MAGMINS UOLIENOS

Magmin uoliena

Magmins uolienos uolienos, susidariusios i magmos (ilydytos, daugiausia silikatins mass), kuri aldama sukietjo. Bazaltas bazin efuzin magmin uoliena. Bazaltas yra labiausiai paplitusi magmin uoliena emje. Daugiausia bazalto formuojasi vidurio okeaniniuose gbriuose, kur vyksta ems plutos priaugimas, spredingas. ia jis formuoja okeanin ems plut. Bazaltas susidaro dalinai isilydant kitoms magminms uolienoms. Bazalte yra i mineral: amfibolo, augito, nifelino, olivino, plagioklazo, pirokseno. Kietumas pagal Moso skal 2,53,5. Danai bazalto masyvai turi stulpin struktr.

Andezitas

Magmos savybs

Magma yra lydalas, susidars ems plutoje ar mantijoje. Jame, be skystos fazs, gali bti kietos (kristal) ir dujins fazs (vandens, vairi duj) priemaa magma senovs graik kalbos odis, reikentys tel, tirta tepal. Isiliujusi ems paviriuje magma vadinasi lava. Temperatra. Magmos temperatr ems gelmse galima nustatyti tik netiesiogiai, pagal mineral paragenezes, chemin sudt, apskaiiuojant pagal priimt geotermin gradient arba lydant gamtines uolienas laboratorijose. Klampumas. Magmos klampumas yra svarbi savyb. Nuo klampumo priklauso magmos judrumas ems gelmse ir paviriuje, evoliucija, uolien kn dydis ir forma. Magmos klampumas priklauso nuo jos chemins sudties, itirpusi joje fluid kiekio, temperatros, slgio ir gali bti labai vairus.

Magmos susidarymas

Magma susidaro ems gelmse, lydantis mantijos ar plutos uolienoms. io proceso vieta ir mastai priklauso nuo tektonins padties, kuri lemia svarbiausius lydymosi veiksnius temperatr, slg ir fluid kiek bei sudt. Lydymasis ir magmos susidarymas prasidjo jau ems, kaip planetos, raidos pradioje. Tai buvo vienas pirmj ir svarbiausi ems formavimosi proces. Jo metu vyko ir tebevyksta ems mediagos persiskirstymas diferencija, sfer susidarymas. Manoma, kad pirmieji lydalai buvo metalinis ir stiklinis, i metalinio susidar branduolys, i stiklinio mantija, pluta

Magmini uolien struktra ir tekstra

Svarbiausi magmini uolien charakteristika

Pegmatitas. Kaip ir granit, pegmatit sudaro kvarcas, feldpatai (daniausiai ortoklazas) ir rutis. Pegmatituose danai bna retj mineral: berilio, turmalino, topazo ir kt. i uoliena visada turi stambi kristal. Stambius vieno mineralo kristalus danai perauga kito mineralo kristalai, pavyzdui, kvarco kristalus ortoklazo kristalai. Pegmatitas yra viesi spalv: rausvas, roinis, pilkvas, balkvas. ios uolienos randama gyslose, liuose, granitini intruzij pakraiuose, todl ji vadinama gysl uoliena. Pegmatitas ortoklazo ir ruio altinis. Be to, i jo gaunami retieji cheminiai elementai: boras, berilis, litis ir tokie brangakmeniai, kaip topazas, berilis, turmalinas.

Svarbiausi magmini uolien charakteristika

Granitas. Sudarytas i kvarco, feldpat (daniausiai ortoklazo), ruio, reiau raginuks. Strktra nuo stambiagrds iki smulkiagrds, tekstra masyvioji. Granite bna apie 70% silicio dioksido. Daniausiai viesus ilt spalv: rausvas, roinis iki raudono, balkvas, pilkas, gelsvas, alsvas, ydras. Dl skirting spalv mineral danai atrodo margas. Granitas susidaro ems gelmse, daniausiai didelse intruzijose (batolituose). paviri jis ikyla po ilgalaiks j dengusi uolien erozijos arba dl ems tektonini reikini. Granito tankis 2,6...2,7 g/cm3. Tai yra tvirta, atspari dljimui uoliena. Granitas naudojamas kaip statibin meiaga, apdailai, skaldai. I jo daromi laiptai, tilt atramos, pastat pamatai, paminklai, skulptros. Granito yra visuose emynuose. Ariausiai Lietuvos dideli jo telkini yra Karelijoje, Kolos pusiasalyje, Ukrainoje. Lietuvoje ems paviriuje randami granito rieduliai, didesni jo klodai gldi granitiniame pamate 200...300m

gylyje

Granitas

Kvarcinis porfyras. Sudtis kaip granito. Bna raudonas, rudas, gelsvai rudas, gelsvai alias. Vienalytis arba smulkiagrdis su stambesniais kvarco grdais, masyvus ir labai tankus. Naudojamas kaip statybinis akmuo. Lietuvoje randamas riedulynuose.

Pemza. Sudtis kaip granito. Tai yra baltos, pilkvos, gelsvos, kartais juodos spalvos vienalyt, lengva, labai poriga uoliena, neskstanti vandenyje. Susidaro staiga autant lavos putoms arba i lavos, turinios daug duj burbulli, kurie sustingusioje uolienoje palieka tutumas-poras. Naudojama kaip abrazyvas, be to, i jos gaminamos lengvos statybins mediagos

Pemza

Magmini uolien klasifikavimas

Magmins uolienos skirstomos pagal j genez, chemin ir mineralin sudt.

Pagal genez skirstomi efuzines magmines uolienas, isiliejusios magmos ems paviri ir intruzines, susiformavusias ems gelmse.

Efuzines magmins uolienos

Vulkanini arba efuzini kn form ir dyd lemia keletas svarbiausi veiksni: magmos chemin sudtis, lakij komponent kiekis, susidrymo aplinka. Svarbiausios efuzini kn formos yra srautai, sluoksniai, dangos, kupolai, ugnikalniai, vulkaniniai plokiakalniai

Intruzins magmins uolienos

Intruizini uolien knai pagal susidarymo gyl skirstomi giluminius plutoninius arba abisalinius, nedidelio gylio hipabisalinius ir priepavirinius subvulkaninius. Pagal slgsojimo slygas skiriamos dvi svarbiausios intruizini kn grups: Nedarns kunai, krentantys talpinani uolien struktros elementus, pvz., sluoksniuotum; Darns, kuri forma prisiderina prie talpinani uolien sandaros element.

Nedarns intruizini uolien kunai

Darnus intruizini uolien knai

Pagal chemin sudt

magmins uolienos skirstomos remiantis silicio dioksido kiekiu (SiO2) uolienoje. Pagal rodikl iskiriamos ultrargtins, rgtins, vidutins, bazins ir ultrabazins uolienos.

Magmini uolien klasifikavimas Magmins uolienos skirstomos pagal j genez, chemin ir mineralin sudt. Pagal genez skirstomi efuzines magmines uolienas, isiliejusios magmos ems paviri (bazaltas, diabazas, andezitas, trachitas, liparitas ir kt.) ir intruzines, susiformavusias ems gelmse. Pagal antrinius efuzini uolien pakitimus skirstomi kainotipines (jaunas, nepakitusias) efuzines magmines uolienas ir paleotipines (senas, vairaus pakitimo laipsnio) Efuzins uolienoms priklauso ir vulkanins uolienos piroklastai, tufai, vulkanins brekijos ir kt. Pagal chemin sudt magmins uolienos skirstomos remiantis silicio dioksido kiekiu (SiO2) uolienoje. Pagal rodikl iskiriamos ultrargtins, rgtins, vidutins, bazins ir ultrabazins uolienos. PavadinimasSiO2 kiekisUolienos Ultrabazins< 45 %dunitas, peridotitas, piroksenitas Bazins45-52 %gabras, labradoritas, bazaltas, diabazas Vidutins52-65 %sienitas, dioritas, trachitas, andezitas feldpatinis porfyras, porfyritas Rgtins65-70 %granitas, liparitas, kvarcinis profyras Ultrargtins> 75 %pegmatitas[taisyti]

Pagal mineralin sudt magmins uolienos skiriamos kelias grupes:

Vulkanins piroklastins uolienos. Karbonatitai. Kimberlitai, lambroita, lamprofyrai. Melilitins, kalsilitins, leucitins uolienos. arnokitoidai. Ultramafitai. I felzini mineral sudarytos uolienos. Vulkanins efuzins uolienos. Magnezingos vulkanins uolienos. Nesilikatins magmins uolienos.

Piroklastins uolienos

Kai paviri pasiekia lava, kurioje daug vendens ir duj, jos isiskiria taip staigiai, kadd sukelia sprogimus, kuri metu didel dalis lavos imetama or vairaus dydio daleli pavidalu. Jos vadinamos bendru vardu piroklastai. Piroklastai sudaro sluoksnius aplink ugnukaln, o kartais ir labai toli nuo jo.

Vulkanin bomba

Magmini uolien susidarymas

Efuzins uolienos

Intruzins uolienos

Magmini uolien statybins savybs ir naudojimas

Daugoma magmini uolien yra atsparios ir tvirtos, todl jos naudojamos pastat pamat pagrindams. Be to, i j gaminamos vairios statybins mediagos. J stiprumas priklauso nuo mineralins sudties, struktros, tektros, sudljimo laipsnio, plyiuotumo ir svyruoja plaiose ribose. Tviriausios yra smulkiagrds struktros uolienos. Stambiagrds, porfyrins, stiklikos struktros uolienos yra silpnesns. Masyviosios tekstros uolienos yra stipresns u juostuotosios tektros uolienas. Pastarosiose uolienose atsparumas statmenai sluoksniams yra didesnis negu iilgai j.

Granit atsparumas gniudant svyruoja 50...300 MN/m2 ribose, liparito 130...180 MN/m2, sienito, diorito, porfyrit 150...250 MN/m2, gabro siekia iki 350 MN/m2, bazalto net iki 500 MN/m2. Trachitas, ortoklazinis porfyras silpnesni atlaiko tik iki 60...70 MN/m2 gniudymo tempius. Uolien stiprum labai maina jose esantys plyiai. Atsparumas dlejimui labai priklauso nuo mineralins sudties. Kvarcas, ortoklazas, mikroklinas, albitas yra atspars dljimui mineralai, todl ir i j susidariusios uolienos yra ilgaams. Vidutinikai atspars dljimui yra raginuk, augitas, labradoras, o anortitas, olivinas, ruiai yra neatspars.

Uolien stiprumui ir atsparumui takos turi ir jose esanios priemaios. Pavyzdiui, piritui oksiduojantis, susidaro sieros rgtis, kuri ardo gretimus mineralus. Magnetito priemaia gali nudayti uolienos paviri geleies rdi spalva ir sugadinti gamin. Magmins uolienos naudojamos statyboje gaminti blokams, apdailos ir kitokioms ploktms, skaldai ir kt. Kai kurios i j tinka paminklams, skulptroms. Daugelis i j yra aliava metalams ir kitoms svarbioms mediagoms gauti.