Knyg

vietimo Ministerijos Leidimo Komisijos leidinys

Prof.

v.

epinskis

I skyrius M E C H A N IK A

Kaunas

1923

Knyg

vietimo Ministerijos Leidimo Komisijos leidiny

Prof. V. E P I N S K I S

I skyrius M E C H A N IK A

Kaunas

1923

K. NARKEVIIAUS ir V. ATKOClNO SPAUSTUV Kaune, Maironio g-v 14 Nr.

Prakalba.
ymiai padidjus pastaraisiais laikais ms krate augtesnij mokykl skai iui ir pagaliau sikrus Lietuvos Universitetui, reikalas vadovli i vairi mokslo ak pasidar ypatingai opus. Taigi vienas i svarbiausi Lietuvos Universiteto u davini gaminti tokius vadovlius. Patiekiamas ia mechanikos kursas sudaro pirm skyri eksperimentalins fizikos kurso, kuris dstomas studentams pirmj semestr matematikos-gamtos, technikos ir medicinos fakultet. Toksai fizikos kursas su daro i vienos puss pamat tolimesniam studijavimui kit gamtos moksl, i kitos gi puss supaindina su tais fizikos principais ir dsniais ir su tais jos metodais, be kuri negalimas sigilinimas j svarbias ne tik mokslo srityje, bet ir paprastam gyve nime specialins fizikos akas, kaip termodinamika, elektrooptika, radiacija ir ra dioaktyvumas ir pagaliau relatyvumo teorija Taigi toksai fizikos kursas savo pro grama, savo objektu maai kuo skiriasi nuo kurso, dstomo augtesnij mokykl vyresnse klasse, remdamas daugiausia savo ivadas eksperimentais ir vartodamas matematikos metod augtesniosios mokyklos kurso ribose. Skirtumas reikiasi tik tuo, kad turint omeny didesn universiteto jaunimo proto subrendim, universiteto ekspe rimentalins fizikos kurse abstraktinis elementas vaidina didesn vaidmen, suteikdamas galimumo apimti pagrindinius fizikos reikinius platesniu vilgsniu ir labiau sigilinti t reikini esm. Ieinant i toki samprotavim, eksperimentalins fizikos kursas auto riaus raomas taip, kad jis i vienos puss patenkint visus reikalavimus universi teto student augiau nurodyta prasme, o i kitos puss bt prieinamas ir su prantamas augtesnij mokykl vyresnij klasi aukltiniams, su ta pastaba, kad mokytojai padt aukltiniams suprasti kai kurias sunkesnes fizikos problemas, itame kurse paliestas. Ir iandien dar fizikoje viepatauja mechanistinis nusistatymas, nepaisant triukmo dl naujos mechanikos, sryy su relatyvumo teorija. Bet pagrindai tos naujos me chanikos idygo elektromagnetizmo srityje, o ta sritis isivyst remiantis senos kla sins mechanikos principais ir metodais. Autoriaus nuomone, naujoji mechanika tik papildo, prapleia ir apibendrina klasins mechanikos dsnius, ir todl ilgus lai kus dar mechanistinis nusistatymas viepataus fizikoje. Taigi mechanikos skyrius sudaro ir ateity sudarys tikr pagrind kitiems fizikos skyriams, ir rimtas fizikos stu dijavimas, autoriaus nuomone, negalimas be susipainimo su mechanikos pagrindais. Kai dl verts patiekiamo ia^mechanikoV kurso, apie tai galima bus kalbti, kada apie j isitars inovai kritikai. Prie teikiant j vietimo Ministerijos Knyg Leidimo Komisijai, tas kursas buvo perirtas ir apsvarstytas tam tikros specia list komisijos, paskirtos matematikos-gamtos fakulteto. Komisija teigiamai vertino it kurs, pareikalavo tik, kad kalba bt iek tiek itaisyta. it darb atliko p. Dabuis, vienas i jaunesnij ms kalbos inov. Autoriuj laiko savo priederme ireikti ia nuoirdi padk ponui Lietuvos Respublikos vietimo Ministeriui Prof. P. Juodakiui u jo uuojaut ir u visas jo pastangas, padarytas tam, kad mechanikos kursas bt atspausdintas kuo greiiausiai. Pagaliau autorius dkoja ir p. Dabuiui u mechanikos kurso itaisym kalbos atvilgiu.
1923 m. balandio 29 d. Kaunas.

V. epinskis
Lietuvos Universiteto Fizikos Profesorius.

anga.
I . Erdv ir fiziniai knai.
Priprastas mums pasaulio vaizdastai begalin erdv, kurioje imtyta daugyb vairi vairiausi kn. Mes matome aplink save vaigdes, saul su jos palydo vais, mnul, em ir visa tai, kas ant ems yra. Apie visus tuos daiktus mes gauname ini per ms jutim organus: akis, ausis, nos, od, raumenis (muskulus). Pavyzdiui, akys suteikia mums ini apie uolo spalv, jo form ir didum; rau men jutimas apie jo kietum ir jo paviriaus iurktum. Lytjimo jutimas kartu su raumen jutimu papildo ms inias apie uolo form ir didum. Be to, tas pats lytjimo organas, btent, odos pavirius, duoda mums supratim apie tai, ar uolas iltas ar altas. odiu sakant, uolo vaizdas yra mums ne kas kita, kaip komplek sas visos eils elementarini spdi, kuriuos mes gyjame per jutim organus. Tai givisi tokie daiktai, kurie tiesiog veikia ms jutim organus, vadinasi fiziniai k nai. Kalbant apie bendras visiems fiziniams knams savybes, pirm pirmiausia ten ka pabrti ios dvi: 1) kiekvienas knas uima didesn arba maesn erdvs dal; 2) kiekvienas knas reikia pasiprieinim kiekvienai pastangai pakeisti jo pa dt arba stov. Ms pai kno judjimai ir raumenins jgos nuo pat ms smons atbu dimo skiepija mums instinktyv sitikinim, kad kur tik mes susiduriame su knu, tai visuomet susitiksime su pasiprieinimu, jei norime pakeisti jo padt, arba stov. Abstraguodami nuo kn vairenybes, mes sakome, kad tos dvi pagrindins savybs charakterizuoja materij, kuri ipildo erdv, taip kad kiekvienas knas yra tik erd vs dalis materijos ipildyta.

2 . Gamtos reikiniai.
Nupietas ia kn, arba materijos, pasaulis nra sustings, bet jojo pavidalas, povyza nuolat mainosi. Etaviapavisa kas sravi, teka, bga, kinta, yra isitars apie it materialin, arba fizin, pasaul graik filozofas Heracleitus. Ms jutim organai tikina mus, kad knai maino savo vietas erdvje. Jie juda, kruta, svyruo ja, sukasi, jie ia artinasi, ia tolinasi nuo vienas kito. J lytis (forma), spalva, tem peratra, didumas irgi mainosi. Visas fizini kn padties, arba stovio, atmainas, apie kurias mes gauname tiesiogini arba netiesiogini ini per ms jutim orga nus, mes vadiname gamtos reikiniais, o t atmain prieastis vadiname gamtos j gomis, i analogijos su ms raumen jgomis, kurios gali padaryti vairias atmainas fizini kn tarpe. Ypaiai atjausdami visus ms vidujinio gyvenimo reikinius, m es instinktyviai skiriame tuos ividinius reikinius nuo kit reikini, surit su kitais knais, kuriuos mes vadiname ioriniais. Taigi mes kalbame apie ividin, arba subjekting, pasaul, surit su ms asmens gyvenimu, ir apie fizin, arba objekting, pasaul. Tie du pasauliai reaguoja vienas kit per ms jutim organus. Todl iorinis, arba fizi nis, pasaulis danai vadinamas jutim pasauliu.

3 . Fizika ir kiti gamtos mokslai.

Fizika, yra graik odis ir reikia gamtos mokslas. Seniesiems grai kams, ir net Aristoteliui, fizika apm visas inias ir apie negyvosios ir apie gyvo sios gamtos reikinius. Bet ilgainiui t ini skaiius taip iaugo, jog teko padalyti

4
fizik kelias akas. Pirm pirmiausia nuo fizikos atsiskyr mechanika, arba kn judjimo, slinkimo mokslas. Vliau atsiskyr astronomija, arba dangaus knu jud jimo mokslas. Dar vliau nuo jos atsiskyr chemija, arba mokslas apie tuos gamtos reikinius, kurie yra suriti su kn sudties, arba mediagos, pakitjimu, kaip antai: degimas, puvimas, rdijimas. Tokie reikiniai priklauso iandien chemijai, nes pana iais atvejais i paimt, arba ieinamj, kn darosi visikai nauji knai, sudties, arba mediagos, atvilgiu. Pagalios nuo fizikos atsiskyr ir biologija, arba mokslas apie gyvosios gamtos reikinius. Taip pagrindinis gamtos mokslas, fizika, padalyti vis eil specialini ak reikjo tam, kad bt lengviau tyrinti ir kad darbo naumas pakilt, nekalbant jau apie tai, kad mokslus specializuojant, arba klasifikuojant, lengviau bt daugyb surinkt ini asimiluoti.

4 . Fizika ir chemijos reikiniai.

iandienins fizikos dalykas ir udavinys tai tyrinjimas t gamtos apsireiki m, kuriems reikiantis kn sudtis, arba jj mediaga, visikai nesimaino. Patrinsime gaballj gintaro, sakysime, gelumbe. Gintaras gyja naujos savybs pritraukti lengvus daiktus, k. a. popieriaus arba kamio gaballj, bet gintaras pasilieka ia gintaru, taip pat kaip ir visi kiti knai, gelumb, popieriaus skiautel savo media gins sudties nemaino. Paimkime plieno stieb, kur vadiname magnetu ir kuris turi t ypatyb, kad gali pritraukti geleinius daiktus. Pritrauktas prie magneto ge leinis raktas pats tampa magnetu ir gali pritraukti kit gelein rakt arba kit ko k gelein daikt, bet atitraukus pirmutin gelein rakt nuo magneto, jis nustoja tos ypatybs ir vairiais atvilgiais atrodo taip, kaip kad atrod prie prikiant prie jo magnet. kikime liepsn platinos viel. Ji kais ir ers aikius viesos spin dulius. Iimta i liepsnos, ji atvs ir atrodys tokia, kokia ji buvo i pradios. Visi tie reikiniai yra grynai fiziniai. Tokiais atvejais gali mainytis kn tris, j forma, spalva, temperatra, buv kieti knai gali tapti skystais arba garais, bet joki at main j mediaginj sudty mes nerasime. Kitaip atrodo tokie reikiniai, arba procesai (vykimai), kaip kad medio arba anglies degimas. mestas krosn pagalys usidega, atsiranda liepsna, isiveria dmai ir pagalios krosny pasilieka tik iupsnelis pelen. ia i paimto kno pasi daro visa eil nauj kn, kuri mediaga, tarytum, nieko bendra nebeturi su me diu. Geleinis daiktas ilgesniam laikui paliktas drgname su anglies rgtimi ore, rdija, vadinasi, jo pavirius apsidengia tamsiai rausvais milteliais. Per pakankamai ilg laik visas geleinis daiktas gali pavirsti tokiais tamsiai rausvais milteliais, ku riuos mes vadiname geleies rdimis. Geleies mediaga ir rdi mediaga grietai skiriasi nuo viena antros. Taigi visus tokius reikinius, kurie yra suriti su giliu me diagos apkitimu, mes vadiname chemijos reikiniais. Bet yra visa eil proces, kurie sudaro, taip sakant, tilt tarp fizikos ir che mijos. Prie toki proces priklauso fizinio kn stovio atmainos. Jne i oro ilt kambar svar ledo, mes gausime svar skysto vandens. Ledas itirps ir taps vandeniu. I kieto kno pasidarys skystas knas su visikai naujomis savybmis, bet ledo ir vandens mediaga yra ta pati. Palikus ind su vandeniu iltam kambary, visas vanduo per tam tikr laik igaruos: i skysto vandens pasidarys vandens garai, panas j or, bet vandens gar mediaga yra ta pati, kaip ir skysto vandens. Vsinami garai vl taps skystu vandeniu; aldydami vanden, mes gausime kiet led. Visos fizinio stovio atmainos yra panaios chemijos procesus, nes juose visos fizins kno savybs grietai mainosi, bet jos skiriasi nuo grynai chemijos proces tuo, kad mediaga ia nesimaino ir, be to, palyginti lengva sugrti prie to fizinio stovio, nuo kurio pradta. Lengva sugrti nuo vandens gar prie ledo, bet, paly ginti, labai sunku i geleies rdi atgaivinti geleis. Taip pat visi tirpini reikiniai, kaip antai, cukraus tirpinys vandeny rodo didel panaum su chemijos reikiniais i vienos puss ir fizikos i kitos. Todl ir tirpiniai sudaro ypating srit tarp fizikos ir chemijos.

 5 5 . Fiziniai dydiai ir j matavimai.

Kompleks spdi, kurie duoda mums supratim apie fizin kn arba fizin reikin}, mes vadiname fizinmis kn, arba reikini, ypatybmis, arba savybmis. Mes kalbame apie kno didum, apie jo lyt, apie jo spalv, apie jo kietum, apie jo svarum, apie altum arba iltum ir t. t. Visas tas savybes mes i pradi laikome kokybmis. Bet mes lengvai pastebime, kad tos kokybs ne tik j vairi kn, bet ir to paties kno gali mainytis, pav., kn tris arba j svoris bna di desnis arba maesnis. To paties kno tris altame ore bus maesnis negu iltame kambary. Kokio nors daikto svoris bus didesnis ant aigalio ir maesnis ant pusiaujo. Garsas gali bti stipresnis ir silpnesnis. Taip pat raudona spalva gali bti tirtesn ir skystesn. J visas tokias kokybes mes imame irti kaipo j kiekybes ir tada mes jas vadiname fiziniais dydiais, kurie galima matuoti. Taigi vienas i svarbiausi fizinio tyrinjimo udavini tai padaryti i kokybi kiekybs ir imatuoti j dydius. Imatuoti koks nors fizinis dydis, reikia suskaityti, kiek syki kitas tos paios ries dydis, sauvalikai arba sutartinai, priimtas u dydio vienet, tilpsta pirmajame dydyje, arba, kitaip kalbant, kiek syki duotas dydis yra didesnis arba maesnis u dydio vienet. Pav., nordami imatuoti kambario ilg, mes paimame koki nors medin tiesykl u ilgio vienet ir atidliojame j iilgai kambario, nuo vienos sienos pradj, kelet syki, kol pasieksime kit sien. Kiekvieno matavimo rezultatas yra dviej tos paios ries dydi santykis, ireikiamas bedaikiu skaiiumi.. Taigi matavimai galina mus visas fizines kn ypatybes ir savybes ireikti skaiiais ir tuo bdu naudotis universaline matematikos kalba, jos tobliausia logika ir jos tobuliausiais metodais trumpai, aikiai ir tiksliai aprayti ne tik fiziniams knams, bet ir gamtos reikiniams. Visi fizikos dydiai gali bti ireikti erdvs, laiko ir mass enklais (simbo liais). Mase mes vadiname fizinio kno materijos kiek ir matuojame j ta materijos savybe, kuri prieinasi kiekvienai pastangai pakeisti jos stov. Taigi ilgis, mas ir laikas yra pamatiniai fizikos dydiai, ir jiems matuoti fizika yra reikalinga pagrindini ilgio, mass ir laiko vienet. Ir praktikos gyvenime tenka matuoti tie patys dydiai ir patsai matavimas, lygiai kaip skaiiavimas (pagalios matavimas yra ne kas kita, kaip skaiiavimas), yra paprastas dalykas net pirmykiams monms, lygiai kaip ir vaikams, kurie, smonei atbundant, ima skaiiuoti ir matuoti. Pirmykiai mons turi savo ilgio, ploto ir trio matus, naudodamiesi daniausiai savo kno dalimis kaipo vienetais, pav., pda, alkne, delnu, kumiu ir t. t. Ilgainiui kiekviena tauta isidirbo sau savo mat sistem, danai komplikuot ir neracionalin, kaip antai, Angl mat sistema, kuri i dalies vartojama ir Rusuose. Tarptautiniams prekybos ir pramons santykiams augant, pasirod daug nepatogum dl vairi t mat sistem skirtum ir j painumo. Taigi visos kultringos tautos pradjo atjausti reikalingum vienos tarptautins racionalins mat sistemos. Kad tokia mat sistema ir mokslui yra reikalinga, apie tai nebt reikalo ir kalbti, nes mokslas i vis mogaus krini yra uvis labiau tarptautinis dalykas.

6 Metrin, arba deimtain, mat sistema.

Taigi vaduodamiesi panaiais motyvais, didiosios Prancz revolucijos metu (1791 m.) Prancz akademikai idirbo ir pasil revolucinei valdiai vadinamj metrin mat sistem, kuri statymo keliu ir buvo vesta Pranczijoj. Prancz akademikai svajojo nustatyti gamtos mat sistem, vadinasi, toki, kurios vienetus duoda pati gamta, turdami omenyje, kad visuomet lengva bt atgaivinti, sakysime, pamatinis ilgio vienetas, lugus jam dl karo, maito arba ko kios nors kosmins katastrofos. Todl jie pasil kaipo ilgio vienet vien 40 000 000-nin dal geografinio meridiano (dienovidinio), kuris jau tuomet buvo kelet syki imatuotas, ir dav itam vienetui vard metras, meteris (|XTov graik odis, reikia matas). Prancz akademikai tikjo, kad jie tuo bdu visiems laikams

nustat pastov ilgio vienet. Bet 19 amiaus pradioje ir vliau geografinio dieno vidinio ilgio matavimai buvo atkartoti Pranczijoj, Anglijoj, Rusijoj ir kituose kratuose, ir pasirod, kad t matavim ivados nesutinka su tais matavimais, kurie buvo padaryti pradedant nuo Eratostno (pirmas imtmetis prie Krist) Aigipte, Alek sandrijos astronomo, ir baigiant Pranczijos akademik matavimais 18 imtmeio pabaigoj. Dalykas tas, kad mokslui augant, tobulja matavimo metodai ir instru mentai, ir todl matavim rezultatai darosi vis tikslesni, ir sunku numatyti, kur yra to tikslumo ribos. Taigi nustatant metr kaipo tam tikr ems dienovidinio dal, tekt keisti tas pagrindinis ilgio vienetas kiekvien kart naujai imatavus dieno vidin ir tuo bdu negalima bt kalbti apie ito vieneto pastovum. Todl, kad ieit i tos keblios padties, metrolog tarptautinis kongresas Paryiuje (1889 m.) nutar laikyti metru visiems laikams ilg tarp dviej bruo, brt ant tiesykls, pagamintos i lydinio brangi metal, platinos (90%) ir iridijaus (10%). Kad to metro ilgis nekist nuo kai kuri mechanini veikim, kurie galt bti prieastim jo deformacijos, kaip antai, sulinkimas, ir t. t., tai metro tiesyklei buvo suteikta forma ikreiptos raids H skersame skrodyje. I pieinys atvaizduoja t tiesykl, kuri vadinama pavyzdingu metru, arba metru-etalonu. Padidinti jo atsparumui chemijos veiksmams, ypa atmosferos gazams (dujoms), lygiai kaip ir atsparumui dideliam kariui, jis ir pa gamintas i brangi metal lydinio, nes platina ir iridijus i vis metal uvis maiau veikiami vairi chemijos agent. Be to, platinos ir iridijaus lydinys turi minimalin koeficient kitimo nuo ilimos. Taigi vietoj gamtinio ilgio vieneto mes turime sutartinai nustatyt vienet, metr*etalon, kuris yra laikomas tam tikromis slygomis (rsyje su pastovia temparatra ir pastoviu drgnu mu) ir taip, kad bt apsaugotas nuo visoki mechanini vei kim, kaip antai, sutrenkim ir p. d. (netoli Paryius St. Cloudo miestely, kur yra tarptautinis svori ir mat biuras: Bureau international des poids et mesures). Visos didiuls valstybs turi po vien arba net po du tokius metrus-etalonus, pagamin tus i Paryiaus etalono, ir laiko juos tam tikrose valstybinse PieS. i mat staigose. Taip antai Vokietija turi savo Reichsanstalt Ber lyne, Londonas savo mat ir matavim departament (Board of measurements), Rusija savo Glavnaja palata mier i viesov (Vyriausieji svori ir mat rmai) Petrapily ir t. t. Toki staig prieaky stovi yms mokslo mons ir jose dirba kadrai specialist fizik ir metrolog. Turint omeny didel mat ir matavim reikm mokslo srity ir praktikos gyvenime, tos staigos atlieka labai svarb darb, tyrindamos; ir toblindamos matavimo metodus bei priemones ir kontroliuodamos j pritaikinim tiek mokslo, tiek pramons bei prekybos srityse. To dl iandien jau mes turime net atskir specialin fizikos ak, metrologij, kitaip sakant, moksl apie mat bei matavim instrumentus bei metodus. Pagrindinis ilgio vienetas, metras, dalijamas deimt, imt ir tkstant dali. Vienas deimtdalis vadinasi decimetras, vienas imtadalis centimetras, viena tkstantin dalis milimetras. Taigi santykis tarp stambesni ir smulkesni vienet ionai visuomet yra deimts. Todl metrin mat sistema kitaip vadinasi deimtain, arba decimetrin. ita metrins mat sistemos savyb be galo palengvina daiktini skaii stambinimo ir smulkinimo darb ir reikalauja mao laiko smulkinimo ir stambinimo veiksmams atlikti. Fizika pagrindiniu ilgio vienetu visur naudojasi centimetru. Bet centi metras lygiai kaip ir milimetras kai kuriems dydiams yra per dideli vienetai, arba, kitaip kalbant, ireikiant toki dydi ilg centimetrais arba milimetrais tekt turti dalyk su labai maomis trupmenomis, kas yra nepatogu. Pav., i platinos galima pagaminti labai plon viel, taip kad reikt paimti pluotas i 140 toki viel, kad ieit toks storumas, kaip vieno ilko ltyb* silo, kuris vos tegalima irti

akimis. Tokios platinos vielos storumas, arba skersmuo (diametras), ireiktas mili metrais, reikt parayti 0,0008 mm. Bet yra dar maesni dydi. Graus raudonas stiklas, vadinamas rubinu, turi aukso daleli, kuri skersmuo 0,000004 mm. Arba, sakysime, storis aliejaus sluogsnio ant vandens 0,0000005 mm. Visi tokie dydiai yra matuojami, jau nekalbant apie dar daug maesnius dydius, kaip viesos bangos il gis arba maiausios materijos dalels (molekulos arba atomo) skersmuo, kuris yra maesnis kaip viena 10.000.000 dalis milimetro. Norint, ireikiant tuos dydius, tu rti dalyko su patogesniais skaiiais, vartojama kaipo ilgio vienetas vienas mikro nas ( I ii), kuris sudaro tkstantin milimetro dal. Vartojamas dar ir milimikronas (l|i|Jt), kuris sudaro tkstantin mikrono dal, arba vien milionin dal milimetro. I kitos puss yra toki ilgi, arba toki atokum arba nuotoli, kuriems met ras yra permaas vienetas, nes matuodami metru, prieitumm prie labai dideli ir todl irgi nepatogi skaii. Todl imatuoti didesniems atokumams ant ems, mes naudojams kilometru, kuris yra lygus tkstaniai metr. Bet ir tas vienetas, saky sime astronomijos srity, kur atokumai palyginti su ms ems atokumais be galo dideli, irgi btu permaas. Todl ten tenka naudotis tokiais vienetais, kaip kad e ms spindulys (radius), lygus 6 370 km., arba ems atokumas nuo sauls (144 milionai km.). Taip antai, mes sakome, kad mnulis nutols nuo ems yra per 60 e ms spinduli, arba pam ems nutolim nuo sauls u vienet, mes sakome, kad Merkurijo tolumas nuo sauls sudaro 0,4 tokio vieneto, Veneros 0,7, Marso 1,5, Ju piterio 5, Saturno 9,5, Urano 19 ir Neptno 30. Ireikdami Neptno nutolim nuo sauls kilometrais turtume=4.320.000.000 km. Bet planetos yra artimiausieji knai nuo sauls ir nuo ems. vaigds nuo sauls yra daug toliau, ir norint ireikti j atokuma skaiiumi, jau tenka naudotis kaipo ilgio vienetu vadinamaisiais viesos metais. viesos spindulys ijs, sakysime, i sauls ne vienu aki matu pasieks em, bet reikalingas tam tikro, nors ir mao, laiko, btent, 8 minui. Vadinasi, viesos spindulio greitumas yra 300.000 km. per vien sekund. viesos metai tai bus toks ilgis, kur perbga viesa per vienus metus (36572.24. 60. 60. 300.000). Artimiausioji nuo sauls vaigd yra ta, kuri astromon kataloguose paymta kai po d-Centauri (centaurusTauro vaigdyne). Ta artimiausioji vaigd yra taip toli nuo ems, jog reikia l / 2 met, kad viesos spindulys, ijs i jos, pasiekt em. Palyginti tos vaigds nutolimui nuo ems su tolimiausios planetos Neptno tolu mu pasakysime, jog viesai reikia 4 valand, kad nuo Neptno pasiekt em. Vie na i didij ir viesiausij ms dangaus vaigdi yra Sirijus Orijono vaig dyne. Nuo tos vaigds viesa atvyksta ant ems per 9 metus, o nuo iaurs ai galio vaigds, kuri yra netoli nuo Didij Griulo Rat vaigdyno, viesa atvyk sta tik per 40 met. Jau ia darosi baisu, bet yra ir toki vaigdi, nuo kuri viesa atvyksta ant ems tik per deimtis tkstani met. Visa tai ir daro mums spd, kad erdv yra bedugn, neturinti nei galo nei krato.

7 .

Nonijus, arba vernieras.

Matuojant maais vienetais, centimetrais ir milimetrais, danai tenka atskaityti j dalys. Priprats matuoti, mogus danai gerai sprendia apie centimetr arba mili metr dal i akies. Bet norint isivaduoti, kiek galima, nuo subjektingumo ir galin ti nepratusius tiksliai atskaityti centimetr arba milimetr dalis, vartojama priemo n, kuri vadinasi nonijus, arba vernieras. Pirm syk ita priemon buvo nurodyta ispano Pedro Nunezo (1542 m.), o vliau pranczo Pierre Verniero (1631 m.). To dl ta priemon taip ir vadinasi. Nonijus, arba vernieras, yra tiesykl, padalyta deimts dali, kurios yra lygios arba 9-oms pamatins mastins tiesykls (skalos) vienetams, arba 11 (ir. pie. Nr. 2, 3, 4). Ir vienu ir antru atveju nonijaus viene tas skiriasi (maesnis arba didesnis) nuo mastins tiesykls vieneto ant vieno deim tadalio. Pie. Nr. 2 rodo, kad jeigu nonij pridsim prie skalos taip, kad jo nulis sutapt su skalos nuliu, o bruoas 10 su devintu skalos bruou, tai pirmas nonijaus padalijimas nepasiekia pirmo skalos padalijimo dal, antras nonijaus pa-

 8
dalijimas /10, treias ' '10 ir 1.1. Nordami imatuoti ilg tiesykls EC, mes t tiesykl pridedame prie skalos taip, kad vienas jos galas sutapt su skalos nuliu, o prie kito jos galo pridedame nonijaus O (ir. 3 pie.). Taigi tiesykls EC ilgis yra lyT
Pie. 2

*i

T \

gus 13 skalos vienet su trupmena. Nonijus CD duoda mums galimum t trupme n atskaityti. Antrasai nonijaus padalijimas sutampa ia su vienu i skalos padaliji mu. Vadinasi, 1-sis nonijaus padalijimas nepasiekia skalos padalijimo vienu deimta-

Pie. 3

daliu (per vien d-l), ir nulis2/io. Taigi ms tiesykls EC ilgis yra 13 ir */io ska los vienet. Jeigu deimts nonijaus padalijim yra lygus 11 skalos (ir. 4 pie.), tai tada reikia nonijus apversti il pridti prie matuojamos tiesykls tuo galu, kur stovi skaitmuo 10. ia mes matome, kad 2-sai nonijaus padalijimas sutampa su vienu i skalos padalijim, 3-sai per 1 /10 perengia j pus tiesykls EC sekant i skalos pa dalijim, 4-tas per 2/io ir 10-tas per 8/io. Reikia, kad nonijaus bruoas 10 neprieina ligi skalos 14 per Q /io. Taigi vartojant antros ries nonij reikia irgi irti, katras nonijaus padalijimas, pradedant nuo nulio, supuola su skalos padalijimu. ionai tai reikia pasakyti apie 2-j padalijim, ir todl tiesykls EC ilgis bus 14 ir 2 j o .

Pie. 4

Kiekviena mastin tiesykl tiksliai ilgiui imatuoti turi bti aprpinta nonijum. Maiems ilgiams matuoti vartojamas mikrometras, arba mikrometrinis sraigtas, ant kurio brta vingi linija su vieno milimetro atokumu tarp josios vingi. Sraig to galvels apskritimas arba umauto ant jo cilinderio bgno apskritimas gali bti padalytas 100 dali (ir. 5 pie.). Taigi apsukus sraigto galvel D visu apskriti mu, sraigtas savo muterkje paslinks kair arba dein pus per vien milimet r. Pasukus tik per imtin apskritimo dal, jis paslinks vien arba antr pus per vien imtj milimetro dal. Prie sraigto rm A prijungta tiesykl padalyta m/m, kurie parodo, kiek sraigtas pasislenka vien arba antr pus sukant j. Jei gu sraigto galas yra kontakte su stulpeliu kairioj rm pusj, tai sraigto bgno krantas supuola su skalos nuliu ir taip, kad nulinis bgno padalijim bruoas su eina su skalos kranto (ambo) linija. Dabar norint imatuoti, sakysime, kokios nors plonos vielos skersmen, reikia pasukti sraigtas taip, kad tarp jo galo ir tarp jo rm stulpelio pasidaryt tarpas, padti viel ant stulpelio F ir pasukti sraigtas taip, kad jo galas paliest viel. Aiku, kad sraigtas bus dabar pakils per tiek m/m, kiek sudaro yielos skersmuo. Sveikus sraigto apsisukimus mes atskaitysime ant skalos (nes kiekvienas visikas apsisukimas atsako sraigto bgno pakilimui per vien mili~ metr arba per vien skalos padalijim), o dalis apsisukimo atskaitysime sulig to bgno padalijim bruou, kuris sutampa su skalos kranto linija. Pav., 5 pieinys ro do, kad atokumas tarp sraigto galo ir rm stulpelio yra lygus 1 m/m. Visi padargai (instrumentai) tiksliai maiems ilgiams imatuoti turi tok mikrometr, kaip, pav., sferometras, okularinis mikrometras, komparatorius ir t.t. Jei gu mikroskopo akinio (okularo) plotmje dsime lengvus rmus su itemptu labai

 9
plonu silu (voratinklio silu, irk pie. Nr. 6 ir 7), o tuos rmus su jungsime su mikrometru taip, kad su kant mikrometr vien arba antr pus, rmai, taigi ir silas, slinkt vien arba antr pus, tai mes tursime galimumo imatuoti tokius ilgius, kurie maa kuo tesiskiria nuo vienos milimetro tkstantins dalies. Metrologijos staigose tiksliai nusta Pie. 5 tyti labai maoms milimetio dalims vartojami sudtingi (komplikuoti) apa ratai, vadinami komparatoriais, kuri svarbiausi dal sudaro 2 staiai pastatyti mi kroskopai su akiniais (okulariniais) mikrometrais. Matuojama tiesykl padta tam

Pic*. 6

Pie. 7

tikroje ilgoje dje taip, kad tiesykls galai su bruoais randasi po mikroskop objektyvais.

8 .

Gulsios ir statins krypties nustatymas.

Matuojant atokumus arba ilgius statine, gulsia arba kokia kita kryptimi (linkme), danai reikia nustatyti matuojantieji padargai taip, 0 kad j pagrindas (baz)bt gulsioje (gulstinje) plotmje; o jj ulas, arba ais, stovt staiai (statinai, vertikalinai). Panaiai ai atsitikus naudojamasi svambalais ir gulsiukais. Svambalas (santiesinis, arba tiesiklis, ir. 8 pie.) yra silas, ant kurio vieno galo priritas svarelis (pasvare!is). Turint kit gal silo rankoj arba pakabinus ant sienos, silas isitemps tja linkme, kuria em traukia pasvarl, b tent, ems spindulio linkme. it lin km mes vadiname statine, arba ver tikaline. Mrininkai, statydami namus, naudojasi svambalu, kad graiai, sta iai ivest sienas. Prikabin vien silo gal prie medinio trikampio virns, mes tursime svambalin gulsiuk (ir. 9 pie,), kurio pagalba galima patikrinti, ar ploktis yra gulsPie. 9 ia ar ne. Jeigu tempto silo linija sutampa (sueina) su trikampio viduri ne statine linija, tai trikampio pagrindas randasi gulsioje ploktyje. 0 Jeigu silo linija atsilenkusi vien arba antr pus nuo viduri ns trikampio linijos, tai reikia, kad trikampio pagrindas stovi kreivai (sudaro kam p su gulsia ploktimi).

10

Daniausiai gulsiai krypiai suvokti vartojamas vamzdinis gulsiukas (ir. 10 pie.) tai yra stiklo vamzdis, pripiltas vandens arba kokio lengvo skysio, palikus vienok jame maut oro burbuliuk. itas stiklinis vamzdis, kad nesudut, dedamas metalin vamzd su ovaline (apvalaina, beveik kiauinio apskritumo) skyle i vir aus vidury. Tiktai tada, kada vamz dis padtas gulstinai, oro burbuliukas atsi duria paiame vamzdio vidury, kitaip tas Pie. 10 oro burbuliukas yra paslinks j t vamz dio pus, kuri stovi augtliau, nes oras, kaip ir visos dujos, kaipo lengvesnieji k nai, stengiasi visuomet prasiskverbti kuo augiausi viet.

9 .

Ploto ir trio matai.

Visi ploto ir trio matavimaiieina ant ilgio matavim. Norint apibrti kam bario plot, reikia imatuoti tais paiaisvienetais kambario ilgis ir plotis, ir jeigu kambarys turi taisykling, sakysime, staiakampio keturkampio form, tai jo plotas bus lygus sandaugai i ilgio ir ploio ir ireiktas ketvirtainiais vienetais. Taigi jeigu metras yra pagrindinis ilgio vienetas, tai kvadratas, kurio onas yra lygus vie nam metrui, bus pagrindinis ploto vienetas. Toks kvadratas vadinasi kvadratinis, arba ketvirtainis (ketvirtotas), metras, Savaime aiku, kad ketvirtainis metras yra lygus 10.10 100 [Z.'Z] dm., arba 100.100=10000 cm. ir t. t. ems plotui ma tuoti Europoje vartojamas vienas hektaras. Tai yra kvadratas, kurio onas lygus 100 metr, kitaip kalbant, hektaro plotas yra lygus 100.100 10.000 kv. m. (malesnis plotas negu ms deimtin). Vartojamas dar emei matuoti ir maes nis vienetas, btent, vienas akras, tai yra kvadratas, kurio onas lygus deimiai metr arba, kitaip kalbant, plotas lygus 100 kv. mtr. Kada plotai turi kokios nors geometrins figros taisykling form, tai ima tav viena arba dviem linkmm j ilgius, mes suvoksime j didum i geometrijos taisykli, pav kada plotas turi rato (apskritumo) form, tai pakanka imatuoti tik tojo rato spindulys, ir formula 7 cr2 duos mums plot. Jeigu plotas turi trikampio form, tai reikia imatuoti ilgis trikampio pagrindo b ir augtins statmens h, nuleisto i trikampio virns pagrind. Tada formula duoda mums trikampio plot. Kada ploto kontrai (aplinkis, sienos) netaisyklingi, galima tie plotai, sakysime, statinmis ir gulsiomis linijomis padalyti cm. arba mm. ir suskaityti, kiek yra t kvadraiuk. Galima taip pat i ploto (jeigu jis ant popieriaus arba medio vienodo storumo) ipjauti, sakysime, ratas arba nedidelis ketvirtainis (kvadratas) ir atsverti. Jeigu prie tai visas popierius arba medis, kuris atvaizduoja plot, buvo atsvertas, tai mes tuo bdu nustatysime, kuri viso ploto dal sudaro ipjautasis ra tas arba ketvirtainis, ir todl galsime apskaityti vis plot. Bet daniausiai apskai tyti plotui su netaisyklingais kontrais vartojami ypatingi instrumentai, vadinami planimetrais (plotmasiais), kuri teorija yra painoka. Jeigu kambarys turi taisyklingo geometrijos kno form, pav., form staia kampio paralelopipedo, tai imatav kambario ilg, plot ir augt ir pam j san daug, mes gausime kambario tr, ireikt atatinkamais kbiniais, arba etainiais, vienetais, pav., kbiniais metrais, jeigu ilgis, augtis ir plotis buvo imatuoti metrais. Taigi pamatinis trio vienetas yra kbas, kurio briauna yra lygi vienam metrui. Tas vienetas vadinasi kubinis metras. Savaime aiku, kad kbinis metras susideda i 10.10.10.=1000 cdm., arba 100.100.100~1000.000 ccm. Bet kurios formos indas, kurio tris yra lygus vienam kubiniam decimetrui, vadinasi literis (litras) ir varto jamas kaipo trio vienetas skysiams ir biralams. Jeigu knai, kuri tris imatuotinas, yra panaus taisyklingus geometrijos knus, tai pakanka imatuoti kurios nors vienos arba dviej, arba trij t kn lini

II

j ilgis, kad apskaitytum j tr, prisilaikydami stereometrijos taisykli, pav., norint apskaityti rutulio tr, reikia tik imatuoti jo spindulio ilgis, nes rutulio tris yra lygus 4/3T C r3. Apskaityti cilindro triui reikia imatuoti jo augtis h ir jo pagrindo (rato) spindulys r. Tada jo tris bus Trr^. Netaisyklingos formos ind ir kn triui su rasti reikia nustatyti, kiek vandens arba gyvojo sidabro tilpsta tuose induose arba kiek vandens arba gyvojo sidabro ivaro (istumia, ispaudia) tie knai, kai juos vandeny arba gyvajame sidabre nugramzdiname, pav., jeigu, bnant nulio laipsnio temperatrai inde tilpsta 1360 gr. gyvojo sidabro arba jeigu koks nors knas ivaro it gyvojo sidabro kiek, tai inant, kad vienas kubinis centimetras gyvojo sidabro, kai esti nulio temperatra, sveria 13,6 gr., mes galime apskaityti indo talp arba kno tr: 1360: 13,6=100 cm3.

10 .

Mass ir svorio vienetas.

Kaip jau anksiau pasakyta, kiekviena pastanga pakeisti kno padt susitinka su pasiprieinimu, kuris yra juo didesnis, juo daugiau tame kne yra materijos. Taigi toksai pasiprieinimas yra tiesioginai proporcingas materijos daugiui arba kie kiui, kur mes vadiname kno mase. Antra vertus, kno svoris arba ta jga, kurios knas yra traukiamas prie ems, irgi yra praporcinga kno materijos kiekiui, arba jo masei. Bet jau ia reikia pabrti, kad kno mas ir jo svoris tai ne tas pats, nes tas pats knas sveria ant ems aigalio daugiau, o ant pusiaujo maiau, vadi nasi, kno svoris pareina nuo geografins padties arba, kitaip kalbant, yra geogra finio ploio funkcija. Tuo tarpu kno mas pasilieka visur ant ems ir net visur erdvje ta pati. Bet tam tikroj ems vietoj, ieidami i proporcingumo tarp mass ir svorio, mes galime tuos didius matuoti tais paiais vienetais. Nustatant didiosios Prancz revolucijos metu metr, kaipo ilgio vienet, buvo nustatytas ir mass vienetas, padjus pagrindu gryno vandens mas viename kubiniame decimetre, 4 laipsni Celsijaus temperatra, kada vanduo bna daugi daugiausia susitrauks ir, vadinasi, pasiekia maksimalin tankum1 ). ita vandens mas sudaro 1 kilogram. Taigi i brangij metal platinos 90/o ir iridijaus 10% lydinio buvo pagamintas cilinderis, kurio mas yra lygi vieno cdm. vandens masei. itas cilinderis vadinasi kilogramas ir yra iandien visam pasauly sutartinai paimtas mass vienetu. Jis laikomas tarptautiniam svori ir mat biure St. Cloude tam tikro mis slygomis, kad neapkist jo mas dl mechanini arba chemini prieasi. Nuo 1889 met visi kilogramai gaminami jau ieinant ne i vieno kb. decimetro vandens mass, o i Paryiaus kilogramoetalono, nes apie kbinio decimetro van dens mas reikia pasakyti tas pat, kas jau pasakyta apie dienovidinio matavimus, btent, kad matavim instrumentams ir metodams tobuljant, apibrimas mass vieno kubinio decimetro vandens, kuris yra suritas su trio matavimais, veda vis prie nauj skaii. Todl 1889 metais ir buvo galutinai nustatyta laikyti mass vienetu Paryiaus kilogramoetalono mas. Tkstantin kilogramo dalis vadinasi vienas gramas, kurio mas yra lygi masei vieno kbinio centimetro vandens 4 laipsni Celsijaus temperatra. Vienas gramas yra pagrindinis mass vienetas fizikoje ir, aplamai, mokslo srityje. Deimtin dalis vadinasi decigramas, imtin daliscentigramas, tkstantin dalismiligramas. Tk stantis kilogram sudaro vien metrin ton, kurios mas yra lygi masei vieno k binio metro vandens.

11 Palyginamasai svoris.
Kad galima bt tiksliai skaiiais ireikti kn masi santykiai, visuomet kn mass palyginamos, pamus tuos paius vairi kn trius. santykis tarp kokio nors kno trio mass arba svorio ir to paties vandens trio mass arba svorio
Tankumaskno trio vieneto mas

 M
vadinasi fizikoje palyginamasai svoris. Pav., vienas kubinis decimetras gyvojo si dabro sveria 13,6 kg- nulio temperatra. Vienas kbinis decimetras vandens sveria 0,99987 arba apskritai 1 klgr., vadinasi, palyginamasai gyvojo sidabro svoris bus bedaiktis skaiius 13,6, kuris parodo, kiek syki gyvasai sidabras yra masingesnis arba sunkesnis negu vanduo, paimtas to paties trio. Kno tankumu mes vadiname ma terijos kiek kno trio vienete. Naudodamiesi metrine sistema, mes ireikiame tais paiais skaiiais kn palyginamuosius svorius ir j tankumus. Bet mas ireikiama daiktiniais skaiiais, o palyginamasai svoris bedaikiu skaiiumi: pav., mes sakome: kno tankumas 2 gramai, o kno palyginamasai svoris 2. Kn masms sulyginti vartojamos svarstykls dl prieasties tiesioginio praporcingumo tarp mass ir svorio (vadinasi, santykiai masi ir santykiai svori toj paioj ems vietoj ireikiami tais paiais skaiiais). Svarst/kles apraysime vliau, ia tepabrime, kad tai yra vienas i svarbiausi mokslo srity ir praktikos gyve nime prietais. Svarstykls, kurios duoda galimumo nustatyti svor iki vieno mili gramo imtdalio, yra iandien paprastas dalykas, bet yra ir toki svarstykli, kurios galina apibrti tkstantin miligramo dal. Jeigu mes paymsime kno svor raide p (gr), jo tr raide v (cm3) ir jo pa lyginamj svor raide d, tad savaime bus aiku, kad t trij dydi santykiai gali bti ireikti ia lygtimi: P = v d .

12 . Pagrindinis vienetas laikui matuoti fizikos srityje yra viena sekunda, kuri su* c* ar0 24 60 60=86^00 v* s^ k ems apsisukimo apie savo a. Laik visiko ems apsisukimo mes vadiname para. ia kalbama apie vidutin sauls par. Taigi fizikos laikas ir pilietinis laikas sutampa. Mes dalijame par 24 valandas. Vadi nasi, sekunda yra ne kas kita, kaip nedidelis kampas, kuris matuojamas lanku, suda raniu ems apskritumo. Tiksliai laikui imatuoti vartojami laikrodiai-chronometrai, apie kuriuos kalbama bus irgi vliau. Centimetras, gramas ir sekunda yra pagrindiniai fizikos vienetai. Jie sudaro pagrind vadinamosios absoltins mat sistemos ir, ieidama i j, fizika sukr vis eil darytini vienet matuoti vairiems savo dydiams, kaip antai: jgai, grei tumui, darbui ir t. t.

I. Mechanika.
Kinematika.
13 . Judjim rys.
Pavirutinikai irint, mums atrodo, kad vieni knai visuomet pasilieka savo uimamose vietose, kiti gi savo vietas maino. Kada knas vairiais laikais randasi toj paioj vietoj, mes sakome, kad jis yra parims (ramybs stovy). Jeigu knas arba jojo dalys vairiais laikais uima vaiiias vietas erdvje, mes sakome, kad k nas juda (slenka, kanka). Judjimo (kakimo) reikiniai yra uvis labiau isipltoj gamtoje, mums uvis labiau prieinami ir paprasti. Todl i vis gamtos reikini vairs vairiausi judjimai yra itirti ir istudijuoti uvis nuodugniau. Visi inomi mums judjimai (tekjimai, sriejimai.) gali bti suskaidyti 3 ris: 1) deformacija, kada mainosi kno dydis ir forma (kada padtis vien to paties kno dali mainosi kit dali atvilgiu), 2) sukimos, kada visos kno dalys sukasi aplink bendr centr arba bendr a, ir pagaliau 3) slinktis, arba translacija, kada visos kno dalys slenka tolygiai ta paia kryptimi. Visi judjimai susideda i kom binacijos it trij judjimo ri.

13
.

14 . Jgos koncepcija.
Mums priprasta ir tpdel gerai inoma yra ms raumen jga, nes raumen jautimas (pojtis) yra vienas i gimt mums elementarini jutim. Savo raumen jga mes galime pakeisti kan padt erdvje, arba pakeisti j dyd ir lyt. Todl i analogijos mes manome, kad kiekvieno judjimo prieastis yra kokia nors jga, panai ms raumen jg. Tuo bdu atsiranda fizikoje ir eina aikyn jgos kon cepcija. Jga tai yra tas veiksnys, kuris gali sujudinti (ar ijudinti) kn, arba to kno judjim pakeisti, arba pagaliau pakeisti kn dyd ir lyt.

15 Mechanika ir josios skyriai.

Jvairi vairiausi kn judjim mokslas vadinasi mechanika. Senaisiais lai kais mechanika vadindavo main moksl. iandien tat yra tiktai mechanikos aka, kuri vadinasi pritaikomoji mechanika. Bendrai mechanikos udavinys yra nustatyti, kaip knai maino savo vietas erdvje bgant laikui. Galima itas udavinys sprsti, neatsivelgiant knus veikianias jgas, taip sakant, abstraktikai naudojantis meto dais geometrijos, kaipo erdvs mokslo. Taigi ita abstraktin mechanikos dalis va dinasi kinematika (galima pasakyti, kad kinematika yra geometrija, kuri yra ves tas laiko veiksnys). Jg veikim, arba kn judjimus, sryy vsu veikianiosiomis jgomis nagrinja dinamika(din graik kalboje reikia jg). iandien danai var tojamas odis dinamika vietoj mechanikos. Danai knai, nepaisant veikiani juos jg, pasilieka ramybs stovy. Mes tada kalbame apie kn arba apie jg pusiau svyr. Jg arba kn pusiausvyros mokslas sudaro atskir mechanikos ak, kuri vadinasi statik. Bendrai galima pasakyti, kad mechanikos svarbiausias udavinys yra inagri nti ir nustatyti paprasiausius ir betarpikiausius santykius tarp trij pamatini fak t arba fenomen, btent: tarp erdvs, laiko ir materijos. Kadangi ir fizika nagri nja bendrus santykius ir savybes t trij pagrindini fenomen, nes ji stengiasi vi sus gamtos reikinius ireikti erdvs, laiko ir materijos enklais, tad suprantama, kad mechanika yra tikras fizikos pagrindas. Fizika, taip sakant, tyloms priiira rea lum erdvs, laiko ir materijos, palikdama metafizikai nagrinti t fenomen esm ir net abejoti j realumu.

16 .

Judjim sudtis.

Labai danai atsitinka, kad knas tuo paiu laiku dalyvauja vairiuose judji muose. Tada jo tikras judjimas yra vaisius (rezultatas) jo vis judjim, ir mes kalbame apie judjim sudt. Norint surast} tikr kno keli, kuris vadinasi atsto jamasis kelias, reikia visi kno judjimai geometrikai sudti. Pirm pirmiausia mes ia turime omeny judjim tiesija linija, btent, kada visos kno dalys slenka ta paia linkme arba lygiagretmis linijomis. Kaipo pavyzd sudtinio judjimo sivaiz duokime sau mus, kuri iauia ant lktels nuo A B (ir. 11 pie.). Tegu tuo paiu laiku kas norint stumia lkt PQ linkme ir dar kas norint stumia stal ant kurio padta lkt ST linkme. Taigi mus dalyvauja ia trijuose judjimuose, ir jos tikrasai judjimas ems atvilgiu bus rezultatas t trij judjim. Kad suras tume, kur bus mus tiems trims judjimams pasibaigus, mes pirmiausia pairsime, kur atsidurs lkts takas B, kol mus iau i A B. Per it laik lkts ta kas B paslinks i B C lygiagreia su PQ linkme. Taigi jeigu stalas stovt ant vie tos, tai mus atsidurt take C, taip kad A C bt jos tikrasai kelias ir linija A C bt atstojamasai judjimas. Bet per t pat laik stalas stumiamas S T linkme, vadinasi, lkts takas B, pateks viet C ant stalo, dar pasistums nuo C D lygiagretikai S T linkmei, taip kad pagaliau mus atsidurs D vietoje. Taigi ar ei dama lauta linija A BB CC D, ar eidama tiesia linija A D, mus pasieks t pat takD. Todl A D yra ia atstojamasai muss judjimas ir yra rezultatas trij

atskir judjimu sudties. I ia mes priei name prie ios taisykls judjim sd* iai: pereitas kelias yra dydis, kuris gali bti ireiktas tam tikru ilgio vienet skai iumi ir kuris turi tam tikr linkm. Tokie dydiai fizikoje vadinasi vektoriai arba vektoriniai dydiai. Vektoriai [prasta y mti tiesiomis linijomis, jiems proporcin gomis didumo atvilgiu, pridedant prie t linij vieno galo iemut, kuri rodo, kuria linkme eina judjimas, arba paprastai vek torini dydi linkm. Todl nubrdami vis eil linij, kurios savo didumu ir sa vo linkme vaidina atskirus judjimus taip, kad prie kiekvienos linijos galo pridedama sekanios linijos pradia, mes prieiname

Pie. 12

masis judjimas bus linija

prie tos arba kitos lautos linijos arba prie neubaigto daugiakampio. Ta linija, kuri udaro arba ubaigia daugiakamp, ir yra sudtinis arba atstojamasis judjimas. Pa v., (11 pie.), muss judjimas sudaro laut linij arba neubaigt daugiakamp ABCD. Todl jos atstojamasis judjimas bus ito daugiakampio onas AD. Jeigu mes turi me tik 2 judjimus tuo paiu metu, pav., (ir. 12 pie.), AB ir BC, tai atstoja AC, kuri papildo linijas AB ir BC iki trikampio. 17 .

Nagrindami judjimus kinematikai arba abstraktikai, mes pirmiausia nusta tome santykius tarp nuvykto (nueito), atlikto kelio, laiko ir greitumo. Nuvyktasai kelias gali bti tiesialinis arba kokia nors lauta, arba kreiva, linija ir bendrai vadinasi trajektorija. Kalbdami apie tiesialinius judjimus, mes galime pakeisti viso kno judjim vie no tako judjimu, nes tiesia linija judant visos kno dalys slenka ta paia linkme. Svarbus ir charakteringas judjimo dydis yra greitumas, arba kelias, nukaktas per laiko vienet. Suprantama, kad tas pats greitumas (greitis) gali bti ireik tas vairiais skaiiais, irint tai, kuriais ilgio ir laiko vienetais Q mes naudojams. Fizikoje greitumas ireikiamas centimetrais per sekund ir todl greitumo vienetas yra vienas centi metras per sekund. Greitumas yra vektorinis dydis ir todl prie jo pritaikomos judjim sudties taisykls. Pav. (13 pie.), tegu kokios nors staigios jgos tuo paiu laiku suteikia ta kui A du smgiu vairiomis linkmmis AC ir AB. Klausiama, kur atsidurs takas per sekund? I t klausim galima taip atsakyti. Vienos jgos smgio takoje takas A per sekund atsidurs C vietoje. Jeigu dar suduos tak antroji jga, tai ms takas tos antrosios jgos smgio takoje slenka lygiaPiei. 13 gretikai linijai AB, vadinasi eis linija CD ir pasieks tak D taip, kad pagaliau takas, varomas dviej vairios linkms jg, i A

pateks D, kas gali bti atsiekta ir linija AD. odiu sakant, iekant dviej greitum atstojamojo galima elgtis taip, lyg tarytum jie apsireikia ne tuo paiu metu, bet i pradios vienas, o paskui kitas. Taigi dviej greitum atstojamasis bus irgi linija, kuri papildo it greitum figr iki trikampio. Danai, kada reikia atrasti atstojamasai greitumas dviem greitumam AD ir AB vairiomis link mmis, linijos AB ir A C papildomos iki lygiagretainio. Tada to lygiagretainio striain (diagonal) AD ir bus atstojamasis greitumas kai dl didumo ir link ms. Lygiagretainio principas, arba taisykl, danai vartojamas mechanikoje, kur reikia sudti 2 vektoriniai dydiai vairios pakraipos. Dar pavyzdys: vagonas bga i vakar rytus greitumo 20 metr per sekund. Keleivis vagone bga skersai nuo vie no lango iki kito greitumo 4 metr per sekund. Kurisai keleivio tikras greitumas ems atvilgiu? Mes vedame linij AB i iaurs pietus, lygi 4 metrams, ir li nij A C i vakar rytus lygi 20 metr, toms linijoms sudarant ties kamp. Pa pildant j iki keturkampio, striain AD duoda mums atstojamj keleivio greitum, kuris (ir. 14 pie.) yra atkreiptas piet rytus ir didesnis u vagono greitum. Danai bna reikalas isklaidyti duot vektori, pav., greitum 2, 3 arba dau giau sudedamj vektori. Kadangi kiekvien trikampio on mes galime irti kaipo sudtin vektori dviej vektori, ireikt kitais dviem trikampio onais, . konstruodami ant duotos linijos, kaipo pagrindo, trikamp, mes tuo bdu ir itai

Pie. 14

sklaidysime duot vektori 2 sudedamuosius vektorius (ir. 12 pie.) .Daniauiai bna reikalas ir bna patogu iklaidyti vektorius 2, sudaranius ties kamp. Pav., akmuo, mestas greitumo 10 metr per sekund linkme, * kuri sudaro kamp 60 su akiraiu, turi gulsi ir statin grei^ tum. Kad tuos greitumus surastumm, reikia pabrti linij AB lygi 10 metr, ir taip, kad ji sudaryt kamp 60 su gulsia linija AC. [statydami gale B linijos AB statmen gulsi linij, mes iskaidysime vektori AB 2 sudeda muosius, btent, gulsi AC lyg 5 metrams ir statin BC arba AD lyg 8,6 metro (ir. 15 pie.). Knas arba takas, kuris tuo paiu metu slinks gulsiu greitumu AC ir statiniu greitumu AD, pasieks per sekund t pai viet B, kaip ir takas, kuris slinks greitumu AB, sudaraniu kamp 60 su akiraiu. Savaime suprantama, kad vektori skaidybai pritaikomas taipogi paralelogramo dsnis, irint duot vektori kaipo striain. Tiktai inotinas J kampas, k u r ta striain sudaro su vienu i iekom sudeda p ^ . 15 mj vektori, ir tada galima konstruoti lygiagretainis. Jeigu 2

-16 - greitumai reikiasi ta paia linkme, tai j atstojamasis yra lygus j sumai. Esant jiems ta paia linija atkreiptiems prie vienas kita, j atstojamasis yra lygus j skir tumui ir reikiasi didesniojo linkme.

18 . Relatyvumo principas.
Kalbdami apie dviej kn judjim, mes visuomet turime omeny atmain padties vieno kno i atvilgio kit. Jeigu mes galtumm surasti kok nors k n arba tak, kuris nemaino savo padties erdvje, tada nagrinjant judjimus kit kn i atvilgio j it kn arba tak, galima bt kalbti apie absoltin jud jim. Bet tokio dalyko, kaip apsoltin ramyb, nra. Tyrindami vairius judjimus ant ems, mes paprastai skaitome, kad em yra parimusi, ir nustatome judanij kn trajektorij atsivelgdami em, pav., mes sakome, kad ovinio trajektorija yra parabola, turdami galvoje ovinio keli ems atvilgiu. Bet ovinio kelias erdvje bus jau kitas dalykas, nes ovinys dalyvauja paios ems judjimuose, b tent, josios sukimsi apie savo a ir josios bgyje apie saul. Kad pati saul bt erdvje visuomet ant tos paios vietos, tai, suddami ovinio judjim su ems ju djimais, kuriuose jis dalyvauja, mes visgi prieitumm prie atstojamojo ovinio jud jimo erdvje atsivelgiant saul ir t judjim mes galtumm laikyti apsoltiniu. Bet, deja, ir saul, arba, kitaip sakant, visa sauls sistema nra parimusi, o slenka erdvje Heraklo vaigdyno linkme. Taigi mes neinome nei vieno kno, nei vieno tako erdvje, kuris bt ramybs stovy, ir galime kalbti tiktai apie relatyvi ra myb ir apie relatyvius judjimus. Pav., nagrindami judjimus i atvilgio em, kaipo parimus kn, mes griebiams tik praktikos priemons, kad suprastintumm judjimo udavin. Taip pat danai bna patogu i dviej judani kn vien laikyti parimusiu, o kit judaniu, kitaip kalbant, sistemai t dviej kn primesti fiktyvin judjim su greitumu, kuris yra lygus greitumui vieno i dviej kn, bet atkreiptas prieing pus; antrajam gi knui primetamas greitumas, kuris, bendrai kalbant, bus 2 vektori sudties rezultatas. Taigi judjim relatyvumo pripainimas yra ne tiktai praktinga priemon palengvinti kinematikos udaviniams sprandyti, bet ir btinyb, kuri ieina i paios dalyko esms, nes nei absolutins ramybs, nei absoltini judjim mes neinome. Todl pastaraisiais laikais relatyvumo princi pas fizikoje gijo bendros reikms ir pagarsjo kaipo Einteino principas, Bet apie tai pakalbsime vliau.

19 . Tolydinis ir tolyginio greitjimo judjimas.

Tegu juds takas per laik ^ nuo judjimo pradios nuvyko keli s ^ o per ---- - ireiktas centimetrais per se-, laik t2 keli s2. Jo vidutinis greitumas bus V = t2 tj kund, jeigu mes nuvyktj keli matuojame centimetrais, o laik sekundomis. Jeigu kiekvien akimirk takas juda tokiu greitumu, arba, kitaip kalbant, jeigu vidutinis tako greitumas kiekvien akimirk atatinka jo tikrajam greitumui, tai mes sakome, kad takas juda tolyginai, pastoviu, vienodu greitumu. Geometrikai atvaizduoti tolyginiam judjimui pasinaudosime Dekarto koordinat sistema, nubr ploktyje dvi linijas, kurios susikerta tiesiu kampu, pav., statin ir gulsi linijas (tiesiakamps koordinatos). Kaip prasta, susikirtimo tak paymsime raide O ir j laikysime koordinat pradia, statin linij laikysime ordinat linija, arba Y linija, o gulsij linij skaitysime X linija, arba abscis linija (ir. 16 pie.). Praddami nuo O, ant abscisos mes atidsime laik 1, 2, 3,... t sekund linijomis OB, 0 C = 2 0 B , 0 D = 3 0 B ir t. t... Praddami nuo O ir skaitydami greitum v teigiamu, mes atidsime ant ordinates greitum V, kur takas turi nuo pat pradios judjimo laiko O, kaipo P nubrime linij BF lygiagretikai ordinat linijai ir lygi linijai A. Tokias linijas nubrime i tak G, D ir t. t. Tada mes gausime eil tak:

......

(7

A, F, G, H, ir t. t., kurie galima sujungti viena tiesia linija, lygiagrete abscis iinijai; Tas lygiagretumas yra geometrinis greitumo pastovumo ireikimas, odiu sakant, linija, kuri jungia ordinat galus, atvaizduoja greitumo bg. Kadangi tos linijos palen-

y
___ 5 2T

u
s. c'

v.
SU.
Pie. 16

ir. X

kimas abscisos atvilgiu ireikiamas kampu 0, tai mes sakome, kad ia greitumas yra pastovus dydis. Nuvyktasai kelias iuo atveju geometrikai yra atvaizduotas staiakampio plotu. Kadangi to keturkampio pagrindas atvaizduoja laik t, o jo augtis greitum v, tad nuvyktasai kelias bus
S= v . t ( 1)

itoji lygtis nustato santykius tarp greitumo, laiko ir nuvyktojo kelio papras iausiu tolyginio judjimo atveju. Kada vidutinis tako greitumas neatatinka jo tikram greitumui kiekvien judji mo akimirk, mes turime dalyk su mainumi judjimu. Kiekvien main judjim galime, inoma, pakeisti tolyginiu judjimu vidutinio greitumo, kuris juo maiau skirsis nuo tikro greitumo, juo trumpesnis bus judjimo laikotarpis: taip kad, sekant judjim per labai trump laik arba, kitaip kalbant, per laiko element, skirtumas tarp tikrojo greitumo ir vidutinio greitumo pasidarys be galo maas. Aplamai kal bant, tikru greitumu mainaus judjimo svarstomj moment bt tas tako greitu mas, kur jis turt, jeigu nuo to momento judjimas nustot kitjs (kits) greitu mo ir linkms atvilgiu. I vairi vairiausi maini judjim paprasiausieji bus tolyginio greitjimo arba tolyginio majimo judjimai, kada judjimo greitumas auga arba maja kiek vien sekund vienodai. Aplamai, it dyd, kuriuo mainosi greitumas, mes vadi name greitjimu ir fizikoje j ymime raide a nuo lotyn odio acceleratio (teigiamasai greitjimas + a , kada greitumas auga, ir neigiamasai greitjimas a, kada greitumas maja). Tegu per laik ti sekund nuo pat pradios judjimo, paikas sivaro greitumo vi centimetr per sekund, o per laik t2 nuo pat pradios judji mo sibga greitumo v2. Tada greitumo priaugimas bus v2 - v t per laikotarp t2 t* ? vadinas, vidutinis greitjimas per sekund ituo laikotarpiu bus
V2 Vi

centimetr per sekund. I ia ieina, kad greitjimo vienetas centimetras per se kund sekunda. Svarbu i pat pradios sidmti sau vadinamj greitumo ir

 18
_ g greitjimo didum. Greitumas v ~ Kadangi dviej keli skirtumas yra dviej ilgi skirtumas, o dvieju ilgi skirtumas yra tam tikras ilgis, dviej gi laik skirtumas yra tam tikras laikas, tai greitum v mes galime ireikti kaipo ^ duodami bendrai ilgiui enkl L, o laikui enkl T. Todl greitumo vienetas turi absoltinj mat sis temoj dyd
v = = L . T _1

Kalbdami apie greitjim, mes galime j ireikti bendrai kaipo santyk tarp greitumo ir laiko: a = ncs dviej greitum skirtumas yra irgi greitumas, lygiai kaip ir dviej laik skirtumas yra laikas.
L ,

Kadangi v = ^
T-2

tai

a = f2 = L . T

Todl mes sakome, kad greitjimo vienetas yra vienas centimetras per sekundsekund. Jeigu per kiekvien sekund greitumas didja a ir jeigu pradinis greitumas, arba judjimo momente 0, greitumas yra 0, tai gytas greitumas per vien sekund bus a, per 22a, per 33a, per t sekund at. iuo atveju greitumas yra propor cingas laikui ir greitjimui, ir todl mes galime parayti bendrai, kad V = at. Nu statyti tokio judjimo santykiams tarp laiko, greitjimo ir nukeliautojo kelio pasi naudosime vl geometrijos metodu, brktelj ordinat linij YY ir abscis linij XX (ir. 17 pie.). Judti takas pradeda momentu X = 0 greitumo 0. Taigi ju djimo pradia suder su koordinat pradia. Ant abscisos paymime lygias linijos atkarpas OE, ED, DC ir t. t. taip, kad linijos OE, OD, OC, ir t. t. bt propor

cingos laikams 1,2, 3 ,.......... t. sekund. I tako E kilsteliame statmen, proporcing duotam greitjimui a iki tako F, i tako Dvstatmen lyg 2a iki takui G, i ta ko G statmen lyg 3a iki tako H ir t. t. (ituos statmenis mes keliame augtyn, nes mums duotas teigiamasai greitjimas. Bendrai vartojant koordinat sistem, visi teigiamieji vektoriai eina augtyn arba deinij pus, o neigiamieji vektoriai emyn arba kairij pus.) Visi tie statmens atvaizduoja sivarytus (gytus) greitumus per l 2, 3, . . . . t. sekund. Sujungdami t statmen galus su koordinat pradia O, mes gausime tiesi linij OFGHA, kuri sudaro kamp a su abscisa. ita linija atvaizduo ja greitumo bg ir rodo, kad greitumo priaugimas ia yra per vis judjimo laik vienodas, vadinasi, pastovus dydis. Linijos E F, D G, C H, A B ........ reikia greitumus, gytus per 1, 2, 3, . . . . se kund. I figros (ir. 17 pie.,) aiku, kad santykis ^ ^ ^ ^ , nes greitumai atsako ia ordinatoms Y, o laikai abscisoms X. Taigi mes turime tolygi-

 19 nio greitjimo judjime tarp greitumo ir laiko, arba tarp ordinatos ir atatinkamos jai abscisos pastov santyk] ^ = tang a, kaip matyt i figros. Jeigu mes turtume darbo su judjimu kokia nors kreiva linija, kurio greitumas kaitaliotsi netaisyklin gai, tai visgi nagrindami koki nors dal to judjimo trajektorijos per labai trump laik dt ir paymdami dv gyt per t laik greitum, mes galtumm laikyti j tolyginio greitjimo judjimu ir pritaikinti prie jo t pat dsn, btent, kad tang a, suprasdami a kaipo kamp, kur sudaro su abscisa lieiamoji linija, nubr ta trajektorijos tak, kuris atatinka paimtajam judjimo momentui, vadinasi, mes visuomet galime irti greitjim kaipo santyk gyto greitumo ir laiko svarsto majam momentui. Kai dl nukeliauto kelio judjimui tolyginai greitjant, tai jis ireiktas ia ploAD A D tu trikampio O A B, vadinasi, kelias yra lygus . Bendrai AB bus gytasis greitumas V = a t (per t sekund nuo pradios judjimo). OB yra judjimo laikas t. Todl nukaktas per t sekund nuo pradios judjimo kelias S = ~ (2). Jeigu nuo pat pradios judjimo takas juda jau greitumo Vo, tai toksai tolygi nio greitjimo judjimas gali bti atvaizduotas figra OFNC (18 pie.), kuri yra kon struota itaip. Ant ordinatos, arba ant ordinat linijos YY, atriame, ieidami i pradios judjimo O, linij proporcing pradios greitumui Vo kaipo linij OC; po

sekundos i tako Eivarome (augtyn) lygiagretikai ordinat linijai YY linij EK =V o-fa, jeigu a reikia greitjim; po dviej sekund nuo pradios judji mo, vadinasi, i tako D nuvarome linij D L = V o+ 2a ir t. t. Norint surasti greitu m per t sekund nuo pradios judjimo, mums tekt atrti ant abscisos t atkarp, kiekvien lygi OE, ir i kratutinio tako paskutins atkarpos ant abscisos XX nu vesti lygiagretikai ordinai linijai YY linij, lygi Vo+at. Ir ia greitumo^ bgis atvaizduotas tiesija linija CN, o greitjimas yra lygus santykiams ,== tang a. Tik jau ia bus santykis nebe tarp ordinatos ir abscisos, bet tarp ordinatos priaugimo palyginti su pradios greitumu Vo ir abscisos

- 20
jeigu mes skaitysime kad CO yra Yo, E K ~Y i, DLY 2 ir 11. ir GEXi, O D = X 2 ir 1.1.) Padarytas per t sekund nuo pat pradios judjimo kelias ia bus lygus COFN trapecijos plotui, vadinasi: S = . OF. Kadangi OC-^Vo, F N = v0-j-at (bendrai kalbant per laik t) ir O F = t; tai S -v ~ 2 - a - t = (v0 f y ) t = ==v0t -f y (d) Tai bus bendra formula tolyginio gretjimo judjimui su pradios greitumu v0 ir greitjimu a. Savaime suprantama, kad tolygin greitjim su pradios greitumu 0 arba v0 gali atstoti tolygiais judjimas vidutinio greitumo. Jeigu pra dios greitumas yra 0, o greitjimas a, tai per t sekund gytas greitumas bus at. Vidutinis greitumas bus Vadinasi, nuvyktas kelias s = y . t Tas pat to lyginio greitjimo judjimui su pradios greitumu v0. Jeigu judjimo pradioje grei tumas yra vo, tai per t sekund judtas (gytas) greitumas bus v04-at. Vidutinis greitumas bus = v0 + y , ir nujudtas kelias s = ( v0 + y ) t = v 01 Formula tolyginio majimo judjimui su pradios greitumu v skirsis tik tuo, kad greitjimas reiks paymti minuso enklu: taigi S = v 0t y (4)

II.
20 .

Dinamika.

Galiliejaus tyrinjimai ir dinamikos pradia.

Priprastas mums tolyginio greitjimo judjimas yra kn kritimas, arba puoli mas, dl ems traukiamos jgos, kuri mes vadiname svoriu. Kn kritimo iai kinimo ir jo dsni nustatymo nuopelnas priklauso italui Galiliejui (Galileo Galilei, gi ms 1564, mirs 1642). Galiliejus yra vienas i didiausi fizikos mokslo pirmataki ir tikras krjas dinamikos, kuri tyrinja ir nustato santykius tarp veikiani jg ir iudjim. Nuolat veikianios svorio jgos takoje knai krinta kas akimirka greityn jr krinta taip neilgai, jog Galiliejui, kuris nra turjs nei mus laikrodi, nei chronometr ir kuriam, laikui matuoti, daniausiai tekdavo naudotis savo pulso mu imu, sunku buvo tas trumpas laikas imatuoti, ir todl negalima buvo tolyginio greitjimo judjimo dsniai nustatyti tiesioginai sekant it judjim. Galiliejus bu vo priverstas griebtis priemoni, kad dirbtinai sumaint puolimo greitum, arba, tiksliau kalbant, puolimo greitjim. Jis pasinaudojo nuoulnia pluoktuma nuoul niai pastatyto ilgo lovio pavidalu. Vliau mes pamatysime, kad ant nuoulnios ploktumos knai krinta daug pamaiau negu staiai krisdami. Taigi nuoulnios ploktumos pagalba ir naudodamasis savo pulso plakimu laikui apibrti, Galiliejus kn puolimui (bendrai tolyginio greitjimo judjimui) tiesioginio bandymo keliu nustat iuos dsnius (1602 metais): 1) K e l i d s ni s , kuris sako, kad knams judant ir judjimui tolyginai grei tjant padaryti keliai arba, knams puolant, puolimo augiai yra tiesioginai pro porcingi laik kvadratams. itas dsnis, Galiliejaus eksperimentu patikrintas, tiesiog ieina i lygties s = = = , btent, per 1 sekund padarytas kelias bus y per 2 sekund. ^ . 4, per tris sekundas . 9 .......................... per t sekund j . t2. I ia mes ma per

tome, kad kelias, padarytas per pirmj sekund, bus lygus ~ greitjimo s = y

antr sekund 3 y per trei = 5 . y per ketvirt 7. p vadinasi, keliai, padaryti at skiromis sekundomis, santykiuos tarp savs taip, kaip eil nelygini skaii 1, 3, 5, 7 ir t. t.

 21
2) A n t r a s a i d s n i s , arba greitumo dsnis, kuris sako, kad gytasai grei tumas yra proporcingas laikui ir greitjimui taip, kad greitumas v = at, prie ko mes jau buvome prij grynai geometrikai, nagrindami tolyginio greitjimo judjim.

21 .

Inercijos dsnis.

Prie Galiliej fizikoje viepatavo Aristotelio nuomon, kad vairs knai krin t emyn vairiais greitumais. Prie tokios nuomons lengva prieiti, sekant vairi kn kritimus arba puolimus ore arba vandeny. Jeigu paleisime staiai emyn paukio plunksn ir akmeniuk, tai i tikrj akmeniukas daug greiiau pasieks e m negu plunksna. Bet Galiliejus, darydamas eksperimentus su vairios formos ir vairaus svorio kn puolimu nuo pagarsjusio kreivojo bokto Pyzoje, nustat t fakt, kad knai krinta emyn vairiais greitumais ore dl to, kad jiems slenkant per or, ems traukiamajai jgai prieinasi jj trynimos oro daleles, tarytum, prie greitum arba greitjim, atkreipt emyn, veikia greitjimas, atkreiptas augtyn. Imdamas vairios mediagos knus vienodos formos ir vienodo didumo, bet nevie nodo svarumo, ir laidydamas juos nuo Pyzos bokto, Galiliejus parod, kad tokio mis aplinkybmis net ir ore knai pasiekia em tuo paiu laiku. Dalykas tas, kad pasiprieinimas oro, su kuriuo susitinka krintantieji knai, pareina pirmiausia nuo t kn formos. Pav., kartono arba medio rityn (diskas), mesta plokiai (gulsiai), krinta ilgiau, o mesta ambiai ar staiai ymiai greiiau pasiekia em. Suprantama, nes pirmuoju atveju rityn remiasi ant oro didesniu plotu negu antruoju. iais eksperimentais ir j interpretacija Galiliejus prijo prie ios ivados: visi laisvai (vadinasi beorje erdvje) krintantieji knai krinta vienodu greitumu arba vienodu greitjimu, nepaisant j formos ir j svorio. itas Galiliejaus dsnis iandien lengva patikrinti. Turint, sakysime, ilg stiklin vamzd, i kurio galima isiurbti oras, djus j, sakysime, paukio plunksn, gaball kamio ir akmeniuk, isiurbus or ir mai apvertus j apatiniu galu augtyn, o virutiniu emyn, galima konstatuoti, kad tie trys knai pasieks emutin vamzdio gal tuo paiu metu. Aplamai, nuolatin jga veikdama kn priveria j judant nuolat vis greitti, ir tasai greitjimas veikianiai jgai yra proporcingas. itas dsnis irgi galutinai Galiliejaus nustatytas. Du nevienodo svorio knai yra dvieju nevienod jg takoje, vadinas, jiems puolant, arba krintant, j greitjimai irgi turt bti nevienodi, o vienok Gali liejus tvirtina, kad tie du knai kris vienodu greitumu. it prietaravim Galiliejus paalino veds mechanik inercijos princip, kur jis suformulavo itaip: visi knai stengiasi palaikyti t savo stov, kuriame jie yra. Norint ijudinti parimus kn, reikia paveikti (pastmti) j jga, proporcinga kno masei. Vadinasi, knai prieinasi kiekvienai pastangai itremti juos i ramybs. Ir it pasiprieinim Galiliejus pava dino inercija, pripaindamas j bendra vis fizini kn savybe. Norint ijudinti kn, reikia veikti jo inercija, vadinasi, reikia paveikti jga, proporcinga kno masei. Taip pat ir norint sustabdyti judant kn arba bendrai kalbant, pakeisti jo greitum arba judjimo linkm, reikalinga paveikti proporcinga kno masei jga. Taigi sunkesni knai krinta emyn takoje didesns jgos negu lengvesni knai. Bet ir mas sunkesni kn, vadinasi j inercija yra didesn negu mas lengvesni kn, gi gal gale visi laisvai krint knai, krinta vienodu greitumu, arba, tiksliau sakant, j kritimas vienodai greitja. Su inercijos veikimu tenka susidurti ant kiekvieno ingsnio. Keleivis, kuris s di veime, patraukus arkliui, linksta atgal, nes jo kno inercija ne akimirksnyje j gos veikiama, bet tam reikalingas tam tikras laikas, nors ir trumpas, ir, be to, ke leivio kojos, kurios siekia veimo dugn, ima judti anksiau negu virutin jo k no dalis. Prieingai, kada, traukdamas veim, arklys mai sustos, keleivis linksta priek, todl kad jo kojos siekdamos veimo dugn nustoja judj anksiau negu joliemuo. Kiekvienas ino, kad jeigu greitai bgant reikia mai sustoti, tai reikalinga didel pas tanga. Pakabin ant kablelio sil, prie jo galo pririime rutul ir prie kito rutulio galo prikabinus dar vien sil, tempdami u ito silo pamai, nuosakiai, mes r i n i k

22

sime virutin siDl, ir rutulys nudribs. Jeigu gi mai patrauksi emutin sil, tai nu truks emutinis silas, o rutulys liks kabti. Paskutiniu atveju per trumpas laikas, kad ms traukiamoji jga galt veikti rutulio inercij, o pirmuoju atveju jga tu ri pakankamai laiko, kad veikt kno inercij. Galiliejaus inercijos dsnio iradimas turjo didiausios reikms fizikos srity. Su tuo Galiliejaus iradimu galima sulyginti tik Darvino nustatymas gyv kn plastingumo, kaipo bendros j ypatybs, ir gyv btybi evolucijos, kaipo ieinanios i tos bendros gyv kn savybs.

22 .

Atwoodo maina.

^ ^ ^ P a tik rin ti Galiliejaus nustatytiems dsniams iandien daniausiai vartojamas apa ratas, irastas pabaigoj 18 amiaus anglo Atwoodo. Todl tas aparatas yra vadina mas Atwood,o maina. Svarbiausia jo dalis (ir. 19 pie.) yra ritulis (skridinys), kuris sukasi kuo maiausiai trindamasis ant aies, dtas tam tikrus rmus, kietai sujungtus su plotme (platforma), kuri jungia virutinius galus ke turkampio mainos ulo ir mastins tiesykls. ulas ir tiesykl turi nuo 2 iki 3 metr augio. emutiniai ulo ir tiesykls ga lai kietai sujungti su mediniu arba geleiniu mainos pagrindu trikampio pavidalo, kuris remiasi ant grind trimis sraigtais. Ri tulio apskritime brtas griovelis taip, kad per ritul galima bt permesti silas, prie kurio abiej gal prikabinti 2 vienodo svorio pasvarai nn. Paprastai prie mainos pridedami dar 2 poriai toki pat arba didesni pasvar, kurie galima bt, rei kalui esant, prijungti prie pasvar nn i apaios. Be to, pri dedama 2 arba 3 poriai maesni pasvarli, paprastai i misingio, grindies pavidalo, su pjova, arba lanka taip, kad jie galima bt umauti ant pasvar nn i viraus. Pagaliau pri dedami 2 arba 3 pasvarliai iilgins ploktels pavidalo, per vidur pjauti taip, kad jie irgi galima bt umauti ant pasvar nn i augto. Prie tiesykls galima pritraukti sraigtais maa plotmel (platforma) P ir grindis K su apskrita skyle tokio didumo, kad per j laisvai galt pereiti pasvaras n su udtais ant jo pasvarliais grindi pavidalo, bet kad negalt pereiti ir bt su laikytas udtas ant pasvaro n iilginis pasvarlis r. Kiek emiau virutins mainos plotms randasi maa plotm apskritos plokte ls pavidalo ant alnieri taip, kad ji gali bti atlenkta emyn ar ba nustatyta gulsiai. Mainos upakaly matyti sekundin vytuokl, sujungta su maa plotmele lautos svirties pagalba, taip kad imant vytuoklei svyruoti, plotm nustoja paramos ir atlinksta emyn. Prie pradedant eksperimentus ant Atvvoodo mainos, reikia pasirpinti, kad jos ulas ir mastin tiesykl stovt staiai (ver tikaliai). Artimesnis nuo skalos pasvaras n stumiamas emyn, kol jis eis grind K, ir irima, kad jis liuosai ten kabt. Jeigu to nra, veikiamasraigtais, kol bus atsiekta, kad pasvaras visikai liuosai pereit per grind, neuklidamas u kranto. Pastmj pasvar n i deins puss augtyn, mes tur tume ia tolygin judjim deiniojo pasvaro augtyn ir kairiojo pasvaro emyn, jeigu nebt skritulio trynimosi. Tam trynimosi veikimui kompensuoti, galima, sakysime, ant kairiojo pasvaro udti toks pasvarlis, kuris kaip tik yra lygus trynimosi jgai. Tobulesns konstrukcijos mainose trynimo momentas sumainimas, duodant skritulio aiai suktis tarp dviej pori skrituli, pastatyt i prieakio ir i upakalio, ir su kantis tiems skrituliams prieingas puses. Jeigu mes paimtum vien i pasvarli grindies pavidalo ir paleistume j i rank, tai jis krist emyn tokiu greitjim, kur jam suteik ems traukiamoji j ga, ir tas greitjimas, pasak Galiliejaus, visiems knams yra vienodas. Paymsime

it ems greitjim raide g. Tas greitjimas nevienodas vairiose ems vietose ir pareina nuo geogiafins platumos. Taip antai, ant aigalio jis lygus 983 cm. per sekund, o ant pusiaujo 978 cm. Kauno platumoje itas greitjimas bus apie 981 cm. Vliau mes pamatysime, kad uvis lengviau ems greitjimas nustatyti vytuokls pagalba, bet yra ir kitoki priemoni. Jeigu mes mintj grindin pasvarl umau sime ant kairiojo pasvaro, tai jis irgi kris emyn, stumdamas emyn pasvar, bet y miai maesniu greitjimu, nes dabar jo svoris [kaipo jga turi veikti ne tik savo inercij, bet dar inercij dviej pasvar n ir skritulio inercijos moment, kur pay msime raide M. Tegu grindinis pasvarlis sveria p gr., o kiekvienas i pasvar n po P gr. Atmindami, kad mass proporcingos svoriams, mes galime pasakyti, kad krintant laisvai pasvarliui p gr., jis turs greitjim g. Jeigu jis umautas ant kai riojo pasvaro n, tai jis krinta emyn, vilkdamas mas M+ 2 P + p su greitjimu x. I ia ieina proporcija x : g = p : (M + 2P + p). i k u r i o s s e k a x = m+2P+ p Pavyzdiui, tegu pasvarai n sveria po 70 gr.; udsime ant kiekvieno i j grin dinius pasvarlius po 2 gr. ir dar udsime ant kairiojo pasvaro grindin svorel 2 gr. Tegu judanioji skritulio mas, arba vadinamasis jo inercijos momentas, bus ly gus 50-ms gr., tada jga, svoris 2 gramai, turs vilkti mas 5 0 + 7 2 + 7 2 + 2 , i viso 196, vadinasi, greitjimas bus = = 10 cm. (apskritai). Taigi Atwoodo ma ina duoda galimum sekti masi kritim, sumainus greitjim kaip nori. Kad patikrintum keli dsn, virutin plotmel sujungtos su vytuokle lautos svirties pagalba paguldysime gulsiai ir udsime ant tos plotms kairj pasvar n su dviem grindiniais pasvarliais po 2 gr. kiekvienas. Tada deinysis pasvaras n su vienu grindiniu & t~ pa svareli u 2 gr. bus u vis emiau. I tolyginio greitjimo judjimo lygties s = ieina, kad per pirm sekund padarytas kelias bus j 9 arba prisilaikant ms pavyzdio, kur greitjimas bus 10 cm., tas padarytas per pirm sekund kelias bus 5 cm., per antr sekund padarytas kelias bus 5 . 4 = 20, per trei sekund 5 . 9 = 45 cm. ir tt. Nuimkime nuo mastins tiesykls grind K, o plotm P pakelkime ant tiesykls augtyn taip, kad josios pavirius atsidurt 5 cm. emiau maos virutines plotms ir pavarykime vytuokl. Pastaroji lautos svirties pagalba atims param nuo viru tins plotmels, ji atlinks emyn ir paliuosuos pasvar n. Pirmj sekund vytuokl atmu tuo pat metu, kai pasvaras n susiduos plotm P. Paprastai visiko laiko su tikimo ia sunku atsiekti, odiu sakant, sunku tokiu eksperimentu ant Atvvoodo mainos tiksliai patikrinti, kad kelias, padarytas per pirmj sekund, yra lygus pusei greitjimo, bet visgi apytikriai galima tai nustatyti. Sekant judjim per 2, 3 ir dau giau sekund,keli dsnis gali bti patikrintas daug tiksliau. Vl padkime pasvar n su priediniais pasvarliais ant virutins plotms, o plotm P pritraukime taip, kad ji bt 20 cm. emiau virutins plotms. Pastm vytuokl, mes vl atlenksime plotm emyn, atpalaiduodami pasvar n, ir jis susiduos plotm P kartu su antros sekundos atmuimu. Vl padkime pasvar n ant virutins plotms, o plotm P pri junkime taip, kad ji bt 45 cm. emiau virutins plotms. Tada paleistas pasva ras n susiduos plotm P atmuant treij sekund. Tuo bdu mes galime pa tikrinti Galiliejaus suformuluot keli dsn. Patikrinti greitumo dsniui, kuris sako, kad greitumas yra tiesioginai propor cingas laikui, reikia turti omeny inercijos veikimas. I lygties v -= a.t gytas per pirm sekund greitumas, ms pavyzd imant, bus 10 cm., per antr sekund 20 cm., per trei sekund 30 cm, ir t. t. Be plotms P, dabar reikia prie mastins tie sykls pritraukti grindis K, nuimti nuo pasvaro n grindinis pasvarlis 2 gr, ir u mauti ant ito pasvaro n iilginis pasvarlis, lygus 2 gr., taip kad visa judanioji mas bt tokia pat, kaip ir pirmoj eilj eksperiment, btent 196. Pasvaras n su iilgi niu pasvarliu statomas ant virutins plotms, grindis K pritraukiama atokumu 5 cm.

 24
Nuo jos vadinasi paleistas pasvaras n per pirm sekund pereis per it grind, pa likdamas ant jos priedm pasvarl, kuris iuo atveju yra varomoji jga. Inercijos dsniu nuo to momento, kada nustos jga veikusi, mas slinks toliau jgytu greitumu, vadinasi, po 10 cm. per sekund. Taigi plotm P reikia pritraukti 15 cm. emiau virutins maos plotms. Padj pasvar n su iilginiu pasvarliu ant virutins plotms ir paleid vytuokl, mes konstatuosime, kad pasvaras n susiduoda plot m P, muant antr sekund, vadinasi, per antrj sekund mas padaro keli, lyg 10 cm., kitaip sakant, jgai nustojus veikti, mas slenka toliau jgytu greitumu. Padsime vl pasvar n su iilginiu priediniu pasvarliu ant virutins plotms, grind K pritrauksime 20 cm. emiau virutins plotms (kelias, kuris bus nukeliautas per dvi sekundas), o plotm P pritrauksime 40 cm. emiau. Paleid vytuokl, mes konstatuosime, kad pasvaras n itiks plotm P tuo pat metu, kai vytuokl imu treij sekund. Muant antrj sekund, pasvaras eina per grindj ir isivaduoja nuo priedinio pasvarlio, vadinasi, jga nustoja veikusi ir tada pasvaras slenka toliau jgytu per 2 sekundas greitumu, btent, 20 cm., ir t atokum ir pereina per treij sekun d. Padj pasvar n vl ant virutins plotms, grindj K 45-kiais cm., o plotm P 75 cm. emiau virut. plotms, mes tuo pat bdu konstatuosime, kad per tris sekun das jgytas greitumos yra 30 cm. I t bandym galima padaryti ivada, kad jgyti greitumai yra proporcingi kva dratinms aknims i dvigubai paimt padaryt keli arba puolimo augi: 10 : 20 : 3 0 = j / T 5 ; J / T 2 0 ; j/""2.45 = jA O ; )/T 0 : = A O 2 j/T o : 3 j 1 0 = 1 : 2 : 3 . Atwood*o maina galima taipogi patikrinti santykiai tarp masi, veikiani jg ir greitjim. Numus nuo pasvar n n grindinius pasvarlius po 2 gr., ir udjus dabar grindinius pasvarlius po 1 gr. ir dar ant kairiojo pasvaro n udjus iilgin pasvarl 4 gr., visa judanioj! mas bus 71 + 71 + 50 + 4 = 196, kaip buvo ir anksiau, bet varomoji arba veikianioji jga dabar bus ireikta pasvarliu 4 gr., btent, bus 2 sykiu didesn negu pirmuoju atveju. Vadinasi, greitjimas dabar bus irgi du sykiu didesnis, btent, ne 10, o 20 cm. per sekund. Patikrinti itai ivadai mes galime Atwoodo maina atkartoti tyrimus (eksperimentus) su nukeliautais keliais ir gytais greitumais, kaip jau anksiau nurodyta. Suderindami pirmj eil tyrim su ita antrja, mes pastebsime, kad esant lygioms judanioms masms, greitjimai yra tiesioginai proporcingi veikianiosioms jgoms: : f2 = aL : a2 (fi ir f2 vei kianiosios jgos, aL ir a2 j varyti greitjimai arba greitinimai). Toliau mes galime patikrinti, kad judaniosioms masms esant nelygioms, jgos tur bti proporcingos toms masms, kad jos tiek pat greitint (pagreitint, varyt), suteikt joms t pat greitjim. Nuimkime nuo pasvar n n visus pridtuosius pa svarlius, prijunkime prie kiekvieno po nauj pasvar, lyg 98 gr., udkime ant kiek vieno 2 grindinius pasvarlius po 1 gr ir pagaliau udkime ant kairiojo pasvaro n priedin iilgin pasvarl, lyg 4 gr. Dabar judanioj i mas bus 70 + 70 + 98 + 98 + 1 + 1 + 4 + 50 = 392, o varomoji jga bus 4 gr., vadinasi, greitjimas ia bus 10 cm., kaip pirmojoj tyrim eilj. Tam patikrinti reikia atkartoti pirmosios eils tyrimai su ita naujja mase. Suderindami pirmj tyrim eil su ita treija eile, mes gausime ivad, jog jgos turi bti tiesiai proporcingos masms, kad jas tiek pat greitint, suteikt toms masms t pat greitjim: fx : t2 = mL : m2 (fx ir k jgos, m1 ir m2 mass). Pagaliau Atwoodo maina galima pasinaudot nustatyti santykiams tarp masi ir greitjim, veikiant lygioms jgoms. Tie santykiai aikiai ieina i antrosios eils tyrim, kur mas buvo 196 gr., pagreitjimas 20 cm. ir veikianioji jga 4 gr., ir i paskutins eils tyrim, kur mas buvo 392 gr., pagreitjimas 10 cm., veikianioji jga taip pat 4 gr. Taigi veikianiosioms jgoms esant lygioms, greitjimai yra at virkiai proporcingi masms mn : m2 = a2 : Ieidami i t tyrim, mes sakome, kad kiekviena veikianti jga yra propor cinga masei ir greitjimui, kur ji suteikia tai masei, kitaip kalbant, kiekvien jg mes galime ireikti itokia lygtimi:

 25
f = k. m. a. Kai dl proporcingumo koeficiento k., tai jo dydis pareina iimtinai nuo to; kuriuos vienetus mes priimsime masei, greitjimui ir jgai.

23 . Trys pagrindiniai mechanikos dsniai, arba aksiomos. Remdamasis Galiliejaus tyrimais ir tyrinjimais, anglas sakas Nevvtonas paties tvirtus pamatus dinamikai, kuri nuo to laiko net vadinama Newtono mechanika. Newtonas, gims 1642 m. Anglijoj, kininko snus, ir mirs 1727 m., buvo vienas i didiausi ms pasaulio matematik ir fizik, padar daugyb vairi i radim visose fizikos srityse, irado diferencin ir integrin skaiiuot gangreit tuo paiu laiku, kaip filosofas Leibnicas, bet visikai jo nepriklausydamas, ir para daugyb veikal teorins reikms. Svarbiausias jo veikalas vadinasi Philosophiae Naturalis Principia Mathematica (Gamtos filosofijos matematiniai dsniai). Tai yra didel knyga, kuri iki ios dienos turi pagrindins reikms fizikai ir visur yra pripainta kaipo vienas i tobuliausi klasini krini fizikos srity. itam vei kale dinamikos pagrindai Newtono suformuluoti i trij dsni, arba aksiom, pa vidalu : I. Kiekvienas knas stengiasi palaikyti savo relatyvios ramybs arba relatyvaus tolyginio tiesialinio judjimo stovi, keisdamas tok savo stov tik iorinei jgai paveikus (inercijos dsnis). II. Judjimo atmaina visuomet yra proporcinga veikianiai jgai ir eina tiesia linja, kuria ta jga veikia (jgos, arba nepriklausomybs, dsnis). III. Veikimas ir prieveikimas (atveikimas) visuomet lygus didumo at vilgiu ir prieingi pakraipos atvilgiu, arba dviej kn vienas kito veikimai visuomet lygs ir atkreipti prieingsias puses (akcijos ir reakcijos dsnis). Esmin pirmojo dsnio prasm yra ta, kad judjimui palaikyti nereikia jgos, bet judjimui pakeisti (suprantant parimim, arba ramybs stov, kaipo ypating judjimo atsitikim) greitumo arba linkms atvilgiu. Mes inome, kad konkre iomis slygomis kiekvienas judjimas sustoja, jeigu jis nepalaikomas tam tikra jga, bet tai atsitinka dl trynimosi, kur tenka irti kaipo ypating jg, atkreipt prie judjim. Medio rutulys, pastumtas ant grindinio, gana greit sustos, nes grin dinio nelygumai yra prieastis didelio trynimo. Pastumtas ta paia jga tas pats rutulys ant plento rieds ilgiau ir sustos vliau, nes plento nelygumai yra maesni negu paprastojo grindinio, taigi ir trynimo jga, atkreipta prie judjim, yra ma esn. Pagaliau tas pats rutulys, pastmtas ta paia jga ant ledo, rieds uvis ilgiau ir nurieds uvis didesn keli, nes ledo pavirius yra dar daug lygesnis negu plento pavirius. I ia ieina, kad jeigu mes pastmtume rutul ant visikai ly gaus paviriaus, tai tas rutulys riedt aminai. Taigi konkreiomis aplinkybmis inercijos dsnis yra umaskuotas trynimosi jg veikimu, ir iorin jga yra reika linga ne judjimui palaikyti, bet trynimui veikti. Kiekvienam savaime suprantama, kad reikalinga iorin jga riedaniam rutuliui sustabdyti arba jo greitumui sumainti arba padidinti ir pagaliau pakeisti jo judjimo linkmei. em sukasi apie saul rato apskritimu gangreit vienodu greitumu. Tam ems judjimui palaikyti iorin jga nereikalinga, bet i inercijos em stengiasi kiekvien judjimo moment eiti tiesia linija (tangentine linija rato apskritimo tak). Taigi, ia jga reikalinga tik atkreipti ems keliui nuo tos tangentins li nijos. Ir ta jga turi veikti nuolat, kad em eit rato arba elipss apskritimu apie saul. Jeigu mes paimsim 2, sakysime, mediniu rutuliu nevienodo didumo, tai mes instinktyviai suprasime, kad didesnis rutulys turi daugiau mediagos, arba materijos, arba, kitaip kalbant, turi didesn mas. Bet jeigu mes paimtume 2 nevienodo di dumo rutuliu i vairios mediagos, pav., ma medin ir didesn kamio rutul, tai jau ia negaltume tvirtinti, kad didesnis rutulys turi ir daugiau mediagos, nes i tikrj danai bna kaip tik atbulai. Taip pat turdami vienodo didumo rutulius

 26
i medio ir geleies, mes negalime tvirtinti, kad j materijos kiekiai yra lygus. Dalykas tas, kad materijos tankumas vairiuose knuose nevienodas, arba, kitaip kalbant, tarpai tarp materijos daleli vieniems knams didesni, kitiems maesni. Padj tuodu rutuliu ant lygaus stalo ir pastmj juodu tuo paiu metu ta paia jga, mes pamatysime, kad medinis rutulys nurieds ymiai toliau negu geleinis, vadinasi, medinio rutulio inercija yra ymiai maesn negu geleinio. Norint suteikti to paties didumo medio ir geleies rutuliams vienodus greitjimus, reiks pastmti geleinis rutulys didesne jga negu medinis, ir tiek syki didesne, kiek geleinio rutulio inercija yra didesn negu medinio. odiu sakant, tiktai inercija, arba, kitaip kalbant, ta pasyvi kn reakcija (atospyris), kuri prieinasi kiekvienai iorinei pas tangai pakeisti j stov, duoda mums supratim bendrai apie materij ir ypatingai apie jos kiek tame arba kitame kne. Jeigu mums tekt sprsti, ar tas arba kitas dalykas priklauso prie materijos kategorijos, tai mums reikt tik konstatuoti, ar tas dalykas turi inercij t bendr materijos ir, vadinasi, vis fizini kn savyb, kuri apsireikia visikai nepriklausydama svarumo ir kitoki jg. Taigi Nevvtono fizikoj tiktai inercija yra tikras materijos paymys, ir jos didu mas duoda mums supratim apie materijos kiek, arba mas.

25 . Antrojo dsnio interpretacija. Judjimo kiekis arba momen tas. Jgos vienetas.
Kad aikiau suprastume antrj Newton*o dsn, atsivelgsime savaime mums suprantam fakt, kaipo ieinant i ms raumen jausm, kad reikalinga jga arba tam tikros pastangos, norint atsistoti ir imti eiti arba bgti, norint bgus sustoti ar ba imti bgti kita linkme, ir juo didesn jga, juo didesnis bgio greitumas ir kno mas. it ms asmens prityrim mes pritaikiname prie vis fizini kn judjim ir skaitome, kad juo didesn bus kno mas ir juo didesnis greitumas, juo didesnis bus kno judjimo kiekis arba judjimo momentas, ir, vadinasi, juo didesn bus j ga, reikalinga tam judjimo momentui pakeisti. Judjimo momentas yra gan senas terminas dinamikoj, ir taip pavadintas dydis ireikiamas sandauga i judanios ma ss m ir jos greitumo v (=mv). Tai yra vektorinis dydis, kaip greitumas, jgairt.t., ir prie jo galim pritaikinti paralelogramo dsn. Ieidami i judjimo momento svo kos, mes galime formuluoti antrj Newtono dsn taip: kiekviena jg a matuojama judjimo kiekiu, a rb a momentu, kur} ji sukuria a rb a panaikina per sekund savo veikimo linkme. Taigi itas dsnis nustato aik santyk tarp jgos ir judjimo. Kadangi gytas per vien sekund greitumas yra lygus greitjimui ( y = a )> tai mes galime para yti, kad jga f = m , a (4) Formuluotas tuo bdu antrasis Nevvtono dsnis duoda galimumo nustatyti j gos vienet cm. gr. sek. sistemoj, btent, laikyti jgos vienetu toki jg, kuri sutei kia vienam gr. per sekund greitjim vieno cm., itas jgos vienetas vadinasi dink (dyn, Graik odis, reikia jg). Kadangi svoris yra jga ir visos kitos jgos kaipo tos paios ries dydiai galima sulyginti su svoriais, tai galima bt laikyti jgos vienetu ir vienas gr. kaipo svorio vienetas, kas praktikoj danai ir daroma (statinis jgos vienetas, apie kur mes kalbsime vliau). Bet i Galiliejaus tyrinjim ir patikrinim jo dsni Atvvoodo maina mes inome, kad jga-svoris, lygi vienam gr., suteikia masei vieno gr. greitjim 981 cm. per sekund, tai reikia, kad vienas gr. paimtas kaipo jgos vienetas bt lygus 981 dinai, ir ta da jgos vienetas neatatikt visikai judjimo momento vienetui arba tekt paimti 981 syk didesnis ilgio vienetas vietoj vieno cm. Be to, mes inome, kad svoris pa reina nuo kno padties ant ems. Taip antai, ant aigalio vienas gr. sunkesnis pus trei (21/a) mg-mu negu ant vandenyno lygumos 45 geografins platumos. Taip pat tas pats gr. yra 2lh mgr. lengvesnis ant pusiaujo. Pagaliau ant augs to kalno svoris bus maesnis negu ant ems paviriaus. Tuo tarpu mas visose tose aplinkybse pa lieka be atmainos. Pasinrs vandeny mogus gangreit nustoja savo svorio ir pa-

 27
siekdamas dugn gangreit nepajus susi trenkimo. Bet susidars su krantu jis pajus griet smg kaipo idav judjimo momento pakitjimo ir savo mass pastovumo. Svarbu sidmti dinos didumas: f ma = m -j-== m .-^ = m. 1. t"'*3. Kadangi voris vieno gr., laisvai krisdamas emyn, turi greitjim 981 cm. per sekundsekund, tai reikia, kad svoris vienas gr. yra lygus 981 dinai, arba viena dina gali bt prilyginta svoriui 1,02 mg.

26 Trynimos.
Kada knai liauia arba rieda kokiu nors paviriumi, tai dliai to paviriaus nelygum arba jo iurktumo susidaro ypatingas judjimui pasiprieinimas, kur mes vadiname trynimosi jga. Ta jga visuomet yra atkreipta prie judjim ir pagaliau sustabdo kiek vien judjim, nepalaikom iorins jgos veikimu, maskuodama inercijos dsn, kaip tai jau esame mat augiau. Taigi trynimo jg visuomet naikina judjimo moment. Paym dami veikianij jg raide f (dina), o veikiani prie j trynimosi ig fo, ieidami i anksiau pasakyta, mes galime parayti toki lygt; ffo=ma, arba f=fo+ m a. Tai reikia, kad dalis jgos f sukurto judjimo momento panaikinama trynimosi ir tik dalis m a apsireikia judjime. Tiksliau bt pasakius, kad kiekvienu judjimu (ar tai bus liauimas ar riedjimas), su kurtas jgos momentas f dalimi iaikvojamas suteikiant tam tikr judjimo moment emei, nes daniausiai knai liauia ir rieda ant ems. it dal mes ir vadiname trynimo momentu. Kiekvienas knas, ar jis bt ant stalo, ar ant grind, ar paprastai ant ems, pirm pirmiausia spaudia mas prie savo paramos (pagrindo) savo svarumu P gr. Kad tas knas imt liauti, reikia paveikti (past mti) jis paraleliai paramos paviriui tam tikra jga, sakysime p kg. San tyk ^ mes ir vadiname liauimo try nimosi koeficientu, kuris duoda mums galimumo apskaityti trynimosi jg liauimui, kas turi savo ir teorijos ir praktikos reikms. Nustatyti itam koeficientui (paymsime j raide n) galime pasinaudoti aparatu, kur at vaizduoja 20-sai pieinys. Tai yra pa prastas stalas, ant kurio guli stulpelis M tiesiakampio paralelepipedo pavi dalu. Prie stalo galo E pritaikintas nekilnojamas skridinys (skritlis), per

 28 kur permestas raiktukas. Vienas to raikio galas priritas prie stulpelio M. o prie kito raikio galo prikabinta lkt L, ant kurios dedami svoriai (pasvarai). Udsime ant stulpelio M dar svor W taip, kad tas stulpelis bus prispaustas prie stalo svoriu P kg, kuris yra lygus sumai stulpelio svorioir ant jo udto svorio W. Ant lkts L dedame svorius, kol stulpelis M su udtu ant jo svoriu W prads iauti. Sakysime, tai atsitiks, kada mes ant lkts udsime p kg. Tada trynimos! koeficientas augiau duotja definicija = ^ n Kitu keliu trynimosi koeficientas nustatomas remiantis nuoulnios ploktumos dsniais. Paimkime stal, padaryt i dviej lent knyg pavidalu taip, kad viena is t lent ant alnieri galima bt pastatyti tam tikru kampu kitos lentos atvil giu (ir. 21 pie.). Padj s t u l p e l M ant stalo virutins lentos ir keldami it lent augtyn, mes pasieksime tok kamp tarp abiej stalo lent, prie kurio stulpelis M ims liauti emyn. Kada lenta esti gulsia, tai stulpelis prispaustas prie jos visu savo

Pie. 21

svoriu kur paymsime raide P kg. Jeigu lenta su akiraiu sudaro kamp a, tai tada stulpelis spaudiamas prie tos lentos jau nebe visu savo svoriu P, kuris veikia statinai (staiai,) arba vertikalinai, bet tik to svorio dalimi statmenai lentai. Kad su rastumm it dal jgos-svorio P lygiai kaip ir t jo dal, kuri traukia stulpel M iilgai lentos, mes skaidome svor-jg P eidami paralelogramo dsniu 2 jgas: vien CB statmenai pakeltai stalo lentai ir kit CA iilgai ir lygiagreiai pakeltai stalo lentai. Skaitant, kad jga-svoris pridta prie tako C, kur mes pavadinsime stulpelio svarumo centru (apie tai bus vliau), veikianti iilgai lentos jga A C = P . Sina. Jeigu turint kamp a pasiektas toks dalyk stovis, kad silpniausio pastmomi pakanka, idant stulpelis M imt liauti emyn, tai reikia, kad tada jga AC kaip tik yra lygi atkreiptai prie j trynimo jgai CF. Ieidami i augiau duotos defi nicijos trynimosi koeficiento mes dabar galime parayti, kad sina tangoc r . cosa kitaip kalbant, trynimosi koeficientas tarp dviej paviri gali bti ireiktas tan gentu kampo, kuriuo kaip tik prasideda liauimas. Tai yra vienas i tiksliausi ir paprasiausi ito koeficiento apibrim. Bendrai dl liauimo trynimosi galima pasakyti, kad tas dydis nepareina nuo liauianij paviri didumo, ir pareina tik tai nuo t paviri mediagos, j iurktumo irxspaudiamos jgos, kuriai jis plaio

 29
se ribose yra proporcingas. Duosime ia kelet pavyzdi liauimo trynimosi koe ficientui:
1) 2) 3) 4) 5) 6) medis ant medio 0*2 0,5 medis ant akmens 0,4 geleis ant akmens 0,3 0,7 medis ant metalo 0.2 0,6 ikna ant metalo 0,56 metalas ant metalo 0,15 0,25.

Knams riedant trynimo momentas yra ymiai maesnis, nes relatyvus judji mas vien dali i atvilgio kitas dalis yra ia maesnis. Taigi danai sumainti trynimas galima, ypa turint darbo su sukimuosi, djus tarp aies ir buksv apskri t kn. Paprastas bdas sumainti trynimui tarp aies ir buksv (tai yra liauimo trynimas)yra tepalo vartojimas. Tepalas sudaro tarp aies ir buksv plon sluogsn skystos mediagos taip, kad sukantis aiai, tenka veikti trynimas tarp skysto k no liauiani sluogsni, kuris yra ymiai maesnis negu trynimas tarp kiet kn daleli. Bendrai trynimasis tarp skyst kn seka skirtingais dsniais ir ymiai pareina ne tik nuo mediiagos, bet ir nuo greitumo.

27 -

Treiasai Newtono dsnis*

Tegu jga F din veikia per t sekund laiko. Duotja jgos ir judjimo mo mento definicija ita jga suteiks knui F . t judjimo momento vienet. I kitos puss, jeigu ta jga, veikianti per t sekund, suteikia masei m greitum v, tai su teiktas judjimo momentas bus m . v. Taigi

F . t = m . v (5)
Jeigu a pridjs prie uolos rank spaudiu gulsiai jga f, tai a tuo bdu visai emei suteikiu judjimo moment f. Bet kad a galiau rankomis spausti uol, man reikia kojomis atsiremti em ir spausti kojomis prieing pus. Vadinami, tuo paiu metu mano kojos suteikia emei tokio pat didumo judjimo moment, bet atkreipt prieing pus. Todl ir uola, ir mano knas, ir em iuo atveju pasi lieka ramybj. Jeigu a bgu greitumo V ir mano mas yra m, tai mano judjimo momentas yra m. V, ir savo kojomis a suteikiu emei tok pat judjimo moment, tiktai atkreipt prieing pus. Bet suteiktas emei greitumas v, inoma, bus daug maesnis negu mano greitumas, nes ems mas M yra daug didesn negu mano mas. Svarbu, kad treiuoju Newton*o dsniu m . V = M . v (kiekvienam vei kimui visuomet susidaro lygus jam atveikimas). jeigu a nustoju bgs, tai mano kojos suteikia dabar emei prieing momen t ir panaikina tuo bdu anksiau suteikt moment. Bet em, spaudianti mano kojas, suteikia joms irgi prieing moment ir panaikina anksiau gyt moment Tai gi viskas pasilieka tvarkoj- Kaip paveiksi, taip bus atsiliepta, kiek duosi, tiek bus sugrinta, ir mes turime svarbi lygt m. V + ( M. v ) = 0, kas reikia, kad visas mano kno ir ems judjimo momentas pasiliko be atmainos, kol veikia viduri ns jgos sistemos: mano knas ir em. Tai yra viso judjimo momento sulaiky mo dsnis, kuris tiesioginai ieina i treiojo Newton*o dsnio. Tai reikia, kad judanti kn sistema pasilieka pusiausvyroj, kol sikia veikimas koki nors iorini jg. Paaikinti itam dsniui duosime ionai dar pavyzd sistemos dviej judani kn: veimo ir arklio. Treiuoju Newton'o dsniu kiekvien judjimo akimirk arklio jga kompensuojama prieinga veimo jga. Kai kuriems monms atrodo tai kaip ir nesmon, bet tikra tikrenyb yra tokia: kiekvien judjimo moment ark lio jga suteikia judjimo moment veimui ir trynimosi moment emei anksiau duota lygtimi f = fo -- m . a. Jeigu nebt jokio trynimosi, tai visikai nereikalingas bt ir arklys palaikyti veimo judjimui. Arklio jga yra tam reikalinga, kad vis laik veikdint trynimsi ir suteikdint veimui tam tikr judjimo moment, ir itie du momentai visuomet yra lygs arklio judjimo momentui ir kompensuoja j.. Taigi ir ia vis laik mes turime pusiausvyr judjimo sistemoj: em, veimas, arklys

30

Dar vienas artileristams gerai inomas pavyzdys judjimo momento sulaikymo, tai tas, k jie vadina atatranka. aunant i patrankos, ovinys ilekia i vien pus, o patranka tuo paiu momentu pasitraukia prieing pus. odiu sakant, jeigu o vinys gyja judjimo moment viena linkme, tai patranka gyja tok pat judjimo mo ment prieinga linkme. Paymsime ovinio mas raide m, ir jam sprogstamos me diagos suteikt greitum V, patrankos mas M, o jos vidutin1 greitum pasitraukiant atgal v, tada mes turime: m. V = M : v, arba m. V -f- ( M. v) == 0. Visas it dviej kn momentas ilaikomas ir ituo principu galima pasinaudoti, inant ovinio mas, apskaityti jo greitumui i atatrankos.

28 . Jgos impulsas ir kn susidrimas bei susitrenkimas.

Dviem knam susidrus arba susitrenkus, trump laik tarp j veikia jgos, ku rios juos deformuoja. itos jgos per labai trump laik maino savo dyd nuo nu lio ligi didels reikms. Bet teorikai svarstant, itos trumpai veikianios jgos ga lima pakeisti vidutine jga, kuri veikdama per vien sekund suteikia tok pat jud jimo moment. Pavyzdiui, tegu kokia nors jga, veikianti vien tkstantin dal se kundos, suteikia knui judjimo moment m. v. Mes visuomet galime surasti toki jg, kuri, veikdama vien sekund, suteikia tok pat judjimo moment. Jg vei kim, kuris tveria, arba trunka, labai trump laik, mes vadiname jg impulsu. Aiku, kad jgos impulsas visuomet yra lygus jos sukurtam judjimo momentui (f. t m. v). Kalbdami apie kn susidrim, mes turime dalyk su skirtingais reikiniais, kada susiduria plastingi knai, tokie kaip molis, vinas ir t. t., ir kada susiduria stangrs, arba elastingi, knai, tokie kaip i dramblio kaulo padirbti rutuliai. Knai, kurie iorini jg takoje keiia savo tr ir form (deformuojasi), ir, toms jgoms nustojus veikti, savo pirmykios formos nebeatitaisovadinasi plastingi. Elastingais gi knais vadinami tie, kurie iorini jg takoje irgi deformuojasi, bet toms j goms nustojus veikti, atitaiso savo pirmyki form. Absoltingai elastingais knais bt tie, kurie kiekvienu iorini Jg veikimo momentu reikt toms jgoms lyg pasiprieinim ir toms iorinms jgoms nustojus veikti, akimirksniu atitaiso savo pirmyki form ir tr. Prie to reikia atsiminti, kad kiekviena jga visuomet veikia tarp dviej masi taip, kad vienas jos galas pridtas prie vienos mass ir kitas prie kitos. Paimsime dabar 2 rutulius i plastingos mediagos, sakysime vino. Tegu t rutuli mass bus m] ir iria ir tegu tie rutuliai rieda ta paia linkme greitumu v, ir v2 taip, kad vi > v2 Per kur laik pirmasai rutulys pavys antrj, vadinasi, abu rutuliai susidau ir susi plos, susiplojimo laikas bus labai trumpas, ir per t laik deformuojanti jga igys di dels reikms, bet per vis t trump laik, treiuoju Newton'o dsniu, spaudimas pirmojo rutulio antraj bus lygus pasiprieinimui antrojo rutulio arba jo spaudimui pirmj. odiu sakant, per vis t trump laik vieno kno judjimo momento pakitjimas bus lygus, bet tik prieingai atkreiptas kito kno judjimo momento pa kitjimui taip, kad visas abiej kn judjimo momentas susiplojus pasiliks toks pat, koksai buvo prie susiplojant. Kadangi paimti ia knai plastingi, tai susidau jie nebeatitaisys savo pirmykios formos, vadinasi, deformuojanti jga sumas iki zro (nulio, okulio), ir susiploj rutuliai rieds toliau kontakte, kaip vienas knas, vie nodo greitumo, kur paymsim raide v. Pritaikindami ia judjimo momento su laikymo dsn, mes turime ml . v, + m2 . v2 = (mi + ma) . v. I ia m l V 1 "1 " m2 v2 y --------- ---------iii! -j- m a ita lygtis duoda atsakym tai, koksai bus dviej plasting kn greitumas po susidauimo. Paimsime dabar du elastingu knu (mes ia turime omeny absoliai elastin gus knus, koki tikrenybje nra, nes kiekvienas knas turi iok ar tok plastingmo laipsn) rutulio formos, su masmis mt ir m2 > Tegu jie rieda linija AB(22

 31
pie.) greitumais v; ir va taip, kad > v2. Susidau jie taip pat susiplos kaip it plastingi knai, bet, savo elastingumo jg dka, jie atitaisys savo pirmyki form (23 ir 24 pie.). Visas tas susiplojimo ir atitaisymo procesas tvers ionai irgi labai trump laik. Kada du elastingi rutuliai susidurs, tai susiplojimo tarpu jie ly giai kaip ir du plastingi rutuliai turs vienod greitum v = vadi nasi, susiplojimo tarpu pirmasai rutulys nustos greitumo v, v, o antrasai rutulys gys greitumo v v2 taip kad vieno rutulio judjimo momento pasikeitimas bus visikai

Pie. 22

kompensuotas kito rutulio judjimo momento apkitimu, o visas abiej rutuli momen tas liks be atmainos. Mes pamm du absoliai elastingu rutuliu, vadinasi, tokiu,

Piei. 23

jgoms. Tad tos paios jgos veiks, rutuliams atsitaisant, ir keis rutuli judjimo momentus per atsitaisymo laik ta paia linkme, kaip ir per susiplojimo laik: rutu lys mx spaud i rutul m2 ir didino jo judjimo moment. Rutulys ^ spaud su ta

Pie. 24

paia jga j rutulj m} ir maino jo judjimo moment. Atsitaisymas bus ta paia linkme, rutulys m1 kliudomas rutulio ms negali atsitaisyti savo judjimo linkme ir atsitaisys prieing savo judjimui pus. Taigi susiplojimo metu nustojs vi v savo greitu mo, jis atsitaisymo metu nustos dar tiek pat, vadinasi, i viso jo greitumas sumas 2(y1 v). Rutulys gi m2 atsitaisys ta linkme, kuria jis rieda, vadinasi, atsitaisymo metu gys dar antra tiek greitumo, kiek jis gijo susiplojimo metu, vadinasi, i viso jo greitumas padids itieku: 2 (v v2) . Dabar mes galime apskaityti greitumus susidrimui pasibaigus ir elastingiems ru tuliams vl persiskyrus. Paymsime tuos greitumus raidmis ut ir u2._ Tad aiku, l v) = 2 v v, ir u2 = v2 + 2(v v2 ) = 2v' Kitaip kad uL = v. -2 (V kalbant u
+ m 2 v2

a m i f- m

V ID jl

------------nu +m- ---------(pam lygtju, ). Taip pat pam lygt u2 = 2v

2m: v8 + v j

(m, 2 )

=2vir

pakeiiame v reikiniu

m l vt + m2 v2

. . ..

32 -

2m j vj 4" V 2 (rn2 mj) pakeisdami, kaip augiau nurodyta, v, mes gausime u2 = -------- - ^ _r Prie t paiu formul greitumams ut ir u2 po susidrimo mes galime prieiti, ieidami i to, kad santykis relatyvi abiej rutuli greitum susidauus ir prie su sidauiant yra pastovus dydis, kuris vadinasi atsitaisymo koeficientas ir kuris fizi koj prasta ymti raide e. Vadinasi, e> (vi v2 reikia relatyv grei

tum prie susidauiant, o u2 ux relatyv greitum susidauus). Absoltingai elasting kn koeficientas e yra lygus 1, plasting kn tas koeficientas e yra ly gus 0, daugiausia gi atvej e<C 1 dl prieasi, apie kurias bus kalba vliau. Ta gi mes ionai turime lygt
Ug Ui

~ = 1 0)

ir kit lygt mt vt

+ m 3 v2 mt ux ~ \~

4- m2 u2 (2), kuri reikia jau ms nustatyt dsn, viso abiej rutuli judjimo mo mento pastovum. itos dvi lygtys duoda galimumo surasti u2 ir u2 ir prieiti prie t pai reikini, kurie jau pirma buvo paduoti. Paymsime ionai kai kuriuos do mius atsitikimus, elastingiems knams susidauiant. 1) Kada abiej rutuli mass yra lygios, taigi jeigu mx = m*: i reikinio u2 mes prieisime prie u2 = vls o i reikinio ux prie ux = v2 vadinasi, tuo atveju susidau rutuliai apsimainys savo greitumais. 2) Kada abiej rutuli mass yra lygios ir, be to, dar vienas i j yra parims, vadinasi, v2 = 0, tada formula ut duos mums ut = 0, o formula u2 duos mums u2 = v2 , vadinasi, tuo atveju rieds rutulys sustos, obuvsramybj rutulys ims riedti pirmojo rutulio greitumu ir jo judjimo linkme. 3) Kada antrasai rutulys yra parims V 2 = 0 ir, be to, jo mas im yra begalo didel, palyginti su mase u, (m, = oo), mes tada turime = -------
2 m2 -f-vi (m, m2) __

------

vi,

nes pirmas skaitiklio narys yra lygus 0, antras gi narys bus lygusm2 , nes mas n^, kaipo, palyginti su masem2, labai ma mes, galime atmesti. Taip pat vardiklym 2 V 1 . je vietoj ml -(-ma mes galime parayti m^ tada = - = ~ v I . Taigi rutulys m2f susidavs labai didel mas, kuri yra parimusi, rieds tuo paiu greitumu, tiktai prieingj pus. odiu sakant, mes ia turime reikin, kuris vadinasi atspindis, crba atsimuimas. Visos tos ivados lieia kn, kuri greitumai eina iilgai smgio, arba susidauimo linijos (smgio linija visuomet yra statin kn kontakto paviriui, arba linijai), jeigu kn greitumai sudaro kamp su smgio linija, tai mes turime vadinamj nuo uln susidauim, bet tada kiekvien greitum eidami lygiagretainio (paralelogramo) dsniu, mes galime isklaidyti 2 sudedamuosius greitumus iilgai smgio linijos ir skersai. Judjimo momentai skersai smgio linijos visikai susidrimo nelieiami, o judjimui iilgai smgio linijos pasilieka galioje visos viruj padarytos ivados (o diu sakant, ir ia visas judjimo momentas, ir skersai ir iilgai smgio linijos pasi lieka be atmainos).

29 .

Judjimai kn, mest staiai augtyn, gulsiai ir nuoulniai

Antrasai Newton*o dsnis, kuris nustato santykius tarp veikiani jg ir j sukuriamj judjimo moment, vadinasi nepriklausomybs dsnis, nes jo prasm yra ta, kad veikiant kn keletai jg, kiekviena jga suteikia jam savo moment ir veikia, taip sakant, neatsivelgdama visikai kitas jgas. Taigi itas dsnis duo da galimumo aikiai isprsti visus judjimo klausimus, kada knas juda keletos j g takoje. Paprasiausias atsitikimas bus mesto staiai augtyn akmens judjimas. Sakysime, mesdami akmen augtyn, mes suteikiame jam pradios greitumo v0 cm.

 33
per sekund. Inercijos dsniu akmuo vis savo judjimo laik stengiasi it greitu m palaikyti, bet tuo paiu laiku ems traukiamoji jga suteikia akmeniui greitji m g per sekund staiai emyn. Taigi kiekvien moment akmens padtis ems atvilgiu yra ivada i t dviej jg veikimo, inercijos jgos ir ems traukiamo sios jgos veikimo. Kaip mes inome, akmuo kai kur laik kils augtyn nuolat ma janiu greitumu. Mes ia turime tolyginio majimo judjim. Tegu per t sekun d akmuo pasieks augiausi punkt, ir nuo to momento ims kristi emyn. Pasie kus augiausij punkt, akmens greitumas bus 0, o tas greitumas bus atstojamasai greitumas dviej greitum, pradios greitumo v0, atkreipto staiai augtyn, ir ems traukiamosios jgos suteikto greitumo, kuris per t sekund bus lygus g. t. cm., atkreipto staiai emyn. Todl v0g t = 0; i ia t = y Paskutin formula duoda atsakym klausim, kiek laiko kils augtyn akmuo (arba per kur laik pasieks augiausij punkt), mestas pradios greitumo v0. Jeigu mes, mesdami akmen aug tyn, suteiksime jam greitumo 30 m. per sekund, tai jis pasiekia augiausi punk to t per = 3, 06 sek. Dabar kitas klausimas, kur augt pasieks akmuo, mestas pradios greitumu v0. Kadangi ia mes turime tolyginio majimo judjim, tai galime parayti, kad ^ ta augtis h = v 0t g j * Bet iuo atveju t bus = todl h = ~ -----IgT = formula atsako antrj klausim. Pavyzdiui, mestas pradios greitumu 30 m. per 302 sekund augtyn akmuo pasieks augt m* Pasieks augiausij punkt, akmuo ims kristi emyn ems traukiamosios jgos takoje; ir mes tursime tolyginio greitjimo judjim. Kadangi augtis, nuo kurio jis nukris, h = g **, tad mes turime ^ = g arba t = ; vadinasi, akmuo, pa~ * z s sieks augiausi punkt, kris emyn tiek pat laiko, kiek jis kilo augtyn. Pagaliau lengva parodyti, kad pasieks em akmuo turs ta pat greitum v0, kur mes jam buvom suteik mesdami j augtyn. Kadangi akmuo kris emyn y sekund, o puolant sivarytas greitumas yra ly gus ems greitjimui, padaugintam i laiko, tad, pasiekus em, akmens greitumas bus g = v0. Sakysim, ant augto A O = H metr (25 pie.) i gulsiai pastatytos patran kos iautas ovinys (sviedinys, metinys) lygiagreiai akiraiui pradios greitumu V q. Kokia bus ovinio trajektorija, kiek laiko ovinys lks, kuolaik pasieks akirat ir kaip toli nuo pagrindo O pasieks akirat? ia mes turime judjim, kuris susideda antruoju Newtono dsniu, i dviej judjim: inercijos judjimo lygiagreiai akiraiui pradios greitumu v0 ir kritimo staiai emyn su ems greitjimu g, jeigu mes abstraguosime nuo oro trynimo momento. Taigi, kad surastumm trajektorij, mes i tako A (ir. 25 pie.) nubriame linij A B, lygiagret akiraiui O D, ir ant itos linijos atraiome vis eil linij atkarp A at = 3^ ^b^ . . . . = v0. Jeigu o vinys lkt tiktai inercijos takoj, tai per pirm sekund jis pereit keli Aa, = v0 ir atsidurt take a! . Bet tuo paiu laiku ovinys nuslinks emyn per -y metr (kelias nupultas per pirm sekund laisvai puolant). Tegu linij aat = Atrime t linij staiai emyn i tako a. Taigi ovinys per pirm sekund atsidurs take a ir nuautas jo kelias einant lygiagretainio dsniu bus linija Aa. Per 2 se kundas ovinys inercijos taka pasieks tak bt . Bet tuo paiu laiku ovinys nuslinks emyn per --(2)'2, taigi i tako b, nubriame staiai emyn linij b, b = 4 - |' Per tris sekundas inercijos takoj ovinys pasieks tak q ir nuslinks emyn tuo pa-

 34
iu laiku p er-| (3)2 = cc, ir t. t. odiu sakant, ovinys lks lygiagreiai su aki raiu vienodu greitumu v0 ir tuo paiu laiku puls emyn, Galiliejaus nustatytais puolimo dsniais. Sudedami tuodu judjimu ir sujungdami linijomis takus A a b c D, mes gausime laut linij A a b c D ............ Jeigu mes sektumm t judjim, pa dalij sekund labai didel skaii dali, tai sudedami tuodu judjimu per trumpas sekundos dalis, mes gautumm laut linijw su labai dideliu atkarp skaiiumi, kuri labai maai skirtsi nuo kreivos linijos. ita kreivoji linija yra parabols dalis ir

Pie, 25

sudaro ribas lautos linijos. Taigi gulsiai iauto ovinio trajektorija (lkis) e ms atvilgiu bus parabolos dalis. Dabar kai dl to, kiek laiko lks ovinys, tai aiku, kad tiek pat laiko jis lks lygiagreiai su akiraiu, kiek laiko jis kris staiai emyn, kol pasieks akirat. I lygties H = f ^eina, kad t = y ig 25-jo pieinio aiku, kad ovinys pasieks aki rat take D, nulks keli A B = O D; taigi jis pasieks akirat atstu nuo pagrindo O D = v0 j / I B . ___ Pavyzdys: Tegu H 100 m., v=300 m. ir g=9,81 m. Tada t = j / ~ = 4,5 sekundos, tai tiek laiko lks iautas lygiagretikai akiraiui ovinys. Per t laik nu lks keli S = 300.4,5 = 1350 m., taigi pasieks akirat nuo pagrindo atstu 1,35 km. Sakysim, patranka pastatyta ant lygumos taip, kad jos ais sudaro su akiraiu kamp a. Tegu iautas i patrankos ovinys turs pradios greitum v0. Jis lks tokia linkme, kuri sudaro su akiraiu kamp a. Paimsime abscis linij XXi ir ordinat linij YYi (26 pie.), nubrime i pradios koordinat O linij OB = v0 taip, kad ji sudaryt kamp % su abscis linija XXi. Lygiagretainio dsniu mes ga lime iskaidyti greitum OB = v0 du sudedamuoju greitumu, lygiagretikai aki raiui OC ir statmenai akiraiui (vadinasi, staiai augtyn) O A. Taigi mes ia tursime ovinio judjim gulsia linkme greitumo OC ir tuo paiu laiku kilim augtyn pradios greitumu OA ir paskui puolim emyn. Aiku, kad kiek jis laiko kils augtyn ir puls emyn, tiek pat laiko jis lks lygiagretikai su akiraiu greitumo OC. I figros aiku, kad AO = OB. sina = v0 sina, OC = OB. cos a v0. cos a. Mes jau inome, kad knas, m estas staiai augtyn pradios greitumu,
- /~ 2 H

 35
pasiekia augiausi punkt per laik, kuris yra lygus pradios greitumui, padalytam i greitjimo g. Ms atveju tas laikas bus Taipogi mes inome, kad, pasieks augiausi punkt, knas kris emyn tiek pat laiko, kiek jis kilo augtyn, vadinasi, visas jo statinis (vertikalinis) judjimas truks - v 8IP a sekund. Savaime aiku, kad gulsia linkme su greitumu OC, sekdamas inercijos dsniu, knas lks tiek pat laiko, kiek slinko statinai, btent 2 Y o - " - * Kadangi gulsias greitumas yra v0. cos a, tai padarytasai kelias gulsia linkme bus S
2 g

*!n g ' v0. cos a = ^

g

2 sin a. cos a = sin 2 a, vadinasi, tiek atstu nuo pagrindo O nuoulniai iautas ovinys pasieks em. Aiku taipogi, kad nulktasai kelias turs maksima-

Pidf 26

lins reikms (vadinasi, ovinys nulks uvis toliau), kada sin 2 * = 1, kitaip kalbant, kada 2 a bus lygus 90, arba a == 45. Taigi pastat patrank ant lygu mos taip, kad jos ais sudaryt kamp 45 su akiraiu, mes galsime nuauti ovin uvis toliau. Kad surastumm itam atvejui ovinio trajektorij, nubrime nuoulniai linij OB (27 pie.) taip, kad ji sudaryt su gulsija linija OD kamp a. Atrime ant linijos OB atkarpas oat = a! bt = bt ot . . . . = v0, tai bus keliai, nuauti at skiromis sekundomis, sekant inercijos dsniu, nuoulnia linija OB. Bet tuo paiu laiku ovinys krinta staiai emyn, sekdamas Galiliejaus puolimo dsniais. Todl i tako at nubrime statin linij aL a = y* i tako bt linij bi b = -|- (2)2, i tako linij c = (3)2 ir t. t. Takai o, a, b, c, ir t. t. ir bus tie erdvs punktai, per kuriuos perlks ovinys per 0, 1, 2, 3 , ............ sekund. Jungdami tuos punktus linijomis, mes gausime ir ia lautin linij O a b c D. Padalij sekund i labai didel dali skaii ir konstruodami ovinio nuautus kelius per labai trumpas sekundos dalis, mes gausime laut linij su aibe atkarp; tos linijos ribas

 36

per t laik prilks akiratj take D atstu OD = - ^ - s i n 2 a nuo pagrindo 0 (27 pie.) Pavyzdys: patranka, pastatyta ant lygumos kampu 45 i atvilgio i akirat, y 9 300 pradios greitumas v0 = 300m. Tada atstas (atokums) OD = g = TsT 9174 m. I 26-jo pieinio aiku, kad gulsia greitumo v0 ule damoj i dalis yra lygi
300

v 2

]/~~2 = 212,1 m. Taigi visas judjimo laikas t = = 43 sekundom, vadi2 ZiZti nai21,5 sek. sviedinys kils augtyn ir tiek pat sekund puls emyn.

30 .

Centrins jgos (centrin ir icentrin jga).

Paskutiniame skyriuje mes matme, kad jeigu koks knas juda inercijos taka ir veikiant nuolatinei jgai, tai jo trajektorija bus tiesi linija, inercijai ir nuolatinei jgai veikiant ta paia linija, arba kreiva linija (parabola), kada inercija ir nuolatin jga sudaro kamp > 0 < 180. Pana atsitikim mes turime, priri prie vieno galo silo koki nors mas, pam kit gal silo rank ir sukdami. Mas ap rao rat, kurio spindulys yra lygus silo ilgiui. Silas sukant darosi temptas ir juo labiau, juo greiiau mes sukam, taip kad smarkiai sukant silas gali net trkti. ia mes turime irgi inercijos veikim, kuris kiekvienu judjimo momentu stengiasi palaikyti mass judjim tiesia linija tangentine linija rato tak, kuriame kal bamuoju momentu randasi mas. Jeigu silas trkt, tai mas lkt toliau ne iil gai spindulio, bet itos tangentins linijos linkme, taip pat kaip nuo rato, kuris rieda purvinu keliu, purvai atoka tangentinmis linijomis. I kitos puss, mes ia turime nuolat veikiani jg, kuri traukia mas centr (tempimas silo, kurio vienas galas kietai laikomas rankoje). it jg mes pavadinsime centrine jga. Bet sek-

 37
darni treiuoju Newton'o dsniu, mes ia tuojau susidursime su mass inercijos pasiprie inimu, kuris bus atkreiptas tiesiog nuo centro, ir it pasiprieinim mes galime pavadinti icentrine jga. Taigi tokiu atveju mes tursime, be inercijos, dvi lygias viena kitai, bet viena prie kit atkreiptas jgas: centrin ir icentrin. Silui trkus, nustoja veikusi tuojau centrin jga, bet taip pat tuojau nustoja veikusi ir icentrin jga, ir mas lekia tuojau, sekdama inercijos dsniu, tiesia linija, tangen tine linija j rato tak, kuriame kalbamuoju momentu buvo mas. Tegu rato apskritimu (28 pie.) vienodu greitumu v juda mas m ir apeina vis rat per T sekund. Tegu rato spindulys bna r, tad per T sekund mas atliks keli 2rcr, ir jos greitumas v = sivaizduokime dabar sau mass jud jim per labai trump laik t sekund (ma sekundos dal|), ir tegu per it laik mas atlieka lank AC, kuris bus lygus v . t. Vietoj ito lanko AC mes galime paimti ir styg (chord) AC, kuri labai maai tesiskirs nuo lanko, kadangi pats lankrs, k^ipo aprtas per labai trump laik, bus labai maas. Toliau mes galime irti j judjim lanku A C arba styga A C kaipo susidedant i dviej judjim: lieiamja linija AD inercijos takoje ir iilgai spindulio A O lakoje centrins jgos, kuri vei kia iilgai spindulio ir yra atkreipta centr O. Tuodu judjimu, linijomis AD ir AE, mes gali me pamainyti vienu judjimu, linija AC, ir sus kald vis laik T daugyb trump laik t, me > gausime taisykling daugiakamp su dideliu on AC skaiium. I geometrijos mes inome, kad tokio daugiakampio perimetro ribas sudaro rato apskritimas. Trikampis ACB staiakampis, nes kampas ACB remiasi ant rato skersmens AB. Pe. 28. Pritaikindami inomj gaometrijos teorem, ACa mes galime parayti, kad A E : A C = A C : AB* arba A E = AE bus kelias, padarytas per trump laik t dl nuolat veikianios centrins jgos iilgai spindulio centr. Paymsime itos centrins jgos greitjim raide a, tad AE = ^j-. Styga AC, kaip jau pasakyta, labai maai skiriasi nuo lanko AC, kuris yra lygus vt, ir pagaliau AB yra ms rato skersmuo, vadinasi, lygus 2r. Taigi mes turime:
A*

2 f2

2y- , arba

Tuo bdu, inodami greitum,

kuriuo mas m juda rato apskritimu, ir rato spindul, mes tuojau galime apskaityti centrins jgos greitjim. Kadangi jga antruoju Nowton'o dsniu yra lygi masei, padaugintai i jgos greitjimo, tad centrin jga f = m. a ~ m ,- v Vadinasi, centrin jga yra tiesioginai proporcinga judaniai masei, kvadratui greitumo ir atvirkiai proporcinga spinduliui. Tais pat dsniais seka ir icentrin jga, nes, kaip mes jau matme, icentrin jga visuomet yra lygi didumo atvil giu centrinei jgai, bet prie j tiesiog atkreipta. Kadangi v = 2^- , tai centrinei bei icentrinei jgai mes galime parayti ir tok reikin: f = m* ^ 2- = 4 vadinasi, centrin ir icentrin jgos yra tie siai proporcingos masei ir spinduliui ir atvirkiai proporcingos visiko apsisukimo laiko ketvirtainiui (astronomin tentrins jgos formula).

Patikrinti icentrines jgos dsniams vartojama icentrin maina (29 pie.) kuri susideda i dviej rat A ir B. didesnio ir maesnio skersmens, sujungt ne turiniu galo diru. Statins rat ays sukasi tam tikruose pakakliuose, kurie kietai

Piei. 29

sujungti su stipriu geleiniu mainos pagrindu, trikampio pavidalo. Maesnio rato ais 6 turi galvel C su c i l i n d r i k a skyle, j kuri galima i d t i cilindrikos dalys vairi prietais ir kietai jie pritraukti sraigtu. Tegu didesnio rato A skersmuo bna 40 cm., o meesnio rato B4 cm., tad aiku, kad padarius didesniam ratui vien apsisukim, maesnis padarys tuo paiu laiku 10 apsisukim: tuo bdu sukimsi ga lime ymiai pagreitinti. Paimsime dabar rmus EGF (30 pie.) su gulsiu meta liniu stiebu EF ir su umautais ant ito stiebo dviem rutuliais su masmis m1 irm2 , kurie sujungti su vienasantru dvigubu silu. Tos mass gali liauti iilgai rm stiebo maai tesitrindamos, arba tesibrindamos. [dkime ituos rmus kotu G icentrins mainos skyl C ir suverkime kietai sraigtu. m sukti rankena didesn rat A, mes pastebsime, kad ia mas mt , ia mas Pie. 30 m2 tuojau atsimua rmus atsivelgiant tai, per kiek atstu itos mass bus nuo rm sukimo statins aies. Galima surasti toki atstai rx ir r2 masi m! ir m2 , kuriais j icen trins jgos bus lygios, ir, sukant rmus, jos nemainys savo viet. Pritaikindami icentrinei jgai astronomin formul, mes tursime icentrin jg masei mx : f, = 4tU ^ *i ml 4jT^ * 2 m2 ir mase* m2 icentrin jg f2 = ----- ^ ------ (aiku, kad visas apsisukimo laikas ionai abiem masm tas pats). Jeigu mass sukasi neliaudamos rm stiebu

EF, tai reikia, kad f, = fa , arba^ ^

mij 2 m 2 , arba itI

= m2 r2 , arba

, vadinasi Jeigu masi atokumai nuo sukamosios aies bus atvirkiai propor cingi toms masms, tai j icentrins jgos bus lygios, ir jos suksis neliaudamos st;ebu EF. Tokiu atveju abi mass turi bendr sukamj centr, apie kur jos sukasi, ir kuris yra ariau prie didesns mass. Jeigu dabar sumainsim rA ir padidinsim r2 , tai, sukant, mas m2 persuks (atitrauks save) mas mL ir susiduos rmus i deins puss. Atbulai, jeigu truput padidinsim rl ir truput sumainsim r8 y tai icentrin mx mass jga padids. Jinai pertrauks mas m2 ir susiduos rmus i kairs puss. [dsime icentrins mainos a metalin stieb, prie kurio virutinio galo pri kabinta viela su rutuliuku (irk 31 pie.). Jeigu mes dabar imsime sukti main, tai rutuliukas atlys nuo stiebo, kildamas augtyn, ir juo labiau, juo greiiau mes suksime. Dalykas tas, kad sukant atsiranda icentrin jga, kuri veikia iilgai spindulio, ir viela, ant kurios galo kabo rutuliukas, atsistoja padt iilgai atstojamosios rutuliuko svo rio jgos ir icentrins jgos. Kadangi sukant greiiau auga ta icentrin jga, tai atstojamoji jga sudaro vis didesn ir didesn kamp su statiniu stiebu. Atsivelgus it reikin imta vartoti icentriniai tvarkikliai regulatoriai prie garins mainos. Icentrinis tvarkiklis susideda i stiebo, sujungto alnieriais (aelmis) su dviem kitais stiebais, ant kuri gal pritraukti du rutuliai. Statinio stiebo ais sukama nuo ma-

 39
inos aies. Jeigu maina ima suktis greiiau, tai du rutuliai kilsta augiau ir lautOS uit* pag P11310 votuv, per kurj garas eina garo padalijimo de ir tuo bdu maina masinos aies greitum. Atbulai, kada mainos ais ima suktis pamaiau rutuliai slenka emyn ir atvoia votuv taip, kad daugiau garo eina garo padalijimo d, ir, kaipo idava, mainos ais ima suktis greiiau.

m i

_ Pie. 31

Piel. 32

Jeigu mes paimsime stieb su lanksia grindimi i minktos geleies taip, kad virutinis grindies galas liuosai galt slinkti emyn iilgai stiebo, tai dj tok stieb su grindim j icentrins mainos a{ ir m sukti, mes tursime spd, kad sukasi susiplojs iilgai stiebo rutulys (ir. 32 pie.). Dalykas tas, kad, sukant grind, i centrins jgos ant pusiaujo didesns negu ariau prie aigali, ir kaipo to idava, grindis isitempia ir sigaubia iilgai pusiaujo ir susiploja iilgai aies. Tuo bdu. plastingas rutulys, sakysime i molio, sukamas gauna elipsoido pavidal. iandien mes inome, kad ems lytis ne taisyklingas rutulys, bet elipsoidas. em yra susi plojusi iilgai savo aies ir isigaubusi ant pusiaujo. it fakt galime iaikinti tik icentrini jg veikimu, kaipo vaisiumi ems sukimosi apie a, ir inant, kad em apsisuka apie savo a per 24 valandas, galima apskaityti t icentrini jg didumas ant pusiaujo ir ant kit geografini platum ir tokiu bdu surasti susiplojimo didumas, k ir yra padars savo laiku Newton'as. Pasak Newton'o, ems skersmuo ant pusiaujo yra 42 km. ilgesnis negu skersmuo nuo vieno aigalio iki kito aigalio. Skaitant, kad ems aigali skersmuo yra apie 12.000 km., ems susiplojimas bus apie Kadangi iandien ems pluta yra kieta, tai i susiplojimo fakto pirm pirmiausia reikia padaryti ivada, kad kitados em yra buvus skysta arba bent minkta, lanksti. Tolimesn ivada i ems susiplojimo bus ta, kad svarumo jga ant aigalio veikia smarkiau negu ant pusiaujo arba, kitaip sakant, greitjimas knams krintant ant aigalio yra didesnis negu ant pusiaujo. Kaip mes toliau pamatysime, vytuokls pagalba iandien aikiai nustatyta, kad greitjimas g ant aigalio yra lygus 983,1 cm. per sekund, o ant pusiaujo 978 cm. per sekun d. Taigi greitjimas ant pusiaujo yra 5,1-ja cm. maesnis negu ant aigalio. Ieinant i ems susiplojimo fakto, tas greitjimas ant pusiaujo turt bti tik 1,7-siomis cm. maesnis negu ant aigalio (turt bti ^ -ja dalimi maesnis u ai galio greitjim). Dalykas taiau toks, kad kalbdami apie ems greitjim, mes turime skaitytis ne tik su faktiniu ems greitjimo majimu, einant nuo aigalio pusiaujo link dl ems susiplojimo (ems centras nuo aigalio ariau, nuo pusiaujo

 40
toliau, o ems traukiamoji jga, kaip iandien inome, yra atvirkiai proporcinga atokumo ketvirtainiui), bet ir su manomu ems greitjimo majimu dl nuolat vei kiani icentrini jg, nes em sukasi. Ant aigalio tos icentrines jgos yra ly gios nuliui, ant pusiaujo jos yra uvis didesns ir tiesiog atkreiptos prie svarumo jga (ir. 33 pie.). Kitoj gi geografinjplatumoj, pav., ant lygiagreio paralelinio rato B Bi icentrinjga Bi Fi, veikianti iilgai spindulio, yra maesn negu icen trin pusiaujo jga, nes lygiagreio rato spindulys yra maesnis negu pusiaujo spin dulys, ir, be to, ta icentrin jga Bi Fi sudaro kamp su ems spinduliu CBi, i ilgai kurio veikia svarumo jga, ir todl ia tik dalis icentrins jgos Bi H, lygia gretainio dsniu, bus atkreipta tiesiog prie svarumo jg. Taigi icentrini jg dka greitjimo g sumajimas bus uvis didesnis ant pusiaujo, kur jis sudaro ^9 greitjimo ant aigalio, kitaip sakant, 3, 40 cm. per sekund. Todl i viso greit jimo g sumajimas ant pusiaujo sudaro ^ + 0*viso 5,1 cm.)* Geografi nj Kauno platumojtarp aigalio ir pusiaujo greitjimas g = 981 cm. per sekund

PidL 33

Pie. 34

Jeigu nuo plotms, kuri yra h metr augtumoj, nutiesim ves didels kilpos pavidalo spinduliu r (ir. 34 pie.) ir paleisim nuo tos plotms vagonl, tad vago nlis apibgs i vidaus kilp ir pasieks augiausi kilpos viet ir, bdamas savo ratais augtyn, nuo savo vi emyn nenukris, nes svarumo jg kompensuos ia i centrin jga. Tegu vagonlio mas bus M. Tad jo svoris, arba veikianioji sva M . v2. Kadangi plotms augtis yra rumo jga, bus M . g. Icentrin gi jga bus h, tai vagonlis, nuo to augio nuriedjs ir pakils iki kilpos virns, turi grei tum v = y r 2g (h2r), vadinasi M . g turi bt lygus g ---2-, arba r ~ 2 h 4r. Taigi, jeigu kilpos spindulys bus lygus 2/s dalim plotms augio, tai vagonlio svo ris bus kompensuojamas icentrine jga, ir vagonlis nenudribs emyn. Aprius sti kl su vandeniu raikiu, galima taip sukti itas stiklas, kad vanduo neisilies, rei kia tik pasukti taip greitai, kad icentrin jga kompensuot vandens svor. Jeigu mes paimsime sferin ind (35 pie.) su kotu ir pilsime it ind gy vojo sidabro ir vandens, tai gyvasai sidabras, bdamas sunkesnis, nugrims emyn, o vanduo bus ant gyvojo sidabro. Jeigu it ind dsim dabar icentrin main ir suksim, tai gyvasai sidabras kils augtyn ir kaipo plati juosta nudryks per pat indo vidur. Jo pavirius bus dubs, o ne isigaubs, kaip tada, kada gyvasai sidabras esti parims. Vanduo susirinks augiau ir emiau gyvojo sidabro. Dalykas tas, kad icentrin jga ia i dalies veiks prie svarumo jg, ir gyvajam sidabrui i-1

 41
centrine jga bus didesn negu vandeniui dl gyvojo sidabro masingumo. Tad su prantama, kad gyvasai sidabras kilstels augtyn. Be to, kiekvieno skystimo pavirius visuomet yra statmenas veikianioms t paviri jgoms. Sukantis gyvajam sidabrui, ia veikia dvi jgos: svarumo jga ir icentrin jga, ir pagaliau gyvojo sidabro pa virius nusistoja statmenai t dviej jg atstojamajaL Icentrin jg pritaikint mes matome vairiuose diovinamuose, arba sausina muose, prietaisuose (sakysime, dj lapias vilnas skylelt cilinder ir greitai j sukdami, mes galime ivaryti i viln lapum) lygiai taip, kaip vairiose centrifgose (atskirti grietinei nuo pieno, slenoms nuo milt ir t t.)

31 . Keplerio dsniai ir visuotinoji trauka.

Ypatingos reikms turjo fizikoje centrini jg principo pritaikymas prie ems ir kit planet judjim. Astronomija, arba dangaus kn judjim mokslas, yra vienas i seniausi moksl, bet iki 17 amiaus pradios nepasisek surasti aiki ir paprast dsni, kuriais galima bt buv apimti labai pains planet judjimai. itoj srity labai didel ir reikming darb atliko vokietis Jonas Kepleris (1571 1630), kuris mokslo atvilgiu buvo labai artimas mogus Galiliejui. Tas mogus vis savo gyvenim turjo kojoti su visokiais vargais, su didiausiomis sunkenybmis, ir taiau jis steng atlikti astronomijos srity tok darb, kurio nepasisek per tk stanius met padaryti jo pirmtakams. Remdamasis senovs ir vidurini ami astronom stebjimais ir matavimais, o ypa, palyginti, labai tiksliais Marso jud jimo nagrinjimais ir matavimais, padarytais garsaus Dan astronomo Tycho de Brahes, Kepleris 1609 metais paskelb du dsniu, kurie turjo apimti visus planet judjimus. 1) Visos planetos sukasi apie saul elipsais, kuri viename idinyje (foke) yra saul. 2) Plotai aprti spinduliais vektoriais (linijomis, jungianiomis saul ir planet) vienodais laikais yra lygs (ir. 36 pie ). Kiek vliau, btent, 1618 metais, Kepleriui pasisek formuluoti dar treias dsnis, kuris skamba taip: 3) Planet apsisukimo laik ketvirtainiai, (kvadratai), tiesiai proporcingi kbams j atokum nuo sauls (ir. 37 pie.). Paymsime, pav., ems apsisukimo laik, ireikt sekundomis, raide Ti, o jos atokum nuo sauls BA raide r^ Marso apsisukimo laik raide T2, o jo atokum

Pie. 36

Pie. 37

nuo saules BAi raide t% 9 tad treiasis Keplerio dsnis matematikos kalba gali bti ireiktas taip: - l- = 3 arba = - = - r ~ r ............... konstant. Vadinasi, r2 3 rt 3 visoms planetoms be iimties santykis tarp apsisukim o laiko kvadrato ir atokumo nuo sauls kbo yra pastovus dydis.

 42
itie Keplerio dsniai duoda aik atsakym klausim, kaip sukasi apie saul jos planetos. itie dsniai yra grynai empiriniai. Mokslo srityje pirmutinis klausimas, kuris tenka sau usiduoti visuomet, skamba taip: Kaip veriasi gamtos reikiniai. Ir tikrai ir tiksliai atsakyti klausim galima tik einant tyrinjimo ir ty rim, arba bandym, keliu. Tai yra, taip sakant, pirmasai etapas tos arba kitos mokslo akos gio. Bet pasiekus it etap, tuojau atsistoja ir kitas klausimas: kodl gamtos reikiniai veriasi taip, o ne kitaip? Koksai yra paslptas mechanizmas t gamtos reikini, kurios jgos veikia ir t. t. Tas klausimas atsistojo prie moks lininkus ir astronomijos srity, kada tapo paskelbti trys garss Keplerio dsniai. ituo klausimu susidomjo ir jaunas Newton*as, bdamas dar studentu Cambridgeo universitete. Jis irgi iekojo t jg, kurios palaiko planetas ant j orbit. Jo paties formuluotas inercijos dsnis reikia, kad nereikalinga jokios jgos planet judjimams palaikyti, bet reikalinga jga, kad atkreipt planet nuo kelio tiesia linija i inercijos ir priverst j bgti kreiva linija. Kuri tai jga? Centrini jg dsniai buvo paskelbti Oland fiziko Huygenso kiek vliau, bet, kai kuriuo bdu, Newtonas dar prie Huygens gijo supratim apie centrines jgas. Antrasai Keplerio dsnis apie plot lygum aikiai rod, kad jgos, kuri takoje juda pla netos, ieina i sauls, kaipo i centrinio kno. Spinduliais vektoriais tais paiais laikais aprt plot lygyb savaime aiki, jeigu planeta slinkt tiesia linija, neveikiant jokiai jgai. I tikrj, tegu OA, AB, BC, CD ir t. t. (ir. 38 pie.) bus keliai, padaryti per vienodus laikus. Jeigu mes dabar sujungsime takus O, A, B, C, D ... su kuriuo nors taku S, tai aiku, kad trikampi OSA, ASB, BSC ir t. t. plotai yra lygs. Bet taip pat nesunku sitikinti, kad tie plotai bus lygs ir tada, kada knas iuda varomas kokios nors nuolatins jgos, atkreiptos vien ir t pat tak (centr). Tegu, i inercijos, knas slenka tiesia linija OA ir per labai trump laik atlieka keli OA. Nuolat veikiani jg mes galime pakeisti visa eile impuls, atkreipt centr S (ir. 39 pie.), kurie seka vienas kit per labai trumpus laikus. Tegu knas, pasieks tak A, gauna impuls centro S link, kuris priartint k

o
O L

Piei. 35

Pie. 38

Pie. 39

per AD prie centro tuo paiu laiku, kuriuo knas, i inercijos, pasiekt tak B (A B=O A ). Tokiomis aplinkybmis ms knas eis linija AP, ir per t pat trump laik pasieks tak P (aiku, kad AP yra striain lygiagretainio, pastatyto ant AD ir AB). Trikampiai APS ir ABS turi lygius plotus, nes j pagrindas yra tas pats, btent AS, ir virns yra ant linijos BP, lygiagreios pagrindui AS. I kitos puss, plotai trikampi OSA ir ASB yra lygs, kaip anksiau nurodyta. Todl ir plotas trikampio ASP bus lygus plotui trikampio OSA. itas sam protavimas galima atkartoti ir tolesniam trumpam laikotarpiui, per kur tikras kno ^ nuvyktas kelias bus PQ ir spindulio vektorio aprtas plotas PSQ bus lygus plotams ASP ir OSA ir t. t. Sekdami tuo bdu per labai trumpus laikotarpius judjim toliau, mes rasime, kad kno kelias sudaro taisykling daugiakamp su labai dideliu on skaiiumi, kurio perimetro ribos bus ratas. Taigi Newton*ui buvO| aiku, kad, jeigu knas slenka rato apskritimu, takoje jgos, atkreiptos centr, taif plotai, aprti spinduliu vektori tais paiais laikais, yra lygs. Jau nesunku buvo}

 43
geometrijos keliu nustatyti tas pats dsnis ir tokiam atvejui, kada knas slenka elipsu, bdamas takoje jgos, atkreiptos vien i dviej elipso idini. Spdamas, kad ta jga yra tos paios ries, kaip ir centrin* jga, ir suderindamas jcentrins jgos reikin su treiuoju Keplerio dsniu, Newtonas prijo prie ivados, kad ta jga visoms planetoms, ieinanti i sauls kaipo i centro, mainosi atvirkiai pro porcingai ketvirtainiui atokumo nuo sauls. Mes anksiau jau matme, kad santykis tarp apsisukimo laiko ketvirtainio ir tarp kbo planetos atokumo nuo sauls yra visoms planetoms pastovus dydis c: T2= c . R8. centrin gi jga P_4k_M R 0caj|>amaj a| p]anetai); j ia Prijs prie tos ivados,

Newtonas geometrijos ir matemetikos keliu nustat, kad jeigu planetos yra (takoj tokios atkreiptos centr jgos, kuri mainosi atvirkiiai proporcingai ketvirtainiui atokumo, tai t planet orbitos visuomet bus koksai nors kgio (konaus) kirtimas: ratas, elipsas, parabola ar iperbola. Panai mini turjo Newtonas, kada 1665 metais dl diumos epidemijos jis buvo priverstas apleisti Cambridge' ir grti savo gimtin Woolsthorp. Jis ibuvo ia kuone dvejus metus, 1665 ir 1666, labai danai mstydamas apie planet judjimus ir iekodamas bendro pagrindo paslaptingiems Keplerio dsniams. Jam aiku buvo i to, kas pirma pasakyta, kad planetos yra takoje centrini jg, bet gamtininkas niekuomet nepasitenkina tuo aikumu, prie kurio jis prieina logingo samprotavimo keliu, kolaik jam pasiseks kuo nors bdu nurodyti, kad tokia jga i tikrj veikia. Yra padavimas, kad vien nuorudenio dien, sddamas savo tv sode po obelia ir mstydamas apie ituos dalykus, jis surads t jg, obuoliui nuo obelies nukritus. I karto visas dalykas buvs kaip aibo nuviestas, ir Newtonas sitikins, kad tarp sauls ir planet veikianti ta pati jga, kurios takoje obuolys krinta nuo obelies, akmuo ir kiti sunks knai krinta ant ems ir pagaliau kuri reguluoja ovini slinkim kreiva linija emyn. Anksiau mes kalbjome, kad o viniai, iauti i patrankos, slenka emyn parabola, bet, tiksliau sakant, tai bus ne parabolos, bet elipso dalis, tik labai itempto elipso, kurio vienas idinys sueina su ems centru. Jeigu taip, tai mnuo, bgdamas apie em, pasilieka ant savo elipsins orbitos takoje tokios pat jgos, kaip svarumo jga ant ems. Newtono laikais buvo manoma, kad mnulio atokumas nuo ems (centras nuo centro) yra lygus 60 ems spinduli. Kadangi, pasak Newton'o, ta jga yra atvirkiai proDorcinga ketvirtainiui atokumo, tai aiku, kad ant mnulio svarumo jga bus 3600 syki

R2 1 \ (60R) 2 ~ 360Q/

vadinasi, jeigu ant ems grei9 81

tjimas g yra lygus 9,81 metro, tai ant mnulio ta pati jga greitina ^^=0,0027-m is m. per sekund. Vadinasi, taip greitdamas mnulis, ems traukiamas, krinta ant ems. I kitos puss, mnulio apie em apsisukimo laikas sudaro 27 dienas 7 valandas 43 minutes ir 11 sekund, arba sekundomis 2.360.591. Newtono laikais buvo manoma, kad kiekvienas ems dienovidinio laipsnis yra lygus 90 km., vadinai, ems apskritumas 360.90, i ia ems spindulys R = ^ ~ ^159 km. Taip man Newtonasy ir su formula centrinei jgai pamgino apskaityti ems suteikt mnuliui greitjim, btent: F = = Ma, arba a = 0,0022 per sekund. Apskaiiavimo vaisius nesutiko su laukiamu vaisium, ir Newtonas, kuris jau tarsi surads t bendr jg, kuri reguluoja planet judjimus, pasijuto kaip ir apsivyls. Atidjs t klausim al, jis usim, sugrs Cambridge, optika ir profesoriaudamas Cambridge padar vis eil reikming iradim itoj srityje. 1672 metais jis tapo priimtas nariu karalikj angl mokslo draugij Londone. I tos draugijos gavo ini apie nauj ems dienovidinio matavim, pa daryt Paryiaus astronomo Pikaro, kuris ems spinduliui R surado nauj skaii,
360.90

 44
btent, 5936 km. Patyrs apie tai Newtonas, atsimins savo apskaiiavimus, pa darytus kuone u septyneri n^et, surado juos ir perdirbo i naujo su naujai; daviniais. Rezultatas: mnulis krinta ant ems greitdamas 0,0027-rnis m. per se kund. Dabar Newtonas suprato, kad jam pasisek nuviesti vien i ms saulj sistemos paslapi. Ta bendra jga, kuri ieina i sauls ir palaiko visas planetai ant j orbit, yra ne kas kita, kaip senai jau monms inoma svarumo jga, vei kianti ant ems. Ta jga yra tiesiai proporcinga kn masms ir atvirkiai propor cinga ketvirtainiui t kn atokum. Bet jeigu tokia jga veikia tarp kn, kurie sudaro sauls sistem, tai reikia, kad ta jga veikia tarp vis kn, kokie tik yre pasaulyje, ir tarp vis maiausi materijos daleli. Ir apibendrindamas it save reikming iradim, Newtonas paskelb gars visuotinosios traukos dsn: Bet ko kios dvi materijos dalels traukia viena antrj jga, proporcinga j masi san daugai ir atvirkiai proporcinga ketvirtainiui j atokumo nuo viena antrosios f = k. (m ir mx daleli mass ireiktos gramais, d j atokumas ireikta centimetrais ir f jga ireikta dinomis). Kai dl konstantos k, tai i itos formulo aiku, kad tai bus jga, kuri veikia tarp dviej daleli materijos, i kuri kiekviena turi mas vieno gramo ir kuri atokumas nuo viena antros yra vienas centimetras ita konstanta vliau buvo eksperimento keliu nustatyta Kavendio. Ji inom fizikoje kaipo Newton*o visuotinosios traukos konstanta. Pirm pirmiausia reikia pabrti, kad Keplerio dsniai pasirodo kaip ivadi i ito Newton*o dsnio. Apie tai, kad, jeigu atkreipta centr veikianioji jga yra atvirkiai proporcinga ketvirtainiui atokumo, tai knai slenka kreivomis linijomis, kurios yra kgio kirtimai, jau pasakyta anksiau ir matematikos keliu irodyta buvo Newtono. Taip pat mes jau matme, kad jeigu knai slenka ratais arba elipsais, tai j spinduliai vektoriai tais paiais laikais apria lygius plotus. Tad pasilieka tik parodyti, kad ir treias Keplerio dsnis tiesiog ieina i Newtono dsnio. Pa ymsime ems apie saul apsisukimo laik, ireikt sekundomis, raide Ti, Marso raide T2, atokumus ems ir Marso nuo sauls paymsime raidmis Ri ir Ra ,, - . .. , 1 . . 1 . r4tc2MiRi , Mi M tad ta jga, kuri palaiko em ant jos orbitos r i == ^g = k -p (Mi ze mes mas, o M sauls (centrinio kno) mas.) Taip pat dl c 4tc2M2R2 , M2 M d j v 1 Fa = j- 3 = k 2 ~. Padalij vien lygtj is antros, arka santykis tarp planetos = ^ ~3 Marso ta jg* mes gausime

(treiasai Keplerio dsnis). I ia aiku, ka<

ir planetos apsisukimo laike R3 M ketvirtainio dl vis planet yra tas pats dydis, btent, ^ = k - ^ m Vadinasi, tre

atokumo nuo sauls kubo

iasai Keplerio dsnis duoda galimumo apskaiiuoti mas centrinio kno (sauls] jeigu tik mes inome planetos apsisukimo laik ir jos atokum nuo sauls. Aiku kad inodami mnulio apsisukimo laik apie em ir jo tolum nuo ems, me* galime, eidami ituo dsniu, apskaityti ems mas. Suprantamas dalykas, kad reiki* dar inoti reikm konstantos k, prie kurios Nevvtonas buvo prijs netiesioginiai: apskaitymo keliais. ia ne vieta kalbti apie visas begalines ito reikming< Newton*o dsnio idavas. Smulkiau ir plaiau apie tai kalbama astronomijoj, be visgi reikia ir ia paymti, kad itas dsnis taip, kaip ia formuluotas, pritaikomai tiktai prie dviej materijos daleli, arba prie dviej kn, traukiani viena antr, bet, jeigu mes turime daugiau kaip du knu, dalykas komplikuojasi, ir i reikti judjimas trij kn sistemos yra labai painus udavinys, kur taiau isprend Nevvtonas, nes ia jau mes turime darbo su perturbacija, arba su pakeitimu orbitoj dviej kn bendro judjimo centro treio kno takoje. Perturbacijos udaviny* visiems sauls sistemos knams iki ios dienos dar neisprstas.

 45
Taigi visuotinosios traukos reikinys F = k . pritaikomas tik dviem materijos takam arba dviem taisyklingiems rutuliam, nes rutulio mas traukia taip, Jcad, tarytum, ji bt sukoncentruota rutulio centre. Jeigu knai yra kitokios lyties, sakysime, isigaubusio per pusiauj elipsoido, tai virpaduota formula jau nebepritaikoma, ir reikinys traukai tarp toki kn yra sudtingesnis. Pirm pirmiausia Newtono dsnis duoda galimumo neti reikaling patais grynai empirinius Keplerio dsnius. Tiksliai kalbant, planetos gan ymiai apsilenkia su Keplerio dsniais dl to, kad vienos planetos veikia kitas. Bet jeigu mes turime planet su palydovu, kaip antai, em ir mnuo, tai Keplerio dsniai pritaikomi prie bendro t kn sukimosi centro, kuris emei ir mnesiui yra vidury ms ems apie 1.500 km., skaitant nuo paviriaus. Tai ot, itas centras seka Keplerio dsniais. Pagaliau ir perturbacija vienos planetos kitomis lieia tokius bendrus sukimosi centrus. Newtonas pirmutinis iaikino precesij, arba ekvinokcij pasiskubinim, nors tasai reikinys buvo inomas nuo graik senovs. Pasak Newtono, pusiaujinio ems isigaubimo dka saul ir mnuo smarkiau traukia pusiaujin ems juost, negu aigalines zonas. Ta aplinkyb perturbuoja ems a, kuri svyruoja eidama kgio pavirium, panaiai kaip sukasi ant grind skritulio (vilkelio) ais. Tas ems aies svyravimas, kurio periodas, Newton'o apskaiiavimu, yra apie 26.000 met, kaip tik sudaro tikr prieast precesijos. Taiau ne tik saul ir mnuo, bet ir kitos plane tos perturbuoja i savo puss ems a ir yra prieastimi kitos dar precesijos, kurios periodas yra kitoks. Be to, dl ito kit planet veikimo, ems orbita tai isitempia, tai susitraukia, artindamasi prie tikslingo rato. Tas ems aies svyravi mas ir josios orbitos formos kaitaliojimas yra svarbiausia prieastis kaitymosi klima to arba ilimos padalijimo ant ems. Newtonas pirmutinis iaikino senai inomus ir turinius didels reikms jri ninkystj pdtvyni (pokyli) ir atoslgi reikinius. Ir tas jo iaikinimas savo laiku padar smarkaus spdio ir tikino gal labiau negu kas kitas visuotinosios traukos dsnio teisingumu. Senai buvo pastebtas ryys tarp mnesio tarp (arba fazi) ir vandenyno kupros arba isigaubimo didumo. Senai buvo inoma, kad ta kupra yra uvis didesn, kai bna pilnatis ir jaunas mnuo, o kvadratromis ta kupra bna maesn. Pirmuoju atveju kalbama apie augt vanden, antruoju apie em (sekl) vanden. Bet kada Jonas Kepleris para Galiliejui laik apie tai, kad, jo nuomo ne, potvyniai ir atoslgiai es mnulio darbas, tai Galiliejus ijuok j, sakydamas, kad toks iaikinimas ess panaus burt. Bet Newtonas gro prie tos Keplerio minties ir pairjo ems vandenis, vandenyn, kaipo ems palydov, pana mnul, kurio sukimasis kartu su eme apie a reguluojamas perturbacijos jgo mis, ieinaniomis i mnesio ir i sauls, vandenynas i tos puss ems, i kurios yra mnuo, traukiamas smarkiau negu pati em, ir todl i tos puss jam ikla kupra, jisai isipuia. Tas pats bus i skersmenikai prieingos ems puss, nes ten em ariau prie mnulio negu vandenynas, vadinasi, traukiama smarkiau negu jis. Ir vandens dalels, taip sakant, atsilieka nuo ems, ir todl pasidaro irgi vande nyno kupra. Tarp t dviej kupr mes turime vandenyno dubim, Tai ot, itos kupros ir tie dubimai bga apie em kartu su mnuliu taip, kad kiekviena kupra apeina, arba apibga, apie em per 24 valandas 50 minut (ir. 41 pie.). Vadinas, kiek vienoj ems vietoj, kuri prieina prie vandenyn, dusyk per par bus augtas (paki ls) vanduo (laikotarpis tarp j apie 12 valand 25 minutes) ir dusyk bus emas (nuslgs) vanduo. Panaiai veikia ir saul, tiktai sauls sukildintos vandenyno kupros bus emesns negu mnulio sukildintos, nes saul yra daug toliau nuo ems negu mnulis, ir, be to, sauls ikildinta kupra apibga apie em per 24 valandas. Pilnaties arba jauno mnesio tarpu mnesio ir sauls veikimas susideda, ir tada mes turime pakilus vanden. Kvadratrose mnuo ir saul veikia vienas kitam priein gai, ir tada mes turime nuslgus vanden. I ia Newtonas apskait, kad vien sau ls veikimu okeano vandens pavirius pakeliamas per vien pd, o vien mnesio

 46
Bet dl tos, palyginti, nedidels vandenyno kupros gali isiveria i vandenyno upes ir j kanalus, kur svyravimai gali siekti ir keliolika ir net kelias deimtis pd, kaip antai, Liverpulio uoste.
v e ik im u

per

tris pdas.

labai didiai vandens lygumas svyruoti, kur vanduo

Pie 40

Savaime aiku, kad potvyni ir atoslgi reikinys sudaro ypating trynimos1 moment, emei sukantis, ir maina to sukimosi greitum taip, kad paros ilgis pa mau, bet atkakliai, didja. iandien tai yra nustatytas faktas, ir em dl potvy ni ir atoslgi prieasties eina prie tokios padties, kada jos para, arba laikas apsisukimo apie aj, pasidarys lygus metams, arba laikui apsisukimo apie saul. Tegu kas metai para darosi ilgesn labai maa dalimi sekundos, bet tos labai ma os dalys sekundos, tie labai mai pasivlinimai sumuojasi ir varys ms emr tok stov, kuriame jau iandien yra mnulis, kuris apie em sukasi tiek pat laiko, kaip ir apie savo a, taip kad visuomet ta pati mnulio pus atkreipta em. Prie tokio stovio mnul prived em, sukildindama ant jo potvyni ir atoslgi rei kinius, kada ant mnulio buvo vandens. Dabar mnulis, taip sakant, kerija. Bet uvis smarkiausio spdio mokslinink ir iaip jau apsivietusi moni tarpe padar Newtono dsnio ir ieinanios i jo perturbacijos teorijos pritaikini mas prie iaikinimo netaisykling Urano planetos judjim ir prie surito su tuo Neptno planetos atradimo. Vokietis Herschelis, kuris veik kaipo astronomas Anglijoj, 1781 metais atrado Urano planet ir susek jos orbit, nes orbitai susekti pakanka surasti tik trij planetos padi. inant orbit, galima, inoma, i anksto numatyti vis planetos kelion apie saul ir sekti j i observatorijos. Bet 1820 me tais buvo pastebta, kad Uranas nesilaiko savo orbitos, apsilenkdamas, tiesa, labai maai, per kokios pusantros minuts kamp, bet visgi apsilenkdamas. Vliau buvo pastebta, kad tie apsilenkimai su teorikai nustat/tu judjimu darsi vis didesni. Taigi ituo dalyku susidomjo jaunas Cambridgeo studentas John'as Adams'as 1841 metais ir, ms dalyk svarstyti, pamgino iaikinti Urano, taip sakant, klaidiojim, ieinant i Newton*o perturbacijos teorijos. Manydamas, kad Uran perturbuoja neinomas dar sauls sistemos knas, Johnas Adamsas puikiai atsak pastatyt sau klausim ir pasiunt savo rat apie Urano perturbacij karalika jam astronomui Greenwich,e profesoriui Airy. Tame rate Adamsas aikiai nu rod, kurioj dangaus vietoj reikia iekoti naujos planetos. Profesorius Airy neat kreip pakankamai doms it rat, o anglas Adamsas buvo perdaug flegmati kas ir ltas ir, negavs i Greenwich'o atsakymo, nebekibo dalyk. Taip ir pasiliko. Vliau, 18431844 metais, ituo klausimu susidomjo jaunas Prancz mate matikas Paryiuje Leverrier ir taip pat prijo prie ivados, kad Urano judjimo netikslumm reikia iaikinti perturbacija, ieinania i neinomo dar sauls sistemos kno. Jis |kibo t klausim rimtai, isprend perturbacijos udavin ir, bdamas gyvas ir eictingas pranczas, para apie tai laik 1846 metais profesoriui Halle, Berlyno

 47
observatorijos astronomui, inodamas, kad tuo laiku Berlynas turjo ger ranki, ir, be to, tikdamas, kad joks vokietis nepaliks neatkreips tok dalyk aki. Proferius Hall gavo laik rugsjo 23 dien, ir tos paios dienos vakare js obser vatorij atkreip savo teleskop dangaus viet, Leverriero nurodyt. Ir labai trumai apie it dangaus viet pavejojs atrado nauj kn, Neptno planet. ia fewtonfo dsnio pritaikinimas dav galimumo numatyti naujus vykius, atrasti visi kai nauj dalyk, odiu sakant, tas dsnis galino tiksliai ir aikiai ipranaauti atei t. Tat yra didiausia tikslaus mokslo dsni reikm, ir tuo paiu laiku galingiau sias t dsni teisingumo patikrinimas.

32 . Visuotinosios traukos konstanta k. Kavendio eksperimentai (1798).

I formulos f = k . -H * 1* a a aiku, kad konstanta k yra ne kas kita, kaip jga, ireikta dinomis, kuri veikia tarp dviej masi, kiekviena lygi vienam gramui, per vien centimetr atstu nuo viena kitos. Kad ita formula galima bt pasinau doti apskaiiuojant centrinio kno mas, sakysime, ems mas, ieinant i ems traukimo, arba sauls mas, ieinant i tos traukos, kuria saul traukia em, reikia inoti ita konstanta k. Nevvton'as netiesioginiais keliais buvo nustats itos kon stantos dyd, bet svarbu buvo tiriamuoju keliu,tiesioginiu matavimu nustatyti itas toks reikmingas fizikai dydis. T darb atlikoHenry Cavendish (Kavendias). gims 1731 metais Nicoje ir mirs 1810 metais Londone. Tai buvo augtos kilms ir labai turtingas mogus, lordas, bet tuo paiu laiku buvo labai keistas vyras. Vis savo gyvenim pavent mokslo tyrinjimams, daugiausia i fizikos ir chemijos sri ties, gyveno kaip vienuolis, dirbo ir iokiomis ir ventomis dienomis, veng pain i, bet paliko didel intelektualin turt, ir iandien yra inomas kaipo vienas i puikiausi ir tiksliausi tyrj (arba eksperimentatori). Ne vienas jo iradimas ir ne vienas jo padarytas matavimas dav paskutiniais laikais dideli vaisi, ir teori jos ir praktikos atvilgiu. Tai tas mogus pirmutinis atsvr em, arba, kitaip sakant, pirmutinis tyrimo keliu surado konstant k. Tas tyrimas jo padaryta 1798 metais itokiuo prietaisu (ir. 41 pie.). Jis pam stieb, pakabino j u vi durio ant plono metalinio silo ir ant gal to stiebo unr dvi lygias mases po 730 gra m taip, kad stiebo mas buvo labai maa, pa lyginti su dviem masm homogenini rutuli pavidalo, udt ant stiebo gal. Tegu ito stiebo ilgis bus 21, ir tegu kiekvieno rutulio mas bus m. Prie kito stiebo, storesnio ir stipresnio, sujungto su skridiniais ant tam tikr rm, jis ant gal prikabino du lygius rutulius po 168 kg. Paymsime mas kiekvieno i it rutu li raide M. Skridinio ir stiebo pagalba jis galjo priartinti didiuosius rutulius prie maj taip, kad didieji rutuliai bt i vairi pusi maj rutuli, kitaip sakant, kad traukos jga stengtsi pakreipti arba pasukti mauosius rutu lius ta paia prasme. Kavendi'as imatavo kam p < p, kuriuo pasisuko stiebas 21, su rutuliukais, artinant prie j i prieing pusi didiuosius rutulius, lygiai kaip ir atoku m r tarp didij ir maj rutuli. T davini pakanka apskaityti konstantai k. Didij rutuli mass, traukdamos maj rutuli mases, suka parimus stieb i jo ramios padties. Tam sukimui prieinasi metali nio silo elastingumo jga, ir pusiausvyra vyksta tada, kada elastingumo jgos mo mentas yra lygus traukiani jg suktiniam (sukamam) momentui. Paymsime

48

traukos jg tarp M ir m raide F, tai porio jg suktinis momentas bus 2. F, 1, nes tokia pat jga ta paia prasme veikia i abiej stiebo pusi. Paymsime suktin me talinio silo moment raide C, turint kampo vienet, tada suktinis elastingos jgos momentas, turint kamp cp, bus C . 9 . Taigi pusiausvyrai turime 2. F. 1 = C. cp. Norint surasti koeficient C, reikia duoti stiebui su masmis m svyruoti gulsioje plotmje ir nustatyti svyravimo laik T. Tad T = k j / _L (itos formulos ivada bus padaryta vliau). I ia reikia vadinamj inercijos moment stiebo 2 . 1 su masmis m, kuris yra lygus 2m. I2 (apie inercijos moment ir jo ireikim smul kiau kalbsime irgi vliau). ia tiktai paymsime, kad dl kiekvieno svyruojanio ^ . . /-* tc2 . 1 * n :22 .m .l2. arba sukamo kno reikia skaitytis su inercijos momentu. 1aigi C = ^ O C 1 ^ . 2 . m . I2 . _ TU^ . 1 .9 ir 2. F. 1. = ------ ^ ------- ? arba F = ------- *_ 1 * l . * kitos puses trauka tarp

dviej masi M ir m, rcm- atstu nuo viena antros Newton*o dsniu yra Fk. T C 2 r^ 1 cp I ia k = ~ TgM ^U Pa<^ars v* s3 tyrim, Kavendias atrado, kad dvi mass kiekviena lygi

k = 6,66. 10~8 din (arba f gpoggoo dinos).

Vadinasi,

vienam gramui, vieno centimetro atstu nuo viena antros, traukia viena antr jga TiO O O LO O O dm 8. Kitas prieinamesnis, bet ne toks tikslus bdas Newtono konstantai k apibrti, tai yra pavartojimas tam tikslui paprast svarstykli. Reikalinga augtas kambarys, arba sal, bent 10 metr augio. Svarstykls turi bti pastatytos augtai, sakysime, prie pat lub. Prie vienos svarstykli lkts ant ilgos 8 metr vielos prikabinama rutulys, kurio mas 1 kg. yra kompensuojama tam tikrais svoriais ant kitos svarsty kli lkts. emai, po ituo rutuliu, statoma per 50 cm. nuo jo didelis rutulys, ku rio mas 5 tonos arba 5.108 kg. Svarstykls turi bti toli nuo itos didiuls mass, kad eliminuot jos veikim svori, padt ant svarstykli lkts. Kalbamuoju atveju didelio rutulio veikimas mao rutulio bus 256 sykius smarkesnis negu jo veikimas masi, udt ant svarstykli lkts (82:-^-). Taigi priartinus per 50 cm. rutulio di del mas prie pakabinto ant vielos rutulio, is pastarasis bus patrauktas truput e myn, ir svarstykls nebeteks pusiausvyros. Sudaryti pusiausvyrai, ant kitos svarsty kli lkts reikia udti svoris malesnis kaip y mgr., kuris yra lygus jgai 0,133 din atstu 50 cm. Taigi galima parayti tokia lygtis: 0,133=k . * -^ 2 10 (ia ma

ss ireiktos gramais). I ia k= ^33 =6,66 . 10~8. inant Newtono konstant k ir traukiamj jg, kuri veikia tarp centrinio kno ir jo palydovo, galima apskaityti to centrinio kno mas. Pav., mass 1 kg. svoris yra ta jga, kuria ta mas traukiama prie ems centro. Ireikta dinomis, jga lygi vienam kg. bus 10B . 981. Taigi 108 . 9 8 1 = 1Q S * ^ 3y6 ' ^ 2 ionai M reikia ems mas, ireikt gramais, o 637 . 106 yra ems spindulys, ireiktas centimetrais. I ia apskaitoma M=5,96 . 1027 gr., arba apskritai 6000 trilion ton. Tai yra ems mas. inant ems spindul, galima apskaityti ems tris, ir pada lijus vis ems mas i ems trio surasti vidutinis ems tankumas, kuris yra 5,5. Todl Kavendio tyrimas, kuriuo jis nustat Newtono konstant k, ir vadinasi fizi koje ems pasvrimas. Toliau mes tursime progos pasipainti su kitais metodais itos konstantos k apibrimo. ia tik reikia konstatuoti, kad ir kiti metodai duoda t pai idav.

 49
Apskaitysime dabar sauls mas, kuri yra centrinis knas emei kaipo sauls palydovui. Atokumas ems nuo sauls 140000000 km., skaitant centras nuo centro, jos greitumas, bgant jai apie saul elipsine orbita, 30 km., per sekund. Ieidami i it davini ir skaitydami, kad ems orbita labai maai skiriasi nuo rato, mes gali me apskaityti t jg, kuria em traukiama prie sauls. Ta jga yra ne kas kita, kaip centrin jga, susidaranti dl ems sukimosi apie saul. centrin jga p M . v2 5 . 96 . 1027 . (3 . 106)2 A -v .1 XI r = p= --------^ i o n a i emes mas ireikta gramais, jos greitu mas centimetrais lygiai kaip ir ems orbitos spindulys R. Padar reikalingus veiks nius, mes rasime, kad ta centrin jga yra 0,588 din. Pritaikindami Newtono vi suotinosios traukos dsn, mes tursime: 0,588=6,66 . 10~~8. ^ ^ra sauls mas gramais, o M inoma iau mums ems mas (5,96 . 1027). Iskaiiav, rasime, kad S= 333 333 . 5,% . 10^7 gram, arba sauls mas tredaliu miliono sy ki didesn negu ems mas.

35 .

vytuokl ir harmoningi (darnus) svyravimai.

Jeigu veikianios kn jgos yra pusiausvyroj, kitaip sakant, jeigu j atstoja moji jga yra lygi nuliui, tai knas yra arba parims, arba jis slenka tolyginiu grei tumu i inercijos. Mes galime irti j parimim kaipo ypating judjimo stov su galutinu greitumu nulis. Bet tokiais atvejais mechanikoj kalbama apie kno pusiau svyr. Kiekvienas knas ant ems yra takoje ems traukiamosios jgos, arba svo rio. Tas svoris susideda i svori daugybs atskir daleli, arba molekul, i kuri susideda knas. Taigi kiekviena kno dalel yra takoje svarumo jgos, atkreiptos ems centr. Vis t jg linkm yra ta pati, jos veikia lygiagretikai. Mes ino me, kaip sudti 2 arba daugiau jg, veikiani vairiomis linkmmis, toliau mes pasipainsime su tuo, kaip sudedamos lygiagrets jgos. ia tik pasakysime, kad atstojanioji kelet lygiagrei jg, veikiani ta paia linkme, yra lygi j sumai ir veikia ta paia linkme. Ta atstojamoji turi kiekvienam kne savo pridedamj tak, kuris vadinasi svarumo centras, arba mass centras. Pav., rutuliui ta atstoja moji bus suma svori vis atskir daleli, i kuri susideda rutulio mas, ir jos pridedamasai takas bus rutulio centras, taigi rutuliui svarumo centras ir jo geomet rinis centras sutampa. Kitiems knams tas svarumo, arba mass, centras turi, taip sakant, savo aikiai apibrt viet, ir jo padtis taisyklingiems knams gali bti su rasta, vadovaujantis geometriniais dsniais, o kitiems knams tam tikrai tiriant. Jeigu koksai nors knas pakabintas ant silo arba umautas ant aies taip, kad jo svarumo ar mass centras yra emiau negu paramos takas arba paramos li nija, tai toksai knas yra pastovios pusiausvyros padty, nes knas, ijudintas i jo ramybs padties, sakysime, atlenktas vien arba kit pus, ima svyruoti lanku, kuris sudaro dal rato, nupieto ieinant i jo paramos tako, kaipo centro su spindu liu, kuris yra lygus atokumui jo paramos tako nuo jo svarumo, arba mass, cent ro. Tokie svyravimai nuolat maja, ir pagaliau knas grta prie savo ramybs pa dties, kada kno paramos takas ir svarumo centras randasi ant tos paios statins linijos. Kiekvienas knas, kuris taip svyruoja arba net sukasi apie a, kuri eina per paramos tak, vadinasi fizin vytuokl. Laikas, kuris pereina, knui svyruojant, nuo vienos kratutins padties iki kitos, sakysime, nuo kratutinio atsilenkimo kair pus iki kratutinio atsilenkimo dein pus,paprastai vadinasi svyravimo (svyruojamasai) laikas. Atsilenkimo didumas, matuojamas atsilenkimo kampu arba to kampo sinusu, vadinasi svyruojamoji (svyravimo) amplitda. Galiliejus pirmutinis nustat pamatinius vytuokls svyravimo dsnius. tai ku ris atsitikimas prived j prie vytuokls problemos. Dalyvaudamas viensyk vakaro pamaldose Pizos katedroj, jis atkreip akis ib (lemp), pakabint ant grandins, kuri udeg katedros tarnas. Zib, patraukta emyn ir kiek atlenkta al bei paleista, m suptis, svyruoti, linguoti. Pripuolamai Galiliejus pastebjo, kad jo pulso muimas sutinka su ibs svyravimu. Toliau Galiliejus pastebjo, kad ma

 50 -

jant ibs atsilenkimams nuo pusiausvyros padties (majant svyruojamosioms amplitdoms) svyruojamasai laikas nesimaino. Tuo bdu Galiliejus pirmutinis nustat dsn apie izochronin vytuokls svyravim, arba apie nepareinamum vytuokls svyruojamojo laiko nuo amplitdos. iandien mes inome, kad itas Galiliejaus dsnis yra teisingas tik tada, kada svyruojamosios amplitdos yra maos, arba kada atsilenkiamieji kampai yra mai. sileids t dalyk, Galiliejus nustat ir kit svarb dsn, btent, apie pastovum vytuo kls svyruojamosios plkties (-tumos), nes svyruojanti vytuokl prieinasi kiekvienai pastangai pakeisti jos svyruojamj plokt. Pagaliau jis pirmutinis at rado formul matematins vytuokls svyruojamajam laikui. Jeigu mes sivaizduosime sau sil be mass ir nesitrinant, pakabint u vieno galo su mase m, koncentruota vienam take ant kito galo silo, tai mes tursime matematin vytuokl. Kiekvie nos fizins vytuokls, kaip mes pamatysime toliau, mes galime surasti visuomet to ki matematin vytuokl, kurios svyruojamasai laikas bus toks pat, kaip fizins vytuokls. Reikia tik, kad matematins vytuokls ilgis (atokumas nuo pakabinimo tako iki mass centro) bt lygus atokumui tarp fizins vytuokls dviej svyravi mo ai arba svyravimo centr tokioj podty, kad tarp j bt vytuokls mass centras ir kad apie kiekvien a vytuokl svyruot tuo paiu laiku. Panagrin?ime dabar matematin vytuokl, kad iaikintum santyk tarp veikiani jg ir judjimo vytuoklei svyruojant. Tegu linija O A atvaizduoja matematin vytuokl (ir. 42 pie.). O bus pasiremiamasai takas, arba svy ruojamasai centras. Take A bus mas m, va dinasi, tame take pridta jga, kuri veikia statinai ir yra lygi mass m svoriui (p = m.g). O A yra matematins vytuokls ilgis; pa -& mesime j raide 1. Atlenksime dabar vytuokl P ie i 42 OA nauj padt O A t . Take A t veikia mass svoris p (jga A^ti) statinai, sudarydamas dabar kamp su vytuokls ilgiu. Iskaidysime jg A 2 B 2 : iilgai O A 1 ir statmenai. Jg A l Bi kuri veikia iilgai silo O A 2 kompenzuojasi silo tempimu. Jga A t C = p. sina varo vytuokl prie jos ramybs padties. Aiku, kad ta jga bus juo didesn, juo didesnis bus kampas a ir pasieks maksim tada, kada a pasidarys lygus 90. Sina arba statmuo A x D vadinasi ia svyruojamoji amplitda. {takoj jgos A l C = p . sina mas ims slinkti lanku A x A prie savo ramybs padties. Kampas a mas, vadinasi, ir vei kianti jga p. sina irgi mas ir pasieks minim tada, kada a bus lygus nuliui arba kada vytuokl vl pasieks pusiausvyros padt O Ai. Bet itoj padty mass greitumas bus maksimalinis, nes slinkdama nuo Ai iki A mas vis laik gaus nauj impuls, nors vis ma esni ir maesni dl nuolatinio majimo jgos p. sina. Padtyje A statmena sudedamoji dalis svorio p bus nulis, bet greitumas, mass m gytas, bus maksimalinis. Todl i inercijos mas neapsistos take A, bet eis lanku A A < 2 kit pus. Atsilenkus vytuoklei OA kit pus, vl susidarys statmenai vytuokls ilgiui jga p. sin a, kuri stengsis suteikti masei m greitjim pusiauvyros padties link, ir tuo bdu mains gyt mass greitum. Kada vytuokls atsilenkimas kit pus pasieks t pat laipsn, matuojam kampu a, tad mass greitumas pasidarys lygus nuliui, ir takoje jgos p. sin a visuomet atkreiptos pusiausvyros padties pus, mas ims slinkti algai nuolat greitdama ir vl peroks ramybs padt A, atsilenks iki A i ir t. t., odiu sakant, tokia matematin vytuokl, atlenkta nuo savo pusiausvyros padties, svyruoja, aminai. Matematins vytuokls svyravimui charakteringas dalykas tas, kad jga,

 51
kuri palaiko svyravim, visuomet atkreipt j pusiausvyros, arba ramybs, padties pus ir yra juo didesn, juo didesnis yra atsilenkimas nuo ramybs padties. Svyravimai, itik dl toki jg, vadinasi harmoningi svyravimai. Suspaustas ir paleistas elastingas spyruoklis irgi harmoningai svyruoja, nes ir ia elastingos jgos visuomet atkreiptos nor malins padties link, visuomet veikia ta prasme, kad atstatyt normalinj ramybs stovj, ir t jg didumas yra tiesiai proporcingas atsilenkimui spyruoklio daleli nuo normalins padties. Paprastai vytuokls svyruojamu laiku vadinamas laikotarpis tarp dviej kra tutini vytuokls padi (laikas nuo atsilenkimo, sakysime, dein pus iki atsilenkimo kair pus; arba laikas nuo atsilenkimo nuo ramybs padties j koki nors pus iki sugrtant j t ramybs padt). Bet fizikoje mes daniausiai kalb sime apie svyruojamj period, arba vis svyravimo laik, kuris yra laikas nuo pradios svyravimo, ieinant i ramybs padties, iki sugrtant t ramybs padt taip, kad toliau svyravimas atsikartoja. Pav., vytuokl i ramybs padties atsi lenkia dein pus, grta ramybs padt, atsilenkia kair pus ir pagaliau grta vl ramybs padt. Nuo ia prasideda i naujo svyruoti. Aiku, kad svyruojamasai periodas, arba visas svyruojamasai laikas, yra dusyk ilgesnis negu prastas svyruojamasai laikas. it vis svyruojamj laik mes paymsime visuo met didele raide T, ireikdami laik sekundomis. JI Nustatyti visam svyruojamam laikui, pasinau dosime vadinamja kgine vytuokle. Atkreipus vy tuokl, sakysime, dein pus ir suteikus jai impuls statmenai amplitdai upakal arba prieak (ir. 43 pie.) iilgai vektoriaus BN, mas vytuokls m ims slinkti elipso arba rato apskritimu. Rato apskritimu slinks tada, kai suteiktas impulsas bus lygus tam impulsui, kuris buvo prieastimi svyravimo su amplitda OB. Tada mas m slinks rato apskri- tumu, o vytuokls ilgis aprays kgio paviri Sa vaime aiku, kad itos kgins vytuokls svyruoja masai periodas T bus tas pats, kaip ir vytuokls svy ruojanios ploktyje BAC. Paimsime t vytuo 9 kls padt, kada mas m yra take B. Ta mas yra takoje svarumo jgos BP p ir centrins jgos Pie. 43 B E=f, kuri veikia iilgai spindulio ir yra atkreipta centr, lskaidysime jg p 2: iilgai spindulio ir iilgai vytuokls ilgio AB. Mas m gali palikti ant rato periferijos tik tada, kada atstojamoji centrins jgos BE ir svarumo jgos p eina iilgai vytuokls ilgio AB arba iilgai EP || BP. I panaumo trikampi AOB ir EBP seka: ^ nes ^ra rato spindulys. AO = AB cos a, jeigu a paymsime kamp OAB. Atlenkus vy tuokl labai maai nuo jos pusiausvyros padties, kampas a bus maas, ir todl cosa labai maai skirsis nuo vieneto. Taigi tokiomis aplinkybmis galima vietoj AO paimti vytuokls ilgis AB = 1, nes tas ilgis maai skirsis nuo AO. Taigi mes tursime tok santyk: = - p arba f = - y r , arba f = m ' * ' r . I kitos puss 4T C 2m . r . . 4Tz*m . r m . g . r Ix .x , , , 4n2 1 f = y* > taiP fa = 1 c,a lvedame> kad T = , arba

T = 2 * ] / ^ . Tai yra pamatin matematins vytuokls formula, kuri sako, kad visas vytuokls svyruojamasai laikas yra tiesiai proporcingas ketvirtainei akniai i vy tuokls ilgio ir atvirkiai proporcingas ketvirtainei akniai i ems greitjimo. [ it formul neeina amplitda, arba atsilenkiamas kampas, bet reikia atsiminti, kad ji i vesta maoms amplitdoms. Paskiau mes duosime formul ir fizinei vytuoklei.

 52 34 . Paprasti harmoningi svyravimai, periodiniai judjimai ir bangavimai.

Jeigu mas m slenka tolyginiu greitumu v rato apskritimu (ir 44 pie.), tai tos mass tako projekcija ant gulsio arba statinio skersmens atlieka paprastus har moningussvyravimus. Ipieinio aiku, kad, masei slenkant nuo A D, i tako A, statyto skersmen CD, statmenspagrindas slenka nuo O D. Kada mas slenka toliau rato apskritimu nuo D B, tada jos projekcija grta atgal i D O. Slen kant masei i B C, jos projekcija atlie ka keli i O C, ir pagaliau slenkant masei i C A, jos projekcija grta i C O. Mas apibgo vien syk rato aps kritim, o jos projekcija padar vien vis svyravim. Tas pats reikia pasakyti ir apie pagrind statmens, kuris nuleistas i slenkanios rato mass ant statinio skers mens AB. Atkreipsime akis mas m; bdama padtyje Mi, ji yra takoje cen trins jgos iilgai spindulio Mi O. Suskaldysime vektori OMi du vektori: Mi F ir Mi Ei. Jeigu mes nustatysime savo ak iilgai linijos Mi Ei , tai mes ma tysime projekcij svyruojant iilgai gulsio skersmens CD. irdami gi iilgai MiF, mes matysime svyruojantprojekcij ant statinio skersmens AB. Ieidami i to, mes ga lime padaryti tok tyrim. Paimkime dvi vytuokli vienodo ilgumo ir paleiskime vien svyruoti iilgai CD ir kit tuo paiu momentu paleiskime iilgai pusraio DAC. Tad kiekvien judjimomoment abiej vytuokli takai mass bus ma tyti ta paia linija. Aiku taipogi, kad jgos, kuri takoj yra tako - mass pro jekcija ant skersmens, yra visuomet proporcingos atokumui tos projekcijos nuo cen tro O ir visuomet atkreiptos it centr. Taigi projekcijos svyravimas ant skers mens yra paprastas harmoningas svyravimas ir niekuo nesiskiria nuo matematins vytuoklssvyravimo. Svyruojamasai periodas bus toksai pat, kaip ir tako-mass judjimo periodas rato apskritimu ir bus lygus tam rato apskritimui padalijus i mass-tasko greitumo v ^ T = Toliau aiku, kad amplitda to harmoningo svyravimo bus lygi spinduliui. Kiekvien tako-mass padt ant rato apskritimo ir, vadinasi, kiekvien jos projekcijos padt ant skersmens fizikoje mes vadiname svy ravimo faze. Laikotarpis tarp dviej vienod fazi yra ne kas kitas, kaip visas svy ruojamas laikas, o visi tokie judjimai, kurie per tam tikr laik atkartoja visas fazes, vadinasi periodiniai judjimai. I j paprasiausias yra harmoningas periodinis ju djimas. * Faz visuomet apibriama kampu, kur sudaro spindulis vektorius (linija, jun gianti rato centr su mase-taku ant periferijos, sakysime, OM i ) su pradios spin duliu vektorium OA (jeigu nuo tako A prasideda judjimas). Paymsime it kamp AOMi raide a ir matuosime j radianais, vadinasi, u vienet paimsime tok kamp, kurio lankas yra lygus spinduliui, kaip tai daroma trigonometrijoj. Tad lankas AMi bus lygus ar, o visas rato apskritimas bus 2~r. Tegu takas - mas, pradjs judti i padties A, pasieks padt Mi per t sek. 2T C .t Aiku, kad
2 Trr T

I ia mes rasime, kad a = Tai bus bendras reikinys vairioms fazms tako - mass m, slenkanios rato apskritimu. itai tako - mass padiai atsako

 53
jos projekcijos padtis Ei ant gulsio skersmens CD. ia faz bus apibriama atokumu projekcijos nuo centro O, vadinasi, linija OEi. Paymsime it atokum raide a, tad aiku, kad a = r. sin a, arba *W a = r. sin 2 tu y . Jeigu mes kalbsime apie harmoning svyravim projekcijos iil gai statinio skersmens AB, tai tada tako mass fazei Mi tursime jos projekcijos padt F, ir faz bus apibriama linija OF = b cosa = r. cos 2 tu y . Taigi itie projekcijos harmoningi svyravimai vadinasi sinus ar cosinus svyravimai. Duo tas ia reikinys galina mus nustatyti svy ravimo faz, arba padt, svyruojanio tako, praslinkus bet kokiam laikui t nuo pra dios svyravimo, jeigu tik mes inome vis svyruojamj laik T. Pav., tegu tas visas svyr. laikas bus viena sekunda, o nuo pra dios svyravimo praslinks 420 sek., tad a = r. sin 2 tc vadinasi, ia bus sin kampo 420.2ir, kuris yra lygus sinui 2tc0. Taigi takas bus pradios judjimo fa zje. Tegu nuo pradios svyravimo pras linko-g-sek., tad a = r . sin 2 tu. -g- = r. sm y , arba, kitaip kalbant, = r sin 45. Kada t -j, tada a = r. sin
tu

2T E

arba r. sin y , arba r . sin 90, vadinasi, a = r. Tad mas-takas bus padty D ir projekcija bus toj paioj padty D ir tt. Padalysime rato apskritim 12 lygi dali ir paymsime tas dalis skaitmenimi XII, I ir t.t. i eils (45 pie.). Nubrkime dabar 2 lieianias linijas prie gal statinio skersmens AB ir taip pat i centro linij, lygiagret toms lieianioms. Paimsime ant tos vidurins linijos atkar p EL, padalysime j 15 arba daugiau dali ir pabrime per padalijimo takus statines linijas tarp abiej paralelini lie iani linij. Tegu mas - takas ima slinkti tolyginiu greitumu rato apskritimu i tako XII. Pabrime i ia linij iil gai virutins lieianios iki susikertant su irmuoju statmeniu. Tuo bdu mes apirime padt mass-tako projekcijos ant statinio skersmens judjimo pradioj. T pat padarysime, ieidami i mass - tako padties take I, vadinasi, i I pabrime gulsi linij, iki susikertant su statmeniu I.

Piei.

54

Tuo bdu ant antro statinio skersmens apibrime padt mass-tako projekcijos, koki ji turt ant statinio rato skersmens. T pat padarysime su padtimis mass - tako takuose II, III, IV, V .............. paymdami jo projekcijos padtj ant statmen tarp dviej lieiani linij. Mes tuo bdu tursime vis eil tak, kurie savo atokumu nuo vidurins gulsios linijos atatiks visikai atoku mams nuo rato centro mass - tako projekcijos svyruojanios harmoningai ant statinio skersmens. Su jung tuos visus takus linija, mes gausime kreiv linij, kuri iame atsitikime vadinasi cos bangos li nija. (Aiku, kad sin bangos linija bus tokia pat, tik tai ji atsakys harmoningiems p r o j e k c i j o s svyravimams ant gulsio skersmens). Jeigu mes paleisime svyruoti paprast fizin vytuokl su maute leikele, pritai kinta prie vytuokls galo ir pripilta smulkaus jros smlio, sakysime, i kairs dein pus, ir statmenai tai linkmei, i prieakio j upakal trauksime vienodu greitumu popieriaus lap, tad birs smlys nupie ant popieriaus lapo toki sin arba cos ban gos linij. Grdami prie 45-jo pieinio, mes matome, kad bangos linija turi savo maksimus ir minimus. Pirmieji vadinasi kupros, pastarieji slniai. Maksimo arba mi nimo atokumas nuo neitralins, arba pusiausvyros, linijos (ED, FG, HJ) vadinasi bangos amplitda. Atokumas tarp dviej bangos tak, kurie randasi ^ toje paioje fazje, pav., DH, KL ir t. t., vadinasi bangos ilgis. I pieinio aiku, kad takui-masei ap sisukus aplinkui rato apskritimu, arba to tako pro jekcijai padarius vien vis harmoning svyravim ant statinio skersmens, projekcija to paties tako ant statini linij E, I, II ir t.t. nupie, taip sakant, vien bang, kitaip sakant, visas harmoningo svyravimo laikas bus tas pats laikas, per kur svyravimas isiskleidia per bangos ilg, sudarydamas vien bang. Tie ban gos takai, kur bangos linija perkerta neitralin li nij, pav., III, IX, XV ir 1. 1. vadinasi bangos maz gai. Ploktis, nubrta per tos paios fazs gre timus takus, vadinasi bangos frontas, o linija, einanti per tos paios fazs takus, pav., per maksi mus arba minimus statmenai frontui, vadinasi bangos spindulys. Tas spindulys visuomet sutampa su bangos skleidimosi linkme. sivaizduokime dabar sau eil materialini tak ant gulsios linijos (ir. 46 pie.), kurie sujungti elastingais ryiais arba veikianiomis tarp j jgomis. Jeigu pirmajam i t materialini tak suteiksim impuls, arba moment, statinje ploktyje augtyn, tai tas takas ims harmoningai svyruoti panaiai pro jekcijos svyravim ant rato skersmens. Kadangi tas takas elastingomis jgomis suritas su tolesniu taku, tai neilgai tetrukus ims svyruoti harmoningai ir antras takas, kuris i savo puss ijudins treij tak ir t. t. Pagaliau visi tos eils takai svyruos iilgai sta*

 55
tini linij tuo paiu taktu. Skirtumas bus tik tas, kad kiekvienas tolesnysis takas bus truput pasivlavs svyravimo fazje i atvilgio pirmesnj tak. Sakysime, kad tako svyruojamasai periodas bus viena sekunda ir kad per t laik svyravi mas nueina nuo pirmojo iki septynioliktojo tako, kad per i- sekundos svyravimas nueina nuo pirmojo iki penktojo, vadinasi, kada pirmasai takas pasieks savo didiausi atsilenkim, penktasai takas teberymos ant neitralins linijos, ketvirtasai bus atsilenks nuo neitralins linijos ant i- svyravimo amplitdos, treiasai takas bus atsilenks ant puss amplitdos, antrasai takas ant amplitdos. Jung dami tuos takus linijomis, mes gausime tiesi linij 1 5, bet i tikrj skirtumas tarp it tak fazi nebus lygus ir nebus pastovus dydis, o mainus dydis. Taigi linija, jungianti tuos takus, bus kreiva linija. Tuo bdu per pirmj ketvirt periodo pirmieji penki takai bus ant ios kreivos linijos, o visi kiti takai bus dar ant nei tralins linijos. Samprotuodami tuo pat bdu, mes galime nupieti kreiv linij l,M l99, ant kurios bus pus vis tak per pus svyravimo periodo, taip pat kreiv linij 1 5 M2 13 |--iams svyruojamojo periodo ir pagaliau kreiv linij 1 M2 9 Ms 17, ant kurios bus 17 materialini tak per vien sekund (ir. 46 pie.). Tuo bdu mes gausime sin arba cos bangos linij visai panai 45-jo pieinio linij. Realinis judjimas ia yra svyravimas materijalini tak, j vibracija, arba osciliacija, ir to judjimo suteikimas gretimiesiems takams i vis pusi. Tuo bdu susi aro bangavimas, arba bangos. irint bangas atrodo, kad jos slenka prie, bga, bet i tikrj kno dalys tik svyruoja, ir tas j svyravimas skleidiasi visas puses dl veikiani ryi tarp atskir kno daleli. Kiekvienas ino, kad mestas ant banguojanio vandens paviriaus medis svyruoja, pasilikdamas ant tos paios vietos ir neslenka tolyn, jeigu tiktai nra vjo arba kokios nors sro vs, kuri varo vandens mas vien ar kit pus. Kai dl greitumo, kuriuo materialini daleli svyravimas suteikiamas gretimi nms dalelms, arba kuriuo bangavimas skleidiasi visas puses, tai tas greitumas pareina nuo elastingumo ryi tarp materialini daleli ir nuo t daleli masingumo arba inercijos. Jeigu knas bt absoliai elastingas ir be jokios mass, tai pra djus vienai dalelei svyruoti, tuo paiu laiku imt svyruoti ir visos kitos dalels ir jokio pasivlavimo fazje tarp atskir daleli nebt. Bet tikrenybje toki ab soliai elasting ryi tarp kno daleli nra, ir visuomet tenka susidurti su io kiu ar tokiu pasivlavimu fazj, bet tas pasivlavimas bus juo maesnis, juo elastin gumo modulis (elasting jg matas) bus didesnis. Antra vertus, juo maesnis bus pa sivlavimas fazje, juo greiiau pasivarys svyravimas tolyn, juo didesnis bus ban gavimo skleidimosi greitumas. Bendrai tas greitumas yra proporcingas ketvirtainei akniai i elastingumo modulio. Savaime aiku, kad juo didesn daleli mas, juo didesn j inercija, juo sunkiau jos ijudinti i ramybs stovio. Ir todl didesn mas, didesnis kno tankumas yra prieastis didesnio pasivlavimo fazje. Taigi greitumas bangos skleidimosi bus atvirkiai proporcingas ketvirtainei akniai i ma singumo, arba tankumo. Paymsime bangos greitum raide v, tada mes turime tok bendr reikin: v = k j / " ? ia E reikia elastingumo modul, d kno tankum ir k proporcingumo veiksn, l ai yra Newtono nustatyta formula ir turinti bendros reikms visokiems bangavimams. Ireikiant v, E ir d absoltins (cm., gr, sc) sistemos vienetais, k paprastai lygus 1. Anksiau mes jau matm, kad visas materialins dalels svyruojamasai laikas atatinka tam laikui, per kur susidaro viena banga, kitaip kalbant, per kur svyra vimas nusivaro tolyn per vienos bangos ilg. Paymsime viso svyravimo laik raide T, bangos ilg raide L ir bangos greitum raide v, tad aiku, kad v . T = L.

 56
Fizikoje danai kalbama apie svyravimo danum, arba svyravim skaii. Tai yra skaiius svyravim per vien sekund. Paymsime it skaii raide n, tad aiku, k a d n = ir bangos ilgis bus L = -j, arba n . L = v. Taigi, ant ilgio, kuris atsako bangos greitumui, pereis tiek bang, kiek mes turime svyravim per vien sekund. Paymsime ia dar, kad yra dvi rys bang: iilgins (longitdins) ir sker sos bangos (transversalins). Mes kalbame apie iilgin bang tada, kada daleli svyruojamoji linija sutampa su bangos linija arba su ta linkme, kuria banga sklei diasi. itos ries bangos susidaro dujose, kuri tris palyginti lengvai keiiasi, arba kurie lengvai pasiduoda trio deformacijoms. Skers, arba transyersalin. bang mes tursime tada, kada daleli svyr. linija yra statmena bangos linijai. Tokios bangos susidaro knuose, kuri tris visikai nekitj arba maai tekitja, veikiant iorinms jgoms, ir kurie pasiymi vadinamuoju formos elastingumu, kaip antai, kietieji knai. Kadangi absoliai kiet kn nra, tai tikrenybje kietam kne gali susidaryti abiej ri bangos. Kai dl skyst kn,tai juose bangos visuomet yra sudtinos. Jos su sideda i iilgins ir skersos bangos, skysio dalelms svyruojant tuo paiu laiku i ilgai ir skersai bangos linijos, kitaip sakant, sukantis ratais arba elipsmis. Tikrenybje kiekvienas knas susideda i daleli, kurios turi usktusios tam tikr erdvs dal, taigi tikrenybje visuomet susidaro ne bangos linija, kuri atatinka tik eilei daleli, bet bangos knas. Paprasiausiais atsitikimais tas bangos knas turi sinusoido sukimosi form, jeigu visos dalels svyruoja harmoningai.

35 .

Darbas ir energija.

Savo raumen jgomis mes galime pakeisti kno padt ir ijudinti kn. Vi sais tokiais atvejais mes atliekame tam tikr darb. I analogijos mes sakome, kad fizin jga atlieka darb, jeigu suteiktas jos kuriam nors knui momentas t kn sujudina. Taigi fizikoje tik judanti jga, jga engianti prie, atlieka darb. Statin jga, kaip, sakysime, spaudianti absoliai kiet kn irgi suteikia tam knui tam tikr moment, bet nepajudina jo. Todl tokia jga neatlieka jokio darbo. Ne tik fizikos srity, bet ir vairiose gyvenimo srityse, neimus ir dvasios srities, jeigu nra engimo prie, tai nra jokio darbo, jokio efekto, nors ir bt didelis jg tempi mas. Pav., mintis, kuri pasilieka ant vietos, kuri neengia priek, kuri negali bti ireikta nei odiu, nei ratu, nei kuriuo kitu bdu, neturi jokios reikms. Fizika matuoja jgos darb sandauga jgos i kelio, per kur tos jgos pridedamasai takas arba knas, kur ta jga veikia, pasistumia prie (pirmyn) iilgai jgos vei kimo linijos. Paymsime jg, ireikt dinomis, raide f ir keli, skaitydami j vi suomet jgos veikiamja linkme, raide s (centimetrai), tad darbas matuojamas reiki niu f . s. Darbo vienetas bus tada, kada jgos vienetas (viena dina) pasistums priek per vien centimetr (arba pastums vieno gramo mas per vien centimetr). itas darbo vienetas fizikoje vadinasi ergas. Praktikoje danai vartojamas kaipo darbo vienetas vienas kilogrametris (kilogramometras). Tai yra darbas, kurs reikia atlikti keliant augtyn per vien metr vieno kilogramo mas. Vienas kilogramas yra lygus 100C gram, vieno gramo svo ris yra lygus 981 dinai, taigi vienas kilogramas reikia 981000 din. Vienas met ras yra lygus 100 centimetr, taigi vienas kilogrametris yra lygus 981. 106 erg. Bet bna atsitikim, kada kno judjimo linkm neatatinka veikianios t kn gos linkmei. Tegu knas m slenka gulsia linija AB (ir. 47 pie.), o jga vei kia t kn iilgai linijos CD, kuri sudaro kamp a su linija AB. Norint iuo at veju apskaityti jgos darb, reikia jga CD = f iskaidyti einant paralelogramo dsniu 2 komponentas: iilgai AB ir statmenai AB (AD ir C A). Duotja defi nicija visas atliktas darbas bus ionai lygus AD. s (s kno nueitas kelias). AD yra lygus f . cosa, taigi darbas bus f . cosa . s. Jeigu kampas yra lygus 90, tai cos 90 yra 0 ir ta komponent AD tada irgi bus lygi 0, ir darbas bus lygus 0, va dinasi, jeigu jga veikia statinai judjimo linkmei, tai tos jgos atliktas darbas bus

 57
lygus 0. Taigi darbas komponentos C A, kaipo veikianios statmenai judjimo linkmei, bus irgi lygus Q . Riedanio ant stalo rutulio svo rio darbas bus lygus nuliui, nesrutu* lio jga-svoris sudarys ties kamp su jo judjimo linkme. Maksim d a r - --------------^ bo jga atlieka tik tada, kada jos ir j\ 3)Ji judjimo linkms sutampa. Pi 47 Gyvenime mes vartojame odius energingas ir energija, vadindami energingu mogumi tok, kuris gali atlikti daug darbo. it ms gyvenime prast termin mes vartojame ir mechanikos srity ir kalbame ten apie fizini kn energij, tur dami omenyje t kn sugebjim atlikti darb, ir matuodami j energij atliktu darbu taip, kad darbo ir energijos vienetas yra tas pats, btent, ergas, arba techni koje kilogrametris. Kiekviena judanti mas, susidrusi su pasiprieinimu, arba klitimi, gali atlikti darb, pav., granata pralauia sien. Todl mes sakome, kad kiekviena judanti mas turi tam tikr energijos itekli, ir vadiname t energij judjimo, arba kinetine, ener gija. Gyvulys arba maina, atlikdami darb, sukuria judjim, vadinasi, j kinetin energij reikia irti kaipo darbo vaisi. Atbulai, kinetin energija, kaip jau anksiau pasakyta, tam tikromis aplinkybmis gali virsti darbu taip, kad darbas ir kinetin energija suriti ekvivalentingumo santykiais. Tegu jga F din veikia per t sek. laiko ir suteikia masei m greitum v. Tada mes turime F . t = m . v (jgos impulsas lygus judjimo momentui). I ia F = -------- Darbas yra lygus sandau gai jgos F i nueito kelio jgos veikimo linkme, vadinasi, F . s. Judjimo pradioj mass greitumas 0,o pirmos sekundos gale v. Pam vidutin greitum mes tu rsime s = -^t (kelias nueitas per t sek.). Taigi darbas F . s m- v 'LlI = ita lygtis ireikia santykius tarp darbo ir kinetins energijos ir sako, kad kinetin mass energija ireikiama puse sandaugos mass i greitumo ketvirtainio. itas dydis buvo dar anksiau filosofo Leibnico nustatytas ir pavadintas gyvoji jga. Bet nuo Youngo laik, kada sivyravo fizikoje terminas energija, dydis vadi namas kinetine energija.itas reikinys rodo, kad kinetins energijos (ir darbo) didumas yra E = M . L2 . T2 . (E = = mLaTa). Pabrti skirtumui tarp judjimo momento ir kinetins energijos, atsiminkime atatrankos ir susidrimo reikinius. Kada patranka imeta granat, tai treiuoju Nevvtono dsniu judjimo momentai granatos ir patrankos yra lygs ir vienas prie kit atkreipti. Bet patrankos mas yra daug didesn negu granatos mas. Todl patrankos greitumas atatrenkiant yra daug maesnis negu granatos greitumas (patran kos ir granatos greitumai yra atvirkiai proporcingi j masms). Todl ir kineti ns energijos patrankos ir granatos bus atvirkiai proporcingos j masms, vadina si, kinetin energija patrankos bus ymiai maesn negu granatos ir palyginti lengvai gali bt tarnuotojaus sueikvodinta. Susidauus dviem judaniom masm mes turime atkalu reikin, btent, susidauus masm j bendras judjimo momentas nesimaino. Tegu ovinys, kurio mas yra vienas kg. ir greitumas v, susiduoda taikin, kurio mas yra 99 kg. Tad greitumas abiej kn, ovinio ir taikinio, jiems susidauus, bus 100 syki ma esnis, vadinasi, kinetin energija abiej kn bus 10.000 syki meesn negu ovi nio kinetin energija. Kur dingsta likusi ovinio kinetins energijos dalis? Ji apsi reikia mechaniniu efektu (deformacija, plyimas ir t. t.) taikinio ir ovinio; j tem peratros pakilime ir t. t., bendrai j fizinio stovio atmaina. Nuo kalno numestas akmuo krinta emyn, gyja greitumo, vadinasi, gyja kineti ns energijos. Toksai akmuo, pasieks em, atliks tam tikr darb, pav., imu

 58
duob ant ems arba varys em kuol. Todl mes sakome, kad akmuo ant augto bdamas ramybje turi tam tikr energijos itekli, nes tam tikromis slygo mis ta jo energija gali virsti kinetine energija ir atlikti darb. Tokiais atvejais mes kalbame apie potencin, arba padties, kno energij. ita energija pareina nuo kn padties vienas kito atvilgiu ir nuo veikiani tarp j jg. Taip antai, akmens ant kalno potencin energija pareina nuo traukos jgos, veikianios tarp ems mass ir akmens mass, o ita jga, kaip mes inome, pareina nuo atokumo akmens nuo ems centro, vadinasi, nuo abipuss padties ems ir akmens. Todl visi knai, kurie yra augiau ems centro, turi potencins energijos, kuri gali apsireikti kaipo kinetine energija, jeigu bus sudarytas galimumas tiems knams judti sekant traukos jg. Taip pat suspaustas elastingas spyruoklis turi potencin ener gij, kuri pareina nuo abipuss padties spyruoklio dali ir nuo veikiani tarp j jg. Atleistas spyruoklis ima judti, potencin energija keiiasi kinetine energija, kuri i savo puss gali judinti kit kn, pav., laikrodio svyruojant raiuk, vadi nasi, gali atlikti darb. Fizika iandien ino kelet vairi energijos form, bet visos tos formos gali bt suvestos 2 pamatines, btent, kinetins ir potencins energijos formas. Mdkslininkai, tyrindami vairius mechanikos reikinius, jau senai nustat me chanikoje dsn, kuris sako, kad suma potencins ir kinetins energijos mechanikos reikiniuose yra pastovus dydis. sivaizduokime sau absoliai elasting rutul, kuris yra h augio nuo ems paviriaus. Vadinasi, jo potencin energija yra lygi m . g . h, jeigu jo mas yra m (bendrai svarumo potencin energija visuomet ireikiama kaipo sandauga i svorio ir augio; skaitydami augt nuo ems paviriaus mes, taip sakant, sauvalikai ima me ems paviri kaipo augt 0.) Jeigu it rutul paleisim nuo augto, tai, pasie ks em, jis gys greitum v ir jo kinetin energija bus Bet kadangi v = y 2gh, ta> mes tursime = mgh. Vadinasi, kinetin energija, pasie kus masei em, bus lygi buvusiai potencinei energijai, taigi energijos kiekis bus tas pats, tiktai josios lytis bus kitokia. Jeigu ne tik rutulys elastingas, bet ir ems pavirius toj vietoj elastingas, tai, nukritus tam rutuliui ir susidrus su eme, jo ki netin energija deformuos j pat ir em toj vietoj (vienas ir antras susiplos), kitaip sakant, kinetin abiej kn energija pasikeis potencine elastingumo energija. Grtant knams savo pirmyki lyt, ta potencin energija vl pasikeis kinetine energija, nes rutulys, kaip mes jau inome, susidrs su nejudania didele elastinga mase, atoks atgal tokiu pat greitumu, kok jis turjo pasiekdamas em, tik dabar tas greitumas bus atkreiptas augtyn. Turdamas t pat greitum, atkreipt augtyn, kaip mes jau inome, rutulys pasieks t pat augt h, nuo kurio jis nukrito. Pasie kus t augt, jo greitumas pasidarys lygus 0, ir visa jo kinetin energija pavirs vl potencine energija lygia mgh. Taigi elastingas sviedinys, paimtas ir paleistas i tam tikro augto ant elasting grind, susidavs grindis atoks, pasieks t pat augt, vl nukris ir susiduos, vl atoks ir 1.1., odiu sakant, tokiomis aplinkybmis sviedinys okint aminai, ir ia mes tik turtume periodin pasikeitim potencins energijos kinetine ir atbulai. Bet kokioj sviedinio padty grind atvilgiu algebrin suma potencins ir kintins energijos yra lygi pirmykiam potencins kiekiui, vadinasi, ta suma pasilie ka pastovus dydis. Tegu sviedinys, kurio mas m, yra ht augio (48 pie.) nuo grind (take B). Tad jo potencin energija yra mght . Klausiama, kuri yra jo po tencin ir kinetin energija, kada jis, slinkdamas emyn, pasieks tak C, kuris yra h2 augio nuo grind. itoj padty potencin energija bus mgh2j o kinetin energija 2 ' Bet sviediniui krintant nuo B iki C, jo greitumas v bus vadinasi, visa jo energija take C bus mgh2 -f m 2g ^ ~ y 2g (ht h2) a ~i- > kas duoda mght

 59
vytuokl, atlenkta nuo savo normalins padties, turi tam tikr potencins ener gijos pertekli, kuris yra lygus mg . AD (42 pie.), jeigu vytuokls mas m ir tos mass centro pakilimas, atlenkiant j nuo normalins padties, AD. Dliai itos prie asties paleista vytuokl ima slinkti atgal ir gys, pasiekusi tak A, kinetin energij. Todl vytuokl nepasiliks padty A ir atsilenks j kit pus, taip kad vytuokls mass centras vl pakils augtyn antAD. Jeigu eliminuotas (ipstas) oras ir pakabinimo take nesitrina, tai tokia vytuokl, viensyk atlenkta, svyruos aminai, ir ia mes irgi tursime tik periodin pasikei tim potencins energijos kinetine energija ir atbulai. Kiekvienoj vytuokls padty algebrin suma potencins ir kinetins ener gijos bus pastovus dydis ir lygus mg . AD. Ieinant i ito paprasto mechaninio reikinio nustatytas energijos pastovumo dsnis gali bti pritaikintas ir prie visos sauls sistemos. em sukasi apie saul tam tikro greitumo, tarpais smarkiau, tarpais liau. Bdama ariau sauls, em sukasi greiiau, taigi ir kinetin energija didesn. Utat poten cin energija maesn. Kada em tolinasi nuo sauls, jos ki netin energija maja; utat auga potencin energija, taip kad vis laik algebrin suma potencins ir kinetins energijos ems bei sauls sistemos yra tas pats dydis, jeigu tik nra koki nors prieasi, kurios eikvodina kinetin energij. Pav., jeigu em juda apie saul nesitrindama. itas dsnis galima apibendrinti ir visai sauls sistemai ir pasakyti, kad suma kinetins ir potencins energijos vis sauls sistemos kn yra pastovus dydis. Galima eiti ir toliau ir pritaikinti itas dsnis prie vis pasaulio kn, kurie yra prieinami ms jutim organams betarpikai arba su optikos instrumentais. Reikia tik atsiminti, kad mes toli grau ne visuomet galime imatuoti arba apskaityti vis kn energij. Pav., kinetin energija ems susideda ne tik i m - ^ Y , kur m yra e ms mas, o v jos apie saul judjimo greitumas, bet prie to dar reikia pridti jos sukimosi apie savo a kinetin energija ir pagaliau kinetin energija vis jos molekul. Taigi mes daniausiai operuojame tik su maa dalimi kn kinetins energijos, bet visos energijos pastovumo dsnis negali bti kvestionuojamas dl tos prieasties, kad ta ar kita energijos dalis neapskaitoma arba negali bti imatuota. Bet sekdami realinius reikinius, mes visuomet gauname spd, kad, tarytum, kinetin energija maja, nyksta. Realinmis aplinkybmis paleistas i rankos sviedi nys, susidavs grindis, atoka, bet nebepasiekia to augio, nuo kurio jis nudribo. Antr kart susidavs grindis pasiekia dar maesn augt ir t.t., kol sustoja visi kai. Tas pats su vytuokls svyravimu realinmis aplinkybmis. Atlenkta ir paleista vytuokl svyruoja nuolat majania amplitda ir pagaliau visikai sustoja. itie realiniai reikiniai prieinasi, tarytum, energijos pastovumo dsniui, nes mes ia turime kinetins energijos nykim. Bet iandien mes gerai inome, kad visais tais atvejais veikia trynimosi jgos. Sviedinys slenka oru, vytuokl svyruoja ore. Tas trynimosi momentas eikvodina kinetin energij ir keiia j ilima. Tas pats atsitin ka, kada susiduria 2 ne visai elastingi knai. Tik dalis kinetins energijos virsta ia elastingumo potencine energija, o kita dalis virsta ilima. Ne tik mums, bet ir lau kiniams monms gerai yra inomas faktas, kad, trinant du knu vienas antr, ga lima padaryti ilimos, lygiai kaip ir tasai faktas, kad visuomet atsiranda ilimos, su sidrus dviem knam. Taigi paleistas i rankos sviedinys turi sustoti, nes kiekvien kart susidrus jam su grindimis jo kinetins energijos dalis inyksta, ir atsiranda tam tikras kiekis ilimos. Taigi fizikaf jau senai buvo tos nuomons, kad tarp kine tins energijos ir ilimos yra ekvivalntingumas, kad ilima yra ne kas kita, kaip ypatinga kinetins energijos ris. itas spjimas virto neabejotinu faktu, kada 1842 -1844 metais vokietis Robertas Mayeris ir anglas Jamesas Jouleis ityT san tykius tarp kinetins energijos ir ilimos, nustat vadinamj ilimos mechanin ekvi

 60
valent, kitaip kalbant, t darbo kiek, kuris gali sukurti vien ilimos vienet. Abiej t moni pastangomis buvo prieita prie to, kad 427 kilogrametrai darbo gali sukurti vien didij kalorij ilimos, ir kad tam tikromis aplinkybmis ilima gali bti darbo ir kinetins energijos altiniu. Tuo bdu nuomon, kad ilima yra ypatinga energijos lytis, tapo neabejotinas faktas. Turdami tai galvoje, mes tvirtiname, kad visais tais atvejais, kada, tarytum, nyksta kinetin energija, jos vietoj atsiranda ilimos energijos, ir tada kinetins bei potencins energij pastovumo dsnis ipleiamas ir ant ilimos energijos. Vliau ekvivalentingumo santykiai buvo nustatyti tarp ilimos ir t gamtos jg, kurios praeity buvo vadinamos magnetinmis, elektros, viesos, chemijos jgomis. iandien mes nebekalbame apie jgas, bet kalbame apie magnetin, elektros, chemijos ir ki tas energijas. Visuose mechanikos, fizikos ir chemijos reikiniuose mes turime daly k tik su energijos kitimu (transformacija), su perjimu vien ri ener gij kitas ris, algebrinei sumai vis energij pasiliekant be atmainos, lygiai kaip sekdami vairius chemijos vyksmus mes inome, kad materijos kiekis pasilieka be atmainos, ir materija tiek tepakeiia savo pavidal (lyt), kad vienos ries ma terijos atomai knuose pasikeiia atomais kitos ries. Taigi dar 18 amiaus pa baigoj garsus Prancz chemikas Lavoisier paskelb dsn apie tai, kad gamtos vyksmuose materija negali bt nei sukurta, nei panaikinta, ir kad prieinamo mums pasaulio materijos kiekis yra pastovus dydis. 18421844 metais buvo konstatuotas panaus dsnis energijai: prieinama mums pasaulio energija negali bti nei panai' kinta, nei sukurta gamtos vyksmuose. Pasaulio energijos kiekis yra pastovus dydis. itas dsnis vadinasi energijos sulaikymo dsnis, ir kartu su materijos sulaikymo dsniu sudaro pagrind vis gamtos tyrinjim ir gamtos vyksm interpretacijos. Galima pasakyti, kad svarbiausias fizikos udavinys yra sekti energijos kitimus vai riuose gamtos reikiniuose, lygiai kaip kad svarbiausias chemijos udavinys yra sekti mediagos kitimus. Bet suprasti gamtos reikiniams nepakanka inoti, k a d . energijos kiekis neimaino ir kad tarp vairi energijos lyi reikiasi ekvivalentingumas. I to, kad tam tikras darbas gali virsti ilima ir atbulai, dar neieina, kuriomis slygomis arba ku riomis aplinkybmis darbas virsta ilima ir atbulai, ir kuriais kiekybiniais santykiais. iandien mes inome, kad darbas visuomet gali bti pakeistas ekvivalentiniu ilimos kiekiu. I 427 kgm. darbo, pav., per trynim visuomet gaunama viena didioji ka lorija. Bet praktikoje mes neinome tokio prietaiso, tokios mainos, kurios pagalba galtume i vienos didiosios kalorijos ilimos gauti 427 kgm. darbo. Pav., ms garins mainos palyginti nedidel dalel ilimos tepaveria darbu. Taigi ia ikla aiktn jdomus faktas, kad vienos energijos rys visai pereina kitas, bet yra ir tokios energijos rys, kaip, pav., ilima, kurios tiktai dalis pereina kit energijos r, kita gi dalis pasilieka kaipo ilima. Norint orientuotis ituose dalykuose, reikia formuluoti sly gos, kuriomis energija gyja kit pavidal. Pirm pirmiausia, kalbdami apie energijos kie k, mes turime konstantuoti, kad tas kiekis visiems inomiems mums energijos pavidalams pareina nuo dviej veiksni: nuo energijos talpumo ir nuo energijos tampumo (tempimo), kur pavadinsime energijos potencialu. Kalbant apie mechanin vandens energij, savaime suprantama, kad to vandens energijos kiekis yra proporcingas vandens masei ir vandens augiui, nuo kurio ta vandens mas puola, nes potencin vandens energija, sakysi me, vandens krioklio, gali bti ireikta reikiniu m . g . h., jeigu mes vandens mas paymsime raide m ir augt tos mass, sauvalikai skaitydami jros lygumos augt nuliu, paymsime raide h metr. Taigi ia m bus talpumo veiksnys, o h bus ener gijos lygumos, arba tempimo, veiksnys, arba potencialas. Nukritus vienam kilogra mui vandens nuo h metr augio, mes gausime h kilogrametri darbo. Taigi poten cialu mes galime pavadinti t darb, kuris bus atliktas, nuslinkus energijos talpumo vienetui nuo augtesns ant emesns lygumos. Kalbdami apie vandens energij, mes inome, kad vandens mas savaime visuomet slenka nuo augtesns ant emes ns lygumos, ir tiktai tokiomis aplinkybmis potencin vandens energija virsta dar bu. Prieingai, norint pakelti vandens mas nuo emesns ant augtesns lygu-

 61
mos arba pakelti potencin vandens energij nuo emesnio ant augtesnio potencia lo, reikia atlikti tam tikras darbas. Taigi tas, kas ia pasakyta dl vandens energigijos, turi galios visoms kitoms energijos rims. Duj energija, nesimainant tempe ratrai, gali bti ireikta kaipo trio ir spaudimo sandauga (tris tai bus talpumo veiksnys, o spaudimas atsakys potencialui). Sujungus du nevienodo spaudimo duj turiu, duj dalels slinks nuo didesnio j maesn spaudim, ir taip slinks, pakol spaudimai dviej duj tri isilygins. Taip slinkdamos, duj dalels atlieka darb. Prieingai, norint pakelti duj spaudim, norint pavaryti duj daleles nuo maesnio didesn spaudim, reikia sueikvoti tam tikro darbo. Kalbdami apie ilim kaip apie energijos pavidal, mes galime ireikti ilimos energijos kiek sandauga i ili mos talpumo ir temperatros, prilygindami temperatr ilimos energijos potencialui. ilima irgi visuomet savaime slenka, viena prasme, nuo augtesns emesn tempe ratr. Pakelti ilimai ant augtesns temperatros reikia tam tikro darbo. Slinkdama savaime nuo augtesns emesn temperatr, ilima dirba darb. Garin maina yra ne kas kita kaip prietaisas, kuriame ilima slenka nuo augtesns temperatros garo katilo emesns temperatros garo kondensatori, arba vsintoj, atlikdama tam tikr darb. Aplamai mes sakome, kad visos energijos rys gali persipa vi dalinti (pasi keisti) tik tada, kada yra potencial skirtumas, kad savaime energija persipavidalina visuomet viena prasme, nuo augtesnio emesn potencial, ir kad tik tokiomis aplin kybmis energijos judjimas gali duoti mums darbo. Grtant prie potencins ener gijos vandens, jo masei m nuslinkus nuo h metr augio iki h0 metr augio, at liktas darbas bus m . g . h m . g . h0= m . g . (hh0). Savaime aiku, kad itas dar bas bus lygus gytai vandens kinetinei energijai , jeigu mes paymsime gyt vandens greitum raide v. ia tiktai dalis potencins vandens energijos m . g . h virs naudingu mums darbu, btent, ioji dalis: ~ it santyk mes galime pavadinti energijos persipavidalinimo naudingumo koeficientu, turdami omeny nauding daib (pav., turbinos sukim), kurio duoda itas persipavidalimas. Aiku, kad itas naudingumo koeficientas bus juo didesnis, juo didesnis bus potencial skirtumas, bet tikrenybje mes niekuomet nepasiekiame ito augiausiojo naudingu mo laipsnio, nes dalis vandens energijos, slinkdama nuo augtesns emesn lygum, dl trynimosi tekamj dugn ir onus ir tarp atskir vandens daleli virsta ilima. Bendrai, slenkant energijai nuo augtesnio emesn potencial, energijos naudingu mas darbo atvilgiu maja, nes, vykiui pasibaigus, mes turime jau energij em es nio potencialo. Be to, kiekvienas toks energijos puolimas yra suritas daniausiai su ilimos atsiradimu ir kit energijos ri, bet jau emesnio potencialo. Gamtos vyksmai duoda pagrindo konstatuoti tok fakt: visi gamtos vyksmai vyksta ta pras me, kad ilygint energij potencial skirtumus, ir yra suriti su augimu pasaulyje ilimos energijos, tiktai emos temperatros. Bendrai, gamtos vyksmai siekia prie energijos verts majimo darbo atvilgiu, ir itas faktas inomas fizikoje kaipo energijos verts majimo dsnis, arba antrasai energijos dsnis itas dsnis galima inter pretuoti ir kitaip: savaime einantieji gamtos vyksmai veda prie pakeitimo augto po tencialo ir prieinam mums energijos ri energijomis emo potencialo ir vis ma iau ir maiau prieinamomis, ir pagalios prie pasaulio fizinio sustingimo arba fizins mirties, kada visi potencial skirtumai bus ilyginti. Taigi itas dsnis, einant Angl pav., vadinamas fizikoje dar energijos degeneracijos, arba energijos isisklaidymo dsniu.. Energijos ilaikymo ir energijos verts majimo dsnis duoda galimumo kie kybikai sekti visus fizikos ir chemijos vyksmus, kam yra atsidjusi ypatingai ter modinamika, kuri iaugo i mechanikos. iandien daroma pastang vadovautis tais dsniais, sekant ir gyvosios gamtos vyksmus, bet pripaindami tuos dsnius pagrin dais gamtos tyrinjim, mes turime visuomet atsiminti, kad jie turi neabejotinos ga lios tikrenybje tiktai to fizinio pasaulio ribose, kuris yra prieinamas mus protui. Bet ar abudu dsniai, ir ypatingai antrasai, turi absoltins galios, sakysime, daug

62
platesnse ms vaizduots pasaulio ribose, mes nieko negalime pasakyti, nes mes neturime jokios teiss sprsti apie t dsni gali ten, kur j ivados negali bti patikrintos tyrimu. odiu sakant, mes neturime jokios teiss tvirtinti, kad nra arba negali bti toki vyksm pasaulyje, kurie varo antrojo dsnio veikim atgal, btent, kelia augtyn nukritusius energijos potencialus ir tuo bdu paalina i plataus pasaulio fizins mirties btinyb.

Statika.
Pirmuoju Newtono dsniu, fizinis knas, kurio neveikia jokios jgos, yra pari ms arba slenka tiesia linija vienodo greitumo. Kiekvienas fizinis knas ant ems yra takoje bent vienos jgos, btent, ems traukos, lygiai kaip ir kiekvienas slenks knas yra jtakoje trynimosi jg. Taigi, jeigu knas, kur veikia ems trauka, pasi lieka ramus, tai reikia, kad kokia nors kita jga lygi ems traukai, bet prie j atkreipta, kompensuoja ems trauk. Taipogi slenkant knui vienodo greitumo, j turi veikt jga lygi trynimosi jgai, bet prie j atkreipta. Panaiais atvejais, kada knai pasilieka rams arba slenka tiesia linija vienodo greitumo, mes kalbame ir sudaro apie jg pusiausvyr. Jg pusiausvyros mokslas vadinasi s t a t i k a ypating mechanikos skyri, kuris atsirado ir pasigjo anksiau negu dinamika. Aplamai kalbant, ir tie atvejai, kada kn judjimo linkm arba greitumas mainosi, kuriems yra atsidavusi dinamika, galima priskirti irgi statikai. Dalykas tas, kad kiekviena veikianti jga suteikia tam tikr moment, ir jeigu kno judjimo greitumas arba linkm mainosi, tai be vis kit jg, veikiani kn, kurios gali bti ireiktos kaipo vektoriniai dydiai, veikia dar viena, taip sakant, neatjauiama jga, kurios momentas yra lygus kno masei, padaugintai i kno greitjimo, paimtai su neigiamu enklu (ma). Ta neatjauiama jga nuo Galiliejaus laik vadinasi vis inertiae arba paprastai inertia. Taigi ddami dbon inercij, mes galime irti kn arba knus, kuri judjimo linkm arba greitumas mainosi, kaipo sistem, kuri yra pusiausvyroj. ituo atvilgiu galima irti dinamik kaipo statikos dal, bet taip pat galima sprandyti statikos udaviniai, ieinant i dinamikos princip, nes kn sistem, kuri yra pusiausvyroj, mes galime irti kaipo sistem, kuri juda nulio greitjimu. Pastaraisiais laikais daroma pastang sukurti statikos moksl, ieinant i keleto bendr dinamikos princip. Treiasai Newtono dsnis sako, kad kiekviena veikianti kn jga susitinka su lygiu tai jgai pasiprieinimu. Taigi kalbant apie pusiausvyr tenka veikianios jgos suskaidyt du briu: jgas, veikianias kn, ir jgas, reikiamas knu. Btina slyga pusiausvyrai, kad kiekviena i t jg bri bt pusiausvyroj, taip sakant, tarp savs, ir svarstant statikos udavinius reikia daboti it dviej bri jg ne supainioti. Paprastai statika dedasi ddbon pusiausvyr jg, kurios veikia kn.

36 .

Tako pusiausvyra.

Jeigu tak veikia dvi arba daugiau jg ta paia linija, tai takas bus pusiau svyroj, jeigu algebrin suma vektori, kuriais ireikiamos tos jgos, bus nulis, arba, kitaip sakant, ieigu atstojamoji vis tak veikiani jg bus nulis, arba jeigu kiekviena jga bus lygi ir prieinga atstojamai vis kit. Jeigu tak veikia trys arba daugiau jg vairiomis linkmmis, tai takas bus pusiausvyroj, jeigu kiekviena i veikiani jg bus lygi ir prieinga atstojamajai vis kit, kitaip kalbantbus udaromuoju onu daugiakampio, nupieto einant jg veikimo prasme. Takas K (ir. 49 pie.) yra P ir Q jg takoje. P ir Q yra du pasvarai ant sil, permest per skridinius. Kiti t sil galai sueina take K. Taigi jga P veiki tak K linkme K A, jga Q linkme K C arba lygiagrete link-

 63
me A B. Lygiagretainio dsniu atstojamoji t dviej jg bus striain K B atkreip ta augtyn. Jeigu mes dabar prie tako K prikabinsime pasvar. R lyg vektoriui prikat K B, tai jga R veiks emyn, ir takas K bus pusiau svyroj. I ia ieina tokia taisykl tako pusiausvyrai. Reikia nupieti trikampis, briant linijas, proporcingas veikianioms jgoms KA ir AB ir jg veikimo pras me. Tada linija B K, nubrta tja paia prasme ir udaranti trikamp, didumo bus lygi kit dviej jg atstojamajai, bet bus atkreipta prieingj pus ir todl bus pusiausvyra. Jeigu veikia keletasjg, tai reikia tsti linijos, toms jgoms proporcingos ir joms lygiagrets jg veikimo prasme. Linija, nubrta ta paia prasme ir udaranti daugiakamp, bus vis kit jg atstojamoji, tik atkreipta prieingj pus, ir todl takas bus pusiausvyroj. Taigi veikiant kelioms jgoms vairiomis linkmmis, takas bus pusiauvyroj, jeigu algebrin jg vektori suma bus nulis ir jeigu kiekviena i jg bus lygi ir prieinga atstojamajai vis kit. Kitaip sakant, jeigu jgos sudaro uda ryt daugiakamp, tai j atstojamoji yra nulis. Jeigu jgos nesudaro udaryto daugiakampio, tai linija, udaranti daugiakamp, bus j atstojamoji, ir tada pu siausvyros nra.

37 .

Kn pusiausvyra.

Rengdamiesi svarstyti veikiani kn jg pusiausvyr, pirm pirmiausia pa brime, kad kiekvienos jgos pridedamasai takas galima perkelti ta paia linija bet kok kit tak, nemainant visikai tos jgos veikimo. Tegu ant linijos AB (ir. 50 pie.) take C veikia jga CD. Paimsime ant tos paios linijos tak E ir pri dsime tame take dvi jgi: EG ir EF, kiekvien lygi CD, bet atkreipti prieina

t
Piei. 50

2)

gas puses. ita jg sistema veikia taip pat, kaip jga CD, nes jgos EF ir CD, bdamos lygios, bet atkreiptos prieingas puses, yra pusiausvyroj. Taigi pasilieka tik jga EG lygi jgai CD ir atkreipta t pai pus. odiu sakant, ar jga CD bus pridta take C ar ant tos paios linijos take E, tos jgos veikimo tai nelieia. Paimsime dabar kok nors kn KK (ir. 51 pie.) ir pridsime prie to kno takuose A ir B dvi jgi P ir Q, kurios veikia vairiomis linkmmis. ia mes turi me tok atvej, kad itiestos veikiani jg linijos susikerta take C. Ddami dabon, kad jgos pridedamasai takas galima perkelti josios veikimo linija bet kok kit tak, perkelsime jgas P ir Q tak C ir atrime nuo ito tako C linijas CD ir CE lygias jgoms P ir Q. Ant linij CD ir CE pastatysime lygiagretain CDFE. Tada linija CF bus atstojamoji R jg P ir Q. Paimsime ant linijos CF bet kur tak M ir sujungsime it tak su takais D ir E linijomis MD ir ME. Plotai trikampi CMD ir CME bus lygs, nes tie trikampiai turi bendra pagrind MC ir j augiai h ir h, yra lygs. Antra vertus, CMD trikampio plotas gali bti ireiktas kaipo y CD.MG, pamus DC trikampio pagrindu ir MG jojo augtine. Taip pat plotas trikampio CME gali bti ireiktas k aip o -j CE . MH. Kadangi t

dviej trikampi plotai yra lygs, tai -y C D .M G ~ y CE.MH arba CD.M G=CE.M H.

64

CD yra jga P, o MG yra strukiausias atokumas jgos linijos nuo tako M. Tasai atokumas vadinasi jgos petis. Sandauga gi i jgos ir jos peties vadinasi jgos suktinis (sukamasai) mo C mentas tako M atvilgiu. si vaizduokime sau, kad per tak M kne KK igrta skyl, ir per t skyl eina ais, apie ku ri knas KK gali suktis. Pri djus jgas P ir Q takuose G ir H, jga P stengsis sukti k n apie it aj i deins kai r pus, jga gi Q i kairs j dein. Jeigu t jg suktiniai momentai bus nelygs, tai k nas suksis vien ar j antr pu s ir tiktai tada bus ramybje, kada veikianij jg momen tai bus lygs, arba kada j al gebrin suma bus nulis. Be to, tokiu atveju atstojamoji R t dviej jg turi eiti per aj ar ba per paramos tak, nes tik tai tada atstojamoji R bus pa naikinta aies pasiprieinimu ir bus supaisyta slyga, kad atsto jamoji vis veikiani jg bt nulis. Savaime aiku, kad tas
Pie. 51

nes santykiai tarp dviej statmen, paleist i bet kuiio tako linijos CFMR ant linij CDA ir CEB, bus tie patys kaip santykiai tarp statmen MG ir MH. Mes dabar galime formuluoti pusiausvyros slygas dviem jgom, veikianiom lygiagretmis linijomis, kurios nesusikerta, arba, kitaip sakant, kurios sudaro kamp 0. Jeigu kampas DCE eis vis mayn ir mayn, tai kampas CDF artinsis prie 180, kampas gi GDF, bdamas lygus DCE, artinsis prie 0 ir taps 0 tada, kada jgos P ir Q veiks lygiagreiai. Pritaikindami inomj trigonometrijos teorem, mes tur sime tada CF2= :C D 2-h DF2 2 DC.DF . cos CDF; bet cos CDF = cos (180 GDF) = cos GDF; taigi CF2 = CD3 + DF2 + 2 DC . DF . cos GDF. Bet kam pui GDF pasidarius lygiam nuliui, cos GDF bus 1, ir mes tursime CF2= C D 2+ D F 2 + 2 DC . DF; i ia ieina, kad C F = D C + D F , vadinasi, atstojamoji dviej lygia grei jg P ir Q yra lygi j sumai (Rr=P+Q ), veikiant joms tja paia prasme. I ia ieina iokia taisykl lygiagreiai veikiani jg pusiausvyrai: 1) alge brin suma lygiagreiai veikiani jg turi bti lygi nuliui ir 2) algebrin suma t jg sukamj moment irgi turi bti lygi nuliui. Kitaip kalbant, dviej lygiagrei jg atstojamoji turi eiti per sukimosi aj arba per paramos tak, nes tik tada ji bus sunaikinta aies arba paramos tako pasiprieinimu ir bus itestos pamintos ia 2 pusiausvyros slygos. Paaikinti kno lygsvarai, kur veikia 3 paralels jgos, pairsime j (52 pie.). Jgos P ir Q gali bti pavaduotos atstomja R, kurios prided. takas M ant linijos A B, jungianios pridedamuosius takus jg P ir Q, atatinka slygai P. A M = Q . MB, arba Jeigu atstojamoji jga R veikia ta paia linija kaip ir treioji lygiagret jga R, jai lygi, bet prie j atkreipta, tai knas bus pusiausvyroj. Kada atstojamosios jgos R prided. takas supuola su treiosios ly giagrets jgos R pridedamuoju taku C, tada knas kiekvienoj padty bus pusiau-

65

svyroj. Toki pusiausvyr mes vadiname beskirte. Kada takai M ir C nesupuola tada gali bt du atveju. Jeigu pasukus kn linij MC (ir. 53 pie.), atkreipta puse treiosios ijros Rt tada mes tursime dvi lvcri

t
Pie. 52 Pie. 54

padty knas nebus parims. I pieinio vienok aiku, kad tos jgos suks kn tokia prasme, idant sugrint j toki padt, kaip kad nurodyta 52-me pieiny, vadinasi, ramybs padt. Tokiais atvejais mes kalbame apie pastovi kno pusiausvyr. Bet jeigu pasukus kn linija MC (ir. 54 pie.) bus atkreipta atstojamosios jgos R pus, tai i pieinio aiku, kad dvi lygiagrets ir lygios j gos R ir R1 ? viena prie kit atkreiptos, suks kn toliau ta paia prasme, ir pusiau svyra tuo bdu bus panaikinta. iuo atveju mes kalbame apie nepastovi kno pusiausvyr. I ia ieina, kad algebrinei sumai vis lygiagrei jg, veikiani kn, esant lygiai nuliui, gali pasilikti sukamasai momentas, kitaip kalbant, mes galime pri eiti prie dviej lygi lygiagrei jg, atkreipt prie viena antr, kurios turi tam tikr sukamj moment, ireikiam sandauga vienos i t jg, sakysime R, i statmeno atokumo tarp j, sakysime a, (R . a). Tokiais atvejais mes kalbame apie jg por. Visuomet, kada knai sukasi, veikia toks jg poris. Atsimindami, kad kiekviena jga galima lygiagretainio dsniu iskaidyti dvi bet kuriom linkmm sudaraniom ties kamp, ir turdami omeny visa tai, kas augiau pasakyta, mes galime dabar formuluoti bendras pusiausvyros slygas knui, kur veikia jgos vienoje ploktyje. 1) Suma vis jg komponent vinoj plokty dviem linkmm, sudaraniom ties kamp, turi bti lygi nuliui; 2) Suma suktini moment vis t jg i atvilgio bet kur tak toj paioj plokty irgi turi bt lygi nuliui.

 66 39 . Mass, arba svarumo, centras.

Jeigu kn veikia visa eil lygiagrei jg, tai visos jos galima pakeisti viene jga, j atstojamja, kuriai pridedamj tak mes galime surasti, vadovaudamiesi inoma mums taisykle, kad dviej lygiagrei jg atstojamosios pridedamasai takas visuomet bus ant linijos, jungianios j pridedamuosius takus, ir padalys jungiamj linij dvi atkarpi, atvirkiai proporcingi jgom. Tuo bdu mes galime surasti dviem lygiagretm jgom j atstojamosios pridedamj tak, paskui tai atstojamajai ir treiajai lygiagretei jgai, naujai atstojamajai ir ketvirtajai jgai ir t. t. Jokiu bdu mes prieisime prie vienos jgos, kuri bus lygi algebrinei sumai vis veikiani lygiagrei jg ir turs aikiai apibrt pridedamj tak kne. Tas takas va dinasi lygiagrei jg centras. Svarstydami kno translacij ir nagrindami kai kuriuos kitus dinamikos dalykus, mes galime tuo bdu pakeist kn taku ir visas j veikianias jgas viena jga, itame take pridta. Kiekvienas knas yra takoje svorio jgos, kuri veikia ems centro link (statinai). Mes galime sau sivaizduoti, kad kiekvienas knas susideda i daugybs materialini daleli lygios masstaip, kad kiekviena i t daleli yra takoje sta tins svorio jgos. Taigivisos tos jgos bus lygiagrets, ir j atstojamoji, kno svoris, bus suma vis t jg. Pridedamasai takas tos atstojamosios (kno svorio), gali bt surastas, einant augiau nurodyta taisykle. Tas prid. takas vadinasi svorio arba mass, centras. I vis kno tak tai yra simetringiausias takas, ir todl tai syklingos lyties knui galima surast to tako padtis, vaduojantis geometrijos nuro dymais. Pav., jeigu knas turi trikampio pavidal (ir. 55 pie.), tai mass centras bus ant pusiaukratins (medianos), nubrtos i kampo C on AB, tokiam atokume nuo AB, kuris sudaro Va medianos CB dal. I geometrijos mes inome, kad visos trys trikampio pusiaukratins susikerta vienam take taip, kad pusiaukratins atkarpa nuo to tako ligi atatin kamo trikampio ono visuomet sudaro Vs pusiau kratins dal. Masingam rutuliui mass centras supuola su geometriniu rutulio centru, taip pat masingam cilinderiui. Piramidai ir kgiui mass centras yra ant linijos, kuri jungia piramidos arba kgio virn su pagrindo mass centru ir atokumu vieno ketvirio tos linijos, skaitant nuo pagrindo. Masingo pusrutulio mass centras yra ant spindulio, kuris jungia to pusrutulio rato centr su paramos taku, trij atundali to spindulio atokumu nuo rato centro. Praktikoje mass centro iekoma vairiai. I to, kas viruj pasakyta, aiku, kad jeigu lygiagrei jg atstojamoji eina per kno sukamj a arba per paramos tak, tad ji kompensuojama tos aies arba paramos tako pasiprieinimu, ir tokiu atveju vis kno lygiagrei jg atsto jamoji bus lygi nuliui, ir suma j sukamj moment i atvilgio paramos tak irgi bus lygi nuliui. Mes tada tursime beskirt kno pusiausvyr. I ia ieina tai kuri taisykl mass centrui surasti:reikia atrasti kne toks takas, kuriame paremtas knas grta ramybs padt, jei jis bna ijudintas. Jeigu mes trikamp paremsime jo pusiaukratini susikirtime, tai toksai trikampis bus beskirts pusiausvyros stovy. Kita taisykl surasti mass centrui kuriam nors knui ieina i to fakto, kad mass centras visuomet bus ant statins linijos, kuri bus tsa silo arba virvels, ant kurio knas kaba. Tegu mums reikia surasti padtis mass centro keturkampiui abcef (ir. 56 pie.). Pakabinkime it keturkamp ant silo u virns a; mass centras bus kur nors ant statins linijos, kuri sudaro to silo ts. Pakabinkime t pat keturkamp u kitos virns b (57 pie.); mass centras bus ant tsos statins silo linijos. Aiku, kad ten, kur, sakysime, linijos ac (56 pie.) ir bd (57 pie.) susi

67

kerta, bus mass centras, nes tas takas bus bendras visoms statinms linijoms, ka binant keturkamp u vairi jo tak. Tuo bdu mes visuomet galime surasti mass centro padt bet kuriam knui, pav., kedei, reikia tik pakabinti kd, sakysime u atramos, bei fiksuoti statins linijos eiga ir paskui pakabinti ta pati kd u kojos ir vl fiksuoti eiga statins linijos. Kur tos dvi linijos susikirs, ten ir bus kds mass centras. Prisilaikant itos praktikos taisykls ir pusiausvyros dsnio, galima apskaitant surasti mass centro padtis bet kuriam knui, pav. virpsiai AB (58 pie.), ant kurios vairiuose takuose sukoncentruotos mass m atokumo r nuo virpsties galo A, mx atokumo nuo to paties galo ir t.t. Algebrin vis t masi sukamj moment

\
e

Pie. 56

Pie 58

suma, skaitant nuo kurio nors virpsties tako, sakysime, nuo tako A, turi bti lygi sukamajam momentui t masi sumos, skaitant nuo to paties tako A lygi mass centro. Tegu tas mass centras bna take s atokumo s nuo tako A. Tad mes tum . r-fm ! -f-.......... rime m .r.- fm i.rt - f - ............ = (m + m , -f . . .) s. I ia s = ---------- m4-mi 4 . .TTT~ Aiku, kad apskaitymo kelias visikai yra analogus praktikos keliui surasti mass centr. Kada knas paremtas ne vienu taku, bet visa eile tak arba ploktimi, tai pa stovumo ar nepostovumo pusiausvyros slygos yra painesns, pav., tiesakampis paralelepipedas, kuris remiasi ploktimi AD (59 pie.). Jeigu mes atlenksime t paralelepiped kai kurio ono prasme, pav., dein pus, tai jis gali sugrt savo pirmyki padt, bet gali ir apsiversti ir atsigulti ant kito ono. Aiku, kad jis nebesugr savo pirmj padt, kada statin linija O E,einanti per jo mass centr O, ieis i pagrindo A D rib. Taigi kratutin padtis, i kurios itas knas dar gr savo pirmyki padt, bus tada, kada ita statin linija OE eis dar per kamp A. Todl kampas A O E yra laikomas pusiausvyros matu. Juo didesnis bus tas kampas, juo didesnis bus pusiausvyros pastovumas, taip kad pusiausvyra kito paralelepipedo, kuriam tasai kampas A O E yra didesnis, bus pastovesn. I 60 pie. aiku, kad ubraiyta sij bus pusiausvyroj, o jeigu ji bus tokio ilgio, kaip rodo punktyras, tai ji pavirs. mogaus mass centras randasi liemeny emiau juostos. Kol statin linija, einanti per it mass centr, pasilieka vidury plokties, apibrtos mogaus pdomis, mogus bus pusiausvyroj ir negrius. Jeigu mogus nea ant nu garos koki nors nat, tai tuo bdu jo mass centras pasitraukia upakal, statin

 68
linija, einanti per mass centr, gali ieiti i pagrindo rib, apibrt pdomis, j u pakal, ir mogus gali parkristi ant nugaros. Kad to nebt, mogus, turdamas nat ant nugaros, visuomet palinksta priekj taip, kad einanti per mases centr

Pie. 59

a
Pie. 60

statin linija pasilikt pagrindo ribose. Jeigu mogus nea nat rankomis i prie kio, tai jis atsiloia atgal. Jeigu jis turi nat deinj rankoj, tai jis pasvyra j kair pus ir atbulai.

40 .

Kno pusiausvyros slyg apibendrinimas.

Suglausdami visa tai, kas augiau pasakyta apie jg pusiausvyr ir apie ma ss centr, mes galime iaip formuluoti pusiausvyros slygas knui, kuris paremtas viename take: 1) Jeigu mass centras yra emiau negu paramos takas, tai knas, ikreiptas i ramybs padties, ima svyruoti ir pagalios grta ramybs padt. Pav., vituokl arba svarstykli naiai. Toki pusiausvyr mes vadiname pastovia. 2) Jeigu linija, jungianti kno svarumo centr ir jo paramos tak, kiekvienoj kno padty palaiko savo statin linkm, tai mes turime beskirt, arba indiferentin, pusiausvyr. Pav., rutulys ant stalo. Vis tiek kuriuo savo paviriaus taku rutulys bt kontakte su stalu, linija, jungianti jo mass centr ir paramos, arba kontakto, tak, visuomet yra statins linkms, ir todl rutulys ant stalo yra beskirts pusiau svyros stovyje. Bet pusrutulis ant stalo arba rutulio nuopjova (segmentas) bus tam tikrose ribose pastovios pusiausvyros stovyje, nes iaip ar taip atlenktas, jis ima svy ruoti ir grjta ramybs stov. Jeigu paimsim vino pusrutul ir sujungsim j su pa lyginti lengva, sakysime, mogaus figra, tai mes tursime dom aisl, nes pastan gos paversti t figr nueis niekais (ir. 61 pie.). Savaime aiku, kad kiekvienas knas, paremtas savo mass centre, bus irgi beskirts pusiausvyros stovyje. 3) Jeigu mass centras yra augiau paramos tako, tai daniausiai mes tur sime nepastovi pusiausvyr, nes maiausias impulsas vers kn ieiti i jo padties ir atsistoti toki padt, kurioje jo mass centras atsiras kuo emiausioje pozicijoje. Pav., lazda arba kd, nusverta ant pirto galo, arba paralelepipedas, paremtas vienu kampu. itoj padty linija, jungianti paralelepipedo mass centr ir paramos tak neieina dar i jo pagrindo, ir todl knas yra pusiausvyroj, bet ta pusiau svyra yra nepastovi, nes pakanka menkiausiai pastmti, kad minta linija ikrypt : pagrindo, ir paralelepipedas pavirst j toki padt, kurioje jo mass centras atsi durs emesnj padty. Kalbant aplamai apie bet kaip paremt kn pusiausvyr, galima nustatyti tos pusiausvyros slygos, ieinant i santyki tarp kinetins ir potencins kno energi jos. Darydami pastang pakeisti kno padt, mes suteikiame jam tam tikr jud jimo moment, vadinasi, tam tikr kiek kinetins energijos. Jeigu knas maino savo padt tokia prasme, kad jo potencin energija didja, ir tuo bdu ieikvojama suteikta jam kinetin energija, tai mes turime pastovi pusiausvyr. Pav., vytuokl, pusrutulis arba rutulio nuopjova ant stalo, kiauinis savo normingoj padty ir t. t

 69
Atlodami, sakysime, kiauin nuo jo normingos padties, mes keliame augtyn jo mass centr ir tuo bd didiname jo potencin energij. Taigi mes sudarm pa dt, kuria potencin energija virs kinetine, knas ims svyruoti ir gr savo nor-

Pici. 61

mingj padt. Jeigu suteikta knui kinetin energija esti prieastimi tolygaus judjimo (rotacijos, arba translacijos), tai pagalios ta kinetin energija ieikvojama tik trynimo momentui pergalti, ir mes turime beskirt, arba indiferentin, pusiau svyr. Pav., trikampis arba daugiakampis, paremtas savo mass centre, rutulys ir kiauinis ant stalo. Pasuk kiauin apie jo iilgin arba skers statin a, mes nemainom jo mass centro padties, ir todl jis suksis, kol suteikt jam greitum pa naikins trynimasis. Tas pat reikia pasakyti apie trikamp, paremt jo mass centre. Jeigu dl suteiktos knui kinetins energijos toliau potencin energija maja, tai mes turime nepastovi pusiausvyr. Suteik nusvertam ant vieno kampo paralelepiedui judjimo moment bet kuria prasme, mes versime j iekoti tokos padties, uria jo mass centras atsistos emesn pozicij, vadinasi, maindinsim potencin energij. Kiauinis, pastatytas ant savo smailaus arba buko galo, irgi yra nepasto vios pusiausvyros padty, nes kiekvienas suteiktas tokiam kiauiniui impulsas, nors ir silpniausias, emindina jojo mass centr, vadinasi, maindina jojo potencin enrgij. Pagalios svarstant kno pusiausvyr tenka turti omeny isai svarbus dsnis: Jeigu veikianios kn sistem iorins jgos yra pusiausvyroje, tai jokie tos kn sistemos viduriniai veiksmai, arba kitimai, nelieia tos kno pusiausvyros, arba, kitaip kalbant, iorini jg pusiausvyra nepareina nuo jg, veikiani kn sistemos vidury. Pav., valtis ant vandens ir mogus toje valty sudaro tam tikr kn sistem iorinai nusvert. Jeigu mogus, sddamas valty, atsilo atgal, tai suteiks valiai judjimo moment priek taip, kad algebrin judjimo moment suma bus lygi nuliui. Taip pat mogus ant dviraio sudaro toki iorinai nusvert kn sistem. kiekvien dviraio linkteljim vien ar antr pus mogus tam tikrai reaguoja ir atstato iorin pusiausvyr. Aplamai, tokiais atvejais kiek vienas pakitjimas kn sistemos vidury visuomet sukelia atatinkam reakcij i vi durio, kuri ir atstato pusiausvyr, taip kad i oro veikianios kn sistem jgos pa silieka nelieiamos.

41 . Paprasiausios mainosMaina mes vadiname toki priemon, arba toki kn kombinacij, kurios pagalba galima perduoti energij nuo vieno kno kitam knui. Main mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika. Taigi vienos i kn suteikia mainai energijos, arba darbo, kur ji perduoda kitam knui. Prisilaikydami Rankino pasilymo, mes vadiname t kn, nuo kurio gauname energijos, arba darbo,jga, o antrj kn, kuris it energij, arba darb, eikvoja,pasiprieinimu. Paprasiausiu atveju ant vieno galo mainos veikia pasiprieinimas, ant kito jga. Tokia paprasiausia maina yra svirtis, kuri mes galime sau sivaizduoti kaipo virpst AB arba AM be mass (ir. 62 pie.), kurio takuose A ir B veikia jga P ir pasiprieinimas Q, pastarasis, sakysime, pavidalu svorjo, ir kuris yra paremtas take M. (Jeigu take M yra t virpsi mass centras, tai t virpsi svarumo jga kompensuojama paramos tako pasiprieinimu, ir mes galime virpst irti kaipo.be svorio). Didelis fizikos pio nierius Sirakz matematikas ir geometras A r ch i m d i s, kuris gyveno treiam imtmetyje prie Krist, nustat svirties pusiausvyros dsn, kuris skamba taip:

 70
sviriai esant pusiausvyroj, jg santykis yra lygus atvirkiam t jg pei san~ P IVIB tykiui: "q ~ skaitant jgos petimi statin jgos pridedamojo tako atokum nuo svirties paramos tako. Jeigu paramos takas randasi tarp jg prid. tak, tai mes turime svirt pirmosios ries. Jeigu jg prid, takai randasi i kurios nors vienos puss paramos tako ir jgos, atkreiptos prieingas puses, tai mes turime svirt {antrosios ries. itos abiej ri svirtys duoda galimumo palyginti maa jga nusverti didel pasiprieinim, taip kad Archimdis galjo pasakyti: Duokit man erdvje paramos tak, ir A M S > a ijudinsiu jums em i jos pad ties. Patikrinti svirties dsnis galima taip, kaip kad rodo 63 ir 64 pieiniai, kurie nereikalauja jokio paaikinimo. Su panaiais prietaisais Archimdis prijo prie savo dsnio. I proMB ^ rA. sekaP.M A =Q .M B. porcijos ^ = - M Pie. 62 Sandauga i jgos ir jos peties vadinasi, v $ kaip jau mes matm anksiau, jgos sukamasai momentas. Taigi svirties pusiausvyros slygas mes galime for muluoti ir taip: sukamieji jg mo mentai i atvilgio paramos tak t turi bti lygs. Toki redakcij svir ties dsniui dav vienas i didiau si dailinink ir gamtininkLeonardo da V i n c i, ir tokia formula itas dsnis patogesnis, sprandant vairius udavinius su svirtimis. Svirties dsnis tiesiog ieina i trij lygiagrei jg pusiausvyros: dviej lygiagrei jg atstojamoji Pici. 63 turi eiti per svirties paramos tak, nes tik tada ji kompensuojama paramos tako pasiprieinimu taip, jog algebrin suma vis jg ir jg sukamj

P i e i -6 4 moment bus nulis. Atstojamoji jg Q ir P, veikiani antrosios ries svirt (ir. 62 pie.) prieingom linkmm, yra lygi Q P. Tegu tos atstojamosios

 71
pridedamasai takas bus x atokumo nuo jgos Q prid. tako B j kair pus. Pridsime dar prie tako A jg P, bet atkreipt emyn. Tuo bdu mes iskaidysime jg Q j dvi jgi: P ir Q P ir pagalios tursime sistem, arba tursime kn, kur veikia jga Q - - P, pridta x atokumu nuo tako B. Kad surastume it atokum x, mes pritaikinsime jg moment dsn: (Q P).x P.AB. I ia mes rasime, kad x==q 1_ P AB. Jeigu x bus lygus BM, vadinasi, jeigu atstojamoji Q P eis per paramos tak M, tai bus pusiausvyra. Kas bus, jeigu jgos Q ir P bus lygios?

Pie. 65

Pie. 66

kad atstojamoji toki dviej jg, veikiani prieingas puses, bus lygi bet tos atstojamosios pridedamasai takas bus begalinio atokumo ) , vadinasi, atstojamoji toki dviej jg visikai neturs prideda mojo tako, ir todl algebrin suma toki dviej jg sukamj moment nebus nulis, ir knas arba svirtis nebus pusiausvyroj; mes tursime jg por su tam tikru sukamuoju momentu. Pridsime dar ia, kad svirtis gali bti ne tik tiesios linijos, bet ir lautos arba kreivos linijos pavidalo. Visais atvejais pusiausvyrai reikalinga jg moment lygyb. Svirtis AOB (ir. 65 pie.), kuri veikia jgos P ir Q, yra lauta svirtis. Nubrus statmenis nuo paramos tako O iki jg P ir Q tsos, t jg momentai bus P.CO ir Q.OD. Pusiausvyrai reikalinga, kad P .C O = Q.OD. Mes tik ia nurodysime, kuriuo bdu galima prieiti prie itos lygties. Rei kia iskaidyti jgos P ir Q dvi, statmenai petims ir iilgai pei. Iilgins komponentos bus kompensuojamos pei pasiprieinimu, pasiliks tik sukamieji momentai statmenj komponent, kuri lygyb su sukamaisiais momentais P.CO ir Q.OD lengva rodyti ieinant i panaumo trikampi C O A ir PA E i vienos puss ir DOB ir FBQ i antrosios puss.

Aiku, nuliui,

42 . Galim pasistmim, arba galim greitum, arba galim darb principas (Lagrangeo principas).
Paimsime pirmosios ries svirt AB, paremt take M, (66 pie.), kur veikia jgos Q ir P takuose A ir B. Pusiausvyra bus, jeigu Q.AM P.MB. Jeigu mes suteiksime svirties galui B impuls emyn, tai svirtis ims svyruoti ir pagalios gr padt A'MB. Kada svyruojanti svirtis svirs padt A, MBlf tai jgos P prid. takas nuslenka staiai emyn per atokum CB^ o jgos Q prid. takas pakla augtyn tos jgos veikiamja linija per DAj Sandaug i jgos ir tos jgos prid. tako pasistmimo jos veikiamja linija mes vadiname darbu. Taigi jga P, jos prid. takui slenkant emyn, atliks ant ito svirties galo darb P.CBj. Kitam gi svirties galui, kur veikia pasiprieinimas Q, bus suteiktas darbas Q.DA, nes jgos Q prid. takas bus pakeltas augtyn. I panaumo trikampi CMBX ir

 72
. . CB, DAi , CB, MBx

A .M D seka, kad ^ = ^ 1 arba ^ = ^ 1= * ^ ' , ^ <>* Q,AM =P.M B ir i paskutins proporcijos tiesiog ieina, kad P.CBi = Q.DA1 # Va dinasi, jeigu svirtis yra pusiausvyroj ir vienam jos galui bus suteiktas kuria nors prasme impulsas, tai, svyruojant, ant vieno galo atliktas darbas bus lygus darbui suteiktam ant kito galo, arba, kitaip kalbant, algebrin suma atlikt teigiam ir nei giam darb bus lygi nuliui. Taigi ita ivada irgi galina sprsti apie tai, ar svirtis yra pusiausvyroj ar ne. Ji galima iplsti ant kiekvienos mainos ir aplamai ant kiekvienos kn sistemos, kuri bdama bet kuri jg takoje yra pusiausvyros stovyje. Tegu kn sistem veikia jgos Flf F2 > Fa ir t. t. Jeigu toji sistema yra pusiausvyroj, tai truput pakeisdinus joje atskiras dalis, viena kitos atvilgiu, veikianij jg pridedamieji takai pasistums per Slf S2 > S3 > ir t. t. t jg veikimo linkme, ir mes tursime Fj St 4- F, S2+ F3 S3+ . . . = 0, kitaip sakant, algebrin suma jg atlikt darb bus lygi nuliui, arba potencins energijos nuostolis bus nulis. Toksai pusiausvyros slyg apibrimas yra inomas fizikoje kaipo galim (vadinasi, sutinkani su sistemos konstrukcija) pasistmim, arba galim darb, principas. is pieinys (67) w rodo, kaip galima naudotis plaktuku, norint itraukti vin arba pakelti akmen. mogaus jga veikia linkme ZP, vinies arba akmens pasi prieinimas veikia kaipo statin jga, atkreipta emyn. Nubrtame i paramos ta ko X linij X Z statmenai jgos P linkmei ir linij XY statmenai jgos Q linkmei, ir vl turime Q.XY = P.XZ. Be to, paramos tako pasiprieinimas tur bti lygus atstojamajai jg P ir Q lygiagretainio dsniu, ir prie j atkreiptas. is pieinys (Nr. 68) rodo, kaip kitaip vartotinas plaktukas, norint irauti vin arba kilp. ia

paramos takas bus X (atrusis plaktuko galas). mogaus jga veikia iilgai PZ, kilpa prieinasi staiai emyn. Taigi mes ia turime antros ries svirt. stat i para mos tako X statmenis jgos P linkm (ZX) ir jgos Q linkm (YX), mes vl turime Q . XY ~ P . XZ. Be to, paramos tako X pasiprieinimas turi bti lygus, taiau prieingai atkreiptas atstojamajai jg P ir Q, lygiagretainio dsniu. Yra daugyb visoki ranki vartojam praktikos gyvenime, kurie remiasi svir ties principu, kaip antai, dalba, kuri vartojama kaipo svirtis pirmos arba antros r ies (ir. 67 ir 68 pie.), irkls (kombinacija dviej pirmosios ries sviri), rie uto spaustuvai, 69 pie, (kombinacija dviej antros ries sviri) ir t. t. Be to, galima dar kalbti apie treiosios ries svirt, kada nedideliais judjimais reikia sukelti dideli judjimai. Tokios ries svirtys yra visi ms judjim organai, kaip antai, rankos, kojos, nes ia maa raumen kontrakcija mes ymiai judiname ms organus.

 73 44 Skridiniai ir skrysiai (polispatai)-

Skridiniu mes vadiname skritul, kuris gali suktis apie a per jo centr ir kurio apskritimi idrotas lovelis. Skritulys ir jo ais dedami ienas. Prikabin arba prisuk ienas prie sijos (arba balkio) ir permetus sil, arba nir, per skridinio lovel, mes tursime pirmosios ries, arba nekilnojamj, skridin (ir. 70 pie.). Ant vieno galo niro veikia svoris Q, ant kito galo niro statinai gulsiai, arba nuoulniai, veikia jga P. Sujung skridinio centr O su jg prid. takais A ir B, mes turime ia pirmosios ries laut svirt lygiais petimis AO ir OB, nes tai yra skridinio spinduliai. Taigi ia pusiausvyrai jgos Q ir P turi bt lygios. Nekilno jamas skridinys neduoda galimumo laimti k nors jgos atvilgiu, bet tik suteikia galimumo kelti sunki nat patogesnj padty, sakysime, stovint staiai ir traukiant u niro galo P, uuot klus nat Q staiai augtyn rankomis.

71-s pieinys atvaizduoja antrosios ries, arba kilnojamj, skridin. ia skri dinio ienos atkreiptos emyn, ir ant j galo pakabintas svoris Q. Vienas niro galas prikabintas prie sijos, o kit niro gal veikia jga P. Traukiant u ito niro galo augtyn, skridinys rieda tarp abiej niro dali, ir svoris Q kla augtyn. Sujung skridinio centr O su takais A ir B, mes galime irti tak A kaipo skridinio param. Jgos Q ir P veikia lygiagreiai, bet prieingas puses, ir jg prid. takai randasi toj paioj pusj nuo paramos tako A. Taigi mes ia turime antrosios ries svirt, ir pusiausvyrai veikia lygtis Q . A O = P . AB, arba Q . r P . 2r, jeigu mes raide r paymsime skridiniospindul. Arba Q 2P. Tai gi antrosios ries skridinys duoda galimumo atsverti nat Q su jga, lygia tos natos svorio pusei. Bet kadangi pusiausvyrai reikalinga, kad algebrin suma atlikt darb prie nedideli jg prid. tak pasistmimo bt lygi nuliui, reikia kad P.l = P 1 x . Q, tai ieina, kad x turi bt lygus 1 = - j * Taigi jgos P pridedamajam takui pakilus augtyn per 1 centimetr, svorio Q prid. takas, arba skridinio cen tras, pakils augtyn tik per centimetr, arba, kaip danai sakoma, kas ia bus lai mta jgos atvilgiu, bus pralaimta nueito kelio arba greitumo atvilgiu. Kombinacij kilnojamj ir nekilnojamj skridini vadiname skrysiais. Dvi i toki kombinacij rodo 72 pieinys. I kairs puss mes turime kombinacij trij kilnojamj skridini (lj , 1 2, 1 3 ) su vienu nekilnojamuoju skridiniu (rituliu). Kaip jie sujungti, aiku i pieinio. Klausimas, kurie santykiai tarp jgos Q pavidalu svorio prikabinto u ien kilnojamojo skridinio , , ir jgos P, kur veikia ant galo niro, permesto per nekilnojamj skridin.

 74
Remiantis tuo, kas anksiau pasakyta dl jg santyki abiej ri skridi niams, aiku, kad prikabinus prie skridinio 1 B ien svor Q, skridinio L j ienas veiks jga ^ skridinio 1 , ienas veiks jga ^ ir nekilnojamojo skridinio vieno niro ga Kadangi nekilnojamasis skridinys jgos didumo nemaino, tai l veiks j g a ^ = j*

pusiausvyrai jga P turi bt lygi nes ia mes turime tris kilnojamuosius skridi nius. Turint n kilnojamj skridini, jga P, veikianti gal niro, permesto per nekilnojamj skridin, bus lygi ^ Toksai skrysius vadinasi potencinis skrysius.

Kitos ries skrysius atvaizduotas deinj 72-jo pieinio pusj. ia mes turi me tris nekilnojamuosius skridinius, sujungtus bendromis ienomis, ir taip pat tris kilnojamuosius skridinius. Sujungimas t dviej grupi skridini niru aikus i pieinio. Svoris Q, pakabintas u kilnojamj skridini ien, iga P veikia laisv gal niro, permesto per nekilnojamj skridin. I pieinio aiku, kad visos niro dalys bus vienodai temptos svorio Q, ir kadangi mes ia turime 6 tokias niro dalis, tai kiekvienai i j teks viena etoji dalis svorio, vadinasi, kiekviena i j bus takoje jgos Kadangi nekilnojamasai skridinys jg santyki nemai-

no, tai pusiausvyrai palaikyti jga P =

arba jeigu mes tursime kombinacij

ne i trij, bet i n skridini, tai tada jga P = ^ itos ries skrysiai duoda maiau galimumo laimti jgos atvilgiu negu potenciniai skrysiai, bet jie yra pa togesni, nes uima maiau vietos ir, be to, reikia atsiminti, kad kiek laimta jgos atvilgiu, tiek bus pralaimta nueito kelio arba greitumo atvilgiu. Labai patogi ir danai vartojama maina, tai yra diferencinis skridinys, atvaiz duotas 73-ju pieiniu. ionai mes turime nekilnojamj dvigub skridin, susidedan t i dviej kietai sujungt skridini su spinduliais rt ir r2 ^ tarp kuri paprastai maas skirtumas, ir bendromis ienomis. itas dvigubas skridinys, sujungtas su kilno jamuoju skridiniu taip, kad niras, pradedant nuo vieno galo, permestas per nekil nojamj skridin didesnio spindulio, paskui per kilnojamj skridin, paskui per ne kilnojamj skridin maesnio spindulio, ir pagalios abu niro galai sujungti sudarant udaryt kilp, kaip kad rodo pieinys. Ant kilnojamojo skridinio ien pakabintas svoris Q, jga P veikia periferij nekilnomojo skridinio didesnio spindulio rt . iuo atveju pasinaudosime galim darb principu, nustatyti santykiams tarp jg P ir Q, pusiausvyrai. Jeigu traukiant u niro jgos P veikimo linkme, tas niras usivynios per ilg 1 centimetr ant nekilnojamojo skridinio didesnio spindulio rt , tai jgos P atliktas darbas bus P . 1. Bet tuo paiu laiku tam tikras niro ilgis usivynios nuo nekilnojamojo skridinio maesnio spindulio ra , btent, nusivynios ilgis ----- taip, kad i viso usivynios niro ilgis 1 Kadangi Q veikia kilnojamj skridin, tai jgos Q pridedamojo tako nueitas kelias bus Va . 1 . |l - p - ) |l T ~ )# ir jos, taip sakant, neigiamai atliktas darbas bus Q. -)

Pusiausvyrai P. 1 = Q. 4- |l j* ar^ a P y * (l

Pav., jeigu spindulys ^ = 10 cm., o r2 = 9 cm., tai P = y* vadinasi,ituo atveju mes atsversime svor Q su jga, kuri sudaro tik jos dvideimtj dal. Tokie diferenciniai skrysiai labai danai vartojami vairiuose kibykluose (mechanizmuose).

45 .

Suktuvas, begalinis diras, krumpliaratis.

Svirties principu remiasi danai vartojami kibykluose suktuvas, begalinis diras ir krumpliaratis. Suktuvas sudaro gulstin velen, ant kurio umautas didesnio skersmens ratas. Ant veleno uvyniotas lynas, ant kurio galo kaba nata. Jga veikia rato periferij. Sukant rat vien ar antr pus, nata kils augtyn arba slinks emyn. I 74 ir 75 pieini aiku, kad suktuvas yra pirmosios ries svirties pritaikinimas. Natos Q prid. tak mes galime perkelti rato plokt nemainydami pusiausvyros, nes tokio perklimo darbas yra lygus nuliui (nes ia jgos prid. tako perklimas sudaro tie sj kamp su veikianios jgos linkme). Sujung veleno centr spinduliais r ir R su prid. takais natos Q ir jgos P (takais B ir A), mes tursime pirmos ries svirt. Taigi pusiausvyrai P . R = Q . r, i ia P = ^ ^ . Santykis- rodo, kad jga P, reikalinga natai Q atsvert,bus juo maesn, juo didesnis bus rato skersmuo palyginti su veleno skersmenim. Gulstin velen ms krate, Lietuvoje, kaip ir kitur, labai danai var toja semti vandeniui i ulinio. Jeigu vartojamas statinis velenas, o ratas sukasi gulstinoj ploktyje, tai mes turime kabestan, kuriuo naudojamasi traukti kroviniams gulstinai, pav., sunkiai prikrautoms valtims upje.

 76
Begalinis diras susideda i dviej striuk (danai dviej rat pavidalo) suktu v A ir B (76 pie.)- Nata Q veikia veleno suktuv B. Per rat B ir antrojo suktu vo A velen permestas diras arba juosta taip, kad susidaro udaryta kilpa. Pazy-

Pie. / 6

mesime veleno ir rato B spindulius raidmis r2 ir R2 ir veleno bei rato A rai dmis rY ir Rj . Nata Q stengiasi sukti velen ir rat B i deins j kairij pus. Jga Q galima pakeisti maesne jga x, kuri veikia lieiamosios linijos DE linkme, vadinasi, iilgai begalinio diro linijos. Apskaityti jgai x pasinaudosime svirties pu siausvyros lygtimi: R0 . x = Q . ra; i ia x = Q .
k2

. Jgos x prid. tak mes ga-

lime perkelti iilgai diro linijos i tako D E arba net E, nemainydami visikai jgos x veikimo, nes ta jga apsireikia tam tikru diro j tempimu, kuris yra vieno das visoms diro dalims. Atsverti itai jgai x reikia pridti prie rato A periferijos take F arba kitame kuriame take jga P, atkreipta prieingj pus. Sujung veleno A centr su jgos x prid. taku E, ir su jgos r prid. taku F, mes tursir2 T 1 me pirmosios ries svirt, kurios pusiausvyrai P . RA x . r x = Q . I* ia P = Q .
ra r i

. Taigi aiku, kad parinkus tinkamus skersmenis velenams ir

ratams A ir B, galima labai maa jga P atsverti didel nata Q, bet jgos pridedamasai takas turs atlikti ilg keli, kad nata Q iek tiek pakilt augtyn. Todl daniausiai begalinis diras vartojamas ne tiek kroviniams pakelti, kiek perduoti judjimui kaipo transmisija, nes kiek syki rato B skersmuo arba spindulys R2 bus didesnis u veleno A skersmen arba spindul rx > tiek syki velenas A ir, vadinasi, ratas A suksis greiiau negu ratas B. Bet transmisija begalinio diro arba begalins juostos pavidalu reikalinga palyginti daugelio vietos. Todl parankiau naudotis krum pliaraiais kaipo transmisija. Aprpin rat B ant periferijos krumpliais arba danti mis, taipogi velen rato A, ir sujung rat B su velenu A taip, kad vieno krumpliai eit antrojo tarpkrumplius, mes tursime prietais, vadinim krumpliaraiu (ir. 77 pie.). Ratas B vadinasi didysis krumpliuotasai ratas (krumpliaratis), velenas A vadinasi etarn. Veleno rat B veikia nata Q. Ji stengiasi sukti t rat i kairss deinij pus. Taigi kontakte (susidrime) rato B ir veleno A tarp j krumpli veikia jga x, kuri stengiasi sukti etarn A ir rat A i deins kair. I piei-

 l i
mo aiku, kad mes ia turime vl svirties princip, ir todl jga x = Q (R ir atsverti ant periferijos rato A r spindulys krumpliaraio ir jo veleno). itai jgai take E pridsime jg P (77 pie.). Sujung centr etarns A su pridedamasiais takais jg x ir P, mes tursime laut pirmosios ries svirt. Taigi P . Rt ^ x . r, > (rt kis etarns spindulys, o Rt = AP), arba P = x Ri- = Q R . Rx Santy*

R yra etarns ir didiojo krumpliuoio rato B apskritim santykis, kur mes

galime pamainyti krumpli skaii santykiais ~ , nes juo didesnis bus rato apskri timas, juo daugiau bus ant jo krumpli. Taigi esant tam tikram santykiui tarp apskri tim velene rato B ir rato A ( r . ) , mes galime pasakyti, kad jga P = Q . |r . ^ . Atbulai, naudojantis krumpliara iu judjimui perduoti, tai aiku, kad ratui B apsisukus vien syk, etarn A ir, vadinasi, ratas A apsisuks tiek syki, kiek rato B krumpli skaiius yra didesnis negu estarns A krumpli skai ius. Pav., laikrodio valand, minui ir sekund rodiklliai pa varomi judti nevienodo greitu mo. I j uvis liau sukasi va land rodikllis ir uvis grei iau sekund rodikllis, kas pa siekiama su krumpliarai kombi nacija. Tas pats principas varto jamas vairios ries skaitikliuose, kaip antai, elektros energijos skai tiklis, duj skaitiklis ir t.t., kur, sakysime, vienas rodikllis pa duoda kilovat-valand skaii, kitas deimtsias kilovat-valan-

d dalis, treias imtines dalis ir t.t. Juo daugiau mes sujungsime krumpliarai su etarnmis, juo didesnis gali bt efektas. Sujungimas aikus i 78 pieinio, kur su jungti trys krumpliaraiai su trimis etarnmis, ir kur jgai P mes turime reikin

 78 (z t jr z,, etarni krumpli skaiiai, Z, Z2 ir Z;t krumliuot Zi Zg H0 1, didrai krumpli skaiiai, r0 spindulys veleno, kur veikia nata, o R0 spindulys rato, kur veikia jga P). q _

46 .

Svarstykls.

Svirties principas nuo seniausi laik yra padtas pagrind lyginti kn ma sms, ieinant i proporcingumo tarp svorio ir mass. Senj graik ir Romoje buvo vartojamas tam tikslui bezmnas. Romos bezmnas yra pirmos ries svirtis su nelygiais peiais (ir. 79 pie.). Paramos takas C arba svyruojamoji ais sujungta, su tam tikra kilpa, u kurios galima turti bezmnas. Striukesnj gal veikia nata P, o ilgesn kilnojamasai svoris Q, kuris stumiamas vien ar antr pus, kolaik bus pasiekta pusiausvyra. Ieinant i svirties pusiausvyros dsnio, ant ilgesnio peties brti skaiiai, kurie ir rodo svor. Lietuvos bezmnas, kuris buvo vartojamas senovje, tai buvo medinis cilinderis nedidelio skersmens, ant kurio vieno galo buvo pritraukta didesn medio arba metalo mas (buo), o ant kito

Pica* 80

galo ant kablelio buvo kabinamas krovinys. Svirties paramos takas buvo pavidalu kilnojamosios kilpos, kuri buvo stumiama vien ar antr pus tarp pakabinto krovinio ir sunkios mass, pakol buvo atsiekta pusiausvyra, {brti ant cilinderio skaiiai rodydavo svorius. Bet nuo sen laik vartojamos ir svarstykls, pavidalu svirties lygiais peiais, kurios galutinai sivyravo ir praktikos gyvenime ir mokslo srityje nuo 17 imtmeio pabaigos. Tokios svarstykls iandien yra vienas i svar biausi matuojamj (seikjamj) prietais mokslo srity (80 pie.). Jos susideda i nai (arba ni), kurie paremti ir svyruoja ant kietos prizmos C briaunos. Prizma guli ant kietos plotms ant statinio metalinio ulo galo (pieinyje parodyto). Ant abiej nai gal kybo lkts irgi ant dviej prizm, bet pastatyt atriomis briaunomis augtyn. Sunkiesiems kroviniams prizmos ir j paramds ploktys imamos i plieno, lengvesniems kroviniams i agato arba net i granito. Su nai viduriu sujungtas statinis rodikllis, kurio galas, svyruojant naiam, slenka vien ar ant rj pus iilgai skalos, sujungtos su nai statiniu ulu. ulas turi per vidur igriet statin kanal, kur dtas metalinis stumiklis su ramsiais Kad be reikalo prizmos nesitrint savo paramas, tam tikro aretyro pagalba galima pakelti stumi klis augtyn, kuris savo ramsiais nukelia naius ir prizmas nuo j plotmi. Geros tikslios svarstykls turi patenkinti iuodu reikalavimu: jos turi bt tikros ir jautrios. Kad svarstykls bt tikros, pirmiausia reikalinga, kad naiai ir lkts bt patovi6s pusiausvyros, vadinasi, reikia, kad bendras svarumo, arba mass, centras bt emiau nai paramos lygumos; 2) atokumai tarp vidurins prizmos briaunos (ant kurios svyruoja naiai) ir kratutini prizm briaun (ant kuri kybo lkts) turi bt lygus; 3) vis trij prizm briaunos turi bt vienoj ploktyje, viena kitai lygiagrets ir taip, kad bendra lieiamoji j linija bt gulstina. Neitesjus itos s

 79
lygos, naiarrs svyruojant, gulstini atokumai tarp prizm bus nelygus ir, vadinasi, svirties pei lygyb bus panaikinta; 4) naiai turi bt i kietos mediagos, kad jie kuo maiausiai bt deformuojami, veikiant svoriams j galus; 5) lkts ir peties bendras sukamasai momentas i vienos puss turi bti lygus bendram sukamajam momentui i antrosios puss. Bet svarstykli tikslumui dar maa, jeigu jos yra tiktai tikros. Reikia, kad svarstykls bt dar jautrios, vadinasi, kad nuo maiausio pasvarlio naiai ieit i pusiausvyros gulstinos padties. Tegu mes turime tikras svarstykles A B (81 pie.). Tad mes galime skaityti, ieidami i to, kas anksiau apie svarstykli tikrumo s lygas pasakyta, kad visa nai ir lki mas sukoncentruota take S, kuris yra svarstykli mass, arba svarumo, centras. itame take veikia jga Q, kuri yra lygi nai ir lki svoriui. Pridsime dabar prie galo A nai peties AC ma jg p (kitaip sakant, udsime ant kairs lkts ma pasvarl), tad naiai ieis i savo normalins gulstinos padties ACB ir atsidurs naujoj pusiausvyros padty Aj Gt Bt Paymsime nai vidurins linijos atsilenkimo kamp ACAi raide a. Naujoj lki ir nai padty j bendras mass centras irgi uims nauj padt, A.
C *11 ' 1 * 1 1 >1 1 1 0 ;!

* *

0?

! :
Pie. 82

K .

Pie. 81

pereidamas i tako S j tak S, bet atokumas mass centro nuo nai paramos tako (linija CSi ) bus toks pat kaip CS normingoj gulstinoj nai padty. Kam pas gi SCSt bus lygus a, nai atsilenkimo kampui. Naujoj nai pusiausvyros padty mes tursime laut svirt CS^ kuri takuose A t ir veikia dvi statins jgos p ir Q. Nai pusiausvyrai t dviej jg momentai'turi bti lygs, vadinasi, p . Ca = Q. Cs. I ia ieina Bet Cs = CS1 . sina ir Ca = T P CSi sina CSi CA, cosa. laigi i
CSj

GAV* 7"^ra atkumas svarstykli mass centro nuo paramos linijos. Paym sime j raide a. C A, yra nai peties ilgis; paymsime j raide 1. Tad mes I ia - = ^ p Q Paskutin lygtis nustato svarstykli jautrumo

slygas. Jautrumas matuojamas d y d iu -, vadinasi, yra ne kas kita, kaip nai vi durins linijos atsilenkimo kampas, padjus ant lkts kok nors ma svorio vie net, pav., viena miligram. Taigi itas dydis yra: 1) tiesiai proporcingas peties ilgiui (kitaip sakant nai ilgiui) ir 2) atvirkiai proporcingas nai svoriui ir, be to dar, statiniam atokumui mass centro nuo nai paramos linijos. Tarp pirmosios ir antrosios slygos yra prietaravimo. Svarstykls bus juo jautresns, juo naiai bus ilgesni. Bet tada ir nai svoris bus didesnis, o svar stykli jautrumas bus juo menkesnis, juo nai svoris didesnis. Taigi praktikoje, konstruojant svarstykles, derinama tos prietaraujanios viena antrai slygos taip, kad paprastai imami naiai striukais peiais, bet itempto rombo arba pusrombio

 80
pavidalo ipjovus i jo kuo daugiausia mediagos (odiu sakant, imama tuias vi dury rombas), nes tuo bdu mainamas nai svoris. Be to, svarstykls turi bti taip taisytos, kad j mass centras bt kuo ariausiai nuo paramos linijos. To kios svarstykls bus pakankamai jautrios, ir turs dar t patogum, kad j svyruojamasai periodas bus trumps (dl striukesni pei), ir todl pasverti kokiam nois daiktui nereiks sugaiti daug laiko. Aprayme dar ia decimalines, arba deimtines, svarstykles, vartojamas didelms masms palyginti praktikos gyvenime. Toki svarstykli schem duoda 82 pie. Jos susideda i dviej kilnojamj plotmi D, Bj ir EF, kurios sujungtos su naiais ABD stiebais DDX ir CE. it stieb galai D! ir E judamai sujungti su atatinkomom plotmm. Ant nai galo A kaba lkt S, plotm D, Bj take Bt re miasi prizmos briauna ant gulstinos svarstykli lentos, o plotm EF remiasi ant plot ms Bj irgi prizmos briauna. Krovinys Q dedamas ant plotms EF. ir dami svor Q kaipo statinai veikiani jg, iskaidysime j dvi lygiagretes jgas q, ir q2 taip, kad Q = q, -- q2 ir taip, kad jga veikt gal E stiebo CE, o jga q2 plotms EF paramos prizm, kitaip sakant, spaust plotm Dx B, take CK Aiku, kad padj svor Q bet kurioj vietoj ant plotms EF, mes galime itaip iskaidyti, ir todl veikimas svorio Q ant plotms D, ir ant stiebo CE vi sikai nepareina nuo jo padties ant plotms EF. I tikrj, plotm Dl Bt mes galime irt kaipo antrosios ries svirt, paremt take Bj ir todl jg q2j vei kiani take C ^ mes galime pakeisti jga x, veikiania take D,. Ieinant i svir ti Bi ties pusiausvyros dsnio turi bt q2. Ct Bt = x . d 1 ; i ia x = q2. -g-- -g- Tegu atkarpa Ct Bt ] (|3 sudaro linijos Dt Bl? tada mes turime x Tuo bdu % D mes tursime jg kuri kaip reikiant atstoja jgos q3

ant galo Dt stiebo veikim take C,. Bet nai ABCD striukasai petis BCD sudaro irgi antrosios ries svirt su paramos taku B. Taigi jg , veikiani stieb DD, mes galime pavaduoti kita jga y, veikiania stieb CE, ieidami i svirties pusiausvyros dsnio.
^ nn BD
C J2

= n t'' y. BC; y = - BD . g-

Tegu BC irgi sudaro " BD, tad y yra lygus q2 Taigi ir ieina, kad gal E stiebo CE veikia jga + q2 = Q, nepaisant to, kurioj plotms EF vietoj guli svoris Q. yra Jeigu naiai ABCD sutaisyti taip, kad BC sudaro
AR

AB, tad svoriu, kuris

lygus yjj, udtu ant lkts S, mes galime atsverti svor Q,ir tada svarstykls Pam santyk = 100, mes turtume centezimalincs dalimi.

vadinamos decimalinmis.

(imtines) svarstykles, nes tada galtume atsverti svor Q jo

47 .

Nuoulni ploktuma, sraigtas ir vagis (pleitas).

Nordami pakelti ant augto sunki nat (arba graiai nuleisti j nuo augto), naudojams nuoulniai pastatytomis lentomis. Tokia kombinacija fizikoj vadinasi nuoulnia ploktuma. Iilgai statiniame skrodyje tokia kombinacija duoda staiakamp trikamp ACB (ir. 83 pie.), kurio pagalba mes ir nustatysime san tykius tarp pasiprieinimo Q ir jgos p, reikalingos tam pasiprieinimui atsverti.

 81
Statin linija BC = h vadinasi nuoulnios ploktumos augtin, nuoulni linija AB = 1 ploktumos ilgis ir gulstina linija A C b ploktumos pagrindas. Jeigu ant lentos AB mes padsime kok nors kn R svorio Q, tai jis iau emyn takoje jgos, ----veikianios lygiagreiai ploktumos ilgiui 1. Pu siausvyrai reikia pridti tokia pat jga, bet atkreipta prieingj pus. Surasti itai jgai, iskaidysime (kno svor) jg Q, kuri statinai veikia kn take O (mass centre), dvi jgi statmenai AB ir lygiagreiai AB. Statmenoji komponent ON, kompensuojasi ploktumos pa siprieinimu, ir todl knas iauia tik takoje jgos op = p, veikianios lygiagreiai Pica. 83 ploktumos ilgiui. I trikampi ACB ir QPO panaumo seka: q = y ; & *a P = Q . p . Taigi ir ia mes turime priemon, kurios pagalba didel jg galime atsverti maa jga. Pav., tegu ploktumos augtin bus 10 m., josios ilgis 20 m. ir kno svoris vienas centneris, tai puse centnerio mes galsime j atsverti. Jeigu mes i ilgai ploktumos pridsime maesn jg prieing komponentos p veikimo pus negu pus centnerio, tai knas iau emyn; pridjus didesn jg, knas iau augtyn. Nuslinkus knui nuo B iki A, jgos p pridedamasai takas pasistums per ato kum 1. Taigi jgos atliktas darbas bus p . 1. Tuo paiu laiku krovinio mass centras nuslinks emyn nuo B iki C, kitaip sakant, jgos Q prid. takas atliks keli K lyg ploktumos augiui. Taigi jgos Q atliktas darbas bus Q. h. Einant ener gijos sulaikymo dsniu p. 1 = Q. h ir i ia p = Q y , tas pats santykis kaip pirma nurodyta. Paymj smailj kamp prie ploktumos augt h raide a, mes turime h = 1. sina. Taigi jga p = Q. sina. Sliduodamas nuo B iki A knas gys greitumo v = j / -2 .1.gi, jeigu mes raide g! paymsime greitjim, kur su teikia jga p, slenkant knui iilgai ploktumos ilgio. Bet antruoju N eytono dsniu Jj- = J I ia gt = g = g. y = g . sina. Taigi v = j/~2.1.g. y = '\/~ 2.g.h. Vadinasi, knas, nuslinks iilgai ploktumos ilgio emyn nuo tam tikro augto gys tok pat greitum kaip nukrits staiai emyn nuo to paties augto h. U ia ieina, kad, jeigu mes tursime eil nuoulni ploktum, kurios sudaro su akiraiu vairius kampus, bet kuri augtis yra tas pats, tai knai, kurie slenka tomis plok timis emyn iki akiraio, prislink akirat, gys t pat greitum ir, vadinasi, t pai kinetin eneigij. Nepaisant to, kad greitjimas kno bus juo didesnis, juo didesn kamp sudarys ploktuma su akiraiu. Daugiausia greitjimo bus tada, kada tas kampas darosi 90, kitaip kalbant, kada knai krinta staiai emyn. Anksiau jau buvo minta, kad Galiliejus nustat laisvo puolimo dsnius, patik rindamas juos nuoulnia ploktuma. Aiku, kad mainant nuoulnios ploktumom kam p galima tiek sumaint kno slinkimo greitjimas, jog nesunku bus sekti to kno judjimas, turint net ir netobl laiko matuojam priemoni. 84 pieinys rodo dar, kaip kitaip vartojama nuoulni ploktuma. Jga svoris Q galima iskaidyti dvi komponenti: viena statmenai ploktumos ilgiui, kuri bus su naikinta ploktumos pasiprieinimu, ir antra lygiagreiai ploktumos pagrindui AC = b. Trikampiai ACB ir OQN bus panas ir i j panaumo ieina ; i ia p = Q . , arba p = Q . tanga. itaip vartojama nuoulni ploktuma sudaro sraigto veikimo pagrind. Ipjov i popieriaus staiakamp trikamp a o f (ir. 85 pie.), pridsime t trikamp statiniu (kattu) a o prie cilinderio sudaromosios linijos ao ir apvyniosime j apie cilinder. Tada ambin (hipotenza) a f sudarys ant cilin-

 82
derio paviriaus sukt vingi linij ab* ct dt et lx o. I pieinio aiku, kad atokumai tarp vingi ablf ctd1 9 ex ft ir t.t. bus lygus trikampio acx c augiui, arba statiniui acr Ipjov ant cilinderio iilgai vingio lovel mes tursime sraigt. Sraigtas gali bt ir atriais ir plokiais vingiais. Pirmuoju atveju vingi skrodis turi trikampio pavidal, antruoju keturkampio. Sraigtu galima naudotis tik sujungus j su mterka (maute). Mterka kaip ir sraigtas yra cilinderis su viduriniu kanalu, *ur ant kanalo paviriaus idrota sraigto vingi linija, taip kad sraigto riniai (isigaubimai) atatikt mterkos loveliams ir atbulai. Padjus ant sraigto galvels krovin, jeigu sraigtas nesitrint mterkos vingius, tad jis suktsi ir nata slgt emyn. Apsisu kus sraigtui vienu vingiu arba ilgiu, kuris yra lygus trikampio aCjC pagrindui (nes tie du ilgiai ia labai maai tesiskiria), sraigto galas, vadinasi, ir nata nuss emyn per ilg, kuris yra lygus mintojo trikampio statiniui acv arba dviej sraigto vingi atokumui, kuris vadinamas sraigto eigos augiu. Sukant sraigt prieing pus, sraigto galas ir, vadinas, nata kils augtyn. Taigi norint atsverti nat, prie sraigto galvels periferijos reikia pridti tangentin jga, atkreipta prie t jg, kuri veikia irgi tangentikai sraigto galvels periferij dlstatinio natos spaudinio prieasties. Paymsime natos svor-jg raide Q, o it tangentin jg raide d,

Pie5. 86

Pie. 85

sraigto galvels apskritim raide b (b trikampio pagrindo ilgiui) ir sraigto eigos augt raide h (h = trikampio augiui). Apsisukus sraigtui vien syk, jga p atliks darb p . b, nes jos prid. takas pasistums atokumo b. Jga Q atliks darb Q . h, nes jos prid. takas nuslinks emyn arba pakils augtyn per h ilgio vienet. Ener gijos sulaikymo dsniu p . b Q . h, ir i ia p = Q - y - Tegu sraigto apskriti mas bus lygus 20 cm., o sraigto eigos augtis 1 cm., tad svor Q, veikiant staiai emyn, mes galime sustabdyti jga Q . - - = ^ Q pridta tangentikai prie sraigto gal vels periferijos. Jeigu itos galvels spindul mes paimsime didesn u sraigto cilinde rio spindul, pav., 5 sykius didesn, tada mes tursime kombinacij sraigto ir suktuvo, kuri mus galina penkeria tiek laimti jgos atvilgiu, ir tada mes galsime atsverti

 83
svor Q jga 2p 5 ^5 > pridta tangentikai prie suktuvo periferijos (vadinasi, ton mes galime atsverti 10-timi kilogram). Jeigu, viena vertus, galima naudotis sraigtu, kad maa jga galima bt pakelti sunki nata, tai, antra vertus, sraigtu galima naudotis, norint maa jga ireikti di del spaudim. Toksai sraigto pritaikinimas vadinasi sraigto presas, arbo sraigto spaustuvai (ir. 86 pie.). Sukant sraigt u rankenos L i deins kair pus, sraigto galas leisis emyn ir varys emyn keturkamp (i geleies) KK. Padj tarp keturkampi KK ir GG kok nors kn, mes j tuo bdu spausime. Tegu rankenos ilgis bus 30 cm., sraigto cilinderio spindulys 5 cm., o sraigto eigos augtis 1 cm., tad pridjus jg 10 kg. prie rankenos, jos momentas bus 10 . 30 = 300. Taigi mo mentas jgos, veikianios tangentikai sraigto periferij bus irgi 300, o kadangi petis tos jgos yra lygus 5 cm., tai pati jga bus lygi 60-tims kg. Sraigto apskritimas iuo atveju bus 31 cm., vadinasi, tangentins jgos attiktas darbas bus 60 . 31=1860. Tas darbas turi bt lygus jgai Q, veikianiai statinai, padaugintai i 1 cm. Taigi tokia kombinacija, su jga 10 kg., veikiania rankenos L gal, mes realizuosime spaudim tarp keturkampi KK ir GG, lyg 1860 kg. Sraigtiniai spaustuvai prakti kos gyvenime plaiai ir vairiai pritaikinami. Paminsime ia dar sraigto pritaikini m judjimui perduoti kaipo transmisija pavidalu vadinamojo begalinio, arba Archi medo, sraigto. Tai yra kombinacija sraigto su krumpliaraiu. Apsisukus sraigtui vie n syk, krumpliaratis pasisuks viena ar kita prasme per vien savo krumpl. Jeigu krumpliaratis turi 100 krumpli, tai sraigtas apsisuks 100 syki, kad apsukt krum pliarat vien syk, ir atbulai. Taigi tokia kombinacija (junginys) duoda galimumo sumaint arba pa&dint judjimo greitum. Ji vartojama vairiuose skaitikliuose, ypa tachimetruose apskaityti main dali greitumui, veimo greitumui ir t.t. Sraigtas gali bt nejudamas, taip kad sukamas jis neslenka nei emyn nei augtyn, bet tokiais atvejais mterka pritaikinama taip, kad ji galt slinkti augtyn arba emyn. Jeigu mterka nejudama, tai sraigtas pritaikinamas judamai. Jeigu d sime sraigt dideliu eigos augiu ir dideliu apskritimu nejudamai d ir it d pripilsime grd, milt ar iaip jau biral ar kokio nors skystimo, tai sraigtas, sukamas, taip sakant, pats padarys sau mterk, ir kadangi jis nejudamas, tai ta mterka slinks, bralai arba skystimas bus varomi augtyn ar emyn. Apie pritaiki nim sraigto mau eigos augiu mikrometrinio sraigto pavidalu neymiems ilgiams matuoti pasakyta jau anksiau (ir. 5 ir 6 pie., 9 pusi.). Nuoulni ploktuma dar pritaikinama vairiuose kibykluose vagio (kylio, arba pleiko) pavidalu (ir. 87 pie.). Vagis tai yra trikamp prizma, kurios du onai Ac ir Ac^ sudaro ma kamp ir yra ilgesni negu onas cci . Skrodyje tokia prizma duoda trikamp CACi . Tokia prizma galima ireikti didelis spaudimas ir suskaldyti medis arba pakelti sunki nata. Skustuvas, peilis, kirvis, kaltas, vinis ir t, t., yra ne kas kita, kaip vagis. 87 pie. rodo vagio veikim, skaldant stor med. Smogdami plaktuku pagrind Ci , mes varome vag gilyn. Medio pasi prieinimas reikiasi dviem lygiom jgom Q ir Q, veikianiom statmenai vagio onus AC ir ACi . Ities jg Q linijas iki susikirtimo S, atriame nuo tako S ant t jg linij tsos atkarpas SB ir SBi , lygias jgai Q, ir papildome jas iki ly giagretainio. ito lygiagretainio (ionai rombo) SP striain bus atstojamoji dviej jg Q ir bus atkreipta augtyn, vadinasi, ji varys vag laukan. Jai atsverti reikia spausti (arba kalti) vag emyn jga, lygia atstojamajai P. I trikampi CACi ir PBS panaumo seka i ia P = = Q jeigu mes raide b paymsime vagio pagrindo CCi ilg ir raide 1 vagio ono AC ilg. Vagiu (ar va giais) galima pakelti ant plotms, pastatytos ant rat, dideli namai, neardant j, ir tuo bdu perkelti jie i vienos vietos kit viet, kas danai daroma Amerikoj. Visos mainos yra ne kas kita, kaip pritaikinimas svirties ir nuoulnios plok tumos princip. Mainos pusiausvyros slygos ieina i dsnio: F .S = y . m. v 2,

84 kitaip sakant, i to, kad ant vieno galo mainos atliktas darbas visuomet yra lygus kinetinei energijai ant kito galo. jeigu mainos dalys nesitrint, tad viensyk paleista maina veikti# nebesustodama, kaip antai, vytuokl taip pakabinta, kad ji svyruotu nesitrindama, arba pasuktas smagratis, kuris sukasi nesitrindamas. Sryy su ituo nuo seniausi laik buvo manoma, kad ga lima taisyti maina, kuri viensyk paleista, judt nebesu stodama ir, vadinasi, bt kinetins energijos itklius, neeikvo jant jokio kito pavidalo energijos. Taigi nuo seniausi laik buvo stengiamasi padirbti tokias mainas arba realinti perpetuum mobile (aminojo judjimo) idj. Energijos sulaikymo dsnis yra ne kas kita, kaip btina ivada i nepasisekimo padirbt tok perpetuum mobile. Suteikta mainai energija eina ne tik kinetinei energijai kurti, bet ir kitu pavidalu ener gijai, kaip antai, ilimai, atliekant tam tikr darb prie tri namsias jgas. Jeigu tursime omeny tik trinamsias jgas, tai pritaikinant energijos sulaikymo dsn, kiekvienai mainai veikia lygtis: F . S = F, . S + - m . v2. ia Fj . S rei kia darb atlikt prie trynimosi jgas, o y m . v 2 kinetin energij. Taigi ita kinetin energija visuomet yra maesn negu suteikta mainai darbo F . S pavidalu energija, ir su tja kinetine energija mes, apversdami mainos veikim, nebeatstatysime darbo F . S, ypa kada dalis tos kinetins energijos apveriant pro ces bus irgi inaudota trynimosi jgoms pergalti. Anksiau formuluotas galim judjim, arba galim darb, principas, kuriuo, mainai esant pusiausvyroj, bet koks nedidelis mainos dali judjimas, atatinks mainos konstrukcijai, nenaikina mainos pusiausvyros, nes algebrin suma atlikt darb sryy su tokiu judjimu bus nulis, tai ot tas principas yra ne kas kita, kaip konstatavimas perpetuum mobile nega limumo, arba energijos sulaikymo btinybs. Dar didelis dailininkas ir gamtos mokslopirmatakas Leonardo da Vinci taikina it galim judjim dsn svarstant pusiausvyrossantykius vairiems mechanizmams. Kiek vliau, ieidamas i negali mumo perpetuum mobile, Stevinas nustato pusiausvyros santykius nuoulniai plok tumai ir mainoms, kurios padarytos nuoulnios ploktumos principu.

IV. Sukimasis ir inercijos momentas.

Jeigu knas slenka tiesia linija vienodo greitumo, tai paymjus jo mas raide m ir greitum raide v, jo kinetin energija bus y m. v2. Tokiu atveju mes galime kn pakeisti taku, kuriame sukoncentruota visa kno mas m (mass inercijos, arba svarumo, centras) ir visai itai masei priskirti t pat greitum v. Bet jeigu knas sukasi apie koki nors a, tai itas reikinys kinetinei energijai nebetinka, nes vairios kno dalys turi nevienod linijin greitum: tas linijinis greitumas yra maesnis tokioms kno dalims, kurios yra ariau prie sukimosi aies, ir didesnis tokioms dalims, kurios randasi toliau nuo sukimosi aies. Sukantis skrituliui arba smagraiui, tos j dalys, kurios yra ariau krat, lekia didesnio linijinio greitumo negu tos dalys, kurios yra ariau aies, arba centro, bet t dali arba daleli spin duliai vektoriai (linijos, jungianios sukimosi centr, arba a, su dalelmis) aprao per t pat laik t pat kamp a,vadinasi, kampinis vis skritulio arba smagraio daleli greitumas yra tas pats. Taigi tokiais atvejais mes kalbame apie kampin kno grei tum a ir apie kampin kno greitjim Jeigu mes kampus matuosime tokiu kampu, kurio lankas vra lygus spinduliui (toks kampo matuojamas vienetas vadinasi radianas), tai linijinis (arba linijos) greitumas v = a .r, ir linijinis greitjimas a fr.r, nes linijinis greitumas bus lankas, dalels apraytas per vien sekund.

 85
Paymsime skritulio daleli mases raidmis mt mu m^ . . . . mn ir t masi atokumus nuo sukimosi aies raidmis r^ ra rs . . . . rn tad t daleli linijiniai greitumai bus rt a r2 a ra . . . . a r n ir j kinetins energijos y mt a '^ j m3 2, . . . .
y

j m 2 A 2 2,

mn a V2 n

Taigi visa

kinetin

energija skritulio, kuris su-

kasi, bus y m,

<x*rj 2 + i- ma

- + y m3 a-r8 2 + ............ 4- y mn a'2 n=

E y m a V . Reikinys mr2 vadinasi fizikoj mass m inercijos momentas aiai, einaniai per mass centr, o suma vis mr2 bus kno inercijos momentas, kur vi suomet paymsime raide I. Taigi kinetin sukamo kno energija bus j la2, vadi nasi, vietoje mass tokiais atvejais reikia paimt inercijos momentas, vietoje linijinio greitumo kampinis greitumas a, ireiktas radianais. Paaikinsime dar inercijos momemto prasm, iaip samprotaudami. Tegu oa bus stiebas be svorio, kurio takuose 1 ir r randasi mass mt ir m (ir. 88 pie.). Tegu itas stiebas sukasi apie tak o kampiniu greitjimu 0* . Tad per laik t mas r& f m, kuri randasi atstu r nuo centro, aprays lank s = ^ t2 = t2 (rfr linijinis grei tjimas, f jga, kuri veikia mas m, f = m.r.fr). I ia mas m * * 2* Masei m^ kuri randasi u vieno centimetro nuo sukimosi centro o, mes irgi turime st = 2^ . t2 . I ia ml = t2lankas s = a . r, lankas Sj = a (a ia

kampinis greitumas). Taigi ~ = r, arba sL = - Toliau, kad tarp jg f ir fi bt pusiausvyra, t jg momentai f. r ir f2.1 turi bt irgi lygs, vadinasi, f, turi fl f j> 2 I 1 bt lygus f.r. I ia m! = . t2 = . t2, ir, vadinasi, == r2, arba m! - m .r .2, Taigi mass m inercijos momentas m .r2 yra ne kas kita, i:aip tam tikra mas mly kuri vieneto atstu nuo sukimosi centro veikia taip pat, kaip mas m per ato kum r. Taigi sukamo kno inercijos momentas yra tam tikra mas, sukoncentruota per atokum vieno centimetro arba, aplamai, vieneto ilgio atstu nuo sukimosi aies taip, kad tos mass veikimas yra ekvivalentingas kno mass veikimui. Tegu sukantsi kn veikia jga f per atokum 1 nuo sukimosi centro arba aies per laik t sekund. Tai tos jgos suteiktas impulsas bus f.l.t. Tas impulsas turi bt lygus judjimo momentui, kuris, knui sukantis, bus lygus sandaugai i inercijos momento I ir kampinio greitumo a, taigi I . a. Bet a = . t. Taigi mes galime parayti, kad I.iK t = f.L t; i ia = y , vadinasi, kampinis sukamo kno greitjimas irei kiamas santykiu tarp veikianios jgos sukamojo momento ir inercijos momento (translacijai mes turime a (greitjimas) = itas santykis yra specialinis atsiti kimas, kada knas tik slenka). Kno inercijos momentas lygiai kaip ir sukamasai jo momentas turi reikms visuomet tam tikrai aiai. Jeigu aies padtis kne mainosi, tai ir inercijos momen tas mainosi. Paprastai inercijos momentas knui apskaitomas arba patiriamas aiai, kuri eina per mass, arba svarumo, centr. Tegu 89 pieinys atvaizduoja kokio nors kno kirtim per jo mass centr o. Tegu kno dalel su mase m randasi r atstu nuo kno mass centro o, kuriam sukimosi ais eina statmenai pieinio plokiai. Tad tos dalels inercijos momentas bus m . r2. Perkelsime dabar a i svarumo centro o kit kno tak O j/ atstu ri nuo dalels m. Naujajai aiai dalels inercijos momentas bus m .^2. Pabrime i tako m statmeni ant linijos o o1 tsos take x.

 86
Tegu atokumas tarp abiej ai 0 o5 bus lygus a, o atokumus ox ir mx pay msime raidmis x ir y. Tad i trikampio Oi mx seka: Tl3 = (xa)2 + y2= rx 22ax -f- a2 -f y-. Bet i trikampio omx matome, kad r- = x2 -f y2- Taigi r^-ui mes turime ri2 = r2 + a22ax. Vadinasi, mass m inercijos momentas naujai aiai bus mr^ = mr2 + ma2 2amx. Taip pat samprotuodami mes surasime naujus iner cijos momentus naujos sukimosi aies kitoms kno dalelms ir sumuodami tuos visus inercijos momentus gausime reikinj: 2 mr^ = S mr2 + S ma22a 2 mx, reikinys kno inercijos momentui naujos aies atvilgiu. Bet sandauga S mx = 0, nes tai yra

Pie. 90

ne kas kita, kaip algebrin suma kno daleli masi, padaugint i j atokum nuo mass centro.*) Taigi paymj Hm raide M irS m r2 raide I, irS m r^ raide llf mes tursime Ix = I + Ma2 , kitaip sakant, naujas inercijos kno momentas yra lygus kno inercijos momentui i atvilgio aj, einani per svarumo centr, plius san dauga kno mass i ketvirtainio atokumo naujos aies nuo mass centro (aiku, kad a2M yra priedinis inercijos momentas). Savaime suprantama, kad itas dsnis turi galios tokiai naujai aiai, kuri eina lygiagreiai su aimi, einania per mass centr. Aiku taipogi, kad itas dsnis galioja ir visoms kitoms aims, kurios yra to pat atokumo a nuo pirmos aies ir eina su ja lygiagreiai. Taisyklingos lyties homogeniniams knams galima apskaityti inercijos momentas, padalijus kn nedideles dalis, apskaitant kiekvienai tokiai daliai inercijos mo ment ir sumuojant, arba integruojant, kno dali inercijos momentus. Tuo bdu, pa v., inercijos momentas ilgam, bet laibam, stiebui arba virpsiai, kuri sukasi apie vien savo gal, bus I = Jeigu toksai laibas stiebas sukasi apie statin arba gulstin a, kuri eina per jo centr, tai tokiu atveju inercijos momentas I . = ' (ia M reikia kno mas, o L kno ilg). Tiesiakampiui prizminiam stiebui (ir. 90 pie.), kuris sukasi apie statin arba gulstin a per jo centr, inercijos mo mentas 1 = ia M turi jau vir pamint reikm, o L ir B reikia il gius stieboprizmos briaun db ir be nelygiagrei aiai. Homogeniniam skrituliui, kuris sukasi apie a per jo centr ir kurio spindulys yra R, inercijos momentas I = l/a M.R2. Tok pat reikin inercijos momentui mes turime homogeniniam ci*) irk mass centro apskaitym. M L2

 87
linderiui, kuris sukasi apie savo iilgin a (M cilinderio mas, R jo spindulys). Pagalios rutulio inercijos momentui galioja I = 2/& M. R2. Netaisyklingos sudtins lyties knams inercijos momentas gali bt surastas bandymo keliu. Apie tai bus pasakyta vliau. Taigi dabar mes galime apskaityti kinetin energij kno, kuris tuo paiu laiku slenka ir sukasi, pav., kinetin energij riedanio rutulio, kurio translacijos greitumas v ir kampinis greitumas a. Jo kinetin energija K = 1 /2 Mv2 - f 1 2 ^ Mv2 + + 1/2 . 2/b M. R2, a2 = 1/ 2 M . v2 + 1/b M. v2, nes v rutuliui yra lygus Ra. Taigi kinetin slenkanio ir riedanio rutulio energija bus 0,7 M.v2. Gav progos atkreip sime dom tai, kad greitumas rutulio, riedanio nuoulnia ploktuma, nebus lygus | / 2gh * nes tiktai iaudami, arba liaudami, nuoulnia ploktuma, knai gyja tok greitum. Savaime aiku, kad greitumas riedani nuoulnia ploktuma kn bus maesnis negu j / 2*h, pav., greitumas riedanio nuoulnia ploktuma homo geninio tuio cilinderio bus v gh.

48 . Fizin vytuokl.
Jau anksiau kalbant apie vytuokl buvo pasakyta, kad kiekvienas knas, kuris svyruoja apie tak arba a, kuri randasi augiau to kno mass centro, yra pastovios pusiausvyros padty ir aplamai vadinamas fizine vytuokle. kiekvien tokio kno dalel mes galime irti kaipo matematin vytuokl, kurios svyruo jamajam periodui T turi galios reikinys T = L. Taigi tos knodalels, kurios randasi ariau aies arba pakabinimo tako, svyruos greiiau, tos gi dalels, kurios yra toliau nuo svyruojamosios aies, svyruos pamaiau. Vadinasi, tokio kno dalels svyruos ne laisvai, bet pareis nuo viena kitos, nes ariau aies esanios dalels stengsis pagreitinti svyravim toki daleli, kurios randasi toliau nuo aies, ir atbulai, toliau nuo aies esanios dalels stengsis paltinti t daleli svyravim, kurios randasi ariau nuo aies. Tuo bdu kiekviename kne mes visuomet surasime toki dalel, kuriai augiau jos esanios dalels suteiks tok greitjim, kok paltinim suteiks jai emiau jos esanios dalels taip, kad tokia dalel svyruo, taip sakant, visikai nepriklausydama kit daleli ir, vadinasi, sekdama matematins vytuo kls dsniais. Josios svyruojamasai periodas bus T = 2 tcj/ i , kur 1 reikia nutolim tos dalels nuo aies. Tas kno takas, kuriame randasi tokia dalel, vadinasi kno svyruojamasai centras, ir visas kno svyruojamasai periodas yra tas pats kaip to tako svyr. periodas. Tas takas dar vadinasi smgio takas, nes suteik smg per t tak, svyruojamosios aies mes nesuvirpinsime. I ia ieina, kad kiekvienai fizinei vytuoklei galima rasti matematin vytuokl, kurios svyr. periodas bus lygus viso kno svyr. periodui, kaip apie tai jau pasakyta matematins vytuokls skyriuje. Atokumas tarp aies ir svyruojamojo centro vadinasi redukuotas fizins vytuo kls ilgis, v Jeigu knas sukasi, tai jo kampinis greitjimas = y. Svyruojanti vytuokl ir gi yra knas, kuris sukasi, tik aplinkui neapsisuka. Taigi ir svyruojaniajai vytuo klei = j* Tegu matematins vytuokls atsilenkiamasai kampaa nuo statins linijos, kuri eina per a ir kno mass centr, bus maas ir lygus a, ir atokumas tarp aies ir mass centro bus 1, tada D, sukamasai veikianios vytuokl jgos momentas, bus m. g. 1. a (m vytuokls mas, om . g vytuokls svoris, veikianti vytuokl jga (ir. 43 pie.). Tiksliai suk. momentas bus m. g. D Ai, bet DAi yra lygus 1 . sin a, arba 1 . a, jeigu kampas maas). Tokios vytuokls inercijos mp-

 88
mentas bus m. i2 Taigi O - ~ J e i g u atokum tarp fizins vytuokls

aies ir josios mass centro paymsime raide L ir ma atsilenkiam tos linijos kamp nuo statins linijos paymsime a, tad sukamasai veikianios kn jgos momentas bus m.g.l.a, ir, vadinasi, kampinis greitjimas bus m ^ ,a' kampiniai greitjimai bus lygs, tad Tegu virva mintosios matematins vytuokls ir tokio kno svyruojamieji periodai, vadinasi, ir arba mj- = y , I ia 1 = dinasi, inodami kno inercijos moment, jo mas m ir atokum tarp aies bei mass centro L, mes galime apskaityti tokios matematins vytuokls ilg, kuri svyruos taip pat kaip knas. Tuo bdu fizins vytuokls svyruojamajam periodui mes tursime /~Y / T = 2 71. | / Kitaip sakant, fizins vytuokls svyr. periodas yra propor cingas ketvirtainei aliniai i josios inercijos momento ir atvirkiai proporcingas ket virtainei akniai i veikianios j jgos sukamojo momento m . g . L . I formulos 1 = seka, kad.I = m . l . L . Taigi, nordami surasti bet kokio kno inercijos moment, mes galime pakabinti it kn ant aies, einanios per bet kur tak augiau mass centro, surasti atokum L tarp aies ir mass centro ir, knui svy ruojant, nustatyti jo svyruojamj period, paskui, pam sil ir svorel, mginimo keliu surasti matematins vytuokls ilg 1, kuri svyruoja tuo paiu periodu. Tad kno inercijos momentas I bus lygus sandaugai i jo mass ir abiej ilgi 1 ir L. Tai yra vienas i paprasiausi bd surasti bet kokio kno inercijos momentui. Kitas metodas inercijos momentui surasti yra toks. Tegu bet kurios lyties kno inercijos momentas bus I. Pakabinsime j ant silo taip, kad to silo tsa eit per kno mass centr, ir suteiksime tam knui sukamj moment gulstinoj plokty (apie statin a, einani per mass centr). Knas ims svyruoti, ir mes galime nu statyti jo svyr. period i 2iz y L . D yra silo elastingumo jg sukamasai mo mentas. Paimsime dabar nedidel kn taisyklingos lyties, pav., staiakamp striuk ir plon paralelepiped, ir sujungsime j su paymtuoju knu taip, kad jis svyruot kartu su tuo knu apie savo statin a, einani per jo centr, ir vl nustatysime nauj svyr. perijod t i . ia suk. momentas D pasilieka tas pats, bet bus naujas inercijos momentas .1 + ^ (^ reikia inercijos moment pridto taisyklingo kno, kur mes galime apskaityti). *-2 - = - . I ia I Todl svyr. periodas tx =
2 tz y

+J1 .

I ia

Savaime aiku, kad itas metodas duoda galimu

mo nustatyti ir sukamj silo elastingumo jg moment D.

49 .

Sujungtos svyruojamosios ays.

Jeigu kno inercijos momentas i atvilgio mass centr (vadinamasai pagrindinis inercijos momentas) bus I, tad to paties kno momentas I: naujai aiai, a atokumo nuo mass centro, bus I2 = I --- a2m, augiau nustatytu dsniu. Taigi redukuotas fizins vytuokls ilgis 1 (arba to paties periodo matematins vytuokls ilgis) bus l = ~ r^ ^ m + a. sivaizduokime sau kirtim per kno mass centr O (ir. 91 pie.). Tegu ita ais eina per tak a. Jeigu mes apraysime rat i mass cent ro O spinduliu Oa (atokumas a nuo mass centro), tad visos ays, kurios eina ly giagreiai aiai per mass centr per rato takus ax , a2 , a3 ir t.t. bus ekvivalentingos i atvilgio svyr. period. Vadinasi, knas, pakabintas ant kiekvienos i t ai, svyruos tuo paiu periodu. Jeigu mes nupieime rat kitu spinduliu OA, tai ays,

80
kurios eina per takus ito didesniojo rato A, A i , A 2 , A 3 ir t.t. lygiagreiai tarp savs ir lygiagreiai aiai per mass centr, irgi turs lyg tarp savs svyr. period, bet jau kit period negu ays, einanios per maesniojo rato apskritimo takus. I

1= * ra + a seka,- kad kno svyr. centras randasi per 1 * 1 a . m ilgio vienet toliau n gu atokumas a tarp mass centro ir aies. Tegu 92 pieiny (kirtimas per kno ma ss centr) A reikia tak, per kurj eina ais, O kno mass centr ir Ssvyruoja mj centr. Kas bus, jeigu mes svyr. a nubrime per svyr. centr S lygiagreiai pirmykiai aiai per A. Aiku, kad ia atokumai ir a, taip sakant, pesikeis savo vietomis, ir naujosios matematins vytuokls ilgiui \x mes tursime reikin . 1 _ i I i I _ i-------- + r r ^ - a + r ~ ^ , = 1----- . m Taigi knas, svyruodamas ant aies, einanios per tak S, turs t pat svyr. pe riod. Todl abidvi ays, einanios per tak A ir tak S, vadinasi jungtins (ar ba sujungtos) ays, nes kiekvienai i t ai svyr. periodas bus tas pats. Jeigu mes dabar i mass centro nupieime 2 koncentrinius ratus spinduliais A O = a ir OS = , tad aiku, kad visoms aims, kurios eina per maesniojo rato apskri timo takus ir didesniojo rato apskritimo takus, lygiagreiai tarp savs, svyr. perio das bus tas pats. Padjus a kur nors tarp it dviej rat, knas svyruos greiiau. Padjus a vidury maesnio rato arba didesniojo rato iorje, jis svyruos pamaiau. I to, kas anksiau pasakyta, aiku, kad sandauga i bet kurio porio toki dviej rat spinduli bus pastovus dydis, ir padauginta dar i kno mass, ta sandauga duos mums kno inercijos moment. Taigi itie trys takai: A (per kur eina ais), O (kno mass centras) ir S (kno svyr. centras) turi pamatins reikms, ne tik sprendiant svyravimo dalykus, bet bendrai svarstant statin ir dinamin kno elges Mes, taip sakant, galime padalyti Vis kno mas dvi dali: vien sukoncentruot m. I take A ir lygi f antrj sukoncentruot take S ir lygi p - , taip --1 -a --*a a . m r a . m kad mass centras pasilieka take O.

50 .

Apveriamoji Katerio vytuokl-

Tegu sukimo atstojamasai spindulys bet kokiai fizinei vytuoklei bus r, atoku mas tarp tos fizins vytuokls mass centro ir svyruojamosios aies bus a ir atokumas tarp josios mass centro ir svyr. centro bus b. Tad inercijos momentas tos fizins vytuokls i atvilgio j a, einani per mass centr, bus m . t \ i atvilgio svyr. a bus m (r2+ a 2) ir i atv. a, einani per svyr. centr, bus m . O ^+b2). Svyruojamasai laikas aiai bus = - 1/ m * (- j t -.V)
r m . g . a

svyr. laikas aiai, einaniai per

svyr. centr, bus t2 = n - i / m . i l f Kadangi t% , tai r m.g . b a D I ia ieina, kad r2 = a . b. Pakeit formulose ti -ui ir t2 -ui r2 - lygiu jam dy diu a . b, mes tursime 7 1 i / ' gk.+ J*2 r. 1/ ab + b2, a rb a7 u i/ a +_k tci/' a d . V ga V f?b r g r g Taigi matematins vytuokls, tokiu pat svyruojamuoju laiku kaip fizin vytuokl, ilgis bus a -j- b, vadinasi, atokumas tarp svyr. aies ir svyr. centro. Remdamiesi ituo, mes kiekvienai fizinei vytuoklei galime su rasti atatinkam jai matematins vytuokls ilg ir apskaityti, koksai turi bti ilgis sekundinei matematinei vytuoklei. Svarbus teorijai ir praktikai vytuokls pritaikinimas matuojant ems traukos jg arb greitjim g, kur suteikia em, fiziniams knams krintant. Turdami sekundin vy tuokl (svyr. laikas lygus vienai sekundai), mes galime parayti, kad g = k 2 . 1. Tokiam tikslui vartojama vadinamoji Bohnenbergerio arba Katerio apveriama vytuokl (vokietis ir anglas, kurie tuo paiu laiku nustat it priemon). 93-sai pieinys atvaizduoja toki apveriam vy tuokl. Tai yra plokias keturkampis metalinis stiebas su dviem prizmom a ir b, kuri briaunos atkreiptos j prieingi pusi taip, kad tokia vytuo kl galima pakabinti ant vienos arba ant antros prizmos. Be to, ant stie bo umautos dvi linzs (2 metalins mass), kurios galima pastumti augiau arba emiau ir tuo bdu pakeisti vytuokls mass centro padtis. Taip elgdamiesi, mes atsieksime toki vytuokls mass centro padt, kuria vytuokl svyruos tuo paiu laiku, vis tiek, ar ji bus pakabinta ant vienos prizmos ar ant antros. Tada atatinkama tai vytuoklei matema tin vytuokl turs ilg, lyg sumai atokum abiej prizm briaun nuo mass centro. Tuo bdu galima surast matematins vytuokls ilgis, ku rios svyravimo laikas bus lygus vienai sekundai. Tokia vytuokle ir buvo galutinai konstantuotas faktas, kad ems greitjimas g pareina nuo geo grafins platumos ir yra idava i ems susiplojimo iilgai aigalio skers mens bei ems icentrins jgos, kuri pasiekia maksim ant pusiaujo Pie. 93 jr maja, artinantis j aigal.

51 .

Balistin vytuokl.

Paymsime ia dar trumpai, kad fizine vytuokle galima pasinaudoti nustatyti greitumui sviest kn, pav., kulipkos, iautos i autuvo. Tokiu atveju vytuokl vadinasi balistin. Tai yra stora sunki lenta, payta u dviej raiki. Tegu ku lipkos mas bus m ir jos greitumas v. Kulipka, itikusi lent, suteiks jai tam tikr udamj moment, ir lenta atsilenks i savo pusiausvyros padties. I jos atsilen:imo kampo, kuris galima imatuot, galima apskaityti tos lentos mass centro stati ) vi ^ t dviej lygi galima apskait/ti kulipkos

nis pakilimas h. Tad bendras greitumas lentos ir kulipkos po j susitikimo vx = j / 2gh, be to, m . v = (m + greitumas v.

V. Girostatiniai reikiniai.
52 . Skrit lis, Sukimai, kampiniai greitumai ir greitjimai, sukamieji momentai ir jg poriai yra vektoriniai dydiai, su kuriais manipuliuojama taip pat, kaip ir su kitais vekto riniais dydiais taip, kad keletas kampini greitum galima pakeisti vienu atstojamuo ju, arba koks nors kampinis greitumas iskaidyti j kelet komponent, einant paralelogramo dsniu. Vadinsime ituos vektorinius dydius rotoriais. Kiekvienas rotoris galima atvaizduoti linij iilgai tos aies, apie kuri rotoriai sukasi taip, kad sukimas, irint iilgai rotorio, visuomet bt i kairs dein pus, kaip eina laikrodio rodiklliai. Linijos, inoma, reikia imti proporcingai rotori didumams. Kiekvienas knas, kuris sukasi apie savo simetrijos a, einani per jo mass centr, prieinasi kiekvienai pastangai pakeisti it jo sukimosi aj. Jeigu, sakysime, smagratis blogai centruotas, tai icentrins jgos i skersmenikai prieing smagraio dali bus nevienodos, ir smagratis stengsis priimti toki padt, kad suktsi apie simetrijos aj, vadinasi, apie toki aj, dliai kurios icentrins jgos ir inercijos momentai i skersmenikai prieing dali yra lygs. Taigi kaipo idava bus didelis spaudimas smagraio aies josios guolius, smagratis suksis, smarkiai svyruodamas ir vibruodamas, ir ikreips ir net sulauys guoli ulus, nekalbant jau apie tai, kad dl nevienodumo icentrini jg gali jis suduti. Taigi iandieninj technikoj, kur mes turime labai didelius kampinius greitumus, kaip antai, turbinuose, kuri ais apsisuka 10.000 kart per minut, sukanisi dali centravimas yra be galo svarbus dalykas. Kitas pavyzdys. Jeigu garveio svyruoklis neatsvertas tinkamai tam tikromis ma smis ant garveio rat, tai kiekvienas traukinio keleivis pajus tatai, nes garveis ir vagonai eis ne ltai, bet pauokoms, tarytum, trukiojami atskir jgos impuls takoje taip, kad labai nemaloniai kratys, dl tos prieasties, kad garveio rat ays stengsis pasisukti j toki padt, kad tapt simetrijos aimi. Taigi Sukanisi kn ypatybs turi didels praktikos reikms, nekalbant jau apie reikm t ypa tybi suprasti astronominiams, geologiniams ir tokiems fiziniams reikiniams, kaip kad viesos polarizacija ir elektromagnetizmo reikiniai. Norint susipainti su sukanisi kn ypatyb mis ir surasti t ypatybi dsnius, galima pasinaudoti nuo keli tkstani met jau inomu aislu, skritliu (arba vilkeliu). Skrituliu mes galime pavadinti kiekvien kn, kuris sukasi, skrieja. Bet paprastai juo (ir. 94 pie.) mes vadiname kn, rops arba net kgio pavidalo, kuris sukasi apie savo simetrijos a, atsirms stal arba grindis savo smaigaliu arba koja, taip kad jo mass centras randasi augiau ne* gu paramos takas. Kada paramos takas ir mass centras sutampa, tai skritlis, taip sakant, su vienodu pasiryimu ir lengvumu sukasi bet kurioj padty ir visuomet taip, kad jo ais, einanti per mass centr, eina lygiagreiai ems aiai ir rodo aigalio vaig d. Taip pat ir rutulys vienodu lengvumu sukas apie bet kurj savo skersmen, nes kiekvienas jo skersmuo yra simetrijos ais. Bet grim prie paprasto ms vaik skritulio. Smarkiai usuk tok skritul ir pa leid j ant lygaus stalo, mes pastebsime ioki da lyk. Jeigu jis pakankamai greitai sukasi, tai, pa leistas nuoulniai, jis isities ir kurj laik suksis sto vdamas staiai, umigs, kaip sako anglai, bet vliau, majant jo sukimosi greitumui jis vis labiau ir labiau P ie i. 94 savo aimi artinsis prie gulstinos linijos, bet tuo paiu

92
laiku jo ais irgi ims suktis, apraydama kgio paviri, kurio virn bus mass centre G , o jo koja aprays irgi kgio paviri su vine 6am paiam m a s s centre G (ir. 94 pie.);. Taigi mes tursime sukimsi apie a ir dar tos aies sukimsi kgio pa virium. itas paskutinis sukimasis vadinasi precesija ir eina visuomet ta paia prasme, kuria sukasi pats skritlis apie savo a, jeigu tik jo mass centras yra augiau jo paramos tako. Tais atvejais, kada mass centras yra emiau paramos tako, vadi nasi, kada mes turime skritl pastovios pusiausvyros padty, jo precesija eina j prieing pus, vadinasi, jeigu skritlis apie savo aj sukasi i kairs dein, tai precesija eina i deins kair. Pagaliau, majant skritulio greitumui, skritlis, svorio jgos lenkiamas emyn, pargrius, bet jo precesija, grivant, bus smarki smarkiausia. Kita eil pastab, kuri galima pastebt greitai sukantis skritliui, yra ie: u suk skritul mes galime pastatyti j ant delno arba ant pirto galo, ant k u r i o j i s laikysis staiai, kol suksis pakankamai greitai, bet ant kurio jis laikysis ir nuoulniai, tiktai vis smarkiau ir smarkiau precesuodamas. Gal gale, inoma, jis nudribs nuo pirto. Paleisime tok skritl vl ant stalo ir pamginsime pastumt j, sakysime, dein pus (pie. 95), odiu sakant, suteiksime jam sukamj moment apie a, kuri eina statmenai popieriaus plokiai. Jis neatsilenks nei kair nei dein pus, bet statme nai plokiai nubrtai per jo a ir suteikt ms sukamuoju momentu nauj aj priek nuo popieriaus plokties. Gavs impuls kair pus, jis atsilenks ne kair ir ne dein pus, bet atgal nuo popieriaus plokties. Suteiktas impuls priek nuo popiertaus plokties jis atsilenks dein pus, ir suteiktas impuls atgal nuo popieriaus plokties, jis atsilenks kair pus. Bendra ivada toki, kad skritlis visuomet atsilenkia statmenai plokiai, nubrtai per jo sukimosi a ir per nauj suteikto sukamojo momento a. 95 ir % pieiniai ilustruoja tai, kas ia pasakyta, ir rodo, kuriuo bdu galima visuomet spti, kuri pus atsilenks

Piei. 95

Piei. 96

skritlio ais, suteikus jam t ar kit nauj sukamj moment. Tegu OA (95 pie.) bus skritlio rotoris (vadinasi, linija OA i atvilgio josios ilg proporcinga skritlio greitumui ir atidta iilgai jo aies), lemelis prie A rodo, kad skritlis sukasi laikrodio rodikllio prasme. Pasistengsime dabar atlenkti skritlio a O A priek nuo popieriaus plokties, kitaip sakant, pasistengsime pasukti j apie nauj a OB, atidsime OB proporcing itam naujam sukamajam momentui ir tokia prasme, kad irint i O B, sukimas bt vl laikrodio rodikllio prasme. Tad mes tursim 2 rotori, O A ir OB, kuriuos galime pakeisti, eidami lygiagre tainio dsniu, vienu rotori OC. Vadinasi, pamginus atlenkti skritlio a O A priek nuo popieriaus plokties, toji ais atsilenks dein pus ir uims padt OC taip, kad irint i O C , skritlis suksis laikrodio rodikllio prasme. 96 pieinys i kairs puss rodo, kad ais skritlio O A atsilenks kair pus, jeigu mes pasi stengsime atlenkti j upakal nuo popieriaus plokties. Diagrama savaime aiki

93

ir panai konstrukcij mes galime pritaikinti prie visoki pastang pakeisti skritulio aies linkm ir i anksto spti, kaip skritalis tokiais atvejais elgsis. Ivada i pa nai tyrinjim yra tokia: smarkiai usuk ir pasistat ant delno skritul, mes nepa jusime i jo puss jokio pasiprieinimo, jeigu mes savo ranka suteiksime skrituliui toki translacij, kuria jojo sukimosi ais pasilieka sau lygiagret. Bet kiekviena pastanga iaip ar taip palenkti skritul susitinka su grieta i jo puss reakcija, kuri apsireikia tuo, kad skritulio sukimosi aies padtis mainosi ta prasme, kad nusis tatyt lygiagreiai naujo suteikto sukamojo momento aiai ir suktsi visuomet pagal laikrodio rodikll. itas dsnis aikiai atsako klausim, kaip pakryps skritlis, jeigu pamginsime iaip ar taip palenkti a. 97 pieinys rodo skritul, nustatyt dviem judamai sujungtam grindim taip, kad skritlis gali suktis ka'p apie statin, taip ir apie gulstin a, Tai yra Kar dano pakabinimo bdas, vartojamas jrinink kompasui. Toksai skritalis vadinasi girostatas. 98 pieinys rodo tok pat girostat, kuriame skritlis yra ne skritulio, bet rutulio pavidalo. Pasigaunant tokio girostato galima patikrinti viriau nustatyti dsniai. Pamus tok girostat rank ir sukant j, skritulio ais visuomet nusistato i

Pie. 97

Pie. 98

lygiagreiai sukimo aiai, ir pasisukus prieing pus, skritlis net apsiveria, kad visuomet suktsi pagal laikrodio rodikll. Jeigu suteiksim girostato skrituliui, kaip rodo 98 pieinys, tuo paiu laiku du suktiniu momentu apie a A A (vektorius OQ takui P) ir apie a BB (vektorius OR takui P), tai skritlis i tikrj suksis apie nauj a OC (vektorius OS takui P). Precesija arba svyravimas paprasto skritulio aies kgio paviriumi (ir. 94 pie.) yra idava skritulio pastang nusistatyti savo aimi lygiagreiai naujo sukamojo momento aiai. Paleid skritul ant stalo, mes matome, kad jis i pradios nusi stato staiai ir kur laik sukasi taip nusistats. Del svorio jgos takos ir dl trynimosi, majant jo kinetinei energijai, skritulio ais uima vis nuoulnesn ir nuo ulnesn padt, ir tuo paiu laiku jojo ais aprao kg vis didesnio ir dides nio rato, net kol skritlis pargrius. Paprastam skrituliui, kaip jau anksiau pasakyta, precesijos linkm sutampa su skritulio sukimosi linkme, tai yra su aikrodio rodikllio sukimusi. Svorio jga artina skritlio a A A (ir. 94

pie.) prie gulstinos padties, vadinasi, stengiasi pasukti skritul apie a, kuri eina per tak A statmenai popieriaus plokiai. Eidamas viriau nustatyt dsni, skritlis atsilenks statmenai plokiai, einaniai per a A A ir per nauj a, ir tasai atsilenkimas ir vadinasi precesija. Kiekvienoj naujoj skritulio padty veikia ta pati svorio jga, ir skritlis atsilenkia visuomet taip, kad jis sukasi svy ruodamas, kitaip sakant, jo ais aprao kgio paviri. Kad greitu nas prece sijos auga, majant skritulio sukimosi greitumui, suprantama, nes tai reikia, kad maja rotoris iilgai skritlio aies AA, augant svorio rotoriui, ir, kaipo idava, auga kgio kampas ir precesijos greitumas. Kodl nuoulniai paleistas ant stalo pakankamai greitai skritlis nusistato sta iai ir kur laik taip sukasi? Faktinai skritulio koja nra takas, bet rutulio pa viriaus dalis. Kaip rodo 94 pieinys, skritliui precesuojant, jo koja aprao rat ant stalo. Taigi mes ia turime trynimosi moment, kuris naikina kinetin skritlio energij. Makroskopikai mes galime atvaizduoti skritlio koj kaipo dal sferos (ir. 99 pie.). Kojos parama yra take B, kuris nesueina su skritlio aimi AA, bet randasi nedideliam rate BB, kuris trinasi stal. Trynimo jga sudaro nauj sukamj moment, kuris stengiasi paversti skritl priek nuo popieriaus plokties, kitaip sakant, stengiasi pasukti j iilgai gulstinos aies, paymtos pieiny tirta linija, sudedant rotorius iilgai aies A A ir itos gulstinos aies, atstojamasai ro toris bus atkreiptas iilgai naujos aies tarp AA ir AB, ir skritlis atsistos staiai, kitaip sakant, ia trynimosi jgos rotoris prisids prie precesijom pagreitinimo, o greitjant precesijai skritlio ais tiesiasi. Kiekvienas vaikas ino, kad precesijai ltjant, skritlis gali pargriti ir, kad ito ivengt, vaikas padeda precesijai, suk damas deln arba lent, ant kuri paleistas skritlis, precesijos prasme.

Pie. 100

Sryy su idstytomis skritlio ypatybmis paymsime ia. kad i trij kno ai, einani per mass centr, iilgins, statins ir skersos, greitai pasuktas knas daniausiai nusistato taip, kad suktsi apie a maksimalins simetrijos. Jeigu mes ant silo galo pakabinsime cilinderik arba keturkamp stieb arba skritul, tai, sukant sil, stiebas ir skritulys ima svyruoti ir pagaliau nusistato taip, kad suktsi apie statin a, kuri eina per vstiebo arba skritulio mass centr statmenai stiebo ilgiui ir skritulio skersmeniui. odiu sakant, ir stiebas ir skritulys nusistato gulstinai, o j sukimosi ais statinai. Taip pat elipsoidikas akmuo arba virtas kiauinis smarkiai pasukti atsistoja staiai ant vieno savo galo, kiauinis ant smailiojo galo ir sukasi kur laik apie statin a. Sryy su tuo, kiekvienas knas sukamas sten giasi atsistoti toki padt, kad suktsi apie didiausios savo simetrijos a, ir jei gu veikia jgos prie toki pastang, tai knas ims svyruoti (precesija). Skritlio ypatybs turi didiausios reikms mokslo ir technikos atvilgiu. Su kami dujiniai, skysti ir minkti knai gyja kiet kn ypatybes, ir, remdamasis ituo, Williamas Thomsonas, kuris uvis labiau prisidjo prie skritlio teorijos idirbimo, sukr atom viesul teorij ir kiet kn teorij. ems ir kit planet aies svyravimai buvo galutinai iaikinti ir suprasti, remiantis tik skritlio teorija. ian dien skritlio teorija aikinami elektro-magnetiniai reikiniai ir viesos polarizacija. Kiekvienam keistai gal atrodys tas faktas, kad visi sukami knai, ratai, smagra iai ir t.t. visuomet stengiasi nusistatyti taip, kad j sukimosi ais eit lygiagreiai e

ms sukimosi aiai, ir girostato skritlis kardanikai pakabintas visuomet nusistato taip, kad jo ais eina lygiagreiai ems aiai, rodydama j iaurs aigalio vaigd, taip; kad tokiu girostatu galima naudotis vietoj jrinink kompaso, kas iandien jau yra daroma. Savaime aiku kad girostatu galima pasinaudoti, norint demonstruoti kiek vienam ems sukimsi apie savo a, nes skritlio ais visuomet rodys aigalio vaig d, nepaisant to, kad kiti gretimieji knai bus naujoj padty i atvilgio ai galio vaigd. 100 pieinys rodo, kokios reikms turi ovinio sukimasis. Toksai ovinys, i autas i patrankos, nelyginant kaip skritlis, palaiko ant trajektorijos savo sukimo si aies linkm, ir tiktai tas faktas padeda artileristams i anksto numatyti, kuriuo galu ir kuria linkme suduos ovinys. Taigi oviniui sprogstamoji mediaga suteikia dar patrankos ttoje ne tik tam tikr translacijos greitum, bet ir tam tikr sukam j moment. Pagaliau paymsime ia dar pastangas pritaikinti skritul garlaiviuose, elimi nuoti nemaloniam daugumui moni garlaivio supimuisi, lygiai kaip ir palaikyti pu siausvyroj veimui arba vagonui su ratu arba ratais vienoj linijoj ant vieno bgio (Brenano vienabgis arba vienarelsis vagonas). Tokiame vagone randasi du masingi skrituliai, kurie labai greitai sukasi prieingas puses ant gulstin ai, kurios eina skersai vagono. Toki dviej skrituli kombinacija daro vagono padt ant vieno bgio daug pastovesn negu paprast ms vagon padtis ant dviej bgi. Taigi yra galimumo ateity apsieiti su vienabgiais gelkeliais, ir tuo budu sutaupyti daug mediagos ir l.

Udaviniai i dinamikos.
Geriau suprasti pagrindiniams mechanikos dsniams, studentams patariama isprsti visus emiau paduotus udavinius. 1. Kulipka iauta staiai augtyn su pradios greitumu 487,68 metr. Surasti, kok augt pasieks kulipka ir per kiek laiko ji nudribs ant ems? A tsak. 12192 metr; 100 sekund. 2. I patrankos iauta gulsiai laiko ovinys suduos vanden? A tsak. Per - ^ j / 10 sekund. 3,05 metr augtumo ant eero. Po kiek

3. Nuo virns uolos 121,92 mtr. augto paleidiamas i rankos akmuo. Tuo paiu laiku kitas akmuo metamas staiai augtyn nuo uolos bazs su pakankamu greitumu, kad jis galt pakilti sulig uolos virne. Kada ir kur tie akmenys susitiks? Atsak. Per 2,5 sekund; 30,48 mtr. nuo uolos virns. 4. Traukinys bga 80,467 klm. greitumo per valand. Keleivis isikis i lan go meta staiai augtyn nedidel rutul suteikdamas jam greitum 9,81 metr per se kund. Kas darosi su rutuliu ir per kiek laiko rutulys nudribs atgal ant keleivio rankos? A tsak. Pakils augtyn ant 4,9 mtr. ir nupies parabol taip, kad visuomet rastsi staiai ties keleivio ranka, rutulys, per 2 sekundas nudribs atgal keleivio rankas, atliks gulsi keli apie 45,72 mtr. 5. Gelein d (liftas) slenka emyn achtoje. Slenkant lyno tempimas yra lygus 90,718 klgr. Ramybs padty tas tempimas yra lygus 102,058 klgr. Per kiek laiko d nuslinks emyn 30,48 mtr.,. skaitant nuo judjimo pradios? A tsak. Per 7,5 sekund. 6. autuvas, kuris sveria 5,443 klgr. iov kulipk, sveriani 42,52 gram. Koksai kulipkos greitumas, jeigu autuvo atatrankos greitumas yra lygus 396,24 cm.? Atsak. 507,2 metr. 7. Surasti atliktas kelias, slinkimo (judjimo) laikas ir pasiektas augtis o vinio, kuris iautas nuoulnia kryptimi, sudarania kamp su horizontu 45, su pradios greitumu 304,8 mtr.? A tsak. Atliktas kelias 2,381 kilometr; slinkimo laikas 44,2 sekund.; pakilimas 9,53 metr. 8. Eil daleli slenka emyn vairiomis chordomis staiai pastatyto rato su sitikdamos emiausiame rato take. Kokie t daleli greitumai ir judjim laikai? Atsak. Greitumai proporcingi chordoms, o judjim laikai tie patys. 9. Kulipka, sverianti 42,52 gram, pririta prie silo galo, kurio ilgis lygus 152,4 cm. ito silo stiprumas toks, kad jis gali itrti daugiausia 25 klgr. Pamus

 97
sil u kito galo ir sukant j vis smarkiau ir smarkiau jis pagaliau trksta. rasti, koksai kulipkos sukimo greitumas pertraukia sil? Atsak. 24,7 apsisukimai per sekund. 10. Irodyti, kad, planetoms apraant takoje gravitacijos (traukos jgos) ratus apie saul, santykis kb j atokum (tolum) nuo sauls ir kvadrat j pe riod (apsisukimo laik) yra pastovus dydis. Kaip, ieinant i ito dsnio, galima apskaityti sauls mas, pamus ems mas per vienet? 11. Koksai bus ems greitjimas g tokioj vietoj, kur paprasta (matematin) vytuokl 213,36 cm. ilgio atlieka vien piln svyravim per 5 sekundas? Atsak. 936,6 cm. 12. 6 jgos veikia tak, sudarydamos viena su kita kamp 60 T jg didumas i eils 4,6, 5,1, 10,7. Surasti geometrinio braiymo keliu didum ir linkm atstojamosios jgos. Atsak. j / 31 = 5,57. 13. Trys jgos, kuri didumas 10, 10, 36, veikia tak viena su kita 120. Surasti atstojamj jg. Atsak. 26 iilgai (lygiagreiai) didiausios jgos. 14. Svoris, lygus centneriui, ukabintas ant dviej kabli prie lub su pagalba dviej nir, i kuri vienas niras turi ilg lyg atokumui tarp kabli ir yra 3 sykius ilgesnis, kaip kitas niras. Surasti geometrijos konstrukcijos keliu tempimas kiekvieno niro. Atsak. tempimas ilgesnio niro 18,4 svar, o trumpesnio 98,6 svar. 15. Svoris, lygus 42 svarams, subalansuotos ant dviej nuoulniai pastatyt stieb (lazd), kuri virns susiduria svorio apaioj ant 1,83 mtr. augto, skaitant nuo grind (ems). Viena i t lazd palaiko 36 svarus, o kita 20 svar. Surasti geometrijos konstrukcijos keliu ilgis kiekvienos lazdos. A tsak. 2,23 ir 3,54 mtr. 16. Du vaikai atsisd ant gal lentos, po kuria pakitas rsiukas, supasi. Lentos ilgis 3,05 mtr.; jos svoris 63,5 sv. Atspara rsto yra lygi 2 centneriams (ant rsto veikia 2 centneri jga). Vieno vaiko atokumas nuo rsto yra lygus 1,2 mtr. Surasti, kiek sveria vaikai? Atsak. 89,7 ir 46,8 svar. 17. Vienodo per vis savo ilg skerskrodio ploto lazda sveria 2 klgr.. Ant jos vieno galo umauta mas 6 klgr., o ant k'to galo 9 klgr.. Visos tos sistemos mass centras (svarumo centras) randasi 22,8 cm. atokumo nuo lazdos vidurio. Koksai lazdos ilgis? Atsak. 2,59 mtr. 18. Per skridin, kuris sukasi be trynimo, permestas plonas silas, prie kurio gal prikabinti svoriai 482 gr. ir 425,25 gr.. Apskaityti silo tempimas ir abiej masi greitjimas. Atsak. 451,9 gram: 61 cm. per sekund sekunda. 19. Surasti mass centro padtis lengv, kvadrato pavidalo, rm, kuri onas yra lygus 15,18 cm., prikabinus prie keturi rm kamp svorius, proporcingu 5,2,7,4 sudarydamos kamp Su

 98
A tsak. Atokumo 9,27 cm. nuo ono, prie kurio gal prikabinti du pirmieji svoriai, ir vienodo atokumo nuo t abiej svori, 20. Kopios, kurios sveria 0,5 centnerio ir kuri ilgis 9,14 mtr. pristatytos prie sienos lygaus pavirio taip, kad apatinis kopi galas randasi 4,57 mtr. atoku mo nuo sienos. Surasti kopi spaudimas sien ir j em, inant, kad kopi mass centras randasi atokumo Vs dalies kopi ilgio, skaitant nuo ems. A tsak. Gulsias spaudimas 9,78 svar; statinis spaudimas 50,8 svar ir atstojamasai spaudimas j em apie 51,7 svar. 21. Kas tai yra inercijos momentas? Surasti laikas, per kur kietas masingas cilinderis nurieds nuo nuoulnios ploktumos, kuri sudaro kamp 30 su horizontu ir kurios ilgis yra lygus 6,1 mtr.. Cilinderio inercijos momentas yra lygus 2 m r 2. Atsak. Apie 2 sekundas.

22. Kas tai yra svyravimo centras svyruojanio kieto kno? Surasti to cen tro padt dl vienodo per vis ilg skerskrodio ploto stiebo, kuris svyruoja apie vien savo gal skaitant jo inercijos moment iame atvejuje ^ mr 2. Atsak.
2/ 3

stiebo ilgio, skaitant nuo svyravimo aies. galais ir dviem savo laisvais galais stiebo bet kokioj vietoj ukabinamas sistema pusiausvyros padty ir paro tempimas abiej neapsunkint svo

23. Trys stiebai be svorio sunerti savo ukabinti u kabli ant lub. Ant vidurinio svoris. Surasti, koki konfigracij priims ita dyti, kaip konstrukcijos keliu galima surasti ri stieb?

Atsak. Statin linija per svor turi pereiti per persikirtim abiej linij, iilgai kurio nusistato abudu neapsunkinti stiebai. 24. Ant tam tikro iurktumo nuoulnios ploktumos udtas svoris. Surasti konstrukcijos keliu maiausi jg, reikaling tam, kad traukt augtyn svor iilgai ploktumos, ir parodyti kamp, kuriuo ta jga turi veikti. Pagaliau surasti, kiek reikia pakelti augtyn ploktum (atlenkti augtyn), kad svoris imt liauti emyn. A tsak. Jga turi sudaryti su ploktuma kamp, kuris yra lygus ploktumos kampui su horizontu. 25. Keturkamp (staiakamp) sija, kuri sveria 20 svar ir kurios ketvirtains bazs onas yra lygus 20,24 cm., pastatyta ant lygaus stalo. Gulsia jga lygi 5 sva rams, jeigu j pridti emiau tam tikro sijos tako pakanka, kad sija imt liauti. Jeigu gi t jg pridti augiau minto tako, sija apsiveria ant kito ono. Suras ti padtis ito tako ir trynimo koeficientas tarp sijos ir stalo. A tsak. 40,48 cm.;

26. Mas, lygi 1,361 klgr., pakabinta ant vieno galo niro, permesto per skri din, kuris pritrauktas prie stalo briaunos. Kitas to niro galas prikabintas prie mass 7,711 klgr., padtos ant visikai lygaus stalo. Nurodytomis slygomis didio ji mas slenka iilgai stalo. Surasti greitjimas ir kelias atliktas per 5 sekundas. Atsak. 146,3 cm.; 18,29 metr. 27. Surasti tempimas lankstaus lyno, kuris permestas per kilnojamj skridin su ukabintu ant jo ien svoriu 9,072 klgr.. Prie laisvo gi lyno galo prikabintas svoris 5,443 klgr.. Be to, surasti greitjimas augtyn svorio 9,072 klgr., nesiskaitant su skridinio ir lyno masmis.

Atsak.

{tempimas 4,803 klgr.; greitjimas ^ g.

28. Rutulys, nudribs nuo augto 4,88 metr ant akmens plytos (akmens lentos), atoka pirm syk iki augto 2,74 metr. Koks ia atitaisymo koeficientas (restitu cijos koeficientas), nesiskaitant su oro pasiprieinimu? Ir kaip augtai pakils rutulys atoks antr syk? Ir pagaliau surasti vis keli, kur teks atlikti rutuliui, pakol jis nurims. -a Atsak. Atitaisymo koeficientas 29. Tam tikro ilgio ir vienodas per vis ilg stiebas svyruoja kaipo vytuokl apie duot jame tak. Surasti ilgis paprastos (matematins) vytuokls to paties periodo ir, be to, surasti, kuriame take turi bti pakabintas stiebas, kad svyravimo laikas bt minimum. (Inercijos momentas stiebo, kuris svyruoja apie savo centr, yra ~ ml-).

Atsak. Paymjus raide a atokum stiebo centro nuo pakabinimo tako, o raide 1 stiebo ilg, svyravimo laikas pasieks minimum, kada a2= ~ l2.
30. Kokiu bdu galima tiksliai nustatyti ems greitjimo g didum ir kaip itas dydis mainosi su geografine platuma? 31. Koksai greitjimo dsnis veikia kn, kuris krinta emyn gilioje ach toje, emje? Per kiek laiko toksai knas pasieks ems centr, skaitant vidutin ems tankum 5,7? Parodyti, kad itas laikas visikai nepriklauso nuo ejns didumo.

Atsak. g yra tiesioginai proporcingas atokumui nuo centro.

Per 21 minut.

32. Smagratis, kuris sveria 7 tonas, sukasi apie gulsi a, kurios diametras yra lygus 0,3048 metr. Trynimo koeficientas tarp aies ir pakaklio 0,075. Kiek kilogrametri darbo eikvojama trynimui per t laik, per kur smagratis padarys 10 apsisukim?

anga.
Erdv ir fiziniai knai. Gamtos reikiniai. Fizika ir kiti gamtos mokslai. Fi zikos ir chemijos reikiniai. Fiziniai dydiai ir j matavimas. Metrin mat sistema. Nonijus. Mikrometras. Svambalas ir gulsiukas. Ploto ir trio matai. Mas ir jos vienetas. Tankumas ir palyginamasai svoris. Laiko vienetas. Absoltiniai arba pagrindiniai fizikos vienetai (cm., gr., sek.). pusi. 3

I. Kinematika.
Judjim rys. Jgos koncepcija. Mechanikos udavinys ir jos skyriai. Ju djim sudtis. Vektoriniai dydiai. Lygiagretainio taisykl. Relatyvumo princi pas. Tolyginis ir tolyginio greitjimo (arba majimo) judjimas, pusi. 12

II. Dinamika.
Galiliejaus tyrinjimai ir dinamikos pradia. Inercijos dsnis. Kn laisvo puo limo dsniai. Atwoodo maina kn puolimo dsniams patikrinti. Trys pagrindi niai dinamikos dsniai arba Newtono aksiomos. Interpretacija pirmojo ir antrojo dsnio. Trynimas ir jo reikm. Interpretacija akcijos ir reakcijos dsnio. Jgos impulsas ir judjimo momentas. Kn susidrimas. Judjimas kn, mest staiai ugtyn, gulsiai ir nuoulniai, [centrin ir icentrin jgos. Icentrin maina. ems susiplojimas ir ems greitjimas g. Centrini jg reikm teorijoje ir prak tikoje. Keplerio dsniai. Visuotinos traukos dsnis. Precesija. Perturbacija. Potvyni ir atoslgi teorija. Neptno suradimas. Visuotinos traukos konstanta. Matematin vytuokl ir jos svyravimo dsniai Paprasti harmoningi svyravimai. Perio diniai judjimai ir bangavimai. Santykis tarp bangos ilgio, svyravimo periodo ir bangos greitumo. Darbas ir energija. Energijos ulaikymo dsnis. Energijos ver ts puolimo dsnis (energijos iklydimo, arba degeneracijos, dsnis). pusi. 20

III. Statika.
Pusiausvyros slyg nustatymas kaipo statikos udavinys. Jg, veikiani tak ir kn (toj paioj plotmje), pusiausvyra. Jgos momentas. Lygiagrei jg sudtis ir j centras. Mass arba svorio centras, jo apskaitymas ir praktikos b dai jam surasti. Pusiausvyra kn, paremt vienam take ir plotmje, {vairios pu siausvyros rys ir j slyg apibendrinimas. Paprasiausios mainos. Svirtis ir jos dsniai. Jg poris ir j sukamasis momentas. Lagrangeo principas (Galim pasistmim principas). Svirties jvairs pritaikinimai. Skridiniai ir skrysiai (polispastai). Suktuvai, begalinis diras ir krumpliaratis. Svarstykls, j tikrumo ir tikslumo slygos. Decimalins svarstykls Nuoulni ploktuma. Sraigtas ir jo pritaikinimai. Pleikas (kylis). Negalimumas Perpetuum mobile ir, kaipo ivada i to negalimu mo, energijos ulaikymo dsnis. pusi. 62

101

IV. Sukimasis ir inercijos momentas.

Kampiniai greitumai ir gretjimai. Sukamo kno kinetin energija. Inercijos momento reikm ir reikinys. Fizin vytuokl. Redukuota arba matematin vy tuokl. Sujungtos svyravimo ays. Reikm dinamikoje kiet kn svyravimo tako, mass centro ir svyravimo centro. Apveriamoji vytuokl kaipo priemon ems greitjimui g nustatyti. Balistin vytuokl. pusi. 84

V. Girostatiniai reikiniai.
Skritlis. Precesija. Rotoriai ir j sudtis. Skritlio judjimo dsniai. Girostatas. Sukam kn pastangos suktis apie savo maksimalins simetrijos a ir nustatyti j lygiagreiai ems aiai. Girostato pritaikinimai. pusi. 91

Pastebt klaid atitaisymas.

Pusi. 8, 1 i ap. eilutj odiai: akinio plotmje reikia pakeisti odiais: toje plotmje, kur* susidaro realus nuo objektyvo vaizdas. 10, eilut 25 i vir. vietoj akras turi bti aras. 15, 5 atspausdinta AD, reikia AC. 28, pie. 21 linija PC turi sudaryti ties kamp su gulsia linija. 28, eilut 21 po AC = Psin a reikia prirayti: o jga CB = Pcos.a. 29, 44 po odio kol reikia dti odis ne. 30, 7 atspausdinta M : v, reikia Mv. 32, 11 atspausdinta u.2 ir ua, reikia Ui ir u2. 32, 25 atspausdinta ^- L -, reikia
m2VL m V

5 i ap. atspausdinta a, reikia a1 # 25 statmen virutiniai galai reikia paymti i eilsraidmis 1, K , C l . 35, eilut 7 atspausdinta *, reikia v 35, 8 atspausdinta i reikia i. 35, 9 i ap. atspausdinta bx ov reikia bt c1 # 38, pie. 30 reikia i kairs rm puss parayti raid E, ideins F, o apaioj G. la 1 40, eilut 13 atspausdinta reikia 41, pie. 37 rato centr reikia paymti raide B. 42, pie. 39 takai S ir B reikia sujungti linija SB. 43, eilut 8 atspausdinta reikia 45, 24 atspausdinta kaitymosi, reikia keitimosi. 63, pie. 49 takas, prie kurio prikabintas svoris R, reikia paymti raide K. 63, pie. 50 iemui galai i abiej pusi tako E reikia paymti rai dmis F (i kairs) ir G (i deins). 65, pie. 52 ir 53 prie virutins iemuts turi bti raid 66, eilut 25 atspausdinta CB, reikia CE. 66, 9 i ap. atspausdinta gr|ta j ramybs padt, turi bti nenukrinta ir nenustoja pusiausvyros. 69, 2 atspausdinta sudarm, reikia sudarome. 69, 12 i ap. atspausdinta vienos, reikia vienas. 73, 1atspausdinta polispatai, reikia polispastai. 75, 18 atspausdinta usivynios, reikia nusivynios. 78, 17 i ap. atspausdinta parodyto, reikia neparodyto. 79, 15 atspausdinta Ax Bereikia C 83, 10 i ap. atspausdinta SB ir SB^ reikia SQ. 83, 7 i ap. atspausdinta CAC, reikia CA CK 83, 6 i ap. atspausdinta PBS, reikia PQS. 84, 22 atspausdinta kada, reikia kad. 86, 1 atspausdinta 0x01, reikia 0 ir Oi. 88, 13 i ap. atspausdinta 1 = - o , reikia 1 = t* I
Ii2 t < *

33, 34, pie.

h------ to

Ii t'2

89, pie. 91 atspausdintas atvirkias. K 89, pie. 92 atspausdinta reikia