Beveik visos laivo dalys skirstomos iilginius ir skersinius ryius.

. Iorinius ryius sudaro: kilis su teveniais, kilsonai, iilginiai panhautai, triumo dangi ir dugn stringeriai, iilginiai ir diagonaliniai ryi strypai, vidinis dugnas, apsiuvas, dangiai bei palubs, main ir katil fundamentai, ir iilgins pertvaros. kersinius ryius sudaro: panhautai, florai, dangi bimsai ir skersins pertvaros. !onstruk"inis midelpanhautas: 1. Iorinis vertikalus kilis; 2. Vidinis vertikalus kilis; 3. panhautas; 4. Svarbusis panhauto kampuotis; 5. Atvirk ias panhauto kampuotis; !. "loras; #. Apatinis apsiuvo lapas; $. Virutinis apsiuvo lapas; %. Iil&inis panhautas; 1'. oninis kilsonas; 11. (iaunos strin&eris; 12. )ent* &rind+s du≠ 13. (iaunos &rind+s; 14. ,orto strin&eris; 15. ,imsai; 1!. )iuko komin&sas; 1#. -ilersai; 1$. .enio strin&eris; 1%. )iuko strin&eris; 2'. )ov+s vandeniui nutek/ti; 21. 0ur/klas; 22. .ia&onaliniai r+iai; 23. .enio &rind+s.

Kilis. !ilis sudaro svarbiausi# laivo pamat#, ant kurio laikosi visos kitos $o dalys, ir nuo kurio prasideda laivo statyba. %aivai turi vertikalius ir hori&ontalius kilius. 'ertikalus kilis susideda i gele(ini staiakampi stryp, kurie laivo prieky$e ir gale pereina tevenius. !ilio atskiros dalys su$ungiamos spyna. )ori&ontalus kilis sudaro iorinio apsiuvo apatin* storiausi# $uost#. +ideliuose laivuose hori&ontalusis kilis yra dvie$ ar net tri$ vienas vir kito lap, kurie t*siasi ,-. laivo ilgio. teveniai. /teveniais u(sibaigia laivo korpusas $o galuose. 0rieakinis tevenis vadinamas forteveniu, o u(pakalinis 1 a"hterteveniu. 2ortevenis, sudarydamas kilio t#s#, laivo pirmagaly u(silenkia ir ikyla auktyn3 riasi su kiliu spynos pagalba. 4patin$e savo daly$e forteveniai per vidurin* lini$# turi briaun#, kurios pagalba $ie riami su vertikaliu kiliu. +idesni forteveniai daromi i dvie$ ar net tri$ dali, kad lengviau b5t kilnoti ir riti ant stapelio bei elingo3 tos dalys tarp sav*s riamos kniedmis arba var(tais, panaiai pritvirtinami ir apsiuvimo lapai prie fortevenio. 4"htertevenis riamas su kiliu kaip ir a"htertevenis, ir turi reikaling# kiek kilp vairui palaikyti. 6(pakalin dalis yra kiek pakilusi, kad laivui plaukiant atgal ir u($us ant seklumos, netekt siremti dugn# ir sugadinti vair#. Vairas. usideda i galvos, peleko, $o prieakins dalies rudenpiso, helmporto, kulno ir rumpelio. 0elekai gaminami i plieno. 7uo ruderpiso ir vien#,ir kit# on# eina gulstins briaunos, tarp kuri terpiamas storas gele(ies lapas ir sukniedi$amas su briaun strypais. 'airui bet kur on# pasukti kampas 89.:;,::< apribo$amas tam tikru stabd(iu. 'airai visuomet statomi sraigt u(pakaly, kad $uos plaut pakankamas vandens kiekis.

panhautai, florai. /panhautai drauge su 2lorais sudaro lyg laivo onkaulius ir suteikia laivui form# standum#,skersinms $goms pakankam# atsparum#. 0aprasiausios formos panhautai susideda i gele(ies bei plieno nelygiaonio kampuoio, kurio platesnis onas statomas skersai laivo, kad gaut didesn atsparum#. tatomi da(niausiai vienodais tarpais per vis# laivo ilg ir kiekvienas susideda i dvie$ ak, suduriam ant kilio. 'idurin$e laivo daly$e naudo$ami sudtingi panhaut profiliai ; bulbinai, loveliniai, &etai ; i plieno, kad suma(int svor ir kniedi$imo darb#. !uo laivo korpusas giliau panir*s, tuo didesne $ga vanduo veikia korpus#3 kroviniai did(iausi# spaudim# daro taip pat dugn#, todl pant konstruk"i$a laivo dugne turi b5ti ypatingai stipri. =am tikslui pant kampuoiams per vis# dugno plot prikniedi$ami florai. 2lorai susideda i vertikali lap, einani per vis# laivo dugno plot ir sukniedyt su pagrindiniais pant kampuoiais. >miniai panhautai daromi visuomet itisi, todl stringeriai, susitikdami su tokiais panhautais, turi b5ti kreipiami. !artais rminius panhautus pakeiia stipresni u( paprastus panhautus, statomi kas antras arba visi, kad ivengt trium u(rioglinimo. Dvigubas dugnas. 0astaruo$u metu laivai statomi su dvigubu dugnu, i konstruk"i$a padidina laivo saugum# ir nepaskandinamum#. ?ei prakiurt iorinis apsiuvas, u(plaukus ant akmens ar uolos, prisipildyt dvigubo dugno skyrius, o laivas neprarast naviga"ini savybi. Iilgin dvigubo dugno stiprum# sudaro panhautai ir stringeriai, ivedami vienas greta kito tam tikrame nuotoly$e. kersin stiprum# sudaro panhautai su florais. =aip dvigubo dugno skyrius padalinama daug ma( patalp, kurios gali b5ti naudo$amos balastiniam, geriamam vandeniui, skystam kurui ar kt. +vigubas dugnas b5na iki @,A m aukio. Bimsai. kersins si$os bimsai, palaiko dangius ir sudaro skersinius laivo ryius3 trium bimsai tarnau$a tik ryiams sustiprinti. 0alubi bimsai statomi ant kiekvieno panhauto. u panhautais bimsai riami trikampmis plokiomis kni"omis, sukniedi$ant. !ni" auktis yra tris kartus didesnis u( bimso aukt, kartais svoriui sutaupyti kni"os turi ip$autas angas. ?ei bimsai b5na ilgi ir stori, $ profiliui suma(inti po bimsais pravedama iilgin si$a 1 karlingsas, ir $is paremiamas atskirais staiais ramsiais 1 pilersais. =rium bimsai sustiprinto profilio ir statomi didesniais atstumais, net iki @, panhaut protarpiu, vienas nuo kito.

Pilersai. !ad b5t ilaikytas vertikalus atstumas tarp bims eili, varto$ami pilersai, arba apval5s da(nai vam&d(i pavidalo stat5s ramsiai. ?ie eina nuo flor ir dvigubo dugno iki virutins palubs, ir stovi vienas vir kito atskirose palubse. =oki pilers galai supliukinami ir prikniedi$ami prie atskir kampuoi, arba pilersams pritvirtinti i plieno ilie$ami atskiri batukai ir galvuts. +vigubame dugne suriami su dugnu trump kampuoi pagalba. =en, kur pilersai kli5va, var(ydami patalpos dyd, $ie daromi iardomi ir lengvai nuimami.

Stringeriai. Iilgins si$os stringeriai skirstomi palubi , denio, dugno ir borto stringerius. 0alubi stringerius kiekvieno$e palub$e sudaro B;A: mm storio ir :,9;A,. m ploio gele(iniai palubs lapai, einantys iilgai iorinio apsiuvo bims galuose. 'irutins palubs stringeriai su laivo apsiuvu riasi itisu stringerio kampuoiu, kit palubi stringeriai riasi su apsiuvu interkostalini kampuoi pagalba nuo panhauto iki panhauto. =arpas tarp apsiuvo ir stringerio itiso kampuoio virutini statini ribose u(lie$amas "ementu. +enio stringeri lapai, kaip ir palubs stringeri, su panhautais riasi itiso kampuoio pagalba, o su ioriniu apsiuvu trump kampuoi pagalba. Cemiau denio stringeri, visuose laivuose statomi dugno ir borto stringeriai 1 i dvie$ kampuoi su terpta tarp $ bulbine $uosta arba be $os3 vieto$ bulbins $uostos varto$ami ir trumpi lapai, einantys nuo panhauto iki panhauto ir suriti trumpais kampuoiais su ioriniu apsiuvimu. Bort stringeriai, kurie eina iilgai laivo ir tvirtinami prie on panaiai kaip triumo stringeriai. =en, kur prie bims pastetyti tvirtesni panhautai, $ie prie $ungimosi su borto stringeriais praplatinami, arba stringeriai praplatinami iki panhaut ploio %aivas dar turi ir diagonalinius stringerius $uost pavidalo, kurie eina stri(ai nuo vieno palubs stringerio iki kito.

Iorinis apsiuvas. 0lieno bei gele(ies lapai, kuriais dengiami panhautai, sudaro laivo iorin apsiuv#, ir riami tarp sav*s sandariai. 0lieno apsiuvas daromas i lap, sudarani iilgines $uostas. /ie lapai b5na :,D;@,9. m ploio, .;@: m ilgio ir vairaus storio. !urios nors $uostos lap su$ungimas tarp sav*s vadinamas sud5rimu, o gretutini $uost $ungimas tarp sav*s vadinamas suglaudimu. uglaudim# galima atlikti eiais b5dais:

a - %ygus suglaudimas, perdengtas i vidaus tarp panhaut u(akinta antova, duoda lyg iorin apsiuvo paviri, suma(ina trint vandeny. /is b5das naudo$amas karo laivuose, o ledlau(iuose tik ties !E%, kad ledams sunkiau b5t sugadinti apsiuvus.

b - uglaudimas dvigubu perdengimu arba u(laid(ia si5le su panhaut isodinimais yra geras, $ei panhaut profiliai i nesudting kampuoi, kas galima tik nedideliuose laivuose3 iaip is b5das sunkiai vykdomas. - uglaudimas dvigubu perdengimu su tarpeliais daromas taip, kad vienas lapas glaud(iai prisilie$a prie panhaut, kitas perdengia pirm#$ ir sekant. =arp panhauto ir dengianio lapo dedami i nuop$ov tarpekliai tokio platumo, kaip panhaut kratinis lapas. d - %ygus suglaudimas, perdengtas i viraus u(akinta antova. e - uglaudimas dvigubu perdengimu be padkl, be su lap krat isodinimu. /iuo b5du lapai glaud(iai lieia panhautus, yra lengvai sukniedi$ami, nedidina svorio, bet silpnina lap stiprum#. f - uglaudimas viengubu perdengimu, vieno kratas su kito kratu, su trikampio p$5vio padklais, kad priglaust lapus prie pant. 4riau laivo gal $o kont5rai, plotis ir auktis ma($a, apsiuvimo $uostos i abie$ on i lto siaur$a. 7orint per daug nesiaurinti $uost ploio, ne visos $uostos vedamos iki laivo galo, bet kai kurios $ nutraukiamos arba pametamos. .eidvudo vam1dis. =arnau$a sraigto veleno palaikymui, $am ieinant i laivo vidaus. /is vam&dis daromas i pi(iaus arba bron&os, $o vidury yra bron&os vor su bakauto padklais. +eidvudo vam&d(io vienas galas flanais laikosi paskutin$e skersin$e laivo pertvaro$e, kitas galas laikosi ver(ls pagalba a"htertevenio ango$e, $ei laivas turi vien# sraigt#. ?ei laivas turi du sraigtus, $is laikosi apsiuvo ilinkimo vieto$e.

Srai&to veleno tunelis. raigto velenas, tarp main skyriaus ir u(pakalins skersins pertvaros, vedamas spe"ialiame tunely$e i gele(ini lap. /is tunelis i&oliuo$a velen# nuo patalp, pro kurias $is eina. F pat tunel galima patekti, prireikus ap(i5rti ar remontuoti velen#. =unelis yra sandarus, nelaidus vandeniui, $ame yra atitinkamos pagalvs ir guoliai. 'irutin tunelio dalis daroma ovali, kad ma(iau u(imt vietos, o vertikalios tunelio sienos vedamos iki dvigubo dugno. Sandarios pertvaros. Gele(ins profilins sienos i lap, sustatytos skersai ir iilgai laivo, vadinamos pertvaromis.sandari pertvar idstymas laivuose priklauso nuo $ dyd(io. Iilgins pertvaros su ioriniu apsiuvimu sudaro aruodus anglims laikyti, biralams, (ibalui ir glam vandeniui ve(ioti, statomos tik dideliuose laivuose. kersins pertvaros statomos kiekviename laive. 'isi

laivai privalo turti fortevenio ir a"htertevenio pertvaras, siaurui patalp atskyrimui laivo galuose nuo patogesni patalp. +idesni laivai privalo turti ir krovini triumuose. 0ertvaras sudaro .;@9 mm storio gulstini lap $uostos, riamos suglaudim vietose3 lap storis ma($a i apaios vir ir priklauso nuo to, kur yra pertvara !E% at(vilgiu. 4paio$e pertvara $ungiasi su virutiniu dvigubo dugno apsiuvu, atlenkto flano pagalba. =arp vertikali sustiprinimo profili privalo b5ti ne didesni kaip HB: mm, o tarp hori&ontali 1 @,AA m, kaip to reikalau$a 'okiei %loydo taisykls3 i profili galai tvirtinami prie palubi ir kit sien kni"omis pagal reak"i$ ir moment skaiiavimus. 'isi iilginiai ryiai, kaip palubs, kilsonai, stringeriai ir kiti, einantys iilgai per pertvaras, privalo skrosti pertvaras sandariai3 is sandarumas pasiekiamas pavo$ing viet perdengimu kampuoiais ir akinimo keliu. ?ei yra galimyb, stringeriai privalo b5ti riami su pertvar sustiprinimo hori&ontaliais profiliais.

-alub/s bei deniai. +enius sudaro laivo onus kiek nusileid(ianios, ir laivo galus kiek ikylanios, aplamai hori&ontalins platformos, u(dengianios laiv# i viraus arba dalinanios $ hori&ontaliai kelet# aukt. 0lieniniai deniai eina lygiagreiai vidurinei laivo $uostai ir be tarp yra prikniedi$ami prie bims bei suriami tarp sav*s. Gele(iniai deniai labai laid5s garsui ir ilumai, yra slid5s, drkina krovinius, todl tokie dangiai da(niausiai dengiami linoleumu arba med(iu. )aivo deni* ir sien* an&os. 4ngos privalo turti atlapas bei komingsus 9::;D:: mm aukio. !adangi liuk vietose bimsai perp$aunami ir tampa trumpesni bei pusiau bimsai, tai tarp kratini likusi neperp$aut bims prat*siami iilgai laivo bimso profilio karlingsai, su kuriais sutrumpinti pus bimsai suriami trump kampuoi pagalba. !omingsams apsaugoti, $ apatin briauna sutvirtinama pusiau apvalia gele(imi, arba i briauna atlenkiama nuo liuko. 6(rakt sandarumas pasiekiamas minktos gumos padklais li&duose arba kitaip pritvirtintais u(darymo vieto$e. 'edant per sandarias pertvaras elektros laidus, kotus, velenus, ventiliatorius ar vam&d(ius, sandarumas pasiekiamas spe"ialiais riebuokliais ir apyangiais bei flanais. Sistem! tin"lai. %aive yra rengta daug vairi sistem su reikalingu vam&d(i tinklu, pagalbiniais me"hani&mais ir siurbliais. varbesniosios sistemos: @< 4vari$os metu i laivo patalp vid patekusiam vandeniui ipumpuoti ir aplamai trium vandeniui alinti sistema. A< Fvairioms patalpoms pagal reikal# vandeniu u(pildyti, gaisro viet# tiekti, balastui, laivo krenui ilyginti 1 u(lie$imo ir gaisro sistema. 9< 'andens (monms gerti ir katilams maitinti 1 vandentiekio sistema. ,< 0atalpoms ildyti sistema. .< 0atalpoms apviesti sistema. B< 'entilia"i$os sistema. H< =elefon, telegraf ir radi$o sistemos. D< /aldytuv sistema. I< !anali&a"i$os sistema. @:<Gelb$imo priemons. @@<!roviniams krauti ir ikrauti prietaisai, gervs, piliai. @A<0rie sausumos prisiriti prietaisai: inkarai, kne"htai, kipai, virvs, grandins. @9< Ciburi signali&a"i$a