3.3.

1 Kvpavimo reikm Vykstant mediag apykaitos procesams, ms organizm i aplinkos pakliuva ne tik maisto mediagos, bet ir kvepiamas su oru deguonis. Jis naudojamas visiems oksidavimosi procesams. Tada lstels gauna j veiklai reikalingos energijos, ir sudtingi organiniai junginiai skaidomi iki paprastesni. Per kvpavimo sistemos organus paalinamas ir ms organizme mediag apykaitos metu susidars CO2 3.3.2 Kvepavimo organ sistema Vis kvepavimo organ sistem skirstome kvepavimo takus, plauius ir krutinplv, esanius krtins ertmje. Kvpavimo takams priklauso nosies ertm, nosiarykl, gerklos, gerkl, bronchai. iais organais kvepiamas ir ikvepiamas oras. Gerklose isidsts balso aparatas. J sudaro 2 gerklas dengianios gleivins klosts balso stygos, su blaso plyiu tarp j. Balso aparatas dalyvauja tik formuojantis garsui, o susidarant artikliuotos kalbos garsams, dar dalyvauja lieuvis, dantys, lpos ir abu andikauliai. 3.3.3 Plaui sandara ir kvpavimo judesiai Bronchai akojasi smulkesnes bronchioles, kuri galuose yra oro pilnos alveols. J akyta mas ir sudaro plauius, upildanius krtins ertm. Plauius dengia plaui krtinplv, o krtins sien pasienin krtinplv. Tarp j yra hermetikas, turintis trint mainanio pleuros skysio plyys krtins ertm, kurioje oro tankis maesnis. Kvpavimo judesius veikia tarponkauliniai ir diafragmos raumenys, o giliai kvpuojant dar ir krtins, pai juostos ir pilvo raumenys. 3.3.4 Kvepavimo reguliavimas Vykstant kvpavimo reguliavimo procesams, kvpavimas prisitaiko prie organizmo poreiki ir palaiko pastovi vidins organizmo terps dujin sudt. 3.3.5 Gyvybin plaui talpa. Duj apykaita plauiuose ir audiniuose Ramiai kvpuodamas mogus kvepia apie 500cm3 oro, o giliai kvpuodamas dar papildomai gali kvpti 1500 cm3 oro. Gyvybin plaui talpa apytikriai lygi 3500 cm3. Plauiuose deguonis per alveoli kapiliarus prasiskverbia krauj, o i kraujo alveolse esant or skverbiasi CO2. Audiniuose vyksta atvirktinis procesas. I kraujo lsteles pereina deguonis, o lsteli mediag apykaitos produktas CO2 skverbiasi i lsteli krauj. ie procesai vyksta dl skirtingos mediag koncentracijos kraujyje ir aplinkoje. Paprastai mediagos skverbiasi i tos aplinkos, kur j daugiau, ten kur j maiau 3.3.6 Kvepavimo organ ligos Kvepavimo organ ligos daniausiai plinta oru laeliniu bdu (kosint, iaudint i nosies ir burnos didele jga isiveria oras su daugybe akiai nematom laeli, kuriuose slypi infekcija). Todl daugelis yra labai ukreiamos, pavyzdiui, gripas, tuberkulioz ir kt. Kai kuri lig (tuberkuliozs, alergijos ir pan.) sukeljai gali plisti ir per buitines dulkes. Norint ivengti kvpavimo lig, reikia grdintis, stengtis neperalti, ypa saugoti kojas, daugiau laiko praleisti gryname ore. Labai svarbu laikytis higienos reikalavim, danai

vdinti gyvenamsias patalpas ir valyti dulkes. Rkant ir vartojant alkohol, silpnja organizmas ir daniau sergama kvpavimo organ ligomis. Pastebjus pirmuosius peralimo poymius, nedelsiant reikia gydytis.