Savanoryste Probacijos Sistemoje

Savanoryst probacijos sistemoje:
prielaidos ir galimybs

prielaidos ir galimybs
Dr. Gintautas Sakalauskas

(grups vadovas ir mokslinis redaktorius)
Dr. Algimantas epas Simonas Nikartas Laura sel
Teiss institutas | 2012
UDK 364 Sa266
B e n d r a a u t o r i a i: Gintautas Sakalauskas (vadas, I., III., IV., V.) Algimantas epas (II.) Simonas Nikartas (I., VI., VII.) Laura sel (V., VII.) Tyrime atsivelgta statym pakeitimus, padarytus iki 2012 m. sausio 1 d. Rece n z e n t a i: Dr. Marta Gavrilovien Dr. Antanas Jatkeviius Dr. Remigijus imaius Leidiniui pritarta Teiss instituto tarybos 2011 m. gruodio 30 d. nutarimu Nr. 12
Leidinys parengtas gyvendinant Europos socialinio fondo remt projekt Nuteistj ir grusi i kalinimo staig asmen bei j eimos nari integracijos darbo rink modelio, priemoni, paslaug sukrimas ir gyvendinimas SFMIS Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-01-078
Teiss institutas Gedimino pr. 39/Anktoji g. 1, LT-01109 Vilnius Tel./faks. (+370 5) 249 75 91 El. p.: info@teise.org , www.teise.org
ISBN 978-609-459-020-7
Teiss institutas, 2012
Turinys
vadas . .................................................................................................... 7
I. Kas yra savanoryst? .......................................................... 9 I.1. Savanorysts samprata .............................................................. 9 I.2. Savanorysts prasm, tikslai ir formos ....................................... 14 I.3. Savanorysts tradicija Lietuvoje ................................................ 19 I.4. Savanoryst usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu ................. 23
II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu. ...................................................... 27 III. Savanoryst probacijos sistemoje ................................ III.1. Kas yra probacija?................................................................... III.2. Probacijos sistema Lietuvoje ................................................... III.3. Savanorysts poreikis probacijos sistemoje.............................. 46 46 49 63
IV. Nuteistieji: rizika ir galimybs . ..................................... 67

V. Teisiniai savanorysts pagrindai ................................... V.1. Kas gali bti savanoriu? .......................................................... V.1.1. Savanori amius ......................................................... V.1.2. Savanoriai usienieiai ................................................. V.1.3. Savanoriai (buv) nuteistieji . ........................................ V.2. Sutartys ir susitarimai . ............................................................ V.3. Socialinis ir sveikatos draudimas . ........................................... V.4. Darbo organizavimo ir saugos reikalavimai ............................. V.5. Ilaid kompensavimas ........................................................... V.6. Teisin atsakomyb.................................................................. V.7. Savanorikos veiklos pripainimas ..........................................
77 80 80 84 85 88 90 92 94 98 99
VI. Savanorysts organizavimas ir palaikymas ............ 100 VI.1. Savanorysts organizavimo pagrindai . .................................... 102 VI.2. Savanori koordinatoriaus svarba . .......................................... 103
Turinys
VI.3. Savanorysts strategija............................................................. 104 VI.4. Darbo su savanoriais refleksija ................................................ 109 VI.5. Savanori paieka ................................................................... 112 VI.6. Savanori atranka (primimas) . .............................................. 113 VI.7. Savanori rengimas (mokymai) . ............................................. 120 VI.8. Savanori palaikymas (motyvavimas) ..................................... 122 VI.9. Savanori skatinimas .............................................................. 129
VII. Savanorysts organizavimo probacijos sistemoje patirtis ir geros praktikos pavyzdiai ................................................................................. 131 VII.1. Savanorysts sritys................................................................. 132 VII.2. Savanori skaiius . ............................................................... 134 VII.3. Savanorysts trukm ir struktra............................................. 136 VII.4. Praktiniai susitarimai ............................................................. 139
Literatra. .................................................................................................. 142

Priedai ................................................................................................... 153 I priedas: savianalizs klausimynas ................................................................ 153 II priedas: savanori koordinatori giluminio interviu klausim gairs .. ...... 157 III priedas: Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymas . ............... 158 IV priedas: Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas Dl savanorikos veiklos ilaid kompensavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo .................................... 163 V priedas: Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo ................................................... 165 VI priedas: savanoriko darbo atlikimo sutarties formos pavyzdys ............... 167 VII priedas: savanorik darb ir asmen, atliekani savanorikus darbus, apskaitos urnalas.......................................................... 169
vadas
Prie imant skaityti i knyg, turt kilti natralus klausimas ar savanorikam darbui reikia metodini ar mokslini leidini? Juk tie, kurie j sitraukia ar j organizuoja, i savo patirties ino, kas savanorystje svarbu, o patirties daugjant, pleiasi ir kompetencija. Kitaip tariant, savanoryst akivaizdiai yra vienas i toki reikini, kur aprayti ir susisteminti labai sudtinga, nes svarbiausia joje patirtis. Suprasime tuos, kurie taip manydami ios knygos taip ir neatsivers, jie bus teiss. io leidinio tikslas padti organizuoti savanorik veikl nuteistj integracijos srityje, j skatinti ir plsti, apibendrinti gyt patirt, apvelgti probacijos sistem ir joje vykstanius pokyius. Jei tokios pagalbos nereikia ir apraoma tema (beveik) visk inote, tada io leidinio skaityti negalima, tik laik vaistysite. Bet jei manote, kad tokia pagalba arba daugiau informacijos bt ne pro al, is leidinys galt bti naudingas. I esms jis skiriamas nuteistj integracija usiimanioms organizacijoms ir institucijoms bei j darbuotojams, dirbantiems su savanoriais (savanori koordinatoriams), taip pat patiems savanoriams ir esantiems, ir norintiems jais tapti. Btent pastarj intencij galima laikyti paslptu (netiesioginiu) io leidinio tikslu siek, kad probacijos sistem ateit daugiau savanori, o pati sistema bt pasirengusi juos priimti. is leidinys parengtas Lietuvos arkivyskupijos Caritui, Lietuvos kalini globos draugijai, Vilniaus regiono probacijos tarnybai ir Teiss institutui 20092012 metais gyvendinant Europos socialinio fondo remt projekt Nuteistj ir grusi i kalinimo staig asmen bei j eimos nari integracijos darbo rink modelio, priemoni, paslaug sukrimas ir gyvendinimas. Taigi jame dstomi dalykai paremti iame projekte vykusia veikla savanori ir j koordinatori mokymo(si) procese sukaupta patirtimi, projekto vykdymo grups diskusij rezultatais ir valgomis. Kitaip tariant, svarbu paminti, kad io leidinio autoryst priskiriama keturiems Teiss instituto darbuotojams, parengusiems leidin, taiau plaiuoju poiriu io leidinio autori yra daug daugiau esame jiems dkingi u bendro darbo patirt, valgas, klausimus ir atsakymus.
vadas
Leidinio pradioje dstomi bendri savanorysts klausimai. Juos pristatyti atrod esanti svarbi savanorysts probacijos sistemoje pristatymo preliudija, nes i jos matyti bendra savanorysts patirtis alyje. Smoningai neraoma apie iimtinai praktinius savanorysts aspektus (pavyzdiui, susipainimo aidimus, grups formavimo metodus, vadovavim, moderavim, planavim ir pan.), nes apie juos gausu bendro pobdio literatros. Leidinyje nemaai dmesio skiriama probacijos ir darbo su nuteistaisiais problematikai. Manome, kad j pristatyti turt bti naudinga vis pirma mginant paprastai paaikinti teisin ir organizacin probacijos sistem, taip pat darbo su nuteistaisiais ypatumus. Leidinyje taip pat pristatomi teisiniai ir organizaciniai savanorysts aspektai. Kiek mums inoma, tai pirmasis toks leidinys lietuvi kalba, kuriame ie klausimai struktruotai analizuojami remiantis ir naujuoju Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymu. Be to, aptariant organizacinius savanorysts klausimus, remiamasi praktine projekto dalyvi patirtimi. Galiausiai leidinio pabaigoje pristatomi vykdyto empirinio tyrimo rezultatai, siekiant ne tik apibendrinti sukaupt patirt, bet ir pateikti konkret savanorysts poreikio ir pltros galimybi sivertinimo kiekvienoje organizacijoje ar institucijoje instrument. io leidinio rengimas sutapo su Europos Komisijos paskelbtais 2011-aisiais savanorikos veiklos metais. is sutapimas nebuvo planuotas, bet tikims, kad jis skmingai stumtels priek ir savanorik veikl probacijos sistemoje Lietuvoje. Be to, io leidinio rengimas sutapo su naujojo Lietuvos Respublikos probacijos statymo primimu 2011 m. gruodio 22 d. Diaugiams, kad iame leidinyje suskubome atsivelgti io bei j lydini statym pakeitimus bei papildymus, tuo is leidinys tapo aktualus ir laiku. U atid leidinio rankraio perskaitym ir pateiktas pastabas bei pasilymus autoriai nuoirdiai dkoja leidinio recenzentams dr. Antanui Jatkeviiui, dr. Martai Gavrilovienei ir dr. Remigijui imaiui, taip pat savo valgas pateikusiems Vilniaus arkivyskupijos Carito nakvyns nam direktoriui Donatui Navickui ir Vilniaus regiono probacijos tarnybos direktors pavaduotojai Rasai Gulbytei. U organizacin darb ir parengto leidinio maketo perirjim dkojame Teiss instituto Leidybos ir bendrj reikal skyriaus vedjai Laimai Valungeviitei. Autori grups vardu Gintautas Sakalauskas
2012 m. sausio 12 d.
I
Kas yra savanoryst?
Dr. Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas
I.1. Savanorysts samprata

Savanoryst daniausiai suprantama kaip mogaus, bendruomens, organizacijos ar visuomens naudai atliekama veikla, pagrsta laisva asmens valia ir laisvu apsisprendimu, u kuri negaunama piniginio atlygio. Savanoryst, sigilinus od sudarani dviej odi junginio savo noru prasm, neturt bti suprantama kaip ideologin prietara darbui ar veiklai, u kuri gaunamas piniginis atlygis mokamas darbas taip pat (bent jau daniausiai) dirbamas savo noru1. Savanoryst kaip socialinis reikinys, kylantis i asmenins motyvacijos ir socialini poreiki, vis pirma isiskiria piniginiu neatlygintinumu, taigi reikia daugiau nei vien rodo etimologin io odio kilm savo noru dirbam darb2. Kitaip tariant, svarbiausia yra tai, kad imtis savanorikos veiklos motyvuoja ne materialinis atlygis, taip pat ne giminysts ar kiti esami ryiai, bet kitos altruistins paskatos.
1 Priverstinis
darbas demokratinse valstybse yra draudiamas, iskyrus teiss aktuose (pradedant Konstitucija) numatytas specifines slygas, pavyzdiui, karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais, taip pat kalinimo staigose, atliekant tarnyb kariuomenje ir pan. r. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume, sigaliojo 1992 m. lapkriio 2 d. (in., 1992, Nr. 33-1014) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais)). Darbo teisje galioja laisvs pasirinkti darb principas (r. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 str.). 2 Paymtina, kad toki pai netiksli reikm odis savanoryst turi ir kitose kalbose. Pavyzdiui, angl. k. voluntary (i lot. k. voluntarius laisva valia), vok. k. Ehrenamt (paodiui garbinga tarnyba) arba freiwillige Arbeit (laisvos valios darbas), rus k. () (laisvos valios veikla), lenk. k. wolontariat, dobrowolna, bezpatna, wiadoma praca ir pan. Plaiau r. www. wikipedia.org
10
I. Kas yra savanoryst?
Taigi savanorikas darbas tai neatlygintina veikla, kuri mogus atlieka, skirdamas savo laik ir turdamas tiksl padti aplinkai, ne pelno organizacijai, asmenims ar j grupei, su kuriais jis ar ji nra susijs(-usi) kokiais nors giminysts ryiais3. Galima nurodyti tokius pagrindinius savanorikos veiklos bruous: 1. Savanorika veikla nesiekiama pinigins naudos, t. y. ji atliekama neatlygintinai, nors gali bti padengiamos su tokia veikla susijusios patirtos ilaidos. 2. ios veiklos turi bti imamasi savo noru, remiantis laisva asmens valia ir smoningu apsisprendimu. 3. Savanorika veikla turi duoti naudos ne savanoriui, o treiajai aliai, t.y. asmeniui arba j grupei, nesusijusiai su savanoriu giminysts ar kitais panaiais ryiais, nors daniausiai savanorikas darbas atnea tiesiogins ar netiesiogins naudos ir paiam j atliekaniam asmeniui, pavyzdiui, j apmokius tam tikr dalyk4, gavus gdi ir patirties tam tikroje darbo srityje, susipainus su kitais monmis, organizacij veikla ir pan. Savanorika veikla dar apibriama kaip galimyb kiekvienam, neatsivelgiant religij, politinius sitikinimus, ami ir sveikat, panaudoti savo gebjimus ir patirt, gyti nauj ini bei gdi, susirasti nauj draug, padti kitiems, sitraukti darb ir pakeisti socialin gyvenim, gyvendinti savo idjas, gerai ir prasmingai praleisti laisvalaik5. 4. Savanorika veikla prieinama visiems asmenims tiek savanorysts poiriu, tiek savanorikos veiklos adresatams. Savanoriu gali bti beveik kiekvienas asmuo, nors kartais pabriamas savanorikos veiklos atvirumas subrendusiems ir smoningiems asmenims, gebantiems veikti savarankikai. Be to, tam tikri apribojimai gali bti dar konkretesni pavyzdiui, kai imtis savanorikos veiklos leidiama tik nuo tam tikro amiaus (apie teisin reglamentavim Lietuvoje r. io leidinio V skyri), tik esantiems alyje legaliai ir pan. 5. Savanoriu paprastai laikomas fizinis asmuo, o juridinis asmuo gali telkti savanorius, taiau bti savanoriu negali. Danai nevyriausybini orgaHadzi-Miceva K. Comparative Analysis of the European Legal Systems and Practises Regarding Volunteering, 2007. 4 r. taip pat tuopyt E. Savanori mokymasis vykdant socioedukacin veikl nevyriausybinse organizacijose // Socialiniai mokslai, 2010, Nr. 2 (68), p. 123130. 5 Brabazon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius: Savanori centras, 1999, p. 5; Jordan P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybinse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998, p. 9.
3
Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas
11
nizacij (tam tikros formos juridini asmen) veikla klaidingai laikoma savanorikos veiklos sinonimu. Tai nra tikslu, nes beveik visada savanorikas darbas (savanoryst, savanoriai) sudaro tik didesn ar maesn nevyriausybins organizacijos veiklos dal. Be to, nevyriausybins organizacijos daniausiai moka atlyginim j administruojantiems, taip pat profesionaliai joje dirbantiems asmenims. Taip pat svarbu paminti, kad telkti savanorius gali ne tik nevyriausybins organizacijos, bet ir valstybs institucijos, tam tikrais atvejais ir verslo mons. 6. Savanorika veikla nelaikytina naryst vairiose organizacijose, kai organizacij nariai atlieka tam tikros organizacijos nariams nustatytus sipareigojimus. Kitaip tariant, savanoryst tai ne naryst. Organizacij (profesin sjung, klub, brel ar kit asociacij) bei nar vienija bendri interesai sipareigojimai vieni kitiems. Kita vertus, jei tokios organizacijos narys sitraukia veikl, kuri galima visiems kitiems visuomens nariams, virydamas sipareigojimus organizacijoje (nemokamai rengia paskaitas, seminarus, organizuoja renginius ir pan.), j bt galima laikyti savanoriu6. 7. Savanorika veikla negali bti laikoma profesin praktika, atliekama kaip tam tikro mokymosi proceso sudedamoji dalis7. Tam tikrais atvejais savanorika veikla gali bti pripainta kaip profesin ar mokomoji praktika (toki galimyb numato ir Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymas), taiau ios dvi veiklos formos i esms skiriasi. Praktikos ir savanorysts skirtumas tas, kad praktikos metu yra tikslingai mokomasi, btent tai yra esminis praktikos motyvas ir pridtin vert. Be to, u atliekam praktik gali bti mokamas atlyginimas8. Neatsitiktinai visada turimas mintyje savanorikos veiklos pripainimas, bet ne jos tapatinimas su profesine ar mokomja praktika.
6 Europoje
vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011, p. 7. 7 Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymo 12 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad dalyvavimas savanorikoje veikloje, atsivelgiant jos tikslus ir pobd, gali bti pripastamas savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi. Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymas Nr. XI-1500, priimtas 2011 m. birelio 22 d., sigaliojo 2011 m. rugpjio 1 d. (in., 2011, Nr. 86-4142). 8 Apie savanorysts bruous lietuvi kalba r. taip pat savanorysts tema apgintus magistro darbus Lietuvos universitetuose: emekien R. Savanori veiklos optimizavimas nevyriausybinse socialins pagalbos vaikams organizacijose. Magistro darbas. VPU. Vilnius, 2004; Borovskaja O. Savanorysts organizavimo ypatumai vykdant projektin veikl bendruomenje. Magistro darbas. MRU. Vilnius, 2007; Grikeviit E. Teisinis savanoriko darbo Lietuvoje reglamentavimas. Magistro darbas. VDU. Kaunas, 2008.
12
Literatroje kartais minimas dar vienas papildomas savanorikos veiklos bruoas nra joki ssaj su darbo santykiais, komercija ar civiline tarnyba9. Atrodyt, kad i santyki ir savanorysts takoskyra ne visada akivaizdi, kartais ji netgi nebtina. Pavyzdiui, tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kit ali, skaitant ir dideles tarptautines organizacijas, danai savanorik veikl organizuoja, koordinuoja ir u j atsako materialin atlyg gaunantys (pagal darbo sutartis dirbantys) asmenys (savanori koordinatoriai), o komercins ar pusiau komercins institucijos taip pat tam tikrais atvejais, gyvendindamos tam tikras uduotis ar susiklosius tam tikrai situacijai, gali pritraukti savanori (pavyzdiui, 2011 m. rugsjo mn. Lietuvoje vykusiame Europos krepinio empionate neatlygintinai dirbo tkstaniai savanori)10. Taigi savanorika veikla gali bti skmingai bendrai vykdoma alia komercijos ir piniginio atlygio principais veikiani institucij, su jomis bendradarbiaujant, taiau ji negali j pakeisti ar bti skirta vien tokiems tikslams (pavyzdiui, pavasarins tvarkymosi akcijos Darom idja yra labai auni, taiau tokios akcijos negali pakeisti komercins reguliaraus atliek surinkimo ir apdorojimo sistemos)11. iuolaikinje valstybje daugelyje srii neapsieinama be profesionalaus darbo, o profesionalus darbas
9 r.
Definitions of Volunteering. Volunteering England Information Sheet. Volunteering England, 2008. www.volunteering.org.uk 10 Paymtina, kad kartais vienkartins savanorysts akcijos nelaikomos tikrj savanoryste (pvz., 2011 m. pradioje Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje usakymu Visuomens nuomons ir rinkos tyrim centro Vilmorus atliktame tyrime apie Lietuvos visuomens nuostatas savanorikos veiklos atvilgiu; apie tai plaiau r. io skyriaus 1.3. dal). Savanorystei gali bti keliama tokia tstinio proceso, o ne vienkartinio vykio ar akcijos slyga, taiau ji nra btina, t. y. savanoryste plaiuoju poiriu gali bti laikomas ir dalyvavimas vienkartinse akcijose, o jos traktavimas priklauso nuo poirio bei pasirinktos tyrimo metodikos. 11 Nors reikia paminti, kad ribos, skirianios profesionali-komercin ir savanorik veik l, negalima kategorikai nubrti labai aikiai vienoje vietoje. ios ribos priklauso nuo visuomens tradicij, kultros, smoningumo ir pan. Pavyzdiui, daugelyje Vokietijos vietovi yra suburtos savanorikos gaisrinink organizacijos paius vairiausius darbus dirbantys asmenys yra specialiai apmokyti ir kilus gaisrui (tam tikromis dienomis turi bti pasiekiami telefonu) turi skubiai susiburti tam tikroje vietoje ir bti pasireng gesinti gaisr. Tokia sistema leidia ne tik sutaupyti labai daug l (ypa atokiose vietovse ar nedideliuose miesteliuose), bet ir skatina pilietikum bei smoningum. domu, ar tokia gaisrini sistema galt veikti Lietuvoje? Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas numato gaisrininkus savanorius, yra pasilym i nuostat gyvendinti. Taiau vykstanti diskusija rodo, kokia Lietuvoje menka savanorysts patirtis. Plaiau r. R. Palaitis silo samdyti savanorius gaisrininkus // Diena.lt, 2010 10 27; Kazakeviius K. Gaisrus kaimuose gesins savanoriai? // Lietuvos inios, Alfa.lt, 2011 06 06; Rimkut E. Gaisrinink savanori steigimas i fantastikos srities // Etaplius.lt, 2011 09 04.
13
siejamas su piniginiu atlygiu. Pavyzdiui, vien savanorikas darbas negali pakeisti profesionalaus socialinio darbo su nuteistaisiais, taiau gali turti daug pranaum, palyginti su profesio naliu darbu, j papildyti (apie tai r. io leidinio IV skyri). Pamintina ir tai, kad vien ar kit darb atlygintinai dirbantys profesionalai gali skirti ir skiria tam tikr dal savo profesionalaus darbo savanorikai (neatlygintinai) veiklai (pavyzdiui, gydytojai nemokamai gydydami ligonius, teisininkai nemokamai konsultuodami ir pan.), be to, daugelis j sitraukia kitokio pobdio veikl, kuri jiems atrodo reikalinga ir prasminga, po darbo ar atostog metu. Taigi savanorikos veiklos ssajos su darbo, komerciniais ar kitomis pareigomis (karo, civiline tarnyba ir pan.) susijusiais santykiais gali bti vairios, jos nebtinai prietarauja viena kitai, taiau po savanoriko darbo skraiste negali bti paslptas darbo teisinius santykius suformuojantis darbas, u kur turi bti mokamas atlyginimas bei suteikiamos kitos garantijos (atostogos, ieitins paalpos ir kt.) teiss akt nustatyta tvarka12. Savanoryst remiasi siningumu ir sitikinimu, kad jos principas yra padti kitiems ir kad tai nra jokia manipuliacija moni gerumu, kuria pasinaudojus galima patenkinti kakieno asmeninius interesus13. iame kontekste reikt paminti ir giminysts ryi, kaip savanorikos veiklos motyvo, santykinum. Apibriant savanoryst danai iskiriama giminysts, kaimynysts, draugysts ar kitais glaudiais ryiais grindiama veik la, kuri nors ir yra neatlygintina, nelaikoma savanoriavimu tikrja io reikinio reikme. Norima pabrti, kad savanoryst pirmiausia susijusi su atvirumu visuomenei ar tam tikroms socialinms grupms bei bendruomenms, svetimiems monms, o kaimynin (atlygintina) talka, neatlygintinas darbas tv sodyboje ar intensyvi veikla organizuojant draug vestuves i esms grindiama jau esamais socialiniais santykiais. Kita vertus, draug, kaimyn ir (ar) gimini taka savanorystei daniausiai yra labai reikminga jos pltojimuisi j daniausiai sitraukiama per jau artimais esamus asmenis, buriantis savanorikai veiklai kartu su draugais ar kaimynais (r. apie savanorysts formas kitame leidinio skyriuje), o ilgesn savanorysts tradicij turiniose alyse netgi kartu su skirting kart eimos nariais14.
12
Apie tok kompetentingai argumentuojam pavoj r. Savanoryst neturi tapti nemokamu darbu // Delfi pilietis, Delfi.lt, 2011 08 19. 13 Europoje vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011, p. 6. 14 Viena abiem io skyriaus bendraautoriams pastama teiss profesor i Danijos pasakojo istorij, kaip ji sitrauk savanoryst pasaulyje plaiai inomame Roskilds
14
Apibendrinant pasakytina, kad savanoris yra asmuo, kuris nuolatos ar kartkartmis visuomens labui laisva valia, savo ar kitoje alyje skiria savo laik ir gebjimus visuomens labui, neturdamas lkesi gauti atlyg, o tik susijusi su darbu ilaid kompensavim15. mogus, atliekantis tokius veiksmus, t. y. tam tikrus darbus nuveikdamas savanorikai, nesitikdamas gauti u tai atlygio, vadinamas savanoriu16. Pagrindinis tokio mogaus tikslas padti kitiems, siekti socialinio pokyio, visuomenins, o ne asmenins naudos17.
I.2. Savanorysts prasm, tikslai ir formos

Savanoryst turi dvigub prasm: viena vertus, savanorika veikla leidia be didesni l gyvendinti socialines uduotis, veikti ikylanias socialines ir organizacines problemas, kurioms sprsti be savanorikos veiklos kartais netgi nebna alternatyv (t. y. j isprsti be savanorikos veiklos nemanoma). Savanorika veikla yra nekainojama visuomenei. <...> Motyvacija, kuria paremta i veikla, t. y. savo iniciatyva prisidti prie visuotins gerovs ir kartu j kurti, skatina tokias vertybes kaip altruizmas ir solidarumas, o tai sudaro atsvar izoliacijai ir egoizmui, kurie vis labiau bdingi iuolaikinei visuomenei. Savanorika veikla tiek vietos, tiek ir Europos lygiu yra glaudiai susijusi su aktyviu pilietikumu, sudaraniu demokratijos branduol. Pilieiai dalyvauja visuomens gyvenime ne tik sitraukdami politin gyvenim, bet ir tikslingai sprsdami visuomens problemas. Dalyvaudami visuomeninje veikloje, jie gali gyvendinti konkrei krybin vali. Dirbdamas kitiems savo laisvalaikiu arba atlikdamas savanorik veikl bendram labui mogus danai patiria didel finansin rizik arba net pavoj sveikatai. Tai yra btent tokia aktyvaus <...> pilietikumo forma, kuri ms visuomens pilieiams leidia labai aikiai pajusti, kad jie priklauso savo visuomenei. Todl savamuzikos festivalyje. Pirminis savanorikos veiklos motyvas buvo pasiirti, kokioje aplinkoje vis savait sukasi jos paaugliai vaikai, ji festivalyje padjo riuoti iukles. Dabar vaikai jau uaug, ir abu toliau savanoriauja kartu su mama ir savo draugmis dl muzikos, bendro reikalo, draug ir geros atmosferos. 15 Hadzi-Miceva K. Comparative Analysis of the European Legal Systems and Practises Regarding Volunteering, 2007. 16 ia ir toliau vartojant vyrik form savanoriai turima mintyje ir moterika forma savanors. 17 Europoje vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011, p. 6.
15
norika veikla gali bti vienu geriausi dalyvavimo pavyzdi, taigi, esmine aktyvaus pilietikumo sudedamja dalimi ir netgi btina slyga18. Nors u savanorik veikl materialiai neatlyginama, taiau danai didesn ir kitu pagrindu grindiama motyvacija gali duoti dideli rezultat19. Kita vertus, savanorika veikla duoda didels ir ilgalaiks patirties bei naudos patiems savanoriams, kurios gyti kitais bdais taip pat nemanoma. Savanorika veikla skatina asmenin tobuljim: vystosi socialinis smoningumas, bendrieji gebjimai ir gdiai, todl savanoriams atsiveria daugiau galimybi darbo rinkoje ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime. vairiais veiksmais savanorika veikla sudaro slygas neinstituciniam ir neformaliam mokymuisi. Jis greta oficialaus mokymosi atlieka svarb vaidmen gyvendinant mokymsi vis gyvenim20. Svarbu paymti, kad pastaroji savanorysts prasm, suvokiama kaip tam tikra nauda patiems savanoriams (apie j raoma ir toliau iame leidinyje, pabriant savanorysts motyvo ir palaikymo svarb), vliau gyvendinama ir kaip asmenins, ir kaip socialins naudos rezultatas. Kitaip tariant, savanorysts metu gyta patirtis ir gdiai tampa ne tik asmens socialiniu kapitalu21, skatinaniu tolesn asmeni18 Europos
ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon dl savanorikos veik los, jos vaidmens Europos visuomenei ir poveikio. 2006 m. gruodio 13 d., Briuselis, p.2.1.2.3. Vis tekst lietuvi kalba r. www.savanoris.lt 19 Kart vienam io skyriaus autori teko patirti motyvacijos svarb savanorikame darbe ir turti galimyb j palyginti su (nors ir menkai) mokamu darbu. Vienos tarptautins savanorikos darbo stovyklos dalyviai 10 dien remontavo apleist vieno nedidelio kaimelio banyi. Stovyklos dalyviai buvo labai motyvuoti ir per t laik padar labai daug. Tuo paiu metu kai kuriems darbams atlikti buvo atsisti darbo biroje buv bedarbiai. Pastarieji per t pat laik ne tik padar labai maai, tinginiavo, bet ir tariai msiojo savanorius, savo laikysena ir darbu nustaiusius daug efektyvesnio, intensyvesnio ir kruoptesnio darbo kartel (G. S.). 20 Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon dl savanorikos veiklos, jos vaidmens Europos visuomenei ir poveikio. 2006 m. gruodio 13 d., Briuselis, p.2.4. 21 Socialinio kapitalo svoka kildinama i prancz sociologo Pierre Felix Bourdieu (19302002). Jis skiria ekonomin kapital (materialij nuosavyb), kultrin kapital (isilavinimo lyg), simbolin kapital (vaizd ir presti) ir socialin kapital, suprantam kaip socialinius iteklius, gyjamus per socialin kompetencij: turim ryi tinkl ir priklausomyb grupms (eimai, profesijai ir kt.). Pagal: Schottmayer G. Umgang mit Gewalt. Reformation statt Deformation des Sozialen. Frankfurt am Main: Peter Lang Verlag, 2011, S. 1718; trumpai lietuvi k. r. Leonaviius V., Norkus Z., Terekinas A. Sociologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2005, p. 377378; taip pat Butkuvien E. Dalyvavimas savanorikoje veikloje: situacija ir perspektyvos Lietuvoje po 1990-j // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2005, Nr. 2, p.8699.
16
n raid, bet ir laimjimu visuomenei. Savanoryst kiekvienoje socialinje srityje tvarkant aplink, dirbant su vaikais, monmis, turiniais negali, benamiais, organizuojant vairiausius renginius, taip pat savanorikai dirbant su (buvusiais) nuteistaisiais (daniausiai) suformuoja tam tikr jautrum ir kompetencij moni grupms ir reikiniams, su kuriais susiduriama moni skurdui, gamtos utertumui22, vaik, migrant ar buvusi kalini elgesiui ir pan. Savanoryst skatina atsisakyti stereotip, iankstini nuostat, leidia uiuopti gyvenimo daugiaprasmikum ir daugialypikum23, atpainti kiek vieno mogaus kad ir kas jis bt buvs kalinys, vaikas, negalus mogus, benamis, pabglis, skurdius ar visikas vieniius vert. Savanoriko darbo motyvai gali bti patys vairiausi, savanorik veik l galima sitraukti paiose vairiausiose srityse, o btent motyvai bei pasirinkta veikla lemia ir savanorysts tikslus: solidarumas, atsakomybs u kitus jausmas ir noras jaustis naudingam yra esmin savanorikos veiklos motyvacija.24 Siekis padti kitiems, susirasti (nauj) draug, bendramini, tobulinti gdius ar gyti darbo tam tikroje srityje patirties, palaikyti tam tikras idjas, realizuoti save, prasmingai leisti laik, bti reikalingam, bendrauti, geriau painti save ir kitus, dalytis savo patirtimi ir iniomis tokios paskatos ir dar daugelis kit motyvuoja savanorikai veiklai25. Ji organizuo22 Pavyzdiui,
galima paminti, kad inomos akcijos Darom organizatoriai pagrindiniu jos tikslu laiko ne iukli surinkim ir vienkartin susitvarkym, bet jautrumo gamtos utertumui skatinim. Tas, kas bent dien bus rinks iukles, pats jas mtys daug reiau, o gal ir visikai nemtys, bus pastabesnis ir atidesnis kit iuklinimui. Plaiau r. www.mesdarom.lt 23 1997 m. teko dalyvauti viename dviej savaii socialini mokym seminare Vokietijoje, Manheime. Pirmoji savait buvo skirta socialins atskirties teorijai, antroji savanorikai praktikai su benamiais. Susitikimai su benamiais jiems skirtoje kavinje ir gatvse paliko didel spd, per kelias dienas juos jau atpaindavau gatvje, inodavau kai kuri istorijas. Nuo to laiko juokaudamas sakau, kad Manheimas man yra benami miestas, nors j ten nra nei daugiau, nei maiau, kaip kiekviename kitame didmiestyje. Savanorika veikla, nors ir labai trumpa, leido prisiliesti ir benamysts problematikos paliest moni istorij ir, be abejons, pakeit prie tai buvus poir, j upild santykio turiniu. Toki patiri turbt yra turj daugelis savanoriavusi socialinje srityje (G. S.). 24 Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon dl savanorikos veiklos, jos vaidmens Europos visuomenei ir poveikio. 2006 m. gruodio 13 d., Briuselis, p.2.7. 25 r. taip pat Brabazon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius: Savanori centras, 1999, p. 6; Marcinkeviit L. Bendruomens nari veiklos motyvai savanorikose organizacijose. Leidinyje: Lietuvos kaimo vietovi konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis. Lietuvos ems kio universitetas, 2010, p. 3034; urnalist: savanorysts atlygio nenusipirksi // Sociumas LT, Delfi.lt, 2011 11 13.
17
jama mogaus teisi apsaugos, maum integracijos, religini ir etini vertybi puoseljimo, vietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialins apsaugos ir darbo, sveikatos prieiros, aplinkos apsaugos, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudikomis pripastamose srityse. Viena i toki savanorysts srii yra ir (buvusij) nuteistj integracija, kuriai iame leidinyje ir skiriama daugiausia dmesio. Pagal dalyvavimo savanorikoje veikloje formas skiriamos dvi savanoriko darbo rys formalus ir neformalus. Formalus savanorikas darbas tai neatlygintina pagalba, dalyvaujant grupi, klub ar organizacij veikloje, turint tiksl suteikti naudos monms ar aplinkai (pavyzdiui, dalyvaujant gyvn apsaugos organizacijose ar pan.). Neformalus savanorikas darbas apibdinamas kaip neatlygintina asmens pagalba kitiems monms, nesusijusiems giminysts ryiais, formaliai nesitraukiant organizuot veikl26. Savanorikas darbas dar gali bti skirstomas profesional (kai tam tikros srities specialistai tam tikr laik skiria savanorikai veiklai pagal savo specialyb)27 ir neprofesional (kai savanorikai atliekamas tam tikras darbas, kuriam nereikia ypating ini bei gdi), taip pat skirstomas pagal tokio darbo rezultatus: abipus pagalba arba pagalba paiam savanoriui28, filantropija arba paslaugos kitiems, tam tikr idj propagavimas ir pan. Pagal pagalbos tiksl skiriamos tokios trys savanorysts formos29:
Hadzi-Miceva K. Comparative Analysis of the European Legal Systems and Practises Regarding Volunteering. 2007. 27 Plaiau r. Brabazon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius: Savanori centras, 1999, p. 8. 28 Turimos mintyje dvi situacijos: kai savanorika veikla organizuojama vieno ar keli savanori intencija, paiam savanoriui joje dalyvaujant, taip pat situacija, kai pirminiu savanorysts motyvu tampa ikils btinumas veikti kak kitk, neatlygintinai, nesitempus, laisva valia, norint pabgti nuo kasdiens mokamo darbo rutinos arba tiesiog neturjimo k veikti. Prisimenu vienos kolegs Vokietijoje pasakot istorij, kai ji netrukus po Vokietij suvienijimo (1990 m.) dirbo su deiniaisiais radikalais vienos evangelik parapijos socialiniame centre. Didelis j prieikumas ir panieka kitatauiams buvo gerokai suvelninta per savanorik labdaros veim automobiliais per Lenkij Baltarusij. Tokia forma, viena vertus, leido patenkinti vaikin azart, nes anuomet kelion automobiliu per Lenkij nebuvo tokia saugi kaip iais laikais dl itin dano reketo, bet ir leido geriau painti tuos nekeniamus kitatauius, j al ir ypa skurd gyvenim tuometje Baltarusijoje, taip mainti agresyvum (G. S.). 29 I dalies parengta pagal Nyderland literatros apvalg: Borovskaja O. Savanorysts organizavimo ypatumai vykdant projektin veikl bendruomenje. Magistro darbas. MRU. Vilnius, 2007, p. 1213.
26
18
1. Tarpusavio parama (angl. reciprocal support) kai padedama vieni kitiems, siekiant igyventi, susitvarkyti buit (pavyzdiui, po vairi stichini nelaimi) ar tiesiog norint padaryti gyvenim patogesn. Tradicinse kaimo bendruomense kininkai padeda vieni kitiems nuimti derli, dirbti kitus kio darbus. Kai kuriose banytinse bendruomense iki iol yra iliks toks neformalus tarpusavio pagalbos tinklas30. Visuomenei modernjant, tarpusavio pagalbos tinklas tampa vis formalesnis, organizuotesnis. i tarpusavio pagalbos forma ir yra savanorikos veiklos pagrindas. Daugelyje ali savipagalbos tinklas tampa vis atviresnis ir jo nariai turi daugiau laisvs rinktis, su kuo jie nori bendrauti, kuriamos bendruomens, kurias vienija bendri interesai, noras padti vienas kitam. 2. Paslaug teikimas (angl. service provision). Savanoriai naudoja savo laik ir energij teikdami paslaugas organizuotai. Pavyzdys gali bti Raudonojo Kryiaus organizacija, kurios nariai visame pasaulyje savanorikai padeda patyrusiems nelaimi, taip pat teikia kitoki individuali pagalb vaikams, paaugliams, j tvams, seniems ir ligotiems monms. Savanorika pagalba teikiant paslaugas gali bti atliekama ambulatorikai ir stacionariose staigose mokyklose, ligoninse, vaik ar seneli globos bei nakvyns namuose, dienos ir pabgli centruose, kalinimo staigose ir kt. iuo metu Lietuvoje yra nevyriausybini organizacij, veikiani ioje srityje profesionaliai ar pusiau profesionaliai ir pritraukiani savanori (pvz., Caritas, Lietuvos kalini globos draugija ir kt.) arba veikiani vien savanorikos veiklos principu31. 3. Visuomeninis aktyvumas (angl. societal involvement). Savanoriavimas suprantamas ir kaip aktyvus dalyvavimas vairiose socialinse ir politinse organizacijose, kurios savo veikla siekia pokyi visuomenje ar tam tikrose socialinio gyvenimo srityse savanorikai sitraukiama toki organizacij veikl padedant gyvendinti j tikslus. Tokia gerai inoma organizacija yra alij judjimas32.
r. Saulaitis A., Karalit A. Savanoryst, dora, bendruomen. Studento vadovas. II dalis. Kaunas: Marijon talkinink centro leidykla, 2005; Kurapkaitien N., Kait-Jakninien M. Bk savanoris keisk pasaul. Tavo savanorysts kelrodis. Vilnius: Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, 2011. 31 r. taip pat Klimanskait J., Kabelkait U., Martinkut A. Metodins rekomendacijos organizacijoms, dirbanioms su savanoriais. Darbo su savanoriais gerosios patirties sklaida. Vilnius: Vis ventj eimos paramos centras, 2007. 32 r. taip pat Europoje vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011; Kurapkaitien N., Kait-Jakninien M. Bk savanoris keisk pasaul. Tavo savanorysts kelrodis. Vilnius: Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, 2011.
30 Plaiau
I.3. Savanorysts tradicija Lietuvoje
19

Savanorysts Lietuvoje pavyzdi jau buvo paminta, o ioje skyriaus dalyje tikslinga trumpai aptarti savanorysts Lietuvoje kontekst. io leidinio tema ir apimtis neleidia nuodugniai ir plaiai analizuoti savanorysts Lietuvoje istorijos ir tradicijos, surinkti domi ir reikming istorini savanorysts pavyzdi, taiau paminti tam tikrus aspektus yra svarbu, norint adekvaiai ir santriai vertinti savanorysts situacij, tendencijas ir perspektyvas ms alyje, ypa probacijos sistemoje. Ilg laik dl sudtingos ms krato istorijos odis savanoris reik Tvyn savanorikai gynus kar33. Ir iais laikais daug kam is odis pirmiausia asocijuojasi su karyba maai kas Vilni ir Kaun jungianius Savanori prospektus tapatina su savanoriais, iame leidinyje aptariama savanorikos socialins veiklos poiriu, o ir ias gatves taip pavadinant pirmiausia mintyje turta intencija pagerbti krat savanorikai gynusius karius Lietuvai svarbi karini konflikt metu. Paymtina, kad analizuojamos tematikos kontekste su kariavimu siejama savanoryst ne visada atitinka dabartin socialins savanorysts samprat, nes, pavyzdiui, Pirmojoje Lietuvos Respublikoje daugumai savanori buvo atlyginta materialiai ems sklypais, o iais laikais savanoriai krato apsaugos sistemoje taip pat gauna simbolin materialin atlyginim, nors inoma ijimas ginti Tvyns nuo upuolik pirmiausiai ir daniausiai bdavo ir yra grindiamas ne materialiais, bet idjiniais motyvais. Belieka tiktis, kad ilgas taikus gyvenimas vis daniau leis ir Lietuvoje savanoryst pirmiausia tapatinti su aktyvia, savanorika ir neatlyginama socialine veikla. Tai, kad Lietuvoje savanorik veikl sitraukia vis dar santykinai maai moni, ir tai, kad savanoryst statym lygmeniu buvo reglamentuota tik 2011 m., liudija buvusios represins ir laisv socialin aktyvum neigusios sovietins sistemos padarinius. Kiekviena veikla sovietins okupacijos laikotarpiu (iki 1990 m.) turjo ir galjo bti organizuojama tik pagal grietas politikai ideologizuotos valstybs taisykles, priirint kontroliuojanioms institucijoms, remtis atitinkamais idjiniais pagrindais ir privaljo juos gy33 r.
ten pat, p. 1; r. taip pat ikta A. Savanorysts tradicija Lietuvoje // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 5; Giedraitien N. Bendroji savanorysts situacija Lietuvoje // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 13.
20
vendinti. Buvo draudiama viskas, kas nebuvo leidiama. Ne vien totalitarin valstybs struktra, bet ir didiosios dalies visuomens gyvenimas mogaus orum eidianiomis socialinmis ir ekonominmis slygomis pirmiausia vert galvoti apie savo ir savo artimj poreikius: tiktina, kad Lietuvos atveju nepasitikjimo kitais didjim didele dalimi lm sovietinje sistemoje formuoti poiriai ir elgesio bdai. Dl grietos vieojo gyvenimo kontrols daugelis save ireikdavo tik artimiausioje aplinkoje, o tai ugd nepasitikjim kitais, ypa nepastamais monmis. alyse, turiniose ilgametes demokratines tradicijas, pilieiai jungiasi organizacijas, kad praplst savo akirat, ireikt save ir gyt nauj ini.34 Lietuvoje situacija m keistis atgavus Nepriklausomyb, kurios atgavimo ir tvirtinimo proces drsiai galima vadinti plaia, motyvuota ir pasiaukojama imt tkstani Lietuvos moni savanoryste savo aliai. Taiau vliau savanorikos veiklos idjos pltojosi daug liau. 1998 m. Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centro (NIPC) atliktos apklausos rezultatai parod, kad anuomet Lietuvoje buvo tik 10 074 savanoriai35, tik 5 proc. Lietuvos gyventoj buvo dirb savanorik darb per prajusius metus daug kart maiau nei ilgesn demokratijos tradicij turiniose Vakar alyse36. Savanori organizacins galimybs daugiausiai buvo panaudojamos organizuojant renginius, palaikant vidaus ir iors ryius, tik 32 proc. savanori buvo traukiami pagrindin organizacijos veikl. Daugelis organizacij neturjo savanori darbo organizavimo patirties ir savanorius panaudojo tik kaip pagalbininkus; 23 proc. savanori buvo pensinio amiaus, beveik 2/3 proc. savanori moterys. Daugelis (38 proc.) savanori turjo auktj isilavinim, nebaigt auktj 18 proc., nebaigt arba specialj vidurin po 16 proc., vidurin 12 proc. savanori. Studijavo auktosiose mokyklose 18 proc. savanori, o savo srii specialistais buvo tik 16 proc. savanori. Popieio valandomis dirbo 28 proc. savanori, pavakare 43 proc.37 Remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvos gyventojai nesidarbavo savanorikai dl neigiamo visuomens poirio savanoryst ir dl to, kad jiems nebuvo pasilytas savanorikas darbas, t. y. jie neiekojo savanorikos veiklos galimybi ir nebuvo pakviesti savanorikai pagelbti organizacijoms vykdant j
Butkuvien E. Dalyvavimas savanorikoje veikloje: situacija ir perspektyvos Lietuvoje po 1990-j // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2005, Nr. 2, p. 87. 35 Savanorikas darbas, statistinis vertinimas. Vilnius: NIPC, 1998. 36 Brabazon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius: Savanori centras, 1999, p. 3. 37 Savanorikas darbas, statistinis vertinimas. Vilnius: NIPC, 1998.
34
21
udavinius38. Ms visuomen yra gana pasyvi ir inertika. Be to, daugeliui visuomeninis darbas nuo sovietini laik suprantamas kaip savanorikapriverstin veikla. Turjo praeiti laiko, kad vieni umirt politin neigiam tokios veiklos atspalv, kad uaugt nauja karta. Sunkiausia savyje perengti slenkst. J jau veikme, dabartin situacij pavadiniau tam tikru proveriu, 2010 m. pabaigoje viename interviu teig Savanorik organizacij aljanso krjas Vaidotas Ilgius39. 2008 m. TNS Gallup atlikta Lietuvos gyventoj nuostat ir atvirumo savanorysts idjai studija parod, kad jau 46 proc. Lietuvos gyventoj dalyvavo bent vienoje savanorikoje veikloje, 39 proc. nedalyvavo, bet norjo dalyvauti, 15 proc. nedalyvavo ir nenorjo dalyvauti40. Net 81 proc. 1519m. amiaus moksleivi nurod dalyvav savanorikoje veikloje; 57 proc. savanori tvark aplink, 50 proc. kokiu nors bdu padjo kitiems. Labiausiai apklausoje dalyvavusius dominanti veikla buvo aplinkos apsauga, jos tvarkymas 31 proc., pagalba vaikams ir jaunimui 28 proc., pagalba senyvo amiaus monms 19 proc., gyvn globa 17 proc., menas ir kultra 13proc., sportas 13 proc.; 42 proc. Lietuvos gyventoj nesavanoriavo, nes neturjo tam laiko. Respondentai, dalyvav savanorikoje veikloje, nurod iuos pagrindinius dalyvavimo motyvus nor padti kitiems (59 proc.), bti reikalingiems ir prasmingai praleisti laik (30 proc.), rasti draug, bendrauti su monmis (20 proc.), palaikyti idjas, kurioms pritaria (19 proc.)41. 2011 m. pradioje Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje usakymu Visuomens nuomons ir rinkos tyrim centras Vilmorus atliko tyrim apie Lietuvos visuomens nuostatas savanorikos veiklos atvilgiu42. io tyrimo
Brabazon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius: Savanori centras, 1999, p. 3. 39 Oguleviit J. Savanorikas darbas: ar lietuviai nori dirbti be atlygio? // Alfa.lt, 2010 12 05. 40 Lietuvos gyventoj nuostat ir atvirumo savanorysts idjai studija. Vilnius, 2008; r. taip pat: Gaudieien R. Savanoryst Lietuvoje visuomens akimis // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 1011. 41 Ten pat, p. 11. 42 r. Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje internetin svetain http://ec.europa.eu. Tyrimo metu 2011 m. vasario mn. apklausti 1002 alies gyventojai, kuriems tyrimo dien buvo 18 met ir daugiau. r. taip pat: Savanorikoje veikloje dalyvauja tredalis Lietuvos gyventoj // Alfa.lt, 2011 03 31; Lietuvi mintys apie savanoryst // Etaplius. lt, 2011 05 06; Kurapkaitien N., Kait-Jakninien M. Bk savanoris keisk pasaul. Tavo savanorysts kelrodis. Vilnius: Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, 2011.
38
22
duomenimis, 78 proc. lietuvi inojo, kas yra savanorika veikla43, taiau joje dalyvauja ar kada nors dalyvavo tik 34 proc. Lietuvos gyventoj44. 23 proc. apklaustj teig, kad nra dalyvav savanorikoje veikloje, taiau nort prisidti prie tokios veikos, o 34 proc. apklaustj atsak savanorikoje veikloje nedalyvauj ir neketin dalyvauti45. Nedalyvaujantieji teig, kad niekas jiems savanorikos veiklos imtis nesilo (34 proc.), neturi laiko savanorikai veiklai (26 proc.), jauiasi tokiai veiklai per seni ar per silpnos sveikatos (30proc.) arba mano, kad visuomenje savanorika veikla vertinama nepalankiai (17proc.)46. Apklausoje dalyvavusi moni nuomone, labiausiai savanorystei pltotis Lietuvoje trukdo tai, kad nra savanorysts tradicij (taip teig 51 proc. respondent), taip pat trksta informacijos ir reikalingos infrastruktros (42proc. apklaustj). Daugeliui (56 proc.) Lietuvos gyventoj nepakanka informacijos apie savanorik veikl, o labiausiai kur kreiptis norint tapti savanoriu; 37 proc. apklaustj nebuvo aiku, kuo konkreiai savanoriai usiima, o 36proc. norjo daugiau suinoti apie savanori teises47. Apibendrinant i trump savanorysts Lietuvoje tradicijos apvalg, paymtina, kad dl istorini, socialini, ekonomini, politini bei teisini aplinkybi savanorystei Lietuvoje pltotis ilg laik nebuvo palanki slyg. O usienio alyse atlikti tyrimai rodo, kad sitraukti savanorik veikl btent ir skatina tai, kad i veikla yra prasta, populiari, madinga artimiausioje aplinkoje ir bendruomenje48. Taigi ir Lietuvoje populiarjant savanorikai veiklai, savanoryst turt tapti prestio reikalu, siejama su pilietikumu, socialumu, atvirumu, nuolatiniu mokymusi49, tapti svarbios asmenins patirties
Apklausos organizatoriai pateik apklausos dalyviams siauresn savanorysts apibrim: tai yra veikla, u kuri negaunamas finansinis atlygis, kuri yra naudinga ne giminms ar kaimynams, o bendruomenei, ir tai turi bti tstinis procesas, o ne vienkartins akcijos, pavyzdiui, aplinkos tvarkymo akcija Darom ar savanoriavimas Europos krepinio empionate, kas sulaukia didelio susidomjimo. Savanorikoje veikloje dalyvauja tredalis Lietuvos gyventoj // Alfa.lt, 2011 03 31. 44 Nesutapimas su ankstesnje pastraipoje mintais skaiiais (2008 m. 46 proc. nurod savanoriav) galimas dl skirtingos tyrim metodikos, nes maai tiktina, jog nuo 2008m. iki 2011 m. savanori Lietuvoje sumajo beveik 1/4 (nuo 46 proc. iki 34proc.). 45 Lietuvi mintys apie savanoryst // Etaplius.lt, 2011 05 06. 46 Ten pat. 47 Ten pat. 48 Oguleviit J. Savanorikas darbas: ar lietuviai nori dirbti be atlygio? // Alfa.lt, 2010 12 05. 49 Kukauskien J. Ar Lietuva inaudoja savanoriavimo teikiamas galimybes? // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 18.
43
I.4. Savanorysts usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu
23
ir naudos visuomenei prielaida. Tyrimai rodo, kad Lietuvos monms svoka savanorikas darbas tampa aikesn50, vis daugiau j sitraukia savanorik veikl, o valstybs institucijos ir nevyriausybins organizacijos rimiau vertina savanorysts svarb, profesionaliau dirba su savanoriais. 2011 m. rugpjio 1 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymui51, buvo sukurtas aikus teisinis savanorikos veiklos pagrindas, o 2011 m. Europos Komisijai paskelbus savanorikos veiklos metais52, daug savanoryst populiarinani rengini vyko ir Lietuvoje53. Tiktina, kad tai skatins tarpusavio pasitikjim, didins savanorikos veiklos matomum, jautrins visuomen ir atskirus mones, leis greiiau atrasti savanorysts teikiamas galimybes.
I.4. Savanoryst usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu

Trumpa savanorysts usienio alyse apvalga turt nubrti galimas savanorysts Lietuvoje perspektyvas, neturt bti suprantama kaip paprastas palyginimas Lietuvos visuomens nenaudai, susiklosiusiai natraliai dl akivaizdi ankstesnje io skyriaus dalyje mint socialins raidos trukdi. Tai, kad ilgesn laik demokratijos slygomis gyvuojaniose alyse savanorik veikl sitraukia daug daugiau moni, leidia tiktis atitinkamos savanorysts pltros ir Lietuvoje. Europos Komisijos skelbiamoje suvestinje Lietuva priskiriama prie ali, kuriose sitraukimas savanorik veikl yra labai emas (r. 1 lentel). Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje internetinje svetainje paymima, kad skirtingose alyse savanoryst apibriama ir matuojama skirtingai, todl toks duomen palyginimas nra tikslus btina formuoti bendr ir nuosekli savanorysts statistik. Vis dlto tendencijas ie duomenys atspindi ir 1 lentelje matyti, kad Lietuva priskiriama prie emo savanorysts lygio ali grups, o daugelyje Europos ali savanoryst sitraukia daugiau gyventoj. Be to,
Oguleviit J. Savanorikas darbas: ar lietuviai nori dirbti be atlygio? // Alfa.lt, 2010 12 05. 51 Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymas, priimtas 2011 m. birelio 22d., Nr. XI-1500, sigaliojo 2011 m. rugpjio 1 d. (in., 2011, Nr. 86-4142) (iskyrus statymo 13 str. 2 d., pareigojusi Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministr priimti io statymo gyvendinamuosius teiss aktus ir sigaliojusi statymo paskelbimo, t. y. 2011 m. liepos 13 dien). 52 r. Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje internetin svetain http://ec.europa.eu 53 Vilniuje prasidjo savanorikos veiklos met turas // Delfi.lt, 2011 06 11.
50
24
Lietuva priskiriama ali grupei, kurioje savanorika veikla daugiausiai usiima jauni asmenys, o savanorika veikla sukuriama tik iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors daugumoje kit Europos Sjungos ali jo sukuriama nuo 1 proc. iki 5 proc.54 Galima paminti, kad JAV devintajame ir deimtajame XXa. deimtmeiais 50 proc. suaugusi piliei dirbo savanorikai55.
1 lentel. Gyventoj sitraukimas savanorik veikl Europos Sjungoje (proc.)56 sitraukimo lygis (proc.) Labai didelis (40 proc.) Didelis (3039 proc.) Vidutinio dydio (2029 proc.) Palyginti maas (1019 proc.) Maas (maesnis nei 10 proc.) Valstybs Austrija, Jungtin Karalyst, Nyderlandai, Slovnija Danija, Liuksemburgas, Suomija, Vokietija Estija, Latvija, Pranczija, Vengrija Airija, Belgija, ekija, Ispanija, Kipras, Lenkija, Malta, Portugalija, Slovakija, vedija Bulgarija, Graikija, Italija, Lietuva
Pastaraisiais metais tarptautiniu lygmeniu savanorystei skiriama vis daugiau dmesio57: 1983 m. Europos Parlamentas prim Savanorysts rezoliucij, kuri: pripaino bendr savanorysts naud ir tai, kad atitinkamos infrastruktros pltra yra svarbiausia, formuojant efektyvi savanorysts politik; ragino Europos Komisij skirti savanorystei nuolatin dmes; ragino sukurti Europos savanoriko darbo status, leidianius padengti savanori ilaidas ir suteikti savanoriams socialines garantijas. 1997 m. Europos Komisija prim komunikat dl savanorik organizacij ir fond vaidmens skatinimo KOM (1997) 241, kuris: pripaino politin, ekonomin ir socialin savanorikos veiklos svarb, kuriant viening ir glaudi Europos visuomen, kurios pamatas aktyvus pilietikumas.
54 Plaiau
apie savanoryst Europos Sjungoje r. Eurobarometer 73; taip pat: Europoje vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011; Kurapkaitien N., Kait-Jakninien M. Bk savanoris keisk pasaul. Tavo savanorysts kelrodis. Vilnius: Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, 2011. 55 McCurley S., Lynch S. Savanori vadyba. Vilnius, 2001. 56 Lentel sudaryta pagal Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje internetinje svetainje pateiktus duomenis: http://ec.europa.eu 57 I dalies parengta pagal: Europoje vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011, p. 78.
I.4. Savanorysts usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu
25
1999 m. Amsterdamo sutarties baigiamojo akto prieduose pateikta Savanorikos veiklos deklaracija 38, kuri: pripaino savanorikos veiklos nao, ugdant visuomenin solidarum, svarb; teig, kad Bendrija suteiks savanorikoms organizacijoms europin dimensij, ypating dmes skirdama informacijos ir gerosios praktikos mainams bei jaunimui ir vyresnio amiaus monms traukti savanorik veikl. 2001 m. paskelbti Tarptautiniais savanori metais: 2001 m. gruodio 5 d. Jungtini Taut Generalin Asamblja prim rezoliucij Nr. 56/38, o 2002 m. lapkriio 26 d. rezoliucijos tsin, skirt tarptautiniams metams A/57/L.8, pripaindama, kad: savanorika veikla teikia pilieiams galimyb dalyvauti demokratijos procesuose; savanoryst naudinga paiam savanoriui ir aplinkiniams, bendruomenms ir visuomenms; savanoryst skatina socialin aprpt; savanoryst garantuoja mokymsi vis gyvenim ir didesnes uimtumo galimybes; savanoryst yra vienijanti tema, skatinanti vairi sektori partneryst; savanorysts ekonomin vert yra didiul. 2004 m. akcija Eurofestation, Maastricht 2004; European Roadmap (Europos emlapis): Nyderland savivaldybi asociacija ir Nyderland nacionalinis savanori centras (CIVIQ) sureng konferencij, kurios metu buvo ileistas bendras Europos emlapis 2010, skirtas ES narms, tarptautinms verslo monms, nacionaliniams savanori centrams, nacionalinms savanorikoms organizacijoms ir atitinkamai paramos infrastruktrai. is emlapis laikomas takingu instrumentu, darysianiu tak bsimos politikos pltrai, renginiams ir Europoje vykdomai veiklai, susijusiai su savanoryste58. 2005 m. Europos savanori centras (Centre Europen du Volontariat, CEV) Europos organizacij tinklas, jungiantis 38 savanorysts pltros institucijas bei savanori centrus, paskelb Europos savanorysts manifest, kuris59:
58 Plaiau
59 Lietuvi
r. http://www.eurofestation.com/ k. r. http://www.cev.be/data/File/CEVManifesto_LT.pdf
26
skirtas vairi Europos institucij primjams; aikina savanorysts svarb ir silo konkreius sprendimus, kaip Europos Sjungos institucij atstovai, turdami atitinkamas galias ir kompetencij, galt pripainti, skatinti ir palengvinti naryst Europos Sjungoje. 2005 m. Didiojoje Britanijoje paskelbti Savanori metais, skirti: didinti savanori skaii, ypa traukiant mones i socialiai atskirt visuomens grupi bei jaunim; skleisti savanori darbo visoje alyje svarb bei apdovanoti savanorius u visuomenei teikiam pagalb. 2006 m. Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetas suformulavo jau ne kart iame leidinyje cituot nuomon dl savanorikos veiklos, jos vaidmens Europos visuomenei ir poveikio (SCO/243, 2006 m. gruodio 13d.), pabr, kad: valstybse narse btina siekti sudaryti teisin sistem, kuri numatyt teis savanorik veikl nepriklausomai nuo esamos teisins ar socialins padties. 2011 m. Europos Sjungoje paskelbti Savanorikos veiklos metais60. Taigi tarptautiniu lygmeniu didjantis dmesys savanorystei sudaro geras prielaidas jos pltrai ir Lietuvoje.
60 Plaiau
r. http://ec.europa.eu
27
II
Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu
Dr. Algimantas epas
iame leidinio skyriuje, remiantis tarptautine ir usienio ali patirtimi, pristatomos savanorysts skatinimo formos. Norint rasti bd skatinti savanoryst valstybje, pirmiausiai turi bti atsakyta klausim, kodl mons renkasi dirbti savanorik darb. Tik isiaikinus tokio pasirinkimo motyvus galima iekoti galimybi iuos motyvus stiprinti. Ankstesniame skyriuje buvo apvelgti Lietuvoje ir kitose alyse atlikti tyrimai, kuriais buvo siekiama nustatyti savanorikos veiklos motyvus61. Reikia paymti, kad skirting valstybi duomenys apie savanoryst lemianius motyvus rodo gantinai panaias tendencijas62. Visur mons renkasi savanoryst, nes nori padti kitiems, daryti kak gero ir svarbaus. Taiau btina atkreipti dmes ir tai, kad apsisprendimui imtis savanoriko darbo labai svarbu ir asmeninis suinteresuotumas: siekis turim laik praleisti domiai (ia ir dabar, susitinkant su domiais monmis, tiesiog turti dom usimim) ir naudingai (velgiant ateit, siekiant gyti vliau praversiani ini, gdi, patirties). Nors apsisprendimo motyvai yra individuals, sociologiniai tyrimai rodo, kad panaiomis nuostatomis ir poiriu vadovaujasi daugelis savanoriko darbo besiimani moni. Vadinasi, aptariami motyvai gali bti skatinami ir remiami ne tik individualiu, bet ir socialiniu, politiniu lygmeniu. Be to, ivardyt motyv pltr gali lemti ne tik paios savanorik
pvz., Marcinkeviit L. Bendruomens nari veiklos motyvai savanorikose organizacijose // Lietuvos kaimo vietovi konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis. Lietuvos ems kio universitetas, 2010, p. 3034. 62 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. 17 February, 2010, p. 147148. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/Volunteering_in_the_EU_Final_Report.pdf
61 r.,
28
II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu
darb pasitelkianios vieojo sektoriaus nevyriausybins organizacijos, bet ir valstybs bei savivaldos institucijos, privataus verslo subjektai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 85 patvirtino Nevyriausybini organizacij pltros koncepcij63 (toliau vadinama Koncepcija), savanoriko darbo reglamentavimas yra vienas i koncepcijoje akcentuojam udavini. Vis dlto negalima teigti, kad Koncepcija yra skirta savanorystei Lietuvoje skatinti, galbt labiau normalizuoti savanorysts slygas. Kai kuriose kitose Europos valstybse (Estijoje64, Latvijoje65, Lenkijoje66, Ispanijoje67) yra priimtos ir gyvendinamos btent savanorysts skatinimo programos. Kaip minta, Europos Komisija 2011 m. yra paskelbusi Europos savanorikos veiklos metais. Tai rodo, kad savanorysts skatinimas gali bti (o Lietuvoje, atsivelgiant tai, kiek nedaug asmen patys link imtis savanoriko darbo, matyt, turi bti) pripastamas svarbia valstybins politikos kryptimi. Kita vertus, tai, kad nacionalines savanorysts skatinimo programas yra primusios tik kelios Europos valstybs, taip pat neturi bti vertinama kaip program reikalingum pagrindiantis arba j reikalingum paneigiantis argumentas. Atkreiptinas dmesys, kad pats savanorysts skatinimas yra reikalingas ne visur Europoje. Daugelyje Europos valstybi savanorikoje veikloje ir taip dalyvauja dauguma t valstybi moni, tad nra ir skatinimo nacionaliniu mastu poreikio, dmes pakanka sutelkti esam savanorysts slyg palaikym. Deja, Lietuvoje to neutenka. Europos valstybs yra sukaupusios gana turining patirt ioje srityje, tad j ir bt galima sutelkti dmes. Toliau
63 in.,
2010, Nr. 12-566 (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Estonia. 17 February, 2010, p. 14. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_EE.pdf 65 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Latvia. 17 February, 2010. http:// ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_LV.pdf 66 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Poland. 17 February, 2010, p. 13. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_PL.pdf 67 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Spain. 17 February, 2010, p. 9. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National%20report%20ES.pdf
64 Plaiau
Algimantas epas
29
pateikiama trumpa domesni ir plaiau paplitusi savanorysts skatinimo form apvalga, orientuojantis tris jau aptartas savanorysts (motyv imtis savanoriko darbo) skatinimo kryptis: savanoriko darbo svarbos suvokimo stiprinimas, savanoriko darbo reikms savanori profesinei karjerai didinimas ir pasitenkinimo dirbamu savanoriku darbu (malonumo, domumo) didinimas. Kiekvienam objektui, reikiniui, darbui, veiklai ir pan. pripainti valstybje yra itin svarbu, kaip jis atsispindi valstybs statymuose. Lietuvoje buvo atsisakyta savanorik darb paminti Lietuvos Respublikos darbo kodekse68 (toliau vadinama LR DK). Toks atsisakymas atvr papildom galimybi savanorikam darbui (apie jas plaiau r. io leidinio V skyri), taiau ikl ir nauj problem (apie jas plaiau kalbama toliau ioje dalyje). Taiau svarbu, kad savanorysts svoka vartojama statymuose, vadinasi, valstyb pripasta, jog savanoryst egzistuoja, jos svarb. Todl savanorik darb paminjimo LR DK atsisakymas turjo ne tik praktin (t. y. valstybs atsisakymo kitis savanori ir juos darbinani organizacij santykius), bet ir simbolin (savanoriko darbo pripainimo kaip nepatenkanio valstybei svarbi reikini srit) reikm. Tiesa, savanoriki darbai yra minimi Lietuvos Respublikos politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statyme69, keliuose statymuose kalbama apie savanori karo tarnyb70, savanoriai minimi Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statyme71, Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statyme72. Taigi i dalies savano68 Lietuvos
Respublikos darbo kodeksas, priimtas 2002 m. birelio 4 d., Nr. IX-926 (in., 2002, Nr. 64-2569), sigaliojo 2003 m. sausio 1 d. (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 69 Lietuvos Respublikos politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymas, priimtas 2004 m. rugpjio 23 d., Nr. IX-2428 (in., 2004, Nr.135-4894) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 70 Lietuvos Respublikos Lietuvos auli sjungos statymas, priimtas 1997 m. liepos 2 d., Nr. VIII-375 (in., 1997, Nr. 69-1736) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais); Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas, priimtas 1998 m. gegus 5 d., Nr. VIII-723 (in., 1998, Nr. 49-1325) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais); Lietuvos Respublikos karo prievols statymo pakeitimo statymas, priimtas 2011 m. birelio 23 d., Nr. XI-1508 (in., 2011, Nr. 86-4150), sigalioja 2011 m. rugsjo 1 d. 71 Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymas, priimtas 1995 m. gruodio 20d., Nr. I-1151 (in., 1996, Nr. 9-215) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 72 Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas, priimtas 2002 m. gruodio 5 d., Nr. IX-1225 (in., 2002, Nr. 123-5518) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
Algimantas epas
30
rika veikla valstybs pripastama, taiau n viename teiss akte nra aikiai apibrta, k valstyb pripasta savanoriais. 2011 m. priimto Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymo 2 straipsnio 1 dalyje73 apibriama savanoryst, taiau taip ir neatsakoma klausim, kas laikomi savanoriais. Pati savanorysts svoka statyme apibriama per svok savanoris (savanorika veikla savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios slygos nustatomos savanorio ir ios veiklos organizatoriaus susitarimu), tad svoka savanoris taip ir lieka tik kasdienio supratimo lygmeniu. Todl galima preziumuoti, kad vis dar trksta valstybs dmesio savanorikam darbui (kaip bus paaikinta toliau, toks dmesio trkumas turi ne tik simbolin, bet ir praktin reikm). Tiesa, atkreiptinas dmesys tai, kad daugelyje Europos Sjungos valstybi statymuose taip pat iki iol neapibriamos savanorio, savanoriko darbo svokos. Daug kur pasilymai formalizuoti, k valstybs laiko savanoryste, buvo atmesti btent pabriant, kad taip valstyb kiasi savanoriko darbo srit ir riboja savanoryst. Pagrindiniai bandym statymais reguliuoti savanorik darb kritikai ir buvo patys savanoriai, savanorik darb pasitelkianios nevyriausybins organizacijos74. Taiau reikia paymti, kad valstybs nesikiimo poiris svarbus alyse, kur nekeliamas savanorysts skatinimo klausimas, kuriose pati savanoryst turi ilgas tradicijas ir pakankamai svarbias pozicijas visuomenje ir valstybje. Manytina, kad Lietuvoje savanoriko darbo apibrimas statymu turt teigiam reikm. Taiau kartu btina utikrinti, kad statymai ir kiti teiss aktai neikelt papildom klii kuriant savanoriko darbo santykius. statyminis reglamentavimas turt palengvinti, o ne apsunkinti sprendim dirbti savanorikai primim (abejotina, ar ia kryptimi nueita Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statyme, kuris tvirtina, kad savanorika veikla laikoma tik tiesiogin naud visuomenei ir tik visuomenei teikianti veikla, kad savanorika nelaikoma veikla, jei u j nors minimaliai atlyginama). Savanorikam darbui pripainti valstybje reikmingesnis valstybs ir savivaldos institucij veiklos praktikoje savanorystei skiriamas dmesys.
73 Lietuvos
Respublikos savanorikos veiklos statymas, priimtas 2011 m. birelio 22 d., Nr. XI-1500, sigaliojo 2011 m. rugpjio 1 d. (in., 2011, Nr. 86-4142). io statymo tekstas skaitytoj patogumui pridedamas leidinio pabaigoje. 74 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. 17 February, 2010, p. 1718. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/Volunteering_in_the_EU_Final_Report.pdf
Algimantas epas
31
Didjantis valstybi dmesys savanoriko darbo sektoriui rykja pavelgus tai, kiek l jose skiriama savanorik darb pasitelkiani organizacij teikiamoms paslaugoms. Daugelyje valstybi iai veiklai skiriam finansini itekli apimtis didja, net valstybse, kuriose savanoryst formavosi kaip nuo valstybs nepriklausoma veikla. Pavyzdiui, per prajus deimtmet savanorystei skiriam valstybs finansini itekli apimtis Nyderlanduose padidjo keturgubai (nuo 7,6 mln. eur iki 32 mln. eur 2007 m.). iame kontekste negatyviai isiskiria Lietuva, vos ne vienintel Europos Sjungos valstyb, kurioje valstybinio biudeto l, skiriam savanorysts sektoriui, apimtis maja (panaios tendencijos fiksuojamos Italijoje, kurioje savanorysts mastas taip pat yra ypa maas)75. Daugelyje Europos ali pastebimos tam tikros valstybs biudeto itekli skyrimo savanoryste besiremianioms organizacijoms form kitimo tendencijos. Ilg laik vyravusi paramos, subsidij skyrimo praktik keiia nuostatos sudaryti su nevyriausybinmis organizacijomis paslaug teikimo sutartis, remiantis abipusiais sipareigojimais perduoti joms tam tikr valstybei (dar daniau savivaldai) priskiriam funkcij vykdym ir u tai atlyginti76. Pastebima, kad btent toki bendradarbiavimo form sigaljimas lm ir didjani savanorysts sektoriui tenkani valstybs ir savivaldos finansini itekli apimt. Taiau daugelio ali savanorysts sektoriuose taip pat pripastama, kad perjimas nuo paramos ir pagalbos savanorikoms organizacijoms kultros prie paslaug sutartimis pagrsto bendradarbiavimo tarp valstybs ir savanorik organizacij lemia ir sudtingesn pastarj padt: priveria jas konkuruoti su t pai paslaug pirkimo siekianiomis verslo monmis, o tai, savo ruotu, lemia didjant poreik atsivelgti ekonominius teikiam socialini paslaug aspektus, majanias galimybes atsivelgti socialinius teikiam paslaug aspektus77. Reikia paymti, kad daugiausiai tokio sutartimis grsto bendradarbiavimo kultros susiformavim lm pokyiai, vyk Europos Sjungos institu75 r.:
Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. 17 February, 2010, p. 131. http://ec.europa.eu/citizenship/ eyv2011/doc/Volunteering_in_the_EU_Final_Report.pdf 76 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. 17 February, 2010, p. 13. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/Volunteering_in_the_EU_Final_Report.pdf 77 Plaiau r. ten pat.
Algimantas epas
32
cij lygmeniu, konkreiai 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva 2004/18/EB dl vieojo darb, preki ir paslaug pirkimo sutari sudarymo tvarkos derinimo78. Direktyva siekta utikrinti, kad vieieji pirkimai visose Europos Sjungos valstybse narse vykt skaidriai ir sprendimai juose bt priimami tinkamai. Siekis utikrinti lygias viej pirkim galimybes lm ir galimybi taikyti preferencijas savanorikoms organizacijoms ribojim. Pavyzdiui, mintoji direktyva alina galimyb nustatyti, kad tam tikros paslaugos perkamos tik i savanoriku darbu besiremiani organizacij, socialini tiksl siekiani moni ir pan. Tiesa, direktyvos reikalavimai taikomi tik tam tikr sum virijantiems vieiesiems pirkimams. Todl aptariamai direktyvai neprietarauja Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo79 91 straipsnio nuostata, kad vieuosius pirkimus vykdanios organizacijos, vykdydamos supaprastintus pirkimus, ne maiau kaip 5 procentus vis supaprastint pirkim verts pirkim privalo atlikti i negalij socialini moni, socialini moni, moni, kuriose dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistj, atliekani areto, terminuoto laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes, arba moni, kuri dalyviai yra sveikatos prieiros staigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne maiau kaip 50 proc. pacient, j pagamintoms prekms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti arba atlikti pagal remiam asmen, kuri dauguma yra negalieji, darbinimo programas, iskyrus atvejus, kai perkaniajai organizacijai reikiam preki ios staigos ir mons negamina, paslaug neteikia ar darb neatlieka. i slyga aktuali tik supaprastint pirkim atvilgiu, t. y. pirkim, kuri suma nesiekia aptariamoje direktyvoje ir Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo 10 straipsnyje tvirtint sum rib. Taiau paymtina, kad i nuostata nra pakankamai plaiai taikoma praktikai. Tokius pirkimus 2010 m. vykd 16,6 proc. (506) vis perkanij organizacij, o toki pirkim vert sudar tik 1,2 proc. (52,1mln.Lt) visos supaprastint viej pirkim verts80.
78 Europos
Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/18/EB dl vieojo darb, preki ir paslaug pirkimo sutari sudarymo tvarkos derinimo. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2004 04 30, t. 06/7. http://simap.europa.eu/docs/simap/ nomenclature/32004l18lt.pdf 79 Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo pakeitimo statymas, priimtas 1996 m. rugpjio 13 d., Nr. I-1491 (in., 1996, Nr. 84-2000) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 80 Viej pirkim tarnyba. 2010 met veiklos ataskaita. http://www.vpt.lt/admin/uploaded/2011/vp/VP_Ataskaita_2011-04-19.pdf
Algimantas epas
33
Reikia paymti ir tai, kad aptariamoje direktyvoje taip pat numatomos atskiros nuostatos, leidianios pana apvelgt poir diegti ir direktyvos reguliavimo srit patenkani pirkim atvilgiu. Direktyvos 19 straipsnyje nustatyta, kad valstybs nars gali rezervuoti teis dalyvauti viej sutari sudarymo procedrose globojamoms darbo grupms arba numatyti, kad tokios sutartys gali bti vykdomos pagal globojamas darbinimo programas, kuriose dauguma darbuotoj yra asmenys su negalia, dl savo negalios pobdio arba rimtumo negalintys dirbti prastomis slygomis81. i nuostata yra perkelta Viej pirkim statymo 13 straipsn, kuriame nustatyta, kad perkanioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti slygas, sudaranias galimyb pirkimuose dalyvauti tik negalij socialinms monms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiam asmen, kuri dauguma yra negalieji, darbinimo programas82. Taiau tokia nuostata labai retai pasinaudojama. Atkreiptinas dmesys ir kitas direktyvoje paliktas galimybes ativelgti socialinius, aplinkosaugos ir kitus viej pirkim motyvus, taip pat ir ekonomini motyv sskaita. Direktyvos 26 paragrafe nustatyta, kad perkaniosios organizacijos gali nustatyti specialias slygas, susijusias su sutarties vykdymu, jei jos atitinka Bendrijos teis ir yra nurodytos skelbime apie pirkim arba specifikacijose. Sutarties vykdymo slygos vis pirma gali bti susijusios su socialinmis ir aplinkos apsaugos reikmmis83. Tokia nuostata numatyta Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo 24 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatoma, kad perkanioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo slygas, siejamas su socialins ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sjungos teiss aktus. ios nuostatos samprat lemia ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija (taip pat ir anksiau nei buvo priimta direktyva sprstose bylose). Beentjes ir NordPas-de-Calais bylose Teismas yra pripains, kad tokios slygos (pavyzdiui: reikalavimas, kad atliekant darbus bt darbinami ilgalaikiai bedarbiai) galimos, jei jos neteikia pranaumo konkreios valstybs subjektams. Concordia Bus byloje Teismas yra pripains, kad socialins ilygos galimos, net jei jas
81
Direktyvos 19 straipsnis. Respublikos viej pirkim statymo 13 straipsnis. 83 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004 m. kovo 31 d. 2004/18/EB dl vieojo darb, preki ir paslaug pirkimo sutari sudarymo tvarkos derinimo. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2004 04 30, t. 06/7. http://simap.europa.eu/docs/simap/ nomenclature/32004l18lt.pdf
82 Lietuvos
Algimantas epas
34
atitinka tik labai nedaugelis potenciali viej pirkim dalyvi. Concordia Bus ir Wienstrom/EVN bylose Teismas taip pat yra pasisaks, kad socialins ilygos galimos tik jei jos tiesiogiai susijusios su perkam paslaug esme. Pavyzdiui, Concordia Bus byloje buvo pripainta, kad preferencija maiausiai triukmo keliantiems ir maiausiai teral iskiriantiems autobusams yra tiesiogiai susijusi su perkam veimo autobusais paslaug esme. Wienstrom/ EVN byloje Teismas pripaino, kad perkant elektros tiekimo paslaugas taikyta preferencija monei, plaiausiai naudojaniai atsinaujinanius energijos altinius, nebuvo tiesiogiai susijusi su perkam paslaug esme. ioje byloje Teismas pripaino, kad panai socialin ilyga bt buvusi galima, jei atsinaujinani energijos altini naudojimo masto kriterijus bt taikomas ne visai mons veiklai, bet konkreiai perkamoms paslaugoms (t. y. bt buv nustatyta, kokia apimtimi turi bti naudojami atsinaujinantys energijos altiniai teikiant perkamas elektros tiekimo paslaugas)84. Daugelio valstybi statymai apsiriboja galimybs nustatyti socialines ir aplinkosaugos slygas pripainimu85. iuo poiriu palankus reguliavimas tvirtintas ir Lietuvos Respublikos viej pirkim statyme. statymo 24 straipsnio 3 dalyje tvirtinta tam tikru mastu imperatyvi nuostata, kad perkanioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Taiau, kaip matyti i pateiktos formuluots, tokia nuostata taikoma tik aplinkosaugos reikalavim (vadinamj alij pirkim) atvilgiu, atsivelgimo socialinius tikslus poreikis lieka u tokios nuostatos rib, o bt tikslinga socialiniams poreikiams tenkinti pripainti jei ne identik, tai bent panai reikm. Atkreiptinas dmesys kit ali (pvz., Nyderland) praktik reglamentuojant ne tik kiekvienos vieuosius pirkimus vykdanios organizacijos pareig atsivelgti
84 Plaiau
r.: Buying Social. A Guide to Taking Account of Social Considerations in Public Procurement. European Commission. Directorate-General for Employment, Social Affairs and Equal Opportunities. Unit D.2. Directorate-General for the Internal Market and Services. Unit C. 3. Manuscript completed in October, 2010. http://www.isede-net. com/sites/default/files/social_economy/EU_Guide_Buying_Social_12.2010_1.pdf 85 Plaiau r.: Fair Trade Public Procurement: Legal Framework in the EU and the Member States. EFTA (European Fair Trade Association). http://www.european-fair-tradeassociation.org/observatory/images/stories/file/Fair%20Trade%20Public%20Procurement%20legal%20framework%20in%20the%20EU%20and%20the%20Member%20 States.pdf
Algimantas epas
35
socialinius pirkimo kriterijus, bet ir nustatant konkrei tvark, kaip tokie socialiniai kriterijai turi bti svarstomi ir tvirtinami86. Paymtina, kad, nors ryi tarp valstybs, savivaldos ir nevyriausybini organizacij srityje Europoje sitvirtina sudarom viej pirkim sutari modelis, valstybs parama ir subsidijos nevyriausybinms organizacijoms taip pat lieka pakankamai svarbiu nevyriausybini organizacij veiklos palaikymo ir savanorysts skatinimo rankiu. Atkreiptinas dmesys Lietuvos Respublikos Seime svarstom Lietuvos Respublikos finansavimo nevyriausybinms organizacijoms teikimo ir kontrols statymo projekt, kuriame numatyta, kad valstybinis finansavimas gali bti skiriamas arba ilgalaikms nevyriausybini organizacij programoms, arba nevyriausybini organizacij projektams87. Atkreiptinas dmesys tai, kad tam tikrose Europos valstybse laikomasi ir kitokio poirio savanorysts, nevyriausybini organizacij finansavim. Pavyzdiui, ekijoje parama skiriama ne atskiroms nevyriausybini organizacij programoms ar tam tikriems projektams, bet laikomasi institucins paramos modelio, t. y. parama skiriama nekonkretintai organizacij veiklai. Tokiais atvejais yra taikoma speciali organizacij akreditavimo tvarka, t. y. nustatoma, kad parama skiriama tik atitinkamus kriterijus atitinkanioms organizacijoms88. Seimui pateiktame statymo projekte numatyta tvarka turi sav pranaum: ji yra atviresn, orientuota veiklos rezultatus, o ne pai veikl kaip proces, leidia tiktis ir didesnio nevyriausybini organizacij veiklos efektyvumo. Kita vertus, toks poiris gali bti priimtinas ne visame savanorysts sektoriuje, kur danai pati veikla yra vertyb, neatsivelgiant kiekybinius jos rezultatus. Tiesa, paiame statymo projekte numatoma, kad, vertinant nevyriausybini organizacij veikl, kuriai teikiamas finansavimas, atsivelgiama ne tik tos veiklos rezultatus, bet ir veiklos naud (t.y. veik
86 Plaiau
r.: Written statement by the Minister of Housing, Spatial Planning and the Environment, the Minister of Social Affairs and Employment, and the Minister for Development Cooperation to the Speaker of the Lower House of Parliament. The Hague, 16 October 2009. Lower House of Netherlands Parliament 2. Parliamentary year 20092010, No. 82. http://www.senternovem.nl/mmfiles/Kamerbrief%20sociale%20 criteria._tcm24-320492.pdf 87 Lietuvos Respublikos finansavimo nevyriausybinms organizacijoms teikimo ir kontrols statymo projektas Nr. XIP-3148. 88 Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Czech Republic. 17 February, 2010. http:// ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_CZ.pdf
Algimantas epas
36
los vert, kurios negalima ireikti kiekybiniais kriterijais), be to, tam tikr veiklos laisv turt utikrinti galimyb siekti paramos ne konkretiems projektams, bet ilgalaikms organizacij programoms. Vis dlto galimybi skirti institucin param nevyriausybinms organizacijoms numatymas sudaryt dar palankesnes slygas savanorysts ir nevyriausybini organizacij veiklos pltrai Lietuvoje. Daugelyje valstybi nevyriausybinms, savanoriku darbu besiremianioms organizacijoms taikomos plaios mokesi lengvatos. Taip pat daugelio Europos valstybi statymuose tvirtintos nuostatos, kad savanoriku darbu besiremianios organizacijos pajam mokest moka tik nuo pajam, gaut i komercins, tiesiogiai su organizacijos tiksl gyvendinimu nesusijusios veiklos. Analogikos nuostatos tvirtintos ir Lietuvos Respublikos pelno mokesio statyme. statymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pelno mokesiu neapmokestinamos pelno nesiekiani asmen gautos pajamos i kins komercins veiklos, jei jos tiesiogiai skiriamos tenkinant vieuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Atkreiptinas dmesys tai, kad Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos yra paaikinusi, kad tokiomis neapmokestinamomis pajamomis nelaikomos los, panaudotos kins komercins veiklos pltrai (tokiai veiklai skirto ilgalaikio materialaus nekilnojamojo turto (jo dalies) sigijimui, investicijoms vertybinius popierius ir pan.), neatsivelgiant tai, kad ateityje i i investicij gautos pajamos bus naudojamos tenkinant vieuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti89. Taip pat pelno mokestis nemokamas nuo iomis pajamomis sukurto pelno, jei jis nevirija 25 000 lit (nors i norma netaikoma asmenims, kuri pajamos virija 1 mln. lit per metus). Atkreiptinas dmesys tai, kad kitose valstybse tvirtinamos dar palankesns savanorik veikl vykdanioms organizacijoms nuostatos. Pavyzdiui, Belgijoje nevyriausybins organizacijos privalo mokti tik mokest nuo pajam, gaut i nekilnojamojo turto nuomos ir palkan i bank; Italijoje nuo pajam, gaut u tam tikr Civiliniame kodekse numatyt veikl (pramonin gamyba, komercija, transporto paslaugos, bank ir draudimo paslaugos). Suomijoje ir Vokietijoje nevyriausybins organizacijos apskritai atleistos nuo vis mokesi, taiau tik tos organizacijos, kurios veriasi iskirtinai vieajam interesui tenkinti skirta veikla.
89
Dl Pelno mokesio statymo 5 straipsnio 4 dalies apibendrinto paaikinimo (komentaro) pakeitimo. Reg. Nr. (18.10-31-1)-R-7118. http://mic.vmi.lt/generatepdf.do?id= 1000106393
Algimantas epas
37
Daugelyje Europos ali (pvz., Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje) savanoriku darbu besiremiani organizacij teikiamoms prekms ir paslaugoms netaikomas pridtins verts mokestis. Tokias nuostatas tvirtina ir Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymas, taiau jos taikomos tik pajamoms, kurias pelno nesiekiantys asmenys gauna i tam tikroms kategorijoms priskiriamos veiklos socialini paslaug, vietimo ir mokymo paslaug, kultros ir sporto paslaug bei kt.90 Svarbios mokesi politikos nuostatos neapmokestinti paramai skiriam l. Tiesa, daug kur tokios mokesi lengvatos taikomos tik paramai, kuri atitinka tam tikrus papildomus kriterijus. Danijoje sumos neapmokestinamos, jei jos nesiekia tam tikros statyme nustatytos ribos. Bulgarijoje tokios sumos neapmokestinamos, jei jos nesiekia 10 proc. vis apmokestinam verslo sub jekto pajam. Estijoje sumos, skiriamos nevyriausybinms organizacijoms, neapmokestinamos tik jei jos skiriamos valstybs mastu pripastamoms nevyriausybinms organizacijoms. Lenkijoje parama neapmokestinama tik jei ji skiriama tam tikrai statyme konkreiai ivardytai savanorikai veiklai. Italijoje parama nevyriausybinms organizacijoms apmokestinama, bet jai taikomas maesnis mokesio tarifas. Lietuvos Respublikos pelno mokesio statyme91 numatyta, kad neapmokestinamos los, skirtos paramai, jei jos nevirija 40 proc. apmokestinam param skirianio asmens pajam ir skiriamos ne daugiau kaip dukart per metus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymo 4 straipsnio 6 dal nevyriausybins organizacijos turi sumokti pelno mokest, apskaiiuojam nuo gautos paramos, virijanios 250 MGL sum, arba panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme nustatyt paramos paskirt. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas92 nenumato galimybs i apmokestinam fizini asmen (taip pat ir i besiveriani individualia veikla) pajam iskaityti paramai skirtas las. I dalies tokius ribojimus kompensuoja statymo numatyta galimyb gyventojams skirti paramai 2 proc. mokamo pajam mokesio. Taiau ir iame kontekste paymtina, kad tokios nuostatos pakankamai ribotos, kitose valstybse panaios
90 Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymas, priimtas 2002 m. kovo 5 d., 91 Lietuvos
Nr. IX-751 (in., 2002, Nr. 35-1271). Respublikos pelno mokesio statymas, priimtas 2001 m. gruodio 20 d., Nr.IX-675 (in., 2001, Nr. 110-3992) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 92 Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas, priimtas 2002 m. liepos 2d., Nr. IX-1007 (in., 2002, Nr. 73-3085) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
Algimantas epas
38
normos yra palankesns savanorikos veiklos sektoriui. Pavyzdiui, Italijoje gyventojai nevyriausybinms organizacijoms gali skirti 5 proc. savo pajam mokesio. Atkreiptinas dmesys Vokietijoje galiojani nuostat, kad mokesiai nemokami nuo sum, skirt narysts nevyriausybinse organizacijose mokesiams. Be to, reikia paymti, kad Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme numatoma, kad toki param gali pretenduoti ne tik savanoriku darbu besiremianios organizacijos, bet ir biudetins staigos, o tokios savanorysts ir biudetinio sektori konkurencijos tvirtinimas nelabai gali bti suvokiamas kaip savanorysts Lietuvoje skatinimas. Atkreiptinas dmesys, kad, pavyzdiui, 2009 m. valstybs ir savivaldybi staigoms buvo skirtas tredalis vis i pajam mokesio paramai atskaitom sum93. 2009 m. Seimui buvo pateiktas Gyventoj pajam mokesio statymo 34 straipsnio pakeitimo projektas94, pagal kur bt leidiama skirti 2 proc. sumokto mokesio tik nevyriausybinms organizacijos (bet ne valstybs ir savivaldybs biudetinms staigoms), deja, tokiam pasilymui Lietuvos Respublikos Vyriausyb nepritar95. Mokesi politikos nuostatos svarbios ir kitu, sum, kurias gauna savanoriai asmenikai, apmokestinimo aspektu. Daugelyje Europos valstybi tvirtintos nuostatos, kad savanori patirtos ilaidos laikomos juos pasitelkiani organizacij veiklos ilaidomis ir todl neapmokestinamos. Kai kuriose valstybse tvirtinamos tokios bendros taisykls iimtys. Pavyzdiui, Vengrijos statymai numato, kad neapmokestinamos tik kompensacijos, skirtos statyme ivardytoms savanori ilaidoms (darbo drabuiams, saugos darbe priemonms, kelionms, apgyvendinimui, maistui, skiepams, mokymams ir draudimui) padengti. Panai norma galioja Slovnijoje, taiau papildomai nustatoma, kad kompensacijos neapmokestinamos tik jeigu savanoris i organizacijos negauna joki kit l. Jei tokios kitos los jam (jai) yra mokamos, apmokestinamos ir kompensacija, ir kitos los. Kitose valstybse,
93
Ar galiu ir kaip skirti iki 2 procent sumokto pajam mokesio paramai? Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos informacija. http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10139389 94 Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 34 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-1406, pateiktas 2009 m. lapkriio 13 d., atmestas 2010m. birelio 17 d. Pateik Seimo nar Birut Vsait. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357878&p_query=&p_tr2= 95 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 668 Dl Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 34 straipsnio pakeitimo statymo projekto Nr. XIP1406, priimtas 2010 m. birelio 2 d. (in., 2010, Nr. 65-3230).
Algimantas epas
39
atvirkiai, nustatoma, kad neapmokestinamos visos savanoriams skirtos kompensacijos, iskyrus tam tikroms ilaidoms skirtas sumas (pvz., Lenkijoje nustatoma, kad apmokestinamos kompensacijos, skirtos savanori draudimo ilaidoms padengti, taip pat apmokestinamos tam tikras sumas virijanios kelioni ilaid kompensacijos). Kai kurios valstybs nustato, kad kompensacijos neapmokestinamos tik jei jos nesiekia tam tikros ribos (pvz., 2000 eur Suomijoje). Atkreiptinas dmesys tai, kad Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 17 straipsnyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos statymuose arba kituose teiss aktuose nustatyto dydio kompensacijos laikomos iuo mokesiu neapmokestinamomis pajamomis. ios nuostatos ipltimas savanori gaunamoms kompensacijoms bt svari parama savanorysts pltrai Lietuvoje. Daugelio Europos valstybi statymai numato galimyb organizacijoms ne tik kompensuoti savanori patirtas ilaidas, bet ir skirti savanoriams tam tikro dydio pinig, reikaling j veiklai, sumas, u kurias savanoriai neprivalo atsiskaityti, pagrsti j patirtas ilaidas. Paprastai nustatoma, kad tokios sumos turi neviryti tam tikros ribos per mnes (pvz., 75 eurai per mnes Austrijoje; 50 proc. vidutinio valstybiniame sektoriuje mokamo atlyginimo u atitinkamos kategorijos darb Pranczijoje, nevirijanios 20 proc. minimalaus darbo umokesio Vengrijoje) ar per metus (2000 eur Suomijoje, 500eur Vokietijoje, 5000 kron Danijoje). Kai kuriose valstybse ie reikalavimai dubliuojami, pavyzdiui, Nyderlanduose nustatoma, kad neapmokestinamos savanori gaunamos sumos, jei jos nesiekia 150 eur per mnes ir 1500 eur per metus. Paymtina, kad Vokietijoje savanori auktesn neapmokestinamos sumos riba (2100 eur) taikoma savanori instruktoriams. Kai kuriose valstybse (ekijoje, Italijoje) teis gauti neapmokestinamas pinig sumas pripastama tik tam tikr organizacij savanoriams. Vis dlto daugelyje Europos valstybi nustatoma, kad savanori gaunamos kompensacijos ar sumos veiklai yra laikomos i asmen pajamomis ir apmokestinamos gyventoj pajam mokesiu. Tiesa, kai kuriose valstybse (pvz., ekijoje, Nyderlanduose, Jungtinje Karalystje) ioms pajamoms daroma iimtis ir pastarojo mokesio atvilgiu. vedijoje nustatoma, kad apmokestinamas asmens pajamas netraukiamos los, kurias jis ileido tam tikrai savanorysts veiklai, pavyzdiui, tokiai veiklai naudodamas asmenin automobil, ar su tokia veikla susijusi kelioni ilaidos. Svarbu aptarti ir valstybs vaidmen socialinio draudimo, sveikatos draudimo, draudimo nuo nelaiming atsitikim ir savanori civilins
Algimantas epas
40
atsakomybs draudimo srityse. Pirmiausia paymtina, kad tam tikr valstybi (pvz., Italijos, Austrijos, Airijos) statymai tvirtina savanorik darb pasitelkiani organizacij pareig apdrausti joms talkinanius savanorius nuo nelaiming atsitikim darbe, apdrausti savanori civilin atsakomyb (Italija). Kit valstybi statymuose numatoma, kad i al atsiradimo rizika priklauso ne savanoriui, bet j pasitelkianiai organizacijai (Belgijoje, Pranczijoje, Vengrijoje). Taip valstybs prisideda prie savanori teisi apsaugos, taiau daniausiai valstybi dalyvavimas ioje srityje tokiais pareigojimais ir baigiasi. Tiesa, kai kuriose valstybse taikoma praktika, kuri bt galima atsivelgti iekant savanorysts skatinimo form Lietuvoje. Pavyzdiui, Vokietijoje savanori, dirbani organizacijose, veikianiose pagal susitarimus su savivaldos institucijomis arba banyia, draudimo ilaidas dengia valstyb. ekijoje savanorysts projekt, kuriuos akredituoja valstybs institucijos, visas savanori draudimo ilaidas dengia valstyb, o savanorikas darbas, jei jis dirbamas daugiau nei 20 val. per savait, yra skaitomas darbo sta, btin socialinms imokoms ir pensijai gauti. Lenkijoje ir Pranczijoje savanori sveikatos prieiros paslaugas dengia valstyb. Taiau daugelyje valstybi valstybs dalyvavimo utikrinant savanoriams reikalingas draudimo ris klausimas apskritai nekyla, nes valstybs yra ivysiusios plaius socia lins paramos visiems gyventojams, kuriems tokios paramos reikia, tinklus, dauguma savanorik darb dirbani moni tiesiog ir taip yra apdrausti valstybs nuo tam tikros rizikos, aktualios savanoriko darbo srityje. Tiesa, savanorikos organizacijos ieko ir randa ir papildom kanal savanori socialinio draudimo ilaidoms padengti. Pavyzdiui, Pranczijoje nacionalin savanori organizacija Foundation du Bnvolat yra pasiekusi susitarimus su daugeliu savivaldybi, kad ios padengt savanori, dirbani j teritorijoje, ilaidas. Daugelyje valstybi itin svarbus yra privataus sektoriaus palaikymas savanorystei, sudarant slygas savo darbuotojams (u kuriuos draudimo mokas moka darbdavys) tam tikr darbo laiko dal skirti savanorikai veiklai. Daugelis verslo moni savanorik savo darbuotoj darb velgia kaip komandos stiprinimo, darbo komanda gdi tvirtinimo bd, todl yra ne tik socialiai, bet ir ekonomikai suinteresuotos skatinti savo darbuotojus sitraukti savanorik veikl. Kai kuriose valstybse (pvz., Italijoje) darbuotoj teis reikalauti, kad darbdaviai sudaryt slygas tam tikr darbo laiko dal skirti savanorikam darbui, tvirtinta net statyminiu lygiu. Pranczijos statymai tvirtina darbuotoj teis reikalauti, kad darbdaviai suteikt nemokamas atostogas savanorikam darbui. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad PranczijoAlgimantas epas
41
je, Maltoje tvirtinta valstybs institucij pareiga suteikti savo darbuotojams laisvas nuo darbo dienas savanorikai veiklai (mokant u ias dienas nustatyt darbo umokest). Svarbu, kad privaios mons yra ir papildoma sklaidos apie savanoriko darbo galimybes priemon. Europos verslo kultra skatina mones platinti savo darbuotojams informacij apie savanori tam tikrose organizacijose poreik ir tokia parama savanorikai veiklai yra tikrai svarbi. Kaip rodo praktika, savanorysts pltrai itin svarbu tai, kad norintiems dirbti savanorik monms bt pakankamai paprasta rasti erdves, organizacijas, kurioms reikia j savanoriko darbo. iuo poiriu svarb vaidmen atlieka savanorik organizacij kuriami internetiniai informacijos sklaidos portalai96. Ne maiau svarbs ir nevirtuals bendravimo ir dalijimosi informacija bdai. iuo poiriu svarbu paminti Europos valstybi nacionalini savanorius vienijani organizacij kuriamus regioninius brokeri centrus, renkanius informacij apie mones, kurie ieko savanorikos veiklos galimybi, ir organizacijas, kurioms reikalingi savanoriai, padedanias tokiems bsimiems savanoriams ir j iekanioms organizacijoms umegzti pirmus kontaktus. Daugelyje valstybi toki brokeri centr tinklas yra pakankamai tankus (pvz., Danijoje steigti 55, Italijoje 77 tokie centrai). Atkreiptinas dmesys ir tai, kad prie toki centr krimosi prisideda ir valstybs institucijos. Pavyzdiui, pirmieji trys tokie centrai Danijoje buvo sukurti Socialini reikal ministerijos iniciatyva, pradines btinas veiklos ilaidas padeng valstybs biudetas97. Toki centr veikl remia savivalda, pavyzdiui, daug kur tokie centrai veikia savivaldos institucij suteiktose patalpose. Beje, iuo atveju svarbu paymti, kad daugelyje valstybi savivaldybi teikiama parama savanorikam sektoriui utikrinant patalpas veiklai yra itin svarbi. Kai kuriose valstybse tokios paramos i savivaldos institucij reikalauja net statymai. Pavyzdiui, Danijos statymuose nustatyta, kad savivaldos institucijos savanoriku darbu besiremianioms organizacijoms ne tik nemokamai suteikt patalpas veiklai, bet ir padengt komunalines toki patalp naudojimo (elektros, ildymo, valymo ir kt.) ilaidas.
96 Pavyzdiui
www.volunteeringireland.ie Airijoje, www.freiwilligenweb.at Austrijoje, www.neziskovky.cz ekijoje, www.frivillighed.dk Danijoje, www.vabatahtlikud.ee Estijoje, www.anthropos.gr Graikijoje, www.nonprofitonline.it Italijoje, www.cpca. asso.fr ir www.francebenevolat.org Pranczijoje, www.vapaaehtoiseksi.fi Suomijoje, www.civil.info.hu Vengrijoje, www.engagiert-in-deutschland.de Vokietijoje ir kt. 97 Henriksen L. S. Local Volunteer Centres in Denmark. http://www.cev.be/data/File/Volunteer_Centres_in_Denmark.pdf
Algimantas epas
42
Tokie regioniniai centrai ne tik padeda savanoriams ir j darb pasitelkianioms organizacijoms rasti vieniems kitus, bet atlieka ir kitas funkcijas, remianias savanorysts pltr tam tikrame regione. Pavyzdiui, Danijos vietiniai savanorysts centrai standartikai atlieka tokias funkcijas: kaupia ir palaiko duomen apie savanoriko darbo vietas bank; padeda norintiems savanoriauti monms umegzti kontaktus su j darbo iekaniomis organizacijoms; padeda monms, kuriems reikalinga savanorik organizacij pagalba, surasti galinias jiems padti savanorikas organizacijas ir, atvirkiai, padeda savanorikoms organizacijoms rasti moni, kuriems reikalinga j pagalba; rengia viej ryi akcijas, skatinanias savanoryst; platina informacij apie savanorik veikl regione; organizuoja vadinius kursus apie savanoryst norintiems savanoriauti monms; teikia pagalb savanorikoms organizacijoms rengiant paraikas dl finansins paramos j projektams; nuomoja patalpas ir rang savanoriku darbu besiremianioms maoms organizacijoms; padeda umegzti savanorik organizacij, veikiani artimose veiklos srityse, ryius; padeda umegzti savanorik organizacij ir valstybs bei savivaldos staig, veikiani artimose veiklos srityse, ryius98. Savanoryste besiremiani organizacij pajg vienijimas ir veiksm koordinavimas regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu gali bti itin naudingas ne tik savanorikoms organizacijoms tiesiogiai, mainant j veiklos snaudas, didinant j veiklos rezultatus, bet gali duoti ir pridtin vert savanoriams tiesiogiai. Pavyzdiui, pamintina Austrijos vyriausybs iniciatyva kuriant savanorio pas dokument, kuriame fiksuojama informacija apie vis savanorik asmens veikl skirtingose organizacijose, panaios iniciatyvos, taiau siauresnio masto pradtos Pranczijoje, Estijoje. Atkreiptinas dmesys, kad tokie savanori pasai stiprina ir savanorio pozicijas darbo rinkoje. Jie yra formaliai pripastami Austrijos pramons rm ir Austrijos darbinimo agentros, o tai didina ir i dokument reikm savanoriams iekant pozicij
98
Henriksen L. S. Local Volunteer Centres in Denmark. http://www.cev.be/data/File/Volunteer_Centres_in_Denmark.pdf

Algimantas epas
43
darbo rinkoje, tiek privaiame, tiek valstybiniame darbo rinkos sektoriuose. Savanoriko darbo patirties svarba pripastama ir kitokiais bdais, pavyzdiui, Pranczijos statymai numato alternatyvi supaprastint savanoriko darbo patirt turini asmen eigos valstybs tarnybos sistem tvark. Mintos iniciatyvos kurti savanori pasus svarbios dar vienu aspektu. Tokiuose dokumentuose fiksuojama ne tik savanoriko darbo patirtis, bet ir dirbant tok darb gyti gdiai (iklausyti kursai, gytos kompetencijos ir pan.), taigi tam tikru lygmeniu toks savanorio pasas yra ir asmens kvalifikacij liudijantis dokumentas, o jis gali bti pakankamai svarbus savanoriui iekant savo vietos darbo rinkoje. Daugelyje Europos valstybi sukurti ir kiti, esmingesni formalizuoti savanoriaujant gyt kompetencij, gdi pripainimo bdai. Suomijoje, Jungtinje Karalystje, Pranczijoje, Portugalijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Airijoje sukurtos neformaliu mokymu gyt kompetencij pripainimo sistema, tokios sistemos kuriamos Belgijoje, Danijoje, Italijoje, vedijoje99. Skirtingose valstybse skiriasi neformaliai gytoms kompetencijoms ir gdiams pripastama reikm. Pavyzdiui, Austrijoje ir Ispanijoje tokiu bdu (taip pat ir savanoriaujant) gytas kompetencijas atsivelgiama pripastant jas turintiems asmenims teis stoti auktsias mokyklas, net jei jie neturi formaliai gij reikalaujamo isilavinimo. Kitur (pvz., Vengrijoje) tokias kompetencijas atsivelgiama skiriant papildomus balus formal reikalaujam isilavinim turintiems asmenims u j turimas neformaliai gytas kompetencijas. Danijoje tokie papildomi balai pripastami btent u savanoriko darbo patirt. Kitose valstybse neformaliai gytos kompetencijos gali bti skaitomos auktj mokykl studij programose, t. y. joms pripastamas tam tikras kredit skaiius. Atkreiptinas dmesys, kad valstybs paprastai riboja kredit, kurie gali bti skiriami neformaliai gytoms kompetencijoms pripainti, skaii (pvz., Vokietijoje, kotijoje neformaliai gytoms kompetencijoms pripainti negali bti skirta daugiau kaip 50 proc. vis tam tikros studij programos kredit). Galiausiai, Pranczijoje ir Flandrijoje (Belgija) neformaliai gytos kompetencijos gali bti pagrindas pripainti jas gijusiam asmeniui ir profesin isilavinim, sukurta egzamin sistema, leidianti vals99
Colardyn D., Bjornavold J. Validation of Formal, Non-Formal and Informal Learning: policy and practices in EU Member States // European Journal of Education, 2004, No 1, p. 6989. http://www.competences.info/ibak/root/img/pool/docs/open/bjornalvold_colardyn_example_en.pdf
Algimantas epas
44
tybiniu lygmeniu patikrinti ir patvirtinti asmens neformaliai gyt profesin kvalifikacij100. Reikt atkreipti dmes dar vien savanorysts skatinimo bd: savanoriko darbo vieinim visuomenje. iuolaikiniame pasaulyje, kalbant apie vis visuomen, nebegali bti kalbama apie tiesiogin savanori ir kit visuomens nari bendravim kaip apie vienintel savanoriko darbo pristatymo visuomenje kanal. Pirma, visuomens suvokim, poir i dalies formuoja visuomens informavimo priemons. Todl turi bti iekoma form, kaip jose pristatyti svarbiausius ir prasmingiausius (kartu patraukliausius) savanoriko darbo pavyzdius. Svarbu suvokti, kad, siekiant savanoriko darbo atgarsi visuomenje, savanoriai turt ne tik laukti visuomens informavimo priemoni dmesio, bet ir patys jo iekoti. Bd, kaip patraukti iniasklaidos dmes, yra vairi. Daug kur (pvz., Austrijoje, Lenkijoje) visuomens informavimo priemoni atstovai patys traukiami tam tikr savanorik veikl, dalyvauja sktini savanoryste besirpinani organizacij veikloje. Taip pat svarbios iniciatyvos vienyti savanoriko darbo sektoriaus jgas bendrai rpinantis vieaisiais ryiais. Pavyzdiui, Jungtinje Karalystje svarbi specialiai iam tikslui sukurtos organizacijos Media Trust veikla101. Kai kuriose valstybse (pvz., Pranczijoje, Nyderlanduose) bendrais skirting savanoriko darbo organizacij vieaisiais ryiais rpinasi regionini savanorysts pltros centr (j veikla pristatoma toliau tekste) viej ryi specialistai. Pamintina, kad tam tikrose valstybse iekoma dar platesni visuomens informavimo priemoni skatinimo form. Pavyzdiui, Lenkijoje svarstomos galimybs taikyti mokestines lengvatas visuomens informavimo priemonms, reklamuojanioms savanoryst102. Antra, reikia turti omenyje, kad daug visuomens dmesio sulaukia didelio masto renginiai. Todl Lietuvai gali bti svarbi kit valstybi savanoriko darbo sektori patirtis organizuojant nacionalinius savanori susirinkimus
r.: Duchemin C., Hawle J. European Inventory on Validation of Nonformal and Informal Learning 2010. Thematic Report Validation in the Higher Education Sector. http://adultlearning-budapest2011.teamwork.fr/docs/Thematic_Report_Validation_in_the_Higher_Education_Sector.pdf 101 Media Trust. http://www.mediatrust.org/ 102 Plaiau r.: Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Poland. 17 February, 2010. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/Volunteering_in_the_EU_Final_Report.pdf
100 Plaiau
Algimantas epas
45
(pvz.: kasmetinius Nacionalin nevyriausybini organizacij forum Rumunijoje, Nacionalin savanori kongres Ispanijoje, kas dveji metai tokie visuotiniai renginiai rengiami Latvijoje, Slovnijoje). Daug visuomens dmesio sulaukia plataus masto savanorysts kampanijos (pvz., Estijoje analogikai kaip Lietuvoje organizuojamos kampanijos Darom, Pilietinio sitraukimo savait Vokietijoje103). Daugelyje valstybi pasiteisinusi nacionalini geriausio savanorio (tokie rinkimai organizuojami beveik visose Europos valstybse), geriausio savanorysts projekto (pvz., Kipre), geriausios savanoriko sektoriaus organizacijos (pvz., Vokietijoje, Rumunijoje), geriausios savanorik darb remianios privaios mons (pvz., Graikijoje, Ispanijoje) rinkim praktika. Tokie rinkimai daug kur sulaukia itin didelio visuomens susidomjimo, tiesiogini televizijos transliacij atgarsio spaudoje. Pamintinos ir kitos savanoryst skatinani rengini formos, pavyzdiui, Anglijoje veikianios organizacijos Rock Corps organizuojami savanorystei skatinti skirti koncertai ir kiti masiniai renginiai104. Apibendrinant iame skyriuje pateiktas pastabas apie savanorika veikla besiremiani organizacij padt, veiklos metodus, patirt Lietuvoje ir usienyje, galima teigti, kad Lietuvoje ne iki galo inaudojami galimi savanorysts skatinimo bdai. Papildomos paramos savanorikai veiklai itekliai gali bti atrasti ir valstybiniu lygmeniu (tiek teisinio, tiek finansinio reguliavimo srityse), tiek ir lokaliu, tam tikr organizacij lygmeniu (iekant bd velgti galimus savanoryst skatinanius motyvus, atsivelgti savanorika veikla usiimani moni poreikius, norus). Nors visa savanorika veikla remiasi ir turi remtis ja usiimani moni noru, taiau savanorysts mastai Lietuvoje bus didesni, jei ir valstyb, ir paviens organizacijos parodys daugiau noro, kad daugiau moni nort prisidti prie savanorikos, visuomenei svarbios veiklos.
103 Engagement
104
macht stark. Woche des brgerlichen Engagements. http://www.engagement-macht-stark.de/index.php?option=com_content&view=article&id=646&Itemid= 382 http://www.rockcorps.com/

Algimantas epas
46
III
Savanoryst probacijos sistemoje
Pirmuose dvejuose io leidinio skyriuose aptarti bendrieji savanorysts klausimai, o iuo skyriumi pradedama pristatyti ir analizuoti savanorysts specializacija probacijos sistemoje bei konkretesni savanorysts organizavimo aspektai. Daugelis bendrj savanorysts klausim yra universals ir aktuals savanorikai veiklai bet kurioje srityje, taiau kiekviena j turi ir sav ypatum. Kokybika ir efektyvi savanorika veikla dirbant su esamais ar buvusiais nuteistaisiais preziumuoja tam tikr teisini bei organizacini bausms vykdymo aspekt imanym, tam tikr svok prisijaukinim, bausmei keliam socialini lkesi inojim, gebjim velgti asmenin jos kontekst bei real poveik ir tak asmens gyvenimui. iame skyriuje pristatoma probacijos samprata, probacijos tikslai, principai, bausms poveikis ir kiti bausms vykdymo klausimai, gilinimasis kuriuos galt padti geriau suvokti savanorysts probacijos sistemoje kontekst.
III.1. Kas yra probacija?

odis probacija perimtas i angl. probation, kilusio i lot. probatio, reikia (i)bandym. Bausmi skyrimo ir vykdymo sistemoje istorikai iuo odiu pradtos apibdinti situacijos ir procesai, kai teisiamam ar nuteistam asmeniui, kai yra tam tikros slygos (pirmiausia, padarius nesunkius nusikaltimus, taip pat atradus nusikaltlio asmenyje teigiam bruo ir pan.) laikinai dl vairi prieasi (pavyzdiui, kam nors u j laidavus, j utarus, primus globoti, laukiant monarcho malons ar pan.) buvo sudaroma galimyb nevykdyti bausms, darant prielaid, kad jo elgesys pasikeis nenaudojant prast bausms vykdymo form. Svarbu paymti, kad ilg laik tokios prastos formos tebuvo dvi mirties bausm ir iaurios fizins bausms, tik vliau jas
III.1. Kas yra probacija?
47
laipsnikai m keisti kalinimas105. Taigi probacijos atsiradimas buvo svarbi bausmi taikymo ir vykdymo raidos dalis humanikesni ir pragmatikesni bausmi link. Ilgainiui probacijos samprata kito, probacija imtos nebelaikyti bet kkios alternatyvos laisvs atmimui. Daugelio ali (skaitant ir Lietuv) baudiamuosiuose kodeksuose tvirtinta bausmi sistema, kurioje su laisvs atmimu nesusijusios bausms nra laikomos probacija, pastarj numatant tik kaip vien i savarankik nuosaikios ir pragmatikos valstybs reakcijos nusikalstam elges form. Kitaip tariant, ne visos su realiu kalinimu nesusijusios bausms automatikai laikytinos probacija, pastaroji isiskiria tam tikrais bruoais ir slygomis. Probacijos svoka mokslinje ir politinje retorikoje Lietuvoje atsirado ir prigijo prie ger deimtmet, kai suintensyvjs tarptautinis bendradarbiavimas bausmi vykdymo srityje, ypa su Norvegija, vedija ir Kanada ne tik paskatino i ali gerja patirtimi grindiamus pokyius Lietuvos bausmi vykdymo sistemoje, bet ir paskleid nauj idj bei svok106. domu,
105 inomiausia 106
proces apraanti publikacija Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kaljimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998. Vienas i didiausi ir svarbiausi tarptautini projekt ioje srityje buvo 19992002m. vykdytas Kanados-vedijos-Lietuvos pataisos projektas, kurio metu mint valstybi praktik bei mokslinink buvo intensyviai bendradarbiaujama kuriant naujus pagrindus bausmi vykdymo sistemai Lietuvoje. Vienas i io projekto rezultat prie Teiss instituto suburt mokslinink ir praktik atliktas tyrimas, kur rm Atviros Lietuvos fondas: Sakalauskas G., Kalpokas V., Maliauskait S., Ragauskas P., Stainskas J., erknas A., Tamaauskait R., Toleikien V., Usik D., Vinogradnait V. Probacijos modelio sukrimas Lietuvoje. I dalis: Situacijos analiz; II dalis: Koncepcija ir pasilymai. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2002, 214 p. Tyrimo tekst r. Teiss instituto internetinje svetainje www.teise.org. Taip pat r.: Stainskas J. Kol kas greiiau kaljim ir jokios probacijos // Krykel, 1998, Nr. 2; Dziegoraitis A. Nusikalstamumas, kriminalin bausm ir probacija // Krykel, 1998, Nr. 2; Dziegoraitis A. Kriminalin bausm ir probacija teisinje valstybje // Justitia, 1998, Nr. 5 (17); Rajunius S. Pataisos inspekcijos probacijos instituto uuomazgos Lietuvoje // Krykel, 2001, Nr. 1; Stainskas J., Vinogradnait V. Probacija: itakos ir dabartis // Krykel, 2001, Nr. 1; Maliauskait S., Sakalauskas G. Probacijos modelio sukrimas ir gyvendinimas Lietuvoje // Krykel, 2001, Nr. 1; Mackeviius T. Usienio valstybi probacijos tarnyb veikla // Jurisprudencija, 2004, t. 51 (43); Dermontas J. Nuteistj alternatyvia laisvs atmimo bausme reabilitacija // Acta Paedagogica Vilnensia, 2005, Nr. 15, p. 222229; DeveikytE. Lithuania // van Kalmthout A. M., Durnescu I. (eds). Probation in Europe. Nijmegen: aolf Legal Publishers (WLP), 2008, p. 551578; Mackeviius T. Probacija. Quid id est? // Socialini moksl studijos, 2011, Nr. 3 (2), p.737754.
Gintautas Sakalauskas
48
III. Savanoryst probacijos sistemoje
kad odis probacija pasklido ir prigijo palyginti greitai, aplenkdamas iuo odiu apibdinamos socialins ir teisins prasms bei turinio suvokim, mokslines ir politines diskusijas. Iki iol be apiuopiam rezultat galima polemizuoti, ar Lietuvoje probacija jau buvo anuomet, kai od permme i kit valstybi etimologinio konteksto, ar j turjome iki naujojo Lietuvos Respublikos probacijos statymo primimo, ar ji atsirado tik j primus, ar io statymo primimas bei sigaliojimas tikrai leis nedviprasmikai nurodyti probacijos kontrus Lietuvos bausmi vykdymo sistemoje? Analizuojant probacijos institut tarptautiniu mastu paymtina, kad nors probacija yra daugelyje valstybi107, vairiose valstybse yra sukurtos ir taikomos vairiausios probacijos formos: kai kuriose valstybse probacija laikoma savarankika bausme, kitose ja pripastamos asmeniui bausm paskyrus, bet jos vykdym atidjus, papildomai nustatytos elgesio kontrols bei socialins integracijos priemons, o kai kuriose probacija bausms paskyrimo atidjimas, pripainus asmen esant kalt. Btent pastaroji bausms forma kartais laikoma tikrja probacija (pavyzdiui, Austrijoje), kai asmuo pripastamas kaltas, bet bausms jam paskyrimas atidedamas siekiant pasiirti, kaip jis elgsis, kokia jo socialin rizika, galimybs, poreikiai ir pan., taigi tai tikrasis ibandymas, kai valstyb neskuba skirti bausms, bet skiria laiko ibandyti. Tuo atveju, kai bausm (daniausiai laisvs atmimas) paskiriama, bet tam tikram laikui atidedamas jos vykdymas, dalies mokslinink ir praktik nuomone, nra tikroji probacija, nes bausm asmeniui jau paskirta, taigi tai yra tik slyginis ibandymas. Kad ir kaip bt, btent pastaroji probacijos forma labiausiai paplitusi pasaulyje (skaitant ir Lietuv). Tarp vairi valstybi skiriasi probacijos metu su nuteistuoju asmeniu atliekamo darbo turinys, kur i esms sudaro dvi danai viena kitai prietaraujanios funkcijos asmens elgesio kontrol bei socialins ir asmenins pagalbos teikimas. iuos skirtumus lemia valstybi kultrinis, socialinis, ekonominis, politinis kontekstas bei baudiamosios justicijos modeliai, baudiamosios politikos kryptys108.
Klaus J. F. Handbook on Probation service. Guidelines for probation practitioners and managers. Rome, London, 1998, p. 4. 108 Plaiau r. Sakalauskas G., Kalpokas V., Maliauskait S., Ragauskas P., StainskasJ., erknas A., Tamaauskait R., Toleikien V., Usik D., Vinogradnait V. Probacijos modelio sukrimas Lietuvoje. I dalis: Situacijos analiz. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2002, p. 67. Tyrimo tekst r. Teiss instituto internetinje svetainje www.teise.org
107
III.2. Probacijos sistema Lietuvoje
49
vairiose alyse galima rasti labai vairi probacijos form, kartais netgi sunkiai palyginam tarpusavyje jos priklauso nuo alies teisins ir socialins apsaugos sistemos, tradicij, kultros, istorini aplinkybi ir pan.109 Paymtina, kad 2010 m. sausio 20 d. priimtoje Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 dl Europos Tarybos probacijos taisykli probacija siejama su statymuose tvirtint ir nusikaltliui taikom bausmi bei priemoni vykdymu bendruomenje110. Tai apima veiklas ir intervencijas, siejamas su prieira, konsultavimu ir parama, turint tiksl integruoti nusikaltl visuomen ir prisidti prie visuomens saugumo111. Taigi probacijos samprata (ioje rekomendacijoje) aprpia bausmi bei baudiamj priemoni bendruomenikum ir asmenin palydjim priirint, konsultuojant ir padedant nuteistajam.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. vasario 21 d. nutarimu112 buvo patvirtinta Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija (toliau vadinama Koncepcija). Joje probacija apibriama kaip baudiamosios atsakomybs realizavimo forma, kuri sudaro bausms vykdymo atidjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir lygtinis paleidimas i pataisos staig, taikoma nusikaltim padariusiam asmeniui kaip lygtinio pobdio alternatyva paskirtai laisvs atmimo bausmei ir vykdoma taikant
pvz., Cartledge C. C., Tak P. J. P., Tomic-Malic M. Probation in Europe. Netherlands, 1981, p. 12; Klaus J. F. Handbook on probation servises: Guidelines for probation practitioners and managers. Rome, London, 1998, p. 24; Hough M., Hamai K., VilleR., Harris R., Zvekic U. Probation round the world. A comparative study. London& New York, 1995, p. xviii. r. taip pat mint prie Teiss instituto suburtos darbo grups atlikt 2002 m. tyrim. 110 Angl. Probation: relates to the implementation in the community of sanctions and measures, defined by law and imposed on an offender. Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija CM/Rec (2010) 1 dl Europos Tarybos probacijos taisykli. Angl, vokiei arba prancz k. r. https://www.coe.int/ 111 Angl. It includes a range of activities and interventions, which involve supervision, guidance and assistance aiming at the social inclusion of an offender, as well as at contributing to community safety. 112 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 220 Dl probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo, priimtas 2007 m. vasario 21 d. (in., 2007, Nr. 27-989).
109 r.,
50
nuteistojo prieir ir teikiant jam socialin param (pagal Koncepcijos 2 p. pateikiam apibrim). ios skaitytojams, ypa ne teisininkams, pirm kart matomos svokos gali atrodyti visikai neaikios ir sunkiai suvokiamos jos plaiau analizuojamos toliau. ioje vietoje kol kas svarbu paminti, kad Koncepcijos itakos siekia mint 19992002 m. vykdyt Kanados, vedijos ir Lietuvos pataisos projekt, o idjin jos pagrind sudar 20012002 m. prie Teiss instituto suburtos mokslinink ir praktik darbo grups atliktas ir iki iol aptariant probacijos tematik danai cituojamas mokslinis taikomasis tyrimas113. 2002 m. parengtoje tyrimo ataskaitoje, kai dar negaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas (toliau vadinama LR BK)114 ir netgi nebuvo priimti naujieji Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso (toliau vadinama LR BPK)115 ir Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo (toliau vadinama LR BVK) kodeksai116, buvo teigiama, kad Lietuvoje iki galo neivystytais probacijos elementais bt galima laikyti bausms vykdymo atidjimo bei lygtinio paleidimo institutus baudiamojoje ir bausmi vykdymo teiss akose, o j pagrindu sukurta institucij infrastruktra galt bti laikoma probacijos sistemos uuomazga117, Taigi anuomet, dar negaliojant naujiesiems kodeksams, bausms vykdymo atidjimas bei lygtinio paleidimo institutai buvo laikomi probacijos uuomazgomis. Politin nuostata sukurti probacijos sistem Lietuvoje buvo rayta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarimu118 patvirtintoje
Sakalauskas G., Kalpokas V., Maliauskait S., Ragauskas P., Stainskas J., erknas A., Tamaauskait R., Toleikien V., Usik D., Vinogradnait V. Probacijos modelio sukrimas Lietuvoje. I dalis: Situacijos analiz; II dalis: Koncepcija ir pasilymai. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2002, 214 p. Tyrimo tekst r. Teiss instituto internetinje svetainje www.teise.org. 114 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, priimtas 2000 m. rugsjo 26 d., Nr. VIII1968 (in., 2000, Nr. 89-2741) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 115 Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas, priimtas 2002 m. kovo 14 d., Nr.IX-785 (in., 2002, Nr. 37-1341) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 116 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas, priimtas 2002 m. birelio 27 d., Nr.IX-994 (in., 2002, Nr. 73-3084) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 117 r. Sakalauskas G., Kalpokas V., Maliauskait S., Ragauskas P., Stainskas J., erknas A., Tamaauskait R., Toleikien V., Usik D., Vinogradnait V. Probacijos modelio sukrimas Lietuvoje. I dalis: Situacijos analiz; II dalis: Koncepcija ir pasilymai. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2002, 214 p. Tyrimo tekst r.Teiss instituto internetinje svetainje www.teise.org. 118 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1187 Dl valstybs ilgalaiks raidos strategijos, priimtas 2002 m. lapkriio 12 d. (in., 2002, Nr. 113-5029).
113 r.
51
Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje sukurti lygtinio bausms vykdymo atidjimo ir lygtinio paleidimo i laisvs atmimo staigos (probacijos) model, kuris atitikt tarptautini teiss akt nustatytus reikalavimus, taip pat 20002004 m.119, 20042008 m.120, 20062008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs programose121. Koncepcij atitinkantis probacijos apibrimas buvo suformuluotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010 m. balandio 7 d. Seimui pateiktame Probacijos statymo projekte122, kuris po ilg diskusij bei primus kompromisinius sprendimus buvo priimtas 2011 m. gruodio 22 d.123 Pagal probacijos apibrim Koncepcijoje probacija yra bausms vykdymo atidjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir lygtinis paleidimas i pataisos staig. Taiau kartu su naujuoju Lietuvos Respublikos probacijos statymu buvo priimti ir j lydintys kit statym pakeitimai ir papildymai, skaitant ir LR BK 77 bei 94 straipsni panaikinim124. ie straipsniai reglamentavo lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin institut. Jo atsisakius, naujojo Lietuvos Respublikos probacijos statymo (toliau vadinama LR P) 2straipsnio 5 dalyje
119 Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 149 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20002004 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo, priimtas 2001 m. vasario 9 d. (in., 2001, Nr. 14-473). 120 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 315 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20042008 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo, priimtas 2005 m. kovo 24 d. (in., 2005, Nr. 40-1290). 121 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1020 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20062008 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo, priimtas 2006 m. spalio 17 d. (in., 2006, Nr. 112-4273). Be to, probacija minima ir Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 patvirtintoje Nacionalinje nusikaltim prevencijos ir kontrols programoje (in., 2003, Nr. 32-1318): 4)lygtinis paleidimas i laisvs atmimo staig, taip pat lygtinio nuteisimo taikymas turi bti siejami su organizacine prasme veiksmingu probacijos tarnyb tinklo sukrimu (36 p.). 122 Lietuvos Respublikos probacijos statymo projektas Nr. XIP-1892, Seimui pateiktas 2010 m. balandio 7 d. 2010 m. lapkriio 11 d. du Seimo nariai pateik alternatyv Probacijos statymo projekt Nr. XIP-2644, kurie abu galiausiai buvo sujungti vien. 123 Lietuvos Respublikos probacijos statymas, priimtas 2011 m. gruodio 22d., Nr. XI1860 (in., 2012, Nr. 4-108), sigaliosiantis 2012 m. liepos 1 d. 124 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 48, 64, 67, 75, 82, 87, 92 straipsni pakeitimo ir 77, 94 straipsni pripainimo netekusiais galios statymas, priimtas 2011 m. gruodio 22d., Nr. XI-1861 (in., 2012, Nr.5-138), sigalios 2012 m. liepos 1 d.
52
buvo tvirtinta, kad probacija yra slygin alternatyva paskirtai laisvs atmimo bausmei (bausms vykdymo atidjimas ir lygtinis paleidimas i pataisos staig), kurios metu vykdoma probuojamojo prieira. Toks probacijos apibrimas Lietuvos teiss aktuose atrodo labai siauras ir toliau paaikinama kodl, taiau i pradi atrodo svarbu paaikinti, kas yra bausms vykdymo atidjimas ir lygtinis paleidimas, kada jie taikomi, kokiomis slygomis, kaip danai ir kokius teisinius padarinius jie sukuria nuteistajam. Asmeniui padarius nusikalstam veik, teismas jo atvilgiu gali priimti labai varius sprendimus, atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos sunkum, aplinkybes, kaltininko asmenybs savybes ir kt. Padars nusikalstam veik kaltas pripaintas asmuo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jam gali bti paskirta baudiamojo poveikio priemon ir (arba) bausm (r. 1 pav.). Tam tikrais atvejais LR BK ir LR BVK suteikia galimyb atidti paskirtos laisvs atmimo bausms vykdym (LR BK 75 str.) arba laisvs atmimo bausms dal atlikus asmen lygtinai paleisti i kalinimo staigos (LR BVK 157 str.) (r. toliau teikiamas LR BK ir LR BVK itraukas). Taigi btent ios dvi bausms formos Lietuvoje laikomos probacija (1 pav. iskirta pilkai).
Itrauka i Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso

(2011 m. gruodio 22 d. redakcija, sigalios 2012 m. liepos 1 d.)
<...> 75 straipsnis. Bausms vykdymo atidjimas 1. Asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis nesunkius ar apysunkius tyinius nusi kaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip eeriems metams u dl neat sargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Bausms vykdymas gali bti atidtas, jeigu teismas nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. 2. Atiddamas bausms vykdym, teismas paskiria nuteistajam vien ar kelias tarpusavyje su derintas io kodekso IX skyriuje numatytas baudiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprayti nukentjusio asmens; 2) teikti nukentjusiam asmeniui pagalb, kol is gydosi; 3) gydytis priklausomybs ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklti ir priirti savo nepilnameius vaikus, rpintis j sveikata, ilaikyti juos;

5) 6) 7) 8)
53
pradti dirbti arba mokytis, tsti darb ar moksl; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neieiti i nam tam tikru laiku, jeigu tai nesusij su darbu arba mokymusi; neivykti i gyvenamosios vietos miesto (rajono) rib be nuteistojo prieir vykdanios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmen gru pmis; 10) nevartoti psichik veikiani mediag; 11) neturti, nenaudoti, nesigyti tam tikr daikt arba neusiimti tam tikra veikla. 3. Teismas asmeniui jo ar kit baudiamojo proceso dalyvi praymu, taip pat savo nuoira gali paskirti kitas baudiamajame statyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turt teigiamos takos nuteistojo elgesiui. 4. Skirdamas kodekso IX skyriuje numatytas baudiamojo poveikio priemones ir (ar) io straips nio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo jas vykdyti. 5. Bausms vykdymo atidjimo tvark ir slygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos sta tymas.
Atidjus bausms125 vykdym nuteistajam paskiriama viena ar kelios tarpusavyje suderintos baudiamojo poveikio priemons ir (ar) viena ar kelios LR BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos. Pagal LR P 29straipsnio 1 dal probacijos tarnybos gali kreiptis teism dl probacijos slyg pakeitimo, jei kitos slygos daryt teigiam tak probuojamojo elgesiui ir (ar) padt utikrinti nukentjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dl objektyvi prieasi negali vykdyti nustatyt probacijos slyg. Jeigu nuteistasis per laikotarp (nuo 1 iki 3 met), kuriam laisvs atmimo bausms vykdymas buvo atidtas, vykdo visas priemones, nepadaro teiss paeidim ar nauj nusikalstam veik, jis laikomas atlikusiu bausm (r. LR P 30str., io straipsnio tekstas pateikiamas toliau). Pastaraisiais metais laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimas paskiriamas madaug 1215 proc. vis nuteist asmen (r. 2 lentel).126
125
Nors LR BK vartojama svoka bausms vykdymo atidjimas, taiau faktikai galima atidti ne vis bausmi, o tik laisvs atmimo bausms vykdym. Anksiau tokia galimyb buvo numatyta ir baudos bei areto bausmi atvilgiu, taiau ji 2004 m. buvo panaikinta.
54
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (BK VI skyrius) Baudiamojo poveikio priemons (BK IX skyrius)
Udraudimas naudotis specialia teise* Viej teisi atmimas* Teiss dirbti arba usiimti veikla atmimas* Bauda (11 500 MGL)
(BK 47 str.)
Padaryta nusikalstama veika

(BK VII skyrius) Vieieji darbai (iki 480 val. nuo 1 mn. iki 1 m.) (BK 46 str.)
Susitaikius kaltininkui ir nukentjusiajam (BK 38 str.)
Bausms
Kai yra lengvinani aplinkybi

(BK 39 str.)
Pagal laidavim
(BK 40 str.)
Kitais pagrindais Nemokami darbai moka nukentjusij fond Turto konfiskavimas* Draudimas prisiartinti prie nukentjusiojo* Smurtin elges keiianios programos* Iplstinis turto konfiskavimas*
Turtins alos atlyginimas ar paalinimas
(BK 36, 37, 391 str.)
Nepilnamei atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs

(BK XI skyrius)
Laisvs apribojimas (nuo 3 mn. iki 2 m.) (BK 48 str.)
Aretas (590 d.)

(BK 49 str.)
Speciali aukljimo staiga (BK 88 str.)
Ambulatorins aukljamo sios priemons (BK 8387 str.)
Terminuotas laisvs atmimas (nuo 3 mn. iki 20 m.) (BK 50 str.) Lygtinis paleidimas Bausms vykdymo atidjimas (13 m.) (BK 75 str.)
(BVK 157 str.)
Laisvs atmimas iki gyvos galvos

(BK 51 str.)
1 pav. LR BK ir LR BVK numatytos valstybs reakcijos kaltu pripainto asmens nusikalstam elges formos ir probacija126 (sudarytas pagal 2011 m. gruodio 22 d. priimtus LR BK ir LR BVK pakeitim ir papildym statymus, sigaliosianius 2012 m. liepos 1 d.)
126
Baudiamojo poveikio priemons skiriamos atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, kai kurios gali bti skiriamos kartu su bausme (paymtos *).
55
2 lentel. Nuteistiesiems paskirtos bausms Lietuvoje 20032010 metais127

Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 I viso paskirta bausmi 17 555 17 882 16 007 15 150 14 533 14 295 15 318 16 236 Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. Abs. Proc. 6 435 36,7 3 725 21,2 2 996 17,1 655 3,7 490 2,8 705 4,0 861 4,9 916 5,2 45 4 714 4,1 9 5 316 29,7 3 397 19,0 3 465 19,4 773 4.3 962 5,4 1 352 7,6 1 527 8,5 819 4,6 49 1 215 6 5 393 33,7 2 314 14,5 4 260 26,6 99 1 558 9,7 1 601 10,0 80 569 3,6 35 11 79 8 4 834 31,9 2 360 15,6 4 393 29,0 81 1 752 11,6 1 154 7,6 31 470 3,1 39 4 26 6 4 409 30,3 2 251 15,5 4 514 31,1 99 1 788 12,3 1 098 7,6 8 272 1,9 61 7 19 7 4 370 30,6 1 967 13,8 4 339 30,6 82 1 912 13,4 1 295 9,1 8 261 1,8 42 1 10 8 4 605 30,1 2 013 13,1 4 532 29,6 71 2 217 14,5 1 456 9,5 9 334 2,2 62 6 10 3 4 830 29,8 2 005 12,3 4 747 29,2 112 2 549 15,7 1 450 8,9 8 482 3,0 35 4 7 7
I j: Realus laisvs atmimas Laisvs atmimo vykdymo atidjimas Bauda Baudos vykdymo atidjimas Laisvs apribojimas Aretas Areto vykdymo atidjimas
Vieieji darbai Teiss dirbti ar usiimti tam tikra veikla atmimas Viej teisi atmimas Atleidimas nuo laisvs atmimo bausms Laisvs atmimas iki gyvos galvos
127 Parengta
pagal Nacionalins teism administracijos sudarom statistik. Procentai nepateikiami, jei rodiklis maesnis u 1 procent. Nuo 2011 m. liepos 5 d. viej teisi atmimo bausm ir teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm tapo baudiamojo poveikio priemonmis. r. 2011 m. birelio 21 d. priimt Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pakeitim ir papildym statym Nr.X-1472, sigaliojus 2011 m. liepos 5 d. (in., 2011, Nr. 81-3959).
56
Lygiai kaip daugelio ali baudiamuosiuose statymuose numatomos tam tikros slygos, kurioms esant kaltu pripaintam ir nuteistam asmeniui teismas suteikia galimyb laikinai nevykdyti paskirtos laisvs atmimo bausms (dar vadinama angl. front door priemons), jau atliekant laisvs atmimo bausm numatomos slygos, kurioms esant galima bti ileistam i kalinimo staigos lygtinai (dar vadinama angl. back door priemons arba angl. parole (paroliu)). Tokios slygos numatomos arba baudiamuosiuose, arba bausmi vykdym reglamentuojaniuose statymuose ir jos turi daugeriop prasm: tokiu bdu leidia skatinti nuteistuosius, suteikia galimyb jiems gyventi laisvje, mokytis, dirbti, palaikyti prastus socialinius ryius, leidia valstybei pasitikrinti nuteistj elges laisvje juos priirint (o tai daniausiai yra nemanoma atlikus vis bausm), sumainti kalini skaii, taupyti las ir pan. Iki 2011 m. gruodio 22 d. priimt LR BK pakeitim bei papildym Lietuvos teisinje sistemoje buvo numatytos dvi viena kit labai panaios kalini lygtinio paleidimo formos128: lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme (LR BK 77 str. ir 94 str.)129, kuri mintu statymu buvo panaikinta, bei lygtinis paleidimas i pataisos staig (LR BVK 157 str.) (r. toliau teikiam LR BVK itrauk).
Itrauka i Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso
(2011 m. gruodio 22 d. redakcija, sigaliosianti 2012 m. liepos 1 d.)130
<...> 157 straipsnis. Lygtinis paleidimas i pataisos staig 1. Laisvs atmimo bausm pataisos staigose atliekantys nuteistieji, kurie vykd individua liame socialins reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateik Lygtinio paleidimo i pataisos staigos komisijai praymus lygtinai paleisti i pataisos staigos, ir kuri nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausms atlikimo metu ir kitos reikmingos aplinkybs sudaro pagrind manyti, kad jie
Plaiau r. Bikelis S., Sakalauskas G. Laisvs atmimu iki gyvos galvos nuteist asmen lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, usienio ali patirtis ir pasilymai Lietuvai // Teiss problemos, 2008, Nr. 4, p. 2366; Sakalauskas G. Lygtinio paleidimo sistema ir korupcijos rizika. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2010. http://www.teise.org/docs/empty/lygtinio%20paleidimo.pdf 129 LR BK 94 straipsnyje buvo reglamentuojami lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms pakeitimo velnesne bausme ypatumai nepilnameiams. 130 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 138, 140, 152, 154, 157, 158, 159, 164, 176 straipsni pakeitimo ir 127, 160, 161, 162, 163, 179 straipsni pripainimo netekusiais galios statymas, priimtas 2011 m. gruodio 22 d., Nr. XI-1863 (in., 2012, Nr. 4-110), sigaliosiantis 2012 m. liepos 1 d.
128
57
laikysis statym ir nenusikals, gali bti lygtinai paleisti i pataisos staig. Praym lygtinai paleisti i pataisos staigos pateikimo tvark nustato Pataisos staig vidaus tvarkos taisykls. 2. Gali bti lygtinai paleisti i pataisos staig nuteistieji, faktikai atlik i minimali paskirtos laisvs atmimo bausms dal: 1) vien tredal paskirtos laisvs atmimo bausms, bet ne maiau kaip 4 mnesius nuteis tieji u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausm nevirija eeri met, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausm nevirija trej met laisvs atmimo, taip pat nepilnameiai; 2) pus paskirtos laisvs atmimo bausms nuteistieji u dl neatsargumo padarytus nusikal timus, kuriems paskirta bausm virija eerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausm virija trejus metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo; 3) du tredalius paskirtos laisvs atmimo bausms nuteistieji, kuriems paskirta bausm vir ija deimt met laisvs atmimo, bet nevirija penkiolikos met laisvs atmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvs atmimo bausms nuteistieji, kuriems paskirta baus m virija penkiolika met laisvs atmimo, bet nevirija dvideimt penkeri met laisvs atmimo. 3. io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bt taikoma intensyvi prie ira, gali bti lygtinai paleisti i pataisos staig likus eiems mnesiams iki j galimo lygtinio pa leidimo i pataisos staig vadovaujantis io straipsnio 2 dalimi. Nuteistj sutikimai, kad jiems bt taikoma intensyvi prieira, nurodomi praymuose lygtinai paleisti i pataisos staigos. Intensyvios nuteistojo prieiros vykdymo tvark ir slygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos statymas. 4. Lygtin paleidim i pataisos staig taiko vietovs, kurioje yra nuteistojo pataisos staiga, apylinks teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo i pataisos staigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtin paleidim i pataisos staigos. 5. Teismas, nutartimi patvirtindamas io straipsnio 4 dalyje nurodyt Lygtinio paleidimo i pataisos staigos komisijos nutarim, kartu nustato nuteistajam ios komisijos silomas Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas ir laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtas baudiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. 6. Lygtinai paleidiamiems i pataisos staig nepilnameiams vietoj Lietuvos Respublikos bau diamojo kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo poveikio priemoni ir (ar) Lietuvos Respub likos baudiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatyt pareig nustatomos Lietuvos Res publikos baudiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytos aukljamojo poveikio priemons (isky rus atidavim speciali aukljimo staig). 7. Lygtinai paleisti i pataisos staig nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusi nuosprendiu paskirtos laisvs atmimo bausms dal, gali bti teikiami lygtinai paleisti i pataisos staig prajus vieneriems metams nuo teismo nutarties dl pasiuntimo pataisos staig vykdymo pradios, kai jie yra faktikai atlik i minimali nuosprendiu paskirtos laisvs atmimo bausms dal: 1) du tredalius paskirtos laisvs atmimo bausms nuteistieji, kuriems paskirta bausm ne virija deimties met laisvs atmimo; 2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvs atmimo bausms nuteistieji, kuriems paskirta baus m virija deimt met laisvs atmimo, bet nevirija penkiolikos met laisvs atmimo; 3) keturis penktadalius paskirtos laisvs atmimo bausms nuteistieji, kuriems paskirta bausm virija penkiolika met laisvs atmimo, bet nevirija dvideimt penkeri met laisvs atmimo.
58
ie du laisvs atmimo bausms velninimo (modifikavimo) institutai numat i dalies skirtingas taikymo slygas, pagrindus, nuteist asmen, kuriems jie gali bti taikomi, kategorijas, turjo skirting baudiamj politin reikm, nevienoda buvo ir j praktin reikm. Paymtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje madaug 3050 proc. vis kalint asmen atlieka vis teismo paskirt bausm, kiti paleidiami lygtinai (pagal LR BVK 157str.), o kiti atleidimo nuo bausms institutai, skaitant lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitim velnesne bausme, buvo taikomi labai retai (r. 2 pav.)131.
2 pav. Paleidimo i kalinimo staig pagrind taikymas Lietuvoje 19982010 m. (absoliuts skaiiai, kairje skalje proc.)132
131 132
Todl io straipsnio tekstas iame leidinyje nepateikiamas. Nuteistj skaiiaus, sudties (pagal padaryt nusikaltim, ami, bausms termin ir kt.) ir j kaitos suvestin 19982010 m. Kaljim departamento prie Lietuvos Respub likos teisingumo ministerijos Administracijos reikal skyrius. http://www.nplc.lt/stat/ atas/prd/nut/nut.htm.
59
Pavyzdiui, 2010 m. i laisvs atmimo viet (neskaiiuojant areto bausms atlikimo viet) buvo paleistas 3191 asmuo. I j 1610 (50,5 proc.) atlik vis bausm, 1549 (48,5 proc.) paleisti lygtinai (LR BVK 157 str.), pagal LR BK77straipsn lygtinai nuo bausms buvo atleista tik 11asmen (0,3 proc.), kiti paleidimo pagrindai taikyti tik 25 asmenims. Taigi lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme buvo taikomas labai retai ir pagrstai panaikintas mintu statymu.132
Itrauka i Lietuvos Respublikos probacijos statymo
(2011 m. gruodio 22 d. redakcija, sigaliosianti 2012 m. liepos 1 d.)
<...> 30 straipsnis. Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisins pasekms 1. Probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu vykd aukljamojo ar baudiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadar io straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyt paeidim, kai su eina bausms vykdymo atidjimo arba lygtinio paleidimo i pataisos staig terminas, laikomas atlikusiu bausm. 2. Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dl pateisinam prieasi per teismo nustatyt laik nevykdo aukljamojo poveikio priemoni ar baudiamojo poveikio priemoni ir (ar) pareig, teismas probacijos tarnyb teikimu laik gali pratsti. Paskirtas ir pratstas laikas negali bti ilgesnis u bausms vykdymo atidjimo ar likusios bausms laik; 2) vykdo aukljamojo poveikio priemones ar baudiamojo poveikio priemones ir (ar) parei gas, taiau padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos, ir (ar) vartoja psichik veikianias mediagas arba nevykdo kit statym nustatyt pareig, teismas probacijos tarnyb teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo poveikio priemoni ir (ar) io kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatyt pareig arba io kodekso 82 straipsnyje numatyt aukljamojo poveikio priemoni; 3) be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni ar baudiamojo poveikio priemoni ir (ar) pareig arba ir po papildom aukljamojo povei kio priemoni ar baudiamojo poveikio priemoni ir (ar) pareig paskyrimo j nevykdo ar padaro teiss paeidim, u kur jam taikyta administracin nuobauda, arba nevykdo kit statym nustatyt pareig, teismas probacijos tarnyb teikimu priima sprendim panaikinti bausms vykdymo atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm arba panaikinti lygtin paleidim i pataisos staig ir vykdyti likusi bausms dal.
60
U probacijos vykdym Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit valstybi, atsakingos specialiai tam sukurtos probacijos tarnybos (buvusios pataisos inspekcijos). Taiau ios tarnybos yra atsakingos ne vien u mintas dvi laisvs atmimo bausms vykdymo formas, bet ir u daugel kit bausmi. velgiant jau mint Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacij CM/Rec (2010) 1 dl Europos Tarybos probacijos taisykli (toliau vadinama Rekomendacija) ir mstant pragmatikai, tai, kad probacijos tarnybos vykdo ne vien minimas tris bausms formas, bet ir daugel kit bausmi, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemoni, lyg ir ragint gerokai iplsti probacijos svok. Ja Lietuvoje galt bti laikomos visos baudiamojo teisinio turinio prievartos priemons (basms, bausms vykdymo atidjimas, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemons, atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs taikomos priemons133, lygtinis paleidimas), u kuri vykdym yra / bt atsakingos probacijos tarnybos vykdanios jas bendruomenje ir priirinios, konsultuojanios bei teikianios param nuteistiems asmenims. Paymtina, kad ios priemons ne tik atitinka Rekomendacijoje apibrt probacijos samprat, bet ir daniausiai turi slygin pobd (gresiani galimyb teismui pakeisti jas kitomis (daniausiai grietesnmis) priemonmis), kuris Rekomendacij komentare taip pat laikomas vienu i probacijos poymi134. Taigi 3 pav. pilkai paymtas baudimo u nusikalstam elges priemones galima laikyti probacija plaiuoju poiriu. Koks tikslas keliamas probacijai? Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad bausmi vykdymo statym paskirtis nustatyti toki bausms vykdymo tvark, kad atliks bausm nuteistasis savo gyvenimo tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis. Taip, nors ir netiesiogiai (nes tvirtinama statym paskirtis), bausmi vykdymo sistemai ikeliamas nuteistj resocializacijos / integracijos tikslas135 ir136atsisakoma
133 Pirmiausia
turimas mintyje atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius (LR BK 38 str.), galsiantis laipsnikai virsti tarpininkui dalyvaujant vyksiant mediacijos proces, taip pat atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (LR BK 40 str.). 134 Commentary to Recommendation CM/Rec (2010) 1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe probation rules. 10.3 European Committee on Crime Problems (CDPC). 1075 Meeting, 20 January 2010, p. 12. 135 r. taip pat Sakalauskas G. kalinimas Lietuvoje: praktika ir prasm // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr. 2, p. 122134.
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (BK VI skyrius) Baudiamojo poveikio priemons (BK IX skyrius)
Udraudimas naudotis specialia teise* Viej teisi atmimas* Teiss dirbti arba usiimti veikla atmimas* Bauda (11 500 MGL)
(BK 47 str.)
Padaryta nusikalstama veika

(BK VII skyrius) Vieieji darbai (iki 480 val. nuo 1 mn. iki 1 m.) (BK 46 str.)
Susitaikius kaltininkui ir nukentjusiajam (BK 38 str.)
Bausms
Kai yra lengvinani aplinkybi

(BK 39 str.)
Pagal laidavim
(BK 40 str.)
Kitais pagrindais Nemokami darbai moka nukentjusij fond Turto konfiskavimas* Draudimas prisiartinti prie nukentjusiojo* Smurtin elges keiianios programos* Iplstinis turto konfiskavimas*
Turtins alos atlyginimas ar paalinimas
(BK 36, 37, 391 str.)
Nepilnamei atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs

(BK XI skyrius)
Laisvs apribojimas (nuo 3 mn. iki 2 m.) (BK 48 str.)
Aretas (590 d.)

(BK 49 str.)
Speciali aukljimo staiga (BK 88 str.)
Ambulatorins aukljamo sios priemons (BK 8387 str.)
Terminuotas laisvs atmimas (nuo 3 mn. iki 20 m.) (BK 50 str.) Lygtinis paleidimas Bausms vykdymo atidjimas (13 m.) (BK 75 str.)
(BVK 157 str.)
Laisvs atmimas iki gyvos galvos

(BK 51 str.)
3 pav. Probacija galt bti laikomos priemons ir bausms, kurias vykdo probacijos tarnybos pagal LR BK ir LR BVK136 (sudarytas pagal 2011 m. gruodio 22 d. priimtus LR BK ir LR BVK pakeitim ir papildym statymus, sigaliosianius 2012 m. liepos 1 d.)
136
61
Baudiamojo poveikio priemons skiriamos atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, kai kurios gali bti skiriamos kartu su bausme (paymtos *)
62
(kaip ir daugelyje kit ali)137 LR BK tvirtinto bausms tiksl pliuralizmo (pavyzdiui, bendrosios prevencijos, asmens izoliavimo, nubaudimo ir pan.)138. LR P analogika nuostata dar konkretesn: probacijos tikslas utikrinti veiksming probuojamj resocializacij ir mainti j nusikalstam veik recidyv (4 str. 1 d.). Tai, kad probacijos tikslu nedviprasmikai laikoma nuteistojo asmens resocializacija, yra svarbu teisikai, politikai, mokslikai ir praktikai. Nors Lietuvoje bent jau kol kas nevyksta gili ir principini diskusij dl bausms vykdymo tikslo, kaip, pavyzdiui, Vokietijoje139, asmens resocializacijos tikslo virenyb vykdant bausmes yra perspektyviausia, atitinkanti ne tik konstitucin socialins valstybs princip, bet ir daugelio kit ali teorij ir praktik, tarptautines rekomendacijas. Galima prisiminti, kad Rekomendacijoje taip pat kalbama apie probacij <...> turint tiksl integruoti nusikaltl visuomen ir prisidti prie visuomens saugumo140, kuriame visuomens saugumas labai smoningai eina po integracijos prioriteto, sujungto anglikuoju as well daug silpnesniu nei lietuvikasis ir. ioje vietoje galima prisiminti ir ankstesns, dar 1992 m. Europos Tarybos Ministr Komiteto priimtos rekomendacijos dl Europos bendruomenini sankcij ir priemoni, preambul: Niekada nebus per daug nuolat pabrti, kad pagal ias Taisykles taikomos bendruomenins sankcijos ir priemons yra naudingos paeidjui bei bendruomenei, nes paeidjas gali ir toliau rinktis bei prisiimti socialinius sipareigojimus. Ir baudiamj sankcij vykdymas paioje bendruomenje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bgant gali geriau apsaugoti visuomen, skaitant, savaime suprantama, ir nukentjusiojo arba nukentjusij interes utikrinim141 Kitaip tariant, ia nuostata irykinamas vienas svarbus, bet danai pamirtamas dalykas: nusikaltlio integracija yra ne nuolaida jam, bet paios visuomens interesas, o visuomen saugiausia yra tada,
Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Aufl. Berlin: Springer Verlag, 2003, S. 83. Sakalauskas G. kalinimo tiksl labirintuose // Bausmi vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje (vyr. moksl. red. G. vedas). Vilnius, 2010, p. 133153. 139 Kury H., Brandenstein M. Naujo poreikio bausti klausimu ar grietesns bausms yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemon? // Teiss problemos, 2009, Nr.2 (64), p. 561. 140 Angl. <...> aiming at the social inclusion of an offender, as well as at contributing to community safety. 141 Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija Nr. R(92)16 valstybms narms dl Europos bendruomenini sankcij ir priemoni taisykli (priimta Ministr Komiteto 1992 m. spalio 19 d. 484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
137 138
III.3. Savanorysts poreikis probacijos sistemoje
63
kai joje stengiamasi asmenis (taip pat ir nusikaltusius) integruoti, o ne atskirti (izoliuoti). Be to, socialin integracija neivengiamai susijusi su efektyvesniu alos atlyginimu, o tai pagal trumparegik ir pirm viet ikeliamo tariamo (trumpalaikio) saugumo intencij, tiesiog izoliuojant nusikaltusius asmenis, yra sunkiai manoma142. Prie nusikaltusio asmens integracijos visuomen galt prisidti ir savanoriai.

Savanorika veikla probacijos sistemoje yra svarbi dl vis io leidinio Iskyriuje minim prieasi ir aplinkybi, taip pat dl specifins nuteistj padties, kurioje neformali pagalba gali tapti raktu socialin integracij. vairiose alyse savanorika veikla probacijos sistemoje ivystyta nevienodai jos intensyvumas priklauso nuo istorini, kultrini, socialini, ekonomini ir teisini aplinkybi. Be to, kitos savanorikos veiklos sritys, pavyzdiui, darbas su vaikais, pagyvenusiais monmis, migrantais, negaliais monmis, nusikaltim aukomis, daniausiai pritraukia daug daugiau savanori nei darbas su buvusiais ar esamais nuteistaisiais. Daniausiai natralus stereotipinis poiris sukuria asmenines ir psichologines klitis, kurias veikti gali tik asmeninis painimas ir komunikacija. Savanorysts klausimas vienokia ar kitokia forma keliamas daugelio ali bausmi vykdymo sistemoje, nors savanorysts mastas, organizuotumas ir teisiniai pagrindai labai skiriasi. Tradicikai daug daugiau savanori bausmi vykdymo sistem sitraukia ilgesnes demokratines tradicijas turiniose alyse, ilg laik gyvenaniose laisvs slygomis. Itin svarbu, kad savanoriai turt aiki viet bausmi vykdymo sistemoje, gerai suvokt ir bausmi vykdymo sistemos darbuotoj, ir pai savanori. Svarbiausia yra netgi ne tinkama teisin baz, bet organizacinis inojimas, kam reikalingi savano142
Tai patvirtina ir empiriniai tyrimai atliekantys reali laisvs atmimo bausm atlygina tik kelis procentus padarytos alos, esantys probacijos tarnyb skaitoje apie 50 proc. Plaiau apie rezultatus ir metodin skaiiavimo problematik r. Sakalauskas G. alos u nusikalstamas veikas atlyginimas Lietuvoje: situacija ir perspektyvos // Bausm ir socialinis teisingumas. Vilnius: Lygtinai paleist asmen prieiros organizacija, 2007, p. 2125; taip pat Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocien A. Baudiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teiss instituto mokslo tyrimai. t. 8. Vilnius: Teiss institutas, 2012.
64
riai, kodl j veikla yra svarbi, k jie gali / turt daryti, o ko ne. Pavyzdiui, Vokietijos iaurs Reino Vestfalijos bausmi vykdymo tarnybos (vok. Landesjustizvollzugsamt) parengtuose pasirengimo lygtiniam paleidimui standartuose viename i skyri apraomas savanori vaidmuo: Asmenims, pasiruousiems ir gebantiems padti kaliniams po j paleidimo laisv gyventi socialiai atsakingai ir nenusikalstamai, gali bti leidiama veikti kaip savanoriams globjams iaurs Reino Vestfalijos bausmi vykdymo kasdienybje. ia globa turt bti prisidedama prie kaliniams ikylani asmenini sunkum veikimo ir suvelninimo, isilavinimo ir profesini gebjim skatinimo, pasirengimo paleidimui ir paramos integruojantis gyvenim laisvje. Globjomis ir globjais gali bti tik savanorikam darbui kalinimo staigose tinkami asmenys. Pranaumas teikiamas asmenims, turintiems socialinio darbo patirties. Jie turi bti pasiruo ir po paleidimo laisv asmenikai rpintis nuteistuoju.143 Nors apie savanoryst probacijos sistemoje Lietuvoje kalbama seniai, taiau aikaus struktrinio suvokimo, k, kaip ir kodl savanoriai turt veikti nra. Savanorik veikl skmingiau pltoja tik nevyriausybins organizacijos, dirbanios (ir) su esamais ar buvusiais nuteistaisiais, pavieni savanorikos veiklos apraik pastebima ir kalinimo staigose (pavyzdiui, vedami kursai nuteistiesiems, skaitomos paskaitos, organizuojamos savipagalbos grupes ir pan.). Atrodyt, kad pagrindinis trukdis toliau pltoti savanorik veikl Lietuvos probacijos sistemoje yra rimto poirio savanorikos veiklos pranaumus bei intelektini ir organizacini investicij trkumas. Nors savanorika veikla remiasi atskir asmen ar j grupi gera valia ir iniciatyva, taiau ji negali vykti savaime. Reikia mokti j inaudoti ir nuolat palaikyti, neutenka pasakyti: kvieiame savanorius, ateikite ir darykite k nors mums naudingo! (apie tai r. io leidinio VI skyri). Savanoriai organizacijoje visada yra ir tam tikras ikis jiems ne tik reikia skirti laiko, dmesio, personalo, suteikti galimyb naudotis tam tikrais itekliais, jie kartu yra organizacijos atvirumo ir skaidrumo ibandymas. Savanoriai greitai pajunta, kai kakas yra slepiama, nesakoma, dl kako pykstama ir pan. Savanoriai tampa savitu vidiniu organizacijos kontrols veiksniu, kuris gali bti naudingas tik atvirai ir savo veikl reflektuojaniai organizacijai. Jei nesukuriamas bazinis pasitikjimo santykis, kiekviena savanorika veikla bus tik trumpalaik. La143 Checkheft
Vorbereitung auf die Entlassung. Ein Wegweiser in die Freiheit. 3. Aufl. Druckerei des Landesjustizvollzugsamtes NRW, 2004, S. 12.
65
bai svarbu ir paiai organizacijai suprasti, kam jai reikia savanori, koks turt bti j vaidmuo, k jie ir kaip turt veikti, kaip numatoma juos palaikyti ir skatinti j motyvacij. i savanorysts naudos inia turi persmelkti vis organizacijos struktr nuo vadovo iki paprasto darbuotojo. Jei savanoriai bus traktuojami tik kaip nereikalingas balastas, tada geriausiai labai aikiai sau ir kitiems pasakyti mums savanori nereikia arba mums j gal ir reikt, bet dar nesame pasireng j priimti. Lietuvoje sukurta bausmi vykdymo sistemos teisin baz, viena vertus, neuveria keli nevyriausybini organizacij ir savanori veiklai bausmi vykdymo sistemoje, kita vertus, per daug jos ir neskatina, o nesuformuota bendradarbiavimo ir pasitikjimo kultra praktiniu lygmeniu neveria imtis reform ir pokyi i apaios, taip daniausiai vyko ir tebevyksta Vakar alyse. LR BVK tvirtinta keletas bausmi vykdymo princip, kuri kai kurie ivedami tiesiogiai i Konstitucijos, kiti laikytini specifiniais bausmi vykdymo teiss principais. LR BVK 8 straipsnyje tvirtintas bausmi vykdymo individualizavimo ir visuomens dalyvavimo nuteistj pataisos procese principas. Visuomens dalyvavimo principas i esms yra deklaratyvus ir nieko nepareigoja: Nuteistj pataisos procese gali dalyvauti visuomenins organizacijos, religins bendruomens ir bendrijos, j nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (LR BVK 8 str. 2 d.). LR P (4 str. 2 d.) numatyti penki (beveik) nauji savarankiki probacijos vykdymo principai, kurie galt kreipti vis probacijos sistemos veikim kokybikai nauja linkme, t. y.: 1) nuteistojo asmens resocializacijos ir visuomens saugumo pusiausvyra; 2) probacijos priemoni individualizavimas; 3) pagarba mogaus teisms, minimali intervencija ir proporcingumas; 4)bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorysts skatinimas; 5) atkuriamojo teisingumo gyvendinimas. Bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorysts skatinimo principo gyvendinimas turt reikti, kad nacionaliniu mastu ir regionuose remiamasi esamomis (pavieni asmen ir nevyriausybini organizacij) iniciatyvomis (subsidiarumas), pasitelkiama patikim savanori pagalba144. Daugelyje Vakar kultros ali nevyriausybins organizacijos atlieka svarbi funkci144
is principas suformuluotas taip: 4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorysts skatinimo; tai yra probacijos veikl aktyviau traukiamos valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryiai (LR P 4 str. 2 d. 4 p.).
66
j probacijos sistemoje jos utikrina specializacij, lankstum, efektyvum ir individual poir nuteistj socialin situacij ir problemas. LR P 7 straipsnio 1 dalies nuostata145, prieingai nei LR BVK 8 straipsnis, pareigoja probacijos tarnybas bendradarbiauti su nevyriausybinmis organizacijomis. Tai, kiek nevyriausybins organizacijos gals tapti lygiaveriais partneriais gyvendinant valstybs socialins apsaugos ir integracijos uduotis probacijos srityje, labai priklausys ir nuo bendros valstybs politikos nevyriausybini organizacij atvilgiu146. Atrodyt, kad savanori poreikis Lietuvos probacijos sistemoje yra didelis, taiau klausim sau pirmiausia turt uduoti ir j atsakyti ioje srityje dirbanios institucijos bei organizacijos. Nuo to, kokie bus atsakymai iuos klausimus, priklausys ir praktinis LR P numatyto bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorysts skatinimo principo bei j konkretinani nuostat gyvendinimas.
Joje tvirtinta, kad: Probacijos tarnybos, siekdamos probacijos tikslo, sutari (susitarim) pagrindu bendradarbiauja su asociacijomis, religinmis bendruomenmis ir bendrijomis, kitais juridiniais asmenimis ar j padaliniais ir savanoriais, koordinuoja j darb su probuojamaisiais. 146 Pavyzdiui, ateityje numatoma nevyriausybinms organizacijoms sutartiniu pagrindu ir utikrinant ilgalaik finansavim perduoti atlikti daugiau viej funkcij (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim Nr. 85 Dl nevyriausybini organizacij pltros koncepcijos patvirtinimo, priimt 2010 m. sausio 20 d. (in., 2010, Nr. 12-566), taip pat Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakym Nr. A1-64 Dl nevyriausybinio sektoriaus pltros 20112013 met programos patvirtinimo, priimt 2011 m. vasario 3 d. (in., 2011, Nr. 17-814).
145
67
IV
Nuteistieji: rizika ir galimybs
Savanoryst probacijos sistemoje isiskiria tuo, kad savanoriams (daniausiai) tenka dirbti ir bendrauti su buvusiais ar esamais nuteistaisiais asmenimis, paeidusiais svarbias socialines normas ir u paeidim teismo pripaintais kaltais, paskiriant jiems bausm. I savanori nra ir negali bti reikalaujama bti nusikalstamo elgesio ir bausmi taikymo bei vykdymo ekspertais, taiau tam tikr vadin informacij apie tai inoti yra svarbu juolab kad nusikalstamas elgesys ir bausms atlikimo erdv pilni stereotip ir neperklausto inojimo, kur daniausiai suformuoja iniasklaida ir kriminaliniai romanai. leidinio skyri norisi pradti vieno kalinio laiko itrauka:
Kodl mogus tampa nusikaltliu? Kas j paskatina pasukt nusikalstamu keliu? Vienareikmio atsakymo nra ir turbt negali bt, nes kiekvienas nusikaltim padaro dl skirting prieasi. Vieni nusikalsta todl, kad neturi k veikti laisvalaikiu, kiti dl per didelio noro nieko nedirbant praturtt. Bna, kad nusikaltimas padaromas, norint pasipuikuoti prie patinkani mergin, ar, paprasiausiai, todl, kad mogus neturjo ko valgyt. vairs keliai atveda teisiamj suol. A teistas jau penkt kart, bet netgi dabar, kai galiu apvelgt savo prajus gyvenim, a nesugebiau tiksliai pasakyt, kodl a padariau pirm savo nusikaltim. Gal todl, kad nuo maens buvau lepinamas ir man neilavjo sugebjimas paiam sprst gyvenime ikilusius sunkumus. Buvau prats visada laukti, kad sprendimus u mane priimt ir ikilusius sunkumus nugalt man artimi mons, o ne a pats, pratau, kad visi mano norai bt pildomi, kad viskas, kas geriausia ir skaniausia, klit man. Nors ir keista, bet egoistu ir savimyla netapau. A tik praradau sugebjim savimi pasirpint <...>.147
iose eilutse ir tarp j telpa daug taikliai pastebt nusikalstamo elgesio slyg bei aplinkybi, taip pat keliamas bausms poveikio klausimas kokia
147 Laikai
laisv 2000. Nuteistj krybos konkursas. Vilnius: Rosma, 1999, p. 5.
68
IV. Nuteistieji: rizika ir galimybs
bausm galt pakeisti tok mogaus gyvenim teigiama linkme? Teorikai paaikinti, kodl mons nusikalsta, sudtinga uduotis, esanti kriminologijos mokslo objektu jau madaug kelis imtmeius. Nusikalstamas elgesys susijs su vairiausi asmenini ir socialini veiksni visuma, apsupta galios ir paklusimo, primetimo, ymjimo, apibrimo, apraymo, identifikavimo, iskyrimo, iklimo, selekcijos, persekiojimo ir stigmatizacijos proces. Nuskalstam elges aikina daugyb teorij148, kuri kiekviena atskleidia vis kitokias apibendrintas nusikalstamo elgesio ssajas. Kiekviena valga papildo ir praturtina apie nusikalstam elges turimas inias, taiau netgi j visuma nra baigtas nusikalstam elgesio visum vaizduojantis krinys kiekvieno mogaus gyvenimas yra daug sudtingesnis, turintis daug daugiau ssaj, nei j apraantys teoriniai apibendrinimai. Nusikalstam elges aikinanios (kriminologins) teorijos yra tik konstrukcijos, kuri tiesos turinys nuolat turi bti tikrinamas kritine analize, refleksija ir j krim skatinani tyrimo motyv atskleidimu. Visi teoriniai apibendrinimai turt bti pristatomi atsisakant baigtumo, tiesos ir absoliutaus sitikinimo, taip pat linijini ar vienos prieasties aikinimo modeli149. Vis dlto kriminologijos moksle inoma, kad nusikalstamas elgesys danai bna susijs su asmens socializacijos150 trukdiais, neisipildiusiais lkesiais, patirtu neteisingu elgesiu, socialine atskirtimi, socialiai nerealizuotais gabumais, diskriminacija, galimybi neturjimu, sudtingais socialiniais santykiais, abejingumu ir pan. Kitaip tariant, labai danai nusikalstamo elgesio prieistorje galima aptikti daug socialini sunkum, lydini asmen vis gyvenim. Tai nereikia, kad esant tokioms slygoms galima pateisinti
r. Dobryninas A., Sakalauskas G., ilinskien L. Kriminologijos teorijos. Vilnius: Eugrimas, 2008; apie nusikalstamum Lietuvoje r. Sakalauskas G., Dobrynina M., Justickaja S. [et al.]. Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai. Teiss instituto mokslo tyrimai. t. 7. Vilnius: Eugrimas, 2011. 149 Pagal Preis W. Mglichkeit und Grenzen einer integrativen Strafflligenhilfe // LiedkeU., Robert G. (Hrsg.). Neue Lust am Strafen? Umbrche gesellschaftlicher und pdagogischer Konzepte im Umgang mit abweichendem Verhalten. Aachen: Shaker Verlag, 2004, S. 143161. 150 Socializacija tai procesas, kuriame mogus imoksta grups, kuriai jis priklauso, norm, vertybi ir orientacij. Tai per socialin aplink perduodamas elgesio bd, mstymo stili, jausm, ini, motyvacijos ir vertybini orientacij mokymasis. Mokymosi procesas vyksta per stebjim, mgdiojim, palyginim, vengim, bandym ir supratim. Jis gali bti intensyvesnis arba ltesnis. Socializacijos tikslai yra intelektuali sugebjim ir pasitikjimo savimi gijimas, pasiekim motyvacija, sins formavimas, sugebjimas ir pasirengimas produktyviai sprsti konfliktus ir bti solidariam.
148 Plaiau
69
asmens nusikalstam elges. Be to, galima rasti daugyb nusikalstamo elgesio pavyzdi, kuriems netinka pirmiau aprayti poymiai. Taiau vykdant ar jau atlikus paskirt bausm visada svarbu matyti, kiek ir kaip keiiasi esama asmens socialin situacija ar bausm j koreguoja teigiama linkme, ar tik dar labiau apsunkina? Viename savo nutarim Vokietijos151 Konstitucinis teismas tiksliai apibdino i situacij: Vertinant i bendruomenini pozicij, socialins valstybs principas reikalauja rpesio ir paramos tokioms socialinms grupms, kurios dl asmeninio silpnumo ar kalts, nesugebjimo ar dl socialins atskirties negali asmenikai ar socialiai skleistis; prie toki priskirtini kaliniai ir i kalinimo staig paleistieji. <...> Kalinamajam turi bti suteikiami gebjimai ir valia gyventi atsakingai, jis turi imokti sitvirtinti laisvoje visuomenje nenusikalsdamas, naudotis suteikiamomis galimybmis ir veikti kylani rizik.152 Tokioje Vokietijos Konstitucinio teismo pozicijoje ukoduota svarbi konstitucin ir praktin laikysena, mogaus, jo verts ir orumo samprata, uprogramuotas mogaus vaizdis153, socialinio gyvenimo realyb, kuri turi formuoti valstybs, jos sukurt ar remiam institucij / organizacij ir jose dirbani moni nuostatas ir veiksm, dirbant su nuteistais asmenimis. Mintame Vokietijos Konstitucinio teismo nutarime briama plati asmenins ir socialins problematikos panorama asmeninis silpnumas ar kalt, nesugebjimas ar socialin atskirtis gali trukdyti asmenikai ar socialiai skleistis visa tai sudedama vien lygmen, neiskiriant kurios nors konkreios nusikalstamo elgesio prieasties (pavyzdiui, vien asmens kalts). Taigi svarbu matyti pagrindin kiekvienos bausms vykdymo ir atlikimo tiksl asmens integracij. Nusikaltusio asmens socialins integracijos tikslas nepaneigia btinumo reaguoti (jei btina ir labai grietai) asmens nusikalstam elges, taiau ios reakcijos proces leidia kreipti pozityvia ir paiai visuomenei bei nuteistam asmeniui labiausiai palankia linkme154.
151
ia cituojamas Vokietijos Konstitucinio teismo sprendimas, nes Lietuvos Konstitucinis Teismas taip iraikingai kol kas nra suformulavs bausms vykdymo tikslo. 152 Vokietijos Konstitucinio teismo 1973 m. birelio 5 d. sprendimas (BVerfGE 35, 202). 153 Rehn G. Grundlegende berlegungen zur Planung und Gestaltung Sozialtherapeutischer Einrichtungen im Justizvollzug // Rehn G., Nanninga R., Thiel A. (Hrsg.) Freiheit und Unfreiheit. Arbeit mit Strafttern innerhalb und auerhalb des Justizvollzuges. Herbolzheim: Centaurus Verlag, 2004, S. 213. 154 Plaiau r. Sakalauskas G. kalinimo tiksl labirintuose // Bausmi vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje (vyr. moksl. red. G. vedas). Vilnius, 2010, p. 133153.
70
Resocializuoti siekianti organizacija, kurioje svarbi viet turi ir savanoriai, turt ne tik reaguoti ikylanias (kasdienes) problemas, bet ir aktyviai sistemingai veikti. Viena vertus, kaip taikliai yra paymjs Winfriedas Hassemeris155, resocializacij orientuotos koncepcijos negali bti klos esamai realybei, kad toje realybje nepaskst156. Kitaip tariant, profesionalus socialinis darbas, juo labiau savanorikas darbas su ilgalaik kriminalin patirt turiniais asmenimis ilg laik, o kartais ir visikai gali neduoti joki apiuopiam rezultat. mogaus asmeniniams ir socialiniams pokyiams reikia daug laiko. Todl svarbu ne tik matyti ilgalaik mogaus gyvenimo perspektyv, bet ir neskubti smerkti u tariam situacin nenor k nors keisti. Danai matomas nuteist asmen pasyvumas, apatikumas, resocializacijos priemoni atmetimas ar abejingumas daniausiai nra tyinis asmens noras likti nusikaltliu. Danai u to slypi nusivylimas, rezignacija, isisukinjimo mechanizm internalizavimas arba jausmas, kad konkrets pasilymai yra netinkami ar nenaudingi157. Todl nuteistuosius btina motyvuoti, kad jie dt pastangas, nuolat svarstyti, kokios priemons gali padti nuteistojo raidai ir atitikti jo poreikius. Tai pirmiausia uduotis profesionaliems darbuotojams, o savanoriai turt / galt sudaryti svarbi integracijos mozaikos dal, taiau nebti pagrindine atramine siena tam reikia profesionalumo ir kit susijusi slyg bei prielaid atitinkamo isilavinimo, aikios darbo struktros ir laiko, darbo refleksijos, supervizijos, veiklos strategijos ir t. t. Lietuvos kalini globos draugijos socialin darbuotoja Lina Rapalaviit taikliai paymi: Bandant suprasti, kas yra nuteistasis ir kodl jis yra toks, bt galima pasitelkti paprast pavyzd gyvenimikas klitis, su kuriomis susiduriame kiekvienas i ms. Vieni barjerai gyvenime auktesni, kiti emesni, taiau mes, turdami tam tikr ini, gebjim, isiugdyt gdi, o gal tiesiog bgimo per gyvenim inercijos veikiami jas lengviau ar sunkiau perokame ir judame priek. O mogui, ieinaniam i pataisos nam, tokias utvaras perokti yra kur kas sudtingiau. Jis ant pei isinea sunki kuprin, kurioje galima rasti vairi nat sunks vaikysts igyvenimai,
Winfriedas Hassemeris vokiei baudiamosios teiss mokslininkas, buvs Vokietijos Konstitucinio teismo viceprezidentas, daugelio mokslini publikacij baudiamosios teiss, kriminologijos, teiss teorijos ir konstitucins teiss temomis autorius. 156 Hassemer W. Warum Strafe sein muss. Ein Pldoyer. Berlin: Ullstein Buchverlage GmbH, 2009, S. 71. 157 Bhm A. Strafvollzug. 2. Aufl. Juristische Bcher. Band 14. Frankfurt am Main: Alfred Metzner Verlag, 1986, S. 28.
155
71
gyvenimo vaik namuose patirtis, priklausomybs svaiginimosi mediagoms, siskolinimai antstoliams, ryi su artimaisiais nebuvimas... <...>. Kone sunkiausia nata mogui, ieinaniam laisv, visikai sunaikintas gebjimas turti atvir santyk su kitu mogumi. Klausimas: ar prasmingos tuomet vieoje erdvje pasigirstanios kalbos apie kalini reintegracij, jei i pataisos nam ieinantis mogus isinea santyki su monmis griuvsius?158 Su buvusiais ar esamais nuteistaisiais dirbantiems savanoriams gali bti svarbu uiuopti danai pasitaikant i asmen, ypa turini ilgalaik kriminalin patirt gyvenimo kontekst, tipikas reakcijas tam tikras kasdienes situacijas. Prie jas paminint, svarbu paymti du dalykus: 1) ie apibendrinimai neapibdina tipiko nusikaltlio159, jie tik nubria danai pasitaikanius elgesio modelius, kurie ne tik gali skatinti nusikalstam elges, bet ir bti stigmatizuojaniais poymiais (kitaip tariant, poymiais, pagal kuriuos lengviau identifikuoti ir nubausti asmen u padaryt nusikalstam veik); 2)kiekvienas mogus ir jo gyvenimas yra unikalus ivardyti apibendrinimai gali tik padti kurti tam tikras prielaidas, geriau suprasti kit mog ir pltoti tam tikr socialins integracijos strategij, taiau tikri dalykai irykja tik konkretaus santykio tiesoje jais labiausiai ir reikt remtis. Taigi vairi kriminologini tyrim apibendrinimai leidia iskirti tokius intensyvesn kriminalin patirt turini (ypa jaunesni) asmen tipikus pasaulio ir aplinkini suvokimo, reakcijos tam tikras situacijas, inter akcijos ir kasdiens elgsenos modelius160: siekis isilaisvinti nuo prieiros ir kontrols, bet ir nuo pagalbos; trkstamas gebjimas ilaukti atlygio ar paskatinimo, polinkis tuoj pat patenkinti poreikius; tendencija gyvenimui ia akimirka, vietoj bent trumpalaikio gyvenimo planavimo;
Rapalaviit L. Jei norime itiesti pagalbos rank, negalime laikyti sugniau kumi // bernardinai.lt, 2011 06 23. 159 Kartais kriminologijoje vartojama nekorektika nusikaltlio asmenybs svoka, kuri i ties nieko neapibria, o tik stigmatizuoja nra ne nusikaltlio ar nusikaltlio asmenybs kiekvienas mogus, su bet kuriais asmenybs bruoais gali bti ir nusikaltlis, ir ne nusikaltlis. 160 Pagal Kerner H. J. Freiheit und Unfreiheit. Zum Verlauf der Karrieren von Strafttern // Rehn G., Nanninga R., Thiel A. (Hg.). Freiheit und Unfreiheit. Arbeit mit Strafttern innerhalb und auerhalb des Justizvollzuges. Herbolzheim: Centaurus Verlag, 2004, S.2223.
158
72
nestruktruotas laisvalaikio praleidimas, galbt susijs su rizikos patirties poreikiu arba stipraus dirgiklio paieka; ribota nusivylimo tolerancija; menkas pasirengimas kako siekti ir itverti; silpnai iugdytas gebjimas empatijai; iorinis atribucijos stilius161; greita i anksto parengta ir lanksti neutralizacijos technika162; dviguba mentalin buhalterija bendr vertybi apskritai ir iimi ypatingu (asmeniniu) atveju pripainimas; jaunystje glaudus ryys su bendraami grupmis, susijs su ankstyvu suaugusij vaidmen arba elgsenos eksperimentavimu rkymu, alkoholini grim vartojimu ir seksu; stipri aistra motorinms transporto priemonms; brandiame amiuje sitraukimas senamiesio sluoksn, ypa didmiesiuose; danas mokymosi nutraukimas ir darbo viet keitimas; piktnaudiavimas alkoholiu ir narkotikais. Galima rasti ir vairi kit ilgalaik kriminalin patirt turintiems asmenims bding bruo163. Be to, kalinimo patirt turini nuteistj elgesiui gali daryti didel tak kalini subkultra (svarbu priminti, kad probacija nebtinai susijusi su kalinimo patirtimi jei asmeniui buvo atidtas laisvs atmimo bausms vykdymas, o probacij traktuojant labai plaiai ir kitos baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons ar bausms, asmuo gali bti neturjs kalinimo patirties). Nors subkultra bdinga daugeliui udaro tipo staig, ypa kalinimo staigoms, taiau Lietuvoje (kaip ir daugelyje kit
161
Atribucijos teorija nagrinja, kaip mons paaikina savo ir kit asmen elges, kokias prieastis priskiria atitinkamiems vykiams, reikiniams, koki tak ios suvokimo pozicijos turi veiklos organizavimui ir kokie veiksniai nulemia atribucijos pobd. Plaiau r. www.vikipedia.lt. Kitaip tariant, iame kontekste norima pasakyti, kad ilgalaik kriminalin patirt turintiems asmenims bdinga elgesio prieastis sieti su ioriniais veiksniais (pvz., jis pats mane iprovokavo). 162 Neutralizacijos technika savo elgesio pateisinimas remiantis vairiais argumentais: neigiant auk, neigiant al, neigiant kaltintojus ir pan. 163 r., pvz., Navickas D., Rapcevi E., Dzedzeviit A., Bliumenzonien M., KukuraitisL. Gyventi laisvje. Asmen, grusi i laisvs atmimo viet, adaptacija visuomenje ir integracija darbo rink. Metodinis leidinys. Vilnius: Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Lietuvos kalini globos draugija, 2008, p. 1013; Gyventi laisvai laisvje. Ijusi i laisvs atmimo viet asmen adaptacijos visuomenje ir integracijos darbo rink centras. Vilnius: Lietuvos kalini globos draugija, 2008, p. 2736.
73
posovietini ali) jos taka yra labai didel164. Svarbu atkreipti dmes ir kaljimo subkultros kuriam vyriko identiteto samprat. Kaljimo subkultros vyrui bdingas heteroseksualumo pabrimas, fizin galia, racionalumas, emocij slopinimas, siekis dominuoti tiek prie moteris, tiek kitus vyrus, ir svarbiausia nedarymas to, kas, j supratimu, yra moterika. Jausmai, emocijos, atvirumas, nuoirdumas, santyki gilumas ia yra tabu. Taigi santyki erdv, kuri jau istorikai nra vyr stiprioji savyb, dar labiau komplikuojama. Savybs, kurios naudingos integruojantis sveik bendruomen, nuteistj tarpusavio santykiuose yra eliminuojamos kaip asmenyb silpninanios ir menkaverts165. Net ir inant ar atrandant tam tikrus asmeninius ir (ar) socialinius bruous, aplinkos veiksnius, kurie gali bti glaudiau ar silpniau susij su asmens nusikalstamu elgesiu, nra paprasta juos kryptingai keisti, o ios skmingos patirties pagrindu sukurti efektyvius receptus. Ne kiekvienas pavyks integracijos modelis, programa ar strategija gali bti pritaikomi kitiems asmenims ar kitomis aplinkybmis. Pasirinktos integracins strategijos neskm gali turti daugyb prieasi ji gali bti i esms klaidinga arba netikti kuriai nors asmen grupei arba konkretiems asmenims, bti nepakankama, blogai gyvendinama arba tiesiog gyvendinama netinkamomis slygomis ir pan. Vis dlto atliekam resocializacijos program mokslins analizs rezultatai rodo, kad tam tikri i program poymiai didina efektyvumo ansus166. Pavyzdiui, mokslinis programos pagrstumas, aiki struktra, keli metod taikymas, kognityvins ir elgesio terapins bei socialini gdi perteikim orientuotos koncepcijos, kuriomis siekiama pakeisti nusikalstam elges skatinanias nuostatas ir imokyti socialiai konformistinio elgesio modeli, taip pat intensyvi pagalba baigus program. Resocializacijos program intensyvumas turi bti proporcingas nuteistojo rizikai vl nusikalsti, jos turi bti
r. Sakalauskas G. Asmen, kuriems apribota laisv, teiss // mogaus teiss Lietuvoje (autori grups vadovas A. epas). Vilnius: Naujos sistemos, 2005, p. 266 289; mogaus teisi gyvendinimas Lietuvoje 20072008: Apvalga. Vilnius: mogaus teisi stebjimo institutas, 2009. http://www.hrmi.lt/; mogaus teisi gyvendinimas Lietuvoje 20092010: Apvalga. Vilnius: mogaus teisi stebjimo institutas, 2011. http://www.hrmi.lt/ 165 Rapalaviit L. Jei norime itiesti pagalbos rank, negalime laikyti sugniau kumi // bernardinai.lt, 2011 06 23. 166 Pagal Dlling D. Tterbehandlung: Ende oder Wende? // Jehle J. M. (Hrsg.). Tterbehandlung und neue Sanktionsformen. Neue Kriminologische Schriftenreihe. Mnchengladbach: Forum Verlag Godesberg, 2000, S. 2148.
164 Plaiau
74
susijusios su tais aspektais, kurie pagal esam empirini tyrim rezultatus tiktinai veikia kaip kriminogeniniai veiksniai. Be to, taikomi metodai turi bti pritaikyti nuteistojo gebjimams ir mokymosi galimybms. Bet kuriuo atveju pozityvios intervencijos galimybs visada bus labai ribotos nuteistojo buvs gyvenimas imok j daugelio igyvenimo strategij ir elgsenos modeli, taip pat neinia, kas jo laukia ateityje ir kaip j priims visuomen bei aplinkiniai, su kokiais naujais ikiais teks susidurti. iuo poiriu savanoriai bendraudami su nuteistaisiais gali mainti stigmatizuojamj visuomens ir aplinkini poveik nuteistajam, silpnindami savo ir kit stereotipus apie nuteistuosius ir j elges. Btent stigmatizuojamasis vertinimas danai tampa tolesnio nusikalstamo elgesio prielaida (r. 4 pav.), todl dirbant su nuteistaisiais svarbu j mainti.
vairios prieastys enklinimas Pirmin deviacija Aplinkos reakcijos ir definicijos Antrin deviacija
4 pav. Antrins deviacijos schema167
Be to, analizuojant nuteistj integracijos procese kylani rizik ir galimybes, pamintinas svarbus aspektas prigimties ir aplinkos taka mogaus elgesiui. Apibendrinant kriminologijoje atliekam tyrim rezultatus, i ssaj gerai iliustruoja medis (arba bet koks kitas augalas) (r. 5 pav.). Natralu, kad kiekvienas mogus gimdamas jau turi tam tikr biologin prigimt, turi tam tik r genetin prieistor, kuri suformuoja jo ivaizd ir netgi tam tikrus elgsenos modelius. Taiau tai, kaip jis skleisis, priklauso nuo (socialins) aplinkos. T pai genetin informacij turinti skla skirtingame klimate uauga skirtingai. Panaiai ir mogus iuolaikiniai neurobiologiniai tyrimai netgi atranda fiksuojam socialins aplinkos tak biologinei mogaus smegen veiklai.
167
Lamnek S. Therorien des abweichenden Verhaltens. 7. Aufl. Mnchen, 1999, S. 223; apie kriminologin stigmatizacijos teorij plaiau r. Dobryninas A., Sakalauskas G., ilinskien L. Kriminologijos teorijos. Vilnius: Eugrimas, 2008.
75
5 pav. Medio augimas kaip prigimties ir aplinkos slyg ssajos alegorija
i valga svarbi tuo, kad vienokio ar kitokio asmens elgesio negalima suversti (vien) tik jo prigimiai, o tai danai nutinka stebint nusikalstam elges i alies. Socialins aplinkos veiksniai gali daryti tak mogaus elgesiui, nors ji neretai bna labai ribota dl jau mintos ilgos (kitokios) gyvenimo patirties ir daugelio kit veiksni, kurie alia socialins integracijos priemoni taip pat skatina elgtis vienaip arba kitaip. Savanorika veikla probacijos sistemoje galt bti vertinama kaip kurianti toki socialiai konformistiniam elgesiui palanki aplink jei ne visam mediui, tai bent kuriai nors jo akelei. io skyriaus pradioje cituoto laiko autorius pabaigoje rao: Vl, jau penkt kart, a perengiau zonos slenkst. Vl nuobodios ir monotonikos dienos ir naktys. Bet baigsis is bausms laikas, o kaip reiks gyventi ijus? Sunku, kai niekas nelaukia, niekam tu nereikalingas. Tai labai gniudo mog. Metai bga, daraisi vis senesnis, tuo paiu maja viltis, jog pasiseks k nors pakeist, pasiseks pradt normal gyvenim. Viskas jau atsibodo, noriu pastovumo, ramybs. Noriau turt eim, namus, kuriuos grdamas inai, kad tavs laukia, myli ir pergyvena dl tavs. Noriau, kad taip bt, nes tada ir pats turiau kuo rpintis, inoiau, kad mans kakam reikia, kad a
76
galiu bti naudingas. Bet kur visa tai ir ar bus taip kada nors. Sunku tiktis, nes tai beveik nerealu.168 Taigi remiantis io nuteistojo patirtimi, rizikos, kad (vl) niekas nepavyks, yra daug, taiau tas beveik paskutiniame sakinyje atveria ir nauj galimybi ar bent jau j neuveria.
168 Laikai
laisv 2000. Nuteistj krybos konkursas. Vilnius: Rosma, 1999, p. 36.

77
V
Teisiniai savanorysts pagrindai
Laura sel, dr. Gintautas Sakalauskas
Skmingai savanorysts pltrai tinkama teisin aplinka nra btiniausia prielaida, taiau ji gali utikrinti saugi ir lanksi savanoryst, patraukli ir patogi tiek savanoriui, tiek j priimaniai organizacijai. Iki 2011 m. birelio 22 d.169 Lietuvoje nebuvo iskirtinai tik savanorik darb reglamentuojani statym: nebuvo bendr teiss norm, kurios reguliuot savanori ir organizacij santykius, apibrt savanorio status, numatyt savanorio ir organizacijos teises, pareigas ir atsakomyb, suteikt savanoriams socialines garantijas ar kitas privilegijas. Taiau savanoryst nebuvo neteista tik dl to, kad ji nebuvo aptarta atskirame statyme. 2011 m. rugpjio 1 d. sigaliojo Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymas, taiau ir be jo savanoriko darbo teisinio pripainimo garantu nacionalinje teisje buvo galima laikyti konstitucinius saviraikos, pilietins iniciatyvos, laisvo pasirinkimo principus, taip pat Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statym, pagal kur savanorikas darbas galt bti laikomas tam tikra paramos rimi. Situacija, kai nra specialaus statyminio reglamentavimo, skirto savanorikam darbui, savaime nra nei bloga, nei gera, turi sav pranaum (pavyzdiui, suteikiama didesn laisv organizuojant savanorikus darbus, nespraudiami formalius rmus nei savanoriai, nei savanorik darb organizatoriai, nesusaistomi pernelyg detalaus ir smulkmeniko reglamentavimo, daugybs savanoriko darbo forminimo reikalavim ir t. t.) ir trkum (pavyzdiui, teisinis reglamentavimas galt utikrinti vis savanori ir paeidiamiausi grupi apsaug, reikalavim savanorikam darbui aikum, galimas mokesi lengvatas kompensuojant savanorio ilaidas, lengvatin reim gaunant vizas
169 Lietuvos
Respublikos savanorikos veiklos statymas, priimtas 2011 m. birelio 22 d., Nr. XI-1500, sigaliojo 2011 m. rugpjio 1 d. (in., 2011, Nr. 86-4142). io statymo tekstas skaitytoj patogumui pridedamas leidinio pabaigoje.
78
V. Teisiniai savanorysts pagrindai
ir leidimus gyventi savanoriams i usienio, galimyb gauti valstybs param u savanori primim staig ar organizacij ir pan.). Daugelis i klausim dabar jau reglamentuojami Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymu (toliau vadinama LR SV). Be to, 2011 m. gruodio 22 d. priimtas LR P taip pat tvirtinta kelet su savanoryste probacijos sistemoje susijusi nuostat. Santykiai, susiklostantys dl savanoriko darbo, Lietuvoje priskiriami civiliniams teisiniams santykiams (nors tokia nuostata buvo suformuota anksiau, taiau ji aikiai tvirtinta ir LR SV 3 str. 1 d.). Visiems civiliniams teisiniams santykiams bdingas sutarties laisvs principas, t. y. alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau vadinama LR CK)170 nenumatytas sutartis, jeigu tai neprietarauja statymams (LR CK 6.156 str.). Todl savanorikas darbas Lietuvoje gali bti organizuojamas laisvai, juridiniam asmeniui (savanoriko darbo organizatoriui) susitariant su savanoriu dl savanoriko darbo atlikimo slyg, kurios neprietaraut statymams, taip pat ilaid, patirt atliekant tokio pobdio darbus, kompensavimo tvarkos ir pan. Pagal civilin teis toks sandoris turi neprietarauti vieajai tvarkai, gerai moralei ir imperatyvioms statymo normoms. Santykiai, susiklostantys dl savanoriko darbo, yra panas darbo teisinius santykius, taiau juos skiria savanoriko darbo esm ir prigimtis. Labai svarbu atskirti darbo santykius ir savanoryst, kad sutartis dl savanoriko darbo negaut darbo santykiams bding poymi, dl ko, nesudarius darbo sutarties, toks darbas gali bti pripaintas nelegaliu (LR SV 3 str. 2 d. aikiai tvirtinta nuostata, kad veikla, kuri atitinka iame statyme nustatytus savanorikos veiklos principus ir organizuojama io statymo nustatyta tvarka, nra laikoma nelegaliu darbu). Darbo santykiai sietini su pavaldumu darbdaviui, tam tikromis funkcijomis ir atlygintinumu. Savanoryst taip pat gali bti siejama su pavaldumu, taiau savanoriui turt bti taikomi ne tokie grieti paklusimo darbo tvarkai reikalavimai171, t. y. savanorik darb organizatorius turt iskirti savanorius ir darbuotojus bei taikyti skirtingus reikalavimus darbo laiko, kontrols, problem sprendimo, netgi laikotarpio, kur savanoris idirbs organizacijoje, atvilgiu. Savanoryst taip pat gali bti siejama su tam tikr funkcij atlikimu. Darbo materialinis neatlygintinumas
170 Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, priimtas 2000 m. liepos 18 d. statymu Nr.VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 171 Kadziauskas G. Savanorysts tradicija Lietuvoje // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 9.
Laura sel, Gintautas Sakalauskas
79
yra bene aikiausias savanorik darb nuo darbo santyki skiriantis bruoas. Atlygis iuo poiriu reikia mainais u darb suteikiamas vertybes pinigais ar kitais materialiais daiktais. Savanoriai mainais u darb gali gauti kitus dalykus: padk, moralin pasitenkinim, galimyb dalyvauti jiems skirtuose renginiuose ir pan. (r. io leidinio I skyri). Btina pabrti, kad bet kuriuo atveju neatlygintinumo u savanorik veikl nereikt painioti su ilaid, reikaling savanorikam darbui atlikti, kompensavimu. LR SV 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta savanorikos veiklos organizatoriaus teis (bet ne pareiga) kompensuoti savanoriams su savanorika veikla susijusias ilaidas, j kompensavimas preziumuoja raytins sutarties tarp savanorikos veiklos organizatoriaus ir savanorio sudarym (LR SV 9 str. 1 d.), 11 straipsnio 1dalyje numatyta, kokios tai gali bti ilaidos: kelions, nakvyns, maitinimo, pato, telefono, mokym, draudimo, taip pat ilaidos reikalingoms priemonms, specialiems drabuiams bei kitos su savanoryste susijusios ilaidos. Svarbu atkreipti dmes, kad savanoriko darbo tam tikrose veiklos srityse kai kuriuos aspektus Lietuvoje reguliuoja priimti atskiri postatyminiai teiss aktai (ministro sakymai ir pan.). Prie toki srii priskirtini ir savanoriki darbai, atliekami probacij vykdaniose staigose, taip pat laisvs atmimo vietose. 2007 m. gruodio 17 d. priimtas Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo172 (toliau vadinama sakymas), kuriame reglamentuojama savanorik darb, atliekam probacij vykdaniose staigose, ilaid kompensavimo ir sutari sudarymo tvarka. iame sakyme taip pat pabriama, kad staigos ir savanorik darb atliekanio asmens santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (4 punktas). Toliau aptariant savanorysts dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig teisinius klausimus nagrinjamos bendros su savanoryste susijusios teiss normos, nes i esms jos turt bti taikomos savanoriams dirbant su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig, ypa nevyriausybinse organizacijose. Tam tikri ypatumai ir konkreiau apibrti reikalavimai taikomi savanoriams, dirbantiems su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo biudetinse staigose (probacij vykdaniose staigose, laisvs atmimo vietose), todl aptariant tam tikrus klausimus tokie mintame sakyme tvirtinti iskirtinumai aptariami atskirai.
172 in.,
2007, Nr. 137-5708.

80
V.1. Kas gali bti savanoriu?

LR SV 5 straipsnyje nustatyti iskirtiniai amiaus bei usieniei teisto buvimo alyje reikalavimai, keliami savanoriams. Be i kriterij, Lietuvoje galiojantys teiss aktai nekelia kit reikalavim savanoriams, todl savanorika veikla, atsivelgiant savanor priimanios organizacijos veiklos pobd, gali usiimti visi fiziniai asmenys, nepaisant j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, seksualins orientacijos, santuokins ir eimos padties, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ar visuomeninms organizacijoms, kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis asmens savybmis. V.1.1. Savanori amius LR SV 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriais gali bti vyresni kaip 14 met asmenys, o to paties straipsnio 2 dalyje tvirtinta, jog jaunesni kaip 18 met asmenys gali dalyvauti savanorikoje veikloje, jeigu tam neprietarauja vaiko atstovas pagal statym. Kadangi savanorikas darbas priskiriamas civiliniams teisiniams santykiams, galimyb bti savanoriu sietina su civiliniu subjektikumu. Civilinis subjektikumas suprantamas kaip fizinio asmens gebjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti pareigas (LR CK 2.5 str.). Jis atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. kai jam sueina atuoniolika met. Tais atvejais, kai teismas leidia asmeniui sudaryti santuok, nesulaukus atuoniolikos met, toks asmuo taip pat gyja visik civilin veiksnum ir gebjim gyti teises bei pareigas, todl tokie asmenys turt turti teis dalyvauti savanorikoje veikloje ir sudaryti savanoriko darbo sutartis (ia galima velgti tam tikr prietar tarp LR SV ir LR CK, nes LR SV turi mintyje visus jaunesnius kaip 18 met asmenis, taiau vargu ar ji praktikoje bus labai aktuali). Taigi savanoriais, neatsivelgiant kit vali ir prietaravimus, gali bti visi asmenys, sulauk 18 met. Pagal LR CK jaunimas nuo keturiolikos iki atuoniolikos met turi tik dalin civilin veiksnum, t. y. statyme nustatytus sandorius jie gali sudaryti savarankikai, o kitus tik savo atstov pagal statym sutikimu. Savanoriko darbo sutartys nepatenka statyme nurodyt sandori sra, todl asmenys pagal LR CK nuo 14 iki 18 met, norintys sudaryti savanorikos veiklos sutartis, turi gauti tv sutikim. Sutikimo forma tokiu atveju turi atitikti sandorio sudarymo form. Taigi, jei sutartis su savanoriu sudaroma ratu reikalingas raytinis tv sutikimas, jei odiu odinis (LR CK 2.8 str.). Jei tv sutikimo nra, tvai gali (bet neprivalo) ginyti vaiko savanorik veikl arba patvirtinti j jau po sandorio sudarymo.
81
iuo poiriu taip pat galima velgti tam tikr LR SV ir LR CK neatitikt pirmajame nustatytas tv neprietaravimas, antrajame tv sutikimas, t.y. pirmuoju atveju pakanka pasyvaus neprietaravimo, antruoju reikia aktyvaus sutikimo (pritarimo). Taiau remiantis abiem statymais, jeigu tvai nieko neinot apie savo vaiko savanoryst ir (ar) jo sudaryt savanorikos veiklos sutart, o apie tai suinoj tam nepritart (prieintsi), dalyvavimas savanorikoje veikloje bt negalimas (pagal LR SV 5 str. 2 d.), o sudaryta savanorikos veiklos sutartis negaliojanti (pagal LR CK 2.8 str. 1 d.). Pritarimas savo vaik nuo 14 iki 18 met savanorystei reikt tiek neprietaravim pagal LR SV, tiek sutikim pagal LR CK, taigi i nedidel odi neatitiktis gali kelti tam tikr klausim tik savanorysts pradioje. Savanorikos veiklos organizatoriams patartina visada bent jau paklausti bsim savanori nuo 14 iki 18 met, k apie tai mano j tvai, ypa jei savanoryst turt trukti ilgesn laik. Kaip ir visada, dirbant su monmis, btinas jautrumas asmeniui, gebjimas klausytis, sigilinti ir suvokti asmens dabartin ar ilgalaik situacij. Pavyzdiui, gali bti, kad paauglysts laikotarpiu santykiai su tvais nra geri, tvams visikai nedomu, k veikia j vaikai, arba savanoryst yra bandymas pabgti i nirios ir konfliktins nam kasdienybs173, todl toks klausimas gali sutrikdyti arba sugluminti savanoriauti norint jaunuol. Be to, savanoriauti gali skatinti vairiausi motyvai, pavyzdiui, artimj kalinimo patirtis, apie kuri nesinori imti i karto pasakoti, arba tkstaniai kit asmenini prieasi. Visada svarbu inoti, kad LR CK 3.165 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog tvai turi teis ir pareig auklti savo vaikus ir yra atsakingi u savo vaik aukljim ir vystym, privalo rpintis savo vaik sveikata, j dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tvai atlikdami ias pareigas turi pirmumo teis prie kitus asmenis. Taigi, jei tik tvai nepiktnaudiauja savo teismis174, j valia yra svarbiausia. Taip pat svarbu atkreipti dmes,
173 Pavyzdiui,
Jaunimo main agentra (JAMA, internetinis adresas www.jama.lt) turi patirties dirbant su socialins rizikos jaunimu, kuriam savanoryst svetimoje alyje suteikia ans patekti kitoki aplink, kitaip save identifikuoti ir integruotis. 174 LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tvai (tvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklti vaikus, piktnaudiauja tv valdia, iauriai elgiasi su vaikais, daro aling tak vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirpina vaikais, teismas gali priimti sprendim dl laikino ar neterminuoto tv (tvo ar motinos) valdios apribojimo. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 181 str. numato administracin atsakomyb u tv valdios nepanaudojim arba panaudojim prieingai vaiko interesams, o LR BK 163 str. baudiamj atsakomyb u piktnaudiavim tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis ar pareigomis.
82
kad pagal LR CK 3.165 straipsnio 3 dal visus klausimus, susijusius su vaik aukljimu, sprendia abu tvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tvai nesutaria dl savo vaiko savanorysts, savanorikos veiklos organizatoriui gali tekti atsidurti tv ir vaik tarpininko, kuriam svarbiausia vaiko interesai, supratimas ir civilizuota komunikacija, vaidmenyje. Pagal LR SV 5 straipsnio 1 dal asmenys iki 14 met formaliai negali bti savanoriais. Sulaukusiu 14 met asmuo laikomas savo gimimo dienos 24.00 valand. Taiau i LR SV nuostata nereikia, kad vaikus iki 14 met apskritai draudiama traukti (inoma, turint arba preziumuojant tv sutikim) panaum su savanorika veikla turini socialiai nauding veikl. Pagal LR CK 2.7 straipsn u nepilnameius iki 14 met sandorius j vardu sudaro tvai arba globjai, o nepilnameiai iki keturiolikos met turi teis savarankikai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmenins naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo udirbt l, atstov pagal statym ar kit asmen suteikt l panaudojimu, jeigu iems sandoriams nra nustatyta notarin ar kita speciali forma. Kitaip tariant, asmenims iki 14 met netaikomas LR SV, nes jie formaliai negali vadintis savanoriais, jiems negalioja ir LR SV savanoriams nustatytos teiss ir pareigos. Taiau i esms, gavus ar preziumuojant tv sutikim, jie gali dalyvauti savanorik veikl panaioje socialinje veikloje, jei tik ji atitinka j interesus, nepaeidia j teisi ir (ar) nekenkia sveikatai (ia svarbi paralel su lengv darb samprata darbo teisje, apie kuri raoma toliau), nevadinant j savanoriais. Nors, kaip minta, savanorikas darbas priskirtinas ne darbo, o civiliniams santykiams, vis dlto, vertinant savanorik darb tinkamum vaikams iki 18 met, tikslinga remtis ir darbo teiss keliamais reikalavimais darbui, kur gali dirbti pilnametysts nesulauk asmenys. Todl priimant savanorikam darbui vaik svarbu utikrinti, kad nebt paeisti jo ar jos interesai, nepagrstai nebt suvaromos jo ar jos teiss ir laisvs bei utikrinamos tinkamos darb slygos (jas privalo utikrinti savanorik darb organizatorius). Darbo santyki poiriu Lietuvoje taikomi santykinai grieti darbo slyg reikalavimai tiek darbuotojams, tiek savanoriams iki 18 met175. Priimant as175 Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 138 Dl asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirtinimo, priimtas 2003 m. sausio 29 d. (in., 2003, Nr. 13-502) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
83
menis iki 18 met, slygos turi bti adekvaios priimam savanoriais asmen amiui. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas turi bti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi. Draudiama skirti jaunus asmenis dirbti darbus, kuri aplinkoje yra j sveikatai kenksming ar pavojing fizikini, biologini, chemini ar psichofiziologini veiksni. Psichofiziologiniai veiksniai teiss aktuose labiausiai siejami su fizins jgos, fizin nuovarg sukelianiais darbais. Vaik iki 16 met darbas draudiamas, iskyrus j fizines galimybes atitinkanius lengvus darbus. Mintame Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime pateikiamas baigtinis lengv darb sraas (pavyzdiui, vaistaoli rinkimas; ma namini gyvuliuk ir pauki prieira; medeli ir krm sodinimas, riimas, laistymas; reklam, laikrai, afi klijavimas gatvi stenduose; laikrai, reklamini lankstinuk, praneim pristatymas namus, staigas; pato ir staigos pasiuntinio darbai ir kt.), kuriame galima rasti nebent tam tikrus pagalbinius, techninius darbelius, kurie galt bti dirbami probacijos staigoje ar nevyriausybinje organizacijoje, dirbanioje su nuteistaisiais. inant teiss aktuose apibrtas nuostatas dl savanori amiaus, svarbu suvokti savanorysts probacijos srityje specifik ir atitinkamai vertinti konkreius darbus, patiktus savanoriams atlikti. Savanorika veikla probacijos sistemoje nebtinai reikia tiesiogin darb su nuteistaisiais. Taiau jeigu savanoriai dirba tiesiogiai su nuteistaisiais, svarbu atsivelgti ir vertinti savanorio socialin ir psichologin brandum tiek siekiant apsaugoti paius savanorius nuo galim nuteistj piktnaudiavim ar inaudojimo, tiek siekiant apsaugoti paius nuteistuosius nuo galbt netaktiko savanorio elgesio, perdto smalsumo ar savanaudikumo. LR P 7 straipsnio 4 dalyje tvirtinta nuostata, kad savanoriais gali bti 18 met sulauk ir probacijos tarnyb pasitikjimo verti asmenys. i nuostata taikytina tik tiesiogiai probacijos tarnybose veikiantiems savanoriams. Be to, statyme tvirtinta, kad sudarant sutart (susitarim) su savanoriu, turi bti atsivelgiama jo asmenines savybes, veiklos pobd ir galimyb daryti teigiam tak probuojamajam. Nuteistasis turi teis pasirinkti savanor, atitinkant mintus reikalavimus, atsaking u jo resocializacij (LRP 7 str. 5 d.). Iki kurio amiaus galima dirbti savanorikus darbus su nuteistaisiais, teiss aktai nereglamentuoja, todl ia svarbiausia savanorio entuziazmas ir noras sitraukti savanoryst.
84
Teiss instituto tyrj atliktoje trij staig / organizacij, tiesiogiai dirbani su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Vilniaus regiono probacijos tarnyba ir Lietuvos kalini globos draugija), ir j padalini apklausoje respondentai darbui su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig tinkamiausiais vardijo pilnameius savanorius176. Daugelyje klausimyn nurodyta 21 met ir didesn minimalaus savanori amiaus riba. Tik dviejuose klausimynuose nurodyta, kad bt galima priimti ir jaunesnius, t. y. 18 met nesulaukusius, savanorius. Maksimali savanori amiaus riba klausimynuose arba nenurodoma, arba siejama su 6065 met (NVO klausimynai) ar su 4055 met amiumi (probacijos tarnyb klausimynai). Pastebta, kad ias staigas / organizacijas besikreipiani pai klient iki 21 met ir vyresni nei 60 met amiaus yra maiau, todl ir atitinkamo amiaus savanori poreikis yra maesnis. V.1.2. Savanoriai usienieiai Tam tikr papildom klii gali ikilti savanorikus darbus dirbti kvieiantis asmenis i usienio. Lietuvoje nra speciali viz, leidim gyventi Lietuvoje, supaprastintos j gavimo tvarkos asmenims, atvykstantiems i usienio savanoriauti. Bet kokio pobdio darbui, ir savanorikam, Lietuvoje reikalingas laikinas arba nuolatinis leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje. LR SV 5straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad savanoriais gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teistai esantys usienieiai. Savanoriams, atvykstantiems i ali, nepriklausani ES, norintiems gauti laikinus ar nuolatinius leidimus dirbti ir gyventi Lietuvoje, usieniei padt reguliuojantis statymas numato pakankamai sudting ir ilg proces. Nepaisant dokument gausos tokiam leidimui gauti, procesas pirmkart praant tokio leidimo utrunka net iki ei mnesi. Toks leidimas gyventi Lietuvoje usienieiams, dirbantiems Lietuvoje, reikalingas nuo pat pirmj dien, ir turisto viza nra pakankamas teisinis pagrindas dirbti net savanorikus darbus. Todl galima teigti, kad slygos ne ES ali pilieiams dirbti savanorik darb Lietuvoje iuo poiriu nra palankios. ES valstybs nars pilieiui leidimo gyventi Lietuvoje idavimas yra kur kas paprastesnis, nes asmuo, planuojantis usiimti teista veikla (darytina ivada, kad tai gali bti ir savanorika veikla) iki trij mnesi per pus met, apskritai atleidiamas nuo pareigos turti tok leidim, o ilgesn laik dirban176
Apie tyrimo rezultatus plaiau r. io leidinio VII skyriuje.

85
iam asmeniui i ES valstybi leidimo gyventi metams idavimas nuo dokument pristatymo utrunka iki vieno mnesio177. V.1.3. Savanoriai (buv) nuteistieji Organizuojant ir skatinant savanoryst probacijos sistemoje kyla natralus klausimas, ar savanoriais gali bti esami ar buv nuteistieji, asmenys, turintys teistum arba kuriems teistumas inyks ar panaikintas (plaiau r. LR BK 97 str.). I esms nei LR SV, nei kiti teiss aktai nedraudia savanoriais bti nuteistiems asmenims ar asmenims, turintiems teistum. Bausmi vykdymo srityje tiek Lietuvoje, tiek kitose alyse gausu pavyzdi, kai esami ar buv nuteistieji skmingai sitraukia savanorik veikl paioje bausmi vykdymo sistemoje (pavyzdiui, organizuodami savipagalbos grupes, vesdami kursus ir pan.)178 arba bet kurioje kitoje srityje. Akivaizdiai matomos konkrei moni skms istorijos (geros praktikos pavyzdiai) gali bti svarus argumentas, motyvuojantis ir pai nuteistj grup. Kita vertus, savanorikos veiklos organizatoriams nra draudiama nustatyti savus kriterijus savanoriams, tarp kuri gali bti ir reikalavimas nebti teistam. Toki teis tvirtinta LR SV 9 straipsnio 3 dalyje: Atsivelgiant savanorikos veiklos pobd ir teiss akt nustatytus reikalavimus, savanorikos veiklos organizatorius i savanorik veikl norini atlikti asmen gali reikalauti pateikti tokiai veiklai atlikti reikalingus dokumentus (sveikatos paymjim, paym apie teistum ir kt.). Reikt atkreipti dmes tai, kad kai kurie Lietuvos Respublikos statymai draudia dirbti tam tikr darb arba verstis tam tikra profesine veikla, jei asmuo buvo teistas arba turi teistum. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos vietimo
177 Lietuvos
178
Respublikos statymas dl usieniei teisins padties, priimtas 2004 m. balandio 29 d., Nr. IX-2206 (in., 2004, Nr. 73-2539) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais); 99101 str. Lietuvoje yra nemaai organizacij, turini tarptautinio bendradarbiavimo savanorysts srityje patirties. Todl ikilus konkretiems klausimams dl tarptautins savanorysts, tikslingiausia kreiptis tokias organizacijas informacijos ir patarimo. Pavyzdiui, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentra (JTBA), internetinis adresas www.jtba.lt. iame puslapyje rasite ir naudingos informacijos apie Europos savanori tarnyb ir savanoryst visame pasaulyje. Taip pat Jaunimo main agentra (JAMA), internetinis adresas www.jama.lt; organizacija savanoriaujaniam jaunimui Socialinis veiksmas. www.savanoriai.org. Vienas i toki skmingai vykdom narkoman reabilitacijos projekt vyksta Vilniaus pataisos namuose.
86
statymo 48 straipsnio 7 dalyje179 tvirtinta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, teistas u tyin nusikalstam veik. Paymtina, kad iuo atveju negaljimas dirbti mokytoju nra siejamas su teistumu, kuris, pagal LR BK 97 straipsn po tam tik ro laiko inyksta, gali bti sutrumpintas ar panaikintas, bet su paiu nuteisimo faktu, kuris neinyksta niekada, nebent asmuo bt reabilituotas, pripainus, kad jis buvo nuteistas nepagrstai. Panai nuostat yra ir kai kuri kit profesini grupi ar pareig teisin status reglamentuojaniuose statymuose180. Papildomai svarbu atkreipti dmes, kad tarnyb Kaljim departamente ir jam pavaldiose staigose negali bti priimtas asmuo, statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu u tyinio nusikaltimo padarym, nepaisant teistumo inykimo ar panaikinimo, arba pripaintas kaltu u kitos nusikalstamos veikos padarym, jeigu neprajo treji metai nuo teismo nuosprendio (nutarties) siteisjimo dienos arba jis turi teistum dl (padaryto) nusikaltimo181.
179 Lietuvos Respublikos vietimo statymo 48 straipsnis: 7. Mokytoju negali dirbti asmuo:
<...> 2) nuteistas u tyin nusikalstam veik (1991 m. birelio 25 d., Nr.I-1489; nauja statymo redakcija nuo 2003 m. birelio 28 d., priimta 2003 m. birelio 17 d., Nr.IX-1630 (in., 2003, Nr. 63-2853) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 180 Pavyzdiui, advokatu gali dirbti tik nepriekaitingos reputacijos asmuo. Tokiu jis nelaikomas, jei yra teistas u tyin nusikalstam veik, nesvarbu, ar teistumas inyks, ar ne, taip pat teistas u kit (t. y. neatsargi) nusikalstam veik, kol teistumas neinyks (Lietuvos Respublikos advokatros statymo 8 str. (priimtas 2004 m. kovo 18d., Nr.IX2066 (in., 2004, Nr. 50-1632) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais)). Panai nuostata taikoma ir antstoliams bei notarams: asmuo negali bti laikomas nepriekaitingos reputacijos, jeigu: 1) buvo nuteistas u sunk ar labai sunk nusikaltim, nepaisant to, ar inyko teistumas; 2) buvo nuteistas u baudiamj nusiengim, nesunk ar apysunk tyin ar neatsarg nusikaltim ir nra inyks teistumas (Lietuvos Respublikos antstoli statymo 5 str. (2002 m. gegus 9 d., Nr. IX-876 (in., 2002, Nr. 53-2042) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais); Lietuvos Respublikos notariato statymo 3 str. 3 d. (priimtas 1992 m. rugsjo 15 d., Nr. I-2882 (in., 1992, Nr. 28-810)). Valstybs tarnautoj pareigos siejamos tik su teistumo neturjimu: valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo: statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum (Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 9 str. (1999m. liepos 8 d., Nr.VIII-1316; nauja statymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d., Nr. IX-855, (in., 2002, Nr. 45-1708) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais)). Panas reikalavimai taikomi teisjams, prokurorams, turto vertintojams, vidaus tarnybos ir Valstybs saugumo departamento pareignams, taip pat norintiems sigyti ginkl ir pan. 181 Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 11 str. 1 d. 5 punktas; Lietuvos Respublikos tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo statymas, priimtas 2008 m. lapkriio 6 d., Nr. X-1791 (in., 2008, Nr. 135-5230) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
87
ie apribojimai taikomi mokamam, o ne savanorikam darbui. Gali bti situacij, kai nuteistas ar teistum turintis asmuo imasi savanorikos veiklos labai panaiose srityse (pavyzdiui, panaiose mokytojo darb), kuriose dirbant mokam darb tokiems asmenims numatomi jau minti apribojimai. Tokiais atvejais reikt vertinti labai individualiai, kiek konkretus mogus yra patikimas atlikti tam tikr savanorik veikl, nes jokie formals apribojimai teistiems asmenims nenustatyti. Svarbiausia, kad j nusikalstamas elgesys bt nebeaktualia praeitimi. Be to, papildomai reikt atkreipti dmes tai, ar teismas nra nustats teistam asmeniui vis dar galiojanios baudiamojo poveikio priemons draudimo dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla (iki 2011m. liepos 5 d. tai buvo savarankika bausm)182. Tik labai retais ir iskirtiniais atvejais teismas galt konkreiai udrausti asmeniui usiimti btent savanorika veikla. Taiau jis gali udrausti dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla183 tokiose srityse, kuriose gali bti dirbama gaunant atlyginim arba veikiant savanorikai (pavyzdiui, dirbti su vaikais). Tokiais atvejais teismo nustatytas draudimas galioja ir mokamam darbui, ir savanorikai veiklai. Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad LR BK ir LR BVK nustato ir kit bausmi ar baudiamojo poveikio atlikimo slyg, kurias svarbu atsivelgti traukiant teist asmen savanorik veikl. Pavyzdiui, jam gali bti nuo vieneri iki trej met udrausta naudotis specialia teise (vairuoti keli transporto priemones, vejoti ir pan.; LR BK 68 str.), jam gali bti nuo vieneri iki penkeri met atimta vieoji teis bti irinktam ar paskirtam insNuo 2011 m. liepos 5 d. viej teisi atmimo bausm ir teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm tapo baudiamojo poveikio priemonmis. r. 2011 m. birelio 21 d. priimt Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pakeitim ir papildym statym Nr. X-1472, sigaliojus 2011 m. liepos 5 d. (in., 2011, Nr. 81-3959). 183 LR BK 682 str. tvirtinta, jog teis dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla gali bti atimama nuo vieneri iki penkeri met. Teismas, skirdamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmim, nurodo ios baudiamojo poveikio priemons termin. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas, paskirtas kartu su laisvs atmimu arba aretu, taikomas vis laisvs atmimo ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo ar areto atlikimo. Tai reikia, kad, pavyzdiui, jeigu asmuo buvo nuteistas dvej met laisvs atmimo bausme ir trejiems metams jam atimta teis dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla, atlikdamas laisvs atmimo bausm jis negali to daryti (tai taikoma ir trumpalaikms ivykoms bei lygtiniam paleidimui), taip pat dar trejus metus po visiko bausms atlikimo.
182
88
titucij, staig, moni, nevyriausybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas (LR BK 681 str.), gali bti udrausta prisiartinti prie nukentjusiojo asmens (LR BK 721 str.), bausms vykdymo atidjimo (LR BK 75str.) arba lygtinio paleidimo (LR BVK 157 str.) metu jis gali bti pareigotas neieiti i nam tam tikru laiku, jeigu tai nesusij su darbu arba mokymusi, nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmen grupmis, be probacijos tarnybos leidimo neivykti u gyvenamosios vietos miesto (rajono) rib ir pan. visa tai btina atsivelgti, nuteistuosius traukiant savanorik veikl.
V.2. Sutartys ir susitarimai

Lietuvoje savanoriki darbai priskiriami civiliniams teisiniams santykiams, todl sprendiant, ar turt bti sudaromas susitarimas tarp savanorio ir savanorik darb organizatoriaus ir koks tas susitarimas turt bti, reikt vadovautis sutarties laisvs principu, vienu i svarbiausi civilinje teisje. Remiantis juo, savanoris ir organizacija turi teis laisvai susitarti dl savanorik darb atlikimo, taip pat pasirinkti sutarties dl savanoriko darbo form bei laisvai sutartyje aptarti savanoriko darbo atlikimo slygas, jeigu tam tikrais atvejais sutarties turinys ar jos forma nra nustatyti atitinkamais valdios institucij priimtais imperatyviais teiss aktais arba ali sutartos slygos neprietarauja gerai moralei, vieai tvarkai ar visuotinai pripaintiniems kitiems teiss principams. LR SV 9 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog savanorikos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro raytin savanorikos veiklos sutart, jeigu: 1) kompensuojamos su savanorika veikla susijusios ilaidos; 2) sudaryti sutart pageidauja viena i ali. Sutartyje gali bti susitariama dl savanorikos veiklos trukms ir laiko, patirt ilaid kompensavimo, kit slyg (LR SV 9 str. 2 d.). Be to, LR P 7 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad sutartyse (susitarimuose) su savanoriais nustatomos j teiss ir pareigos, vykdant probuojamj resocializacij patirt nuostoli kompensavimas, probacijos tarnyb sipareigojimai ir kitos bendradarbiavimo slygos. Nevyriausybins organizacijos, dirbanios su nuteistaisiais bei grusiais i kalinimo staig, savanorikiems darbams forminti turi plai galimyb pasirinkti, kokios formos sutart sudaryti. Tarp savanorio ir savanorik
V.2. Sutartys ir susitarimai
89
darb organizatoriaus sudaryta sutartis gali bti pati vairiausia: vieni gali paspausti rank ir susitarim turti galvoje, kiti savo sipareigojimus ir susitarimus gali tvirtinti ratu ir padti stali. Civilin teis leidia abiej form sutartis. Pasirinkus raytin savanorik darb sutart, nevyriausybins organizacijos gali rinktis jos form remtis Kaljim departamento direktoriaus sakymu Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo patvirtintu savanoriko darbo atlikimo sutarties formos pavyzdiu (r. io leidinio priede) arba pasirinkti kitoki, organizacijos poreikius ir veiklos specifik geriau atitinkani sutarties form. Savanorio ir organizacijos susitarimo turiniui, pareig ir teisi apibrimui savanoriko darbo atlikimo sutartyje taip pat paliekama daug laisvs. Svarbu, kad susitarimas savanoriui ir organizacijai suteikt aikumo dl tarpusavio santyki, sipareigojim, lkesi vienas kito atvilgiu, ir, kita vertus, susitarimo pobdis, detalumas, jame nustatyti atsakomybs ar kontrols mechanizmai nesupanat darbo santyki reguliavim. Savanoriko darbo sutartyje gali bti aptariami kiekvienos alies sipareigojimai, teiss, lkesiai, savanorik darb pobdis, j organizavimo tvarka, ilaid kompensavimo, socialini garantij, draudimo nuo nelaiming atsitikim ar kit rizik (jei savanorikas darbas susijs su tam tikromis rizikomis), atsakomybs u padaryt al ir kiti konkretiems savanorikiems darbams svarbs klausimai. Teiss instituto tyrj atliktoje trij staig / organizacij, tiesiogiai dirbani su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Vilniaus regiono probacijos tarnyba ir Lietuvos kalini globos draugija), ir j padalini apklausoje respondentai nurod, kad sutartyje su savanoriu svarbu aptarti darbo slygas, savanorysts tikslus, vertybes, poir nuteistj; savanorio sipareigojim atsakingai vykdyti savanorik darb (pavyzdiui, tinkamai pasirengti veiklai, praneti i anksto, jei negals dalyvauti, kai yra u k nors atsakingas, neateiti apsvaigusiam ir pan.); savanorio draudim, saugumo utikrinim, statym nustatytus btinus reikalavimus. Danai alys savanoris ir organizacija tam tikr sutarties slyg apskritai neaptaria, o statymas i slyg nereglamentuoja. Neaptartas slygas gali upildyti paios alys, papildydamos savo susitarim ar raytin sutart vliau. Svarbu atkreipti dmes tai, kad tam tikros savanori bei savanorikos veiklos organizatori teiss ir pareigos tvirtintos LR SV 7 ir 8 straipsnyje, todl sutartyse j kartoti nereikia, nebent norima jas konkretinti ar plaiau paaikinti. Probacij vykdaniose staigose ir laisvs atmimo vietose, t. y. biudetinse staigose, priimaniose savanorius dirbti su nuteistaisiais ar grusiais
90
i kalinimo staig, sutartys dl savanoriko darbo turi bti sudaromos ratu, remiantis Kaljim departamento direktoriaus sakymu Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo numatytu savanoriko darbo atlikimo sutarties formos pavyzdiu (r. io leidinio priede). Pagal sakym, savanorikas darbas yra darbas, nustatytas staigos vadovo ir savanorik darb atliekanio asmens ratu sudaromoje savanoriko darbo atlikimo sutartyje siekiant integruoti nuteistj visuomen (4 punktas). iuo sakymu nenukrypstama nuo bendr savanoriko darbo sutari dispozityvumo tendencij, paliekama daug laisvs apsibriant abiej ali, savanorio ir j priimanios staigos, sipareigojimus. Patvirtintame savanoriko darbo atlikimo sutarties pavyzdyje numatyti tik keli btini pareigojimai: staigai suteikti savanorik darb atliekaniam asmeniui informacij apie atliekamo darbo pobd, saug ir sveikat darbe; savanoriui laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavim bei staigos nurodyt elgesio su nuteistaisiais taisykli. Iskirtini dar keli imperatyvs reikalavimai, keliami probacij vykdani ir laisvs atmimo staig sutartims su savanoriais bei joms tvarkyti. Kaljim departamento direktoriaus sakymu numatyta, kad savanoriko darbo atlikimo sutartyje staigos vadovas ir savanorik darb atliekantis asmuo nustato, kokios su savanoriku darbu susijusios ilaidos bus kompensuojamos (5punktas), todl ilaid kompensavimo klausimas yra btina probacij vykdani ar laisvs atmimo staig sudarom sutari su savanoriais slyga. Koki ri ilaidos konkreiai bus kompensuojamos, susitaria savanoris ir j priimanti staiga. Taip pat svarbu pabrti, kad probacij vykdanti ar laisvs atmimo staiga yra pareigojama pildyti laisvos formos apskaitos urnal, kuriame turi bti nurodoma savanoriko darbo sutarties data ir numeris, savanorik darb atliekanio asmens vardas ir pavard bei kiti duomenys (r. io leidinio priede).
V.3. Socialinis ir sveikatos draudimas

Lietuvoje nra atskir socialines garantijas savanoriams apibriani teiss akt. Pagal galiojanius teiss aktus asmenys, dirbantys savanorikus darbus, nra privalomai draudiami nei pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socia linio draudimo statym, nei pagal kitus socialinio draudimo santykius reglamentuojanius teiss aktus. Todl jei savanoris neusiima jokia kita veikla, t.y. negauna joki nuolatini pajam, tampa socialiai neapsaugotu visuomens nariu, nes privalomai jis nra draudiamas nei pensij socialiniu draudimu, nei
V.3. Socialinis ir sveikatos draudimas
91
ligos ir motinysts socialiniu draudimu, nei nedarbo socialiniu draudimu, nei nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu, nei sveikatos draudimu. LR SV 10 straipsnio 1 dalyje tvirtinta tik bendra lakonika nuostat, jog atsivelgdamas savanorikos veiklos trukm ir pobd, savanorikos veiklos organizatorius gali drausti savanor draudimo monse arba kompensuoti savanoriui draudimo mokas teiss akt nustatyta tvarka. Vis dlto savanoryst daniausiai nra pagrindin ir vienintel asmen veikla. Teiss aktuose numatytas platus sraas asmen, kurie privalomai draudiami sveikatos draudimu, ir jei asmuo usiima kokia nors veikla be savanorysts, greiiausia jis bus apdraustas, remiantis jau mintu teiss aktu (pavyzdiui, studentai draudiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybs lomis, darbuotojai pagal darbo sutart draudiami visomis valstybinio socialinio draudimo rimis ir pan.). Kaljim departamento direktoriaus sakyme Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo pabriama, kad savanoriko darbo atlikimo sutartyje gali bti nustatyta, jog savanorik darb atliekantis asmuo draudimo monse draudiamas savanoriku draudimu nuo nelaiming atsitikim darbe ir sveikatos draudimu (6 punktas), taiau tokios slygos traukimas savanoriko darbo sutart nra privalomas. Pabriama, kad, numaius savanorio draudim, sutartyje turi bti nurodomas tokio draudimo tikslas ir ssaja su savanoriku darbu. Savanorika veikla savo pobdiu labai skirtinga, todl tam tikrais atvejais patartina savanorik darb organizatoriui ir savanoriui aptarti draudimo nuo nelaiming atsitikim ar sveikatos draudimo klausim. Saugant tiek savanorio, tiek paios organizacijos interesus, rekomenduojama atsivelgti organizacijos veikl, jos rizikingum savanoriams. Taip pat reikt paymti, kad netgi tais atvejais, kai savanoriko darbo patirtis oficialiai fiksuojama (LR SV 12 str. numatyta, jog dalyvavimas savanorikoje veikloje gali bti pripastamas savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, skaitytas kaip socialin veikla pagal bendrojo ugdymo planus), ji vis tiek nra traukiama asmens kaupiam darbo sta, kur atsivelgiama ijus pensij. Lietuvoje taip pat nra teiss akt, draudiani ar ribojani galimyb dirbaniam savanorik darb asmeniui gauti bedarbysts paalpas184.
184
Kai kuriose valstybse savanorikas darbas gali tapti klitimi gauti bedarbysts paalp ar panaias imokas (pavyzdiui, Latvijoje savanoriai mediatoriai susiduria su tokiomis problemomis).
92
V.4. Darbo organizavimo ir saugos reikalavimai

Savanoriko darbo teisiniams santykiams nra tiesiogiai taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama LR DK) ir su juo susijusi kit teiss akt nuostatos, taiau rekomenduojama savanor supaindinti su pagrindinmis LR DK nuostatomis, kurios gali bti aktualios ir savanorikai veiklai. Remiantis sutarties laisvs principu, ios normos gali bti perkeltos savanoriko darbo sutart. Viena vertus, i nuostat inojimas ir laikymasis gali padti lengviau organizuoti savanorik veikl bei ivengti nesusipratim, jomis galima remtis konfliktinmis situacijomis, kita vertus, jei jos ir nebt tiesiogiai taikomos savanorikos veiklos organizatoriaus ir savanori santykiuose, patiems savanoriams gerai inoti, kokias teises ir pareigas darbo teisinius santykiams reglamentuojantys teiss aktai numato darbdaviams ir darbuotojams, kuri aplinkoje jis veikia savanorikai, t. y. tuose santykiuose tiesiogiai nedalyvaudamas ir negaudamas piniginio atlygio. LR DK yra ilgas, sudtingas ir susistemintas statymas, kurio nuostatas tiksliai suprasti kartais sunku net ir teisininkams, todl reikalauti i savanorikos veiklos organizatoriaus, savanori koordinatoriaus, juo labiau paties savanorio gerai ir tiksliai inoti LR DK nuostatas nra prasminga. Taiau reikmingesns savanorikai veiklai (nors nebtinai tiesiogiai taikomos) nuostatos galt bti, pavyzdiui, ios: a) darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo savo darb pavesti atlikti kitam asmeniui (LR DK 118 str.); b) kasdienin darbo laiko trukm neturi viryti atuoni darbo valand, jei nra statymais ir kitais teiss aktais nustatyt iimi (LR DK 144str. 2 d.); c) kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles (LR DK 147 str. 1 d.); d) darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trumpesn kaip puss valandos pertrauka pailsti ir pavalgyti. i pertrauka paprastai suteikiama prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vliau kaip po keturi darbo valand (LR DK 158 str. 1 d.); e) darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos per pertrauk pailsti ir pavalgyti (LR DK 158 str. 4 d.); f) jaunesniems kaip atuoniolikos met darbuotojams, kuri darbo laiko trukm yra ilgesn negu keturios valandos, privalo bti suteikta maLaura sel, Gintautas Sakalauskas
V.4. Darbo organizavimo ir saugos reikalavimai
93
iausiai trisdeimties minui papildoma pertrauka pailsti darbo metu (LR DK 159 str. 2 d.); g) dirbant lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos temperatra emesn kaip -10C, taip pat dirbant sunk fizin ar didels protins tampos reikalaujant darb arba darb veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo bti suteikiamos specialios pertraukos (LR DK 159 str. 3 d.); h) monse, staigose ir organizacijose nedirbama nustatytomis veni dienomis (LR DK 162 str. 1 d.); i) darbas turi bti organizuojamas vadovaujantis darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimais (LR DK 264 str. 1 d.) ir kt. Dar kart svarbu pabrti kelet svarbi dalyk: 1) ios nuostatos nra tiesiogiai taikomos savanorikai veiklai, bet gali bti parankios organizuojant savanorik darb, kai kurias j netgi galima traukti savanorikos veiklos sutart (pavyzdiui, dl savanorikos veiklos laiko, poilsio ir pan.); svarbus ir kitas tokios informacijos kontekstas savanoriams kartais gerai inoti darbo teisin aplink, kurioje dirba samdomi darbuotojai (pavyzdiui, savanori koordinatorius); 2) darbo santykiai kiekvienoje organizacijoje pirmiausia priklauso nuo esam praktini susitarim, darbo kultros, komunikacijos ir gebjimo reflektuoti, bendrumo jausmo, atsakomybs ir pan.; teiss aktai sukuria prielaidas saugiems darbo teisiniams santykiams, kuriais remiamasi kilus ginams, nesutarimams, atsiradus darbdavio ar darbuotojo piktnaudiavimams ir pan.; lygiai tas pats taikytina ir savanorikai veik lai jei i veikla remiasi gera valia, patirtimi, pasitikjimu, atvirumu ir viskas vyksta sklandiai, teiss normos neatrodo aktualios (panaiai, kaip vairuotojui nerpi automobilio sandara ir veikimo mechanizmas, kol jis vaiuoja), taiau esant nesklandumams (pavyzdiui, savanoriui susialojus), teis bus tas pagrindinis instrumentas, pagal kur bus matuojami nutik vykiai; taigi kiekvienam savanorikos veiklos organizatoriui bei savanoriui reikia nusprsti, koki teisini susitarim ir koki teisini ini jam reikia; 3) savanorika veikla negali virsti darbo santykius panaia veikla (apie tai plaiau r. io leidinio I skyri); ia galima dar kart prisiminti vien i trij savanorikos veiklos princip, tvirtint LR SV 4 straipsnyje: savanorika veikla remiasi naudos visuomenei ir asmeniui prinLaura sel, Gintautas Sakalauskas
94
cipu dalyvavimas savanorikoje veikloje sudaro asmenims galimyb aktyviai prisidti prie visuomens gerovs krimo ir skatina savanori asmenin saviraik ir tobuljim. Paminta laikysena dar svarbesn turint mintyje darb saug ir sveikat darbe detaliau reglamentuojanius teiss aktus, ypa jei savanorikas darbas gali kelti bent minimal pavoj ar rizik asmeniui. LR SV 8 straipsnio 2dalies 1 punkte tvirtinta savanorikos veiklos organizatoriaus pareiga informuoti savanor apie savanorikos veiklos pobd ir mast, jos eig, esanius ir galimus rizikos veiksnius sveikatai ir saugai, kurie gali ikilti savanorikos veiklos metu, ir apsisaugojimo nuo j priemoni panaudojim. Pagrindinis ios srities teiss aktas yra Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas185. io statymo 11 straipsnio 1 dalyje tvirtinta principin nuostata, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo slygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotoj saugos ir sveikatos priemons finansuojamos darbdavio lomis. Probacij vykdani staig ir laisvs atmimo viet, priimani savanorius dirbti su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig, sudaromose sutartyse dl savanoriko darbo, remiantis Kaljim departamento direktoriaus sakymu Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo numatytu savanoriko darbo atlikimo sutarties formos pavyzdiu (r. io leidinio priede), turi bti traukiamas pareigojimas staigai suteikti savanorik darb atliekaniam asmeniui informacij apie atliekamo darbo pobd, saug ir sveikat darbe, o savanoris turi bti pareigojamas laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavim bei staigos nurodyt elgesio su nuteistaisiais taisykli.
V.5. Ilaid kompensavimas

LR SV 11 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad savanorikos veiklos organizatorius gali kompensuoti savanoriui su savanorika veikla susijusias kelions, nakvyns, maitinimo, pato, telefono, mokym, draudimo ilaidas, taip pat ilaidas, reikalingas priemonms, specialiems drabuiams bei kitas tarptau185 Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas, priimtas 2003 m. liepos
1 d., Nr. IX-1672 (in., 2003, Nr. 70-3170) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
95
tinse savanorikos veiklos programose nustatytas ilaidas. J kompensavimo slygas ir tvark detalizuoja Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas186. Jame sukonkretintos kai kurios su savanorika veikla susijusios kompensuotinos ilaidos: kelions ilaidos iki savanorikos veiklos atlikimo vietos ir i jos ilaidos, taip pat susijusios su savanorikos veiklos atlikimu; nakvyns ilaidos kai savanorika veikla atliekama ilgiau nei par ir (ar) kitoje nei savanorio gyvenamoji vieta vietovje; maitinimo ilaidos kai savanorika veikla trunka ne maiau kaip keturias valandas per par; pato, telefono ilaidos kai savanoris savanorik veikl atlieka ne savanorikos veiklos organizatoriaus patalpose. sakyme taip pat nustatyta, kad su savanorika veikla susijusios ilaidos savanoriui kompensuojamos pagal ilaidas patvirtinanius dokumentus (vaiavimo bilietus, preki (paslaug) pirkimopardavimo kvitus, sskaitas faktras arba PVM sskaitas faktras, kitus dokumentus, patvirtinanius faktikai patirtas ilaidas). Kelions iki savanorikos veiklos atlikimo vietos ir i jos, kai vykstama savanorio transporto priemone, sunaudot degal sigijimo ilaidos kompensuojamos, atsivelgiant kelions metu nuvaiuot kilometr skaii ir atitinkamos transporto priemons gamintojo nurodytus transporto priemons techninius duomenis (degal sunaudojimo normas 100 kilometr). Degal sigijimo kaina nustatoma pagal savanorio pateiktus ilaidas patvirtinanius dokumentus. Savanorikos veiklos organizatoriai, kompensuojantys savanoriams nurodytas ilaidas, pildo laisvos formos urnal rao jame savanorikos veik los vykdymo dat ir viet, savanori, kuriems kompensuojamos nurodytos ilaidos, vardus, pavardes, adresus, jiems kompensuojam ilaid r ir dyd, ilaidas patvirtinani dokument rekvizitus: dat, numer, paslaugos teikjo pavadinim, pinig sum. Savanorikos veiklos organizatorius saugo su savanorika veikla susijusias ilaidas patvirtinanius dokumentus Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymo187 nustatyta tvarka. Su savanoriko darbo atlikimu susijusias ilaidas reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas. iame statyme i apmo186 Lietuvos
Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas Nr. A1-330 Dl savanorikos veiklos ilaid kompensavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo, priimtas 2011 m. liepos 14 d. (in., 2011, Nr. 94-4451). sakymo tekst r. io leidinio priede. 187 Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymas, priimtas 2001 m. lapkriio 6 d., Nr. IX-574 (in., 2001, Nr. 99-3515) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
96
kestinam pajam iskiriamos sumos (iskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar j esm atitinkaniais santykiais, kompensuojamos gyventojo ilaidos), skirtos nakvyns, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelions ilaidoms padengti, jeigu ios ilaidos susijusios su teiss akt nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanorika veikla188 ar darbo funkcijomis arba individualia veikla (Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 2 str. 14 d. 5 p.). Savanoriui i esms gali bti kompensuojamos visos sutartos, taiau tinkamais dokumentais pagrstos ilaidos. Svarbu, kad kompensuojam ilaid pobdis atitikt Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 2 d. nutarimu Dl neapmokestinamj pinigini kompensacij dydi nustatymo numatytas slygas189. iame nutarime nurodomos pinigins kompensacijos, kurios nra apmokestinamos gyventoj pajam mokesiu. ias kompensacijas eina maitinimo ilaidos, kai vienos paros maitinimo ilaidos nevirija 20proc. Lietuvos Respublikos patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio, nak vyns ilaidos pagal ilaidas patvirtinanius dokumentus, kelions renginio vykdymo viet ir grimo ilaidos visomis transporto priemonmis ir kitos nutarime nurodytos ilaidos. Taiau tuo atveju, kai savanoris nepateikia ilaidas patvirtinani dokument, kai to reikalaujama, arba kai savanorio kompensuojam ilaid suma virija nutarime nurodytus dydius, pinigin kompensacija apmokestinama gyventoj pajam mokesiu. Dl ios prieasties savanoris yra pareigojamas saugoti ilaidas patvirtinanius dokumentus, antraip jo gautos pinigins kompensacijos bus apmokestintos gyventoj pajam mokesiu. Savanoriko darbo organizatoriai, kompensuodami mintas ilaidas pagal minto Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimo nuostatas, taip pat yra pareigoti pildyti laisvos formos urnal, raydami jame vykdomo renginio pavadinim, konkret tiksl, dat ir viet, savanori, kuriems kompensuojamos kelions, nakvyns, degal sigijimo ir kitos ilaidos, vardus ir pavardes, asmens kodus, jiems kompensuojam ilaid dydius. Be to, jei savanoris pateikia kokius nors kompensuojamas ilaidas patenkanias sumas patvirtinanius dokumentus, i dokument rekvizitai taip pat turi bti registruojami ir saugomi. Taigi turi bti padengiamos tik su savanoriko dar188 189 Lietuvos
Nauja io punkto redakcija nuo 2011 m. rugpjio 1 d. Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1515 Dl neapmokestinamj pinigini kompensacij dydi nustatymo, priimtas 2003 m. gruodio 2 d. (in., 2003, Nr.114-5152).
97
bo atlikimu susijusios ilaidos ir btina, kad, kompensuojant sutartas ilaidas, savanoriai pristatyt tokias ilaidas patvirtinanius ir prie tai ivardytus reikalavimus atitinkanius dokumentus. LR SV 11 straipsnio 3 dalyje taip pat tvirtinta, kad savanoriui kompensuojamos savanorikos veiklos ilaidos nra savanorio pajamos. LR P 7 straipsnio 6 dalyje tvirtinta, kad savanoriams gali bti kompensuojamos ilaidos, patirtos vykdant probacij. Ilaid kompensavimo tvarkos apra ir maksimal kompensuojam ilaid dyd nustato Vyriausyb arba jos galiota institucija. Kaljim departamento direktoriaus sakyme Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo numatyta, jog savanoriko darbo atlikimo sutartyje probacij vykdanios ar laisvs atmimo staigos vadovas ir savanoris nustato, kokios su savanoriku darbu susijusios ilaidos bus kompensuojamos (5 punktas). Taip pat tvirtinama, kokios su savanoriku darbu susijusios ilaidos apskritai gali bti kompensuojamos savanoriui, dirbaniam probacij vykdanioje ar laisvs atmimo staigoje su nuteistaisiais. Pateikiamas baigtinis sraas galim kompensuoti ilaid. Tai: 1) kelions iki savanoriko darbo atlikimo vietos ir i jos ilaidos; 2) nakvyns ilaidos, kai savanorikas darbas atliekamas ilgiau nei par ir (ar) kitoje nei savanorik darb atliekanio asmens gyvenamoji (buveins) vieta; 3) pato, telefono ilaidos, jeigu savanorikas darbas atliekamas ne staigos patalpose; 4) savanoriko darbo atlikimo sutarties galiojimo laikotarpiui tenkanios savanoriko draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe ir sveikatos draudimo ilaidos; 5) ilaidos, susijusios su iankstiniu kelions biliet sigijimu ir usakymu telefonu, bagao veimu ir saugojimu; 6) kvalifikacijos klimo ilaidos, susijusios su atliekamu savanoriku darbu. Taip pat yra keliamos papildomos slygos, kad ilaidos probacij vykdanioje ar laisvs atmimo staigoje dirbaniam savanoriui bt kompensuojamos: a) 12 punktuose minimos ilaidos kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 2 d. nutarimo Nr. 1515 Dl neapmokestinamj pinigini kompensacij dydi nustatymo nustatyta tvarka.
98
b) 36 punktuose minimos ilaidos pagal savanorio pateiktus ias ilaidas patvirtinanius dokumentus. staiga, kompensuojanti ilaidas savanoriui, privalo pildyti laisvos formos apskaitos urnal. urnale turi bti raoma savanoriko darbo atlikimo sutarties data ir numeris, savanorik darb atliekanio asmens vardas ir pavard, kompensuojam ilaid dydis. Savanoriko darbo kompensuojamas ilaidas patvirtinantys dokumentai registruojami, apskaitomi ir saugomi teiss akt nustatyta tvarka.
V.6. Teisin atsakomyb

Savanoriko darbo sutartis patenka civilins teiss reguliavimo srit, todl jai taikomos bendros civilins teiss nuostatos dl atsakomybs. Kaljim departamento direktoriaus sakymu Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo patvirtintame savanoriko darbo atlikimo sutarties formos pavyzdyje (r. io leidinio priede) traukta nuostata, kad savanoriko darbo metu staigai ar savanorik darb atliekaniam asmeniui padaryta ala atlyginama statym nustatyta tvarka (11 punktas). LR SV nra joki nuostat dl savanorio padarytos ar patirtos alos. Kadangi sutartis dl savanoriko darbo paprastai neturi turtinio pobdio element, tiek savanoriko darbo organizatoriui tiesiogiai nevykdant sutarties sipareigojim, pavyzdiui, nesuteikiant savanoriui ranki, btin vykdyti savanorik veikl, tiek ir savanoriui nevykdant sutartimi prisiimt sipareigojim, tam tikra turtin ala atsiranda ne visada. Savanoriko darbo sutartyje gali bti numatyta savanorio pareiga saugoti jam patikt su savanoriku darbu susijus savanoriko darbo organizatoriaus turt. Taiau net jei sutartyje ir nra tiesiogini pareigojim saugoti jam patikt turt, ie pareigojimai atsiras ne remiantis sutartimi, o i bendrosios rpestingumo pareigos. Todl savanoriui nesaugant jam patikto turto, jis privals atlyginti organizacijai atsiradusi al, jeigu nerodys, kad ala padaryta ne dl jo kalts. LR CK 6.264 straipsnyje numatyta samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts. Nors jau aptarta, kad savanorio ir savanoriko darbo organizatoriaus santykiai nra darbo teisiniai santykiai, o savanoriai nra laikomi darbuotojais, iame LR CK straipsnyje darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darb tiek pagal darbo, tiek pagal civilin sutart, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio asmens nurodymu ar jo kontroliuojami. TaiLaura sel, Gintautas Sakalauskas
V.7. Savanorikos veiklos pripainimas
99
gi, kadangi savanoris su j priimania organizacija sudaro civilin sutart ir veikia tos organizacijos nurodymu, organizacija atsakys u savanorio padaryt tretiesiems asmenims al. iuo atveju organizacijos atsakomyb atsiras, jeigu savanoris alos padarys, vykdydamas savo kaip savanorio funkcijas190.
V.7. Savanorikos veiklos pripainimas

LR SV 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte tvirtinta savanorikos veiklos organizatoriaus pareiga savanoriui praant iduoti dokument, patvirtinant savanorio atlikt savanorik veikl, gyt kompetencij, o 7 straipsnio 1dalies 3punkte atitinkama savanorio teis gauti tok dokument. LR SV 12 straipsnio 1 ir 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad dalyvavimas savanorikoje veikloje, atsivelgiant jos tikslus ir pobd, gali bti pripastamas savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, o atlikta savanorika veikla gali bti skaityta kaip socialin veikla pagal bendrojo ugdymo planus, taiau praktin dokumento, patvirtinanio asmens savanorik veikl, nauda gali bti daug platesn, nei numatyta LR SV. Toks dokumentas gali tapti svarbia asmens gyvenimo apraymo (lot. curriculum vitae, CV) dalimi tiek sidarbinant191, tiek toliau savanoriaujant. Svarbu atkreipti dmes, kad LR SV 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatomas ir savanoryst, ir gyt kompetencij patvirtinantis dokumentas. gytos kompetencijos labiau detalizuoja buvusi savanorik veikl, todl tikslinga jas detalizuoti, ypa, jei to prao savanoris. Savanorikos veiklos organizatoriui svarbiausia, kad: 1) savanorik veikl ir gytas kompetencijas pripastantis dokumentas bt laikomas prastu savanorikos veiklos ubaigimo forminimu; 2) toks dokumentas turt standartin form ir eils numer, raom apskaitos urnal, tai ne tik svarbus dokumento originalumo patvirtinimas, bet ir staigos prestio enklas; 3) kuo labiau bt atsivelgiama individualius savanorio pageidavimus, kas tame dokumente turt bti surayta.
Kadziauskas G. Savanorikos veiklos teisins aplinkos vertinimas. Vilnius, LLRI, 2008, p. 89. 191 Vakar alyse savanorika veikla danai laikoma svarbiu asmens angauotum ir kompetencij apibdinaniu poymiu. Nors nra atlikta tyrim, kiek darbdavi toki veikl mano esant svarbi ar btin priimant darb, taiau tiktina, kad jos reikm vis labiau dids.
190
100
VI
Savanorysts organizavimas ir palaikymas
Simonas Nikartas
ioje leidinio dalyje aptariami praktiniai savanorikos veiklos probacijos sistemoje organizavimo aspektai. Bendrais savanorysts organizavimo klausimais yra ileista nemaai literatros lietuvi ir usienio kalbomis192, todl ia koncentruojamasi tik ties savanorysts strategija bei refleksija, savanori
192
Bagdonien M., Skruibis P., Milait A., Mikinyt A., Karinauskien A., GaudieiutI. Jaunimo linijos savanori parengiamj kurs programa. Vilnius, 2008; BarbzonT., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius, 2001; Farmer S. M., Fedor D. B. Volunteer participation and turnover intentions: the role of satisfaction, expectations and organizational support. Academy of Management Proceedings, 1997, p. 380384; Finkelstein M. A. Volunteer satisfaction and volunteer action: a functional approach // Social Behavior and Personality, 2008, Nr. 36 (1), p. 918; Jonutyt I., Bitinas B. Savanori rengimas darbui su socialins raidos rizikos vaikais: motyvacinis aspektas // Socialiniai mokslai, 2000, Nr. 2 (23); Jonutyt I. Savanori rengimo darbui su vaikais programos ypatumai // Pedagogika, 2000, Nr. 42; Jonutyt I. Savanori socialini pedagog rengimas. Daktaro disertacijos santrauka. Klaipdos universitetas. Klaipda, 2000; Jonutyt I. Socialini pedagog savanori atrankos ypatumai: motyvacinis aspektas // Pedagogika, 2001, Nr. 53; Jonutyt I. Savanorika socialin veik la jaunimo neformalaus ugdymo ir saviugdos forma // Pedagogika, 2002, Nr. 60; JonutytI. Jaunj savanori motyvavimas tstinei socioedukacinei veiklai su vaikais // Pedagogika, 2006, Nr. 83, p. 96102; Jonutyt I. Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje. Vilnius, 2007; Jordan P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybinse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998; Kurapkaitien N., Kait-Jakninien M. Bk savanoris keisk pasaul. Tavo savanorysts kelrodis. Vilnius: Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, 2011; McCurlsy S., Lynch R. Savanori vadyba. Vilnius, 2001; Marcinskas A., iknelyt A. Darbuotoj pasitenkinimo darbu didinimo strategijos // Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai, 2002, Nr. 21, p. 137146; Payne M. Social care in the community. London, 1993; Petkeviit N., Kalinina I. Veiksniai, didinantys darbuotoj organizacin sipareigojim // Organizacij vadyba, 2004, Nr. 31; Savanori darbo pradiamokslis. Vilnius, 1997; Skruibien I. Savanori pritraukimo ir motyvavimo programa. Vilnius: Jaunimo psichologins paramos centras, 2010; SpiertsM. Balansavimas ir aktyvinimas. Metodikai organizuotas sociokultrinis darbas. Vilnius, 2003. Taip pat r. Savanori centras. www.savanoris.lt; Savanori duomen baz. www. buk-savanoriu.lt; Savanoryst Lietuvoje. www.savanoriaujam.lt.
VI. Savanorysts organizavimas ir palaikymas
101
paieka, atranka, palaikymu, motyvavimu ir mokymu, atsivelgiant tikslins nuteist asmen grups specifik (r. 6 pav.). Rengiant i leidinio dal buvo remtasi pokalbiais (interviu) su projekte Nuteistj ir grusi i kalinimo staig asmen bei j eimos nari integracijos darbo rink modelio, priemoni, paslaug sukrimas ir gyvendinimas dalyvavusi organizacij savanori koordinatoriais, pateikusias savo poir vairius savanorysts organizavimo aspektus dirbant su nuteistaisiais193. Svarbiausios ir aktualiausios respondent isakytos mintys cituojamos, siekiant vaizdiai pateikti savanorysts probacijos sistemoje aktualijas.
Atsisveikinimas
Savanori poreikio nustatymas organizacijoje
vertinimas
Pripainimas
Darbo apibdinimas
Supervizija ir motyvavimas
Savanori paieka
Interviu atranka
Savanorio orientavimas ir mokymas
6 pav. Darbo su savanoriais ciklas194
193
2010 m. spal atlikti trys giluminiai interviu su Vilniaus arkivyskupijos Carito ir Lietuvos kalini globos draugijos darbuotojais, atsakingais u savanori veikl (savanori koordinatoriais). io metodo tikslas atskleisti savanorysts organizavimo dirbant su nuteistaisiais ypatumus. Taip pat iame skyriuje naudojamasi projekto Nuteistj ir grusi i kalinimo staig asmen bei j eimos nari integracijos darbo rink modelio, priemoni, paslaug sukrimas ir gyvendinimas partneri darbuotoj anketins apklausos duomenimis. Apie j r. io leidinio VII dal. Giluminio interviu klausimyno gaires ir anket r. io leidinio priede. 194 Pagal McCurley S., Lynch R. Essential volunteer management. The Directory of Social change. London, 1998.
Simonas Nikartas
102
ios ledinio dalies tikslas nra pateikti parengtus atsakymus, o pasidalyti projekto dalyvi patirtimi ir poiriu, taip sudarant galimyb mokytis ir kak naudingo pritaikyti savo veikloje, galbt atrasti ir nauj idj iekant atsakym kasdienius klausimus apie savanoryst. Kaip minta ankstesniame leidinio skyriuje, Lietuvoje galiojantys teiss aktai numato tam tikrus savanorikos veiklos organizavimo nevyriausybinse organizacijose ir valstybs institucijose skirtumus. Taiau i esms, organizuojant savanoryst, nra esminio skirtumo, kas yra savanorikos veiklos organizatorius, tokia nuostata matoma ir LR SV 6 straipsnyje, kuriame lygiomis teismis ivardyti visi potencials savanorikos veiklos organizatoriai. Taigi iame leidinio skyriuje aptariamos temos tinka visoms staigoms ir organizacijoms, turinioms atsirinkti, kas j veiklai aktualu, o kas ne.
VI.1. Savanorysts organizavimo pagrindai

inomas savanorysts tyrjas M. Spierts savanori darbo organizavim suskirst pagal tris aspektus, kuriuos galime vardyti pagrindiniais savanorysts organizavimo principais195: 1) pirma, turi bti pasirpinta, kad bt patenkinti skirtingi savanori, projekto dalyvi, specialist, bendruomens nari ir paios bendruomens interesai, motyvai ir poreikiai; 2) antra, utikrinti patraukl darbo klimat savanoriams. Aiki politika savanori atvilgiu yra labai svarbi, joje turt bti irykintos tokios pagrindins kryptys: kuruoti ir paremti, traukti, atrinkti ir supaindinti su darbu, sukurti geras darbo slygas, kad savanoris galt patenkinti savo poreikius, siekti savanori savirealizacijos ir tobulti, (i)sprsti ginus ir konfliktus; 3) treia, pasirpinti, kaip tinkamai paskirstyti adekvaias ir vykdomas uduotis bei kompetencijas. Iskirdami tokius aspektus siekiame atkreipti dmes, kad priimant asmen savanoriauti btina bendruomenei ar organizacijai turti sukurt savanoriko darbo organizavimo sistem arba program, kuri apimt iuos etapus: darbo uduoties projektavimas (savanorio darbo vietos parengimas); savanori ir bendruomeni poreiki ir interes vertinimas; savanori verbavimas arba kvietimas;
195
Spierts M. Balansavimas ir aktyvinimas. Metodikai organizuotas sociokultrinis darbas. Vilnius, 2003.

Simonas Nikartas
VI.2. Savanori koordinatoriaus svarba
103
savanori atranka; savanori parengimas; uduoi suteikimas; komunikavimas (pokalbiai, refleksijos, patarimai, pastiprinimai, drausminimai); ugdymas; apdovanojimai (skatinimas).
VI.2. Savanori koordinatoriaus svarba

Kiekvienai savanorik veikl noriniai pltoti bendruomenei arba organizacijai svarbu turti savanori kuratori (koordinatori, vadybinink). Dauguma dideli organizacij, kuriose savanoryst sudaro svarbi j veiklos srit, turi koordinatorius, kurie paprastai bna savo srities specialistai (socialiniai darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kt.), atsakingi u savanori vadyb organizacijoje. Savanori koordinatorius turi bti jungiamoji darbuotoj, savanori ir klient grandis. Svarbu, kad tok darb dirbantis mogus bt komunikabilus, empatikas, jautrus monms, diplomatikas, konstruktyvus, lankstus, kompetentingas, nuoirdus, iniciatyvus, aktyvus, mokt dirbti individualiai ir grupje, turt grups moderavimo gdi. Panas savanori koordinatoriaus gdiai buvo paminti ir projekto partneri upildytose anketose. J buvo klausiama, koki ini ir / ar gebjim labiausiai reikia dirbant su savanoriais? klausim atsakyta 11-oje anket. Daugiausiai buvo pabriami vairs psichologiniai darbuotojo gdiai (9 atsakymai). Tik trijose anketoje paymta, kad reikalingos teisins arba (ir) psichologins inios. Penkiose anketose paminti bendravimo gdiai (komunikabilumas, draugikumas). Daugelis respondent vardijo vairius specifinius psichologinius gebjimus, pavyzdiui: gebti dirbti probleminmis demotyvuojaniomis situacijomis; gebti suvokti savanorio poreikius ir motyvus; gebti padti savanoriui atsiskleisti; gebti motyvuoti arba turti motyvuojaniojo interviu gdi; paaukimas. Taip pat paminti darbo organizavimo ar vadovavimo gdiai (2 atsakymai), imanyti kalbos kultr bei turti laiko rezerv (po vien atsakym). Pagrindin koordinatoriaus funkcija derinti organizacijos klient, organizacijos ir savanori asmeninius tikslus, motyvus, lkesius. pastaruosius atsivelgti ir jautriai juos reaguoti ypa svarbu, nes savanorika veikla neSimonas Nikartas
104
bus efektyvi ir nesuteiks maksimalios naudos paslaug gavjams, jei nebus bent i dalies patenkinti asmeniniai savanori poreikiai. Su savanoriais dirbant formaliai, apsiribojama funkcij savanoriams delegavimu ir kontrole, taiau koordinatoriaus funkcijos turt bti kur kas platesns: tai ir savanorikos veiklos struktrizavimas, silym savanoriams dl atliekam uduoi teikimas, prieira, globa ir vertinimas, kaip laikomasi susitarim, savanori komandos telkimas, instruktavimas, individualios bei grupins paramos teikimas ir, be abejo, viena i svarbiausi funkcij savanori motyvavimas196. tai kaip savanori koordinatoriaus funkcijas ir darb suvokia patys projekte dalyvavusi organizacij savanori koordinatoriai197:
Kol a buvau pasims savanori koordinatoriaus funkcij, tai buvo savanori paieka, tas laukas, savanori primimas, primimas tai reikia pirminis pokalbis ir atranka, tada savanorio vedimas organizacij, tada palaikymas nuolatos, palydjimas per veiklas, organizavimas susitikim refleksini su savanoriais, organizavimas grupini savanori susirinkim, aptarti kaip jiems ia sekas, toliau palaikant, savanori veiklos aptarimas su kitais darbuotojais, ta refleksija vadinama, vlgi grtamasis ryys savanoriams ir toliau vertinimas kartu su savanoriais j veiklos, ir vlgi tas ratas i naujo iki tol kol savanoris neivyksta ir tada atsisveikinimas. Tai nu toks budjimas su savanoriu. Savanori koordinatoriaus funkcijos ir bt savanorysts proceso organizavimas, vis pirma, o ... Dalinantis funkcijomis iuo atveju iek tiek su savanoriu centru galbt, bet pati veikla savanori yra tiktai koordinatoriaus atsakomyb ia. Ir taip pat koordinatorius yra jungiamoji grandis tarp darbuotojo ir tarp savanorio, kad organizuoti t apytak, refleksij irgi kontakt.
Toliau apvelgiami pagrindiniai savanorysts probacijos sistemoje organizavimo etapai.
VI.3. Savanorysts strategija

Pagrindiniai savanorysts strategijos elementai organizacijoje savanorysts poreikio vertinimas, jos tiksl nustatymas ir savanorio statuso organizacijoje irykinimas. Atskleidus iuos dalykus tampa aiku, koki savanori
196 197
Jonutyt I. Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje. Vilnius, 2007. ia ir toliau kalba netaisyta. Respondent mintys uraytos laisvai jas idsius, j neredaguojant. Pateikti jas taip, kaip jos buvo isakytos, svarbu dl autentikumo, siekiant atpainti tikrj respondent siuniam ini. Netaisyta respondent kalba geriau atskleidia vis kontekst.
Simonas Nikartas
105
ir kokiai veiklai organizacijai reikia, ko organizacija tikisi i savanori ir k jiems gali pasilyti / duoti. Savanorysts tiksl ir poreikio organizacijoje nustatymas projekte dalyvavusi organizacij savanori koordinatori vertinamas kaip vienas i pirmj ingsni organizuojant savanorik veikl. Organizacijai, pasak j, yra svarbu nustatyti, kam organizacijos veiklos tiksl kontekste reikalingi savanoriai ir kam jie (kokioms funkcijoms gyvendinti) yra reikalingi. Savanori traukimas ir j veikla turt atitikti organizacijos tikslus.
Tai atpainimas, kam organizacijai yra reikalingi savanoriai, dar vis pirma, ar reikalingi, atsakymas klausim [...] jeigu pavyksta atsakyti, kad reikalingi, tada galima iekoti kam, ir t padaryti a manau bt teisinga iki ateinant savanoriams ir tada jau nekant su savanoriais, vedinjant juos turt organizacija turt savo atsakymus k jinai silo ir k jinai ieko ir koki ji ieko, aiku, po to lankstumas ir krybikumas, reikiasi i pai savanori, kitos iniciatyvos gali rastis, bet pradioj tai turi turti aik atsakym organizacija kaip ia mums atrodo. Nes kitu atveju tai galim prarast t tikslingum savo veikl, nes savanoriai gali pradti daryt daug labai visko, gali visoki breli organizuoti, gali kartu smagiai laik leisti, bet kartu i to nesusidaro kryptingas veikimas link asmens grimo visuomen, pavyzdiui. Tai yra tiesiog visiem usimimo, bet tuo ir baigiasi. Norisi t kryptingum ilaikyti ir kad t kryptingum galt ugdyti ir savanoris. Aiku, tam ir pati organizacija turi bti jautri, neinau ia gal apie tok integravim. O gal dar nepaminjau paios pradios, tai savanorysts poreikis, vardijamas pai organizacij, tai pamatin mintis, nes tiesiog mes darbuotojai dirbame kaip komanda, tai susirinkimo metu iekojom, kam mums reikalingi savanoriai....
Savanorysts tiksl nustatymas taip pat vertinamas kaip svarbus veiksnys skleidiant savanorysts idj ir iekant savanori:
Reikia labai daug dirbti su ta savanori sklaida, kad galima savanoriauti ir prie tai atpainus k galima, iekom, ir kodl svarbu, kodl, dl ko savanoris nort pas mus savanoriauti t reikt jau suformuluot, inot iekant. Kad mum bt patrauklu, ne kodl mums jo reikia, o kodl jam reikia, kodl nori ia ateit, tai padeda iekojimui.
Kitas svarbus savanorysts strategijos ingsnis vardyti savanorio status organizacijoje, t. y. kas yra savanoris, koks jo vaidmuo organizacijoje ir pan. Savanori koordinatori nuomone, savanoriai neturi bti lygs savo
Simonas Nikartas
106
funkcijomis su darbuotojais. Savanori veikla turi remtis subsidiarumo principu savanoris atlieka veikl, kurios negali arba neturi laiko atlikti darbuotojas. Savanoriai matomi kaip tarpininkai tarp darbuotoj ir klient. Savanori pranaumais nurodomas neformalus, ir nuoirdesnis santykis su klientais:
Galt bt ir mintis buvo ta, kad neatlikti tuos paius darbus ar funkcijas kaip darbuotojai. Tai nebt darbuotojo, vietoj darbuotojo, bet tam tikr veikl, pavyzdiui, tie patys kompiuteriniai kursai ar kliento palydjimas kakur, kuriuos mes darbuotojai nortume daryti, bet neturim galimybi, kuri tikrai netursim savo darbo laiko kada skirti. Ir tai poreikis bt dvejopas i vienos puss atlikti tas veiklas, kurias mes nortumm kaip darbuotojai daryti, bet neturim galimybi daryti ir praktikai ir nesimato t galimybi, kad jos kakada bus.
Pabriamas savanorio kaip tarpininko tarp darbuotoj ir kliento vaid muo. Savanoris gali kurti maiau formalius nuoirdesnius santykius su klientu, taip pat jis suvokiamas kaip visuomens, kuri nuteistiesiems padedama integruotis, atstovas:
Neinau, a minjau, kad taip pat turi atpainti organizacijoje, kok status priskiriam savanoriams, kaip mes laikom savanorius, ar savanoriai yra lygs darbuotojams ir jie dalyvauja vairiuose susirinkimuose darbuotoj, ir gal net patys veda ten pavyzdiui kakokius usimimus savarankikai, ar labiau yra savanoriai organizacijoj matomi kaip treia grup, kuri yra tarpininkas tarp klient ir darbuotoj. Ir mes savanorius matom pas save nakvyns namuose tai kaip tarpininkus ir ia mums tas yra didel vertyb, nes yra kitoks, nes darbuotojas tokio santykio su klientu niekada negals turti, kok gali turti i alies atjs mogus, nes jisai nra darbuotojas. Maiau formalus, daug maiau formalus ir nuoirdesnis gali bti santykis ir tas santykis yra vertyb. Dl to nesinori suvienodinti su darbuotojais [...].
Atsivelgiant savanorio status ir darbo su nuteistaisiais specifik, respondent nuomone, svarbu parengti tinkamas savanorio darbo slygas, pavyzdiui, apsaugoti nuo alos, kuri gali padaryti didelis emocinis krvis bei tampa dirbant su tiksline nuteistj grupe.
Ir su ms, dar tik pastebiau, grtant atgal dar prie palaikym vis, tai ypa svarbu, ypa nauj, bet ir net ir stipresni savanori per daug ilg laik nepalikt su tiksline grupe, nes yra didiulis krvis emocinis ir svarbu sugebt apsaugot, atskirt, kad savanoris neturi bt darbuotoju, nu pas mus tas principas, nu neturi tapti darbuotoju, kad jis yra kaip darbuotojas, bet negauna pinig.
Simonas Nikartas
107
Savanoris, jis turi aikiai turt savanorio funkcij, kuri, aiku gali bt bet kokia veikla vairi, bet jisai turi jaustis, kad jisai yra savanoris, kad ateina duoda savo laisvu laiku ir po to vis tiek yra nebe savanoris, todl turi bti apsaugotas nuo per didels tampos, per didelio krvio, per didelio atsakomybs prisimimo, jokiu bdu neturi pasiimt atsakomybs nuo darbuotoj, kad aikiai darbuotojai turi turt savo ir kur padeda savanoriai. Tai t mes pas save darom dienos centre, pavyzdiui, neleidiam savanoriams ilgiau 34 valand per dien praleisti. Ir ne daugiau dviej kart per savait. Naujai atjusiems sakom, ateik tu vien kart, net nebandyk ateit daugiau pradioj. Net jeigu ir gerai sekasi, na taip atsargiai. Jau jeigu patinka tai galim dar antr kart, jeigu yra prasm, bet btent tam apsaugojimui labai svarbu, nes gali ir nepastebt kaip, gali savanoris nieko nesakyt, nereflektuot, net ant jo nesimatyt gali, bet viduj ok jis igyvena. Nes buvo pas mus jaunimlis i [pavadinimas] mokyklos, tai jie ten atrodo nieko ant j, paskui mes, taip pasinekdavau, pasinekdavau, nes norjosi juos taip labiau pagloboti, nes jie mokiniai, mes paprastai amiaus neribojam, bet prastai pas mus visi vyresni savanoriai bdavo, o ia jaunesni, mes pasinekdavom kas por dien, nes jiems i ties tik pora savaii buvo ta praktika, net nereikt savanoriais vadinti, bet vis tiek mons atjo. Tai su jais antros savaits tiktais vidury apie pirmas dienas jie prakalbo idrso kalbti, nes vaikinukas toksai pasakojo, kad jam ten buvo stipri igyvenim, nors nieko ten nevyko aplinkui, jam tiesiog viduje vyko stiprs dalykai, na vat ir diaugsmas liko man, kad tikrai neleidom per ilgai bti. Jiems reikjo t praktik, ir tai intensyviau buvo, nes jiems reikjo ateit kiekvien diena, nu nes praktika. Bet jau tas, i karto mes susitarm, kad jie praleis maiau valand, negu i j praktika reikalauja. Nes labai sunku buvo, kad ir pasitvirtino, kad geriau atsargiai. Tai toks jo...
Savanoris aukoja savo laisv laik organizacijai, todl sudtinga i jo reikalauti tam tikr apibrt sipareigojim, pavyzdiui, darbo laiko, darbo kokybs ir pan. Taiau tam tikri sipareigojimai ir atsakomyb turi bti. Atlikti interviu rodo, kad savanori koordinatoriams svarbus savanorio pastovumas, todl vienas i pirmini ir pagrindini savanorio sipareigojim turt bti ateiti sutartu laiku, ypa kai jie atlieka tam tikras uduotis, kurios susijusios su paslaugomis tikslinei grupei ir jei savanoris yra pagrindinis tos paslaugos (ar jos dalies) vykdytojas. Tokiais atvejais gali nutikti, kad savanorio neatjimas sugriaus visus dienos planus tai svarbu duoti savanoriui suprasti.
Labai domu kai reikia, sako sipareigojim reikia savanoriams, na reikia i ties, to, kad ateinu kiekvien antradien ar kiekvien treiadien i ties reikia tokio sipareigojimo. Bet kad a sipareigoju bti ia tris mnesius, nesivaiz-
Simonas Nikartas
108
duoju tokio, kad a galiu kak taip pareigot, jei mogus ateina save atiduot, o jeigu ten neinau, kaim reikia vaiuoti, bulvi kasti. Sakysiu nu inai, tu man adjai. Tas tarpinis tarp pareigos ir laisvo pasirinkimo, kakoks turi bti tarpinis balansas, kad mogus jaust kaip ir vidin atsakomyb, a vis dl to atjau, a ia adjau ir jo t laik sutarti jeigu tai yra kakokia tikslin veikla, jeigu a mokau kompiuteriais arba jeigu a vedu usimimus: tai valanda ir diena btinai turi bti sutarta. Arba valgyt padaryt. O jeigu ateina padrikai mons: pabti, praleisti laik, pabendrauti, bna ir toki, tai tikrai to laiko kakoki specifini reikalavim ir neturi, kad nakt tik neateit.
Kitas svarbus savanorio sipareigojimas susijs su jo elgesiu organizacijoje, o ypa atsivelgiant tikslins grups specifik. Kaip minta, savanoris suvokiamas kaip tarpininkas, kaip visuomens atstovas bendraujant su nuteistaisiais, todl svarbu duoti pozityv pavyzd savo elgesiu. ia svarbu spti savanorius apie tam tikras elgesio ribas organizacijoje.
Tai va, ir i ties aiki tas pamokymas pradioj, kad jeigu tu ir rkai, jeigu tu ir geri savaitgaliais, kaip savanoris tai labai to neskleisk. Vis tiek ateini su kakokiu tai auktesniu tikslu ir nesakyk, nu kaip prisigriau tai jau ten, tai va tokie pamokymai paioj pradioj vyksta, kaip nedert, kas yra per daug.
Organizacijoje taip pat svarbu atskirti savanorius nuo student ar mokini praktikant. io leidinio IV skyriuje minta, jog LR SV 12 straipsnyje tvirtinta, kad dalyvavimas savanorikoje veikloje, atsivelgiant jos tikslus ir pobd, gali bti pripastamas savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, o atlikta savanorika veikla gali bti skaityta kaip socialin veikla pagal bendrojo ugdymo planus. Taiau institucij ar organizacij ateinantys stauotis praktikantai neturt bti laikomi savanoriais. Profesin praktika yra privaloma studij ar mokymosi dalis, taigi jos pirminis motyvas yra visikai kitoks nei tikrosios savanorysts. Tai jokiu bdu nereikia, kad profesin praktika yra kakas prastesnio nei savanoryst, atvirkiai, j ateina jau tam tikr profesini ini turintys studentai ar mokiniai, taigi i j ir reikalauti galima ir reikia daug daugiau. Praktikanto statusas bent jau formaliai yra artimesnis darbuotojui, nes profesin praktikos prasm ir esm praktinis gyt ini ibandymas kaip vienas i profesinio pasirengimo etap. Be to, praktikai paprastai numatomas konkretus valand skaiius, ji daniausiai vyksta pagal auktj ir profesini mokykl bei praktikos viet (institucij, organizacij) pasiraytas sutartis ar pasiektus susitarimus, kuriuose aptariami vairs praktikos turinio ir formos elementai. Paprastai praktika vertinama, jai apiforminti
Simonas Nikartas
VI.4. Darbo su savanoriais refleksija
109
keliami daug grietesni reikalavimai nei savanorystei. Taigi, jeigu asmuo organizacij nuo pat pradi ateina kaip praktikantas (o ne prao jau pasibaigusi savanoryst post factum pripainti praktinio darbo ar mokymosi patirtimi, kaip numatyta LR SV 12 str.), jis turi bti traktuojamas kaip praktikantas, ne kaip savanoris, su visais i to iplaukianiais organizaciniais bei praktiniais padariniais (r. taip pat io leidinio I skyri apie savanorysts samprat). Vis dlto atlikt interviu analiz rodo, kad savanori koordinatoriai kartais link ir praktikantus sieti su savanori statusu:
Didioji dalis yra student pas mus, ateina. Tai kadangi pavasaris dabar, tai labai sugujo, kadangi jiems privaloma yra praktika, savanorysts ir socialinio darbo. Tai socialinio darbo yra dvi students, jos atjo kaip ir, a net neraiau j projekt, nes i to socialinio darbo bna praktika didel praktika, tai raiau, o kur 30 valand tai net neraiau, nes mergaits vien kart per savait ateina, bet vis tiek savanors ir jos sak, kad ir toliau ateis irsim kaip bus.
Taigi trumpai apibendrinant savanorysts nustatymo institucijoje ar organizacijoje strateginius elementus, svarbu matyti savanorik veikl kaip svarbi veiklos srit, kurioje i pat pradi reikia vertinti savanorysts poreik, nustatyti jos tikslus ir apsibrti bsim savanorio status.

Darbo su savanoriais refleksija tai individuals ir bendri darbuotoj verbalizuoti savanorysts tiksl, j gyvendinimo eigos ir rezultat organizacijoje, darbuotoj ir savanori santykio kokybs, kylani problem ir j sprendimo bd ir pan. apmstymai. Savanorysts refleksija tai savs per savanorikos veiklos organizavim ir i to kylani patirt sivertinimas, kylani sunkum ir diuginani pasiekim aptarimas, tolesni ingsni nusistatymas. Projekte dalyvavusi institucij savanori koordinatoriai teigia, kad u savanorius atsakingi darbuotojai kalbasi apie savanorius, j problemas, ieko bendr sprendim, bendro poirio. Vienas i koordinatori irykino du svarbius refleksijos lygmenis: pirmasis gali bti siejamas su mintu strateginiu savanorysts organizavimo ingsniu tai bendras sutarimas dl savanorysts koncepcijos, jos poreikio ir tiksl organizacijoje:
Keli lygmenys, vienas lygmuo buvo, kad susivokimas, ia prie keturis gal mnesius, prie tris, prie keturis mnesius, susivokimas grynai bendr susirinSimonas Nikartas
110
kim lygmenyje. A taip stengiausi perklausti ir su visais susitarti, kad tai painimas ir primimas to, kad mums reikia savanori. Ir kad be j negalim kai kuri savo veikl, ypa dienos centro be savanori mes negalim. T dabar darom, nes nra daug savanori praktikai ta veikla, kokios mes norim ji turi bt kitokia, ir kad ji atsirast tokia, koki mes matom vizijoj, tai reikalingi yra savanoriai. Ir tas buvo atsakymas, nes iki tol mes ten iekojom savanori visaip bandm juos priimti. Bet refleksija atsitiko toj vietoj, kad susivokm, kad mes nebuvom atsak, kad mes norim, kad mums reikia. Ir tas buvo atsakymas, nes iki tol mes ten iekojom savanori visaip bandm juos priimti. Bet refleksija atsitiko toj vietoj, kad susivokm, kad mes nebuvom atsak, kad mes norim, kad mums reikia. Mes tiesiog iekojom, nes tiesiog reikia savanori iekot, o refleksija atsirado tokia, kad mums btini yra savanoriai, tada visai kitokia kokyb ir iekojimas, pastanga priimti ir dalintis atsakomybm u savanorius. Tai ia vienas lygmuo.
Antras lygmuo gali bti apibdintas, kai darbo su savanoriais eigoje atsakingi darbuotojai irykina ikylanias problemas ir ieko j sprendimo bd. tai konkretus tokios refleksijos pavyzdys:
Kitas lygmuo yra. Yra kai a pasineku su dienos centro darbuotoja, pasineku su [vardas] vakarine darbuotoja, kartais mes trise susdam pasinekam apie savanorius, tai ia toks kitas, ne bendruose visai susirinkimuose, bet irgi vyksta, kur mes galvojam kartu susd, vat ateina jeigu kokia savanor ji ten pabna vakare, tada mes pasitariam kaip jai ten seksi. K galima bt toliau daryti, kaip sugalvoti koki veikl jai, o prasm, prasm, taip net noriu sakyti, savaime suprantama prasm, nes visa organizacija yra palieiama savanori, mes visi su savanoriais bnam ir yra ypa mano veikloj jie yra, veiklose, kurios yra socialini darbuotoj veiklos, tai dl to yra be galo svarbu, kad visi mes dalyvautume kartu, tiek ir palaikyme, tiek ir vedime tiek ir paiekoj savanori ir ta refleksija yra labai reikalinga. Va pavyzdiui buvo praktin situacija: viena savanor penktadieniais kai kino filmai ten vyksta ateidavo pas [vardas] padti su visais tais filmais suorganizuoti ir a taip pasinekjau su ja, isivediau, pakalbdavau, paskui mes susitikdavom su ta savanore irgi ten pasitardavau ir su [vardas] a taip maiau apie tai kalbdavau nu kaip ten savanoriai, nu gerai. Tai gerai inai, jin ten filmus, a ten palaikau, kokia ten prasm tai savanorei, pasineku. Paskui po kiek laiko paaikjo, kad savanor ateina, jinai nu fainiai ten su monm pabendrauja, tas i tikrj faina ir jai ten patinka, bet paskui baigsi tas laikas kino filmo ir jinai pasilieka toliau, nes jai nra aiku, kad jai reikt ieit. Kai nebra k veikt tai ji nueina su vienu mogum pasineka, su kitu, bet didij laiko dal praleidia nekdamasi su [vardas]. [Vardas] sako,
Simonas Nikartas
111
a tada nu nei darb galiu pasidaryti nieko, bet ir negaliu inai iprayti, nes nesinori, inai savanor atjo, neaiku kaip ia man elgtis. Tada eina ten su budtoju jinai pasineka. Budtojas bna iki darbo galo iki puse 11 iki 11. Ir tas kai ilindo jau buvo nemaai laiko praj ir a supratau, kad aiks dalykai, kuriuos mes galim sudliot susitart, ia yra neaikumas savanoriui, neaikumas darbuotojui ir yra mano atsakomyb, kurios a nepamaiau ir nesusitvarkiau, tai va tokie dalykai, komunikacijos kakokie trukdiai nelikt nepastebti ir neatsitikt labai svarbu yra reflektuot. Jeigu kakur nukeliauja savanoris labai yra svarbu kas ten vyksta, ar aiku, k reikia daryt su tuo savanoriu, ar aiku, kas yra savanoris. Kad jisai nu irgi pagalba, kad jam reikia aikiai pasakyti, kad nu va viso gero, dabar ai, padjai, eik lauk i ia, nebetrukdyk. Nu ta prasme, graiai t, bet sutarti. ia toks paprastesnis pavyzdys, bet jisai labai yra svarbus, nes tada negalt vykti darbas, dl to, kad atjo mogus padti, bet trukdo.
Kitas savanori koordinatorius reflektuojant savanoryst pabr grtamojo ryio su savanoriais svarb, t. y. refleksija vyksta ne tik tarp darbuotoj, bet ir tarp darbuotoj ir savanori:
Taip pat savanorysts metu refleksija, kai yra grtamasis ryys visada yra klausiama ir savanori, k js nortumte kitaip daryti? K nortumte
Galima klausti, kokia yra savanorysts strategijos ir refleksijos specifika dirbant su (buvusiais) nuteistaisiais? Galima teigti, kad ivardyti savanorysts strategijos aspektai yra svarbs kiekvienai su savanoriais dirbaniai organizacijai. Vis dlto paymtina, kad interviu metu savanori koordinatoriai ypa pabr savanorysts tiksl ir poreikio nustatym dl sudtingo, daug laiko ir pastang bei mogikj itekli reikalaujanio darbo su didesns rizikos asmenimis, kuri daugelis, pasak savanori koordinatori, yra nemotyvuoti. Savanorysts tikslas padti, o ne trukdyti dirbant socialin darb, todl savanorysts poreikio ir tiksl bei savanorio statuso organizacijoje nustatymas laikytinas vien i pagrindini priemoni siekiant ivengti situacij, kai savanoriai labiau trukdo, o ne padeda organizacijos darbuotojams. Aikus tiksl ir poreiki bei savanorio statuso apsibrimas padeda savanoriui labiau sitraukti organizacijos veikl, jaustis joje tviriau, taip pat padeda apsisaugoti nuo tam tikr grsmi dirbant su specifine nuteistj grupe, pavyzdiui, didelio darbo, krvio emocins tampos ir pan.
Simonas Nikartas
112
VI.5. Savanori paieka

Savanori paiekos bd yra vairiausi, kur pasirinkti, priklauso nuo institucijos ar organizacijos misijos, veiklos tiksl ir pobdio, dydio, suformuluotos savanorysts strategijos, savanori skaiiaus poreikio, savanoriams patikim gyvendinti uduoi ir pan. Pavyzdiui, Vilniaus arkivyskupijos Caritas organizacijoje198 savanori paiek vykdo specialus padalinys Caritas savanori centras, kuris siunia savanorius j pageidavimu vairius organizacijos padalinius, tarp kuri yra projekte dalyvaujantys Carito Nakvyns namai ir Carito socialiniai darbuotojai, dirbantys Vilniaus regiono probacijos tarnyboje. Paymtina, kad savanori koordinatoriai tok paiekos model vertina teigiamai.
Su paieka sunku mums ia pasigirti, padeda, kad yra Carito bendras savanori centras, i kurio kai kurie mons ino, kad gali kreiptis nes ten yra vairiais kanalais paskleista informacija ir jeigu mons ateina Carit savanoriauti, ten susitinka su [vardas], kuris atsakingas yra ir jisai, jeigu mons, jis pristato visus padalinius ir jeigu mons nori nakvyns namuose, tada [vardas] mums persiunia kontaktus ir a per savait susisiekiu su tuo mogum ir tas veikia, jis labai gerai veikia [...].
Kitas paiekos bdas, kai patys darbuotojai ar savanoriai per savo ryius, internetinius bendravimo puslapius kvieia mones savanoriauti.
Tai va, o visi kiti, tai per pastamus, per ryius, vis tiek. A ia pradioj kol dar nerainjai sakiau, kad viena pasikvieti, tas vienas dar kak pasta, nes tie patys mons su tokiais paiais ir bendrauja. Jeigu a links savanoryst, gerus darbus, tai ir mano draugai bus kakiek link tai, bent pora j. Tai jis pasikvieia savus, ten vienas moka kompiuteriu, kitas mano draugas moka ten angl, tai jis gali pamokinti juos angl. Nors jau jauiu kad bt specifikai paiekoti reikia gerai. <...> savanoriai vis taip atsiranda atsiranda, mes patys facebook kvietm, ten ateina mons, bet dar nepakankamai aktyviai iekom.
Organizacijos naudojasi ir specialiomis darbuotoj paiekos sistemomis, kai reikia rasti savanor tam tikroms specifinms funkcijoms vykdyti.
Pavyzdiui internete, kur yra tas CV.lt savanori skiltis, reikt, kad virtuvj kas nors perimt, nes ... jau 4 mnesiai pas mus dirba ir kiekvien dien, jau
198 Plaiau
r. Vilniaus arkivyskupijos Carito internetinje svetainje http://vilnius.caritas.lt/prisidek-prie-musu.html

Simonas Nikartas
VI.6. Savanori atranka (primimas)
113
kiek ir pavargo mogus, tai tai.. Tai va tai, niekaip rankos nenutsta iki to darbo, bet reikt ten iekoti. Vienintelis, kurio iekojau specifika buvo jogos mokytojas, ai ir dar iekojau oki mokytojo, bet n vienas nesutiko, o jogos sutiko i karto paraiau laikus ir atsiliep ir gerai, turjau toki svajon, sako, prie 10 met ir dabar kai paraei man laik, kaip pirtas koks nors norjai, dabar turi padaryti, tai va dabar pas mus vaikto ir savanorikai moko.
Iekant savanori svarbiausia nenusivilti. Tai, kad j trksta, nereikia, kad institucijos ar organizacijos veikla nieko nedomina ar laikoma nereikalinga, nedomi, neperspektyvi ir pan. Savanorysts idj visuomenje sklaida priklauso nuo bendr socialini, kultrini, politini ir ekonomini tendencij, kurioms daniausiai galima turti tik labai maai takos. Be to, kaip minta io leidinio III skyriuje, paprastai kitos socialins veiklos sritys pritraukia daugiau savanori nei probacijos sistema. Kad ir kaip ten bt, svarbu tikti, kad visuomenje visuomet yra daug moni, galvojani panaiai ir pasiryusi padti. Danai tai bna tik tinkamo laiko ir tinkamo susitikimo (konjunktros) klausimas.

Organizuojant savanorik veikl kyla diskusij apie savanori atrankos svarb, etikum, galim al paiam (priimtam ar nepriimtam) savanoriui, tikslinei grupei, organizacijai / institucijai ir bendruomenei. i diskusij galima iskirti dvi pagrindines pozicijas: viena j palaiko mint, kad savanori atranka yra neetika, nes savanoriai aukoja savo laik, nordami padti kitiems, ir jiems neturt bti keliami jokie papildomi reikalavimai, priimami tiesiog visi norintys. Savanorius j veikloje turi lydti institucij ar organizacij darbuotojai (specialistai), todl j uduotis yra laiku pastebti, kad veikla tampa destruktyvi, varginanti ir pan., bei sikiti. Kita pozicija ireikia savanori atrankos poreik. Organizacija, teikdama pagalb savo klientams, turi utik rinti visik fizin ir psichologin j saugum. Pasak I. Jonutyts, autoriai J. Patterson, Ch. Tremper ir P. Rypkema teigia, kad savanori atranka yra btina, nes savanoris gali padaryti al klientui, organizacijai ir sau paiam, ypa jeigu, pavyzdiui, dirba su rizikos grups vaikais, paaugliais, negaliais ar senyvais monmis. Savanori atrankos tikslas turt bti ne tik apsaugoti klient nuo galimo netinkamo elgesio, bet ir galimos alos organizacijai ir paiam savanoriui prevencija199. Taigi, kaip buvo minta, jeigu netinkamai
199
Jonutyt I. Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje. Vilnius, 2007.

Simonas Nikartas
114
ir neatsakingai bus parinkti savanoriai arba visikai nebus vykdoma atranka, gali bti paeista tikslinei grupei teikiam paslaug kokyb, organizacijos darbuotoj interesai ir paios organizacijos vaizdis. Pavyzdiui, vairios negydomos priklausomybs (nuo narkotik, alkoholio, vaist ir pan.), psichiniai sutrikimai, iaukiantis savanori elgesys ir pan. gali (ia pabriamas odis gali, nes visada svarbiausia yra konkretus kontekstas) mainti klient ir aplinkini pasitikjim institucija ar organizacija, paeisti darbuotoj ir klient teises bei teistus interesus. Be to, atranka svarbi ir paiam savanorik veikl noriniam sitraukti asmeniui, nes savanorystei danai reikia ne tik psichologini jg, bet ir fizini pastang. Tad jei mogus turi, pavyzdiui, sveikatos problem, organizacija neturt leisti jam dalyvauti veikloje, kuri kelt pavoj jo sveikatai. Taip pat, jei asmuo turi neisprst emocini, psichologini sunkum, jis negali dalyvauti savanorikoje veikloje, kuriai reikia emocinio stabilumo200. inoma, daugel ikilusi abejoni dl savanorik veikl norini sitraukti asmen tinkamumo, gali isprsti plaios savanorysts galimybs ir specializacija, jei institucijos ar organizacijos veiklos spekt ras yra labai platus (pavyzdiui, koks jis yra Carite). Jei kyla abejoni dl bsimo savanorio galimybi dirbti su (buvusiais) nuteistaisiais, jam galima silyti vairi veikl su kitomis tikslinmis grupmis arba savanorik veikl, tiesiogiai nesusijusi su tiksline grupe. Savanori atrankos apvalga Lietuvoje parod, kad nra bendros visoms institucijoms, organizacijoms ar bendruomenms savanori atrankos kiek viena organizacija, atsivelgdama savo specifik, poreikius, darbo metodus ir savanori motyvacij, kuria savus atrankos kriterijus ir savit atrankos model, taip pat taiko skirtingas atrankos metodikas: individualius ir grupinius pokalbius, anketavim, standartizuot pokalb interviu, krybines uduotis ir kt. Nuteistieji iskirtin tikslin grup, turinti sav socialini sunkum ir poreiki201, todl darbas su ja i savanorio gali pareikalauti tam tikr savybi ir gebjim. Anketins apklausos metu organizacij darbuotoj buvo prayta nurodyti grsmes, su kuriomis gali susidurti dirbdami su nuteistaisiais savanoriai. I esms ir nevyriausybini organizacij, probacijos tarnyb darbuotojai daniausiai minjo pavojingas darbo slygas ir tam tikrus konkreius j aspektus (i viso 11 atsakym): pavojus usikrsti ligomis, psichologinis
Borovskaja O. Savanorysts organizavimo ypatumai vykdant projektin veikl bendruomenje. Magistro darbas. MRU. Vilnius, 2007. 201 Plaiau r. io leidinio IV skyri.
200
Simonas Nikartas
115
perdegimas, konfliktins situacijos, smurtas ir pan. Penkiose anketose pamintos galimo bendravimo su kaliniais problemos (kalini vengimas bendrauti, manipuliavimas savanoriais, per didelis savanori pasitikjimas). Atlikto tyrimo metu projekte dalyvavusi institucij ir organizacij atstovai, dirbantys su savanoriais, iskyr tokias savybes, kurias, j nuomone, turi turti savanoriai, dirbantys su nuteistaisiais: darbui su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig tinkamiausi nurodyti pilnameiai savanoriai (dl savanori amiaus r. taip pat io leidinio V skyri). Daugelyje anket nurodyta 21 met ir didesn minimalaus savanori amiaus riba (13 atsakym nurodyta minimali savanori amiaus riba 2125 m.). Tik dviejuose Carito padalini klausimynuose nurodyta, jog bt galima priimti ir jaunesnius, t. y. 18 m. nesulaukusius, savanorius; dviejuose probacijos tarnyb upildytuose klausimynuose minimali amiaus riba savanoriui nurodyta 18met. Maksimali savanori amiaus riba klausimynuose arba nenurodoma, arba siejama su 6065 m. (nevyriausybini organizacij upildyti klausimynai) ar su 4055 m. amiumi (probacijos tarnyb upildyti klausimynai). Pastebta, kad projekte dalyvavusias institucijas ir organizacijas besikreipiani pai klient iki 21 met ir vyresni nei 60 met yra maiau, todl ir atitinkamo amiaus savanori poreikis yra maesnis. Manytina, kad tikslins grups amius galt bti svarus motyvas pagal j atitinkamai formuoti ir savanori grupes; isiskyr respondent nuomons dl savanori, dirbani su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, isilavinimo. Nevyriausybini organizacij respondentai savanoriams kelia emesnius isilavinimo reikalavimus. Danas atsakymas savanorio, dirbanio su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig, isilavinimas nra svarbus (3atsakymai) arba jis turt bti bent vidurinis (3 atsakymai). Probacijos tarnyb atsakymuose dominuoja bent auktesnysis savanorio isilavinimas (7 atsakymai). domu paymti, kad Carito atstovai, dirbantys probacijos tarnybos patalpose, mano, jog savanori isilavinimas nra svarbus. Kai kurie respondentai, apibrdami isilavinim nurod, koki srii isilavinim turintys savanoriai bt tinkamiausi socialins, psichologins, pedagogins krypties bet dauguma j paymjo, kad ios kryptys yra prioritetins, bet tikrai nra btinos; respondentai nurod aptariamoje srityje dirbantiems savanoriams svarbius turti gebjimus ir pomgius. Dauguma j bendro pobdio:
Simonas Nikartas
116
komunikabilumas, darbas komanda, mokti atpainti ir sprsti problemas, gebti savarankikai organizuoti veikl, mokti sprsti konfliktus, operatyvumas, domjimasis tiksline grupe. Tam tikrai veiklai, be bendrj, yra svarbs ir tam tikri konkrets gebjimai, pavyzdiui, kompiuterinis ratingumas, Alfa kursams202 motyvacija augti krikionikajame tikjime ir pan.; be to, keliose anketose paminta, jog norintys bti savanoriais asmenys neturt patys turti priklausomybi; taip pat buvo iskirtos asmenins savybs ir vertybs: atsakingumas, pagarba mogui, savarankikumas, iniciatyvumas, geranorikumas, supratingumas, noras padti, veiklumas, siningumas, punktualumas, nors minimali motyvacija, su kuria galt dirbti savanori koordinatoriai ir kiti partnerio ar jo padalinio darbuotojai. Viename Carito darbuotoj upildytame klausimyne paminta, jog svarbu, kad savanoriai bt praktikuojantys tikintieji. Su savanori koordinatoriais atlikti interviu parod, kad specialiai nra nustatytos grietos savanori atrankos. Viena i to prieasi vardijama savanori stoka, todl priimami beveik visi norintieji:
Lietuvoj nra tokios padties, kad ateit 200 ir tu jau atrinkintum pagal kakokius kriterijus. Ateina 5-6 irgi nesakysi, kad a tik 3 galiu.
Savanori atranka priklauso ir nuo organizacijos veiklos specifikos bei jos galimybi traukti savanorius vairi veikl:
Gal kokiai inspekcijai tai bt sunkum, pas mus kai tas dienos centras, jie gali ir lauke susitikti ir mieste gali susitikti, daryt kakokius, supaindint su miestu, kur jie k tik ij ir Ignalinoj gyveno ir dabar k tik atvaiavo Vilni, t veikl kaip ir daug yra, kad tuos savanorius upildyti.
Pabriama, kad nra iankstini kriterij savanoriams, priimami vairs asmenys, bandoma surasti viet organizacijoje ir tam tikr iskirtini asmenini savybi turintiems (ar turjusiems) asmenims:
Nra tokios specifikos kol kas atpainta galini ar negalini dirbti dl tikslins grups, nu aiku jau sunkiau yra jei yra psichinis ligonis, mogus atjs su psichikos sutrikimais, bet ir tai kartais gali bt krybik sprendim. Buvo
202
Alfa kursai (pavadinti turint mintyje pirmj graikikosios abcls raid , ; gr. , lot. alpha) vedami krikionikose parapijose ir bendruomense. Tai 11 kassavaitini susitikim, kuriuose susipastama su pamatinmis krikionybs tiesomis ir kvieiama jas asmenikai igyventi. Plaiau r., pvz., www.bernardinai.lt
Simonas Nikartas
117
pas mus savanoriauti atjs tikrai su sutrikimu kakokiu vyrukas, tai ir mes numatm, kad btum varg su juo jeigu jis taip tiesiog ateit ir pavyzdiui dienos centre veikloj kokioj dalyvaut, bet k mes su juo susitarm, jisai didelis toks augalotas vyras, k susitarm, va socialin tarnyba kraustsi, jeigu tau tokia pagalba tinka ir jeigu nortum prisidt, tai galim pakviest tave ir tu padsi paneiot neulius sunkius, na ir OK, jis atvaiavo padt, bet tai jau nebuvo su tiksline grupe darbas, tiesiog pagalba. iaip nra. Netgi kad tas pats narkomanas ar ne, buvs, jis ten buvo vaikinas atjs, dvi savaites tiktai mets ir sako a noriu bt savanoriu, kad kak daryiau gero, kad skleisti t ini. Ir sako, kad a nieko daugiau nemoku, tik perduoti k a patyriau ir kaip man sunku ir galbt kas nors pasimokys ir eis kartu su manim. Tai va, tai ta savanoryst irgi tokia, kad ok, gerai gali, toki rib nra kakoki. Aiku, jam nelabai pavyko pabaigoj, bet band, fainiai, kad band.
Vis dlto, nors labai griet atrankos kriterij nra, atsivelgiant specifin tikslin grup, svarbios tam tikros asmenins savybs, pavyzdiui, bendravimo gdiai, pastovumas, psichologinis tvirtumas, atsparumas manipuliavimui ir pan.:
Stipri jo, kad savim mogus pasitikt, kad jis nebijot, kad nebt usidars mogus, kad neturt iankstini nuostat svarbu, nes savanors tos kurios ateina praktik atlikti ir socialin darb studijuoja jau matosi, kad ateina ir iri i padilb, nesineka ir vyrai automatikai tai pajauia. Ateina savanors, kaip ir jos funkcija didioji, kad sutaikyti vyr, mog ijus i kaljimo su visuomene, jis nea didel pykt ant tos visuomens ijs, tai, kad jis ten papuol, kad gavo per didel bausm, kad kentjo, visi mes esam kalti. Ir ateina tas mogus i paprastos normalios eimos, kuris niekados nra sdjs ir kuris turt atstovauti ir tuo paiu neti ger ini, kad a esu draugikas tau, kad a noriu tau padti. Jeigu ateina kuris tur kak pikt nu inai tu kalinys, bet a turiu padaryti ia kak, nes man reikia. Jau tada nra gerai. Bet tai vis tiek kad turt t pozityv poir mones. Tai t bandom padaryt per atrank, isiaikint su savanoriu, ar jisai gals, nes bna kartais tokie nu paprasti kriterijai, kad ateina ir sako, na a noriau ia padt, na gerai, labai gerai, tai kada galtumm susitart susitikt, tai tiesiog negalim susitart dl vieno susitikimo, nes a ia kakada ueisiu, kakada neueisiu. Tai reikia jau pastovumo nra jokio, bet vis tiek paliekam ans. Tai vienas kriterij, kad bt manoma susitart dl konkretaus laiko, inai vat, tada a ateinu ir darau k darau arba tiesiog galim kviestis ..., bet iaip yra atranka, bet ji neturi toki aiki kriterij stipri, nes stengiams ne, nu kaip tam, neinau, gal persiunt t klip idj klipo, nes neinai k imeti, ir tas principas yra
Simonas Nikartas
118
su savanoriais, nes negali inoti k reikia kaip a galiu vertint mog panekjs vien ar du kartu, negaliu, tiesiog pasinekam ir jeigu mogus nori, jeigu galima susitarti dl kakoki pabandym, tai bandom tada ir <...>. Bet inoma vienijantis principas tai yra, kas galt bti savanoriu, atrankos principas tai yra tas gebjimas bti tarpasmeniniame, ne funkciniame santykyje. Kol kas ioje veikloje ne specialistai yra reikalingi kakurios tai srities, bet btent kaip Carito tapatyb tai yra derinti profesin veikl su tarpasmeniniu santykiu, tai reikia tie empatiniai sugebjimai, uklausimo, gebjimo korektikai elgtis su klientu ir tam tikro psichologinio atsparumo. Priimti t realyb, kuri yra ita tikslin grup ir neisigsti. Tai atrankos bdas dvejopas yra: arba i Carito, tai reikia jau yra vyks pirmas pokalbis, pirmas interviu ir jeigu savanoris pats ireiks mint yra, kad ia galt savanoriauti, savo poreik vardijs, tada dar vieno pokalbio metu tiesiog bandom atpainti jo kaip asmens kompetencijas, bendravim, i esms pagrindinis principas pagal kur stengiuosi pairti ar gali tikt ar netikt, tai yra bendravimo kokyb. mogus pajgus tarpasmeniniam ryiui, nes ne tiek reikalingi specialistai kiek santykis su klientu, nes dl ios tikslins grups specifikos mons yra jautrs santykiui su jais, kad jis bt lygiavertis daugiau. O taip pat iriu ar negsdina savanorio ikiai btent su ita tiksline grupe. Tiesiog stengiuosi pateikti realistin vaizd, kas yra. Ir po to tiesiog kol kas dar neformalus bandomasis laikotarpis. I pradi su savanori koordinatorium kak veikia savanoris ir tada pabandom reflektuoti dar vieno pokalbio metu kaip k jos patyr, kaip jauiasi.
Vienas respondentas paymjo, kad savanori atranka turi vykti atsivelgiant organizacijos kultr ir tikslus savanoris savo veikla neturi trukdyti organizacijos darbo.
Atranka labiau pas mus a taip esu suvoks atsitinka ne pagal darbo specifik, bet labiau pagal darbo kultr vyraujani organizacijoj, nes rpestis yra, kad savanoris netapt trukdiu darbuotojams, vietoj to, kad ateina padt, kad jisai neateit trukdyt ir, kad jisai nesijaust pats, kad trukdo, o nepadeda.
Yra prasms ir, t paymi respondentai, dl savanorio (ne)tinkamumo nesprsti i karto, akimirksniu, nebent tikrai i karto paaikja ir bendrai sutariama, kad konkretaus asmens savanoryst neperspektyvi. Paprastai atranka vyksta ir turt vykti natraliai, savanorio darbo proceso metu, pirmaisiais savanoriavimo mnesiais. Savanoriui suteikiamas neformalus (tiesiogiai nevardijamas) bandomasis laikotarpis:
Simonas Nikartas
119
Bet jinai nra per vien pokalb, ta prasme, kad a pasineku ir sakau mmm... Tai nra, kad per vien pokalb sprendiu kak. Bet kuriuo atveju jeigu mogus ateina ir turi kak duoti, nori duoti, nesvarbu kokios tos prieastys. Ir paskui jeigu jau jis dirba ia, daro kak ir matau kad, na visi mes, a viena nenusprendiu netgi ir direktor, sakau na kakaip negerai ia gaunasi, ia vienaip daro, o paskui su ta paia tiksline grupe eina ir baliavoja ten vakarais. Nu jau nra gerai. Tai nekams tada ir su paiu savanoriu, kas negerai, kodl negerai. Kas perengia jau ribas ir arba jis taiso arba ieina i savanorysts, bet tokio, kad per vien pokalb, sakau ateina ir sakau ne. Na jo jo, jeigu tas, bet tas irgi paaikja daniausiai, mes psichologinio kakokio testo nepateikiam mogui atjus, tai pasimato eigoje. Ir tada yra erdv arba nektis, nes gali bti tiesiog situacijos nutinka ir a pratrunku, tiesiog tas vienas atsitikimas nereikia, kad a nepasimokysiu ir nebsiu dar geresnis savanoris. Atsiranda tokia galimyb nektis, nekams kas nutiko, kas ten buvo. Kaip, ar ia visada, ar tau danai tau bna, nes jeigu i tikrj jei vien kart antr kart, realiai pagal situacij. Jeigu matos kad jau tikrai mogui nu neieina, yra buv, yra buv savanori, kad jau per pirm pokalb nepavyko susinekti, tai jau mes taip tada ir susitarm, kad ne, ir yra, aiku, ir lieka klaustukas, o gal ji ten bt skmingai realizavusis ionai ir gal bt visai neblogai buv, bet tiesiog nepavyko susinekti.
Savanoriavimo pradioje stebima, kaip savanoris prisitaiko organizacijoje, kaip bendrauja su tiksline grupe ir pan. Stebti stengiamasi subtiliais bdais, nesudarant spaudimo ir spdio, kad mogus kontroliuojamas:
Jo, nes i tikrj neinai koks mogus. Gali sdt sakyt, kad labai myli mones, o nueit ten ir jaust kakok prieikum gal gale. Nebtinai kaip kaliniui gali jausti, kaip tatuiruotam mogui ar ten smirdiniam mogui, jie gi ten visokie, tai gali pradt raukytis. Tai tiesiog pabni kartu, pasiiri kaip jis reaguoja, kaip mons t savanor reaguoja, ar jie susibendrauja, jeigu viskas fainai gali ir u 10 min. ieiti. Aiku, kad tai nebt, kad stebiu a tave, dabar stebi tu, elkis kakaip... Bandom atrast bendr veikl pradiai kakoki, neinau, menine forma, aidimo forma ar filmo pairjimo forma, na, kad tai bt visi veikiam, ne kad jos veda, o a stebiu, kad tas usimimas, ar ne, pirmas a ten joms paantrintu, o jos veda kaip pagalba daugiau, o ne prieira.
Savanori koordinatoriai ne itin pabr ami kaip svarb atrankos kriterij. Vis dlto vienos organizacijos savanori koordinator paymjo, kad nepilnamei savanoriavimas bt sudtingas, nes yra didesnis nuteistj manipuliavimo pavojus. Taiau nra kategorikai atmetama galimyb, kad labai
Simonas Nikartas
120
jaunas mogus negalt savanoriauti, skiriant daugiau dmesio jam parengti ir traukti savanorysts veikloje su nuteistaisiais specifik:
Sunk bt, nebuvo dar. Jo, manipuliacijos gal tada didesn tikimyb nes vyrai yra link gal nu paskolink man ia penkis litus, reikia vis tiek turti, suprasti su kuo bendrauji, nepervertint t moni, kad ir kiek tu j gerbtum myltum, ir visi mons yra geri, bet nepervertinti, jie irgi turi savo aidimus. Tai gal jo, jeigu jau bt jaunimas kakoks labai jaunas mogus, tada gal reikt vest t kontekst, kas tu esi su kuo tu esi ir ir paruoti papildomai.
Apibendrinant svarbu paymti, kad, organizuojant atrank savanorikai veiklai probacijos sistemoje, reikt matyti galimas darbo su didesns rizikos grupe grsmes, taigi atrankos kriterijai tokiai veiklai turt bti grietesni. domu, kad savanori koordinatoriai interviu metu ypa griet atrankos kriterij neiskyr, nors paymjo, kad savanori atranka tam tikroms specifinms funkcijoms atlikti yra grietesn iekoma atitinkam gebjim turini moni (pvz., maistui gaminti, ugdymo usimimams ir pan.). Maesni reikalavimai keliami savanoriams, kurie arba usiima maiau gdi ir psichologinio pasiruoimo reikalaujania veikla, arba tokia veikla, kuri nra tiesioginis socialinis, pedagoginis arba psichologinis darbas su tiksline grupe (pvz., pagalba buityje ir pan.). Todl atrankos grietumas priklauso ir nuo savanorio veiklos srities specifikos.
VI.7. Savanori rengimas (mokymai)

Savanoriai gali teikti vairiausias paslaugas tikslinei grupei arba dalyvauti jas teikiant, atlikti vairiausius darbus institucijoje ar organizacijoje, o tai pareigoja organizacij prisiimti atsakomyb u savanori darbo kokyb. Pagal L. C. Johnson, organizacija ne tik turt pasirpinti tinkam savanori parinkimu atitinkamai veiklai, bet ir juos atitinkamai parengti. Organizuojant savanori rengim btina atsivelgti turim pasirinktos savanorikos veiklos patirt. t pai savanorik veikl gali sitraukti labai skirtingo amiaus, isilavinimo, patirties, charakterio, profesijos savanoriai. Anot I. Jonutyts, svarbu diferencijuoti savanori pa(-si)rengimo programas, atsivelgus individualius savanori gebjimus. Pavyzdiui, ligoni lankym namuose daniausiai sitraukia brandaus amiaus moterys, o socialin-pedagogin veikl su vaikais moksleiviai, studentai. Taiau tarp savanori bna ir tam tikros
Simonas Nikartas
VI.7. Savanori rengimas (mokymai)
121
srities specialist, todl netikslinga organizuoti visiems savanoriams vienodo turinio, trukms ir pan. savanori rengimo kurs, nebent institucijai ar organizacijai svarbu skatinti savanori bendryst. Organizacijoms svarbu lanksiai vertinti savanori kompetencij, gyt u organizacijos rib203. Pagal Europoje susiformavusi tradicij savanori rengimo strategija vystoma dviem kryptimis: 1. Savanoriai specialiai nerengiami socialiniam darbui, o reikaling ini ir gdi jie gyja praktinje veikloje, dirbdami alia patyrusio darbuotojo. 2. Savanoriai specialiai rengiami pasirinktai veiklai, organizuojant jiems kursus, seminarus, konsultuojant individualiai ir pan.204 Projekte dalyvavusi institucij ir organizacij veikloje dominuoja pirmasis bdas. Savanori mokymasis vyksta jiems bendraujant su koordinatoriumi, kitais darbuotojais bei savanoriais, taip pat organizuojant savanorik veikl lydinius susitikimus / grupes. Galima teigti, kad ios mokym formos turin praktikai atitinka toliau aprayti savanori palaikymo ir motyvavimo etapai. Vis dlto savanori koordinatoriai pabria ir speciali savanori mokym poreik. Mokymasis savanoriui ir koordinatoriui bendraujant ir specials mokymai vardijami kaip turintys skirtingus tikslus, suteikiantys skirtingas inias ir gdius, todl alia pirmojo mokymosi bdo reikalingi ir specials mokymai.
Tai savanori koordinatorius, vis tiek tai yra, negali viso to idstyti, tik trumpai pagrindinius momentus, bruous. Tai reikalingi mokymai arba kitas bdas, tai kiekviena organizacija tada truput pristato savanoriam. Tarkim PI analitikas pristat PI veikl savanoriam, tai pat projekto partneriam savo veikl, savanorysts patirt pristat savanoriam, pvz., Caritas mokymai. Tiesiog tai mokymai yra btini, tiesiog nes jie irgi veda savanorius, manau, kad turt ne savanori koordinatorius atskir individuali konsultacij, pokalbi su savanoriais metu aikinti, bet turt bti mokymai kryptingi. O savanori koordinatorius, tai tik atranka ir vadas pai savanoryst, tai kas vyksta ia, pradin informacija, o toliau turt bti mokymai, kurie duot bendr vaizd, stubur savanorysts.
Mokymai reikalingi ir dl tikslins grups specifikumo darbui su nuteistaisiais reikia tam tikr speciali teisini ir psichologini ini:
203 204
Jonutyt I. Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje. Vilnius, 2007. Payne M. Social care in the community. London, 1993.
Simonas Nikartas
122
Tikrai nori inoti savanoriai, o kaip elgtis su ita tiksline, su nuteistaisiais, nes tikrai mato, kad yra sava specifika, tai yra ir gerokai greiiau pajudt tas... tviriau jaustsi savanoris, kakaip efektyviau. Ir savanori motyvacijos priemon yra mokymai, kaip su tiksline grupe elgtis ir taip pat mokymai apie organizacijos tapatyb, kokia yra savanori vieta, k veikia itoj organizacijos, kas yra savanoris. Nes nori turti ini, taip pat ireikia nor turti ini bendrai apie probacijos sistem, apie laisvs atmimo vis proces, jeigu mogus paklina it sistem kaip nuteistasis ar jis bt laisvs atmimo viet ar vykdymas atidtas bausms, tiesiog apie vis sistem, kokia kokia, apie visum, nes tada susidaro fonas savanoriui daugma, nes kai yra bendras visuminis vaizdas, tai labai motyvuoja. Tai jeigu klaustum, ar reikalingi ar nereikalingi yra mokymai savanoriams, tai a manau, kad yra reikalingi, tai btent apie specifins grups, apie klausymsi, apie tai apie k tursim t seminar i dalies, t bt gerai mums pasirengti ir atjus savanoriam pamokyt, nes tai bt ir paiam savanoriui ir mum didiul nauda. Kol kas neturim.
Savanori koordinatori interviu metu buvo ireiktas speciali savanori mokym poreikis, vis pirma dl tikslins grups specifikos dirbant su nuteistaisiais svarbios yra tam tikros teisins, socialins ir psichologins inios. Savanoriai turt bti supaindinami su probacijos sistema ir probacijos vykdymo tvarka, gyti supratim apie psichologin bendravim su nuteistaisiais, manytina, kad svarbu imanyti ir kitas sritis, kurios gali bti svarbios dirbant su nuteistaisiais, pavyzdiui, socialin param, darbinimo galimybes, teisin jo reglamentavim ir pan.
VI.8. Savanori palaikymas (motyvavimas)

Savanorysts motyvai ir paskatos aptartos io leidinio I skyriuje. Akivaizdu, kad, norint savanorius ilaikyti ilgesn laik, btina toliau juos palaikyti ir motyvuoti, kad j energija neiblst ir jie jaustsi papuol jiems palanki terp, yra naudingi kitiems. Apibendrinant vairi autori teiginius apie savanori palaikym ir motyvavim galima iskirti iuos pagrindinius savanori tolesnio palaikymo (motyvavimo) aspektus: Savanoris jauiasi ess organizacijos dalimi (jo vaidmuo vertinamas organizacijoje). Svarbu savanor traukti sprendim primim tai leidia pajausti, kad nuo atsakomybs priklauso pokyiai. Svarbu paymti, kad savanorio dalyvavimas priimant sprendimus nereikia,
Simonas Nikartas
123
kad savanoris pats priima sprendimus dl organizacijos veiklos, nes tai organizacijos vadovybs kompetencija. Svarbu, kad savanoriai nesijaust esantys nuoalyje bt klausiama j nuomons, bt informuojami apie priimtus sprendimus, planus, svarbius vykius ir pan. Savanoris jauiasi svarbus ir naudingas bendruomenei. ia svarbiausia organizacijos sprendiam problem aktualumas, vertybs, kuri organizacija laikosi, ir jos tikslai205. Savanorio ir organizacijos vertybi ir tiksl artumas padeda savanoriui jaustis savo vietoje ir atliekant reikiam vaidmen. Savanorikas darbas teikia galimyb tobulti. Savanorika veikla turi sudaryti galimybes asmenikai tobulti (bendraujant, patiriant nauj spdi, dalyvaujant vairiuose renginiuose ir t. t.) arba (ir) skatinti specialiuosius gebjimus ir kelti profesin kvalifikacij. Usiimant savanorika veikla tikslingai arba nesmoningai gali bti patenkinami visikai prieingi poreikiai bei interesai nei dirbant pagrindin mokam darb. Kai kas gali iekoti kit vertybi, ignoruojam jo darbe ar kasdieniame gyvenime, pavyzdiui, nuoirdi santyki tarp moni, atvirumo, nesavanaudikumo ir pan.206 Priklausymas bendruomenei. P. Jordano, M. Ochman nuomone, labai danai savanorius motyvuojantis veiksnys yra poreikis susitikti su naujais monmis ir veikti izoliacijos ir nereikalingumo jausm. Lygiai taip pat svarbus poreikis priklausyti grupei. Grup suteikia savo nariams vieningumo, bendruomens, paramos ir saugumo jausmus. Grup patenkina moni poreik bti kartu su kitais monmis, kuri vertybs ir tikslai sutampa su j vertybmis ir tikslais. Suvokimas, kad tu priklausai tam tikrai grupei, veikianiai pagal aikius standartus ir vertybes, leidia atsirasti tam tikram iskirtinumo jausmui. Nuolatinis bendravimas ir atviri mogiki santykiai institucijoje ar organizacijoje apsaugo nuo staigaus, nepaaikinamo savanori dingimo. Utikrinant nuolatin bendravim, svarbu keistis mintimis apie esam situacij ir pasikeitimus, galinius turti poveik veiklos rezultatams207.
r. McCurlsy S., Lynch R. Savanori vadyba. Vilnius, 2001. Jordan P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybinse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998, p. 52. Taip pat r. Jonutyt I., Bitinas B. Savanori rengimas darbui su socialins raidos rizikos vaikais: motyvacinis aspektas // Socialiniai mokslai, 2000, Nr.2 (23). 207 Jordan P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybinse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998, p. 54.
205 Plaiau 206
Simonas Nikartas
124
Ryys su organizacijos darbuotojais, ypa savanori koordinatoriumi. Svarbu, kad darbuotojai ir ypa koordinatorius palaikyt ry su savanoriais. Btina bendrauti individualiai, o kart per savait ar dvi turt vykti susirinkimas su visais grups savanoriais. Svarbi i susitikim funkcija teikti ir gauti moralin bei psichologin param. Danai atmosfera grupje nulemia savanorio nor likti organizacijoje. Labai svarbu palaikyti savanorius tuo metu, kai jie susipasta su komanda kol jie dar yra naujokai ir aikiai nesuvokia, kokios veiklos i j tikimasi ir k jie daro neteisingai. Svarbu pagelbti krizinje situacijoje ir suvokti tokias situacijas ne kaip pralaimjim, bet kaip nauj nauding patirt208. Sudaromos slygos motyvuojaniai veiklai. S. McCurley ir R. Lynch teigia, kad, kuriant efektyvi savanori program, svarbiausia tinkamai parinkti savanoriams darbus, sukurti motyvuojanias darbo (veiklos) vietas. Savanoriai, ateidami dirbti, skiria dal savo laisvalaikio. Jeigu jiems darbas atrodo nedomus, nemalonus, eminantis ar kaip nors kitaip j netenkinantis, jie pasirinks kitok laisvalaikio leidimo bd. Organizacijai, galiniai pasilyti domias ir produktyvias darbo vietas, bus nesunku pritraukti ir ilaikyti savanorius209. Skatinamas atsakingumo ir nuosavybs jausmas. Svarbu, kad savanoris pajust asmenin atsakomyb u tam tikras sritis, veikl, projektus ar konkreius asmenis. Pavyzdiui, projekto Big brothers, Big sisters, aukltojai, krizi telefono tarnyb darbuotojai visi turi vien ar daugiau savo globotini. Nuosavyb suteikia savanoriams tai, u k jie gali bti atsakingi, taigi ir kuo didiuotis210. Antras, svarbus aspektas savanorio atsakomyb u savo darb. Ta aplinkyb, kad savanoris atlieka tik tai, k kiti nutaria, pradeda sekinti jo motyvacij, menkinti pasididiavimo atliekamu darbu jausm. Jis arba prads piktintis tuo, k jam liepiama daryti, arba praras susidomjim darbu. inoma, negalima leisti, kad visi savanoriai daryt tai, kas, j nuomone, geriausia, ir tam visikai nevadovauti. Reikia utikrinti, kad visi jie dirbt siekdami bendr tiksl, taiau btina juos traukti planavimo ir sprendim primimo proces, kad jie pajust tur nors iek tiek takos savo
Jordan P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybinse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998, p. 54. 209 Plaiau r. McCurlsy S. Lynch R. Savanori vadyba. Vilnius, 2001. 210 Ten pat.
208
Simonas Nikartas
125
darbe211. Treias svarbus elementas, rengiant ger darbo struktr, yra utikrinti, kad savanoriai bt laikomi atsakingais u konkrei rezultat siekim, o ne tiesiog u veiksm sekos ar darbo pareig atlikim. Jei jie atsakingi u rezultatus ar pasekmes, sutelkia dmes galutin veiklos produkt ir patiria pasitenkinim, kai juntama paanga siekiant reikming rezultat. Kai savanori darbui numatomi konkrets rezultatai, savanoriai turi galimyb patenkinti savo pasiekim ir uduoties atlikimo poreikius. Tai padeda jiems pajusti, kad j savanorika veikla yra vertinga ir vertinama. Palaikant ir motyvuojant savanorius daug dmesio turt bti skiriama pirminiam savanorio traukimo organizacijos veikl etapui. Jis reikalingas, kad savanoriui bt padta apsiprasti organizacijoje, surasti savo viet, jaustis gerai ir pan. iame etape svarbu ne tik padti surasti savanoriui pagauti jo uduoties ar veiklos esm, supaindinti su jo funkcijomis, taiau ir informuoti apie elementariausius dalykus, susijusius su higiena, buitimi ir pan.:
Bandom per pat pirm pokalb bandom atrasti k jis nort veikti. Danai ateina ir sako noriu noriu daryti gera noriu kak k a galiu ir tada bendrauji, k moki, k veiki, kuo usiimi, kiek laiko turi gal gale. Kokie tavo pomgiai, ir bandai atrasti t ni, kur tu gali.. papasakoji kas pas mus vyksta. Tai va ia per pat pirm vyksta atradimas kur savanoris galt save realizuoti, galt pagelbti. Dar palaikymui ir apskritai atjimui savanorio staig padeda kai jisai vedamas yra ir konkreiai ino savo viet , kad jisai turi savo viet ir aikiai susitariama dl laiko, kada ateis, k jisai darys, paioj pradioj tie dalykai labai svarbu yra, nes tai sumaina pasimetim, nes pas mus tai ir dienos centre ir visur yra labai daug tokio buvimo neapibrtume, kuris kelia be galo daug tampos, jeigu nesi apsiprats, tai, kad t tamp sumainti, mes stengiams kuo aikiau sudlioti kaip atrodo mano pirmas atjimas savanoriauti, pirmas, a ateinu, ia yra mano vieta, kur a nusirengiu, paskui ia galiu nueiti tualet, na iki toki smulkmen, na labai svarbu, nes yra buv, kad umirau pasakyti, kur ia yra tualetas, ir vis dien prakentjo mogus, o paskui jo bendr tualet, kur mons, tai paskui galvoju, blemba, ia va.. tai jo toki smulkmen pasakymas ir uduoi, kurias reikia atlikti ir per tas uduotis palydjimas tada ateis, t labai svarbu yra, svarbu yra savanoriams inoti vieta ir laikas, kada ateina. Tai gali atrodyti savaime suprantama, bet tai yra svarbu, kad jisai jaustsi saugiai.
211
Ten pat.
Simonas Nikartas
126
Taip pat kaip palaikymo bdas pradiniame etape minimas buvimas alia savanorio atliekant tam tikras jam pavestas uduotis:
vedimas? Jo tai pradioj irgi kai jau surandam kur tai papasakoji daugma kaip kas vyksta ir kaip mons gali reaguoti, kaip gali bendrauti kaip su jais reikt ir kiek to draugikumo, kiek pasitikjimo, kiek atsargumo reikia. Ir daniausiai tai stengiams, na a stengiuosi ir bendradarb [vardas] pasiimam. Mes stengiams kartu sudalyvauti pirmuosiuose susitikimuose, jei tai yra kokia vokiei kalba, tai a per pirm pamok ateinu ir vyrus padrsinu, kad mokoms mokoms...
Pagrindins dvi savanori palaikymo ir motyvavimo formos individuals savanorio ir koordinatoriaus susitikimai, bendri susitikimai organizacijos viduje ir savanori i skirting organizacij susitikimai. Tiek individuals, tiek bendri pokalbiai, pasak savanori koordinatori, yra svarbs savanorio darbo verts pajautimui skatinti. Tai susij su tikslins grups specifika nuteistieji asmenys danai bna nemotyvuoti, tai sukelia savanoriams abejoni dl j darbo prasms:
Ir po to laiks nuo laiko geriausia bent kart mnes pasidaryti, tok laik pasidaryti susidjimui ir pasinekjimui apie savanoryst reflektuojant. Atsitinka tas pakeliui, nu tokia pusiau koja kita duris, bet bent kart mnes skirt atskirai btent tam laiko, nes per t, susirenkamos valgos, susivokimai, tas procesas, savanoriai danai pas mus nepamato kuom jie yra naudingi. Sako, a labai daug gaunu, man ia labai gerai, bet a gal ia per daug gerai bnu, nes nieko daug neduodu. Ir apie t neretai tenka pasikalbti su savanoriais ir svarbus gdis sugebt pamatyt, kokia yra nauda ir inot dl ko, vlgi a inau dl ko tas savanoris ten yra, kad jam paiam pasakyt, kad irk ia irk koks santykis atsitiko ir kokie dalykai po to vyko, kai tu pabuvai, didiul vert. Tai va reflektuot patiem savanoriam j darom poveik, padti galbt daryti geresn poveik, nu tas reikia, kad kakaip patiems jau profesionaliau mokintis kalbti, jeigu tas yra, priklauso nuo savanorio, jeigu jam tas yra domu. Dar labai svarbu verts pajautimas pajautimas, k tu darai savanoriui paiam. Ir tai va, kaip parodyt t vert, nes danai ir su [vardas] kur nekjom daro daro. Ir savanoris danai pajauia didesn vert sau negu jis jauia duodamas kitam. Ms [vardas], kuri virtuvje yra, nu jinai daro daro valgyti ir bendrauja su jais, nu ir sako a jau tiek imokau tiek supratau, tiek savs painau, atradau savo visokius bruous. Bet neinau ar a jiems kak duodu, ar naudinga tai kad a ia esu, ar naudinga kad valgyt gaminu, kad bendrauju su jais. Tai va t atrasti su savanoriu kartu, pairkim kaip tas elgias kaip tas
Simonas Nikartas
127
bendrauja kaip tas pasikeit. Kiekvien apkalbti apirti, na atrasti prasm to savanoriko darbo. Reikalingas grtamasis ryys, tiek darbuotojui i savanorio puss, tiek ir savanoriui ir darbuotojo puss, kad bt galim vis laik reflektuoti ir tuo bdu prasminti, nes sunkum vis tiek yra daug, prasms klausimai visada ikyla su ita tiksline grupe. Susidrus su nemotyvuotais klientais, tai yra pagrindinis ikis nemotyvuoti klientai. Ir savanorysts palaikymui tai i ties svarbu visada, visos savanors tai yra isak, kad joms svarbu yra matyti savo darbo prasm ia, kaip konkreiai koki naud, ar yra nauda itos savanorysts. Tai savanorio laikas yra duodamas veltui, tai jis yra tik dl prasms. Jei savanoris gali atpainti prasm, tai yra didiausias palaikymas savanoriui. Tai vat kaip organizuoti t prasm, tai i vienos puss savanori koordinat... bendravimas su koordinatorium, kad isakyt savo patirt, savanoriui bt galima reflektuoti taip pat kartu su kitais savanoriais t irgi padarom, kad savanoriai galt isakyti savo patirt ir atgalinis ryys i koordinatoriaus puss. Tiesiog padti vardyti dalykus galbt, kurie yra jau paio savanorio patirty ir kitas dalykas, dar klient apklausa, kad irgi, kas jiems buvo vertinga, kokie ikiai, kas buvo sunku. Tai grtamasis ryys i klient, nu jis irgi, jis suteikia prasm.
Individuals pokalbiai padeda savanoriui atsiverti, atskleisti tam tikrus, i pirmo vilgsnio gal net ir nepastebimus sunkumus:
Per individualias nekams po vien, kas buvo sunku. Na, savanoris pats pirmas niekada neateis ir nepasako, kad man buvo sunku tai ir tai. Eini klausi, i pradi sako ne viskas gerai viskas gerai, o paskui jau pasineki jeigu dviese tai ir ilenda, nu vat ia sako neinojau kaip ten ir vertybs gal gale, nes savanoriai kurie ateina altruistiniais pagrindais, nori save atiduot nori ger duot, susiduria su monm, kurie daro bloga ir tai teisina kakuom, gina t savo pozicij, tai labai tada tos vertybs tada susvyruoja ar i ties nu tos mogikosios puss. Ir man, kai esi kakuo sitikins, galvoji, kad visi taip galvoja ir tau pasako ne, visai ne taip, a galvoju visikai prieingai ten ir apie t pai visuomen ir t darb, tada reikia per bendravim, kodl i kur tas mogus atjs, per individualias konsultacijas.
Pabriama savanori tarpusavio susitikim svarba tiek organizacijos viduje, tiek su kit organizacij (pavyzdiui, kartu vykdani projekt) savanoriais:
Taip pat dalinimasis savanorysts patirtim, pavyzdiui i projekto partneri, kit organizacij, tas yra labai svarbu, ir praturtina pai savanori t...
Simonas Nikartas
128
yra didelis irgi palaikymas. Tai pat Carito savanori mokymai, savanori irgi bendros akcijos su Caritu, tai ta tapatyb, k norime knyti ia, koki ini. Per t tarpasmenin santyk liudyti kitam, kas vis dl to yra tas tarpasmeninis santykis, kur akcentuojam ia. Kai tie savanoriai sueina ir pasineka kaip a matau, kaip tu matai, tai irgi naudinga yra. Tada visapusikas t kit moni vaizdas susidaro, su kuo tu esi. Ta va ir dabar galvojam koki nors ikyl padaryt kartu su savanoriais gamt, kaip kad ir tviriau bt, kad paskatinimas tai bt. kin nujom visi kartu mes su savanoriais. Susimetm nupirkom biliet, darbuotojai. Dar kaip palaikymas, ia pavyzdiui, yra Carito savanori centras, tai ten yra galimybs visiems savanoriams susirinkti kakada ir turti tokius grupinius susitikimus. Taip pat tarp (kad ir visos?) organizacijos mastu turti jeigu kelis mnesius kart, gal dar ir reiau gal bti, nes per daug irgi negerai pasidaryt, nes jeigu kart mnes asmenik, paskui jei dar ir grupin tursi, tai gali bti nelabai prasminga, nes savanoriai gali bti labai uimti, pas mus bent jau tai uimti, dirba ir ateina tuo laisvalaikiu pasavanoriauti, savo tas dienotvarkes susitvark, tai dl to nortsi daryt reiau. Atsivelgiant poreik, kad vienas kit pamatyt, tuo paiu palaiko, susitinka toj paioj staigoj, laba diena, kaip gyveni, k tu ia veiki, tas labai motyvuoja ir padeda eit toliau, toliau dirbt, atveria galimybes kitom naujom idjom. Gal gale j savanoriai su ms buvo susitik. J savanoriai pas mus buvo atj ir merginoms kai buvo kaip paskatinimas, k jos gali kur veikti, plotmj ir ms savanori buvo tada atj 6 ir 2 atjo, tai kiekviena pasipasakojo kas k veikia. Kaip bendraujate, kaip jie mato t tikslin grup. Tai jautsi, kad naudinga i ties buvo.
Apibendrinant svarbu paymti, kad nemotyvuota tikslin grup gali neigiamai paveikti pai savanori motyvacij. Nematydami nuteistj elgesio ar asmenybs pokyi, savanoriai gali prarasti savo darbo prasms jausm. Remiantis savanori koordinatori interviu i problema vertintina kaip viena i pagrindini savanori palaikymo ir motyvavimo krypi. Tam svarbu skirti daug dmesio tiek individualiuose, tiek grupiniuose pokalbiuose su savanoriais. ia itin svarbs yra savanori koordinatoriaus psichologiniai ir bendravimo gdiai bei patirtis.
Simonas Nikartas
VI.9. Savanori skatinimas
129
VI.9. Savanori skatinimas

savanorik veikl sitraukiama nesitikint materialaus atlygio, taiau savanori skatinimas ir apdovanojimas yra labai svarbs ioje veikloje. Parenkant apdovanojimo bdus reikia atsivelgti savanorio darbo specifik, asmeninius jo poreikius. Savanorik veikl tiriantys autoriai paymi, kad labai svarbs yra koordinatoriaus ir savanorio santykiai. Maloni aplinka, simintas savanorio vardas, pokalbiams su juo skirtas laikas jau yra paskata. Reikia padti susidraugauti su apmokamu personalu, pakviesti susitikimus, informuoti apie organizacijos veikl, nepamirti savanorio duot klausim, poreiki ir trokim. Galimos ir kitos savanori apdovanojim formos: savanori dienos minjimas; organizacijos enklelio ir atmintins teikimas; iskirtin savanori apranga (ypa dideliuose renginiuose) markinliai, kepurs, skarels, kita atributika; vieas savanorio padaryt darb paminjimas; kvietimas neoficialius organizacijos pobvius; pasveikinimai vairiomis progomis; rpinimasis savanori gebjim ugdymu; vairios ivykos ir kelions. Galima rasti vairi apdovanojimo form. J pasirinkimas turi atitikti organizacijos vertybes, tikslus, veiklos srit ir pobd. Tam, kad pripainimas ir skatinimas veikt, reikia: pripainim rodyti danai; skatinti vairiais bdais; organizacijos nuoirdumo su savanoriu; mogaus, o ne jo nuveikto darbo pripainimo; skatinimo formos atitikties savanorio nuveiktiems darbams; ypa pabrti laimjimus, kurie yra labiau reikmingi ir kuri tikimasi. Apdovanojimas ne tik skatina savanor veikti, bet ir didina darbo efektyvum. Pavyzdiui, Savanori centras pateikia tokias savanori skatinimo priemones: susitikimus su ymiais monmis, domius renginius, vakarones rengia 51 proc. apklaust organizacij; teikia savanoriams pagyrimus, padkas u darb (48 proc. organizacij); sveikina savanorius gimtadienio ir vardadienio proga (40 proc. organizacij);
Simonas Nikartas
130
skatina savanorius teikdamos nedideles simbolines dovanles (27proc. organizacij); rao rekomendacijas mokymosi institucijai ar darbovietei (26 proc. organizacij)212. Projekte dalyvavusi institucij ir organizacij darbuotoj anketinje apklausoje buvo praoma paminti, kas dar yra svarbu dirbant su savanoriais. Daniausiai buvo minima motyvacija ir jos skatinimas (4 atsakymai):
Probacijos sistemoje dirbant, manom, neivengiamai kyla motyvacijos pagrindimo klausimas, j sprsti silytume kuriant bendr Carito kaip krikionikos NVO savanori sistem. Kantryb, atsakomyb, tikjimas, kad darbas yra tikrai reikalingas. Savanoriai stipri grandis darbe su buvusiais kaliniais. Tai ir yra darbas, galintis padti asmeniui grti normali visuomen., atsikratyti subkultros, atstatyti prarastus gebjimus, gyti nauj. Svarbu paiam pritarti savanorysts idjai, turti entuziazmo, gal dar svarbu turti organizacini gdi. Savanori gebjimas, noras dirbti ir atsidavimas darbui.
Vienas Carito darbuotojas paymjo santykio su savanoriais bei j traukimo svarb:

Savanoris turi aikiai inoti, ko i jo tikimasi, turi jaustis komandos dalimi. Labai svarbu, kad koordinatorius laiku pastebt savanorio abejones ar nuovarg ir visada apie tai pasikalbt.
Prie santykio reikmingumo aspekto galima priskirti ir dar vieno Carito darbuotojo atsakym, kuriame paminta meils artimui svarba. Vienas i savanori koordinatori paymjo ir atsisveikinimo su savanoriu, kuris baigia darb organizacijoje, reikm. Atsisveikinimas vertintinas kaip tiek pat svarbus, kiek ir traukimas:
Na tokie raktiniai momentai yra vedimas tiek pat svarbus yra ir atsisveikinimas kai savanoryst baigia mogus, kad atsisveikinti, kad udaryti. Nes va dabar pas mus bus mergina, ta angl kalb kur veda, jinai vasar ivaiuoja ir paskui ruden grta, vis tiek mes sakom, jau kaip tavo paskutin pamoka vyks, susieisim visi ir tok tursim laik atsisveikinimo, pasikalbsim apie t laik, kur ia buvo, tam, kad udaryti, kad nebt taip, a jau nebeateina, nebra, na kad nepasijaust, kad nedingt mogus, kad lygtais buvo ir neliko. Sudliot visk vietas, tas yra be galo svarbu organizacijai ir savanoriams, bet gal ji dar gr ruden, ji taip planuoja.213
212 Savanorikas 213 r.
darbas, statistinis vertinimas. Vilnius: NIPC, 1998. taip pat io leidinio V.7 skyri apie savanorikos veiklos pripainim.
Simonas Nikartas
131
VII
Savanorysts organizavimo probacijos sistemoje patirtis ir geros praktikos pavyzdiai
Simonas Nikartas, Laura sel
Savanorysts skatinimas buvo viena i sudedamj Nuteistj ir grusi i kalinimo staig asmen bei j eimos nari integracijos darbo rink modelio, priemoni, paslaug sukrimo ir gyvendinimo projekto (toliau vadinama Projektas) dali. Darbo grup, atsakinga u i Projekto dal, pareng klausimyn, kur, darbuotojams pasitarus, upild Projekto partneriai ir j padaliniai. Klausimynu buvo siekiama isiaikinti savanorysts, dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, poreik, kylanius ikius, galimybes, pranaumus, trkumus ir perspektyvas, susijusias su savanoryste, Projekto partneri organizacijose ir j padaliniuose. Sudarytu klausimynu buvo siekiama dviej konkrei tiksl: pirma, surinkti informacij apie savanoryst organizacijose, jos pltros galimybes ir potencial; ant ra, siekta, kad paios organizacijos vertint reali padt ir galimybes. Teiss instituto tyrjai apibendrino upildytus klausimynus, tikdamiesi, kad gauta informacija bus naudinga rengiant darbo su savanoriais, dirbaniais su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig, metodik ir rengiant savanori koordinatori mokymus. Kai kurie ios apklausos rezultatai jau buvo pateikti iame leidinyje, taiau paskutiniame jo skyriuje pateikiame vis rezultat analiz, o leidinio prieduose pat klausimyn. Tikims, kad pateikta analiz dar labiau irykins savanorysts organizavimo ypatumus Projekte dalyvavusiosiose organizacijose, paskatins nauj idj gimim tiems, kurie leidin skaitys vliau, taip pat bus geras pavyzdys savanorysts poreikiams ir galimybms sivertinti organizacijos viduje. Be to, iuo paskutiniuoju leidinio skyriumi persekiojama ir treioji intencija parodyti Projekte dalyvavusi partneri savanorysts galimybes ir kviesti jomis naudotis visus, kuriems smoningai ar netyia rankas paklius is leidinys.
132
VII. Savanorysts organizavimo probacijos sistemoje patirtis ir...
Apklausoje dalyvavo trys Projekto partneriai, tiesiogiai dirbantys su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig: Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir jo padaliniai, Vilniaus regiono probacijos tarnyba ir regioniniai padaliniai bei Lietuvos kalini globos draugija214. Apklausa atlikta 2009 m. lapkriio ir 2010 m. sausio mn. I viso gauta 18 anket, 17 i j buvo upildytos (r. 3lentel).
3 lentel. Projekto partneri upildytos anketos215 Projekto partneriai Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir jo padaliniai Vilniaus regiono probacijos tarnyba ir jos padaliniai Lietuvos kalini globos draugija Upildyt anket skaiius 6 10 1
Atsakymai apibendrinti pagal kiekvien anketoje uduot klausim (jie nurodyti pastraipos pradioje) atskirai ir Projekto partneri pateikt nuomon arba klausimo turin. Po kiekvienu klausimu apibendrintai vertinami atsakymai, keliamos Projekto metu sprstinos uduotys, aktualios ir visai savanorysts probacijos sistemoje perspektyvai.
VII.1. Savanorysts sritys

Pirmiausia Projekto partneri ir j padalini buvo paprayta apsibrti, koki, j nuomone, veikl, darbus, iniciatyvas, dirbdami su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, jie galt traukti (arba jau yra trauk) savanorius. Vilniaus arkivyskupijos Caritas padaliniai nurod labai vairi veikl, kuri sitraukia ar galt sitraukti savanoriai. Daniausiai buvo paminta veikla, susijusi su bendravimu, dalyvavimo dienos centro veikloje arba tam tikruose vakariniuose ar dienos usimimuose, taip pat pagalba organizuojant vairius renginius (akcijas, ventes, muges ir pan.). Savanoriams siloma
214
Tyrjai dar kart nuoirdiai dkoja visiems dalyvavusiems ioje apklausoje ir kruopiai upildiusiems savianalizs klausimyn. Anket r. leidinio priede. 215 Projekto partneri ir j regionini padalini (Carito ir probacijos tarnyb) buvo praoma apsvarstyti anketoje uduotus klausimus ir juos bendrai atsakyti (r. apklausos anket priede), todl buvo gautas skirtingas anket skaiius, priklauss nuo respondent pasirinkto anketos pildymo bdo ir formos.
VII.1. Savanorysts sritys
133
usiimti potenciali Projekto dalyvi (klient)216 paieka, pasitikti atvykusiuosius ir palydti juos kitas staigas ar organizacijas. Bent po kart buvo paminta tokia veikla, kaip antai Projekto dalyvi problem atpainimas ir j sprendimas pagal turim kompetencij, individualus konsultavimas, lankymas namuose, paramos drabuiais ir buities reikmenimis teikimas, prevencinis darbas su klient eimos nariais, vaikais i socialins rizikos eim, pagalba maldos grupelje. Daniausiai minima veikla, kuri Carito padaliniai sileist savanorius, dirbanius su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, ir kuriai nereikia speciali tam tikros srities ini. Tik viename klausimyne potencials savanoriai buvo suskirstyti tris grupes: profesionals savanoriai (t. y. tam tikros srities specialistai: teisininkai, psichologai); savanoriai, dirbantys renginiuose (pagalba organizuojant muges, akcijas), privataus verslo atstovai (organizuoti smulkius darbus nuteistiesiems). Atkreiptinas dmesys probacijos tarnyboje Projekto metu dirbusi Carito darbuotoj nurodyt galim veikl savanoriams probacijos tarnyboje ar kalinimo staigose. J nuomone, tai galt bti pagalba kompiuterizuotos darbo paiekos srityje, neformali kompiuterinio ratingumo kurs vedimas, klient palydjimas pas partnerius ir dalyvavimas Alfa kursuose217 kalinimo staigose. Lietuvos kalini draugijos upildytame klausimyne nurodyta, kad savanoriai galt sitraukti dienos centro lankytoj uimtumo organizavim, bendravim ir pagalb darbuotojams ugdant lankytoj socialinius gdius, padti rengiant ivykas miest, organizuojant renginius, vairius mokymus lankytojams ir pan., padti virtuvje. Vilniaus regiono probacijos tarnybos ir regionini padalini upildytuose klausimynuose daniausiai minima galima savanori veiklos sritis socialins pagalbos teikimas nuteistiesiems ar grusiems i kalinimo staig. Pirmiausia tai pagalba iekant darbo ir konsultavimas sidarbinimo klausimais (8 atsakymai), taip pat kit socialini problem sprendimas (5 atsakymai), pagalba atkuriant ryius su artimaisiais (2 atsakymai), sprendiant priklausomybi klausimus. Taip pat savanoriams tinkama veikla probacijos tarnybose yra
216
Minimi Projekto dalyviai ir klientai, suvokiant skirting Projekto gyvendinimo ir jo pabaigos laik. Projekto metu buvo aktualus ir labiau tinkamas Projekto dalyvi terminas, jam pasibaigus tiesiog klient. Nors, inoma, net ir Projekto gyvendinimo metu ne visi klientai buvo Projekto dalyviai. 217 r. paaikinim 202-oje inaoje.
134
pagalba tvarkant nuteistiesiems reikalingus dokumentus (asmens tapatybs, dokumentus, reikalingus socialinei paramai gauti, ir kt.) (5 atsakymai), informavimas apie teisinius klausimus, aktualiausius ijus i kalinimo staigos (3 atsakymai). Pamintos ir kelios kitos veiklos sritys, kuriose bt vertinga savanori pagalba: psichologini problem sprendimas, tam tikr priemoni organizavimas, socialins reabilitacijos ir socialins integracijos program usimim vedimas. Atkreiptinas dmesys, kad sitraukti probacijos tarnyb nurodyt veikl savanoriams daugeliu atvej btinos tam tikros specialios inios teisins, psichologins, apie socialini paslaug sistem ir j teikimo tvark Lietuvoje ir pan. Paymtina, kad nevyriausybins organizacijos savanori sitraukim labiau sieja su nesudtinga, pagalbine veikla, o probacijos tarnybos su profesionalia pagalba. iuo atveju svarbu atsakyti klausim, kokia veikla gali bti patikta savanoriams, o kuri yra profesionalaus darbo sritis. Gali bti, jog probacijos tarnyb nurodytos galimos savanori veiklos sritys rodo glaudesnio inspekcij bendradarbiavimo su kitomis valstybinmis ir nevyriausybinmis organizacijomis, teikianiomis profesionalias paslaugas nurodytose srityse, taip pat funkcij derinimo poreik. Kitaip tariant, savanorysts poreikis matomas ten, kur jauiamas (atpastamas) atitinkam form pagalbos poreikis, taiau jis ne visada gali bti tenkinamas savanorika veikla (iskyrus pavienius profesionalios savanorysts atvejus, negalinius sukurti efektyviai veikianios sistemos).
VII.2. Savanori skaiius

Projekto partneriai ir j padaliniai buvo praomi vertini, kiek savanori jie galt / nort priimti bendrai ir kiekvienai veiklai su nuteistaisiais bei grusiais i kalinimo staig. Tiek veikl, kuri galt bti traukiami savanoriai, dirbant su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig, tiek ir konkret savanori skaii, kur Projekto partneriai nort ar galt priimti, paprasiau buvo nurodyti nevyriausybinms organizacijoms ir j padaliniams, nes daugelyje j savanoriai jau dirbo ilgesn laik jei ne su nuteistaisiais, tai kitose veiklos srityse. Taigi vertinant apklausos duomenis svarbu atsivelgti tai, kad turima darbo su savanoriais ir j veiklos ni atradimo, atvirumo jiems patirtis nevyriausybinse organizacijose ir j padaliniuose yra didesn. Vilniaus arkivyskupijos Caritas nurod veiklos sritis ir savanori skaii (r. 4 lentel).
VII.2. Savanori skaiius
135
4 lentel. Vilniaus arkivyskupijos Caritas padalini nurodytas savanori poreikis ir veikla

Vilniaus arkivyskupijos Carito padalinys Poreikis savanori, dirbani su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (veikla ir skaiius) Esamas savanori, dirbani su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, skaiius
Nakvyns namai Carito darbuotojai, dirbantys probacijos tarnyboje Ignalinos Caritas Druskinink Caritas alinink Caritas Lentvario Caritas
I viso: 12 monms pasitikti: iki 5 Dienos centrui: iki 2 Vakarinei veiklai: iki 5 I viso: 35 ir daugiau Kompiuterinio ratingumo ir paiekos veiklai: 12 Klientams palydti pas partnerius: 12 Alfa kursams: neribotas skaiius I viso: 810 Maldos grupelje: 23 Renginiams: 23 Potenciali Projekto nari paiekai ir palydti: 4 3 68 I viso: 3 Konsultuoti individualiai: 1 Dirbti prevencin darb su projekto dalyvi eim nariais: 1 Dirbti prevencin darb su vaikais i socialins rizikos eim: 1
0 4
Lietuvos kalini globos draugija galt ir nort priimti apie 10 savanori dirbti su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig. Apklausos metu draugijoje ir buvo 10 savanori. Vilniaus regiono probacijos tarnyboje apklausos metu nebuvo savanori, dirbani su nuteistaisiais ar grusiais i kalinimo staig. Pus probacijos tarnyb klausimyn dl skaiiaus savanori, kurie galt bti priimti tokiai veiklai, nebuvo upildyti. Kituose klausimynuose atsakymai varijuoja. Pabriama, kad galim priimti savanori skaiius labai priklausyt nuo funkcij, kurios bt patiktos savanoriams probacijos tarnyboje. Kai kurios probacijos
136
tarnybos nurod ir konkreius skaiius, pavyzdiui, Druskinink probacijos tarnyba nort / galt priimti 24 savanorius, Vilniaus probacijos tarnyboje nuomons isiskyr: buvo nurodyti 26 savanoriai, trys savanoriai (1 padti sprsti sidarbinimo problemas, 1 socialinms problemoms sprsti, 1 pagelbti neturintiems asmens dokument) arba pasistengt priimti tiek savanori, kiek j ateit. Paymtina, kad sistemingas galimybi priimti svarstymas organizacijoje yra btina efektyvios savanori veiklos prielaida. Jis ne tik leidia dal veik los patikti savanoriams, bet ir ivengti situacij, kai neinoma, k daryti su savanoriauti noriniais interesantais, kaip juos organizuoti, nesukuriant dar daugiau (papildomo) darbo tiesiogine veikla usiimantiems darbuotojams.
VII.3. Savanorysts trukm ir struktra

Projekto partneri ir j padalini buvo klausiama, kuriam laikui jie nort / galt priimti savanorius dirbti su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, taip pat teirautasi, kiek jau dirbantys savanoriai laiko praleidia atitinkamoje Projekto partneri ar j padalini veikloje. Ir nevyriausybins organizacijos, ir probacijos tarnybos daugeliu atvej pabr, kad savanori darbo intensyvumas ir trukm priklauso / priklausys nuo poreikio (klient skaiiaus, veiklos vairovs). Daniausiai minimas kartas ar du kartai po kelias valandas per savait kaip optimalus savanorio dalyvavimo veikloje su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig asmenimis intensyvumas. Viename probacijos tarnyb klausimyne minta, kad bt naudingas savanori sitraukimas keturias dienas per savait, kitame klausimyne savanorio sitraukimas vis darbo dien. Projekto partneriai ir j padaliniai taip pat danai paymi, kad svarbus yra nuolatinis savanorio sitraukimas veikl. Keliuose nevyriausybini organizacij klausimynuose atkreipiamas dmesys, jog organizuojant tam tikrus renginius svarbu traukti papildomas savanori pajgas, t. y. svarbu turti rezerv savanori, kurie galt sitraukti ir tik tam tikromis progomis (pavyzdiui, renginiams). Projekto partneri ir j padalini buvo klausiama, kaip jie organizuoja darb su savanoriais ir kaip toliau ketina j organizuoti, dirbdami su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (kaip vyksta savanori mokymas, palaikymas, veiklos refleksija ir pan.).
VII.3. Savanorysts trukm ir struktra
137
Vilniaus regiono probacijos tarnybose upildytuose klausimynuose dominuoja atsakymai, kad jie darbo su savanoriais atsakomybe nort dalytis su kitais Projekto partneriais (6 atsakymai), dalis i kuri kartu darb su savanoriais patikt ir kitam savo staigos padaliniui (centriniam, 3 atsakymai); be to, viename klausimyne paymta, jog vis darbo su savanoriais atsakomyb probacijos tarnyba patikt Projekto partneriams. Nedaugelis probacijos tarnyb paios nort organizuoti darb su savanoriais savo staigoje (3 atsakymai). Probacijos tarnybose pastebimas poreikis (nuostata) darbo su savanoriais funkcijas perleisti nevyriausybinms organizacijoms ar bent jomis dalytis. Nevyriausybins organizacijos ir j padaliniai visuose atsakymuose paymjo, kad darb su savanoriais organizuoja patys ir toliau ketina tai daryti (Lietuvos kalini globos draugija, Carito padaliniai) arba perleidia i atsakomyb kitam savo organizacijos padaliniui (Carito padaliniai bendram Carito Savanori centrui), nes savanori, dirbani ne vien su nuteistaisiais, bet ir su kitomis tikslinmis grupmis, savo organizacijose jau turi, taigi sukaupta daug darbo su savanoriais patirties. Projekto partneriai ir j padaliniai atkreip dmes, kad su kitais Projekto partneriais svarbu dalytis atsakomybe, dirbant btent su ios tikslins grups savanoriais (2 atsakymai). Be to, tarp kit priemoni, kurios bt svarbios dirbant su savanoriais, ypa regionuose, pamintos darbo su savanoriais metodika, seminarai, mokymai, konferencijos. Projekto partneri ir j padalini buvo klausiama, kokia kit partneri pagalba bt naudinga j staigai, organizacijai ar padaliniui organizuojant savanoryst dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (pvz., mogikieji itekliai (skaiius, j darbo laikas), inios, patalpos ir pan.). Apklausos rezultatai rodo, kad labiausiai reikia pagalbos, susijusios su informacija apie darb su savanoriais: daniausiai minimas pasidalijimas informacija, gerja patirtimi arba iniomis (9 atsakymai). Taip pat pamintas mokym (4 atsakymai) bei darbo metodikos poreikis (2 atsakymai). domu, kad Caritas ir Lietuvos kalini globos draugija daniausiai pabr praktins informacijos aspektus, pavyzdiui, pasidalijim gerja patirtimi, savanori paiekos klausim aptarim, susipainim su organizuojama veikla. Probacijos tarnyb darbuotojai daniau minjo informacij apie konkreias savanoriams reikalingas inias, pavyzdiui, inios apie socialin param, psichologij, teisiniai pagrindai ir pan. Probacijos tarnyb darbuotoj atsakymai skyrsi tuo, kad juose daniau paminti poreikiai, susij su vidini itekli stoka, pavyzdiui, mogikieji itek
138
liai (4 atsakymai) ir savanori aprpinimas darbo priemonmis (3 atsakymai). Taigi anket atsakymai rodo, kad probacijos tarnyboms reikia vairesns ir didesns pagalbos, ypa susijusios su savanori rengimu (inios, mokymai), j aprpinimu darbo reikmenimis ir mogikaisiais itekliais. Tai suprantama, nes probacijos tarnybos turi maesn dirb pasitelkdamos savanorius. Projekto partneri ir j padalini buvo klausiama, koki ini ir / ar gebjim labiausiai reikia dirbant su savanoriais. klausim buvo atsakyta 11-oje anket. Daugiausiai buvo pabriami vairs psichologiniai darbuotojo gdiai (9 atsakymai). Tik trijose anketoje paymta, kad reikalingos teisins arba (ir) psichologins inios. Penkiose anketose paminti bendravimo gdiai (komunikabilumas, draugikumas). Daugelis respondent vardijo vairius specifinius psichologinius gebjimus, pavyzdiui: gebjimas dirbti probleminmis, demotyvuojaniomis situacijomis; gebjimas suvokti savanorio poreikius ir motyvus; gebjimas padti savanoriui atsiskleisti; gebjimas motyvuoti arba motyvuojaniojo interviu gdiai; paaukimas. Taip pat paminti tokie gebjimai ar savybs, kaip antai: darbo organizavimo ar vadovavimo gdiai (2 atsakymai), imanyti kalbos kultr bei turti laiko (po vien atsakym). Paskutiniame anketos klausime buvo praoma paminti, kas dar yra svarbu dirbant su savanoriais. Daugiausiai atkreiptas dmesys savanori motyvacij ir jos skatinim (4 atsakymai). aspekt paminjo trys Caritas ir Lietuvos kalini globos draugijos bei vienas probacijos tarnybos darbuotojas: probacijos sistemoje dirbant, manom, neivengiamai kyla motyvacijos pagrindimo klausimas, j sprsti silytume kuriant bendr Carito kaip krikionikos NVO savanori sistem; Kantryb, atsakomyb, tikjimas, kad darbas yra tikrai reikalingas. Savanoriai stipri grandis darbe su buvusiais kaliniais. Tai ir yra darbas, galintis padti asmeniui grti normali visuomen, atsikratyti subkultros, atstatyti prarastus gebjimus, gyti nauj; Svarbu paiam pritarti savanorysts idjai, turti entuziazmo, gal dar svarbu turti organizacini gdi; Savanori gebjimas, noras dirbti ir atsidavimas darbui. Vienas Carito darbuotojas paymjo santykio su savanoriais bei j traukimo svarb: Savanoris turi aikiai inoti, ko i jo tikimasi, turi jaustis komandos dalimi. Labai svarbu, kad koordinatorius laiku pastebt savanorio abejones ar nuovarg ir visada apie tai pasikalbt.
VII.4. Praktiniai susitarimai
139
VII.4. Praktiniai susitarimai

Projekto partneri buvo klausiama, ar reikt sudaryti raytin sutart su savanoriais, dirbaniais j staigoje, organizacijoje, padalinyje su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, ir jei atsakymas taip, tai kodl tai atrodo svarbu. Daugelyje anket klausim buvo atsakyta teigiamai (13 atsakym). Neigiamai atsakyta vienoje anketoje, o dviejose anketose ireikta abejon sutarties reikalingumu. Abejons buvo ireiktos dviej Caritas padalini atstov: Sunku pasakyti ar sutarties reikt. Ji mums neatrodo btina. Taiau kartais patys savanoriai jauiasi reikmingiau ir saugiau, kai su jais yra pasiraoma sutartis. Taip pat: Manau, nereikt ypating sutari. Reikt parengti pareigybi apra. Reikt supaindinti savanorius su nuteistj psichologiniais ypatumais, galimomis ypatingomis situacijomis... Tiesiog reikt surengti mokymus potencialiems savanoriams. Anketose pamintos ios svarbiausios raytins sutarties su savanoriais sudarymo prieastys: teisins atsakomybs numatymas (6 atsakymai); kompetencija (savanorio teiss ir pareigos) ir jos ribos (5 atsakymai); sipareigojim, susijusi su asmens duomen apsauga (darbo su neviea informacija), numatymas (3 atsakymai). Toliau po vien atsakym: konkrei darbo uduoi numatymas; supaindinimas su darbo su nuteistaisiais tvarka; darbo kontrol; ilaid kompensavimas; nauda savanori karjerai (pvz., Taip pat reikt ir dl to, kad kada nors gali prireikti savanoryst patvirtinanio dokumento iekant darbo, studijuojant ar vykstant savanoriauti usien.). Teisiniai aspektai savanori atsakomyb ir kompetencijos ribos labiau pabrti anketose, kurias upild probacijos tarnyb darbuotojai. O nevyriausybini organizacij darbuotojai labiau akcentavo psichologin sutarties poveik savanoriams ar nuteistiesiems, pavyzdiui: Svarbu aptarti psichologinius, saugumo momentus dirbant su ia grupe; Aptarti vertt ir mogaus vertybi sistem. Pervelgti savanorysts motyvus ir lkesius. Manyiau, kad reikia. Tai sudrausmint tiek klientus, tiek savanorius, o klient atvilgiu bt svariau, jeigu savanoris dirbt pagal sutart.
140
Sutari su savanoriais sudarymo, taip pat j turinio klausimas ir savanorysts statuso tvirtinimas (savanorio paymjimais, savanorysts sertifikatais ir pan.) yra neabejotinai svarbs savanorysts organizavimo aspektai, tai patvirtino ir ms apklausos respondentai. Projekto partneri ir j padalini buvo klausiama, kokius specifinius aspektus, j nuomone, svarbu traukti sutart (arba aptarti odiniame susitarime) su savanoriu, dirbaniu j staigoje, organizacijoje, padalinyje su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (specifiniai teiss akt reikalavimai savanoriui, draudimo, saugumo, darbo aplinkos reikalavimai ar pan.). Anketose pateikti tokie atsakymai: saugumo aspektai (8 atsakymai); draudimas (5 atsakymai); darbo slygos ir aplinka (2 atsakymai); savanorysts tikslai, vertybs, poiris nuteistj (2 atsakymai). Po vien atsakym: bendravimo su nuteistaisiais ypatumai; savanorio sipareigojimas atsakingai vykdyti savanorik darb, pavyzdiui, tinkamai pasiruoti veiklai, praneti i anksto, jei negals dalyvauti (kai yra u k nors atsakingas), neateiti apsvaigusiam ir pan.; statym nustatyti btini reikalavimai; psichologiniai momentai. Vlgi galima paymti, kad probacijos tarnyb darbuotojai labiau paymjo formalius teisinius aspektus: draudimas, saugumas, darbo slygos; o Caritas ir Lietuvos kalini globos draugijos darbuotojai irykino tokius aspektus, kaip antai vertybs arba tam tikri psichologiniai aspektai, pavyzdiui, bendravimo ypatumai (4 atsakymai). Projekto partneri ir j padalini buvo klausiama, kokias papildomas ilaidas, susijusias su savanoriais, dirbaniais su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, j staiga, organizacija ar padalinys yra pasirys patirti (pvz., draudimo nuo nelaiming atsitikim, kelions darbo viet kompensavimo ar pan.). klausim atsakyta atuoniose anketose. Daugiausia nurodyta kelions ilaidos (6 atsakymai) ir draudimas (5 atsakymai). Taip pat pamintos telefonini pokalbi (2 atsakymai), maitinimo bei valandinio mokymo, jei yra paskirtas budjimas, (po 1 atsakym) ilaidos. Apibendrinant galima teigti, kad i anketin apklausa padjo atskleisti pagrindinius Projekto partneri poreikius ir nuomones savanori, dirbani su
141
nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, klausimu. Kaip ir buvo galima tiktis, irykjo skirtumai tarp Projekte dalyvaujani nevyriausybini organizacij (Caritas ir Lietuvos kalini globos draugija) bei Vilniaus regiono probacijos tarnybos ir regionini probacijos tarnyb darbuotoj. Tai vis pirma skirtumai, susij su skirtingu statusu ir veiklos specifika. Nevyriausybini organizacij atsakymai buvo isamesni, taiau tai aikintina tuo, kad j darbuotojai, skirtingai nuo probacijos tarnyb, turi patirties dirbant su savanoriais ir kur kas aikiau mato vairias su savanoriais susijusias problemas bei turi susiformav savo nuomon apie vairius savanorysts poreikius ir kitus jos aspektus. Savo ruotu probacijos tarnyb pareignai kur kas konkreiau vardijo vairius teisinius savanorysts aspektus, pavyzdiui, sutarties su savanoriais form ir turin ar veikl, kurioje galt dalyvauti savanoriai (buvo labiau vardyta veikla, tiesiogiai susijusi su darbu su nuteistaisiais). Tai taip pat susij su j, kaip pareign / valstybs tarnautoj, darbo specifika. Vienas i esmini dalyk, kur irykino i apklausa Projekto partneri ir j padalini bendradarbiavimo poreikis. Ypa bendradarbiavimo ir pagalbos gyvendinant savanoryst poreik ireik probacijos tarnyb darbuotojai. Kaip minta io skyriaus pradioje, pagal pateikt anket ir jos rezultat analizs form kiekviena probacijos sistemoje veikianti staiga ar organizacija gali sivertinti (inoma, i form ir pat sivertinimo proces modifikuodama pagal savo darbo specifik ir poreikius) savanorysts galimybes ir perspektyvas savo institucijoje ar organizacijoje.
142
Literatra
I. Teiss aktai ir j projektai (abcls tvarka) 1. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/18/EB dl vieojo darb, preki ir paslaug pirkimo sutari sudarymo tvarkos derinimo. Europos Sjungos oficialusis leidinys, 2004 04 30, t. 06/7. http://simap.europa.eu/docs/simap/ nomenclature/32004l18lt.pdf 2. Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija CM/Rec (2010) 1 dl Europos Tarybos probacijos taisykli. Angl, vokiei arba prancz k. r. https://www.coe.int/ 3. Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija Nr. R(92)16 valstybms narms dl Europos bendruomenini sankcij ir priemoni taisykli (priimta Ministr Komiteto 1992 m. spalio 19 d. 484-ajame ministr pavaduotoj susitikime). 4. Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas Nr. V-368 Dl savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao patvirtinimo, priimtas 2007 m. gruodio 17 d. (in., 2007, Nr. 137-5708). 5. Lietuvos Respublikos advokatros statymas, priimtas 2004 m. kovo 18d., Nr. IX2066 (in., 2004, Nr. 50-1632) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 6. Lietuvos Respublikos antstoli statymas, priimtas 2002 m. gegus 9 d., Nr. IX-876 (in., 2002, Nr. 53-2042) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 7. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, priimtas 2000 m. rugsjo 26 d., Nr.VIII-1968 (in., 2000, Nr. 89-2741) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 8. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 48, 64, 67, 75, 82, 87, 92 straipsni pakeitimo ir 77, 94 straipsni pripainimo netekusiais galios statymas, priimtas 2011 m. gruodio 22d., Nr. XI-1861 (in., 2012, Nr.5-138), sigalios 2012 m. liepos 1 d. 9. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pakeitim ir papildym statymas, priimtas 2011 m. birelio 21 d., Nr.X-1472, sigaliojo 2011 m. liepos 5 d. (in., 2011, Nr. 81-3959). 10. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas, priimtas 2002 m. kovo 14 d., Nr. IX-785 (in., 2002, Nr. 37-1341) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 11. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas, priimtas 2002 m. birelio 27 d., Nr. IX-994 (in., 2002, Nr. 73-3084) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 12. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 138, 140, 152, 154, 157, 158, 159, 164, 176 straipsni pakeitimo ir 127, 160, 161, 162, 163, 179 straipsni pripainimo netekusiais galios statymas, priimtas 2011 m. gruodio 22 d., Nr. XI-1863 (in., 2012, Nr. 4-110), sigalios 2012 m. liepos 1 d.
Literatra
143
13. Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymas Nr. IX-574, priimtas 2001 m. lapkriio 6 d. (in., 2001, Nr. 99-3515) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 14. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, priimtas 2000 m. liepos 18 d. statymu Nr.VIII-1864 (in., 2000, Nr. 74-2262) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 15. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, priimtas 2002 m. birelio 4 d., Nr. IX-926 (in., 2002, Nr. 64-2569), sigaliojo 2003 m. sausio 1 d. (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 16. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas, priimtas 2003 m. liepos 1 d., Nr. IX-1672 (in., 2003, Nr. 70-3170) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 17. Lietuvos Respublikos finansavimo nevyriausybinms organizacijoms teikimo ir kontrols statymo projektas Nr. XIP-3148. 18. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas, priimtas 2002 m. liepos 2 d., Nr. IX-1007 (in., 2002, Nr. 73-3085) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 19. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 34 straipsnio pakeitimo statymo projektas Nr. XIP-1406, pateiktas 2009 m. lapkriio 13 d., atmestas 2010m. birelio 17 d. Pateik Seimo nar Birut Vsait. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357878&p_query=&p_tr2= 20. Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties, priimtas 2004 m. balandio 29 d., Nr. IX-2206 (in., 2004, Nr. 73-2539) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 21. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume, sigaliojo 1992 m. lapkriio 2 d. (in., 1992, Nr. 33-1014) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 22. Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas, priimtas 1998 m. gegus 5 d., Nr. VIII-723 (in., 1998, Nr. 49-1325) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais); Lietuvos Respublikos karo prievols statymo pakeitimo statymas, priimtas 2011 m. birelio 23 d., Nr. XI-1508 (in., 2011, Nr.864150), sigalioja 2011 m. rugsjo 1 d. 23. Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymas, priimtas 1995 m. gruodio 20 d., Nr. I-1151 (in., 1996, Nr. 9-215) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 24. Lietuvos Respublikos Lietuvos auli sjungos statymas, priimtas 1997 m. liepos 2 d., Nr. VIII-375 (in., 1997, Nr. 69-1736) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 25. Lietuvos Respublikos notariato statymas, priimtas 1992 m. rugsjo 15 d., Nr. I-2882 (in., 1992, Nr. 28-810) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 26. Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymas, priimtas 2001 m. gruodio 20 d., Nr. IX-675 (in., 2001, Nr. 110-3992) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
144
Literatra
27. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymas, priimtas 2004 m. rugpjio 23 d., Nr. IX-2428 (in., 2004, Nr. 135-4894) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 28. Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymas, priimtas 2002 m. kovo 5d., Nr. IX-751 (in., 2002, Nr. 35-1271). 29. Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas, priimtas 2002 m. gruodio 5 d., Nr. IX-1225 (in., 2002, Nr. 123-5518) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 30. Lietuvos Respublikos probacijos statymas, priimtas 2011 m. gruodio 22 d., Nr. XI1860 (in., 2012, Nr. 4-108), sigalios 2012 m. liepos 1 d. 31. Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymas, priimtas 2011 m. birelio 22d., Nr. XI-1500 (in., 2011, Nr. 86-4142), sigaliojo 2011 m. rugpjio 1 d. (iskyrus statymo 13 str. 2 d., pareigojusi Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministr priimti io statymo gyvendinamuosius teiss aktus ir sigaliojusi statymo paskelbimo, t. y. 2011 m. liepos 13 dien). 32. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1187 Dl valstybs ilgalaiks raidos strategijos, priimtas 2002 m. lapkriio 12 d. (in., 2002, Nr. 113-5029). 33. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1383 Dl Nacionalins nusikaltim prevencijos ir kontrols programos patvirtinimo, priimtas 2003 m. kovo 20 d. (in., 2003, Nr. 32-1318). 34. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas Nr. A1-64 Dl nevyriausybinio sektoriaus pltros 20112013 met programos patvirtinimo, priimtas 2011 m. vasario 3 d. (in., 2011, Nr. 17-814). 35. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas Nr. A1-330 Dl savanorikos veiklos ilaid kompensavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo, priimtas 2011 m. liepos 14 d. (in., 2011, Nr. 94-4451). 36. Lietuvos Respublikos vietimo statymas, priimtas 1991 m. birelio 25 d., Nr. I-1489; nauja statymo redakcija patvirtinta statymu, priimtu 2003 m. birelio 17 d., Nr. IX1630, sigaliojo nuo 2003 m. birelio 28 d. (in., 2003, Nr. 63-2853). 37. Lietuvos Respublikos tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo statymas, priimtas 2008 m. lapkriio 6 d., Nr. X-1791 (in., 2008, Nr. 135-5230). 38. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, priimtas 1999 m. liepos 8 d., Nr. VIII-1316; nauja statymo redakcija patvirtinta statymu, priimtu 2002 m. liepos 1 d., Nr. IX-855 (in., 2002, Nr. 45-1708). 39. Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo pakeitimo statymas, priimtas 1996m. rugpjio 13 d., Nr. I-1491 (in., 1996, Nr. 84-2000) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 85 Dl nevyriausybini organizacij pltros koncepcijos patvirtinimo, priimtas 2010 m. sausio 20 d. (in., 2010, Nr.12-566).
Literatra
145
41. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 138 Dl asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni srao patvirtinimo, priimtas 2003 m. sausio 29 d. (in., 2003, Nr. 13-502) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 149 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20002004 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo, priimtas 2001 m. vasario 9 d. (in., 2001, Nr. 14-473). 43. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 220 Dl probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo, priimtas 2007 m. vasario 21 d. (in., 2007, Nr. 27-989). 44. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 315 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20042008 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo, priimtas 2005 m. kovo 24 d. (in., 2005, Nr. 40-1290). 45. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 668 Dl Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 34 straipsnio pakeitimo statymo projekto Nr.XIP-1406, priimtas 2010 m. birelio 2 d. (in., 2010, Nr. 65-3230). 46. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1020 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20062008 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo, priimtas 2006 m. spalio 17 d. (in., 2006, Nr. 112-4273). 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1515 Dl neapmokestinamj pinigini kompensacij dydi nustatymo nustatytas slygas, priimtas 2003 m. gruodio 2 d. (in., 2003, Nr. 114-5152). 48. Nevyriausybini organizacij pltros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 85 (in., 2010, Nr. 12566) (su vlesniais pakeitimais ir papildymais). II. Mokslin literatra 49. Bagdonien M., Skruibis P., Milait A., Mikinyt A., Karinauskien A., Gaudieiut I. Jaunimo linijos savanori parengiamj kurs programa. Vilnius, 2008. 50. Barbzon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius, 2001. 51. Bikelis S., Sakalauskas G. Laisvs atmimu iki gyvos galvos nuteist asmen lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, usienio ali patirtis ir pasilymai Lietuvai // Teiss problemos, 2008, Nr. 4, p. 2366. 52. Bhm A. Strafvollzug. 2. Aufl. Juristische Bcher. Band 14. Frankfurt am Main: Alfred Metzner Verlag, 1986. 53. Borovskaja O. Savanorysts organizavimo ypatumai vykdant projektin veikl bendruomenje. Magistro darbas. MRU. Vilnius, 2007. 54. Brabazon T., Matisoff D., Raaitis G. Kaip bti geru savanoriu. Vilnius: Savanori centras, 1999.
146
Literatra
55. Butkuvien E. Dalyvavimas savanorikoje veikloje: situacija ir perspektyvos Lietuvoje po 1990-j // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2005, Nr. 2, p. 8699. 56. Cartledge C. C., Tak P. J. P., Tomic-Malic M. Probation in Europe. Netherlands, 1981. 57. Checkheft Vorbereitung auf die Entlassung. Ein Wegweiser in die Freiheit. 3. Aufl. Druckerei des Landesjustizvollzugsamtes NRW, 2004. 58. Colardyn D., Bjornavold J. Validation of Formal, Non-Formal and Informal Learning: policy and practices in EU Member States // European Journal of Education, 2004, No 1, p. 6989. http://www.competences.info/ibak/root/img/pool/docs/open/ bjornalvold_colardyn_example_en.pdf 59. Commentary to Recommendation CM/Rec (2010) 1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe probation rules. 10.3 European Committee on Crime Problems (CDPC). 1075 Meeting, 20 January 2010. 60. emekien R. Savanori veiklos optimizavimas nevyriausybinse socialins pagalbos vaikams organizacijose. Magistro darbas. VPU. Vilnius, 2004. 61. Dermontas J. Nuteistj alternatyvia laisvs atmimo bausme reabilitacija // Acta Paedagogica Vilnensia, 2005, Nr. 15, p. 222229. 62. Deveikyt E. Lithuania // van Kalmthout A. M., Durnescu I. (eds). Probation in Europe. Nijmegen: aolf Legal Publishers (WLP), 2008, p. 551578. 63. Dobryninas A., Sakalauskas G., ilinskien L. Kriminologijos teorijos. Vilnius: Eugrimas, 2008. 64. Dlling D. Tterbehandlung: Ende oder Wende? // Jehle J. M. (Hrsg.). Tterbehandlung und neue Sanktionsformen. Neue Kriminologische Schriftenreihe. Mnchengladbach: Forum Verlag Godesberg, 2000, S. 2148. 65. Duchemin C., Hawle J. European Inventory on Validation of Nonformal and Informal Learning 2010. Thematic Report Validation in the Higher Education Sector. http://adultlearning-budapest2011.teamwork.fr/docs/Thematic_Report_Validation_ in_the_Higher_Education_Sector.pdf 66. Dziegoraitis A. Kriminalin bausm ir probacija teisinje valstybje // Justitia, 1998, Nr. 5 (17). 67. Dziegoraitis A. Nusikalstamumas, kriminalin bausm ir probacija // Krykel, 1998, Nr. 2. 68. Europoje vyraujani savanorysts modeli analiz. Vilnius: Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2011. 69. Farmer S. M., Fedor D. B. Volunteer participation and turnover intentions: the role of satisfaction, expectations and organizational support. Academy of Management Proceedings, 1997, p. 380384. 70. Finkelstein M. A. Volunteer satisfaction and volunteer action: a functional approach // Social Behavior and Personality, 2008, Nr. 36 (1), p. 918. 71. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kaljimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Literatra
147
72. Gaudieien R. Savanoryst Lietuvoje visuomens akimis // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 1012. 73. Giedraitien N. Bendroji savanorysts situacija Lietuvoje // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 1213. 74. Gyventi laisvai laisvje. Ijusi i laisvs atmimo viet asmen adaptacijos visuomenje ir integracijos darbo rink centras. Vilnius: Lietuvos kalini globos draugija, 2008. 75. Grikeviit E. Teisinis savanoriko darbo Lietuvoje reglamentavimas. Magistro darbas. VDU. Kaunas, 2008. 76. Hadzi-Miceva K. Comparative Analysis of the European Legal Systems and Practises Regarding Volunteering, 2007. 77. Hassemer W. Warum Strafe sein muss. Berlin: Ein Pldoyer. Ullstein Buchverlage GmbH, 2009. 78. Hough M., Hamai K., Ville R., Harris R., Zvekic U. Probation round the world. A comparative study. London & New York, 1995. 79. Jonutyt I., Bitinas B. Savanori rengimas darbui su socialins raidos rizikos vaikais: motyvacinis aspektas // Socialiniai mokslai, 2000, Nr. 2 (23). 80. Jonutyt I. Jaunj savanori motyvavimas tstinei socioedukacinei veiklai su vaikais // Pedagogika, 2006, Nr. 83, p. 96102. 81. Jonutyt I. Savanorika socialin veikla jaunimo neformalaus ugdymo ir saviugdos forma // Pedagogika, 2002, Nr. 60. 82. Jonutyt I. Savanori rengimo darbui su vaikais programos ypatumai // Pedagogika, 2000, Nr. 42. 83. Jonutyt I. Savanori socialini pedagog rengimas. Daktaro disertacijos santrauka. Klaipdos universitetas. Klaipda, 2000. 84. Jonutyt I. Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje. Vilnius, 2007. 85. Jonutyt I. Socialini pedagog savanori atrankos ypatumai: motyvacinis aspektas// Pedagogika, 2001, Nr. 53. 86. Jordan P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybinse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998. 87. Kadziauskas G. Savanorysts tradicija Lietuvoje // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p.910. 88. Kerner H. J. Freiheit und Unfreiheit. Zum Verlauf der Karrieren von Strafttern // Rehn G., Nanninga R., Thiel A. (Hg.). Freiheit und Unfreiheit. Arbeit mit Strafttern innerhalb und auerhalb des Justizvollzuges. Herbolzheim: Centaurus Verlag, 2004, S. 352.
148
Literatra
89. Klaus J. F. Handbook on Probation service. Guidelines for probation practitioners and managers. Rome, London, 1998. 90. Klimanskait J., Kabelkait U., Martinkut A. Metodins rekomendacijos organizacijoms, dirbanioms su savanoriais. Darbo su savanoriais gerosios patirties sklaida. Vilnius: Vis ventj eimos paramos centras, 2007. 91. Kuikas A. Savanorikos veiklos samprata Lietuvoje ir Vakar Europos valstybse // Savanoryst, savarankikos tarnybos ir aktyvus pilietikumas. Lietuvos Caritas, 2007. 92. Kukauskien J. Ar Lietuva inaudoja savanoriavimo teikiamas galimybes? // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 18. 93. Kurapkaitien N., Kait-Jakninien M. Bk savanoris keisk pasaul. Tavo savanorysts kelrodis. Vilnius: Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, 2011. 94. Kury H., Brandenstein M. Naujo poreikio bausti klausimu ar grietesns bausms yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemon? // Teiss problemos, 2009, Nr. 2 (64), p. 561. 95. Laikai laisv 2000. Nuteistj krybos konkursas. Vilnius: Rosma, 1999. 96. Lamnek S. Therorien des abweichenden Verhaltens. 7. Aufl. Mnchen, 1999. 97. Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Aufl. Berlin: Springer Verlag, 2003. 98. Leonaviius V. Norkus Z., Terekinas A. Sociologijos teorijos. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2005. 99. Lietuvos gyventoj nuostat ir atvirumo savanorysts idjai studija. Vilnius, 2008. 100. Mackeviius T. Probacija. Quid id est? // Socialini moksl studijos, 2011, Nr. 3 (2), p. 737754. 101. Mackeviius T. Usienio valstybi probacijos tarnyb veikla // Jurisprudencija, 2004, t. 51 (43). 102. Maliauskait S., Sakalauskas G. Probacijos modelio sukrimas ir gyvendinimas Lietuvoje // Krykel, 2001, Nr. 1. 103. Marcinkeviit L. Bendruomens nari veiklos motyvai savanorikose organizacijose // Lietuvos kaimo vietovi konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis. Lietuvos ems kio universitetas, 2010, p. 3034. 104. Marcinskas A., iknelyt A. Darbuotoj pasitenkinimo darbu didinimo strategijos // Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai, 2002, Nr. 21, p. 137146. 105. McCurley S., Lynch R. Essential volunteer management. The Directory of Social change, London, 1998. 106. McCurley S., Lynch S. Savanori vadyba. Vilnius, 2001. 107. Navickas D., Rapcevi E., Dzedzeviit A., Bliumenzonien M., Kukuraitis L. Gyventi laisvje. Asmen, grusi i laisvs atmimo viet, adaptacija visuomenje ir integracija darbo rink. Metodinis leidinys. Vilnius: Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Lietuvos kalini globos draugija, 2008.
Literatra
149
108. Norvila J. Savanoryst lietuvikai // Savanoryst, savarankikos tarnybos ir aktyvus pilietikumas. Lietuvos Caritas, 2007. 109. Payne M. Social care in the community. London, 1993. 110. Petkeviit N., Kalinina I. Veiksniai, didinantys darbuotoj organizacin sipareigojim // Organizacij vadyba, 2004, Nr. 31. 111. Preis W. Mglichkeit und Grenzen einer integrativen Strafflligenhilfe // Liedke U., Robert G. (Hrsg.). Neue Lust am Strafen? Umbrche gesellschaftlicher und pdagogischer Konzepte im Umgang mit abweichendem Verhalten. Aachen: Shaker Verlag, 2004, S. 143161. 112. Rajunius S. Pataisos inspekcijos probacijos instituto uuomazgos Lietuvoje // Krykel, 2001, Nr. 1. 113. Rehn G. Grundlegende berlegungen zur Planung und Gestaltung Sozialtherapeutischer Einrichtungen im Justizvollzug // Rehn G., Nanninga R., Thiel A. (Hrsg.) Freiheit und Unfreiheit. Arbeit mit Strafttern innerhalb und auerhalb des Justizvollzuges. Herbolzheim: Centaurus Verlag, 2004. 114. Sakalauskas G. Asmen, kuriems apribota laisv, teiss // mogaus teiss Lietuvoje (autori grups vadovas A. epas). Vilnius: Naujos sistemos, 2005, p. 266289. 115. Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocien A. Baudiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teiss instituto mokslo tyrimai. t. 8. Vilnius: Teiss institutas, 2012. 116. Sakalauskas G., Dobrynina M., Justickaja S. [et al.]. Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai. Teiss instituto mokslo tyrimai. t. 7. Vilnius: Eugrimas, 2011. 117. Sakalauskas G. kalinimas Lietuvoje: praktika ir prasm // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr. 2, p. 122134. 118. Sakalauskas G. kalinimo tiksl labirintuose // Bausmi vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje (vyr. moksl. red. G. vedas). Vilnius, 2010, p. 133153. 119. Sakalauskas G., Kalpokas V., Maliauskait S., Ragauskas P., Stainskas J., erknasA., Tamaauskait R., Toleikien V., Usik D., Vinogradnait V. Probacijos modelio sukrimas Lietuvoje. I dalis: Situacijos analiz; II dalis: Koncepcija ir pasilymai. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2002. Tyrimo tekst r. Teiss instituto internetinje svetainje www.teise.org 120. Sakalauskas G. alos u nusikalstamas veikas atlyginimas Lietuvoje: situacija ir perspektyvos // Bausm ir socialinis teisingumas. Vilnius: Lygtinai paleist asmen prieiros organizacija, 2007, p. 2125. 121. Saulaitis A., Karalit A. Savanoryst, dora, bendruomen. Studento vadovas. II dalis. Kaunas: Marijon talkinink centro leidykla, 2005. 122. Savanorikas darbas, statistinis vertinimas. Vilnius: NIPC, 1998. 123. Savanori darbo pradiamokslis. Vilnius, 1997. 124. Schottmayer G. Umgang mit Gewalt. Reformation statt Deformation des Sozialen. Frankfurt am Main: Peter Lang Verlag, 2011.
150
Literatra
125. Skruibien I. Savanori pritraukimo ir motyvavimo programa. Vilnius: Jaunimo psichologins paramos centras, 2010. 126. Spierts M. Balansavimas ir aktyvinimas. Metodikai organizuotas sociokultrinis darbas. Vilnius, 2003. 127. Stainskas J. Kol kas greiiau kaljim ir jokios probacijos // Krykel, 1998, Nr.2. 128. Stainskas J., Vinogradnait V. Probacija: itakos ir dabartis // Krykel, 2001, Nr.1. 129. ikta A. Savanorysts tradicija Lietuvoje // Savanoryst Lietuvoje: ikiai ir perspektyvos. Tarptautins konferencijos praneim santraukos. Vilnius, 2008, p. 56. 130. tuopyt E. Savanori mokymasis vykdant socioedukacin veikl nevyriausybinse organizacijose // Socialiniai mokslai, 2010, Nr. 2 (68), p. 123130. 131. mogaus teisi gyvendinimas Lietuvoje 20072008: Apvalga. Vilnius: mogaus teisi stebjimo institutas, 2009. http://www.hrmi.lt/ 132. mogaus teisi gyvendinimas Lietuvoje 20092010: Apvalga. Vilnius: mogaus teisi stebjimo institutas, 2011. http://www.hrmi.lt/ III. altiniai iniasklaidoje ir internete 133. Akcija Darom. www.mesdarom.lt 134. Ar galiu ir kaip skirti iki 2 procent sumokto pajam mokesio paramai? Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos informacija. http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10139389 135. Buying Social. A Guide to Taking Account of Social Considerations in Public Procurement. European Commission. Directorate-General for Employment, Social Affairs and Equal Opportunities. Unit D.2. Directorate-General for the Internal Market and Services. Unit C. 3. Manuscript completed in October, 2010. http://www.isede-net. com/sites/default/files/social_economy/EU_Guide_Buying_Social_12.2010_1.pdf 136. Definitions of Volunteering. Volunteering England Information Sheet. Volunteering England, 2008. www.volunteering.org.uk. 137. Engagement macht stark. Woche des brgerlichen Engagements. http://www.engagement-macht-stark.de/index.php?option=com_content&view=article&id=646&Itemi d=382 138. Eurobarometer 73. 139. Eurofestation, Maastricht 2004; European Roadmap. http://www.eurofestation.com/ 140. Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon dl savanorikos veiklos, jos vaidmens Europos visuomenei ir poveikio. 2006 m. gruodio 13 d., Briuselis. Vis tekst lietuvi kalba r. www.savanoris.lt 141. Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje internetin svetain http://ec.europa.eu 142. Europos savanorysts manifestas. http://www.cev.be/data/File/CEVManifesto_ LT.pdf 143. Fair Trade Public Procurement: Legal Framework in the EU and the Member States. EFTA (European Fair Trade Association). http://www.european-fair-trade-association.
Literatra
151
org/observatory/images/stories/file/Fair%20Trade%20Public%20Procurement%20 legal%20framework%20in%20the%20EU%20and%20the%20Member%20States. pdf 144. Give, Get Given. http://www.rockcorps.com/ 145. Henriksen L. S. Local Volunteer Centres in Denmark. http://www.cev.be/data/File/ Volunteer_Centres_in_Denmark.pdf 146. Internetinis dienratis. www.bernardinai.lt 147. Jaunimo main agentra (JAMA). www.jama.lt 148. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentra (JTBA). www.jtba.lt 149. Kazakeviius K. Gaisrus kaimuose gesins savanoriai? // Lietuvos inios, Alfa.lt, 2011 06 06. 150. Lietuvi mintys apie savanoryst // Etaplius.lt, 2011 05 06. 151. Media Trust. http://www.mediatrust.org/ 152. Nacionalins teism administracijos statistika. www.teismai.lt 153. Nuteistj skaiiaus, sudties (pagal padaryt nusikaltim, ami, bausms termin ir kt.) ir j kaitos suvestin 19972010 m. Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikal skyrius. 154. Oguleviit J. Savanorikas darbas: ar lietuviai nori dirbti be atlygio? // Alfa.lt, 2010 12 05. 155. Organizacija savanoriaujaniam jaunimui Socialinis veiksmas. www.savanoriai. org. 156. Rapalaviit L. Jei norime itiesti pagalbos rank, negalime laikyti sugniau kumi // bernardinai.lt, 2011 06 23. 157. Rimkut E. Gaisrinink savanori steigimas i fantastikos srities // Etaplius.lt, 2011 09 04. 158. R. Palaitis silo samdyti savanorius gaisrininkus // Diena.lt, 2010 10 27. 159. Sakalauskas G. Lygtinio paleidimo sistema ir korupcijos rizika. Mokslo taikomasis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2010. http://www.teise.org/docs/empty/lygtinio%20paleidimo.pdf 160. Savanorikoje veikloje dalyvauja tredalis Lietuvos gyventoj // Alfa.lt, 2011 03 31. 161. Savanori centras. www.savanoris.lt 162. Savanori duomen baz. www.buk-savanoriu.lt 163. Savanoryst Airijoje. www.volunteeringireland.ie 164. Savanoryst Austrijoje. www.freiwilligenweb.at 165. Savanoryst ekijoje. www.neziskovky.cz 166. Savanoryst Danijoje. www.frivillighed.dk 167. Savanoryst Estijoje. www.vabatahtlikud.ee 168. Savanoryst Graikijoje. www.anthropos.gr 169. Savanoryst Italijoje. www.nonprofitonline.it 170. Savanoryst Lietuvoje. www.savanoriaujam.lt 171. Savanoryst neturi tapti nemokamu darbu // Delfi pilietis, Delfi.lt, 2011 08 19.
152
Literatra
172. Savanoryst Pranczijoje. www.cpca.asso.fr , www.francebenevolat.org 173. Savanoryst Suomijoje. www.vapaaehtoiseksi.fi 174. Savanoryst Vengrijoje. www.civil.info.hu 175. Savanoryst Vokietijoje. www.engagiert-in-deutschland.de 176. Viej pirkim tarnyba. 2010 met veiklos ataskaita. http://www.vpt.lt/admin/uploaded/2011/vp/VP_Ataskaita_2011-04-19.pdf 177. Vilniaus arkivyskupijos Carito internetin svetain. http://vilnius.caritas.lt/prisidek-prie-musu.html 178. Vilniuje prasidjo savanorikos veiklos met turas // Delfi.lt, 2011 06 11. 179. Vokietijos Konstitucinio teismo 1973 m. birelio 5 d. sprendimas (BVerfGE 35, 202). 180. Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Czech Republic. 17 February, 2010. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_CZ.pdf 181. Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. 17 February, 2010. http://ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/ doc/Volunteering_in_the_EU_Final_Report.pdf 182. Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Estonia. 17 February, 2010. http:// ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_EE.pdf 183. Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Latvia. 17 February, 2010. http:// ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_LV.pdf 184. Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Poland. 17 February, 2010. http:// ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National_report_PL.pdf 185. Volunteering in the European Union. Educational, Audiovisual & Culture Executive Agency (EAC-EA). Directorate General Education and Culture (DG EAC). Final Report submitted by GHK. National Report Spain. 17 February, 2010. http:// ec.europa.eu/citizenship/eyv2011/doc/National%20report%20ES.pdf 186. Wikipedia. www.wikipedia.org 187. Written statement by the Minister of Housing, Spatial Planning and the Environment, the Minister of Social Affairs and Employment, and the Minister for Development Cooperation to the Speaker of the Lower House of Parliament. The Hague, 16 October 2009. Lower House of Netherlands Parliament 2. Parliamentary year 20092010, No. 82. http://www.senternovem.nl/mmfiles/Kamerbrief%20sociale%20criteria._tcm 24-320492.pdf 187. urnalist: savanorysts atlygio nenusipirksi // Sociumas LT, Delfi.lt, 2011 11 13.
153
Priedai
I priedas. Savianalizs klausimynas
Nuteistj ir grusi i kalinimo staig asmen bei j eimos nari integracijos darbo rink modelio, priemoni, paslaug sukrimas ir gyvendinimas, projektas SFMIS Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-01-078
Projekto partneri savianalizs klausimynas savanori poreikis ir J primimo galimybs 2009 m. lapkriio 9 d. Viena i nuteistj integracijos darbo rink projekto sudedamj dali yra savanorysts skatinimas. Darbo grup, atsakinga u i projekto dal, pareng klausimyn, kur praytume upildyti Js organizacij ar jos padalin, pasitarus su visais Js staigos ar jos padalinio darbuotojais / darbuotojomis. iuo klausimynu siekiame isiaikinti savanorysts poreik, kylanius ikius, galimybes, privalumus, trkumus bei perspektyvas ir visa kita, kas susij su savanoryste Js organizacijoje ar jos padalinyje. Projekte dalyvaujantys Teiss instituto tyrjai apibendrins Js valgas, o darbo grup remsis jomis, kurdama darbo su savanoriais metodik. Bt labai svarbu gauti kuo isamesnius Js atsakymus, pagrstus prie tai vykusiomis diskusijomis savanorysts klausimais. Dkojame u bendradarbiavim218! 1. koki veikl, darbus, iniciatyvas galt bti ar jau yra traukiami savanoriai Js staigoje, organizacijoje, padalinyje, dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig?
218
Anket galite pildyti kompiuteriu arba rayti ranka jei pritrkt vietos, raykite kitoje lapo pusje arba ant atskiro lapo.
154
Priedai
2. Apibdinkite, kokius kriterijus atitinkantys savanoriai tinka / tikt atlikti mint veikl ar darbus Js staigoje, organizacijoje, padalinyje, dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig 2.1. amius: 2.2. isilavinimas: 2.3. gebjimai, pomgiai: 2.4. asmenins savybs, vertybs: 2.5. kiti svarbs aspektai: 3. Nurodykite skaii savanori, kuriuos galtumte / nortumte priimti bendrai ir kiek vienai veiklai su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig:
Kiek savanori, dirbani / galini dirbti su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, jau turite savo staigoje, organizacijoje, padalinyje?
4. Kuriam laikui nortumte / galtumte priimti savanorius dirbti Js staigoje, organizacijoje, padalinyje su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (nuolatiniam darbui, vasarai ar pan.; kart per savait, savaitgaliais ar pan.)?
Jei turite toki savanori savo staigoje, organizacijoje, padalinyje, kiek laiko jie dirba su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig?
5. Kaip organizuojate ar ketinate / ketintumte organizuoti darb su savanoriais (j mokym, palaikym, veiklos refleksij ir pan.)? (paymkite X): Patys organizuojame (-tume) staigoje, organizacijoje, padalinyje Patikime (-tume) kitam savo staigos, organizacijos padaliniui Dalijams / nortume dalytis su kitais Projekto partneriais Vis atsakomyb atiduodame (-tume) Projekto partneriui (kitai staigai, organizacijai ar jos padaliniui) Kita (raykite)_____________________________________________________________________
Priedai
155
6. Kokia Projekto partneri pagalba bt naudinga Js staigai, organizacijai ar padaliniui organizuojant savanoryst dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (mogikieji itekliai (skaiius, j darbo laikas), inios, patalpos ir pan.)?
7. Kokias grsmes velgiate savanoriams dirbant su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig Js staigoje, organizacijoje, padalinyje?
8. Ar reikt sudaryti raytin sutart su savanoriais, dirbaniais Js staigoje, organizacijoje, padalinyje su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig? Jei taip, tai kodl atrodo svarbu?
9. Kokius specifinius aspektus, Js nuomone, svarbu traukti sutart (arba aptarti odiniame susitarime) su savanoriu, dirbaniu Js staigoje, organizacijoje, padalinyje su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (specifiniai teiss akt reikalavimai savanoriui, draudimo, saugumo, darbo aplinkos reikalavimai ar pan.)?
10. Kokias papildomas ilaidas, susijusias su savanoriais, dirbaniais su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig, Js staiga, organizacija ar padalinys yra pasirys patirti (nurodykite ilaid ris: draudimo nuo nelaiming atsitikim, kelions darbo viet kompensavimo ar pan.)?
11. Koki ini ir / ar gebjim labiausiai reikia dirbant su savanoriais?
12. Kas dar svarbu dirbant su savanoriais?_ ____________________________________ _ ___________________________________________________________________
156
Priedai
13. Kas Js staigoje, organizacijoje, padalinyje atsakinga(s) u darb su savanoriais, dirbaniais / dirbsianiais su nuteistaisiais ir grusiais i kalinimo staig (veda pirminius pokalbius, rpinasi palaikymu, ugdymu, laisvalaikio organizavimu, refleksija ir pan.)? Vardas Pavard Pareigos _______________________ _ _______________________ _ _______________________ _
Kontaktai: tel. _ _______________________ el. patas_ ______________________
Upildyt anket praome atsisti el. pato adresu nuteistuju-ir-kaliniu-integracijos-projektas@googlegroups.com arba atneti / atsisti Teiss institut iki i met lapkriio 23 d. Dl klausimyno ikilusiais klausimais raykite arba skambinkite Laurai selei laura@teise.org, tel.: 210 16 67 arba Simonui Nikartui simonas@teise.org, tel.: 210 16 75.
Priedai
II priedas. Savanori koordinatori giluminio interviu klausim gairs
157
Organizacijos laikysena ir savanori darbo organizavimo strategija Organizacijos poreikiai ir savanorysts poreikis organizacijoje. Organizacijos galimybs gyvendinti ir palaikyti savanoryst. Savanori poreikio ir galimybi dirbti su savanoriais organizacijoje vertinimas. Srii, veiklos, kur savanoriai gali bti naudingi, nustatymas. Savanorysts strategijos sudarymo problemos. Ar organizacija kuria savanorysts organizavimo strategij. Kokia ji? Jei nekuria, kodl? Savanori darbo koordinavimo, savanori paiekos ir atrankos aspektai Savanori darbo koordinavimas. Savanori koordinatoriaus funkcijos. Kuo skiriasi savanori darbo su nuteistaisiais organizavimas nuo savanorysts organizavimo kitose srityse? Savanori paiekos aspektai. Kaip iekomi savanoriai. Kokie paiekos bdai skmingiausi, kokie ne tokie skmingi? Kokius bdus rekomenduotumte (kokie bdai, Js nuomone, yra geriausi)? Kokius nortumte gyvendinti? Ko reikia, kad galtumte atlikti efektyvesn paiek? Savanori atranka. Ar ji reikalinga? Kodl? Kokia ji turt bti? Kokie mons turt bti atrenkami? Pagrindiniai bruoai mogaus, kuris tinka dirbti savanoriu su nuteistaisiais. Savanori palaikymas ir motyvavimas, mokymas Kokias bdais palaikomi savanoriai? Kas svarbu savanoriui dirbant su nuteistaisiais? Kokios palaikymo priemons atsivelgiant darbo su nuteistaisiais specifik? Kaip skatinami savanoriai? Darbo su savanoriais refleksija (vertinimas). Kaip vyksta? Savanori mokymai. Ar reikalingi? Kokie mokymai reikalingi ir naudingi? Kaip organizuojami, danai ar retai? Mokym galimybs, itekliai.
158
Priedai
III priedas
Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos S TATY MA S

2011 m. birelio 22 d. Nr. XI-1500 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. statymo paskirtis is statymas nustato savanorikos veiklos ypatumus, savanorikos veiklos principus, savanorio ir savanorikos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanorikos veiklos organizavimo tvark, savanori draudimo, savanorikos veiklos ilaid kompensavimo atvejus. 2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos 1. Savanorika veikla savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios slygos nustatomos savanorio ir ios veiklos organizatoriaus susitarimu. 2. Tarptautin savanorikos veiklos programa programa, kuri gyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius sipareigojimus ir kurioje nustatytos savanori dalyvavimo, savanorikos veiklos organizavimo ir finansavimo slygos. 3 straipsnis. Savanorikos veiklos ypatumai 1. Savanorikos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. 2. Veikla, kuri atitinka iame statyme nustatytus savanorikos veiklos principus ir organizuojama io statymo nustatyta tvarka, nra laikoma nelegaliu darbu. 4 straipsnis. Savanorikos veiklos principai Savanorika veikla atliekama vadovaujantis iais principais: 1) naudos visuomenei ir asmeniui dalyvavimas savanorikoje veikloje sudaro asmenims galimyb aktyviai prisidti prie visuomens gerovs krimo ir skatina savanori asmenin saviraik ir tobuljim; 2) bendradarbiavimo savanorika veikla remiasi savanori ir savanorikos veiklos organizatori tarpusavio bendradarbiavimu, siekiant suderinti savanori ir savanorikos veiklos organizatori poreikius ir galimybes; 3) vairovs ir lankstumo savanorika veikla gali bti atliekama vairiose visuomenei naudingos veiklos srityse. Savanorikos veiklos organizatorius ir savanoris gali susitarti dl vairi savanorikos veiklos form ir bd, taip pat juos keisti.
Priedai
A N TRA S I S S KIR S N I S
159
SAVANORIAI IR SAVANORIKOS VEIKLOS ORGANIZATORIAI 5 straipsnis. Reikalavimai savanoriui 1. Savanoriais gali bti vyresni kaip 14 met Lietuvos Respublikos pilieiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teistai esantys usienieiai. 2. Asmenys, jaunesni kaip 18 met, gali dalyvauti savanorikoje veikloje, jeigu tam neprietarauja vaiko atstovas pagal statym. 3. Savanoriui kvalifikacija nra btina, iskyrus tok savanorikos veiklos pobd, kuris reikalauja specialios kvalifikacijos pagal kitus teiss aktus arba pagal savanorikos veiklos organizatori reikalavimus. 4. Savanoriui pagal atliekamos veiklos pobd gali bti taikomi kiti reikalavimai, nustatyti atskiras sritis reglamentuojaniuose teiss aktuose. 6 straipsnis. Savanorikos veiklos organizatoriai Savanorikos veiklos organizatoriais gali bti Lietuvos Respublikoje registruoti: 1) labdaros ir paramos fondai; 2) biudetins staigos; 3) asociacijos; 4) vieosios staigos; 5) religins bendruomens, bendrijos ir religiniai centrai; 6) tarptautini visuomenini organizacij filialai, atstovybs; 7) politins partijos; 8) profesins sjungos; 9) kiti juridiniai asmenys, kuri veikl reglamentuoja specials statymai ir kuri veiklos tikslas nra pelno siekimas, o gautas pelnas negali bti skiriamas j dalyviams. 7 straipsnis. Savanorio teiss ir pareigos 1. Savanoris turi teis: 1) bti informuotas apie savanorikos veiklos mast ir apimtis, apie esanius ir galimus rizikos veiksnius sveikatai ir saugai, kurie gali ikilti savanorikos veiklos metu, ir apsisaugojimo nuo j priemoni panaudojim; 2) gauti savanorikai veiklai atlikti reikalingas priemones, informacij, mokymus, konsultacin ir technin pagalb; 3) gauti dokument, patvirtinant savanorio atlikt savanorik veikl, gyt kompetencij; 4) nutraukti savanorik veikl. 2. Savanorio pareigos: 1) laikytis su savanorikos veiklos organizatoriumi aptartos savanorikos veiklos atlikimo tvarkos;
160
Priedai
2) dalyvauti pasirengimo savanorikai veiklai kursuose, jeigu toki numato savanorikos veiklos organizatorius; 3) nepaeisti savanorikos veiklos organizatoriaus ir asmen, kuri labui atliekama savanorika veikla, teist interes; 4) siningai atlikti savanorik veikl. 8 straipsnis. Savanorikos veiklos organizatoriaus teiss ir pareigos 1. Savanorikos veiklos organizatoriaus teiss: 1) pasitelkti savanorius; 2) nustatyti savanorikos veiklos atlikimo tikslus ir tvark; 3) kompensuoti savanoriams su savanorika veikla susijusias ilaidas; 4) reikalauti, kad savanoris dalyvaut pasirengimo savanorikai veiklai kursuose; 5) atsisakyti savanorio, nurodant atsisakymo prieastis. 2. Savanorikos veiklos organizatoriaus pareigos: 1) informuoti savanor apie savanorikos veiklos pobd ir mast, jos eig, esanius ir galimus rizikos veiksnius sveikatai ir saugai, kurie gali ikilti savanorikos veiklos metu, ir apsisaugojimo nuo j priemoni panaudojim; 2) suteikti savanoriui savanorikai veiklai atlikti reikaling informacij, rengti mokymus, teikti konsultacin ir technin pagalb ir savanorio pageidavimu aprpinti j savanorikai veiklai atlikti reikalingomis priemonmis; 3 sudaryti su savanoriu savanorikos veiklos sutart io statymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais; 4) savanoriui praant iduoti dokument, patvirtinant savanorio atlikt savanorik veikl, gyt kompetencij.
TREIASIS SKIRSNIS
SAVANORIKOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS, SAVANORIO DRAUDIMAS IR ILAID KOMPENSAVIMAS 9 straipsnis. Savanorikos veiklos organizavimas 1. Savanorikos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro raytin savanorikos veik los sutart, jeigu: 1) kompensuojamos su savanorika veikla susijusios ilaidos; 2) sudaryti sutart pageidauja viena i ali. 2. Sutartyje gali bti susitariama dl savanorikos veiklos trukms ir laiko, ilaid, ivardyt io statymo 11 straipsnio 1 dalyje, kompensavimo, kit slyg. 3. Atsivelgiant savanorikos veiklos pobd ir teiss akt nustatytus reikalavimus, savanorikos veiklos organizatorius i savanorik veikl norini atlikti asmen gali reikalauti pateikti tokiai veiklai atlikti reikalingus dokumentus (sveikatos paymjim, paym apie teistum ir kt.).
Priedai
161
4. Savanorik veikl savanoris gali atlikti vietovje, kurioje yra savanorikos veiklos organizatoriaus buvein, arba gali bti siuniamas savanorikos veiklos organizatoriaus tam tikram laikui tam tikrai uduoiai atlikti kit vietov. 10 straipsnis. Savanorio draudimas 1. Atsivelgdamas savanorikos veiklos trukm ir pobd, savanorikos veiklos organizatorius gali drausti savanor draudimo monse arba kompensuoti savanoriui draudimo mokas teiss akt nustatyta tvarka. 2. Tarptautins savanorikos veiklos programos savanori draudimo, draudimo mok kompensavimo slygas nustato tarptautin savanorikos veiklos programa. 11 straipsnis. Savanorikos veiklos ilaid kompensavimas 1. Savanorikos veiklos organizatorius gali kompensuoti savanoriui su savanorika veikla susijusias: 1) kelions ilaidas; 2) nakvyns ilaidas; 3) maitinimo ilaidas; 4) pato, telefono ilaidas; 5) mokym, susijusi su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, ilaidas; 6) ilaidas savanorikai veiklai atlikti reikalingoms priemonms, specialiesiems drabuiams; 7) savanorikos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkanias draudimo ilaidas; 8) kitas tarptautinse savanorikos veiklos programose nustatytas ilaidas. 2. Savanorikos veiklos ilaid kompensavimo slygas ir tvark nustato Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministras. 3. Savanoriui kompensuojamos savanorikos veiklos ilaidos nra savanorio pajamos. K E T V I RTA S I S S K I R S N I S SAVANORIKOS VEIKLOS PRIPAINIMAS 12 straipsnis. Savanorikos veiklos pripainimas 1. Dalyvavimas savanorikoje veikloje, atsivelgiant jos tikslus ir pobd, gali bti pripastamas savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi. 2. Atlikta savanorika veikla gali bti skaityta kaip socialin veikla pagal bendrojo ugdymo planus.
162
Priedai
PE N K TA S I S S K I R S N I S
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 13 straipsnis. statymo sigaliojimas ir gyvendinimas 1. is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2011 m. rugpjio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministras iki io statymo sigaliojimo priima io statymo gyvendinamuosius teiss aktus. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym. RESPUBLIKOS PREZIDENT DALIA GRYBAUSKAIT
Priedai
IV priedas
163
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO SAKYMAS DL SAVANORIKOS VEIKLOS ILAID KOMPENSAVIMO SLYG IR TVARKOS APRAO PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 14 d. Nr. A1-330 Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statymo (in., 2011, Nr.86-4142) 11 straipsnio 2 dalimi: 1. T v i r t i n u Savanorikos veiklos ilaid kompensavimo slyg ir tvarkos apra (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad is sakymas sigalioja 2011 m. rugpjio 1 d. 3. io sakymo vykdymo kontrol pavedu viceministrui pagal veiklos srit. Socialins apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. sakymu Nr. A1-330
SAVANORIKOS VEIKLOS ILAID KOMPENSAVIMO SLYG IR TVARKOS APRAAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Savanorikos veiklos ilaid kompensavimo slyg ir tvarkos apraas (toliau vadinamas is Apraas) reglamentuoja savanoriui dl savanorikos veiklos vykdymo patirt ilaid kompensavimo slygas ir tvark. 2. iame Aprae vartojamos svokos suprantamos taip, kaip jos apibrtos Lietuvos Respublikos savanorikos veiklos statyme (in., 2011, Nr. 86-4142) ir kituose teiss aktuose.
164
Priedai
II. SAVANORIKOS VEIKLOS ILAID KOMPENSAVIMO SLYGOS IR TVARKA 3. Savanorikos veiklos organizatorius savanorikos veiklos sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka gali kompensuoti savanoriui su savanorika veikla susijusias ias ilaidas: 3.1. kelions iki savanorikos veiklos atlikimo vietos ir i jos ilaidas, taip pat kelions ilaidas, susijusias su savanorikos veiklos atlikimu; 3.2. nakvyns ilaidas, kai savanorika veikla atliekama ilgiau nei par ir (ar) kitoje nei savanorio gyvenamoji vieta vietovje; 3.3. maitinimo ilaidas, kai savanorika veikla trunka ne maiau kaip 4 valandas per par; 3.4. pato, telefono ilaidas, jeigu savanoris savanorik veikl atlieka ne savanorikos veiklos organizatoriaus patalpose; 3.5. mokym, susijusi su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, ilaidas; 3.6. ilaidas savanorikai veiklai atlikti reikalingoms priemonms, specialiesiems drabuiams; 3.7. savanorikos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkanias draudimo ilaidas; 3.8. kitas tarptautinse savanorikos veiklos programose nustatytas ilaidas. 4. Su savanorika veikla susijusios ilaidos savanoriui kompensuojamos pagal ilaidas patvirtinanius dokumentus (vaiavimo bilietus, preki (paslaug) pirkimopardavimo kvitus, sskaitas faktras arba PVM sskaitas faktras, kitus dokumentus, patvirtinanius faktikai patirtas ilaidas). Kelions iki savanorikos veiklos atlikimo vietos ir i jos, kai vykstama savanorio transporto priemone, sunaudot degal sigijimo ilaidos kompensuojamos, atsivelgiant kelions metu nuvaiuot kilometr skaii ir atitinkamos transporto priemons gamintojo nurodytus transporto priemons techninius duomenis (degal sunaudojimo normas 100 kilometr). Degal sigijimo kaina nustatoma pagal savanorio pateiktus ilaidas patvirtinanius dokumentus. 5. Savanorikos veiklos organizatoriai, kompensuojantys savanoriams iame Aprae nurodytas ilaidas, pildo laisvos formos urnal rao jame savanorikos veiklos vykdymo dat ir viet, savanori, kuriems kompensuojamos iame Aprae nurodytos ilaidos, vardus, pavardes, adresus, jiems kompensuojam ilaid r ir dyd, ilaidas patvirtinani dokument rekvizitus: dat, numer, paslaugos teikjo pavadinim, pinig sum. III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 6. Savanorikos veiklos organizatorius saugo su savanorika veikla susijusias ilaidas patvirtinanius dokumentus Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymo (in., 2001, Nr. 99-3515) nustatyta tvarka. 7. Savanorio ir savanorikos veiklos organizatoriaus ginai dl ilaid, susijusi su savanorikos veiklos kompensavimu, sprendiami Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Priedai
V priedas
165
KALJIM DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS SAKYMAS DL SAVANORIKO DARBO ILAID KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAO PATVIRTINIMO
2007 m. gruodio 17 d. Nr. V-368 Vilnius
Vykdydamas Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos gyvendinimo priemoni plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 Dl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo, (in., 2007, Nr. 27-989), 5.1 priemon ir siekdamas efektyviau gyvendinti visuomens dalyvavimo nuteistj pataisos procese princip, t v i r t i n u Savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos apra (pridedama). Direktorius Saulius Vitknas
PATVIRTINTA Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodio 17 d. sakymu Nr. V-368
SAVANORIKO DARBO ILAID KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAAS I. bendrosios nuostatos 1. Savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos apraas (toliau apraas) reglamentuoja savanorik darb, atliekam probacij vykdaniose staigose (toliau staiga), ilaid kompensavimo, sutari sudarymo tvark. 2. Savanorikas darbas yra visuomenei naudingas, neatlygintinas, atliekamas laisva valia pagal teiss akt nustatytus reikalavimus darbas. 3. Laisvs atmimo vietose atliekamo savanoriko darbo ilaidos kompensuojamos io aprao nustatyta tvarka.
166
Priedai
II. SUTARI SUDARYMO IR SAVANORIKO DARBO ILAID KOMPENSAVIMO TVARKA 4. Savanorikas darbas yra darbas, nustatytas staigos vadovo ir savanorik darb atliekanio asmens ratu sudaromoje Savanoriko darbo atlikimo sutartyje (priedas) siekiant integruoti nuteistj visuomen. Santykiai tarp staigos ir savanorik darb atliekanio asmens yra civiliniai teisiniai santykiai. 5. Savanoriko darbo atlikimo sutartyje staigos vadovas ir savanorik darb atliekantis asmuo nustato, kokios su savanoriku darbu susijusios ilaidos bus kompensuojamos. 6. Savanoriko darbo atlikimo sutartyje gali bti nustatyta, kad savanorik darb atliekantis asmuo draudimo monse draudiamas savanoriku draudimu nuo nelaiming atsitikim darbe ir sveikatos draudimu. ioje sutartyje nurodomas tokio draudimo tikslas ir ssaja su savanoriku darbu. 7. Savanorik darb atliekaniam asmeniui gali bti kompensuojamos ios su savanoriku darbu susijusios ilaidos: 7.1. kelions iki savanoriko darbo atlikimo vietos ir i jos ilaidos; 7.2. nakvyns ilaidos, kai savanorikas darbas atliekamas ilgiau nei par ir (ar) kitoje nei savanorik darb atliekanio asmens gyvenamoji (buveins) vieta; 7.3. pato, telefono ilaidos, jeigu savanorikas darbas atliekamas ne staigos patalpose; 7.4. Savanoriko darbo atlikimo sutarties galiojimo laikotarpiui tenkanios savanoriko draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe ir sveikatos draudimo ilaidos; 7.5. ilaidos, susijusios su iankstiniu kelions biliet sigijimu ir usakymu telefonu, bagao veimu ir saugojimu; 7.6. kvalifikacijos klimo ilaidos, susijusios su atliekamu savanoriku darbu. 8. Savanorik darb atliekani asmen patirtos ilaidos kompensuojamos: 8.1. nurodytosios io aprao 7.17.2 punktuose Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 2 d. nutarimo Nr. 1515 Dl neapmokestinamj pinigini kompensacij dydi nustatymo (in., 2003, Nr. 114-5152) nustatyta tvarka; 8.2. nurodytosios io aprao 7.37.6 punktuose pagal savanorik darb atlikusio asmens pateiktus ias ilaidas patvirtinanius dokumentus. 9. staiga, kompensuojanti ilaidas savanorik darb atliekantiems asmenims, privalo pildyti laisvos formos apskaitos urnal. urnale turi bti raoma Savanoriko darbo atlikimo sutarties data ir numeris, savanorik darb atliekanio asmens vardas ir pavard, kompensuojam ilaid dydis. Savanoriko darbo kompensuojamas ilaidas patvirtinantys dokumentai registruojami, apskaitomi ir saugomi teiss akt nustatyta tvarka. III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 10. Savanorik darb atliekanio asmens ir staigos ginai dl ilaid, susijusi su savanoriku darbu, kompensavimo sprendiami statym nustatyta tvarka. 11. Savanoriko darbo atlikimo metu staigai ar savanorik darb atliekaniam asmeniui padaryta ala atlyginama statym nustatyta tvarka.
Priedai
VI priedas
167
Savanoriko darbo ilaid kompensavimo tvarkos aprao priedas
(Savanoriko darbo atlikimo sutarties formos pavyzdys) SAVANORIKO DARBO ATLIKIMO SUTARTIS
________________ Nr.____________
(data) ____________________________ (sudarymo vieta)
________________________________________________________________________
(staigos pavadinimas, kodas, adresas ir kiti rekvizitai)
atstovaujama _______________________________________________ (toliau staiga),

(asmens vardas ir pavard, asmens kodas)
ir savanorik darb atliekantis asmuo _ ________________________________________ ________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavard, asmens kodas)
sudar i Savanoriko darbo atlikimo sutart. 1. staiga sipareigoja: 1.1. utikrinti ias savanoriko darbo atlikimo slygas:_________________________ _________________________________________________________________ 1.2. suteikti savanorik darb atliekaniam asmeniui informacij apie atliekamo darbo pobd, saug ir sveikat darbe; 1.3. kompensuoti dl atliekamo savanoriko darbo patirtas ilaidas _ ______________ __________________________________ pagal jas patvirtinanius dokumentus; 1.4. ________________________________________________________________ .
(kiti sipareigojimai)
2. Savanorik darb atliekantis asmuo sipareigoja: 2.1. atlikti savanorik darb: _ _________________________________________ ________________________________________________________________; _
(visas konkretaus darbo pavadinimas, darbo pobdis, kiekis, vieta, darbo laikas, trukm ir kt.)
2.2. laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavim; 2.3. laikytis staigos nurodyt elgesio su nuteistaisiais taisykli; 2.4._ ________________________________________________________________ .
(kiti sipareigojimai)
168
Priedai
3. i sutartis sigalioja nuo jos pasiraymo momento ir galioja iki________________ . 4. Savanoriko darbo metu staigai ar savanorik darb atliekaniam asmeniui padaryta ala atlyginama statym nustatyta tvarka. 5. i sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu arba vienai i ali nevykdant sutartini sipareigojim. 6. i sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turiniais toki pat juridin gali, po vien kiekvienai aliai. 7. Sutarties alys ir rekvizitai: __________________________________
(staigai atstovaujanio asmens pareigos)
__________________________________
(paraas)
A. V. _____________________________
(savanorik darb atliekanio asmens paraas)
__________________________________
(vardas ir pavard)
_____________________________
(vardas ir pavard)
_______________
(data)
_______________
(data)
Priedai
VII priedas
169
Savanorik darb ir asmen, atliekani savanorikus darbus, apskaitos urnalas Vilniaus arkivyskupijos Caritas (savanorikus darbus organizuojanios staigos ar organizacijos pavadinimas)
Eil. Savanorio vardas, Nr. pavard, asmens kodas (gimimo data) Atliekam darb pobdis SavanoPastabos Savanoriko Savanoriko darbo (kita infor- darbo organi rio pradia ir macija) zatoriaus ar jo paraas ir pabaiga galioto asmens data paraas ir data
Sa266 Savanoryst probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybs / Teiss institutas; paren-
g Gintautas Sakalauskas, Algimantas epas, Simonas Nikartas, Laura sel. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. 172 p. ISBN 978-609-459-020-7 Leidinyje apraomos savanorikos veiklos probacijos sistemoje prielaidos ir galimybs. Aptariama savanorysts ir probacijos samprata, siekiant iuos du reikinius vienyti vien kontekst, skatinti savanoryst probacijos sistemoje. Analizuojami savanorysts probacijos sistemoje ypatumai, specifika, pristatomi teisiniai savanorysts pagrindai, savanorysts probacijos sistemoje patirtis ir geros praktikos pavyzdiai, aptariami savanorysts organizavimo ir palaikymo klausimai. Leidinys turt bti domus ir naudingas visiems besidomintiems savanorysts ir probacijos klausimais, tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmeniu.
UDK 364

prielaidos ir galimybs Redaktor Danut Petrauskien Virelio dailinink Audron Uzielait Maketuotoja Vida Vaidakaviien Tiraas 300 egz. 10,0 aut. lank, 10,75 sp. l. Ileido Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01315 Vilnius Spausdino UAB Petro ofsetas algirio g. 90, LT-09303 Vilnius

Savanoryste Probacijos Sistemoje

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Savanoryste Probacijos Sistemoje

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Savanoryst probacijos sistemoje:

Savanoryst probacijos sistemoje:

Dr. Gintautas Sakalauskas

Dr. Algimantas epas Simonas Nikartas Laura sel

Teiss institutas | 2012

UDK 364 Sa266

Teiss institutas, 2012

IV. Nuteistieji: rizika ir galimybs . ..................................... 67

Literatra. .................................................................................................. 142

I.1. Savanorysts samprata

I. Kas yra savanoryst?

Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas

I.1. Savanorysts samprata

I. Kas yra savanoryst?

I.1. Savanorysts samprata

I. Kas yra savanoryst?

I.2. Savanorysts prasm, tikslai ir formos

I.2. Savanorysts prasm, tikslai ir formos

I. Kas yra savanoryst?

I.2. Savanorysts prasm, tikslai ir formos

Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas

I. Kas yra savanoryst?

Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas

I.3. Savanorysts tradicija Lietuvoje

I.3. Savanorysts tradicija Lietuvoje

I. Kas yra savanoryst?

Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas

I.3. Savanorysts tradicija Lietuvoje

Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas

I. Kas yra savanoryst?

I.4. Savanorysts usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu

I.4. Savanoryst usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu

Gintautas Sakalauskas, Simonas Nikartas

I. Kas yra savanoryst?

I.4. Savanorysts usienio alyse ir tarptautiniu lygmeniu

I. Kas yra savanoryst?

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

Henriksen L. S. Local Volunteer Centres in Denmark. http://www.cev.be/data/File/Volunteer_Centres_in_Denmark.pdf

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

II. Savanorysts skatinimo formos nacionaliniu lygmeniu

macht stark. Woche des brgerlichen Engagements. http://www.engagement-macht-stark.de/index.php?option=com_content&view=article&id=646&Itemid= 382 http://www.rockcorps.com/

III.1. Kas yra probacija?

III.1. Kas yra probacija?

III. Savanoryst probacijos sistemoje

III.2. Probacijos sistema Lietuvoje

III.2. Probacijos sistema Lietuvoje

III. Savanoryst probacijos sistemoje

III.2. Probacijos sistema Lietuvoje