MAKROEKONOMIKA

7 tema. NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO MATAVIMAS

Bendro|o naconano produkto samprata
r apskaavmo metoda
Bendras naconans produktas (BNP) apbdna bendr aes ko
vekos rezutat. Pastar| rodo varto|mo rekmen r gamybos veksn rnko|e
parduot prek be pasaug suma. Ta pagrndns naconano produkto (vsos
pagamntos produkc|os) rodks. |s ga bt skauo|amas trms metodas:
- gamybos metodu,
- ad metodu,
- pa|am metodu.
BNP kaip baigtini preki ir paslaug srautas (Gamybos
metodas). Paga metod BNP yra vis baigtini preki ir paslaug, pagamint
per tam tikr laikotarp (paprastai per metus),pinigini veri suma.
Tag BNP apma to grazu ne vsas prekes r pasaugas, kuras pardave
tas metas rnko|e gamnto|a. | BNP eina tk:
1. Btent tas metas pagamnta produkc|a,
2. Ven tk bagtn prek r pasaug verte, t.y. be tarpno produkto
(skyrus nvestcnes prekes, skrtas gamybn fond preaugu). Baigtin prek ar
paslauga - ta ta, kur paseka savo gautn vartoto|, t.y., kur nera varto|ama kap
snaudos kta preke ar pasauga gamnt. Tarpinis produktas - prekes ar pasaugos,
frm naudo|amos kap teka kt prek ar pasaug gamybo|e.
3. Bagtnes prekes r pasaugos, kuros kuramos r tekamos vartoto|u
be prkmo- pardavmo operac| ( pvz., vetmo, poc|os, gasrnnk, gnkuot|
pa|eg r kt. pasaugos). | apmts apskauo|ama paga t pasaug katus.
4. Tk ofcaa atekamos rnkos operac|os.
| BNP neeina fnansnes transakc|os-vertybn poper prkmas r
pardavmas. Neena r neegas sandera, eenes ekonomkos procesa.
BNP kaip visumini ilaid element suma (Ilaid metodas). BNP
skauo|ant uo metodu sudedamos vsos ados bagtnems prekems r
pasaugoms prkt. Bagtnes produkc|os vsumnes adas sudaro keturos ad
grupes:
- prvatus varto|mas,
- nvestc|os,
- vyrausybes prkma,
- grynass eksportas.
Naconane|e sskatybo|e vs ekonomna veneta, atekantys knes
operac|as (transakc|as), skrstom keturs sektorus:
-nam ks (apma gyvento|us, emas kap vartoto|us, nekomercnes
organzac|as , profs|ungos, abdaros r pan.),
- mones ( ena mones, organzac|os, stagos, vekanos komerc|os
pagrndas),
- vyrausybe ( ta vs vastybes vadymo aparato eementa -
admnstrac|a, tesma, poc|a, gnkuotosos pa|egos, tap pat mokso, kutros,
vetmo, svekatos apsaugos stagos, |e |os akomos vastybes eoms),
- uzseno a sub|ekta.
1
Vadnas, naconane|e sskatybo|e bet kuros prekes ar pasaugos
varto|mo pobds rekamas per |os naudoto|us.
Varto|mas (C). Prvaos negamybno varto|mo ados apma vsas
adas, kuras padaro nam ks (ndvdas ar ema) be nekomercnes stagos,
perkant prekes r pasaugas (skyrus gyvento| adas gyvenama|am namu ar
butu prkt - ta prskrama nvestc|oms).
Investc|os (I). Ta ados pagrndnams fondams (gamybnams
pastatams, manoms, rengmams), gyvenamesems namams r papdomoms
prek r zaav atsargoms prkt. Vsa nvestc| suma vadnama bendrosoms
nvestc|oms . |as sudaro dv days: atstatymo nvestc|os , skrtos
susdeve|usoms darbo premonems atstatyt, r grynosos nvestc|os, skramos
nau|oms, papdomoms darbo premonems sgyt. Atstatymo nvestc|os daromos
amortzacn atskatym sskata r uztkrna pagrndno kaptao saugo|m,
grynosos nvestc|os - | pea. Vsa nvestc| suma ena BNP, nes vsos
nvestcnes prekes yra enam| met gamybos produkc|a.
Vyrausybes ados (G). |os apma: 1)vastybn stag be organzac|
adas varto|mo prekes r pasaugoms prkt, 2) nvestcnes adas ( keams
test, mokykoms statyt r t.t.). I vyrausybn ad, apskatom kap BNP das,
tur bt emnuot neatygntn (transferna) moke|ma, nes |e nepaddna
naconano produkto.
Grynass eksportas (X-M). BNP yra tautos ko vsumno produkto
raka. Vadnas , ta, kas enamasas metas buvo vezta uzseno (mportuota)
r panaudota prvaam varto|mu, nvestc|oms ar vyrausybes programoms
vykdyt, turet bt skauota BNP rodko. Kta vertus, bet kur ay|e
pagamnta r uzseno sub|ektams parduota produkc|a nepatenka ne ven to|e
ay|e padaryt ad grup. Ta reka, kad eksporto apmts tur bt prdeta pre
ad metodu apskauoto BNP. Tode apskauo|amas grynass eksportas
(eksporto (X) r mporto (M) skrtumas) r prdedamas pre BNP.
Sude| mnetas keturas ad grupes, gauname bendrsas naconanes
adas. BNP , apskauotas ad sumavmo bdu, bus toks:
BNP = C + I + G + ( X - M )
BNP kaip visumini pajam element suma (Pajam metodas).
Suo bdu BNP apskauo|amas sudedant vsas pa|amas, kuras gauna vs
gamybos veksn savnnka uz savo pasaugas, be prdedant amortzacnus
atskatymus r netesognus verso mokesus. Pa|amos susdeda ketur
pagrndn eement: atygnm, nuomos mokeso (rentos), pakan r peno.
Atygnma. | grup ena darbuoto| darbo uzmokests r frm
savnnk naa prvaus r vastybnus draudmo, medcnno aptarnavmo,
nedarbo r ktus fondus, kure gaausa mokam darbuoto|ams.
Nuomos mokests ( renta). Ta zemes r kto nekno|amo turto
nuosavybes pa|amos. Ca skatoma r nuosav nam , but tarama nuoma patems
sau.
Pakanos. Ta pa|amos gautos uz paskontus pngus. |as gauna bank
ndennka, frm obgac| savnnka, vyrausybe. Akc| savnnkam mokam
dvdenda.
Penas - ndvdua, partnern frm r akcn bendrov grynosos
pa|amos, ekanos padengus gamybos katus.
Amortzac|a. Das bagtn produkt vertes gy|a amortzac|os form,
t.y. pasreka kap kaptao varto|mo atskatyma. |e atspnd per metus suvartoto
kaptao (darbo premon) vert. |os neprskramos pre pa|am, nes yra
renvestuo|amos gamyb, saugant pradn darbo premon gamybn pa|egum.
2
Netesogna verso mokesa. Ta prdetnes vertes, akczo, turto,
cenc|, mut mokesa. |e nustatom ne paa frma, o |os gamnama
produkc|a, tode vadnam netesognas mokesas. Frma uos mokesus
trauka gamybos katus, tode | dydzu padde|a prekes kana.
Tag,BNP apskauotas pa|am metodu, yra per metus gaut atygnm,
rentos, pakan, peno, kaptao amortzac|os r netesogn mokes suma.
BNP rodo metn gamybos rezutat r edza sprst dv tarpusavy|e
sus|usas probemas:
1. Nustatyt ekonomkos bk (gamyba smunka ar kya r koku tempu) r
atskest dauge ry tarp gamybos r nedarbo, kan ygo, pa|am r t.t.
2. |vertnt ekonomnes potkos efektyvum.
Nomnauss, reauss r potencauss BNP
Sprendzant as dv probemas reka atszvegt ven aba svarb
apnkyb - BNP apma tur takos ne tk gamybos keks r struktra, bet r kan
ygo svyravma. Noredam paygnt var met BNP apmtes ktm, turme
atszvegt kan povek. Tam tksu apskauo|amas ne tk nomnauss, bet r
reauss BNP.
Nominalusis BNP - vs bagtn prek r pasaug, pagamnt per tam
tkr ak, suma faktnems ( enamosoms) kanoms.
ealusis BNP - vs bagtn prek r pasaug, pagamnt per tam tkr
ak suma paygnamosoms ( sugretnamoms, bazno akotarpo ) kanoms.
Kan pasketmas nustatomas naudo|ant kan ndeks. !ain indeksas
yra santyks tarp prekes (pasaugos) ar | grupes vertes faktnems kanoms r |
vertes sugretnamosoms (bazno akotarpo) kanoms. Reauss BNP
apskauo|amas naudo|ant speca kan ndeks, kurs vadnamas BNP
de"liatoriumi. Ss ndeksas reka BNP sudaran prek r pasaug kan ktm.
Reauss BNP nustatomas nomnao|o BNP defac|os bdu, t.y. nomna| BNP
danant BNP defatoraus . Pvz., 2002m. BNP buvo 23,8 mrd.Lt , o 2003 m. - .
31,1 mrd. Lt. ; tag padde|o 30,6 %. |e tartume, kad BNP sudaran prek r
pasaug kanos per t akotarp (2003m.) padde|o 8,4%, ta reao|o BNP augm
2003 m. ygnant su 2002 m. nustatysme tap:
nomnauss BNP 2003 m. 31,1
reauss BNP (2003m.)= --------------------------------- =------------ = 28,69
BNP defatorus 2003 m.
1,084
reauss BNP 2003m. 28,69
o BNP augmas =---------------------------------- . 100% = --------- . 100= 120,54%
reauss BNP 2002m. 23,8
Tag ms pavyzdy|e reauss BNP 2003 m. sudare 28,69 mrd. Lt r
ygnant su 2002 m. padde|o ne 30,6 %, o 20,54 %.
Reauss BNP , pagamntas vsko uzmtumo sygoms (t.y. esant
natraam nedarbo ygu), vadnamas gamu arba potenialiuoju BNP. Ktu
atve|u reauss BNP yra mazesns uz gam arba ddesns (ka uzmtumas vr|a
apbrezt vsko uzmtumo yg). |e, tarkme, natraus nedarbo ygs 5%, ta
gamas BNP nustatomas normuot darbo vaand per metus ska daugnant
vdutno veno zmogaus darbo naumo per vaand r 0,95. Skrtumas tarp os
3
sandaugos r faktno BNP parodys, ko neteks vsuomene per tuos metus, ka
nedarbo ygs buvo ddesns uz natra|.
Kt naconano produkto rodka
BNP nusako bagtn prek r pasaug vert, kur reka vs kuros
nors aes pe knes vekos rezutatus. T.y. nusako, koko dydzo produktas
prkauso tos aes peams, skatant r pa|amas, gautas nvestc| uzseny|e,
be atskatant uzsene to|e ay|e gautas pa|amas. |e apskatoma to|e ay|e
sukurt bagtn prek r pasaug rnkos verte, gnoruo|ant uzseny|e gautas
pa|amas nvestc| r prdedant o|e ay|e uzseneams prkausanas pa|amas,
gaunamas bendrass vdns (tevynns) produktas.
Greta BNP Letuvos ekonomn bk apbdna r toke rodka, kap :
- bendrasis vidinis produktas. Ta #alies teritori$o$e pagamint
bagtn prek r pasaug verte skatant uzseno gamybos veksn sukurt vert
o|e ay|e, bet neskatant nvestcnes pa|amas, gautas os aes pe
uzseny|e. Skrtnga nuo BNP |s apskatomas ne rnkos kanoms, bet gamybos
veksn katas, kur suma nustatoma sudedant prdetn vert kekveno|e ay|e
ar mone|e.
- naionalin!s pajamos. Ta suma pa|am attenkan vsems
gamybos veksnams. |as sudaro darbo uzmokests, renta, pakanos, penas.
- grynasis naionalinis produktas - ta vs prek r pasaug,
pagamnt per metus, verte, rekta rnkos kanoms, atemus amortzac|.
Skrtum tarp gryno|o naconano produkto r naconan pa|am sudaro
netesogna mokesa vyrausybe.
- asmenin!s pajamos. Ta ta BNP das, kur faktka attenka
ndvdams (bruto, t.y. k sumokant asmenn pa|am mokest). Mat das BNP
neattenka versnnkams r netampa zmon asmennems pa|amoms. Ta:
- das mon peno, kur renka vyrausybe kap mon pa|am (peno)
mokests;
- das mon peno, kur |os paseka gamybos petmo fnansavmu. Tk
dvdenda tampa asmenn pa|am dam;
- mokesa socano draudmo fond.
Asmennes pa|amos nesutampa su BNP r de transfern moke|m (be
e, gaunam bendrov socan r kutrn fond). Mat r vyrausybe perveda
eas socano draudmo, pens|, nedarbo paap fondus. Pastare| pervedma
paddna asmennes pa|amas, bet neddna gamybos veksn apmtes. Tode |e r
neskatom naconanes pa|amas.
Tag asmennes pa|amos apma asmenms (emoms) attekus BNP da,
kap | knes vekos rezutat, be gaunamus moke|mus vastybes budzeto
arba bendrov e.
- disponuojamosios pajamos (grynosos gyvento| asmennes
pa|amos). Bet kurs asmuo negauna rankas vs savo asmenn pa|am.
Vyrausybe da | pama mokes forma. Ta ne tk asmenn pa|am mokests, bet
r ka kure kt mokesa, pvz., pavedeto turto mokests. Atskaavus vsus
mokesus, eka grynosos gyvento| pa|amos. Suos pngus gama est
varto|mu, sumoket pakanas be skoas arba taupyt. Vartoto|a, panuodam kek
r kap est turmas pa|amas orentuo|as btent grynsas pa|amas.
8 tema. EKONOMIKOS PUSIAUSVYRA
Vsumne pakausa r vsumne pasa
4
Ekonomkos teor|o|e svarb rekm tur vsumnes pakausos r vsumnes pasos
svokos. | atskedza prke| r gamnto| vsumos eges prek r pasaug rnkose.
Visumin a!"ausa #VD$ - gautn prek r pasaug, kuras vars
prke|a (frmos, vastybe, prvats asmenys) nor r ga sgyt, esant tam tkram
kan ygu, suma. Kabama a ne ape ven kur nors prek, kap ta buvo
mkroekonomkos kurse, bet ape vsas prekes r pasaugas, vs prek kan yg be
| pokyt. Vsumne pakausa reka ne faktnes, o numanomas adas r ga bt
apskauo|ama kap 4 dedam| suma:
VD = C + I + G + (X - M);
a: VD - vsumne pakausa, C - asmenns (nam ko) varto|mas, t.y. varto|mo
pakausa, I - pakausos dyds attnkants bendrsas vdaus nvestc|as, G -
pakausos dyds attnkants vyrausybes varto|mo adas, X-M - pakausos dyds
attnkants prek r pasaug gryn| eksport.
Kensst teor|o|e svarb vadmen vadna vyrausybes varto|mo ados
(G). | manymu ekonomkos nestabumo atns - nestab pakausa nvestc|oms.
Stuac|a tasyt, Kensas se: maze|ant nvestc| pakausa ddnt vyrausybes
adas, o dde|ant nvestc| pakausa maznt vyrausybes adas.
Paga |.Kens, nekrznas akas vsumnes pakausos kreve edzas
zemyn r den. Ta yra vsumnes pakausos dde|mas vsko uzmtumo
sygoms ddns tk kanas. S pozc|a sutapo su anaogku kask pozru.
Visumins a!"aus%s !&ei'
K"asi!ai mane, kad vsumne pakausa emamos takos tur bendrass
kan ygs ay|e. Krentant bendram kan ygu, vsumnes pakausos keks dde|a.
Jeigu kain lygis emas, tai pirkjai u turimas pajamas gali sigyti daugiau ir vairesni
preki. Ir atvirkiai, jei kain lygis auktas pirkjai gali nupirkti maiau preki ir paslaug. !adinasi,
priklaus"my# tarp kain lygi" ir $%& visumins paklaus"s yra atvirktin ar#a neigiama. Ir visumins
paklaus"s kreiv yra slenkanti emyn.
Kas ema ry? Sakykme, kad vsos kanos sumaze|a 50%. Tada uz
kekven pngn venet gama nuprkt daugau: padde|a pinig perkamoji
galia (reaus prek r pasaug keks, kur gama sgyt uz ven pngn venet).
Suprat, kad uz savo pngus gama nuprkt daugau prek, zmones r perka |
daugau. Tag vsumnes pakausos kreve edzas zemyn r den.
Kaskne|e teor|o|e pagrndns demesys skramas pinigams, kurie lemi
visumin% paklaus. Sos kryptes ekonomst nuomone, zmon noras r gae|mas
nusprkt prek prkauso nuo turmo png keko r png perkamosos gaos.
Nors vsumne pakausa (VD) rekama ta paa formue kap r BNP
apskauo|ama admetodu, taau savo esme |os skras. Vsumn pakaus VD
rekamo|e formue|e vs demenys - ta ne konkrets, kap BNP atve|u, o kntam
'
dydza, prkausantys nuo bendro|o kan ygo r reka ne faktnes, o numanomas
adas.
Znot tk prke| eges rnko|e nepakanka. Prkmo - pardavmo sandery|e
be prke| dayvau|a r pardave|a (gamnto|a), tode btna znot r potenca
pardave| eges, t.y. kek |e nor parduot prek r pasaug uz tam tkras kanas.
Ta sudaro vsumn (bendr|) pas.
Visumin asi("a #VS$ - gautn prek r pasaug, kuras vars
gamnto|a ga r nor parduot, esant tam tkram kan ygu, suma. Vsumne
pasa, kap r vsumne pakausa rodo ne fksuot pasos dyd, o pasos sraut.
| prkauso nuo: tekam rnk prek r pasaug kan, gamybos veksn kan,
gamybos technoogno ygo, darbo naumo r kt. Kyant bendram kan ygu, o
ktems veksnams nekntant, vsumne pasa dde|a. Ko gamyba paseka savo
potenca| yg, t.y. ko drba ne vsku pa|egumu, eka ddes nedarbas. Bet koks
kan padde|mas sukea spart gamybos augm. Dde|a gamybos veksn
pakausa, uzmtumas, o tuo pa r gamybos kata. Vsumnes pasos dde|mo
rb nustato potencao|o BNP dyds Yp.

K"asi!in 'isumins asi("%s !&ei'
Kasknes kryptes ekonomsta tvrtno, kad esant poten&ialiam ar
visi#ko u'imtumo gamybos ygu, vsumnes pasos kreve yra vertka tese.
Kode? Tarkm, kad vsos kanos (prek, pasaug r darbo |egos) pakya du kartus.
Darbuoto| padets eka toka pat kap r anksau. Nors | nomnaus darbo
uzmokests padde|a du kartus, taau tek pat padde|a r kanos. Reauss darbo
uzmokests, prek r pasaug keks, kur gama nuprkt uz nomna| darbo
uzmokest, neskea. Tode darbuoto| noras drbt eka toks pat. Versnnka tap
pat eka seno|e padety|e: nepaknta gamybna pa|eguma, neskea santyks
tarp gamybn ad r kan, be gamnam prek r pasaug keks. Tag, esant
vsko uzmtumo gamybos ygu, paddnus ar sumaznus vs gamybos veksn
kanas, pardavmu som prek r pasaug keks eka nepakts.
Kensst pozru, vsumnes pasos kreve, ko nepasektas vsko
uzmtumo gamybos ygs , yra horzonta tese. Pasekus vsk uzmtum, |
sutampa su kaskne vertkaa tese.
(
Keinsistin 'isumins asi("%s !&ei'
|egu de perneyg ddees pakausos paddet kanos (takas A), ta net r
sumaze|us gamyba kanos nesumazet (takas B).
Pusausvyros BNP, recesns r nfacns tarpsns
Pusiaus')&%s *NP (Ye ) - ta toks reaus BNP dyds, kuro verte yg
numatomoms vsumnems adoms (vsumne pakausa). Ss naconans
produktas attnka ekonomkos pusausvyr, ka vsas pagamntas produktas
nuperkamas, tode vsumnes vartoto| ados yra ygos gamnto| vsumnems
pa|amoms, gautoms pardavus naconan produkt. Pusausvyra yra bsena, kur
netur tendenc|os kests, nes a vsos |egos susbaansuo|a. Ekonomne sstema
vsada seka pusausvyros, t.y. tokos padetes, kuro|e tek vartoto|a, tek
gamnto|a netur motyv kest savo eges rnko|e. Grafka ekonomkos
pusausvyr vazduo|a vsumnes pakausos r vsumnes pasos krev suskrtmo
takas E, nustatants pusausvyros kan yg Pe r pusausvyros naconan produkt
Ye.
E!%n%mins usiaus')&%s susi+a&)mas
|e kan ygs bus auktesns uz pusausvyros yg, ta vsumne pasa
vrys pakaus r kanos tures ponk mazet. Kartu mazes r gamyba. Ir atvrka,
kan ygs bus mazesns uz pusausvyros, ta vsumne pasa bus per maza,
paygnt su vsumne pakausa r kanos ms kt skatndamos naconano produkto
gamyb, ko bus pasekta pusausvyros bsena. Pusausvyros naconans produktas
ga kst paktus vsumne pakausa arba pasa. Kartu paknta r kanos be
uzmtumo ygs. P.
)
Pusausvyros naconans produktas ga sutapt su potencauo|u (toku
atve|u ekonomka veks esant vskam uzmtumu (a pav.)) arba nesutapt su |uo (b
r c pav.).
a a'. Pusiaus')&%s *NP sutama su %ten,ia"iu%-u *NP
#E!%n%mi!a 'ei!ia esant 'isi.!am u/imtumui$
"eesinis (nuosmukio) tarpsnis. Ka pusausvyros reauss BNP (Yo)
yra mazesns uz potenca| naconan produkt (Yp), t.y. ka pasa geroka vr|a
pakaus, susdaro reesinis (nuosmukio) tarpsnis (b pav.). Ta ga atstkt, pvz.,
sumaze|us varto|mu arba esant vanga nvestcne veka. Ekonomka veka
nenaudodama turm tek r esat ddeam nedarbu. Toku atve|u uzmtumo
ygs krenta, padde|a nedarbas. S nuosmuk gama vekt vastybno ekonomno
reguavmo premonems, ddnanoms vsumn pakaus.
0 a'. Nu%smu!i% ta&sni% susi+a&)mas
De perneyg padde|usos vsumnes pakausos susdaro in#liaijos
tarpsnis. In#liainis tarpsnis yra dyds, kuruo pusausvyros BNP (Yo) vry|a
potenca| BNP (Yp) (t.y. pakausa geroka vr|a pas) (c pav.).
*
, a'. In1"ia,ini% ta&sni% susi+a&)mas
Kadang gamyba nepa|eg patenknt tok pakaus, kanos
nevengama ms ddet. Ta skatna monnnkus pest gamyb. Tada atsranda r
toke procesa, kure mazna t nfacn tarpsn: aba auga darbo |egos poreks,
pakya darbo uzmokests, tuo pau ddndamas gamybos katus. Kan ygs pakya.
| augmas mazns vartoto| perkam| ga, reauss varto|mas (vsumne
pakausa apskrta) mazes. Vsumnes pakausos sumaze|mas aprbos vsumn
pas. Stap nfacns tarpsns emnuo|amas arba sumaznamas, t.y. naconans
produktas arte|a pre savo potencaaus dydzo. Reaa gyvenme vsa ta vyksta
daug sudetngau, pagrnde de vastybno ekonomkos reguavmo premon be
orn ekonomkos proces.
Kaskns r kensstns pusausvyros aknmas
Ekonomkos pusausvyros kausmu yra du pozra - kaskns r
kensstns.
Kaska remas preada, |og kanos r pakanos yra anksos r knta
prkausoma nuo ekonomnes padetes. |e tega, kad vekant rnkos |egoms
pusausvyra savame pasekama esant vskam uzmtumu. Lanksos rnkos kanos
garantuo|a vsk uzmtum be ddzaus gam gamybos apmt. Kask pozru,
ekonomkos pusausvyra potencaaus naconano produkto ygu yra natra rnkos
ekonomkos bsena, pasekama neskant vastybe. Venntes vastybes vadmuo
ekonomko|e apsrbot png keko kontroe, kur est stabzuot vsumn
pakaus. Vsas ktas atve|as | tur vykdyt asvos rnkos potk r est vekt
rnkos |egoms.

+
K"asi!in usiaus')&a
Kensstnes kryptes atstova tega, kad kanos uoakne|e ekonomko|e
nera anksos net r esant ddeam nedarbu. Profs|ungos prenss darbo
uzmokeso, o versnnka - prek kan maznmu. Tode atygnma r kanos net
r esant ddeam nedarbu ks nepakt gana ga, o neparduot prek atsargos
kaupss, tode rnkos ekonomka nebdnga ak tendenc|a artet vsk
uzmtum. Atvrka, rnkos ekonomka ga bt pusausvyros bsenos r esant
ddeam nedarbu. Btent toka padets r bdnga rnkos ekonomka. Anot |,
pusausvyros bsena susdarys esant mazesne gamybos apma uz apmt,
attnkan potenca produkt, r esant mazesnam uzmtumu. Kenssta tega,
kad pusausvyra esant ekonomkos nuosmuku yra natra |os bsena. Nornt
kvduot nuosmuk btna, kad skt vastybe - paddnt vyrausybes adas.
Padde|us vsumne pakausa ems gamybos dde|m nekntant kanoms de ddeo
bedarb skaaus be nenaudo|am gamybn pa|egum.
Ekonomka vekant vsko uzmtumo sygoms kensst r kask
pozra sutampa - vsumnes pakausos dde|mas ddns tk kanas.
2 tema. PA3RINDIN4S MAKROEKONOMIKOS PRO*LEMOS
#NEDAR*AS. IN5LIACIJA. EKONOMIKOS CIKLI6KUMAS$
Ne+a&0as i& -% &(.)s
Nedarbas, t.y. nevskas uzmtumas, ekonomne prasme yra vsuomenes
tek vastymas r darbo neturn zmon egzstavmo syg ardymas. |s
sukea r neekonomno pobdzo socanes probemas. Greta nfac|a
dezorganzuo|a vsuomenes kn gyvenm, o auktas nedarbo ygs sutrkdo
socan proces eg vsuomene|e, zeba | patoognes formas.
Yra du svarbs ekonomkos nuosmuko pozyma - ta gamybos apmtes
maze|mas r nedarbo ygo padde|mas. Prmo|o pokyus rodo BNP, o bedarbystes
pokyus - nedarbo ygs.
Nedar(o lygis kekybka rekamas nedrban zmon dam
vsuomenes darbo (darbo |egos) tekuose. Daugumos a darbo tekus sudaro
vs darbngo amzaus zmones (16-59 ar 64 m. vyra r 16-54 ar 59m. amzaus
moterys) be faktka drbantys samdom| darb |aunuoa k 16m. r drbantys
pensnnka. Ktose vastybese darbo tekas akom te darbngo amzaus svek
1,
zmones, kure drba ar eko darbo. Darbo tekams neprskram pensnnka,
staconaro studenta, mamos przrnos mazameus vakus.
Darbo tekus gama suskrstyt trs kategor|as: uzmt, t.y. drba,
neuzmt, t.y. bedarba r nedarbng. Bedarba - te darbngo amzaus zmones,
kure aktyva eko darbo, paprasta perodka regstruodames darbnmo
stago|e.
Skramos trys nedar(o r)#ys :
- tekamasis (migrainis$ #rikinis). |s atsranda zmonems paekant
darbo vetas de var asmenn prezas. Ta prastne uzmtumo apytaka,
nuoatne darbuoto| kata. Bedarbyste trunka nega. Vska paant tekamosos
bedarbystes negama, ta normaus ko reknys, |e |s nevr|a tam tkro masto.
-strukt%rinis, ka darbo pakausos struktra neattnka darbo pasos
struktros (kvafkac|os, profes|, ak ar tertor| pozru). |s susdaro keants
gamnamos produkc|os nomenkatra be |os technoog|a, t.y. mokso r technkos
pazangos sygoms arba de darbo uzmokeso reguavmo premon (statymas,
traa sustarma r kt.). Savo esme struktrns nedarbas yra ga trunkants
tekamass nedarbas.
- iklinis. Atsranda, ka sumaze|a kns aktyvumas, ekonomkos
vystymass ma stabot, | pasuka reces|os kryptm . Ta nepakankamos pakausos
nedarbas.
Ne+a&0% !a.tai #s%,ia"ins7 e!%n%mins ase!ms$8
*. pazedza bedarbo gyvenmo ekonomnes sygas;
+. nesukura produkto r nemoka budzetu mokes (|am reka
moket bedarbystes paapas;
,. bedarba praranda kvafkac|;
-. nedarbas ga suket potnus sukretmus;
.. nedarbas mazna BNP;
/. gresa emgrac|a (prot nuteke|mas).
O!un% +snis . -vyru"jant versl" aktyvumui, nedar#as didja liau, negu maja gamy#"s mastai.
.amy#ai sumajus 2/3 pr"0., nedar#as padidja apie 1 pr"0. 1at, sukurdami dalini" nedar#" pr"#lem2
3nepiln2 dar#" diena ir pan.4 ir maindami dar#" pr"duktyvum2, verslininkai isaug" dar#u"t"jus ir
rengimus, kad, ek"n"mikai pagyvjus, ne#5t sunku staigiai padidinti gamy#2.
Visi.!as u/imtumas i& nat(&a"us ne+a&0as
Vsa vengt nedarbo negama. |au mateme, kad tekamass nedarbas r
struktrns nedarbas yra nevengamas r natraus daykas. Tode tekamo|o r
struktrno nedarbo yg suma sudaro natra nedarbo yg. Tag vskas
uzmtumas nereka, kad nedarbo ygs yra 0%. Visi.!as u/imtumas bna tada,
ka nedarbo ygs zemas r nesukea nfac|os padde|mo. Tad koks g nat(&a"us
ne+a&0% ")9is? Greztos metodkos |am nustatyt nera. Daugausa remamas
faktn duomen anaze r bendr tendenc| nustatymu. Ekonomkos teor|os
darbuose nuomon ape natra| nedarbo yg spektras svyruo|a nuo 3% k 6%
darbo tek. Ir |s tur tendenc| ddet.
Ne+a&0% ma/inim% &iem%ns
11
Kovos su ddeu nedarbu probema prmausa sprendzama nedar(o
draudimu. Nedarbo draudmo fondas sudaromas samdom| darbuoto|,
darbdav be vastybes budzeto na. Imokos o fondo dana kompensuo|a
pa|am netekm nedarbo atve|u.
Das nedarbo maznmo premon orentuotos konkreas nedarbo rs.
Tekamo|o nedarbo atve|u svarbus vadmuo tenka darbo rnkos
nformacne tarnyba. Struktrno nedarbo probema sprendzama dvem bdas:
vennant, prstabdant struktrnus pokyus ekonomkos augmo sygoms r,
antra, prstakant pre |, numatant |uos (stchk darbnnk pasprenma,
sutartyse su profs|unga numatomas prvaomas darbnnk samdymas nepasant
technoog|os poky, darbuoto| perkvafkavmas, nau| kadr rengmas r kt.).
Ckns nedarbas maznamas monetarnes r fskanes potkos premonems. Taau
|os pavo|ngos, nes skatna nfac|.
Konkreoms premonems gaet bt:
nvestuo|amo peno neapmokestnamas;
ve| darb organzavmas;
perkvafkavmo sstemos formavmas;
dano uzmtumo naudo|mas;
fskane potka skatnant vsumn pakaus.
In1"ia,i-%s esm i& atmain%s #&(.)s$
Infac|a - bendro|o kan ygo kmas, pasrekants pngno veneto
perkamosos gaos maze|mu. Ta ne venkartns bendro|o kan ygo pakmas, o
bestsants, gas |o kmas. Kan kmas reka png perkamosos gaos
maze|m, t.y. reao|o darbo uzmokeso krtm.
Infac|os metu vyksta smarkus pa|am r turto perskrstymas. | vsada
paankau traktuo|a ar net prem|uo|a turto savnnkus r vsada daugau atma t,
kure gyvena ven darbo pa|am. Skaudzausa | paea zmones, gaunanus
fksuotas pa|amas (pensnnkus, stpendnnkus, darbuoto|us, gaunanus pastov
atygnm).
Infac|a tesoga tako|a kredtnus santykus. |a esant am te, kure
skonas r praam te, kure skona, t.y. praam m|ona smuk taupyto| -
ndennk, o am ddzo|o verso sub|ekta, operuo|antys stamboms kredt
sumoms. De os prezastes nfac|os norm stengamas kakuuot pakan
norm.
Skramos dv nfac|os rys (tpa):
*. atvira0
+. paslpta. | rekas prek defctu, boge|ana | kokybe, nau|u
prek asortmentu.
Paga nfac|os tempus ga bt:
- liau&ianti in#liaija - ta ga trunkant neaukt (1-3 proc., o
besvystanose ayse - 10 proc.) r gan pastov temp nfac|a. | yra bevek
vsur.
- uoliuojanti in#liaija -ta kan ygo kmas ddeas tempas (11-100
proc., o besvystanose ayse - 200 proc.), kure rodo tendenc| dar ddet.
1991m. Letuvo|e uouo|ant nfac|a peraugo hpernfac|.
- 'iperin#liaija - kada kan ygs kya mznkas tempas (1000 proc.
r daugau), prekes brangsta bevek kasden, pnga crkuuo|a paeusu tempu,
kya ko surute. Hpernfac|a buvo Voket|o|e po Prmo|o pasauno karo (1923m.
I tr|on mark buvo mokama uz ta , kas k karo kanavo mark), 1989m. |
12
pasreke Lenk|o|e (per metus prek kanos padde|o 1800%), o 1992m. r
Letuvo|e ( kanos padde|o 1163%).
In1"ia,i-%s &ie/ast)s
Pa!"aus%s s:")9%ta in1"ia,i-a atsranda tada, ka staga padde|a
vsumne pakausa. Prke|a daug perka prek r pasaug r sygo|a kan km.
Padde|us vsumne pakausa, padde|a gamybos apmts, sumaze|a
nedarbas. Taau de dde|anos pakausos kya kanos. Turme prast nfac|,
kada kan augmas dernas su gamybos apmtes dde|mu.
Dabar svazduokme, kad stpros profs|ungos r monopostnes
kompan|os pa|egos kontrouot prek kanas r darbo uzmokesus (profs|unga
pagrasndama streku ga sderet ddesn darbo uzmokest, o monoposte frma
ga paket kan net r tada, ka pakausa nera ddee). Frmos monopostes
nustatytos auktos kanos prvers paket kanas vsus tuos gamnto|us, kure
naudo|a os frmos produkc| kap zaav. Versnnka, turedam auktesnus
katus de medzag r zaav pabrangmo, nustatys auktesnes savo (t.y. varto|mo
) prek kanas. Ta uzgus vartoto| peus. Ktap tarant, prasdes kat sygota
nfac|a
Ka.t; s:")9%ta in1"ia,i-a (arba pasi)los ) nfac|a atsranda tuomet,
ka, kyant darbo uzmokeso r kt kat eement kanoms, kya r pardavmo
kanos. Kan km sygo|a kat augmas. Ta dar vadnama rinkos galios
sygo|ama nfac|a.
Lau!im% s:")9%ta in1"ia,i-a. Kain;7+a&0% u/m%!es<i% si&a".
|svazduokme, kad kanos g ak neskete. Vadnas, gama tkets,
kad |os r atety|e neskes. Tag nfac|a yg 0.
Sakykm, kad vyrausybe nusprende nestakstyt su esamu bedarbystes
mastu. | pradeda aktyvnt monetarn r fskan vek, sekdama skatnt vsumn
pakaus r tuo pau sumaznt nedarb.
Kas atstnka? Padde|us pakausa, reka samdyt daugau darbuoto|.
Bedarba engva r greta sdarbna. Vadnas , peas gamybos masta r maze|a
nedarbas. Taau versnnka, tkedames pakausos dde|mo, pradeda ket kanas.
Prasdeda nfac|a, bet | ko kas neatsepa nomnaaus darbo uzmokeso ygu.
Augant kanoms r esant pastovam darbo uzmokesu, spara dde|a penas.
Pakausos padde|mas vs prma sygo|a gamybos apm r uzmtumo mast
augm. Kanos r darbo uzmokests pakya nezyma. Daugausa pakya penas.
Ekonomne stuac|a paskea.
Kyant kanoms, |og | reauss darbo uzmokests (t.y. prek keks, kur
|e ga nusprkt uz savo uzmokest) sumaze|o de nfac|os. |e rekaau|a, kad
atygnma bt dernam su pragyvenmo ygu. Ko vsumne pakausa dde|a tap,
kad ekonomka drba vsas pa|egumas r eka zemas nedarbo ygs,
profs|ungoms engva pavyksta patenknt savo rekaavmus. Rnka kest r tode
darbdava engva nusedza profs|ungoms. Kadang pakausa yra ddee r vs
dde|a, versnnka kea atygnmus r kartu kea kanas. Dabar nfac|a grete|a.
Ka nfac|os tempa tn dde, darbnnka pamato, kad | reauss darbo
uzmokests ve atseka nuo pragyvenmo ygo. Prasdeda nau|os derybos de darbo
uzmokeso dydzo - norma, kad |s attkt pragyvenmo yg. Tag prasideda
darbo u&mokes(io ) kain did!jimo spiral!.
Gyvenme zemas nedarbo ygs kanuo|a aba branga. Ta kana - ta
nuoat grete|ant nfac|a. Darbo uzmokeso - kan sprae kya auktyn: kuo
ddesn darbo uzmokest rekaau|a darbnnka, tuo abau kya kanos.
13
Antiin1"ia,ins &iem%ns
Kova su nfac|a naudo|amos tek atskros premones, tek vsa
attnkama vyrausybes ko potka. Atskr premon arsenae yra darbo
u&mokes(io r kain kontrol! ( premon vsuma vadnama pa|am potka),
indeksavimas.
Vykdant antnfacn potk btna subaansuot nedarbo yg r
nfac|os temp. To sekama pa|am potkos premonems , kuroms rbo|ama
nfac|a perneyg nemaznant vsumnes pakausos. Popuarausa os potkos
premone - darbo u&mokes(io ir kain kontrol! rbo|ant | dde|m ar net
vska adant |uos.
Lakna darbo u&mokes(io ir kain kontrol! yra tesogns nfac|os
tramdymo bdas - vska sustabdant darbo uzmokeso r kan ygo km
(adant |uos) arba vyrausybe reguuo|ant | augm (nustatant | kekybnes
rbas). Taau tokos premones sukea tk aba trumpaak tegam efekt. I
tes, needzant augt kanoms r darbo uzmokesu, nfac|a suete|a. |e dar
vyrausybe paedza vekt ekspansnes potkos premones, t.y. paddna vsumn
pakaus, kan ygo stabzavmass sukea r zym nedarbo suete|m. Taau
pasbagus toko reguavmo aku, ekonomka "atsma" k praradus - nfac|a
keeropa pasparte|a, ve ma ddet nedarbas, r "adymu" sprstos probemos
kya vsuomene dar stambesnems r atresnems formoms. Tode ta yra tk
potne, bet ne ekonomne premone.
Sauzanos nfac|os atve|u takomas pajam indeksavimas. | skrta
kompensuot za, kur padaro nfac|a dauguma vsuomenes nar.
In+e!sa'imas - ta darbo uzmokeso, pens|, gyvybes draudmo pos nomnaos
vertes, pakan normos r netg pa|am mokeso dernmas su gyvenmo kat
ktmu (t.y. su varto|mo prek kan ndeksu). Bet koks kat augmas
ndeksavmo atve|u tur tek pat paddnt r attnkamas nomnaas pa|amas.
Indeksavmas nesprendza nfac|os probemos. |s r netur |os sprst.
|o paskrts kta - emnuot arba sumaznt pa|am perskrstym, kurs vsada
prasdeda sbrovus nfac|a r vsada favorzuo|a turtngesnuosus mazesnes
pa|amas gaunan| sskata.
Kova su nfac|a yra efektyv tkta reguuo|ant vsumn pakaus r
pas, keant | santyk. Ta daroma fskanes r monetarnes potkos
premonems (mokes normoms, vyrausybes adoms, centrno banko
operac|oms). |e nfac| sukee png pertekus ay|e, ta vastybe savo potka
tur sekt, kad png dde|mas nevryt BNP dde|mo. |e nfac|a atsrado de
psta augusos pakausos, reka maznt vsumnes adas (maznant vastybes
adas r ddnant mokesus).
Ne+a&0% i& in1"ia,i-%s &).)s
Fpsas nagrne|o nedarbo ygo r nomnaaus darbo uzmokeso ktmo
sry. |s paskebe, kad maze|ant nedarbo ygu, sparte|a darbo uzmokeso
augmas, tag egzstuo|a atvrktne prkausomybe tarp nedarbo ygo r darbo
uzmokeso (veau pakesto nfac|a). Kadang nomnaaus darbo uzmokeso
augmas atspnd nfac|os tempus, , ta kt ekonomsta vad prtake nedarbo
ygo r nfac|os tarpusavo sveka. Tas ryys yra toks: maze|ant nedarbo ygu,
sparte|a nfac|os tempa r atvrka.
=!ins 'ei!"%s ,i!"i.!umas i& -% &ie/ast)s
14
Svarbausas krato ko tksas - ddnt BNP. Tode r svarbausa
pasaune probema - ddnt BNP augmo tempus sparau uz gyvento| augmo
tempus, tobunt |o struktr maznant adas gnkuote, daugau demeso skrant
gamtos apsauga, zmon socanems rekmems.
Vsumo|e BNP dde|a, taau |o augmu bdngas ckns pobds,
vadnamas ekonomnu (verso) cku.
E!%n%minis ,i!"as - ekonomno augmo be nuosmuko perod
(stad|) katos procesas, matuo|amas reaaus BVP pokyas.
=!ins 'ei!"%s ,i!"i.!um% &ie/ast)s aba varos, | sveka aba
sudetnga. Ven veksna (prezastys) (kmato pokya, vekantys zemes ko
produkc|os apmts; eksporto pokya, sus| su pasketusa pasauo rnkos
kon|unktra (pakausa r pasa)) aes ekonomkos atzvgu yra orna r
nevadom. Vdnams aes ekonomkos veksnams prkauso png mase, pakan
norma, kanos. |e tap pat tur takos cko susdarymu. |uos |au gama kontrouot
r vadyt (kest).
Atszvegant ekonomn proces svyravmus sukeusas prezasts,
skrama keetas ekonomn ck, kure prmausa skras savo trukme. Yra ck,
kur trukme - tk keasdemt menes, o yra r tok, kur trukme - 40-50 met.
Bene rykausas r rekmngausas yra verso ckas, sus|s su
pagrndn gamybos premon masnu atnau|nmu. Paprasta |s trunka 8-10 met.
S!i&iam%s > 'e&s"% ,i!"% 1a?s8 ekonominis smukimas #&e,esinis
ta&snis$@ kri*!@ pagyv!jimas i& pakilimas.
+mukimas (recesns tarpsns) - ta bendrosos gamybos apmtes (BNP) ,
pa|am, uzmtumo r prekybos sumaze|mas, trunkants nuo puses met k met r
sukeants daugeo ekonomkos sektor sutrkmus.
Nuosmuks bagas kri*e. |os metu yra zemausas BNP, auga nedarbas,
pakausa smarka atseka nuo gamybn pa|egum. |mon pa|amos r penas
smuk, |os patra nuostous. |e toks cko "dubmas" yra gus r uztrunka kur ak,
|s vadnamas depresi$a.
Pagyv!jimas. Ta stad|a enant po zo ( krzes). |os metu pradeda
ddet gamybos apmts, uzmtumas, darbo uzmokests, kanos r pakanos.
Atnau|nam fzka r moraa nusdeve| rengma, traukam gamyb k to
nepanaudot gamybna pa|eguma be neuzmta darbo |ega.
Pakilimas. BNP yra ddzausas, |s paseka potencaaus BNP yg.
Atsranda tamp darbo rnko|e, ypa ma stgt kvafkuotos darbo |egos. Ga kt
medzag be zaav defctas. Toesnam gamybos augmu rekangos nvestc|os,
de to padde|a pngn e pakausa. Stnga prek, kya kanos, dde|a gamybos
kata. Dde|ant kanoms dde|a penas, bankrota ret.
|oks ckas neskarto|a. Kekvenas skras r savo bendra trukme, r atskr
stad| gumu, r krtmo ar pakmo "gumu" be "auktumu", r tuo, kap perena
venos stad|os kt.
Nedarbas, nfac|a r ekonomkos ckas uoakne|e ekonomko|e
Mazdaug k XXa. vduro knes vekos ckkumas buvo pagrndne rnkos
ekonomkos probema. Taau po Ddzosos depres|os met (1929-1933), kur buvo
apemus vs Vakar pasau, |.Keyneso suformuuoto vastybno ekonomkos
reguavmo prncpo gyvendnmas edo suvennt probem. Vastybno
ekonomkos reguavmo premones dabar tap tobue|o, |og edza reguuot
ekonomkos ck. Ss reguavmas vadnamas politiniu &iklu. Fnansnes potkos
premonems gama normu aku paddnt uzmtum, gamyb, kartu r atygnmus,
taau toka potka veau nevengama sukes nfac| r ekonomkos nuosmuk.
1'
Tokos premones Vakar ayse dazna naudo|amos per rnkmus r sekant potn
tks.
AB tema. VALSTY*4S *IUDCETAS IR VYRIAUSY*4S 5ISKALIN4 POLITIKA
Vastybes budzetas r |o sandara
Vastybes budzetas - ta vastybes pngn pa|am r ad per tam tkr akotarp
(budzetnus metus) panas. Ta metne vastybes pa|am r ad smata.
Vastybes budzeto r savvadyb budzet vsuma sudaro naconan budzet.
Vastybes budzeto pro|ekt renga LR Fnans mnster|a. LR Semo apsvarstytas r
patvrtntas budzetas tampa statymu.
Vastybes budzet sudaro du pagrndna skyra - numatomos metnes
vastybes pa|amos r ados.
Va"st)0s a-am%s i& i."ai+%s
Vastybes biud&etas pajamos formuo|amas :
mokestini pa$am;
nemokestini pa$am (pa|amos vastybes nuosavybes, vetnes
rnkavos, pa|amos baud r konfskac|os, kt. pa|amos).
Svarbausas vastybes budzeto pa|am atns - vars mokesa, kure
sudaro ape 90 proc. vs Letuvos Respubkos budzeto pa|am. Budzeto sukaupt
fnansna teka naudo|am vastybes funkc|oms be Vyrausybes tvrtnamoms
programos vykdyt, dotac|oms savvadyb budzetams tekt be ktems vastybes
sparego|mams vykdyt.
Vastybes biud&eto ilaidos ga bt suskrstytos 4 grupes:
1. vastybes varto|mo ados (ados vastybes perkamoms prekems r
pasaugoms (gynybos, vetmo, kutros, svekatos apsaugos,
tesesaugos r kt. sektoraus) prkt;
2. vastybes nvestc|os (ke tesmo, uost statybos r kt. ados);
3. neatygnam (transferna) moke|ma prvaam sektora uz kuruos
vyrausybe negauna manas prek r pasaug (pens|, stpend|,
nedarbo paap moke|mas; subsd|os monems). Ta ados
socanems probemoms sprst r socanems garant|oms uztkrnt.
4. vastybes skoos padengmo ados (ados vyrausybes vertybnams
poperams prkt r be pakanoms moket).
Sos 4 vastybes ad grupes kartas skrstomos 2 stambas das -
enamsas adas (|oms prkauso prma, trea r ketvrta grupes) r kaptan
de|m adas (antra grupe). Pagrndn vastybes ad da sudaro enamosos
ados (ape 90 proc.)
1"kesi surinkim" pr"#lema ir 6a7er" kreiv
-var#u, kad valsty#s #iudet2 m"kesiai #5t surinkti visi ir laiku. 8aiau daugelyje ali
didel pr"#lema yra vengimas m"kti m"kesius. 6aik"ma, kad pernelyg didel m"kesi n"rma didina
i2 pr"#lem2. $et pernelyg maa m"kesi n"rma nepateisinamai sumaint valsty#s pajamas.
Jeigu vyriausy# n"ri padidinti i m"kesi gaunamas pajams, ji gali nustatyti auktesnius
m"kesi tari7us. 8aiau vyriausy# negali tiesi"giai k"ntr"liu"ti m"kestini plauk. $endr m"kestini
pajam priklaus"my#9 nu" m"kesi" tari7" dydi" par"d" 6a7er" kreiv.
1(
6a7et" kreiv
Jeigu m"kesi" tari7as 31%4 lygus nuliui, tai ir m"kestins pajam"s 31:4 #us lygi"s nuliui.
Jeigu m"kesi" tari7as 31%4 lygus 1,, pr"0., tai m"kestins pajam"s 31:4 irgi #us lygi"s nuliui, nes,
esant t"kiems auktiems m"kesiams, ne#us stimul" dir#ti. Ivada; vyriausy#, nustatydama auktus
m"kesi tari7us, gali gauti maesnes pajamas i m"kesi, nei nustaiusi emus m"kesi tari7us. Jei
aukti m"kesi tari7ai neigiamai veikia 5kin9 veikl2, gali mati $%&. $e t", esant auktiems
m"kesiams, siekiama neteistai ivengti j m"kjim" < dal gaut pajam nuslpti. Lafero kreiv rodo,
kad mokesi tarif didinimas nuo 0 iki tam tikro dydio (MNm) slygoja ajam i! mokesi augim"
#aiau tolimesnis mokesi tarifo didinimas ne$eduoda teigiamo efekto, ir mokesi ajamos radeda
mati" %agrindin Lafero kreivs ro$lema ta, jog sunku teisingai &vertinti, koks turi $'ti vidutinis
mokesi tarifas, kur& vir!ijus $iudeto mokestins ajamos rads mati"
Budzeto baansas
Skrtumas tarp vastybes pa|am r ad vadnamas (iud'eto (alansu
(sadu). Budzeto baansas ema trs vastybes budzeto tpus:
- subaansuot budzet - ka |o pa|amos ygos |o adoms;
- pertekn - ka pa|amos ddesnes uz adas, attnkama budzeto sado
bus tegamas;
- defctn - ka ados vr|a pa|amas, budzeto sado bus negamas.
Gana reta pavyksta subaansuot vastybes budzet, o vykdant
ekonomkos reguavmo potk smonnga formuo|amas nesubaansuotas
budzetas. Ta edza vastybe efektyvau reguuot ekonomk. Faktns vastybes
budzeto baansas prkauso ne tk nuo vastybes ekonomnes potkos, bet r nuo
aes ekonomkos bkes. Tarkme, patvrtntas subaansuotas kt met budzetas.
Taau, |e gamyba ms smukt, nors to nebuvo numatyta formuo|ant budzet,
budzeto pa|amos mazes. Tuo tarpu budzeto ados ga ddet, nes dde|a nedarbo
draudmo be ktos socanes mokos. Tag atsranda budzeto defctas. Ir
atvrka, |e ekonomka ma nenumatyta spara augt, budzetas tampa
pertekns.
Paprasta budzeto defctas nepagedau|amas, nes |s - venas
nfac|os atn. |egu vastybes ados nepadengtos reaoms prekems r
pasaugoms, kanos nevengama kya. Taau defctns budzetas patesnamas,
|egu ekonomka gyvens nuosmuk. Suo atve|u kanos perneyg neks, o dde|ant
vsumne pakausa, dde|ant vyrausybes adoms, ga padet ekonomka atsgaut.
Defctns budzetas neprmtnas, |e gamyba yra vsko ar bevek vsko uzmtumo
ygo, nes |s ga suket perneyg dde nfac|.
1)
*iu+/et% +e1i,it% 1inansa'imas i& -% ase!ms
Vastybes knes potkos apskrta , o fskanes potkos prmausa,
tksas yra ne budzeto subaansavmas, o vsumnes pasos r vsumnes pakausos
subaansavmas. Ivada: nesubaansuotas budzetas ne tk gamas, bet r
prmtnas tas atve|as, |e toku bdu pasekamas potencaus pusausvyros BNP
ygs.
Budzeto defcto r ko pusausvyros ryu tarpnnkau|a daugybe
veksn.
kno gyvenmo sub|ekt sskonmas, t.y. patus kredto naudo|mas,
den ekonomko|e yra vska normaus daykas. Skonas emos, bendroves
(esdamos termnuotas obgac|as), skonas r vastybe. Nereta tos skoos
paseka dde mast. Net nuoat augdama skoa ga r nepaddnt savo daes
BNP, nes gamyba kasmet auga. Rpest tur ket ne ap |os dde|mas, o btent |os
daes , ygnant su aes BNP, augmas.
Budzeto defctas ne vsada rodo |og vyrausybe vykdo aktyv,
ekspansn (skatnan) fskan potk. 1alsty(s (iud'eto (alansas priklauso ne
tik nuo vyriausy(s smoningai reali2uo$amos )kins taktikos, (et ir nuo paios
ekonomikos ()kls. |e BNP gamybos augmas suete|a arba vsa susto|a, ta maze|a
r budzeto paukos, gaunamos bendrov peno mokeso, darbo uzmokeso fondo
apmokestnmo frmose be ndvd pa|am mokeso pavdaas. Tuo tarpu
vyrausybes ados toku metu, prenga, auga, nes tenka daugau moket
nedarbo draudmo r kt mok. Vadnas, budzeto defctas kya, ka ekonomka
stovnuo|a ar smunka, r maze|a ar nyksta, ka ekonomka pakmo stad|o|e.
Kta vertus, budzeto defctas pats yra nfac|os veksnys. Kada
vyrausybe, ddndama savo adas ar mazndama mokesus, sukea vsumnes
pakausos augm, padde|a ne tk reauss BNP, bet kartu pakya r kan ygs.
Padde|a png poreks, o tuo pau r pakya pakan norma. Reka paboge|a
nvestc| sygos r tode sumaze|a | apmts, suete|a pagrndn gamybn fond
preaugs. Ta venas svarbaus budzeto defcto keam pavo| tautos ku.
De to ekonomkos teor|o|e soma fskanes potkos premones dernt
su attnkama monetarne potka, t.y. su premonems, reguuo|anoms png
kek ky|e.
Budzeto defctas fnansuo|amas:
1. ddnant mokes norm (tarfus);
2. png ems|a (spausdnant nau|us pngus);
3. edzant vyrausybes vertybnus poperus (obgac|as, taupymo aktus);
4. parduodant vastybes turmus aktyvus.
Vastybes skoa r |os padengmo bda
Budzeto defctas reka, |og ddnama vastybes skoa. Vastybes sko
reka skrt nuo budzeto defcto. Budzeto defctas yra skrtumas, kuruo
vyrausybes ados yra ddesnes uz |os pa|amas tam tkru akotarpu, paprasta per
metus.
1alsty(s skola yra vsumns vastybes sskonmas kredtorams tam
tkra data, nepasant kada skoos yra susdarusos. Ta vs aes nepadengt
metn budzet defct suma.
Leos, rekangos budzeto defctu padengt, ga bt gaunamos
alies entrinio banko$ privataus ekonomikos sektoriaus arba naudojant
u&sienio paskolas ir kreditus. Centrns bankas, kuro skonas vyrausybe,
atdaro vyrausybes sskat, kuro|e raoma passkonta suma. I prvataus
1*
sektoraus vyrausybe skonas esdama vertybnus poperus. Skoa savo aes
sub|ektams vadnama vidaus skola, o uzseno ams - u&sienio skola.
Uzseno skoa yra skausmngesne ne vdne. Bet | ga bt
neskausmnga, |e mes | nvestuosme, gausme pen r mokesme pasko.
|e vyrausybe meta met formuo|a defctn budzet, ta vastybes
skoa auga. Ka budzetas pertekns - skoa attnkama sumaznama.
Ddesn susrpnm uz kasmetn budzeto defct kea vsuomene|e
vastybes skoos pastovus egzstavmas r |os augmas. Nuogstau|ama de to, kad:
a) pakan augmas, aptarnau|ant dde|an vastybes sko, prvers vyrausyb
ddnt mokesus, kure uzgus ms vakus r ankus; b) btnumas moket sko
nevengama pasunkns ekonomn padet ay|e; c) vastybes skoos augmas ga
pasekt rb, kur rek bankrutavm .
Taau vastybes kne veka atekama kto|e "koordna sstemo|e".
Tode aukau pamnet nuogstavma nepna prmtn:
a) ta tesa, kad dde|ant skoa bus daugau sumokama pakan, de ko
teks paddnt mokesus. Bet ta pat vak (ank) karta, mokesant ddesnus
mokesus, gaus r tas augusas pakan sumas. T.y., r atety|e ks tas pats
pa|am perskrstymas vsuomene|e, | bendra suma susbaansuos. Ktap yra tk tuo
atve|u, ka vastybes skoa yra kus uzseny|e gaut pasko; tada tkr|
bsmo| karta tures moket pakanas r grznt sko uz tev kart;
b) paskont e grznmas ne kek nesumazna aes pngno
kaptao; vyrausybes rank |s perena prvat sektor. Tag tebus tk png
perskrstymas. Ktas, svarbesns momentas yra ta, kad vastybe nera |okos
btnybes padengt vs savo sko. Kekvenu atve|u, sue|us konkreos skoos
moke|mo termnu, | ga padengt t sko nau|oms paskooms;
c) vastybe netur kredtngumo rb. Prmausa, | tur aba daug
gamyb gaut rekam pa|am mokes bdu. Antra, r svarbausa, - vastybes
skoa yra |os paszade|mas aku ate|us padengt sko tos aes pngnas zenkas,
kuruos pat vastybe r edza. | |uos spausdna. Tode pau bogausu atve|u
vastybe su savo kredtoras ga atsskatyt paprasausa png ems|os bdu; |os,
kap skonnkes, bankrotas nemanomas. Tesa, bent kek ddesne png ems|a ga
pst vsumn pakaus r sustprnt nfac|. Tode ta tk kratutne premone,
bet | rodo, kad vastybe bet koku atve|u ga grznt sko.
Daznausa budzeto defcto prezasts yra ekonomkos smukmas. Suo
atve|u defctas patesnamas, nes vsumnes pakausos petmas vastybes
skontoms pa|amoms edza traukt gamyb asvus tekus r pest BNP
apmt.
Taau, ka vyrausybe sudaro defctn budzet vsko uzmtumo
sygoms, | savo auganoms adoms padengt absorbuo|a da vsuomenes
pngn e, kuros prengu atve|u bt panaudotos nau|oms nvestc|oms r
vsumnam darbo naumu ddnt. Vadnas, vsko uzmtumo sygoms budzeto
defctas prmtnas tk ypatngas atve|as
Va"st)0s 1is!a"in %"iti!a i& -%s &ea"i?a'im% &iem%ns
,iskalin! politika ) ta budzeto pa|am r ad formavmo prncpa
be praktka, kur gyvendnama keant vyrausybes ad r mokes yg. Ta
vastybes fnans naudo|mas, sekant suvennt arba panaknt BNP svyravmus,
reguuo|ant bendr| (vsumn) pakaus. Fskanes potkos gyvendnmas sus|s
su vastybes budzeto formavmu r naudo|mu. Tode fskane potka esmes yra
budzeto potka.
1+
|egu vyrausybes ad ketmas tesoga paveka vsumn ad dyd,
ta mokes ygo ktmas kea vartoto| r ko sub|ekt dsponuo|am pa|am
dyd, o kartu r varto|mo adas be nvestc| apmt. Tag vykdydama fskan
potk, vyrausybe kea vsumnes pakausos dyd, o per | - r pusausvyros BNP
apmt.
Fskane potka ga bt panaudota stabzuo|ant ekonomk. Tas
poveks daromas keant mokesus r vyrausybes adas. Nuosmuko faze|e, ka
vsumne pakausa per maza, maze|a BNP apmts, dde|a nedarbas, turet bt
vykdoma skatinanti vyrausybes fskane potka. Ta reka, |og vyrausybe turet
paddnt adas arba sumaznt mokes tarfus (normas), arba, kap paprasta
bna, mts abe| premon karto. Se veksma paddnt vsumn pakaus
r skatnt ddet BNP, taau tuo pau metu ddet budzeto defctas r kanos. Tuo
tarpu pakmo faze|e, ka vsumne pakausa yra perneyg psta r sukea nfac|,
fskane potka turet bt ribojanti. Vsumne pakausa maznama ddnant
mokesus r tap aprbo|ant vartoto| perkam| ga be maznant vyrausybes
adas. Maze|ant vsumne pakausa sukea BNP maze|m, o kartu r kan krtm.
Reka pastebet, kad patys budzeto eementa paszym
stabzuo|anoms savybems, kuros savame, be |oko vyrausybes skmo, suvenna
vsumnes pakausos svyravmus (prstabdo vsumnes pakausos augm, ka ekonomka
smarka kya, r paddna vsumn pakaus, ryke|us ekonomkos smukmu). Stap vekdamos, |os
suvenna cknus svyravmus, t.y. stabzuo|a reprodukc|os proces. Tode |e vadnam
savaiminiais stabili*atoriais. Savamnams stabzatorams prkauso: mokesa,
vyrausybes ados prekems r pasaugoms be vyrausybes pngna pervedma (transfernes
mokos).
3okesiai. Mokes sumos knta kartu su pa|am ktmu, nors mokes norma r
neknta. BNP dde|ant kartu dde|a pa|am mokesa, akcza, tuo pau sumazndam gyvento|
dsponuo|amas pa|amas r em varto|mo adas. |e automatka rbo|a spart ekonomkos
augm. Be to, esant progresyvnam pa|am mokesu - kuo ddesnes asmen pa|amos, tuo daugau
atskatoma budzet r tuo santykna mazau dde|a | dsponuo|amos pa|amos, formuo|anos
ddzaus vsumnes pakausos da. Esant nuosmuku vyksta atvrka.
1yriausy(s pirkimai. Vastybes budzete ados sudaro tn stab, vs nuoseka
augant dyd, kurs maza reaguo|a ekonomkos ckus. Tap yra tode, kad daug ad strapsn r
| bendra suma nustatom anksto, |uos tvrtna paramentas, r vyrausybe tur rbotas gamybes
|as kest.
Trans"eriniai (neatlygintini) i#mok$imai. Kap r mokesa, |e daro tesogn r stpr
antckn povek. | grup ena nedarbo draudmo mokos, pens|os, socanes apos mokos.
Natrau, kad ka BNP maze|a, auga bedarb skaus r vastybes socanes (nedarbo
draudmo) mokos. Ta kompensuo|a daes varto|mo ad sumaze|m r prstabdo BNP krtm.
Prenga, ka BNP auga ypa greta, padde|a naa nedarbo r ktus socano draudmo fondus
( pagrnde |e darom darbo apmoke|mo fondo), kure mazna pa|amas r tap prstabdo
varto|mo augm. Tag vsumnes pakausos dde|mas atseka, o ta savo ruoztu
stabdo r perneyg gret BNP dde|m. Ss reknys, kurs sumazna BNP
svyravmus r suteka ekonomka tam tkro stabumo, vadnamas savaimine
stabili*aija.
Savamna stabzatora nepanakna, o tk suvenna cknus svyravmus. Tode
savamne stabzac|a yra nepakankama r tur bt stprnama vastybes
fskanems premonems.
Toka ekonomne potka dar vadnama diskretine sekant | atrbot
nuo savamn stabzator poveko.
-iskretin! #iskalin! politika yra vastybes ad r mokes
smonngas reguavmas sekant maznt verso aktyvumo svyravmus, uztkrnt
vsk uzmtum esant mnmaems nfac|os tempams (1-3 proc.). |os prreka, ka
ekonomko|e prasdeda gaaks nuosmuks (reces|a) ar nfac|a. Tada vyrausybe
mas pakest apmokestnm, radkaau pertvarkyt vyrausybes ad struktr r
apmt. Ktap tarant vyrausybe kea savo fskan potk.
2,
Prmo| premone - vyriausy(s i#laid prekms ir paslaugoms keitimas.
Maze|ant gamyba vyrausybe ga pest savo uzsakymus keams test, mestams
rekonstruot, gamybnes r socanes paskrtes ob|ektams statyt, ktoms
programoms r atvrka.
Antro| premone - ta vyrausybes neatygntn (transferna) moke|ma
(pngna pervedma tam tkr kategor| gyvento|ams). Vyrausybe ga rnkts r
kest os res mok augmo tempus, var|uot nau| socanes geroves
program vedm.
Treo| premone - mokesi normos keitimas. Ekonomkos "katmo"
sygoms asmen r frm apmokestnmas ga bt paddntas, tap sumaznant
vsumn pakaus, o ko smukmo akotarpu - sumaznamas, prstabdant
pakausos krtm.
|gyvendnt dskrecn potk nera tap paprasta, kap ga pasrodyt.
Mokes norm vyrausybe nega kataot kada tk panores. Ta pakrst verso
apnkos stabum. Sudetnga kest r vastybes adas, nes |os yra nustatomos
anksto r patvrtnamos attnkamu statymu.
Tode vyrausybe savo fskan potk vykdo naudodama tikslines
priemones. Kartas net ga bt engvau vest nau|us mokesus r |uos panaknt
negu kataot mokes normas. Maze|ant gamyba vyrausybe ga sudaryt nau|as
nvestcnes arba socanes paskrtes programas, pest savo uzsakymus keams
test, mestams rekonstruot, gamybnes r socanes paskrtes ob|ektams statyt r
pan. Soms premonems fnansuot turet bt sudarom specas fonda. Naudo|ant
tksnes stabzavmo premones, gao|a vena tasyke - grznmo prncpas. T.y.
tksnes premones tur bt atauktos po to, ka |os ateka savo paskrt - sustabdo
ar perauza negam tendenc| ky|e.
Kaskns r kensstns pozrs fskanes potkos efektyvum
Yra du pozra fskanes potkos efektyvum: kaskns r kensstns.
Kensstnes kryptes atstova ako, kad fskanes potkos premones yra aba
veksmngos reguuo|ant cknus ekonomkos svyravmus. Tuo tarpu monetarsta
mano, |og vyrausybes ad ddnmo efekt neutrazuo|a nvestc| rbo|mas. |
nuomone, nvestc| dyd ema pakan norma - nedde pakan normos
pokya sukea ddeus nvestc| pokyus. Vyrausybe paddnus savo adas ar
sumaznus mokesus dde|a budzeto defctas. Vyrausybe skonants fnans
rnkose sekant padengt budzeto defct dde|a pakan norma. O ta sumazna
nvestc|as. Ss reknys vadnamas nvestc| rbo|mo arba stmmo efektu, nes
sumaze|usas nvestc|as vsumnese adose tesog pakea vyrausybes ad
preaugs. De nvestc| rbo|mo, monetarst nuomone, gryno| fskane potka,
apmant vyrausybes ad r mokes ygo pokyus, tur tk nezym povek
vsumne pakausa, tode vsumns produktas padde|a nedaug.
Tuo tarpu kenssta, nenegdam stmmo efekto, tega, |og nvestc|os
maza prkauso nuo pakan normos, nes nera svarbausas nvestc|as emants
veksnys. Zyma paankesnes yra paankos gamybos peto|mo perspektyvos. Tode
net r ryks pakan normos pokya maza paveks nvestc| apmt. Kadang
nvestc| rbo|mo poveks yra nezymus, ta r
pusausvyros naconano produkto sumaze|mas de |o bus neddes.
Tode fskane potka yra ganetna veksmnga. Tag du pozrus
fskanes potkos efektyvum ema nvestc| prkausomybes nuo pakan
normos dydzo efektyvumas. Atszvegant ta, koka yra rea prkausomybe, ga
bt tegamas tk venas ar ktas pozrs.
21
AA tema. 6IUOLAIKINIAI PINI3AI IR CENTRINIO *ANKO PINI3D POLITIKA
Png prgmts r rys
Pinigai yra visa tai$ kas konkre(ioje visuomen!je pla(iai
vartojama ir pripa&stama kaip main priemon! atsiskaitant u& prekes ir
paslaugas bei skolas. Tode |e dazna vadnam ,vs prek preke" r yra venas
spdngaus zmon|os radm.
Png vystymos stor|a yra taut vystymos atspndys. |e atsranda
vsose tautose tam tkro ekonomno svystymo pakopo|e, bespeant prek
manams. Png storne rada apma kes etapus, paga |uos skramos r
pagrndnes png rys:
1. Pinigai . prek!s (prekna pnga);
2. /etaliniai pnga;
3. Popieriniai pnga;
4. Banko pnga;
5. Pusiau pinigai arba netkr pnga.
Prekiniai pinigai. Istorka dauges prek nors kart yra buv man
premone. Pngas tapdavo abausa reazuot tnkamos tam tkros gentes
pagrndno verso premones ( gyvu augnto|ams - gyvua - daznausa |auts,
medzoto|ams - kaa, zemdrbams - grda (ruga), kukurza, kavos pupees,
amatnnkams - ko rekmenys (krva, kata, mona r metana nda, kauptuka
r t.t.). Ypa papt buvo ,vako|antys pnga" - namna gyvua.
Prmykas akas pngas bdavo ne venas, o daugybe dakt, pvz., 6
kaues buvo ygos 1 |auu, o suaugs vergas - 1 arku.
Vs prek tr)kumai4
- ne vsas prekes - pngus buvo gama smuknt;
- sunku, nepatogu saugot r transportuot.
Tode mazau tnkamos prekes - pnga pamazu buvo keamos tobuesnems,
ko kap pnga pradetas naudot metaas.
/etalini pinig atsradmas - ta antras png rados etapas. Metana
pnga pradz buvo metao gaba, veos, zed, mte pavdao. |e buvo
nepatogs, nes reke|o nustatyt svor r prab. Tode netrukus pradeta kat ant |
zenkus, rodanus prab r svor, o veau sutekta r forma. Tap atsrado moneta.
/oneta - ta nustatytos formos r prabos e|nys, kurs yra vastybes tesnta
crkuac|os premone. Pngams gamnt naudot vars metaa, taau de daugeo
fzn savyb pngas tapo taure| metaa r prmausa auksas r sdabras.
Monet radmas buvo aba svarbus ko vystymes, taau | crkuac|a tur
r sav trkum:
- dde metan png crkuac|os kata (|e grozdk, daug svera,
devs);
- monetos paprasta bna neddees vertes, nes b|oma padrbne|mo, tode
sunku suskauot ddees png sumas.
De prezas buvo est metao pakataa - popieriniai pinigai. Prm
kart |e buvo atspausdnt Kn|o|e 650m., o Europo|e - tk XVI a. Nyderanduose.
Poperna pnga reka zyma ddesn nomna| vert, negu | reao| verte,
tode |e yra nevsavera, smbona pnga. Ta tk png zenka.
Istorka svarb popern png rs - banknota. Banknotas - ta aes
emsno naconano banko (centrno) est neprocentna paszade|ma -
kredtna pngna zenka, atsto|antys metanus pngus kap crkuac|os r
moke|mo premones. Svarbausas skrtumas tarp banknot r popern png buvo
tas, kad banka banknotus buvo sparego| kekvenu momentu kest auks.
22
Taau po karo |e vrto paprasausas, nebekeamas auks popernas
pngas. Poperna pnga sygo|o banko png epochos atsradm.
Banko pinigai (negryne| arba kredtna pnga) - ta var tp ndea
bankuose, kurems gama rayt ekus. Ta ktap vadnam pnga saur|a
prasme. 5ndlis - pnga, patket fnansnam tarpnnku, atdarant ekn,
taupom| ar kt sskat. 6ekis - ta ndeo savnnko raytas sakymas banku
duot arba pervest kt sskat tam tkr png sum ek pasrauso
asmens enamosos sskatos. Ceka atsranda atdarant banke enam| sskat.
|e nera tradcna pnga, banknota, nes asva necrkuuo|a. Kart raytas, antr
kart eks |au nega bt panaudotas. |s tur bt patektas banku r tk toku bdu
atks crkuac|os premones funkc|.
Pusiau pinigai arba netkr pnga - ta taupome| r termnuote| ndea r
vars vertybna popera (akc|os, obgac|os), vautna ndea. Ktap |e dar
vadnam pngas pa|a prasme. Pusau pnga patys tesoga nega bt
naudo|am kap man tarpnnka, taau esant rekau ga bt nesunka
paveram grynuosus pngus.
Dabartnu akotarpu prasdeda elektronini pinig - kredtn korte -
era. Kredtne kortee (pastkne poktee su magnetne atmntm) - ta banko ar
prekybos frmos vardns pngns dokumentas, ud|ants ndeo savnnko
asmenyb r sutekants |am tes sgyt prekes ar pasaugas nemokant pngas. |os
deka atsskatoma uz prekes r pasaugas be png r be ek. S kortee nera
pnga |oka prasme (ne man, ne vertes mato, ne kaupmo), taau, perkant
prekes r pasaugas, | edza atdet moke|m keoms savatems ar menesams. |
tk pavaduo|a pngus sandero momentu; meneso pabago|e vs tek atsskatoma
reaas pngas. Tag, kortee - ta ne pnga, o tk pinig pakaitalai.
Suoakn png funkc|os r | rys
Png esm atskedza | atekamos #unkijos:
- main priemon, ganant prkt prekes r pasaugas;
- apskaitos vienetas ar(a verts matas. Kanos rekamos pngas.
- kaupimo priemon. Kadang nfac|os metu png perkamo| gaa
maze|a, tode gerau kaupt ne grynus pngus netksnga. |uos gerau paverst
natrau turtu ( brange| metaa, gyvename| nama, zeme).
Png funkc|as ga atkt varos pinig r%ys:
- tkre| pnga - auksas;
- png zenka - monetos, banknota, eka;
- pusau pnga - vars vertybna popera (zdo veksea, vyrausybes
obgac|os);
- png pakataa - kredto kortees.
Monetos r poperna pnga, kure kartu vadnam tesog vauta arba
grynasas pngas, yra naudo|am varuose sanderuose. Znoma, ne vsuose.
Dazna atsskatoma ekas. Pastaruo|u metu paa papts atsskatymas
kredtnems korteems.
Pusau pnga gera ateka turto kaupmo funkc|, bet patys tesoga
nega bt naudo|am kap man tarpnnka, tk ga bt nesunka |uo paveram.
Suoakna pnga - monetos, poperna pnga, eknes sskatos -
savos vertes netur; | verte, vertngumas prek pasauy|e - ta | savybe bt
moke|mo premone, atsskatant uz prekes r pasaugas. Pnga vertng tode, kad
uz |uos gama nusprkt prekes.
Png vertngumas, | perkamo| gaa prkauso nuo prek kan. |e,
tarkme, prek kanos staga pakya du kartus, mes uz anksau turet png sum
23
dabar nusprksme yga du kartus mazau prek. Tag, png perkamo| gaa
atvrka proporcnga prek kan ygu.
Pini9; asi("a
Kekvenu momentu tautos ku reka tam tkro, kekybka apbrezto
png keko. Pnga, konkreu momentu esantys ekonomko|e, yra png pasa.
Png pasa ga bt suprantama saur|a r pa|a prasme.
Pinig pasi)la siaur$a prasme (M1) - ta gryn| png (banknot,
monet) r png eknuose ndeuose (enamosose sskatose) suma. Ca ena
vsa ta, kas tesoga naudo|ama kap man premone.
Pinig pasi)la plai$a prasme (M2) - ta gryn| png, png eknuose
ndeuose be png taupomosose sskatose (trumpaakuose r gaakuose
termnuotuose, taupomuosuose r kt. ndeuose naconane vauta r ndeus
uzseno vautoms) suma.
Png pas kura vsa aes bank sstema, o reguuo|a aes centrns
bankas. Vsos png sstemos pagrndas yra gryne| pnga
Png rnkos pusausvyra susdaro, ka png pakausos keks ygus
png pasa. Png rnkos pusausvyra nustato r png kan, t.y. pusausvyros
pakan norm. Pakanos - ta ta kana, kur mokama uz naudo|ms pngas.
Png rnkos pusausvyra ks kntant png pasa arba pakausa. Saes
centrnam banku sumaznus gryn| png kek, sumazes | pasa r paddes
pakan norma r atvrka. Png pakaus ga kest BNP apmts arba kan
ktmas. Padde|us BNP paddes r png pakausa, nes daugau png rekes
sandorams, paddes r pakanos. Naconano produkto apmtes maze|mas
mazns png pakaus r pakan norm.
6iu%"ai!in 0an!; sistema
Kekvenos aes uoakn bank sstem sudaro:
- Centrns bankas.
- komer&iniai (ankai,
- kitos kredito opera&i$as vykdanios "inansins institu&i$os.
0entrinio banko #unkijos :
-atsako u' pinig kiekio kontrol% #aly$e,
- spausdina popierin% valiut,
7 veikia kaip 8(ank (ankas8. |ame ako savo ndeus komercna banka.
I a |e ga r passkont.
- przr r nspektuo|a komercnus bankus,
- veka kap vastybns vyrausybns bankas, kur Vyrausybe ako da
savo nde; vadovau|a vyrausybes edzam vertybn poper pardavmu r
| apmoke|mu. Vastybns bankas tap pat veka vyrausybes vardu , ka perka r
parduoda uzseno vaut.
- saugo r vado vastybes uzseno vautos be aukso atsargas.
Letuvos Respubkos centrno banko funkc|as ateka Letuvos bankas.
Pagrndns |o uzdavnys- ne sekt ddesno peno, o formuot r gyvendnt png
potk.
1omeriniai banka ateka dv pagrndnes funkc|as :
- prma ndeus r atdaro be tvarko | sskatas;
- duoda paskoas versnnkams be ndvduaems asmenms.
Da nde komercna banka naudo|a fnansnems nvestc|oms, pvz.,
vertybnams poperams (obgac|oms r trumpaakams vertybnams poperams,
kuruos edza vyrausybe), prkt.
24
Ktos ndeus prmanos fnansnes nsttuc|os - taupome| banka ,
hodngnes kompan|os, hpotekos bendroves, kredto s|ungos r kt..
Banko, kap verso mones ypatybe yra ta, kad |s operuo|a bevek ven
svetmoms, skontoms eoms. Ddzo| pasyv (pasyvas - verte, kur bankas kam
nors skongas; aktyvas - verte, kur prkauso banku) das tur bt mokama paga
prm parekaavm. Vadnas vso deponuoto kaptao bankas paskont nega, |s
prvao turet rezerv.
Rezervas yra tam tkra das banke akom e. Vsa uoakne
banknnkyste pagrsta dalinio re*ervo prinipu. Ta rezerva, kuruos ndeus
prmanos be mokanos banknes nsttuc|os prvao akyt nustatyta tvarka
tam, kad gaet vykdyt savo tesetus fnansnus sparego|mus. Anksau rezervo
dyd nustatydavo pats bankas, dabar | centrazuota nustato centrns bankas. Tode
|s vadnamas privalomuo$u re2ervu. Btn| rezerv ga sudaryt gryne| pnga
arba ndea Centrname banke. Dano rezervo prncpas garantuo|a ndennk
e saugum r padeda reguuot png pas. |s reazuo|amas statymu
nustatant btn rezerv kap procentn banko depozt kek.
Centrno banko png potka r |os premones
Png potka, ta centrno banko vykdom premon, reguuo|an
png pas arba pakan norm, vsuma sekant gyvendnt nustatytus
ekonomnus tksus. Pagrndna monetarnes potkos tikslai yra skatinti
na&ionalinio produkto gamy(, u'kirsti keli nedar(o augimui ir in"lia&i$ai. Te patys
tksa keam r vyrausybes fskane potka. Skrtumas tas, kad fskane potka
gyvendnama mokestnems premonems be formuo|ant vastybes budzeto adas
r pa|amas, monetarne potka - reguuo|ant png pas.
Monetarnes potkos turnys: ka ekonomka gyvena nuosmuk r yra
ddes nedarbas, kya btnybe skatnt gamybos petr. Suo atve|u png pasos
petmas ddns vsumn pakaus, kur savo ruoztu skatns naconano produkto
dde|m. Toka png potka, vadnama skatnam|a, ga padet ekonomka brst
nuosmuko. Ka BNP dde|a perneyg spara r kya ekonomkos ,perkatmo",
t.y. nfac|os, gresme, tksnga vykdyt varzom| png potk rbo|ant png
pasos dde|m. Sumaze|us png pasa mazns vsumn pakaus rbodama
perneyg spart BNP dde|m. Gamybos rbo|mas mazns r nfacn kan yg.
Vsas aukamas monetarnes potkos premon efektas pasekamas tk
po gana go ako. Lako tarpas nuo sprendmo premmo k |o reazavmo
vadnamas reali*avimo lagu.
Pinig pasi%los reguliavimas
Centrns bankas png pas ga reguuot naudodamas trs
pagrndnes premones: rezerv regamentavm, atvros rnkos operac|as r
dskonto norm.
e2erv reglamentavimas. Bank prvaom rezerva formuo|am kap
bank ndea centrname banke. Centrnam banku sumaznus prvaom rezerv
norm komercna banka mazesn nde da ga akyt centrname banke, o
ddesn | da naudot paskooms r tap pest png pas. Centrnam banku
paddnus prvaom rezerv normas komercna banka ddesn nde da prvao
akyt centrno banko sskatose, tode apyvartos mama das png r png
pasa maze|a. Tap maznant prvaomuosus bank rezervus dauge|a png r
atvrka.
9tviros rinkos opera&i$os. Ta vertybn poper (pvz., obgac|)
prkmas r pardavmas antrne|e vertybn poper rnko|e. Prrekus ddnt png
pas, centrns bankas ma prkt vertybnus poperus. Komercna banka vsada
2'
nemaz aktyv da tur pakanas tekan vertybn poper pavdau. Pnga,
kuruos komercna banka gauna uz vertybnus poperus, paddna | perteknus
rezervus. Pastaruosus paddna r pea, perved komercnus bankus pngus,
gautus uz parduotus vertybnus poperus. Banka, naudodam perteknus rezervus
paskooms tekt, ddna png pas. Ir atvrka, ka reka maznt png
pas, centrns bankas parduoda vertybnus poperus. Komercna banka,
prkdam |uos, mazna savo atekamus rezervus r tap saurna pasko tekmo
gamyb. Kta vertus, pertekna rezerva maze|a r peams mant bank
pngus, rekangus vertybnus poperams prkt. Vsa ta sukea png pasos
maze|m.
:iskonto norma. Centrns bankas ga tekt paskoas komercnams
bankams vekdamas kap ,bank bankas". Pakan norma uz tokas paskoas
vadnama dskonto norma. Centrno banko paskoas komercna banka paprasta
naudo|a sekdam paddnt savo rezervus k rekamos normos, |e | rezerva
senka netketa atsemus ndeus ar kt. Tokos paskoos (dskonta) ddna bank
rezervus r tap edza |ems pest png pas. Keant dskonto norm gama
tam tkru mastu reguuot png pas. |e | dde|a, ta skonamas mazau,
maze|a r png pasa, r atvrka.
12 tema. ATVIROS EKONOMIKOS ELEMENTAI
8arptautin preky#a ir j"s prielaid"s
Tarptautin prekyba < tai pardavim" ir pirkim" pr"0esas, vykstantis vairi"se alyse tarp pardavj,
pirkj ir tarpinink.
=iam pr"0esui #5dinga;
1. Jis vyksta tarp dviej ar daugiau valsty#i>
2. %aud"jam"s vairi"s valiut"s su j"ms #5dingais valiut kurs svyravimais.
8arptautins preky#"s pagrindas yra mainai ir spe0iali?a0ija.
8arptautins preky#"s prielaid"s;
/ gamy#"s s2lyg 3gamtini, klimatini, itekli apr5pinim" ir kt.4 skirtingumas>
/ skirtingi visu"menini" dar#" naum" lygiai>
/ sk"ni, p"linki, pri"ritet vair"v.
@ar visai neseniai ji #uv" suv"kiama kaip paprasta preki ir paslaug pasikeitim" tarp
valsty#i visuma, t.y. pardavim" ir pirkim" pr"0esas, vykstantis tarp skirting valsty#i pirkj, pardavj
ir tarpinink. =iu" metu tai nepalyginamai sudtingesnis 7en"menas. Jis suv"kiamas kaip tarptautini
integra0ini pr"0es svar#iausia s7era. Integra0ini" p"#5di" preky#ins "pera0ij"s vyst"si dviem
pagrindinm kryptimis;
/ auga tiekimai k""peru"jani"ms usieni" m"nms, k"ntr"liu"jam"ms t"s pai"s
k"rp"ra0ij"s>
/ stam#i"s k"mpanij"s sudar" ilgalaikes tarptautines sutartis.
-iekdam"s ku" geriau pasinaud"ti tarptautini" dar#" pasidalijim" privalumais, daugelis ali sav"
terit"rij"je suk5r ypatingas ek"n"mines ?"nas. Aia galima laisvai veti kapital2, kurti gamyklas, samdyti
vietinius dar#u"t"jus. =iu"se raj"nu"se imp"rtu"jam"s ir eksp"rtu"jam"s preks neapm"kestinam"s, "
m"ns, naud"jani"s naujas, perspektyvias te0Bn"l"gijas, netgi skatinam"s vairi"mis ek"n"minmis
lengvat"mis.
Absoliutus ir lyginamasis pranaumas
=iandien #et kuri pasauli" alis vairiapusikais ryiais susijusi su kit"mis alimis. 8"dl jau
galima kal#ti apie #esi7"rmu"jani2 pasaulin9 5ki" sistem2. 8"kia sistema grindiama tarptautiniu dar#"
pasidalijimu ir spe0iali?a0ija. 8arptautins spe0iali?a0ij"s naud2 paaikina a#s"liutus ir lyginamasis
pranaum" prin0ipai.
2(
8arkime, viena alis kur n"rs pr"dukt2 gamina pigiau negu kita, " pastar"ji turi pranaum2
gamindama kit2 pr"dukt2. -ak"ma, kad kiekviena alis, gamindama atitinkam2 pr"dukt2, turi absoliut
pranaum 3 pranaum2 gali lemti gamtins s2lyg"s, dar#u"t"j g5diai, te0Bn"l"gij"s lygis ar#a kiti
veiksniai4. =iu" atveju a#iej ali turimi itekliai #us paskirstyti e7ektyviai, t.y. #us pagamintas
didiausias galimas a#iej pr"dukt kiekis. 8r5kstamus pr"duktus kiekviena alis gali sigyti main, t.y.
tarptautins preky#"s #5du.
%v(", 6ietuv"je ir 6atvij"je gaminami C ir $ pr"duktai. !ien" dar#inink" pagamint"s
pr"duk0ij"s kiekis kiekvien"s alies s2lyg"mis pateiktas 1 lentelje.
1 lentel. !ien" dar#inink" pagamint"s pr"duk0ij"s kiekis
6ietuv"je ir 6atvij"je
= a l i s & r " d u k t a s
C $
6ietuva 3 vnt. 2 vnt.
6atvija 4 vnt. 1 vnt.
8aigi 6ietuva turi a#s"liut ) pr"dukt" gamy#"s pranaum2 3nes j"je 1 dar#ininkas
pagamina 2 $ preks vienetus, " 6atvij"je < tik 14, " 6atvija < * pr"dukt" 3nes 1 6atvij"s dar#ininkas
pagamina 4 C preks vienetus, " 6ietuv"s < tik 34.
=alis turi lyginamj (santykin) pranaum gamindama kur n"rs pr"dukt2, jei ji gali
pagaminti pr"dukt2 maiausiais santykiniais katais ar#a ji pasiekia didiausi2 santykin dar#" naum2,
palyginti su kitais pr"duktais. -antykiniai katai ar#a santykinis dar#" naumas apskaiiu"jamas lyginant
atskir ali gamy#"s katus ar#a dar#" naum2 gaminant atitinkam2 pr"dukt2. -antykinis kuri" n"rs
pr"dukt" pranaumas reikia, j"g viena alis, gamindama pr"dukt2 yra pranaiausia, t.y. la#iausiai
lenkia ar maiausiai atsilieka nu" kit"s alies, palyginti su kit pr"dukt gamy#a. Ir iu" atveju yra
naudinga spe0iali?u"tis t"je gamy#"s ak"je, kuri"je alis turi santykin pranaum2, net jeigu ji ia ir
neturi a#s"liutaus pranaum".
%v(", tarkim, kad .amy#"s pr"duktyvumas 6ietuv"je padidj", pasikeit ir 1 dar#inink"
pagamint"s pr"duk0ij"s kiekiai 3r. 2 lent.4. 8aigi da#ar 1 6atvij"s dar#ininkas gali pagaminti 4 C
pr"dukt" vienetus ar#a 1 $ pr"dukt2. !adinasi, 6atvij"je 1 $ pr"dukt" vienet" pagaminim"
alternatyviniai katai lyg5s 4 C pr"dukt" vienetams.
6ietuv"s 1 dar#ininkas gali pagaminti ( C pr"dukt" vienetus ar#a 3 $ pr"duktus. !adinasi,
6ietuv"je 1 $ pr"dukt" vienet" pagaminim" alternatyviniai katai lyg5s 2 C pr"dukt" vienetams 3(;3 D 24.
2 lentel. !ien" dar#inink" pagaminta pr"duk0ija
6ietuv"je ir 6atvij"je pakitus dar#" naumui
= a l i s & r " d u k t a s
C $
6ietuva ( vnt. 3 vnt.
6atvija 4 vnt. 1 vnt.
=iu" atveju 6atvija turi lyginam2j C pr"dukt", " 6ietuva < $ pr"dukt" gamy#"s pranaum2.
=alis turi lyginam2j pranaum2, jeigu ji gali gaminti prek9 santykinai pigiau, t.y.
maesniais alternatyviais katais, negu j"s preky#inis partneris.
8aigi tarptautin preky#a yra naudinga alims, jei j"s spe0iali?u"jasi t"se gamy#"s ak"se,
kuri"se pasiekia didesni" santykini" pranaum".
!"sienio pre#ybos balansas
2)
=alyje pagamint pr"dukt pardavimas usieni" alims vadinamas eksortu, " usieni"
alyse pagamint pr"dukt pirkimas < imortu. &agrindinis veiksnys, skatinantis k"nkretaus pr"dukt"
eksp"rt2 ar imp"rt2, yra i" pr"dukt" kain skirtumas pasaulinje ir vidaus rink"je. @idesn pasaulins
rink"s kaina atspindi didesnius gamy#"s katus kit"se alyse ir skatina eksp"rt2.
=alies usieni" preky#2 api#5dina usieni" preky#"s #alansas, t.y. skirtumas tarp eksp"rt" ir
imp"rt". Jei alis daugiau eksp"rtu"ja nei imp"rtu"ja, j"s preky#"s #alansas yra aktyvus 3alankus).
&rieingu atveju, kai imp"rtas virija eksp"rt2, preky#"s #alansas vadinamas asyviu (nealankiu)"
Eiekviena alis siekia aktyvaus preky#ini" #alans" ar#a #ent su#alansu"t" eksp"rt" ir imp"rt", nes
pasyvus #alansas reikia, kad alis yra sk"linink.
Tarptautin$s pre#ybos nau%a ir prietara&imai
8arptautin preky#a suteikia nemaai pranaum;
1. leidia e7ektyviai naud"ti turimus iteklius>
2. didina k"nkuren0ij2, " i skatina mainti gamy#"s katus #ei kain2, gerinti preki k"ky#9>
3. leidia pasiekti pr"dukt gaus2 ir didina j vair"v9>
4. sudar" s2lygas mast" ek"n"mijai reali?u"ti, kai tam trukd" per maa vidaus rinka.
Eita vertus, tarptautin preky#a sukelia ir tam tikr prietaravim, nes vart"t"jams yra
naudingas imp"rtas, " ne eksp"rtas, tu" tarpu gamint"jams naudinga eksp"rtu"ti prekes, " imp"rtas
nenaudingas. 8aiau esant su#alansu"tai usieni" preky#ai minti p"veikiai turt k"mpensu"ti vienas
kit2.
Valstyb$s u"sienio pre#ybos politi#os 'ormos
.alim"s dvi pagrindins usieni" preky#"s p"litik"s 7"rm"s;
/ laisvoji reky$a 3laisva, valsty#i nevar"ma4.
/ rotek+ioni(mas 3l"t. pr"te0ti" < priedanga, gl"#a4. Ji daugiausiai naud"jama
siekiant apsaug"ti na0i"nalin9 ek"n"mik2 nu" kit ali k"nkuren0ij"s. 8ikslas;
ek"n"minmis priem"nmis padaryti alies 5k ku" maiau priklaus"m2 nu"
usieni" rink"s k"njunkt5r"s; iugdyti vidaus pram"ns akas.
&rie tarptautins preky#"s p"litik"s 7"rm kartais priskiriami dempingas ir em#argas, kurie i esms
skiriasi nu" laisv"si"s preky#"s ir pr"tek0i"ni?m".
,emingas < preki pardavimas usieni" rink"se emesnmis negu vidaus ar pasauli" rink"je
kain"mis, kartais net emesnmis u gamy#"s katus. 8ikslas < sitvirtinti ir sigalti usieni" rink"se
istumiant vietinius gamint"jus. Eai is tikslas pasiekiamas, kain"s didinam"s ir danai virija #uvusias iki
demping", jeigu m"n, naud"jusi demping2, gyja t"je alyje m"n"p"lin9 rink"s gali2. Eitas demping"
tikslas < pardu"ti pr"duk0ij"s pertekli, kuris neturi paklaus"s gamint"j" alies rink"je.
Jeigu demping2 naud"janias m"nes palaik" alies vyriausy#, ji gali remti eksp"rtu"t"jus
su#sidij"mis. Fksp"rt" su#sidij"s gali #5ti tiesi"gins 3tai #iudetins im"k"s na0i"naliniams
eksp"rtu"t"jams, kuri"s lygi"s gaut pajam ir ilaid sumai4 ar netiesi"gins 3tai uslpta eksp"rtu"t"j
d"ta0ija teikiant jiems m"kesi m"kjim" lengvatas, gr2inant imp"rt" muitus i epan.4. =alis
imp"rtu"t"ja, nustaiusi su#sidijavim" 7akt2, turi teis9 vesti k"mpensa0inius imp"rtu"jam preki
muitus.
-u#sidij"s gali #5ti teikiam"s ir vietiniams gamint"jams, gaminantiems prekes,
k"nkuru"janias su imp"rtinmis. J"s vadinam"s vidaus su#sidij"mis.
-m$argas < draudimas iveti i alies ar veti prekes ar kitas materialines verty#es 3auks2,
verty#inius p"pierius4. Fm#argas gali #5ti taik"mas t"ki"ms prekms, kuri"s gali kelti grsm9 alies
kult5rinms, na0i"nalinms ar#a religinms tradi0ij"ms #ei alies gyvent"j sveikatai. Jis taik"mas dl;
p"litini prieasi> sveikat"s apsaug"s 3vaistus, gyv5nus, augalus, dar"ves, vaisius, 0Bemikalus ir pan.4>
m"ralini prieasi 3alk"B"lis, p"rn"gra7ija ir kt.4 i epan..
2*
(rote#)ionistin$s politi#os priemon$s
!isas pr"tek0i"nistins p"litik"s priem"nes galima suskirstyti 2 grupes;
/ tarifiniai $arjerai; muitai 3imp"rt" tari7as4, kuriu"s m"ka imp"rtu"t"jas
vyriausy#ei. Jie didina imp"rtu"jam preki kainas vidaus rink"je, t"dl naudingi
vietiniams gamint"jams ir nenaudingi vart"t"jams>
/ netarifiniai $arjerai; kv"t"s ir kieky#iniai suvarymai, sveikatingum" ar k"ky#s
standartai, li0en0ij"s.
.vota < leistinas veti kuri n"rs preki kiekis. Ji taip pat padidina preki kain2.
/veikatingumo ar koky$s standartai. Jie sunkiai veikiami. Jei jie vedami r5pinantis
gyvent"j sveikata, tai < pateisinami, #et jei j p"veikis sveikatai neymus < tai galima laikyti imp"rt"
apri#"jim" priem"ne
Li+en+ijos" J"s gali #5ti naud"jam"s kaip sudtin kv"t dalis ar#a kaip savarankika eksp"rt"
ir imp"rt" reguliavim" priem"n. &irmu"ju atveju li0en0ija yra tik d"kumentas, patvirtinantis teis9 veti
ar iveti prekes pagal nustatyt2 kv"t2. 8ai gali #5ti vienkartinis vyriausy#s institu0ij"s idu"tas leidimas
k"nkreiai m"nei ne daugiau kaip vienerius metus veti ar iveti tam tikr2 vienkartini" sand"ri"
numatyt2 preki kiek. Eita li0en0ij r5is, vadinama generalinmis li0en0ij"mis, leidia veti ar iveti
k"nkrei2 prek9 vienerius metus neri#"jant sand"ri skaiiaus.
&r"tek0i"nistins priem"ns gali #5ti nustat"m"s vienaalikai ar#a susitarim" #5du.
@aniausiai nustat"m"s susitarim" #5du; dvialiais, keliaaliais ir daugiaaliais susitarimais.
!"sienio in&esti)i*os ir *+ rei#m$ alies ,#iui
!"sienio in&esti)i*+ pas#irtis- r,ys- nau%a ir problemos
=iu"laikiniame pasaulyje intensyviai keiiamasi ne tik prekmis, #et ir kapitalu. Eapitalas
eksp"rtu"jamas ir imp"rtu"jamas tarptautini 3usieni"4 investi0ij 7"rma.
!"sienio in&esti)i*os < tai usieni" kapitalas, vetas i kit ali ir panaud"tas investi0ijas
priimani"s alies gamy#"je ar#a veikl"je, turini"je kit2 tikslin9 paskirt. J"s ypa svar#i"s alims, kuri
ek"n"mika maai iplt"ta ar#a pereinam"ji, nes j"s gali tapti i ali 5ki" pltr"s veiksniu.
Gsieni" kapitalas paprastai investu"jamas; steigiant usieni" kapital" m"nes ar#a m"nes
dalini" dalyvavim" pagrindu> sigyjant veikiani"s m"ns kapital" dal ar#a vis2 m"n9> steigiant antrines
m"nes> sigyjant teis9 naud"ti ems ar gamt"s iteklius ir pan. -kiriam"s dvi pagrindins usieni"
investi0ij 7"rm"s;
/ tiesi"gins usieni" investi0ij"s>
/ p"rt7elins usieni" investi0ij"s.
#iesiogine usienio investi+ija < tai t"kia investi0ija, kuri"s pagrindu susikl"st" ilgalaikiai
ek"n"miniai santykiai ir interesai tarp tiesi"gini" usieni" investu"t"j" ir tiesi"gini" investavim" m"ns.
Investi0ija laik"ma tiesi"gine, jei investu"t"jas sigyja ak0ij paket2, turinti ne maiau kaip1, pr"0.
paprastj ak0ij ar#a ak0ij, turini #als" teisi ak0inje #endr"vje ar#a atitinkam2 dal ne ak0inje
#endr"vje. 8"ks ak0ij paketas suteikia galimy#9 dalyvauti m"ns valdym" pr"0ese.
8iesi"gins investi0ij"s skiriam"s nauj"ms m"nms sukurti ar#a sen"ms m"derni?u"ti.
Investu"t"jai gali #5ti individual5s asmenys, 7i?ini ar juridini asmen grups, m"ns, k"n0ernai,
vyriausy#ins "rgani?a0ij"s. Hpa aktyviai tiesi"gines investi0ijas naud"ja tarptautins k"mpanij"s,
kurdam"s sav" 7ilialus ir antrines m"nes vairi"se alyse dl usieni" aliav altini, pigi"s dar#" jg"s
ir galimy#s apeiti muitus ir kitas tarptautins preky#"s kli5tis.
8arptautins k"mpanij"s gali suteikti param2 maiau isivysiusi"ms alims < spartinti
ek"n"min9 ir te0Bn"l"gin9 paang2, didinti uimtum2, perdu"ti sav" vady#in9 patirt, kelti #endr2
m"gik"j" kapital" lyg. 8aiau j"s gali kelti ir nema pr"#lem; gali gauti m"n"p"lin9 rink"s gali2
usieni" alyje, sustiprina k"nkuren0ij2, istumia vietinius gamint"jus i rink"s ir taip pa#l"gina
k"nkuren0in9 aplink2, #l"gina priimani"s alies ek"l"gin9 aplink2, gali kilti net alies ek"n"mins ar
2+
p"litins nepriklaus"my#s apri#"jim" grsm 3nes svar#5s ek"n"miniai sprendimai #us priimami kit"je
alyje, t.y. alyje, kur yra i k"mpanij 0entrin #5stin4.
%ortfelins usienio investi+ijos < tai investi0ij"s "#liga0ijas ir kitus 7inansinius aktyvus,
kuri"s nesuteikia investu"t"jui teiss k"ntr"liu"ti 5ki" su#jekt2, kur investu"jama, ar#a daryti jam
didel9 tak2. &"rt7elinms investi0ij"ms priskiriam"s investi0ij"s, suteikiani"s maiau nei 1, pr"0. #als"
teisi. &agrindin p"rt7elini usieni" investi0ij paskata yra vairi"se alyse m"kam u kapital2
pal5kan skirtumas. @idesn pal5kan n"rma pritraukia ir daugiau p"rt7elini investi0ij. =i"s investi0ij"s
nesukuria ilgalaiki interes tarp usieni" investu"t"j" ir investavim" m"ns. 8"dl jei investi0ij"s
nepasiteisina ar#a pasikeiia pasaulin k"njunkt5ra, t.y. pal5kan n"rm skirtumai, p"rt7elins usieni"
investi0ij"s pradeda trauktis i alies. I tai gali sukelti nepageidaujam padarini investavim" aliai.
Hra ir kit"s usieni" investi0ij r5ys; usienio kreditai ir askolos. Jas gali teikti privai"s
ar#a valsty#ins "rgani?a0ij"s, paprastai turini"s priimani"s alies vyriausy#s garantij2. Ereditai ir
pask"l"s gali #5ti teikiam"s ir per spe0iali?u"tas tarptautines "rgani?a0ijas 3&asauli" #ank2, Fur"p"s
rek"nstruk0ij"s ir pltr"s #ank2, Fur"p"s investi0in #ank24. 8arptautiniai kreditai ir pask"l"s teikiami
5kiniams, 7inansiniams su#jektams ar#a k"nkretiems pr"jektams gyvendinti. =i"s r5ies kapital"
investi0ij"s nauding"s tik tada, kai j pr"duktyvumas virija j gavim" katus.
&agrindin kapital" dalis vis tik migru"ja tarp la#iausiai isivysiusi ali. &astaraisiais
metais ste#imas kapital" migra0ij"s pagyvjimas tarp #esivystani valsty#i.
.rynosios u"sienio in&esti)i*os
Eiekvien"je alyje kapital" judjimas vertinamas grynj usieni" investi0ij r"dikliu.
.ryn"si"s usieni" investi0ij"s < tai alies investi0ij eksp"rt" ir usieni" investi0ij imp"rt" al mast"
skirtumas. =alies 5ki" su#jekt sigyti aktyvai kuri"je n"rs usieni" alyje yra investi0ij eksp"rtas, "
usieniei sigyti alies aktyvai yra i"s alies investi0ij imp"rtas. Jei alies investi0ij eksp"rtas virija
investi0ij imp"rt2, tai alies gryn"si"s usieni" investi0ij"s yra teigiam"s. .ryn"si"s usieni" investi0ij"s
dids, jei dids pal5kan n"rma usieni" ali rink"se ar#a jeigu ji mas alies vidaus rink"je, ir
atvirkiai. 8aigi svar#iausias veiksnys, skatinantis usieni" investi0ijas < pal5kan n"rm skirtumas.
3,