G. Kvieskiene Socializacija Ir Vaiko Gerove

Socializacija ir vaiko gerov
Giedr Kvieskien Vilnius 2003
UDK VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Socialins pedagogikos katedra Socializacija ir vaiko gerov Monografija Giedr Kvieskien Recenzavo:prof. habil. dr. Algirdas Gaiutis (Lietuvos moksl akademija), prof. Jonas Rakauskas (Lietuvos tyrim ir studij centras), prof. John J. Patrick (Indianos universitetas, JAV), prof. habil. dr. Juzef Podgoreckij (Opols universitetas, Lenkija) Ileista vietimo ir mokslo ministerijos lomis. Svarstyta Vilniaus pedagoginio universiteto Socialins pedagogikos katedroje, Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto taryboje.
Redaktorius Vidmantas Maernis. Vert Jrat Maulyt. Giedr Kvieskien giedr@vpu.lt www.vpu.lt/socpedagogika ISBN 9955-568-04-6 G. Kvieskien
Turinys
Pratarm 5
1 Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija 13 1.1 Socialin pedagogika kaip vaiko gerovs strategija . . . . 13 1.2 Socialini specialybi profesionalizacija. . . . . . . . . . . 37 1.3 Socialinio pedagogo kompetencija . . . . . . . . . . . . . 69 2 Ekologin socialins pagalbos sistemos perspektyva 83 2.1 Bendruomens fenomenas pozityviosios socializacijos procese . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85 2.2 Mokykla socialins pagalbos koordinator . . . . . . . 110 2.3 Demokratinio ugdymo galimybs ir pozityvioji socializacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118
3 Socializacijos rizikos veiksniai 143 3.1 iniasklaida kaip rizikos veiksnys . . . . . . . . . . . . . 147 3.2 Deviantinis elgesys ir nepilnamei nusikalstamumas . . . . . . . . . . . . . 151 3.3 eimos neteks vaikas kaip rizikos veiksnys . . . . . . . . 174 4 Socialins pedagogins pagalbos modelis Ivados Summary Conclusions 3 199 203 209 217
TURINYS Pagrindins svokos Rekomenduojama literatra
G. Kvieskien 223 233
Pratarm
Atkrusi nepriklausomyb, Lietuva rytingai eng demokratins visuomens krimo ir rinkos ekonomikos link. Ekonominiai, politiniai ir socialiniai pokyiai paveik daugelio Lietuvos moni gyvenim. Nepriklausomos Lietuvos slygomis jau gim 375 tkst. vaik, per 415 tkst. jaunuoli sulauk pilnametysts ir engia demokratjant gyvenim. Lietuvai kuriant nepriklausomybs institutus ir siekiant sitvirtinti pasaulio emlapyje, didioji dalis kit pasaulio ali band kurti saugesn pasaul vaikams. Prie vienuolika met pasaulio virni susitikime vaik klausimais pasaulio vadovai prisim bendr sipareigojim ir ileido neatidliotin visuotin kreipimsi, kad kiekvienam vaikui bt suteikta geresn ateitis. Jungtini Taut generalinio sekretoriaus praneime Mes vaikai konstatuota, kad per deimtmet padaryta daug. [1] Igelbta milijonai jaun gyvybi, daugiau vaik lanko mokyklas, daugiau vaik aktyviai dalyvauja priimant sprendimus dl j gyvenimo, sudaryta svarbi tarptautini sutari, saugani vaikus. Taiau ie pasiekimai ir rezultatai netolygs dar liko daug klii, ypa besivystaniose alyse. viesesn ateitis pasirod apgaulinga, o bendriesiems rezultatams pritrko nacionalini pareig atlikimo ir tarptautini sipareigojim vykdymo. Globalizacijos tendencijos, vis labiau besivienijanti Europa, socialins integracijos ir harmonizacijos tendencijos sudaro naujas galimybes asmens ir vaiko socialinei raidai. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos deimtmetis nra tolygus vaiko gerovs atvilgiu. Lietuvoje pradtos 5
Pratarm
G. Kvieskien
kurti socialins institucijos, buvo tikslinamos vaiko gerovs svokos, susikr vaiko teisi apsaugos tarnyb tinklas, vaiko gerovs sistem aktyviau sitrauk nevyriausybins organizacijos, mokyklose, kitose ugdymo institucijose steigiami socialini pedagog etatai. Lietuv siekta orientuoti vadinamj gerovs valstybi model, taiau, pritrkus l, is modelis buvo gyvendinamas netolygiai ir danai nelogikai. Gerovs valstyb politin sistema, kai valstyb (o ne individualusis arba privatusis sektorius) imasi atsakomybs u savo piliei gerov. [2] Prie du deimtmeius didiausia pasaulio problema buvo skurdas. Vakar Europoje, tuo metu igyvenusioje vadinamj aukso ami, kai gerov pasiek labai aukt lyg, buvo pakankamai daug socialins atskirties grupi ir su tuo susijusi problem. Vliau, kai europieiai tapo pakankamai turtingi, skurdas jau nebevaidino svarbiausio vaidmens, atskiriant individus ar grupes nuo visuomens. Pavyzdiui, bedarbis Olandijoje ar Vokietijoje gauna didiul paalp, todl jis nejauia btinybs dirbti. Tuo pat metu jis yra atskirtas nuo visuomens, kadangi jis bedarbis. Tai akivaizdiai parodo, kad socialin atskirtis nebtinai reikia skurd. Antra vertus, tiek Vakar Europa, tiek Lietuva dl kintanio pasaulio, AIDS/IV protrkio, emigrant antpldio iandien vl igyvena pamirtas kultrins izoliacijos, maaratingumo, socialini lig ir kitas aktualias socialins atskirties problemas, nuo kuri daniausiai kenia vaikai. Socialiniai konfliktai iandien bdingi ne tik tradicikai neturtingoms valstybms, bet ir i pairos socialiai saugiai Vakar Europai. Diskusijas dl mogaus socialins raidos skirtingose visuomense sunkina tai, kad daugumos europiei gyvenimo salygos blogja. Dl skurdo dauguma kaltina imigrant grupes, nors kitos prieastys, tokios kaip globalizacijos reikm, yra kompleksins ir maiau suprantamos. Daugeliui moni sunku susirasti gyvenamj viet. Vidutini gyventoj reakcija (mitai) daniausiai yra tokia: imigrantai, juodiai, usienieiai atima i ms gyvenamj plot. mons pamirta, kad iandienos patalp trkumas atsirado dl subsidij gyvenamj nam statybai mainimo ir noro turti didesn but ar nam. Kitas mitas: varybos dl stabilaus darbo. Tipika reakcija yra tokia: imigrantai, juodiai, usienieiai u6
G. Kvieskien
Pratarm
ima visus ms darbus. mons link pamirti, kad vyksta generalinis darbo jgos restruktrizavimas, kuris nesusijs su imigrant debatais. ie ir kiti socialiniai konfliktai iandien aktuals visai Vakar Europai. Mokytis gyventi kartu vis labui reikia visiems kratams, ne tik jaunos demokratijos, kokia yra Lietuva. [3] Kaip teigiama Jungtini Taut generalinio sekretoriaus deimtmeio apvalgoje dl pasaulio virni susitikimo vaik klausimams aptarti tsos, deimtasis deimtmetis buvo dideli paad pasaulio vaikams ir kukli laimjim deimtmetis. Nors 192 alys prisijung prie JT vaiko teisi konvencijos, j pasira ir ratifikavo, madaug 155 alys pareng nacionalines veiksm programas, siekdamos gyvendinti virni susitikimo tikslus, daugelis ali prisim regioninius sipareigojimus, tarptautins teisins slygos ir mechanizmai sustiprino vaik apsaug, laukto rezultato nebuvo pasiekta. Vaik padtis tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, yra glaudiai susijusi su socialins politikos ir socialins apsaugos sferomis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pastaraisias metais vaik gerovs problemos yra aktyviai diskutuojamos ir analizuojamos, nes paios skaudiausios vaik skurdo ir socialins atskirties problemos tebra aktualios. Kas gali bti atskirtas? Kokia socialin grup daniausiai yra atskiriama? Atsakymas gana paprastas: atskirtas gali bti kiekvienas, kiekviena visuomens grup ar net valstyb. Neturime pamirti, kad atskirtis nieko nereikia be susieties. Atskirta yra tai, kas nra susieta. Dauguma gali atmesti tam tikr grup dl vairi prieasi: spalvos, kalbos, etnins kilms, profesijos, ivaizdos, sugebjimo atlikti tam tikrus veiksmus ir t. t. Socialin atskirtis ne visuomet reikia negatyvum. Kai kuriose situacijose atskirtis gali bti pozityvi, pavyzdiui, atskiriant vaikus nuo seksualinio turinio mediagos. T pat galima pasakyti apie susiet. Nors susietis paprastai yra pozityvi, kai ji vyksta prie asmens ar grups vali, gali tapti negatyvi. Pavyzdys gali bti daugiau nei prie 20 met Australijoje vyks aborigen vaik vaikinimas: siekiant kovoti su rasine diskriminacija, vaikai buvo atimami i j motin. 7
Pratarm
G. Kvieskien
Apibendrindami Lietuvos socialin raid vaiko gerovs srityje, bandome pratsti savo mokytoj ir koleg prof. B. Bitino, prof. Z. Bajorino, prof. M. Barkauskaits, a. a. prof. J. Vaitkeviiaus, prof. S. N. Ikonikovos, prof. J. K. Patrick patirt ir tyrinjimus socialinio ugdymo, asmenybs demokratinio ir pilietinio ugdymo bei socialins pedagogikos srityje. i knyga tai pirmasis bandymas apvelgti vaiko socialins gerovs problemas, vertinant pozityviosios socializacijos tak, spariai kintanias socialins politikos, socialins apsaugos tendencijas ir i problem raid pasaulio kontekste. Knygos pagrindas teorinis ir socialinis tyrimas, kurio objektas yra pozityviosios vaiko socializacijos galimybi analiz. Tyrimo problema moni itekli (socialinio kapitalo) ir socialins politikos panaudojimas, siekiant vaiko gerovs ir optimalios socializacijos. Globalizacijos, Europos vienijimosi tendencijos sudaro galimybes ne tik geriau painti pasaul, bet ir pasirinkti priimtinus socialini problem sprendimo scenarijus. Socializacija vaikystje prasidedantis procesas: imokdamas visuomens norm, dsni ir gyvenimo bdo, asmuo tampa visuomens nariu. Didiausi poveik socializacijos procesui daro eima, mokykla, bendraamiai, darbas, religija ir visuomens informavimo priemons. [2] Daniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai. Pirmasis susijs su visuomens kultros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai (kultrinje antropologijoje vartojama inkultracijos enculturation svoka). Vliau, gyvenimui bgant, perimami kit kultr bruoai (akultracija). iuo poiriu socializacija yra asmens funkcinis prisitaikymas prie bet kokios socialins aplinkos ir ios aplinkos vertybi permimas. Kita vertus, mus, socialinio ugdymo organizatorius, labiausiai jaudina io proceso valdymo ir optimizavimo galimybs. 8
G. Kvieskien
Pratarm
Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnis valstybini ir kit visuomenini institucij dalyvavimas socializacijos procese. Reikia pripainti i tendencij rykjim visame pasaulyje. Treiasis, dar K. Marx tvirtintas, socializacijos proceso teorinis modelis, kapitalo ir atsakomybs perdavimas j kuriantiems kolektyvams. [4] i problem vardijimas mums leidia daryti hipotetin prielaid, kad subalansuota vaik gerovs politika, numatanti optimal moni iteki panaudojim ir socializacijos optimizavim, leist smarkiai sumainti socialiai atskirt ir rizikos grupje esani vaik skaii bei sudaryt lygias galimybes j visavertei raidai ir gerovei. Socialini moksl atstovai visame pasaulyje ginijasi, kaip politikai galt padti kovoti su socialine atskirtimi, o politikai ir mokslininkai ieko terorizmo proveri prieasi. Vokietijos parlamentas turi nusprsti, ar Vokietija priims daugiau migrant, kuri gimins jau gyvena ioje alyje. Niujorke ir Maskvoje terorist persekiojimais ir spaudimu siekiama isprsti inkultracijos ar netolygios socializacijos problemas. Be politik, mokslinink, socialini sfer specialist ir socialiai atskirtj bendradarbiavimo, socialins teorijos lieka tik teorijomis, o ne realiais veiksmais, kuri turt bti imtasi, siekiant tiek vaik gerovs, tiek skmingos civilizacijos raidos ir demokratijos princip tvirtinimo. Knygos tikslas ianalizuoti Lietuvos vaik gerovs politikos raidos per paskutin deimtmet bdingiausius aspektus ir, lyginant su kit krat laimjimais, pasilyti optimalios socializacijos model. Siekiant io tikslo sprendiami tokie udaviniai: ianalizuoti teorinius ir praktinius pozityvios ir negatyvios socializacijos aspektus; irykinti socialins pedagogikos viet asmens socializacijoje; inagrinti ekologin socialinio ugdymo perspektyv; 9
Pratarm
G. Kvieskien
pateikti prevencini strategij modelius ir veiklos metodus; sukauptos empirins, informacins, metodins ir mokslins mediagos pagrindu apibrti pozityvios vaik socializacijos model. Raant knyg naudoti ie tyrimo metodai: kontent analiz; metaanaliz; nacionalini socializacijos ir prevencijos program swot analiz; nacionalini vaik ir paaugli nusikalstamumo prevencijos program analiz 19962002 metais; nacionalini vaik vasaros poilsio organizavimo program analiz 19962002 metais; 20002002 met Lietuvos vaiko gerovs tendencij studija; individuali atvej studija; mokslins-metodins literatros analiz. Studijos knygos rengimo etapai: 19941995 darbas Mokytoj kvalifikacijos instituto papildomojo ugdymo laboratorijoje (interviu su mokytojais, krybins diskusijos, anketos,vaik laisvalaikio optimizavimo projektai); 19951998 darbas vietimo ir mokslo ministerijos Papildomojo ugdymo skyriuje (vaik vasaros poilsio programos, nacionalins vaik nusikalstamumo prevencijos programos, vaik socializacijos program, vaik organizacij veiklos, papildomojo ugdymo centr ir institucij veiklos swot analiz, normini dokument rengimas); 10
G. Kvieskien
Pratarm
19952001 tarptautini seminar, konferencij, tyrim organizavimas ir tiesioginis dalyvavimas JAV Indianos, Ilinojaus, Ajovos valstij, Pilietinio ugdymo centro JAV, Pranczijos, Belgijos, Suomijos, Norvegijos, vedijos, Danijos, Austrijos, Vokietijos, ekijos, Italijos, Kroatijos, Vengrijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos specialist rengtose konferencijose, regioninse tarybose, ilgalaikse stauotse socialinio ugdymo ir vaiko gerovs klausimais; 20012002 metai skirti tyrim rezultatams analizuoti ir apibendrinti, straipsniams, metodiniams leidiniams parengti ir publikuoti, teoriniams kursams bakalaurams, magistrantams ir doktorantams parengti ir dstyti. Knygos naujum nusako problem aktualumas visame pasaulyje ir siekis Lietuvos vaik gerovs problemas pateikti pasauliniame kontekste iekant optimaliausio pozityviosios vaik socializacijos modelio. i knyga pirmiausia skiriama pedagogikos ir edukacini program studentams ir magistrantams, socialiniams pedagogams, kitiems specialistams, dirbantiems vaik gerovs ir pozityviosios socializacijos srityje. Tyrimo rezultatai aprobuoti darant praneimus JAV (1999, 2000, 2001, 2002), Lenkijoje (2001), skaitant paskaitas Vilniaus pedagoginio, Indianos, Opols universitet studentams, mokslinse konferencijose pasauliniuose Civitas (Pilietikumas) kongresuose Palerme (1999), Maskvoje (2002), regioninse konferencijose Latvijoje (2002), Estijoje (2001), Kroatijoje (2002) ir kt. Rezultatai nuolat stebimi, vadovaujant doktorant, magistrant tyrimams Vilniaus pedagoginiame universitete, skaitant paskaitas io universiteto magistrantams ir doktorantams. Pirmoje monografijos dalyje Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija nagrinjama socialin pedagogika kaip vaiko gerovs strategija, aptariama socialins veiklos profesij raida, analizuojamos 11
Pratarm
G. Kvieskien
socialinio pedagogo, kaip pagrindinio veikjo pedagogins pagalbos socializacijos procese ir socialinio koordinatoriaus, funkcijos. Antroje darbo dalyje Ekologin socialins sistemos perspektyva nagrinjamas bendruomens fenomenas socializacijos procese. Analizuojant reikin plaiau analizuotas eimos vaidmuo ir socialinio pedagogo galimybs bendradarbiauti su eima, kuriai reikia socialins pagalbos. Banyia iskirta kaip viena i svarbi bendruomens institucij, tradicikai vaidinusi svarb vaidmen Lietuvoje socializacijos procese. Inagrinjus iuos veiksnius, analizuojamos mokyklos galimybs koordinuojant socialins pagalbos proces ir kuriant socialinspedagogins pagalbos tinkl (network) bendruomenje. Treioje monografijos dalyje nagrinjami rizikos veiksniai socializacijos procese. Jie pradedami analizuoti nuo iniasklaidos, ypa televizijos, neigiamos takos vaik socializacijai. Nagrinjant deviantinio elgesio ir nepilnamei nusikalstamumo tendencijas, j ugdym izoliuotose institucijose, iekoma problemos sprendimo bd, siekiant tinkamai organizuoti prevencijos veikl. Kaip vienas i rizikos veiksni nagrinjamos eimos netekusi beglobi ir socialini nalaii socializacijos galimybs netradicinse institucijose. Ketvirtoje darbo dalyje nagrinjama socialins pedagogins pagalbos optimizavimo galimybs, taip pat analizuojami ypatumai ir specifika, iekant optimalios komandinio darbo metodikos. Leidinio pabaigoje pateikiamos ivados, cituojama gilesnms studijoms skiriama literatra, prieduose pateikiamos daniausiai socialini pedagog vartojamos svokos.
12
Skyrius 1 Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

1.1 Socialin pedagogika kaip vaiko gerovs strategija
Nemanoma smarkiai patobulinti monijos, kol i esms nepasikeit moni minties bdas. Johan Stuart Mill. [5]
Socialins pedagogikos termin XIX amiaus viduryje pasil vokiei pedagogas F. A. Dysterveg (1834), nors dar Platonas sil realizuoti visuomenin ugdym, suvokdamas tai kaip tobulos valstybins santvarkos sukrimo prielaid. Socialin pedagogika (ir socialinis darbas) kaip savarankika teorija plaiau paplito tik XX amiuje. Socialins pedagogikos tradicija nuosekliausiai tsiama Danijoje, Vokietijoje, Pranczijoje, veicarijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje ir kituose kratuose. Socialin pedagogika, kaip ir socialinis darbas, priklauso socialini moksl sriiai. Visi socialiniai mokslai savo mokslo objektu renkasi mog, jo raid, moni grupes, j sveik, visuomen. Savo pirmuosius ingsnius ie mokslai pradjo engti XVIII a. viduryje. Filosofija, pedagogika, edukologija, psichologija, politologija, sociologija, antropologija socialiniai mokslai, nagrinjantys mogaus fenomen, sietini su asmeniu 13
Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija
G. Kvieskien
ir dideli monijos grupi analize, raida ir kaita. iems mokslams raidos pradioje didels takos turjo naujas tuo laikotarpiu gamtamokslinis mstymas, ypa natralizmas, kuris buvo neatremiamas, nes, pasak La Mettrie, mogus nra krstas i brangesnio molio; gamta naudoja vien ir t pai tel, vairindama tik raug. [6] iuolaikiniu poiriu, mogus yra fenomenas, kuris nagrinjamas vairi mokslo ak ir teorij poiriu. ioje knygoje plaiau apsistosime ties asmens, ypa vaiko, gerovs raida pozityviosios socializacijos poiriu. mogaus socialin raida tai procesas, kuris pleia moni pasirinkimo galimybes. Apskritai rinktis galima i begalinio skaiiaus alternatyv, kurios laikui bgant kinta. Taiau bet kuriame isivystymo lygyje mogus privalo turti galimyb pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, gyti ini bei apsirpinti itekliais, kurie reikalingi normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Jei nra i pagrindini dalyk, daugelis kit pasirinkimo galimybi lieka neprieinamos. Taiau socialin mogaus raida tais dalykais neapsiriboja. Papildomos pasirinkimo galimybs, labai vertinamos daugelio moni, apima politines, ekonomines ir socialines laisves bei galimybes kurti ir gaminti, gyventi, gerbiant save bei turint mogaus teisi garantijas. I Jungtini Taut vystymo programos 1990 m. praneimo apie monijos socialin raid. mogaus socialinei raidai tak daro vis mogaus pasirinkim didinimas, dmesys turt bti sutelktas ne tik j ugdym, bet ir tai, koki naud i j gauna mogus. Asmens ir visuomens gerov priklauso ne tik nuo pajam dydio, bet ir nuo to, kaip tos pajamos naudojamos. Meghnad Desai ir Amartya Sen sukr mogaus socialins raidos indeks, kuris pirm kart buvo pristatytas globaliame 1990 met praneime apie mogaus socialin raid. Pagal indeks nustatoma alies vieta tarp kit pasaulio ali, atsivelgiant gyventoj vidutin gyvenimo trukm, isilavinim, pajamas. [7] mogaus socialin raida labai sudtingas procesas, todl siekiant patobulinti vertinim traukti nauji rodikliai, tokie kaip: lyi socialins raidos in14
G. Kvieskien
deksas, rodantis vyr ir moter gyvenimo, pajam ir isilavinimo skirtumus, didesni galimybi lytims suteikimo matas, vertinantis lyi nelygyb ekonominiame ir politiniame gyvenime, skurdo indeksas, vertinantis pagrindini mogaus galimybi apribojim. mogaus socialin raida ir jos analiz tai tarptautins bendrijos pastangos siekti mogaus gerovs. Gerov organizuota socialini paslaug ir institucij sistema, sukurta padti individams ir grupms pasiekti patenkinamus gyvenimo, sveikatos ir asmenini bei socialini ryi standartus, kurie leist jiems ipltoti visus gebjimus ir pagerint j gyvenimo kokyb atsivelgiant j eim ir bendruomens poreikius. [8] Socializacija (antropologijoje dar vadinama inkultracijos terminu), procesas, kurio metu visuomens kultra mikroaplinkos ir makroaplinkos slygomis perduodama vaikams, siekiant formuoti i kdikio individualyb, paklstani tam tikroms kultros tradicijoms ir socialinms normoms. iuo atvilgiu socializacija yra btina kiekvienos visuomens funkcionavimo slyga, viso socialinio gyvenimo esm tiek kultros, tiek socialiniu atvilgiu, ji pasireikia ir pagrindinmis, ir dalinmis formomis. Kaip paymjo T. Parson ir R. Bales (1955), socializacija, prasidjusi eimoje ir kitose socialinse grupse, institucijose ir erdvse, kiekvien individ integruoja visuomen skirtingai ir drauge sudaro galimybes kurti savo individualybs bruous ir vertybes. Kadangi socializacija nagrinja ryius tarp individo ir visuomens, aiku, kad teorija glaudiai siejasi su sociologija, psichologija, socialine pedagogika. Socializacijos teorijos nagrinja ias penkias pagrindines paradigmas. [9] Cituodami autorius iskiriame ymiausius pasaulio ir Lietuvos mokslininkus, nagrinjanius ias problemas: paintin ugdym, pvz.: J. Piaget; B. Bitinas; Vl. Rajeckas; moralin ir asmenin identiteto sigijim bendraujant eimoje, pvz.: Z. Freud, Z. Bajorinas, R. Grigas, J. Uzdila; savs sukrim, socialinio ir meninio identiteto tvirtinim, pvz.: G. H. Mead, J. Lauikas, J. Vaitkeviius, A. Gaiutis, V. Matonis; 15
G. Kvieskien
moralini kategorij ir socialini grupi vertybi internalizacij, pvz.: E. Durkheim, M. Barkauskait, I. Leliugien; socialini nuostat ir palaikanij interakcij visose aplinkose ugdym, vyraujant odinei komunikacijai, kartu su socialinspedagogins aplinkos analize ir interpretacija, pvz.: B. Bernstein, A. Juodaityt, G. Kvieskien. Kai kurie autoriai dar iskiria pirmin ir antrin socializacij. ios dvi socializacijos rys iskiriamos daniausiai remiantis tyrinjam asmen amiumi. Pirmin socializacija suprantama kaip pagrindini nuostat permimo laikotarpis ir siejama su ankstyvja vaikyste. Antrin socializacija siejama su tuo asmens laikotarpiu, kai jo ugdym sitraukia kitos socialins grups, asmenys, daug daugiau takos turi kultros procesai, pvz., visuomens komunikavimo priemons. Papildydami iuos autorius, manome, kad pirmin socializacij dert sieti ne tik su asmens amiumi, bet ir su socializacijos kokybe. Pirmin socializacija yra galima tik tada, kai asmuo turi visavert eim arba globjus ir kai procese gali pakankamai dalyvauti kiti socializacijos institutai, kuri dka asmuo tampa visaveriu visuomens nariu, t. y. ikimokyklins institucijos, mokykla, neformaliojo ugdymo institucijos, nevyriausybins organizacijos ir kt. Tuo tarpu antrin socializacija nra taip glaudiai susijusi su socializacijos institutais, nes suaugs mogus gali rinktis, jo aplink sitraukia daugiau subjekt. Savo knygoje pasitelkiame pozityviosios socializacijos termin, kuriuo naudojams ne tik iliustruodami August Comte pasilytos pozityvizmo teorijos prielaidas (pozityvizmas teorija, teigianti, kad tikrasis painimas yra tik mokslas ir stebjimas). Ms nagrinjamame kontekste pozityvioji socializacija tai pozityvi veiksm politika. Pozityvi veiksm politika, daugelyje valstybi dar vardijama 16
G. Kvieskien
kaip pozityvaus diskriminavimo politika, suprantama, kai silpnesniems socialini grupi atstovams teikiama pirmenyb lavinantis, sidarbinant, sigyjant bst, paskolas ir kt. Tokia pozityvi veiksm politika propaguojama vedijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje. Jungtinse Valstijose, vadovaujantis 1972 metais priimtu statymu dl lygi galimybi, steigta komisija, remianti pozityvius veiksmus viej fond finansais. Pasirinkus toki pozicij, daugelis privai institucij ir darbdavi m noriai gyvendinti pozityvi veiksm programas. Taigi ms problema sietina su socialins politikos samprata. Kai kuriuose Vakar Europos kratuose ir Lietuvoje egzistuojantis socialins apsaugos terminas kartais suprantamas labai plaiai ir apima tokias sritis kaip sveikatos apsauga ir darbo aplinka. Lietuvoje socialin apsauga apima socialin draudim, socialin param ir specialisias (papildomas) socialines imokas. Socialin politika tai valstybs pastangos savo institucijomis siekti sudaryti pilieiams lygias galimybes ir teises bst, sveikatos apsaug, vietim, socialin apsaug, socialines ir kai kada teisines paslaugas. Socialin apsauga valstybs arba kai kada privai subjekt teikiama materialin parama (pinigin ir daiktin) arba socialins paslaugos socialin rizik patyrusiems asmenims. [10] Ms nagrinjamos problemos aspektu svarbu apsibrti dar kelis terminus, kurie susij su vaikais, kaip specifine socialine grupe. Vaiko politika socialins politikos dalis, kuri utikrina btinj vaiko socialin raid normaliam gyvenimo lygiui pasiekti, t. y. sveikai maitintis, bti saugiam ir galti dalyvauti ugdymo ir pozityviosios socializacijos programose. Europos Tarybos dokumente remiantis Vaiko teisi konvencija vaik politikos esm yra nusakyta trimis principais: vaiko teise apsaug, aprpinim ir dalyvavim: vaiko apsauga teis augti savo eimoje ir gauti profesionali pagalb, taip pat teis bti apsaugotam nuo socialinio ir individualaus smurto; vaiko aprpinimas teis iteklius ir paslaugas, juos paskirstant tarp vaik ir suaugusij; ypa skiriant dmes negaliems 17
G. Kvieskien
vaikams, vaikams, turintiems speciali poreiki, ir vaikams, kuriems yra pavojus patirti skurd, tv smurt bei neprieir ar sitraukti nusikalstam veikl; vaiko dalyvavimas teis veikti, ireikti savo nuomon ir daryti tak sprendimams individualiai bei kolektyviai eimoje ir visuomenje kuriant socialin erdv aktyviam vaiko dalyvavimui. 2000 metais Lietuvoje gyveno 3698,5 tkst. gyventoj, i kuri 68,2 proc. gyveno kaime, o lik 31,8 proc. kaimo tipo gyvenvietse. Dauguma visuomens yra darbingo amiaus (58,5 proc.), 21,3 proc. populiacijos sudaro i darbingo amiaus neiaug asmenys ir 20,2 proc., pensinio amiaus gyventojai. Statistikai tiriama socialin erdv atrodo gantinai paeidiama, atsivelgiant tai, kad jau kelet met yra fiksuojamas tautos senjimas, kai kuri autori vadinamas tautos nykimu ar majimu. Taip yra todl, kad jau kelet met natralus gyventoj prieaugis labai menkas, palyginti su mirtingumu. Tai reikia, kad kasmet mirta daugiau moni, nei gimsta. Sunku bt objektyviai ivardinti visas prieastis, kurios daro tak tautos majimo procesui, taiau viena i prieasi iuo metu yra eimos vaizdio pasikeitimas visuomenje. Naujai kuriamos eimos danai esti lengvai socialiai paeidiamos, tai liudija didelis skyryb skaiius, kuris jau savaime kalba apie nutolim nuo krikionikos eimos krimo principo. Santuokos sakramentas tampa savotika socialine duokle tradicijai, taiau ne tvirtu eimos institucijos pamatu. Jaunos eimos danai atideda gimins pratsim geresniems laikams, manoma, kad vieno vaiko visikai pakanka ir pan. Naujas socialinis eimos vertinimas susipina su ekonominmis slygomis, kurios, savo ruotu, stipriai veikia gimstamum. Tiriamasis sociumas netolygiai pasiskirsts gyvenamosios vietos atvilgiu (kaime gyvena tik tredalis vis gyventoj), tiriamoji visuomen igyvena savit, jau kelet met vykstant demografin sprogim, alies gyventoj gretos maja dl didesnio u gimstamum mirtingumo. Matyti visuomens socialins psichins patologijos poymiai, kurie persipina su tokiomis socialinmis problemomis kaip nedarbas, 18
G. Kvieskien Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999
Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija Natralus prieaugis 17108 15206 12162 1357 -4110 -4111 -3830 -3331 -3738 -3588 Gimusi tk. 15,3 15,0 14,3 12,7 11,4 11,1 10,5 10,2 10,0 9,8 Mirusi tk. 10,7 11,0 11,1 12,3 12,5 12,2 11,6 11,1 11,0 10,8 Natralaus prieaugio koefic. 4,6 4,0 3,2 0,4 -1,1 -1,1 -1,1 -0,9 -1,0 -1,0
Lentel 1.1: Gimstamumas, mirtingumas, natralus gyventoj prieaugis [11] skurdas, emas gyvenimo lygis, didel migracija ekonomikai stabilias valstybes, augantis benami, gatvs vaik skaiius ir kitos socialins blogybs. Kai kurie autoriai (Z. Morknas, 1990; I. Leligien, 1997), praddami nagrinti koki nors socialin organizacij ar bendruomen, daugiausia dmesio skiria sveikatai, teigdami, kad kiekvieno nario sveikata svarbiausias bendrijos socialins raidos elementas. Bet kuriuo atveju nesveika visuomen asocijuojasi su nestabilia visuomene. Objektyviai imatuoti bendrijos sveikatos bkl nemanoma. Mus labiausiai domina psichin visuomens sveikatos bkl bendrja prasme, kaip savotika socialin normalios visuomens egzistencijos slyga. Socialin pedagogika, bdama socialini moksl ir edukologijos dalimi, yra glaudiai susijusi su visais socialinias mokslais. Nagrindami specialist rengimo modelius Europoje, JAV, Kanadoje ir Lietuvoje, galime daryti ivad, kad visuose kratuose vyrauja dvi pagrindins specialist rengimo tendencijos. Pirmoji, kai rengiant socialinius darbuotojus (social workers) studijos yra labiau orientuotos sociologijos, psichiatrijos dalykus, ir antroji, kai rengiant socialinius pedagogus 19
G. Kvieskien
(social educators, animators, schooll social workers) studijos orientuojamos edukologij, kultros antropologij, psichologij. Abi teorijos, viena kit papildydamos, turtina region socialin raid, o studij kryptys padeda parengti specialistus, galinius padti isprsti socialines problemas. Taigi socialin pedagogik plaiausia prasme mes suprantame kaip moksl, kuris numato, kaip apsaugoti asmen nuo alingos aplinkos poveikio naudojant pozityviosios socializacijos ir prevencijos metodikas bei scenarijus. Gal todl socialin pedagogika ir socialinis darbas daugelio usienio autori vardijami kaip socialins ekologijos dalis. Vis daniau ekologija suprantama ne tik kaip Ernst Haecekl (1866) apibrtas terminas, iki iol suprantamas kaip mokslas, tiriantis organizm ir j gyvenamosios aplinkos santykius, gyvosios bei negyvosios gamtos sveik. Siekdami vertinti ir keisti interpersonalin ir aplinkos sistemas, socialin ekologij apibriame kaip moksl, tiriant asmens, asmen grupi, bendruomeni, valstybi aplinkos santykius, sveik ir raid. Vis daniau socialiniuose tyrimuose, monografijose ir vadovliuose randame terminus, kurie aprpia vis socialini moksl srit ir kelia naujus udavinius tyrjams ir praktikams. Nortume i i termin iskirti artimiausius ms nagrinjamiems klausimams, t. y.: moni itekliai, mogaus geografija, socialin (mogaus, bendruomens) ekologija, socialinis (mogaus) kapitalas, socialin atskirtis, gyventoj kokyb, mogaus laiko vert ir kt. Vis i svok knygoje neaptarsime, taiau nagrindami pozityvios socializacijos raid, neivengiamai su jomis susidursime. Bendrosios investicijos mogaus kapital apima kapitalo gijimo ir palaikymo snaudas, tarp j skirtas vaik prieirai, mitybai, aprangai, bstui, medicinos paslaugoms, asmeninei prieirai. Sveikatos kapitalo teikiamos paslaugos susideda i sveiko laiko, kitaip nesusirgimo laiko, kuris panaudojamas darbui, vartojimui, laisvalaikiui. [12] Taip pat gyventoj kokyb arba mogaus kapital didina vietimas. Mokymosi mokykloje bruoas, pasak Nobelio premijos laureato Teodore W. Schultz, yra tai, k galime pavadinti vyno brendimo efektu (ries gerjimo efektu), kai kiekvienos naujos kartos vaikui darosi 20
G. Kvieskien
pasiekiamas vis didesnis isilavinimas. Kai neratingumas visuotinis, vyresni mons gyvena neturdami jokio ar turdami nedidel isilavinim, o vaikai augdami vis plaiau naudojasi vietimu. [13] Antra vertus, devintajame deimtmetyje pradtas vartoti socialinio kapitalo terminas daniausiai taip pat yra siejamas su fizin ir infrastruktrin kapital papildaniais veiksniais, kurie, pasak daugumos autori, yra pakankamai svarbs, t. y.: parlamentin demokratija, pagarba mogaus teisms, statym virenyb, skaidrus valdymas be korupcijos ir piktnaudiavimo valdia, sparios informacijos ir idj skleidimo sistemos, nevyriausybins organizacijos ir daugelis kit tolydiai mogaus socialinei raidai svarbi dalyk. [14] iaurs alyse vaikai jau gimsta turtingi, nes ankstesns kartos jiems sukaup didiul kapital. Dalis io palikimo akivaizdi tai gamyklos, keliai, mokyklos ir universitetai. Pavyzdiui, tai, kad Vokietijoje aukl udirba 30 kart daugiau nei Zambijoje, neturi nieko bendra su j skirtingais gebjimais. Auktesnis iaurs ali gyvenimo lygis, palyginti su Piet valstybmis, apskritai rodo pai ali socialinio kapitalo skirtumus, o ne pavieni asmen skirtingus gebjimus. [15] Taigi vairs autoriai iek tiek skirtingai apibria socialin kapital, taiau j daugiau ar maiau sieja su visuomens, bendruomeni ir grupi sutelktumu. Socialinis kapitalas, pasak P. Bourdieu, tai visuma reali ar galim itekli, susijusi su patvaraus tinklo, apimanio daugiau ar maiau instualizuotus paini arba pripainimo santykius, ir j turtjimo bei valdymo bdas. [16] J. Coleman, apibrdamas socialin kapital, lygina j su fiziniu ir mogaus kapitalu, t. y. socialin kapital vardija kaip du bendrus bruous, jungianius vairius socialinius organizmus: jie visi kokiu nors aspektu yra socialins struktros ir palengvina tam tikrus socialini aktori pavieni asmen arba kolektyv veiksmus [17]. Taiau labiausiai socialinio kapitalo svok ipopuliarino amerikietis R. Putnam, apras Italijos pilietins visuomens raid. Kaip kadaise pranczo Alexis de Tocquevile monografija apie Jungtini Valstij demokratijos raid [18] , taip kart R. Putnam Italijos visuomens tyrimas atskleid socialinio kapitalo, siejamo su pilietiniais sipareigojimais, esm. Socialinis kapitalas tai tokie socialins organizacijos bruoai kaip santyki tinklai, normos, pasitikjimas, kurie supaprastina bendradarbiavim siekiant abipuss naudos.[19] R. Putnam iskiria pilietinio dalyvavimo tinklus, pasikeitimo paslaugomis tinklus, 21
G. Kvieskien
bendradarbiavimo galimybes ir pasitikjim. Tolesni socialinio kapitalo tyrinjimai socialinio kapitalo altini sra trauk bendrus sitikinimus, formalias institucijas bei taisykles. Tad dabar nagrinjam socialinio kapitalo altini sraas yra toks: bendravimo tinklai, bendros normos, bendri sitikinimai, formalios institucijos bei taisykls, pasitikjimas. [20] mogaus socialin raida glaudiai siejasi su vieno ar kito krato kultra ir tradicijomis. Kultra yra susijusi su imoktomis, visuomenikai gytomis elgesio tradicijomis, sutinkamomis moni visuomense [21]. Antropologai, kalbdami apie moni kultr, paprastai turi galvoje moni grupei bding bendr, visuomenikai gyt gyvensen, skaitant j kopijuojam mstysen, jausen ir elgsen. Nors pasaulyje egzistuoja keli imtai kultros apibrim, daniausiai cituojamas ir priimtiniausias yra pasilytas akademins antropologijos anglikame pasaulyje krjo ir pirmojo antropologijos vadovlio autoriaus sero Edward Burnett Tylor. Pasak io autoriaus: Kultra, suprantama plaija etnografine prasme, yra ta kompleksin visuma, kuri apima inias, tikjim, men, moral, teis, paproius ir visus kitus gebjimus bei proius, gytus mogaus, kaip visuomens nario. Kultros padtis vairiose monijos visuomense, kiek j galima tyrinti bendraisiais principais, yra dalykas, kur galima tyrinti kaip moni minties ir veiklos dsnius. Su kultros svoka glaudiai siejasi ir mums reikminga yra visuomens svoka. Kai kurie autoriai visuomen apibria kaip organizuot moni grup, kuri turi bendr tvyn ir kurios nariai siekia ilikimo ir gerovs. Kiekviena visuomen turi savo kultr. Taiau visuomens kultra nra vienalyt. Ji skiriasi istorinmis epochomis (pvz., feodalizmas, kapitalizmas), gali bti iskiriama pagal tautyb (pvz., arab, en, tibetiei) arba priklausym vienai ar kitai Banyiai (katalik, pravoslav). [22] mogaus gyvenimas daniausiai yra gyvenimas visuomenje. Visuomen visada susijusi su konkretaus rezultato siekimu. I ties visuomen yra nuolat besikeiianti makrosistema, susijusi su moni kuriamu potencialu. Tai reikia, kad siekiant studijuoti visuomen nepakaks tradicini socialini 22
G. Kvieskien
moksl tyrimo metod. Studijuojant i makrosistem yra nelengva iskirti tyrimo objekt ir subjekt, be to, negalima pamirti, kad egzistuoja altenatyvios bendruomens, subkultros, kurios nepaklsta bendriesiems visuomens dsniams. moni visuomens, ypa turinios valstyb, kaip politins organizacijos form, danai turi pogrupius, pasiyminius daugiau ar maiau skirtingais bruoais. Atskir visuomens grupi (moter, jaunimo, paaugli, student) kultra skiriasi nuo bendrosios kultros. Toki grupi kultra vardijama kaip subkultra. Didesnse visuomense rykiai isiskiria subkultros, susijusios su etniniais, religiniais ir klasi skirtumais. Terminas sociokultrinis yra sudurtas i dviej odi ir naudingas kaip priminimas, kad visuomen ir kultra sudaro visum arba kontekst. Daugeliu atvej visuomens kultra perduodama i kartos kart ir yra linkusi ilikti panai. I dalies gyvensenos perimamum lemia vadinamoji inkultracija. Inkultracija yra i dalies smoninga, i dalies nesmoninga mokymo patirtis, kuria senesnioji karta skatina ir veria jaunesnij perimti tradicinius mstymo ir elgesio bdus. Kiekviena karta yra mokoma ne tik kartoti ankstesns kartos elges, bet ir atlyginti u j ar bausti, arba bent jau neskatinti elgesio, neatitinkanio tradicij. Nesuprantant inkultracijos esms kai kada kyla nepakantumas kultr skirtumams. Suprantant inkultracij atsiranda pakantumas ir smalsumas kit kultr tyrimams. Antropologijos sritis, esanti ariausiai socialins pedagogikos, multikultrizmas pabria svarbum tyrinti skirting kultr, rasi, etnini grupi kultrins vairovs objekt. John Stuart Mill savo es Apie laisv (1859) aistringai gina individ nuo bet kokios socialins priespaudos teigdamas, kad: vienintel laisv, verta io vardo tai laisv siekti savojo grio savo pasirinktu bdu. etojoje knygoje Moralini moksl logika J. S. Mill taip apibria socialini moksl dsnius: Socialini reikini dsniai yra ne kas kita kaip dsniai, valdantys moni, susibrusi visuomen, aistras ir veiksmus. Taiau bdami visuomenje mons ilieka monmis: j veiksmus ir aistras valdo tie patys dsniai, kurie valdo individualaus mogaus prigimt. Susibr visuomen mons netampa kitokios ries substancija, pa23
G. Kvieskien
siyminia kitokiomis savybmis, kaip, pavyzdiui, vandenilis ir deguonis skiriasi nuo vandens arba vandenilis, deguonis, anglis ir azotas nuo nerv, raumen ir sausgysli. Visuomenje mons negyja joki nauj savybi, kurios negalt bti dedukuotos dsniais, apibdinaniais individualaus mogaus prigimt. [5] Socialini moksl tyrintojai danai remiasi Karl Marx darbais, kuriuose autorius teigia, kad smon reikia aikinti remiantis materialaus gyvenimo prietaravimais. Karl Marx suformulavo konflikto teorij, jo nuomone, klasinis konfliktas sudaro pai visuomens esm. Klasinis konfliktas kyla todl, kad mons pasiskirst skirtingas klases pagal padt ekonominje sistemoje. K. Marx poiriu, buruazinje visuomenje pagrindins klass yra kapitalistai ir samdomi darbininkai. ios dvi klass neturi bendr vertybi, be to, kapitalistai siekia viepatauti ir eksploatuoti darbininkus. Todl ios dvi klass nuolat konfliktuoja. K. Marx man, kad klasi kova yra daugelio politini konflikt altinis. Jis pranaavo, kad eksploatuojama klas sukils ir revoliucija pakeis visuomen. Pagal K. Marx teorij, klasi konfliktas yra varomoji istorijos jga. Konflikto pagrindu K. Marx vardija gamybinius santykius. Veikale Dl politins ekonomijos kritikos (1859) K. Marx rao: Visuomeninje savo gyvenimo gamyboje mons sueina tam tikrus, btinus, nuo j valios nepriklausanius santykius gamybinius santykius, kurie atitinka tam tikr j materialini jg isivystymo pakop. T gamybini santyki visuma sudaro ekonomin visuomens struktr, realij baz, ant kurios stkso juridinis ir politinis antstatas ir kuri atitinka visuomens smons tam tikros formos. Materialinio gyvenimo gamybos bdas slygoja socialin, politin ir dvasin gyvenimo aspektus apskritai. Ne moni smon nulemia j bt, bet atvirkiai, j visuomenin btis nulemia j smon. [5] Ms imtmetyje buvo pasilyti keli konflikto teorijos variantai. Viena ymiausi teorij yra vokiei sociologo Ralf Dahrendorf koncepcija. R. Dahrendorf atmeta K. Marx mint, kad pagrindins konfliktuojanios visuomens grups yra klass, kurios skiriasi pagal ekonomin poym. R. Dahrendorf nuomone, pagrindin konflikto prieastis yra faktas, kad vieni mons turi valdi kit atvilgiu. Pagrindiniai konfliktai kyla tarp t, kurie turi valdi, ir t, kurie jos neturi. 24
G. Kvieskien
R. Dahrendorf suformulavo iuos pagrindinius konflikto teorijos teiginius: Svarbiausi kiekvienos visuomens skiriamieji bruoai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas. Visuomenin struktra remiasi vien moni grupi valdia kitoms, pavyzdiui, savinink darbuotojams, karinink kareiviams, dstytoj studentams ir pan. Kiekviena i grupi turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. vairi grupi nari interesai skirtingi ir prietaraujantys. Pavyzdiui, gali kilti konfliktas tarp verslinink, siekiani padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvist, kovojani u varesn or ir vanden. Kai mons suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomenin klas. Klasinis konfliktas paatrja, kai: visa valdia sukoncentruota nedaugelio moni rankose, o likusieji jos neturi; tie, kurie neturi valdios, neturi galimybs jos gyti; mons gali laisvai organizuoti politines grupes. Funkcionalizmas ir konflikto teorija skiriasi savo esme. Funkcionalistai visuomen paprastai suvokia kaip visikai pastovi ir viening visum, o konflikto teorijos alininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir kyla konfliktai. Funkcionalistai didiausi reikm suteikia vis visuomens nari sutarimui bendr vertybi atvilgiu, o konflikto teorijos alininkai pagrindin dmes skiria vien visuomens nari viepatavimui kit atvilgiu. 25
G. Kvieskien
Kiekviena i teorij turi sav trkum. Funkcionalizmas nevertina to fakto, kad daugumoje iuolaikini visuomeni niekada nepasiekiamas visikas sutarimas bendr vertybi atvilgiu; konflikto teorija nepaaikina, kokiu bdu visuomen ilieka ir veikia, nepaisydama nuolatini pasikeitim ir nesutarim. Pavyzdiui, pagrindini politini Lietuvos partij nuomons ekonomins politikos klausimais skiriasi, taiau nors konservatori, socialdemokrat, liberal, centrist ir krikioni poiriai ir nesutampa, kasmet bendru susitarimu pavyksta patvirtinti valstybs ir savivaldybi biudetus, susitarti dl strategini moni privatizavimo ir kit svarbi klausim. Ginas tarp funkcionalizmo ir konflikto teorijos tsiasi ir tikriausiai artimiausiu metu neinyks. Taiau mums svarbu, derinant iuos du poirius, iekoti optimaliausios socialini problem sprendimo strategijos. Tiek visuomen, tiek atskiros bendruomens negali egzistuoti be kai kuri bendr vertybi ir turi pasiekti tam tikr integracijos lyg, kitu atveju jos nebt integralios. Taiau suprantama, kad daugelis visuomens grupi yra konfliktins bsenos, ir tai i dalies skatina permainas. [23] Socialin pedagogika, nagrindama socialinius pedagogikos reikinius, kurie paprastai susij su pozityviais arba negatyviais reikiniais, tokiais kaip gyventoj isilavinimas, privalomojo ugdymo gyvendinimas, mokymosi motyvacija, vaik ir paaugli pedagogin prieira, institucij galimyb daryti tak vaik socializacijai, asocialaus elgesio prevencija, nepilnamei socialinio gyvenimo raida, multikultrikumo raika ir kt., savo teiginius grindia statistiniais, sociologiniais, psichologiniais ir pedagoginiais tyrimo metodais. Socialin pedagogika tiria asmen nuo gimimo iki atuoniolikos met socializacij dviem lygiais: mikrosociume ir makrosociume. Mikrosociumo lygiu socialin pedagogika analizuoja vaik tarpusavio bendravim kasdieniame gyvenime eimose, klasse, kitose artimose grupse, taigi nagrinja asmens interakcij grupje, asmen tarpusavio sveik. Kai kurie tyrjai laikosi nuostatos, kad socialinius reikinius galima suprasti tik analizuojant prasmes, kurios kyla tarpusavio sveikos metu. Tyrim mikrosociume temos apibria sveik tarp vaik arba tarp vaik ir suaugusij, kuri savo ruotu daro tak as26
G. Kvieskien
mens arba aplinkini socializacijos pokyiams. Socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai, nagrindami vairius socialinius reikinius, daniausiai naudojasi penkiais pagrindiniais socialiniais poymiais. Pirm poym galime vardinti kaip demografin. odis demografija kils i graikiko odio demos, reikia taut (svoka demokratija kilusi i tos paios aknies). Demografija tai gyventoj, ypa j gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir su tuo susijusi moni veikl, tyrimas. Remdamiesi iuo poiriu socialiniai pedagogai nagrinja makrosociokultrin poveik pozityviam ar negatyviam vaik elgesiui. Pavyzdiui, majantis gimstamumas Lietuvoje susijs su netinkama eim skatinimo politika, kuri tiesiogiai susijusi su vaiko gerovs problemomis. Antr poir galime vardinti kaip psichologin. is poiris aikina elges remiantis jo reikme monms kaip asmenybms. Tiriamos mintys, motyvai, proiai, socialins nuostatos, mogaus savs paties suvokimas. is poiris bdingas pedagogikai, psichologijai, taiau sitvirtino sociologijoje, socialiniame darbe ir socialinje pedagogikoje. Socialiniai pedagogai tiria daug problem, tarp j socialini nuostat formavimsi, visuomens ir asmenybs sveik socializacijos procese, nuostat formavimsi ir plitim situacijose, susijusiose su nepalankia socialine aplinka (asocialios eimos) ar teigiama grups taka vaiko socializacijai (skaut organizacija) ir pan. Kolektyvinis, treiasis poiris naudojamas, kai tiriami du arba daugiau moni, sudarani grup arba organizacij. Kai sociologai tiria tokias grupes kaip eima, arba tokias formalias organizacijas kaip mokykla, globos institucija, regiono socialins apsaugos sistema, jie jas traktuoja kaip individ kolektyvus. Tyrjai gali taikyti poir ir analizuodami eimos, nesutarianios dl vaik ugdymo, elges. Socialiniai pedagogai analizuoja eimos sudt, kultrines eimos tradicijas, nustato, koks poiris tradicikas ioje eimoje, kas turi didesn valdi, kaip ta valdia veikia eimos sprendimus, bando atrasti dsningumus, isiaikinti vaiko ir eimos problemas, kokybikai numatyti j sprendimo strategij ir etapus. poir galima naudoti ir 27
G. Kvieskien
tiriant vaik grupes, organizacijas, biurokratines organizacijas bei vairias bendruomenes. Socialiniai pedagogai analizuoja skirting organizacij konkurencij, multikultrinius konfliktus, grupi varymsi. Jis taip pat padeda suvokti, kokiu bdu vaikai kuria formalias ar neformalias grupes, kiek ios grups atstovauja j tikriesiems interesams. Be to, is poiris reikmingas tiriant kolektyvin elges, pavyzdiui, minios veiksmus, auditorijos reakcijas, taip pat tokius visuomeninius judjimus kaip kova u pilietines teises ir feminizmas. Ketvirtasis poiris irykina tarpusavio sveik. Visuomeninis gyvenimas suvokiamas atsivelgiant ne dalyvaujanius mones, o j tarpusavio sveik, kuri lemia j vaidmenys. Vaidmuo tai elgesys, kurio tikimasi i mogaus, kai jis arba ji uim tam tikr pozicij grupje. eimos specialistai, analizuodami vaik savybes, plaiai naudojasi vaidmen teorija. ios teorijos pradininko M. Mead nuomone, didel reikm turi eimyniniai vaidmenys. Vaidmens atlikimo svoka vartojama ryiams su kitais monmis apibdinti. Psichologas G. Allport iskiria su vaidmeniu susijusi lkesi, vaidmens supratimo, vaidmens primimo ir io vaidmens atlikimo stadijas. Vaidmens primimas arba jo atmetimas liudija vaiko ankstyvj socialin patirt. Vaidmenis vaikai prisiima socializacijos metu, daniausiai eimoje arba j atstojanioje globj grupje. Visi, kas bendrauja su vaikais ir jaunimu, turt nepamirti, kad vaikai suaugusij elges vienoje ar kitoje situacijoje laiko modeliu. Asmeninius proius, pavyzdiui, rkym, alkoholio vartojim, asmeninius vertinimus ir elgesio modelius, vaikai daniausiai nukopijuoja. Lyi vaidmenys irgi imokstami arba tiesiogiai to mokant ir lavinant, arba i pavyzdi, kuriuos vaikai mato artimiausioje aplinkoje. Apibr vaidmenis grupje, mes taip pat galime iskirti santykius tarp grups nari ir ianalizuoti grups struktr. Ms visuomense yra imtai vaidmen: mama, ttis, vaikas, moksleivis, mokytojas, politikas, rinkjas, eimininkas, tarnautojas, verslininkas, vartotojas, policininkas, kalinys ir t. t. mogaus elgesys formuojasi i vaidmen pagrindu, ne tik simyljli ar eimyniniu lygmeniu, bet ir toki pagrindini socialini institut kaip isimokslinimas, religija ir kt. sferose. 28
G. Kvieskien
Penktasis, paskutinis poiris kultrologinis. Jis naudojamas analizuojant elges remiantis tokiais kultros elementais kaip visuomenins taisykls (tikros arba numanomos) ir vertybs (kylanios i religini, politini ir socialini interes). Kultrologijos poiriu, elgesio taisykls, arba normos, tiriamos kaip veiksniai, reguliuojantys atskir moni poelgius ir grups veiksmus. Pavyzdiui, pagal baudiamj kodeks kito mogaus nuudymas, iaginimas arba apiplimas laikomas nepriimtinu ir baustinu. Egzistuoja ir numanomos normos, pavyzdiui: neirk tiesmukai; nerodyk mones pirtu; nekramtyk atvira burna; eidamas gimtadien, atnek dovan, ir t.t. Idjos, nurodanios, kokie visuomeniniai tikslai yra pageidautini, sudaro kit kultros aspekt. ios idjos vadinamos vertybmis ir yra norm pagrindas. Jaunuolis tiesiogiai susiduria su vertybi vairove ir j pasirinkimo problema. Vertybi supratim ir pasirinkim palengvina tiesioginis j igyvenimas konkreios veiklos metu. eima, mokykla, Banyia, vaik ir jaunimo organizacijos, klubai, kitos institucijos sudaro galimybes brstaniai asmenybei imtis veiklos, kurios metu manoma atsirinkti ir susidaryti tvirt vertybi sistem. Didel poveik jaunimo vertybms daro neformali vaik ir jaunimo veikla, vairialyp papildomojo ugdymo veikla. Vasaros metu dideles galimybes puoseljant vertybes teikia vaik vasaros stovyklos. Lietuvi kalbos odyne vertyb apibdinama ketveriopai: vertas, brangus daiktas ar dalykas; vert, vertumas; teigiama ypatyb; auktas rangas, padtis. Vertyb, teigiama savyb ar ypatyb yra objektyvi nekintama tikrov. Ji nepriklauso nuo asmens augimo. iuo poiriu vertybi neskirstome vaiko, paauglio ar jaunuolio vertybes. Analizuodami asmens santyk su vertybmis, j primim, atmetim ar neigim, galime velgti 29
G. Kvieskien
to paties amiaus tarpsni asmen poiri panaum. Vadinasi, jaunimo vertybs tai ne specifin vertybi grup, o asmen ypatingas, iskirtinis santykis su jomis. iuolaikinis jaunimas, gyvenantis vertybi lio laikotarpiu, labiau links neigti teigiam asmens ypatybi real egzistavim. Vertybi neigim galima pavadinti antivertybe, kuri taip pat yra gilumin nuostata. [24] Danai jaunimas antivertybes laiko pozityviu reikiniu, todl j pltra itin jauiama. Antivertybs, plintanios statistikai reikmingu mastu, tai naujas reikinys dvasinje lietuvi kultroje, nes ir tradicinje paprotinje, ir raytinje teisinje moralje, ir bendruomeninio elgesio normose dorovs, eimos isaugojimo, paramos ir pagalbos artimui vertybs buvo gijusios imtmeiais nepakitus atramin status. [24] Juozas Girnius savo studijoje: Lietuvikojo charakterio problema lietuv charakterizuoja kaip socialin mog, paymdamas, kad lietuviui aukiausioji vertyb yra pats gyvas mogus, ne politin ambicija, kinis interesas, teorin tiesa, groinis apipavidalinimas ar net ne religijos ilgesys. Nenorime tuo pasakyti, kad visoms itoms vertybms lietuvis bt abejingas, o tik norime pabrti, kad visos jos lietuvio sielai tampa vertingomis tik kai yra neatsiejamos nuo pagrindins socialins vertybs monikumo. it vertyb lietuvis jautriausiai igyvena. Ji rykiausiai lemia vis lietuvio mstysen bei laikysen daikt ir moni atvilgiu. monikumas savo antspaudu paenklins ir kasdienius gyvenimo santykius, paproius, ir kultros reikimosi linkm bei pobd, ir pagaliau politin tautos charakter. [25] Demokratins gyvenimo slygos suteikia galimyb puoselti daugyb vertybi. Taigi visuomenje turi sivyrauti tolerantikas mstymas, atitinkantis demokratins visuomens principus, tvirtinantis iuolaikinei, moderniai kultrai bdingus moni gyvenimo santykius. Svarbu stengtis ivengti vertybi nuvertjimo. Vertybi sumenkinimas daro neigiam tak net poiriui aminsias vertybes, kai yra priepriea: gyvenimas mirtis, sveikata ligotumas, gris blogis, grois bjaurumas, tiesa melas, teisingumas apgaul, nauda ala, darbtumas tingumas, siningumas nesiningumas ir kt. Nors ios etins kategorijos reikia absoliuius kratutinumus ir suvokiamos kaip abstrakcijos, moni sambviui, jos turi fun30
G. Kvieskien
damentali reikm, nes yra kaip orientyrai ir leidia pozityviai veikti. Antai vienas i meno mgstam laisvs ideal pavergtoms tautoms ne tik kl iliuzins laims jausm, bet ir palaik vilt. Laisvs idealas beribis, bet beribikumas pasiekiamas, veikiant laisv ribojanias klitis. Idealuose atitrkstama nuo diferencijuot tikrovs poli, juose negali bti realizuota teigiamybs ir neigiamybs vertybin opozicija, todl jie reprezentuoja vien tobul teigiamyb. Idealus blogis, ideali bjaurastis, idealus tingumas ir t. t. laikomi absurdikais teiginiais, nes reikia prietaring svok derinim contradictio in adjecto. ioje prieingybi kovoje gldi didels vertybinio ugdymo galimybs. Jos sudaro realias prielaidas ugdomj smonje tvirtinti teigiamus gyvenimo pradus. Pedagogins veiklos objektu yra tapusi jaunosios kartos subkultra. Jos poymiai yra didelis autonomikumas, nekonvencionali elgsena. Nukryps nuo prastini kultros norm, marginalinis dalies jaunimo gyvenimas gerokai konfrontuoja su suaugusij kasdienybe. Kultros paribio gyvenimo reikiniai neretai nevertinami neigiamai, o net ir toleruojami, ypa jeigu juos motyvuoja idealistins ar menins pairos. I einanij visuomen, kuri grindiama rinkos ekonomika, reikalaujama kur kas daugiau gebjim dalyvauti socialiniame gyvenime. Tai veria savo ruotu perirti pedagoginio darbo principus, iekoti galimybi kurti tokias tarpines institucijas, kurios skatint vairi kart dalyvavim socialinje kultrinje veikloje ir laiduot vyraujani visuomens vertybi paveldjim. Taip bt ivengta daugeliui nepageidaujam padarini, kuri gali rastis dl kultros paribyje susitelkusio jaunimo subkultros propaguojamo gyvenimo bdo. Kalbant apie paribio jaunuoli socialin kultrin elges, kartais gali bti neteisingai suprasta jaunimo krybin prigimtis. Vienas i svarbiausi bruo yra originalumas, krybikumas. Ta ypatyb veria nuolat paeisti nusistovjusias elgesio ir stiliaus normas. Tokia nuostata toleruojama, vis pirma todl, kad jaunimo maitas, demonstruojamas apranga, ukuosena, nra pavojingas moni gyvybms. Viena i svarbiausi monijos vertybi yra darbas. Aukiausiai vertybinis darbo statusas buvo ikeltas graik mituose. Pavyzdiui, 31
G. Kvieskien
Heraklis, Hefaistas, Asklepija ar Prometjas pasiymjo ypatingu atkaklumu ir darbtumu. Deja, vliau darbo vertybinis prestias ima smukti. Vertybi puoseljimui skiriamas ypatingas vaidmuo. Net Platonas, krs idealios valstybs model, sil i Iliados bei Odisjos ibraukti tuos epizodus, kurie, jo galva, gali daryti blog aukljamj poveik. Negalime pamirti tokios vertybins kategorijos kaip savs vertinimas. Nuo to, ar mogus patenkintas savimi, nuo to, kaip jis vertina savo poelgius, gebjimus, viet visuomenje bei savo socialines pretenzijas, priklauso jo elgsena ir orumas. Sprendiant savs vertinimo problemas vl tenka susidurti su kriterijais bei j sismoninimu. Pliuralistinje visuomenje individas save vertinti gali jam labiausiai patinkaniais bei parankiausiais aspektais ir itaip ivengti grietesnio reiklumo sau. Ugdymo veikloje nuolat reikt orientuotis valstybs gyvenimui svarbiausius idealus ir ilaikyti pasiekiam reiklumo laipsn. Per didelis reiklumas gali daugel ugdytini atstumti nuo dalyvavimo visuomens gyvenime ir nuvesti kultros vertybi marginalijos sfer. Daugelyje demokratini krat svarbiausiomis vertybmis laikome lygiateisikum, socialin ir ekonomin teisingum (tolydum), pagarb mogaus teisms, civilizuotum, tolerancij, asmenin ir pilietin atsakomyb, savigarb (orum). [26] Sociologai, socialiniai pedagogai ir darbuotojai naudoja iuos socialinius poirius, siekdami dviej pagrindini tiksl: duomen, gaut tyrimo metu, analizs ir geriausio bei mokslikiausio i duomen skirtum ir panaum tendencijos paaikinimo. Analizuodami duomenis tyrjai ieko visuomens, bendruomens, grupi stabilumo ir pokyi prieasi. I tikrj vairiausi socialini institut viduje nuolat tempiama virv. Vienos socialini jg sistemos siekia stabilizavimo, visuomenini institut ir kit visuomenini darini isaugojimo. Kitos jg sistemos siekia permain senj socialini form panaikinimo ir nauj sukrimo. Siekdama isiaikinti socialines problemas, socialin pedagogika jas nagrinja siedama su dviem makrosociologijos ir mikrosociolo32
G. Kvieskien
gijos teorijomis. Mikrosociologijos teorijos siekia paaikinti moni tarpusavio sveik visuomenje. G. Homans (1973) mano, kad moni sveik galima suvokti remiantis paskatinimo ir bausms principais mons link elgtis pagal elgesio modelius, u kuriuos netolimoje praeityje jiems buvo vienaip ar kitaip atlyginta (pagyrimu, avjimusi, meile, pinigais ir t. t.). H. Garfinkel (1967) sukr etnometodologijos teorij, kuri pagrindin dmes skiria taisykli ir svok, apibriani moni elges bendravimo su kitais monmis procese, tyrimui. E. Hoffaman (1959) nuomone, gyvenimas panaus teatr, jis apra moni sveik spdi valdymo terminais. E. Hoffaman mano, kad mons, nordami padaryti spd ir tak kitiems monms, elgiasi kaip aktoriai scenoje, atlieka smoningai prisiimtus vaidmenis. Kitas reikmingas mikrosociologinio lygio poiris vadinamas simboliniu interakcionizmu. io poirio alininkai mano, kad mons iorinio pasaulio poveik reaguoja ne tiesiogiai kaip varl, kuri, igirdusi muss zirzim, lieuviu automatikai atlieka muss gaudymo judesius. mons juos veikianiam stimului suteikia apibrt prasm ir pirmiausia reaguoja btent tas prasmes arba simbolius, o ne iorinio pasaulio stimulus. Simboliai, kuriuos reaguoja mons, gali bti odiai, daiktai, atstumas tarp bendraujani moni, veido iraikos, pirt enklai ar tam tikri poelgiai. odiai Stop arba Kiss me, urayti ant mading dins ir markinli prisituose trikampiuose, lengvas galvos linkteljimas, parodantis draugui, kad jau laikas ieiti i vakarlio, oro buinys taip pat yra simboliai. Ankstesn patirtis bei abipusis simboli prasms supratimas daugeliu atvej padeda bendrauti. Kartais simboli prasms nesuprantamos, tokiu atveju sudtinga paaikinti mogaus elges. Kai nepastamasis sitraukia pokalb su mumis, mes stengiams atskleisti slapt io poelgio prasm. Kodl jis manimi domisi? Galbt jis nori apgauti? Gal jo susidomjim sukl romantikos prieastys? O galbt iam mogui reikia pagalbos? Kadangi mes nieko neinome apie nepastamj, stengiams atspti jo odi, veiksm ir motyv prasm, kad pasirinktume deram atsakomj reakcij. Simbolinio interakcionizmo teorijos alininkai analizuoja moni poelgius kasdieniame gyvenime. Jie iskiria prasmes, kurias mons suteikia savo poelgiams, ir veiksnius, lemianius ias prasmes. 33
G. Kvieskien
Makrosociologija pagrindin dmes skiria elgesio modeliams, padedantiems suvokti kiekvienos visuomens esm. ie modeliai, kuriuos mes dar vadiname struktromis, apima tokius visuomeninius institutus kaip eima, isimokslinimas, religija, taip pat politin bei ekonomin bkl. mons nuo gimimo yra traukti esam socialini struktr sistem ir stipriai jos veikiami. Didiausi dmes makrosociologai skiria skirting visuomens dali tarpusavio ryi tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip ie ryiai kinta. Makrosociologijos teorijos alininkai laikosi vienos i dviej pagrindini konkuruojani teorij: funkcionalizmo ir konflikto teorijos princip. Funkcionalistin poir visuomen ir visuomenin struktr pirmasis idst H. Spencer XIX a. Jis lygino visuomenes su gyvais organizmais, tokiais kaip mogaus knas. Ms kne kiekvienas organas irdis, smegenys, skrandis ir t. t. atlieka specifines funkcijas gyvybs palaikymo procese. Ms organizmo viduje organai sudaro sveikaujani sistem. Jei vienas organas nustoja funkcionavs arba veikia nepakankamai, organizmas negali normaliai veikti. Funkcionalizmo alininkai visuomen suvokia kaip organizm, sudaryt i daugelio dali: karins, ekonomins, medicinins, religins ir t.t. Kiekviena visuomens dalis atlieka savo funkcij, ir kuo labiau skiriasi ios funkcijos, tuo sunkiau vienas dalis pakeisti kitomis. H. Spencer suformulavo funkcionalizmo pagrindus, o juos ipltojo ymus prancz sociologas E. Durkheim. E. Durkheim nuomone, jei visuomen sudaryta i daugelio skirting dali ir kiekviena j daro poveik visos sistemos funkcionavimui, tai visuomeninius reikinius galima paaikinti analizuojant j funkcijas socialinje sistemoje. Teorija aikina visus visuomens reikinius, skaitant ir deviantin elges (t. y. nukrypim nuo norm), nors i pirmo vilgsnio atrodo, kad jis neatlieka joki visuomenini funkcij. E. Durkheim man, kad nukrypimas nuo visuotinai priimtin visuomens tiksl ir vertybi turi tam tikr pozityvi prasm. Pavyzdiui, mogudyst suteikia monms galimyb vl patvirtinti taisykles, draudianias nusikaltimus, ir nubaudus udik, reikti savo pritarim ioms normoms. iuolaikiniai funkcionalistai T. Parson, R. Merton ir K. Deivis yra H. Spencer ir E. Durkheim alininkai. J poiris susideda i visuomens dali apibrimo, j teigiam ir nei34
G. Kvieskien
giam funkcij iskyrimo bei j sujungimo, kuris atskleidia visuomens, kaip organikos visumos, vaizd. iuolaikinio funkcionalizmo teorinius rmus sudaro ie penki aspektai: Visuomen tai dali sistema, sujungta bendr visum. Visuomenins sistemos yra pastovios, kadangi j viduje veikia tokie vidiniai kontrols mechanizmai kaip teissaugos organai ir teismai. Disfunkcijos, inoma, egzistuoja, taiau jos inyksta paios savaime arba galiausiai sitvirtina visuomenje. Pokyiai paprastai bna nuoseklaus, o ne revoliucinio pobdio. Socialin integracija arba suvokimas, kad visuomen yra tvirta mediaga, iausta i skirting gij, formuoja daugumos alies piliei sutikim ir gebjim laikytis bendros vertybi sistemos. i vertybi sistema pati pastoviausia visuomenins sistemos dalis. Esame sitikin, kad ioje knygoje atlikta tendencij ir mechanizm analiz leis susidaryti spd, kad socialin pedagogika yra veiksminga vaik gerovs ir pozityviosios socializacijos teorija, siekianti sprsti socialines problemas, iekoti jos efektyviausi poveikio teorini moduli asmens socializacijos procese. Asmens, taigi ir vaiko, socializacijos raida turi remtis mogaus socialins raidos principais. [14] Tai yra: Produktyvumu (socializacijos kokyb). Asmuo negali produktyviai imokti pirmj socializacijos pamok, jei neauga saugioje ir mylinioje eimoje, jei savo bst viename kambaryje dalijasi su deimia ar daugiau bendraami, o globjai keiiasi kas eios valandos. Ir net jei vaikas yra tinkamai maitinamas, jo aplinka yra saugi, o susirgs yra gydomas, nesuteikus papildom kokybik pozityviosios socializacijos program, vaiko socialin raida bus paeista. Lygybe. Visi asmenys (ypa vaikai) turt turti galimyb pasirinkti tokias antrines socializacijos institucijas, kad nebt paeista socializacijos kokyb. Ne paslaptis, kad dauguma kaimo 35
G. Kvieskien
ar net atskir region vaik negali pretenduoti tolyg isilavinim ir kitas socialines programas. Didesni galimybi suteikimu. Visiems vaikams reikia sudaryti didesnes galimybes veikti dalyvaujant, kuriant ir atsakant u savo mokyklos, bendruomens, miesto, krato gyvenim. Vaikas neturi bti tik tv priedas, reikia skatinti vaikus aktyviai dalyvauti suaugusij daromuose sprendimuose, reikti savo nuomon ir j siklausyti. Tolydumu. Visuomen turi bti atsakinga u savo sprendimus ir ilaikyti gebjim utikrinti gerov bei pasirinkimo galimybes tarp vairi asmen. Siekdama ugdymo tolydumo vaikams, kiekviena valstyb turt taikyti pozityviosios socializacijos programas, siekti integruoti negaliuosius vaikus, resocializuoti nusikalstanius, rizikos grupei priklausanius vaikus, suteikti daugiau galimybi socialins paramos reikalingiems vaikams, ypating dmes skirti beglobi vaik socializacijai. Pozityviosios socializacijos ir vaik gerovs sampratas grindiame tiek usienio krat autoriais, tiek ms lietuvika tradicija, ir pirmiausia: a. a. prof. J. Vaitkeviiaus socialins pedagogikos tyrinjimais, prof. B. Bitino ugdymo teorijos socialinmis prielaidomis, prof. Z. Bajorino apibendrinta familistikos teorija, prof. J. Uzdilos aksiologijos ir dorovs ugdymo teorijomis, prof. I. Leliugiens mogaus ir socialins aplinkos tyrinjimais, prof. A. Juodaityts ankstyvosios vaikysts socializacijos raida ir kt. autori kriniais. Knygos teiginiams, j analizei ir apibendrinimams takos turjo anglikonika bendruomeninio ugdymo bei mokyklos socialinio darbo versija, socialin statistika, Jungtini Taut organizacijos praneimai apie mogaus socialin raid, Socialins apsaugos ir darbo ministerijos praneimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs ataskaitos apie vaiko teisi vykdym ir JT UNICEF komiteto ir nevyriausybini organizacij komentarai, Lietuvos skurdo strategija, Lietuvos vietimo ir mokslo ministerijos praneimai apie vietim, vietimo strategijos projektas, Nacionalin vaik ir paaugli nusikalstamumo prevencijos programa, Nepilnamei juridins pertvarkos reforma, Vilniaus pedagoginio universiteto Socia36
G. Kvieskien
lins pedagogikos katedros tyrimai, kita teorin ir normatyvin mediaga bei tyrim apibendrinimai.
1.2 Socialini specialybi profesionalizacija.

Todl reikia padaryti, kad visa, kas bjauru, bt jaunuoliams svetima, o labiausiai tai, kame yra palaido gyvenimo ir kas kursto prieikum. Aristotelis. [27]
Socialins edukacijos (socialins pedagogikos) idj pradininku laikome E. Durkheim Pranczijoje, F. A. Diesterweg, P. Natorp ir P. Barth Vokietijoje, J. Dewey Jungtinse Amerikos Valstijose, B. Bitin, J. Vaitkevii Lietuvoje. Socialins edukacijos idjos ms nagrinjamos problemos aspektu svarbios todl, kad socialin pedagogika arba socialin edukacija yra asmens auginimas. Pasak B. Bitino, tai vaiko kaip jauno daigelio auginimas ir puoseljimas, saugojimas nuo pavoj, tykani aplinkoje. Dar P. Natorp ir J. Dewey pagrind socialinio ugdymo funkcij, teigdami, kad ugdymas yra socialiai slygotas. Lietuvoje socialinio (visuomeninio) ugdymo pradininku galime laikyti St. alkausk, kurio monografija Visuomeninis aukljimas yra pirmas socialinio ugdymo (pedagogikos) vadovlis Lietuvoje. Nors socialin edukacin praktika skaiiuoja tik antrj imtmet, o teoriniai darbai ir atskiros mokslo bei studij disciplinos yra dar jaunesns, socialins edukacins idjos ir konkreti socialin ugdomoji veikla siekia antikos laikus. Platonas savo Valstybje diskutuoja su atnieiu apie aukljimo svarb. Akcentuodamas kario ir valstybs pilieio pareigas, didysis filosofas moko, kaip ugdyti vaikus: ...Kada moterys nori kaip nors umigdyti vaikus, juos ne ramybje palieka, bet prieingai, judina, nuolat iiuodamos rankose, ir ne tylomis, bet niniuodamos koki nors lopin, tarsi grodamos fleita. ...baim atsiranda dl blogo sielos nusiteikimo, nuslopinusios tai, jos tarsi suteikia sielai ramyb.[28] 37
G. Kvieskien
Plsdamas pilietinio, socialinio ugymo supratim Platonui antrina Aristotelis: Kartu nereikia manyti, kad kiekvienas pilietis priklauso pats sau, kai kartu jie visi sudaro valstyb, mat kiekvienas yra valstybs dalel. [27] Viduramiais dominavo nuostata, kad skurdiai kelia grsm valstybei, gailestingj pareiga padti vargams. Banyia tapo viena pirmj institucij, skatinusi labdar ir varg glob. Dar viduramiais vaikus buvo irima kaip tv nuosavyb. Tvai galjo elgtis su savo vaikais kaip norjo, nes vaikai visikai neturjo teisi. Tvai galdavo nebaudiami vaikus inaudoti, parduoti vergij ar nuudyti. Senovs Graikijoje ir Romoje religini apeig metu vaikai bdavo aukojami dievams, deginami lauuose. Nalaiiai ar be prieiros palikti vaikai buvo priklausomi piliai (karaliui), veriami rm liokajais, eidavo karo tarnyb. ie vaikai paprastai dalyvaudavo karo ygi pirmosiose linijose, bdavo siuniami atlikti pavojingas uduotis ir taip pasmerkiami iai. [29] Pasak W. R. Wend (1993), valdios iniciatyva rpinimosi vargais sistemos pirmiausia pradtos kurti Pranczijoje, Lione 1531 metais. Pagalbos priemons tapo drausminaniomis, nes buvo draudiama elgetauti tam tikrose vietose. Vargai buvo traukiami darbin veikl valstybs naudai kaip pigi darbo jga. XVIIIXIX a. Europoje paplitus samdomajam vaik darbui, plaiai suklestjo iaurus elgesys su vaikais. Pakliuv pas kininkus, amatininkus, vaikai buvo niekieno neglobojami, inaudojami, danai patirdavo fizin ir psichologin smurt. Jie dirbdavo po 1416 valand per dien, t. y. tiek pat, kiek ir suaugusieji, taiau j atlyginimas bdavo kur kas maesnis.[30] Priverstinis varg laikymas darbo ir drausms namuose pasidar neveiksmingas tiek socialiniu, tiek ekonominiu atvilgiu. Valstybei ikilo udavinys iugdyti darbius ir pajgius krybai gyventojus, kurie dirbt monse ir duot peln. Suprasta, kad socialin edukacin pagalba btina kiekvienam asmeniui, kuriam nra bdinga savireguliacija, t. y. kriminaliniams elementams, elgetoms, nesubalansuotos psichikos asmenims. Reguliuojama bendram labui tokiomis tvarkos priemonmis kaip mokyklos, institucijos. iuo laikotarpiu ypa ikyla 38
G. Kvieskien
bendrosios pedagogikos vaidmuo, nes ji siekia disciplinos, ugdo savimon. Renesanso laikotarpiu eimos funkcionavimas gavo brandesn form tvai atsisak patriarchalins teiss vaiko gyvenim ar mirt. Kai kuriuose raytoj darbuose vaikai imti suvokti kaip asmenybs, o ne kaip miniatiriniai suaugusieji. ios idjos buvo svarbus impulsas socialiniam ugdymui, ir j negalime sivaizduoti be Jean Jacque Rousseau 1762 metais pasirodiusio krinio Emilis, arba Apie aukljim, kuris pradjo autokratinio ir grietai reglamentuoto ugdymo idjas keisti asmens palaikymo, skatinimo ir mokymo sitvirtinti visuomenje idjomis. Pradtas teikti dmesys vaik lavinimuisi, pabriamos tv alternatyvios poveikio priemons vaikams meils ir asmeninio pavyzdio rodymas, o ne fizinis smurtas bei nuolatin baim. XVIII amiaus antrojoje pusje aptinkama filantropins pedagogikos idj (Jurgen Basedow, Auguste Compte, Carl Salzman), kuri pastangos buvo nukreiptos naujo mogaus sukrim apsivietusi, darbi, pilietik asmenyb, orientuot visuomens interesus. Filantropai tikjo, kad per moni aukljim ir vietim galima slygoti visuomens reform. J leitmotyvas buvo naujos visuomenins tvarkos vizija, kai visi pilieiai yra lygs. Humanistin filosofija dar tak ugdymo reformoms, dl to keitsi ir poiris vaik. Vaik imta pripainti unikalia btybe, turinia savitus poreikius ir teis juos realizuoti. XX amiaus antrosios puss Vakar ir Ryt mogaus teisi kovotojai smurt prie vaikus pradeda analizuoti kaip pasaulin, visuomenin problem, teigdami, kad smurtas prie vaikus nra privatus eimos reikalas, kad kiekvienas smurtininkas turi bti vardytas, visuomens pasmerktas ir patrauktas baudiamojon atsakomybn. Smurtas prie vaikus iskiriamas kaip atskira, ypatinga problema, kuri reikia nedelsiant sprsti. [31] tvirtindamos demokratin ugdymo sistem ir Europa, ir Jungtins Valstijos XIX ir XX amiuose tiek ugdymo institucijose, tiek visuomenje atranda vis daugiau socialini funkcij. Analizuojant ir aptariant socialines problemas kyla pagrindini demokratins valstybs vertybi parinkimo problema. Pirm kart apie iskirtin vaik padt tarptautinje bendruomenje garsiai prabilta po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmoji alis, rimtai susirpinusi vaik teisinio statu39
G. Kvieskien
so tvirtinimu ir elgesio su jais humanizavimu, buvo Didioji Britanija. ioje alyje 1919 m. steigta pirmoji pasaulyje vaik teisi gynimo organizacija sjunga Gelbkit vaikus, o jos steigja Eglantyne Jelk pareng ir 1923 m. paskelb pirmj Vaiko teisi deklaracij. dokument 1924 m. patvirtino Taut Sjunga. Deklaracija tapo pirmuoju oficialiu tarptautiniu dokumentu, skirtu vaiko teisi apsaugai.[30] Analizuojant bendriausi, societarin lygmen pirmiausia nagrinjamas ugdymo teisinis reguliavimas, finansavimo lygis, pagrindins vertybs. Ugdymas socialiniu pedagoginiu lygmeniu visuomens institucij, skirt (tiesiogiai ar netiesiogiai) ugdymui, funkcionavimas. iuo lygmeniu nagrinjami institucij tarpusavio ryiai, konstruojama ugdymo sistema, kurioje kiekviena i institucij atlieka daugma nuymtas funkcijas. [32] Kai ugdymas analizuojamas instituciniu lygmeniu, pirm viet ikyla organizacinis aspektas, tai yra ugdymo institucija laikoma tokia organizacija, kurios paskirtis optimizuoti ugdymo proceso dalyvi veikl. Kai instituciniu lygmeniu ugdymas yra skmingas, galime tiktis visuomens tobuljimo. Ir atvirkiai, kai institucijos prastai organizuotos, j neskms perauga visuomens problemas. Struktrin ugdymo analiz baigiama intrapersonaliniu lygmeniu. iuo lygmeniu ugdomoji sveika yra vidinis individo asmenybs fenomenas, kurio esm io individo tobulinimasis. [32] Pasak A. V. Mudrik (1994), socialin pedagogika yra mokslas ir praktika, sukurianti asmenybs ugdymo tam tikromis socialinmis slygomis optimizavimo priemoni sistem. Drauge socialin pedagogika, kaip pedagogikos sudtin dalis, atskleidia makrosocialins ir mikrosocialins aplinkos konkrei socialini kultrini slyg reikm, j tak ugdymo procesui, atlieka tarpininks tarp socialini mokslo ak vaidmen. Jungtinse Valstijose ir Kanadoje istorikai susiklost iek tiek skirtingos socialins edukacins tradicijos nei Vakar ir Ryt Europoje. Taiau, nepaisant kai kuri skirtum, bendros tendencijos ilieka pa40
G. Kvieskien
naios. Nuo savo pirmj apraik iki i dien socialin edukacin veikla Amerikos emyne vardijama kaip mokyklinis socialinis darbas. i veikla, pasak Ilinojaus socialinio darbo mokyklos profesors Lele B. Costin, Jungtinse Valstijose prasidjo apie 190607 metus Niujorke, Bostone ir Hartforde. Reikia paminti, kad tuo paiu metu panaias programas imta vykdyti ir Londone, Jungtinje Karalystje. iuose regionuose, padedant laisvoms pilietinms organizacijoms ir privaioms agentroms, susiformavo pirmin, nepamokins veiklos sistema. Visuose regionuose pradta nuo vizituojani mokytoj program, siekiani mokytojus atvesti vaik gyvenamuosius rajonus, supaindinti su j aplinka, veikianiomis organizacijoms, nam aplinka. i sistema oficialiai buvo tvirtinta 1913 metais Roesteryje. Niujorke steigta pirmoji vietimo taryba, finansavusi ir inicijavusi Vizituojani mokytoj program. Mokykl socialiniai darbuotojai Ilinojaus vieosiose mokyklose pradjo dirbti jau 1900 metais. ikagoje i veikla suaktyvjo 1917 metais ir buvo susijusi su mokyklos nelankymo, mokymosi motyvacijos praradimo problemomis. Apie 1918 metus visose Jungtinse Valstijose priimtas statymas, kad mokyklos lankymas yra ne vien teis, bet ir pareiga. Ypa svarbi i nuostata buvo tvams, jie privaljo pasirpinti, kad vaikai lankyt mokykl. Socialinio ugdymo idjos iaurs Europos alyse pirmiausia siejamos su ikimokyklinio amiaus vaik ugdymu. Pedagogins prevencins strategijos remiasi prielaida, kad abiem tvams dirbant vaik prieirai reikalinga kvalifikuota pagalba. Harald Rasmussen ir Bent Madsen nuomone, socialinis ugdymas Skandinavijos kratuose vardijamas socialins edukacijos terminu ir suprantamas kaip bdas integruoti visuomen atstumtuosius, ypa vaikus ir jaunim. Socialins pedagogikos (edukacijos) specialist rengimo istorija vedijoje prasidjo 1908 metais, kai vargais besirpinanti asociacija pirm kart suteik socialinio darbo pagrindus tuo besidomintiems specialistams. Nuo 1953 met vaik ir jaunimo globos namus aptarnaujaniam personalui buvo organizuojami seminarai. Vliau jie peraugo Socialins pedagogikos institut, kuriame 1959 metais suteiktas pirmasis pedagogikos laipsnis. Norvegijoje socialini darbuotoj rengimas pradtas apie 1920 metus ir yra susijs su nevyriausybini moter orga41
G. Kvieskien
nizacij veikla. Pirmoji institucija, rengianti socialinius darbuotojus, Norvegijos valstybinio valdymo ir socialinio darbo kolegija, kurta 1949 metais. Iki 1966 met socialini darbuotoj rengimo programa buvo idstoma per 2,5 met, nuo 1966 met iplsta, studijos trunka 3 metus. Norvegijos socialini darbuotoj koncepcijai didel tak padar JAV patirtis, kadangi pirmieji specialistai buvo parengti ioje alyje. Suomijoje socialini pedagog rengimas pradtas po pilietinio karo 1918 metais, nes staigose, globojaniose nalaiius, reikjo personalo, dienos centruose vadybinink. 1918 metais Suomijos Banyios nam misija pradjo mokym Sortvalyje. Airijoje socialin edukacin veikla pradta religini organizacij, bendruomeni, nevyriausybinio sektoriaus pastangomis. Labai svarbus Airijos socialinio edukacinio darbo specialist rengimo akademins tradicijos bruoas yra orientacija asmenybs tobulinim ir socialin tikrov. iuo metu socialinio edukacinio darbo mokymo kursai gijo auktojo isilavinimo status. Pranczijoje, kaip ir kitose Frankofonijos alyse, sena socialins veiklos specialist rengimo tradicija. Socialins veiklos profesionalai Pranczijoje pradti rengti 1907 metais. Vliau krsi socialins staigos, vadovaujamos Katalik banyios. 1917 metais kurtos moter socialinio mokymo staigos. Kursai gijo oficial status 1932 metais, kai valstyb patvirtino pirmuosius socialinio darbo diplomus. Pranczija iki iol pasiymi socialini profesij gausa. Socialinio edukacinio darbo specialistai vardijami kaip socialiniai asistentai, socialiniai darbuotojai, socialiniai vadybininkai, socialiniai pedagogai, animatoriai ir t.t. ie specialistai paprastai dirba daugelyje socialini edukacijos institucij, tai pareignai, priirintys lygtinai nuteistuosius, vietimo sistemos specialistai, socialinio edukacinio darbo specialistai, vaik darelio aukltojai, socialins tarnybos darbuotojai (padjjai), eim konsultantai, socialiniai animatoriai ir pan. Vaik laisvalaikio pedagogus (neformaliojo, papildomojo ugdymo veiklos organizatorius) dar XX amiaus pabaigoje pradta vadinti animatoriaus (animateur) terminu, kuris nusako tokio vadovo (pranczikai animer reikia kvpti, suadinti kokiai nors veiklai), skatinanio naujus iekojimus ir kryb, specifik. Animatorius, pasak I. Leliugiens, savo klijentui ne vadovauja, bet siekia sudaryti domias, suadinanias susidomji42
G. Kvieskien
m prasmingai veiklai, kvepianias ir tinkamai nukreipianias veiklos slygas. Pagrindinis socialinio animatoriaus udavinys suadinti individ krybinei veiklai. Animatoriaus veikla gali bti vairiapus arba nukreipta tam tikr srit. Pirmu atveju vadovas imasi koordinacins veiklos, bendro vadovavimo grupei, kiek galima vertindamas grups poreikius. Antru atveju vadovas turi turti tam tikr, konkrei kvalifikacij arba specializacij. Terminas animacija iandien jau plaiai vartojamas Pranczijoje, Belgijoje ir plinta kituose Vakar Europos kratuose, siejamas su laisvalaikio organizavimu, grupi dinamika. Animatoriai, daniau turintys turting praktin, o ne formalj universitetin isilavinim, dirba su grupe vaik, paddami asmenybei arba grupei susitelkti laisvai saviraikai ir veikti. Neprimetant savo nuomons, kartu iekoma sprendimo bd. Pripaindami nuomoni ir pozicij pliuralizm, animatoriai sudaro geriausias slygas problem sprendimo paiekoms. Taigi animacija yra savotika pilietins asmenybs mokykla ir frankofonikose alyse plaiai taikoma, dirbant su jaunimu. Ugdymo institucijose animatoriais, baig tam tikrus 12 mnesi kursus, darbinami jaunuoliai, gij brandos atestat, bet nestoj universitetus ar kolegijas. ie jaunuoliai, danai tos paios mokyklos aukltiniai, yra puiks pedagog pagalbininkai, organizuojant laisvalaik, gyvendinant vaik vasaros poilsio ir edukacines programas. Lenkijoje stipri socialins pedagogikos tradicija siejasi su Krokuvos universiteto patirtimi, Olandijoje pagrindinis socialini pedagog udavinys socialin pagalba sprendiant problemas apima vis amiaus grupi gyventojus: vaikus, paauglius, suaugusiuosius, pagyvenusius mones ir kt. Socialiniai pedagogai padeda sprsti ikilusias problemas pavieniams tvams, politiniams pabgliams, emigrantams, monms, kuriems reikalinga socialin edukacin pagalba. Socialins edukacijos tradicijos veicarijoje siekia XIX ami, tuo metu neturtingj ugdytojai atlikdavo dvigub funkcij: jie buvo ir mokytojai, ir socialiniai ugdytojai. i dviguba funkcija laiksi iki XIX amiaus pabaigos. Vokietijoje XX amiaus pradioje steigtos socialinio ugdymo mokyklos moterims, kartu atsirado galimyb iskirti mokytojo ir socialinio pedagogo kvalifikacijas. 43
G. Kvieskien
Smulkiau nagrindami, turtume sutikti, kad per pirmj Europos Sjungos pltr, kai Europos Sjung (1970) buvo priimta viena i iaurs gerovs ali lyderi Danija, o po to Didioji Britanija ir Airija, socialin politika buvo grindiama vadinamuoju Baveridge (Beverido) modeliu. Pavadinimas kilo i populiaraus William Beveridge praneimo Socialinis draudimas ir su tuo susijusios tarnybos(Social Insuransce and Allied Services), kuriame buvo suformuluoti 194550 met leiborist vyriausybs socialini reform statym pagrindai. iame praneime, dar vadinamame Socialinio saugumo praneimu, pirm kart buvo vardintos 5 svarbiausios socialins problemos: ligos, neratingumas, susirgimai, nevara ir skurdas. W. Beveridge pasil socialinio draudimo nuo lopio iki kapo schem, rekomendavo sukurti valstybin sveikatos tarnyb, socialinio draudimo ir socialins paramos, eimos ilaid ir visuotinio darbinimo politik. Visose trijose alyse pagrindinis socialins politikos principas buvo garantuoti pagrindin socialins gerovs bei sveikatos apsaugos lyg: buvo sukurtas vadinamasis apsaugos tinklas. [2] Tai buvo laikoma esmine vis piliei teise, nepriklausomai nuo mokam draudimo mok. Su Margeret Thatcher atjimu valdi Didiojoje Britanijoje prasidjo dideli pokyiai, kuri metu atsisakyta alyje egzistavusio Baveridge modelio ir pradtas gyvendinti liberalusis modelis. Permainos, kurias Didiojoje Britanijoje pradjo Konservatori vyriausyb, ideologiniu poiriu buvo grindiamos naujuoju liberalizmu, o jam takos dar Jungtini Valstij respublikonai. Apibendrintai galime pasakyti, kad M. Thatcher eros pabaigoje Britanijos socialinje ir vaik gerovs politikoje vyko yms poslinkiai liberalaus modelio link. Kitas Europos Sjungos pltros etapas susijs su 1980 metais, kai Sjung buvo trauktos Piet Europos alys ir atskleistas naujas elementas bendruomens fenomeno raida ir socialinio kapitalo bei socialins atskirties svok atsiradimas. Europos Sjungos deimtojo deimtmeio pltr paveik iaurs alyse egzistuojantis universalizmo principas, globalizacijos princip studijos ir bendr socialini edukacini dimensij pasaulyje paieka. Pasak Johanes Pakaslathi (1994) Europos integracijos pltra bei politin-ideologin raida Europos Sjungoje turjo takos visai socialinei, vaiko gerovs politikai ir pozityviosioms vaik socia44
G. Kvieskien lizacijos tendencijoms.
Konsultacinje Europos Tarybos asambljos 20 rezoliucijoje, skirtoje socialinms jaunimo problemoms, apibriama vaik politika, vaik ir jaunimo politikos btinyb Europoje. Europos Tarybos vlesnse rekomendacijose pltojamas poiris eim atsakomyb, bedarbi paalpas ir bedarbi tv galimyb rpintis vaikais, institucins vaik globos problemos ir kt. Suomi mokslininkai Anneli Anttonen ir Jorma Spila (1994) pareng penki Europos socialins politikos modeli tipologij. iame darbe socialins paslaugos apibriamos socialiniu politiniu aspektu. Paslaug sistemos yra traktuojamos kaip socialins apsaugos teikimas, remiantis bendraisiais principais. Skandinavijos krat modelis yra ypa stiprus ir vieningas, o jo veikimo principai, be socialinio draudimo, apima ir socialines paslaugas. Anglosaksikas modelis taip pat gali bti vieningas, taiau ios prielaidos negalima patikrinti, remiantis vien europine tradicija. Nagrindami socialini paslaug apimtis, vaik gerovs politikos bruous, moter uimtum, autoriai iskiria penkis globos reimus: 1. Skandinavikas valstybs paslaug modelis. Labai daug ir labai vairi socialini paslaug vaikams, jos teikiamos tiek institucijose, tiek u j rib. Egzistuoja ugdymo institucij vairov. Daugelis ugdymo institucij tiesiogiai skirtos vaik mokymosi motyvacijai atskleisti (pvz., jaunimo mokyklos), savarankiko gyvenimo gdiams ugdyti ir kt. Moter uimtumas didiausias pasaulyje. Socialini paslaug tinklas ipltotas, o centrin administravimo viet uima savivaldybs. Komercini paslaug beveik nra. 2. Anglosaksikas testuojamas modelis (Jungtin Karalyst). Valstybins socialins paslaugos yra paliktos piliei nuoirai, valstyb kompensuoja tik paslaugas socialiai atskirtoms grupms arba ypa neturtingiems asmenims. Vaikams taikomos minimalios socialins paslaugos. Valstyb, intensyviai siekdama ilaikyti em paslaug lyg, skatina pilietin visuomen, privaias iniciatyvas. Komercini paslaug vaidmuo labai rykus. Modelis atpastamas anglosaksikose alyse bei u Europos rib. 45
G. Kvieskien
3. Tradicinis nam globos modelis (Piet Europa ir Airija). Iskyrus ikimokyklines staigas, socialins paslaugos menkos. Globos sistemos kuriamos neformaliojoje arba juodojoje rinkoje, turtingi mons naudojasi komercinmis paslaugomis. vairiuose regionuose vairuoja socialini paslaug vaidmuo. Dauguma moter dirba ne vis darbo dien. Modelio susiformavim lm stipri Banyios padtis bei silpna ekonomika. 4. Oland ir vokiei subsidiarumo modelis. Religins ir politins organizacijos yra pagrindins paslaug teikjos. J autonomikumas valstybs ir vartotojo atvilgiu sustiprinamas tuo, kad finansavimas, kuris daugiausia yra valstybinis, ateina vairiais keliais. Sveikatos draudimas yra svarbus paslaug finansuotojas. Svarbios paslaugos pagyvenusiems monms, ypa Olandijoje, kuri yra viena i pirmaujani ali tiek institucij, tiek nam globos paslaug srityje. Kita vertus, vaik dienos globos institucij bei ikimokyklini staig tinklas yra ribotas. Daugelis moter dirba ne vis darbo dien, tik nedidelis skaiius motin, auginani maus vaikus, dirba mokam darb. Vokiei tradicija turjo takos ir Lietuvos ugdymo tradicijai, vertybms ir net iekant ugdymo metod. Pagal Vaik ir jaunimo statym Vokietijoje yra iskiriamas federalinis lygmuo, emi lygmuo ir savivaldybi lygmuo. Visi trys parametrai yra gantinai svarbs ir savarankiki. atitinkam param gali pretenduoti nevyriausybins organizacijos, vaik ir jaunimo klubai, formaliojo ugdymo institucijos, savivaldybi iniciatyvos. 5. Belg ir prancz vaik politikos modelis. Stipri orientacij eimos politik iliustruoja dienos globos mastai bei tas faktas, kad ikimokyklins paslaugos vaikams yra visapusikiausios Vakar Europoje. prasta, kad motinos, auginanios maus vaikus, dirba vis darbo dien. Paslaugos pagyvenusiems monms yra vidutinio lygio, o j organizavimo metodas nelabai skiriasi nuo oland ir vokiei modelio. Finansavimo sistema vairi, draudimas bei paalpos susietos su paslaug pagyvenusiems monms finansavimu. 46
G. Kvieskien
Nepaisydami pakankamai raikios tarptautins patirties ir tarptautini dokument gausos, turime pripainti, kad tarptautiniu mastu vaik gerovs politika imta strategikai ir konceptualiai domtis tik nuo 1950 met (Europos Tarybos konsultacins asambljos rezoliucija dl socialini jaunimo problem), taigi XX a. antrojoje pusje. Dauguma krat po politini diskusij ir skirtingai vertinam socialins politikos ingsni pasirenka socialini paslaug decentralizavimo keli, t. y. savivaldybms, seninijoms suteikia kompetencij sprsti l vaik gerovs bei pozityviosios socializacijos programoms paskirstym, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas bei nepriklausomus ekspertus. Pasak A. Bagdono[33], i globos tendencij dar iki XX a. pradios formuojasi socialins rpybos (paramos, apsaugos) elementai, o XX a. pradioje visa i paramos veikla pasuka profesionalizacijos kryptimi ir tampa socialiniu darbu. Tad XX a. galima vadinti ir socialinio darbo pltros amiumi. XX a. antrojoje pusje smarkiai sustiprjo socialinio darbo internacionalizacijos (globalizacijos) tendencijos. Tarptautiniai susitarimai ir Jungtini Taut dokumentai (vairi moni grupi teisi deklaracijos, lygi galimybi taisykls, socialin chartija, Europos socialin integracija), tarptautins socialini darbuotoj organizacijos, gausjantys tarptautiniai socialiniai projektai yra pakankami socialinio darbo globalizacijos rodymai. Papildydami autori turtumme konstatuoti, kad tiek Amerikoje, tiek Vakar Europoje iekoma socialini specialybi dimensij ir moduli vienovs. iame nuolat kintaniame pasaulyje valstybs labiau susisaisto viena su kita, o reikalavimai mogaus socialinei raidai ir vaik gerovei perengia valstybi sienas ir tampa pasauliniais reikalavimais ir standartais. Pasaulins socialins politikos problemas, priimdami globalizacijos ikius ir mogaus bei vaiko gerovs aspektus iose politikose, analizuojame ne tik vertindami mogaus socialins raidos indeksus, gilinams ir viej grybi samprat. iandien pateikiami skirtingi viej grybi apibrimai. Viej grybi samprata yra nauja ir nuolat kinta. Pasaulines problemas mogaus socialins raidos poiriu reikt analizuoti remiantis svarbiausiomis vieosiomis grybmis, kuriomis grindiamos vertybs. 47
G. Kvieskien
Pagrindins vieosios grybs: Lygyb ir teisingumas. Siekdamos gyvendinti pasaulyje lygyb ir teisingum, po Antrojo pasaulinio karo susikr daugelis tarptautini organizacij, tsiant i tradicij dabar kovojama u lygi galimybi gyvendinim ir socialins atskirties mainim. Taika, saugumas ir demokratija. Taika, saugumas ir demokratija yra daugiamat svoka. Pastaruoju metu pasaulio taikai ikilo daugyb pavoj: nekontroliuojamas pasaulio gyventoj skaiiaus didjimas, nevienodos ekonomins galimybs, blogjanti aplinkos bkl, tarptautinis terorizmas, didjantis skirtumas tarp turtingj ir beturi, socialinis ekologinis nestabilumas,kariniai konfliktai. inios ir informacija. ios vieosios grybs spariai pleiasi ir atsinaujina, taiau dar aktuali problema, kad inios ir informacija prieinamos ne visiems. Pasaulio telekomunikacijoms ir naujosioms informacinms technologijoms bdingos ypatingos viej grybi savybs, siekis, kad visiems bt prieinama skaidri ir kompetentinga informacija. Globalizacijos tendencijas iandien apiuopiame visose srityse. Todl ne paslaptis, kad bendros socialinio gyvenimo tendencijos skverbiasi visas socialini moksl sritis. vairs kratai ir j universitetai iki iol rengia specialistus pagal gausyb socialini profesij moduli, kuriuos galtume slygikai suskirstyti tris pagrindines kryptis: Profesins veiklos: socialinio darbo programos (socialinis darbas, socialins paslaugos, socialin apsauga, socialini institucij vadyba, jaunimo darbas ir kt.). Profesins edukacins veiklos: socialinio ugdymo programos (socialin edukacija, socialinis ugdymas, socialin pedagogika, animacija, bendruomens edukacija, socialin komunikacija, laisvalaikio pedagogika, socialins edukacins paslaugos, globos pedagogika ir kt.). 48
G. Kvieskien
Tiriamosios ir (ar) vadybins veiklos: socialins politikos, sociologijos ir politologijos programos (sociologija, politologija, vieasis administravimas, vadyba ir kt.). Jungtini Valstij universitetai socialinio darbo mokyklose daniausiai rengia bakalaurus praktinius socialinius darbuotojus, taiau ugdymo institucijose pastarieji gali dirbti tik gij magistro laipsn, kuriuo suteikiamas ir pedagoginis psichologinis isilavinimas. Tuo tarpu sociologijos studij programose danai rasime tokius modulius kaip antai: rizikos grupi vaik ugdymas, darbas su imigrant eimomis ir kt., kurie Europos universitetuose daniausiai priskiriami socioedukacinms programoms. Ryt ir Vakar Europoje (Vokietija, Rusija) socialinio darbo ir socialins pedagogikos studijos vis daniau sudvejinamos ir dviguba specialyb, siekiant karjeros, laikoma privalumu. Irena Leliugien (1998), tyrindama socialin edukacin veikl, ypating reikm skyr mogaus ir socialins aplinkos analizei. Autor, tyrindama socialin edukacin veikl, teigia, kad tikslinga, apibdinant i profesij, pradti nuo socialinio darbo termino sampratos interpretacijos. Apie socialinio darbo atak, susiformavusi Europoje, vadinamj socialin edukacin globos darb (Socio Education Care Work), tikslinga kalbti socialins edukologijos ir socialins pedagogikos raidos aspektu. i nauja profesin sritis (autors supratimu) vadintina socialine pedagogika. Louise C. Johnson vadovlyje Socialinio darbo praktika (bendrasis poiris) paymima, kad nra nusistovjusio socialinio darbo profesijos apibrimo ir i veikla pirmiausia suprantama kaip atsakas interes ir (arba) poreik ir todl vis pirma susijusi su kodl, kaip ir k praktika. Veikla siejama su rpesiu, supratimu, kad kakas negerai, nuolat besipltojania praktika, krybiku vertybi ir socialini gdi derinimu, problem sprendimo procesu ir intervencija moni sveikas. [34] B. Bitinas socialin darb apibdina kaip profesin veikl, skirt teikti materialin, konsultacin, psichoterapin pagalb individams, grupms, eimoms, bendruomenei. A. Bagdonas, apibdindamas socialin darb, paymi, kad: iuolaikinis socia49
G. Kvieskien
linis darbas orientuotas kliento aktyvum. Pastarasis neturi bti pasyviu socialins paslaugos vartotoju, ar jos, kaip dovanos, primju. Jis pats aktyviai dalyvauja sprendiant problem. Socialinis darbuotojas tampa vadovu iame kliento socialins situacijos kaitos procese. Jis parodo poreikio tenkinimo ir rpesi mainimo bdus. Taigi socialinis darbas yra socialinio darbuotojo ir kliento (danai ir grups) tarpusavio veikla, realizuojama konkreiomis aplinkybmis (politinmis, teisinmis, materialinmis, moni itekli, bendruomens ir visuomens nuostat). Socialinis darbuotojas tampa lyg ir kliento problem (ir apskritai socialini problem) aptikimo, vertinimo ir sprendimo vadybininku.[34] Socialinis darbas tai profesin veikla, pasireikianti tiesiogine intervencija arba pagalba sudtingose situacijose. Todl socialinis darbuotojas turi painti ir suprasti kompleksin tikrov skirtingais lygiais, kuri, be to, nuolat keiiasi. Kompleksin tikrov suprantama kaip neatsiejamai susijusi nevienalyi element visuma. Negalima nei supaprastinti sistemos, nei abstrahuoti atskirus elementus, kompleksin tikrov suvokiama kaip viena visuma, turint omenyje jos prietaravimus ir netvark. Socialinio ugdymo teorij ir praktik, visuomenin aukljim, vaik ir jaunimo socializacijos klausimus nagrinjo S. Daukantas, J. Lauikas A. Maceina, St. alkauskis, Vydnas, J. Vaitkeviius, kt. autoriai. Civilizuot visuomen St. alkauskis aikino kaip vientis struktrin fenomen, kurio svarbiausias struktrinis vienetas tauta. Todl mog integruoti visuomen tegalima j integruojant taut. St. alkauskis teigia, kad: socializuoti mog reikia integruoti j ne vien tik savo taut, bet ir vis visuomen. mogaus integravimas visuomen yra btina jo paties ir visuomens paangos slyga, nes jos krjas yra tik mogus. Socialins pedagogikos pradininku Lietuvoje laikome prof. J. Vaitkevii, kuris savo habilitaciniame darbe (1972) nagrinjo mokini paintini gali raidos priklausomyb nuo socialins aplinkos, o monografijoje Socialins pedagogikos pagrindai (1995) aptar socialinio ugdymo problemas alyje. Pasak prof. L. Jovaios, tai pirmoji disertacija Lietuvoje, kurioje aptariami socialins pedagogikos tyrimai. Prof. L. Jovaia teigia, kad socialin pedagogika yra pedagogin sistema, tirianti aplink pedagogikos poiriu. Socialins pe50
G. Kvieskien
dagogikos tyrimams skirtos ir kitos prof. J.Vaitkeviiaus monografijos: Mokyklos ir aplinkos taka mokiniams (1981), Moksleivi mokymo ir laisvalaikio problemos (1982). Monografijos Socialins pedagogikos bruoai ir Socialins pedagogikos pagrindai (1995) pirmieji orginals vadovliai studentams, mokytojams ir kitiems specialistams, besidomintiems ia problema. Kaip paymi B. Bitinas: Visuomens atvilgiu ugdymas gali bti laikomas asmenybs inkultracija, tai yra jos integravimu tam tikr kultr. Ugdymo teorijos poiriu nra itin svarbus tos kultros (materialins ar dvasins, etnins ar konfesins) turinys, nes ugdymo procesas yra io turinio invariantas. Svarbu, kad lavinimo ir aukljimo fenomenai bt viena ar kita forma kiek galima tviriau susieti su tais mechanizmais, kuri dka individas tampa tos moni bendrijos narys ir uima viet jam prieinam socialini santyki sistemoje.[32] Dabar vedam ugdymo institucijose socialini pedagog profesin kompetencija grindiama tarptautiniais vaik teises ir j teistus interesus reglamentuojaniais dokumentais, Lietuvos Respublikos statymais ir kitais norminiais dokumentais, pedagog etinio darbo principais. Galime iekoti ir surasime daug socialinio pedagogo specialybs apibrim, taiau, taikydami iandien galiojanias juridines normas, pabandysime socialin pedagog apibrti pirmiausia kompetencijos ir jo atliekam funkcij atvilgiu. Socialinis pedagogas vaiko socialinis asistentas, jo gerovs advokatas. Tai asmuo, gijs socialinio pedagogo (arba kompleksin socialinio darbo bakalauro ir profesin pedagogo) pasirengim ir yra pasirengs dirbti socialinse institucijose, atliekaniose ugdymo funkcijas ir sugebaniose vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir socialins reabilitacijos programas bei skmingas socialines interakcijas vairaus lygio socialinse grupse. Visiems socialiniams specialistams, dirbantiems tiek su vaikais, tiek su suaugusiais asmenimis, labai svarbu laikytis profesins etikos reikalavim. Lietuvoje yra patvirtintas Socialinio darbuotojo etikos kodeksas, kuris i dalies pakartojo pagrindines 1981 metais patvirtinto 51
G. Kvieskien
Deontologijos kodekso (deontologija siejasi su etikos pagrindais bei socialinio darbuotojo profesiniais principais, tikslais ir pareigomis) idjas. iame kodekse socialins veiklos specialistas apibriamas taip: tai specialistai, kurie prisideda prie monijos gerovs. Socialinio darbo tikslai: skatinti monijos pastangas jos paios gerovei kelti; siekti, kad veiksmai, nukreipti mones ar moni grupes, padt jiems tapti kuo autonomikesniems ir nepriklausomiems; siekti pagerinti moni tarpusavio santykius j pai labui; socialinje aplinkoje pasirinkti toki viet, kuri bt patogiausia stebjimui ir greitoms intervencijoms; Susidr su realybe, socialiniai pedagogai veikia vairiais lygiais, daniausiai remiamasi: individualiais ir bendraisiais situacijos aspektais; institucij reikalavimais, suderintomis priemonmis ir finans limitais; vairiomis kultromis, socialinmis tradicijomis, asmenine patirtimi; sanitarijos ir statym reikalavimais, keliamais konkreiai situacijai. Vienas i socialins tikrovs parametr nuolatin kaita, t. y. socialinis pedagogas (darbuotojas) turi numatyti nuolatin situacijos evoliucij ir dinamikum. Jis gali susidurti su akceleracija, krizmis, nelauktais vykiais arba pasiprieinimu, sustingimu ir pan. Socialinis pedagogas (darbuotojas), numatydamas galimus situacijos pasikeitimus, remiasi logikos dsniais, hipotezmis ir iniomis. Jo intervencijos bd nulemia vertybs, etika, pasaulio suvokimas ir idealas, prie kurio, jo manymu, manoma priartti. 52
G. Kvieskien
Pagrindinis socialinio pedagogo profesins veiklos tikslas vaiko gerov, kurios jis siekia, sprsdamas dalinius udavinius: atlikdamas ankstyvj prevencij, ugdydamas socialinius gdius, teikdamas vaikui reikalingas socialines paslaugas, sudarydamas prielaidas pozityviajai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo paskirtis bti vaiko advokatu visose vaikui svarbiose situacijose. Remdamiesi ia pagrindine teze galime paymti, kad socialiniam pedagogui btina iklausyti vaiko problemas, stengtis palaikyti vaik ar jo globjus, bti tarpininku tarp vaiko ir kit profesional, siekti padti sprsti ikilusias problemas arba numatyti specialistus (institucijas), kurie gali padti sprsti problem, jei socialinis pedagogas vienas isprsti konkreios problemos negali. Socialinis pedagogas turi bti pasirengs dirbti vietimo staigose bei socialinse institucijose, atliekaniose ugdymo funkcijas, gebti teikti vaikui socialin pedagogin pagalb, panaudoti ir krybikai perteikti teorines inias, rengti socialines programas ir projektus, utikrinti laisvalaikio veiklos form vairov, vaik uimtum bei koordinuoti socialini paslaug teikim. Be i pareig, socialinis pedagogas dirba ranka rankon su klasi aukltojais, padeda vaikams gyvendinti lygias galimybes vietim, vaik saugum, alina mokyklos nelankymo prieastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebjimus, atlieka neigiam socialini reikini prevencij, skatina socialin ir pilietin aktyvum. Iki iol diskutuojama, koki moksl aka yra socialin pedagogika, nagrinjanti vaik socialin ugdym, j skmingos socializacijos proceso organizavim bei valdym. Bdama edukologijos dalimi, ji tiesiog susipina su daugeliu socialini ir humanitarini moksl, tapdama multidisciplinini studij objektu. Inagrinj dabar egzistuojani studij modelius Jungtinse Valstijose, Lenkijoje, Latvijoje, Pranczijoje, Rusijoje, Vokietijoje, esame sitikin, kad mums priimtiniausias yra Rusijos, Vokietijos ir i dalies Jungtini Valstij profesional rengimo modelis. Tiek Rusijoje, tiek Vokietijoje abiej krypi (socia53
G. Kvieskien
lins pedagogikos ir socialinio darbo) specialistai rengiami tose paiose studij programose, socialiniams pedagogams teikiant papildomus pedagoginius, psichologinius kreditus. Socialinis pedagogas gilinasi individualaus prijimo, lygi galimybi tvirtinimo, vaiko gerovs, vaiko apsisprendimo pripainimo, konfidencialumo, atsakomybs bei kompetencijos principus, remiasi profesinio rengimo standartu ir pareigybs aprau. Vertinant profesin socialini pedagog pasirengim pirmiausia vertinami ne intelektiniai kriterijai, t. y. raymo ir kalbjimo gdiai, bet komunikacijos gebjimai, atvirumas, tolerancija, sugebjimai atsivelgti skirtingas nuomones, jautrumas socialinms problemoms. Kiekviena visuomen turi rasti vietos visiems savo nariams ir suteikti jiems galimyb neti savo krybin indl visum. Tuo rpinasi socialiniai darbuotojai, o nuo 1999 met ugdymo ir kitose institucijose vis plaiau sitvirtinantys socialiniai pedagogai, kuri pagrindinis rpestis vaik gerov. Socialini paslaug pltr reglamentuojantys statymai galioja visoje Vakar Europoje, ypa detaliai vaik gerovs sistema suplanuota Kanadoje, o i Ryt Europos krat rykiai isiskiria Vengrija. Dauguma krat paskutiniame XX amiaus deimtmetyje ypa aktyviai pasisako u socialini paslaug ir joms skiriam l decentralizavim. Paprastai savivaldybs, o danai ir dar smulkesni savivaldos institutai galiojami prisiimti atsakomyb u socialini paslaug teikim jos teritorijoje gyvenantiems asmenims. Biudetuose planuojamos los socialinms paslaugoms finansuoti, savivaldybi globos ir rpybos (vaik gerovs Kanadoje ar kt.) skyriuose numatomos los vienkartinei paramai teikti. Parama skiriama pagal skirtingus juridinius dokumentus, taiau juose paprastai numatoma skirti param asmenims, atsidrusiems ekstremaliose situacijose mirties, nelaims, ligos ir kitais atvejais, be to, remiami beglobiai vaikai, rpinamasi elget, atskir socialini grupi (pvz., igon) socialine integracija. Paprastai socialini paslaug teikimo veikl skatinamos sitraukti ne tik valstybs institucijos, savivaldybs, bet ir nevyriausybins organizacijos, privats asmenys, kuri teikiamos socialins paslaugos paprastai yra enkliai pigesns ir kokybikesns. 54
G. Kvieskien
Socialini paslaug infrastruktra turt: skatinti nauj paslaug ri pltojim; mainti regioninius ir socialini grupi skirtumus; skatinti nauj darbo viet krim ir uimtum. Socialinio darbuotojo (pedagogo) profesija turi savo pareigybs taisykli rinkin. Pranczijos nacionalin socialini darbuotoj asociacija ileido Deontologijos kodeks. Laikui bgant jis kito, buvo pritaikytas prie nauj socialini kultrini slyg. Tarptautin socialini darbuotoj federacija 1976 metais patvirtino kodeks, kuriame pateikiami viso pasaulio socialini darbuotoj profesins etikos pagrindai. iose taisyklse nurodomi pagrindiniai veiklos principai: Kiekviena gyva btyb yra unikali ir turi turti teisines galias nepriklausomai nuo kilms, lyties, amiaus, tikjimo, ekonomins ir socialins padties visuomenje, kurioje gyvena. Kiekvienas asmuo turi teis normal gyvenim, neeminant jo orumo ir sudarant galimybes socialinei raidai ir saviraikai, bet netrukdant tokiai pat kit asmen teisei. Kiekviena visuomen, nepaisant jos srangos ir struktros, turi suteikti savo nariams kiek manoma palankesnes raidos slygas. Socialinio darbuotojo (pedagogo) pareiga iniomis ir sugebjimais tarnauti asmenims, grupms, bendruomenms; utikrinti j sklaid, sprsti sunkumus, kylanius tarp asmens ir visuomens, padti sprsti problemas, kurios atsiranda nenumatytose situacijose. Privataus gyvenimo apsaugos garantijos Lietuvoje buvo aikiai vardytos dar 1970 metais (Civilinio kodekso 9 str.). Bet dar iki ios datos toki teis garantavo Baudiamojo kodekso 378 str., nurodamtis saugoti profesines paslaptis. is straipsnis taikomas visiems asmenims (dl savo padties, pareigos, laikin ar nuolatini funkcij), saugantiems 55
G. Kvieskien
jiems patiktas paslaptis. iai kategorijai priklauso socialiniai pedagogai ir darbuotojai. ie statymai formuluoja socialinio darbuotojo (pedagogo) sipareigojim ir pareig neplatinti konfidenciali fakt, suinot, atliekant savo profesines pareigas. Profesin paslaptis apsaugo klient, garantuoja jo privataus gyvenimo apsaug ir utikrina, kad jis gali pasitikti socialiniu darbuotoju. Profesin paslaptis jokiais bdais nra privilegija arba alibi. Prieingai, ji sukuria socialinio pedagogo (darbuotojo) autonomikum ir nepriklausomyb, supratim, kaip svarbu yra saugoti vaik, kit klient, socialini partneri pasitikjim. Norint garantuoti asmens konfidencialum, btina laikytis tam tikr slyg, pvz., grietai saugoti asmeninius duomenis ir bylas, gaunam ir siuniam korespondencij, lieiani privat asmen. Antra vertus, grupinis darbas apsunkina tok proces, o juolab sunkiau socialiniam pedagogui, kuriam dirbant su vaikais ir pedagogais, informacija plinta ir i j. Taiau nepaisant kylani sunkum, net kai btina dalytis informacija, reikia siekti konfidencialumo. Nra bendr i prietaravim sprendimo bd, kiekvienoje individualioje situacijoje socialinis pedagogas savo problemas turs sprsti individualiai. Saugodami klient pasitikjim socialiniai pedagogai (darbuotojai) privalo ne tik saugoti savo klient paslaptis, bet ir supaindinti juos su visa su jais susijusia informacija: ratais, bylomis, korespondencija ir t. t. Lietuvoje 1996 metais priimtame Socialini paslaug statyme suformuluotos ir apibrtos socialini paslaug teikimo nuostatos. Socialins paslaugos teikiamos toms asmen grupms, kurios yra tiesiogiai paliestos skurdo ir nepritekli bei labiausiai paeidiamos: nalaiiams, beglobiams vaikams, benamiams, bedarbiams, 56
G. Kvieskien negaliesiems,
seniems monms, asmenims, grusiems i kalinimo staig, alkoholikams ir narkomanams, psichini problem turintiems asmenims ir pan. Pirmas specialisto, kuris sugebt vykdyti pozityvi socializacij, prevencijos programas ugdymo institucijose ir galt valdyti proces, t. y. socialinio pedagogo poreik Lietuvoje pagrind prof.B. Bitinas, o pirmas i specialist traukimo veikl pedagoginis eksperimentas atliktas Kaune, Palemono mikrorajone. Eksperimentui vadovavo prof. B. Bitinas, o eksperiment organizavo edukologijos daktarai I. Leliugien ir R. Lengvinas, kurie tuo metu dirbo mokykl vadovais ir buvo socialinio pedagogo veiklos mokykloje ir bendruomens telkimo eksperimento dalyviai. Socialiniai pedagogai Lietuvoje prof. B. Bitino iniciatyva pradti rengti 1990 metais Vilniaus pedagoginio instituto (dabar universiteto) Istorijos ir pedagogikos fakultete, pagal istorijos mokytojo ir socialinio pedagogo rengimo program. Tuo metu, kai Vilniaus, Vytauto Didiojo universitete prasidjo pirmosios diskusijos apie socialinio darbo specialist rengim ir ios svokos tvirtinim, Vilniaus pedagoginiame universitete buvo pradti rengti socialiniai pedagogai. Pirmieji absolventai skmingai prats studijas pagal magistro program, pradjo rengti daktaro disertacijas, ir iandien jau turime pirmuosius socialins pedagogikos daktarus, parengtus Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 1995 met iame universitete Pradinio ugdymo ir socialins pedagogikos, vliau Pedagogikos katedroje rengiami edukologijos magistrai, turintys socialins pedagogikos specializacij. Socialins pedagogikos katedra Vilniaus pedagoginiame universitete steigta 2000 metais vasario 1 dien. iuo metu universitete socialin pedagogik stacionariame, vakariniame, neakivaizdiniame skyriuose ir pagal magistro studij program studijuoja per 1000 student. Edukologijos magistro studijas, kuri specializacija socialin pedagogika, baig 163 magistrai. Katedroje ei doktorantai 57
Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija tsia pasirinktas studijas.
G. Kvieskien
Vienas pirmj lietuvik socialins pedagogikos apibrim pateik viesios atminties prof. J. Vaitkeviius, jis teig, kad: socialin pedagogika pedagogikos mokslo aka viena i antropologini mokslo ak, tiria mog jai bdingu poiriu socialini kultrini jo gyvenimo slyg fone, ieko bd, kaip painti mog grupje, visuomenje, visuomens istorinje raidoje ir rasti priemones, kaip daryti jam tak, padti jam, patekus kebli padt, pritapti socialinje aplinkoje, imokyti j kaip grups nar, subjekt, painti aplink, save ir paiam socializuotis, netgi keisti aplink atsivelgiant savo poreikius ir galimybes.[35] Socialins pedagogikos objektas institucij, atliekani ugdomj funkcij, ir asmens sveika siekiant skmingos vaik gerovs ir pozityviosios socializacijos. Ms supratimu, Socialin pedagogika socialini moksl aka, nagrinjanti vaik (asmen nuo gimimo iki 18 met) gerovs raid ir socialin ugdym, j skmingos socializacijos proceso organizavim bei valdym makrosociume ir mikrosociume. I apibrimo matome, kad socialin pedagogika yra teorija, iekanti praktikoje atsakymo, kaip utikrinti vaik gerov. Pagrindins socialins pedagogikos tyrim kryptys: ugdymo funkcijas atliekani institucij sveika kaip vaik socializacijos veiksnys, vaik gerovs raida, deviantinio vaik elgesio prevencija, vaikysts apsauga ir pedagogin viktimologija, vaik savimons, socialinio aktyvumo, gebjimo adaptuotis besikeiianioje aplinkoje skatinimas, prevencijos, socializacijos pedagogika. Taiau socialin pedagogika domisi ir kitomis su vaiko gerove ir jo pilietine branda susijusiomis problemomis. Vaiko gerov mes suprantame kaip socialin pedagogin proces, kuris pleia vaik pasirinkimo galimybes. Rinktis vaikai gali i begalinio skaiiaus alternatyv, taiau kiekvienas vaikas pirmiausia turi turti galimyb sveikai ir soiai pavalgyti, gyventi saugioje aplinkoje, turti galimybes gauti ini ir tobulinti savo gebjimus. 58
G. Kvieskien
Ratifikavusios Jungtini Taut Generalins Asambljos priimt Vaiko teisi konvencij, valstybs prisim visas pareigas, susijusias su io dokumento nuostat gyvendinimu. Turime pripainti, kad iandien Lietuvos valstyb, kaip ir daugelis kit valstybi pasaulyje, nevykdo savo paad, kuriuos duoda vaikams, nesugeba tinkamai utikrinti vaikams pagrindini socialins raidos pasirinkimo galimybi, net ir toki kaip bti saugiam ar soiai pavalgyti. Itekliai vaikams, paadti pasaulio virni susitikime ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu, dar nebuvo iki galo materializuoti. Vis dar ilieka svarbi problem: kasmet pasaulyje mirta daugiau nei 10 milijon vaik, nors daugeliui i miri galt bti ukirstas kelias; 100 milijon vaik vis dar nelanko mokyklos, 60 procent i j sudaro mergaits; 150 milijon vaik kenia nuo netinkamos mitybos; o AIDS/IV plinta katastrofiku greiiu. Vis dar ilieka nuolatinio skurdo, atskirties ir diskriminacijos bei neadekvataus investavimo socialines paslaugas problemos. Skol natos, besaiks karo ilaidos, nacionalini saugumo reikalavim nesilaikymas, ginkluoti konfliktai, okupacija, kait mimas ir visos terorizmo formos (kaip ir efektyvaus itekli panaudojimo stoka), tarp kit veiksni, gali apriboti nacionalines pastangas kovoti su skurdu ir utikrinti vaik gerov. Milijon vaikyst toliau yra niokojama kenksmingo ir inaudojamo darbo, prekybos vaikais, skaitant ir paauglius, bei kit prievartos form, neprieiros, inaudojimo ir smurto. Vienos i svarbiausi socialins pedagogikos funkcij: apibendrinti visuomens sukaupt socialin patirt vaik gerovs srityje; tirti vaik pasirengim gyventi realiomis istorinmis slygomis, atsivelgiant atskir visuomens grupi gyvenimikus poreikius ir vairi krat sukauptus teigiamus (pozityvius) scenarijus siekiant vaik pilietins brandos ir gerovs. iuo aspektu atkreiptinas dmesys vaiko vertybines orientacijas, kurias formuoja eima, mokykla, aplinka, taip pat pati asmenyb, siekdama keisti ir tobulinti save kaip subjekt. 59
G. Kvieskien
Socialins pedagogikos dalyku A. V. Mudrik (1994) laiko: mogaus ugdym sociume; auganio mogaus prisitaikym prie socialins kultrins aplinkos ir aplinkos prie asmenybs; ugdomj-lavinamj pagalb mogaus socialinio tapsmo laikotarpiu; socialiai neapsaugotos asmenybs palaikym; tarpininkavim, siekiant gyvenimo tikslo, kritik ir ekstremali situacij metu. Kauno technologijos universiteto mokslininkai, tyrindami socialines problemas, iskiria socialin edukologij, kuri, pasak prof. P. Juceviiens, bdama multidisciplininio ugdymo aka, sukuria teorinius pagrindus mogaus tobuljimo (ugdymo ir saviugdos), prevencins perspektyvos numatymo ir realizavimo, vertinant socialinio ekonominio gyvenimo, mokslo ir technikos, ypa informacini technologij, pokyius.[36] Socialiniai pedagogai, siekdami gyvendinti udavinius, keliamus Lietuvos Respublikos vietimo reformos, siekia gyti tokias profesines kompetencijas, kad gebt sudaryti tolygias socialines ir edukacines ugdymosi slygas visiems mokyklinio amiaus vaikams ir paaugliams, vykdyti pozityviosios socializacijos programas, sustiprinti prevencin darb mokyklose, su eimomis ir institucijomis, utikrinaniomis vaik teises, saugum ir socialines garantijas, fiziologini ir psichologini poreiki tenkinim. Socialins institucijos (lot. institutum nuostata, staiga, institutio nustatymas, sutvarkymas) yra istorikai susiklosiusios bendros moni veiklos formos. Socialin institucija organizuota ryi ir socialini norm sistema, kuri sujungia reikmingas visuomens vertybes ir procedras, patenkina visuomens pagrindines reikmes. Terminas socialins institucijos (socialiniai institutai) vartojamas paiomis vairiausiomis reikmmis. Kasdieninje nekoje institucija: 60
G. Kvieskien
yra nusistovjs norm ir vertybi modelis; organizuoja socialin gyvenim ir atlieka socialines funkcijas. Kai kurios institucijos, tokios kaip eima, religija, vietimas, vyriausyb, parlamentas, atlieka lemiam vaidmen, susijus su visos visuomens gerove. iuolaikinse visuomense didesn kasdieninio gyvenimo dalis vyksta specializuotose institucijose. gdi ir vertybi mokoma eimose ir mokyklose, ekonominis gyvenimas, paskirstymas ir mainai vyksta parduotuvse, staigose, gamyklose, turguose ir birose. Ir nors iandienins institucijos yra labiau specializuotos nei anksiau, jas jungiantys mons save priskiria kelioms institucijoms. Visi asmenys tradicinse visuomense dalyvauja eimos, ekonominiame gyvenime, vaikai jungia eimas su ugdymo institucijomis, ligos atveju mus gydo medikai, pilieiai moka mokesius, dalyvauja rinkimuose, simpatizuoja arba aktyviai dalyvauja vien ar kit partij veikloje, dalyvauja nevyriausybini organizacij veikloje ir kt. eima ir mokykla labiausiai padeda vaikams socializuotis. Taiau socializacijos procese dalyvauja ir kitos institucijos. Institucijos yra susiformav socialiniai gyvenimo organizavimo bdai, bet jie ne visada yra stabils ir saugs. Institucijos gali bti stiprios ar silpnos ir tai daugiausia, esant demokratinei visuomens santvarkai, susij su tuo, kaip joms pavyksta prisitaikyti prie socialini permain. Lietuva institucij pertvark ypa rykiai patyr, prasidjus nepriklausomybei, kai daugelis institucij suiro ar buvo suardytos, kai kuri institucij pertvarka tebesitsia iki iol. Kiekviena institucija atlieka jai bding funkcij. Turime omenyje pagrindines, t. y. vietimo, eimos, socialins globos, valstybs funkcijas atliekanias institucijas. Visos socialins institucijos atlieka joms bdingas socialines funkcijas. Faktikai visos socialins institucijos susiformuoja ir funkcionuoja tenkindamos vien ar kit socialin poreik. Kai is poreikis tampa nebereikalingas institucijos gyvavimas tampa bereikmis ir ji per tam tikr laik nunyksta. Literatroje iskiriami penki pagrindiniai mogaus poreikiai, tiek pat galima iskirti pagrindini socialini institucij: 61
G. Kvieskien
gimins pratsimo poreikis eimos ir santuokos institucija; socialins tvarkos ir saugumo poreikis politins institucijos, valstyb; poreikis gauti egzistavimo priemones ekonomins institucijos, gamyba; poreikis perduoti inias, auganios kartos socializacija vietimo plaija prasme institucijos, traukiant moksl ir kultr; poreikis, sprendiant dvasines, gyvenimo prasms problemas religins institucijos. Socialins problemos lydi mog vis gyvenim. Problem pobdis keiiasi, gauna skirtingas formas ir vairiais bdais veikia mogaus egzistencij. Irena Lukoeviien (1995) teigia, jog mogus yra glaudiai susijs su daugybe dalyk ir su visa j supania aplinka, todl sunku sivaizduoti, kad sunkumai vienoje kurioje nors srityje nepaveikt visumos. Valstyb paprastai prisiima atsakomyb u savo gyventoj visokeriop saugum ir tai utikrina, vykdydama priimamus socialins apsaugos statymus, ratifikuodama socialines chartijas, prisiimdama praktini socialini problem sprendimus. Visuomenei, kuri suvokia skirtumus, esanius tarp moni ir j tarpusavio priklausomyb, yra svarbu jausti tarpusavio atsakomyb, pagalb ir vis supratim, siekiant bendr tiksl. Svarbiausi vaidmen iame asmenybs ir visuomens vairialypi sveik ir sieki kontekste vaidina asmenybs individualios galimybs dalyvauti socializacijos procese. Socializacija, pasak Juozo Vaitkeviiaus (1995), mogaus adaptavimasis j supani moni bendrijoje. Jis reikiasi tuo, kad mogus, gyvendamas grupje, visuomenje, perima grups, visuomens patirt, paproius, kalb ir kt., t.y. perima monijos sukurt kultr ir taip tampa visavertis tos visuomens narys. mogus tampa socialus, gyvendamas tarp moni, perimdamas mogikj santyki vairovs patirt, suvokia pats save, gyja tapatumo bei iskirtinumo i kit jausm. Socializacijos procesas skirtingais mogaus amiais vyksta netolygiai. Tai lemia biologiniai mogaus brendimo veiksniai, socialin aplinka ir paties mogaus santykis su aplinka. Pasak psichologo G. Valicko, 62
G. Kvieskien
nuo pat pirmj kdikio gyvenimo akimirk prasideda jo socializacijos procesas, kur galima apibdinti kaip egzistuojani elgesio norm ir vertybi sistem, socialini vaidmen interiorizacij, socialins patirties permim bei atgaminim asmenybs veiklos ir bendravimo metu[37]. Socializacijos pobd lemia gausyb veiksni, kuriuos santykinai galima skirstyti krypting aukljim ir mokym, atsitiktinius ir stichikus aplinkos poveikius bei individualius asmenybs bruous. Atsivelgiant eimos svarb, teiss normos tvirtina siek utikrinti eimai deram pagarb visuomenje, ja rpintis ir j remti, garantuoti vaikams saugi aplink eimoje. Tiek kituose pasaulio kratuose, tiek Lietuvoje gyvenantys vaikai sudaro enkli gyventoj (Lietuvoje apie tredal visos Lietuvos gyventoj) dal. Vaik teisi prieira, JT vaiko teisi konvencijos bei atskir valstybi statym prieira viena pagrindini socialini pedagog funkcij. Didel dalis socialiai apleist, sunkiai besiveriani eim daugiavaiks ir kaime gyvenanios eimos. iose eimose augantys vaikai, j pozityvus uimtumas, lygi ugdymosi galimybi sudarymas didelis socialini pedagog rpestis. Daugiausia nerimo socialiniams pedagogams kelia asocialios (disfunkcins) eimos ir iose eimose augantys vaikai. Socialini pedagogini slyg utikrinimas iems vaikams sudtinga problema, kuri sprsti socialiniam pedagogui padeda ugdymo institucijos ir vietins bendruomens atstovai. Ekstremaliais atvejais (kai kyla grsm vaiko saugumui) vaikai paimami i eimos ir, esant galimybms, atiduodami globoti kitai (atraminei) eimai arba nukreipiami globos institucijas. Gaila, bet socialin pagalbos sistema Lietuvoje bei kituose Ryt ir Piet Europos kratuose dar negali nors kiek daugiau padti biologinei eimai, sprendiant jos socialines problemas. Sudtinga socialin ekonomin situacija slygoja tokius reikinius kaip socialin atskirtis, nusikalstamumo augimas. Vaik ir paaugli nusikalstamumas yra viena i skaudiausi socialini problem visame pasaulyje. i tendencija kelia susirpinim, nes beveik pus nusikaltusi asmen priklauso 1421 met jaunimo grupei. Ypa spariai plinta narkomanija, kiti alingi proiai, kurie traukia vis daugiau moksleivi bei jaunimo, kelia pavoj moni sveikatai, intelektiniam potencialui ir socialinei pltrai, sudaro slygas organizuotam nusikalstamumui plisti, kelia 63
Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija grsm visuomenei.
G. Kvieskien
Socialin ekonomin situacija apsunkina mokykl ir kit ugdymo bei globos staig darb, jos yra nepajgios sprsti daugumos problem, su kuriomis susiduria mokiniai, mokini tvai ir pedagogai, todl didja nelankani mokyklos, nusikalstani, vartojani narkotikus, alkohol mokini skaiius. Ir nors kai kurios problemos, tokios kaip vaik maitinimas, pavejimas, socialin pedagogin pagalba ir kt. pradtos sprsti, taiau ir jos neapima vis vaik, gyvenani Lietuvoje, poreiki. Socialins pedagogikos studijos bei socialini pedagog rengimas susijs su daugeliu tarptautini juridini akt bei Lietuvos Respublikos statym. Primename tuos dokumentus, kurie tiesiogiai susij su vaiko gerovs ir socializacijos utikrinimu. Vaik saugumas daugeliu atvej priklauso nuo konkrei istorini bei kultrini visuomens slyg. Tam tikra istorin epocha, tradicijos, religija formuoja savit poir vaik, jo ugdym ir socializacij, pateikia skirting vaiko samprat. Kaip jau minjome, keiiantis istoriniams laikams, vaikas buvo traktuojamas vairiai: kaip miniatirinis suaugusysis, kaip neturintis pakankamai jg mogus ir pan. Bendras vaiko apibrimas buvo suformuluotas 1989 m. priimtoje Jungtini Taut vaiko teisi konvencijoje: vaikas kiekviena mogika btyb, neturinti 18 met, jei pagal jam taikom statym jo pilnametyst nepripastama vliau (Vaiko teisi konvencija). Be io pagrindinio dokumento, kur Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. liepos 3 d., socialiniams pedagogams (darbuotojams) svarbi JT visuotin mogaus teisi deklaracija, pasirayta 1948 metais; mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, pasirayta 1950 metais Romoje; Europos socialin chartija, pasirayta 1961 metais Turine. ie dokumentai pareigoja valstybes registruoti vaik tuoj po jo gimimo ir nuo gimimo momento jis turi teis vard ir pilietyb. Kiek tai manoma, vaikas turi teis inoti savo tvus ir bti j globojamas. 1997 m. spalio 16 d. statymu Nr. VIII-457 ratifikuota 1993 m. gegus 29 d. Hagos konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio 64
G. Kvieskien
vaikinimo srityje, kuri Lietuvoje sigaliojo nuo 1998 m. rugpjio 1 d. (Valstybs inios, 1997 11 07, Nr.101-2550). Tarptautinis socialini darbuotoj deontologijos kodeksas, apibriantis socialini pedagog (darbuotoj) etik, patvirtintas Tarptautins socialini darbuotoj federacijos 1994 met rugpjt ri Lankoje. Socialini paslaug sferos situacija nuolat keiiasi visame pasaulyje. Tiek praktika, tiek teorija dar tik formuojasi. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis europiei i naujo permst vertybes ir poir mog. Krsi naujos socialins institucijos ir tarnybos, o kartu su jomis atsirasdavo nauj problem: kaip optimaliausiai suderinti teorines ir praktines inias. Jauni diplomuoti socialins veiklos specialistai negaldavo rasti darbo, nes ilg laik Europoje buvo tvirtinama, kad socialiniame edukaciniame darbe svarbiausia yra praktin patirtis ir paaukimas. Darbo ir elgesio taisykls buvo perduodamos tradicij, moralini vertybi ir nuostat forma. Jos atsispindjo vietimo ir lavinimo programose, taiau konkreiai niekur nebuvo apibriamos. Ilgainiui ikilo ne tik filantropijos, pasiaukojimo, bet ir profesins etikos problem, nes socialiniams darbuotojams buvo ikeltos pirmosios bylos. Kuriant naujas darbo metodikas dl efektyvumo buvo pamirtama etika. Pasikeit visuomens socialiniai ir profesiniai santykiai: socialini darbuotoj klientai pamau tapo partneriais. Vis aikiau suvokiama komandinio darbo svarba, diskutuojama dl neutralumo, t.y.: ar socialinis darbuotojas (pedagogas) gali turti savo vertybi sistem. 1981 metais NSDA generalin asamblja patvirtino antrj, o 1994 treij Deontologijos kodeks. Kodeksui didel tak dar tokios socialins kultrins slygos: Decentralizacijos statymai (Pranczijoje 1982 m. ir vlesni) smarkiai pakeit socialin darb. Didioji dalis atsakomybs perduodama departamentams, valstybei lieka maa atsakomybs dalis. Pilietikumo svokos evoliucija, rayta statymuose, reguliuojaniuose administracijos ir visuomens santykius. Technin paanga: biuro ranga, informacijos perdavimas, komunikacijos; medicinos prieiros tobuljimas. 65
G. Kvieskien
Naujos problemos: nedarbas, AIDS, skurdas, paaugli nusikalstamumas, narkomanija. Socialiniams darbuotojams svarbiausi pakeitimai, susij su profesins paslapties saugojimu. Nauji statymai, nauji dekretai, naujos sutartys paskatino priimti Tarptautin socialini darbuotoj deontologijos kodeks. Remiamdamasi iuo kodeksu Lietuvos socialini darbuotoj asociacija 1998 m. pareng Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeks. iuose dokumentuose yra pabriama socialinio darbuotojo dorovin atsakomyb klientams, bendravimo su jais taisykls ir elgesio reikalavimai, nurodymai, k socialinis darbuotojas turi daryti ir ko nedaryti, atlikdamas savo profesines priedermes, kokiu pagrindu turi palaikyti santykius su bendradarbiais, kitais specialistais ir darbdaviais. I etini orientyr akcentuojama pagarba klientui, jo orumui, teiss suteikimas jo laisvam apsisprendimui, grindiant santykius su klientu nuoirdumu bei dmesiu jam. Daugumoje kit Vakar Europos krat (Anglijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Lenkijoje), kaip ir Pranczijoje, etikos kodeksai teisikai teisinti ir galiojantys; Airijoje, Italijoje, veicarijoje specialist pripastami, bet neteisinti, Olandijoje galioja tik privaiai praktikai. Lietuvoje priimtas Socialini darbuotoj etikos kodeksas i dalies atspindi socialini darbuotoj profesins etikos raid, taiau j reikt papildyti arba parengti nauj dokument, orientuot socialini pedagog specifik. Pagrindiniai socialini pedagog etikos principai pateikti profesiniame standarte, kvalifikacijos reikalavimuose ir pareiginiuose nuostatuose. Socialiniam pedagogui juridikai apsibrti savo atsakomyb ir kompetencij padeda daugyb statym ir postatymini nuostat. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje privalomas mokslas nustatytas asmenims iki 16 met. Joje raoma, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst (Konstitucija, 38 straipsnis, p. 25). eimos, Baudiamasis, Civilinis kodeksai socialiniams pedagogams yra svarbs tiek, kiek jie susij su vaiko teisi gynimu. Profesionali pagalb prireikus teikia teisininkas profesionalas. Socialinis pedagogas yra vaiko atstovas, todl turi imanyti kodeks subtilybes, j pasikeitimus vaiko naudai. Lietuvos Respublikos vietimo statymas grindiamas 66
G. Kvieskien
humanistinmis tautos ir pasaulio vertybmis, demokratijos principais bei visuotinai pripastamomis mogaus teismis ir laisvmis. vietimas lemia krato kultrin, socialin bei ekonimin paang, stiprina moni ir taut solidarum, tolerancij, bendradarbiavim. is statymas utikrina visapusik asmenybs ugdym nuo ikimokyklinio iki auktojo isilavinimo. Svarbu, kad statyme iskirtas neformalus ir papildomasis ugdymas bei vaik, turini fizini ar psichini raidos sutrikim, ugdymas, apibrta socialin pedagogin pagalba. Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymas nustato vaik darbinimo galimybes. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu priimtoje Jaunimo politikos koncepcijoje (Valstybs inios, 1996 07 10, Nr.65-1537) apibriamas jaunimas kaip asmen grup nuo 16 iki 29 met. eim ir jos nari migracij, vaiko ar jo tv pareikimus dl vaiavimo valstyb dalyv arba ivykimo i jos, kad eima galt susijungti, Lietuvos Respublikoje reguliuoja Emigracijos statymas ir statymas dl usieniei teisins padties. Socialini pedagog partners regionuose vaik teisi apsaugos tarnybos, kuri veikla reglamentuojama Vaik teisi apsaugos tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais. vaikinimo problemas koordinuoja vaikinimo tarnyba prie Socialins ir darbo ministerijos. Socialini paslaug pltojimo teisin pagrind sudaro 1996 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas. Tai pirmas statymas, vardijantis, kas yra socialins paslaugos, kas j teikjai ir gavjai. iame statyme tvirtinta nuostata, kad pagrindinis socialini paslaug tikslas yra patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sukurti gyvenimo slygas, kurios nelugdo mogaus orumo, kai asmuo pats negali savimi pasirpinti. Galutinis socialini paslaug udavinys yra grinti galimyb pasirpinti savimi ir integruotis visuomen. iuo statymu teisinama socialinio darbuotojo pareigyb, funkcijos ir kvalifikacija. 2000 metais patvirtintas Socialin darb dirbani darbuotoj pareigybi sraas. sakyme vardyti savivaldybi socialins paramos skyri, vaik teisi apsaugos tarnyb, stacionari ir nestacionari socialins globos staig darbuotoj konkrei pareigybi pavadinimai ir apibriama veiklos sritis. Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms 67
G. Kvieskien
vaikus, statymas reglamentuoja valstybini paalp mokjim vaikus auginanioms eimoms, kurioms labiausiai reikalinga valstybin socialin parama, taip pat nalaii, likusi be tv globos vaik rmim. Tam tikros socialins lengvatos vaikui arba jo tvams yra nustatytos ir kituose teiss aktuose: Valstybinio socialinio draudimo statyme, Fizini asmen pajam mokesio laikinajame statyme, Gyventoj pajam garantij statyme, Vyriausybs nutarime Dl umokesio u vaik ilaikym ikimokyklinse staigose. JT vaiko teisi konvencijoje pripastama, kad vaikas, turintis fizin ar psichin negali, turi gyventi visavert ir prideram gyvenim, kuris garantuot jo orum, ugdyt pasitikjim savimi ir leist aktyviai dalyvauti visuomeninje veikloje. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieiros statymas nustato asmen, kurie naudojasi psichikos sveikatos prieira, teises, psichikos sveikatos prieiros tvark ir kontrol. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandar, valdymo bei specialij poreiki asmen ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomojo ugdymo, profesinio ir auktesniojo mokymo, auktojo mokslo ir suaugusij vietimo organizavimo pagrindus. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu patvirtinta Vaik vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarka, kurioje apibrti vaik vasaros stovykl tipai, nusakyta, kokiu bdu Vyriausyb remia vaik vasaros poils. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Nacionalin vaik ir paaugli nusikalstamumo prevencijos program, taip pat Socialini ir pedagogini vaik mokymosi slyg sudarymo program , kuri skirta lankstesnei vietimo sistemai kurti, kad bt labiau atsivelgta vairias vaik reikmes, jiems labiau sektsi mokslas ir bt gyvendinta atviros mokyklos idja. Apibendrinant analizuojamas mintis, galime daryti ivadas, kad: Socialins veiklos (socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, laisvalaikio pedagogai (animatoriai), globos pedagogai ir kt.) specialist rengimo tradicija skaiiuoja antrj imtmet, taiau socialins edukacins, filantropins, labdaringos veik68
G. Kvieskien
los uuomazg galime rasti dar antikoje, i tradicija pltojama viduramiais, naujaisiais laikais, kol susiformuoja amerikietika ir europin socialins veiklos specialist rengimo tradicija. Europos Tarybos, Jungtini Taut, kiti tarptautiniai dokumentai pleia vaik ir suaugusio asmens pasirinkimo galimybes, praktinis krat gyvenimas vis labiau remiasi demokratija ir mogaus (taip pat vaiko) teisi gerbimu, siekiant ivengti smurto bei karo ir sudaryti slygas saugiam ir pasituriniam gyvenimui. Globaliame pasaulyje pagrindins socialins veiklos sampratos ir dimensijos toliau tobulinamos ir nuolat kinta, taiau vis daugiau socialini problem, socialins raidos tendencij, net socialins raidos rodikliai, socialinio darbo ir socialins edukacijos terminai vienodja. JT visuotiniai praneimai apie mogaus socialin raid, kiti tarptautiniai dokumentai apibendrina krat patirt ioje srityje, ir tobulinant socialin veikl, juose remiamasi apibendrintomis tendencijomis bei subalansuotais modeliais. Iekoma bendr tendencij rengiant ios srities specialistus. Universitet mobilumas, dstytoj ir student mainai ir stauots daro tak multidisciplininiams program ryiams, program moduli suartjimui. Specialist rengimas derinamas su Europos ir kit pasaulio krat socialiniais ikiais.
1.3
Socialinio pedagogo kompetencija

Dvasin gali mes gyjame tiktai tada, kai mons pastebi, kad savo sprendimus priimame ne abejingai pagal vien kart visiems laikams nustatytus principus, o kiekviensyk kovodami u savo humanikum. Pernelyg maai kovojame u tai. Mes, pradedant paias kukliausias pareigas uimaniu darbuotoju paioje maiausioje monje ir baigiant politiniu veikju, lemianiu karo ir taikos klausimus, itin danai einame
69
G. Kvieskien
paiu lengviausiu keliu ir elgiams nebe kaip mons, o kaip tik bendr interes vykdytojai. Todl mes nebetikime teisingumu, kur nuskaidrina monikumas. A. veiceris. [38]
Socialiniai pedagogai vaiko gerovs sergtojai ir vaiko advokatai siekia apsaugoti tuos, u kuriuos atsako, t. y. maiausius ir silpniausius pilieius. io tikslo jie siekia pasitelkdami humanizmo mstytoj ir ugdytoj idjas, ikiliausi praktik pedagog, altruist, dvasins sferos darbuotoj atsidavim begalinei biai, aukojimsi visoms bties apraikoms. Socialinis pedagogas vienas pagrindini pozityviosios socializacijos vadov, socialins pagalbos proceso koordinatorius ir iniciatorius. Aiku, pozityvioji vaik socializacija neapsieina be kit ios srities specialist, t. y.: be iniciatyvi klass aukltoj, mokytoj, nevyriausybini organizacij, ypa religini, atstov, moksleivi, vaik bei jaunimo organizacij iniciatyv, mokykl savivaldos projekt, neformaliojo ugdymo institucij, privai moni ir asmen pagalbos bei kit aktyvi pozityviosios vaik socializacijos dalyvi. Socialiniai pedagogai nenutrkstam socialins pagalbos vaikui proces organizuoja ir modeliuoja remdamiesi trimis etapais. [39] Pirmajame tiriamojo vertinamojo planavimo etape specialistai dokumentuoja proces, apklausia vaikus, pedagogus ar kitus asmenis, praneusius apie problem, inanalizuoja ir aprao problem socialiniame ekologiniame kontekste, nustato institucijas, kurios galt profesionaliai padti, sudaro multidimensin problemos tyrimo plan, nustato procesus ir io proceso prioritetus, procese dalyvaujanij vaidmenis bei formuluoja oficial dokument (pvz.: Atvejo tyrimo protokolas-sutartis, Nsituacijos protokolas-sutartis ar pan.). Antrajame problemos sprendimo ir tiksl gyvendinimo etape socialiniai pedagogai nustato prioritetinius problemos sprendimo udavinius, numato intervencines ir pedagogikos metodikas, veiklos scenarijus, koordinuoja suplanuot proces ir pagal galimybes patys vykdo pasirinktas strategijas, nuolat analizuoja proces susitikim-sesij metu ir tarp sesij, nustato ir fiksuoja sprendim klitis, siekia situaci70
G. Kvieskien
jos kaitos, tobulindami save ir siekdami usibrto tikslo. Treiojo galutinio vertinimo etape socialiniai pedagogai aptaria problem su aukltiniu ar suaugusiu klientu, jo artimiausia aplinka, asmenimis, dalyviais sprendiant problem, padaro ivadas dl problemos tendencij, fiksuoja pagalbos modulio vertinim ir savs sivertinim, rengia rekomendacijas arba problemos sprendimo apraym visiems proceso dalyviams. Kaip jau minjome, socialin atvej ar proces analizuojaniam socialiniam pedagogui btina dokumentuoti proces. Pabandykite apmstyti, kiek ir koki dokument reikt parengti ioje socialinje situacijoje, kuri vyko 199697 m. vienuose i laikinj globos nam. Primename, kad situacij suskirstme trimis etapais: Pirmasis etapas: tyrimas vertinimas planavimas: Donatas socialini pedagog sutiktas elgetaujantis stotyje. Jam keturiolika met. Yra baigs tris klases. Rko, igeria, kai draugai pasilo grim, uosto klijus, yra turjs intymi ryi su turtingais ddmis. Pasak vaiko istorijos (legendos), su eima nepalaiko joki ryi. Socialin pedagog Sigut pasilo Donatui apsigyventi globos institucijoje, kur yra panai j vaik. Sigut susidraugauja su Donatu ir randa panai muzikini pomgi. Po trij dien Donatas prisipasta Sigutei, kad turi suaugus, bet nedirbant brol ir nedirbani bei but praradusi motin, kuri gyvena pas savo tvus. Kokios susidar problemos? Socialin pedagog supranta, kad Donatas dar ja nepasitiki, kuria legend, todl pirmiausia jai teko sprsti pavojing Donato saugumui situacij tikinti j apsigyventi laikinos globos namuose. gijusi Donato pasitikjim Sigut suinojo daugiau informacijos apie vaiko artimuosius. Kurios problemos svarbiausios? Siguts nuomone, svarbiausia atkurti prarastus Donato ir jo eimos santykius ir suinoti, kuo tikroji Donato istorija skiriasi nuo jo sukurtos legendos. Isiaikinti Donato ir jo artimj versijas, kodl Donatas nutolo nuo eimos. Socialin pedagog taip pat pastebi, kad Donatas ne71
G. Kvieskien
adekvaiai keiia nuotaikas, nestabili jo emocin reakcija aplink, todl paprao, kad laikinj globos nam psichologas skirt jam laiko psichologinms konsultacijoms. Kit dien socialin pedagog apsilanko vaik teisi apsaugos tarnyboje. Vaik teisi apsaugos skaitoje Donatas neraytas. Sigut informuoja atsaking institucij ratu. Paliekama visa reikalinga informacija ir kreipiamasi dl laikinosios vaiko globos. Globa turi bti forminta per penkias dienas. T pai dien Sigut su psichologe apsilanko Donato nurodytu adresu. Nurodytu adresu tikrai gyvena Donato mama. Nedirba jau eis mnesius. Sunkiai igyvena palikta vyro (dl ekonomini ir eimos problem), jaudinasi dl Donato, taiau oficialias institucijas nesikreipia. Pasak motinos, Donatas danai skambina. Vyresnysis brolis Tomas dirba statybose, turi daug sav problem, pasak motinos, nei ja, nei broliu nesidomi. Su motina socialin pedagog sutaria dl pasimatymo su Donatu, gauna Tomo ir buvusio vyro adresus. Kokie asmenys dalyvauja situacijoje? Donatas, 14 met valkataujantis ir nesimokantis paauglys; Donato motina ponia Irena, 38 met bedarb, negauna nei bedarbio paalpos, nei imok u Donat, nes nra oficialiai isiskyrusi. Motina gyvena pas tvus pensininkus, kurie j ilaiko. Tomas, 20 met Donato brolis, isilavinimas nebaigtas vidurinis, dirba laikinai ir neoficialiai statybose, socialins paramos negauna. Sigitas Donato ir Tomo tvas, gyvena pas poni J., niekur nedirba. Dl ko kilo problemos? Donatas kaltina motin, jog i paliko tv, nes tvas neteko darbo. Donatas ilgisi motinos ir tvo, prisimena laiming eimos gyvenimo laikotarp, aidimus su tvu ir broliu, motinos ruoiam maist ir bendras ikylas. P. Irena kaltina vyr neatsakingai keitus eimos bst ir praradus visas eimos pajamas, o atsiradus problemoms, palikus j vien su vaikais. Tomas kaltina abu tvus, nes jiems nerpjo bendri eimos interesai, kiekvienas rpinosi savo gyvenimu. Jam gaila brolio, bet yra sitikins, kad pirmiausia turi pasirpinti savimi ir savo ateitimi. Pasitarusi su savi72
G. Kvieskien
Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija valdybs socialins paramos centro ir vaik teisi apsaugos skyriaus darbuotojais, Sigut isiaikina, kad kai kurias socialines paalpas eimai pavyks gauti, laikina globa Donatui skiriama 5 mnesiams. Sigut inicijuoja pokalb su laikinosios globos institucijos vadovais, kartu nusprendiama, kad institucija yra pajgi darbinti Donato motin pagalbine darbininke virtuvje, o brolis gali bti darbintas pagalbiniu darbuotoju kiniams darbams dviem mnesiams.
Antrasis etapas: problemos sprendimo ir tiksl gyvendinimas: Kartu su ponia Irena, Donatu ir Tomu sudaromas planas trims mnesiams, kur pasirao p. Irena, Tomas, Donatas, Sigut ir laikinosios globos institucijos vadovas. Ponia Irena ir Tomas darbinami laikinos globos institucijoje, Donatas tris mnesius gauna vis institucijos ilaikym. Tuo laikotarpiu visiems eimos nariams teikiama psichologo konsultacija. Sigut isiaikina socialins paramos centre apie eimai priklausanias socialines paalpas. Po trij mnesi eima, isirpinusi paalpas, grta gyventi ponios Irenos tv namus. Ponia Irena po trij mnesi gauna darb mokyklos valgykloje, Tomas oficialiai sidarbina statybos monje, Donatas pradeda lankyti bendrojo lavinimo mokyklos ketvirt klas. Treiasis etapas: galutinis vertinimas: eimai ivykus i laikinosios globos institucijos, po savaits mokykloje, o po mnesio eimoje apsilank socialin pedagog. Pedagogai neturjo priekait dl Donato elgesio ar mokymosi. eimoje socialin pedagog rado tvarking aplink, dirbani motin ir vyriausij sn Tom. J tvas Sigitas per t laikotarp eimoje nesilank. Reikia tiktis, kad ios eimos problemos ir Donato reikalai isprsti, norint tuo sitikinti, reikt i eim vizituoti maiausiai eis mnesius. Gaila, bet ms nagrinjamu atveju socialiniai pedagogai tam neturjo galimybi, o Donato mokykloje nei psichologo, nei socialinio pedagogo nebuvo. Klass vadov, kuriai Sigut paliko savo ir institucijos koordinates, dl joki problem nesikreip. I io pagalbos proceso detalizavimo matome, kad socialinis pe73
G. Kvieskien
dagogas atlieka tyrjo, sistemos vadybininko, tarpininko, koordinatoriaus, grups nario, konsultanto, pagalbininko, advokato, pedagogo, eimos terapeuto, individo problem sprendjo, proceso vadybininko ir kt. vaidmenis. Turint omenyje, kad tiek profesionali socialini darbuotoj, tiek socialini pedagog rengimas Lietuvoje prasidjo tik antr deimtmet, i specialyb yra labai jauna. I dalies tai lengvina uduot, nes studij moduliai ir norminiai dokumentai rengiami, susipainus su kit krat patirtimi, antra vertus, dokumentai turi bti nuolat tobulinami, atsivelgiant praktik. Ilinojaus mokykl socialini darbuotoj asociacijos tarnyba taip apibria mokyklos socialin darbuotoj: Mokyklos socialinis darbuotojas yra svarbus mokyklos pedagog komandos narys, kuris dirba kartu su mokyklos administracijos darbuotojais, mokytojais, vadovais, psichologais, aukltojais, logopedais, kitais mokyklos darbuotojais. Jis supranta ir paaikina, koki tak vaikams turi mokykla, eima ir visa bendruomen. Mokykl socialiniai darbuotojai nustato veiksnius, stiprinanius teigiam mokyklos poveik mokiniams. Mokyklos socialiniai darbuotojai dirba keturiais lygiais: su mokiniais, tvais, mokykl bendruomene, vietine bendruomene. Pagrindinis socialinio pedagogo profesins veiklos tikslas vaiko gerovs siekis, ankstyvoji prevencija, socialini gdi ugdymas, vaikui reikaling socialini paslaug suteikimas, sudarant prielaidas skmingai auganio mogaus socializacijai ir pilietinei brandai. Socialinio pedagogo paskirtis bti vaiko advokatu visose vaikui svarbiose situacijose. Remiantis ia pagrindine teze galime paymti, kad socialiniam pedagogui btina iklausyti vaiko problemas, stengtis palaikyti vaik ar jo globjus, bti tarpininku tarp vaiko ir kit specialist, siekti padti sprsti ikilusias problemas arba numatyti specialistus (institucijas), kurie gali padti sprsti problem, jei socia74
G. Kvieskien
linis pedagogas vienas isprsti konkreios problemos negali. Socialinis pedagogas ugdymo ir kitose vaik institucijose yra pagrindinis socializacijos proceso koordinatorius ir veikjas. Aiku, kad pirmiausia socialinis pedagogas siekia, kad jo aplinka bt saugi vaikui, skatint jo iniciatyv, saviraik, krybikum. Socialinis pedagogas yra vaik savivaldos kvpjas, socialini projekt iniciatorius ir konsultantas, aktyvij mokymosi metod ir projektins veiklos propaguotojas. Bdamas aktyvus ugdymo proceso dalyvis ir iniciatorius ir skatindamas ugdymo institucijoje pozityviosios socializacijos procesus, socialinis pedagogas ypating dmes skiria vaikams ir j eimoms, turinioms sunkum. iuo metu socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai rengiami septyniose Lietuvos universitetinse mokyklose. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete socialiniai darbuotojai pradti rengti 1995 metais. iame universitete studijuoja studentai pagal bakalauro stacionaro, neakivaizdines, specializuotas profesines studijas bei magistro programas. Vilniaus pedagoginiame universitete Pedagogikos ir psichologijos fakultete socialiniai pedagogai pradti rengti 1990 metais. Nuo to laiko specialistai rengiami pagal stacionaro, vakarines, neakivaizdines bakalauro programas, vakarines ir neakivaizdines magistro programas. Nuo 2001 met pradti rengti laisvalaikio pedagogai (animatoriai) pagal neakivaizdin bakalauro studij program. Kauno Vytauto Didiojo universiteto Socialins rpybos profesini studij centre socialinio darbo kvalifikacijos specialistai pradti rengti 1992 metais. iuo metu specialistai rengiami pagal bakalauro ir magistro programas. Kauno technologijos universitete rengiami socialiniai edukatoriai pagal bakalauro ir magistro programas. 75
G. Kvieskien
Kauno kno kultros institute rengiami socialiniai pedagogai pagal bakalauro studij program. Klaipdos universitete socialiniai pedagogai pradti rengti 1995 metais pagal bakalauro ir magistro programas. iuo metu skirtingose katedrose ia rengiami socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai. iauli universiteto Specialiosios pedagogikos fakultete specialieji ir socialiniai pedagogai pradti rengti 199394 mokslo metais. 1994 metais kurta Socialins pedagogikos ir psichologijos katedra. iuo metu socialiniai pedagogai ia rengiami pagal stacionaro, neakivaizdines bakalauro programas. Remdamiesi pagrindiniais socialinio pedagogo profesiniais reikalavimais, bandysime apibrti socialinio pedagogo veiklos bendruosius ir profesinius principus. ie principai detalizuojami socialinio pedagogo kvalifikacijos reikalavimuose, profesijos standarte ir pareiginse instrukcijose. Irena Lukoeviien (Kanada), remdamasi Jungtini Valstij ir Kanados mokyklos socialinio darbuotojo apibdinimu, daug kart apsilankiusi Lietuvos ugdymo institucijose 19901998 metais, pirmoji Lietuvoje apibendrino i ali patirtis lyginamuoju aspektu savo straipsnyje Kas tai yra socialinis darbuotojas? Jo funkcijos mokykloje. iame straipsnyje autor tvirtina septynis pagrindinius socialins pagalbos principus: Individualumas. Kiekvienas mogus yra asmenyb ir skirtingai ireikia savo jausmus bei igyvena sunkumus, ieko vairiausi bd ieiti i susidariusios situacijos. Empatija. Kiekvienas mogus, igyvendamas sunkumus, savaip reaguoja sukeltas nuoskaudas, krizes, nepasisekimus. Reikia ne tik racionaliai suprasti asmens igyvenimus, bet pajusti j realyb bei jam tai parodyti. Pasitikjimas asmeniu. Isiaikinus ar iklausius asmen, reikia 76
G. Kvieskien
padti jam pasirinkti galim ieit i susidariusios padties. Aptariant jo pasirinkt krypt, btina iekoti reali bd bei galimybi situacijs pagerinti, nes mogus sunkiai susigyvena su prie jo vali primesta nuomone. Neteisimas ir nesmerkimas. Socialiniam darbuotojui svarbu kuo geriau suprasti sunkumus igyvenant mog, neteisiant ir nesmerkiant, nors ir susidurt su asmenikai nepriimtinomis problemomis. Socialinio darbuotojo tikslas suprasti ir pajusti mogaus igyvenim sunkumus bei kartu su juo iekoti galim ieii. mogaus tokio, koks jis yra, primimas. Mes nuolat susiduriame su tuo, kas mums patinka ir nepatinka, grau ar negrau ir t. t. Socialins pagalbos procese svarbu naudoti metodik, padedani painti ir suprasti mog, jo igyvenimus, jo santykius su supania aplinka. Tuomet galima mog, kuriam reikia pagalbos, priimti tok, koks jis yra. Ir tik pritaik princip, mes galime tiktis atrasti jam tinkam pagalbos bd. mogaus apsisprendimo pripainimas. Kaip jau minta, svarbu padti mogui isiaikinti, kokie jo sunkiausi igyvenimai ir ko jis siekt, kaip nort atrasti sau priimtin ieit. Profesins paslapties ilaikymas. Tai vienas i esmini princip, kuris padeda mogui pasitikti sutiktu specialistu. princip reikia paaikinti mogui, kuriam reikia pagalbos, kad jis atvirai atskleist, kokie sunkumai, igyvenimai j kankina, kokios pagalbos jis tikisi. io principo taikymas yra svarbus dar dl to, kad ms aplinkoje retai ilaikoma paslaptis. Socialinis pedagogas turi bti labai geras veiklos vadybininkas. Ne paslaptis, kad socializacijos ugdymo institucijose proceso valdymas, socialins pagalbos proceso organizavimas ir koordinavimas ypa sunkus ir alinantis darbas, todl nereglamentuojant ir grietai neplanuojant savo veiklos socialiniam pedagogui labai lengva perdegti. I 77
G. Kvieskien
dalies sutikdami su I. Lukoeviiens silomais pagrindiniais socialins pagalbos principais, apibendrindami iskiriame penkis pagrindinius socialinio pedagogo darbo principus: individualaus prijimo (siekti isaugoti kiekvieno vaiko orum); lygi galimybi tvirtinimo (kiekvienas vaikas turi turti vienodas galimybes statymuose ir JT konvencijoje garantuojamas teises); konfidencialumo (vienas i svarbiausi princip, garantuojantis informacijos apsaug, vaiko problemini situacij, specialistui patikt profesini problem ir asmenini igyvenim apsaug; paeidusi princip socialini pedagog kvalifikacija ir atestacija turt bti peririma); vaiko apsisprendimo pripainimo (socialiniai pedagogai turt utikrinti, kad vaiko nuomon bt atsivelgiama sprendiant visas krizines eimos ir globos situacijas; paindamas savo ugdytinius ir inodamas vaik amiaus tarpsni ypatumus socialinis pedagogas priima kvalifikuotus sprendimus); atsakomybs ir kompetencijos (socialiniai pedagogai atsako u intervencij prevenciniais ir krizs atvejais, todl supranta, kad btinas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas ir praktini situacij analiz); vaiko gerovs tvirtinimo (bendradarbiavimas ir pasitikjimas; vaiko palaikymas ir nesmerkimas; vaiko apsisprendimo palaikymas; tiesiogin intervencija siekiant vaiko interes). Socialiniai pedagogai dirba skirtingose socialinse institucijose. J darbdaviai daniausiai yra valstybini institucij vadovai, tai yra socialinis pedagogas yra ilaikomas i mokesi moktoj pinig. Todl atsakydamas ne tik prie savo institucijos ar vietin bendruomen, bet ir vis visuomen, socialinis pedagogas savo veikla siekia trij pagrindini atsakomybs lygi: 78
G. Kvieskien
atsakomyb nuolat tobulinti profesin kompetencij ir vykdyti konkreius pareigojimus; atsakomyb u profesional komandos socialinms pedagoginms vaik problemoms sprsti subrim; atsakomyb u bendradarbiavimo, demokratikos aplinkos ir pilietini iniciatyv skatinim tiek institucijoje, tiek u jos rib. Kaip jau minjome, socialinis pedagogas vaidina daugel vaidmen, todl jam reikalingos vairios kompetencijos, tvirtintos specialybs profesiniame standarte. Socialinis pedagogas, nesvarbu, kokioje institucijoje jis dirbt, privalo nuolatos vykdyti penkis pagrindinius profesins veiklos udavinius: sudaryti optimalias slygas pozityviajai vaik socializacijai (ankstyvoji prevencija, pozityviosios socializacijos programos, altruistin ir kt. veikla bendruomenje ir neformalus, papildomasis ugdymas); planuoti ir organizuoti socialin pedagogin pagalb ugdytiniui, multidimencinis aspektas, krizs, socialinio atvejo analizs veiksm plano-sutarties prevencins programos parengimas, rizikos grups vaik eim lankymas, bendradarbiavimas su institucijoje ir u jos rib dirbaniais specialistais, taip pat tvais, mokytojais ir kitais specialistais; inicijuoti ir koordinuoti socialinius projektus institucijos viduje ir bendruomenje (siekti atviros mokyklos (kitos ugdymo institucijos), taip pat sutelkti bendruomen ir individualias socialines iniciatyvas); organizuoti darb mikrosociume ir makrosociume (aktyvus dalyvavimas visuomens socialinse iniciatyvose ir projektuose, sutari pasiraymas, institut bendradarbiavimas, nacionaliniai, tarptautiniai projektai); tobulinti profesin veikl. 79
G. Kvieskien
Tiek Vakar Europoje, tiek Jungtinse Valstijose ar Kanadoje vairs universitetai ir tolesns profesins studijos profesionalams padeda specializuotis keliose profesinse srityse. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymu tvirtintos ios socialini pedagog profesins specializacijos sritys: socialiniai pedagogai ugdymo ir globos institucijoms (vis tip bendrojo lavinimo, profesinms mokykloms, kolegijoms, auktosioms mokykloms, vaiko globos, internatinms, jaunimo, ikimokyklinms staigoms, laisvalaikio centrams, nevyriausybinms organizacijoms); socialiniai pedagogai specialiosios paskirties vietimo ir globos institucijoms (darbui su vaikais, turiniais psichin ir fizin negali, elgesio sutrikim, su asmenimis, kuriems laikinai atimta arba apribota laisv peraukljimo arba bausms atlikimo vietose); socialiniai pedagogai, dirbantys socialini lig (narkotik, psichotropini mediag, alkoholio, smurto ir prievartos, prostitucijos, AIDS ir kt.) prevencijos ir reabilitacijos srityje izoliacijos institucijose, izoliuotose arba idalies izoliuotose aukljimo institucijose, kaljimuose (pedagogikos ir psichologijos centrai, narkomanijos ir kt. reabilitacijos centrai, socialini lig specializuotieji centrai); socialins veiklos organizavimo ir vadybos socialiniai pedagogai (darbas bendruomenje, vaik teisi apsaugos tarnybose, savivaldybi ar regioniniuose socialins paramos centruose ir kt.). Socialiniai pedagogai, siekdami ugdyti vaik socialinius ir pilietinius gdius bei gebjimus, socialin atsakomyb ir atsparum, socialin savikontrol, skatina juos aktyviai dalyvauti vaik ir jaunimo organizacij veikloje, inicijuoja moksleivi savivald, traukia aktyvi pilietin veikl, projekt krim bei realizavim. Socialiniai pedagogai Lietuvos ugdymo institucijose darb pradeda etapais atsivelgiant socialini problem mast. Pirmiausia ie specialistai pradjo dirbti rizikingiausiose narkotik naudojimo poiriu bendruomense 80
G. Kvieskien
ir ugdymo institucijose, skurdiausiuose rajonuose ir bendruomense, taip pat specialiosiose, internatinse, jaunimo mokyklose, vaik globos namuose, bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinse ugdymo staigose, vliau socialinius pedagogus planuojama vesti laisvalaikio centrus, kolegijas, pedagogines ir psichologines, vaik teisi apsaugos tarnybas, eimos paramos, reabilitacijos ir kitus specializuotus bendruomeni dienos centrus, nevyriausybines organizacijas bei kitas ugdymo institucijas, mikrorajonus, seninijas. Daugelis vietimo ir ugdymo institucij vadov, pradjus dirbti socialiniams pedagogams, pastebi, kad pagerjo mokyklos ryys su kitomis socialinmis institucijomis regione, mokykloje atsiranda mogus, teikiantis prioritet socialinms vaik problemoms. Pastebimai gerja mokyklos ar kit ugdymo institucij ryys su tvais, vaikais, nevyriausybinmis organizacijomis, gerja prevencinis darbas, moksleivi saugumas ir pamok lankomumas. Socialiniai pedagogai sumaniai naudoja aktyvius projektinio darbo metodus, todl enkliai gerja institucij dalyvavimas socialiniuose projektuose, socialini problem sprendimui pritraukiamos papildomos los, siekiama telkti visos teritorins bendruomens moni iteklius nepilnamei nusikalstamumo ir kvaial naudojimo prevencijai. Pagyvja kultrinis gyvenimas ugdymo institucijoje ar teritorinje bendruomenje, o tai yra svarbi prevencin strategija, siekiant skmingos vaik ir paaugli socializacijos. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ir paaugliams geriau adaptuotis visuomenje, bendruomenje, vietimo ar globos staigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tvais, kitomis institucijomis, utikrinaniomis vaik ir paaugli saugum, teises ir pareigas, fiziologini ir psichologini poreiki tenkinim. Socialiniai pedagogai prisideda prie ugdymo proceso, paddami suprasti, kokia yra ugdytinio psichologin ir socialin sklaida ir koki tak ugdymo procesui turi eima, bendruomen, kultra. Kuriantis kvalifikuotai ir profesionaliai socialinio ugdymo sistemai tikimasi: 81
G. Kvieskien
skatinti ugdymo institucij tapti bendruomens, kaip atviros sistemos, krimosi centru; utikrinti optimal socialini institucij tinklo funkcionavim; ugdyti vaik socialinius-kultrinius gebjimus, remiantis institucijos ir bendruomens itekliais; siekti mainti vaik socialines (toksikomanijos, nusikalstamumo, mokyklos nelankymo, smurto, skurdo ir kt.) problemas. Socialiniai pedagogai dirba su rizikos grups vaikais, j eimomis, vykdo ir koordinuoja prevencin veikl mokykloje, ypa neformaliojoje mokyklos aplinkoje, koordinuoja papildomojo ugdymo socialines programas. Socialin pedagogin pagalba tampa svarbia sudtine ugdymo proceso dalimi visose ugdymo institucijose. Socialinis pedagogas, prisiimdamas atsakomyb tampa atsakingas ne tik ugdymo institucijai, bet ir savo bendruomens nariams bei visai visuomenei. I iame skyriuje isakyt mini iplaukia, kad: kuriantis kvalifikuotai ir profesionaliai socialinio ugdymo ir socialins pagalbos sistemai, vedant socialinius pedagogus darbui ugdymo institucijas, siekiama visais lygiais sunorminti socialinio pedagogo paskirt, konkreiai apibrti jo veikl. Lietuvos, kaip ir kit krat, universitetuose iekoma optimaliausio socialins veiklos modelio, kuris labiausiai atitikt ms krato reikmes ir tradicijas. Btina rengti tokius specialistus, kurie gebt profesionaliai valdyti pozityviosios vaik socializacijos, socialins pagalbos procesus institucijose ir u j rib. Pozityviosios socializacijos ir pagalbos proceco vadybininkas, grupinio darbo koordinatorius ir edukatorius, individualaus asmens konsultantas tai pagrindins kompetencijos, kurias turi gyti socialiniai pedagogai.
82
Skyrius 2 Ekologin socialins pagalbos sistemos perspektyva

Tad sutelki jgas tik veiklai, bet jos vaisiais visai nesirpink: tegu vaisiai tavs nevilioja, bet nepasiduok neveiklumui[40]
skyri pradedame citata i vieno garsiausi ir mgstamiausi ind krini Bhagavadgita, kitaip dar vadinama Gita. i knyga buvo parayta tarp III ir IV amiaus pr. Krist. Jos pavadinimas reikia Viepaties giesm, arba Dangaus giesm. ios giesms ventyklose giedamos iki iol. Giesm yra dialogas tarp karygio Arduno ir Dievo Krinos apie mogaus atsakomyb ir jo gali, susidrus su gyvenimo ibandymais. Socialiniams pedagogams su gyvenimo ibandymais teks susidurti kasdien, ustojant silpn ir danai kovojant su stipresniu. Norime tikti, kad kova baigsis socialini pedagog pergale. iandien vis daugiau socialini moksl atstov ekologij vardija ne tik kaip Ernsto Haecekl (1866) apibrt termin, kuris ekologij apibdino kaip moksl, tiriant organizm ir j gyvenamosios aplinkos santykius, gyvosios bei negyvosios gamtos sveik. Vykstant pasaulio globalizacijai, tos paios tendencijos skverbiasi ir socialini moksl sfer. Ikyla btinyb analizuoti, vertinti, interpretuoti ir keisti 83
Ekologin socialins pagalbos sistemos perspektyva
G. Kvieskien
socialin aplink multidisciplininiu lygiu, pasitelkiant tiek interpersonalin, tiek aplinkos sistemas. Socialiniuose tyrimuose, monografijose ir vadovliuose vis daniau randame termin, aprpiani vis socialini moksl srit, toki kaip: moni iekliai, mogaus geografija, socialin (mogaus, bendruomens) ekologija, socialinis (mogaus) kapitalas, sveikatos kapitalas, socialin atskirtis, gyventoj kokyb, mogaus laiko vert ir kt. Vis i svok neaptarsime, taiau nagrindami pozityviosios socializacijos raid neivengiamai su dauguma j susidursime. Bendrosios investicijos moni kapital apima jo gijimo ir palaikymo ilaidas, tarp j ir skirtas vaik prieirai, mitybai, aprangai, bstui, medicinos paslaugoms, asmeninei prieirai. Sveikatos kapitalo teikiamos paslaugos susideda i sveiko laiko, kitaip nesusirgimo laiko, kuris panaudojamas darbui, vartojimui, laisvalaikiui.[12] Taip pat gyventoj kokyb arba moni kapital didina vietimas. Mokymosi mokykloje bruoas, pasak Nobelio premijos laureato Teodore W. Schultz, yra tai, k galime pavadinti vyno brendimo efektu (ries gerjimo efektu) kiekvienos naujos kartos vaikui darosi pasiekiamas vis didesnis isilavinimas. Kai neratingumas visuotinis, vyresni mons gyvena neturdami jokio ar turdami tik nedidel isilavinim, o vaikai augdami vis plaiau naudojasi vietimu.[41] Mes gyvename vairi sistem apsuptyje. Kai kuri sistem ryiai yra labai glauds, kai kuri maiau susij. Svarbiausia ir artimiausia vaikui bendrija eima. eima yra unikali socialin institucija, nes joje pratsiama gyvyb, individas tampa tam tikros grups nariu ir prasideda jo ankstyvoji socializacija eimoje, vliau, eimai padedant, u jos rib. Dauguma moni savo gyvenim pradeda eimoje, pastoviausioje grupje, kuriai vliau jie priklausys. eima yra socialinio gyvenimo centre ir sieja individ su kitomis socialinmis grupmis. eima vaikui perduoda pagrindines normas, vertybes. eimos jungiasi bendruomenes, kurios taip pat turi labai didel tak vaiko socializacijai. Tokios bendruomeni institucijos kaip Banyia ir mokykla yra pagrindins socializacijos institucijos, po eimos ir bendruomens, daranios didiausi tak asmeniui. 84
G. Kvieskien
2.1 Bendruomens fenomenas pozityviosios socializacijos procese

Bendruomen plaija prasme tam tikra moni grup, kuri siekia bendro tikslo. is tikslas, ypa artimiausiose bendruomense, glaudiai siejasi su eimos gyvenimu, nes yra susijs su bendromis nuostatomis, gerovs krimu, savitarpio pagalba ir pan. Bendruomen suprantama kaip bendrija, siekianti bendro tikslo, besivadovaujanti bendromis nuostatomis, paremta bendrja valia. Bendruomen (socialiniuose moksluose) suprantama kaip tapatybs ir bendrumo jausmas, kuris atsiranda priklausant tam tikrai vietai, organizacijai ar socialinei grupei. i koncepcija dominavo XX a. pirmosios puss sociologiniame mstyme ir paskatino bendruomens tyrim disciplinos atsiradim.[2] Kai kada bendruomens terminas siejamas su socialine kaimynyste ir geografine teritorija, taiau gali bti ir kt. apibrim, pvz.: lesbiei bendruomen, vartodami termin turime galvoje tam tikr gyvenimo patirt turini moter grup, bet jos nebtinai gyvena vienoje geografinje teritorijoje. Paminsime kelet ir mokslinje, ir praktinje literatroje minim bendruomeni pavyzdi: katalik bendruomen, mokyklos bendruomen, miesto dalies (pvz., vryno) bendruomen, emaii bendruomen, Pasaulio teisuoli bendruomen ir kt. Populiarioje (nekamojoje) kalboje bendruomens terminas asocijuojasi su pozityvu, pvz.: bendruomenikumas, bendruomens jausmas ir kt. Teorinje plotmje pripastama, kad i problem sudtinga nagrinti dl daugiaplanikumo. Peter Worsley (1987) (New Introductory Sociology, Londonas) pirmasis pasil bendruomen susieti su vietove, bendruomens svok traukdamas geografin supratim. Be to, jis pirmasis pasil termin vartoti siejant su bendradarbiavimu, siekiant tikslo. Bendruomenei priskiriamas ti85
G. Kvieskien
pikas socialinis bendradarbiavimas, kuris sukelia bendrumo dvasi ir bendruomenikumo jausmus. Tai patvirtina, kad bendruomen gali sudaryti ne vien arti vienas kito gyvenantys kaimynai. [42] Analizuoti bendruomenes siloma trimis aspektais: bendruomen kaip geografin teritorija, bendruomen kaip vairi santyki ir tarpusavio santyki rinkinys, bendruomen kaip tam tikr savybi ir santyki apibdinimas. Bendruomens tyrimai danai traukiami socialins veiklos tyrim programas kaip praktins disciplinos arba makropraktikumai, kurie padeda bsimiems specialistams isiugdyti gebjimus bendradarbiauti su bendruomens organizacijomis, pltoti, planuoti, analizuoti veikl, rengti socialines akcijas ir vykdyti socialin administravim. Egzistuoja labai daug ir vairi bendruomens apibrim. Daniau vartojamus galima apibdinti pagal kelis poymius: Struktrinis bendruomens apibrimas remiasi politiniu teisiniu poiriu (atsakomyb prie rinkjus, mokesi mokjimas, paslaug suteikimas ir pan.). Tai geografin teritorija. Socialinis psichologinis bendruomens apibrimas tai moni, turini bendrus interesus, sjunga. Jie, siekdami bendr tiksl, turdami bendrus poreikius, interesus, vertybes, bendr veikl, igyvena tarpusavio ryio ir priklausomybs jausm. Kultriniu antropologiniu poiriu, bendruomen tai socialinio prasmingumo tam tikr santyki norma tradicij ir elgesio sferoje; tam tikra forma. Bendruomen teritorijos poiriu mons ir teritorija. 86
G. Kvieskien
Veiklos procesai ir funkcionavimas. Funkciniu poiriu bendruomen apibriama kaip struktra, kuri turi isprsti tam tikras problemas, pasiekti tam tikrus tikslus ir atlikti tam tikras funkcijas. Proceso poiriu analizuojama vairi bendruomens veikla, jos raidos galimybs. [42] Socialin sistema ir bendruomen. iuo aspektu bendruomen irima kaip socialin element ir sistem visum, kuri vykdo socialin usakym.[43] P. Natorp (18541924) teigia, kad bendruomen negali bti be individo, o individas be bendruomens; taip pat ir ugdymas nemanomas be i subjekt sveikos. Pasak jo, bendruomen tai vidinis individ ryys. Bendruomens udavinys vertybi sudaiktinimas, tai yra mogaus formavimas. Formuoti mog tai itraukti j i chaoso, suteikti jam pavidal, j tobulinti. Sauliaus Bdvyio nuomone, modernjantis bei kintantis pasaulis nulemia didel socialin tamp, ir ne tik j. mons pradeda igyventi fizin bei emocin baim (bijoma dl auganio nusikalstamumo, taip pat bijoma nauj socialini proces, nedarbo, nauj politini, ekonomini sprendim ir pan.)[44] Tokios socialins atmosferos idava vairios depresins formos, socialin izoliacija, menkas socialinio pasitikjimo jausmas, visa tai veda prast bendrj gyvenimo kokyb. Norint gerinti gyvenimo kokyb bei pateisinti moni socialinius lkesius, kuriamos gyventoj bendrijos. Bendrijos svokos apibrimo sudtingum nulemia tai, kad labai daug visuomenini jungi pagal laiko, teritorijos, pomgi ir panai aspekt jungimsi laikomos bendrijomis. Bendruomenje svarbiausias elementas yra mons, turintys t pat interes. O bendrija yra specifinis socialins organizacijos tipas, organizacija, skirtingai nuo daugelio kit socialini organizacij, neturinti aikiai apibrto tikslo. Be to, bendrijos viduje paprastai funkcionuoja nuo keli iki keliasdeimties organizacij. Kai kuri autori teigimu (P. Berger, 1999; A. Gellner, 1993), bendrija socialini organizacij susivienijimas. Bendrij organizavimas, pasak 87
G. Kvieskien
K. Stokaus, yra moni orumo, savarankikumo, iniciatyvos ugdymo bdas, interes bei tiksl gyvendinimo forma, pilietikumo ir demokratijos mokykla. Kur sunkiai formuojasi bendrijos ir bendruomens, ten sunkiai prigyja ir kiti demokratiniai institutai. Mes bendrijos bei bendruomens svokas laikome sinonimais. Tok sprendim padiktuoja vokiei bei angl kalb lingvistins reikms, teikiamos bendrijai ir bendruomenei. Mintose kalbose ie du odiai veriami ta paia reikme lietuvi kalb. Antra, ne maiau svarbi prieastis bendrij ir bendruomen laikyti sinonimais yra ta, jog tyrimo metu tyrjas privalo paaikinti svokai suteikiam reikm. Analizuodami kitus literatros altinius (E. Durkheim, M. Weber, L. Barauskien, R. Grigas, V. Kavolis ir kiti), nepastebime esminio bendrijos ir bendruomens svok skirtumo. Dauguma bendruomens (bendrijos) tyrintoj mano, jog bendruomens svarbos suvokimas plaija (kaip tauta, nacija) ir siaurja (gyvenamoji vieta, kaimas, miestas ir pan.) prasme glaudiai sietinas su gyvenimo kokybe, kuri priklauso nuo svarbiausi poreiki tenkinimo socialinio mechanizmo. Tai, kad bendruomens akivaizdiai veikia gyvenimo kokyb ir joms nykstant gyvenimas akivaizdiai blogja, pastebjo jau E. Durkheim (1998), M. Weber (2000) ir kiti. ie faktai byloja, kad bendruomen (tarkime, jog tai eim ar moni grup, kuri jungia tam tikros bendro naudojimo vertybs ir kuri turi bendras tarnybas, staigas, interesus ar geografin artum) labai svarbus visuomens gyvenimo kokybs socialinis junginys, utikrinantis daugelio socialini funkcij racional panaudojim, gerinant socialin psichologin mogaus gyvensen, ji skatina socializacijos proces. Bendruomens viduje vyksta socialinis-kultrinis gyvenimas, formali socialini darini funkcionavimas bei neformalus bendruomens nari tarpusavio bendravimas, daniau pastebimas kaimo ir ma miesteli tipo gyvenvietse. 88
G. Kvieskien
Bendruomens studijos iuo metu vyksta kartu su visa apimaniu globalizacijos vyksmu postmodernaus pasaulio atmosferoje. Globalizacija laikoma kryptingu io amiaus bruou gana sudtingame tarptautiniame kontekste. Vykstant politinms ir socialinms reformoms pramons, informacini technologij, vietimo, socialins apsaugos, ems kio ir kitose srityse, individas danai patenka socialin kriz. i kriz neprognozuojama savo socialiniais padariniais, kai mogus gyvena socialini problem apsuptyje. Nedarbas, migracija, skurdas, nusikalstamumas, smurtas, fizins bei psichins sveikatos problemos, kariniai konfliktai, net ir tiesiogiai nepalieianios konkretaus asmens, padaro jam didel tak, jei jo artimi socialins aplinkos nariai susiduria su iomis problemomis. Teritorin bendruomen, kaip mikrosociumas, leidia iskirti ir apibrti pagrindines joje egzistuojani problem grupes geografijos, architektros, urbanistikos, aptarnavimo sferos, kultros, rekreacijos, demografijos, socialiniu ir psichologiniu poiriais.[45] Bendruomen neatsiejamas moni socialins jungties elementas, skatinantis socializacij bendrja prasme. Socializacija individo tapimas visuomens neatsiejama dalimi, asmenybe; pagrindiniai socializacijos mechanizmai mgdiojimas, taiga, konformizmas, smoningas sekimas pavyzdiais, visuomens komunikavimo priemoni ir kultros poveikis tai visuomenikai kryptingos asmenybs formavimas per krypting ugdym ir aplinkos veiksnius. [32] Galime daryti ivad, kad bet kurio tipo bendruomens kokybikai raidai btinas tikslingai veikiantis socialinio ugdymo arba intensyvus pozityvios socializacijos procesas. Bendruomen yra viena svarbiausi socialini institucij, jei galime uiuopti jos kontrus, pvz.: ma miesteli bendruomens visame pasaulyje yra saugesns, puoseljanios socialins kaimynysts, talk, savitarpio pagalbos tradicijas. Dideliuose miestuose, jei bendruomen suprasime remdamiesi geografiniu parametru, bendruomens paprastai buriasi prie maldos nam, parapij, mokykl, seninij, kit socialini institucij. io tipo bendruomenei apibdinti artimiausia [42] bt tokia samprata: bendruomen 89
G. Kvieskien
eim ar moni grup, kuri jungia tam tikros bendro naudojimo vertybs ir kuri turi bendras tarnybas, staigas, interesus ar geografin artum. Vaikai jau ankstyvoje vaikystje sitraukia vairias grupes, kai kurios j tampa bendruomeninmis (vaik darelio, mokyklos). ia tarpusavio santykiai nra pagrsti vien giminysts ryiais, atsiranda tampa, konkurencijos element. Taiau tiek artimiausiose, tiek tolimiausiose bendruomense ir vaikai, ir suaugusieji toliau studijuoja socializacijos universitetuose. eimos specifika Lietuvos eima gyja bruo, bding visoms isivysiusioms Vakar alims. Santuokos atidedamos vlesniam laikui, daugja vieni moni, por, gyvenani neregistruotoje santuokoje, vis daugiau vaik gimsta neregistruotoje santuokoje, maja vaik gimstamumas. Keiiasi moter poiris vedybas. Dalis j iteka, vos baigusios vidurin mokykl, ir toliau nesimoko ir nedirba. Kita dalis aktyvios, isimokslinusios, siekianios karjeros moterys itekti neskuba. Plinta neregistruotos santuokos. Pastaruoju metu dl neutikrintos ateities ir stiprjanios individualizacijos vengiama reglamentuot vedybini ryi. Dar II Vatikano susirinkimas akcentavo esminius visuomenins santvarkos pasikeitimus ir teig, jog visuotinio pobdio tradicins bendruomens, btent: patriarchalins eimos, klanai, gentys, kaimai, vairios grups ir socialini poreiki susivienijimai, kasdien igyvena naujus pakitimus. [46] Tyrimai rodo, kad modernizuot eimos model renkasi dvigubai daugiau jaunuoli, gyvenusi eimose, kuriose yra tik vienas i tv. Nors skyryb skaiius pastarajame deimtmetyje nesikeiia, bet vaik, gyvenani tokiose eimose, nuolat daugja. Socialiniai pedagogai savo rpest pirmiausia nukreipia tas eimas, kuri vaikai gali turti socialini problem. Darbas su eimomis ne tik padeda numatyti kylanias socialines problemas, bet ir j ivengti. Dl didelio darbo krvio specialistams daniausiai nelieka laiko dirbti su jaunomis, nepilnomis eimomis, domtis vaiko savijauta, 90
G. Kvieskien
netekus vieno i tv. Taiau socialiniai pedagogai, kartu su mokyklos vadovais, turt skatinti klasi vadovus daniau lankyti mokinius, nes tik apsilank vaiko eimoje galime geriau suprasti jo problemas. Asocialios ir rizikos grups eimos yra viena skaudiausi modernios visuomens problem. Ekonomini permain laikais tokios eimos danai tampa vairi neigiam reikini prieastimi. Vaikai iose eimose kenia labiausiai. Kaip rodo statistika, daugiausia i eim vaikai netenka tv globos, tampa smurto, taip pat ir seksualinio, aukomis. Darb apsunkina asociali, disfunkcini eim didjimas. Ne paslaptis, kad iose eimose danai vyksta palaidas lytinis gyvenimas, vaikai, ypa mergaits, tokiose eimose yra seksualiai inaudojamos. Toki eim yra visuose pasaulio kratuose, taiau tarptautinius ekspertus stebina faktas, kad Lietuvoje toki eim didja gana spariai, kad asocialios ir disfunkcins eimos, turinios vaik, yra remiamos valstybs, nors los atitenka ne vaikams, o eim asocialiems poreikiams tenkinti. Asocialumo pasireikimo prieastys yra vairios (apsileidimas, elgetavimas, valkatavimas, prostitucija, alkoholizmas, narkomanija ir kt). Asociali eim daugjimo prieastys taip pat nevienodos: socialins, politins, ekonomins (t. y. didjantis skurdas, nedarbas, depresija, liga ir kt.). Asocialios eimos, kaip artimiausia ir taigiausia grup, labai danai vaikams formuoja netinkamus elgesio stereotipus. Su iomis eimomis socialiniai pedagogai turi dirbti pagal i anksto apgalvotas metodikas ir individualizuotus scenarijus. Svarbiausias udavinys, kuris kyla, analizuojant atskir socialin atvej ar situacij, rengiantis priimti reikiamus sprendimus, yra situacijos vertinimas. Pradjs dirbti socialinis pedagogas i klass aukltojo arba mokyklos vadovo gali gauti asociali, disfunkcini ar problemini eim sraus. Jeigu mokykla yra socialiai rizikingame rajone, kaime ar miestelyje (pvz., Didiasalis), gali bti, kad toki eim bus daugiau, negu socialinis pedagogas sugebt aplankyti ir ianalizuoti ten kylanias problemas. Tokiose situacijose ugdymo institucijos vadovai turt inicijuoti mokyklos ar kitos ugdymo institucijos sociali91

Moteris
G. Kvieskien
Teigiami rys iai
Vyras
Probleminiai rys iai Nutru ke rys iai
Mire asmenys Stipru s rys iai
2.1: Sutartiniai enklai ns pedagogins pagalbos programos, kurioje socialiniam pedagogui talkina klass aukltojai, mokyklos psichologas, kiti darbuotojai, parengim. Btina slyga, kad socialinis pedagogas ar kiti pedagogai problemines eimas aplankyt ne reiau kaip vien kart per mnes. Svarbiausia, kad bt galima laiku fiksuoti vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas situacijas. Tiek socialiniai darbuotojai, tiek socialiniai pedagogai turi kuo profesionaliau dirbti su paia svarbiausia skmingai socializacijos raidai grupe eima. Dirbdami socialiniai pedagogai pasitelkia genogram, t. y. grafikai idstyt schem, kuri teikia ini apie eim kaip socialin sistem. Dabartin eimos struktra ir funkcionavimas i dalies yra praeities, jos akn ir tv socialins patirties produktas. Socialiniai pedagogai, dirbdami su vaikais, danai pasitelkia metod kaip aidim, pieia geneologin eimos med, eksponuoja eimos proseneli nuotraukas, skatina vaikus rayti eimos istorij. Socialiniam pedagogui genograma yra vienas i vaiko tyrim metod, vaizdiai atskleidiantis vaiko socialin ekologin aplink. Genograma sudaroma dalyvaujant vaiko tvams, globjams ar giminaiiams. Genograma gali atskleisti eimos vykius, kurie galjo sukelti tam tikrus vaiko elgesio pokyius. Vaiko eimos genograma turi atspindti bent tris kartas: prosenelius, senelius, tvus. Galima ymti j profesijas, ami, kit svarbi socialin informacij. Sudar eimos genogram, inias apie vaik papildome isamiu 92
G. Kvieskien
eimos tyrimu. Fiksuoti pirminius tyrimo duomenis pads eimos ekologinis emlapis. is emlapis atskleidia svarbi socialinje ekologinje erdvje susiklostani situacij santykius. eima iame emlapyje vaizduojama rate. Kitos situacijai svarbios sistemos yra pieiamos aplink rat. Paymdami vairius santykius, parodome, kaip pagrindinis jus dominantis asmuo ypating poreiki vaikas sveikauja tiek su eimos nariais, tiek su situacijai svarbiomis sistemomis (mokykla, artimais giminaiiais ir kt.). Piedami eimos ekologin emlap, paymime eimos nari ami, vardus, o svarbiausia atskleidiame ryius, kurie gali bti ir abipusiai, ir vienpusiai, tarp eimos nari ir sistem, esani u eimos rato rib. eimos ekologinis emlapis atspindi ir suteikia reikiam informacij apie specialij poreiki vaiko eimos sudt; eimos nari tarpusavio ryi ypatybes; ryi su aplinkos sistemomis stiprum ir vairum. eimos sistem gali eiti kai kurie iplstins eimos nariai, kurie nebtinai gyvena kartu (senel, teta). Taip pat j gali eiti mogus, gyvenantis kaimynystje, bet nesantis eimos narys. Vaikai, kurie nebegyvena kartu, taip pat traukiami. Atkreiptinas dmesys tuos, kurie mir ar palik namus po skyryb, svarbu nustatyti j tak eimos sistemai. Labai svarbu atskleisti tarpusavio santyki ryius ir j visapusikum. eim supa aplinkos sistemos, su kuriomis vienais ar kitais ryiais yra susij eimos nariai ar iplstins eimos nariai. Tai Banyia, mokykla, draug grup, bendruomenins organizacijos, papildomojo ugdymo ir kt. institucijos. eima svarbus veiksnys, formuojantis vaiko asmenyb. eimos vertybi taka vaiko elgesiui yra visuotinai patvirtinta. Vaikas neigiamai aplinkos takai sugeba atsispirti tik tada, kai gyvenimo pavyzdius perleidia per aukljimo filtr arba patiria skaudias gyvenimikas pamokas. Neaukljamas vaikas noriai perima palaido lytinio gyvenimo, agresijos ir kt. pavyzdius. Vaiko elgesio pagrindins nor93
G. Kvieskien
Teigiami rys iai
tempti rys I iai
Labai stipru s rys iai
Neigiami rys iai
2.2: Sutartiniai enklai mos formuojasi iki 8 met. Jeigu vaikai tuo laikotarpiu mat, kaip prievartaujamos j motinos (seserys) ar patys buvo seksualiai inaudojami, sunku tiktis, kad tokie vaikai paauglystje netaps pedofil aukomis ar nepilnametmis prostitutmis. O. Merfeldaits ir G. Kvieskiens 1999 met gatvs vaiko fenomeno tyrimai, A. Davidaviiens, L. Bulotaits gatvs vaik priklausomybi tyrimas (2000) liudija, kad tiek izoliuotose institucijose esantys, tiek gatvs vaikai nuo 80 iki 98% patiria seksualin ir kt. prievart. Banyios taka socialinei ekologijai Be eimos artimiausios bendruomens, kuri yra veiksmingiausias socializacijos proceso komponentas, svarbia socialine edukacine institucija bendruomenje ilgus imtmeius buvo ir tebra Banyia. XIX a. Katalik banyia buvo pagrindin bendruomens sutelktumo puoseltoja, pagrindin institucija, atliekusi socialin edukacin darb (tarkime, vyskupu tapus M. Valaniui, valstieiai, kuriems buvo neprieinamas ratas, iprusimas, galjo leisti savo vaikus mokytis pas kunigus, steigtose parapinse mokyklose, btent kunigai puoseljo lietuvi kalb, lietuvyb, ugd nacionalumo, savo tautos vertinimo jausm. V. Merkys, 1999). Katalik banyia, dvasininkija buvo socialin ais, apie kuri sukosi visas bendruomens gyvenimas. Kunigai dalyvavo mogui gimstant, teik krikt, tuok, lydjo mirties valand. Kunigas buvo bendruomens lyderis, o socialinis kultrinis gyvenimas buvo neatsiejamas nuo religini veni, apeig. 94
G. Kvieskien
Banyia ilgus imtmeius buvo vienintelis bendruomens centras. Banyios socialins edukacins funkcijos dka vyko socializacija, kultros paveldo perdavimas, moni sutelktumo, mokymo bei ugdymo procesai. ymus rus kilms kultrologas N. Berdiajev teigia, jog religija, krikionyb yra ypatinga todl, kad visuomet suteikia mogui visk, ko reikia jo visavertei egzistencijai, btent tuo metu, kai nebra k daugiau atsiremti. [47] Ugdymas, isilavinimas, naujos inios tradicikai buvo siejamos su Banyia (B. Bitinas, 2000). Daugumoje Europos ali pirmosios mokyklos, o vliau ir universitetai buvo steigti Banyios dka. Daug met Banyia buvo neatsiejama nuo ugdymo proceso. Banyia daro tak socialinei ekologijai vis laik, nepriklausomai nuo to, kokia bendruomens dalis save laiko tikiniaisiais ir oficialiai deklaruoja savo socialin elgsen pagal religines normas. Banytinio ugdymo, kur puoselja religins organizacijos, subjekt (dvasinink ir tikinij) tarpusavio santykiai yra konfesinio, bendruomeninio pobdio, tai yra, jie ireikiami ipastamos tikybos edukaciniais aspektais ir santykiais, formuojamais tos tikybos principais ir dogmomis. A. erknas teig, kad atskiro individo negalima laikyti mechanika bendruomens dalimi, taiau reikia sidmti, jog kiekviena bendruomen, visuomen susideda i individ ir nra tokio bendruomens tikslo, kuris pirma bt nebuvs individo tikslu, ir kiekvienas atskiras individas yra tautos dvasios reikjas. A. erknas ypa akcentavo glaud bendruomens ir individo tarpusavio priklausomybs ry. Taip pat teig, jog btent ugdymas padeda suvokti individui jo viet visuomenje, sismoninti atsakomyb u kitus bendruomens narius. Jo odiais: mogus turi bti rengiamas bendruomeniniam gyvenimui: eimai, tautai, monijai; kiekvienos bendruomens kokyb priklauso nuo atskiro jos na95
G. Kvieskien
rio kokybs, nuo kurios mokytojas turi pradti vis bendruomenin aukljim; bendruomeniniam gyvenimui mog galima parengti tik rementis bendruomene, leidiant jam (brstant) nuolat jausti, kad bendruomen sudaro slygas atskiro individo visapusikai raidai; bet kadangi atskiras individas yra tos bendruomens narys, tai drauge ir jis yra kito asmens visapusikos raidos slyga; tik tokia bendruomen, kuria remiantis galima parengti mog ateities bendruomeniniam gyvenimui, gali funkcionuoti tik kaip dvasikai koncentruota ir sutelkta bendruomen. [48] Socialiniu ugdymu galime vadinti mogaus gebjim gyventi kartu su kitais monmis, ilaikant ir puoseljant tas paias kultrines, etnines normas, vertybes, perduodant i kartos kart tradicijas, kultrines nuostatas. Labai svarbi socialinio ugdymo slyga yra visuomens bkl arba vadinamoji gyvenimo kokyb. Labai svarbu inoti bendruomens sutelktumo laipsn. A. erknas pabria kiekvieno individo asmenin svarb bendruomens kokybikam gyvenimui utikrinti. monija daro nuolatin poveik konkreioms visuomenms ir individams savo universaliomis vertybmis, sukaupta informacija ir veiklos patirtimi. Konkreti visuomen, socialin grup gali daryti tak (teigiam ar neigiam) monijai ir jos raidai savo dalinmis vertybmis, veikla, specialiai ar naujai sukurta informacija. Kai kada netgi pavieniai individai padaro ym poveik visai monijai (ne visuomet teigiam, bet visuomet pamokomj arba ugdomj), pvz., tokios asmenybs kaip Hitler, Stalin ir pan. P. Juceviien paymi, jog, visuomens aspektu, vietimas yra pagrindin ugdymo funkcija, atspindinti monijos, konkreios visuomens patirties bei fundamentalij vertybi perteikim. Autor teigia, kad vienas i pagrindini iuolaikinio vietimo tiksl asmenybs socializacija konkreioje aplinkoje (maesnje gyvenamosios vietos bendruomenje, didesnje savo alyje, makrolygiu kontinento, 96
G. Kvieskien pasaulio mastu). [49]
A. Pakaus nuomone, iuo metu Lietuvoje susidariusi situacija, kuri bt galima pavadinti krizine, nestabilios visuomens situacija: ... eima, Banyia, mokykla ar tauta nebeduoda j nariui emocins ilumos, vertybs viesos ar gyvenimo krypties. Nuo i bendruomens vienet nutols individas praranda vidin tvirtum, priklausomybs bei atsakomybs jausm. Jo alti, neasmeniki, abejingi santykiai su kitais padaro j vieni, nelaiming ir danai piktai maitaujani btyb. ia jau turime reikal su akinacijos (susvetimjimo) simptomais, taip gausiai pasireikianiais technologinje visuomenje. [50] Tokiu atveju bendruomens sutelktumas ar bandymas sutelkti bendruomen tampa labai svarbiu ir gali utikrinti normali tolesn bendruomens pltr. P. Juceviien mano, jog iuo metu Lietuvoje situacija labai stipriai primena nestabilios visuomens vaizd, kai normos, sankcijos, vertybs susilpnja, kitaip sakant, kai jgos, siejanios mones vien organizuot bendruomenin vienet, palta. Mintu atveju visuomen yra anormins bkls. P. Juceviiens nuomone, tokia benorm aplinka individus stipriai sualoja [36]. Taiau kartu autor paymi, jog danai daugelis asmenini bei visuomen apimani problem veiksmingiausiai sprendiamos bendruomenje. Kalbdami apie socialinio ugdymo reikm visuomenei, visuomet turime omenyje ne paskirus individus, bet vis visuomen, taut, bendruomen, tam tikras socialines grupes, turinias tas paias vertybines orientacijas, elgsenos stereotipus, kultros palikim, gyvenanius t pat gyvenim laiko ir erdvs atvilgiu. Apie ugdym kalbame kaip apie dar vien moni sutelktumo bd. mogus tampa asmenybe tik mokdamas, vis gyvenim besimokydamas gyventi alia kit moni. Taip mogus gali realizuoti savo vertingum. [32] Danai mons skirstomi kurianius ir griaunanius. Taigi tik kuriantis mogus tampa asmenybe ir pozityviosios socializacijos pavyzdiu. engiame modernjimo linkme. Kaip teigia ymus sociologas E. Gellner (1993), augantis pasitikjimas treija valdia iniasklaida, byloja apie modernizacijos tak pasaulvokai. Antroje po Ba97
G. Kvieskien
Institucija Banyia iniasklaida Sveikatos apsauga Prezidentu Lietuvos banku Kariuomene Sodra Savivaldybmis Policija Vyriausybe Teismais Komerciniais bankais Seimu Partijomis
Pasitiki proc. 65,9 63,5 54,0 51,0 44,9 40,4 38,3 31,3 31,5 19,2 18,1 12,5 10,3 6,3
Nepasitiki proc. 9,3 11,6 19,3 2,1 20,8 23,9 33,5 30,6 36,8 41,3 43,8 56,7 60,0 69,3
Lentel 2.1: Lietuvos moni pasitikjimas kai kuriomis socialinmis institucijomis [51]
98
G. Kvieskien
nyios pozicijoje pagal pasitikjimo lygmen yra kaip tik iniasklaida. iniasklaida taip pat atlieka ugdomj informatyvinio pobdio darb. Taiau jeigu analizuotume televizijos laid, urnal bei laikrai populiarumo reitingus, pastebtume savotik socialin susidomjimo iniasklaida (taip pat ir pasitikjimo ia institucija) fenomen. Lietuvi tauta iskirtinai domisi iniasklaidoje nagrinjama nusikalstamumo bei smurto tematika. Kyla pagrstas klausimas, ar iniasklaida, inaudojanti socialin susidomjim, kylant i aukto nusikalstamumo lygio bei menko pasitikjimo policija bei teismais kaip institucijomis, atstovaujaniomis bei vykdaniomis teisingum, kryptingai ugdo lietuvi taut? Hipotetikai galime teigti, jog auktas susidomjimas nusikalstamu, danai pabriamu policijos vangumu, nesugebjimu gyvendinti teisingum skatina socialin udarum, sietin su baims jausmu. N. Berdiajev mano, kad postmodernios realybs chaotikumas, nesusikalbjimas, yra nulemtas religini dogm nepaisymo. Vis pirma, anot N. Berdiajev, nepaisant religijos, pakinta pati kultra. lungant kultrai, kinta mogikosios vertybs. Desakralizuota kultra jau ne kultra, o tik mogikasis bvis. Kultra negali bti be ventosios tradicijos, be protvi kulto.[47] Desakralizuota kultra artja lugimo link. Kai sta kultra, prasideda civilizacija, kuri neturi organinio pagrindo, o yra technin ir mechanin. [47] Taiau postmodernizmas nra monijos kelio pabaiga arba kelias niekur. Tiesiog istorin realyb vl suteikia galimyb mums vl atsigrti tikras vertybes, religij, dvasin gyvenim, atjaut ir altruizm. Toks poskis labai skausmingas socialinis procesas, nes virsmas vyksta po to, kai susiduriama su skausmingomis socialinmis problemomis. M. Weber (2000), analizuodamas religijos atsiradim, teig, kad pirmyki religij atsiradimo btinyb diktavo moni mstymas arba mogikasis suvokimas, jog btina kokiu nors bdu paaikinti juos supanio pasaulio reikinius, taip pat tam tikros socialins tvarkos nustatymo btinumas gyvenant bendruomenje. Laikykis jo stat ir saky99
G. Kvieskien
m, kuriuos duodu tau iandien ir tavo labui, ir tavo palikuonims po tavs, idant ilgai gyventumei emje[49]. Vadinasi, galime suprasti, kad religija atlieka vadinamj edukacin funkcij, nubria gyvenimo kartu su kitais monmis gaires. Religin doktrina moko mones gyventi kartu, laikytis socialins hierarchijos ir tvarkos. M. Weber vartoja svok charizma (daikt, reikini bei kai kuri moni ventumas), kuri jau pati savaime diktuoja pirmin socialin hierarchij apibrdama vis pirma moni socialin atstum nuo Dievo. Religij skleidia dvasininkija. Dvasininkija, kad tvirtint religij ir savo gali, vis pirma turi atsivelgti moni socialinius poreikius. Tarp pasauliei veikia trys jgos, su kuriomis turi skaitytis dvasininkai: 1) pranaai, 2) pasauliei tradicionalizmas, 3) pasauliei intelektualizmas [52]. Kultrologai teigia, jog Lietuvoje katalikybs vents sutampa ir susipina su buvusiomis pagonybs ventmis (tai irgi religijos tradicionalizmas). Kalbant apie pasauliei intelektualizm, btina paminti II Vatikano suvaiavim, naujausias Popieiaus enciklikas, skirtas religijos prisitaikymui prie modernaus pasaulio. Puikus pavyzdys Katalik banyiai siekiant daryti tak jaunimo vertybinm orientacijoms yra naujas katalik dvasinink, ypa jaunosios kartos, liturgini apeig atlikimas, kvieiant banyi roko grupes, siekiant prisitaikyti prie jaunosios kartos socialini kultrini poreiki. Dvasininkija, mokydama pasaulieius, siekia savo mokym integruoti visuomen, atnaujindama pat mokymo proces pagal socialin visuomens bkl, i esms nekeisdama pirminio religinio mokymo princip. Bendruomens atsiranda tik tada, kai pranao misija rutinizuojama, kai arba pats pranaas, arba jo mokiniai garantuoja nuolatin misij bei malons teikim, pasirpindami malons teikj ekonomine egzistencija [52]. Vadinasi, bendruomens socialins egzistencijos pagrindu tampa ne tik pranaas, taiau jo odio ir veiksmo pastovumas bei rpinimasis ekonominiais dariniais. I ia galime kildinti socialini moksl atstov taip pabriam bendruomens sutelktumo bei bendro tikslo suvokimo btinyb. Sekdami M. Weber teorija, II Vatikano susirinkimo dokumentais, enciklikomis, galime teigti, jog Banyia ne tik turi atlikti mokym, kaip gyventi ir sugyventi funkcij, taiau per mokym turi tvirtinti bendruomenikumo jausmo tvirtum, 100
G. Kvieskien
remdamasi socialins bei ekonomins politikos sitvirtinimu visuomenje. mogus sociali btyb, negalinti ir nesugebanti gyventi visikoje socialinje izoliacijoje, be nuolat vykstanios socialins sveikos, bendradarbiavimo su kitais individais. Religija mogui ne tik suteikia bendruomenikumo jausm plaija prasme, taiau kartu ir ugdo socialumo jausm iais pagrindiniais aspektais: socialins atsakomybs, baims, atpildo. Vadinasi, religini dogm visuma vykdo socializacijos proces supaindindama mones, kokie veiksmai bei poelgiai visuomenje toleruotini, skatinami, o kokie ne, ko galima tiktis, paeidus bendras gyvenimo kartu taisykles. I esms bet kuri religija vykdo socialin edukacin funkcij vis visuomens nari atvilgiu. Bendruomeninis religingumas solidarumo pareigas giminaiiams, kraujo broliams ir gentainiams papildo pareigomis religins bendruomens nariams[52]. Galima daryti prielaid, kad religija prapleia mogaus pareigas ir atsakomybs jausm; religijos dka mogus tampa atsakingas ne tik u gimines, taiau pradeda tapatinti save su konkreia gyvenamja teritorija, suvokdamas, jog socialin elgsena (elgesys grindiamas socialinmis vertybmis, normomis ir pan.) bei atsakingumas u kitus tos vietovs gyventojus yra btinas, jog i kit galima tiktis to paties suvokimo. Be abejons, padidja ir socialinio atpildo lkestis. Religija teisina altruizmo, imaldos (moralins ir materialins pagalbos) svarb ir btinum. M. Weber nustat, kad imaldos davimas (vadinasi, rpinimasis artimaisiais tikjimo pagrindu) sutinkamas beveik visose religijose. Vykstant ekonominei diferenciacijai, paprotys ateiti talk kaimynui bei padti jam itikus bdai buvo pritaikytas ir skirting socialini sluoksni santykiams (M. Weber, 2000). Vadinasi, istorikai religija pasitarnauja ir socialini sluoksni, grindiam politiniais bei ekonominiais santykiais, susiformavimui; taigi padeda formuotis vairi lygi 101
Ekologin socialins pagalbos sistemos perspektyva bendruomenms.
G. Kvieskien
Gerumas pavaldiniams ir j interes paisymas tam tikru mastu atitinka gerai suprast valdovo interes. Kai nra racionali kontrols priemoni, jo paties saugumas ir pajamos labai priklauso nuo j geros valios ir palankumo. Visur, kur socialin susisluoksniavim lm patriarchaliniai valdios santykiai, profesins religijos galjo pasinaudoti apraytja praktine situacija ir sukurti silpnj apsaug. ios apsaugos objektas yra ne vien moterys, vaikai, vergai, bet ir klasi santykiai [52]. Kai kurios religijos, pasak M. Weber, taip pat reguliavo ekonomin gyvenim, politikai religijos dogm dka buvo draudiama imti palkanas u skolinamus pinigus. Juk mogus, kuris skolinasi, jau yra itiktas bdos. M. Weber man, kad religin antipatija palkanoms slypjo kur kas giliau, nei teisinga pagalba nelaims itiktajam. Tai buvo susij su religins etikos poiriu racionalaus verslo savaimin logik. Autorius pabria, jog beveik visos pirmykts religijos smerk grynai verslin pasipelnym. Taiau plaija prasme religinis pasisakymas prie palkanas formavo socialin poir, jog pajamos turi bti siejamos su darbo procesu. Antra vertus, jeigu iuo metu galime samprotauti apie religini, dvasini, kultrini vertybi nykim pasaulyje plaija prasme, tai matome, jog ias vertybes istumia btent ekonominis veiklos motyvas. Grups etosas yra intelektualiai pagrindiamas, pateikiant j kaip esamos padties vaizd, kurio autentika iraika yra tas gyvenimo bdas. io prasmingo ryio tarp turim moni vertybi ir bendros egzistencijos tvarkos atskleidimas yra esminis vis religij bruoas, nepriklausomai nuo to, kaip suprantama ta bendra tvarka ir kokias vertybes ipasta mons. Todl religija visada yra i dalies pastanga isaugoti toki bendr reikmi atsarg, kuri poiriu kiekvienas individas interpretuoja savo elges [53]. Pripastama, jog Banyia yra tas pagrindas, kurio dka mons umezga vairius socialinius ryius: eimyninius, prekybinius, politinius ir pan., ilaiko tstinum, reguliuoja socialinius santykius, atlieka kitas, ne maiau svarbias socialines funkcijas. 102
G. Kvieskien
Be to, tapusios visuotinai prieinamomis, elektronins komunikacijos priemons sustiprina polink neaikum, decentralizacij, nediferencijuotas globalines reakcijas bei prisiriim prie proces, o ne stabili rezultat. Visuomens informavimo priemons pasikasa po tikjimo pamatais visose struktrose, iskyrus savo. Atrodo, jog visuomens informavimo priemons pagrindia struktr, sudarani ne praneimo esm, bet jo perdavimo technologij [54]. Sekant ymaus lietuvio mokslininko kultrologo V. Kavolio mintimis apie modernizm bei postmodernizm tampa aiku, jog perteklius bei materialin gerov prieinama gantinai siauram monijos ratui. Didiausias modernistini teorij dmesys vis dlto yra skiriamas informacijos sraut greiiui ir io greiio takos visuomens gyvenimui analizei. V. Kavolis teigia, jog btent visuomens informavimo priemons daro tak naujam poiriui gyvenimo reikinius, dvasines vertybes. Kasdien mogus vertina savo viet visuomenje priklausomai nuo nauj informacini impuls takos artimiausiai jo socialinei aplinkai bei jam paiam. Ten, kur visos ios takos susikerta, pasak V. Kavolio, atsiranda tendencija susiformuoti neprastai decentralizuotai asmenybei, kuri nebegali siningai priimti poirio, kad kokia nors vertybi sistema ar gyvenimo bdas yra gyvenimo tiesos ar teisingo gyvenimo sinonimai. V. Kavolis kalba apie modernistins postmodernistins asmenybs savs tapatinimo su socialine aplinka kintamum, dinamizm, dl ko kinta bendruomenikumo jausmo samprata, ji tampa vis maiau apibrta, tarkime, gyvenamosios vietos atvilgiu. Tautikumas kaip toks gyja visikai nauj atspalv, yra kitaip suvokiamas. mogus pradeda save laikyti pasaulio pilieiu. Taiau sunki igyvenim metu toks mogus vis tik atsisuka religij, savo bendruomen, taut, nacij ir pan. Apraydamas pasaulio pilieio tip ir savs iraik pasaulyje, 103
G. Kvieskien
V. Kavolis kalba apie plaij visuomen. Plaija visuomene vadinama tokia visuomen, kurios didioji nari dauguma gyvena, dirba arba bendrauja su daugybe vienas kito artimai nepastani moni ir kuri remiasi masine preki gamyba, main paslaug pasila bei visuomens informavimo priemonmis. Taiau gyvenant ir veikiant tokioje aplinkoje, mogui, kaip socialinei btybei, vl naujai ikyla poreikis priklausyti grupms, turinioms aikius identitetus. Tokia grupe danai tampa religin priklausomyb [54]. Paengusiose pramoninse visuomense etnini grupi (arba tautini maum) didjant polink vis akcentuoti ne tik savo praktinius poreikius, bet ir savo simbolin tapatyb gali paaikinti didjanio poreikio jausti verting unikalum hipotez. Norint veiksmingai apginti savo unikalum plaiojoje visuomenje, reikalinga grupin parama [54]. Tad galima hipotetin prielaida, jog visuomenei modernjant, igyvenant beveik pastovia tampani dinamik, vl i naujo vertinamas bendruomenikumo jausmas, akcentuojant savs tapatinim su grupe. Kitas lietuvi autorius, socialins psichologijos mokslo atstovas A. Jacikeviius taip pat vartoja plaiosios visuomens termin. Jeigu apie bendruomen kalbjome kaip apie moni bendrij, ilaikani bendruomenikumo jausm, bendr tiksl, tai plaioji visuomen menkai suvokia tiek bendruomenikum, tiek bendr tiksl. Tokioje visuomenje artimesni kontaktai tampa sunkiai prieinami. Aplinkiniai vertinami remiantis stereotipais (pareigos, drabuiai, odos spalva ir pan.), vidins alia veikianiojo savybs beveik nevertinamos. Pasak A. Jacikeviiaus, kita bdinga plaiosios visuomens ypatyb yra dl visuomens komunikacijos priemoni gausjimo vykstantis moni socialins erdvs pltimasis. Kol spauda, radijas, televizija, kompiuteriai ir kt. nebuvo lengvai prieinamos priemons, daugelio moni gyvenim ribojo vietins bendruomens teikiama socialin erdv [55]. Galime kalbti ne tik apie pasaulio pilieio formavimsi, taiau ir apie natralj senj bendruomeni savit socialin nykim, 104
G. Kvieskien
bendruomenms nebeatliekant vis savo senj sutelktumo funkcij. Taiau rus psichologas T. ibutani paymi, kad nors dauguma kontakt plaiojoje visuomenje tarp moni vyksta tarpininkaujant kategorijoms (stereotipams), vis dlto mons i esms liko nepasikeit. Pirmins grups visur klesti, ir jausmai liko tie patys; mons po senovei myli ir neapkenia, pavydi ir jauia skriaud, todl ir plaioji visuomen turi tam tikr moralin tvark: mons, kaip ir anksiau, sprendia apie save ir kitus pagal tuos elgsenos standartus, kuriuos jie susidar pirminse grupse. Socialin kontrol dl gyvenimo slyg plaiosiose visuomense pasidaro sudtingesn, taiau proceso esm nepasikeiia[55]. R. Wuthnow (1996) pripasta, jog religija teikia socialini simboli bei j reikms sistem mogui. Jo manymu, visas ms patiriamas pasaulis arba tai, k mes vadiname tikrove, yra formuojamas simboli. Taigi tikrov patiriame ne tiesiogiai, o per savo turim simboli siet [56]. ymaus iuolaikinio teoretiko sociologo P. Berger (1999) nuomone, simbolin sfera yra pirmin ir kaip tik ji formuoja ms pasaulio patyrim. Bergeris teigia, jog religij sudaro simboliai; religija lygiai taip pat priklauso tikrovei, kurioje gyvename, kaip ir kiekviena kita per simbolius gaunama patirtis. Pasak jo, mums visiems svarbiausia, lemiamai reikminga yra vadinamoji kasdien tikrov, kuri yra suvokiama kaip ia ir dabar (konkreiame laike). Tai pragmatika sfera, kurioje mes turime k nors atlikti. Taiau mums dar yra reikalingas budrumas. Btent budrumas, pasak P. Berger, suponuoja pamatin egzistencin dalyvavim kasdienje tikrovje. Tai yra pasaulis, kuriame gyvename ir mirtame, kuriame senstame ir sergame, realaus laiko pasaulis, kuriame turime gyvendinti savo tikslus [57]. P. Berger manymu, mes taip pat noriai ugniauiame abejones dl kasdiens tikrovs; taip pat kasdien tikrov suskirstome tinkamumo sferas. ios kasdiens tikrovs ypatybs visos kartu daro pasaul patog gyventi. P. Berger Banyi laiko viena i simbolini visat. Anot jo, Banyia apjungia moni veikla kurt visa apimani tvark, tai yra, ventj kosmos, sugebsiant isilaikyti nuolatinio chaoso akivaizdoje [57]. Autoriaus manymu, religins doktrinos pasiymi tuo, kad, 105
G. Kvieskien
paaikindamos kani, mirt, tragedijas ir neteisybes, individui teikia prieglaud nuo chaoso, nuo tikrovs, kurioje nesimato prasms. Jos sujungia individo gyvenimo faktus, suteikdamos visuotin orientyr struktr, tinkam visiems atvejams, parodo galutin individo padt erdvje ir laike, nusako galutin jo gyvenimo tiksl ir leidia sutvarkyti kasdien veikl taip, kad ji suktsi apie io tikslo gyvendinim. Dert pastebti, jog M. Weber daugiau pabr mitizuotj religijos kilm ir tak visuomenei, o dabartiniai mstytojai Banyi laiko tikrove, kuri neivengiamai naudojasi kultrine mediaga ir yra sijojama per simboliais sukonstruot asmenins patirties tikrov. Banyi palaiko individ tarpusavio sveika. Modernizmo koncepcijose paymima, kad pasaulyje jau kur laik vyksta visuotin slinktis i maiau modernios modernesn bkl. Manoma, kad is judjimas i tradicijos modernyb turjo rimt padarini religijai, nes ji visur buvo neatskiriama tradicini visuomeni dalis. Vyksta sekuliarizacija, kuri reikia arba tai, kad, vykstant iam procesui, religija moderniose visuomense netenka anksiau turtos takingos padties, arba, kad ji ilaiko savo tak tik vis labiau prisitaikydama prie racionalumo ir reliatyvizmo norm, eidama kompromis su mokslu, ekonominiais interesais ir valstybe. Kartu su augania socialine tampa, kuriai tak daro kintantis pasaulis ir jo globalizacija, auga sitikinimas, jog monija ne tik gali, bet ir privalo stiprinti savo valdi sukurtj daikt atvilgiu; turi udavin sukurti toki politin, socialin ir ekonomin santvark, kuri vis geriau pasitarnaut mogui ir padt ne tik individui, bet ir bendruomenei sutvirtinti ir iplsti savo vertybes. Banyia II Vatikano susirinkimo metu ne tik pripaino moderni visuomens bt, taiau ir pareik savo nuomon apie esminius mogaus bties klausimus kintanioje socialinje erdvje. Susirinkimo dokumentuose diskutuojama apie moni bendruomen, jos bkl pasaulyje. Teigiama, jog vienu bdingiausi iuolaiki106
G. Kvieskien
nio pasaulio bruo reikia laikyti vis gausjanius moni tarpusavio santykius, kuri raidai daugiausia reikms turi iuolaikin technikos paanga. Pripastama, jog brolikas moni pokalbis vyksta ne paioje paangoje, bet giliau asmen bendravime, kuris reikalauja tarpusavio pagarbos j dvasinio orumo pilnybei. Ikeliamas visaverio kokybiko gyvenimo kartu siekis. Kokybiniam visuomens augimui btini ne tik ekonomins gerovs veiksniai, labai svarbus vaidmuo atitenka socializacijai nuolatiniam individo ugdymui, auginimui, pabriant jo asmenyb bei stiprinant bendruomenikumo jausm. II Vatikano susirinkimas pripaino, jog pakito tradicinis poiris moni bendruomen, taiau bendruomenikumo jausmas bei io jausmo reikm individui iliko i esms nepakitusi. Susirinkimo dokumentuose pabriama, kad Banyios udavinys nra politinio, ekonominio ar socialinio pobdio. Taiau Banyia neatsiriboja nuo pasaulietinio gyvenimo peripetij, atvirkiai, teigiama, jog prireikus Banyia savo nuoira gali steigti institucijas, besirpinanias labdara ar skurstaniaisiais. Svarbu paminti, jog ...Banyia pripasta tai, kas teigiama iuolaikiniame socialiniame dinamizme, ypa evoliucij vienybs kryptimi, sveikus socializacijos, pilietinio ir ekonominio susivienijimo procesus [46]. Banyia teigia, jog savo udavinio ir prigimties galia nesieja savs su atskiromis kultromis bei politini, ekonomini ir socialini sistem formomis. Taigi Banyia tampa atvira socialine institucija visiems monms, netgi ipastantiems kit religij ar save laikantiems netikiniais. II Vatikano susirinkimo dekrete Apie socialinio bendravimo priemones [46] pasisakoma u bendravimo visapusik pltot. Ypa akcentuojama moral, morals siekimas ir puoseljimas visose mogaus veiklos srityse. Teigiama, jog visi turi vienod teis informacij, taiau labai svarbi ir vieoji nuomon, plintanti per bendravimo priemones. Vieoji nuomon turi stengtis suformuoti geras pairas ir jas skleisti. Taigi dar kart pabriama bendra socialini institucij veikla, galinti utikrinti skming bendrj socializacij, ir pagrindiama socialin ekologin Banyios funkcija. 107
G. Kvieskien
Krikionikojo aukljimo deklaracijoje [46] kalbama apie socialin krikionikojo aukljimo vert. Aukljimas laikomas paangos garantu. Pripastama, jog jaunimo aukljimas tapo sudtingas, taiau ir bendrasis aukljimas bei ugdymas gauna nauj reikm ir tampa reikalingesnis atsivelgiant laikmeio reikalavimus. ...mons, aikiau suprasdami savo vert ir pareigas, vis labiau nori aktyviai dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. Nuostabs mokslo ir technikos laimjimai, naujos socialinio bendravimo priemons padaro, kad mons, bdami laisvesni nuo darbo, gali skirti daugiau laiko protiniam darbui ir dvasinei kultrai, taip pat tenkinti vienas kito reikmes organizuotai, net tarptautiniu mastu [46]. Susirinkimas pabr visuotin teis visokeriop aukljim, teikdamas, jog mogus turi gauti kuo geresn isilavinim, disponuoti dideliais informacijos kiekiais, taiau taip pat turi bti mokomas ir dorovs. Rimta socialine problema Susirinkimas laiko kintani santuokos ir eimos vert modernjaniame pasaulyje. Banyios socialin edukacin veikla turi bti nukreipta eimos stiprinim, puoseljant krikioniksias vertybes. Socialinis ekonominis gyvenimas taip pat pristatomas, atsivelgiant socialines problemas, akcentuojant btinum mainti milinikus socialinius ekonominius skirtingumus [46]. Konstitucijoje aptariamas Banyios ir politikos institucij tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimas, siekiant didesns gerovs bei gyvenimo kokybs visiems. Susirinkimas i esms dar kart pabr, jog moderniame pasaulyje btina ilaikyti pusiausvyr tarp naujovi ir dvasini vertybi. mogus ne tik asmenyb, jam btina socializacija, bendravimas su kitais, socialin jungtis su panaiais save. Aukljimo bei ugdymo vaidmuo labai didelis, be jo nesivaizduojama nei technin, nei dvasin monijos paanga. Banyia Susirinkimo metu deklaravo savo nor, pareig bei atsakingum dalyvaujant mogaus socializacijos procese, pltojant mogaus priklausomyb nuo bendruomens ir bendruomens atsakingum u mog. II Vatikano susirinkimo mintys ir Banyios nuostatos socialins edukacins takos bendruomenei aspektu tsiamos popieiaus Jono Pauliaus II enciklikoje Veritatis Splendor [58] bei enciklikoje Evan108
G. Kvieskien gelium Vitae [59].
Enciklikoje Veritatis Splendor popieius Jonas Paulius II nurodo, jog, nepaisant vadovavimosi II Vatikano susirinkimu, btina i naujo pervelgti Banyios moralinio mokymo visum [58]. Pasaulio slinktis i modernaus postmodern bv nuo 1963 m. (kai vyko II Vatikano susirinkimas) dar poveik moni naujam poiriui Banyi, be to, Popieius paymi, jog pakito pati krikioni bendruomen, Banyios mokymas. Banyios socialinis edukacinis mokymas visuomet stengsi prisitaikyti prie kintani istorini aplinkybi. Enciklikoje Veitatis Splendor akcentuojamas moralinis mokymas, jo reikm mogui. Pabriama gailestingumo, atjautos, artimo meils, banytinio mokymo svarba, akcentuojant mogaus laisvs ir laisvo pasirinkimo svarb. Banyia turi puoselti religingum, tikjim Dievu, padti individui utikrinti santarv tarp tikjimo ir gyvenimo. Enciklikoje Evangelium Vitae kalbant apie mogaus gyvyb bei laisv, dabartin situacija pasaulyje vertinama kaip alinga moralei, tikjimui, mogikumui apskritai. Tai sietina su iniasklaida, kurios dka formuojama nuomon, pateisinanti tam tikrus nusikaltimus prie gyvyb, siekiant individualios laisvs teisi. Popieius Jonas Paulius II nurodo, jog tokia padtis daro tak teisiniam nusikalstamumo reglamentavimui, kai nutariama nebausti tokios nuomons skleidj, taip prisidedant prie rimto moralinio nuosmukio. Susirinkimas teigia, jog Banyia savo universalumu gali tapti glaudiausiu ryiu tarp atskir bendruomeni ir nacij, jei tik jos pasitiki ja ir pripasta Banyiai laisv atlikti savo misij. Taigi dar kart pabriamas jungiamasis Banyios vaidmuo: Banyia, sutikdama bendradarbiauti su visomis socialinmis institucijomis, siekia moni sutelktumo ir ir savitarpio susitarimo. Tikjimas tvirtina moral, moral pagrindia meil, atjaut, atskleidia nuostat paklusimu absoliutiems reikalavimams beslygikai gerbti kiekvieno mogaus asmens orum [58]. 109
G. Kvieskien
mogaus gyvybei grsm kelia nevaldomas nusikalstamumas, klaidinga socialin ekonomin politika, dl kurios milijonai moni priversti mirti i bado, ir kitos prieastys. Nordami nustatyti, kokia yra religijos ir Banyios socialin edukacin taka bendruomens sutelktumui, turime nubrti aikesnius Lietuvos bendruomens socialinius kontrus. Kiekvienai visuomenei btinas didjantis jos nari sutelktumo laipsnis, kuris utikrina kultrini vertybi puoseljim bei tstinum, kiekvieno mogaus savirealizacijos galimybes, taip pat ir vadinamoji kokybin visuomens raida. Tik tokiu atveju galima tiktis prasmingos visuomens raidos egzistencijos. Taigi Banyia skatina ekonomin ir socialin sklaid. Banyios taka visuomens socialiniam ugdymui ir vertybi puoseljimui ilieka labai svarbi.
2.2 Mokykla socialins pagalbos koordinator

Mokykla antroji vaiko bendruomen, kuri vaikas patenka po eimos ir kurioje socializuojasi, gauna tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamiais ir vyresniais monmis gdius. Mokyklos bendruomen dinamika, santykinai savivaldi, priklausanti nuo greitai besikeiiani princip grup, kurios dinamikumas slygojamas bendruomens nari, j tarpusavio santyki. Kiekvienam moksleiviui mokyklos (klass) bendruomen daniausiai yra artimiausia (po eimos) socialin aplinka, kurioje pasireikia jo gebjimai, vyksta aktyvus socializacijos procesas. Jei mokykla kartu su eima skiepija vaikui teisingum, padorum, moralum ir pilietines vertybes, tai vaikai, kurie ugdosi susitapatindami su suaugusiaisiais, elgsis taip pat, internuos tas paias vertybes. Mokykla ir kitos vaik ugdymo institucijos, vertindamos skurdo ir ekonomikos ikeltus ikius kai kurioms vaik grupms, prisiima vis daugiau socialini funkcij, kurios, nepaisant vaikus auginani eim rmimo, yra svarbi pagalba vaikams i nepasiturini ar rizikos eim. i socialin pedagogin pagalba pir110
G. Kvieskien
miausia yra teikiama per ikimokyklines ir mokyklines vaik staigas. Nemokamas maitinimas, Lietuvoje nuo 1997 met finansuojamas i valstybs biudeto, grino mokyklas tkstanius vaik. Gaila, bet turime pripainti, kad tie tkstaniai vaik mokyklas grio ne gyti ini, bet pavalgyti. Nemokamas maitinimas skiriamas emas pajamas gaunani eim vaikams. Daugelis pedagog akcentuoja, kad iskirti vaikus maitinant, ypa skurdiuose regionuose, nra moralu, nes tarp asocialios eimos, kurios vaikai maitinami, ir tvarking, sunkiai besiveriani eim vaik, kurie io maitinimo negauna, pajam skirtumas kartais bna 35 Lt vaikui. vedijoje maitinami vis eim vaikai. Tai rodo valstybs rpest bsimj piliei sveikata. Nemokamo maitinimo organizavimas ir apskaita tapo dar vienu i daugelio socialini pedagog rpesi. ioje veikloje socialinis pedagogas atlieka klasi vadov koordinatoriaus ir socialins vaik padties tyrjo vaidmen. Socialini pedagog duomenys rodo, kad daugja sunkiai pritampani mokykloje, stokojani mokymosi motyvacijos arba dl nepalanki socialini slyg negalini lankyti mokyklos vaik. Vis daugiau vaik netenka tv globos, yra socialiai ir pedagogikai apleisti. Bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyv stokojantiems 1216 met moksleiviams kuriamos jaunimo mokyklos, kuriose teikiamos ne tik bendrojo lavinimo inios, bet ir ugdomi pradiniai darbo gdiai. iose mokyklose ugdymo procesas labiau individualizuotas, moksleiviams teikiama pedagogin psichologin pagalba. Jaunimo mokykl tikslas padti paaugliams atgauti mokymosi motyvacij, po to grti bendrojo lavinimo mokykl ar tsti mokymsi profesinje mokykloje. Kasmet jaunimo mokyklas priimami moksleiviai, kurie 23 metams buvo palik mokyklas. Daugja skaiius moksleivi, skmingai baigusi jaunimo mokyklas. Kasmet daugiau moksleivi, baigusi jaunimo mokyklas, tsia mokymsi vidurinse ar profesinse mokyklose. Jaunimo mokyklos model Lietuva perm i Danijos, ir jis skmingai taikomas praktikoje. Gaila, kad tai vienintelis alternatyvios mokyklos modelis Lietuvoje, o ir i mokykl nepakanka. 111
G. Kvieskien
Daugelyje pasaulio krat moksleiviai mokykl ir i jos veami nemokamai. i paslauga vaikams taikoma ir Lietuvoje. Moksleivi pavejim i nam iki mokyklos i dalies lemia keli tinklas ir transporto organizavimas. Geltonj autobusiuk nepakanka, taiau reikia pripainti, kad tai buvo tinkama valstybs investicija Lietuvoje, sudariusi galimyb dideliam kaimo vaik skaiiui pretenduoti lygias galimybes pasirenkant ugdymo institucij. Kaimo mokykl mokini veiojim mokykl ir atgal daniausiai organizuoja savivaldybs. Rajon savivaldybs ieko bd, kaip racionaliau ir saugiau veti moksleivius mokyklas ir atgal (perka mokykloms autobusus, samdo privaius vejus ir kt.). Skmingas mokini veiojimo mokyklas organizavimas yra vienas i bd, kuris maina mokyklos nelankani vaik ir jaunimo skaii, pleia vaik lygias galimybes siekiant tolydaus isilavinimo. Socializacij plaija prasme suprantame kaip nuolatin mogaus tobuljim sveikaujant su mikroaplinka ir makroaplinka. Individas perima socialin patyrim, kai yra ugdomas (t. y. kai j tikslingai formuoja kiti mons), ir tada, kai j veikia vairs stichiniai, danai prietaringi socialiniai veiksniai. Siaurja prasme socializacij suprantame kaip specifines, pedagogikai orientuotas pozityviosios socializacijos programas, kuri metu ugdymo institucijos, nevyriausybins organizacijos ar privats asmenys siekia padti vaikams ir jaunimui perimti socialines normas bei kultrines vertybes. Prevencij suprantame kaip priemones, kuriomis siekiama ukirsti keli socialins rizikos veiksniams (nedarbui, nusikaltimams, alkoholizmui ir pan). Kiekvienoje mokykloje iandien rasime vis daugiau pozityviosios socializacijos, ankstyvosios prevencijos program, kurios padeda ne tik pritraukti papildom l, bet ir sprsti socializacijos problemas. Papildomasis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje padeda kurti atvir vietos bendruomenei ugdymo staig. Mokykl tinklas sudaro galimyb visiems alies moksleiviams dalyvauti neformaliajame ir papildomajame ugdyme. Mokyklos skatinamos aktyvinti papildomaj ugdym, kultrin gyvenim, kurti projektus, iekoti nauj, netradici112
G. Kvieskien
ni ugdymo form, inicijuoti renginius, kuriuose dalyvaut vaikai ir j eimos nariai. Papildomasis ugdymas praktikuojamas ir kitose bendrj isilavinim teikianiose institucijose: sanatorinse, jaunimo, profesinse mokyklose, auktesniosiose mokyklose, kolegijose ir universitetuose. Kiekvienoje mokykloje yra galimybs: tenkinti moksleivi saviraikos poreikius pasirinktos krypties breliuose, kitose papildomojo ugdymo studijose; laiduoti platesnes mokomj dalyk programas mokymosi motyvacij turintiems moksleiviams, kad jie galt pasirengti dalykinms olimpiadoms ir konkursams; paremti turini mokymosi sunkum ir specialij poreiki moksleivi ugdym; inicijuoti brelius, studijas, kurie padt vaikams, ypa besimokantiems IXX klasse, apsisprsti, renkantis mokymosi profil, rinktis bsimj profesij. Mokykl erdv daniausiai nra pakankama pltoti moksleivi saviraikos, laisvalaikio kultros programas, tapti vietos bendruomens kultros idiniu pamok metu ir po j, per menkai naudojami aktyvieji ugdymo metodai. Vaikai ir paaugliai i socialiai remtin eim, nalaiiai ir be tv globos lik vaikai dalyvauja vairiose programose. Vienos populiariausi Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit pasaulio krat, yra vaik vasaros poilsio programos. ias programas i dalies remia alies ir savivaldybi biudetas. ias programas sitraukia vis daugiau vaik. gyvendinant vaik ir paaugli nusikalstamumo prevencijos nacionalin program Lietuvoje i dalies sprendiamos rizikos grups vaik problemos. Socialin negalij vaik integracija vyksta vadovaujantis specifinmis juridinmis normomis, o Lietuvoje Specialiojo ugdymo statymu. is statymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandar, valdymo bei speciali poreiki asmen ankstyvojo ir ikimokyklinio 113
G. Kvieskien
ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo, profesinio ir auktesniojo mokymo, auktojo mokslo ir suaugusij vietimo organizavimo pagrindus. Pagal Specialiojo ugdymo statym, specialij poreiki ikimokyklinio amiaus (nuo 3 iki 7 met) vaikai ugdomi ikimokyklinio ugdymo staig bendrosiose ir specialiosiose grupse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo staigose, o nuo 67 met vis tip bendrojo lavinimo mokykl bendrosiose ar specialiosiose klasse, specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo staigose, profesini mokykl atitinkamoje pagrindinio profesinio mokymo pakopoje. Specialij pedagogin, psichologin ir socialin pagalb specialij poreiki asmenims ir j tvams ar globjams teikia: bendrojo ugdymo staig specialiojo ugdymo komisijos, pedagogins psichologins tarnybos, sveikatos prieiros staig specializuotos tarnybos, specialiojo ugdymo staigos. Bendrojo lavinimo mokyklos Lietuvoje nra tinkamai pasirengusios priimti negalius vaikus, sudaryti palankias slygas jiems adaptuotis ir ugdytis, nes beveik neskiriama l dirbti su tokiais vaikais, trksta kvalifikuot specialist (socialini pedagog, specialij pedagog, psicholog). Bendrojo lavinimo mokykl inventorius, patalpos nepritaikytos vaikams, turintiems judjimo negali. Mokyklos neturi l specialioms kompensacinms ir mokomosioms priemonms sigyti. Sudtinga negaliuosius vaikus kasdien atveti mokykl ir parveti namus, moksleivi pavejimo programa i problem neisprendia. Pagrindins vaik socializacijos tendencijos Lietuvoje: Bendrasis vaik uimtumas vaik klubuose, poilsio stovyklose, papildomojo ugdymo programose, vaik ir jaunimo organizacijose per pastaruosius 10 met sumajo 80%. Itekliai ir los nekoordinuojami, vaik gerovs program valdymas netikslingas. Vaik socializacijos programas koordinuoja ir las skiria skirtingos institucijos: Lietuvos vietimo ir mokslo ministerija (nusikalstamumo, narkomanijos prevencijos, vaik vasaros poilsio), Lietuvos kultros ministerija (kultros, nevyriausybini organizacij, etnins kultros ugdymo programos), 114
G. Kvieskien
Lietuvos socialins apsaugos ir darbo ministerija (specialij poreiki vaik ugdymas, narkoman reabilitacijos), Jaunimo taryba (jaunimo nuo 16 iki 29 met saviraikos), Sporto departamentas (sporto ugdymo), Vidaus reikal ministerija (teistvarkos ugdymo), Krato apsaugos (karinio, patriotinio ugdymo), kt. ministerijos, savivaldybs. Tarp i institucij nra koordinuoto ryio, nesikeiiama informacija, nevaldomi itekliai. Formal papildomj ugdym teikia specializuotos muzikos, meno, dails, choreografijos, teatro mokyklos, sporto, kalb, neakivaizdins dalykins, sekmadienins tautini bendrij mokyklos. ios institucijos teikia papildomj ugdym pagal patvirtintas vietimo ir mokslo ministerijos programas. Neformal papildomj ugdym teikia profiliniai moksleivi gamtos moksl, techninio ir meninio ugdymo, turizmo centrai, vaik klubai, laisvalaikio organizavimo centrai ir kt. Pltojamos visuomenini ir nevyriausybini organizacij, privai asmen steigt neformalaus papildomojo ugdymo staig programos. ios staigos veikia pagal individualias trumpalaikes ar ilgalaikes programas, patvirtintas institucij steigj, pasiymi labilumu, taiau j veikla apima tik tam tikras sritis. Informaliojo ugdymo institucijos iniasklaida, bibliotekos, muziejai, parod sals, informaciniai centrai, teatrai ir kt. ios institucijos ugdymo procesui daro tak keliais lygmenimis: suderintomis su vietimo institucijomis edukacinmis programomis, institucijos savarankikai vaikams ir jaunimui skirtomis programomis, vaikus ir jaunim veikianiomis, bet ne jiems skirtomis programomis. Papildomojo ugdymo veikla organizuojama pagal iuos principus: Lygi galimybi principas: tvirtinamos vienodos galimybs vairi gabum ir poreiki vaikams tobulinti savo gebjimus bei dalyvauti valstybs remiamose uimtumo ir laisvalaikio programose, teis pasinaudoti valstybs teikiamomis socialinmis lengvatomis. 115
G. Kvieskien
Aktyvumo principas: ugdymo procesas organizuojamas taip, kad ugdytiniai bt veikls, aktyviai dalyvaut visuose jo etapuose ir formose. Jis realizuojamas, kai pats ugdytinis aktyviai renkasi norim usimim ir jame dalyvauja. Lankstumo principas: veikla turi bti organizuojama taip, kad kiekvienas mogus, dl vienoki ar kitoki prieasi panorjs keisti veiklos pobd arba visai jos atsisakyti, galt sitraukti kit veikl pusjus ar net baigiantis mokslo metams (iimtis gali bti tik formaliojo ugdymo institucijos). Tstinumo principas suteikia galimyb kiekvienam vaikui taikyti ir pltoti papildomojo ugdymo metu gytus gebjimus. Atvirumo principas: papildomojo ugdymo veikla organizuojama taip, kad bt inoma ir prieinama visiems vietos bendruomens, regiono vaikams. Paangos principas: papildomojo ugdymo veikla orientuoja vaik domtis mokslo, meno, socialins paangos naujovmis, moko iuolaikikai bendrauti, siekti rezultat ir konkuruoti iuolaikinje visuomenje. Papildomasis ugdymas grindiamas dvasini ir materialini kultros vertybi perimamumu ir perdavimu skatinant visuomens atsinaujinim, demokratini santyki pltot bei pilietin aktyvum. Papildomasis ugdymas realizuojamas iomis kryptimis: Demokratijos ir pilietins kompetencijos ugdymas. Pilietinis identitetas (tapatumas) Europos ir pasaulio kontekste, Vaik ir jaunimo savivaldos inicijavimas, asocijuota vaik ir jaunimo veikla, kultr komunikacija ir informacija, atvira visuomen, pilietins savimons ugdymas. Saviraika ir polinki pltot. Ekologinis, sveikatos apsaugos, 116
G. Kvieskien
techninis, technologinis, etninis, meninis, sportinis ugdymas. Be to, vaikams aktuali yra ekonomin kin veikla bei humanitarinis ir verslumo ugdymas. Gabum ir talent pltot. i papildomojo ugdymo sritis aktuali visiems vaikams. Negabi vaik nra, yra vaik, neturini galimybi ugdyti savo gabumus. Gabumai ir talentai daniausiai ugdomi sporto, menine, intelektine ir technologine linkme. Socializacija ir resocializacija. Tai suprantame kaip ypating vaik socialin integracij, vaik uimtum vasaros, iemos atostog metu, neigiam socialini veiksni prevencij, pagalb specialij poreiki vaikams, resocializacij, visuomenei nauding socialin veikl, vieuosius darbus, atliekamus vaik ir jaunimo, darbo stovyklas, reabilitacinius darbus, darbo viet vaikams ir jaunimui krim ir kt. Papildomojo ugdymo sistemos koordinavimas grindiamas demokratijos principais. Papildomasis ugdymas pltojamas vairiomis veiklos kryptymis. Veikla koordinuojama alies, regioniniu, bendruomens arba vietos lygmeniu. alies lygmeniu veikla koordinuojama vadovaujantis papildomojo ugdymo koncepcija, norminiais teiss aktais. vietimo ir mokslo ministerija koordinuoja ir formuoja papildomojo ugdymo politik. Regioniniu lygmeniu, gyvendinant i veikl, formuojama regiono papildomojo ugdymo politika, koordinuojamas jos vyksmas, priirima vaik uimtumo politika regione. Bendruomens arba vietos lygmeniu atsakoma u alies ir regiono papildomojo ugdymo politikos gyvendinim, atsivelgiant bendruomens arba vietos poreikius, organizuojamas vaik ir jaunimo saviraikos poreiki tenkinimas, kuriamas papildomojo ugdymo institucij tinklas, garantuojantis visa apimani vaiko gali pltot, jo dorovini, kultrini galimybi realizavim. Vaikyst, paauglyst ir ankstyvoji jaunyst lsta mokykloje, todl mums svarbu ne tik apvaldyti t lsm, bet ir siekti formuoti tinkamas jaunuoli vertybes, siekti, kad bt laikomasi tolydumo ir lygi 117
Ekologin socialins pagalbos sistemos perspektyva Formalus ugdymas papildomasis Neformalus papildomasis ugdymas Centrai Rmai Stotys Studijos Klubai Stovyklos Parapij centrai Ugdymo institucijos, (breli ir kt. veikla) Programos
G. Kvieskien Informalus papildomasis ugdymas Muziejai Bibliotekos iniasklaida Informaciniai centrai Parod sals
Meno mokyklos Muzikos mokyklos Dails mokyklos Teatro mokyklos Choreografijos mokyklos Etnokultros mokyklos Sporto mokyklos Sekmadienins tautini maum mokyklos
Lentel 2.2: Papildomojo ugdymo institucij tipai galimybi princip. Darant ivad dl aukiau idstyt argument, tenka paymti, kad eima, artimoji bendruomen, Banyia (parapija) ir mokykla, kartu su kitomis neformaliojo ugdymo ir ypa papildomojo ugdymo institucijomis, yra svarbiausi veiksniai asmenybs pozityviosios socializacijos procese.
2.3 Demokratinio ugdymo galimybs ir pozityvioji socializacija

Pedagogikos istorikai ir teoretikai demokratinio ugdymo itakas sieja su aktyviosios mokyklos pedagogika. i pedagogikos kryptis vadinta veiklos, darbo, visuomenikos, aktyviosios mokyklos vardais. J. Lauikas ios krypties pedagogik vadino naujosios mokyklos vardu. Aktyviosios pedagogikos alininkai teigia, kad ugdymo proceso centre turi bti ne mokomasis dalykas, ne inios, ne pedagogo erudicija, bet vaikas, jo patirtis. Aktyvioji pedagogika siekia ugdyti vaiko gebjimus, pedagogas tai ne karvedys, pasislps u mro 118
G. Kvieskien
sienos, o lygiavertis partneris, vaiko draugas, bendramintis, biiulis. Aktyvioji pedagogika skatina domtis bendruomene, demokratiniu, projektiniu ugdymu, taigi yra glaudiai susijusi su socialins pedagogikos itakomis. Aktyviojo mokymo idjos gim renesanso mstytoj aplinkoje. Mokyklos reformatorius A. Komensky (15921671) tvirtino ugdymo posk, mokykla, didiojo pedagogo nuomone, turi bti diaugsmo namai, mokymas, paremtas vaizdumo principu, atviras ir dmesingas pasauliui. Aktyviosios mokyklos idj pirmtakais vadinami ir angl filosofai F. Bacon (15611626), J. Locke (D. Lokas 16321704), prancz filosofas J. J. Rousseau ( . Ruso 17121778). Moderniosios mokyklos pradininku pedagogikos istorijoje pripaintas J. H. Pestalozzi (17461827). J. H. Pestalozzi pltojo J. Rousseau pedagogines pairas, kl motinos mokyklos idj, rod, koks svarbus yra vaikui artimos aplinkos painimas. Jo teiginys patyrimas yra kiekvieno painimo pagrindas tapo XIX a. mokyklos formule. Amy Gutmann savo knygoje Demokratinis ugdymas pabria, kad demokratinio ugdymo idja priklauso nuo vietimo koncepcijos, vietimo politikos bei vietimo organizavimo. Autor iskiria liberalias ir konservatyvias ugdymo teorijas ir poir moralin bei seksualin aukljim. Liberalios ugdymo teorijos, kuri pagrindinis tikslas individo autonomija, kritikuoja oficialius valdios sprendimus, ribojanius mokymo programose inias apie lytikum ir seksualin aukljim. XX a. pradioje Europoje darbo, veiklos, aktyviosios mokyklos idjas puoseljo vairi ali pedagogai. Aktyviojo mokymo idjos XX a. savitai buvo pltojamos Rusijoje, kituose Vakar Europos kratuose. Rusijoje, be inom pedagog V. Suchomlinsky, A. Makarenka, buvo literatros klasikas L. Tolstoij. Lietuvoje aktyviojo mokymo idjos plito jau pirmaisiais XX a. deimtmeiais. i idj ymiausi alininkai buvo M. Pekauskait, G. Petkeviait-Bit, P. Maiotas ir J. Lauikas. Demokratinis ugdymas labiausiai buvo ipltotas Jungtinse Vals119
G. Kvieskien
tijose. F. Parker, J. Dewey (Diuji) ir W. H. Kilpatrick koncepcijos gali bti tiesiogiai susietos su demokratinio ugdymo tikslais, udaviniais, turiniu ir metodais.
Nors ir nestudijavs filosofijos, pulkininkas F. Parker turjo didiul tak progresyviojo ugdymo teorijai ir praktikai ir ypa praktinmis uduotimis pagrstam demokratiniam ugdymui. J. Dewey netgi vadino F. Parker progresyviojo ugdymo tvu. Pulkininkas Parker, per trejus studij metus Vokietijoje patyrs stipri J. Pestalozzi, F. Froebel ir J. Herbart tak, niekino negyv, dirbtin ir formal ugdym, kuris tradicikai karaliavo to meto mokyklose. Jis sukr demokratinio ugdymo, kuris turjo ilaisvinti vaikus i priespaudos ir inaudojimo, teorij. Ugdymas, anot F. Parker, turt bti orientuotas vaik ir pagrstas natraliu, instinktyviu vaiko smalsumu. Vaikas instinktyviai pradeda studijuoti visus universiteto programos dalykus. Jis tai daro, nes negali susilaikyti; jo prigimtis veria j tai daryti. F. Parker man, kad didiausi bet kurios mokyklos ugdymo itekliai yra patys vaikai. Socialinis veiksnys mokyklose yra svarbiausias i vis veiksni; jis svarbesnis u mokomuosius dalykus, metodus, u mokytoj. Tai, ko vaikai imoksta vienas i kito aisdami ir dirbdami kartu, yra svarbiausia, ko galima kada nors imokti.... is buvimas kartu, jungimasis ir maiymasis suteikia asmenins jgos ir padaro mokykl didiule demokratijos pltros jga. Parker man, kad bendruomen yra ypa svarbi demokratiniam ugdymui. Jis teig, kad tikrieji pilietikumo pamatai yra bendruomens gyvenimas. Sveikaudami su bendruomene savo kaimynystje ir mokykloje, vaikai spontanikai ir natraliai imoksta svarbias demokratikumo pamokas. Tai, kiek mokyklos veiklos organizavimo procese dalyvauja pats vaikas ir kokia yra vaiko patirtis iame procese, lemia vaiko charakter ir jo, kaip pilieio, raid. Ir ugdymo, ir humanizmo tikslas, F. Parker manymu, yra laisv, kuri galima pasiekti tik atitinkamu ugdymu demokratinje visuomenje. Anot F. Parker, demokratija priklauso nuo pilietini sipareigojim ir atsakomybs ugdymo. F. Parker padjo pamatus praktinmis uduotimis pagrstoms demokratinio ugdymo programoms (tokioms kaip projektas Pilietis). Jis teig, kad: 120
G. Kvieskien
mokymas turi bti pagrstas vaiko interesais; moksleiviai, mokydamiesi kartu, perima vienas kito inias ir socialin patirt; pilietinis ugdymas priklauso nuo socialins patirties. Nors F. Parker sugebjimas kalbti, ir jo, kaip mokykl inspektoriaus bei pedagogikos mokyklos ikagoje direktoriaus, veikla peln jam nacionalin progresyvaus edukatoriaus reputacij, jam sunkiai seksi suformuluoti savo veiklos apraym ir aikiai idstyti jos prieastis. F. Parker veiklos mokyklose prieastis ir progresyvaus ugdymo apibrim suformulavo pragmatizmo filosofas J. Dewey. J. Dewey ugdymo filosofija pabr tyrim ir kaip veiklos priemon, ir kaip tiksl. Nepaisant tyrinjamo klausimo, J. Dewey pasisak u proting tyrim, suprantam kaip savikorekcijos metod, taikom norint eksperimentikai patikrinti hipotezes, sukurtas ir igautas i ankstesns patirties J. Dewey pavadino savo tyrimo metod refleksyviu mstymu. Kadangi tai buvo vienintelis savikorekcijos metodas ivadoms tikrinti, J. Dewey teig, kad refleksyvus mstymas turt bti isamios ugdymo teorijos ir praktikos pagrindas. J. Dewey man, kad refleksyvus mstymas yra svarbiausias rankis tobulinti demokratines institucijas. Nors J. Dewey padar ivad, kad yra daug vairi bd, kaip mons msto ir mokosi, jis pirmenyb teik refleksyviam mstymui. Refleksyvus mstymas leidia mokytis funkcionaliai ir praktikai, toks mokymasis tampa bendro asmens poirio realyb dalimi. mons mokosi, kai jie dinamikai msto apie realias problemas, i kuri kyla prasmingi tyrimo klausimai. Aplinkybs, kurios slygoja refleksyvaus mstymo proces, prierefleksyvios situacijos, yra labai svarbios J. Dewey mstymo teorijai. Refleksyvus mstymas nra nei spontanikas, nei slygojamas dirbtin problem, nes tokios problemos yra tik uduotys. Pakankamai apstulbintas situacijos mogus pradeda galvoti, kaip reaguoti. J. Dewey pavadino proces prielaidomis, pirmja refleksyvaus mstymo faze. ioje fazje mons ieko galimo sprendimo praeities patirtyje, ieko prielaidos, nes nra 121
G. Kvieskien
duomen, kuriais remiantis bt galima sprendim priimti ar atmesti. mons, nenorintys aktyviau paiekoti sprendimo, mstym gali tuo ir baigti, ir tada jis bus nei refleksyvus, nei intelektualus. Anot J. Dewey, mogus gali refleksyviai mstyti tik tuomet, kai nori patirti tamp ir iekojimo sunkumus. Kai manomi keli sprendim bdai, atsiranda tampa, kuri skatina intelektualizacij, antrj refleksyvaus mstymo proceso faz. Kai gluminanti situacija tampa konkretesn, o kylantys klausimai gauna daugiau aikumo ir tampa specifikesni, ikyla problema, aikiai apibrta dilemins situacijos. Problema yra intelektualizuota dilema, intelektualus susidomjimas, kuris skatina mones imtis veiklos ir mstymo, ne tik dl paios veiklos, bet tam, kad k nors suinot. J. Dewey taip pat tvirtino, kad situacijos, traukianios vaik socialinius ryius ir interesus, susijusius su monmis, yra temptesns nei kitos erzinanios situacijos. Savo knygoje Mano pedagogikos credo (My Pedagogic Creed), paraytoje 1897, J. Dewey teig, kad vienintelis teisingas ugdymo metodas yra vaiko gali stimuliavimas orientuojantis socialini situacij, kurioje jis tuo metu yra, poreik. Treiojoje vyraujanios idjos refleksyvaus mstymo stadijoje viena po kitos tikrinamos prielaidos galimi problemos sprendimai ir formuluojama darbo hipotez, kuria bus vadovaujamasi, renkant duomenis vykdant tolesnius stebjimus. Kuo konkreiau apibriama problema ir klausimai, kuriuos reikia atsakyti, tuo geresn galim sprendim suras mogus. Ketvirtoji faz, samprotavimas, yra protavimo procesas, kurio metu duomenimis tap ms pastebjimai transformuojami idj. Samprotaujant sprendimai, kurie i pradi atrod manomi, gali bti atmesti kaip nepatikimi, o kiti, kurie i pradi atrod netiktini, gali bti transformuoti produktyvias galimybes. Samprotavimas leidia surasti btinus tarpinius terminus, jungianius vienas kitam prietaravusius problemos elementus prasming visum. mons, problem sprendimo srityje turintys daugiau patirties ar gij special isilavinim, sugeba geriau samprotauti ir surasti patikimesn problemos 122
G. Kvieskien
sprendim. Galutinis samprotavimo produktas yra idjos, kaip veiksmingiausiai sprsti problem, suformulavimas. Refleksyvus mstymas taip pat reikalauja, kad hipotezs bt patikrinamos atvirais ir sivaizduojamais veiksmais tai yra penkta ir paskutin faz. Tikrinant hipotezes gimsta eksperimentinis patvirtinimas, idjos pasitvirtina arba yra atmetamos. Nepriklausomai nuo rezultato, mstymo procesas nesustoja, o rezultatai yra tolesnio tobulinimo pagrindas visose mstymo fazse. Nors idja bandymo metu gali pasirodyti besanti eksperimentin ivada, j visada bus galima perirti, pagrsti naujais faktais. Mokslininkas daro bandym nordamas gyti ini; mogus refleksyvaus mstymo metu ieko socialins problemos sprendimo. Net ir idjos nepasiteisinimas bandymo metu yra labai pamokomas. Nepasisekimas gali pasilyti hipotezs modifikacijas, o kartu, galbt, ir nauj problem. Refleksyvus mstymas ieko sprendimo, nors ir eksperimentinio. J. Dewey nemgino atskirti demokratinio ugdymo nuo vis kit ugdymo aspekt, nes visas vaiko ugdymas turjo padaryti i jo ger piliet. Pilietikumas yra susijs su visais vaiko socialiniais ryiais. Demokratinis ugdymas yra dalis vaiko santyki su eimos nariais, kaimynais, Banyia, miestu ar bet kuria kita socialine, visuomenine organizacija, kuri yra trauktas vaikas. Vienintelis ugdymo tikslas yra dalyvavimas socialiniame gyvenime. Kad tai bt gyvendinta, mokiniams reikia visapusiko meninio, intelektinio, istorinio ugdymo, taip pat ir pagalbos ugdant naudingumo gdius. J. Dewey ypa pabr, kad ugdymas demokratijos slygomis turi leisti vaikui imtis lyderiavimo ir nurodinti sau paiam. J. Dewey man, kad vienintelis bdas paruoti vaik socialiniam gyvenimui yra traukti j socialin gyvenim. Mokykla, viena i svarbesni socialini institucij vaiko gyvenime, turt bti ta bendruomen, kurioje moksleiviai bt traukiami pozityvi socialini santyki krim. Jei mokykla padjo mokiniams geriau sismoninti savo socialin patirt, sulauyti barjerus, kurie skyr juos nuo inojimo, tuomet ateityje mons turs galimyb rekonstruoti visuomen 123
G. Kvieskien
labiau patinkania kryptimi. J. Dewey man, kad mokiniams yra labai sunku ar net nemanoma imokti dalyvauti socialiniame gyvenime to nedarant, lygiai kaip nemanoma imokti plaukti nesiartinant prie vandens. J. Dewey teiginiai, kad: demokratija yra atviras ugdymo tikslas, vaik traukimas socialinius santykius kartu yra ir ugdymo priemon, ir tikslas, refleksyvus mstymas yra tinkamiausias intelektinio lavinimo modelis demokratijos ugdymo procese yra svarbs precedentai demokratiniam ugdymui apskritai ir praktinmis uduotimis grindiamam demokratiniam ugdymui. Remdamasis J. Dewey idjomis, William Heard Kilpatrick, Kolumbijos universiteto Mokytoj koledo profesorius ir J. Dewey alininkas, pasil program, pagrst projekt metodu, kuris turjo istumti savanaudik individualizm, puoseljam tradicinje mokykloje, ir ikelti socialinius santykius bei rpintis grups gerove. Kilpatrick projekt metodas trauk mokinius tiksling veikl jiems aktualias socialines problemas. Visa ko pradia paprastai yra vietin problema ir neseniai ikil socialiniai klausimai, kurie dl didelio visuomens susidomjimo yra mokiniams ypa patraukls. Apie k moksleiviai turi mstyti, kokius sprendimus jie priims iose konkreiose srityse, sprs jie patys. Rezultatas, kurio mes siekiame, yra asmenyb, gebanti ir norinti galvoti u save bei elgtis atitinkamai. N. H. Kilpatrick apibdino projekt metod, kuris turi ugdyti moksleivi gebjim bti atsakingais pilieiais demokratijos slygomis. Projekt metodas traukdavo mokinius pilieio politin ir pilietin elges. Todl Kilpatrick pasil, kad jo projekt metodas persmelkt mokyklines programas. Jis teig, kad projekt metodas yra grindiamas mokymosi dsniais. Tikslinga veikla, paprastai susijusi su moksleivi traukimu socialini problem sprendim, motyvuoja, ilaisvina 124
G. Kvieskien
moksleivi vidinius iteklius, veda prie konkretaus rezultato, ir i skm fiksuoja vaiko prote ir charakteryje skmingus ingsnius kaip neatskiriam visumos dal. Anot Kilpatrick, mokymo programa pagrsta paiu gyvenimu. Jis teig, kad dalyko esm vis pirma yra priemon, o ne tikslai. Projekt metodas nebuvo tik paprasta priemon mokyti vairi programini dalyk; is metodas pats tapo programiniu dalyku. Kilpatrick projekt metodas greitai tapo populiarus, pritrauk daug alinink, ypa universitetinse mokyklose (pvz., Lincoln mokykla prie Mokytoj koledo). Kilpatrick savo projekt metodu padjo ipopuliarinti praktinmis uduotimis pagrst ugdym ir suteik jam papildom galimybi. Taiau John J. Dewey skeptikai vertino mokymo programas, pagrstas iimtinai Kilpatrick projekt metodu. Jo nuomone, projektai danai tsdavosi per trumpai, bdavo per daug atsitiktiniai ir banals, kad bt i tikrj ugdomieji. inios, gytos taikant projekt metod, paprastai bdavo praktins, o ne teorins, kurias pabr J. Dewey mokymo programa. Taigi projekt metodas galt bti naudojamas drauge su kitais metodais, o ne kaip iskirtinis ar dominuojantis poiris demokratin pilieio ugdym. Per pirmj dvideimtojo amiaus ketvirt daug reformatori pabr, kad labai svarbu demokratinius procesus traukti moksleivius, ypa moksleivi tarybas. Jie pasisak u moksleivi dalyvavim priimant sprendimus, lieianius j mokykl ir bendruomen. Geriausias bdas imokyti mokinius bti pilieiais, autori manymu, yra suteikti jiems savivaldos patirt. Kai kurie autoriai teigia, kad mokyklos, ypa vidurins, organizuotos taip, kad labiau primena aristokratijas, o ne demokratijas. Moksleiviai, lankantys demokratijos principais pagrstas mokyklas, susiduria su tikromis problemomis ir kartu ieko sprendim, o tai ugdo demokratines nuostatas, pilietin brand. Demokratinio ugdymo tikslas suteikti mokiniams istorini ir organizacini ini apie bendruomens socialines institucijas, suadinti nuolatin domjimsi visuomens gyvenimu, ugdyti atsakomyb u kitus. I trij pirmini ugdymo tiksl ini, gdi, vertybi Lyle E. Bourne manymu, svarbiausia yra mokymu perteiktos ar sustiprintos vertybs. Jei moksleivis palieka mokykl turdamas stip125
G. Kvieskien
r pareigos savo visuomenei ir jos pilieiams jausm, net jei jis ir neturi tvirt istorijos ar politologijos ini, jo pilietinis lavinimas, anot Bourne, buvo skmingas. Daugeliui progresyviosios eros sociolog ir pedagog, tokiems kaip Lester Frank Ward, David Snedden, Edward Ross ir Albion Small, demokratinis ugdymas buvo socialinio ugdymo svokos dalis. Jie teig, kad XIX amiaus ugdymui rpjo vien tik liberals principai ir individualizmas, bet per maai dmesio buvo rodoma bendruomenei ir visuomenei. E. Ross pasisak u socialiai nauding ugdym, kad mokyklos rengt mokinius j bsimai padiai visuomenje. Praeities ugdymas buvo skirtas individo raidai, o ateities ugdymas, anot E. Ross, turi bti skirtas visuomens raidai. Mokomieji dalykai ar akademins disciplinos, kurios nesiek socialinio naudingumo ir kit visuomenini tiksl, turt bti arba paalintos i programos, arba radikaliai perirtos, kad labiau atitikt visuomens poreikius. Be sociolog ir profesionali pedagog, progresyviosios eros diskusij apie demokratin ugdym sitrauk ir piliei grups. Pavyzdiui, Michael M. Davis, Niujorko moni instituto sekretorius, kasmetje Nacionalins savivaldybi sjungos konferencijoje 1909 metais perskait praneim, kuriame vien viet sutelk vairias progresyvizmo eroje ipopuliarintas demokratinio ugdymo koncepcijas. Kaip ir daugelis anksiau, Davis ireik nepasitenkinim, kad demokratinio ugdymo turinys yra per siauras ir kad ugdytojai pasitelkia tik vien i socialini moksl kaip demokratinio ugdymo priemon. Davis man, kad pilietinis ugdymas turi aprpti skirting disciplin, toki kaip istorija (tiek, kiek ji nuvieia dabartines valdymo ir visuomens problemas), sociologija ir politologija, informacij; element, kuris koncentruotsi ties vertybmis, daraniomis tak moksleivi valiai ir intelektui, ir praktin element, kuris pabria valdymo veikl ar funkcijas struktroje. Pilietinio ugdymo programos laboratorija, M. Davis manymu, yra bendruomen, kurioje vaikas gyvena ir aidia. Moksleiviai turt suprasti bendruomens gerovs svarb, inoti socialines agentras, kurios padeda utikrinti bendruomens ge126
G. Kvieskien
rov, suvokti savo dabartinius ir bsimus pilietinius sipareigojimus. Bendruomens pilietikumo kursas pabr moksleivi dalyvavimo bendruomens veikloje svarb. Reikalinga plati demokratinio ugdymo koncepcija, nes siauras turinys sutelkia moksleivi dmes manipuliavim socialiniu mechanizmu, o ne socialinius tikslus, kuriems gyvendinti is mechanizmas ir buvo sukurtas. Bendruomens pilietikumo kursas pirmiausia turi siekti padti vaikams: suprasti bendruomens gerovs element svarb ir prasm jiems patiems ir toms bendruomenms, kuri nariai jie yra; painti vyriausybines ir savanorikas socialines agentras, kurios egzistuoja tam, kad utikrint iuos bendruomens gerovs elementus; suvokti esamus ir bsimus savo pilietinius sipareigojimus, suprasti, koki veiksm reikia imtis, kad tuos sipareigojimus vykdyt. Bendruomens gerovs siekis yra demokratinio ugdymo programos ais. Moksleiviai turi stebti savo pai bendruomen, svarstyti susirpinim kelianias sritis, tokias kaip: sveikata, gyvybs ir nuosavybs gynimas, rekreacija, vietimas, miesto grois, turtas, komunikacijos, transportas, migracija, labdara ir nuobaudos. Trys ingsniai laikomi ypa svarbiais mokant bendruomens gyvenimo element: Poiris tem / problem. Praddamas bendruomens gerovs elemento analiz, mokytojas turt leisti moksleiviams suprasti problemos svarb jiems patiems, saugiai kaimynystei, j bendruomenei, suvokti individo priklausomyb nuo socialini institucij. Daug kas priklauso nuo poirio formavimo metod. Tinkamo poirio su klase nagrinjam problem planavimas reikalauja sumanumo ir iradingumo. Mokytojas ar socialinis 127
G. Kvieskien
pedagogas turi padti rasti poir, kuris klasei yra pats geriausias. Agentr ityrimas. Klass inias turi praplsti konkretus ir daugiau ar maiau smulkmenikas agentr, susijusi su nagrinjama problema, tyrimas. Tyrimas turt apimti tiesiogin stebjim ir vietini slyg analiz. Kiekviena problema susijusi su daugeliu institucij ir agentr, taiau nereikia versti visos klass ar vaik grups jas visas intensyviai studijuoti. Pakanka susipainti su pagrindinmis institucijomis ir j veikimo principais. Atsakomybs suvokimas. Bendruomens pilietikumo kursas bus nebaigtas, jei vaikas negis asmenins atsakomybs jausmo ir nesiims konkrei veiksm. ie tikslai yra pats sunkiausias ir delikaiausias mokytojo udavinys. Tai treias gerovs element mokymo ingsnis, praktikoje sutampantis su pirmais dviem ingsniais ir i j iplaukiantis. Pagal i trij ingsni metodik vykdomi visi projektai. Metodik plaiau pristatome aptardami Pilieio projekt. Socialiniai pedagogai, pradj dirbti ugdymo institucijose, danai pasitelkia i metodik, kuria remiantis dstomas bendruomens painimo kursas. Bendruomens pilietikumo kursas reikalauja i moksleivi prisiimti didel atsakomyb, engiant visus su projektu susijusius ingsnius. Mokytojo vaidmuo iame procese yra daugiau koordinacinis ir konsultacinis, t. y. padti moksleiviams projekto metu, bet neslopinti j iniciatyvos keliant problem ir iekant jos sprendimo bd. Keletas prielaid, kurios pagrindia bendruomens pilietikumo kurs ir praktinmis uduotimis grsta demokratin ugdym: Mokinys yra jaunas pilietis, turintis reali interes. Todl pirmiausias mokytojo udavinys yra ne sudominti j bsima nauda, bet pademonstruoti esam naud ir pilietikumo prasm. Mokinys, kaip jaunas pilietis, yra realus bendruomens narys. 128
G. Kvieskien
Todl mokytojo udavinys yra ugdyti mokinio atsakomybs jausm, dabartin ir bsim. Mokytojas privalo padti mokiniui ireikti savo sitikinimus odiais ir gerais darbais. Jam turi bti suteikta galimyb gyvendinti savo pilietinius ketinimus tiek mokykloje, tiek ir iorinje bendruomenje. Tinkami veiksmai priklauso nuo informacijos, intereso ir ketinimo, taip pat ir nuo deramo pasirinkimo. Todl jaunas pilietis privalo bti mokomas pasverti faktus ir pasirinkti tinkamas vertybes ir geriausius bdus sprsti problemas. Kiekvienas pilietis turi didel kiek nesuriuotos informacijos apie bendruomens veikl, todl svarbu imokyti vaik, kaip patikrinti ir suriuoti savo inias, sutvarkyti surinkt informacij. mons yra pasiruo veikti vadovaudamiesi tais sitikinimais, kuriuos jiems padjo suformuoti j pai mstymo procesai, kurie yra pagrsti patirtimi ir stebjimu. Todl mokytojas turt vesti klas prie fakt, patikrint savo patirtimi, leisti vaikams naudoti savo intelektines galias darant ivadas ir jas kritikuojant. Klas, vaik grup turi esminius bendruomens bruous. Todl metodas, kuriuo remiantis vadovaujama klass praktikai, projektui yra didiausios svarbos lavinant pilietinius proius ir savybes. Projektas Pilietis ar kiti pagal panaias metodikas parengti kursai pabria ankstyv paauglysts brand, rykaus augimo laikotarp ir svarbiausi period, ugdant gero pilieio savybes. Jis irykina artimiausi vaikui, tai yra bendruomens, kurioje jis gyvena, problem aktualizavim. Aktyvaus projektinio darbo metu paaugliai traukiami nuodugnius bendruomens problem tyrimus, ir taip tobulinamos j pilietins inios, gdiai ir bdai. Paprastai tokie projektai ir programos vykdomos pagal tam tikr schem: 129
G. Kvieskien
moksleiviai sistemikai tiria bendruomens problemas ir imasi kokios nors veiklos formos reaguodami konkreias bendruomenje kylanias problemas; moksleiviai renka, riuoja ir analizuoja informacij, vertina ginytinus problemos teiginius; moksleiviai savarankikai imasi problemos sprendimo, mokytojas atlieka tik padjjo ar vadovo funkcijas; moksleiviai traukia tiriamos problemos sprendim vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, aktyviausius bendruomens atstovus; taikant aktyviuosius, ypa projekto, metodus vaikams patvirtinama, kad paauglyst yra reikmingas laikotarpis; konkreiai rodoma, kad vaikai ir jaunimas patys gali daryti tak bendruomens gerovei; vaikai sitikina, kad pilietikumas, atsakomyb ne teorins svokos, o konkrets darbai; rodoma vaikams ir jaunuoliams, kad bendruomens problem studijavimas natraliai suteikia daug galimybi daryti pokyius realiame gyvenime, patiems tobulintis, ugdyti gdius ir vertybes. Praktinmis uduotimis pagrsto ugdymo alininkai vis XX ami linko prie socialini moksl programos, kuri traukt moksleivius visuomens klausim ar socialini problem tyrim. is problem orientuotos programos modelis traukia tarpdisciplinin turinio organizavim ir apibendrint refleksin mstym ar problem sprendim, kuris ikelia proces turinio atvilgiu. Aktyvioji, darbo mokykla taip pat yra demokratinio ugdymo krypties pedagogika. Aktyviosios mokyklos krjai ir alininkai nuolat pabria vis vaik teis mokytis, visi vaikai pripastami lygiaveriais ugdomojo proceso dalyviais. Aktyvioji mokykla siekia sudaryti 130
G. Kvieskien
galimyb mokytis vairi socialini sluoksni, skirtingo pasiruoimo vaikams. ios pedagogikos alininkai siekia ugdymo procese remtis moksleivi patirtimi, j aplinka, mokymo proces traukti vaikams suprantamas svokas, pastamus reikinius. Reikia paymti, jog aktyvusis mokymas, propaguodamas ugdymo demokratikum, yra pripaintas valstybse, kurios garsja demokratinmis tradicijomis. Praktinmis uduotimis pagrst program modeli silpnosios puss neturt sulaikyti mokytoj nuo eksperimet, socialini problem analizs ir projekt bei aktyvi metod diegimo mokykl programose. Prieingai, moksleivi atlikti svarbi visuomens praeities ir dabarties problem tyrimai turt bti ipltoti vis mokomj dalyk programose. Paintiniai veiklos procesai ir gdiai galt bti moksleivi naudojami tiriant svarbius visuomens klausimus istorijos, geografijos, meninio ugdymo ir pasirenkamj dalyk, toki kaip ekonomikos kurso, kontekste. Pavyzdiui, projektas Pilietis, sukurtas Pilietinio ugdymo centre JAV ir trauktas Pilietinio ugdymo program, yra veiksmingas ir vaik mgstamas metodas. iuo metu tai vienas populiariausi projekt Jungtinse Valstijose ir diegiamas daugiau kaip 46 kituose pasaulio kratuose, taip pat ir Lietuvoje. J. Lauikas aptaria naujosios mokyklos idj raid, atskir pedagogikos centr, mokykl veikl. Plaiau aprao darbo mokykl, veiklos mokykl, produktyvi mokykl, J. Dewey (D. Diuji) mokyklos sistem bei projekt metod, Josef Kerschensteiner pairas, aplankytas mokyklas Berlyne, Leipcige, M. Montessori sistem, J. Dalton plan, sodiaus aukljimo staigas. Apibendrindamas savo pastabas J. Lauikas paymi: Taiau naujosios pedagogikos nuopelnas nra vietimo bei aukljimo ideal formavimas, visa esm t ideal realizavimas. J. Lauikas paymi, jog i naujosios mokyklos siekiama paalinti verbalinius, knyginius, pasyvaus vietimosi metodus, kaip stabdys suvokiamas ablonikas, smulkus ugdymo turinio planavimas. Siekiama mokymosi, aukljimo, ugdymo proces pripildyti aktyvumo bei krybingumo dvasia. 131
G. Kvieskien
Vienas svarbiausi aktyviojo mokymo sieki demokratinio ugdymo nuostat tvirtinimas. Demokratinis ugdymas tai pirmiausia ugdymo proceso partneri moksleivi ir mokytojo bendradarbiavimas, siekiant ugdymo rezultat, pagarba ir dmesys ugdytinio asmenybei, poreikiams, galimybms, mokymosi veiklai, suvokiant kiekvieno asmens vertingum, atsivelgiant vaik interesus, pripastant vaikysts, jaunysts vertybes. Demokratikumo trkumas, perkrautos ugdymo programos, lygiateisikumo, pagalbos asmenybei stoka mokykloje bene svarbiausios prieastys, griaunanios vaik mokymosi motyvacij, kurianios nepalanki, prieik atmosfer mokykloje ir klasje. Dl demokratijos stokos prastja ugdymo rezultatai, efektyvumas, dalis vaik ima vengti mokyklos, psichologikai saugi aplink rasdami tik bendraami neformaliuose sambriuose. Pedagogai, iekantys ieities i giljanios mokymo krizs, suvokia btinyb demokratizuoti ugdym. Pltojant demokratin ugdym siekiama taikyti tas pedagoginio darbo, bendravimo formas, metodus, kurie jau yra patikrinti ir suformuluoti pedagogikos teoretik. Europos alyse pedagogai, remdamiesi naujojo ugdymo idjomis, neig autoritarik mokym, mokini pasyvum mokantis, perkraut faktais ir atitrkus nuo gyvenimo lavinimo turin, prievartines ugdymo priemones, ugdytinio asmenybs laisvs slopinim ugdymo procese. Demokratiniai ugdymo prioritetai nustatyti ir Lietuvos vietimo reformos dokumentuose, bendrosiose programose, vietimo gairse. yms Lietuvos pedagogai B. Bitinas, V. Rajeckas V. Targamadz, L. Lukien ir kt. vairiuose straipsniuose aptaria demokratinio ugdymo pltot dabartinje Lietuvos mokykloje. Demokratinio ugdymo esmins reformos vyksta Japonijoje, Jungtinse Valstijose, Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, kituose pasaulio kratuose. Pereinama prie mokymo sistem, kuriose kinta mokomojo dalyko, mokinio (kaip ugdymo centro) ir mokytojo (kaip bendradarbio, pagalbininko) vaidmuo ugdymo procese, iekoma lankstesns mokymo sistemos ji grindiama srautiniais ir profiliniais kursais, dstymo metodika rengiama atsivelgus psichologinius vaik amiaus tarpsni ypatumus ir gimtus suvokimo gebjimus bei poreikius. V. Rajeckas kaip vien i humanistins, demokratins mokyklos bruo nurodo mokymo priei132
G. Kvieskien
namum. Jis pabria: Asmenybs raidai ypa didels reikms turi jos veikla. Todl ir mokymo prieinamum daugiausia lemia tai, kiek aktyviai mokymo procese veikia patys mokiniai. Kai mokinys ieko savarankiko sprendimo, jis susikaupia, svarsto, sieja gyjamas inias su savo patirtimi. Sociologai ir istorikai pabria, kad pragmatizmo pedagogika padar didel tak Jungtini Valstij visuomens formavimuisi ir ios alies ekonomikos skmei. vertindami alies, kurioje dominavo pragmatizmo pedagogika, paang, matydami ios visuomens nari gebjim rasti viet gyvenime, puoselti bendramogikas idjas, demokratines nuostatas, kurti skming ekonomik, turime pripainti, jog pasitvirtino J. Dewey pasakyti odiai: ...ugdymas yra pagrindinis socialins paangos ir reformos bdas. Paymtina, kad ekonominiu poiriu stipriausi valstybi, aukto lygio gerov pasiekusi visuomeni ugdymo idjomis domimasi visame pasaulyje. Juoba kad i visuomeni ir bendruomeni klimatas, demokratijos laimjimai yra daugeliui priimtini ir sektini. Tad nenuostabu, kad pragmatizmo pedagogika, JAV vietimo sistema Lietuvos pedagogai domisi jau nuo XX amiaus pradios. ymus Lietuvos pedagogas kunigas M. Gustaitis, apsilanks JAV 1914 m., ileido knyg Amerikos mokykla" (1919). M. Gustait Amerikoje suavjo estetika mokykl klasi aplinka, demokratins ugdymo tradicijos. Pedagogas atkreip dmes Amerikos vietimo sistemos panaumus su Europos ugdymo tradicijomis. M. Gustaitis susiavjs aprao Amerikos mokyklos demokratikumo enklus: itos praktikos dugne guli sveika demokratinga mintis: jeigu vaikii i maums laikyt savistoviu asmenim, tai jis tokiu taps ateityje sau mogus. Tokioj atmosferoj aukljamas, nenuostabu, jog amerikietis i maens gyja drsos: jis mokytojo nesibijo, tik gerbia; jis drsiai atsakinja, irdamas tiesiog akis. Ta drsa tarytum persisunks Amerikos oras, elektrizuoja kiekvien sen jaun, vyr moter, ypa ateivi grynori, kuris pirmais spdiais jausmingiau kvpuoja. Ir lietuvis tenai veik pajunta savyje tas liuoso mogaus ypatybes, kuri tvikje visokios baudiavos slopino; veik pradeda drsti, paskesnj su kiekvienu mogum kalbsis, kaip su sau 133
Ekologin socialins pagalbos sistemos perspektyva lygiu.
G. Kvieskien
Pedagogikos istorikai, aptardami pragmatizmo pedagogikos pltr JAV, pabria, jog pragmatizmas plinta kaip praktin patirtis, danai nesigilinant filosofines pragmatizmo pedagogikos nuostatas, idjas. Pragmatizmas plinta eksperimentuodamas, klysdamas, patirdamas neskmes ir vl atgydamas, uimdamas vis platesnes pozicijas. Ties sakant, tai atitinka pragmatizmo postulatus pltotis, atsakant laikmeio reikalavimus, reikinius. Lietuvoje pragmatin pedagogika taip pat pltojama kaip praktin patirtis. Pastaruoju metu ypa tapo populiarus projekt metodas, plintantis mokytojams, mokykloms dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, skatinant atvykstani i JAV ir Skandinavijos lektori, pltojant tiesioginius ryius su Skandinavijos, Danijos mokyklomis, gyjant patirties seminaruose, konferencijose ar tiesiog lankantis usienio ali mokyklose ir i ten parsiveant ger j patirt. Pragmatinio ugdymo vertybs irykja ne tik laiko perspektyvoje. Danijoje, vedijoje, Didiojoje Britanijoje, JAV, kuriose ugdymo procesas grindiamas pragmatinio ugdymo idjomis, pirmiausia krinta akis mokyklos bendruomens demokratikumas, gyvybingumas, krybin, ventin atmosfera, ugdytini aktyvumas, veiklumas, pasitikjimas savimi, gebjimas komunikuoti. Moksleiviai noriai bendradarbiauja su mokytojais, bendraamiais. Dmesys ugdytiniui, pagarba jo sitikinimams suponuoja moksleivio atsak, jis suvokia ess lygiateisis, visavertis visuomens narys, kartu ima suvokti ir didiuotis savo atsakomybe prie draugus, bendruomen. Tokioje mokykloje gali pajausti, kad ia formuojamas ateities visuomens narys, sugebantis perimti geriausias visuomens tradicijas bei sugebantis perimti ir panaudoti reikiam informacij, inias. Didiausi naud, diegiant projekt metod Lietuvos ugdymo institucijose, duoda tiesioginis pedagog bendradarbiavimas, galimyb stebti Jungtini Valstij, skandinav pedagog veikl, pajausti darbing nuotaik, moksleivi usidegim, aktyvum, suinteresuotum vykstaniu ugdymo procesu. Kiekvienas, apsilanks Skandinavijos 134
G. Kvieskien
mokyklose, paymi mokytoj pasirengim darbui, dmes vaikui, demokratinius santykius mokykloje ir kolegik bendradarbiavim. Kitas svarbus projekt darbo aspektas mokymosi ir praktikos ssajos, gyvenimikos, darbo, krybins patirties gijimas. Galima teigti, kad dauguma motyv, lemiani projekt metodo populiarum Skandinavijos alyse, padiktuoti kultrini tradicij ir praktiko, dalykiko skandinav ar pragmatiko amerikiei bdo. Demokratins, solidarumo ir subsidarumo idjos visuomenje taip pat neabejotinai prisideda prie io metodo populiarinimo. Lietuvoje jau gerai inomas ir taikomas i Jungtini Valstij atkeliavs projektas Pilietis. Pirmiausia is projektas buvo gyvendintas Jungtinse Valstijose. Pagal Kalabaso pilietinio ugdymo centro parengt metodik mokytojai galjo nesunkiai ir veiksmingai organizuoti moksleivi veikl. Greitai i idj perm Ryt ir Vidurio Europos alys, nes iose alyse ypa reikjo atgaivinti piliei savimon. Projekt vykdyti pirmiausia msi Bosnijos ir Hercegovinos Respublika. Po keleri met projektas skmingai imgintas Lietuvoje. Lietuvos demokratikumo kolegija ir mokytojai, dalyvav 1998 met pavasar vykusiame eksperimente, imoko taikyti Pilieio metod ir io metodo gyvendinimui parengtas mokymo priemones Lietuvos mokykloms. Dabartins mokymo priemons gerokai papildytos, pakeistos, kai kurios uduotys perraytos, pateikiami lietuviki pavyzdiai. R. Martinnien ivert ir adaptavo mokomj komplekt Pilietis (Vilnius, 1999). J sudaro pratyb ssiuvinis, projekt knyga (vadovlis) ir knyga mokytojui. Parengtos mokymo priemons rus ir lenk kalbomis. Projektas Pilietis gyvendinamas ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Meksikoje, Dominikos Respublikoje, Kroatijoje, Kazachstane, Brazilijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, iaurs Airijoje, Izraelyje, kitose alyse. Yra parengta ir daugiau mokymo priemoni,skirt projektiniam darbui. Viena i j UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto ileista Susan Fountain knyga Tik tai yra teisinga. i knyga viena i daugelio praktini mokymo priemoni, parengta pagal JT vaiko teisi konvencij. Knyga yra skiriama jaunimo grupi 135
G. Kvieskien
vadovams ir mokytojams, dirbantiems su 13 met ir vyresniu jaunimu tiek isivysiusiose, tiek besivystaniose alyse. Knygos angoje aikinama, kodl vaikai turi inoti savo teises. Kiekviena visuomen nori, kad jos vaikai uaugt sumans, smoningi pilieiai, kurie dirbt savo bendruomens labui. Taiau pasaulyje vis dar paeidiamos vaik teiss, suteikianios jiems galimyb gyventi, visapusikai tobulti ir sitraukti aktyvi veikl. S. Fountain pabria, kad tiek isivysiusiose, tiek besivystaniose alyse vaikai patiria smurt gatvje, seksualin prievart ir inaudojim, veriami vartoti narkotikus, pradj lankyti mokykl, jos nebaigia, daug vaik mirta nuo ukreiam lig, patiria kankinimus, neteisingai baudiami, kalinami ir neturi teisini garantij. Knygoje ji duoda praktini ir aisming patarim, kaip projekt bdu vaikus supaindinti su j teismis. S. Fountain silo trij pakop mokymo proces, kur sudaryt: Klausim, susijusi su vaik teismis, nagrinjimas: mediagos ia tema rinkimas, analizavimas ir apibendrinimas. Atsiliepimas surinkt informacij: susipastama su vairiomis nuomonmis, bandoma suprasti situacij, sijausti kito padt ir kuo nors padti. Aktyvus dalyvavimas konkreioje praktinje veikloje, daniausiai savo vietovje. iame procese svarbu, kad vaikai suprast, jog teisi problemos lieia ne tik kur nors toli gyvenanius mones, bet kad jos taip pat svarbios ir aktualios j pai visuomenei ar kolektyvui. iandien mokytojams, mokykl vadovams jau nekyla abejoni, kad pilietin ugdym reikia plaiau taikyti vaikams dar esant mokyklos suole. Tam ypa palankus paauglysts ir ankstyvos jaunysts laikotarpis. io amiaus moksleiviai link vertinti tai, kas vyksta aplinkui. Jie kritikiau velgia suaugusius mones, formuoja savo tolesnio gyvenimo pairas. Kita vertus, jie nori tapti suaugusiais. Juos domina tai, kas, j akimis irint, prieinama tik suaugusiems monms: teis turti savo nuomon, j reikti ir bti iklausytam, teis sprsti. iuo 136
G. Kvieskien
amiaus periodu galima rimtai kalbti ir apie teises, ir apie mogaus bei pilieio pareigas [60]. Mokytojas i trij pilietins visuomens pagrind dstymo bd gali rinktis vien: dirbti nuosekliai pagal specialist parengt vadovl konkreiai klasei; tuomet jis renkasi maiau krybik, bet saug bd, parengti individuali program pagal bendrj program nuostatas ir standartus; tai krybikas, bet ne visuomet saugus bdas, ypa pradedantiems mokytojams, derinti iuos bdus, tai yra suderinti individuali program, j traukti kit autori parengtus darbo modelius (darbo ssiuvinius, nedidels apimties mokymo priemones, projekt apraymus) ir papildyti savo paties surinkta mediaga ar metodais. is bdas gana krybikas ir drauge saugus; mokytojui nereikia kurti visko nuo pradios iki galo moksleiviams pateikiama mediaga yra krybikai parengta, taiau tuo pat metu mokytojas gali savaip suderinti vairi autori silom turin ir metodus [61]. Projektas Pilietis yra toks darbo modulis, kur mokytojas gali naudoti bet kurioje klasje, kur dstomi pilietins visuomens pagrindai, o jei nori, ir neformaliojo papildomojo ugdymo metu, pavyzdiui, organizuodamas moksleivi klubo ar aukljamosios klass veikl. Bendrosiose programose nurodyta, kad pilieio pilietinio solidarumo demokratijos Lietuvos valstybs temos galt bti nagrinjamos VIII klasje. Todl projektas Pilietis danai traukiamas ios klass pilietins visuomens pagrind individualij program. Taiau is projektas tinka ir kaip X klass programos dalis, nes ioje klasje siekiama apibendrinti ir susisteminti moksleivi inias, ir kaip metodas, taikomas papildomo ugdymo metu. 2001 metais projekt Pilietis eksperimento tvarka jau vykd penkiasdeimt mokykl. Jame dalyvavo 2020 VIIXII klasi moksleivi. 137
G. Kvieskien
Tyrimo rezultatai parod, kad ne visiems mokytojams gerai seksi organizuoti moksleivi vykdomus projektus. Nors dauguma mokytoj gerai atsiliep apie projekt Pilietis (mokytojai teig, kad jis buvo labai naudingas moksleiviams; 93 % mokytoj rekomenduot savo kolegoms taikyti metod), taiau tik 80 % eksperimente dalyvavusi mokytoj nort patys taikyti metod kitais metais. Po pamok gyvendinti tok projekt rytsi ne daugiau kaip 45 % mokytoj. Mokytojai taip aikina savo vertinimus: projektas atima daug laiko, nes moksleiviams tenka padti po pamok, o inicijavs projekt mokytojas sipareigoja moksleiviams ir tai veria j skmingai ubaigti darb. Kita vertus, tyrimo rezultatai parodo, kad dtos pastangos atsiperka. Moksleiviai noriai sitraukia darb, daugel uduoi atlieka savarankikai, puikiai susipasta su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir vairiais statymais, gyja supratim apie valdios staig struktr ir funkcijas, mokosi nuosekliai ir sistemingai dirbti. Be to, klass, dalyvavusios eksperimentiniame projekte, pasiek konkrei rezultat: paskatino vietos valdi ir spaud rimiau svarstyti moksleivi ikeltas problemas. Projektas Pilietis tai deimties dvylikos savaii programa, jei dirbama vien valand per savait klasje, o savarankikos uduotys atliekamos po pamok. Programos tikslas supaindinti moksleivius su vietos savivaldos darbu ir ugdyti j pilietinio dalyvavimo gdius. Moksleiviai renkasi vietos bendruomenei aktuali problem ir mokosi: tirti problem (atlieka apklausas, renka informacij i spaudos, specialist, kit altini); analizuoti informacij (surinkt mediag aptaria klasje, riuoja, atrenka vertingus pasilymus); dirbti kartu (mokosi derinti norus, pasiskirstyti darbus, priimti visus patenkinant sprendim, atsivelgti draug nuomon ir galimybes); iekoti veiksming sprendim (ne skstis ir dejuoti, o kreiptis 138
G. Kvieskien
valdi ir silyti argumentuot problemos sprendim). i nuosekli programa padeda moksleiviams skmingai gyvendinti projekt ir perimti pilietines nuostatas. Vadovlyje Pilietis nuosekliai apraoma projekto gyvendinimo metodika. ia pateikiami tekstai, klausimai, klasje atliekamos uduotys, nam uduoi apraymai. Darbo ssiuvinyje yra rekomenduojam anket, analizs schem, oficiali laik pavyzdi. Mokytojo knygoje gausu paaikinim ir patarim, kaip gyvendinti projekt Pilietis, pateikiama daug pried, kuriuos mokytojas gali naudoti, jei organizuoja koki nors veikl. Krybingas mokytojas nenors ir negals paraidiui gyvendinti io projekto. traukus projekt program, reikt aikiai suvokti, koki viet jis uims, kokius tikslus ir udavinius jis pads gyvendinti. Projekt galima vykdyti ir per trumpesn laik, nei numatyta. Tuomet reikia i anksto apgalvoti, koki uduoi atsisakyti, o kitas gerai suplanuoti. gyvendin projekt Lietuvos mokytojai pataria vengti keleto dalyk: Moksleiviams i veikla nauja ir domi. Kartais jie nori visk imginti. Tam reikia daug jg ir laiko, ir vliau j pritrksta projektui ubaigti. Projekto metodika silo darbus pasiskirstyti. Pasitaiko, kad mokytojas, diaugdamasis moksleivi entuziazmu pradiniuose etapuose, atsisako vadovauti, visk palieka moksleivi iniciatyvai. Pakeitus numatyt projekto eig moksleiviai susiduria su sunkumais ir nusivilia pradtu darbu. Jei kelet kart nebna planuotos pamokos, sutrinka usimimo darbo ritmas, moksleiviai ima juo bodtis. Todl geriau dirbti trumpiau, bet tokiu metu, kad projektui netrukdyt kiti renginiai [60]. gyvendinant projekt, tenka konsultuoti moksleivius po pamok. Mokytojas turi i anksto vertinti, kiek laiko gals tam skirti. Prireikus jis turt kreiptis pagalbos administracij, kitus mokytojus, klasi va139
G. Kvieskien
dovus. Jie gali ir turi padti, nes pilietinis moksleivi ugdymas visos mokyklos reikalas. Moksleiviams reikia konkrei ini ir gdi, kad jie galt skmingai atlikti numatyt darb, pavyzdiui, kad suprast pagrindines vartojamas svokas, suvokt savo, kaip pilieio, teises ir pareigas ir mokt iomis iniomis remtis diskutuodami, gebt dirbti grupje, konstruktyviai bendradarbiauti. Imantis projekto, btina vertinti klass pasirengim dirbti. IXX klasi mokini inios gali bti nuodugnesns, taiau reikt vertinti, ar jiems teko dirbti grupmis, atlikti praktines uduotis poromis, bendradarbiauti. Moksleivi veiklos organizavimas gyvendinant projekt Atlikdami vadovlyje pateiktas uduotis, moksleiviai skmingai siekia tikslo. Darbas organizuojamas etapais, kuri metu kiekvienas turi k veikti. Nors uduotys skirtingos, visi moksleiviai gyja panai gebjim, o iniomis ir informacija dalijasi klasje. I etapas bendruomens problem isiaikinimas. Vienas i pagrindini programos udavini imokyti moksleivius dalyvauti visuomens savivaldoje, todl moksleiviams siloma nagrinti vietos valdios sprendiamas ar sprstinas problemas. Klasje pradt diskusij moksleiviai papildo namie atliekamu darbu. II etapas sprstinos problemos pasirinkimas. Klas aptaria savo bendruomens problemas ir pasirenka vien i j tirti toliau. Lietuvos mokyklose vyks eksperimentas parod, kad moksleiviai, pasirink i pirmo vilgsnio sudtingas nedarbo, jaunimo uimtumo, ekologijos ar socialines problemas, skmingai vykd projekt. Svarbu vertinti, ar moksleiviai gals gauti informacijos pasilymams parengti. Jie neturi isprsti problemos, reikia tik atkreipti j visuomens ir valdios dmes. Tirdami rimt problem, moksleiviai jauiasi atliekantys labai reikming visuomenei darb [60]. 140
G. Kvieskien
Kartais moksleiviai nori sprsti mokyklos gyvenimo problemas (mokyklos interjero, higienos, tarpusavio santyki ir kt.). Projektas puikus bdas kelti ias problemas. Taiau, jas tirdami, moksleiviai nesusipasta su vietos valdios funkcijomis, bendruomens organizacijomis, neturi galimybi atlikti kai kuri projekte numatyt uduoi. Todl pasirinkta tokia problema neatitinka projekto Pilietis" keliam pilietinio ugdymo tiksl. III etapas informacijos apie pasirinkt problem iekojimas. Moksleiviai renka informacij apie pasirinktos problemos egzistavim; iklauso specialist, iniasklaidos, bendruomens moni nuomon apie problemos sprendimo bdus, renka informacij apie vietos valdios ketinimus sprsti i problem. Moksleivi grups atlieka joms skirtas uduotis. Vadovlyje pateikiami patarimai, kaip atliekant uduot neapsunkinti kit moni darbo. IV etapas vis dokument rengimas. Kai klas turi pakankamai informacijos, galima pradti rengti visus dokumentus. Moksleiviai turi rodyti, kad problema egzistuoja ir kad geriausia j sprsti j silomu bdu. Todl reikia atrinkti svarbiausius argumentus, rykiausius faktus ir visk vaizdiai pateikti: iliustruoti pieiniais, nuotraukomis, schemomis. Sudaromos darbo grups, kiekviena atlieka atskir uduot, tai yra parengia vien i keturi dokument. ie dokumentai tai visos klass, formavusios viej politik, padsiani sprsti kuri nors bendruomens problem, bendro darbo rezultatas. Tai stendas ir dokument rinkinys [60]. Norint, kad moksleiviai imokt konstruktyviai bendradarbiauti, rekomenduojama bent tris kartus sudaryti naujas grupes uduotims atlikti. V etapas dokument pristatymas. io etapo metu moksleiviai pristato savo darbo rezultatus kitoms klasms arba suaugusij grupei. Dokument pristatymas tai vieas svarstymas, kurio metu kiekviena dokumentus rengusi grup pateikia savo stend, dokumen141
G. Kvieskien
tus ir atsako komisijos klausimus apie i projekto dal. Eksperimento metu, kuris vyko Lietuvos mokyklose, paaikjo, kad i projekto dalis teikia labai verting gdi. Tinkamai pasireng moksleiviai nugali baim vieai kalbti. Savo darb moksleiviai turt pristatyti monms, nuo kuri priklauso pasirinktos problemos sprendimas: draugams, bendruomenei, kuri galt juos palaikyti. Prie pristatym reikt surengti trump svei (komisijos) pasitarim ir parengti juos iam darbui: paaikinti jiems projekto tikslus, atkreipti j dmes moksleivi amiaus ypatumus ir ko galima i j tiktis. Mokytojai teigia, kad parengus sveius, vyksta konstruktyvesnis dialogas. iame etape galima vertinti moksleivi veikl, projekto vykdym ir jo pristatym. Mokytojo knygoje yra aprayti rezultat vertinimo kriterijai ir pateikta rezultat vertinimo forma. Svarbiausias vertinimo tikslas suteikti moksleiviams informacijos apie teigiamus ir apie tobulintinus j projekto dalykus. VI etapas gytos patirties apibendrinimas. Per pristatym uduoti klausimai ir klausytoj reakcija suteikia moksleiviams daug informacijos. gyt patirt moksleiviai turt drauge aptarti. Moksleiviai danai mano, kad jie nepasiek savo tikslo, jei nepajg ko nors pakeisti. Todl, baigiant darb, reikt dar kart pabrti, kad io projekto tikslas mokytis kelti problemas, rinkti ir analizuoti informacij, teigti ir ginti savo pasilymus. Moksleiviai turt vertinti, kaip jiems pavyko pasiekti tiksl. Taip pat reikt aptarti, ar moksleiviai ketins tsti pradt darb. Gal moksleiviai bandys savo sumanym realizuoti, pavyzdiui, surengs akcij ar perduos mediag urnalistui? Moksleiviai turi jausti, kada projektas baigiamas. Kitaip jie gali puoselti viltis ir jaustis kalti, kad j idjos negyvendinamos. Kiekvienas projektas turi savo pradi ir pabaig. Tuo projekt vykdymas skiriasi nuo kasdienines veiklos [60].
142
Skyrius 3 Socializacijos rizikos veiksniai

Socialiniai ekonominiai praradimai neivengiamai didina skurd ir vairius rizikos veiksnius. Ekonomin mogikojo kapitalo vert verslumas, gebjimai, mokyklinis lavinimas didja iaugus naudingo gyvenimo trukmei.[41] Z. Morkno manymu, socialin sveikata ar socialin ekologija nusakoma kaip individo bkl, visikai atitinkanti universali mogaus prigimt: sveikata ne tai, kad mogus neserga, o fizins, psichins ir socialins gerovs vienyb. Socialiniam ir psichiniam bendrijos patologijos (nesveikatos) laipsniui vertinti gali bti naudojami Pasaulins sveikatos apsaugos organizacijos nustatyti rodikliai, tenkantys tam tikram skaiiui gyventoj (ms atveju, visiems Lietuvos gyventojams). Tai bt ie rodikliai [62]: saviudi skaiius; nuudym skaiius; kit kriminalini ir savavaliavimo akt skaiius; nelaiming transporto atsitikim skaiius; paaugli nusikalstamumas; 143
Socializacijos rizikos veiksniai Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 Natralus prieaugis 17108 15206 12162 1357 -4110 -4111 -3830 -3331 -3738 -3588 Gimusi 15,3 15,0 14,3 12,7 11,4 11,1 10,5 10,2 10,0 9,8 Mirusi 10,7 11,0 11,1 12,3 12,5 12,2 11,6 11,1 11,0 10,8
G. Kvieskien Natralaus prieaugio koeficientas 4,6 4,0 3,2 0,4 -1,1 -1,1 -1,1 -0,9 -1,0 -1,0
Lentel 3.1: Gimstamumas, mirtingumas, natralus gyventoj prieaugis 19901999 m.[11] narkotik, alkoholio, raminamj vaist vartojimas; antsvoris. Pateikti duomenys rodo, jog pastaruoju metu vis dlto jauiamas, kad ir nedidelis, saviudybi skaiiaus sumajimas. Pasak D. Gailiens, 19951996 m. pagal saviudybi skaii Lietuva um pirmj viet pasaulyje konkuruodama tik su Vengrija.[63] Taiau, lygindami paskutinius metus, matome, kad saviudybi skaiius stipriai iaugo. Ypa kebli padtis susidar Lietuvos kaime, kur saviudybi ymiai daugiau negu mieste. Padtis sudtingesn ir tuo atvilgiu, kad kaimo tipo gyvenvietse Lietuvoje gyvena tik iek tiek daugiau nei 30 proc. vis alies gyventoj. Taip pat btina paminti, kad kaimo tipo gyvenviets Lietuvoje yra daugiau udaro tipo. Tai reikia, kad mons tarpusavyje bendrauja daug artimiau nei mieste. Toks bendravimo modelis, ypa kalbant apie saviudybes, sudtingas darinys. Pasak D. Gailiens (1998), viena saviudyb paveikia ne maiau kaip 10 asmen i artimiausios socialins aplinkos. Dl arti144
G. Kvieskien Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 I viso 969 1142 1294 1572 1703 1694 1723 1632 1554 1552
Socializacijos rizikos veiksniai Mieste 531 569 651 863 936 937 910 860 826 784 Kaime 438 573 643 709 767 757 813 772 728 768
Lentel 3.2: Saviudybi skaiius 19901999m.[11] mesnio bendravimo tarpusavyje saviudyb tampa ir kaimo bendruomens tragedija. Deviantinio elgesio ir agresijos paplitim rodo nuudym Lietuvoje dinamika.[11] Faktikai nuudym skaiiaus augimas statistikai 1990 nuo met iki 1994 met didjo, nuo 1995 met nuudym skaiius iek tiek statistikai majo, taiau vis dlto paskutiniai nuudym duomenys byloja, kad i nusikaltim skaiius nesumajo. I pirmo vilgsnio atrodyt, kad kaime maiau nuudym nei mieste, taiau lygindami mieste ir kaime gyvenanij skaii matome, jog faktikai tiek miesto, tiek kaimo gyventojams tenka panaus nuudym skaiius. Nuudym skaiius analizuojamojoje socialinje erdvje yra pakankamai didelis, o problema ypa skaudi dar ir dl to, jog dauguma nuudym pastaruoju metu padaromi ypa iauriomis priemonmis (prisiminkime neseniai sulaikyt vadinamj pakeli maniak, motinos ukapot bejg kdik ir pan.). Be to, hipotetikai galima teigti, jog kai kurie nukentj mons nesikreipia teissaugos organus, nes pasitikjimas teissaugos organais labai menkas. Bendra sociumo kriminogenin padtis dar vienas rodiklis, bylojantis apie deviancin alies bsen. 145
Socializacijos rizikos veiksniai Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 I viso 281 339 394 465 497 434 344 336 303 297 Mieste 190 241 285 333 348 298 214 232 191 187 Kaime 91 98 109 132 149 136 130 104 112 110
G. Kvieskien
Lentel 3.3: Nuudym skaiius 19901999m.[11]
Pateikti duomenys liudija prast kriminogenin padt alyje. Daugja vagysi, chuliganizmo atvej, tyini kno sualojim. Nerim kelia spariai augantis nusikaltim, siejam su psichotropinmis bei narkotinmis mediagomis, skaiius. Taip pat konstatuojama, jog auga narkotini mediag, alkoholio vartojimas, ypa tarp jaunimo. Kai kuri medik teigimu, sunku tiksliai vertinti narkotik bei alkoholio vartojimo mastus. Todl pasikliauti statistiniais rodikliais, kad vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 9 litrus grynojo alkoholio, neverta, juoba inant, kad skaii nepatenka naminio alkoholio gamybos bei vartojimo mastai, taip pat kontrabandinio alkoholio kiekiai. Dar sudtingiau kalbti apie psichotropini mediag vartojimo, toksikomanijos, narkomanijos mast. Idstyti statistiniai rodikliai leidia velgti anormin Lietuvos visuomens socialins ekologijos bkl. Arba, tiksliau pasakius, kalbti apie visuomens socialins psichins patologijos laipsn. Kaip nustatme, tokioje socialinje erdvje ugdymas veikia kaip socializacijos procesas, bet sociumo ekologija negali bti pakankama, jeigu mintai problemai sprsti neskiriama papildomai l ir itekli 146
G. Kvieskien 1990 I viso uregistruota nusikaltim. I j Tyiniai nuudymai ir pasiksinimai nuudyti Iaginimai ir pasiksinimai iaginti Tyiniai sunks kno sualojimai Plimai Vagysts Chuliganizmas Nusikaltimai, susij su psichotropinmis ar narkotinmis mediagomis 1995
Socializacijos rizikos veiksniai 1996 1997 1998 78149 356 166 381 3646 48213 2972 620 1999 77108 343 225 395 3376 47865 2715 696
37056 60819 224 196 319 334 24333 1133 76 502 200 299 2837 41619 2565 395
68053 75816 405 168 351 3481 44600 3003 511 391 166 371 3971 47193 3131 630
Lentel 3.4: Nusikaltimai pagal ris 19901999 m.[11] pozityviosios socializacijos programoms, profesional veiklai. Esant anorminei sociumo bsenai, labai svarbu apibrti institucijas, metodus ir kitas priemones, kurios gali laiku utikrinti visapusikesn socializacij, gerinti visuomens ekologij.
3.1 iniasklaida kaip rizikos veiksnys

I vis iniasklaidos priemoni pirmiausia iskiriama televizija, nes ji pasiymi informacijos pateikimo form vairove, dinamika, turi galimyb panaudoti vizualins ir akustins informacijos derin, keisti ekrane vairius siuetus, veiksmo viet, persona skaii, naudoti specialius efektus. Televizijos poveikis monms domina daugelio srii specialistus kritikus, psichologus, sociologus, politikus ir kt. Televizija yra siskverbusi visuomen; ji turi gali pateikti daug danai pasikartojani ir visa apimani praneim, o tai yra unikalu. Vis 147
Socializacijos rizikos veiksniai
G. Kvieskien
daniau laisvalaikio praleidimo bdu vaikams ir suaugusiesiems tampa televizijos irjimas, taigi televizija tampa vienu i svarbiausi socializacijos agent. Dl didjanios televizijos takos maja toki institut kaip eima ir mokykla, bendruomen, Banyia, taka asmenybs socializacijai. Didioji dalis vis televizijos poveikio individams teorij nagrinja poveik vaikams ir paaugliams. Tai galima bt paaikinti tuo, kad vaikai, palyginti su suaugusiaisiais, yra taigesni televizijos laidoms, kadangi dar neturi stabilios vertybi sistemos, sunkiai atskiria demonstruojam fantazij pasaul nuo realybs ir pan. Vaikai, kuriuos tvai baudia fizinmis bausmmis, kurie iri smurtinius filmus, aidia su agresyviais vaikais, naudos smurt daug daniau negu vaikai, neturintys tokios patirties. Yra nustatyta, kad socializacijos proceso trkumai veikia nevienodai: jie gali slygoti arba smurtin vaiko elges, arba nesukelti agresijos. I veiksni, galini turti takos per televizij matyto smurto ir agresyvaus vaik elgesio ryiui, daniausiai iskiriami tokie: vaik populiarumas tarp bendraami; j akademiniai laimjimai; identifikavimosi su televizijos program herojais laipsnis; tikjimas demonstruojamo smurto realumu ir agresyvaus turinio fantazijos ugdymas. Siekiant nustatyti smurtini televizijos program poveik asmenybs elgesiui (tiek vaik, tiek suaugusij), atlikti vairs tyrimai. Kaip rodo j duomenys, agresyvaus turinio film irjimas (ypa pakartotinis) skatina vaik agresyvum, o nesmurtins programos toki pokyi nesukelia. Galima teigti, jog kuo daugiau smurto demonstruojama televizijos laidose, tuo labiau vaikai, sprsdami tarpusavio konfliktus, yra link panaudoti smurt kaip veiksming vairi problem sprendimo priemon. Televizijos pateikiamas smurtas gali sumainti vaiko jautrum smurtui realiomis slygomis. Tai pasireikia fiziologini rodikli pokyiais, nejausmingumu, indiferentiku poiriu smurto auk, menkesniu jai padarytos alos vertinimu ir sumajusia tikimybe, kad mogus imsis koki nors veiksm smurto aukai apginti. Televizija, kaip socialinis institutas, gali daryti tak vaik norui smurtauti. Galima iskirti tokius smurtini film poveikio aspektus: kai irdami smurtinius filmus vaikai imoksta naujos agresy148
G. Kvieskien
vaus elgesio technikos ir j panaudoja bendraudami tarpusavyje; kai vaikas identifikuojasi su agresyviu filmo veikju, tikdamas, kad demonstruojamas smurtas yra realus, tokiu atveju didja jo paties agresyvaus elgesio pasireikimo tikimyb. Tie smurtiniai veiksmai, kuriuos vaikas suvokia kaip visikai nerealistinius, daniausiai nesulaukia jo dmesio, nra simenami ir imituojami. Matyt agresyvaus elgesio scenarij atgaminimas vaizduotje sustiprina j siminim ir padidina tikimyb, kad ie scenarijai vienokia ar kitokia forma bus panaudoti ateityje. Gali formuotis ryiai tarp nedideli akademini laimjim, smurtini televizijos laid irjimo ir vaik smurtinio elgesio. Vaikai, kuriems prasiau sekasi mokslas, paprastai praleidia daugiau laiko irdami televizijos laidas, nei gerai besimokantys mokiniai. Atitinkamai blogai besimokantys vaikai turi daugiau galimybi stebti agresyvaus elgesio modelius. O kadangi i vaik galimybs sprendiant vairias problemas paprastai yra labiau ribotos nei skmingai besimokani mokini, tai atsiliekantys vaikai daniausiai panaudoja tuos smurtinius problem sprendimo bdus, kuriuos jie mato televizijos laidose. Toks elgesys atriboja iuos vaikus nuo bendraami, veria juos dar daniau irti televizijos laidas, dl to lieka maiau laiko mokymuisi, patiriamos akademins neskms ir t. t. Galima pridurti, kad ryiui tarp per televizij matomo smurto ir agresyvaus vaik elgesio turi takos ir kiti svarbs veiksniai. Pirmiausia bt galima paminti aukljimo slygas eimoje, kai vaikams be pertrauk leidiama irti televizijos laidas. Vaikai, kurie patiria mint eimos slyg ir televizijos laid poveik, pasiymi ltesne kognityvine branda, yra tars ir nepasitikintys ioriniu pasauliu, agresyvesni ir nerimastingesni, blogiau adaptavsi mokykloje negu bendraamiai. Jeigu vaikas danai mato, kaip jo mgstamas televizijos film herojus pasiekia tiksl naudodamas smurt, jis gali padaryti ivad, kad smurtas yra tinkamas vairi problem sprendimo bdas. Smurtins reakcijos gali sitvirtinti ir ilgai ilikti jo elgesyje. Smurtins televizijos programos suadina irov, t. y. padidina tamp, bendr aktyvum, 149
G. Kvieskien
stimuliuoja su smurtu susijusias mintis, fantazijas, skatina modeliuoti televizijos film heroj agresyv elges ir mokytis atitinkam agresijos form. Manoma, kad avjimasis televizijos programose demonstruojamu smurtu yra susijs su uslopintu archaiku agresyvumu, anksiau igyventomis traumomis bei kerto ir atpildo trokimu [65]. Smurtas spaudoje. Kalbdami apie smurt prie vaikus, negalime pamirti ir spaudos takos visuomenei. Smurtas prie vaikus viena i daugelio tem, kurios noriai keliamos paviri kaip sensacingos. Taiau neretai urnalistai nesuvokia ar nenori suvokti savo straipsni galim pasekmi. 19992000 metais Vilniaus pedagoginio universiteto bakalaurai ir magistrantai atliko tyrim, kurio tikslas buvo apvelgti, kaip spaudoje pateikiama informacija apie smurt patyrusius vaikus. Tyrimo metu perirti 5 Lietuvoje leidiami respublikiniai ir 10 regionini dienrai. Magistrant ir bakalaur tyrimas patvirtino prie tai atlikto Vaiko raidos centro tyrimo ivadas [64], kad straipsni skandalingum nulemia tokie kriterijai kaip vaiko mirtis nuo smurto; seksualinis smurtas prie vaikus; kai vaikas nuudo vaik; kai prie vaik fizinio ar seksualinio smurto imasi jo eimos nariai; kai paaikja itin dideli tam tikro reikinio mastai. Operatyviniuose vyki apraymuose leidiniai daniausiai nemini smurto prieasi, nepateikia informacijos apie bdus, kuriais galima buvo jo ivengti. Straipsniuose taip pat nra informacijos, kokia pagalba galt bti suteikiama panaiai nukentjusiam vaikui. Neretai straipsni autoriai, stengdamiesi pritraukti skaitytojus, sukelti j susidomjim, antratse vartoja tokius odius: iaurus, kruvinas ir pan. Straipsni antrats sudaro skandalo, dramatizmo spd. Daniausiai (78 proc.) spaudoje apraomas fizinis smurtas, reiau seksualinis ir reiausiai psichologinis smurtas. Galima tik splioti, ar tikrai fizinis smurtas Lietuvoje yra daniausias, bet aiku, kad daugelis seksualins prievartos auk savo skausmo spaudai neatskleidia. Be to, seksualinis smurtas danai Lietuvoje tapatinamas ir su paios aukos problema, todl vengiama tai vieinti. Nuomon, kad vi150
G. Kvieskien
suomen toleruoja fizini bausmi taikym aukljant vaikus, patvirtina tas faktas, kad kartais vaiko sumuimas straipsnio autoriaus traktuojamas kaip nepriimtinas, bet gana natralus reikinys, dl kurio neverta pltoti temos. Tuo tarpu vaiko mirtis nuo smurto aprainjama labai detaliai, danai net su smulkmenomis.[64] Neretai yra publikuojamos auk nuotraukos. Daniausiai tai daroma pirmuose puslapiuose. Jos danai naudojamos kaip pritraukiamoji priemon. Tokio straipsnio su nuotraukomis ispausdinimas turi takos ne tik dabartiniam aukos gyvenimui, bet ir visos eimos gyvenimui ateityje, vaiko likimui. Spauda, pateikdama publikacijas smurto prie vaikus tema, ne vien informuoja apie vyk, formuoja uuojaut aukai, neapykant nusikaltliui, bet ir provokuoja baim ir nerim. Visa tai veria vaik tvus susirpinti vaik saugumu. Remiantis Lietuvos spaudos tyrim rezultatais, tampa aiku, kad iniasklaida, informuodama Lietuvos visuomen apie nusikaltimus, linkusi kurti perdt ir ikreipt kriminogenins bkls vaizd [66]. Galima teigti, kad spauda pakankamai rykiai atspindi visuomens nuomon, labai stengiasi pritraukti skaitytoj, danai nesiskaitydama su priemonmis. Aikindama problemas bei j sprendimo bdus, danai kelia prietaringas idjas, neieko reikinio prieasi ar itak.
3.2
Deviantinis elgesys ir nepilnamei nusikalstamumas
Nepilnamei nusikalstamumas yra savita ir svarbi socialin teisin problema, su kuria susiduria vairios valstybs. Tv atsakomybs u savo vaikus sumajimas, eim ekonomins problemos, nepakankama socialini ir specializuot prevencijos institucij veikla, l trkumas vaik uimtumo problemoms sprsti skatina nepilnamei nusikalstamum. Nepilnameiai ypa jautrs neigiamiems socialiniams reikiniams (mokymosi prestio smukimas, ekonomin kriz). Kas ketvirt vaik nusikaltim traukia suaug asmenys, kas deimt 151
G. Kvieskien
tvai. nusikalstam veikl sitraukia vis daugiau jaun moni, daniausiai tai nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, nepilnameiai, vaikai. Nepilnamei nusikalstamumas didja greiiau nei nusikalstamumas apskritai. Paymtina, kad pastaraisiais metais vis didja rpestis dl suaugusij, kurie panaudoja vaikus, nesulaukusius baudiamosios atsakomybs amiaus, kriminalinei veiklai vykdyti, inodami, kad jie negali bti apkaltinti ir paprastai tuoj po areto bus paleisti. Tokios veiklos diapazonas nuo apiplim ir silauim namus iki narkotik kontrabandinio veimo ir platinimo. Nepilnameiai pastaruoju metu vis daniau nuteisiami u paius sunkiausius smurtinius nusikaltimus, pavyzdiui, mogudyst ar iprievartavim. Dauguma visuomeni vairiu laipsniu ir vairiais bdais jau nuo seno prim nuostat, kad su vaikais reikia elgtis kitaip negu su suaugusiaisiais, jei jie paeidia teis. Pavyzdiui, Norvegijoje XIII amiaus baudiamasis kodeksas nurodo, kad vog suaugusieji gali netekti abiej rank, o vaikas tik vienos. Dabar vaikai, kurie kaltinami nusikaltimu, turi teis poveikio priemones, kuriose atsivelgiama j ami, aplinkybes ir poreikius. Vienas i bd, kaip reaguoti nepilnamei nusikaltimus, smarkiai iplits etame ir septintame deimtmetyje, yra gerovs metodas / pozityvioji socializacija ir ankstyvoji prevencija. Pagal i doktrin kiekvienam vaikui siekiama utikrinti ne tik maist ir saugum, suteikti ini, bet ir ugdyti jo gabumus, o jaunas nusikaltlis yra laikomas reikalaujaniu rpybos, apsaugos ir tampa gerovs priemoni, o ne baudiamojo kaltinimo objektu. Toks metodas suderina oficialiai teigiamas savybes, kurias ikelia aukta baudiamosios atsakomybs amiaus riba (kartais 18 met), taikant nerepresin reagavim. is metodas populiarus Jungtinse Valstijose, Kanadoje, Skandinavijos kratuose. Antrin pagalbos prevencija taikoma tam tikroms rizikos grupms (t. y. asmenims, kurie suvokiami kaip potencials smurtautojai arba galimos aukos), padidintos rizikos vietoms arba situacijoms. Jos tikslas yra paveikti rizikos grup taip, kad jos nariai nesitraukt 152
G. Kvieskien
smurtavim prie vaikus arba (jei kalbama apie potenciali auk grup) netapt smurto aukomis. Prevencijos priemons ne tik numato vairius bdus, tarp j ir statymus, ukertanius keli smurtui prie vaikus, bet ir potencialios aukos apsaugos priemoni kompleks. Tretin prevencija ir socialin pedagogin reabilitacija taikoma asmenims, kurie jau yra nors kart naudoj smurt prie vaikus arba tap smurto aukomis. Pagrindinis jos tikslas yra utikrinti, kad tas pats asmuo nesiimt smurto pakartotinai arba vl netapt smurto auka. Tam paprastai naudojamos vairios baudiamosios teiss procedros, kurios, kaip manoma, kart patirtos, atgraso nuo noro pakartotinai smurtauti, taip pat vairios gydymo, reabilitacijos programos smurto aukoms bei smurtautojams arba tam tikr teisi apribojimo ar atmimo procedros. Vakar Europos alys ipltojo smurto prie vaikus prevencij: priimti reikalingi vaiko teises ginantys ir globj teises vaik atvilgiu reglamentuojantys statymai, sukurta lanksti tarnyb sistema, kuri teikia veiksmingas paslaugas vaikams, turintiems vairi raidos, elgesio ir socializacijos problem, bei j tvams, vykdomos vietimo smurto prie vaikus klausimais programos, kurti reabilitacijos centrai smurto aukoms bei smurtautojams ir pan. 1979 metais vedija pirmoji pasirpino, kad fizines bausmes taikyti vaikams bt udrausta mokyklose, vaik prieiros bei ugdymo staigose ir kitose vieosiose vietose, o primus Tv ir globj kodekso patais fizinmis bausmmis bausti vaikus buvo udrausta ir eimose. vedijos pavyzdiu netrukus pasek ir kitos Skandinavijos alys. Suomijoje 1983 metais priimtame Vaik globos akte akcentuojama, kad vaik reikia auginti supratimo, saugumo ir meils dvasia. Jo negalima inaudoti, fizikai bausti ar kitaip eminti. [67] Pagrindinis i statym tikslas ne tiek bausti muanius savo vaik tvus, kiek pakeisti visuomens poir vaik ir siekti, kad smurtas maiau plist. Suprantama, tai nereikia, kad valstyb gali kitis eimos reikalus, taiau norima apsaugoti vaiko, kaip ir kit visuomens nari, elementarias teises. Europos mogaus teisi komisija bei Europos bendrija aktyviai pri153
G. Kvieskien
sidjo prie smurto prie vaikus problem sprendimo. ios takingos institucijos pasmerk fizini bausmi vaikams taikymo praktik mokymosi staigose ir eimose. Antai Europos mogaus teisi komisijos iniciatyva 1987 metais visose Jungtins Karalysts valstybinse mokymo staigose buvo udrausta vaikams taikyti bet kokias fizines bausmes [31]. Remdamasi anksiau ivardyt valstybi smurto eimoje mainimo praktika, 1987 metais Europos Taryba, inagrinjusi penki Europos valstybi visiko draudimo taikyti vaikams fizines bausmes praktik, paragino j pavyzdiu pasekti ir kitas valstybes Europos Bendrijos nares. Europos Bendrijos priimtoje rekomendacijoje dl socialini priemoni, susijusi su smurtu eimoje, smerkiami ugdymo bdai, kai taikomos fizins bausms ir kitos eminanios formos, ir akcentuojama vietimo be smurto btinyb [31]. Vaiko teismis ir j apsauga nuo smurto ypa buvo susirpinta, kai 1989 m. lapkriio 20 d. Jungtins Tautos prim Vaiko teisi konvencij. is dokumentas, kuriame tvirtinti faktikai visi pagrindiniai elgesio su vaikais standartai, nedelsiant susilauk visuotinio tarptautinio pripainimo. i Konvencij labai greitai ratifikavo 191 pasaulio valstyb. Siekdamos gyvendinti jos nuostatas, beveik visos alys prim nacionalinius statymus, kitus teiss aktus, buvo steigtos vaiko teisi apsauga besirpinanios vairios visuomenins bei valstybs institucijos. Dl vaik amiaus ir raidos specifikumo Vakar Europos teiss sistemoje plaiai taikoma vaik teism praktika. Tokie teismai specializuojasi nepilnamei (eimos) klausimais ir nagrinja vaik administracines ir baudiamsias bylas, kitas eimos, civilini darbo santyki ar vaiko bylas. Vaik byl nagrinjimo institucijos neturi toki galiojim, kad galt bausti vaik ar jo tvus, taiau visi sprendimai yra teisti vaikui ir jo tvams pareigojimai, kuri ie turi laikytis. Specializuoto vaik teismo tikslas isprsti problemas, kuri gali turti vaikas, ir nustatyti priemon, kuri galt bti skmingai pritaikoma, kad bt galima vaikui padti. Daugelis Vakar Europos valstybi statym draudia skelbti nusikaltusi vaik vardus, adresus, mokyklas, nuotraukas ir kitus duomenis, kurie leist atpainti vaik, be to, 154
G. Kvieskien
vaiko bylos nagrinjimas yra privatus. Paprastai tokie vaik byl nagrinjimai takos tolesniam vaiko gyvenimui neturi. Europoje vaiko teisi labui dirba Europos Sjungos, Europos Tarybos institucijos, vairios nevyriausybins organizacijos bei koalicijos. Visos jos vienaip ar kitaip siekia, kad vaikai tapt prioritetu visose Europos gyvenimo srityse. Reikia paminti Europos vaik koalicij Euronet, kuri susibr Europos organizacijos, kovojanios dl vaik teisi ir interes. tinkl sudaro pasaulio organizacijos, kovojanios dl vaiko teisi ir galinios veiksmingai dalytis informacija. tinkl gali sitraukti pavieniai asmenys, nevyriausybins organizacijos, Jungtini Taut agentros ir vietimo institucijos, dalyvaujanios veikloje dl vaiko teisi. Norvegijos ir vedijos iniciatyva 1998 metais buvo pradtas projektas Baltijos vaik centras, kurio tikslas panaudoti informacines technologijas smurt patyrusi vaik labui. Prioritetine sritimi tapo vaik seksualinio inaudojimo prevencija. Vliau buvo nutarta kaupti informacij apie vaikus, kuriems buvo ikils pavojus (rizikos grups). Informacinio tinklo sukrimas yra pirmas tarpvalstybinis Baltijos regiono projektas, jis sudaro slygas keistis naudinga patirtimi, informacija apie projektus, statistiniais duomenimis, naudotis specialist konsultacijomis ir pan. Daugelyje Vakar ali baudiamosios teiss veiklos sfera yra atskirta nuo nusikaltim prevencijos veiklos sferos. Taiau nra atmetama bendradarbiavimo tarp i dviej sfer galimyb. Tokiose alyse kaip vedija, Danija, Didioji Britanija jau beveik dvideimt met smurto prie vaikus prevencijos programa yra gerai ipltota sudedamoji baudiamosios politikos dalis. Kitose alyse, pavyzdiui, Vokietijoje, Austrijoje ir veicarijoje, smurto prie vaikus prevencija yra atskira, dar tik pradedama pltoti sritis, netraukiama bendr baudiamj politik. Daugelis Vakar Europos ali daro ryki takoskyr tarp smurto prie vaikus prevencijos ir baudiamosios teisingumo sistemos. Ryt Europoje bei Lietuvoje is skirtumas yra maiau apiuopiamas. Lietuvoje nusikaltim prevencijos terminas daniausiai minimas nagrinjant vaik teisi problemas, j socialinio bei kultrinio ugdymo slygas, socializacijos ir adaptacijos visuomenje galimybes. Lietu155
G. Kvieskien
voje, kaip ir daugelyje kit Ryt Europos ali, vyrauja teisinis poiris smurto prie vaikus prevencij, t. y. iuo metu galiojanios normos orientuotos vien baudim ir formal baudiamj proces. Todl valstybs smurto prie vaikus politikoje akcentuojama statym bazs pltimas ir bausmi smurtautojams grietinimas. Daugelio Europos ali vyriausybi veiksmai padar tak tam, kad 1995 met liepos mnes ir Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Vaiko teisi konvencij [68]. Tuo Lietuva juridikai sipareigojo utikrinti Konvencijoje ivardytas vaiko teises, skaitant ir jo teis bti apsaugotam nuo vis form fizinio ir psichinio (emocinio) smurto. I esms Lietuvos statymai atitinka anksiau mint tarptautini dokument nuostatas. Pagrindines vaiko, kaip mogaus, teises gyvyb, sveikat, laisv, asmens nelieiamyb, teis normal fizin, protin, dvasin, dorovin, socialin vystymsi ir kt. saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodeksas, Civilinis, Administracini teiss paeidim, Baudiamasis bei Pataisos darb kodeksas, procesiniai ir kiti statymai. Lietuvos Respublikos statymai draudia smurt, taiau nra speciali teiss norm, nustatani atsakomyb u smurt prie vaikus. Psichologinis (emocinis) smurtas nra kvalifikuojamas kaip nusikaltimas. Vaiko gynimo institucijos, pasiryusios paduoti smurtinink teism, susiduria su vairi staig pareign abejingumu ir formalumu. Kita skubiai sprstina problema nepakankamai aikiai sureguliuotos vaik ir tv, i kuri atimtos tvysts teiss arba kurie yra baudiami u smurt, tarpusavio teiss. Vaikas auka nukenia dvigubai, nes yra perkeliamas i jam artimos aplinkos, jei ten yra smurtautojas, o pateks globos staig, danai netenka turto bsto. Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodeksas nustato tvysts teisi atmim, jeigu tvai vengia vykdyti savo pareig auklti vaikus arba piktnaudiauja savo tvysts teismis, iauriai elgiasi su vaikais, daro aling tak vaikams savo amoraliu, antivisuomeniku elgesiu, taip pat jeigu tvai chroniki alkoholikai arba narkomanai [69]. Taiau iuo atveju lieka nepakankamai apsaugoti vaik turtiniai interesai, nes ilieka tv teis disponuoti turtu savo nuoira. iai problemai sprsti 1996 metais Seimas prim Vaiko teisi apsaugos pagrind statym, kuriame nustatytos pagrindins vaiko teiss, 156
G. Kvieskien
laisvs ir pareigos, jo saugumo gynimo garantijos eimoje bei visuomenje, nustatyta norma, pagal kuri sandoriai, sudaryti paeidiant vaiko interesus (vaik paliekant be gyvenamojo bsto, minimali pragyvenimo l, globos, rpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varantys statym nustatytas vaiko teises, pripastami negaliojaniais. iuo statymu nustatyti pagrindiniai fizini ir juridini asmen teisins atsakomybs u vaiko teisi paeidimus principai. statymas reguliuoja vaiko teisi apsaugos institucij sistem ir j veiklos teisinius pagrindus. Vaikui galima skirti laikinj ir nuolatin glob. Laikinosios globos tikslas grinti vaik eim. Kai grinti vaiko tikrj jo eim nra joki galimybi, teismas skiria jam nuolatin glob [70]. is statymas juridine tvarka apibria svarbiausias svokas: kas yra vaiko globa, kas yra globjas, kas yra nuolatin ir laikinoji globa, k reikia globa eimoje, eimynoje bei institucijoje. Nepilnamei kriminalins justicijos koncepcijoje numatoma teisj specializacija, planuojama kurti atskirus nepilnamei byl skyrius. Pasinaudojant JAV ir Vokietijos patirtimi Lietuvoje taip pat planuojama kurti specializuotus nepilnamei (eimos) teismus, taikyti kriminalinio persekiojimo apjimo (diversijos) metod. Jo esm nustatyti specialias nepilnameiams skirtas procesines normas, suteikianias kriminalins justicijos pareignams labai plaias galimybes kiekvienoje baudiamojo proceso stadijoje atsisakyti baudiamojo nepilnameio persekiojimo bei visikai atsisakyti nepilnamei sulaikymo iki teismo. Numatoma utikrinti apklausiamo vaiko teises apklausos metu, sutrumpinti baudiamj proces, siekti, kad vaikas bt apklausiamas kuo reiau.[68] gyvendinant smurto prie vaikus ankstyvj prevencij, prevencin veikl reikia traukti vairaus tipo organizacijas: policij, savivaldybes, nam bendrijas, bendruomeni centrus, privaius asmenis, vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas ir kt. Tai rodo pozityvi smurto prie vaikus prevencijos pltros krypt, reikiani, kad ji randa atgars visuomenje. Trkumas yra tas, kad atskiros prevencins organizacijos ne visada suderina savo veiksmus. Tai bando daryti vaik teisi apsaugos tarnybos, kurios kaupia, analizuoja ir sistemi157
G. Kvieskien
na informacij apie vaik teisi apsaug Lietuvoje, atstovauja vaik teisms bei interesams Seime ir Vyriausybje, teikia pasilymus dl vaik teisi apsaugos derinimo; koordinuoja ministerij, savivaldybi, kit valstybs institucij bei visuomenini organizacij veikl ir vadovauja rengiant, organizuojant ir gyvendinat tikslines programas bei kitas priemones vaik teisi apsaugos srityje. Siekiant koordinuoti vairi institucij veikl vaik teisi apsaugos srityje ir sprsti opias vaik problemas, Respublikos Prezidento dekretu 1996 metais steigta Konsultacin vaik reikal tarnyba prie Lietuvos Respublikos Prezidento, kuri sudaro valstybs institucij bei visuomenini organizacij, susijusi su vaik teisi apsauga bei nusikalstamumo prevencija, atstovai [71]. ios tarybos silymu buvo pradta svarstyti Vaiko teisi konvencijos gyvendinimo Lietuvoje, vaik nemokamo maitinimo mokyklose, gausesni eimyn rmimo, vaik globos eimose ir kiti klausimai. Vaiko gerovs problemas bando sprsti Lietuvos Respublikos Seimo Vaiko ir eimos komisija. Taiau nei ioje sistemoje veikiani profesional, nei politik pastang nepakanka profesionaliai socialinei pedagogikos sistemai pltoti. Gatvs vaikai Vidurio ir Ryt Europos alyse iandien daugiausia nerimo kelia lygi vietimo galimybi ir teiss nebti diskriminuojamiems utikrinimas. Daugja jaun moni, nelankani mokykl, didja vaik ir paaugli nusikalstamumas, nepakankama mokini mokymosi motyvacija, plinta alingi moksleivi proiai, tarp j narkotik vartojimas; danja socialins atskirties faktai, iaurja nepilnamei daromi nusikaltimai. Daroma paanga nesugeba utikrinti, kad mat nelygyb, kuri lemia skirtingos socialins, geografins slygos bei etniniai skirtumai. Netgi prieingai, galima teigti, kad skirtumai tarp didiosios jaunimo dalies ir vis daugiau sunkum patiriani varging eim vaik nenumaldomai didja. Didjanios socialins problemos slygoja visuomens kultrini, dvasini ir moralini vertybi nuosmuk. Tradicikai socialins atskirties grupms priskiriame asmenis, gyvenanius gatvje (gatvs vaikus, elgetas, valkatas, iuklynuose gyve158
G. Kvieskien
nanius asmenis ir kitus prieglobsio iekotojus, taiau vis daniau spektr pakliva narkomanai, AIDS / IV infekuoti mons, pabgliai ar kai kurios i pairos saugios grups (tam tikr vietovi gyventojai ar tautini maum grups). Socializacijos procesas auganiai asmenybei yra nenutrkstamas, vaikas socializuojasi ne tik eimoje, mokykloje, bet ir kieme bei gatvje. Mums inoma, kad vaikai neretai aidia gatvse, taiau egzistuoja ir kita realybs pus vaikai gyvena gatvje: ia jie patiria smurt, sitraukia deviantines grupes, pradeda vartoti narkotikus. Veiksniai, skatinantys narkomanijos plitim: Socialiniai psichologiniai: silpni socialiniai ryiai eimoje, jos aukljimo ypatumai; mokykla, jos ugdomoji funkcija; neformalios grups; laisvalaikio taka. Individuals asmenybs: individualios asmenybs savybs; vertybi sistema; savs vertinimo lygis. Socialiniai ekonominiai: nedarbas, iekodami pragyvenimo altinio vaikai tampa udarbiautojais gatvje; bsto problemos. [72] Bandymas isiaikinti vaiko, pasirenkanio nuolatin rizik patirti smurt, motyvus bei veiksnius, lemianius tok pasirinkim, nra lengvas. Daniausiai narkotik poveik patiria rizikos grupei priskiriami vaikai, ypa gatvs vaikai. Europos Tarybos silymu buvo priimti du gatvs vaik apibrimai: [73] Gatvs vaikai tai tokie vaikai, kurie iuo metu gyvena gatvje ir visas j gyvenimas siejasi su patirtimi, gauta gatvje. 159
G. Kvieskien
Gatvs vaikai tai tokie vaikai, kurie gatvse yra pamok metu arba ia praleidia didesnij dienos dal, taiau grta nakvoti namo. Trei vaik, gyvenani gatvje, apibrim pasil Lenkijos specialistai: Gatvs vaikai taip pat yra tie, kurie leidia laik gatvse ne todl, kad neturi nam, o todl, kad j emocinis palaikymas namuose, mokykloje ar bendruomenje yra ribotas ir netenkina vaik poreiki [73]. Keliose alyse, tarp j ir Lietuvoje, buvo atlikti tyrimai, kurie dav naudingos, nors ir ribotos informacijos apie gatvs vaikus. Tyrimais nustatyta, kad vaiko gyvenim gatvje skatina ne eimos sudtis (tvo, motinos neturjimas, patvio ar pamots buvimas ir pan.), bet eimos nari tarpusavio santykiai. Prastesn materialin padtis, nedarns tarpusavio santykiai, vieno i tv nebuvimas, patvio ar pamots buvimas danai susij su nedarna, danais nesutarimais, pykio ir barni scenomis tose eimose, kur danai girtaujama, o vaikams skiriama maai dmesio arba jie trukdo tokiam tv gyvenimo bdui. Ne i vis girtaujani eim bga vaikai, tai daniau daro t eim vaikai, kuriose jie negali patenkinti btiniausi savo gyvenimo poreiki: pavalgyti, isimiegoti ir jaustis saugs, mylimi. Neretai vaikai yra tiesiog ivejami i nam. Kitaip sakant, nuolatins neprieiros ir psichologinio (emocinio) smurto patirtis priveria vaikus pasirinkti gyvenim gatvje [74]. Nelengva atskirti socialinius ekonominius veiksnius, lemianius vaik apsigyvenim gatvje, nuo eimos veiksni. Socialinis nuosmukis ir staigs socialiniai pokyiai daro tak eim gyvenimui. Nedarbas ir skurdas tampa eim iirimo, alkoholizmo ir narkomanijos, netinkamos vaik globos, smurto prie vaikus atsiradimo prieastimis. Neretai eimose, i kuri vaikai pasitraukia gyventi gatv, dirba tik vienas i tv, eimai materialini l pragyvenimui nepakanka. eim materialinis skurdas, maos bedarbi paalpos veria iekoti ieities. Todl eim ilaikytojais tampa vaikai, nes jiems lengviau ir paprasiau sekasi gauti darbo nei j tvams [75]. Daugeliu gatvs vaik rpinasi valstyb, taiau nemaai vaik dl valstybs 160
G. Kvieskien
institucijose ar eimose nuolat patiriamo vairi ri smurto pabga ir gyvena gatvse. Dl nuolat didjanio gatvse gyvenani vaik skaiiaus valstybs institucijos neigali jais visais pasirpinti [72]. Vaikams, patyrusiems smurt namuose ar valstybs institucijose, gyvenimas gatvje, nepaisant vis gatvje jiems gresiani pavoj, atrodo daug patrauklesnis. 50 proc. Bukareto (Bulgarija) vaik tyrim centro apklaust gatvje gyvenani vaik teig, kad jiems yra geriau gatv nei kasdieninis smurtas eimoje. Nuo smurtautojo gatvje vaikas gali pabgti, o jei smurtaujama eimoje, vaikui, noriniam apsisaugoti, lieka vienintel ieitis gatv. Apklausti gatvs vaikai teigiamai atsiliepia apie savo gyvenim gatvje: 55 proc. vaik sak, kad jiems patinka gyvenimas gatvje, 69 proc. teig, kad jie niekada nepalikt gyvenimo gatvje, nes ia gijo visikai prieingos patirties nei namuose. Kad ir kaip bt keista Lietuvoje, 60 proc. gatvje gyvenani vaik jauiasi saugs. Jei yra skriaudiami, tai tik vyresni vaik (9 proc.) ir policijos (5 proc.)[72]. Didiausia vaik ir jaunimo, gyvenani gatvje, grup yra keturiolikmeiai septyniolikmeiai, taip pat yra ir jaunesni. Kaip teigiama Europos Tarybos ataskaitoje, vaikai gatvje gimsta retai. Tyrimai rodo, kad dauguma gatvs vaik yra berniukai, nors yra duomen, kad daugja gatves patenkani mergaii. Daugiausia gatvse gyvenani vaik gyvena dideliuose miestuose ar valstybi sostinse. Daug vaik apsigyvena gatvse atvyk i kaim arba i maesni miesteli, kur sunkesnis pragyvenimas ar didelis skurdas. Sostinje didesns veiklos galimybs, didesns galimybs gauti pinig bei pagalbos [72]. Nemaai vaik usidirba pinig versdamiesi gatvs prekyba (pardavinja laikraius, butelius ir pan.). Taiau nemaa dalis, nordami gauti pinig, sitraukia arba yra traukiami vagystes, organizuotus nusikaltimus, imaldos praym, seksualini paslaug teikimo versl, [73] veriasi prostitucija, yra inaudojami pedofil. Vaikai, esantys toli nuo nam, kai reikia pinig bei maisto, yra lengviausiai pasiduodantys moni, organizuojani seksualin versl, takai. Daugelyje ali kalbama apie jaun mergaii, gyvenani gatvje ir norini usidirbti pinig, traukim prostitucij. inomi faktai, kai prosti161
G. Kvieskien
tucija veriasi labai jauni vaikai. Pavyzdiui, Lenkijoje ir Rumunijoje n 10 met neturinios mergaits buvo trauktos seksualini paslaug teikimo versl. Neretai lieka nuoalyje kitas, veikiantis alia, maesnis prostitucijos tinklas, teikiantis paslaugas seksualinms maumoms. Btent i moni rankas patenka maameiai ir nepilnameiai berniukai, kurie po atitinkamo paruoimo ir mokymo tampa pedofil preke. Daniausiai savo knu prekiauja vaikai, kurie negali kitu bdu prasimanyti pinig pragyvenimui arba yra prievarta veriami tai daryti. Rumunijoje atlikto tyrimo metu 27 proc. apklaust gatvs vaik prisipaino, kad buvo iprievartauti. Seksualinio smurto rizika vaikams yra labai didel. Ikyla grsm, kad daug vaik gali susirgti lytikai plintaniomis ligomis, skaitant ir AIDS. Danai vaikai traukiami pornografijos versl. Nustatyta, kad gatvje gyvenantys vaikai jau ankstyvame amiuje tampa priklausomi nuo alkoholio, narkotik bei pigesni substancij, toki kaip klijai, tirpikliai ir kt. [73] Gatvje vaikai gyja nusikalstamo ir asocialaus elgesio modelius: vartoja alkohol, narkotikus, daro nusikaltimus. Todl nemaai gatvs vaik patenka teissaugos pareign akirat, yra suimami, tardomi, teisiami bei kalinami ir iose institucijose taip pat patiria vis ri prievart. Delinkventinio, kaip ir deviantinio, elgesio prieastis daniausiai esti neigiama socializacija. Nusiengusiems teiss normoms nepilnameiams tenka susidurti su kriminaline justicija. Nustatyta, kad baudiamojo persekiojimo mechanizmas daro didel al nepilnamei asmenybei. Kriminalins justicijos stadijos metu nepilnameiui padaroma stipri psichologin, pedagogin bei dorovin taka, nuo kurios daugeliu atvej priklauso tolesn jo asmenybs sklaida (prosocialin ar antisocialin) bei tolesni stadij (aukljimo kolonijose, elgesys ijus i kolonijos ir t. t.) poveikis [71]. Kyla klausimas, kaip galima apsaugoti nepilnamet teiss paeidj nuo tardymo izoliatoriuje, kaip pirminiame kriminalins justicijos etape, patiriamo smurto? Kas smurtauja ir kokios to smurto kilms prieastys? Lietuvoje veikia 4 specialieji vaik globos ir aukljimo namai. ia vaikai patenka jau padar lengvesnius ar sunkesnius nusikaltimus. Specialiuosiuose vaik globos ir aukljimo namuose gyvenani vaik skaiius svyruoja nuo 51 iki 69 vaik. Tai staigos, kuriose vaikai labai danai keiiasi, vieni 162
G. Kvieskien
atvyksta, kiti ivyksta. Visi atvykstantys vaikai turi turti savo tv arba globj sutikim. Didioji dalis vaik ia atvyksta i tv nam, toki yra daugiau kaip 60 procent. Taiau tredalis atvyksta i kit globos staig. Tik apie etadalis vaik ias institucijas patenka i asocialaus elgesio eim. Vieno vaiko ilaikymo ilaidos iose institucijose gerokai virija 1000 lit per mnes. Taiau ios pakankamai didels los daniausiai skiriamos ne pozityviajai socializacijai, socialinei pedagoginei pagalbai ar vaiko gerovei, o neveiksmingai institucij kinei sistemai palaikyti. Paymtina, kad iose institucijose, palyginti su kitomis vaik globos institucijomis, vyriausias amiumi personalas. ia dirba maiausias skaiius profesional socialini pedagog, darbuotoj, psicholog. Buvimas tardymo izoliatoriuje ar kolonijoje nepilnameiui padaro didel moralin ir psichologin al. Nepilnametis iose institucijose patiria labai intensyv spaudim perimti kriminalin orientacij. Tyrimas parod, kad nepilnameio padtis izoliuotose institucijose nuo pat pradios labai priklauso nuo neformali tarpusavio santyki tarp nepilnamei. Pakankamai aukta pozicija i dalies apsaugo j nuo fizinio, psichologinio (emocinio) bei seksualinio smurto. Nepilnametis gali usitikrinti i pozicij tik beslygikai atmesdamas visuomens vertybes (pagarb visuomenei ir statymui) bei beslygikai priimdamas kriminalin orientacij, vertybes ir paproius i stipresnij. Spaudimas priimti nusikalstamas orientacijas izoliuotose aukljimo institucijose yra nepalyginti stipresnis negu laisvje. Todl buvimas iose institucijose enkliai prisideda prie kriminalins orientacijos stiprinimo t nepilnamei, kurie j turjo, ir paaugli, kurie turjo prosocialin ar nepastovi orientacij, atvilgiu [76]. Deviantiniu elgesiu pasiymini nepilnamei grupse yra paplitusios tam tikros elgesio taisykls, kuri kiekvienas grups narys, norintis isaugoti savo pozicij, privalo laikytis. ios taisykls rykiausios tardymo izoliatoriuje, taiau fiksuojamos ir kolonijose, specialiuosiuose vaik globos ir aukljimo namuose. 163
G. Kvieskien
Patekimo prieastys 1. Tapo nalaiiais 2. Globjai mir ar atsisak 3. Motina (abu tvai) kali 4. Nenustatyta tv buvimo vieta 5. Paimta i tv, i viso: 5.1. dl asocialaus elgesio, terminuotai apribotos tv teiss 5.2. dl asocialaus elgesio, neterminuotai apribotos tv teiss 5.3. dl asocialaus elgesio, neribojant tv teisi 5.4. dl ilgalaiks tv ligos 5.5. dl tv smurto 5.6. dl tv skurdo 5.7. Tvai patys atsisak: 5.7.1. dl skurdo 5.7.2. dl savo ligos 5.7.3. dl vaik invalidumo 5.8.Buvo atsisakyta globj 5.9. I kitos globos staigos 5.10.Kitos prieastys
I miesto sk. % 9 100,0 1 100,0 4 100,0 1 100,0 54 84,4 3 6 43 2 0 0 6 4 2 0 0 11 72 100,0 100,0 81,1 100,0 0,0 0,0 75,0 66,7 100,0 0,0 0,0 78,6 56,3
I kaimo sk. % 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 10 15,6 0 0 10 0 0 0 2 2 0 0 1 3 56 0,0 0,0 18,9 0,0 0,0 0,0 25,0 33,3 0,0 0,0 100,0 21,4 43,8
I viso sk. % 9 3,9 1 0,4 4 1,7 1 0,4 64 27,8 3 6 53 2 0 0 8 6 2 0 1 14 128 1,3 2,6 23,0 0,9 0,0 0,0 3,5 2,6 0,9 0,0 0,4 6,1 55,7
Lentel 3.5: Vaik patekimo specialisias globos ir aukljimo staigas prieastys
164
G. Kvieskien
paeminimo taisykl siekdamas paeminti kit, grups narys turi inaudoti bet kok savo pranaum; rang atitikimo taisykl pranaum galima demonstruoti tik emesn status turintiems hierarchijos nariams; atkirio taisykl jeigu vienas grups narys bando paeminti kit, turint tok pat arba pana status grupje, tai pastarasis turi tuojau pat pasiprieinti (prieingu atveju jis gali tapti nuolatini paeminim objektu); atpirkimo oio taisykl susikaupus tampai ir nepasitenkinimui, kiekvienas grups narys gali ireikti agresij kurio nors uguito ar prasikaltusio grups nario atvilgiu; agresijos nukreipimo nuo savs taisykl dalyvaudamas grupiniame aukos persekiojime, paauglys demonstruoja savo solidarum su grups dauguma ir kartu nukreipia galim agresij nuo savs; nuolaidiavimo taisykl jeigu grups narys, turintis auktesn status, leidia emesnio statuso individui ireikti bent minimalias ambicijas, tai jos greitai gali peraugti rimtas pretenzijas uimti jo viet grupinje hierarchijoje (dl to visi grups nariai skiria ypating dmes emesn status turini individ elgesiui bei subordinacijos mechanizmams) ir t. t. Tardymo izoliatoriuje patyr fizin smurt nepilnameiai daniausiai niekam nesiskundia. Vyrauja nuostata: arba a muu, arba mane mua. Daniausiai yra muamasi dl nesutarim ar kerto, norint atimti drabuius ar autoritet [76]. Ikreipti seksualiniai santykiai kalinimo vietose yra svarbi nusikalstamos kultros dalis. Vis laik yra pavojus, kad nepilnametis gali bti iprievartautas, o tai bt didelis jo pralaimjimas ir didel kit pergal. Jeigu taip vyksta, nepilnametis i karto nustumiamas emiausi neformali santyki sluoksn. Jis visam laikui lieka pasityiojim ir paniekos objektu, o j iprievartavs asmuo pakelia savo 165
Socializacijos rizikos veiksniai autoritet.
G. Kvieskien
Taiau kiti nuteistieji ne vienintelis smurto, patiriamo tardymo izoliatoriuje, altinis. Labai danai tyrimo metu nepilnameiai skundiasi, kad juos mu policijos pareignai, jiems grasino bei i j tyiojosi, ant j buvo aukiama [76]. Yra manoma, kad kriminalins policijos pareignai naudoja smurt dl to, kad nori kuo greiiau baigti byl bei veria nepilnameius prisipainti padarius nusikaltimus, kuri jie nepadar. Neretai tokiu bdu pareignai ilieja blogas emocijas. Nepilnamei teigimu, dauguma kriminalins policijos pareign ir tardytoj visikai abejingi nepilnameiui, jo aukljimui bei jo tolesniam likimui juos domina tik nusikaltimo atskleidimas. Nepilnameio prisipainim tardytojai igauna vairiais bdais: paaddami nepilnamet paleisti laisv, suvelninti bausm, grasindami sumuti. Ikiteisminio tyrimo metu socialinis ugdymas neegzistuoja. Svarbiausi statymo tikslai, pozityvios socializacijos metodai lieka u moni, dirbani su nepilnameiais, ribos. Pareignai tvirtai sitikin, kad j vienintelis tikslas iame kriminalins justicijos etape yra atskleisti nusikaltim ir rodyti nepilnameio kalt, gerovs metodas, pozityvioji socializacija iuo momentu neegzistuoja. Tai rodo, kad yra stipri kriminalins justicijos pareign dezorientacija j veiklos tiksl atvilgiu. Nusikaltimo demaskavimas bei nusikaltlio nubaudimas negali bti savitikslis. Jie reikmingi tiek, kiek utikrina auktesni statym leidj suformuluot tiksl siekim. Nepilnameio nusikaltimo ityrimas svarbus, jeigu juo pavyksta ukirsti keli kitiems nusikaltimams, sudaryti slygas koreguoti asmenybs trkumus. Taiau dabar susidrimas su kriminaline justicija i tiksl nepasiekia [76]. Nepilnametis, prajs visas kriminalins justicijos stadijas, tampa labai nepatiklus. Nepilnameiai, kurie buvo susidr su pareignais, pyksta ir nekenia j todl, kad juos pareignai mu (teig 64 proc.), vert prisiimti nusikaltimus, kuri jie nepadar, juos apgavo ir pan. ie vaikai jau prarad pasitikjim pareignais, drauge ir atsakingais suaugusiais monmis, o gal net visa teiss ar valstybs sistema. 166
G. Kvieskien
Nemaa visuomens dalis pripasta, kad drastikas suimt nepilnamei teisi paeidimas, psichins ir dorovins alos padarymas nra geras reikinys, taiau manoma, kad tai neivengiamas blogis, su kuriuo reikia susitaikyti, norint utikrinti efektyvi kriminalins justicijos veikl. Yra susiformavusi savotika ideologija, kuria bandoma pateisinti esam padt. Susidariusi sunki padtis pateisinama tuo, kad perpildyti izoliatoriai, nepakanka nuteistiesiems gyvenamojo ploto, nra l, etat, trksta parengt specialist, kurie sugebt gerai dirbti su paaugliais. Manoma, kad nusikaltimo ityrimo stadijoje netaikant fizini ir intensyvi psichologinio spaudimo priemoni bei nenaudojant nepilnamei sulaikymo iki teismo, nemanoma veiksmingai atskleisti nusikaltim. Svarbus ir tas faktas, kad kriminalins justicijos darbuotojai yra perkrauti darbu. Dauguma pareign neturi socialinio pedagoginio isilavinimo, elementari ini apie socializacij ir gerovs metod. Pareignai neturi galimybi daug laiko skirti kiekvienam nusikaltimui. Todl bandant atskleisti nusikaltim einama greiiausiu keliu: naudojamas fizinis smurtas, nepilnameiai laikomi tardymo izoliatoriuje ir pan. Visuomenje vyrauja nuomon, kad dauguma nepilnamei, laikom tardymo izoliatoriuje, padar sunkius nusikaltimus, atsidr u statymo ir mogikumo rib, jiems klijuojamos etikets [71]. Tokiu bdu drastikai apribojamos nepilnamei, kuri kalt dar nerodyta ir kurie dar nepripainti kaltais statymo nustatyta tvarka, mogaus teiss. Visa tai gali sukelti pavojing kaltinamos pakraipos tendencij, kai nepilnameiai laikomi nusikaltliais ir su jais elgiamasi kaip su nusikaltliais, neturint tam tinkamo pagrindo. Jokiais objektyviais tikslais ir jokiais objektyviais sunkumais negali bti pateisintas nepilnamei fizinis kankinimas bei ilgalaiks psichologins alos darymas. Noras geriau itirti nusikaltim neturt bti siekiamas aukojant auktesn vertyb humanizm, mogaus teises, pilieio orum ir pan. Todl reikt atsisakyti bet kokia kaina utikrinti nusikaltim ityrim bei ikiteisminio nepilnamei sulaikymo, net ir tais atvejais, kai to reikalauja nusikaltimo ir tyrimo interesai. Kaip jau minjome, kriminalins justicijos stadijos metu nepilnameiui padaroma stipri psichologin, pedagogin bei dorovin taka, nuo kurios daugeliu atvej priklauso tolesn jo asmenybs sklaidos kryptis 167
G. Kvieskien
(prosocialin ar antisocialin) bei tolesni stadij (aukljimo kolonijose, elgesys ijus i kolonijos ir t. t.) poveikis. [71] Nusikalstamum slygoja daugyb veiksni socialini, ekonomini ir psichologini. Nemaai takos auganiam nusikalstamumui turi ir amnestijos, kai neutikrinamas laisv ijusi asmen socialinis saugumas, socialins garantijos, palankios galimybs sigyti darb, pastog, pragyvenimo altini ir pan. iandieninse visuomense jauiama netolerancija vairioms moni grupms, tarp j ir statymus paeidusiems asmenims. Pasitaisyti besistengiantis nusikaltlis, nepaisant net ir geriausi nor ir pastang, daniausiai susilaukia negatyvios visuomens reakcijos: juo nepasitikima, jo bijoma, jam nepatikimas darbas ir t. t., ir visa tai dan vl pastmja nusikalstam gyvenim. Tik tada, kai skatinama nusikaltim padariusio asmens reabilitacija ir resocializacija, grinant j visuomen kaip visavert nar, pasiekiama teigiam rezultat. Nusikalstaniais vaikais arba nepilnameiais nusikaltliais galime laikyti vaikus nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, padariusius nusikaltim. Rizikos grupei priskiriami vaikai: kurie atliko bausm aukljimo ir drausms institucijose arba kuriems bausms vykdymas atidtas; vaikai, padar teiss paeidim, fiksuot vidaus reikal institucijose; vaikai, turintys pedagogini nuobaud, fiksuot mokyklos dokumentuose; vaikai, turintys pedagogini nuobaud, fiksuot ugdymo staigos dokumentuose; vaikai, turintys asocialaus elgesio poymi tv praymu ir klass vadovo pritarimu; vaikai, gyvenantys ypa sunkiomis materialinmis slygomis, kurios gali skatinti deviantikum; 168
G. Kvieskien
beglobiai, valkataujantys, iuklyn, disfunkcini eim vaikai; vaikai, patyr ar patiriantys prievart. Visiems iems vaikams btina taikyti papildomai valstybs finansuojamas pozityviosios socializacijos programas, jeigu norime, kad jie ateityje tapt visaveriais visuomens nariais. A. Dapys veiksnius, slygojanius vaik nusikaltimus, teoriniu ir praktiniu poiriu silo skirstyti objektyvius ir subjektyvius veiksnius (aplinkybes). Tarp objektyvi aplinkybi autorius akcentuoja esminius pereinamojo laikotarpio prietaravimus bei sunkumus visuomens sistemoje ir jos struktrose: ekonomikos (infliacija, kio suirut, privatizacijos procesas ir pan.); socialinje (staigus gyvenimo lygio nuosmukis, gyventoj, j eim socialin diferenciacija ir poliarizacija turto poiriu, nedarbo grsm ir kt.); politikos (ioriniai ir vidiniai prietaravimai); morals ir kultros (prietaravimai tarp senj ir naujai besiformuojani morals norm, kultros vertybi, santyki ir tradicij); teiss (naujos teiss sistemos, statym, teiss instuitucij bei struktr krimo, j reformos sunkumai). Pasiremiant egzistuojania juridine baze (j btina tobulinti) galima pabandyti numatyti schem, kuri jau iandien taikoma daugelyje valstybi, sprendiant konkrei vaik problemas. Ankstyviosios prevencijos etapas tai pirmin prevencija (plataus profilio vis krypi vaik socializacijos programos, kurios traukia vaikus ir didina vaik socialins integracijos galimybes). 169
Socializacijos rizikos veiksniai Metai Inagrinta nusikaltim, padaryt nepilnamei arba jiems dalyvaujant Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai Inagrinta nusikaltim, padaryt nepilnamei arba jiems dalyvaujant Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj
G. Kvieskien 1990 1991 1992 1993 1994 1995 2506 2702 3555 4297 4433 4551 6,7 7,2 9,5 11,5 11,9 12,3 1996 1997 1998 1999 2000 2001 5348 5278 4977 5070 5519 5396 14,4 14,2 13,4 13,7
Lentel 3.6: Nepilnamei nusikalstamumo dinamika 19902001 m.[77] Siekiant optimizuoti deviacijos prevencijos proces ugdymo institucijose, prie savivaldybi steigiamos koordinacins tarybos, kurios pajgios koordinuoti nusikalstamumo, narkomanijos prevencijos, rizikos vaik socializacijos problemas tam tikruose regionuose. Tikslinga tokias koordinacines tarybas steigti kiekvienoje mokykloje, suburiant visas bendruomens socialines iniciatyvas. Btina, kad kiekviena mokykla parengt socialins pagalbos, socializacijos programas, akcentuot ankstyvosios ir pagalbos prevencijos priemones. ios programos skiriamos pozityviajai socializacijai arba ankstyvajai prevencijai. Ankstyvoji (pirmin) prevencija, t. y. ugdymo ir kit socialini institucij, nevyriausybini organizacij bei privai asmen pastangos, siekiant vaik ir jaunuoli pozityvios socializacijos bei pilietins brandos. Ugdymo institucijose i ugdymo, sveikatos, socialini institucij, vaiko teisi apsaugos tarnyb, policijos, tv, Banyios, kit atsaking bendruomens atstov sudaryti koordinacines tarybas nusikalstamumo, narkomanijos prevencijai ir kitoms aktualioms vaik socialinms problemoms sprsti. ios tarybos paprastai 170
G. Kvieskien
tvirtinamos mokyklos vadovo, inomos seninijose, policijos komisariatuose ir kt. Lenkijoje, Pranczijoje tokio tipo tarybose aktyviai dalyvauja politikai. Ugdymo institucijose vaikams rengiami kabinetai (skyriai), kur jie randa kvalifikuotos ir ami atitinkanios informacijos, periri vaizdo filmus ir kt. Btina supaindinti vaikus su JT vaiko teisi konvencijos normomis, teismis ir pareigomis. iuose centruose skleidiama informacija apie pagalbos telefonus, nepriklausomas vaik teises ginanias organizacijas, socialinis pedagogas prireikus pasitelkia kit socialini institucij specialistus. Ugdymo institucijos, atsakingos u tv, bendruomens informavim ir bendradarbiavim aktualiais socialiniais klausimais. Plaiau taikytini susirinkim, atvir dur, mokytoj konsultacij, susitikim mokyklos kavinje, kt. metodai. Ugdymo institucijos domisi vaiko saugumu eimoje, pedagog tarybos ar direktoriaus nutarimu ten j lanko klass aukltojai, socialiniai pedagogai, socialiniai pedagogikos konsultantai, mokyklos vadovai. Skatinamos ir pltojamos vaik ir paaugli socializacijos programos, kurias inicijuoja socialiniai pedagogai, kiti pedagogai, nevyriausybins organizacijos, savivaldos institucijos. ios priemons vykdomos ir planuojamos visose ugdymo institucijose i pai institucij biudeto ir gaunam programini l. Pagalbos prevencijos bei socialins pedagogins reabilitacijos (resocializacijos) arba reintegracijos programos yra brangios, reikalaujanios profesional dalyvavimo ir ilgalaikio stebjimo, konsultavimo, grupinio ir individualaus darbo. iose programose ugdymo institucijos gali dalyvauti, reiau tokias programas paios inicijuoja, bet turi bti pasirengusios priimti i i institucij grtanius jaunuolius. 171
G. Kvieskien
Prie ugdymo institucij, kuriose ugdomi rizikos grups vaikai, btina kurti pagalbos prevencijos grupes (nedidelius socialinius centrus), kur vaikai galt gauti kvalifikuot konsultacij, pakankamai informacijos ir ilgalaik socialin pedagogin pagalb. Pagalbos prevencijos etapas (intervencija) arba antrin prevencija tai specializuotos programos ir strategijos, individualizuoti scenarijai, padedantys rizikos grups vaikams. Ypatingas dmesys skiriamas tiems, kurie patiria fizin ar seksualin prievart, kuri gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, arba vaikams, turintiems tam tikr raidos ar elgesio sutrikim. ios programos vaikams paprastai taikomos specializuotose ugdymo institucijose arba specializuotose socialinse institucijose. Pagalbos prevencijos programos taikomos vaikams, kurie dl eimos pobdio, patirtos aplinkos takos ar kit prieasi gali bti laikomi rizikos grupei priklausaniais vaikais. ios programos daniausiai lieia vaikus, turinius elgesio, raidos, socializacijos, kt. sutrikim, gyvenanius nesaugioje socialinje aplinkoje. Ugdymo institucijose (jei nra galimybi pasinaudoti specializuot institucij pagalba) tokiems vaikams btina organizuoti intensyvias socializacijos, papildomojo ugdymo ir psichologines programas, skatinti j bendravim ir bendradarbiavim su pozityviosios socializacijos vaikais ir jaunuoliais (programos: vaikai vaikams, vyresnysis brolis, vyresnioji sesuo ir kt.). Sudaryti individualias intensyvaus socialinio ugdymo programas kartu su socialiniais pedagogais, psichologais ir kitais profesionalais. Siekti, kad rizikos grupei priklausantys vaikai reguliariai bendraut su socialiniu pedagogu (darbuotoju), psichologu (papildomojo ugdymo ir programins los, socialinio ugdymo ir kt. usimimai). 172
G. Kvieskien
Socialin-pedagogin reabilitacija arba tretin prevencija tai specialios programos arba strategijos, kurios padeda nusikaltus, patyrus prievart, turint priklausomyb nuo alkoholio ar narkotik, gatvje ilgai gyvenus vaik grinti normali socialin aplink, padti atgauti prarastus socialinius gebjimus. etap paprastai sudaro trys ingsniai: Krizs iaikinimas. eimos narys, pedagogas, klass draugas, suinojs apie fakt, pranea eimai, jeigu nepakanka atsakingoms ugdymo, socialinms gydymo institucijoms. Kartu su personalu sudaromas skubi veiksm planas. Vaikui btina teikti intensyvias konsultacijas, komunikacin ir psichologin pagalb, tai daryti pirmiausia turt gerai vaik pastantys eimos nariai, pedagogai, kuriais vaikas pasitiki. Surinkus vis reikaling informacij vaikas nukreipiamas specializuotj ugdymo, socialin ar gydymo institucij arba jam sudaroma individuali programa, kuriai pritaria pats vaikas ir jo tvai ar globjai. Trumpa terapin reabilitacija (iki 10 dien) medicinos, vaiko raidos, psichologins raidos, krizs intervencijos centruose (vaiko raidos centras, globos institucija, turinti tam pasirengusi specialist psicholog ir socialini pedagog ar darbuotoj) ar stacionaro-izoliatoriaus patalpose. Ilgai trunkanti terapija profesionaliuose psichologijos centruose ar gydymo staigose (612 mnesi arba dveji ir daugiau met, kai reikalinga ilgalaik intervencija). Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinse alyse, alia vyriausybinio socialins apsaugos institucij tinklo veikia nevyriausybins organizacijos (NVO). NVO skiriamasis bruoas yra tas, kad socialin pagalb daniausiai teikia savanoriai [78]. Pasiremdamos laisva piliei iniciatyva, NVO kelia ir padeda sprsti opiausias socialines problemas, prisideda prie socialins sistemos krimo, socialins politikos formavimo bei smurto prie vaikus prevencijos. NVO danai pasiekia tuos visuomens sluoksnius, kuriems 173
G. Kvieskien
socialins pagalbos labiausiai reikia: negaliuosius, smurt patirianius, apleistus, kitus rizikos grupei priklausanius ar socialiai atskirtus vaikus [70]. Nevyriausybinms organizacijoms bendradarbiaujant su valstybs institucijomis, pltojama visuomenin vaik teisi apsauga. Dauguma NVO veikia nacionaliniame ar regioniniame lygmenyje, taiau yra ir tarptautiniame lygmenyje veikiani organizacij. Pamintinos ios svarbiausios nevyriausybins organizacijos: UNICEF ( JT tarptautinis vaik fondas, jis veikia vietimo ir vaik teisi gynimo srityje), Vaiko teisi gynimo organizacija Gelbkit vaikus; agentra SOS vaik kaimai ir kt.
3.3 eimos neteks vaikas kaip rizikos veiksnys

Globos kaip ir labdaros pradia sutampa su civilizacijos pradia [79]. monms, gyvenant udaromis grupmis, kiekvienas buvo susijs su kitu, todl nereikjo iskirtins globos. Kada visuomen diferencijavosi, prireik globos ir labdaros. Mokslinje literatroje nalaii prieglaudos minimos jau IV amiuje [80]. iose prieglaudose buvo rpinamasi vaikais, kurie visikai neturjo tv, t. y. pamestinukais bei tv paliktais vaikais. 1529 metais Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts statute didelis dmesys skiriamas nalaii globai. Statuto XV skyrius Apie globjus reglamentavo globos santykius [79]. Globjas buvo skiriamas nalaiiams visais atvejais. Globjais galjo bti tiek gimins, tiek svetimos eimos mogus. Vaik globos idja labai spariai paplito atsiradus krikionybei. Su krikionybe sigaljo poiris, kad vaikai negali bti apleisti, kad tv pareiga rpintis savo vaikais, juos tinkamai ilaikyti, mokyti, lavinti. Kadangi ias idjas skelb ir nalaiiais bei kitais be globos likusiais vaikais daugiausia rpinosi religins institucijos, susiformavo nuomon, kad jais rpintis ir globoti turi Banyia. Pradjus steigti vyriausybines staigas, vaik gyvenim m tvarkyti valstyb, o religins organizacijos ir institucijos liko kaip pagalbins. Buvo kuriamos vairios globos organizacijos, sociali174
G. Kvieskien
ns apsaugos sistemos, rengiami globos statymai [79]. Organizuotos globos ir labdaros uuomazgas galima pastebti banytini brolij veikloje (Vytauto Didiojo laikais). Pirmj Vilniuje brolij Juozapo ir Nikodemo pagrindinis tikslas buvo globa. Jie rpinosi krikionikai palaidoti neturtinguosius, pagelbti vargams. Akivaizdi globa buvo pastebima cech veikloje. Cechai susidar i amat brolij, kurios rpinosi labdara, globa, alpa. Kai kurios brolijos turjo savo prieglaudas. Ilg laik Lietuvoje jos buvo tap globos centrais. J pirmin paskirtis bti seneli, nalaii, ligoni, invalid globos ir prieglaudos namais. Kaip jau minjome, Banyia, parapija stengsi steigti prieglaudas, kuriomis rpindavosi klebonai, buvo skatinama labdaringa, kariatyvin veikla. Katalik dvasininkai asmenikai rpinosi ir globojo nalaiius. Suaktyvjus gailestingumo darbams, didels reikms turjo vienuolynai. Vilniuje 1635 m. vyskupas Abraomas Vaina kurdino gailestingumo brolius (Bene fate fratelli), sutrumpintai vadinamus bonifratais [79]. Jie labiausiai rpinosi ligoni, ypa silpnaproi, globa. Vilniaus vyskupas K. Brzostovsky 1713 m. Vilniuje kurdino Roko vienuolius, kurie specialiai rpinosi maru susirgusiais ligoniais. Globa rpinosi ir gailestingumo seserys arits (XVII a.), kuri labdaringa veikla buvo skirta vaikams, seneliams, benamiams, nalms. Nuo 1755 met, kai Lietuva pateko Rusijos imperij, buvusi socialins globos sistema pasikeit. Krsi valstybins globos organizacijos: vieosios globos valdyba, nakvyns namai, Imperatoriens Marijos staigos. Krsi ir privaios draugijos, kuriose mons telksi religiniu ar tautiniu principu ir daniausiai rpinosi pagalba nalaiiams, seneliams, invalidams [80]. Po 18631864 m. sukilimo carin administracija trukd vietini katalikik globos organizacij veiklai. Visas veikusias globos ir labdaros organizacijas stengsi prijungti prie Vieosios globos valdybos, kad galt jas tikrinti. Palankesns globos draugij sikrimo ir veikimo slygos susiklost po 1906 m. kovo 4 d., primus Draugij steigimo statym [79]. 175
G. Kvieskien
XX a. pradioje draugij ir kit globos organizacij labai padaugjo. J veikl sudar vaik ir seneli globa, vaik mokymas ir aukljimas, medicinos pagalba. ios draugijos ne tik kad sprend vaik globos ir vietimo klausimus, bet rpinosi ekonominmis problemomis. Danai usiimant globa buvo sprendiami ir politiniai klausimai. Nepriklausomos Lietuvos valstybs vienu i svarbiausi rpesi 1918 metais tapo socialins globos reikalai, nes ketveri met karas sugriov daugyb Lietuvos miest, sunaikino alies k, gatvse atsidr daug nalaii, beturi. Sunki valstybs finansin ir ekonomin padtis negaljo i karto isprsti vis socialini problem. Taiau buvo steigiami maitinimo punktai, vaik ir seneli prieglaudos. Nepriklausomos Lietuvos valstybs gyvavimo pradioje socialins globos reikalais (vaik taip pat) rpinosi Darbo ir socialins apsaugos ministerija, kuri 1919 m. pabaigoje buvo perorganizuota Darbo ir socialins apsaugos departament prie Vidaus reikal ministerijos. is 1924 m. buvo likviduotas ir kurtas i naujo prie Vidaus reikal ministerijos Sveikatos departamento. Taip pat steigta socialins apsaugos inspektoriaus pareigyb. vairs to meto juridiniai dokumentai teigia, kad globa ir labdara buvo pavesta rpintis miest, apskrii bei valsi savivaldybms, kurios valstybiniu lygiu turjo organizuoti globos ir rpybos darb. 1919 met statistika rodo, kas tuo metu visoje Lietuvoje paiais vairiausiais bdais buvo elpiama ir globojama apie 50 tk. gyventoj: nali, nalaii vaik, seneli, invalid ir kit varg patekusi moni [81]. Lietuvai ekonomikai tvirtjant, gerjo ir vaik globos reikalai. Buvo steigiamos udaro tipo staigos kdiki ir vaik prieglaudos, veik gana daug katalikik labdaring organizacij. 1938 m. spaudos analiz rodo, kad Lietuvoje veik 7 kdiki lopeliai, 57 vaik prieglaudos, 174 seneli prieglaudos, kelios udaros socialins globos staigos [82]. Kai kurias globos institucijas ilaik valstyb, pvz., vaik prieglaudas iobikyje ir Raudondvaryje, kitus ilaik apskritys ir miest savivaldybs. Didiul indl to meto globos sistem ne aukotoj fondas, pvz., 1928 metais draugij ir organizacij globai buvo 176
G. Kvieskien
surinkta 1 milijonas 268 tkstaniai lit. Soviet Sjunga, okupavusi Lietuv, pakeit vaik globos staig veikl. Jau paiais pirmaisiais sovietiniais mnesiais Lietuvoje iki tol vienuolyn ir labdaring organizacij ilaikomos vaik prieglaudos buvo suvalstybintos ir pavadintos kdiki ir vaik namais [79]. LTSR vaik namai buvo dviej tip: ikimokykliniai (37 met vaikams) ir mokykliniai (718 met vaikams). Buvo pradti steigti vadinamieji miraus tipo vaik namai, kuriuose augo ir gyveno vaikai nuo 3 iki 18 met [79]. Vykdant rusinimo politik buvo pradta vaik i Lietuvos evakuacija (tai buvo vykdoma jau karo metu). Evakuoti i Lietuvos vaikai buvo apgyvendinami vaik namuose, esaniuose Gorkio, Orenburgo srityse. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui evakuoti Lietuvos vaikai buvo sugrinti Lietuv. Po Antrojo pasaulinio karo tkstaniai vaik liko be tv globos. Jiems reikjo vaik globos, o ne pavieni vaik ir kdiki nam. Todl buvo pradta steigti vaik namus nacionalizuotuose dvaruose, statyti nauji kdiki ir vaik namus. Pokario laikotarpiu labai svarbi buvo specialist problema, nes Nepriklausomybs laikais dirb pedagogai vykdomai politikai buvo nepatikimi. Todl vaik namuose specialiai tam darbui pasirengusi ir turini tinkam isilavinim moni buvo nedaug. Tuo laikotarpiu irykjo vietimo sistemos pokyiai, pvz., 19491950 metais Baltijos valstybse vestas vienuolikos met vidurinis mokslas dar tiesiogin poveik ir vaik globos namams. Didesns vaik globos reformos Lietuvoje prasidjo po 1956 met, kai buvo nutarta kurti naujo tipo vietimo ir globos staigas internatines mokyklas. i nauj staig paskirtis buvo suprantama gana vairiai: tai staiga nalaiiams, socialiai remtiniems vaikams ir vaikams, kuri tv darbas susijs su komandiruotmis. Internatins mokyklos buvo dviej tip: atuonmets ir vidurins. ie internatai daugiausia ir sprend vaik prieiros, mokymo, globos problemas. Pamau ios institucijos tapo nalaii, sunkaus elgesio vaik ir nerpesting tv likimo valiai palikt vaik globos institucijomis [79]. 177
G. Kvieskien
Valstybiniai vaik namai, kdiki namai ir internatins mokyklos buvo pagrindins vaik globos staigos Lietuvoje, nes Nepriklausomoje Lietuvoje buvusi globos ir labdaros form (alpos punkt ir pan.) sovietmeiu buvo atsisakyta. Nuo io darbo grietai nualinta Banyia. vairialyp tarpukario Lietuvoje veikusi vaik globos sistema sovietmeiu Lietuvoje sunyko. Sunkiu pokario laikotarpiu Lietuvoje buvo tik 7 vaik namai ir juose gyveno daugiausia nalaiiai. Pastaruoju metu nepilnamei, netenkani tv globos, vis daugja. Laikmetis patvirtino seniai pastebt dsningum juo mons geriau gyvena materialiai, tuo daugiau atsiranda nelaiming, nepriirim ir tv apleist vaik. Vaik globos namuose vaikai gyvena vienoje institucijoje, o mokytis eina miest ar rajon bendrojo lavinimo mokyklas. ie vaikai bendrauja su eim vaikais, jie turi platesnes socializacijos galimybes. Nepriklausomybs atgavimas Lietuvoje pakeit ir globos nam turin: neliko sovietins ideologijos, o visa veikla orientuota lietuvikos bendruomens, eimynikos atmosferos ir santyki krim [79]. Esant galimybei, internatins mokyklos stengiasi sudaryti vaikams geresnes, jaukesnes gyvenimo slygas, kartu apgyvendina vairaus amiaus brolius ir seseris. Vaikai prireikus gali juose tik gyventi, o mokytis kitur. Buv internatins mokyklos ir vaik globos nam ugdytiniai, besimokantys profesinse ar kitose mokyklose ir negalintys per atostogas nuvykti pas tvus, globjus, gimines, grta atostog globos staig. Gyvenimo slygos vaik globos namuose pagerjo. Nemaai vaik globos nam tapo panas tikrus namus: broliai ir seserys gyvena kartu, vyresnieji rpinasi jaunesniais. Gyvenimo slygos panaios tikrus namus. Padidjo kai kuri tv materialin atsakomyb u vaiko ilaikym internatinje mokykloje. Taiau vaik glob ir ugdym mintose institucijose reikia toliau tobulinti. Grtant prie vaik globos formavimosi istorijos, tenka prisiminti Lietuvos moter globos komitet, steigt D. Sleeviiens iniciatyva, kuris vliau buvo pavadintas Lietuvos moter globos draugija. Lietuvos moter draugijos statute buvo raoma, kad draugija: 178
G. Kvieskien
teikia moralin ir materialin pagalb beturi vaikams nuo 3 iki 18 m.; steigia ir globoja beturi vaik prieglaudas, vaik namus, bendrabuius, mokyklas ir vasaros kolonijas; apgyvendina vaikus, kuriems reikia globos ir paramos prieglaudose, eimose; priiri globojamus vaikus staigose ir eimose; rengia socialins globos paskaitas, leidia knygas, lapelius, dirba su kitomis socialins globos organizacijomis; skleidia socialins globos propagand Lietuvoje. [83] Draugija pati rpinosi lomis visoms savo institucijoms. Daugiausia l gaudavo i privai aukotoj. Loms rinkti buvo organizuojamos rinkliavos, loterijos, pokyliai, geguins. Aukodavo ne tik pinigus, bet ir ems kio produktus, aprang. Per 20 gyvavimo met draugija suteik glob 1780 vaik. Draugija dalyvavo vairiose tarptautinse motinos ir vaiko globos konferencijose (pirm kart 1921 m. E. Prsien buvo delegate Tarptautiniame vaik globos kongrese Stokholme) [83], kur skait praneimus apie nalaii padt Lietuvoje. Draugija nuveik didel darb, gerindama ne tik karo nalaii, bet ir apleist, be globos likusi vaik bkl Lietuvoje, sitraukdama tarptautin judjim u vaik ir invalid glob. Kdiki gelbjimo draugija sikr Kaune. Jos steigjos buvo S. Smetonien ir E. Prsien. Kdiki gelbjimo draugijos tikslas kovoti su kdiki mirtingumu, <> globoti kdikius ir pai eim [80], steigti naujas ir palaikyti esamas kdiki auginimo ir gydymo staigas. Draugija rpinosi ir negaliaisiais vaikais. ios draugijos darbas dav teigiam rezultat: sumajo mirtingumas, daug vaik rado glob eimose. Reikming viet netradicins globos sistemos raidoje uima Pieno lao draugija. ios organizacijos itakos siekia dvideimtojo imtmeio pradi. Pieno lao draugija savo veiklos pradioje ilaik du dieninius lopelius, patrionat, pieno dalijimo stot 179
G. Kvieskien
ir pieno virtuv. Buvo steigti draugijos namai, kuriuose buvo vaik dieninis lopelis, pieno virtuv, vaik centras aliasis kalnas (konsultacija), vaik darelis. Draugija buvo steigusi ir motinos patronat. Neturtingos motinos buvo apgyvendinamos privaiose eimose, ioms eimoms mokdavo po 1020 Lt per mnes. Pieno lao draugija pradjo dalyti premijas gausioms eimoms, vaikikus drabuius, paddavo pinigais, maistu, vaistais, rpinosi kdiki prieira namuose. Draugija rinko mediag apie lietuvi liaudies pairas ntum, gimdym, kdiki auginim [80]. i draugija gyvavo iki 1940 m. Ji atliko labai reikming darb viesdama eimas vaik auginimo, ugdymo klausimais, organizuodama pagalb daugiavaikms eimoms, be to, leido metrat, kur buvo spausdinama ir liaudies imintis, patirtis vaik globos, prieiros klausimais. Vincento ir Paulo draugija buvo registruota Lietuvoje 1920 m. Jos tikslas buvo teikti materialin ir dorin paalp, prieglaud vargams, ligoniams ir kitiems nelaims itiktiems monms. Taip pat ji duodavo drabui, maisto, senelius, vaikus apgyvendindavo prieglaudose, tam tikros prieiros namuose. Nuo 1921 m. ji veik kaip v. Vincento ir Paulo mergaii seminarija Kaune. Draugija 1937 m. turjo 85 seneli ir invalid namus prieglaudas, globojo 45 vaik darelius, 3 sveikatos centrus, kur nemokamai gyd vargus, motinas ir vaikus. 1918 m. prelatas P. Janueviius sudar komitet Kauno senamiesio pamestinukams ir nalaiiams globoti [85]. Po met is komitetas buvo registruotas ir pavadintas Kauno v. Trejybs banyios Vaikelio Jzaus gailestingj asmen draugija. Vliau pavadinimas buvo sutrumpintas Vaikelio Jzaus draugija. Jos tikslas buvo padti pavargliams, beturiams, ligoniams ir kitiems nelaims itiktiems monms. Ji elp drabuiais, maistu, vaistais. Draugija taip pat steig prieglaudas, elget namus, tam tikrus prieiros centrus, darelius. Prie vaik prieglaud steig vaik pradios mokyklas, organizavo vairius amat kursus, taip pat katechei ir apologei kursus, kuriuose buvo rengiami vaik dareli bei pradios mokykl mokytojai. Draugija ne tik steig nalaii bendrabuius, bet ir mergaii ir berniuk amat mokyklas, taip pat siuvyklas ir valgyklas, kr darbo ir laidojimo biurus. Vaikelio Jzaus draugija taip pat rpinosi 180
G. Kvieskien
steigti alpos kasas itekanioms nalaitms ir vedantiems j aukltiniams, atsitikus nelaimei, susirgus bei sulaukus senatvs, steig vaik sanatorijas ir kolonijas, patronatus, darbo, nakvyns namus ir t. t. [79]. i draugija rpinosi ne tik vargais, teikdama jiems materialin pagalb, bet ir visapusikai juos ugd, reng socialiniam gyvenimui. 1928 m. Kaune buvo steigta Motin ir vaik globos sjunga, kuri sujung 23 socialins globos organizacijas. Be konkreios pagalbos vaikams, sureng 2 konferencijas, steig 26 sveikatos centrus, reng motinos dienas, rm daugiavaikes eimas [79]. Nuo XIX a. pradios Vilniuje veik privati Vilniaus labdarybs draugija, kurios veikla turjo apsiriboti tik seneli ir vaik globa, nes buvo siekiama j padaryti pavaldi Vieosios globos valdybai. Tuo paiu laiku Vilniuje ir Zarasuose veik labdarybs draugija Geranor kapeika. i draugija, vadovaujama generalgubernatoriaus monos, teik vairi pagalb: iekojo pigi but, suteikdavo prieglaud seneliams ir vaikams. Mintinos ir kitos vaik globos ir rpybos organizacijos bei draugijos. Tai Lietuvos vaiko draugija, kuri steig ir ilaik darelius, rengdavo vasaros aidim aikteles. Neturting eim vaikai ios draugijos dareliuose nuo ryto iki vakaro bdavo priirimi, maitinami ir aukljami. 1937 metais ji ilaik apie 2300 vaik. Panevio mieste kdiki globa rpinosi, taip pat ilaik darel Labdaringa lietuvi moter kataliki draugija. Lietuvi moter kultros draugija savo veikl pltojo Kaune, Antalieptje (Zaras apskr.) ir kitose Lietuvos vietovse. Jos visur rpinosi steigti vaik darelius. Atskirus varg patekusius asmenis, taip pat ir vaikus globojo ir elp mogaus globos draugija. Didel darb steigdama kolegijas, prieglaudas ir bendrabuius bedaliams nuveik Marijon vienuolija. 1925 m. pradjo veikti Elzbietiei religin bendruomen, kurios pagrindin veikla buvo ligoni ir seneli slaugymas, vaik prieglaud ir dareli ilaikymas. Didel globos ir rpybos darb atliko ir v. Kazimiero seserys (1920 m.). Apsigyvenusios Paaislyje, jos i valdios perm Paaislio vienuolyne veikusi mokykl ir prie jos steig pension. Jos atidar pradios mokykl ir vaik darel Vieknuose, taip pat globojo senelius. Tarpukario Lietuvoje aktyviai reiksi ir tautini maum draugijos: vargstaniais ir bedaliais rpinosi yd vaik ir nalaii 181
G. Kvieskien
nam, yd sveikatos apsaugos Oze draugijos [79]. J dka veik lopelis, darelis, buvo rengiamos vasaros stovyklos, sanatorijos fizikai silpniems vaikams. Oze draugija siek sumainti vaik mirtingum. Ji pastat sveikatos namus, taip pat jai priklaus 8 ambulatorijos, kur neturtingieji gaudavo medicinos pagalb nemokamai. Pamintina ir Lenk draugija, kuri ilaik vaik darel (230 viet) ir prieglaud. Atskirai bt galima iskirti Vilniaus krato lietuvi globos ir rpybos draugijas ir organizacijas. Vilniaus krate, kaip ir visoje Lietuvoje, lietuviai inteligentai, viesuoliai telksi vairias organizacijas, draugijas, besirpinanias globos, labdaros ir rpybos reikalais. Svarbiausios j buvo: Lietuvi draugija nuo karo nukentjusiems elpti; Vilniaus lietuvi labdarybs draugija; Lietuvi katalik vaikams globoti draugija [79]. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1914 m., susikr Lietuvi draugija nuo karo nukentjusiems elpti. Pagrindinis draugijos tikslas pagalba monms, kurie tiesiogiai nukentjo nuo karo. Karui baigiantis draugija pakeit savo veiklos krypt, t. y. pradjo elpti ir teik pagalb nalaiiams, vaikams pamestinukams. 1923 m. i draugija turjo 7 prieglaudas, skirtas varging tv vaikams ir nalaiiams. Taip pat i draugija turjo ligonin (1020 lov), kurioje buvo gydomi lengviau sergantys vaikai. Draugija rpinosi ne tik vaik globa, bet ir sudar slygas savo aukltiniams sigyti specialyb [79]. Lietuvi draugija nuo karo nukentjusiems elpti buvo didiausia lietuvi draugija Vilniaus krate, kuri rpinosi ne tik vaik globa, bet ir lietuvybs ilaikymu. Savo veikla isiskyr Vilniaus lietuvi labdarybs draugija, kuri iaugo i Lietuvi draugijos nuo karo nukentjusiems elpti. Draugija steig vaik, jaunimo ir seneli prieglaudas bei bendrabuius. 1919 m. ji turjo 10 prieglaud, taiau 1937 m. dl nesutarim su tuometine Vilniaus krato valdia draugijos veikla buvo sustabdyta. Po poros met Vilniaus labdarybs draugija vl pradjo veikti ir isilaik iki antrosios carins Rusijos okupacijos. Vilniaus krate veik ir Lietuvi katalik vaikams globoti draugija, kuri globa ir rpyba rpinosi nuo priekario laik. I ia pamint draugij ir organizacij sistemos, kuri nepriklausomoje Lietuvoje teik pagalb ir param socialiai remtiniems monms (nalaiiams, seneliams), galima daryti 182
G. Kvieskien
ivad, kad tarpukario Lietuvoje glob teik vairios labdaringos draugijos, organizacijos bei fondai, jie stengsi rpintis kiekvienu, kuriam pagalba buvo reikalinga. Vliau Lietuva, kaip ir kitos pokomunistins alys, iki nepriklausomybs atkrimo turjo tik valstybines vaik globos staigas. Ir iandien beglobi socializacijos procese skmingiausiai dirba organizacijos, susijusios su privaia iniciatyva. Steigiasi vairios savarankikos nevalstybins organizacijos, besirpinanios seneli, invalid, vaik globa ir prieira. iandien Lietuvoje gerai inomos ios vaik labui daug nuveikusios organizacijos: agentra SOS Lietuvos vaikai, Lietuvos vaik fondas, Pieno lao draugija, Gelbkit vaikus, Lietuvos Caritas federacija, Samariei bendrija, pagalbos fondas Vaiko tviks namai, Lietuvos gailestingumo ir sveikatos fondas, Vaik nam aukltini brolija, Maltos ordino pagalbos tarnyba, SOS vaik kaimas, Lietuvos vaik draug asociacija (AMADE Lietuva). Kuriasi privaios labdaringos ir savanorikos organizacijos. Panevyje sikrs privatus krikionikas darelis Draugyst (skurstantiems vaikams) iuo metu globoja 8 vaikus. Lietuvoje vaik globos srityje taip pat inoma Pastog, laikinosios globos namai Atsigrk vaikus, v. Mergels Marijos parapijos vaik globos namai. ios institucijos, bdamos lankstesns u valstybinius globos namus, geriau pritaiko naujas ir paangias vaik globos formas.
Vaik globos sistemos analiz Visos pasaulio alys vienaip ar kitaip susiduria su vaik teisi apsaugos problemomis. Tai rodo dalies vaik socialinis, materialinis bei pedagoginis apleistumas eimoje ir visuomenje, j nusikalstamumas, sitraukimas narkomanij, prostitucij, vaik inaudojim, saviudybs. Skiriasi tik ios problemos mastai, sprendimo bdai ir priemons. Lietuva bei kitos Baltijos alys ne iimtis. Tik ia tam tikr vaidmen atlieka 50 met trukusios okupacijos padariniai, mogaus prigimtini teisi bei laisvi atkrimo sunkumai. Vaiko teisi apsaugos teisini 183
G. Kvieskien
pagrind krimas yra sudtingas ir ilgas procesas. Pastaraisiais metais buvo parengti statyminiai jo pagrindai. Klausimus, susijusius su vaik teismis ir j apsauga, pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, ypa II jos skirsnis mogus ir valstyb, garantuojantis prigimtines mogaus teises ir laisves ( gyvyb, asmens ir bsto nelieiamyb, kitas asmenines, turtines, socialines teises); Konstitucijos straipsniai, apibdinantys eim kaip visuomens ir valstybs pagrind, bei teiginys, kad nepilnameius vaikus gina statymas [69]. Nuo 1991 m. sausio mn. sigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprpinimo sistemos pagrind statymas, kuris reglamentuoja pagrindinius socialinio aprpinimo principus, institucijas, socialinio aprpinimo sistemos l paskirstym. Miest ir rajon savivaldybs globos ir rpybos funkcijoms atlikti steig globos ir rpybos skyrius. ie skyriai rpinasi nalaiiais, tv globos netekusiais vaikais, daugiavaikmis eimomis ir eimomis, auginaniomis vaikus su negalia, taip pat steigia slaugos ir globos namus, labdaros centrus ir pan. i veikla derinama su JT Vaiko teisi konvencijos nuostatomis. iuo metu Lietuvoje, kaip ir kituose Vakar Europos kratuose, yra didel vaik globos institucij vairov. vaik globos institucij krimosi proces sitrauk savivaldybs, o pastaruoju metu ir nevyriausybins organizacijos, kurios bdamos paslankesns u valstybines organizacijas, gali geriau pritaikyti naujas vaik globos formas. Lietuvoje susikr ir skmingai veikia nauja ir unikali Europos patirties atvilgiu vaik globos institucija eimynos (eimyniniai globos namai), kuriose siekiama sukurti eimynin aplink, labiausiai atitinkani vaik psichologinius bei socialinius poreikus. Paatrjusios Lietuvos pereinamojo laikotarpio ekonomins ir socialins problemos turi takos eim dorovei. Daugja asociali ir net disfunkcini eim.[69] Juose auga nepriirimi vaikai, kurie patiria fizin, psichin ir seksualin prievart, skurd, nesimoko, nusikalsta, sta, nusiudo arba bando nusiudyti. Daugelio i eim vaik padtis yra ekstremali, jiems teikiama valstybs pagalba yra nepakankama ir danai pavluota, nes trksta 184
G. Kvieskien
Socializacijos rizikos veiksniai 1995 1998 1999 2000 2001 9709 14937 15144 16043 18114 25604 34328 34379 36856 40276
Nedarni (asociali) eim Jose vaik
Lentel 3.7: Problemins (asocialios) eimos ir moni, ir kit itekli atsakingose institucijose. Vienas i svarbiausi veiksni, lemiani santykius eimoje, yra kultrins, tautins ir religins visuomens tradicijos. Daugelyje islamo ali, Izraelyje, ten, kur didel tak turi religinis fundamentalizmas, net paiuose neturtingiausiuose ir emiausiuose socialiniuose visuomens sluoksniuose toks reikinys kaip socialin nalaityst, pamesti vaikai neegzistuoja. O tokiose alyse kaip Pranczija, Italija, kur stipriai siaknijusios katalikikos tradicijos, pamest vaik skaiius didja. Skandinavijos alyse is skaiius irgi slyginai didelis. Ryt Europos alyse is reikinys gyja plat mast. Lietuvoje smarkiai iaugo socialini nalaii skaiius. Vaik paskirstym vairias globos institucijas slygoja nauj institucij krimasis. Naujai atsirandanios savivaldybi ir nevalstybins institucijos priima dal vaik. Taiau bendras vaik, kuriems reikalinga globa, skaiiaus didjimas neleidia mainti vaik skaiiaus valstybs institucijose. Kyla klausimas, kokios pagrindins prieastys, dl kuri vaikai netenka tv globos. Vis pirma valstybs globon patenka vaikai, lik visikais nalaiiais. Kasmet Lietuvoje lieka apie 300400 toki vaik. Dar apie 300400 vaik tvams kasmet atimamos tvysts teiss. Tvysts teiss gali bti atimamos dl iauraus tv elgesio su vaikais, dl visiko j degradavimo, kai vaikui darosi pavojinga likti su tvais. Tv globos netenka ir vaikai, kai j tvai nuteisiami laisvs atmimu. Toki tv nemaja, o blogiausia, kad sugr i kalinimo viet tvai neatsiima vaik i globj. Pavyzdiui Rit, kurios abu tvai kalinimo staigoje, bt galima apibdinti kaip usidariusi (nenoriai pasakoja apie problemas eimoje), greitai sieidiani, paklusni. Broliukui stengiasi atstoti mam (maudo j ir t. t.). 185
G. Kvieskien
Globos staigos Kdiki namai juose vaik Valstybiniai vaik globos namai juose vaik Bendrojo tipo internatins mokyklos jose nalaii ir beglobi vaik Specialiosios internatins mokyklos jose nalaii ir beglobi vaik Savivaldybi vaik globos namai juose vaik Nevalstybiniai vaik globos namai juose vaik Negalij vaik pensionai juose vaik eimynos juose augintini
1991 6 470 22 2382 24 897 56 1417 4 1097 12 58
1992 6 491 24 2113 20 417 56 1196 4 894 14 86
1993 6 528 29 2931 10 305 56 1047 9 225 5 93 5 843 14 91
1994 6 437 29 2831 10 571 53 926 12 535 4 95 5 810 32 241
1995 6 479 29 2844 9 751 53 968 13 562 4 122 5 822 36 279
1996 6 516 28 2755 9 648 55 968 15 668 6 164 7 865 39 261
Lentel 3.8: Vaik globos staigos [42]
186
G. Kvieskien
Mgsta skaityti, pieti, noriai lanko papildomojo ugdymo brelius ir renginius. Jau kuris laikas mergait susirainja su tveliais, sdiniais kaljime. Rita tiki, kad jiems i ten sugrus visi vl kartu gyvens. inodami, koki svarbi viet i vaik gyvenime uima biologiniai tvai, globos nam darbuotojai stengiasi Ritai ir jos broliukui padti (padeda rayti laikus, perka pato enklus ir pan.). Mint globos nam iniciatyva buvo suorganizuoti keli vaik ir tv susitikimai, apie kuriuos Rita ilgai pasakojo. Sugrusiems i kalinimo staig tvams btina suteikti psichologin bei materialin pagalb (padti susirasti darb ir pan.) ir sugrinti Rit su broliuku eim. inoma, eim sugrinus vaikus, reikt btinai j stebti ir teikti socialin bei pedagogin pagalb. Biologiniai tvai visada bus brangs ir reikalingi vaikams, todl reikia skiepyti vaik meil, pagarb jiems, paaikinti ir argumentuoti neigiamus biologini tv poelgius ir socialins raidos galimybes. eim sieja ne tik kno bei kraujo, bet ir dvasiniai ryiai. Daugja vaik, kai vienas i tv, daniausiai motina, nepriiri vaik, nesirpina vaikais. Vis didesniam vaik skaiiui suteikiama valstybs globa dl visiko skurdo. Tik nedidel vaik dalis neteko globos, nes j globjai mir, atsisak globoti ar tinkamai neatliko savo pareig [84]. Ianalizavus skurdo lyg Lietuvoje, galime teigti, kad jis labai priklauso nuo vaik skaiiaus eimoje. Daugiavaikse eimose gyvenantys sudaro 15% vis skurstanij. J vartojimo ilaid lygis taip pat emiausias (vartojimo ilaid nuokrypis nuo skurdo ribos iek net 32%). Galima drsiai teigti, kad daugiavaiks eimos patiria didiausi skurd. Jos turi didiausi tikimyb patekti skurstanij gretas [86]. Apie 25% eim, kuriose auga vaikai iki 18 met, sudaro vieno maitintojo eimos. Dauguma toki eim motinos su nepilnameiais vaikais. Toki eim Lietuvoje yra apie 120 tkst [69]. Be jokios abejons, i moter ekonomin padtis yra labai sunki, todl j vaik daniausiai neaplenkia vairios skurdo pasekms. Kitas svarbus 187
G. Kvieskien
klausimas kur nukreipiami vaikai, netek tv globos. Vis daugiau vaik, netekusi tv globos, paima globoti eimos. Didesn pus netekusi tv globos vaik patenka valstybines, savivaldybi, visuomenini organizacij ilaikomas vaik globos staigas. Daugja eim, globojani vaikus, sumajo eim, vaikinusi nalaiius ar beglobius [87]. Kitas pavyzdys. Pirm kart policijos akirat Rokas pakliuvo dar 1993 m. Vliau nepilnametis nuolat buvo sulaikomas u valkatavim, klij uostym, pinig prainjim. U tai policijos perduotas laikinus globos namus. Pasak Roko, pats gyvenimas privert j taip elgtis. Namuose gyveno tik su motina (tvas mirs), kuri nuolat girtavo, niekur nedirbo. Vaik problemos jai svetimos. Pareignams apsilankius j namuose, motina net negaljo pasakyti, kur jos vaikai (Rokas dar turi 2 seseris, kurios gyvena tuose paiuose globos namuose). eimynik santyki nebuvimas, skurdas namuose pastmjo Rok gatv. Mokytojai j apibdina kaip mokin, kuris labai maai dmesio skiria mokslui, danai praleidia pamokas. Globos namuose Rokas bendrauja su keliais globotiniais, kuriems gali vadovauti. Buvo ir yra pagrindinis tariamasis keliose vagystse. Rokas tebeuosto klijus, rko, vartoja alkohol ir traukia i veikl kitus vaikus. Pastaruoju metu piktybikai nelanko mokyklos, bga i globos nam ir valkatauja su draugais mieste. Pedagog tarybos nuomone, Rok reikt gydyti nuo toksikomanijos, vairiomis skatinimo priemonmis bandyti atpratinti nuo tabako ir alkoholio. Pabandyti surasti jo jgoms tinkam darb. Tada Rokas turt kienpinigi ir neiekot kitoki galimybi usidirbti nors kiek pinig. Seksualinis ir fizinis eimos netekusi vaik inaudojimas Smurtas ir prievarta prie vaikus nenaujas reikinys. Taiau vaikai turi bti ginami nuo smurto ir prievartos. Valstyb bei visuomen privalo kiek manoma apsaugoti vaikus nuo smurto, mainti skaudias prievartos pasekmes. Vaik seksualinio inaudojimo bta visais laikais. Pastaraisiais metais, padidjus spaudos takai, toki nusikalstamos veiklos atvejai vis 188
G. Kvieskien
daniau ikyla vieumon. vaik seksualin prievart Lietuvoje pradta irti kaip psichologin, psichiatrin, vaik teisi apsaugos problem. Lytiniai nusikaltimai vis daniau demaskuojami, nes patys nukentjusieji maiau slepia toki informacij. Vilniaus psichiatrijos klinikos duomenimis, seksualinius nusikaltimus nepilnamei atvilgiu (9%) atlieka 2932 m. vyrai, 70% i j tai vaik artimieji ar pastami (tvai, patviai, broliai, eimos draugai) ir tik apie 30% nepastami asmenys [69]. vaik laikinosios globos namus ir kitas globos institucijas danai patenka vaikai, patyr seksualin ir kitoki prievart. Pvz., mergin, pavadinkime j Lina (gimusi 1984 m.), jau 2 metus seksualiai inaudojo motinos sugyventinis. Dl io vykio policij kreipsi pati Lina. mintus globos namus mergina buvo priimta siekiant jai suteikti pagalb ir net reabilitacijos paslaugas, nes kitos institucijos tuo metu Linai padti negaljo, o dl susidariusios sudtingos situacijos namuose ji btinai turjo apsigyventi kitoje aplinkoje, nes namuose buvo neapsaugota nuo seksualins motinos sugyventinio prievartos. Ji pradjo mokytis pagrindinje mokykloje. Merginai buvo suteikta psichologin pagalba sutrikusio vystymosi vaik centre. Lin galima apibdinti kaip paslaugi, mandagi, paklusni, taiau usidariusi, maai bendraujani mergin. ios merginos prievartautojas buvo nubaustas laisvs atmimu deimiai met, bausm atliekant pirmuosius 3 m. kaljime, likusius 7 m. sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijoje. Po teismo nuosprendio paskelbimo mergina sugrinta motinos globai. Mintas ir kiti panas atvejai rodo, kad baudiamas ne kaltininkas, o kenia auka, nes ji buvo izoliuota, antra, mergin reikjo sugrinti motinos globai (ar ji apgins dukr nuo kito tokio ar panaaus atvejo?), socialin pedagogin pagalba buvo suteikta fizin smurt ir seksualin prievart patyrusiai merginai, taiau motinai nebuvo taikomos jokios pagalbos priemons. Merginai neutenka mnes trukusios psichologins pagalbos, be to, panaios pagalbos reikt ir jos mamai. Profesionali psichologo pagalba padt igyventi slogius prisiminimus ir grinti pasitikjim, o socialinis pedagogas galt padti dukrai ir motinai vl rasti bendr kalb. 189
G. Kvieskien
is atvejis rodo, kad statymai, reglamentuojantys baudiamj atsakomyb u lytinius nusikaltimus ir prievart, yra gana grieti. Taiau reikia pripainti, kad apie daugel toki nusikaltim nesuinoma, nes nukentjusieji vengia vieumo, bijo kerto ir visuomens nuomons, es dl prievartos kalti jie patys. Kita vertus, danai lytiniai nusikaltimai vyksta artimiausioje aplinkoje, su paaugliu blogai elgiasi mylimi mons, todl jis neturi kam pasisksti [88]. Be to, plinta ypa negatyvus reikinys nepilnamei prostitucija. Apie prostitucij, nuolat likviduojamas ir vl besikurianias firmas galima beveik kasdien skaityti laikraiuose. Veikia prostitucijos tinklas, teikiantis paslaugas vadinamosioms seksualinms maumoms. Skaudiausia, kad i moni rankas patenka nepilnameiai vaikai, kurie po atitinkamo mokymo ir paramos tampa pedofil preke. Vaikais danai nepasitikima, jie kaltinami ilgai slp vykus fakt. Be to, veikianti teism sistema vaikams nepalanki: nesugebama teismo procese tinkamai panaudoti pirmins vaiko apklausos duomen, vaikai klausinjami teismui vykstant. iuo metu Lietuvoje i valstybs biudeto ilaikomos ios vaikus globojanios staigos: 9 bendrojo tipo internatins mokyklos, 28 vaik globos namai, 57 specialiosios internatins mokyklos, 4 specialieji vaik aukljimo ir globos namai, 6 specializuotieji kdiki namai. Socialins apsaugos ir darbo ministerijai pavaldios 5 negalij vaik globos staigos. Be to, veikia 4 mirios globos staigos, kuriose vaikai ir seneliai gyvena kartu [89]. Vaik socializacijos ir sveikatos bkle rpinasi trys institucijos. Kdiki namai priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, valstybiniai vaik globos namai, internatins mokyklos vietimo ir mokslo ministerijai, vaik pensionai Socialins apsaugos ir darbo ministerijai [90]. Vaikus globoti vis daniau sitraukia nevalstybins organizacijos, parapijos, vieosios staigos, atskiri asmenys. Augantys vaikai kilnojami i vienos globos staigos kit. Pasitaiko, kad vaikai i vienos eimos gyvena skirtinguose globos namuose. 190
G. Kvieskien
Vaikai, baig 10 klasi, palieka vaik namus arba internatines mokyklas. Nedaugelis j baigia vidurin moksl. Vienas ar kitas buvs i staig aukltinis stoja auktsias arba auktesnisias mokyklas, apie 70% vaik profesines mokyklas. Daniausiai vaik globos institucijos neparengia aukltini savarankikam gyvenimui, eimai. Nors dauguma pilnametysts sulaukusi valstybini globos staig aukltini gyja profesijas, taiau jiems labai sunku sitraukti normal gyvenim, nes neturi nuolatins gyvenamosios vietos. Todl daugiausia j renkasi negatyvios socializacijos keli. Pagrindin visaverio vaiko psichins raidos slyga jo prigimt atitinkanio gyvenimo organizavimas, bendravimas su suaugusiaisiais. Normaliai socialinei adaptacijai reikalinga patirtis, buities tvarkymo gdiai. Todl ia linkme imtos pertvarkyti valstybins vaik globos staigos. Aukltiniai i ikimokyklini vaik nam, sulauk mokyklinio amiaus, jau neperkeliami internatines mokyklas. Vaik globos namai mginami perorganizuoti maesnius, mainamos vaik grups, stengiamasi sukurti gyvenimo slygas kiek nors artimesnes eimyninei aplinkai. Sudaromos slygos vaikams kontaktuoti su aplinkiniu pasauliu, lankyti gyvenamosios vietovs vaik darelius, bendrojo lavinimo mokyklas kartu su eim vaikais. Daugiau dmesio skiriama darbiniam vaik aukljimui. Baigia susiformuoti visuomens nuostata, kad nalaiius, beglobius vaikus reikia ugdyti j gimtinje, o ne veti toli esanias internatines vaik staigas. Skatinamos nevyriausybini organizacij iniciatyvos kurti jaunimo namus, skirtus intensyviai jaunuoli, jau ijusi i globos nam, socializacijai. Atsikuria ir steigiasi naujos visuomenins religins organizacijos, bendrijos. Veiksmingai dirba parapijos vaik globos namai, tokie kaip N. Dauglikio v. Kazimiero, Mosdio parapijos, Kraki v. Mergels Marijos vaik globos namai ir kt. Vaikai naujas motinas randa Vaiko tviks namuose, agentros Visos Lietuvos vaikai sodybose, SOS vaik kaime. Vilniaus apskrityje taip pat yra veikiantys labdaros ir paramos fondo Padkime vaikams ir seneliams Pikeliki eimos namai, v. Jono kongregacijos, Vis ventj parapijos, kitos visuomenins iniciatyvos. eimynas remia valstyb, Lietuvos vaik fondas, vairios labdaringos organizacijos, savivaldybs. Joms skiriamos vairios paal191
G. Kvieskien
pos, priemokos, teikiamos lengvatos. Pagrindins eimynos pajamos yra vaiko globos paalpa ir socialinio darbuotojo atlyginimas (eimynos vienas i tv yra priskiriamas socialinio darbuotojo kategorijai ir gauna i kvalifikacij atitinkant atlyginim). iandien Lietuvoje atsirado nemaai moni, organizacij ir institucij, norini ir sugebani padti kitiems. Teisingumo ministerijos duomenimis, i daugiau kaip 700 Lietuvoje registruot visuomenini organizacij apie 60 veikia kaip labdaros organizacijos ir fondai [68]. i institucij dka vl susigriname prarastas ir draustas dvasines vertybes atjaut, gailestingum, mogikum ir kt. Daug nuveikusi vaik nalaii naudai, plaiai inoma visoje Lietuvoje ir pasaulyje yra agentra SOS Lietuvos vaikai. J 1990 m. kovo 16 d. kr mons, norintys padti nalaiiams, netekusiems tv vaikams, kuri tvai pamiro tvysts pareigas [92]. i draugija savo veikl plt ir iuo metu yra tarptautin organizacija, kuri turi skyrius Bostone, Toronte, Hamiltone. SOS Lietuvos vaikai krja E. Kubilien, ji yra ir agentros SOS Lietuvos vaikai pirminink. ioje agentroje dirbani moni projektai sprendiant vaik globos ir ugdymo problemas yra unikals, pasiymi veiklos vairove [79]. Agentros SOS Lietuvos vaikai veiklos kryptys: rpinasi, kad vaikai turt namus, artimus eimai; organizuoja skubi SOS vaikai pagalb eimai remdamasi paramos nam tinklu Lietuvoje; rpinasi nepilnameiais, atliekaniais bausm; globoja vienias jaunas mamas; renka duomenis apie paliktus vaikus, ieko eim, kurios galt auginti ir auklti palikt vaik; steigia SOS vaik nam tinkl Lietuvoje; rpinasi ikimokyklinio amiaus vaik aukljimu, steigia vaik globos staigas, artimas eimai, skelbia paguodos adres ir telefon vaikams ir paaugliams [79]. 192
G. Kvieskien
SOS vaik kaimo organizacijos idjos taip pat sitvirtino Lietuvoje. Tai aktyvi tarptautin vaik globos organizacija. Siekiant pagelbti nalaiiams ir benamiams vaikams (po Antrojo pasaulinio karo) reikjo kurti vaik globos sistem, kuri bt artima nam slygoms. i idj propaguoja visuose emynuose paplitusi, politikos ir religijos atvilgiu nepriklausoma vaik globos organizacija SOS KINDERDORF INTERNATIONAL, kurios koordinacinis centras yra Insbruke (Austrija). Pirmj SOS vaik kaim Iruste, Tirolio emje, kr H. Gmeiner 1949 metais. iandien i organizacija jungia 326 kaimus 124-iose alyse. Juose gyvena apie 29 tkst. vaik [91]. Kiekvieno kaimo gyvenimas vairiose valstybse paremtas tos alies kultriniu gyvenimu, paproiais, galiojaniais statym principais. Taiau visus kaimus vienija H. Gmeiner suformuoti keturi SOS vaik kaim principai: MAMA. Kiekvienas apleistas vaikas vl turi mam. SOS vaik kaim mamos yra moterys, kurios paskiria savo gyvenim joms patiktiems vaikams. SESS IR BROLIAI. SOS vaik kaimo eim sudaro penki atuoni vairaus amiaus mergaits ir berniukai, gyvenantys kartu kaip broliai ir seserys su SOS mama. Tikrieji broliai ir seserys visada lieka vienoje eimoje. NAMAI. SOS eima kaimelyje turi savo atskir nam, kuriame gyvena. Tai yra ne tik bstas, kol vaikas uaugs, bet ir uaugs vaikas palaiko ryius su savo SOS eima. KAIMAS. prastin SOS vaik kaim sudaro deimt dvylika eim nam, darelis ar pradin mokykll, namai kai kuri darbuotoj eimoms (direktorius, kvedys, socialinis darbuotojas), pagalbiniai pastatai (garaas, pirtels, skalbykla), svei namas. Kaimelis traktuojamas kaip didel bendruomen, kurios kiekvienas narys turi savit vaidmen ir viet aukljimo prasme. Kaimas yra atviras ioriniam pasauliui [91]. Lietuv ios idjos atjo 1992 m., kai Lietuvos Respublikos Vyriausyb pasira sutart su SOS KINDERDORF INTERNATIONAL. 193
G. Kvieskien
Vilniaus SOS vaik kaim sudaro 12 eimynini nam, 3 personalo gyvenamieji namai, vaik darelis, administracinis pastatas, kinis pastatas ir svei namas. iuo metu kaimelyje gyvena 73 tv globos netek vaikai. Vilniaus SOS vaik kaimel vaikai patenka per vaik teisi apsaugos tarnybas i visos Lietuvos. Taiau yra tam tikr kriterij, pagal kuriuos vaikai atrenkami kaimel gyventi: amius (pageidautina iki 8 met) ir fizin bei psichin vaiko sveikata [91]. SOS vaik kaimo Vilniuje materialin pagrind sudaro organizacijos SOS Kinderdorf International los (80%) ir globojamo vaiko paalpa (20%) [92]. Vilniaus SOS vaik kaimas pagalb teikia vaikams tol, kol jie tampa savarankikais monmis. ia laikomasi nuostatos, kad net pradj savarankik gyvenim vaikai ilaikyt tam tikr ry su kaimeliu. Viena i netradicini globos institucij yra laikinosios vaik globos namai. Vilniaus apskrityje yra dvi tokios institucijos. Kataliki moter sjungos laikinosios vaik globos namai ir laikinosios vaik globos namai Atsigrk vaikus. Lietuvos Respublikos vaik globos statyme laikinoji globa apibdinama kaip laikinai be tv globos likusio vaiko prieira, aukljimas, jo teisi bei teist interes atstovavimas ir gynimas eimoje ar institucijoje, kurios tikslas grinti vaik eim. [93] Remiantis Respublikins vaik teisi apsaugos tarnybos duomenimis, 1999 m. pradioje Kataliki moter sjungos laikinosios vaik globos namuose (programos iniciator Graina Paliokien) buvo 13 vaik, i j nalaii ir likusi be tv globos 10. Vaik amius ioje institucijoje yra nuo 0 iki 10. Pagrindiniai finansavimo altiniai: globojamo vaiko paalpa 40%, programinis finansavimas 30% ir privai asmen (fond, visuomenini organizacij) rmimas 30%. Antri laikinosios vaik globos namai, veikiantys Vilniaus apskrityje, tiksliau, Vilniaus mieste, yra Atsigrk vaikus, registruoti 1997 m. spalio 13 d. kaip vieoji staiga. ie namai steigti kaip ugdymo bei socialins psichologins reabilitacijos institucija Vilniaus miesto ir apskrities beglobiams vaikams. Atsigrk vaikus laikinosios vaik globos nam steigjai privats asmenys: Giedr Kvieskien, Rimantas Remeika, Aloyzas Sakalas, Daiva Mockeviien, Evaldas 194
G. Kvieskien
Brazlauskis, direktor Sigut Ignataviien. Dabar iai institucijai talkina ir kitos nevyriausybins ir tarptautins vaik organizacijos. ia gyvena vaikai, neturintys nuolatins gyvenamosios vietos, pabg i nam dl fizins, psichologins ar seksualins prievartos, suaugusi eimos nari ivaryti i nam, gyvenantys netinkamuose gyventi bstuose su tvais, nesugebaniais jais pasirpinti. Pedagogai, dirbdami su ia patekusiais vaikais, siekia suteikti beglobiams vaikams galimyb patirti nam aplinkos atmosfer, apsaugoti iuos vaikus nuo neigiamo asocialios aplinkos poveikio, formuoti teigiam mokymosi motyvacij, socialinio elgesio, bendravimo, darbins veiklos bei asmens higienos gdius. ie siekiai gyvendinami sukuriant vaikams saugi ir rami aplink, individualiai bendraujant su kiekvienu vaiku, drauge su jais aidiant, sportuojant, usiimant krybine veikla, tvarkant patalpas ir aplink, pratinant laikytis varos [94]. Pagrindinis Atsigrk vaikus globos nam finansavimo altinis yra globojamo vaiko paalpa, ji sudaro 50% vis gaunam l, 30% sudaro program finansavimas ir 20% ambasad, nevyriausybini organizacij ir privai asmen rmimas, toki kaip verslininkas Klaus Damgard Jensen, Tarptautinis moter klubas, tarptautinis LIONS klubas (Danija), Gelbkit vaikus ir kt. Galimyb gauti labdar ir param leidia sudaryti geresnes slygas vaikams, pagerinti j maisto racion. Siekimas rodyti i institucij reikalingum skatina atsakomyb, krybikum organizuojant vaik veikl, tobulinant veiklos strategij. Artimi, ilti santykiai ne tik tarp aukltoj ir vaik, bet ir tarp darbuotoj. ioje institucijoje pedagogai gali teikti savo pasilymus, rodyti iniciatyv. Minta institucija turi savo transport, tai utikrina ryi su policija, vaik teisi apsaugos tarnybomis, medicinos staigomis, tvais palaikym. Vaikai institucijos vadov ir privai rmj pastangomis turi daug galimybi tobulinti savo socialinius gdius bei paintinius interesus. Jie daug keliauja po Lietuv, lankosi kituose Europos kratuose. Palyginti su valstybiniais vaik namais ar bendrojo tipo internatinmis mokyklomis, iuose namuose vaik skaiius yra nedidelis. iuo metu ia gyvena 63 vaikai (i viso ia pabuvo 163 vaikai). Nuo staigos 195
G. Kvieskien
gyvavimo pradios, t. y. nuo 1996 met iki i dien atliktas didiulis socialinis reabilitacinis darbas. iuo metu mokosi visi institucijos aukltiniai, apie 15 globotini grinti eimas, kitiems suteikta nuolatin globa kitose institucijose. Nuolat dirbama su iais vaikais papildomojo ugdymo bei laisvalaikio breliuose, daug dmesio skiriama meniniam ugdymui (keramikos, dramos, oki breliai). Vieoji staiga Atsigrk vaikus siekia utikrinti vaik teises ir laisves, ukirsti keli vaik nusikalstamumui. Prie netradicins vaik globos institucij priskiriame ir parapijos vaik globos namus. Kraki v. Mergels Marijos globos namai, kurti prie 10 met klebono Romualdo Ramaausko iniciatyva. iuo metu globojami 56 vaikai, kurie gyvena i globojam vaik paalp ir labdaros. Taiau, kaip pats klebonas sako: yra pasaulyje ir Lietuvoje ger moni, kartais j reikia iekoti, o kartais jie patys tarsi i dangaus nukrenta [95]. Tik 5 i 56 vaik yra visiki nalaiiai, jie visi ia atkeliavo i eim, turini po 3, 4 ar net 6 vaikus. Parapijos vaik globos nameliuose ideali tvarka. 1 kambaryje miega daugiau nei 20 vaik. Vienas pastato auktas skirtas mergaitms, kitas berniukams. Mergaii aukte irimas televizorius, o berniuk vyksta okiai. Darau visk, sako klebonas, kad vaikams bt gera [95]. Svarbus dmesys skiriamas vaik ir biologini tv tarpusavio ryiui palaikyti. Vaikai ileidiami pas tvus savaitgaliais, atostog metu. Tvai kvieiami susirinkimus, ventes ir kt. renginius. Per vaikus pltojamas tv socializacijos procesas, siekiama ilaikyti ry su biologiniais tvais, padti eimai vl pradti gyventi kartu. Vaikais yra rpinamasi ne tik, kai jie gyvena globos namuose, bet ir sulaukus pilnametysts. i nam aukltiniai lanksi Pranczijoje, Vokietijoje ir Belgijoje,turi vasaros poilsio stovykl Utenos rajone, Iliukuose, ant ventosios ups kranto. Jau dvi vasaras organizuojamas ygis plaukiama su plaustais. Stovykloje kas vakar vyksta vairs renginiai (Neptno vent, dain vakaras, oki maratonas), dienomis organizuojamos sporto varybos, popiets. Vaikai kartu su aukltojais (1 aukltojas 5 vaikams), o danai ir klebonu, isiruoia vejyb, eina mik uogauti, grybauti. Jie bendrauja su kaimo vaikais (organizuojamos maudyns upje, sportins varybos, koncertai). i parapijos globos nam vasaros stovykloje egzistuoja savas laikas, savos taisykls, savi pinigai, kurie buvo vesti tam, kad vaikai imok196
G. Kvieskien
t suprasti pinig vert, sugebt jais naudotis. vesti krakiukai, u kuriuos vaikai gali pirkti papildomai saldumyn, kelialap prie jros ir pan. i vaik globos nam aukltiniai ugdomi su meile, nuoirdumu, kantrybe ir katalikika dvasia, taiau jie turi lidn patirt, kuri lyg neidildomas pdsakas tebra ryki kai kuri veideliuose. Pastaruoju metu gana aktyviai steigiamos vaik globos socialins grups prie ikimokyklini ugdymo institucij, kurios taip pat priskiriamos netradicins globos institucijoms. Pagrindinis i vaik globos grupi ilaikymo altinis savivaldybs biudetas, programins los. Paprastai grups steigiamos prie ikimokyklinio ugdymo institucij ir padeda sprsti vaik socializacijos problemas. Be i organizacij, dar egzistuoja ir kitos organizacijos, tokios kaip religins bendruomens, bendruomens centrai ir kt. Tai yra ne pelno siekianios organizacijos, jas steigia privats asmenys arba nevyriausybins organizacijos. Viena i toki nevyriausybini organizacij V pal. J. Matulaiio socialinis centras, susikrs pal. J. Matulaiio parapijoje. Pal. J. Matulaiio parapija steigta 1988 metais. Pastaius parapijos namus, apie 1993 metus susikr maasis Caritas skyrius, kuris priklaus parapijai. Jis teik nedideles paslaugas, labdar, turjo skalbykl. Parapijos namuose taip pat rinkdavosi jaunimo grupels. Viena i grupeli pasirinko socialins veiklos krypt m lankyti ligonius ir vienius mones. O 1996 met rugsj ita socialin grupel peraugo atskir organizacij. I pradi ketinta steigti j kaip labdaring fond prie parapijos, buvo netgi parengti statai. Bet vliau buvo steigti dienos namai Vaikai vaikams, steigtas V pal. J. Matulaiio socialinis centras. Steigjai pal. J. Matulaiio religin bendruomen ir 4 fiziniai asmenys. Visoje veikloje taikomas subsidiarumo principas, atsakomyb perduodama kiek galima emesnms grandims, t. y. projekto vadovas neatlieka darb, kuriuos puikiausiai gali padaryti savanoriai. I mediagos analizs matome, kad vaik globa netradicinse vaik globos institucijose danai yra pigesn, palyginti su valstybinmis vaik globos staigomis, ir veiksmingesn socializacijos at197
G. Kvieskien
vilgiu. Danai netradicins globos institucijos yra efektyvesns, nes j nevaro detalios instrukcijos, jos labiliau renkasi socializacijos ir ugdymo priemones, los, gaunamos i vairi program, veria nuolat tobulti. Didel tak veiklos efektyvumui turi nedidelis vaik (iki 60) skaiius institucijoje, leidiantis sudaryti bendruomens atmosfer.
198
Skyrius 4 Socialins pedagogins pagalbos modelis

Socialin ekologin erdv tai saugios asmeniui aplinkos formavimas. ios aplinkos formavimo pagrind sudaro keturi pagrindiniai lygiai: nacionalinis, regioninis, bendruomeninis ir institucinis. Nacionaliniame lygmenyje dalyvauja nacionalinio lygio institucijos (ministerijos, departamentai, tarybos, nacionalins nevyriausybins organizacijos, nacionaliniu lygiu pripastamos religins konfesijos). Regioniniame lygmenyje dalyvauja regionins reikms institucijos, Banyi centrai, regionins nevyriausybins organizacijos. Bendruomeniniame lygmenyje dalyvauja artimiausios bendruomens pagrindins institucijos, t. y.: seninija, mokykla, Banyia(ios), socialins, vaik teisi tarnybos, policijos nuovados (komisariato) darbuotojai, didiausi bendruomenje veikiani verslo, privai institucij atstovai, nevyriausybini organizacij atstovai. Instituciniame lygmenyje dalyvauja institucijoje dirbantys socialiniai pedagogai, darbuotojai, psichologai, socialiniame pedagoginiame modelyje bendradarbiaujantys pedagogai, klasi aukltojai, kit svar199
Socialins pedagogins pagalbos modelis biausi bendruomens institucij atstovai. Pagrindiniai nacionalinio lygmens komponentai
G. Kvieskien
komponent sudaro nacionalinio lygmens politins, valstybins, religins ir tarptautins bei nacionalinio lygmens nevyriausybins organizacijos ir i organizacij nacionalins koalicijos, daranios tak vaiko gerovei ir pozityviai socializacijai. Visos ios institucijos daugumoje pasaulio krat sudaro vieningas profesines grupes tam tikrose skirting krat vyriausybi remiamose prioritetinse srityse. Dauguma Vakar Europos, Ryt Europos, Azijos ir Amerikos emyn valstybi vaiko gerov vardija prioritetine veiklos sritimi, ir daugelyje j veikia nacionalins bei tarptautins organizacijos, veikianios vaik gerovs labui. takingiausia tarptautin organizacija vaiko gerovs srityje pasaulyje yra UNICEF (Jungtini Taut Vaiko teisi komitetas), Vakar ir ypa iaurs Europos alyse ypa veikli Gelbkit vaikus (Save the Children) organizacija ir kt. Pagrindiniai regioninio lygmens komponentai komponent sudaro regioninio lygmens valstybins, religins, regioninio lygmens nevyriausybins organizacijos ir i organizacij koalicijos, Banyi atstovai. Visos ios institucijos skatinamos kurti regionin socialins pedagogins pagalbos model ir ypating dmes skirti ypatingos rizikos regionams (pvz.: Didiasalis, Kariotiks, Kirtimai Lietuvoje ir kt.), kuriems reikia papildom pozityvios socializacijos ar vaiko gerovs program, kit socialini pedagogini investicij, kad bt utikrinta tolydi region raida ir vaiko gerov. Pagrindiniai bendruomenje veikiantys komponentai komponent sudaro bendruomense sutinkam svarbiausi socioedukacini institucij (savivaldybs, religini, nevyriausybini organizacij) atstovai. Bendruomens didelse, urbanizuotose vietovse kuriasi sunkiai ir tiesiogiai priklauso nuo tose vietovse pltojam tradicij ir bendruomens institucijose dirbani profesional iniciatyvos 200
G. Kvieskien
Socialins pedagogins pagalbos modelis
ir kompetencijos. Remdamiesi Lietuvoje per pastarj deimtmet besipltojania tradicija, kuri i dalies pasitvirtina daugelyje Vakar Europos krat, galime tvirtinti, kad bendruomens centru gali tapti bet kuri svarbi bendruomenje veikianti institucija, formaliai vertinant egzistuojani patirt, tenka pripainti, kad daniausiai iuo centru (formaliu arba neformaliu) tampa Banyia, seninija, mokykla, kai kada veiklios nevyriausybins organizacijos. Pagrindiniai institucinio lygmens komponentai komponento branduol sudaro ugdymo ar kitoje institucijoje, kurioje yra vaik, dirbantys profesionalai arba savanoriai, siekiantys praktikai veikti vaiko gerovs srityje. Analizuodami visiems prast ugdymo institucij (mokykl), turime pripainti, kad pagrindin atsakomyb ir galimyb formuoti optimal socialins pedagogins veiklos model ugdymo institucijoje tenka ios institucijos vadovams. Vadovams priklauso ir socialins pedagogins komandos lyderio vaidmuo. Jei ugdymo institucijoje dirba pakankamai profesional, aiku, kad veiklos koordinatoriaus ir moderatoriaus vaidmen turt vykdyti socialinis pedagogas. Pagrindiniai (raktiniai) ios komandos nariai: socialinis pedagogas (vadovas arba vadovo pavaduotojas, koordinatorius, moderatorius); psichologas; specialusis pedagogas / logopedas; klasi aukltojai; papildomojo ugdymo (laisvalaikio) pedagogai; sveikatos darbuotojai; bibliotekininkai; kno kultros / sveikos gyvensenos ugdytojai; menini disciplin mokytojai; pilietinio ugdymo mokytojai; takingiausi bendruomens institucij atstovai. Socialins pedagogins pagalbos modelis socialinje ekologinje ir multiinstucinje erdvje. Valstybinis. is modelis gali bti formuojamas valingais sprendimais arba kuriamas, remiantis iniciatyva, partneryste ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Valingi sprendimai paprastai priimami atsaking institucij (politini, vyriausybini, savivaldybs ar municipalini) statymais, nutarimais, sprendimais, 201
Socialins pedagogins pagalbos modelis potvarkiais.
G. Kvieskien
Tarpinis. Lietuvoje egzistuoja tarpinis modelis daugelyje socialins edukacins pagalbos srii, is modelis turi tiek valstybinio, tiek iniciatyvinio modelio bruo. Reikia pripainti, kad is modelis skmingai naudojamas didiojoje dalyje Vakar Europos krat, Jungtinse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Iniciatyvinis. Optimaliausia galimyb formuoti sociopedagogins pagalbos model yra privati, pilietin ar institucin iniciatyva, kuri, traukdama multidimensinius sutarimus tarp profesional institucijos viduje ir u jos rib, tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmus, siekia suformuoti optimal socioedukacins pagalbos model institucijoje ir daryti tak regioninms ir nacionalinms institucijoms, tikintis i j pagalbos ir resurs.
202
Ivados
Socializacija ir vaiko gerov yra du glaudiai vienas su kitu susij komponentai. Socialin integracija, arba siekis jaunim integruoti socialin bendrij, formuojant daugumos alies piliei bendr vertybi sistem ir iuo pagrindu ugdant socialinius gdius, nuostatas ir vertybes, udavinys, nelengvai sprendiamas ir socialins gerovs valstybse, ir tuose kratuose, kur pozityvioji vaik socializacija laikoma valstybs prioritetu. Knygoje danai minima Jungtini Amerikos Valstij patirtis, kuri kasmet nema biudeto dal skiria vaik ir jaunimo pilietiniam ugdymui ir jaunuoli socializacijai, taiau vaik nusikalstamumas, narkomanija ioje alyje taip pat yra aktuali problema. Vieosios grybs, globalins vertybs ir j ugdymas iandien plaiai aptariama tema, nagrinjant tiek vairius istorijos laikotarpius, tiek vairi valstybi vaiko gerovs ir socializacijos sistemas. Socialin pedagogika veiksminga vaik gerovs ir pozityviosios socializacijos teorija, siekianti sprsti vaik socialines problemas, iekanti veiksmingiausio poveikio ir derinanti tiek teorin, tiek praktin patirt asmens socializacijos procese. Socialinis pedagogas, atlikdamas vaiko gerovs advokato pareigas, danai tampa svarbiausiu vaiko pozityviosios socializacijos veikju. Siekdami optimalios vaiko socializacijos raidos ir gerovs turime remtis iais vaiko socialins raidos principais: Produktyvumo (socializacijos kokybs). Vaikas negali produk203
Ivados
G. Kvieskien
tyviai imokti pirmj socializacijos pamok, jei paeidiama pirmoji socializacijos institucija eima. Net jei vaikas yra tinkamai maitinamas, o jo aplinka yra saugi, susirgs yra tinkamai gydomas, bet yra sutrikusios arba ne visikai vykdomos jo eimos socialins funkcijos, tai tiesiogiai atsiliepia vaiko socializacijos kokybei. Todl labai sudtinga vadinamj rizikos grupei priklausani, ypa beglobi, gatvs vaik, socializacija. Tikintis socializacijos produktyvumo iems vaikams btina taikyti papildomas pozityviosios socializacijos programas, teikti intensyvi socialin pedagogin pagalb. Lygybs. Vaikai privalo turti lygias galimybes pasirinkti antrines socializacijos institucijas, kurios padt ugdyti socialinius ir krybinius gebjimus. Visi vaikai turi turti lygias galimybes pasinaudoti socializacijos ir papildomojo ugdymo programomis, naudotis vienodomis galimybmis ir valstybs parama, dalyvauti vaik vasaros poilsio, socializacijos, papildomojo ugdymo, krybini gebjim lavinimo programose. Nra negabi vaik, taiau daugelis vaik nuo pat ankstyvosios savo vaikysts neturi galimybi ugdyti intelektini ir krybini gebjim. Rizikos grups vaikai ir vaikai i socialiai apleist, disfunkcini eim privalo turti reguliari socialin pedagogin param, teikiam vaikui ir jo eimai. Taigi rizikos grups vaikai, jei valstyb siekia juos iugdyti visaveriais visuomens nariais, privalo turti papildomas galimybes naudotis valstybs remiamomis socializacijos programomis, kurios gali bti individualiai koreguojamos, atsivelgiant vaiko ir jo artimiausios aplinkos status. Taigi pozityviosios socializacijos programos turt bti reguliariai planuojamos ir vykdomos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu, tiek instituciniu lygmenimis (pozityvioji socializacija). Didesni galimybi suteikimo. Visiems vaikams btina sudaryti didesnes galimybes dalyvauti, kurti ir atsakyti u savo, savo mokyklos, bendruomens, miesto, krato gyvenim. Vaikas neturi bti tv priedas, reikia skatinti vaikus aktyviai dalyvauti 204
G. Kvieskien
Ivados
suaugusij daromuose sprendimuose, reikti nuomon ir j siklausyti. Todl demokratinis ugdymas turi bti pltojamas visose su vaikais dirbaniose organizacijose. Socialins aplinkos painimas, ryys su artimiausia bendruomene siekiant painti ir mokytis, sprsti socialines problemas vienas veiklesni metod, taikom iuolaikinse ugdymo institucijose. Tolydumo. Kiekviena valstyb, taikydama pozityviosios socializacijos programas, siekia integruoti negaliuosius vaikus, resocializuoti nusikalstanius, rizikos grupei priklausanius vaikus, suteikia daugiau galimybi socialins paramos reikalaujantiems ar kitaip socialiai atskirtiems vaikams. Ypatingas dmesys skiriamas beglobi vaik socializacijai ir integracijai. Atsivelgdami vaiko socialins raidos principus, siekdami vaiko gerovs ir pozityviosios socializacijos, konstatuojame, kad: Socialins veiklos specialistai rengiami tik antrj imtmet, taiau socialins edukacins, filantropins, labdaringos veiklos uuomazg galime rasti dar Antikoje, i tradicija aktyviai pltota viduramiais, naujaisiais laikais, kol susiformavo socialins veiklos specialist rengimo tradicija, turinti panaias tendencijas Vakar, Ryt Europos kratuose, Jungtins Valstijose ar Kanadoje. Europos Tarybos, Jungtini Taut, kiti tarptautiniai dokumentai pleia vaik ir suaugusi asmen pasirinkimo galimybes, praktinis valstybi gyvenimas vis labiau remiasi demokratija ir mogaus (vaiko) teisi gerbimu siekiant ivengti smurto bei karo, sudaryti slygas saugiam ir vaiko gerov utikrinaniam gyvenimui. Vis pasaulio krat universitetuose iekoma bendr modeli ir tendencij, kaip turtbti rengiami socialins veiklos specialistai. Universitet mobilumas, dstytoj ir student mainai bei stauots lemia tarpdisciplinini program ryius, program suartjim, specialist rengimas derinamas su Europos ir 205
Ivados
G. Kvieskien
kit pasaulio krat socialiniais tikslais. Nors vairi krat tradicijos ir kultrin patirtis skiriasi, specialistai iklauso panaius kursus, o dirbantieji susiduria su panaiomis socialinmis problemomis. Socialinis pedagogas tampa pagrindiniu veikju, kuriant kvalifikuot ir profesionali pozityviosios socializacijos, vaiko gerovs bei socialins pedagogins pagalbos sistem. eima, bendruomen, Banyia (parapija) ir mokykla kartu su kitomis neformaliojo ugdymo, ypa papildomojo, institucijomis ir nevyriausybinmis organizacijomis yra svarbiausios vaiko asmenybs tapsmui ir veiksmingai socializacijai. Utikrinus vis i institucij tiksling ir subalansuot bei koordinuot veikl, socialins pagalbos sistema gyt vieningos ir efektyvios socialins edukacins sistemos bruo. Demokratinis ir pilietinis ugdymas bei projekt metodo realizavimas ugdymo procese yra veiksmingas bdas, siekiant vertybi tvirtinimo ir mokymo proceso modernizavimo. Moksleivi savivaldos institucijos, klasi vadovai, kiti pedagogai, moksleivi aktyvas ir institucijose veikianios nevyriausybins organizacijos yra socialinio proceso modernizavimo partneriai. Rizikos veiksniai vaik socialinio ugdymo procese yra tiesiogiai susij su nepakankama pedagog kvalifikacija ir neprofesionaliu itekli paskirstymu. Socialiai paeistiems, rizikos grupei priklausantiems ir nekokybik socializacij trauktiems vaikams reikia papildomos socialins pedagogins pagalbos, papildom socializacijos program, prevencijos metod ir papildomos intervencijos, kad vaiko socialin raida vl tapt visaverte. Beglobi vaik socializacija yra tiesiogiai susijusi su profesionaliai teikiama socialine pedagogine pagalba ir tam skiriamais itekliais. L suma, skiriama beglobio vaiko socializacijai, turt bti vienoda visiems globojamiems vaikams. Tiek vaik ugdymas (moksleivio krepelis), tiek jo globa (globos krepelis) ir 206
G. Kvieskien
Ivados
socializacija (vaiko socializacijos krepelis) turt bti paskirstomi tolygiai. Pripaindami, kad tinkama vaiko socializacija pltojama tik socialiai saugioje, stabilioje eimoje, ir sutikdami, kad palankiausia beglobio vaiko socializacija manoma tik eimos (atramins eimos) ar eimynos pagrindu, teigiame, kad stokojant toki institucij, vaik globa netradicinse vaik globos institucijose danai tampa pakankamai veiksminga alternatyva, renkantis beglobi vaik socializacijos modelius. Taiau ir valstybins globos institucijos danai dirba efektyviai, taiko eimynin princip, aktyvias socializacijos programas. Krybikai taikomas eimyninis principas, socializacijos proces traukiama Banyia, krikto tvai, skmingai iekoma ir surandama papildom l kokybikesnei socializacijai. Taiau valstybiniai globos namai nespja iki galo vaik parengti praktiniam gyvenimui, nes valstybs parama nutrksta vaikams sulaukus 18 met. Vaikams sulaukus pilnametysts, Lietuvos valstyb nusialina nuo atsakomybs u tolesn jaunuoli brand, jei vaikams nepavyksta pratsti studij. sikrimo paalp, nemokdami naudotis pinigais, ie vaikai labai danai panaudoja neskmingai. Pozityvioji vaiko socializacija ir gerov yra tiesiogiai susijusios su valstybi ir savivaldybi vykdoma vaik gerovs politika. Nesubalansuota vaik gerovs politika besiformuojaniose demokratijos ir kai kuriose menkiau isivysiusiose valstybse daro neigiam tak vaikysts raidai, valstybi genofondui ir apriboja galimybes daliai vaik tapti visavertmis asmenybmis.
207
Ivados
G. Kvieskien
208
Summary
(Resume)
Giedr Kvieskien CHILDREN WELFARE AND POSITIVE SOCIALISATION Eleven years ago the World Summit on children issues the world leaders took common obligation and issued an urgent call so as to provide a better future for every child. The UN Secretary General in We the Children, concluded by telling of numerous achievements during the decade. Millions of young lives have been saved, more and more children attend schools, more children are active in decision-making on issues related to their lives, there were numerous international agreements signed to protect the children. However those achievements and results were not even there are many obstacles still, especially in the developing countries. The brighter future turned to be deceptive, as for the general results they were the outcome of lack of the national duties and international obligations. The globalisation tendencies, the more and more uniting Europe, the tendencies of social integration and harmonisation, provide new opportunities for personal growth and social development of children. The first decade of the independent Lithuania was not even from the children welfare perspective. Lithuania started the establishment of social institutions, the concepts pertaining to children welfare were being discussed; network of Children Rights Protection Services was established. The children welfare system welcomed a more substantial participation of the non-governmental organisations; the position 209
Summary
G. Kvieskien
of a social educator was introduced to schools and other educational institutions. The policy was to orient Lithuania towards the model of the so-called welfare states, however, due to the insufficient resources; the model was being implemented in an uneven and often illogical manner. Welfare state is a political system, when the state (but not the individual or private sector) undertakes the responsibility for the welfare of the citizen. The biggest world problem two decades ago was poverty. The Western Europe meanwhile experienced the so-called Golden Age, when the welfare reached a very high development stage, with a big number of the social exclusion groups and with the related problems. Later, when population in Europe turned to be rich enough, the poverty did not play the major role any longer as for the individual or group exclusion from the society. For example, an unemployed person in the Netherlands or Germany receives a big unemployment benefit; thus one does not feel an urgent need to work. At the same time he is excluded from the society, as he is an unemployed person. This evidently demonstrates that social exclusion does not necessarily imply poverty. Both Western Europe and Lithuania due to the rapid world wide changes, AIDS/HIV epidemics, flood of emigrants nowadays face similar problems related to cultural isolation, illiteracy, social ailments as well as other urgent problems of social exclusion, which mostly affect the children. The contemporary social conflicts are the characteristics not only to the traditionally poor families, but also to the, at first glance, socially secure Western Europe. The discussions about the human social development in different societies are burdened by the worsening living conditions to the majority of Europeans. The majority blame the immigrant groups for poverty, although other reasons, such as the impact of globalisation, are extremely complicated and contain many components as well as more difficult to comprehend. Many persons experience hardships while finding where to reside. The reaction (myths) of an average inhabitant usually is as follows: the Immigrants/Blacks/Foreigners take away the residential space from us. People forget that the contemporary lack of the residential space results from the reduction of subsidies for the residential space construction 210
G. Kvieskien
Summary
and the willingness to own a bigger apartment/house. Another myth: competition for stabile employment. The typical reaction is as follows: the Immigrants / Blacks / Foreigners take away our jobs from us. People tend to forget that the general labour force restructuring takes place, which is not related with the emigrants debates. These and other social conflicts are urgent nowadays to all Western Europe. The position of children both worldwide and in Lithuania is closely related with the spheres of social policy and social security. The children welfare problems are actively discussed, the most urgent issues being poverty and social exclusion among children. Anyone can be excluded: any person, any group in a society or even a state. We should not forget that exclusion is unthinkable devoid of inclusion. The excluded is the one, who is not included. The majority can reject a certain group due to any reasons: the colour, language, ethnic origin, profession, appearance, ability to perform certain actions etc. The social exclusion does not always mean something negative. In certain situations exclusion can be positive, e.g., excluding or protecting children from the sexually content-oriented materials. The same is true in relation to the inclusion. Although the inclusion is positive as a rule, however, it might turn to be negative in cases when it is being implemented against the will of the group or person. The forced adoption of the aboriginal children that took place more than 20 years ago in Australia, taking them away from their mothers so as to fight against the racial discrimination, could serve as an example. This work is an attempt to generalise the Lithuanian social development in the field of children welfare, by continuing the work of our teachers and colleagues Prof. B. Bitinas, Prof. Z. Bajorinas, Prof. M. Barkauskait, Prof. J. Vaitkeviius, Prof. S. N. Ikonikova, Prof. J. J. Patrick and the research in social education, democratic and civic education as well as social pedagogic/education. This book is the first attempt to make an overview of children social welfare problems, by estimating the impact of the positive sociali211
Summary
G. Kvieskien
sation, within the world context of the rapidly changing social policy, social security tendencies and the development of these problems. The Monograph is based on theoretical and social investigation, the object of which is the analysis of opportunities for positive socialisation of children (scenarios). The investigation problem use of human resources (social capital) and social policy aiming at children welfare. The tendencies of globalisation, European combined effort provide opportunities not only to know the world better, but also to choose the accepted social problem solving scenarios. Socialisation as a process starts in childhood, contains the acquisition of social norms, traditions, laws and life-style, turning a person into a society member. The biggest impact on the socialisation process is from the family, school, peers, work, religion and mass media. Three theoretical models of socialisation are used most often. The first one, related to the transmission of the social culture to another, the younger generation (the corresponding concept used in the cultural anthropology is inculturation) and overtaking traits characteristic to other cultures during ones lifetime (acculturation). From this point of view the socialisation is a functional accommodation of a person to any given social environment and taking in the values from the respective environment. For us, the social education organisers, the main concern lies within the possibilities of management and optimisation of this process. The second theoretical model of socialisation pertains to the delegation of personal opportunities to society (i. e., the increasing participation of the public and private institutions in the socialisation process). These tendencies come to be increasingly rooted worldwide. The third theoretical model of socialisation, enforced by K. Marx, pertains to the delegation of capital and responsibility to the collectives that create it. The problems listed lead us to a hypothetical premise, that: a sustainable children welfare policy, including optimal planning of human resources utilisation and the optimisation of positive socialisation process, would enable to radically decrease the number of socially excluded and risk group children as well as provide equal opportunities 212
G. Kvieskien
Summary
for their fullfledged development and welfare. It is only the joint effort and collaboration of politicians, scholars, social sphere specialists and the socially excluded that would possibly turn the social theories to real actions, that could be undertaken aiming both at the children welfare, successful development of civilisation and implementation of democracy principles. The Monograph objective is the analysis of children welfare policy development in Lithuania during the last decade, distinction of its characteristic aspects and comparison with the achievements in other countries, proposal of an optimal socialisation model. The following methods were used: content analysis; meta analysis; National socialisation and prevention programmes SWOT analysis; analysis of the National Children and Teenagers Crime Prevention Programmes (years 1996-2002); analysis of the National Children Summer Vocation Leisure Provision Programmes (years 1996-2002); Lithuanias children welfare tendencies study (years 2000-2002); Individual case studies; analysis of the scientificmethodological literature. Monograph development stages: 1994-1995 work conducted at ExtraCurricular Education Laboratory under the Lithuanian Teacher In-Service Training Institute, (interviewing teachers, creative discussions, questionnaires, projects related to children leisure optimisation); 213
Summary
G. Kvieskien
1995-1998 work at the ExtraCurricular Education Department at the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania (Children Summer Vocation Leisure Provision Programmes, National Children and Teenagers Crime Prevention Programmes, Children Socialisation Programmes, Children Organisations Activities, ExtraCurricular Education Centres and Institutions Activities SWOT analysis, drafting normative documents); 1995-2001 organising and participation at international seminars, conferences, research, regional councils, study visits at USA Indiana, Illinois, Iowa States, Civic Education Centre, USA, France, Belgium, Finland, Norway, Sweden, Denmark, Austria, Germany, Check Republic, Italy, Croatia, Hungary, Russia, Poland, Latvia, Estonia pertaining to the issues of social education and children welfare; 2001-2002 was devoted for the analysis of investigation results and generalisations, drafting the monograph and its publication. The novelty of the Monograph lies within the urgency of the problems analysed world over and attempts to expose the Lithuanian children welfare problems in the world context, in search for an optimal positive children socialisation model. The first chapter of the monograph Children Welfare and Professionalisation of Social Activities contains the analysis of social pedagogy as children welfare strategy, the discussion of the development of social activities professions, analysis of the functions of social educator being the main co-ordinator of the positive socialisation. The second chapter of the monograph Ecological Perspective of Social System contains the analysis of community as a phenomenon in the positive socialisation process, paying special attention to the role of the family and social educators contacts. There is an analysis of the role of the Church as one of important community institutions; schools role in co-ordination of the social assistance provision process 214
G. Kvieskien
Summary
and developing a sociopedagogic assistance network in a community. The chapter is concluded by a short introduction of active methods and emphasis of the necessity for the democratic education dissemination and tradition. The third chapter of the monograph contains the analysis of the risk factors within the socialisation process. The factors include the analysis of impact on children socialisation by mass media, especially the TV; the deviant behaviour and the criminal tendencies of the underaged, their education within isolated institutions; social orphans socialisation in nontraditional institutions. The third chapter of the monograph also contains the search for ways to solve these problems, organise the prevention undertakings in a proper way. The fourth chapter of the monograph Social Education Technologies as Instrument for Positive Socialisation contains the discussion and analysis of the ways and methods used for better understanding of the children and teenagers, individual and group work peculiarities and specificity, while searching for optimal prevention work instruments.
215
Summary
G. Kvieskien
216
Conclusions
The socialisation of children is two closely interrelated components. The social integration or aiming to integrate youth into social community, alongside with the formation of consent among the majority of citizens in the country to stick to a certain unanimous value system is a complicated objective both for the social welfare states or countries, in which the positive socialisation is the priority of a state. The USA referred to often in this book allot on annual basis a substantial share of the budget for the civic education of children and youth as well as their socialisation. The public or global values and their nurturing is a topic often discussed nowadays while analysing diverse historical periods, as well as children and youth socialisation and welfare systems of different countries. Social pedagogics comes to be an efficient theory of children and youth welfare, positive socialisation aiming at the solution of social problems pertaining to children, searching for the efficient impact measures and combing the theory with practical experience and modules within the personal socialisation process. Social pedagogue the major actor in the children positive socialisation process, performing the function of children welfare advocate, most often he becomes the major actor of the positive socialisation. Aiming at optimal children socialisation and welfare development we need to follow the principles of childs social development: Productivity (socialisation quality). A child fails to productively take the first lessons of socialisation in case the first socialisation institution the family is hindered. Even with the favourable subsistence, safe environment, proper medical treatment in 217
Conclusions
G. Kvieskien
illness, if the social functions of family are male performed or out of balance, it has a direct impact on the quality of childs socialisation. Thus a special attention needs to be given to the socialisation of the so-called risk group children; those deprived of parental care, street children. Additional positive socialisation programmes need to be applied for these children, intensive sociopedagogic assistance in case socialisation productivity is expected. Equality. Children need to have equal opportunities to choose institutions of secondary socialisation, assisting in social and creative skills development. All the children need to have equal opportunities to undergo socialisation and extracurricular programmes, enjoy equal state support, participate at children summer vacation events, socialisation, extracurricular, creative skills development programmes. All children are gifted, however, majority of the children starting from their early childhood development, have no proper conditions to develop their intellect and creative skills. The risk group children and children from the socially dysfunctional families, should be provided with the regular sociopedagogic professional assistance, available both for the child and his/her family. Thus, the risk group children (provided the state aims at their all rounded education leading to genuine, fullfledged members of society), should be provided with additional possibilities, such as state funded socialisation programmes, which could be individually correlated with regards to the status of the child and ones closest environment. Thus, the positive socialisation programmes should be planned on regular basis and be implemented on the national, regional institutional levels (positive socialisation). Providing better opportunities. All the children need to have better participation opportunities to create and be responsible for their own life, the life of their school, community, town, country. 218
G. Kvieskien
Conclusions
Child should not be an appendix of his/her parents. The children should be encouraged to take active participation in decisionmaking together with the adults, express their opinions and be listened to. Thus, the democratic education should be developed with each and every organisation that deals with children. Getting to know ones social environment, maintaining the community ties, in order to study and learn to solve social problems lists among the most effective methods, applied in the contemporary efficient educational institutions. Sustainability. Every state provides positive socialisation programmes, aiming to integrate children with disability, re-socialise the young criminals, risk group children, ensure more possibilities for those in need of social support or socially excluded children, paying a special attention to the socialisation and integration of waifs. Based on the Children Social Development Principles and aiming at children welfare and positive socialisation, we state that: Social Activities Sphere Professionals are being trained just for the second centenary, although the social education, philanthropy, charity ideas can be detected in Antique, this tradition has been actively developed in Medieval, New Times, until the tradition of social activities professionals has been established. This tradition has similar tendencies in the countries of West, East Europe, as well as in the United States of America or Canada. The documents of Council of Europe, United Nations, as well as other international documents expand the choice possibilities of children and adults, the life practice in different countries comes to rely more and more on democracy and respecting human/children rights, so as to avoid war violence and provide conditions for the safe life and ensure children welfare. The universities word wide are searching for mutually acceptable models and tendencies in training of the social activities professionals. The mobility of universities, teacher and student 219
Conclusions
G. Kvieskien
exchange and placements make an impact on the multidisciplinary ties within programmes, programmes coming close together, the specialists training takes the social challenges of Europe and other countries. Social pedagogue turns into major actor in the development of a qualified and professional positive socialisation and children welfare, as well as socialpedagogical assistance system. Family, the closest community, Church (Parish) and school together with other NGOs, non-formal and especially extracurricular institutions, organisations, are the major institutions of persons positive socialisation. Democratic and civic education and project method realisation in the educational process is an efficient way targeted at value education and modernisation of educational process. The institutions of pupils selfgovernment, classroom teachers, other active pedagogues and pupils activists are the professional partners in the social modernisation process. Risk factors in the social education of children are directly related with the lack of pedagogues qualification and not professional distribution of resources available. The socially vulnerable (injured) risk group children, participating in low quality socialisation request additional social pedagogical assistance and supplementary socialisation programmes, assistance in applying prevention methods and additional intervention to fully restore the childs social development. Socialisation of waif children is directly related to the professional provision of social pedagogical assistance and the resources allotted for this purpose. The amount of funding allocated for the socialisation of waif children is to be equal for all the children under care. The education of children (pupils basket/voucher), as well as his/her care (care basket/voucher) and socialisation (child socialisation basket/voucher) should be distributed equally. 220
G. Kvieskien
Conclusions
Having recognised that a proper child socialisation takes place exclusively in a socially secure and stabile family and confirming that proper socialisation of waif children is possible in family / foster family we state that given lack of such institutions, children care provided in nontraditional children care institutions is cheaper as a rule and more efficient compared to the public children care institutions. However, the public children care institutions often work efficiently, apply the family approach, principle and that is helpful for high quality socialisation. Unfortunately, the public children care institutions fail to completely educate children for independent life, as the state support ceases when the children come 18 years of age, the time when the state considers to be no longer responsible for the further maturation of the youth. Children positive socialisation and welfare are directly interrelated with the children welfare policy implemented by the national and local government. Lack of balance within children welfare policy in new democracies and some other not so well developed countries make a negative impact on child development and genetic fund of the country, limit the possibilities of some children to become fullfledged personalities. Vert Jrat Maulyt
221
Conclusions
G. Kvieskien
222
Pagrindins svokos
Abiturientas baigiantis arba baigs bendrojo lavinimo mokykl mokinys. Ilaikius mokyklos viso kurso baigiamuosius egzaminus, iduodamas baigimo paymjimas (brandos atestatas). Abiturientas turi teis stoti auktsias mokyklas [96]. Asociacija tai juridini bei fizini asmen savarankikas susivienijimas, vykdantis asociacijos nari nustatytus ekonomikos, socialinius, kultros, vietimo, mokslinio tyrimo udavinius bei j funkcijas. Auktoji mokykla mokslo, mokymo ir aukljimo staiga, kurioje rengiami auktos kvalifikacijos vairi srii specialistai ir mokslo darbuotojai [96]. Bedarbis neturintis darbo, bet jo iekantis ir pasirengs dirbti asmuo. Bendruomen moni grup, daugiau ar maiau susijusi teritoriniu ir socialiniu atvilgiu, vienijama bendr interes bei tiksl. Globa vaiko, likusio be tv globos, statym nustatyta tvarka patikto fiziniam ar juridiniam asmeniui prieira, aukljimas, jo asmenini ir turtini teisi bei teist interes atstovavimas ir gynimas. Gyventojas asmuo, gyvenantis tam tikroje vietoje (mieste, rajone, valstybje). 223
Pagrindins svokos
G. Kvieskien
Globjas tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal statymus patikta vaiko, likusio be tv globos, prieira, aukljimas, jo teisi bei teist interes atstovavimas ir gynimas. Edukacija aukljimas, lavinimas, vietimas [97]. Edukologija bet kurio amiaus mogaus organizuoto tstinio ugdymo teorija, imanymas, kaip siekti pedagogikos tiksl [98]. Fondas tai neturinti nari ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultros, vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos ir kitoms statymo nustatytoms sritims. Formalus papildomasis ugdymas pasiymi tuo, kad jo poveikis mogui yra tikslingas ir prognozuojamas. Formaliojo ugdymo institucijos dirba pagal vietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas arba individualias programas, ugdymo planus, teikia mokyklos baigimo paymjimus. Informacija (lot. informare teikti ini, mokyti, praneti) inia, ko nors praneimas, pvz., profesin informacija, inios apie profesijas, profesinis vietimas [96]. Informalus papildomasis ugdymas ypatingas tuo, kad neturint iankstinio pedagoginio tikslo mogus yra veikiamas visos socialins kultrins aplinkos. Inkultracija gyvensenos tradicijos perimamumas, kur skatina vyresnioji karta, siekdama ilaikyti tradicij. Internatas udara mokykla, kurioje mokiniai mokosi ir gyvena. Jaunimas remiantis Lietuvos Respublikos Seimo priimta Valstybs jaunimo politikos koncepcija (1996 m. birelio 27 d.), asmen nuo 16 iki 29 met grup. 224
G. Kvieskien
Pagrindins svokos
Jaunyst mogaus amiaus tarpsnis madaug tarp 1522 met. Jaunyst fizinio ir psichinio subrendimo, pasitikjimo savo jgomis, nauj pasauliros ir dorovs vertybini orientacij, santyki su bendraamiais, atsakomybs u savarankik veikl susiformavimo, pasirengimo suaugusio mogaus darbui ir eimos gyvenimui metas [96]. Kvalifikacija tam tikr ini, mokjim, sugebjim, gdi ir patyrim visuma, kuri gijs mogus gali kokybikai (kompetentingai) dirbti atitinkamos ries ir sudtingumo darb [99]. Kultra moni kryba, susijusi su imoktomis ir visuomenikai gytomis mstymo ir elgesio tradicijomis, sutinkamomis moni visuomense. Laikinoji globa tai laikinai be tv globos likusio vaiko prieira, aukljimas, jo teisi ir teist interes atstovavimas ir gynimas eimoje ar institucijoje, kurios tikslas grinti vaik eim. Maisto pristatymas paruoto maisto atgabenimas namus negaliesiems bei pagyvenusiems monms. Modelis pavyzdys, pagal kur kas nors gaminama, kuriama, tiriama [97]. Nalaitis vaikas, kurio vienas ar abu tvai yra mir. Negalia ribotas mogaus pajgumas atlikti prastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus. Neformalus papildomasis ugdymas pasiymi tikslingu poveikiu, taiau nra taip grietai apibriamas ir prognozuojamas. Veikla organizuojama pagal papildomojo ugdymo staig parengtas programas, grindiama konstruktyviu ir krybiku bendradarbiavimu su vaikais. Negalus vaikas fizini arba (ir) psichikos sutrikim turintis vaikas, kurio socialinis prisitaikymas reikalauja specialios pagalbos. 225
Pagrindins svokos
G. Kvieskien
Negalij vaik ugdymas specialus negaliesiems vaikams skirtas ugdymas bendrojo lavinimo ar specialiojoje ugdymo staigoje. Nepilnametis remiantis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 11 str., asmuo nuo 14 iki 18 met. Nevyriausybin organizacija is terminas vartojamas kaip savaime suprantamas, nors jis statyme niekur nra apibrtas. Kai kalbame apie nevyriausybines organizacijas, turime galvoje visk, kas nra susij su vyriausybe. Nuolatin globa tai be tv globos likusio vaiko, kuriam esamomis slygomis nra galimybi grti eim, prieira ir aukljimas, jo teisi ir teist interes atstovavimas ir gynimas eimoje ar institucijoje. Pagyvens mogus senyvo amiaus mogus, kuriam danai gali reikti ypatingos (specialios) pagalbos ar prieiros. Papildomasis ugdymas sudedamoji vietimo sistemos dalis, skirta vairaus amiaus moni gimtoms galioms, vairiems gebjimams bei polinkiams atskleisti, saviraikos poreikiams, krybikumui pltoti, krybinms vertybms puoselti, turiningam laisvalaikiui, socializacijai ir nusikalstamumo prevencijai gyvendinti vairiose institucijose. Parama pagalbos priemons, kuriomis siekiama pagerinti tam tikr visuomens nari padt. Prestias visuomens nuomon apie kurio nors daikto, veiksmo, paproi, veiklos, profesijos ar mogaus garbingum, reikmingum, tak. i nuomon tampa etalonu, pagal kur vertinami atitinkami reikiniai, daiktai ir mons. Rinkimosi atveju prestias danai esti vienintelis kriterijus apsisprsti. Taip bna ir renkantis darb, profesij [96]. Prevencija priemons, kuriomis siekiama ukirsti keli socialins rizikos veiksniams (nedarbui, nusikaltimams, alkoholizmui ir pan.). 226
G. Kvieskien
Pagrindins svokos
Prevencija paprastai skirstoma trij lygi veiksmus ankstyvoji, pagalbos bei socialin pedagogin reabilitacija. Profesija atitinkamomis iniomis, mokjimais, sugebjimais ir gdiais pagrstos moni veiklos kombinacijos, teikianios jiems pasitenkinim bei materialinio apsirpinimo ir aktyvaus sitraukimo visuomeninio gyvenimo struktras prielaidos [99]. Profesija nuolatins veiklos ris, kuriai reikia specialaus pasirengimo ir kuri yra pragyvenimo altinis [98]. Profesija tai sugebjimas atlikti kompleks sistemingai besikartojani ir visuomenei bei mogui nauding funkcij [98]. Profesinis orientavimas psichologinis pedagoginis vadovavimas profesijos rinkimuisi, apsisprendimui, adaptacijai, profesijos gijimui, sidarbinimui ir sitvirtinimui profesiniame darbe [96]. Profesinis rengimas tai kryptingas mokini gabum, paintini, psichini ir fizini gali (profesinio mstymo, profesins veiklos interes, poreiki, motyv palanki nuostat ir kt.) ugdymas [98]. Profesinis informavimas supaindinimas su profesinio mokymo staigomis ir profesiniu darbu. Informavimo turinys: 1. Profesijos supratimas. 2. Profesijos gijimas (profesini mokykl vairov, j suteikiamos specialybs; stojimo ias mokyklas slygos; mokymosi slygos ir reikm; darbo vietos pagal gyt specialyb). 3. Darbo turinys ir pobdis. 4. Higieniniai, psichologiniai, fiziologiniai darbo ypatumai. 5. Ekonominiai ir socialiniai darbo ypatumai. 6. Literatra apie darb. Informavimo priemons: gyvas odis, spaudiniai, audiovizualins priemones [96]. Profesinis informuotumas profesinio informavimo ir vietimo rezultatas, atspindintis tam tikr inojimo apie profesin tikrov lyg. Tai pirmoji slyga smoningai rinktis profesij. Daugiausia rinkimosi klaid daroma dl menko informuotumo apie profesinio mokymo staig reikalavimus, atitinkamo darbo ypatumus [96]. 227
Pagrindins svokos
G. Kvieskien
Profesin orientacija 1) ini apie profesijas, poiri ir nuostat visuma, gebjimas jas vertinti pagal savo tinkamum kuriai nors veiklos sriiai; 2) savarankika integralin disciplina, tirianti profesinio orientavimo teorines ir praktines problemas [96]. Profesijos rinkimasis ilgalaikis nedideli sprendim, kuo bti, kaitos procesas iki galutinio apsisprendimo. Skiriami ie rinkimosi veiksniai: 1) profesinis subrendimas; 2) intelektas ir specialieji gebjimai; 3) poreikiai, interesai, polinkiai, vertybins orientacijos; 4) charakteris; 5) pedagoginiai (paangumas); 6) socialiniai ir ekonominiai; 7) medicinos [96]. Profesiografija kompleksinis profesij apraymas, remiantis psichologijos, sociologijos, medicinos, ekonomikos tyrim duomenimis. Psichologijos aspektu aprayta profesija vadinama psichograma, socialiniu profesij sociograma. Profesiografijos literatra panaudojama profesiniam orientavimui, konsultavimui ir profesinei atrankai. Ji taip pat naudinga asmeniui, kuris renkasi profesij, ne tik savivietai, bet ir norint tiksliau save painti, vertinti savo tinkamum kvalifikuotam darbui [96]. Reabilitacija fizini, protini, profesini arba socialini sugebjim grinimas arba atgavimas po traumos ar ligos. Organizmo funkcij atkrimas iki normalaus ar jam artimo lygio po ligos ar traumos. Reklama ini, duomen apie k nors skleidimas, norint ipopuliarinti, igarsinti k nors, padidinti paklaus [97]. Reklama priemon, skatinanti produkto paklaus ir nustatanti prieraium tam tikrai preki riai (palankum tam ar kitam gamintojui) [100]. Reklama tikinjimo, silymo, informavimo, kitaip sakant, tam tikros propagandos priemon [101]. Reklama tai usakovo apmokamas neasmenikas informacijos apie prekes, paslaugas ar idjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant usakovo numatyt tiksl [101]. 228
G. Kvieskien
Pagrindins svokos
Socialin edukacija edukacinmis priemonmis besiremiantys bdai, kaip integruoti socialin aplink sunkiai pritampanius asmenis ir atstumtuosius. Socialin globa fizinio bei socialinio asmen gyvenimo rmimas specialiosiose stacionariose, dieninse staigose bei namuose. Socialin integracija veiksmai, kuriais gyventojams sudaromos slygos dalyvauti visuomens gyvenime. Socialinis visuomeninis, visuomens [97]. Socialinis darbas organizuotas paslaug teikimas socialiai remtiniems asmenims, skaitant skurstanius ir pagyvenusius asmenis, negaliuosius, vaikus ir pan. Socialinis darbuotojas asmuo, kuris, dirbdamas bendruomenje, padeda gerinti atskir asmen ar j grupi socialines slygas. Socialinis edukacinis terminas, nusakantis visuomens ir vietimo sistematikum. Socialinis pedagogas asmuo, kuris dirba socialinse institucijose, turi pedagogin isilavinim ir geba sudaryti slygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. Socializacija visuomens kultros perteikimas vaikams ir kitiems asmenims, siekiant, kad jie skmingai siliet visuomen. Ltas ir nuolatinis individualus prasto visuomens mstymo, vertybi, elgsenos permimas. Specialyb mogaus darbo, veiklos sritis, kuriai jis yra gijs pakankamai daug ini, mokjim ir gdi dirbti, turi atitinkam paymjim, diplom [98]. Specialyb tam tikra mokslo ini ir praktinio patyrimo visuma, kuri perima ir imoksta mogus, rengdamasis darbui konkreioje srityje, t. y. gyja reikiam kvalifikacij [99]. 229
Pagrindins svokos
G. Kvieskien
Specialyb kvalifikuota kurios nors darbo ries ini, mokjim ir gdi sistema. Specialyb gyjama j valdius ir gavus specialist pripainim atitinkam paymjim ar diplom. Pagal klasifikacij specialybs skirstomos darbininkikas, technikas (vidurins grandies), ininerines ir kitokias auktosios grandies specialybes. i klasifikacij specialybs gyjamos atitinkamose mokyklose [96]. Specializacija mogaus pasirengimas dirbti pagal siaur specialyb [98]. Subkultra visuomenje egzistuojanios etnini, religini, amiaus tarpsni, lyi ir kit grupi kultros. Socialinis kultrinis terminas, nusakantis visuomens ir kultros sistemikum. eima maiausias visuomens regeneracijos kolektyvas, kur sieja ekonomins ir dvasins veiklos bendrumas [96]. Tolerancija gebjimas priimti svetimas idjas ir nuomones, pakanta. Tradicija i ankstyvesni kart paveldti etniniai, kultriniai, buitiniai paproiai, ritualai, apeigos. Vaikas kiekviena mogika btyb, neturinti 18 met, jei pagal jam taikom statym jo pilnametyst nepripastama anksiau [102]. Vaiko apsauga priemons, kuriomis siekiama apsaugoti vaik nuo tyins alos arba nuo nesirpinimo juo. Vaik namai aukljimo staiga, kurioje nuolatos gyvena vaikai, netek tv globos, ir nalaiiai. Vieoji staiga tai statymo nustatyta tvarka i dalinink (savininko) turto steigta ne pelno organizacija, veikianti socialinje, vietimo, mokslo, kultros, sporto ar kitose panaiose srityse ir vieai teikianti i srii paslaugas visuomens nariams. 230
G. Kvieskien
Pagrindins svokos
Visuomen organizuota grup moni, kurie turi bendr tvyn ir priklauso vienas nuo kito siekdami ilikimo ir gerovs. Visuomenin organizacija tai Lietuvos Respublikos ir (ar) usieniei, nuolat gyvenani Lietuvos Respublikoje, savanorikas susivienijimas bendriems nari poreikiams ir tikslams, kurie nra prieingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams, tenkinti bei gyvendinti.
231
Pagrindins svokos
G. Kvieskien
232
Rekomenduojama literatra
Arlauskait, . Vaikas, mokykla, prievarta // Socialinis ugdymas II. Vilnius: Lietuvos demokratikumo ugdymo kolegija. 1999. p. 5052. Azar S. T., Wolfe D. A. Child Abuse and Neglect. The International Journal April, Nr. 14. New York London: Pergamon, 1995. Bajorinas Z. eimos edukologija: vadovlis. Vilnius, 1997, p. 297. Barkauskait M., Grikpdien V. Vaik globos ir rpybos Lietuvoje istorins pedagogins raidos apvalga. Vilnius, 1998, p. 53. Barauskien V., Leligien I. Sociokultrinis darbas bedruomenje. Kaunas: Technologija, 2001. Batesel P. Grupinio mokymo esm ir prasm: pedagogins patirties kabinetas. Lietuvos mokytoj kvalifikacijos institutas, Vilnius, 1994. Bendruomens socialin veikla Lietuvoje 1997 m. Vilnius, 1998. Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius, 2000. Biys N., Linkaityt G., Valiukeviit A. Pamokos mokytojui. Vilnius, 1996. Broom L., Bonjean C. L., Broom D. H. Sociologija. Kaunas, 1992. ernius V. Sociologija. Kaunas, 1992. 233
G. Kvieskien
Charles C. M. Pedagoginio tyrimo vadas. Vilnius, 1999. Children and Violence. // UNICEF. United Nations Childrens Fund. Innocent digest. 1998. Demokratijos mokykla. Vilnius, 1997, p. 191. Derekeviius P. Psichologins vaik bgimo i nam prielaidos ir j keitimo kryptys // Mokykla ir nusikalstamumo prevencija. Serija Prevencin pedagogika, 1. Vilnius: Leidybos centras, 1996. Deveikis L., Letukien N. mogaus teisi mokymas vidurinje mokykloje. Vilnius, 1995. Dobryninas, A. Nusikaltimai Lietuvos spaudoje // Lietuvos teiss akademija. Jurisprudencija. Mokslo darbai 11 (3) tomas. Vilnius: Lietuvos teiss akademija, 1999. Eron L. D. Parent-child interaction, television violence and aggresion of children // American Psychologist. Vilnius, 1982. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagogin psichologija. Vilnius, 1994. Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik. Vilnius, 1996. Gailien D. A myliu kiekvien vaik: apie vaik psichologinio atsparumo ugdym. Vilnius, 1996. Garfinkel H. Studies in Ethnomethodology. New Yersey. Gedvilien G., Tereseviien M. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius, 1999. Graham J., Bennet T. Crime Prevention Strategies ir Europe and North America. Helsinki, 1995. Guas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas, 1990. 234
G. Kvieskien
Gutmann A. Democratic Education. With a new preface and epiloge. New Jersey, 1999, p. 9. Hardastle D.A., Powers S. W. P. R. Community Practice. Theories and Skils for Social Workers. New York, 1997. Harris M. Kultrin antropologija. Vilnius, 1998. Hepburn M. A. A Mediums effects under scrutiny // Social education. The official journal of Nacional Council for the social studies. Volume 61, Number 5. September, 1997, p. 245249. Hollis M. Socialini moksl filosofija. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2000. Human Geography. Ed. R. J. Johston. 1995. Jasikeviius A. Siela, mokslas, gyvensena. Vilnius, 1994. Jaunimo balsai. Vaik ir jaunimo nuomons tyrimas. Vilnius: UNICEF, 2001, p. 43. Jensen. E. Tobulas mokymas. Vilnius, 1999. Johnson L. C. Socialinio darbo praktika. Bendrasis poiris. Vilnius, 2001. Jonutyt I. Savanori dalyvavimas vaik smurto prevencijoje // Prievarta prie vaikus. Vilnius: UNESCO, 1999. Jovaia L. Psichologin diagnostika. Kaunas, 1975. Jungtini taut vaiko teisi komiteto ivados dl Lietuvos Respublikos angins ataskaitos. Vilnius, 2001, p. 4. Jungtini Taut vaiko teisi Konvencijos gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Vilnius: Socialins apsaugos ir darbo ministerija, 1998. 235
G. Kvieskien
Juodaityt A. Mokyklos nelankantys vaikai // Mokykla ir nusikalstamumo prevencija. Serija Prevencin pedagogika, 1. Vilnius: Leidybos centras, 1996. Jrien L. Vaiko teisins padties problemos ndienos Lietuvoje // Vaik teiss ir j gyvendinimo garantijos. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1996. Justickis V. Nepilnamei teiss paeidj charakterio nukrypimai. Kaunas, 1984. Justickis V. Nepilnamei teiss paeidj charakterio nukrypimai. Kaunas, 1984. Kjaergaad E., Martinnien R. Nepaprastas pavasaris. Vilnius: Danielius, 1999. Kjeagaard E., Martinnien R. Demokratija kasdien. Vilnius, 2000. Kovos su buitiniu smurtu bdai: vairi ali patirties apibendrinimas. Vilnius: Socialins raidos ir humanitarini reikal centras, 1998. Krien A., Pivorien R. V. Bkime atids vaik itiko bda. Vilnius: SOS vaik kaim Lietuvoje draugija, 2000. Krien A. Prievart patyrusio vaiko supratimas ir ugdymas // Prievarta prie vaikus. Vilnius: UNESCO, 1999. Kvieskien G. Draugijos ir organizacijos. Vilnius, 1994. Kvieskien G. Prievartos prevencija // Socialinis ugdymas II. Vilnius: Lietuvos demokratikumo ugdymo kolegija, 1999. Kvieskien G. Socializacijos pedagogika. Vilnius, 2000, p. 83. Lazutka R. Vaik globos katai Lietuvoje. Vilnius, 1999. Leligien I. mogus ir socialin aplinka. Kaunas, 1997. 236
G. Kvieskien
Lepekien V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius, 1996. Lexikon der Sozialpdagogik und der Sozialarbeit. Mnchen, Wien: R. Oldenbourg Verlag (S.426-4320), 1996. Lietuva. Skurdo mainimo strategija. Vilnius, 2000. Lietuvos kultros kongresas. Vilnius, 1991. Lietuvos respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas. Kovo 14d. Nr. 1-1234, Vilnius, 1996. Lietuvos vaikai. Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius, 2001. Lomanien, N.(red.) mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius: Nepriklausomas sociumo tyrimo institutas, 1996. Lukoeviien I. Profesinio socialinio darbo pagrindai. Kaunas, 1996. Mikalajnait R. Fizins bausms eimoje tradicinis vaik aukljimo bdas // Ar teisus stipresnis? Smurto prie vaikus apvalga Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos vaik teisi gynimo organizacija, 1999. Mill J. S. On Liberty. ed. M. Warnock. London: Fontana, 1962. Mokini painimo metodai ir metodikos. Lietuvos pedagog kvalifikacijos institutas. Vilnius, 1995. Mokykla ir nusikalstamumo prevencija. Vilnius: Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, 1996. Mott S. R., Fazchas N. F., James S. R. Child and family at psychosocial risk. Unit VI. Mullen P. E., Martin J. L., Anderson J. C., Romans S. E., Herbison G. P. The long term impact of the physical, emotional, and sexual abuse of children: a community study. Social work. Nr. 6, 1996, p. 721. 237
G. Kvieskien
Nacionalin programa prie vaik komercin seksualin inaudojim ir seksualin prievart. Parengta gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. gegus 27 d. nutarim Nr. 519. Vilnius, 2000. Nepilnamei justicija Lietuvoje. Vilnius: Nusikaltimo prevencijos Lietuvoje centras. Teiss institutas, 1998. Nursing care on children and families. A holistic approach. California division, 1989, p. 710725. Nusikaltimo auk socialin situacija ir teisin apsauga Lietuvoje. Vilnius: Nusikaltimo prevencijos centras Lietuvoje, 1999. Nusikaltim auk socialin ir teisin apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1999. Pedagogika. Vadovlis slaugos studentams. Vilnius, 2000. Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje. Vilnius, 1998. Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje. Vilnius: Jungtini Taut Vystymo Programa/Socialins politikos grup, 2001. Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje. Vilnius: Jungtini taut vystymo programa/Socialins politikos grup, 1998. Pras D. Ar turime prievartos prevencijos strategij? // Prievarta prie vaikus. Vilnius: UNESCO, 1999. Rimm Sylvia B. Sumajusio paangumo sindromas/ Prieastys ir gydymas. Vilnius, 1998. Robert E. Goodin. "Inclusion and exclusion", in Archives Europeennes de Sociologie, 37/2, 1996. atas J. Teisins ukardos fizinms bausmms, taikomoms vaikams eimoje ir visuomenje // Ar teisus stipresnis? Smurto prie vaikus apvalga Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos vaik teisi gynimo organizacija Gelbkit vaikus", 1999. 238
G. Kvieskien
Savickyt V. Asmenyb ir mokyklin bendruomen. iauliai: iauli pedagoginis institutas, 1996. eimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius: Jungtini Taut vaik fondo Lietuvos nacionalinis komitetas ir Jungtini Taut vystymo programa, 1996. eimos politikos koncepcija. Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teiss institutas, 1995. Seksualin prievarta prie vaikus. Informacin mediaga tvams ir mokytojams. Vilnius, 2000. Sen Amartya. Development as Freedom. Oxford University Press, 1999. iauiuknien L. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Kaunas, 1997. iaulytien D. Projekt metodas meniniame ugdyme. Vilnius, 2001. lapkauskas V. Jaunosios kartos socializacijos problemos Lietuvoje // Lietuvos socialins panoramos kontrai. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos sociolog draugija, 1998. Slunys L. Prievarta spaudoje // Prievarta prie vaikus. Vilnius: UNESCO, 1999. Smurtas prie moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus Universiteto moter studij centras, 1997. Socialin teorija, empirija, politika ir praktika. Vilnius, 2001. Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius, 1999. Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 239
G. Kvieskien
Socialinis ugdymas. (tstinis leidinys) I, II, III, IV, V tomai Vilnius, 19992002. Stepanova K. Prievartos apraikos ugdymo institucijose. Vilnius: VPU, Socialins pedagogikos katedra, 2000. Street children children in the streets. Brussels: King baudouin Foundation, 1999. Suslaviius A. Socialin psichologija. Kaunas, 1995. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius, 1999. Thomas M.,Pierson J. Dictionary of Social Work. Collins Education. 2001. UNESCO Pasaulio vietimo forumo (Dakaras) veiksm planas Europos ir iaurs Amerikos alims // ( www.smm.lt) Vaikai ir eima. Vilnius: UNICEF, Jungtini Taut vaik fondo Lietuvos nacionalinis komitetas, 1998. Vaikas tarp prievartos ir inaudojimo. Vilnius, 2000, p. 206. Vaiko teiss Europoje. Jaunimo forumo mediaga. Vilnius: Lietuvos Vaik teisi gynimo organizacija Gelbkit vaikus, 2000. Vaiko teisi apsaugos garantijos Baltijos ali teisinse sistemose: situacija, problemos ir sprendimo perspektyvos. Vilnius, 1999. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos Vaik teisi gynimo organizacija Gelbkit vaikus, 2000. Vaiko teisi Konvencija. Vilnius: Vaik teisi informacijos ir konsultavimo centras, 1999. Vaik byl nagrinjimas kotijoje. Vilnius: Teiss institutas, 1993. Vaik fizin ir seksualin prievarta. Vilnius, 1996. 240
G. Kvieskien
Vaik teiss ir j gyvendinimo garantijos. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1996. Vaitkeviius J. Socialins pedagogikos pagrindai. Vilnius: Egalda, 1995. Valickas G. Asmenybs tyrimas pokalbio metodu. Metodiniai nurodymai. Vilnius, 1995. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius: Lietuvos teiss akademija, 1997. Veiklos ataskaita 1998 m. Vilnius: Lietuvos Vaik teisi gynimo organizacija Gelbkit vaikus, 1999. Vileikien E., Genien S. Kriminalins justicijos poveikis teiss paeidj asmenybei // Socialinis ugdymas II. Vilnius: Lietuvos demokratikumo ugdymo kolegija, 1999. Vileikien E., Gunien S. Kriminalins justicijos poveikis nepilnamei teiss paeidj asmenybei ir j elgesiui. Vilnius, 1999. Vontz T. S., Metcalf K. K., Patrick J. J. Project Citizen and the Civic Development of Adolenscent Students in Indiana, Latvia and Lithuania. ERIC, 2000. Wagner H. Sistem teorijos ir socialinis darbas/socialin pedagogika // Socialin teorija, empirija, politika ir praktika. Nr. 2, 2003, p. 432. adeikait L. Studentas ir delinkventus paauglys: Bendravimo ypatumai. Vilnius: VPI leidykla, 1990. mogaus socialin raida. (Vyr. redaktor dr. J.Rimkut). Vilnius: Hemo Liber, 2000. www.nplc.lt www.un.org/publications 241
Rekomenduojama literatra www.undp.lt www.spg.lt www.europa.eu.int www.socialworker.com www.vpu.lt/socpedagogika www.vaikunamas www.sociumas.lt www.jaunas.lt www.nyu.edu/socialwork
G. Kvieskien
www.europeanchildrensnetwork.org/interaction.ltm www.gmfc.org www.smm.lt www.socmin.lt www.unicef.lt
242
Literatra
[1] www.unicef.org [2] Idj odynas. Vilnius, 2002, p. 164. [3] Social Conflicts // Diversity and Equality for Europe. Anual Report, 2001, p. 22. [4] David Jary Julia Jary. Dictionary Sociology. New York, 1951, p. 453. [5] Johan Stuart MillAutobiografija(Autobiography), 7sk.// Hollis M. Socialini moksl filosofija. Vilnius, 2000. [6] La Mattrie. mogus maina. // Hollis M. Socialini moksl filosofija. Vilnius, 2000. [7] Tamulien I. mogaus socialins raidos matavimai // mogaus socialin raida. p. 31. [8] Friedlander W., Apte R. Introduction to Social Welfare. Prentice Hall, 1980. [9] David Jary and Julija Jary. Sociology. 1991, p. 452. [10] Guogis A., Bernotas D., selis D. Lietuvos politini partij samprata apie socialin apsaug. Vilnius, p. 8. [11] Statistikos Metratis. 2001. [12] Williams Alan Helth Service Planing in Studies in Modern Economic Analysis, ed M. J. Artis and A. R. Nobay (Edinburg: Blakwell, 1977), p. 30135; 243
LITERATRA
G. Kvieskien
[13] Grossman M. The Demand for Health, National Bureau of Economic Research Occassional Paper No 119. New York: Columbia University Press, 1972. [14] Rimkut J., Voloiuk I. vadas mogaus socialin raid // mogaus socialin raida. p. 11. [15] Vylder Stephan de. Sustainable Human Development and Macroeconomics. Strategic Link and Implications. UNDP, New York, 1995. [16] Bourdieu P. The forms of Capital. In Richardson J. G. (ed) Handbook of theory and Research for Sociology of Education. New York: Greenwood, 1985, p. 248. [17] Coleman J. Social Capital // Foundations of Social Theory. Cambridge, Massachusetts, and London: The Belknap Press and Harvard University Press, 1990, p. 302. [18] Tocquevile A. Democracy in Amerika. The University of Chicago Press. 2000. [19] Putnam R. Making Democracy Work: Civic Traditions in Modern Italy. Pricenton, New Jersey: Princeton University Press, 1993, p. 36. [20] Povilinas A. Pilietin visuomen // mogaus socialin raida. Vilnius, 2000, p. 53. [21] Kultrin antropologija. Vilnius, 2000, p. 7. [22] The dictionary of Human Geography. Edited by R. J. Johnston, Derek Gregory & David M. Smith. Blackwell. 1994, p. 570. [23] Smelser N. Sociologija. Vilnius, 1994, p. 1826. [24] Astra L. Gyvenimo laikas. Vilnius, 1993, p. 114. [25] Girnius J.. Lietuvikojo charakterio problemos // Metai. I998, p. 152. 244
G. Kvieskien
LITERATRA
[26] Matonis V., Rakauskas J. Demokratin ugdym grindianios vertybs // Demokratijos mokykla. Vilnius, 1996, p. 2627. [27] Aristotelis. Valstyb // Antikos pedagogai. Vilnius, 1991, p. 123. [28] Platonas. Valstyb // Antikos pedagogai. Vilnius, 1991, p. 98. [29] Kvieskien G. Draugijos ir organizacijos. Vilnius, 1994. [30] Vaiko teiss Europoje. Vilnius, 2000. [31] Smurtas prie moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997, p. 6. [32] Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius, 1999, p. 79. [33] Bagdonas A. Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademiniai aspektai // Socialin teorija, empirika, politika ir praktika. T. 1. 2001, p. 1112. [34] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20, 32, 53, 85. [35] Vaitkeviius J. Socialins pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995. [36] Juceviien P. Lyginamoji edukologija. Kaunas, 1997, p. 35. [37] Valickas V. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius, 1997, p. 30. [38] veiceris A. Didiosios pagarbos gyvenimui etika // Kultra ir etika. Vilnius, 1989, p. 345346. [39] Hepworth D. H., Rooney R. H., Larsen J. A. Direct Social Work Practice. Theory and Skills. Brooks/Cole. US, 2002, p. 85591. [40] Ozmon H. A., Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Bhagavadgita. Antroji giesm. Vilnius, 1996, p. 146. [41] Theodore W. Schultz. Investavimas mones. Gyventoj kokybs ekonomika. Vilnius, 1998, p. 48. 245
LITERATRA
G. Kvieskien
[42] Leliugien I. mogus ir socialin aplinka.Vilnius, 1997 [43] Jovaia L.. Edukologijos vadas. Vilnius, 1993. [44] Bdvytis S.Bendrijos kaip sociologinis objektas // Filosofija, sociologija. 1994. p. 2434. [45] Barauskien L., Leliugien I. Sociokultrinis darbas bendruomenje. Vilnius, 2001, p. 307. [46] II Vatikano Susirinkimo nutarimai. Ryt Auktaitijos katalik jaunimo centras, 1994. [47] Berdiajev N. Kultura ir religija. Vilnius, 1996. [48] erknas A. Mokyklin bendruomen: praktins pedagogikos studijos. Kaunas, 1933, p. 140. [49] II Vatikano Susirinkimo nutarimai. Ryt Auktaitijos katalik jaunimo centras, 1994. [50] Pakus A. Idj sankryoje. Kultrinis skerspjvis. Kaunas, 1992. [51] Vilmorus tyrim duomen vidurkiai. Lietuvos rytas, 20012002. [52] Weber M. Religijos sociologija. 2000, p. 79. [53] Rybelis A. Religijotyros vadas. Vilnius, 1981. [54] Kavolis V. Kultrin psichologija. Vilnius, 1995. [55] Jacikeviius A. moni grupi socialin psichologija. Vilnius, 1995. [56] Wuthnow R. ventybs atgavimas. Vilnius, 1996. [57] Berger P. Luckmann T. Socialins tikrovs konstravimas. Vilnius, 1999. [58] Popieius Jonas Paulius II // Enciklika, 1994. 246
G. Kvieskien
LITERATRA
[59] Popieius Jonas Paulius II Vyskupams, kunigams ir diakonams, vienuoliams ir vienuolms, Krist tikintiems pasaulieiams ir visiems geros valios monms apie mogaus gyvybs vert bei nelieiamum, 1995 [60] Piletinis ugdymas naujo tkstantmeio ivakarse: praktika, perspektyva, 1999 [61] Projektas "Pilietis," 1999. [62] Morknas Z. Socialinio valdymo rodikli sistemos formavimas ir taikymas. Vilnius, 1990, p. 66. [63] Gailien D. Jie neturjo mirti. Vilnius, 1998. [64] Slunys L. Pertvarka spaudoje // Prievarta prie vaikus. 1999, p.10. [65] Eron L. D. Perent child interaction, television violence and aggresion of children // American psichologist. Vilnius, 1982, p. 27. [66] Dobryninas A. Nusikaltimai Lietuvos spaudoje // Lietuvos teiss akademija. Jurisprudencija. Mokslo darbai. T. 11 (3), 1992, p. 28. [67] atas. Teisins ukardos fizinms bausmms, taikomoms vaikams eimoje ir visuomenje // Ar teisus stipresnis? Vilnius, 1999, p. 30. [68] eimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius, 1996, p. 77. [69] Jungtini taut Vaiko teisi konvencijos gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 1999 p. 53. [70] Vaikai ir eima. Vilnius, 1998, p. 25. [71] Nepilnamei justicija Lietuvoje. Vilnius, 1998, p. 28. [72] Merfeldait O. Gatvs vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomeno charakteristika. Vilnius, 1993, p. 83. 247 patirtis,
LITERATRA [73] Street children. New York, 1999, p. 9.
G. Kvieskien
[74] Derekeviius P. Psichologins vaik bgimo i nam prielaidos ir j keitimo kryptys. Vilnius, 1996, p. 89. [75] Juodaityt A. Mokyklos nelankantys vaikai // Mokykla ir nusikalstamumo prevencija. Vilnius, 1996, p. 51. [76] Vileikien E., Gunien S. Kriminalins justicijos poveikis nepilnamei, teiss paeidj asmenybei ir j elgesiui // Socialinis ugdymas. Vilnius, 1999, p. 50. [77] www.nplc.lt [78] Jonutyt I. Savanori socialini pedagog rengimas. Vilnius, 2000, p. 28. [79] Barkauskait M., Grikpdien V., Vaik globos ir rpybos Lietuvos istorins pedagogins raidos apvalga. Vilnius, 1998. p. 39. [80] Kvieskien G. Draugijos ir organizacijos. Vilnius, 1994. p. 5. [81] Liaudies vietimas Lietuvos TSR. Vilnius, 1978 p. 348. [82] Socialin apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1997 p. 74-75. [83] v. Vincento Paulieio draugijos Kretingos skyriaus darbai. Kaunas, 1998 p. 6-8. [84] Lietuvos vaikai. Lietuvos statistikos departamentas. [85] Lietuvos enciklopedija. Bostonas. 1953. 16 t. [86] mogaus socialin raida ir gyvenamoji aplinka. Vilnius, 1996 p. 12. [87] Lietuvos Vaiko teisi apsaugos tarnyba. Vilnius, 1999 p. 4. [88] Vaik fizin ir seksualin prievarta. Vilnius, 1997 p. 16. [89] Lazutka R. Vaik globos katai Lietuvoje. Vilnius, 1999 p. 14. 248
G. Kvieskien
LITERATRA
[90] Kvieskien G. Socializacijos pedagogika. Vilnius, 2000 p. 7. [91] iuolaikins specialiosios ir socialins pedagogikos problemos. iauliai, 1999 p. 16. [92] SOS Vaik kaimai. 1999 p. 8. [93] Lietuvos Respublikos vaiko globos statymas. Vilnius, 1998. [94] VLGN. Atsigrek vaikus. Vilnius, 2000. [95] Baranauskait A. Vir kaln sklando angelai // Moteris. 1999 Nr. 2 p. 15. [96] Jovaia L. Pedagogikos terminai, Kaunas, 1993. [97] Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985 [98] ernas V. Profesin pedagogika, Vilnius, 1995 . [99] Lauackas R. Mokymo turinio projektavimas, Kaunas, 2000. [100] Ekonomikos termin odynas. 1997. [101] Pranulis V. ir kiti. Marketingas. 2000. [102] Vaiko teisi konvencija. Vilnius, 1996.
249

G. Kvieskiene Socializacija Ir Vaiko Gerove

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

G. Kvieskiene Socializacija Ir Vaiko Gerove

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Socializacija ir vaiko gerov

Giedr Kvieskien Vilnius 2003

TURINYS Pagrindins svokos Rekomenduojama literatra

G. Kvieskien 223 233

Skyrius 1 Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

1.2 Socialini specialybi profesionalizacija.

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

G. Kvieskien lizacijos tendencijoms.

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija tsia pasirinktas studijas.

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija grsm visuomenei.

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija

Socialinio pedagogo kompetencija

Vaiko gerov ir socialins veiklos profesionalizacija