KAS YRA FIZIKA?

TURINYS
Kas yra fizika? Kas pirmasis pavartojo od fizika? K tiria fizika? Kaip fizikai tiria gamt? Fizikos mokslo akos: Mechanika Fizikos mokslo akos: Molekulin fizika Fizikos mokslo akos: Termodinamika Fizikos mokslo akos: Elektra Fizikos mokslo akos: Optika Fizikos mokslo akos: Branduolin fizika Nanotechnologijos ymiausi vis laik fizikai Ivados

KAS YRA FIZIKA?

Fizika tai - gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, nuo submikroskopini daleli, i kuri sudarytos visos prastins mediagos (daleli fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

KAS PIRMASIS PAVARTOJO OD FIZIKA?

Fizikos termin IV a. pr. Kr. pirmasis pavartojo didis graik filosofas ir mokslininkas Aristotelis (Aristoteles, 384 322 pr. Kr.) savo knygoje Fizika, kurioje apibendrino senovs taut sukauptas inias apie gamtos reikinius, dangaus ir ems knus, j judjim ir t. t., taip pat savo ir savo mokini surinktus bei susistemintus faktus. Taigi tuo metu fizika apm vis to meto moksl.

K TIRIA FIZIKA?
vairius gamtoje vykstanius kitimus , vadinamus reikiniais. Tie reikiniai, dl kuri vienos mediagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reikiniais. J yra labai daug. Be fizikini reikini, fizika tiria daugel aplinkos daikt, kurie vadinami fizikiniais knais, arba tiesiog knais Mediag as ir j savybes . Poymiai, kuriais remiantis nustatomi mediag panaumai bei skirtumai, vadinami savybmis.
5

FIZIKAI GAMT TIRIA

Stebjimais . Bandymais. Eksperimentais.
Eksperimentinio metodo pradininkas italas Galiljas Galiljus.
Lietuviai , eksperimentinje fizikoje pasiymj mokslininkai :

Kazimieras Barauskas,

Povilas Brazdinas
6

Fizikos mokslo akos: MECHANIKA

Mechanika fizikos skyrius, nagrinjantis paprasiausi materijos judjimo form mechanin judjim (kno padties kitim kit kn atvilgiu). Nagrinjant judjim, pasirenkamas atskaitos knas, kurio atvilgiu nagrinjamas kito kno (reliatyvus) judjimas. Su atskaitos knu susieta koordinai sistema atskaitos sistema, paprasiausia staiakamp Dekarto koordinai sistema.

Fizikos mokslo akos: MOLEKULIN FIZIKA

Molekulin fizika fizikos aka, tirianti molekuli savybes ir cheminius ryius tarp atom. Svarbiausios eksperimentins technikos vairs spektroskopijos tipai. aka glaudiai siejasi su atomo fizika ir i dalies liejasi su teorine chemija, fizikine chemija.

Fizikos mokslo akos: TERMODINAMIKA

Termodinamika tai fizikos sritis tirianti energij, ilum, darb, entropij ir j sveikos procesus. Termodinamika yra glaudiai susijusi su statistine mechanika. Klasikin termodinamika netiria proces greiio, todl terminas termodinamika daniausiai reikia pusiausvyros termodinamika.

Fizikos mokslo akos: ELEKTRA

Elektra visuma reikini, slygojama elektros krvio ir jo judjimo. Terminas danai vartojamas buitinje kalboje.
Kr yptingas elektringj daleli judjimas vadinamas elektros srove. Elektros srov galima gauti ir cheminmis reakcijomis arba i viesos energijos fotoelementuose.

10

Fizikos mokslo akos: OPTIKA

Optika yra fizikos mokslo aka, tirianti viesos elges ir savybes, taip pat viesos sveik su materija. Optika nagrinja regimosios, infraraudonos ir ultravioletins viesos elges. Taiau viesa yra elektromagnetins bangos ir tokie pat reikiniai stebimi ir Rentgeno spinduli, mikrobang, radijo bang ir kitose elektromagnetins spinduliuots spektro srityse.

11

Fizikos mokslo akos: BRANDUOLIN FIZIKA

Branduolin fizika yra fizikos aka, kuri tiria atom branduoli savybes ir sveikas. ios srities atradim rezultatai dar ir daro didel tak kasdieniniam gyvenimui bei vairioms mokslo sritims. Radioaktyvumas panaudojamas medicinoje, gamyboje, radioaktyvi izotop indikatoriai prisidjo biochemijos tyrim pltros.

12

NANOTECNOLOGIJOS
Nanotechnologijos yra tarpdisciplinin taikomojo mokslo ir technologij aka, apimanti darb su maomis mediag dalelmis nanodalelmis , matuojamomis nanometrais (viena milijardin metro dalis) bei j pritaikym technologijose. Nanotechnologijos apima mediagas ir objektus ne didesnius nei 100 nm.
13

NANOTECNOLOGIJOS
Molekuliniai krumpliaraiai. Adaptuota i Al Globus, David Bailey, Jie Han, Richard Jaffe, Creon Levit, Ralph Merkle, and Deepak Srivastava NASA applications of molecular nanotechnology, The Journal of the British Interplanetary Society, volume 51, pp. 145152, 1998.
14

NANOTECNOLOGIJOS
Nanodarino, sudaryto i TPPS molekuli tiriam Vilniaus universiteto Lazerini tyrim centro Biofotonikos grupje, vaizdas gautas Chemijos institute esaniu atomins jgos mikroskopu.
15

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

DEMOKRITAS (460 - 370 pr. Kr.)
Demokritas ikl idj, kad viskas yra sudar yta i atom ir tutumos. Vis savo gyvenim Demokritas pltojo mokym apie atomus. Anot jo, atomai yra maiausios mediagos dalels, nedalomos ir nekintamos. Atomai skiriasi vieni nuo kit savo forma, dydiu ir padtimi. Tuo tarpu spalva ir skonis atsiranda atomams veikiant mogaus jutimo organus (taip teigia ir iuolaikinis mokslas). Atomus sivaizduodamas kaip kietas daleles, Demokritas man, kad jie sukimba vieni su kitais j onuose esaniais kabliukais ar nelygumais ir taip sudaro vairias mediagas bei daiktus. Atomai juda begalinje tuioje erdvje.

16

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

ARISTOTELIS 384 322 pr. Kr.

ARISTOTELIS VIENAS YMIAUSI VIS LAIK MOKSLININK. JIS LAIKOMAS DAUGELIO MOKSL, TAME TARPE IR FIZIKOS, PRADININKU. Aristotelis atmet Demokrito idj apie tutumos bei nestebim atom egzistavim ir gro prie keturi pojiais suvokiam prad: ugnies, oro, vandens ir ems
17

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

GALILJAS GALILJUS (1564-1642) Tikrasis iuolaikins fizikos pradininkas buvo Galiljas Galiljus. Galiljus m tyrinti kn judjim, ir tai tapo svarbiausiu jo gyvenimo tikslu Jis pirmasis msi tikrinti Aristotelio nustatytus judjimo dsnius bandymais, suprato, jog iek tiek skirting sunkesni ir lengvesni kn greit lemia oro pasiprieinimas, ir padar svarbi ivad: tutumoje visi knai turi kristi vienodu greiiu.
18

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

LEVAS LANDAU (1908 1968)

Vienas i universaliausi XX amiaus fizik teoretik, sukrs kvantini skysi teorij, nes esmin indel kvantin kietojo kno teorij, skmingai dirbs beveik visose iuolaikins fizikos srityse.
19

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

ALBERTAS EINTEINAS (1879 1955)

vokiei fizikas, suformulavs specialij reliatyvumo teorij, o vliau ir bendrj reliatyvumo teorij. Jis taip pat nemaai nuveik kvantins mechanikos, statistins mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premij fizikos srityje u fotoelektrinio efekto iaikinim.

20

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

IZAOKAS NIUTONAS (1643 1727)
Savo veikale Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai apra visuotin trauk, padjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinjimus ilumins fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje. Niutono visuotins traukos dsnis sako, kad bet kokie du Visatos knai veikia vienas kit jga.

21

YMIAUSI VIS LAIK FIZIKAI

NILSAS BORAS (1885- 1962)
Dan fizikas, daug prisidjs prie kvantins mechanikos teorijos vystymo. Nilso Boro naas fizikos srityje: Boro atomo modelis Idja, kad elektronas galt kristi i auktesns energijos orbitos emesns energijos orbit ispinduliuodamas foton (viesos kvant). Tai tapo kvantins teorijos pagrindu. Teorija, kad elektronai keliauja diskretinmis orbitomis aplink branduol, elemento c hemins savybs labai priklauso nuo elektron skaiiaus kiekvienoje orbitoje.

22

IVADOS
Laukia ilgas, nelengvas, bet nepaprastai domus fizikini reikini, fizikini kn, vairi mediag fizikini savybi

painimo kelias

L IT E R AT R OS S R A A S

Vaizdai daugiausia i google.lt galerijos. www.fizika.lm.lt Vikipedija laisvoji enciklopedija.

AI !