Modulio konspektas parengtas pagal vadovl: K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas.

Kaunas, 2002 Turinys 1. Mokslo samprata 1.1 Mokslas kaip reikinys 1.2 Mokslo prielaidos 1.3 Mokslo funkcijos 1.4 Mokslo klasifikacija 2. Mokslo metodologija ir metodas 2.1 Metodologijos samprata 2.2 Tyrimo metodas 2.3 Hipotez 3. Socialiniai tyrimai 3.1 Socialini tyrim samprata 21 21 26 27 32 37 39 39 42 45 48 50 53 55 57 59 60 60 61 62 2 3.2 Socialins realybs painimo prielaidos 3.3 Pozityvizmas ir mokslinis painimas 3.4 Antipozityvizmas 3.5.1 Filosofins prielaidos 3.5.2 Postmodernizmas 3.6 Socialinj tyrim etika 3.6.1. Bendrosios pastabos 3.6.2 Etikos problemos 3.6.3 Mokslo ir etikos santykis 4. Mokslo tyrimo procesas 4.1 Tyrimo principai 4.2 Tyrimo proceso etapai 4.3 Literatros studijavimas 4.4 Temos pasirinkimas ir formulavimas 4.5 Tyrimo problema (tiriamasis klausimas) 4.6 Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas) 4.7 Hipotez 4.8 Tyrimo tikslas ir udaviniai 4.9 Tyrimo proceso organizavimas 4.10 Empirini duomen rinkimas 13 14 16 4 5 7 8

3.5 Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija 32

4.11 Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas 64 4.12 Tyrimo duomen apdorojimas 5. Empirini tyrim metodai 5.1 Stebjimo metodas 5.2 Eksperimentas 69 75 66 4.13 Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai 67

5.2.1 Eksperimento samprata 75 5.2.2 Eksperimentini tyrim patikimum lemiantys veiksniai 80 5.2.3 Eksperimentinio tyrimo etapai 82 5.2.4 Kitos eksperimentin tyrim nusakanios svokos 83 5.2.5 Eksperimentini grupi komplektavimas 85 5.3 Apklausa 5.3.1 Apklausos smprata 5.3.3 Klausim tipai pagal pateikimo form 5.3.4 Klausim rys pagal turin 5.3.5. Anketa 5.3.6. Interviu 6. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai 6.1 Kokybini ir kiekybini tyrim samprata 6.2 Kiekybini ir kokybini tyrim santykis 7. Imties turis ir jo parinkimo bdai 7.1 Imties trio nustatymas 7.2 Imties trio parinkimo bdai 8.Tyrimo vertinimas 8.1. Vertinimo kriterijai 8.2 Tytimo metodologins klaidos 9. Mokslinio darbo ataskaitos struktra ir turinys 9.1 Mokslinio darbo ataskaitos struktra 9.2 vadas 9.3 Literatros analiz 9.4 Tyrimo rezultatai ir j aptarimas 9.5 Ivados ir pasilymai Literatra 131 133 136 139 141 142 115 120 126 126 128 103 106 86 86 90 92 93 98

5.3.2. Bendri reikalavimai apklausos klausimams 88

1. MOKSLO SAMPRATA 1.1. Mokslas kaip reikinys

Svoka mokslas yra inomas, neretai daugelio ms vartojamas odis. Taiau jo supratimas labai skirtingas. Vieniems tai gali asocijuotis, pavyzdiui, su matematika; kitiems mokslas - vairaus sunkumo mokymosi dalykai ir pan. Taiau i ties visa tai kur kas sudtingiau. Be abejo, apie moksl ir jo laimjimus galime pasiskaityti vairiose knygose ar vadovliuose. Bet tai bus tik iorin mokslo pus, apie j nedaug k tepasakanti, nes i viso to, kas parayta, nematyti mokslinio proceso sudtingumo, kur galima pajusti tik paiam atlikus vienok ar kitok tyrim. Metams bgant, mokslas rutuliojosi netolygiai. Vienos teorijos keit kitas, tuo sukeldamos didelius revoliucinius persitvarkymus. Tai buvo labiau bdinga gamtos bei technikos mokslams. Tuo tarpu socialiniuose moksluose sunkiau velgti bendrus dsningumus, nes nra aikios metodologjos, kaip tirti visuomen, kaip painti mogaus elges ir j koreguoti, o juo labiau nuspti. Todl kiekvienas atskiras tyrimas turi sav logik, remiasi savais konkreiais faktais, dl ko kartais pasitaiko pavirutinikumo, nes, nesant bendros teorijos, kiekvienas tyrjas gali savaip interpretuoti tyrimo duomenis. Tai, pavyzdiui, galima pasakyti apie vairias apklausas, kai tyrjas, neturintis pakankamai ini ir patirties, savaip sudaro anketas. Tada neretai gaunami nepatikimi duomenys ir jais operuojant daromos neadekvaios tyrimo udaviniams ivados. Nra lengva apibdinti moksl kaip reikin. Jo sudtingum lemia tai, jog moksl galima irti i vairi pozicij: kaip institucij, painimo bd, ini kaupimo priemon, gamybos pltros veiksn, bei veiksn, formuojant poir mog ir pasaul (epa, 1956).

Pavyzdiui, aptariant moksl kaip institucij, pabriama, jog mokslas - tai profesija, kuri skiriasi nuo kit profesij tuo, jog mokslo veikla tiesiogiai ekonomins naudos neduoda. Tuo tarpu kitos profesijos gali silyti tai, k manoma realizuoti rinkoje. Kalbant apie moksl kaip ini kaupimo priemon, paymtina jog mokslas tai ne tik fakt sankaupa. Kad mokslo rezultatus bt galima panaudoti jie atitinkamai sutvarkomi: grupuojami, lyginami ir t.t. Tai login mokslo funkcija. Neretai visa tai daroma dar prie tyrim pradi. Po daugelio tyrim, duomen analizs ir apibendrinim formuluojami dsniai, principai, hipotezs, kol galiausiai sukuriama tam tikra teorija. Taiau tai nra mokslini tyrinjim pabaiga. Veikiau tik pradia, nes tada kaip tik prasideda praktinis mokslo pritaikymas ir vliau atsiranda naujos teorijos.

Mokslui bdinga savita kalba. Ji btina tam, kad mokslininkai vieni kitus galt suprasti. Mokslo kalboje vartojama palyginti daug graik ir lotyn kalb odi, kad nekilt neaikum vartojant vienareikmes svokas. Taiau ilgainiui mokslo kalba, atskiros jos svokos tapo visiems prieinamos, nes vis daugiau mokslo laimjim naudojama buityje. Moksl su visuomene sieja glaudus ryys, kuris gali bti labai vairiai aikinamas. Paprasiausias pavyzdys - kai mokslo atradimai, perj visas praktinio ibandymo stadijas, tampa visuomens buities dalimi (pavyzdiui, atradus elektromagnetines bangas, ilgainiui buvo sukurtas radijas). Kitas mokslo poveikis visuomenei pasireikia per jo idjas. Didieji perversmai, kurie vyko monijai tyrinjant gamt ir pasaul, savo viet jame ir gyvenimo tikslus, atsirad dar antikos laikais ir iki ms dien perj kitus visuomens raidos etapus, buvo mokslo padiktuoti. Taiau ne visi mokslo laimjimai dar visuomenei tik teigiam tak. Kai kurie j buvo netinkamai panaudoti politikoje, ideologjoje. Pavyzdiui, . Darvino natraliosios atrankos teorija kryptingai panaudota bandant pateisinti rasin diskriminacij. Toks gamtos dsni perklimas visuomen niekada nebuvo efektyvus. 1.2. Mokslo prielaidos Kaip ir kiekvienas reikinys, taip ir mokslas turi subrsti. Jam atsirasti btinos tam tikros prielaidos, kurios formuojasi mokslininko smonje bei vienaip ar kitaip lemia mokslin tyrim. Iskiriamos keturios prielaid rys (Cohen, Manion, 1994): 1. Determinizmo prielaida. Ji teigia, kad viskas, kas vyksta, turi prieast, t.y. reikinius lemia aplinkybs, o mokslas vystosi tikdamas, jog iuos prieastinius ryius galima iaikinti ir suprasti. Kitaip tariant, juos apriorikai paaikinti. Dar daugiau, manoma, kad pasaulyje egzistuojanti tam tikra tvarka bei vyraujanti darna kaip tik ir paaikina reikini prigimt. Todl pagrindinis mokslininko (kaip ir mokslo apskritai) tikslas turt bti siejamas su nauj dsni, galini paaikinti tikrovs reikinius, formulavimu. Tai, savo ruotu, sudaryt slygas ne tik juos numatyti, bet ir valdyti. 2. Empirizmas. ios prielaidos esm yra ta, jog patikimos inios kyla i patyrimo. Tai reikia, kad teorijos arba hipotezs tvirtumas priklauso nuo j remiani empirini duomen. iuo atveju empirinis yra tai, kas pagrindiama stebjimu, o duomenys yra faktai, rodantys arba patvirtinantys mokslinio tyrimo teorij arba hipotez. Arba, kitaip tariant, empirizmo kaip mokslins doktrinos apibrimas reikia tai, jog geriausias bdas gyti patikim ini - gauti duomen i tiesioginio patyrimo. Taigi ikeliama empirinio tyrimo svarba. 3. Konkretumas. i prielaida akcentuoja mokslininko veikl ir apibria taupumo (glaustumo) princip. Pagrindin mintis ia yra ta, kad tiriamus reikinius reikia paaikinti trumpai ir aikiai. Be abejo, galimos vairios teorini teigini interpretacijos, taiau visada paprastesn teorija yra labiau priimtinesn negu ta, kuri tiriamus reikinius paaikina sudtingiau. 5

Be to, svarbu atminti ir tai, jog moksliniame tyrime kuo daugiau, dar nereikia tuo geriau. Tiek ikeltos hipotezs formulavimas bei duomen rinkimo metodikos nusakymas, tiek ir j analiz bei ivados turi bti aprayti trumpai ir aikiai. Kitaip tariant, tyrimas turi bti aikus, suprantamas ir taigus. 4. Apibendrinimas. Jis yra svarbus tiek dedukciniams, tiek indukciniams mstymo metodams. Per monijos istorij tarp konkretaus ir individualaus bei abstraktaus ir apibendrinto vyravo problemikas santykis. Dl to atsirado dvi konkuruojanios mokslo teorijos - racionalioji ir empirin. Socialiniuose moksluose, matyt, reikt laikytis tos nuomons, jog tik pradj nuo konkrei atvej stebjimo ir juos isamiai inagrinj, mes galime apibendrinti stebjimo duomenis. Reikia paymti, jog apibendrinimas sukelia daug maiau problem gamtos moksl tyrjams, nes j painimo objektas daniausiai yra negyvas pasaulis arba jame funkcionuojantys objektyvs reikiniai. Tuo tarpu mogikj srii tyrintojams daryti apibendrinimus yra kur kas sunkiau, ypa tais atvejais, kada i vieno ar kito tyrimo bandoma sprsti apie vis tiriamj populiacij (pavyzdiui, atliekant eksperimentinius tyrimus). Apibrus pagrindines mokslo prielaidas, gali kilti klausimas dl paties mokslo apibdinimo. Kaip teigiama literatroje (Cohen, Manion, 1994), iuo poiriu gali bti dvi nuomons: statika ir dinamika. Statikas poiris, kaip labiau bdingas nemokslininkams, aikina, jog mokslas yra tokia moni veikla, kuri papildo sistematizuot informacij apie mus supant pasaul. Todl mokslinio darbo tikslas - naujais faktais papildyti turimas inias. Kitaip tariant, moksl galima irti kaip nauj ini kaupimo priemon, atradim visum. Beje, is kumuliatyvinis mokslo charakteris kaip tik ir skiria j nuo kit mogaus veiklos srii: religjos, teiss, filosofijos, meno. Dinamikas poiris, atvirkiai, labiau pabria moksl kaip mokslininko organizuojam proces. Ir nors ia taip pat labai svarbu nauj ini paieka, taiau kur kas svarbesni yra mokslinink padaryti atradimai. Kitaip tariant, akcentuojama euristin mokslo esm. Vis dlto traktuojant moksl kaip objektyvios realybs painimo bd bei reikini numatymo ir j valdymo priemon, btina atkreipti dmes tai, jog galutinis ir svarbiausias mokslo tikslas yra teorija. Pagal F. Kerlinger, teorija - tai tarpusavyje susijusi konstrukt (svok, idj), apibrim ir hipotezi (prepozicij) visuma, atspindinti sistemin reikini vaizd bei siekianti paaikinti ir nuspti reikinius, j kintamj ryius. Kitaip tariant, teorija sujungia atskirus empirinius duomenis aiki konceptuali sistem, turini plaias pritaikymo galimybes. ios sistemos esm - pastangos prasminti visa tai, k mes inome apie tiriamuosius reiskinius. Be to, ji yra tolimesni mokslini iekojim bei atradim kertinis pamatas, savotikas hipotezi altinis, atskleidiantis ms inojimo spragas ir tuo paiu leidiantis tyrejui teigti apie iki iol dar neinom reikini buvim. Taiau, kita vertus, teorijos, priklausomai nuo mokslo srities ar nagrinjamos disciplinos, yra nevienodai traktuojamos. Gamtos moksl teorijos charakterizuojamos auktu ibaigtumo ir sudtingumo lygiu, tuo tarpu, kitos yra dar 6

ankstyvoje formavimosi stadijoje, kuriai bdingi dideli nelygumai (Cohen, Manion, 1994). Ne maiau svarbu ir kriterij, galini vertinti teorijos ibaigtum, paieka. Tame paiame altinyje, G. Mouly teigimu, galimos ios iskirtins teorijos kokybins charakteristikos: Teorija turi bti empirikai patikrinta. Jos patikimum galima patikrinti ijos iplaukiani hipotezi validumu. Jeigu bandymas paneigti ias hipotezes nepasitvirtina, tuomet didja pasitikjimas teorijos validumu. Tai gali tstis tol, kol kokia nors hipotez pasirodys netinkama. Tokiu atveju atsirast rodym, jog teorija yra neadekvati ir galbt turt bti keiiama arba koreguojama. Teorja privalo derinti savyje stebjimo rezultatus su iki tol patvirtintais teoriniais teiginiais bei bti pagrsta patikrintais empiriniais duomenimis. Be to, kuo teorija yra geresn, tuo adekvaiau ji gali paaikinti nagrinjamus reikinius ir traukti daugiau fakt apibendrinani struktr. Teorijoje svarbu vartoti paprastus terminus. Todl geriausia teorija yra ta, kuri kuo paprasiau paaikina sudtingus reikinius. Taiau ji neturt atmesti t kintamj, kuriuos yra sunku paaikinti. Kartais termin teorija bandoma pakeisti svoka modelis arba juos vartoti kaip sinonimus. Nors tai metodologikai ir priimtina, taiau, kita vertus, modeliai daniau apibriami kaip labiau grafinis arba vizualinis tam tikro reikinio pateikimas. Ir jeigu jie yra pakankamai tiksls ir neikraipo fakt, jie gali padti siekiant aikumo bei telkiant dmes pagrindinius reikinio bruous. Reikia paymti, kad mokslins teorijos, kaip ir painimas, savo prigimtimi yra slygins, t.y. negali bti ibaigtos, visk paaikinanios apie vien ar kit reikin. Jos bgant laikui neivengiamai keiiamos kitomis, kelianiomis vis sudtingesnius klausimus. Todl ir mokslas nuolat pleia savo painimo ribas, apimanias vis naujus ir naujus faktus. Kita vertus, teorijos kokyb apsprendia tam tikras disciplinos isivystymo lygis. Pirmosiose mokslo pakopose dominuoja empirini duomen rinkimas bei j klasifikavimas. Todl, pavyzdiui, manoma, jog daugelis edukacini tyrim yra labiau apraomojo (deskriptyvinio) pobdio. Ir tik tada, kai disciplina subrsta, gali bti kuriama adekvati teorija. Todl per anksti pradtas teorijos formulavimas, kai tam nra pakankamai empirini fakt, gali sultinti jos progresavim (Cohen, Manion, 1994). 1.3. Mokslo funkcijos velgiant moksl kaip sudting socialin reikin kuriam bdingi tokie komponentai, kaip ini sistema, mokslin veikla bei iai veiklai realizuoti steigta institucij sistema, atskirai reikt paminti ir jo funkcijas. Bt galima iskirti dvi funkcij grups: 1) grynai mokslini ir 2) socialini, nors, kita vertus, visa mokslin veikla turt bti socialiai orientuota, t.y. tarnauti monijos paangai. Taiau, savaime aiku, jog mokslas pats savaime to padaryti negali. Jis gali tik teikti inias. 7

Apibdinus moksl kaip reikin j galima traktuoti kaip toki moni veikl, kurios pagrindin funkcija - gauti ir teorikai susisteminti objektyvias inias apie tikrov. Kartu galima teigti jog mokslas yra pasaulio praktinio valdymo dalis, specifin moni veiklos forma, kuri i esms skiriasi nuo materialins gamybos ir kit dvasins veiklos form. Pavyzdiui, materialin gamyba inias naudoja kaip ideali priemon, o mokslinio darbo svarbiausias tikslas - painti ir suprasti reikini esm, j kilm bei sukurti metodus racionaliai naudoti materialinius ir dvasinius iteklius. Kitaip tariant, viena pagrindini mokslo funkcij nauj dsni ar dsningum atradimas, kurie vienaip ar kitaip galt bti panaudoti praktinje veikloje. i pagrindin mokslo nauj ini kaupimo ir atradim funkcija, bdama orientuota mogaus gerbv, kartu yra ir socialin. Be ios, grynai mokslinmis galt bti ir tokios funkcijos: Problem bei problemini klausim iekojimo, hipotezi klimo; Nauj fakt kaupimo, testavimu ir eksperimentu tikrinant hipotezes; Apibendrinim paiekos; Technologin, susijusi su tyrimo instrumentais, metodais bei technika; Istorini duomen rinkimo, mokslo istorijos tyrimo; Straipsni publikavimo. I socialini mokslo funkcij reikt iskirti ias: Mokslini paslaug visuomenei teikimas; Mokslo specialist ugdymas turint tiksl palaikyti ir tsti moks-lo gyvybingum; Mokslui imlios visuomens ugdymas; Pripainimo, pasitenkinimo ir garsinimo. Be abejo, toks mokslo funkcij iskyrimas tra slyginis, nes dauguma funkcij yra tarpusavyje susijusios. Ypa reikt iskirti kultrin vietjik mokslo funkcij, kurios pagrindinis tikslas - alies mokslo lygio klimas ir mokslins kultros ugdymas. 1.4. Mokslo klasifikacija Pagal tyrim pobd, tiriamj veikl yra priimta skirstyti du tipus: mokslinius ir praktinius. Savo ruotu moksliniai tyrimai dar yra skirstomi teorinius (fundamentaliuosius) ir taikomuosius. Fundamentalieji tyrimai skirti teorinms mokslo problemoms nagrinti, formuluoti naujus dsnius. Tuo tarpu taikomj tyrim tikslas - tobulinti konkreius procesus, technologij, t.y. praktikai pritaikyti fundamentalij tyrim rezultatus. Kitas j skiriamasis bruoas yra tas, kad fundamentaliuosiuose tyrimuose ne visada racionalu iskirti prioritetines kryptis, o taikomuosiuose moksluose prioritetines tyrim kryptis iskirti btina. ios kryptys galt bti susijusios su valstybs vykdomomis programomis. Kita vertus, nors dauguma asignavim tenka taikomiesiems tyrimams, taiau prioritet, matyt, reikt 8

teikti fundamentaliesiems tyrimams, nes nauj, nauding teorij sukrimas padeda isprsti daug praktini problem. Tai patvirtina ir populiarus posakis, jog nieko nra praktikesnio u ger teorij. Pavyzdiui, D. Mendelejevas yra saks, kad taisyti ir net statyti tiltus, gydyti ir atlikti kitus praktinius darbus, be abejo, galima pagal receptus, bet pasirodo, kad geriausia, t.y. ekonomikiausiai laiko, l ir pastang atvilgiu, praktiniai darbai daromi tik susipainus su abstrakcijomis, kuri tiesiogin nauda i karto nepastebima. Grtant prie mokslini tyrim, btina pabrti, jog jais siekiama kurti naujas mokslo inias, o praktiniais tyrimais, remiantis inomais mokslo faktais, siekiama nustatyti ir realizuoti reikini (sistem, proces, element ir kt.) tobulinimo galimybes. Be jokios abejons, visuomens paang lemia fundamentalieji tyrimai. Todl alis, kurianti tokias inias, pirmauja moksle ir, jomis disponuodama, turi potenciali galimyb pirmoji jas panaudoti. Kita vertus, fundamentalieji tyrimai danai yra brangs, o praktinis j poveikis materialins gamybos paangai ir moni gyvenimui pasireikia vliau. Dl to ios pakraipos moksliniai tyrimai kur kas labiau ipltoti didesnse, eko-nomikai ir kultrikai labiau isivysiusiose valstybse. Taiau tai nereikia, kad maos valstybs neprisideda.pri fundamentalij mokslo ini krimo. Pavyzdiui, nurodoma, jog, norint Lietuvai skmingai tvirtinti nepriklausomybs atgavim bei siekti aukto isivystymo lygio ir lygiateiss padties pasaulio ali bendrijoje, kaip tik ir yra btini fundamentalieji tyrimai, kuri pagrindinis tikslas turt bti Lietuvos mokslo lygio klimas ir mokslins kultros ugdymas.Toki tyrim Lietuvoje tikslin-gumas grindiamas vis pirma tuo, kad valstyb turi turti sav vairi pagrindini mokslo srii specialist, atliekani tyrimus ir besidomini pasaulio mokslo lygiu, lygiateisikai bendraujani su pasaulio mokslininkais, disponuojani tinkama tyrim baze, galini bti ekspertais, konsultantais bei teikti kitokias mokslo paslaugas, ugdani mokslinink pamain ir skatinani auktj studij atsinaujinim. Kalbant apie mokslo struktr, reikt iskirti mokslo sritis ir kryptis. Nuo 1998 m. Vyriausybs nutarimu Lietuvos Respublikoje mokslo sritys ir akos klasifikuojamos pagal Europos Sjungos Komisijos rekomenduojam Moksl klasifikacij, kuri papildomai traukiamos ios mokslo akos balt kalbos, lietuvi kalba, lietuvi literatra. Tuo tarpu mokslo kryptis nustat vietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos Mokslo taryba. Pagal jas yra steigiamos doktorantros bei suteikiami mokslo laipsniai. Naujoji mokslo srii ir krypi klasifikacija pateikta 1 lentelje. 1 lentel Moksl klasifikacija Mokslo sritys ir kryptys Mokslo sritis Mokslo kryptis 9

HOOO

HUMANITARINIAI MOKSLAI (HUMANITIES)

SOOO

SOCIALIANIAI MOKSLAI (SOCIAL SCIENCES)

POOO

FIZINIAI MOKSLAI (PHYSICAL)

HOO1 HOO2 HOO3 HOO4 HOO5 HOO6 HOO7 SOO1 SOO2 SOO3 SOO4 SOO5 SOO6 SOO7 POO1 POO2 POO3 POO4 POO5 POO6 POO7 POO8 BOO1 BOO2 BOO3 BOO4 BOO5 BOO6 BOO7 BOO8 BOO9 BOIO BO11 BO12 BO13 BO14 TOO1 TOO2 TOO3 TOO4 TOO5 TOO6 TOO7 TOO8 TOO9

BOOO

BIOMEDICININIAI MOKSLAI (BIOMEDICAL SCIENCES)

Filosofija (Phylosophy) Teologija (Theology) Menotyra* Filologija (Phylology) Istorija (History) Komunikacija ir informacija** Etnologija* Teis** Politologija** Vadyba ir administravimas** Ekonomika** Sociologija** Psichologija** Ugdymas (edukologija) ** Matematika (Mathematics) Fizika (Physics) Chemija (Chemistry) Biochemija ir metabolizmas (Biochemistry, Metabolism) Geologija ir geografija (Geology, Physical geography) Paleontologija (Paleontology) Astronomija (Astronomy) Informatika** Bendrieji biomedicininiai mokslai (General biomedical sciences) Biofizika (Biophysics) Ekologija ir aplinkotyra* Botanika (Botany) Zoologija (Zoology) Agronomija (Agronomics) Medicina ir stomotologija* Farmacija** Visuomens sveikata** Slauga** Veterinarin medicina** Zootechnika**Biologija**Mikotyra** Elektros ir elektronikos ininerija (Electronics and Electrical technology) Statybos ininerija ir architektta (Construction technology) Transporto ininerija (Transport technology) Aplinkos ininerija ir kratotvarka** Chemijos ininerija** Energetika ir termoininerija** Informatikos ininerija** Mediag ininerija** Mechanikos ininerija** 10

TOOO

TECHNOLOGIJOS MOKSLAI (TECHNOLOGICAL SCIENCES)

TOIO

Matavim ininerija**

*Europos Sjungos Moksl klasifikacijoje:kodas HOO3 priskiriamas mokslo krypiai Istorija ir menai, kodas BOO3 priskiriamas mokslo krypiai Ekologija, kodas BOO7 priskiriamas moksl krypiai Medicina (mogus ir stuburiniai). **Europos Sjungos Moksl klasifikacijoje moksl kryptis neisskiriama ir neturi kodo.

11

Klausimai: 1. 2. 3. 4. Skirtingi poiriai moksl kaip reikin. Mokslinio tyrimo prielaidos. Mokslo funkcijos: a) grynai mokslins, b) socialins. Mokslo klasifikacija: mokslo sritys ir kryptys.

12

2. MOKSLO METODOLOGIJA IR METODAS 2.1. Metodologijos samprata

Plaija prasme metodologij galima apibrti kaip bendriausius painimo principus (odis metodologija kils i graik kalbos odi "methodos" ir "logos"). Taiau vairioje literatroje i svoka traktuojama nevienodai. Tarkim, yra metodologija, nagrinjanti bendramokslinius principus ir tyrimo formas (pavyzdiui, viso to, kas egzistuoja, sistemingumas, struktrikumas, informatyvumas). Kita metodologija - tai painimo metodai ir bdai konkreioje mokslo kryptyje. Galima teigti, jog konkreioje kryptyje metodologija - tai ini sistema apie mokslinio painimo proces, metodus ir konkrei tyrim metodik. Dar gali bti metodologija, susijusi su tyrimo metodais ir technika. iuo atveju tai reikia, kad bet kur mokslin tyrim btina metodologikai pagrsti, t.y. korektikai suformuluoti tem, aptarti tyrimo koncepcij, hipotez, tyrimo metodus ir t.t. Kitas supratimas apie metodologij teigia, jog tai mokymas apie metod. Pavyzdiui, humanitarini tyrim metodologija aikina humanitarini moksl tyrimo metodus. Dar kiti mokslo metodologij suveda mokslo logik, nors ji analizuoja ne pat mokslinio tyrimo proces, bet jau gatavas mokslo inias. Nepaisant svok vairovs, metodologij galima apibrti kaip teorij, kuri nagrinja mokslinio painimo proces (bendroji metodologija) ir jo principus (bendramokslin metodologija) bei mokslinio tyrimo metodus ir technik (mokslo krypties metodologija). Metodologija, kaip ini sistema, gali bti apraomoji (deskriptyvin), apraanti, kaip funkcionuoja mokslinio painimo procesas, bei atskleidianti jo struktr, ir normatyvin (preskriptyvin), formuojanti paties mokslinio painimo proceso reikalavimus ir atsakanti klausim koks turi bti mokslinis painimas. Kiekvienam tyrjui, ypa pradedaniajam, nra lengva nusakyti tyrimo metodologij, juolab jog jos supratimas ir taikymas gali bti vairs. Matyt, kiekviename konkreiame tyrime reikt apsiriboti tuo, jog vis pirma svarbu iskirti ir apibrti tyrimo koncepcij, t.y. t pagrindin idj ir tuos pagrindinius teorinius teiginius, kuriais remiantis buvo sumanytas tyrimas, ir korektikai nusakyti tyrimo metodus, nes, paprasiau tariant, metodologija gali bti suprantama ir kaip tyrimo metodo panaudojimo logika, t.y. nurodanti, kuo btent pagrstas kurio nors metodo pasirinkimas. Pavyzdiui, ilg laik mogaus smon buvo laikoma vidiniu, visikai autonomiku reikiniu, todl manyta, jog tirti j galima tik stebjimo bdu. Taiau pabandius praktikai tai padaryti, paaikjo, jog stebint negalima suvokti psichini reikini ir kad visa tyrjo gaunama informacija yra perdm subjektyvi. Todl tyrimo metu gauti duomenys negali bti patikrinti. Vadinasi, dl netinkamos metodologijos ilg laik nebuvo galima objektyviai tirti psichini reikini. Ir tik iklus smons ir veiklos vienovs princip, atsirado galimyb psichinius reikinius tirti remiantis moni elgesiu, kuris yra i reikini determinuotas. Taigi, remdamiesi mogaus elgesiu, mes 13

galime painti jo psichik; be to, dar yra kalba, kuria galime pasakyti savo nuomon, jausmus, igyvenimus ir kt.; vairs psichofiziniai pokyiai, kuriuos galima uregistruoti prietais pagalba ir t.t. Pavyzdys rodo, jog nuo tinkamai pasirinktos tyrimo metodologijos priklauso ir paties darbo skm. Kita vertus jeigu tyrimo metodai yra sietini su j taikymo technika bei duomen rinkimo procedromis, tai tyrim metodologija, kaip nurodoma literatroje (Cohen, Manion, 1994), skirta vis pirma aprayti ir ianalizuoti vienus ar kitus metodus, nubriant j taikymo ribas bei irykinant iankstines j nuostatas, susiejant j potencial su inojimo ribomis. Kitaip tariant, tai reikia apibendrinti atskir tyrimo technik galimybes, pasilyti naujus j taikymo bdus bei atskleisti specifinius logini ir metafizini princip naus konkreias, naujai suformuluotas problemas. Taigi metodologijos tikslas - padti tyrjui plaiau suprasti ne mokslinio tyrimo produkt, bet pat tyrimo proces. 2.2. Tyrimo metodas Kiekviena mokslo sritis, o tuo labiau kryptis, turi savus tyrimo metodus, nors, aiku, yra ir bendr tyrimo metod (pavyzdiui, eksperimentas, matematin statistika, teorins analizs, apibendrinimo ir kt). Metodais galime pavadinti vairius bdus, naudojamus moksliniuose tyrimuose rezultatams gauti. Tradicikai metodo svoka siejama su pozityvistinio modelio technikomis - reikaling atsakym igavimas, matavim uraymas, fenomen apibdinimas, eksperiment atlikimas. Iplt ios svokos reikm, apimtume ir interpretacinius metodus dalyvavim, vaidmen aidim, interviu, epizodus ir ataskaitas (Cohen, Manion, 1994). Metodo reikm - didiul. Gerai parengtas ar pritaikytas metodas ymiai palengvina tyrim. Teigiama, kad nuo metodo priklauso viso tyrimo skm, o remdamasis tinkamai parengtais tyrimo metodais net ir nelabai gabus mogus gali daug padaryti, kai tuo tarpu netinkamai parinkti tyrimo metodai nepads ir genialiam mokslininkui. Taiau patys metodai, kad ir kokie tiksls bt, dar nenulemia mokslo laimjim. Jie negali pakeisti krybins tyrjo minties, jo sugebjimo analizuoti ir interpretuoti tyrimo duomenis, o tai gali toli grau ne kiekvienas. Duomenis rinkti gali bet kas, preliminariai susipains su instrukcija, o juos aprayti ir interpretuoti - kur kas sunkiau. Kita vertus, tinkamas metodas leidia ivengti nereikaling klaidiojim, padeda greiiau gauti norimus rezultatus (pavyzdiui, medicinoje reikt atlikti labai daug tyrim, norint vertinti ligonio ar sveiko mogaus bkl, o iuolaikiniais tyrimo metodais, leidianiais vienu metu registruoti daugel parametr, situacj galima vertinti kur kas greiiau). Mokslui rutuliojantis, tobuljo ir tyrimo metodai. Ypa tai pastebima gamtos ir technikos moksluose, kur sukurti prietaisai izoliuoja tyrjo poveik stebimam objektui, t.y. tyrimo rezultatai 14

nuo tyrjo valios nepriklauso. Kur kas sunkiau taikyti objektyvius tyrimo metodus, padedanius gauti nedviprasmik informacij socialini moksl tyrimuose. Apibdinant tyrimo metod, galima teigti, jog tai - tam tikr praktini arba paintini rezultat gavimo bdas, taikant vairias priemones. Savo ruotu tai sistemin procedra, susidedanti i nuosekliai pasikartojani operacij, kuri taikymas kiekvienu konkreiu atveju leidia pasiekti norim rezultat. Kitaip tariant, tyrimo metodas - tai mokslo veiksm seka ir tvarka, kuri ne tik rodo tai, kaip buvo pasiekti rezultatai, bet ir leidia kitiems tyrjams, naudojantis vienomis ar kitomis priemonmis, pakartoti tyrim bei dar kart patikrinti jo rezultatus. Toks metodo svarbos iskyrimas i kit mokslo metodologijos element rodo, jog jam turt bti keliami ir atitinkamai aukti reikalavimai. Kiekvienas tyrimo metodas vis pirma turi turti teorin pagrind, t.y. remtis objektyviais dsningumais, bti mokslikai pagrstas. Kadangi metodas remiasi tam tikra teorija, vadinasi, i principo neteising metod neturt bti. Juos galima neteisingai panaudoti, pavyzdiui, vienos mokslo srities metodus bandant pritaikyti kitoje srityje (i principo tai priimtina), kaip kad bandyta biologijos darvinizmo dsn (gyvosios gamtos evoliucijos teorij) perkelti visuomen. Taigi iekant efektyvi tyrimo metod ir objektyvi nauj ini gavimo bd, jie vis pirma turi bti metodologikai pagrsti, o antra - turi bti informatyvs ir patikimi (valids). Todl, taikant savo pai parengtus ar pakoreguotus tyrimo metodus, btina nurodyti metodo objektyvumo slygas. Pavyzdiui, jeigu parengsime metod socialiniam elgesiui (tarkime, rkymui) itirti, tai tursime ne tik ibandyti jo tinkamum, bet ir metodologikai j pagrsti. Kalbant apie metod validum, paymtina, kad io termino reikm ne visada vienodai traktuojama. Vienu atveju tai suprantama kaip metodo objektyvumas, kitu - kaip patikimumas ir kt. Tikslinga laikytis tokios ios svokos traktuots: metodo validumas tai jo tinkamumas arba, kitaip tariant, jis utikrina, jog matuojama btent tai, k norima matuoti (galima dar pasakyti, jog atliekant tyrim nra sistemins paklaidos). Pavyzdiui, anketinje apklausoje svarbu, ar respondentas pasako ties. Norint tuo sitikinti, reikalingas iorinis kriterijus. Pavyzdiui, apraomas toks iorinio kriterijaus tyrimas (Postlethwaite, 1996), kuriuo bandyta nustatyti, kiek valids buvo deimtmei atsakymai klausimyno punktus. Tie patys klausimai vliau buvo pateikti vaik motinoms interviu metu. Tyrimo rezultatai parod, kad motin ir vaik atsakym apie dabartin vaiko gyvenim atitikimo lygis buvo auktas, taiau atsakymai apie praeit ar ateities galimybes gerokai skyrsi. Padaryta ivada, kad deimtmei vaik prasminga klausti apie dabartin j padt, o klausim apie praeit ir ateit turt bti kuo maiau. Taigi, ikilus abejonms, verta patikrinti atsakym klausimyno punktus validum. Tam tikslui reikia atlikti palyginamuosius tyrimus, lyginant atsakymus su kit respondent nuomone.

15

Tikslinga nustatyti ir anketos (klausimyno) informacijos patikimum. iuo atveju galimi du bdai. Pirmasis bdas - pateikti t pat klausim skirtingose klausimyno vietose ta paia arba kiek pakeista forma. Kitas bdas - pakartoti tyrim su tais paiais tiriamaisiais, t.y. pateikti t pat klausimyn antr kart tiems patiems respondentams ir palyginti rezultatus. Arba po tam tikro laiko tyrim turt pakartoti kitas asmuo, smulkiai susipains su instrukcija. Pavyzdiui jau mintame altinyje apraytas tokio tyrimo pavyzdys, kuriame buvo bandoma apskaiiuoti dviej tyrim patikimumo koeficient (K) atsakymuose pateiktus klausimus. Pateikti tokie pavyzdiai: "Ar tu berniukas, ar mergait? (0,98); Ar namuose kalbate vedikai? (0,77); Ar danai namie tu kam nors skaitai (0,41)". Tai, kad atsakym atitikimas apie lyt nra 1, paaikinama nerpestingumu. emas kit dviej punkt patikimumas liudija, kad arba klausimai nebuvo tinkamai suformuluoti, arba i punkt neturt bti tyrime. Jeigu yra galimyb, gautus tyrimo duomenis galima palyginti su kitais, objektyvesniais duomenimis. Pavyzdiui jeigu anketinje apklausoje respondentas nurod, kad jis yra fizikai aktyvus, tai i veikl nusakanius duomenis galima palyginti su fizins bkls rodikliais. Tokie ir panas gaut duomen patikimumo patikrinimai kartais moksle apibdinami terminu empirini fakt verifikacija (duomen teisingumo nustatymo procedra). 2.3. Hipotez Labai svarbiu mokslo metodologijos elementu yra laikomas ir hipotezs principas. Tai reikia, kad kai tyrjas neturi pakankamai fakt, kad galt atsakyti jam rpimus klausimus ar isprsti koki nors problem, tuomet danai ir yra taikomas hipotezs principas, t.y. mokslin prielaida, kuria bandoma nusakyti neinomus reikinius. Hipotezs formulavimas yra bene pats svarbiausias ir sunkiausias tyrimo etapas. Formuluojant hipotezes svarbu, kad jos sukuriamos remiantis faktais. Tai preliminari teorija, kuri preliminariai formuluoja prieastinius ryius ir dsnius, pagal kuriuos numato naujus objektus, naujas tyrim kryptis ir metodus. Vadinasi, mokslinis tyrimas - ne aklas fakt kaupimas, o tikslingas ir kryptingas perjimas nuo hipotezs prie teorijos. Hipotez, pagal F. Kerlinger (cituojama Cohen ir Manion, 1994 darbe), yra spjamas teigimas apie dviej ar daugiau kintamj tarpusavio priklausomyb. Be abejo, tai nra paprasiausias spjimas, nes btent is spjamasis teigimas neretai pareikalauja daug studij, refleksyvaus mstymo bei stebjimo. Apibdindamas hipotez ir jos funkcij, P. Medawar (cituojama pagal t pat altin) teigia, jog emesnio ar auktesnio lygio mokslinis supratimas vystosi nuo vaizduotje ikilusios iankstins nuomons, kad tai gali bti teisinga. Ta nuomon visada daugiau ar maiau bna atitrkusi nuo t logini arba faktini autoritet (teorij, ini), kuriais mes patikime. is spjamasis teiginys vliau pateikiamas kritikai, kad bt galima vertinti, 16

ar tas sivaizduotas poiris reikin tikrai yra realus. Todl visuose lygiuose mokslinis mstymas yra dviej minties epizod sveika, dviej bals - vaizduots ir kritinio vertinimo - dialogas. is dialogas - tai dialogas tarp galimo ir esanio, tarp silymo ir disponavimo, spjimo ir kritikos, tarp to, kas gali bti tiesa ir kas yra tiesa. Ms jau mintas F. Kerlinger pateikia hipotezi kriterijus. Pirma, hipotezs - tai teiginiai, konstatuojantys ryius tarp kintamj, ir, antra, hipotezs savo potekste skatina patikrinti nurodytus santykius. Prie i kriterij jis dar priskiria du pagalbinius kriterijus: hipotezs turi sietis su esamojo laiko mokslo iniomis bei bti apibrtos kaip galima glausiau. Taigi jeigu mes spjame, pavyzdiui, kad tv isilavinimas nulemia j vaik socialin elges, mes turime santyk tarp vieno tv isilavinimokintamojo ir kito vaik socialinio elgesio. Kadangi juos abu galima tirti, tuomet atsiranda galimyb konstatuoti i kintamj sveik. Suformuluota hipotez skatina atlikti t ar kit stebjim ir/arba eksperiment. Savo ruotu, hipotez, leidianti traktuoti bet kur reikin, i tikrj mums nieko tikslaus nepasako, taiau kuo daugiau reikini ji draudia, tuo ji yra informatyvesn. Be to, tinkamai suformuluota hipotez privalo turti loginio paprastumo bruo, t.y. ji turi bti specifikuota, o ne akcentuojanti gausyb neesmini reikini. Jos loginis paprastumas ypa vertingas todl, kad j galima pamatuoti (testuoti), naudojant tiesiogines, praktines priemones. Tas pats autorius iskiria keturias hipotezi svarbos moksliniuose tyrimuose prieastis. Vis pirma, jos padeda kryptingai organizuoti tyrj veikl. Kintamj santykis, kur apibria suformuluota hipotez, nurodo, k mokslininkai turt daryti. Tai padeda aikiau suvokti problem bei nurodo duomen rinkimo, analizs ir interpretavimo bdus. Kitaip tariant, ji rodo moksliniam tyrimui krypt, neleidia per daug isiplsti bei kreipiantis tyrjo mintis reikiama linkme. Antra, hipotez yra darbinis teorijos instrumentas. Ji gali bti ivesta i kitos teorijos arba kit hipotezi. Treia, hipotez gali bti testuojama empirikai (pavyzdiui, eksperimento pagalba), tuo pasiekiant patvirtinamj arba atmetamj (paneigiamj) rezultat. Todl visada egzistuoja galimyb hipotezei, jei ji pasitvirtina ir yra rodoma, virsti dsniu. Ketvirta, hipotezs yra galingos mokslo paangos priemons, kurios, pasak F. Kerlinger, leidia mums pralenkti save. Kasdieniniame gyvenime hipotezs svokai suteikiama labai plati reikm. Labiausiai paplit ie hipotezs supratimai: prielaida, spjimas, vykio prognoz ir apytikris inojimas. Nra vieno apibrimo, apibdinanio mokslins hipotezs svok. Galbt priimtiniausias hipotezs supratimas bt toks. Hipotez - tai mokslinio painimo forma, ireikianti mokslikai pagrst, taiau dar nepatikrint ir nepatvirtint nauj dsni, prieastini ryi, objekt bei j struktr ir savybi numatym. Hipotezs gali bti vairi ri. Pavyzdiui, apraomosios ir aikinamosios. Hipotezs apie galimus nagrinjam reikini ryius vadinamos apraomosiomis (jomis bandoma numatyti 17

atsakym klausim kaip?), o hipotezs, analizuojanios tuos ryius nulemianias prieastis, vadinamos aikinamosiomis (jomis bandoma numatyti atsakym klausim kodl?). Kita hipotezi ris, susijusi su iprotavimais, - indukcins ir dedukcins hipotezs. Pavyzdiui, indukcin hipotez - kai i atskir fakt logikai mstant bandoma padaryti apibendrinanias ivadas, kurios vliau turs bti patvirtintos tyrimo bdu. Pravartu paymti, kad sociologijos tyrimuose daniau formuluojamos indukcins hipotezs. Literatroje (Charles, 1999) dar bandoma skirstyti hipotezes kryptingas, nekryptingas ir nulines. Ir jeigu dvi pirmosios j rys ypatingos svarbos tyrimui neturi, tai treioji - itin svarbi. Kryptinga hipotez nurodo tiktin rezultat krypt, kuri gali bti tiek teigiama, tiek neigiama. Nekryptinga hipotez nenurodo krypties, o tik numato galimus pokyius. Nulin hipotez teigia, kad nebus jokio poveikio, t.y. jokie skirtumai ar ssajos nebus pastebti. Nulins hipotezs paprastai naudojamos dl i prieasi: a) parodyti, kad nra ssaj tarp vairi reikini; b) jeigu tyrimas atskleidia skirtumus ar reikini ryius, patikrinama nulins hipotezs reikm. Tai daroma norint nustatyti, ar rasti skirtumai bei ryiai i ties yra tikri, ar tik klaid, padaryt tyrimo metu, rezultatas? Nors hipotez - preliminari teorija, taiau jos su teorija nereikt tapatinti, nes teorija - tai tik bendras paaikinimas, kokia yra padtis ir kodl ji tokia, t.y., ji nieko nenumato. Hipotezs formulavimo altiniai gali bti: 1. Patirties apibendrinimas. 2. inom mokslini fakt analiz. 3. Tolesn mokslini teorij pltot. Hipotezes gali nulemti ir "sveikas protas" bei intuicija. Kartais gali bti formuluojama ir nepakankamai originali hipotez, t.y. skirta tikrinti jau inomiems dalykams, aprayti juos kiekybikai arba patikrinti j pritaikomum kitomis slygomis ir t.t. Tai loginiu poiriu visikai pateisinama, nes socialiniuose tyrimuose laiko taka gana didel. Formuluojant hipotez, reikt laikytis i reikalavim: 1. Ji turi bti i esms paremta faktais. Taiau pasitaiko ir grynai teorini hipotezi, kurios bus patikrintos tik ateityje, patobuljus tyrimo metodams. 2. Hipotez turi aikinti klausimus, nusakanius nagrinjamosios problemos esm. 3. Daniausiai ji neturi prietarauti anksiau nustatytiems faktams. Jeigu tyrjas numat teigin, prietaraujant esamai duomen traktuotei, tai: a) hipotez bus veiksminga tik tada jeigu ji bus rodyta naujais faktais;

18

b) paneigti faktai turi bti paaikinti, pavyzdiui, ar ankstesn mediaga buvo surinkta, naudojant netobulus tyrimo metodus, ar tiriant skirting kontingent ir t.t. Vadinasi, ankstesni faktai nra paneigiami, o tik apribojami savo veikimo sferoje. 4. Hipotez turi bti i esms paprasta. Jos paprastumas yra santykinis, nes spriklauso nuo nagrinjam reikini sudtingumo. 5. Hipotezs turinyje neturi bti teorikai ir praktikai nepagrst teigini, t.y. toki teigini, kurie patys gali tapti tyrimo objektu (loginio rato klaida). 6. Ji turi bti produktyvi. I dviej hipotezi, vienodai gerai aikinani tam tikr reikin, priimama hipotez, aikinanti platesn reikini srit. 7. Bet kuri hipotez kaip teiginys visada yra tikimybinio pobdio, taiau t tikimyb reikia mokslikai pagrsti. Reikia paymti, jog hipotez nra dogma, ji gali keistis, dirbant bti tikslinama. Hipotezs sukrimo pagrindas - turimos inios. Taiau btina inoti, kad apriorins (nepriklausanios nuo patyrimo) hipotezs formulavime dalyvauja pats tyrjas, ir dl to ji nra pakankamai objektyvi (A. Einteinas). Tai teiginys, kurio negalima tiesiogiai pagrsti patyrimu. Pagrindas priimti hipotez yra tas, kad, remiantis turimomis iniomis ir paia hipoteze, galima paaikinti tam tikrus stebimus bei numatyti naujus faktus. Be hipotezs tie faktai nepaaikinami ir nenumatomi. Taiau jei net statistins analizs rezultatai parodys, jog hipotez neprietarauja tyrim rezultatams, tai dar nereikia, kad ji yra beslygikai teisinga, nes praktikai gali bti ir kit hipotezi, gerai suderinam su gautais rezultatais. Todl hipotez visada lieka atvira tolesniems moksliniams tyrinjimams. Kita vertus, net vienintelis hipotezei prietaraujantis faktas, leidia j atmesti (hipotezi tikrinimo asimetrija). Visi idstytieji teoriniai teiginiai labiausiai taikytini vadinamosioms mokslinms hipotezms. Taiau pagrindiniai j formulavimo principai gali bti taikomi ir darbinms (laikinoms) hipotezms, kuriomis laikytinos pirmins prielaidos, atsirandanios drauge su pagrindine tyrim idja. Tiriant darbins hipotezs yra tikrinamos: tobulinamos, patikslinamos arba atmetamos. M. Faradjus yra pasaks, jog niekas netaria, kiek spliojim, atsirandani tyrjo galvoje, yra sunaikinama jo paties kritikos, ir vos viena deimtoji vis prielaid ir vili dalis gyvendinama. Hipotez yra labai svarbus tyrimo metodologijos elementas. Pasitaiko darb, kuriuose nepavyksta suformuluoti aikios, logikai pagrstos tyrimo prielaidos. Neretai formuluojant hipotez ji tapatinama su tyrimo aktualumu, tikslu, pavieniais udaviniais. Pavyzdiui, temoje Socialini veiksni ir student fizins sveikatos duomen ssaja kaip tyrimo hipotez buvo ikeliama prielaida, kad tokia sveika egzistuoja, taiau nebuvo bandoma suformuluoti iek tiek

19

tikslesnio teiginio apie spjam prieastin ry tarp tam tikr (nurodant konkreiai) socialini veiksni ir fizins sveikatos kintamj. Be abejo, kai kuriose temose nra lengva numatyti galutin rezultat ir suformuluoti mokslin hipotez. Pavyzdiui, tokiose temose, kuriose apklausos metodais yra bandoma nustatyti vairi gyventoj grupi poir tam tikrus reikinius, lygiai kaip ir suformuluoti toki tyrim mokslin problem. iuo atveju panai tyrim svarba, matyt, bt platesns mokslins problemos (pavyzdiui, gyventoj sveikatos stiprinimo) dalis, kuriai sprsti kaip tik ir btini toki apklaus duomenys, o tyrimo hipotezje galima (taiau tai neturt bti privalu) numatyti vairius, poir lemianius veiksnius bei kitas sveikas, be kuri tyrimas i suplanuoto mokslinio darbo gali pereiti paprasiausi statistini duomen rinkimo procedr. Visa tai dar kart parodo, kaip svarbu yra planuoti tyrim, numatant jame visus aptartus metodologinius ingsnius. Klausimai: 1. Metodologijos samprata. 2. Metodo svoka. 3. Kas yra hipotez? 4. Hipotezi reikm mokslo tyrimuose. 5. Hipotezi formulavimo altiniai. 6. Reikalavimai formuluojant hipotezes

3. SOCIALINIAI TYRIMAI 3.1. Socialini tyrim samprata

20

Kiekviena mokslo sritis, be bendrj mokslo metodologijos princip, turi ir sav specifini bruo, nusakani konceptualias tyrim idjas, tikslus, objektus bei painimo metodus. Socialiniuose moksluose siekiama gauti mokslins informacijos apie visuomenje vykstanius procesus, nustatant j dsningumus bei juos slygojanius veiksnius. Tuo remiantis bandoma iuos dsningumus panaudoti. Socialini tyrim, kurie yra orientuoti mog, moni grup, objektu gali bti mogaus elgesys, gyvenimo bdas. Todl kalbant apie socialini tyrinjim tikslus iskiriamos tokios esmins j kryptys, kaip noras suprasti socialin realyb (beje, nevienodai skirting moni matom) bei jos rmuose nustatyti atskir individ ar grupi elgsenos ypatumus. Kita vertus, dl ribot socialini moksl galimybi prasiskverbti u socialins realybs rib, jie priversti prisitaikyti prie mogaus sukurt realybs apibrim bei elgesio joje taisykli. Ir nors socialiniai mokslai neatskleidia galutins tiesos, taiau vis dlto jie padeda suvokti mus supant pasaul, pateikdami socialini form, kuriomis mogus save apsupo, paaikinim. Ir vis tik, neirint to, jog socialiniai mokslai betarpikai nepretenduoja formalizuot dsni atradimus (nors ir siekia teorinio moni elgesio paaikinimo), taiau btent dl j specifikumo neretai jie mokslins bendrijos diskutuojami, ir vis pirma tyrimo duomen mokslikumo (j mokslins verts) kontekste. Diskutuojant dl j mokslo "grynumo", kaip jau tapo prasta, susikerta du poiriai mokslinius tyrimus: socialinis ir gamtamokslinis. Neatsitiktinai, matyt, kaip i diskusij rezultatas susiformavo tokie moksl pavadinimai, kaip lengvi (socialiniai) ir sunks (gamtos). Taiau tam, kad aikiau bt galima suvokti socialini moksl prigimt, btina aptarti socialins realybs painimo prielaidas bei i j iplaukianias socialini tyrim metodologines nuostatas. 3.2. Socialins realybs painimo prielaidos Kalbant apie socialini ir gamtos moksl santyk bei tarp j esamus skirtumus, reikia pastebti, jog, be subjektyvi ir objektyvi prieasi, nulemiani skirtum atsiradim, egzistuoja ir metodologinio pobdio skirtumai, susij su bendraisiais objektyvios realybs painimo principais. Tai reikia, kad jeigu gamtos moksluose painimo metodologija remiasi visuotinio ryio ir kitimo principais (beje, kitimai gamtoje vyksta nepalyginamai liau, nei pokyiai visuomenje), tai socialiniams reikiniams tirti nra vienos bendros metodologijos. Be to, jeigu gamtos reikiniai tik vyksta kaip tam tikr slyg padarinys, tai visuomens raida yra tikslingos moni veiklos rezultatas, nes mons patys kuria savo gyvenimo slygas arba vadinamj socialin realyb, vadovaudomiesi pasauliros nuostatomis. Todl, kalbant apie socialini moksl bendruosius painimo principus ir tyrim metodologij, labai svarbu tai, i koki pozicij (objektyvistini ar subjektyvistini) mes irsime socialinius reikinius. 2 lentelje aikiai matyti dvi skirtingos socialins realybs interpretacijos. 2 lentel 21

Alternatyvs socialins realybs interpretavimo pagrindai Socialins realybs suvokimas Lyginimo Objektyvusis Subjektyvusis Filosofinis dimensijos pagrindas Realizmas: pasaulis egzistuoja ir yra Idealizmas: pasaulis egzistuoja, pastamas toks, koks jis i ties yra. bet skirtingi mons j aikina Organizacijos yra reals, gyvenim turintys tvariniai. Socialini moksl vaidmuo Pagrindiniai socialins realybs elementai Painimo metodai ir moni elgesio joje dsnius. Kolektyvikumas: visuomen ir organizacijos. Iaikinti kolektyvikumo egzistavimui palankias slygas ar ryius. Suvokti, kokios yra ios slygos ir ryiai. Teorija Racionalus tvarinys, atskir skirtingai. Organizacijos yra sukurta socialin realija. supranta pasaul, kuriame gyvena. Atskirai ar drauge veikiantys individai. Subjektyvi reikmi, kurias individai teikia savo veikimui, interpretavimas. Atrasti subjektyvias tokio veikimo taisykles. mokslinink Prasmi grups, kurias mons naudoja, nordami prasminti savo pasaul ir elges jame. Tiriamasis darbas Eksperimentinis ar kvazieksperimentinis teorijos teisinimas. Metodologija Realybs abstrahavimas, ypa Realybs reikms analiz. vieningos Konfliktika. Valdoma valdioje be kurios esani moni vertybi. reprezentavimas tikslais. Kalbos Prasming ssaj paieka ir j pasekmi veiklai nustatymas.

Atrasti universaliuosius visuomens Isiaikinti, kaip skirtingi mons

sukurtas moni elgesio aikinimui.

matematini modeli ir kiekybini palyginimo analizi pagalba. Visuomen Tvarkinga. vertybi Organizacijos Valdoma sistemos,

egzistuoti negalt. Orientuotos tiksl. Nepriklauso nuo Priklauso nuo moni ir j tiksl. moni. ir individui. Tvarkos instrumentai Jgos instrumentai, kuriuos kai naudoti, siekdami norim tiksl. visuomenje tarnauja ir visuomenei, kurie mons gali kontroliuoti ir

22

Organizacins patologijos Rekomenduojami pokyiai

Organizacijose nesiderina visuomenins vertybs ir individuals poreikiai.

Kadangi yra siekiama skirting tiksl, nuolat vyksta konfliktas tarp j siekiani moni.

Pakeisti organizacijos struktr taip, Isiaikinti, kokios vertybs yra kad ji atitikt visuomenines vertybes knytos organizacijos veikloje ir ir individualius tikslus. kieno jos yra. Jei yra galimyb, pakeisti mones ar j vertybes.

Taiau objektyvistinis poiris socialin realyb aikina, remdamasis realistins filosofijos nuostatomis, kurioms bdinga tai, jog mus supantis pasaulis tikrai egzistuoja ir yra painus. Tuo tarpu subjektyvistinis poiris socialin realyb aikina, remdamasis idealistins filosofijos nuostatomis, aikinaniomis jog nors pasaulis ir egzistuoja, taiau skirtingi mons j vairiai interpretuoja. Pasak objektyvist, visuomen yra organizuota, j valdo tam tikr vertybi sistema ir ji galima tik i vertybi dka, o subjektyvist nuomone, visuomen yra konfliktuojanti, valdoma moni vertybi. Tokie skirtingi poiriai socialin realyb yra grindiami ir skirtingomis metodologinmis nuostatomis. Pavyzdiui, objektyvist metodologija remiasi realybs abstrakcija per matematinius modelius ir kiekybin analiz, tuo tarpu subjektyvistams bdinga realybs reprezentacija per mogaus kuriamus teorinius tos realybs modelius. Mokslinio painimo poiriu labai svarbu isiaikinti logines-metodologines prielaidas, turinias takos socialini reikini traktavimui. Pasak G. Burrell ir G. Morgan (Cohen, Manion, 1989), tokios prielaidos gali bti keturios: 1. Ontologins (mogaus bties). 2. Epistemologins (gnoseologins, paintins). 3. Prielaidos, susijusios su mogaus prigimtimi. 4. Metodologins (painimo metod). Ontologinio pobdio prielaidos susij su nagrinjam socialini reikini prigimtimi ir esme. ia svarbus klausimas: ar socialin realyb individ atvilgiu yra iorin, primetama j smonei i iors ir verianti juos atitinkamai elgtis, ar tai tra tik individualios smons produktas? Ar realybs prigimtis yra objektyvi, ar individualaus painimo rezultatas? Ar mes j gauname toki, kokia ji yra, ar ji kuriama ms protu? ie klausimai tiesiogiai kyla i to, kas filosofijoje yra inoma kaip nominalistinis-realistinis ginas. Pirmuoju poiriu, minties objektai yra tik odiai (universalijos) ir todl nra savarankikai pasiekiam dalyk, sudarani universalij (svok) reikm. Tuo tarpu realistin pozicija teigia jog objektai egzistuoja savarankikai, nepriklausomai nuo juos pripastanio mogaus. 23

Epistemologinio pobdio prielaidos siejamos su ini prigimtimi ir formomis. Jos apibria kratutines pozicijas klausim: ar inios gali bti gyjamos, ir ar jos yra tai, k patiriame. Nuo to, koki viet uimsime io gino atvilgiu, priklauso ir tai, kaip velgsime inias apie socialin elges. Poiris, kad inios yra grietos, objektyvios ir aikios, i tyrintoj pareikalaus stebtojo vaidmens ir itikimybs gamtos moksl metodams. O inias suprantant kaip asmenin, subjektyv ir nepakartojam dalyk, svarbu yra sigilinti savo tiriamj objekt, atsisakant tradicini gamtamokslini metod. Pritarimas pirmajam poiriui reikia, kad esate pozityvistas, o pritarimas antrajam poiriui - antipozityvistas. Treioji prielaid grup yra susijusi su mogikja prigimtimi bei ryiais tarp moni ir juos supanios aplinkos. Kadangi mogus yra ir aplinkos subjektas, ir tyrim objektas, io pobdio prielaid taka socialiniams mokslams yra reikminga. Tokios prielaidos nulemia du mogaus vaizdius. Viename mogus matomas kaip mechanikai atsakantis j supani aplink, kitame jis pats inicijuoja savo veiksmus. Tai rodo, jog socialiniuose moksluose galima iskirti perspektyvas, nulemianias poir tai, jog mons mechanikai ar net deterministikai reaguoja supanio pasaulio situacijas. is poiris teigia, jog mogus ir jo turima patirtis yra aplinkos produktas ir kad jis priklauso nuo iorini aplinkybi, t.y. jis grietai elgiasi taip, kaip tuo metu aplinkos slygos i jo reikalauja. Ir ne mogaus valia k nors pakeisti. Filosofijoje toks poiris vadinamas determinizmu. is principas teigia esant visuotin, dsning ir objektyv tikrovs reikini prieastin slygotum. iai kratutinei perspektyvai gali bti priepastatyta kita, priskirianti monms krybikesn vaidmen. Svarbiausia ia yra "laisva valia", kai mogus yra suvokiamas kaip aplinkos krjas, kontroliuojantis, o ne kontroliuojamas; eimininkas, o ne marionet. Filosofijoje - tai voliuntaristin kryptis, pripastanti vali kaip visos esamybs pagrind. Reikia paymti, jog daugelis socialini moksl atstov pritaria tarpiniam poiriui. I to, kas pasakyta, aikja, kad aukiau ivardintos prielaid grups yra tiesiogiai susijusios su metodologinmis tyrintoj problemomis, nes skirtingos epistemologins sistemos ir modeliai reikalauja ir skirting tyrimo metod. Taigi tyrjai, besilaikantys objektyvistinio (pozityvistinio) poirio socialin realyb ir traktuojantys j kaip gamtos reikini pasaul (atiaur, griet, real ir individui iorik), daniau rinksis tradicinius tyrimo metodus (pavyzdiui, stebjim, eksperiment). Kiti, labiau pritariantys subjektyvistiniam (antipozityvistiniam) poiriui ir suprantantys socialin pasaul kaip labiau asmenin ir mogikai sukurt darin, rinksis psichologinius tyrimo metodus (pavyzdiui, dalyvi pastabas, asmenin interpretacij ir kt.). Pirmieji iekos socialini dsningum, kurie gali bti ireikiami kiekybikai. Jie naudos visuotinius dsnius nustatanius ir apraanius metodus (i metodologijos kryptis vadinama normatyvine). Antrieji tyrintojai, besilaikantys subjektyvistinio poirio, daniau rinksis kokybinius metodus, siekianius isiaikinti, kas yra ypatingo ir unikalaus individo, grups, 24

organizacijos gyvenime, o ne tai, kas yra visuotina ir bendra visiems (i metodologijos kryptis, besiremianti individo elgsenos painimu, vadinama interpretacine). Visas ias, socialini moksl prigimt traktuojanias prielaidas pagal G. Burrell ir G. Morgan (1979) galima pavaizduoti tokia schema: Subjektyvioji-objektyvioji dimensija Prielaid apie socialini moksl prigimt analizavimo schema Subjektyvusis poiris socialinius mokslus Objektyvusis poiris socialinius mokslus

Nominalizmas Antipozityvizmas Voliuntarizmas Interpretacinis metodas

ontologija epistemologija mogaus prigimtis metodologija

Realizmas Pozityvizmas Determinizmas Normatyvinis metodas

25

Taigi vieni metodai labiau tinka pozityvistini pair tyrjams, o kiti - antipozityvistinio poirio visuomens reikinius tyrjams. Pirmieji mano, jog mogaus elges nulemia tam tikros taisykls ir elgsenos tyrinjimus galima atlikti prastiniais gamtamoksliniais tyrimo metodais. Antrieji mano, kad mogaus elges lemia tik vidins individo paskatos, ir todl naudoja tyrimo metodus, kurie leidia gvildenti problemas, susietas su asmens nuostatomis bei motyvais. Pavyzdiui, pastaruoju metu plaiai vykdomi vairs jaunimo gyvensenos (elgsenos, proi) tyrimai, siekiant itirti jaunimo gyvensen, susijusi su sveikata plaija prasme: fizine, psichine ir socialine. Visi kintamieji dydiai, susij su sveikata (gyvenimo bdas, elgesys, proiai ir t.t.), nustatomi ir vertinami pagal pai jaunuoli subjektyv poir iuos reikinius, taiau kartu registruojant ir objektyvias charakteristikas, vertinant mikrosocialin aplink, kurioje jaunas mogus gyvena, mokosi, bendrauja, taip pat ir vis visuomen, kurios pokyiai slygoja vaik ir paaugli elgsen. Taigi iuo atveju mes tiriame poirius, nuomones, sitikinimus, vaizdius apie save, bandydami vertinti bei prognozuoti situacij. Ir, be abejo, taikome subjektyvius tyrimo metodus, nes, pavyzdiui, vien tik vizualiniu stebjimu vertinti i charakteristik negalime. Tokiu bdu vertinant jaunimo gyvensen, pagrindinis metodas yra apklausa. Tyrinjant pai gyvensen, kreipiamas dmesys vaiko savigarb, brendim ir seksualum, inias ir sitikinimus apie AIDS, socialin izoliacij- integracij, alingus proius, mityb, fizin aktyvum ir kt. Taigi, priklausomai nuo tyrimo objekto ir tikslo, taikomi atitinkami tyrimo metodai. Taiau, kaip rodo ir pateiktas pavyzdys, tikslinga naudoti kompleksinius tyrimo metodus - ir subjektyvius, ir objektyvius. 3.3. Pozityvizmas ir mokslinis painimas Pozityvizmas (lot. positivus teigiamas) filosofijos kryptis, teigianti, jog vienintelis teisingo, tikrojo inojimo altinis yra konkrets (empiriniai) mokslai ir neigianti paintin filosofinio tyrimo vert. Pozityvizmo pradininkas - O. Kontas (1798-1857). Jis mogaus painimo raid suskirst tris stadijas: teologin, metafizin ir pozityvij. Pirmojoje stadijoje mogaus protas bando paaikinti reikinius antgamtini jg poveikiu, antrojoje - vietoj antgamtini jg atsiranda tokios metafizikos (filosofijos) svokos, kaip materija ir dvasia, kurios praktikai atlieka antgamtini jg funkcij. Ir tik treiojoje pozityvioje - stadijoje gimsta tikrai mokslinis inojimas. Taiau mokslo teorijos ir dsniai yra tik pastovs, patyrime konstatuojami reikini ryiai ir funkcins priklausomybs, kuri prieasi negalima isiaikinti. Todl mokslo udavinys - fakt apraymas, o ne j aikinimas, nes mokslas atsako klausim "kaip", o ne "kodl" (Kuzmickas, 1974, p. 85). Svarbu pabrti ir tai, kad O. Kontas yra sociologijos mokslo pradininkas. Jis siek ir socialinius mokslus padaryti pozityvius, t.y. tikslius ir aikius kaip ir gamtos mokslai. Taiau

socialiniai reikiniai, kaip jau minta, negali bti paaikinti gamtos moksl dsniais. Jiems bdingos specifins, tik jiems vieniems charakteringos savybs. Esminis socialini reikini bruoas yra pavieni individ ir visos visuomens raida ir tobuljimas. Individai tobulja tik visuomenje, nes tik visuomen, o ne pavieniai individai, yra reali tikrov. Savo ruotu visuomens, kaip ir biologinio organizmo, elementai priklauso vienas nuo kito. Sociologij O. Kontas skirst dvi dalis: statin, tiriani visuomens tvark bei darn, ir dinamin, tiriani visuomens raid. Dinamik jis laik svarbesne u statik, pabrdamas, kad raida galima tik ten, kur viepatauja tvarka ir harmonija, kurios pltodamosios didja. Svarbiausiu paangos veiksniu ateities visuomenje O. Kontas laik protin ir moralin moni tobuljim, o ne nuosavybs santyki pertvarkym. Analizuodamas visuomens statik, t.y. jos tvark bei vairi socialini institucij reikm visuomens integracijai, jis pabr, kad moni veikla turi bti reguliuojama ir kontroliuojama i vieno centro, atsivelgiant kiekvieno mogaus sugebjimus ir visuomens interesus (ten pat, p. 87). O. Konto mintis apie individo motyvacij prioritet nuosavybs santyki atvilgiu yra domi ta prasme, kad gana danai pernelyg pabriama ekonomini veiksni svarba. 3.4. Antipozityvizmas Nepaisant gamtos moksl pasiekim, pozityvizmo ontologinis ir epistemologinis pagrindas susilauk vis daugiau stiprios kit tyrj kritikos. Vienas pirmj tarp j - W. Blake, teigiantis, jog pozityvizmo idjos atspindi gana mechanik poir socialinius reikinius. Visuomen nra mechanizmas, o gyvas organizmas. W. Blake nuomone, mechanistinis mokslas ir materializmo filosofija eliminuoja gyvybs svok. Visa, k jie gali padaryti, - tai apibrti gyvyb biochemijos, biofizikos, vibracijos, bang ilgio ir kitais terminais. Taiau ie terminai neapima gyvybs esms, neatskleidia jos patirties. Gyvyb negali bti sveriama ir matuojama pagal fizikin skal (Cohen, Manion, 1989). Pozityvizm kritikuoja ir dan filosofas S. Kirkegoras (Kierkegaard, 1813-1855), kuris laikomas egzistencializmo pradininku. (Egzistencializmas - tai filosofijos kryptis, skelbianti jog individo likimas nra visuomens ir istorijos determinuotas. Individas gals laisvai rinktis, todl yra atsakingas u savo veiksmus.). Jo filosofijos dmesio centre - mogaus individualyb. Asmens potencij realizacija yra jo egzistencijos prasm, kurios negalima konceptualizuoti. Mokslinis painimas ir technikos paanga veda prie individo dehumanizacijos. mogus nra tik stebtojas, atrandantis bendruosius mogaus elgsenos dsnius. S. Kirkegoras pabr mogaus subjektyvumo reikm moksliniam tyrimui, tiesos iekojimui (ten pat). Pozityvizm kritikavo ir kiti mokslininkai. J poiriu, socialiniai reikiniai gali bti suprasti tik irint i individo pozicij, t.y. atsivelgiant tai, k jis jauia, kokie jo motyvai, kaip

jis pats traktuoja socialinius reikinius, vykius. Toks pozityvizmo reformist poiris remiasi teiginiu, jog asmuo yra nepriklausomas ir veikia savo valia, o ne paklusdamas visuomeninio gyvenimo dsniams. Jis pats konstruoja savo siekim planus ir strategij. Dl to ikyla mogaus veiksm determinuotumo ir jo laisvs santykio problema: kiek mogaus veiksmai bei elgesys yra laisvi? Ar galima pasikliauti savuoju protu, ir ar yra visika veiklos laisv? Smoningas mogus visada turi elgesio pasirinkimo galimyb, taiau tas pasirinkimas savo ruotu visada apsprstas motyv, ketinim bei gamtos ir visuomens dsni. Toks mogus supras, kad jis negali panaikinti gamtins btinybs. Jis gali tik painti gamtos ir visuomens dsni veikim ir atitinkamai elgtis. Todl tam tikra prasme bt galima teigti, jog laisv yra smoningas savs apribojimas. Anot G. Hegelio, laisv - tai paintas btinumas. Kitos dvi kritikos apraikos, nutaikytos pozityvistin socialin moksl, kyla i jo paties. Pirmoji i j teigia, kad pozityvizmui nepavyksta atsivelgti ms unikal gebjim interpretuoti ir perteikti sau savo patirt. Mes galime kurti ir kuriame teorijas apie save ir pasaul; be to, mes pagal jas ir veikiame. Nesugebdamas to pripainti, pozityvistinis socialinis mokslas ignoruoja rykius skirtumus tarp gamtos moksl ir savs paties. Antroji kritikos apraika, pabrdama pozityvistinio socialinio mokslo formuluojam teigini banalum ir trivialum, kartu parodo ir menk j pritaikomum. Jie yra maai reikmingi tiems, kam yra skirti: mokytojams, socialiniams darbuotojams, patarjams, vadybininkams ir kt. Todl kuo daugiau pastang deda tyrjai, atlikdami vairius eksperimentus laboratorijoje bei ribodami ir kontroliuodami kintamuosius, tuo labiau tiktina jog viskas baigsis apkarpyta, sintetine visumos versija (Shipman, 1972; ten pat). Tokie grieti pozityvistinio poirio socialin tyrim vertinimai, be abejo, turi remtis alternatyviais paaikinimais. Dauguma pozityvizmo kritik vieningai atmeta poir, jog mogaus elges reguliuoja bendri dsniai. J nuomone, individo elges gali suprasti tik tyrjas, esantis toje paioje aplinkoje, nes individo ir j supanio pasaulio interpretacij suvokimas turi ateiti i vidaus, o ne i iors. Todl ir socialinis mokslas yra labiau subjektyvus. Antipozityvistinis judjimas taip paveik socialini moksl kryptis, ypa psichologij (tame tarpe socialin psichologij) ir sociologij, kad kiekvienu atveju i j isivyst naujas judjimas, progresuojantis lygiagreiai su pagrindine tendencija. Pavyzdiui, psichologijoje alia bihevioristins ir psichoanalitins psichologijos mokykl atsirado humanistins psichologijos mokykla. i mokykla, atsiradusi kaip atsakas ik kovoti su dvideimtojo amiaus aplinkoje plintaniomis dehumanizacijos tendencijomis, siekia tyrinti ir suprasti mog kaip visum. Todl psichologai humanistai, bdami labiau pasivent individ, o ne j grupi studijoms, pirmenyb teikia interpretaciniams, o ne normatyviniams socialins realybs painimo metodams. Panaius pokyius socialinje psichologijoje matome, atsiradus taip vadinamam "moni mokslo" judjimui. Jo propaguotojai teigia, kad dl savo savivokos ir kalbos gali turime bti

laikomi visai skirtingos sandaros ir sudtingumo sistemomis negu bet kuri iuo metu egzistuojanti sistema, kaip pavyzdiui, gyvnas, dirbinys ar kompiuteris. Btent todl jokia kita sistema nesugeba sukurti pakankamai galingo modelio, kuris pagreitint ms savivok. Todl teigiama, kad mums btina pasinaudoti savimi kaip raktu kitiems suprasti, ir atvirkiai, - pasinaudoti tuo, kaip mes suvokiame kitus, kad daugiau suinotume apie save. Visa tai turi paskatinti socialinius psichologus atlikti sisteming ir kruopi socialini reikini analiz. Sociologijoje antipozityvistinis judjimas pasireikia trijose minties mokyklose fenomenologijoje, etnometodologijoje ir simboliniame interakcionizme. Jas vienija rpinimasis tais dalykais, kuriuos kasdieniniame gyvenime galime tiesiogiai suvokti per savo pojius, bei kokybins socialini tyrim metodologijos akcentavimas. ios svokos ms mokslinje bendrijoje nra danai diskutuojamos. Todl tikslinga jas iek tiek pakomentuoti remiantis altiniais, kurie yra nurodyti L. Cohen ir L. Manion (1994) darbe. Fenomenologija. Plaija prasme - tai teorinis poiris, skatinantis tiesiogins patirties studijavim ir teigiantis, jog elges labiau nei iorin, objektyvi ir fizikai apibdinama realyb, determinuoja patirties fenomenai (English and English, 1958). iam poiriui bdingos tokios filosofins nuostatos (Curtis, 1978): 1. 2. 3. Tikjimas subjektyvios smons svarba ir tam tikra prasme jos primatu. Smon suprantama kaip aktyvi ir suteikianti prasm. Egzistuoja tam tikros esmins smons struktros, i kuri refleksijos bdu gauname

tiesiogin suvokim. Fenomenologijoje skiriama keletas krypi, tarp kuri daniau minimos dvi transcendentin Huserlio (Burrell, Morgan, 1979) fenomenologija ir egzistencin fenomenologija, kurios bdingiausiu atstovu nurodomas utzas (Schutz, ten pat). Pagrindinis Huserlio motto buvo:Atgal prie daikt! Jis reik, kad svarbu yra suinoti, kaip daiktai mums atrodo tiesiogiai, o ne per kultrini ir simbolini struktr terp. Kitaip tariant, siloma velgti esm, slypini u kasdienio gyvenimo detali. Huserlio nuomone, svarbu isilaisvinti i prastini pasaulio suvokimo bd ir bandyti inarstyti objekto sandar be iankstins nuomons apie j. utzas rpinosi susieti Huserlio idjas su sociologijos klausimais bei moksline socialinio elgesio studija. Jam labiausiai rpjo reikmins kasdieninio pasaulio struktros sampratos problema. Reikms akn jis iekojo pergyvent patyrim sraute, kuri prasm galima paaikinti remiantis refleksijos svoka. Pagal utz, kit moni elgesio supratimas priklauso nuo tipifikacijos proceso, per kur stebtojas vartoja svokas, atitinkanias "idealius tipus", kad suprast, k mons daro. Jo nuomone, ios svokos paimtos i ms kasdieninio gyvenimo patirties ir btent per jas klasifikuojame ir organizuojame savo kasdienin pasaul. Taiau, kita vertus, kasdienini ini atsargos, kuri pagalba sugebame klasifikuoti kit moni elges bei

prisitaikyti prie socialins realybs, keiiasi priklausomai nuo situacijos. Pavyzdiui, socialinis veikjas blakosi tarp reikmini srii savo kasdieninio gyvenimo tkmje. Kai jis pareina i darbo pasaulio nam ir laisvalaikio pasaul, keiiasi ir taisykls, kuriomis vadovaujamasi. Ir nors is perjimas i vienos sferos kit yra individo prastins kompetencijos ribose, taiau tai vis tiek i jo pareikalauja tam tikro "smons uolio" tam, kad bt veikti skirtumai tarp i pasauli. Etnometodologija. Kaip ir fenomenologijai, etnometodologijai rpi kasdienyb. Pasak jos propaguotojo H. Garfinkel (1968), ji praktinius veiksmus ir aplinkybes priskiria empirini studij temoms, atkreipdama dmes paius nereikmingiausius kasdieninio gyvenimo veiksmus, siekiant suvokti juos kaip tikruosius fenomenus. Jo nuomone, sociologai, nesugebdami skeptikiau traktuoti moni elges, sukr tvarking socialin realyb, kuri menkai teatspindi tikrov. Etnometodologijai taip pat rpi, kaip mons suvokia savo kasdienin pasaul. Todl ji yra nukreipta mechanizmus, per kuriuos dalyviai pasiekia ir ilaiko socialinio dialogo sveik prielaidas, kurias daro, susitarimus, kuriuos vartoja, ir praktikas, kurias taiko. Identifikuodami socialin situacij charakterizuojanias prielaidas, etnometodologai vartoja indeksyvumo ir refleksyvumo svokas. Indeksyvumas apibria bdus, kuriais veiksmai ir teiginiai yra susij su juos sukrusiais socialiniais kontekstais, ir tai, kaip j reikmes suvokia dalyvaujantys asmenys. O refleksyvumas apibria bd, pagal kur visos socialins aplinkos ataskaitos - apraymai, analiz, kritika ir kt. bei jas nulmusios socialins aplinkybs priklauso vienos nuo kit. Iskiriami du etnometodolog tipai: lingvistai ir situaciologai. Lingvistai etnometodologai koncentruoja dmes kalbos vartojim ir kasdienini pokalbi struktrizavimo bdus. J analiz remiasi indeksini posaki vartojimu ir tuo, kaip pokalbiai atskleidia ymiai daugiau nei i tikrj yra pasakoma. Situaciologai etnometodologai apvelgia platesn socialins veiklos spektr ir siekia suprasti, kaip mons bendrauja tuose socialiniuose kontekstuose, kuriuose jie atsiduria. Jiems rpi suvokti, kaip mons supranta ir tvarko savo aplink. Simbolinis interakcionizmas. iai svokai bdingi trys postulatai (teiginiai), atskleisti P.Woods (1979). Pirma, mons su daiktais elgiasi jiems priskirt reikmi pagrindu. Jie gyvena tarsi dviejuose skirtinguose pasauliuose. Pavyzdiui, gamtos pasaulyje jie lieka impuls bei instinkt organizmais, o iorinis pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo j. Tuo tarpu socialiniame pasaulyje simboli (pavyzdiui, kalbos) egzistavimas leidia priskirti daiktams tam tikr reikm. Toks reikmi priskyrimas ir interpretacija daro juos iskirtinai mogikus ir socialius. Todl interakcionistai pagrindin dmes koncentruoja subjektyvi reikmi pasaul ir simbolius, kuriais jos kuriamos ir vaizduojamos. O tai reikia, kad nedaromos jokios iankstins prielaidos apie tai, kas dedasi socialinje institucijoje.

Antra, reikms priskyrimas objektams yra nuolatinis procesas. Veiksmas nra vien paprasta toki psichologini atribut, kaip impulsai, poiriai ar asmens savybs pasekm. Jis nra apibrtas ir socialine struktra ar vaidmeniu. Jis kyla i nuolatinio reikms priskyrimo proceso, kuris visada atsiranda kaitos bsenoje ir yra links keistis. Todl individas konstruoja, modifikuoja, klijuoja bei pasveria visus u ir prie ir derasi. Treia, is procesas vyksta socialiniame kontekste. Individai gretina savo ir kit veiksmus. Tai daroma prisiimant kito mogaus vaidmen, parodant sau, koks atsakymas tiktinas i kit. Jie bando sivaizduoti, kaip kiti nort ar galt elgtis tam tikromis aplinkybmis ir kaip jie patys elgtsi. Jie taip pat gali stengtis valdyti kit spdius apie save, juos suvaidinti, takoti kit isakom situacijos apibrim. Vietoj to, kad susikoncentruot individ, jo asmenybs charakteristik arba tai, kaip socialin struktra ar socialin situacija veikia individual elges, interakcionistai simbolikai kreipia dmes sveikos prigimt, monse vykstanius dinamikus veiksmus. Sutelkdamas dmes sveik kaip studij vienet, interakcionistas simbolikas sukuria aktyvesn mogaus vaizd ir atmeta pasyvaus, determinuoto organizmo, vaizd. Individai sveikauja, todl ir visuomens sudarytos i sveikaujani individ. Sveikaujant tiek mons, tiek visuomen patiria permainas. Sveika reikia, kad mons veikia tarpusavyje santykiaudami, atsivelgdami vienas kit, veikdami, suvokdami, interpretuodami ir vl veikdami. Taip atsiranda daug aktyvesnis mogus, o ne vien veikjas, tik atsiliepiantis kitiems. Neteisinga bt manyti, jog antipozityvistinio judjimo alininkai nesusilaukia kritikos. Vis pirma jie kritikuojami u tai, jog tokiuose kokybins pakraipos tyrimuose sunku tiktis apibendrint paaikinim. Kritikuojami ir duomen rinkimo metodai kaip labiau subjektyvs (pavyzdiui, keliamas klausimas: jei net rpestingai kontroliuojami interviu sociologini apklaus metu ne visada yra tiksls, tai k tuomet galima pasakyti apie nekontroliuojamus interviu?), o tyrimo duomen ataskaitos - u j neibaigtum, o kartais ir klaidingum. Kaip teigia B. Bernstein (1974), pats procesas, kuriuo interpretuojama ir apibriama situacija, yra aplinkybi, kuriomis jis vyksta, produktas. Ne maiau svarbus veiksnys, kur reikia atsivelgti iose aplinkybse, tai moni galia primesti savuosius situacijos apibrimus kitiems dalyviams, o suvokimas, kad socialin struktra ms atvilgiu yra iorika, padeda priimti jos akivaizd poveik kasdieniniam gyvenimui kaip dal ms socialinio elgesio sampratos. Gali kilti ir toks diskusinio pobdio klausimas: ar socialiniai mokslai turi bti neutrals, t.y. nebti susij su morale bei politika? O jeigu ne, tai kiek jiems tai leidiama? Matyt, iuo atveju reikt laikytis nuomons, kad tiktis visiko neutralumo yra sunku. Tai susij su tuo, jog socialiniai mokslai tiria vairius rasinius, seksualins diskriminacijos bei kitus svarbius visuomens gyvenimo klausimus. Pavyzdiui, sociologai labiau link skirstyti visuomen tokias

gana neapibrtas kategorijas, kaip susituok ir nesusituok, naliai ir isiskyr, o ne labiau apibrtas bei reikmingesnes, nors ir maiau prastas (pavyzdiui, nam partneriai, vieniiai, pilnateisiai nam partneriai ar formals nam partneriai). Ir nors sociologai rinkdami bei analizuodami informacij, stengiasi atsiriboti nuo prast stereotip, taiau jiems ne visada pavyksta ivengti visuomenje egzistuojani uslpt stereotip (Root, 1993). Nagrinjant socialini tyrim filosofij arba, kitais odiais tariant, socialins realybs painimo metodologines nuostatas, verta atkreipti dmes alternatyv vairov. Todl sunku tiktis, kad bus prieita vieningos nuomons, bent jau iki tol, kol nebus sukurta kokia nors konstruktyvi teorija, galinti paaikinti socialinius reikinius. Dl to kiekvieno tyrjo udavinys, o kartu ir pareiga, yra siekti, kad jo atliekamas tyrimas bt metodologikai pagrstas, o daromos ivados argumentuotos empiriniu patyrimu. I ia rykja tyrimo metodologijos, vis pirma susijusios su tyrimo planavimu, svarba. 3.5. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija 3.5.1. Filosofins prielaidos Du aukiau aptarti skirtingi filosofiniai socialini reikini aikinimo poiriai atsispindi kokybini ir kiekybini tyrim metodologijoje. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija grindiama dvejomis skirtingomis filosofinmis socialini reikini aikinimo paradigmomis (vietoje maiau formalaus termino poiris mokslinje literatroje danai naudojamas terminas paradigma; iuo atveju - tai grup sutampani ir susijusi postulat (samprotavim) apie realybs prigimt). Vienas i i poiri - pozityvistinis (arba normatyvinis) socialin realyb aikina objektyvistiniu, o kitas fenomenologinis (arba interpretacinis, antipozityvistinis) subjektyvistiniu pagrindu. Fenomenologinio poirio pagrindas yra mogaus santykis su ioriniu pasauliu bei kitais monmis. Jame sudtinga problema supaprastinama jos pamatinius elementus, sutelkiant dmes tai, kas yra esminio, tikintis atskleisti racionalius principus, btinus tiriamajam reikiniui arba fenomenui suprasti. I to, kas pasakyta aiku, jog kiekybiniam tyrimui labiau bdinga normatyvin, o kokybiniam - interpretacin paradigma. Savo ruotu normatyvin paradigma (arba modelis) apima dvi pagrindines idjas: pirma, mogaus elgesys i esms yra valdomas taisykli, o antra, turt bti tyrinjamas gamtos moksl metodais (iuo poiriu normatyvins studijos yra pozityvistins). Tuo tarpu interpretacinei paradigmai rpi individas, bandymas suprasti subjektyv mogikosios patirties pasaul, stengiantis eiti mogaus vid (iuo atveju teorijos interpretacins paradigmos kontekste yra linkusios antipozytivizm). ia irykja ir kiti i dviej paradigm skirtumai, o btent tai, jog pagrindin normatyvins paradigmos svoka elgesys - lieia reakcijas iorinius aplinkos (kito asmens ar visuomens poreiki) arba vidinius

(alkio ar pasiekimo poreikio) stimulus. Tuo tarpu interpretaciniai metodai labiau dmesingi veiksmui, todl juos galime analizuoti kaip reikmingo elgesio vertinim (Cohen, Manion, 1994). Tyrjai, besilaikantys normatyvinio poirio, stengiasi kurti ir patvirtinti bendras mogaus elgesio teorijas. Kai kuri mokslinink nuomone (cit. pagal t pat altin), ios teorijos stumia tyrjus vis tolyn nuo kasdieninio pasaulio patirties ir supratimo abstrakcij pasaul. Pagrindine realija jie laiko grupikum, kuris nepriklauso nuo atskiro individo ir pasireikia visuomenje, jos institucijose ir organizacijose. Todl teorijos vaidmuo yra iaikinti, kaip realyb egzistuoja iose formose ir kokiomis permainomis galima padaryti j veiksmingesne. Taigi svarbiausias tyrintojo tikslas ia - sukurti suprantam"proto rm", universali teorij, galini paaikinti asmenin bei socialin moni elges. Tyrintojai interpretuotojai pradeda nuo individ ir mgina suprasti, kaip jie interpretuoja aplinkin pasaul. iuo atveju teorija atsiranda i konkrei situacij ir ji turi sekti paskui tyrim (plaiau apie tai 4 skyriuje). Ms jau mintame L. Cohen ir L. Manion (1994) altinyje pateikiami du tyrim pavyzdiai, nusakantys skirtum tarp interpretacinio ir normatyvinio poirio tiriamus reikinius. Viename apraoma P. Woods ir M. Hammersley (1993) studija, kurioje autoriai tyrinjo vaik patirties, lyties ir etnikumo dimensijas mokyklos ir klass aplinkoje du mnesius, taikydami stebjimo bei interviu metodus. Suvok situacijos realyb, tyrjai pateikia kasdienines vaik diskriminacijos valgas bei kultrini proces, per kuriuos irykja mokini poiris mokykl, apraym. Tai interpretacinio tyrimo pavyzdys. Kitame (P. Croll ir D. Moses (1985)) tyrimo autoriai, tirdami vaikus su specialiais edukaciniais poreikiais paprastose pradinse mokyklose, po kelias minutes stebjo atsitiktinai parinktus vaikus pagal i anksto numatyt eilikum. Kad nustatyt elgesio kintamj sveik, jie taik detalias vairi kod bei lenteli sudarymo technikas. Be abejo, tai - normatyvinis tyrimas, kurio tikslas buvo gauti objektyvius duomenis apie sveik klasje (emiau pateiktoje 3 lentelje galima matyti esminius skirtumus tarp normatyvins ir interpretacins paradigmos). 3 lentel Skirtingi poiriai elgesio studij (pagal L. Cohen ir L. Manion, 1994) Normatyvinis Visuomen ir socialin sistema Vidutins / didels apimties tyrimas Elges reguliuojanios beasmens, anonimins jgos Interpretacinis Individas Maos apimties tyrimas moni veiksmai, nuolat keiiantys socialin gyvenim

Gamtos moksl modelis "Objektyvumas" Tyrimas atliekamas "i iors" Specifikum apibendrinimas Elgesio aikinimas / prieasi iekojimas normos, statusas, vaidmenys, ekspektacijos

Nestatistinis modelis "Subjektyvumas" Asmeninis tyrjo sitraukimas Specifikum interpretacija Veiksm / reikini, o ne prieasi supratimas asmenins konstrukcijos, susitartos reikms, situacij apibrimai

Makrosvokos: visuomen, institucijos, Mikrosvokos: individuali perspektyva,

Dvi skirtingas metodologines koncepcijas apie socialin realyb ir i to kylanius skirtingus poirius ini krim Kvale (1996) vaizdiai iliustruoja naudodamas dvi metaforas tyrjo "kalnakasio" ir tyrjo - "keliautojo". "Kalnakasio" metaforos atveju inios yra suprantamos kaip "paslptas metalas", kur tyrjui reikia ikasti duomen ar reikini pavidalu. iuo atveju "ikastas metalas" tyrimo procese ilieka pastovus. Tyrjo - "keliautojo" metafora apibdina tyrj, isiruous kelion, kurios metu jis, bendraudamas su gyventojais, suino apie j gyvenim i j pai, o grs namo atpasakoja, k mats ir girdjs. Originali pasakojim prasms yra perteikiamos "keliautojo" interpretacijomis. "Kalnakasio" metaforos atveju inios yra suprantamos kaip prasms, slypinios tyrjo odinje interpretacijoje. Antra vertus, tyrjas, bendraudamas ir interpretuodamas ne tik kuria inias, bet refleksuodamas keiiasi ir pats. Socialiniuose moksluose yra taikomi tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimai. Taiau kurie j yra geresni? Ar jie papildo vieni kitus? Ar j atradimai yra prietaraujantys, kaip ir j metodologins prielaidos? iuo poiriu mokslinink nuomons skiriasi. Vieni teigia, jog kokybiniai tyrimai geriausiai tinka ryiams ir temoms tirti atskir atvej lygmenyje, o kit nuomone, kiekybiniai tyrimai geriau tinka tiems ryiams ir temoms patikrinti populiacijose (Gall ir kt., 1996). Kokybini ir kiekybini tyrim derinio alininkai silo kokybinius tyrimus naudoti atradimams, o kiekybinius tyrimus - atrastiems dsniams, modeliams, teorijoms patvirtinti (Krathwohl, 1993). Galima teigti, jog ie du poiriai (kokybinis ir kiekybinis) papildo vienas kit. Egzistuoja ir kita nuomon, teigianti apie kokybini ir kiekybini tyrim nesuderinamum. Tame paiame altinyje nurodoma, jog i nuomon palaikantys mokslininkai teigia, kad kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai prietarauja vieni kitiems, nes jie remiasi skirtingomis metodologinmis prielaidomis. Taiau, kita vertus, neatmetama galimyb, jog abiejuose poiriuose yra dalis tiesos. M. Gall ir bendraautori nuomone, vieni tyrjai, naudojantys

kokybinius metodus, atstovauja etnometodologinei tyrim tradicijai, pagal kuri individai nuolat kuria socialin aplink, kurioje jie gyvena. Tuo tarpu kit kokybini tyrim tradicij atstovai (pavyzdiui, struktralizmo) laikosi nuostatos, kad egzistuoja stabilios, prieastiniais ryiais susietos struktros, nepriklausomos nuo individ. Vadinasi, svarbiausia yra ne tai, ar moksliniai tyrimai yra nesuderinami, ar papildantys vieni kitus, o tai, kiek jie padeda mokslininkams daryti atradimus. Tiek kiekybinis, tiek ir kokybinis poiris pasireikia visuose mokslini tyrim etapuose. Anot S. Kvale (1996), daniausiai tyrimas pradedamas kokybikai analizuojant esamas inias apie objekt, formuluojant kokybines svokas ir hipotez. Duomen rinkimo ir j analizs etapuose daniausiai tyrimas yra grindiamas vien tik kokybiniu arba vien tik kiekybiniu poiriu (reiau apjungiami abu poiriai). Galutiniame etape, pateikiant ataskait, dominuoja kokybinis poiris, nes tyrimo rezultatams reikalingos kokybins j reikmi interpretacijos. Taiau oficialiose tyrim ataskaitose "minkti" kokybiniai aspektai danai prapuola, ir kaip jau prasta, "kieti" kiekybiniai faktai yra laikomi neva patikimesniais. M. Gall su bendraautoriais (1996), pasisakydami u kokybini ir kiekybini tyrim derin, kartu nurodo ir j metodologinius skirtumus (4 lentel). 4 lentel Kiekybini ir kokybini tyrim metodologini skirtum palyginamoji lentel (pagal M. D. Gall, W. R. Borg, J. P. Gall, 1996) Kiekybiniai tyrimai Laiko socialin realyb objektyvia Laiko socialin realyb slygikai pastovia laike ir aplinkoje Socialini fenomen Kokybiniai tyrimai Laikosi prielaidos, kad socialin tikrov sukuriama jos dalyvi Mano, kad socialin realyb yra nuolat kuriama lokalinse situacijose Mano, kad moni intencijoms turi bti skiriama daugiausia

prieastinius ryius nagrinja dmesio aikinant prieastinius socialini fenomen ryius remdamiesi mechanistiniu Siekia objektyvaus, bealiko Asmenikai sitraukia aikindamiesi tyrimo dalyvi poirius ir poirio tyrimo dalyvius ir j aplink Tyrinja populiacijas arba grupes, kurios atstovauja populiacij Tyrinja atskiros atvejus palaikydami iltus, globjikus santykius su jais

Tyrinja stebti

elges

ir

kitus Tyrinja prasmes, kurias kuria individai, bei kitus vidinius

fenomenus, kuriuos galima fenomenus Tiria moni elges natralioje arba dirbtinje (laboratorinje) aplinkoje Siekia paveikti subjektus, kad Retai daro iorin poveik. Atlieka holistinius viso konteksto, galt nustatyti kintamj susijusio su reikiniu, stebejimus Koncepcijas ir teorijas kuria po to, kai surenka duomenis ryius Remiasi iankstinmis koncepcijomis ir teorijomis, lemianiomis renkam duomen pasirinkim Struktrizuotas, kruopiai suplanuotas duomen rinkimas Duomenis ireikia skaiiais Analizuodami duomenis, naudojasi statistiniais metodais Naudoja statistins procedras, tam tikrai grupei padarytas ivadas priskirdami apibrtai populiacijai Siekia paruoti kuo beasmenikesnes, objektyvesnes tyrim ataskaitas Apvelgus metodologines socialini tyrim prielaidas, galima daryti ivad, jog tyrjai, atlikdami mokslinius tyrimus, vadovaujasi skirtingomis teorinmis metodologinmis prielaidomis, kurios grindiamos pozityvistiniu ir postpozityvistiniu (arba kiekybiniu ir kokybiniu) poiriu. iems poiriams patvirtinti naudojami skirtingi tyrimai: pozityvistiniam (kiekybiniam) poiriui Paruoia interpretacines ataskaitas, atspindinias, kaip tyrjas rinko duomenis, ir sudaranias slygas apraymo skaitytojui susidaryti savo nuomon Tyrinjant atskirus atvejus, padarytus atradimus perkelia tik kitiems panaiems atvejams Duomenis aprao odiais ar vaizdais Analizuodami duomenis, naudoja login indukcij Nestruktrizuotas, spontanikas duomen rinkimas Tiria moni elges natralioje aplinkoje

patvirtinti duomenys renkami kiekybiniais metodais, tuo tarpu kokybiniai metodai yra rankis, kuriuo renkami duomenys postpozityvistiniam (kokybiniam) poiriui patvirtinti. XX a. antroje pusje atsirads naujas - sisteminis poiris visuomenini ir individuali problem tyrinjimus grindiamas nuostata, kad ioms problemoms tirti reikalingi vairs tiek kiekybini, tiek ir kokybini tyrim metodai, papildantys vieni kitus atskiruose tyrim etapuose. Todl natraliai kyla klausimas apie filosofin io naujo poirio pagrindim, atsakant klausim: kas gi lemia skirtingas metodologines socialini tyrim prielaidas? Atsakymo klausim reikt iekoti postmodernistinio judjimo idjose. 3.5.2. Postmodernizmas Postmodernizmas, atsirads kaip reakcija modernizm, yra platus socialinis ir filosofinis judjimas, kuris domisi moni veiklos racionalumu, pozityvistins epistemologijos naudingumu ir bet kuria kita mogaus veikla (pavyzdiui, mokslu), kuris pretenduoja iskirtin padt iekant tiesos arba j skelbiant (Krathwohl, 1993). L. Richardson (1994) postmodernizmo esme laiko nepasitikjim tuo, kad kuris nors metodas ar teorija, diskursas ar stilius, tradicija ar naujov gali pretenduoti teisingus, universalius ar privilegijuotus tiesos aikinimus. Postmodernizmas nepasitiki bet kuriais tiesos teiginiais, tarnaujaniais kieno nors interesams kultrinje ir politinje kovoje. Tuo tarpu S. Kvale (1996) postmodernistin laikotarp charakterizuoja kaip nepasitikjim visuotinmis minties sistemomis. Ilaisvjus globalinms minties sistemoms, nebeliko stabilaus pagrindo, palaikanio ilg laik propaguot visuotins ir objektyvios realybs idj. Postmodernistai iki iol gyvavusi koncepcij, jog "inios yra realybs veidrodis", pakeit kita koncepcija, teigiania, jog socialin realyb yra sukuriama. Tai paaikina postmodernist rodom dmes empiriniams metodams ir kokybiniams tyrimams. Ilg laik humanitariniuose moksluose (mene ir filosofijoje) gyvavusi postmodernistin mintis pasiek ir socialinius mokslus, propaguodama nauj konstruktyv poir socialin realyb ir ini krim. Postmodernistins koncepcijos takoje irykjo du kokybini tyrim metodologijai gana svarbs dalykai. Pirma, atsiranda galimyb interpretuoti socialins realybs prasmes ir, antra, diskutuoti apie socialins realybs prasm. Dl to socialiniuose moksluose atsirado slygos nauj tiesos paiekos metod panaudojimui atsivelgiant kontekst, socialinio pasaulio vairov ir unikalum, tyrjo poirius ir ipastamas vertybes bei kitus kokybinius aspektus. Kitais odiais tariant, moksliniai tyrimai tampa atviri kokybinei vairovei. Klausim "Ar tyrimas yra tikrai mokslinis? pakeiia daug pragmatikesnis klausimas "Ar tyrimas suteikia naujas inias?". is naujas konstruktyvus realybs supratimas mokslini tyrim metodologijoje, alia jau prast kiekybini, atveria keli kokybiniams tyrim metodams - interviu, stebjimui bei

dokument analizei. Vis i metod pagalba yra tiriamos inios, kurios daugiau ar maiau siejamos su postmodernistiniu poiriu j krim. S. Kvale (1996), atsivelgdamas ini prigimt, iskiria penkis ini altinius. Konstruojam ini altiniais, anot autoriaus, gali bti: pokalbis; pasakojimas; kalba; kontekstas (aplinka); tarpusavio santykiai (sveika). Pokalbis, kaip ini altinis. Pokalbis yra dviej moni dialogas jiems abiem rpima tema. Pastaruoju metu veikiant postmodernizmo idjoms, nustojus tikti, kad realyb gali bti "sprausta" mokslinius modelius, gyvojo pasaulio prasms vis labiau tampa diskurso ir deryb objektais. Sokratikasis dialogas vl tampa svarbiu tiesos iekojimo metodu. Tiek postmodernistinje filosofijoje, tiek ir u jos rib pastaruoju metu plaiai kalbama apie pokalbio svarb, kuomet tiesos iekoma per racionali diskusij siekiant konsensuso. Tiek mokslinis interviu, tiek ir filosofinis diskursas remiasi pokalbiu, kaip ini altiniu. Interviu temos nra egzistuojanios u realybs rib, jos yra aktualios interviu dalyviams, kaip j realaus gyvenimo iraika. Pasakojimas, kaip ini altinis. Atviruose interviu mons pasakoja istorijas, pasakojimus apie savo gyvenim. Postmodernistinje filosofijoje akcentuojamas poslinkis nuo formalizuot ini sistem link ini, knyt tuose pasakojimuose. Remiantis ia idja, tampa svarbi tiesa, egzistuojanti ma vienet interpretacijose, padedaniose atskleisti visos bendruomens vertybes ir prasmes. Kalba, kaip ini altinis. Postmodernistinje filosofijoje didelis dmesys skiriamas lingvistinms ir teksto analizms, hermeneutinms interpretacijoms. Kalba sudaro realyb, nes kiekviena kalba konstruoja savit realyb. Todl kalbos struktros, kurias perduoda asmuo, yra tiek pat svarbios, kiek ir pati perteikiama realyb. Interviu, kaip mokslinio tyrimo metodo, kalba yra ir priemon, ir tekstins interpretacijos objektas. Socialiniuose moksluose kalba daniausiai naudojama kaip rankis, umirtant jos lingvistin svarb moksliniuose tyrimuose. Kontekstas (aplinka), kaip ini altinis. Interviu (pokalbis) ir stebjimas paprastai vyksta tam tikrame kontekste (aplinkoje), nuo kurio danai priklauso teigini prasm. Todl viename kontekste sukurtos inios negali bti automatikai transformuotos kit aplink ar laikomos bendramatmis kituose kontekstuose. Esant didelei konteksto vairovei, aktuals tampa ini taikymo skirtinguose kontekstuose, perjimo nuo odini prie raytini ini ir kiti klausimai.

Pavyzdiui, interviu yra labai jautrs kokybiniams skirtumams, todl i gaut prasmi kontekstui turt bti skiriamas reikiamas dmesys. Sveika, kaip ini altinis. Postmodernistin filosofija laikosi nuostatos, kad inios egzistuoja ne mogaus viduje ir ne alia jo, bet mogaus ir pasaulio santykiuose. ie pasaulio ir individo santykiai ir yra vienas i ini altini. Interviu (pokalbio) metu sukurtos inios yra ios sveikos rezultatas. inios nra nei objektyvios, nei subjektyvios. Jos yra intersubjektyvios. is ini intersubjektyvus pobdis tai dar vienas postmodernistins filosofijos teiginys, patvirtinantis kokybini tyrim svarb socialiniuose moksluose. Akivaizdu, jog didiul susidomjim kokybiniais tyrimais lm suaktyvjusi postmodernistin mintis. Todl kokybini tyrim populiarumo banga socialiniuose moksluose gali bti suprasta ir paaikinta postmodernizmo idj kontekste, nes postmodernizmo idjos atspindi platesn istorin ir kultrin poir socialin realyb. Taiau tai nereikia, kad kokybiniai tyrimo metodai yra nauji postmodernistiniai metodai skirti konstruktyviai socialinei realybei tirti. monijos istorijoje jie, kaip ini krimo metodai, buvo naudojami filosof, psicholog, gydytoj, pedagog. Taiau platus kokybini tyrimo metod taikymas socialiniuose moksluose, atsirads pastaraisiais deimtmeiais ir susijs su postmodernistine ini krimo koncepcija postmodernistinje eroje, yra naujas reikinys.

3.6. SOCIALINI TYRIM ETIKA 3.6.1. Bendrosios pastabos

Besivystant socialiniams mokslams, vis aktualesni tampa moraliniai tyrim klausimai, susij su tyrimo dalyviais. Kai kuriuose tyrimuose aktualios yra etins problemos, reikalaujanios ilaikyti pusiausvyr tarp tyrjo noro gauti objektyvi informacij ir tiriamojo asmens saugos. Literatroje tai dar vadinama nuostoli / naudos santykiu (ia ir toliau bus remiamasi Cohen ir kt. (2000) altiniu). is santykis yra fundamentali socialinio tyrimo svarbiausios etins dilemos koncepcija. Planuodami tyrim, socialini moksl atstovai turi vertinti galim socialin savo darb naud ir asmeninius dalyvaujani tyrime nuostolius. iuo atveju tyrim nauda gali bti atradimai, prisidedantys prie teorini ir taikomj ini paangos, o dalyvaujani tyrime asmen kaina gali bti siejama su paeistu j orumu, pasitikjimo socialiniais santykiais praradimu. Kita vertus, dalyvaujantys tyrime galt turti ir naudos - jausti pasitenkinim dl savo indlio moksl bei tyrimo srities supratimo. Taiau subalansuoti naudingum su galimomis netektimis yra nelengvas ir subjektyvus procesas, nes unifikuot (absoliui) sprendim nra, ir tyrjas, remdamasis savo profesinmis bei asmeninmis vertybmis, pats turi priimti sprendimus dl tyrim turinio ir procedr.

Tai atri dilema, kurios, anot E. Aronson (cit. pagal t pat altin), vien dievobaimingai pamokslaudami apie mogaus orumo nepaeidiamum ar prisiekindami itikimyb mokslo labui, negalime isprsti. Paprastai patariama prisilaikyti etikos, kartu nepaeidiant tyrimo validumo. Taiau ikyla nemaai etini problem, kurios gali kilti tiek i pai tiriam tem, tiek i jose taikom metod. Antai nurodoma, jog problemos gali kilti dl paties projekto (pavyzdiui, etnini grupi intelekto skirtumai), tyrimo konteksto (pavyzdiui, kalinimo staiga), taikom procedr, kurios gali sukelti nerim, dalyvi savybi (pavyzdiui, paaugliai su emociniais sutrikimais), surinkt duomen pobdio (ypa asmenika informacija apie jautrius dalykus), j publikavimo (publikavimas gali sukelti dalyvi sutrikim). Todl, nesant gatav recept, tyrjas pats turi nusprsti, kaip reikt elgtis konkreioje situacijoje. Kita fundamentali tyrim etikos koncepcija yra tiriamj sutikimas dalyvauti tyrime, jiems apie j gavus isamios informacijos. Tai viena i btin tyrimo slyg, ypa tada, kai tyrimo dalyviams tenka patirti skausm, fizinius ar emocinius nepatogumus, privatumo paeidim, psichologin stres arba kai j praoma laikinai atsisakyti savo autonomijos (pavyzdiui, tiriant narkotikus). Tyrimo dalyviai turt inoti, kad bet kuriuo tyrimo metu j dalyvavimas yra savanorikas, todl jiems i anksto turt bti paaikintos visos galimos pasekms, t.y. nauda, teiss, rizika, pavojai. is sutikimo davimo, gavus informacijos apie tyrim, principas kils i mogaus teiss paiam laisvai apsisprsti. iuo atveju dalyvio sutikimas gerbia jo apsisprendimo teis, bet kartu ir udeda jam atsakomyb, jeigu tyrime kas nors nepavyksta. Kitas laisvo apsisprendimo aspektas - galimyb asmeniui atsisakyti dalyvauti tyrime arba jam prasidjus, i jo pasitraukti. iame sutikime iskiriami keturi jo elementai: kompetencija, savanorikumas, pilna informacija ir supratimas. Kompetencija reikia, kad atsakingas, subrends mogus priims tinkam sprendim tik gavs tiksli informacij. Tai pareigoja tyrj tyrim netraukti t asmen, kurie dl savo nebrandumo ar psichologini sutrikim negali priimti toki sprendim. Savarankikumas utikrina, kad dalyviai laisvai renkasi: dalyvauti tyrime ar ne ir garantuoja, kad jie rizikuos tai inodami ir savo noru. Taiau pilna informacija kartais nemanoma, nes tyrjai ne visada patys visk ino apie savo tyrim arba informacijos pateikimas gali turti takos tyrimo rezultatams. Todl tokiais atvejais taikoma pakankamo informavimo strategija. Supratimas reikia, kad tyrimo dalyviai suvokia net komplikuotas ir rizikingas procedras. Todl btina jiems paaikinti sunkius klausimus bei skirti papildom laik, kad jie galt apsisprsti. Tad jei ie keturi elementai yra, tyrjas gali bti tikras, kad tiriamj teisms skirtas pakankamas dmesys. Taiau, kaip teigiama tame paiame altinyje, toks sutikimas nra btinas visuose socialini moksl tyrimuose. Nors jis ir pageidautinas, taiau ten, kur nra rizikos ar pavojaus, jis nra btinas. Kuo didesn rizika tyrimo dalyviams, tuo labiau tyrjas pareigotas

gauti dalyvio sutikim, pateikiant jam informacij apie tyrim. Kita vertus, taikant kai kuriuos tyrimo metodus, tokio sutikimo nemanoma gauti. Pavyzdiui, taikant slapt stebjim arba eksperiment su apgauls elementais. Bet gali pasitaikyti ir toki atvej, kada problemos ikyla ir gavus sutikim. Antai nurodomas tyrimas (Burgess, 1989), kuriame buvo praneta, kad vyksta tyrimas, taiau dar nebuvo manoma konkreiai pasakyti, kokie duomenys bus surinkti ir kaip jie bus panaudoti. Dl to gali bti paeistas tiriamj privatumas. Treia bendra tyrim etikos ypatyb susijusi su t institucij ar organizacij, kuriose planuojama vykdyti tyrimus, leidimo gavimu. ia taip pat galima iskirti dvi stadijas. Vis pirma oficialaus leidimo gavimas. Be to, kadangi tyrimas greiiausiai trukdys organizacijos darbui, btina pasirpinti kuo palankesniais santykiais. Prie praydamas oficialaus leidimo, tyrjas pats sau turi aikiai nusakyti tyrimo pobd ir apimt. Tai yra suformuluoti tyrimo tiksl, jo praktin pritaikym (jei toks yra), inoti tyrimo metodus ir procedras, tiriamj kontingent, laiko snaudas bei kaip bus isaugotas gaut duomen konfidencialumas (jeigu to reikia), koks bus grtamasis ryys, kokios pagalbos jam reiks i organizacijos bei jos administracijos. Isiaikins sau vis i informacij, tyrjas jausis labiau pasitikintis savimi, gals pristatyti tyrim atvirai ir imananiai, todl tiktina, kad greiiau gaus leidim, pritarim ir param. Svarbu atminti, kad tyrjo vaizdis organizacijoje turi bti teigiamas, todl jis turi pasirodyti kaip kompetentingas, patikimas ir paslaugus. Parengs preliminari informacija, tyrjas pasiruoia sekaniam etapui - susitikti su tam tikrais organizacijos monmis deryboms. Patariama kreiptis paius aukiausius organizacijos ar sistemos administratorius dl primimo ir bendradarbiavimo, ypa ten, kur struktra yra aikiai hierarchin. Kartu perspjama vengti lengviausi leidimo gavimo keli. Umezgus kontakt, pradedamas deryb procesas. ia tyrjas pateikia vis reikaling informacij apie tyrim, iskyrus t, kuri gali turti takos tyrimo rezultatams. Galima pateikti atmintin tyrimo leidimui gauti (cit. pagal t pat Cohen ir kt. altin): 1. Isiaikinkite visus formalius kanalus sutikimui gauti. 2. Kalbkite su monmis, su kuriais tursite bendradarbiauti. 3. Pateikite projekto matmenis tiriamos institucijos vadovams. 4. Apgalvokite anonimikumo ir konfidencialumo utikrinimo klausimus. 5. Nusprskite ar tiriamieji gaus grtamj informacij apie tyrim. 6. Paaikinkite dalyviams, kur ir kaip panaudosite informacij, kuri gausite i j. 7. Aptarkite su dalyviais tyrimo slygas, informuodami juos apie tyrimo tiksl. 8. Atminkite, kad mons, kurie sutiko jums padti, daro jums paslaug. 9. Vadovaukits tuo, kad derybos yra labai svarbus js tyrimo etapas.

3.6.2. Etikos problemos Jau minjome, kad nra vieno, gatavai parengto atsakymo, kaip reikt elgtis tuo ar kitu atveju, susjusiu su etini problem sprendimu. Tai priklauso nuo tyrjo gebjimo rasti pusiausvyr tarp problemini pusi. Literatroje (Cohen ir kt, 2000) iskiriamos tokios socialini tyrim etins problemos, kaip privatumas, anonimikumas, konfidencialumas, apgaul. Nurodomos ir kitos, taiau apsiribosime tik iomis. Privatumas. vairiose direktyvose teigiama, kad visa informacija apie mogaus fizin ir protin bkl nra visuomens reikalas. Kiekvienas mogus ar j grup turi teis patys sprsti, kada ir kur, kokiomis aplinkybmis ir kiek plaiai isakyti savo asmenines pairas, nuomones, proius, abejones ir baimes, ar visai nieko nesakyti. Taiau tyrimo dalyviai nra apsaugoti nuo i teisi paeidimo. Ypa tai tampa aktualu platinant tyrimo metu gaut informacij, i kurios gali bti atpastami tyrimo dalyviai. Todl bet koks panaios informacijos skleidimas, negavus tiriamj sutikimo, paeidia privatumo princip ir, savaime aiku, yra netoleruotinas. Tai rodo, kad jeigu tyrjas ketina skverbtis privaius moni reikalus, jis apie tai turi pateikti aiki informacij ir gauti stebim ar klausinjam asmen sutikim. Anonimikumas. is principas teigia, jog kiekvieno tyrjo pareiga yra saugoti dalyvi bei tyrimo duomen anonimikum. Jo esm yra ta, kad tyrimo dalyvi suteikta informacija, nepaisant jos atvirumo ir asmenikumo, neleist nustatyti tiriamj tapatybs. Anonimikum garantuoja anketos be vard ir usimimo detali. Taiau jei asmuo sutinka pateikti atsakymus interviu forma, tuomet jis negali tiktis anonimikumo. Geriausiu atveju tyrjas jam gali paadti konfidencialum. Pagrindin priemon anonimikumui garantuoti yra dalyvi vard bei kit asmenini duomen nenaudojimas. Pavyzdiui, j galima paprayti susigalvoti slapyvard, parayti gimtadien ar kurio nors savo asmens dokumento numer. Anonimikumas sustiprs, jeigu tiriamojo asmens duomenys bus ukoduoti. Kai duomenys yra parengti analizei, anonimikumas yra ilaikomas, atskyrus kodus nuo tyrimo duomen. Kitos saugumo priemons - nieko neprileisti prie duomen bazs. Kiek sunkiau ilaikyti anonimikum, kada skirstant duomenis kategorijas, iskiriamas kuris nors individas ar institucija. Tai tik rodo, jog nra absoliuios anonimikumo garantijos. Kita vertus, kai socialinis tyrjas labiau domisi mogaus elgsena apskritai, o ne atskiro individo elgesiu, tai jau pats tyrimo beasmenikumas turi didel etin privalum, nes padeda ivengti nepageidaujam pasekmi ir privatumo paeidimo. Konfidencialumas. Kitas tyrimo dalyvi teisi apsaugos bdas yra konfidencialumo isaugojimas. Tai reikia, kad tyrjas laikys paslaptyje visk apie asmen, pateikus jam

informacij. Kitaip tariant, io principo esm yra ta, kiek tyrjas liks itikimas tam, kuris jam padjo tyrime. is klausimas aptariamas tyrimo pradioje, kai jo dalyviams yra tiksliai paaikinama, kokios gali bti konfidencialumo ribos konkretaus tyrimo kontekste. Kuo intymesn ir diskretikesn informacija, tuo labiau tyrjas pareigotas garantuoti konfidencialum ir rimtai laikytis paad. Galima manyti, kad respondentai atsisakys kalbtis jautriomis temomis, jei konfidencialumo garantija bus silpna, neaiki ar abejotina. iuo atveju tyrjas gali pats sau pakenkti. Jau mintame leidinyje yra nurodomi bdai, kaip gali bti leista naudotis surinkta informacija, nepaeidiant konfidencialumo principo: 1. Duomen apie informacijos pateikjus ibraukimas. 2. Nepilnos informacijos apie respondentus pateikimas (pavyzdiui, praleidiant gimimo metus, o paliekant dat, nenurodant specialybs, o tik bendr profesij ir kt.). 3. Mikroagregacija (t.y. "vidutini asmen"duomen konstravimas). 4. Klaid vedimas (tyia padarant klaid duomenyse apie tyrimo dalyvius, kad nebt galima j susekti). Konfidencialumo nesilaikymas traktuojamas kaip idavyst. Pavyzdiui, paskelbus konfidenciali informacij vieai, galima sukelti tiriamj sutrikim, j nerim. Tokie atvejai gali pasitaikyti tada, kai tyrjas ilg laik bna siskverbs grups ar mogaus gyvenim, suino daug kruopiai saugom paslapi ir po to jas kritikai pateikia visuomenei. Arba jeigu mes tiriame savo kolegas, o po to pateikiame neigiamus duomenis. Tai gali sukelti etini problem. Apgaul. Kaip jau inome, vienais i tyrjui keliam principini reikalavim yra gauti tiriamojo asmens sutikim dalyvauti tyrime bei paaikinti jam tyrimo tiksl ir jo metu atliekamas procedras. Taiau socialini tyrim praktikoje to ne visada laikomasi, todl neretai juose pasitaiko vairi apgauls atvej. Tai ypa bdinga psichologins pakraipos tyrimams, kuri metu tiriamojo asmens supaindinimas su pagrindiniu tyrimo tikslu gali turti takos duomen kokybei. Pavyzdiui, tyrimui apie neigiamus triukmo padarinius buvo pasirinktos dvi tiriamj grups, i kuri viena buvo informuota apie atliekamo eksperimento tiksl, o kita - ne. Tyrimo rezultatai parod, kad laukiam neigiam triukmo padarini nenurod apie tyrim informuota asmen grup. is, kaip ir daugelis panai, pavyzdys rodo ir kartu formuoja mint, jog norint sudaryti slygas tyrimo rezultat patikimumui, apgaul arba nutyljimas yra kai kuriais atvejais btini (Levine,1988). Panai situacij gali pasitaikyti ir sociologiniuose tyrimuose, kada tiriamieji, i anksto inodami tyrimo tiksl, gali atsisakyti dalyvauti apklausoje. Neretai apklaus metu tyrjas renka duomenis kaip visikai paalinis asmuo, tuo tarsi nuslpdamas savo suinteresuotum tyrimo duomenimis. Pavyzdiui, jis gali pabandyti tapti tiriamosios grups nariu (tarkim, tiriant nusikalstamos grups veikl) arba apsimesti nerykia aplinkos dalimi (pastarasis bdas labiau

charakteringas stebjimui, kada tiriamieji ilgainiui nustoja kreipti dmes paalin asmen ir elgiasi laisvai). ie pavyzdiai rodo, jog tyrjas, atliekantis vairaus pobdio socialinius tyrimus, tarsi pats sau sipareigoja sprsti, kada jam reikia taikyti apgaul, norint gauti labiau objektyvi ir patikim informacij, nors, kita vertus, tai galbt ir paeidia jo, kaip tyrjo, etikos kodeks. ia gali kilti prietaravimas: arba jis paklsta etikos kodeksui, arba pablogina apklausos efektyvum, tuo sumaindamas duomen kokyb. Todl sociologams, socialiniams psichologams bei kitiems socialini moksl atstovams atsiranda poreikis parengti tok etikos kodeks, kuris i dalies pateisint apgavyst arba nutyljim arba, kitaip tariant, vardan mokslo ignoruoti moral (Root, 1993). Mintame altinyje teigiama, jog galbt dl to JAV psicholog ir sociolog asociacij etikos kodeksai buvo pakoreguoti taip, kad leist naudotis apgaule bei slapukavimu, jeigu tuo tiriamajam nra padaroma kiek enklesn ala. Nurodomas ir pagrindinis ios korekcijos motyvas - nauda visuomenei. Kita vertus, socialini moksl etikos kodeksai yra lankstesni, t.y. labiau pritaikyti tyrjo interesams negu, pavyzdiui, biomedicinini tyrim kodeksai. Pastarieji reikalauja, kad tiriamieji, prie jiems priimant sprendim dalyvauti medicininiuose eksperimentuose, turi bti supaindinami su eksperimento pobdiu, jo tikslu ir trukme, vykdymo metodais ir priemonmis, o taip pat su galimais nepatogumais ar pavojais j sveikatai. Tuo tarpu socialiniuose tyrimuose iankstinis tiriamj sutikimas ukerta keli apgaulei ar nutyljimui, nors iuo atveju ala tiriamajam bt padaroma kur kas maesn negu medicininiuose tyrimuose. Taiau, vienaip ar kitaip, nepriklausomai nuo nevienodo rizikos laipsnio, tiriamojo asmens autonomija yra tokia pati (Root, 1993). Panaios problemos kyla ir vykdant eksperimentinio pobdio tyrimus, kuriems taip pat bdingi tiriamj apgauls atvejai, siekiant gauti patikim duomen. Todl natraliai kyla bendras vis pakraip tyrimams klausimas: ar tiriamiesiems padaroma moralin ala yra pateisinama mokslo vardan? Kita vertus, ir pats tyrjas, paklusdamas mokslo tikslams patikim ir pagrst duomen (arba, kitaip tariant, nauj ini) poreikiui, atsiduria tokioje pat padtyje, kaip ir jo tiriamieji, t.y. veikdamas pagal eksperimento ar apklausos protokol, atlieka veiksmus, paeidianius sins normas. Jo poiris, kad mokslas ir etika yra nevienalyiai, gali tikinti j, jog nors jo etika ir abejotina, taiau neabejotinas yra jo kuriamas mokslas. Tokie tyrjo veiksmai, pagrsti apgaule bei reikalaujantys i dalyvaujanij tyrime paklusnumo, yra ms socialinio gyvenimo atspindys. Toks elgesys tyrime gali bti susijs ir su elgesiu gyvenime, t.y. tyrjas, reikalaudamas paklusnumo, pats paklsta mokslo valdiai, tuo nustumdamas savo vertybes on bei apgaudamas tiriamuosius (Root, 1993).

Kaip inia, duomenys yra bet kokio tyrimo empirinis pagrindas, ir galima teigti kad tik tinkamu bdu surinkti duomenys yra patikimi ir pagrsti, nepaeidiantys moralini, kultrini bei politini vertybi. Kita vertus, kaip teigia aukiau cituoto altinio autorius, tyrimo atlikimo slygos bei protokoliniai reikalavimai neretai nra neutrals vertybi atvilgiu, todl, nepaisant mokslinink ketinim, j duomenys danai yra aliki. Yra nuomoni, jog "geri duomenys" - tai duomenys, surinkti remiantis grio koncepcija arba mogaus tobulinimo idealu, netgi ir tuo atveju, jeigu socialiniuose moksluose "gris" pasireikia kaip akivaizdiai alikas terminas. Matyt, reikt laikytis poirio, jog visikai ivengti apgauls socialiniuose tyrimuose (galbt ir kitose mokslo srityse) vargu ar pavyks, nes vis pirma to reikalauja pats mokslas kaip objektyvi ini krjas (pavyzdiui, slapto stebjimo metodas). Kitas klausimas, kiek tai yra moralu tiriamojo asmens atvilgiu, t.y. koks jiems padaromas moralins alos dydis? Nustatyti tikslias i, su tyrimu susijusi, komponent ribas, kain, ar manoma, taiau bet kokiais tarim kelianiais "patikim" duomen gavimo atvejais, matyt, svarbu vertinti ir mokslininko veiklos etik. Vienaip ar kitaip, tik jis pats turi nusprsti, ar jo tyrimai ir j metu gauti duomenys verti to, kad bt nusiengta moralinms vertybms. ia verta paminti tok etin princip, kaip siningumas. is principas reikalauja i tyrjo pateikti tik tokius duomenis, kurie buvo gauti i tikrj. Tai reikia, kad tyrimo duomen negalima "pritempti" prie toki rezultat, koki autorius tikjosi, arba nuslpti nepageidaujamus duomenis. Kitaip tariant, duomenys jokiu bdu negali bti klastojami. Prieingu atveju, be tiesiogins alos mokslui bei su juo susijusiai praktikai, bus sutrikdyta galimyb pakartojus tyrim, gauti panaius rezultatus. Be to, tai gali ikreipti turim duomen baz vienu ar kitu klausimu bei klaidinti kitus tyrjus. 3.6.3. Mokslo ir etikos santykis Grkime prie mokslo neutralumo klausimo, kur palietm anksiau. Kalbant apie humanistin mokslo neutralumo ideal, manoma, jog etikos kodeksas turi bti gretinamas su gero mokslo kodeksu, nes gero mokslo ir gero elgesio atskyrimas yra ypa svarbus neutralaus mokslo idealui. Pavyzdiui, medicininiuose tyrimuose, kurie neretai buvo atliekami koncentracijos stovyklose, danai buvo taikomi etiniu poiriu nepriimtini tyrimo metodai. Taiau tai netrukd gauti patikim ir pagrst duomen, nes moksliniu poiriu tyrimai buvo atliekami teisingai. Be abejo, ne maiau svarbus yra klausimas, ar moralu leisti naudotis duomenimis (nors pagrstais ir patikimais), kurie buvo gauti nehumaniku ir moraliai neleistinu bdu? Yra reikiama nuomon (Beger, 1990), kad tokios tyrim praktikos, kuri paeidia etikos kodeks, nereikt vadinti mokslu. Praktika yra mokslin tol, kol nepaeidia neutralaus mokslo norm, netgi jei jos yra blogos ar neetikos (ia ir toliau cituojama pagal t pat Root altin).

Pagal liberal poir mokslo ir etikos santyk, moralinis vietimas, nors ir yra glaudioje sveikoje su mokslu, taiau nra jo dalis. Pavyzdiui, kai kurie etikos kodeksai reikalauja, kad eksperimentatorius gaut tiriamj sutikim. Taiau tai nra mokslo dalis, nes etikos kodeksas ir mokslas yra nevienalyiai. Sunku, tarkim, nusakyti, kokia yra dstytojo pareiga. Galima tik ireikti pageidavim, kad jis turt intelektualin nelieiamyb ir galt skirti tai, jog vienas dalykas yra konstatuoti faktus, nustatyti j matematinius bei loginius ryius ar vidin kultrini vertybi struktr, ir visai kitas dalykas - atsakyti kultrines vertes lieianius klausimus bei klausim, kaip reikt elgtis kultringoje visuomenje ar politinje sjungoje, nes tai yra nevienareikms problemos (Weber, 1946). Kai kurie tyrjai, remdamiesi io autoriaus mokslo ir etikos heterogenikumo koncepcija, bando pateisinti bet kokius eksperimentinius tyrimus. Be abejo, mokslas nei kompensuoja, nei smerkia etikos kodekso paeidim. Mokslinio painimo sferoje santykis tarp mokslo ir etikos matomas lygiai tokiu pat bdu, kaip ir verslo bei etikos santykis verslo srityje. Manoma, kad tai, kas yra gerai verslui, turi bti gerai ir visuomenei, nes tikimasi, kad nematoma ranka valdys bendrj peln ir visuomens gerbv viena ir ta paia kryptimi. Taiau vien tikjimo ir vilties neutenka. Atskiri asmenys ar firmos, siekdami sav laimjim, kartais paskubina viej interes, taiau rinkos nra stebuklingos, ir ne visuomet pelnas prasiskverbia jas, lygiai kaip ir privats laimjimai nra visuomens gerov. Verslas ir etika, kaip ir mokslas bei etika, yra laikomi atskiromis sferomis su joms bdingomis normomis bei vertybmis. Pavyzdiui, verslo srityje vertyb yra individualus pelnas i investicij, o etikos vertyb yra asmens teisi gerbimas bei vieojo gerbvio klimas. Netgi ir tada, kai etins vertybs daro tak verslo sprendimams (akimirkai gera etika tampa ir geru verslu), santykis tarp geros etikos ir gero verslo tra tik slyginis ir atsitiktinis, nes gerumo standartai etikoje ir versle yra nevienareikmiai (Root, 1993). Panaiai yra tikima, kad tai, kas yra gerai mokslui, yra gerai ir tyrimo objektams (iuo atveju tyrimo objektas yra tapatinamas su tiriamuoju kontingentu), taiau, kita vertus, kol kas taip pat nra nematomos rankos, valdanios patikimus ir pagrstus duomenis mokslo objekt gerbvio kryptimi. Ir nors sociologai, siekdami patikim ir pagrst duomen, gali paskatinti respondent interesus, bet, kaip taisykl, geros apklausos duomen nauda nelieia respondent, ir duomen pagrstumas bei patikimumas netampa moraline preke. (Danai apklaus metu respondentai, teiraudamiesi apie tyrimo tikslus, klausia ir apie toki tyrim naud jiems asmenikai). Taigi kol mokslo ir verslo idealai bus tik humanistiniai, nebus garantijos, kad, gyvendami pagal iuos idealus, verslas ir mokslas pagerins visuomens perspektyv ar gerbv. Todl ir socialiniuose moksluose santykis tarp ger duomen rinkimo ir darymo gera bus tik slyginis bei atsitiktinis. Taiau tai jokiu bdu nereikia, kad ger duomen ar pelno siekimas reikalauja i mokslininko ar verslo firmos darbuotojo neetiko arba prieiko visuomens nariams elgesio. Nors, kita vertus,

nra jokios garantijos, kad geri duomenys ar pelnas yra lengviau pasiekiami, jeigu elgiamasi moraliau. Nes jeigu mokslas yra matuojamas tik moralumo kriterijumi, jis negali bti liberaliu, t.y. laisvu nuo morals, kultrini bei politini vertybi (Root, 1993). Matyt, galima teigti, jog mokymas ir tiriamoji veikla socialiniuose moksluose yra aliki. Taiau is alikumas kur kas akivaizdiau pasireikia etikos kodekse, tuo tarpu socialiniuose moksluose jis yra paslptas. Taip pat teigiama, kad akivaizdi alikumo forma yra geriau nei uslpta, nes danai ji tampa diskusij objektu. Sprendimas pritaikyti etikos kodeks arba j traukti moksl kelia abejones, prietaravimus, pasiprieinim arba alternatyvas. Kai vertybs mokslo srityje nusakomos ne kodekso forma, o eksperiment, test ar apklaus rezultatais, tuomet nei tyrjai, nei tiriamieji negali j pamatyti. Todl klausimas ne tas, ar duomenys turi bti aliki, ar ne. Svarbiausia, kaip ir kur is alikumas turi bti nukreiptas. Turbt reikt sutikti su ta mintimi, jog visikai bealiko socialinio mokslo kaip ir mokymo nra ir, matyt, negali bti. Kur kas svarbiau turt bti duomen bei j rinkimo procedr moralumo santykis su daroma ala. Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Socialini tyrim samprata Socialins realybs painimo prielaidos Pozityvizmas ir mokslinis painimas Antipozityvizmas Fenomenologija Etnometodologija. Simbolinis interakcionizmas Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija Filosofins kiekybini ir kokybini tyrim prielaidos Postmodernizmas Socialini tyrim etika Etikos problemos socialiniuose tyrimuose Mokslo ir etikos santykis

4. MOKSLO TYRIMO PROCESAS 4.1. Tyrimo principai

Mokslinio tyrimo procesas yra sudtingas ir nevienalytis. Jame galima iskirti tokius etapus, kaip tyrimo planavim (problemos ir hipotezs formulavim, tyrimo procedr parinkim), empirinio tyrimo etap, statistin ir teoretin gautosios mediagos apdorojim, rezultat praktin pritaikym.

Norint atlikti kok nors tyrim, btina turti tam tikr ini. Vis pirma reikia isiaikinti, koks yra tyrimo tikslas, kam jis skirtas ir ko i jo tikimasi. Kaip inia, pagrindinis mokslini tyrim tikslas gauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reikinius, kuriuos norime tirti, ir, remiantis iais tyrimais, juos panaudoti, prognozuoti bei valdyti, arba praktikai pritaikyti. Kaip jau minjome, socialini tyrim tikslas gauti naujos informacijos apie visuomenje vykstanius procesus. Mokslinio tyrimo proceso analiz dert pradti nuo tyrimo princip, kurie gana isamiai yra aprayti C. Charles (1999) studijoje. I viso iskiriamos keturios princip grups: etiniai, teisiniai, filosofiniai ir procedriniai. Kiekviena princip grup sudaryta i atskir princip, taiau aptarsime tik pagrindinius, labiausiai susijusius su tyrimo proceso planavimu ir jo eiga. Apie socialini tyrim etik jau kalbjome (3.6.2). Teisiniai principai yra susij su tiriamj sauga bei tyrimo duomen konfidencialumu. Tai reikia, jog bet koks tyrimas turi bti teistas, garantuojantis tyrimo duomen slaptum. Nurodoma, pavyzdiui, jog be tiriamojo sutikimo negalima skelbti asmen kompromituojani duomen, kaip ir vykdyti tyrimus, negavus tam pritarimo. Metodologine prasme kur kas svarbesni filosofiniai principai ir vis pirma tyrimo reikmingumo bei kartotinumo. Reikmingumo principas yra susijs su pasirinktos temos aktualumu, jos moksliniu naujumu. Manoma, jog tyrimai turi save pateisinti, t.y. teikti mokslui nauj ini. Ne maiau svarbus ir kartotinumo principas, susijs su tyrimo duomen patikimumu. Tai reikia, jog btina tiksliai laikytis vis, su tyrimo metodologija susijusi reikalavim, o tyrimo metodikos apraym pateikti taip, kad ir kiti tyrjai galt pakartoti tyrim ir gauti panai rezultat. Be abejo, is principas lengviau gyvendinamas gamtamoksliniuose tyrimuose, kur tyrimo procedros yra tiksliau fiksuojamos, ir kur kas reiau tai pasiekiama socialiniuose moksluose. T nulemia ir objektyvios aplinkybs, t.y. laikmeio ypatumai, skirtingos tiriamj grups, ir, be abejo, subjektyvumo elementai, kuri visikai ivengti socialiniuose moksluose vargu ar manoma. Taiau kiekvieno tyrjo pareiga tiksliai fiksuoti visas tyrimo atlikimo procedras, o duomenis pateikti tik tokius, kokie buvo gauti, t.y. prisilaikyti siningumo principo. Vis dlto bene svarbiausi moksliniame tyrime yra procedriniai principai. Pavyzdiui, tiriamumo principas apsprendia temos moksliniam tyrimui pasirinkim, jos formulavim. ia aukiau minto altinio autorius silo atsivelgti iuos esminius temos formulavimo klausimus: 1) ar sprendiant tem galima taikyti mokslin metod?; 2) jeigu ne, tai ar negalima temos kitaip suformuluoti?; 3) jeigu tem galima mokslikai tirti, tai ar manoma gauti svarbi, reikming duomen?; 4) jeigu tema yra tinkama tyrimui, tai ar manoma j realizuoti esamomis slygomis? Tarkime, suformulavome toki mokslinio tyrimo tem: Student mokymosi motyvacijos ir psichosocialins sveikatos duomen ssaja. i temos formuluot rodo jog iame tyrime galima

taikyti mokslin metod, manoma gauti svarbi reikming duomen bei j realizuoti esamomis slygomis. Kitas pasirinktos temos pavyzdys: Student dvasingumo taka mokymosi paangumui. Taikyti mokslin metod, nustatant dvasingum, yra keblu, nes nra aiki pati dvasingumo svoka. Todl belieka pabandyti iek tiek pakeisti temos pavadinim. iuo atveju j galima bt suformuluoti taip: Mokymosi paangumo priklausomyb nuo student poirio banyi. Nors dvasingumas ir tikjimas dievu galbt ir nra tapaios svokos, taiau iuo atveju galima vadovautis prielaida, jog ie reikiniai yra tarpusavyje susij. Svarbiausia ia yra tai, kad tirti student poir banyi yra kur kas paprasiau negu nustatyti j dvasingumo lyg. Paanalizuokime pavyzdius, atitinkanius treij ir ketvirtj temos formulavimui svarbius klausimus. Tarkime, pasirinkome tem: Vaik sergamumo ltinmis neinfekcinmis ligomis (LNL) priklausomyb nuo j seneli poirio sveik gyvensen jaunystje. Nors tem moksliniu poiriu galima tirti, taiau vargu ar mes galsime surinkti objektyvi duomen apie seneli poirio sveik gyvensen ypatumus j jaunysts metais. Arba performuluokime tem kitaip: Santykis tarp pirmos klass mokini sergamumo LNL ir sergamumo iomis ligomis jiems baigiant vidurin mokykl. iuo atveju atlikti tokios trukms tyrim doktorantui paprasiausiai pritrkt laiko, nors pats savaime toks tyrimas yra prasmingas. Taigi verta sidmti tiriamumo principo reikalavimus. Apie glaustumo princip jau iek tiek kalbjome, teigdami, jog kuo teorija yra paprastesn, tuo ji yra geresn (1 skyrius). Tas pats pasakytina ir apie tyrimo metodus bei technik. Pavyzdiui, geriausia metodika yra ta, kuri prieinamiausiu ir paprasiausiu bdu padeda surinkti objektyvi informacij. Todl pagal galimybes visada reikia stengtis, kad atliktas tyrimas bt aikus, paprastas ir tuo paiu reikmingas, t.y. validus (plaiau apie tyrimo reikmingumo vertinim 8 skyriuje). is principas svarbus ir raant tiriamojo darbo ataskaitas (straipsnius, tezes, disertacijas ir kt.), kuriose, ypa disertacijose, vis dar pasitaiko bereikaling apraym, sudting svok vartojimo bei dirbtinai ipstos darbo apimties vis pirma literatrins dalies sskaita. Labai reikmingas yra vairiop aikinim principas. Ubaigus tyrim, visada yra galimyb gautus rezultatus vairiai interpretuoti. Taiau jei kiti paaikinimai i esms prietarauja tyrjo pateiktoms ivadoms, tuomet kyla pavojus susilaukti neigiamo vertinimo dl gaut duomen neobjektyvumo. Taip daniausiai nutinka tais atvejais, kada tyrjas nra pakankamai tikslus formuluodamas teiginius, arba yra esmini metodologini nukrypim. Pavyzdiui, dl netinkamai pasirinktos metodikos gavome ne visai tikslius duomenis arba daromos ivados nra statistikai reikmingos. Panaaus pobdio trkumai, kaip taisykl, enkliai sumenkina atlikto darbo kokyb.

4.2. Tyrimo proceso etapai

Nors nra grietai reglamentuot standart bei absoliuiai unifikuotos mokslini tyrim atlikimo metodologijos, taiau tam, kad pradedaniajam tyrjui bt aikiau, pravartu iek tiek detaliau panagrinti tyrimo proceso struktr, ypa apibdinant tuos tyrimo elementus, kuriuos btina nurodyti tiriamojo darbo ataskaitoje. Kiekvienas konkretus tyrimas daniausiai pradedamas programos, apimanios tiek teorin tyrimo pagrindim, tiek ir jo procedr apraym, parengimu. Ji turi atlikti tris pagrindines funkcijas: metodologin, metodin ir organizacin. Metodologin funkcija pasireikia tuo, jog is tyrimo planavimo dokumentas padeda formuluoti mokslin problem, kuriai isprsti ir yra atliekamas numatytas tyrimas. Metodin funkcija apibria bendr tyrimo login pagrindim, kurio dka gyvendinamas tyrimo ciklas: teorija - faktai - teorija. Be to, i funkcija parodo, kaip turi bti panaudoti tyrimo metodai, padeda nustatyti tyrimo procedras, daryti palyginamj rezultat analiz su analogik tyrim duomenimis. Organizacin funkcija tiksliai numato tyrj funkcijas, tyrimo laik, viet, slygas ir pan., tuo palengvindama tyrimo kontrol. Vis mokslinio tyrimo proces santykinai galima bt suskirstyti keturis pagrindinius etapus: 1. Pasiruoimas tyrimui. is etapas susijs su tyrimo planavimu arba, kitaip tariant, - tai tyrimo (temos) metodologinis pagrindimas. Jame iskirtinas: a) b) c) d) e) f) literatros studijavimas; temos formulavimas; tyrimo problemos (tiriamojo klausimo) aptarimas; tyrimo objekto apibdinimas; hipotezs formulavimas; tyrimo tikslo ir udavini nusakymas. 2. Tyrimo proceso organizavimas (tyrimo metod ir procedr aptarimas, tiriamj kontingento - imties trio parinkimas ir kiti klausimai). 3. Empirini duomen rinkimas. iame etape renkami duomenys, kurie turi patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotez. 4. Tyrimo duomen apdorojimas. ia iskirtinas: a) statistinis gaut duomen apdorojimas, jeigu tyrime buvo taikyti kiekybiniai tyrimo metodai arba panaudotos skaitmenins kokybini tyrim rezultat reikms; b) teorinis duomen apdorojimas (duomen aptarimo skyrius); c) gaut rezultat praktinis pritaikymas (silomi bdai arba konkreios rekomendacijos, taiau tik tais atvejais, kada tyrimo rezultatai leidia tai padaryti).

Aptarti mokslinio tyrimo proceso etapai nra grietai reglamentuojami. Tyrim praktikoje vieni i j gali bti labiau iplsti ir bti svarbs, kiti - maiau reikmingi. Todl tyrimo procesas gali bti papildytas naujais elementais arba kai kuri jo etap atsisakyta. Tai i principo nra svarbs dalykai. Kur kas svarbiau - fundamentali mokslinio tyrimo idja, valdanti racional tyrimo proces, atskir jo etap savitarpio priklausomyb bei problemos ir jos formuluots pirmaeil svarb (Cohen, Manion, 1994). Tsiant tyrimo proceso planavimo ir jo eigos aptarim, reikia atkreipti dmes dar vien ne maiau svarbi tyrimo organizavimo metodologijos ypatyb. Dauguma tyrim vykdomi pagal aukiau aprayt schem, kurios paprastai stengiamasi laikytis. Taiau gali bti ir kitokie tyrimo procedr aikinimai. Socialini tyrim metodologijoje apraomos vairios tyrim atlikimo metodologins nuostatos, tarp kuri daniausiai minimos dvi. Tai - hipotetin dedukcin ir indukcin paradigmos (Smith, Glass, 1987). Pirmoji i j - hipotetin dedukcin paradigma - laikosi aukiau apraytos tyrim planavimo schemos, pripaindama nuostat, jog kiekvien tyrim reikia planuoti, metodologikai pagrsti. Kita - indukcin paradigma - postuluoja nuomon, jog tyrimo pradioje teorins-metodologins nuostatos nra esminis tyrimo planavimo argumentas. Reikiama nuomon, kad socialin teorija nebtinai turi bti adekvatus tyrimo hipotezi altinis. Kitaip tariant, tyrim galima pradti neturint nei aikios teorijos, nei hipotezs. Tiesiog renkami duomenys apie tai, kas gali dominti tyrj. Jis dalyvauja kokiame nors procese, tarkim, organizacijos gyvenime, stebi j, renka vairi informacij. Vliau jis t mediag analizuoja, sistemina, interpretuoja. Po to rykja kokie nors dsningumai, kriama hipotez. Indukcin paradigma remiasi ms jau mintos grindiamosios teorijos alternatyva, kurios vienu i krj nurodomas Glaser (Gall ir kt., 1996). i teorija taip pat laikosi poirio, kad pirmiausia yra renkami duomenys ir tik po to, remiantis jais, yra sukuriama teorija. Grindiamja ji buvo pavadinta dl to, jog yra grindiama realiame pasaulyje surinktais duomenimis. Jos autorius (jau mintas Glaser, 1978) nepataria tyrjams prie tyrim analizuoti literatros altini, t.y. remtis kit autori duomenimis, nes, jo nuomone, kit tyrj sukurtos teorijos gali turti jiems neigiamos takos, dl ko bus sunku naujai pavelgti j pai surinktus duomenis. Tuo tarpu literatros studijos, atliktos jau po teorijos sukrimo, gali ikelti nauj idj, versti abejoti savo pai sukurta teorija arba, prieingai, j patobulinti, paskatinti tolimesni tyrim planavim. Kita vertus, literatros altini analizje tyrjas gali rasti ir jo teorij patvirtinani teigini. Taigi, laikantis ios nuomons, maiau reikia iekoti tyrimo prielaidas argumentuojani teigini, konceptualaus tyrimo pagrindimo. Taiau, kita vertus, tokia tyrimo logins sekos teorija daniau yra kritikuojama u prast taisykli nepaisym ir subjektyvum. Tame paiame altinyje nurodoma dar viena - multioperacin teorija. i teorija teigia, kad visi tyrimai turi savyje uprogramuot klaid. Tai yra bet koks konstrukto (abstrakti idja apie

vertyb arba individo charakteristik) operacionalizavimas (tiriamj poymi paieka, norint vertinti reikin, pavyzdiui, nerim. iuo atveju nerimas -tai konstruktas, o operacionalizacja nerimo matavim paieka) yra nepilnas ir validus tik i dalies, nes mes negalime bti tikri, ar nra kit galim rodikli, nusakani tiriamj reikin. Be to, manoma, jog bet koks tyrimas turi tam tikr alikumo atspalv, nors, kita vertus, kiekvienas metodas turi ir tikrumo element. Todl bet kokia hipotez visada yra atvira tolesniems iekojimams. Esm yra ta, kad tik tikrindami duomenis ir juos lygindami su kit tyrj duomenimis (gal bt gautais kitais tyrimo metodais), mes galime gauti teising mokslin vieno ar kito reikinio vertinim. Kitaip tariant, multioperacija - kada, pavyzdiui, atsakymai interviu klausimus ne visai sutampa su anonimins apklausos rezultatais, o tik parodo dalin tiriamojo reikinio poymi pasireikim. Taiau jeigu kit tyrim duomenys, gauti tais paiais ar skirtingais metodais, duoda panaius rezultatus, tuomet galima galvoti apie j patikimum. ios trys teorijos rodo, kaip atlikti tyrim ir gauti mokslini ini. Tuo paiu jos parodo, kad nra vienintels metodologijos, kaip atlikti tyrim ir gauti teisingus duomenis. Todl tyrim metodologij, susijusi su j planavimu, nereikt irti kaip dogm. Visos teorijos gali bti priimtinos jeigu jos numato tyrimus, kuriems bdingos tokios bendros charakteristikos: 1) tyrjas dirba sistemikai, aikiai apraydamas visas tyrimo procedras, kad bt galima sekti tyrimo logik bei vertinti ivad pagrstum; 2) tyrjas stengiasi kontroliuoti klaidas, susijusias su tyrimo metodais ir numatyti j tak tyrimo rezultatams. Taigi yra bendri tyrimo principai ir skirtinga j atlikimo metodologija. Taiau bene svarbiausia - tyrimo ivad pagrstumas, j statistin ir login argumentacija.

4.3. Literatros studijavimas

Literatros altini analiz - neatsiejama mokslinio darbo dalis, kuri tsiasi per vis mokslinio tyrimo proces, nors prasideda dar prie konkreios temos pasirinkim. Literatros analiz gali bti pagalbin mokslinio tyrimo priemon, pavyzdiui, eksperimentiniame tyrime. Taiau kai kuriais atvejais tai gali tapti savarankiku tyrimo metodu, pavyzdiui, raant referatyvinio pobdio darb. Literatros studijavimo udaviniai skirtinguose mokslinio tyrimo etapuose yra skirtingi. Ruoiantis tyrimui, literatros analiz padeda pasirinkti tem, tyrimo metodus, susipainti su pirmtak darbais, protingai suplanuoti savo darb. Prasidjus tyrimams, literatros studijavimas sudaro slygas: a) suinoti apie naujausius kit specialist darbus; b) prireikus koreguoti tyrim eig;

c) rasti savo tyrim faktus patvirtinani arba prietaraujani jiems mediag; d) rasti paaikinim jeigu literatros duomenys neatitinka tyrime gaut rezultat. Taigi literatros altini studijavimas kiekvienu konkreiu atveju sprendia skirting udavin. Suprantama, kad rasti reikiam literatr nelengva: kasmet vairi moksl klausimais publikuojama daug darb, j gausja geometrine progresija (per 10-15 met padvigubja). Todl pradedantis tyrintojas vis pirma privalt sudaryti literatros, su kuria reikia susipainti, sra. Naudinga sudaryti tris sraus: 1) literatros, kuri reikia perskaityti pirmiausia; 2) literatros, su kuria pageidautina susipainti; 3) literatros, kuri galima paanalizuoti, jei liks laiko. I pradi siloma skaityti apibendrinanio pobdio literatros altinius: monografijas, disertacijas, knygas ir pan. Tai pads tiriam. problem suprasti, j sigilinti. Po to galima pereiti prie literatros, aptarianios atitinkamus siaurus klausimus - tai straipsniai, tezs, anotacijos ir t.t. Chronologiniu poiriu geriausiai pradti nuo naujausios literatros, po to pereiti prie senesns. Pravartu perirti literatros sra monografij, disertacij bei straipsni gale ir persirayti altinius t autori, kuri mintys ar tyrimo metodika pasirod doms skaitant veikal. Literatros altinis nagrinjamas keliais etapais: 1. Perskaitomas pavadinimas, turinys, anotacija, vadas, peririma bibliografija. Tai padeda pasirinkti altinio skaitymo bd - ar veikal skaityti isamiai, giliai, ar tik susipainti su pagrindinjo idja. Btina tuoj pat pasiymti literatros altinio "pas", t.y. bibliografin informacij. Tuo tikslu kiekvienam altiniui gali bti panaudota atskira kortel, kurioje uraomi ie duomenys: autorius (pavards ir vard inicialai eils tvarka), knygos ar straipsnio pavadinimas (taip pat straipsnio altinis), leidybos duomenys (urnalams - pilnas pavadinimas, ileidimo data, numeris/straipsnio puslapiai, o knygoms - miestas, leidykla, ileidimo metai, bendras knygos puslapi skaiius). Tai leidia prireikus greitai rasti jau analizuot literatros altin. Be to, i informacija reikalinga, cituojant ir nurodant literatros altinius, sudarant naudotos literatros sra (io srao sudarymo principai detaliau bus aptarti vliau). 2. Skaitant literatros altin pirm kart, btina vis pirma isiaikinti jo turin, t.y. suprasti pagrindines autoriaus mintis, idjas. Todl knyg ar straipsn reikia skaityti, pasibraukiant pietuku svarbiausias mintis, nuraant atskir odynl pagrindini svok ir termin apibrimus. 3. Skaitant veikal antr kart, btina vertinti faktin mediag, atrinkti tipingiausius faktus ir palyginti juos su jau inomais. Reikia sigilinti autoriaus samprotavim eig, j logik, nebijoti

"diskutuoti" su knygos ar straipsnio autoriumi (nesvarbu, kad jis pripaintas autoritetas), rasti jo samprotavim silpnas vietas, netikinanius faktus ir kt. Perskaityt veikal reikia sukonspektuoti. Pirma, tai padeda nuodugniau ir visapusikiau suprasti mediag; antra, perskaityta mediaga geriau sismoninama; treia, iugdo sugebjim lakonikai ir tiksliai reikti mintis, ketvirta, padeda kaupti mediag, kuri gali tapti ir darbo inynu, ir vertinga pedagoginio bei mokslinio darbo priemone. Ura form slygoja skaitymo pobdis, todl nereikia pamirti, kad bet kokios formos uraai - knygos ar straipsnio studijavimo baigiamasis etapas. Ura formos bna ios: 1. Citavimas. i forma vertinga, apibdinant svokas, parykinant paties tyrintojo mintis ir pan. Skaitytojui yra lengviausia, nes nereikalauja savarankikai mstyti. Taiau ji neekonomika laiko atvilgiu. 2. Planas. Tai lakonikas pagrindini publikacijos klausim nagrinjimas bei idstymas. Jis padeda iskirti ir trumpai idstyti pagrindines autoriaus mintis. 3. Tezs. Jos isamiau negu planas perteikia perskaitytos publikacijos turin, t.y. inagrinja kiekvien plano punkt, rodo kur nors autoriaus ginam teigin. Tezse turi atsispindti ivados, pagrindiniai teiginiai, kuriuos ateityje btina inagrinti. 4. Konspektai. Jie gali bti trij ri. Paprastas konspektas tai nuoseklus ir trumpas darbo turinio idstymas, jo nekomentuojant ir neaikinant. Sudtingas konspektas - tai publikacijos turinio idstymas, apraant faktus, pateikiant j argumentacij, rodymus, analiz, ivadas ir suskirstant tekst punktus ir papunkius. sudting konspekt eina citatos, planas, tezs, taip pat lentels ir paveikslai (originals arba kit autori). Suvestinis konspektas idsto bendr keli publikacij esm, daniausiai tai teminiai konspektai, t.y. apibendrinantys vairi autori mediag vienu klausimu. Ura formos pasirinkimas priklauso nuo: 1) j paskirties: pavyzdiui, literatros apvalgai geriau sudaryti suvestin konspekt; 2) konspektuojamos mediagos turinio: pavyzdiui, analizuojant fundamentalius, klasikinius veikalus daniau cituojama. Ivardytosios ura formos paprastai derinamos. Analizuodamas literatr, skaitytojas nesunkiai pastebs jog nra vienintelio atsakymo tiriamj klausim. t pat dalyk irima skirtingai, akcentuojamos skirtingos ypatybs, atskleidiami skirtingi poiriai. Visa tai paaikinti bei argumentuoti savo nuomon ir praveria uraai. Be abejo, iplitus kompiuterins technikos naudojimui, ymiai palengvjo tiek pirmini, tiek antrini literatros altini paieka, o kopijavimo galimybs atpalaiduoja tyrj nuo vairi form ura. Taiau, kita vertus, technini

priemoni panaudojimas nepadarys u skaitytoj svarbiausio - skaityti, suprasti ir vertinti jam tinkamo leidinio turin bei padaryti atitinkamus ymjimus viena ar kita ura forma.

4.4. Temos pasirinkimas ir formulavimas

Tai labai svarbus mokslinio tyrimo etapas, nes nuo tinkamo temos pasirinkimo priklauso bsimojo darbo vert. Be abejo, tem gali pasilyti mokslinio darbo vadovas, taiau tyrjas visada turi bti savarankikas ir mokslinio vadovo patarimais vadovautis krybikai. Kita vertus, atliekant tyrim, tema neretai koreguojama, todl i pradi ji gali bti formuluojama preliminariai ir gana plaiai. Pasirinkti tem nra taip lengva, kaip tai gali atrodyti i pirmo vilgsnio. Ne veltui sakoma, jog temos pasirinkimas - beveik pus darbo. Pasirenkant tem, patartina atkreipti dmes ias rekomendacijas: 1. Tema turi bti aktuali, t.y. svarbi mokslo krypties teorijai ir praktikai. Nustatant jos aktualum, ieities taku laikoma mokslin hipotez, t.y. rezultatas, kur tikimasi gauti, atlikus tyrim. Savaime suprantama, jog tai i temos pareikalaus mokslinio naujumo element. 2. Tema turi bti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika, tarp kuri turi bti ilaikomas glaudus tarpusavio ryys. Taiau gali bti tyrim, sprendiani teorinio pobdio udavinius. Mokslui ir technikai tobuljant, kinta paklausos mokslui pobdis: praktika (nors tai gali atrodyti ir kiek paradoksalu) reikalauja nagrinti vis abstraktesnius udavinius, kurti fundamentalias teorijas, kurios nurodyt gaires taikomojo pobdio tyrimams. Daugelis mokslo krypi ir ak m formuotis ir plstis tik po to, kai buvo sukurtos fundamentalios teorijos (pavyzdiui, I. Niutono, . Darvino, A. Einteino, N. Vinerio ir kt). 3. Svarbu, kas domina pat tyrj, nes tema jam gali bti ir primesta. Kartais pasirenkama netikta tema ar klausimas, patraukiantis dmes skaitant ar mokantis. Taip pat patariama iekoti temos sau artimoje aplinkoje, kuri tyrjui bt domi ir naudinga, o jos rezultatai vliau galt praversti jo darbe (ernius, Tereseviien, 1996). Kita vertus, reikia atkreipti dmes savo polinkius, gabumus, vertinti motyvacijos lyg bei teorin pasiruoim. 4. Reikia atsivelgti temos realizavimo galimybes, t.y. tai, ar bus galima panaudoti tinkamus metodus, ar turimos materialins slygos leis isprsti tyrimo udavinius. Pravartu taip pat pagalvoti, ar galima bus rasti literatros jai ipltoti ir parengti. 5. Pasirinkt tem dera gerai suformuluoti, prie tai nustaius grietas tiriamojo darbo ribas. Kiekviename tyrime nagrinjama apibrta ir gana siaura klausim grup - tik tada nagrinjamus reikinius galima painti. Todl labai svarbu, kad pasirinkta tema nebt nei per plati, nei per siaura. Jei ji bus per plati, tyrjas nesugebs visko aprpti, ir jo darbas gali atrodyti iek tiek pavirutinikas. Pasirinkus per siaur tem, gali pritrkti erdvs tyrjo gebjimams

pasireikti. Todl, siekiant kiek manoma tiksliau vardinti bei apriboti tiriamj objekt, temos pavadinime patartina vartoti odius, nusakanius veiklos srit bei teritorij, kuriuose veikia tiriami objektai. Daniausias ir pagrindinis trkumas - per plati tema, kuri tinkamai inagrinti neretai pritrksta laiko bei patirties. Todl neretai j tenka tikslinti, kad bt aikiau vardintas tyrimo objektas bei bt galima velgti tyrimo problem. Kad bt geriau suprantamas io tyrimo etapo turinys, panagrinkime keleto tem pavyzdius: A tema: Aktyvi mokymo metod taka ugdant jaunimo poir sveik gyvensen. B tema: Televizijos laid poveikis paaugli agresijai. Suformulavus temas, toliau aptariami tyrimo principai. Pavyzdiui, ar temos atliepia filosofin reikmingumo (aktualumo) princip? iuo atveju, matyt, nekilt didesni diskusij, pritariant abiej tem reikmingumui bei mokslins argumentacijos paiekos svarbai, sprendiant iuos klausimus. Kitas svarbus klausimas, kur reikia aptarti, tai klausimas apie tai, ar temose atskleidiami procedriniai tiriamumo aspektai, t.y.: a) ar galima tem mokslikai tirti (taikyti mokslin metod), ar pakankamai aiki jos formuluot? Pirmoji tema galt bti tikslinama, vardinant aktyvius mokymo metodus, jaunuoli ami bei nurodant, kokie sveikos gyvensenos elementai bus tiriami. Dalis neaikum gali bti atskleisti apibdinus tyrimo objekt (pavyzdiui, detaliau pristatant sveikos gyvensenos kintamuosius). Svarbu atminti, kad tema galutinai gali bti suformuluota tik ubaigus tyrim kai yra aikus tyrimo rezultatas. b) ar tyrime galima gauti svarbi, reikming duomen? Be abejo, tai padaryti manoma, nes tai technikai isprendiami udaviniai, nors metodologiniu poiriu, organizuojant tyrim, antroje temoje yra kiek sunkiau pritaikyti eksperimentin metod. c) ar galima tem vykdyti esamomis slygomis? Tiek pirm, tiek antr tem realizuoti pakanka kvalifikaciniams darbams (pavyzdiui, daktaro disertacijai parengti) skiriamo laiko.

4.5. Tyrimo problema (tiriamasis klausimas)

Planuojant tyrim, svarbu yra suformuluoti mokslin problem ir pagrsti jos aktualum. Be to, svarbu numatyti ir galimus jos sprendimo bdus bei prognozuoti tyrimo rezultatus. Tai vienas svarbiausi tyrimo aspekt, reikalaujantis teorinio pagrindimo. Todl, planuojant tyrim, pagrindinis vaidmuo tenka tyrimo idjai. Kita vertus, ne kiekviena problema reikalauja mokslinio

tyrimo. Apskritai mokslin problema yra ta, kuri apima mokslin ir praktin element. Todl kai kurioms problemoms isprsti utenka praktini priemoni arba turim ini. Jau pats problemos atsiradimas rodo, jog mums trksta informacijos, norint isprsti naujus udavinius. Prietaravimai tarp to, kas jau pasiekta, ir to, ko dar neinome, sudaro problemin situacij. Tokia situacija moksle susidaro, atradus naujus faktus, kurie negali bti paaikinti turimomis teorinmis iniomis. Tai daniausiai vyksta kritiniais mokslo raidos laikotarpiais, kai nauji tyrimo duomenys veria kritikai perirti vis teorin arsenal bei tyrimo metodus. Susidariusi problemin situacija, pavyzdiui, XIX amiaus pabaigoje ir XX amiaus pradioje atradus radioaktyvum, vert daugel mokslinink skausmingai igyventi mokslini vertybi pasikeitim, atsisakyti ankstesni pozicij. Be abejo, ne kiekviena problemin situacija susijusi su vairi konflikt sprendimu. Anksiau mintu atveju tai buvo susij su fundamentali problem sprendimu, kas savo ruotu pareikalavo revoliucini mokslo persitvarkym arba, kitaip tariant, paradigm pasikeitimo (iuo atveju terminu paradigma ireikiama teorini ir metodologini prielaid visuma). Kita vertus, rasti problem sunkiau nei j isprsti. Jos iklimas reikalauja ne tik gerai suvokti problemin situacij, bet kartu numatyti ir jos sprendimo bdus. Be to, problemai atsirasti btina tam tikra sukaupt fakt gausa, o tai reikia, kad problema negali atsirasti savaime - ji turi subrsti. Todl, formuluojant mokslin problem, neretai dedama daug pastang arba paprasiausiai tenka palaukti krybikumo blyksnio galvoje, nors pats savaime ji gali ir neatsirasti. Kaip teigiama literatroje (Gall ir kt., 1996), pradedantys tyrjai neretai vien ar kit tyrimo problem pasirenka dl to, jog jiems asmenikai ji atrodo domi. Taiau to aikiai nepakanka. Ne maiau svarbus ir kitas kriterijus - planuojamo tyrimo indlis kuriamas naujas mokslo inias. iuo atveju mokslo inios (research knowledge) nra tas pats, kas asmenins inios. Nors abi i ini rys yra vertingos, taiau jos tarnauja skirtingiems tikslams bei reikalauja skirting standart. Vis pirma mokslo inios yra publikuojamos mokslo urnaluose, mokslo darb rinkiniuose. Be to, kaupiamos mokslo inios yra glaudiai susij su tuo, kas jau yra inoma. Todl jeigu tyrjas savo tyrim grindia vien asmeniniais interesais, ignoruodamas mokslin literatr, tuomet sunku yra sprsti, kiek ir kaip atliktas tyrimas prisideda prie mokslo ini turtinimo. Taigi aikja literatros studij svarba mokslins problemos formulavimui. Kiekvienas tyrjas, skaitydamas mokslin literatr, turt atkreipti dmes tai, kad mokslini straipsni pabaigoje j autoriai neretai patys nusako tas problemas, kuri nagrinjimui reikalingi tolimesni tyrimai. Isakyti teiginiai galt tapti savotiku tiriamojo darbo stimulu, o nurodyti sprstini klausimai - tyrimo problema. Tame paiame altinyje atkreipiamas tyrj dmesys ir tai, jog, norint atlikti moksline prasme kokybik tyrim, svarbu formuluoti toki tyrimo problem, kuria bus siekiama patikrinti

vien ar kit teorij. Kita vertus, nors teorijos yra patikrinamos kiekybiniais tyrimais, taiau yra tyrim, kuriais stengiamasi sukurti teorij. Tokie tyrimai paprastai turi aikiai ireikt kokybin charakter ir atliekami, remiantis taip vadinama grindiamja teorija (grounded theory), kuriai bdinga nuostata, jog pradioje yra renkami duomenys, o tik po to bandoma iekoti teorini svok, apibdinani vien ar kit proces, tem ar modeli, kuriuos pagrindia teorija (plaiau apie tai jau kalbjome 4.2). Vis dlto tyrimas, besiremiantis teorija, turi kelet privalum, nepaisant to, ar jame taikomi kiekybiniai ar kokybiniai metodai. Vis pirma teorija fokusuoja tyrimo krypt. Kai teorijos nra, nemaai tyrim nuklysta nereikming (neretai praktini) klausim nagrinjim, nedaug prisiddami prie mokslo paangos. Antra, teorija gali tapti racionaliu pagrindu, aikinant ar interpretuojant tyrimo duomenis. Galbt dl to, neretai tyrimais, neturiniais teorinio pagrindo, gaunami rezultatai, kuri tyrjas nesugeba paaikinti. Be abejo, ir tokie tyrimai gali prisidti prie teorijos vystymo, taiau tiriamojo reikinio (objekto) supratimui jie yra maiau vertingi negu tyrimai, tvirtai besiremiantys teorija (Gall ir kt., 1996). Tsiant tyrimo mokslins problemos svarbos analiz, kaip vien i jos formulavimo prielaid aukiau cituoto altinio autoriai nurodo galimyb kopijuoti, pakartoti arba praplsti kit tyrj tirtas problemas. Pavyzdiui, nurodoma, jog tiksliuosiuose moksluose svarbs tyrimai visuomet yra pakartojami, kol atradimai nra pripainti mokslins bendrijos. Socialiniuose moksluose taip pat yra tyrim kartotinumo poreikis (t numato ir vienas i analogiko pavadinimo tyrimo princip), nes juose taikomi tyrimo metodai paprastai neivengia matavimo klaid (pavyzdiui, eliminavus paalinius veiksnius, galinius turti takos tyrimo rezultatams, sunku sprsti apie galim j poveik). Pakartojus svarb tyrim, galima dti reikming indl teorijos vystym. Taigi problemos formulavimas yra svarbus loginis ingsnis atliekant tyrim. Taiau, kita vertus, ne kiekvienas tyrimas yra probleminis. Yra darb, kuriuose arba nra problemos, arba ji neteisingai (kartais intuityviai) keliama. Todl tikslus problemos formulavimas reikalauja tam tikr iankstini ini apie tyrimo objekt. Jeigu toki ini stokojama, problema gali isikristalizuoti tyrimo eigoje, o kartais gali susiformuoti kaip atlikto tyrimo pasekm. Tyrimo problema daniausiai formuluojama klausimu apie tiriamuosius reikinius bei j sveikas. Neretai ji keliama, kada yra prietaravimai kokio nors proceso ar reikinio vystymesi. Pavyzdiui, prietaravimas tarp visuomens noro matyti sportinink kaip visapusik ir harmoningai ivystyt asmenyb ir maksimali sportini rezultat siekimo. Aptar mokslins problemos formulavimo svarb, grkime prie tem pavyzdi. Taigi A temos probleminis (tiriamasis) klausimas galt bti formuluojamas taip: Ar yra prieastinis ryys tarp aktyvi mokymo metod ir student poirio sveik gyvensen? Kitaip tariant, ar

galima poir ugdyti? B temos atvilgiu: Ar paaugliai tampa agresyvs todl, kad iri smurto filmus per TV, ar jie iri smurto filmus, nes yra agresyvs?

4.6. Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas)

Problemos formulavimas reikalauja apibrti tyrimo objekt, kuriuo gali bti vairs socialins realybs reikiniai, moni veikla bei patys mons, t.y. visa tai, k yra nukreiptas painimo procesas. Arba, kitaip tariant, visi problem slygojantys veiksniai. Manytume, kad moksliniame darbe (magistro tezse ar daktaro disertacijoje) pakakt apsiriboti tyrimo objekt (t.y. tai, kas bus tiriama) apibdinaniomis charakteristikomis. Kitoki svok, neneani aikumo, reikt vengti. Tokiu bdu tyrimo objektu (paintins veiklos dalyku) A temoje bt student poiris sveik gyvensen (nurodant, kokie sveikos gyvensenos komponentai bus tiriami, pavyzdiui, alingi proiai, mityba, fizinis aktyvumas ir kt.), o B temoje - paaugli agresija (detaliau aptariami agresyvaus elgesio kintamieji).

4.7. Hipotez
io, nors ir neprivalomo nurodyti, taiau svarbaus tyrimo planavimo elemento vieta nebtinai turi bti tuoj po tyrimo objekto. Galbt netgi logikiau j talpinti greta probleminio klausimo, i kurio paprastai ir keliamos hipotezs. Taiau i principo tai nra svarbu, nors, kita vertus, hipotezes reikia nurodyti ten, kur jos labiausiai atitikt tyrimo planavimo logik. Iklus probleminius klausimus, nesunku suformuluoti hipotezes aukiau mus pasirinktoms temoms. Taigi A temoje galima remtis prielaida, kad aktyvs mokymo metodai gali paskatinti student sveik gyvensen (pavyzdiui, padidinti j fizin aktyvum). Tai dedukcin hipotez, besiremianti asmenybs poirio koncepcija, teigiania, jog poiris nra paveldimas, o gyjamas per gyvenim, imokstant vairi socialinio elgesio form. Remiantis bendru teigimu, jog perteikiant tam tikras inias, taikant pedagoginius ir psichologinius mokymo metodus, galima pakeisti arba suformuoti palank asmens poir tam tikr veikl, nesunku iprotauti dedukcin prielaid apie toki metod taikymo galimyb, skatinant studentus sveikai gyventi. B temoje galima planuoti tok tyrimo rezultat numatant teigin, jog smurto filmai per TV skatina paaugli agresyv elges. iuo atvilgiu tai bus indukcin hipotez, nes i atskir stebt atvej bus daroma apibendrinta ivada. Nulins hipotezs abiem atvejais teigia, jog nebus jokio poveikio. Jos paneigiamos, tik gavus statistikai reikming duomen, patvirtinani padarytas pirmines prielaidas (darbines hipotezes).

4.8. Tyrimo tikslas ir udaviniai

Paprastai tra vienas tyrimo tikslas, daniausiai (be papildom teigini) sutampantis su temos pavadinimu bei atspindintis tyrimo objekt (dalyk). Jis nurodo bendr tyrimo krypt (vairi operacij sistem) bei orientuotas problemos analiz teorine ir taikomja prasme (pastaroji socialiniuose tyrimuose yra dominuojanti). Taigi ms pasirinktos A temos tikslas nustatyti aktyvi mokymo metodin tak ugdant student poir sveik gyvensen, o B temos atveju - nustatyti televizijos laid poveik paaugli agresijai. Kai kurie tyrjai pernelyg ipleia tyrimo tiksl, traukdami jo formulavim ir tyrimo udavinius. Dl to gali atrodyti jog yra ne vienas, o keli tikslai. Pavyzdiui, A temoje gali atsirasti tokia tikslo formuluot: remiantis vienais ar kitais tyrimo metodais, nustatyti student aling proi paplitimo ir fizinio aktyvumo pokyius bei atskleisti i rizikos veiksni priklausomyb nuo socialini demografini veiksni. Kiekviena, nors ir labai konkreiai suformuluota, tema gali turti daug sprendimo aspekt, kurie paprastai negali bti nagrinjami tuo paiu metu. Todl, suformulavus tiksl, usibriami konkrets tyrimo udaviniai, kurie kyla i bendrj ir specifini, tam tyrimui suformuluot klausim. ie darbiniai tyrimo udaviniai tiksliau paaikina, kokie aplinkos aspektai turi bti matuojami. Pavyzdiui, A temoje tyrimo udaviniai galt bti tokie: 1. Nustatyti ir vertinti student fizin aktyvum. 2. Nustatyti aling proi paplitim. 3. Parengti ir metodologikai pagrsti aktyvius mokymo metodus. 4. Eksperimentu vertinti j efektyvum. Panaiai formuluojami ir B temos udaviniai: 1. Nustatyti paaugli agresyvaus elgesio pasireikimus. 2. Parinkti smurto filmus. 3. Eksperimentu nustatyti j tak paaugli agresijai. Nedidels apimties moksliniuose tyrimuose paprastai bna keli (2-5) pagrindiniai udaviniai, i kuri kiekvienas atspindi mokslinio darbo idj, atskleidia tiriamj aspekt. Nereikt specialiai didinti udavini skaii, nes tai nenulemia darbo kokybs. Be pagrindini tyrimo udavini, dar gali bti tarpini udavini, kurie padeda isprsti pagrindinius. it udavini specialiai iskirti nereikia, nes tai bus matyti tekste ir galbt vienoje ar keliose ivadose. Btina atminti jog kiekvienas pagrindinis tyrimo udavinys privalo turti sprendim, t.y. atsispindti ivadose. Formuluojant tyrimo udavinius, vartotinos veiksmaodi bendratys, o ne veiksmaodiniai daiktavardiai. Pavyzdiui, "palyginti", "itirti", "nustatyti", o ne " palyginimas", "tyrimas", "nustatymas" ir pan.

4.9. Tyrimo proceso organizavimas

Kai tyrimo struktra teorikai aiki, apsvarstomi procedriniai tyrimo klausimai, t.y. sudaromas tyrimo atlikimo planas, parenkami tyrimo metodai (pavyzdiui, nusprendiama, ar bus pasitelktas stebjimas, ar anketavimas, testavimas ar eksperimentas, arba keli i j); be to, aptariama, ar pasinaudoti jau inomais metodais, ar kurti naujus. Svarbu nusprsti ar btinas eksperimentas. Socialiniuose tyrimuose numatomas ir tiriamj kontingentas. is socialini tyrim organizavimo elementas yra vienas pagrindini, neretai galintis turti lemiamos takos duomen patikimumui. Danai vien dl netinkamo tiriamj grupi parinkimo darbas nustoja mokslins verts. Todl, parenkant tiriamj grupes, btina vadovautis j atrankos kriterijais (r. 7 skyri). Be to, manoma jog tiriamj grups ir jose numatomas moni skaiius turi bti inomi i anksto, t.y. dar prie tyrimo pradi, nes tai susij su hipotezs formulavimu. Svarbu pabrti, jog prie atliekant vairaus pobdio socialinius tyrimus, btini valgomieji arba preliminariniai tyrimai. Be to, visos empirins procedros turi bti tikslios. Jos turi bti atliekamos taip, kad skirtingi tyrjai, vienodomis slygomis tirdami tuos paius objektus, gaut panaius rezultatus (filosofinis tyrimo kartotinumo principas). Tsdami pasirinkt tem pavyzdi analiz, aptarkime joms charakteringus tyrimo metodus. A temos metodai: 1. Mokslins literatros analiz arba teorins analizs ir apibendrinimo metodas. 2. Anketin apklausa. 3. Eksperimentas. 4. Matematin statistikos metodai (nurodomi konkrets metodai). Apraant eksperimento eig, btina nurodyti priklausomus ir nepriklausomus kintamuosius (plaiau apie tai bus kalbama 5 skyriuje). ioje temoje priklausomi kintamieji bus alingi proiai ir fizinis aktyvumas, o nepriklausomas kintamasis (vienas arba keli) - aktyvs mokymo metodai. B temos metodai: 1. Mokslins literatros analiz. 2. Stebjimas (nurodoma, kas ir kaip bus stebima). 3. Pokalbis (interviu), pateikiant detal pokalbio plan, jei interviu buvo struktrizuotas ar struktrizuotas i dalies. 4. Eksperimentas. 5. Matematins statistikos metodai (nurodomi konkrets metodai). ios temos eksperimentiniame tyrime priklausomi kintamieji bus agresyvaus elgesio pasireikimo poymiai, o nepriklausomi kintamieji - smurto filmai, rodomi per TV.

Teorinio pobdio darbuose galima paminti bendramokslinio painimo metodus, pavyzdiui, sistemin arba lyginamj tiriamojo reikinio analiz, tyrimo objekto operacionalizacij bei kitus racionalaus painimo metodus. Tuo tarpu empirins pakraipos darbuose turt bti nurodomi tik patyrimo mediag teikiantys metodai. 4.10. Empirini duomen rinkimas Empirin tyrim galima apibdinti kaip vairios formos informacijos gavim, kontaktuojant tyrjui ir tiriamajam objektui. Taiau tai nra visai paprastas procesas. Kaip tarpininkas tarp tyrjo ir tiriamojo objekto yra tyrimo metodas, kuris riboja arba i viso izoliuoja tyrjo poveik. Todl neatsitiktinai tyrimo metodams yra keliami dideli reikalavimai. Kai kuriuose altiniuose (Cohen, Manion, 1994) atskirai iskiriami empirinio tyrimo proceso etapai, kuri nereikt tapatinti su visu tyrimo procesu. Nurodomi, pavyzdiui, tokie empirinio tyrimo ingsniai: 1. Patyrimas - elementarus pradinis mokslini paiek etapas. 2. Klasifikavimas - formalus gausybs duomen sisteminimas, be kurio nebt manomas j apdorojimas. 3. Kiekybi nustatymas sudtingesn gaut duomen sisteminimo faz, kurios metu matematini metod pagalba atliekama tikslesn analiz. 4. Ryi atradimas - funkcini ryi tarp reikini identifikavimas ir klasifikavimas. 5. Artjimas prie tiesos - mokslo (nauj ini) krimas, laipsnikai artjant prie tiesos. iame tyrimo proceso etape yra renkami duomenys, kurie ir turi patikrinti daromas prielaidas. Kalbant apie empirinio tyrimo duomenis, reikia pastebti, jog duomenys vis pirma tai daikt, reikini, poymi arba objektyvios tikrovs ryi atspindys. Taiau tai ne objektyvios aplinkybs, nes ne reals objektai, o duomenys apie juos sudaro empirin mokslo pagrind. Taigi duomenys - bet kurio mokslinio tyrimo aliava, ir tai svarbiausias, lemiamas dalykas tikrinant hipotezes. Antra, duomenys, tiesiogiai gaunami empirinio tyrimo metu yra vadinami pirminiais arba empiriniais duomenimis. Taiau duomenys tampa prasmingi (reikmingi) tik tada, kai mes juos gretiname arba lyginame su kitais duomenimis arba kokia nors teorine sistema. Btina pabrti jog duomenys tam tikroje teorinje sistemoje turi savo funkcij ir viet. Kitoje teorinje sistemoje arba hipotezje tie patys duomenys gali gauti kit reikm ir funkcij. Tie patys duomenys skmingai gali bti nauduojami skirtingose mokslo kryptyse ar netgi srityse (pavyzdiui, duomenys apie paaugli fizin brendim ir raid, surinkti ir ianalizuoti kno kultros specialist, gali bti interpretuoti specialist, dirbani medicinos srityje). Dauguma duomen turi bti statistikai apdoroti. Apdoroti rezultatai vadinami antriniais duomenimis. Pavyzdiui, tokie duomenys yra vairios danumins charakteristikos, vidurkiai,

koreliaciniai (tarpusavio) ryiai ir t.t. iuo atveju jie gauna mokslinio apibendrinimo form ir sudaro prielaidas tolimesniems teoriniams apibendrinimams. Antra vertus, duomenys turi bti patikrinti arba patikrintas j reprezentatyvumo laipsnis. Be ito jie negali bti teorikai apibendrinti, nes, prieingu atveju, galime padaryti mokslikai nepagrstas ivadas, tai tebus manipuliavimas duomenimis. Logikai apdoroti ir apibendrinti duomenys sudaro slygas nustatyti vairius prieastinius ryius, kurie gali bti traktuojami kaip empiriniai dsniai (pavyzdiui, Archimedo dsnis). Kai kada ie dsniai tiesioginio jutiminio painimo gali neturti. Sakykim, empirikai galime nustatyti garso sklidimo greit. Taiau mes negalime tiesiogiai stebti, kaip atsiranda garso bangos ir kaip jos plinta. Stebime tik galutin rezultat, t.y. vienoje vietoje kils garsas po tam tikro laiko bus ufiksuotas kitoje vietoje. Teiginys apie garso greit bus gautas kaip login ivada, o ne kaip reikinio tiesioginio stebjimo rezultatas. Tai bdinga socialiniams mokslams, kur stebimi procesai apraomi, naudojantis netiesioginiais informacijos gavimo altiniais. Dl to socialini tyrim metodai turi bti patikimai metodologikai pagrsti, nes jie, prieingai negu gamtos painimo metodai, nestokoja subjektyvumo. Visus tiriamus poymius (duomenis) galima suskirstyti keturias grupes: a) kiekybiniai poymiai (pavyzdiui, antropometrini matavim, fizins bkls rodikliai, laboratorini tyrim duomenys ir kt, t.y. visa tai, k galima imatuoti); jie tikslesni, objektyvesni, gerai tinka matematinei analizei; b) kokybiniai poymiai (elgesys, poiriai, interesai, vertybins orientacijos ir kiti motyvai); sunkiau nustatomi, vertinami bei statistikai apdorojami; tai subjektyvs duomenys, galintys turti daug interpretacij; juos sunkiau palyginti su kiekybiniais poymi rodikliais; c) klasifikaciniai arba nominaliniai poymiai (lytis, amius, gyvenamoji vieta, profesija, isilavinimas ir kt.); patogs darant tiriamj atrank bei vairius palyginimus; d) reikinio eilikumo poymiai arba poymiai pagal reikinio pasireikimo laipsn (pavyzdiui, fizin bkl, kuri gali bti labai gera, gera, vidutin, patenkinama arba bloga, lygiai kaip sveikata, inios bei kit poymi charakteristikos). Empiriniai tyrimai svarbs tuo, kad jais remiantis gauti duomenys leidia daryti apibendrinimus ir ivadas, t.y. nustatyti empirinius dsningumus bei kurti teorinius apibendrinimus. Kita vertus, empiriniai tyrimai socialiniuose moksluose yra sudtingesni nei dauguma laboratorini tyrim, atliekam, pavyzdiui, biologijoje, medicinoje ar kitose tikslij moksl srityse bei kryptyse. Jie sudtingi tuo, jog moni elgesys bei individualios j savybs labai priklauso nuo aplinkos slyg, veikiani motyvacijos kitimus. Be to, moni nuomons bei

elgesys labai kinta arba j poiriai ne visada atitinka real elges (pavyzdiui, nurodo, kad teikia pirmum tai ar kitai veiklai, taiau savo elgesiu to nepatvirtina; palankiai vertina, bet elgiasi prieingai, ir pan.).

4.11. Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas

Empiriniai duomenys nra galutiniai duomenys. Labai svarbu juos tinkamai sugrupuoti ir interpretuoti. Tai savo ruotu reikalauja j patikimumo ir objektyvumo vertinimo. Socialiniuose moksluose duomenys yra kaupiami vairiais bdais: per apklausas, stebjimus, eksperimentus, vairi dokument analiz, psichologinius testus. Laikantis tam tikrj rinkimo procedrini reikalavim tikimasi sumainti arba net paalinti skirtumus, kurie gali atsirasti vairiems tyrjams stebint tuos paius objektus bei apibendrinant tyrimo duomenis. Ir nors visikai ivengti tam tikr nuokrypi socialiniuose tyrimuose, kain, ar pavyks, taiau btina stengtis sumainti toki nuokrypi pasekmes. Visa tai tyrimo metodams kelia grietus reikalavimus. Taigi tik tie duomenys, kurie yra sukaupiami, prisilaikant vis metodologini reikalavim, gali bti priskiriami faktams, kuriuos galima panaudoti, tiriant vairias hipotezes. iuo atveju duomenys yra patikimi, jeigu jie yra kartotini (t.y. gali bti atkartojami) ir nuosekls. Kita vertus, duomen, gaut konkretaus stebjimo bdu, patikimumas priklauso ir nuo tyrjo asmeninio alikumo, kuris gali atsirasti dl vairi interes, ir nuo to, kad tiek renkant, tiek ir interpretuojant gautus duomenis jie real pasaul atspindi tok, kok mato kiekvienas stebtojas ir kurio vaizdis gali bti alikas. Duomen patikimumo vertinimas priklauso nuo j rinkimo metod. Pavyzdiui, vidinis apklausos duomen patikimumas tikrinamas pagal atsakymus tam tikrus klausimus, o iorinis patikimumas lyginant respondent atsakymus su kita turima informacija. Arba testavimo bdu gaut duomen iorinis patikimumas tikrinamas vertinant pat test ir lyginant jo rezultatus su kito testo, atlikto su tais paiais tiriamaisiais, rezultatais. Taiau, vienaip ar kitaip, nei vienas i i duomen patikimumo vertinimo metod negarantuoja subjektyvios tyrjo takos nebuvimo (Root, 1993). Kita vertus, subjektyvum socialiniuose moksluose gali lemti ir ta aplinkyb, jog ie mokslai atspindi btent t laikmet ir t reali socialinio gyvenimo situacij, kurioje vyksta tyrimas ir kurios dalyviai yra ir tyrjas, ir tiriamasis asmuo. Todl socialini tyrim rezultatai galioja tik tai konkreiai situacijai, kurioje yra tiriamasis objektas, ir, be abejo, jie negali bti apibendrinti platesniame kontekste, t.y. bti perkeliami i vieno laikmeio ar sistemos kit. Be to, socialiniai mokslai, konstatuodami esam situacij duotuoju momentu, sunkiai prognozuoja ateities perspektyvas, taiau socialiniai tyrimai btini, norint suprasti ir vertinti visuomens gyvenim bei, remiantis tyrim duomenimis, formuoti t ar kit institucij politik. Tai dar karta parykina patikim duomen socialiniuose tyrimuose svarb.

Kitas ne maiau svarbus socialini tyrim duomen patikimumo rodiklis - j aikinimas. ia ypa svarbu siekti kuo didesnio j objektyvumo. Taiau tai padaryti ne visada lengva, nes gautus, pavyzdiui, vairi apklaus duomenis tyrjas turi paaikinti. O tai gali bti susij su asmenine jo nuomone, subjektyviu poiriu, nes ne visada mes galime bti tikri, kad gavome btent tai, k matavome ir kad respondent atsakymai btinai turi atitikti tai, kas yra tikrovje. Todl iuo atveju tyrjui tenka ne maiau svarbus udavinys - tinkamai interpretuoti gautus tyrimo duomenis. Kad bt aikiau, imkime pavyzd i literatros (Root, 1993). Tarkime, turime tyrimo atvej, kuriame nustatme, jog statym leidjas balsavo prie mokesi sumainim. is faktas gali bti nevienodai interpretuotas, t.y. jo aikinimas gali bti tiek objektyvus, tiek subjektyvus. Pavyzdiui, galime daryti ivad, jog statym leidjas balsavo prie mokesi sumainim, nes buvo sitikins, jog tai es neteisinga. Tok aikinim galima vertinti kaip objektyv. Taiau tas pats faktas gali bti paaikintas ir subjektyviai, teigiant, jog statym leidjas balsavo prie mokesi sumainim todl, kad pats mokesi sumainimas yra neteisingas. Antrasis paaikinimas parodo tikrj mokesi sumainimo situacij (yra taip, kaip yra), o pirmasis - statym leidjo sitikinimus. Taiau dauguma sociolog, pasak autoriaus, matyt, bt link tvirtinti, jog antrasis paaikinimas yra objektyvus. Tai rodo, kad paaikinimai gali bti tiek objektyvs, tiek subjektyvs (individuals). Individuals jie gali bti atspinddami specifin grybi suvokim arba rodydami prieprie daugelio kit vertybi suvokimui. Aptariamuoju atveju paaikinimas yra objektyvus, priklausomai nuo to, ar mokesi sumainimas yra teisingas ar neteisingas, taiau individualaus paaikinimo atveju svarbiausia yra tai, ar mokesi sumainimas apskritai priklauso nuo teisingumo. Aukiau cituoto altinio autoriaus nuomone, daugelis sociolog paaikinim yra individuals. Ir ne tik dl to, kad jie atspindi kakok grio suvokim, bet ir dl to, kad jie yra nesuderinami su poiriu subjekt, nuo kurio priklauso moraliniai sprendimai, grio svoka. Ypa ginytini gali bti paaikinimai, susij su vairia subjekt veikla.

4.12. Tyrimo duomen apdorojimas

Paprastai iskiriama kokybin ir kiekybin duomen analiz. Pavyzdiui, nurodoma, kad kokybin duomen analiz - tai bdingi, tipiki surinkt duomen poymiai, pagal kuriuos ir grupuojami duomenys. Kokybinei analizei priskiriamas sisteminimas, klasifikavimas bei prieastini, funkcini ir struktrini ryi analiz. Sisteminimas - tai duomen grupavimas kiekvienos grups viduje pagal poymi skirstym esminius ir neesminius. Klasifikavimas - tai ryi atskleidimas pagal esminius poymius tarp kiekvienos grups reikini ir preliminarios ivados apie grupi santykius. Kokybins analizs rezultatas - nustatymas ryi, kurie gali bti prieastiniai, t.y. ryiai tarp reikinio ir j lemiani veiksni, funkciniai, ireikiantys ryius tarp

poymi, laikom nepriklausomais ir keiiam pagal tyrjo nor, ir poymi, objektyviai susijusi su nepriklausomais poymiais, kintani keiiant pastaruosius, ir struktriniai, nurodantys vienos sistemos element ry. Kiekybin duomen analiz tai analiz matematins statistikos metodais, kuri pagalba sprendiami tie patys aukiau paminti duomen analizs udaviniai, kaip ir kokybins analizs metu. Skirtumas tas, kad kiekybin analiz pagrsta kiekybini rodikli apskaiiavimu, kas nebtina kokybinei analizei. Teorinis duomen apdorojimas - tai mokslikai argumentuoti apibendrinimai ir ivados, galintys patvirtinti hipotetinius teiginius. Be abejo, nepasitvirtinus hipotezei, koki nors praktini rekomendacij vargu ar galsime pateikti, taiau tai galt bti pretekstas naujai hipotezei ikelti bei atlikti pakartotinius tyrimus. Kita vertus, vienas epizodinis tyrimas negali visapusikai apibdinti situacijos. ia btini papildomi tyrimai, taip pat duomen gretinimas bei lyginimas, pasitelkus ir kitus tyrimo metodus. I pasitvirtinusios ar nepasitvirtinusios hipotezs daromos ivados, kurios gali bti panaudotos praktikai. Kartais teorins ivados gyvenime ne visada pasitvirtina. Todl ir svarbu praktikai pritaikyti tyrimo rezultatus.

4.13. Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai

Visi tyrimo programos elementai yra tarpusavyje susij ir sudaro vien metodologin visum. Pirmasis ir pats elementariausias programai keliamas reikalavimas - jos rengimo svarbos supratimas. Neretai pradedantys tyrjai bando atlikti tyrimus be konkreios, aikios tyrim programos, remdamiesi miglotomis empirini duomen rinkimo idjomis. Tai apsunkina tyrim, reikalauja daug papildomo darbo, daroma nemaai klaid. Be to, tyrimo metu gali paaikti, kad formuluojami teiginiai nra pagrsti empiriniais faktais, o kai nra aikios hipotezs, neaiku ir kaip apdoroti surinkt mediag. Bandymas tai padaryti jau surinkt duomen analizs stadijoje gali sukelti nusivylim: mediaga surinkta nepilnai ir netiksliai, imtis neatitinka jai keliam reikalavim, gauti atsakymai ne tuos klausimus, kurie buvo planuoti tyrimo pradioje. Tokio darbo pabaigoje tyrjas btinai prieis ivados, kad visa tai jis padaryt kitaip. Be abejo, toki ivad galima gauti ir esant tiksliam tyrimo planui. Taiau abejons ia yra kitokio pobdio, nes kyla labiau pagrstos hipotezs, reikalaujanios specialaus patikrinimo. Toks nepasitenkinimas tai krybinio iekojimo idava, tuo tarpu pirmuoju atveju - tai neinaudot galimybi pasekm. Antrasis reikalavimas - programos aikumas. Visi jos elementai, kaip ir teiginiai, turi bti tiksls, paremti tyrimo logika. Todl intuityvus programos rengimas negarantuoja darom prielaid pagrstumo. Be to, programa yra vieningas dokumentas visam tyrj kolektyvui (pavyzdiui, veiklos tyrime), o kai jos nra, tyrj nuomons galt skirtis, dl ko tekt gaiti laik, tikslinant tuos klausimus, kurie nekilt primus program bendru sutarimu (be abejo, klausim gali atsirasti, taiau jie bt susij su tyrimo metu ikilusi situacij sprendimu).

Treias programos reikalavimas - login vis jos element seka. Pavyzdiui, negalima pradti nuo tyrimo organizavimo, aikiai neinant tyrimo udavini, arba beprasmika bt kelti hipotezes, nevardijus tyrimo kintamj (tyrimo objekto). Todl visi programos elementai turi bti apjungti vien bendr login struktr. Ir ketvirtas reikalavimas - programa turi bti lanksti. Taiau tai neprietarauja ankstesniems reikalavimams, o tik pabria btinum, suradus klaidas vienoje programos dalyje, patikrinti ir kitas jos dalis. Pavyzdiui, bandomojo tyrimo metu nustatme ms netenkinant vieno ar kito teiginio interpretavim. Jo keitimas reikalauja perirti konceptualios schemos dalis ir, be abejo, btinumo pakoreguoti hipotezes. Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 11. Tyrimo princip grups Filosofiniai tyrimo principai Procedriniai tyrimo principai K reikia tiriamumo principas? Tyrimo proceso etapai Tyrimo atlikimo metodologins nuostatos Literatros studijavimas Temos pasirinkimas ir formulavimas Tyrimo problema (tiriamasis klausimas) Hipotez

10. Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas) 12. Tyrimo tikslas ir udaviniai 13. Tyrimo proceso organizavimas 14. Empirini duomen rinkimas 15. Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas 16. Tyrimo duomen apdorojimas 17. Bendrieji tyrimo programos reikalavimai

5. EMPIRINI TYRIM METODAI iame skyriuje apvelgiami t socialini tyrim metodai, kuri objektas gali bti socialin aplinka, asmenybs elgesys, gyvenimo (tarp j darbo, mokymosi) slygos ir kt. iems metodams priskirtini ir tradiciniai, besiremiantys pozityvistine samprata, ir metodai, besiremiantys individo elgsenos bei motyvacijos pagrindu. Skyriuje daugiausia aptariami empirinio tyrimo metodai, kaip svarbiausioji socialini tyrim metodologijos grandis. Patys tyrimo metodai, kaip ir apskritai tyrimai, gali bti vairiai klasifikuojami bei grupuojami. Galima iskirti kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, nors tai gana slygika. Pavyzdiui, interviu arba dokument analizs metodai gali bti panaudoti tiek atliekant kiekybin, tiek kokybin tiriamojo reikinio analiz. Tikslingiau, matyt, bt kalbti ne kiekybinius ar kokybinius tyrimo metodus, bet kiekybinius ir kokybinius tyrimus, kurie i esms skiriasi ne tik pagal kai kuriuos juose taikomus tyrimo metodus, bet pagal tyrimo tikslus, tyrimo planavim, gaut duomen apdorojimo metodus, t.y. kaip renkami ir analizuojami bei interpretuojami tyrimo duomenys. I principo tai dvi skirtingos socialini tyrim atlikimo metodologijos kryptys, neretai viena kitai priepastatomos, nors iuolaikiniuose tyrimuose jos turt bti jeigu ne glaudioje tarpusavio sveikoje, tai bent jau kaip lygiaverts (ir. 6 sk.). Gamtos moksluose galima iskirti dvi pagrindines empirini tyrim grupes: stebjimo ir eksperimento. Skiriasi jie keliamo tikslo bei tyrimo organizavimo prasme. Atlikdamas stebjim mokslininkas neino atsakymo klausim arba tik labai miglotai j sivaizduoja. Tuo tarpu eksperimente atsakymas keliam klausim duodamas hipotezje, t.y. daromos prielaidos apie galimus prieastinius ryius (be abejo, hipotezs gali bti keliamos ir atliekant tyrimus stebjimo bdu). Be to, jeigu stebdami daiktus ar reikinius mes tik ufiksuojame tam tikras j savybes, tai eksperimento metu, be pasyvaus stebjimo, kartu keiiamos ir stebimojo objekto egzistavimo slygos.

iame skyriuje apraomi stebjimo metodas (5.1), eksperimento metodas (5.2) bei apklausos metodas (5.3).

5.1. Stebjimo metodas

Kalbant apie stebjim, kaip painimo metod, reikia skirti mokslin ir kasdienin stebjim. Mokslinis stebjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkos daikt ir reikini suvokimas (, 1974). Jis glaudiai susijs su jutiminiu painimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kuri painimo subjektas jutimo organais gauna i savo aplinkos. Be to, stebint galima suvokti ir savo pai igyvenimus, jausmus, psichines bsenas arba visa tai galima fiksuoti stebint kitus asmenis. Toks savistabos bdas neretai apibdinamas terminu introspekcija (lot. irjimas vid). Moksliniam stebjimui bdinga ir tai, kad jo rezultatai reikalauja tam tikros interpretacijos, t.y. tam tikro teorinio pagrindimo. i aplinkyb ypa svarbi tada, kai tiesiogiai stebimas ne pats daiktas ar procesas, o daikt tarpusavio ryio arba proceso rezultatas. Pavyzdiui, apie mikrodaleles mes sprendiame ne tiesioginiu bdu, o pagal j ry su vairiais matavimo prietaisais. Tai rodo, kad mokslinis stebjimas gerokai skiriasi nuo kasdieninio stebjimo, nors, kita vertus, ir kasdieniniu stebjimu mes suvokiame iorinio pasaulio daiktus bei reikinius. Taiau mokslinis stebjimas yra tikslingai organizuotas procesas, kuris kontroliuojamas pagal koki nors teorij ar hipotez, kai tuo tarpu kasdieninis stebjimas labiausiai remiasi praktine patirtimi. Abiej stebjim skirtumai pasireikia ir pagal tokius stebjimo poymius, kaip intersubjektyvumas ir objektyvumas, tiesioginis ir netiesioginis stebjimas, stebjimo duomen interpretavimas ir kt. (ten pat). Panagrinkime kelet i poymi esmini charakteristik. Intersubjektyvumas ir objektyvumas. Teigiama, jog jokio stebjimo rezultatai neturi priklausyti nuo tyrjo valios, nes prieingu atveju jie bus maiau objektyvs. Ir nors stebjimas susijs su pasyviu aplinkos daikt ar reikini suvokimu, taiau ms smon ne tik atspindi pasaul, bet ir j kuria. Todl yra galimos vairios io proceso klaidos, netgi jutimins iliuzijos. Pavyzdiui, visi inome, kad geleinkelio bgiai tolumoje atrodo susieinantys, o sdint stoviniame vagone, pro kur ltai vaiuoja traukinys, atrodo, kad vaiuoja kaip tik stovintysis. Toki iliuzij klaidingumas nesunkiai patikrinamas. Kur kas sunkiau patikrinti klaidas, susijusias su iankstine nuomone, netinkama tyrjo pozicija. Tai ypa bdinga tada, kai daiktai ar reikiniai stebimi netiesioginiu bdu. Todl vienas pagrindini stebjimo metodui keliam reikalavim yra tas, jog stebjimo duomenys turt bti ne tik asmeninio patyrimo rezultatas, bet gauti ir kit tyrj, t.y. jie turi bti intersubjektyvs. Tai rodo, kad duomenys, gauti jutiminiu atskiro subjekto painimu, nra labai vertingi, nes individuals mogaus jutimai bei suvokimai yra sunkiau kontroliuojami arba apskritai

nekontroliuojami. Netgi tie patys rezultatai, gauti vairi tyrj, dar negarantuoja visiko objektyvumo, nes klaidos bei iliuzijos gali bti bdingos vairiems monms. Todl ir intersubjektyvumas nra tapatus objektyvumui, nes objektyvios inios nuo mogaus valios nepriklauso. Taigi galutinis objektyvumo kriterijus yra bandymas, praktika. Danai stebjimo metu, norint ivengti tokio pobdio klaid ir gauti objektyvesn informacij, pasitelkiamos vairios matavimo bei registravimo procedros, naudojami specialiai tam sukurti prietaisai. Taiau duomenys, ufiksuoti kokiu nors prietaisu, patys savaime nieko nepaaikina. Jie reikalauja tam tikro vertinimo, interpretacijos, kuri atlieka jau ne prietaisas, bet mogus. Todl duomen objektyvumas reikalauja tam tikros konceptualios kontrols. Tiesioginis ir netiesioginis stebjimas. Objektyvius duomenis sunkiau gauti, kai yra stebimas ne pats daiktas ar procesas, o to daikto ar proceso ryio su kitais daiktais ar procesais rezultatas. Toki tarpini stebjim moksle gana daug, ypa gamtos bei technikos moksluose. Tai procesai, kuri tiesiogiai stebti nei jutimo organais, nei prietaisais negalime. Apie j buvim mes sprendiame pagal j sveik su kitais daiktais ar reikiniais, kada pakinta ms ufiksuojamos t daikt ar reikini savybs. Kai daromos ivados remiasi teorinmis prielaidomis, kurias vliau tikriname bandymu, tai ir bus netiesioginis stebjimas. Nustatyta stebim ir nestebim objekt ryys daniausiai yra funkcinis, t.y. nusakantis prieasties ir pasekms santyk. Pavyzdiui, apie atmosferos slgio dyd kuriame nors ems rutulio take sprendiame pagal gyvsidabrio stulpelio aukt barometre, arba apie kraujospdio dyd, matuojant j manometru. Stebjimo duomen interpretacija. Pravartu prisiminti, jog gryno pavidalo duomen moksle nra. Taip gali bti suprantami tik kasdieninio gyvenimo reikiniai. Bet kuriuos duomenis, prie ireikiant juos mokslo kalba, reikia atitinkamai sutvarkyti, susisteminti, remiantis matematins statistikos metodais bei teorine analize. Bdami priklausomi nuo teorijos, stebjimo duomenys turi patvirtinti arba paneigti hipotez. Todl btina juos interpretuoti. Pavyzdiui, magnetins rodykls nukrypimas vien ar kit pus nuo laidininko rodo, kad pro laidinink teka elektros srov. Tok rezultat numato elektromagnetin teorija. iuo atveju duomenys be interpretacijos patys savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti hipotezs. Mokslo istorijoje buvo nemaai pavyzdi, kada kai kurie faktai ar duomenys ilg laik likdavo atsitiktiniais atradimais, kol bdavo sukuriama teorija, galinti juos paaikinti ir padaryti tinkamus naudoti. Pavyzdiui, senovs graik buvo atrasta gintaro savyb pritraukti lengvus daiktus, gintar patrynus audin, arba magnetinio gelegalio savyb pritraukti metalinius daiktus. Kol dar nebuvo sukurta elektromagnetini reikini teorija, ie atrasti faktai laikyti tik domiais gamtos reikiniais. Ir tik vliau, suprasti teorijos pagrindu, jie tapo pradine iuolaikins technikos baze. Apibdinus kasdieninio ir mokslinio stebjimo skirtumus, galima teigti, jog moksliniam stebjimui svarbus teorijos vaidmuo - stebjimo rezultat, gaunam specialia matavimo aparatra,

tikslumas ir objektyvumas, taip pat konceptualus aparatas, padedantis interpretuoti stebjimo duomenis. Apskritai stebjimo veiklos sritis yra labai plati. Stebjimas gali duoti vertingos informacijos, padedanios diagnozuoti bei prognozuoti socialinius procesus. Ypa reikmingas stebjimas elgsenos tyrimuose ir btent tada, kai kitais tyrimo metodais to padaryti negalime. Be to, kaip teigia C. Hook, B. Rosenshine (1974), vairi test, klausimyn bei pokalbi pagalba gauti tyrimo duomenys yra aliki, nes juos pateikiantys tyrimo dalyviai (kalbamuoju atveju, tiriamieji asmenys) daniausiai yra link tendencingai pateikti informacij taip, kaip jie j supranta (cit. pagal Gall ir kt., 1996). Todl kaip alternatyva iems metodams gali bti taikomas stebjimo metodas. Nurodoma, pavyzdiui (Sechrest, 1979), kad toks socialinis reikinys, kaip iankstinis nusistatymas (prietarai) geriausiai gali bti itirtas taikant stebjim, nes taikant kitus metodus daniausiai gali bti gaunami socialiai pageidaujami atsakymai (ten pat). Neretai stebjimas derinamas kartu su kitais metodais, pavyzdiui su vairiomis apklausos rimis. Be to jis gerai tinka tada, kai reikia patikrinti kitais tyrimo metodais gaut duomen informatyvum. Pavyzdiui laisvalaikio tyrimuose patvirtinamos arba paneigiamos verbalins nuostatos. Stebjimai glaudiai susij ir su psichologiniais tyrimais, nes padeda paaikinti aplinkos slygas, kuri taka individo elgesiui bei poiriams yra didiul. Kartu reikia atsiminti, kad visuomet stebimi tik konkrets reikiniai, o ne elgesio motyvai. Reikalavimai stebjimo metodui. Mokslinje literatroje apraomi stebjimo metodui keliami reikalavimai labai vairs, nors i esms jie vieni kitiems neprietarauja. Pavyzdiui, vienuose altiniuose labiau akcentuojami bendrojo pobdio reikalavimai, kituose - reikalavimai, susij su tyrimo metodika. Pirmieji i j teigia, jog stebjimas vis pirma turi bti nukreiptas socialiai svarbias sritis. Antra, stebjimai turi bti atliekami sistemingai ir organizuotai, nes atsitiktiniai stebjimai gali ikreipti faktus. Treia, stebjimai reikalauja surinkti kuo daugiau duomen, t.y. sukaupti kuo daugiau fakt. ia praveria ir technins priemons (chronometravimas, filmavimas ir kt), padedanios daugiau aprpti, nei stebint "plika akimi", bei gauti objektyvesn informacij. Ketvirta, stebjim rezultatai turi bti fiksuojami ir lengvai atgaminami. Todl juos btina urayti arba stebint, arba vos tik stebjimui pasibaigus. Penkta, stebjimas ir jo rezultat analiz reikalauja objektyvumo, todl btina vengti subjektyvi vertinim ir renkant, ir analizuojant duomenis. Antrajai reikalavim grupei bdingi ie aspektai: 1) stebjimas turi turti konkret tiksl (kuo siauresnis ir konkretesnis tikslas, tuo lengviau registruoti stebimus reikinius); 2) stebim poymi skaiius turt bti minimalus ir tiksliai apibrtas; aiks turt bti ir vertinimo kriterijai;

3) stebjimas turi vykti pagal i anksto sudaryt plan, k ir kaip stebti; 4) duomenis, gautus stebjimo metu, turi bti manoma palyginti, todl ia turt bti taikomi vienodi kriterijai (pavyzdiui, mokini inias reikia vertinti vienoda bal sistema). Metodo privalumai. Mokslinje literatroje nurodomi ie stebjimo metodo privalumai ( , 1975): 1) stebima tiesiogiai; pavyzdiui, galima stebti tiriamj elges, atspindint konkreius dalykus konkreiose situacijose; 2) yra galimyb analizuoti grups elges, nes vienu metu galima aprpti daugiau tiriamj, kas kitais metodais sunkiai manoma; 3) elges galima vertinti tiksliau, nei tai padaryt pats asmuo; 4) stebjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos, jo noro atsakinti pateiktus klausimus arba subjektyvaus atsakymo apklaus metu; 5) galimyb vienu metu aprpti daugiau savybi, stebim reikini. Be to, nurodoma (Gall ir kt., 1996), kad stebti reikinius galima ne tik natralioje j vyksmo aplinkoje, bet ir j dirbtinai sukuriant bei darant tak stebimiems procesams. Metodo trkumai ir j alinimas. Stebjimas, kaip ir kiekvienas metodas, ypa socialini tyrim, nestokoja trkum. Vis pirma tai pasakytina apie stebtojo darom tak, kuri gali pasireikti bet kokiais stebtojo veiksmais, turiniais neigiam poveik renkam duomen reprezentatyvumui arba patikimumui. Todl kiekvienas tyrjas turt tai inoti bei stengtis ivengti neigiamo poveikio. Literatroje (Gall ir kt, 1996) yra pateikiami tokio poveikio pavyzdiai bei bdai, kaip to ivengti. Kaip vienas i galim stebtojo poveiki tiriamiesiems asmenims pavyzdi nurodomas tyrjo nesugebjimas maskuotis. Daugiau problem kyla, kuomet susiduriama su taip vadinama norimo rezultato tendencija (tai, beje, bdinga ir kitiems tyrimo metodams). Tai arba formuoja iankstin tyrjo nuomon pagal koki nors hipotez, arba jeigu tiriamieji ino apie stebjim, nulemia nenatral j elges. Siekdamas ivengti ios problemos, tyrjas dar prie tyrimo pradi turt informuoti apie tai, jog pasirinktas tyrimo tikslas negali bti atskleistas iki tyrimo pabaigos. Tuo paiu tyrjas turt garantuoti, kad pasibaigus tyrimui, gauti duomenys bus laikomi paslaptyje ir todl neturs neigiamo poveikio tyrime dalyvavusiems asmenims (tai vienas i teisini tyrimo princip). Kitas stebjimo metodo trkumas yra susijs su stebtojo alikumu, kur nulemia jo asmeniniai bruoai (egzistuoja nuomon, kad bet kokie mogaus pastebjimai yra aliki, nes visiems mums daro tak ms pai patirtis, igyvenimai ir tikjimas). Dl to bet kokie asmeninio alikumo atvejai i tyrimo turt bti paalinami. Pavyzdiui, netikslinga bt tyrime pasinaudoti stebtojo, turinio neigiam poir kitos tautybs vaikus, paslaugomis, tiriant toki vaik

krybines galias. Tiktina, kad toks stebtojas, greiiausiai, pastebs daugiau krybingumo apraik sav vaik tarpe, ignoruodamas arba net neteisingai interpretuodamas kitos tautybs vaik krybinius gebjimus. Gali pasitaikyti ir taip, kad stebtojai, ireikdami savo asmenin alikum, tyrimo dalyvius apibdins kaip emocikai nestabilius, praktikai atsilikusius arba fizikai nepatrauklius, turinius etnini ar socioekonomini kilms ypatum. Galimos ir vairios klaidos, susijusios su tiriamj elgesio vertinimu. ios vertinimo klaidos gali bti esmins, daranios didel tak tyrimo rezultatams. Pavyzdiui, tyrjas gali vertinti individo elges, remdamasis savo pirminiais spdiais. Ir jeigu tyrimo pradioje jis susiformuoja palank spd apie asmen, tai ir vlesniuose stebjimuose j gali palankiai vertinti. Kartais vertinama pagal iankstinius sitikinimus, kaip antai: manoma, kad ikalbs mons turt bti kultringi, ir atvirkiai. Besiypsantiems priskiriamas humoro jausmas, o neiojantiems akinius inteligentikumas ir pan. (be abejo, visa tai tra tik prielaidos). Neretai lyginama su savimi, dl ko gali atsirasti netikslum. Gali pasitaikyti situacij, kada klaidos atsiranda dl stebtojo turimos iankstins informacijos apie stebimus objektus. Tarkim, mums reikia itirti skmingai dirbani vadov bendravimo gdius. Skmingai ar neskmingai dirba vadovai galima bt isiaikinti, remiantis kolektyvo nari nuomone. Po to stebtojai turt stebti i vadov veikl ir pagal tam tikrus kriterijus j vertinti. Taiau jeigu stebtojai i anksto gaus informacij apie skmingai ir neskmingai dirbanius vadovus, neabejotina jog tai gali turti takos vertinant stebimj elges. Vadinasi, ir gauti duomenys nebus patikimi. Norint to ivengti, btina apsaugoti stebtoj nuo papildomos informacijos. Tai, beje, bdinga klaida ir taikant kitus tyrimo metodus pavyzdiui, eksperimentuojant. Kada yra vykdomos platesns apimties tyrim programos, neretai pasitelkiama daugiau stebtoj, kuriuos, aiku savaime, btina apmokyti, k ir kaip stebti. Taiau j darbo kokyb tyrimo metu btina patikrinti, nes, prieingu atveju, gali sumati stebjimo duomen patikimumas, t.y. vliau registruoti duomenys gali bti maiau patikimi nei rinkti tyrimo pradioje. Aukiau nurodytame M. Gall ir kt. (1996) altinyje apraomas tyrimas, kur atliko P. Taplin ir J. Reid (1973). Patikrinimui jie pasirinko tris stebtoj grupes, kurioms tyrimo pradioje buvo pateikta skirtinga informacija. Vienai stebtoj grupei buvo pasakyta, kad tyrimo metu jie nebus tikrinami. Kita grup buvo informuota, jog jie bus reguliariai tikrinami, o treios grups stebtojams buvo pasakyta, kad jie bus retkariais, pasirinktinai tikrinami. Rezultatai parod, kad tie stebtojai kuriems buvo pasakyta, jog jie retkariais bus patikrinti, pasiymjo auktu patikimumo lygmeniu viso tyrimo metu. emiausio lygio duomen patikimumas buvo t stebtoj, kuri darbas nebuvo kontroliuojamas. Be abejo, aktuali ir stebtoj motyvacijos atlikti

tyrim problema, todl labai svarbu, kad jie bt suinteresuoti kuo geriau atlikti jiems patiktas uduotis. ia nortsi pabrti tai, kad daniausiai su panaiomis problemomis socialiniuose tyrimuose susiduriama tada, kada yra vykdomos reprezentatyvios apklausos didesnse moni populiacijose. Kaip taisykl, tokiuose tyrimuose dalyvauja ne vienas, o keli ar keliolika specialiai instruktuot apklaus vedj, nuo kuri darbo kokybs labai priklauso gaut duomen objektyvumas. Tai, beje, charakteringa ir kitoms tyrim sritims (pavyzdiui, visuomens sveikatos tyrimai tai pat pasiymi didele tiriamj gausa; be to, juose daniausiai taikomi ne vienas, o keli tyrimo metodai, neretai susij su sudtingomis matavimo procedromis).

5.2. Eksperimentas 5.2.1 Eksperimento smprata

Eksperimentas - tai empiriniai tyrimai, padedantys planingai valdant (keiiant, koreguojant) proceso ar reikinio slygas, patikrinti prieastini reikini ryi hipotezes. Pagrindinis eksperimentinio tyrimo bruoas yra tas, kad tyrjas apgalvotai kontroliuoja ir manipuliuoja slygomis, kurios lemia dominanius vykius. Paprasiau tariant, eksperimentas nustato daromus pokyius vienam kintamajam, dar kitaip vadinamam nepriklausomu kintamuoju, ir vertina to pokyio rezultat kitame kintamajame, vadinamame priklausomu kintamuoju. iuo atveju nepriklausomas kintamasis yra tam tikros ries stimulas (argumentas, prieastis), o priklausomas kintamasis - atsakymas stimul (pasekm arba funkcija). Taiau yra ir daugiau eksperimento apibdinim. Tai priklauso nuo to, kaip irsime eksperiment. Pavyzdiui, turint galvoje, jog ir eksperimente ilieka mokslinis stebjimas (tarkim, registruojant vairius parametrus prie eksperiment, per j ir po jo), neretai jis dar apibdinamas kaip kontroliuojamo stebjimo forma. Arba psichologiniuose tyrimuose eksperimentui prilyginami vairs testavimai. Pavyzdiui, psichodiagnostinis testas danai apibdinamas kaip specialus psichologinis eksperimentas. Eksperimento svokos apibdinim vairov gali rodyti, jog apskritai visi moksliniai tyrimai yra eksperimentiniai. Labai danai eksperimento svoka vartojama ir tuose tyrimuose, kur neretai jam prilyginami stebjimo bdu gaunami duomenys. Pavyzdiui, labai paplits terminas "konstatuojamasis eksperimentas", kuris ne tik neatitinka eksperimento svokos, bet ir maai k bendro turi su tikruoju eksperimentu. Tokie ir panas danai pasitaikantys terminai, be svok vairovs, nieko nepaaikina ir ikraipo eksperimento esm. Jeigu tyrim netraukiamas nepriklausomas kintamasis, padedantis nustatyti prieastinius ryius, arba nesuformuojamos eksperimentins ir kontrolins grups, tada bet kuris duomen gavimo bdas tra paprasiausias mokslinis stebjimas, taikant vairias priemones bei metodus. iuo atveju konstatuojamasis

eksperimentas gali bti suprantamas kaip toks tyrimas, kurio metu nors ir suformuojama eksperimentin situacija, taiau tyrjas lieka pasyviu stebtoju. Mokslikai pagrstas eksperimentinis tyrimo metodas atsirado vis pirma gamtos moksluose. Ten ir buvo suformuluoti eksperimento metodologiniai pagrindai. Tuo tarpu socialiniuose moksluose eksperimentinio tyrimo metodas pradtas taikyti kur kas vliau (pirmiausia psichologijoje, sukaupusioje nema toki tyrim patirt). Tai aikinama dideliu tiriamojo objekto sudtingumu, nestabiliais jo kitimais bei sunkumais, kylaniais dl duomen registravimo tikslumo. Be to, ir poiris tokius tyrimus nebuvo palankus. Pavyzdiui, buvo manoma jog socialiniai ir ypa psichiniai procesai yra tokie sudtingi, kad nemanoma eksperimento bdu j tirti. mogaus asmenyb yra nepakartojama, su niekuo nepalyginama, todl i principo reikt atsisakyti eksperimento, nes psichiniai, smons reikiniai yra nepamatuojami ir juos sunku tiksliai ianalizuoti ir kontroliuoti ( , 1975). Kita vertus, mogaus elgesys priklauso nuo daugelio veiksni: amiaus, lyties, isilavinimo ir kt., kuriuos reikia fiksuoti. Taip pat reikia vertinti ir vidinius veiksnius (poreikius, motyvacij), per kuriuos ioriniai veiksniai (socialin aplinka) slygoja asmenybs elges. Eksperimentini tyrim pranaumai ir trkumai. Literatroje (Bailey, 1987) nurodomi tokie io tyrimo metodo pranaumai: 1) prieastingumo nustatymo galimyb; 2) situacijos kontrol; 3) longitudinis tyrimas - eksperimentas leidia nustatyti pakitimus per tam tikr laik. Net ir trumpi eksperimentai suteikia daugiau galimybi tirti pakitimus negu "skerspjvio" tyrimas arba apklausa. Eksperimento trkumai. 1. Dirbtin aplinka. Skirtingai nuo tikslij moksl, kur laboratorijoje sukurta aplinka gali labai patikimai atitikti reikalingas eksperimento vykdymo slygas, socialiniuose moksluose laboratorin aplinka kartais gali nesukurti slyg norimam rezultatui gauti. Pavyzdiui, tiriamas mogus ar moni grup gali visai neparodyti eksperimentatoriui norimo elgesio. Tarkim, jei tiriama agresijos priklausomyb nuo moni tankumo anktoje aplinkoje, eksperimentuojamieji gali toje neutralioje aplinkoje (laboratorijoje) arba visai netapti agresyviais, arba jei eksperimentatorius labai stengsis, tapti agresyviais. Taiau toks eksperimentas nebt naudingas, nes eksperimentatorius aikiai ino, kad btent jis ir yra to agresyvumo prieastis. Be to, laboratorijoje, kitaip negu natralioje aplinkoje, gali pritrkti laiko norimam efektui pasiekti, nes, pavyzdiui, agresija gali pasireikti ymiai vliau. Taip pat nema vaidmen socialiniuose

eksperimentiniuose tyrimuose turi etiniai, teisiniai ir moraliniai aspektai, ribojantys dirbtins situacijos sukrim. 2. Eksperimentatoriaus taka eksperimento rezultatams. i taka gali bti visai nesmoninga, pavyzdiui, eksperimentatoriui perduodant savo nuostatas tiriamiesiems (mimika, balso intonacija, elgesiu ir pan.). Literatroje (Bailey, 1987) pateikiamas pavyzdys, kuriame apraomo tyrimo metu i 18 testu patikrint klasi atrinkta 20 mokini ir pasakyta mokytojams (jie taip pat dalyvavo eksperimente), kad ie mokiniai pagal testo rezultatus yra gabiausi. Po kurio laiko vis mokini testavimas pakartotas, ir paaikjo, kad i 20 mokini rezultatai buvo daug geresni. I ties eksperimento pradioje tie 20 mokini buvo parinkti visikai atsitiktinai ir jie niekuo nesiskyr nuo kit mokini. Taiau mokytoj nuostata, kad jie geresni u kitus, turbt nesmoningai vert mokytojus skirti iems mokiniams daugiau dmesio, o tai rezultatus pa-keit - pagerino. Kita vertus, tai, kad eksperimentatorius ino eksperimento hipotez, taip pat gali nesmoningai (o kartais ir smoningai) versti j vertinti eksperimento rezultatus subjektyviai. 3. Maa tiriamoji grup, nes eksperimentuojant sunku valdyti ir vertinti visus dideli grupi kintamuosius. 4. Socialini moksl eksperimente ne visuomet galima sukontroliuoti visus kintamuosius kartais jie bna visai nenumatyti ir nenusakomi. Teorikai nepagrsti eksperimentiniai tyrimai turi nedidel mokslin vert. Juk eksperimentas tam ir reikalingas, kad pagrst kuriuos nors teorinius teiginius arba ikelt naujas problemas. Kai tyrjas atlieka tyrimus su atsitiktinai parinkta grupe, tai galima vertinti kaip tikr eksperiment. Apskritai socialiniuose tyrimuose yra skiriamos trys eksperimentini tyrim rys. Tai preliminariniai, tikrieji ir kvazieksperimentiniai tyrimai. Preliminariniai tyrimai. Praktikoje danai pasitaiko tyrim, kuriuose bandoma vertinti taikyt priemoni efektyvum, naudojant kok nors eksperimentin manipuliatori. Pavyzdiui, taip gali bti vertinami nauji mokymo metodai, programos ir kt. iuo atveju tyrjas vertina tiriamuosius poymius, prie taikydamas poveik (vadinamojo pirminio testo (pre-test) atlikimas), o po to, prajus kuriam laikui, kai buvo taikomas eksperimentinis faktorius (test-factor), nustato t poymi kitimus, atlikdamas vadinamj ubaigimo test (post-test). Palygin rezultat skirtumus, atrodo, galtume vertinti taikyto poveikio efektyvum, t.y. nustatyti rezultat kitimo prieast. Taiau iuo atveju situacija mums neleidia to padaryti. Jeigu, pavyzdiui, pagal i schem toks tyrimas bt atliktas technikos moksl srityje, tada nekilt joki abejoni, nes tuose tyrimuose paprastai kontroliuojami visi kiti, su tyrimu nesusij veiksniai. Tuo tarpu socialiniuose moksluose, tokia eksperimento atlikimo schema nra priimtina, nes nemanoma pasiekti analogikos technikos mokslams paalini veiksni kontrols. Mat rezultat pasikeitimui takos gali turti ir kiti

alutiniai veiksniai, veikiantys respondentus. Btina kontroliuoti, kad bandym neveikt alutiniai veiksniai, iskyrus tuos, kuriuos tyrjas stebi. Prieingu atveju negalsime rodyti ms daromo poveikio veiksmingumo. Taigi tokia eksperimentinio projekto schema galima tik valgomuosiuose (bandomuosiuose) tyrimuose, turint tiksl patikrinti kai kurias hipotetines prielaidas prie atliekant tikrj (pagrindin) eksperimentin tyrim. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai. ie tyrimai nuo preliminarini eksperiment labiausiai skiriasi tuo, kad iuo atveju sudaromos dvi grups, kurios tiriamojo poymio atvilgiu yra vienodos. Jos suburiamos laikantis atsitiktinumo kriterij. Vadinasi, atsitiktinumas garantuoja didesn ekvivalentikumo tikimyb, t.y. proporcing vairi veiksni ar subjekt charakteristik pasiskirstym tarp eksperimentini ir kontrolini grupi, galini gerokai paveikti tyrj dominanius eksperimento kintamuosius. Ir jeigu tiriamj grups sudarytos ekvivalentikai, tada bet kurie veiksniai bus adekvats abiem tiriamosioms grupms. Kita vertus, norint utikrinti grupi homogenikum jos turi bti atitinkamo dydio (nes maose grupse sunku pasiekti idealaus homogenikumo) bei parinktos i identikos aplinkos. Pavyzdiui, jeigu vienoje grupje yra dvi organizacijos, esanios miesto centre, tai ir kitoje grupje turi bti dvi miesto centre esanios organizacijos. Be to, abejose grupse mons i vairi socialini sluoksni taip pat turt bti vienodai pasiskirst. Taigi, kai yra eksperimentin ir kontrolin grups, tiriamasis poveikis kontrolinei grupei netaikomas, o tai leidia vertinti poveikio priemoni efektyvum (vedus kontrolin grup, eliminuojamas iorini kintamj poveikis eksperimentinei grupei, kadangi daroma prielaida jog ioriniai nepriklausomi kintamieji, kuriuos eksperimentatoriui sunku suvaldyti, vienodai veikia kontrolin ir eksperimentin grupes, todl jie atmetami kaip skirtumas tarp kontrolins grups pirminio ir baigiamojo testavimo). Tokia tyrim schema neturi trkum, bding preliminariniams tyrimams. Taiau ir ioje tyrim struktroje gali atsirasti testavimo paklaid, susijusi su tiriamj jautrumu pradinio testavimo poveikiui. Dl io pradinio testavimo eksperimentin grup gali reaguoti poveik kitaip, negu tuo atveju, jeigu pradinio patikrinimo nebt. Norint testavimo poveik neutralizuoti rekomenduojama parinkti dar vien grup (galima j pavadinti kontroline), kuriai pirminis testavimas nebt taikomas. Galimas ir kitas io atvejo sprendimo bdas, kada pradinis testavimas abiem grupms apskritai nra taikomas (Charles, 1999). Taiau tada lieka neinomas grupi homogenikumas tiriamojo (priklausomo) poymio atvilgiu, todl tokia eksperimento schema moksliniuose tyrimuose yra maiau priimtina, nebent ji save pateisint vykusio fakto tyrimuose, kuriuose bandoma nustatyti tam tikr vyki prieastis. Kvazieksperimentiniai tyrimai. Danai socialiniuose tyrimuose nra galimybi visikai suvienodinti eksperimentini ir kontrolini grupi parametr. Dl to neretai atliekami tyrimai tik su i dalies suvienodintais parametrais arba apskritai nesirpinant j suvienodinimu, i anksto

turint galvoje, kad parinktos tiriamj grups yra gana panaios. Kai grups nevienalyts, t.y. kai j parametrai nra suvienodinti, labai tiksli duomen sunku tiktis. Todl tokie tyrimai yra tariami arba, kitaip tariant, kvazieksperimentiniai. Parenkant eksperimentines ir kontrolines organizacijas, reikia stengtis, kad jos bt viename mikrorajone, visai panaaus dydio, etniniu atvilgiu vienodos ir pan. Tada galima daryti prielaid, kad socialins aplinkos slygos vienodai veikia ir eksperimentin, ir kontrolin organizacij. Lygiai tas pats pasakytina ir vertinant atskir grupi panaumus ir skirtumus, taiau reikia stengtis, kad tiriamojo poymio atvilgiu nebt dideli skirtum. Prieingu atveju bus aikiai matyti, kad ios grups skirsis ir galutinio testavimo rezultatais, atsivelgiant bet kokias takas. Taiau praktikai labai sunku utikrinti, kad grups visikai sutapt. Taigi, sudarant eksperimentines ir kontrolines grupes, reikt laikytis i princip: 1) tiriamj skaiius grupse turi bti kuo vienodesnis; 2) tiriamj grupi amius, lytis ir t.t. turi bti vienodas arba j skirtumas statistikai nereikmingas; 3) tyrimo duomen variacija pirminio testavimo metu praktikai turi bti vienoda, t.y., nustaius vidutinius kvadratinius nukrypimus, j reikms atskirose grupse turi bti vienodos. Kai kurie tyrintojai kvazieksperimentini tyrim nelaiko tikrais eksperimentais. Taiau socialiniuose moksluose btent ie kvazieksperimentiniai tyrimai yra bdingiausi ir prieinamiausi. Jie gali bti keli tip: viena grup su baigiamuoju testu; neekvivalentikos grups su baigiamuoju testu; vykusio fakto tyrimas, kai netgi testo eksperimentinio veiksnio tyrjas negali kontroliuoti, kadangi jis atvyksta vykio vieta jau po vykio, pavyzdiui, tiriant ems drebjimo psichologin poveik. Nors kvazieksperimento statusas diskutuotinas, taiau nuolaidesni pripasta, kad toks eksperimentas yra geriau, negu jokio. Pagal iorinio poveikio egzistavim galima iskirti tokias eksperimentini tyrim ris, kaip laboratorin ir natral eksperiment. Laboratorinis eksperimentas. Tai toks eksperimentas, kuriame nra iorinio poveikio, t.y. natrali iorins aplinkos slyg. Todl ia eksperimentin situacija nra adekvati realioms gyvenimo slygoms. Laboratoriniai eksperimentai atliekami ypatingomis, specialiai paruotomis slygomis, naudojant specialius matavimo bei registravimo prietaisus, daniausiai udarose patalpose, kai tiriamj yra nedaug. Tokie eksperimentai yra dani psichologijoje. Laboratorini eksperiment privalumai: padeda ivengti atsitiktini veiksni takos, todl eksperimentin situacija yra lengviau valdoma; galima izoliuoti eksperimentin veiksn, juo manipuliuoti;

 galima geriau kontroliuoti tiriamuosius asmenis, lengviau fiksuoti tiriamj poymi charakteristikas; tiksliau parinkti eksperimentines ir kontrolines grupes. Taiau jie turi ir trkum: atliekami nenatraliomis slygomis, todl neaiku, kaip tiriamasis elgtsi realioje situacijoje; eksperimentinis veiksnys gali veikti kitaip, negu natraliomis slygomis, didel tak daro pats eksperimentatorius; tyrimo rezultatams takos gali turti tiriamj poiris eksperimento slygas, nes jie neretai vairiai paskatinami; tiriamj grups gali bti parinktos, nesilaikant homogenizacijos princip, jos retai bna reprezentatyvios. Natralus eksperimentas. io eksperimento metu tyrimo objektas neiskiriamas i natralios aplinkos, o eksperimentin situacija i esms nesiskiria nuo prast gyvenimo slyg, todl galima paalinti trkumus, bdingus laboratoriniam eksperimentui. Taiau, kita vertus, laboratorinio eksperimento privalumai natraliame eksperimente traktuojami kaip trkumai. Pavyzdiui: atsitiktiniai veiksniai, turintys arba galintys turti takos, ne pilnai paalinami, o dl to nepakankamai kontroliuojama eksperimentin situacija, ypa jeigu eksperimentas vyksta ilgesn laik; sunkiau izoliuoti eksperimentin veiksn, todl tenka taikytis su alutini veiksni poveikiu; sunkiau kontroliuoti tiriamj elges, ypa jeigu eksperimentas trunka ilgiau.

5.2.2. Eksperimentini tyrim patikimum lemiantys veiksniai

Ir eksperimentiniuose tyrimuose, kaip ir kituose, galimos vairios paklaidos, daniausiai atsirandanios dl nepakankamo eksperimentini ir kontrolini grupi suderinamumo. Savaime aiku, kad ios paklaidos bus maesns tikruosiuose eksperimentiniuose tyrimuose ir didesns kvazieksperimentiniuose, kurie kaip tik ir bdingi socialiniams tyrimams. Eksperimentini tyrim paklaidas nulemiantys veiksniai gali bti skirstomi vidinius ir iorinius (Cohen, Manion, 1989). Galima ivardinti tokius vidinius veiksnius: 1. Istoriniai. Socialiniuose tyrimuose neretai tarp pirminio testavimo ir testavimo, nustatant taikyt poveikio priemoni veiksmingum, praeina nemaas laiko tarpas. Per laikotarp gali pasikeisti socialins, politins ar kitos slygos, galinios ikreipti tiriamojo veiksnio rezultat. Be to, ilgai trunkantiems eksperimentiniams tyrimams neretai bdingos santykinai ilgos eksperimentins pertraukos, kurias didesne dalimi nulemia tokie institucij kintamieji, kaip

atostogos ir kt. Dl to natraliai gali kilti klausimas, kokie veiksniai - nepriklausomi kintamieji ar vystymosi padar didiausi tak eksperimento rezultatams. 2. Senjimo. Kaip ir pirmuoju atveju, usitsus eksperimentiniam tyrimui, natraliai gali pakisti socialins ar mikrosocialins aplinkos slygos bei tiriamj savybs, galinios turti takos tyrimo rezultatams. iuo poiriu trumpalaikiai laboratoriniai eksperimentai yra patikimesni. 3. Statistins regresijos. Tai paklaidos, atsirandanios dl duomen registravimo netikslumo prie eksperiment ir po jo (pavyzdiui, dl nepatikim matavimo instrument) arba dl kit alutini veiksni, kurie gali turti specifins takos ir tiriamajam asmeniui (pavyzdiui jam susirgus), ir visai tiriamj grupei. Be to, pastebima tokia tendencija: jeigu grups rezultatai prie tyrim buvo emesni, tai po eksperimento jie gali bti auktesni, ir atvirkiai. 4. Testavimo. Jau pats pirminis tiriamj testavimas prie eksperiment (pavyzdiui, ini patikrinimas) grups narius gali padaryti jautresnius arba pripratinti prie taikomojo poveikio. Tada daniausiai po eksperimento bna auktesni rezultatai. 5. Tyrimo metod. io pobdio paklaidos gali atsirasti, taikant nepatikimus testus bei matavimo priemones, arba kai testavimo ir matavimo metodika nebeatitinka esamj standart. Gali atsirasti ir subjektyvaus pobdio paklaid, susijusi su moni nuomonmis, ekspert vertinimu. 6. Tiriamj grupi sudarymo. iuo atveju paklaid gali atsirasti netinkamai atrenkant tiriamuosius grupes arba sudarant nehomogenizuotas eksperimentines ir kontrolines grupes. Klaidos, atrenkant tiriamuosius grupes, gali sveikauti ir su kitais veiksniais (pavyzdiui, istoriniais), o tai dar labiau sumaina pirmojo ir antrojo testavimo rezultat patikimum. 7. "Nykimo". Ilgai trunkaniuose eksperimentiniuose tyrimuose dalis tiriamj dl koki nors prieasi gali i grups ieiti ir tuo paeisti jos vienalytikum. Tada paklaidos gali atsirasti, kai bandoma iuos nuostolius ilyginti, parenkant naujus, atsitiktinius narius. Ioriniai veiksniai, sukeliantys eksperimentini tyrim paklaidas, maina tyrimo rezultat reprezentatyvum, ypa jeigu norime pritaikyti juos platesnei populiacijai. ie veiksniai gali bti skirstomi ias grupes: 1. Nesugebjimas aikiai apibrti nepriklausomus kintamuosius. Jeigu tyrjas netiksliai parinko nepriklausomus kintamuosius, praktikai nemanoma pataisyti tyrimo rezultat. Be to, neadekvaiai apibrti nepriklausomi kintamieji itin apsunkina eksperimentini tyrim pakartojim. Pastaroji aplinkyb apskritai yra gana bdinga socialiniams ir elgsenos mokslams. J didele dalimi lemia eksperimentini tyrim klaidos, kuri analiz vystosi kaip savarankika ir svarbi metodologini tyrim kryptis. Paklaidos gali atsirasti ir dl nesugebjimo tiksliai ir teisingai nusakyti prieastinius veiksnius.

2. 3.

Grups nariai nebdingi tiriamajai populiacijai. Gali atsitikti taip, kad tiriamsias Gudobels (hawthorn) efektas. Yra inoma, kad jau pats da1yvavimas, pavyzdiui,

grupes paklius asmenys, nebdingi tai populiacijai, kuriai ketiname taikyti tyrimo ivadas. medicinos tyrimuose, kur vartojami vaistai ar narkotins mediagos, gali sukelti vairias tiriamj psichologines reakcijas ir dl to ikreipti tyrimo rezultatus. Todl kai kada tai daroma pacientui neinant. Toki bsen gali atsirasti ir socialiniuose tyrimuose. 4. 5. Jautrumas eksperimento slygoms. vairs mons gali liguistai reaguoti Ekologiniai veiksniai. ie veiksniai, kaip nurodoma literatroje (Charles, 1999), yra eksperimento procedras, pavyzdiui, atliekant laboratorinius tyrimus. susij su fizine ar emocine situacija, kurioje vyksta tyrimas. Taiau i eksperimento situacija gali visikai skirtis nuo tos aplinkos, kuriai turt bti taikomi tyrimo rezultatai. Nurodoma, pavyzdiui, kad kai kurios tiriamos grups, ypa kai jos dalyvauja diegiant naujoves, isiugdo grupinio bendrumo jausm, kuris gali paskatinti siekti puiki rezultat. Toki grupi rezultatai gali visikai skirtis nuo rezultat, gaunam grupse, kurioms trksta panaaus grupins vienybs jausmo. 6. Nepriklausomojo kintamojo poveikio kontrol. Gana danai, taikant eksperimentin metodik, tyrjai atsiriboja nuo isamesns kontrolini grupi metodikos analizs vykdomo eksperimento metu. Apsiribojama tik formaliu paminjimu, kad kontrolinje grupje buvo dirbama, remiantis prastine metodika, taiau kur taip ir lieka neatskleista. Taiau isami darbo kontrolinse grupse metodikos analiz prasminga tuo jog dl palyginimo procedr ji gali geriau atskleisti eksperimentu tikrinamos (arba konstruojamos) idjos esm.

5.2.3. Eksperimentinio tyrimo etapai

Nra lengva nusakyti aikias eksperimentinio tyrimo atlikimo taisykles socialiniuose moksluose. Taiau galima bandyti nusakyti eksperimentinio tyrimo etapus. 1. Vis pirma tyrjas turi aikiai apsibrti tyrimo problem, nes nuo to labai priklauso, kokie bus parenkami tyrimo metodai. 2. Suformuluojama tyrimo hipotez, t.y. apmstomi vairs galimi ryiai tarp specifini kintamj, suskirstant juos pagal reikmingum. Patys kintamieji gali turti dvi bdingas ypatybes. Pirmiausia, kad jie yra imatuojami, nors ir ne visada tiesioginiu bdu. Pavyzdiui, fizin sveikata negaljo bti imatuota tol, kol ji nebuvo veiksmingai apibrta. Ir tik apibdinus kintamojo fizin sveikata vartojamas reikmes, i galima vertinti, remiantis prielaida, kad j nusako fizini pratim testas, t.y. toks kintamasis, kur galima imatuoti ir kuris yra priimtinas fizinei sveikatai vertinti. Antra, ne visi kintamieji yra veiksmingi tiriamojo poymio atvilgiu, todl kai kurie i eksperimento gali bti

paalinti. Pavyzdiui, toks kintamasis, kaip gis, matyt, nra svarbiausias vertinant fizin sveikat. Todl, kol svarbiausi kintamieji yra veikiami eksperimentikai, kiti gali bti laikomi konstantomis, t.y. pastoviais dydiais. 3. Pasirenkamas poveikio bdas ir jo trukm. Pavyzdiui, norime suinoti, kok efekt skaitymo gdi formavimuisi turi mokymo trukm. Vargiai tiktina, kad tyrime bus pasirinkta 5 val. arba 5 min. trukms mokymo laikotarpiai. Greiiausiai jie bus nuo 30 iki 60 min., t.y. artimi pamokos trukmei; arba jie bus nulemti didaktini arba kitokio pobdio prielaid. 4. Atsivelgiama populiacij, kuriai norime generalizuoti tyrimo rezultatus, nes nuo to priklauso imties tris, atrankos bdai bei materialins tyrimo atlikimo slygos. 5. I anksto apgalvojama, kas gali ikreipti tyrimo rezultatus ir stengiamasi visa tai neutralizuoti. 6. Prie pradedant tikruosius arba kvazieksperimentinius tyrimus, siekiant ivengti galim paalini tak, svarbu atlikti kelet preliminari tyrim ir gerai ianalizuoti j rezultatus bei patikrinti eksperimento metodik. 7. Eksperiment atliekant, btina grietai laikytis numatyt tyrimo procedr. Instrukcij standartizavimas, tikslus eksperimento trukms fiksavimas, skrupulingas stebim duomen registravimas ir j kontroliavimas - kompetentingo tyrjo skiriamasis bruoas. Taiau svarbiausia yra tinkamai ianalizuoti, vertinti ir apibendrinti eksperimento duomenis, todl tam turi bti skiriama nemaa dalis bendro tyrimui skirto laiko. Be to, manoma, kad gautus eksperimento rezultatus pravartu aptarti su kolegomis. Tai padt geriau vertinti tyrimo rezultatus (Cohen, Manion, 1989).

5.2.4. Kitos eksperimentin tyrim nusakanios svokos.

Visos sumintos eksperimentinio tyrimo svokos, kaip ir j simboliai, be abejo, aprayti vairioje literatroje, kuria remiasi ir i analiz. Taiau, skaitant toki literatr, neretai aptinkamos ir kitos eksperimentin tyrim nusakanios svokos. Nors i esms jos atspindi tuos paius objektus, taiau skaitaniajam kartais gali kilti neaikum, todl dert kai kurias svokas, ypa daniau vartojamas, paminti. Pavyzdiui, pagal priartjim prie idealaus eksperimento modelio eksperimentas skirstomas valid ir nevalid. iuo atveju eksperimento ivad ekstrapoliacijos (ipltimo) populiacijai (arba generalinn aibn) statistin argumentacija vadinama ioriniu eksperimento validumu, o kauzalins (prieastins) hipotezs teisingumo statistin argumentacija vadinama vidiniu eksperimento validumu. Tai atitinka kai kurias jau aptartas eksperimentini tyrim patikimumo prielaidas. Kitaip tariant, pirmuoju atveju iorinis eksperimento rezultat

patikimumas priklausys nuo imties trio ir duomen tikslumo laipsnio, o antruoju atveju - nuo eksperimento kintamj, iorini veiksni bei tyrimo duomen patikimumo. Jeigu eksperimente dalyvauja tik viena eksperimentin tinamj grup arba kelios, taiau eksperimentinio poveikio veiksnio poiriu tapaios grups, tada toks eksperimentas vadinamas linijiniu eksperimentu. O jeigu eksperimentinio poveikio veiksnio poiriu tyrime dalyvauja skirtingos grups (eksperimentin ir kontrolin), tada eksperimentas bus lygiagretus ( , 1990; Merkys, 1995). ia nesunku suvokti jog linijinis eksperimentas bus ne kas kita, kaip jau apraytasis preliminarinis eksperimentas, o lygiagretus atitinka tikrojo arba kvazieksperimento svokas. Mokslinje literatroje ( , 1975) dar aptinkama svoka "eksperimentin sistema", kuri sudaro jau paminti elementai: 1. Eksperimentatorius, t.y. asmuo vadovaujantis visam eksperimento procesui, nors nebtinai pats atliekantis vis darb. 2. Eksperimentinis veiksnys, tai slygos ar j sistema, kurios, atsivelgiant tyrimo hipotez, tikslingai vedamos eksperiment, o jomis manipuliuoja eksperimentatorius; ios slygos-tai skirtumo tarp tyrime dalyvaujani grupi (eksperimentins ir kontrolins) esm; arba, kitaip tariant, tai specialiai parinkta (arba parengta) prieastis, dar kitaip vadinama nepriklausomu kintamuoju, turinti tiksl daryti poveik priklausomam kintamajam, t.y. paskatinti tam tikrus pakitimus (pavyzdiui, mokini elgesio, paangumo ir pan.). Eksperimentinis veiksnys gali bti taikomas dalimis, vairiu intensyvumu, apimtimi ir t.t. Paprastame eksperimente daniausiai bna vienas eksperimentinis veiksnys, t.y. kelios grups tyrimo metu turi skirtis tik vienu aspektu. Taiau tyrimuose pasitaiko eksperiment, kai yra keli eksperimentiniai veiksniai. Kita vertus, socialiniuose tyrimuose nereikt suabsoliutinti eksperimentinio veiksnio vaidmens. Nors jis ir aikiai apibrtas, taiau veikia ne izoliuotai, o siejasi su kitais veiksniais. Todl nurodoma, kad eksperimentinis veiksnys - tai iorini veiksni visuma, kuri, pavyzdiui, per vidines asmenybs savybes nulemia elgesio kitimus. Taigi ir pasiekus eksperimentinio tyrimo efekt, ir jo nepasiekus, galima daryti prielaid jog tai ne vien tik eksperimentinio veiksnio, bet ir kit slyg rezultatas. Pavyzdiui, skatinant vaikus aktyviai fizinei veiklai, takos tam turi ne tik taikomi eksperimentiniai, bet ir biologiniai veiksniai, tuo tarpu vyresniame mokykliniame amiuje paskatinti tokio elgesio pasikeitimus kur kas sunkiau. 3. Eksperimentin situacija. Tai su eksperimentu susijusios aplinkos slygos, iskyrus eksperimentin veiksn. ios slygos - tai taip pat nepriklausomi kintamieji dydiai, galintys turti takos eksperimento rezultatams. Dl to ypa svarbi j kontrol, t.y. reikia siekti, kad eksperimentin situacija bt vienoda. Tai nra lengva, nes visada esama slyg (pavyzdiui,

mikrosocialins aplinkos), kuri pakeisti negalime. Todl socialiniuose moksluose eksperimentini tyrim ivados neturt bti dogmatinio pobdio. Kituose darbuose ( , 1990) teigiama, kad eksperimentin situacija nusako eksperimento atlikimo slygas, kurios nulemia natral ir laboratorin eksperiment, arba nurodoma, jog eksperimentins situacijos struktr sudaro priklausomi ir nepriklausomi bei alutiniai ("trukdantys") kintamieji (Merkys, 1995). Taiau, iaip ar taip, eksperimentin situacij vis pirma reikt suprasti kaip slyg, lemiani eksperimento eig, visum. 4. Eksperimentinio tyrimo objektas, t.y. tai, k mes eksperimentu tiriame. Toks objektas gali bti vairios asmenybs charakteristikos arba determinuoti poymiai, pagal kuri kitimus vertiname eksperimento efektyvum.

5.2.5. Eksperimentini grupi komplektavimas

Nustatant imties tr, reikia vadovautis 6.2 poskyryje aptariamais tiriamj grupi parinkimo bdais ir kriterijais bei tuo, koki reikm tyrimai turi teoriniams apibendrinimams. Principinio pobdio eksperimentuose paprastai dalyvauja daugiau tiriamj negu, pavyzdiui, valgybinio (bandomojo) pobdio arba, kitaip tariant, preliminariniuose eksperimentiniuose tyrimuose. Be to, kuo didesni tikimasi skirtum tarp priklausom kintamj eksperimentinse ir kontrolinse grupse, tuo maesns gali bti eksperimentins grups. eksperimentines grupes tiriamuosius geriausiai jungti atsitiktiniu bdu, nes atsitiktinumo veiksnys garantuoja grupi sistemini skirtum ilyginim. Be to, kuo didesn imtis, tuo grups homogenikesns. Idealiu atveju eksperimentins ir kontrolins grups turi visikai sutapti pagal priklausom kintamj bei pagal kitus nepriklausomus iorinius kintamuosius, kurie kaip nors susij su eksperimentu. Subjektai grupes gali bti parenkami trimis bdais: 1. Parenkant atsitiktinai. Panaiai kaip apklausoje sudaromas eksperimente galini dalyvauti asmen rmas (frame), i kurio atsitiktinai parenkami asmenys kontrolin ir eksperimentin grupes. Taiau, kaip teigiama mokslo metodologinje literatroje, dideli ir grietai pagal atsitiktinumo princip sudaryt imi organizavimas tyrimuose yra gana sunkiai gyvendinamas. T, autoriaus nuomone, slygoja socialin-kultrin situacija, susiklosiusi Ryt ir Vakar alyse. Jeigu, pavyzdiui, Ryt alyse tokiems tyrimams takos turi finansavimo stygius bei toks dominuojantis tyrimo organizavimo modelis, kada tyrim atlieka ne komanda, bet tyrintojas "vieniius", tai Vakaruose vyrauja neigiamos nuostatos toki tyrim atvilgiu, susijusios su demokratinje visuomenje grietai galiojaniu tiriamj savarankikumo principu, kurio, matyt, ne visada laikomasi. Kita vertus, savarankikumo principas, reikalaujantis bent

formalaus tiriamj sutikimo dalyvauti eksperimentiniuose tyrimuose, gali riboti atsitiktinumo veiksn komplektuojant grupes. Savo ruotu, tiriamj sutikimas gali bti gaunamas dvejopai: tiek skatinant juos materialiai, tiek ir dl j vidini paskat dalyvauti tyrime (paintinio intereso, pritarimo tyrimo socialinei reikmei, noro prisidti prie mokslo paangos ir pan.). 2. Paprasto derinimo bdu (tiksliai kontroliuojant parenkam asmen savybes). iuo atveju stengiamasi idealiai parinkti tiriamj asmen poras, o po to atsitiktinai pasirinkti vien i poros eksperimentin grup, o kit - kontrolin, taip tikintis, kad eksperimentins ir kontrolins grups sudtis bus homogenika. 3. Danumini charakteristik pasiskirstymo bdu. is bdas taikomas tada, kai sudaromi grupi nari charakteristik pasiskirstymo eksperimentinje ir kontrolinje grupje grafikai pagal normalin pasiskirstymo dsn, tikintis, kad visumin grupi charakteristika bus homogenika, jei eksperimentinje ir kontrolinje grupje sutaps savybi pasiskirstymas.

5.3. Apklausa 5.3.1 Apklausos smprata

Socialiniuose moksluose apklausa yra plaiai paplits tyrimo metodas. Viena vertus, tai gali rodyti metodo patikimum, o antra - jo populiarum dl tariamo paprastumo, manant, jog nra nieko lengvesnio, kaip atlikti apklaus. Tokia paira metod ir masinis jo taikymas gali sumenkinti jo reikm moksliniuose tyrimuose. Mat daugelyje tyrim nesilaikoma apklausos metodo metodologijos ir sudarant klausimyn bei parenkant tiriamj grupes, ir vykdant tyrimo procedras bei atliekant rezultat analiz. Todl gali atsitikti taip, kad tyrimo metod teks vl pagrsti, juolab kad apie mokslin jo vert kartais dar diskutuojama. Pavyzdiui, stebjim bandoma suprieinti su apklausa, teigiant jog stebjimo bdu gaunami objektyvesni duomenys. Be abejo, stebdami real elges, mes operuojame konkretesniais faktais, negu tirdami verbalin (odin) elges, nes tarp i dviej elgesio vertinimo bd neretai bna dideli prietaravim. Kita vertus, ne visada yra galimyb taikyti stebjimo metod, nes tai susij ne tik su didelmis laiko snaudomis, bet ir su tuo, jog ne kiekvien elges galime stebti. Pavyzdiui, sunku arba apskritai nemanoma stebti eimos gyvenim, pomgius, laisvalaik ir pan. Be to, stebjimu negalima vertinti elgesio motyv. Tai padaryti galima tik per apklausas. Kalbant apie real ir odin elges, paymtina, jog abi ios elgesio formos vienodai gali bti ir objektyvios (kaip neurofiziologini proces rezultatas bei veiksniai, darantys tak socialiniams - asmeniniams procesams), ir subjektyvios, ireikianios subjektyvi asmens bsen. Todl diagnozuoti, o kartu ir prognozuoti asmenyb i realaus elgesio nra lengviau negu per odin elges. Be to, kadangi mogui kalba (sakytin ir raytin) yra svarbiausia

komunikacijos priemon, padedanti priimti vis socialin informacij (ontogenetine prasme tapti mogumi) ir j perduoti kitiems (tokiu bdu veikti objektyvius socialinius procesus), todl negalime nevertinti io informacijos kanalo reikms moksliniuose tyrimuose. Dar Pitagoras yra pasaks, jog ".. .kad ir kokie trumpi bt odiai "taip" ir "ne", vis dlto jie reikalauja rimiausi apmstym..." Kita vertus, negalime suabsoliutinti apklausos, kaip vienintelio metodo asmenybei tirti, nes i respondento gautoji informacija atspindi reali padt pagal tai, kaip t realyb prim ir "apdorojo" kiekvienas individas. Todl ne visada galima rayti lygybs enkl tarp tiriamosios objektyvios realybs ir duomen, rodani moni nuomon apie t realyb. Todl svarbu vertinti galimus informacijos ikreipimus, kurie gali atsirasti dl vairi mogaus smonje atsispindini socialins praktikos bruo (Bailey, 1987). I to, kas pasakyta, apklaus galime irti kaip komunikacijos proces, kuris apima iuos pagrindinius kintamuosius: 1) asmuo, atliekantis apklaus, vadinamas interviu gavjas arba apklausjas; 2) mogus arba grup, kuriuos apklausia, vadinami respondentais; per apklaus jie ribojami tam tikromis taisyklmis; 3) apklausos daniausiai atliekamos standartizuotomis metodikomis; 4) apklausa atliekama vairiomis slygomis, galiniomis turti takos jos eigai bei rezultatams; 5) apklausa - vienpus komunikacija, kuri valdo interviu gavjas. Kadangi mokslini apklaus udavinys - gauti kuo objektyvesn informacij, apklausos vedjui keliami tam tikri reikalavimai dl elgesio taisykli: 1) apklausos vedjas visada turi prisistatyti, i kur yra ir kieno interesams atstovauja; 2) angoje trumpai apibdina problem ir apklausos tiksl; 3) ypa svarbu siekti kontakto su apklausiamaisiais, gyti j pasitikjim, todl jis turi bti komunikabilus, isilavins, mokti bendrauti; 4) jis negali reikti savo nuomons apie duodamus klausimus nei prie apklaus, nei jos metu; 5) negalima vertinti atsakym arba kaip nors rodyti savo pritarim arba nepritarim; 6) negalima mokyti, polemizuoti; jeigu instrukcija nedraudia, tai po apklausos jis gali pasakyti savo nuomon. Dar nurodoma jog draugai, pastami, bendradarbiai ir juo labiau virininkai negali bti rekomenduojami interviu gavjais ( , 1990). Iskiriamos ios apklausos rys: anketin apklausa, interviu, anketin apklausa patu, telefonin apklausa, apklausa per masines komunikacijos priemones ir kt. Ms alies mokslinje praktikoje dominuoja anketin apklausa. Kur kas reiau - interviu bei apklausa patu.

5.3.2. Bendri reikalavimai apklausos klausimams.

Klausim tikslas - nuodugniau painti tiriamj reikin, gauti isamesns informacijos apie elgesio pobd. Tai savotiki indikatoriai. O tai, k mes tiriame, galime pavadinti indikatu. Indikatoriai (klausimai) gali nustatyti indikat (poym, reikin) ir tiesiogiai (pavyzdiui, norint suinoti tiriamojo nuomon), ir netiesiogiai (kai tiriamas elgesys). Be abejo, kalbdami apie elgesio tyrimus, negalime tiksliai nustatyti indikatoriaus ir indikato atitikmens. Galime tik daryti prielaid, kad tiriamj nuomon yra susijusi su tikimuoju j elgesiu. Todl svarbu surasti tinkamiausi indikatori, kuris geriausiai atitikt tiriamj reikin, o tai padaryti nra lengva, nes nei su nuojautos, nei logikos pagalba to padaryti nemanoma. Tai galima padaryti tik bandymo bdu. Visa tai apsprendia svarb klausim, kuriems keliami dideli reikalavimai. Pagrindiniai metodologiniai j principai bt ie: 1. Jie turi bti nukreipti esminius mogaus elgesio ypatumus j nulemianius veiksnius. ia svarbu pabrti, kad jokia informacija neturt bti renkama, jeigu ji nebus panaudota kokiame nors tyrimo projekte (Postlethwaite, 1996). Be to, visais atvejais ji turi bti reprezentatyvi ir patikima (plaiau apie tai buvo kalbama 4 skyriuje). 2. Turi reprezentuoti indikat. Danai analizuojamos skirtingos veiklos sferos arba viena veikla tiriama plaiau, todl negalima apsiriboti vienu klausimu. Pavyzdiui, klausimas "Ar domits sporto vykiais: labai, vidutinikai ar menkai?"- negali bti reprezentatyvus indikatorius domjimuisi sportu nustatyti. Arba tiriant poir darb taip pat negalima apsiriboti vienu klausimu, pavyzdiui "Ar esate patenkinti savo darbu?" arba "Ar js darbas jus patenkina?" Poiriai, vertybins orientacijos sport, darb, mokymsi ir kt. - tai nra vieninga sistema. J sudaro daugelis, neretai skirting element. Todl vienas indikatorius tik bendrai gali nusakyti kokius nors bruous. Dl to btina pateikti daugiau klausim. 3. Vartoti aikias, lengvai suprantamas ir nedviprasmikas svokas; tai, kas paprasta ir suprantama apklausos vedjui, turi bti aiku ir apklausiamajam. Todl visi sakiniai turt bti trumpi ir paprasti. 4. Negalima pateikti "dvigub klausim". Pavyzdiui: "Ar mgstate kav, ar saldainius?" I ties tai du atskiri klausimai, sujungti vien. 5. Klausimas neturi bti tendencingas, t.y. smoningai stimuliuojantis atitinkam atsakym. Pavyzdiui: "Js nemgstate alkoholio, ar ne?" arba "Juk js nerkote, tiesa?" ia tinkamiau bt paklausti: "Ar js rkote?" 6. Pravartu naudoti tikrinamuosius (kontrolinius) klausimus, t.y. t pat klausim pateikti du kartus, tik kitaip j suformuluoti ir terpti kitoje anketos vietoje. Tai gali padti iaikinti nesiningus respondentus.

7. Dl tiriamj grups heterogenikumo galima duoti filtruojani klausim. Pavyzdiui: "Jeigu pirm klausim atsakte teigiamai, praom atsakyti 2-5 klausimus, o jeigu atsakte neigiamai, toliau tskite nuo 6 klausimo". Taiau patariama iki minimumo apriboti arba vengti filtruojani klausim. Tame paiame altinyje pateiktas pavyzdys rodo toki klausim sudtingum: 1. "Ar Js mokykloje yra biblioteka?" 1. Ne. 2. Taip. 2. "Jeigu taip, tai kiek joje yra knyg?" (toliau nurodomas vairus knyg skaiius ir praoma paymti vien atsakym). Atrodyt, ia viskas aiku. Taiau bna taip, kad respondentas, atsakydamas "Ne", vis tiek atsako antrj klausimo dal. Norint to ivengti, siloma klausim performuluoti kiek kitaip: "Kiek knyg yra Js universiteto bibliotekoje?" (paymkite tik vien variant). 1. Nra bibliotekos. 2. Maiau nei 100. 3. Nuo 100 iki 199. 4. Nuo 200 iki 299 ir t.t. 8. Respondentui turi bti sudaryta galimyb ivengti atsakymo. Todl tyrjas privalo numatyti tokius atsakym variantus, kaip pavyzdiui "Sunku atsakyti", "Neinau", "Neturiu nuomons" ir pan. Taiau kai toki atsakym daug, tai gali rodyti arba tvirtos nuomons stygi, arba klausimo neadekvatikum norimai gauti informacijai. 9. Klausimo struktra turi bti paprasta ir aiki. Siloma kiek manoma palengvinti respondento darb. Pavyzdiui, vietoj klausimo "Kiek procent atlyginimo skiriate buto mokesiams sumokti?" reikt dviej klausim: 1) "Koks js atlyginimas?" ir 2) "Kiek pinig ileidiate buto mokesiams?" Procentus turi skaiiuoti pats tyrjas (Kidder, Judd, 1986). Taiau, kita vertus, toks tiesmukikas klausimas apie pajamas ne visada korektikas tiriamojo asmens atvilgiu. 10. Reikia vengti klaiding prielaid. Pavyzdiui, klausimas: "U k balsavote?" sutrikdys mog, kuris apskritai nebalsavo, arba klausimas: "Koks js darbas?" sutrikdys bedarb (ten pat). 11. Formuluoti klausimus, ypa intymesnius, reikia ne pernelyg tiesmukikai. Jautrius klausimus, kuriuos respondentas dl koki nors prieasi gali vengti atsakyti arba atsakyti neadekvaiai (taip daniausiai bna dl visuomenje nusistovjusi socialini, moralini bei kitoki norm), reikt pateikti tokia forma, lyg: a) toje situacijoje bt tariamas asmuo; b) visuomenje nebt aikios pozicijos tuo klausimu; c) tai nebt nukrypimas nuo normos, o plaiai paplits reikinys. Nurodoma ir kitokia vadin klausimo dalis. Pavyzdiui, vietoj tokios klausimo vadins dalies formuluots, kaip "Kai kurie mons sako, kad...", reikt rinktis kit variant. Pavyzdiui, "Ar js sutinkate, kad..." arba "K js manote...?" Svarbu atminti, kad sudaryti klausimyn vadovaujantis vien tik iais ir kitais skyrelyje esamais patarimais yra labai sunku, nes tam btina vis pirma gerai apgalvoti, k btent mes

norime isiaikinti kiekvienu klausimu ar j grupe arba, kitaip tariant, k mes norime matuoti ir, be abejo, bandyti ir bandyti.

5.3.3 Klausim tipai pagal pateikimo form

Pagal klausim pateikimo form galimi keturi j tipizavimo atvejai: atviri ir udari, tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai. Atviri ir udari klausimai. Atviri klausimai neturi galim atsakym variant. Pavyzdiui, klausimai: "Kaip js daniausiai praleidiate laisvalaik?" arba "Kokie js ateities planai?" apklausiamajam teikia visik laisv. Taiau jie daniausiai tinka tada, kai norima ivalgyti problem arba kai toks klausimas pateikiamas pirm kart ir nra aiks galimi jo atsakymo variantai. Jie kartais tinka interviu pradioje, norint suaktyvinti respondentus. Atviri klausimai skiriasi ir psichologiniu poiriu. ia svarbi aktyvi atmintis, todl atsakymai vertinami kaip individualesni, visapusikesni, labiau apgalvoti. Taiau pagrindinis j trkumas tas, kad juos sunku suklasifikuoti, kiekybikai vertinti. Todl, atlikus bandomj tyrim, atviras klausimas gali bti udaromas. Pavyzdiui, bandomajame tyrime, paklausus mokini, kiek jie turi tuinuk, beveik visi atsakymai buvo nuo 1 iki 5, ir tik nedidel dalis vaik j turjo daugiau. Todl klausimas buvo udarytas 1, 2, 3, 4, 5 skaiiais arba 1, 2, 3, 4, 5 ir daugiau (Postltethwaite, 1996). Panaiai gali bti udaromi ir kitokio pobdio klausimai (pavyzdiui, apie mgstamiausias mokini laisvalaikio formas, kuri daniausiai tebna 10 - 12, nors minima iki 40 - 50), paliekant vietos kitiems atsakym atvejams (kombinuotas klausimas). Udari klausimai susideda i dviej skirting komponent: a) paskatinanios dalies (sudominantys klausimai) ir b) atsakym dalies (galimi atsakym variantai). Pavyzdiui, klausimo "Kaip esate informuoti aplinkos apsaugos klausimais?", gali bti tokie atsakym variantai: "1. Labai gerai informuotas. 2. Gerai informuotas. 3. Nepakankamai informuotas. 4. Visikai neinformuotas. 5. Neturiu nuomons". Kai klausimai udari, respondentas turi pasirinkti vien galim atsakym variant. Kai atsakymai tiriamajam gatavi, lengviau padaryti sprendim, nes nereikia paiam formuluoti atsakymo. Taiau keblumai galimi dl to, kad tiriamasis gali pasirinkti ne visai jam tinkam atsakym (pavyzdiui, klausim "Ar sutiktumte bti mokyklos direktoriumi?", kur tra tik kelios alternatyvos: "Taip. Ne. Neinau") arba i daugelio alternatyv sunku isirinkti (pavyzdiui, i 10 15 indikatori apie prioritetines veiklos sritis sunku isirinkti tris svarbiausius). Dl to gali pasitaikyti pavirutinik atsakym. Udar klausim pranaumas yra tas, kad: 1) kai yra alternatyv, lengviau pasirinkt; be to, tyrjui nereikia klasifikuoti atsakym, o tai padeda ivengti subjektyvumo;

2) lengviau kiekybikai apdoroti duomenis; 3) lengviau lyginti, gretinti; 4) didesnis indikatoriaus patikimumas. Dl i pranaum per apklausas daniau pasitelkiami udari klausimai. Taiau juos parengti (ypa atsakym alternatyvas), jeigu nra inomas klausimas arba jeigu jis keliamas pirm kart, gana sunku (pavyzdiui, atsakant klausim Kokia, js manymu, didiausia ms alies problema?"). Tokiais atvejais, kaip jau minjome, pagelbti galt bandomieji tyrimai. Neretai per apklausas duodami kombinuoti klausimai, t.y. ir udaros, ir atviros formos klausimai. Pavyzdiui, baigus udaros formos klausim, paliekama vietos tiriamajam isakyti sav nuomon. Tai leidia respondentui pasakyti tai, ko dl udaro klausimo ribotumo jis negaljo padaryti. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai. Jau pats pavadinimas tiesioginis klausimas" rodo, jog klausimas yra konkretus (pavyzdiui: Kas labiausiai teria aplinkos or?"). Netiesioginiai klausimai tinka tada, kai norima suinoti asmens poir intymesnius dalykus. iuo atveju klausimas pateikiamas ne tiesiogiai, o taip, lyg bt kalbama apie kitus mones. Tada tiriamasis danai atsako i savo pozicij, savo patirties. Pavyzdiui: A ir B svarsto C problem. A mano, kad..., o B mano prieingai. Formuluojamas klausimas: Kuris j teisesnis?" arba Kaip iuo atveju pasielgt daugelis js pastam?" Taiau praktikai tokie netiesioginiai klausimai pasitaiko reiau, nes ne visada kit vertinimas gali sutapti su tiriamojo poiriu. Klausimai gali bti pateikti klausiamja arba konstatuojamja forma. Pavyzdiui: Koks js poiris iuolaikin muzik?" arba A labai domiuosi iuolaikine muzika". Grietai iskirti i form tarpusavio pranaum sunku. Tokio kaip ir nra, taiau pastaruoju metu, sudarant klausimynus, daniau parenkama konstatuojamoji forma, nes ji technikai paprastesn, lengviau parengti atsakym skales. Pavyzdiui: Vaikams iki 11 met nam darbai turt bti privalomi". iuo atveju galimi tokie atsakym variantai: "1. Absoliuiai sutinku. 2. Sutinku. 3. Nesutinku. 4. Visikai nesutinku. 5. Neturiu nuomons". Pateikiant klausimus teiginio forma, rekomenduojama j formuluot pavairinti taip, kad vieni j bt sudaryti kaip teiginiai, o kiti kaip neiginiai. Tai padeda ivengti monotonikumo, dl ko respondentai gali pasirinkti tuos paius atsakym variantus, kartais net ir neperskait, apie k klausiama.

5.3.4. Klausim rys pagal turin

Literatroje nurodomi ir kit ri klausimai; pagal trin jie skirstomi tris kategorijas: apraomuosius, ssaj ir prieastinius klausimus (Postlethwaite, 1996).

Apraomieji klausimai. Daniausiai tai klausimai, reikalaujantys duomen, apibdinani tiriam sistem. Jie gali bti apie "snaudas" mokykloje, joje vykstanius procesus, susijusius su mokymosi nuostatomis. Toki klausim pavyzdiai: 1. Kaip aprpinama ranga alies pradini mokykl baigiamosiose klasse? Ar vienuose regionuose bei rajonuose mokyklos geriau aprpintos nei kituose? (iuos du klausimus lydi implikacija, jog vietimo ministerija nori utikrinti, kad visos mokyklos turt minimalius resursus ir kad tuo pat metu tarp mokykl nebt dideli aprpinimo skirtum.). 2. Ar klasi bei mokykl turimi resursai atitinka ministerijos nustatytas normas? 3. Kiek dstytojai naudoja A, B ir C vadovlius konkreiai mediagai dstyti? 4. Koks pagrindini dalyk rezultat lygis pasirinktose student grupse? Ar tokie rezultatai atitinka ministerijos poir tai, k privalo bti imok visi studentai? Toliau danai keliamas klausimas, kokie yra konkrei grupi student rezultatai - ar jie geresni, ar prastesni, ar tokie patys kaip pernykiai (ar laimjimai prie penkerius metus)? Ir dar - ar esama skirtum tarp region, miesto bei kaimo, berniuk ir mergaii ir t.t.? Sasaj klausimai. iuo atveju formuluojami klausimai apie ssajas. Pritaikius anksiau pateiktus apraomuosius klausimus, i klausim formuluot bt tokia: 1. Ar prasiau aprpintose auktose mokyklose student mokymosi rezultatai emesni negu t, kurie mokosi geriau aprpintose mokyklose? 2. Ar studentai t auktj mokykl, kurios patenkina ministerijos nustatytas rangos bei tiekimo normas, pasiekia geresni rezultat negu tose mokyklose, kuriose i norm nesilaikoma? 3. Ar student, kurie mokosi i A vadovlio, rezultat balai geresni, ar jie labiau domisi mokslo disciplinomis, negu studentai, besimokantys i B vadovlio? 4. Ar berniuk rezultatai i matematikos disciplin geresni u mergaii rezultatus? Pirmuosius tris klausimus grindia prielaida jog aptikus ssaj, turi bti prieastinis ryys. Taiau operuoti ssaj ir prieastini ryi svokomis dert atsargiai. Pavyzdiui, gali bti atrasta ssaja tarp klass bibliotekli egzistavimo ir mokini skaitymo rezultat. Taiau tikroji skaitymo rezultat prieastis gali bti ta, kad mokiniai i geresns socialins-ekonomins aplinkos (nes danai kaip tik tokie mokosi klasse, turiniose bibliotekles) skaito geriau nei kiti mokiniai, kadangi j nam aplinka (fiziniai, emociniai bei intelektualiniai resursai) padeda gyti geresnius skaitymo gdius. Prieastiniai klausimai. Sprendimus priimantiems darbuotojams prieastiniai klausimai paprastai bna svarbiausi. Norint vertinti slygin daugelio veiksni tak rezultatams, gali bti naudojamos tyrimo bei eksperimentins schemos. Labai retai socialiniuose reikiniuose pasitaiko, kad kokius nors rezultatus slygot tik vienas veiksnys. Prieastiniai klausimai gali bti ireikti dviem formomis. Pavyzdiui:

1. Jeigu visi kiti veiksniai vienodi, ar su A vadovliu dirbantys studentai pasiekia geresni rezultat negu studentai, dirbantys su B vadovliu? 2. Kok slygin poveik mokymosi rezultatams daro ie veiksniai: student socialinis-ekonominis lygis; tv pagalba, teikiama vaikams; bendraami grupi sprendimas.

5.3.5. Anketa 5.3.5.1. Reikalavimai ir rekomendacijos

Manoma, kad tinkamai anketai bdingos tokios pat geros savybs, kaip ir geram statymui (Cohen, Manion, 1989). Ji yra aiki, nedviprasmika, patikima. Kartu ji turi skatinti respondento nor bendradarbiauti, kuo teisingiau atsakinti. Suformulavus mokslinio darbo tem ir inant, kokios reiks informacijos, pradedama galvoti apie anketos struktr. Preliminariniame (pradiniame) etape rekomenduojama susidaryti klausim sekos plan-grafik, kuriame numatomi atsakym variantai. Btina atminti, kad sudaryti klausimus nra lengva. Tam skiriamos net itisos knygos. Todl anketai sudaryti keliama daug vairi reikalavim bei rekomendacij, kurias tyrjui privalu atsivelgti (Bailey, 1987; Cohen, Manion, 1989). Pateiksime kelet pavyzdi: 1) bendrieji anketos reikalavimai:

pirmiausia turi bti motyvuotai, logikai paaikinta, dl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos upildymo instrukcija; apklausiamojo pastangos atsakyti turi bti minimalios, todl klausimai turi bti konkrets, o atsakym variantai suprantami; kuo maiau respondentui tenka rayti, tuo daugiau jis tiki, kad bus ilaikytas anonimikumas; svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamj atbaido, nra noro atidiai j skaityti, todl galimi pavirutiniki atsakymai; svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausim kompozicija -tai gali suvelninti kilusias neigiamas nuostatas; reikia vengti klausim, kurie stumia respondent vien atsakym; reikia vengti sudting, erzinani klausim. 2) klausim paruoimo rekomendacijos: Dl klausim turinio: ar reikalingas klausimas? Kuo jis bus naudingas? ar reikalingi keli klausimai, ar tik vienas? ar klausimas turi bti konkretus, susijs su respondento patirtimi? ar respondentas turi reikiam informacij, kad galt atsakyti klausim?

 ar klausimas tikslus, ar nereiks papildom klausim? ar gausime t informacij, apie kuri klausiame? Dl klausim formulavimo: ar nebus klausimas neteisingai suprastas? ar dl netinkamo formulavimo arba emocins klausimo manieros atsakymas nebus primetamas? ar labiau beasmenis klausimas bus rezultatyvesnis? Dl klausim vietos klausimyne: ar ankstesnis klausimas neturs takos tolesnio klausimo atsakymui? Pavyzdiui jeigu respondento klausiame, kada jis skaito groin literatr, o po to apie laisvalaik, tai klausiamasis skaitym gali nurodyti kaip vien mgstamiausi laisvalaikio usimim; iuo atveju pirmiau reikt paklausti apie laisvalaik, o po to apie skaitym; ar gera klausim seka psichologiniu poiriu? Pavyzdiui, jeigu norime po klausimo apie laisvalaik paalinti tolesn jo poveik, galima paklausti apie aktorius arba literatrinius herojus. Be to, nedomius respondentui biografinius duomenis geriau pateikti anketos pabaigoje. Intymesnius klausimus taip pat reikt nukelti pabaig, o serij vienod klausim terpti kitoki; ar klausimas pateiktas per anksti, ar per vlai (dmesio bei susidomjimo klausimu poiriu)? Klausimai turt eiti nuo paprastesni prie sudtingesni. Todl anketos pradioje turt bti lengvesni klausimai. Klausimai apie inias primena egzamin, nekelia noro juos atsakinti. Dl to juos reikia imtyti. Jeigu apklausa trunka ilgai, tai pradinis silpnesnis dmesys stiprja, o gale vl silpnja, todl svarbiausi ir sunkiausi klausimai turt bti anketos viduryje, o paprastesni - pradioje ir pabaigoje; be to, paprastesni ir nedoms klausimai - anketos pabaigoje, o paprastesni ir doms - pradioje. 3) apklausos lapas turi atitikti iuos reikalavimus: bti anketins ivaizdos; klausim ir atsakym variantai turi bti skirting rift; atsakym variantai turi bti viename puslapyje; turi tikti statistiniam apdorojimui. Pravartu priminti, kad bet kokiu atveju parengus anket, btini valgomieji tyrimai (iki 50 atvej, esant reprezentatyviai imiai), padedantys patikrinti anketos klausim kokyb, aprobuoti j pagal nustatytus kriterijus. Be to, tokie tyrimai padeda nustatyti imties tr, jeigu iki tol jis dar nebuvo inomas. Taiau valgomieji tyrimai tiks tik su tokia tiriamj grupe, kuri visais atvilgiais bus adekvati pagrindinei tiriamj grupei, t.y. bus to paties amiaus, lyi santykio bei kit rodikli,

5.3.5.2. Anket klausim skals

Visus per anketin apklaus gautus duomenis reikia kokiu nors bdu sugrupuoti. Tuo tikslu naudojamos vairios skals. Daniausios j yra ios: 1. Nominalin skal. Tai objektyvi duomen apie respondent nustatymas. Pavyzdiui, vertinamas amius, lytis, eimynin padtis, darbins ar kitokios veiklos pobdis, isilavinimas ir kiti kokybiniai rodikliai. Visa tai sudaro demografin anketos dal; 2. Rangin skal. Tai bene daniausias duomen grupavimo bdas. Jo esm ta, kad visi atsakymai eina grietai didjania ar majania tvarka. Pavyzdiui, atsakymai klausim Kaip js vertinate savo sveikat?" idstomi laikantis mintosios tvarkos: Visikai sveikas. Sveikas. Ne visikai sveikas. Sergu". Gali bti ir kitokio pobdio atsakym, idstyt ta paia tvarka. Pavyzdiui, teiginio vietimo reforma ms alyje vyksta efektyviai" vertinimo rangin skal bt tokia: 1. Visikai pritariu. 2. Pritariu. 3. Neinau, negaliu apsisprsti. 4. Nepritariu. 5. Visikai nepritariu". Arba ties kiekvienu teiginio vertinimo variantu komponuojami enklai (++, +, 0, -, - -) ir papraoma paymti atitinkam vertinim (Merkys, 1995). Tokiu pat principu sukonstruotos nuostat skals, kurios literatroje (Postlethwaite, 1996) dar vadinamos Likerto skalmis (susumuot reiting metodas). Ten pat nurodomi ir kitokie skali pavadinimai, pavyzdiui, socialins distancijos skal (Bagardus skal), semantinis diferencialas, poliariniai profiliai (Guttman skal, Osgood skal) ir kt. Kadangi Likerto skal (r. 5 lentel) daniausiai naudojama socialiniuose tyrimuose, j dert kiek pakomentuoti. Pavyzdiui, mums reikia sudaryti mokyklos mgimo" skal, kuri bus taikoma tiriant 14 met moksleivius. Literatroje pateikiamas toks pavyzdys (Postlethwaite, 1996): 5 lentel Moksleivi poiris mokykl Teiginiai 1.Man nelabai patinka mokykla 2.Mokykloje man patinka viskas 3. Didij laiko dal mokykloje a nuobuodiauju Visikai nesutin ku Nesutinku Nesu tikras Sutinku Visikai sutinku

4. Daugelio mokomj dalyk a nemgstu 5. Geriausias mano laikas yra tas, kur praleidiu mokykloje mokykloje 6. Man nepatinka usimimai mokykloje

Tiriamojo praoma kiekvienam teiginiui pasirinkti vien atsakymo variant. Pozityviems teiginiams (pavyzdiui, antrajam) turt bti skiriama nuo 1 balo u atsakym Visikai sutinku". Negatyvs teiginiai (kaip pirmasis) koduojami, skiriant 5 balus u atsakym Visikai nesutinku" ir 1 bal u atsakym Visikai sutinku", siekiant suvienodinti vis teigini krypt. Esant eiems teiginiams, moksleivis gali surinkti maiausiai 6 balus, o daugiausia - 30 (6*5). 3. Intervalin skal. Ji padeda imatuoti bei palyginti kai kuriuos poymius, turinius skaitmenin iraik, pavyzdiui, ami, isilavinim ir pan. Skals gali bti su lyginiais ir nelyginiais intervalais. Pavyzdiui, darbo staas nuo 1 iki 3 met, nuo 3 iki 5 met, nuo 5 iki 10 met, didesnis kaip 10 met (nelyginiai intervalai); arba darbo staas nuo 1 iki 3 met, nuo 3 iki 6 met, nuo 6 iki 9 met, nuo 9 iki 12 met ir t.t. (lyginiai intervalai).

5.3.5.3. Praktiniai patarimai kaip vykdyti anketin apklaus

Remiantis litertra galima pateikti iuos praktiniai patarimus, kaip vykdyti anketin apklaus: 1) atliekant apklaus, svarbu yra pagarbus tyrjo poiris respondent. Apklausos metu respondentas aukoja savo laik, dalijasi patirtimi, poiriu ir iniomis, todl svarbu . indl pagarbiai vertinti. Kaip bt galima tai padaryti? Silytume pradti nuo asmeninio prisistatymo bei informacijos apie tyrim pateikimo. Gali bti, kad dl vairi prieasi tiriamieji asmenys nesidomi ar nedrsta domtis, kokioje apklausoje ir kokiu tikslu jie dalyvauja, taiau dl tyrimo etikos bei didinant j atsakomybs jausm, btina suteikti informacij apie tyrim (plaiau apie socialini tyrim etik r. 3.6. skyrelyje); 2) tinkamiausias apklausos vykdymo bdas - betarpikas tyrjo ir tiriamj bendravimas, t.y. kada tiriamieji anketas pildo tyrjo akivaizdoje. Ypa tai pasakytina apie tyrimus, vykdomus

organizuotose populiacijose, kuri dalyviai yra moksleiviai, studentai ar kiti asmenys. Idalinus anketas namus, ne visada galima tiktis aukto j grtamumo procento bei asmenine nuomone paremt atsakym; 3) prioritet reikt skirti tokiai apklausos vedimo formai, kada j praveda pats tyrjas, t.y. asmuo, suplanavs tyrim bei gerai susipains su anketos turiniu (pavyzdiui, doktorantas arba magistrantas). Be abejo, tai gali atlikti ir kitas instruktuotas asmuo, taiau vis dlto geriau, kai darb atlieka pats tyrimo sumanytojas, t.y. labiausiai tyrimu suinteresuotas asmuo, inantis tyrimo tiksl bei gebantis tinkamai ir isamiai paaikinti anketos paskirt, jos turin bei pildymo instrukcij; 4) vengti apklaus didelse respondent grupse, pavyzdiui, sukvietus didesn auditorij ar sal keli grupi studentus ar mokinius. Tokiais atvejais nukenia atsakym nuoirdumas bei sunku ivengti paalins (draug) takos. Patogiausia tai daryti maose grupse, kada tiriamieji sdi atskiruose suoluose; 5) labai svarbu prie pradedant apklaus gyti tiriamj pasitikjim, maksimaliai sutelkti j dmes anket; 6) naudoti bet koki prievart pildant anketas yra netoleruotina; 7) vengti vykdyti moksleivi apklausas per t dalyk pamokas, kurias jie mgsta (pavyzdiui, ypa neigiamai berniukai reaguoja apklausas per kno kultros pamokas), nes, prieingu atveju, sunku tikti objektyvi atsakym; 8) vengti dano analogik tyrim (panaaus pobdio anket) pasikartojimo, kas taip pat gali nulemti neigiam dalies respondent poir apklaus; 9) praktin patirtis parod, kad respondentams yra svarbu gauti grtamj ry apie tyrim. Buvo pastebta, kad norint atlikti anketin apklaus grupse, kuriose danai atliekami vairs tyrimai, neretai yra juntamas emocinis nepasitenkinimas. Aikinantis to prieastis, paaikjo, kad respondentai, suteikdami informacij apie save, pageidauja grtamojo ryio apie vykdom tyrim; 10) jeigu yra galimybi, atsidkojant respondentams (pavyzdiui, moksleiviams)juos galima pavaiinti saldumynais arba padovanoti nedidel suvenyr (pavyzdiui, tuinuk, kalendoriuk ir pan.).

5.3.6. Interviu
Tai viena i apklausos ri. Interviu tikslai gali bti labai plats, pavyzdiui, vertinti kai kuriais poiriais asmen, parinkti tinkam darbuotoj, psichiatrijoje - nusprsti, kaip gydyti ligon, ikelti bei pltoti hipotezes, rinkti informacij eksperimentiniams tyrimams ir t.t. Nors konkretaus interviu stilius, jo strategija gali bti vairi, taiau bendra yra tai, kad interviu - tai abipusis sandris tarp klausianiojo ir atsakaniojo.

Interviu, kaip atskiras tyrimo metodas, gali bti skirstomas daugel vairi variant, pradedant nuo formalizuot (standartizuot) interviu, kur klausimai i anksto numatyti, iki neformali interviu, kur klausim seka bei j formalizavimas visikai laisvi. Tiriamasis interviu apibriamas kaip tyrjo inicijuotas dviej asmen pokalbis (iuo atveju pokalbis suprantamas kaip interviu technika, todl jis neturt bti iskiriamas kaip atskiras tyrimo metodas), kurio tikslas - gauti btin tyrimo udaviniams informacij. Pavyzdiui, informacij apie vairius pedagoginio proceso ypatumus, ypa vidinius, akivaizdiai nematomus veiklos motyvus, pedagogo ir ugdytini igyvenimus, subjektyv j poir gyvenimo reikinius ir pan. Taigi interviu papildo ir stebjimo, ir apklausos metodais gautus duomenis. Taiau, kad pokalbio metu gautoji informacija bt kuo objektyvesn, iam metodui, kaip ir kitiems, keliami tam tikri reikalavimai. Kita vertus, iam metodui bdinga ir nemaai psichologini niuans, susijusi su vairiomis bendravimo formomis bei tyrjo sugebjimu iklausyti tiriamj. Ne maiau svarbi ir interviu fiksavimo bei gaut rezultat analizs problema. Todl, pasirinkus metod, kaip mokslins informacijos altin, btina grietai laikytis jam keliam reikalavim ir, be abejo, visa tai metodologiniu poiriu korektikai aprayti. Neutenka tik paminti, kad informacija gauta interviu metodu. Visa tai reikia detalizuoti, o praktikai daugumoje mokslo darb ito vengiama. Bdingas tiriamojo interviu bruoas ir tas, kad visa informacija gaunama odiu. Tuo jis i esms skiriasi nuo anketins apklausos. Yra ir daugiau skirtum. Pavyzdiui, interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau painti tiriamj asmen, tuo tarpu anketinje apklausoje tokios galimybs labai ribotos. Kita vertus, interviu yra maesns galimybs nei anketinje apklausoje aprpti daugiau tiriamj, ne toks ir bendras io metodo patikimumas. Tiriamojo interviu metodo paskirtis gali bti trejopa (Cohen, Manion,1989): 1. Tiesiogin ir pagrindin priemon reikiamai informacijai gauti. Pavyzdiui, suinoti, k mano respondentas, isiaikinti, k asmuo ino (ini informacija), k jis mgsta ir ko nemgsta (vertybs), k galvoja (poiriai). 2. Priemon ikeltai hipotezei patikrinti. Pavyzdiui, nustatyti arba patikslinti kintamj ir tiriamojo vykio ryius. 3. Gali bti panaudotas kartu su kitais tyrimo metodais ir renkant informacij, ir vertinant kitus metodus, pavyzdiui, anketin apklaus. Tyrimo praktikoje galimi keturi tip interviu: 1) struktrizuotas (klausimai ir visa procedra numatomi i anksto, ir interviu eigoje maai kas keiiama; iuo atveju situacija esti apibrta);

2) nestruktrizuotas (be detalaus plano, klausinjama laisva forma; situacija atvira, galinti keistis); 3) neprimestinis (kils i psichiatrijos, kada klausinjantysis nesistengia ilaikyti numatytos pokalbio linijos, o pasiduoda ligonio primetamai pokalbio eigai); 4) kryptingas (klausinjantysis ypating dmes kreipia subjektyvius respondento atsakymus apie jam inom situacij, su kuria jis susipaino prie interviu; i gaut atsakym tyrjas gali sprsti, ar pasitvirtino jo ikelta hipotez, ar ne). Dl interviu metodo patikimumo yra vairi prielaid, teorij, ir visos jos nulemtos tyrjo ir respondento tarpusavio santyki. Kad bt aikiau, pateiksime kelet pavyzdi (Cohen, Manion, 1989). 1. Manoma, kad jeigu interviu gavjas yra pakankamai kvalifikuotas, o respondentas nuoirdus ir nusiteiks atsakyti jam duodamus klausimus, yra didesn tikimyb gauti patikimus duomenis. Be abejo, melavimas arba smoningai parenkami socialiai pageidautini atsakymai i tyrimo turi bti eliminuojami. 2. Yra ir kita nuomon - irint interviu kaip sandor, klaidos yra neivengiamos, kadangi iame procese kiekvienas interviu dalyvis turi sav sumetim. Manoma, kad iuo atveju reikalingos kontrolins respondent grups, juolab kad abi interviu puses gali veikti emocinis nusiteikimas, asmeniniai santykiai ir kt. 3. Interviu gali bti traktuojamas kaip natralus susitikimas, nulemtos daugelio gyvenimik situacij, kuriomis ir reikia vadovautis norint ivengti nepatikim atsakym. iuo poiriu iskiriami keli interviu ypatumai, galintys sukelti problem: a) tarpusavio pasitikjimo ,distancijos" jautimo ir kiti panas veiksniai; b) respondentas gali jaustis nepatogiai ir vengti gilesni" klausim; c) vairios prasms, kurios aikios tyrjui, bet gali bti sunkiau suprantamos respondentui; d) interviu, kaip ir kasdieniniame gyvenime, sunku vertinti vairius galimus ypatumus. Taigi ivada apie interviu metodo patikimum galt bti tokia: kad ir kaip kruopiai ir siningai elgtsi klausintojas, vargu ar galima visikai ivengti asmenini santyki, galini veikti atsakymus. Taigi interviu procesas - gana sudtingas reikinys, ir tyrjas tai turi atsivelgti. Tiriamasis interviu. Daugiau dmesio skiriama struktrizuotiems interviu, kurie labiau paplit socialiniuose moksluose. Jie dar vadinami tiriamaisiais interviu. ia skiriami trij tip klausimai. 1. Su fiksuotais atsakymais, kai respondentas pasirenka vien i dviej ar daugiau atsakym variant. Jie gali bti trumpi: taip", ne", neinau", nesutinku" ir pan. Pavyzdiui: Kaip manote, ar gerai, kad mokykloje suformuotos dviej lygi klass?" Taip. Ne. Neinau".Toki

klausim privalumas - auktas patikimumas, nes atsakymai suformuluoti, juos lengva koduoti. Trkumas - atsakym pavirutinikumas, nes respondentas gali susierzinti dl to, jog galbt jis nort atsakyti dar kitaip. Beje, tai bdinga ir anketinei apklausai. 2. Su laisvai formuluojamais atsakymais, kur neribojamas nei turinys, nei forma. Pavyzdiui klausim: Kaip js vertinate politin situacij Lietuvoje?" galimi labai vairs atsakymai. Arba klausimas: Kokias TV laidas labiausiai mgstate irti?" Situacija analogika atviriems klausimams anketinje apklausoje. Klausim privalumai: suteikia galimybes lanksiau vesti interviu, t.y. atsivelgiant atsakym, formuluoti kit klausim, isiaikinti niuansus, suinoti respondento ini gilum ir pan. Taiau taip klausinjant gali ikilti netikt atsakym, galini pakeisti hipotez. Prie ios ries klausim priskiriami "piltuvlio" tipo klausimai: i pradi pateikiamas platesnis temos klausimas, o po to eina tem siaurinantys, detalizuojantys klausimai. 3. Svarstykli" tipo klausimai - kai pateikt klausim ar teigin reikia atsakyti, kiek su teiginiu sutinkama arba nesutinkama. Pavyzdiui: Mokyklos lankymas nuo 14 met turt bti neprivalomas". Galimi tokie atsakym variantai: Visikai pritariu. Pritariu. Neapsisprends. Nepritariu. Visikai nepritariu". Skiriami keturi tiriamojo interviu klausim formulavimo bdai: 1) kai klausiama tiesiogiai (tiesmukikai) arba aplinkiniu keliu, kai rpimas klausimas iaikinamas klausiant netiesioginiu bdu (analogikai anketinei apklausai); 2) neapibrtas bendro pobdio arba specifinis klausimas; pavyzdiui, klausimas: K js apie tai manote?" - neapibrtas klausimas; manoma, kad, pradjus apklaus nuo specifini klausim, galima sukelti respondento tarum; 3) tikrasis (faktikas) klausimas arba nuomons iaikinimas; pavyzdiui, klausimas: "Kuri partij js remiate?" bus tikrasis klausimas, o klausimas: K js manote apie dabartin vyriausybs politik?" - nuomons iaikinimas; 4) vietoj klausimo, kaip ir anketinje apklausoje, gali bti teiginys. Interviu panaudojimo problemos. Viena i problem - informacijos, gautos interviu bdu, patikimumas. Literatroje pateikiamas tiriamojo interviu pavyzdys, kuriame asmenys buvo klausinjami apie j santaupas banke (Cohen, Manion, 1989). Pasirodo, jog visi nurod maesnes sumas nei turjo i ties. Siekiant didesnio apklausos patikimumo, reikia stengtis sumainti visas galimas paklaidas, kurios gali atsirasti ir dl respondento, ir dl interviu gavjo kalts. Pavyzdiui, takos gali turti interviu gavjo nuomon ar poiris tiriamus reikinius, noras gauti pageidaujamus (atitinkanius hipotez) atsakymus. Tai pasakytina ir apie respondent. takos gali turti religiniai sitikinimai,

etniniai skirtumai ir kt. Paklaid galima sumainti aikiai formuluojant klausimus, laikantis apklausos procedros, kad respondentas turt supratim, apie k kalbama. Patikimesni tie interviu, kuri metu respondentai pildo anketas, nes anketos daniausiai yra anonimins, ekonomikesns. Be to jos gali bti siuniamos patu, nors neretai maesn j dalis sugrta. Kita vertus, taikant odin interviu, nesunku paaikinti tyrimo tiksl. Tuo tarpu anketuojant patu reikia paaikinamojo laiko. Be to, anketuojant patu ta pati mintis skirting moni suprantama nevienodai. Sunkum anketos gali sudaryti ir maiau ratingiems asmenims. Laisva interviu atsakym forma, apsunkina duomen apdorojim, be to, sunkiau nusprsti, kaip toliau tsti interviu, nes po atsakymo reikia priimti sprendim. Visa tai rodo, kad interviu, kaip apklausos metodas, yra gana sudtingas, reikalaujantis tam tikro pasirengimo. Interviu, kaip ir kitiems tyrimo metodams, bdingi panas procedriniai etapai. Vis pirma apgalvojamas tyrimo tikslas, i kurio aikja, kokios informacijos reiks. Kadangi klausimai yra pagrindinis informacijos altinis, todl konstruojant klausimus pirmiausia reikia vardyti kintamuosius, t.y, tai, k ketiname imatuoti, nustatyti. Paruous klausim, apgalvojama ir jo atsakym forma. Klausimo formos pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksni: tyrimo tikslo, tiriamojo dalyko pobdio, (t.y. ar turime reikal su faktais, ar nuomonmis), nuo respondento isilavinimo, nuo to, koki informacij norime gauti, ir pan. Jeigu interviu tyrime dalyvauja ne vienas, o keli interviu gavjai, juos btina instruktuoti. Taip pat numatomi tiriamieji, apklausos duomen kodavimas ir apdorojimo bdai. iuo atveju daugiau rpesi bna, kai atsakymai yra laisvi. Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Stebjimo metodas Kasdieninis ir mokslinis stebjimas Stebjimo metodo trkumai Eksperimento smprata Eksperimento trkumai Eksperimentini tyrim rys Eksperimentini tyrim patikimum lemiantys veiksniai Eksperimentinio tyrimo etapai Eksperimentini grupi komplektavimas

10. Apklausa 11. Reikalavimai apklausos klausimams 12. Anketa 13. Interviu

6. KIEKYBINIAI IR KOKYBINIAI TYRIMAI

6.1. Kiekybini ir kokybini tyrim samprata

iame skyriuje aptariamos kai kurios vartojamos kiekybini ir ypa kokybini tyrim sampratos. Reikia paymti, jog tai sudaro tam tikr keblum, nes ne visada sutariama dl j vartojimo. Vis pirma tai pasakytina apie kokybin tyrim, kuriam apibdinti yra vartojama didel svok gausa. Kokybini tyrim sampratos analiz yra problemika daugeliu aspekt. Kokybiniai tyrimai mokslinje literatroje daniausiai asocijuojami su tam tikromis mokyklomis, tyrim tradicijomis, kurios plaiai inomos kaip interpretacin sociologin tradicija, ypa fenomenologija, etnometodologija ir simbolinis interakcionizmas (Mason, 1996). Kokybiniai tyrimai arba j elementai yra panaudojami ir kitose disciplinose: psichologijoje - pokalbis, pokalbio turinio analiz; istorijoje - dokument analiz, fakt interpretavimas; medicinoje terapinis pokalbis ir kt. Suprantama, skirting tyrim tradicij, mokykl ir disciplin atstovai turi savit pair socialin realyb. Todl nenuostabu, kad jie turi ir skirting nuomon apie kokybini tyrim galimybes, reikmingum bei tai, kokiu bdu empiriniai tyrimai gali padti mogui.

Mokslo metodologinje literatroje kokybiniai tyrimai neretai apibdinami kaip natralistiniai (Smith, Glass, 1987). Jie apima ilgalaik objekto (asmens, grups, organizacijos) tyrim, kurio tikslas - suprasti asmen, jo elges ir jutimus bei fizins, socialins ir psichologins aplinkos poveik jam. Prie toki tyrim gali bti priskirti ir lauko tyrimai, pabriantys, jog duomenys apie subjektus yra renkami natralioje, o ne laboratorinje aplinkoje. Kartais kokybinis tyrimas nusakomas kaip etnografinis (Stake, 1995; Charles, 1999), kuris gali bti susijs su individo ar grups elgsenos tam tikroje aplinkoje tyrimais. Toje aplinkoje gali bti savi paproiai, vertybs, bendravimo bdas. Etnografiniai tyrimai paprastai remiasi atitinkamos moni veiklos stebjimu, neformaliu pokalbiu, o danai ir tiesioginiu tyrjo dalyvavimu toje veikloje. Jais stengiamasi atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinje aplinkoje, kaip palaikomi socialiniai ryiai ir k tie vykiai ir ryiai reikia dalyviams. Pavyzdiui, k paaugliai veikia laisvalaikiu? Kaip jie aikina savo elges? Kaip grups nariai siekia bendr tiksl? K grups nariams reikia specifiniai odiai, kuriuos jie vartoja? Ir tt. Dl i ypatum io tipo tyrimas leidia pavelgti pasaul reali, jame gyvenani moni akimis. Ir labai danai j poiriai, nuomons skiriasi (arba gali skirtis) nuo visuotinai priimt stereotip ar atskiro mokslininko nuomons. Todl tokie tyrimai, kaip teigiama literatroje gali bti patraukls ir doms. Kokybiniams tyrimams apibdinti danai vartojama svoka atvejo tyrimas, kuri akcentuoja, kad tyrimas remiasi atskir atvej studijomis. Dar kitur jie vardinami kaip interpretaciniai tyrimai, pabriantys tyrj siek interpretuoti reikinius tomis prasmmis, kurias jiems suteikia tiriami mons (Gall ir kt., 1996). Kur kas reiau nesutarim kyla vartojant kiekybini tyrim svokas. R. Stake (1995) nuomone, kiekybiniai tyrimai gali bti vadinami statistiniais arba eksperimentiniais. ios svokos akcentuoja kiekybin duomen analizs pobd bei nenatrali (laboratorin) tyrimo situacij. D. Krathwohl (1993) taip pat teigia, jog kiekybiniuose tyrimuose daniausiai taikomi eksperimentiniai metodai. Apvelgus svok kokybiniams ir kiekybiniams tyrimams nusakyti vairov, nesunku pastebti, jog kiekvienoje j yra akcentuojamas vienas ar kitas aspektas. Anot D. Krathwohl (1993), iomis svokomis yra nusakomi du skirtingi poiriai tyrim. Kiekybiniu poiriu tyrime daniausiai siekiama patvirtinti hipotez, o kokybinio poirio atveju priimtinesni i situacij analizs kylantys paaikinimai. Vadinasi, svokos kokybinis ir kiekybinis tyrimas yra labiau priimtinos, nes jomis nusakomi ne atskiri mokslinio tyrimo metodai arba aspektai, o kiekybinis ir kokybinis poiris tyrim. iuo atveju kokybiniam poiriui bdingas siekimas suprasti, kaip individai suvokia bei aikina pasaul ir kaip individualiai kuriamos prasms lemia j

elges. Kiekybiniu poiriu nusakomas siekis iekoti iorini poymi, matuoti juos ir skaiiuoti, siekti vienintelio paaikinimo, dsni, taisykli, universalumo ir visuotinumo (Krathwohl, 1993). Kokybiniai tyrimai, nebdami priklausomi nuo hipotezi, pasiymi lankstumu bei duomen indukcine analize, kuri induktyvi tyrjo logik priskiria prie kokybini tyrim bruo. Lankstumas apibdina kokybin tyrim kaip nestruktrizuot, neturint standartins tyrimo struktros, tinkanios bet kuriai tiriamai aplinkai. Struktrizuotas jis gali bti vliau, taiau turi bti atliekamas sistemingai ir tiksliai (Thomas ir Nelson, 1990; Mason, 1996). Pastarojo nuomone, kokybinis tyrimas apima tyrjo savianaliz ir refleksij. Psichologijos odynas (1993) refleksij apibdina kaip proces, per kur mogus pasta savo paties psichinius veiksmus ir bsenas. Tai individo mstymas apie tai, kas vyksta jo paties smonje. Dl to, kaip teigia M. Gall su bendraautoriais (1996), refleksuodamas tyrjas ne tik keiiasi pats, bet ir tampa sudtine tyrinjamos realybs dalimi. R. Stake (1995), kokybiniuose tyrimuose iskirdamas asmenin tyrjo poir, j apibdina kaip labai asmenik. Kita vertus, galimas ir kitoks poiris tyrjo vaidmen kokybiniame tyrime. Anot M. Smith ir G. Glass (1987), tyrjas, atlikdamas kokybin tyrim, nesikia vykstanius vykius, o tiria juos tokius, kokie jie yra. Taiau iam teiginiui prietarauja M. Gall su bendraautoriais (1996), sakydami, kad kokybin tyrim atliekantis tyrjas ieko bd, kaip priversti individus atskleisti j pai sukonstruot socialin realyb. Taigi kokybiniams tyrimams yra bdinga tyrjo vaidmuo, refleksija, savianaliz ir kritinis mstymas. Bdingi kokybiniams tyrimams ir tokie savitumai, kaip kuriamasis ini pobdis bei holistin analiz ir paaikinimai. Dl i savitum kai kurie autoriai (Stake, 1995) kokybin tyrim apibdina kaip holistin, padedant atkurti visumin situacijos vaizd. iuo atveju holistinis vaizdas individ ar organizacijos elges perteikia ne kaip atskir kintamj rinkinio idav, bet kaip "igyvent patirt" socialinje aplinkoje (Paulauskait, 1996). Jis daniausiai sukuriamas situacij nagrinjimo (case - study) metodu, atskleidiant visus jo aspektus, o taip pat tiria ryius tarp atskir dali, mato proces jo aplinkoje, realizuoja tyrj gebjimus suprasti (ten pat). Kokybini tyrim skiriamj bruo analiz, atlikta remiantis vairiais altiniais, leidia j apibdinti kaip sisteming, nestruktrizuot atvejo ar individ grups, situacijos ar vykio tyrim natralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamuosius reikinius bei pateikti interpretacin, holistin j paaikinim.

Kiekybini ir kokybini tyrim skirtumai. Skirtingai nuo kokybini, kiekybiniam tyrimui labiau bdingas siekis iekoti iorini reikinio poymi, igaunant vairius rodiklius, kurie gali bti ireikti skaiiais ir matuojami. Todl kiekybinio tyrimo mokslin vert nusako gauti jo rezultate kiekybiniai rodikliai. Be to, kiekybinis tyrimas yra labiau struktrizuotas ir suplanuotas, nes tyrimo metodai bei duomen matavimo priemons daniausiai bna sukonstruotos dar prie tyrim. Tuo tarpu kokybini tyrim metodai yra lanksts, nes orientuoti interpretacij, o ne matavimus; proces, o ne ivad; sutelkia dmes situacijos ir elgesio ry, kuris daro didiausi tak patirties formavimui. Be to, skirtingai negu kiti, kokybiniai tyrimo metodai labiau gilinasi daikt ir reikini kilm, o ne skaiius (Paulauskait, 1996). Kita svarbi kokybini tyrim ypatyb, pasak mint literatros altini, yra ta jog iems tyrimams netaikomi grieti imties trio reikalavimai. J reprezentatyvum lemia ne tiriamj parinkimo bdai, o lanksts vienokie ar kitokie teoriniai kriterijai. Todl galima manyti, kad svarbiausias kokybini tyrim elementas - tyrimo duomen apibendrinimas. Kokybiniai tyrimai vyksta mums prastais etapais, taiau, kitaip negu tradicini (kiekybini) tyrim. J turinys isiskiria savita specifika. Pavyzdiui, formuluodamas problem, tyrjas turi nusistatyti didesn ar maesn analizs vienet (tarkim, organizacija arba skyrius), o pati problema turi bti tiriama vietoje, renkant duomenis per vis grups veiklos cikl. Be to, planuojant tyrim paprastai nenaudojamos iankstins tyrimo schemos. Viskas vyksta tyrimo metu, nes, pavyzdiui, socialins sistemos institucija visada yra daug sudtingesn, negu galima numatyti. Dl to tokiuose tyrimuose keliama daug darbini hipotezi, kurios tiriamos danai keiiasi. Kitas iskirtinis toki tyrim bruoas prieinamumo problema. N vienas tyrjas negali paprasiausiai nueiti i institucij ir pradti rinkti duomenis. Pirmiausia jis turi pasirpinti prieinamumu. Vienas i bd tai padaryti -priimti tiriamos grups nario vaidmen ir tapti stebtoju "i vidaus". Kitas bdas - usigarantuoti prieinamum legaliu bdu: kreiptis kompetenting asmen ar grup, galinius duoti leidim tirti. Gavus oficial sutikim, reikia susitarti su tais monmis, apie kuriuos arba kuriems padedant bus renkami duomenys. Renkant duomenis, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebjimo, pokalbio, dokument rinkimo ir analizs metodai. Taiau j taikymo metodologija iek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose. Kokybini tyrim metodologijoje pagrindin idja yra kontekstas fizin, socialin ir materialin aplinka, kurioje vyksta moni veikla. Kokybiniu metodu numatomos darbo hipotezs, registruojami visi aplinkos vykiai ir ypatybs, galintys turti takos nagrinjamam reikiniui. Be to, tyrjas fiksuoja ir savo suvokimus bei emocijas. Kokybini duomen analiz remiasi keliais duomen analizs metodais. Vienas j yra nuolatinis lyginamasis metodas, kurio esm sudaro duomen skirstymas ir kodavimas pagal kategorijas per vis j rinkimo laikotarp. Vliau kategorijos apibriamos ir iekoma tarpusavio

ryio su kitomis kategorijomis. Kitas metodas yra teigini ir hipotezi formulavimas, remiantis isamiai surinktais duomenimis. Galiausiai (treias analizs bdas) i visos duomen bazs yra irenkami duomenys, patvirtinantys tyrintojo supratim ar suvokim. Po to mediaga pateikiama ataskaitos forma. Bandant patvirtinti tyrimo duomenis, remiamasi vidiniu ir ioriniu patikrinimu. Vidinis patikrinimas susijs su paiu tyrimo duomen vertinimu, o iorinis patikrinimas atliekamas, pasitelkus kitus tyrintojus arba sudarant anketas, pagal kurias patvirtinamos hipotezs. Kokybini tyrim ataskaitos raomos paprasta kalba, pabriant tiriamojo portret ir jo kontekst. Vienos ataskaitos yra pasakojamojo pobdio. Jose paprastai nenaudojami formals ivad teiginiai. Kitose ataskaitose formals ivad teiginiai pagrindiami tyrimo duomenimis, iliustruojami apraomja mediaga. Be to, pageidautina, kad ataskaitose (kaip, beje, ir kituose tyrimuose) bt apibdinti duomen rinkimo ir analizs metodai, prieinamumo utikrinimo bdas, tyrjo analiz. Kitaip tariant, tyrjas turi sugebti perteikti tiriamojo asmens gyvenimo esm bei savo suvokim kaip tyrimo rezultat.

6.2. Kiekybini ir kokybini tyrim santykis

Kiekybini ir kokybini tyrim santykio klausimas dar tebra diskusij objektas. Anot M. Gall su bendraautoriais (1996), kokybin ar kiekybin tyrimo pobd i esms nulemia tyrjo poiris, tikslai ir naudojami analizs metodai. Kadangi socialini moksl praktikoje grynai kokybinio pobdio tyrim pasitaiko retai, mokslininkai danai nesutaria dl toki tyrim metod. Populiarus klausimas, ar galima kokybinius tyrimo metodus laikyti alternatyviais metodais socialiniuose moksluose. Ar galima kaip metod ir procedr rinkin kokybinius tyrimo metodus palyginti su kiekybiniais metodais? iuo poiriu mokslinink nuomons isiskiria: vieni kalba apie kokybin tyrim su jam bdingais kokybiniais duomen rinkimo metodais; kiti pasisako u kokybini ir kiekybini tyrimo metod derin. Pavyzdiui, nurodoma (Gall ir kt., 1996), jog kai kuri tyrj poiriu kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai yra nesuderinami, nes yra pagrsti skirtingomis epistemologinmis socialins realybs painimo prielaidomis, t.y. nemanoma tuo paiu metu tikti ir nepriklausoma nuo stebtojo socialins realybs btimi, ir tuo, kad ji yra sukuriama stebtojo. Todl io poirio alininkams atrodo nesuderinamos prielaidos, kad socialin realyb yra pastovi, isauganti savo tapatum laike ir erdvje, bei prielaida, kad ji nuolat kinta. Tuo tarpu kit tyrj poiris grindiamas prielaida, kad n vienas i dviej socialins realybs prigimties aikinim nra teisingas arba, atvirkiai, kad abiejuose esama tiesos. Tuomet kokybiniai ir kiekybiniai metodai vieni kitus papildo.

Nepaisant skirting poiri kiekybini ir kokybini tyrimo metod santyk, reikia pastebti, jog daugelis socialini moksl metodolog yra kiekybini ir kokybini metod derinimo alininkai. Anot P. Alasuutari (1995), toks socialini moksl pasidalinimas dvi stovyklas prasilenkia su tikrove, kadangi visi moksliniai tyrimai, tarp j ir socialini moksl, laikosi bendr princip loginio paaikinimo ir objektyvumo. Todl tyrjai turt pasitikti ne savo asmeniniais poiriais, o gautais duomenimis. iuo poiriu yra domi J. Mason (1996) nuomon apie kokybini ir kiekybini metod integracij, taiau pabriant, jog nra lengva suderinti skirtingas tyrim epistemologines prielaidas kaip ir nra paprasta integruoti skirtingus duomenis igaunanius metodus. Jo teigimu, integruojant kokybinius ir kiekybinius metodus, btina atsivelgti kelet svarbi dalyk: 1. Metod integracijos tiksl. Kadangi skirtingi metodai sprendia t pai problem, todl j derinimui tikslinga bt juos panaudoti tyrimo udaviniams sprsti arba stengtis pavelgti t pai problem i vairi pusi. Anot autoriaus, kokybiniais metodais siekiama pavelgti gyl, o kiekybiniais metodais - plot. 2. Metod integracijos bd. iuo atveju metodus reikia taip derinti, kad ontologins ir epistemologins prielaidos, kuriomis jie remiasi, papildyt, o ne prietaraut vienos kitoms. Antra vertus, svarbu, ar technine prasme tie metodai gali bti derinami. 3. Numatyti bsim apibendrinim pagrindus, t.y. kuo remiantis bus daromi tyrimo apibendrinimai, nes kokybiniai ir kiekybiniai duomenys reikalauja skirtingos analizs ir apibendrinim. Jau mintame P. Alasuutari (1995) altinyje taip pat pabriama, jog svarbu yra iskirti kiekybin ir kokybin duomen analiz. Pirmoji i j remiasi skaiiais ir sisteminiais, statistiniais ryiais tarp j, o tyrimo duomenys daniausiai yra transformuojami lenteles. Tai reikia, kad subjektams yra suteikiamos vairi kintam dydi reikms, todl bendros kiekybins analizs principas yra labai panaus gamtos moksl eksperiment: tyrimas pradedamas hipotezs formulavimu darant prielaid apie tai, jog nepriklausomas kintamasis turi poveik priklausomam kintamajam. Savaime suprantama, jog kiekybinei analizei yra bdingas duomen, gaut tam tikroje populiacijoje arba jai atstovaujani moni grupje, apibendrinimas. Tuo tarpu kokybinje analizje duomenys yra laikomi visuma, kuri suteikia informacij apie kokio nors loginio vieneto struktr. Todl net ir tais atvejais, kada duomenys yra gaunami i keleto stebt vienet (pavyzdiui, individ, asmenini interviu), juos argumentuojant negalima remtis skirtumais tarp individ. Be to, kokybinje problemos sprendimo analizje statistin tikimyb negali bti taikoma, nes tam daniausiai esti per maas tiriamj skaiius. Kad bt aikiau, 6 lentelje pateikiami kiekybins ir kokybins tyrimo duomen analizs ypatumai.

6 lentel Tyrimo duomen kiekybin ir kokybin analiz (pagal P. Alasuutari, 1995) Faz Interpretacin Kiekybin analiz Nuodugnus duomen perirjimas bei statistini ryi interpretacija; Nuorodos kitus tyrinjimus ir hipotezes. Duomen apdorojimo Kintamj apibdinimas ir ukodavimas; Duomen irykinimas, koncentruojantis ties esminiais Nuorodos kitus tyrinjimus ir teorinius modelius. Kokybin analiz Interpretacinis paaikinimas;

Statistini rodikli apskaiiavimas. dalykais; Atskir fakt grupavimas. I lentelje pateikt teigini matyti, jog interpretacinje fazje iems tyrim tipams yra bdingi ir panaumai, ir skirtumai. Panaumas tas, kad abiem atvejais yra remiamasi ankstesniais tyrimais ir jau patikrintomis hipotezmis, taiau skiriasi tuo Jog kokybin analiz atliekama naudojant interpretacinius aikinimus, o kiekybinje analizje vyksta statistini ryi interpretacija bei nuodugnus duomen patikrinimas. Vadinasi, interpretacinje fazje kokybin ir kiekybin analiz skiriasi interpretuojamais duomenimis, o duomen apdorojimo fazje naudojamos skirtingos j apdorojimo priemons. Kita vertus, btina pabrti, kad kokybinis tyrimas gali apimti ir kiekybin analiz, o kiekybinis kokybin. Kitame altinyje (Kvale, 1996) taip pat nagrinjama kiekybin ir kokybin tyrimo duomen analiz. Be to, kaip teigia autorius, kokybini ir kiekybini metod dichotomija socialiniuose moksluose gali pasireikti taikant nevienodus duomen matavimo (skali) tipus, kuriuos jis skirsto keturias grupes: nominalin, reikinio eilikumo, intervalin ir santykin. Anot jo, kokybinje analizje labiau taikomi nominalinis ir reikinio eilikumo matavimai, (jie kartais dar vadinami "silpnesniais" matavimais), o kiekybinei analizei bdingesni intervalinis ir santykinis matavimai. Pabriama, jog socialini tyrim praktikoje kiekybinis ir kokybinis poiriai turt sveikauti, o kokybiniai ir kiekybiniai metodai tra priemons, kuri panaudojimas priklauso nuo to, kaip ir kiek jie gali bti naudingi atsakant tyrimo klausimus. domus D. Krathwohl (1993) poiris kokybini ir kiekybini tyrim santyk socialiniuose moksluose. Anot jo, mokslinis tyrimas susideda i socialinio reikinio ityrimo ir apraymo; paaikinimo; patikrinimo. Nesunku pamatyti, jog tyrimais siekiama trij pagrindini tiksl:

aprayti atradimus, paaikinti atrastus reikinius, patvirtinti atradim teisingum. Remdamasis ia idja jis socialini tyrim metodus bando suklasifikuoti tris grupes: 1) kokybiniai metodai, skirti atradimams aprayti; 2) apklausos metodai paaikinimams pateikti; 3) kiekybiniai metodai patvirtinti atradimus. Be to, autorius atskirai iskiria bei aprao kiekybini ir kokybini tyrimo metod skal (7 lentel). 7 lentel Kiekybini ir kokybini tyrimo metod skal (pagal D. R. Krathwohl, 1993) Apraymas atvejo tyrimai siekiama paaikinimo natrali tyrimo aplinka odinis apraymas nestruktrizuotas ir spontanikas duomen rinkimas tyrjas nesikia tiriam situacij Patvirtinimas eksperimentai siekiama paaikinimo patvirtinimo danai laboratorins tyrimo slygos matavimo statistika struktrizuotas ir rpestingai suplanuotas duomen rinkimas tyrjas kontroliuoja situacij

Skals kairje yra kokybinio atvejo tyrimo apraymas (pravartu priminti, kad ia atvejis gali bti situacija, moni grup arba vykis), kuris nra tik odinis jo apibdinimas, bet kartu pateikiantis ir kokybik vertinim. ia prasme tyrjas dirba natralioje aplinkoje, nedarydamas takos tiriamai situacijai, taiau ieko paaikinim, padedani geriau suprasti stebimus reikinius. Deinje skals pusje aprayti kiekybiniai tyrimai, kuri metu renkami duomenys turi aikiai ireikt skaitmenin charakter. iuo atveju skaiiai pateikia tyrinjam reikini ar objekt kiekybin iraik. Nenurodyti skalje anketins apklausos metodai priskiriami prie tarpini, t.y. jie gali bti tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai. Jais paprastai siekiama isiaikinti apklaust moni grups, kuri daniausiai reprezentuoja populiacij ir kurios parinkimas turi bti logikai pagrstas, supratim. Be abejo, autorius pripasta, jog tokia metod skal nra pilna ir j bt galima papildyti kitais tyrimo metodais bei bdais. Kartu paymima ir tai, jog nors kiekybiniai ir kokybiniai tyrim metodai ir skiriasi, taiau jie nra vieni kitiems prietaraujantys. Kita vertus, siekiant tikslingesnio kokybini ir kiekybini metod taikymo tyrimo procese svarbu iuos skirtumus inoti. Todl pravartu su jais detaliau susipainti (8 lentel). 8 lentel Kiekybini ir kokybini metod skirtumai mokslinio tyrimo proceso struktroje (pagal D. R. Krathwohl, 1993) Eil. Moksliniotyrimo Nr. proceso etapai 1. Problemos formulavimas Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o j svarba irykja tyrim metu. Daugiaplaniuose tyrimuose kartais atradimo. problema gali Problema yra formuluojama prie renkant duomenys problemai, bti todl gali tekti rinkti papildomus duomenis, gali nes turti surinkti takos Kokybinis metodas Kiekybinis metodas

suformuluota prie tai padaryto duomenis.

2. Ryiai su

vairs. Vien tyrj teigimu, nuomons susiformavimo, studijavimas. Kiti mano, jog mogus visada turi susiformavs iankstin nuomon, todl tyrjas turi kuo daugiau apie j inoti.

Prie pradedant tyrim, atidiai studijuojama literatra. Tai padeda tyrjams ivengti neskmi, kurios

ankstesniais tyrimais siekiant ivengti iankstins

nereikalingas iankstinis literatros bdingos darbo pradiai.

3. Tyrimo klausimai, Tyrimo klausimai, hipotezs ikyla Tyrimo klausimai, hipotezs paprastai hipotezs tyrimo metu tyrinjant individus nuolat tikrinami ir peririmi. 4. Subjekt pasirinkimas Subjekt pasirinkimas yra tikslingas; individai ar situacijos atrastas prasmes ar patikrint 5. Tyrimo aplinka hipotezes Pasirinktiems subjektams parenkama natrali jiems aplinka. Ji gali kisti, atsiradus naujiems subjektams ar naujoms hipotezms. 6. Tyrjo arba nepriklausom kintamj taka tyrimui Tyrjas takos tyrimui neturi, taiau Paprastai yra tyrinjamas prieastiesjeigu kartais ji ir yra pastebima, tai pasekms santykis, kuomet prieastis tik kaip natralus, nuo tyrjo nepriklausomas reikinys. Tyrinjamas nepriklausom kintamj elgesys. yra nepriklausomas kintamasis arba tyrjo taka. nusakomi prie pradedant rinkti duomenys juos gali modifikuoti. Subjektai numatomi prie renkant duomenis, nors kartais vykstant Danai subjektai pasirenkami siekiant visuotinumo. Tyrimo aplinka gali bti vairi: tiek laboratorin, tiek natrali. arba situacij; tsiant tyrim, jie yra duomenis, bet tyrimo metu gaunami

pasirenkami taip, kad jie irykint tyrimui gali bti papildyti kitais.

7.Stebjimas arba matavimai

Stebjimas ir matavimai paprastai nestruktrizuoti, pateikiantys ataskaitas apie tiriamus asmenis, raais. Siekiama holistinio detales, kurios vliau gali pasirodyti svarbios. Tyrime yra svarbios vertybs, poiriai, esami ir naujai atrasti ryiai bei j taka duomenims. Tyrime atsispindi

Tyrime naudojami vairs matavimai ir struktrizuoti stebjimai; didelis dmesys skiriamas metod validumui, Stengiamasi ivengti tyrjo vertybi

elges arba dokumentus su svarbiais patikimumui ir objektyvumui. poirio, kreipiant dmes atskiras ar pomgi atsispindjimo tyrime.

tyrjo vertybs. 8.Tyrimo pagrindas Iekoma bendr bruo individ Tyrimo (baz), kuriuo grupje arba bendr pokyi kokio rpestingai vykio fone padidjimas atskaitos lyginamas remiamasi suvokiant nors

pagrindas parenkamas,

paprastai remiantis

(pavyzdiui, kontroline grupe arba standartiniu prie elgesiu. Tuomet pokyiai suvokiami takas su

savybes ar pokyius religingumo aplinka pokyiams elgesys vlesniuoju. 9. Tyrimo eiga yra yra

kar). Paprastai pats individas ar jo kaip poveikio rezultatas. matuoti. Ankstesnis

vyki seka nra kontroliuojama Tyrjas kontroliuoja vis vyki eig, tyrjo (naudojant stebjimo siekdamas laikytis darbo grafiko. metod). Tyrjas gali bet kur ir bet kada eiti, tikdamasis atrasti kak svarbaus. Naudojant interviu metod, galima grietesn darbo tvarka, laikantis tam tikro grafiko.

10.Duomen analiz Apibdinant svarbus

subjekt,

ypa Duomen iki

analiz

paprastai

yra

kontekstas. Retai

Danai statistin, siekiant sumainti atvej prasming Siekiant dydi. geriau naudojama Koncentruojamasi ties hipoteze, o ne ties kontekstu. suprasti iimtis, turt bti taikoma ir

duomen analiz atliekama siekiant skaii paaikinimo. statistika.

11.Ivados ir ataskaita

Ataskaitoje atsispindi atrasti ryiai, Ataskait sudaro i duomen kurie paprastai nurodomi situacijos kylanios ivados, loginis paaikinime arba yra pagrindiami pagrindimas, darbo eiga bei diskusija. teorija. Daugybe pavyzdi yra siekiama leisti skaitytojui pajusti duomen prasm. Tyrimo technikos apraymas yra paprastai pateikiamas kaip metodologinis priedas. Svarbu parodyti tyrimo plan, siekiant pademonstruoti, kaip buvo ivengta alternatyvi paaikinim.

Taiau ne visi tyrjai pasisako u kokybini ir kiekybini tyrim derinim. Kaip teigiama literatroje (Smith, Glass, 1987), neretai kokybiniai tyrimai kritikuojami dl patikimumo, vertingumo ir kontrols trkumo. Todl kiekybini metod alininkai labiau vertina pastarj objektyvum, nes, pavyzdiui, testuojant galima gauti patikimesnius duomenis, o atsitiktinis tiriamj skirstymas eksperimentines ir kontrolines grupes garantuoja jog bus ivengta bet kokio tendencingumo. Tuo tarpu kokybini metod alininkai teigia, kad socialiniai individo veiksmai priklauso nuo aplinkos (konteksto). Todl j nuomone, negalima suprasti elgesio, atskirto nuo aplinkos. Be to, eksperimento dalyviai gali reaguoti dirbtin aplink ir tyrim priemones, todl tradiciniai metodai negali atspindti tipiko elgesio, gilesni jausm ar reakcijos situacijas, kuri nesukuria eksperimentatorius. Ir nors objektyviai galima uregistruoti kito asmens iorikai matom elges, taiau jo emocijas, painim galima suprasti tik darant ivadas i analogij su tyrintojo emocijomis. Tam tikslui su asmeniu reikia praleisti daug laiko, suvokti aplinkos poveik, o teisingo duomen apibendrinimo pagrindas yra atidi login analiz, lyginant tiriamojo pavyzdio panaumus ir skirtumus su kita grupe. Vis dlto, neirint kai kuri prietaring vertinim, kurie, matyt, daniau kyla dl nekritinio poirio mokslinius tyrimus bei j atlikimo bd vairov, i kiekybini ir kokybini tyrim santykio problem galima ubaigti tokiais apibendrinamojo pobdio teiginiais: 1. Dauguma socialini tyrim metodolog palaiko sistemin poir mokslin tyrim, t.y. pasisako u kokybini ir kiekybini tyrim integracij. 2. Kokybini ir kiekybini tyrimo metod santyk moksliniame tyrime apsprendia tyrimo tikslas ir tyrimo objektas. 3. Siekiant kokybini ir kiekybini tyrimo metod integracijos, svarbu atsivelgti jos prielaidas bei i metod skirtumus, bdingus vienam ar kitam mokslinio tyrimo proceso etapui.

Klausimai: 1. Kokybini tyrim samprata 2. Kiekybini tyrim samprata 3. Kiekybini ir kokybini tyrim skirtumai 4. Kiekybini ir kokybini tyrim santykis 5. Tyrimo duomen kiekybin ir kokybin analiz 6. Kiekybini ir kokybini tyrimo metod skal

7. IMTIES TRIS IR JO PARINKIMO BDAI

Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikaling minimal tyrim skaii, kad bt galima padaryti statistikai reikmingas ivadas. Paprastai mus dominani poymi pasiskirstymas generalinje aibje nra inomas (generalin aib, arba populiacija, - tai visuma, kuri tiriame). Norint tai nustatyti, reikt itirti visus generalins aibs elementus. Tai, aiku, pareikalaut daug laiko ir l, o kartais i principo toks tyrimas yra nemanomas. Tarkime, kad mums reikia patikrinti, kiek degtuk yra atskirose dutse. Tekt tikrinti kiekvien dut atskirai, o tai kainuot daugiau, negu paios produkcijos pagaminimas. Arba, tikrinant moni sveikat, nemanoma per dien patikrinti visus alies gyventojus, nes kol patikrinsime paskutin, pirmojo sveikatos bkl gali pasikeisti. Todl empiriniuose tyrimuose beveik visada daroma iankstin atranka, t.y. parenkama atsitiktin generalins aibs element dalis, itiriamas nagrinjamo poymio pasiskirstymas ioje dalyje ir i jos sprendiama apie io poymio pasiskirstym visoje generalinje aibje. i pasirinktoji dalis vadinama imtimi. Taiau i imtis turt bti pakankamai reprezentatyvi, kad pagal jos rezultatus bt galima sprsti apie generalin visum.

7.1. Imties trio nustatymas

Pagrindinis dalykas, danai varginantis pradedaniuosius tyrintojus (ir ne tik juos), - tai imties dydis. Be abejo, tiriamosios grups dydis priklauso nuo tyrimo tikslo ir tiriamos populiacijos savybi, t.y. nuo jos dydio ir vienalytikumo tiriamojo poymio atvilgiu (pavyzdiui jei vienalytikumas vienodas, tai paiai populiacijai reikalingos maesns tiriamj grups, ir atvirkiai). Kita vertus, praktikai reikia nuomon, kad jeigu tyrjas savo tyrimo rezultatus nors apdoroti statistiniais bdus, tada minimalus atvej skaiius neturt bti maesnis kaip 30 (Cohen, Manion, 1989). Taiau, norint gauti tikslesnius duomenis, btina vertinti tyrimo duomen patikimum bei j tikslum, t.y. remtis matematins statistikos metodais. Be to, nustatant imties tr, svarbu isiaikinti, koki rezultat mes norime gauti. iuo atveju socialini tyrim metodologijoje yra vienas principinis klausimas, t.y. kam bus taikomi tyrimo rezultatai: ar visai tiriamai populiacijai, ar tik tiriamosios grups nari atvilgiu. Tai pagrindin ieities pozicija, nulemianti imties tur. Taiau socialini tyrim praktika, i svarbi metodologin nuostata paprastai nra aptariama, todl neretai vairiais tyrimo metodais gauti rezultatai yra nereprezentatyvs, o kartais ir stokojantys statistins argumentacijos. 1. Lengviau nustatyti imties tr, kai apie reikin jau yra inomi tam tikri rodikliai (pavyzdiui, dispersija). iuo atveju galima pritaikyti toki formul: n= z 2 * s 2 , kur n - atvej skaiius atrankinje grupje; 2

z - koeficientas, surandamas i vadinamj Stjudento pasiskirstymo lenteli, ir kuris pasirenkamas pagal tai, kok patikimum norime gauti. Pavyzdiui, kai patikimumas 95 proc. (p = 0,05), z = 1,96; kai patikimumas 99 proc. (p = 0,01), z = 2,6 (atkreipiame dmes, jog dabartiniuose literatros altiniuose skaiiuojant imties tr vietoj simbolio t vartojamas simbolis z); s imties vidutinis kvadratinis nuokrypis. Jis gali bti nustatomas: 1) remiantis anksiau atliktais tyrimais arba literatros altiniais; 2) pagal pilotainio (bandomojo) tyrimo rezultatus. (Pastaba: jeigu anksiau toki tyrim nebuvo atlikta, nustatoma pagal formul: S= X max X min , K

kur X max - galima didiausia poymio reikm, X min - maiausia poymio reikm, K - koeficientas, randamas specialiose lentelse). Nurodoma, jog, pavyzdiui, esant dideliam atvej skaiiui, K = 6 (Vaivila, 1974). Taiau vadovautis iuo teiginiu galima tiktai tada, kai tiriamj ne maiau kaip 100. Esant maesniems atvej skaiiams, btina vadovautis Stjudento pasiskirstymo lentelmis; (delta) leistinas netikslumas, t.y. skirtumas tarp atrankins grups ir generalins visumos vidurkio, laisvai pasirenkamas, atsivelgiant ankstesni tyrim duomenis bei duomen tikslumui keliamus reikalavimus. Pavyzdys. Tarkime, planuojame nustatyti ilg nuotoli bgik pulso dan. Kiek sportinink reikia patikrinti, kad apskaiiuotas pulso danio aritmetinis vidurkis bt statistikai patikimas? I literatros inoma, kad ilg nuotoli bgik pulsas yra retesnis, negu kit moni - apie 55-60 k/min. Reiausias esti apie 50 k/min, daniausias - apie 70 k/min. Taigi S = (70 50) = 3,3 k/min. 6

Tarkime, mus tenkina, jog apskaiiuotasis pulso danio aritmetinis vidurkis skirtsi nuo generalins visumos vidurkio ne daugiau, kaip 1 k/min. Tada = 1. Ir jeigu mus tenkina 95 proc. patikimumas, tai z = 1,96. stat formul reikmes, apskaiiuojame objekt skaii atrankinje grupje: n= 1,96 2 * 3.3 2 = 41 . Tai reikia, kad i visos generalins visumos mums reikia atsirinkti 12

ne maiau, kaip 41 ilgj nuotoli bgik. Jeigu norime patikimesni duomen, pavyzdiui, 99 proc., tada tiriamj reiks daugiau - apie 75, o esant 99,9 proc. patikimumui (tada z=3,3),

tiriamj skaiius atrankinje grupje bt kur kas didesnis - apie 120. Taigi kuo didesn norime gauti tyrimo duomen patikimum, tuo daugiau reikia tiriamj. Tais atvejais, kai visai nieko neinome ir anksiau toki tyrim nebuvo atlikta, tada, norint nusistatyti imties tr, btina i pradi atlikti bandomj tyrim. Pavyzdiui, norime su 95 proc. patikimumu ir absoliutine paklaida (2 kartai per minut) nustatyti naujagimi pulso dan. Atlik bandomj tyrim, apskaiiavome S, kuri, tarkime, buvo lygi 10. stat reikmes inom formul, gauname reikiam tyrimui atvej skaii: n = 1,96 2 * 10 2 = 96 . is skaiius rodo, kad statistikai 22

patikim rezultat gausime patikrin 100 naujagimi pulso dan. Taiau mokslinje praktikoje dar daug diskutuojama dl tyrimo atvej skaiiaus. Ypa tai pasakytina apie tyrimus, kuriuose kaip pagrindinis tyrimo metodas pasirenkama anketin apklausa. iuo atveju danai ne tik nebandoma vertinti gaut duomen tikslumo, statistinio patikimumo, bet ir nesilaikoma tiriamj grupi atrankos bd bei kriterij. Vieniems tyrjams atrodo, kad pakanka 100 atvej, kiti mano, kad galima apibendrinti 10 tiriamj duomenis, ypa jeigu naudojama tiksli matavimo aparatra (pavyzdiui, biologiniuose tyrimuose). Todl reikt argumentuoti i nuomoni pagrstum. Vis pirma turime suformuluoti, kokiu patikimumu norime pagrsti teigin. Nuo to priklausys ir tiriamj atvej skaiius. Socialiniuose moksliniuose darbuose paprastai pasirenkamas 95 proc. patikimumas. Kitas svarbus rodiklis, turintis takos imties triui - duomen tikslumas, kuris apsprendia reikm. Pavyzdiui, kokiu tikslumu matuosime stalo ilg perkant stalties? Greiiausiai apsiribotume 1 cm tikslumu. O jeigu tekt stal perneti koridoriumi kit patalp, tai stalo ilgis galt bti imatuotas tik apytikriai, kitaip tariant "i akies". Lygiai taip pat ir moksliniuose tyrimuose visk lemia duomen tikslumas, t.y. kaip tiksliai norime nusakyti tiriamj poym. Todl, visikai laisvai pasirink tyrimo atvej skaii, mes negalsime rodyti teiginio. Turime aikiai suformuluoti, kokiu tikslumu norime pagrsti teigin. Pa-vyzdiui, kraujospdio matavimas mus gali tenkinti 2 mm gyvsidabrio stulpelio aukio tikslumu, pulso danis - vieno karto per minut tikslumu ir t.t. Dl to ir yra btinas tyrimo planavimas, nes prieingu atveju galime gauti netikt rezultat. Taigi, pasirink tam tikr atvej skaii (pavyzdiui, 10 tiriamj) ir atlik tyrim, turime patikrinti gaut duomen tikslum. Ir jeigu jis tenkina ms tyrimo udavinius, tuo ir galtume apsiriboti. O jeigu nra reikiamo tikslumo, reikia tsti tyrim toliau ir dar papildomai paimti, tarkime, 5 atvejus. Po to vl tikrinamas duomen tikslumas, ir taip prieiname iki reikiamo atvej skaiiaus arba, atlik bandomj tyrim, i karto galime nusistatyti reikiam atvej skaii, pritaik anksiau analizuot formul.

2. Kur kas daugiau problemini klausim kyla tuose tyrimuose, kuriuose nustatomi rodikliai yra ireikiami procentais. Tai vis pirma pasakytina apie vairias apklausas. Nereikt umirti, jog apklausa - tai tik fakt konstatavimas, kuriems taip pat btinas tam tikras tikslumas, pa-vyzdiui 1, 2 ar 3 procentai. Dl to ir apklaus metu btini bandomieji tyrimai. Tai ne tik vienas i metodologini apklausos, kaip tyrimo metodo, reikalavim, bet kartu ir priemon imties triui nustatyti. Nordami suinoti, kiek reikia apklausti respondent, kad i j nuomons bt galima sprsti apie vis populiacij, taikome t pai formul: n = z2 * s2 , taiau iuo atveju 2

ankstesnis sigmos skaiiavimo bdas mums netiks. ia imama kita formul: S = % * (100 %) , kur % - bandomojo tyrimo metu nustatytas kokybinis rodiklis (Raymas ir kt., 1993). Pavyzdiui, atlikome bandomj tyrim ir nustatme, jog 60 proc. auktesnij klasi moksleivi neigiamai vertina mokyklos vaidmen ugdant asmenyb. Taigi S = 60 * (100 60) = 49 . Jeigu mus tenkina 95 proc. patikimumas ir, tarkime, 3 proc. tikslumas, tada atvej skaiius atrankinje grupje bus: n = 1,96 2 * 49 2 1024 . Vadinasi, mums reikia apklausti 1024 auktesnij klasi 32

moksleivius. Jeigu duomen tikslum vietoje 3 proc. imti 4 proc, tai imties tris bus kur kas maesnis - 576 moksleiviai. Taiau bandymini apklaus metu tiriamj neturt bti maiau kaip 50. Arba kitas pavyzdys. Mums reikia nustatyti, koks procentas moni serga reumatu. Kokia iuo atveju turt bti imtis? Pirmiausia turime apibrti, kokiu tikslumu norime rodyti teigin. Sakykime, mus tenkina 1 proc. tikslumas ir 95 proc. patikimumas. Tokiu bdu = 1 , o z = 1,96. I literatros inome, kad toki moni tam tikroje populiacijoje yra apie 3 proc. Taigi S = 3 * (100 3) = 3 * 97 . stat ias reikmes jau mint formul, nustatome reikiam atvej skaii: n= 1.96 2 * 3 * 97 = 1117 . Jeigu mus tenkint maesnis tikslumas, tarkime 2 proc., tuomet 12 1,96 2 * 3 * 97 = 279 . 22

tiriamj atvej skaiius bt kur kas maesnis: n =

Jeigu neturime duomen apie reikinio paplitim ir neatliekame bandomojo tyrimo, tuomet imame pat nepalankiausi variant, kuriame S, kaip jau minjome, lygi 50. Tuomet atvej skaiius bus: n = 1,96 2 * 20 2 1,96 2 * 50 2 arba, esant 2 proc. tikslumui - n = = 96000 = 2400 . 12 22

3. Paprastai per apklausas neapsiribojama vienu klausimu. Klausim bna daug ir vairi, kaip ir atsakym variant. Todl, norint nustatyti tiriamj skaii, btina kiekvieno klausimo atsakym variantams atskirai skaiiuoti reikiam atvej skaii. Bendras imties tris nu-statomas pagal didiausi reikm. Pavyzdiui, nustatme, kad pirmo klausimo vienam atsakym variantui reikia 100 tiriamj, kitam - 80 ir t.t. Antro ir treio klausimo analogikai 110 ir 150. Lygiai taip pat ir kitiems anketos klausimams. Bendras tiriamj skaiius, remiantis iame pavyzdyje didiausia reikme, bt 150. Be abejo, toks tiriamj skaiiaus nustatymo bdas ilgas ir varginantis. Todl j galima bt supaprastinti, darant tiriamj atrank pagal kelis pagrindinius anketos klausimus. Atlikus tyrim, galima apskaiiuoti kit klausim paklaid (tikslum). i paklaida, arba gaut duomen tikslumas, apskaiiuojama pagal i formul = % * (100 %) . Pavyzdiui, apklausus 100 respondent, kur nors klausimo atsakymo n

variant pasirinko 20 proc. tiriamj. Apskaiiav gaut duomen tikslum, gavome 4 proc. Vadinasi, io atsakym varianto paklaida bus 20 4 proc. Turint paklaidos dyd, nesunkiai galima apskaiiuoti statistin gaut duomen patikimum, pritaikius gerai inom formul: t= x1 x2 Sx1 + Sx2
2 2

Taiau i formul taikytina tiktai tada, kai yra ne daugiau kaip dvi klausimo reikms (atsakym variantai). Jeigu klausimui yra trys ir daugiau galimi atsakym variantai, tada, lyginant skirtumus (pavyzdiui, tarp berniuk ir mergaii), taikytinas x2 ("chi kvadratas") rodiklis. Apskritai paklaida skaiiuojama tada, kada apibendrinami faktai ir i tyrimo rezultat formuluojama ivada. Paklaidos apskaiiavimas taip pat btinas, darant vairias prognozes, o jeigu apsiribojama tik fakt konstatavimu, paklaid apskaiiuoti nebtina. Apskritai socialiniuose tyrimuose, nustatant tyrimo duomen tikslum, reikia vadovautis taisykle: kuo maesn tiriamojo reikinio procentin reikm, tuo, akivaizdu, maesn turi bti ir jo paklaida. Pavyzdiui, jeigu tyrime gausime tik 7 proc. kokio nors atvejo, tai 5 proc. paklaida bus labai didel, o jeigu atvej skaiius siekia 60 proc., tuomet ta pati 5 proc. paklaida bus jau ne tokia

reikminga. Todl socialiniuose tyrimuose visada btinas pilotainis tyrimas, kuris parodo ne tik tikslum, bet ir tai, ar mes pajgs isprsti vien ar kit klausim. Pavyzdiui, norint pagrsti teigin 1 proc. tikslumu, esant nedidelei populiacijai, tenka tirti vis visum, o kartais, kada i visuma yra nedidel, tokio tikslumo mes apkritai negalime gauti, nes bus per maas tiriam atvej skaiius. Visa tai rodo, kad btinas yra tyrimo planavimas, kuriame labai svarbu apibrti, kokiu tikslumu norime rodyti teigin. O tai ir apsprendia imties tr. Jei teorikai jis gana didelis, k praktikai sunku realizuoti, tai tas jau parodo, kad esminio skirtumo tarp lyginamj populiacij vidurki galbt i viso nra. poskyr galima apibendrinti taip: 1. Imties tr socialiniuose tyrimuose nulemia tyrimo rezultat pritaikomumas, t.y. j ekstrapoliacija visos populiacijos ar tik tiriamosios dalies atvilgiu, o taip pat laukiam rezultat tikslumas ir patikimumas. 2. Kuo maiau tarpusavyje skiriasi matuojami dydiai, tuo daugiau reikia parinkti tiriamj atvej, jeigu norima nustatyti j skirtumo patikimum; be to, kuo maesn tiriamojo reikinio procentin reikm, tuo maesn turt bti ir jo paklaida.

7.2. Imties trio parinkimo bdai

Nustaius reikiam tiriamj skaii, numatomas j parinkimo bdas. Nors mokslinje literatroje apraoma daug bd, kaip parinkti tiriamuosius asmenis (Kidder, Judd, 1986; Bailey, 1987; Cohen, Manion, 1989 ir kt), taiau i esms visi jie pagrsti vienu pagrindiniu - imties atsitiktinumo principu, t.y. visi populiacijos elementai turi turti vienodas galimybes patekti imt. Iskiriami du pagrindiniai tiriamj grupi parinkimo bdai: 1) yra inoma ir 2) netikimybinis, kai tiriamj pasiskirstymas populiacinje grupje nra inomas. Abiem atvejais tiriamj grupi parinkimo bdai skirsis. Tikimybiniai tiriamj grupi parinkimo bdai. ioje grupje galima iskirti tokius tiriamj grupi parinkimo b-dus: paprast atsitiktin sistemin, sluoksniuot, "puokts" principu. Reikia paymti, jog ie pavadinimai tra slygiki ir vairiose publikacijose gali iek tiek skirtis. Paprastas atsitiktinis. io bdo esm ta, kad i populiacijos srao atsitiktinai parenkamas reikiamas tiriamosios grups nari skaiius, t.y. tiek, kiek buvo numatyta. Pasak tikimybi teorijos, pagrindinis ios atrankos principas tas, jog pasirinktosios grups savybs turi bti tokios pat, kaip ir visos populiacijos, t.y. joje turt bti vienodas procentas vyr ir moter, jaun ir sen, ir pan. tikimybinis, kai kiekvieno tiriamos populiacijos elemento tikimyb pakliti imt

Taiau sunkum sukelia tai, jog norint taip suformuoti grup, reikia turti visos populiacijos sra, o tai ne visada paprasta. Sisteminis, arba mechaninis. Tai paprasto atsitiktinio bdo modifikacija. ia i populiacijos srao tiriamieji parenkami ne atsitiktinai, bet pagal tam tikr sistem. Ir jeigu mums nesvarbu grups savybs, tai procedra labai paprasta. Pavyzdiui, turime populiacij, kurioje yra 2000 moni (tarkime, tiek Kaune yra dvyliktok); norime suformuoti 200 asmen tiriamj grup. Paprasiausiai imsime i srao kas 10-j asmen. Sluoksniuotas, arba tipinis. Tiriant iuo bdu, tiriamoji populiacija suskirstoma atskiras grupes pagal tam tikras panaias savybes. Pavyzdiui, vienoje grupje gali bti tik vyrai, o kitoje tik moterys. Norint gauti tiriamj grup, kurios savybs bt adekvaios populiacijos savybms, i kiekvienos grups parenkami asmenys tokia tvarka, kad sudaryto-je tirti grupje vyr ir moter santykis atitikt populiacijos santyk. Be abejo, populiacij galima skirstyti grupes ir pagal ami, profesij, isilavinim bei kitas savybes. "Puokts"principas, arba serijinis. Kai populiacija labai didel, plaiai nusidriekusi (pavyzdiui, visos Lietuvos studentai), tai parinkti tiriamj grupes atsitiktinumo principu yra keblu. Tarkime, norime nustatyti j fizin isivystym. Tirdami atsitiktinumo principu, rinkdami duomenis, turtume labai daug vainti i vieno populiacijos krato kit, o tai labai brangu. T pat gautume, atsitiktinai parink kelet auktj mokykl (laikydamiesi teritorinio principo) ir jose tirdami visus studentus. Pavyzdiui, vykdant ltini neinfekcini lig profilaktikos program, Lietuvos moksleivi populiaciniai fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos tyrimai buvo atliekami Kauno miesto ir penki alies rajon (Jonikio, Kaiiadori, Kretingos, Kupikio, Varnos) centr vidurinse mokyklose, tiriant visus i mokykl mokinius (rajonai parinkti kaip bdingiausi Lietuvoje visais aspektais). is tiriamj grupi parinkimo bdas gali bti i dalies patobulintas, kai tiriamj grups formuojamos pakopomis, t.y. sudarant grupes i grupi. Pavyzdiui, naudojantis apraytu pavyzdiu, pirmiausia i populiacijos atsitiktinai parenkamos mokyklos, po to atsitiktinai parenkamos klass. Netikimybiniai tiriamj grupi parinkimo bdai. Nedidels apimties tyrimuose tiriamj grups neretai formuojamos nepilnai laikantis atsitiktinumo principo. Be abejo, taip suformuotos grups ne visikai atspindi populiacij, taiau, kita vertus, tai paprasiau ir pigiau. Be to, ir toki tyrim rezultatai gali bti pakankamai patikimi, jeigu tik tyrjas neketina j ekstrapoliuoti visai populiacijai, tai yra transformuoti u tiriamosios grups rib. Taip daniausiai parenkamos grups, atliekant preliminarin bei kokybin tyrim. Pateiksime kelet netikimybini tiriamj grupi parinkimo pavyzdi:

Atsitiktinis grupi parinkimo bdas. Tyrimui parenkami asmenys, kuriuos lengva rasti, kurie yra greta. Pavyzdiui, apklausos bdu galima suinoti bendradarbi, bendramoksli, moksleivi, student, dstytoj, mokytoj ir kt. Nuomon ms rpimais klausimais. Grupi parinkimas kvot principu. iuo principu grups parenkamos panaiai kaip ir tipinio grupi formavimo atveju, norint pasiekti, kad grupje bt toks tiriamj poymi santykis, koks yra populiacijoje. Pavyzdiui, tyrjas, besidomintis etniniais santykiais, gali nustatyti kvotas kiekvienai etninei grupei, pagal jos nari skaii tiriamojoje populiacijoje. Tikslinis grupi formavimas. ia tyrjas formuojam grup traukia asmenis, kurie, jo manymu, yra tipikiausi tiriamojo poymio atvilgiu. Kitaip tariant, tyrjas formuoja grup, priklausomai nuo savo specifini tiksl (pavyzdiui, grup asmen, sergani kokia nors liga arba nepaangi mokini grup). Grups formavimas "gnits" principu. Pirmiausia tyrjas parenka nedaug asmen, pasiymini tam tikromis tyrim dominaniomis savybmis. Po to ie asmenys nurodo kitus, turinius analogik savybi, o ie - dar kitus, ir t.t. Taigi tiriamj grup didja kaip sniego kamuolys. Pavyzdys. Pateiksime pavyzd i literatros (Smith, Glass, 1987), kuriame vaizdiai iliustruojami vairs tiriamj grupi parinkimo bdai, atliekant apraomojo pobdio tyrimus. Svarbiausias apraomj tyrim tikslas - parodyti tam tikro reikinio ar savybs charakteristikas populiacijoje, tiesiogiai tiriant reprezentacin imt. Pavyzdyje keliamas klausimas: "Ar pediatrini klinik slaugs tiki, kad naujagimiai jauia skausm?" io tyrimo tikslas nustatyti, kiek proc. slaugi tuo tiki, o kiek - ne. klausim galima atsakyti, sudarant klausimyn, kuris bt pateikiamas kiekvienai pediatrins klinikos seselei. Taiau tai bt brangu ir netikslinga. Todl pasirenkama tam tikra strategija, kuria remiantis sudaroma tiriamoji imtis. Atsakym tikslumas labai priklauso nuo tiriamosios imties sudarymo modelio, kurio krimas apima tokius ingsnius: 1. Tikslus populiacijos apibrimas. 2. Tiriamosios imties parinkimas. 3. Tam tikros savybs ar reikinio stebjimas ir matavimas. 4. Tam tikros savybs ar reikinio vertinimas populiacijoje, remiantis tiriamosios imties rodikliais. 5. Matavim tikslumo nustatymas. 1). Populiacijos apibrimas. Mokslini tyrim kontekste odis "populiacija" nereikia vis alies gyventoj. Technine prasme tai yra visa grup individ, kurie bus tiriami. Atsivelgiant tyrimo tiksl, populiacija gali bti apibriama plaiai (pavyzdiui, iuo atveju - visi Amerikos ligonini slaugi asociacijos nariai) arba siaurai (pavyzdiui, bet koks tam tikros ligonins

darbuotojas, kur personalo tarnyba skiria dirbti slauge). Taigi populiacijos apibrimas yra tyrjo reikalas. Be to, populiacijos elementais nebtinai turt bti tam tikri asmenys. Pavyzdiui, norint suinoti, koks yra slaugi ir ligonins lov santykis tam tikrame regione, populiacijos elementais bus laikomos ligonins, o ne asmenys. Populiacijomis lygiai taip pat gali bti laikomos mokyklos, savivaldybs ir kt. 2). Tiriamosios imties parinkimas. Tiriamja imtimi gali bti bet koks populiacijos element rinkinys, kuris i jos parenkamas, kad bt tiesiogiai tiriamas. Remdamasis tiriamosios imties charakteristikomis, tyrjas daro ivadas apie populiacijos, kuri nra tiesiogiai tiriama charakteristikas. Taiau tiriamosios imties parinkimo bdas labai veikia tyrimo rezultat patikimum. Pavyzdiui, tiriant ar slaugs tiki, kad naujagimiai jauia skausm, tiriamja imtimi galima pasirinkti kurios nors ligonins slauges. Toks atsitiktinis imties parinkimo bdas dar kitaip vadinamas patogumo imtimi, nes pasirinktus tiriamuosius lengva rasti, jie yra greta. Jei anketas papraytume atsakyti pediatrijos ligonini asociacijai priklausanias slauges, tokia imtis bt vadinama tiksline arba savanorika imtimi. Jei apibrtume, kad norime gauti vis kategorij slaugi (registruot ir licenzijuot) atsakymus, tokia imtis bt vadinama daline imtimi, arba kvot principu. O jeigu pradins imties nari papraytume duoti kit mus dominani populiacijos nari koordinates, jau bt sniego kamuolio imtis, arba jos formavimas "gnits" principu. ie keturi suminti tiriamj grupi parinkimo bdai laikomi nepatikimomis imtimis. Ir nors tokie tyrimai duoda tam tikr naud, taiau tokiu bdu parinkti individai i esms nereprezentuoja populiacijos. Be to, tyrjas, darydamas sau patogi ir lengvai prieinam atrank, gali kaip nors paveikti tiriamj grup. Pavyzdiui, gali atrinkti slauges, kurios jo iniomis, turi nuomon, leidiani patvirtinti jo paties.keliam hipotez. Be to, kai kuri ligonini slaugs gali bti labiau isilavinusios, apsivietusios arba labiau domtis kokiu nors klausimu. Todl tokia imtis gali pateikti netipin informacij visos populiacijos atvilgiu, o tyrimo metu padaryt ivad patikimumas gali bti tik nuomons lygio. Kiti tiriamj grupi parinkimo bdai, kaip inome, yra tikimybiniai kai kiekvienas populiacijos elementas turi galimyb bti atrinktas reprezentacin grup. Paprasiausias ir geriausiai inomas tikimybinis imties parinkimo bdas yra paprastas atsitiktinis. iuo atveju tyrjas, nordamas tokiu bdu sudaryti imt, privalo turti isam kiekvienos populiacijos sra, kuris dar kitaip mokslinje literatroje vadinamas populiacijos rmu. Pavyzdiui, JAV ligonini asociacijos populiacij sudaro 50000 nari sraas. Tarkime, ms imties tr sudaro 1000 atvej. Vadinasi, kiekvienas populiacijos elementas turs vien ans i 50 pakliti tiriamj imt. Toliau populiacijos narius sunumeruojame. Numeravimo sistema turi bti penkiaenkl (5-i skaitmen, pavyzdiui, 00001, 00006...50000). Tolesnis ingsnis - lentels su atsitiktiniais skaiiais sudarymas, kur ie skaiiai yra imtyti bet kaip, taiau pateikti tam tikrais blokais po 5

penkiaenklius skaiius. I viso turime atrinkti 1000 penkiaenkli skaii. Pradedame nuo tam tikro atsitiktinio tako ir renkams skaiius stulpeliu emyn (galime eiti skersai arba iilgai, arba pradti nuo bet kurio kito tako). Tarkime, kad pirmasis numeris yra 66591. Pasitikriname, ar jis yra vienas i imties rmo numeri. Jeigu ne, iekome kito skaiiaus. Pavyzdiui, 30231 yra susijs sunumeruotu populiacijos elementu, tad jo pavard traukiame tiriamj imt. Ir taip parenkame visus 1000 atvej. is bdas patikimas dl to, kad parinktosios 1000 slaugi niekuo nesiskiria nuo t, kurios nepateko imt. Taip galima sudaryti ir dvi grupes, kurios bus ekvivalentikos viena kitai ir neveiks tyrjo, nes tokios imties pagrindas - atsitiktinumas. 3). Imties charakteristik matavimas. Parinktiems, imt sudarantiems individams galime pateikti (arba isisti patu) klausimyn (anket), stebti j elgsen arba taikyti bet kok kit tyrimo udavinius atitinkant metod, patikimai vertinant tiriamj reikin (problem). Rezultatai i-reikiami skaiiais. Pavyzdiui, ms nagrinjamame pavyzdyje gali bti klausiama: "Ar, Js nuomone, dviej dien naujagimis jauia skausm? Atsakykite taip arba ne". 4). Populiacijos charakteristikos vertinimas. Pateiktajame pavyzdyje duomenys gaunami kaip dvinariai arba binominiai skirtumai (taip arba ne). Statistika, apibdinanti binominius skirtumus, iuo atveju gali bti tokia: p teigiam atsakym proporcija; q - neigiam atsakym proporcija; p+q = 100 arba 100% tiriamosios imties; p*q imties nuomoni skirtumas. p ir q yra skirtumo matas, arba imties heterogenikumo laipsnis. Imtys, kuriose 95 proc. atsakym yra teigiami ir 5 proc. neigiami, laiko-mos homogenikomis (p*q = 0,95*0,05 = 0,0475). Pavyzdiui, hipotetikai buvo manoma, kad pus atsakym bus teigiam, o pus neigiam. Tai rodo aukt heterogenikumo laipsn (p*q = 0,5*0,5 = 0,25). Turint iuos duomenis, galima statistikai vertinti tiriamosios imties ir populiacijos skirtum, nustatant standartin paklaid - SE (standart error) pagal formul: SE = p*q = 1000 0,5( 0,5) = 0,016 1000

5). Matavim tikslumo nustatymas. Remiantis standartine paklaida, gali bti nustatytas vadinamasis pasikliatinumo intervalas. is intervalas surandamas standartin paklaid padauginus i 2: 0,016*2 = 0,032 (apytiksliai 3 proc.). Vadinasi, pasikliatinumo intervalas yra tarp 47 ir 53 proc. Taigi 95 proc. patikimumu galima teigti jog nuo 47 iki 53 proc. populiacijos seseli mano,

kad dviej dien naujagimis jauia skausm, arba lygiai tokia pati j dalis yra prieingos nuomons. Pasikliatinumo intervalas parodo nepatikimumo zon. Kuo jis didesnis, tuo maiau informatyvus rezultatas. Vienas i bd sumainti pasikliautinumo intervalo dyd padidinti imties tr. Kitas sumainti skirtumus tarp imties, taiau to tyrjas padaryti negali. Dar gali bti treias bdas - taikyti sluoksniuot, arba tipin, tiriamosios grups rinkimo model kaip alternatyv paprastam atsitiktiniam bdui. Pavyzdiui, galime kelti hipotez, kad slaugi isilavinimas (sluoksniuotas skirtingumas) ir j interesai yra susij. Esant tokiam tarpusavio ryiui, paprastos atsitiktins imties tikslumas didja. Arba, tarkime, imtis yra 1000 atvej. Remiantis imties rm informacija, 70 proc. nari yra uregistruotos slaugs ir 30 proc. praktikai dirbanios. Siekdami ilaikyti proporcijas, tiriamj imt turime traukti 700 uregistruot slaugi ir 300 praktikai dirbani. Esant tokiai imiai, konfidencialumo intervalas gali bti maesnis. Kai populiacija paplitusi dideliame geografiniame plote arba kai nra imties rmo, tyrjas gali rinktis koncentruot (daugiapakop), arba serijin ("puokts") model. Pavyzdiui, populiacija laikoma visos realiai dirbanios pediatrijos slaugs 50-yje valstij. Nra imties rm, o j sudarymas uimt tiek pat laiko, kiek ir pats tyrimas. Todl koncentruotos imties modelyje pirmiausia parenkama 20 valstij (pirminis atrankos vienetas). Po to atsitiktins atrankos bdu parenkamos 20 apskrii (antrinis atrankos vienetas). I vis parinkt apskrii ligonini gauname ten dirbani slaugi sraus. Pagal tuos sraus atsitiktins atrankos bdu parenkamos slaugi imtys. Anketos siuniamos imties elementams, kurie sukoncentruoti skirtingose vietose. Manoma jog toki tyrim tikslumas, pasitelkus koncentruot metod, yra maesnis. Klausimai: 1. Imties trio nustatymas kai inoma dispersija 2. Imties trio nustatymas kai dispersija neinoma 3. Imties trio nustatymas anketinei apklausai 4. Imties trio nustatymas kai rodikliai vertinami procentais 5. Tiriamosios imties sudarymo modelis 6. Imties trio parinkimo bdai 7. Tikimybiniai tiriamj grupi parinkimo bdai 8. Netikimybiniai tiriamj grupi parinkimo bdai

8.TYRIMO VERTINIMAS 8.1. Vertinimo kriterijai

Atlikus tyrim, neretai kyla klausimas dl jo duomen mokslins verts. Tai ypa svarbu vertinant vairaus lygio kvalifikacinius darbus bei mokslines publikacijas. Pirmiausia tyrimo rezultatai turt rasti savo pritaikymo sfer, t.y. tai, kur jie galt bti paskleisti arba panaudoti. Pavyzdiui jie galt bti skirti koki nors institucij veiklai gerinti arba panaudoti kitiems moksliniams tyrimams atlikti. Tarkime jeigu tyrimo rezultatai rodo gyventoj sergamumo didjim, tai galbt iuo atveju reikt imtis koki nors korektyv valstybs sveikatos politikoje. Be abejo, tokie ir panas sprendimai daromi arba keiiamas kokios nors politikos kursas ne vien tik dl atlikt tyrim. Taiau, vienaip ar kitaip, tyrimai galt ir, matyt, turt lemti vairi sprendim primim. Savaime suprantama, kad tokiu atveju ikyla tyrim vertinimo svarba, kai itin aktualus yra klausimas: ar tyrimo rezultatai yra pakankamai objektyvs ir argumentuoti, kad jais remiantis bt priimami sprendimai? Tai tyrjams udeda tam tikr atsakomyb, todl tyrimai turi bti atliekami pakankamai tiksliai ir kruopiai ir prisilaikant jau aptart tyrimo princip. Mokslo metodologinje literatroje (Smith, Glass, 1987) bandoma iskirti kriterij grupes, pagal kurias bt galima vertinti tyrimo reikmingum. Mintame altinyje yra pateikiamos keturios toki kriterij grups, apjungianios: 1) tyrimo login validum; 2) tyrimo objekto (konstrukto) validum; 3) vidin ir 4) iorin tyrimo validum. 1. Loginis validumas. Vis pirma turi bti aikiai apibrta tyrimo problema, tiksliai suformuluota i jos iplaukianti hipotez, aikiai nusakyti tyrimo metodai, kuri dka yra gaunami tyrimo duomenys bei padaromos ivados. Btent ivados ir turi patvirtinti arba atmesti ikelt hipotez. Be to, labai svarbu vertinti, ar tyrimo ivados logikai iplaukia i tyrimo rezultat bei usibrt udavini. Tai reikia, jog tyrimo metodologin dalis turi bti taip tiksliai nusakyta, kad kiekvienas skaitytojas galt vertinti, ar tyrimo metodai atitinka ikeltiems tyrimo udaviniams ir ar j pakanka hipotezei patikrinti. Tarkime, tyrime buvo formuluojama tokia hipotez: berniukams nesiseka mokykloje, jeigu augdami jie neturi vyriko vaidmens pavyzdio (is ir kiti cituoti pavyzdiai paimti i aukiau nurodyto altinio). Pati savaime tokia hipotez gali bti domi ir priimtina. Taiau labai svarbu, kokiais tyrimo metodais ji bus tikrinama. Pavyzdiui, galime pasirinkti tok io tyrimo sprendimo atvej. Parenkamos dvi berniuk grups, i kuri vien sudaro vaikai i piln eim, o kit vaikai i eim, kuri tvai yra isiskyr. Prieastiniu lyginamuoju bdu gali bti palygintas i grupi mokymosi paangumas, elgesys bei kiti rodikliai. I pirmo vilgsnio viskas atrodyt lyg ir teisinga, logika. Taiau iuo atveju tyrimo metu nebuvo

numatyta to, kad berniukai, nors ir augdami be tvo, vis dlto gali turti vyriko vaidmens pavyzdi. Taigi iai hipotezei patikrinti buvo parinkti ne patys tinkamiausi tyrimo sprendimo bdai, nes nebuvo vertinti ir kiti veiksniai. Todl iuo atveju arba reikjo iekoti labiau tinkam tyrimo sprendimo bd bei metod, arba kelti kit hipotez. Pavyzdiui: berniukai, kuri tvai isiskyr, pasiymi blogesniu mokymosi paangumu (arba, tarkim, blogesniais psichosocialins sveikatos ar elgesio rodikliais). Arba performuluojant t pai hipotez: berniukams nesiseka mokykloje, jeigu jie auga nepilnose eimose. Taiau jeigu ir gautume reikming skirtum, nusakyti prieastin ry bt sunku (tikrasis eksperimentas ia, vargu, ar gali bti pritaikytas), nes nebtinai pilna ar nepilna eima nulemia mokymosi paangum. Galbt didesns takos turi tv socialinis statusas, j isilavinimas. Pavyzdys rodo, kad nesant tyrimo loginio validumo arba, kitaip tariant, tinkamo metodologinio pagrindimo. Jo rezultatai yra abejotinos verts. 2. Objekto (konstrukto) validumas. I ankstesni skyreli inome, kaip svarbu yra tiksliai apibrti tyrimo objekt, t.y. t daikt ar reikin, kur norima painti tyrimo metu. Taiau yra toki reikini, pavyzdiui, psichikos, kuri nemanoma tiesiogiai nustatyti. Todl ypa svarbu detaliai nusakyti tuos tyrimo kintamuosius, kurie labiausiai charakterizuo-ja tiriamj reikin, bei parinkti tinkamus j matavimo metodus. Socialiniuose tyrimuose galima planuoti tyrim turint tiksl nustatyti ir vertinti tokias mogaus savybes, kaip protingumas, savimon, nerimas ir kt. Tai mintins abstrakcijos, kuri betarpikai negalime pamatyti, paliesti, suskaiiuoti ir pan. Taiau apie jas mes galime galvoti kaip apie tam tikrus mogaus bruous, kuriuos turi kiekvienas i ms. Tai yra tokios savybs, kuri vieni mons turi daugiau nei kiti. Tarkim, Jonas yra labiau susirpins negu Petras arba yra tam tikros situacijos, kurios gali sukelti didesn ar maesn rpest (pavyzdiui, baim apsilankant pas dant gydytoj, kalbjimas prie didel auditorij). Tad jeigu tiesiogiai, tarkim, nerimo tirti negalime, tai yra rodikliai, kurie gali bti pastebimi ir ufiksuoti. Pavyzdiui, pagreitjs irdies plakimas (prie egzamin, sporto varybas), prakaituoti delnai bei kiti poymiai, kurie gali bti tiksliai imatuojami. Be to, mons gali apie tai pasisakyti, k taip pat galima tirti, arba yra vairi psichodiagnostini test (klausimyn) vairioms psichinms bsenoms bei savybms matuoti. Todl tyrimo objektu pasirink nerimo tyrim, turime tiksliai apsibrti jo struktr bei tuos poymius, kuriuos matuosime. Tai rodo, kad detalus tyrimo objekto bei jo kintamj nusakymas nra toks bereikmis dalykas. Todl tais atvejais, kada negalime tiksliai apibrti tiriamojo objekto bei jo imatuoti, matyt, tikslinga koreguoti pai tem, aikiai apibdinant tai, kas bus tiriama. 3. Vidinis validumas. is tyrimo reikmingumo kriterijus suprantamas kaip tyrjo gebjimas atsiriboti nuo vairi galim paalini veiksni takos tyrimo rezultatams (arba, kitaip tariant, juos kontroliuoti). Pavyzdiui, atlikdami prieastin-lyginamj tyrim, kuriame yra keliama hipotez apie tai, jog skurdas yra lig arba nusikalstamumo prieastis, mes turime vertinti, ar kitos

alternatyvios prieastys i tyrimo yra paalintos, nes gali veikti ir kiti alutiniai veiksniai. Ir jeigu nra kit esmini paaikinim, vadinasi mes galime kalbti apie vidin tyrimo validum. Tarkime, tyrjas atliko tok eksperimentinio pobdio tyrim. Parinko grup vaik, turini tarimo (artikuliacijos) problem. Prie tyrim nustat vaik padarytas tarimo klaidas, o po to taik ei mnesi kalbin terapij. Pasibaigus eksperimento periodui, vl vertino artikuliacijos klaidas. Pastebjs, kad nuo pirmojo iki antrojo patikrinimo sumajo toki klaid skaiius, jis padar ivad apie teigiam kalbins terapijos poveik tarties sutrikim korekcijai. Taiau ar tokia ivada yra logikai pamatuota, t.y. ar ji yra validi? Ar apskritai toks paaikinimas mus tenkina? Matyt, ne, nes iuo atveju galimas ir kitas atlikto eksperimento rezultat aikinimas. Pats paprasiausias aikinimas yra tas, jog vaikai natraliai iauga i artikuliacijos problem, t.y. jos inyksta savaime, nepriklausomai nuo to, ar vaikai lank kalbins terapijos usimimus, ar ne. iame pavyzdyje parodomas silpnas tyrimo vidinio validumo pagrstumas, nes alternatyvus paaikinimas (vaikai natraliai iauga i artikuliacijos problem) nebuvo atmestas ar valdomas. Nesunku pastebti, jog tai padaryti buvo galima papildomai tyrim vedus kontrolin grup, kurios tyrimo rezultatai kaip tik ir bt parod io sumanyto tyrimo hipotezs nepagrstum. 4. Iorinis validumas. vertinus vidin tyrimo validum, reikia pagrsti ir iorin gaut duomen bei ivad validum. is tyrimo reikmingumo kriterijus paprastai siejamas su tyrimo rezultat ekstrapoliacija kitas panaias grupes, nes visada kyla klausimas, ar galima tyrimo rezultatus, gautus tiriant vien grup, pritaikyti kitiems panaiems atvejams. Jeigu to negalima padaryti, tai maja tyrimo rezultat pritaikomumas. Iorin tyrimo validum nulemia imties dydis. Todl planuojant tyrim, svarbu inoti, kam bus pritaikyti tyrimo rezultatai. Norint juos apibendrinti platesnei populiacijai, btina formuoti imt tikimybiniu bdu, parenkant tok atvej skaii, kuris leist reprezentuoti tiriamj populiacij. To nepadarius, tyrimas (ypa kiekybinis) gauna tik valgomj pobd. ia aptarti tyrimo reikmingumo vertinimo kriterijai glaudiai tarpusavyje susij. Pavyzdiui, dl nepakankamo tyrimo loginio validumo, lygiai kaip ir dl pasirinkto objekto nepagrstumo, nukenia vidinis tyrimo validumas. Todl, planuojant bet kok tyrim, ypa svarbu prisilaikyti jam keliam metodologini reikalavim.

8.2. Tyrim metodologins klaidos

ia bendrais bruoais aptarsime danai pasitaikanias mokslini darb metodologines klaidas (tik tos klaidos, kurios nebuvo pamintos apraant eksperimentinius tyrimus). 1. Tyrimo objekto neapibrtumas. Klaidos pasireikimas: nepakankamai tiksliai nusakomas tiriamasis reikinys, neretai jis tapatinamas su tiriamj kontingentu. Pavyzdiui, tiriant mokini fizin saviugd, nepaaikinama ios svokos esm, o tyrimo objektu vardinami atitinkamo amiaus paaugliai.

2. Tyrimo loginis validumas Klaidos pasireikimas: netinkamai parenkami tyrimo metodai suformuluotai hipotezei patikrinti arba neretai nurodoma j daugiau nei buvo taikyta i tikrj. Pavyzdiui, nurodant kokybinius tyrimo metodus (stebjim ar interviu), danai nra apraoma j taikymo metodika bei nra pateikiami ir analizuojami j dka gauti tyrimo duomenys. Neretai tyrimo ivados stokoja statistins argumentacijos, ypa analizuojant anketins apklausos duomenis. 3. Vidinis ir iorinis tyrimo validumas Klaidos pasireikimas: nesugebjimas atsiriboti nuo vairi galim paalini veiksni takos tyrimo rezultatams (vidinis validumas) bei nepagrsta tyrimo duomen ekstrapoliacija esant maai tiriamj imiai (iorinis validumas). 4. Glaustumo principas Klaidos pasireikimas: pernelyg gausi literatrin dalis (neretai nu-stelbianti empirin pagrindinio temos klausimo pus), nesusijusi su disertaciniu darbu bei atkartojanti mokslui inom informacij, o taip pat pernelyg didel ivad gausa, kartais nesusijusi su tyrimo objektu bei udaviniais. 5. vairiop aikinim galimyb Klaidos pasireikimas: dl netinkamai parinktos bei apraytos tyrimo metodologins dalies, atsiranda galimyb tyrimo rezultatus aikinti kitaip, negu to nort pats tyrjas. Sekiant, kad nebt kitokio esminio tyrimo rezultat interpretavimo, btina vis pirma sugebti tyrimo problem bei tiksl formuluoti taip, kad problemos sprendimas ir tikslo gyvendinimas (taikant jiems adekvaius tyrimo metodus) numatyt konkret ir bent slyginai ibaigt (tarpin) mokslin rezultat, kartu duomen aptarimo skyriuje vertinant ir kitus galimus problemos sprendimo aikinimus. 6. Duomen rinkimo Klaidos pasireikimas: renkami bet kokie tyrim duomenys, neturint aikios tyrim hipotezs. Manoma, kad kuo daugiau duomen, tuo geriau. Pirmiausiai surenkami duomenys, o vliau galvojama, k su jais daryti. Prie atliekant tyrimus, btina prognozuoti ivadas ir stengtis rinkti tuos duomenis, kurie reikalingi hipotezei patvirtinti arba paneigti. 7. Vien samprotavimo bdu daromos ivados Klaidos pasireikimas: ivados daromos remiantis tik savo paties samprotavimais. Tai nra ivados, tai tik hipotezs, kurias dar reikia patikrinti. Btina daryti tik tokias ivadas, kurias rodo tyrim duomenys ir kurios remiasi argumentais.

8. Pagrindin klaida: negalima atkartoti tyrimo (arba, kitaip tariant, ivad negalima patikrinti, tai yra nei pavirtinti, nei paneigti). Klaidos pasireikimas: dl nepakankamo tyrimo metodikos patikimumo bei "hipotetini" ivad formulavimo nemanoma patikrinti tyrimo duomen. Jei nra galimybs patikrinti tyrimo duomen (labai svarbu, kad bt i galimyb), tai moksliniai tyrimai nra objektyvs. Klausimai: 1. Loginis validumas 2. Objekto (konstrukto) validumas 3. Vidinis validumas 4. Iorinis validumas 5. Bdingiausios tyrim metodologins klaidos

9. MOKSLINIO DARBO ATASKAITOS STRUKTRA IR TURINYS

9.1 Mokslinio darbo ataskaitos struktra

Baigus mokslin darb, svarbu j tinkamai apiforminti. Nors nra grietai nustatytos tvarkos, reglamentuojanios mokslinio darbo ataskaitos struktr ir jos turin, taiau esama reikalavim, kuri privalu laikytis. ie reikalavimai kaip tik ir atsispindi atskiruose struktros dali elementuose, kuriuos aptarsime atskirai. Magistr baigiamiesiems darbams auktosiose mokyklose. Pateikiamame mokslinio darbo rankratyje gali bti panaudoti keli struktros bei turinio variantai. Taiau, iaip ar taip, pradedama nuo titulinio arba antratinio lapo, i kurio matyti, kas darbo autorius, koks temos pavadinimas, kas mokslinio darbo vadovas ir konsultantas bei kiti su darbu susij asmenys, taip pat institucija, kurioje darbas parengtas. sidmtina, kad puslapi numeracija prasideda tituliniu lapu (taiau jame neraomas), o po to visi tolesni puslapiai numeruojami eils tvarka, skaitant lenteles, paveikslus, bibliografin apra bei visus priedus. Po titulinio lapo gali bti pateikiama trumpa darbo santrauka (rezium), iversta vien kuri nors usienio kalb Tokia santrauka privaloma magistro baigiamajame darbe. is skyrelis nenumeruojamas. Santraukoje reikt atsakyti iuos klausimus: koks tyrimo tikslas ir udaviniai? kokie metodai buvo naudojami? kas kokioje dalyje apraoma? k atskleid tyrimo rezultatai? kokios pagrindins darbo ivados?

Tokia santrauka leidia skaitytojui suprasti, apie k moksliniame darbe raoma. Dar galt bti pridedamas ir sutrumpinim bei iliustracij apraas. Sutrumpinim gali bti labai vairi ir inom, prast, ir autoriaus sumanyt. Kai kuriuose panaaus pobdio usienio tyrintoj darbuose prasta po ivardytj skyreli pridti autoriaus publikuot darb sra, o pai darb kopijas pateikti prieduose arba komponuoti tekst. Tai naudinga tada, kai, apraant sav tyrim duomenis, galima pasinaudoti jau ianalizuota mediaga. Kaip matome, be mums prastos darbo struktros, darbo turin papildomai gali bti traukti ir kiti skyreliai, kurie, nors ir nra btini, taiau suteikia tam tikros informacijos ir palenkia skaitytoj autoriaus pus. Kita vertus, gal ie skyreliai nra btini, bet turinio apraas privalo bti. Ir dedamas jis tuoj po titulinio lapo. Turinio apraas svarbus tuo, jog leidia skaitytojui greitai susipainti su darbo turiniu bei rasti jame reikalingas vietas. Todl turinio aprae turi atsispindti visi mokslinio darbo struktros elementai.

Pagal mediagos idstymo logik turinio apraas, kaip ir viso darbo turinys, gali turti kelet, kiek skirting variant. Nesigilindami atskir darbo struktros element turin, pateiksime kelet turinio aprao pavyzdi, i kuri aikiai matyti visa mokslinio darbo struktra. J autorius gali koreguoti, taiau turi laikytis atskir struktros element idstymo tvarkos. Pati paprasiausia (ji dar galt bti pavadinta klasikine) mokslinio darbo struktra, kuri atsispindi turinio aprae, bt tokia: a) vadas; b) Tyrimo tikslas ir udaviniai; c) Literatros analiz; c) Tyrimo tikslas ir udaviniai; d) Tyrimo metodika ir organizavimas; e) Tyrimo rezultatai; f) Tyrimo rezultat aptarimas; g) Ivados; h) Pasilymai arba praktins rekomendacijos; i) Naudotos literatros sraas ; j) Priedai. Nors tokia turinio pateikimo schema i esms priimtina (beje ji dana usienio autori disertaciniuose darbuose), taiau pastaruoju metu socialini moksl praktikoje labiau dominuoja kitas struktros variantas, kuris nuo mums buvusios prastos skiriasi tik labiau iplstu vado turiniu: a) vadas; b) Literatros analiz; c) Tyrimo rezultatai; d) Tyrimo rezultat aptarimas; e) Ivados; f) Pasilymai ir rekomendacijos; g) Naudotos literatros sraas; h) Priedai. Esminis i dviej schem skirtumas tas, kad pirmuoju atveju vade aptariamas pasirinktos temos aktualumas jos mokslinis naujumas bei praktinis reikmingumas, tuo tarpu antrajame variante vade dar nurodomas tyrimo tikslas, udaviniai, apibdinamas tyrimo objektas, metodai ir t.t., t.y. nusakoma visa tyrimo metodologin dalis. ia prasme antrasis variantas patogesnis skaitytojui, nes glaustai pateikiama visa informacija apie tyrimo idj bei jo atlikimo metodologij.

Taiau, kita vertus, darb autoriai neretai tuo piktnaudiauja, nepilnai atskleisdami tyrimo metodologin aparat, ypa tyrimo metodik bei organizavim, dl ko ne visada galima aikiai sivaizduoti tyrimo eig bei jame taikytus tyrimo metodus. Arba, jeigu apie tai ir usimenama, tai kartais bet kurioje literatrinio teksto vietoje, be to, neretai pernelyg lakonikai. Tuo tarpu pirmajame darbo struktros variante autorius bt priverstas detalizuoti tyrimo metodus bei tyrimo organizavim, skaitant ir tiriamj kontingento parinkimo principus ir bdus. Kit principini skirtum tarp schem nra. Todl autoriaus valia pasirinkti struktros variant. Be to, pagal pasirinkt struktr dstant tyrim mediag, galima vairi korekcija. Pavyzdiui, literatros apvalgos skyri autorius gali kitaip vardyti, atsisakyti duomen aptarimo skyriaus (kas, beje, labai danai pasitaiko), neteikti pasilym arba praktini rekomendacij ir pan. Visa tai aptarsime detaliau, nagrindami atskirus mokslinio darbo ataskaitos struktros elementus, nes kiekvienam darbo skyriui esama tam tikr turinio ir formos reikalavim, kuri reikt laikytis. Be abejo, teorinio pobdio darbuose galimi ir kitokie struktros variantai, pavyzdiui, galima literatros altini analiz, norint pagrsti mokslins problemos bei tyrimo aktualum, tuo tarpu tiriamojo pobdio darbuose btina literatrin tiriamojo objekto analiz. Apskritai darbo struktros elementus bei login j sek lemia mokslinio darbo pobdis, kuriame gali bti pateikta analitinio, tiriamojo ar projektinio pobdio mediaga.

9.2. vadas
Tai mokslinio darbo vizitin kortel. ia turi irykti ie darbo aspektai. Temos aktualumas. Apibdindamas temos aktualum, autorius, remdamasis kit tyrj nuomonmis ar praktine patirtimi, turi nurodyti, kuo btent aktuali pasirinktojo darbo tema. Akcentuojant temos aktualum, reikia atkreipti skaitytojo dmes du temos aspektus: 1) ar darbo tema yra svarbi teorijai bei praktikai ir 2) ar ji yra labai maai tyrinta. Parykinant iuos aspektus, parodoma, kodl btent konkretus klausimas (problema) reikalauja mokslins argumentacijos. Kita vertus, nereikia galvoti jog btina pasirinkti (ypa magistro darbe) labai plai ir labai svarbi teoriniu ir praktiniu poiriu tem. Tiesiog iuos momentus reikia parykinti, o pati tema galt bti atskiras platesns problemos fragmentas. Pabriant temos aktualum, patartina nusakyti tyrimo metodologij, t.y. tas teorines koncepcijas ar prielaidas, kuriomis remiantis buvo organizuojamas tyrimas (arba tai galima padaryti ir kitoje darbo vietoje, pavyzdiui, suformulavus tyrimo tiksl ir udavinius, arba iskirti atskiru paragrafu). Pagal galimyb reikia stengtis nusakyti mokslin problem, t.y. pagrindin klausim, kur rengiamasi tirti, bei apibdinti tyrimo objekt, kuris atitinka mokslins paintins veiklos dalyk. Taip pat svarbu apibdinti (kaip galima platesniu kontekstu) esam problemos analizs lyg.

Mokslinis naujumas. Kiekvienas mokslinis darbas turi duoti k nors naujo kurios nors mokslo krypties teorijai ir praktikai - antraip apskritai neverta jo rayti. Taiau nereikia manyti, kad naujumas - tai btinai nauj dsni atradimas. Daktaro, o tuo labiau magistro moksliniame darbe "atrasti Amerik" sunku. Darbo naujum reikia suprasti paprasiau. Jis gali bti naujas iais aspektais: a) pirm kart apibendrintas maiau ianalizuotas klausimas ar problema (teorinis aspektas); b) inomais tyrimo metodais itirtas kitas kontingentas; c) problem pavelgta kitu aspektu; d) panaudotas naujas tyrimo metodas, o gauti originals duomenys patvirtina (pagilina, prapleia) jau inom teorij ar jos teiginius arba, prieingai juos paneigia, ir t. t.; Darbo autorius kaip tik ir turi nurodyti vien naujumo element. Be abejo, darbas gali bti susijs ir su nauj dsni, teorini apibendrinim formulavimu. Teorin ir praktin reikm. Jeigu yra apibrtas mokslinis naujumas, tai teorins darbo reikms galima ir neiskirti; arba tik keliais sakiniais nurodyti, kokie pagrindiniai darbo teiginiai yra svarbs, analizuojant dalyko teorij. Jeigu darbo aspektai turi praktin reikm, juos btina nurodyti. Pavyzdiui, tyrimo tikslas gali bti susijs su praktiniu hipotezs patikrinimu; arba darbe panaudotas eksperimentinis tyrimo metodas. Be to, reikia paymti, kaip konkreiai gali bti diegti tyrimo metu gauti rezultatai bei metodiniai teiginiai. Jeigu praktikai buvo patikrinti tyrimo duomenys, tai reikia nurodyti, kur ir kada tai padaryta (diegta), arba gali bti pateiktos nuorodos atitinkamas publikacijas. Kiti tyrjai vadinje dalyje dar nurodo tyrimo tiksl ir udavinius, taiau, kaip jau minjome, grietai reglamentuotos struktros nra ir galbt tai nra taip svarbu. vado pabaigoje galima nurodyti darbo struktr: "Darb sudaro vadas, ...skyriai, ivados ir rekomendacijos, naudotos literatros sraas, priedai (lentels, anketos ir pan.). Darbo apimtis - ... puslapiai, jame yra ... lenteli ir... paveiksl. Bibliografij apra sudaro ... altiniai. Darbo pabaigoje pateikta ... pried, papildani tyrimo duomenis". Bet tai nra esminis reikalavimas. Laikantis antrojo vado varianto, prie darbo struktros vardijim btina iskirti ir apibdinti kitus mokslinio darbo struktros dali elementus, t.y. apibdinti tyrimo objekt, nurodyti tyrimo tiksl ir udavinius, metodus bei tyrimo organizavim. Mokslin hipotez pateikti neturt bti privaloma, taiau eksperimentinio pobdio darbams rekomenduotina. Tyrimo tikslas ir udaviniai. Apie tyrimo tiksl, kuris turi atitikti temos pavadinim, jau kalbta. Minta ir tai, jog, apibrus tyrimo tiksl, nustatomi konkrets tyrimo udaviniai (4 skyr.). Visa tai turi atsispindti vadinje darbo dalyje. Tyrimo objektas. Ankstesniame (4 skyr.) skyrelyje buvo aptartas tyrimo objekto ir tyrimo dalyko, kaip mokslinio darbo struktros element, iskyrimas. Paymtina jog neretai i dviej

darbo charakteristik iskyrimas nieko papildomai, nei suformuluota darbo tema, nepaaikina. Todl norint, pavyzdiui, atskirai apibdinti tyrimo objekt, reikt praplsti jo svok, t.y. papildomai nusakyti jo kintamuosius. Detalizavus tyrimo objekt, galima bt aprayti tiriamj kontingent (tai taip pat gali bti vardijama kaip tyrimo objektas), nurodant j skaii (btina nurodyti imties trio bei tinamj parinkimo bdus), lyt, ami bei kitas tyrimui reikmingas charakteristikas, kurios padt suprasti gaut rezultat esm bei leist juos palyginti su analogikais kit autori duomenimis. Arba visa tai galima pateikti prie tyrimo organizavimo apraymo. Hipotez. Nors tai ir nra grietai privalomas mokslinio darbo ataskaitos struktros elementas, taiau mokslinje praktikoje jis labai danai pasitaiko, nes, iaip ar taip, tyrjas, prie praddamas tyrim, vadovaujasi kokia nors pagrindine tyrimo idja, pagrsta vairiomis pirminmis prielaidomis, kurios ir nusako hipotezs esm. Be abejo, tai tra tik darbin hipotez, kuri tiriant gali keistis, t.y. gali bti patobulinta, patikslinta arba atmesta ir suformuluota i naujo. Metodika ir organizavimas. iame poskyryje darbo autorius nurodo, kokiais metodais tyr (reikalui esant, juos pagrindia) ir kaip buvo organizuoti tyrimai (pavyzdiui, kaip buvo atliktas eksperimentas ir t.t.). Daniausiai uraoma taip: "Darbe naudotasi iais tyrimo metodais: a) eksperimentu; b) stebjimu; c) apklausa; d) testavimu ir t.t. Vardijant metodus, nurodomas mokslinis j pavadinimas, o ne rodikliai, gauti juos panaudojus. Tyrimo metodai turt bti vardijami pradedant nuo svarbiausij. Pabaigoje danai nurodomas ir duomen apdorojimo metodas. Deja, danai tai nusakoma labai abstrakiai: "Matematin statistika". Matematin statistika - labai plati disciplina, susidedanti i atskir duomen analizs bd: variacin analiz, koreliacin analiz, regresin analiz, faktori analiz ir t.t. Todl pageidautina, kad tiksliai bt nurodomi panaudoti matematins statistikos metodai. Nurodius tyrimo metodus, galima aprayti, kokie rodikliai buvo gauti. Jei rodiklio matavimo procedra gerai inoma jos aprainti nereikia. Taiau jei atliekami retai pasitaikantys arba originals matavimai, j atlikimo procedr reikia smulkiai aprayti. Kartais galima paaikinti, kuriame literatros altinyje apraomas kuris nors tyrimo metodas. Jei tyrimuose naudojami kokie nors prietaisai, btina paymti j mark bei matavimo paklaid (metrologijos specialistai reikalauja nurodyti ir paskutin prietaiso kalibravimo dat). Tiriant savos gamybos prietaisais, btina pateikti j apraym, principin schem. Reziumuojant galima pabrti, kad tyrim metodai turi bti apraomi taip, kad kiekvienas skaitytojas ikart galt tiksliai pakartoti iuos tyrimus. Be to, nereikt stengtis parodyti daugiau

tyrimo metod, negu j buvo taikyta i tikrj. Tai ypa pasakytina apie tokius tyrimo metodus, kaip stebjimas, pokalbis (interviu) ir kt. Kai kuriais atvejais mstymo, procedrines operacijas bandoma pateikti kaip empirinio tyrimo metodus (pavyzdiui, duomen palyginimas, analiz) arba kuriamos naujos metod svokos (pavyzdiui, internetas, aspektin analiz ir kt.). iuo metu sudaryta pakankamai aiki terminija, kad bt galima tiksliai vardyti tai, kas naudojama ir taikoma darbe. Taip pat nereikia nuogstauti, jeigu tyrimo vyksme buvo taikytas tik vienas metodas (pavyzdiui, mokslins literatros arba dokument analiz). To, atsivelgiant tyrimo udavinius, gali visikai pakakti. Apibdinus tyrimo metodus, apraoma tyrim organizavimas. iame poskyryje btina paaikinti, kada, kur, kokiomis slygomis tyrimai atlikti. Po to dert aprayti tiriamj kontingent, jeigu tai nebuvo padaryta kitoje vietoje (pavyzdiui, detalizuojant tyrimo objekt). Atliekant eksperimentinio pobdio tyrimus, reikia nurodyti eksperimento trukm ir jo etapus, grupi (eksperimentini ir kontrolini) skaii bei dyd, j sudarymo kriterijus bei bdus, eksperimentin faktori (nepriklausom kintamj). Tuo vad bt galima baigti, pabaigoje nurodius, kaip minta, darbo struktr.

9.3. Literatros analiz

Literatros analizje siekiama aprayti pasirinktos tyrimo srities padt, tai yra disciplinos, kurios dal sudarys atitinkamas tyrimas, laimjimus. Efektyvi literatros analiz nra tik tyrim bei j rezultat santrauka. Greiiau ia pateikiami atrinkti esminiai leidiniai, susij su ioje srityje nagrintomis iniomis, argumentais ir temomis. toki literatros apvalg turi eiti tai, kas buvo apie i srit rayta, kaip i mediaga gauta kit mokslinink, pagrindiniai vykusi tyrim rezultatai bei diskusijos pagrindiniuose mokslo ir metodiniuose leidiniuose. Be to, ja remiantis ikeliamos hipotezs, kuri formulavimas reikalauja apvelgti tas teorijas, su kuriomis susijusi nagrinjamoji mokslin problema, bei irykinti pagrindinius principus ir susikoncentruoti prie t aspekt, kuriuos norima patikrinti. Teorinio pobdio darbuose literatros apvalga ir analiz parodo atitinkamos srities tyrinjim nepakankamum ar prietaringum, t.y. ikeliama problema, kuri numatoma sprsti, arba gali bti pagrstas naujas poiris problem bei formuluojama tyrimo metodologija. Struktros ir turinio atvilgiu literatros apvalga - sudtingiausias skyrius, nes galimi vairs jo variantai. Visiems bendra tai, kad iame skyriuje bene nuodugniausiai atsiskleidia autoriaus erudicija bei dalykins inios, be to, jis nubria tyrimo udavinius (i dalies ir tyrimo metodus). Taiau daugelyje mokslo darb, ypa magistro baigiamajame darbe, pernelyg

piktnaudiaujama io skyriaus apimtimi, kuriame pasitaiko daug nereikaling, su darbo tema nesusijusi aprainjim. Neretai pateikiami seniai inomi, vadovliniai teiginiai ir kur kas maiau analizuojama pati tyrimo problema. Dl to skyrius tampa perkrautas ir, kas bene svarbiausia, dl to nukenia kiti skyriai. Toks dirbtinis puslapi skaiiaus didinimas menkina darbo vert ir apsunkina skaitytoj. Todl rayti reikia tik tai, kas tiesiogiai susij su nagrinjama tema, ir pateikti tik esmin ir naujausi informacij. Neretai patys tyrjai gerai nesupranta, koki naud planuojant tyrim bei interpretuojant jo duomenis gali turti literatros analiz. Todl pravartu ia paanalizuoti tuos tikslus, kuri paprastai siekiama literatros apvalgoje (Gall ir kt. 1996): 1. Nustatyti tiriamosios problemos ribas. Nemaa dalis tyrim bna pasmerkta neskmei dl to, kad tyrjas nepakankamai apibria problemos ribas. iuo atveju norima pasakyti, jog kur kas geriau yra pasirinkti siauresn problem (ar jos dal) ir j nuodugniai itirti negu atlikti plaios temos pavirutinik tyrim. Todl tyrjas, darydamas literatros apvalg, suino, kaip kiti mokslininkai formuluoja produktyvius tyrimo klausimus. Besigilinant kit autori darbus, tyrjui formuojasi gebjimas paiam formuluoti probleminius klausimus ir nusibrti problemos ribas. 2. Iekoti nauj tyrimo aspekt. Atliekant literatros apvalg, btina isiaikinti tyrimus, kurie jau buvo atlikti tyrj dominania tema. Kita vertus, svarbu bti atidiam bei pastabiam norint atskleisti tas tyrimo vietas, kurios nebuvo kit mokslinink nagrintos. Todl tyrjo turima patirtis bei valgumas gali padti jam pastebti naujus tyrimo aspektus. Be abejo, tokios galimybs daniau atsirasti gali maiau tyrintose temose, taiau ir gerai itirtose temose kartais galima pastebti unikali, tyrimo reikalaujani aspekt. 3. Vengti neproduktyvi tyrimo krypi. Literatros apvalgoje patartina bti atidiam, atkreipiant dmes tuos pasirinktos temos aspektus, kurie tyrjui pasirod esantys neproduktyvs. Pavyzdiui, teigiama jog literatroje galima aptikti apraymus keletos panai tyrim, kurie, esant tom paiom metodologinm nuostatom, nedav laukiamo rezultato. Norint patvirtinti t tyrim neefektyvum, pakakt atlikti vien kit test. Prieingu atveju, papildomi tyrimai tik parodyt nepakankamai nuodugniai tyrjo atlikt literatros apvalg. 4. gyti metodologin valgum. Neretai, atlikdami literatros apvalg, tyrjai klysta, svarbiausi dmes kreipdami atlikt tyrim rezultatus. Tuo tarpu mokslinje literatroje yra pakankamai ir kitos informacijos, kuri gali bti naudinga planuojant tyrim. Pavyzdiui, savo praneimuose bei ataskaitose tyrim autoriai, analizuodami tyrimo trkumus bei klaidas, kartu pateikia ir savo metodologin patirt. Tad j metodologinis valgumas gali bti naudingas ir kitiems tyrjams, planuojantiems tyrim toje paioje srityje. 5. Ianalizuoti rekomendacijas tolimesniems tyrimams. Teigiama, jog tyrjai, raydami tyrim ataskaitas Jas iekojimams pateikimu (panaios nuostatos turt laikytis ir ms tyrjai).

Todl btina ias problemas bei rekomendacijas atidiai ianalizuoti, nes jose kaip tik ir atsispindi tyrjo valgumas (intuicija), gytas sprendiant vien ar kit problem. Kaip teigiama tame paiame altinyje, daugelis doktorant, nuodugniai ianalizav kit autori tirtas problemas, neretai atranda svarbiausi idj savo disertaciniams darbams. Toki pavyzdi jau galima aptikti ir ms mokslinje praktikoje (ia vis pirma btinas geras usienio kalb mokjimas paprastai ubaigia tyrime kelt problem aptarimu bei rekomendacij tolimesniems moksliniams ir, be abejo, bsimojo mokslininko valgumas). Mintame altinyje aptariami ir literatros analizs etapai. Suformulavus preliminar tiriamos problemos teigin, tolesn literatros apvalgos seka galt bti tokia: 1. Preliminari altini paieka. Vis pirma tyrjas ieko knyg, straipsni, praneim bei kit publikacij, kurios yra svarbios jo ikeltam probleminiam teiginiui. Preliminars altiniai - tai tam tikros literatros indeksai, kurie yra panas bibliotekos katalog teminius indeksus. 2. Antrini altini panaudojimas. Analizuojant preliminarius altinius, galima pastebti, kad kiti tyrjai jau yra apvelg t literatr, kuri yra svarbi tyrjo pasirinktai problemai nagrinti. Tokios apvalgos ir yra antriniai altiniai. Tai dokumentas, paraytas asmens, kuris, nors pats ir neatliko tyrimo, taiau visa tai apibendrino literatros apvalgoje. Preliminari altini analiz kaip tik padeda tyrjui atrasti jam svarbius antrinius altinius. 3. Pagrindini altini analiz. Antriniuose altiniuose paprastai apvelgiama keletas tyrim, taiau nei vienas j nra analizuojamas nuodugniai. Todl btina ianalizuoti ataskaitas t tyrim, kurie yra svarbs planuojamam tyrimui. Tokios originalios tyrim ataskaitos ir yra vadinamos pagrindiniais altiniais. Pagrindinis altinis yra dokumentas (pavyzdiui, urnalo straipsnis ar disertacija), paraytas tyrim atlikusi asmen. 4. Apibendrinimas. Perskaiius visus svarbius pagrindinius ir antrinius altinius, btina parayti literatros apvalg, kurios tikslas - informuoti skaitytoj apie tai, kas yra inoma ir kas ne apie tas problemas, kurias planuojama tirti. Literatros apvalgoje tyrjas turi aikiai parodyti, kaip ir kuo jo siloma problema yra susijusi su turimomis mokslinmis iniomis, kurios taip pat yra pateikiamos apvalgoje. Be abejo, ie etapai - tai tik orientacin schema, ir visai nebtina tokios tvarkos laikytis. Tyrjas turi pats nusprsti, kokia literatros analizs etap seka jam yra tinkamiausia. Taiau norint atlikti ger literatros apvalg, svarbu inoti ne tik iuos apvalgos ingsnius, bet ir tai, kaip naudotis preliminariais, antriniais bei pagrindiniais altiniais. Nra vienod reikalavim, kaip rayti literatros apvalg, kadangi tai labai priklauso nuo darbo temos. Daniausiai ji turi savo pavadinim ir suskirstyta poskyrius. Pavyzdiui, literatros apvalgos skyrius gali turti tok pavadinim: "Vaik ikimokyklinio ugdymo iuolaikin bkl", o

atskiri jos poskyriai bt formuluojami taip: a) ikimokyklinio ugdymo samprata; b) ikimokyklinio ugdymo turinys ir metodai; c) ikimokyklinio ugdymo tyrimai. Literatros analizs skyrius gali bti raomas trejopai: 1) referatyviai - nurodant, k ir kaip tam tikru klausimu rao skirtingi autoriai, atkreipiant dmes nuomoni vairov, bendrus ir skirtingus teiginius. Galima sugrupuoti autorius pagal tai, kaip jie traktuoja kur nors klausim. Taiau is literatros apvalgos bdas bene paprasiausias. Juo nereikt piktnaudiauti jau vien dl to, kad literatros apvalga, ypa empiriniuose tyrimuose, pati savaime nra labai vertinga. Visk lemia temos aktualumas, o apvalga tiriamuoju klausimu tik nusako tyrjo pozicij kit autori ir nagrinjamosios problemos atvilgiu, j parykina, bet tik tuo atveju. jeigu btent apie tai yra kalbama ir nenukrypstama neesminius aprainjimus; 2) chronologikai - kai skirting autori nuomons, susijusios su darbo tema, idstomos chronologine tvarka, t.y. pradedant nuo senesni altini ir baigiant naujausiais. is bdas taikytinas tada, kai norima problem ianalizuoti istoriniu aspektu; 3) problemikai - jei literatros analiz yra problemin (o ji tokia turt bti). Raant tokio pobdio analiz autorius gali pateikti savo poir, numatyti tolesns problemos pltros perspektyvas. Be abejo, taip rayti sunkiau: reikia bti gerai susipainusiam su problemos metodologija, perpratusiam dalykines inias, bti plaios erudicijos. Priklausomai nuo temos is suskirstymas gali bti atliktas pagal rezultat turin ir prasm, arba formaliai atskiriant rezultat pateikim nuo j aptarimo.

9.4. Tyrimo rezultatai ir j aptarimas

Tai vienas ar du skyriai, atsivelgiant tai, kokia tyrimo apimtis bei autoriaus gebjimai interpretuoti tyrimo duomenis. Rezultat analiz yra bene svarbiausias mokslinio darbo skyrius, kadangi ia pateikiami konkretaus tyrimo duomenys. Raant skyri, svarbs trys momentai. 1. Fakto konstatavimas. Darbo autorius lenteli ir schem forma pateikia gautus tyrimo rezultatus, numato pagrindines j raidos tendencijas (jei analizuojami dinamini stebjim duomenys). 2. Gaut rezultat lyginimas su kit autori duomenimis (jei toki yra). Lygindamas ir nustatydamas tyrimo rezultat panaumus, o ypa skirtumus, autorius privalo bti labai atsargus ir taktikas, nedaryti skubot ivad. Reikia atsivelgti lyginamj tyrim atlikimo slygas, tiriamojo kontingento ypatumus, tyrimo metodus bei kitas aplinkybes. Tai labai svarbu, lyginant rezultatus su senesni tyrim duomenimis, kadangi skirtumai gali bti gauti dl maiau tobul tyrimo metod bei prastesns aparatros.

3. Darbo autorius, ianalizavs savo tyrimo rezultatus ir palygins juos su kit tyrj duomenimis bei remdamasis teorinmis koncepcijomis, daro preliminarias ivadas. Jei tyrimo apimtis (rezultatai) yra didel, tyrimo rezultat ir j aptarimo skyrius gali bti skaidomas savarankikus skyrius. Priklausomai nuo temos is suskirstymas gali bti atliktas pagal rezultat turin ir prasm, arba formaliai atskiriant rezultat pateikim nuo j aptarimo. iame skyriuje irykja autoriaus erudicija, gebjimas analizuoti ir sintezuoti tyrimo rezultatus, lyginti juos su kit autori duomenimis, formuluoti tolesnio mokslinio tyrimo kryptis, hipotezes ir t.t. Daniausiai is skyrius bna probleminis. Be to, skyriaus pabaigoje, kaip ir apskritai baigus didesns apimties mokslin darb, pageidautina aptarti galimas tyrimo klaidas bei abejones dl duomen patikimumo. Tai jokiu bdu nemenkina darbo verts, nes pats autorius geriau negu kas kitas gali kritikai vertinti tyrimo rezultatus, o tai palengvint kit tyrj darb. Taiau tenka apgailestauti, kad daugelis mokslini darb autori vengia duomen aptarimo skyriaus. Keletas patarim, raant tyrimo rezultat skyri: 1) apraant gautus rezultatus, priimta vartoti beasmen gramatikos form. Pavyzdiui, rayti ne "mano tyrime gauti rezultatai...", bet "tyrimo rezultatai..."; 2) skiriami du pagrindiniai duomen grafinio apiforminimo bdai: lentels ir paveikslai (grafikai, diagramos ir pan.). Duomenys, kurie nagrinjami logins analizs bdu, pateikiami lentelse, o norint parodyti reikinio visum ar raidos tendencijas, pirmenyb teikiama vaizdinei mediagai; 3) mokslins etikos poiriu draudiama pateikti darbe kit autori publikuotas lenteles ar paveikslus, nenurodant j altinio; 4) iliustracin mediaga ir literatros tekstas turi vienas kit papildyti, o ne dubliuoti. Todl netikslinga tekste ivardyti visus lentelje ar paveiksle esanius skaiius. Literatrinio teksto udavinys-tikslingai skaitytoj orientuoti vaizdins mediagos sudarymo principus, remiantis bdingais rodikliais; 5) svarbu neperkrauti teksto lenteli ar paveiksl gausa, nes tada sunku skaityti. Jeigu autoriui atrodo, jog reikia pateikti daugiau lenteli, tai dal j galima nukelti priedus, o tekste palikti tik svarbiausias.

9.5. Ivados ir pasilymai

Ivados reikminga, svarbiausioji mokslinio darbo dalis. Tai atsakymas darbo pradioje ikeltus tyrimo udavinius. Ivados turi bti konkreios, atitikti darbo pavadinim, tiksl, udavinius bei gautus rezultatus. Jos turi paneigti arba patikrinti (kartais patikslinti) darbin hipotez. Deja, socialini moksl (ypa magistro) darbuose kartais daromos ivados, nesusijusios su konkreiais tyrimais. J ne tik pateikiama pernelyg daug, bet jos ir labai abstrakios,

isidriekusios per kelet lap. Faktikai - tai jau buvusio teksto pakartojimas. Todl btina stengtis koncentruoiau reikti mintis ir daryti tik esminius apibendrinimus. Jeigu darbo rezultatai ir ivados leidia pateikti praktines rekomendacijas, jos formuluojamos po ivad. Daniausiai moksliniame darbe pasitaikanti klaida - praktins rekomendacijos, nepagrstos konkretaus tyrimo rezultatais. Jeigu remiantis tyrimu toki rekomendacij pateikti negalima, tai jos ir nebtinos. Apskritai visur reikia bti korektikam: rayti tik tai, kas buvo tirta ir kokie buvo gauti rezultatai. Svarbu isprsti tyrimo udavinius ir patikrinti hipotez. Darbo vert lemia ne apimtis, o jo kokyb. Darbo pabaigoje (po naudotos literatros srao) pateikiami priedai: vertinimo skals, anketos, atskir test atlikimo slyg apraymas, lentels, paveikslai ir t.t Klausimai: 1. vadas; 2. Literatros analiz; 3. Tyrimo tikslas ir udaviniai; 4. Tyrimo metodika ir organizavimas; 5. Tyrimo rezultatai; 6. Tyrimo rezultat aptarimas; 7. Ivados ir pasilymai

Pagrindin literatra 1. KARDELIS, K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas, 2002. Kita literatra 2. ALASUUTARI, P. Research Culture. Qualitative Method and Cultural Studies. USA: Sage Publications, 1995. 3. BAILEY, K. Methods of Social Research. N.Y., 1987. 4. BITINAS, B. Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje. Kaunas, 1974.

5. CHARLES, C. Pedagoginio tyrimo vadas. Vilnius, 1999. 6. COHEN, L.; MANION, L. Research Methods in Education. London and New York, 1994. 7. COHEN, L.; MANION, L.; MORRISON, K. Research Methods in Education. 5 th ed. London - New York, 2000. 8. FICHER, B.; DAVIS, J. Teachers Doing Research. New York, 1996. 9. GALL, M.; BORG, W.; GALL, J. Educational Research. An Introduction. New York, 1996. 10. 11. HOLLIS, M. Socialini moksl filosofija: vadas. Vilnius, 2000. KRATHWOHL, D. Methods of Educational and Social Science Research: An

Integrated Approach. N.Y, 1993. 12. 13. KIDDER, L.; JUDD, CH. Research Methods in Social Relations, 1986. KUZMICKAS, B. O. Kontas pozityvizmo pradininkas. Filosofijos istorijos

chrestomatija: XIX ir XX ami Vakar Europos ir Amerikos filosofija. Vilnius, 1974, p. 83-88. 14. 1996. 15. 16. iauliai, 1995. 17. 18. MYERS, D. Psichologija. Vilnius, 2000. PABEDINSKAIT, A. Kiekybiniai sprendim metodai. I dalis. Koreliacin MASON, J. Qualitative Researching. London, 1996. MERKYS, G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys (paskait konspektas). KVALE, S. Interviews: An Introduction to Qualitative Research Interviewing. N.Y,

regresin analiz. Prognozavimas. Vilnius. Technika, 2005. 19. PAULAUSKAIT, N. Kokybiniai tyrimo metodai vadyboje. Socialiniai mokslai:

Vadyba, 1996, Nr.4(8), p. 35 - 42. 20. POSTLETHWAITE, N. Edukologijos tyrim metodologija: teorija ir praktika

(paskait konspekto rankratis). Vilnius, 1996. 21. 2000 22. RICHARDSON, L. Writing: a method of inquiry. Handbook of Qualitative SAPAGOVAS, J. ir kt. Informatikos ir matematins statistikos pradmenys. Kaunas,

Research. N.Y, 1994. 23. 24. ROOT, M. Philosophy of Social science. Oxford and Cambridge, 1993. SMITH, M.; GLASS, G. Research and Evaluation in Education and the Social

Sciences. New Jersey, 1987.

25. 26. 27.

STAKE, R. The Art of Case Study Research. N.Y, 1995. TIDIKIS, R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius LTU, 2003. THOMAS, J.; NELSON, J. Research Methods in Physical Activity. 3 rd ed. USA:

Human Kinetics, 1996.