2. Tarpukario Lietuvoje buvo įsteigtos visuomeninės organizacijos ir draugijos.

Lietuvos valdžia iš
valstybės biudžeto skirdavo lėšų socialiniams reikalams, todėl daugėjo prieglaudų vaikams ir
seneliams. Socialinės apsaugos inspektorius tikrindavo prieglaudų darbą, radęs trūkumų įsakydavo
juos pašalinti.
7. Socialinis darbas prasidėjo nuo pavienių žmonių labdaringos ir filantropinės veiklos. Pirmoji
labdarystės skelbėja ir puoselėtoja buvo bažnyčia. Labdaros organizacijų tikslas buvo padėti
skurstantiems, ligotiems, senyvo amžiaus žmonėms, našlaičiams. Ilgą laiką tai buvo religinių
organizacijų veiklos sritis. Lietuvoje profesionalus darbas ėmė formuotis 1990m. atkūrus
nepriklausomybę. Tada pasireiškė profesionalios pagalbos poreikis. Socialinis darbas ėmė plėtotis
labai sparčiai. Buvo kuriama socialinių paslaugų sistema, aukštosiose mokyklose buvo pradėta
rengti socialinio darbo specialistus.
3. 1992m. socialinio darbo savoka pripažystama formaliai, parengiamos pirmosios socialinio darbo
studijų programos. Pirmoji socialinius darbuotojus pradėjo rengti Utenos kolegija. 1994m. buvo
įteikti pirmieji socialinio darbo diplomai. Plėtojosi ir tobulėjo teisinis pagrindas. Sparčiai keitėsi
socialinės paramos insfrastruktūra. Patvirtinus socialinės paramos koncepsiją Lietuvoje teisiškai
įtvirtintos socialinės paslaugos. 1995m. įsteigiamas socialinių darbuotojų rengimo centras, kurio
tikslas rūpintis socialinės srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. 2002m. profesionalaus socialinio
darbo pradžia.