininis sadReRamiso produqcia da eqskrecia damokidebulia ara


imdenad sakvebiT xorcis miRebaze, ramdenadac:
/// sakvebiT cximebis miRebaze.
/// sakvebiT cilebis miRebaze.
/// sakvebiT naxSirwylebis miRebaze
// sxeulis kunTebis masaze.

1117. //// angiotenzin II arteriuli wnevis sidideze gavlenis garda:


/// aZlierebs paraThormonis sekrecias.
/// aregulirebs Tirkmlis milakebSi kaliumis sekrecias.
// aZlierebs wyurvilis grZnobas.
/// aregulirebs sisxlis pH-s.

1118. //// TirkmelebSi gamomuSavdeba sisxlZarRvTa gamafarToebeli nivTiereba:


/// acetilqolini.
/// histamini.
// bradikinini.
/// serotonini.

1119. //// Tirkmelebi monawileoben eriTropoezSi:


// eriTrogeninis warmoqmniT.
/// eriTropoetinogenis warmoqmniT.
/// eriTropoetinis inhibirebiT.
/// proeriTroblastis warmoqmniT.

1120. //// Tirkmelebi monawileoben sisxlis SededebaSi:

226
226
226
/// plazminogenis sinTezirebiT.
/// sisxlis lizokinazas sinTezirebiT.
/// plazminis sinTezirebiT.
// urokinazas sinTezirebiT.

1121. //// Tirkmlis mier sinTezirebuli medulini axorcielebs Semdeg


procesebs, garda:
/// TirkmelebSi sisxlis moZraobis regulacias.
/// iwvevs natriurezs.
/// amcirebs ujredis mgrZnobelobas antidiurezuli hormonis mimarT.
// aviwroebs sisxlZarRvebs.

1122. //// romeli hormonis monawileobiT regulirdeba TirkmlebSi sisxlis


ionuri Sedgeniloba?
/// natriurezuli hormoni, aldosteroni, renini, serotonini, triiodTironini.
// aldosteroni, insulini, paraThormoni, Tireokalcitonini.
/// antidiurezuli hormoni, histamini, gastrini, Tireokalcitonini.
/// kortizoni, gastrini, natriurezuli hormoni, aldosteroni.

1123. //// Sardis buStis meqanoreceptorebis gaRizianebis wamyvani faqtoria:


// Sardis buStis kedlebis gaWimva.
/// Sardis buStis wnevis mateba.
/// SardsawveTebSi wnevis mateba.
/// Sardis qimiuri Sedgeniloba.

1124. //// sad mdebareobs moSardvis refleqsis centri da rogoria masze cns-
is ufro zemoT ganlagebuli ganyofilebebis gavlena?
/// zurgis tvinis segmentebSi. Tavis tvinis qerqi da hipoTalamusi Semakavebel
zegavlenas axdenen masze, xolo Sua tvini da varolis xidi - amgznebs.
/// zurgis tvinis gavis nawilSi. Tavis tvinis qerqi da ukana hipoTalamusi
Semakavebul zegavlenas axdenen masze, xolo Sua tvini da varolis xidis
ukana wili - amgznebs.
// zurgis tvinis gavis nawilSi. Tavis tvinis qerqi da Sua tvini Semakavebel
zegavlenas axdenen masze, xolo hipoTalamusis ukana da varolis xidis wina
nawili amgzneb gavlenas axdenen.
/// zurgis tvinis gavis nawilSi, Semakaveblad moqmedebs mxolod Tavis tvinis
qerqi, xolo danarCeni yvela aagznebs mas.

1125. //// hipoTalamusis aqtivacia neirohipofizis mier antidiurezuli


hormonis sekreciis gaZliereba, simpaTikuri gavlenebis da Tirkmelzeda
jirkvlis mier kateqolaminebis sekreciis gazrda, gorglebSi filtraciis

227
227
227
daqveiTeba, wylis rebsorbciis gazrda, oliguria _ movlenaTa es cikli
damaxasiaTebelia:
/// pirobiTrefleqsuri poliuriisTvis,
// tkivilis anuriisTvis,
/// hialuronidazas hipersekreciisTvis da anuriisTvis,
/// tkivilis kompensaciuri uremiisTvis.

1126. //// ra ar aris damaxasiaTebeli uremiisTvis?


/// sisxlSi azotSemcveli nivTierebebis koncentraciis mateba,
/// sisxlis ionuri da mJava-tutovani wonasworobis darRveva,
// gluvi kunTebis hipertrofia, poliuria,
/// saerTo sisuste, dispnoe.

1127. //// CamoTvlili Taviseburebebidan romeli ar aris damaxasiaTebeli


axalSobilis Tirkmlis struqturisa da funqciisaTvis?
/// Tirkmlis struqturuli elementebis moumwifebloba; gorglovani
filtraciisa da plazmis nakadis simcire (sxeulis zedapirze
gadaangariSebiT).
/// mkveTrad Semcirebuli organuli mJavebis sekreciis unari.
// cilebis utilizaciis dabali xarisxi da SardSi Sardovanas maRali
koncentracia.
/// Sardis osmosuri koncentrirebis arasakmarisad efeqturi mimdinareoba da
antidiurezuli hormonis susti moqmedeba.

1128. //// antidiurezuli hormonis efeqti Tirkmelze aris Semdegi:


// zrdis distaluri segmentis bolo nawilebSi da Semkreb milakebSi
ganvladobas wylis mimarT.
/// zrdis glomeruluri filtraciis intensivobas,
/// zrdis natriumis gamoyofas,
/// zrdis wylis gamoyofas.

1129. //// reninis Sesaxeb romeli mtikicebulebaa marTali?


/// igi gamoiyofa proqsimaluri milakis ujredebidan,
/// misi sekrecia iwvevs sisxlis plazmidan natriumisa da wylis dakargvas,
// igi gardaqmnis angiotenzinogens angiotenzin I-ad.
/// igi gardaqmnis angiotenzin I-s angiotenzin II-ad.

1130. //// Sardis gamoyofis Semcirebas ewodeba:


/// anuria.
// oliguria.
/// poliuria.

228
228
228
/// uremia.

1131. //// Cveulebrivi reJimis pirobebSi dRe-RameSi gamoyofili Sardis


raodenobaa:
// 1-1,5 l
/// 0,5-1 l
/// 2-2,5 l
/// 1,7-1,8 l

1132. //// Sardovanas sadReRamiso eqskreciaa:


// 25-35 g
/// 25-35 mg
/// 40-50 g
/// 40-50 mg

1133. //// romeli mtkicebulebaa swori?


// amiaki Tirkmlis venaSi metia, vidre Tirkmlis arteriaSi.
/// amiaki Tirkmlis arteriaSi ar aris.
/// amiaki Tirkmlis venasa da arteriaSi Tanabaria.
/// amiaki Tirkmlis venaSi naklebia, vidre arteriaSi.

1134. //// paTologiis SemTxvevaSi Sardi SeiZleba Seicavdes nivTierebebs,


romlebic, Cveulebriv, araa SardSi, kerZod:
/// hipuris fuZeebs, hipuris mJavas.
/// indikans, uroqroms.
// naRvlis mJavebs, glukozas.
/// kreatinins, SardmJavas.

1135. //// Tavis tvinis romeli ganyofilebis kontrolis qveSaa moSardvis


spinaluri centri?
/// naTxemis.
/// mogrZo tvinis.
/// mogrZo tvinis da naTxemis.
// hipoTalamusis da varolis xidis.

1136. //// antidiurezuli hormonis gamoyofa regulirdeba Semdegi


receptorebis aqtivobiT, garda:
/// osmoreceptorebi.
/// volumreceptorebi.
/// natrioreceptorebi.
// glukoreceptorebi.

229
229
229
1137. //// qvemoT CamoTvlili hormonebidan da fiziologiurad aqtiuri
nivTierebebidan romeli ar gamomuSavdeba (sinTezirdeba) TirkmelSi?
/// renini.
/// urokinaza.
/// eriTrogenini.
// angiotenzin II.

1138. //// ra udevs safuZvlad osmosurad koncentrirebuli Sardis warmoqmnas


nefronSi?
/// natriumisa da qloris koncentraciuli gradientebi.
// SemobrunebiTi ukudinebis mamravli sistemis funqcionireba.
/// natriumisa da kaliumis koncentraciuli gradientebi.
/// kaliumis koncentraciisa da Sardovanas mateba.

1139. //// aminomJavebi TiTqmis mTlianad reabsorbirdeba nefronis:


/// henles maryuJidan.
// proqsimaluri milakidan.
/// Semkrebi milakebidan.
/// distaluri milakebidan.

1140. //// distalur milakebSi natriumis reabsorbcia izrdeba:


/// angiotenzinis sekreciisas.
// aldosteronis sekreciisas.
/// antidiurezuli hormonis sekreciisas.
/// angiotenzinis sekreciisas.

1141. //// diurezi mcirdeba:


// Zilis dros.
/// sakvebis miRebisas.
/// eipnoes dros.
/// garemos temperaturis daqveiTebisas.

1142. //// Cveulebrivi kvebis pirobebSi SardiT ar gamoiyofa:


/// Sardovana.
/// Sardis mJava.
/// kreatinini.
// glukoza.

1143. //// Sardis xvedriTi wonaa:


// 1,001-1,033

230
230
230
/// 1,053-1,073
/// 1,033-1,053
/// 1,073-1,093

1144. //// Sardis feri damokidebulia:


/// pigmentebis eqskreciaze.
// diurezis raodenobasa da pigmentebis eqskreciaze.
/// purinis fuZeebisa da hipuris mJavas raodenobaze.
/// indikanisa da uroqromis raodenobaze.

1145. //// ra aris nivTierebaTa da energiis cvlis pirveli etapi?


// sakvebis fizikuri da qimiuri damuSaveba, hidrolizis produqtebis Sewova,
organizmis gamdidreba JangbadiT, nivTierebaTa transporti sisxliT.
/// anabolizmisa da katabolizmis erToblioba.
/// metabolitebis garemoSi gamoyofa.
/// qsovilTa struqturuli komponentebis ganaxleba da energiis dagroveba.

1146. //// ra aris nivTierebaTa da energiis cvlis meore etapi?


// anabolizmis da katabolizmis erToblioba.
/// metabolitebis gamoyofa garemoSi.
/// qsovilTa struqturuli komponentebis ganaxleba da energiis dagroveba.
/// cikluri atf-is refosforileba da NADPH-is aRdgena.

1147. //// ra aris nivTierebaTa da energiis cvlis mesame etapi?


// metabolitebis - CO2-is, wylis, cvlis azoturi produqtebis gamoyofa
garemoSi.
/// anabolizmis da katabolizmis erToblioba.
/// qsovilTa funqciuri da struqturuli komponentebis ganaxleba da energiis
dagroveba.
/// sakvebis fizikuri da qimiuri damuSaveba.

1148. //// ras ewodeba sayuaTo nivTierebebi?


// nivTierebaTa cvlis procesSi sakvebis asimilirebul komponentebs.
/// nivTierebaTa cvlis procesSi sakvebis disimilirebul komponentebs.
/// organizmis qemotroful produqtebs.
/// kataboluri reaqciebis Sedegad gamoyofil rTuli molekulebis saboloo
produqtebs.

1149. //// rogoria adamianis sxeulSi cilebis naxevardaSlis periodi


(saSualod)?
// 80 dRe.

231
231
231
/// 10 dRe.
/// 90 dRe.
/// ramdenime wuTi.

1150. //// 1 grami cilis daJangvisas ixarjeba:


// 0,97 ml Jangbadi.
/// 0,37 ml Jangbadi.
/// 0,17 ml Jangbadi.
/// 1,37 ml Jangbadi.

1151. //// ra raodenobis naxSirorJangi gamoiyofa 1 g. cilis daJangvisas?


/// 0,97 ml
/// 0,37 ml
// 0,77 ml
/// 1,37 ml

1152. //// rodis viTardeba azotis uaryofiTi balansi?


/// srulfasovani kvebisas.
/// naxSirwylebiT mdidari sakvebis miRebisas.
// SimSilobisas.
/// anaboluri reaqciebis katabolurze siswrafis pirobebSi.

1153. //// natriumis qloridze adamianis realuri moTxovnilebaa (dRe-RameSi):


/// 2-3 g
// 5-8 g
/// 1-4 g
/// 10-12 g

1154. //// sufris marilis Warbma miRebam SeiZleba gamoiwvios:


/// sxeulis siTxeTa moculobis Semcireba.
/// kuW-nawlavis traqtze datvirTvis zrda.
/// filtvebze datvirTvis zrda.
// sxeulis siTxeTa moculobis mateba.

1155. //// kaliumiT gansakuTrebiT mdidaria:


/// sazamTro, tyemali.
// gargari, Savi qliavi.
/// kombosto, stafilo.
/// kivi, banani.

1156. //// kalciumis dRe-Ramuri moTxovnilebaa:

232
232
232
/// 0,5 g
// 1,5 g
/// 2,5 g
/// 3,5 g

1157. //// magniumis dRe-Ramuri moTxovnilebaa:


/// 0,1 g
/// 0,2 g
/// 0,3 g
// 0,4 g

1158. //// magniumi monawileobs Semdeg procesebSi:


/// iwvevs sisxlZarRvTa Seviwroebas.
/// ariTmuls xdis gulis SekumSvaTa sixSires.
/// zrdis ConCxis kunTebis kumSvad aqtivobas.
// amcirebs ConCxis kunTebis kumSvad aqtivobas.

1159. //// magniumiT mdidaria:


/// xorci.
/// rZis produqtebi.
/// kvercxi.
// mcenareuli produqtebi.

1160. //// fosforis dRe-Ramuri moTxovnilebaa:


/// 0,9 g
// 1,2 g
/// 1,0 g
/// 1,1 g

1161. //// rkinis dRe-Ramuri moTxovnilebaa:


/// 5 mg
// 10 mg
/// 15 mg
/// 20 mg

1162. //// iodis dRe-Ramuri moTxovnilebaa:


/// 50-100 mkg
// 100-150 mkg
/// 150-200 mkg
/// 200-250 mkg

233
233
233
1163. //// fToris dRe-Ramuri moTxovnilebaa:
// 0,5-1 mg
/// 1-1,5 mg
/// 1,5-2 mg
/// 2-2,5 mg

1164. //// fTori organizmSi:


// icavs kbilebs kariesisgan.
/// ganapirobebs jirkvlovani ujredis mosvenebis potencials.
/// monawileobs sisxlis SededebaSi.
/// monawileobs ConCxis kunTebis SekumSvaSi.

1165. //// organizmSi wylis Semcvelobis ra raodenobiT Semcirebis


SemTxvevaSi dgeba sikvdili?
/// 60%-iT.
/// 40%-iT.
/// 80%-iT.
// 20%-iT.

1166. //// sxeulis 65 kg masis pirobebSi zrdasruli adamianis organizmSi


wyali saSualod aris:
// 40 l
/// 10 l
/// 5 l
/// masis 1/2.

1167. //// wyurvilis aRmocenebis xelSemwyobi faqtorebia yvela, garda:


/// ujreduli siTxis osmosuri wnevis momateba.
// ujredTa moculobis gazrda.
/// piris lorwovani garsis gaSroba.
/// angiotenzinis moqmedeba.

1168. //// cximis didi raodenobiT SemcvelobasTan dakavSirebiT qalis


organizmSi wyali:
// naklebia, vidre mamakacis organizmSi.
/// metia, vidre mamakacis organizmSi.
/// cvalebadi moculobisaa.
/// cvalebadi Sedgenilobisaa.

1169. //// wyalSi xsnadi vitaminebia:


/// A, D.

234
234
234
/// E, K.
// B, PP.
/// E, D.

1170. //// cximSi xsnadi vitaminebia:


/// C, B.
// E, K.
/// B, PP.
/// E, PP.

1171. //// rodis viTardeba azotis dadebiTi balansi?


// organizmSi cilebis (azotis) dagrovebisas, anaboluri procesebis
katabolurze siWarbis pirobebSi.
/// organizmSi cilebis (azotis) dagrovebisas, anabolur procesebze
kataboluris siWarbisas.
/// aminomJavebis monawileobisas ketogenezSi.
/// cilebis cvlis hormonuli disregulaciis dros.

1172. //// rogoria lipidebis roli adamianis organizmSi?


// plastikuri, energetikuli, endogenuri wylis warmomqmneli, sxeulis
safarvelis dacvisa da Sinagani organoebis meqanikuri fiqsacia, zRudavs
wyalSi xsnadi da zogierTi qimiurad aqtiuri faqtoris adsorbcias
(qolesterini).
/// plastikuri, energetikuli, samSeneblo, biologiuri, endogenuri wylis
Semakavebeli.
/// damcvelobiTi, homeostazuri, zRudavs wyalSi xsnadi da zogierTi qimiurad
aqtiuri faqtoris adsorbcias (qolesterini).
/// plastikuri, energetikuli, endogenuri naxSirwylebis warmomqmneli
sxeulis Sinagani organoebis struqturireba.

1173. //// ra saxiT Seiwoveba cximi limfaSi?


// qilomikronebis saxiT, 0,08-0,5 mkm diametriT.
/// maRali simkvrivis molekulebis saxiT, 0,8-0,9 mkm diametriT.
/// dabali simkvrivis molekulebis saxiT, 0,08-0,1 mkm diametriT.
/// beta-daJangvis cximovani mJavebis saxiT, 0,08-0,5 mkm diametriT.

1174. //// naxSirwylebis sisxliT transportirebis saerTo saboloo produqts


warmoadgens:
// glukoza;
/// glikogeni;
/// insulini;

235
235
235
/// polisaqaridebi.

1175. //// glukozis garkveuli raodenobis warmoqmnas aminomJavebisa da


glicerinisgan (naxSirwylebis maragis simcirisas) ewodeba:
/// glikolizi.
/// glikogenezi.
/// glukogenezi.
// glukoneogenezi.

1176. //// ZiriTad cvlas Seesabameba:


// energiis minimaluri xarjva, romelic uzrunvelyofs organizmis homeostazs
standartul pirobebSi.
/// energiis maqsimaluri xarjva, romelic uzrunvelyofs organizmis
homeostazs standartul pirobebSi.
/// energiis xarjva anaboluri da kataboluri reaqciebis minimalur
ganxorcielebaze.
/// energiis xarjva sayuaTo nivTierebebis warmoqmnasa da Sewovaze.

1177. //// energiis xarjvis (metabolizmis intensiurobis) gansazRvris


meTodebia:
/// sruli (kalorimetriT), arasruli (airovani analizi),
/// Ria kalorimetris (biokalorimetriT), daxuruli kalorimetria
(spirolitiT).
// pirdapiri kalorimetria (biokalorimetriT siTbos raodenobis Sefaseba),
arapirdapiri kalorimetria (airovani analizi).
/// pirdapiri kalorimetria (airovani analizi), arapirdapiri kalorimetria
(biokalorimetriT).

1178. //// muSa cvlas Seesabameba:


/// energiis xarjva, romelic uzrunvelyofs organizmis homeostazs
standartul pirobebSi.
/// energiis xarjva anaboluri da kataboluri reaqciebis maqsimaluri
ganxorcielebisTvis.
// energiis xarjva, romelic ganapirobebs organizmis cxovelmoqmedebas
Termoregulaciuri, emociuri, sakvebis da samuSao datvirTvebis pirobebSi.
/// energiis xarjvas sayuaTo nivTierebebis warmoqmnaze, daSlasa da Sewovaze.

1179. //// sxeulis masis 1 kg-ze 1 saaTSi zrdasruli adamianis ZiriTadi cvlis
samagaliTo standartia:
/// 3,12 kjouli
/// 2,2 kjouli

236
236
236
/// 5,2 kjouli
// 4,2 kjouli

1180. //// ConCxis kunTis intensiuri SekumSvisas energiis xarjva masSi


SeiZleba gaizardos maqsimum:
/// 20-jer.
/// 40-jer.
/// 60-jer.
// 100-jer.

1181. //// naxSirwylebis kaloriulobis koeficientia:


// 4,1 kkal
/// 2,1 kkal
/// 9,3 kkal
/// 6,3 kkal

1182. //// cilebis kaloriulobis koeficientia:


// 4,1 kkal
/// 2,1 kkal
/// 9,3 kkal
/// 6,3 kkal

1183. //// cximebis kaloriulobis koeficientia:


/// 4,1 kkal
/// 2,1 kkal
// 9,3 kkal
/// 6,3 kkal

1184. //// sakveb racionSi sadReRamiso cilovani minimumia:


/// 10-15 g
// 25-35 g
/// 60-70 g
/// 80-90 g

1185. //// araSeTvisebad naxSirwylebs miekuTvneba:


/// maltoza.
/// laqtoza.
/// galaqtoza.
// celuloza.

1186. //// zrdasruli adamianis kvebis dRe-Ramuri cilovani optimumia:

237
237
237
// 100-120 mg
/// 25-35 mg
/// 60-70 mg
/// 80-90 mg

1187. //// ra warmoadgens naxSirwylebis regulaciis ZiriTad parametrs?


/// glikogenis maragis raodenoba kunTebSi.
/// glikogenis maragis raodenoba RviZlSi.
// glukozis normaluri done sisxlSi.
/// naxSirwylebis dRe-Ramuri norma.

1188. //// ras uwodeben Jangbadis kaloriul ekvivalents?


// energiis raodenobas, romelic gamoiyofa organzmis mier 1 l. Jangbadis
moxmarebisas.
/// organizmis mier 1 g. nivTierebis dawvisTvis moxmarebuli Jangbadis
raodenobas.
/// 1 kg. siTbos gamoyofisaTvis daxarjuli Jangbadis raodenobas.
/// energiis raodenobas, romelic gamoiyofa organizmis mier 100 ml. Jangbadis
moxmarebisas.

1189. //// saSualo asakis mamakacebSi ZiriTadi cvlis maCvenebelia:


// 1700 kkal
/// 2000 kkal
/// 7100 kkal
/// 5000 kkal

1190. //// sunTqviT koeficients uwodeben:


/// Jangbadisa da naxSirorJangis kaloriul ekvivalentTa Tanafardobas.
// gamoyofili naxSirorJangis moculobis Sefardebas moxmarebuli Jangbadis
moculobasTan.
/// moxmarebuli Jangbadis moculobis Sefardebas gamoyofili naxSirorJangis
moculobasTan.
/// organizmis mier 1 l. Jangbadis moxmarebisas gamoyofili siTbos
raodenobas.

1191. //// ras udris sunTqvis koeficienti cilebis daJangvisas?


// 0,81
/// 1,0
/// 0,7
/// 1,2

238
238
238
1192. //// ras udris sunTqvis koeficienti cximebis daJangvisas?
/// 0,81
/// 1,0
// 0,7
/// 1,2

1193. //// ras udris sunTqvis koeficienti naxSirwylebis (glukoza)


daJangvisas?
/// 0,81
// 1,0
/// 0,7
/// 1,2

1194. //// sxeulis optimaluri biologiuri temperaturis uzrunvelyofis


meqanizmTa da reJimTa mixedviT ganarCeven:
// poikiloTermul, homoioTermul da heteroTermul organizmebs;
/// poikiloTermul, hipo- da hiperTermiul organizmebs;
/// izo-, hipo- da hiperTermul organizmebs.
/// poikiloTermul, homoio- da homoTermul organizmebs.

1195. //// rogoria gaSiSvlebuli adamianis kanis saSualo temperatura (C)


garemos komfortuli temperaturis pirobebSi?
// 33-34
/// 36-37
/// 24-28
/// 35-36

1196. //// sxeulis temperatura ganisazRvreba ori procesiT:


// siTbos produqciiT (qimiuri Termoregulacia) da siTbos gacemiT (fizikuri
Termoregulacia).
/// siTbos warmoqmniT (fizikuri Termoregulacia) da siTbos gacemiT (qimiuri
Termoregulacia).
/// izoTermiiT (fizikuri Termoregulacia) da konveqciiT (qimiuri
Termoregulacia).
/// aorTqlebiT (fizikuri Termoregulacia) da siTbos produqciiT (fizikur-
qimiuri Termoregulacia).

1197. //// cns-is romel nawilSi arian ZiriTadad Termoreceptorebi?


/// hipoTalamusSi, naTxemSi, zurgis tvinSi.
// hipoTalamusSi, zurgisa da Sua tvinSi.
/// hipoTalamusSi, Tavis tvinis qerqSi, mogrZo tvinSi.

239
239
239
/// hipoTalamusSi, mogrZo tvinsa da TalamusSi.

1198. //// hiperTermia viTardeba Semdegi pirobebisas, garda:


/// garemos temperaturis matebisas.
/// siTbos produqciis gaZlierebiT.
/// gaZlierebuli fizikuri datvirTvisas.
// siTbos gacemis gaZlierebiT.

1199. //// xelovnuri hipoTermiis dros sxeulis temperaturas amcireben:


/// 32-33 gradusamde.
/// 34-35 gradusamde.
/// 30-33 gradusamde.
// 24-28 gradusamde.

1200. //// siTbos warmoqmnis 60%-s uzrunvelyofs:


// kunTebi.
/// RviZli.
/// filtvebi.
/// Tirkmelebi.

1201. //// siTbos warmoqmnis 30%-s ganapirobebs:


/// kani.
// RviZli.
/// filtvebi.
/// Tirkmelebi.

1202. //// siTbos warmoqmnis 10%-s ganapirobebs:


/// kani.
/// RviZli.
/// kunTebi.
// kuWi, Tirkmelebi.

1203. //// siTbos gacemis 80%-s uzrunvelyofs:


// kani.
/// kuWi.
/// filtvebi.
/// Tirkmelebi.

1204. //// siTbos gacemis 13%-s ganapirobebs:


/// kani.
/// kuWi.

240
240
240
// filtvebi.
/// Tirkmelebi.

1205. //// siTbos gacemis 5%-s uzrunvelyofs:


/// kani.
// kuWi.
/// filtvebi.
/// Tirkmelebi.

1206. //// siTbos gacemis 2%-s ganapirobebs:


/// kani.
/// kuWi.
/// filtvebi.
// Tirkmelebi.

1207. //// ras niSnavs qimiuri Termoregulacia? rogor Termogenezs


ganasxvaveben?
// metabolur, egzoTermul reaqciaTa intensivobis cvlilebebs, romelTa
msvlelobisas warmoiqmneba siTbo; arCeven SekumSviT da araSekumSviT
Termogenezs.
/// metabolur, endoTermul reaqciaTa intensivobis cvlilebebs, romelTa
msvlelobaSi warmoiqmneba siTbo, arCeven SekumSviT da araSekumSviT
Termogenezs.
/// metabolur, bioqimiur reaqciaTa jaWvi, romelTa stabiluroba gansazRvravs
SekumSviT da araSekumSviT Termogenezs.
/// humorul procesTa erToblioba, romelTa mudmivoba uzrunvelyofs nebiT
da aranebiT Termogenezs.

1208. //// rogorc xorcieldeba siTbos gacema?


// siTbos SigniTa nakadiT - siTbos warmoqmnis wyaroebidan sxeulis zedapiris
mimarTulebiT, siTbos gareTa nakadiT - konveqciiT, gatarebiT, gamosxivebiT
da aorTqlebiT.
/// siTbos SigniTa nakadiT - siTbos warmoqmnis wyaroebSi siTbos SenaxviT,
siTbos gareTa nakadiT - pirdapiri, arapirdapiri da Sereuli konveqciiT.
/// siTbos SigniTa nakadiT - siTbos warmoqmniT Sinagan organoebSi,
/// siTbos gareTa nakadiT - nebiTi da uneblie SekumSvebiT.

1209. //// sxeulidan wylis aorTqlebis gzebia:


// oflis aorTqleba, wylis aorTqleba - wylis "SeumCneveli" dakargva.
/// oflis aorTqleba, kanis qonis jirkvlebidan sekreciis gaZliereba.
/// oflis aorTqleba, wylis aorTqleba - hipoTermiis pirobebSi.

241
241
241
/// oflis aorTqleba, wylis aorTqleba - konveqcia.

1210. //// siTbos warmoqmnis eferentuli regulacia xorcieldeba:


// somaturi nervuli sistemiT da simpaTikuri nervuli sistemiT.
/// somaturi nervuli sistemiT, parasimpaTikuri nervuli sistemiT,
/// somaturi nervuli sistemiT, metasimpaTikuri nervulis sistemiT.
/// simpaTikuri (nawilobriv) da parasimpaTikuri nervuli sistemiT.

1211. //// ra aris hiperTermia? hipoTermia?


// sxeulis temperaturis gazrda 37C-ze zemoT; sxeulis temperaturis
Semcireba 35C-ze qvemoT.
/// sxeulis temperaturis gazrda 40C-ze zemoT; sxeulis temperaturis
Semcireba 35C-ze qvemoT.
/// sxeulis temperaturis gazrda 34C-ze zemoT; sxeulis temperaturis
Semcireba 29C-ze qvemoT.
/// sxeulis temperaturis gazrda 39C-ze zemoT; sxeulis temperaturis
Semcireba 36C-ze qvemoT.

1212. //// ra aris Segueba (tolerantoba) sicivisadmi?


// sicivis xangrZlivi zemoqmedebisas kankalis ganviTarebisa da siTbos
warmoqmnis zRurbli gadaadgildeba ufro naklebi temperaturis mxares.
/// sxeulis "birTvis" Termoregulaciuri resursebis Semcireba.
/// sicivis xangrZlivi zemoqmedebisas sicivis receptorebis mgrZnobelobis
xarisxis TandaTanobiTi daqveiTeba.
/// sicivis diurezi da natriumurezi.

1213. //// siTbos gacemis regulacia dakavSirebulia:


// simpaTikur noradrenergul (kanis sisxlZarRvebi) da simpaTikur
qolinergul (saofle jirkvlebi) neironTa aqtivobasTan.
/// simpaTikur noradrenergul (receptorebi) da parasimpaTikur qolinergul
neironTa aqtivobasTan.
/// simpaTikur da parasimpaTikur qolinergul neironTa aqtivobasTan.
/// simpaTikur noradrenergul (saofle jirkvlebi) da simpTikur qolinergul
(kanis sisxlZarRvebi) neironTa aqtivobasTan.

1214. //// cns-is struqturebidan TermoregulaciaSi wamyvani roli ekuTvnis:


// hipoTalamuss,
/// naTxems,
/// wina hipoTalamuss,
/// mogrZo tvinis vegetatur centrebs.

242
242
242
1215. //// adamianis sxeulis temperaturis dRe-Ramuri meryeobis diapazonia:
// 0,3-1,5C-is farglebSi; misi safuZvelia endogenuri ritmi.
/// 0,1-1C-is farglebSi; misi safuZvelia garemos meryeobisadmi adaptacia.
/// 0,3-2,6C-is farglebSi; misi safuZvelia endogenuri hormonuli ritmi.
/// 0,5-1C-is farglebSi; igi avtonomiuri xasiaTisaa.

1216. //// ra aris erTi dioptria?


// iseTi linzis Suqtexis Zala, romlis fokusis manZili 1 metria. Suqtexis
Zalis momatebisas fokusuri manZili mcirdeba.
/// iseTi linzis Suqtexis Zala, romlis fokusis manZili normaluri Tvalis
fokusis tolia. Suqtexis Zalis momatebisas fokusis manZili mcirdeba.
/// iseTi linzis Suqtexis Zala, romlis fokusis manZili 1 mm-ia. Suqtexis
Zalis momatebisas fokusis manZilic mcirdeba.
/// iseTi linzis Suqtexis Zala, romlis fokusis manZili mxedvelobis
simaxvilis tolia. Suqtexis Zalis momatebisas fokusis manZili ar icvleba.

1217. //// ras ewodeba Tvalis akomodacia?


// Tvalis Suguebas sxvadasxva manZiliT daSorebuli sagnebis danaxvisadmi.
/// Tvalis Seguebas sxvadasxva ganaTebis pirobebSi sagnebis danaxvisadmi.
/// Tvalis Seguebas sxvadasxva kuTxiT ganlagebuli sagnebis danaxvisadmi.
/// Tvalis mgrZnobelobis daqveiTebas Zlieri sinaTlisadmi.

1218. //// Tvalidan ra manZilze mdebareobs naTeli mxedvelobis uaxloesi


wertili?
// 10 sm-ze.
/// 65 sm-ze.
/// 1 metrze.
/// 50 metrze.

1219. //// "normalur" Tvals ewodeba:


/// hipermetropuli.
/// cinuri.
/// astigmaturi.
// emetropuli.

1220. //// asakis Sesabamisad:


// brolis elastikurobis da cinis iogebis Sesustebis gamo akomodacia
mcirdeba, rac moxucebulobiT Sorsmxedvelobas iwvevs.
/// brolis elastikurobis da Suqmtexobis gazrdis gamo akomodacia mcirdeba,
rac moxucebulobiT Sorsmxedvelobas iwvevs.

243
243
243
/// brolis elastikurobis daqveiTebis gamo akomodacia izrdeba, rac
moxucebulobiT astigmatizms iwvevs.
/// brolis elastikurobis daqveiTebis gamo cinis iogebi iWimeba, akomodacia
izrdeba da viTardeba moxucebulobiTi Sorsmxedveloba.

1221. //// Tvalis baduraSi aRmocenebuli eleqtruli potencialebis


cvlilebebis registracias ewodeba:
/// eleqtrospeqtrograma.
/// eleqtroaromazia.
/// eleqtromiograma.
// eleqtroretinograma.

1222. //// ras gansazRvravs mxedvelobis simaxvile?


// or wertils Soris im umcires manZils, romelsac gaarCevs Tvali.
/// or wertils Soris im umcires manZils, romelsac integrirebulad aRiqvams
Tvali.
/// or wertils Soris im udides manZils, romelsac gaarCevs Tvali.
/// or wertils Soris im saSualo manZils, romelsac kolbebi da Cxirebi cal-
calke aRiqvams.

1223. //// ras uwodeben refraqciis anomalias, rodesac sxivebis Sekreba sdeba
baduris win – minisebr sxeulSi? rogor koregirdeba igi?
/// miopia anu Sorsmxedveloba; koregirdeba ormxrivCazneqili linziT.
/// Sorsmxedveloba; koregirdeba ormxrivCazneqili linziT.
// miopia anu sibece; koregirdeba ormxrivCazneqili linziT.
/// miopia anu sibece; koregirdeba ormxrivamozneqili linziT.

1224. //// ras uwodeben refraqciis anomalias, rodesac sxivebis Sekreba sdeba
baduris ukan da gamosaxuleba bundovania? rogor koregirdeba igi?
/// Sorsmxedveloba anu miopia; koregirdeba ormagamozneqili linziT.
/// miopia; koregirdeba ormagamozneqili linziT.
// Sorsmxedveloba anu hipermetropia; koregirdeba ormxrivamozneqili linziT.
/// Sorsmxedveloba anu hipermetropia; koregirdeba ormxrivCazneqili linziT.

1225. //// ras uwodeben astigmatizms da ra aris misi mizezi?


// Tvalis refraqciis darRvevaa, romelic gamoixateba sxivebis araTanabar
gardatexaSi sxvadasxva mimarTulebiT; ganpirobebulia imiT, rom rqovanas ar
aqvs zusti sferuli zedapiri.
/// Tvalis refraqciis darRvevaa, romelic gamoixateba sxivebis araTanabar
gardatexaSi mxolod horizontaluri meridianis mimarTulebiT;
ganpirobebulia imiT, rom rqovanas ar aqvs zusti sferuli zedapiri.

244
244
244
/// Tvalis refraqciis darRvevaa, romelic gamoixateba sxivebis araTanabar
gardatexaSi mxolod vertikaluri meridianis mimarTulebiT; ganpirobebulia
imiT, rom rqovanas ar aqvs zusti sferuli zedapiri.
/// Tvalis refraqciis darRvevaa, romelic gamoixateba sxivebis araTanabar
gardatexaSi sxvadasxva mimarTulebiT; ganpirobebulia rqovana garsis zusti
sferuli zedapiriT.

1226. //// ra saxis fotoreceptorebia baduraze da ras aRiqvamen isini?


// Cxirebi, romlebic ufro mgrZnobiarea sinaTlis mokle talRebis mimarT
(dabali ganaTeba); kolbebi, romlebic ufro mgrZnobiarea grZeli talRebis
mimarT (kaSkaSa ganaTeba) da aRiqvamen ferebs.
/// Cxirebi, romlebic ufro mgrZnobiarea sinaTlis grZeli talRebis mimarT
(dabali ganaTeba); kolbebi, romlebic ufro mgrZnobiarea mokle talRebis
mimarT (kaSkaSa ganaTeba) da aRiqvamen ferebs.
/// Cxirebi mgrZnobiarea sinaTlis mokle da grZeli talRebis mimarT;
kolbebi _ aRiqvamen ferebs.
/// Cxirebi _ aRiqvamen ferebs; kolbebi _ mgrZnobiare sinaTlis mokle da
grZeli talRebis mimarT.

1227. //// ra ewodeba wertilTa erTobliobas, romlebsac erTdroulad


afiqsirebs Tvali erT wertilSi mzeris dros da erTnairia Tu ara igi
sxvadasxva feris sinaTleze?
/// mxedvelobis veli; yvelaze farTo mxedvelobis sazRvrebi aqvs wiTel
sinaTles.
/// perimetri; igi yvelaze farToa TeTr sinaTleze.
// mxedvelobis veli; yvelaze farTo mxedvelobis sazRvrebi aqvs TeTr
sinaTles.
/// mxedvelobis veli; misi sazRvrebi erTnairia sxvadasxva feris sinaTleze..

1228. //// ras uwodeben feradi mxedvelobis moSlas? ferebisadmi sibrmavis


ra variantebi gvxvdeba xSirad?
// daltonizmi; xSiria “wiTelze brmebi” _ protanopia da “mwvaneze brmebi” –
deiteranopia.
/// aqromatizmi; “wiTelze brmebi” _ protanopia da “mwvaneze brmebi” –
deiteranopia.
/// qromatizmi; “wiTelze brmebi” _ protanopia da “mwvaneze brmebi” –
deiteranopia.
/// daltonizmi; xSiria “wiTelze brmebi” _ deiteranopia da “mwvaneze brmebi” –
protanopia.

1229. //// ra aris smena?

245
245
245
// haeris rxevebis meqanikuri energiis subieqturi aRqma.
/// haeris rxevebis eleqtruli energiis subieqturi aRqma.
/// haeris rxevebis transformireba meqanikur energiad.
/// dafis apkiT Seqmnili rxevebis transformireba meqanikur rxevebad.

1230. //// ra sixSiris bgerebs aRiqvams adamiani?


// 16-20000 hc farglebSi.
/// 16-2000 hc farglebSi.
/// 10-150000 hc farglebSi.
/// 1000-3000 hc farglebSi.

1231. //// bgeris sixSirisa da Zalis regulirebiT smenis simaxvilis


gansazRvris meTods ewodeba:
/// anosmia.
/// retinometria.
// audiometria.
/// anoreqsia.

1232. //// ra aris otolituri aparatis gamRizianebeli?


/// sxeulis neli horizontaluri moZraoba, njRreva, rweva, Tavis gverdze
gadaweva.
// sxeulis aCqarebuli/Senelebuli sworxazovani moZraoba, njRreva, rweva,
Tavis gverdze gadaweva.
/// sxeulis brunviTi da swrafi moZraobani.
/// sxeulis aCqarebuli/Senelebuli brunviTi moZraobani.

1233. //// ra aris naxevarrkalovani arxebis gamRizianebeli?


/// sxeulis aCqarebuli/Senelebuli sworxazovani moZraobebi.
// aCqarebuli/Senelebuli brunviTi moZraoba nebismier sibrtyeSi.
/// aCqarebuli/Senelebuli brunviTi moZraoba mxolod vertikalze.
/// aCqarebuli/Senelebuli brunviTi moZraoba mxolod horizontalze.

1234. //// kanSi galagebulia receptorebi:


/// taqtiluri da Termoreceptorebi.
// taqtiluri, siTbos, sicivis, tkivilis.
/// taqtiluri, Sexebis, Termo- da proprioreceptorebi.
/// proprio-, eqstero- da taqtiluri receptorebi.

1235. //// kanis im wertils Soris umcires manZils, romelTa gaRizianebis


dros warmoiSoba ori Sexebis SegrZneba ewodeba:
/// taqtiluri zRurbli.

246
246
246
/// gaRizianebis zRurbli.
/// nocicepturi zRurbli.
// sivrcis (sivrciTi) zRurbli.

1236. //// rogoria temperaturuli mgrZnobelobis mqone eqsteroreceptorebis


ricxovnoba da ganlagebis Tavisebureba?
/// siTbos receptorebTan SedarebiT sicivis receptorebis saerTo ricxvi
gacilebiT mcirea (30000 ; 250000) da ganlagebulia zedapirulad (0,3 mm
siRrmeze kanis zedapiridan).
/// siTbos receptorebTan SedarebiT sicivis receptorebis saerTo ricxvi
gacilebiT didia (250000 ; 300000) da ganlagebulia 0,17 mm siRrmeze kanis
zedapiridan.
// siTbos receptorebTan SedarebiT sicivis receptorebis saerTo ricxvi
gacilebiT didia (250000 ; 30000) da ganlagebulia zedapirulad (0,17 mm
siRrmeze kanis zedapiridan).
/// siTbo-sicivis receptorebis raodenoba sxeulis zedapirze TiTqmis
Tanabaria, magram sicivis receptori ufro zedapiruladaa (0,3 mm siRrmeze
kanis zedapiridan) vidre siTbosi (0,17 mm siRrmeze kanis zedapiridan).

1237. //// riT aris warmodgenili “sensoruli tkivilis erTeuli”?


// ori agznebadi ubniT: aferentuli boWkos dendritis preterminaluri
nawiliT, romelic aigzneba mxolod damazianebeli stimulebiT; sakuTriv
terminaliT, romelic SeiZleba aqtivirdes aranocicepturi informaciiTac.
/// ori agznebadi ubniT: aferentuli boWkos dendritis preterminaluri
nawiliT, romelic aigzneba aranocicepturi informaciiTac; sakuTriv
terminaliT, romelic SeiZleba aqtivirdes damazianebeli stimuliT.
/// mxolod aferentuli boWkos dendritis terminaliiT, romelic aqtivirdeba
mxolod damazianebeli stimulebiT.
/// mxolod aferentuli boWkos dendritis preterminaliiT, romelic
aqtivirdeba aranocicepturi informaciiTac.

1238. //// yvela sxva receptorisagan gansxvavebiT, tkivilis receptori


(receptors):
/// aqtiurdeba mxolod adekvaturi gamRizianeblis moqmedebisas.
// ar gaaCnia adekvaturi gamRizianebeli.
/// monomodaluria.
/// didi adaptaciis unari aqvs.

1239. //// tkivilis SegrZnebis aRmocenebaSi mniSvneloba aqvs tkivilis


humorul faqtorebs -Fqemonociceptorebis specifikur gamRizianeblebs,
romlebsac ewodeba:

247
247
247
/// opioidebi.
/// endorfinebi.
// algogenebi.
///Ddinorfinebi.

1240. //// arCeven Semdegi saxis algogenebs:


// qsovilovan (histamini, serotonini da sxv.) da plazmur (bradikinini,
prostaglandinebi) algogenebs, agreTve, taqikininebs – gamoiyofa nervuli
daboloebebidan, maTze damazianebeli moqmedebis dros.
/// qsovilovan (histamini, serotonini da sxv.) da plazmur ( bradikinini,
prostaglandinebi) algogenebs.
/// endogenur da Sereul (histamini, serotonini da sxv.) algogenebs.
/// specifikur da araspecifikur (bradikinini, prostaglandinebi) algogenebs.

1241. //// rogor nociceptorebs ganarCeven agznebis meqanizmis mixedviT?


/// swrafad da nela adaptirebad nociceptorebs.
// meqano- da qemonociceptorebs.
/// eleqtro- da qemonociceptorebs.
/// amgzneb da Semakavebel qemonociceptorebs.

1242. //// endogenur antinociceptur sistemaSi moqmedeben:


/// afenoreceptorebi.
// opiaturi receptorebi.
/// gaem-receptorebi.
/// serotoninreceptorebi.

1243. //// organizmSi gamomuSavebuli sakuTari endogenuri opioiduri


nivTierebania:
// endorfinebi, enkefalinebi, dinorfinebi.
/// endorfinebi, egzorfinebi.
/// morfini, neirotenzini, qolecistokinini.
/// endorfinebi, algogenebi.

1244. //// gemovnebis kvirtebis saerTo raodenobaa:


/// 1000-mde, TiToeulze 10-20 mikroxaoa.
// 2000-mde, TiToeul ujredze 40-50 mikroxaoa.
/// 20000-mde, TiToeul ujredze 100-mde mikroxaoa.
/// 2000-mde, TiToeulze 10-15 mikroxaoa.

1245. //// ra da ra tipis proprioreceptorebs arCeven?


/// intrafuzur da eqstrafuzur receptorebs.

248
248
248
/// specializirebul da araspecializirebul receptorebs.
// kunTis TiTistarebis pirveladi daboloebani, meoredi daboloebani da
goljis myesebis receptorebi.
/// mono- da polimodalur receptorebs.

1246. //// ynosvis recepciis darRvevas ewodeba:


// anosmia.
/// afagia.
/// aqilia.
/// anoreqsia.

1247. //// ynosvis receptorebis raodenoba adamianSi:


/// 125 mln-mdea; dabalmgrZnobiare, bipolaruli neironebia.
/// 60 mln-mdea; dabalmgrZnobiare, bipolaruli neironebia.
// 60 mln-mdea; maRalmgrZnobiare, bipolaruli neironebia.
/// 125 mln-mdea; maRalmgrZnobiare, bipolaruli neironebia.

1248. //// surdos dros xSirad:


// ynosva daqveiTebulia, gemovnebis SegrZneba Sesustebulia.
/// ynosva daqveiTebulia, gemovnebis SegrZneba ki ucvlelia.
/// ynosva anulirebulia, gemovnebis SegrZneba ki - gaZlierebuli.
/// ynosva daqveiTebulia, gemovnebis SegrZneba gaZlierebulia.

1249. //// umaRlesi nervuli moqmedebis funqciuri erTeulia:


/// saorientacio refleqsi.
// pirobiTi refleqsi.
/// upirobo refleqsi.
/// instiqti

1250. //// pirobiTi refleqsis procesualuri safuZvelia:


// droebiTi kavSiri.
/// upirobo refleqsTa erToblioba.
/// TanSobili, STamomavlobiT gadacemuli reaqciebi.
/// saorientacio refleqsi, anu instiqti.

1251. //// refleqsis upirobo gamRizianebeli ewodeba:


// iseT gareSe agents, romelic refleqss iwvevs TanSobili nervuli
meqanizmiT - winaswari gamocdilebis gareSe.
/// iseT gareSe agents, romelic refleqss iwvevs individuri gamocdilebis
safuZvelze.

249
249
249
/// iseT gareSe agents, romelic ar iwvevs refleqss organizmis winaswari
gamocdilebis gareSe.
/// iseT gareSe agents, romelic refleqss iwvevs mxolod zezRurblovani
gaRizianebisas.

1252. //// refleqsis indiferentuli gamRizianebeli ewodeba:


/// iseT gareSe agents, romelic pirobiT refleqss iwvevs TanSobili
nervuli meqanizmiT - winaswari gamocdilebis gareSe.
/// iseT gareSe agentTa erTobliobas, romelic pirobiT refleqss iwvevs
individuri gamocdilebis safuZvelze.
// iseT agents, romelic ar iwvevs pirobiT refleqss organizmis
winaswari gamocdilebis gareSe.
/// iseT nebismier agents, romelic pirobiT refleqss iwvevs mxolod
zezRurblovani gaRizianebisas.

1253. //// indiferentuli gamRizianebeli gadaiqceva pirobiT gamRizianeblad,


Tu igi:
// pirobiTi refleqsis gamowvevis unars iZens.
/// pirobiTi refleqsis Caqrobis unars iZens.
/// saorientacio refleqsis Caqrobis unars iZens.
/// instiqtis gamowvevis unars iZens.

1254. //// CamoTvlili niSnebidan romeli ar aris damaxasiaTebeli upirobo


refleqsebisaTvis?
/// Tandayolili, saxeobrivi da mudmivia.
/// aRmocendeba konkretul receptorul velze.
/// cns-is yvela donezea SesaZlebeli.
// aRmocendeba yovelgvari araadekvaturi gamRizianeblis sapasuxod.

1255. //// CamoTvlili niSnebidan romeli ar aris damaxasiaTebeli pirobiTi


refleqsebisaTvis?
/// SeZenili, individualuria, nakleb mdgradia (aramudmivia).
// miiReba adekvaturi gamRizianeblis moqmedebisTanave.
/// warmoadgens upiratesad didi tvinis qerqis funqcias.
/// aRmocendeba yovelgvari receptoruli velis gaRizianebisas.

1256. //// rogor miiReba pirobiTi refleqsebis upirobo garegani Sekaveba?


/// pirobiTi gamRizianeblis Zalis SemcirebiT.
/// pirobiTi refleqsis argantmkicebiT.
// pirobiT gamRizianebelTan erTad (an win) raime gareSe ucxo gamRizianeblis
gamoyenebiT.

250
250
250
/// pirobiTi gamRizianeblis upirobo gamRizianebliT dagvianebuli SeuRlebiT.

1257. //// ra aris saorientacio refleqsi?


/// upirobo refleqsi, romelic aRmocendeba gare samyaros ganmeorebad
zemoqmedebaze sapasuxod da male qreba qerqis mocilebis Semdeg.
/// refleqsi siaxleze, romelic aRmocendeba gare samyaros ganmeorebad
zemoqmedebaze sapasuxod.
// refleqsi siaxleze, romelic aRmocendeba gare samyaros yovelgvari sakmaod
swrafi cvlilebebis sapasuxod, swrafad sustdeba da qreba erTi da igive
agentiT ganmeorebiT gaRizianebisas.
/// refleqsi siaxleze, romelic aRmocendeba gare samyaros yovelgvar sakmaod
swrafi cvlilebebis sapasuxod da mtkicdeba erTi da igive agentiT
ganmeorebiT gaRizianebisas, rac qreba qerqis mocilebis Semdeg.

1258. //// pirobiTi refleqsis gamomuSavebisaTvis aucilebelia, rom


indiferentuli gamRizianebeli, romelic Semdeg xdeba pirobiTi, win
uswrebdes upirobo gamRizianebels:
// 1-5 wamiT.
/// 5-10 wamiT.
/// 10-15 wamiT.
/// 15-20 wamiT.

1259. //// meore rigis pirobiTi refleqsis gamomuSavebisaTvis aucilebelia


axali gamRizianebeli win uswrebdes pirveli rigis pirobiT gamRizianebels:
/// 1-5 wamiT.
/// 5-10 wamiT.
// 10-15 wamiT.
/// 15-20 wamiT.

1260. //// pirobiTi refleqsis warmoqmnis meqanizmSi mniSvnelovan rols


asrulebs movlena:
/// okluzia-daxSoba.
/// facilitacia-gaadvileba.
// dominantis fenomeni.
/// habituacia-Segueba.

1261. //// didi hemisferoebis qerqSi Sinagani Sekaveba vlindeba Semdegi


formebiT, garda:
/// pirobiTi refleqsis CaxSoba.
/// gamRizianeblis diferenciacia.
// habituaciis movlena.

251
251
251
/// dagvianebuli pirobiTi refleqsis warmoqmna.

1262. //// "pirobiTi muxruWis" movlena viTardeba, Tu:


/// meore rigis pirobiTi gamRizianebeli 10-15 wamiT adrea upiroboze.
/// pirobiTi signali erTxel mainc ar ganmtkicdeba upirobo gamRizianebliT.
// drodadro raime uCveulo gamRizianebeli imoqmedebs ise, rom am kombinacias
ar mohyveba ganmtkiceba.
/// pirobiTi gamRizianebeli upirobo gamRizianebelze 1-5 wamiT adrea.

1263. //// Zlieri, gauwonasworebeli tipi emTxveva hipokrates mier dadgenil


adamianis temperamentis tips:
/// sangvinikurs.
/// flegmaturs.
// qolerikuls.
/// melanqolikurs.

1264. //// Zlieri, gawonasworebuli, moZravi tipi emTxveva hipokrates mier


dadgenil adamianis temperamentis tips:
// sangvinikurs.
/// flegmaturs.
/// qolerikuls.
/// melanqolikurs.

1265. //// Zlieri, gawonasworebuli, naklebad moZravi tipi emTxveva hipokrates


mier dadgenil adamianis temperamentis tips:
/// sangvinikurs.
// flegmaturs.
/// qolerikuls.
/// melanqolikurs.

1266. //// susti, agznebisa da Sekavebis susti ganviTarebis tipi emTxveva


hipokrates mier dadgenil adamianis temperamentis tips:
/// sangvinikurs.
/// flegmaturs.
/// qolerikuls.
// melanqolikurs.

1267. //// adamianis mier sinamdvilis asaxvis formebia:


// konkretul-grZnobadi da abstraqtul-ganzogadebuli.
/// abstraqtul-grZnobadi da konkretul-ganzogadebuli.
/// grZnobad-ganzogadebuli da konkretul-abstraqtuli.

252
252
252
/// kompleqsur-ganzogadebuli da martiv-abstraqtuli.

1268. //// emociis centralur meqanizmebSi mTavar struqturad miCneulia:


/// Talamusi.
// hipoTalamusi.
/// naTxemi.
/// retikuluri formacia

1269. //// ra niSan-TvisebebiT xasiaTdeba unm-is "cocxali tipi"?


/// Zlieri, naklebad Zvradi, gawonasworebuli.
/// Zlieri, gauwonasworebuli.
// Zlieri, Zvradi, gawonasworebuli.
/// susti.

1270. //// adamianis tvinis meore sasignalo sistemas warmoadgens:


/// interoreceptorebidan miRebuli signalebis analizi da sinTezi.
/// mxedvelobisa da ynosvis receptorebidan miRebuli signalebis analizi da
sinTezi.
/// gare samyaros da Sinagani garemos cvlilebebisas aRmocenebuli signalebis
analizi da sinTezi.
// sityvieri, verbaluri signalebis analizi da sinTezi.

1271. //// romeli sistemis saSualebiT miiRweva gare samyaros da organizmis


mdgomareobis SegrZneba, aRqma da warmodgena?
// mxolod I sasignalo sistemiT.
/// II sasignalo sistemiT.
/// pirobiTi refleqsebiT.
/// instiqtiTa da saorientacio refleqsebiT.

1272. //// SegrZneba aris:


// sagnebis calkeuli Tvisebebisa da obieqturi sinamdvilis, movlenebis
asaxvis forma.
/// sagnis Tvisebebis, movlenebis erTobliobis asaxva mTlianobaSi.
/// sagnis an movlenis gamosaxulebiT asaxva maTTvis damaxasiaTebel
sivrcobriv-droiT kavSirSi.
/// sagnebisa da movlenebis ganyenebulad, gancalkevebulad asaxva.

1273. //// aRqma aris:


/// sagnebis calkeuli Tvisebebisa da obieqturi sinamdvilis, movlenebis
asaxvis forma.
// sagnis Tvisebebis, movlenebis erTobliobis asaxva mTlianobaSi.

253
253
253
/// gaRizianebaTa asaxva maTTvis damaxasiaTebel sivrcobriv-droiT kavSirSi.
/// sagnebisa da movlenebis ganyenebulad, gancalkevebulad da vizualurad
asaxva.

1274. //// sinamdvilis konkretul-grZnobadi asaxvis forma - warmodgena aris:


/// sagnebis calkeuli Tvisebebisa da obieqturi sinamdvilis, movlenebis
asaxvis forma.
/// sagnis Tvisebebis, movlenebis erTobliobis asaxva mTlianobaSi.
// gaRizianebaTa asaxva maTTvis damaxasiaTebel sivrcobriv-droiT kavSirSi.
/// sagnebisa da movlenebis ganyenebulad, gancalkevebulad da vizualurad
asaxva.

1275. //// raSi vlindeba adamianis sinamdvilis abstraqtul-ganzogadebuli


asaxva?
/// SegrZnebaSi, aRqmaSi.
/// aRqmaSi, warmodgenaSi.
// logikur azrovneba-msjelobaSi.
/// warmodgena-SegrZnebaSi.

1276. //// umaRlesi nervuli moqmedebis CamoTvlili gamovlinebebidan romeli


iZleva gare samyaros movlenaTa Soris kavSirebis STabeWdvas, cxovrebiseuli
gamocdilebis dagrovebisa da gamoyenebis SesaZleblobas?
/// latenturi daswavla.
/// vikaluri daswavla.
/// asociaciuri daswavla.
// mexsiereba.

1277. //// ra da ra saxis mexsierebas arCeven Senaxvis drois mixedviT?


/// mxedvelobiTi da smeniTi moklevadiani.
/// sityvieri, logikuri da operatiuli.
/// xatismieri da emociuri grZelvadiani.
// moklevadiani da grZelvadiani.

1278. //// ra meqanizmi udevs safuZvlad mexsierebas?


// moklevadians - nervul wreebSi sinapsebis xanmokle gaadvileba;
grZelvadians - neironebSi gansakuTrebuli cilebis sinTezi.
/// moklevadians - pirobiTrefleqsuri meqanizmi; grZelvadians - dinamiuri
stereotipis Camoyalibeba.
/// moklevadians - pirveladi sasignalo sistemis aqtivoba; grZelvadians -
abstraqtuli azrovneba.

254
254
254
/// moklevadians - impulsTa cirkulacia daxSul nervul wreebSi;
grZelvadians - rTuli dinamikuri procesebi.

1279. //// ra pirobebSi miiReba pirobiTi refleqsis Caqroba?


/// pirobiTi gamaRizianeblis Zalis metismetad gazrdiT;
/// Tu pirobiT gamRizianebelTan erTad gamoviyenebT romelime gare, ucxo
gamaRizianebels, romelic iwvevs sust saorientacio refleqss.
// Tu pirobiT gamRizianebels aRar ganvamtkicebT upiroboTi.
/// Tu pirobiTi gamRizianeblis magier gamoviyenebT mis msgavs gamaRizianebels
da mas ar ganvamtkicebT upirobo gamRizianebliT.

1280. //// ras warmoadgens instiqti?


/// saorientacio refleqss, romelic aRmocendeba gare samyaros yovelgvar
sakmaod swrafi cvlilebebis sapasuxod.
/// upirobo refleqss, romelic aRmocendeba gare samyaros zemoqmedebaze
sapasuxod.
/// jaWvuri reaqciis rTul upirobo refleqss, damokidebuls gare samyaros
faqtorebisagan.
// jaWvuri reaqciis rTul upirobo refleqss, damokidebuls hormonuli da
metaboluri faqtorebisagan.

1281. //// ra saxeebad hyofen pirobiT refleqsebs gamomuSavebis wesis


mixedviT?
// mdgrad naturalur pirobiT refleqsebad da SedarebiT sust xelovnur
pirobiT refleqsebad.
/// mdgrad xelovnur pirobiT refleqsebad da SedarebiT sust naturalur
pirobiT refleqsebad.
/// mdgrad kvebiT pirobiT refleqsebad da SedarebiT sust dacviT pirobiT
refleqsebad.
/// mdgrad dacviT pirobiT refleqsebad da SedarebiT sust kvebiT pirobiT
refleqsebad.

1282. //// rogori refleqsebia naturaluri pirobiTi refleqsebi?


/// gamomuSavdeba nebismier gaRizianebaze, Tu sasignalo gamaRizianeblis
moqmedeba daemTxveva upirobo refleqsur moqmedebas.
// gamomuSavdeba upirobo gamaRizianeblis bunebriv niSan-Tvisebebze.
/// gamomuSavdeba indiferentuli gamRizianeblis SeuRlebiT adre
gamomuSavebuli pirobiTi refleqsis signalTan.
/// aris kvebiTi, sasqeso, mSobliuri da dacviTi.

1283. //// rogor pirobiT refleqss uwodeben meore rigis pirobiT refleqss?

255
255
255
/// gamomuSavdeba nebismier gaRizianebaze, Tu sasignalo gamaRiazianeblis
moqmedeba daemTxveva upirobo refleqsur moqmedebas.
/// gamomuSavdeba upirobo gamRizianeblis bunebriv niSan-Tvisebaze.
// gamomuSavdeba indiferentuli gamRizianeblis SeuRlebiT adre
gamomuSavebuli pirobiTi refleqsis signalTan.
/// gamomuSavdeba arsebuli pirobiTi signalis axal upirobo gamRizianebelTan
SeuRlebis SemTxvevaSi.

1284. //// ra ubnebs Soris myardeba droebiTi kavSiri pirobiTi refleqsis


gamomuSavebisas?
/// qerqqveSa fargalSi, sasignalo gamRizianeblis qerqqveSa warmomadgenlobasa
da upirobo refleqsis qerqqveSa warmomadgenlobas Soris.
/// sasignalo gamaRizianeblis qerqqveSa warmomadgenlobasa da upirobo
refleqsis qerqul warmomadgenlobas Soris.
/// sasignalo gamaRizianeblis qerqqveSa warmomadgenlobasa da upirobo
refleqsis warmomadgenlobas Soris qerqqveSa struqturis aucilebeli
monawileobiT.
// Tavis tvinis qerqis fargalSi, sasignalo gamaRizianeblis qerqul
warmomadgenlobasa da upirobo refleqsis qerqul warmomadgenlobas Soris
qerqqveSa struqturis aucilebeli monawileobiT.

1285. //// ra movlena gamoxatavs Tavis tvinis qerqis mier gaRizianebaTa


martiv sinTezs?
/// garegani Sekaveba.
/// madiferencirebeli Sekaveba.
// droebiTi kavSiris warmoqmna.
/// saorientacio refleqsi.

1286. //// ra movlena gamoxatavs Tavis tvinis qerqis mier gaRizianebaTa


martiv analizs?
/// garegani Sekaveba.
// diferenciuli Sekaveba.
/// droebiTi kavSiris warmoqmna.
/// saorientacio refleqsi.

1287. //// adamianSi, romelsac gamomuSavebuli aqvs pirobiTi refleqsi zaris


rekvaze, warwera "zari" iwvevs iseTive pirobiT refleqss, rogorc zaris
rekva. ra ganapirobebs am movlenas?
/// sityvaze "zari" pirobiTi refleqsis gamomuSaveba.
/// zaris rekvaze meore rigis pirobiTi refleqsis gamomuSaveba.

256
256
256
// laparakis, swavlis dros sxvadasxva sagnidan mosuli signalebis Tanxvedra
maT sityvier mniSvnelobasTan da maT qerqul centrebs Soris droebiTi
kavSiris damyareba.
/// sagnebidan mosul signalebsa da maT sityvier mniSvnelobas Soris diferen-
cirebuli refleqsis gamomuSaveba.

1288. //// romeli sasignalo sistemis saSualebiT miiRweva gare samyaros da


TviT organizmis mdgomareobis SegrZneba, aRqma, warmodgena?
// mxolod pirveli sasignalo sistemis saSualebiT.
/// mxolod meore sasignalo sistemis saSualebiT.
/// pirveli da meore sasignalo sistemis saSualebiT.
/// eferentuli sensoruli sistemebiT.

1289. //// ra ubnebs Soris myardeba droebiTi kavSiri laparakis swavlebis


procesSi?
/// sagnebisa da movlenebis sityvieri gamoxatulebis aRmqmel qerqis
metyvelebis centrebsa da sagnebisa da movlenebis konkretuli gamoxatulebis
mimReb qerqqveSa centrebs Soris.
// sagnebisa da movlenebis sityvieri gamoxatulebis aRmqmel qerqis
metyvelebis centrebsa da sagnebisa da movlenebis konkretuli gamoxatulebis
mimReb qerqul centrebs Soris.
/// sagnebisa da movlenebis sityvieri gamoxatulebis aRmqmel qerqqveSa
metyvelebis centrebsa da sagnebisa da movlenebis konkretuli gamoxatulebis
mimReb qerqul centrebs Soris.
/// sagnebisa da movlenebis sityvieri gamoxatulebis aRmqmel qerqqveSa
metyvelebis centrebsa da sagnebisa da movlenebis konkretuli gamoxatulebis
mimReb qerqqveSa centrebs Soris.

1290. //// sensoruli afaziisTvis damaxasiaTebelia:


/// azris gadmocemis unaris daqveiTeba an gaqroba, Tumca, SenarCunebulia
laparakis da wakiTxulis gagebis unari.
// metyvelebis-sityvebis gagebis unaris darRveva, Tumca, Seuferxebeli
laparakis unari SenarCunebulia, bevri laparakic ki aRiniSneba.
/// sityvebis gagebis unaris SenarCuneba, magram metyvelebis unaris
praqtikulad darRveva, laparaki Zalian mokle frazebiT (satelegrafo
metyveleba.
/// metyvelebis aRqmisa da azris gadmocemis unaris daqveiTeba, calkeuli
sityvebis daviwyeba.

1291. //// motoruli afaziisTvis damaxasiaTebelia:

257
257
257
/// azris gadmocemis unaris daqveiTeba an gaqroba, Tumca, SenarCunebulia
laparakis da wakiTxulis gagebis unari.
/// metyvelebis-sityvebis gagebis unaris darRveva, Tumca, Seuferxebeli
laparakis unari SenarCunebulia, bevri laparakic ki aRiniSneba.
// sityvebis gagebis unaris SenarCuneba, magram metyvelebis unaris
praqtikulad darRveva, laparaki Zalian mokle frazebiT (satelegrafo
metyveleba.
/// metyvelebis aRqmisa da azris gadmocemis unaris daqveiTeba, calkeuli
sityvebis daviwyeba.

1292. //// signalebis deteqtireba da Secnoba swarmoebs:


/// receptorebis meSveobiT.
/// analizatoris yvela ganyofilebis meSveobiT.
// analizatoris umaRlesi qerquli doneebiT.
/// analizatoris qerqqveSa doneebiT.

1293. //// metyvelebis unaris darRvevas ewodeba:


// afazia.
/// agrafia.
/// aleqsia.
/// akalkulia.

1294. //// kiTxvis unaris darRvevas ewodeba:


/// afazia.
/// agrafia.
// aleqsia.
/// akalkulia.

1295. //// Tvlis Cvevebis unaris darRvevas ewodeba:


/// afazia.
/// agrafia.
/// aleqsia.
// akalkulia.

1296. //// daswavlis romeli forma ar miekuTvneba asociaciur daswavlas?


/// pirobiTrefleqsuri.
/// xatismieri.
// vikaruli.
/// aversiuli.

258
258
258
1297. //// sad (romel doneze) mimdinareobs adamianis umaRlesi nervuli
(fsiqikuri) moqmedeba - cnobierze Tu aracnobierze?
/// mimdinareobs erT doneze - aracnobierze.
/// mimdinareobs erT doneze - cnobierze.
/// mimdinareobs aracnobierisa da cnobieris urTierTdapirispirebis doneze.
// mimdinareobs aracnobierisa da cnobieris dinamikuri erTianobis doneze.

1298. //// ras uwodeben adamianis subieqturi reaqciebis erTobliobas,


romelic gamoiwveva Sinagani da garegani gamRizianeblis moqmedebiT da
organizmis mier aRiqmeba, rogorc siamovneba an usiamovneba, sixaruli, SiSi,
SimSili da sxva?
/// stresi.
/// motivacia.
// emocia.
/// adaptacia.

1299. //// romeli moTxovnileba ar aris vitaluri?


/// SimSili.
/// sqesobrivi ltolva.
/// agresia.
// Tavkacoba.

1300. //// ra ewodeba weris unaris darRvevas?


/// agonia.
// agrafia.
/// poligrafia.
/// miografia.

1301. //// CamoTvlil formaTagan romelia Zilis fiziologiuri saxe?


// dRe-Ramuri, sezonuri.
/// hipnozuri, narkozuli.
/// perioduli, xangrZlivi.
/// sinqronizebuli, perioduli.

1302. //// Rrma Zilisas eleqtroencefalogramaze aRiricxeba:


/// alfa-ritmi.
/// beta-ritmi.
/// alfa- da beta-ritmi.
// Teta- da delta-ritmi.

1303. //// adamianis swrafi Zilis fazaSi aRiniSneba:

259
259
259
// Tvalebis moZraoba, sunTqvis gaxSireba, pulsis aritmuloba da arteriuli
wnevis mateba.
/// Tvalebis moZraoba, sunTqvis gaiSviaTeba, pulsis aritmuloba da
arteriuli wnevis mateba.
/// Tvalebis moZraoba, sunTqvis gaxSireba, ritmuli pulsi da arteriuli
wnevis mateba.
/// Tvalebis moZraoba, sunTqvis gaxSireba, pulsis aritmuloba da arteriuli
wnevis dacema.

1304. //// neli da xangrZlivi Zilis aRmocenebas uzrunvelyofen:


/// zurgis tvini, naTxemi, Talamusi.
// tvinis Rero, hipoTalamusi, Talamusi.
/// Talamusi, peipesis didi wre.
/// peipesis mcire wre, hipoTalamusi.

1305. //// gaRviZeba da RviZili miekuTvneba:


/// Sua Talamusisa da peipesis didi wris funqciebs.
/// limburis sistemisa da peipesis mcire wris funqciebs.
// tvinis Reros retikuluri formaciis da hipoTalamusis ukana wilis
funqciebs.
/// hipoTalamusis wina wilisa da Talamusis funqciebs.

1306. //// CamoTvlilTagan Zilis romeli saxe ar aris arafiziologiuri


moqmedebis Sedegi?
/// narkozuli.
/// hipnozuri.
// sezonuri.
/// paTologiuri.

1307. //// CamoTvlil statusTagan romeli ar Seesabameba Zilis


mdgomareobas?
/// cnobierebis daqveiTeba.
/// kunTebis tonusis Semcireba, nervuli sistemis mgrZnobelobis daqveiTeba.
/// sapasuxo reaqciebis gamosawvevad saWiro Zalis zrda.
// desinqronizacia eeg-ze da dispnoe.

1308. //// ra aris sensitizacia?


// fiziologiuri an qceviTi reaqciebis gaZliereba metismetad Zlier an
damazianebel gamRizianebelze.
/// fiziologiuri da vegetaturi reaqciebis diferencireba gansakuTrebulad
Zlier an damazianebel gamRizianebelze.
/// fiziologiuri reaqciebis gaZliereba xangrZlivad moqmed gamRizianebelze.
260
260
260
/// organizmis mgrZnobelobis momateba Zlieri da adekvaturi gamRizianeblebis
mimarT.

1309. //// ra aris habituacia?


/// organizmis miCveva (operantuloba) xangrZlivad moqmedi gamRizianeblis
mimarT.
/// organizmis miCveva (adaptacia) swrafad cvladi specifikuri xangrZlivi
gamRizianeblis mimarT.
// organizmis miCveva (adaptacia) ganmeorebadi, signalurobas moklebuli
gamRizianeblis mimarT.
/// organizmis miCveva (sensitizacia) ganmeorebadi, specifikuri gamRizianeblis
mimarT.
studentTa sayuradRebod !G
gamocdaze test-SekiTxvebze SeTavazebuli pasuxebis raodenoba SesaZloa
gansxvavdebodes tipobrivi magaliTebisagan.

261
261
261

You might also like