Balys Sruoga

DIEV MIKAS
I. DIEV MIKAS Linai, kemsynai, kalneliai. Ant kalneli, kakieno galios supilt i balto smlelio, puaits, auktos ir lieknos it senoviko jeiboto aukltins. Pakalnlse - bereliai, tokie palieg, tokie nuskurd, tarytum saulaits malons umirti nalaiiai nalaitliai. Atkalnse ir palaitse - vaivorai, mlyns, brukns, susipyn susiaud sulting ali kilim, imargint uogelmis. Daubose ir skersvjuose - klumpabal ols, purienos ir viksvos. Kadaise, seniai seniai, ionai jros dugno bta. Tarytum audros metu bangos bt netiktai sustingusios, sukietjusios, o j paviri iaurs vjai baltuoju smleliu apibarst bt. i vietel prisiglaud iaurs jros pakrantje, keturios deimtys penki kilometrai rytus nuo Gdansko miesto. Iki 1939 met tai buvo maai kam inomas ukemsys. alia jos merdjo maas miestukas, beveik kaimas, tuthofas, koki Vokietijoje buvo tkstaniai. Miestuk su Gdansko miestu jung asfaltuotas plentas ir siaurasai geleinkellis. Ir gyveno ionai patys nuobodiausi mons Europoje - Prs vokieiai, paskend iokiadienje dvasios menkystoje, garbin policinink ir virtuv, laukuj tvark ir al, galj itis savait duonos nevalgyti, kad tiktai ventadieniais jiems bt leista karingu ingsniu ikilmingai gatvmis pradlinti ir didiul bgn pabambinti. tuthofo pilieiai, sekmadieniais nordami jroje pasiplukdyti, turdavo pereiti t sustingusi jra, t jros dugn, puaitmis, bereliais ir kemsynais apsivlus. Nors t piliei dvasia kad ir kakaip bt buvusi supolicinta, vis dlto jie, brid kemsingj plot, pasijusdavo kakaip ventadienikai. Jau vienas vietos pavadinimas primindavo jiem, kad yra dar is tas pasaulyje ir be policininko, ir be alaus. Diev mikas! - taip i vietel monse i sen senovs vadinosi. Kadaise, labai seniai, iame mike dievai gyven. Savotiki dievai. Ne germanikos kilms. Ne Votanas, ne Toras. Gyven tenai lietuvikj diev palikuonys. Gdansko apylinks vietovs i viso gana turtingos senovs padavimais ir legendomis, kuriose nuostabiu bdu veikia lietuvikos kilms ir lietuvikais vardais personaai. Perknas, Jrat, Laum, Patrimpas - nuolatiniai Gdansko srities jros pakrani, eer ir mik gyventojai, nors tuos padavimus ir pasakoja Prsijos pilieiai, besivadin vokieiais. Iki 1939 met po t Diev mik iokiomis dienomis klampinjo tiktai uogautojos moterls ir grybautojai pensininkai, retkariais uklysdavo dar ir koks mediotojlis nenusiseklis. iaip buvo ionai tuia ir nyku, tik lieknosios puels gailiai odavo, tarytum graudiais atodsiais dsaudavo, prisimindamos tuos laikus, kada ionai linksmieji dievai auniuosius pasitarojimus keldavo. 1939 metais Diev mikas staiga atgijo, suirzo, suknibdjo, lyg senlaiki dievai bt j sugr... Ne, - jokie dievai tenai negro: apsigyveno jame pilieiai, panas velnius.

Pasibaigus lenk - vokiei karui, Gdansko miesto savivaldyb nutar Diev mike steigti koncentracijos lager nepaklusniem lenkam ger keli atvesdinti. Pagrindinis vis koncentracijos lageri veiklos dsnis - rpintis, kad niekas pasauly nesuinot, kas ir kaip vyksta u spygliuotj viel utvaros. Pasklidusios inios apie utvertj gyvenim galt lagerio eimininkam vairi nemalonum pripainioti. Atsirast vienas kitas, kuris ir pasipiktint, ir rkti pradt, ir svetinguosius eimininkus barbarais pavadint. Kam viso to reikia? Kur kas patogiau lagerio veiksmai atlikinti tuomet, kai jokios paalins ausys negirdi, paalins akys nemato ir nekenkia samdytajai propagandai lagerio eiminink kultringum ir krybinius laimjimus liaupsinti. Diev mikas toli buvo nuo paalini aki ir aus. Apylinkj gyventoj buvo maa, ir tie patys buvo patikimi galingj io pasaulio balvon garbintojai. O svarbiausia - Diev miko geografin padtis buvo tokia, kad spygliuotosios pastogs gyventojai negaljo ir svajoti apie pasialinim i lagerins vienags. I vienos puss buvo iaurs jra, karo metu taip stropiai saugojama. I kitos puss - garsioji jros lanka, i treios - didiul dviak Vysla su savo kanal ir kanaliuk sistema, i ketvirtosios - siaurutis pusiasalis, skiris jr ir lank. Bglys, itrks i Diev miko, kurlink jisai nukrypt, vis tiek patekt vanden ar policijos glb. 1939 met ruden atsibast ionai pirmieji naujakuriai: brys vokik SS vyr ir keli imtai nuskarusi dryuot elget, didiojoj daugumoj Gdansko srities lenk, pasmerkt mirti. Mike, kokioj puss metro auktumoj ties jros lygmeniu, buvo itemptos pirmosios skurdios palapins,- oficialiai prasidjo koncentracijos lageris. Prasidjo miko kirtimas, kelm rovimas, ems lyginimas, kaln griovimas, pelki ukimimas, vyro ir akmen veimas, barak sudliojimas, didiulio mro komendantros ir administracijos nam - statyba. Lageris buvo suplanuotas milinikas, gals sutalpinti daugiau imto tkstani kalini, taiau jo statyba ir 1945 metais dar toli grau nebuvo baigta.

-------------------------------------------------------------------------------II. BARAKIN KULTRA Hitlerio Vokietija buvo tarytum klasikin lageri alis. alis, kadaise garsjusi tokiu puoniu, tokiu skaidriu baroko stiliumi, dabar galjo didiuotis savo barakais, - visi lageriai gyveno barakuose. Baroko susmukimas barak - is istorinis procesas vaizdiai apibria vokiei kultros raid Hitlerio papdje. Visikai neatsitiktinis, visikai nuosakus buvo dalykas, kad Vokietija, savo karins galios isirutuliojimo metu okupuojanti vis naujus ir naujus kratus, - Vokietija, kadaise buvusi kultrtrger, dvideimtojo amiaus viduryje virto lagertrgere plaiausia prasme. Pati krybikai visikai nusususi, Hitlerio Vokietija kitiem kratam galjo atneti tiktai aukiausi savo kultros vaisi - lager, barak. Paioje Vokietijoje lageri buvo sunkiai aprpiama daugyb - vairiausios ries. Karo lageriai, sporto lageriai, poilsio lageriai, politinio susibuvimo lageriai, jaunimo lageriai, Reicho darbo tarnybos lageriai, repatriant lageriai, karo pabgli ir tremtini lageriai, subombint miesteln lageriai, pereinamieji ir paskirstomieji lageriai, darbo lageriai, internuotj lageriai, karo belaisvi lageriai, - taip ir toliau, taip ir toliau. Vis it lageri

prieakyje, kaip hitlerins kultros paiba ir pasididiavimas, jo koncentracijos lageriai, atsirad Vokietijoje drauge su Hitlerio atjimu valdi. Taiau ir koncentracijos lageriai anaiptol nebuvo vienodi, nors j vis udavinys vienas tebuvo -.naikinti hitlerins Vokietijos, ypa naci partijos, prieus, tikruosius ir tariamus, iaip atliekamus pilieius ir partiniam pareignam nepageidautinus padarus. Todl tie lageriai pradioje, su Dachau pirmojoje vietoje, buvo beveik be iimties udari tai yra, tokie, i kuri niekas gyvas nebeieidavo. Todl jie danai ir buvo vadinami Vernichtungslager - naikinimo lageris. Kol Hitleris vald tiktai Vokietij - lagerius kimo ir naikino savo pilieius, - uvo j tenai imtai tkstani, - tikslaus skaiiaus niekas neino. Kai jis pradjo grobti svetimas emes, Vokietijos pilieiai galjo kiek lengviau atsidusti: atsirado naujos gausios naikinimo mediagos. Lageri skaiius spariai augo. Dachau, Oranienburgas, Buchenvaldas, Mathauzenas, Guzenas, Gros-Rozenas, Ravensbrukas, Flosenburgas, Ausvicas - svarbesnieji Vokietijos lageriai gyventoj skaiiaus atvilgiu buvo itisi miestai su savo filialais ir fabrikais, su savo atskirais statymais, su savo nuosava teise ir morale, niekur kitur nepraktikuojama, su savo nuosavomis partijomis ir partinmis rietenomis, su savo paproiais ir gyvenimika imintim. 1943 met pabaigoj visi Vokietijos koncentracijos lageriai pagal reimo kietum buvo suskirstyti penkias kategorijas. Tuomet Dachau jo jau pirmojoj kategorijoj - buvo jau pats geriausias, pats lengviausias lageris. Jis tuomet jau buvo virts, tariant, reprezentacijos lageriu. J ne kart aplankydavo tarptautin Raudonojo Kryiaus komisija, jis buvo naudojamas savotikai propagandai. Jame sdjo daugelis Anglijos, Amerikos, Pranczijos piliei, su kuriais buvo privengiama elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su vidurins ar rytins Europos gyventojais. Pats bjauriausias lageris, ketvirtosios kategorijos, buvo Mathauzenas su savo filialu Guzenu. Penktos kategorijos lageriai buvo u Vokietijos sien, ypa Lenkijoje, pavyzdiui, Maidanekas. Penktosios kategorijos lageriai iki galo pasiliko udari naikinimo lageriai. Diev mikas, oficialiai vadinamas tuthofo koncentracijos lageriu, aikaus veido neturjo. Jame buvo galima rasti vairiausi savum nuo pirmosios iki penktosios kategorijos. Pat sunkiausi laikotarp gyveno jisai nuo 1939 iki 1942 met pabaigos, kai vokiei kariuomen triumfaliku maru ygiavo per Europ, kai vokiei SS vyram mintis, kad Vokietija gali kar pralaimti, atrod juokinga nesmon, galinti gimti tiktai pamilio galvoje. Tuomet ir Diev mikas buvo udaras lageris. Tikrai, iki 1942 met pabaigos iame lagerikty atsidr daugiau 20 000 moni, i kuri per t laikotarp iokiu ar tokiu bdu numarinta 18 000. Likusieji 2 000 - arba buvo ikelti kitus lagerius, arba ia pat vietoje gyvi iliko. Tiktai labai nedaugelis, staiai pavieniai asmenys, buvo i lagerio paleisti, inoma, ne laisv, bet priveriamus darbus arba darbo lagerius. 1942-43 met sanvartoje tuthofo lageryje buvo 3500-4000 kalini. Tame laikotarpyje kalini sstatas keisdavosi 3-4 kartus per metus. Vieni kaliniai mirta, j vieton atvaromi kiti, tokiu bdu bendras skaiius laikosi pastoviai, siekdamas 3500-4000 galv. Buvo kelios deimtys kalini, kurie sugebjo iame lageryje ilikti gyvi nuo pat jo pradios. Buvo kelios deimtys ir i kitur atkelt kalini, kituose lageriuose itvrusi po penkerius, po atuonerius metus. Kiti i j, be lageri, dar vairiuose kaljimuose buvo itupj po kelet met. Tai buvo nepaprasti mons, be iimties, perj ugn ir vanden tiesiogine prasme, - speigus ir pragarik kart. Tai buvo mons - didels fizins jgos ir atkaklios valios, - palusio pasiryimo nugalti ir gyventi. Tai buvo ir likimo

globotiniai. Nebt jiem gelbj nei jga, nei valia, jei akloji laim jiem nebt atsitiktinai ypteljusi. 1942 metais tuthofo lageris i Gdansko miesto savivaldybs perjo valstybs inion. Jis buvo atiduotas SS organizacijai, pasidarydamas jos lyg ir kakokia privati nuosavyb su visu negyvu ir gyvu inventoriumi, gyvojo tarp skaiiuojant ir kalinius. Ir vis dlto nuo to meto padtis lageryje m pamali gerti. Senieji lagerio veteranai, ilik gyvi nuo 1939 met, pasakojo apie savo ankstyvesnius igyvenimus staiai netiktin dalyk, - netiktin, inoma, tiktai tiem, kurie vokiei koncentracijos lagery nra buv. 1943 metais tieji veteranai, kaip prityr vilkai, jau buvo sugebj prasimuti geresnes pozicijas, uimti net valdanias vietas, daug nusverianias lagerio gyvenime. Lagerio valdia kalini rankose! - inoma, iame pasakyme daug kas perdta, bet ir teisybs nemaa. Esmje ia buvo kakas panau tai, kas buvo senosios caro Rusijos baudiavos sistemoje: baudiauninko savininkas galjo savo verg bausti, plakti, parduoti, ant unies imainyti, bet be baudiauninko pagalbos gyventi vis dlto negaljo. Toki padt meistrikai vaizduoja, pavyzdiui, ymusai rus raytojas Goniarovas pagarsjusiame romane "Oblomovas". Dvarininkas Ilja Oblomovas ne tik negaljo be savo baudiauninko Zacharo pagalbos gyventi, - jis pats pasidar Zacharo vergas. Zacharas, negaldamas itrkti laisvn, faktinai dar su savo ponu, k norjo. Bdamas beteisis, itisai priklausydamas pono nuotaikos, galdavo ponui primesti savo vali. Kakas panaaus buvo ir tuthofo koncentracijos lagery, SS vyr su kaliniais santykiuose. SS nariai galjo kalin kiekvien moment nuaut, pakart, pagaliau ar akmeniu umut, mesti unim sudraskyti, apiplti, iplakti, degutu itepti - taip ir toliau, taip ir toliau. Kalinys buvo anapus statym. Jis joki teisi neturjo. Joks teisingumas jo negyn. Jis reik maiau, negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose raytas. Ir vis dlto SS vyrai be kalini pagalbos negaljo nei lagerio tvarkyti, nei privaiai gyventi. Tokie kaliniai zacharai buvo daugiausia lenkai, itvr tuthofe nuo lagerio pradios, ir vokieiai, i kit lageri atkelti, - daugiausia kriminalistai, homoseksualistai ir biblijos tyrintojai. itokia tvarka nusistovjo tiktai ilgainiui, per didel varg ir klaikias kanias. Ir vis dlto negalima apie lager kalbti kaip apie pastov, nesikaitaliojant vienet. Lageris gyveno nuolatine raida. Keitsi laim karo laukuose, keitsi nuotaikos vokiei visuomenje, keitsi nuotaikos ir lageryje. Keitsi mons, virininkai ir kaliniai. Keitsi potvarkiai, kaitaliojosi bendroji tvarka. Taiau iuos, kaip ir daugel kit, daug svarbesni dalyk, galima suvokti, tiktai ilgesn laik lageryje pagyvenus. Vos engus Diev mik, atrodo, kad senieji dievai i ia inyko be pdsako, - kad ia sikr pragaras, kur okupavo SS vyrai, senuosius velnius karcer susodino, patys uimdami j vietas - prie dubens ir prie stuomens.

--------------------------------------------------------------------------------

III. VAIUOJAM... 1943 met vasaris, kovas. Vokiei okupacin valdia skelbia Lietuvos jaunimo mobilizacij vokikas SS eiles. aukia stoti ir vokikom bausmm nestojantiem grmoja. Jaunimas bausmi nenusigsta. Jaunimas SS neina. Jaunimas traukia: Tu girele, tu. alioji... Jaunimas traukia alij girel. Jaunimo sumimo staigose tarytum giltins vaiktinta. ratin, kur turjo bti paimta keli imtai jaunuoli; ateina vos keturi penki, ir tie patys - leivi, kreivi, persimet it sudivusi agr, luoi ir klipatos, aikiai netink SS kui pjauti. Vokieiai, jaunimo aukjai, sdi paaliav. Gdis ratines dirstelti. Smulks nipeliai ir kitokie baudiauninkliai palaios zuja i paskutiniosios. J pastangos tuios. Kakur i poemio, i tamsij okupacins valdios kabinet pro baudiauninkli pastumdli lpas girdti ts maurojimas: lietuvi inteligentija gausianti kas jai priklaus. itokios kompromitacijos valdia nedovanosianti: Lietuvos jaunimas vokiei generaliniam komisarui Rentelnui aikiai pagadino karjer. Rentelnas buvo patikins Berlyno ddes, kad Lietuvoje, kaip ir kitur Pabaltijyje, "visa bsi tvarkoj", o ia perknas ino, kas pasidar! - Na, kad jau griebsime - tai griebsime! - ateina rgts balsai i didij Vilniaus gestapo rm. Gand daugyb. Vienas u kit baisesnis. Oficialiai skelbiamomis iniomis niekas netiki. Teisybs niekas neino. Ten, es, jau tiek ir tiek moni sum, ten - jau ive, ten - jau suaud. Kaune, es, tiek ir tiek moni jau pritrk, provincijoje - trkst dar daugiau. Negera, nemiela dioje. - Et! Nuo likimo nepabgsi! - numoji ranka mogus. - Kas bus - tas bus, vis tiek: "Visi mes esame sveiai pasauly..." I kakur atsirado staigus noras skaityti knygas apie kalini, apie katorginink gyvenim. Apie j skurd, apie j dvasios stipryb, apie laisvs pasiilgim. Prisirinkau toki knyg, - apie Sibir. Skstu jose. Prisimenu Vaiganto paguodiant auksm: - Lietuviai, nebijokite turmos! Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinik knyg, 23.30 valand laiptuose pasigirsta sunks kaustyti ingsniai. - Trep trep trep, - vokikai kauki. Pavelgme viens kit, igird kaukjim. Be odi aiku: - K dabar griebs? Duryse ilgas skambutis valdaniu tonu. irdys stabteljo. Bato dusls smgiai dur lentas. Taip ir yra; du gestapininkai. Pilki! Pakaustyti. - Ar yra toks ir toks? Parodyk pas. Ar turi ginkl? Pasiimk kepur ir dar bei t, kad nori. Daug nereiki. Dviem, trim dienom, - daugiau nereiksi.

Krata - labai pavirutinika, neverta gestapo vardo garso. Pam kakuriuos senus laikus. Kelet niekuo nekalt rankrai, kas pasitaik. Mediaga, i kurios nieko neipei. Mediagos jiem tartum n nereikjo. Svarbu buvo tiktai, kad bei t gavo paimti. Ms irdyse nyku. Ms veidai suakmenj. Tik rankos trupuiuk virpa. Ir - tiek. Ir visa. - Baly, laikykis! - atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neibrendamos kanios ir tokios neaprpiamos meils, kad j palydtam ir kartuves eiti bt jauku. - A - tai itversiu. Tik js... O, bkit palaimintos! Iki gestapo rm Vilniuje man netoli. lepu, trepu - ir jau ten. Vienos durys, kitos; koridorius, kiemas, durys - ir a jau poemio karalystje. Snduriuojs gestapininkas prie jimo. Nieko daugiau. - Kas, po velni, ar a tiktai vienas bsiu? Ilgai vazojosi mieguistas gestapininkas, kraustydamas mano kienes ir atimindamas daiktus. iovauja, akis trina. Baisiai nuobodu jam. Man - dar nuobodiau. Tuo tarpu koridoriuje u geleini, panai akias dur ingsniai. Daugelis j. Kudesys. - Sruoga! - girdiu lietuvik nusistebjimo bals u dur, panai akias. vilgteriu atgal - pastami veidai. Vienas, kitas, treias... Vilniaus lietuviai inteligentai. - O, a - nebe vienas! Vadinas, muilo i mans nebevirs! - Sveiki, kaimynai! - kteljau, praeidamas pro al, kol grdo mane poemio perykl. lst grdo mane vis dlto vien. Joje buvo daugiau. Ji buvo pilna. Lyg ir kriminalin publika, tiktai vienas i j vis nakt roani kalbjo be paliovos. Vietos nra. iaip taip isitiesiau ant grind iilgai kameros ir spoksau. Lemput mirksi palubj. Palubj ir langelis, baltai nuteptas, kad einanij aligatviais koj nepamatytum, - kad ir praeiviai neinot, kas ir kaip u tj stikl apaioje dsauja. A - kalinys? Juokai! Po valandos sugirgda rsio durys, -veria mum kailiniuot piliet. Storai neka. Bene bosas koks i gulos banyios? Ne, baritonas, preferanso klasikas. Atsargos kapitonas. Netrukus ia kia dar du pastamu. Mes jau keturi -netrauks perknas. Kaip pamau, kaip nenoromis rsy auta diena! Lyg jai gda kako bt. Na, iauta, - tik ji neatnea joki pakeitim. Vlai vakare i namiki gaunu siuntinl. Laini, kavos, dar t. Tokia laim mogaus gyvenime retai tepasitaiko! Namikiai dar laisvi! Tiesia pagalbos rank... Ne, turbt neverk... Ne, ne! Kit ryt parudijs gestapininkas, emai nusilenkdamas, leidia ms rs tok vokiet su blizganiomis sagomis. - Kuris ia bus profesorius? - praneka saguotasai. - Taigi a jau toks bsiu, - paslenku ariau saguotojo. - "O, geru konjaku dvokia, pamanau, - bene vis naktel bus pravargs?.." - Ar inai, pone profesoriau, kas atsitiko, per paskutini dvi savaiti? - Hm...- sakau, - kas ia tokio bt galj atsitikti? Ne, nepamenu. Nieko gera nepamenu. Kur? Kaip? - Kas atsitiko Lietuvoj per dvi savaiti?

- Tikrai, nepamenu. A, mat, pastaruoju metu buvau pasinrs darbe. Teatrui veriau pjes eilmis... Jambu tokiu, ekspyriku... Raiau studij apie Florencijos Renesans... Laikrai n neskaiiau... - Juk pastebjai, kad universitete paskaitose student kas kartas buvo vis maiau ir maiau, kol pagaliau j visai nebeliko? Kur jie dingo? - Ne, pone, toki dalyk a negaliu inoti. Nieko nepastebjau. A buvau gavs i universiteto atostog literatros darbui dirbti ir pats paskaitas nevaikiojau. Jas kaip tik uvakar tepradjau, apie vokiei ankstyvj romantik... Student, mano imanymu, buvo visikai pakankamai... iuo diskusijos buvo baigtos, - prasidjo pamokslas. Sak j tasai Vilniaus gestapo virininkas saguotasai, per naktel su konjaku prasimeilins. Dst jisai didelius daiktus apie vokiei dorybes, apie nacionalsocializmo imint. - Jum laisv yra atimta ilgam laikui, iki karo pabaigos, eventualiai iki gyvenimo pabaigos, - dst jisai, mostaguodamas sugniautu kumiu. Kaip tiktai iuo saguotosios dvasios pakilimo metu mano kolegai, aminajam studentui teisininkui, trupuiuk praplikusiam jaunais meteliais, Ciuberki Jonui kakas galvoje pasipainiojo: m jisai ir nusikvatojo visa gerkle. - Ko tu juokies tenai, a? - papyko pamokslininkas, - a, ko tu juokies? Ar nori eiti su manimi drauge? Ne, - Ciuberkis nenorjo niekur su juo vaiktinti. Juo labiau, kad jo viena koja buvo basa. Galas j ino, kur jis j buvo nusisuks. Ji dabar buvo jam paiinu gipsu aplipdyta. - Va, mano koja kokia, atseit, nepaslenku... - pravartu kartais ir nusukta koja turti. - Ms, vokiei, imtas milijon, js - tik trys milijonai, kaip js drstate prie mus eiti! - Ciuberkio ivestas i girtos pusiausvyros, m kariuotis saguotasai. - Kiek tai lieia mane, - sidrsinau ir a, - tai a niekur nevaiktau. A esu poetas ir jokia politika nesiveriu. - O! - kteljo jisai, - poetai gali bti dar pavojingesni! - Na, jau... Reichas - toks galingas, a - toks menkas... kurgi ia... Neinau, kaip a galiau bti pavojingas... - Kaip idrsai abejoti vokiei karika galybe ir pergale? - m sketeriotis jisai. - Per paskaitas, per pasikalbjimus viena kita ypsena, viena kita ironika pastaba... Mum to gana. Mum daug nereikia... Mes, nacionalsocialistai, esame konsekventiki: lietuvi inteligentija eina prie mus - lietuvi inteligentija turi bti sunaikinta. Js vaiuojat pirmeji... Ties js galvomis pastatytas enklas... - ia jisai ore apibr didel klausimo enkl. - Nuo iol js universitetai udaromi, visa profesra suimta... - Visa profesra? Suimta? - Visa, be iimties. Gimnazijos taip pat udarytos... Eisite visi... Dabar nusijuokiau ir a. Gestape visuomet meluoja. Negalimas daiktas, kad ir dabar gestapininkas teisyb sakyt. Bt buvus suimta visa profesra, mes ia, rsyje, vis tiek btume pajut. Dabar - niekur nieko. Et, meluoja latras, - gsdina! Man taiau nepasil su juo pasivaikioti, - mus visus tuojau i rsio kiem ipraydino. Gestapo kieme - graus brelis Irikiuot moni, apie tris deimtis, j tarpe - geri pastami. I karto jaukiau pasidar. Kaip rusai sako: na miru i smertj krasna - vieumoj ir mirti grau.

Du sunkveimiai - ir birbiname Kaun. -Sudieu, Vilniau, - tu dar igirsi mus!

-------------------------------------------------------------------------------IV. ...NEINOMA KRYPTIMI Dengtuose sunkveimiuose susdame. ant patogi suol. Apsauga - menkut. Du ar trys gestapo kareiviai, ir tie patys automatinius autuvus pasidjo kampe, pypk papsi, snduriuoja. okti i mainos ar neokti? Iokti visikai lengva. Ypa miku vaiuojant. Kol jie sustos, kol prads audyti, toli galima nukulniuoti... Pavyks pabgti ar nepavyks, kitiems padt labai pasunkinsi, - kerys jiem. Pagaliau mes turbt per menki nusikaltliai, kad taip nerpestingai saugo. Nieko rimta nebus... Kaune pataikm staiai gestapo kiem. Mandagiai supraydino vid. Vienus tenai sukimo poemy tokias kajutes, kurios labai tikt kalm vaikus vesti: ir skersas bandai atsigulti, gulies iilgai ir striai, - niekaip neisitenki, nors tu k! Likusius vyrus supra urv, besirandant po Kauno gestapo staigos laiptais, - vietos ten dar maiau, oro gi visikai yktu. Troku. Tamsu. Nyku. Kauno gestapinink elgesys visikai nesuprantamas. Sugrdo unik skyl, bet gana danai j vdina. Elgiasi labai mandagiai. Biiulikai prakalbina, prakalbinti - mielai nekuiuojas. Geram pusvalandiui ileido visus kiem pasivaikioti, - apsauga taip pat menkut. Pietum ir vakarienei pakviet SS valgomj ruim. varios staltiess, patogios kds, merguli mandagus patarnavimas. Valgiai - nesudtingi, bet gerai pagaminti, sots, gauss, - valgyk, kiek nori. Pavalgius galima rkyti, esesininkai net cigaretmis vaiina it kokius lauktus sveius. Kaip su tokiu elgesiu suderinti patalpos lyktyb? Bjauriausia, nieko neinome apie padt. Kas darosi mieste? iaip taip susiorganizavome ini rinkim. Paaikjo, kad niekas ms nei tardys, nei teis, - visa es jau atlikta avansu, ms nevarginant... Es, bandysi jus tardyti ir teisti - nieko doro i to nebsi. Js visai neigsite savo kaltes ir ginsits. Reikt tuomet suvesti jus akistaton su tais monmis, kurie apie jus ini suteik... Nes kvaili dl toki niekanieki iduoti savo agentus - iniatiekius! Todl es ir nutarta jus be jokio tardymo pavti Rytprsius - trupuiuk prsikai pamokyti... Teisyb ir buvo. Ms niekas netard. Ryto met - vl puiks, sots pusryiai su SS vyr cigaretmis. Po pusryi - ruotis kelion. Leido net laikelius kaunikiam draugam parayti - pasiadjo nuneti. Susodino pramatn autobus - ir vl su menkute sargyba ive i Kauno. Vokietij, Til. Sak, i ten bsi galima protestai rayti dl sumimo ir kit gal. Tilje ms inion atidav kaljimo banyi - erdvi sal ketvirtame graaus mro aukte. Salj - mes vieni. Sal - vari, atdari langai, oro daug, gali po sal vaikioti, kiek nori. Maistas - bendras, kaljimikas, bet variai gaminamas, mandagiai paduodamas. Sals priirtojas - senas kaljimo tarnautojas, visikai sukalbamas, pasiadjs nematyti, kai mes salje rkome, - ir savo od ilaiks. Kas antr dien leido kiem pasivaikioti. Atved sal barzdaskut - kas norjo, galjo pasinaudoti nemokamai.

Surinko prakiurusius batus - nemokamai sutais. Leido laikus namo parayti ir tutuojau siningai isiunt. Po atuoni dien susodino mus var treios klass vagon - ir ive i Tils neinoma kryptimi. Sals priirtojas, gavs laini gabal, pasiauk atskir kambar ms sals senin, vyriausij i ms tarpo - Vilniaus universiteto profesori Jurgut. Tenai Jurguiui ir prane, kur mus vea, - vea, es, ten, i kur dar niekas nra grs, - koncentracijos lager. Tokios naujienos prof. Jurgutis neidrso niekam pasakyti. Gro tiktai visas parauds, ms apipultas - kak tiktai apie moteris ir juodas kojines numyk. Be jo - niekas neinojome, kur vaiuojame. I gestapinink mandagaus elgesio atrod, kad mus tremia papraston itremtin Vokietij. variame treios klass vagone sdjo vos keli SS kareiviai, prietelikai nekuiavo, ir mes jautms, tarytum btum buv paprasti keleiviai. Juo labiau kad Tils kaljimo valdia mum buvo davusi kelionei po kelis "buterbrodus", dailiai var vakin popieri suvyniotus. Gdansko geleinkelio stotyje pasitiko mus stambus gerai ginkluot gestapinink brys. Ms traukiniu atvaiavo apie du imtu kalini, daugiausia - gud ir lenk nuo Baltstogs. Gdansko gestapininkai pasirod bes visikai kitokios veisls padarai. Jiem patiem buvo neaiku, mons jie - ar iaip koks dvikojis nesusipratimas. Mus monmis jie nelaik. Pradjo mus kimti sunkveimius drauge su daugeliu kit kalini. Sunkveimiai - mai, moni - daug. Nesutelpa visi. Netelpanius, unikais odeliais palyddami, gestapininkai m buomis pamaigyti, kad jie plonesni pasidaryt. Buo - visuomet buo: reikalingas daiktas, bet kietas. Jos pastangomis vietos sunkveimiuose beirint atsirado. Tai kas, kad vieno kojos susipainiojo su kito galva pagal silki pavyzd, kad vienas knibsias kriokia, kitas ant jo raitas joja, - kad vienas stena, kitas rkia, - sutilpo visi.

-------------------------------------------------------------------------------V. PIRMOJI NAKTEL Neinomoj paskyrimo vietoje atsidrme paiame vidurnakty. Iritino i sunkveimio. Sustat eilmis po penkis vyrus. prie didelio raudono mro, apaugusio mediais. Hm... jei ia teks gyventi, bent po lov mums duos... Kambariai turbt jau paruoti, negi dabar jie ruo mum kambarius... Vokieiai visuomet mokjo organizuoti... Apie ms atvykim ir ia turbt jau praneta, kaip buvo praneta ir Til... Ms svajoni graisias perspektyvas staiga nutrauk, galas ino i kur netiktai ilinds, vienas SS vyrukas, itss toks, kreivas, su atlapa nosimi, po kuria kak pamarmaliavs, m savo kumt vedioti palei ms nosis. - Tfu, - spjaudsi, gavs kumiu and, vienas msiki, - kas ia dabar per paproiai tokie?! Prieaky matyti aukti plats vartai, apraizgalioti spygliuota viela. Ant vart pakabinta kakokia bda. Ties ja raudona lempa, prieakin ikita. I bdos snarpso ikis snap kulkosvaidis ar kokia kita ptnyb, j panai... U bdos, u vart - ilgas siauras

kiemas, pakraiais apstatytas juokingais trobesiukais tokiais. Bdos - ne bdos, tvartai ne tvartai, nakt nesupaisysi, kas tai per dvseliena. I kiemo gilumos staiga inr du juodu vyru. Storomis lazdomis mostaguodami, tekini atbgo int mus. Vienas auktas ir diringas su balsu, kuriuo pasiymi slibinas vokikoj operoj, Zigfrid begiedant. Antras - perpus maesnis, toks kultuvi gimins naktinis padaras, kalbs su stipriu lenkiku akcentu. Rsti smakika komanda atvar mus iki vieno tokio juokingo trobespalaikio, kuris pasirod bess gyvenama patalpa. Juodieji nakties vyrai sustojo prie dur. Vienas vienoje pusje, kitas - kitoje. Zigfridikas gerkligas bliauna pasigardiuodamas: - iuinius neti i vieno barako kit! Mudu su Jurguiu stovjome pirmoje eilje - pirmieji ir gavome engti pro paslaptingsias duris, dviej tamsi vyr saugomas. - Greiiau, tu, alte Kamele, - atseit, senas kupranugari! - dvi lazdos pliumpteljo per Jurguio nugar. - Greiiau tu, maitos vaike, - gavau ir a pavadinim ir dvi lazdas per sprand. Mudu su Jurguiu iimties nesudarm, - visi gavo t pat. - Alte Kamele, - pliumpt su lazda, - Maitos vaike, - pliumpt su lazda. Vis lygios teiss visi vienodai gavo, iskiriant tuos, kurie buvo apsukresni ir praoko kaip stirnos pro al. Hm... Vis dlto keistoki itos alies paproiai! Man jau geriau patikt senasai Azijos gyventoj pasisveikinimo bdas, kai susitik vyrai nosimis pasitrina... Pliumpt, pliumpt, pliumpt, - kiek kart pro tuos vyrus jom, tiek kart lazdos pliumpsjo. I treio karto mes jau imokome vietoje sprando iuin pakiti. Deja, iradimas buvo pavluotas: iuiniai buvo jau suneti. Vl gargaliuojant operika komedija: - Eiti vid, barak su iuiniais; lietuviam gulti prie tos sienos, lenkam - prie tos, gudam - per vidur. Lazduotieji vyrai, tarytum senatoriai kokie, - vl prie dur. Kiekvienam norisi greiiau pro juos prasmukti ir barake u kit nugaros pasislpti. O kai du imtai moni labai nori juo greiiau pro maas dureles praokti - paprastai durys nukenia. kart nukentjo lazdos; palo, vargels. - beproi namus pataikme, ar kuris velnias! Sugriuvome, sugludome, kaip kam pavyko, sakytosios tvarkos nesilaikydami. Na, na, - vis dlto pairsime! Vyras, kultuvi gimins, viduje pasiskelb: jis inakt bsis ms virininkas, Ir tam, kas jo nepaklausysis, bsi - oho! - Va, is bosas bsis vienam reikalui, is - kitam. Kas idrsis irti pro onin lang arba brakintis pro j - bsis, suskiaus ipera, vietoje nukeptas kaip sinas. Nustats toki tvark, tasai kultuv m aplink bosus trepsti. niurkt jis tenai, niurkt, keiksi keiksi, vis liau ir liau, kol visikai nutilo. - Ar tik nebus umigs, tonas? - dsavome patylomis. Kur tau! Staiga itin sultingai nusikeik ir vl m trepsti. - Ei, js, iokie ir tokie, keturkoj ir dvikoj mait vaikai, driskiai ir suskiai, ir dar kitoki, - kreipsi jisai mus, - kas turite aukso? Kas turite laikrodius? Kas turite pinig? I js visa tai bus atimta. Protingiausia bsi visa tai jam atiduoti. Lainius taip pat jis

priims. Duonos, es, jam nereikia, - duon, es, patys savo tarpe pasidalykite. Na, kas turi aukso? Kas - laikrodius? Balsas - tyruose aukis. Du imtu moni guli it musls nukeipusios. Niekas ne tik nieko neduoda, net neatsiliepia. - Ei, js, vis kali vaikai, ar duosite laikrodius? Pasipiktins tokiu ms nemandagumu, m jisai ingsniuoti per mus. Keistas tojo vyruko pasivaikiojimo bdas: deda koj, kur pasitaik: kam ant pilvo, kam - ant krtins, kam - ant galvos. Ir lazda dar bakstelja, - reikia gi pasiremti: bdoje viesos nra, mogus dar nugriti gali. - Kur su batais, judoiau, lipi ant galvos? - kakas sukliko patamsy. - Atiduok, padraika, laikrod! Kakoks tartinas bruzdjimas. Dviej vyr pagreitintas alsavimas. siuts nirptimas pro dantis. - K jis tenai vl prasiman? Staiga - kakoks duslus smgis, kakas sunkus ir minktas. atsitrenk bos su gerais reikalais ir legteljo emn. - Kuris unsnukis kultuvei batu pilv smog? Kas ia spardosi kaip pasiuts kupranugaris? Kas tasai driskius? Ne, nra toki. Niekas neprisipasta, kad bt tok majestotik pilv taip negarbingai iniekins. Tyli visi. - Paskutin kart, un ijodos, klausiu: kas pilvan spyr? Iekok kvaili kur kitur, surasi tu patamsy! Niekas nemat. ia nra toki. Sparduokli ir kvaili. - Aaaaaa, - itaip?! A jums parodysiu!.. - K jisai ketino padaryti, nieku bdu negalima parayti. - O, Jzau Marija! Viepatie! - pasigirdo patamsy klykiantys balsai. siuts kultuv, nebedrsdamas ingsniuoti per sugulusius,m lazda tvatyti ariau boso gulinius, - tuos, kuriuos pasiekia. - I paties pragaro j ia toki ir atsirado! - dsavo mano kaimynas, lenkas nuo Baltstogs, suspjs gauti su lazda. Per galv ir dabar j drauge su manimi kidamas po iuniu. Tul per lazd suliejs kit onus ir sprandus, kultuv aprimo. mogus - ne maina gi: pavargsta. Sunkiai dsavo jisai, visas pasipiktins. Ilgai dar jis vienas pats su savimi kalbjo ir iujo palei bosus tokiem ir tokiem reikalam, kol pradjo garsiai kriokti. Jo kriokimas buvo malonesnis u laktingalos suokim. - Galgi tas nepakartas pakaruoklis nebepabus iki ryto! Kad dangus jam saldiausio miego nepayktt! Kad j bent sapne koks budelis pasmaugt! Rytas buvo nebetoli, betgi... Irado mokslininkai parak... Bet kodl jie neiranda tokio instrumento, kuriuo bt galima naktel stumtelti, kad ji greiiau neinion nuriedt?!

--------------------------------------------------------------------------------

VI. PAJRIO KURORTAS Ilgai ilgai slinko pimoji naktel vaitodama. Vis dlto pagaliau ir saulel patekjo. Ms naktinis kultuv kakur dingo, it rasel nugaravo. Susig, susiglaud kudams. Kapt ia, iopt ia: kam trksta ko po nakties? Galvos vis tebra. onkauli trkumu taip pat niekas nesiskundia, - tai svarbiausia. Kam peilio, kam laikrodio, kam maielio pritrko: niekaniekis, tuia j! Kakokie nuostabs pareignai su kryiais ant nugar ir numeriais ant krtins ivijo mus i patalpos, irkinamais odeliais palyddami. Sustat patvory prie spygliuot viel, - atseit, likimo laukite. Retkariais pravaiuoja pro al didiulis veimas, moni. tempiamas, toki nuskarusi, lopiniuot, sulinkusi, sudivusi. Retkariais prabga, praeina, praslenka kakokia mogysta su dryuotais drabuiais - ir vl viskas ramu visur. - Vyrai, irkite, va, msikiai, kaunikiai! - kakas i ms suunka. Tiesa! Painome! Kiek j! Visi dryuotais nuskarusiais purvinais drabuiais, dryuotas blynas ant galvos vietoj kepurs, ant bas koj medins klumps, kurios nuolat krinta nuo kojos, ir jie eidami nuolat knapsi. Velka jie, dvilinkai susilenkdami, didiulius bosus ar k tenai. Kauno lietuviai inteligentai buvo suimti diena anksiau, - diena anksiau jie ir ia pateko, atlank Tils, Ragains ir Marienburgo kaljim rsius. Sveikinams i tolo su jais. Jie mum nieko tai neatsako. Lidnai pavelgia, nusigrta. Kas jiem? Kodl jie tokie nemandags? Kodl jie nesidomi ms atvykimu? - Suvalgykite visk, k turite. Visk atims, - dusliu balsu ktelja kakas i j ir nusigrta lyg nepastamas. - Va tau, kad nori! Tai itokie dedas ionai dalykliai! - atsidustame kas sau ir graiboms po lagaminlius. Atsirado dar der, laini. Gromuliuojame. N nepajutome, kaip ms tarpe atsirado toks valus vyrukas su aliu trikampiu prie krtins ir raudonu kryiumi ant nugaros. - Sveiki, lietuviai, -sako jis vokikai su Pareinio akcentu, - mes jau inojome, kad js atvykstate. Laukme. Dera - lietuvika? - Kas pats bsi? Pareignas? - Ne. Kalinys. Toks pat, kaip js. - Mes - tokie pat? Kaliniai? - Kas gi daugiau? - juokiasi jisai, sprogdamas ms der. - Pasakyk, susimildamas, kas ia per vieta? Kur mes patekome? - ia - koncentracijos lageris, tuthofas. - Koncentracijos lageris?!?! - taip ir palinkome i nustebimo. Mes jau koncentracijos lagery!!! - Nenusiminkite, - porina vyrukas, - ia dabar galima gyventi. - Koncentracijos lageris! - Dabar ia, palyginti su tuo, kas anksiau buvo, yra tikras pajrio kurortas. - Kurortas? - Matai, puels auga. Kuo ne kurortas? Jra u trij kilometr. Ir oro ionai nepritrksta... Niekis. Galima gyventi. Negerkite tiktai ionai jokio vandens. Jis ia visokiom iltinm ar cholerom apkrstas. Matote, kaminas rksta? - Teisyb, rksta ir paspirginta guma dvokia...

- Tai krematoriumas. Anksiau ar vliau visi pro t kamin ilksime. - Ir mes? Pro kamin? - O kuo js geresni? - Nejaugi kaminas privalomas visiem? - Kai kas dar neilk. Ir a dar gyvas, kaip matote, nors jau septyneri metai po lagerius trankaus. Atsiminkite tris pagrindinius dalykus: saugokits, kad viduriai nesugest, kad koj nesualot ir kad pagaliais inkst neatmut. Visa tai kaminu baigiasi. O iaip - ia gyventi galima... - Geras pajrio kurortas Diev mike! Paguod, kad j kur perknas! - O k manai? Matai, va, vyrai tempia veim su iuklmis? Nieko, patempia, kad ir susilenkdami. Prie metus tuo veimu vaiavome smlio veti. Septynis kilometrus. Veime stovi SS vyrai su pagaliais. Mes - risia bgame. Su tuiu veimu ir pilnu. Kas nepabga, gauna su pagaliu. Kas pargriva, tas niekuomet jau nebeatsikels. Tai bent buvo laikai! - Ar tik nemeluoji kartais? Gsdini mus, latre, ir tiek? - A esu reinietis. I Kelno. Johanas Bloy. Mes, reinieiai, nemeluojame. Vogti - galiu. Praom. Bet meluoti - ne. Pfui! - Tai u k pats ionai patekai? - Et, u niekaniekius. Nepavyko. Man gyventi nesisek. Penkiolika kart teis mane u vagyst, bet eiolikt kart nepavyko - patupd lager... - Pasakyk, susimildamas, kas buvo tiedu, kurie inakt mus lazdomis plk? - A! Tasai rksnys - tai Lmanas [Lehman], lagerio pirmasis seninas. Antrasai, tas maesnis - menkysta. Tai Stasiakas (Stasiak). iukl. - Lageris - tai visikai atskira respublika, autonomikai nepriklausoma, kaip maharad dominija. Turi lyg ir savo savivald. Savivaldos prieakyje yra Lageralteste, lagerio seninas, i kalini tarpo u didelius nuopelnus skiriamas. Jis - kalini atstovas valdioje. Kam reikia uodeg kirsti, jis kerta. Kai reikia kas pakarti, jis karia ir kalini lainius ryja. iaip Lmanas - nieko sau mogus. Tik rkia per daug. Praud j ginkluoti silauimai. A visuomet sakiau ir dabar tebesilaikau nuomons: daug garbingiau i kieni vogti, negu ginkluotam lautis pro duris. O Stasiakas - iukl. A gyvenamame barake duon pjaustau, jis - dalina supjaustyt. Kasdien tris duonos bakanlius pavagia. Puod marmelado pavagia ir margarino kuok. Spirga toksai. Bet jis dar padarys karjer. Jei jam ir toliau taip seksis ir jei niekas jo nenudobs - prisitarnaus iki budelio laipsnio. Paminsite mano od... Vaje, politinis skyrius jau ateina, - susiriet linksmasai reinietis, - man gi grietai draudiama su jumis kalbti... - Politinis skyrius?!? Igird tok gars vard, itempme kaklus kaip sinai ir sustirome: kas gi dabar mum bus? .. Politinis skyrius atjo su keturiom raomom mainlm. Ne jas keturi kaliniai, paskui kuriuos sek du uniformuotu SS vyru. - Na, bracia litwini, - atseit, sveiki, broliai lietuviai, kaip sekasi, - draugikai nusiypsojo vienas i t su mainle, - mes js jau laukme... Pasiuto! Ir itie jau lauk! Kada gi jie vaiinti prads? Kokie idids jie, kokie galingi! Raom mainl nea! Bene jie ir bus tardytojai ir teisjai?

aukia mus po vien. Tiesiai reikia atsistoti, pasitempus. Rankas nuleist ir launis remt, madaug, kad i mogaus virdulys pasidaryt. Atsakinti reikia greitai ir garsiai, kad ir kurias girdt. Kiekvieno vardas, pavard. eimyniki dalykliai. Adresas, kurio bt galima duoti ini, kai lagery nusibaigsi... - U k suimti? - Neinome, - kiekvienas atsakom it susitar. Taip ir rao popierius: neinia u k suimti - vis tiek! Duoda mum po numer, - ia, sako, bus dabar js pasas, nepameskite. Galva galima pamesti, bet numeris - ne: daug svarbiau... Numeriai ijo: dvideimt vienas tkstantis trys imtai ir dar tenai deimtukai. Ant popierlio su numeriu parayta: schutzhaftpolitisch. - Ar ilgam mus ia patupdysite? - Do konca wojny, - atseit, iki karo pabaigos, - schutzhaf-politisch, czerwony winkel, raudonas trikampis - visi iki karo pabaigos. - O kas tai yra: schutzhaf-politisch? - Tai yra politinis apsaugos aretas. lager pasodino jus apsaugai. Js esate tokie nusikaltliai, kad laisvje js elgesiu pasipiktinusi visuomen gali jus suplyti. Valdia, susirpinusi js gerove, ir pasodino jus lager - nuo visuomens pasipiktinimo vaisi apsaugoti... - O gal visuomenei nuo ms apsaugoti? Kad mes negaltumm daugiau prie valdi nusidti? - Ne, ne. itokiem dalykam mes turime kit paragraf, Verbeugungshaft - spjamasai aretas, kad daugiau nenusikalst. itokie pas mus vaikto su aliu trikampiu. Tai vis kriminalistai. Nuo j mes ir saugome visuomen. O politinius - saugome nuo visuomens... - Sakyk tu man, koks rpestingumas! - O k manai? Treiajame reiche turi bti tvarka.... Marsz do lani, - atseit, mariruokite pirt. Tuo ir baigsi politinio skyriaus politika su mumis. Na, su politiniu skyriumi, atrodo, sugyvensime: nesimua

--------------------------------------------------------------------------------

VII. POLITINIS SKYRIUS Lagerio politinis skyrius savo esme ir darbu visikai neatitiko savo gars pavadinim. Mutis tai ir jis musi, bet dl smagumo daugiau, dl kno manktos, ne dl politikos. Po teisybei, tai buvo visikai niekam nereikalinga staiga, neturjusi jokios savarankikos reikms nei lagerio gyvenimui, nei kalini likimui. Oficialus politinio skyriaus virininkas buvo gestapo atstovas. 1943-44 metais juo buvo Gdansko vokietukas Ma1tetas [Malstaedt], SS vyresnysis leitenantas, galas j ino, kodl ir u k gestapo eiles pateks. Greiiausiai, jis ia lindo besigelbdamas nuo karo tarnybos. emo gio keturi deimi met vyrukas. Juodbruvas, ne prsikas. Visuomet mandagus. Visuomet dentelmenas su variom odinm pirtinm. Kasdien glotniai nusiskuts, nublizginti batai. Jo vardu ateidavo i laisvs, i gestapo staig, atsiuniamj kalini sraas. Jis t sra, jau su savo parau, persisdavo kitom lagerio staigom. Kalini tardymo reikalu visuomet atvaiuodavo i Gdansko specials tardytojai, plaiaakiai tokie vyrukai, raumeningi, diringi, beveik boksininkai. Jie tai ir tardydavo pagal visus gestapo dsnius. Malteto skyriaus visas udavinys tuomet bdavo - tardomuosius lagery surasti, - ir tai ne visuomet jam pavykdavo padaryti. Kokie niekaniekiai kartais bdavo pavedami ir jam patardyti. Tuomet atrodydavo, kad kalinys j tardo, ne jis kalin. Mikiodavo jisai ir kosdavo, ir niekuomet jisai neinodavo, ko dar reikt pasiklausti. Sddavo jis dideliuos raudonuos mriniuos rmuos, kur tilpo visa lagerio valdia. Kartais pasigirsdavo i raudon rm riksmai ir storieviki keiksmai, per tvor lagerio kiem pasiekdav. Kaliniai ypsojosi. Kaliniai inojo: tai Maltetas riejasi su lagerio virininku. Ko jiedu tenai pjaudavosi - perknas juos ino. Po tokio pasikalbjimo Maltetas visuomet skubiais ingsniais traukdavo mik prasivdinti. Tai buvo vienintel sritis, kur pasireikdavo jo iniciatyva ir veikla. Kitur - niekur nebuvo jos ymu. 1944 met vasar vargelis Maltetas gavo didel tarnybin paeminim. Ijojo j i lagerio. Pristat j kalinius lydti i Gdansko tuthof. Tai buvo jau visikai menka tarnybl. Jo pdiniu buvo paskirtas gestapo vyresnysis leitenantas Trunas [Truhn], vidutinio gio sudivs bernulis, bet ir jam nebuvo kas veikti. Jis lagery beveik n nepasirodydavo, - nemgiamas buvo ir jis ionai. Lageris buvo SS organizacijos nuosavyb, o gestapas buvo vis dlto kita organizacija. Esesininkai baisiai pykdavo, kai paaliniai asmenys kidavos j reikalus. Tokiais paaliniais asmenimis buvo laikomi ir gestapo atstovai. Juos lagerio esesininkai krimto sutartinai, besistengdami juos i lagerio isti ar susti. Todl tad politiniam skyriui faktinai vadovavo SS vyresnysis feldfebelis Liutk [Ldtke], pirklio snelis i Gdansko. Ilgas, sudivs, su galva, panaia alio. Kepur visuomet ant aki usimauklins, per dvejus metus n karto nenusiypsojs. Darbo jis nedaug teturjo, bet jis - nors sadistas buvo. Jam atrod, kad visi, kuriuos gestapas siunia lager, yra nusikaltliai, yra ariausi Vokietijos prieai. - Kas vokieiam keli pastoja, tas turi bti sunaikintas, - mgdavo jisai skelbti kaliniam. Ir, inoma, jis bt juos visus tutuojau sunaikins, jeigu tiktai bt tam galios turjs. Tokios galios stokodamas, jis stengsi atsigriebti kitokiais bdais.

Paprastai, kai atvykdavo lager naujok partija, Liutk rpinosi pravesti su jais gimnastikos seans. Mgiamiausias numeris bdavo - okdinti varli pavyzdiu. Pritupi, itiesi rankas pirmyn ir - lapataj - per vis lagerio kiem! Liuokt, liuokt, liuokt, - liuoksi naujok eils nelyginant varls, i padegtos kemsyns bgdamos. Kas iame seanse neparodydavo karo metui tinkamo uolumo ar kokiai sabotao pagundai pasiduodavo, t Liutk tutuojau paskatindavo. Rimbu, specialiai tam reikalui pritaikytu, lentgaliu ar plytgaliu. Kartais naujokas ir nuo kaustyto bato smgio pasitaisydavo. Kitas populiarus gimnastikos numeris buvo taip pat neblogas, - buvo ruoiamos bgimo rungtyns. Naujokai turdavo bgti pagal Liutks komand. Bgt su klitimis. Bgt ir gult, bgt ir gult. is numeris buvo itin mgiamas pavasar ir ruden, ir iaip - po didesnio lietaus, kai lagerio kieme telkojo vandens klanai ir purvas. Ir - vargas tam naujokui, kuris iais atvejais savo drabuio pasigaildavo! Rungtyni tikslas buvo: ne kas toliau nubgs, bet kas greiiau pavargs. O tokie pavargliai pasirodydavo vis es kakokie tinginiai, neklauados, pasiduod vairiom sabotao pagundom, valdios autoriteto nepripast... Ne! Kad ir kakaip esi pavargs, vis dlto geriau buvo per tuos gimnastikos pratimus nepavargti! Prie naujok suraomojo stalo Liutk retai tepasirodydavo, - per stambi jis tam buvo figra. ia ir veikti jam nelabai kas buvo. Vienam delnu per aus, kitam kumiu pasmakr, treiam - batu pilv, ketvirtam - lazda... ir viskas. Nauja nelabai ia k prasimanysi. Labai aprtos galimybs. Vis tie patys numeriai. Nuobodu. Pagaliau Liutks pareiga bdavo praneti, k reikia suaudyti ir k - pakarti. Kai dienos metu ar pavakary Liutk pasisukdavo lagery, visuomet bdavo - lyg tarytum vjelis i iaurs poliaus papt. Velnias gi j inojo, kokias pavardes kada paskelbs, - kiekvien moment galjai ir savo pavard igirsti. Kartais gandavo vienos kitos pavards, kartais jis j priskaiiuodavo kelias deimtis. Ne, - Liutks atsilankymo niekas nelauk. Na, iuo atveju nereikt taiau Liutks nuopeln perdti: audom ir kariam pavardes ne jis pats parinkdavo. Lageris buvo tiktai kalinimo, kankinimo ir bausms vykdymo staiga. Gestapo staiga, atsiuntusi kalin, nulemdavo jo likim. Ir paleisti kalin i lagerio galjo tiktai ta pati gestapo staiga. Mitinis skyrius buvo ia lyg tarpininkas ar budelio padjjas. Net praneimus auktesnei valdiai Berlyne apie kalini elges ra ne politinis skyrius, bet lagerio virininkas, visuomet su tuo skyriumi piktoje nesantaikoje gyvens. Politinis skyrius rinko tiktai kalini sraus ir dokumentus ir dliojo juos atskirose papkse, - ir itok darb nelabai tesugebdavo padaryti. Tai buvo netvarkingiausias skyrius visame lagery. 1944 met ruden pabgo i lagerio vienas lenkas - i varuviei sukilli tarpo. Reikia paymti knygose, kad jis idm. Pradjo iekoti jo dokument - nr dokument! Ieko dien, ieko antr... Treios dienos pavakary surado juos kakur u spintos prie peiaus ukritusius. Ir tuose gestapo dokumentuose buvo parayta: toks ir toks kalinys neatidliojant turi bti pakartas! Kaipgi j dabar bepakarsi, kad jis imov po velni! Taip teisdaryb ir liko nukentjusi: nepakarto pakaruoklio nebepagavo!

Buvo viena kalini ris, kuri i lagerio paleisdavo, - tai - aukljamieji kaliniai. Politinio skyriaus pareiga buvo paleidiamiesiem pasakyti atitinkam pamoksl ir iduoti jiem dokumentus. Visi paleidiamieji kaliniai turjo pasirayti rat su tokiais punktais: 1. Kaliniui sugrinti visi daiktai, kuriuos i jo buvo atm; 3. Kalinys lagery nesigijo joki lig ir sualojim; 3. Pasiada niekam n odio nesakyti, k lagery mat, girdjo ar kentjo; 4. Jei bdamas laisvj igirs k nors veikiant ar kalbant prie nacionalsocialistus, pasiada tutuojau praneti policijai? 5. dokument pasira laisva valia, - jokia prievarta nebuvo pavartota. Kas teisyb - tai teisyb: tok dokument pasirayti niekas neversdavo: nori - raykis, nori - ne. Pasiraiusius paleisdavo i lagerio, o nepasiraant palikdavo lageryje apsidmoti, kol jis nutars pasirayti. Antras pasilymas pasirayti labai retai teateidavo. Pasiliks apsidmoti taip smarkiai dmodavo, kad jis su savo dmojimu pro krematorijaus kamin ilkdavo... Politinis skyrius turjo dar kalini kartotek, kuriai oficialiai vadovavo SS maiukas feldfebeliukas Kenigas [Knig], privaiame gyvenime - smukls savininkas, rksnys ir muzikantas: dd psdavo. Baisiai jisai bijodavo, kad jo kariuomen kaip nors nepaimt ir front nepasist. Todl tad labai stengdavosi auktesnei valdiai tikti, bet bijodavo ir kaliniam nusidti: k gali inoti, kas kada kaip! Taip ir vargo mogelis. Kaliniam pagelbti jis, inoma, nieko negaljo, bet ir bloga jis jiem niekuomet nedar. Kas be ko, kai Liutk girdi - ir Kenigas ant kalini rkia, burbuliuoja, net jam seils tyka. Kai Liutk nudlina lauk, Kenigas su kaliniais nekuiuojas kaip su senais pastamais, cigaretmis vaiinasi. Visi kaliniai inojo, kad Kenigas kauja dl valdios aki, kalini tarpe jis turjo ger vard. Per dvejus metus jis n vieno kalinio nebuvo net stumteljs, o tai buvo jau iimtinis reikinys. Politinis skyrius turjo dar fotografijos poskyr, feldfebelio vadovaujam, rksnio tokio ir storievio. Tik is su savo fotografijomis lagerio reikalus maai tesikidavo. Retkariais ateidavo prie naujok surainjimo, paburnodavo, pakaudavo, vien kit pagaikiu pabaksnodavo - ir nieko daugiau. Ir tai dar jisai ne dl blogos valios, bet todl, kad jis buvo vokietis-prsas ir monikiau galvoti nemokjo. Visas jo rpestis buvo - aptarnauti kaimyninio tuthofo miestelio nales ir karo gyvanales - ne vien tiktai fotografiniais dalykliais... Kakaip fatalikai darbas toje staiglje vyko: juo daugiau dirbo tenai darbinink, juo didesn netvarka tenai siaut, kol 1945 met sausio mnes, evakuojant lager, jie visus skyriaus dokumentus kieme ikilmingai sudegino ir baig garsaus lagerio politinio skyriaus veikl.

--------------------------------------------------------------------------------

VIII. POLITINIO SKYRIAUS BENDRADARBIAI Visi lagerio kaliniai, varomieji darb, buvo suskirstyti darbo komandas. Prie kiekvienos darbo komandos buvo priskirtas SS vyras, vadinamas Kommandofrer komandos vadas, atsakingas u jos tvark ir darbus. Taiau paiam darbui vadovavo vienas i kalini tarpo, specialiai tam reikalui valdios skiriamas. itoksai kalinys, darb vadovas, oficialiai buvo vadinamas ital odiu capo, reikia, galva. Vokieiai, koncentracijos lageri tvark pasiskolino i dus, pasilaikydami net kai kuriuos ital terminus. Taiau mes termin capo buvome link aikinti pagal lietuvi kalbos dsnius. Deja, ia mes nebuvome vieningi. Vieni tikino, kad pavadinimas capo yra kils i lietuvi odio kapoti: kap vyriausias udavinys ir buvo kalinius kapoti. Kiti gi tikino, kad tas terminas yra ne kas kita, kaip lietuvi kapas, tai yra vieta, kur numirlius... Pagal capo veiksmus ir vienas, ir antras termino aikinimas atitinka reali padt. Capo padjjas oficialiai vadinosi Hilfscapo, mes gi staiai sakydavome; puskapis. 1943-44 metais politinio skyriaus darbo komandos kapas buvo kalinys reideris [Schreider]. Tai buvo dar jaunas vyrukas, koki 25-27 met. Auktas, lieknas, juodais garbanotais plaukais. Moterys sakydavo - labai graus. Ne tik sakydavo - ir svirdavo jo pus. Buvo jisai aukto vokiei valdininko, ininieriaus snus, karo pradioje buvs karo laivyno jrininkas, i jrinink koncentracijos lager pateks, berods, u kleptomanikus polinkius. Lageryje neiojo jisai politinio kalinio enkl, raudon trikamp. Bet ir visi kiti jrininkai, patek u aikias vagystes, lageryje vaikiojo su raudonu trikampiu. reideris ir lageryje band sunaudoti gimtus gabumus. Vos pateks ionai, jis gavo paymjim u nuopelnus: lent ant krtins ir nugaros. Toje lentoje buvo parayta: "Va, is vyrukas apvog savo draugus kalinius!" Kelias savaites jisai su tomis lentomis prasibaladojo. Jj iaip taip atsipalaidavs. pateko dirbti politin skyri, - k gi: ratingas buvo - ir dar vokietis. Todl veikiai jisai ir komandos kapas pasidar. ia jisai buvo savo vietoje, - pagal paaukim. Jis ionai buvo vienas uoliausi lagerio razbaininkli, dirbs galvaudio darb su dvasios pakilimu. Jisai matuodavo naujoko kalinio g ir imdavo pirt nuospaudus. Ant stalo pas j visuomet bdavo rimbas, i viel nupintas, arba pagalys. Ateina, bdavo, naujokas. Susitrauks, prigsdintas, susiriets. Ne kart - visikai sumutas. Ne kart - vokikai n odio nesuprants. reideris permeta naujok akimis jis jau ino, kaip galima ir kaip reikia su juo elgtis. Atvarytuosius kalinius i eils aukia reideris. aukiamasai kalinys kartais nenugirsta, kartais nesupranta, kad j aukia. Ypa danai tai atsitikdavo, kai kalinys buvo ne vokietis, kai jo pavard reideris bedievikai ikraipydavo. Naujokas labai danai neino, kur jis turi eiti ir kaip atsistoti. Jis niekuomet neino, kad paauktam kaliniui negalima ingsniu eiti, - kad jis turi risia bgti. Neino jis ir daugelio kit reikaling dalyk. reideris, bdavo, tok naujok nemok visuomet moko - su lenta per aus, su batu per pilv, su kumiu, su rimbu, su pagaliu... Paauktasai naujokas ateina, kaip visi normals mons vaikto. reideris pasitinka j tarpdury ir mauna jam batu pilv, - naujokas virsta auktielninkas kiem. reideris vl j aukia, vl jis eina ir vl virsta... Tat tsiasi tol, kol naujokas susipranta, kad paauktam reikia bgti. Toliau stovintieji naujokai, prisiirj it kulnavari, jau ino reikal - i anksto kucena. Tiktai reideris iranda jiem kitoki negerovi. Apskritai, lagery niekuomet nesakoma, kaip k turi daryti, - turi pats susiprasti. Susiprasti padeda pagalys.

Taip ir reideris, bdavo, moko kalin, kol jis pradeda vokikai suprasti ir atsistoja ten ir taip, kaip reideris nori. Imokslint naujok, ieinant i surainjimo ruimo, reideris, bdavo, palydi batu per upakal ar pagaliu per nugar. inoma, ne visuomet reideris taip elgdavosi. Kartais jis bdavo itin mandagus dentelmenas ir puikus rpestingas kavalierius. Mandagumo antpuolis jam ueidavo tuomet, kai naujokas bdavo geriau apsirengs, turjo laikrod, ied, tabokos ar iaip koki verting dalykli. itok naujok reideris meiliai prakalbindavo, moterikei naujokei meiliai meiliai nusiypsodavo, paguosdavo j, priglausdavo... Tuomet paprastai koks nors geras dalyklis imdavo ir slinkdavo reiderio kien. O kuris naujokas nieko neturi - ko jis galjo bti vertas? Versdavo kas nors reider taip kankinti mones? Ne, - niekas neversdavo! Tai buvo jo paties iniciatyvos reikalas. Smagu buvo jam tai. Smagu ir pelninga. Ir garbtroka - patenkinta, - ir jis, mat, virininkas: mua! Na, ir drausti, inoma, niekas nedrausdavo: k gi, ne SS mua, kalinys kalin mua! Kraujas i galvos varva? Kas kam rpi! Tam ir koncentracijos lageris buvo, kad kraujas i galvos varvt. Varva - ir viskas. Didelis ia daiktas? Kas be ko, - iokio tokio paskatinimo mueikom vis dlto buvo. Be feldfebelio Kenigo, SS vyr tarpe ir daugiau buvo toki, kurie kaliniam nieko bloga nedarydavo, net draugikus santykius su kaliniais stengdavosi palaikyti. Kai pasitaiko paal koks auktesnis pareignas, toksai minktairdis esesininkas rieja kalinius, bjauroja, kumiu aplink nos vedioja. Vos pasisuko pareignas al - minktairdis i paskos jam ilg nos rodo ir vl su aprietaisiais kaliniais mielai biiuliaujas. Kalini riejimas ir muimas lageryje vis dlto buvo gero tono poymis. Jeigu senis kalinys mua naujok, senis valdios akyse buvo jau "pasitaiss", "atgailjs" savo nusikaltim, "susiprats". Nordamas valdios akyse sigyti pasitikjimo, nordamas lagerio respublikoje padaryti karjer ar kalini tarpe ikelti savo autoritet, galjai pasinaudoti ia pigiausia priemone: muti kitus, ypa gi - naujokus. Tai buvo bendra taisykl, turinti, inoma, ir iimi. reideris ir buvo toks karjeristas mueika, sugebjs muimo specialyb padaryti gana pelningu verslu, - tai buvo jam drauge apiplimo priemon. Pagal lagerio neraytus statymus ir moral tai nebuvo joks nusikaltimo veiksmas. aunus reideris buvo vyrukas ir labai turtingas. Po lager lepinjo su lakuotais pusbaiais ir odinm pirtinaitm - pramatni karo metui elegancija! Toji elegancija ypa r ak visuotinio neapsakomo skurdo fone, kuris viepatavo lagery. Taip buvo sigaljs tasai reideris, kad m nepaisyti gyvenimo paprasiausio dsnio: - Pats nori gyventi - ir valdios neumirk! Nemgo reideris savo lobiu su niekuo dalintis. Valdia Jam atrod esanti nereikalingas priedas prie ios ems grybi. Neinojo reideris, kad valdia visuomet pavydesn u bet kuri meilu. Ir - k gi? Valdia, i pasal jau seniau prie j dant grieusi, staiga prikibo, kad jis u pinigus nelegaliai siuntinjs kaliniam laikus i lagerio - ir igrdo vargel i politinio skyriaus. Pateko jisai "miko komand" - kelm rauti ir rst tampyti. Bet ir tenai sugebjo jisai vaikioti su lakuotais batukais ir odinm pirtinaitm. Kastuvo nebuvo n rankas pams. Saulelj pilv ildsi ir cigaretes iulp. Pasisukaliojo, palepinjo kelias savaites - ir vl padar karjer. 1944 met vasarop atjo sakymas pasisti i tuthofo Pelic 3000 kalini darbinink.

Pelice, netoli tetino, buvo fabrikas sintetiniam kurui gaminti. Dl to fabriko tuomet prasidjo atkaklios vokiei varybos su anglais. Anglai t fabrik bombina - vokieiai i griuvsi naujas sienas kelia. Anglai bombina - vokieiai stato, - kaip du oiu ant liepto. Va, t subombinto fabriko statyb ir ivyko i futhofo 3000 kalini. itos "darbo komandos" prieakyje alia kit profesional ir mgj mueik galvaudi atsidr ir reideris. Neblogai jam ir tenai seksi. Pelico darbo komanda i vis tuthofo kalini darbo komand buvo pati turtingiausia numirliais. Per tris mnesius 1000 i tos komandos buvo jau atsidrs pas Abraom, kitas tkstantis guljo nejuddamas ligoninje. Didel serganij dalis skundsi, kad jiem es sulauyti .kaulai. Ir ties jie sak: Pelice kalini kaulai tratjo it sudivusios egls akels. yms, garss, talentingi banditai ionai buvo valdioje. alia kit ionai kaul lauymo darbe garsiai pasiymjo ir reideris. Patratin kaulus, tieji galvaudiai samagon lakdavo. Kart tiek prislak, kad penki i j vietoje liko negyvi: Helclis [Hlzl], Karlas Fridrichas [Karl Friedrich], Lg [Legge] ir dar du. reideris ir ioje operacijoje neprauvo. Graus buvo berniokas. Seksi jam. reideriui pasitraukus i politinio skyriaus, jo viet kapo teismis um senas katorgininkas, jau anksiau tame skyriuje dirbs, Franciekas Dziegarikas [Franciszek Dziegarczyk]. Jis buvo lenkas, gims Vestfalijoje, jau ketverius metelius lageryje atplieks. Politinis kalinys, protingas, apsukrus, perjs vokiei lageri koncentruot pragar. O smailialieuvis, o aipeiva, o alaputris! Nuolat keiksi jisai, kad jam tenka dirbti tokio vardo staigoje, bet ir nedar pastang i jos pasitraukti. Vieta buvo visikai nebloga. Darbas - menkas, o pavalgyti gaudavo dar atskirai i SS virtuvs, - tai lagery buvo be galo svarbus dalykas. Tiesa, staigos pavadinimas buvo tartinas, - kurgi: koncentracijos lagerio politinis skyrius! Bet faktinai tasai skyrius lagerio gyvenime reik daug maiau, negu bulvi skutimo dirbtuvl. Franciekas Dziegarikas, paprastai vadinamas i vokiko Francu, kalini, inoma, nemu, - neplikavo kaip reideris. Bet jis jais ir nesidomjo. Bdavo, atvaro naujok kalini partij. Reikia kaliniai surainti, o Franco - nra. N pdsako nra. Dingo kaip sliekas uliny. - Kur Francas? Kur tas velnias prakeiktas? Kur tas padks uva? - rkia keikiasi jo virininkas. SS feldfebelis Kenigas, zyliodamas po lager. Kur dabar rasi Franc, t prakeikt? Kuriame barake, kurioj skylj su kuo jis dabar samagon laka - kas j ino! Vietoj Franco prie raomosios mainls sda patsai Kenigas. Piktas kaip vilkas, uodeg jaujoj prarads. Keikias bjauriausiais odiais, kokius tik prisiminti pajgia. Umuis jis Franc, t niek, kaip par paskersis. Jo arnas unims atiduosis. pasiutlio tokio. Visa igale keikiasi Kenigas ir barkina mainle. darbo pabaig atklipatuoja, bdavo, ir prakeiktasai Francas, girtas girtutlis, vos ant koj besilaikydamas. - Tu, ioks ir toks, vis velni bendras vaike, - kauja, kumius sugniaus, feldfebelis Kenigas, - kur nusilakei, kiaule? A? Ssk rayti, iviets driee! Francas rayti aikiai nebegali. Francas aplink pei tupinja. Francas nuodguliu pypk dega ir su peiaus dvasiomis bando susisiekti. Francas ios ems gyvenimui nebetinka. Mainle toliau rao Kenigas. Kenigas keikias. Kenigas pats pakarsis Franc, tok padkus igam!

Darbui pasibaigus, Francas eina atsipagirioti, su juo drauge eina ir Kenigas - pasigerti. Pavakary kartais, bdavo, Francas su Kenigu susikabin litinja lagerio patvoriais ir abu visa gerkle plia girtas dainas. Kartais juos rasdavo lagerio ligoninj susmukusius, kartais - kalini gyvenamuose barakuose, kartais - palei moter barakus... Puikus politinio skyriaus kapas buvo tasai Francas, - su juo buvo galima gyventi. O, kad visi kapai bt buv tokie! Treias politinio skyriaus bendradarbis buvo peideris [Speider], vokietukas i Lodzs, buhalteris i paaukimo. Lagerin jisai pakliuvo u dangikus reikalus. Buvo jisai Bibelforscher - biblijos tyrintojas, - tokius biblininkus Hitlerio valdia be atodairos grsdavo lagerius. peideris buvo labai jautrios irdies mogelis. Bdavo, kai per naujok surainjim reideris mua ir grando, peideriui per veidel aarl rieda. Drebaniom rankom barkina peideris mainle, bet muamam pagelbti jis nieko negali. Dar 1943 met pradioje guodsi jisai, kad jam gda esanti vokieio vardas neioti. Kartkartmis lagerio virininkas pasikviesdavo peider pafilosofuoti ir mgindavo j prikalbti, kad jis atsisakyt savo biblijos tyrinjim. Jam reikjo tiktai pasirayti, kad jis atsisako savo biblijos tikjimo bdo, - jo tikjimas dokumentuose buvo raomas: Bibelforscher, - ir jis tutuojau bt buvs i lagerio paleistas. Taiau peideris. kaip ir visi kiti jo tikjimo ipaintojai, buvo atkaklus savo sitikinim gynjas. Lagerio virininkas diskusijose su peideriu beirint ieidavo i kantrybs. Lagerio kieme toli bdavo girdti, kaip jiedu riejasi antrame mrini nam aukte. Vienas j, peideris, rkia kiek galdamas: - Jehova, Jehova! Lagerio virininkas rkia tai: - Sauhund! Scheisse! Taip ir tsiasi kur met tasai nesudtingas dialogas: - Jehova! - Scheisse! - Scheisse! - Jehova! Po to peideris strimagalviais lekia, visas paraudonavs, laiptais nuo antrojo aukto ir atsigrdamas vis dar kartoja: - Jehova! Jehova! peideris, sddamas politiniame skyriuje, kaip vokietis, bt galjs, inoma, kaliniam ir bei t gera padaryti, bet tam reikalui trko jame imanumo ir energijos. Jam rpjo tiktai bibelforeriai. Bdavo, kai ateina lager koks naujokas bibelforeris, peideris tuojau atgyja, isitiesia, net jam nosis ima blizgti. Nauj bibelforer jisai ir paguodia, ir pamoko, ir priglaudia, ir padoresn viet jam parpina. Kitokio tikjimo mons jam nerpjo. Nebent tiktai tokie, i kuri bt galima bibelforeris padaryti. Ne, ne visi buvo lygs broliai Jehovoje! Prie ketvirtosios mainls sdjo ne kaip politinio skyriaus, bet darbo biuro Arbeitseinsatz - atstovas Jozefas Renas [Joseph Rentsch], labai geros irdies ir vairi talent savininkas ir tiktai per talentus ir ger ird lager pateks. Jis buvo nepakeiiamas specialistas padirbinti svetimus paraus. Meistrikai padirbindavo - ir labai greitai. Mirktels tiktai, bdavo, kaire akimi, galiuk lieuvio iki pro dantis - ir yra paraas, nors jam ir pirm kart matytas, - toks retas talentas slps jame. Atsitikus

kokiam reikalui - u bet kok lagerio virininkl popieri pasirays, ir is niekuomet neidrs ginyti, kad tai ne jo paraas. - Bene girtas buvau, kad pasiraiau tok ml, nepamenu, - kraptydavo pakau virininklis, ne vietoje rads savo para, bet jo autentikumo niekuomet neginydavo. Ot, toks jau gimtas talentas buvo - ir palinkimas. Nepadirbs svetimo parao, jis negaldavo ramiai nusdti. Kartais jis net ir pats susipainiodavo, - nebegaldavo atskirti kur - autentikas paraas, kur - jo padirbtas. Va, itokios ries painiava kart jam ijo ir su vekseliais. Supainiojo jis juos. Vietoj autentiko parao jis dav bankui savj svetimo vardo gamyb, - nebeatskyr mogus, ir tiek. Dl tos nelaimingos klaidos atsidr jisai lagery, kuriame, ilgus metus sddamas, vis dar bylinjosi su Budapeto bankais dl neaikios kilms para vekseliuose. Dl tos paios prieasties susipainiojo ir jo tautybs reikalas. Lagery niekas, - atrodo, ir jis pats, neinojo, kas jis buvo per vienas: vokietis? ydas? ekas? vengras? Visomis tomis kalbomis jis puikiai kalbjo, pagal savo ivaizda jis tiko visur, - ir visur buvo labai naudingas. Pagal bdo savumus jis buvo greiiausiai igono vaikas, truput praplikusiu pakauiu toksai, madaug per deimt kvadratini centimetr. Drauge buvo tai ir didelis vaidybinis talentas. Bdavo, sutiksi j kur, jis tuoj su uuojauta klausia: - Piet valgei? Nori valgyti? Kas gi lageryje valgyti nenors, - kas per klausimas! - A turiu kotlet. Puiki! Prima! Extra! Eik, pavaiinsiu. Einame t viet, kur jisai gyvena ar dirba. - Va, ia palauk prie dur, a tuoj atneiu. Gerairdio Jozefo taip graiai paguostas, atsistoji prie dur. Kotletas taip ir kvepia - i tolo: su svognais toksai, paruds, sultyse mirks... Ce ce ce...- vos sulaikai seiles, kad nebliaukt! Ryji seils pusvaland, ryji valand... Nematomas kotletas ima dvokti, o Jozefo - kaip nra, taip nra. Praslinkus dar kokiai valandai, ilenda i kakur tasai Jozefas: - K, gavai kotlet? Pavalgei? Skanu buvo? - trina Jozefas rankas i diaugsmo, savo biiul sugebjs taip graiai pavaiinti. - Ne, po velni! A jokio kotleto nemaiau! Juk liepei laukti prie dur ir iki iol nebuvai atjs! - atsikerti pykteljs,bet vis dar tebesvajodamas apie kotlet. - Kaip tai. - stebisi Jozefas, - argi tau kotleto neatne? - Ne, niekas neatne, kas gi man ne! Tiktai bloko virininkas man antausius apskald, kad be darbo tiek laiko ia stoviu! - Ot, velniai! Kaipgi jie taip? A gi jiem liepiau... Patys turbt bus surij... - sksioja Jozefas i nustebimo rankas. - Palauk ia truput... A tuoj... Ir vl jisai dingsta, paliks laukti prie dur. Gali dabar stovti, kol pats su visu kotletu pavinksi! Kotleto, inoma, nr. Kotleto, inoma, n nebuvo. Bet norai buvo geri. Ir jo, ir mano. Pagaliau kuo jis kaltas. kad adtj kotlet jis pats jau atuoneri metai nebuvo mats? lager jis atjo i kaljimo ir koncentracijos lagery - ne viename pabuvojo. Ne be reikalo gi sakoma: "Paadsi - patieysi..." Tieydavo Jozefas mones, labai danai tieydavo, labai geros irdies.buvo mogelis. Auktai kvalifikuotas buvo jisai melagis. Jozefas, kaip senas katorgininkas, lageryje eidavo vis atsakingas pareigas, buvo takingas mogus, visur meluodavo meistrikai. Net ir tuomet, kai jam pasitaik lageryje simylti iki kuln

 vien toki sudivusi apykreiv moterikait su dideliais akiniais, - ir jai jisai pavyzdingai meluodavo. Pripasakojo jis jai apie savo turtus, apie savo mrinius namus Prahoje, apie savo dvarus Vengrijos putoje... Tuo tarpu viso lobio turjo jisai tiktai suklastotus vekselius Budapeto bankuose.

-------------------------------------------------------------------------------IX. NAUJOK PILIETINIMAS Naujokas, politinio skyriaus bendradarbi "apraytas" ir gavs tenai eilin kalinio numer, patenka lagerio pirt, kur jisai yra visokeriopai nuvalomas. Pirtis naujoko paprastai nekantriai laukdavo, - savo nekantrumui ji turjo pakankamai svarbaus pagrindo, - ji atlikdavo su naujokais vis eil operacij. Atjs skylt barak, vadinam pirtimi, naujokas jau rasdavo u atskiro stalelio besdint SS feldfebel Cym [Ziehm], kartais gi - net pat Hapk [Hapke] taip pat SS feldfebel, tiktai daug mandresn, uimant auktesn tanybin viet. Hapk buvo Eigentumsverwaltung virininkas. Tai yra viso kalini turto valdytojas. Jo inioje buvo ir vis ratini turtas. Cymas, jo padjjas, savo inion gaudavo vis kalini drabuius, avalyn ir lagaminus. Hapk - Gdansko miesto pirklio snelis, i paaukimo - buhalteris, lagerio ratinse besitrins nuo pat lenk - vokiei karo pradios. Todl dar 1944 met ruden mgdavo jisai girtis, kad jis jau penkeri metai besirands kar, nors karo lauko veiksmuose jis niekuomet nedalyvavo - vis laik pravert su beginkliais kaliniais bekariaudamas, - juos mudamas, smaugdamas ir apipldamas. Tai buvo pats ididiausias esesininkas visame lagery, u jo ididum kalini pramintas: Graf von Stutthof. Baisiai didiavosi jisai savo rase, savo padtim, savo SS uniforma, savo odinm - i kalini vogtom - pirtinaitm. Vaikiojo vis isitemps, tarytum. jo nugarkaulis bt buvs pagiriom paraliuotas, - ir kepur vis ikilmingai ant aki usimauklins. Lenkai ilgalieuviai apie j sakydavo: - Eina ididus kaip nia kek. Vokieiai kaliniai priddavo dar: - O, er macht sich wichtig, - jis daro save svarbia persona. Savo didybei palaikyti jis labai uoliai sekdavo, ar koks kalinys nepamiro jam prideram garb atiduoti. Vargas buvo tam kaliniui, kuris umiro prie j nusiimti kepur ir isitempti kariamo unies pavyzdiu! Kumt Hapk turjo pavyzding, o kalini dantys stiprumu niekuomet nepasiymi... Hapk buvo vienas labiausiai nekeniam esesinink visame lageryje, visiem lykiai kyrjs savo ididiu priekabumu. Ne vienam kaliniui jis buvo ir taip nelinksm katorgininko dali unuodijs. Kartais taiau Hapk mokdavo ir dentelmenas bti. Jis turjo taip pat savo darbo komand, i kalini sudaryt. Komanda dirbo pastogj, svarioj ratinj, darbas buvo lengvas. Tam darbui jis pasirinkdavo inteligentikus kalinius ir su savo komandos nariais jisai elgdavosi visikai padoriai. Ir maisto jis jiem parpindavo soiai, na, ir kitoki lagerini grybi.

Pirties komandoje dirbo, kit tarpe, kaip politinis kalinys, buvs Lietuvos armijos majoras, vardu Julius. Auktas, stambus vyras - ir labai geros irdies, su visais kaliniais graiai sugyvens ir vis labai mgiamas. Kart naujok tarpe pamat jisai vien idavik, gestapo agent, i Lietuvos, - t pat, pagal kurio praneim ir jis, Julius, atsidr koncentracijos lagery. Tas agentas patsai lager pateko u galvaudikus darbelius. Julius, pamats savo judoi, pasak komandos draugui lenkeliui, kas tai.per pauktis tasai naujokas. Lenkelis nudm tuojau pas. Hapk ir prane jam, kokio reto sveio susilaukta. Hapk suaibavo akimis, nusikeik, apsiputojo. Ardnikais ingsniais prijo prie idaviko, abiem rankom grieb jam u gerkls ir pradjo smaugti: - Tu judoiau, mano Juli koncentracijos lager kiai, a tau parodysiu, unsnuki tu! Hapk t judol ir smaug, ir antausius jam skald, ir su jo galva barako sienas dau. Lenkai, pamat, k daro Hapk, t idavik pasim savo inion: dau ir skald, kur tik pagaudami. Jisai lagery n pasirodyti niekur negaljo, - visur visuomet j mudavo lenkai ir vokieiai. I viso lagery gana keisti paproiai buvo. Kai tik lager patenka koks nipas, idavikas, gestapo agentas - jam jau lagery gyvenimo nebdavo. Paprastai ilgiausiai per tris dienas jis jau baigdavo savo gyveniml. U tok idaviko nudobim valdia nieko nesakydavo. Lietuvikoji lagerio kolona idavik atvilgiu laiksi santriai, nesimudavo. Bet vos tik lenkai ar vokieiai suinodavo, kad idavikas atjo, jie jam atlygindavo savo iniciatyva - ir su dideliu pasitenkinimu. Koks jau mulkis neraliuotas buvo tasai Hapk, net ir jis - pirmas! - grieb idavikui u gerkls, parodydamas kitiem, kaip su judoiais reikia elgtis! Tai dar SS vyras, feldfebeis, gestapo tarnas. Cymas, turjs taip pat savo darbo komand, buvo daug velnesnio bdo, - ir pats grobdavo, ir kitiem nepavyddavo. Visikai teisingai darbas jo komandoje buvo laikomas vienu pai geriausi ir pelningiausi visame lageryje. Cymas, auktas graus vyrukas, mgdavo kaliniam dstyti, kad SS es garbingiausi vyrai visoje Vokietijoje. Es, fiureris i gerj vyr atrinks paius geriausius ir padars i j garbing savo gvardij. Jis ir ess i tokios garbingos gvardijos. alingas jisai nebuvo vis dlto, bet kiaul - iek tiek. Dirbo pas j por met toksai ruskelis, septyniolikos met. Suprat jie buvo, susigyven. Kart tam ruskeliui kakas dingteljo galv, jis m ir kaukteljo plaktuku Cymui kakt, palei smilkin. Cymas skerdiamu tekiu subliov, nuvarvino iek tiek kraujo, - po dviej savaii buvo sveikas. Ruskelis gi buvo u tai labai ikilmingai pakartas, o prie tai trys ruskelio kaimynai upumpinti, nors jie ir nieko bendra neturjo su tuo plaktuku. Cymas - n pirto nepajudino nekaltiesiem gelbti. Sin jo negrau... Naujokas, pateks pirt pirmoj eilj turjo atiduoti Hapkei arba Cymui pinigus, auks, iedus, laikrod, amin plunksn bei iaip turimas brangenybes. Visa tai buvo suraoma knygas, atskirai supakuojama, - kalinys pasiraydavo, k atidav. Taiau knygose toli grau ne viskas tiksliai buvo suraoma. Nusigands kalinys n nepastebdavo, ko knygose trksta. ia buvo pirtininkam pirmas pajam altinis. Atimamos i yd brangenybs ir pinigai, gana danai ir rus, retkariais - lenk, jokiosna knygosna nebuvo raoma. Visa tai buvo veriama vien krep, - vliau ratinje skaiiuojama ir atiduodama idui. ia buvo antras pajam altinis - ir labai svarbus. Darbo komanda, atiminjanti brangenybes, ne visk sumesdavo krep, - is tas patekdavo ir darbinink kienes. Ne viskas ir i krepio patekdavo id, - dingdavo pakelj. Kalini naujok atsinetas maistas ir rkalai - viskas be iimties eidavo darbo komand, dirbusi pirtyje, naudai. Kartais ir esesininkai i ia savo dal pasigrobdavo, bet

darbo komanda mokdavo ir juos apmauti. Naujok ateidavo imtai ir tkstaniai, pirties darbo komandos buvo turtingos! Naujok smulks dalykliai - pinigins, pypks, portsigarai, muilins su muilu, iebtuvliai, dant epetukai, ymi dalis skalbini, peiliai, skustuvai, - taip ir toliau, - visa tai buvo metama bendr krep, visa tai turjo eiti SS sandlius, SS organizacijos naudai, bet ymi to turto dalis pakeliui po vairias kienes pasprukdavo. Virutiniai drabuiai, avalyn, bent viena skalbini pamaina buvo riama atskirais ryuliais ir vliau Cymo staigoj saugojama. Bet ir ia gyvenimas knyg nelabai teklaus. Vis pirma yd ir rus drabuiai buvo metami vien krv. Nuo 1944 met rudens t krv eidavo ir lenk drabuiai. Visa tai buvo skiriama SS organizacijos ir lagerio naudai. Taiau niekas niekuomet negaljo t ryuli su drabuiais sukontroliuoti. Tai buvo vl labai svarbus darbo komand pajam altinis, - reikjo tiktai tam tikro rank miklumo. Antra vertus, ir drabui suriimas atskirus ryulius bei sunumeravimas - nedav Jokio laido, kad ryulys liks sveikas. Mano naujas anglikos mediagos kostiumas, nauji batai, specialus alpinisto puloveris, odins pirtins, ilkiniai markiniai ir kojins, ir kita, - visa tai po savaits jau buvo ding i ryulio be pdsako. Panaiai atsitiko ir daugeliui kit mano draug, drauge su manimi i Lietuvos ionai atitempt. Kaltininko, nukniaukusio ms daiktus, inoma, nesurasta, - niekas jo n neiekojo. Na, ir prasms nebuvo iekoti. 1945 met sausio mnes evakuojant tuthofo lager, kelios deimtys tkstani apsiaust, kostium, baltini, puloveri, bat por, kepuri, skrybli buvo suversta vienon krvon, iveta be jokios tvarkos miest Lauenburg, suversta it jovalas sandl-darin. Dalis to lobio buvo ivogta beveant, visa kita - galas ino kam atiteko. Lik gyvi kaliniai savo daikt niekas nebeatgavo. uvo visi pinigai, visos brangenybs, knygas suraytosios. Prie pat lagerio evakuacij ueinu pas Cym. - visas irauds, jisai drebaniomis rankomis des krausto, pakuoja. - Ponas arfiureri, - sakau a jam, emai nusilenkdamas, - gal tamsta man leistum i apsiausto kiens pasiimti mano pas? K? Pas? Kam tau jo reikia? -Taip sau... Atsiminimas toks... Apsiausto kienj liko... - Bgti, alty, rengies?! Negalima! Lauk! - Betgi, ponas arfiureri, k gali inoti... inoma, Treiasis reichas galingas... nugals... Bet pasas lieka pasas... Pagaliau, ponas arfiureri, tamsta jau aikiai rengiesi bgti - Lauk, gyvuly! - kad oks jis ant mans, - umuiu, gyvate! Lauk, lauk, bestija! I igleblio Cymo tokios energijos nelaukiau. Kaip iaud klys ivirtau atbulas pro duris. Taip ir liko mano pasas nalaitis nalaitlis, neinia kokion duobn numestas...

--------------------------------------------------------------------------------

X. DUAS KNUI IR DIAI Mus, naujokus, lietuvi inteligentijos atstovus, nusivar pirt, pirmoje eilje apipl pagal bendrj tradicin tvark. I viso mano lobio man liko tiktai akiniai. Kitiem gi ir akinius atm: grabaliokis be akini, kaip imanai. Paskui - nukirpo, nurait, nuskuto, kur tik kok plaukel surad, - plikesni pasidarme u Adom, kol jis rojuje tebegyveno. Kakokia smarve apipurkt, atseit, dezinfekcij vykd. Imatavo g ir svor - ir knygas ra. Risia pro alt du pravar - ne visi ir sulapti suspjo. Oficialiai - mes buvome imaudyti. Imaudytus gena alt priepirt. Tenai dalina tokius niaurius skarmalus, visai neaikios spalvos, oficialiai baltiniais vadinamus, ir klumpes. Vidutinio gio vyram ia ieina, tariant, dar pus bdos, bet kiek stambesniam, augalotesniam - visikai riesta: nei klumps ant kojos lenda, nei maias, markiniais vadinamas, - ant nugaros. - Susimildamas, - maldauju pirties veikjo, - gal turi k nors tokio, kad ir a galiau apsivilkti? Matai, nelenda. Bk gerutis, pairk, gal atsiras?.. Pirties veikjas, taip pat kalinys, tik ia jau seniau dirbs ir gerokai praturtjs, subliov vriku balsu: - K? ia tau ne krautuv! ia - koncentracijos lageris! Lauk, driski kuine, lauk! Kakas neaikus ir kietas stukteljo mano nugar, sudundjo antausy... Vliau nebegaljau atsiminti, kaip a su klumpmis rankoje atsidriau kieme, kur jau kiti mano kolegos stovjo eilsna susirikiav. Sutryptos klumps ant bas koj. Degli skarmalai vietoj skalbini. Nieko daugiau. Stovi visi eilmis tarp barak skersvjy. Stovi - ir kalena dantimis. Vis dlto: beveik nuogi - po pirties - skersvjy - kovo mnes! Lidnomis akimis pavairavs savo klumpes, glaudiuosi Ir a eil. Glaudiuos ir kalenu dantimis, - k gi kita veiksi nekalens? Bebarkinant dantimis, praslenka valanda, praslenka antra... - Tfu, po velni! - nebeinai mogus, kuriais odiais reikt keiktis, kad irdiai bt lengviau, - juk visi plaui udegimu nusprogsime! Bevelk tris valandas itokia tvarka prasmurgsojus skersvjy, pradjo po kelis msiki varyti bd, panai barak, vadinam Bekleidungskammer - apsivilkimo ukaboris. ioje skylje dalino kaliniam apsivilkim. ia pakeit ir mano klumpes, - kad ant kojos lst. Idav po skylt medvilnin plonuiuk puloveriuk, mlynruo katorginink varkut ir tokias pat kelnes, medvilnines su mediena, nudriskusias ir purvinas. Dav tokios pat mediagos dryuot purvin blyn, pana i beret, kuris laikosi tik ant paties virugalvio. Tai - ir visas apsivilkimas kovo mnesiui, kada dar buvo visikai neblogos alnos. Dav dar du pailgu drobs gaballiu, kuriuose buvo imutas ms gautasai eilinis numeris ir raudonas trikampis, - sak prisisiti: vien - ant krtins kairje pusje, kit ant kelni kikos ties launies viduriu. itaip aprengtus nuvar mus gyvenam barak, - II blok. io bloko virininkas buvo kalinys vokietis Eseris [Esser], kriminalistas, mueika, lagerin pateks u vairias udynes, - ne vien mogudyst buvo jisai laisvje vykds. Tai buvo vyriausias antrojo bloko eimininkas. Jo padjjas buvo bloko ratvedys Toni Fabro, padks tirolietis, neiojs politinio kalinio enkl, isibasts po vairius lagerius bene vienuolika met ir niekam nesisaks, u k jis lager pateko.

Gyvenamasai barakas paprastai susiddavo i trij dili: Tagesraum - buvein dienos metu. Schlafraum - miegamasai ir prausykla. Gyvenamajame barake mum tuojau patobulino ukuosenos reikal: pirtyje mum plaukus mainle nurait, o ia skustuvu, panaiu peil siukam pjauti iskuto per galvos vidur juost toki, trij centimetr ploio. Ne tiek nuskuto, kiek nurai: visi pasijutome es su kruvinais virugalviais. Tuo ms katorgininkika uniforma ir buvo baigt, kuri vis dlto apirjo ir patikrino, neinia i kur ilinds, nusipes toksai blauzdikaulis, panaus mog. Jis jau itisus metus buvo lagery ibindzinjs, - sunyks ir sumenkjs, krunkis ir prunkis, perjs visoki velniav, o dabar js bloke kakokias virininkikas pareigas - buvo kakoksai bloko ratvedio padjjo padjjas. - Na, apsidrbusi lietuvika inteligentija, - pasveikino jis mus, - mar kiem! Mar - tai mar, - isigrdom kiem, suk j velniai! Kieme m jis mus ikilmingo katorginink maro mokyti. Kad einant koja bt koj ir kad klumps nuolat lepst: lep lep lep... ito maro a per dvejus metus taip ir neimokau kaip reikiant, perdaug sudtingas mokslas tai buvo mano galvai, nors skards antausiai nuolat aikindavo maro paslaptis. Na, nieko, - kitiem mano draugam is mokslas vyko daug skmingiau. Antras numeris buvo: imokti padaryti tiltand, - atsistoti katorgininko ikilmingoj pozoj. Atsistoti ir sustingti, - rankos prie laun priglaustos, alkns - kiek atokusios nuo liemens, kad visa figra sudaryt dvikoj virdul. Va, itokioj pozoj katorgininkas ir privalo SS vyr sakym klausyti ir ikilmingai mariruoti, kai valdia mato. Rankas klibinti grietai draudiama. U mostagavim rankomis maro metu garantuota ma maiausia saldus antausis, o tai - ir pagalys per on ar plytgalis kupr. Pagaliau treias ir paskutinis ms mokslo udavinys buvo imokti taisykling "Mtzen ab" ir "Mzen auf". Po tiltando komandos eina komanda "Mtzen ab". Reikia tuomet visiem per vien akimirksn nutraukti blyn nuo galvos, trinktelti juo laun ir tutuojau sustingti. ia itin svarbu buvo, kad vis blynai vienu metu trinktelt laun, kad bt girdti kaip orkestre tiktai vienas trumputis - lep, - kad nebt lep lep lep... Tai jau ne toks paprastas reikalas. Praskambjus komandai "Mtzen auf" - visi blynai vienu metu, per vien akimirksn, turi atsidurti ant pakaui. Vis tiek, kaip tas blynas atsiguls tenai, bet tik bt auktai. Besimokydami ios iminties, pirm kart gyvenime suinojome i to blauzdikaulio lp, kokiomis baisiomis nedorybmis pasiymi lietuvi inteligentija. Kam kam, bet nepraustaburniam piemenim bt ionai ko pasimokyti. Ij it moksl, prisisiuv numerius ant krtini ir laun, apsivilk dryais skudurais ir su juostomis sukruvintais virugalviais, mes jau buvome pilnateisiai lagerio pilieiai katorgininkai. Iki vakaro nieko mum daugiau nebedar. Padks tirolietis tiktai Toni Pabro patar mum suvesti sins apyskait, savo dvasioje likviduoti praeit, inteligento buit, ir pradti visikai nauj neinom nemanom bandito gyvenim.

--------------------------------------------------------------------------------

XI. INGSNIU PER GALVAS Vakare gro kaliniai i darb. Ms barakas prigujo pilnas pilnutlis moni. Stai. Kaip silki. Nr kur pasisukti, nr kur koja pastatyti. Bendras minios esys pasilieja keiksmais, keiksmai banguoja minios esiu. Tarytum vietoj lempos bt buvs pakabintas didelis besitempis keiksmas ir spinduliuot jisai visas puses. Staiga i kampo, palei pei, pasigirsta gargaliuojantis smako balsas, - tai padks tirolietis Toni Fabro rkia: - Raus! Raus! Raus! - Lauk visi i barako! Kitame sals gale ima sibuoti toksai melodingas it provincijos vargon bosas, darniai akomponuojs Fabro isterikai: - Vyperdalivaj! Vyperdalivaj! Vyperdalivaj! - Nedinkis lauk! Drauge su iuo duetu vairiose barako vietose papliumpa lazd sutartin: Ta ta ta, ta ta ta, ta ta ta - taip ir tvatija. Kas k mua? Kodl mua? U k mua? Perknas juos ino tokioj kamaty! Aiku tiktai: mua tasai, kas pagal turi. Gauna tasai, kuriam pasitaik atsistoti ariau mueikos. Daugiau nieko negalima suprasti. Visa minia palinko duris. Durys - maos, siauros, beirint usikema. Pirmj eili mueikos nepasiekia, bet jie nenusimena. Jie atsigriebia upakalini eili spranduose. Ta ta ta, pliumpt pliumpt pliumpt, - taip ir dunksi. Pagaliau visi katorgininkai i patalpos ibgnyti laukan. Prasidjo kelias atgal. Vienus, lazdomis paskatindami, varo miegamaj, kitus bruka dienos patalpas. Mus sukimo ias pastarsias. jus ruim - nieko nematyti. Kakokios miglos it ruden Londono gatvse. Kakur mirkioja kakas panaaus neaikios kilms viesel. Kakur ukim, gargaliuoj balsai kranksi. Kakas kakur bumbsi, lyg kultuvais aviles kulia. Ruoa nakvynei. Ant grind sukloti tokie maiai su droli nuotrupomis, oficialiai iuiniais vadinami. Beklojant tuos maius, privaryta dulki, kad visas ruimas miglose paskendo. Net nebematyti didiuli plakat, kabani sienose su graudingu ir karingu parau: "Utel - tavo mirtinas prieas!" Guldo katorgininklius nakvynn. Guldo ant ono. Gulintis ant nugaros per daug vietos uimt. Valdia tvark daro: priiri, kad vienas prie kito prisispauds gult. Taip visi ir gula, - taip ir guli per naktel. Jei kas on nuguljs nori apsiversti kita puse apai, turi atsistoti ir apsisukti. Taiau ne visuomet patartinas ir itoks on gelbjimo bdas. Kas keturiem vyram iduodama viena antklodiuk, sudriskusi tokia, kaip sietas skylta. Atsistodamas apsiversti ant kito ono, antklodpalaik nutrauki nuo savo kaimyn, paadini Juos, o jie u tokius darbus atsilygina visokios veisls velniais ir koj nirtusiais smgiais. Ne - veriau onas aminai nugulti negu bandyti kita puse verstis. Gulant, inoma, reikia nusivilkti virutiniai skarmalai. Taiau ir apatins kelns reikia nusiimti. Kadangi markinliai - sudrisk ir trumpuiukai, tai jauties mogus, tarytum btum i rojaus pabgs ir ant duriani droli ir spali atsiguls. Kuo valdiai ukliuvo tos kelns - neinia, bet nusimauti jos btinai reikjo. Po ilg pastang katorgininkliai vis dlto buvo dailiai suguldyti, vienas prie kito priglaustas, prispaustas it marmeladiniai saldainiai dailioje dutje. Nuo ia, po teisybei, naktel ir prasideda tiktai.

Vos katorgininkliai pradjo akis suverti - prasideda patikrinimas ar koks neklauada nebus apatini kelni atgal apsitemps. Tok patikrinim gali vykdyti, tiktai kinkas vietoje apirjs. Katorgininkliai guli vienas prie kito prilip, j protarpy kojos nepastatysi, o kelnikj reikal patikrinti gi btinai reikia. Tai ir engia tikrintojliai per guliniuosius, maai tesirpindami, kur koj pastatys, kur - pagal. Pataiko ant pilvo - gerai ir pilvas, pataiko ant kaktos - kuo gi kakta blogesn u pilv?! Nuaimanuoja iek tiek gulintieji, - pasivelniuoti prie valdi nedrsta! - ir viskas. K randa su kelnm begulint - vietoje su lazdomis apvanoja ir meta alt koridori visai nakiai. Taip pat negerai ieina, kai kas i katorginink sumano nakt savo reikalais pasivaikioti. Jis taip pat turi lipti per galvas, - kitokio kelio nra. Paprastas katorgininkas lazdos neturi. Jis lygus su kitais. Na - ir gauna jisai velni. U pastangas vaikioti svetimais pilvais! Jis gauna tiek smgi kojomis, kad, po teisybei, skriste praskrenda per vis ruim. Ir teisingai: ia - koncentracijos lageris, o ne pajrio promenada, - nr ko naktimis bindzinti! Mueikos, numet pagalius nuoaln, irkina peiuke paskutin laini keptuv, paskutines paspirgintas bulves gromuliuoja, nuolat paragindami gulini alkan mini tylti. Aprimsta keiksmai, niekas nebesivelniuoja, taiau miegas tokioje spstyje ir tokiame altyje, - langai gi imuti, gulim susispaud pusplikiai, - neina. i! Kakas aplink sprand ima judti, raiiotis, paonn gnybtelja, aplink kinkas kopinja. iuptelji ranka tartino sambrzdio vietoje - delne visuomet pasilieka keli gyvulliai, tokie drumzlinai balti, - palmargiai tokie. - I kur t ragan tiek ionai ir imasi! - dsauji mogus, neinodamas, kur pagautsias dti, - negi uva nesukramtysi! Pavartai rankoje, pavartai - ir sviedi patamsje kur nors toliau, kokiam nematomam kaimynui, - negi kii jas atgal po antklode. Taiau ir kaimynas skolingas nepalieka, - taip pat su sauja or graibo. Pasikeiiame, atseit, dovanomis. Kart, kit, trei... Et! Tuias darbas, - io turto ionai neisemiama daugyb, vis nesugraibysi. Stengies tiktai kieiau suksti dantis ir toki pal menkyst daugiau nebekreipti dmesio. Neverta. Juo labiau kad nieko kito ir nra ko pasirinkti. Visomis jgomis stengies kaip nors umigti, - neinia gi, kiek jg pareikalaus rytojus. Keltis reikia penkt valand ryt. Galva - kaip suskilusi puodyn, i kurios irgos sunkiasi. Norisi Rygon pasivainti. Ant viso kno lyg aizdos bt. Mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, akis prakrapts, galv pakls, niurzga: - Ogi tu, viepatie su aliais batviniais! Kurgi a t savo koj bsiu kis? Pirto negaliu itraukti... Na, kojos nykt itraukti tai jis itrauk, tiktai negaljo suprasti, ar jis vykd nusikalstam darb - ar kas kitas tok darb ksinosi. Gerairdio Jono kojos nyktys i nakties buvo atsidrs katorgininko, i eils gulinio prie Jono koj, gerklj, o tasai katorgininkas nakt pasimir ir, matyti, prie mirt svetim nykt sukando. - Ir pasitaikyk tu man taip! - aimanavo mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, - argi a bsiu j savo nykiu udusins?! Ilgai aimanuoti neteko. sakymas: praustis! Brukasi katorgininkai koridoriumi keikdamies ir knapsi, ir knapsdami kits ant kito lipa.

Koridorius buvo lavon prigriozdytas. Numir nakt koks gyvenimu nusivyllis, - negi gulsi toliau, lavon apsikabins? Tokiu atveju numirlio kaimynas pasirpina savo pastangomis numirl koridori itempti, - imetus numirl, bent tai nakiai miegoti laisviau pasidaro. inoma, numirlio kaimynui pasitaikydavo kartais patamsy ir suklysti. koridori kartais buvo imetamas ir koks apalplis arba aikiai tebealsuojs koks palieglis, kuriam netrukus vis tiek bt reikj mirti. Koridoriuje iokius neva numirlius pribaigdavo nakties altis ir besibrukani praustis klumps. Kitas gi numirlis koridoriaus vsiame ore atsigaiveldavo, kartais net atgal miegoti bandydavo grti. iaip ar taip, bet numirli per nakt koridoriuje prisirinkdavo apsiai - penketas, deimt, dvylika... Besibrukantiem prausykl ir i jos buvo ko knapsti ir keiktis! Teisyb pasakius, prauskykl brautis nebuvo ir ko! Prausykloje vandenliu zirz vos keli iaupeliai, lanodami ir visai sustodami, o norinij nusiprausti buvo keli imtai. Gausi nusiprausti ar negausi, tai dar klausimas, o per and ar sprand - tai jau tikrai gausi. Prausykloje erzelis - neaprpiamas. Vien valdia mua u tai, kad jis, bandydamas praustis, nenusivilko varkpalalkio ir nepakabino ant gembs; kit mua u tai, kad jis - ir nusivilko, ir pasikabino... Pasikabino vark, kur kakas nudiov. Buvo varkas - nebr varko! U pavogt vark reikia gi kas nors muti, - kam, po velni, bt valdia, jei u vagyst nieko nemut! Pagal senus paproius reikt muti tasai, kuris pavog, bet surask tu tok ton staugianioj minioj! Vagiui skirtj porcij turi atsiimti tasai, kuriam pavog. Be to, jam tai pamoka, kad pats jisai inot ir kitam pasakyt: lagery skstis niekuo niekam negalima. Pavog tau vark - vok kitam, bet nesisksk. Beiekodamas teisybs, geriausiu atveju gausi per marmuz, bet gali bti ir daug blogiau. Katorgininkas privalo sau vinimi sikalti kakt: lageryje visuomet kaltas yra nuskriaustasis, o ne skriaudjas. Pagaliau ne k peln ir tieji, kuriem pavyko prisiplakti prie aarojanio iaupo. Veid iaip taip susilapinai, bet kuo gi nusiluostysi? Rankluosi nra. Rankluostis - neleistinas, rankluostis - draudiamas daiktas. Ne maiau draudiamos ir nosins, savsias tau atm, o lagerini neduoda. luostykis, kad nori, kelnmis, ar klumpmis, jei j pernakt dar kas nenudiov. Su lapiu veidu igrs tave lauk - plynu ledeliu apaugsi. Ne, - nra kvaili kit kart bandyti praustis! Ir vis dlto toki kvaili nuolat atsirasdavo...

--------------------------------------------------------------------------------

XII. NUMIRLIKA DALIA Ei js tenai! Profesoriai, advokatai, kunigai, prokurorai! - aukia mus bloko ratvedys, padks tirolietis Toni Fabro, kad net jam seils per andus bliaukia, - ei js, uns uodegos, inteligentija, stokite ia, patvory, deinj! Stojame mes jam ia, patvory, deinj. Dar iek tiek pasibjaurojs, lieuviu ir visom keturiom pamataravs, sako jis mum: - Ei js, kiauliasnukiai, mar numirli net. I bloko, i koridoriaus ligonin. Prie ligonins paguldyt. irkit man, kad nepamestumt. I snuki jums ko padarysiu! K gi, einame t numirli irti. Brrrr... Vis dlto! Kaipgi ia dabar. Poetas, lyrikas ir lavonus tampyk! - Na, na, maitos vaikai, nesivaipykite! Greiiau, drisk ivaos! - putoja padks tirolietis Toni Fabro, - nr ia ko! Po mnesio ir js bsite tokie pat! - Gal ir ties sako tasai padks tirolietis Toni Fabro, perknas j ino, - atsidsti patylomis ir imi graibyti numirlio koj. - Kaipgi ia dabar neti, - neimanai, - toks baisus tasai numirlis, pamlynavs, pajuods... Ir balti gyvulliai, matyti, nesuspj laiku pas kitus pabgti, skuta kruta drabui paviriuje maais breliais, nelyginant avyts, pikto uns igsdintos. Pagaliau, vzdu per onus paraginti, kimbame tuos numirlius, nelyginant tarakonai koelien. Kaip kam pasitaik. Vieni geriau sitais. vien kibo keturiese: po vyr kojas ir rankas - ir numirlis plaukte plaukia, ems upakaliu beveik nesiekdamas. Kartais per kok klanel ir paliauia trupuiuk - tokia jau numirlika dalia, - ar jam ne vis tiek? iandie j dar keturiese tempia, rytoj mane gal u vienos kojos nuiunins, - dl toki niekanieki numirliui nra ko sieidinti. Man pasitaik trupuiuk blogiau. Prie vieno numirlio pasilikome mes dviese, a ir mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir. Jonas numirlio pirmagal usivo ant savo gaspadorik pei, a sikinkiau numirlio kojas it agr bulvm atarti - ir einame savo katorgininkikas pareigas. Pakeliui ms numirlis ima ir atsidsta tokiu giliu, gailiu, udususiu atodsiu. - Na, na, - piktinas mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, - ko gi ia dabar dsauji? Kad jau kart mirei, tai ir bk numirs, nebedsauk, susimildamas! Kas tai mat: numirlis - ir dsauja! Mudviem nulingavus dar kokius trisdeimt ingsni, ms numirlis praveria akis ir tokiu gailiu, tyliu balsu praneka: - Man baisiai nepatogu... Smaugia... Draugai, paleiskite mane... veriau a pats nueisiu... irime mudu su Jonu j. Tikrai, numirlis neka. Lpas krutina, iaupsi, akis vartalioja. Idivs toksai kaip giltin, ant kurios griaui mlynmarg oda aptempta. Besiriedami su numirliu, nunem mes j prie ligonins, kuri buvo jau nebetoli. Jos palangje ant sniego buvo suguldyta jau kelios numirli eils. Vieni guljo usimerk, kiti - su praviromis akimis, nuogi, su numeriu, chemiku pietuku ant krtins ir ant pilvo uraytu. Visai kaip ant siuntinio. Ar nebuvo kartais ms valdioje koks nors buvs patininkas, kad numirlius dang taip graiai numeruotus siunia?

Kiti numirliai buvo dar su drabuiais. Kitas - mirksjo ir iopiojo. Kiti - rankas ir kojas krutino, ar tik ne atsikelti ir pabgti posmuodami? Pora numirli sdjo ant sniego ir apdujusiomis akimis, it durnaropi prisid, dairsi aplinkui... Nelabai gera ant irdies alia toki numirli bti, bet nelabai gera ir taip be niekur nieko nuo j atsitraukti... Palik numirlius, nuleid galvas, nukulniavome mudu su biiuliu Jonu savo pareig eiti ir laukti, kada ir mum ateis eil atsigulti prie ligonins ant sniego. Vis dlto kakokios raktys po di braido, itokiu bdu paliekant sdinius ir mirksinius numirlius. Bet k tu mogus padarysi dabar? Rad nuoalesn vietel u barako, pasislpme ir spoksome, k tie ms numirliai toliau darys. Nepataisomi vargeliai! Kitas, gal jaunas dieneles prisimins, motul ar tvikl, pasikelti, atsistoti nebepajgdamas, m ropoti, liauti per kiem. Tyliai, sukands dantis, tarytum jam niekas neskaudt, nedejuodamas, - tarytum nakt koridoriuje jis nebt buvs mindiotas, - tarytum jis dar labai svarbi reikal turt pasauly! Pagal t pavyzd pasijudino i vietos antras, treias... Kad ir numirliai, vis dlto nort dar pagyventi! Apie artimo meil, apie humanikum buvo kadaise daug knyg prirayta... Et, tuia j! Neverta jos skaityti! Mudviem su biiuliu Jonu, bambizu nuo Bir, plaukai lyg elektros srovn pateko. - Gi tu, viepatie su aliais batviniais, - nuts jisai nustebs. Padoriau nusikeikti ir jis nebegaljo. Staiga i ligonins dur ioko velnias. Faktas. Tikras velnias, nors visikai modernik mog panaus, su balta prijuoste per vis pilv. Pamats liauianius numirlius, pragarikai, kaip vieni velniai temoka, nusikeik. Pagaudamas u koj, veikiai jisai sutamp nepaklusnius numirlius atgal krv. Atitemp, eilsna suguld, batu onkaulius ir pakauius aptvark, numerius ant pilv patikrino. Patenkintas savo darbu, pavelg juos. Tikrai, darbo vaisiai puiks buvo. N vienas numirlis daugiau nebejudjo, nebemirksjo, nebeiopiojo. - O js, maitos iperos, k ia veikiate? - mudu su biiuliu Jonu, bambizu nuo Bir, igirdome lazdos bambsjim per ms nugaras, - norite, kad a jums arnas paleisiau? N nepavelg, kas tok miel patarnavim pasil, mudu su biiuliu Jonu, bambizu nuo Bir, nurkome blok, kur kiti msikiai buvo jau surikiuoti eilsna ir kako lauk. Tiktai 1944 met pavasar numirli reikalu buvo vesta reforma. J blokuose nebereikjo u koj tampyti. Juos tuomet blokuose nurengdavo, ant krtins chemiku pietuku uraydavo numer, paguldydavo ant plaios lentos, - ant tos paios, ant kurios duon pjausto, - udengdavo antklode, ir keturi vyrai, bloko virininko lydimi, lygia eisena nedavo. Jie numirli pasitaikydavo daugiau, juos tuomet nuogus dailiai, vien alia kito, keliais klodais suguldydavo, apdengdavo brezentu ir vedavo darniai ir rimtai it marmelado krovin. Kart gretimame bloke i pat labo ryto triukmingas skandalas. aukia, klykia, tokiais velniais keikias, kad net barako sienos braka. Bloke per nakt mir devyni mons. Bloko ratvedys juos nurengdino, ant krtini numerius sura, prausykloje dailiai eilje suguld, praneim apie numirli skaii su atitinkamais numeriais ir bloko virininko parau pristat lagerio valdiai.

Bloko virininkas, matyti, atskalavs pador antausi skaii, usuko prausykl rank nusiplauti. Teliuskuoja rankutmis aplink iaup, "Marsz, marsz, Dbrowski" niniuoja. vilgteri per pet savo numirlius, taip, dl visa ko, kampe it lydekos suguldytus. - Hm... hm... Kas per velnias? - stebis bloko virininkas, - pasiuto?! Skubiai priingsniuoja prie numirli. - Vienas, du, trys... septyni,. atuoni... Na, taip, atuoni! inoma, atuoni... Franciek, Franciek! - siunta bloko virininkas, aukdamas savo ratved, - Franciek, kad tu ivietj prilaktum! aukiamasis Franciekas atskuta uduss. - K tu, maitos vaike, pakiai man popieri pasirayti, kad iandien mir devyni? J tra tik atuoni! Skaiiuot, pare, nemoki? - Kaip tai atuoni? - stebisi Franciekas, - buvo lygiai devyni, kaip sukirpta. Pats skaiiavau. - Paskaiiuok, nieke, kiek tenai guli! - kariuojas bloko virininkas, - u toki unyb a tave vietoj devintojo kaip karvs vak itkiu! Franciekas visikai nusimins. Graibos en, graibos ten - nr devintojo, nors tu k! Koks gi pasiutlis galjo numirl pavogti? Nejaugi pasivogs j kur sti pradjo?! Visa bloko virenyb sujudo sukruto, nelyginant tarakonai nuplikyti. Zuja po vis ruim. Lavono ieko. Ieko po lovas, palovius, po iuinius, graibo visur, kur tik ugriebti gali... Ieko ir keikias, keikias ir ieko. Tuo tarpu i iviets ilenda kakoksai neaikus patamsio gaivalas, kadaise buvs panaus mog. Gal jis kadaise ir tikrai buvo mogus, kas j ino. Dabar jis buvo iklyps toksai, kreivas, susilenks, su isikiusiais onkauliais, su atlpusiu andikauliu, nuogas, su numeriu ant krtins nuteptu... ne, dabar jisai su mogumi maa k bendra beturjo. Bloko virininkas, j pamats, net susiriet koridoriuje it buldogas, besiruodamas andarui kinkas kibti. - O tu, pakaruoklio vdare, kur tu valkiojies dabar? A? Kur tu valkiojies, unsnuki? Kur tavo vieta? - Panie blokowy, - atseit, ponas bloko virininke, - nuaimanavo mkla, kadaise buvusi panai mogyst, - man taip pilvas skauda, brzuch boli, taip skauda - taip skauda, kad a nebegaljau itverti... nujau... atsipraau... panie blokowy... - Ak tu, kiauliaunie, tu man dar kalbti drsi? Kur tavo vieta? Mar savo viet! Na, greiiau! - Labai atsipraau, panie blokowy, - stena susirietusi mkla, kadaise buvusi panai mogyst, - stena ir sverdukuliuoja savo viet. Ir nusverdukuliavo. Atsigul nuogas ant cemento alia kit atuoni nuog numirli. luotra pasitrauk pagalv. Atsigul ir numir. O kas jam kita beliko daryti? Koncentracijos lagery visi taip daro: kam jau paskirta mirti, tas ir mirta. Mat jus velniai! I viso numirliai lagery buvo gana drausminga publika. Kitas numirlis buvo prisisiuvs, bene bgti besiruodamas, svetim, ne savo, sveiko katorgininko numer. Arba bloko ratvediui nuo ilaktos politros baisiai galva skauda. Taip skauda, kad jis n numirlio numerio kaip reikiant negali paskaityti. Parao kit numer, kartais gyvo mogaus. Numirlio numeris lieka knygose neibrauktas, - ibraukiamas sveiko gyvo mogaus numeris.

Va, itoksai per nesusipratim pateks numirli skaii pilietis lagery paprastai labai greitai mirdavo. Visokiomis ligomis mirdavo. Arba jam plyta kokia virugalv pataikydavo, arba jis taip nugridavo kur nors, kad kaulai sutrupdavo, arba paprasiausia tvarka pasikardavo... Na, inoma, jei jis pats nesusiprasdavo tinkamu laiku numirti, atsirasdavo, kad jam paddavo atlikti jo prievol. itokiam numirliui savanoriui mirus, knygose ibraukdavo ano, pirmojo numirlio, numer, - tojo, dl kurio ir is galvel paguld. Dabar: abu mir, abiej numeriai knygose ibraukti, - knygos varios liko... Valdios akimis irint, itoks per klaid numirli skaii pateks pilietis btinai turjo mirti. Jis galjo pridaryti, gyvas paliks, daug nemalonum. Centrinei lageri staigai Berlyne jau praneta, kad jis mir. Reikt dabar rayti, kad vyko klaida, - Berlynas gali pamanyti, kad lagerio administracija nesugeba reikal tvarkyti, - kam to reikia, kam tai malonu?! Antra vertus, toksai vaikiojantis numirlis lageriui i viso labai nepageidaujamas elementas. Pavyzdiui, inodamas, kad knygose jis yra ibrauktas kaip numirlis, jis ima ir pasprunka i lagerio. Tuomet niekas nebegals susekti, kas pabgo. Visi inos: vieno trksta. Ko trksta - niekas neinos. Visi gyvieji yra, o trksta kakokio numirlio! Kaipgi suinosi, kurio numirlio pritrko? Kitas, besiruois bgti, tyia rpindavosi, kad jo numeris bt raytas numirli skaii. Kitas savo numer prisidavo prie numirlio kelni, o numirlio numer - prie savj. Pavyko jam por savaii ilikti nenumirusiam net su kit pagalba, jis yra jau beveik laisvas pilietis; knygose jis jau ibrauktas - ir politiniame skyriuje, ir darbo biure, ir administracijos valdyboje. Visi j jau umiro, - lauk tiktai patogios progos ir dumk numirlio priedangoje i lagerio! - Ne, - gyvieji numirliai valdios akyse negaljo bti mgiama publika! Visiems bdavo daug patogiau, kai jie i tikrj numirdavo. Jie - ir mirdavo. Jiem buvo vis tiek, kokia liga, bet tik mirt. Vis dlto nuo 1944 met vasaros vidurio ir jie liovsi bemir. Nebemirta - ir galas: k tu jiem? Valdios mons pyksta, keikias, knygas brauko, Berlynan atitaisymus siunia, o gyviesiem numirliam plytgaliai ant galvos nebekrinta, onkauliai nebelta, pasikorimui pagalbinink jie nebegauna... I viso 1944 met vasar lageryje daug kas pasikeit, bet kas galjo tiktis jos sulauksis, pateks lager 1943 met paioje pradioje?

--------------------------------------------------------------------------------

XIII. DELI APRAYMAS Susidorojus su numirliais, mus t pai dien, i pat ryto nuvar kit ligonins gal surainti. Surainjo medicinikai. Vardas, pavard. eimyniki reikalliai. Kur ir kam duoti ini, kai tu lageryje nusibaigsi. Oficialiai is klausimas kiek kitaip skamba: kam tu nori rayti laikus. Ligoninei rpi, kam naujokas laikus rays! Neoficialiai suraintojai staiai pasako, kam tas klausimas reikalingas, kad aikiai inotum. Atjus lager naujok jie i karto labai realistikai nuteikia. Reikjo dar pasakyti, ar nesi koks girtuokllis, - geri kok liorlak ar baltak? Ir su aluiu kokie tavo santykiai? Pypkel ar gerokai patrauki ar nesi kartais i girtuokli ir pypkinink giminls kils? Ar nesi kartais kokia nors cholera sirgs? Ar bobut tavo visikai normali buvo ir dl koki negalavim j pasibaig? Ir kokios tautos tu pats esi, ir kokia valstyb buvo tavo, kol dar mogumi vadinaisi? Klausimai - labai rimti, mediciniki vis. Pagaliau: - Kokie tavo dantys? iaip ibyrj ar idauyti kur prie tinkamos progos? O svarbiausia - ar turi auksini dant? Jei turi, - kiek j, kokios jie ries? Kiti ilgalieuviai tikino, kad i anketa tiktai auksini dant reikalu ir raoma buvo. Dl vis kit dalyk ligonins anketa niekur niekuomet nebuvo naudojama. O dantys - visai kas kita. Katorgininkai - privati SS organizacijos nuosavyb. Auksiniai dantys - pati svarbiausia katorgininko dalis, betarpikai einanti SS aukso fond. Kai tavo dantys kart jau traukti knyg, privalai juos stropiai saugoti. Ant duonos plutos neikeisti. Priirti, kad j kas nenudiaut. U praudyt auksin dant atsakysi taip, kaip atsakytum, i SS ido aukso gaball pavogs. Dantys tiktai laikinai deponuoti tavo gerklje. Nusprogs turi siningai grinti idui vis lob. Numirlio medicinikas apirjimas ir isisemia dant patikrinimu. Auks numirliui i gerkls iplia, rao knygas ir atiduoda idui, inoma, jei pakeliui jo kas nors nenukniaukia. I viso, vaiuojant lager, patartina dantis namie palikti. Vis pirma nra kas su jais lagery veikti. O antra - baisiai jau neatsargus reikalas su jais lepinti po lager. Nuolat budk, kad tau j kas neikult. Ir and nuskels, ir auks nuags, ir tu dar prie valdi tursi atsakyti u aukso pasisavinim. Lageryje kur kas smagiau be dant! Po medicinikojo naujok apraymo tuojau buvome pristatyti prie darbo - piet sriubos ineiojimo. Sriuba reikia paimti i virtuvs. Pirm kart pateks virtuv, neinai, nei kur eiti, nei kur ir kaip atsistoti, nei kuri sriuba paimti. Kas ir kaip daryti - niekas tau nepaaikins. Virtuvs veikjai, visi nusipenj it laininiai kuiliai, atjusius sriubos paimti naujokus iri kaip mirtinus asmeninius prieus. Bjauroja juos, it degutu tepa. Ne tik bjauroja, luotkoiais ir samiais virugalvius patao, kaustytais batais judesius pagreitina. Tarytum naujokai nusigandliai bt suruo virtuvs upuolim ir ksintsi verdanius katilus i akn iplti. I virtuvs ileki it i galvaudi stovyklos, visas apkvais. Dviese neame sriubos bos. Gelein tok. Atrodo ne per didelis, tiktai 50 litr talpos. Bet kad baisiai nepatogu paimti. Gelein plona rankena baisiai rie veria. Lauia staiai. Degina. Vis rank i peties traukia. Iklerusios klumps nesilaiko ant koj. Reikia nuolat knapsti. Knapsdamas susieidi kojas. Su sukruvintom kojom knapsi dar

daniau. Nuo knapsjimo kartas skystimas ant plik rank ir koj takos... Baisiai sunku ta prakeikta sriuba neti! Lydi mus toksai nusipenjs banditas i bloko virenybs, kalinys, inoma. Rusas Mitiucha. Lydi ir kolioja. Nune viet, pastatme bos. Peniuklis Mitiucha tuojau abiem kumiais man per galv. - U k? Kodl? Kas negerai padaryta? - klausiu a jo nustebs. Vietoj atsako gaunu dar kelet antausi. Lagery klausti negalima. Lagery turi bti psichologas ir pranaas. Turi inoti, kada kas kokiam banditui galv auna. Turi pats numanyti, kas ant seils ujo tave lydiniam mueikai. Gausi muti, kol suprasi savaime, ko jisai nori. Po keliolikos antausi ir a supratau. To peniuklio Mitiuchos imanymu bos turjau paneti dar tris ingsnius toliau. Tiktai tris ingsnius! Popiet - naujas ms galveli apraymas. kart - pats svarbiausias, pats rimiausias. Surainja staiga, vadinama Arbeitseinsatz - darbus paskirstymo staiga. Vardas, pavard, bobuts mirimo metai. Svarbiausia gi: kok darb moki dirbti? ia - ypatingai svarbus klausimas, lemtingas kartorgininko buiiai, sprendis: gyventi jam ar mirti. Kurpiai, siuvjai, staliai, dailids, kalviai, altkalviai, monteriai, elektrikai, stikliai, mechanikai, tinkuotojai, barzdaskuiai ir kitokie amatininkai profesionalai gauna darb daniausiai pagal savo specialyb, beveik visuomet pastogj. I pat pradios jie atsiduria privilegijuotoj padty. Jie gali pradti iaip taip verstis, kol pripras lagery. O apsiprat gauna paalini darb ir pajam, darosi lagerio aristokratai. Ms tarpe atsirado du ar trys buhalteriai, - jie veikiai buvo pareikalauti lengv darb pastogje. Atsirado vienas ekonomistas, kain kalkuliatorius, - ir tam neblogai ijo: gana greitai gavo viet ratinje, kurioje vertsi anekdot pasakojimu. Gydytojas, vidaus lig profesorius, - tiktai po penki savaii buvo pareikalautas ligonin kalini gydyti. O visi kiti inteligentai, - teisininkai, kunigai, profesoriai, literatai, gamtos mokslininkai, gimnazij direktoriai, ininieriai, ekonomistai, - ko jie visi gali bti verti koncentracijos lagerio poiriu? Mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, pasisak moks ger al daryti. Samagonas jam taip pat neblogai ieins... Nusijuok valdios atstovai, igird toki specialyb, bendr lap nieko nera, bet vis dlto j paymjo - atskiroje privaioje knygutje. Ilgainiui mano biiulio gabumai buvo valdios vyr plaiai panaudoti - ir tai ijo jam sveikat. - O tu k moki dirbti? - klausia mans darbo skirstytojas. - Nelabai k, - atsakau virdulikai isitemps, - mainle rayti sugebiau... Daugiau dvideimties met raau... Eilraius, dramas rayti moku... Galiau dstyti dramaturgij Gal ir Stanislavskio sistema ieit... Apie reisr t nuvokiu. Vaidybos studij, teatr organizuoti taip pat esu ne kart bands... - Scheisse, - sako man darb skirstytojas, - tai ne darbas. Padoraus darbo, vadinas, nieko nemoki? - Galiau laikratyje lager aprayti... - bandau nusigands gelbtis, padoresns specialybs beiekodamas. - K? Laikratyje lager aprayti? - suuko pasipiktins darb skirstytojas, - a tau parodysiu laikrat! uva itas! Rayk: itas: kiauliauva, Sauhund, - atseit, a, - nieko nemoka, - be jokios profesijos, - padiktavo darb skirstytojas savo ratininkui.

Beveik visas ms inteligentijos brys pasirod nieko nemoks, tetinks tiktai sunkiausiam, jokio mokslo nereikalingam darbui. Sunkiausiam darbui - ir krematoriumo kaminui. Per t por lageryje praleist dien jau buvo galima daug kas pamatyti, daug ko imokti...

-------------------------------------------------------------------------------XIV. KLIPAT KLIPATOS I ryto katorgininkai, po patikrinimo, rikiuojasi briais ir traukia darb. Ijim priiri pats lagerio virininkas su savo padjjais. Pro juos praeinant, reikia nusiimti kepur, rankos prie laun priglausti, kad nesimataruot, ir isitempti, lyg tau u nugaros bt staia lenta pririta. Pirmieji eina vairi amatinink breliai. Jie dirba pastogje savo specialybs darb, jie moka gauti geresn maist, jie turi ioki toki paalini pajam. Jie, nors ir nuskar, nors ir purvini, bet vis dlto mons kaip mons. Paskutin isijudina vadinama Waldkolonne - miko darb komanda - mediam kirsti, rstam tampyti; kelmam rauti, emm neioti, taip ir toliau. Darbas sunkus, altyje ir lietuje. Maistas pats prasiausias. Joki paalini pajam. Didiul Waldkolonne suskirstyta imtinmis. Kiekvienos imtins prieakyje eina kapas ir puskapis (capo ar Hilfscapo - darb priirtojas ar jo pagalbininkas). Kapai - vals, apsukrs, mitrs vyrukai su raudonais raikiais ant rankovi - nerias i kailio, savo vergus bestramuydami, kad jie ikilmingiau pro valdi praygiuot. Vienus - aplos, apries, kitus - kojomis paspragins, treius - antausiais apdalys, kitus vl - pagaliu patvatys... Visa tai dedasi valdios akyse, visa tai rodo kap rpestingum ir gerus norus, bet visa tai duoda nelabai koki vaisi. Sunku eils ilyginti. Sunku ingsniai suvienodinti. Labai vairi publika. Yra ia ir tvirt vyr, matyti, dar neseniai lager pakliuvusi, kurie eina tvirtu ingsniu, ididiai galvas auktyn ikl. Bet didioji dauguma - vargani elgetos. Nuo bado its ar jau papurt veidai, sutinusios kojos. Kitas dar su klumpm, kitas - ir visai be nieko, - kovo pabaigoj! Susikprin, susilenk... Ne vienas i j i darbo aikiai nebegr... Tikrai, vakare, kai i kolona grta i darbo, parsinea ji po kelet numirli - tris, penkis, atuonis, deimt... Rytmet,visom kolonom ijus darb, lagerio kieme "i kakur" ilenda mkl minia. Keista ji tokia! Neina, bet slenka. Pamau pamali, be jokio garso, nelyginant praskriejanio debesio eliai. Slenka... kadaise, gal ne taip seniai, buv mons. Turj pastog, namus, tvus, seseris, brolius, gal mon, gal vaikus. Turj Tvyn, turj gyvenim - vali, laisv, trokimus! Slenka jie susikib kits kit, vienas antr palaikydami, vienas antru atsiremdami. Niekas j neberagina, niekas j nebemua. Jiem viskas pasauly jau: vis tiek pat.

J klumps jau nebelepsi. Jie jau nebeturi jgos kojai nuo ems pakelti. Jie kojas velka eme taip ltai, kad net iuoimas maai tesigirdi. Vieni ant krtins nuknarin galv, kartais dar vilgiodami em, kartais - visai niekur neirdami. Kiti apsiblaususiomis kanotomis akimis dairosi aplinkui, nieko nematydami, nieko nesuprasdami, nieko nebenordami. Kiti vl atsilo ant savo draug, umerk akis lyg grabe - ir vos vos velka savo tokias sunkias kojas. Veidai, veidai! Vienas u kit baisesnis, vienas u kit skaudesnis. tuos veidus nebt taip skaudu irti, jeigu kojos nejudt, jeigu jie bt numirliai! Numirlis - ko gi i jo benorti? Jam visa vis tiek pat. Bet kai toks veidas dar eina darb! Kok moralin, kok istorin pateisinim bt galima sugalvoti tiesiem, kurie kitus tokia lengva irdimi siunia koncentracijos lagerius? Jokios politins, jokios religins, jokios pasaulirins idjos j niekuomet nepateisins! Jie savo mogikj menkyst galt atpirkti tiktai tuomet, jei patys savo dienas baigt tose paiose slygose, kurias kitus tremia, besivadovaudami pamilikomis idjinmis fikcijomis! Kitaip ami prakeikimas slgs ne tik j atmint, slgs ir j palikuoni palikuonis! Slenka, slenka... Visoki taut, visoki profesij mons. lager prie mnes, prie du ar tris atvyko gi jie visi sveiki! Naujokui ariau prie j ir prieiti sunku, - pvani lavon tvaikas. Rankos - aizdotos, kojos - aizdotos. Po aizdas painiojasi vairs parazitai, kuriuos tie buv mons nebekreipia jokio dmesio. Slenka, slenka... Taip pamau! Kartais vienas, kartais kitas isiskiria i minios. Pasverdukuliuoja, lyg galvodamas ir negaldamas nusprsti, kas jam dabar daryti. engia ingsn al. Kit. Palinksta ant keli. Atsiremia rankomis em. Paropoja kelet ingsni. Apsidairo pamilio akimis. Priglsta krtine, veidu prie ems. Lyg sustingsta valandlei. iurpulys j nukreia. Pakelia galv. Baisiai, baisiai isiilgusios jo akys. N odio nepratars. Nesudejuos. Lpos net nesujuds. liauia tyldamas kur nuoaliau. patvor. barako pasien. Priliauia. Atsigula. Umerkia akis. Dabar jam: absoliuiai visa vis tiek pat. Kitas gi ir i minios n kiek nesiskiria. Krinta emn ir guli. Jo kaimynai neturi jg, nestengia j pakelti. Slenkantieji i paskos ukliva u jo. Knapsi. Vieni dar sugeba iaip taip perkelti per j koj, kiti - ir to nepajgia. Knapsi ir griva virum. Slenka, slenka... Kokia daugyb j! imtas, kitas, treias. Tai - lagerio klipat komanda. Ji - taip pat darbo komanda! "Eina" "darbo dirbti", "darbo" - atitinkamo jos pajgum. Tai - labai pastovi komanda. Nemajanti, nenykstanti. Tai kas, kad daugelis i tos komandos nari perdien imirta - barakuose, pakelj, "darbo" metu!.. Vakare gr i darbo miko komanda. Ji duos rytdienai klipat ne maesn skaii, negu perdien j imir, - klipat komanda skaiiaus atvilgiu nenukents. Miko komanda vietoj atiduotj klipat komandai gaus nauj bendradarbi, kurie po mnesio kito savo rtu pereis klipatas. Taip ir sukasi gyvenimas ratu. Kasdien lager atvaromi nauji mons, bet lagerio gyventoj skaiius daugja labai pamau. Mirta mons karo laukuose baisiose kaniose. Bet tenai - visi lygs. Ten - sueistam pagalba teikiama. Ten sueist net prieas pagerbia. Ten - turi ginkl. Gali gintis. Ten tavo mirtis ir kanios iokios tokios prasms turi: dl kurios nors idjos kariaujama, dl tvyns, dl laisvs...

O ia - niekur nieko! Jokios prasms! Niekas tau jokios pagalbos neteiks. Niekas tavs neatjaus, nepaguos, mirties paslapt pakeleivingos meils odiu nepalyds. Ar ne geriau bti pasmerktam mirti ir pakartam, negu itokiu bdu - i bado pvaniose aizdose sukniubti?! Seniau, bent kituose kratuose, kariamajam bent paskutin nor patenkindavo duodavo pavalgyti, dm nuryti, laik parayti, koki mauk imesti... O ia - paspiria koja - ir viskas. Baiss buvo kiti naikinimo lageriai, kur, bdavo, atvea kalin ir tuojau nuudo. Bet tas pats udymas faktinai vyko ir Diev miko padangj. Skirtumas buvo tiktai tasai, kad ia mog nukankindavo, iulpte iiulpdavo jo sveikat, jo jgas, versdavo j mirti i bado... Kuri lageri ris geriau atitinka ms amiaus kultros laimjimus, dieva nelengva bt nusprsti. Pagaliau,individualaus skonio reikalas... Slenka, slenka klipat komanda, slenka... Kiekvienam katorgininkui tai tikinamas memento mori. Visi vienodai nori gyventi. Ir visi vienodai ino: u mnesio, u kito - vis tiek atsidursi klipat komandoj. Naujokas, pirm kart savo gyvenime ivyds klipat komand, lyg proto nustoja. Ne mirties jam baisu, - baisu ito iniekinto mogaus vaizdo. Ir ne tik mogaus, - baisu ito iniekinto, subjauroto, sudergto mirties vaizdo! Naujokas pats nepajunta, kaip jis ima visas virpti, o jo pabalusios lpos, keistai trkiodamos, tyliai kartoja: - O viepatie, viepatie!

-------------------------------------------------------------------------------XV. "DIE ARBEITMACHT DAS LEBEN SSS" Pirmasai ms sekmadienis lagery. Faktinai - pirma ms oficiali darbo diena. sekmadien lageris, apskritai imant, nedirbo, - lageris tuomet dirbo ne kiekvien sekmadien. Kai kurios komandos vis dlto turjo eiti darb. - Advokatai, profesoriai, kunigai, finansistai, raytojai ir visas kitas lietuvikas mlas, - pasigardiuodamas kalojo ms bloko ratvedys, padks tirolietis Toni Fabro, - mar rikiuot! Greiiau, greiiau, js, apsidrbusio kuilio sns! Darban, be ms, dar buvo irikiuota kelios komandos lenk, politini kalini, dar tebetardom dl priklausymo slaptom politinm organizacijom. Kapo, atseit, darbo priirtojo, pareigom prie ms buvo pristatytas vokietukas Zauteris [Sauter]. Jis tiktai dviem savaitm anksiau u mus lageryje atsirado, bet buvo didelis savo srities specialistas, todl tad lageryje taip greitai toki didel karjer padar iki kapo padties prisiplak. Tasai Zauteris, kaip rod jo dokumentai, Vokietijoje jau buvo septyniolika kart teistas ir baustas u vaik kankinim. U tokius darbus buvo jis ir lager udarytas, o lagerio vyresnyb padar j ms virininku darbo metui. Pristat mus prie vagonei, lageryje liorkomis vadinam, smliui veioti. Viename pratiest bgi gale reikia kalnelis nukasti, kitame - klumpabalos duob uversti. Tarp abiej gal atstumo buvo apie pusantro kilometro. Prie vienos vagonets buvo pristatyti ei septyni mons. Bgiai nutiesti per sml. Pakeliui - keturi bgi pasisukimai, kur

reikia vagonet apsukti. Prie vidurinio pasisukimo stovi pats Zauteris su linksma ypsena veideliuose, prie kit pasisukim ir bgi galuose susitalpino Zauterio pagalbininkai, atseit, puskapiai. Mum reikia prisipilti vagonet smlio, nuveti kit gal, iversti duob, ilyginti - ir vl vaiuoti atgal prisipilti... Kovo pabaiga. I nakties graiai paal. Saul vieia ildo, tarytum glostyte spindulliais glosto. Su vagonetmis pasibarkinti i vieno galo kit nebt jau tokia didel bda, kodl ne - vagonets galima pastumdyti. Bet bta ia vis dlto labai didels bdos. Stumiant vagonet, reikia bgti risia ir zovada. Su tuia vagonete ir su pilna. Klumps - klimpsta palaidame smly, ant koj nesilaiko. Keletas zovados uoli - ir kojos jau kruvinos, - nuo t prakeikt klumpi! Kol vagonet smlio prisipili - puskapis tau lazda onus tvatija ir dsto, kad nereikia tinginiauti. Prie kiekvieno bgi pasisukimo, kol vagonet pasuksi, - vl lazda tavo onus raio. Pro tok velnio puskap taip nortsi juo greiiau pravaiuoti, bet ta bestija liorka kaip tyia ima ir nuoksta nuo bgi! Ukelk tu j dabar atgal, kad geras! Tui - dar iaip taip uklibinsi, bet su pilna - visai prasti juokai. Bekeliant vagonet, paal nuolat atsiranda pats Zauteris. Jo rankose - storas vzdas. Jis ima siningai tau nugar velti. Smogia lazda ir lieuviu vis pritaria kaip gramofonas: - Die Arbeit macht das Leben sss! Die Arbeit macht... - darbas daro gyvenim sald! Zauterio stovimojoj vietoj pasisukimas toks staigus ir kreivas, atkalnje tokioje, kad tenai liorka visuomet nuoka nuo bgi. Zauteris ypsos. Zauteris patenkintas. Zauteris darbuojas su vzdu ir, meilingai ypsodamasis, kartoja: - Die Arbeit macht das Leben sss! Po tokios darbo dienos grs barak su kruvinomis, sutinusiomis kojomis, su sudauytais peiais, nugara, onais, launimis, su pervarginta irdimi, su svaigstania galva, alkanas sisprauds silki pavyzdiu utlyn, veikiai mogus imi suprasti, i kur ir kaip atsiranda lagery nesialoma klipat komanda... Mes, kaip mons be lagerins darbo specialybs, apie por savaii neturjome pastovaus darbo. Kasdien mus tamp po vairiausias darbo komandas, panaudodami vairiausiem darbam. Visur buvome naujokai. Pas kiekvien kap - savo tvarka, savo bdas, savi muimo metodai. Nieko neinojome, nieko nepainojome. Neinojome, nei kaip reikia lagerinis darbas dirbti, nei kaip ilstis. Kasdien, kas valand mum buvo pirtis ir pirtis, kartais - sausa, kartais - kruvina. Senieji katorgininkai puikini inojo, kad lageryje darbo vaisiai visikai nesvarbu, svarbu tiktai, kad vis laik judtum, vargtum, kankintumeis, - kad greiiau kinkas nukratytum. Svarbu, kad judtum, ypa kai virininkai mato. Senieji katorgininkai vis laik juda kruta, bet darbo vaisiai - niekaniekis vienas. Ir vis dlto j darbas - visikai geras - jie gi juda kruta! Mes tos iminties neinojome. Atrod: duotas darbas - reikia jis padirbti. Atrod: padirbsi - valdia vertins, leis atsikvpti. Ir plui, bdavo, dirbi. Vis gyvenim prats dirbti siningai, kaipgi ia dabar vienu metu apsimetlis pasidarysi! Dirbi siningai. Per valand padarai daugiau, negu senas katorgininkas padaro per dien. Nuo darbo uduss, stabteli kiek atsikvpti, - tutuojau tavo galv lekia koliojimas, prakeikimas, lazda ar plytgalis. Atseit:

- Tu, tinginy, mlinas, lietuvikas inteligente, nususs driskiau - Verkommener Lump - nusidvjs maita, - taip ir toliau, taip ir toliau. Juo siningiau dirbi - juo didesniu darbo kiekiu tave apkrauna, juo daugiau i tavs reikalauja, juo daugiau mua. Senieji katorgininkai, tursuodami paal, iri tave i padilb, krizena dantimis ir savo darbo dal tau vis pakia ir pakia: - e, pavinks rupe, dirbk, kad toks mandras! Pabandyk nepaimti i jo darbo! Jis ikeiks tave ne blogiau u kap, idergs, o tai ir kastuvu tave usimos. I kur gali inoti, kas jisai toks, tasai senas katorgininkas? O k, jei ir jis turi teis muti? Lageryje visi turi teis muti, ypa naujok, - visi, kas tik netingi. Senieji katorgininkai kia savo darbo dal, koliojas, keikias, o j akys klastingai blizga, lyg sakyte sakydamos: "O! Kokie kvailiai js, kvailiai!" Kitas koks senas katorgininkas, irk, ima ir nebesuvaldo savo paiepiamos ypsenos. Prieina prie tavs, patapnoja per pet, biiulikai praneka: - Nebk gi toks padks asilas, nesitampyk it skerdiamas! itaip besitampydamas, tu ir savaits neilaikysi. Nekreipk dmesio, kad keikia. ia visi keikia. ia btinai reikia keiktis, kitaip - negyvensi. Keiktis svarbiau u duon. Bet tai nieko nereikia. irk, kaip a dirbu: judu krutu - ir viskas. Ir iandien mans dar niekas nekeik... Ir, tikrai, jo niekas nekeikia. Jis juda kruta, bet padirbti - nieko nepadirba. K jis per dien per dvylika valand nuknibinja, galima per valand, per pusvaland padaryti. Tai labai didelis mokslas: imokti judti - ir kad nieko nepadarytum, netemptum jg, savs nevargintum - ir muti negautum! Kai t imint suvoki, jau gali lageryje iaip taip verstis, bet kol j suvoksi - onkauliai bus gerokai nutayti ar inkstai i savo vietos itarabanyti. Sunkiai, labai sunkiai vyko man itas mokslas! Miojo mus po vairius darbus. Pavyzdiui, tolio ritinius neioti. Vis gyvenim dirbusiam fizin darb, mokaniam lagerikai judti krutti, is darbas gal ir visai nesunkus. Bet mogui, tris deimtis met pratnojusiam prie raomojo stalo, prie mokslo knyg, prie literatros darbo, mogui alkanam, nemigusiam, mueik ir utli nukankintam, is darbas sunkiai pakeliamas. iaip taip t ritin usiverti ant nugaros, bet po keliolikos ingsni jau grini su visa nata. Atsikelk dabar, kad geras, su ja! Atsikelk, kai tave unikai rieja, batais bgnija, pagaliu tvatija! Atsikelk, kad po keliolikos ingsni vl gritum! Ir taip - per vis kiaur dienel, per dvylika valand. Ne k geriau seksi ir plyt fabrike - mol kasant ir minkant, plytas neiojant ir kraunant, arba mike rstus tsant, pjaustant, veimuosna keliant, arba prie statybos akmenis skaldant ir "tak" veiojant, plytas, vyr, cement, vanden tempiant. Balandio mnesio pirmomis dienomis bloko ratvedys, igonikos veisls padks tirolietis Toni Fabro lieuviu it uva uodega po kiem grajina: - Profesoriai, kunigai, teisininkai, raytojai! Rikiuokits patvory kairj - vaiuosite Gdansk! I jros vjas dkte dksta. vilpia, rkia, staugia. akis veria lapi snieg, suledjusius lietaus laus ir velniai ino dar kok joval. Vaiuoti reikia atvirame sunkveimy, be jokio apsiausto, su sudriskusiu, be pamualo, vasariniu varkpalaikiu, su lopsaniom it un dalytosiom ir nepasidalytom kelnm.

Vaiuoti reikia iki Gdansko keturios deimtys penki kilometrai ir u Gdansko dar dvideimt ar daugiau, persikeliant keltu per abidvi didiules Vyslos akas. Kelions tikslas - pasiimti i tenai plyt. Prisikrauti sunkveimius ir grti atgal. Vis dien nevalgius, net be lagerik piet. Vaiuotojai - lapi iki paskutinio silelio, vjo iki kaul perpuiami, pamlynav, sustir, susting. Vieni dar bando dantimis kalenti, tik nieko gera jiem i t pastang nebeieina - dantis dant nebepataiko. Kiti gi jau iaip sau usimerk, prasiioj, ant plik plyt barka it pzdrai kokie. Atrodo jie taip, kad jau dabar bt galima drsiai jiem pietuku ant pilvo numeris rayti. Taip, didi ties skelb talentingasai galvaudys Zauteris: - Die Arbeit macht das Leben sss!

-------------------------------------------------------------------------------XVI. WACEK KOZLOWSKI Madaug po dviej savaii mes buvome inteligentus jau visikai nebepanas. A su savo giu 1,90 m nuo 96 kilogram svorio nuvaiavau iki 67 kilogram. Kiti i ms vaikiojo jau su praskeltomis galvomis, sutinusiomis blauzdomis, aizdotomis launimis, nuo muim pamlynavusia nugara, nuolat spingsiniomis nuo antausi ausimis, suraiytais veidais. Kojos vis buvo aizdotos, kruvinos. Retas kuris vaikiojo be pakeltos temperatros. Buvome jau sigyven katorgininkai, utli nugrauti ir imok keiktis ne blogiau u senj gvardij. Tuomet pradjo mus skirstyti pastovias darbo komandas, - nuolatin darb. Dviem i ms jau pirmomis dienomis laim ypteljo - pateko buhalteriais ir skaiiuotojais staig ratines, kitu du - po deimties dien, - jie buvo igelbti jau. Ir tai dar ne visai. Vien i j po mnesio, baigiant gyti i dmtosios iltins, ligoninje umu su taburete. Visi kiti liko juodadarbiai. Kas pateko plyt fabrik, kas - akmen skaldyti, kas - prie tiesiamo plento su "taka" emi veioti, kas - griovi kasti, kas - prie statybos vyro ir plyt neioti. iuose ir panaiuose darbuose buvo visi lygs - ir profesoriai, ir raytojai, ir kunigai, ir gydytojai, ir teisininkai... Tuo pat metu mus gana ikilmingai i II bloko perkl gyventi etj, kurio virininkas buvo Vacekas Kozlovskis [Wacek Kozlowski], lagerio garsenyb ir paiba, o ratvedys - Karaliauiaus pirklys juvelyras Hansas Zengeris [Hans Saenger], susipyks su gestapininku dl kakokio iedo ir u tai atsidrs lageryje ir gavs net ali trikamp profesionalo kriminalisto enkl, pavadintas Berufsverbrecher. etajame bloke mum, kaip sisenjusiem katorgininkam, dav vietos jau miegamajame ruime, kuris buvo sausakimai prikimtas lov. Kiekviena lova, 80 centimetr ploio, turjo tris auktus. Kiekviename aukte guljo po du mones. Kartais tenai turdavo sutilpt trys, keturi, net penki. Daniausiai gi guldavo po du.

Kiekvienoje lovoje buvo iuinys ir maas iuinlis, droli prikimtas, pagalviui. Buvo tenai dar nepastovus, besikaitaliojantis. niekuomet neaprtas blus ir utli kiekis, kaip atrod, nuolat augantis. Ir dvi antklods buvo! Tai buvo jau be galo didelis daiktas! Patek itokias lovas, pasijutome lyg garbingi lagerio pilieiai, lygiateisiai su tais, kurie mua. Juo labiau kad mus, jau suspjusius sugulti be joki kelni, tutuojau paauk dienos ruim, kur ms jau lauk Vacekas Kozlovskis ir patsai pirmas lagerio seninas, Arno Lmanas, - tas pats, kuris pirm nakt, vos mum atvykus lager, ivadino mus senais kupranugariais ir pradjo muti su pagaliu. Arno Lmanas tuojau padalino mum po cigaret, pasak prakalb apie reikalingum gyventi lageryje visiem vienybingai, nes ia es visi kaliniai lygs. Be to, dar jis ess girdjs, kad mes atsive daug pinig, kurie es dabar deponuoti ir gul rastinje be jokios naudos. Todl jis kvieis mus paaukoti, kiek kas gals, katorginink orkestrui instrumentam pirkti. Tutuojau atsirads orkestro dirigentas, i profesijos - barzdaskutys, idst mum aikiai ir tikinamai vis muzikos btinumo reikal. Arno Lmanas padalino mum dar po cigaret. Mes mm pasirainti aukas - kas 50 RMarki, kas 100, kas - net iki 200 prisivar. Drauge pasak mum pamoksl ir patsai Vacekas Kozlovskis. Jis ess grietas, bet teisingas. Kas graiai gyvensis, jo klausysis, tam nieko nebsi bloga. Bet kas drsis bti nepaklusnus ir riaues kelti - tam bsi - oho! - parod jis ionai savo kumt, tikrai didelio dmesio vert. Juo labiau kad jo nervai es jau visikai sukirmij. Vliau, ariau su juo susipains, imokiau j birn lietuvik dainel, kuri jam labai patiko, - jis tar net, kad a j jam specialiai bsis sudjs: Mano rankos nepapeiksi, Kad suduosiu - nusibaigsi. Mano ranka pamalyva Kad suduodu: nebegyva! Baisiai jam patiko i dainukl, tokios jam tiktai ir reikj, - ji bsianti jo himnas. Kils jis buvo i lenkiko pajrio, i profesijos - msininkas. Neiojo jisai alia numerio raudon trikamp - politinio kalinio enkl. Taiau u kokius politinius reikalus pateko jis ionai - niekas lageryje neinojo. Senieji katorgininkai pasakojo, kad jis ia pat lageryje upumpino savo nuosav brolel. Kalini jis buvo nudobs kelias deimtis, o kiek onkauli ir blauzdikauli sulau, kiek pakaui praskl - niekas neskaiiavo. Tai buvo mueika specialistas, budelis mgjas. Tai buvo vidutinio gio. kresnas, plaiapetis vyrukas. Kadaise buvs juodbruvas, dabar - iek tiek prails ir prapliks, - keturi deimi met vyras. Bals turjo visuomet ukimus - pragert, prarkt bals, nypiant, gyvatik tok. Rank jisai turjo tikrai "pamalyv". Nuo jo antausio retas kuris kalinys nenuvirsdavo. Antausius dalino jisai nesigaildamas. Nesigailjo jisai ir bato, smogdamas upakal ar prieak. Dar labiau mgdavo jisai pagal. Einanius valgyti ar pavalgiusius, einanius darb ar grtanius, ar iaip einanius barak ir ieinanius - jis paprastai, bdavo, savo vergus vis lazdos smgiais pasitinka ir ilydi. Dar domiau jam ieidavo, kai jis su lazda okdavo kalini tarp ir imdavo tarkinti visas puses, nelyginant senj rus bylin koks bogatyrius, sisuks nekrikt tarp.

Kartais j lyg apatija apimdavo. Pristigdavo energijos bogatyrikai su lazda vaistytis. Tuomet liepdavo jisai katorgininkam sugulti kieme, vienam alia kito, sausa ar purvas, vis tiek. Tuomet jis, bdavo, vaikioja per sugulusius ir drbioja lazda, kur kam pataikys. Kartais gi jisai ir itokiam palyginti lengvam darbui karingos nuotaikos nebeturdavo. Tuomet jis, bdavo, atsistoja alia sugulusi ir laido juos akmenis bei plytgalius. Kur kam akmuo pataikys, tas j ir turi. Kartais kalinius jisai paversdavo drieais, - liepdavo pilvu liauti per kiem. Kartais varlmis: reikdavo okinti. Kartais - fakyrais: reikdavo ant vienos kojos tupti. iuo atvilgiu Vacelis buvo iradingas, - turjo puiki fantazij. Ikilmingais gi atvejais Vacelis panaudodavo dar vien ypating, lageryje gana populiar, muimo bd, - juo naudojosi ir kiti galvaudiai. Staigiu, stipriu, daniausiai netiktu smgiu per galv katorginink parmua emn, liuoktelja jam su kojomis ant krtins ir ima tenai okinti it oys prie kumel. Rezultate paprastai bdavo - keli onkauliai vis sukiurkinti. Pradedant 1944 metais, lagerio valdia, matyti, nujausdama bsim atsakomyb, kartkartmis sudarindavo vairius dokumentus, rodanius, kad lagery kaliniam nebuvo jau taip bloga. Kartas nuo karto duodavo kapam ir blok virininkam pasirayti popieri, kuriame jie paliudydavo, kad jiem inoma, jog lageryje kalinius muti grietai draudiama! Pasirayti kapai ir blok virininkai tai pasiraydavo, bet muti - ir toliau rpestingai mu. Kart po tokio popiergalio pasiraymo garsus lageryje kapas Lukasikas [Lukasik], mueika i pusberni, sugniuino vienam latviui kelis onkaulius ir galv praskl, jis buvo pristatytas prie latvi komandos, sudarytos i buvusi latvi SS vyr ir dabar patekusi vokiei katorg, SS ilaikom. Lukasikas turjo tuos latvius drausms pamokyti ir paklusnum vokiei valdiai grinti. Lukasiko pamokyt latv atne ligonin. ligonins prausykl, nieko pikta nemanydamas, ujo ir pats mokytojas Lukasikas. Susirinko tenai keletas kalini sanitar ir m olbyti Lukasik, kaip jam ne gda bti tokiu galvaudiu. Atsirado tenai kakaip ir Vacekas Kozlovskis, - uuosdavo jisai, kur mutynm dvokia, nepraleisdavo progos. Tad ir dabar Vacius - kad kibs vargui Lukasikui sprand! - Ar tu neinai, unsnuki, kad muti negalima? - gargaliuoja Vacius apsiputodamas, a tau parodysiu, un ijoda, kaip reikia muti! Na, ir parod jis jam, kaip reikia muti, - nepalyginamas meisteris gi jis buvo! Taip kl jis t varg, kad ligonins sienos drebjo! Po to Lukasikas dvi savaiti kreivas vaikiojo, kol isilai, o isilais m latvius muti pagal Vaciaus pavyzd... Budelis Vacius buvo mgjas pilna to odio prasme. Kai lagerio oficials budeliai turjo per daug darbo, Vacius mielu noru eidavo jiem padti ar juos pavaduoti, - pagal savo tarnybin padt Vacius neprivaljo tai daryti. Bet jis labai mgo t darb. Kartais lagerio budeliai turdavo "ivaiuojamj sesij" kviesdavo juos kur provincij vokiei pilieiam paklusnumo pamokyti - k nors vieai pakarti. Vacius visuomet vaiuodavo savanoriu ir su savo instrumentais, - lagerio kartuves pats veim pakraudavo. 1944 metais, pavasar, lagerio valdiai atsitiko kart toks reikalas vien mergin pakarti, - pakarti liep gestapas, j lager pristats. Iki tol lageryje moter nekardavo, tik

vyrus. Prie toki naujien net oficials budeliai susvyravo. Juo labiau kad pakarti pasmerktoji lenkait buvo jauna ir grai, toks mielas sutvrimlis. Tokiu gestapo nutarimu pasipiktins pirmasis lagerio budelis seninas Arno Lmanas pareik: - Jis ess garbingas budelis, jis merg nekors ir nekarsis! Ir njo, latras, karti, - nieko jam valdia nepadar. Antrasis lagerio budelis - antrasis seninas, Fricas Zelionk [Fritz Selonke], vienas pai gabiausi lagerio galvaudi, suktas ir gudrus, jau prie kelias dienas kakur nusirai rank, pririo prie jos lentgal ir pakabino visk po savo kaklu. - Ranka, - sako, - skauda, negaliu karti, - virvs nepatempsiu! Treiasis budelis, oficialiai vadinamas pirmuoju lagerio darbininku - erster Vorarbeiter, nors faktinai visikai nieko nedirbo, guli lovoje beviltikai girtas. Trei par jis be paliovos samagon laka. Laka ir vaitoja: - Es, jam pilvas galvaudikai skauda, - merginos karti jis negals! Streikuoja visi trys budeliai, niekas neina merginos karti. Visikai neinia, kaip valdia bt i tokios bdos ibridusi, jeigu Vaciaus nebt buv pasaulyje. Lenkait mergin vokiei budeliai atsisak karti, o Vacius - pakor. Savo noru. I meils tam darbui. Smagu jam buvo. Vaciaus pavyzdio paskatinti, vliau moteris karti m ir oficialieji budeliai. Patys lenkai, pasikeitus politinm aplinkybm, Vaciaus karti neketino. Jie ketino j gyv gaballius suplyti ir eksportinm kiaulm suliuobti. O Vacius patsai svajojo tuomet dar bsim nepriklausom Lenkij sugrti garbingu pilieiu. Jis buvo sitikins ess didelis lenk patriotas. 1943 met velyk nakt, paiame vidunakt, miegamj ruim, kur mes visi dsavome ir kasms, atjo Vacius, su ventmis pasveikino. Jis ess nutars, kad mum velyk proga kambaryje oro per maa, jis leisis daugiau. sak atidaryti langus. Oro tikrai buvo maoka. Be bloko virininko inios langai atidarinti nebuvo galima. Kol patalpa vdinasi, Vacius stovi prie dur. Stovi ir pragertu, prarktu balsu gieda lenk patriotines giesmes, - jis buvo tuomet visikai girtas. - Ar js, kiauliasnukiai, vertinat mano ger ird? - kreipiasi jisai besikasanius katorgininkus. - Oro jum maa, a jum langus atidariau. A kambar vdinu... A rpinuos js sveikata... Tiktai dl js a ia stoviu, o js nesuprantat... - Suprantam, Vaceli, vertinam, vertinam! - aukiame mes jam i lov, - drok toliau! Vacius pro lovas nusibrakino kakur kambario gal. Patamsy surado, paadino, itemp i lovos vien kalin, - jaun, gra bernel, ukrainiet nuo Lvovo. Vienmarkin atsived prie dur. Baisiai Vaciui pagailo to bernelio. Aarodamas glaudia jis j prie savo krtins: - Toks tu jaunas ir tok lager, tok pragar patekai! Kas i tavs, vargeli, beliks! Bet a tave globosiu! A tave igelbsiu. A tave isaugosiu! e, atneiau tau pyrago. Va, ia dar kumpio yra. Ir saldaini dar... Visi guldami pavydime tam barneliui, - kurgi: tokia laim! Pyragas, kumpis, - oho! Kad ir sekasi, virbliagalviui tokiam! O bernelis - kad valgo, kad purkoja! Vienas kalinys, gal alkano pavydo nebesuvaldydamas, suman naktiniais reikalais pasivaikioti. Reikia jam eiti pro Vaci su tuo laimingiausiuoju berneliu.

- Duok jam snuk, - sako Vacius berneliui, - ko jis ia valkiojas nakt! Bernelis neatkreip dmesio Vaciaus odius. Vacius supyko: - Negirdjai, maita, sakiau, kad duotum jam snuk?! - Kaip a j muiu? Jis nieko bloga... man nepadar! - Ne tavo reikalas. Sakau, duok - tai ir duok! - Kad jo jau nebra... Neinau, kas buvo... - O! Tai tu itoks! - staiga siuto Vacius, - tai tu itaip mans klausai? A tau saldain daviau, o tu taip man atsidkoji?! Mano pyrag ryji, o sakym nepildai?! Tai tu itoks?.. A tau... Besikariuodamas Vacius dar labiau supyko, - jam jau savs paties pagailo. Jis m kulti t bernul neklauad. Ir taip prikl jis t vargel, kad is bliaudamas ir staugdamas vos savo guol sirepekino. Kas teisyb - tai teisyb: Vaciaus nervai buvo visikai sukirmij. Mes, apsigyven Vaciaus vadovaujamame bloke, buvome atiduoti neaprtai jo valiai ir nuoirai. Valiai ir nuoirai Vaciaus, lietuvikai dainavusio: Mano rankos nepapeiksi: Kai suduosiu - nusibaigsi!

-------------------------------------------------------------------------------XVII. LIETUVI - LENK REIKALAS tuthofo lageris buvo steigtas lenkam naikinti. Daugyb j tenai pro kamin ilk. Bet vis dlto ne visi lenkai buvo sunaikinti. Liko ir gyv. Lenk katorginink lageryje buvo vis daugiausia. Jie buvo vis seniausi lagerio gyventojai, savo prakaitu ir krauju j ibudavoj, savo kauleliais j igrind. Lenk buvo pilna. Jie, daugiausia pamarieiai, gerai mokjo vokikai. Lenkai lageryje buvo labai galinga partija, - ne tiktai pati stipriausioji skaiiumi. Jie labai daug k galjo kaliniui padaryti. Antra vertus, lietuvi politin padtis lageryje buvo visikai prasta. Prie ms atvykim lager vokieiai esesininkai kalini tarpe paskleid toki paskal: - Es, atvykst lietuviai inteligentai... Jie iki iol buvo vokieiam paklusns... Staiga suman nebeklausyti... Vokiei valdia nutarusi juos iek tiek pamokyti... Atsiuntusi juos lager... Visa toji paskala normalia lagerio kalba reik: pliekite lietuviam kail, kiek tik lenda. Kiek js j nudobsite - js reikalas: nieko jum u tai nebus. Netenka stebtis, kad trei dien po ms atvykimo lager vienas i ms, fizikai pats stipriausias, milinas sportininkas, jau guljo vidury gatvs su praskelta galva. jo jisai gatve, nedamas tolio ritin. Staiga kakas pasiokdamas jam kumiu makt, makt! - per sprand. Taip, be niekur nieko: jo proal - ir m kumiu maksinti. - Ogi tu, rup paaliavs! - nusikeik milinas. Blinkt, - numet savo nat jisai, akimoja paiupo kumtinink ir taip tekteljo j patvor, kad is kelis kartus apsivert: ok kaip varl, kad nemoki gyventi!

Nusviestasai patvor kumtininkas vl paoko. Jam pagalb atsirado dar du. Vienas j - su storu kuoku. Cvankt! - milinui per galv - ir jis jau guli apsipyls krauju gatvs vidury. Tuo pat metu atsitiko lageryje iki iol visikai negirdtas dalykas. Keli vyrukai, pragaras juos ino, i kur ilind, puol prie sueistojo, patemp j al, suskato rpintis jo aizdos sutvarstymu. Kiti gi grieb anuos tris mueiklius. Bet kad jau grieb - tai grieb! Beirint visi trys pasiliko gulti gatvje. Netrukus ant j ivert po kibir vandens, - ie atsigaivelejo, iaip taip pasikl ir nusverdukuliavo savo keliu, n dkui nepasak. Visa tai atsitiko labai greitai. Po keliolikos minui i viso to beliko palopytas pakauis, - aizda, laimei, nelabai kokia buvo, - neaiks atsiminimai - ir klanas ant kelio. Trys mueikliai upuolikai buvo lenkai. Tieji neinomi, mum visai nepastami berniokai, kurie upuolikus taip iauriai prita, buvo... taip pat lenkai. ios petynls i viso buvo labai bdingos ms santykiam lageryje su lenkais. Lenkai mus apgyn nuo lenk. Numerus stultorum infinitus est, - kvaili skaiius yra begalinis. Ko ko, bet kvaili visur yra daugiau, negu reikia. Kiekviena tauta j turi ir sau, ir eksportui pakankamai, lygiai kaip kiekviena tauta turi nuosavus latrus ir ventuosius. Kvaili buvo soiai ir lageryje, - visoki taut. Bet buvo ir labai garbing, proting moni. Kadangi lageryje lenk buvo vis daugiausia, tai j kvailiai ir latrai labiausiai krisdavo ak. Po apraytj petyni lageryje santykiuose su mumis kakas pasikeit. Kakas nauja dvelkteljo. Pajutome kakoki nematom, neaiki ger rank. Kakas nematomas m mus globoti. Mum kartais atrodydavo, kad yra susidars kakoks komitetas, kuris mumis rpinasi. Kai kurie lenkai, jau ymiai vliau, atvirai pasisakydavo, kad ms tarpe yra moni, su kuriais gal teks ateityje susidurti visikai kitokiose aplinkybse, ir es visikai neleistina, kad kokie kvailiai mus lageryje nuniokot. Kvailybi, es, jau pakankamai pridarme praeityje, - dabar metas, es, bt ir prablaivti. Ne laikas, es, skaiiuoti, kas kam kada kiek bloga buvo padars, bet, es, btiniausias reikalas, kad vieni kitiem padtumm. T pai dien po petynli, pavakary, po darbo, stoviniuojame patvoriais susig ir guodiams savo nepaguodiama dalia. Taip baisiai gerti norisi nusivariusiam per vis dien, bet nra ko. Apie valg - ir galvoti nebedrstame. Vandens i ulinio negalima gerti, - jis tenai visokiomis bacilomis apkrstas. Yra krautuvlje iokio tokio mineralinio vandens, bet u j reikia mokti. O mes gi - visiki elgetos. Niekas n cento neturi. Nieko, ninieko! Ant kno - purvini skarmalai - ir tie ne savo... Staiga prie ms prieina toksai plai pei vyrukas raudonais skruostais, koki 30 35 met. Kaminskis jis ess, - pasisako, - lenkas i Pamario. Nenusiminkite, sako, lietuviai, ikentsite t velniav. Blogiausi laikai jau prajo. Reikia tiktai mokti gyventi ir lageryje. Niekis, imoksite. Rkyti norite? inoma, kurgi nenorsit, kad nieko neturite! Tuojau padalino vieniem tabokos po iupsn, kitiem - po cigaret vien kit... Visus nusived krautuvl, kiekvienam po vandens bonk nupirko! Laisvje gyvenant, inoma, negalima n sivaizduoti, kokia tai didel buvo mum dovana! Vis keikiamiem, ujamiem, muamiem - toks mielas, toks nuoirdus, toks

gaivinantis uuojautos odis - ir tokios gausios vais! O pats tasai Kaminskis buvo vargas vargiausias! Jis jau treius metus lageryje plk. Jis jau buvo nustojs eimos, nam, - visk jam SS vyrai sud. Kaminskis rpinosi mumis kiek galdamas vis laik. Ilgainiui mes ir jam jau galjome padti, - gyvenome brolikai. Vacel Kozlovsk ms atvilgiu tvarkyti pasim Julius varcbartas. varcbartas - Zakopans kaln snus su atvira svajotojika siela, giliai jauiania irdimi, kaip paprastai bna kaln gyventojai. Buvs lenk karininkas, pateks vokiei nelaisv, paskui atsidrs koncentracijos lageryje. Perjs iaurius vargus, dvasioje vis dlto pasiliko zakopanietis svajotojas. Auktas, lieknas, raumeningas, juodbruvas, trij deimi trej met vyras. Labai nekus ir smojingas. Apsigims menininkas. Jis buvo jau lagerio dailidi kapas. Pats jis buvo geras, staiai puikus meisteris menininkas. Garsjo savo droinjimo menu. Dirbo labai dailias dutes, uolinius, menikai drointus ir skaptuotus baldus, ypa - stalus ir spintas. Visa tai buvo privats valdios vyr usakymai ir sakymai. varcbartas savo menu garsjo toli u lagerio sien. Usakymai ateidavo i Berlyno ir kit Vokietijos centr. Prie dvejus metus varcbartas, pateks lager, turjo smark susikibim su Vaceliu Kozlovskiu. Vacelis dav Juliui antaus, Julius dav gros. Tokiu Juliaus pasielgimu nustebs, Vacius visu autoritetingumu puol Juli muti. Julius parmet Vaci emn ir gerokai jam upakal nuakjo. Nuo to laiko varcbartas pasidar Kozlovskiui didiausias autoritetas. Vacius Juli gerb. Vacius Juliaus labai bijojo. Mums patekus Kozlovskio inion, Julius tuoj pasiauk Vaci pas save. - Juliaus dirbtuvs buvo kitoje siauro kiemo pusje, - i jo lang buvo matyti, k Vacius su savo vergais idarinja. Pasiauk Julius Vaci ir sako jam trumpai ir aikiai: - Vaciau, va, it lietuvi savo purvinom rankom kad man neliestum! Kad man nedrstum! Supranti! - inau, klausau, - mykia Vacius, vairakiuodamas kamp. - Su darbais j nekankink. Galsi - sriubos jiem pridk, - moko Julius Vaci, ileisdamas pro duris. Ir tikrai, - nuo Vaciaus labai daug bloga mes nepatyrm. Vacius, Juliaus bijodamas, veng mus atvirai muti. Kartais, bdavo, jau Vaciaus andai persisuka, akys aibuoja, gerkl penkiom gyvatm nypia, pagalys rankoje virpa, - Vacius visas siuts ygiuoja mus, stovinius kieme palei tvor. Bet tuo tarpu stali dirbtuvs lange pasirodo varcbarto veidas. - Atsimink, Vaciau, - ramiai prataria Julius. - inau, inau, rupe, - sugrieia dantimis Vacius ir savo vzdu ima tvatyti kitus kalinius, jokio smgio i niekur nesitikjusius. Kai baisiai norisi muti, ar ne vis tiek, k mui? Vaciaus netiktai ukluptieji gaudavo dvigubai didesn porcij, negu mum buvo skirta, - toks jau buvo energijos klaidakeliu nukreipimo dsnis. Kas be ko, kartais ir mus Vacelis apiplumpindavo, - kai Julius negaldavo matyti. Lagerio virininko padjjas kart pusiau juokais sako varcbartui: - Gi lietuviai atvaiavo, kodl nesipeat?

- Mes jau praeityje per daug prisipem, utat ir sdime dabar ionai visi, - atr kuo ramiausiai Julius varcbartas. varcbarto atsakyme apibrtoji imintis buvo savaime aiki lygiai lenk, lygiai ir lietuvi inteligentijai. Ji toliau ir grind ms tarpusavio santykius. Lenk tarpe turjome geriausi, nuoirdiausi draug, kuriais nelaims atveju pilnai galjome pasitikti. itoks pasitikjimas siejas su daugeliu kit auktesns prigimties jausm ir igyvenim. Ne vienam i ms jie, lenkai draugai, yra labai daug, labai realiai padj. Mane pat staiai nuo alkanos mirties igelbjo.

-------------------------------------------------------------------------------XVIII. "LIGONI STATYBA" Prasitamps lageryje apie tris savaites, pradjau karjer daryti - patekau jauniausiu ratininkliu kalini ligonin - ibandymo tvarka. Kakodl kalini ligonin ionai buvo pavadinta komiku. niekur kitur Vokietijoje nevartojamu vardu: Krankenbau - ligoni statyba. Visai ta pat tvarka, kaip Strassenbau plent statyba, Brunnenbau - ulini statyba, Tief=und Hochbau - gilioji ir auktoji statyba. Taip ir: ligoni statyba. Moter ligonin ir vadinosi ligonin, o vyr - statyba. 1943 met kovo mnes toji ligonin turjo 4-5 kambarius kaliniam ligoniam, kambarl ratinei ir administracijai, aptiekl, virtuv, prausykl su vonia ir duais - ten drauge, tam paiam kambary buvo ir lavonin, - ir dar kakokius patalpinius mamoius. Ligonins galva buvo Lagerarzt - lagerio gydytojas Heidelis [Heidel]. SS Hauptsturmfhrer, madaug kaip ir pstinink kapitonas. Gydytojas Heidelis buvo auktas, lieknas, 30-35 met, tamsus atenas, grai linij vyras. Jo veidas buvo gana inteligentikas, tiktai i studentavimo laik bur pagomis iek tiek suraiytas. Vaikiojo jis iek tiek nuknarins galv. Visuomet tylus, visuomet mandagus. Jis buvo vienintelis visame lagery esesininkas su auktuoju mokslu. Jis ne tiktai nesimu, bet ir nesikeik. Per dvejus metus jis nra n vieno koliojimos odio itars, kas jau buvo visikai nepanau esesinink. Jis savo vardu tyliai pridengdavo visas lagerio mogudystes. Klipatos kaip muss ruden mirta. Jis pasirao mirties praneim. Paios populiariausios klipat ligos buvo: AKS - Allgemeine Krperschwache - bendras kno nusilpimas; kraujo apytakos pakrikimas, viduri kataras. Dar labai populiari klipat liga, privaiame gyvenime maai teinoma, o lageryje - tikra giltin - tai flegmona. launis ar blauzda patinsta, paraudonuoja, pamlynuoja, prakira... Pva raumenys. Lageryje aizdos labai sunkiai gyja. Menkut aizdel itisas savaites, mnesius pliuoja - nra maisto aizdai gyti. Kart prasidjusi flegmona mtosi po vis kn, pva gyvas mogus. Na, tiek to, - ia vis dlto ligos. Bet kai lagery sveik mog, bdavo, umua, oficialiame mirties praneime gydytojas Heidelis ramiausia sine raydavo: AKS. Kakodl tiktai pakartj reikalu jis nurodydavo kit lig: plaui udegim. Vliau itokiu reikalu kartais paraydavo dar: Freitod, - atseit, nusibaig laisva mirtimi.

Kartais lager atsisdavo toki kalini, kurie valdiai audyti arba karti kakodl bdavo nepatogu. Tokius atsisdavo Heidelio staigon - virktim padaryti. Mirties prieast Heidelis oficialiu ratu nurodo: AKS. Tiktai 1945 met ruden Heideliui kakas ujo, kad jis susipyko su lagerio valdia atsisak bepriimti nuodytinus mones. Ir dar lepteljo supyks: - Pas j esanti ligonin, ne skerdykla... 1943 met kovo-balandio mnes lageryje buvo nepilni 4000 kalini, o mirdavo j kasdien po 40-50. Taiau balandio pabaigoje - gegus pradioje j mirdavo kasdien jau apie 100. Atjo tokia savotika cholerina, - storosios arnos udegimas, - labai daug moni surijusi, atjo viduri iltin, dmtoji iltin, dizenterija, plaui udegimai ir dar kakas tenai. Heidelis m tuomet savo staig plsti. Gavo daugiau kambari, o klipatom - ved atskir blok, - jiem jau duodavo nuo darbo poilsio, silpniausius - net visikai darb nebevarydavo. 1944 metais vasaros pradioj Heidelis gavo mnes atostog. Jo pavaduoti atvyko kitas gydytojas. Ar jis buvo tikras gydytojas - perknas j ino, bet esesininkas jis buvo tikras. Jis atsive nauj metod klipatom gydyti - es, jo paties kituose lageriuose jau ibandyt ir davus ger vaisi. Jisai sak: stipresniem klipatom duoti po pus kaliniko valgio porcijos, silpnesniem po tredal, o visai silpniem - nieko nebeduoti. Es, dl maisto trkumo pas klipatas atsirandanti gyvybin gyvenimo valia, ir jie im sveikti. Na, kas mirts - tai mirts, - ia jau nieko padaryti nebes galima. Juo greiiau jie imirt - juo ekonomikiau iein. Ms lagerio klipatos ios dorybs, matyti, nevertino kaip reikiant: m mirti sutartinai it siukai pavasar, dli apssti. Heidelis gro i atostog greiiau, negu reikjo. Gydytoj reformatori pravijo. Nauj gydymo metod tuojau atauk. Jo vieton ved klipatom gimnastik. ilta ar alta, bdavo, gimnastikuojas klipatls vidury kiemo, net jiem dantys barka. 1944 metais Heidelis gavo padjj, gydytoj Lukas, chirurg, i kariuomens. U k, kokiu bdu jisai i kariuomens SS eiles pateko - jis ir pats neinojo.O SS laikom lager savo gyvenime pateko pirm kart. Por savaii valkiojosi jisai po lager kaip apkvais, negaldamas lagerio dyv dyvais atsidyvyti. Paskum visu uolumu griebsi chirurgo darbo: rai kaliniam aklaarnius, flegmonas, tiesino rankas ir kojas... Paskui m slaptai uostintis su vairiais kaliniais - mrininkais, staliais, altkalviais, daytojais, stikliais. m su jais kakur naktimis slankioti po lager, kakokius daiktus tampyti. Paskui chirurgijos salje per naktis deg viesos, stuksjo plaktukai... itokiu bdu gydytojas Lukasas, pats su kaliniais vogdamas mediag i valdios sandli, pats su kaliniais drauge naktimis dirbdamas, ruo puikiausi operacin sal. Heidelis - kent kent, sukands dant, itok Lukaso sauvaliavim, kol j id i lagerio. Ko kiasi, kur jo niekas neprao! Heidelis pats - maai tesikio ligonins reikalus. Jam tai nerpjo. Neveds buvo, mgo papirliauti. Ligonins tikras valdovas ilg laik buvo SS feldfebelis Hauptscharfhrer - Hauptas [Haupt]. Hauptas buvo jau pagyvens vyras, bene eiasdeimt penkerius metelius ivars. Kokie penki, jei ne daugiau, jo sns fronte kariavo. Tai buvo emo gio, plai pei, kalnuoto pryakio vyras. Pasiymjo jisai garsiu feldfebeliku balsu, kurio niekuomet nesigailjo. Jau u puss kilometro buvo inoma, kur Hauptas sukinjas. kyrus mueika jis nebuvo, bet retkariais, inoma, tkteldavo letena per snap, kad neumirtum

lageryje ess. Ne i blogo noro jis gribteldavo, ne nuskriausti nordamas, bet iaip sau, tvikai, dl pamokos ir smagumo. Kaip administratorius, ligonins bendradarbiam jis buvo visikai geras. Nusikaltusius savo bendradarbius kalinius jis pats apriedavo. Jei kas, pavyzdiui, ligonins spirito per daug ilakdavo ir jam paiam nebepalikdavo ar kas su moterikja lagerio dalimi palaikydavo lageryje taip draudiamus intymikesnius ryius, - itokiais atvejais Hauptas nubliaudavo per tris kiemus, bet nuo auktesns valdios pasiksinim jis juos slpdavo, klimpusius - kaip litas gindavo. Geros irdies mogelis buvo tasai feldfebelis Hauptas. Kas savait vis vaiuodavo Gdansk pas savo monel, nuvedamas jai, vargei, paprastai du geroku paketu: margarino, deros, milt, kruop, cukraus - ir vis kit dalyk, kurie mirtantiem klipatom negi gali bti reikalingi... Jo pareiga bdavo ir virktimus virkti tiem katorgininkliam, kuri valdia karti nenordavo, pavyzdiui, moterim. darb Hauptas puikiai atlikdavo - buvo laikomas specialistu. Jis Heidelio vardu ir mirties liudijimus pasiraydavo - tikrus ir suklastotus. iaip sau - vidutinis mogelis buvo. O praud j, varg, - spiritus vini. Nuolat ir nuolat ligoninje bdavo spirito trkumai, ieikvojimai ir pereikvojimai. Tai dar bt pus bdos, - visa tai bt galima ligoni sskaita nurayti. Daug blogiau bdavo, kai Hauptas, nuo spirito visas paraudonavs, mgdavo visur klampinti ir griuvinti - ir debous kelti. Bet ir tai dar bt pus bdos, - viso to galima ir nematyti, ir negirdti. Visikai bloga bdavo, kai jis, visas sismagins, imdavo pas moteris lsti, esesininkes ir kalines. ios gi, linksmo Haupto kirkinamos, viegdavo, klykdavo it skerdiamos... Kitos net oficialius valdiai skundus paraydavo. Valdiai kad ir kakaip irdis skaudjo, vis dlto ji buvo priversta Haupt pasodinti karcerin duonai ir vandeniui - kart, kit... penkt, et... Paskui u tas paias nuodmes Hauptas buvo pasistas kakur u Berlyno, kakokius sanitarijos ar blaivybs kursus, i kuri jau nebegro. Bene gerti bus nustojs. Ir Hauptas ligoninje diktatoriavo, po teisybei, tiktai oficialiai. Neoficialus, bet faktinas diktatorius ilg laik buvo kalinys, "ober-capo" - vyresnysis kapas, Janas Veitas [Jan Weit]. Veitas - labai valus ir energingas trij deimi met juodas vyrukas, senas politinis kalinys, lageryje bebdamas, buvo jau sidoiins ir jau turjs po ketveri met sdjimo eiti laisv. Ir but gal ijs, jeigu nebt jo praud per didel valdia ir moterys. Veitas galdavo Hauptui kalbti visa, ko tik nordavo. Veitas faktinai nustatydavo ligonins tvark, kuri per Haupt patvirtindavo Heidelis. Veitas parinkdavo ir ligonins bendradarbius - ratins personal, sanitarus, gydytojus, nors pats apie gydymo reikal nieko neiman. Darbas ligoninje kaliniui buvo be galo svarbus, - tai laidavo jam gyvyb. Darbas lengvas, po stogu. Ir maistas ia buvo daug geresnis, negu kur kitur. Daug geresns buvo ir poilsio slygos. Vliau Veitas u moterysts reikalus smarkiai kliuvo ir buvo isistas labai sunkiem darbam kaim Hopehill - iaur plyt fabrik. Ivykus Veitui, ligoninje atsirado vairi taut gydytoj - ir lenkai, ir pranczai, ir lietuviai, ir latviai. Kai Hauptas, suinojs, kad a moku kelet kalb ir mainle rayti, paauk mane ligonins ratin ratininklio darbui - ibandymo tvarka, Veitas siuto it buldogas, mus gaudydamas. Pasitiko jis mane ypatingu pasveikinimu:

- Js, lietuviai, psiakrew, pagrobt i ms Vilni! A tau parodysiu grobti! A tau, pare, parodysiu Vilni! Jei driskiau, pamelavai ir nemoksi dirbti, sveikas i ia neieisi! - ir taip jis pavediojo savo mueikik kumt aplink mano nos, kad mano nosel net palinko i nusistebjimo. Ties pasakius, ligonin lageryje turjo ne kok vard. Seni kaliniai pasakojo, kad tenai kalinius staiai nuodydav. Hauptas nuodijo ir dabar, tik pagal atskir sakym. Lagerio pradioje ligonis, neibuvs lageryje trij mnesi, i viso neturjo teiss prayti i ligonins bet kurios pagalbos, nors jam ir kakas bt atsitik. Dabar ligoninje kalinius atvirai mudavo ir umudavo be joki ceremonij, ir i to jokios paslapties nedar. Dabar ligonin buvo galima kreiptis, jei kario turi ne maiau 39 laipsni. Jei nueisi su maesne temperatra - gauni kumiu and, batu per pilv - apsiverts gali ropoti, kur nori. Vliau priimamoji ligonin temperatra buvo nuleista iki 38 laipsni, o 1944 met rudeniop - net iki 37. Kai mane, atjus ratininkauti, Veitas taip ikilmingai pasveikino, pagal lagerio taisykles a buvau visikai sveikas, - turjau vos 38,4 ilimos. Tik trupuiuk galva , kakoks pavasarikas vjelis joje vaiktinjo. Akyse tokia velni miglel sukosi, rausva, vyniava tokia. Retkariais ji paaliuodavo, bet niekis - pro j veidai vis dlto gana aikiai buvo matyti, tik raomosios mainls klaviai iek tiek painiojosi, it pelais jie bt buv apaug. Blogiausias dalykas buvo - tai pasiutusi sloga, kad j kur smakas bt prarijs! Turbt ne taip lengva sivaizduoti, kas tai yra: turti padkusi slog, nuo alio suaijusi, nuo muimo sualot kraujuojani nos, dabar - lyg parako pripilt, - pilnas akis aar, sdti ratinje prie mainls, kurios klavi nebesimato, bandyti dirbti darb, nuo kurio skmingumo priklauso tavo gyvyb ar mirtis - ir neturti jokios nosins - n pdsako! Biednas tuomet buvau it nuskintas agurkas, patvor numestas! Veriau jau imtas lazd per kupr, negu itokia nosis! Ratinje, be mans, sdjo dar trys vyrai: ratins kapas - labai jaunas ir mandras lenkiukas, maa k padoresnis u Veit; ekas - vienas aukiausi moni visame lageryje, ir dar vienas lenkas, senas valdininkas pedantas. Kapas ir ekas, artimi Veito biiuliai, pasitiko mane su karinga nuotaika. Draugikai prim mane tiktai tasai senis lenkas, toliau per vis lageryje buvimo laik pasiliks geras biiulis, bet ligoninje jis pats maa k tegaljo man padti, - jis pats buvo jaunikli ujamas ir jojamas. Kapas pasodino mane ypatingoje vietoje. I vienos puss - kartas peius, i kitos puss - durys lauk. Ties galva stoge - langas, visuomet atidarytas vdinimo reikalu. Balandio mnesio vjai vaikiojo pro mane i viraus apai, i apaios - vir, skersai ir striai. Vis laik buvo toks jausmas, kad mano nosyje vyks parako sprogimas, o krtinje - kakokios varls kurk. itokia tvarka prasidarbavs savait, vis dlto vien kart savo rytin temperatr privariau iki 39,6 laipsni, - sigijau teis atsigulti ligonin - ligonio tvarka. Galingajam Veitui to tiktai ir tereikjo. Tutuojau prikalbjo Hauptui, kad a darbui visikai netinks. Be to - neinia, kuo sergs. Gal dar nusprogsis, o jam darbininkas tutuojau ess reikalingas. A nujau ligonin sirgti. Mano vieton, tik nebe vj sankryoj, tuojau buvo pasodintas jaunas naujas lenkaitis. Mano bandymas padaryti ligoninje karjer - pasiekti registratoriaus laipsn - aikiai nepavyko dl mano nesugebjimo tok sudting darb dirbti.

-------------------------------------------------------------------------------XIX. MUEIKIZMO FILOSOFIJA Man gydytojas Heidelis buvo kakodl ypatingai palankus. Atrodo, jam iek tiek imponavo mano mokslo laipsniai ir mano profesija. Baigsi mano angina, mano gripas, temperatra visikai nukrito, o jis mane ligoninje laiko ir laiko ligonio tvarka, nors viet joje tikriem ligoniam baisiai trko. Man tai buvo nepaprasta laim, - faktikai gal tai buvo pirmas toks atsitikimas lagerio istorijoje. Mano draugai, lik bloke, dirba plua, gaudo lazdas ir kruvin prakait lieja, o a sau guliu lovoj isitiess! Ir dar kaip guliu! Lovoje pats vienas, varios paklods, yra pagalvl, nei blusels, nei utlls n pauostyt, niekas mans nemua, niekas nekolioja, miegu sau ir miegu! Ir su valgiu ia vis dlto iek tiek geriau. Sriubos - geresns ir daugiau gauni. Su gydytojais susipainau, ir jie kartais t pasuka. Ir virjas kartais t be eils voia. Kitas sergantis kaimynas pas Abraom rengias, savo porcijos nebevalgo, u kok jam patarnavim mielai atiduoda savo dal. Sustiprjs imokau kambar tvarkyti, grindis ir koridori iplauti - u t darb taip pat kokia plutel tekdavo. iaip taip jau buvo galima verstis, ir ilstis net! Besitrindamas po koridori, net iok tok paauktinim gavau. Ligonin aprainja atvykusius naujokus: j igrimo reikalus, j giminl, j dantis... suraintoj tarp ir a buvau pakviestas, - biiulikos pagalbos tvarka. Ms "komisijlei" pirmininkauja sanitaras, lagerikai pflegeris, senas katorgininkas Gervinskis [Gerwinski]. Gervinskis - milinikos jgos vyras. Jam paiam daugelis dant jau seniai ikulta. Buvs boksininkas. Buvs feldfebelis. Pavyzdingas mueika. Lagerio istorijos pradioje buvo sudarytas atskiras blokas, kuriame gyveno vieni vokieiai kaliniai kriminalistai - vagys, plikai, galvaudiai. itokia publika suvaldyti, inoma, gana sunkus reikalas. Neklauso. Keikias. Muas. Va, itai publikai valdyti ir buvo paskirtas Gervinskis - bloko virininku. Valdia auktai vertino jo muimo men. Ne vienam j jis kaulus buvo sukniuins. Ne vien j ir pas Abraom avansu buvo pasiunts. Jo ranka, tikrai, buvo labai pamalyva. Dabar jis kalinius ligonius slaug. Ir slaug vis dlto neblogai - ir pats nevog, ir kitiem neleisdavo vogti. Kas ligoniui buvo paskirta gauti, ligonis gaudavo. Jo slaugomieji ligoniai greiiausiai pasveikdavo. Mano santykiai su juo buvo kaimyniki. Filosofiki madaug. Sdim dabar abu ligoninje ir surainjame naujokus. Jis ir ia buvo mgiamojo meno negali pamirti. Kur buvs, kur nebuvs, brkteli jisai naujok atbula ranka - ir dunda jisai auktielninkas, kojas auktyn itiesdamas. - Kokios tautybs? - klausia jisai atvykusio naujoko. - Ukrainietis, - istena naujokas. - A, ukrainietis? - vilgteri Gervinskis primerkta akim atvykl ir voia letena jam per and. - Kokios tu tautybs? - Ukrainietis... - Kokios tu tautybs? - Ukrainietis... Po kiekvieno atsakymo gauna vargas ukrainietis per galv. Jam jau lpa praskelta, kraujas jau ant varko srovena...

Band jisai sakyti pravoslavas - nieko neijo. - Tautybs klausiu, - ne tikybos! Vargas ukrainietis jau ir dant ispjov. - Malo... rusas... - bando vargas i kito galo. - Va, rusas, taip ir sakyk, kad rusas! - sdasi Gervinskis prie stalo rayti, - kur buvo tavo Ukraina, psiakrew, prie kar? Nebuvo jokios Ukrainos. Nebuvo ir nebus. Lagerio oficialiuose ratuose buvo painiojama tautyb ir pilietyb, tuo paiu vardu viena ir kita raydavo. SSSR pilieiai - visi buvo vadinami rusais - ukrainieiai gudai, kirgizai, totoriai, mordvinai, gruzinai - visiem buvo raoma: rusas. Gervinskis visa tai puikiai inojo. Galjo rayti - rusas - ir nemus ukrainieio, bet vis dlto mu. - Kam gi, susimildamas, tu j taip niokoji? - sakau Gervinskiui, kai mutasai ilk pro duris, - juk jisai teisingai atsakinjo. Klausei tautybs. Jis yra ukrainietis, - jis gi teisyb sak, - u k gi jis muti? - O! Jis, bestija, nusipeln dar daugiau, - murma panosje Gervinskis, - a jam dar maai daviau! - Ar j jau seniai painojai? - Ne. Pirm kart matau. - Jeigu taip, kaipgi jis galjo tau, meldiamasis, nusikalsti, kad j taip baisiai mui? Juk j iandie teatvar lager, ir nordamas nebt galjs... - O tu inai, mielas profesoriau, k ukrainieiai dar mum, Lenkijos kareiviam, kai prasidjo karas? - mano biiulis staiga surimtjo. - aud jie mus! I pasal aud! Velniai ino, i kur ilsdavo, velniai ino, kur pasislpdami, aud idavikikai. Kiek jie mum nuostoli pridar, kiek umu! Niekai, a tau sakau, o ne ukrainieiai! Tauta - be istorijos, be kultros, be valstybini tradicij. Buvo, yra ir pasiliks vergai. Kur kada kok valstybs vyr jie yra dav, baudiaunink rups? Gervinskis m kariuotis ir besikariuodamas, sugniaus kumt, m mane artti. Ot, velnias! Argi jis ir man dabar smogs? - Ne, mielas biiuli, - sakau jam, kiek galdamas meilesniu balsu, - itas tai jau tikrai neaud. iopla toks. Jis turbt autuvo smaigalio nuo pukos neatskiria. - Visi jie tokie. A j utai ir muu, kad iopla. Va tau, kad nori, - u ioplum mua! Man drsiau pasidar. A j toliau kirkinu: - Bet kad tu, biiuli mano mielas, ir lenkam pataikai uvaiuoti! Lenkai gi jau turbt tikrai i pasal neaud! - Muu ir lenkus. Reikia muti. Negalima nemuti. - Kaip sau nori, brangus mano biiuli, bet itokio tavo elgesio a visai nesuprantu. I viso js, lenkai, ionai labai keisti mons. Ateina js tautieiai lager. Tokie nusigand, tokie lidni. Neino, nei kas daryti, nei kaip laikytis, nei kur eiti, tok pragar pakliuv. Jie reikt paguosti, padrsinti, pamokyti brolikai. O js, senieji kaliniai, k darote? Be atodairos tvatijat ir tvatijat savuosius... udot savo tautieius! - Cha cha cha! - nusikvatojo mueikizmo ideologas, - mogus, lager atjs, neino, kur jis pateko. Reikia jam parodyti, kad jis tikrai suprast. Reikia jis i karto ugrdinti, kol jis dar sveikatos, dar jgos turi, paskui bus vlu. I pat pradios gavs muti, toliau jis bus atsargus. Jis toliau kiekvien mirksn bus savo gyvybs sargyboje. Jis imoks vengti pavojaus, imoks gelbtis. Nemuk j, kol jie sveiki, jie beirint iglebs ir us. Vliau

juos visikai lengvai umu. I pat pradios reikia naujokam piktyb varyti. Juos mudamas, a jiem gera darau. Gyventi mokau. Akis atveriu... - Vis dlto pasiutusiai niaurus tas tavo mokslas... - O k, - js, lietuvi inteligent, i pat pradios niekas kaip reikiant nemu, - man labai gaila js. Neusigrdinote. Kas i js po mnesio beliks? Gerai bus, jei po trij mnesi liks i js kokie penki... - Na, na, negsdink! - K, negsdink! inai, kiek jsiki iandien primm ligonin? Atuonis. Girdi, atuonis? Tu - devintas. Prie pusantr met ms atvar lager imt devynias deimtis tris. inai, kiek i viso to ms brio iandie liko gyv? Neinai. A vienas likau, - tai kas. Vienas vienintelis, supranti, k tai reikia? Pamatysi, kaip js pradsite lkti pro kamin, vienas paskui kit, po kelis drauge... - Vis dlto, gerbiamas mokytojau, ar tu negaltum prasmegti kur nors po velni! - K, nepatinka mano teisingi odiai? inoma, jie negras. inoma, jie kieti. Bet jie reikalingi. Reikia naujok apviesti ir ugrdinti i pat pradios, kad jis nebt kvailas. Kad jis kiekvien moment bt pasirys grumtis dl gyvybs, - kad jis niekuomet neumirt, kur jis yra... - Klausyk, kumiavos apatale, - sakau a jam, - ia ir kitas dalykas netelpa mano galvoj. Kad kalinys kalin mua ir udo, - tai kas man nesuprantama ir baisu! O kas but, jei kaliniai vien grai dien nustot vienas kit beud? Jei jie vienas kitam padt, kolegikai, draugikai elgtsi, - juk gyvenimas ia tuomet perpus lengvesnis pasidaryt! - Cha cha cha! - skaniai skaniai nusikvatojo Gervinskis, - koks tu, profesoriau, naivus tebesi! I knyg mokeisi, ne i gyvenimo! ia ne moni, ia sistemos reikalas. Sistem nustatme ne mes, sistem nustat vokieiai, esesininkai. Pradioje ir mes visi taip galvojome, kaip tu. Kalinys kalinio nemu. Tuomet vieni esesininkai mu. Ir kaip mu! Mes muame su atodaira. Pamuam ir paliaujam. O jie mus mu be atodairos. Gyventi kiekvienas nori... Nordamas likti gyvas, turi engti per kit lavonus. Dar vl. Jeigu ia bt vienodi mons, sakysime, jeigu ia bt vieni tikrai politiniai kaliniai, dar bt galimas ioks toks taikus sugyvenimas, iokia tokia vienyb. Bet to gi ionai nra. iagi labai vairi publika. Visoki taut politiniai. vairiausi kriminalistai. Vagys, plikai, galvaudiai, sadistai, budeliai... O kiek dar j ia kitoki yra, kokio padkusio lamto! Sudaryk j tarpe vienyb, susikalbk su jais! O kas svarbiausia - mons ia pasiutusiai alkani! Jau matei turbt k daro klipatos? Rausias atmat dj. Senus kaulus grauia. Supuvus ml ryja. Surdijusias vinis laio. emtos alios bulvi lupenos jiem aukiausias skansis. Dl duonos plutels ia mogus ugn eit. Ivietje maudytsi. Savo artim umut be jokio sins grauimo. tai dar pernai ruden a pats vienam valkatai kaulus sukraiau u tai, kad jis vos spjusiam mirti lavonui ipl kepenis ir pradjo alias ryti. Kaulus a jam sukraiau. Bet ar jis buvo kaltas - tai dar klausimas. Ar tu inai, k tai reikia, kai mogus prisigyvena iki tokio laipsnio?! iemet ia moni jau nebeda, bet pernai, ypa upernai, toki dalyk apsiai pasitaikydavo. A pats buvau bloko virininkas. Numir nakt kalinys - ir dabok j, kad kiti nesusprogt. Kepenis, ird - beirint ipl. Ar tu, knyg iurk nelaimingas, gali sivaizduoti mogaus padt, kad jis taip pasiunta ir mogdra darosi? Ar jis mogdra ir gim? Ne! Gim jisai, kaip ir visi mons. Turjo tvus, turjo tvyn... Lageris k i jo padar! Manai, a perdedu? Nieko panaaus! A dar per maa sakau. Pasiklausk kit sen katorginink, visi patvirtins. mogus ia vris daraisi. Bjauresnis u vr. Ir turi toks

pasidaryti. Turi vrikai gintis ir pulti. Kitaip - jis us. Praris j kiti. Va, taip, maukt - ir nebr mogaus. Nukliau tam ioplai ukrainieiui pus danties. Kas tai yra? Toks niekaniekis, kad lieuvio gaila apie tai kalbti. Tu piktinies, a matau. Kak sapalioji apie humanizm, apie uuojaut, paguod... Kdikis dar tu esi, nors ir ilas! Kai lksi dmais pro kamin, gal bent tuomet suprasi, kad a ties sakau. alta man pasidar nuo tokios jo filosofijos. Suk j velniai! Nebeidrsau toliau su juo ginytis. Tikrai, ko vertos visos mano knygos, jei dvideimtojo amiaus viduryje civilizuotas Europos mogus staiga mogdra darosi? 1944 met viduvasary atjo lager komendantas, lagerio virininkas, gydytojas Heidelis ir dar kai kas i vyresnybs. Pasiauk visus kalinius jrininkus. Kaliniai jrininkai buvo visi vokieiai - be iimties. Beveik visi buvo vagys. Vienas kitas tiktai j tarpe buvo padorus mogus. lager atvarydavo juos baisiai nusipeusius, sunykusius, susmukusius. Lageryje jie labai greitai atkusdavo. Prie kokio darbo, bet kokioje komandoje juos paskirdavo, visuomet jie rasdavo, kur k pavogti. Meisteriai buvo. Nepalyginami specialistai. Va, iuos jrininkus ir pasiauk komendantas. Irikiavo. Pasiauk abu budelius ir pradjo jrininkam kail perti. Budelis kreia jam uodeg, o jis, jrininkas, turi pats garsiai skaiiuoti smgius ir paskui ikilmingai atraportuoti komendantui, kiek jisai smgi gavo. Pirmoji jrinink partija, penkios deimtys moni, gavo po penkiolika smgi u tai, kad jie buvo visi jrininkai. Antroji, penkios deimtys moni, gavo po deimt smgi u tai, kad jie lager pateko. Treioji partija, taip pat penkios deimtys galv, gavo tiktai po penkis smgius - kad jie neumirt, jog jie lageryje gyvena. Ipr komendantas savo vokieius jrininkus, ipr - nujo sau, lyg cigar surks. T jrinink tarpe buvo vienas austras, jr ininierius, labai protingas ir garbingas vyras, Bremeris [Bremer]. Lagerin pateko u anarchistines savo pasauliros tendencijas ir u tolyg elges karo laivyne. Visuomet buvo jisai geriausios nuotaikos. Kad ir kakaip jam sunku buvo, jis visuomet mokdavo viskuo pasijuokti. Gerai, sakydavo, jis, kad j lager pasodin - po karo bent jis bsis gesellschaftsfhig, - ne gda jam bsi pasirodyti padoresnje visuomenje. Es, koks vokietis, lageryje nebuvs, galsis po karo pasauliui akis parodyti? Laisvje pasiliko jo jauna mona, - ir jis pats buvo jaunas, - ir snelis. Jis buvo nirts naci partijos prieininkas, o jo monel - stojo t partij. Dar labiau nordama jam skaudinti, atidav jo snel mokytis naci pension. Pagaliau ir pati suman dar kart itekti, inoma, u nacio, - pareikalavo i jo isiskyrimo. Sddamas lageryje, dvejus metus jisai su savo monele bylinjosi, neduodamas jai isiskyrimo paymjimo. Visus iuos, jam tokius skaudius dalykus pasakodavo jisai su meistriku humoru, kaip tiktai vieni senosios Vienos gyventojai pasakoti mokdavo. - Na, Bremeri, - sakau a jam po jrinink ventinimo operacijos, - kiek gavai Treiojo reicho garbei, penkis ar penkiolika? - Et js, usienieiai! - nusijuok jisai, - js vokikos sielos visikai nesuprantate ir nesuprasite. Jum muimas atrodo kakoks baisus veiksmas, mogaus vertyb emins dalykas. Mum, vokieiam, muimas yra pats paprasiausias reikinys. Jis yra js ms kn ir krauj. Tai yra mum btinas elementas visoje ms aukljimo sistemoje. Rask Vokietijoje, kad nori - hitlerinje, kad nori - kaizerinje, gimnazij, kurioje gimnazistai nebt buv muami. Nerasi tokios. Leipcigas i sen senovs yra pedagogins

literatros centras; skelbiama tenai naujausios pedagogins idjos. Knygose mokini muimas tenai ikeikiamas. Bet tas idjas mes tiktai usieniui gaminame. Leipcige, naujausios pedagogikos tame centre, nebuvo n vienos mokyklos, kurioje vaikai nebt buv muami. Js tokiais reikiniais piktinats, o mes tai nekreipiame dmesio. Lyg blusos kandiojim. Truput nemalonu. Truput nieti. Bet tai ir viskas. Metas bt ir jum suprasti vokiei civilizacijos pagrindus. Sunku bt pasakyti, ar Bremeris kart rimtai kalbjo, ar juoks, kaip visuomet. Tiktai teisybs jo odiuose buvo geroka dalis.

-------------------------------------------------------------------------------XX. KAMINO PAUNKSMJE Man tebesant ligoninje, ligoniai pradjo j griti it skruzdls medaus puodyn. Lageryje sisiautjo epidemijos: visokios iltins ir labai pavojingas viduri sukrikimas, lageryje nelabai geru vardu vadinamas, mirtingumu praoks visas tris iltines. Ligoninje - vietos maa. Ligoniai netelpa. m guldyti lovas po du, po tris mones. Guldo, kas kaip pasitaik. Atvir diovinink su iltininku, plaui udegim su paleistviduriu. Vliau, kai liga paaikdavo, ligonius imdavo riuoti. Paleistvidurius sugabeno atskir kambar, suguld po du, po tris lov. Smarv i tojo kambario tirtais sluoksniais bangavosi per vis ligonin. Pro kambario al praeiti buvo sunku. Daug geriau buvo mirti, negu tame kambaryje sirgti. Pateks t kambar, ir skubdavo atsisveikinti su iuo pasauliu. O iltininkam buvo steigtas net atskiras barakas. Prasidjo iokia tokia kova su epidemijom. Kovoti su jomis buvo gyvas reikalas. Lageriui buvo paskelbtas karantinas. Tai yra: nauji kaliniai lager buvo priimami, bet i lagerio n vienas neileidiamas. Na, dl to dar nebt buv reikalo su epidemijomis kovoti, - kalini bt pakak. Bet atsitiko kitas, daug blogesnis dalykas. Visoje apylinkje, iki pat Gdansko, pasklido gandai, kad lageryje siauia baisios ligos. Vokieiai, apylinki gyventojai, inia, kaip vokieiai, baisiai nenori be reikalo mirti baisiai bijo epidemij. Tad itie gyventojai pradjo visa gerkle rkti, kad lageris baisiausiom ligom juos apkrsis... Kas pas civilinius gyventojus i lagerio ateina? Negi kaliniai ateis. Ateina esesininkai. Kas papirkliaut, kas - pagirtuokliaut, kas - pamergeliaut, kas - iaip sau pasmaguriaut. Civiliokai, visokios karo nals ir gyvanals, ir pradjo rkti, kad lagerio esesininkai jom visokias bacilas neioja. ia tai ir valdiai buvo ko susirpinti. Ji m ir udjo karantin ir visiem SS berneliam. Kol lageryje siauia epidemijos, niekas i SS vyr nebegali i lagerio ieiti. Nebegali nei monelm cukraus ir margarino nuveti, nei kur samagono susivejoti, nei su kokia nors gyvanalle kaime per naktel pasitaroti. Nori valdia ar nenori, bet vis dlto teko jai pradti su tomis epidemijomis kova. Negi sds SS karygiai, vis laik lageryje udaryti! Ko gera, gali dar ir jie pradti mirti. Juo labiau kad trejetas j jau garbing pavyzd dav - m ir pasimir. Bet epidemij pradioje jo taikingiausias visoki bacil sugyvenimas ir susikryiavimas.

Man lov buvo paguldytas ligonis su viduri iltine, kurio iaip taip atsikraiau, atidavs ms palatos sanitarui savo dienin maisto porcij. Kiti lietuviai inteligentai, patek ligonin, rado paprastesn ieit, m mirti vienas po kito. Pirmas i j mir, guldamas pirmame aukte po manimi, - ligoninje buvo dviej aukt lovos, - a, kaip sveiksts, isikliau antrj aukt. Mirtinink eil pradjo Puodius, mokytas matininkas, buvs karininkas, auktas, tvirtas 47 met vyras. Jis, ties pasakius, jau seniai pradjo silpnti. Per rytinius patikrinimus mudu su juo alimais stovdavome ir drauge, it i anksto susitar, alpdavome. Ligoninn pateko jisai, jau turdamas daugiau 39 laipsni ilimos. Pasirod, plaui udegimu jo susirgta. Ligonins gydytojai apirjo j tiktai trei dien. Dav jam aspirino ir sak padaryti kompres, kuris buvo padtas vos sekani dien, kai ligonis m jau smons netekti. Su tokia temperatra mogui baisiai norisi gerti. Bet lagerio ligoninje net iuo atvilgiu niekuo nebuvo galima padti. Nevirinto vandens gerti negalima, o virinto - nr kaip nr. Tris naktis blaksi vargas, maldaudamas nors laelio vandens, - deja, ir to laelio ligoninje nebuvo galima gauti. Jam beklejojant, nuolat vaidenosi, kad j kia krematorijaus pei, kad jis jau pro kamin lekia. Kiek bepajgdamas, gynsi jis nuo to, bet nuraminti jo jau nebebuvo galima. Pra, maldavo paaukti i kito barako jam artim vien kit mog, - jis jau jaut gyvenimo pabaig. Pra lietuvikai, lenkikai, rusikai, vokikai, nurodindamas, kuris barakas, kambarys ir lova. Ir tai vykdyti nebuvo galima. Niekas nedrso nakt pereiti per kiem. Ties kiemu bokte stovjo kulkosvaidis ir visus naktibaldas, pasirodanius kieme vliau nustatyto laiko, aud neperspdamas. Likusi paskutins nakties dal praleido Puodius besiginydamas su komendantu. Komendanto, inoma, paal nebuvo, bet ligonis vaizdavosi j esant ia pat. Dst jisai komendantui visas lagerinio gyvenimo pramatnybes. Jau oro jam m pristigti, jau tikrai po vien skiemen jis begaljo itarti. - Po-ne ko-men-dan-te, ich-bit-te um die Ge-rech-tig-keit, - praau teisingumo, - vos vos pravaitojo jisai. Pravaitojo ir ugeso. Ugeso lovoje, vadinasi, pasilaisvino vieta. Tuojau atbgo sanitarai, pflegeriais vadinami, apirjo dantis, nuvilko markinius ir nutemp dar nesuspjus kaip reikiant atauti lavon sandl, kad jis bt i tenai pakrautas artimiausi veim, einant krematorium. Jo vieton atsigul kitas. T dien ms mayiame kambarlyje mir trys. Vienas senyvas vokietis, pateks lagerin u tai, kad Gdanske, "juodojoj rinkoj", nusipirko be korteli pus kilogramo sviesto. Pateko lager, apsirgo ir mir. U pus kilo sviesto savo galv paguld. Mir t dien ir vienas lenkas, dar visai jaunas, labai inteligentikas, kultringas, mielas vaikinas. Vaikiojo po kambar. Draugikai kalbjoms. Atsisdo ant savo lovos. Suiulp sausainio gabal. Atsigul ir umigo. Turbt ir pats neinojo, kad jis jau mirs. Antras i eils msikis tame pat kambaryje mir advokatas Kerp. Jis jau koki savait vaikiojo visas susiriets. vyr su naiais betampydamas, buvo visikai nustojs noro valgyti. Utat bais trokul jisai turjo. Kadangi i ulinio iaupo vandens nebuvo galima gerti, jisai gaunamj duonos porcij ikeisdavo mineralin vanden, - kiti kaliniai jam tok vanden duodavo. Tik vliau pasirod, kad jie t vanden ne krautuvj, lagerikai "kantinj", pirkdavo bet i ulinio pasemdavo: imdavo duon ir nuodydavo mog. Kerp gr tok brang vanden ir aips. - Yra, - nekjo jisai, - lagery ir ger moni: ne visi mua.

Ligoninj nekuiavos jisai, visai nesirengdamas mirti. Gal ir man, kad reiks jam tai padaryti, bet vis dar ne taip greitai. - Et! - itar jisai, apsivert ant kito ono ir baig savo dali. Kitiem msikiam numirti ne taip lengvai seksi. Per penkias ar eias savaites mir devyni, o daugiau dvideimties neinojo, kaip jiem toliau elgtis: mirti - ar dar bandyti emels jung tempti? Ties pasakius, lageryje msiki mir tiktai septyni, nes kitu du buvo umuti. Vienas j - beveik mano akivaizdoje. Tai - jaunas vyras, talentingas mokslininkas gamtininkas, gimnazijos direktorius Marijampolje Masaitis. Atjo jisai ligonin, jau sunkiai sirgdamas ta prakeikta lagerio "cholerina". Gal bt i jos pagijs, gal - ir ne, - neinia. Ligonins prausykloje naujus ligonius rikiuoja po duais ligonins barzdaskutys. Rikiuoja ir keikias, ir pagaliu bado. Masaitis padar kak, kas tam barzdaskuiui nepatiko, - ne po tuo duu atsistojo, ar k, r barzdaskutys jam su lazda per sprand. Masaitis apalpo. Nebeatsigavo. Sekam ryt buvo jisai jau mirs. Tvirtas, sveikas, malonus vyras buvo Bauba, gimnazijos direktorius Kaune. I pat pradios jam lageryje seks. Pateko dirbti ratinn komendantros namus, buvo apgyvendintas geresnse patalpose, geresn maist gaudavo. Apsirgo viduri iltine. Pakl j. Kol pabaigs gyti, buvo paguldytas klipat blok. Tenai j besveikstant ir umu taburete - maisto dalintojas Taranskis, po keli savaii patsai mirs nuo tos paios iltins, lageryje igyvens ketverius metus. Taip gausiai prigriuvus ligonin epideminink, man joje jau nebejauku pasidar. Pagaliau Heidelis liep mane iraydinti i ligonins. Veito deinioji ranka ir liokajus, pflegeris Valievskis [Waliszewski], ileisdamas mane, ketino man snuk sugurinti, visus mano markinlius ikrat, iiupinjo, ar nebsiu a ko ligoninje pavogs, nes jis pats tuomet nukniauk mano vienintel, mano vis brangiausi turt, mano "aukso valiut" - atuonias cigaretes, kurias man vienas kolega arkliavagis buvo dovanojs!.. Valievskis apreng mane paiais lykiausiais skarmalais, kokius tik turjo, paru pavadino ir kumels vaiku - ir paleido. Veitas vis paleistj komand nuved, kaip paprastai, darbo biur, - atseit, va, pagydiau, - galite kinkyti veim. Darbo biuras primygtinai sil palikti mane ligoninj ratininklio pareigom eiti, bet Veitas apie tai ir klausyti nenorjo: - Toki Vilniaus grobik, kaip a, jam, es, nereikia. Tinginiu nenusisekliu ilks i ligonins ratins, gavau pradti lagerin karjer vl i pradios. Naujoko teismis vl atsidriau miko kolonoje - rst tampyti. Vis dlto ligoninje geriau buvo, negu prie rst! Kimbame rst - jau labai mirioje kompanijoje, lietuvi inteligentija buvo jau po vairias komandas isklaidyta, - kimbame rst kokie dvideimt vyr - nejuda, judoius, i vietos - ir gana. Na, tiek ir tos sveikatls mum bebuvo: kitam sprigtu duotum kakton ir nuvirst... O kol t prakeikt rst ant savo pei uustenam, kol i vietos ijudam, kol j u puss kilometro ir toliau nulinguojam nudejuojam, baisiai nuobodu pasaulyje pasidaro. Taip jau nuobodu, kad net vemti noris.

Dien tampau tuos rstus, kit, trei... Kas gi ia, po velni, bus? Jei taip dar kelios dienos prasits - ir man bus kaip kitiem - po visam... Dairaus en, dairaus ten, kaip ia nuo t rst pasprukus?

-------------------------------------------------------------------------------XXI. APLINK KELM VIS DIEN Besitsant su rstais, ujo ir velykos, 1943 met - pirmosios velykos lageryje. etadien prie velykas dirbome tiktai ligpiet. Popiet ms mielas Vacelis Kozlovskis irikiuoja vis blok kieme. Balandin saulait taip graiai vieia, taip meiliai ildo. Taip gera bt toje mieloje sauluje saululje bent kiek pailsti! Paduoda Vacius komand: - Zdejmowa koszule! Ale prdzej! - Nusivilkite markinius, - greiiau! irime, kas gi ia dabar bus? Argi jis, tonlis mieliausias, mus velykom be kelni paliks, - i jo gi gali visko laukti? Bet kol kas dar nieko bloga nematyti. Visa ramu. Tiktai liep jis mums emje sussti. - Utles muti, rupgalviai, muti utles! - aukia Vacius, mostaguodamas akotu vzdu. O, tai kas! Tegyvuoja Vacius iki pirmj kartuvi! O tiem palmargiam pono dievo gyvulliam didj etadien padarme itis pogrom. Trak trak trak, trak trak trak, - taip ir traksi po vis kiem it i kulkosvaidio. Tkstani tkstaniai uvo j tuomet, vargeli. Pirm velyk dien nedirbome. Vacius kvieia mus, lietuvius, pas save "dienos ruim". Pavaiinti bene mus gerairdikai veni proga rengias? Prie dur pasitinka mus Vacelis ir dar keli banditliai. - Parodykite kojas, - ar varios? O ausis - ar mokate isimazgoti? - tikrina toji "sanitarin komisija" ms kojas ir ausis. Kadangi su ms kojom ir ausim buvo dar pus bdos, Vacelis pareik, kad mes velyk pirmosios dienos proga galime kambary net ant suol pasdti, jei tokio noro turime. Taiau tiem, kuri kojos ir ausys buvo ne pirmos ries, prisijo riestokai: gavo jie velyk proga ir per valgomj, ir per onus, - buvo jie nugrsti prausykl ir merkti tenai pamirkti alt vanden. "dienos ruim" jie nebegro... Tuo tarpu kakoks vargas katorgininklis nuo Gdansko, pasisukaliojs prie ms, padovanojo mum visiem vien kiauin, - kad vardas tojo lenkelio bt palaimintas per amius! Ir mes dabar, kaip visi gyvieji mons, veniame velykas! Sdim po stogu, ant suolo, - ir kiauin turime! Vyriausias i ms tarpo, drebaniom rankom i susijaudinimo, pam t kiauinl, padalino kiekvienam po plonuiuk gaball, apsiaarodamas palaimino kiekvien i ms. Simbolis - simboliu, bet vis dlto simbolis kartais esti daug galingesnis u pai pasiuiausi tikrov! T dien piet mes jau nebenorjome. Buvome sots tuo kiauinio gaballiu, - ir dar kaip sots!

Galimas daiktas, pasotino mus ir tyliai paslapiomis prarytos aaros, gal dar ir slapti prisiminimai - Tvyns, tv, broli, seser, eim, - visa tai labai galimas daiktas, bet istorija apie tai tyli. Antrj velyk dien dirbome tiktai ligpiet. Popiet vl mus kieme irikiavo. Ateina lagerio pirmasai seninas, vyriausias budelis, Amo Lmanas ms sag tikrinti. Ar visos sagos savo vietoje, ar kam kurios nors sagels kur nepritrko? Kas turjo laimei visas sagas vietoje, tam nieko nedar. Kam kokios sagels kur trko, - t var tuojau prausykl ir tenai ikilmingai velyk proga po deimt lazd uodeg utino. Kitas besagis dar band aikintis: - A neturiu kur sag gauti. Man tok vark ir dav. Sag a i kito galiau pavogti, bet kurgi a gausiu adat ir sil, kaipgi a vogt sag sisisiu? itokiem vyram u vieai pareikt j ignoracij pridjo velyk proga dar po penkias lazdas. Mano sagos t dien buvo tvarkoje. A jau buvau bebands saulaitje dantis ildyti, kaip kakas staiga man i pasal - makt makt makt - maknoja kumiu mano varko skyles. - O ia - kas? - perkreips and, prikis snuk, klausia mans Vacelis. - Skyls, - sakau a jam drebdamas, - kas gi ia bus daugiau? Tok vark man i sandlio dav. - Tu, kirmls vaike, - pratar man Vacelis ir drbteljo su letena per vien aus, per kit.- Kodl, kirmle, neusisiuvai? - Neturiu lopini. Adatos, sil... Neinau, kur gauti! - Kirmle! - pranypt man Vacelis ir dar por antausi mielai pridjo. Taip ir baigsi mano pirmosios lagerins velykos. Po velyk vargais negalais man vis dlto pavyko pakeisti savo specialyb. Pasprukau i rst tampytoj komandos, nujau kelm rauti. Tai bent gyvenimlis buvo! Pasirinkau kelm nuoaliau nuo valdios aki ir krutu aplink t kelmel, emeles, samanles nuo akneli kapstau, kad bt galima jisai, atjus progai, pakelti. Krutu a tenai dien, krutu antr... Treiosios dienos pavakary mano krutjimo viet ujo esesininkas, pilvzas toksai su dvokiania pypke, kelmyno darb vadovas. - Ogi tu, blde Sauhund, - atseit, pakvais kiauliaunie, - tai tu itaip atsidkoji valdiai u duon?! A tau, driski isigimli, parodysiu! Nuvar jisai mane prie kito kelmo, kuris buvo, matyti, jau ne vieno mano pirmtakno kraptytas. em aplink kelm buvo jau per kelis kastuvus iimta, - kelmas duobj besds. - Va, irauk kelm, - sak man pilvzas su dvokiania pypke. Ir prie io kelmo darbas bt nieko sau. lendi duob, prisilieji prie kelmo, - i tolo n nematyti, kruti ar nekruti. Visa bda tiktai, kad duob aplink kelm buvo pilna vandens, dumblino tokio, pardijusio, kaip naci partijos drabuiai, - ir balandio mnuo dar tebebuvo. Ir kojos mano buvo kaip tyia sutinusios ir aizdomis apaugusios. Su tokiomis kojomis balandio mnes dvylika valand vandeny ikrutti - kakaip baisiai jau nedomu. Visikai nedomu, - ne, ne! Ir dar vjas toksai idavikikas i jros puia, kad j velniai kur! Puia, tarytum ant tavs jokio varkelio, jokio raumen sluoksnelio nebt, - iupinja plikus kaulelius, lyg su botagu paaio. Ir dar debesl vien kit atnea, i viraus papurkia, i on palapina...

Patrepsi, patrepsi aplink kelm nacikai rudame vandenlyje - ir ropoji krant. Tiktai krante nra kas veikti, - kelmas gi vandeny! Kojos n pakasyti kaip reikiant nesuspji, kaip pilvzas su dvokiania pypke tau lazda jau bemosikuojs... Nra kitos ieities, kaip tiktai - klionkt - vanden it varl nuo ardo. Taip ir praslenka darbo dienel, dvylika valand. Pluau a aplink t kelm, pluau, bet vis dlto jo neiroviau, - palikau ir kitiem progos pasimirkyti. Ketvirt dien man pradjus t kelm kastuvu baksnoti, prieina prie mans vienas i daugelio miko komandos kap. Maiukas toksai, visas plikas, su aliu trikampiu ant krtins, vadinasi, profesionalas kriminalistas, bene atuonet met po lagerius besitranks. Apirjo mane, pakraip galv. - Hm... Kas tu toks i profesijos? - klausia jis mans. - Hm... - sakau a jam, neinodamas, k sakyti, - kadaise buvau universiteto profesorius, Miuncheno Liudviko Maksimilijono universiteto filosofijos daktaras... Poetas buvau, eiles, dramas raiau... Dabar, matai, kelm raunu. - Tai tu, seni, itoks? Na, palauk! - sumyk jisai ir nujo sau. "Po velni! - manau, - ko gi dar tas numukagalvis i mans nori?" Po valandls tasai numukagalvis grta ir sako man: - Ei tu, seni, eik su manimi! Na, dabar tai jau visai prauvau. Duos jis man garo! Nuvar jisai mane prie tvoros, kur i egli akeli dirbo tokias kilnojamas tvoreles lyg kilimlius, bene sodam nuo sniego ar nuo zuiki saugoti. - Va, - sako jis man, - ligpiet itas akeles dliosi ana tvoros pus, o popiet - dliosi jas atgal. Rytoj - taip pat Tiktai, irk man, vis krutk. Kai a bsiu paal... Ypa gi, kai kok esesinink pamatysi... Tai geros irdies vagillio bta! Kas per malonumas: saulelje sdti ir akeles taip graiai per tvor dlioti! Kad bt pyrago - velykos bt staiai! Gaila tiktai, kad mano geradariui paiam gyventi baisiai nesisek. Kiek vliau band jisai bloke pasikarti, - nepasisek: draugai itrauk i kilpos. Band jisai ir pasipjauti taip pat labai nevykusiai: draugai atm peil, perrio rank, - norom nenorom turjo jisai pagyti. Pagaliau band jisai ir i proto ieiti. ios pastangos buvo iek tiek skmingesns, bet tinkam vaisi vis dlto nedav. Palaik j ligoninj, palaik, atvar j atgal prot ir igrdo mik - toliau kapauti. Baisiai geras mogelis buvo ir nenusiseklis toks! Deja, neilgai ir a prie tvoros su akelmis darbavaus. Mano kojos visikai itvirko, nebenea kno, nors tu k! Nelabai besugebu ir mik nukrypuoti. Ir ragino mane, ir lazdele baksnojo, bet kojos nekreip tai jokio dmesio. Pagaliau negi jas mua, - kas jom? Jos, apritos skudurais ir pasiptusios, savarankikai gyvena. Dl itokio neleistino mano koj elgesio a tapau ibrauktas i miko komandos leistr ir paskirtas vien klipat komand. Sveikinu, - a jau klipata!

--------------------------------------------------------------------------------

XXII. KLIPAT KOMANDOJE Ms klipat komanda dar nebuvo pati klipaiausia, - mes dar vaikiojome darb lagerio ribose. Dirbome pastogj. Vieni skutimosi peiliukais, prie lentos pritvirtintais, pjaust visokius skudurus pailgus gaballius, siauruius tokius; kiti tuos gaballius vien prie kito raiiojo ar klijais lipd; treti - sulipdytuosius kamuolius vyniojo; ketvirtieji - i tos mediagos dirus aud. Ir dirbtuv vadinosi - Gurtweberei - dir audykla. Darbas buvo ionai nieko sau, nesunkus, pavilpautinis. Tik jau kompanija buvo baisiai nuobodi. N vieno normal mog panaaus, Net ir dirbtuvs kapas buvo nei ioks, nei toks. Kaliniai j vadindavo Frulein Capo - panel kapas. Laisvje jisai dainavo ir oko operetje ir buvo laikomas vyru. Lageryje keiksi jisai vyrikais odiais, bet plonu moteriku balseliu. Ir lager jisai pateko u pasiymjim homoseksualizmo darelyje, - vaikiojo su ruavu trikampiu. Dirbtuvs draugai kaliniai buvo vienas u kit geresnis: kam rankos pva, kam - kojos, kam - visas veidas suniurkytas, kam - krtin kiaura, kas - su nuolat pakelta temperatra... O skarmalai, skarmalai! Baisiai nedomus buvo tenai tas pvani aizd kvapas! Ir dar t utli ms komandoje buvo neaprpiama galyb - itisos marios! Laipiojo jos ne tiktai nugaromis, kikomis, skvernais, bet ir suolais, ir stalais, - nusipenjusios it tarakonai, pali tokie. Ms komanda duodavo lageriui didiausi dmtosios iltins procent. Daugelis j ir patekdavo jau beserg. Ir ms vargelis panel kapo nuo dmtosios iltins atidav ponui dievui del. Darbas ionai turjo nemaa ir privalum. Vis pirma vyko jisai pastogje: nei tau lietus u apykakls varva, nei tau kaulelius jros vjas da. Antra, dirbai sddamas, - nepaklusnias pasiptusias kojas galjai nekreipti dmesio, - jos buvo nereikalingos. Galjai ir su kaimynu klipata pasitaroti, pavyzdiui, Vilniaus reikalais pasirieti. Galjai, palinds po stalu, neva susipainiojusi skudur iekodamas, ir dmel vien kit nutraukti, kol tave puskapis, koja paspyrs, imudavo i pastals. ia buvo dar ir dvi darbo pertraukls, kuri metu ileisdavo pasivaikioti privaiais reikalais. Kol, bdavo, nuklipatuojam, kol sugrtam - geras pusvalandis laiko tau ir praeina. Kart per pertraukl klipatuoju su savo draugais klipatomis ir randu kieme cigarets nuork. Bet koki nuork, - beveik pus cigarets! Tuoj mes su kaimynu usirkme t pusel ir traukiame pakaitomis i kumio, kad valdia nematyt: dabar darbo metas, o kaliniam darbo metu rkyti grietai draudiama, - kad jie pypkiaudami netinginiaut. Atjo mano eil iulptelti dmel. Kur buvs, kur nebuvs - staiga oko ant mans antrasis lagerio seninas - zweite Lagerlteste, - sukiausias budelis Zelionk: - Parodyk, parodyk, k ia turi saujoj? Atgniauiu sauj, kas gi: baigis virsti pelenais nuorkos gaballis. - K tu, driskiau, sivaizduoji? Tau kurortas ia, ar k?! Nuo pirmojo jo smgio per and pasvyravau pasvyravau, bet vis dlto isilaikiau ant koj; nuo antrojo - urieiau kinkas. Rup itas, Zelionk, baisiai mikli turjo kairij rank, nuo jos retai kas negridavo. Po io susitikimo su ja man tris mnesius ausis it vapsv kelmas. Popietins pertraukos metu klipatlm duodavo dar kavos atsigerti. Tokios juodai rudos, vokikos, lagerikos. Vis dlto ji bdavo ilta. Kai jos, bdavo, igeri, viduriuose

bdavo taip pat ilta. Gur gur gur - pasigirsdavo tuomet viduriuose tokia velni muzika. O kas vis svarbiausia - valgyti ne taip baisiai besinordavo... Visa nelaim buvo, kad geriamasai indas reikjo savas turti. Kas ind turjo - gr kav, lieuviu lpas lai, pilv rankele glost, kas neturjo - turintiem pavydjo. Pas Vaci bloke buvo toksai pusbernlis, kokios 17-18-os met, kuris kaliniam pietum blidelius dalindavo, o i baigianij valgyti vl juos atimdavo. Tai buvo visos jo pareigos lageryje. iaip ar taip, jis jau buvo valdios mogus. Ogi i seno jau inoma: valdiai visuomet lengviau gyventi, negu valdomiesiem. Palyginti su manimi, tas pusbernlis atrod tarytum koks buo imtamargis prie kumet, nors jis ir parita, matyti, Vaciaus nuskelt, and neiojo. Ateinu a pas t pusbernl blidelio prayti paskolinti, sakau, senatv baisiai nortsi kavos sriubtelti... Neinau, n kokiu balsu, kokiais odiais kreiptis j, kad tik, ko gero, jis nesupykt. Kart pakartoju savo praym, kit kart pakartoju, visokiomis ventenybmis prisiekiu blidel grinsis, - jis nesiteikia girdti: sddamas uustalje, var jisai nykt savo nos ir kak tenai rpestingai grabalioja. - viesiausias pone, - maldauju, nusims kepur, kiek galdamas ploniausiu balsu, gal, viesiausias pone, teiktumeis... N odio netars, jisai itraukia i pastals tok sulankstyt surdijus dubenl ir varto sau panosje. Pagaliau sako: - e. Tik irk, pare, nepavok! Kit dien jis man ir to dubenlio nebeskolijo. - Et, - pareik jis man, - daug ia toki, kaip tu, driski valkiojasi. Visiem nepriskolinsi... Lauk i kambario! - usimojo jis ant mans luota. Mano laimei, mir vienas klipatl, mano darbo kaimynas audykloje. Jis turjo toki dut nuo konserv, trupuiuk pardijusi, net su lankeliu, i viraus pritaisytu. A inojau, kur jis j pasiddavo dirbtuvje, - jis seniau man j kartais paskolindavo. Kai darb jis nebegro, itraukiau a j i po skudur slaptoje vietoje - dabar buvo ji mano. Jokio kito pdinio klipatl nepaliko! Dabar buvo man spjaut visus Vaciaus pusbernius ir piemenis. Dabar a be j pagalbos geriu sau kavut ir klausaus tokios mielos, tokios velnios muzikos: gur gur gur... Ot, k tai reikia turti savo dut nuo konserv! Man jau apsipratus su klipatos likimu ir besiruoiant iuo ar tuo bdu keliauti pas Abraom, lietuvi inteligentijos likimas tuthofo lageryje staiga m keistis negirdtu bdu. Lagerio valdia aikiai persisteng - perdaug jau greitu tempu alojo ir marino mones. U savo itokius rpesius gavo ji, matyti, gerokai velni i auktesns valdios, kuri tolimesns politikos sumetimais jau gal nebepatogu buvo mus taip greitai naikinti. Vien pavakar visus pasilikusius gyvus ir dar iaip taip pasivelkanius lietuvius inteligentus paaukia pavardmis ir irikiuoja atskirai. Prieina prie ms visas brys SS vyr - ne t eilini, kurie su autuvu vaikto, bet t, kurie su revolveriu, - auktesni pareign, vairi lagerio staig virinink. Iklausinja mus, kur kas dirba, ir tuos, kurie dirba sunk darb, rikiuoja atskirai. Ir ima mus dalytis savo tarpe SS pareignai! Tuos i ms, kurie jiem geriau patinka, pasiima ir nusiveda sau, kas vien, kas - du. Pasiima dirbti jo vadovaujamoje staigoje. Kitas esesininkas ivijo lauk net senus savo darbininkus, pasim dirbti msikius. Keturi patekome dirbti net raudonuosius komendantros rmus, - iem ijo jau visikai gerai.

ie keturi tuojau buvome nuvaryti pirt - ger, ilt du, pirm kart gyvenime kaip reikiant nusiprausti. Dav mum keturiem lagerinius varius, naujus skalbinius, kojines, batus net, ir po ger, var civilin apsivilkim, tik su raudonais kryiais ant nugar ir kelni kik. Apgyvendino mus keturis atskirame bloke drauge su vadinamais kaliniais prominentais: barzdaskuiais, kelneriais, siuvjais ir kurpiais, kurie betarpiai aptarnaudavo SS vyrus. Buvo ia ir keletas ratinink bei sandlinink, dirbusi komendantros rmuose. Gyvenimas ia, palyginti su Vaciaus bloku, buvo tikras rojus. moni nedaug, lovos nesukimtos. Lovoje miegama po vien. ia yra ir vars pagalviai, ir antklods kiekvienam po keturias antklodes - klokis ir ildykis! ionai niekas nerkauja, nekauja, nesimua! ia ir valgyti daugiau duoda, - atiduoda kaliniam vis jam priklausom porcij, kartais - net ir priedo gauni. O svarbiausia - ionai visikai nra utli, - n vienos, n pauostyti! ia atskirai tuos kalinius prominentus ir laik, kad jie esesininkam drabuius ar raudonuosius rmus utli nepribarstyt. Pateks gyventi blokel, galjai laikyti save jau igelbtu. Kas bus, kas nebus - bet i klipat luomo jau isiklipatuosi! ionai mes patekome tiktai keturi. Visi kiti liko pas t pat Vaci su jo santvarka ir gyvenimo pramatnybmis. Kitiem ir darbas sunkokas pasitaik. Darbas sodininkystje oficialiai buvo laikomas lengvu darbu, - kai kuriuos paskyr ir tenai dirbti. Reikjo tenai bosai vandens neioti, ems neioti, mlas neioti. O tos sveikatls visiem taip maa buvo belik! A patekau dirbti vien pai svarbiausi lagerio staig, oficialiai vadinam Hftlingsschreibstube - kalini ratin. Tai buvo lagerio virininko ratins dalis, faktinai pati svarbiausioji. Jos inioje buvo personalin kalini sudtis ir daugelis kit svarbi dalyk. ia pasidar prieinamos visokios bylos ir kai kurie slapti dalykai. I ia jau galjau tarytum i aukto kalno valgytis po lager, visk sekti ir sidmti, sudarinti paini su takingais lagerio monmis i kalini tarpo. ia buvo galima susipainti su daugeliu vadovaujani SS organizacijos moni, kurie i dalies m jau nuo mans priklausyti. Viena i mano pareig buvo skirstyti jiem darb, deuravim ir atostogas. Tiesa, paskirstym tvirtindavo lagerio virininkas, - mano plan jis patvirtindavo visuomet: kur kok esesinink paskirdavau, ten jis ir deuruodavo. ia susirinkdavo lagerio inios, vieos ir slaptos. ia susipindavo gijos ir lagerins politikos, kiek tai liesdavo kalini "savivald". i ratin buvo juo svarbesn, kad tilpo po vienu stogu ir buvo susijusi su darbo biuru - Arbeitseinsatz, tiek daug svrusiu kalini gyvenime.

--------------------------------------------------------------------------------

XXIII. "NUO T DUR LIG T DUR..." Neilgai tesidiaugiau savo nauju bloku - siuvjais, kurpiais, barzdaskuiais ir kitais lagerio aristokratais. Praslinkus kokiom keturiom penkiom savaitm, valdios vyrai vl aukia mus, lietuvius inteligentus, susirinkti atskir patvor. Ateina lagerio gydytojas Heidelis, ateina feleris, ateina sanitarijos ratininkas - ir dar kai kas tenai. Ima mus apirinti ir iupinti. Tam kojos sutinusios, tam irdis mataruoja it avels nuodega, t - flegmonos apsdo, t - unvots, tam - galas ino i kur - po vis kn aizd priviso, tam - vykusi kakokia viduri katastrofa, tam - temperatra kaip pirty... Visikai sveiko nerado n vieno. Visus tikrinimo duomenis sura popierius, galva palingavo ir nujo sau. Po to mus nuvar atskir blokel ir apgyvendino visus kartu. Kambariukas nedidokas, tos pat medins trij aukt lovos, bet kiekvienas turi jau savo atskir guol, miega vienas, turi dvi antklodes ir visikai neturi palj pono dievo gyvulli. Visame kambary gyvenome mes vieni, ne tik nra jokio svetimo kalinio, bet ir jokio pareigno, jokio virininko! Bloko virininkas, daug nusipelns galvaudys profesorius Cimermanas [Zimmermann], gyvena kitame kambary su kitais kaliniais, ms reikalus maai kiasi. Tasai Cimermanas buvo ymus vyras. Auktas, platus, didels fizins jgos. U visokias vagystes udynes jis daugel met bastsi po vairius lagerius. Ms lageryje jis buvo labai takingas, buvo laikomas vienu geriausi ir kultringiausi. bloko virinink. Gal jis ir buvo neblogas virininkas, pragaras j ino, bet banditas jis buvo pavyzdingas. Tarp kita ko, jis turjo vien nelabai girtin papratim. Per patikrinimus ryt ir vakare, bdavo, reikia visi kaliniai eilmis surikiuoti. Vieni stovi stati, kiti - apykreiviai, nelabai bepastovi. Koks klipatl, irk, atsistojo - ir linksta al, - aikiai gadina vis patikrinimo spdingum. Pribgs Cimermanas j ir iaip, ir taip stato, i tos ir i kitos puss pakumiuoja, - nestovi klipatl, lyg i telos bt padarytas. Tuomet, bdavo, Cimermanas tok minkt klipat neklauad patempia pasien, paima j u krtins - ir takt - klipatos galvel sien. Po tokio tekteljimo klipatl jau ramiai guli pasienyje. Jis jau nebeatsikels. Jis jau gatavas. Va, itokio galv tektelenimo Cimermanas ir buvo specialistas. Tai buvo jo patentas. Ir tai - jis darydavo itaip tiktai klipatom. Ar ne vis tiek klipatlei, nuo ko ir kada jis mirs? Sveik ar apysveik mog umuti Cimermanui retai tepasitaikydavo. Taip, du tris per metus, ne daugiau. iaip nieko sau razbaininklis buvo. I ms tarpo apskald tiktai vien kit. Ne visus. Ne per smarkiai, - n vienam sien smegenys neitiko. Blogiausia, kad jis per patikrinimus versdavo mus, drauge su kitais, vokikai giedoti. Kai kada ir mariruoti. Giedoti gi, - vien pai kvailiausi vokik mar giesmi: Heute wollen wir probieren Einen neuen Marsch rangieren, O, du schnes Sauerland! Kuriem velniam prisireik jam tuthofo dvokianioj duobj Pareinio zauerland garbinti, vargu ar jis pats inojo! Giedoti reikjo btinai. Irki ar neirki - vis tiek turi bliauti. Moki odius ar nemoki - bliauk vis tiek. Cimermanas, bdavo, ir iri: isiiojs tu ar ne... Vis laik bti

suiaupus burn arba isiiojus - taip pat negerai: tuoj Cimermanas snuk gurina. Vis laik reikia iopioti. Svarbiausia, kad iopiotum - vaidintum giesminink. Cimermano nevalioje buvome taip pat neilgai. Kokias dvi tris savaites. Kakas darsi u lagerio sien, ko mes nieku bdu negaljome suprasti. Ar Berlyne, ar Lietuvoje, ar dar kur kitur, neinia kas ir kur, bet t vyki atgarsiai pasiekdavo ir lager ir atsiliepdavo ms likimui. Staiga vl patvory irikiuoja. Ateina lagerio virininkas. - U k js patekote lager, a neinau, - sako jis .mum, - bet js, matyti, bsite ne tokie, kaip kiti. Yra gautas ratas, kad a nuo ios dienos turiu jus laikyti kaip garbs katorgininkus - Ehrenhftlinge. Apsigyvensite js dabar visai atskirai. Nuo iol tiesioginis js virininkas bsiu a, lagerio virininkas. Lagerio senino - Lagerlteste - sakymai jum neprivalomi, - jis tegali jum perduoti mano nutarimus. Galite plauk nebekirpti, galite neioti ilgus plaukus. Galsite kas savait rayti ir gauti laikus (iki iol, kaip ir visi kiti, raydavome ir gaudavome trumpus laikus kas antr savait). Bet laikai turi bti neutrals, apie lager ir politik neturi bti n odio raoma. Svarbiausia, neturite teiss rayti, kokiame lageryje esate. Raykite staiai "Lager Stutthof", kad nebt galima suprasti, kas ia per lageris, kur js sdite. Su kitais kaliniais bendrauti ir kalbtis nuo iol jum grietai draudiama. U pastebt bendravim bsite grinti atgal bendrus blokus. Darbas jum nuo iol nebeprivalomas. Nebent kas nors savo noru kok darb dirbti. Neioti numer su trikampiu jau nebereikia. Galite, kad norite, dvti savo vark, ant rankovs prisisiuv gelton raikt. Bet dryuotos lagerins kelns jum vis tiek ir toliau privalomos. Lagerio drausm jum taip pat privaloma. Js esate garbs kaliniai, bet vis dlto kaliniai - Ehrenhftlinge doch Hftlinge. Apkvaiome visikai, igird toki negirdt neregt naujien. Kas gi pasaulyje turjo atsitikti, kad lagerio virininkas taip pasikeit, toks mandagus pasidar? Ar tikrai jau mes bsime igelbti, tikrai mirti nebereiks? Visi buvome sitikin, kad dabar mus jau tikrai i to pragaro paleis. Mes baisiai pykdavome, kad senieji kaliniai dl ms diaugsmo skeptikai linguodavo galva ir sakydavo: - Netikkite esesininkam. Niekur jus nepaleis! Pamatysite! Deja, itie skeptikai teisyb sak. Dabar dav mum po visikai naujintl dryuot lagerin apsivilkim, dav padoresnius skalbinius. Kas norjo, galjo ir savus dvti. Apgyvendino naujai atremontuotame baraklyje, pastat geleines kaip ligoninje dviej, nebe trij, aukt lovas, plaias tokias. Dav net po pagalv su uvalkalu, dav net po vari paklod, po tris anklodes! Valgomasai kambarys - atskirai. Valgomajame kambary pakabino radijo garsiakalb! tai kas pasidar! Nebebuvo jokio svetimo bloko virininko, - mes patys i savo tarpo tok virinink rinkdavoms. Su mumis buvo apgyvendintas ms kolega gydytojas, medicinos profesorius, turjs geriausi vard vis lagerio ligoni tarpe, - ir jam buvo pasakyta, kad jis dabar atsako u ms gyvyb. Jis dabar privals irti, kad niekas ms daugiau nebemirt! Tuomet tai mum jau is tas paaikjo. Ms draugai, pasiskubin numirti, savo kaniomis atpirko ms gyvyb. J mirtis, matyti, vokiei valdiai bus pridariusi apsiai nemalonum, kad ji nutar mus daugiau nebemarinti. Ms naujas barakas buvo ypatingoje padtyje.

iaip kaliniui slankioti palei moter gyvenamus barakus buvo grieiausiai draudiama, - pagautam u tokius darbus grs didels bausms. Moter barakai nuo vyr barak atitverti auktomis spygliuot viel tvoromis. O mus dabar apgyvendino visikai alia moter. Jos gyveno vienoje gatvs pusje, o mes kitoje. Jokios tvorels tarp ms nebuvo. Niekas neskiria. - irkit, kad js man prie moter - ni ni! - perspjo lagerio virininkas, - pagausiu bus riestai! ventai klausme lagerio virininko sakymo. Moterys vaikiojo vienoje gatvs pusje, mes - kitoje. Darbo metu - tiek dar to. Bet vasaros iltais pavakariais, bet sekmadieniais - itis dienel! Moterys vaikto sau, mes sau. moter pus - ni ni! Kaip apatalai kokie su rteli vainikliu. Kiti kaliniai mum baisiai pavydi iuo atvilgiu. Bibelforeriai mus bibliniais asilais vadina, bet mes nepasiduodame jokiai pagundai. Merguls mum i kitos gatvs puss ir veideliais ypsos, ir visokiomis akelmis mirksi, ir liemenlius, ir blauzdeles rodo, bet mes laikoms - kaip mras... Gal gale i kantrybs ijs ir pasipiktins moter blokas m skelbti, kad lietuviki vyrai i viso es n velnio neverti, kaip varls spalio mnes. Mes ididiai atsikirsdavome, kad mes savo monom esame labai itikimi. - Sakykite, sveiki! Js tarpe yra gi ir tiek nevedusi! - paniekinamai nypt moter blokas. Na, per didelmis dorybmis girtis gal ir nevertt. Visi msikiai buvo tiek pervarg ir tiek alkani, kad itisomis dienomis niuksojo lovose, - kokiais pyragais juos, tokius nusibaigusius, bt galima dsautin men prisivilioti?! Kart lagerio virininkas atne mum stor pluot popieri ir liep prirayti juos. - Das ist zur Entlassung! - ia js paleidimo reikalu, - pridr jisai su nusivylimo ypsena. Tai buvo asmenins anketos ir blankai praym darbui gauti Vokietijoje. Reikjo tenai paymti, kok darb mokame dirbti ir kokio norime gauti, ir koki alg pretenduojame. Visi kaip vienas, net savo tarpe nepasitardami, atsakme: joki alg nepretenduojame ir jokio darbo Vokietijoje nepraome. Mes norime grti savo sen darboviet, Tvyn, i kurios mus neteistai ir negarbingai ipl, ir, be to, dar mes turime pataisyti lageryje sualot sveikat... Po trij savaii lagerio virininkas vl atjo int mus. Ikoliojo, apriejo ir pravirkt pro dantis: - Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung! - Js nepasikliaukite greitu paleidimu! Veikiai visus kalinius - drauge ir mus! - perkl naujus barakus, ms pai pabudavotus, - senieji barakai buvo atiduoti ligoninei ir dirbtuvm. Tame naujame lageryje gavome taip pat atskir barakl. Su kitais kaliniais bendrauti ia jau niekas mum nebedraud. Buvo visiem aiku: apsigyvenome ionai ilgam laikui - iki karo, eventualiai, iki gyvenimo pabaigos...

--------------------------------------------------------------------------------

XXIV. LAGERIO KOMENDANTAS Aukiausioji lagerio valdia buvo atiduota komendanto rankas. Komendantas vald abi pagrindines lagerio dalis: kalinius ir sargybinius esesininkus, kuri nuolat bdavo vis kelios kuopos. Nuo 1943 met pradios komendantu ia buvo SS Standartenfhrer Hop [Hoppe], madaug kaip ir pstinink majoras. Hop - neauktas, plai pei, trys deimtys penkeri met juodbruvas vyrukas. Jo taisyklingus, tik iek tiek storievikus veido bruous papild trumpi juodi siukai. Vaikiojo visuomet su ilgais batais, apsisiauts guminiu apsiaustu, tokiais neiaukltais buldogo ingsniais. Jis buvo kils i lagerikos gimins; jo uovis buvo Dachau lagerio komendantas. Per uovio ryius su SS virnmis Hop isivadavo i kariuomens - buvo jis ten aviacijos leitenantas ir SS tarnyboje per trump laik padar toki didel karjer: lagerio komendantas - ne bet kas! Kaip visi menko isilavinimo ir nedidelio proto mons, um auktesn viet, komendantas Hop vis labiausiai buvo susirpins savo orumo, savo didybs palaikymu. Apsaugok viepatie, kad kas nepamanyt, jog ir jis yra toks pat mogus, kaip ir visi kiti nuodmingieji! Pagal savo didybs supratim jis bt galjs tikti ir japon imperatoriaus vietai. Gyveno jis pramatnioje viloje lagerio ribose, ant kalnelio kalini pastatytoje ir rengtoje su visokiais prabangiais patogumais, apie kuriuos ne kiekvienas milijonierius ir taikos metu galjo svajoti. Kalins, dirbusios pas j namuose, pavyzdiui, vaik aukls pasakodavo, kad jis namie elgsi visikai kaip normalus mogus, - net santykiuose su kalinmis. iaipgi jis buvo tipikos vokikos eimos galva, - santykiuose su mona ir vaikais. Jo mona, kaip tai danai Prsuose pasitaikydavo, buvo visikai uguita vitel. Ji visikai menk supratim teturjo apie tai, kas lageryje dedas ir koki budelik tvark jos vyrelis atstovauja. Nujausdavo ji kak miglotai, bet atviriau apie tai ir pagalvoti nedrsdavo. 1944 met vasar komendantien, kai vyro nebdavo namie, k sugriebdama pakidavo kalinm, ir, sunkiai atsidusdama, sakydavo: - Js, js! Js bsite greitai visi laisvi, bet kas bus su mumis, viepatie, viepatie... Visus likusius odius ji drauge su upldusiomis aaromis prarydavo. Ypatingas galvaudys komendantas Hop vis dlto nebuvo. Kalini tarpe jis net ne per blogiausi vard turjo. Prie Hop ia komendantas buvo Paulis [Paul], - nuo 1944 vasaros jis buvo komendantas lageryje Neu Gammer. Pagal sen kalini pasakojim komendantas Paulis buvo kakoksai akalo ir hienos metisas, sadistiko budeliavimo atvilgiu pralenks visus lagerio SS vyrus. Atvaiavus komendantui Hopei, lageryje visa m keistis gerojon pusn. Kaliniai buvo sitikin, kad tasai pagerjimas buvo Hops nuopelnas. Betarpikai su kaliniais Hop maa reikal teturdavo. Kok od kaliniam pratardavo tiktai iimtiniais atvejais. Kalbti su kaliniais buvo emiau jo vertybs. Keikdavo kalinius taip pat retai. Retkariais pasakys, bdavo, k nors trumpai, bet vaizdiai.

- Krsk jam kail, kol jam upakaly prads vanduo virti! Ir viskas. Nieko daugiau nepasakydavo. Nekalbus buvo. Kalini gyvenamj barak srityje retai tepasirodydavo. Ateidavo tiktai ikilmingais atvejais: kai k nors vieai karia arba kai ikilmingai k vanoja - Berlyno skirtj bausm vykdo arba avanso duoda. Retkariais ateidavo ir kalini ikilmingo parado pasiirti: kai ryto met kaliniai darb ikrypuoja, - stropiai seka, bdavo, komendantas, ar visi kaliniai virdulio pavidalu apsipavidalin plitoja. Kartais jam pasitaikydavo ir smarkiau ant kalini papykti. Tai atsitikdavo tuomet, kai kaliniai jo vilos palangje jo nuosavas bulves ar pomidorus vidudien vogdavo. Pagaus jis, bdavo, kok kalin akipl ir varosi kaip ver ms ratin. kia galv ratinn pro lang ir nusikeikia: - Et, velnias... Scheisse! Nr ionai n vieno... Ratinje jisai nerasdavo n vieno tinkamo kalinio, kuris galt komendantikam bulviavagiui iperti kail, - jis mus, ratininkus, laik tokiam darbui visikai netinkamais. Ir nuisivarydavo jis savo bulviavag toliau, kol rasdavo tinkam vyr kailiui pautinti. Taiau jis pats kalini niekuomet nemudavo, lyg ne vokietis bt buvs. Kaliniai, ties pasakius, nelabai jo ir tebijojo. Jo daug daugiau bijojo visokie SS bernuliai. Kaliniui komendantas - kas? - Saguotas vokietis, daugiau nieko. O SS berneliui komendantas ma maiausia pusdievis. Gandavo komendanto ratelio ar odio - ir SS karygys lkdavo i lagerio. Kur SS kariauninklis ras iame pasaulyje geresn vietel, negu lageryje? O kas, jei dl komendanto ratelio dar fronte atsidursi? K gi save gerbis esesininkas veiks fronte? K gi jis mu tenai, k gi jis vogs? Dar pats gali kailin gauti. Galimas daiktas, komendantas taip maai kalini reikalais domjosi todl, kad jis nuolat buvo usims kitokiais dalykais. Koncentracijos lageris buvo lyg ir privati SS organizacijos nuosavyb, - ikaboje prie kelio ir buvo aikiai parayta: SS lageris. Buvo tokia dar kita organizacija, sutrumpintai vadinama DAW - Deutsche Ausrstungs Werke - Vokiei ginklavimo bendrovs dirbtuvs. i bendrov buvo taip pat SS organizacijos reikalas. Skirtumas buvo oficialus: SS - suvalstybinta policijos organizacija, o DAW - privati kika organizacija. SS organizavo ir laik koncentracijos lagerius, o DAW - dirbtuvles ir fabrikus. Darb dirbo SS gaudomi ir kankinami kaliniai, peln u kalini darb m DAW organizacija. Visas SS ir DAW biznis buvo puikiausiai organizuotas. Kiekviename koncentracijos lageryje Vokietijoje pilna buvo DAW dirbtuvli. Kalini darbinink - niekur netrko. tuthofo lageryje DAW pirmininkas buvo pats lagerio komendantas. Aiku, mogelis rpesi turjo, - domesni rpesi, negu kaliniai. Bet ir tai - dar ne viskas. Pats lageris taip pat turjo moni, laikom savo vardu. Pavyzdiui, turjo plat statybos skyri, kurio vien ratinje dirbo kokie 20-30 kalini, - ininieri, technik, braiytoj. Darbinink tame skyriuje buvo daug, bet darb tiktai ma dal jis pats vykd. Visus svarbesnius darbus padirbti jis atiduodavo vis vairiom firmom, buvusiom SS nari rankose. Visos sutartys su tomis firmomis eidavo per komendanto rankas. Sudarom sutari buhalterija buvo visikai tamsus dalykas. Pavyzdiui, lageris atiduoda privaiai SS firmai keli statyb - paties lagerio ir lagerio moni ribose. Lageris duoda firmai darbo jg - kalinius. U juos firma lageriui moka: po pus marks ar po mark u darbo dien. Firma duoda "io to" kalini darbo komandos kapui, kad jis,

nesigaildamas kalini, darb taip tvarkyt, kaip firmai pelningiau ieina. Kapas, gavs i firmos dovan ir pasiadjim, dar daugiau nerias i kailio, kalinius betvatydamas. Firma duoda darbo mainas - u jas lageris moka. Lageris u mainas firmai moka ne pagal padaryt darb, ne pagal faktin main naudojim, bet pagal tai, kiek dien tos mainos lageryje iriogsojo. Pavyzdiui, 1943 met ruden firma atitemp lager kelis vos bepasivelkanius griozdus - plent skaldos trambuotojus. Ujo aliai, plent darbai sustojo. Griozdai liko lageryje riogsoti lietuje ir sniege. O lagerio administracija siningai mokjo u tas mainas, u j dienas, praleistas lageryje! Mokjo net ir tuomet, kai kitos mainos ir pdsak nebebuvo lik, - kaliniai buvo jas jau imontav, atskiromis dalelmis paaliais itamp bei u lagerio sien iparceliav, u ilakt samagon atsilygindami... Pro tas kirmijanias mainas komendantas vaikiojo nuolat proal. Jis jas bene kas dien mat. Jis puikiai inojo, kaip jos stovdamos nyksta. Ir vis dlto jis siningai mokjo firmai u j darbo dienas! Ido grobimas lageryje buvo organizuotas meistrikai. T darb vykd idjiniai mons, nusipeln SS vyrai. Taip buvo organizacijos virnse. Ms komendantas turjo pagrindo kalini reikalais nesidomti!

-------------------------------------------------------------------------------XXV. KALINI LAGERIO VADAS Kalini lagerio virininkas oficialiai vadinosi Schutzlagerfhrer des Konzentrationslager Stutthof. Jis buvo: Traugotas Majeris [Traugott Mayer], kils, berods, i Pfafendorfo kaimo, netoli Augsburgo. Grynas bavarietis. Kalbjo bavarika tarme ir dar taip per nos, kad jo padjjai, Gdansko srities gyventojai, per didel varg tegaldavo suprasti, k jis jiem sako. Buvo jisai SS Hauptsturmfhrer, - beveik kaip ir pstinink kapitonas. Va, jo ratin, jo betarp ini, likimui lmus, a ir patekau ratininku. Toji ratin susidjo i dviej dali. Viena dalis, slaptiem ir SS tarnybos reikalam, tilpo raudonuose komendantros namuose, antra dalis - vieiem kalini reikalam - alia moter gyvenam barak. Visos ratins virininkas buvo SS Unterscharfhrer - jaunesnysis feldfebelis - Bublicas [Bublitz], i profesijos - pieno ir srio krautuvls savininkas. A pagal reikal painiojaus vienoje ir kitoje ratins dalyje, - auktai ir apaioj. Bdavo, eina Majeris ms ratin. Bublicas - ast - paoka. Isitempia, ukulniais trinktelja, smakr priekin ikia, rankas prie laun priglaudia, paskubomis be pertraukos mirksi, andais lebsi, pakinklius virpina - nors sprok i juoko. Majeris aikiai piktas. Majeris ranka mataruoja. Majeris panosje bavarikai bamba. Majeris aikiai vokikai sako: - Scheisse, Scheisse! Bublicas isitemps it papga agsi: - Jawohl! Jawohl, Herr Hauptsturmfhrer... Ijus Majeriui, Bublicas puola prie mans: - K jis pasak? K jis liep padaryti?

Bublicas bavarikai nieko nesuprato. A turdavau bavarikus Majerio sakymus vokikai idstyti. - K jis pasak? - sakau Bublicui. - Nieko gera jis nepasak. Jis pasak tiktai, kad tamsta esi Scheisse... - Ne, ne... Tai a ir pats supratau, - luostosi prakait Bublicas. - Bet k jis daugiau pasak? K padaryti liep? - Ne, tamstai padaryti jis nieko neliep. Sak, jis pats padarysis... Praneis tamstos monai apie tamstos vakarykt kelion tuthofo miestel pas gyvanal... Skundas, es, toks gautas prie tamst... - O! Scheisse! - susiima u galvos Bublicas ir dumia i kambario. Mauna jisai pas gyvanal kako likviduoti tenai... Majeris buvo auktas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskuts. Padoriame gyvenime galjo tikru grauoliu bti. Isilavinimo buvo jisai menko, bet turjo bavar valstieio apiuopiamai galvojani makaul. Jis buvo vienas protingiausi lagerio SS vyr. Gal bt buvs ir visai protingas, jeigu nebt buvs apsigims banditas. SS buvo jisai iki kaulo smegen. Po blakstienomis alia nosies turjo itatuiruotas maiukes SS raides, - atseit, kailio nebepakeisis bet kokiomis aplinkybmis. Vaikiojo jisai, stypindamas tai ant vienos kojos, tai ant kitos, va, visikai kaip gandras. Todl jis lageryje ir buvo vadinamas Bocian Bawarski - bavarikas gandras. Jis, savo rtu iek tiek komendanto priklausydamas, buvo tiesioginis vis kalini valdovas. Puikiai mokjo jisai keiktis. Jo keikimosi leksikonas, kad ir nebuvo labai turtingas, atsigriebdavo savo sultingumu. Majeris nuolat valkiojosi po kalini gyvenam lager. Labai mgdavo jisai kalinius su lazda pabaksnoti, koja paspardyti, antausiais padalyti. Ypa, jeigu jam sigrusiam pasitaikydavo atplitoti lager, - dien arba nakt. Perknas j ino, kur pasilaks, bdavo, nakt atsibaladoja lager ir landioja po kalini barakus. Vien ikeiks, kit paspardys, trei apkuls... Pasidaus, pasidaus, bdavo, eina savo tarnybin kambar raudonuose rmuose ir drimba ant sofos, - apsirengs, apsiavs, be pagalvio... Ryt, bdavo, skambina jo monel ms ratin - gyveno ji u trij kilometr, vasarnamyje, prie plyt fabriko: - Ar nematte kur jos vyro? Traugotlis, es, dings be inios... Tariams mudu su Bublicu, k tai moterlei pasakyti. Negi sakysi jai, kad ms virininkas visagalis, nusilaks kaip meitlis, ia pat pas mus uu sienos drybso, - suk gi j velniai! Bublicas kiek galdamas susikaupia ir puia telefon: - Ne, nematme... Tarnybos reikalais Hopehil ivaiavo. Taip, taip, Dancig... U Dancigo dar... - O Jzau, Jzau! - girdti ms ratinje, kaip ta moterl dsauja, kol pakabina telefono ddel. Atsikls i tokio vargingo guolio, Majeris vl knapinja po lager, slankioja, kol gaus prie ko prikibti. Prikibs - gimnastikuojas. Bac - jisai kaliniui per aus, kalinys - lept - ir griva. Taiau pargriuvusiam gulti nevalia. Reikia tutuojau keltis ir stotis prie virinink virdulio pavidalu, inoma, be kepurs. Taip ir tsiasi i monotonika operacija: bac - lept, bac - lept, bac... Ilgai negaljau suprasti, kaip tai nuo girto virininko pliaukteljimo mons taip greitai griva. Pasirodo, ia gilios iminties bta.

Girtas Majeris baisiai sieisdavo, kai kalinys, gavs jo antaus, nenugridavo. Majerio mueikika savimyla bdavo smarkiai paeista. Tuomet supyks jis ima i vis jg antausius skaldyti, kol tu vis tiek nugrisi. Lengviausia i tos operacijos ieiti buvo itokiu bdu: vos tiktai jis paliet tave savo ranka - tuoj grik ir tutuojau kelkis: antr kart pargriuvs, gali kiek ilgiau padelsti besikeldamas. Su kiekvienu nugriuvimu atsiklimo laikas reikia kiek ilgliau nutsti. Po kokio deimto smgio jau gali pradti ropoti, kinkas kratyti, - atseit, jau esi gatavas, nebegali atsikelti. Tuomet tau Majeris paaikins, kad tu esi blde Sauhund, ss jisai ant motociklo ir dums pas monel pasipagirioti, - suiaudjus motociklui, gali sau ramiausiai keltis ir eiti, kur nori. Majeris raydavo Berlyn, SS lageri centr, atestacijas apie kalinius, apie j elges, - kas, jo nuomone, yra jau pasitaiss, kas - dar labiau sugeds, kas - reikt dar labiau paspausti. Jo atsiliepimai, inoma, buvo svarbs, bet ne per daug. Pagelbti maai k jisai tegaljo, - galjo tiktai kenkti. Daugel jis sil paleisti i lagerio, bet Berlynas jo pasilymo neatsiirdavo. Berlynas atsiirdavo tiktai jo neigiamo atsiliepimo. Lageryje bdavo vykdomos mirties bausms, - kartais vieai, kartais nevieai. Kartais, bdavo, reikia pakarti keliolika moni. Taiau korimas - nuobodi procedra. Kartuvs lageryje tiktai vienos tebuvo, tilpdavo jose tiktai vienas du. Kol juos pakarsi, kol nukabinsi, kol kitiem virv unersi... Paskutiniesiem baisiai pabosta savo eils laukti. Ir valdiai nuobodoka pasidaro. itokiais atvejais buvo praktikuojama kita procedra. Tuomet, bdavo, du tris pakaria, o kitiem pakau kulk varo. iam pastarajam reikalui udarame ruime buvo taisyta tokia bdel, telefono pasikalbjimo punkto kabin panai, upakalinje sienoje turjusi ply, pailg tok. Atvestj ruim mirtinink pasitinka esesininkas, balta gydytojika marka apsisiauts. Jisai paiupinja mirtininko puls, ird neva pasiklauso, veda bdel neva pasverti ir giui pamatuoti, prilieja jo nugar prie pailgojo plyio, i kurio tuo tarpu lenda kulka staiai pakau. Va, itok audymo darb baisiai mgdavo Traugotas Majeris. Tai buvo jo privilegija, jo sportas. Vokiei esesinink tarpe itoksai moni udymas buvo laikomas labai garbingu bdu: kurgi ne - Treiojo reicho prieus naikina! Kai pats Majeris, pagiriom sirgdamas ar dl kit prieasi, negaljo io garbingo darbo atlikti, emesnieji esesininkai varsi, prasi, kad tik jam, ne kitam, bt leista paspraginti! Ne kiekvienas toki laim turdavo, - ne kiekvienam leisdavo. Tiktai moter ydi pats Majeris neaudydavo, jam tai buvo per menkas objektas, - jis jas uleisdavo maesniesiem. Majerio dia buvo plati kaip jra. Visoks lamtas joje sutilpdavo. Pavyzdiui, 1944 met kaldom lageryje buvo padaryta eglait. Ne eglait, bet didiul egl buvo atitempta ir vairiaspalvm elektros lemputm apkabinta. Pirm kald dien Majeriui ijo toks reikalas por katorgininkli vieai pakarti. Jo sakymu alia iburiuojanios egls buvo pastatytos kartuvs. Tam tikru skambalu ikilmingai buvo suaukti visi katorgininkai, dailiai irikiuoti: tuodu katorgininkliu buvo labai graiai kald proga pakarti alia eglels su margaspalvm lemputm. Taip ir buvo vis kald pirm dien iki vakaro: ia spindi, ybioja egl savo iburliais, ia alia jos - pakaroklliai kabalduoja. Pavyzdingas to Majerio skonis buvo! 1944 met ruden ijo dar opesnis reikalas. Vien vakar reikjo pakarti ar suaudyti apie tris deimtis lenk. Surinko tuos lenkus mirtininklius vlai vakare, sustat atskirai patvoryje, surio jiem rankas upakalyje. inoma, jiem niekas nesak, kam visa tai daroma. inoma, visi jie

puikiai jau inojo, kur juos ves ir k jiems darys. Kaip jie jautsi patvoryje stovdami, gali kiekvienas sivaizduoti kaip nori... Susiglaud krvoj, jie atsiraiiojo vienas kitam rankas, - jos paprasiausiom virvelm buvo suraiiotos. Ivesti u lagerio vart, pakeliui kartuves jie pasileido bgti, kur kas gali. Papliupo sargybos ugnis, - i automat, i kulkosvaidi. Iaud visus pabglius net su kaupu: priedui nuov tris kalinius, barake lovose ramiai begulinius; barako sienos - i plon lent, o kulka patamsyje velniai ino kur lenda... Tiesa, ne visi pabgliai buvo mirtinai i karto nuauti. Daugelis j buvo tik sueista. Juos pribaig pats Majeris, pas kiekvien atsilankydamas jo gulimoje vietoje. Surasti sueistuosius padjo vairs lagerio savivaldos pareignai: lagerio seninas, blok virininkai, kapai... U tok j pasidarbavim Majeris jiem padovanojo alaus bak. Jie savo rtu i DAW dirbtuvi pavog eis litrus politros, i kurios pasigamino liker - amarlak, i kalini siuntini prisipl deros, kumpio, srio - ikl lageryje pirm, oficialiai leist, razbainink bali! Razbainink balius nepratusiam ar kiek silpnesni nerv mogui, - i viso gana klaikus daiktas. Bet toksai balius koncentracijos lagerio slygose, kur susirinko ne eiliniai plikliai, bet razbaininkai meisteriai, razbaimnkai klasikai, va, tai bent balius buvo! Vienam itokiam baliui pamatyti apsimoka patekti koncentracijos lager: niekur pasaulyje u jokius pinigus tokios velniavos nepamatysi! Po baliaus Majeris suauk visus lagerio kalinius. Pamoksl jiem pasak: - Es, vai anie kvailiai bgo - ir buvo iaudyti visi iki vieno. Ko jiem, es, buv bgti? Nebkite ir js, niekur nepabgsite, iaudysis visus. O lageryje - nieko blogo jum neatsitiksi. inoma, jeigu ateisis reikalas k pakarti - jis mielai pakarsis, bet kas ia tokio? Bet iaip - nieko blogo kaliniam nebsi. Bgti, es, niekam jis nepataris... inoma, kad pakars - kas ia tokio? Ar maa moni buvojau pakarta - ir kas jiem blogo atsitiko? Pagaliau mirti juk vis tiek kada nors reiks! Koks skirtumas, anksiau ar vliau? it Majerio sancta simplicitas vis dlto reikia jam atleisti: jis buvo ventai sitikins, kad kaliniai nra mons.

--------------------------------------------------------------------------------

XXVI. RAPORTO VADOVAS Po lagerio virininko antra itin svarbi kaliniam figra buvo raporto dalies vadas Rapportfhrer. Jis buvo tiesioginis lagerio virininko pagalbininkas, - jo pareigos buvo priirti kalini lagerio vidaus tvark, sekti ir bausti kalini visokius nusikaltimus lagerio ribose, kas dien patikrinti kalini sstat ir inoma, rpintis, kad niekas nepabgt, - ir praneinti lagerio virininkui arba komendantui, jeigu is teikias ateiti patikrinim, lagerio sstat ir dienos vykius. Pas mus raporto dalies vadas buvo Arno Chemnicas [Arno Chemnitz], civiliniame gyvenime buvs viebuio durininkas. Tai buvo auktas sudivs vyras trij deimi met, bet atrod turs jau ne maiau keturi deimi penki. Vaikiojo truput sutrauks peius, lyg besirengdamas kuprel usiauginti. Per anksti vyras paseno, - vairios gausios nuodms buvo prislgusios jo sin. jeigu tiktai i viso jis j kada nors buvo turjs. Tai buvo itin maurus ir atkaklus banditas. Tai buvo visikai menko isilavinimo berniokas. Dar pusberniu tebebdamas, stojo naci organizacij, dalyvavo vairiose udyni ekspedicijose, lageryje prisitarnavo auktesnio kareiviko laipsnio - buvo SS Hauptscharfhrer, - pstinink supratimu bt galjs bti vyresnysis feldfebelis. Visuomet klaikiai paniurs, visuomet nekalbus. Retkariais, bdavo, jisai iek tiek pagyvja, jo veide net ypsena blykstelja - tai atsitikdavo tuomet, kai susieidavo jisai su savo globojamais lagerio kaliniais banditais ir imdavo nekti su jais apie mediokl, apie unis, apie linksmas mergiotes... Su kitokios profesijos monmis jisai neturdavo ko kalbti. Ateina jis, bdavo, ms ratin, atsisda kamp ir tyli. Tyli valand, tyli dvi, nieko neveikdamas. Kad nors nusikeikt, bjauryb! Vis bt ne taip klaiku, bet jis ir to nedarydavo. Tyli ir galas. Utat ir tarnybos reikalais su juo nebuvo galima susikalbti. Paklausk jo, bdavo, ko tarnybos reikalais, - jis kak panosje numykia, tuoj pasikelia ir ieina. Perknas j ino, ar jis nenorjo su mumis kalbti, ar niekuomet neinojo, kas atsakyti klausim. Tiktai itokiu bdu jis ir buvo galima iprayti i kambario, kad jis ms ratinje daugiau nesmurgsot ir kad darbo metu bt galima bankrutk susisukti. Dirbti reikjo viskas savarankikai. Kur, bdavo, kok SS feldfebel paskirsiu deuravim, kur - atostog paleisiu, - jis visuomet patvirtina mano plan ir potvarkius. Tokiu bdu a ir galjau tvarkyti SS feldfebeli darb, - t pai feldfebeli, kurie kiekvien moment galjo mane nudobti ar pakarti. Kart 1944 met pavasar pasiaukia Chemnicas ratin vien lenk tok. - Tai tu skaitai anglikas knygas? - Taip, pone raportfiureri, skaitau. Tyla. Chemnicas pirtais stal barkina. Po trij minui: - Tai tu manai, kad kar laims anglai? Ir kitiem pasakoji? -Taip, pone raportfiureri, pasakoju. A esu giliai sitikins, kad vokieiai kar jau prakio.

Tyla. Chemnicas pirtais stal barkina. Anglomanas lenkas stovi prie j isitemps. Praeina trys minuts. Praeina penkios minuts. Praeina atuonios minuts... Staiga Chemnicas paoka it katinas, botagu perliotas, ir smogia lenkui kumiu per and. - Weeeg! - atseit, lauk! - cypte sucypia jisai susvyravusiam anglomanui. Anglomanas veriasi pro duris. Chemntcas vl atsisda ir tyli. Praslenka vl deimt penkiolika minui. Chemnicas pro dantis sunypia: - Kiaul! - skubiai atsikelia ir ieina. Tuo lenko kvota dl politins propagandos ir baigta. Nieko tam anglofilui dl jo sitikinim vliau ir nebuvo. Ir i viso, lageryje buvo galima kalbti laisvai, k nori. Kalinys niekuo nerizikavo. Blogiau u lager gi nieko jam nebebus. Pagaliau ir valdia buvo sitikinusi, kad kaliniai gyvi i lagerio vis tiek neieis, tai ar ne vis tiek, k jie neka? Bet ne visuomet Chemnico kvotos kaliniam taip lengvai pasibaigdavo. Kai Chemnicas kvoia, kalinys vis tiek turi prisipainti kaltas ess. Chemnicas j mu tol, kol jis prisipains. Vis tiek, kaltas ar nekaltas, gaus penkias deimtis lazdos smgi, imt, du imtu... Be lazdos ar i viel susukto, guma aptempto rimbo, kitos tardymo priemons Chemnicas neturjo. Kvoiamajam prisipainti kaltu buvo daug patogiau. Prisipainsi Chemnlcas nebemu. Tiktai Majeris parays Berlyn raport. Po koki trij mnesi ateis i Berlyno rastas su oficialiai paskirta bausme, - penkiais, septyniais deimia, penkiolika, retkariais dvideimt penkiais smgiais. Tuomet i bausm vykdoma ikilmingai. Ateina komendantas, ateina gydytojas Heidelis ateina kiti aukti pareignai. Tave graiai ant oio paguldo. Vienas lagerio budelis apergia tavo galv, mandagiai launimis suspaudia, kad tu jos be reikalo nemataruotum. Kitas budelis, nusims vark, atsiraits rankoves, tau graiai upakal veiia. Sportikai madaug, su atsidksjimais: ybt ybt ybt... Tu gali bti apsimovs keliomis poromis stor kelni, prie operacij niekas j netikrina. Po operacijos reikia kelns nusimauti, ponui komendantui ir visai garbingajai komisijai reikia parodyti toji kno dalis, kuri "Pranczijoje pagal statymus ryktmis nebaudiama", - ir gali vl kelnes usimauti. Ir visa. Visa baigta kuo graiausiai. Tiktai avansas, tardymo metu gautas i Chemnico, kartais - paties Majerio prieiroje, ia, inoma, neskaiiuojamas. Tai buvo gal i viso vienintel pasaulyje avanso ris, i kurios niekuomet atsiskaityti nereikjo. Ir vis dlto kaliniui neapsimokjo tasai avansas imti, - visa daug pigiau atsieidavo, i karto prisipainus, vis tiek, kaltas ar nekaltas buvai. Teisyb, buvo vis dlto viena priemon - ir nuo avanso isigelbti, ir kaltu neprisipainti. Ta priemone kaliniai naudojosi svarbesniais atvejais. Tai buvo - viduri paleidimo priemon. Ypa patartina bdavo prie tardym ricinos ar iaip kokios velnikos smarvs puslitris ilenkti. Vos tik prasidjo tardymas, - irk, - Majeris jau usim nos. - Tfu, velnias! - aukia tuomet Majeris. - Lauk j i kambario! Tardomj kalin pasipiktins Majeris imeta i kambario lauk, - iam, inoma, to ir tereikjo. Kvota tuo ir baigiasi, avansas visikai menkas, - apie j ir kalbti neverta. Kartais Chemnico kvota bdavo smarkiai pavairinama. Pavyzdiui, Chemnicas reikalauja, kad kvoiamasai iduot savo bendrininkus. Gerai dar, jeigu tokie buvo. Bet kas daryti, jeigu j nra? Mu gi tave. vis tiek, kol k nors iduosi! Tuomet kvoiamasai

pasako koki pavard, kokio nors prieo ar konkurento. Tuojau paaukiamas ir tariamasai bendrininkas. Tas, inoma, ginasi, skuzavojasi, es, is un igama j neteisingai skunds. - Tai tu sakai, jis tave neteisingai skund? - ypsosi Chemnicas. - Taip, taip, pone raportfiureri, tas niekas apmei mane! - Jeigu taip, e, imk bizn ir rk jam kail u tok niekik darb. Nekaltai skstasai ima bizn ir visikai nuoirdiai ria skundikui, - gyvate, inosi, kaip nekaltai sksti! Skundikas irst, paraudonuoja, skundia dar nuoirdiau. Jis galvoja, kad sbras galjo vis dlto kiek monikesnis bti, - galjo, tonas, taip smarkiai ir nekirsti! - Tai tu sakai, kad jis, - sako Chemnicas skundikui, - taip pat kaltas, kaip ir tu, ir dar drsta tave muti? e, biznas, rk jam atgal. Skundikas tariamajam bendrininkui ria taip pat nuoirdiai. itokiu bdu kalini tarpusavis plakimasis pasikartoja kelet kart. Kaliniai vis labiau irsta, sukaista. Vienas kitam kad jau kerta - tai kerta! Chemnicas juokias, kvatojas patenkintas, tok puik vaidiniml sureisavs! Rezultate suraoma protokolas, - abu kaliniai, es, kalti. O Jiedu ieina i kambario, besikoliodami, besikeikdami, besimudami savo tarpe. kovos bd Chemnicas labai mgdavo, - vartodavo j gana danai. Chemnicas paprastai pavaduodavo Majer kulk pakau reikalu. Kai kada jis pats, asmenikai, paddavo ir prie kartuvi budeliam darbuotis, ypa - kai koks vokietis buvo kariamas. Chemnicas darydavo kalini sstato patikrinim rytais ir vakarais. Pagal skambal kaliniai ikilmingai isirikiuoja, padaro "tiltand" ir "Mtzen ab", blok virininkai apie esam sstat pranea Chemnicui, o is jau raportuoja auktesnei valdiai. i procedra vadinos Appell. Rytiniai apeliai praeidavo gana greitai. Bet vakariniai - suk juos velniai! Kartais visikai lykiai nusitsdavo. Chemnicas versdavo danai vis lager vokikas verg giesmes giedoti. Ateina mons i darbo, mirtinai pavarg, vos besilaik ant koj, ialk, sual, o ia Chemnico sakymu turi stovti ir valand, ir kit - ir giedoti verg giesmes net apie lagerio naudingum! Chemnicas skirdavo visus lagerio "savivaldos" pareignus, - blok virininkus, ratininkus, kapus ir kita. Skirdavo jis daugiausia kriminalistus, - vagis, plikus, galvaudius ir kitus jo dvasiai artimus padarus. Kad lagerio vidujis gyvenimas buvo paverstas galvaudi razbainink iniai - tai buvo grynai Chemnico nuopelnas. Chemnicas baisiai neksdavo ms, lietuvi, bloko, - i viso jis nepaksdavo inteligent. Nuolat koliodavo mus bjauriausiais odiais, ketindavo mus ikarti ir iaudyti ir dar kakoki esesik unybi ketino mum pridaryti. Kartais ms palangje i revolverio paspragindavo, bet realiau paliesti vis dlto nedrsdavo, - mes buvome paties Majerio, ne Chemnico inioj. I vis inteligent lageryje jisai pasitikjo tiktai dviem lenkais, ratinje dirbusiais, ir deja, deja,! - manimi, - taip bent pats ne kart buvo pasaks! Kodl jis taip man, sunku pasakyti. Nebent todl, kad ir a, kaip jis, visuomet tyldavau, - jis ir mane turbt niauriu banditu laik... Aptarnaudavo jisai daugel tuthofo miestelio nali ir gyvanali. Patsai turjo eim, - mon, vaik kakur Tiuringijoj, prie Veimaro. Siuntinjo jai i lagerio vairi siuntini.

Danokai vaindavo eimos atlankyti, nuvedamas jai dar gausesni dovan, - lagerio itekliai buvo jam neisemiami. Galimas daiktas, namie buvo jisai ir neblogas papunis.

-------------------------------------------------------------------------------XXVII. "LAGERIO SAVIVALDA" Visi lagerio kaliniai gyventi buvo suskirstyti atskirus barakus, blokais vadinamus. Kiekviename bloke, normaliai imant, gyveno nuo ei imt iki dviej tkstani ir daugiau kalini, nors oficialiai viet bloke tebuvo vos trys imtai eios deimtys, - tiek pavieni lov tebuvo. Bloko prieakyje stovjo Blockfhrer - bloko vadas, koks nors SS kareivis ar feldfebelis. Jis buvo pilnas bloko eimininkas, jo odis buvo ventas. Su juo kalbti galdavai tiktai virdulio bdu, be kepurs stovdamas. Galjo jisai smerkti ir bausti, kaip nori. Bet jo valdia pasireikdavo tiktai retkariais, kai jis pasiplti ar pasismaginti norjo. iaip gi normaliai visa bloko valdia buvo bloko virininko rankose, kuris i seno buvo lenkikai vadinamas - pan blokowy, o moter barakuose - pani blokowa. Utat jo padjjas, bloko ratvedys, visuomet vadinosi - pan Schreiber, o moter bloke - kakokiu vokikai rusiku argonu: pani Schreibericha. Blokavas ir reiberis visuomet buvo i kalini tarpo. J valdia bdavo labai didel. Eiliniam kaliniui jie galjo daryti, k tik nori. Galjo atimti i jo bet kuriuos daiktus, gaunamo siuntinio ymi dal, kartais - ir vis siuntin. Galjo kalin pasukti paius sunkiausius, bjauriausius darbus, galjo j visokiem budjimam skirti. inoma, galjo kalin ir globoti, isukinti i sunki nemaloni pareig. Jie galjo kalin muti, kiek tik j irdel pageidauja, - galjo j muti ir umuti, - u tai jiem ninieko nebdavo. Vienu Treiojo reicho prieu maiau - ir viskas. Skstis blokavo ar reiberio veiksmais galjo tiktai paskutinis asilas. Pagal lagerio nerayt konstitucij kaltas visuomet buvo tasai, kuris skundias, atseit, nukentjlis. Jeigu koks apskstas vagis ar mueika ir gaus tam kartui papeikim kok ar net kelias dienas karcerio, ia bunkeriu vadinamo, jis vis tiek gr savo viet, Chemnicas vis tiek bus jo pusje, o skundjas vis tiek bus jau baigtas pilietis. J vis tiek arba umu, arba sualos, arba pastatys tokias gyvenimo slygas, kad jis vien jau i nuobodumo klipata pavirs. Ir mirs, inoma, savanorikai, gaus freitod. Ne! Lageryje skriaudomis skstis galjo tiktai paskutinis asilas! Niekas tokio skundjo lageryje negerbdavo. Iskiriant vien kit kvailiuk naujok, niekas lageryje ir nesisksdavo. Blokavo ar reiberio ygiam veiksmu prieintis taip pat nebuvo galima. Tai bt pasiprieinimas valdiai, o toki dalyk gi kiekviena valdia baisiai nemgsta. Blokavas, bdavo, paprastai u tokius darbus neklauad nudobia - ir baigta. Auktesnei valdiai pranea, kad tasai neklauada j, blokav, upuols ir kad jis j nudobs garbingais apsigynimo sumetimais. Teisyb visuomet bus blokavo pusje. Be to, jis visuomet turi gyv pragar liudinink, kurie, kiek reikia ir kada reikia, visokiais velniais prisieks blokavo naudai.

Suprantama, kad kiekvienas kalinys, kad ir muamas, ir dvokianiomis pamazgomis apipilamas, stengsi su blokavu ir reiberiu sugyventi geruoju, - pats sprogdamas i bado, atiduodavo jiem paskutin geresnio maisto gaball, i nam gaut. Na, su blokavu ir reiberiu dar bt galima iaip taip verstis. Visa nelaim, kad jie buvo ne vieni. Bloke visokios valdios buvo kaip dli kdroje. Po blokavo ir reiberio jo vadinami tubavieji, tam tikro kambario, pavyzdiui, miegamojo ruimo eimininkai, su kuriais taip pat reikia geruoju sugyventi, nes ir jie gali mog gyv susti. Buvo dar duonos pjaustytojai, marmelado tepjai, sriubos dalytojai, blideli mazgotojai, barzdaskuiai, kurie tau andus ir virugalv akkuoliais grando, - perknas juos ino, kiek tos valdios buvo tenai. Ir su visais reikia gi graiuoju, geruoju sugyventi! Gauna, bdavo, 1943 metais kalinys i nam siuntin - geresn siuntinio dal jam oficialiai atima blokfiureris ir blokavas su reiberiu. Atima savo nuoira. Pavyzdiui, blokfiureris, - jis irgi mogus. Ir jam gyventi reikia. Jis turi ir pai, ir vaik, ne kart - ir dar vien kit gyvanal, - i publika taip pat reikia maistu aprpinti, kaipgi kitaip? Likusiai bloko valdiai taip pat is tas reikia pasukti... Pagaliau kalinio siuntinys vis tiek turi bti likviduotas t pai dien, kada jis gautas. Likui nra kur padti. darb pasiimti negalima, - draudiama. Tenai tikrai visk atims. Paliksi lovoj po pagalviu pavogs vis tiek, - po pagalviu daiktai laikyti net draudiama! Kurgi kitur pasidsi? Et, jau veriau geruoju valdiai atiduoti, negu neinomam vagiui palikti! Valdia vis gal dar kada kaip nors atsiirs? Blokavas btinai privaljo i kalini grobti, nes jis, be savo asmenini reikal, turjo dar daug ir bendr bloko reikal, kuriuos tvarkydamas turjo daug ir kitiem duoti. Reikjo gyvenamojo bloko remontas daryti, imuti stiklai statyti, rengti suolai ir stalai, padaryti kokie nors pagerinimai, patobulinimai, pagrainimai... Visam tam mediaga reikjo i SS ar i DAW sandli vogti, - vagjam reikjo mokti, - reikjo mokti meistram ir darbininkam, kurie ia dirbo savo laiku, atliekamu nuo darbo valdiai. Pagaliau blokavieji turjo mokti totorik duokl ir lagerio seninui. Gerai dar, jei jis bdavo vienas, bet kartais j bdavo ir du! Lagerio seninas - Lagerlteste, - Chemnico pasilymu Majerio skiriamas i kalini tarpo, buvo labai svarbi persona, kurios valdia labai toli siek. Seninas vis pirma buvo oficialus lagerio budelis - korikas. Tai buvo pati garbingiausia jo pareiga: naikinti Treiojo reicho prieus. Antra, tai buvo vyriausias valdios nipas lageryje, turjs savo rtu plat nip nipeli tinkl. Treia, tai buvo betarpis lagerio administratorius. Jisai duodavo ton visam lagerio vidujam gyvenimui. Jis buvo aukiausias pareignas vis kalini tarpe. Jis pristatydavo Chemnicui skirti blokavus, reiberius, kapus, puskapius ir kitus pareignus. Savo kandidatus pravesdavo kartais net prie Chemnico nor. Nuo devintos valandos vakaro iki penktos ryto jis buvo pilnas kalini lagerio eimininkas: be komendanto leidimo joks esesininkas, iskiriant tiktai budint ir Majer su Chemnicu, neturjo teiss ateiti lager. Seninas galjo tokio esesininko lager nesileisti. Seninas galjo savarankikai daryti kratas po vairius blokus, krsti, tardyti, muti ir umuti. Kakaip jau susidar 1944 met rudeniop, kad senino gyvenamojo bloko prausykloje per savait pasikaria vis vienas ar du kaliniai. Lageryje visi inojo, kad it pareig jiem atlikti paddavo seninas, bet u i pagalb jisai n karto nebuvo turjs maiausio nemalonumo. Paskutiniais laikais jis

turjo nuosav un vilk, Chemnico dovanot, ir nuosav dvirat, su Chemnico inia i valdios sandli vogt. Seninas kalini valgio i virtuvs neimdavo, - j turjo ilaikyti savo maistu blokavieji, - jie turjo jam mokti didel duokl. Juo labiau, kad seninas ir ilaid dideli turdavo, - reprezentacijai ir kitiem reikalam. Pavyzdiui, Chemnicas nori siteikti komendantui. Nori koki nors veni proga padaryti jam dovan. aukia Chemnicas pas save lagerio senin: - Va, pagal piein turi bti padarytas veimas. Pirmos ries mediaga ir darbas. Bus? - Jawohl,- atsako seninas, - inoma, bus. Seninas turi pasirpinti mediaga. Jeigu jos nra SS ar DAW sandliuose, jis turi pasirpinti, kad ji bt irayta. Mediagai susiradus, jis turi organizuoti mediagos i sandli ivogim. Jis turi pasirpinti, kad darbas dirbtuvse vykt galimai slaptai, - kad nematyt dirbtuvi virininkai esesininkai. Pagaliau jis turjo pasirpinti slaptu padirbto veimo i dirbtuvi ir i lagerio igabenimu! Seninas visa tai puikiai atlikdavo. Vien kart itokiu bdu suorganizavo veim, kit kart - puikiausias roges. Koki puiki organizacij jis privaljo turti! Visa tai, inoma, kainuodavo! Juo labiau, kad labai keisti buvo tie SS vyrai. Vogdavo visi jie be iimties, ir visi inojo tai, bet kakodl vienas nuo kito labai slpdavosi. Skund vienas kit Berlynui, riejosi ir pjovsi it unes dl kaulo... Veimas, vays - yra. Bet tai - dar ne viskas. Chemnicas nori komendantui dovanoti pakinkyt veim. Bet arkli lageryje nra. J ia negamina. Reikia jie laisvje pirkti. Tai kainuoja jau gerok sum. Chemnicas, vargas feldfebelis, gaudamas toki skurdi algel, negi savo pinigais pirks arklius! Lagerio seninas turi organizuoti lageryje vairias brangenybes - ir tiek j! - kad bt galima u jas karo metu poris arkli nupirkti! Komendantas gavo dovan pakinkyt veim, - sda su monele ir vaiuoja. Jam visikai nerpi, i kur tas feldfebeliukas karo metu galjo tokius daiktus gauti. Dovan reikalavo ne vienas Chemnicas. J reikjo ir komendantui, ir Majeriui, ir kitiem SS vyram, kurie turi ir savo auktesnius virininkus, ir savo eimas. Ir visa tai turi parpinti lagerio seninas! Rpesi seninas turjo piln skvern. Baisiai reikalingas mogus jis buvo lagerio valdovam. Suprantama, ir valdovai turjo jam kuo nors atsilyginti. Turjo pro pirtus irti tai, kaip jis, vogdamas valdov naudai, ir savs neumirdavo. Puikiai gyveno lagerio seninas! Puikiai apsirengs, nuolat gr uliavojo, snukius dau, uodegas kapojo ir siningai kor Treiojo reicho prieus. Ne kiekvienas galjo tokias sudtingas pareigas eiti. Tam reikalui buvo parenkama speciali publika, - geri specialistai.

--------------------------------------------------------------------------------

XXVIII. SENINAS ARNO LMANAS 1943 met pradioje lageris buvo maiukas, bet seninai jame buvo du: Arno Lmanas ir Fricas Zelionk. Lageris buvo ne tiktai maas, bet ir biednas. Ne tiktai nebuvo kas dviem seninam veikti, bet ir vogti neutekdavo ko. Baisiai nuobodu buvo dviem tokiem tvirtiem, sveikiem vyram be darbo bindzinti po lager, - nr kas veikti, nors pasiusk! Visas gyvenimo vairumas bdavo - kai tekdavo kas nors karti. Kai pakaruokli nra - nors pirtus grauk. O pakaruokli, kaip tyia, maa tebdavo: kaliniai labai greitai pereidavo klipat luom ir mirdavo be jokios senin pagalbos. Savo skurdi bkl juodu pavairindavo kalini kamantinjimais. Lmanas specializavosi vairias revizijas daryti, Zelionk - snukius dauyti. Lmanas daro, bdavo, revizij ar pas kok driski klipatl, kinkas vos vos bepavelkant, valstybiniame varkpalaiky visos sagos prisitos, ar jis kienje vietoj nosins - visos gi nosins i pat pradios jam buvo atimtos! - kokio skuduro nesineioja, ar jis neturi kokio skarmalo aizdom raiioti, ar duonos kokios plutels nepaslp lovos pagalvyje... Nordamas muti, pagal visuomet gausi. Tas pat ir su revizija. Nordamas revizuoti, koki netvark visuomet rasi. Ypa lageryje, ypa pas klipatas. Taip ir bdavo: Lmanas revizuoja, Zelionk - antausius skaldo. Savaime suprantama, dviem tokiem vyram tas darbas buvo per menkas. Visiem buvo aiku: lageryje turi likti vienas seninas. Visas klausimas buvo tiktai: katras liks, katras eis su akmis aket graibyti... Na, - ir prasidjo abiej senin tarpusavs imtyns, nusitsusios daugiau puss met! Prasidjo imtyns su visomis diplomatijos gudrybmis, su intrigomis, su suktybe, klasta, idavyste, provokacija, pinklmis... Kova vyko gyvybei ar miriai - visikai taip pat, kaip buliaus su avinu. Bulius, siirdijs ant kaimyno avino, baubia, mauroja, seiles emn varvina, ragais dirvon plia, kojomis kapstosi, - atseit, avin gsdina ir dvikovon kvieia. Avinas, pakls galv, iri kvailiojant buli. - Mee-ee-ee! - sako avinas ir, nesulauks tinkamo atsakymo, staiga pasibgjs, pliaukt! - ragais buliui pat snukio virn. Bulius apstulbsta i nustebimo. Iverstomis paraudonavusiomis akimis pavelgia klastingj avin, besirengiant naujam smgiui. - M! - palinguoja bulius galva, - su tokiu nieku, kokiu pasirod ess avinas, jis daugiau nesimuis! Bulius pasisuka, nutars pasialinti i kovos lauko. Tuo tarpu pasibgdamas avinas pliaukt! - ragais buliui upakalines pakinkles. Bulius visas virpa i pasipiktinimo. Bulius neturi priemoni savo paniekai avino elgesiu pasakyti. Bulius bga nuo avino slptis karvi kaimen. Va, lygiai kaip tas bulius ijo ir Lmanas kovoje su Zelionke. Arno Lmanas auktas, diringas, plataus veido ir tvirt andikauli, iek tiek plikteljs, keturi deimi met vyras, i profesijos - sunkveimio oferis. Civiliame gyvenime turjo bene trejet mon, kiek vaik - jis niekuomet neskaiiavo, - jo imanymu, tai buvo moter reikalas. Byl nedaug teturjo. Berods, tiktai du ar tris reicho pilieius buvo nudobs, ne i blogos valios, bet kad taip jau ijo. Galima sakyti, beveik netyia. Teismas, inoma, to nepajg suprasti ir kio varg kvail kaljim. Lagerin pateko jisai taip pat ne i

blogos valios, greiiau - per nesusipratim. Per vien ginkluot siverim svetim but jisai tik trupuiuk revolveriu atsiaud ir pasitaikius kirv perkl kiton vieton. Umuti jis nieko tenai neumu. iaip tiktai trupuiuk... ach, kas per smulkmenikumas skaiiuoti tokius mamoius! Aukiausias jo pasididiavimas buvo - jo griausminga gerkl. Retas kuris bulius empionas bt galjs su juo varytis balso griausmingumu. Keikias, bdavo, Lmanas po lager, kad net SS sargybiniai, sddami bokte ant viel tvoros, nuo t keiksm smarvs iaudti ima. Baisiai mgo jisai garb ir savo titul - lagerio seninas! Jo gimimo dien visi lagerio kaliniai turjo suruoti jo garbei ikilming parad. Tai buvo gal pats kvailiausias paradas visoje pasaulio istorijoje. Isirikiavo keli tkstaniai katorginink verg, sveik, luo ir visikai klipat klipatli, kuriuos blokavieji stumdo, bjauroja ir lazdomis vanoja... Ir visa ita minia turi ygiuoti pro Lman, aukiau, ant tam tikro pjedestalo pasistojus, - turi ikilmingu katorginink maru praeiti. Turi meistrikai - katorgininkikai praygiuoti. Turi jo garbei praygiuodami giesmes katorgininkikas giedoti. Proal, pro j praeidami, turi daryti "Mtzen ab" ir aukti jo garbei ura! Lmanas priiminjo parad. Lmanas diaugsi. Lmanas buvo laimingas. Lmanui i pasitenkinimo platusai smakras blizgjo. Lmanas buvo kvailas per vis pilv. Lmanas buvo vokietis patriotas: savo veikloje rmsi vokiei partija, kurios 80-90% buvo kriminalistai ir homoseksualistai. Jis buvo vokikai prie eimos prisiris. Baisiai myljo jisai vaikus. Teisingiau, vaik motinas, kol dar vaik nra. Pasinaudodamas senino teismis, susiuost su moter bloko virininke, pani blokova, ir eimynikai vertsi su ja. Pani blokova - irgi buvo gera! Lenk, ponia Sofija. Politin kalin, lagerin patekusi u politinius lenk susirinkimus jos bute, - namie palikusi eim. Apie penkiasdeimties met. Sunki. Stora. Rauklta. Labai plaiu upakaliu ir plonais pirtais. Savo ivaizda buvo panai karv po devintojo verio, su akiniais. Savo bloko moteris labai drsiai gyn nuo valdios priekabi ir bausmi, okdama kaip kat jai akis, bet utat pati savo mergulm snukuius dau ne blogiau u vyrus blokavus. Ir i moteris lenk eimynikai susigyveno su vokieiu banditu, su lagerio budeliu! Lmanui kakoks tonas provokatorius ar pikiurna juokdarys pakio idavikik mint - Lmanas pasidav piktai pagundai: jisai para lagerio valdiai oficial praym, kad jam oficialiai leist kartu gyventi su ponia blokova. Tai, es, jam btinai reikalinga meils ir sveikatos sumetimais. Jeigu, - ra jis prayme, - jo eima kartais dar padidt, tai jis apsiims vis prieaugl ilaikyti nuosavomis lomis. Majeris, gavs tok Lmano rat, susim u pilvo - juoktis jis jau nebegaljo. N netikrins sveikatos, jis nutar, kad Lmanas netiktai pamio. Nuo tos dienos Lmano aunusai vardas lageryje m smukti ir smukti. Pani blokova, prijuoste luostydama aaras, tikino, kad visa tai yra - to prakeikto gyvats, to Zelionks, darbas. Valdia sak Lmanui nusiriti kaklary, kur jis savarankikai buvo pradjs neioti. Liep jam katorgininkikai nusikirpti plaukus, - ir juos neteistai jis buvo usiaugins. Pagaliau pasodino j bunker.

Viepatli saldiausias! Lagerio seninas, prie kur mes visi taip emai galv lenkme ir nuemintai paradavome, atsidr bunkery! Vaje, kas pasaulyje dedas! Pani blokova apsipyl gailiomis aaromis. Jos margas prijuostlis visikai sumirko. Valdia padar Lmano turto patikrinim, - jo bta jau keli lagaminai. Kokio graaus turtelio Lmanas buvo jau lageryje susikrovs! Koks poris tuzin puikiausi ilkini kojini, markini, kelni. eios poros puikiausi bat. Kelios poros odini pirtini. Keli apsiaustai. Keli kostiumai. Keletas veicarik laikrodi - ir daug kitokio turto, neskaitant tojo, kur jis jau buvo suspjs u lagerio sien igabendinti. Visiem buvo aiku: nusipelns pirmasai lagerio budelis jau likviduojamas. Visas klausimas buvo tiktai: kada ir kaip jis savo jaunsias dieneles pabaigs. Baig taiau visikai netiktai. Kelet kart j su keliolika kit vokiei kalini galvaudi buvo pasiunt Gdansk kraptinti angl ir amerikiei primtyt bomb, kurios jom skirtu laiku nesiteik sprogti. Buvo tiktasi, kad jis tenai su tomis bombomis kaip nors pats susisprogdins. Vis dlto neisisprogdino, altys. Apvyl valdios lkesius. Tuomet j i lagerio paleido. Bet vl, - kas tai yra paleido? J pasiunt kit lager, Buchenvald, Tiuringijoj, netoli Veimaro. Buvo tenai tokia savotika mokykll. Kartkartmis surinkdavo j i vairi lageri nusipelniusius vokiei galvaudius, gerokai juos tenai palamdydavo ir sudarydavo i j tok special SS galvaudik dalin, kur tuojau sisdavo front, pirmsias linijas, pavojingiausias vietas. Jie tenai, inoma, ir davo, jeigu kas nesugebdavo pakeliui ar i fronto pabgti. Va, toki mokykll ir buvo pasistas ms lagermaralas Lmanas. Baisiai verk pani blokova dl to. Gaila buvo irti t moterl akiniuotj, pavlavusios meils kankinam. - Tai vis tas gyvat Zelionk jai ess padars! Porai savaii praslinkus po Lmano isiuntimo, pani blokova atkerijo tam gyvatei Zelionkei paiu iauriausiu bdu: susidjo su tuo gyvate Zelionke gyventi tokiu pat bdu, kaip prie tai gyveno su Lmanu, - visikai eimynikai. Tikrai, tai buvo labai piktas kertas. Su tokia ptnybe, kokia buvo pani blokova, meilautis - pasiuts reikalas. Tik to gyvats Zelionks irdis buvo tvirta: ji niekuo nesibjaurjo.

--------------------------------------------------------------------------------

XXIX. TAS GYVAT FRICAS ZELIONK Fricas Zelionk - vokietis, kils i Gdansko. Koki 35-40 met, vidutinio gio, labai gerai subudavotas vyrukas, pasiymjs didele fizine jga. Pagal imokt amat jis buvo msininkas. Pagal paaukim jis buvo Fassadenkletterer - mokjo sienomis kaip mus laipioti. kok trei ketvirt mro aukt beirint be joki laipt usirepekindavo. Pagal specialyb jis buvo bank kas plikas. Jo paties pasakojimu, maiausias jo udarbis buv atuoni tkstaniai marki, didiausias - devynios deimtys tkstani. Zelionk dirbdavs visuomet vienas, bet lager pateks per j idavusias mergas, - neitikimas jis jom buvs. Ivykus Lmanui galvels guldyti u Treij reich, Zelionk pasiliko vienas lagerio seninas. Nors lageris kasdien augo, pilnjo it prsas prie alaus boso, kasdien plts ir turtjo, Zelionk isiversdavo vienas. Joki pagalbinink jam nereikjo. valus, nusipenjs, retai kada kaip reikiant isipagiriojs, po lager su unimi vilku ir su biznu, i viel nupintu, besivalkiojs atrod kaip argentiniko irgyno komendantas. Vaikiojo po lager vis stypindamas, it irgelis bitinlis, nuo rteli vainiklio prakuts. Lyg tarytum menkas kienvagis jis bt buvs - lyg ant pirt gal dybiojs. Bet kienvagis jis nebuvo. Jis buvo plataus masto galvaudys, tiktai mada jo tokia buvo taip vaikioti: vis skersas, skersas... O prislins, bdavo, - ybt! biznu per tave iilgai, - i karto inai, su kuo turi reikal. Labai gudrus jis buvo, suktas ir klastingas. Bet jeigu, bdavo, jis pasakys: "Gaunerwort" - uliko odis - venta! Jis j visuomet ilaikys. Gaunervortu gali pasitikti bet kuriuo atveju. Baisiai jis buvo ambicingas. 1944 met rudeniop jis buvo sitaiss organizuoti bokso rungtynes i kalini tarpo. Atsirasdavo ir toki, kurie savo tarpe pasimuti norjo. Buvo lageryje ir buvusi boksinink, mgj ir profesional. Rungtynse dalyvaudavo ir pats Zelionk. Apie boks, apie jo technik jis neturjo jokio supratimo, - pasitikjo tiktai savo fizine jga ir senino titulu. Atsirasdavo vienas kitas bokso meisteris, kuris imdavo ir sukuldavo Zelionkei snuk. Zelionk tuomet baisiai sieisdavo: kaipgi tai galima, es, paiam seninui snuk gurinti! Rungtynm pasibaigus, Zelionk griebdavo savo bizn ir, dl ko nors oficialiai prikibs, imdavo tok akipl boksinink utinti: tegu kit kart inos, su kuo turi reikal ir kad reikia kiekviena valdia tinkamai gerbti. 1944 met kovo mnes ir pat Zelionk itiko nelaim. Ir j kartu su trisdeimt kit vokik galvaudi ive Buchenvald, - t pai prakeikt SS mokykl, i kurios tenka staiai front keliauti, - kuri jau Arno Lman buvo prarijusi. Zelionkei ivykus, lagerio seninu lyg tarytum per kakok nesusipratim buvo paskirtas Hansas Zengeris. Dl to paskyrimo visas lageris plaiai isiiojo: ia jau ne prie gera. Ar tiktai kartais koks komendanto uva nenudvs, kad Zenger seninu paskyr?! Zengeris, Karaliauiaus pirklys juvelyras, pardavinjs laikrodius, auks ir briliantus, buvo visikai ramus mogelis. Ilgesn laik buvo jisai reiberis pas Vacel Kozlovsk, vliau buvo pasidars blokavas, - juo joks kalinys negaljo nusisksti. Paimdamas lagerio senino pareigas, jis atsisak bti budelis, - ir i jo slyga buvo priimta. Budeliauti sutiko tuomet savanorikai Vacius Kozlovskis.

Zengeriui pradjus senininkauti, lageris per vien dien pasikeit. Kieme nebesigirdti joki mutyni. Nebra sueist. Niekas neberkia. Gyvena sau mons, tarytum ia n vieno galvaudio nebebt lik. Visa eina tvarkingai, darniai. itokios padties Arno Chemnicas ilgai paksti negaljo. Po trij savaii paskyr jisai antrj senin, padkus tiroliet Toni Fabro, pagal ivaizd - igono vaik. Toni Fabro, pasidars lagerio seninu, isities visa nugara. Isterikas, cinikas, melagis ir iaip iglulis, nutar jisai, kad, unikai pasitarnaudamas valdiai, jis gali kartais i lagerio isivaduoti. m unikai stengtis. Pasidar pats begdikiausias valdios nipas lageryje. Visur landiojo, niaukt, uost, provokavo, palangmis tupinjo. Tuo tarpu gro i Buchenvaldo patsai Zelionk. Pasirod, kad jo praeitis buvo tokia puoni, tokia turtinga vykiais, tiek jis visoki byl buvo turjs, kad net SS oficialiai galvaudi komandai jis pasirod ess per didelis razbaininkas, - dl jo byl ir bausmi skaiiaus t mokykll jo net neprim. Suinojs tok lidn savo mielo biiulio likim, Chemnicas pasirpino j grinti atgal ms lager. Zelionk gro labai pasikeits. Ir apie Buchenvaldo lager jis pasakojo klaikius daiktus, - iuo metu mudu su juo buvome geri biiuliai. Jis man kartais net cigaret duodavo. Ne taip - paiam i jo sunkaus sidabrinio portsigaro pasiimti. Ne. Jis pats cigaret i portsigaro iimdavo ir numesdavo po koj man ant ems. A tuoj paokdavau, pasiimdavau cigaret ir pasirpindavau udegti jo rkal, - mudviej biiulyst jau buvo pasiekusi tokio aukto laipsnio! Jis man ir pasakojo baisius daiktus apie Buchenvald. Es, visa Buchenvaldo valdia besirandanti ne alij, kaip pas mus, kriminalist, bet raudonj, politini kalini rankose. O raudonieji visi visuomet es perdm niekai. Nuo j aliesiem staiai gyventi nebegalima. Jeigu, sako jisai, koks aliukas kokiam raudonajam k nors, pavyzdiui, dl juoko nukniauk ar snukin uvaiavo, tai tutuojau toksai aliukas gauns praneim: jei savo pokt dar kart pakartosi, bsi nubaustas. Pasikartojus poktui, es, aliukas gauns antr rat: mirk per tris dienas, - jei numirti pats nesugebsi, bus tau parpinta pagalba. Ir mirdav, es, tenai aliukai kaip muss, vis tai buvs prakeiktj raudonj darbas. aliukam Buchenvalde buvusi tikra katorga... Ten jokios kalini vienybs nebuv: aliukai - sau, raudonieji - sau. Kas kita, es, tuthofe, kur esanti ir kalini vienyb, ir teisinga alij valdia! Pakeliui mat jisai, kaip amerikieiai vidudien Berlyn bombina. - Gaunerwort! - kalbjo Zelionk, - vokieiai kar jau prakio, amerikieiai bombina totsicher - mirtinai tiksliai. Zelionk gro labai sublogs, sunyks. Prislg j ir sitikinimas, kad vokieiai kar prakio: ir jam, kaip valdios mogui, gali tekti paskui atsakyti... Buvo ko susirpinti! Grus Zelionkei, lageryje buvo du seninai: Zengeris ir Fabro. Savaime pasidar suprantama, kad vienas i t dviej senin bus tutuojau sustas: reikia gi Zelionkei vietos! Pirmoj eilj ti likimas lm Hansui Zengeriui. J kuo ramiausiai beeinant upuol staiga Chemnicas: nuvilko jam apsiaust, numov batus, - es, visa tai Zengeris neteistu bdu buvo lageryje susiorganizavs, - nors tuo pat bdu, kaip Zengeris, apsivilkim ir avalyn buvo suorganizav visi blokavieji, visi kapai ir daugyb kitos lagerins aristokratijos, kuriai niekuomet nieko bloga u tai neatsitikdavo.

Zengerio daiktuose buvo padaryta krata ir rastas tenai auksinis iedas. Zengeris band tikinti, kad jis to iedo i viso gyvenime niekuomet nebuvo mats, bet kas juo tiks! Rasta iedas - ir baigta! Varg Zenger tutuojau apreng dvokianiais skarmalais ir igrdo tuthofo filial Hopehil, - t lykiausi plytin, kurion kidavo u sunkius nusikaltimus paiame lageryje. Hopehilyje Zengeris veikiai klipata virto, o Zelionk gro pirmojo senino viet. Tuomet laims pakitjim gavo pajusti ir padks tirolietis Toni Fabro. Bene pats Belzebubas i pavydo bus supainiojs jo irdels leistrus. Aistringasai Toni simyljo vien lagerio mergul. Kalin. Lenkait. Jaun. Nieko sau, apvaliais veideliais. Tiktai ta mergul turjo jau kit bernel nusiirjusi. Lenkik vaikigal. Ligoninj dirbus. Atsiganius tok. Jaun, smag. Toni Fabro, kaip lagerio seninas, nutar varov pamokyti. Atjo jisai ligonin, pasiauk lenkel koridori ir smog jam per and. Kol lenkelis atsipeikjo, kol suvok, u k jo andas dabar taip smarkiai kenia, Toni Fabro jau buvo dings kieme. Tiktai toli aistringasai Toni nenujo. Aikiai grau j sin: per maai jis tam latreliui bus uvaiavs! K gi, - nusiluostys jis and lapiu skuduru - ir vl ls prie mergaits. Tai niekaniekis. Ne, - su meils varovais itaip joks padorus vyras nesielgia. Ypa gi lagerio seninas. Kad jau duoti - tai duoti, kad bestija pakinkli nebepavilkt! Sins grauiamas, meils spiriamas, Toni grta atgal ligonin - vl aukias koridori t bernel. Tik it kart is nebeina. Pravrs duris, jis staiai oka Toni ir savo vrikais nagais nuakja jam vis veidel. Prunkia Toni i meilikos apmaudos, visas krauju apsivarvindamas. Tuo tarpu - i vien ligonins dur, i kit - ioka dar keli berneliai, atplia Toni vark ir ima j velti, dulkinti, kas - luotkoiu, kas - pliauska. Priveljo, varg, pritapijo ir imet sukruvint senin pro duris kiem. Skandalas neregtas ir labai pavojingas. Kruvinos mutyns vyko ligoninj, triukmas - didiausias, nukentjo valdia - lagerio seninas! Ir viso to prieastis - lageryje kuo grieiausiai draudiama ir baudiama: lipnieji santykiai su moterimis! Iradingasai Toni Fabro, krypuodamas su apraiiotu subandauotu snukiu, rado ieit. Tutuojau po lagerio vokikj dal isiplatino gandai, kad, es, j, Toni Fabro, kaip vokiet, upuol lenkai ovinistai ir paskersti norjo. Jis vos vos i po lenkiko peilio itrks... Vokiei aliuk pasipiktinimas tokia lenk idavyste buvo itin kartas. Vokieiai alieji, susitelkdami krvelmis, galanda peilius - lenkus kad pjausi - tai pjausi! Lenkai taip pat traukia i pakampi visokius instrumentus - galvaudiam nepasiduosi. Visame lageryje aistros verda, kunkuliuoja. Keiksmai, grmojimai, provokacijos - taip ir pilas. Naujas vokiei-lenk karas, atrodo, nebeivengiamas. Ms lietuvikasai blokas - ir tas dl visa ko usibarikadavo duris. K gi inai: papjaus, o paskui rodink, kad buvai ne vokietis ir ne lenkas. Zelionk Toni Fabro dl visa ko pam savo apsaugon - savo bloke udar j prausykl, kas buvo panau karcer. Toje prausykloje kas savait kas nors pasikardavo... Vokikoji partija, nebesulaukdama oficialaus karo paskelbimo, avansu sutrakino kaulus vienam lenkui. Jis visikai niekuo nebuvo kaltas. Dirbo siningai mike savo darb. Ir pavard jo buvo visai ne lenkika. Ji buvo grynai lietuvika. Tasai lenkas vadinosi Pranaitis, - taip ir dokumentuose buvo parayta.

Kuo ramiausiai kraptinjo jis savo kelm mike. Vienas aliukas vokietis i patriotizmo smog jam kuoku per galv, kiti pribg aliukai patraikino jam kitus kaulelius. Po valandos tasai lenkas su lietuvika pavarde buvo jau ataus lavonas. Neinia, ar vokikoji partija, nukariavusi Pranait, pasijuto jau pakankamai atkerijusi u Toni Fabro sualot snuk, ar ia sipyn kitokie politiniai sumetimai, tiktai jos karingasai kartis staiga atslgo. byl simai Zelionk, praved kvot ir m grietai palaikyti lenk pus. ia, es, jokio tautinio klausimo nebuv, tiktai tas trigubas asilas, padks tirolietis tasai, Toni Fabro, kvailiausiu bdu vis ko privirs. Savaime aiku, kad Fabro valdios dienos buvo jau suskaitytos. Netrukus jis buvo ivetas i tuthofo kakur kitur. Prie ivaiuodamas, prasdjo jisai kelias dienas bunkeryje. Jam ivaiuojant - niekas jam rankos nepadav: n vienas kriminalistas, n pats Zelionk, nebekalbant jau apie kitos ries kalinius. Lagerio seninas vl liko vienas Zelionk, veikiai atgavs savo senj mueikos form, buvusi prie kelion Buchenvald. Veikiai prasidjo nauja laiminga jo gyvenimo era. Jo galia lageryje dar labiau iaugo. Jis praturtjo, pasidar beveik milijonierius. Bet tai - visikai atskiras reikalas. Zelionkei ivykus Buchenvald, pani blokova taip pat labai gailiai verk, kaip ir po Lmano ivykimo. Paverk, paverk - ir nusiramino: k gi ji kita daugiau galjo daryti? Juo labiau, kad netrukus pasigavo por domesni bernuli, - atsirado ir toki amatori! Grs i Buchenvaldo, Zelionk taip pat susirado jaunesni merguli, - atrodo, jas jam pasukdavo pani blokova... iuo atvilgiu Zelionk buvo gausiai aprpintas, tiktai jis valdiai nera toki pareikim, kaip tasai bulius Lmanas. Taip Zelionk ir diaugsi gyvenimo dovanomis, kol lagerio gyvenimo pabaigoje kaliniai j pat gyv supl.

--------------------------------------------------------------------------------

XXX. RATINS VIETALAI Abiej jo esesybs Majerio ratins dali virininkas buvo Jaunesnysis SS feldfebelis SS Unterscharfhrer - Bublicas. Sunku jam, labai sunku buvo itokio aukto SS kareiviko laipsnio prisiplakti. Labai ilgai buvo jisai SS Rottenfhrer - menkas serantlis. Bdavo, ateina jisai apatin ratins skyri ir skundias: - Die andere sind befrdet, und ich - saufe, - kiti gauna paauktinim, o a - laku! Teisyb pasakius, jis n seranto vardo nebuvo vertas. Svarbiausios lageryje ratins virininkas, o vokikai taisyklingai rayti nemokjo. Nuolat klausdavo kalini - lenk ir lietuvi! - kaip kas vokikai rayti reikia. Svarbesnius praneimus jam vokikai taip pat redaguodavo lenkai ir lietuviai - kaliniai. Pragaras j ino, kaip su tokiu ratingumu jis galjo prie kar pien savo monos krautuvlje Gdanske pardalioti?

Lageryje, inoma, buvo jam lengviau, negu monos krautuvlje. Darbo jis ionai nedirbo beveik jokio, - visk u j padirbdavo kaliniai. Jis pats gi ia vertsi laisva prekyba. Lageryje jisai pusiau slapta laik laikrodinink meister. Dl valdios aki priimdavo taisyti laikrodlius kartais ir i SS vyr, daugiausia gi aptarnaudavo karo nales ir gyvanales. Laikrodius taisyti jam atsisdavo i Gdansko, i Berlyno, i dar tolimesni viet, - geri, matyti, buvo laikrodiniai reikalai tuomet Vokietijoje, jei juos taisyti tekdavo sisti toki dvokiani skyl, kokia buvo tuthofas. U laikrodi pataisym nals ir gyvanals mokjo jam ir prekmis, ir natra - puiki gausi pajam jisai turjo! Tariant jo paties odiais, jis pats danai neinodavs, koki dalyk jis yra taisytojas - Uhren ar Hurren, - laikrodi ar lengvosios irdies moterli... Lageryje termino vogti kaip ir nebuvo. Vagis buvo tasai, kur pavagia duonos plut, rop koki, por bulveli, dvokiant paarin griet. O kas, bdavo, nudiauna laikrod kok, anglikos mediagos kostium, siuvam main ar motor, - tas buvo ne vagis: tas buvo organizatorius. Vagyst lageryje buvo grietai draudiama, bet organizacija toleruojama. Organizatorius buvo iniciatyvos mogus. Organizatorius varg neskriausdavo, - i vargo nra ko nuorganizuoti. Organizatorius visk organizuodavo i valdios, i SS ar DAW sandli. Kas be ko, nuo organizatori iek tiek nukentdavo ir lagerio vargai. Kai nuorganizuoja i virtuvs sandli cukraus kok mai kit, margarino, kruop, duonos atitinkamu kiekiu kaliniam keliom dienom ar savaitm porcija sumainama - ir viskas. Bet tai atsitinka ne i blogos valios. Nebuvo numatyta i tokio ir tokio vargelio duonos ksn nuorganizuoti, - visa pasidaro bendrja tvarka. Bet iaip specialiai i vargo k nuorganizuoti - to lageryje nebuvo. I vargo buvo galima tiktai vogti. Ratins virininkas Bublicas ir buvo vienas pai ymiausi organizatori visame lageryje. Tam reikalui jis turjo vien, kartais net du kaliniu pasiuntiniu, privilegijuotomis slygomis gyvenaniu. Pasakys, bdavo, Bublicas kaliniui, kad jam reikia tokio ir tokio daikto arba tiek ir tiek maisto produkt - ir kalinys turi jam atneti. Jam visikai nerpi, kur tuos daiktus kalinys ims. Kalinys, inoma, pinig neturi, - pirkti daiktus jis negi pirks. Jis turi reikalaujamus daiktus pavogti. Jei jis negali pavogti reikalaujamo daikto, jis turi pavogti kok nors kit, u kur mainais bt galima gauti reikalaujamas daiktas. Visa i sudtinga operacija nebuvo vagyst, visa tai buvo organizacija. Dviraiai, odos dirbiniai, batai, auksins plunksnos, apsiaustai, kostiumai, baltiniai, laikrodiai, iedai, - visa tai karo metu labai naudingos preks. Visa, kas buvo negera, - tai, kad Bublicas savo monels labai bijodavo. O stora ji buvo ir pikta! Madaug kaip gestapo virininkas. Ir kojos jos buvo kaip kalads, ir veidelis susiraukljs, lyg i uns gerkls itrauktas. Ir kalbti ji monikai nemokdavo, - vis rkdavo. iauriai tekdavo vargui Bublicliui u nali ir gyvanali aptarnavim! Paskends savo bizniuose, Bublicas kalini reikalais visai nesidomjo ir nieko bloga jiem nedar. Jis j ne tik nemu, - jis ir j nusiengim - ne tik pats nematydavo, bet ir kitiem apie tai nieko niekam nesakydavo. Esesininkui ir dar ratins virininkui tai buvo jau labai daug. U aikiai padaryt jam unyb Bublicas, bdavo, retkariais esesikai subliaus, ktels pusiau juokais: - Tai k, ar js norite, kad manyje senoji SS dvasia atgyt?

Apsaugok viepatie! Kas tokios bjaurybs nors! Seniau, matyti, jo geroko bandito bta, jei gsdina jisai savo senja dvasia! Seniau dirbo jisai kituose lageriuose ir turbt siuto it avinas, uodeg kirptas. tuthofe jis jau buvo oys beragis. Jam - bet tik kas nors paal su sijonu bt... O man jisai buvo ir visikai geras. Kai patekau pas j dirbti, a buvau jau klipata kaip reikiant. Ibadjs kaip iurk banyioj. Sutinusiom kojom, klebatuojania irdim ir visokiu tenai kink drebjimu. Bublicas neversdavo mans daug dirbti. Dar daugiau, - jis parpino man pridedamus pietus - i SS virtuvs likui. Pats kakur nuorganizavo man karik katiliuk, kad galiau tuos pietus pasiimti. SS virtuvs piets, palyginti su msikiais, lageriniais, buvo edevras. T piet likuius, - kartais j bdavo visas bosas, - duodavo beveik visiem kaliniam, dirbantiem raudonuose namuose. Duodavo juos su visos valdios inia, bet vis dlto slaptai. Visi virininkai tai inojo - j leidimu tai buvo ir daroma, bet valgyti reikdavo slaptai. Virtuvje valgyti negalima, reikia isineti. Kiti kaliniai valgydavo tuose kambariuose, kuriuose dirba, bet man tai sunkiai buvo vykdoma. Pas Bublic ratin nuolat ueidavo visokie pareignai, Chemnicas, Majeris. O kai jie, bdavo, ueina - nors lsk su puodu po stalu. Norom nenorom teko pasiiekoti pietum patogesns vietels. Radau. Puikiai susitvarkiau, - ivietje. Ten ramu buvo. Balti kokliai, balti aliejiniai daai. Erdvu. Kiek sunkiau buvo puodas iplauti, bet imokau ir tai padaryti. Ypatingas tai buvo bdas. Patentas. Taip sau, veltui, dl grai aki - nesakomas. Deja, i mano idilija turjo greit baigtis. Toje patogioje vietelje buvo pagautas vienas garsus kapas sutuoktuvines pareigas beatliekant. Po tokios istorijos i tosios vietels buvo imuami kaliniai, norj tenai ueiti ir su nekaliausia intencija, pavyzdiui, darbo metu dmel kit nutraukti... Su Bublicu sugyvenome madaug biiulikai, tiktai dl bavariei bdo niekaip negaldavome taikingai susigiedoti. A, kelet grai meteli praleids Bavarijoje, Miunchene bestudijuodamas, buvau Bavarijos myltojas. Bublicas keik bavarieius isijuoss, a juos gyniau susijuosdamas. - sivaizduok, - sako jis man, - kas per lamtas tie bavarieiai! Jis, Bublicas, 1940-41 metais dirbs koncentracijos lageryje, Dachau garsiajame. Dachau - toli nuo Gdansko. Jis buvs toli nuo savo monels. - inoma, - sako jisai, jaunam vyrui norisi kartais ir su mergaitm, iaip ir taip, pasivaiktinti, sakysime... Bet, spjaudsi Bublicas, - kai tik bavarieiai pamato kad kokia jauna mergait vaikto su vyrikiu SS uniformoj, - tuojau t mergait tvai iveja i nam, jos atsiada ir gimins... Kas per niekyb! Kodl tie aliai nieko nesako savo mergom, kai jos ulioja su vyrikiais kariuomens uniformoje?! O kai su SS - itok skandal kelia! Bestijos tokie! - Pone arfiureri, - sakau, - pats kaltas buvai: eini pas mergaites ir velkies uniform... K gali inoti, kur kas kada kaip?.. - Kodl ia prss taip nedaro? Prsm - vis tiek... - Na, apie prses bavarieiai, - sakau, - nekaip labai neka. Jie sako: pakviesk prs atsissti, tai ji tuoj ir atsigula... - O bavariets - kitokios?? - kariuojasi Bublicas. - Va, Miunchene, Bavarijos sostinje, Kenigsplace, alia skulptros muziejaus ir tapybos galerijos, stovi toksai obeliskas. Kai pro obelisk proal eina dvideimties met bavariet su rteli vainikliu, tasai obeliskas ima svyruoti... Bet sivaizduok, jisai lig iol n karto nra svyravs!

- Kaipgi jis svyruos, - sakau, - kad tenai nuolat proal prss vaikto su SS uniforma! Apatins ratins efas, lagerio reibtubs, atseit ms ratins, komandos kapas buvo lenkas Augustas Zagorskis, kalini tarpe vadinamas geleiniu lagerio kancleriu. Zagorskis - trij deimi penki met vyras, juodbruvas, augalotas atletas. Taisyklingi gras veido bruoai, gilios atviros akys, didel protingo mogaus kakta. Prie kar buvo jisai lenk patininkas kasininkas Gdansko mieste, kils i Gdansko apylinki. Lagerin pateko 1939 metais todl, kad jis buvo lenkas ir gyveno Gdanske, buvo jis vienas pai pirmj lagerio pionieri. Tiktai jo gelein sveikata, itverm ir valia pagelbjo jam ilikti gyvam. 1941 metais jo gimins buvo isirpin, kad jis bt i lagerio paleistas. Tris mnesius igyveno jisai laisvje pas tv maame kelyje, - ir vl j udar t pat lager. Jis vl ionai turjo pereiti vairias kankinamas pareigas, kol pagaliau pasidar ratins kapas. Buvo jisai labai teisingas, siningas ir protingas vyras, - bt puikus demokratiniame parlamente opozicins grups vadas. Dl jo tvarkingumo ir siningumo valdia j labai brangino, - ilg laik laik j vienoje pai svarbiausi ir takingiausi lagerio viet. ia bdamas, galjo jisai daug kam pagalbos teikti - ir teikdavo jis jos gausiai, daugeliui kalini staiai gyvyb igelbdamas. Zagorskio padjjas ratinje buvo Bruno Renkaiskis [Bruno Rkajski], - taip pat labai doras ir garbingas vyras, kils i Grudziondzo. Prie kar buvo jisai lenk generalinio tabo antrojo skyriaus karininkas, dirbs Poznanje. Pasibaigus vokiei - lenk karui, vokieiai j tutuojau sum, ikl jam byl, kaltindami, kad jis veiks prie Treiojo reicho interesus. Taiau vietos teismas j iteisino. Iteisinamj sprendim Berlyno aukiausiojo teismo staiga patvirtino, motyvuodama, kad jis teistai dirbo karininko darb valstybje, kuri Vokietija buvo pripainusi ir palaik su ja draugikus santykius, dirbo jisai savo krato gerovei, - u tai vokiei teismas negals bausti. Tokio turinio rat jam dav kaljimo administracija ir atrakino kaljimo duris. Taiau u kaljimo vart lauk jo gestapo agentai. Vos perengus kaljimo slenkst sulaik j gestapininkai, atm i jo teismo sprendimo nuora ir atgrdo tuthofo lager, kur jisai ir plksi ketverius metus. Protingas, labai geros irdies, labai gyvo temperamento buvo tasai keturi deimi met vyras, nuo vargo jau pradjs iek tiek senti. Zagorskis ir Renkaiskis - buvo takingiausi lagerio lenk visuomens nariai. J odis bdavo lemtingas lagerio lenkikajai politikai. Mane, patekus ratin, prim jie su iskstomis rankomis. Guod kaip galdami, darbais neuversdami. Mok lagerikai dirbti: neskubti, darbas - ne vilkas - nepabgsis, o mano sveikata, es, jau pabgusi... Jie priglob mane, valgydino ir stiprino, paddami aizdas igydyti, - j viesus paveikslas neuges mano irdyje, kol ji tik mano krtinje plasts! Jiedu igyveno lageryje skaudi tragedij, rimtai nebenordami iki karo pabaigos i lagerio ieiti. Jiedu abu buvo ved. Jiedviej monos liko laisvje. Jos paios, nordamos isilaikyti ir savo vyram kiek galint padti, turjo sidoiinti, - sivokietinti. O vyrai pasiliko lenkai. Jeigu jie bt i lagerio paleisti, jie pas savo eimas grti nebegalt. Oficialiai jie buvo lenkai, o monos - vokiets, nors ir treios ries. U lenk santykius su vokietmis turt abu grti lager. O bti laisvje ir slptis nuo savo eimos - taip pat paniekinama kania. Geleinis Augustas rimtai tikinjo mane, kad vis saugiausia - karo pabaigos laukti kaip tiktai lageryje. ia, es, blogiau jau nebebus. Kas kartas padtis vis gerjanti ir

gersianti. Jei iki iol gyvas ilikai, toliau jau nebesi. ia tave nei sjungininkai bombarduos, nei vokieiai SS dalinius mobilizuos, - nei vers tave kokius negarbingus dokumentus pasirayti. A pasilikau pas juos dirbti ir dirbau iki galo savanoriu - ir tuomet, kai man, kaip garbs katorgininkui, darbas buvo jau nebeprivalomas. Be jokio darbo lageryje sdti i viso labai kvailas reikalas. Garbs katorgininko padtis - labai opus dalykas. Kiekvien moment galjo tave grinti bendr blok ir igrsti vl miko kolon. Pasilikdamas senojoj vietoj, vis daugiau vilties turi ir nenumatytais atvejais joje pasilikti. Pagaliau - ia mons tokie geri. Ir i ratins - taip toli matyti: visas lageris, visi mons, visa tvarka, visa reikalingoji mediaga...

-------------------------------------------------------------------------------XXXI. POLITINIAI KATORGININKAI Visi lagerio kaliniai buvo suskirstyti pagal "nusikaltimo" r ir dvjo atitinkamos spalvos trikamp alia numerio ant krtins ir ant kelni kikos, nors lageryje jie buvo traktuojami, skiriami darbus ir baudiami visi vienodai. ioki toki privilegij turdavo tiktai vokieiai kriminalistai. Vis svarbiausia, bent - vis gausiausia kalini ris buvo politiniai, oficialiai vadinami "schutzhafpolitisch". Visi jie neiojo raudon trikamp. Visi jie buvo pasmerkti sdti lageryje, jei tik liks gyvi, maiausia, iki karo pabaigos. "Nusikaltim" atvilgiu politini kalini sstatas buvo itin vairus. Buvo ia vairi taut politiniai veikjai, bet buvo ir mons, kurie niekuomet nieko bendra su politika neturjo. I vokiei ia buvo vienas kitas liks senj vokiei kairij partij atstovas, koks centro partijos veikjas, - ir dar is tas. Buvo vienas net i pirmj deimties nacionalsocialist partijos nari, artimas Hitlerio bendradarbis, buvs naci oficiozo "Angriff" laikraio redaktorius. Vadinosi jisai Fejus [Vey], po vairius lagerius seniai besibasts. Tai buvo apie penkiasdeimt met vyras, augalotas, petingas, tik po lagerius iek tiek sunyks. Jis buvo puikus mitinginis oratorius, turjs griausming bals ir aiki taren, atr smoj, smail lieuv. Tai buvo itin gabus demagogas, staiai demagogijos klasikas. Su Hitleriu susipyko jisai dl politikos Vatikano reikalu, - baisiai siuto jisai prie Vatikan ir i viso prie krikionis, jo odiais tariant, "ydiko dievo garbintojus". Jis turjo savo teorij ir jzuit reikalu: visas karas ess tiktai jzuit intrig vaisius. ionai jzuitai, es, dirba ivien su masonais. - ir vieni, ir kiti es tas pats ydikas velnias... Ir po lager besivalkiodamas, Fejus buvo pasiuts rasistas, - didiavosi jisai arij rase, kuri jis dar vadino nordische - iaurin. Ir mane labai vertino u tai, kad a buvau, kaip jam atrod, bdingas iaurins rass padaras. Buvo ia ir neaikios praeities sanitarijos leitenantas, civiliniame gyvenime sod architektas, vokietis Ni [Nietsche]. Dalyvavs kare, sueistas, turjs sualot laun, invalidas jau. Gyrsi, lager ess pateks u intymius santykius su lenkaitmis... Kaune, kur jam, es, sualot koj gyd. Taiau, atrodo, kaltos buvo ia ne tiek lenkaits, kiek... kokainas. Taip bent jo bylos kaltinamuose dokumentuose buvo parayta.

Ni skelb savotik teorij, kad vokieiai karo nieku bdu negal pralaimti. Es, tai kas, kad karo laukuose vokieiai kar praki, - tai nieko, es, nereikia. Tegu, sako, rusai okupuos vis Vokietij. Vokietija, kaip ir visa Europa, pasidarys komunistika. Vokietija vis tiek bus Europos centras. Vokietija turi labai gabi ir gausi inteligentij, vokieiai per j tursi labai didels takos Maskvai, faktinai - vis tiek vokieiai valdysi Europ. ios pairos prisilaik ne vienas Ni. i teorija i viso buvo gana populiari vokiei tarpe. J dst man net vienas senas vokiei komunist partijos narys. Buvo ia dar gyvas liks generolo leicherio adjutantas, leitenantas Resleris [Rssler], deimt met prasimaivs po lagerius. Jis buvo gal pats inteligentikiausias vokietis visame lageryje. Laiks nuoaliai nuo kit vokiei. Var itin atkakli kov prie vokiei bandit partij. Kadangi lagerio valdia tuos banditus kaip tiktai rm, Reslerio pastangos nueidavo niekais. Jis buvo ums itin atsaking viet, jis buvo arbeitseinzaco, darbo biuro, kapas, faktinai buvo viso biuro vedjas. Kalinio t ar kit darb paskyrimas buvo gyvenimo ar mirties klausimas. Todl tad nuo Reslerio priklaus daugelio gyvybiniai reikalai. Jis buvo labai humanik pair vyras, atmintinai mokjs pus ilerio veikal ir nuolat juos citavs, - ir paras vergik, beviltikai kvail, nieking tuthofo lagerio kalini himn, kuris danai tekdavo po apelio visiem kaliniam giedoti. Vokiei politini kalini tuthofe buvo maa, domesni egzempliori j tarpe - dar maiau. Pagrindin politini kalini mas sudar lenkai ir rusai, - j gi lageryje buvo vis daugiausia. Na ir kit taut kaliniai, iskiriant ydus ir igonus, buvo beveik iimtinai politiniai. Taiau j kalinimo prieastys buvo labai skirtingos. Priklausymas slaptom politinm organizacijom, pasiprieinimas vokiei okupacinei valdiai, priklausymas partizanam ir santyki su jais palaikymas, atsiaukim platinimas, usienio radijo klausymas - na, visa tai suprantamos kalinimo prieastys. Bylose gana danai kalinimo prieastis buvo nurodoma: Staatsbetrchtliche arba Staatsfeindliche usserungen - valstybei nedraugingi isireikimai, kurie labai danai buvo pasakyti tiktai privaiuose laikuose. Arba: politisch nicht einwandfrei, - politikai ne be priekait; kartais pilietis buvo tiktai tariamas, kad jis politikai ess ne be priekait - ir vaiuodavo u tai lager, maiausia, iki karo pabaigos, faktinai danai jam tai reikdavo: mirties bausm. Arba: unerlaubtes Musizieren - nepavelytas muzikavimas. K jis tenai, kur ir kaip muzikavo - perknas j ino, bet vis dlto atvaiavo lager, virto klipata ir mir patvory, - tai tau ir muzika! Arba: unerlaubtes Aufenthalt auf dem Bahnhof - buvimas geleinkelio stotyje be leidimo. is mgjas iopsoti ivaiuojani publik lageryje taip pat mir. Lenkus sodindavo lager dar ir u tai, kad jie atsisakydavo usirayti vokieiais, dokumentuose buvo ymima; Volksliste abgelehnt - atmet pasilym sivokietinti. U tok akiplikum buvo taip pat faktinai skiriama mirties bausm. ymus skaiius buvo dar rasins politikos auk, - vokiei, lenk ir rus. Vokieius sodino lagerin u tai, kad jie turjo santyki su lenkm ar rusm, o lenkus ir rusus - u santykius su vokietaitmis. ia jo bendra tvarka vien ir kit vyrai ir moterys. Kartais ioje srityje atsitikdavo gana paini dalykli. Sdjo toksai vokietis monteris, faktinai - buvs lenkas, tik susivokietins. Laisvje jisai turjo lenkait suadtin. U santykius su ja jis pateko lager. Isdjs ionai dvejus metus, jis gauna staiga praneim i gestapo: jis ess jau laisvas, jis gals jau

vaiuoti namo ir vesti savo suadtin, - ji esanti jau sivokietinusi, - dabar santykiai su ja jau nebebaudiami. Gavs tok praneim, tasai monteris keikiasi, kad net sienos linksta. Kuriem velniam jis dvejus metus lageryje atpliek? Ir jis dabar ves t savo sen suadtin, kad jis lageryje jau spjo sigyti nauj, - jaunesn ir meilesn! Ivaiuodamas jisai keiks ir koliojos, kad jo besiklausant viduriai gedo... Buvo ia dar toks vokietis, Rytprsi baronas, - apeps, nusipes, koki ei deimt met isigimlis. Pateko u meils ryius su tarnaite lenke. - Na, barone, - sakau jam, - kaipgi ia tau dabar senatvje pasitaik tokia nuodm? - Po velni, kokia senatv?! - nusistebjo jisai, - a dar visai pajgus, o mano mona jau dveji metai serga. K gi a galjau daryti? - inoma, inoma, - sakau, - ponia baronien pati kalta, kad usiman sirgti ne laiku... Gailiai atsiduss, sako jis vl man: - O kaip ten pas jus Lietuvoje sekasi vokiei kolonistam? Es, jis ijs i lagerio, nort vaiuoti Lietuvos kolonizuoti. - O, - sakau, - neblogai sekas, madaug vidutinikai. Kai kurie i j jau pakarti, kitiem karti akos jau parinktos... Kas lieia tave, tai bero akos tau bus gaila. Pakars tave ant tvoros. Nuo tos dienos baronas su manimi nebesisveikino. Juo labiau kad jis netrukus trim dienom buvo pasodintas u vagyst bunker, ir jis tar, kad tai buvo mano intrig vaisius... Kaltinamieji dl vokikos rass gadinimo buvo daugiausia svetimaliai darbininkai. Tik naciki statymai ne visas tautas vienodai traktavo. U meilikus santykius su vokietmis lagerio kaniomis bausdavo tiktai rusus ir lenkus, kit gi taut monm nieko nedarydavo. Net naci taip nemgiamieji ydai - ir tie ne visi vienodai buvo traktuojami. Tuo tarpu, kai Ryt Europos ydai u santykius su vokietmis buvo udomi, paios Vokietijos ydai u tai gaudavo tiktai lager, o Pranczijos ir Olandijos ydai - ir be lagerio gyvi ilikdavo. Pagal rass gadinimo paragraf tuthof rus ir lenk darbininkai buvo gabenami paprastai itokia tvarka. Ivedavo juos kius darbams. Vyrai i t ki buvo paimti kar, namie buvo vienos moterys. ia velnias ne kart ir pasukdavo pagund. Bet, reikia pripainti, vokiets buvo gana itikimos savo mylimiesiems. Jos savo nuodms bendrinink ir lageryje neumirdavo. Jos, rizikuodamos paios patekti lager, atsisdavo jiem siuntini. Rusus atsisdavo dar i karo belaisvi lageri. Es, jie tenai prie nacikus dsnius nusikalsdav, komunistin propagand varydav, - ms lageris jiem buvo u tai pabaudai skirtas. Sdjo ia ir viena tokia vokiei jaunavedi porel, i Gdansko miesto, Brevs pavarde. mona, penki deimi met, gerokai pasidvjusi moteris, atsisdo u tai, kad turjo labai lipni ird, nuolat sipainiodavo meils istorijas su lenkais. Jos vyr gi patupd u tai, kad jis savo aistringosios monels nesuvaldo. Vienas vokiei katalik kunigas pakliuvo u tai, kad ydo vaik pakriktijo. I viso, u yd globojim daug kas buvo lageryje atsidrs. Viena moteris rus, ininier, pateko u tai, kad karvi melti nemokjo. Labai danai, bdavo, vokiei kininkai, nenordami darbininkui algos mokti ar iem maitinti jo, dl kokio nors niekaniekio prikibdavo ir sksdavo policijai ir darbininkas vaiuodavo lager kaip politinis kalinys.

Pateko lager ir faistins Italijos vicekonsulas Gdanske. Jis 1943 metais, vasar ivaiuodamas atostog, savo gyvenamj vil buvo inuomavs vienam gestapininkui. Grs i atostog, jis nori gyventi savo viloje, bet gestapininkas jo jau nebesileidia. Patrauks gestapinink teism, jis byl laimjo, bet u t laimjim patsai atsidr koncentracijos lageryje, - gestapininkas pasiliko jo viloje gyventi. Kai vokieiai pradjo trauktis i Rusijos okupuot srii, likusius civilinius gyventojus m varyti Vokietij. Daugelis t gyventoj buvo atgabenta koncentracijos lager. Sumimo prieastis dokumentuose buvo atymta: evakuacija! Patekdavo ia moterys su maais vaikais, net indomais kdikiais. Kdikis - taip pat mogikas vienetas, gaudavo ir jis numer, o prie numerio - trikamp, - kaipgi kitaip? Bet kok gi trikamp jam duosi? Jis gi dar ne vagis, ne biblijos tyrintojas. Ir duodavo kdikiui raudon trikamp - politinio nusikaltlio! Tas pat bdavo ir su tais pilieiais, kurie lageryje gimdavo. Ni moter paprastai lager nepriimdavo. Majeris, bdavo, nuolat keikias: - Kiek kart sakiau gestapo virininkui, kad man ni moter nesist! Pas mane koncentracijos lageris, o ne vaik darelis! Nias moteris jis paprastai grindavo atgal gestapui. Bet vis dlto ir nia viena kita patekdavo. Atsitikdavo, kad bsimoji karta ir paiame lageryje buvo jau uplanuojama. Lageryje gims pilietis gaudavo taip pat raudon trikamp, - jis jau i prigimimo buvo politinis nusikaltlis, Treiojo reicho pikiausias nedraugas. Buvo didelis brys prancz ir latvi, buvusi vokiei SS tarnyboje, atjusi net su SS uniforma, - jie buvo taip pat politiniai nusikaltliai. Buvo du latviai i Berlyno, net gestapiko SD karininkai, ij specialius gestapikus kursus, tutbof patek u girtus debous, - jie buvo taip pat politiniai katorgininkai! Pyliav valdiai neatidav buvo visi politiniai. Taip pat politiniai be iimties buvo ir samagono varytojai, - lageris turjo puiki samagono meistr, ypa i Gardino srities. Ilgainiui lageryje m veikti net keli slapti samagono bravorliai. Arkliavagiai, mugelninkai, spekuliantai - taip pat priklaus politini kalini brolijai. ia buvo ir tokie, kurie paduodavo auktesnei staigai skundus dl neteist valdios veiksm, pavyzdiui, dl neteisingo mokesi paskirstymo. Politinis buvo ir Deutsch-Eylau miesto didiausio viebuio savininkas, Oskaras Bebnau [Oscar Bebnau], nudiovs, tarp kita ko, vis vagon msos, naci partijos narys, sdjs todl neilgai - vos pus met. Sdjo jisai ms ratinje, nieko nedirbdamas, besiversdamas organizavimu ko nors pasti: storas buvo kaip dramblys ir rijo kaip smakas. Prostituts pradioje buvo raomos kaip darbo vengis elementas - Arbeitsschau. Jos taiau dl to protestavo. Jos darbo nevengianios, ir jos dirbanios - ir dar kaip! Vliau ir jos buvo perkeltos politin grup. I Vilniaus atvetosios tokios dailios lenkikai kalbanios juodbruvaits buvo visos politins merguls. Politinis buvo ir Vilis Freivaldas [Willi Freiwald), i profesijos - karvi meljas, i paaukimo - donuanas, i gyvenimo bdo - gatvs muzikantas valkata. Kakur prie Kelno karves bemeldamas, jis jom kak apie naci tvyn padainavo, kad jos pieno daugiau duot, - ir atsidr lageryje - buvo politinis muzikantas ir valkata. Kart atvar lager tok persimetus, apykreiv piliet. Jo dokumentuose kakas nei is, nei tas rayta: kakokie neaiks santykiai su gaspadoriaus telyia.

- Vaje, vaje! - kraipo galv feldfebelis Kenigas, dokumentus vartydamas, - k mes su tavimi ia veiksime? Lageryje mes telyios neturime... Ar nenori kartais katino? prunkia Kenigas, iraydamas jam raudon trikamp. Ir tas latrelis buvo taip pat politinis nusikaltlis, - ras gadino, bestija!

-------------------------------------------------------------------------------XXXII. BIBELFORERIAI Bibelforscher - biblijos tyrintojas - tai buvo taip pat nusikaltimo ir areto ris. Taiau jie patys, bibelforeriai, to nusikaltimu nelaikydavo, - jie tuo didiuodavos. Anketoje, kur buvo ymima religija, jie ididiai raydavo: bibelforeris. Tai buvo protestant sektantai, daugiausia pasidarbav Rytprsiuose ir Lenkijos emje. Daugumas j buvo vokieiai, bet buvo j tarpe ir vienas kitas lenkas. J lageryje buvo nedaug, vos kelios deimtys vyr ir moter, bet utat visi jie buvo puikiai isilaik egzemplioriai, - vienas u kit domesnis, ypa psichopatologui. Bibelforeriai vaiktinjo su violetins spalvos trikampiu. Bibelforenai jokios dvasins vyresnybs, kunig ir vyskup, nepripaindavo, kiekvienas j sau buvo vadas ir vyskupas. Visi es pas juos lygs. Bet tai buvo tiktai odiai. Buvo j tarpe keli, j lyg kunig pareigas, o vienas buvo j staiai lyg vyskupas ar dar mandresnis. Visi jie bdavo neipasakytai pleps, - plepumas, atrodo, buvo vienas esmini j tikybos poymi. O j vadov lieuvis - staiai nebdavo kur dingti nuo jo! Dar neinodamas j bdo, kartais, bdavo, netyia prakalbindavau - ilgai vargau, kol suradau priemoni nuo j atsikratyti. Priia, pripurkia vis galv, - kelias naktis i eils vaidenas bibelforeris. Nra jokios galimybs baigti su jais kalb. Bet vieno dalyko jie negaljo paksti. Teologinio gino paiame kartyje a, bdavo, pridedu pirt prie kaktos ir labai susirpins paklausiu: - Na, gerai, a sutinku, - a visuomet su kiekvieno asilo nuomone sutikdavau, - a sutinku, viskas gerai... Bet man viena tiktai neaiku - kokia kalba velniai pragare kalbasi savo tarpe ir su savo katorgininkais, kad ir bibelforeriais? Va, io klausimo bibelforeriai tai ir nepaksdavo. Pyko ir spjauds. Jie tuomet sitikindavo, kad a esu paskutinis latras, visikai netinks bsimajai Jehovos karalystei, ir kad niekuomet i mans neieis padorus bibelforeris. Po tokio klausimo jie dlindavo nuo mans ir ilgesniam laikui palikdavo ramybje. Bibelforeriai buvo labai smarkiai nusiteik prie popiei ir i viso prie katalikus. Kam kam, bet katalikam jie buvo jau i anksto nuirj viet pragare - pai nepadoriausi. Be to dar, jie visi buvo pacifistai. Atsisakydavo jie eiti kariuomen, ypa gi - kar. Va, dl io pastarojo j mokslo savumo ir nemgo j hitlerin valdia, grdo juos lager. tuthofo bibelforeri dvasios vadovas, lyg ir vyskupas, buvo emo gio, apyilis platokas vyrukas, Mnke [Mehnke] vadinamas, kils i Rytprsi, i Lietuvos pasienio. Lageryje jisai garsjo kaip vienas pai gabiausi organizatori ir melagi, - gyveno jisai puikiai, nors nuolat buvo varinjamas i vieno darbo kit. Jis visur visuomet sugebdavo turtingai ir soiai sitaisyti. Ar tik nebus Jehova specialiai j globojs iuo ygiu?

Pats jis savo pamokslais tikjo ar netikjo, griausmas j ino, bet mum visiem nepaliaujamai skelb, kad tutuojau po karo sigyvensianti emje pono dievo karalyst. Pats Jehova ems santvarkai vadovausis. Taip biblijoje es parayta. Na, gal ir ne visai taip, odis odin, bet madaug panaiai. Betyrinjant biblij, visuomet, sako, taip ieina... - Na, jeigu taip, tai tu, - sakau, - Mnke, tikrai jau bsi jo ventenybs pono Jehovos ministeris pirmininkas. - Che che che! - krizeno patenkintas Mnk, - ne... kurgi a... yra geresni... Krizenti tai krizeno jisai, bet jo kaktoje tuomet bdavo aikiai parayta: "O vis dlto bt neblogai pabti jo ventenybs ministru pirmininku! Kur pagaliau Jehova ir gaus geresn ministr?" - Ne, Mnke, - sakau a jam, - a esu sitikins respublikonas ir tavo valdomoj karalystj revoliucij kelsiu... - Perknas tave nutrenks, ir lieuvis tau nuus u tokias kalbas, - papykdavo Mnk ir, ididiai ikls galv, eidavo lauk i ratins. Tokie palaidnai, kaip a, es jam ne kompanija! Kitas ymus bibelforeris buvo labai gyvo temperamento sudivlis juokis, Lodzs pilietis, Rabinez [Rabinse]. Lenkas jis buvo ar vokietis, jis pats neinojo. Atrodo, gim jis kakur netoli Izraelio pastogs. Jam pokarin ems santvarka maai terpjo. Jis labiau buvo susiavjs kitais bibelforerizmo privalumais, ypa taisiais, pagal kuriuos buvo galima gana: laisvai santykiauti su moterimis, - su savom ir svetimom. Santykiai tie es visikai laisvi. inoma, ia nieko nes tokio, kas bt bloga. Viskas, es, eina pagal biblij... - Tai k, - sakau a jam, - tai js su moterimis biblij ir krmuose skaitote? - Che che che! - juoksi Rabinez. Tiesiai neatsak mano klausim. Gal jis ir skaito tenai krmuose biblij, - kas j pagaliau gali inoti? etadieniais ms bibelforeriai susirinkdavo pas lagerio kurpi. Ir jis buvo bibelforeris. Biblij gal ir gerai studijavo, bet batus siuvo visikai nekaip. Senas jisai jau buvo. Raukltas toksai, susirauks, sukiuusiu veidu. Tiktai ypsen jis labai miel turjo. Niekas jam bat siti ir nedav. Jis su visa savo darbo komanda vertsi sudriskusi bat ir supluijusi klumpi lopymu. Neinia nuo kuri laik lageryje riogsojo didiuls sen bat ir klumpi stirtos. I tenai jisai ir imdavo savo darb. Kartais, matyti, pasiimdavo ir i kit, tikresni altini. Kas dien jo komandos darbininkai atvedavo kelet veimli taisytin kojos arv. U laini bryzel, - lainiai bibelforeriam nedraudiama, net patartina bdavo, - u laini bryzel kasdien jis duodavo mum po mai toki bat. Gyvenome mes su juo visai kaimynystje, per lent sien tiktai. Tais batais mes krendavome savo pei, - kas pietus, kas joval sau kok virdavo. Krenam bat tarpe atsirasdavo ir visikai ger. Atsirasdavo net visikai nauj kalio, kuriuos idalindavome neturintiem apavo lietuviam kaliniam. Per bibelforerio malon malkomis per vasar rpintis nereikjo, nors ms peius krenos be pertraukos nuo ryto iki vakaro, - vis puodai gi netilpdavo i karto ant peiaus. Kaimynyst su tuo bibelforeriu buvo visikai patogi. Vargas tiktai, kad i t sen klumpi blaks pro sien lsdavo itisomis divizijomis. Ir baisiai alkanos jos buvo, kad jas kur perknas! Tad, va, pas it kurpi po vis patikrinim etadieniais ir rinkavosi lagerio bibelforeri parapija. Jie tenai susirink biblij skait ir blynus kep i nuorganizuotos

virtuvje mediagos, - tokie dalykai pagal j sitikinim biblijai neprietaravo. Biblij jie man nuolat silydavo, bet blyn niekuomet neduodavo. Moter barakuose taip pat ramybs nebuvo. Tenai viepatavo bibelforer Frau Belenke. Tai buvo aukta, atletikai tvirto kno sudjimo, matyti, kadaise buvusi grai moteris vokiet. Labai energinga ir staiai baisiai plepi moteris. Jos vyras buvo taip pat bibelforeris, - oho, pabandyt jisai, turdamas toki monel, biblijos netyrinti! Tiktai jisai, dl visa ko, sdjo ne tuthofo, bet Dachau lageryje, - ten jam buvo ramiau. Paklusnus vyras buvo, nors ir bailys. Taiau i jos vaik nieko doro neijo, - n vieno i j bibelforeriauti ponia Belenke priversti nepajg. - Neklauso, latrai, pasidav tonikai pagundai, - ne kart gailiai nusisksdavo jinai ir reikdavo noro daugiau vaik nebeturti. Ne kart Majeris, Berlyno liepiamas, pasikviesdavo poni Belenke pasinekti bibelforerizmo reikalais, - tai buvo viena i jo, kaip politinio aukltojo, pareig. - Gi vaikus vienus namie palikai, - sakydavo jis jai, - reikia gi vaikai auginti. Be prieiros jie galvaudiais virs. Pasirayk, kad atsisakai savo bibelforerik kvailysi ir tutuojau paleisiu vaiuoti namo. Poniai Belenke to tiktai ir tereikdavo. Ji tuomet visu savo miliniku temperamentu okdavo rodinti, kad vis kvailiausias daiktas pasaulyje yra nacionalsocializmas. - Koki teis js, budeliai, turite, - aukdavo ji Majeriui, grmodama vyriku kumiu, - udarinti mones lagerius ir kankinti? Tai jus, galvaudius, visus nacius, reikia suvaryti lagerius ir krematoriumus! A jum sakau, ateis diena, kada js atsissite mano vietoje, - ji jau nebetoli, toji diena! Nesiraysiu joki js unlapi! A palauksiu tos dienos, kada jus, budelius, visus ikars ir a ieisiu i lagerio be jokio parao! Majeris, jos riksmo apgluintas, aukia: - Lauk i kambario tu, sena ragana! Ponia Belenke ne i toki, kad Majerio nusigst. Ji rkia dar garsiau. Majerio padtis visikai apverktina: negi jis muis su sena boba... Na, ir susimuus - neinia, kuo viskas galt baigtis: sudivs Majeris prie atletik ponios Belenke figr atrodo toks sliekas nabaglis! Ponia Belenke rkia vis garsiau ir garsiau, grmoja vis iauresniu ir iauresniu Jehovos kertu. Majeris bla ir mlynuoja. Majeris usikema ausis. Majeris pats rkia it skerdiamas tekis: - Lauk! Lauk! Lauk! Majeris jau ir keiktis nebeigali. Nebemoka. Majeris jau paspringo. Nebeirkia. Majeris pats strimagalviais lekia i savo tarnybinio kabineto. Ponia Belenke, likusi viena Majerio kabinete, lengviau atsidsta. - Tfu, niekai kokie! - dar kart palengvina ji savo di Jehovos garbei ir eina prie savo nuolatinio darbo - elektros motoro - pumpuoti vanden lageriui.

--------------------------------------------------------------------------------

XXXIII. NUO KLEBONO IKI IGONO Geistliche - dvasininkai. i kalini, tiksliau areto ris, Haftart, buvo vesta tiktai 1944 met vasar. Iki iol visi dvasininkai jo bendra tvarka kaip politiniai nusikaltliai, buvo bendrai varomi prie darb ir muami. Dabar jiem lagerio darbas nebebuvo privalomas, tik kas norjo - savo noru galjo dirbti. Kas norjo - galjo sau trintis be darbo po lager ir politikuoti. Dabar jie galjo net savo tikybines apeigas atlikinti. inoma, slaptai ar pusiau slaptai, bet vis dlto galjo. Seniau apie tai ir pagalvoti buvo sunku. 1942 metais buvo kaliniam paskelbta: kas nori kaldini mii pasiklausyti, tegu isirikuoja kieme atunt valand vakaro. Isirikiavo beveik visi lagerio katalikai. Atunt valand vakaro isirikiav, jie turjo istovti altyje iki atuntos valandos ryto - tuo kaldins miios ir pasibaig. 1944 metais kunig lageryje buvo devynetas: du lietuviai, vienas vokietis, visi kiti lenkai su kaubais. Kadangi bibelforeriai kunig luomo nepripaindavo, tai Majeris ir Mnks su Rabineze nepripaino kunigais dvasininkais - jie turjo likti paprasti eiliniai kaliniai. Jie kartais net galvojo: ar nebt gerai iek tiek reformuoti bibelforerizmo mokslas - imti ir pripainti dvasinink pirmenyb? Dvasininkai dvjo raudon trikamp, kaip visi politiniai kaliniai. Asoziale - asocialusis elementas. Jie dar kartais buvo vadinami Arbeitsscheue - darbo vengi, tinginiai, taip sakant. J buvo nedaug. Visi vokieiai. J tarpe - keletas prostitui. Pats ymiausias asocialini tarpe buvo Estijos vokietis Edgaras Mileris [Edgar Miller]. Pagal ieit moksl - aptiekininkas, Estijos kariuomenje prisitarnavs iki vyresniojo leitenanto ar kapitono laipsnio, buvs, kaip jis pats gyrsi, Estijos ymiausio generolo, Laidonerio, sekretorius, ar bent jo ratinje dirbs, - gerai mokjs estikai, latvikai, rusikai. Lagerin pateko u neibrendam girtuoklyst. Ir lageryje - retai kada isipagiriodavo. Kaip labai linksmo bdo girtuokllis, jis lageryje buvo gana mgiamas kolega. Ilg laik jisai buvo lagerio SS ligonins aptiekininkas, Kart ilak jisai vis buvus aptiekoje spirit, pridar skandal ir nugriuvo prie lagerio ikilmingj vart. Rado j tenai begulint Majeris su Chemnicu, - niurk jie j, niurk, prie ulinio pritemp! Chemnicas Miler laik, Majeris vanden pumpavo - ir nieko negaljo jie jam padaryti! Guli Mileris kryiumi prie ulinio, nosimi klan putas puia - ir k tu jam! Majeris su Chemnicu pasodina Miler klane, i on plytomis paremia - niekas negelbsti: keikiasi Mileris visokiais neregtais velniais ir vl gula atgal klan. Kad jis tame klane neprilakt, pats Majeris nutemp j u kojos patvor ir paliko pernakt tenai pagirioti. Milerio laimei iltas ruduo buvo. Kit ryt m j tvarkyti deuruojs feldfebelis, Petersas toksai. Nusivar jis j pirt, pastat prie sienos, pasim ugniagesio kik ir paleido alto vandenlio srov t asocialj element. - Hilfe! Hilfe! Hilfe! - atseit, pagalbos! - bliauna Mileris, kiek igaldamas, bet prie sienos turi stovti. Pirties patalpoje pribgo Mileriui vandens jau iki keli, bet alta srov j vis pliekia ir pliekia. Milinikos sveikatos mogus ilaiko itoki srov tiktai apie pusvaland, o ko gi

norti i Milerio, to vargo girtuokllio? Mileris staiai padkusiu oiu kriokia, bet kriokia ir SS feldfebelis Petersas: - Tu, driski kuily, ilakei vis spirit! Man tai - n laelio nepalikai! Manai, man tai nereikia gerti?! Po ios nelaims Mileris i SS aptiekos, inoma, ilk lauk, bet vis dlto jis lageryje visuomet gaudavo tokias vietas, kur galdavo vairius daiktus organizuoti. Tuos daiktus jisai pramugeliuodavo u lagerio sien, gaudavo u tai spirito ir bdavo girtas. Eina, bdavo, Mileris per lager, bliauna visa gerkle girtas dainas - ir k tu jam padarysi, latrui tokiam?! Ilgainiui valdia t girtuokll nebekreip dmesio, - bausi j ar nebausi - vis tiek pasilaks. Erziehung - aukljamasai aretas. Tai buvo iimtin kalini kategorija. Jie bdavo atsiuniami lager aprtam laikui - nuo trij savaii iki ei mnesi. Tai buvo vis iokie ar tokie darbininkai, atsiuniami pagal darbdavio skund: ar jie es tinginiav, ar darbdav ikolioj, ar snuk jam uvaiav, ar duonos plut pavog, ar be leidimo pasialin i darboviets - sau atostog pasidar, ar laiku darb grti pavlav, ar i transporto pabg. Kartais kininkas norjo kuriam laikui darbininku nusikratyti, kad nereikt jis maitinti ir alga jam mokti: atsiunia darbinink lager, i kur vliau j pasiima, - paleidiamasai i lagerio turi grti sen darboviet. U ios ries nusikaltimus ne visur ir ne visi vienodai buvo baudiami. Jei kalin atsisdavo Bydgoo gestapas - visi vienodai gaudavo aukljamj kategorij. Jei juos atsisdavo Gdansko ar Karaliauiaus gestapas, lenkai gaudavo aukljamj, o lietuviai ir rusai - politin kategorij - u tuos paius reikalus. Aukljamieji kaliniai neturjo jokio trikampio, neiojo tiktai numer ant krtins ir kelni kikos. Vyrus lageryje ne kart taip nuaukldavo, kad jie pas Abraom isiskubindavo. Moterim, kaip ir i viso jom buvo, aukltis bdavo geriau, Pasibaigus terminui, aukljamieji buvo paleidiami, buvo grinami jiem ir daiktai, i j atimtieji. Kiti vl sugrdavo lager pasiauklti. Kitos moterys grdavo lager po du, po tris, po keturis kartus. Tokiom lagerio mgjom kas kartas vis prisidavo po vien balt juostel virum numerio, - vaikiojo jos tarytum daugelio ordin savininks. Daugiau niekuo j sugrimo neatymdavo ir nieko jom nedarydavo. Polizeihftlinge - policiniai kaliniai. Gdansko srities kaljimai buvo perpildyti, o reikalingj patupdyti skaiius buvo neisemiamas. Todl daugel suimtj lyg viebut atgabendavo lager. Jie buvo visi tiesioginje Gdansko gestapo inioje. Jie trikampio taip pat neturjo. Ir numer neiojo ne ant krtins, bet ant kairs rankovs. Tai buvo vis daugiausia lenkai - gryni ir vokietinti. Juos gestapas smarkiai tardydavo. Atvedavo taip nutardytus, kad jie ir ant koj nebepastovdavo. Kitus atvedavo su kabalduojaniomis msomis, su gangrena. Kiti, vos atveti, - tuojau mirdavo. Gdansko gestapas buvo sitaiss atvedinti jau visikai nutardytus - nebe gyvus. Toki sualot ir nutardyt atvedavo taip daug, kad net Heidelis m piktintis, tiesa, tiktai 1944 met viduvasar. Kart jis net raport para Berlyn, kodl lageryje mirim toks didelis skaiius. Es, gestapas kaltas - umutus mones atves! Ir dar daugiau pasiuto Heidelis: pridjo liudinink parodymus, net fotografines nuotraukas. Nuo to meto gestapas liovsi numirlius lager begabens.

Retas kuris i policini kalini po tardymo buvo paleidiamas kaip nekaltas. Daugumas j buvo pervedama politini kalini kategorij - lageris iki karo pabaigos. Kiti gi tardomj padtyje sdjo po dvejus ir daugiau met. Kiti i j ir savanorikai mirti sugebdavo, kitus gi - pagal oficialius paproius - graiai ikilmingai pakardavo. Rotspanier - raudonieji ispanai, vaikioj su raudonu trikampiu. Ispanikojo kraujo juose, inoma, n kiek nebuvo. Tai buvo tiktai vairi taut mons, dalyvav Ispanijos pilietiniame kare. tuthofe j buvo nedaug. Aus der Wehrmacht - i vokiei kariuomens. Tai buvo beveik vieni vokiei jrininkai. Didioji j dauguma lager pateko u vagystes, bet vis tiek jie neiodavo raudon trikamp, - buvo, atseit, politiniai nusikaltliai. Kriegsgefangene - karo belaisviai. i kategorija atsirado tiktai 1944 met rudeniop. Iki iol toki tuthofe nebuvo. Karo belaisviai sddavo specialiuose lageriuose, i kuri pabaudai u nusikaltimus buvo siuniami koncentracijos lagerius ir ia jie, gaudami raudon trikamp, buvo traktuojami lygiai su kitais katorgininkais. Su lenkais darydavo dar kitaip. Lenk, karo belaisvi, atsiklausdavo, ar nenori kas grti namo? Norinius paleisdavo ir iduodavo jiem tinkamus dokumentus. Taiau pakeliui namus pagaudavo juos gestapas ir gabendavo ms lager jau nebe kaip karo belaisvius, bet kaip eilinius civilinius lenk nusikaltlius. Tokiu bdu ir tarptautins sutartys buvo ilaikytos, ir lenkai - dmais paleisti. Pirmieji ms karo belaisviai - tai buvo trisdeimt lenki, Varuvos sukilimo dalyvi, atvaiavusi pas mus pilnoje karinje uniformoje. Viena j buvo net nia, lageryje netrukus laimingai kareiv pagimdiusi. Jos visos su prieaugliu turjo taip pat raudon trikamp. 175 arba Homosexuale. Homoseksualistai buvo iimtinai vokieiai. Vaikiojo su ruavais trikampiais. Kiti, net lageryje begyvendami, raudon ar juod trikamp turjo pakeisti ruav. Kai 1944 metais susiorganizavo lagerio orkestrlis, jo dirigentas buvo taip pat su ruavu trikampiu. Jis buvo toks lyktus, kad net jo muzikos nebuvo galima klausyti. Publika, kad j kur perknas paraut! Berufsverbrecher - nusikaltlis i profesijos. Neiojo ali trikamp, smaigaliu emyn. Tai vl buvo vieni vokieiai. Publika - atitinkanti savo pavadinim, teisme pabuvojusi ne maiau penki kart. J buvo keli imtai. Palyginti - ne taip jau daug, bet utat visi buvo jie labai smarks, daugiariopai patyr bernuliai. Tai buvo tikra Chemnico leibgvardija. Atsakingesniais momentais jis ja visikai pasikliaudavo, ir ji jo niekuomet neapvyl. Todl jie ir galjo taip be atodairos savivaliauti po lager. Jie visi buvo sitikin, kad, karui pasibaigus, ieis laisv. Paprastai jie buvo vadinami Befau - BV. Polizeisicherungsverwahrte, ymimi PSV - laikomi lageryje, kad policin j prieira bt saugesn. Jie turjo taip pat ali trikamp, tik jo smaigalys buvo auktyn atverstas. Jie visi u kriminalinius nusikaltimus buvo teismo nuteisti katorgos darbam iki gyvos galvos. Jiem nebuvo n maiausios vilties kada nors gyviem ieiti i lagerio. Bet jie laiksi daug kukliau, negu profesionalai nusikaltliai. Ne kart jie buvo tiktai tragikai susidjusi aplinkybi aukos. J buvo kelios deimtys, vis vokieiai, jau pagyven, palieg mons. J tarpe buvo vienas lenkas ir vienas lietuvis, kurpius i Seirij, - labai geros irdies mogelis, perknas j ino, u k toki nelaim pateks. iuos PSV buvo irima kaip paius didiausius nusikaltlius, bet jie, iskiriant vien kit, buvo nepalyginti padoresni u daugel BV.

Vis it aliuk tarpe pasitaikydavo kartais ir labai domi vyr, - nebekalbant jau apie galvaudius. Buvo, pavyzdiui, toksai Vilis Braunas [Willi Braun], geras mano biiulis, dirbs virtuvje ir man tabokos sunk netabok met priorganizuodavs. 1919 metais jisai buvo bermontininkas, veiks iauli apskrityje. Plaiai pasakodavo jisai, kaip jie ten turt grobdavo ir prisigrob j realizuodavo. it vis operacij jie vadindavo: rubeln. - Nemanyk, - sako jis man, - kad kiti bermontininkai buvo kitokie. Visi buvo tokie, kaip a. Visi buvo vagys! Jo bdos prasidjo, kai 1924 ar 25 metais anglam, okupavusiem tuomet Keln, nudiov kelet motocikl. Pagav j anglai ir perdav vokiei policijai. Po vokiei lagerius isibast jisai dvylika met, perjo paius baisiausius - Mathauzen, Gusen! Kai jis pasakojo savo igyvenimus tuose lageriuose, net mum, tuthofo pilieiam, plaukai iausi. Civilin publika, nemaiusi lageri, jo odiais, inoma, niekuomet nepatikt nors jis pasakojo gryniausi ties. Po vis ilgamei pragarik igyvenim jis nenustojo nei humoro, nei reinietiko smojo. Jis vis svajojo, pasibaigus karui, ieisis laisv: - Koki deimt meteli taip bent graiai dar pavaginsiu, - kalbjo jis man biiulikai, - tiek met ibuvs lageriuose, a negi kvailas darb dirbti! tokius vagis galvaudius, kaip Zelionk, Vilis Braunas irjo i aukto, su panieka: - Et! Tie vaikigaliai, - kalbjo jis - tiktai gadina ms, padorij vagi, ger vard! Kas tai mat - muti mones! Graiai viskas daryti reikia. Elegantikai. Su skoniu! Kart sdi Vilis Braunas ms ratinje ir cigaret iulpia. Netiktai ujs Chemnicas randa j darbo metu berkant. - Tai k, Vili, - sako jam Chemnicas, - rkai? - Rkau, pone raportfiureri. - inai, Vili, kad a tau u tokius darbus galiu kail krsti? - Pone raportfiureri, a puikiai inau, kad tamsta to nepadarysi. - Na, na? - stebisi Chemnicas. - I kur pas tave tokios inios? - Kaipgi tamsta galtum eiti prie savo darbdav? - Cho, Vili, tu bene girtas esi ar pasiutai? - Tiesa, atsipagirioti neturiu kuo... Bet a visai teistai laikau save tamstos darbdaviu. Mes, vagys, kaip tiktai ir duodame policijai duon. Nebt ms, vagi, tamsta turtum eiti front, ir dar neinia, kaip tenai visa pasibaigt. Kol yra vagi, policija gali bti rami, - ji turs duonos, - turs k gaudyti, k saugoti, - ar ne tiesa, pone raportfiureri? - Tai k, tu ir dabar dar vagi? - stengiasi Chemnicas nukreipti kalb nuo nemalonios jam temos. - O kaipgi, vagiu, pone raportfiureri, inoma, vagiu! - irk, Vili, pagausiu, - bus tau riestai! - Ne tamstai jaunuliui mane, sen vilk pagauti! - pasididiuodamas atr Vilis. Ir ties jisai sak. Jis buvo vagis meisteris, menininkas staiai. Jis mgo savo darb. simyljs buvo. 1944 met rudeniop Vilis gavo paauktinim - buvo ikeltas su viena darbo komanda Gdansko miest ir tenai savo inion gavo vis virtuv. tuthofo virtuvs maisto sandlio sargu vieton Brauno buvo paskirtas kitas aliukas, pejeris [Speyer] toks.

pejeris - taip pat senas vagis katorgininkas, sugriuvs senis toksai. Baisiai plrus ir pavydus vagis. Savo amat puikiai mokjo, tik labai nesimpatikai j pavartodavo. Pats i sandlio vogdavo per akis, ypa ms, deras, margarin, bet kitiem neduodavo n trupuiuko. Bdavo, koks alkanas katorgininklis pavogs duonos gabaliuk ar kelet bulveli, - pejeris j vaikosi po lager su pagaliu, kol jam vis galva sukruvina, - baisiai nesimpatikas buvo vagis. Kur jam iki Vilio Brauno, tojo vagysts poeto! Jude - ydas. ydas - ne tautyb, bet areto, vadinas, ir nusikaltimo ris. Gimei ydas - ir vaiuok lager, - kas ia daug kalbti! O ydo tautyb buvo ymima pagal tas valstybes, kurios pilietis jis buvo. Dokumentuose taip ir buvo raoma. Haftart: Jude; Nationalitt: Deutsche, Franzse, Russe, Pole, Litauer ir t. t. Vadinas, ydo tautyb buvo: vokietis, pranczas, rusas, lenkas, lietuvis... ydai ant krtins ir nugaros neiojo dar eiakamp vaigd. Zigeuner - igonas, - taip pat, kaip ir ydas, buvo nusikaltimo ris. igon tautyb buvo ymima taip pat pagal valstybes. Ir juos sodino lagerin u tai, kad jie gim igonai. igonai taiau neiojo raudon trikamp ir buvo traktuojami lygiai kaip ir kiti politiniai kaliniai. I Lietuvos buvo atgabenta keliolika igon eim. ms blok ateidavo toks septyniolikos met igoniukas, Stankeviius. Kart per savait duodavome jam duonos ir rkal. Dal gautj daikt jis tuojau vietoje sudorodavo, o kit dal kidavo kien. Sako, tai mamai turs nuneti, - mamai, sdjusiai moter barakuose u viel tvoros. - O monai - argi tu nieko nenei? - jis buvo jau prie kelerius metus veds, ir jo mona sdjo taip pat u tvoros. - O kas man mona? Tos nebebus, a kit visuomet gausiu. Bet kit mam - kurgi begausi? 1944 met pabaigoje kai kuriose lagerio ratinse buvo vesta visikai kita kalini klasifikacija. Visi be iimties rusai ir lenkai buvo paskirti nauj kategorij Auslndischezivilarbeiter - usienio civiliniai darbininkai, o vis kit valstybi pilieiai taip ir pasiliko politiniai kaliniai. inoma, nuo to rus ir lenk kalini padtis nepagerjo. Pagaliau taip buvo raoma tiktai kai kuriose knygose. Buvo vedama "dviguba buhalterija" - sena ir nauja klasifikacija. Tokia reforma tegaljo turti vienintel prasm - pasiruoim bsimai atsakomybei dl veiksm su svetimais pilieiais. Sjungininkai taip pat vairiem darbam mobilizuodavo svetim valstybi pilieius. Tam reikalui ir vokieiai paruo knygas: - Va, praom, ir pas mus, kaip pas mones... ia, matote, vis rus ir lenk kilms civiliniai darbininkai, - ia joki kalini nra... Taip pat, kaip pas jus...

--------------------------------------------------------------------------------

XXXIV. LAGERIN TAUT SJUNGA Lageryje buvo dvideimt keturi ar ei taut nariai, skaitant SSSR visas tautas ukrainieius, gudus, gruzinus, totorius, mordvinus, kirgizus ir t. t. - rusais, kaip tai lageryje buvo daroma. Vis laik savo skaiiumi vyravo lenkai - ir lageris j emje buvo ibudavotas, - jis buvo skirtas jiem aptarnauti. Savaime, ir j prieauglis buvo pats didiausias. Lenkus ia atvarydavo i vairi gestapo staig: Gdansko, Karaliauiaus, Bydgoo, Stargardo, Plocko, Grudziondzo, Kartz, Toruns ir daugelio kit viet. Antrj viet skaiiaus atvilgiu um rusai, trei - vokieiai, ketvirt - lietuviai. Taiau 1943 met paioj pabaigoj lietuvius ir vokieius staiga nukonkuravo ir m lenktyniauti su rusais ir lenkais - latviai. Staiga i Rygos j atbildino per vien kart itisus tris tkstanius. Tai buvo vairiaplauk publika. Jos tarpe buvo nemaa ir rus, bet kadangi jie buvo Latvijos pilieiai, mokjo latvikai, jie buvo uraomi latviais. Latviai i pat pradios lageryje laiksi labai ididiai, didiavosi savo latvika kilme. Laiksi visuomet breliais savo tarpe, stengsi net latvikas darbo komandas sudarinti. Jie nuolat dainavo latvikas dainas - ir lageryje betupdami, ir eidami darb, ir grdami i jo, vis traukdavo dain su priemiestiniu refrenu: "Dzimdzi rim dzim dzim!" Trauk latviai savo dain, rimdzimdziavo, nors tasai refrenas daugyb nemalonum jiem pridarydavo... 1944 met kovo mnes atjo sakymas du tkstanius kalini pasisti Mathauzeno koncentracijos lager - uol skaldymo darbam, itin sunkiem. Kalini parinkimas priklaus nuo lagerio pareign - SS ir kalini, dirbusi administracijoje. Per tris dienas buvo surinkta du tkstanius kalini, - ir jie buvo - visi latviai. Kad ir kakokia dvokianti velnio duob buvo tasai tuthofas, bet vis dlto jis toli grau buvo ne Mathauzenas,- toji skerdykla akmen skaldyklose! Ivykus latviam, lietuviai um vl ketvirt viet. Lietuvi skaiius ionai buvo madaug pastovus, laiksi apie tris imtus. Vieni imirdavo, j vieton madaug tiek pat atsisdavo nauj - taip ir susibalansuodavo. 1944 met ankstyv pavasar atve 165 danus. Iki tam laikui jie gyveno Danijos lageriuose internuoti, kaip sanatorijoje. Kiekvienas bene kambar tenai turjo. Vienas j, tenai sddamas, sugebjo ne tiktai oficialiai vesti, bet ir isiskirti su jaunja monele, menininkas jis buvo, teatro dekoratorius. Danai - daugiausia buvo komunistin ar komunistuojanti publika, socialdemokratai ir Ispanijos pilietinio karo dalyviai. Darbininkai, meisteriai, amatininkai, jrininkai. Buvo ir keli savivaldyb veikjai, ininieriai, advokatai, vienas dailininkas ir vienas - puikus achmatistas. Vokiei valdia nutar, kad jie Danijos lageryje per gerai gyvena. Gabeno juos Vokietijon sukimtus laivo dugn, kaip silkes. Veant per Vokietij traukiniu, tris dienas jiem nedav n laelio vandens. Jie pra gerti. Atnea, bdavo esesininkas kibir vandens - ir ipila emn ties traukinio langais, - atseit, pasiirkite, kaip vandenlis emn sunkiasi... Danai tuthofe sudar savo grup, buvo apgyvendinti visi kartu, viename bloke. Jie palyginti buvo daug geriau traktuojami, negu visi kiti politiniai katorgininkai. Niekas j nemu, niekas j beprasmikai negainiojo, nepersekiojo. Jie gaudavo net danikus laikraius. Tiesa, ir j laikraiai jo hitlerins cenzros prieiroje, bet juose buvo vis dlto nepalyginti daugiau ini, negu vokikoje spaudoje. Danai tuthofe savo danika kilme nesididiavo, eidami vergo pareigas, budeli

prieiroje savo tautini dain nedainuodavo... Dan niekas nepajuok. Danus visi gerb ir myljo. Ms su jais santykiai buvo kuo geriausi. Kai jie atvyko lager, mes buvome jau seni katorgininkai, mes jau mokjome lageryje gyventi, - mes jau galjome ir danam iek tiek padti. Kiek vliau danai pradjo reguliariai gauti i savo Raudonojo Kryiaus siuntinius, - jie mum nepaliko skolingi u pirmj pagalb. Kai kurie danai ms bloke jautsi kaip pas artimiausius gimines. 1944 met vasario pabaigoj atvar mum apie por imt prancz... vokiei SS uniformoje! Seniau lageryje sdjusiem pranczam plaukai pakauiuose pasiiau, - j tarpe buvo labai padori vyr. Jie tutuojau mum prane, kad su naujais atvykliais jie nieko bendra neturi, nes tie atvykliai tiktai gd pranczam dar. Tieji atvykliai - tai buvo vairiuose pakampse surinktas pranczikas lamtas. Jie visi puikiai inojo, kad atgimusioje Pranczijoje vietos jiem nebebus, - jie ir nenorjo jos atgimimo. Tai puikiai inojo ir vokiei valdia, ir lagerio administracija. Netrukus tiem pranczam buvo pasilyta laisv, kad jie eit tiktai savanoriais front pakariauti. Daugumas j siraydino ir ivaiavo. Apie trys deimtys vis dlto atsisak vaiuoti, liko lageryje ir buvo geri kolegos. 1944 met rudeniop vl pradjo traukti lager imtais... latviai, pilnoje SS uniformoje, su savo feldfebeliais ir karininkais. Ir jie apsigyveno krvoj, savo SS pulkininko prieiroj, kuris juos mudavo kaip ciuckas. Apsigyveno krvoj - ir vl po lager pasklido tas nevalyvasai: "Dzimdzi rim dzim dzim!" Vokika SS uniforma ir tasai refrenas - jau bt visikai pakankama prieastis, kad lagerio visuomen bt neigiamai nusiteikusi atvykli atvilgiu. Atvarinti m ir est brius. Kart blokavui vienas estas naujokas trupuiuk kakodl nepatiko, - blokavas r estui, kaip ir pridera naujokui rti. Estas pakraip galv, - jis gi buvo naujokas. Jis neinojo, kad blokavas yra labai didel valdia. Jam tai labai nepatiko. Jis susirauk. - Ar tau danai taip ueina? - pasiklaus jisai blokavo ir dav jam trupuiuk gros. Baisiai nusistebjo blokavas, gavs per snuk. Nuvirto jisai po stalu. Guli jisai po stalu ir sako: oi-oi! Blokavui pagalb reiberis atskubjo. Estas tiktai - ybt! - reiberis taip pat nuriedjo po stalu. Sdi jis tenai alia blokavo ir sako: oi oi! Pasirodo, to esto - sunkaus svorio boksininko bta. Jis vienas igriov vis bloko valdi iki puodininko imtinai. Itrks su stiklais pro lang, blokavas pasiauk pagalb i kit blok, estas usibarikadavo savo bloke. vyko garsi batalija. Byrjo langai, brakjo sienos, ipuliais jo kds ir stalai: kovsi vienas estas prie valdios krv. Estui kautyns nelabai kaip baigsi, taiau ne jis vienas buvo sueistas... Utat paskui lageryje daugiau niekas jo nebeukabinjo. J visas lageris gerb. Gerb ir visus estus. Panaiai buvo ir ms bloko vienam sportininkui milinui. Puol j kaimynas blokavas, razbaininkas profesionalas, nordamas su taburete galv pakalenti. Msikis atm i jo taburet, nusvied lauk, - pat blokav pagavo pusiau, apsuko kelis kartus ore ir numet klan, nos purv paniurkydamas. Nuo to meto tasai blokavas pasidar itikimiausias ms bloko biiulis. Lageryje buvo dar belg, liuksemburgiei, angl, amerikon, rumun, graik, serb, ved, norveg, suomi, net viena japon buvo galas ino i kur ir kaip atsiradusi. Kai Zelionk, keikdamas Buchenvald, piktinosi, kad tenai kalini tarpe nra vienybs, Bublicas aikino:

- Kalini tarpe vienybs neturi bti. Kaliniai turi savo tarpe pjautis. Kitaip j nesuvaldysi... Ms lageryje Bublico teorija buvo pilnai gyvendinta. Kaliniai savo tarpe dsi, bet kiekvienas kas sau. Nebuvo susigrupav pagal trikampi spalv ar tautyb. aliasai su raudonuoju galjo graiai sugyventi, lygiai kaip bibelforeris su homoseksualistu. Taip pat ir tautybs kaip tokios savo tarpe nesiriejo. Retkariais pasimudavo, ne i pikto, dl vairumo daugiau, - tuo viskas ir baigdavosi. Nuolatinio karo nebuvo. Sugyveno graiai. Tiktai vien varg latvi visi vienodai nemgo.

-------------------------------------------------------------------------------XXXV. YPATINGIEJI KATORGININKAI 1944 met pavasar atr ms lagerio teritorijos didiul gabal pelktoj pamikj ir pradjo statyti aplink j mrin sien, toki, kaip miestuose aplink kaljim stato. - Koks gi ia velnias dabar bus? - stebjosi kaliniai mrininkai ir toliau var milinik sien, tarytum Vokietijoje karo metu plyt nebebt buv kur dti. Labai skubotai var t sien. Net visi kiti darbai buvo sustabdyti, - visos plytos buvo paimtos i statyb. Aplink vis ms lager buvo utverta aukta elektrint spygliuot viel tvora, kurios protarpiais buvo pastatyti tam tikri bokteliai, kuriuose sdjo sargybiniai su kulkosvaidiais - ir to visikai pakakdavo lagerio apsaugai. Tiesa, su ta elektra kartais nei is, nei tas ieidavo. Kart vienas ruselis idm i lagerio. J netrukus pagavo. Atved lager. Prikl. - Kaipgi tu, Sauhunde, per tvor pralindai? - klausia jo Majeris. - Nagi, va, prie io sargybinio bdels perlipau per tvor... - Per elektrint tvor perlipai? Meluoji, Lump! - Visikai nemeluoju. Tikrai perlipau, ia prie bdels bokto... - Na, na, parodyk, kirmls vaike, kaip tu perlipai sargybinio panosj? Neparodysi, pats save kaltink... Ruselis parod. Apsiavs kalioais, vikriai kaip katinas persirait per tvor, persirito atgal - ir jam ninieko bloga neatsitiko. Valdia ilgai koliojo t rusel ir savo tvor, paskum pridjo dar kelet spygliuotos vielos eili. Netrukus po to gro lager vienas pagiriotas vokietis - i SS tarnybos. Akyse jam nuobodu pasidar ar pro miglas jam viel nesimat, tiktai jis iupt - ranka u vielos. Elektra m j tampyti, - jis beirint prablaivjs m rkti. Kiti du esesininku grieb j u koj nuo tos vielos traukti, - bet kur tau! - ir juos m elektra tampyti! oka visi trys esesininkai pasiutpolk palei tvor ir rkia visa gerkle! oko jie ir rk, kol kakas susiprato praneti monteriam, kad elektr ijungt. Tuomet tiktai visi trys esesininkai besikeikdami nudlino namo. Net i j n vieno elektra nenumaig. Elektra, atrodo, nepatikimas buvo lagerio sargas. Tad, galimas daiktas, elektros paniekai tame lagerio kampe ir pradjo varyti mrin sien i raudon plyt, - kas juos ino?

Tik vl, - i vidaus palei t nauj sien buvo pravestos kelios eils spygliuot viel, jos visos vis dlto buvo dar ir elektrintos, kad prie mro nebt galima prieiti. Atrodo, elektra iek tiek dar pasitikta... Viduryje taip uoliai aptverto sklypo m statyti barakus, - aiku, tenai kakas gyvens. Atrod, jau ms lageryje buvo surinkti patys talentingiausi nusikaltliai. Tai kokie gi velniai turs gyventi u anos tvoros? Ar gal i ms paims kokius razbaininklius, kad mum bt saugiau iame pasaulyje? Tasai atitvertasai sklypas su savo barakais buvo pavadintas Sonderlager - ypatinguoju lageriu. Netrukus buvo pradta gabenti ir to lagerio gyventojai, - i kitur, ne i ms lagerio. Baisiai domu, kas jie bus per banditai, kad juos taip smarkiai izoliuoja nuo kit, - bene jie gyvus mones ryja? Atvar brel vyr, darbo drabuiais aprengt. Drabuiai - vars, gero satino, graiai pasiti, - kaip geri monteriai neioja. Vyrai visi vidutinio amiaus, atrodo, gana inteligentiki. Stovi jie sustatyti prie tvoros ir tyli. Imame juos kalbinti lenkikai, rusikai, ekikai, pranczikai - nieko neatsako. Pagaliau vienas i j atsiliepia: - Mes esame vokieiai. - Vokieiai? - nustebo visa ratin, - kas js tokie? U k patekote lager? - Das drfen wir nicht sagen, - mes neprivalome tai sakyti, - pareik jie mum ir nieko daugiau nebeatsakinjo. Mes traukiame bankrutkes ir irim juos. Sargybiniui kiek nusisukus al, vienas j sako: - Duokite kok dm patraukti... - Das drfen wir nicht geben, - mes neprivalome tai daryti, - atsilyginame vokieiam u j nekolegikum. Knygose ir itie vokieiai, ir vliau atsiuniamieji buvo ymimi bendru vardu Haudegen - riteri mueik organizacija. Visus juos atsisdavo Poznans gestapas. Atsisdavo paslaptingomis aplinkybmis, i lagerio drabuius jiem kakur pakel nuvedavo ir jau aprengtus atvarydavo. Lageryje juos laik grieiausioj izoliacijoj. Absoliuiai nieko prie j neprileisdavo ir j pai niekur neileisdavo. Net sargybiniai, vokieiai esesininkai, niekur negaljo i to lagerio ieiti. Maitino juos labai gerai, - maist jie gaudavo special, i SS virtuvs. Jokio darbo jie nedirbo. Duodavo jiem skaityti knyg, - vis naci propagandin literatr. iokios tokios viesos meta Majerio slapti uraai. Tenai tieji haudegenai buvo skirstomi dvi grupes. Viena grup buvo ymima KuS, antroji Ze. Atrodo, pirmoji grup galjo reikti: komunistai ir socialistai, antroji - Zentrum, - centro partijos mons. Viduvasar tame zonderlageryje buvo atitverti vielomis ir mrinmis sienomis dar du skyriai, sudaryta dar du Sonder - zonderlageriai, - sudaryta dar pasiutesn! Bet barakai tuose ypatinguose skyriuose buvo rengti ypatingai gerai, su tam tikra prabanga. Su visokiais patogumais, kilimais ikloti. Geri baldai, pirmos ries skalbiniai. Buvo tenai rengta net speciali virtuv, maist gamindavo vietoje. Gyveno tenai vyrai ir moterys, bene visikai eimynikai sitais. Paskui netyia tiktai paaikjo, kad tenai gyveno Hitlerio nuniokotoj generol ir visuomens veikj eimos, kaip antai Gerdelerio, generolo Viclebeno ir kit. Lagerio pilieiai buvo sitikin, kad tenai gyvena ir buvs ilgametis Vengrijos valdovas admirolas Horti su eima. Tokiam sitikinimui bta iokio tokio pagrindo. Lagerio mons mat juos veant, mat skrynias su herbais ir karnomis.

Vien kart to lagerio moteris smalsiam kaliniui prasitar: ji negalinti nieko kalbti, nes u pastebt kalb jom gresianti mirties bausm. Lager evakuojant, visa i publika vl labai slaptai buvo i anksto kakur iveta. Po 1944 met liepos mnesio atentato prie Hitler tuthofo lageryje m atsirasti vis domesns publikos. Vien kart atve vis buvus Gdansko miesto senat su viceprezidentu prieakyje. Vis, inoma, kiek jis iki tol buvo gyvas liks. Tai buvo vis senukai, sudiv arba pilvoti vokieiai. Vis tai - senj kairij vokiei partij likuiai ir buv centro partijos mons, sugebj iki tam laikui laisvje dar iplevsuoti. Juos laik lageryje iek tiek privilegijuotoj padtyje, - jiem darbas buvo neprivalomas. Bet tai jau buvo 1944 met vasaros pabaiga, - lageryje jau daug kas buvo pasikeit. Isigim senoji lagerio rimtis, - sunyko, idivo katorgin dvasia. Ko gi benorti, jei naujokai, atvyk lager, po keturias savaites isddavo bloke, nieko nedirbdami, - jie, es, karantin atlikinjo! Kada gi lageryje anksiau tokie dalykai buvo girdti?! Kiti naujokai per keturias savaites taip igudrdavo, kad paskui ir keturis mnesius neidavo darb. O po keturi mnesi jo darbingumo jau joks velnias nebesukontroliuos! Ir dar daugiau! Buvo vestas medicinikas atsiuniamj naujok apirjimas. Gydytojas Heidelis turjo nusprsti, ar naujokas yra lagerfhig, yra lageringas, - tai yra, ar jis tinka, ar gali pakelti lagerin gyvenim. Kadangi gydytojas Heidelis tokiem dalykam niekuomet neturdavo laiko, tai jo vardu tok apirjim vykd gydytojai kaliniai. Kalinys turjo sprsti apie kit kalin, ar is tinka lageriui, ar ne! Ne, ne, - 1944 met rudeniop ms lageris visikai isigim.

-------------------------------------------------------------------------------XXXVI. PEDAGOGIKIEJI EGZEMPLIORIAI Kiekvienam blokui i SS tarpo buvo paskirtas vadovas - Blockfhrer, - koks nors SS serantas ar feldfebelis, vyriausias bloko globjas ir aukltojas. J tarpe buvo taip pat gana domi egzempliori, tinkani bet kuriai gyvulininkysts parodai. Johanas Majeris [Johann Mayer] - SS feldfebelis, Chemnico pavaduotojas. Kad nesipainiot su Traugotu Majeriu, Johan kaliniai paprastai vadindavo Konfektionsmayer arba Anzugsmayer - kostiuminis Majeris. Jis buvo pragarsjs kaip pats ymiausias kalini kostium vagis. A turiu pagrindo manyti, kad jis ir mano drabulius buvo nusiviliojs savo inion. Tai jisai mus, vos atvykusius lager, pirmasai antausiais pasveikino. Tai buvo koki trij deimi met vyras. Sulinks, persigrs, moterikais dalykais persisotins, pusiau pamis. Galvaudys, koki reta. Galvaudys mgjas, galvaudys sportininkas. Mua ne todl, kad muamam bt skaudu, - mua todl, kad jam paiam baisiai malonu muti. Keiktis taip pat buvo didelis meisteris, bet jis nepykdavo, kai ir kaliniai j pat akis pakeikdavo. Kart darbo metu Franciekas Dziegarikas sako man: - Na, profesoriau, kada gi gri universitet paskait skaityti? - K? Universitetan paskait skaityti? - sikio ms kalb Konfekcionsmajeris, niekuomet! Tu ilksi ia, pro krematorijaus kamin.

- Na, na, - sakau a jam, - pone arfiureri, mes dar pairsime, kas greiiau pro kamin lks, a ar tamsta! - Cho cho cho! - kriuksi Konfekcionsmajeris, patenkintas, kad a taip kvailai jam atsakiau... Jis buvo tikras, kad a esu visikai kvailas. Dabar, manau, jam n kamino nereikjo, gerai dar, jei gavo jis kur koki veln usikloti... Konfekcionsmajeris galjo tave be niekur nieko, iaip sau dl smagumo, pagaliu sumuti, peiliu subadyti ir tutuojau, susikabins su tavimi, koki pasiutpolk per lager okti. Kur, bdavo, Konfekcionsmajeris tik pasisuka - ten tuojau mutyns, keiksmai, kvatojimasis. Linksmas jis buvo, nors ir pasiuts. Kartais atvaiuodavo jo atlankyti monel su keliais vaikais, - tuomet jis pasidarydavo lyg viiukas, vos i po vitos ilinds, pavyzdingas papunis ir dusulingas eimos galva. Bet kai monel atgal ilinguodavo, ne kiekviena gyvanal praeidavo sveika pro Konfekcionsmajer. Kart Chemnicas savo darbo kabinete rodo jam nauj valdios potvark dl SS vyr atostog. Potvarkio to gana domaus bta. Jame esesininkam buvo sakoma savo atostog met taip tvarkyti, kad jis pas mon patekt kaip tiktai tuo metu, kada vis skmingiausia jis galt uplanuoti eimos prieaugl. - Cho cho cho! - kriuksi Konfekcionsmajeris, pasiskaits tok sakym, ir tapnoja Chemnic per pet: - Mensch, ich habe Kinder schon zu viel - mogau! Vaik a jau per daug turiu! Atrodo, jis ia bus trupuiuk persigyrs. Jis nuolat ir nuolat sirgo visokiomis tartinomis ligomis, - i kur jis ia t vaik per daug prisipers! Petersas [Peters] - auktas, raumeningas pilietis, tuthofo SS tarpe - kvailumo empionas. Kvailesnio u j nebuvo. Prie kar jisai Gdansko mieste anglis ketvirt aukt tamp, kartais tamsesniuos skersgatviuose tikinamai imaldos pra. Dabar jis buvo SS feldfebelis, ms aukltojas: jam pranekus, mes visi turjome stovti be kepurs virdulio pavidalu. Kad nereikt prie tokius Petersus kepurs nusiiminti, a dvi iemas ivaikiojau lageryje visai be kepurs. O prie Peters nepadaryti "Mtzen ab" tuoj gausi letena per and. Tai buvo pats energingiausias ir landiausias valdios nipas, nesigdijs joki unybi, apie sin ir gd jokio supratimo neturjs. Tai jisai varg girtuokll Miler altu duu maig, motyvuodamas: - Tu, velniau, vis spirit ilakei, o man - nepalikai! Savaime suprantama, jei Mileris ir jam bt spirito iek tiek paliks, - abu kartu bt sigr ir alto duo nebt buv. Petersas vaikiojo po lager su tokia fizionomija, lyg jis nuolat dkot ponui dievui u tai, kad jisai nosies skylutes sutvr apai, ne vir. Prieingu atveju nebt galima prie katorgininkus nosis riesti: lietus prilyt. Ypa iauriai Petersas mudavo atgabenamus lager naujokus, jis net sunkiai sergantiem ligoniam galv lazda ar staiai lentgaliu dauydavo - ir tuomet, kai valdia nemato. Petersenas [Petersen] - pilna Peterso prieingyb, kils i Danijos pasienio, faktinai apvokietjs danas. Jis jau 1943 met pabaigoje suprato, kok kvail bizn jis bus padars, stodamas vokiei SS eiles. Karo perspektyvos ir jo paties likimas jam jau tuomet buvo aiks. Tiktai atgal trauktis jis jau nebegaljo. Stengsi tiktai su kaliniais, ypa danais ir norvegais, palaikyti kuo geriausius santykius, kad po karo jie j ustot. Atnedavo jisai

ini, kurios kaliniam kitaip bt buvusios neprieinamos, - atnedavo net usienio radijo ini, kurios lageryje buvo itin brangios, - jis pats slaptai usien klausydavo. Fotas [Foht] - stambus, platus, koki penki deimi met vyras, apyrudiais plaukais ir nuo samagono pamlynavusia nosimi. Turjo jisai stamb k netoli lagerio, - puikius arklius ir karves, stambi mon ir keturis vaikus. I savo kio lageriui pardavinjo jisai vairius produktus, - biznis, saks, buvs visai neblogas. Lageryje mokjo jisai mones plakti ir audyti net nemirkteldamas, - turjo lagerio valdios ypating pasitikjim. Ilgainiui jis buvo pramintas ydi karaliumi: jis buvo paskirtas lagerio ydikosios dalies virininku. ia jis pasirod ess gana drsus vyras: nebijodamas rasini statym ir savo monos, palaik gana intymius santykius su ydi gyvenamj blok atstovmis. Bet ydi karaliumi jis buvo vadinamas ne dl tos prieasties. Jis sprsdavo, kurios yds reikia nuodyti, kurios - marinti, kurios - dar galima kokius darbus varyti. Klavanas [Klawan], - ach, tasai vargas Klavanas! Visai padeglika figra! Net patsai Konfekcionsmajeris kalbdavo, kad Klavanui es galvoje kakas ne visi namie! Gim ir augo jisai Estijoje, tarnavo pas kakok tenai baron vokiet ir persim baronika pasaulira ir manieromis. Buvs bermontininkas, turjs medal i tuometins "geleins divizijos", laik save dideliu kariauninku. Dabar buvo jisai, inoma, repatriantas, gavs netoli Poznans dvarel, kurio savininkas lenkas buvo pasodintas lager ir numarintas. Klavanas buvo vienintelis lageryje esesininkas, kuris knygas skait. Knyg skait jis labai daug, ir nuo t knyg visikai apsisuko jo varg galvel. Bdavo, paskaitys jis koki knyg, nors pai kvailiausi, nacik, ls koks kvailas klausimas jam galv, - jis ateina ratin ir ima nekti: ir tai jam iaikink, ir tai - paaikink. Aikinti gi jam labai sunku: visikas balvonas, nacika davatka, nieko nesupranta. Lygiai kas dvi savaits ateidavo jisai teirautis, ar jo pavard tikrai germanikos kilms. - Germanika, po velni, germanika, imt kart germanika, - ijs i kantrybs, imi kaloti, bet po dviej savaii jis vl ateina tuo paiu klausimu. A net paaliuodavau, pamats ateinant Klavan. Kart abu irime pro ms ratins lang, kaip kieme Petersas mones mua. Klavanas susigraudena - jis pats niekuomet nieko nemu, - ir sako man: - Ne, - vis dlto lageryje jam es baisiai sunku. Jis ess iaugs Estijoje, jis ess visikai kitokios kultros mogus. Jis pirm kart savo gyvenime pamats, kaip mones mua tiktai tuthofe. Pas mus, - sako jisai, - Estijoje, pats inai, niekas nieko nemua, kita kultra esanti... Vos paskirtas lager, jis, es, nujs pas komendant Hop ir pareiks jam, kad jis ess kitos kultros ir tokiame lageryje negals eiti pareig. Komendantas j apramins, jis ess taip pat iaurum prieas, - pras j pasilikti ir eiti pareigas pagal savo sin. Komendantas sins dalykuose paadjs jam savo pagalb ir draugingumo enklui padovanojs jam laikrod, va, itj, - Klavanas nuolat rodydavo i komendanto gaut laikrod. Klavanas danai landiojo pas komendant, su kitais feldfebeliais nedraugavo, utat visi jo baisiai nekent. Jis iekojo artimesni moni kalini tarpe, su kuriais galt pasikalbti apie knygose raomus dalykus. Nujs pas komendant, jis visk papasakodavo, k i kalini girdjo. Papasakodavo ne skundimo forma, ne pakenkti kam nordamas, bet i neipasakomo savo naivumo, - na, inoma ir todl, kad komendantas

buvo jam toks didelis autoritetas, tokia knyta kilnyb, kad jis pas j lyg ipaint atlikdavo. Klavanas buvo karo apologetas. Es ir jo gyvenime geriausi atsiminimai - i karo laik. Karas ess reikalingas monm pataisyti. Bet kai karas perjo Vokietijos teritorij, Klavanas karo reikal i principo m smarkiai peikti. Mano kolegom lenkam jisai kalbjo, kad jis negals lietuvi suprasti. Es juk visiem inoma, kad po karo Lietuva bus prijungta prie Vokietijos, lietuviai gausi progos susivokietinti, jiem bsi suteikta aukiausia malon ir garb - vokieio vardas, o jie, lietuviai, vis dar kako iauias, kako nepatenkinti! Jis buvo jgos filosofas ir poetas. Kieno jga, to ir teis, Vokietija kariaudama, es, turinti daug nuostoli. Savaime suprantama, kad ji norinti po karo io to gauti, - kaipgi kitaip? Pabaltijo valstybs natraliai priklausanios Vokietijai... - Na, - sakau, pone rotenfiureri, - iki feldfebelio laipsnio jis nepajg prisitarnauti tamsta turi dvar, o Zelionk - neturi. Taiau Zelionk - stipresnis u tamst. K tamsta pasakytum, jeigu Zelionk, prisirinks dar gauj toki, kaip jis, ateit nakties metu ir imest tamst i dvaro? - Kaipgi tai galima, - piktinosi jisai mano klausimu, - garbing kar lyginti su paprastu plikavimu?! Vis dlto abiej veiksm skirtumo pagal Klavano aikinim a nepajgiau suprasti. Kart rudeniop 1944 metais, kai frontas pasiek Vokietijos sienas, Klavanas, man besikeikiant kad mans i lagerio nepaleidia, sako man: - Ir jis, Klavanas, lageryje ess toks pat kalinys, kaip ir a, - ir jis negals niekur i lagerio pasitraukti. Keturis kartus jau buvo padavs praym, kad leist jam i lagerio vykti front, bet, sako, neleidi. Jis ess kalinys. - Vis dlto, - sakau, - ioks toks skirtumas tarp ms yra... - Koks gi skirtumas? Jokio skirtumo! - Atrodo, - sakau, - panau, kad yra. Pavyzdiui, uva, sutiks SS vyr, neprivalo daryti "Mtzen ab", - o a - privalau. uva turi teis drauge su SS vyrais aligatviu vaikioti, o a visuomet privalau viduriu gatvs per purvyn plitoti... Ot, - sakau, - jei mano teiss bent su unies teismis bt sulygintos, - ir tai bt jau daug padaryta... - A, - it kas! - sunkiai numyk Klavanas. Jis padar toki fizionomij, tarytum a jam and biau trenks. Bet mandagiu bdu juo atsikratyti nebuvo galima: Klavanas buvo nuobodesnis u vokiet profesional.

--------------------------------------------------------------------------------

XXXVII. NUSIKALTIMAI IR BAUSMS Majerio ratinje buvo raoma kalini nusikaltim ir bausmi knyga. Paprastj nusikaltim - Strafbuch. Lengvesnij. Sunkieji nusikaltimai jo savo atskira tvarka. Buvo dvi paprastj nusikaltim rys: vagyst ir tinginyst. Visa tai atsitikdavo darbo metu. Pavyzdiui, pavog kas kur koki bulv, rop, duonos plut, agurk, pomidor - tas jau vagis. Kitoki dalyk pavogim ymdavo tiktai iimtiniais atvejais. Tinginysts nusikaltimai buvo dar nuobodesni... Kas darbo metu atsistojs atsiduso, kaimyn prakalbino, kok dmel nutrauk, o apsaugok Perkne, mike saulaits atokaitoj snusteljo, - tas jau tinginys neraliuotas. Esesininkai, darbo vadovai, tuojau tokius nusikaltlius vietoj apibaksnoja, surao j numerius ir savaits gale atiduoda sraus ratin, - traukti nusikaltlius bausmi knyg ir nubausti pagal paties Majerio rayt rezoliucij. Kiti itokiu bdu sugebdavo nusikalsti vienu ypu po kelis kartus. Bausms bdavo taip pat nuobodios. Tris dienas palikti be piet, eias dienas, devynias dienas... Kartais pietus sumaindavo vienu tredaliu, kartais - j pus teduodavo. Kartais Majerio recepte buvo raomi penki lazdos smgiai, deimt, penkiolika... Sergantiem, gulintiem ligoninj, bausms vykdymas buvo atidedamas, kol jis pasveiks, o pasiskubin numirti buvo visikai nuo bausms atleidiami. Man patekus ratin, vienas svarbiausi mano darb ir buvo ios knygos - trafbucho - raymas. Deja! Man tas darbas baisiai nesisek, - nieko gera i to neijo. Chemnico nuolat skatinamas, a rinkdavau esesinink praneimus apie nusikaltlius tiktai mnesio pabaigoj. Nusikaltli prisirinkdavo labai daug. Esesininkai, darbo vadovai, buvo mons neperdaug ratingi, - kalini numerius raydavo labai neaikiai. A turdavau pagal tuos numerius suiekoti kalini pavardes, j darboviet, j gyvenam viet, surayti knyg ir duoti j Majeriui bausmei skirti. Tam darbui man ieidavo labai daug laiko. Majeris taip pat nesiskubindavo knyg vartalioti. Kai jis bausm paskiria, a turdavau tai praneti blokaviejiem ir reiberiam, kad jie j jau vykdyt. Va, ia tai man ir nesisek. Neinau, kas ia daugiau kaltas buvo: ar esesininkai, darb vadovai, blogai numerius uraydav, ar a, j rat dar blogiau paskaitydavs, bet man vis ieidavo, kad daugumas nusikaltli buvo vis numirliai. Ir numeris atitinka, ir pavard buvo kaip reikiant, ir gimimo metai visikai tikri, bet tasai smerktinas tinginys buvo, - irk, - jau senas, seniai pro kamin ilks, numirlis. Ir vis tai - su paiomis didiausiomis bausmmis. iek tiek maesn, bet vis dlto labai ymi nusikaltli dalis atsirasdavo ligoninj. Kada jis numirs ar pagis - kas j ino: negi atsiminsi visus nusikaltlius! Pagaliau geroka dalis nusikaltli buvo urayta ir toki, kuriem lagerio valdikus pietus jau seniai buvo tiktai nusiiaudti: jie buvo tokie puiks, talentingi organizatoriai, buvo taip gerai sitais, kad seniai valdik piet nebevalg. Visa man taip susiddavo, kad beveik nebelikdavo kas bebausti. Gavo Majeris vien tok mano mnesin praneim, gavo kit... - Mlas, ne knyga! - pareik jis man. - K gi a padarysiu, kad taip darbo fiureri buvo surayta, vis tokie numeriai, teisinausi, trupuiuk paspringdamas. - Pasiuto jie, ar k? - To tai jau a negaliu inoti, pone hauptturmfiureri...

Po antrojo mano raporto Majeris knygos man nebegrino. Ji daugiau nebebuvo raoma. Taip negarbingai, dl numirli galvos, ir uvo tradiciniai lagerio nusikaltliai: vagys ir tinginiai. Taiau ir bausmi knygai inykus, smulkij vagilli vargai nepasibaig. Stambiausiem - ir knygai tebesant gyvai, neblogai seks, o smulkiesiem iuklelm - visai blogai. Vykdavo savotikas Lino teismas, nusikaltlis buvo tutuojau vietoje baudiamas. Kartais esesinink didiai linksmybei kok alkan bulviavagill itepdavo vis suodiais, paversdavo negru ir vediodavo paspardydami po blokus ir dirbtuves parodyti: va, irkit, koks jis juodas! Kartais j pastatydavo visai dienai prie vart stovti. O kartais, bdavo, pasodina j ant smailios varios, kia jam gerkl kok burok ar rop, - irint, k jis buvo nusitemps, - ir sdk vis dien. O kart vienas SS karininkas vien prancz buvo priverts net viei ml suryti! Gana stambi nusikaltim ris buvo spekuliacija - ne paiame lageryje. Lageryje spekuliacija buvo lyg ir toleruojama, bent retai tepakibinama. Ji itin sigyveno 1944 metais. Kalini gyvenamajame kieme prie vieno barako, devinto bloko, buvo sisteigusi nuolat veikianti juodoji rinka ir juodoji bira. Ten bdavo galima gauti visko, ko tik lageryje irdis trokta - iki kokaino imtinai. Drabuiai, apavas, duona, margarinas, samagonas ir kiti kasdien vartojami gaminiai tenai neisekdavo. Kiek sunkiau buvo verstis "usieniniam spekuliantam" - u lagerio sien. Susisiekimas "su usieniu" vyko dviem svarbiausiais keliais: per "usieninius" meisterius ir "usienio darbo komandas". Kai kuriem atsakingiem darbam dirbti ateidavo lager laisvai samdomi ininieriai ir meisteriai, laisvai gyven u lagerio sien, - jie ir patarpininkaudavo prekybos dalykuose. Kartais juos, bdavo, pagauna, paveria kaliniais, udaro lager, bet pagautj vieton visuomet atsirasdavo kiti tarpininkai. Kartais gi patarpininkaudavo ir patys esesininkai, tik jie paprastai imdavo didelius nuoimius, - ne visuomet apsimokdavo su jais susidti. Daug patogiau buvo varyti biznis per "usienio darbo komandas". Be darbo komand, dirbusi paiame lageryje, buvo dar ulagerins - ausenkomandos. J buvo dvi pagrindini ri: pastovios ir besikaitaliojanios. Pastovias komandas suformuodavo lageryje ir pasisdavo kur nors nuolatin pastov darb. Kartais tokiai komandai suformuoti atvykdavo koks kito miesto mons virininkas, pavyzdiui, Gdansko laiv statybos direktorius. Prie j irikiuoja kalini mini. mons direktorius apeina kalinius, apiri, raumenis paiupinja ir pasirenka sau vergus, visai.kaip "Dds Tomo lnelje". Toki usienini komand lageris turjo daug, bent pus kalini jose dirbo. Bydgoo poeminiuose dinamito fabrikuose dirbo keli tkstaniai moter kalini, Pelico sintetinio kuro dirbtuvse - keli tkstaniai vyr. Kelios pastovios komandos dirbo Gdansko ir Gdyns miestuose. Buvo j ir Deutsch-Eylau, ir Elbinge, ir Lauenburge, ir Prauze, ir tolpe, ir Gerdauene, ir Stargarde, ir Heiligenbeilyje, - ir daugelyje kit Vakar Prs ir Pomeranijos miest. Tos komandos ten ir gyvendavo. Kitos gi komandos, gyvendamos lageryje, i ryto ieidavo darb ir vakare grdavo. Dirbdavo jos pas kininkus ir aplinkiniuose fabrikliuose, kur susitikdavo net su prancz ir angl karo belaisviais ir prancz, belg, oland, dan, norveg civiliais darbininkais, ia prievartos keliu atgabentais.

Va, ios pastarosios darbo komandos ir var didiausi spekuliacij. Lageryje jos grobdavo daugiausia drabuius, instrumentus ir brangenybes: i maisto produkt - cukr, margarin. U lagerio sien keisdavo tai rkalus ir spirit, kur kontrabandos keliu ir atgabendavo. Kartais, inoma, tom komandom padarydavo rsi krat, spirit atimdavo, nejui - gerokai uodeg krsdavo, bet tai maa k prekybai kenkdavo. Vienas mano biiulis, ruselis i Leningrado, garsjs kaip geriausias organizatorius lageryje, kas savait gaudavo maiausia dvideimt penkias lazdas. Per vis buvim lageryje jis gavs, kaip jis pats gyrsi, ne maiau trij tkstani kiri. - Et! - sakydavo jisai, - upakalis - ne stiklinis - nesudu! Nuolat gabendavo jisai spirit ir gyvendavo puikiai, inoma, ia neskaitant mlyni upakalyje. Kart, matydamas, kad ir j krs, ir spirit, inoma, atims, stovdamas eilj, pats vienas ilak bonk spirito ir nugriuvo vietoje. Tuomet j kaip ligon, nune blok, kur vis dlto Zelionk jam gerokai pyl, - kam vienas laka! ias kratas Zelionk ypa rpestingai organizuodavo, - bent pus rastojo spirito eidavo jo naudai. Kartais, bdavo, Chemnicas, pasigavs kok spekuliantl, atsivaro ratin. Paiam Chemnicui ar galva pagiriom skauda, ar su viduriais jam kakas negera, - nuolat jisai susiriets valkiojasi, - odiu, tingi jis pats su spekuliantliu darbuotis. - krsk jam dvideimt penkis, - sako kokiam nors kaliniui, buvusiam ratinje. sakytasai pasiima Cheamico bizn, pamakaloja juo aplink spekuliantlio nos, o j pat isiveda gretim kambar egzekucijai. ybt, ybt, ybt, - skamba gretimam kambary. Bet plakamasai tyli, lyg jam snuk bt kas uris. Po penki ei smgi plakikas udususiu balsu nypia: - Kvaily, rk! Plakamasai ima bliauti, tarytum jam gyvam od bielyt. Chemnicas patenkintas ypsosi, kad atsirado dar vienas toks smarkus mueika. Mueika taip pat patenkintas, gavs Chemnico pagyrim. Patenkintas ir spekuliantlis: ratins naujokas mueika tokiu nirimu jo vieton vanojo... kd! Vis didiausias lageryje nusikaltimas buvo - nelegali laik laisv raymas. Jei laikas bdavo nekaltas, tai yra, jeigu jame nieko blogo apie lager nebuvo pasakyta, tai dar pus bdos: krsdavo apie penkias deimtis lazd - ir baigta byla. Bet jeigu laike buvo raoma, kas lageryje dedas, - tai jau visai blogai. Tuomet eidavo rstus tardymas su neivengiamais lazd avansais, jo bunkeris su duona, vandeniu ir blakmis, jo Berlyno skirtoji bausm. iuo atvilgiu valdia baisiai buvo pavydi, - nieku bdu nenorjo, kad inios apie gyvenim lageryje pasklist Vokietijoje, juo labiau - u Vokietijos sien. Pabands toki ini teikti u lagerio sien, paprastai pasistengdavo lageryje iokiu ar tokiu bdu numirti, kad daugiau jo nebeimt pagunda rayti, kas nereikia. tai, pavyzdiui, blokavas Cimermanas - jau toks nusipelns lagerio valdiai banditas buvo - ir jam nekaip labai ijo. 1944 met kovo mnes jis buvo isistas drauge su Zelionke ir kitais galvaudliais Buchenvald, speciali SS mokykll. I mokyklos pateko front, bet tenai jisai kakodl nepanorjo guldyti savo auni galvel u Tretj reich. Dm jisai i fronto po velni - ir pataik staiai j rezidencij - atgal tuthofo lager. Atve j, varg, tartum sunkveimio pervaiuot: jo snukis buvo toks jau sualotas, toks sutins, jog atrod, kad Cimermanas su dviem galvom vaikto. Staiai painti nebebuvo galima to galvaudlio! Udar j bunker blakm pasiganyti po jo plai krtin ir, jo nelaimei, surado pas j

uraus apie lager. Vidutinikus tokius uraus. Nieko blogo tenai apie lager nebuvo. Ra tiktai Cimermanas tenai, kad Majeris buvo budelis, ir kad Chemnicas buvo budelis, ir dar kakas tenai mgs pabudeliauti... Staugte staug vargas Cimermanas bunkeryje, uraus beatgailaudamas. Por savaii pastaugs, m jisai ir pasikor. Kakaip keistokai pasikor. Nei virvs padorios jisai neturjo, nei gembs, bet vis dlto rado bd. Kas be ko, tokioje nelaimje jam paskutin pagalb suteik geri biiuliai su Zelionke prieakyje. tai k reikia uraai apie lager! Kalini kaul sutratinimas ar visikas kalinio nubildinimas lageryje nebuvo baudiamas. Gydytojo liudijimas paprastai pagelbdavo gyvajam, - numirliui kas gi tenai begelbs! Gydytojas ar pavaduotojas antspaudu ir parau paliudydavo, kad numirlis nusibaig nuo AKS, arn kataro ar plaui udegimo. Kartais pasitaikydavo, kad gydytojai kaliniai ima ir usispiria. Nudobtasai - yra. udikas - yra. Trksta tiktai protokolo. Reikalauja jie padaryti nudobtajam skrodim. Bet gydytoj pastangos paprastai bdavo tuios. Beirint reikal sikidavo Zelionk. Jo agentai itraukdavo i lavon krvos kok klipat klipaiausi ir pakidavo gydytojam: - e, jum, - skroskite, kad jau taip rankos nieti! Gydytojam aiku buvo: su Zelionke neik kov, - vis tiek prakii. Ir vis dlto vien kart atsitiko negirdtas neregtas skandalas: pakor Pabst. Pabstas buvo vokietis. Senas katorgininkas. Dar senesnis razbaininkas. Patyrs, nusipelns razbaininkas. Ir laisvje, ir lageryje daugel moni nudobs. js lageryje vairias auktesnes pareigas. Pastaruoju metu buvo bloko reiberis. Blaivus Pabstas buvo labai artimas Zelionks biiulis, bet vos tiktai, bdavo, pasilaks - tuojau kimba Zelionkei krtin. Zelionk tuomet j kuldavo nesigaildamas, bet ir Pabstas Zelionkei gerokai uvaiuodavo, - lagerio senino autoritet emindavo. Daugel, daugel moni lageryje Pabstas buvo sualojs, daugelis ir mir dl to - ir niekas jam u tai dkui nebuvo pasaks. Bet, va, netiktai nudob jisai vien lenk, politin kalin. Nieko ia tokio ypatingo neatsitiko, nudob piliet - ir baigta. Tiktai tas gyvat Zelionk netiktai sikio reikal ir ipt i jo didiausi psl. Tuojau surado Zelionk nudobimo liudininkus, sura protokol, prane kaliniam, gydytojam, politiniam skyriui, Majeriui, kur reikia ir nereikia. Kas ia Zelionkei staiga ujo - velniai j ino. Niekuomet taip nebdavo. Matyti, jam Pabstas buvo jau per daug kyrjs. O gal jis tuo bdu norjo lenkam siteikti ir sigyti j paramos? Chemnicas turi apie Pabsto yg rayti praneim Berlyn. Raukosi Chemnicas ir rao. Rao ir raukosi. Rao ir plia popieri. Plo ir vl rao... Baisiai jam nemalonus tasai darbas, pasitaiks pirm kart gyvenime! Tai kas, kad nudobtas lenkas buvo politinis kalinys, o Pabstas - galvaudys! Vis dlto ras ne ta. Germanika. Auktesn! Chemnicas vos vos sulipd praneiml, velnut tok. Es, Pabstas, iek tiek slaptai sigrs, t lenkel trupuiuk tiktai paplunksnavs, paklusnumo pamoks, bet mirti jam nebuv dl ko. Kad jis pasimir - tai buvs jo asmenikas reikalas, kils i lenkiko atkaklumo. - Mensch! - sako Majeris Chemnicui, praneim paskaits, - nori, kad ir tave pakart? Supl Majeris Chemnico prakaituoto darbo vaisi, - para savo praneim, daug piktesn.

Baisiai stebjosi Pabstas, kai j sodino bunker palaukti, kol ateis sprendimas i Berlyno. Jo nusistebjimas buvo dar didesnis, kai j ived i bunkerio - karti. Ibals buvo visas, drebjo kaip ciucka altyje, vandeniu apipiltas. Kai kitus ud, Pabstas niekuomet nedrebjo. Kai paiam reikjo kartuves pasilypti neidrsta kojos pakelti pakop. Btinai reikia jis i upakalio keliu paspirti, kad knaptelt po kartuvm. Visikai nepanaus Pabst. Ir suprask dabar psichik mogaus, tiek daug reikal turjusio su giltine! Zelionk su dideliu pasitenkinimu unr jam kilp. Zelionk triumfavo. Zelionks snukis blizgjo kaip jo odinis apsiaustas. Tai buvo pirmas ir paskutinis ios ries vykis visoje pramatnioje tuthofo lagerio istorijoje.

-------------------------------------------------------------------------------XXXVIII. LA DONNA E MOBILE... Kaljimin meil - visur ir visuomet labai opus ir tragikomikas dalykas, tebelaukis savo psichiatro ir patologo. Lageryje meils dalykai, inoma, buvo grieiausiai draudiami. Bet - maa kas draudiama pasaulyje! Ir revoliucijos kelti grietai draudiama, o vis dlto kelia gi jas! Klausyk vis draudim - tai ir gyventi nebedomu. Meils gi reikaluose veikia dar kakokie paslaptingi veiksniai, kurie apie draudimus ir girdti nenori. Kaliniam su moterimis susieiti buvo labai sunku. Moterys gyveno atitvertos nuo vyr aukta spygliuotos vielos tvora. Laim, kad ji dar nebuvo elektrinta, kitaip - visikai prastai bt buv... Vis dlto tvarka buvo gana iauroka. Su mergulmis susitikti negalima. Kalbtis grietai draudiama. Nuo spygliuotos vielos patvorio su biznais gena lauk... Bet juo sunkesns aplinkybs - juo kartesn bna meil. Kas meilei yra spygliuota viela? Tvora? Patys juokai! Lageryje daug meils nereikia. Vienas kitas saldesnis vilgsnis, viena kita skrajojanti ypsena, i tolo per tvor pasistas buinys - ir irdys liepsnoja, nors kompres dk! simyljli susisiekimas jo daugiausia per tarpininkus. O kai meils reikaluose reikalingas tarpininkas - tenai visuomet koks nors velnias sipainios, toks jau visatoje veikis dsnis. Meils laikus valdia nuolat pagaudavo. Jie daniausia buvo rayti lenkikai arba rusikai. Ms ratin nuolat turdavo juos versti vokiei kalba. Keikdavoms, tuos laikus versdami, kad visas moter blokas iaudjo. itiek darbo, kad juos kur perknlis saldiausias! Laikai - tokie ilgi, taip nepaskaitomai parayti, vienas u kit kvailesnis! Niekur kitur pasaulyje toki kvail meils laik neraoma, kaip lageryje! irk, kok biiul susitinki, - pasineki, pasitrokti, - visikai ne kvailo berno esama. Bet kai pasitaiko versti jo meils laikas, - suk j devyni, koks jis asilas! iuo ygiu abidvi puss buvo vienodos, vyrai ir moterys. Iniciatyvos rodydavo moterys dar daugiau, jom i viso buvo lengviau lageryje gyventi. simyljimas kartais bdavo visikai nuoirdus, tikras, bet kaip danai jisai bdavo gryna ulikyst. sukiausias biznis!

Pavyzdiui, kart pasitaik tokia nelaim ms mielam Vaceliui Kozlovskiui, - m jisai ir simyljo, - ir dar kaip simyljo; iki kuln, iki pakvaiimo! simyljo jaun liekn mergul. Visikai neptn. Jis jai kas dien dovan, bdavo, siunia: ir duonos, ir pyrago, ir srio, ir margarino, ir laini, ir cukraus, ir cigarei, kurios moterim rkyti buvo grieiausiai draudiama, ir dar kita ko. Nieko, nieko jisai savo meilei nesigailjo... Dovanos mergulei buvo domu gauti, bet pats Vacius - tas storievis, galvaudys, cinikas, budelis, visuomet purvinas ir dvokiantis, - pfui! K gi mergul veikt su tuo senu velniu? Juo labiau kad ji turjo ir tinkamesn bernel sau pasirinkusi, nieko sau tok, vidutinik, su kadaise buvusiu nuskeltu andu. Va, itam bernuliui ji ir atiduodavo visas i Vaciaus gautsias dovanas! Kart Vacius vis dlto suinojo merguls klast, tai graiai siuto i piktumo vargelis! Barako sienas kdmis dau, bliov ir maurojo, savo bloko kalinius mu, kaip dar niekuomet nebuvo mus! Pagaliau pagavo ir t bernul smalii. Sutratino jam por onkauli ir nusiramino. Mergul palemb kiek, palemb dl sualoto bernelio, - ir vl pradjo priiminti Vaciaus dovanas. meils reikalus siveldavo tieji, kurie buvo sots, - alkaniesiem ir klipatom meil kakodl nerpdavo. Virtuvs ir ligonins bendradarbiai, blokavieji, kapai, reiberiai tai itoji publika sudarydavo lageri meilui kadrus. Jie bdavo sots. Jie bdavo turtingi. Jie galdavo mergulm dovan siuntinti. Merguls savo rtu taip pat galdavo dovanomis atsilyginti. J rankose buvo baltini sandliai, skalbykla. Jei jau kuris virjas ar sanitaras, kapas ar reiberis vaikto su ilkinm kojinm, ilkiniais markiniais, nauju viln puloveriu, - aiku, kad jis jau simyljs - ir laimingas meilje: dovan gauna. Meils dalykai apsimokdavo vienai ir antrai pusei! Laikai daniausiai eidavo per specialius laikaneius, kuriais paprastai bdavo rusai: jie daniausiai bdavo alkani ir sugebdavo daugiausia lazd pakelti. iuo pastaruoju atvilgiu niekas su jais lygintis negaljo. Buvo tokia didel, didel iukli d, stovjusi prie moter barako. irk, kur buvs, kur nebuvs ir lenda koks ruselis t d. Sdi jis toje dje ir kapstosi - maisto iuklse ieko. Tai visai natralus dalykas buvo. Kaliniai visose iuklse maisto iekodavo, un nugrautus kaulus graudavo. Tad, va, sdi toksai ruskelis iukli dje prie moter barako ir kapstosi sau it vita po pdyml - padryks, padryks... Po keli minui ateina mergul su iukli kibiru - liupt - jas ruskeliui ant galvos. Tose iuklse yra keletas meils laikeli iberta... Tiek pat laik gauna ji ir i ruskelio. Kartais, bdavo, tok laikane valdia aptinka dje. Lazdomis ji j i tenai ibarkina, visokiais velniais prigsdina. Bet kas i to? Po valandos d lenda kitas ruskelis, - jis irgi maisto sau ieko tenai... Valdia ionai pasirodydavo bejg esanti, negi imui visus dje besikapstanius! Siuntiniais, dovanomis pasikeisti buvo taip pat vairi bd. Jau 1943 metais pradjo veikti ioks toks lagerio kalini orkestrlis. Sekmadieniais popiet "duodavo koncertus". Grodavo vyr pusje, bet prie viel tvoros, kad ir moter pusje bt girdti. Vienoj ir kitoj viel pusj, per tris metrus nuo tvoros, - ariau nebuvo leidiama, - sustodavo vyrai ir moterys, - eili eils. Akimis vieni kitus rydavo, veidelius prairdavo. Susinekdavo vieni su kitais akimis, pirtais, rankomis ir dar kipas ino kuo. Puikiai vieni kitus suprasdavo. Po to naktis i sekmadienio pirmadien bdavo triukminga ir vykiais gausi. Tai viel tvor, bdavo, nakt iplia kas, tai po ja

pasikasa... Tai moter barakuose suras kelis vyrikius, tai vyr barakuose moteris, tai kur nors negyvenamoje dirbtuvje ar prausykloje - vyrus ir moteris drauge... Paskui eina kvota, tardymai... Seka lazdos, keiksmai, moteriki klyksmai ir aaros. Vyrus paprastai po tokios nakties ekspedicijos sodindavo keliom parom bunker, retkariais gi - net Hopehilio plytins praraj molio minti pasisdavo. Moterim gi tutuojau plikai nukirpdavo plaukus, - vis tiek, kokios ries jos bt buvusios kalins, politins ar aukljamosios, tai yra tokios, kurios po trumpo laiko turjo bti i lagerio paleistos. Kart Chemnicas tokiem simyljliam buvo paskyrs gana nuodming bausm. Piet pertraukos metu, kai visi valgo ar ilsisi, jis sak simyljliam, parankj susikibusiem, vienam prie kito saldiai prisiglaudusiem, vaikioti po lager. Moterl, turjusi apie penkias deimtis met, buvo laimingiausia pasaulyje, - taip ir kuda ji kak jaunajam aus, taip ir veriasi jo akis, taip ir glsta savo plaija krtine prie jo. iulba ulba jinai, visikai nekreipdama dmesio, kad vyr lageryje sdi nuosavas vyrelis, ionai pateks u tai, kad jis jos ir namie suvaldyti nemokjo Taiau jos partneris neinojo, kur akys dti: jis buvo vos dvideimt penkeri met berniokas. Moterys kalins kikena, jam lieuv kaiioja. Vyrai i tolo jam kriokia tartum krokodilai kokie: - Cho cho cho! - kriokia ir geros sveikatos jam linki... Nuo tos dienos tas vargas meilulis moteris n pavelgti nebenorjo. Gaila, ios bausms Chemnicas daugiau niekad nebepritaik. 1943 metais vasar buvo sudaryta speciali moter nukirptakasi darbo komanda. Jai vadovauti buvo duotas, banditas sadistas Lg, vokietis, turjs ali trikamp su smailagaliu vir. Jis katorg buvo pateks u keli moter suplym. Jis buvo tiktai banditas, be jokio smojo. Moter nukirptakasi komanda buvo kinkyta didel, didel veim, kurio tekiniai buvo daug auktesni u moteris. Ant ai auktai, it katafalkas koks ikeltas, guljo milinikas bosas. Tai buvo didiulis asenizacijos veimas. Jis aptarnaudavo vyr gyvenamus barakus. Moterys turjo t veim tempti pdym. Majeris su Chemnicu buvo baisiai patenkinti savo iradingumu. Diaugsi jie juo apie por savaii. Kart veimas kakaip apvirto, klimps pdym. Virsdamas vienai moteriai kojas sulau, kitas - iaip sualojo. Tuomet moteris i veimo ikink. Vis dlto po tos vasaros lageris gavo prieauglio keliolika rkiani piliei.

--------------------------------------------------------------------------------

XXXIX. LAGERIKA MITYBA Lagerio katorgininkam maisto oficialiai buvo skiriama kaljimin norma: 1800-2000 kalorij. Kaljime, kur mons sdi vietoje nejuddami, gal tokios normos ir pakanka gyvybei palaikyti, bet lageryje prie nuolatinio judjimo, kartais prie labai sunki darb, reikia ma maiausia 2500 kalorij - tos vidutins sveiko mogaus, laisvj gyvenanio, normos. Jei katorgininkas ir gaut piln norm, oficialiai jam skiriam, jis vis tiek jau bt pasmerktas ti dl maisto stokos, dl organizmo isekimo. Taiau eilinis katorgininkas ir ios savo skurdios normos niekuomet pilnos negaudavo. 1940-42 metais kalinys vargiai gaudavo ir 1000 kalorij. 1943-44 metais maistas nuolat gerdavo, palyginti su senesniais laikais, buvo jau ymiai pagerjs, bet vis dlto liko jis velnio vertas. Maistas tuthof buvo gabenamas i Gdansko, i Tigenhofo ir kit miest bei ki. Jau iduodant i sandlio, maisto dalis buvo nuvagiama sandlinink naudai. Kita dalis dingdavo pakelj, - nuvogdavo oferiai, esesininkai palydovai ir kaliniai, dirb prie transporto. Dalis - dingdavo sunkveimius bekraunant, dalis - i sunkveimi perkraunant lagerio sandlius: ia nuvogdavo krovjai ir paal pasitaik katorgininkliai. Lagerio valdia - esesininkai norjo turti papildom valg - der, margarin, cukr, miltus, kruopas, - kniaukdavo i kalini lagerio sandli. Esesininkai turdavo veti maist savo gausiom eimom ir dar gausesnm meilum - maistas eidavo i kalini sandli. Papildom maist norjo turti ir blokavieji, ir reiberiai, ir kapai, ir puskapiai, visi virtuvs darbininkai su savo meilumis ir draugais, ir daugyb visokios kitokios lagerio aristokratijos, - jiem visiem papildoma porcija nelegaliai jo vis i t pai altini. Knygos, inoma, visuomet turi bti tvarkoj. blokus kaliniam atiduodama, kas nuo aristokratijos atliko, o knygose raoma: visa atiduota. Maisto kelion ir jo nelieiamyb sukontroliuoti buvo nemanoma. Juo labiau kad nelabai kas ir rpinosi tokia kontrole. Virtuvs fiureriu, atsakingu jos vadovu, ilg met buvo SS feldfebelis Cymanas [Ziehmann] - vienas ymiausi lagerio vagi. Jis lakdavo samagon kaip kvas ir niekuomet neisipagiriodavo. Por kart jis buvo samagonu apsinuodijs, gavs Delirium tremens, - vedavo tuomet j Gdansko psichiatrin ligonin gydyti. Tuomet j virtuvje pavaduodavo koks siningesnis esesininkas, - lagerio maistas iek tiek pagerdavo. Bet Cymanas vl sugrdavo - sugrdavo ir jo visa velniava. Kas sukontroliuos, kiek kruop, kiek milt, kiek kopstlapi, kiek konserv dedama sriub? Vienas i mano koleg atsidjs dvejus metus iekojo gaunamoje sriuboje msos pdsak ir vis dlto j nerado, o knygose buvo parayta: sriuba su msa. Kai blokas pagaliau gauna savo porcij duonos, marmelado, margarino ar deros, tai dar nereikia, kad visa tai gaus ir kaliniai. Bloke valdios visuomet yra soiai, o kiekviena valdia valgyti labiau nori, negu valdomieji. Be to, blokas visuomet turi daug administracini reikal, - visokiem remontam, duoklm, reprezentacijom. Pagal apskaiiavim dviej kilogram duonos kepallis tekt padalyti deimt ar dvylika dali, - vakare duodama kiek maiau. Kas trukdo bloko duonininkui t kepal padalyti 13-15 dali? Kas j sukontroliuos? Paklausi, kodl taip maa duonos gavai, gausi kuoku kakton u smalsum - ir baigtas kriukis. Po kiekvieno duonos padalinimo bloko valdios naudai jau pasilieka keletas kepal. Tas pats atsitinka ir su margarino bei deros dalinimu: valdia niekuomet neliks nuskriausta, - tam ji ir valdia, kad jai is tas priedo tekt. Pagal

knygas kalinys turjo gauti i ryto pus litro kavos ir duonos gabal, marmeladu patept. Bet marmelado bdavo vos mai pdsakai ant paios duonos bryzo briaunels. Tuo tarpu bloko valdiai kasdien jo likdavo po kok litr ir daugiau. Kalinys, ryt gavs duonos bryzel, apie 150 gram, ir kavos nepiln puslitr, - kava labai retai bdavo iek tiek pasaldinta, - turdavo visa tai praryti, beeidamas nuo vien dienos ruimo dur iki kit, - beeidamas, stumdomas ir spaudiamas. Jis turi tai padaryti labai greitai, nes ms Vacelis kryiavojasi su pagaliu po vis kambar. - Vyperdalivaj! Vyperdalivaj! - Nedinkis lauk! - be paliovos kalioja Vacelis ir kauki su lazda per virugalvius. Beeinant iki kit dur, Vacelio pagalbininkai, piemenys tokie, blidel jau tau itraukia i rank, - blidelis reikia atiduoti kitam katorgininkui, - blideli tra labai maai. Lygiai tokia pat tvarka praeina ir vakarien, kada gaudavai duonos apie 100 gram ir trupuiuk margarino. Duona bdavo su ymia medienos priemaia, kartais nelabai dar karti, kartais gi - ir visikai karsteljusi. Pavalgai tokios duonos ir i karto pasidarai muzikantas: viduriuose eine-katarinka grajina raliuoja... Pietus vasaros metu valgydavo kieme patvory, taip pat labai skubiai, bet is tas dar ir praryti buvo galima. Margarin ne visi galdavo valgyti. Kit nuo jo votys ir unvots apssdavo. Kartais tasai margarinas bdavo i galas ino koki atmat padarytas, - niekam nelsdavo burn. Valgymo tvarka pagerjo tiktai 1944 metais, kada jau buvo galima tam reikalui gauti sdima vieta - ir net kambaryje. Pietum duonos nebeduodavo. Duodavo tiktai tris ketvirtadalius litro sriubos. Kopst, burok, batvini, mork, pinato, dilgyni, griei kaip kada. 1944 met antrojoj pusj jau duodavo du kartu per savait irniens sriubos, arba kos, arba makaron. Visa nelaim, kad toji sriuba bdavo baisiai nevariai gaminama, - Lietuvoje geras kininkas jau kiaulm variau virdavo joval, negu mum ia sriubas. Kartais produktai, pavyzdiui, raudonieji burokliai, bdavo visikai neblogi, bet kas i to: sriuba vis tiek nekandama, - burokliai nepjaustyti, neplauti, su emm ivirti. Morkos buvo taip pat nevalomos, - iek tiek tiktai vandeniu perpiltos. Mork sriuba buvo visuomet viena pai bjauriausi. Kopstai tiktai kart kit pasitaikydavo pakeniamesni, o iaip vis - papuv, paut, supelj. Kaliniam atiduodavo aliuosius kopstlapius ir kotus, baltieji lapai eidavo esesininkam. Apskritai, visi geresnieji produktai eidavo SS virtuv, kalini pavinks lamtas. Pati didiausia bda bdavo su grieiais. alias grietis dar galima gi valgyti, bet ali neduodavo. Vis virdavo juos. Ms sriuboje ivirtas grietis visuomet senu oiu dvokdavo. Juo labiau kad tie grieiai bdavo vis paariniai, karvs skilviui paios gamtos paskirti. Valgai, bdavo, mogus, o taip norisi vemti. T griei sriub vis daugiausia ir bdavo. Reikia valgyti, reikia... Reikia kaip nors gyvyb palaikyti. Daugiau gi nra ko! Visas diaugsmas bdavo - pasitaikiusios sriuboje bulvs. Bet j taip maa teduodavo, - jas i anksto lagerio aristokratija nuorganizuodavo. Ir tos vargs bulvels - tiktai i rudens bdavo geros. iem jos jau pautusios. pavasar jos pasidarydavo deglos juodmargs, lyg olandikos karvi veisls. Nuo visos tokios mitybos velniai di ste sdavo. inoma, mityba kartais bdavo galima iek tiek pavairinti, bet tam reikjo turti drsos, apsukrumo, na, inoma, ir asmens laims.

Lageris turjo didel triui auginimo staig. Angoriki triuiai buvo, - vilnom juos veis. Kas dirbo prie triui - galjo jau iaip taip verstis, palaikydamas su triuiais draugikus santykius. Biiulikai nusiteikusiam triuiui visuomet galima kalbti, kad jis nusprogt. O nusprogusiam triuiui absoliuiai vis tiek, kur jis eis: patvor ar tavo pilv. ioks toks pajam altinis buvo ir laukiniai balandiai: 1943 metais j gana daug atskrisdavo lager, bet ruden n vieno j nebeliko, - visus surijo. Nebloga msel bdavo ir katinlio rainojo, madaug kaip triuio, tik reikia ilgai stipriame acto skiediny pamirkyti. Tik kad t katinli taip maa lager teuklysdavo! inoma, ir joks unelis negaldavo lageryje pasirodyti, - tuoj, bdavo, vargeliui numauna kelneles. Nuolatiniai skandalai bdavo su Zelionks unimis, Chemnico jam dovanotaisiais vilkais. Saugoja jisai juos, sergsti, bet vis tiek ilgiau mnesio n vienas j nra gyvens lageryje. Visus juos kaliniai surydavo, - ir dar taip surydavo kad n Zelionk draus kaltininko nesurasdavo... Bet itokia laim maai kam tebuvo prieinama. Vacius, bdavo, kartais i gautj siuntini atrenka visoki nuotrup ir padalina savo bloko labiausiai nusibaigusiem kaliniam. Kart jis ir man dav por gaballi diovintos juodos duonos, - kakodl man jis buvo palankus. Ar ne todl tiktai, kad nuo antausi a nevirsdavau emn, - tokie dalykai jam imponuodavo. Pamiau, emai nusilenkdamas, tuodu sausainiuku ir traukiuosi paal - tai bent paiulpsiu! Ilindau i minios, isibrukau, gi - i! Nebr mano sausainiuk, - koks galvijas man juos jau nukniauk! Tai niekas! Taip neipasakytai lidna pasidar, kad sukniubau patvory ir liumbiau paspringdamas. Dabar tai a tikrai supratau, kodl man maam tvas sakydavo, kad, pakeliant nukritus duonos gaball, jis btinai reikia pabuiuoti. Velnias vis dlto su ta duona! Bjauriausia, kad ji ir nakt ramybs neduoda. Vos sudedi akis - taip ir slenka proal auksin karieta. Auksin karieta, eiais irgais pakinkyta. Karietoje sdi tokia grai, tokia puoni ponia, dangikais migdolais pakvipusi. Vaiuoja, ypsosi sau, rankele mojuoja, atseit, atsisveikina, bestija! Kakodl duona man vis auksinje karietoje vaidenosi, kaip grai puoni ponia, karalien, kad j kur velniai! Kad nors trupuiuk duonos kur gavus! Tokios svaiginamai kvepianios rugiais ir peiumi. Ir dar maut svogno galvel, skersai ir striai papjaustyt. Gerai, inoma, bt ir apvaliais rutulliais, plonyiais tokiais, perregimais. O jei dar prie viso bt druskos kruopel, - oho! - sakykite, ar daug mogui tereikia, kad jis bt laimingas? Ne, ne! Daugiau taip nebegalima. Arba t prakeikt auksin kariet sukulsiu, arba... arba... Kas arba? Arba eisiu vogti! Pagaus, manote? Umu? Nagi, po velni, tegu umua, - didelis ia daiktas! Ne, ne! Vis tiek! Nebegaliu... Beje, kaimynas prie valand imet pro lang iuklyn paaliavusios duonos riek. Vis riek, kad inotumt! Kain kur ji bt dingusi? Viepatie, viepatie, - kaip a valgyti noriu!

-------------------------------------------------------------------------------XL. LAIKAI IR SIUNTINIAI Valdikojo pato prieakyje buvo pasodintas SS feldfebelis Pliacas [Platz], lageryje Plikiu Pingvinu vadinamas. Pliacas - ei deimi su kaupu visikai pakvais senis su libumo akiniais ant nosies emyngalio ir numukusiu pakauiu. Vidutinio gio, trupuiuk kuprel palinks, su veidu, suglamdyt zuperin mai panaiu. Pedantikiausias padaras visuose priekariniuose Rytprsiuose. Paaukia kuri valand ir kuri minut pas j ateiti - punktualiausiai turi bti. Ateisi minut anksiau, parodo laikrod ir sako: - Lauk! - per anksti. Ateisi minut vliau, parodo laikrod ir sako: - Lauk! - per vlai. Nieku bdu nebdavo galima pas j laiku patekti, - velniai j ino, kaip jo laikrodis eidavo. Taip jis varindavo ne tiktai kalinius, bet ir esesininkus. Jis buvo ir vyriausias lagerio cenzorius. Pagal savo praeit jis geriausiai ir tiko tokiam darbui: prie kar jisai Gdansko mieste i tramvajaus bgi geleine lazdele arkli ml krapt. Nustatydavo jisai, kiek laike turi bti eilui parayta. Jei kelios eiluts per daug nukerpa, bdavo, judoius, laiko gal, ir k tu jam! Suskaiiuoti kiek yra eilui, jam pakakdavo laiko, paskaityti tom eilutm jam laiko nebebdavo. Utat jam bdavo vis tiek, kokio ilgumo eilut - penki ar dvideimt penki centimetr, tai nesvarbu, bet tiktai tinkamas eilui skaiius. Prirayti buvo galima tiktai viena lakto pus, bet kiek joj eilui sutalpinsi - tai jau tavo reikalas - deimt ar penkiasdeimt. Maiausia kas jam laike nepatiko, tuoj - blinkt - laik krep - ir po visam. A su juo aminai bylinjaus, - nuolat jis mane Majeriui sksdavo. Vis jam bdavo neaiku, k a manau, savo laikus raydamas. Jis vis manydavo, kad a viena raau, o visai k kita galvoju. Viename laike paraiau, kad velniai ino, kiek dar laikys mane lageryje udar. Sudrask jis mano laik ir sako man: - Laike negalima velnio vardas minti. Paraiau kit laik. Vietoj velniai raiau dievai, - laikas taip pat eina krepin. Ir diev vardo minti, pasirodo, negalima. Pasiaukia jis mane ir dsto, kad laike galima rayti tiktai tokie dalykai: siuntin ir laik gavau visikoje tvarkoje, labai dkoju ir praau sisti daugiau, - esu sveikas ir patenkintas, puikiai jauiuos ir visus buiuoju. - Tai, - sakau, - pone arfiureri, man tokio laiko ir rayti neverta. Atspausdink tokius popierlius ant palo daikto, a pasiraysiu - ir bus tvarka. - Lauk! - aukia jis man, ir a einu lauk. Vien laik jis man konfiskuoja u tai, kad jame buvo parayta: "Baisiai nuobodus biznis u surdijusi viel sdti..." - Kaip tu drsti rayti, kad u surdijusi viel sdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, bereliai auga? Vl jis man sako: - Lauk! - Ir a einu lauk. Laik perraiau. Raau: ms spygliuot elektrint viel, tvora spindi aiaruoja kaip sidabrin, smulkiu cukrumi apibarstyta. U tvoros matyti trys bereliai, du kelmai ir vienas grybas.

- Tu, nieke, ia vl pribjaurojai? A tave Majeriui apsksiu! Pingvinas Majeriui kart jau buvo mane apskunds, tik Majeris jam nieko nepagelbjo. - A tau sakiau, jog turi rayti, kad esi sveikas... - O kaipgi man daryti, jei a i tikrj sergu? Pone arfiureri, ar nebtum malonus paiupinti mano on?.. - Lauk! - aukia jis man. A einu lauk ir raau nauj laik: "Pagal veikianius statymus ir nuostatus esu sveikas..." Pingvinas mano laik, inoma, suplo ir mane iveja lauk. Kit kart plo jis mano laik, kad per ilgas, kit - kad per trumpas, - buvo paraytas tiktai vienas sakinys, - es, tai ne laikas, o valdios autoritetu pasityiojimas. Kit kart plo jis mano laik, kad jis ess per lidnas, kit - kad per linksmas... Kitiem laikai rayti buvo daug lengviau, bet man baisiai sunku buvo pataikyti Pingvino mgiam ton. Kai jis mane pamatydavo - jam aikiai vemti norjos. Ms blokas galjo rayti ir gauti laikus kas savait, visi kiti - kas dvi savaiti. Tiktai 1944 metais savaitiniai laikai buvo vesti ir kai kuriom kitom katorginink rim. Bet jiem i to naudos nedaug tebdavo. Pus t laik eidavo krep. Laikas - buvo vienintel susisiekimo priemon su gyvuoju pasauliu, - jokie lankymai, jokie pasimatymai nebuvo leidiami, - kad niekas nematyt paalinis, kaip lageryje gyvenas. Laikai buvo katorgininkui be galo brangus daiktas. Ir toki daugyb j Pingvinas udydavo! Kas jam kit rpesiai ir skausmai? Jis gi - mlui i tramvajaus bgi kraptyti buvo specialistas! Pagaliau laikai jam buvo visikai nedomus verslas, - jis turjo daug domesnio darbo. Tai siuntini tvarkymo menas. 1943 met pradioje kiekvienas kalinys jau galjo gauti siuntin - du kilogramus mnes, paskui jau - 2 kg savait, o 1944 metais siuntini ir kilogram skaiius buvo jau neaprtas. Vasar lageriui kasdien ateidavo keli imtai, tkstantis, kartais net daugiau dviej tkstani siuntini. Tuos siuntinius kasdien i tuthofo miestelio lager tempdavo kaliniai, sikink didiulius veimus. Civiliai miestelio gyventojai stoviniuodavo eilmis ir linguodavo galva: taip sunkiai vargai kaliniai veim tempia! Valdia nebeapsiksdama 1944 metais tuos veimus m kinkyti arklius. I viso t vasar dl neinom prieasi, - ar tik ne dl rasini nusikaltim? - koncentracijos lager buvo patek arkliai. Buvo jie, vargai, pristatyti prie pai sunkij darb. Jie turjo net rstus tampyti, tokius pat, kokius ir a pereit vasar tampiau. Tiktai arkliai pasirod es sunkiau sukalbami, negu mons. Rstus iaip taip dar jie temp, bet veimus su siuntiniais veioti jie grietai atsisak: stojo piestu, lipo veimus, maig siuntinius. Atrodo, itoks arkli elgesys buvo piktos prieo propagandos vaisius, - itaip elgtis suagitavo juos kaliniai, patys veimus prie tai temp. tuthofo miestelio pilieiai visikai be reikalo lingavo galva, irdami vyrus, tempianius veim. Kaliniai it darb labai mgo. itas darbas jiem buvo labai pelningas, - ne be reikalo t darb vis spraudsi vokiei jrininkai. Veant siuntinius, visuomet buvo galima pakeliui is tas ir nukniaukti. Transporto komanda gyveno puikiai. Net klipatos - ir tie ionai veikiai atsiganydavo. Sabotaininkai arkliai veikiai buvo pasisti velniop, j viet buvo sugrinti mons, ko jie po teisybei labai ir norjo.

Siuntiniai pakeliui buvo vtomi ir mtomi. Daugelis i j praplydavo, turinys ibyrdavo, - negi mtysi siuntinio turin patvor, jeigu jam visuomet yra paruota geresn vieta - vej uantis. Jeigu siuntinys pats nesusipranta praplyti, kodl gi jam nebt galima iek tiek padti? Kitam vl siuntiniui adresas nusitrindavo, - bdavo, neinia, kam jis reikt atiduoti. itokie siuntiniai driskiai, patys geriausieji i j tarpo, jo Pliaco ir jo pagalbinink, cenzori esesinink, naudai. Adres nukraptyti ir nuo sveik siuntini ne taip jau sunku. Patrynei kiek lapiu skuduru - ir joks velnias nebeskaitys, kokia kalinio pavard ir koks jo numeris. Mets ak siuntinio ivaizd, pairjs siuntinio adreso, patyrs cenzorius visuomet galdavo tiksliai nusprsti, verta ar neverta nuo siuntinio kraptyti adresas: buvo inomas siuntinio turinys. Kiti siuntiniai bdavo labai turtingi: laini, kumpi, sviesto, tauk, pyrag, tort, cukraus, tabokos, cigarei, okolado, degtins, drabui - ko tiktai juose nebdavo! Pliacas buvo labai turtingas mogus. Jis gausiai aprpindavo produktais savo eim ir gimines Gdanske. Jis turjo pagrindo bti savimi patenkintas ir keikti tokius neaikius gaivalus, koks a tuomet buvau... Kas toki neiaikint driski siuntini atlikdavo nuo Pliaco ir jo pagalbinink, eidavo kalim "pato darbo komandos" naudai. Toki siuntini ir jiem visuomet bdavo soiai. ie vyrai taip pat gyveno puikiai. Ir sdavo kaip buliai, ir bizn i ko varyti turdavo. paprast samagon ar liker, pagamint i politros, jie ir pavelgti nenordavo. Jie turjo i ko ir mergulm visoki grybi fundyti. Jie turjo puikius skalbinius, ilkines kojines ir visa kita, ko tik irdel trokta... O! Tai buvo puiki "darbo komanda"! Daugelis tenai dirbusi vyruk laisvje niekuomet tokio pelningo darbo negaus. Tenai dirbo ir jo ventenybs pono Jehovos bsimas ministras pirmininkas... ymus siuntini skaiius ateidavo ir jau mirusi arba kitur ikelt kalini vardu. Kitas kalinys jau mir prie koki pus met, bet jo vardu siuntiniai eina ir eina. Politinis skyrius paprastai pranedavo giminm, kad toks ir toks pilietis lageryje pasibaig. Tik gana danai numirlio pavard ir gyvenama vietov bdavo klaidingai parayta, praneimo adresatas negaudavo. O dl rus ir kai kuri kategorij lenk mirties lageris i viso nieko niekam neraydavo. Katorgininkui pasimirus, siuntiniai kuo ramiausiai ir toliau eidavo jo vardu. itokie siuntiniai siuntjui niekuomet nebuvo grinami, - es, produktai pate galt be reikalo sugesti. itokie siuntiniai eidavo tiesioginn Chemnico inion. Chemnicas sau ir savo aptarnaujamom mergom pasiimdavo geresnij dal: lainius, sviest, cukr, cigaretes, deras... Bet visko vis dlto negaldavo paimti, - buvo ir jam jau per daug. Daug kas dar tekdavo Lmanui ir Zelionkei. Kas ir nuo j atlikdavo, Chemnicas pavesdavo ratins kapui idalinti kaliniam savo nuoira, inoma, gana danai nurodydamas, kas kam u kokius nuopelnus reikia duoti. I itoki altini elpdama kalinius, ratin taip pat galjo varyti savo politik. ia ir moterikasai blokas nebuvo pamirtamas... Siuntinius, patekusius kalini gyvenamus blokus, tikrindavo blokfiureris ir blokavas. 1943 metais per t tikrinim tikrintojai pasiimdavo i siuntinio patys, kas jiem patikdavo, - bent pus siuntinio eidavo j naudai. O nuo 1944 met viduvasario tikrintojai imdavo daugiausia tai, k kalinys jiem patsai duodavo. inoma, kalinys blokfiureriui ir blokavui duoti nesigaildavo: duoti bdavo daug naudingiau, negu neduoti.

I toki siuntini gaudavo savo dal u vairius patarnavimus ir visokie amatininkai kurpiai, siuvjai, staliai, stikliai, altkalviai, barzdaskuiai, medio drointojai, dailininkai. Patarnavim nuolat bdavo vis reikalingi - ir kaliniai aristokratai, ir valdios mons su Majeriu ir Chemnicu prieakyje. Turdamas siuntinio gabal, lageryje jau daug k galjai sigyti. vairs amatininkai meistrai, ypa apsukresni vyrai, galjo visikai neblogai sitaisyti, - nedvsti badu. Visai kas kita - knygins profesijos mogus arba ems kio darbininkas - j patarnavimai lageryje niekam nebuvo reikalingi. Jie galjo, kad nori - giedoti, kad nori sprogti. I j tai ir susidarydavo tie klipat klipatli debesliai. Jie ionai niekam nebuvo reikalingi. Jie tiktai be jokios naudos valdik.duonel valg.

--------------------------------------------------------------------------------

XLI. ANGELAI SARGAI Kalini saugojimui lageryje buvo laikoma kelios SS vyr kuopos. Skaiius j buvo nepastovus. Vyr, angel sarg, skaiius svyravo tarp 800-2000 galv, - kartais buvo j dar daugiau. Treioji SS vyr kuopa sudarydavo "kariuomen" komendantros reikalam, - i jos jo visas lagerio administracijos personalas. Jos virininkas ilg laik buvo grauolis leitenantas Mathezijus [Matthesius], mueika sadistas ir vagis - pavyzdingas. U plimus pagaliau pats pateko SS organizacijos teism ir gavo por met kaljimo. Jo viet um senas kreivas dd Redichas [Reddich], prie kar buvs tuthofo kalvis, su labai ilgomis kietomis rankomis ir nugara, susimetusia kuprel. Itikimas jisai buvo SS vyras, tik su rikiuots menu jam nekaip labai seksi: jis pats nieku bdu negaldavo pataikyti koj, o jo narsioji kariuomen - ilyginti ygiuojani eil. Bet iaip kuopos vadas buvo jisai puikus: gerkl ger turjo - rkti ir gerti. Visos kitos kuopos buvo sargybos reikalam. Nakties metu esesininkai budjo bokteliuose ties viel tvora su proektoriais ir kulkosvaidiais - aplink vis gyvenamj barak lager. Dien jie sudarydavo besikoliojani gyvatvor aplink vis lagerio darbo teritorij. Kas penkios deimtys metr stovjo po vyr. kanot dien ir krmokliuos jie stovjo vienas prie kito dar ariau. iam reikalui reikjo daugybs moni. Buvo daugelis ulagerini darbo komand. Jom lydti ir nuo visoki pagund saugoti reikjo taip pat gero vyr brio. Kitai komandai reikdavo duoti po dvideimt, po tris deimtis palydov, - paios komandos gi buvo didels, - siekdavo kartais iki tkstanio ar daugiau moni. Eina kur nors siuniamas klias koks katorgininklis, tui bonk nea ar plytgal kok - ir jam palydti duok sargybin. Ir iaip daugyb visoki reikal buvo, su kuriais be sargybinio - n i vietos nepajudsi. Sargybinis - katorgininko pasas, maa, kad jis be antspaudo kaktoj! Sargybini dalis buvo vokieiai, bet neymi dalis. Jie buvo ionai laikomi dl pavyzdio, dl tvarkos, nelyginant dl veisls.

Svarbiausi sargybini dal sudar vairs svetimaliai, i vairi Europos kamp surankioti. I viso, SS organizacija igyveno kelet raidos posm. Prie kar i organizacij stojo savanoriai vokieiai. Jie stojo smoningai. Vieni - nordami greitai ir lengvai karjer padaryti, valstybs ir tautos sskaita smagiai pagyventi ir pralobti, kiti stojo i sitikinimo, i paklusnumo Hitleriui ir visai naci partijai. stojimo pagrindas buvo skirtingas, bet j praktikuose veiksmuose skirtumo jokio nebuvo. Prasidjus karui, daugeliui vokiei vyr atsidrus kariuomens eilse, o vokiei valdomiem plotam staigiai isipltus, SS organizacijai prisireik nauj moni. Juo labiau kad ir jos pareigos isiplt. Ji m priimdinti vis daugiau policini pareig, ji buvo skirta kovai su bet kuria pasireikiania opozicija, ji turjo bti pasiruous susikibti, atsitikus reikalui, net su vokiei kariuomens daliniais. Senieji SS organizacijos nariai um vairiausias atsakingas valdanias vietas, visur buvo padaryti iokiais ar tokiais fiureriais, o SS organizacijos eiliniai nariai, pilkoji mas, buvo rankiojama visokiais bdais ir paioje Vokietijoje, ir vairiuose Europos okupuotuose kratuose. iuose pastaruose i organizacij jo vairs avantiristai, turj koki nors nesusipratim su veikianiais statymais, kriminalistai, karjeristai ir panaus elementas. Bet ir to naci valdiai buvo negana. Jie vairiuose kratuose skelbdavo jaunimo mobilizacij ir imdavo priverstinai. Kadangi pagal tarptautines sutartis imti kariuomen negaljo, imdavo SS organizacij ir priversdavo pasirayti, kad stoja savo noru. Kartais suimdavo mones neva veti darbam, o nuvedavo SS kareivines. Kartais suimdavo mones, palaikydavo kuriame nors kaljime ar lageryje, o i ten vl gabendavo staiai SS eiles. Padt painiojo dar ir ta aplinkyb, kad vairiuose Europos kratuose apie SS organizacij mons maa supratimo teturjo. Juo labiau kad SS ir kariuomen turjo visikai panaius drabuius: kariuomen vokik erel neiojo ant krtins, o SS - ant rankovs, - ir visas skirtumas. Ir kurgi eilinis darbininkas ar valstietis t skirtum inos? Ne visi mons herojais gimsta, ne visi idrsta prieintis, slapstytis, ne visi, mobilizacijos aukiami, idrsta grmojim nepabgti. O jau kart pagautam ieities nebra. Suimtus SS organizacij vyrus paprastai pasiunia kit, jiem svetim ir tolim krat kuriom nors policinm pareigom eiti. itokiu bdu atsidrs SS eilse ir svetimame krate, laikomas labai rsioje drausmje, vokiei virinink stropiai priirimas, u menkiausi prasiengim sunkiai baudiamas, - toks naujai ikeptas esesininkas jautsi ne k geriau u kalin. Tad ir tuthofo lagerio SS sargybiniai tenka suskirstyti keturias ris: 1) vokieiai, SS savanoriai, "senoji gvardija", - SS ramstis ir tvirtov, 2) vokieiai, mobilizacijos tvarka paimti SS eiles, teismis ir atsakomybe n i tolo negalj lygintis su pirmja rimi, 3) svetimaliai avantiristai, savo noru stoj SS eiles, ir 4) svetimaliai - likimo aukos, ne kart visiki vargai vargeliai. tuthofo sargybiniuose buvo vis keturi rsi vyrai. Svetimaliai turjo juod apsiaust ir tautin enklel. prie rankovs prikabint. Vietoje kepurs - jermulk toki. Betarpi reikal su kaliniais jie maa teturjo. Vokieiai sargybiniai irjo juos i aukto, kaip menkaverius liokajus. Bet kaliniai turjo ir prie kiekvien it nepraustaburni avin skubotai imtis kepur.

1944 metais prie pat velykas ateina pas mane ratin suminktjusi smegen SS filosofas, Klavanas tasai, ir prao padti jam iversti rus kalb kai kuriuos terminus ir sakinius. - Gerai, - sakau, - pone rotenfiureri, bet, versdamas terminus, a turiu inoti vis tekst. Paskir pasakym a negaliu versti, neinau, koks reikalas ir kokia prasm veriamj termin reikia akcentuoti. - Taip tai taip, - sako jisai, - ir a tai suprantu. Tiktai viso teksto a negaliu rodyti. Tai... paslaptis... - Na, jau, - sakau, - kokia gi ia gali bti lageryje paslaptis? Nra lageryje toki dalyk, kuri mes neinotumm! Tikrai, paslapi lageryje valdia negaljo ilaikyti, - vis kas nors ilsdavo aikt. Sutiko ir narsusai Klavanas, kad ir jam dl paslapties idavimo nra ko drebti, - vis tiek visi veikiai i kit altini suinos. Idst jis reikal. Es, velyk proga norima padaryti ukrainieiam sargybiniam dovana - steigti jiem vieieji namai. Jie, ukrainieiai, es, irgi mons, - reikia gi ir jie visapusikai aprpinti... Komendantas jam, Klavanui, paveds iversti taisykles, kaip ukrainieiai turs tuose namuose elgtis, kokios tvarkos laikytis. - Matai, versti tai galiu, - raudonuoja Klavanas, - bet a tokiuose nesu buvs... Neinau, kaip kas vadinas... - Po velni, - sakau, - pone rotenfiureri, i kur itraukei, kad a tenai esu buvs?! - A maniau, - sako jis man, - profesorius esi, visk turi inoti... Ne! Toki dalyk a dar niekur nebuvau dsts! Po teisybei, tieji namai buvo steigiami kiek kitokiais sumetimais, negu Klavanas kalbjo. Laisvalaikiu ukrainieiai valkiojosi po tuthofo miestel, po apylinks kaimus, uliojo tenai su karo nalm ir gyvanalm, vokiei esesininkam sudarydami didel konkurencij ir aikiai gadindami ras. Jeigu tie ukrainieiai bt buv be SS uniformos, juos u tokius darbus bt tutuojau udar lager, kitus dl visa ko ir pakor bt. Bet uniformuotus esesininkus, esanius vokiei tarnyboje, lager kiti u rass gadinim kakaip nepatogu. Todl valdia ir sugalvojo ieit: aprpinti juos lagerio priemonmis. Paskubomis tam reikalui eglynlyje buvo pastatydinti dails namukai, graiai nudayti. Buvo vesti tenai visi patogumai. I lauko puss - spygliuota viela aptverti, kad kaliniai nesumanyt neprayti tenai brakintis. Keliem imtam ukrainiei aptarnauti buvo parinktos dvi, paios dailiausios, Niunc ir Liol, visokiam skoniui kad bt. Niunc - nedidoliuk, lieknut, juodais garbanotais plaukais, smailiomis atriomis akimis, storomis minktomis lpomis su trupuiuk pasikuprinusia nosimi. Vaikiojo ir sukinjosi jinai, tarytum vis laik j elektros srov kratyt. Kai ji eidavo proal, pro auktesn SS pareign, vis jai kojins raiktis aukiau keli atsisegdavo. - O, velnias! - sakydavo jai tuomet SS pareignas ir luostydavo nuo kaktos prakait. Danai, danai ji ueidavo raudonuosius komendantros namus, - pas vairius pareignus ji visoki reikal nuolat turdavo. iaip, - nieko sau mergiot buvo. Vidutinika tokia. Liol buvo visai kitokia. Aukta, diringa blondin su labai plaia krtine ir dar platesne liemens upakaline dalimi. Veidelis buvo nieko sau, tik gal kiek maokas tokiai majestotikai figrai. Eina ji, bdavo, per lager, - tarytum siaurojo geleinkelio

garveimlis pkuoja. Visai neptna buvo. Tokia vaikiojanti rimtis ir ramyb olimpika. Tarytum tvirtov kokia. Visai staiglei vadovauti pasim prsika vienaak lakdra Krauz, - vien ak ji jau lageryje bulves bekepdama isiutino. Putni tokia cinik su kreivokomis blauzdomis. Suinoj valdios sumanym, ukrainieiai baisiai pasipiktino. - K! - savo panosje burnojo jie, - kai reikia kraujas lieti, tai mes su vokieiais lygs, o kai ieina itoks reikalas - tai lygybs ir nebr! - Kai nueini kaim - tai tave ir pavalgydina, ir pagirdo, ir paguldo, ir dar kit kart ateiti pakvieia! O ia dabar, - nekvieiamas eik, pus marks valdios id mokk, bilietl pirkdamas, ir dar mergulm dovan nek. Vis labiausiai ukrainieius erzino, kad toje staiglje nebuvo galima nei degtins, nei alaus gerti. - Kaipgi tai, itokia proga nepasigerti! Tik vokiki kiauls taip gali daryti! Ne, nra kvaili. Tegu vokieiai pasikaria su ta savo staigle, kad nori! Mes tenai nevaiktom! Ir tikrai, pirmj velyk dien ukrainieiai njo pas babun Krauz. Anei vienas. Njo ir antrj dien. Babun Krauz sdi vienmarkin prie dailiai nudayto namelio, saulelje ildosi, pirtukus laku dailina. Niunc ir Liol be sijonuk, su dailiomis kelnaitmis, palei spygliuot viel tvor slankioja tingdamos, ukrainieius gundo: - Va, irkite, kokios mes esame, - oho! Ukrainieiai i tolo iri. Sauloli grdus gliaudo ir lupenas spjaudo. Artyn neina n vienas. Merguls per velykas tikrai graios buvo. Lagerio valdia dav jom arinius markinlius, ilkines kojinaites, lakuotus batukus, krepdeinines sukneles, kailines apykakles, spalvingas skryblaites, - pudros, kremo, raudon da, odekolono ir visa kita, ko reikia. Trei velyk dien karika ukrainiei irdis nebeitvr. Nulindo tenai ukrainiei visa krva. Prie viel tvoros eilje stovjo. Po penkiolika minui viduje buvo. 1944 metais ties lageriu vis daniau ir daniau atskrisdavo sjunginink lktuvai. Lageri jie niekur nebombarduodavo. Atrodo, apie lagerius jie buvo puikiai informuoti ir turjo geras lageri fotografines nuotraukas, - taip bent lagerio valdia man. Kai sjunginink lktuvai nakt bombina Gdyn, Gdansk, Elbing, Bydgo, mum lageryje bdavo domus spektaklis. Kart paiame vidudieny skrenda amerikieiai. Motorai dzgia kaip bitinliai. Lktuvai skrenda trim auktais. Vokiei lktuvai - lap lap lap - nulapnojo kaip apuokai pamikm, palaitm, kad amerikieiai j nepamatyt. Amerikieiai nekreipia juos dmesio. Amerikieiai skrido Gdyn. Ten paskandino jie kelis laivus, kitus - apgadino, nugriov kelis fabriklius ir nuplasnojo sau. Lageryje tuomet buvo piet pertrauka. Viena transporto kolona ve kaliniam pietus plytin. Kolonos kapas, privaiavs plytin, iri - gi palydovo nebr. Kurgi jis, velnias, bt galjs dingti? Grta komanda su pietumis savo sargybinio palydovo iekoti. Randa j ant kelio isitiesus begulint. Guli ir nekruta. Visikai kaip klipata numirlis. Amerikonika kulka pataik jam staiai galv ir ilindo pro koj.

Komanda savo palydov parsive su pietumis atgal lager. Niekas nebuvo juts, kaip t sargybin amerikietis nukep. Kita amerikieio kulka pataik kd, kur paprastai darbo metu sdi DAW dirbtuvi virininkas. Piet pertraukos metu jo tenai nebuvo. Bt jis ten buvs - kulka bt iilgai ilindusi. Treia kulka pataik ligonin tarp dviej lov - nieko nesueid. Kelios kulkos buvo pabarstytos kieme, taip pat nieko nepalietusios. Taip per penkerius metus i ms gausaus SS dalinio nuo karo veiksm nukentjo tiktai vienas vienintelis kareivis ir tas pats turbt tiktai krito per savo ioplum. Karo metu nra geresns tarnybos kaip SS dalinyje!

-------------------------------------------------------------------------------XLII. BGLIAI Viena didiausi lagerio nelaimi buvo bgliai. J baisiai neksdavo ne tiktai esesininkai, bet ir kaliniai. Ir buvo u k! I tuthofo lagerio pabgti buvo baisiai sunku. I paties lagerio teritorijos pasprukti buvo dar iaip taip galima, bet tai maa k gelbdavo, - apylinkse bgl veikiai pagaudavo. Tokia jau tam reikalui nepalanki buvo lagerio geografin padtis. Visa lagerio apylink buvo pilna policijos ir SS agent. Civiliai gyventojai jo taip pat nip pareigas, - jiem, inoma, grieiausiu bdu buvo sakyta sekti pabgusius kalinius ir pastebtuosius tuojau duoti policijai. Jros keliu niekur nebuvo galima itrkti. Taip pat ir per lank, - nebuvo joki susisiekimo priemoni. Keli pastodavo visa eil kanal, upokni, pagaliau Vyslos dvi didiuls akos, - per jas visi perjimai visuomet buvo kontroliuojami, kaip ir i viso visi tiltai ir tilteliai. Pabgti kartais buvo manoma, tiktai labai gerai pasiruous. Reikjo labai gerai painti visa apylinks geografin padtis, reikjo inoti visus kelelius takelius, labai gerai mokti lenkikai ir vokikai, sugebti akiplikai meluoti, turti civilinius drabuius, maisto atsarg ir u lagerio sienos patikim pagalbinink, kurie parpint transporto priemones, pastog ir dokumentus. Neturint itoki pagalbini priemoni, bgti i lagerio nebuvo protingas sumanymas. Ir vis dlto mons bgdavo. Per vakarin patikrinim "Appell" staiga paaikja, kad vieno, kartais net keli kalini trksta. Kas jie tokie - neinia. Tuojau prasideda iekojimas, i kurio bloko buvo tasai pabglis, kokioje darbo komandoje jis dirbo, kaip jis vadinasi, koks jo numeris buvo. Kol visa tai nustatoma, nusitsia gana ilgai, kartais kelias valandas. Maiau valandos retai kada tsias. Kol is darbas vyksta, visas lageris irikiuotas stovi. Nustaius tuos duomenis, prasideda pabglio iekojimas. Mobilizuojama esesininkai, paaukiama pagalb policiniai unes. Visas lageris stovi, kol pabgl suras, - sumut, kruvin, un apiplyt atgabens lager. Gyv ar negyv.

Stovi visas lageris. Stovi deimt - penkiolika - dvideimt tkstani moni, nejuddami i vietos, perdien ialkusi, ivargusi. Stovi ilgas valandas, kartais vis nakt, kartais vis par ir dar ilgiau. Kokiais odiais tokia tkstantin minia gali tok pabgl minti? Kad jis bent pabgt, judoius, kaip reikia! Bet juk vis tiek j atgabens atgal, un sudraskyt! Dl vieno nevyklio sino tiek tkstani moni kenia! Valdia nervinasi. Kaip ji prane Berlynui, kad pabgo? Vadinasi, saugoti nemokate? Pabglis gi gali papasakoti pasauliui, kas lageryje dedas! Kas dl to bus kaltas? Visais velniais keikiasi ir ukrainieiai, sargybos grandinje stovdami: jie tenai istovjo vis dien, dabar dar turi nakt stovti. Gerai, kad dar pasitaiko vasar. Bet jei atsitinka iem, - kai altis spirgina, kai pusto? Bet tai dar ne viskas. Valdia tutuojau griebia u pakarpos pabglio kaimynus, darbo ir lovos kaimynus, i vienos ir kitos puss, i viraus ir apaios. Griebia pastamus ir biiulius: jie, es, turi inoti, kur dingo pabglis. Jie, es, turj inoti, kad jis rengiasi bgti. Kodl valdiai neprane, neperspj? Tie kaimynai jauiasi es laimingi, jei valdia pasitenkina davusi kiekvienam po penkias deimtis lazd. Taiau ne kart tokiem kaimynam bdavo dar blogiau. Kankindavo juos kelias dienas, - kartais - visai nudobdavo ar net ikilmingai pakardavo. Kuriais gi odiais toksai kaimynas turt pabgl garbinti? Grintam pabgliui, jeigu jis dar iek tiek gyvas ir net paeiti gali, tutuojau kreia lazd neyktdami. Kit kart net ir jau suspjus mirti pabgl mua plekina, tarytum jis dar k nors jaust. Ilikusiam gyvam pabgliui ant krtins ir nugaros prisiuva juod skritul su raudonu rutuliuku viduryje - kur turt kulka taikyti, jeigu jis dar kart bgt. Tokia buvo pabgli uniforma. Jei koks pabglis, laisvje besirpindamas maistu, bus kur silaus ar k upuols, arba, naujai besuimamas, pareiks kokio nors pasiprieinimo, lageryje j mua kaip bgn. Jei po ios operacijos jis vis dar gyvas lieka, sodina j savaitei kitai bunker blakm pasibaliavoti. Paskui su didelmis ceremonijomis karia j, garsiu bgnu suauk visus lagerio pilieius tok aun spektakl. Iki 1944 met vasaros bgdavo beveik iimtinai vieni rusai. Vieni bgdavo, kiti bgliais spekuliuodavo. Rusai kaliniai nuolat ir nuolat raydavo Majeriui laikus, praydami "audiencijos", - a turdavau tuos laikus versti vokiei kalb, kartais gi turdavau bti vertjas ir "audiencijoje". Laikuose jie sakydavosi in apie savo kaimyn visokius sumanymus ir nor valdi painformuoti. Kartais u tok pasisilym teikti inias jie gaudavo t i valdios, kartais gi - ir jie pasitenkindavo Chemnico biznu: kakodl Chemnicas toki savanori nip neksdavo. Gana greitai toki savanori pavards pasidarydavo inomos lageryje su visomis tokio inojimo pasekmmis, bet, deja, visa tai nauj pasisilym nesulaikydavo. Rus bgliam isilaisvinimo pastangos beveik visuomet pasibaigdavo tragikai. Ir bgo gi jie visikai nepasimok: neinodami vietos, nemokdami kalb, neturdami ryi... Pavyzdiui, vienas ruskelis bgo, kelionei pasims i vis reikaling dalyk tiktai vien vienintel medin aukt. Vysl ketino jis tuo auktu isemti, ar kur gal? Kiti bgdami net ypatingos itverms parodydavo. Vienas, pavyzdiui, kanalizacijos vamzdiais, puspilniais vandens ir srut, praplauk por kilometr. Kitas - dvylika valand isdjo, iki aus pasinrs iviets vonioje, - visa buvo veltui: abudu gro kruvini, un apdraskyti.

Lenkai - retai bgdavo, bet jie bdavo paprastai geriau pasiruo. Vienas lenkas pabgo, laisvje pabuvo metus, - vl pateko lager ir antr kart imov, kad net jo pdsakai dingo, - bet tai buvo vienintelis atsitikimas toks visoje lagerio istorijoje. 1943 metais dingo i lagerio vienas lietuvis, itupjs ionai jau ketverius metus, "plekaitininkas" toks, dl visa ko pradioje lenku usiras. Tai buvo labai ramaus bdo vyras. Lageryje j visi painojo, pasitikjo juo, - sargyba jau jo nebekontroliuodavo. jo jisai ir ijo i lagerio pro sargyb, - ji jo net nepaklaus, kur jis eina. Savo jgomis perplauk jisai per Vyslos abidvi akas, tris mnesius ibuvo laisvj, bet tvyn patekti negaljo: pakeliui j idav moterys vokiets, pamaiusios j bulves maistui bekasinjant Gro vargas atgal lager. Kart atgabeno lager vien lenk kalinio uniforma. Jis ess Stargardo apylinks kininkas; savo kumelle vaiavs turg, bet j upuol pabgliai katorgininkai, visk i jo atm, o j pat apreng katorgininko drabuiais, todl policija j ir sulaikiusi. Lagerio valdiai ito kininklio gaila pasidar: k gi, jis jau gatavai apsirengs katorgininko drabuiais, - kurgi j ia namo beleisi. Dl visa ko udar j lager. Tiktai po trij mnesi paaikjo, kad tas kininklis buvo ne kas kita, kaip i tuthofo lagerio skyriaus, Hopehilio plytins, pabgs kalinys. Kart viena rus - tai tikrai meistrikai pabgo. Po rytinio apelio ji kakaip nepastebta prasmuko pro viduje lagerio sargyb ir atsidr prie laukujs sargybos grandins. - Kur tu, lakdra, kulniuoji, - sako jai, riebiai nusikeiks, ukrainietis sargybinis. - V Ukrainu, milenkij, idu, v Ukrainu, - Ukrainon einu, meiluti, Ukrainon, - atsako ji jam velniai. - Nu, nu, prasmek... - nusikeik riebiai ukrainietis ir nusisuko al, savo smoju patenkintas. Po valandls vilgteri jis atgal - moteriks nebr. Tikrai ji, matyt, prasmego pagal ukrainieio patarim. Visikai prasmego. Ukrainietis i nustebimo net keiktis nebeigali, - balsas nebeieina joks. Visas virpdamas i baims, tutuojau apie visa tai prane jisai valdiai. Neprajo n deimties minui, kaip buvo paleisti policiniai unes, bet ir jie moters nebeuuod, lyg ji em bt lindusi. Taip jos daugiau niekas ir nebemat. Kart i ryto, atjs darb, pro ratins lang matau nei iok, nei tok regin. Stovi brys moni. Penki kaliniai ir penki sargybiniai vokieiai. Kaliniai viduryje, sargybiniai - aplinkui. Palei juos tamulinja girtas Majeris ir sargybiniam snukius skaldo. Sargybiniam snukius dauo, o kaliniam cigaretes dalija. Vos jie suspja vien suiulpti, jis tuoj kia kit: - Rkyk, blde Sauhund! - aukia jiems Majeris ir skelia sargybiniui per and. Kas gi ia dabar per velniava? - nieko negaliu suprasti. Pasirodo, tai buvo sugrusi lager viena umiestin, beveik visai umirta darbo komanda, gyvenusi netoli Gdansko, en-Varlinge. Buvo tenai atuoni kaliniai ir keli sargybiniai. Gyveno graiuoju. Kaliniai pas kininkus darbus vaikiojo be palydov. Kartais iaip sau laisvai visokiais bizniais visi draugje vertsi. Tiktai vien nakt netiktai pabgo i tos komandos trys kaliniai lenkai. - Kaipgi ten buvo, po velni? - jau kelint kart klausia Majeris, - jam vis atrodo, kad jis klausia pirm kart. - Taigi mes atsikeliam ryt praustis, - pasakoja kalinys, stovjs viduryje, - irim: langas atdaras. Langas atidarytas ir t trij pabgli nebra...

- Kodl jie pro lang lindo, ne pro duris? - Kad durys buvo i lauko urakintos... - Kuri valand tai atsitiko? - Neinome, pone hauptturmfiureri, miegojom. Nejutom. Kai pabudom, j jau nebebuvo... - Tai kurgi sargybiniai buvo? - Sargybiniai urakino ms duris ir nujo miegoti savo patalpas. - K gi js dart, pamat, kad langas atdaras? - Tuomet ir mes ilindome pro lang. Nujome praneti sargybai apie t nelaiming vyk... - Ir sargyba - k gi? - K gi sargyba! Sargyba - nieko... - Kurgi js j radot? - Jos patalpose. Paadinom, pasakm... - K? K? Gerai miegojo sargyba? - Taip, nieko sau... Koki deimt minui beldms, kol paadinome... - Tai kodl gi js, po velni, nebgote? - Kaipgi tai?.. I pagarbos valdiai... Bt netvarka... - e cigaret, blde Sauhund, rkyk! - kema Majeris kaliniam po cigaret ir sargybiniam vl per veidelius pliauki. I ulagerini komand, gyvenusi toliau nuo tuthofo, buvo galima lengviau pabgti. Tenai daniau ir skmingiau bgdavo. Kart lager grina su kitu vokiei bgliu ms sen pastam, karvi melj ir gatvs muzikant, donuan ir melag, Vil Freivald. Jis buvo idms i darbo komandos Pelice, netoli tetino. Tos komandos seninas tuomet buvo Vacius Kozlovskis, o jos vyriausias darbo priirtojas, "Erster Vorarbeiter", pats aukiausias po Kozlovskio pareignas, buvo... jis pats, Vilis Freivaldas. Dabar j pagavo Berlyno smuklj bemuzikuojant. - Freivalde, Freivalde, - ir tu bgai! - priekaitauja jam Majeris. - Pone hauptturmfiureri, - teisinasi Vilis, - pas Kozlovsk buvo taip bloga, taip bloga, kad a nutariau psias sugrti tuthof... - Betgi Berlynas, blde Sauhund, nuo Pelico guli prieing pus!.. - Kompaso neturjau, pone hauptturmfiureri... Paklydau iek tiek... Patekus Berlyn, kaipgi trupuiuk netruktelti, pone hauptturmfiureri?.. 1944 metais vasarop lager atgabeno du anglu. Keisti jie buvo tokie. Vienas gims Manesteryje, kitas - Piet Afrikoje. Bent jie patys taip saksi. Daikt jie neturjo joki. Tiktai vienas j nes didiausi mai konserv, kurie i jo buvo tutuojau atimti: juos keli esesininkai pareignai savo tarpe brolikai pasidalijo. Tuodu anglu kiekvien kart pasakojo kitoki istorij, u k ir kaip jie lager pateko. Kak jie painiojo ir suko, - fantazij turjo kriminaliniam romanam pakankam. - Oi, ne be reikalo jie atjo lager! - sakau a mano kapui. - Man tiktai baisiai domu, kokiu bdu jie i lagerio pabgs! Majer jie taiau labai graiai apsuko. Majeris jais patikjo. Po trij mnesi jie pateko usienin komand - Gdansk, laiv statyb, uost!

Po trij savaii ateina i Gdansko praneimas: tuodu anglu sdo laiv ir iplauk vedij. - Blde Sauhund! - rkia supyks Majeris ir rao Chemnicui ant atskiro popierlio: Echt englisch gemacht, - grynai anglikai padaryta! Taip, - i umiestini komand buvo galima pabgti, bet i paties lagerio - labai sunku. Ruseliai bgo, unes juos drask, esesininkai juos mu, Zelionk juos kor.

-------------------------------------------------------------------------------XLIII. UNIKI POPIERIAI Lageris dl visa ko laik un atskir komand, kuriai priklaus apie dvideimt keturkoj ir keliolika dvikoj SS uniformoje. Dvikojai buvo grynos german veisls, keturkojai buvo daugiausia vilk rass, bet buvo ir maiyto kraujo. Pavyzdiui, pats didiausias j tarpe plikas buvo visikai neinomos veisls, juodas kudlotas milinas, pats vienas supls daugiau dvideimties moni. J komandos virininkas vadinosi Hundefhrer - un vadas. Buvo dar ir Hundemeister - un meisteris, taiau is pavadinimas neatitiko turin: jis un nedirbdavo, jis juos tik erdavo. Dvikojai unes gyveno atskiruose mriniuose namukuose. Ir keturkojam unim patalpos taip pat buvo pramatnios. Valgydavo jie visi puikiai, - gaudavo msos, kokios kaliniai niekuomet neregjo, gaudavo sriubos, gaudavo specialiai kepam pyragaii. Gyveno jie graiai ir taikiai. Bet, inia, pasaulyje nieko nra amina: pasibaig lageryje ir unika laim. Atsirado neregti piktadariai, kurie vargus unelius m apvaginti, - pavagia, bdavo, uneliam i panoss ms, pyragaiius... inoma, tai buvo neregta kiaulyst. Toki dalyk margasai tuthofas dar nebuvo girdjs! Buvo suorganizuota sargyba tokiam niekingam vagiui pagauti. Netrukus jisai ir buvo sugriebtas, beeinant jam i un kiemo su pilnomis kienmis unik pyragaii. Buvo tai jaunas apsukrus berniokas, rusas i paios Maskvos, berods, net gimnazij baigs. - Stop! - aukia jam sargybinis, - kur gavai pyragaiius? - Va, i kiemo pasimiau, i uniko dubenio... - Meluoji! Kaipgi tu i toki un pyragaiius paimsi? - Labai paprastai: nujau ir pamiau... - Ar gali parodyti, kaip tai padarei? Pakartoti? - Kodl ne? Labai praau... Berniokas eina un kiem. Trys vilkai slampinja palaidi. Pamat j, jie pasiiau, iltis parod, urgzti pradjo. Jis m su jais meiliai nekuiuotis ir akimis jiems mirksti. unes sustojo. Jis, itrauks i kiens, numet jiems po pyragait. Jie, pribg prie pyragaii, pauost, pauost juos ir m ryti. Tuomet berniokas prislinko prie dubenio su unikais pyragaiiais. Viena ranka traukia i kiens pyragaiius, unim po gabal mto, kita ranka pyragaiius i dubenio kien kema. Itutino tris dubenius, uneliam nieko nepaliko.

iri un meisteris, iplts akis, - toki dalyk jis dar nebuvo mats. Sako pagaliau jisai: - Na, o t didj, kudli, gali apvogti? - Kodl ne? Labai praom... un meisteris paleido didj galvaud. Berniokas ir j ukalbino, pamirksjo jam, vien kit pyragait jam i kiens numet, o jo vis unik duben itutino. Kudlius, i godumo susigunds mtomus pyragaiius, vis savo porcij prakio. - Kiauls, ne unes! - piktinosi meisteris, neinodamas, kas tam vagiui daryti. - Na, gerai... palauk, palauk... O tu bd nuvaryti it kudlotj un ar galtum? - Kodl ne? Labai praom... Berniokas pasigrieb pirm pasitaikius pagal ir juo tuojau - makt - uniui per kupr ir pasak dar jam kak tokio uniko. uva gi - inia, kaip uva, - tuojau m aukti: - Ai-ai-ai-ai-ai... - ir nudm savo bd, ir dar susiriet tenai. - Tai skandalas! - keiksi un meisteris, vesdamas negirdt vag pas Majer. - Kam gi tu tuos pyragaiius vagi? Argi jie skans? - kamantinja Majeris unikj vag. - Tamstai gal jie ir neskans bt, - atsakinja berniokas, - bet man, kai a neturiu ko valgyti, labai skans. Berniokas atsakinjo smoningai. Tai buvo vienintel pagauta vagyst lagerio istorijoje, kuri liko nebaudiama. Majeris sak iduoti berniokui didel duonos kepal, kad tiktai jis daugiau unim gdos nebedaryt. Taiau tie unes kit kart apsikiaulino dar begdikiau. 1944 met pavasar atve lagerin du pilieiu nuo Gardino. Tv ir sn. Tvui apie eias deimtis met, snui - kokie dvideimt penkeri. Abu jie buvo sitikin metodistai ar kain kaip tenai kitaip tikjo. Tiktai msos abu nevalgydavo, kiaulienos ir vitienos. Jokios msos, vienu odiu. Ir etadien vsdavo, ne sekmadien. Ir prie esesininkus kepuri nesiimdavo. Ir tekdavo gi jiedviem u tai! Esesininkai numua jiem kepur, jie tutuojau j vl usideda. Kad nenori kepurs nusiimti, galt gi be kepurs pabti, bent kol esesininkas nueis po velni. Bet jie taip nedarydavo. Prie esesinink kepur jie btinai usiddavo. Kepur jie nusiim tiktai prie pon diev. O prie tokius velnio tarnus, kokie buvo, j nuomone, visi esesininkai, jie kepuri nesiimliosi ir be kepurs nestovsi. Be to, tai jiem ir didel nuodm bt. Baisiai itvermingi buvo tiedu gudeliai. Net j kepurs sukiuo nuo nuolatinio tsymo, bet jie vis tiek savo nusistatymo nepakeit: prie esesinink jie btinai turjo bti su kepure! Dar kariau jiem buvo, kai jiedu atsisak lageryje bet kok darb dirbti. Jie sutikdavo tiktai paluoti t viet, kur bloko virininkas vaikto. Visi gi kiti lagerio darbai tarnauja, es, karui ir velniui, - vienam ir kitam jie netarnausi. Karas ess dar lyktesnis u velni. Esesininkai nesigailjo pastang itokiom mintim i j galveli imuti. Bet gudikos galvos, pasirodo, buvusios itin kietos. Nepasidav jokiom lazdom. Gudeliai savo nusistatymo nepakeit. Sdi, bdavo, su kepurm gyvenamajame bloke ir nieko nedirba. Taip nieko jiem ir nebuvo galima padaryti, - darbingumo dvasios muti! Valdia, ijusi i kantrybs, pasodino juodu bunker, - gal jie ten geruoju nusprogs. Sdi jiedu sau bunkery - ir nieko! Nesprogsta. Jiem net jokio skirtumo nra, blokas ar

bunkeris. Jie bunkery tegauna tiktai duon ir vanden, bet ir bloke jie nieko kita nevalgydavo. Jie tardavo, kad piet sriuboje bta kakokios msos pdsako, - jiem tokia sriuba buvo nuodminga. Sdi jiedu sau bunkeryje, duonele ukandiauja, vandenl geria - ir nieko! Visikai nieko jiem neatsitinka. Net neliesja: vieni kaulai kaip buvo, taip ir liko. Sdi jie bunkeryje savait, sdi kit. Sdi penkt, sdi et... Kolgi jie, po velni, sds tenai?! Valdia vl ieina i kantrybs. Valdia siunia pas juos su pamokslu pat mokslingiausij i savo tarpo, - pat Klavan. Filosofijos rotenfiureris pasigavo tarkuoti sn, - galgi tas bus sukalbamesnis? - Gi, - sako snui Klavanas, - judu ia, bunkeryje nugeibsite. Na, senis, tiek to, jam jau, iaip ar taip, ir mirti bt ne proal, bet tu gi - jaunas. Tau gyventi reikia. Pagalvok tiktai! - A kaip tiktai ir noriu mirti, - nenoromis panosje murma snus. - Kaip tai mirti nori? - stebisi Klavanas, - irk, mergel dar koki susirasi. Vesi, vaikui susilauksi... Argi negera gyventi? Argi tu vesti nenori? - Ne! - bamba savo panosje metodikasis snus, - su tokiais galvaudiais, kaip tu ir visi kiti esesininkai, gyventi kartu a nenoriu. Man gda kartu su jumis gyventi, - tai kas! Klavanas, it unelis pasprauds uodeg, dlina pas Majer praneti lidnus savo misijos vaisius. Kart tuodu gudeliu ived i bunkerio pasivaikioti. Taip sau, saulaitje pasiildyti, bunkeryje vis dlto vsoka kiek... Pakeliui usukdino juos bevaikiojant un kiem. Ten tarytum tyia buvo jau palaidi keli vilkai ir tasai didysis razbaininkas - kudlius. Keistokas kiek buvo tasai sutapimas. Suurzg, susirauk unes, iltimis pakaleno. Vampsdami prie gudeli pribgo. Pribg pauost, pauost, peiais truput patrauk. Pakl snukius, vilgterjo gardiniei neskustus smakrus, uodegomis pavizgino. Neee! Vegetarikos msos jie nesi, - nutar unes ir nustrakaliojo prie varios su savo unikais reikalais. Valdia kov su tais sektantais aikiai prakio: - Nei jie bunkeryje badu stimpa, nei juos unes drasko... Abu juodu grino blok sdti. Jokio darbo dirbti juos nebevert. Su esesininkais galjo kalbtis sddami ir su kepurmis. Valdios visos pozicijos sugriuvo. Po keli savaii juodu ive kit, Buchenvaldo lager. unim taiau ijo daug prasiau, negu tiem gardinieiam. un autoritetas lageryje visikai krito. Visi jiem ilg nos rod ir lieuvius jiem kaiiojo. Nusivylusi valdia sumaino jiem msos porcij ir vietoj pyragaii kakoki ko jiem krt, - toki lyki, kad niekas jos i j nebevog. Valdia nustojo unis besiuntinjusi bgli gaudyti. Vieton j valdia siunt blokavus, reiberius ir kapus, - vis ruj. Ir ie per lagerio sklyp bgo grynai unikai. Lep lep lep lekataj lekataj, - lk dvikoj ruja. Lk, niuktinjo, uost. O suradusi kur pasislpus, isigandus bgl, pl j ir drask ne blogiau u savo sbrus - keturkojus bankrotus...

--------------------------------------------------------------------------------

XLIV. VIKING PALIKUONYS 1943 met rudeniop koki trij kilometr atstume nuo ms lagerio pradjo statyti kit lager, tiktai daug maesn u msik. Naujoji statyba buvo pavadinta Germanenlager. Buvo mum graaus galvoskio, kokie gi germanai tame lageryje kals? Pas mus buvo ir vokiei, ir oland, ir ved, ir norveg, ir amerikiei, ir angl, - atrodo, visi gi jie buvo german rass. Ar yra dar kokia mum neinoma german rass atala, - tikra, veislin, kad jos nebt galima su kitomis maiyti? German lageris Naujiem metam buvo visikai gatavas, bet stovjo tuias. Tiktai 1944 met kovo mnes atgabeno tam lageriui gyventojus - 265 norveg policininkus. Atvaiavo jie visi civiliai apsireng. Faktinai tai buvo vairs auktesnieji policijos valdininkai, daugumas j - su auktuoju mokslu, keli - net universiteto profesoriai. Visi jie buvo aukti gras vyrai, atletai. Puikiai iauklti dentelmenai. Nuoirds, malons. Labai geri kolegos. Sum juos be jokio tardymo ir teismo, atidangino tuthof. Matyti, suimti juos rengs jau anksiau, nes patalpos jiem buvo jau prie kelis mnesius uusakytos. Lagerio valdia elgsi su jais labai mandagiai, anaiptol ne kaip su mumis. Apreng juos ne katorginink drabuiais, bet... ital karika uniforma! Utat lageris juos tutuojau pramin: - Badoljo gvardija! Maist jiem dav dvigub, - i ms virtuvs piln porcij ir i SS virtuvs kareivik piln porcij. O ms lietuvikasai blokas juos rkalais pradjo elpti, u k jie mums vliau labai gausiai atsilygino tikromis norvegikomis silkmis, kurias jie gaudavo didelmis bakomis. Buvo j lageriui paskirtas specialus, gyvens drauge su jais, gydytojas, - pradioje lenkas, paskui lietuvis, medicinos profesorius. J gyvenimo tvarka buvo visikai kita. Klsi jie 2-3 valandos vliau, negu mes visi. Jokio darbo jie nedirbo, - niekas jiem jo ir nesil. Privaloma jiem buvo tiktai kokia valanda ar dvi kasdien pasigimnastikuoti. Padtis j buvo labai keista. Aiku buvo, kad ji ilgai tverti negals. Policija toki ceremonij niekuomet prie gera nedaro. Jiem kaip bloko fiureris buvo pristatytas SS feldfebelis pusdanis Petersenas, kuris su norvegais labai graiai sugyveno, - jautsi tenai kaip j bloko narys. Staiga komendantas paveda Petersenui pradti norvegus politikai viesti, - pavaryti j tarpe nacik propagand. iaip lageryje jokia politin propaganda niekuomet nebuvo varoma. Mes visi buvome laikomi uvusia, savo amel atgyvenusia publika. Nebuvo prasms su mumis ir laikas begaiti, - gyvenimui mes buvome nereikalingi. Su norvegais, matyt, buvo numatyta kitaip pasielgti. sakymas yra sakymas! Vargelis Petersenas eina politins iminties norveg mokyti! Po savaits jisai, visas susirpins, grta pas komendant. - Negaliu! - sako komendantui Petersenas, - jie beveik visi su auktuoju mokslu, universitet baig... Ko gi a, nemoka bdamas, galiu juos imokyti? Tiktai moksl kompromituoju... Petersenas ties sak. Norvegai graiai pajuokdavo j. Komendantui pakako proto itokiam dalykui suprasti, - Petersenui tokia nenupelnyta bausm buvo nuimta.

Po mnesio ms norvegam buvo pristatytas kitas mokytojas. Hauptturmfiureris, vadinas, kaip ir kapitonas. Juodoje SS uniformoje. Norvegas kvislingininkas, specialiai i Norvegijos iraytas. Tas jau grieb ms biiulius nagan. Dirbo nuoirdiai ir piktai. - K? Js norite veltui vokik duon valgyti?! - postringavo jisai norvegikiem policininkam, - manote, kad jus ia ilgai taip ir laikys kaip lles? A jus perspju, turite sijungti bendr kov prie germanizmo prie... Kraip galvas norvegai, pamoksl klausydami. Prieintis atvirai nesiprieino, bet ir kvislingik bizn nesidjo. ypsojos tiktai sau panosje, nieko nesakydami, velniai ino, k manydami. Matyt, juodasai norveg igama gestapininkas nelabai gerai pasisakydavo apie juos Majeriui, kad is pradjo juos keikti. Pradioje vis dar u aki, paskui gi - ir akyse. Blde Sauhund, - ir nekk tu su juo! Rugiapjts metu Majeris pradjo ir norvegus klibinti darbus, - siuntinti kaimus jav doroti: - Karas, es, eina dl Europos kultros, kiti krauj lieja, o js ia tinginiaujat! Turite padti, - geruoju! Reikia - tai reikia, k gi darysi! Sudar norvegai darbo komand ir eina rugiapjtn. Taiau po keleto dien Majeris jau rieja juos: - Js, tinginiai! Blde Sauhund, js nenorite darbo dirbti? Sabotaas? K?! Vokiei kininkai norvegais darbininkais buvo smarkiai nepatenkinti. Lenk, rus kalin darbinink jie galjo stumdyti ir lamdyti, kaip nori, - ie darbininkai joki teisi neturjo. Norvegai gi gyveno savo protu. kininko smarkavimu ypsosi, jo grmojim visikai nesibaido. Vokiei kininkai ir pasiskund norvegais Majeriui, - itoki darbinink jiem, es, daugiau nereikia... Majeris norveg kaim daugiau nebesiunia, - vietoje juos keikia. Pagaliau jis m jiem primygtinai silyti usidti vokik SS uniform su norvegiku enkliuku ir perimti lagerio apsaug. Norvegai tiktai nusijuok dl tokio pasilymo. Majeris m jiem visokiais velniais grmoti. Juodasai kvislingininkas pamokslininkas dingo i lagerio. Pagaliau norvegai gauna i komendanto rat - ultimatum. Lagerio istorijoje negirdtas dalykas, kad pats komendantas rayt kaliniam rat! Bet kart - para, reikalaudamas, kad iki rugsjo 10 dienos jie apsisprst ir perimt lagerio sargyb. Rugsjo 10 dien norvegai atsako komendantui taip pat ratu. Es, jie prisiek savo karaliui itikimyb. Jie es garbs mons. Kol karalius j i priesaikos neatleidis, jie negal priesaikos lauyti, negal niekam kitam prisiekti, todl ir negal usimauti vokikos SS uniformos. Dl tokio norveg rato siuts komendantas rao jiem nauj not, kviesdamas dar kart apsidmoti ir pradti tarnyb spalio mnesio 1 dien. Komendantas ra jiem notoje: es, js tasai norvegikas karalius patsai pasidar idavikas ir savo visas priesaikas sulau ir tapo vokiei tautos ir german rass prieas. Jei pasiliksite itikimi savo tam karaliui idavikui, tuo paiu ir js tapsite vokiei tautos ir german veisls nedraugai, ir kaip tokie toliau bsite traktuojami. Komendantas prira deimt punkt, vardydamas visokias bausmes norvegam u nepaklusnum. Pagaliau prigrmojo ivedinsis juos kit lager, bjauresn, lageri centr, Oranienburg, kur jiem bsi visikai prasti pyragai. Norvegai ir antrj komendanto ultimatum vieningai atmet.

Valdia pyko. Valdia siuto. Bet vis dlto vis savo grmojim vykdyti neidrso. Atm tiktai i j SS virtuvs valg, bet tuo j nenugsdino. Jie gaudavo i Norveg ir ved Raudonojo Kryiaus tokius turtingus siuntinius, kad jie galjo visikai gerai isiversti ir be jokio lagerinio valgio. Majeris kink norvegus paius sunkiausius ir bjauriausius darbus. Pristat akmenis neioti ir skaldyti, plentus plkti, i miko rstus vietoj arkli tampyti, asenizacijos veimus veioti. Dirbo pluo norvegai, bet SS eiles nestojo. Kiti norvegai i pasipiktinimo Majerio elgesiu mirti pradjo. itoksai norveg nesocialumas savo rtu ir Majerio dvasioje sukl pasipiktinimo audr: kelet norveg palaidojs ir, matyt, i Berlyno gavs gerokai velni, likusius norvegus Majeris toliau ramybje paliko. Grie jis prie juos dant, bet darbus j nebevar. Viking palikuonys pasirod es verti savo garsi pranokj vardo. Majeris vis dlto ilgai dar negaljo atsipeikti, kad norveg atkaklumas taip sugadino german rass reputacij. Tuo tarpu lager buvo atvaryta didiul minia suomi prekybos jrinink - su monomis ir vaikais. iuos visus jrininkus Majeris apgyvendino german lageryje, alia norveg, matyt, tikdamasis, ar suomi jrininkai neparodys kartais padoresni german veisls savum...

-------------------------------------------------------------------------------XLV. VERMACHTO INVAZIJA 1944 met vasarop po lager pradjo sklisti vis labiau visus jaudin gandai. Es, konfliktas tarp vokiei kariuomens ir Himlerio SS organizacijos tiek paatrjs, kad kariuomen vis organizacij paimsianti savo nag. Organizacijos centr kariuomen ivarysianti unim ko pjauti, o eilinius esesininkus pasisianti front. Visus koncentracijos lagerius perimsianti kariuomen, bylas perirsianti, nekaltuosius paleisianti, lagerin pasodinsianti galvaudius esesininkus... irdys smarkiai plaksi toki gand besiklausant, - ir kaliniam, ir esesininkam. Paiame gand plitimo kartyje lager atvyko pareigom eiti vermachto kapitonas Cet [Zette] - kaip antras Schutzlagerfrer, lagerio virininkas, oficialiai - lygiom teism su Majeriu, ir trys kariuomens feldfebeliai: Bergeris [Berger], Pomorinas [Pomorin] ir Jank [Jahnke] - blok vad pareigom. Lagerio esesininkai nuknarino nosis, - ir jiem atrod, kad gandai jau realizuojasi, - kad j iltos auksins dienels jau baigiasi. Juo labiau, kad vermachtieiai pradjo labai ididiai elgtis, - esesinink sveikinimus neatsakinja, visur kia savo nos, trukdo produkt organizacij, biiulikai sveikinasi su kaliniais ir nekuiuojasi su jais... Feldfebelis Jank i Gumbins, matyti, kadaise buvs lietuvis Jankus, vaikiojo po lager ir atvirai kaliniam pasakojo, kad itas pragaras nebeilgai tsis, kad visa greitai bsi kitaip. O feldfebelis Bergeris ikirto dar nuostabesn pokt. Tuomet ms lager jau buvo atvarytas gerokas skaiius ydi i Lietuvos. Jos buvo apgyvendintos atskiruose barakuose ir blokavuoju jom buvo paskirtas toksai Maksas [Max], lenkas, gims Berlyne, pavyzdingas mueika sadistas.

Jis, pasidars ydi blokavuoju, baisiai mudavo moteris. Tok jo darb ir pamat feldfebelis Bergeris. Sustabd jis Maks. Litu subliov: - Kaip tu, nieke, drsti moteris muti?! A?! A - penkerius metus fronte feldfebelis buvau ir nieko nemuiau, bet itokios niekybs dabar a negaliu praleisti! Bergeris buvo storas, diringas vyras. Boksininko pavyzdiu atsirait rankoves ir tar Maksui: - Dabar laikykis tu, Halunke! Bergerio, matyti, kadaise boksininko bta: taip jisai nuvitino Makso veidelius, kad jis koki savait sutins vaikiojo, tarytum vietoje nuosavos galvos kopst bt neiojs. - Tfu, koks bjauryb! - keiksi Bergeris, ieidamas i ydi gyvenamosios utvaros. Kas ir bekalbti, vermachto invazija sukl lageryje daugyb kalb ir triukmo. Juo labiau, kad Gdansko srities karo komendantas prane, jog lageryje esanios ginkluotos jgos priklauso jo iniai ir nuoirai. Suirzo, subruzdo visa SS vadovyb. Komendantas i Berlyn lktuvu, Majeris sunkveimiu ibildjo. Po keli dien jie gro atgal aprim, nuskaidrintais veidais. Patylom kakam ruos. Praslinko dar kelios dienos. vyko garsioji pasiksinimo prie Hitler komedija, davusi progos igliaudyti vermachto mones. Lageryje padtis i karto pragiedrjo. Buvo aiku, kad vermachtas savo kov su Himleriu galutinai prakio, - kad vermachto vadovybs likuiai turs nusilenkti prie SS pad. Visa tai netruko atsiliepti bendroje lagerio padtyje. Feldfebelis Bergeris tutuojau buvo igrstas Bydgo vadovauti ydi komandai poeminiuose dinamito fabrikuose. Likusieji lageryje vermachtieiai buvo tuojau jungti ... SS eiles. Kapitonas Cet, tiesa, niekaip nesugebjo pasisidinti SS uniformos, vaikiojo ir toliau su sena karika. Utat Majeris nesileido jo jokius lagerio reikalus. Cet ne tiktai negavo jokio darbo kambario, jis net jam skirtos darbo kds neturjo. Kelis mnesius slankiojo vargas po lager, visikai neturdamas, kas veikti. iukles po kiem lazdele kraptinjo, sagas ir silus rankiojo, palei ber kak graib. Gaila buvo irti, kaip tas mogelis vargsta be darbo. Kaip Chemnicas ir maesnieji faraonliai tyiojas juo! Ties pasakius, kapitonas Cet menkysta ir buvo. Nemokjo garbingai vyrikai laikytis. Kur jam prasidti tampytis su tokiu patyrusiu krokodilu - Majeriu! Likusieji feldfebeliai, Jank ir Pomorinas, taip pat i Gumbins, gavo usimauti SS uniform. Pomorinas buvo ramus, paklusnus avinlis, i profesijos gelumbs pirklys, prisisiuvo SS enklus, irinja savo skvernus ir ypsosi skersa lpa it pasakos kvailys, gelel rads. Jank gi - purtsi ir spjaudsi. Vaikiodamas palei kalini barakus, keik visus esesininkus, pasikratydamas i pasibjaurjimo. Jam tikrai buvo sunku. Jis buvo pagyvens mogus, baigs universitet teisininkas, kultringas, apsiviets - ir likimas tk j toki tarnyb, toki kompanij! Pagaliau jam buvo visikai aikios ir karo likimo perspektyvos. Jis danai tardavosi su takingais kaliniais, kas ia padarius, kad i SS eili tarpo galt jis patekti lager kaip kalinys, - jam tai, es, bt vienintelis isigelbjimas... Jis jau buvo susitars, kuriame bloke kaliniu apsigyvens. Po keli savaii ilk i lagerio Pomorinas: tai jisai vidujje lagerio sargyboje praiopsojo t moter rus, kuri pasisak ieinanti psia Ukrain - ir dingo be pdsako.

U toki ioplyst gavo jis tris mnesius patsai pasdti Mackau lageryje, kur buvo sodinami nusikalt esesininkai. Jankei gi vis nesisek. Jis, maai teirdamas savo tarnybos, nuolat girtuokliavo su kaliniais. Ateina, bdavo, Chemnicas varyti jo i kalini barako. - Lauk i mano aki! - aukdavo jam Jank, - tu, pienburni, kai pabsi penkerius metus fronte, kaip a, tai tuomet galsi su manimi kalbti! Gera ia tau su kaliniais kariauti, pabandyk pakariauti fronte! Chemnicas, nieko nepes, ieidavo. Jank savo revolver atiduodavo bloko reiberiui ir guldavo kalini lov. U tokius darbus komendantas sodindavo j keliom dienom bunker, bet i tarnybos nepaleisdavo. Bunkeryje atsdjs skirtj porcij, Jank barakuose praddavo visa vl i pradios: keik esesininkus ir girtuokliavo. Beevakuojant tuthofo lager, Jank buvo vienas i palydov kalini kolonos, kurios vadu buvo paskirtas SS feldfebelis Milkau, kils i Tils, visuomet labai gyrs Maeiki bravoro al ir svajojs po karo sigyti Lietuvoje kolonialini preki krautuvl. Buvo gyvens jisai Kretingoje ir mokjo iek tiek lietuvikai. Jis buvo toks vagis ir banditas, kad pakeliui prie j pakl mait ne tik kaliniai, bet ir esesininkai. Majeris buvo priverstas paalinti j i kolonos vado pareig, - jo vieton paskyr Jank. Kalini kolonai susidrus su Raudonosios Armijos tank daliniu, Jank uvo nuo tankisto kulkos, nesuspjs gyvendinti savo svajons - pasidaryti kaliniu katorgininku. Taip pasibaig visa vermachto invazija Himlerio karalysts reikalus.

-------------------------------------------------------------------------------XLVI. UNIVERSALINIS MAGAZINAS Lageryje kalini reikalam buvo steigta krautuvl, oficialiai kantine vadinama. Joje pirkti galjo visi kaliniai, kurie tik pinig turjo. Pinigai buvo gaunami itokiu bdu. I naujoko, patekusio lager, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami ratinje pas Hapk. iokie ar tokie pinigai, bet kokia valiuta, kaliniam pas save turti buvo grietai draudiama. I t deponuot pinig kalinys galdavo kas 4-6 savaits gauti po penkiolika marki, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinje buvo imami vietoj banknot, - vliau kantin su Hapks staiga atsiskaitydavo. Kadangi kalini kantin nuolat lsdavo esesininkai, kurie kalini kupon neturdavo, tai kantin priimdavo ir banknotus. Tai buvo labai patogu vairiem lagerio galinam ir biznieriam. Laisv banknot lageryje visuomet bdavo. Apsukresni naujokai sugebdavo nusukti pinigus, - ne visus atiduodavo kas. Kiti umirdavo pinigus drabui kiense, kuriuos drabuininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti apyvart. Ateidavo pinigai ir i laisvs, per vairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, - u lageryje pagrobtus ir laisv imugeliuotus daiktus. Pinig lageryje bdavo. Kai Lmanas ar Zelionk ssdavo kortom loti, ant stalo guldavo imtai ir tkstaniai marki. Kortomis loti, ypa i pinig, lageryje buvo grietai draudiama, - kortomis lo visuos blokuos, lo i pinig, kartais - labai dideli.

1944 metais pavasar buvo vesta lageryje "valiutos reforma". Buvo vesti vadinamieji pasiymj katorgininkai - Bevorzugte Hftlinge. Jie vaikiojo pasisiuv ant rankovi raid V, galjo neioti ilgus plaukus ir kas savait rayti bei gauti laikus. itok laipsn duodavo vairiem ratininkam, amatininkam, meisteriam, kapam, blokaviem, reiberiam, vienam kitam ir i eilini kalini. Kadangi u darb lageryje i principo nebuvo mokama, tai itokiem pasiymjliam iduodavo darbo premijas kas savait, neva u ger darb, nuo vienos marks iki keturi penki, imokamas atskirais tam tikrais bonais. Kiekvienas, gavs premijos, galjo pasiimti i savo einamosios sskaitos lygiai tiek pat, kiek jis premijos gavo. Per mnes jis galjo turti tokiu bdu 30-45 markes, u kurias galjo kantinje pirkti visa, kas tenai buvo. iuo atvilgiu pasiymjliai buvo daug geresnje padtyje, negu garbs katorgininkai. Kadangi iem pastariesiem darbas buvo neprivalomas, jie negaljo uimti jokios etatins vietos, jie negaljo gauti ir jokios premijos. Jiem tiktai iimties keliu buvo leidiama i savo einamosios sskaitos kas mnes pasiimti po 15 marki. Utat jie atsigriebdavo kiek kitokiu bdu. Kadangi ms blokas garsjo kaip vienintelis blokas, kuris maisto nevagia, tai jis danai buvo kvieiamas pagalbinius virtuvs darbus. Buvo jisai sudars pastovi darbo artel i 15-30 nari produktam i sunkveimi krauti sandlius. Artel kiekvienu metu, dien ar nakt, turjo bti pasiruousi stoti darb. U savo darb artel neoficialiai gaudavo tam tikr atlyginim tais paiais produktais, - lageryje, inoma, tai buvo labai didelis daiktas. Kiti eidavo kitokius darbus - darovi doroti, kopst pjaustyti ir spausti, ir panaiai. ia gaunamas natralus atlyginimas atstodavo pinigines premijas. Visi kiti kaliniai, neturj pasiymjlio laipsnio, joki premij negaudavo ir todl i savo einamosios sskaitos taip pat nieko negaljo pasiimti. Tuo tarpu banknotai kantinje priiminti buvo jau grietai draudiama. itoki pasiymjli kalini buvo palyginti nedaug. Visi kiti kaliniai neturjo n pfenigo, - kantinje negaljo nieko pirkti. Neirint visos kantins preki menkystos, ji vis dlto kalinio gyvenime buvo labai didelis daiktas. Ten bdavo galima nusipirkti vairiais laikais kokio apipuvusio srio, ivirt raudon burokli, mineralinio vandens, bulvi, salot, ridikli, uvies, mork. Visa tai buvo labai ymus priedas prie lagerio maisto, - visa tai buvo daug variau pagaminama, negu virtuvje. Visokie graeivos gaudavo dar ten skustuvli, kremo, vairios pastos, net bero vandens. O kas vis svarbiausia - kantinje galima buvo gauti rkal. Visuose gi kaljimuose pasaulyje papirosai ir taboka kalini prekyboje atstoja aukso valiut. U j visuomet pirksi ir duonos, ir sriubos, ir margarino, ir kita k. 1943 metais buvo galima laisvai gauti pirkti u visus turimus pinigus labai ger rkal. 1944 metais buvo jau kiek sunkiau, bet vis dlto pinigingi kaliniai rkal turjo daugiau, negu vokieiai laisvje ar net eiliniai esesininkai. Tai atsitikdavo itokiu bdu. Visas kantins pelnas jo SS organizacijos naudai. Kantins prieaky stovjo SS kareivis, o dirbo - kaliniai. Kokias prekes lager atgabensi - kaliniai vis tiek ipirks: kurgi kitur pads jie savo bonus? SS organizacija suinteresuota preki atveti, - ji gi i to labai gerai pelnosi, kainas nustato, kokias nori, auktesnes, negu vieojoje rinkoje. Ir preki SS organizacija greiiau gaus, negu kokia privati krautuvl. Pagaliau visa tai, kas atlikdavo i SS atskiros kantins, eidavo kalini kantin. Darbas kantinje kaliniam buvo vienas pai geriausi lageryje.

Ilg laik ia dirbo tiktai vienas kalinys, lenkas, i profesijos - smuklininkas, kurio du snus vokieiai buvo pam , kariuomen, ir jie uvo fronte, o jis pats - penktus metus lageryje plksi. Vliau - jis gavo padjj, lagerio pabaig - net du padjju turjo. Kantins darbininkai buvo turtingi mons, pasilaik labai graiai. Jie ir gyveno paioje kantinje, ir lagerin valg n i tolo neirjo. Valg jie turjo savo - i savo pajam. Perks koki prek kalinys duoda kantininkui ikirpti kupon i bendro lapo. Kantininkas ikerpa, kiek jis nori. Patikrinti n nebandyk - gausi tiktai snuk - ir tuo viskas baigsis. Nusiperka kalinys pastos dantim, sumoka pusantros marks, - kaliniui tai labai dideli pinigai. Paiupinja kalinys nupirktj past: pasenusi, sukietjusi, trupte trupa, bet i makties nelenda. K gi kalinys veiks su tokia pasta. Prao jisai kantinje past pakeisti, mokjs gi jis pusantros marks! Vietoj naujos pastos kalinys gauna kumiu snuk. Pasivijs nueinant kalin, kantininkas dar kteli jam: - Kvaily! Past ant duonos vietoj srio usidk ir suvalgyk! - tyiojasi kantininkas ir paspiria kalin it ml nuo aki. Eina kalinys alin aarodamas, - nieko kita jam ir nebeliko veikti. I toki dalyk kantininkai turjo dideli pajam. Prekes kantininkai mokjo pardavinti. Pati svarbiausia prek - rkalai. Gav rkal transport, kantininkai jo viso neiparduos, - gera j dalis eina slaptas des. Kaliniai, prisipirk rkal, beirint juos suiulpia arba kortomis praloia. Rkal lageryje nebr. Rkytojai staugte staugia, trokdami tos smilkstanios smarvs. Kantinje rkal yra beveik visuomet, bet ne kiekvienas j i ten gaus. Gaus tik tasai, kuris su kantininkais ryius turi, kas moka kantininkam pataikauti, padilgyti j neipasakytai ibujojusi savimyl, - kas gali kantininkam dovan duoti - bulvi, pieno, margarino, deros... Oficialiai moterim lageryje rkyti buvo draudiama, rkalai jom buvo neparduodami. Bet jos vis dlto tenai j gaudavo, - kantininkai turjo puikius skalbinius, kojines, nosinaites, puloverius, j drabuiai buvo visuomet ilyginti. Kart komendantas ruo kakok bali, - jam specialiai i Gdansko ve penkias kakokias brangias uvis. Beveant pakeliui uvo dvi uvys. Krat dau vis transport niekur nerado. Vejai aikinosi, es, vaiuojant keltu per Vysl tos uvels turbt bsianios vanden strikteljusios. nerves jie gavo u tok iminting pasiaikinim. Tiktai nerves gavo, - iaip nieko bloga jiem nebuvo. O brangisias komendanto baliaus uveles surijo kantininkai, graiai jas su sviestu isikep. Kantin pardavinjo popieri laikams, vokus, pato enklus. Nori rayti laik graiai sugyvenk su kantininkais. iaipgi vis ko nors negausi: arba popieriaus, arba voko, arba enklo: be vieno i t dalyk laiko vis tiek neparaysi. Su kantine reikal turjo vyrai ir moterys. Kantin darsi ir tarpininkas meils reikaluose. Per kantin danai jo ir meils laikai, ir dovanos. Vacelis Kozlovskis dovanas savo mergulei visuomet palikdavo kantinje, o i jas atiduodavo ne adresatei, bet jos tikrajam mylimajam, - kelias buvo daug trumpesnis. Prie kantins Vacius ir pagavo savo nelabj konkurent, - ten jis jam ir kaulus patratino. Kantininkai draugavosi tiktai su takingais kaliniais. Visuose blokuose jie buvo laukiami garbingi sveiai. Per vairius susibuvimus blokuose, pavyzdiui, boksinius

pasisnukiavimus, kantininkus pasitikdavo blokavieji, reiberiai, kapai... Sodindavo juos paias garbingiausias vietas... it garbingus pirklius. O! - galima gyventi pasaulyje, turint savo galv ir svetim preki!

-------------------------------------------------------------------------------XLVII. MOTERIKOJI PUS Moter padtis lageryje, apskritai imant, buvo nepalyginti geresn u vyr padt, - j tarpe ir mirim skaiius buvo neymus. 1943 met pradioje j buvo apie 500 galv. Netrukus j prisirinko iki tkstanio, bet viduvasaryje buvo su jomis gana iauriai pasielgta: apie penkis imtus moter buvo igabenta special moter lager - Ravensbruk, tikr moter vienuolyn, be jokios vyrikos priemaios. Grauds buvo moter su tutgofu atsiskyrimo vaizdai! Kiek roman pirm laiko nutraukta, kiek liepsnojani irdi altu vandeniu ulieta! Kukiojo kliuksjo moterikoji pus, tokion nemalonion kelionn besiruodama. Vyrai taip pat ne geriau atrod, prie spygliuot tvoros viel it muss prilip. Valdia vis dlto atsiirjo plomj irdi skausmo: moteris ived i lagerio kitais neprastais keliais, - sutaup kelis kibirus isiskyrimo aar. Vyrai, tokios kiaulysts i valdios puss nelauk, buvo visikai tam nepasiruo, - praiopsojo vis transport. Kaip jautsi ivaiuodamos iveamos moterys - istorija neino. Gi simylj vyrai labai graudiai vargo. Maiausiai dvi savaiti klampinjo it apglu. Paskui - iaip taip nusiramino; k gi kita jie galjo ir daryti? Juo labiau kad netrukus privaiavo lager dar daugiau moter, kurios taip pat ir dailius veidelius, ir lieknus liemenlius, ir meils itrokusias irdeles turjo... Moter darbas vykdavo pastogje. Tiktai iimtiniais atvejais jos pasirodydavo ir plyname lauke, pavyzdiui, pas kininkus rugiapjts darbuose. Jos bulves virtuvei skusdavo, - viena kita bulvel ir jom pasilikdavo - tai buvo geras daiktas. Jos bulves skusdavo ir SS virtuvei - ia pasilikusios bulvs buvo dar geresnis daiktas. Jos aptarnaudavo ir SS karinink valgykl. Jos atlikdavo ruoos darbus visose didiulse raudonj mr - komendantros patalpose. Jos atlikdavo tarnaii bei aukli darbus ir privaiuose butuose - pas komendant, Majer, Chemnic ir kitur. Moter rankose buvo drabuiai, kojins, puloveriai, skalbiniai, - j prieira, saugojimas, taisymas, lopymas, siuvimas ir skalbimas. Tiesa, skalbykloje darbas buvo sunkus ir nemalonus, - nuolat vis garuose moterys bdavo paskendusios, bet visur kitur, palyginti su vyr darbu, moterim buvo daug lengviau. Juo labiau kad tas moter darbas danai buvo labai pelningas. Turint savo inioje tok brang turt, kaip skalbiniai, kojins, puloveriai, pasiturintiem kaliniam visuomet buvo galima pasukti geresn daikt ir u tai, inoma, gauti dovan. Labiau pasiturintieji kaliniai duodavo jom "savo" skalbinius privaiai skalbti. Besinaudoj moter malone, kaliniai visuomet galdavo vieton duotojo savo kokio nors skarmalo gauti visikai ger dalyk. Kiti gi, - moter malons nesigij, - vietoj savo ger sveik dalyk gaudavo kok skarmal. Iekoti n nepradk! Ir kaipgi iekosi, jei i esms sivlei nelegal, draudiam dalyk: itokios privaios operacijos buvo gi udraustos!

Viena, kas moterim baisiai gadindavo nuotaik, - tai skalbyklos ir visos drabuins virininkas, SS feldfebelis Knotas [Knot], - buvs i tikro labai retas egzempliorius, unikumas staiai. Tai buvo Prsijos ir Pomeranijos chamizmo empionas, toli pralenks net pat Peters. Vidutinio gio, plai pei, miliniku pilvu, kreivomis kojomis it nusiless orangutangas. O rksnys! O storievis! O mueika! Jis ir moter veidelius kumiu apvadiodavo, ir u kaseli moteris patampydavo, ir ant ems parmudavo, ir savo 65 numerio specialiai sidintais bateliais paspardydavo! Bet utat jis buvo visikai kvailas - j visuomet buvo galima apgauti. Skalbini ir puloveri atskaitomyb jam buvo visikai nepasiekiama paslaptis... Todl ir su juo buvo galima iaip taip susigyventi. Moter tarpe kriminalinio elemento buvo maa, - keletas vokietaii tiktai. Buvo keletas bibelforeri, iek tiek asociali. Daugumas moter buvo arba politins, skaitant ia ir policines kalines, dl kuri tardymas dar tebjo, arba - aukljamosios. ios pastarosios nuolat kaitaliojosi: vienas atvaro, kitas paleidia. Kitos i j ateidavo po antr, trei, po ketvirt kart. Kai kurios j sakydavo, kad jom lageryje buvo geriau, negu dirbti pas kok kinink, kuris ir sunkiu ilgu darbu apkrauna, ir nuolat mua, ir labai menkai valgyti duoda... I kininko ateidavo kartais sunykusios, o lageryje - veikiai atsigaudavo! Kart Majeris irikiuoja vis moter blok prie aligatvi, dviem trim eilm, i abiej gatvs pusi. Komendantas vaiktinja palei vartus ir kasosi t viet, kur teoretikai turt barzda bti. Chemnicas atsiveda tris kalinius vyrus, augalotus tokius, suodiais nuteptus, kurie neasi didelius dideliausius bgnus. Bgnininkai, auktai ikl galvas su baisiai rimtomis fizionomijomis, pykina: - Pum pa, pum pa, pum pa, pum pa... Prasideda ikilminga eisena. Paskui rimtus bgnininkus ingsniuoja moterikl, tokia putni, vidutinio liemenlio, rankomis usimusi veid... Lyg verkia tarytum, atrod... Ji ir tikrai verk, bgn muzikos sugraudinta. - Pum pa, pum pa, pum pa, pum pa... - droia ikl galvas rimti bgnininkai, aligatviuose besiaipanias moterles n nesidairydami, tarytum jos jiem pasaulyje neegzistuot. - Cecilija, Cecilija, sveika gyva! Cecilija, nebk kvaila, neliumbk! - aukia aligatviuose betupindamos moterys putniajai aarojaniai moterikaitei. Jos j paino. Ji jau seniai buvo itame lageryje gyvenusi. Gyveno ji ionai ir dirbo virjos darb pas vien aukt SS pareign. Ilgainiui t pareign i lagerio valdia perkl Berlyn. Kadangi virja buvo jam labai gera, jis j pasim Berlyn. Dabar ji gro atgal lager, to paties pareigno siuniama. Siuniama visikai ne todl, kad jam virjos nebereikt ar kad jos virtuvinis menas bt nusmuks. Nieko panaaus! Pasirod, kad ta virja auktajam pareignui apgadino iek tiek ras. Ir tai dar bt buv pus bdos, - auktasai pareignas, didiai vertindamas jos virimo men, i nuodm bt jai tikrai atleids. Bet ji velnias tokia pasirod esanti. m ji Berlyne ir kitiem vokikiem pareignam grynj ras gadinti. To tai jau jokia vokika irdis negali atleisti, nors ir kakaip tobulai erzac irdis padaryta bt!

aunioji Cecilija, taip ikilmingai lager bgninta, aarles veikiai nusiluost savo balta prijuostle. Apsidair, apsidair ir m ypsotis savo seniem pastamiem: vieniem saldiai mirksti, kitiem - dail savo lieuvl kaiioti, su treiais - vienu kitu sultingesniu koliojimos odeliu vaizdiai persimesti... Viena, kas moter pusje buvo visikai peiktina, - tai absoliuti vienybs stoka. Bdavo, viena ar kelios merguls rizikuodamos savo kaselmis ir kitokiomis grybmis, koki tamsi naktel sileidia kok bernul kur prausykl ar iaip kur nuoalesn vietel, o kitos tuojau pradeda kelti triukm. Nei i io, nei i to ima klykauti vidunakt, udega iburius, - irk, valdia jau ir ia. Sugauna visus vargelius, bunker sodina, kaseles kerpa. Tas pat ir su laikais. Merguli jau toks giedras bdas, - niekad neikenia, savo kaimynm meilautiniais ygiais nepasiguodusios. O kaimyns, savo bernuli kartais neturdamos, velnij jausm visikai neatjauia. Ima garsiai plepti ir priekaitauti, garsas beirint pasiekia valdios ausis, laikai tutuojau pagaunami, ir ratin vl visokiais perknais keikia moterikj gimin: kelet valand barkina mainle, tuos prakeiktus laikus beversdama! Rus karo lakn SS valdia baisiai nemgdavo. Ir i viso ji labai nemgdavo rus moter, karikais drabuiais apsirengusi. Jas stengdavosi kiek galint greiiau lageryje likviduoti. Daniausia jas audydavo, kartais gi - tam tikr virkt jom virkdavo. Moteris kareiv kartais dar ilikdavo gyva, be niekur nieko, bet lakns - tai jau visos be iimties dausas persikl. Kartais jos neinodavo, kas j laukia, - laikydavosi ramiai iki pat paskutins minuts. Bet kartais jos tai suinodavo - tuomet vykdavo klaikios scenos... Taip, be jokio tardymo, be jokio teismo sprendimo... Vadinamosios politins kalins i gestapo rank ateidavo taip pat gana danai sumutos ir sualotos. Daugelis j sdjo kaip kaitai dl pasislpusi vyr, sn, ent. Kit jau po kelis snus buvo fronte uv kaip vokiei kareiviai, o j motinos - lageryje merdjo. Buvo kelios senuts, turjusios po atuonias deimtis met - taip pat politins nusikaltls!

-------------------------------------------------------------------------------XLVIII. STATYBINIS KARTIS IR ORGANIZACIJA I seno inomas gyvenimo dsnis: vogti vis patogiausia prie statybos dalyk. Ar dsn SS vadovyb inojo, sunku pasakyti. Bet statyti - tai jau stat. Ir vog, inoma. Stat, vog ir toliau planavo. Per penkerius metus tkstaniai moni stat lager, ir jis vis dar toli grau nebuvo baigtas. Pai svarbiausi, pai reikalingiausi lagerio patalp iki pat pabaigos vis dar nebuvo. Krematorijus, duj kamera, pirtis, skalbykla, virtuv - visa tai tilpo menkose, tam reikalui visikai netinkamose patalpose. Pavyzdiui, krematorijus. Peius jo buvo kaip peius, lavonai galjo degti, bet vis dlto jis buvo labai maas, tokiai stambiai monei per menkas. Maa lavon jisai paimdavo, nuolat prisirinkdavo lavon atsarga... Na, lavonai galjo eils ir palaukti, - jiem gi nr ko

skubti. Bjauriausia gi - kad visa krematorijaus patalpa buvo medin, i lenteli sudurstyta. Toje patalpoje alia lavon sandlio krematorijaus darbininkai buvo sitais ir savo maisto sandl, - laik jie tenai duon, deras, kumpius. Buvo sireng jie tenai ir visikai neblog samagono bravorl, - slaptai, inoma. Samagonas jiem buvo reikalingas apsiginti nuo lavon smarvs. Toks darbas - tokie ir mons: valdia ir j bravorl irdavo pro pirtus. Kart pasilak krematorininkai, bekrendami samagono virtuvl, suplekino visas krematorijaus patalpas. Lavon atsarga kiek parudijusi pasiliko, peiui vis dar tiko. Bet maisto liekanos nebetiko vartoti net krematorijaus meisteriam. Baisiai gaila buvo, bet k gi, - prie vj nepapsi! Baisiai menka ir nepatogi buvo ir duj kamera. Drabuius dezinfekuoti tenai iaip dar taip buvo galima, - ir tai gerose vilnose palieji gyvulliai pakeldavo vis pirt, - likdavo gyvi ir sveiki. Bet kai ateidavo reikalas dujomis mones nuodyti, tai jau baisus vargas buvo. mones udaryti kameroje dar sekdavosi, - suvaro juos tenai, sukema, urakina ir baigta. Bet va, dujos leisti tenai labai nepatogu bdavo. Tuo reikalu tam tikri SS vyrai, usidj priedujines kaukes, turjo lipti ant barako stogo, dujas gaminanius preparatus mesti pro kamin pei, i kur jos labai nenoromis sklido patalpas ir labai nesiskubindavo atlikti savo pareigas. Pats kaminas reikdavo aklinai ukimti, kad dujos be reikalo padang nesieikvot. Praslinkus nustatytam laikui, reikia dujos ileisti, - vl lipk ant stogo it morcinis katinas. Kas ir besakyti, labai keblu buvo. Valdia iuo nepatogumu buvo jau seniai susirpinusi. Ji dar 1943 metais pradjo statydinti milinik mrin pastat, vieno aukto, - stat, mat, durpyne, - bet didiulio ploto. Tenai turjo tilpti ir duj kamera, ir pirtis, ir virtuv, ir maisto sandliai, ir skalbykla, ir ratin, ir dar daugelis kit patalp. Dirbo tkstaniai moni, bet statyba jo labai ltai: tai tos mediagos pritrksta, tai - tos. Atsiranda mediaga, kurios trko, bet dingo toji, kurios dar buvo: kakurie velniai j nune, n pauostyti nepaliko! Taip ir vargo valdia, bekeikdama mr ir mrininkus. Vis dlto naujoji duj kamera pavyko iaip taip rengti, kad tikt ir drabuiam, ir monm padezinfekuoti. Kameros veikimui ibandyti nuve j kelis veimus drabui. Urakino duris, pakr peius. Nesuspjo pekuriai net ir papypkauti kaip reikiant, i! gi visa kamera rksta! Suplekjo kamerl, susvilo su visais drabuiais, - viena smarv tepaliko. Ne kas geriau ijo ir naujajai virtuvei. Buvo joje jau beveik viskas rengta. Buvo pravesta jau kanalizacija, centrinis ildymas, vandentiekis, mryti visi nauji katilai. Trko, berods, tiktai stikl langam ir dar kai kuri mamoi. Prasidjo 1944-45 met iema - ir virtuvje susproginjo penki imtai metr vamzdi ir keli imtai iaup, vanden, mat, umiro prie alius i vamzdi ileisti! Karo metu - kurgi naujus vamzdius ir iaupus begausi! Stat ir tris didiules paslaptingiem tikslam hales. Oficialiai buvo raoma, kad tai bsianios medio pramons hals, faktinai gi jos turjo gaminti dalis lktuvam. Jos buvo pastatytos visikai alia kalini gyvenam barak: jei prieas bt sumans tas hales pabombinti, jis btinai bt turjs paversti iuklmis visus lagerio kalinius! Hals jau buvo pastatytos, jau buvo pradta viduje montuoti brangios mainos, tik vien dien makt! - ir numarmjo nugriuvo didiuls hals stogas ant naujj mainli! Bevykdant toki milinik statyb, sandliuose buvo laikoma daug visokios mediagos. Toji vokika mediaga kakokia keista buvo: ji tirpte sandliuose tirpdavo. Kasdien kokia nors mediaga dingdavo i sandli. Per ilgesn laik mediagos trkumai

susidarydavo labai gras. Mediagos aikiai trksta, bet kur dabar lageryje surasi kaltinink! Vien kit esesinink sandlinink pasiunt front, bet nuo to, deja, mediagos trkumai neisilygino. Ir iaip, ir taip galvojo valdia, - nieko gero negaljo ji sugalvoti. Nieko nepadarysi, sandliai turjo degti. Ir - deg jie! Labai graiai deg. Jiem bedegant pasirod, kad tuose sandliuose neinomu bdu buvo atsidr oviniai ir dar kakokia sprogstama mediaga. Sandliai irka dega, oviniai ir sprogstamoji mediaga pumpsi okinja, - kaipgi prieisi tok velni gesinti? Gesinti aikiai buvo nemanoma visi esesininkai galjo paliudyti. Sandliai variai deg. Viskas variai sudeg. Ko benorti i neatsaking nemok sandli, jei netrukus po to suplekjo ir visas statybos skyrius su visais planais ir braiiniais, su visomis mediag atskaitomybs knygomis?! Ir per gaisr oviniai sproginjo, - i paties pragaro jie tenai ir atsirado, tame statybos skyriuje! Gaisro kaltininko taip pat nesurasta. Nustatyta tiktai: statybos skyrius usideg nuo peiaus, bet patalpose tuomet nieko nebuvo. Niekas nebuvo kaltas! Pirtis degti nedeg, bet ji taip pat liko nebaigta. Lageris i seno turjo ioki toki pirtel, - retkariais suilstanius duus, - galjo aptarnauti kok tkstant, blogiausiu atveju, du tkstaniu moni. Kai 1944 met pabaigoje paiame lageryje gyveno jau apie 40 000 moni, tai, inoma, tokia pirtel buvo tiktai it kanarl, ne laiku pastipusi... Pirties reikal kaliniai m sprsti savarankikai. m visuose blokuose organizuoti pirtis - duus - kiku bdu. Ir isibudavojo visuose barakuose pirtis, ne blogesnes u valdikj. Pasibudavojo peius, praved vamzdius, prisuko iaupus ir visa kita, ko reikia. Valdia ir tai irjo pro pirtus. Kartais, bdavo, ugriva valdia, - patardo, pakeikia... - Kur js, driskiai, mte statyti plytas ir vamzdius? - I nam atsiunt... paketuose.. patu... - Ir plytas paketuose i nam patu atsiunt? - O, taip, pone hauptturmfiureri, i nam, paketuose... - Tu, blde Sauhund! - nusikeikia, bdavo, Majeris dl tokio atsakymo. Jis puikiai inojo, kad mediaga buvo imta slaptai i DAW valdik sandli. Bet tai pagal lagerio gyvenimo dsnius nebuvo vagyst, - tai buvo organizacija. Organizacijos reikalam buvo dar vienas labai geras, pastovus ir neisemiamas altinis tai SS magazinai sandliai. Tuose magazinuose buvo laikomas SS kilnojamas turtas ir gyvenimo reikmenys. Paklods, antklods, uvalkalai, rankluosiai, skalbiniai, apsiaustai, kailiniai, muilas, skustuvai, visokie indai ir rankiai, - ir taip toliau. Magazinai nuolat pasipildydavo. Vis pirma kalini kilnojamasai turtas, kurio pakeliui magazin dar niekas nenuorganizavo, eidavo tenai. Kalini ateidavo tkstani tkstaniai, - turto jie graaus atvedavo. Esesininkai gestapininkai, bdavo, kai kur tikrai pasiplia kokio turto i suimamj piliei, dal sau pasiima, dal - gabena magazin. Evakavosi i Lietuvos, i Latvijos, i Estijos vairs lageriai - didel turto dalis vl pateko tuos magazinus. I Rygos, pavyzdiui, atve 15 raomj mainli, - septynios j t pai dien dingo be pdsako. I atuoni atvet siuvamj main beliko tiktai dvi, - visos kitos buvo meistrikai nuorganizuotos. Atsievakav i Rygos esesininkai norjo padaryti atsivetojo turto sra atskaitomybs reikalu, bet io pasiryimo vykdyti nebegaljo: suraymui buvo paliks vienas lamtas. Nuorganizuoti tame magazine buvo galima net sidabrini ir

auksini daikt - aukt, ied, laikrodi, nebekalbant jau apie anglik mediag kostiumam! Sandlio vyriausiasis priirtojas vokietis esesininkas baisiai mgo cukrin samagon. Tam reikalui jis nuolat turjo prisiorganizavs kelet mai cukraus. Ir pats, altys, lakdavo samagon it pien ir kitiem esesininkam duodavo. Teisyb, jie visi vienas nuo kito slpsi kad samagon srebia. Visi ateidavo paslapiom ir visi bdavo vienodai girti. Tik kaliniam - tai, altys, neduodavo ne laelio. Kaliniai turdavo organizuoti politr i DAW stali dirbtuvi, - i tos politros puikus likeris ieidavo. Tirtas toksai. Labai patogus girtuokliam bdavo likeris - ir pasigeri, ir ukandio nereikia. Stali dirbtuvse baisiai daug tos politros ieidavo, bet dar bdavo galima iaip taip pasiteisinti. Daug blogiau buvo ligoninj, i kurios organizuodavo spirit. Valdia, inoma, t spirit gadindavo kaip manydama, - ir benzino j pildavo, ir kitokios smarvs. Bet lageris turjo puiki chemik: visoki smarv kvepianiu nektaru paversdavo. - Ar jie tenai spiritines vonias ima, ar kuris velnias? - keiksi valdia, tikrindama spiritines apyskaitas, bet padaryti nieko negaljo. SS magazinuose veik nuolatinis cukrins bravorlis. Vyriausias ir vienintelis tenai meisteris buvo mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir. Virdavo jis cukrin ir virdavo. Bet man neatnedavo. Keiksi net: es, tas altys sandlininkas net jam paiam neduodavo ivirtosios paragauti. Ir ties sak jisai. Jis labai retai grdavo nuo bravoro kaus. Girtas jis bdavo tik du kartus savait. Ne daugiau. iaip - vis blaivus ir blaivus, it apallis lydekos skilvyje. Pro iaudel i bakos ne k tenai labai itrauksi! Ir samagonu dvokdavo jis nelabai. iaip sau, tik trupuiuk. Madaug per tris metrus prie vj. Kartais kokia nors valdia nordavo su juo pasikalbti. aukia valdia, kad jis prieit ariau. Eina jisai ir sustoja penki metr atstume nuo valdios. Eina valdia int j artyn, - jis kaip oys traukiasi atbulas. - Palauk, unsnuki, kur traukies? - sako jam valdia. - Pagal veikianius dsnius kalinys turi ilaikyti penki metr atstum nuo valdios, aikinasi mano mielas biiulis, bambizas nuo Bir. - Ne penki, bet trij, - teikiasi valdia paaikinti. - Taip tai taip, bet penki - vis dlto ne trys. U penki metr vis dlto pagarba valdiai didesn, - ir vl jis traukiasi atgal. Ir suuostyk dabar, kuo jis kvepia!

--------------------------------------------------------------------------------

XLIX. GILTINS PASTOG Koncentracijos lageris - labai sudtingas giltins malnas. Kiekvienas, engs j, yra jau faktinai pasmerktas mirti, - anksiau ar vliau. Nuolatinis badas, muimas, sunkus ilgas darbas, nebuvimas poilsio nakt, parazitai, tvankus dvokiantis oras vliau ar anksiau turi padaryti savo, net jeigu iaip kokia nelaim neatsitiks ar netiktai kas neumu. Kitokioje atmosferoje brsta ta savaiminga iauri lagerio gyvenimo psichika. mogus, pateks vrik aplink, isilaikymo instinkto spiriamas, n pats nepajunta, kaip sitraukia vrikumo siaub, kaip pats darosi visos tos baisybs organika dalis. vis kovos su giltine priemoni baisyb jis iri jau kaip apsigynimo priemon. Jo auktesnieji jausmai tarytum atimpa. Jis jau nebejauia priemoni lyktybs, - jis tiktai nori gyventi. Nuskriausi artim, atimsi jam paskutin duonos ksn, pastmsi j giltins glb, bet gal pats iliksi gyvas! itas kelias, i psichin padtis lageryje yra tarytum normali, duodanioji ton padtis. Kart pradjus eiti ituo keliu, sunku jame besustoti. Sunku saikas besurasti, sunku beatskirti, kas yra tikrai apsigynimo priemon, kas - artimo alojimas. Ak, jeigu visi kaliniai suprast vienas kit, vienas kito neskriaust, nemut, nevogt ir to maisto bt visiem daugiau, ir tas darbas nebt toks prakeiktas, ir visas gyvenimas nebt toks pragaras! Lengva pasakyti: jeigu bt! O kas daryti, jeigu viso to nra, jeigu vienas kitas susipratusi imtas yra visikai bejgiai pakeisti aplinkum, pakeisti gyvenamj atmosfer, apmarinti plrj instinkt - pasilikti gyvu?! iose baisiose imtynse dl buities, vieni kitus skandindami, prasimuia vieni vir, gyvena plriuoju instinktu, pakeliui nebegali sustoti, - turi daugiau, negu jiem reikia gyvybei palaikyti. Kiti, neturdami laims, negaldami prasimuti bet kuria kaina paviri, sksta drumzlse ir mirta. Paslydai grumtynse - niekas tau pagalbos rankos nebeities, niekas nepagelbs tau atsikelti. Besigrd upakaly tavs dar timptels tave em, pargriaus, suplos, kad nesipainiotum po koj, ir, apkvailio akimis klaikiai besidairydami, nuingsniuos nukrypuos per tave, jokio sins grauimo dl to nejausdami. Sinei nra ionai kas veikti. Jaudintis taip pat nra ko ir nra kada. iandie tu griuvai, a grisiu rytoj, - koks skirtumas? Dl mans taip pat niekas nemirktels. Galimas daiktas, lageryje vis baisiausia ir yra i psichin mogaus bkl. Bkl, kurioje neivengiamai dingsta visa tai, k mons vadina sine, humanikumu, artimo meile. Viena, kas gera ioje aplinkoje, - kad visikai inyksta mirties baim. Mirtis ionai gresia kiekviename ingsnyje. ionai taip mogus apsipranta su mirties perspektyva, kad ji darosi iokiadien iukl. Mirtis nustoja savo kilnaus tragizmo elemento. Ji nustoja ionai ir savo lyrizmo. - Umu - tai umu, pakars - tai pakars, - kas ia tokio? Lageryje mirta mons visikai nesijaudindami. Jie jokios tragedijos i to nedaro. Pasaulio palikti jiem negaila. Jiem visa - vis tiek pat. Juos numirusius tutuojau nurengia, urao numer ant plikos krtins, asmeninius daiktus jiem tutuojau pavagia. Numirlius visai kaip malkas sukrauna malk sandliuke, mediniame, esaniame netoli ligonins. Sandliukas - maas, ne visi lavonai telpa. Netelpanius guldo ant ems alia

ligonins. Niekas j mirties prieasties netikrina, niekas j neapirinja. Mir - tai mir, - kas ia tokio? Tarytum ir mes patys rytoj ar poryt nemirsim?! Apiri tiktai numirli dantis. Jei beneant auksini dant jam nesuspjo pavogti, juos ilupa surdijusiomis replmis SS vyras, - dal dant jisai atiduoda idui, dal - sau pasiima. Atvaiuoja transporto veimas, deimties ar dvylikos kalini tempiamas. Transporto darbininkai krauna lavonus didel juod grab. Tas grabas padarytas trim lavonam, bet deda j penkis eis. Grabo virus nebeusidaro. I grabo ikitos lavon pamlynavusios, pajuodavusios rankos, sudivusios it akaliukai kojos kilnojas, veimo supamos, ir maskatuojas, tarytum save kviesdamos. Kai lavon yra daugiau - juodojo grabo nebenaudoja. Tuomet lavonus staiai krauna veim, kaip pas msinink paskerstus parus. Vien alia kito, vien ant kito suveria. Kartais veamus lavonus pridengia sudriskusia gnia, kartais ir be jos apsieina. Lavonam - visa vis tiek pat, o iandien dar tebesantiem gyviem dl to nei ilta, nei alta, - koks skirtumas? Veimai vaiuoja krematorij, esant ligonins palangje, dien ir nakt lager uveriant rausvai palais dmais. Neskans tie dmai. Aitrs tokie, gais. Kakokia spirginama guma dvokia. Sunkus, labai sunkus kepamos mogienos kvapas. Diena dienon! Prie krematorijaus lavonus krauna sandl. Kai t sandl samagono varytojai sudegino, lavonai teko krauti staiai kieme krv, kas buvo labai neparanku. Krematorijaus peius buvo pritaikytas skystajam kurui, - lavonai jame degdavo apie dvi valandas. 1944 metais skystojo kuro visikai nebebuvo galima gauti. Teko pereiti koks. Koksu krenant, lavonai degdavo apie eias valandas. Baisiai pamau deg. Krematorijus nieku bdu nepajgdavo vis lavon sudeginti. Naujam krematorijui statyti mediagos nebra. Lavon em kasti taip pat negalima. Lageris pelkje pastatytas. Vanduo paviriuj, per kokius du kastuvus. Pakasti lavonai, geram lietui palijus, ilenda i ems - vl su jais tampykis! Krematorijaus darbininkai pei ima vis virutinius lavon sluoksnius, vliau pakrautus. Apatiniai sluoksniai unta. Kad ne ta baisi smarv, pauts lavonas bt patogiau kiti pei. Kai tik sveik lavon pei kii - jis tutuojau ikelia auktyn rankas ir kojas, lyg smoningai kito lavono nebenordamas sileisti. Taiau - negi j vien deginsi, reikia ir kiti kiti. Daug vargo bdavo su tokiu asocialiu lavonu, kol jam ikeltas kojas ir rankas nulenki, kol jam kaimyn peiun varai. Paut lavonai rank ir koj nekilnodavo, su jais buvo daug paprasiau, tik kad j tasai kvapas buvo toks nepagirtinas! 1944 met gruodio ir 1945 met sausio mnesiais lavon susidarydavo visikai padori atsarga - iki pusantro tkstanio ir daugiau. Kasdien mirdavo nuo dviej iki trij imt moni. Su jais susitvarkyti krematorijus buvo visikai bejgis. Nuo to pertempto darbo jam net kaminas buvo plys. Jis grmojo net visikai sugriti, jei toliau bus taip karta be jokios atvangos. iokiomis altomis dienomis bdavo dar nieko sau - dar buvo galima gyventi. Bet kai ueidavo keliom dienom atodrkis, nuotaika lageryje gerokai pavinkdavo: dvokdavo lavonai i vairi patvori. Net virtos bulvs - ir tos nebeskanios bdavo. Blogiausia, kad tas netiks kvapas pasiekdavo ir kai kurios valdios buvein. Norom nenorom, bet vis dlto teko pradti su lavonais rimtesn kova. Valdia ilgai galvojo, bet nieko kita negaljo sugalvoti, kaip tik; liep palei lager pamikje ikasti gilias duobes, suversti tenai lavonus, apipilti derva ir deginti.

Baisiai ilgai ir prastai tenai lavonai smilkdavo. Reikjo nuolat ir dervos itekliai duobje papildyti, ir lavonai su akmis vartalioti it kotletai kokie, kad jie geriau kept. Dien ieidavo dar pus bdos, bet nakt bdavo visas reginys - geros operos vertas! Smilksta rksta lavonliai, vis lager spirginamos gumos garais uliedami. Degintojai su akmis aplink duob okinja it velniai, Valpurgij nakt su raganomis besitsydami! Taiau ir ia veikiai negerov prasidjo. Kai tik ateina naktis, tuoj, bdavo, aplink lager ima sukaliotis kakokie svetimi lktuvai. Bomb, tiesa, lavonus nemt, bet j zirzimas buvo vis dlto labai nemalonus: negi inai - mes jie bomb, ar taip tik erzina? O gal dar bestija ims ir nufotografuos visk? Lavonai ugesinti taip greitai nemanoma, ir dervos gi gaila! Bgti, visk pametus, taip pat nei is, nei tas. Dl t sabotaini lktuv nakties darbas teko sustabdyti. Teko deginti tiktai dien. iemos dienos - trumpos. Lavon infliacija pasidar visikai negera. Lageryje lavon reikalas taiau ne visuomet buvo toks prastas. 1944 met rugpjio, rugsjo, spalio mnesiais lagerio kalini buvo priskaiiuojama jau iki 50-60 000 galv, o mirdavo kasdien labai nedaug, nuo trij iki penkiolikos. Bdavo net ir toki dien, kada niekas nemirdavo. Nr viei lavon, nors tu k! Valdiai, inoma, buvo labai nesmagu dl tokios ubagysts: kaipgi investuotas krematorij kapitalas liks neveiklus?! Tuomet valdia jau dirbtiniu bdu lavon pasigamindavo. Paimdavo kok sunkveim kit seni paliegli, klipat ir iaip visokios menkystos - trach ta ra rach! - ir yra jau lavon! Ypa gausiai iam reikalui buvo panaudojamas ydikas elementas, tuomet lageryje jau apsiai priviss. Ne visuomet juos udydavo, - kulkos vis dlto metalinis daiktas, ymiai vertesnis u lavon. Daniau vartodavo dujas toje unikai nepatogioje kameroje, - reikjo gi per kamin nuodyti! Sodinamiem sunkveimius, inoma, nesakydavo, kur juos vea. Paguosdavo juos net, - pranedavo, kad vea darbus, kur maistas bsis geresnis. Vis dlto veamieji greitai uuosdavo, kurlink likimo tekiniai rieda. Nelipdavo veim, neidavo kamer, - reikdavo esesininkam gerokai pasitampyti, kol vesdavo tvark. Ypa daug jiem vargo bdavo su senomis ydmis. Jas ir veim kelk - jos paios gi nebelipa, - ir i veimo ikelk. Ir kas vis nepatogiausia - kad jos, susodintos veim, rkia klykia, kad net visas lageris skamba: - Ir jos esanios mons, - Wir sind auch Menschen! Taiau esesininkai, matyti, buvo kitokios iuo reikalu nuomons. ydi klyksmas n karto j netikino. Klyk ne tiktai veimuose sdinios. Klyk u elektrint viel pasilikusios, - dukterys, seserys, motinos. Visos rk, klyk, kas smarkiau, kas ne taip smarkiai. Esesinink nervai buvo visko mat, bet ir jie klyksmo nepakeldavo. Esesininkai bgo lauk nuo ydi bloko. Kaliniai, inoma, neturjo kur bgti. Kaliniai klauss. Kaliniai klauss ir rymojo. K jie igyveno besiklausydami - tai jau j asmeninis reikalas. Paalaiiam tuos dalykus nra ko kitis. Kad yds savo klyksmu negadint daugiau esesininkams nerv, buvo sugalvota kitokia priemon. Jas psias varo traukinl, atseit, dabar tai tikrai gabensi darbus. Prie traukinlio stovi komendantros SS stambus pareignas, apsirengs gelkelieio uniforma, mandagiausiai kvieia: - Praom sstis traukin, malonios damos! ydm susikimus vagonus, durys buvo urakintos. Traukinliui pradjus judti, buvo paleistos vagonus trokinamos dujos.

i priemon buvo pavartota tik vien kart, - nieko gera ir i jos neijo. yds, pajutusios dujas, ir traukinlyje m klykti. m dauyti duris, barkinti langus, - tiktai prigsdino civilius pakels gyventojus, - daugiau nieko! itokie skubos keliu pagaminti lavonai oficialiose knygose numirliais nebuvo laikomi. Numirliai knygose buvo paymimi raide T, reikia Tot - negyvas, - ir ibraukiami i gyvj srao. Savanoriai pakaruokliai gaudavo enkl FT - Freitod - laisva mirtis. Kiti buvo paymimi raidmis Ex, reikia, Execution - egzekucija, lageryje vykdyta pagal kurio nors gestapiko teismo sprendim. O ie paskubinti lavonai knygose buvo atymti inicialais S. B. ia reikia skaityti, apsaugok viepatie, ne Sruoga Balys, bet Sonder Behandlung, atseit, ypatingas apipavidalinimas. Neinodamas gestapo politins virtuvs recept, suprask mogus, k reikia toksai delikatnus pavadinimas! Kartais atsirasdavo toki sentimentali moterli, kurios panordavo turti bent pelenus savo snelio vienturtlio, savo brolelio irdels ar savo vyro numylto. itas noras buvo visuomet patenkinamas. I moterls tutuojau ireikalaudavo pinigus u pelenus, u urn, u pakavim, u persiuntim - ieidavo apie du imtu tris deimtis marki. Lagerio valdia, gavusi pinigus, sakydavo pasemti i bendros pelen krvos 2-4 kilogramus pelen, kurie ir buvo pasiuniami gailestingajai moterlei. Per vis lagerio istorij nra buv n vieno atsitikimo, kad bt buv pasisti tikri, to paties sudeginto mogaus, pelenai. Tai padaryti praktikai buvo visikai nemanoma. Vis pirma degindavo gi ne po vien lavon, - vis pelenai jau peiuje susimaiydavo. O antra, kai ateidavo pelen pareikalavimas, mielojo numirlio pelenai bdavo jau seniai velniai ino kur ibarstyti, - kaipgi juos i ten besurankiosi? O moterl nuskriaust nesinori. Ar gi jai ne vis tiek; pelenai - kaip pelenai? Pelen gana danai reikalaudavo. U kelis atliekam pelen kilogramus gauti 200 marki - tikrai nebloga. Kad tik numirli bt!

--------------------------------------------------------------------------------

L. "VIEN TIK AUKSAS VALDO MUS..." Iki 1944 met vlyvo pavasario lageryje yd kaip ir nebuvo. Bti tai buvo, bet jie jau buvo suspj dingti. Taip sau, be pdsako. Liko tiktai keturi, geri meisteriai specialistai. Laiksi jie nuoaliai ir kukliai, pasinr darbo kolonose. Valdia, atrod, juos visikai buvo pamirusi. T met pavasar ydai lager pradjo plaukte plaukti. Vis pirma buvo atgabenti Lietuvos ydai i iauli ir Kauno get. Vyrai ir moterys. Seniai ir vaikai. Jiem ivaiuojant, vokieiai sak pasiimti visa, k jie turi geresnio - pinigus, auks, briliantus, geriausius drabuius, skalbinius ir pana turt, - visa tai jiem bsi labai reikalinga Vokietijoje. Vaiavo jie su geriausiomis viltimis, - temp savo lob lagaminuose, maiuose ir ryuliuose, stendami ir vaitodami - taip sunku buvo neti!

ydam atvykus, lageryje prasidjo tikra aukso kartlig, visikai tokia pat, kaip ji aprainjama Deko Londono romanuose. ydai, kaip ir visi nauji atvykliai, varomi pirt. yd - keli tkstaniai, o pirtis - kaip sauja. Kad ir kakokiu tempu juos pro t pirt praginsi, vis dlto maras turi nusitsti kelet dien. Pirmajai partijai ijus i pirties, likusieji iote isiiojo: savo tatos-mamos nebepasta. ydai, kaip ir kiti naujokai, buvo nukirpti, nuskusti, lageriniais skarmalais aprengti. Visas j taip sunkiai temptasis lobis dingo be pdsak, kaip n nebuvs. ydam nebuvo jokios iimties padaryta. Va, ia tai ir pasidjo visa velniava. I yd, einani pirt, atiminja j lob. Kepures deda vien krv, apsiaustus - kit, kostiumus - trei, skalbinius - ketvirt, batus - penkt. Puodai, iedai, auksins plunksnos, laikrodiai, pinigai, muilas - viskas atskiromis krvelmis. Pirtin leidia visikai nuogus - ir ten dar gerokai apiupinja ir vis dar io to randa. Su vyrais pirtyje - iaip dar taip, bet su moterimis - tikras vargas. Slepia jos auks burnoje, paastyse. Slepia iedus, laikrodlius, net laikrodius adintuvus tokiose vietose, kur nei paiam pairti, nei kitam parodyti. Bet k padarysi, vargsta pirtininkai, visur siningai apirinja - ir vis io to randa. Kart grtu darbovietn i ligonins, persiris tenai paputus and. Ant aligatvio palei pirt stovi SS filosofijos rotenfiureris Klavanas, yd apstotas, ir duon raiko. yd duona - atsivetin. Raiko jis j ir traukia i jos keptus banknotus. Pamats praeinant, aukia Klavanas mane. - Va, irk, profesoriau, - sako jis man pasigirdamas, - va, u kokius pinigus ie ydai pardav js Lietuv! - O! Tikrai domu, u kokius pinigus jie galjo parduoti? - stebiuosi a. - Gi, pone rotenfiureri, juk tai vis vokiki banknotai! - Taip, vokiki, - atsako jisai. - Ir - geri jie? Nepadirbti? - Ne, - atsako jisai, por banknot pairjs prie saul, - atrodo, visi geri, nepadirbti. - Jeigu taip, - sakau, - pone rotenfiureri, grink ydam numautas kelnes. - O tai kodl? - isiiojo Klavanas. - Nagi, - sakau, jeigu jie pardav Lietuv u gerus vokikus pinigus, tai turbt vokieiai j pirko. Kiti bt savais pinigais mokj. Ieina, kad Lietuv vokieiai jau nupirko, ir tamstai, pone rotenfiureri, nebereiks eiti front. - A, itaip? - numyk Klavanas. Jis buvo manimi aikiai nepatenkintas, kad jo smojo nevertinau. Jis atsuko man nugar. Su drabuiais buvo blogiau, negu su duona. iaip ar taip, drabuiai pjaustyti gaila. ilkines anklodes taip pat negi pjaustysi. Reikia apiupinti kiekviena sil. Sils reikia ardyti. Kiek tai buvo darbo! Batai - taip pat reikia ardyti. Paduose, ukulniuose - vis io to surasdavo. Kitas kalinys, sakysime, nuorganizuoja kur ydiko muilo gaball. Prausias jis juo patenkintas, teliukuojas, net putos tika. Apsiprauss iri - gi muile kakas blizga. Pakrapto - ogi auksas. Ikrapto lauk - jergutliau, gi auksinis laikrodlis. Pabarkina j prie ausies - tonli tu mieliausias, - nagi eina! Pjaustyk tu dabar visus muilo gaballius! Ir pjaustydavo - ir rasdavo! ydai, pajut, kas dedasi su j tautiei lobiu aplink t pirt, m savo brangenybes slpti dar geriau. m ukasinti jas sml. Kur stovjo - ten ir ukas. Kadangi yd

buvo daug ir jie buvo po visus kiemus imtyti, teko vis kiem smlis graibyti, paslpto turto beiekant. Kiti ydai imdavo savo auks su briliantais ir prarydavo. U tokius darbus tekdavo kitiem net ricinos pripilti. Paskui reikjo vieosios vietels apirti. Reikjo net visas kanalizacijos vamzdi turtas per smulk siet prasijoti! Tuo visos nelaims dar nepasibaig. Ne visi aukso iekotojai buvo paklusns. Kitas iekotojas brangenyb surasti tai suranda, bet j savo kien sikia arba kiton, jau ikapstyton vieton ukasa. Kart vidudien politinio skyriaus ratinje pats darbymetis. Visi bendradarbiai kaliniai popierlius rao susilenkdami. Tik vienas i j staiga, toks pilvotas vokietis: - Brrrrr... brrrrr... brrrrr... - ima groti. - Fricai, ar pasiutai, - kas tau pasidar? - suiuro j kaliniai. Fricas, visas parauds, kak kelnse spaudia. Spaudia ir groja, - spaudia ir groja. - . Fricai, parodyk, k tu tenai kelnse maigai? - kvatojasi feldfebelis Kenigas. Fricas baisiai nulids. Labai jam nemalonu. Vargais negalais itraukia jis i kelni kiens laikrod adintuv. - Liurbi tu, liurbi, - linguoja galva Kenigas, - ali trikamp neioji, o net laikrodio nemoki padoriai pavogti! Tai buvo Kenigas. Visi pasityiojo Frico liurbikumu - tuo visa ir pasibaig. Taiau kiti feldfebeliai itokiais reikalais buvo kitokios nuomons. Jie m aukso rinkjus gaudyti. m juos kratyti. m juos lazdomis tvatyti ir brangenybes i j imuinti. m vaikioti tais keliais, kuriais aukso rinkjai vaiktinjo. Vis kiem smlis dar kart teko sijoti... Kitas, sietu besijodamas kanalizacijos lob, rads auksin daikt, ima j tuojau - ir pats praryja. Vl tokiam smaliiui valdia lazd kreia, ricina vaiina, - kanalizacijos lobis reikia i naujo sijoti... Viepatie, kiek buvo darbo su tomis ydikomis brangenybmis! Lageris bent du mnesius buvo jomis visikai pamis. Buvo jomis tiek susirgs, kad vis pasaul buvo pamirs. Pamiro Berlyn, pamiro valdi, pamiro kar... Tiktai pavieniai mizantropai patvoriais valkiojosi ir mefistofelikai bambjo: "Vien tik auksas valdo mus..." Aukso buvo soiai. Pakako visiem - ir idui, ir valdios atstovam, ir katorginink aristokratijai, ir dar pavieniam ydam iek tiek pasiliko. Visi esesininkai ir katorginink prominencija m rayti auksinmis plunksnomis, amerikonikos, anglikos marks, - "Pelikanus" nelabai kas beimdavo. Kiti turjo po dvi, po tris plunksnas. Ir patys turjo, ir monelm pasisdavo. Koki puiki laikrodli lageryje atsirado! Geriausi veicarijos firm, - prima, extra! Koki daili ied iedeli, - ir jungtuvini, ir su briliantais! Viepatnusai Zelionk, tuomet jau vadinamas tuthofo kunigaikiu, staiai milijonierius tapo, - skaiiuojant vokiei markmis. Atvaiavus ydam tuthof, Zelionk tutuojau savo gyvenamajame bloke steig auksakali dirbtuvl. Surado meistr auksakal ruskel i Rygos, surado jam du pagalbininku ir pasodino prie darbo. Juvelyrai puikyb pasikl: jie jau jok kit lagerio darb nebjo, - jie dirbo pas pat kunigaikt! Jie ir lainius tenai d, ir samagon lak. eilin katorginink jie, bdavo, iri i aukto, it smakai karosus. Kurgi ne! Jie dirbo ne vienam Zelionkei, - jie dirbo ir Chemnicui, ir Majeriui, - perdirbinjo ydik auks. Visi usakymai jo per Zelionk. I smulkesni esesinink jie usakym

nebepriimdavo. Nebent i kokio gero biiulio, kuris gero spirito parpinti galjo. Praturtjo Chemnicas, praturtjo Majeris - u didelius nuopelnus Treiajam reichui. Atvaiavo Latvijos ydai. J buvo jau maiau ir jie buvo pakeliui jau iek tiek apvalyti. Bet ir jie bei t dar turjo. Auksin kartlig dar kart pasikartojo, nors jau nebepasiekdama tokios auktos temperatros, kaip pirm kart. Pasibaigus darbui Zelionks monje, juvelyrai, inoma, buvo imesti lauk i jo bloko. Jie gavo vl apsigyventi eiliniame kalini bloke. Jie vl atgavo monik pavidal, - su eiliniais katorgininkliais jie vl pasikalbdavo. Savo bloke jie steig privai slapt dirbtuvl, dirbdami savo rizika, aptarnaudami smulkesnius esesininkus ir katorginink aristokratij. Dirbo naktimis, nes dien turjo dabar dirbti eilin kalinio darb. Taiau nebeilgai jie tenai naktimis vargo. Kart apie pat vidunakt uklupo juos tenai valdia. Aukso mediag ir instrumentus i j tenai atm. Zelionk pats jiem u tokius darbus krt uodeg po penkias deimtis bizn. Gavo bizn ir klientai, palik pas juos auks. Patys meisteriai buvo veikiai isisti Hopehilio plytin... Lageryje per daug inoti visuomet labai pavojinga. O veltis valdios paslaptingus darbus gali rizikuoti tiktai paskutinis asilas arba sitikins pakaruoklis, - jis vis tiek ilgai negyvens.

-------------------------------------------------------------------------------LI. YDI POTVYNIS Jau su Lietuvos ydmis valdia turjo labai didelio vargo. Lageris nebuvo pasiruos priimti toki didel mas nauj piliei, - nebuvo patalp. Teko jos sausakimai kimti barakus vien ant kitos. Blogiausia - kad jos vaik prisive. Ir didesni, ir visai ma. Valdia turi gi inoti, kiek ji gavo nauj piliei: ioks ar toks katorgininkas - vis dlto turtas. O t - vaik - nieku bdu negalima suskaiiuoti, kiek j priviso. Suslapsto juos moterys, kur galdamos, - po iaudais, po antklodmis, po sijonais... Suskaiiuoji, suskaiiuoji tuos vaikus, - irk, - vienas ten pradeda rkti, kitas - ten. Ilenda i po sijon ir dumia krv, suskaiiuotj vaik tarp, o suskaiiuotieji - rksta pas savo mamas. Viskas vl susimaio, - visk vl pradk nuo pradios. Kitos moterys atsive savo bernikius, perrengtus mergaitmis, kitos gi - atvirkiai. O treiojo reicho valdia tiksliai nori inoti, kiek buvo toki ir toki, - tuo remiasi statistikos mokslas. Tikrink dabar kiekvien tok rkiant sutvrim, kas jis - vyras ar moteris?! Majerio nusistatymas buvo aikus: pas j - koncentracijos lageris, ne vaik darelis, atliekam indyvi jisai neturi. Vaikam lageryje nra kas veikti. Jie turi bti kitur, tinkamesnn vieton igabenti. Bet kaipgi juos geruoju igabenti? Moterys j neduoda, rkia klykia, akis drasko. Vaikai spiegia dar pasiuiau. Mukis dabar su bobomis, tampykis su vaikais! Tai - ne kautyns prie Tanenbergo, tai - daug pasiuiau. Ir vis dlto esesikas pasiryimas nugaljo ir i sunkenyb: vaikai buvo atimti i moter ir igabenti neinia kur. Staug bavo lageris, atrod - em aplinkui dunda. 1944 met viduvasar pradjo veti tuthof Vengrijos ydes. Pradioje jos buvo sugrstos Osvencimo lager, - apie du imtu penkias deimtis tkstani j pro tenai praj. Tenykiai esesininkai nieko nebegalj su jomis pasidaryti, - turj jas siuntinti

ir kitus lagerius, - ir karo metu vokieiai turjo pakankamai tokiem dalykams transporto priemoni... tuthofui j teko daugiau trij deimi tkstani. Su jomis ms lageryje buvo jau paprastesnis reikalas negu su Lietuvos ydmis. Vengriks yds atvaiavo jau be vaik, - tai buvo ms valdiai didelis palengvinimas. Antra, jos visos atvaiavo jau be plauk, trumpai nukirptos, - lengviau atsiduso ms barzdaskuiai. Treia, jos visos atvaiavo jau apipltos, baisiai biednos, - ms virininkam jos buvo visikai nedomios. Su jomis viskas jo daug greiiau. Jom, inoma, patalp i anksto taip pat nebuvo parpinta. Jom buvo statomi paskubomis barakai: kol jo ta statyba, jos glaudsi rmuose be stogo ir lub, ne kart gi - ant pliko smlio, ydruoju dangumi prisidengdamos. Jom kartais po kelias dienas n gaballio duonos nebuvo duodama. Drabui jom aprengti taip pat nebuvo. Tie drabuiai, su kuriais jos atvyko, turjo bti atimti i j dezinfekacijai bei patikrinimui, ar nra ko nors blizganio ir juose sita. Susirenka nuog moter bri briai, - bernuliai, bibelforerio vadovaujami, jom drabulius dalina. Po lengv menk suknel su eiakampe vaigde ant krtins ir nugaros. Suknels - nelygios, bet moterys nelygios dar labiau: viena plona, kita - kaip kubilas; viena menkut, mautl, kita - kaip ardas. Bet sukneles berniokai dalina jom i eils, neatsiirdami moter gio ir sukneli talpumo. Gavusi didesn suknel, tuoj nupjauna jos gabal ir atsargini dali pasidaro. Gavusi ma suknel - taip ir vaiktinja pusplik. Bernuliai, bibelforerio vadovaujami, nuo j pagaliais vos atsigina. Netrukus i moter buvo pradta sudarinti vairios darbo komandos. I sen, paliegusi, sergani moter - komanda duj kamer - keliaut pas Abraom. I sveikj - vairius umiesius, dinamito fabrikus, daugiausia gi - apkas kasti ir aerodrom tvarkyti. Ivaiuojaniom darbus moterim buvo iduodami kiek geresni drabuiai, lageryje pasilikusios ir toliau klampinjo pusnuogs. Barakuose susikimimas buvo baisus; kokie nors higieniki sumetimai buvo tolima, savo ami atgyvenusi pasaka. Vl ruden daugelis t umiestini komand m grti i darb. darbus ijo visos sveikos, - ligoni nem. I darb gro klipatos klipatls, vos pavelkanios aizdotas pamlynavusias kojas, visos sulinkusios, sunykusios. Jos buvo tokios sulysusios, kad atrod, jog jos visos eidamos barka kaip kaulai, sumesti mai ir tempiami per stambi akmen grindin. itokias moteris, klipatas klipatles, m grsti vien barak, garsj trisdeimtj. Ten buvo iek tiek iaud vietomis primiota kaip karvi tvarte. Ant t iaud jos ir guldavo. imtakojai po j aizdas bginjo, bet jos jau nebeturjo jg jiem berankioti. t trisdeimtj barak m varyti moteris i kit barak, susirgusias ar nusilpusias. Jos jo, inodamos, kad eina neivengiam sunki mirt. Nepalyginti geriau buvo tom, kurios i pat pradios pateko duj kamer. Ten per valand kit buvo baigta visos sskaitos su gyvenimu. Daugiau jom niekas nebeskaudjo. Visai kas kita - trisdeimtojo bloko piliets. Sunkus darbas, badas ir altis iiulp j jgas, sualojo j organizm. Ir dabar jos turjo i bado aizdose mirti! Trisdeimtajame barake ne tik niekas t moter negyd - gydyti jos tenai buvo nemanoma, - niekas jom tenai ir valgyti nedav: manykits, kaip imanote, graukite viena kit. Vis tenai esani moter interesas vienas tebuvo - kiek galint greiiau mirti, tik ne visom tai pasisekdavo. Vienos mirdavo, kitos vis dar gyvos buvo. Mirdavo viena ant kitos, net ant gyvos nugriuvusi, - gyvoji neturjo jg nei numirlei pastumti, nei i po jos ilsti. Ne visos gyvosios ir paropoti begaldavo. Retkariais kiek pajgesns gyvosios dar stengdavo

negyvles itempti pro duris, imesti kiem, bet danai jos ir tai padaryti nebepajgdavo. Kiek paropodavo nuo numirls al ir paios mirdavo. Taip ir guljo tenai lavonai, pavieniui ir krvomis, laukdami, kol lavon veikai ueis ir ive juos krematorium ar dervos duob. 1944 met pabaigoj - 1945 pradioj is barakas ir buvo vyriausias numirli gamintojas, duodavs per dien 200-300 lavon. Tame barake siaut vairiausios epidemijos - vis trij ri iltin, difteritas, dizenterija, skarlatina - ir dar galas ino kas tenai. Apkreiamos sunkios ligos pasirod ir kituose ydi gyvenamuose barakuose. I ten jos persimet vyr lager, - pas vyrus ligas atne vairs kaliniai donuanai, nuslinkdav pas alkanas moteris pavakariais ir dien. m visom iltinm sirgti vyrai. m sirgti ir mirti ir esesininkai. Dmtja iltine susirgo net pats Chemnicas, o jo vienas pavaduotojas - net mir. Lageriui buvo paskelbtas karantinas neaprtam laikui, bent - kol visos yds imirs, o j vis dar keliolika tkstani buvo. Padtis pasidar beviltika. Kart 1944 met pabaigoj atvyko lager i Berlyno kakokia sanitarin komisija. Visi klipatos buvo suvaryti nuoal barak, tenai udaryti ir stropiai saugomi, kad neiropot. Komisij po lager vediojo pats Heidelis ir rod tai, kas buvo rodytina. ydi lagerio komisija, inoma, nemat. Komisijos darbui pasibaigus, vienas kalinys, gydytojas, kuriam buvo pavesta apkreiam lig reikalai, atsidrsins pareik: - Jis turs komisijai dar io to parodyti... Lagerio gydytojas Heidelis paraudo visas it keptas vdaras, bet prieintis negaljo. Tasai gydytojas kalinys komisij nuved staiai trisdeimtj barak. Komisija, atsidrusi tenai, tiktai usim nos ir pirt galais stypino lauk. Komisijai ivaiavus, Heidelis su savo pagalbininkais esesininkais kelias dienas vaiktinjo aplink ydi gyvenamus barakus, vid eiti, matyti, nedrsdamas. Pasibaigus jo vaikiojimam, m atidarinti barak langus ir vdinti patalpas. m mesti lauk i barak iaudus, kratyti iuinius. Aplink barakus pakvipo kakas spirginamas, - ar tiktai ne blaks? - m suverstus iaudus deginti. m veti naujus iaudus, kimti naujus iuinius. Kai kur net lova viena kita buvo atgabenta... Taiau trisdeimtasai barakas liko nepaliestas. Jis puikiai pavadavo taip negarbingai susikompromitavusi naujj duj kamer, - atliko t pat darb savarankikai ir Treiojo reicho idui nekainavo n pfenigo. Visa jo saviveiklos keliu... Ulagerinse darbo kolonose padtis buvo ne visur vienoda, bet beveik visur dar galima iaip taip pabgti. Kai kurios t komand mones visikai iiulpdavo ir sisdavo juos staiai trisdeimtj barak. Kitose gi komandose, ypa maesnse, padtis buvo visikai pakeniama. Ten ne tik niekas nemirdavo, - net ir nesirgdavo. tuthofo lagerio ribose vermachtas buvo sitaiss savo sandlius. Jis pareikalavo sandli reikalui pusantro tkstanio darbinink. Jam dav ydes. Vermachtas, jas priimdamas, gerokai ipraus jas pirtyje, apreng palyginti gerais iltais drabuiais, apgyvendino jas savo barakuose, nors ir to paties lagerio ribose, ir valgydino i savo virtuvs. itos yds, palyginti su kitomis, buvo tikros aristokrats. Per vis laik nemir i j n viena. Bet toki laimingj buvo vos pusantro tkstanio, viso gi lageryje ydi buvo apie 35 tkstanius, ir jos visos buvo pasmerktos mirti, - na, kaip ir visi kiti politiniai kaliniai. is sprendimas iki galo vykdyti esesininkam nepavyko. ydi darbo komandom, vliau - ir vis kit moter komandom tvarkyti buvo atsistas visas brys moter esesininki. Daugiausia tai vis 20-25-30 met mergaits, vokiets, matyt, tam reikalui sumobilizuotos. Tiktai i Rygos met pabaigoj atsievakavo

dvi senesnio amiaus esesininks, storos kaip drambliai. Lak jos degtin kaip seni vejai, o keiks - dar bjauriau, negu vyrai esesininkai... I viso, tos esesininks merguls lageryje turjo labai ne kok vard: jos nukonkuruodavo karikas nales ir gyvanales... Lazd kalinm dauyti jos neturjo, - jos turjo tokius siaurus atrius diriukus tam reikalui, - diriukais jos valdydavo minias. inoma, nepatingdavo ir letena uvaiuoti per valgomj kno dal, - moteries vard jos paios nelabai brangino. Bet ir jos - ne visos buvo tokios lakdros ir mueikos. Atsirasdavo ir j tarpe padori mergaii, dl savo padties kentjusi ne maiau, negu kiti kaliniai... Kart pavakary grtu i darbo savo barak. Keliu nuo traukinlio ateina viena uniformuota SS mergul. Tokia geltonplauk, apskritaveid. Eina jinai nusimusi esesik kepur rankas beviltikai nudilbinusi, ir verkia bliauna paspringdama. Pagailo man tos taip graudiai verkianios mergaits. - Kas atsitiko, mergaite, - sakau, - gal a galiu kuo padti? - Neeeee... - pro aaras kukiodama nuts jinai - viepatie, viepatie... Verkdama ipasakojo man jinai, kad turjusi palydti stot ydi transport, suvargusi toki... Ji neinanti, kur jos vaiuoja. Ji niekuo negalinti jom padti. Ir jai taip baisiai, es, j gaila - ir niekuo negalinti padti. Mergait dingo savo barake teberaudodama.

-------------------------------------------------------------------------------LII. ISIGIM VISI VELNIAI 1944 met pabaig m vis aikiau ir aikiau pasireikti lagerio isigimimo poymiai. Kol dar kovos vyko kakur toli u Rytprsi sien, ms esesininkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kno. Jie ventai pasitikjo Hitlerio apvaizda ir ms ydi ikastais pasienio apkas grioviais. Karo veiksmam mus persimesti per sien, net ir drsiausi kalini atvilgiu esesinink nuotaika m kristi it laelis i nosies. Teisyb, esesinink tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris viduvasary m kalbti, kad karas jau prakitas, ir be paliovos pradjo lakti degtin. Kadangi lageryje aki gydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lomis vaiuoti Gdansk, kad juos tenai apirt specialistai. Man akys jau vienuolika mnesi be paliovos skaudjo. Heidelis leido ir man pasivainti Gdansk, - net tris kartus nuvaiuoti. Man buvo leista vaiuoti civiliniais drabuiais, ant kuri tik mai katorgininko poymliai tebuvo prisiti, - t enkleli reikms neins negaljo suvokti, kas a per pauktis. Lydi mane specialus esesininkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukinlyje sdime, ir pypkeles traukiame, ir nekuiuojams it seni biiuliai. Gdansko aki klinikos vedjas profesorius, suinojs, kas a esu, tyrinja mano akis pusantros valandos, biiulikai kolegikai nekasi, visai nekreipdamas dmesio, kad u dur eils laukia visas brys vokiei, kuri tarpe kiti net su partijos enkleliais ant krtins, nekreipdamas dmesio tai, kad mano palydovas liko prie dur stovti, - kad jo niekas ne tik atsissti nepakviet, - niekas jam ir gero odelio nepratar.

Mano palydovui buvo sakyta stropiai sergti, kad a po miest nesivalkioiau, su niekuo nesusitikiau ir nekalbiau, - sdiau kur nors udarytas nuo traukinio iki traukinio. I klinikos mudu su palydovu nudrome staiai ... Ratskeller - geriausi Gdanske piet valgyti, kur valgo auktoji miesto valdininkija. Mano palydovas turjo maisto korteli, o a - pinig. Jis gerai inojo, kad man pinigai turti yra grietai draudiama. Bet jo akivaizdoje a mokjau savo pinigais ir u pietus, ir u al, kurio mandagios padavjos mudviem nesigailjo. Paskui apjome dar kokias septynias smukles. Bebandydami alaus r ir vyno beiekodami. A to vyno jau biau slaptai gavs pas vien smuklinink, Gdansko miesto tarybos nar, pilvz tok su partijos enklu, bet vis reikal pagadino mano palydovas. Kai tik j smuklininkas pamat - visas paaliavo i baims. Kaipgi a j galjau tikinti, kad is esesininkas vyno nori ir igrs nesikandioja? Kad jis vyno nori - smuklininkas tikjo, bet kad jis nesikandioja - ne, jis tokiais dalykais patikti negaljo! Kit kart vaiuoju Gdanskan su kitu esesininku. Pasilik dviese, nekuiuojams politiniais reikalais visikai laisvai, - ne visai kvailo berno bta. Privaiavus Gdansk, sako jis man: - A paleisiau po miest tave vien vaikioti, bet gali kas nors kartais tavs dokument paklausti. tars, kad i lagerio pabgai, - tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikiokim kartu. Vaiktom mudu po Gdansk, apirinjam visas miesto ymybes. Ueinam vien smuklel, kit... Vienoj tuioj smuklelj prie ms prikimba smuklininkas su politika tuomet kaip tiktai buvo prasidjs sjunginink desantas Normandijoje. - Mano nuomone, - muasi krtin smuklininkas, - labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikieiam ilipti sausum. Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos j muti, jeigu galima palaukti, kol jie patys ia plauks, ir mes ia juos imuime! - O taip, - pritaria palydovas, - tegu tiktai jie privea daugiau savo kariuomens! Mes ia juos visus itaysim - ir karas bus baigtas! - Bet, mano nuomone, - kryiavojasi smuklininkas, - pabriu, mano asmene nuomone, reikt uimti ir angl salos... I j visuomet mum visokios nelaims eina... - O taip, - pritaria mano palydovas, - mes visus anglus i sal sugrsime jr. N vieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka visi, niekai tokie. Kad j veisls nepalikt! - Bet, mano nuomone, - toliau sketeriojasi smuklininkas, - pabriu, mano asmene nuomone, dl ms nelaimi vis kaliausi yra ydai, pabriu, mano asmene nuomone... - O taip, - pritaria mano palydovas, - inoma, vis tie ydai. Mes visus pasaulio ydus susirinksim. Visus ikarsim. Ant aki pakratysim. Ir varo gi jiedu itoki politik, - kad juos kur uov raitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija. Man, besiklausant jdviej kalbos, darosi ilta ir akyse marga. "Ot, po velni, tai kritau it blusa sirup, - galvoju sau, seil rydamas, - su itokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai kalbjaus! Juk dabar a jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudinink nebuvo, - valdios akyse vis tiek bus jo teisyb, ne mano, o jis gi visk dabar papasakos valdiai!" Umokjs u al, ijau i smukls it tarakon grauiamas. - Ar girdjai, k a su smuklininku kalbjau? - klausia mans palydovas.

- Buvo tai senas tamstos pastamas? - neinodamas k atsakyti, savo rtu klausiu palydovo. - Ne! Pirm kart matau j. I viso a pirm kart savo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklje... - Tai a visikai nesuprantu tamstos kalbos prasms, - vl ispruko man neatsargus odis. - O kaipgi a su juo kitaip galjau kalbti? - pykteljs atria jis man. - A esu SS uniformoje, jis mans bijo, kitaip negali kalbti. O a - i kurgi a galiu inoti, koks velnias jisai yra, tas kiaul?! - visikai piktai nusikeikia palydovas. Toliau su manimi jis vl protingai kalbjo. Trei kart treias mano palydovas nuved mane prie Gdansko priemiesty pas savo uov, - kas taip pat labai grietai prietaravo visiem valdios sakymam ir draudimam. Nuved jis mane ir pasodino kambary palei pei, - va, ia sdk, - pasak jis man. Sdaus ir sdiu palei t jo uovs pei, - k gi daugiau darysi nesdjs. Sdiu a tenai valand, sdiu kit, sdiu trei kaip elgeta, tiktai poteri nekalbdamas. N krust i vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uove kak tenai urum burum, o man - peius tiktai? Kolgi a ia, po velni, sdsiu?! Pagaliau palydovo uov atnea ir padeda man ant stalo duonos lkt ir ger pusduben sriubos. Makaronai! Piene virti! Pasiuto? - e, valgyk, kad sveikas btum, - sako man palydovo uov, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste. Kertu a t sriub, net ausys lepsi. Puiks makaronai, nieko nepadarysi! Po velni! Mano irdis i karto sentimentali pasidar. Praslinkus dar keliom minutm, plaioji uov vl svyruoja kambar. kart atnea lkt, piln bulvi ir vieios kiaulienos! A net isiiojau i nustebimo, - tikrai, boba pasiuto! - Valgyk sveikat, - sako ji man, - mes kininkai. Turim dar. Ms nenuskriausi... Purtau viei kiaulien su bulvm, - karaliki piets! Plaioji uov slina trei kart. kart ji slenka patylomis, apsidairydama, ar entas nemato. Tsssss... - nabda ji man, prisikiusi pirt prie lp. Prilingavo prie mans, prisiliejo. - Pasakyk, kaip pas jus tenai... lagery... ar tikrai taip baisu, kaip ia mons pasakoja? O kaip elgias tenai mano entas?.. Neskriaudia js?.. A - k gi, - prisikirts toki karalik piet, kur ia geraird moterl begraudinsiu! - Ne, - sakau, - entas kaip visi entai: nieko pikta nedaro. Ir tikrai, jos entas nebuvo blogas. Niekas juo nesisksdavo. Pagaliau jis buvo tiktai eilinis kareivis, joki auktesni pareig neturjo, - neturjo ir progos savo temperamentui parodyti. - O, vargas, vargas! - dsavo moterl, - kuo gi jis kaltas! Pam, mobilizavo kaip kareiv... Kur paskyr, ten turi bti... Kur mogus pasidsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk! Pamats pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparat, sakau jai: - Dabar per radij skaito vokiei tabo praneim apie karo veiksmus, - ar nebt galima pasiklausyti? - Oi, ne, ne, ne! - m ji kratytis abiem rankom, - tai politika! Mes politikos i tolo bijome!

Treiojo reicho pilieiai bijo per nuosav radij net savo tabo praneimo klausytis! Vargai, vargai! Met pabaigoje ir paiame lageryje drausm m liauti velniop. Majeris lageryje rodsi vis reiau ir reiau. Savo vieton atsisdavo vis t avinl nekaliausi, t savo pavaduotoj kapiton Cet, kuris apie lagerio reikalus vis dar nieko neiman ir nemokjo jokio sakymo duoti. Jis tiktai retkariais pagraibydavo po kienes grtani i darbo kalini - tuo jo visa administracin imintis ir pasibaigdavo. Tuo tarpu Zelionk i kalini tarpo paskyr du prityrusiu banditu lagerio policininkais. Pario jiem dryuotus raikius per rankoves, dav po stamb bizn ir paleido juodu lager "tvarkos daryti". Jiedu buvo tiesioginiai Zelionks padjjai ir pavaduotojai, oficialiai pripainti, plimo ir muimo reikalu, - Zelionks galyb dar labiau iaugo. Po Nauj met susisiekimas su moter barakais visikai palengvjo. Ne tik ilgiausius vieni kitiems laikus laisvai ra - net ir vakarukas suruodavo, - moter barakai te davo. I sandli skubos keliu m dingti visokie daiktai. Pirmoje eilje esesininkai m tempti i sandli kalini lagaminus ir geresnius civilinius drabuius. m apsirpinti visokiem atvejam. Paskui esesininkus m tais paiais dalykais rpintis ir kaliniai. Daugiausia civiliniais drabuiais. Lagamin nebeliko. m gaminti juos DAW dirbtuvs, m siti kelions maius. Valdia m pakuotis daiktus ir brangenybes. Pirmoji pradjo dokumentus vieai deginti ligonin. J tutuojau pasek politinis skyrius, kiemo pakraty plekindamas savo dokumentlius ir byleles. Po lager sklido vairiausi gandai. Visiem aiku buvo, kad iokia ar tokia lagerio evakuacija yra neivengiama ir kad ji vyks labai greit. Bet - kur, kada tai vyks - niekas neinojo. Vieni man, kad psiomis reiks eiti apie keturis imtus kilometr. Kiti tikino, kad paskutin moment kaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti - trauk peiais, kreipdami dmes statines, veamas prie kalini gyvenam blok, dervos pripilamas. - Et, - sak jie, - pamatysite, padegs nakt gyvenamus barakus, suirkins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti - iaudys kaip kurapkles... Visokie gandai plito juo labiau, kad valdia udraud lageriui laikraius gauti. Joks patas, jokie laikai, jokie siuntimai nebeateidavo. Visi radijo aparatai i visur buvo surankioti ir neinia kur nukiti. Nejauku pasidar. Niekas nieko tikra neinojo. Neinojo net Majeris. Kelis kartus skubos keliu klaus auktesns valdios, kas daryti, kur ir kaip evakuotis, - jokio atsakymo negavo. Ms lietuvikasai blokas 1944 metais gaudavo palyginti daug siuntini. Mum buvo prisista i nam vairi daikt - skalbini, puloveri, bat, drabui, rkal, vairaus maisto atsarg, - visa tai labai gaila buvo palikti. Neinia gi, kur ikeliausi, kur koki nakvynl gausi! Juo labiau, kad valdia sak ruotis kelionn, pasiimti skalbini pamain ir antklodes, kas kokias turi. Kadangi buvo gili iema, nutarm pasidirbti rogutes, - veim savo lob, kas k turim! K gi inai, - gal Lietuvoje per karo veiksmus suplekjo visa, k turjai, - gal tenai gi nieko neberasi! Pasidirbdinom rogutes. Kas - vienas, savo rizika. Kas po du, po tris susidj. Padarme repeticij, kaip veims. Visa jo kuo puikiausiai. Ms pavyzdiu pasek ir kiti blokai, pasidirbdino rogui. Valdia mat ms darb, bet niekas nebeklaus, nei i kur mes mm mediag, nei kaip ir kur pasidirbdinome. Visa buvo dabar ir valdiai vis tiek pat.

Raudonoji Armija jau pam Elbing. Kai kurios yds, dirbusios tenai, buvo sugrintos psios tuthof. Kitos, kur silpnesns, buvo paliktos pakeliui, - ir jos paskui vienos paios be palydov iaip taip atkulniavo lager. Elbingas gi u trij deimi penki kilometr nuo tuthofo. Dienomis lktuvai padang raio. Naktimis - Gdansk ir Gdyn tratina. Girdti tolimos artilerijos veiksmai. Dunda em nuo pabkl. Dangus raudonuoja. Taiau sakymo evakuotis vis dar nra ir nra! Pesimistai ir skeptikai triumfuoja: - O k, - ar ne ms teisyb?! Jokios evakuacijos nebus. Matote, jau visur pilnos statins dervos. Suutins mus. Iaudys mus. Dujomis inuodys ir padegs! Nerimastis auga. Sargyba aplink lager padidinta. Kulkosvaidiai stovi nebe tik boktuose, bet ir ant kalneli, visiem takam takeliam apaudyti. Visikai panau velniav.

-------------------------------------------------------------------------------LIII. SUDIEU, SUDIEU, DIEV MIKELI! 1945 met sausio 24 dien visiem kaliniam buvo praneta: bti pasirengusiem kelionei. Rytoj ketvirt valand ryto ivykstam. Puiku! Vadinas, bent ia vietoj neirkins ir neaudys! Kas toki pasiutusi nakt bemiegos! Visi tamulinja it girti tarakonai: kas ryulius graibo, kas aplink pirt tursinja. Ketvirt valand ryto mes jau visi su rogutmis isirikiav. A buvau vienas. Turjau du maiioku lobio ir vien didiul antklod. Pastamas esesininkas, pairjs mano lob, kraipo galv: - Ich sehe schwarz, - atseit, tavo lobio ateitis juoda, veriau mesk ia pat j po velni patvor! Visas lageris buvo padalytas atuonias maro kolonas. Kiekvienai kolonai buvo duotas vadas - SS feldfebelis, brys sargybini ir atskira komandl su unimis. Daugumas sargybini ir unes buvo specialiai i Gdansko atgabenti, atseit, nes ir unes ir tie mums nebepastami. - -, ia kakas jau nebelabai gerai dvokia! Lageryje pasiliko tiktai ydai, sunks ligonys, negalj paeiti, ir pasiryliai simuliantai, turj kakoki neaiki ateities plan. - Supleksite kaip blaks, - lidnai lingavome jiem. - Et, pairsime dar, kas greiiau! - atsakinjo jie ir iekojo vietels, kur tamsiau pasislpti. Ms kolona gavo ygiuoti pirmoji. Ji turjo apie 1600 vyr kalini. Jos sudtin, be ms mayio bloko, jo dar kitu du mau bloku ir didel dalis ligoni. iuos pastaruosius, kurie tik galjo paeiti, vidunakt prikl i lov, dav jiems apsivilkti dvi pori skalbini, paprast menkut kalinik be pamualo apsivilkim, tok pat apsiaustl, visikai pana ligonins chalat. Dav jiem po vien menkut antklodl, skardin emaliuot dubenl, aukt, medines klumpes, ir visas j lobis buvo tokis. Daugelis neturjo joki kojini, - viduiem snieg ijo basniriomis.

Kiekvienam kaliniui buvo iduota duonos ir margarino porcija dviem dienom, taiau daugumas visa tai suvalg ia pat vietoje i karto, - lengviau neti bsi... Iygiuojanias kolonas ilydjo tasai avinlis kapitonas Cet. Majeris Stovjo raudonuose rmuos prie lango ir naps lak. Lageryje jisai nesirod, - matyt, bijojo, kad kaliniai jo kartais per klaid vietoj skarmalo nesuplyt. Ijudjo ms kolona... Sudieu, sudieu, Diev mikeli! Vis dlto graiai buvo prisikeikta tavo nesvetingame pavsyje! Iki gelkeliuko nebuvo n kilometro, - tiek tiktai ir uteko ms rogui! Traukinlyje buvo keli keleiviniai vagonliai vaiuojaniai vokikai publikai ir esesininkam palydovam. Kaliniam gi - keli prekiniai vagonliai ir kelios platformos, - ir viskas. Pusantro tkstanio moni ia turi sutilpti! Kamatis, spstis - baisiausia. Apie rogui sutalpinim ir kalbos nebegali bti, - mons vienas ant kito lipa, kitas ant kito kaba, vienas spaudia, kitas rkia, treias kienes krausto... I ms kolonos koks imtas moni nebetilpo, - vliau buvo prijungti prie kit kolon. itokiame keliais sluoksniais prigrstame traukinlyje vaiavome atuoniolika kilometr - iki Vyslos. Pakeliui vaizdai gana jaudin. Pilni takai takeliai vokiei. Kas - vaiuotas, kas psias. Kas - skurd vaikik veiml tempia, prisikrovs lobio, kas - rogutes, o kas vis savo mant velka prisiris prie dviraio. Klii seniai, moterys su maais vaikais. Visi traukia Gdansk, Gdansk - t iganymo viet... - Heil Hitler - mojuoja ranka linksmesni katorgininkai aplenkiamiem vokiei bgliam, - mes vis dlto vaiuoti vaiuojame, o js, grynosios veisls veislininkai, psti kulniuojate! Neprivaiuojant prie Vyslos, plentas per kelis kilometrus usikims. Pilnas veim ir psij. Vysla plati tokia, pasiptusi. Garinis keltas - nors ir didelis, ir pajgus, bet jis vienas su tokia moni ir arkli mase nepajgia susidoroti. Per por kilometr nuo Vyslos ir mus ikraust i traukinlio. Nuvirtau i platformos pusn iki juostos. Kurgi, po velni, nuneiu a tuos du savo maiiokus! Paskubomis traukiu i mai daiktus ir mtau snieg. iriu, - ir kiti t pat daro. Kitas net vis lagamin nusiblokia. Tiktai keli, perknas juos ino, kaip sugebj ir rogutes atsitempti, paskubomis ria savo mant prie rogui. Man bemtant daiktus, staiga alia mans atsiranda vienas toks storas juodas kalinys, abchazas, i Kaukazo, i Suchumio, vardu Ilja, Su tuiu lagaminu, pakelje nudiautu. Raumeningas, tvirtas kaip mulas. - Dua moj, - mano dele, - juokias jis man, - nebk kvailas, daikt nemtyk, prisireiks. Duok, a tau paneiu. Tu man u tai pakelyje valgyti duosi. Valgyti atsargos turjau. Sausaini, duonos, laini. Rkal. Mielu noru uveriau vien mai abchazui, - vis tiek pats nepaneiu! Liks su vienu maiu, pkuoju per pusnis it garveimis. O! Mum dav atskir kelt! - Heil Hitler! - mojuoja katorgininkai pasiliekantiem ant kranto vokieiam, laukiantiem nesulaukiantiem savo eils. - Nors kart vis dlto geriau bti ne grynos veisls padaru! Ant kelto alia mans atsirado sudivs toks kalinys, imeretinas, i Kaukazo, i Soi, vardu Aleksandras.

- Jei duosi valgyti, duok, - sako jis man, - a tau ir antr mai paneiu! - Duosiu! Imk, susimildamas! - a vis tiek neti jg neturiu! iriu, - ir kiti, turj maisto atsarg, apsirpina neikais... Nusirit nuo kelto, pakrikome po vis kalini mini. Ms blokas iiro. Mes tapome vl eiliniai katorgininkai, - tokie pat, kaip ir visi kiti. Plentais ir viekeliais mum eiti negalima, - visa tai rezervuota kariuomens ir vokiei bgli reikalam. Mus varo unkeliais, - upustytais, sniego uverstais. Pusnys ir pusnys. Sniego danai iki juostos. Sargybini ir un apstotus varo mus smarkiais ingsniais. Eiti baisiai sunku. Vis reikia laikytis krvoj, atsiliekantiem nuolat reikia per snieg bgti. O krvoje eiti taip pat nemanoma, - vargiai gyvi kaliniai eidami svyruoja, kits kit stumdo, kits kitam ant kuln lipa... Ms kolonos virininkas SS feldfebelis Bratk [Bratke] bliauna it pasiuts bulius ir nuolat or i revolverio audo. Nusipenjs tas Bratk toksai keturi deimi penki met vyras, su ema kakta ir plaiais andais, i prigimimo - policininkas. Fizins jgos milinikos. ygiuoti jis gali kaip lokomotyvas. Todl ir kitus taip varo. Penkias minutes pasilsti jis duoda tiktai po dviej valand kelions, ir vl - toliau ir toliau. Po penki tokio padkusio maro valand, jau pavakary, pusvalandis poilsio. Kas turi maisto atsargos, bando ukandiauti; kas neturi, penkis pirtus iulpia. Mano ligota irdis jau streikuoja, a valgyti n nenoriu, utat mano abchazas su imeretinu kerta mano lainius, ausis pakratydami. Po pertraukos - vl tas pat pasiutimas. Gena kaip gyvulius skerdykl. Net palydovai esesininkai keikias. Ir jie, drauge su savo unimis jau iki lieuvius, lepsi. Sutemo. Visikai tamsu pasidar. Patekome tui plent. Eiti lengviau, bet taip sunku laikytis ant koj, - baisiai slidu. Ir taip alta, alta. Per daug mes jau pavarg, kad ir jimas suildyti galt. Pradjo pliaukti palydov revolveriai. ia - pykt, ia - pykt; pribaigia pavarglius, nebegalinius toliau eiti. - Na, ir velniai! - dairaisi mogus, ar koks revolveris tave dar netaiko... Staiga alia mans atsiranda vienas esesininkas. Prakalba lietuvikai. - Nagi, - sakau, - i kur lietuvikai moki? Esesininkas suminjo visus koliojimos odius, kuriuos tiktai mokjo. Jis ess lietuvis nuo Kybart. altkalvis eelga. Prie trejus metus j Kybartuose pagav vokieiai esesininkai ir ive darbus Vokietijoje. Jis i darbo bgs, j pagav ir pasodin kaljim. Ilaik tenai eis mnesius, o i kaljimo atvar staiai SS kareivines, apmov SS uniform ir padar esesininku. Vis laik jis plksis aplink Gdansk, o dabar j atvar lager kaliniam lydti. - Ar tau nedraudiama gi su kaliniais kalbti? - inoma, draudiama. Bet dabar tamsu. Tie unes nemato. - Bet kad jau perdaug atvirai tu su manim kalbi... Nebijai? - inau, kas tamsta esi... Pastu i rat... eelga jau buvo pakeliui susipains ir su kitais lietuviais, ms bloko nariais. Tiktai apie deimt valand vakare, nuj daugiau keturi deimi kilometr tokiu iemos keliu, pasiekme miestel Praust, kur mum buvo skirta nakvoti. Majeris tenai jau buvo automobiliu nuvaiavs, - jis jau lauk ms kolonos. Per patikrinim kiti m virsti i nuovargio emn. A buvau pirmj nuvirtli tarpe. eiolikos moni ms kolonoje per t dien jau pritrko: juos pakeliui nudjo esesininkai.

Mum nakvynei buvo skirtas apls trobesys, kuriame seniau gyveno anglai, karo belaisviai. Dabar jisai buvo be lang ir, inoma, nekrentas. Vietos jame buvo labai maa. Susidar tokia kamatis, kad ir be pei pasidar nebealta... Kaliniai nugriuvo, kas kur galjo. Kas - ant nar, kas - po narais, kas - koridoriuje, kuriame i ryto pasiliko gulti jau keletas lavon. Valgio - jokio. Niekas nieko niekam nedav. Maitinkis, kaip nori, nors medins klumps pad grauk. Privaia iniciatyva buvo suorganizuota poris kubilli kavos, bet jos teko tiktai nedaugeliui. Kitiem liko tiktai oras, ir tas pats smarkiai dvokiantis. I ryto - tas pat. N duonos gaballio. N kavos gurknio. Nieko. Ninieko. Mano abchazas Ilja, apsiergs mano mai, pasiraits rankoves, muasi su atakuojania j minia, - norini mai neti atsirado tokia daugyb! Abchazas Ilja rkia, jis neis vienas ir jokiam kitam velniui neti neduosis... Antra kelions diena - tokia pat, kaip pirmoji, tik kelias keliais kilometrais trumpesnis. Pakelyje nuaut liko jau daugiau dvideimties. Beeinant taip pat sutemo. Per upustytus kelius pasiklydome. Prisidjo dar eetas kilometr, per snieg, per laukus. Nakvyn darinj, kurioje buvo iek tiek iaud. alio apie dvideimt laipsni. Kavos vl tiktai vienas kitas gurknel tegavo, visi kiti - tiktai pyg nemarinuot ir lazd per onus. Susiglaudiau darinj su draugu ant grind palei iaudus ir dsauju it uva mnesienoje. alta, po velni! Dantis ant danties nepataiko. Tuo tarpu kakuriam padkliui, guljusiam auktai, viduriai sugedo. Ir tai - lep lep lep - jo nelaims vaisius sudribo ant mano su draugu galv... Pakarti judoi vertt u tok darb, bet kur tu j nakt surasi! Verskis, kaip imanai, laiykis, kad nori! I ryto vl! - maisto n trupinlio. Mar kelion. Prasidjo pasiklimas Kaubijos kalnus. Vis auktyn ir auktyn. Sniego vis gilyn ir gilyn. O kad pusto, kad drimba, sniegas veid kad degina! mons pakeliui griva kaip pzdrai. Esesininkai juos revolveriais paspragina. Taip tssi kelias dienas, kol pasiekme banytkaim ukovo.

--------------------------------------------------------------------------------

LIV. POKYLIS ANT BULVI ukovo banytkaimyje mus sugrdo didiul darin, kurioje iaud buvo tiktai katinui nusinypt. Pirmieji sulind darin susikor ant t iaud ir i stogo ipltais pagaliais mostaguoja kitiem kaliniam: atseit, nebelipkite, ir mum patiem vietos maoka. Visi kiti liko ant pliko laito, - kiauroj darinj, penkiolikos laipsni altyje, neturdami ko nei pasiklot, nei usiklot. Pagaliau ir vietos atsigult visiem nelabai tebuvo. Reikjo vieniem ant kit lipti ir tuo bdu ildytis. Atjus vakarui, draugai katorgininkliai pradjo ms maius pjaustyti. Va, taip graiai prapjauna mai ir dar graiau itempia jo turin. Vienas band ginti savo maiel, - tai jam ir rank iki kaulo prapjov. Taip ir buvo: pjauna ir tempia. Gyventi pasidar kakaip visikai nebedomu. Taip jau nedomu, kad nr kur dtis. Kas gi, po velni, toliau dar bus?

Tuo tarpu vienam i ms pasisek susipainti su dviem kaliniais vokieiais, aliakampi kriminalist lyderiais. Pasirodo, darinje jie buvo susirad ir su esesinink pagalba okupav pai geriausi vieta. Po ilg deryb ir gero umokesio jie sutiko ir mus priimti savo kompanij. J okupuotoji vieta buvo bulvi rsys, susideds i trij skyri. Centriniame skyriuje vieta buvo vis geriausia, - bulvi buvo per metr nuo lub. Kiti skyriai buvo prastesni, ir bulvi buvo tenai maiau, - gulti ne taip ilta. Bet vis dlto tai buvo tikras rojus, palyginti su likusia darine. Centriniame skyriuje jau gyveno aliakampi, ms kolonos kriminalist, lyderis Francas su savo padjju, vienas lenkas - pirmojo bloko blokavas, pirmos ries latras ir krematorijaus kapas, vokietis kriminalistas. i toki garbing kompanij patekau ir a su draugu. Gretimoje patalpoje ant bulvi buvo kit tarpe apsigyven ir du lenku, Vlodekas ir Vladekas, du senu katorgininku, suspjusiu visikai subanditti. Jie savo globon buvo pasim ym Varuvos universiteto profesori Ro-sk. Prof. Ro-skis lagerin pateko u tai, kad nenorjo sudaryti lenk ministeri kabineto, dirbanio pagal gestapo vilpyn. Jis buvo senas ms pastamas, - geros irdies garbingas mogus ir geras nelaims draugas. Lageryje j visi painojo. Jis, kaip ir kiti varuvieiai, buvo labai kalbus, ir, kaip daugumas profesori, - gerokai naivus. Todl jis visuomet inodavo labai daug naujien. iuo atvilgiu su juo konkuruoti tegaldavo tiktai vienas varuvietis, senas kapitonas Ost-ki. Bet jiedu nekonkuruodavo. Jiedu vieningai visokias inias pasakodavo. J skelbiamos naujienos todl ir buvo vadinamos Ostro agentros iniomis. Jiedu buvo gabiausi lageryje gandoneiai. igirdai lageryje koki ini, pirmoj eilj patikrink, ar tai nra tiktai i agentros Ostro. Jei inia i ios agentros - atidk al: vis tiek bus devintas vanduo nuo kisieliaus. Ostro agentros efas prof. Ros-kis Vlodek ir Vladek pirm kart pamat tiktai ioje darinje. Jis nieku bdu negaljo suprasti, kodl jiedu staiga pasim j globoti. Netrukus taiau reikalas paaikjo. Vien vakar - tame rsyje mes gyvenome kelias paras, - jiedu, besirpindami profesoriui patalpos pagerinimu, nudiov vienam msiki kelions mai su rkalais ir kelions produktais! Daryti pas juos krat buvo nemanoma, - lipo su peiliais virun. Teko tiktai susitaikyti su likimu. Bandit efas Francas buvo ne toks. Jisai, suinojs, kad darinje mums supjaust kelions maius ir daiktus ipl, tutuojau atjo mum pagalb. Tutuojau pasiunt kelis savo agentus darin ms daikt iekoti. Perknas juos ino, kaip jie tamsoje tkstantinje minioje, tokioje spstyje, veik, bet tai netrukus atved vien nusikaltl, kit... Kvot veda savarankikai Francas, - jis buvo rsio viepats. Savo nuoira kerta 20 ar 30 lazd. irk, dal ms daikt jis jau ir surado! Tai - talentas, kad j kur velniai! Bet Vlodeko su Vladeku Francas neliet, - jie dirbo i vieno. Francas, sddamas rsyje, sugebjo staiai stebuklus daryti. Suorganizavo jis mum duonos, kavos, virt bulvi, por kart soiai geros iltos sriubos! Ms padtyje tai buvo daugiau negu stebuklas! Francas dirbo i vieno su vienu esesininku vokieiu, kur jis vadindavo savo svainiu. Baisiai galingas atrod tasai Francas, svain esesinink turdamas! Mes prie j pasijutome es nyktukai. Taip baisu buvo, kad jis mus i rsio neimest. Reikjo irasti kas nors, kad ir mes Francui galtume imponuoti. Jis turjo esesinink svain, mum

reikjo rasti esesinink - dar svarbesn gimin. Pats likimas mum atjo pagalb Vienam i ms pavyko susipainti su vienu esesininku, gana domiu egzemplioriumi. Jis buvo filosofijos daktaras, baigs Berlyno universitet. Jis buvo vermachto leitenantas, bet dl kakoki drausms prasiengim buvo nuemintas kareivius ir igrstas SS eiles. Su juo msikis susitar, kad jiedu pasiskelbsi es artimi draugai, ia netiktai susitik tiktai. Tas esesininkas, filosofijos daktaras, atlinds ms rs, taip keikia naci valdi, tokius anekdotus pasakoja apie Hitler, kad nors dviguba juosta juoskis pilv! Kai tiktai Francas ima didiuotis savo svainiu esesininku, msikis jam tuojau atsikerta: - Kas tavo tas svainis, - iukl! Mano tai bent esesininkas. Senas draugas, filosofijos daktaras, - girdjai, kaip jis Hitler keikia? Prie argument Francas buvo bejgis. Turjo nusileisti. Ms padtis rsyje per vien valand sustiprjo. Francas pradjo mus ne tik gerbti, bet truput ms ir prisibijoti. Utat mum maist su savo esesininku svainiu organizavo dar rpestingiau. ms rs m ateidinti net moterys kaubs, atnedavo sriub, - su jomis buvo galima visikai laisvai kalbtis, niekas nekontroliavo, - tai buvo jau velniai ino kas! Kaliniam taip grietai draudiama net kok od paaliniam monm pasakyti, o ia laisvai rs ateina paaliniai mons - net moterys! Tai vl buvo grynas Franco organizacini gabum nuopelnas. Vien kart taiau ir t pat Franc nuorganizavo. Jis buvo susiorganizavs kelet plk samagono, kelis tenai litrus. Atjo pas j rsin sveius svainis esesininkas ir garsus banditas Kostekas su savo padjju - adjutantu, - jiedu gyveno kitame darins gale ir organizavimo darb var savarankikai, su Francu nesidjo. alia mans prasidjo banditikos vais. Geria jie t savo samagon, vienas kitam per snuk uvaiuoja ir vl geria. Geria, vemia ir vl geria, - visa tai darosi ia pat vietoje, prie mano galvos. Pagaliau, visikai nuvarg, sudrimba jie, kur kas sdjo. Nakt dingo i rsio esesininkas svainis, o paryiui - Kostekas su savo adjutantu. Tuo tarpu pabuds krematorijaus kapas velniuojasi, net bulvs okinja. Paadintas Francas nirpia: - Tylk, krokodile, a dar miego noriu! - K, tylk, - spjaudosi krematorijaus kapas, - irk, k tie niekai padar! Va, va, irk! Kapas rodo savo kelnes. Jos - skyltos, supjaustytos. Jas nakt sveiai supjaust ir isine kienes. Paiam Francui supjaustytos ne tik kelns, - supjaustytas ir varkas! Tai bent sveiai! Francas toki svei dar nebuvo turjs. Francas dabar tariasi su krematorijaus kapu, kaip tam niekui Kostekui atsilyginti reiks. Tuo tarpu rsyje atsiranda ir Kostekas su savo adjutantu, abudu su dideliais peiliais rankose. Kostekas siuts ne maiau u Franc: jam eimininkai pernakt nudiov puik nauj odin apsiaustl! Sveiai turmuoja Franc, Francas - nepasiduoda. Peiliai taip ir blikioja nuo bulvi iki lub! Pagaliau mutyns aprimsta, aizdos perriamos, - sveiai ir eimininkai sdasi drauge - samagono likui baigti. Vienas dar geria, kitas, samagon pavelgs, avansu vemia. T pai nakt alutinj patalpoj ant bulvi vyko taip pat didel istorija. Prof. Ro-skio globjai staiga vienas kit m smaugti. Vienas rkia: Vladek! Kitas rkia: Vlodek! Ostro agentros efas, lauydamas rankas, vaikto aplinkui ir poteriauja:

- Vlodek! Vladek! Vlodek! Vladek! Vlodek! Vladek! Neinia, kuris i jiedviej, Vlodekas ar Vladekas, ar abu sutartinai, staiga - kad smogs savo globotiniui pilv kojomis! Senelis nurieda ant bulvi vaitodamas. Niekas daugiau nebedrsta prie Vladeko su Vlodeku prisiartinti. O jiedu - vienas kit kad smaugia, kad smaugia! Ir ritinjasi po bulves, nekreipdami niek dmesio. Staiga vienas i j pakyla bgti, nuversdamas vienintel vak, taip pat Franco suorganizuot, rsyje degusi. Rsys pasineria visikoje tamsoje. Paskui vien bgant dumia kitas, u gulinij patamsyje uklidamas, per galvas persirisdamas. Kol surandame nuverst vak, kol j udegame, vieton pastatome, Vladeko su Vlodeku ir pdos atauo. Viskas buvo tvarkoje, tiktai vienam i msiki trko bat, kitam - apsiausto, treiam - kelions maio. Visa tai Vladekas su Vlodeku nujojo. Jiedu ms kolon jau nebesugro. Keliom valandom praslinkus po j dingimo, dingo ir blokavas, guljs alia mans. Jis nieko nepavog. Po keli dien jis gro atgal kolon. Sugrs jis pasakojo: Esesinink tarpe buvo vienas lenkas, prievarta paimtas SS eiles. Jisai norinius bgti kalinius ivesdavo i ukovo banytkaimio sien iki tokios vietos kur joki esesinink jau nebebuvo. Iveda jisai ir paleidia. Verskis toliau jau pats, kaip imanai. Jis ived ir Vladek su Vlodeku. Jis buvo iveds ir blokav. Tiktai, blokavo pasakojimu, labai sunku buvo jo patarnavimu pasinaudoti. Labai gilu sniego, - kol mes buvome ukove - keturias paras be paliovos pust, - sunku toli nueiti. unes suseks. Nujs toliau, patenki kaub gyvenamus kaimus. Dienos metu kaubai mielu noru priima, pavalgydina, valgio kelionei deda, bet nakvoti niekas nepriima. Bijo visi. Visi varo nakvoti mik. O mike, neturdamas ryi, - k gi tenai veiksi tokiame giliame sniege? Vis tiek pagaus, - visur pilna nip. Pagav gi tikrai pakars. Pabands bgti, blokavas trei diena vis dlto pasivijo kolon, - ia jam atrod bsianti maesn rizika. Kolonos vadas, bulius Bratk, prim j iskstomis rankomis, dabar jis bsis jam, Bratkei, dar brangesnis... Ties pasakius, kolonos vadas dl pabgusij skaiiaus labai nesijaudindavo. Jis tiktai pavargli ir paliegli nepaksdavo, - juos visus pakelj audydavo. O pabgl nuraydavo nuautj skaii - niekas gi j numeri ir pavardi netikrino! - ir baigta jo visa buhalterija. Buliaus Bratks vedama kolona tirpte tirpo. ukove mano abchazas Ilja ir mane apvog: ikraust lainius, papirosus, sausainius ir kitokius dalykus. Teko atsisveikinti su juo. I dviej mai man vienas beliko. Tai jau didel paanga buvo padaryta. ukove gyvenant, ir maisto buvo iek tiek duodama. Mum Francas jo parpindavo kiek reikiant, esantiem darinj - sunkiau vyko. Vieniem duonos ir margarino teko po dvi porcijas, kitiem - nieko neliko. Tas pat buvo ir kavos reikalu. ukove keturi ms grups nariai sunkiai susirgo. Sirgo jau anksiau pakeliui, tik ukove temperatra laiksi pastoviai apie 40 laipsni, - vliau pasirod - iltins bta. Sveikieji isirikiavo ygiuoti toliau, o ligonys, atsirad darinje, pasiliko vietoje. Jiems priirti ir globoti pasiliko esesininkas, filosofijos daktaras, - t pai dien visus ligonius i darins perkls privaias iltas trobas ir toliau juos rpestingai kiek galdamas slaugs. Baisiai mum gaila buvo skirtis su esesininku, filosofijos daktaru, bet ligoniam jis buvo reikalingesnis, negu sveikiesiem. Ieidami i ukovo, pasinrme pusnyne - ilgam laikui.

-------------------------------------------------------------------------------LV. PER KAUB EMEL Gyventi Franco globoje buvo lyg pono dievo uanty. Gerai tai gerai, bet vis dlto pavojinga. Vis dlto tas jo uantis buvo iurktokas. Francas - stebuklingas vyras, nr odiui vietos. Bet kadgi jis, tonas, pats galjo tave kiekvien moment umuti ar ma maiausia apiplti. Nesuprantama buvo, kodl iki iol jis tai nepadar, pasitenkino duokle i Vlodeko su Vladeku? Juo labiau, kad ms autoritetas jo akyse visikai nusmuko. Jo svainis esesininkas eina toliau, o ms "draugas" ukove liko. Antra vertus, kokiu gi bdu Francas sigijo tok veiklos savarankikum? Jei jis galjo to pasiekti, kodl gi mes negalime? Kuo mes blogesni u j? Apsvarst it reikal, ir mes nutarm pradti savarankik veikl. Tuo tikslu sudarme bendr fond, sudjome j, kas dar turjo: maisto, rkal, pirtini, drabui. Sudar tok fond, siuniame delegacij pas kolonos vad, buli Bratk. Delegacija jam aikina: mus ir apvog, ir maius supjaust, ir rankas iki kaul prakiaurino. Aikina jam delegacija tokius dalykus ir krauna jam ant stalo lietuvikos deros ir gerai irkytos lietuvikos kiauls gabalus. - Hm... - sako bulius Bratk, - o rkal ar neturite? - Turim, pone vade, turim! - Bulius Bratk gavo imt cigarei. Bulius Bratk i karto linksmu veriu virsta. - Hm... - sako jisai, - nuo iol visi galite eiti krvoj kolonos prieakyje, sudar atskir grup, su kitais nesimaiydami. Nakvosite taip pat atskirai. Veris Bratk savo od ilaik, nors ir nuolat skatinamas. Dabar prasidjo mum visai kitoks gyvenimas. Visa kolona ir toliau nakvodavo paprastai darinse, o mes daniausiai mokyklose ant iaud. Kitos mokyklos buvo altos, bet kitas - ir pasikurdavome, ir batus su drabuiais pasidiovindavome. Didiai nustebs Francas kraip galv, kaip tai galjo atsitikti, kad mes isiveriame be jo pagalbos - ir dar taip gerai sitaisme. Mum gi buvo dar geriau, negu jis man. Mus lydti ir mokyklose sergti veriu taps bulius Bratk paskyr lietuv esesinink eelg ir lenk esesinink - pabgli vadov. Su tokiais palydovais buvo galima i mokyklos ieiti miestel maisto pasimedioti. Veikiai tiem palydovam kyrjo msikius lydti po miestelius, - jie juos paleisdavo vienus nevaromai vaikioti. Juo labiau, kad jie patys nuolat sav reikal turjo. I ms tarpo irinkome kelet apsukresni, lieuvingesni vyruk, kurie ir eidavo kaim ar miestel maisto elgetauti. Puiks buvo tieji vyrukai, jie savo udavin meistrikai atlikdavo. Kas be ko, kartais, bdavo, jie kieno nors batus ar skalbinius miestelyje ir pragerdavo, bet labai greitai umegzdavo ryius su kaubmis, kurios po valandos jau vilkdavo mum sriubos ir duonos. Prisigrsdavo kaubi pilna mokykla, tik kokio nors auktesnio SS pareigno sikiimas ivarydavo jas i patalp. Ryto met kaubs atsisveikindavo su mumis aarodamos, o su ms delegatais, elgetavimo specialistais, net pasibuiuoti siekdavo, tik mes juos, alius, u skvern tempdavome atgal, kad ms vis nekompromituot, po velni! Baisiai mieli ir geri mum buvo kaub mons. Ir suprantama!

Kiekviena j eima turjo tuthofe maiausia po vien mog, kitos - daug daugiau. Visos ms kolonos kaubai negaljo matyti. Kiti j gimins jo kitais keliais, kitose kolonose. Kiti buvo jau seniai nukankinti... Kaubai atjaut ms varg, mes jiem tarytum j artimuosius atstojome. Viename kaub miestelyje mum nakvynei paskyr banytin mokykl, esani vokieio pastoriaus inioje. Mus pamats, pastorius paskubomis pasigrieb vaikus ir pai ir idm lauk i nam. Vargiai j ms esesininkai pasivijo. - Js i galvos isikraustte! - auk ms esesininkam susijaudins pastorius, keturios deimtys katorginink ir tik du sargybiniai! Jie gi nakt mus visus ipjaus! Vargiai esesininkai pastoriui iaikino, kad mes nesame banditai ir moni nepjauname. - Va, - sako esesininkai pastoriui, - mes gi be ginkl vaiktome. Ginklus ir katorgininkus palikome mokykloje... Baisiai nusistebjo pastorius, igirds tokius dalykus. Gro mokykl su esesininkais drebdamas - vienas, be eimos... - O gal vis dlto ir banditai? Kaipgi valdia ne banditus laikys koncentracijos lageryje? Juk laikraiai rao, kad tenai vieni banditai ir galvaudiai sdi! Grs pastorius randa ms vyrus jo kieme malkas bepjaustant. Pjauna vyrai malkas ir krauna pastoriui sandl, - alta buvo, reikjo vyram suilti. Nustebo pastorius. Apsidiaug. Nubgo eimos atsivesti. Ir papliupo pas mus lankytojai su duona ir sriuba, ilta tokia! itokia ms pagerinta padtis, susidariusi iimtinai dl ms rkal ir laini atsargos, kuri vasar mum buvo prisiuntusios ms eimos ir kuri dabar rijo Bratk su kompanija, niekam skriaudos nedar. Ar mes toki padt turjom, ar jos nebtume turj, vis tiek kit padtis nebt buvusi lengvesn. Vis tiek jie bt buv alkani ir turt mirti pakeliui kaip mir, - su visais kitais btume imir ir mes. Jiem gal buvo lengviau visa tai pakelti. Daugumas kit kalini buvo buv raumeningi vyrai, vis gyvenim dirb fizin darb... O man - tris deimtis penkerius metus isdjus prie knyg, prie raomojo stalo - kur man lygintis itvermingumu su fiziniais darbininkais! Pakeliui vyko viena bendresn eisenos reforma. Kurie kaliniai buvo jau tiek nusilp, kad nebegaljo ieiti i darins, tuos krov mobilizuotus veimus ir vete ve, - ir nieko bloga jiem nedar. Net vairi paslaug jiem teik. Bet tuos, kurie pakeliui nusilpo ir toliau paeiti nebegaljo, - tuos ir toliau aud be atodairos. Visa ms pakel buvo lavonais nusta. Buvo atsitikim, kad kaub motina, ketverius metus savo snelio laukusi, rado j dabar pakeliui bestyrant, kraujuose papldus. To sniego, sniego kaub emelje! Kaliniai eina vis dar kelio viduriu, o palydovai esesininkai - vis i ono per pusnis ir pusnis iki juostos. - Vis dlto nors kart geriau katorgininku bti, negu esesininku, - kirkinu vien palydov esesinink latv - mes vis keleliu, o tamsta kur pkuoji?.. - Taip tai taip, - atsako piktas palydovas, - bet a su tamsta vietomis nenoriau keistis... - inai, mielas kaimyne, - atsakiau a jam, - kad ir a su tamsta vietomis nieku bdu nesikeisiau... - Pavelg jis mane pasiilgusiomis akimis, - mes gerai supratome vienas kit. Juokauti taiau neilgai teteko. Perjimas buvo baisus. Vadinamosios Kaub veicarijos kalnai kad ir nedidoliukai, bet vis dlto tekdavo visa diena kopti kaln, -

keltis ir keltis. Vasar sveikam mogui tai bt niekaniekis. Bt malonus pasivaikiojimas, bet viduiem - labai sunku! Sniego vis iki keli, iki juostos. Nuolat pusto. Nuolat la. Nosys suaijusios, akys apledjusios. Kojos - kruvinos. mons nuvarg iki paskutiniosios. Ibadj. Per eiolika kelions dien valdia tik tris ar keturis kartus duonos tedav, po tris - keturis imtus gram. Retkariais kokios tuios kavos puslitr. Retkariais kokios sriubels i gailesting moni. Einame per kaub kaimus. Vyr kaip ir nematyti, - mobilizuoti ar suimti jie visi. Pakeliui kaub moterys stovi. Su duonos kepalliais, gatavais sumutiniais, su kokiu pyragliu. Stovi ir laukia it staiga suakmenjs skausmas. Gdiomis, klaikiomis akimis ryja ms eiles. Katorginink ivaizda pasibaistina. Vieni kaulai. Pamlynav, apledj veidai. Eina vos vos gyvi. Eina svyruodami, un, ikiusi lieuvius, lydimi. Eina, vaitoja... Sustingusios skausme moterys katorginink eilse ieko savj, - kas - snaus, kas brolio, kas - vyro, kas - tvo... Per puskilometr nusitsusioj ms kolonoj savieji nepasirodo. Gal jie eina kitoj kolonoj. Gal j jau seniai nebra. Gal jie ir i ms tarpo jau ikrito pakelje? Suakmenjusios moterys nebeitveria. Apsipila aarom. Ima klykti. Meta svyruojani elget mini savo ryullius. Esesininkai, besibjaurodami biznais, varo jas alia. Katorgininkai kaip alkani vilkai plia vienas i kito duonos gaball. Eilse suirut. Kamatis. Klyksmai ir koliojimasis. Esesinink revolveri viai... vienas, kitas... Vienas kitas alkanas katorgininkas jau guli. Prasvyruojantieji lipa per juos. Esesininkai nuspardo juos patvor, kad kiti ties jais neknapst... Amin atils! Tas pats vaizdas beveik kiekviename kaub kaime. I to katorgininkai minta. - tuthofas pajudjo! tuthofas eina! - aibo greitumu pasklido inia po vis kaub em. mons jau lauk ms. I nuoalesni kaim susirinko pakel. Esesinink keiksmai j nebegsdina. Stovi pakelse, stovi i skausmo susting it gyvi paminklai Europos kapinyne... Pagaliau paaikjo, kad mus varo apskrities miest Lauenburg, esant iaurs vakarus nuo Gdyns. Tai - vokiei miestas, buvs paiame priekarins Lenkijos su vokieiais pasienyje. Ten jau keleri metai dirbo umiestin tuthofo katorginink komanda, aptarnavusi ten buvusi SS emesni vad mokykl. Es, tose mokyklos patalpose ir bsis dabar ms evakuojamas lageris patalpintas. Ten ir lagerio turtas buvo evakuojamas. Pagaliau kelions galas pakvipo! Pagaliau gal pasibaigs ta kania! Ten gausime pavalgyti, nusiprausti, ilt pastog, poils... Suibjusi viltis pyl jg sualotuosius knus. Sulink klipatos lyg tiesesni pasidar. Bado ikoneveiktuose veiduose en ten ypsena suvinta... tempt paskutines jgas - gal iaip taip tiksl ir pasieksime! Mano kojos jau buvo sutinusios ir sustingusios it pliauskos. Peiuose siveis kakokie skausmai, kad a ir apsiaust vargiai begaljau pavilkti. Menkas paprastas apsiaustlis, bet taip spaudia peius! O kai nuo sniego perlampa, apledja - nors raudok, nebepaneu! Streikuojanti irdis nuolat man pasaul margina aliais ir raudonais skrituliais. Bet vis dlto reikia itesti - negi grisi griov pusnynan su kulka pakauy! Gyvendami saldiomis pastogs ir poilsio viltimis, sverdukuliuojame plentu, einaniu staiai Lauenburg. Pamau leidiams nuo kaln. Net saulel vieia, snieg blizgina. Dioje net linksmiau pasidar. Itessime, - suk juos velniai!

Pavakary pasiveja mus raitelis, nupentas toksai it laininis pusparis, ant risto sarto irgelio. Jis pranea tam laukiniam galvijui Bratkei: - Es, plentu mum eiti negalima. Plentas ess rezervuotas kariuomens judjimui, mes neprival painiotis po koj... Bratk mauroja. Bratk i revolverio or gadina. Bratk liepia suktis atgal. Mes turime eis kilometrus grti prie kaln atgal, pasukti i plento ir dar nueiti vienuolika kilometr iki artimiausiai nakvynei. Katorgininkai taip ir nulinko it pjaunamos viksvos, igird toki naujien. Nukrito nuotaika - su ja ir jgos itirpo. Vakaras jau pakibo egli akose. Tuoj pat jisai ir ant sniego nurieds. Ateina debesis, palas ir tamsus toksai. Snigti pradeda. Vis didesniais ir didesniais lopais. Akys - nuolat ulipdytos. Alsuodamas pritrauki sniego piln gerkl. Bet jimo tempas - pagreitintas. Kolonos prieakyje eina, temp nustatydamas ir varydamas, bulius Bratk; kolonos pabaigoje eina Bratks padjjas, SS feldfebelis Marholcas [Marholz], kurio specialyb buvo - per vis kelion - pavargliam su kulka padti. Taip ir ygiuojame. Prieaky bulius Bratk mauroja, upakaly - galvaudys Marholcas pliauki. Pasisuk plentu atgal, uklivame u ms draug lavon, - viepatie, kiek j pakeliui priguldyta! Marholco gerokai pasidarbuota. Bet jisai ramus eina paskui. Jis linksmas. Jis ir toliau revolveriu pliauki. Tik dabar - dar daniau. Pasuk i plento, pasinrme pusnyne. Reikia juo kalnel keltis. Net esesininkai, ir tie udusdami pradjo i nuovargio griti. J Marholcas neaud, - jis juos tiktai batu spard ir lieuviu mal. Pats nepajutau, kaip atsidriau paioje paskutinje kolonos eilje. Akyse alia. Galva sukasi. Kojos neklauso. Alsuoti nebra kuo... A jau atsilikau ir nuo klipat... Praveriu akis - a jau sukniubs beguls. Marholcas spardo mane abiem kojom - turbt tuo bdu jis ir paadino mane - ir tiesia mane rank. Stebiuosi a, kad nakt taip blizga revolveris, ir nieko nesuprantu. Pamenu, tai truko vien mirksn. Nes tuo paiu momentu galas ino i kur atsirado mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, - ir kad suuks jis man visa savo gerkle: - Profesoriau, ar pasiutai? Kelkis tuojau! Nesuspjau a n pavelgti j, kaip jis jau tempia mane u pakarpos kelio vidur. - unsnukiai sukler! - nusikeik Marholcas ir nusisuko kit pus pribaigti pavarglio, kurio u pakarpos jau niekas nebetemp. Tuo tarpu mano mielas biiulis Jonas ir dar kakas pastat mane ant koj, pritemp prie minios ir grdo jos vidur, gilum, kad tas akalas Marholcas mans daugiau nebematyt. Ir dar staigmena. alia mans staiga atsirado lietuvis esesininkas eelga. Jis zyliojo nuo vieno palieglio pas kit ir dalino jiem po gurkn kavos, sumaiytos su konjaku. Ger gurkn gavau ir a. Susigraibiau kienje gaball okolado, kur dar vasar eima buvo prisiuntusi ir kur buvau rezervavs paiam sunkiausiam gyvenimo momentui. Visa tai taip gerai paveik, kad a jau savarankikai galjau klumpinti per pusnis. Bet mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, t nakt vis laik mans jau nebepaleido i savo aki. Maa kas k, vos a tik susvyruosiu, jis prioka prie mans ir bliauna it svilinamas: - Profesoriau, nebk padks, - negrik!

Nakvyns kaimelyje visus, kurie dar gyvi atplitojome, suvar maut banytl. Spstis buvo pasakika. Mirtinai pavarg, mons griva vietoje. Mane vl apalpus geri mons pritemp iaip taip prie suolo, pasodino ir vl kak suvert gerkl. Vl tarytum i naujo pasaul sugrau. Atskiros nakvyns mum jau nebeduoda. Prie banyios dur su revolveriu rankoje stovi Marholcas ir kalbti nesileidia. Stovi jis ten ir prisiartinantiems kia snuk revolver. Taiau ir jo irdis buvo ne plienin. Kai tiktai gavo jisai i ms bendrosios kasos imt cigarei, laini gabal ir vilnones kojines, ileido ms blok i banyios. Vl veda mus atskir nakvyn. Gatvje uklumpame lenki br su dideliais irniens sriubos indais. Jos t sriub ne banyi katorgininkam lenkam, bet jas nuo ventoriaus esesininkai pagaliais imu. Prie kalini visai j neprileido. Karta sriuba ir lenki moter - tegul bus pagarbintas j neinomas vardas! - tokia gailestinga, tokia neapsakomai miela uuojauta atiteko mum. Nakvoti teko aludje, kuri laik ymiausia vietos lenk veikja, - ir ji buvo mum tokia gera, mylinti gimin! Ir i viso, kur teko mum susidurti su lenkais ar nakvoti pas juos, mes patyrme nuoirdiausios uuojautos ir paramos, kuri tiktai tie vargo moneliai mum galjo duoti. Buvome sutinkami ir priimami kaip artimi gimins, - kaip mylimi broliai - veniausia to odio prasme. Nakvojant pas vokieius, buvo visai kas kita. Vokieiam mes buvome tiktai katorgininkai, Treiojo reicho prieai. moni jie mumyse nemat. Net puoduko kavos ir to iprayti buvo nelengva. Ir u j reikjo mokti spekuliantik kain. Apie duonos gaball ir kalbti nebuvo ko. Na, ir nakvoti mus sisdavo tiktai pas turtingesnius vokieius, vietos naci partijos smuklininkus... Taiau pas vokieius - vargo peles - taip pat atsirasdavo ir irdies, ir uuojautos... Tik jiem patiem buvo baisiai sunku!

-------------------------------------------------------------------------------LVI. MIULERIS, PLIURPA TAS PRAKEIKTAS Toliau eiti nebegaliu. Kojos sutino, irdis padko, temperatra pakilusi. O mano draugui atletui Vytautui visikai bloga, jo temperatra - 39,5! Iki Lauenburgo keturiolika kilometr. Kurgi mudu su juo benueisime! Draugas Vytautas turi puikius aulinius batus. - Mat juos velniai, - sako jisai, - atiduosiu, kad tik nuvet! Oho! U tokius batus keturiolika kilometr iemos keliu nuveti, - itokiam reikalui Treiojo reicho kininkai arkli turjo pakankamai. Bulius Bratk leido pasisamdyti kinink. Susdom veim mudu su Vytautu, dar vienas seniukas i ms grups, kadaise buvs jros vilkas - kapitonas, dabar gi - klipata klipatl. Kiti draugai sudjo veim, kiek tilpo, savo maius. Mum palydovu Bratk dav SS feldfebel Miuler, i Hanoverio, tok penki deimi met vyr su kumpa nosimi, negirdtai neregtai plep... Vis dlto vaiuojame!

Net pypkeles traukiame. Miuleris su veju vis laik apie mergas pliurpia, mus nekreipia jokio dmesio. Artimiausiame kaime pasivijome kit tuthofo lagerio kolon, anksiau u mus atjusi. Gatvje stovi dideli ml veamieji veimai, baltos bulvi kos su kaupu prikrauti. Pareignai dideliais kauais t ko kaliniam dalija. Oho! Tok kau bulvins kos surijs, gali vis dien eiti! ita kolona geriau buvo aprpinama. Pamats jos pavyzd, ir Bratk pradjo panaiai organizuoti kaliniam maist, - iki iol jo bulika galvel nepajg suprasti, kad ir katorgininkai valgyti nori, ir kad jie griva griov - ne i tinginysts... Po keli kilometr u to kaimelio - krykel. Besisketeriojs tenai pareignas dsto, kad jam sakyta plentu kalini kolonos Lauenburg neleisti. Kaliniai turi eiti unkeliais. Jis silo ir Miuleriui tais unkelliais pasinaudoti. Bet Miuleris - ne toks, kad pasiduot taip lengvai nukalbamas. - Scheisse! - sako Miuleris besisketeriojaniam pareignui, - jis ness kvailas unkeliais tampytis, jeigu yra lygus plentas, kuriuo galima burbuliuoti! Pakeliui pasivejame vyrus angl ir prancz kareivi uniformomis. Eina jie Lauenburgo linkme, lazdelmis mosikuoja. Be jokios sargybos, be nieko. - Kur, kamerodai, droiate? - klausiame j. - Namo, namo! - linksmai ypsosi jie. Miuleris pypk iulpia, seiles ryja, - aikiai pavydi anglam su pranczais. Ariau Lauenburgo kakokie nudrisk mongolai apkasus kasa. Per tokius apkasus vita lengvai perokt. Jie tikisi tankus sulaikysi, - linksmi vyrai, ar ne tiesa? Privaiavome u trij kilometr prie Lauenburg esani SS emesnij vad mokykl, kuri buvo sudtos visos ms gyvybins viltys, kur turjo bti ms kelions galas - evakuotas lageris. Mus atves kininkas imet patvor visus ms daiktus ir nuvaiavo sau. Miuleris, mus su daiktais ant lietaus paliks, nukitino lagerio iekoti. Nukitino ir pranyko. Po valandos atsirads, jisai pareikia, kad ia jokio lagerio nra ir nebus, - joki patalp tam reikalui visikai nra. SS vad mokykla jau panaikinta, - joje dabar sikrusi latvi SS junkeri mokykla, vokiei SS feldfebeli vadovaujama. Pro mus tos "mokyklos"-lagerio kiem nuolat vaiuoja vokiei sunkveimiai, lengvosios mainos, arkliniai veimai, vaik veimliai, - vokieiai civiliai gyventojai ir kariai gabena savo lob. Matyti, jie visi bus atvyk i tolimos kelions, i anapus Gdansko srities. Kai itiek vokiei civili ir kari ionai grdosi, aiku, kad mum ia vietos nebegali bti. Miuleris, kad jam paiam nereikt su mumis ant lietaus lapti, suvar mus sargybos bd, kur budjo latvi SS jaunuoliai vokieio feldfebeliuko prieiroje. Latviai iri mus kaip katorgininkus banditus, ligoniam net atsissti nepasilo. vairuoja tiktai, kad ko mes pas juos nenudiautumm. Tik po poros valand paaikjus, kad mes ne banditai ir kad ms kolonoje jo ir visa eil buvusi Latvijos ymi visuomens veikj, jie isiiojo i nustebimo, pasil mum atsissti, net kavos atsigerti dav. Temstant atsiranda ms Miuleris, iki iol vl kakur laksts. - Ne - sako jisai, - ia lageriui galutinai nra vietos ir ms kolona ia nebeateis. Ji bus jau nujusi Lauenburg. Eisime ir mes tenai jos iekoti. - Bet, pone arfiureri, - susukome mes su Vytautu kartu, - kurgi mes, ligonys, dabar eisime, per dien nieko nevalg! - Niekis. Mar. Rytoj pavalgysit, - aikina jis mums. - Mar. Mar!

- Betgi, pone arfiureri, - maldaujame jau, - kaipgi su maiais bus? Draugai taip sunkiai juos temp... ia j visas turtas... - Suk juos velniai, - aikina mum Miuleris, - visa Vokietija eina velniop, ir tai niekas nesigaili, o ia dabar it pavinkusi mai gailsies! Mar, mar, mar! - Bet, va, gi ia guli ir kolonos vado ryulys, ir jis praus, - bandau a gelbti padt. - O! it tai paimk! Paimk ir nek - aikina man Miuleris. Keikdamiesi, kaip mokdami, usikabinome ant nugar savo maius. Visi kiti paliko patvory gulti ant lietaus. Tiktai budelio Marholco ryul privert mane neti Miuleris, pliurpa tas prakeiktas. Baisiai sunku eiti. Man su dviguba nata, Vytautui su temperatra 40 laipsni. Vytautas vis dar u mane stipresnis, - jis vis dar man padeda neti to velnio Marholco ryul. Svyruojame ir keikiame Miuler, kad jis beagsdamas padvst. O jis mum vis aikina: mar, mar, mar! - Eik tu po velni! - nebeikents nusikeikiau jam akis. - K? K tu pasakei? - stebisi Miuleris. - Eik greiiau po velni! - paaikina jam Vytautas. - Cho cho cho! - kriokia Miuleris, - tuoj bus Lauenburgas! Lauenburge, pasitiks pirm piliet, Miuleris nekina: - Va, ia a vedu katorgininkus i tuthofo. Jie geri mons, nevagia ir moni nepjauna. Velniai ino, u k jie lager pataik. Ar neinai, kur ia atjo kolona i tuthofo? Pilietis patrauko peiais. Jis, inoma, nieko neino. Miuleris sutinka bob, - ir jai dsto tais paiais odiais: - Va, ia a vedu katorgininkus i tuthofo. Jie geri mons, nevagia ir moni nepjauna. Velniai ino, u k jie lager pataik. Ar neinai, kur ia atjo kolona i tuthofo? Ir boba patrauko peiais. Ir ji, inoma, nieko neino. Miuleris varinjas mus po miest. Kur koki bob pasigaudamas, kok policinink, kok piliet, kur ioplesn - vis t pat pliurpia ir pliurpia. Btinai kiekvienam jis turi idstyti vis ms istorij. Baisiai ilgai jis visuomet palei bob rankomis mataruoja ir pirtu jai aplink smakr vedioja. Jis ess senas kareivis. Visa bsi tvarkoj. Mes, linkdami po natomis, turime stovti ir laukti, kol tas prakeiktas pliurpa isipliurps. Jis mano, kad mes labai patenkinti: jis gi visiem reklamuoja, kad mes nevagiame ir moni nepjauname! - Vesk mus kaljim ar policij! - pykiu nebeitverdamas, aukia Vytautas, - su tokiu kvailiu ia gal gausi. - K, policij? inoma, policij. A ir pats maniau policij. Mar, mar policij, mar! Susitiks pirm bob, jis savo gieda: - Va, ia a vedu du katorgininkus i tuthofo. Jie geri mons, nevagia ir moni nepjauna. Velniai ino, u k jie lager pataik. A nuvaiavau su jais vaiuotas, o visa kolona nujo psia. Neinau, kur nujo, - velniai j ino. O tu, mieloji, ar neinai kartais, kur ia yra policijos valdyba? Boba nurodo keli. Bet Miuleris ja netiki. Susitiks kit bob, jis vl savo:

- Va, ia a vedu du katorgininkus i tuthofo. Jie nevagia ir moni nepjauna... - O tu, viepatie, viepatie! Kada gi tu nusprogsi, tone prakeiktas! Policijos valdyboje idsts kiekvienam sutiktam pareignui, kad mes moni nepjauname, prisiplak jis prie valdybos sekretoriaus. Pasinekjs pusvaland su juo, ateina Miuleris pas mus su triumfuojania ypsena: - Ms kolona nujo Reicho darbo tarnybos - RAD - lager, dabar tui, netoli kaimo Goddentow. Reikia ir mum tenai eiti. Na, - mar, mar! - O kur tai yra? - klausiame nusteb. - Netoli. Bus kokie atuoni ar deimt kilometr u miesto. - Eik tu pragaran molio minti! Niekur a i ia neisiu! - keikiasi Vytautas ir gula iilgai koridoriaus, - skersai jis ia netelpa. alia jo tiesiuosi ir a. Miuleris trypinja aplink mus ir pliurpia: - Mar, mar! - ir pats savo odiais netiki. - Neisim mes i ia, nors tu nusprok! - Ei, js, nagi, mar, mar! - Scheisse! - atsako jam tai Vytautas ir nusisuka sien, - su tokiu kvailiu jis daugiau nebekalbsis. Pats vienas mum nebegaldamas nieko padaryti, Miuleris aukiasi pagalb policijos valdybos sekretori, - sen stor vokiet. - Ieikite! ia negalima jum pasilikti! - prao jis geruoju. - Kurgi mes eisime, - rkiame atsigul abudu su Vytautu, - mes esame ligonys! Mes negalime bepaeiti! Jei ia mums negalima nakvoti, sodink mus kaljim! - Kad ir kaljim negaliu js pasodinti... - Na, tai kaip sau nori... Mes i ia niekur neisime! Arba - duok mum veim. Vaiuoti vis gal dar nuvaiuosime. - Mielu noru duoiau, bet kad neturiu. Visikai nieko neturiu. Vokiei moterim su vaikais gabenti - ir tai neturim, o jums - juo labiau. - Tam ir policija esi, kad gautum. Jei jau atitempt mus ia i Lietuvos, tai ir veim turite duoti... - Argi a tempiau? Kuo gi a kaltas? - O mes kuo kalti?.. Jei mes ieitumm i miesto, vis tiek, nebegaldami paeiti, nugritumm, o Miuleris mus nuaus, - mes dabar j jau staiai Miuleriu vadinome, - tad kuriam velniui mum dar eiti, vargti, kad jis t pat gali ir ia padaryti? Miuleri, auk, po perkn, greiiau! - Cho cho cho! - krizena Miuleris, - kada gi a jus audiau? - To dar betrko, kad tu mus, padks velniau, audytum! Policijos valdybos sekretorius prao geruoju. Mes turime tiktai u miesto, pusantro kilometro, ieiti. Ten ess kaimelis, gyven kininkai. Jis duosis Miuleriui ratel, su kuriuo jis gals rekvizuoti veim, ir mus toliau nuve. - Cho cho cho! - krizena Miuleris. - Mes dar pavaiuosime! Policija graiuoju prao, - kurgi ia su ja peies, katorgininkas bdamas! Einame per miest ramiai, specialaus policininko lydimi, kad Miuleris pakeliui vl nepliurpt. U miesto - pasilikome vl su tuo igluliu. Kaime su juo vl ta pati velniava - kiekvienam jis turi ipliurpti vis ms istorij. Brendame per vanden iki rie - buvo staigus atodrkis su lietumi, - mokliname patamsyje nuo trobos trob, - veimo mum niekas neduoda. Kiekvienas kininkas bijo, kad Miuleris, pams veim, vaiuos ir nuvaiuos j, - k tu su tokiu pliurpa! kininkai

visaip isisukinja. Miuleris - geros irdies mogus - labai ir nespiria. Taip niekur veimo ir negavome, - visi kininkai siunt mus pas kaimo burmistr, kuris gyveno dar u keli kilometr, kur ir surasti toki tamsi nakt buvo prasti juokai. Keikiame Miuler bjauriausiais odiais, kuriuos tik prisiminti galjome. ms koliojim jis kriuksi tiktai: - Cho cho cho! Esu senas kareivis. Visa bus gerai. Vis dlto burmistr suradom. Jis mum net duonos po dvi rieki dav ir po puoduk kavos. Ir veim dav! Vaiuojame! RAD lageris jau nebetoli buvo. Bet apie ms kolon niekas tame lageryje nieko negirdjo. Lageris tuias, bet nakvyns mums neduoda, - es, dar papjausite, ko gero! Mar atgal. Burmistras siuts, kad mes sugrome. Jis atliks savo pareig, veim davs. Dabar jis nebesileidia jokias kalbas, veja mus su visu Miuleriu i kiemo lauk. Mes jau Miuleriui aplink snuk kumiais vediojame, - odi mes jam jau nebeturime... Pasistume mes t Miuler visikai po velni, bet kad jis dabar pasidar mum reikalingas! Mes - ligonys, be joki dokument, be pinig, svetimoj emj, - kur dingsime be Miulerio? Pagaus dar kaip bglius i lagerio ir pakars, - toks gi klaikus metas! Be to, ms blokui visuomet buvo udta kolektyvin atsakomyb, vienas pabgs - visi kiti nukents! Varindami Miuler nuo trobos trob, kaime vis dlto gavome nakvyn. Vytautui temperatros daugiau 40, bet jis laikosi herojikai, nors ir pasiutusiai keikias. Ant rytojaus Miuleris usiman mus vl Lauenburgo policij varyti, - dien Miuleris buvo drsesnis ir m sakymus davinti. Mes tikinjame, kad jis policijon bent telefonu paskambint, - galgi mum visai nereikia tenai grti. - Ne, ne, ne! - spiriasi Miuleris, - neskambinsis. Reiki eiti, jis ins, jis ess senas kareivis, - telefonu kalbti, altys, nemokjo... Vargiai gyvi nulingavome Lauenburg. Miestas - pilnas moni. Vis pabgliai ir pabgliai. Naciai ruda uniforma traukia i veim visus vyrus ir stato rikiuot organizuoja pragarsjus Hitlerio folksturm. Veimuose pasilikusios vienos moterys rkia liumbia, padalkas nosis luosto, nosinaites taupo. Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, susitiks kiekvien nauj bob, barka kaip sena katarinka: - Va, a vedu du katorgininkus... Jie moni nepjauna... Policijos valdybos sekretorius pasitiko mus kaip bulius raudon skudur! - O viepatie! Ir vl js ia! Lauk! Lauk! - m kaukti jisai. - A gi jum sakiau, kad jum reikia eiti RAD lager, ten jum vieta jau paskirta! Lauk, lauk! ms pasiaikinim, kad mes ten jau buvome, jis tiktai mojavo abiem rankom, nieko jis neins, nieko kita jis negals... - Kaljiman js neleisiu! Lauk, lauk! - Su ituo kvailiu Miuleriu atgal a nebeisiu, - vis irdo Vytautas, - duokit kit palydov... - Cho cho cho! - veng Miuleris, matyti, patenkintas, kad j Vytautas vieai kvailiu pavadino. Kito palydovo nedav. I policijos valdybos imet mus lauk su visu Miuleriu. Grdami atgal t lagerikt, turjome verstis su tuo paiu Miuleriu. Tik dabar mes j pamm savo inion. Mieste prie bob i tolo nebeprileidiame. - Miuleri, velniau, nelsk, - laiko nra! - tempme j toliau - ir jis klaus.

Umiestyje pradjome savarankikai veimus rekvizuoti. Vaiuoja kokia vokika moterl i miesto, mes tuoj j - iupt: - Tetulyt, paveizk, mes du, o i paskos, matai, eina dar Miuleris, pliurpa tas prakeiktas... Nelaukdami moterls atsakymo, stabdome arkl, lipame veim, o Miuler sodiname prie moterls. Miuleris klauso. Miuleriui - kas: bet tik prie bobos sdti. Jis tuoj matarai matarai ir vl pradeda savo: - Va, vedu du katorgininkus... Jie moni nepjauna... RAD lageriktyje mus pasitinka taip pat, kaip policijos valdyboje: - O viepatie, - ir vl js ia! Lauk, lauk! Miuleris nuo ms jau u stulpo slepiasi. Ikis i tenai galv, pavilbina man pirtu, kad a prieiiau ariau: - Jis ess senas kareivis. Visa bsi tvarkoj. Palik Miuler u stulpo, aikinams. Kas gi mum toliau, po velni, veikti? Ms spiriama, lagerikio sargyba iaip taip telefonu iaikino, kad mum reikia eiti dar keturi kilometrai miestel Lanc [Lanz] - ir ten rasime savo kolon. - O k, ar nesakiau, kad rasime? - triumfuoja Miuleris, - duok tabokos pypkei prisikiti... - e, - sakau, - pypk tai prisikik, tik reikalus daugiau nesikik... Pakeliui prastu jau mum bdu rekvizav veim, nusiveme Miuler Lanc. Tenai jau lauk ms kolonos ateinant. Miuleris visikai patenkintas. Miuleris ypsos iki aus: - A esu senas kareivis. Sakiau gi, kad visa bus tvarkoj!

--------------------------------------------------------------------------------

LVII. TAI BENT GYVENIMELIS! Lanco miestelyje susijung su savo kolona, toliau keliavome drauge dar dvi dienas. Bet tai buvo jau visai kitokia kelion. Vis pirma paiame Lanco miestelyje bulius Bratk ivijo i mokyklos kakoki tenai vokiei, karo pabgli, kompanij, - viet uleido mum. Vokieiai pradjo murmti: - Juos es, grynaveislius vokieius, anksiau ionai apsigyvenusius, varai lauk, o viet uleidi kakokiem tartiniem katorgininkam! - Lauk! - bliov bulius Bratk ir vijo vokieius lauk. Ir i viso t dien bulius Bratk staiai pasiuto: ukaitino jisai miestelio vokieius virti sriub, irnien ar bulvien su dera, - es, jo katorgininkai valgyti nori! Sriub vokieiai vir ir ne, Bratk visiem katorgininkam dalino. Ir toliau, kai jome per vokikus kaimus, visur gavome sriubos. Bratk sriub i anksto telefonu uusakydavo, vokieiai jau lauk ms ateinant su pilnais bosais. Pavargli Bratk jau dvi dienos nebeaud, negalinius eiti - rekvizuotais veimais ve, - tikrai, velniai ino, kas tam buliui Bratkei buvo pasidar!

Lanco miesto mokykloje Bratk dav mum ilt, pakrent sal, o savo esesininkus sugrdo alt, nepakurt. Niro esesininkai ir keiks, ir movs kelnes altam kambary. ms patalp atsilank... Lanco miesto burmistras su savo padjju, graiai pasisveikino ir klausinjos, ar ko mum netrkst, - ar negals jis kuo mum padti?! Ryto met jis vl mus labai mandagiai ir biiulikai tolimesnn kelionn ilydjo, lyg mes jo sveiai btume buv! Mes nieko nebesuprantame. iupinjame, tirdami kits kit: - Argi mes i tikrj vl mons pasidarme? Tai - velnias! Po Lanco miestel msikiai maklinjo, visai nebekreipdami dmesio esesininkus ir policij. Eina kas nori ir kur nori. Msikiai, elgetavimo specialistai, beirint susiuost su geroku breliu Lanco vokik mergelk. Atsikvpti nesuspjome, kaip jau tempia jos mum sriub. Prilindo mergelk pilna sal, - nors vakarukas kelk. Viena pila savo sriub, kita - savo, - nebeinai, i kurios beimti. Tokios nieko sau mergelkos. Madaug vidutinikos. Baisiai gaila tiktai, kad mano kojos buvo sutinusios ir temperatra vis dar laiksi apie 38, o mano draugui Vytautui buvo 40,5, bet jis vis dar sriub rijo kaip smakas. Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, paklusnus avinlis pasidar. - Miuleri, - sakom mes jam, - t ir t padaryk. - Miuleris eina ir daro, lyg tai bt jo tarnybin pareiga. - Miuleri, nebk galvijas, nelsk, - gausi per snuk! - Cho cho cho! - kriokia Miuleris. - Duok tabokos pypkei prisikimti. Va, koksai reikalas! Esesininkai tabokos pritrko. Nebeturi n nipt. O mes dar turime. Esesininkai atsidr ms rankose! Patys atsisakydami nuo rkymo, rkalus sudjome bendr kas ir esesininkus paklusnybje laikome. Niekas jiem patiem neduoda pypks kimti. Duodame jiem tabokos iupsnel deln, kad ieit pus pypks. Jie emai lenkias ir dkoja. Galima juos dabar keikti, kaip norim, - jie vis tiek patenkinti, - jie bijo kit kart tabokos pusei pypks nebegauti. Pagaliau atvar mus visos kelions tiksl - visai nususus RAD lageriuk Gans, atseit, sis. Lageriukas Gansu vadinosi todl, kad guljo alia to paties vardo kaimo. Ne taip toli nuo jros, - kokia dvylika kilometr pietus nuo vej uosto Leba. Lageriukas buvo visikai apeps. Prisiglauds jis buvo auktokos kalvos one, i kitos puss saugojo j neibrendama didiul pelk. Barakai - menkuiai, sukiu, lyg jie bt buv skirti triuiam auginti - ir tai per prasti. I ms kolonos pradinio skaiiaus 1600 vyr beliko gal vos pus. Vieni pakeliui ibgiojo, kitus iaud. Bet ir tokiam sumenkjusiam skaiiui Ganso barakliuose sutilpti buvo labai sunku. Kamatis buvo pasiutusi! Bandit atamanas Francas jau organizuoja patalpas. Um jisai baraklio vis gal, pastat sargyb su pagaliais, nieko daugiau tenai nesileidia, es, visi kiti galite verstis kaip norit! Kuo mes prastesni u Franc? Ar nepabandius ko suorganizuoti? Kai kurie i ms, dar tuthofe tebebdami, jau buvo iverk i Majerio savo laikrodius ir auksines plunksnas, motyvuodami, kad visa jiem tai reikalinga darbo skmingumui, - tokiem tikslam Majeris iduodavo kaliniam tokius j daiktus.

Vienas i ms laikrodi dabar atsidr buliaus Bratks delne, - Bratk j lyg ryte prarijo. Pasiuts bulius Bratk virto vl veriu induoliu. Tuomet rado jisai paiame lagerikio pakratyje toki vjo paiepiam bdel - sandliuk rankiam laikyti. Sandliukas buvo mautis ir menkas, bet vis dlto pei turjo. - e, - sako Bratk, - ia jum bus patalpa. Visai atskira. Bent niekas neapvogs. Parsinekite iaud. Tvarkykits kaip norite. Atskir patalp, kad ir toki menkut, turti buvo vis dlto labai didelis daiktas! Prisinem iaud. Pasivogm pus maio angli peiui krenti. Varstotus ir kitus rengimus pavertm malkom. Pasikrm pei, - taip malonu ildytis prie jo, ant iaud isitiesus! Visa bda tiktai, kad nebuvo ko virti. Ninieko. Niekas nieko nebeturjo. O lageris - taip pat nieko nebeturjo. Nieko nedav. Gyvenkite kaip norite! Ms cigarei imtin vl atsidr Bratks kienje. Bratk sutiko duoti palydov ir leisti trim ms vyram eiti aplinkinius kaimus paelgetauti. Elgetavimas ioki toki vaisi dav, bet nedaug. Aplink gyveno vokiki kininkai. Jie buvo sitikin, kad visi katorgininkai yra galvaudiai, - u k gi jiem valgyti duosi? Su vyrais kaimuose n nepradk kalbti. Buvo galima is tas imelti tiktai kavalierikai prie moter prislinant, ir tai - kad tik vyrai nematyt. Po trij dien taiau ir is maisto altinis usirauk. Panaiu bdu kaip mes ir Francas su savo svainiu m tokias ekspedicijas kaimus organizuoti. Tiktai elgsi jisai kiek kitaip. Jis veik savarankikai. Jis neelgetavo. Jis su savo svainiu staiai plikavo, - pats pasiimdavo, ko jam reikia ir nereikia. Vokiki kininkai pradjo rkti. Pasiskund auktesnei valdiai Lauenburge. I ten atjo grieiausias sakymas: nieko i lagerio kaimus neileisti, - kad neplikaut ir lig po apylinkes neineiot! Bankrutavus plybai, Francas pradjo organizuoti prekyb. Per savo svain i apylinks kinink perka karv, perka buli msai. Kvieia ir mus prisidti. inoma, prisidedam. Bet kai t karv ar buli atveda lager, vis pasirodo, kad tai seno klio arklikos veisls kuino bta. Kur Francas to kuino ms ddavo, velniai j ino, bet mums i to viso biznio tekdavo tik kanopos. inoma, kanopos taip pat neblogas daiktas, bet valgyti vis dlto kakaip neieina... Sukit devyni perknai t prakeikt Franc, - koks ia gali bti biznis su bandit atamanu! Kitas vl iniciatyvos pilnas banditas su savo gauja okupavo vienintel lageryje ulin su pompa. Nori gauti vandens - duok gaujai k nors. Duodi - gauni. Neduodi - nr vandens: jis su savo gauja pomp taiso ir tave lazdomis gena lauk. O!.. Bratk, valdia, pradjo dalyti lageriui maist! Duoda dien puslitr sriubos: vanduo be druskos ir jame susigdusios plduriuoja dvi neskustos bulvels. Daugiau nr. Ninieko nr. Tuia. Ilgainiui valdia m atgabenti i Lauenburgo ir duonos. Duodavo duonos po 25-300 gram vien kart per savait, o kartais - net du kartu! Bratk m supirkinti i apylinks kinink baigianius dvsti kuinus. Lupa tiem kuinam kail ir kema juos sriubon, - po gabaliuk, inoma, iaip sau, dl skonio. Kuino msa ir bulvs atitenka Franco ir kitom sjunginm su juo gaujom, okupavusiom virtuv. Visiem kitiem lieka tik buizel, kurioje buvo virtos bulvs ir kurioje dar plduriuoja iokie tokie arklienos pdsakai, - tokios ilgos ipluusios arklio raumen gijos, panaios parudijusius seno tekio erius. Viso to malonumo gaunama vien kart per dien. Visa tai verdama be druskos pdsak - jos pakanka tiktai Franco ir sjunginink gaujom. Nuo

viso to visiem be iimties lageryje sugedo viduriai. Nuo viso to lageris vaitoja. Lageris badauja. Badas pasiekia tokio laipsnio, kad kai Francas su gauja imeta lauk papjauto kuino arnas, - katorgininkai, vienas kit draskydami, puola tas arnas, tampo jas ir ryja alias, nevalytas - su visu j turimu! Epidemijos lageryje pleiasi... Mano draugas Vytautas vis dar tebeguli su temperatra 40 - atsirado pas mus dar du tokios auktos temperatros ligonys. Ir a guliu vis laik. Nebeklauso kojos. Velniai ino, kas jom pasidar. iaip bt nieko sau kojos, ir ne per labai sutinusios, ir neskauda, tik iaip sau saldiai tirpsta, it skruzdls jas med neiot. Nieko ypatinga. Tik, va, kai pastatai jas - nesilaiko. Linksta, it be kaul bt. Stojant reikia griti, - nieko ia, bra, nepadarysi. Ms sandliuke gyveno ir kolonos gydytojas, lenkas i Gdansko, Vitkovskis [Witkowski], pats penkerius metus jau baigs sdti lageryje. Baisiai mielas, baisiai geras, velnus mogelis. Bet jis pats vos laikosi ant koj, - ir joki gydymo priemoni jisai neturjo, - nieko jam nebuvo duota pasiimti i tuthofo. Ninieko jisai neturjo. Dl ms draug, guljusi su tokia aukta temperatra, jis nieko nesak. Kraip galv ir tyljo. Aiku, buvo kakas panau tif ar paratif. Bt jis tai valdiai pasaks, bt juos tutuojau imet "ligonin", kuri buvo daugiau panai lavon sandl. Tenai jie bt beirint nusibaig. Ms gi sandliuke jie visi liko gyvi. Niekas daugiau neapsikrt. Geras mogutis buvo tasai gydytojas, kad jis pats tiktai sveikas bt! Retkariais ueidavo ms bd vienas kitas esesininkas tabokos paprayti ar iaip biiulikai dl visoki gyvenimo op pasidejuoti. Atnedavo kartais druskos saujel, daugiau jos ir jie patys neturjo. Ueidavo net Marholcas, - ir jis net darydavo biiulikai nusiteikusi fizionomij! O bulius Bratk net filosofu buvo virts. Jis atnedavo i fronto ini, jam labai blog. Es, jeigu taip, - jeigu frontas priarts, jis mesis vis lager, paimsis tiktai mus ir drois staiai Lebos uost. Ten vej laivo kapitonui pakiis po snukiu revolver, ir visi, es, mausime staiai vedij. Taiau kol tai bus, jis atved pas mus vien vokiet kinink i Ganso kaimo ir leido su juo pirkliauti. Lageris maisto neturjo. Kaliniam reikjo patiem maitintis. Tikrai, tasai kininkas atgabeno mum bene penkis centnerius bulvi ir kelet kepalli duonos. Bet iviliojs i ms savo paadais por ger laikrodi, naujus batus, motor su ilgomis arnomis vandeniui pumpuoti, - t motor mes radome ms dabar gyvenamajame sandliuke ir pardavme kininkui, - visa tai i ms graiai iviliojs, jisai daugiau pas mus nebesirod. Saks, jam mona nebeleidianti daugiau pas mus bevaikioti. Apmov, altys, mus kaip ciuckas. Kurgi, - tokie laikrodiai! Tokie batai! O motoras, motoras: gali j palovy laikyti, gali prie laivo kabinti, gali ulin kiti - vis birbia! Ir tiktai penki centneriai bulvi u visa tai! Tai - velnias, ne pirklys! Ms esesininkas eelga tuo tarpu apzujo visus apylinks kaimus, ar ko nerasis ms naudai. K pakeliui prielgetaudamas, vis atnedavo mum. Netoliese rado jis vien "umzidler", - kolonist i Lietuvos. Jis vaikiojo su ruda nacika uniforma, jautsi ess grynos veisls vokietis ir lietuviam kuo nors padti jis... i principo negals. Taip lietuviam, es, ir reikia! Pas lagerio kaimyn dvarininkl surado eelga vien lietuv darbinink nuo Kretingos. Darbininkas su eima buvo priverstinu bdu ivetas i Lietuvos. Dirbo jis pas

t dvarininkl kaip arkli rikas, pats daug kentdamas nuo plraus, yktaus eimininko. Tai, va, is darbininkas ir atjo mum pagalb, gal daugiausia padars, kad mes visi gyvi iliktumm. Apylinks lenkai pradjo veti savo tautieiam, ypa giminm, daug produkt. Atvaiuodavo su pilnais veimais. Atvedavo jiem organizuotai ger dalyk. O mes jau nieko nebeturjom. Turjom dar kiek bulveli, jomis mitom, bet kad ir j buvo taip maa! Tai, va, tasai darbininkas, arkli rikas, m skriausti dvarininko arklius. Arkliam skirtj milt gerok dal jisai nukniaukdavo, o jo monel i t milt mum ragai kepdavo. Darbininkas kniaukdavo, monel kepdavo, o eelga - atnedavo. Nedaug to ragaiio kiekvienam tetekdavo, - vis dlto apie keturias deimtis vyr ms bdoje gyveno! - betgi ksnelis kitas tekdavo - ir taip per kokias keturias savaites - kasdien! Tai buvo jau labai daug. Ligoniam eelga atitempdavo kartais kur nutvrs kok pyragl, pieno gurkn, kok kiauin... Maa - tai maa buvo, bet k gi kita veiksi!

-------------------------------------------------------------------------------LVIII. LATVIKI DALYKAI Ms bloke gyveno keletas latvi. Ganso lageriuke latvi kalini buvo gerokas skaiius. Ir esesinink latvi buvo keliolika. Ms bloke gyvena keletas buvusi stambi latvi visuomens veikj. eelga, pats vienas bdamas lietuvis esesininkas, pats vienas visus mus aptarnauja, laksto ir laksto ikis lieuv, k sugriebdamas tempia ir tempia. O latviai esesininkai keliolika j tuk gi buvo! - n pirto nepajudina, - bendram labui nieko nepadaro! Ms draugai latviai nebeapsiksdami ima savo tautieius esesininkus olbyti: - Atseit, k gi js, vyrai, manote savo panosj? Tokie dabar laikai, mes pasninku stimpame, o js k gi, vokiei baudiauninkai ar kas? Pagaliau ir latviai nebeikent, - nutar atsirevanuoti. Tas reikalas buvo juo opesnis, kad bulius Bratk u perdaug uolius santykius su mumis udraud eelgai i lagerio beieiti ir dar keliom dienom patupd j hauptvacht. Mums pasidar visikai striuka, pasilikom be ryi su pasauliu, pasilikome be jokios laukujs paramos. Kadangi aplink Ganso lagerio didij dal nebuvo jokios natralins tvoros, tai tenai dien ir nakt buvo sudaroma gyvatvor i esesinink. Dien retesn, nakt tankesn. Nakt gyvatvorininkam stovti bdavo alta ir nuobodu, - jie visoki aidim prasimanydavo. Vienas vokietis esesininkas, didelis garbs mgjas, siman vidunakt stovti baisiai dvokianioje ivietje. i staiga dl visuotinio viduri pakrikimo visuomet buvo labai gausiai lankoma. Atbga, bdavo, vidunakt koks klipata katorgininklis, graibosi patamsyje, kur ia jam greiiau pilietines pareigas atlikti, tuo tarpu i patamsio jam kakas - kliopt - per galv. - Tu, driski lamte, kodl kepurs nenusiimi prie mane?! - aukia jam vokietis, garbs mgjas. Ieinanius i tos staigos jis vl tokiu pat bdu ilydi, - taip ir vargsta mogelis tenai per nakt, - vis jam vairiau. Katorgininkliai kepur prie j, inoma,

nusiimt, - suk j velniai, kur ia prasidsi su kvailiu, - bet kadgi jo patamsyje nematyti. itokioje smarvje net ir vokieio esesininko uuosti negalima! Kai tas garbtroka nakt buddavo, ivietj visuomet bdavo linksma... Vien nakt, kai gyvatvor sudar esesininkai latviai, ms bloko latviai su jais susitar, kad jie juos nakt ileist i lagerio. Visuotiniu bloko pritarimu buvo nutarta padaryti naktin ekspedicija kaimyno dvarininko sklini bulvi kapi. ygiui buvo pasiruota visu rimtumu, lyg iaurs poli. Pavyko jisai pustinai. Kapiai buvo gerokai al ir apal. O mes neturjome kirvio ledui prakirsti, - na, nakt kapoti ir pavojinga buvo, vis dlto triukmas. Teko ledai nagais draskyti. Daug ledo pirtais nenukraptysi! Ir naktis buvo labai nerami. Vokieiai esesininkai su unimis nuolat valkiojosi ir revolveriais or gadino. Vis dlto ms ekspedicija gro su trimis maieliais bulvi, buvo is tas. Lai gyvuoja Latvija! Latviai esesininkai ir daugiau pradjo atneinti maisto, bet tiktai savo tautieiam, - vis dlto tikri latviai jie buvo. Tiktai nelegalius laikus inedavo i lagerio visiem lygiai. Tuo tarpu Ganso lageriuk buvo atjusi ir kita, etoji, tuthofo katorginink kolona, vadovaujama SS feldfebelio kroato Andraek, kur kaliniai dl jo nepaliaujamo karingo nusistatymo vadindavo maralu. Juo labiau, kad jis nuolat ir vaikiodavo su didele lazda - ne pasiramstymo tikslais. Baisus demokratas buvo tasai maralas! Pagaus, bdavo, savo kolonoje kok alkan vagill, tuojau irikiuoja vis savo mini. - Va, pagavau vag, - auk maralas, - kas man daryti? - Duot jam kail! krsti jam! - aukia koks mueikl i kolonos. Maralui to ir tereikia. Maralas pats darbuojasi. Ir lazda mua, ir batais akja. Pasidarbavs maralas aukia: - Ar gerai, ar teisingai padaryta? - Puikiai! veniausia teisyb! - atsako jam kas nors i minios. Pabandyt kas kitaip pasakyti! Maralo lazda dar nesupuvo, - dar yra parako senoje maralo parakinje! Tvatydavo maralas savo katorgininkus dar lykiau, negu Bratk. Bet tvarkos pas j buvo vis dlto daugiau. tai rodymas: Maralo kolona susidjo i lenk ir latvi kalini. Atj Gans, lenkai atsisak gyventi po vienu stogu su latviais. Es, kolonai bevaiuojant traukinliu i tuthofo Gdansk, toje baisioje spstyje ir tvankumoje latviai papjov ar udusin devynias deimtis lenk. Latviai atsikeik, kad tai esanti netiesa. Lenkai, es, patys udus, o kas k pjovs - tai dar didelis klausimas. Kaip tenai i tikrj buvo, sunku pasakyti. Valdia io vykio tirti n neband. Kas jai? Devynios deimtys lavon i veimo - veimui aikiai lengviau. Ir audyti j nebereiks... Vienu odiu, lenkai, grmodami visokiais velniais, atsisak gyventi su latviais po vienu stogu. Ir k gi maralas? Jis pasielg teisingai, jis juos atskyr. Ir mutis jiem neleido be reikalo. Retkariais, inoma, jis juos suleisdavo i nuobodumo pasipliekti, bet pats visuomet dalyvaudavo irov tarpe ir stropiai sekdavo, kad n viena pus nebt per daug nugalta. Visuomet priirdavo, kad mueik tarpe kokia neteisyb neatsitikt. Teisingas buvo mogus, teisybs mgjas, tasai kroat maralas! Lagerio latviai pasiymjo labai savotiku, retai kur kitur pasitaikaniu bdo bruou. iaip latviai buvo visi sveiki, gerai subudavoti, gaspadorikai tvirti vyrai. Pasitaikydavo, inoma, ir jiem kartais susirgti. Dar tuthofe tebebnant. Gauna latvis

kok bronchitl ar kok menkyst gripel. Kitas dl to tiktai nusiiaudt - ir visa liga bt baigta. Rusas, pavyzdiui, net iltin lageryje pasigavs, nuo bet kokios piliuls, bdavo, pagyja. Jam vis tiek bdavo, kokio turinio piliul praryti, bet tik bt piliul! Cinko laais ar pomada galjai dmtj iltin gydyti - ligonis vis tiek pagyt, - tokie buvo tie lagerio rusai. Latviai gi lig reikal irjo daug rimiau. Latvis, gripelyje dasikass iki 38 laipsni ilimos, bdavo, sunkiai atsidsta ir pareikia: - Blogai. A dabar mirsiu. Taip madaug po trij dien... Ir itesdavo, altys, savo od! Kai latvis pasak: blogai, - tai kad ir kakokia menkysta jisai sirgt, vis tiek jisai mirs, nors tu jam imtus visoki piliuli suvarytum. Staiai nemanoma suprasti, kaip jie sugebdavo duotj od nustatytu laiku itesti! Ir itesdavo. Jei jau latvis pasak, kad jis mirs - venta. Jis neapgaus. Mirs kaip reikiant, juok nekrs. Tas pat atsitiko ir ms gyvenamajame sandliuke Ganso lageriktyje. Buvo su mumis Rygos universiteto profesorius, pirmojo Latvijos prezidento snus, Konstantinas akst. Tvirtas vyras, atletas staiai. Visuomet geros nuotaikos, mielo bdo, protingas vyras. Labai geras kolega. Staiga jisai suserga. Temperatra pakyla iki 38,2 laipsni. - Blogai, - sako Konstantinas, - dabar a mirsiu. - Na, Konstantinai, kad tu taip neprotingai juokauji! - Bet a jum tikrai sakau, kad mirsiu. Po trij dien. Kas gi juo gali tikti?! Konstantinas, toks protingas vyras - ir mirs dabar be niekur nieko! Pfui, Konstantinai! - irk, mano draugas Vytautas, - sakau a Konstantinui, - tai jau trys savaits guli su temperatra 40,3 - ir nemirta. Pypk be paliovos iulpia - ir keikias daug bjauriau, negu sveikas bdamas... Konstantinas nepasiduoda tikinamas. Mirsis - ir galas! Mes su juo ir geruoju kalbame, ir juoktis pradedame, ir jo sveika prot apeliuojame, jis gi vis savo ir savo: - Mirsiu. Tikrai. Po trij dien madaug... Vakarop jis bando savo od pradti gyvendinti. Ima smons nustoti. Ir pabunda, ir vl nustoja. Pabuds draugam pasakoja savo paskutin vali testamentinio pobdio. Ir vl jis gula be smons. Nieko nebevalgo, nieko nebesupranta. Per nakt klejoja. Kit dien ir nakt j tampo kakokios keistos konvulsijos. Veidas persuktas. Rankomis vis laik apskritimus sukalioja. Kojomis vis laik mala, lyg jis guldamas dviraiu vaiuot. Smons nebeatgauna... Ir k gi? Lygiai po trij dien Konstantinas mir - kakokia keista, neinoma, nesuprantama liga. Konstantinui laidoti i Bratks ipirkome ioki toki privilegij. Paarvojome palpje tokioje, skersvjy. Garbs sargyboje stovjome. Latviai esesininkai ateidami isitemp stksojo. Duob parpinome ant kalnelio po berais. Bet grabo - negavome. Reikjo pasitenkinti tolio laktu, kakur nudiautu. duob paslapia nuo Bratks buvo dtas butelys su popieriumi, kuriame visi buvo pasira, laidoj ms miel Konstantin. Po laidotuvi valdia pasigedo: - O kurgi Konstantino auksiniai dantys? Nejaugi js, tonai, su auksiniais dantimis palaidojot?

Atsirado liudinink, kurie tikino, kad Konstantinui dantis ilupo vienas pranczas, numirli globjas. Tardomas pranczas bliov, kad jis dant nevogs, - juos es kiti ilup. Tieji "kiti" kvoiami rk, kad jie pakankamai savo dant tur, - Konstantino dant jie ir matyti nemat, ir girdti negirdj... Nepajgiant teisyb surasti ioje emje, reikjo jos iekoti po eme: teko atkasti Konstantino lavonas - patikrinti dantys... Artjant frontui, Bratk su maralu buvo susitar: su sveikaisiais kaliniais jie ieisi toliau, o ligonis, kuri buvo jau keli imtai, paliksi Ganse; jiem apsaugai paliksi tris latvi esesininkus, kurie turs teis pasialinti, kai Raudonoji Armija bus jau u deimties kilometr nuo lagerio. Mes gi, tikrieji ligonys ir savanoriai, buvome susitar su tais esesininkais latviais: kai tik Bratk su maralu iygiuos, tuojau ir mes visi dumsime savo keliais, - kur kam patinka. Taiau ir Bratks gerieji nutarimai, ir ms susitarimai - visa staiga staia galv apsivert

-------------------------------------------------------------------------------LIX. PASKUTINIEJI ATSIDSJIMAI Ms lageriukas, prisiliejs Ganso palaitje, merdi it kuinas, kur atved mum sriub kiti. Kas i tos sriubos! Ji galima valgyti tiktai usimerkus. Tarp nelupt bulvi draikosi kakokie rudi silai, vilnoniai tokie, sukirmij. Virtuv tikina, kad tai visikai ne silai, kad tai kadaise arklio raumen bta. Gal ir buvo raumenys, velniai juos ino. Kad tik baisiai negraiai driekiasi. Vos jie prilipo prie valgomojo puoduko, - o jie nuolat limpa, tuojau aliuminijus toje vietoje rdija. Katorginink skilviai nuo t sil rdijo ne blogiau u aliuminij. Prarijus kelet toki sil garanki, viduriuose darosi netvarka, maai kuo blogesn u choler... Atnea bosel su tokia sriuba. Baisu j irti. irint mlungis nos surieia. Bet kad valgyti - taip baisiai norisi! Suk j velniai, - kas bus, kas nebus - vis tiek! Vis gal kaip nors prarysiu! Bet kad ir tokios sriubos - baisiai maa! Vien kart per dien, apie puslitr, ir daugiau nieko. Serga mons. Keikias mons. Mirta mons it pasamdyti, kad buliui Bratkei maiau rpesi likt. - Aiku, jei dar ilgiau ia reiks bti, imirsime visi kaip muss jaujoj. N vienas gyvas nepaliks. Reikia gi kas nors daryti! Gera pasakyti - kas nors daryti! K tu mogus bepadarysi, kad jg nebr! Tiesa, Ganso lageriuke joki darb nebuvo. Vien tik tos prakeiktos virtuvs reikalai ir patalp apkrenimas. Nugriovm visus pastatlius, kuriuose gyvi mons negyveno. Numirliai ir besirengi mirti gali ir skersvjy naktel kit pabti, - jiem gi vis tiek. Igriovm, iplm visas vidujes pertvaras, nudraskm, kur buvo galima, stogus - visk suplekinom. Paskui stipresnieji gavo vaikioti mik malk pasipjauti ir parsineti. Savo barakliui ir virtuvs reikalam. Tai ir visas buvo darbas. Bet ir jo buvo soiai. Pajgesni, galini nueiti mik ir pjkl patraukti, buvo nedaug belik. Visi kiti tamulinjo po kiem it pakvai tarakonai. Mlyn kapst, maisto iekodami. Stovjo,

susim pilvus, eilmis prie iviets. Dryksojo susiriet kas pastogj, kas ant iaud kur, kas kieme ant sniego it pajrio pliae. Du kartu per savait vaiuodavo i kinink rekvizuotas veimas Lauenburg maisto atsiveti, - esesininkai aikiai norjo valgyti. Kuino raumen surdij silai j skilviam netiko. Reikjo irutulioti virtuozik diplomatin meistrikum, kol ms bloko atstovas gavo teiss prie tokio veimo prisiplakti. Visa laim, kad esesininkam maisto atveti t kart buvo siuniamas Miuleris, pliurpa tas prakeiktas. Lauenburge buvo jau ko. Miestas - pilnas prisigrds moni, - kas - psias, kas vaiuotas. Vyrai, moterys, vaikai. Su visokiu lobiu ir lamtu. Vokikos kariuomens taiau kaip ir nra. en ten prakulniuoja koks senis kreivakojis, pravaiuoja sunkveimis, invalid prikrautas. Prajoja raitelis, besiveds kelet alkan arkli. Pafronts miestui karikos nuotaikos maoka. I Rytprsi Lauenburgo apylink buvo privaiav daug pabgli. Visiem kininkam esesininkai buvo sak krautis savo mant veimus ir traukti Vakarus. Kas nenorjo vaiuoti, t esesininkai vietoj aud. Kol Rytprsi kininkai privaiavo iki Lauenburgo, Raudonoji Armija buvo jau atsidrusi prie Oderio. Kelias tolimesniam traukimuisi Vakarus buvo jau atkirstas. Pomeranijos kininkai nuo Oderio vaiavo jau Rytus. Rytprsi kininkai trauk Vakarus, pomeranieiai - Rytus. ios dvi karo tremtini srovs m susidurti Gdansko-Gdyns srityje. Jos jau buvo susitikusios ir Lauenburgo apylinkse. mons iaip dar taip maitojosi, bet arkliai nebuvo kur dti. Nebuvo kuo jie erti. Toks karo pabglis ikinko arkl, iveda u vart, ir papliaukina botagu per onus - atseit, sudieu! Gyvenk, broleli, ir verskis kaip imanai, - a jau nebegaliu! itoki arkli benami Lauenburgo apylinkse valkiojosi itisi briai. Vien kit j pasigaudavo ir Bratk, lagery paskersdavo savo kaliniam, o valdiai raydavo sskait tiek ir tiek, es, jisai u m kuin sumokjs, o u ker - itiek. Va, itokius arklius palaidnus laukuose ir gaud Treiojo reicho narss kareiviai. Gaud juos, rio vien prie kito ir jojo Lauenburg. Baisiai jau melancholikai atrod visa ta kavalerija. Taiau kitokios nebuvo, kaip ir jokios kitokios kariuomens Lauenburge tuomet nebuvo. Tenai tiktai visuose skersgatviuose ir visose krykelse stovjo rudieji naci partijos pareignai, prisisegioj partijos enklelius, ir gaud visus vyrus, ypa gi - karo pabglius ir atbglius. Praeina proal koks uniformuotas vokiei valdininkas, gelkelietis ar patininkas, tuoj rudieji kapt! - j u sprando ir veda al, kur jau stovi pagaut vyr brys - garsusai folksturmas. Netrukus jiem visiem, tenai bestovintiem, duoda po autuv ir varo tuojau pafront. i mobilizacija vyko tokia tvarka, tarytum ji jau seniai i anksto buvo numatyta... Atvyks Luenburg maisto esesininkam pasiimti, Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, pasitiks pirm bob, baksteljo jai pirtu: - Jis ess atvaiavs i lagerio Gans. Su juo vaiuojs dar vienas katorgininkas i tuthofo. Geras mogus. Nevagia ir moni nepjauna... Beje, tetulyt, ar neinai kartais, kur ia esesininkam maist dalina? Tetulyt trauko peiais. Ji, inoma, nieko neino. Susitiks kit bob, trei, Miuleris vis t pai giesmel pliurpia.

Kol pravaiuosi su tokiu velniu per miest, visikai gali padkti. Ms bloko atstovas, kurs nevagia ir moni nepjauna, ijs i kantrybs, Miuleriui nieko nesakydamas, oka i veimo ir eina savo keliais. Vos tik jis pralindo kit gatv, tuoj j rudasai pareignas su partijos enklu - kapt - u sprando: - Kur, brangusai, taip skubiniesi? domu, kaip atrodo tavo dokumentliai? - A joki dokument neturiu, - atsako sulaikytasai. - A, itaip! Be dokument, brangusis! Gal tamsta bsi tiek malonus trupuiuk pavargti, kol su manimi nueisi policijos nuovad? - A niekur neisiu. A neturiu laiko. - O! Sakykite man! Vaikto be dokument ir neturi laiko policij ueiti! Tamsta i tikrj labai domus ponas, a tokio dar nesu mats... - A neturiu laiko ir su tamsta kalbti... Ar nematai, a gi ne vokietis! - Ir ne vokietis karo metu, ir be dokument, ir laiko taip pristigs... Hm... Kas gi tamsta toks per pauktis bsi, kuo gi tamstos galvel taip uimta? - A - katorgininkas. I tuthofo - K? Kaip tamsta pasakei? Nesupratau... Pakartok dar kart... - A ia su Miuleriu atvaiavau. Miuleris, va, tenai, u kampo, anoj gatvj pasiliko. Matai tamsta j? Tiesa, per namus jo nematyt, bet jis tikrai tenai u kampo yra, su boba pliurpia... - A... a... itaip... tamsta... katorgininkas... i tuthofo... Labai atsipraau u sutrukdym... Labai atsipraau... Rudasai pareignas, hitlerikai ikls rank, pauktelja bat ukulniais ir atsisveikina su ms bloko atstovu. K jis galvojo, itaip pasielgdamas, perknas j ino. Keista tiktai: vokiei uniformuotus valdininkus suima, o ia svetimalio katorgininko, neturinio joki dokument, ne tik nesulaiko, - net u sutrukdym atsiprao, - kurgi girdti tokie dalykai?! Kas be ko, ms atstovas buvo didelis diplomatijos virtuozas. Neturdamas kienj nei dokument, nei pinig n pfenigo, nei pastam mieste, jis sugebjo Lauenburge priorganizuoti mum vairaus maisto. Teisyb, pakeliui Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, pus maisto i jo atm, bet vis dlto ir mum is tas dar pasiliko: ir duonos, ir margarino, ir srio, ir cukraus, ir druskos, ir dar kit ger dalyk... Pasiuts jis buvo diplomatas, - ar ne tiesa? Bratk staiga gavo sakym i Majerio: tutuojau pasisti Lauenburg i ms bloko du buhalteriu ir vien sandlinink prekybinink. sakymas skubiai vykdomas. Lydime ivaiuojanius nusimin. Ivaiuoja gi ms patys ikalbingieji elgetavimo meisteriai, patys geriausi organizatoriai, - be j palik, mes tikrai pastipsime! - Citat, broliai, neliumbkit, - sako jie mum atsisveikindami, - mes js neumirime! Ir tikrai neumiro, - kad jie kur sveiki visuomet bt? Lauenburgo miestas gyveno paskutiniais gyvybs atsidksjimais. Visi norjo bgti i miesto, bgti nuo besiartinanio fronto, bet niekas neinojo, kur bgti. Visos emikosios vertybs nustojo savo prasms, niekas kasdieniniu rytojumi nebesirpino. Majeris buvo sikurdins Lauenburge. O tuthofe vis dar tebesdjo komendantas Hop su Chemnicu. tuthofo lageris buvo vl pilnas. Esesininkai suve tenai savo brangiausi lob - kalinius i Magdeburgo, Toruns, Bydgoo, Karaliauiaus ir kit kaljim. tuthofe vl buvo daugiau dvylikos tkstani kalini. Lauenburge Majeris turjo tiktai kelet SS feldfebeli, keliolika SS kareivi ir kelis imtus kalini.

Vaikiojantis turtas - nedidoliukas, bet utat jis turjo tenai savo inioje vis i tuthofo evakuot lob, - ir kalini, ir privat esesinink, ir valdios. Jo inioje buvo ir maisto sandliai. Kaliniai, dirb Majerio staigoje, elgsi visikai savarankikai. Parceliavo jie vis turt kaip kam patiko, it kiauls baronk tel. Atvaiavo kart Lauenburg Chemnicas savo evakuot brangenybi iekoti. Veikiai surado dut. Puiki dut. Elegantika, menika. Paties Juliaus varcbarto dirbta, su visokiais sekretais atidaroma ir udaroma. Atidaro Chemnicas dut, atvoia, kreivai nusiypso ir sviedia j kamp. - Scheisse!! - pranypia Chemnicas, - i to susijaudinimo daugiau jis nieko nebeinypia. venta teisyb: dut dabar buvo grynas mlas - dabar ji buvo tuia. Tai yra, ne visai tuia. Skudur ir plytgali prigrsta. Brangenybi - n kvapo. N vienos uklydls net per klaid nepaliko... Kas pavog? Niekas nepavog. Dingo - ir galas. Chemnicas kaltininko n neiekojo. Puikiai inojo - neras: meistrikai padaryta! Taip buvo ir su visais kitais daiktais. Taip buvo ir maisto sandliuos. Msikiai, atsidr Lauenburge, pateko ger katorginink kompanij. Graiai toji kompanijl ionai gyveno. Spirito, ukandi, rkal turjo soiai. sitais anglikos mediagos kostiumus. Turjo susiorganizav puik radijo aparat, - galjo klausytis stotis, kokias tik norjo, niekieno nekontroliuojami. I t sandli draugai m ir mus aprpinti. Tik transportas, inoma, buvo labai keblus. Labai daug kyi reikjo duoti nepasotinamiem esesininkam. Laim dar, kad tiem kyiam mediag laisvai buvo galima imti i valdios sandli. Bent pus siuniamo mum lobio kiti esesininkai, kyio negav, mum dar pavogdavo. Ir vis dlto is tas ir mum dar likdavo. Tiek likdavo, kad a, keturias savaites isivoliojs ant iaud palei pei, nebegaljs atsikelti, dabar jau ir per kiem galjau laisvai pereiti. Net pasivaikioti kok pusvaland jau sugebdavau! Tuo tarpu paiame lageryje nuotaika darsi vis nervingesn. Tolumoj nuolat girdjosi sprogimai. Lktuvai nuolat iuinjo padangje, - net visikai neauktai ties lageriu. Gdynje, esanioje u ei deimi kilometr, nuolat naktimis buvo ruoiama spdinga iliuminacija su labai tikinamais paspraginimais. Drebjo, atrodo, ne tik ms barakliai, bet ir em. Vien ryt atjojo lager vokiei karininkas. Tutuojau sakoma ms klipatom klipatlm lipti kaln apkas kasti. Apkasus kas ant paios kalno briaunos, - vokieiai rengs kautynm. - Po velni gi! Jeigu jie ia susikibs, i ms barakli, prie kalno prisiplojusi, n ipulli neliks! Kas ms kaulelius besurankios? Ieina visikai ne koks reikalas... Patrank viai dunda vis ariau ir ariau. I klausos atrodo, jie visikai arti: va, ten, u mikelio, jie pykinasi... Bulius Bratk virto dkstaniu vilku. Dien ir nakt siunia vien pasiuntin paskui kit Lauenburg, - telefonas jau nebeveikia, - praydamas instrukcij ir leidimo evakuotis i Ganso, bet visi pasiuntiniai grta tuiomis rankomis: Majeris nepagaunamas, o daugiau niekas neino, kas veikti. Vilkas Bratk nebekalba. Vilkas Bratk su krauju pasruvusiomis raudonomis akimis nirtusiai urzgia ir dantis rodo. Kovo 10 dien piet metu staiga pradjo degti kaimyninis miestelis, ess ant kalnelio u koki penki, ei kilometr, - per plyn pelk gerai matyti.

Dega ir pliauki, - pliauki ir dega! Tai en, tai ten. Staiga, kur buv - kur nebuv, keleliu per kemsyn m riedti dideli juodi kamuoliai. Rieda ir agsi, ir dmais bjaurojasi... Tankai, tankai! Po velni, tankai!

-------------------------------------------------------------------------------LX. BAISIOJI NAKTEL Subirzgjus tankam u keturi kilometr nuo lagerio, vilkas Bratk garveimiu virto. Suvilp, sumaurojo, kioti m. - k iantk, k iank, k, iank, - girdjosi i Bratks puss. Kas gyvas - tutuojau gretas! Kas jau mirs ar besirengia mirti, tas gals ir lageryje pasilikti. Visi kiti - mar! Tuojau! Sustojome visi, kas galjo pastovti. Per t skub ne susivokti nebebuvo galima, su kuo geriau dtis - gyvaisiais ar numirliais - bandyti eiti ar pasilikti lageriktyje numirlio teismis? Juo labiau kad kalno briaunoje buvo iskaptuoti apkasai, - neinia buvo, ar jie ia peis, ar apkasuose iurkes maudys. Jei peis - lagerikio aikiai neliks. Lageriktyje nra jokio kelmo, po kuriuo galtum palsti. Todl, kas galjo pastovti, stojo gretas. Neinia gi, k ir ligoniam Bratk ieidamas padarys! Tuo tarpu Bratk per t skub ir suskaiiuoti umiro, kiek ligoni su numirliais pasilieka ir kiek gyv jis dar turjo. Tiktai tojo, kuris jau vien kart atsistojo, nieku bdu nebeileido i rikiuots. Patsai gi Bratk pasikink veiml laukuose pagaut kuin, kuris teoretikai turjo ms sriuboje suusti, - dabar jis turjo tempti Bratks ir kit ymesni esesinink daiktus, veiml sukrautus. Bratkei davus komand, kad kai jis gulsis snieg, ir mes visi gultumm, ilingavom pro vartus, Sugujome siaur vingiuot viekell tarpukalnj, paslinkome juo auktyn, - ir mes pknojani tank jau nebematme, ir jie ms jau nebegaljo matyti. Kalnagbryje prilingavome Ganso kaim, - t pat, kurio gyventojai laik mus banditais ir jokio reikalo nenorjo su mumis turti, - kur gyveno ir kininkas pirklys, mus taip graiai apmovs. ingsniuojant kaim, vidukelj stovi, tartum koks ymus SS pareignas, toks storas, didelis, riebus, labai komikai apsirengs veislinis avinas: pus viln jam buvo nukirpta, pus - palikta. - Neeeee! - suuko avinas, apirjs ms kolon, ir nudm per tvor. Toliau slankiojo it dvasios be vietos aveli briai, - mekekena nieko nesuprasdamos avyts ir uodegomis mataruoja. Vitos raiiojasi po tvoras, gaidio nebeklauso. Kiauls, labai rimtos ir susirpinusios, kucena nuo vienos trobos kit, it nipai profesionalai kak niaukia ir uosto, - viena kitai grimstelja on, suviegia ir vl paskubomis kucena toliau. Kiemuose ar gatvse patvoriais stovi susikaupusios karvs. Toks pasiilgimas j akyse, tokia neibrendama melancholija, kad net graudu jas irti. mogaus taiau visame kaime - n vieno. Kad nors kokia bobutl imtamet pasitaikyt, vis dlto gal irdis kiek atlgt: inia gi, moterys - geriausias vaistas nuo visoki irdies lig ir lidn apsidmojim... Bet ir bobutls suskretusios - ir tos nra.

Argi ir jos visos bus ijusios folksturm? Oi-oi! Tai it i kur toji pasibaistina karvi melancholija! Per suverst patiusi veln lauk nubridome mik, kur, rad kelel, kalneliais pakalnlmis nulingavome toliau. U miko - laukas, u lauko - vl mikas, vl laukas... Traukiam link miestelio Lanc, kuriame prie penkias savaites nakvojome ir taip graiai su vokieiukmis nekuiavome. I tenai dar deimt kilometr - ir bus Lauenburgas patsai. Tamsieji kamuoliai - tankai pasiliko kakur toli, u kalneli ir mik, gal jie kur kitur nulepsjo, - ir aido j jau seniai nebegirdti. Aplinkui tylu, ramu, tarytum jokio karo niekur n bti nebuvo. Retkariais regin iek tiek pavairina nuaut katorginink lavonai bei sutinkami esesinink vyrai, besivar keliolika sunykusi katorginink. Kur jie juos m, kur jie juos varo - kas juos supaisys. Varo, ir tiek. O gal, pasinaudodami katorginink varymo priedanga, skuta toliau nuo centr, kad patys lengviau galt pasprukti kur mik ar rs? Marholcas! tai Marholcas! Tas nepalyginamasai aulys meisteris, pakeliui pats vienas nudjs apie tris imtus kalini i ms kolonos! Dabar jis linksmas. Dabar jis poktus kreia. Pasigavo jisai lauke bebraidiojant mizantrop, kuin tok pal, usirito ant jo ir joja. Be pavadio, be apinasrio... Kuino bta apsigimusio fatalisto - jam buvo visa vis tiek pat. Marholcas ragina j, vytine onus tvatija, abiem batais paslpsnius tarkuoja... Kuinas tai nekreipia jokio dmesio. Eina jisai nukabins galv, kart nustatyto ingsnio n sprindiui nepakeisdamas. - Kuo a blogesnis u Napoleon! - pakaruoklikai juokauja Marholcas. - O! Tu dabar tikras fiureris! - atsiliepia jam kakas i minios. - Heil Hitler! - prideda kakoks galvaudys. Visa kolona prunkia. - Raitosios SS gvardijos maralas! - vis pikiau aiposi sverdukuliuojanti minia. Pasekdami Marholco pavyzdiu, ir apsukresnieji kaliniai m gaudyti kuinus. tai joja jau bandit atamanas Francas su savo mokiniais, joja blokavas, buvs pabglis, joja Ganso lagerio virtuvs kapas kienvagis imiak... Tiktai vienas Bratk su revolveriu rankoje eina nirus kaip debesis. Dar vakar jis buvo ujs ms blok, tabokos pra ir gailiai skundsi mum, kad nieko neins apie savo eimos likim. Skundsi mum, kurie per SS malon jau itiek laiko nebeturjome ini apie savo eimas, - jau dveji metai okame pragarik ok pagal SS muzik! Bratk, matyti, ventai buvo sitikins, kad mes neturjome joki jausm, joki gilesni igyvenim... Temstant pradjome ueiti kaimel kit. ia dar visur pilna moni. Kas paskubomis kiaul skerdia, kas avim kailius bielija, kas veim tvarstosi. Visi paniur ir pikti. Nesukalbami. Gatvse stovi kariuomens veimai. Tokie su bdomis, su stogais. Arkliai ikinkyti. Kareiviai stoviniuoja briais, cigaretes iulpia. iri ms kolon. Galvas kraipo. Nieko nesako. Kartais tiktai kas nors mauktels i ms kolonos kareivi tarp aukdamas: - Gelbkite! Neiduokite! Kareiviai pabgl apstoja ratu. Esesinink, atjus pabglio pasiimti, atmua kaustytais batais. Pabglio jie neiduoda.

Ms aunioji kavalerija gana negarbingai baig savo triumfalik kelion. Nustoj bet kurio supratimo apie drausm, kuinai vienas paskui kit m gulti klanus su visais savo raiteliais. ieji keikdamies spard savo kuinus, luostsi purv nuo drabui ir pikti gro pstinink eiles. Man jau dien beeinant pradjo irdis streikuoti. K gi, keturias savaites isivoliojs ant iaud pusiau paraliuotas, staiga atsikliau ir ijau toki bgliko tempo kelion! Na, irdis - tai dar pus bdos: galima gi usimerkus eiti, automatikai, kaip kuinai laukuose kad vaikto. Didesn bda buvo tai, kad kojos m skaudti. Per pdas, per snarius. Pradioje buvo iaip dar taip, bet vakar, sutemus, snariai taip m gelti, kad baisu kojomis em prisiliesti. Nakia kelion pasunkjo. Pakilome kalnel, patekome mik, patekome vl pusnynus. Pilni keliai moni. Psi, vaiuot, su visokiais veimais. Vaiuoja visas puses, neinia, kas kur nuo ko bga. visas puses dksta karo mainos. Sunkveimiai. Kulkosvaidiai. Patrankos. Tankai. Kad jie, velniai, nors vien pus vaiuot! Dabar gi prieingas vis dumia. Eiti baisiai sunku. Vis pusnyne ir pusnyne... Tos kojos, kojos! Pakeli nuo ems - ir taip nesinori ji atgal benuleisti! iaip - dar nieko sau bt. Tik kai nuleidi koj ant ems - rodos, visi kaulai subraka, ir seils bliaukte bliaukia. Ties Gdyne danguje prasivr pragaro vartai. vengia pasispardydami lktuvai. Paleistos bombos krisdamos spiegia ir, susidrusios su eme, taip bimbtelja, kad upustytas viekellis dreba. Raudoni volai vystelja padang, atskrids sprogimo aidas kakokiu bgnu ukema ausis. Birbia, agsi Gdyns prielktuvins patrankos, imtai raudon muilo gaballi padangje ieirbomis itrykta, plonyiu dm ydu savo raudon nekaltyb pridengdami. Visa tai susilieja kakok spiegiant, staugiant, dunksint raudon marmelad, kuriuo kain koks pamilis nutepnojo suskilusius skliautus. Pro t marmelad retkariais sumirksi kokia nusigandusi vaigdel, suiaupsi it uvel i vandens galv ikiusi, - ir vl smunka atgal, slptis u vaiskaus debeslio. U keli kilometr nuo Lanco usikimus keliui, veriuos griov ir rengiuos gulti pusn. Akys pavirto kakokiais raudonais ir aliais skrituliais, em lipa ant dangaus, kakas dangikj marmelad kema kavos puoduk tokiu dideliu, dideliu kauu, didesniu u mano galv. altas prakaitas retais, dideliais laais rieda nuo mano kaktos per skruostus, burn, smakr, - dingsta kakur suvelto apsiausto plyiuose. Sniegas - toks minktas... - Et! Nra kvaili toki nakt toliau beeiti. Man jau visa - vis tiek pat. - Profesoriau, ar pasiutai, kur guli? - griebia mane draugai u pakarpos ir traukia i griovio, - juk nuaus tave ionai! - Palikite mane ramybje, - niurnu, tempiamas keli, - nuaus tai nuaus, didelis ia daiktas... Man ir ia gera... - Nebk padks! Laikykis! Lancas, va, tai ia pat! Ten gausime nakvyn! - bara mane draugai ir bando pastatyti ant koj. A nenoriu stovti. Kam tai? emel traukte traukia. Draugai laiko mane ant savo rank pakabin, lazdomis parm, kad ne toks sunkus biau. Ir jie gi nusivar aminj. Keikia mane kaip mokdami, bet leisti - nepaleidia. Ijudant kolonai, jie mane vis dlto ant koj pastat. Taip sau, pusiau. sikibo mano paastis, mano galv ant savo peties padjo, - ir tempia mane. Mano kojos beveik

nesikilnoja. liauia kaip rogs. Laim, kad pasitaik keli kilometr ilgio pakaln iki pat Lanco miestelio vidurio. Draugai tempia mane pasivaduodami, - tai tas prislenka, tai kitas. A jau su jais nebesikalbu. A jau gyvenu savo atskiru gyvenimu. Man atrodo, kad tuo dangiku marmeladu mano akis kakas ulipd. Kakokia velnikai raudona kana aplinkui, - pro j tempiani mane draug nebematau. Koks nuostabus dalykas! Toje kanoje baltos vynios ydi. Tikros, ne dekoratyvins. I kokio pragaro jos bt ionai ant sniego? Vis dlto jos ydi. Linguoja. Balti ied lapeliai byra, pakraiais truput lyg ir rausvai mlyni pasidar. Ant vis vynios akeli - raudono marmelado gabalai. Tokio, kaip blokuose ant duonos tep. Kaba ant akeli ir varva emn... - Pabusk gi, po velni! Jau Lancas! - bara mane draugas. A-a? Taip? Tai a buvau umigs, liaudamas nuo kalno, galv ant draugo peties pasidjs! Draugai prikio man sniego piln gerkl. Man pasidar lengviau. Galva nebesvaigo, irdis nebestraksjo. Tiktai tos kojos, kojos! Dega kaip ugnyje. Negaliu prisiliesti ems... Lance nakvyns negavome. Visur pilna prisigrd moni. Labai vlus vakaras, beveik vidunaktis. Reikia eiti dar poris kilometr iki kaimo Goddentow, esanio dviej plent sankryoj, pakeliui Lauenburg, - ten, es tikrai nakvyn gausime... Nieko nepadarysi, reikia eiti. Man snieg gulti jau nebesinori. Stengiuosi staias stovti. Stengiuosi ingsniuoti, bet man tai labai sunkiai vyksta, - tuoj grivu al kaip avi pdas. A nebesapnuoju, a - pilnoj smonj, bet kojom nieko nebegaliu padaryti. Daugiausia, k a galiu padaryti - ir darau be atvangos - snieg ryju. Draugai pasivaduodami tempia mane... einant Goddentow kaim, sutinkame tuthofo katorgininki, ydi, br. Kokius du ar tris imtus. Jos dirbo Lauenburge. Vakarjant valdia jas pasiauk ir pasak: - Lauenburge js nebereikalingos. Eikite sau, kur norite... Dokumento jokio nedav ir jokio maisto, - tik iaip sau m ir ivar i lagerio. Tad jos ir jo dabar visu briu, be joki palydov, nakvyns iekoti t pat Lanc, i kurio mes tik dabar atjome, tenai nakvyns negav... Ms buliui Bratkei taip pat pasidar aiku, kad ir mum Lauenburg nebra ko eiti: jei jau ydes ivijo lauk - tai, matyt, valdios popieriai visikai prasti tenai.

--------------------------------------------------------------------------------

LXI. LAISV PATVORY Apkvais, susmuks Bratk suvar vis kolon buvusi alia kelio, kaimo Goddentow pradioje, grafo dvaro kiem. Sustat prie grafo rm kieme patvory. Pastogs mum niekur negavo. Visi rmai, visos darins, visi tvartai buv jau uimti. Visur buv pilna moni - vokiei atbgli, esesinink, folksturmo. Ties pasakius, tas galvijas Bratk mum pastogs n neiekojo. yds, atjusios savarankikai, be joki bratki, sulindo klojim ant iaud ir sitais puikiausiai. Vietos pas jas klojime buvo dar labai daug. Mus gi Bratk paliko kieme ant sniego miegoti. Apie bet kok valgym ir galvoti buvo juokinga. Sniego - ir to ia nebuvo kiek reikiant. Virutinis sluoksnis - nutryptas, purvinas. Pakraptai kiek giliau - purvinas vl nuo ems. Vargiai vargiai sukraptai kok gabal, kur galtum praryti... yds buvo jau laisvos. Guljo klojime be jokios sargybos; ant iaud, kriok kaip jom patiko. Mes gi - ant sniego, esesinink ir un saugomi. Vis dlto mum buvo geriau negu esesininkam. Mes galjome gulti ant sniego isities, o jie turjo aplink mus trypti, - su autuvais, su durklais, su unimis... Po vidunakio pradjo snigti. Tai buvo labai malonu: - vis dlto gavome kuo usikloti. Sniego danga - ne bet kas: po ja ir rugi daigai per iem nesula. Velnias tiktai pasipainiojo, kad tasai sniegas po poros valand perjo liet. Pradioje lietus buvo iaip dar taip, gana padorus ir susilaikantis, bet veikiai jis visikai itvirko: m pilti pasiliaupsindamas. Suk j velniai, tok liet! Apie penkt valand ryto kelia mus Bratk, samagonu i tolo dvokdamas, - matyti, jis, vargelis, nebuvo sudjs aki... Keliasi visa ms likusi kolona. Purtosi it unes, netiktai kdroje isimaud. I drabui vanden gria. Klumpmis lepsi. A jau nebegaliu pasikelti. Per nakt nuo alio ir lietaus mano kojos pasidar visikai nebesukalbamos. Guliu patvory - ir tiek: kas man kita beliko daryti? Bratk, pasikinks savo kuin veim su daiktais, rikiuoja katorginink kolon tolimesnei eisenai neinoma kryptimi, neinomu tikslu. Pasilikti gulint patvory - gana prastoka nuotaika. Vis pirma, gali pats Bratk ieidamas nuauti, - jis gi nuolat tai darydavo, - ir dabar su revolveriu rankoje girtas valkiojasi po kiem. Antra, grafo dvaro kiemas buvo paioje dviej plent sankryoje, - atrod, ia kautyns bus neivengiamos, o tuomet gi ir mane su visa tvora skystu vdaru pavers! Per visokius tarpininkus praau buliaus Bratks, kad jis priimt mane savo veim ir bent por kilometr pavt toliau nuo plento. Ten jis galt imesti mane pirmame pasitaikiusiame kaimely bet kuriam patvory. Bet Bratk buvo nesukalbamas. Bratk apie tai ir girdti nenorjo. Vaikiojo jis su revolveriu rankoje ir maurote maurojo. Ir gerai ijo, kad jis mans veim neprim, - t paskutin dien jis visus pavarglius ir atsiliklius be atodairos aud, - inoma, ir mane tuomet bt nukeps. Man tiktai buvo galvoskis, ar nenuds jisai mans kartais patvory begulint, - kaipgi jis taip ims ir paliks gyv katorginink? Taiau jis mane nekreip jokio dmesio, matyt, buvo sitikins, kad a vis tiek nusprogsiu. Tos pat nuomons, matyti, buvo ir mano draugai, vengdami mano pus pavelgti, kad a ko nors i j neimiau prayti. Pagelbti jie man vis tiek niekuo negaljo. Jie patys buvo alkani, ivarg, nusivar, - jiem j pai gyvybs reikalas buvo visikai neaikus. Vienas kitas tiktai man i tolo linkteljo. Es,

sudieu. Es, iki pasimatymo... Pas Abraom, - nepridjo, bet visi aikiai taip man. Tiktai vienas mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, pribgo prie mans, apkabino, ibuiavo... - Es, pas Abraom pateks, gal a ir u j utarsis odel. Kad ir bambizas, vis dlto, es, ne toks jau blogas pilietis buvs... - O! - sakau, - mielas biiuli, jei a turiau toki di, kaip tu, ir a sutikiau bti bambizas... eelga man atne pasms i ulinio vandens katill, - atseit atliko paskutin patarnavim. Daugiau jis nieko jau nebeturjo, bet man nieko daugiau ir nebereikjo. Vanduo - vis dlto ne purvinas sniegas! Ijo, ilingavo kolona, esesinink apstota, un palydima. Vis dlto, po velni, buvo labai ir labai vidutinika savijauta pasilikti vienam gulti patvory ant sniego, susimaiiusio su purvynu. Visas lapias. Paeiti, pasikelti negaliu. Visiem svetimas. Niekam nereikalingas. Svetimoje vietoje, kuri gal tutuojau virs kautyni lauku. Bet kokios pagalbos nr i kur laukti... Bene jau tikrai teks su Abraomu apie bambizikus reikalus kalbti?... Gi, i! I patvorio kito galo atliauia pas mane per purvyn mano senas geras pastamas, danas Paul Nielsen. Kadaise jis buvo ymus dan komunist partijos veikjas, CK ir politbiuro narys. Tiktai kai dan komunist tarpe vir buvo pam trockininkai, tai Nielsenas tuomet ir i partijos buvo ijotas. tuthofe sdjo jis jau pusantr met. Dabar, nakt beygiuojant, jam vokikas sunkveimis pervaiavo koj, - ir jis taip pat dabar nebegaljo pasikelti. Bratk ir j paliko gyv patvory. Priliau prie mans ir vienas latvelis, jaunas toksai bernulis, tuthofe isdjs itisus metus, temokjs kalbti tiktai latvikai - ir tai labai negausiai. Jis dabar turjo pleurit, aukt temperatr, eiti taip pat nebemokjo. Nuo Bratks aki jis buvo pasislps po eglele taip ir iliko gyvas. Pagaliau prijo prie mans ir vienas vokietis kalinys, pilvzas toks, Griunvaldas, senis. Kadaise jis buvo nepriklausom socialdemokrat partijos narys. Nacizmo metu pardavinjo savo krautuvlje tabok. lager pateko iaip sau, dl visa ko, po atentato prie Hitler komedijos, - tuomet ir daugiau panai buvusi vokiei veikj buvo apgyvendinta lageryje... I ms vis keturi Griunvaldas buvo pats stipriausias, jis tiktai i viso patingo eiti toliau ir nutar ia pat vietoje laukti tolimesni vyki. Mes jau keturi, - et! netrauks perknas! I kakurios pastogs ilindo folksturmo brelis, apie tris deimtis moni. Kreivi tokie seneliukai, velk autuvus ant pei. Seneliukai tokie kreivi, autuvai tokie sunks! domu, jeigu reikt jiem i t autuv auti, k jie daryt? Nulingavo per kiem seneliukai. I pastogi m lsti vairs bgliai kinkyti savo veimus. Pasipainiojo vienas kitas karininkas. Prasimaig keli breliai esesinink. Kaip mum i to prakeikto kiemo itrkus?! Nors por kilometr toliau nuo plento pasistmjus! Pasipainiojo blokavas, buvs bglys. Jis dabar vl savarankikai veik, atsiskyrs nuo Bratks kolonos. Jis vl raitas jojo ant dviej arkli, iekojo, kur nudiovus veim kok. Ketino ir mus pavti, bet, inoma, paado neitesjo, - dingo kaip varl tvenkiny. Vokieiai bgliai priimti mus savo veimus grietai atsisak, - dar mes papjausi juos...

Kiemas ima tutti. Dingsta vienas veimas paskui kit. I grafo rm isidangino visi nakvotojai. Ivaiavo grafien, isivedama imtamet paraliuot senut. Grafo rmai itutjo. Pasipainiojo pranczas, karo belaisvis, nuo seniau tame dvare dirbs. Grafo rmai, sako jisai, jau visai tuti, mum, sako, geriau bsi rmuose gulti, negu ionai patvory, purvyne. Kadangi mes patys skersai kiem pereiti jau nebegaljome, sune tasai prancziukas mus rmus, graiai ant iaud paguld, - rmai buvo pilni iaud, ant kuri visokia publika jau nakvojo, o pats prancziukas nujo iekoti arkli ir veimo vaiuosis namo! Kiemas jau beveik apytutis. Valkiojasi po j tiktai vokiei karo lauko andarmerija. Mum atjo pats pavojingiausias momentas. andarmerija peririnja visas patalpas, veja lauk usilikusius kokius nors pilieius. Vienas i pagrindini tos andarmerijos udavini buvo - pribaigti toki publik, kaip mes. Kur nuo it velni pasislpti? Siuniame Griunvald, kaip vokiet, su andarais dertis. Jis su jais pavar sukt politik. Jis dst jiem, es, dl nesveikatos atsilik nuo kolonos, bet baisiai norime j pavyti. Ar andarai kartais nebt tokie geri - neduot mum priemoni kolonai pavyti, kad mes vl galtumm tapti padors katorgininkai? andarai ms nor vertino. Jie m kalbinti vien pabgli veim, kit, kad mus priimt ir pavt ta linkme, kuria nujo ms kolona. Niekas nesutinka. andarai pasiunia Griunvald velniop. Jie laiko dabar netur tokiem niekam. Griunvaldas pats gals dertis, kad taip nori. Griunvaldas deras. Griunvaldas riejas, - jis baisiai nors bti paklusnus valdiai ir padorus katorgininkas! Bgliai nepasiduoda Griunvaldo kalbinjimam, jie nein, kuria linkme dar patys vaiuosi. Jie nein, kur ir Bratk su kolona nujo. Griunvaldas apie kolonos nuygiavimo linkm ino dar maiau. Madaug jros arba Gdyns, arba Gdansko linkme turt bti, bet kas juos gali inoti! Derybos neduoda vaisi. Siuniame Griunvald dar kart dertis su andarais, - neileisti j i aki. Grta Griunvaldas itin susirpins. andarai jam pasisak gav sakym per dvideimt minui pasitraukti i Godentovo. Kaip nors dar tas dvideimt minui itvrus - ir bsime igelbti! Kur dingti tai dvideimt minui?! Taiau andarai, pasirod, tarnybiniu atvilgiu buvo labai strops. Gav sakym, jie dvideimt minui nelauk, - jie tutuojau igaravo i dvaro. - Mes jau laisvi! - aukia Griunvaldas pasistypindamas, net jam pilvas kliuksi. Grafo salje surastais luotkoiais pasiramstydami, iaip taip nuslinkome ma kambarl prie virtuvs, taip pat buvus iaudais iklot. ia - vienas nedidelis langas ir mrins sienos - gana storos. Kas bus - kas nebus, bet ia kiek saugiau, Plent krykelje sutrakjo viai. Kakas legteljo. Kakas sustaug. Kakas su dideliu trenksmu sprogo. Lango stiklai sutarkjo. Vl ramu, kaip niekur nieko. Staiga pasigirsta kakoks birbimas ir dunksnojimas. - irk, vaiuoja! - aukia Griunvaldas ir pilv alkne trina. Guldami ant iaud, pro lang irime: vaiuoja! Vaiuoja Raudonosios Armijos tankai. Vaiuoja ir vaiuoja. Tokia daugyb j! Po deimties minui jie buvo jau ms kieme... --------------------------------------------------------------------------------

Apie autori ir knyg

B. Sruogos groinje prozoje svarbiausias krinys - "Diev mikas". Tai memuarinis veikalas apie tuthofo koncentracijos stovykl. Autorius atvaizdavo vis mogaus naikinimo sistem, parod stovyklos vadovus, sargybinius, tariam kalini savivald ir paius kalinius. Krinyje kankinimo priemons pasiekia netiktino fantastikumo, mogaus suvrjimas vaizduojamas iurpiais vaizdais. visa tai irima beteisio, neturinio vilties ilikti, rezignavusio mogaus vilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prie dvasin anemij yra atri ironija. J autorius naudoja labai meistrikai tragikiausi momentai vaizduojami pro sarkastik ypsen, sadist kankintoj portretai pieiami ironikomis spalvomis. Tas ironikas bruoas atsiminimams duoda platesn plotm, gilesn vilgsn, pat vaizdavim ikelia i protokolinio daiktikumo literatros meno srit. "Diev mikas" atskleid hitlerins priveriamj darb stovyklos tikrov. Taiau krinys turi ir platesns apibendrinanios reikms. Panas vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarins sistemos moni naikinimo pragare, ypa Sibire. Nors krinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo bdas yra toks gyvas, kad krinys intriguoja ir yra skaitomas kaip domus romanas.

PABAIGA