1. Chirurgijos istorija pasaulyje.

Chirurgijos pavadinim sugalvojo graikai: cheir- ranka; ergon- darbas. Prieistorin chirurgija Daugelyje pasaulio senovs taut gydymo menas buvo susietas su religiniais veiksmais. ndai! arabai! egiptie"iai! graikai man! kad menas gydyti tai Dievo dovana. Da#nai tokius #mones vadino #yniais. pirmasis chirurgas- Dievas. Babilonas. $amurabio kodeksas apie %&'' m. pr. (r.. Chirurgija kaip ir visa medicina buvo dvasinink bei #ini rankose. )*ei daktaras i+gydo laisv #mog ,#ai-das arba metaliniu peiliu atverdamas akies tumor.! tai daktarui pastarasis turi sumokti /' +ekeli sidabru ir t.t.0.. *ame para+yta ir apie gydytoj klaidas. Senovs Egiptas. 1%''-1''m. pr. (r.. *ie mokjo amputuoti! kastruoti! operaciniu b2du +alinti inkst akmenis. 3erai atstatinjo ilgj kaul l2#ius. 4uskausminimui vartojo indi+kj kanap5 ir opij. Senovs Graikija. 3arsiausias graik gydytojas empirikas Hipokratas! paskelb daug chirurgini darb apie kaukols kaul l2#i nustatym ir gydym. (raujavimui sustabdyti jis reikalavo su#eist gal2n5 pakelti auk+tyn. 6ai-d tvarstymas! #inojo: ro#5! reikalavo +varos! plob #ai-das. Indija: atpreparuodavo odos plotus! kartu su mityba! apsukdavo ir prisi2davo ,pv-.: i+ kaktos 7 nos7.. 8aip pat ten atsirado siuvimas skru-d#i galvomis. ,atitikmuo dabar- kabuts. Spartos kario medicinos rinkinys: 9:' m. pr. (r. patys kariai turjo mokti sau ir kitam suteikti pagalb. *o turinys- 7 stor jau"io od susuktas rinkinys. Arabija: apipjaustymas kaip ritualas ,peilis i+ sidabro.. Chirurgija, lugus antikinei Graikijai Senovs Roma. ;aik gydytojai! gladiatori gydytojai! nuolatiniai karai. Celsas < susistemino chirurgij! para+ veikal 0De medicina=. Galenas < pats skrod lavonus! daugiausia be#d#ioni! re"iau < #moni. 8ai padjo jam surinkti daug anatomijos ir >i-iologijos #ini.3alenas taip pat toli pa#eng operacinje chirurgijoje ir paliko daugelio operacij apra+ym. ;artojo ligat2ras ir kraujagysles u#sukdavo. ?iuvo +ilkiniais ! o kartais ir #arniniais si2lais. *is ypa" r2pinosi #ai-d gydymu ir gijimu. Pirmasis apra kaul sugijim ir kaulin rumb. Bizantija. @ia ypa" palankios slygos medicinai vystytis buvo ;-; a. Apa" klestjo tais laikais karo medicina ir chirurgija.6ymiausias to laiko gydytojas buvo Baulus de Cegina ,Bovilas Dgini+kis .! laikomas jauniausia grandimi tarp senovs laik ir viduram#i medicinos. *is +alindavo navikus! darydavo amputacijas. Arabija Crabai i+rado eter7 ir pradjo j7 naudoti nuskausminimui. 6ymiausias arab medicinos atstovas buvo A icena ! Ali Abu "bn#$ina ,E:'-/'1F.< tad#ikas. Bara+ 0Gedicinos arba gydomojo meno! kanonas=. Ganoma! kad jis yra pastovaus tempimo gydant ilgj kaul l2#imus autorius. (itas #ymus arab medicinos atstovas buvo Abukasimas! gyven5s spanijoje. *is darydavo torakotomij empiemos atveju! +alindavo i+ +lapimo p2sls akmenis! operuodavo i+var#as. Vidurami chirurgija Duropoje klestjo bar-dasku"iai! kurie teik minimali chirurgin5 pagalb. /

4e7veikiama kli2tis mokslui ,tame tarpe ir chirurgijai. vystytis viduram#iais buvo ba#ny"ia. 4eleistinos buvo kruvinos operacijos. Dl draudimo skrosti chirurgija perjo 7 antraeil7 amat. * perm bar-dasku"iai. lgainiui i+ j susik2r chirurg cechas. *ie u#siminjo gydymu turgaus aik+tse publikos akyse. Daugiausia bar-dasku"iai versdavosi #ai-d gydymu. Cnks"iausiai +is amatas atsirado talijoje ir i+ jos po vis Durop pasklido gars2s i+var# ir akmen operatoriai. Birtininkai ir bar-dasku"iai pridarydavo ir daug nelaimi! todl ?icilijos karalius Hod#eras //9' metais 7ved chirurgams ir apskritai visiems gydytojams eg-aminus. Bilnas teises su kitomis medicinos +akomis chirurgija 7gavo 1 !"m., kai $enris ; paskelb suvienijimo akt tarp chirurg ir bar-dasku"i cecho ,tarp internist ir chirurg. - tai c%irurgijos prad&ia < Iondone buvo 7steigtas (arali+kasis Chirurgijos koled#as. ki jo buvo grie#tos ribos tarp chirurg ir terapeut! vadinamj internist! kuriems nepriimtina buvo ne tik chirurgini operacij atlikimas! bet ir papras"iausias >i-inis pacient i+tyrimas. 4ustatant diagno-5! buvo draud#iama apnuoginti paciento k2n! o jei pacient < moteris! net ir liestis prie jos. 8a"iau! nustat5 diagno-5! internistai! jei ligoniui reikjo chirurginio gydymo! sisdavo j7 kaip tik pas tuos niekinamus bar-dasku"ius.Jis teisi sulyginimas buvo labai svarbus chirurgijos vystymosi etapas. Bagaliau suprasta! kad chirurgija irgi yra labai svarbi medicinos sritis ir kad jos irgi reikia labai rimtai mokytis. ;isoje Duropoje m kurtis auk+tosios medicinos mokyklos. ///%m. Kolonijoje 7sik2r pirmasis Lniversitetas. ,;L- /&FEm.. /%'&m. < Bary#iaus Lniversitetas. M a. Lniversitetas 7kurtas ?alerne.@ia chirurgijos studijos jau buvo grind#iamos anatomija.'od&eras (rugardis i+ ?alerno i+leido chirurgijos kompendium 0Chirurgija magistri Hogeri=! kuriuo vis sekant7 +imtmet7 naudojosi Duropos gydytojai. )eonardo da *in+i < apra+ vis kirmlins ataugos anatomij ir jos variantus.Gedicina tuo metu jau rmsi anatomijos ir >i-iologijos #iniomis. Branc2- chirurgas Henris de ,onde ilis ,/1%'. galutinai pasisak prie+ #ai-d -ondavim ir suprato ankstyvo #ai-dos sutvarkymo reik+m5.;ietiniam nuskausminimui jis taik gal2ns u#ver#im. (itas #ymus pranc2-as Gi de -olijakas ,/1''-/1N:. pirmasis pradjo si2ti #arnas ne kaip italai Hod#eras ir Holandas! kurie ddavo 7 #arnos spind7 d#iovint #sies trachj ar kit vam-del7. De Joliakas para+ i+sam chirurgijos vadovl7! kur apra+ +launikaulio l2#io gydym pastoviu l2#gali tempimu 7 prie+ingas puses.Jis b2das buvo u#mir+tas ir tik M M a. i+ naujo atrastas. A.Pare ,/&/'-/&E'.< bar.daskut/s#c%irurgas 0inirim1 l2&i atstat/mas3. Branc2--vokie"i karo metu kraujavimui stabdyti ant #ai-d pildavo verdan"i smal! arba ki+davo 7 j vis gal2n5. 8ai turjo apsaugoti ir nuo 0#ai-d u#nuodijimo paraku=. Dl to daugelis su#eistj mirdavo nuo skausminio +oko. ;ien kart smala Bare pasibaig! tada jis pradjo pilti ant #ai-d kiau+ini! ro#i aliejaus ir terpentino mi+in7 ir gavo #ymiai geresnius re-ultatus. (raujavimui stabdyti jis pradjo taikyti stambij kraujagysli ligat2ras! o /&&% m.sugalvojo special instrument kraujuojan"ioms kraujagyslms suimti operacijos metu. Bare patobulino ir traumatologij < sugalvojo stakles i+nirim bei l2#im atstatymui! rankos prote- su +arnyrais. /&N1m. jis buvo paskirtas asmeniniu (arolio M gydytoju! gyvenimo pabaigoje tapo ir Branc2-ijos Goksl Ckademijos garbs nariu. 4.Peanas ,/:1'-/:E:. < pirmasis atliko skrand#io re-ekcija! bet pacientas mir. *.Beanas buvo labai eleganti+kas! operuodavo tik su >raku. 8ai buvo chirurgas be +irdies! turintis virtuo-i+k technik. 4.)are/ < 3GB 7k2rjas.Kuvo chirurgas 4apoleono armijoje! pasi2l su#eistuosius transportuojan"ius ve#imus #ymti raudonu kry#iumi! kad ne+audyt prie+as. Paracelsas /Na.pr 7 #oles 7ved metalus. ;aist gerinimas. !". #. $arc%- pirmasis pasi2l surinkti 7 vien viet. greitoji pagalba. %

A. $even&'kas mikroskopo atradimas! /Fa. pirm kart pamatytos bakterijos. #V$$ ir #V$$$ amiaus chirurgija /N'&m. Har e/ atrado kraujo apytak! to link jo! bet nesuspjo 7vykdyti *e.alijus ir $er etas. D&. Hunteris ,/F%E-/FE1. anglas chirurgas! stengsi suteikti chirurgijai stipr teorin7 pagrind! norjo j i+ paprasto amato padaryti mokslu ir menu. /F1/m. Bary#iuje Iiudvikas M; 7k2r (arali+kj chirurgijos akademij. 8uomet chirurgai buvo prilyginti kitiems gydytojams.Birmuoju akademijos pre-identu tapo garsusis 5.).Pti 0Potit3.Ckademijos dka pranc2- chirurgija dominavo pasauly iki M M a. vidurio. #$# a.ir ## amiaus pradios chirurgija M M a. vidury 7 pirm viet i+kilo vokie"i chirurgija. *os 7k2rju laikomas 6.)angenbekas. + jo mokyklos i+jo 7.bilrotas , skrand#io! skydliauks operavimo klausimai .! '.8oc%eris1 (.9smarc%as ir kt. ( 7rendelenburgas.,/:99-/E%9. pirmas padar embolektomij i+ a. pulmonalis. *o vardu pavadinti mginiai angiochirurgijoje ir ortopedijoje. 4.,ikuli+ius ,/:&'-/E'&. gim (aune. Daugiausia domjosi vir+kinamojo trakto! ypa" storj #arn! chirurgija. 8olimesn chirurgijos raida buvo susijusi su dviem problemomis: #ai-d in>ekcija , dl jos mirdavo vir+ :'O operuot. ir skausmo problema. Kuvo ir tre"ia problema < nemokjimas tinkamai stabdyti kraujavimo operacij metu.Dl +i >aktori operacinis mir+tamumas daugely atvej b2davo didesnis nei neoperuojant! ir! kol +itos problemos nebuvo i+spr5stos! chirurgija negaljo vystytis kaip lygiavert medicinos +aka ir buvo tik nevilties gydymo metodas. ki bakteriologins eros prad#ios ,/:FN m.. daugiau kaip puse operuot ligoni susirgdavo ro#e! #ai-d di>terija arba sepsiu ir mirdavo. 8odl chirurgai bijodavo operuoti! nes po kai kuri operacij mir+tamumas b2davo didesnis! nei nieko nedarant. Hipokratas man! kad #ai-d in>ekcij sukelia ka#kokios med#iagos patenkan"ios i+ oro. /F&%m. 4ePgate kaljime prie+ in>ekcij naudojo vjinius mal2nus. @ia labai daug mir kalini nuo +iltins. M; a. dauguma chirurg man! kad dl p2liavimo kaltas oras -- jis at+alds ir i+d#iovins #ai-das! dl to susiaurjan"ios smulkiosios kraujagysles ir #ai-doje sutrinkanti kraujo apytaka. 8odl oro tais laikais labai bijota ir stengtasi #ai-das u#dengti tvars"iais. Paracelsas < man! kad ne#inomos med#iagos patenka 7 #ai-d su#eidimo metu. $even&'kas( $.Pasteras( )enle < skelb postulatus! kad in>ekcini lig ir sup2liavim prie#astys tai gyvi organi-mai! nematomi akimi ,contagia animata.. /:NF m. #ymus angl chirurgas $isteris *+,-. +/+-3! remdamasis Bastero darbais! 7rod! kad #ai-d p2liavimo prie#astis yra gyvi mikroorgani-mai! patek5 7 j i+ oro. (ovai su mikrobais jis panaudojo kar%olio r&gt'! nustat optimali jos koncentracij -- 1-&Q ir sukombinavo special keleto sluoksni tvarst7! kad prie #ai-dos neprieit oras.8ai! kad karbolio r2g+tis sulaiko p2vim! buvo pastebta dar /:N' m. ir jau tada ji pradta vartoti p2lini #ai-d gydymui! bet Iisteris paruo+ karbolio r2g+ties vartojimo metod ir pritaik j7 pla"iu mastu! todl jis laikomas antiseptikos 'k&rju. (arbolio r2g+t7 jis naudodavo ir tvars"iams mirkyti! ir operaciniam laukui! instrumentams! rankoms plauti! net sugalvojo pulve-atori! kad ne+varus oras operacinje neu#ter+t #ai-dos. 8okiu b2du! visa operacin kvpjo karbolio r2g+timi. Ket dar prie+ j darb paskelbim! gydytojams neturint jokio supratimo apie mikrobus! +varos laikymosi svarb! apsisaugant nuo p2liavimo! suprato I.0emelveisas ,/:/:-/:N&. < vengr aku+eris1

ginekologas! dirb5s ;ienoje! kur tuo metu buvo % aku+erins klinikos. Cbiejose daug moter sirgdavo pogimdymine kar+tlige! tik tai vienoje dirbo studentai medikai! ir gimdyvi mirtingumas dl jos ten buvo /'-/%O ! o gretimoje! kur dirbo aku+erijos mokyklos mokins - tik %O. Remelveisas pradjo ie+koti prie#as"i ir empiriniu b2du nustat! kad matyt studentai atne+a ka#kokias med#iagas i+ anatomikumo nuo lavon , Remelveiso draugas teismo ekspertas skrodimo metu 7sipjov pir+t ir mir! o j7 skrod#iant! rasti poky"iai buvo identi+ki poky"iams mirusi gimdyvi organi-mepa adinos la on nuodais.. Remelveisas 7ved klinikoje rank plovim muilu ir chloro %Q vandeniu! ir mir+tamumas staiga nukrito iki /.&O. Ket kit jo atradimas nebuvo suprastas. Remelveisui teko pakeisti darbo viet ir gal gale jis buvo u#darytas 7 beprotnam7! kadangi neatsisak savo idjos ir pradjo ra+inti lai+kus su rekomendacijomis plauti rankas #ymiausiems chirurgams. *o atradimas buvo i+juoktas ir pamir+tas! ir rank plovimo svarba buvo 7rodyta tik atsiradus Basterio darbams apie mikrobus. :.$.Halsted < apsisaugojimas nuo in>ekcijos! kraujavimo kontrol! audini perpjovimas! drenavimas! #ai-dos gijimo b2dai. Kaig5s studijas *C;! i+vyko tobulintis 7 ;okietij < sta#avosi pas KergmanSa! DsmarchS. ;ienoje susidraugavo su Gikuli"ium. ;ienas i+ pirmj Cmerikoje pradjo vartoti kokain nuskausminimui. 4audojo Iisterio antiseptik. Tved rank de-in>ekcij! plono +ilko si2l5. Brie+ operacij liepdavo visiems pakeisti r2bus! ta"iau operuodavo be kauki. 4ordamas apsaugoti nuo rank eg-emos vien operacines sesut5! kuri paskui vd! $alstedas u#sak savo draugui! vulkani-acijos i+radjui Good/ear sukurti plonas gumines pir+tines! kurios netrukdyt dirbti. U galutinai jas 7 chirurgin5 praktik 7dieg $alstedo re-identas 6loodgood /::1 m. Uperuojant su pir+tinmis! #ai-dos supuliuodavo #ymiai re"iau. Duropoje pir+tins paplito tik /:EF m. Chalato dvjim operacijos metu 7ved 8eodoras Kilrotas! gerai susipa#in5s su Basterio bei Iisterio darbais. ki tol chirurgai operuodavo su smokingais! #iedais! monokliais! kartais tai pasilikdavo ir ligonio pilve. (uskausminimas 4emal+inant skausmo! daugelis ligoni #2davo nuo +oko! bet ir senovje naudojami aneste-ijos b2dai turjo ne ma#iau pavoj. Brie+ operacij nuleisdavo krauj iki apalpimo! senovs C-ijoje u#spausdavo miego arterijas. Bla"iai naudotos aguonos ir mandragoros +aknys. ;iduram#iais +iais narkotikais primirkydavo kempines! i+d#iovindavo ir duodavo "iulpti operacijos metu. *os buvo vadinamos spongia somni;era < migdan"iomis kempinmis. 4iekas ne#inojo +i med#iag do-avimo! todl ligoniai da#nai neatsibusdavo. 3ermanai prie+ operacijas nugirdydavo ligon7 iki smones netekimo. ;ietinei nejautrai sukelti C.Bar u#ver#davo gal2n5 var#tu! prispausdavo kraujagysles ir nervus. Dl to po operacij gal2n5 da#nai tekdavo amputuoti. /:'N m. i+skirtas pagrindinis opijaus alkaloidas < mor>inas! kur7 nuo /:%' m. m pla"iai naudoti ,a&andis. *is nustat mor>ino do-es. /:99m. :ells 0<=<>#<=?=3 < dantistas! m vartoti 4%U% nuskausminimui. 8a"iau j poveikio demonstracija $arvardo universitete nepavyko! ir jis nusi#ud. /:9Nm gydytojas ir chemikas C%.D&eksonas pasi2l dantistui :. ,ortonui i+bandyti eterio garus skausmui mal+inti. 1)!*.#.1*. Kostone! Gortonui davus eterio narko-5! 4.@orenas pa+alino augl7 i+ kaklo. Ji data laikoma aneste-ijos eros prad#ia. /:9F. ./%. A.Adoma i+ius padar prane+im apie eterio narko-5 ;ilniaus gydytoj draugijos posdyje! o 1)!+.$$.,- kartu su I. lechavi"iumi pirm kart Iietuvoje j panaudojo. /:9Fm. $impsonas < pirmas panaudojo narko-ei chloro>orm. *is buvo aku+eris-ginekologas! pirmoji jo n+"ia pacient pagimd be skausmo < gim dukryt! kuri pavadino Cneste-ija. ?impson pradjo 9

pulti dvasininkai! kad jis atleid#ia moteris nuo bausms skirtos evai paties dievo! tas atkirto! kad dievas pats buv5s pirmas narkoti-atorius. /:&/m. C.G.Pra oise ir :ood nepriklausomai vienas nuo kito pagamino +virk+t. /:&&m. :ood pasi2l leisti nuskausminan"ius po oda. Dabartin chirurgija suprantama tik bendrame kontekste su aseptikaVantiseptikaVaneste-iologija. 4aujas etapas < transplantologija. 8ransplantolog devi-as: 0 @&teks g/d/ti pakenktus organus1 pakeiskime juos naujaisA. .ransplantologija /ENFm. 8.6arnard persodino moters +ird7 (eiptaune. Hecipientas vyras i+gyveno % savaites. /E:Fm. saus7 -umako as skmingai persodino +ird7 Gaskvoje. /E:F M % skmingai persodinta +irdis ;ilniuje! Ctliko G.Garcinkevi"ius mu-ikos mokytojui kuris i+gyveno % mn. 3ermanai prie+ operacijas nugirdydavo ligon7 iki smones netekimo. ;ietinei nejautrai sukelti C.Bar u#ver#davo gal2n5 var#tu! prispausdavo kraujagysles ir nervus. Dl to po operacij gal2n5 da#nai tekdavo amputuoti. /:'N m. i+skirtas pagrindinis opijaus alkaloidas < mor>inas! kur7 nuo /:%' m. m pla"iai naudoti ,a&andis. *is nustat mor>ino do-es. /:99m. :ells 0<=<>#<=?=3 < dantistas! m vartoti 4%U% nuskausminimui. 8a"iau j poveikio demonstracija $arvardo universitete nepavyko! ir jis nusi#ud. /:9Nm gydytojas ir chemikas C%.D&eksonas pasi2l dantistui :. ,ortonui i+bandyti eterio garus skausmui mal+inti. 1)!*.#.1*. Kostone! Gortonui davus eterio narko-5! 4.@orenas pa+alino augl7 i+ kaklo. Ji data laikoma aneste-ijos eros prad#ia. /:9F. ./%. A.Adoma i+ius padar prane+im apie eterio narko-5 ;ilniaus gydytoj draugijos posdyje! o 1)!+.$$.,- kartu su I. lechavi"iumi pirm kart Iietuvoje j panaudojo. /:9Fm. $impsonas < pirmas panaudojo narko-ei chloro>orm. *is buvo aku+eris-ginekologas! pirmoji jo n+"ia pacient pagimd be skausmo < gim dukryt! kuri pavadino Cneste-ija. ?impson pradjo pulti dvasininkai! kad jis atleid#ia moteris nuo bausms skirtos evai paties dievo! tas atkirto! kad dievas pats buv5s pirmas narkoti-atorius. /:&/m. C.G.Pra oise ir :ood nepriklausomai vienas nuo kito pagamino +virk+t. /:&&m. :ood pasi2l leisti nuskausminan"ius po oda. Dabartin chirurgija suprantama tik bendrame kontekste su aseptikaVantiseptikaVaneste-iologija. 4aujas etapas < transplantologija. 8ransplantolog devi-as: 0@&teks g/d/ti pakenktus organus1 pakeiskime juos naujaisA. .ransplantologija /ENFm. 8.6arnard persodino moters +ird7 (eiptaune. Hecipientas vyras i+gyveno % savaites. /E:Fm. saus7 -umako as skmingai persodino +ird7 Gaskvoje. /E:F M % skmingai persodinta +irdis ;ilniuje! Ctliko G.Garcinkevi"ius mu-ikos mokytojui kuris i+gyveno % mn.

&

,. Chirurgijos /ystymasis 0ietu/oje. Vilniaus ir 1auno chirurgini mokykl raida.

4ra #ini iki /9'' m. /9'%m. ;ytautas Didysis susirgus jo #monai *ulijai pagalbos kreipsi 7 (ry#iuo"i ordino magistratsistas gydytojas. *am mirus Iietuvos kunigaik+"iu tapo Jvitrigaila. (ai pastarasis susirgo! tai gydytis buvo priverstas /aiuoti ' 2yg3. Kuvo gydytojai ir medicinos daktarai! turj5 spec. i+silavinim! bet jie moksi ne Iietuvoje: ;okietijoje! Branc2-ijoje! (rokuvoje- tokie juodu darbu neu#siimdavo. Kar-dasku"i cecho 7statai ;ilniuje buvo sudaryti /&'E. Paracelsas pabuvojo ir Iietuvoje. Iabai domjosi liaudies medicina! noriai bendravo su bar-dasku"iais! pirtininkais! piemenimis! "igonais!gerai 7vertino ;ilniaus bar-dasku"i darb. *ie gyd opas! susi2davo #ai-das! atitaisydavo i+nirimus ir l2#ius. ;iduram#i Iietuvoje gydymu u#siminjo 9 #moni grups: 3ydytojai ir medicinos daktarai < turjo special i+silavinim. Chirurgai < #emesns kategorijos medikai! neturjo teorinio specialaus paruo+imo! bet turjo 0auksines rankas=. Kar-dasku"iai ir j padjjai- nuleisti krauj! nupjauti nuospaudas! atstatyti i+nirimus. Birtininkai- galjo atlikti proced2ras! bet tik pirtyse.

6u o persodinimo idjos# - . kosmo ir Danijono Graikijoje draugija# jie pradjo transplantacij1 isur keliauda o ir g/d ligonisu be atl/gio. <>BCm. kurta *ilniaus kirpj#c%irurg draugija1 kuriije bu o nustat/ti sant/kiaiD a3 masteriai# turi mokti proced2ras1 u& kurias mokama. b3 pa aduotojai c3 mokiniai# turi tarnauti Em. ir pareig/bs ji isilaik apie EBBm. 1 1!m. ,art/nas i Dunik kreipsi 7 karali ?igi-mund pra+ydamas leidimo +pitols atidarymui. Kuvo i+skirta #em ir netoli W+lapij vartW atidaryta pirmoji ligonin Iietuvoje. ;liau j pavadino Garijos Gagdalenos vardu- gyvavo i+ auk! po to sudeg. 7omas i 8auno - 6ygimanto ?enojo r2m gydytojas. /&&%.M .%%. 6ygimantas Cugustas 7teisino juridi+kai bar-dasku"i-chirurg cech Contebernium 6arbitonsorum et C%irurgorum arba (raternitas C%irurgorum *ilnensium. < ;ilniaus chirurug brolija. Cechas i+silaik apie 1'' met! ir dar M; a. pabaigoje turjo didel7 autoritet netgi pirmasis chirurgijos pro>esorius Iietuvoje 4.6riote tapo +io cecho nariu. *-uitai /&FEm. 7steig ;ilniuje Ckademij su >iloso>ijos ir teologijos >akultetais. /N9/m. karalius ;ladislovas leido steigti ir medicinos >akultet. *-uitai nenorjo steigti GX! nes jie gerai #inojo! kad GX gali plisti materialistin pasaul#i2ra. /FF1m. likvidavus Iietuvoje j-uit ordin! Ckademija buvo perorgani-uota ir pavadinta /FF9m. ;ilniaus Ckademija. *os rektoriumi buvo paskirtas ,.Po+obutas. N

1+)1.11.,!. Ckademijoje 7steigtas ir medicinos skyrius. Ckademija buvo pavadinta /F:/m. Did#iosios Iietuvos kunigaik+tysts Cuk+tja mokykla. (adangi medicinos skyriui vietini dstytoj neatsirado! tai buvo kvie"iami u#sienie"iai i+ 7vairi +ali. Cnatomijos paskaitas pradjo skaityti italas $.6i.io ,tai pirmas Iietuvos anatomas.. *is pradjo ;ilniuje skrosti lavonus. 4uo /F:Fm. anatomij dst 4.)oben einas. pirmasis Cnatomijos ir chirurgijos pro>esorius- 1. Renje. /FFFm. *.Kriot 7 ;ilni buvo atvyk5s mokyti bar-dasku"i. *is pirmasis pradjo dstyti ;ilniuje chirurgij. +./2m.# *ilniaus ligonini re;orma tikros ligonins. P"',"94" )D8 g/d/tojaiD (rancisek $korina 7omas i 8auno *. Grabauskas 4. Petk2nas /FEFm. Iietuv u#vald#ius Husijai! Did#iosios Iietuvos kunigaik+tysts Cuk+toji mokykla buvo pavadinta ;ilniaus Cuk+tja mokykla. Husijoje kirpj-chirurg cecho nebuvo! ir bar-dasku"iams buvo leista dirbti itik daktar padjjais < >el"eriais. 4uo /:'1m. +i mokykla tapo mperatori+kuoju ;L su GX. 8ada #.Briot ne tik dst praktin5 chirurgij! bet ir dar chirurgines operacijas! nes 1)"*m. buvo organi-uota chirurgin klinika su /1 lov! turjo % palatas < vyr ir moter. Gir+tingumas joje buvo apie &O. jis ir 1+++m. chirurgijos katedros ir anatomijos mu-iejaus 7k2rjas. #.3i4kovskis *+..5 +,+26, vilnietis! talentingiausias *.Kriots mokinys! 9 metus tobulinosi pas #ymiausius to meto Duropos chirurgus. *.Kriotei susirgus! jis u#m jo viet.8alentingas operatorius! geras pedagogas. 7.Pelikanas 0<FCB#<=FE3 buvo kil5s i+ 3ardino srities lietuvi+kos dvarinink +eimos. 8ai talentingas chirurgas! atlik5s nema#ai sudting operacij! ypa" perri+ant stambisias arterijas!i+operavo /'& aortos aneuri-mas. *is laikomas redukuotos kraujotakos b2do pradininku.Keveik /'' met anks"iau u# ;.Upel7 pasi2l kartu su arterija perri+ti ir bendravard5 ven. *is yra lanku i+lenktos +inos autorius! pagamino >re- trepanacijoms. Bo *.4i+kovskio mirties jis 1)1+m. atvyko 7 ;ilni ir vadovavo chirurgijos katedrai. (ur7 laik jis buvo GX dekanu nuo /:%9! o vliau /:%Nm. < tapo ;L rektoriumi. 8.Porcijenka 0<FCE#<=?<3 baig medicin ;ilniuje. ;.Belikanui tapus rektoriumi! jis pradjo dstyti teorin5 chirurgij. Iiko jo paskait u#ra+ai! i+ kuri ai+ku! kad jis operuodavo tr2kius! atlikdavo gastrora>ij! enterora>ij! ne>rotomij- pirmasis c%irurgijos ado lis. +,9:m. - . 4ok2bo ligonin. #.8o;enevski 8<=E3IA>S8AS 0gim. <=BGm.3! kil5s i+ Ginsko! medicin baig ;ilniuje! dirbo pas ;.Belikan asistentu! /:1Fm. tapo pro>esoriumi. 8ai paskutinis chirurgijos pro>esorius ;ilniuje. L#darius ;L GX! pradjo dirbti priva"iai. Bara+ pirm Iietuvoje traumatologijos vadovl7. 1)" .#$$.1, *.Xranko iniciatyva 7sik2r ;ilniaus Gedicinos draugija. 4umal+inus /:1'-/:1/m. sukilim! caras 4ikolajus ! jausdamas didel5 neapykant mai+taujantiems studentams! 1)-,m. 7sak u#daryti ;L. 8r2kstant gydytoj kariuomenei! /:1%m. ruden7 GX buvo atgaivintas ;ilniaus Gedicinos-chirurgijos akademijos vardu. 8a"iau netrukus /:1:m. buvo susekta nelegali revoliucin kovin organi-acija! 7jo daug aktyviai kovojusi prie+ caro patvaldyst5 student ir dstytoj , j tarpe < ?.(onarskis .! ir ry+ium su tuo 4ikolajus 7sak visai likviduoti Gedicinos-chirurgijos akademij. 8aigi /:9'm. buvo u#daryti pirmieji trys kursai! o /:9%m. akademija galutinai likviduota. ;isos mokslo ir mokymo priemons perkeltos 7 naujai F

atidaryt (ijevo Gedicinos >akultet. Belikanas tapo Beterburgo Gedicinos-chirurgijos akademjos pre-identu. + ;ilniaus i+vyko ir dauguma kit #ymesni chirurg. +,/2# rentgenas ltHe. Bo pirmojo pasaulinio karo! /E%'m. (aune buvo 7steigti Cuk+tieji kursai! kurie /E%%m. buvo perorgani-uoti 7 Iietuvos Lniversitet su GX. Bro>. A.A i&onis buvo pirmasis GX dekanas nuo /E%%m. iki /E%1m.. ;liau dekanu paskirtas 4.6agdonas nuo /E%1m. iki /E%9m.. ;liau pro>. *.)aas nuo /E%9m. iki /E9'm.. /E%%- ?tepono Katoro universiteto chirurgijos klinika. 415 pro6esoriai7Tsteigus GX! buvo nutarta organi-uoti dvi chirurgijos katedras. Chirurgijos dstytojus teko kviesti i+ kitur. Kendrosios chirurgijos katedrai iki /E%1 m. vadovavo #."zirn, vliau liko be vedjo; +i katedra buvo karo ligoninje. Xakultetins ir hospitalins chirurgijos katedros vedjas iki /E%N m. buvo ).Boitas! po to iki /E9' m. )agentornas8 +i katedra buvo (auno ;alstybinje ligoninje. *ie abu nesisteng auginti naujus kadrus. /E1E m. Iietuvoje dirbo 1F chirurgai ,'.'/N chirurgo /''' gyventoj . V. 1u9ma- $agentorno mokinys- pirmasis ltYe chirurgas akademikas! pirmasis- kraujo perpylim! o jo oponentas- V. 1anauka. /E/E. ./1 atidarytas ;L! baland7 ;ilni u#m lenkai! gegu#5 7kurtas ?tepono Katoro universitetas! kuris veik iki pasaulinio karo prad#ios; did#ioji dauguma student buvo lenkai. /E1Em. i+ 1''' student tik 9% buvo lietuviai. GX chirurgijos klinikoje per metus guljo N''-/''' ligoni! buvo atliekama N''-:'' operacij.Chirurgijos katedros vedju /E%%-/E9' mm. buvo 8ornelij's 1ic&eida, baig5s (rokuvos universitet. *o mokiniu buvo Pranas 3ork?nas*gim.+/9,6 lt %irurgijos t as1 apra op atsiradim.. Iietuvai atgavus ;ilni, 1:!1 m. buvo atidarytas ;L- ; (apsuko L. Chirurgijos katedrai vadovauti i+ (auno atvyko (u-mos mokinys $.$tonkus!jam daug padjo. $.8udirka! vliau dirb5s Clytuje! ir po karo lik5s P.Iork2nas. 4uo /E9'm. Chirurgijos katedra buvo perorgani-uota 7 dvi katedras: Xakultetins ir $ospitalins. Xakultetins katedros vedjas buvo *.8anauka. /E%%m. jis pradjo dirbti (auno miesto ligoninje. Bara+ nema#ai mokslini darb! vertingiausi i+ urologijos! dst topogra>ins anatomijos ir urologijos kursus. $ospitalins katedros vedjas buvo *.8u.ma. /E%%m. jis pradjo dirbti Iietuvos Lniversiteto GX chirurgijos klinikoje asistentu. (u-ma baig 8art universitet. *is tapo pirmu I8?H chirurgu-akademiku!jo disertacijos tema:="nkst ;unkcijos korekcija1 lapimo tak atstatomosios operacijosA! kitas veikalas < JPlastins operacijos urologijojeA!daug nuveik onkologijos! traumatologijos! ortopedijos srityse! pirmas Iietuvoje atliko hemotrans>u-ij! para+ knyg visuomenei:=?kausmas=. /E99m. atkurtas ;L su GX. Birmasis jo dekanas buvo pro>. 4.8airi2ktis! vliau $.Po ilonis. /E99 m. Pranas Iork2nas atk2r bendrosios chirurgijos katedr. /E9& m. >akultetins chirurgijos katedros vedju i+ (auno pakviestas jaunas asistentas 8a./s 8atilius. /E9N. .'/. hospitalins chirurgijos katedros vedju tapo pro>. $tanislo as 6anaitis 0<=CC#<C>>3 < 8?H? Goksl akademijos narys-korespondentas! antras Iietuvoje chirurgas-akademikas! generolas-majoras. Kaig Beterburgo karo akademij! dirbo karo lauko chirurgu 8urkestane! 8olimuosiuose Hytose! /E9/-9& mm. ;akar ir Kaltarusijos >ronto vyr. chirurgas! nuo /E9& m. I8?H sveikatos apsaugos ministras. /E9F m. jis gr7#o 7 Ieningrado karo akademij! buvo karo lauko chirurgijos katedros vedju. Darbai:trauminis +okas! novokainin blokada! anti+okiniai tirpalai! +autins #ai-dos. *am i+vykus! katedrai /E9:-/E&% mm. vadovavo 8orc%o as ,dirbo onko- ir endokrinologinje chirurgijoje.!o/E&%-&N < Iapoberskis. /E&N m. jos vedju tapo Branas 4ork2nas. *is asistavo ne tik Gicheidai! bet *udinui! ;i+nevskiui! /E99 m. paskirtas tarybins ligonins vyr. gydytoju. /E9: m. para+ disertacij:= $krand&io ir :

d /likapirts &arnos opaligs etiopatogene..A /E&F-&E mm. buvo Iietuvos vyr. chirurgu. /E:9-:& mm. hospitalins chirurgijos katedrai vadovavo Petras Iarbutas! /EF' m. apgyn5s kandidatin5 disertacij:=C%olecistito c%irurginio g/d/mo taktika ir re.ultatai.A !' /E:& m. hospitalins! vliau < chirurgijos katedros vedju tapo Augustas Pronckus! para+5s disertacijas temomis:=Kpinink sekrecijos kitimaiAirJPleuros ertms obliteracija po pulmonektomijos.A /E&/ m. (aune vietoj GX buvo 7steigtas Gedicinos institutas. Chirurgijos katedrai ten vadovavo @.Ai'rk's( #.Bredikis( I.(lumbys! Burtokas. ;. <arcinke/i=ius- pirmasis persodina +ird7 ltYe. /EE' m. buvo panaikintas senas katedr suskirstymas 7 bendrosios! >akultetins bei hospitalins chirurgijos. ;ietoj hospitalins atsirado ! vietoj >akultetins < chirurgijos katedra./EE'.; .%: hospitalins chirurgijos katedra suskilo!atsirado: /. Chirurgini lig katedra! vedjas < pro>. C.Bronckus! %. Kendrosios chirurgijos klinika < ?tanaitis! ir 1. 8raumatologijos-ortopedijos klinika < G.(ocius. Ke +it! /EE' m. atsirado daugiau klinik ir katedr: 9. Cbdominalins chirurgijos klinika < Kubnys! &. Hekonstrukcins ir plastins mikrochirurgijos klinika < (.;itkus! N. -oji aneste-iologijos ir reanimatologijos klinika < *. va+kevi"ius! F. -oji klinlka < C.Kaublys! :. 8orakalins chirurgijos klinika < H.*anulionis! E. (ardiochirurgijos klinika < ;.?irvydis! /'. (raujagysli chirurgijos klinika < ;.8riponis! //. 4e>rourologins chirurgijos klinlka < K.Dainys! /%. 4euroangiochirurgijos klinika < D.Karkauskas! /1. ;aik chirurgijos klinika < K.?iaurusaitis.

-. ;septika >api%rimas, istorija, r&ys, %&dai?

/::' m. Cutoklavas- jame didesni slgis! dl to vandens virimo temperat2ra didesn ir tuo naikina. Drnst von Kergmann ir jo asistentas atrado nauj b2d kovai su in>ekcija- autoklav! kur naikino vandens garai. /::Nm. 7diegtas gar sterili-atorius. Gikuli"ius- kauks. 8ai chirurginis darbo metodas! apsaugantis operacin5 #ai-d nuo mikrob! >i-inmis priemonmis sterili-avus instrumentus!tvarsliav! operacins med#iag! pir+tines! o cheminmis priemonmis chirurgo rankas ir operacin7 lauk.Cseptikos esm:=7isa( kas liesis s' ;aizda( t'ri b?ti steril'BBBC ;isa tai reikalinga norint apsaugoti #ai-das nuo u#ter+imo mikroorgani-mais. Cseptikos pradininku laikomas 9. on.6ergmann1 Dorpoto , 8art . universiteto pro>esorius! buvo susipa#in5s su Iisterio darbais apie antiseptik! j taik. (arbolio r2g+tis ir kitos tais laikais antiseptikai naudojamos chemins med#iagos b2davo gana kenksmingos organi-mui! tai privert ji atkreipti dmes7 7 >i-ines priemones! kurios naikina bakterijas. Kergmanas nustat! kad daugiausia mikrob yra ant chirurgini instrument ir operatoriaus rank! i+ ten jie pagrinde ir patenka 7 #ai-d. U jo asistentas Jimelbu+as 7rod! kad bakterijos pa"ios neateina i+ oro! todl nereikia oeracinje purk+ti karbolio r2g+ties! nes tai stipriai dirgina gleivines ir neduoda jokio e>ekto. *ie kartu sukur sistem med#iagai ir instrumentams paruo+ti be bakterij. Chirurginius instrumentus lengviausiai nukenksminti! sterili-uojant juos vandens garais. 4uo to laiko 7sigaliojo special2s reikalavimai chirurginiams instrumentams jie turi b2ti metaliniai ir padengtas Cr arba nikeliu < tada jie neturs ply+i! bus lygaus pavir+iaus! ant j neu#silaikys kraujas! p2liai. ,ikuli+ius 7ved dar vien b2d apsaugoti #ai-das nuo in>ekcijos < chirurgin5 kauk5! nes burnoje gausu slyginai patogenins >loros. ?upuracijos ri-ika didesn! jei operacija trunka ilgiau u# '.&val. ! ligonis vyresnis! nei 9' met. Brincipai! kuri laikymasis padeda i+vengti #ai-d u#terimo mikroorgani-mais: - Iigoniai su p2linmis #ai-domis turi b2ti atskirti nuo kit. - ;isos chirurgins intervencijos atliekamos tik steriliais instrumentais ir sterilia med#iaga. - Iiesti #ai-das galima tik u#simovus sterilias pir+tines! kurios tuo pa"iu neleid#ia in>ekcijos sukljui patekti per 7drskimus! esan"ius ant personalo rank. - Bir+tins kei"iamos po kiekvienos chirurgins intervencijos. - 8varstomuosiuose! intensyvios slaugos ir reanimacijos palatose dirbantis personalas chalatus! kaukes! kepuraites kei"ia kasdien. - Booperaciniams ligoniams baltiniai ir skalbiniai kei"iami ne re"iau kaip vien kart per par. - ?varbiausia chirurginio pro>ilio stacionaro >unkcin grandis yra operacinis blokas. Uperacin < tai jo sterilioji -ona! 7 kuri operacij atliekanti brigada gali 7eiti tik su sterilia apranga ,0raudonosios linijos= principas.. Uperacijai reikalinga aparatai bei kiti daiktai 7 operacin5 7ne+ami nuvalius juos de-in>ekuojan"iais tirpalais. - Bo operacijos panaudota tvarsliava ir kita operacin med#iaga sudedama 7 surinktuvus ir siun"iama sudeginti. - Uperacinio bloko patalpos valomos drgnu b2du! su de-in>ekuojan"iais tirpalais du kartus per par. 3eneralinis valymas atliekamas ne re"iau kaip vien kart per savait5. /'

Birmiausia kar+tu vandeniu su soda nuplaunamos sienos! grindys! durys ir daiktai! po to i+pur+kiama de-in>ekuojan"iais tirpalais ir +vitinama baktericidinmis lempomis. - ?antykinis oro drgnumas operacinse turi b2ti &&-N'Q.! temperat2ra %'-%%' C. ;septika- tai chirurginis darbo metodas! apsaugantis operacin5 #ai-d nuo mikrob! >i-inmis priemonmis sterili-avus instrumentus!tvarsliav! operacins med#iag! pir+tines! o cheminmis priemonmis chirurgo rankas ir operacin7 lauk. Cseptikos esm:=7isa( kas liesis s' ;aizda( t'ri b?ti steril'BBBC ;isa tai reikalinga norint apsaugoti #ai-das nuo u#ter+imo mikroorgani-mais. *i susideda: Hank operacini chirurgins apranga ligonio paruo+imas sterilios aplinkos palaikymas tausojanti chirurgin technika

//

!. ;ntiseptika >api%rimas, istorija, r&ys, %&dai?

Karjerai: a. >i-iniai- oda b. cheminiai- li-ocimas c. imunologiniai- ? GU charakteri-uoja: virulenti+kumas patogeni+kumas GU )piktybja0: persisdamas kinta geneti+kai! todl tampa atspar2s organi-mo barjerams. 3yvenan"i simbio-je GU nauda: neutrali-uoja ;8 kitus patogeninius GU padeda gaminti gleives gamina kai kuriuos vitaminus palaiko ? GU skirtymas: aerobai ir anaerobai. 4ors mes visi apsupti GU! ta"iau ne visi sergame. Heikia pirma suardyti nat2ral >i-in7 barjer. 8ai >i-ini! chemini! biologini! mechanini priemoni taikymas mikrobams naikinti #ai-dose! patologiniuose dariniuose! k2no ertmse ir pavir+iuje. Bradininkas D.Iisteris! pritaik5s karbolio r. ,/:NF m... ?kiriamos +ios antiseptikos r&ys: ,jos paprastai nenaudojamos atskirai! o taikomi kombinuotai keli b2dai. Pro6ilaktin antiseptika. Cntiseptins priemons taikomos ne mikrobams sunaikinti! o neleisti jiems vystytis! patekus 7 organi-m ,antitetaninis serumas susi#eidus! antibiotik pro>ilaktika prie+ medicinins proced2ras.. <echanin antiseptika. 8ai pirminis chirurginis #ai-dos sutvarkymas < #ai-d kra+t atnaujinimas! svetimk2ni! kraujo kre+uli! negyvybing audini pa+alinimas. @i9in antiseptika. 6ai-dos laikomos atviros! kad prieit daugiau oro ir sauls spinduli! kurie naikina mikrobus! d#iovina #ai-d. ?enos #ai-dos! kur sunku atskirti sveik audini ribas ir sudtinga atnaujinti kar+tus! i+valomos +vitinant ultravioletiniais spinduliais. Briskiriamas ir sekreto i+ #ai-dos pa+alinimas drenais arba higroskopini med#iag ,marls. tamponais. 8ikslas < sudaryti nepalankias slygas bakterijoms gyventi #ai-doje. Aiologin antiseptika. ;isos priemons! kurios gerina #ai-dos >i-iologin7 stov7 ir padeda organi-mui mobili-uoti jgas ir atstatyti pa#eistus audinius ,imobili-acija! +altis.. Iabai svarbi jos sritis yra gyv organi-m nat2raliai gaminamos med#iagos! naikinan"ios bakterijas < vakcinos! antibiotikai. %. Chemin antiseptika. Chemini med#iag! veikian"i baktericidi+kai arba bakteriostati+kai!panaudojimas. * veikimas priklauso nuo osmoso padidjimo! dehidracijos! absorbcijos! oksidacijos! baltym kre+jimo. ?kirstoma a. pavir+in! b. de-in>ekavimas voniomis! c. nuolatinis #ai-d plovimas! d. gilioji antiseptika! e. ertmi antiseptika! >. hematogenin antiseptika. LC%emin antiseptika t.b. grie&tai do.uojamaL /%

Chemins antiseptikos b2dai: 1. Pa/irin antiseptika. 8aikoma pla"iausiai. Cnt #ai-dos pavir+iaus dedamas tvarstis! suvilgytas antiseptiniais tirpalais! pateptas tepalais ar pabarstytas milteliais; ,. Bai9d de9in6eka/imas /oniomis. Dvokian"i! p2liuojan"i #ai-d! ypa" gal2ni srityje gydymui. 8am taikomi de-odoruojan"iomis savybmis pasi#ymintys antiseptikai < da#niausiai kalio permanganatas. -. Bai9dos nuolatinis plo/imas. Bermanenti+kai plaunant p2liuojan"i #ai-d! u#degimo rei+kiniai ma#ja. Dabar taikomas pilvaplvs ir pleuros ertmi nuolatinis plovimas < per>u-ija; !. Gilioji antiseptika. Cntiseptiniai tirpalai +virk+tu suleid#iami 7 audini gilum. Bagrindinis tikslas < dirginti audinius ir su#adinti vietin5 reakcij. 8okie pat re-ultatai gaunami ir leid#iant novokain. . Crtmi antiseptika. 8ai antiseptini med#iag leidimas 7 pleuros! snari ertmes! pa+alinus i+ j p2lius; *. Dematogenin antiseptika. Tvairios antiseptins med#iagos +virk+"iamos 7 krauj.

/1

. ;ntiseptins mediagos.
;ntiseptins ir de9in6ekuojan=ios mediagos7 $. Eksidatoriai. /. Aoro r&gtis ,Ccidum boricum. b2na #vyneli ir milteli pavidalo. *i yra speci>in priemon prie+ Kacilus pyocyaneus ,Bseudomonas aeruginosaZ.! kurios beveik neveikia kitos antiseptins med#iagos. %Q boro r2g+ties tirpalu plaunamos 7vairios k2no ertms! +lapimo p2sl. %. 1alio permanganatas ,(alii permanganas. yra tamsiai violetins spalvos kristalai! kurie labai gerai tirpsta +altame ir +iltame vandenyje. '!/-'!%Q tirpalu plaunamos k2no ertms. Basi#ymi oksiduojan"iomis! de-in>ekuojan"iomis ir de-odoruojan"iomis savybmis. 8inka dvokian"ioms! p2liuojan"ioms #ai-doms gydyti! abscesams valyti. %-&Q tirpalai veikia sutraukian"iai ir naudojami nudegusiems! opiniams pavir+iams plauti. 1. Vandenilio peroksidas ,?olutio $ydrogenii pero[ydis diluta.. ;artojamas 1Q tirpalas. ;eikia stipriai baktericidi+kai! bet jo e>ektas yra labai trumpalaikis. Tpiltas 7 #ai-d! vandenilio peroksidas skyla 7 vandenil7 ir deguon7 ir labai putodamas mechani+kai i+plauna #ai-d ir antisepti+kai veikia bakterijas. Dar vartojamas prid#i2vusiems tvars"iams atmirkyti < tada juos galima nuimti be skausmo. Basi#ymi de-odoruojan"iomis savybmis. 3alima naudoti stabdant kraujavim i+ kapiliar ir smulki arterioli; didesnms kraujagyslms jo naudoti negalima! dl duj embolijos pavojaus. 4epatartina juo plauti pleuros ertms! +lapimo p2sls ir kit ertmi! nes dirgina gleivines. 4etinka instrument de-in>ekcijai. $$. Faai. /. Pikrino r. ,8rinitro>enolis.. Ara geltoni kristalai! kartaus skonio! gerai tirpstantys verdan"iame vandenyje! eteryje! spirite. &Q tirpalu de-in>ekuojamas operacinis laukas. %. @uracilinas ,Xuracilinum.. Ara geltoni! smulk2s milteliai! gerai tirpstantys vandenyje. *is veikia antisepti+kai. /:/&.''' vartojamas p2lingoms #ai-doms gydyti! ertmms ,+lapimo p2sls. plauti! tvars"iams suvilgyti. 1. Hivanolis. /:&'' < /:%''' vandeninsi tirpalas #ai-doms gydyti. *au nueina 7 istorij. 9. Ariliantinis aliasis ,;iride nitens.. Ara #alsvai auksins spalvos milteliai gerai tirpstantys vandenyje ir spirite ,naudojami './\ - %\ tirpalai.. ?tipr2s antiseptikai. %Q vandeniniai ir spiritiniai tirpalai veikia auksin7 sta>ilokok. $$$. Dalogenai. /. Godas. /:%'''' jodo tirpalas u#mu+a visas bakterijas per / min.! o per /& min. < visas sporas. Basi#ymi prideginan"iu!bakteriostatiniu! bakteriocidiniu! +iokiu tokiu sporocidiniu! >ungicidiniu ir prie+virusiniu veikimu! bet penetruoja 7 organi-m. D>ektyviausias 1-/'Q jodo spiritinis tirpalas! paruo+iant operacin7 lauk! tepamas aplink #ai-das! de-in>ekuojamos rankos. *okiu budu nepilti jodo 7 #ai-d]. ?ero-inse ertmse ir cistose sukelia saugin7 u#degim! dl kurio ertms obliteruojasi. Apa" jodo bijo gleivins! bet ir odoje skatina granuliacij >ormavimasi! todl per aktyviai vartojant jod! gali likti keloidiniai randai. (ai kurie #mons! ypa" +vies2s! jam labai jautr2s < gali sukelti jiems dermatit. 4egalima de-in>ekuoti instrument! nes jodas greitai sukelia koro-ij! pa#eid#ia pavir+in7 chromonikelio sluoksn7. %. Godo6ormas >trijodmetanas.. 3eltoni! speci>inio kvapo milteliai. ?ausas jodo>ormas bakterij beveik neveikia. +tirp5s lipiduose! atiduoda laisv jod! kuris nedirgina! bet d#iovina ir veikia antisepti+kai. /9

1. Poly/idonum jodum >%etadinas. < jodas! chemi+kai 7jungtas 7 polyvinilpirolidono molekul5. Benetruoja per bakterijos lstels sienel5 ir joje atpalaidoja laisv jod. 8am reikia apie % min. laiko. 8ai vandeninis tirpalas! todl ma#iau di>unduoja 7 odos poras u# jodo tinkt2r ir nepalieka dmi ant odos. *is nepavojingas akims ir kitoms gleivinms. Ber & min. u#mu+a visas bakterijas ir i+lieka ant odos iki : val.plauyna rankas su juo pries oiperacija 9. Godonatas. 4atrio alkilsul>ato ir jodo mi+inio vandeninis tirpalas. 3amina koncentrat su 9.&\ jodo. *o /\ skiedinys naudojamas operaciniam laukui paruo+ti. Da#niausiai visi jodo antiseptikai turi apie F.&\ jodo! i+ kurio /\ b2na laisvo jodo molekuli. Dabartiniu metu +ie antiseptikai yra pagrindinis antibakterini muil komponentas. &. Chloras. Birmas chlor! kaip antiseptin5 priemon5! panaudojo .Remelveisas; chloro vandeniu plaudavo rankas. N. Chloraminas. 8uri %&Q - %E\ laisvo aktyvaus chloro. ;eikia ir de-odoruojan"iai. /-%Q tirpalas naudojamas p2lingoms #ai-doms plauti! '.&\ -- rankoms plauti prie+ operacij! %\ -nemetaliniams instrumentams de-in>ekuoti. F. Chlorheksidinas. ?uardo mikrobo sienel5 ir precipituoja jo t2rin7. ;eikia daugel7 3ramV ir < bakterij! kai kuriuos virusus. 3eras >ungicidas. Ctrastas *C; /EF' m.. '.'&\ vandeninis tirpalas naudojamas #ai-d! nudegim! kit odos pa#eidim de-in>ekcijai! +variems instrumentams laikyti! '.& - 9\ spiritinis tirpalas < +vari instrument! operacinio lauko! rank de-in>ekcijai. Chemi+kai aktyvus b2na &-N val. 4.K. ;andeninius tirpalus ruo+ti prie+ pat vartojim! laikant vandeniniame tirpale instrumentus < pridti './\ 4a4U1 koro-ijai slopinti! tirpal keisti kas Fd.. 8irpale i+mirkytus chirurginius instrumentus prie+ vartojim< gerai praplauti steriliu vandeniu. ?augoti! kad nepatekt 7 akis! nevartoti smegen dangal! vidurins ausies! kit ertmi de-in>ekcijai.. ji irgi deda i ranku de-in>ekcija. $V. 1itos mediagos. ,$g preparatai da#niausia veikia bakteriostati+kai! turintys sul>hidrilines grupes < inhibuoja eukariotini ir prokariotini lsteli baltym sinte-5! blokuoja >erment sustemas.. /. 3yvsidabrio oksicianidas ,$ydrargyri o[icyanidum. < antisepti+kai veikiantis $g junginys. ;artojamas /:/''' ar /:%''' tirpalas. G' galima naudoti instrument de9in6ekcijai, nes negadina metalo. %. ?ublimatas ,$ydrargyri bichloridum! $g Cl%.. Ara stipri antiseptin priemon. Bradtas vartoti /:F: m. Kergmano. *o milteliai mai+omi lygiomis dalimis su 4aCl! kad sublimatas pasidaryt tirpesnis. *o tirpalu de-in>ekuojami slaugymo 7rankiai! plaunamos rankos /:/'''! ypa" ilg operacij metu! kai jos susiter+ia krauju. *uo negalima plauti metalini instrument! kurie amalguojami gyvsidabriu. 8irpalas nestabilus! stovdamas greit sugenda. 1. ?idabro nitratas ,Crgenti nitras.. ?tipri antiseptin priemon. ?ilpni tirpalai ,/-%Q. veikia prie+u#degimi+kai! jais plaunamos 7vairios k2no ertms ,+lapimo p2sl.! gydomos opos. ?tipresni &-/'Q tirpalai tinka prideginimui! ypa" ve+li granuliacij! kurios trukdo epiteli-uotis #ai-dai. Cg4U1 7eina ir 7 7vairiu tepal sudt7. 9. Cliuminio acetato tirpalas ,Ii^. Cliuminii acetatis! li^ Kurovi.. ?ilpnai de-in>ekuojanti priemon. 4audojami 1Q kompresai! kai yra u#degimas ar trauminis su#eidimas. Dabar jau nujo 7 istorij. V. Erganins mediagos. /. Xenolai. (arbolio r. ,Ccidum carbolicum.. Ara bespalv kristalin mas! gerai tirpstanti vandenyje! bet dar geriau < spirite. %-1Q tirpalu de-in>ekuojami guminiai drenai! pir+tins! +epe"iai! kateteriai! instrumentai. ?tiprus nuodas. Didesns koncentracijos nudegina od! /&

%.

1.

9. &.

N.

F.

:.

gleivines. (itas >enol atstovas <he[achlorophenas. Cntibakterinis poveikis +velnus! bet 1-9 kartus nuplovus od! bakterij ant jos beveik nebelieka. 3alima naudoti vietoj +ilto vandens rankoms su +epe"iais plauti. Ckumuliuojasi ant odos! inhibuoja mikrob >ermentus. ?piritai. Da#niausiai naudojamos 1 j r2+ys: etilo alkoholis, n>normal?Hpropanolis ir i9opropanolis! jie nedaug skiriasi tarpusavy. F'Q etanolio tirpalas veikia de-in>ekuojan"iai! ENQ -- sutraukian"iai. Clkoholiai denat2ruoja bakterini lsteli baltymus! bet neveikia grybeli. Hankas! plaunant jas +epe"iu su alkoholiu! per / min. tampa sterilios < tas pats e>ektas! kaip %' min. plauti +epe"iu ir muilu. _Clkoholis patogus tik i+orinei antiseptikai! nes jo poveik7 suma#ina sekretas! gleivs! kraujas_ Cpart rank paruo+imo! naudojamas instrumentams de-in>ekuoti! si2lams ,+ilkui! ketgutui. sterili-uoti ir laikyti! kaip kit antiseptik praskiedjas. 3alima atlikti greit sterili-acij < padti instrument 7 metalin7 ind! u#pilti spiritu ir padegti. _*uo negalima ruo+ti odos prie+ la-erio chirurgijos taikym_ ;ldehidai. Da#naiusiai naudojamas >ormalinas < 1N.&-1F.&Q vandeninis >ormaldehido tirpalas. *is nusodina baltymus! dehidruoja ir mumi>ikuoja audinius! yra stiprus nuodas! stipriai veikia antisepti+kai. 4audojamas pir+tinms! drnams! instrumentams de-in>ekuoti. 3al vienintelis veikia echinokoko p2sles: i+siurbus j turin7! ten prileid#iama >ormalino. Ii-o>ormas susideda i+ 9' dali >ormalino! 9' < #aliojo muilo! %' < spirito! naudojamas tvarstomiesiems! grindims plauti. 0i9olis. ;eikia antisepti+kai! nes /-1Q jo tirpalas naikina bakterijas. Ialicilo r. ,Ccidum salicylicum.. Ara stiprus antiseptikas. *os milteliais barstomos gangrenuotos ir irstan"ios! p2liuojan"ios! dvokian"ios opos. ?alicilo spiritinis /Q tirpalas tinka rankoms de-in>ekuoti. Peru %al9amas ,Kalsamum peruvianum.. Ara tamsiai rudos spalvos! malonaus kvapo skystis! pasi#ymi baktericidinmis ir de-odoruojan"iomis savybmis. *is turi N'Q ben-oins r2g+ties. *uo gydomos 7vairios opos ir >is2ros! nes skatina granuliacij susidarym. Baprastai vartojamas /'Q tepalas. 5rotropinas. 3erai tirpsta vandenyje. H2g+"ioje aplinkoje jis skyla! atsipalaiduoja >ormaldehidas! kuris veikia de-in>ekuojan"iai! +arminje aplinkoje neveiklus. T ven leid#iamas urotropino 9'Q tirpalas. *is vartojamas! sergant +lapimo tak ir smegen dangal ligomis. Fiocidas. *odo turinti organin med#iaga. Iabai geros plaunan"ios savybs; veikia ne tik mikrobus! bet sporas! grybelius! pelsius. /:1'''-/:&''' tirpalas naudojamas rankoms plauti! instrumentams! prietaisams! siuvamai med#iagai , ketgutui. sterili-uoti.

ne visos priemons vienodai veiksmingos! tuoj po plovimo ir po trij val. geriausiai i-opropilo alkoholis. ;nti%iotikai Cntibiotik tyrimas imant pasl7! #i2rimas jautrumas. *ie gali b2ti naudojami! kaip pro>ilaktika prie+! per ir po operacijos %-1paras. po to jau turimas paslis ir galima pradti gydym. Cbdominalinje kombinuoti: ir prie+ aerobus! ir prie+ anaerobus kartu. Cntibiotik poveikis: Istels sienels sinte-ei K sinte-ei pm 4H sinte-ei /N

*ei sukljas daugiau kai 1val #ai-doje! antibiotikai nebeveiksmingi! kaip pro>ilaktika. Cntibakterini preparat klasi>ikacija: /. antibiotikai; %. sul>anilamidai; 1. nitro>uranai; 9. oksichinolinai; &. chinolonai; N. nitroimida-oliai; F. prie+grybeliniai preparatai; :. antituberkulio-iniai preparatai.

/F

*. Iterili9a/imo %&dai.
Pagrindiniai medicinini instrument ir mediag sterili9a/imo %&dai7 ?terili-uojamoji med#iaga Dkspo-icijos ?terili-acijos b2das laikas! min. (oro-ijai atspar2s metalo gaminiai! %' Brisotinti vandens stiklas! tekstils ir gumos gaminiai '!%' Gpa ,% atm..! /1%' C 3umos! latekso! polimeriniai 9& Brisotinti vandens gaminiai: '!// Gpa ,/!/ atm..! a. biksuose < trigubame /%'' C medvilniniame audinyje! pergamente! go>ruotame popieriuje; sterilumas 1 paros! b. biksuose su >iltru; sterilumas %' par Getalo! stiklo! silikoniniai! gumos /&' ar N' (ar+tas oras /N' ar /:'' gaminiai C ?tiklas! koro-ijai atsparus metalas! 1N' N proc. vandenilio gumos! polimeriniai gaminiai peroksidas! /:' C /:' N proc. vandenilio ,prajus ekspo-icijos laikui! du peroksidas! &'' C kartus perplauti steriliame 1N' %!& proc. vandenyje ir suvynioti 7 sterili gliutaraldehidas! %'' C paklodl5; sterilumas 1 paros. 9& / proc. de-okson-/! /:' C

./arslia/os ir operacins mediagos sterili9a/imas. *i naudojama: a. kraujavimui stabdyti! b. #ai-doms dengti ir c. joms sausinti. Jiai med#iagai keliami tam tikri reikalavimai. *i turi b2ti: /. elastinga! %. mink+ta ,marl.! 1. hidro>ili ,vata.! 9. higroskopi+ka ,ligninas.! &. lengvai sterili-uojama ,dabar nebe taip aktualu! nes vis daugiau atsiranda vienkartins med#iagos.. Bagrindin tvarstomoji med#iaga: a. Garl. ki jos atsiradimo ant #ai-dos dedavo korpij < smulkiai supl+ytus med#iagos lopinlius. ?peciali med#iaga i+ silpnai susukt medvilnini arba +ilkini si2l pradjo gaminti Branc2-ijos kaime Garly-le-Hoi. 4uo si2l skai"iaus / cm. priklauso marls tankumas: -- /%-/9 si2l / cm. < reta! /9-%' < vidutinio tankumo! `%' < tanki. Ba+alinus i+ marls riebalus! ji taps higroskopi+ka -- i+ jos ir gaminami bintai. b. ;ata. 3aminama i+ medvilns! i+ prad#i gaunasi pilka vata < turinti riebal! nesugeria skys"i! vartotina tiktai apsaugoti nuo u#sigavimo! +al"io. 4uriebalinus gaunasi higroskopin < baltoji vata! naudojama tvarstymui! bet nededama tiesiai ant #ai-dos. c. Iigninas < medin vata; mink+tas! higroskopi+kas! g.b. naudojamas kaip vatos pakaitalas! tiesiai ant #ai-dos nedti.

/:

Garl5 ir vat galima sterili-uoti ir naudoti pakartotinai ,jei nei+vengiama.! geriau tada naudoti tik tai tvarstymui. ;artota marl dedama / val. 7 li-olio tirpal! po to virinama vandeny su #aliu muilu ir soda. +d#iovinta dedama 7 biks ir autoklavuojama. Kuvo apskai"iuota! kad tai apsieina #ymiai brangiau u# vienkartin7 vartojim! todl dabar taikoma! jei nra kitos i+eities. Pirtini sterili9a/imas. ?ausa sterili-acija < i+plovus! i+d#iovinus! pribarstoma talko! sudedamos 7 atskirus mai+elius ir autoklavuojamos. Jlapias sterili-acijos b2das: ;irinti %&-1' min. distiliuotame vandeny. Girkyti %' min. %Q chloramino tirpale arba N' min. /:/''' sublimate. Girkyti %' min. diocide. LPakartotinai sterili.a us pirtins1 jos praranda dal sa o kaip barjero orui1 andeniui1 organi.mo sk/s+iams1 mikrobams irusams ;unkcijosL Chirurginiai instrumentai bei operacin med#iaga g.b. sterili-uojami ir kitais b2dais: /. kar+tu oru! %. >ormalino garais! 1. gama spinduliais! 9. mirkant spirite. Ket paskutinis b2das irgi yra pakankamai kenksmingas instrumentams! nes mirkyti reikia ne ma#iau % val. Sterilizacijos metodai. $terili.acija# isikas is ,K 0 irus1 prokariot1 gr/beli1 pirmuoni3 ir j spor sunaikinimas med&iagoje arba objekto pa iriuje. $teriliame objekte po sterili.a imo neturi likti g/ /bing in;ekcini eiksniD egetacini ,K ;orm ir j spor. a6 Dizikiniai: 8ar4tis. @gnis ir irinimas praktikai naudojami nuo senosios Graikijos laik. 8artis /ra populiariausias ,K naikinimo metodas. Iaudojamas sausas ir drgnas kartis 0garai3. 3'deginimas liepsna. Paprastas ir eiksmingas metodas. $terili.uojami nedeg2s ir temp atspar2s daiktai prie pat j naudojim1 pertraukiant kelet kart per irutinM liepsnos dal. 7aip sterili.uojama mentels1 mikrobiologins kilpels1 adatos1 dengiamieji ir objektiniai stikleliai. "rgnas kar4tis. *eiksmingai naikina irusus1 prokariotus ir gr/belius. Iaudojamas terminis mirties laikas# trumpiausias laikotarpis1 kurio reikia isiems ,K sunaikinti1 esant atitinkamai temp ir kitoms sl/goms. Ieseniai pradtas naudoti deimtasis redukcijos laikas 0D31 per kur sunaikinama CBN ,K ar j spor. Padeda nustat/ti ,K atsparum skirtingoms temp. $ arbus maisto pramonei1 konser a imui1 kai reikia sunaikinti patogenus1 /pa+ Clostridium botulinum sporas. Prokariot egetacins ;ormos nra atsparios drgnam kar+iui. 8ai kurios bakterijos sunaikinamos1 esant GBC1 per kelias min1 tuberkulio.s sukeljas ,/cobacterium tuberculosis# EBmin. $ta;ilokokai ir salmonls per EBmin1 FBC. 'iketsijos1 miels. Pelsiai GB#FBC1 pirmuon/s ir %elmint kiauinliai >BC1 irusai1 isk/rus %epatito irusus1# GBC. 4uodligs sporos OBmin <BBC1 pu imo anaerob sporos# F=Bmin. Iaudojamas irkt1 instrument1 stiklini ir metalini ind de.in;ekcijai. Sa'sas kar4tis. $terili.uojami objektai1 jautr2s drgnam kar+iuiD milteliai1 a.elinas ir atr2s instrumentai1 stikliniai indai1 pipets1 mgintu liai1 stikliniai irktai. Pastero krosn/je arba sausos kaitros spintose. *eikiant sausam kar+iui1 oksiduojasi balt/mai1 sunaikinamos ,K egetacins ;ormos ir bakterij sporos."lgas procesas1 nes kartis ilgai sk erbiasi daiktus ir negreit sunaikina ,K. *eiksningumas ma&esnis u& drgno.

/E

 >ltravioletin spind'li'ot. ,K geriausiai eikia trumpabang O?B#OGBnm @* spinduliuot. 7a+iau @* neprasisk erbia pro stikl1 pur o sluoksn1 anden. Dl to ir &aling po eiki &mogui 0odai ir akims3 naudojama ribotai# u&dar patalp oro1 daikt at irj pa iri1 sien1 grind1 lub de.in;ekcijai. #oniz'ojamoji radiacija. *eiksmingas. Iaudojama beta ir gama spinduliuots1 kurios /ra sk arbios ir sukaupusios daug energijos. Iaudojama antibiotikams1 %ormonams1 c%irurginiams si2lams1 plastmasiniams ir polimeriniams ienkartinio artojimo med gaminiams 0 irktams1 kraujo perp/limosistemoms1 pirtinms1 drenoms1 kateteriams1 kamteliams3 sterili.uoti. Daiktai %ermetikai supakuoti ,K ir dujoms nelaid&ias med&iagas1 nes gama spinduliuot patenka per paka im. Diltravimas. *eiksminga ,K alinimo i kaitinimui jautri sk/stj mit/bini terpi1 serumo1 tirpal ir sk/stj aist ;orm priemon. *artojamos d i r2/sD asbesto ir membraniniai. Asbesto ;iltrus sudaro pluotin ar gr2dta med&iaga1 kurioje /ra daug ma&o skersmens kanaliuk. Dabar da&nai naudojami membraniniai ;iltrai1 pagaminti i celiulio.s acetato1 celiulio.s nitrato. 7irpalai ;iltruojami pro ;iltrus akuumeaseptinmis sl/gomis. ,K ;iltrai sulaiko ne tik mec%anikai1 bet ir adsorbuoja ant por sieneli1 nes ;iltr med&iaga pagaminta i P elektrint med&iag1 o mikrobins lstels andeninje suspensijoje turi ! elektros kr2 . 7odl sulaikomi ir ma&esni u& por skersmen ,K. b6 E&eminiai: E&eminiF med;iagF tirpalais. -io metodo eiksmingumas priklauso eikliosios med&iagos koncentracijos1 tirpalo temp.1 sterili.a imo trukms. #Q polimerai1 guminiai1 stikliniai1 ir koro.ijai atspar2s mediciniai gaminiai1 kuri negalima sterili.uoti kitais metodais. 7r2kumas# lieka c%emini med&iag.1 bei perplo us steril objekt1 galima l u&terti ,K. *eiksmingiausia med&iaga ! and.peroks. Sterelizavimas d'jomis. $tereli.uojami drgnam ir sausam kr+iui atspar2s daiktai ir ienkartinio artojimo polimerai1 plastamsiniai gaminiai. 9;ekt/ u1 nes dujos prasisk erbia net pro d igub paka im. Po stereli.a imo dujos inakt/ inamos1 o steril2s daiktai spec patalpose dinami iki <?# O< paros1 kad igaruot paka imo iduje esan+ios dujos.

%'

+. ;utokla/as, sterili9atorius, %iksai.

Iterili9atorius H metalin dut chirurginiams instrumentams /irinti. Bo kiekvienos operacijos instrumentai nuplaunami +iltu vandeniu su muilu! sausai nu+luostomi ir virinami sterili-atoriuje %Q sodos tirpale. (ad jie neat+ipt! soda tirpinama distiliuotame vandeny! instrumentai suvyniojami 7 marl5. 3rei"iau at+impa a+tr2s instrumentai! todl juos rekomenduojama virinti minimal laik! per kur7 pasidarys steril2s! arba naudoti kitus sterili-acijos b2dus. ;irinimo laikas: *ei instrumentai nesuter+ti virulenti+kais mikrobais! u#tenka virinti %'-1'min.! jei suter+ti p2liniais kokais < ne ma#iau 9&min.! jei klostridijomis < % kartus po /val. +virinti instrumentai! jei greit nebus naudojami! sutepami labai plonu va-elino sluoksniu ir laikomi specialioje spintoje. ;utokla/as < tai prietaisas naudojamas sterili-avimui vandens garais su dideliu slgiu ,Bagal Pikipedia < slginis prietaisas! skirtas med#iagoms ir 7rankiams sterili-uoti! kaitinant tirpalus vir+ j virimo temperat2ros. +rastas /:FE m. pranc2- mikrobiologo C%arles C%amberland.. Bagal Bapinio katilo princip sudarytas i+ dviej vienas 7 kit 7dt katil. 8arp j yra tarpas! 7 kur7 pripilama vandens ,schemoje 7 j7 i+ karto paduodami garai,steam suppl/3.. Cutoklavo vir+ sudaro dangtis ,door. su termometru temperat2rai ir manometru gar slgiui matuoti. ;o#tuvai ,sc%emoje b2t steam eR%aust am.d&io angoje. automati+kai reguliuoja slg7 ir saugo autoklav nuo sprogimo. Dangtis u#daromas hermeti+kai u#sukomas sraigtais. T vidin7 katil laisvai! kad nesusispaust! sudedama sterili-uojamoji med#iaga. Cutoklavas +ildomas elektra. L#vir5s vanduo virsta garais! kurie kyla auk+tyn ir patenka 7 vidin7 cilindr! kur yra sterili-uojamoji med#iaga! ir "ia dl didelio slgio vienodai pasiskirsto. Didinant slg7 autoklave! kyla virimo temperat2ra ,daiktas! stereli-uojant vandens garais! stereli-uojamas didesnje nei /%'oC temp. (uo didesnis slgis tuo didesn pasidaro virimo temperat2ra.! trumpja sterili-avimo laikas. Dsant didesniam slgiui vanduo ,garai. lengviau patenka 7 bakterij lsteles ir grei"iau jas sunaikina.
Iorinis katilas

Sterelizuojamas daiktas Vidinis Tarpas tarp katil Garai i talpos kurioje virinamas

?lgis ,atmos>eros. / /.& % 1 9

;utokla/as ;irimo ta ,laipsniai. /'' ,//E.Nb. //%.& /%'.F ,/1%.Eb. /19 /99./

?terili-avimo trukm 1val. /val. 9&min. 1'min. /&min.

%/

?terili-uojant med#iag! paprastai u#tenka /.&-% atmos>er! kad #2t visi mikrobai ir sporos. Jiuolaikiniai autoklavai gali b2ti u#programuojami tam tikrai tc! slgiui ir automati+kai juos palaiko. Kaigus sterili-avim! med#iaga dar kelet min. d#iovinama. 8iksliausia med#iagos sterilumo kontrol yra bakteriologin. Heikalaujama kas F-/' dien daryti sterili-uotos med#iagos pasl7. U po kiekvienos sterili-acijos apie sterilum sprend#iama netiesiogiai < pagal ta vidiniame katile. Brie+ sterili-acij 7 katil kontrolei 7dedamos auk+toje ta i+silydan"ios med#iagos. ?ieros milteliai i+silydo //FaC! antipirinas! aminopirinas -- //'aC! re-orcinas -- //EaC! ben-oin r2g+tis - /%/aC. Aiksai. Kiksas! b2gnas! metalin d#ut operacinei bei tvarstomajai med#iagai sterili-uoti ir laikyti. K2na apvalu re"iau kvadratinis ar kitokio >ormos. Da#niausiai daromas i+ nikeliuoto ner2dijan"io plieno. ?udjus daiktus! kuriuos reikia sterili-uoti! sandariai u#darius dangt7 ir atidarius +onuose esan"ias skylutes biksas dedamas 7 autoklav. Bo sterili-acijos +onins skyluts u#daromos! kad nepatekt dulks! ir biksas su sterilia med#iaga laikomas specialioje spintoje. ?terili med#iaga tinka vartojimui /-% paras! vliau j reikia persterili-uoti. ;ietoj b2gn galima naudoti specialius paketus. T vien b2gn ar paket dedamas rinkinys vienai operacijai. Brie+ dedant 7 autoklav! prie kiekvieno b2gno t.b. priri+tas pasas! kur pa#ymta: /. atsakingojo u# sterili-avim pavard! %. sterili-avimo data! 1. b2gno turinys.

%%

). Bai9d r&ys. Bai9d gijimo %&dai.

6ai-da ,vulnus. yra odos ar gleivins dangos vientisumo pa#eidimas ,tai pavir+ins #ai-dos! nudrskimai.! kuris kartais g.b. susij5s ir su gilesni audini su#alojimu ,gilios #ai-dos. ar k2no ertmi atvrimu ,penetruojan"ios.. Bagrindiniai #ai-dos simptomai : skausmas ,kartais ir su#eidimo +okas! smarkiai pakenkus nerv re-ginius! b2na visi+ka su#eisto ploto nejautra.; kraujavimas ir audini de>ektas! arba #iojjimas ,priklausomai nuo to! ar #ai-da sutampa su Iangerio linijomis ,nat2raliomis k2no rauk+lmis.; kuo labiau sutampa! tuo ma#iau #iojja.. 1. Bai9dos dl patologini pakitim kraujagyslse7 arterijose>aterosklerotins opos?, /enose >/ariko9ins opos?, lym6agyslse > lim6inins kilms opos?. ,. (eurotro6ins ai9dos7 dia%etins pragulos, sumuimai. -. .raumatins ai9dos7 odos, glei/ini, raumen ir t.t. >papratos, komplikuotos, penetruojan=ios? !. Chirurgins ai9dos7 /arios, kontaminuotos, in6ekuotos, chirurgins komplikacijos> 6istuls?. . Bai9dos dl spaudimo, /ilkimo7 pragulos, opos. *. 1itos ai9dos7 tumoro augimo, imunologini, udegimini proces metu. 1lasi6ikacija ir charakteristika7 . pagal gyl7: /. pavir+ins %. giliosios . Bagal audini su#alojim: /. Baprastosios < kai pa#eid#iamas tik vienas audinys ,pv-.: oda.; %. (omplikuotosios < kai pa#eid#iamos oda! >ascijos! raumenys! sausgysls. . Bagal tai ar yra mikrob: /. JK/ariosL arba aseptins! tai yra operacins #ai-dos! kai nra atveriamas tu+"iaviduri organ spindis. Dar g.b. i+skiriamos tokios operacins #ai-dos: 2. <aai utertos ,+variai u#ter+tos.< atliekant tam tikras su didesne in>ekavimosi ri-ika susijusias operacijas; atveriami spind#iai turinys 7 #ai-d apie /Q sup2liuos. 1. Iantykinai utertos ,u#ter+tos ertmini organ operacijos.< atveriant tu+"iaviduri organ ,da#niausiai #arn. spind#ius. * in>ekavimosi ri-ika apie 1 kartus didesn! nei aseptini #ai-d. apie /NQ sup2liuos. 9. J(e/ariosLH la%ai utertos arba p2lingos! tai yra traumins #ai-dos.- labai u#ter+tos! apie 9'Q sup2liuos. ;. Bagal tai kuo #ai-da padaryta: /. Bjautin! v'ln's incisiv'm! padaroma a+triais pjaunamaisiais 7rankiais ,peiliu! skustuvu.! #ai-dos kra+tai yra lyg2s! labiau kraujuoja! nes a+triu 7rankiu perpjautos kraujagysls lieka neu#spaustos; %. (irstin #ai-da! /ulnus caesum, padaroma kertamaisiais 7rankiais! kra+tai +iek tiek suspausti! kraujavimas ma#esnis; 1. Gu+tin #ai-da( v'ln's cont's'm! padaroma bukais 7rankiais! todl jos kra+tai b2na nelyg2s! labai suspausti! ma#ai gyvybingi. 6ai-dos kra+tuose kraujagysls b2na stipriai suspaustos! todl kraujuoja labai ma#ai; kra+tai dl kraujotakos sutrikim da#nai nekro-uojasi! da#nas in>ekcijos pavojus; %1

9. ?paustin #ai-da, v'ln's compress'm1 b2na tada kai kuri nors k2no dalis suspaud#iama tarp dviej kiet daikt. +vai-da beveik nesiskiria nuo mu+tins; &. 8rintin #ai-da! /ulnus conMuassatum! padaroma spaud#iant audinius labai didele jga! su#alojimas ypa" sunkus ,7ki+us rank tarp vol.. Da#nai tenka gal2n5 amputuoti! kartais dl tempimo oda labai pla"iai atsisluoksniuoja ,decollement traumati^ue. ir raumenys lieka nuogi; N. Draskytin #ai-da! v'ln's lacerat'm! padaroma 7vairiais 7rankiais! audiniai suardomi 7vairiu laipsniu! b2dinga didel audini nekro- ir in>ekcijos pavojus; F. Durtin #ai-da! v'ln's p'nct'm! padaroma smailiais 7rankiais ,yla! peiliu! durtuvu.. Jios #ai-dos da#nai siauros! bet gilios. Da#nai sunku pasakyti kas su#eista gilumoje. Apa" pavojingos pilvo srity < neai+ku! ar pradurta pilvo siena. n>ekcijos at#vilgiu pavojingesns u# kirstines! kraujavimas da#niausiai ma#as! todl #ai-da nei+siplauna. ; :. (astin #ai-da! v'ln's mors'm! padaroma gyvuli arba #moni dantimis. ?u#eidimas gali b2ti 7vairus ,priklausomai nuo dant.! #ai-da da#nai in>ekuojasi! kartais u#nuodijama; E. Jautin #ai-da! vulnus sclopetarium! padaroma +aunamaisiais ginklais. K2na 1 tip: pavir+ins ,tangentins.! kiaurins! aklosios ,u#darosios.; Ara skirstomos 7 kiaurymines ir aklas. ?u#eidimo dydis priklauso nuo kulkos ar skeveldros ,sviedinio. kinetins energijos. (ukos poveikis priklauso nuo trij >aktori: - Gechaninio poveikio, ply+imas! sumu+imas.! - sm2gins bangos! - kavitacinio e>ekto. Jautins #ai-dos kanalas dalinamas: Pirminis kanalas su nekrotiniais audiniais! mikroorgani-mais! svetimk2niais! pirmin traumatins nekro9s 9ona ,contusio -one.! molekulinio sualojimo 9ona ,commotio -one. /'. Gi+ri #ai-da! vulnus mi[tum! padaroma kai audinius veikia keli veiksniai; //. 4uodytin #ai-da! vulnus venenatum! padaroma veikiant mechaninei jgai plius cheminei med#iagai ,7sid2rus cheminiu pie+tuku < taip labai da#nai susi#aloja kaliniai.. ;. 3ali b2ti: a. paviens b. daugybins ,kuo daugiau! tuo pras"iau c. kiaurins ,pa#eistos plvs. d. pavir+ins- iki plvs e. +varios >. u#ter+tos

Bai9d gijimas. 8ai yra regeneracijos ,#uvusi lsteli pakeitimo tos pa"ios r2+ies lstelmis. procesas. *is priklauso nuo bendros organi-mo b2kls! #ai-dos srities vaskuliari-acijos ,geriausia veido! blogiausia koj pir+t.! nerv pa#eidimo. 3ijim blogina nuolatinis #ai-dos dirginimas! +altis. Pirmas laikotarpis < #ai-dos biologinio i+sivalymo laikotarpis. %9

Brasideda tuoj po su#eidimo. Cpie su#eist viet re>leksi+kai susitraukia arterijos! bet greitai i+siple"ia ,va-omotor spa-mas.. ;ystosi arterin hiperemija! greit pereina 7 venin5 sta-5. Dl jos 7 audinius prisisunkia skys"i! vystosi traumin edema! ji spaud#ia kraujagysles! dar labiau didja sta- ir edema ,u#burtas ratas.. Gobili-uojamos vietins jungiamojo audinio lstels. Dmigrav5 leukocitai i+skiria proteoli-inius >ermentus! kurie ardo baltymus. Cpie #ai-dos kra+tus susidaro acido-! dl jos padidja kapiliar laidumas bei audini edema. Ccido- #ai-dos kra+tuose laikosi E-/9 par. 6ai-da biologi+kai i+sivalo! nes joje daug proteoli-ini! lipoli-ini >erment! kuriuos skiria tiek irstan"ios! tiek sveikos jungiamo audinio bei baltojo kraujo lstels. 8uo metu i+ #ai-dos re-orbuojasi toksins med#iagos < audini irimo produktai. (artais i+ #ai-dos gali pasklisti organi-me mikrob toksinai ir patys mikrobai. He-orbcija tuo didesn! kuo didesnis toje vietoje osmo-inis spaudimas! todl su osmo-ine hipertonija reikia kovoti. *ei #ai-da in>ekuota! i+sivysto u#degimas. (ai prasideda u#degimas! i+ #ai-dos i+siskiria daug eksudato. Bagal jo pob2d7 u#degimai skirstomi: - ?ero-inis u#degimas < skaidrus baltymingas eksudatas. - ?ero>ibrininis u#degimas < sero-iniame eksudate daug >ibrino! kuris nusda ant gleivini! pilvaplvs! pleuros! snarins kapsuls. - B2linis u#degimas. - $emoraginis u#degimas < jo metu p2liuose b2na eritrocit! nes su#alotos kraujagysls. Jis laikotarpis baigiasi atsidalinus visoms nekro-inms masms! biologi+kai i+sivalius #ai-dai! todl jo trukm tiesiogiai priklauso nuo audini su#alojimo dyd#io. ;ntras < regeneracijos laikotarpis! ankstyvasis nauj audini susidarymas! #ai-dos pasidengimas granuliacijomis. 3ranuliacinis audinys susidaro i+ jungiamojo audinio lsteli < >ibroblast! kartu dalyvauja ir endotelis. (iekviena granul susideda i+ kapiliaro! >ibroblast! lim>ocit! pavir+iuje daug granulocit. 3ranuliacinis audinys aptraukia vis #ai-dos pavir+i! neleid#ia re-orbuotis audini irimo produktams! mikrobams ir j toksinams ,tai apsauginis barjeras! provi-orin oda. 6ai-dos aplinkos Bh krypsta 7 +armingum! labai ma#ja $V jon! todl ma#ja kapiliar pralaidumas! osmotinis spaudimas! vystosi dehidratacija. .re=ias < baigiamosios regeneracijos arba randjimo ir epiteli-acijos laikotarpis. 4aujai susidar5s audinys i+ >ibroblast laipsni+kai pereina 7 skaidulin7 jungiamj7 audin7 < #ai-da randja. Handdama #ai-da kartu epiteli-uojasi. Dpiteli-uotis ji pradeda i+ kra+t. Brasideda elastini ir nervini skaidul regeneracija! kaulinio audinio >ormavimasis. Bai9d gijimo %&dai. 6ai-dos gali gyti dviem b2dais: Pirminiu %&du ,sanatio per primam intentionem. < +varios #ai-dos! po chirurginio #ai-d sutvarkymo. 6ai-dos sugyja per &-F dienas! tuomet j kra+tai lyg2s! nein>ekuoti! arti vienas kito! susi2ti be 7tempimo. ?usiuvant suartinus #ai-dos kra+tus! juose susidaro arterin hiperemija! po to vystosi edema! jie patinsta! juos ver#ia. ?iaurame #ai-dos ply+elyje prisipildo kraujo! pla-mos! leukocit ir lim>ocit ,maksimalus susikaupimas po %9 val... *ie sudaro apsaugin7 barjer < >agocituoja visas bakterijas bei #uvusi lsteli irimo produktus ir ne+a juos 7 sritinius lim>ma-gius. 62vant polinuklearams skiriasi >ermentai! kurie padeda tirpinti suirusius audinius < #ai-da biologi+kai valosi. 8ai pirmoji #ai-dos %&

gijimo >a-. *os metu vyksta aseptinis u#degimas ir sulimpa #ai-dos kra+tai < juos suklijuoja i+ kraujagysli i+j5s ir >ibrinu pavirt5s >ibrinogenas. Brasideda ir nauj element proli>eracija < nauji >ibroblastai susidaro jau antros paros prad#ioje. *ie ima gaminti skaidulas! kurios u#pildo #ai-dos ply+7 ir vis tvir"iau suri+a jos kra+tus. Dndotelio lstels irgi pradeda intensyviai dalintis. Cnt i+orinio kapiliar pavir+iaus atsiranda protopla-mini gumburli! jie auga i+ prie+ing #ai-dos kra+t! susijungia ir 7auga 7 >ibrino plvel5. + j susidaro nauji kapiliarai! kuri +vie#iam rande b2na labai daug! todl j spalva yra ro#in. (ietjant jungiamajam audiniui ir tvirtjant randui! ma#ja jame ne tik lsteli! bet ir kapiliar. 8odl randai pradeda balti. 8re"iasis laikotarpis baigiasi #ai-dos surandjimu ir epiteli-acija. Cntr par sveikoje odoje aplink #ai-d pamatinio sluoksnio epiteliocitai ima intensyviai daugintis ir u#slenka i+ prie+ing pusi ant rando + prad#i ant rando epitelis b2na labai +velnus ir nepatvarus! todl j7 reikia saugoti. ;ntriniu %&du #ai-da gyja! jei nepavyksta sugyti pirminiu. Xormuojasi didelis kiekis granuliacinio audinio! proli>eracijos ir maturacijos, rando susidarymo. laikotarpiai yra ilgesni. 6ai-dos gyja ilgiau. L#degimo rei+kiniai b2na stipr2s! todl jos kra+tai labai patinsta! kartais parausta! skauda. *au po 9: val. ant #ai-dos pavir+iaus vietomis atsiranda granuliacij! jos labai greitai padengia vis #ai-d. 8ai apsauginis barjeras! nepraleid#is mikrob ir j toksin. Bro sveikas granuliacijas nevyksta re-orbcija! nes jose nra lim>agysli. Granuliacinis audin/s labai leng ai pa&eid&iamas1 todl t arst/ti &ai.d reikia retai ir atsargiai1 ne artoti %ipertonini tirpal1 antiseptik. Bama#u visas granuliacinis audinys virsta randiniu jungiamuoju audiniu! kuris u#pildo de>ekt. Balengva epitelis u#dengia randus plonu! bly+kiu! melsvos spalvos sluoksniu. 8okia plona epitelio danga labai lengvai su#eid#iama! todl neretai susidaro negyjan"ios opos. 4ervini skaidul regeneracija prasideda tik po % sav. nuo perpjaut nerv +akeli. 2andas ,cicatri[.. 6ai-dai sugijus antriniu b2du! randas b2na didelis! kietas! gali spausti giliau esan"ias kraujagysles ir trikdyti normali kraujotak! kartais spaud#ia nerv kamienus ir sukelia skausmus. Blat2s randai pilvo sienoje sudaro locus minoris resistentiae i+var#oms susidaryti. *udesiai kenkia randams < sutr2ksta epidermis! patenka in>ekcija! prasideda p2liavimas! i+sivysto negyjan"ios opos! i+ kuri ilgainiui gali i+sivystyti sarkoma. (artais gali susidaryti pernelyg dideli! kieti! 7 v#io #nyples pana+2s randai < keloidai. * atsiradim 7takoja ne tik traumos ar operacijos apimtis ir gijimas antriniu b2du! bet ir paties organi-mo savybs! jo reakcijos stiprumas. ;e+li granuliacij! rand >ormavimsi skatina jodas. Bai9dos gijimas po au ,sanatio sub crustam.. Bavir+ini su#alojim metu kraujas! lim>a sukre+a ir susi>ormuoja +a+as. (ai +a+as nukrenta po juo randasi tik nauju epiteliu padengta #ai-da. 8ai nra atskira gijimo >orma; po +a+u gali gyti ir pirminiu! ir antriniu b2du. ?usidaro pavir+inis +a+as i+ sud#i2vusio kraujo arba #ai-dos sekreto. Ja+as stipriai laikosi! pridengia #ai-d ir trukdo patekti in>ekcijai. 8ai nat2ralus saugomasis tvarstis! jo negalima nei liesti! nei pa+alinti. Cugdamas i+ kra+t! epitelis palengva palenda po +a+u ir u#dengia #ai-d. Basibaigus epiteli-acijai! +a+as pats nukrinta. Bai9dos gyjimo 6a9s L#degiminis laikotarpis! po#ymiai < paraudimas! pabrinkimas! padidinta aplinkos temperat2ra. 8rukm /-1 paros.

%N

Tvykus su#alojimui prasideda lstelin ir kraujagyslin reakcija prie+ svetimus agentus, bakterijas! svetimk2nius.. (artu yra +alinami su#aloti audiniai < #uvusios lstels! kraujo kre+uliai. Jiame laikotarpyje vyksta kre+ulio >ormavimasis! va-okonstrikcija.

Broli>eracijos laikotarpis! trukm /%-/9 par. d Ber penkias paras patekus 7 #ai-dos aplink dideliam kiekiui >ibroblast vyksta kolageno sinet-. Brasideda ekstra-lstelins #ai-dos matricos >ormavimasis. Jio proceso intensyvuimui 7takos turi organi-mo mityba! apr2pinimas deguonimi. Dpitelio regeneracija prasideda i+ #ai-dos kra+t. Tvykus kmontrakcijai suma#ja #ai-dos plotas , dydis.. Hando >ormavimasis - maturacijos stadija! vyksta /-% metus.. Jio proceso metu kolagenas kei"iasi kolagenu < kuris yra #ymiai stipresnis. (artu kei"iasi kapilair strukt2ra. Bradinis procesas vyksta gana trumpai < 1-9 savaites.

%F

:. Bai9dos in6ekcija ir jos pro6ilaktika.

0emiantys /eiksniai Booperacines in>ekcines komplikacijas! tarp j ir apie #ai-d in>ekcij! lemiantys veiksniai skirstomi 7 1 grupes: /. Brie+operaciniai. %. Uperaciniai. 1. Booperaciniai. &ai.d in;ekuotum lemiaD a3 prieoperaciniai eiksniai# prie operacij bu M eiksniai1 galint/s turti takos komplikacij atsiradimuiD lemiant/s bendr b2klM#biologins sa /bsD am&ius1 l/tis1 ntumas ir &ind/mas1 s oris1 alergija1 genetika1 kepen ir inkst ;unkcijos1 imunins sitemos b2kl1 aistai ir j s eika su antibakteriniais aistais1 gretutins ligos. kiti susijM su liga pakitimai1 dl kurios kreipsi staig1 p ..D prakiurusi kirmlin atauga1 at iras in;ekuotas l2&is1 odod in;ekcija. b3 operaciniai# tiesiogiai su operacija susijM1 komplikacij ri.ik didinant/s eiksniaiD ne tik aseptika ir antiseptika1 taip pat grubus elges/sD seni c%irurginiai instrumenta1 blogi elektrokoaguliatoriai1 bloga %emosta.1 nepakankamai steril2s instrumentai1 nepilnai de.in;ekuotos c%irurgo rankos1 apklotai1 t arstomoji med&iaga. 7aip pat sta;ilokokins in;ekcijos neiotojai patalpoje1 &arn/no turinio1 in;ekuotos tul&ies1 ar lapimo kontaktas su &ai.da1 inplantuotas s etimk2nisD prote.s1 tinkleliai1 transpSantuojami donoro organai. c3 pooperaciniai ieksniai# po operacij atsiradM ir didinat/s ri.ikD nepakankamai steril2s instrumentai1 perriimo med&iaga1 personalo rankos ir pirtins. ligoni grupa imas leid&ia i engti alia gulin+io %ospitaline in;ekcija sergan+io ligonio kontakto10 aseptikos laik/masis ap&i2rint ligonius leid&ia i engti in;ekcijos neimo &ai.d3 $n6ekcijos patekimo ' organi9m3 keliai7 C. eg-ogeninis- pa#eista gleivin! oda! riebalinis ar prakaito mai+elis ,kontaktin in>ekcija.! jei i+ oro oro in>ekcija! re"iau kosint! kalbantis! spjaudantis! "iaudint- la+elin in>ekcija. 3alimos patekimo vietos: kur nesiprausiama! kasomasi! nutrinama! kus leid#iamos med#iagos- ypa" narkomanams. K. endogeninis- plinta i+ pirminio #idinio esan"io organi-me! ,angina! dant kariesas! grybelis.! gali b2ti snaud#ianti rand ar suaugim in>ekcija! kai tr2ksta apendicitas. Da#niausiai b2na negydant ir sav5s perne+ama 7 kitas organi-mo vietas. Bavojingiausia- p2ling #ai-d! p2liais u#ter+t instrument ir medicinos personalo rank bakterijos ,pastarosios labai atsparios- GU pasa#as per ligonius hospitalin in>ekcija.. (artais pasitaiko atspari antibiotikams ir pan. Pagal patekimo kelius &ai.d in;ekcija skirstoma D o Egzogenin. "n;ekcija patenka i iors1 jos artai /ra pa&eista oda ar glei ine1 plauko1 riebalins ar prakaito liaukos maielis 0kontaktin in;ekcija3. 4i gali patekti &ai.d i oro su dulkmis 0oro in;ekcija3 ar tiesiogiai nuo kit &moni jiems kosint1 kalbant1 +iaudint1 spjaudantis 0laelin in;ekcija3. Tiaudint mikrobai imetami <#<.> metro atstumu %:

o Endogenin. Plinta i pa+iame k2ne esan+io &idinio1 susilpnjus organi.mo atsparumui 0dl traumos1 operacijos3. "n;ekcija gali generali.uotis ! cirkuliuoti krauj/je 0sepsis31ar1 jei organi.mas sugebs j apriboti1 inkapsuliuotis naujoje ietoje1 kur lokaliai suma&jMs re.istentikumas 0absceso isi /st/mas3. 7okia silpnesn ieta organi.me da&nai ir b2na &ai.da. @odl prie4 planines operacijas labai svarb' %ra san'oti vis's galim's inGekcijos ;idini's organizme: nes eikus dantis1 ltinius ton.ilitus1 reikia ig/d/ti plauk ;urunkulus1 spuogus. 6et daugelio &idini sanuoti nepa /kstaD in;ekcija gali JsnaustiA randuose arba suagimuoseS dl &emo organi.mo atsparumo po operacijos normali &arn/no ;lora gali translokuotis ir irgi sukelti in;ekcij. 7odl labai s arbu /ra ir tinkamai paruoti ligon operacijai1 kad jis b2t operuojamas pakankamai geroje b2klje1 ir jo imunitetas galt atlaik/ti bakterij atak. ,oterims nerekomenduojama operuotis menesini metu ir <#O dienas prie ar po j ! tuo laiku imunitetas irgi nukrenta. Pa ojingiausios /ra %ospitalini p2ling &ai.d1 p2liais u&tert instrument ir personalo rank bakterijos 0nes +ia susidaro atspariausi mikroorgani.m1 prajusi kelet pasa&1 JbukietaiAL =aizdF inGekcijas galima suskirst/ti pagal j komplikacijas1 sukljo pob2d ir makroorgani.mo reakcij. 4 r2/sD P?lin. 4 sukelia GramP kokai1 &arnin ;lora 09. coli1 P. aeruginosa3. *is i suklj sl/gojami procesai pana2s ! jie iaukia audring ietinM u&degiminM organi.mo reakcij. U t iet pripl2sta u&degimins lstels ir sudaro kiet u&degimin in;iltrat. 6akterij toksinai bei u&degimo mediatoriai ietikai sutrikdo cirkuliacij ir sukelia eksudacij. 9ksudatas in;iltruoja audinius ir sukelia u&degiminM edem *t'mor6. Dl %iperemijos oda toje ietoje parausta *r'bor61 tampa kartesn *calor6. Dl u&degiminio in;iltrato spaudimo i ieta skausminga *dolor6. 7aigi1 patogene.ei s arbu /ra sukljo irulentikumas ir makroorgani.mo atsparumas. P2linga in;ekcija plinta lim;os takais1 kraujo sro e ir gali generali.uotis 0isi /st/ti sepsis3. P'tridin. 4os sukljai ! mikrob grup1 skatinanti audini apmirim ir pu im. Da&niausiai tai anaerobai 06ac. subtilis1 6ac. mesentericus1 Proteus ulgaris3. 4ie da&nai dauginasi p2liuojan+iose &ai.dose ir1 kadangi maitinasi neg/ ais audiniais1 padeda &ai.doms grei+iau isi al/ti. 6et jei neg/ audini .ona labai plati 0traik/tos1 mutins &ai.dos1 susidaro sl/gos /st/tis putridiniam procesui. 7am turi didelM reikmM makroorgani.mo nusilpimasD alimentarinis isekimas1 a itamino.1 distro;ija1 sunki in;ekcija. Putridiniam u&degimui b?dingas didelis a'diniF irimas esant silpnai ';degiminei reakcijai. Vra balt/mai1 dl to susidaro daug duj1 pu imo alkaloid ! ptomain. Dl to ji sukelia greitai plintan+ia ;legmona su didele audini edema ir intoksikacija SpeciGin in;ekcija. 4os sukljai pasi&/mi speci;iniu1tik jiems b2dingu po eikiu audinius 0&ai.d di;terija1 &ai.d tuberkulio.1 stablig3. -ie mikroorgani.mai /ra speci;ini lig sukljai1 turi sa us artus organi.me ir &ai.d patenka labai retai. Anaerobin. -ios in;ekcijos iraika audiniuose /ra d'jin gangrena. 4 sukelia klostridijos 0C. per;ringens1 C. oedematiens1 C. septicum1 C. %istoliticum3. 4os dauginasi anaerobinm sl/gom1 ardo audinius1 iskiria labai daug duj1 dl to b2dinga mas/ i alandom plintanti edema ir sunki bendra intoksikacija. 1i4ri. 8elios suklj r2/s1 ir isi duoda tam tikr klinikinM iraik. Chr. ai9d in6ekcija priklauso nuo7 bakterij skai"iaus %E

bakterij tipo pj2vio ilgio! tipo ,ilgiau gyja didels. gretutini in>ekcij ligonio k2ne b2tina surasti implant! nes jie svetimk2niai hospitalins in>ekcijos kuo ma#iau ligoninje b2ti.

Pro6ilaktins priemons prie ai9dos sup&lia/im3. *ei sukljas i+buvo #ai-doje vir+ 1-9 val.! pro>ilaktinis antibiotik panaudojimas jau nebus e>ektingas < jau nepads i+vengti #ai-dos sup2liavimo. ?kiriant antibiotikus prie+ operacij! j koncentracijos pikas kraujyje turi atsirasti operacijos metu. 3eriau juos leisti 7 ven 7vedamosios narko-s metu. *ei leid#iami 7 raumenis < tai kartu su premedikacija; +iuo b2du antibiotik koncentracija ilgiau i+silaiko! bet grei"iau atsiranda re-istentins >ormos. Duodant per os ,ruo+iantis storos #arnos operacijoms.! reikia pradti skirti %9 val. prie+ operacij. He"iau taikomas b2das < antibiotik suleidimas apie &ai.d prie operuojant. Cntibiotikus galima 7vesti ir elektro>ore-s b2du 7 operacin7 lauk prie+ padarant pj2v7. Uperuojant storj #arn! galima naudoti rektalines #vakutes su metronida-oliu %-9 val. prie+ operacij. Bo operacijos antibiotikus vartoti ne ilgiau %-1 par ,gali padidinti ir taip jau po operacijos esan"i imunosupresij.. (artu su antibiotikais skirti ir kitus antibakterinius preparatus ,sul>anilamidus! proteolitinius >ermentus.. 8aikoma ir imunopro>ilaktika: pasyvi < serumai! pla-mos ,+iuo metu laikoma nee>ektyvia.! aktyvi < sta>ilokokinis anatoksinas ,ekspres imuni-acija.; imunomoduliatoriai ,pirogenai! prodigio-an! metiluracil! pentoksil! timostimulinas! timalinas! taktivinas! levami-olis! dici>onas.. ?ituacins si2ls! atidtos si2ls < g.b. taikomos esant anaerobins in>ekcijos pavojui. Vengiama usi&ti ai9d3 i karto po operacijos, norint sudaryti geresnes aeracijos s3lygas ir neleisti daugintis anaero%ams. 4uolatinis sekreto i+ #ai-dos pa+alinimas < drenavimas; drenuojant galima taikyti pastov siurbim ar per drenus plauti #ai-d. 6ai-dos tvarstymo ypatumai -- #ai-d reikia padengti taip! kad atitikt jos gijimo >a-5: pradinse stadijose geriausia aseptikai uhermeti9uoti plastmasms >plast%utolas .! KX-N klijais! li>u-oliu. <arliniai t/ars=iai i karto po operacijos nra la%ai geri7 po operacijos in6ekcija patenka si&li kanalliais ' ai9d3, marl neymiai traumuoja ai9d3 ir praplatina patekimo /artus, o jos sor%cins sa/y%s greit inyksta. Cnkstyvas si2li numimas: 1-"i < 9-t par po operacijos. 1'

Kiuo metu chirurgijoje, siekiant sumainti ai9d sup&lia/imo ri9ik3, laikomasi , pagrindini tendencij7 /.*ei tik 7manoma! taikyti minimaliai inva-yvi chirurgij. 8ai reikalauja brangesns aparat2ros! bet visi+kai apsimoka! nes padeda suma#inti su #ai-d in>ekcijos gydymu susijusias snaudas. %.;isi slaugymo instrumentai! kontaktuojantys su pa#eistais audiniais ar k2no ertmmis! t.b. vienkartiniai. Pirminis chirurginis ai9dos sut/arkymas7 /. 4uskutami plaukai 1-& cm. Cplink #ai-dos kra+tus. 2. Ud nuvalyti rie%alus tirpinan=ia mediaga >eteriu.! nusausinti % jodo tirpalu! nelie"iant pa"ios #ai-dos. 1. Cpipjauti apie '!%-/ cm. nuo #ai-dos kra+t ,+is atstumas priklauso nuo kra+t b2kls.! b2tinai sulaikant kraujavim. 9. 6ai-da u#siuvama! jos kampuose 7statomi guminiai drenai. &. Uda aplink #ai-d tepama antiseptiniu tirpalu. *. ;nt ai9dos udamas aseptinis t/arstis.

1/

1". <inimaliai in/a9y/i chirurgija. Vieno troakaro chirurgija, nat&rali ang chirurgija >(E.CI?.
Ginimaliai inva-in chirurgija,G C. tausojanti chirurgija < viena i+ prioritetini chirurgijos kryp"i. Bati minimaliai inva-ins chirurgijos koncepcija yra pa#angi! nes siekiama diagno-uoti ir gydyti chirurgines ligas sukeliant kaip galima ma#esn5 traum organi-mui. Did#iausia minimaliai inva-ins chirurgijos sritis yra laparoskopin chirurgija. *os raidai didels 7takos turjo medicinini vai-duojamj technologij ir laparoskopijai naudojam instrument pa#anga. minimal2s pj2 iaiD da&niausiai iki O<mm. retai skausm sukeliant/s po operacijos. Po jos da&nai u&tenka paprast nuskausminamj1 nereikia narkotini analgetik. ,"C nereikia skusti1 gal tik kiek apkirpti operacin lauk. 0aparoskopija ,gr. lapara < pilvas! scopeo < #i2rti. < tai operavimo metodas! kai per kelis nedidelius pj2vius pilvo sienoje! naudojant optin5 sistem ir plonus manipuliatorius! pilvo ertmje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Bro nedidel7 pj2vel7 pilvo sienoje! naudojantis specialia ;eresSo adata! kuri duriant pro pilvo sien nepa#eid#iami po ja esantys organai! 7 pilvo ertm5 suleid#iama anglies dvideginio duj! kurios pakelia pilvo sien nuo viduje esan"i organ ir sudaro pakankam erdv5 ap#i2rti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomsias proced2ras. ;liau pro papildomus nuo / cm iki %!& cm pj2velius ,pj2vio ilgis ir skai"ius priklauso nuo atliekamos operacijos sudtingumo ir turimos technikos dyd#io.! 7 pilvo ertm5 7ki+ami special2s chirurginiai instrumentai! kuri darbin dalis yra pana+i kaip 7prast chirurgini instrument! ta"iau chirurgas juos valdo u# pilvo ertms rib. (as vyksta pilvo ertmje! chirurgas mato telemonitoriuje. T j7 vai-d perduoda nedidel telekamera! kurios objektyvas taip pat 7leid#iamas 7 pilvo ertm5. Iaparoskopija < tai unikalus metodas! kai panaudojant technines optikos! televi-ijos! elektros prietais ir mechanikos galimybes! chirurgin5 patirt7! 7g2d#ius ir #inias atsiveria did#iuls diagnostikos ir gydymo galimybs. Bacientams < tai ma#oji chirurgija! nes atliekami ma#i pj2viai! lengvesnis pooperacinis laikotarpis! trumpesnis sveikimo laikas. 3ydytojui-endoskopuotojui < tai sudtinga did#iosios chirurgijos dalis! kadangi net ma#iausiai intervencijai reikalingos specialios #inios! 7g2d#iai ir patirtis. Batvirtinta! kad laparoskopin chirurgija yra saugi ir veiksminga. Balyginti su tradicine chirurgija! turi +iuos privalumus: grei"iau sveiksta! sutrumpja guljimo stacionare laikas! suma#ja gydymo i+laidos! gaunamas geresnis kosmetinis re-ultatas. Trodyta! kad pilvo #ai-dos dydis tiesiogiai susij5s su paciento pooperaciniu aktyvumu. 8ai labai svarbu vyresnio am#iaus ir turintiems antsvorio #monms! kuriems! norint pasiekti operuojam organ! reikia atlikti gana didel7 pj2v7. 8okiu atveju pa#eid#iama daug raumen! >ascijos! nervai ir kraujagysls. Cnkstyvu pooperaciniu laikotarpiu dl to labiau skauda! ypa" keliantis ar judant! todl pacientas priverstas ilgiau gulti lovoje. ;lyvu pooperaciniu laikotarpiu dl nerv ir kraujagysli pa#eidimo gali sunkiau gyti operacin #ai-da! atro>uojasi pilvo siena! blogai sugyja >ascijos ir gali atsirasti pooperacin i+var#a. 8uo tarpu operuojant laparoskopu paciento pilvo sienos storis neturi 7takos operacini pj2veli dyd#iui. *is jau kit par gali keltis i+ lovos! dl didesnio aktyvumo b2na ma#iau pooperacini komplikacij! grei"iau i+ra+omas 7 namus! ma#iau reikia skausm mal+inan"i vaist! grei"iau gr7#ta 7 darb ar aktyv visuomenin7 gyvenim. 1%

3alima diagno-uoti ligas: Dndometrio- (iau+id#i cistos. gydymas (iau+id#i navikai ,augliai.. 3imdos mioma 3inekologini u#degim diagnostika ir gydymas. Dktopinio n+tumo diagnostika ir gydymas (ontraindikacij laparoskopijai klausimas tebra diskutuotinas. ;iena i+ buvusi kontraindikacij < b2kl po pilvo chirurgins operacijos! ypa" dl #arn nepraeinamumo! pasidar reliatyvi. 4ors padidja #arn pa#eidimo ri-ika! klinikini tyrim duomenys rodo! kad +ioje situacijoje sergamumas po laparoskopins operacijos yra ma#esnis nei po laparotomijos. Kuvusios abdominalins operacijos yra padidjusios ri-ikos veiksnys laparoskopinei operacijai! nes padidja #arn pa#eidimo galimyb. (ontraindikacija daryti laparoskopij < didelio laipsnio plautinis +irdies nepakankamumas! kepen >unkcijos nepakankamumas! di>u-inis peritonitas. Kendras laparoskopini operacij komplikacij da#nis yra apie % proc. ;isos komplikacijos skirstomos 7 chirurgines: kraujavimas! in>ekcija! gretim organ pa#eidimas ir aneste-iologines: skrand#io turinio aspiracija! alergins reakcijos! kardiologins problemos ir kt. ?tiprus kraujavimas operacijos metu yra da#niausiai susij5s su did#ij kraujagysli pa#eidimais. 8ai yra re"iausiai pasitaikanti! bet gyvybei grsminga komplikacija. Vieno troakaro chirurgija- kai operacija daroma per vien ang 7ki+us daugiakanalin7 instrumenttroakar. ?augus! e>ektyvus b2das! greitai atliekamas! su ma#a komplikacij ri-ika ir puikiais kosmetiniais re-ultatais. 8inkami varikocelei! apendicitui ir kitoms #arnyno ligoms gydyti. tai moderni technika! kai pilvo operacijos atliekamos per minimalius pj2vius ,'!&-/!&cm.. Iaparoskopin chirurgija < operacijos per pilvo ir duben ertmes! o rakto skyluts chirurgija < per troakar! 7vest 7 kr2tins lst. laparocente9H pilvo prapjovimas ir troakaro 7ki+imas! kartu atliekamas diagnostinis pilvaplvs tyrimas! praplovimas! i+traukimas skys"io. (at&rali ang chirurgija ,4U8D? < natural ori>ice translumenal endoscopic surgery. < eksperimentin chirurgin technika! kuri metu atliekamos operacijos be rando naudojant endoskop! 7vest per nat2rali ang ,burn! +lapl5! i+ang5.. Ber vidin7 pj2v7 pilve! mak+tyje! tul#ies p2slje ar storojoje #arnoje! i+vengiama i+orini pj2vi ir rand. %''Fm. Kra#ilijoje atlikta pirma operacij serija! per mak+t7 +alinant tul#ies p2sl5. 8okios proced2ros vienintelis tr2kumas- ji atliekama tik moterims. Ganoma! kad 4U8D? taps naujausia minimaliai inva-yvios chirurgijos technika. (at&rali ang chirurgija- atliekama per nat2ralias #mogaus angas: burn! mak+t7 i+ang5! instrumentai suki+ami 7 ertm5 padarius pj2v7 skrandyje ar #arnoje! +alinama 8B arba apediksas: a. ma#esni kosmetiniai de>ektai! taip pat ma#ja i+var#os per pilvo sien ri-ika 11

b. pooperacinis skausmas ma#esnis! nes nra pj2vio pilvo sienoje c. greitesn reabilitacija d. in>ekcijos ri-ika ta pati! bet ma#esn operacins #ai-dos: pv- tul#ies pEsps per mak+t7 e. ma#esnis pritaikymas: turi b2ti nenutuk5s! neturti saug! u#degimas neturi b2ti u#leistas! neturi b2ti pa#eista ta anga! pro kuri bus dirbama! nebuvo prie+tai atvir pilvo operacij nes didja saug ri-ika. >. operacijos trukm pana+i ,pv-.: tul#ies +alinimo- tiek pat. ,inimaliai in a./ i c%irurgin proced2ra 0laparoskopin3 /ra ma&iau in a./ i nei at ira operacija. 7ai nra tas pats1 kas nei a./ i c%irurgija1 nes /ra net ir minimalus audini pa&eidimas. ,inimaliai in a.in c%irurgija ! iena i prioritetini c%irurgijos kr/p+i. Pati minimaliai in a.ins c%irurgijos koncepcija /ra pa&angi1 nes siekiama diagno.uoti ir g/d/ti c%irurgines ligas sukeliant kaip galima ma&esnM traum organi.mui. Did&iausia minimaliai in a.ins c%irurgijos sritis /ra laparoskopin c%irurgija. 4os raidai didels takos turjo medicinini ai.duojamj tec%nologij ir laparoskopijai naudojam instrument pa&anga. ,inimaliai in a.inei c%irurgijai priskiriam laparoskopiniai taisai1 ir nuotolinio ald/mo instrumentai1 naudojami su endoskopo ar panaaus prietaiso pagalbaD instrumentai neami per od ar k2no ertmM. 'e.ultatas ! trumpesnis %ospitali.a ijos laikas1 ambulatorinis paciento g/d/mas. )aparoskopins operacijos skirstomos ba.ines ir sudtingas. 6a.inms laparoskopinms operacijoms priskiriamos c%olecistektomija ir apendektomija1 kurias atlieka praktikai isi c%irurgijos sk/riaus g/d/tojai. Atlikti sudtingas laparoskopines operacijas c%irurgai paprastai speciali.uojasi. 7uo siekiama1 kad operuojant/sis g/d/tojas g/t daugiau patirties1 suma&t komplikacij skai+ius. )aparoskopin operacija c%irurgui /ra itin in;ormat/ i1 nes monitoriaus ekrane jis mato ididint operuojamo organo ai.d1 ir is ai.das pat/rusiam specialistui suteikia labai daug in;ormacijos apie lig ar paciento b2klM. 7odl labai s arbu1 kad t in;ormacij ertint1 o ir tikslias manipuliacijas atlikt auk+iausios k ali;ikacijos specialistai. 7aip ne tik i engiama komplikacij1 bet ir u&tikrinamas isikas pas eikimas1 greitas gijimas. )aparoskopija nuo klasikins c%irurgins operacijos skiriasi tuo1 jog atliekama minimaliai in a./ iai. 7am nereikia prapjauti ir at erti pil o sienos1 norint pasiekti pa&eist ar tartin organ. )aparoskopija atliekama tiek diagnostiniais1 tiek g/d/mo tikslais. Atliekant laparoskopinM operacij padaroma keletas nedideli pj2 i pro kuriuos kiami manipuliacijai reikalingi instrumentai ir optin sistema1 sujungta su operacinje esan+iu monitoriumi. 8ad pil o ertmje b2t pakankamai ietos operuoti j prileid&iama anglies d ideginio duj 0CKO31 kurios pakelia pil o sien nuo iduje esan+i organ ir sudaro pakankam erd M ap&i2rti pil o iduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei g/domsias proced2ras. Kperacijos metu pil as atrodo panaiai kaip ntumo pabaigoje. C%irurginius instrumentus c%irurgai aldo u& pil o ertms rib1 sa o eiksmus stebdamas monitoriuje1 kuriame ai.das keleta kart padidintas. )aparoskopijos metu c%irurgas gali ap&i2rti isus pil o ertms organus1 ertinti j pakitimus. 7ai s arbu esant neaikios kilms skausmams1 2maus pil o simptomatikai1 kai air2s radiologiniai ir 19

laboratoriniai t/rimai negali nustat/ti tikslios diagno.s. Pat irtinta1 kad laparoskopin c%irurgija /ra saugi ir eiksminga. )/ginant su klasikine c%irurgija1 po laporoskopini operacij paprastai grei+iau s eikstama1 suma&ja in;ekcij ri.ika1 geresnis kosmetinis re.ultatas. " kitos puss1 po ios operacijos1 dl isitempusios pil o sienos pirmas dienas po operacijos ligonis gali jaustis speci;inius pil o raumen skaumus1 nugaros skausmus1 p/kinim. 8ontraindikacij laparoskopijai nra1 ta+iau iuo b2du operacija ne isada manoma. 4ei ligonis prie tai turjMs kelet pil o srities operacij1 galimas &arn pasaito ir taukins priaugimas prie pil o sienos. Dl i saug gali b2ti nemanoma pil o ertmM prileisti anglies d ideginio ir pakelti pil o sienos. Iesant pakankamai erd s pil e laporoskopins operacijos /ra per daug pa ojingos1 dl galimo s arbi organ pa&eidimo ir todl neatliekamos. ,inimalaus pj2 io tec%nika. Iaudojama g/d/toj na ikini masi paalinimui su minimaliu randu ir trumpesniu gijimo laikotarpiu. Daugelis c%irurg pjauna W na ikinio audinio d/d&io pj2 prijimui ir jo paalinimui. $u minimalaus pj2 io tec%nika1 pj2 io d/dis /ra <X<B na ikins mass. Dl ma&esnio pj2 io ! ma&esnis randas ir trumpesnis gijimas. 7ec%nika e;ekt/ i alinant cistas ir lipomas. $peci;ins proced2ros. ,inimaliai in a./ iomis adinama daugelis medicinini proced2rD pood&io injekcijos1 pood&io implantai1 endoskopija1 poodin operacija1 laparoskopin operacija1 kriooperacija1 mikrooperacija1 endo askulin operacija 0p .. angioplastika31 koronar kateteri.a imas1 gama kameros1 P97. 7aip pat priskiriamos ai.do pagalba atliekamos operacijos1 roboto operacijos ir inter encin radiologija. Vra O skirtingi laparoskopini operacij ;ormataiD <. Daug/biniai pj2 iai ! Da *in+io sistema1 kai naudojama su pacientu kontakto neturinti konsol1 o c%irurgas kontroliuoja kamer1 pjo imo rankius ir kita. 8iek ienas pj2 is /ra orientuotas ties c%irurginiu objektu. O. *ieno pj2 io ! 6onati sistema. Iaudojamas > ;unkcij kontrolM1 drusk koncentracija ir akuumin pompa eikia kartu1 kai pjaunantis la.eris akt/ uojamas. 8amera su ap ietimu persiun+ia padidint ai.d monitori. -i sistema sukurta stuburo c%irurgijai. Pri alumaiD E. ,a&esn operacin trauma pacientui. ?. Kperacijos laikas ilgesnis1 bet %ospitali.acijos laikas trumpesnis. >. $ukelia ma&iau skausmo1 ma&esni randai1 greitesnis gijimas1 ma&esn pooperacini komplikacij ri.ika. G. Da&niausiai reikalinga bendrin nejautra1 nors ma&esnms operacijoms pakanka ir ietins. Pa ojai ir komplikacijosD <. 'eakcija aneste.ij. O. 8rauja imas. 1&

E. "n;ekcija. ?. *idinis organ su&eidimas. >. 8raujag/sli su&alojimas. G. *en ar plau+i trombai. F. 8 pa imo sutrikimas. =. ,irtis. C. Padidjusi %ipotermijos ri.ika ir pil apl s pa&eidimas dl al+io1 suas duj naudojimo. <B. 'iboti c%irurgo judesiai. <<. $ilpna g/lio perspekt/ a. Paplitimas. Pastaruoju metu populiarumas didja. 8ai kurios proced2ros1 p .. tul&ies p2sls akmen paalinimas1 e;ekt/ iai atliekamos minimalia in a.ine operacija. Pirma skminga aortos aneuri.mos minimaliai in a./ i operacija atlikta Iiujorke. Da&niausia proced2ra ! laparoskopin c%olecistektomija. Uranga. 'eikalinga speciali medicinin rangaD optini skaidul laidai1 mikrokameros ir special2s c%irurginiai instrumentai1 kiami k2n per specialius amd.delius per ma& ertmM k2ne. *idiniai ai.dai ;ilmuojami kamera1 siun+iami monitori1 kur g/d/tojas stebi ai.d1 diagno.uoja ir operuoja. Pagrindinis prietaisas ! laparoskopas. 4 /ra O tipaiD <. 7eleskopin am.delin lMio sistema1 sujungta su ideokamera. O. $kaitmeninis laparoskopas1 kurio gale tais/tas pakraujamas taisas. 7aip pat prijungtas optini skaidul laidas1 kuris sujngtassu iesos altiniu tam1 kad ap iest operacijos lauk i idaus.

1N

11. <inimaliai in/a9y/ios chirurgijos raida pasaulyje ir 0ietu/oje.

,"C draugija kurta <CC> m. *ilniuje. $ausio mnes *GP@) darbuotoj iniciat/ a nusprMsta kurti nauj c%irurgijos draugij ir j pa adinti minimaliai in a.ins c%irurgijos draugija. Uk2rim skatino naujienos c%irurgijoje1 nauj tec%nologij 0 kompiuterija1 ideokamera medicinoje1 endoskopijos tobuljimas ir c%irurgini laparoskopini rinkini atsiradimas3. Iema&as )ietu os c%irurg b2r/s laparoskopines operacijas jau mat u&sien/je. 8ai kurie c%irurgai ir pat/s jose dal/ a o. <CCO m. pa asar pirm kart man teko mat/ti ir asistuoti laparoskopinei c%olecistektomijai 4A* 6ostone1 :inc%esterYio ligoninje. 7ais pa+iais metais gruod&io < d. teko sa arankikai padar/ti laparoskopinM c%olecistektomij - edijoje1 8ristianstadYo ligoninje 0< pa .3. 7uo laikotarpiu )ietu oje pradtos dar/ti ir kitos laparoskopins operacijosD taip <CCO m. asar A.Grigali2nas *ilniaus uni ersitetinje greitosios pagalbos ligoninje 0*GP@)3 pirmasis1 naudodamas laparoskopin c%irurgin rinkin1 padar pirmj laparoskopinM c%olecistostomij. 7ais pa+iais metais ruden 0rugsj # lapkritZ3 ,.Purtokas ,arijampolje padar pirmj laparoskopinM apendektomij1 o gruod&io mn. gale A.6ubn/s $antariki klinikose padar pirmj laparoskopinM c%olecistektomij )ietu oje. <CCE # <CC> m.m. tokios operacijos pradjo plisti po is m2s al 04.$tanaitis *ilniuje # pirmosios laparoskopins %ernioplastikos 7APP ir 79P metodika1 ;undoplikacija pagal IissenY1 $P* m.7a/lorS 8aselis 8laipdoje # u&si2ta prakiurusi opa laparoskopuS -lepa i+ius 8laipdoje # deins puss laparoskopikai asistuojama %emikolektomijaS 7orrau 8aune # kepen cistos paalinimas ir t.t.3. 7ai bu o pagrindins prie&st/s dl ko reikjo kurti nauj draugij. $teigiamasis ,"C draugijos su a&ia imas /ko <CC> m. *ilniuje. 4o metu bu o daugiau emocij ir entu.iasmo negu objekt/ i sprendim. "kilo nema&ai neaikum dl bendra imo1 draugijos stat1 mokes+i ir pan. 7odl nusprMsta isus abejotinus klausimus isiaiskinti kartu su teisininkais1 suderinti sa o norus su objekt/ ia stat/mine ba.e. 7ais pa+iais metais pa asar 0gegu&s mn.3 8auno klinikose "" ,"C su a&ia imo metu bu o priimti draugijos statai ir nustat/ta draugijos darbo t arka 0O pa .3. "" ,"C su a&ia ime 8aune ir """ ,"C draugijos su a&ia ime 8laipdoje draugijos pirmininku irinktas 4.$tanaitis 0*ilnius31 pa aduotoju # 9.7orrau 08aunas3. 8laipdoje irinkta ,"C draugijos ald/ba 0D.*ildait1 A.$tainskas1 8.$trupas1 A.Grigali2nasS 'e i.ijos komitetas # ).Ioreika1 I.-ileikien1 A.Gradauskas3. Draugijos nariais bu o priimti daugiau negu <OB )ietu os g/d/toj. 6u o organi.uojami tarptautiniai ir respublikiniai seminarai. 4 metu bu o skaitomos paskaitos1 demonstruojamos parodomosios operacijos1 nagrinjamos airios minimaliai in a.ins c%irurgijos problemos1 komplikacijos ir pre encins priemons joms i engti. -i seminar metu skait paskaitas m2s kolegos i 4aponijos1 - edijos1 *okietijos. <CC> m. kartu su laparoskopins c%irurgijos pionieriumi 0<C=F m. pirmoji laparoskopin apendektomija pasaul/je3 pro;.8.$emmYu *GP@) padar/tos pirmosios laparoskopins %/sterektomijos. 7ais pa+iai metais pro;esori 8urt $emmY irinkome pirmuoju ,"C draugijos garbs nariu 0E pa .3. )aparoskopin c%irurgija &/giuoja priek isame pasaul/je. -iuo c%irurgijos darbo metodu atliekamos isos operacijos tiek kr2tins lstoje1 tiek pil o ertmje. D&iugu pa&/mti1 kad )ietu oje jau padar/tos pa+ios sudtingiausios laparoskopins skrand&io1 kasos1 storojo &arn/no1 blu&nies1 antinks+i1 inkst1 lapimtaki1 gimdos bei jos pried operacijos. 4au be eik prie <>B met bu o bandoma kurti pirmuosius prietaisus1 kurie gali b2ti adinami minimaliai in a.ins c%irurgijos pradininkais. 7a+iau dl to meto tec%nini galim/bi1 optikos netobulumo tie prietaisai bu o pakankamai grem.diki1 nepraktiki ir praktikoje neprigijo. 1F

<CBOm. okie+i c%irurgas G.8elingas pirmasis atliko laparoskopinM proced2r unims1 o <C<Bm. - ed g/d/tojas H.C. 4akobas pirmasis atliko laporoskopinM operacij &mogui. 7a+iau <CO= metais iradus iesolaid1 etajame deimtmet/je pritaikius Hopkinso str/pinius lMius ir septintajame deimtmet/je pradjus naudoti ai.do tec%nik1 l sustiprjo susidomjimas k2no ertmi t/rimu naudojant minimaliai in a.inM tec%nik. Pirmieji i tec%nik pradjo naudoti ginekologai ir terapeutai. Pama&u greta gr/nai diagnostini proced2r1 kuri metu b2da o ertinama idaus organ b2kl1 pradtos ir nesudtingos g/domosios proced2rosD polipo nudeginimas1 %ematomos ar cistos drena imas. Atsiradus smulkioms kompiuterinms ideokameroms1 pagerjo operacinio lauko ai.das1 kuris bu o stebimas monitoriuje. Pirmkart apie diagnostinM laparoskopij prabilta <C>Bm. <CFOm. 8larkas suk2r1 paskelb ir u&patenta o nu;ilmuot laparoskopins operacijos ai.do med&iag. <CF>m. bra.il c%irurgas 7araskonis pradjo organ paalinimo laparoskopines operacijas. <C=<m. okie+i g/d/tojas $emas atliko pirmj laparoskopinM apendektomij. $emas pat irtino kelet standartini proced2r1 kurios bu o reguliariai atliekamos 0p .. kiauid&i cist enukleacija1 miomektomija1 ektopinio ntumo g/d/mas1 makties %isterektomija ! gimdos kaklelio %isterektomija3. Persilau&imas /ko <C=F metais1 kai )ione 0Pranc2.ija3 naudojant laparoskopinM tec%nik pirma kart bu o paalinta tul&ies p2sl. Dar daugiau galim/bi atsirado audini pjo imui ir krauja imo stabd/mui pradjus naudoti elektros energij1 taip pat daug il+i siejama su isai neseniai pradtais naudoti iesos la.eriais. 7obuljant aik minimaliai in a.inei c%irurgijai bu o gana daug problem1 kai kurie /resni aik c%irurgai laparoskopij l/gino su lai o modelio surinkimu butel/je1 ta+iau dabar jau pakankamai ald/ta laparoskopin tec%nika1 sukurti nauji1 aikams pritaik/ti laparoskopiniai instrumentai ir nustat/tos konkre+ios c%irurgins indikacijos. -iandien daugelis c%irurg linkM naudoti single clip appliers1 nors <CCBm. pristat/tas laparoskopinis clip applier su OB automatini clips. )ietu oje ideo laparoskopins operacijos pradtos <CCO metais *ilniuje ir <CCE metais 8aune. )ietu oje antrj deimtmet skai+iuojanti1 ne daug seniau ir pasaul/je pirm kart atlikta laparoskopija iandien taikoma operuojant be eik isus organus.

$storija *au beveik prie+ /&' met buvo bandoma kurti pirmuosius prietaisus! kurie gali b2ti vadinami minimaliai inva-ins chirurgijos pradininkais. 8a"iau dl to meto technini galimybi! optikos netobulumo tie prietaisai buvo pakankamai grem-di+ki! neprakti+ki ir praktikoje neprigijo. 8a"iau /E%: metais i+radus +viesolaid7! +e+tajame de+imtmetyje pritaikius $opkinso strypinius l5+ius ir septintajame de+imtmetyje pradjus naudoti vai-do technik! vl sustiprjo susidomjimas k2no ertmi tyrimu naudojant minimaliai inva-in5 technik. Birmieji +i technik pradjo naudoti ginekologai ir terapeutai. Bama#u greta grynai diagnostini proced2r! kuri metu b2davo 7vertinama vidaus organ b2kl! pradtos ir nesudtingos gydomosios proced2ros: polipo nudeginimas! hematomos ar cistos drenavimas. Bersilau#imas 7vyko /E:F metais! kai Iione ,Branc2-ija. naudojant laparoskopin5 technik pirma kart buvo pa+alinta tul#ies p2sl. Dar daugiau galimybi atsirado audini pjovimui ir kraujavimo stabdymui pradjus naudoti elektros energij! taip pat daug vil"i siejama su visai neseniai pradtais naudoti +viesos la-eriais. 1:

8obuljant vaik minimaliai inva-inei chirurgijai buvo gana daug problem! kai kurie vyresni vaik chirurgai laparoskopij lygino su laivo modelio surinkimu butelyje! ta"iau dabar jau pakankamai 7valdyta laparoskopin technika! sukurti nauji! vaikams pritaikyti laparoskopiniai instrumentai ir nustatytos konkre"ios chirurgins indikacijos. Ia/itumas Gedicinos technika vis tobulja! atsiranda nauj gydymo b2d. ;ienas i+ j - minimaliai inva-in chirurgija. 8ai tokia pat chirurgija kaip ir klasikin! ta"iau nereikia pilvo ar kr2tins lstos pj2vio norint pasiekti pa#eist organ. Bro nedidel7 pj2vel7 pilvo sienoje! naudojantis specialia ;eressSo adata! kuri duriant pro pilvo sien nepa#eid#iami po ja esantys organai! 7 pilvo ertm5 suleid#iama anglies dvideginio duj! kurios pakelia pilvo sien nuo viduje esan"i organ ir sudaro pakankam erdv5 ap#i2rti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomsias proced2ras. ;liau pro papildomus nuo / cm iki %!& cm pj2velius ,pj2vio ilgis ir skai"ius priklauso nuo atliekamos operacijos sudtingumo ir turimos technikos dyd#io.! 7 pilvo ertm5 7leid#iami special2s chirurginiai instrumentai! kuri darbin dalis tokia pati kaip 7prast chirurgini instrument! ta"iau chirurgas juos valdo u# pilvo ertms rib. (as vyksta pilvo ertmje! chirurgas mato telemonitoriuje. T j7 vai-d perduoda nedidel telekamera! kurios objektyvas taip pat 7leid#iamas 7 pilvo ertm5. Ubjektyvo skersmuo b2na nuo / cm iki 1 mm. Pri/alumai Batvirtinta! kad laparoskopin chirurgija saugi! veiksminga ir daugumos ligoni gerai toleruojama. Balyginti su tradicine chirurgija! turi +iuos privalumus: ligoniai grei"iau pasveiksta! sutrumpja guljimo ligoninje laikas! suma#ja gydymo i+laidos! gaunamas geresnis kosmetinis re-ultatas. (e /ien kosmetinis re9ultatas Trodyta! kad pilvo #ai-dos dydis tiesiogiai susij5s su ligonio pooperaciniu aktyvumu. 8ai labai svarbu vyresnio am#iaus ir turintiems antsvorio ligoniams! kuriems! norint pasiekti operuojam organ! reikia atlikti gana didel7 pj2v7. 8okiu atveju pa#eid#iama daug raumen! >ascijos! nervai ir kraujagysls. Cnkstyvu pooperaciniu perio-du dl to labiau skauda! ypa" keliantis ar judant! todl ligonis priverstas ilgiau gulti lovoje. ;lyvame pooperaciniame periode dl nerv ir kraujagysli pa#eidimo gali sunkiau gyti operacin #ai-da! atro>uojasi pilvo siena! blogai sugyja >ascijos ir gali atsirasti pooperacin i+var#a. 8uo tarpu operuojant laparoskopu ligonio pilvo sienos storis neturi 7takos operacini pj2veli dyd#iui. Iigonis jau kit par gali keltis ir eiti: dl didesnio aktyvumo b2na ma#iau pooperacini komplikacij! grei"iau i+ra+omas 7 namus! ma#iau reikia skausm mal+inan"i vaist! grei"iau gr7#ta 7 darb ar aktyv visuomenin7 gyvenim. Ia/i pa/ojai 8a"iau kaip ir kiekviena operacija! laparoskopija turi savo pavoj. Cnglies dvideginis tirpsta kraujyje! dl to gali atsirasti kvpavimo nepakankamumas! +irdies ritmo sutrikim! ta"iau +ie poveikiai trumpalaikiai ir juos visi+kai gali koreguoti patyr5s aneste-iologas. Ke to! dl pilvo sienos i+tempimo kit pooperacin5 par ligonis gali jausti skausmus! primenan"ius pilvo raumen skausm po didesnio >i-inio kr2vio! taip pat dl #arnyno suspaudimo i+siskiria daugiau serotonino! dl kurio po operacijos ligon7 labiau pykina. Perspekty/os (adangi laparoskopija palyginti dar naujas gydymo metodas! tiksli indikacij ir kontraindikacij dar nra iki galo nustatyta. 8ik atsiradus laparoskopinei technikai! buvo manoma! kad tai bus tik labai siaura operacins chirurgijos sritis! t.y. atliekama tik keletas nesudting operacij. ;liau! tobuljant technikai! gaunant vis geresni re-ultat! buvo pradta sakyti! kad nra tokios operacijos! kurios 1E

neb2t galima atlikti laparoskopu. Ket ankstyvj ir vlyvj pooperacini re-ultat anali- parod! kad ne visas operacijas galima gerai atlikti vien tik laparoskopu. Gydomos ligos Jiuo metu visuotinai patvirtinta! kad laparoskopu turt b2ti operuojama tul#ies p2sl! gastroe-o>aginis re>liuksas! prakiurusi skrand#io opa! +alinamos kiau+id#i cistos! kitos ginekologins operacijos. 8a"iau tikslias indikacijas laparoskopinei operacijai gali nustatyti chirurgas! susipa#in5s su konkre"iu atveju. Dl kit operacij nra vieningos nuomons. Jiuo metu laparoskopi+kai operuojami #arnos augliai! #arnos nepraeinamumas! +alinama blu#nis! ma#inamas skrandis! taip pat atliekamos i+var# plastikos operacijos. 8aip pat operuojami plau"iai - +alinami augliai! susiuvamos bulos ir kt.! paskutin7j7 de+imtmet7 bandoma operuoti ne tik nat2raliose ertmse! bet ir sukuriant dirbtin5 erdv5. 8aip pradta operuoti i+sipltusias koj venas! atliekamos kai kurios poodins plastins operacijos. 1lasikins ir laparoskopins operacijos junginys Bastebjus! kad vien tik laparoskopu atlikti visos operacijos negalima dl jos sudtingumo ar brangumo ,pavy-d#iui! specialus prietaisas! kuriuo galima sujungti du #arnos galus pilve! kainuoja iki /N ''' It.! atsirado nauja operacin technika! kai operuojama naudojant ir laparoskop. Bastebta! kad laparoskopu galima tiksliau atskirti smulkias anatomines strukt2ras! atlikti nedidelius veiksmus! nes ekrane operacin7 lauk chirurgas mato kelis ar net keliolika kart padidint. 8odl operacija pradedama laparoskopu! surandamas ir >iksuojamas pa#eistas organas! vliau tiksliai ties pa#eista vieta atliekamas operacinis pj2vis! - toks pj2vis b2na daug ma#esnis nei klasikins operacijos metu! ir likusi operacijos dalis atliekama klasikiniu b2du. Bavy-d#iui! tokiu metodu atliekama #arnos jungtis b2na patikimesn ir pigesn. (e dl chirurgo, %et dl ligonio Heikia pasakyti! kad laparoskopin technika sukurta ne chirurgo patogumui! bet ir galvojant! kad ligoniui b2t lengviau ir geriau. (ol kas tai gana brangi aparat2ra! brangios operacijos! ta"iau pama#u tobuljant mokslui! kaupiantis patyrimui ir vis pla"iau naudojant chirurgijoje! ji jau tapo nepakei"iama chirurgijos dalimi.

9'

1,. Eperacinio %loko sandara ir dar%o reimas jame.

Eperacinis %lokas ,i+ IH ?CG /EE:m. ':./9 7sakymo 0Dl u#kre"iam lig registravimo tvarkos.: /. Uperacinis blokas < strukt2rinis ligonins padalinys! susidedantis i+ operacins ir pagalbini patalp komplekso. Uperaciniai blokai skirstomi 7 bendro pro>ilio ir speciali-uotus ,nudegim! traumatologinius! ortopedinius! neuro-! kardiochirurginius.. Uperaciniai blokai t. b. septiniai ir aseptiniai su atskiromis operacinmis ir pagalbinmis patalpomis. Uperacinje numatomas tik vienas operacinis stalas. ;iena operacin skiriama 1' chirurginio pro>ilio lov ! greitosios pagalbos ligoninse < %& lovoms. Kloke t.b. ne ma#iau u# vien septin5 operacin5. Hekomenduojamas septini ir aseptini operacini santykis /:1. Dsant `N operacinms! rekomenduojama numatyti dispe"erio post. Kloke projektuojamos pooperacins palatos po % lovas vienai operacinei. Uperacinio bloko patalpos pagal sterilum skirstomos 7: ?terilias < operacins! 3rie#to re#imo: personalo pasiruo+imo operacijai patalpos ,prie+operacin! specdrabu#i r2bin.! ligonio paruo+imo patalpa! aparatin! pooperacins palatos! postas! +liu-as. Hiboto re#imo: diagnostini tyrim! instrument paruo+imo! de-in>ekcijos patalpos! protokolin! chirurg! aneste-iolog kabinetai! slaugytoj kambariai! kraujo laikymo patalpa! +liu-ai! 7einant 7 septin7 ir aseptin7 skyri. Kendro re#imo -ona: personalo buitins patalpos! sandeliai! vyriausiosios med. sesers! skyriaus vedjo kabinetai. Uperacinis blokas t.b. projektuojamas atskirame ligonins bloke! sujungtame su palat korpusu +iltu koridoriumi. ?tambiose daugiapro>ilinse arba greitosios pagalbos ligoninse operacins t.b. projektuojamos ir primimo skyriuose. *ei nra centrali-uotos oro tiekimo sistemos! numatomos patalpos vietiniams kondicionieriams. Uro kondicionavimo sistema turi >iltrais i+valyti tiekiam 7 blok or ir padaryti ten oro slg7 %'mm.$g. didesn7! nei aplinkinse patalpose. ?ienos t.b. ypa" lengvai plaunamos! todl bloko apdailai naudojamos +viesios gla-2ruotos plytels per pus5 sienos. Uperacinio bloko patalpos valomos % kartus per dien '.%Q de-oksono tirpalais! generalinis valymas ,jo metu i+valomi ir visi aparatai. < pavy-d#iui! NQ perhidrolio su '.&Q skalbimo milteli tirpalu. Bo to patalpos ap+vitinamos bakteriocidinmis lempomis.Kliu9ai < tai specialios patalpos! tarp skirtingo sterilumo -on. * >unkcija < atskirti dvi skirtingo re#imo patalpas! sudaryti tarp j barjer. Brie+ 7einant 7 kito sterilumo -on! reikia i+b2ti +liu-e ne ma#iau / min. (ai +liu-e nra #moni! ten i+ karto automati+kai 7sijungia bakteriocidins lempos. 4egalima vienu metu atidaryti abiej +liu-o dur.

9/

Brie+ operacij personalas turi nusiprausti po du+u ,viena du+o kabina & #monms arba viena kabina %-9 operacinms.! apsivilkti +varius operacins baltinius. Iigonis ve#amas 7 operacin5 operacinio bloko ,ne skyriaus_. ve#imliu. Bersonalas baltinius kei"ia kasdien. Ero laelins in6ekcijos pro6ilaktika. Ara apskai"iuota! kad %'-%FQ vis sup2liavusi #ai-d b2na dl j in>ekavimo operacijos metu! i+ j NEQ atvej in>ekcija patenka i+ operacins brigados vir+utini kvpavimo tak! /%Q -- i+ operacins oro ir /E Q atvej b2na +i >aktori kombinacija. Batogeniniai mikrob +tamai chirurg vir+utiniuose kvpavimo takuose randami ,7 vairi autori tyrimai. /&.&-:&.&Q. 9-sluoksns marlins kauks e>ektingos tik / val.! norint prailginti +7 laik! jas rekomenduojama sumirkyti chlorheksidino gliukonate. Uro la+elins in>ekcijos pro>ilaktikos operacinje priemons: /. Hiboti #moni skai"i operacinje. %. 3rie#tai laikytis operacins aprangos persirengimo taisykli. 1. Uperacinis oro valymas ir jo laminarinis padavimas . Cpie operacin7 stal turi susidaryti vertikali oro sraut u#uolaidos. 9. Bastovus operacinio bloko ap+vitinimas ultravioletiniais spinduliais ir ultravioletinio tamburo sudarymas ties raudon linij. Eperacin ,taip pat #r. % klausimo gal.. ?tatybos metu: 9'-N' m% be lang kondicionieriai laminarinis slgis durys be ranken suapvalinti kampai 8ai specialiai 7rengta patalpa! kurioje daromos operacijos. *oje b2tina laikytis absoliutaus sterilumo ,raudonosios linijos principas.. *os plotas b2na nuo 1N-F'm%! o auk+tis daugiau nei 1!&m. Uptimaliausias plotas: bendro chirurginio pro>ilio < 1N me! ortopedini! traumatologini! neurochirurgini operacini < 9%me! angio-! kardiochirurgini < 9:me. Da#niausiai 7rengiama atskirame ligonins bloke! gerai i-oliuojama nuo chirurgijos skyriaus. Ctskira apie 1'm% operacin ,da#niausiai p2lins chirurgijos skyriuje. 7rengiama operuoti ligoniams sergantiems p2linmis ligomis. 8okioje operacinje dirba atskiras personalas! naudojamasi atskirais chirurginiais instrumentais. Dar b2na operacins skubioms operacijoms. Uperacin gerai ap+vie"iama: jos langai i+eina 7 +iaur5! +iaurs rytus ar +iaurs vakarus ,kad operuojant vasar neb2t kar+ta.. *os kampai t.b. u#apvalinti! neturi b2ti joki pagra#inim! papildom pavir+i mikrobams u#silaikyti. Uro kondicionavimas turi u#tikrinti teigiam slg7. (ondicionieriai operacins or visi+kai pakei"ia per 9' min. Uras 7 operacin5 patenka pro ventiliatorius! i+dstytus prie grind! o pa+alina j7 ventiliatoriai po lubomis < oro srautas i+ apa"ios 7 vir+. (ondicionieriai tiekia sudrkint or ,optimali santykin oro drgm operacinje yra &&-N'Q.. T apatin5 sien dal7 yra 7montuotos elektros plytos! pro kurias praeidamas oras su+yla. 8ai leid#ia atsisakyti radiatori! kurie pritraukia dulkes ir tampa papildomu oro la+elins in>ekcijos +altiniu. Ke nat2ralios +viesos ap+vie"iama ir dirbtine: vir+ operacinio stalo 7taisomos specialios operacins lempos. *os nekaitina! +vie"ia stipriai nemeta +e+lio. (iekvienoje operacinje b2na atsarginis +viesos +altinis! kuris 7sijungia automati+kai! kai sugenda operacins lempos. Dabar! atsiradus geram 9%

dirbtiniam ap+vietimui! nat2ralus ap+vietimas prarado savo svarb! todl nebesilaikoma ankstesnio reikalavimo! kad langai turi sudaryti %f1 sienos auk+"io. ?tanai"io nuomone! geriau visai be lang < ma#iau 7+yla operacin. Uperacinje t.b. ideali +vara. Iubos! sienos! grindys i+klojamos gla-2ruotomis plytelmis. *os nesugeria skys"i! nekaupia dulki! patogu valyti vandeniu bei de-in>ektantais. (ad nevargt akys! plytels da#niausiai b2na +viesios! bet ne baltos. Uptimali oro tc operacinje -- %'-%%cC. Eperacins /alymas7 a. po kiekvienos operacijos b. kasdienis valymas dienos pabaigoje c. generalinis- kart per savait5 HDGU48C?: a. kas metai- kosmetinis b. kas penki metai- kapitalinis- dl Bseudomonas pro>ilaktikos. Heikalavimai operacinei: riboti #moni skai"i apranga oro valymas raudonosios linijos principas bachilai ir t.t.

91

1-. 0igonio prieoperacinis paruoimas.

?tacionarinio gydymo metodai: /. Iaikas prie+ operacij: diagnostinis etapas < ligonio i+tyrimas paruo+imo operacijai etapas %. Chirurgin operacija; 1. Iaikas po operacijos: operuoto ligonio prie#i2ra vietiniai organi-mo sutrikimai ir j gydymas bendrieji organi-mo sutrikimai ir j gydymas

Prieoperacinis laikotarpis < tai laikas nuo stacionari-avimo iki operacijos! kuris skirtsomas 7 % etapus: /. diagnostinis! %. ligonio paruo+imas operacijai. Jiuo laikotarpiu ligonis visapusi+kai i+tiriamas ir paruo+iamas operacijai. Bagal galimybes i+gydyti chirurgi+kai! ligonio bendr b2kl5 bei tyrim duomenis visus ligonius galima suskirstyti 7 1 grupes: operabil2s: operacijos e>ektas bus #ymiai reik+mingesnis! negu galimos komplikacijos! tokie ligoniai operuojami; slyginai operabil2s:operacija ri-ikinga! bet galima! esant tam tikroms indikacijoms; galutinai klausimas dl j operabilumo sprend#iamas! atlikus papildomus tyrimus neoperabil2s: b2kl po operacijos bus blogesn! negu taikant konservatyv gydym; jie gydomi konservatyviai! ir pagerjus b2klei! vl gali b2ti sprend#iamas operabilumo klausimas. 0igonio paruoimas prie operacij3 /. Diagnostinis etapas: ry+io su ligoniu u#me-gimas anamne-s surinkimas >i-inis ligonio i+yrimas specialieji tyrimai chirurgins diagno-s nustatymas indikacij ir kontraindikacij ,parodym ir prie+parodym. operacijai pagrindimas. Dokumentavimas.

Breliminari diagno-

Tai neobjektyvus tyrimas. J reikia tikslinti ir objektyvizuoti. !ormuojama dia"noz# $%&irur"in#'. Toliau seka indika%ij ir kontraindika%ij

%. Baruo+imas operacijai ,jau betikrinantfbenustatant diagno-5.: adekvatus paruo+imas prie+ operacij operacinio bloko paruo+imas chirurgni instrument be aparat2ros paruo+imas

Iaikas prie+ operacij priklauso nuo: /. Uperacijos skubumo laipsnio %. 4umatomos operacijos apimties 99

1. Hi-ikos laipsnio

7ir4kinamojo trakto par'o4imas /. Cseptinis #arnyno paruo+imas: Eraliniai ir parenteriniai anti%iotikai %. 6arnyno i+valymas: 1li9mos ir liuosuojantys medikamentai Ii&li nelaikymas, a%scesai 1. 8u+"io skrand#io problema: Cspiracijos pavojus narko-s metu InGekciniF komplikacijF proGilaktika /. Dndogeninis in>ekcijos petekimo kelias: 8inkamas operacinio lauko paruo+imas Hacionali prie+ ir po operacin pro>ilaktika antibiotikais! kurie turi #ai#ymti: baktericidiniu aktyvumu! pla"iu veikimo spektru! geru prasiskverbimu 7 audinius! ilgu pusins eliminacijos periodu! ma#u toksi+kumu! optimalia kaina. %. Dg-ogeninis in>ekcijos patekimo kelias: Brie+ operacij ligoniai t.b. maudomi Blauk skutimo problema Uperacinio lauko de-in>ekcija Cseptika V antiseptika

Iigonio paruo+imas prie+ operacij: ?varbiausi ri-ikos veiksniai! i+ai+kinti anamne-s metu: darbo vieta ir pob2dis H2kymas Clkoholi-mas ,pa#eid#ia smegen pilkj #iev5. Bastovus medikament vartojimas ,didinantys kr. kre+jim ir kt.. Bersirgtos ligos , )?naud#ian"i rand in>ekcija0Z; darant operacij toje pa"ioje vietoje < gali sup2liuoti ar kitkas atsitikti.... Clergins r-jos 4+tumas ,galimas medikamentinis ar kitoks pakenkimas vaisiui. ?enas ligonio am#ius ,jei senas < pavojus! kad bus daug komplikacij! tuomet - didelis mirtingumas.! ta"iau +is rodiklis subjektyvus! nes #moni sveikata skirtinga. da#niausiai sprend#iama paga vidutin5 gyvenimo trukm5: I8Ye vyrai- N&! moterys- FF. Pagrindiniai %endro ityrimo etapai Kendros b2kls 7vertinimas. Cnamne-s surinkimas. 9&

ggio! svorio ir k2no tc matavimas. Bilnas klinikinis i+tyrimas < pagal visas organi-mo sistemas. ?tatus praesens et specialis. 4epilnas neurologinis i+tyrimas ,judesiai! jutimai! re>leksai..

;pklausa ,interrogatio1 anamnesis.. +ai+kinami nusiskundimai: -- skausmas: pob2dis! intensyvumas! lokali-acija! iradiacija! kada atsiranda! kiek trunka! nuo ko praeina; -- pykinimas: kada! nuo ko; vmimas: kuo! nuo ko; anamnesis morbi: kada ir kaip liga prasidjo! kaip ligonis iki tol gydsi; naudojami medikamentai ,tabletinius vaistus reikia pakeisti intraveniniais ir intramuskuliniais.! anamnesis vitae: +eimos anamne-! #alingi 7pro"iai! lydintys susirgimai! buvusios operacijos! persirgtos ligos ,neuro! hemo! astma! CD.! kre+umo sutrikimai ,ankstesni operacij metu ir dabar. gyvenimo! darbo slygos! alergijos ,ypa" medikamentams.! ;pi&ra ,inspectio.. Dsti bendroji ,bendra i+vai-da! k2no sudtis! laikysena! eisena! veido i+rai+ka! odos spalva. ir specialioji. Xi-ikinis i+tyrimas padeda anamne-ei! po >i-ikinio tyrimo turi turti prelimari diagno-5: o bendras >i-ikinis tyrimas: vitaliniai po#ymiai ,temperat2ra! kvpavimas! pulsas! krauj.! smon.! o spalva! i+vai-da! odos sausumas! akiduobs 7gri2vusios! sud#iuv5s! o padtis! o pilvo tyrimas: >orma! simetrija! i+kilimai! odos spalva! randai pilvo sienoje! papildomi dariniai! pilvo i+sip2timas! caput medussae! pilvo sienos dalyvavimas kvpavime ,jei peritonitis! pilvas kvpavime nedalyvauja.! kartais matoma pulsacija ir peristaltika! 7dub5s pilvas! reikia ap#i2rti galimas i+var#os vietas ,gali 7strigti rie+uto dyd#io i+var#a.! ;p=iuopa ,palpatio.. Dsti pavir+in ir gilioji! viena ar dviem rankom ,bimanualin.. 4ustatoma palpuojamos srities tc! drgnumas! jautrumas! skausmingumas! organ >orma! padtis! dydis! savitarpio santykiai. ?peciali palpacija:per vaginam! per rectum. ;uskultacija ir perkusija. $nstrumentiniai tyrimo metodai ,naudojami priklausomai nuo ligos speci>ikos.. $nstrumentiniai ir in/a9iniai tyrmai7 nva-iniai < echoskopin cholecistogra>ija! stomija; X3D? V s>inkterotomija! papilotomija; laparocente-; laporoskopija; pleuroskopija; torakoskopija; perkutanin ne>roskopija 4einva-iniai ,ne#alojamos gleivin ir oda. < echoskopija! rentgenas! (8! GH8! X3D?! koloskopija! rektoskopija! cistoskopija! bronchokopija! kolposkopija! ekstrakorporin ne>rolitotripsija Sonoskopija ## organu i.uali.acijos metodas1 naudojant ultragarso bangas. ?onogra>iniai kriterijai: Xokusavimas Lltragarsinis atspindys 9N

*udrumas

(8 leid#ia tiksliau i+tirti 7vairius oranus; vienus organus kit organ a#vilgiu. 2entgenologinis tyrimas . .racheo%ronchoskopija < tai endoskopin trachjos ir bronch ap#i2ra bronchoskopu. Kronchoskopu galima ap#i2rti trachjos gleivin5! pagrindinius ir dal7 segmentini bronch. Kronchoskopuojant galima pastebti patologinius pakitimus < navikus! svetimk2nius! bronch judesius. Aronchogra6ija. C9o6agoskopija < tai endoskopin stempls ap#i2ra e-o>agoskopu. Gastroskopija < tai skrand#io vidaus ap#i2ra gastroskopu. Bro gastroskop galima pamatyti skrand#io gleivin5 su visomis detalmis. @GFI < >ibrogastroduodenoskopija. Cholecistogra6ija. Cholangiogra6ija. Perkutanin cholangiogra6ija < daroma sergantiems mechanine gelta. 0aparoskopija < yra endoskopinis pilvaplvs tyrimas specialiu optiniu instrumentu < laparoskopu < kuriuo ap#i2rimos pilvo ir kr2tins lstos ertms. 2ektoskopija < tiesiosios ir riestins #arnos apatins dalies ap#i2ra specialiu aparatu < rektoskopu. Cistoskopija < tai +lapimo p2sls vidaus ap#i2ra cistoskopu. Va9ogra6ija. 8ai rentgenologinis gyvo organi-mo kraujagysli tyrimas! 7 j spind7 suleidus kontrastini med#iag. Kirdies ertmi kateteri9a/imas. De+inij +irdies ertmi kateteri-avimas. (ateteris stumiamas pro v.basilica sinister ar pro v.saphena magna. Da#niausiai atliekamas 7gimt +irdies yd atvejais. (airij +irdies ertmi kateteri-acija. Da#niausiai atliekama sergantiems 7gytomis +irdies ydomis. C1G. Hutininis tyrimas visiems hospitali-uotiems ligoniams vir+ 9' metu! ir tiems! kuriems bus taikoma bendroji aneste-ija < nepriklausomai nuo am#iaus. Ctliekama visais atvejais 7tarus ar nusta"ius anamne-je +irdies ligas. pa#ymti rutininiai instrumentiniai tyrimai! naudojami daugumai pacient. (iti tyrimai yra special2s ir taikomi atskirais atvejais! priklausomai nuo susirgimo speci>ikos. 0a%oratoriniai mor6ologiniai, %iocheminiai tyrimai7 /. Aendras kraujo tyrimas! yra rutininis! taikomas visiems pacientams. *ei pacientas jaunas! susirgo 2miai! iki tol buvo sveikas! galima apsiriboti Jilingo >ormuls < HKC! hKC! $ct! D43 nustatymu. Bilnas kraujo vai-das dl hemoglobino! kre+umo tyrimai rutini+kai neatliekami! ta"iau reik atlikt esant kepen ligoms! anamne-je koaguliopatijai! esant 7tarimui! vartojantiems antikoaguliantus! girtiems asmenims. %. Aendras lapimo tyrimas H ry+ki leukocito- < septinis procesas 1. ?pecial2s tyrimai < biocheminiai kraujo bei +lapimo rodikliai: gliuko-! bilirubinas! elektrolitai! kepen! kasos >ermentai! bendras baltymas! kre+jimo sistema. Dlektrolitai < naudojantiems diuretikus! netekusiems daug skys"i! sergantiems +irdies ligomis. 9F

 3likemija < rutini+kai netiriama! tiriama paprastai vir+ 9& m.! diabetikams! nutukusiems! vartojantiems steroidus. Lrea ir kretininas tiriami vir+ N' m visiems! t.p. sergantiems inkst! +irdies! peri>erini kraujagysli ligoms. Diure- < CD! esant inkst nepakankamumui. 4+tumo testas < turt b2ti atliekamas visoms moterims. (epen < esant kepen >unkcijos nepakankamumui. 9. Ipeci6iniai parametrai ,naviko #ymenys! hormon rodikliai! imunologiniai tyrimai. < esant atitinkamai chirurginei intervencijai. 0igonio sutikimas operacijai. 4egavus veismingo paciento ra+ti+ko sutikimo! bet kokia chirurgin intervencija priskiriama prie k2no su#alojim. Gydytojas turi paaikinti pacientui. Diagno-5 < susirgimo pob2d7 ir gydymo galimybes! atsi#velgiant 7 ligonio am#i ir bendr b2kl5. Uperacijos princip ir tiksl. nervencijos apimties i+pltimo bei tolimesni intervencij b2tinumo galimyb5. 3alimas bendras intra- ir pooperacines komplikacijas: #ai-dos sup2liavim; kraujagysli pa#eidim ,intra- ir pooperacin7 kraujavim! hematomos susidarym! kraujotakos sutrikim.; nerv pa#eidim ir jutimo sutrikimus; keloidinio rando susidarym; tromboembolines komplikacijas; ligos recidyvo ri-ik. ?peci>ines komplikacijas. *os juridi+kai yra reik+mingesnes u# bendras! todl jas paai+kinti reikia ypa" smulkiai! nepamir+ti ir pa"i re"iausi ,n. laryngeus recurrens pakenkim tiroidektomijos metu! #arnyno per>oracij kolonoskopijos metu.. Booperacinio periodo ypatumus. $emotrans>u-ij galimyb5 < jei operacija lydima masyvaus kraujavimo ,klubo snario endoprote-avimas! rectum re-ekcija.! ry+ium su tuo 6 ; bei virusini hepatit ri-ik. Clternatyvaus konservatyvaus gydymo galimybes.

Baai+kinimas turi 7vykti iki premedikacujos.Heikia sitikinti1 kad ligonis j suprato. Huo+iantis planinms operacijoms! tikslingiausia su pacientui pasikalbti po i+tyrimo ir indikacij operacijai nustatymo. 8ai turi 7vykti ne vliau! nei par prie+ operacij! kad ligonis turt pakankamai laiko apsvarstymui. +klaus5s paai+kinim! pacientas turi teis5 u#duoti dominan"ius klausimus ir gauti tikslius atsakymus. Baciento teis gauti in>ormacij i+lieka ir ekstriniais at/ejais! jei jis smoningas ir veiksmingas. 8ada in>ormacijos apimtis suma#inama iki b2tino minimumo. *ei pacientas neveiksmingas! galima operuoti ir negavus sutikimo! bet tada svarbu juridi+kai teisingai api>orminti ligos istorij. ;aikams operacin intervencija dl gyvybini parodym leid#iama atlikti be tv ar globj sutikimo 9:

Aendri paruoimo operacijai principai Brie+operacinis aneste-iologo vi-itas. ?urenkama anamne-! i+siai+kinama dl jautrumo vaistams. (artu su ligoniu aptariamas aneste-ijos metodo parinkimas! paai+kinama jos eiga. Iigonis pasira+o sutikimo aneste-ijai lap. Cspiracijos pro>ilaktika narko-s prad#ioje ir pabudimo po jos metu < maisto ir skys"i vartojimo nutraukimas. 8a"iau badavimo periodas neturt b2ti per ilgas! nes tai sukelia acido-5. Dabar laikoma! kad ligonis nieko neturt valgyti N-: val. prie+ planines intervencijas ,vanden7 galima gerti iki 1-9 val. prie+ operacij.! esant ekstra atvejams < priklausomai nuo aneste-ijos b2do. Cirkuliuojan"io kraujo t2rio kompensavimas esant hipovolemijai keliu valand < dien laikotarpy ,priklausomai nuo proceso 2mumo.. Dant prote-! #ied auskar pa+alinimas ,ir patikimas saugojimas.! lako nuo nag nuvalymas. Jlapimo p2sls i+tu+tinimas: prie+ operacij pacientas pasi+lapina. *ei operacija truks ilgai ,vir+ /% val..! indikuotinas nuolatinis kateteris galimiems ekskrecins >unkcijos sutrikimams kontroliuoti. Cbdominalins operacijos atveju! jei gali tekti ilgai taikyti parenterin7 maitinim! galima punkcin +lapimo p2sls kateteri-acija vir+ sim>i-s. 6arnyno paruo+imas. Brie+ operacijas anus srityje pakanka valomosios kli-mos. Huo+iantis laparoskopinms ir didels apimties abdominalinms intervencijoms! reikalingas #arnyno i+valymas liuosuojan"iais vaistais dien prie+ operacij. Brie+ operuojant storj #arn! taikomas retrogradinis #arnyno praplovimas pro -ond. Dsant plau"i >unkcijos sutrikimams prie+ torakalines ar abdominalines intervencijas taikoma kvpavimo gimnastika! vadovaujant >i-ioterapeutui. Iigoniai turt b2ti apmokomi specialios kvpavimo technikos. 2eikia udrausti r&kyti! 8rombo-i pro>ilaktika:prie+operacin gydomoji gimnastika ,kvpuojamoji gimnastika! blau-d raumen masa#as.! elastini kojini ne+iojimas! heparinoterapija! suderinus su chirurgu ar aneste-iologu. P.I.7 jei anestio-ologui kelia kas nors 7tarim! gali pageidauti papildom tyrim ,rentgenogramos! ultragarso..

0igonio paruoimas planinei ir sku%iai operacijai skiriasi7 a. Planinio7 +vakarse higienin vonia ar du+as. 6arnyno i+valymas kli-m pagalba ,tradicijos ,B.?.: diskutuotina.! liuosuojantys vaistai! Z! afb. < 7rodyta! bet koks #arnyno ruo+imas #alingas! galvojama! jog sutrikdoma skys"i ir elektrolit pusiausvyra! pa#eid#iamos gleivins. ;algis < diskusinis klausimas! per pietus valgyt vakare i+gert! ryte < ne. Dabar galvojama! kad didina stres ilgesn7 laik nevalgius! rekomenduojamas angliavandeni grimas % val. Brie+ operacija kieto maisto naudojimas nutraukiamas prie+ N val. iki operacijos ,prisivalgius aspiracijos ri-ika! intubacins narko-s metu! i+ skrand#io pateks 7 kvpavimo takus.. Gigdomieji! raminamieji i+vakarse. 9E

 Uperacinio lauko: tradicijos < plauk skutimas kuo trumpesnis laiko tarpas iki operacijos! idealiausia pa"ioj operacinj! geriausiai ne+alint! diapilecija! kirpimas! skutimas. Jlapimo p2sls katetiri-acija ,diure-s sekimui! jei operacija ma#ajam dubeny prisipild#iusi +lapimo p2sl trukdys.! jei trumpa operacija ligonis pasi+lapina prie+ j! galvojama! jog kateteriai ri-ikingi dl hospitalins in>ekcijos! geriau jei reikia! punkcin +lapimo p2sls kateteri-acija per pilvo sien. ntraveninis kateteris < 7v. operacij metu geriau turti kateter7 venoje! nedidelis kiekis skys"io la+inamas 7 ven! reikalui esant panaudojami medikamentai! centrines venas ,jungo! subklavin5. kateteri-uojame! jei ligonio b2kl sunki ,paprastiems u#tenka peri>erini ven kateteri-acija.. afb pro>ilaktika: indikacijos < planiniam galim nenaudoti! i+skyrus arterij operacijoms ,7skaitant ir prote-avim.! tul#ies tak! jei nra obstrukcijos! empiemos! tai afb netaikomi. afb 7fv prie+ 1'min ,aminogliko-idas! gentamicinas.! galim skirti /! % kartus. Baprastai u#tenka vienkartinio! re"iau! jei operacija ilga! o veikimas trumpas! galim pakartot. Brie+ operacij kai kada naudojama ,premedikacija Z. < narkotinia analgetikai ,kad neskaudt.! vagolitikai ,atropine grups preparatai! ma#ina liauk sekrecij.! sedacinai ,nuima 7tamp.. 3ilij ven trombo-s ir BC8D ,plau"i arterij trombembolin pro>ilaktika. < antikoauguliantai da#niausiai taikomi prie+ operacija ! naudojami >rakcionuojantys heparinai < ma#iau komplikacij! nereikia motoringuoti. Cr reikia bintuoti kojas prie+ trombembolins komplikacijas < +iuo metu yra elastins kojins. Brie+ planin5 operacij ligonis neturt kar+"iuoti! turti p2lini! endogenins in>ekcijos #idini! maksimaliai paruo+tos kvpavimo! urogenitalin! +irdies ir kraujagysli sistemos! koreguojamas elektrolit balansas. %. Iku%ios7 $igienin vonia ar du+as neatliekami. (ai 7tariam! kad pavalg5s! tenka i+siurbti skrand#io turin7 ,-ondu.. Jlapimo p2sls kateteri-acija. ifv kateteris b2tinas. afb pro>ilaktika. ?kys"i! elektrolit balanso korekcija. *eigu reikia perpylamas kraujas. c. (eatidliotina7 +imtis! paruo+ti nereikia! nes brangus laikas ,pv-.: hemoraginis +okas.. Cneste-iologas! surink5s visus duomenis! 7vertina ri-ik pagal N ;I; klases. Goldmano indeksas < kardiologin ligonio b2kl.

&'

1!. Chirurgin operacija, indikacijos, kontraindikacijos, ri9ikos '/ertinimas >;I;?.

Uperacijos: labai skubios ,urgentins arba ekstrins. - 2minis susirgimas! kur7 tuoj pat reikia gydyti chirurginiu b2du;pv- po kokios rimtos traumos! avarijos! susaudytas. skubios atidtos ,keli dien laikotarpiu atliekamos! sustabd#ius 2min7 susirgim ir koregavus b2kl5.! planins ,ma#iausiai komplikacij ir mirties atvej. - ligonis tiramas ambulatri+kai ar stacionare; Iaikas prie+ operacij priklauso nuo: 9. Uperacijos skubumo laipsnio &. 4umatomos operacijos apimties N. Hi-ikos laipsnio ?varbiausi ri-ikos veiksniai: H2kymas Clkoholi-mas ,pa#eid#ia smegen pilkj #iev5. Bastovus medikament vartojimas ,didinantys kr. kre+jim ir kt.. Bersirgtos ligos , )?naud#ian"i rand in>ekcija0Z; darant operacij toje pa"ioje vietoje < gali sup2liuoti ar kitkas atsitikti.... Clergins r-jos 4+tumas ,galimas medikamentinis ar kitoks pakenkimas vaisiui. ?enas ligonio am#ius ,jei senas < pavojus! kad bus daug komplikacij! tuomet - didelis mirtingumas.

Veiksniai, susijN su padidjusia mirtingumo ri9ika7 Cm#ius: `N'm. Iytis: vyrai`moterys. Kloga >i-in b2kl. Daug gretutini lig! ypa": G iNmn! CD! inkst ligos. Uperacijos pob2dis:

lga operacijos trukm! ?kubi operacija! Uperacijos apimtis. Tvertin5 ligonio b2kl5! sura+oma prie+operacin epikri-. 9picrisis /. ndikacijos operacijai: absoliu"ios ,operacija daroma net senyvame am#iuje! jei! pv-.! tr2ko #arnynas.

&/

Heliatyviofslygins ,garbus am#ius: yra akmenys p2slj! bet prisi#i2ri; reikt operuoti! bet dar palaukiama iki komplikacij. %. (ontraindikacijos operacijai: absoliu"ios ,avarija! sutrai+kymas! bet nra (?! nei+eina intubuoti. reliatyvios

(artais tokie sprendimai nra objektyv2s. Basvarstymus reikia pagr7sti.(onsiliumas < gydytoj pasitarimas! nuomoni pagrindimas arba paneigimas. 0igonio klasi6ikacija pagal chirurgins ri9ikos laipsn'7 (las Cpib2dinimas Iigoniai! neturintys organini! >i-iologini! biochemini ar psichikos susirgim Iigoniai! sergantys leng/omis sisteminmis ligomis Iigoniai! sergantys sunkiomis sisteminmis ligomis! nesukelian"iomis invalidum Iigoniai! serganys sunkiomis sisteminmis ligomis! sukelien"iomis invalidum ir pastoviai gresian=iomis gy/y%ei Gir+tantys ligoniai! kurie turi ma#ai galimybi i+gyventi! bet operacija yra paskutinis ansas Bridedama bet kuriai ekstrini operacij klasei

; ; D

Hi-ikos >aktoriai! didinantys kardiali komplikacij pavoj Jirdies ydos +reik+ta aortos sklero- Cm#ius `F' m Jirdies ritmo sutrikimai ;ainikini +irdies kraujagysli sklero-! stenokardija G ,reikia u#ra+yti D(3! auskultacija! echokardiograma ir kt.

8 opa imo organ ri.ikos ;aktoriai /. Blau"i komplikacij i+sivystymo >aktoriai: Cnkstesns plau"i ligos H2kymas 4utukimas Kuvusios kr2tins! vir+utinio pilvo auk+to operacijos Cnamne-je kr2tins lstos traumos! de>ormacijos ?uma#intas >i-inis aktyvumas Clkoholi-mas ?enas am#ius %. (vpavimo sistemos paruo+imo rekomendacijos: Aroncholitikai, atsikosNjim3geinantys, mukolitikai, anti%iotikai, inhaliacin terapija. &%

1/pa/imo raumen 6Hjos gerinimas >k/pa/imo gimnastika?, nutukusiems O s/orio mainimas 7rombembolini komplikacij padidintos ri.ikos ;aktoriai .rom%em%olini komplikacij padidintos ri9ikos 6aktoriai7 am9ius ` N' piktybiniai augliai8 trombemboliniai sutrikimai anamne9je; hormonini preparat! taip pat kontraceptik vartojimas; ilgas lo/os reimas8 nutukimas; koj /en patologija8 radioterapija prie opreracij38 mechaniniai irdies /otu/ai8 prieirdi /irpjimas8 operacijos tukm P -"" min. Kuvusios dubens! koju operacijos. Dsant +iems ri-ikos >aktoriams reikalinga nustatyti: trombocit kiek7 kraujyje kraujavimo laik CB88 ?BC Xibrinogen

.rom%oem%olini komplikacij pro6ilaktikos metodai7 /. Gedikamentai: Ga#os heparino do-s 6emo molekulinio s/orio heparinai Fekstranai .rom%ocit agregacijos ir adhe9ijos inhi%itoriai

(etiesioginio /eikimo antikoaguliantai %. Chirurginiai: @iltr 'statymas ' apatinN tu=i3j3 /en3 1. Gechaniniai: 1oj %inta/imas elastiniu %intu 1/pa/imo gimnastika Ipeciali koj mankta $orin pneumatin koj kompresija

Virkinamojo trakto paruoimas &1

[kuo didesn operacija1 tuo labiau s;inkteriai atsipalaiduojaJ tai galioja ir lapimo sistemai1 todl ie organai turi b2ti tuti prie operacijas. /. Cseptinis #arnyno paruo+imas: Eraliniai ir parenteriniai anti%iotikai- veikiantys ir aerobus! ir anaerobus. %. 6arnyno i+valymas: 1li9mos ir liuosuojantys medikamentai Ii&li nelaikymas, a%scesai 1. 8u+"io skrand#io problema: Cspiracijos pavojus narko-s metu InGekciniF komplikacijF proGilaktika 1. Dndogeninis in>ekcijos petekimo kelias: 8inkamas operacinio lauko paruo+imas Hacionali prie+ ir po operacin pro>ilaktika antibiotikais! kurie turi #ai#ymti: baktericidiniu aktyvumu! pla"iu veikimo spektru! geru prasiskverbimu 7 audinius! ilgu pusins eliminacijos periodu! ma#u toksi+kumu! optimalia kaina. 9. Dg-ogeninis in>ekcijos patekimo kelias: Brie+ operacij ligoniai t.b. maudomi Blauk skutimo problema Uperacinio lauko de-in>ekcija Cseptika V antiseptika: %&tina laikytis griet reikala/im

0igonio sutikimas operacijai. 4egavus veismingo paciento ra+ti+ko sutikimo! bet kokia chirurgin intervencija priskiriama prie k2no su#alojim. Gydytojas turi paaikinti pacientui. Diagno-5 < susirgimo pob2d7 ir gydymo galimybes! atsi#velgiant 7 ligonio am#i ir bendr b2kl5. Uperacijos princip ir tiksl. nervencijos apimties i+pltimo bei tolimesni intervencij b2tinumo galimyb5. 3alimas bendras intra- ir pooperacines komplikacijas: #ai-dos sup2liavim; kraujagysli pa#eidim ,intra- ir pooperacin7 kraujavim! hematomos susidarym! kraujotakos sutrikim.; nerv pa#eidim ir jutimo sutrikimus; keloidinio rando susidarym; tromboembolines komplikacijas; ligos recidyvo ri-ik. ?peci>ines komplikacijas. *os juridi+kai yra reik+mingesnes u# bendras! todl jas paai+kinti reikia ypa" smulkiai! nepamir+ti ir pa"i re"iausi ,n. laryngeus recurrens pakenkim tiroidektomijos metu! #arnyno per>oracij kolonoskopijos metu.. Booperacinio periodo ypatumus.

$emotrans>u-ij galimyb5 < jei operacija lydima masyvaus kraujavimo ,klubo snario endoprote-avimas! rectum re-ekcija.! ry+ium su tuo 6 ; bei virusini hepatit ri-ik. Clternatyvaus konservatyvaus gydymo galimybes. Baai+kinimas turi 7vykti iki premedikacujos.Heikia sitikinti1 kad ligonis j suprato. &9

Huo+iantis planinms operacijoms! tikslingiausia su pacientui pasikalbti po i+tyrimo ir indikacij operacijai nustatymo. 8ai turi 7vykti ne vliau! nei par prie+ operacij! kad ligonis turt pakankamai laiko apsvarstymui. +klaus5s paai+kinim! pacientas turi teis5 u#duoti dominan"ius klausimus ir gauti tikslius atsakymus. Baciento teis gauti in>ormacij i+lieka ir ekstriniais at/ejais! jei jis smoningas ir veiksmingas. 8ada in>ormacijos apimtis suma#inama iki b2tino minimumo. *ei pacientas neveiksmingas! galima operuoti ir negavus sutikimo! bet tada svarbu juridi+kai teisingai api>orminti ligos istorij. ;aikams operacin intervencija dl gyvybini parodym leid#iama atlikti be tv ar globj sutikimo 'i.ikos terminasD g/d/mo komplikacij irXar mirtamumo ri.ikai apibr&ti 2i9ika < tai 7prastinis terminas medicinoje! kuriuo apib2dinamas pavojus ligonio sveikatai bei gyvybei susirgus! patyrus traum ar gydant j7 tiek konservatyviais! tiek chirurginiais gydymo metodais. * galima i+reik+ti santykiniais dyd#iais. 8ai padeda objektyviau 7vertinti ligonio b2kl5! progno-uoti grsmes ir! tuo reminatis! pagr7sti vien ar kit gydymo taktik! gydomuosius veiksmus ar palyginti gydymo metod e>ektyvum pana+iose ri-ikos grupse. Grsmi progno.a imo prasm. 3rsms ,komplikacij! mirties. gali ir turi b2ti progno-uojamos! nes tokiu b2du galima sukurti pro>ilaktikos priemoni visum. Godelis! pagal kur7 pasirenkama laisv apib2dinti grsms tikimyb5 ligoniui! sukuriamas atlikus mokslin7 tyrim: pagal pasirinktus kriterijus sudarius ligoni grup5 ,grupes. ir padarius lyginamj anali-5 pagal kriterijus! kurie labiausiai gali padti progno-uoti grsmes. 2i9ikos '/ertinimo sistem klasi6ikacija Pirm3j3 grup5 sudaro sistemos! padedan"ios 7vertinti grsmi ,t.y.mirties ar komplikacij. ri-ik prie+ operacij. Bv-.: a. Gir+tamumo ri-ika remiantis C?C klasi>ikacija b. mir+tamumo dl pankreatito progno-avimo sistemos ,3lasgoP! Hansono ir kt.. c. kardiogenini komplikacij ri-ikos indeksas ,pagal I.3oldman. d. pulmonogenini komplikacij progno-avimo modelis ,pagal C.IaPrens. e. mitybos indeksu paremta pooperacini komplikacij progno-avimo sistema ,pagal *.I.Gullen. >. 2minio kraujavimo i+ skrand#io ir dvylikapir+ts #.opos atsinaujinimo progno-avimo modeliai ir kt. ;ntrajai grupei priklauso sistemos! padedan"ios objektyviai apib2dinti sunki! tiek operuot! tiek neoperuot ligoni! da#niausiai gydom reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose b2kl5. Bv-.! CBCC$D ! CBCC$D ! ?CB?! BU??LG! GBG! 8?! H8? it kt. ?iekiant objektyviau 7vertinti chirurgini ligoni b2kl5 buvo sukurta speci>in BU??LG sistema ,angl.Bhysiological and Uperative ?everity ?core >or enumeration o> Gortality and Gorbidity.. Bagal j komplikacij ir mirties grsm 7vertinama atsi#velgus 7 /% >i-iologini ir N chirurginius rodiklius. Balyginus j su CBCC$D sistema! paai+kjo! kad grsms chirurginiams ligoniams pagal BU??LG sistem prono-uojamos tiksliau. Ara ligoni klasi>ikacija pagal chirurgins ri-ikos ,C?C. laipsnius: &&

(las

Cpib2dinimas Iigoniai! neturintys organini! >i-iologini! biochemini! psichikos sutr. klas - nesunki sistemin liga! nesukelianti joki >unkcijos apribojim klas - sunki sistemine liga! sukelianti >unkcijos apribojimus

; klas - sunki sistemine liga! nuolat kelianti grsm5 gyvybei ; klas - mir+tantis pacientas! kai nesitikima! kad jis i+gyvens %9 val. neoperuotas ; klas - konstatuota smegen mirtis ir imami organai transplantacijai

D - atliekama skubi operacija ,!!DW pridedama prie klasi>ikacijos numerio. (las nurodo ri-ikos laipsn7! mirtingumo procent. @i9in %&kl >;I;? ir pooperacinis mirtingumas ASA Absoli't's 1irting'mas klas mirting'mas +9 999 *H6 anestezijF $ ",1 .($$ ",, 1:,+ $$$ 1,) 11 ,1 $V +,) +**,, V :,! -- ),"

<irtingumo ri9ikos /eiksniai am#ius: labai jauni ir ` N' m. lytis: vyrai ` moterys bloga >i-in b2kl daug gretutini lig! ypa": miokardo in>arktas i N mn.! cukrinis diabetas! inkst ligos! nutukimas kompleksinis operacijos pob2dis: ntrakranijin! stambij kraujagysli! intratorakalin ilga operacijos trukm ` % val. skubi operacija operacijos apimtis Eperacija ,lot. operatio - veiksmas. - tai instrumentinis poveikis 7 audinius! siekiant diagno-uoti! koreguoti ir gydyti ligos arba traumos pa#eist organ >unkcij. $ndikacijos operacijai: a%soliu=ios Hnra alternatyvaus gydymo peritonitas dl prakiurusios opos apendicitas vidinis kraujavimas ply+us blu#niai mechaninis #arnyno nepraeinamumas v#ys &N

reliaty/iosHyra alternatyvus gydymas ,ma#iau e>ektyvus arba visi+kai neracionalus. tul#in akmenlig ne7strigusi i+var#a koj ven variko- skrand#io opa

1ontraindikacijos operacijai: ;%soliu=ios H kurios gali baigtis mirtimi 7vadins narko-s! operacijos metu ar ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu ,l-% pooperacin5 dien. ry+kus +irdies - kraujagysli! kvpavimo! inkst sistemos nepakankamumas 2eliaty/ios H kurias santykinai koregavus ligoniai operuojami in>ekcins! interkurentins ligos! ltins +irdies ar kraujagysli ligos ir kt. (ad b2t objektyviau! turi buti trij gydytoj pasitarimas <konsiliumas. *ei visi trys gydytojai pasira+o! ligon7 galima operuoti be sutikimo.. Eperacijos etapai7 a. audini praskyrimas ,skalpelis! diatermokoaguliacija! ultragarsas! la-eris. b. operacija c. audini vientisumo atstatymas : pleistras < ,?teri-?trip ar kt.. si2lai < tirp2s ir netirp2s! mono>ilomentiniai ir pinti! organiniai ir sintetiniai adatos < praskirian"ios! pjaunan"ios kabuts < vengti veide! rankose.

klijai < ,Uctylcyanoacrylate < Dermabond. i+tyrimo bei specialist konsultacijos.

&F

1 . Pooperacinis periodas.
Iaikotarpis nuo operacijos pabaigos iki ligonio pasveikimo ir i+vykimo i+ ligonins vadinamas pooperaciniu. 4uo ligonio prie#i2ros +iuo laikotarpiu da#nai priklauso jo likimas. Eperacijos >chirurgins inte/encijos? po/eikis organi9mui (iekviena operacija yra stresas ,neuroendokrinin reakcija.! kurio poveikyje i+siskiria citokinai ir kiti nespeci>iniai u#degimo mediatoriai. 8ai sukelia organi-mo adaptacines rekacijas: suma#jusi diure-!ekstravaskulinio skys"io t2rio padidjimas! kar+"iavimas! tachikardija. Jios reakcijos b2dingos ne tik laiko tarpsniui! kai daroma operacija! bet ir ansktyvajam pooperacinio periodo laikotarpiui. Bacientai patiria: >i-in7 stres ,pooperacin liga. < kei"iasi C apykaita! hiperglikemija ir gliko-urija! re-istenti+kumas insulinui! sutrinka K apykaitas ,ankstyvajame laikotarpyje i+sivysto hipoproteinemija.! $%U < elektrolit apykaitos sutrikimai ,did#iausia problema hipovolemija! hipokalemija ir kt. ,sunkiems ligoniams hiperalimentemija Z... kraujo poky"iai: leukocito-! nusdimos grei"io! ? H?! CHK i+auga! normali-uojasi E < /' par. gali pa2mti! i+ry+kti kai kuri sistem jautrumas. Pooperacinio laikotarpio uda/iniai7 slauga ir gydymas! galim pooperacini komplikacij pro>ilaktika ir gydymas! darbingumo atstatymas! sveikat gr#inantis gydymas ,sanatorijos! kurortai..

Pooperacinio laikotarpio skirstymas7 - skirstymas periodais ,hospitalinis ir posthospitalinis. - skirstymas >a-mis Dospitalinis periodas7 Birmj % >a-i < poaneste-in ir ankstyvosios pooperacins < metu ligonis gydomas ligoninje. Jiame laikotarpyje! gydant ir stebint ligon lgoninje po operacijo i+kyla senatys u#daviniai. Dospitalinio laikotarpio uda/iniai: /. 3yvybini >unkcij palaikymas < kvpavimas! hemodinamika! homeosta-! esant nuokrypiams < palaikymas %. 4uskausminimas < adekvatus 1. Booperacini komplikacij pro>ilaktika! savalaik diagnostika! jei j atsiranda. gminis kardiovaskulins sistemos nepakankamumas < 2mi hipotonija. Dospitalinis periodas skirstomas ' 6a9es7 &:

postaneste9in < da#niausiai trunka /-1 valandas! ta"iau ne ilgiau kaip %9val! po to ligonis guldomas 7 skyri arba reanimacij. - ;nskty/a pooperacinio laikotarpio 6a9 < baigiasi paciento i+ra+ymu i+ ligonins. Posthospitalinis periodas: - rea%ilitacinio gydymo! sveikat gra#inan"io gydymo! poliatyvios terapijos >a- < +ios >a-s gali ir neb2ti! jei i+ra+omas i+ ligonins pacientas nukreipiamas ambulatoriniam gydymui. - ;m%ulatorinio gydymo 6a9 < jos gali neb2ti! jei ligonis po reabilitacinio gydymo gr7#ta 7 darb. Pooperacin eiga: A3 komplikuota1 klasi;ikacijosD a3 operuoto organo sitemin komplikacijos# . organ trombembolija b3 labai ankst/ os \O?%# dl narko.s ankst/ os poO?% iki EBd.# edema l/ os QEBd.# recid/ ai da&niausiai c3 in;ekcins nein;ekcins 63 nekomplikuota Postaneste9in 6a9. *os ypatumus lemia chirurgins ir aneste-iologins intervencij apimtys bei su tuo susijusios pagrindins organi-mo atsakomosios reakcijos 7 operacijos slygot stres: /. suma#jusi diure-! %. ekstravaskulinio skys"io t2rio padidjimas! 1. kar+"iavimas! 9. tachikardija. 3rsmingiausios komplikacijos! kurios gali b2toi mirties prie#astimi yra: /. 2minis kvpavimo sutrikimas! %. 2minis kardiovaskulins sistemos nepakankamumas! 1. vandens-eletrolit kiekybins ir kokybins pusiausvyros sutrikimas. 8odl po aneste-ijos ligoniai stebimi ir toliau gydomi operacini bloke 7rengtose spacialiose ponarko9inse palatose. *ose yra ligoni stebjimo ir b2tinosios pagalbos priemons. Bacientus stebi gydytojai aneste-iologai-reanimatologai ir slaugytojos. T tokias palatas ligonis atve#amas i+ operacins operacinje dirbusio aneste-iologo ir slaugytojos prie#i2roje. Cneste-iologas ir chirurgas in>ormuoja ponarko-ins palatos gydytoj apie aneste-ijos ypatumus ir ligonio b2kl5. Bacientas toliau yra stebimas ir gydomas toje palatoje dirban"io aneste-iologo. ?tebjimo panarko-inje palatoje trukm %-%9 valandos. Bagrindiniai tikslai < gyvybini >unkcij sekimas! stabili-avimas! atstatymas. Brmosiomis valandomis kas 1' min stebimos pagrindins vitalins >unkcijos. Dsminis dmesys kreipiamas 7 & pagrindines gyvybines >unkcijas: i. kvpavim! ii. hemodinamik! iii. smon5! &E

iv. diure-5! v. gal2ni motorik ir jautrum ,re>leksai po regionins nejautros.. Basibaigus narko-s poveikiui! gali atsirasti skausmai! kvpavimo bei kardiovaskuliniai ,ritmo. sutrikimai! C4? sudirginimo po#ymiai ,vmimas.. Ctlikus bendroje nejautroje ma#as ir vidutines chirurgines intervencijas! ligonis iki % val. yra stebimas aneste-iologo specialiame pabudimo kambaryje. Bo dideli operacij ,skrand#io! rectum re-ekcija! operacijos dviejose k2no ertmse! politraumos atveju.! atsitikus intraoperacinms komplikacijoms ar neatsista"ius spontaniniam kvpavimui bei esant b2tinybei vaistais kontroliuoti hemodinamik! ligonis stebimas intensyviosios terapijos skyriuje. Prie perkeliant ligon' i ponarko9ins palatos ' chirurgin' skyri, reikia atlikti7 (linikin5 gyvybini >unkcij kontrol5 ,kvpavimo! kraujotakos! smons b2kls.. 4eurologin7 i+tyrim ,pavy-d#iui! po miego arterij operacijos.. Udos ir gleivini i+tyrim ,t! bly+kumas! ciano-.. Beri>erins kraujotakos b2kl5 ,puls palpacija! doplerogra>ija! ypa" po angiochirurgini operacij.. +tekan"io per drenus skys"io kontrol5 ,kiekis! pob2dis.. Diure-s kontrol5. Iaboratorin5 kontrol5 ,kraujo duj sudtis..

;is atlikt proced2r dokumentacij su datom ir para+ais. 8uri b2ti stabili hemodinamika! stabilus kvpavimas! atsista"iusi smon ir neurologins >unkcijos. ;nskty/a pooperacinio laikotarpio 6a9 85siasi iki i+ra+ymo i+ ligonins. Jiame laikotarpyje turi atsistatyti ne tik pagrindins! bet ir visos kitos ba-ins >unkcijos. 8ada pacientas gali toliau gydytis poliklinikoje! ambulatori+kai! gydyklose! ar net gr7#ti 7 darb. 3ydymo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje tikslas analogi+kas posaneste-ins >a-s tikslams ,gyvybini >unkcij atstatymas.. 3ydymo chirurgijos skyriuje tikslas - vis likusi organi-mo >unkcij atstatymas. /irkinimo 6unkcij atstatymas, tutinimasis, peristaltika ,po laparotomijos < skrand#io ir storosios #arnos hipomotorika gali t5stis nuo % iki & par! po #arn re-ekcijos < dar ilgiau! pirmiausiai atsistato plonoji #arna! vliau < storoji! vliausiai < skrandis. Ikausmas < gana 2mus! privalomi narkotiniai analgetikai! /-% paras! vliau < priklauso nuo ligonio jautrumo.Chirurgin5 #ai-d skauda 9:-F%val. Heikia skirti nuskausminan"ius vaistus ,pacientui tai paai+kinama prie+ operacij! jis nuraminamas.. Pooperacinis pykinimas kartais b2na labai stiprus < reikia skirti antiemetinius vaistus. ?iekiant to i+vengti prie+ operacij rekomenduojama skirti antiemetini vaist vienkartin5 do-5. *ei nustatomas kar=ia/imas prajus %9-9: val po operacijos! reikia 7tarti kvpavimo organ in>ekcij. *ei prajus 9:-F% val ligonis kar+"iuoja ir atsiranda +altkkrtis! reikia 7tarti ne tik pneumonij! bet ir kitas in>ekcines komplikacijas: #ai-dos in>ekcij! trombo>lebit. N'

(ar+"iavim gali lemti ir kitos retesns prie#astys: 2minis cholecistitas! pooperacinis pankreatitas! alergija vaistams. Kperuot ligoni prie&i2raD <. 3e'ropsic&in b?kl. )igoniui po operacijos b2tina ram/b. *isuomet reikia pa artoti daugiau ar ma&iau skausm malinan+i ir raminamj medikament. 2. Airdies ir kra'jag%sliF sistema. Pirmas O?#?= al. po operacijos reikia nuolat tikrinti ligonio puls1 matuoti A8$1 klaus/ti irdies ton1 bei ertinti subjekt/ ius ligonio nusiskundimus. Pageidautina u&ra/ti 98G. Per operacij ligonis prakaituoja ir kraujuoja1 todl netenka daug sk/s+i1 balt/m. $uma&ja cirkuliuojan+io kraujo1 todl reikia papild/ti organi.m sk/s+iais ir balt/mais. Po is dideli operacij1 taip pat taikant parenterin maitinim ar esant organ 0irdies1 inkst3 dis;unkcijai b2tinas sk/s+i pusiaus /ros palaik/mas. )igonis turi gauti 0per os ar parenteraliai3 tok pat sk/s+i kiek1 kok prarado. Ietekto sk/s+io kiekis apskai+iuojamasD <3 k pa imas per od ! apie >BB#<BBB ml. Per dien1 kar+iuojant apie E=.> ## iki O l.S O3 lapimas 0diure.s siekimas31 imatos 0 anduo sudaro apie OB% j s orio31 prakaitas1 malaiS E3 t ars+i absorbuotas sk/stisS ?3 per .ondus ir drenus pasialinMs sk/stis. 3. 8vpavimo organF sistema. Po operacijos suma&ja kr2tins lstos ekskursija1 todl suma&ja plau+i entiliacija1 bronc%uose u&silaiko sekretas ir gali isi /st/ti pneumonija. Iarko.1 atalimas /ra predisponuojant/s reikiniai. 4os ri.ika didesn r2kantiems1 /resnio am&iaus pacientams. 7odl ligonis guldomas pusiau gulom1 mokomas speciali k pa imo pratim1 pagerinan+i plau+i aeracij1 duodama medikament leng inan+i atsikosjim ir ma&inan+i skausm &ai.doje. ! Da&niausia k pa imo nepakankamumo prie&astis b2na ne analgetikai ir narko.ei artojami aistai1o nepakankamas nuskausminimas! 7ai gali takoti ir pneumonijos atsiradim1 nes ligonis bijo giliai k puoti ir atsikosti. 7ir4kinimo traktas. Kperuojant b2na organi.mo de%idratacija1 sutrinka irkinimo liauk sekrecin ir motorin ;unkcija1 todl atsiranda trokul/s. Po leng operacij ligonis gali gerti ir alg/ti sekan+i dien1 ir sk/s+i balansas greitai atsistato1 po sunki 0/pa+ abdominalini3 ! maitinamas parenteraliniu b2du. 7okiems ligoniams reikia /pa+ r2pestingai al/ti dantis1 skalauti burn antiseptikais. Iuolat auskultuojant pil 1 sekti peristaltikos atsiradim. Po skrand&io operacijos nuolat plonu .ondu alinti jo t2rin1 kol is prads e akuotis pro &arnas. 4ei pu+ia idurius ! giliai rectum stat/ti am.del dujoms ileisti. 4ei tai nepadeda ! %ipertonins kli.mos pro kateter suleid&iama <B% IaCl tirpalo. Alapimo organF sistema. 62tina sekti1 ar ligonis lapinasi. 8artais pasitaiko re;leksinis lapimo susilaik/mas1 pat/s ligoniai to gali nepasak/ti1 nes ar&osi. 4okiu b2du negalima leisti lapimo p2slei persipild/ti. -lapimas turi b2ti itirtas kiek/bikai ir kok/bikai1 s arbu l/ginamasis tankis. <da. 8artais1 /pa+ /resniems ligoniams1 ilgai gulint ant nugaros1 isi /sto pragulos. Pro;ilaktikai reikia da&nai keisti k2no padt1 ersti ligon ant ono atramai dti olelius1 naudoti gumin rat kr/&mens srit/je1 od reikia trinti kamparo spiritu. 8ad neprisidt in;ekcija1 b2tina kruop+iai al/ti prakaituojan+ias k2no ietas1 /pa+ sulenkimus. Ra'menF sistema. 'aumen/s gulint gauna &/miai ma&iau kraujo1 nes dalis kapiliar b2na u&sidarM. 7odl gal2ni kraujotakai pagerinti labai s arb2s ankst/ i judesiai. 7ai iena i embolijos pro;ilaktikos priemoni. N/

4.

>.

G.

F.

=. <peracin ;aizda. $ arbu1 kad &ai.da sug/t pirminiu b2du ! nesup2liuotu. "r normaliai g/jant &ai.dai temperat2ra pak/la iki EF1E#EF1=BC1 &ai.dos kratai patinsta1 skauda. 8rauj/je padaugja leukocit1 neutro;il1 suma&ja lim;ocit ir eo.ino;il. $uma&ja Hb ir eritrocit1 padidja 9IG. 62na blogas apetitas1 iek tiek kankina trokul/s. Paprastai ie reikiniai praeina per E#? dienas1 tada ir reikt nuimti si2les. 4ei jie per t laik nepraeina1 reikia laukti &ai.dos sup2lia imo. Pirmas perriimas po operacijos da&niausiai atliekamas po ?= al. ! tada &ai.dos kratai jau b2na pakankamai gerai susiglaudM ir kei+iant t arst1 ne /ksta eg.ogeninio &ai.dos in;eka imosi. Iegalima palikti &ai.doje krauju ar isk/romis permirk/t t ars+i. C. $igonio maitinimas. Pooperaciniame laikotarp/je labiausiai sutrinka anglia andeni ap/kaita. 8rauj/je tr2ksta c%lorid1 o bilirubino ir cukraus esti perteklius ! tai rodo sutrikusi kepen ;unkcij. 7odl1 norint to i engti1 ligonius po operacijos reikia kuo anks+iau pradti maitinti. 6e to1 ilgas bada imo laikotarpis skatina acido.s1 a itamino.s /st/msi. Pirmuoju &ai.dos gijimo laikotarpiu r2g+i bei arm pusiaus /ra kr/psta acido.M1 tai todl skiriamas arminis maistas ! tam labai tinka pienika dar&o i dieta. )igonis turi per par gauti iki O l. sk/s+i. Antrame &ai.dos gijimo periode pH pakr/psta alkalo.M1 tada artotina r2gti dieta1 turtinga balt/mais. Parenterinis maitinimas. 4is turi padengti didelius energijos ieik ojimus ir u&tikrinti pakankam sk/s+i bei elektrolit edim. "ndikacijosD <3 negalimas peroralinis maitinimas 0skrand&io1 storosios &arnos re.ekcija1 2minis pankreatitas1 ileus3S O3 nepakankamas peroralinis maitinimas 0stempls steno.1 pilorosteno.3. 6endri principaiD 9nergetinis poreikis EB#?B kcalXkg. per dien1 esant septiniams procesams1 sunkioms traumoms1 "" nudegimams ! iki FB kcalXkg. GB#FB% energetins erts turi sudar/ti anglia andeniai1 likusi dal ! riebal emulsijos. $k/s+i kiekis ! EB#?B mlXkg. per dien1 esant nekomplikuotai eigai.

Anglia andeni poreikis ! E#G gXkg. s orio1 balt/m ! <#O gXkg. 0ma&inti esant inkst nepakankamumui31 riebal ! <#O gXkg. ,aitinant parenteraliai1 t.b. duodamos isos maisto med&iagos1 nes lainant tiktai aminor2gtis be riebal ar at irk+iai1 jie greitai pasialins i organi.mo ir didelio e;ekto neturs. Papildomas elektrolit edimas priklausomai nuo laboratorini rodikli1 esant ilgalaikiam parenteriniam maitinimui b2tinas itamin ir mikroelement edimas. "lg laik maitinant parenteraliai1 b2tina nuolat kontroliuoti k2no s or 0kas E#? dienas3 ir i to sprMsti apie maitinimo pakankamum. Sla'ga: padrsinti judti1 atsikosti 0skrepliai ! atelekta.s1 k pa imo tak u&kimimas31 imokinti giliai k puoti. 1edikamentai: negalima nutraukti staiga1 nieko nepakeisti. standartikai nuo skausmo 0tablets1 iX 1 iXr3. per didelis nuskausminimas ! sultja k pa imas1 angumas. nereikia laukt paprastai1 pask/rti pasto do.a im. analgetikai gali b2ti paprasti 0paracetamolis31 narkotiniai. N%

epid2rinis pooperacinis nuskausminimas 0anestetik ir opioid miin/s31 ilgalaik analge.ija1 geriau atsistato &arn/no eikla. paciento kontroliuojama analge.ija 0do.a imas3 antiemetikai ! daugel ligoni p/kina1 emia1 ie aistai suma&ina simptomus 0cerukalis Z3. aXb ! po operacijos pro;ilaktin aXb ne /ksta1 jei skiriami ! g/domoji aXb terapija. kiti medikamentaiD

trombo.i pro;ilaktika 0]OXE pacient skiriami antikoaguliantai <B ! <O dien3 ! ;rakcionuoti %eparinai1 kontrol nereikalinga1 perdo.a imo ri.ika minimali. migdomieji. idurius lais inantieji. antacidiniai 0/pa+ opininkams3 ! stresins opos. $aboratoriniai t%rimai: kraujo 0anemijos1 leukocito.s31 in;u.oterapija kontrol elektrolit. <peraciniF ;aizdF prie;.: baigM operacij1 suartinam &ai.dos kratus1 pa eikiam antiseptikais1 u&dedame steril t arst 0t arstis reikalingas O al1 po to nereikalingas1 jie gali b2ti ir permatomi3. Si?laiD paalinamai priklausomai nuo lokali.acijos 0 eide po E d.1 rankoje po F ! <B d.1 sn.1 nug. po <? d.31 pj2 io d/d&io1 ligonio am&iaus 0 /resniems ilgiau palaik/ti31 ligos pob2d&io. 4uos iimant laikomasi antiseptikos tais/kli. "renai: kuo trumpiau tuo geriau1 jei drenas ;unkcionuoja1 rekomenduojama ne ilgiau kaip > dienas. Pooperacins komplikacijos *mana'(kad ';tenka i4vardinti( nes paskaitoje apie tai dst6 Pooperacin eigaD <. Iekomplikuota O. 8omplikuota "si /sto Q<FN ligoni. Da&niausiai pasitaikan+ios komplikacijosD <. in;ekcijos1 O. irdies1 E. k pa imo sistemos komplikacijos. */resnio am&iaus pacientams komplikacijos da&nesns dl gretutini patologij 0irdies ir plau+i lig1 nepakankamos mit/bos1 CD3. 5/miai da&nesns komplikacijos ekstrini operacij metu. Booperacini operacij komplikacijos: /. ?istemins < bet kurioje kitoje k2no sistemoje! pv-. pneumonija po apendektomijos! sepsis %. ;ietins < chirurgins intervencijos -onoje! pv-. #ai-dos in>ekcija! hematoma! skrand#io si2li nelaikymas Bagal laik: /. Iabai ankstyvos komplikacijos < per pirmas %9 val atsiradusios!pv-. u#springimas skrand#io turiniu %. Cktyvos komplikacijos < po %9 val ir per pirmas %-1 savaites atsiradusios 1. ;lyvos komplikacijos < vliau atsiradusios.

N1

Ctitinka visas pirmsias pooperacinio laikotarpio >a-es. /. 4ein>ekcin komplikacija < trombembolija 7 bet kok7 k2no organ! plau"ius! smegenys! +ird7! koronarus %. n>ekcin komplikacija < pneumonija! sepsis 6ai-dos komplikacijos: /. $ematoma < kraujo sankaupa #ai-doje %. ?eroma < kraujo pla-mos sankaupos #ai-doje! po hernioplastikos 1. n>ekcija pavir+ini ar gilij audini. 9. 6ai-d in>ekcija < pavir+in ,oda! poodinis.! gilij audini ,>ascija! raumen. &. 6ai-dos i+irimas < dalinis ir pilnas. *ei i+irus pilvo #ai-dai i+virsta < plivaplv! bet koks organas < evisceracija! eventracija. 6ai-dos in>ekcijos po#ymiai: calor! tumor! dolor! rubor! >uncia laesa. tai lemiaD a3 prieoperaciniai eiksniaiD biologins sa /bs1 su liga susijM pakitimai b3 operacijaD ne tik aseptika ir antiseptika1 taip pat grubus elges/sD seni c%irurginiai instrumentai. c3 pooperaciniai iensniaiD ligoni grupa imas1 aseptikos laik/masis ap&i2rint ligonius. Lropetins sistemos komplikacijos: /. gmus +lapimo susilaikymas ,jei nekateteri-uoti. %. gmus inkst nepakankamumas 1. Cistitas! jei apie par laikomi kateteriai Brie#i2ra: padedama atsistoti! dirginami re>leksai ,paleid#iamas vanduo.! +ildymas! leid#iami +lapimo p2sls tonus gerinantys medikamentai! jei nepadeda kateteri-uojama. (vpavimo sistemos komplikacijos: /. Blau"i atelekta- %. Bneumonija 1. Cspiracija 9. Ddema! da#niau po kardiochirurgini operacij &. Hiebalin embolija < po ortopedini operacij ,ilgj kaul.! pasirei+kia 1-9 par po operacijos N. 8rombembolija F. CHD? sindromas < 2mus kvpavimo distreso sindromas Brie#i2ra: kvpavimo mank+ta! atsikosjimo palengvinimas! kvpavimo gimnastika! esant indikacijai skiraimi afb! atsikosjim palengvinantys vaistai! oksigenoterapija. (ardiovaskulins sistemos: /. G %. Critmija 1. $iperten-ijos (re+jimo sutrikimai: N9

/. 8rombo-s %. 8rombembolijos 1. 8rombo>lebitai ?varbu nustatyti koj gilij ven b2kl5 prie+ operacijas. trombins embolijos ir j pro>ilaktika ,;irchovo triada.: trombo-i ri-ik didina: operacijos >aktoriai ,trukm! sudtingumas.! narko-s >akt. ,trukm! sudtingumas.! liga ,navikai! p2liniai.! gretutins ligos ,variko-! trombo>lebitas.! organi-mo >aktoriai ,am#ius! vir+svoris.. pro>ilaktika prasideda operacijos metu! t5siasi pooperaciniu laikotarpiu: racionali oksigenoterapija! skys"i ir elektrolit korekcija! pro>ilaktiniai antikoaguliantai ,heparinai arba >rakcionuoti heparinai.! >legmoktomija < i+operuota prie+ kit operacij.. Booperacinis parotitas < da#niau onkologiniams ir vyresnio am#iaus ligoniams dl blogos burnos higienos! dehidratacijos! anticholinergini vaist! sta>ilokokins in>ekcijos. (omplikacijos po vir+kinamojo trakto operacij: /. 6arn nepaeinamumas ,dinaminis ir mechaninis. %. *ungties nesandarumas 1. Dnterokolitai! sta>ilokokins kilms! b. di>icille! clstridium 9. Bostgastrektominiai sindromai! pore-ekciniai sindromai < dumping sindromas! postvagotominis sindromas! privedamosios kilpos sindromas &. ?tom komplikacijos < stomos nekro- ir 7kritimas 7 pilvaplvs ertm5! stikt2ra! stomin i+var#a Brie#i2ra: ?krand#io dekompresija ,-ondavimas < i+siurbiam skrand#io turin7! epi-odinis arba galim palikti.! #arnyno dekompresija! duj vam-delis 7 tiesij #arn! ,hipertonin 4aCl Z.! peristaltik skatinantys medikamentai! skys"i elektrolit in>u-ija. Bsichikos komplikacijos! apie %' proc pacient vir+ N' met Cudini mitybos sutrikimai: /. +emija %. Distro>ija 1. 4ekro- 9. n>ekuota nekro- vadinama gangrena Bragulos yra klasikinis peri>erinio audini i+emijos! distro>ijos ir nekro-s prie#astys. 3ali vystytis ir dl cheminio poveikio: dl cutasepto! betadino ar kit antiseptik poveikio. Bro>ilaktika: odos prie#i2ra! odos valymas! vengti kar+to vandens! nenaudoti priemoni! kurios er-ina! d#iovina! trina! vengti masa#o ypa" kaul i+siki+imo vietose! per drgnos aplinkos! patalin turi b2ti +vari! sausa! i+lyginta! be rauk+li! ma#inti odos traumati-avim: teisingai vartyti! naudojami special2s lubrikantai! pudros! tvars"iai! atkreipti dmes7 7 mityba! jei pats nejuda! vartyti kas % val.

N&

8ro>ins opos dl venosta-s. 8ro>ins opos dl dramblialigs. 4ekro-s dl 7vairi traum ,+virk+tu! peili! 7kandimai! d2riai galvij ragais.! nekro- < tiesiosios #arnos! styveno honso sindromas! mink+tj audini di>u-in nekro-in gangrena < &' proc mir+tamumas! nekro-in ro# < streptokokin in>ekcija. 4ekro- dl sta>ilokokins in>ekcijos < karbunkulas. Diabetin pda < CD komplikacija! nekro-! vliau gangrena. Blonosios #arnos nekro- dl a. mesenterica superior trombolijos! kasos nekro- dl alkoholins kilms pankreatito. Pooperacinis kar=ia/imas Booperacin kar+"iavim gali lemti daug prie#as"i. (ar+"iavimo prie#astis turi b2ti nustatya. Hekomenduojama tokia ligonio tyrimo seka: /. 6ai-dos ap#i2ra < #ai-dos in>ekcija arba hematoma. %. (oj ap#i2ra < ven trombo-! trombo>lebitas. 1. Hank ven ap#i2ra < kateterinis trombo>lebitas. 9. (ry#mens! sdmen ap#i2ra < praguos! abscesai. &. Hektalinis-digitalinis tyrimas < tarpviets in>ekcija! p2linys ma#ajame dubenyje. N. (r2tins lstos klinikinis! jei b2tina! rentgenologinis tyrimas < plau"i dalies atelekta-! bronchopneumonija! plau"i in>arktas! podia>ragminis p2linys. F. Jlapimo laboratorinis tyrimas < +lapimo tak in>ekcija. :. +mat laboratorinis tyrimas < enterokolitas. E. Ttarti alergij vaistms. /'. Ttarti hemotrans>u-ines reakcijas ar komplikacijas. Posthospitalinis periodas Jis periodas trunka nuo ligonio i+ra+ymo i+ ligonins iki pasveikimo ar ne7galumo pripa#inimo! o dirbantiesiems < iki nedarbingumo pa#ymjimo galiojimo pabaigos. Jis periodas apima ne vien tik ambulatorin7 gydym! bet ir sveikat gr#inant7 gydym bei reabilitacin7 gydym. Bagrindinis u#davinys < pilno ar dalinio darbingumo ir geros gyvenimo kokybs atstatymas. 4e7galumas gali b2ti suteikiamas G?D( sprensimu prajus nustatymas laikotarpiui po operacijos. Up 9 mnesi G?D( ,medicinin socialins eksperti-s komisija. gali leisti gydytojui t5sti nedarbingumo lapel7 iki % mnesi. IH nustatytos ne7galumo grups: < jei ligonis negali dirbti buvusio darbo. < jei ligonis negali dirbti jokio darbo. grup < jei ligonis negali gyventi be kit asmen pagalbos. 2ea%ilitacija po operacijos Ket kokia operacija yra kompleksinio gydymo dalis. Heabilitacijos po#i2riu i+skiriami periodai: 1. prieoperacinis8 Brie+operaciniam periode ligon7 svarbu paruo+ti psichologi+kai! bei skirti kine-iterapijos pratimus. (iekvienos planins operacijos atveju! b2tina sudaryti specialius gydomosios gimnastikos NN

pratim kompleksus! kuriuos ligonis turi daryti prie+ operacij ir po operacijos! priklausomai nuo ligos ypatum! operacijos pob2d#io! ligonio am#iaus! lyties! >i-inio pajgumo. ,. anksty/as pooperacinis ,t5siasi nuo operacijos pabaigos iki ligonis gali atsistoti.; *o tikslas yra: a. plau"i komplikacij pro>ilaktika! b. tromboembolij! >lebotrombo-i pro>ilaktika! c. vir+kinimo organ sistemos sutrikim ,skrand#io ir #arnyno pare-s! obstipacijos! meteori-mas ir kitos. pro>ilaktika! d. kvpavimo organ! +irdies ir kraujagysli sistemos >unkcijos gerinimas! e. C4? gerinimas. (ine-iterapijos proced2ras reikia pradti prajus narko-s poveikiui. ?kiriami kvpavimo pratimai: duodama prip2sti gumin7 balion! p2sto or pro +iaudel7 7 vanden7. *ie atliekami 1-& kartus per dien! esant sunkiai b2klei! kraujuojant! tachikardijai! proced2ras reikia laikinai nutraukti ,esant po kr2tins lstos bei plau"i operacij.. Bratimai turi b2ti atliekami ne re"iau kaip N-: kartus per dien! j trukm 1-& min.. + prad#i rekomenduotinas kr2tininio tipo kvpavimas ,gilesnis dia>ragminis kvpavimas sukelia skausmus pooperaciniame #ai-dos plote.. 8 pa"i dien! jei ligonis gerai jau"iasi! jam leid#iama vartytis! %-1 pooperacin5 dien ligonis privalo mank+tintis lovoje savaranki+kai! kaitaliodamas kvpavimo pratimus su gal2ni bei liemens raumen judesiais. Hekomenduojama kiek galima da#niau pagulti ant +on. Iabai pravartu nugaros raumen masa#as! arba j elektrostimuliacija ,esant po pilvo ertms organ operacijos.. -. /ly/asis pooperacinis ,nuo ligonio atsistojimo iki i+vykimo i+ stacionaro.; 8ikslas yra: e. vlyvj pooperacini komplikacij pro>ilaktika; >. kardiovaskulins! kvpavimo sistem >unkcinio pajgumo tolesnis stiprinimas; g. taisyklingos laikysenos >ormavimas; h. pe"i lanko! liemens ir gal2ni raumen stiprinimas; i. vaik+"iojimo 7g2d#i atstatymas; j. adaptavimasis buitiniams kr2viams. 8ai pratimai atliekami palatoje! o vliau < kine-iterapijos salje. 8ik pradjus vaik+"ioti &'Q vis pratim atliekama sdint ar gulint. lgainiui papildomai 7traukiami kr2tininio ir pilvinio kvpavimo pratimai. Bradedant a+tuntja para! ligoniui leid#iama vaik+"ioti skyriuje! lipti laiptais. ;liau galima vaik+"ioti ligonins teritorijoje! atlikti nedidelius buitinio pob2d#io kr2vius ,esant po kr2tins lstos ir plau"i operacij.. tolimasis pooperacinis ,nuo i+vykimo i+ stacionaro iki visi+ko darbingumo atsistatymo.. 8ikslas yra: a. pagrindini >i-iologini sistem >unkcini re-ervini pajgum didinimas; b. adaptavimasis pro>esinio pob2d#io >i-ini kr2vi poveikiui. (ine-iterapijos proced2ros gali b2ti atliekamos namie! poliklinikoje! kurorte ar sanatorijoje. Iigoniai turi toliau t5sti pilvo raumen stiprinim ,i+var#! recidyv pro>ilaktika..

NF

1*. Vietin p&linga chirurgin in6ekcija.

n>ekcija ,lot. n>icio < u#krsti. < tai audini u#krtimas patogeniniais mikroorgani-mais ,bakterin. arba toksinmis med#iagomis ,toksin in>ekcija.! dl kurio gali i+sivystyti liga. Chirurgijoje da#niau naudojamas terminas. P&lin in6ekcija < tai p2liavim sukelian"i mikroorgani-m ,da#niausiai! bakterij. 7siskverbimas 7 #mogaus organi-m! dauginimasis jame ir u#degimins makroorgani-mo reakcijos < kaip to pasekms < pasirei+kimas. Chirurgin in6ekcija < tai tokia in>ekcija! kuriai likviduoti naudojami ar%a gali %&ti panaudoti chirurginio gydymo metodai! arba kuri randasi ligon' gydant chirurginiais gydymo metodais ,jei j galima vertinti kaip chirurginio gydymo komplikacij.. *i gali b2ti ne tik bakterin! bet ir virusin! grybin! pirmuoni! para-itin. n>ekcija g.b. klasi>ikuojama: a. Bagal mikroorgani-m r2+7 ar j skai"i: monoin>ekcija < patek5 sukljai yra vienos r2+ies! poliin>ekcija < keli r2+i. b. Bagal u#sikrtimo laik. Birmin < bakterijos patenka 7 #ai-d su#eidimo metu; i+ esms < kiekviena #ai-da! padaryta nesilaikant aseptikos. Cntrin < #ai-da padaryta aseptinmis slygomis ,operuojant.! bakterijos 7 j pateko vliau ,tvarstym metu.. Hein>ekcija < pakartotinas #ai-dos u#krtimas tos pa"ios r2+ies mikrobais! superin>ekcija < kitos r2+ies. c. Bagal patekimo vartus ir keli. (ontaktinis < mikroorgani-mai tiesiogiai kontaktavo su #ai-d; kriptogeninis < patekimo vartai nei+ai+kinti! su#eidim nebuvo; lim>ogeninis; hematogeninis. d. Bagal i+plitimo laipsn7: vietin p2linga in>ekcija < in>ectio pyogenes localis ir bendrin < in>ectio pyogenes generalisata! seu sepsis. Da#niausiai chirurgines in>ekcijas sukelia bakterijos. ;irusin ir grybins in>ekcijos da#niau pasitaiko ligoniams! kuri imunitetas yra susilpnj5s. Bara-itins in>ekcijos yra gana retos. 6mogus gali b2ti galutinis ar tarpinis ,echinokoko-! alveokoko-. toki in>ekcij +eiminkas. Da#niausi sukljai: bakterijos: d Bagal nusida#ym: 3 ,-. ir 3,V. d Bagal mor>ologij: kokai ir la-dels d Bagal pasiskirstymo model7: kekmis! grandinmis d Bagal dauginimosi slygas: aerobai! anaerobai d Bagal savyb5 sudaryti sporas Dtiopatogene-: d Gikroorgani-m inva-ija d Gakroorgani-mo reakcija ,lemia jo apsaugini sistem b2kl.: pasirei+kia u#degimu N:

@&degimas /ra apsaugin reakcija! kurios pagrindinis tikslas yra apsaugoti ir i+gelbti in>ekuot organi-m tiek nuo in>ekcijos sukljo ar jo i+skiriam med#iag ,toksin.! tiek ir nuo in>ekcinio pa#eidimo pasekmi ,pv-.! nekro-avusi lsteli ar audini.. L#degimas vystosi vaskuliari-uotame jungiamajame audinyje. Jioje reakcijoje dalyvauja kraujagysls! pla-ma! cirkuliuojan"ios lstels! nelsteliniai jungiamojo audinio komponentai ,ekstralstelinis matriksas. ir jo lstels. Cirkuliuojan"ios lstels: neutro;ilai1 monocitai1 eo.ino;ilai1 lim;ocitai1 ba.o;ilai ir trombocitai. *ungiamojo audinio lstels:tukliosios lstels 0jos supa kraujag/sles31 jung. audinio ;ibroblastai1 ssl2s 0;iksuoti3 makro;agai ir lim;ocitai. Dkstralstelinis matriksas: /. strukt2riniai skaiduliniai baltymai ,kolagenas1 elastinas.! %. adhe-iniai glikoproteinai ,;ibronektinas1 lamininas1 neskaidulinis kolagenas1 tenascinas ir kt..! 1. proteoglikanai. Ka-in membrana yra speciali-uotas ekstralstelinio matrikso komponentas ,jame yra adhe-ini glikoprotein! proteoglikan! ; tipo kolageno..... L#degimas: d 2minis! d ltinis. ^minis u&degimas yra santykinai trumpesnis! trunkantis minutes! valandas ar kelias dienas. *o pagrindiniai po#ymiai yra skys"i ir kraujo pla-mos baltym eksudacija ,edema. bei leukocit migracija ,dominuoja neutro>ilai.. )tinis u&degimas trunka ilgiau ir jam b2dinga in>iltracija lim>ocitais bei makro>agais! kraujagysli proli>eracija! >ibro-! audini nekro-. (linikinis pasirei+kimas ;ietiniai simptomai: rubor! tumor! color! dolor! >unctio laesa ,cellulitis.; Cbscessus: idem V >luctuatio Kendriniai simptomai: kar+"iavimas! +altkrtis; intoksikacijos po#ymiai < galvos skausmai! svaigimas! pykinimas! vmimas! silpnumas; u#degim rodanti kraujo >ormul < leukocito-! nuokrypis 7 kair5! padidj5s D43. B2lingas u#degimas. Cpibr#imas: tai lokali p2lingo eksudato ,p2li. sankaupa! atsirandanti dl audini! organ ar susisiekian"i ertmi in>ekcijos.

?andara: /. Centrin sritis! susidedanti i+ nekro-avusi leukocit ir audini lsteli ,p2liai.. %. 4eutro>ilins in>iltracijos -ona! NE

1. Barenchimins ,i+sipltusios kraujagysls. ir >ibroblastins proli>eracijos -ona ,gijimo proceso atspindys.. 9. *ungiamojo audinio proli>eracijos -ona ,apribojan jo tolesn7 plitim.. Da#niausi sukljai yra 3,V. kokai ,sta>ilokokai. P&lingas udegimas Itadijos7 /. Cudini in>itracija leukocitais! eksudacija ,#r. apie #ai-d in>ekcij.. Jiai stadijai b2dingi visi vietiniai p2lingo u#degiminio proceso simptomai. %. 4ekro-. Brasideda 1-9 par. Ieukocitai #2dami i+skiria li-osominius >ermentus! kurie tirpdo nekroti-avusius audinius ir mikroorgani-mus. 4ekroti-av5s leukocit ruo#as apima u#degimo #idin7 < susidaro piogenin kapsul. *ei +ios kapsuls nesusidaro! in>ekcija lieka neapribota ir labai i+plinta; susidaro ne lokalus! o di>u-inis p2linis u#degimas < ne abscesas! o >legmona. P&liai tai yra ,(atilius labai mgsta paklausti. u#degiminis eksudatasV#uv5 leukocitaiV#uvusios bakterijosVnekroti-av5 audiniai. 1. 6ai-dos apsivalymo! re-orbcijos ir regeneracijos stadija. ?usidorojus su in>ekcija! 7 u#degimo srit7! pripl2sta makro>agai! re-orbuoja eksudat. 6uv5 audiniai pakei"iami sveikais. P&lingo udegimo simptomai7 /ietiniai < rubor! tumor! calor! dolor! >unctio laesa; Aendriniai7 kar+"iavimas! +altkrtis; bendros intoksikacijos po#ymiai < galvos skausmai! svaigimas! pykinimas! vmimas! silpnumas; u#degimin kraujo >ormul < leukocito-! nuokrypis 7 kair5! padidj5s D43. P&linio simptomai7 - u#degimo vietoje oda skausminga! patinusi! 7tempta! paraudusi! jau"iamas jos ver#imas; - pakilusi temperat2ra tiek u#degimo vietoje! tiek viso k2no. - temperat2ra svyruojan"io pob2d#io ,>ebris remittens. < vakare pakyla! rytais suma#ja ,da#nai normali.. - "iuopiant jau"iamas standus elastingas darinys - b2dinga >liuktuacija < paspaudus +7 darin7! yra pastumiami p2liai! ir jie perduoda +7 spaudim 7 kitas absceso kapsuls sritis ,esant celiulitui >liuktuacijos nra. - bendri intoksikacijos rei+kiniai ,silpnumas! apetito stoka.... Aendriniai chirurgins in6ekcijos gydymo principai7 8ikslas < ma#inti skausmus! apriboti u#degimin7 proces ir audini nekro-5! ma#inti irimo produkt re-orbcij. P&linio diagno9 nustatoma remiantis: d ligonio nusiskundimais d ap#i2ra d L3 ,galima pamatyti vietin7 skys"i susikaupim. d galima #idinio punkcija d Ho! (8! GKH priklausomai nuo p2linio lokali-acijos d laboratoriniai tyrimai: CHK! leukocito- su nuokrypiu 7 kair5! D43. F'

Gilij audini p2linius diagno.uoti sunkiauL P&linio komplikacijos7 - in>ekcijos i+plitimas - sukeliama audini i+emija - audini nekro- - in>ekcija kraujo keliu i+plinta ir gali sukelti: endokardit osteomielit kitus abscesus +alia ,vietiniai. metasta-inius abscesus ,atok2s! gilieji. 1onser/aty/ios priemons7 1? 2amy% < imobili-acija. ,? @i9ins priemons7 norint vieti+kai sustiprinti aktyvi hiperemij < +iluma! bet da#niausiai vieti+kai taikomas +altis ,ledo p2sls. < jis ma#ina skausmus! ltina irimo produkt re-orbcij. -? ;nti%iotikai. Ara b2tini parenteraliai sepsio gydymui! bet vieti+kai taikomi ne visada. d C48 K U8 (C ,reikia ne visada; sprend#iama individualiai: ligos ypatumai! lokali-acija! apimtis .... d Cntibiotikai! jeigu reikia! prad#ioje skiriami empiri+kai ,nes da#niausiai tai yra sta>ilokokin in>ekcija.! vliau gydymas koreguojamas pagal p2lingo turinio paslio ir jo antibiotikogramos re-ultatus. !? 2etikuloendotelins sistemos dirginimas, imuniteto stimuliavimas. Cnks"iau tam tikslui buvo naudojamos hemotrans>u-ijos. konser/aty/aus gydymo galimy%s n>ekcijos likviduojamos paties organi-mo apsaugini sistem ,visada. ir! jei b2tina! antibakterini vaist ,ne vis lig atvejais. pagalba. Xi-ioterapija gali b2ti naudinga sergant pneumonija ,ypa"! jei nustatoma sustiprjusi sekrecija.. n>u-ijos naudingos sergant +lapimo tak in>ekcija ,in>ekuot audini plovimo e>ektas.. mobili-acija ir gal2ns paklimas suma#ina patinim ir skausm sergant celiulitu ,>legmona. ar lim>angoitu. Gink+tj audini in>ekcijos gali b2ti gydomos konservatyviai antibakteriniais vaistais iki p2li sankaupos ar audini in>ekuotos nekro-s susidarymo. *ei tai 7vyksta! b2tinas chirurginis drenavimas ir nekro-ektomija.

F/

Chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo metodus reikia naudoti diagno-avus: d p2lingas organ ir +alia j esan"i audini ligas ar komplikacijas ,pv-.! p2lingas cholecistitas! p2lingas apendicitas! p2lingas parane>ritas.; d nekro-in5 mink+tj audini in>ekcij ,pv-.! anaerobinis nekro-inis >asciitas.; d u#dar k2no ertmi in>ekcij ,p2lingas perikarditas! peritonitas! pleuros empiema! artritas.; d aloplastini implant in>ekcij ,pavy-d#iui! snari endoprote-! 7 pilvo sien implantuojam sintetini tinkl.. Iigon7 gyd#ius chirurginiais gydymo metodais gali atsirasti vietins ir sistemins in>ekcijos: d #ai-d in>ekcija; d aloplastini implant in>ekcija ,atskira kategorija.; d pooperaciniai p2liniai ,abscesai.; d pooperaciniai ,antriniai! tretiniai. peritonitai; d kit k2no ertmi in>ekcijos; d kitos ligoninje 7gytos in>ekcijos ,hospitalins in>ekcijos.: pneumonijos! +lapimo tak in>ekcijos! kateterins kraujagysli in>ekcijos ,trombo>lebitai.! sepsis! hepatitai! C D?! citomegalovirus in>ekcija ir kt. B2linio gydymo principai: Chirurginiai gydymo metodai ,chirurginis drenavimas. taikomi! jei susidaro in>ekuoto eksudato ,p2li. sankaupa. Chirurgini gydymo metod tikslai yra tokie: d p2lingo eksudato pa+alinimas! d nekro-ini audini pa+alinimas! d svetimk2ni pa+alinimas. B2linys: chirurginis gydymas - operacinio lauko de-in>ekavimas - nuskausminimas ,vietinis! bendrasis. - operacinio lauko apdengimas sterilia paklode su 0akute= - Cbscesotomija: inci-ija su p2linio ertms revi-ija! - visada daromas p2lingo sekreto paslis mikro>lorai ir jos jautrumui antibiotikams nustatyti. - p2linio drenavimas ,gumels juostele! puriu marliniu tamponu ar plastikiniais drenais. - sterilaus tvars"io u#djimas su adsorbuojamuoju sluoksniu.

F%

1? Bidinio at/erimas < p2linio 7pjovimas ,incisio.. 8aikomas esant platiems #idiniams su daugeliu ki+eni! kai i+pjauti vis p2lin7 b2na sudtinga ir pavojinga. ?udaromos geros slygos p2liams nutekti! #ai-da grei"iau i+sivalo! atpalaiduojami audiniai! dl to pagerja j kraujotaka! suma#ja nekro-! pranyksta skausmai. 4edidels inci-ins #ai-dos tamponuojamos ,higroskopi+kumui padidinti tamponai suvilgomi hipertoniniu 4aCl tirpalu ir laikomi %9-9: val..! atvrus didesnius p2lynus! tikslingiau 7statyti gumin7 dren < kad p2liai laisvai tekt! jo i+orinis galas t.b. #emiau u# vidin7. Drenas laikomas #ai-doje! kol teka p2liai. Drenus ir tamponus reikia keisti neskausmingai! netraumuojant audini. ,? P&linio paalinimas < i+pjovimas ,e[cisio.. 8aikomas! jei p2lingas #idinys yra nedidelis! be ki+eniu ,lengva pa+alinti! lieka nedidelis audini de>ektas. ir jei jis randasi giliai audiniuose. 8aikant chirurgin7 gydym! t.b. laikomasi % svarbiausi taisykli: ii. grietai aseptini s3lyg < kaip ir bet kokios operacijos metu! negalima 7ne+ti 7 p2lin7 dar papildomai mikrob; ir iii. pakankamo nuskausminimo < ligonis nieko neturi jausti toje vietoje! skausm geriausiai rodo raumen spa-mas. Ctverto p2linio gydymo principai d perri+ti #ai-d kas /%-%9 valandas! i+valant ertm5 1Q vandenilio peroksido! '!'&Q chlorheksidino! %etadino ar kitais antiseptiniais tirpalais d Birmajame periode dedami hiperosmo-iniai tvars"iai ,tamponai su hipertoniniais tirpalais! pv-. /'Q 4aCl tirpalu. d Cntrajame: granuliacinio audinio >ormavimosi - periodu! tamponai su antiseptinmis bal-aminmis emulsijomis. PrincipasD in;ekcijos paalinimas c%irurgikai stiprinti imuninM sistem1 stiprinti organi.mo ko .

9igaD a3 lauko paruoimas b3 nuskausminimas ietinis1 o jei jo nepakanka1 dl edemos nepasiskirsto gerai# bendrinis c3 priklausomai nuo ietos ir d/d&ioD - drenas# u&daras b2das1 atliekami praplo imai - pusiau at iras# prapjo ilas su drenu - at iras# ipjo imas1 pj2 is turi b2ti apa+ioje1 o drenas taisomas iruje

F1

1+. ;%scesas, 6legmona >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

;%scesas. P&linys ,p2lynas.! ,abscessus. < grie#tai apribotas p2li ,tai yra! nekro-avusi audini! bakterij! leukocit. susitelkimas! g.b. kiekviename audiny! organe. Da#niausiai susidaro poodiniame lstelyne! pro mikrosu#eidimus patekus p2linei in>ekcijai ,ribotas p2lingas paod#io ar gilesni audini u#degimas.! arba raumenyse! patekus in>ekcijai po traumini kraujosruv! suleist vaist ar i+plitus +unvotei! piktvotei! ro#ei! lim>angoitui. K2na metasta-iniai abscesai < in>ekcija nukeliauja i+ kito u#degiminio #idinio lim>os arba kraujo takais! nusilpus organi-mo re-istenti+kumui ,taip da#niausia susidaro giluminiai abscesai.. Dar vienas gilumini absces +altinis < u#leisti negydyti p2lingi parenchimini organ u#degimai! kai organi-mas!negaldamas in>ekcijos sunaikinti! j apriboja ,negydant pneumonijos! susi>ormuoja plau"i abscesas! dl meningito < smegen! tr2kus u#degimi+kam apendiksui < periapendikuliarinis. _Giluminiai abscesai /ra labai pa ojingi1 nes pratr2ksta ne iorM1 o sero.ines ertmes## bet kuriuo momentu gali sukelti sunki lig 0pleurit1 peritonit3L lgai t5siantis p2liavimui! ve+liai auga granuliacinis audinys ir aplink susidaro storas granuliacinis barjeras -- piogenin kapsul! apribojanti in>ekcij. 8aigi! absceso sandara yra tokia: viduje < p2li u#pildyta ertm; j apsupa granuliacinis audinys < tai organi-mas stengiasi! +i ertm5 u#pildyti! bet nesugeba 7veikti p2li pasiprie+inimo; i+orje absces riboja ir neleid#ia i+plisti jungiamojo audinio kapsul. Cbscesas taip pat gali susidaryti! sergant kaul! snari! tepalini mai+eliu u#degimais < pratr2kus p2liams 7 paod7 Bagrindiniai sukljai < ?ta>. ir ?trep.. 1linika. 8ai visi u#degimui b2dingi rei+kiniai ,calor! rubor! tumor! dolor! >unctio laesa.. @iuopiant! jau"iamas standus elastingas darinys. Ke to! b2dinga >liuktuacija < paspaudus +7 darin7! yra pastumiami p2liai! ir jie perduoda +7 spaudim 7 kitas absceso kapsuls sritis. Dsminis skirtumas nuo >legmonos: kapsul supa absces i+ vis pusi! todl jis >liuktuoja! paspaudus bet kurioje jo vietoje bet kuria kryptimi. Bagal >liuktuacij daugeliui nustatomi giliai po >ascijomis esantys abscesai. L#degimo vietoje oda skausminga! patinusi! 7tempta! paraudusi! jau"iamas jos ver#imas; vietin! da#nai ir bendra! temperat2ra pakilusi. 8emperat2ra svyruojan"io pob2d#io < pakyla 7 vakar! rytais paprastai normali. K2na ir kiti bendros intoksikacijos rei+kiniai < silpnumas! apetito stoka. Cbscesas gali pratr2kti 7 i+or5 arba! suard5s granuliacin7 barjer! i+silieti 7 aplinkinius audinius. gminio p2linio granuliacinis barjeras esti labai plonas! todl neleistinos 7vairios manipuliacijos ,p2lin7 spausti! -onduoti ir kt... ?unkiau diagno-uoti giliuosius abscesus. Cbscesus kartais tenka di>erencijuoti su aneuri-ma ar hematoma! be to pati hematoma da#nai sup2liuoja! nes kraujas gera terp bakterijoms. ;ietin7 skys"i susitelkim galima pamatyti ultragarsu! diagno-ei patikslinti atliekama #idinio punkcija ,i+traukus p2lius < abscesas! krauj < hematoma.. Gydymas. 0@bi pus1 ibi e acua=. 8odl b2tina absces pla"iai prapjauti! praplauti! i+leisti p2lius ir sudaryti slygas jiems nutekti -- drenuoti. 8am tinka marlins juostels! guminiai arba plastmasiniai vam-deliai. Dsant dideliam p2liniui! taikomas jo nuolatinis plovimas < pro vien dren nuolat leid#iamas skystis! pro kit jis i+bga. 3al2nei sudaroma ramyb! skiriama antibiotik! dedami antiseptiniai! osmotiniai ,pirmuoju periodu. ir riebaliniai ,antruoju < granuliaciniu periodu. tvars"iai. Vpa+ s arbu paalinti giluminius abscesus kaip pa ojing sa o lokali.acija in;ekcijos altin.

F9

@legmona >phlegmone?. Di>u-inis! p2lingas! puraus jungiamojo audinio ,poodinio lstelyno! tarpraumenini! sub>ascijini! retroperitonini! pararenalini! pararektalini tarpu. u#degimas. 4elokali-uotas! i+plit5s di>u-i+kai! neduoda pla"ios nekro-s. Cngl literat2roje >legmona vadinama celiulitu. Ctiologija. ?ukljas: tie patys! kaip ir abscesui < 3ramV kokai. Da#niausiai patenka pro odos ar gleivins su#eidimus! bet lim>ogeni+kai gali atkeliauti ir endogenin in>ekcija. Xlegmonos gali atsirasti ir nuo chemikal < prasideda aseptinis u#degimas! po to prisideda in>ekcija. 1lasi6ikacija7 a. pagal sekret: /. sero-in! nep2linga >legmona; %. p2linga >legmona! susidaro patekus mikrobams 7 sero-in7 eksudat; 1. p2lingai hemoragin >legmona! i+siliejus poodyje kraujui! oda 7gauna cianotin7 atspalv7; 9. putridin! p2vanti >legmona. b. pagal kilm5: /. mikrobin %. chemin , da#nai specialiai sukelia sau kaljimuose su cheminiu pie+tuku! ra+alu. Getilvioleto da#ai sukelia sunkia audini nekro-5. ?varbu greitai padaryti pla"i eksci-ij! engti oni ir lapiu t ars+i! nes da#ai plinta i+tirpinti.. Gedikamentin >legmona b2na i+sekusiems #monms su menkais raumenimis intramuskulini injekcij vietoje. Jios >legmonos i+sivysto i+ lto! u#degiminiai rei+kiniai ne#ym2s! didesni skausm ir bendr rei+kini neb2na. c. pirmin arba antrin ,kaip komplikacija.; d. endogenin ,i+ ltini in>ekcini #idini. arba eg-ogenin; 1linika. - staigi prad#ia - pastovi >ebrili temperat2ra - odos paraudimas be ai+ki rib! gilij >legmon atvejais jo neb2na - ten! kur oda 7tempta! greitai pasirei+kia ry+kus vietinis kraujotakos sutrikimas! nulemiantis didel5 audini nekro-5 - nra >liuktuacijos. 4ei ;legmona 0celiulitas3 ple+iasi1 organi.mas labai intoksikuojamasL i kn/gos simptomaiD lokali eritema1 skausmingumas1 patinimas1 temperat2ros pakilimas gali atsirasti p2slli1 sunkiais at ejais# gangrena ribos gali b2ti rukios arba ne re.orbuojasi spontanikai arba progresuoja tuomet b2tinas g/d/mas antibiotikais. F&

Gydymas. Celiulitas7 gydymas - konser/aty/us: naudojama ramyb pa#eistai sri"iai! vieti+kai +altis! 4;4L! nuskausminimas! prie+mikrobiniai vaistai. *ei ligonis i+sek5s! svarbus ir bendras organi-mo stiprinimas! gera mityba - celiulitui ribojantis susidaro atskiri p2liniai! kurie atveriami adekva"ioje nejautroje! pa+alinami p2liai ir nekroti-av5 audiniai - kai celiulitas spar"iai ple"iasi dl di6u9ins minktj audini nekro9ins in6ekcijos ! daromos pla"ios inci-ijos! nuo sveik audini iki sveik. Da#niausiai vieno pj2vio neu#tenka! daromi keli; atliekamos nekrektomijos >QQQ? - 7pjaunama ir ten! kur audiniai gyvybingi! bet su paraudimu! in>iltracija ,bloga kraujotaka. - atlikus inci-ijas! #ai-dos ri+amos /-% kartus per dien! tvars"iai sumirkomi su antiseptikais ar hipertoniniais tirpalais Brad#ioje konservatyvus! nes p2linuk nra. 4audojama ramyb pa#eistai sri"iai! vieti+kai +altis! 4?BLB! nuskausminimas! prie+mikrobiniai vaistai ,sul>anilamidai! antibiotikai.. *ei ligonis i+sek5s! svarbus ir bendras organi-mo stiprinimas! gera mityba. Da#niausiai apsieinama be operacinio gydymo. Uperacinis gydymas. Xlegmonai absceduojant! susidaro atskiri p2linukai. *ie eksci-uojami arba atveriami adekva"ioje nejautroje! pa+alinami nekroti-av5 audiniai. Uperacijos reikia ir tada! kai atskir absces nesusidar! bet >legmona spar"iai ple"iasi. 8ada daromos pla"ios inci-ijos! nuo sveiko audinio iki sveiko. Da#niausiai vieno pj2vio neu#tenka! daromi keli. 8ikslas < atpalaiduoti audini ver#im! panaikinti skausmus! pagerinti audini kraujotak! detoksikuoti organi-m. Tpjaunama ir ten! kur audiniai gyvybingi! bet su paraudimu! in>iltracija! nes tai rodo blog kraujotak. Ctlikus inci-ij! #ai-da ri+ama /-% kartus per dien! tvars"iai sumirkomi su antiseptikais ar hipertoniniais skiediniais. Girusi audini atsipalaidavimui palengvinti! galima ri+ant naudoti ir >ermentus < tripsin! chimotripsin. +sivalius p2liams! nedidelis audini de>ektas pasidengia granuliacijomis! ir oda sugyja su randu. *ei >legmonos plotas buvo didelis! kartais tenka persodinti od audini de>ektui padengti! kad nesusidaryt kontrakt2r. g/d/mas i kn/gosD <. ram/b1 ta gal2n pakeliama1 imobili.uojamaD O. antibakteriniai aistai. E. c%irurginiai b2dai taikomi1 kai nekrotinis celiulitas. ?. s2s drgni antiseptiniai t ars+iai ma&ina skausm. Ctskira r2+is -- naujagimi 6legmona. *a suserga keli savai"i k2dikiai. * organi-mo atsparumas menkas! menkas yra ir j k2no pavir+iaus plotas! todl >legmona labai greitai plinta! per trump laik apima didel5 odos pavir+iaus dal7. (adangi k2diki re-orbcija pro od yra labai gera! b2na didel intoksikacija. Ara didel mirties ri-ika! gali #2ti per /-% paras! todl gydymas tik operacinis -daromos inci-ijos ir be ai+ki p2linuk. Daroma daug nedideli pj2veli pa"ioje >legmonoje < vienas pj2velis prie kito +achmatine tvarka. <edin 6legmona ,morbus Hacleus. < tai di>u-inis p2linis u#degimas! i+ lto besivystantis po apatiniu #andikauliu! patekus i+ burnos 3ramV kokams. ?usidaro labai kietas! kaip medis! in>iltratas! FN

apie j7 < didel u#degimin edema. Ji >legmona gali spausti kvpavimo takus ir dusinti ligon7. *ei edema nedidel ir nedusina! gydoma konservatyviai! jei spaud#ia kvpavimo takus! daroma inci-ija nuo smakro ties vidurine linija. Ipeci6iniai 6legmoninio tipo udegimai. Parane6ritas < tai parareninio jungiamojo audinio ir kapsuli >legmoninio tipo u#degimas. Gikrobai "ia atkeliauja i+ kit #idini lim>os arba kraujo takais. Da#niausia parane>rin >legmona apsiriboja ir susidaro parareninis a%scesas. Brad#ioje b2na juosmens raumen 7tempimas! skausmingumas ir skausmingi judesiai. ?usi>ormavus abscesui! jau"iama >liuktuacija. Brad#ioje ramyb! antimikrobin terapija; susi>ormavus p2liniui! prapjaunama ir drenuojama. Paraproktitas < tiesij #arn supan"i audini >legmoninio tipo u#degimas. Da#niausia sukelia D.coli < patenka lim>os takais i+ rectum! esant jos gleivins pa#eidimui ir koprosta-ei. Baprastai pararektin >legmona susi>ormuoja 7 absces! tas nusileid#ia #emyn! ir arti i+angs susidaro kietas! labai skausmingas in>iltratas! lligonis negali nei vaik+"ioti! nei tu+tintis! toje vietoje parausta oda. K2na sunki ir bendra b2kl < auk+ta ta! kartais +altkrtis. (uo grei"iausiai reikia daryti puslankio >ormos pj2v7 lygiagre"iai s>inkteriui! drenuoti! vliau daromos kar+tos sdimos vonels. Iaiku neatvertas abscesas pratr2ksta! neretai 7 rectum! da#nai po paraproktito lieka >istul. Klapimin 6legmona ,urinphlegmone. i+sivysto! +lapimui patekus 7 perive-ikinius ar periuretrinius audinius dl j su#alojimo. *is sukelia didel5 audini nekro-5! dl to b2na sunki bendra b2kl < auk+ta ta! +altkrtis! didel intoksikacija. 3ydant daromos pla"ios! gilios inci-ijos. 0anduonis ,panaritium. < 2minis p2linis di>u-inis rankos! retai kojos pir+to u#degimas. ?ukljai ,3ramV kokai. 7siskverbia pro ma#iausius! da#nai nepastebimus su#eidimus delniniame pavir+iuje < ten susidaro u#degiminis in>iltratas! o u#degimin edema i+sivysto nugarinje pir+to pusje! kur od laisvesn. K2na u#degimas su visais jo klasikiniais simptomais! gana stiprus skausmas ,neleid#ia u#migti.. Briklausomai nuo u#degiminio #idinio lokali-acijos! skiriama keletas jo >orm: /. Iengviausia >orma < odos landuonis < panaritium cutaneum! i+sivysto! in>ekcijai patekus po epidermiu. ?usidaro ma#a p2slel! apie j odos paraudimas! patinimas! skausmingumas. Ba+alinus p2slel5 < u#degiminis #idinys likviduotas. %. Boodinis < panaritium subcutaneum b2na da#niausiai! paprastai naginje >alangoje. *7 reikia atverti! net ir nesant abscesui; negydant neretai i+sivysto lim>angitas! vliau ir pa#asties lim>adenitas! o kartais net subpektorin >legmona. Crba in>ekcija gali i+plisti sausgysli mak+timis 7 rie+ ir sudaryti #idinius apie raumenis. 1. ?ausgyslinis < panaritium tendinosum i+sivysto negydant poodinio. ?ausgysli mak+tys pabrinksta! spaud#ia kraujagysles! sutrikus mitybai! ji nekro-uojasi! todl j7 reikia atpa#inti ir i+operuoti per /-% paras. 4yk+"io ir ma#ylio landuonis gali virsti delno-rie+o gili3ja 6legmona. 8ada delninis rie+o pavir+ius patinsta! i+silygina rauk+ls! atsiranda skausmai! pir+tai b2na >iksuoti pusiau >leksorinje padtyje. 9. Cpynaginis < panaritium paraunguale! seu paronychium. 8ai apie nag esan"io volelio u#degimas. *is gali trukti labai ilgai. *ei nepavyksta pagydyti konservatyviai! #idinys atveriamas % paraleliniais pj2viais pagal nago +akn7 ir atkeliamas odos lopas. (ojoje paronichija da#niausiai pasirei+kia 7augusiu nagu. Dl ank+tos avalyns nyk+"io i+orinis nago kra+tas 7sipjauna 7 od! patekus in>ekcijai! apie j7 prasideda p2liavimas! kuris negydant nesibaigia. Brad#ioje daromos kar+tos vonios! pradjus augti granuliacijoms! nagas perskeliamas! ir 7augusi pus pa+alinama. FF

&. Bonaginis < panaritium subunguale. Bo nagu susidar5s p2lynas ,da#niausiai pereina i+ paronichijos. i+kelia nag! sukelia stiprius skausmus! negalima prisiliesti. B2liams i+leisti nage padaromas ma#as langelis; jei nagas pla"iai atkeltas! reikia visai ar i+ dalies pa+alinti. N. (aulinis < panaritium ossale. Da#niausiai nuken"ia naginis pir+takaulis. 3.b. pirminis < susi#eidus arba antrinis < i+plitus kontaktiniu keliu i+ mink+t audini. Birmiausiai palie"ia antkaul7! trombuoja arterijas! todl gali nekro-uotis visas kaulas.Brasideda dideliu skausmu ir patinimu ,dl jo pir+takaulis pasidaro kolbos >ormos.! vliau pir+tas parausta. B2lynui prasiver#us! susidaro >istul F. ?narinis < panaritium articulare i+sivysto i+ poodinio. Brad#ioje b2na sero-inis! vliau p2linis artritas! kuris sugriauna snarinius pir+takauli pavir+ius! gali i+sivystyti artrode-! todl susidarius7 p2lin7 #idin7 reikia kuo grei"iau atverti.. Batinimas! paraudimas ties snariu! labai skausmingi judesiai. Hj < pir+takauli snarini gal destrukcija. Gydymas7 inci-ija ir p2linio i+valymas. kol nepa#eng5s- adata padaroma angel ir i+teka.

F:

1). Peritonitas >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

;P$A2RB$<;I Beritonitas < tai pilvaplvs u#degimas. 8ai yra in>ekcin ir intoksikacin liga! paveikianti ne tik pilvaplv5 ir jos organus! bet ir viso organi-mo gyvybines >unkcijas. Bilvaplv kloja pilvo ertms pavir+i ir dengia daugum pilvo organ. *os plotas yra /!&-% me. 0$GEI P2$CB;I.SI $2 C$G; Beritonitas gali b2ti pirminis arba antrinis. Birminis peritonitas b2na retai! tuomet in>ekcij sukelia su krauju atkeliav5 pneumokokai ar kiti streptokokai i+ plau"i! esant pneumonijai. (ur kas da#nesnis antrinis peritonitas! kur7 sukelia vir+kinamojo trakto mikrobai! patek5 prakiurus sienai ar tapus laid#iai mikrobams. Da#niausia antrinio peritonito prie#astis < 2minis apendicitas! tul#ies p2sls akmenlig! 2minis cholecistitas! 2minis pankreatitas! gastroduodenini op per>oracijos! #arn trauminiai su#alojimai ir kt. 8aip pat peritonitas gali b2ti vietinis! kuomet in>ekcija apima tik tam tikr pilvaplvs srit7! arba totalinis! kuris pa#eid#ia vis pilvaplv5. Gikrob inva-ija 7 pilvaplvs ertm5 sukelia organi-mo reakcij -aktyvinamos imunologins organi-mo gynimosi sistemos. Brogresuojantis peritonitas labai pa#eid#ia imunines sistemas ir jei procesas nesustabdomas! organi-mo apsigynimo jgos i+senka. 3rsminga peritonito komplikacija < sepsinis ar hipovoleminis +okas. 10$($1; Da#niausia peritonitas pasirei+kia pilvo skausmu. ?kausmas gali prasidti pama#u ,kuomet peritonitas prasideda dl pilvo organ u#degimo. arba 2miai ,7vykus organo per>oracijai.. (uomet skausmas atsiranda dl organ per>oracijos! jam b2dingas plitimas i+ konkre"ios vietos kol galiausiai skausmas apima vis pilv. ?kausmas gali plisti ir 7 pe"ius! nugar! paprastai sustiprja judant! vliau gali pradti silpnti ,tai rodo ligos progresavim ir komplikacij atsiradim.. ?kaum lydi apsauginis pilvo sienos raumen 7sitempimas! kuomet pilvas tampakietas kaip lenta. Tsitempimas! kaip ir skausmas! progresuojant ligai gali silpnti. Iigai progresuojant! prasideda #arn nepraeinamumas! kuris pasirei+kia duj ir i+mat susilaikymu! pilvo i+p2timu. 6arnose ir skrandyje kaupiantis skys"iui! ligonis gali pradti #agsti ar net vemti #arn turiniu. Beritonitui taip pat b2dingi paa+trj5 ligonio veido bruo#ai! sausas su apna+omis lie#uvis! da#nas pulsas! auk+ta k2no temperat2ra! o jei yra prasidj5s +okas! sergantieji tampa neram2s! kliedi! gali b2ti mieguisti. I$<P.E<;$ - Bykinimas - 6emas arterinis kraujo spaudimas - (ar+"iavimas - Bilvo skausmas - ;mimas FE

- Jaltkrtis - 8ro+kulys - Bilvo skausmas kei"iant k2no padt7 - ?kaudamos pilvo srities 7tempimas - ?mons sutrikimas F$;G(EI.$1; Cnkstyva peritonito diagnostika yra ypatingai svarbi dl gresian"i! gyvybei pavojing komplikacij. Diagnostikai svarbi ligos istorija! atidus ligonio stebjimas! laboratorini ir aparatini tyrim duomenys. ?varbiausi diagnostiniai tyrimai < teigiamas Kliumbergo simptomas,pama#u ir atsargiai 7spaud#iant pir+tus 7 pilvo gilum patologinio #idinio srityje! ligonis nejau"ia labai stipraus skausmo. ?taiga atitraukus pir+tus! 7spausta pilvo siena greitai i+silygina! priesienin pilvaplv pasitrina 7 vidaus organus! ir atsiranda stiprus diegiantis sk..! pilvo rentgenologinis tyrimas ,stebimas laisvas oras pilvo ertmje. ir ultragarsinis tyrimas. Bapildomi duomenys gaunami atlikus kompiuterin5 tomogra>ij! angiogra>ij! magnetinio re-onanso tomogra>ij. 8a"iau neretai iki operacijos taip ir nepavyksta tiksliai nustatyti diagno-s! kuri paai+kint ir peritonito prie#ast7. Beritonit reikia di>erencijuoti nuo kit lig! sukelian"i pilvo skausm! vmim! pilvo p2tim: pielone>rito! 2maus mechaninio #arn nepraeinamumo! pankreatito! kolito ir kt. GSFS<;I ?ergantis 2miu peritonitu gali b2ti gydomas konservatyviai ir chirurgi+kai! ta"iau pagrindinis gydymo metodas < chirurginis. ?tengiamasi i+operuoti kuo ank+"iau! nes taip suma#inama sunki komplikacij atsiradimo ri-ika. Uperacijos metu atliekamas pilvo pj2vis! atveriama pilvo ertm! likviduojama peritonit suklusi prie#astis! i+ pilvo ertms i+valomi p2liai! patek5s #arn turinys ir galiausiai pilvo ertm u#siuvama. (onservatyviai gydant ligon7! priklausomai nuo ligonio b2kls! atliekamos 7vairios proced2ros: esant kvpavimo nepakankamumui! pradedama dirbtin plau"i ventiliacija; pasirei+kus inkst nepakankamumui-skiriami diuretikai! jei nepagerja < taikoma hemodiali-; kraujotakos sutrikimas koreguojamas tirpalais 7 ven ir t.t. Iabai svarbi gydymo dalis esant peritonitui yra antibiotik terapija! kuri skiriama nuo & iki : dien.

:'

1:. Generali9uota p&linga in6ekcija >sepsis, sepsinis okas?. 1linika, diagnostikos ir gydymo principai.
n>ectio pyogenes generalisata! seu sepsis ,graik. sepsis-puvimas. < sistemin u#degiminio atsako reakcija ,sindromas. 7 klini+kai ai+k in>ekcin7 proces ,t.y.! klini+kai ai+ki in>ekcija < lokali ar bakteriemija < ir ?LC? klinikiniai simptomai.. ?epsis dl bakteriemijos da#nai vadinamas septicemija. Baprastai sepsis i+sivysto! kai organi-mo atsparumas tiek suma#j5s! gynyba neadekvati! kad negali sutrikdyti mikrobams u#degimo #idinyje ,vadinamas pirminis! arba sepsio #idinys. audringai daugintis! i+ ten plisti krauju! sukelti sunkius bendrus ligos simptomus ir sudaryti naujus #idinius. 8ai g/ /bei pa ojinga liga. ?eps7 charakteri-uoja 9 kriterijai: Tjimo vart buvimas. ?epsinio #idinio susidarymas k2no viduje. + +io #idinio kylanti pastovi ar periodin bakteriemija. ?epsins metasta-s! galin"ios atsirasti! sepsio sukljui i+sisjus kitose k2no srityse.

?epsio diagno-ei b2tini antras ir tre"ias kriterijai! nes 7jimo vartai g.b. neatpa#7stami ,tai ypa" b2dinga imunosupresuotiems pacientams < #arnyno bakterij translokacijaZ.! sepsiniai #idiniai irgi b2na ne visada. Iepsio altiniai Da#niausi pirminiai sepsio +altiniai yra +ios lokalios in>ekcijos: d kvpavimo tak ,bronc%opulmoninis sepsis.! d intraabdominalin ,abdominalinis sepsis.! +lapimo tak ,urologinis sepsis.! d mink+tj audini ,pv-.! in>ekuotos #ai-dos! pragulos.! d intravaskulini kateteri ,kateterinis sepsis.. Basitaiko odontogenins kilms sepsis. 8a"iau ne visiems ligoniams pavyksta nustatyti pirmin7 in>ekcijos +altin7. Kakteriemija taip pat ne visiems patvirtinama. Ctiologija. Bagal sukljo r2+7 i+skiriamas: a. 3ramV: sta>ilokokinis! streptokokinis! pneumokokinis; b. 3ram-: meningokokinis! #arnyno bakterij! salmonelinis! e+erichinis! protjinis! pseudomoninis! klebsielinis; c. Cnaerobinis: 6acteroides ;ragilis1 Cl.septicum1 oedematiens1 per;ringensS d. 3rybelinis: Candida. ki antibiotik eros prad#ios da#niausiai kildavo 3ramV sepsis i+ sunki vietini p2lini in>ekcij! NF MMa. de+imtmetyje da#niausiais sukljais tapo 3ram- mikrobai i+ 0dirbtini= sepsio #idini ,dren! kateteri.! :-E de+imtmetyje vl sugr7#o 3ramV >lora! ir dabar 3ramV ir 3ram- sepsio da#nis b2na ma#daug vienodas. Cnaerobinis! grybelinis sepsis b2na ypa" retai <paprastai i+sekusiems! :/

imunosupresuotiems #monms arba esant speci>iniams su#eidimams ,purvina! #emta #ai-da < klostridinio sepsio vartai.. ;irusams! riketsijoms ir kitiems su lstelmis susijusiems mikrobams sepsio terminas negalioja. 4ors jie ir gali cirkuliuoti kraujyje viduje monocit! bet b2dingos sepsiui simptomatikos nesukelia. Iunkios eigos sepsis O sepsis! komplikav5sis organ dis>unkcija! hipoper>u-ija ar hipoten-ija. $ipoper>u-ija gali pasireik+ti! bet neapsiriboti hiperlaktatemija! oligurija ar psichikos b2kls sutrikimais. ?epsinis +okas < tai sepsis kartu su arterine hipoten-ija ,sistolinis spaudimas i E' mm $g arba jo suma#jimas 9' mm $g ir daugiau! kai nra kit hipoten-ij suklusi prie#as"i.! i+liekan"ia koregavus skys"i pusiausvyr! pasirei+kian"ia! bet neapsiribojan"ia hiperlaktatemija! oligurija ar psichikos b2kls sutrikimais ,t.y. sepsis su hipoper>u-ija ir skys"i in>u-ijoms re>rakteri+ka hipoten-ija.. Iigoniams! gydomiems inotropiniais vaistais ar va-opresoriais! +ie simptomai gali b2ti nustatomi ir po hipoten-ijos korekcijos. ?epsis pavojingas tuo! kad sukelia 7vairi organ ir sistem >unkcij sutrikimus ,dis>unkcijas.! kurie gali b2ti mirties prie#astimi. Dauginis organ dis>unkcijos sindromas ,DUD?. < sutrikusios keli organ >unkcijos! kai homeosta-s negalima i+laikyti be gydomj intervencij. 1lasi6ikacija7 Bagal in>ekcijos patekimo 7 krauj keli sepsis gali b2ti: a. Dndogeninis < yra ai+k2s in>ekcijos 7jimo vartai. 3.b. #ai-dinis! poperacinis; b. Dg-ogeninis < susilpnjus makroorgani-mo atsparumui. Bagal pirminio #idinio lokali-acij sepsis gali b2ti: Dermatogeninis ,odos.; Utogeninis; 4a-ogeninis; Uralinis ,odontogeninis ir ton-ilogeninis.; Cku+erinis < pogimdyminis! sepsis puerperalis; Lrologinis < ureosepsis; Chirurginis ,hospitalinis! jatrogeninis.; (riptogeninis ,kai in>ekcijos #idinys nerandamas.. Bagal sukeliam klinik ,ji priklauso nuo mikrob 0elgesio= kraujyje. i+skiriama: e. 4emetasta-uojantis sepsis < septicemija. Gikrobai nuolat patenka i+ pirminio #idinio 7 kraujotak! ten cirkuliuoja! dauginasi! bet u# kraujo rib nei+eina. Basirei+kia bendrais organ ,ry+kiausiai kepen! blu#nies! inkst! bet ir vis kit. pa#eidimais be metasta-ini #idini ,absces.. Jiuos pa#eidimus sukelia mikrob toksinai ir audini irimo produktai. 8odl klinikini simptom intensyvumas nuolat laikosi vienam lygyje; septicemijai b2dinga nuolatin auk+ta tc ,>ebris continua. ir ma#ai besikei"iantys bendros intoksikacijos simptomai. ?epticemija yra vadinama toksine sepsio >orma >.Getasta-uojantis sepsis O septikopiemija. Gikroorgani-mai i+sisja i+ pirminio #idinio kraujo keliu! sukeldami antrinius #idinius < metasta-inius abscesus. Jie abscesai yra daugybiniai ir :%

labai ma#i ,iki keli mm..! g.b. odoje! vidaus organuose ,+irdy! smegenyse.! bet ypatingai pa#eid#iami plau"iai ir inkstai. ?.aureus mgsta i+sisti 7 kaulus! smulkius snarius. K2tent +ie #idiniai tampa dominuojantys septikopiemijos klinikoje! svarbiausi vaidmen7 "ia vaidina bakterijos! todl ji dar vadinama bakterine sepsio >orma. (adangi mikrobai cirkuliuoja kraujyje ne nuolat! o didesnis j kiekis yra periodi+kai i+metamas i+ #idini! jiems prisidauginus! septikopiemija pasi#ymi banguojan"ia klinika < tiek vietine ,prad#ioje simptomai b2na ry+kesni vieno #idinio srityje! in>ekcijai i+sisjus! jie i+ry+kja kitur.! tiek bendra! susijusi su bakterij i+metimu 7 krauj. Ctsiradus kraujyje naujai bakterij porcijai! staiga #ymiai pakyla tc! dl to ligon7 kre"ia +altis. Jitie tc pakilimai b2na tuo da#nesni! kuo daugiau yra susidar antrini sepsio #idini. 8arp bakterij i+metimo tc b2na sub>ebrili! todl jos svyravimai paros bgyje labai dideli ,%-1!&cC.. 3.b. hektinis kar+"iavimas ,daug #idini. ar kar+"iavimo bangos ,tada tenka di>erencijuoti su pielone>ritu! brucelio-e! maliarija! gripu..?epticemija gali pereiti 7 septikopiemij. d 4uo sepsio reikia skirti %akteriemij3 < gyv bakterij radimas kraujyje. ;irus! grybeli! para-it buvimas kraujyje vadinamas! paeiliui! /iremija, 6ungemija, para9itemija. munin organi-mo sistema greit jas u#mu+a! jos nespja pasidauginti! ir todl bakteriemija nesukelia nei klinikini rei+kini! nei pasekmi organi-mui. *i b2na po danties ekstrakcijos! chirurgini intervencij! net stipriau valant dantis. Patogene9. 4ormoje apie kiekvien p2lin7 #idin7 organi-me i+sivysto apsaugin membrana. *ei ji silpna! mikrobai nuolat ar periodi+kai re-orbuojasi 7 kraujotak ir sukelia seps7. Urgani-mo re-istenti+kumas in>ekcijai suma#ja dl sunki premorbidini b2kli ,CD! traum! operacij! gimdymo! sutrikusios mitybos ir med#iag apykaitos! intoksikacijos.! taip pat 7 organi-m gali patekti ypa" virulenti+k mikrob ,pavy-d#iui! meningokok < sukelia haterhouse-XrideriksenSo sindrom. arba didelis j kiekis. Kakterij toksinai tiesiogiai ar per mediatorius sukelia rimtus kraujotakos sutrikimus! nuo mikrocirkuliacijos pa#eidimo iki generali-uoto sepsinio kraujotakos +oko! kai pa#eid#iami visi +okiniai organai: plau"iai! inkstai! kepenys! smegenys! #arnynas. Cndotoksinemija i+ vienos puss! pa#eid#ia endotel7 ir mikrocirkuliacij! i+ kitos < pa#eid#ia retikuloendotelins sistemos elementus ir u#blokuoja >agocitinius gynybos komponentus. 1linika. ?epsis klini+kai pasirei+kia: /. sisteminiu udegiminio atsako sindromu. 8.b. % i+ jo simptom: (ar+"iavimas -- t`1:C arba hipotermija -- ti1NCk. 8achikardija < pulso da#nis`E' kfmin.

8achipneja < kvpavimo da#nis`%' kfmin. arba parcialinis CU% slgis arteriniame kraujyjei1/mm$g. Ieukocito- < leukocit`/%'''fll.! arba leukopenija -- i9'''fllk.! arba `/'Q leukocit sudaro nebrand#ios >ormos. kHodo organi-mo imuninio atsako i+sekim ir blogesn5 progno-5. Klogas rei+kinys yra temperat2ros ir pulso krei i &irkls < susikry#iavimas! kai krentant tc ,rodo organi-mo reaktyvumo i+sekim.! tampa neadekva"iai didelis pulsas ,rodo toksin sukelta kardiovaskulin5 dekompensacij; da#niausiai j sukelia 3ram- mikrob endotoksinai..

:1

%. bendros organi-mo intoksikacijos rei+kiniais: +altkre"iu! galvos skausmais svaigimu! pykinimu! nemiga! susijaudinimu! kartais smons pritemimu! apetito stoka! bendru silpnumu. Iie#uvis b2na sausas! padengtas apna+om. 8oksinai sukelia hemoli-5 ir slopina eritropoe-5 < dl to atsiranda anemija. 1. vietiniai simptomai! susij5 su pirminiu #idiniu arba septikopiemijos atveju su antrinmis metasta-mis. 3ram- sepsis skiriasi tuo! kad nra sta>ilokokiniam sepsiui b2dingos +irdies dekompensacijos! o vyrauja peri>erins kraujotakos ,kolapsas! +okas.! mikrocirkuliacijos sutrikimas! D ( sindromas. Jiuos simptomus sukelia endotoksinemija. Udoje g.b. brim ,petechij! hemoragij! nekro-i.. Dsant septikopiemijai! da#nai b2na pneumonija su empiema ir kit organ abscesais. 3ali 7vykti spontaninis pneumotoraksas! pradeda skaudti snarius! prasideda j u#degimas. /f& ligoni ap"iuopiama mink+ta blu#nis ,jos padidjimas ypa" b2dingas septikopiemijai.! da#nai b2na subicterus arba ry+ki gelta. Fiagnostika. ?epsis tai klinikin diagno-! jos nustatymas remiasi /.patogenini bakterij ar grybeli radimu kraujyje ,diagno- b2na tikra! tik radus suklj pakartotinai. bei %.atitinkama bendra simptomatika ,kar+"iavimas! +altkrtis.. (as valand N kartus ,b2t geriausiai! ma#iausiai b2tina paimti % kartus. imti po /'ml kraujo. ?jama 7 cukraus buljon santykiu /:/'. (ult2ros jautrumas antibiotikams nustatomas i+ &-N kolonij. (raujo paslis hemokult2rai turi b2ti imamas prie+ pradedant gydyti antibiotikais.Bakteriemija ne visada rei4kia sepsI ir neigiama &emok'lt?ra ne visada jI paneigia. Basl7 galima atlikti ir i+ vis kit terpi! kur tik 7tariama in>ekcijos lokali-acija: +lapimo! skrepli! kt. (raujo tyrimai organi-mo reaktyvumui nustatyti. Hodo vykstant7 sistemin7 u#degimin7 atsak ,leukocito-! >ormuls nuokrypis 7 kair5! padidj5s D43! toksinis neutro>il gr2dtumas.. Gydymas. *is pirmiausiai t.b. nukreiptas 7 pirminio sepsio #idinio likvidavim ,jei tai 7manoma < yra lokalus #idinys odoje ar kaule; parenchimini organ p2linius atverti sunku.. 8ai yra platus #idinio atvrimas! geros slygos sekretui nutekti ,drenai! hipertoniniais tirpalais suvilgyti setonai.! ramybs suteikimas ,jei #idinys gal2nje < jos imobili-acija. ?eptikopiemijos atveju +ios proced2ros e>ektyvumas ma#esnis! nes bakterijos vis tiek bus i+metamos i+ daugybini mikroabsces! kuri pa+alinti ne7manoma. (uo grei"iau imami pasliai i+ kraujo! kit terpi ir! kol nra antibiotikogramos! pradedama empyrin antibiotikoterapija. Da#niausiai skiriami plataus spektro antibiotikai! ,paprastai 7 ven.! kurie veikt labiausiai tiktinus sukljus. Batikimiausias b2das jiems nustatyti -- atsi#velgiama 7 in>ekcijos patekimo vartus ,intraveniniams narkomanams da#niausiai seps7 sukels ?.aureus; +lapimo tak in>ekcija per kateter7 <labiausiai tiktina 3ram- >lora.. ?uklj nustatymas pagal klinik ,kai yra endotoksinis kolapsas! +okas! galvos skausmas! tai reikia galvoti apie 3ram- seps7. nra toks patikimas! nes organi-mas reaguoja pana+iai 7 bet koki sistemin5 in>ekcij ,(lodSo KernarSo #od#iais! 0mikroorgani-mas yra niekas! makroorgani-mas < viskas.. Da#niausiai skiriami % antibiotik derinys! o vliau pagal antibiotikogram. ?ta>. sepsis < meticilinas! jei atspar2s -vankomicinas; 3ram- - aminogliko-idaiV kartos ce>alosporinai. Da#niausiai skiriamos maksimalios antibiotik do-s. 3ydymo trukm < %-9sav.. *ei per 1-9d. e>ekto nei+ry+kja! reikia :9

keisti preparat. ,bet paprastai jau po % dien gaunami antibiotikogramos re-ultatai.. He#imas! organi-mo atsparumo stiprinimas: ramyb! pilnavertis maitinimas.

:&

,". (osokomialin >hospitalin? ir /isuomenje >%endruomenje 'gyta? in6ekcija. Fiagnostikos ir gydymo principai.
.ai endogenin ar%a eg9ogenin in6ekcija, 'gyta medicinos 'staigoje, /eikiant mog jos aplinkos s3lygotiems 6aktoriams, ar%a perduota i medicinos 'staigos. *ai priskiriamos visos in>ekcins ligos! i+ j pneumonija! pielone>ritas! p2lin ir sepsin in>ekcija! injekcij vietos abscesas! atsirad5 ligoniui b2nant bet kokiame ligonins skyriuje ir dar tam tikr laik i+vykus i+ ligonins ,atsi#velgiant 7 B.. Chirurgijoje da#niausia turima reikal su #ai-d sup2liavimu! antr viet pagal hospitali-mo da#n7 chirurgijos skyriuje u#ima pneumonija! tre"i < +lapimo tak in>ekcija! urosepsis. Iukeljai7 Da#niausi hospitalins in>ekcijos sukljai yra salmonels! e+erichijos! klebsiels! pseudomonos! jersinijos! sta>ilokokai! anaerobai bakteroidai ,Kacteroides >ragilis.! nusilpusiems #monms! su ma#esniu imunitetu < slyginai patogeni+ki mikroorgani-mai ,Candida grybeliai! rotavirusai ir kt. virusai.; jie yra ypa" svarb2s k2dikiams. ?ukljai yra pasiskirst5 pagal patekimo vartus ,#ai-das da#niausiai koloni-uoja ?.aureus! +lapimo takus < per kateter7 i+ #arnyno patekusi 3ram- >lora.. ?varbiausia medicinos 7staigose yra eg-ogenin in>ekcija! gauta nuo ligoni ir medicinos personalo per nede-in>ekuotus buities ir slaugymo daiktus bei medicinos aparat2r! bet j da#nai b2na sunku atskirti nuo endogenins! sukeltos paties ligonio slygi+kai patogenins ir oportunistins >loros! kuri disbio-s! imuniteto supresijos ir de>icito slygomis! dl netinkamo gydymo antibiotikais ir gliukokortikoidais gali sukelti sunki komplikacij ir net seps7. 8odl in>ekcija priimta laikyti hospitaline! jei ligonis u#sikrt po tam tikro buvimo ligoninje laiko ,da#niausiai +i laiko riba yra % paros! jei ligonis susirgo per pirmas % buvimo skyriuje paras! manoma! yra didesn tikimyb! kad tai suaktyvjo jau buvusi prie+ hospitali-avim in>ekcija! o ne tai !kad jau ligonis spjo pagauti hospitalin7 +tam.. 8ikimyb u#sikrsti auga su kiekviena guljimo skyriuje diena. 8odl labai svarbu! kad ligonis ten neu#sib2t daugiau! nei tai tikrai b2tina! o chirurgins technikos tobuljimas leid#ia daugeliu atvej atlikti minimaliai inva-ines operacijas ir maksimaliai sutrumpinti perioperacin7 period ,guljimo skyriuje laik prie+ ir po operacijos.. %-1 kartus suma#inus hospitali-acijos turkm5! pradjus naudoti +iuolaikini antibiotik pro>ilaktik ir geresn5 aneste-ij ,skausmas operacijos metu aktyvuoja simpatin5 sistem! pablogina audini mityb ir sudaro geresnes in>ekavimosi slygas.! pavyko numu+ti #ai-dos sup2liavimo ri-ik nuo /'Q ,F de+imtmety. iki /-%Q +iais laikais. Ctiologija. n>ekcijos prie#astys: a? <E atsparumas anti%iotikams - tarp ligonins personalo ir ligoni ,ne+iotoj. cirkuliuoja daug hospitalini! antibiotikams atspari mikrob; %? $nter/encins proced&ros - daug buitini ir medicinini in>ekcijos perdavimo veiksni! ypa" inva-ini tyrim ir chirurgini operacij! parenterini injekcij ir skys"i in>u-ij bei kit proced2r; c? Alogos sanitarins s3lygos - ribotos ligoni i-oliavimo pagal sukljus galimybs; d? (epakankama de9in6ekcija, sterili9acija ir proced&r aseptika. $ospitalini in>ekcij +altinis. Bagrindinis in>ekcijos +altinis yra #mogus < ligonis! personalas ar lankytojas su nat2ralia sukljo eg-istavimo vieta < biotipu ,oda! nosiarykl! #arnynas ir kt... tai :N

gali b2ti in>ekcine liga sergantis #mogus arba bakterij ne+iotojas. Jalutiniai in>ekcijos +altiniai gali b2ti 7vair2s ligonins aplinkos daiktai! baldai! instrumentai! diagnostikos! gydymo bei slaugymo priemons! o taip pat vanduo ir dirvo#emis. Bavojingiausia yra eg-ogenin in>ekcija i+ ligonins aplinkos! kuria ligonis u#sikre"ia nuo personalo rank ir ligonins daikt! nes +ie mikroorgani-mai! ilg laik cirkuliuodami ligoninje! prajo daug pasa# per ligonius! 7gavo atsparum ten vartojamiems antibiotikams! susidar labai re-istenti+ki +tamai. Da#niausia pa"ius pik"iausius hospitalinius +tamus sudaro ?.aureus ir B.aeruginosa < +ie % mikrobai tampa tikra skyriaus ryk+te. ?varbiausios hospitalins in>ekcijos pro>ilaktikos priemons: a. Palatos t.%. neperpildytos -- kiek lov! tiek ir pacient; geriausia 0vienuks= arba 0dvejuks=. ;ienai chirurginei lovai turi tekti N.Fme plotas. b. K/aros palaikymas - t.b. labai gerai valomos ir grindys! ir sienos; vadinasi! jie t.b. padengti specialiomis med#iagomis! kurios lengvai de-in>ekuotsi ir b2t atsparios de-in>ekuojan"ioms med#iagoms. c. Ikal%iniai, matracai geriausia, kad %&t /ienkartiniai. Bacientui i+jus viskas sudeginama. d. .inkamas in/entorius - baldai neturi b2ti mediniai! nes ply+iuose atsiranda mikrobai; susikaupia p2liai! kraujas. 4audojami plastmasiniai baldai! interjero daiktai < lengvai valomi! sterili-uojami. 3eriausia turti specialias chirurgines lovas! blogiausiu atveju < >unkcines. Chirurginiame skyriuje nepageidautinos gls! ypa" va-onuose! su #eme < anaerobins in>ekcijos +altinis. e. ;pranga - +var2s! nuolat kei"iami darbo r2bai! einant 7 tvarstomuosius , ne+varius.! geriau turti vienkartinius. >. 0ankytojai - reikia stengtis! kad patekt kuo ma#iau lankytoj ,b2t idealu! kad jie irgi +variai persirengt vienkartiniais r2bais; tarybiniais laikais eidavo su chalatu < tas pats chalatas visiems lankytojams nieko neduodavo.. Uperacins turi b2ti atskirtos nuo chirurginio skyriaus. g. Itengtis grupuoti ligonius H atskirti 0+varius= nuo 0ne+vari=! p2ling. Bv-.: skydliauks karcinoma < 0+vari=! per>oruotas apendicitas < 0ne+varus=! turi gulti atskirose palatose h. Perriimai < tik steriliais instrumentais ir vienkartine tvarsliava. i. 1auk H marlin! geriausia vienkartin su steriliu paku. 8uri u#dengti ir burn! ir nos7. Heikia b2ti su kaukmis ir tvarstomajame. Heikalaujama kas savait5 atlikti oro paslius , 0+variose= operacinse.; bei paslius nuo personalo rank su agaragaru ,Betri lk+telse.; j. ;smeniniai reikala/imai chirurgui ir seselei H t.b. sveiki! be chronins in>ekcijos. Hankos t.b. visada palaikomos +varios! nes ragadose esti mikrobai ,anaerobin in>... 3ripo epidemijos metu t.b. atliekama privaloma personalo vakcinacija skyriaus l+omis. ?varbu atsiminti! kad kiekvienas naujas hospitali-mo atvejis dar labiau sustiprina hospitalin7 +tam ir padidina jo re-istenti+kum antibiotikams! tai yra dar vienas 0ta+kas= mikrob kovoje su gydytojais. 8ai perduota in>ekcija: nuo paciento kitam pacientui nuo paciento personalui pacientui nuo lankytoj da&niausiai pernea darbuotojai per rankas. alitinis ligonis. Dl to rankas b2tina plautiD - prie ap&i2rint :F

- po ap&i2ros - prie manipuliacijas - einant pas ri.ikos grupes - po tualeto Da#niausi sukljai: GH?C ,medicinin re-istenti+ka ?. Cureus! D. coli +tamai! B. aeruginosa! (lepsiella pneumoniae! Dnterobacter! enterococcus

::

,1. 2o >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

2o >eris%pelas? - tai 2mus streptokokins kilms odos ,retai gleivins. lim>agysli di>u-inis u#degimas ,celiulitas.. Basitaiko gana da#nai. Da#niausia vieta < kojos. ?ukelia lim>agysli u#degim! gal2ni lim>osta-5! vliau dramblialig5. Iukljas <C grups m-hemoli-inis streptokokas ,re"iau C ir D grupi.. Patekimo kelias H per pa#eist od ir gleivines. Da#nai +ie pa#eidimai nepastebimi akimi! kartais lim>iniais takais atkeliauja endogenin in>ekcija i+ ltini p2lini #idini. ki aseptikos eros ja sirgdavo dauguma operuot ligoni. Da#niausiai pakenkiamas veidas! in>ekcija 7ne+ama! krap+tant ne+variais pir+tais. Didel5 reik+m5 turi ir makroorgani-mo savybs! polinkis susirgti! j7 nulemia imunins sistemos ypatumai ,vienas per gyvenim ne karto nesuserga! kitam nuolat recidyvuoja.. Brocesas turi ai+kias ribas odoje -- lyg api%rtas raudonai kont&rais! kartais labai netaisyklingos >ormos ,geogra>inio #emlapio vai-das! nes raudonumas b2na pagal lim>agysles.. 8uo ro# skiriasi nuo >legmonos! kuriai b2dingas palaipsnis perjimas nuo paraudimo prie sveik audini! ir kur ribos 7#velgti negalima. Pagal plitimo eiga ro g.%.7 a. liauian=ioji >serpens? < u#degimas apima vis platesn5 srit7; b. migruojan=ioji >migrans? < u#degimas! prasidj5s vienoje vietoje! po kiek laiko pasirei+kia toli nuo pirminio #idinio. Pagal udegimo po%&d' iskiriamos tokios r&ys7 a. Iengviausia >orma! b2na da#niausiai -- eritemin! eritematosum < tai stiprus odos raudonumas su ry+kiomis ribomis ir nedideliu odos pakilimu ,dl paitnimo.! procesui apmus plaukuot galvos dal7! i+krenta plaukai! bet vliau atauga; b. P&slelin! bullosum. B2sls rodo epidermio atsisluoksniavim! dl to tose vietose po epidermiu susikaupia skaidrus sero-inis skystis ir j7 pakelia <susidaro p2sl. B2sli skai"ius! dydis 7vairus. c. Pustulin! pustulosum < p2lingos p2slels ,pustuls. paraudusioje odoje. *i i+sivysto i+ bulio-ins! prisidjus in>ekcijai ir sup2liavus buvusiam steriliam p2sli turiniui. Ji >orma daug sunkesn u# buvusias! nes persirgus odoje lieka randai. d. @legmonin! p%legmonosum < poodins lstelienos p2liniai! >legmona ir nekro-; e. ?unkiausia >orma! /is odos sluoksni gangrena! gangrenosum. Dl mitybos sutrikimo oda nekro-uojasi! lieka de>ektas; da#niausiai pasitaiko tose vietose! kur poodinis lstelynas plonas. P.s. +gijus b2na recidyvai. *ei #mogus susirgo vien kart! vadinasi! yra polinkis! tam tikra imuniteto savyb b2tent taip reaguoti 7 streptokokin5 in>ekcij! todl yra didel tikimyb recidyvuoti. Pat. anatomija: prasideda speniniame odos sluoksnyje ,atsiranda paraudimas.! vliau procesas eina 7 pavir+i. Ctsisluoksniavus epidermiui! susidaro p2sls! o jei procesas eina gilyn -pood#io >legmona arba nekro-. :E

1linika: 1? Vietiniai reikiniai: ribotas ir apibr#tas paraudimas bei patinimas. ,? Aendri reikiniai: prasideda anks"iau nei vietiniai ir slygoja 2mi ligos prad#i -- tai bendras negalavimas: galvos skausmai! auk+ta ta ,pakyla iki 1E-9'aC ir laikosi pastovi.! +altkrtis! pykinimas! apetito stoka! nemiga! tachikardija!

silpnumas. +ori+kai prad#ioje nieko nesimato! todl sunku anksti diagno-uoti ,gripasZ Ber+alimasZ.! kiek vliau staiga atsiranda paraudimas ir patinimas. 1raujo tyrimas < neutro>ilin leukocito-! >ormuls nukrypimas 7 kair5! vliau gydymo eigoje atsiranda lim>ocito-. 3ali komplikuotis: bur-itais! tendovaginitais! trombo>lebitais. Da#na komplikacija < lim>angitai; recidyvuojant ro#ei! jie gali sukelti lim>osta-5 ir baigtis dramblialige. (artas ro# gali sukelti endokardit ir miokardit. Gydymas. 3ydymas - sisteminis ,antibiotikai. ir vietinis ;ietin terapija: kvarcas! L; spinduliai. Brie+u#degiminiai vaistai! antibiotikai pagal pasl7: pirmo pasirinkimo afb: ben-ilpenicilinas ,/mln 9-N kartus dienoje 7fr! gydymo trukm &-/' dien.; amoksicilinas ,/'''mg % kartus dienoje! gydymo trukm /' dien.. Clternatyv2s afb: eritromicinas ,&''mg 9 kartus dienoje! trukm /' dien.; ce>alosporinai ,/g %-1 kartus dienoje! F-/' dien.. (.A. (edti lapi t/ars=i, nes sudaro geresnes s3lygas mikro%ams daugintis. 0igai %&dinga ciklika eiga: veido ro# da#niausiai b2na septindien < per / sav. praeina ir negydant. 8odl gydymas svarbus ne tik esamo epi-odo eigai palengvinti ir komplikacijoms i+vengti! bet labiau pasikartojim pro6ilaktikai. 4orint i+vengti pasikartojim! reikalinga: -s/ar%iausia ilgalaik antimikro%in terapija: prolonguoti penicilinai kas 1-9 sav. ruden7 ir pavasar7 ,tada didesn ri-ika susirgti.. ?varbu paai+kinti ligoniui! kad susirg5s jis negalli nutraukti gydymo pagerjus! b2tinai turi u#baigti paskirt gydymo kurs. -mikrotraum pro6ilaktika ir in6ekcijos idini sanacija. ?varbiausia tarpupir+"i i++utim gydymas. -susidarius po udegiminiai lim6osta9ei! kuri gali progresuoti iki dramblialigs! taikytini preparatai! gerinantys lim>os drena#.

E'

,,. <astitas >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

<astitas - tai kr2ties parenchimos ir intersticinio audini 2minis u#degimas! kuriam progresuojant susidaro p2linys ,?C in>ekcija.. 8okiu atveju mastitas vadinamas p2lingu. Da#niausiai serga maitinan"ios moterys. Bredisponuojantis veiksnys < laktosta-. Da#niausiai susergama po pirmo gimdymo ,du kartus da#niau! nei po pakartotin gimdym.. Iabai retai i+sivysto po su#eidimo < tokiais atvejais g.b. ir vyrams. Gastitai skirstomi 7: - intersticinius ,jungiamojo audinio tarp pieno liauk lsteli.; yra >legmoninio pob2d#io! vystosi! patekus mikrobams pro speneli 7tr2kimus ir i+plitus lim>iniais takais. - parenchiminius - intrakanalikulinius ,pa"i pieno liauk lsteli u#degimas.. Gikrobai patenka pro pravirus speneli lataklius Pagal lokali9acij3 a%scesai gali %&ti: a. subareoliarinis < lengviausias! 1-9-& cm. aplink spenel7! b. intramamarinis < da#niausiai! procesas i+plit5s pieno liaukoje! c. retromamarinis. Ctiologija7 i+sivysto 1-9 sav. po gimdymo! patekus i+ i+ors 7 pieno liauk sta>ilokokams! re"iau streptokokams ar D.coli. Predisponuojantys /eiksniai7 speneli 7tr2kimai ir laktosta-. Itadijos7 negydant viena pereina 7 kit. @ormos7 a. Iengviausia! sero9in >orma ,ne#ym2s skausmai palpuojant! pradeda didti kr2tis! pakyla ta iki 1:aC.; b. $n6iltracin ,kr2tis padidja! sustangrja.; c. Parenchimin ,mikrobai dauginasi! ardo audin7 ir susidaro p2linukai < absceduojantis mastitas.; d. $ntersticin, ar%a 6legmonin ,vystosi >legmonos! gali apimti visos kr2ties jungiamj7 audin7.; e. ?unkiausia! i+sivysto labai u#leidus! tinkamai negydant -- gangrenin ,kr2tis sup2va.. 1linika7 Baprastai prad#ioje pasirei+kia laktosta- su savo klinika < ji moterims b2na nemalonesn u# pat7 mastit. *i pasirei+kia staiga: kr2tis labai padidja! patinsta! palpuojant pasidaro kar+ta ir skausminga!

bendra k2no t pakyla iki 9' C. (ai prisideda in>ekcija ir atsiranda mastitas! lyg ir palengvja < kiek suma#ja skausmas! pasidaro mink+tesn kr2tis. E/

8ai 2mios in>iltracijos stadija ,kr2tis padidja! parausta ,paraudimas b2dingas intersticiniam mastitui.! "iuopiasi in>iltratas! standumas! ai+ki rib nra. (uo masyvesn kr2tis ir kuo giliau in>iltratas! tuo vliau pasirei+kia objektyv2s simptomai. ;liau i+siple"ia poodins venos. Iaiku tinkamai negydant! u#degiminis in>iltratas sup2liuoja! susidaro abscesas ,absceduojantis mastitas.. Aendri reikiniai7 nemiga! apetito stoka! kiti intoksikacijos po#ymiai. 1raujo tyrimas7 leukocito- ,ma#iau %'.'''fl.! D43 ,1'-9'.. Badidja regioniniai lim>ma-giai. Gydymas7 Bro>ilaktika. 8uri b2ti teikiama in>ormacija apie mastitus! gr2dinami speneliai: galima +vitinti L; spinduliais! atsiradus 7tr2kimams -- patepami riebiais kremais. 4aujagimi mitybos higiena: po maitinimo kr2tis turi b2ti tu+"ia! vaiko lik5s nei+"iulptas pienas nutraukiamas! kiekvieno maitinimo metu i+tu+tinama kita kr2tis < jas reikia nolat kaitalioti. (ai laktosta-! pienas nein>ekuotas! galima maitinti abiem kr2timis. Brisidjus in>ekcijai! kai jau yra mastitas! maitinti galima tik sveika kr2timi! jei abiejose kr2tyse tai tiesiogiai maitinti negerai! reikia pien i+virti. *ei abscesas - nebemaitinti. ?varbu ir bendros higienos laikymasis! negalima var#yti kr2t. + prad#i dedama ledo p2sl! antibiotikai! susidarius7 absces prapjauti radialiniu pj2viu! kad ma#iau susi#eist kanalliai.

E%

,-. @urunkulas, kar%unkulas >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

Junvot. 8ai 2minis p2linis ribotas u#degimas apie plauko +akn7! apimantis plauko mai+el7 bei riebalin5 liauk! kartais palie"ia ir poodin7 lstelyn. Iukljas7 ?.aureus! ?treptokokai re"iau. $n6ekcijos lokali9acija: i+sivysto tik plaukuotose k2no vietose! da#niau ten! kurios nuolat trinamos ,sprande! juosmenyje.. Kun/ots atsiradim3 skatina: a.;ietiniai odos pakitimai: eg-emos! nie#ai. b.Urgani-mo sutrikimai: cukralig! badavimas! avitamino-. c.$igienos nesilaikymas. 1linika: prasideda plaukuotos odos pavir+iuje gumbeliu! jo centre b2na plaukas. 3umbelis kietas skausmingas ,ypa" i+orinje klausos landoje.! k2gio >ormos. 3umbeliui didjant odos spalva raudonja iki melsvai raudonos. Cplink i+sivysto u#degimin edema ,edema ypa" didel! kur oda paslanki ir poodinis lstelynas purus < apatinis vokas! vir+utin l2pa.. Ber kelet dien >urunkulas pribr5sta! pritvinksta ir pratr2ksta! i+teka kiek p2li. Biltuvlio >ormos angos centre lieka geluonis ,mirusi audini kam+tis.. *is vliau atsiskiria ir i+krinta. Iikusia ertm5 u#pildo granuliacinis jungiamasis audinys! susidaro #vaig#dinis randas. Aendriniai reikiniai7 kar+"iavimas! galvos skausmas! silpnumas. 1omplikacijos: lim>angoitas! lim>adenitas! trombo>lebitas. Bavojingiausi veido >urunkulai! ten gausu ven re-gini! i+ j per v.angularis! susijusi su v.opphthalmika! mikrobai gali patekti 7 sinus cavernosus ir sukelti mirt7. _7odl eido ;urunkul band/ti ispausti negalima_ +plitus in>ekcijai kraujo bei lim>os takais! votis gali komplikuotis artritu ar osteomielitu. Gydymas. Da#niausiai u#tenka konservatyvaus:visi+ka ramyb tai vietai < veido >urunkulo atveju negalima kramtyti kieto maisto ir kalbti. Blauk reikia i+traukti pincetu! lokaliai dti +ilumines aplikacijas! taikyti L; spindulius! didinti organi-mo reaktyvum. Da#nai tenka vartoti antibiotikus. Dsant sunkiems bendriniams rei+kiniams! operuoti ,i+ilgin arba kry#min inci-ija.. @urunkulio9. 8ai >urunkul i+plitimas visame k2no pavir+iuje arba 7vairiose k2no dalyse. Da#niausiai serga alkoholikai! diabetikai ,nekoreguojant diabeto.! badaujantys! rodo suma#jus7 organi-mo atsparum! bendr i+sekim. ?veikam #mogui gali i+sivystyti dl blog higienos slyg. G/dant s arbiausia /ra paalinti prie&ast. (iekviena! kam i+sivyst >urunkulio-! reikia patikrinti dl diabeto. *ei >urunkulio- i+sivyst dl badavimo! skiriamas atstatomasis gydymas bendrai b2klei pagerinti! vitaminingas maistas. E1

1ar%unkulas >pikt/ot? < tai odos ir poodinio lstelyno nekro-inis-p2lingas u#degimas ,p2linys.! da#niausiai susidarantis susijungus keliems +alia vienas kito esantiems in>ekuotiems plauk >olikulams ar keliolikai j ,t.y. kai keli >urunkulai susilieja 7 vien didesn7 #idin7-p2lin7.. *o atsiradim irgi nulemia suma#j5s organi-mo atsparumas! da#niau i+sivysto seniems #monms. Faniausia lokali9acija < sprandas! kai kada nugara ar juosmuo < tai yra! did#iausio trynimosi vietose. L#degiminis in>iltratas greit didja ,iki #sies kiau+inio.! palie"ia pood7! >ascijas! neretai ir raumenis! apie j7 b2na ry+ki u#degimin edema! oda vir+ jo parausta! pasidaro cianotin. n>iltrato centre atsiranda keletas ma# aku"i! i+ j teka skysti! kraujuoti p2liai. L#degimas palie"ia lim>agysles! kartais ir sritinius lim>ma-gius! jei arti venos < i+sivysto trombo>lebitas ,b2na kar+"iavimas su +altkr"iu! stipr2s galvos skausmai.. (arbunkulas da#nai b2na pana+us 7 juodligs odos >orm. Gydymas chirurginis: daroma kry#min inci-ija -- karbunkulas perpjaunamas 7 plot7 ir gyl7 iki sveik audini; po inci-ijos tvarstomas su hipertoniniu 4aCl tirpalu! nekrotinms masms pasi+alinus! taikomi tepaliniai tvars"iai. Ber 1-9 sav. de>ektas u#sipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro #vaig#dinis 7dub5s randas.

E9

,!. Fesmurgija. ./ars=i r&ys, t/arstymo principai.

Desmurgija n tai mokslas apie tvars"ius ir tvarstym. 8aigi desmurgija yra atskira bendrosios chirurgijos dalis. 4orint ligoniui! kuriam yra su#eidim ar trauma! suteikti tinkam pirmj pagalb! reikia mokti tvarstyti. Desmurgijos u#daviniai: Britvirtinti tvarstomj med#iag prie su#eistos k2no vietos n dedamas paprastas mink+tasis tvarstis! kuris gali b2ti apsauginis ar gydomasis. ?pausti pa#eistai vietai n dedamas spaud#iamasis ,hemostatinis. tvarstis. Ttverti su#eist k2no dal7! stengiantis suteikti jai ramyb5 n dedamas >iksuojamasis! arba imobili-uojamasis! tvarstis. Xiksuojamasis tvarstis gali b2ti transportinis ir gydomasis ,pv-.! tempimas naudojant tvarst7.. +lyginti ,i+tiesinti. patologi+kai pakitusi k2no viet n dedamas koreguojamasis tvarstis. 8varstis turi gerai >iksuoti tvarstomj med#iag iki kito perri+imo ,da#niausiai ne ma#iau kaip par.! gra#iai atrodyti. (C (LH D DD?GLH3 *U? ?8UH *U? DLUGD4A? 8varstymas yra susij5s su #ai-d ir pa#eidim gydymo istorija. Birmieji tvars"iai buvo pradti naudoti labai seniai. Ckmens am#iuje #mogus kraujavimui stabdyti ar #ai-dai! gautai med#iojant ar kovojant! u#dengti naudojo #ol5! med#io #iev5 ir kitas parankines priemones. ?enovs ndijoje tvarstymui naudojo medviln5! augal pluo+tus! +ilk. ?enovs 3raikijos garsus gydytojas $ipokratas , ; a. pr. m. e.. savo darbuose ra+ apie sausus ir apie vynu! aliejumi sumirkytus! taip pat apie tepalinius! vadinamuosius bal-aminius! tvars"ius. Cnt skit va-os , ; a. pr. m. e..! rastos kasinjant (er"5! nupie+ta! kaip vyras tvarsto #ai-d.?enovs Homos chirurgas (ornelijus Celsas , a.. savo darbuose mini tvars"ius! kuriais pritvirtindavo tvarstomj med#iag. *is pla"iai naudojo gydomuosius tvars"ius n kempin5! sumirkyt acte. Bla"iai 7vairius tvars"ius naudojo 3alenas , a... ;ienas garsiausi ryt medicinos atstov tad#ikas Cvicena ,MnM a.. savo darbe )Gedicinos mokslo kanonasW! kuriuo medikai naudojosi iki M; a.! ra+o apie spaud#iamuosius! kietuosius tvars"ius. Gokslas apie tvars"ius ypa" suklestjo M M a.! kai masi+ki atviri pa#eidimai per nesibaigian"ius karus vert chirurgus ie+koti nauj priemoni ir b2d #ai-doms apsaugoti. ?pecial gydomj7-apsaugin7! antiseptin7 tvarst7 pasi2l *. Iisteris /:NF m.! o /:F/ m. pirmasis pasaulyje panaudojo marl5 chirurginje praktikoje. /:E' m. aseptin7 tvarst7 pasi2l D. Kergmanas. M M a. medicinoje pradtas naudoti ligninas. 4. Birogovas savo knygoje )Kendroji karo lauko chirurgijaW ,/:NN m.. apra+o 7vairias tvars"i r2+is! tvarstomj med#iag. Birmojoje MM a. pusje 3. 8urneris ir C. ;elikoreckis paskelb svarbi darb desmurgijos klausimais. ?ukuriama vis nauj tvarstomj med#iag. Bavy-d#iui! pasidar papras"iau tvarstyti naudojant retelast ir kt. 8a"iau ir dabar mink+tieji marliniai tvars"iai dar yra svarbiausia >iksacijos priemon. 8;CH?8UGU* GDD6 C3C 8varstymui naudojama med#iaga turi b2ti: /. lengva %. higroskopi+ka ,sugerianti vanden7. 1. elastinga 9.mink+ta &. nedirginti k2no audini N. lengvai sterili-uojama ,sterili-uojant nesikeisti. F. stipri. Dabar #ai-doms tvarstyti naudojama marl! vata! ligninas! trikota#as! retelastas ir kitos priemons. Garl ,tela marli. n tai medvilninis ,retkar"iais +ilkinis. audinys! aud#iamas i+ silpnai susukt si2l. 3aminant i+ marls pa+alinami riebalai ir ji pasidaro higroskopin. Garl gali b2ti 7vairaus tankumo! kuris priklauso nuo si2l skai"iaus / cm%. Heta n jei / cm% yra /%n/9 si2l! vidutinio tankumo n E&

kai /&n%'! tanki n kai daugiau kaip %'. Gedicinoje da#niausiai naudojama reta marl. + jos gaminama 7vairaus dyd#io skarels! bintai! +luostukai! tamponai ir kt. ;ata ,gossypium. n gaminama i+ medvilns. *au sukurta ir sintetin vata! kuri pla"iau naudojama medicinoje. 4ei+valyta vata yra geltona ar pilk+va! turi riebal! todl mink+ta! lengva! vandenyje nesk5sta. 8okia vata naudojama #ai-dai apsaugoti nuo +al"io! sutrenkimo! kompresams ir kt. 6ai-doms tvarstyti da#niausiai naudojama sugerianti skys"ius! t. y. baltoji! arba higroskopin! vata. + jos yra pa+alinti riebalai. Heikia prisiminti! kad vata tiesiog ant #ai-dos nededama. Iigninas ,ligninum. n dar vadinamas medine vata! nes gaminamas i+ medienos ,lot. lignum n medis.. *is gerai sugeria skys"ius ir naudojamas kaip vatos pakaitalas. (aip ir vata! ligninas tiesiog ant #ai-dos nededamas. Dabar kaip tvarstomoji med#iaga naudojami trikota#iniai ir elastiniai vam-diniai tinkliniai tvars"iai ,retelastas.! pagaminti i+ trikota#o ir sintetini med#iag. 7 arslia a naudojamaD a3 krauja imui stabd/ti1 b3 &ai.doms dengti c3 joms sausinti. -iai med&iagai keliami tam tikri reikala imai. 4i turi b2tiD <3 elastinga1 O3 minkta 0marl31 E3 %idro;ili 0 ata31 ?3 %igroskopika 0ligninas31 >3 leng ai sterili.uojama 0dabar nebe taip aktualu1 nes is daugiau atsiranda ienkartins med&iagos3. Pagrindin t arstomoji med&iagaD a3 ,arl. "ki jos atsiradimo ant &ai.dos deda o korpij ! smulkiai supl/tus med&iagos lopinlius. $peciali med&iaga i silpnai susukt med ilnini arba ilkini si2l pradjo gaminti Pranc2.ijos kaime ,arl/#le#'oi. Iuo si2l skai+iaus < cm. priklauso marls tankumasD ## <O#<? si2l < cm. ! reta1 <?#OB ! idutinio tankumo1 QOB ! tanki. Paalinus i marls riebalus1 ji taps %igroskopika ## i jos ir gaminami bintai. i jos daromi /turiai1 luostukai1 tamponai. b3 *ata. Gaminama i med ilns1 i prad&i gaunasi pilka ata ! turinti riebal1 nesugeria sk/s+i1 artotina tiktai apsaugoti nuo u&siga imo1 al+io. Iuriebalinus gaunasi %igroskopin ! baltoji ata1 naudojama t arst/mui1 bet nededama tiesiai ant &ai.dos. c3 )igninas ! medin ataS minktas1 %igroskopikas1 g.b. naudojamas kaip atos pakaitalas1 tiesiai ant &ai.dos nedti. ,arlM ir at galima sterili.uoti ir naudoti pakartotinai 0jei nei engiama31 geriau tada naudoti tik tai t arst/mui. *artota marl dedama < al. li.olio tirpal1 po to irinama anden/ su &aliu muilu ir soda. "d&io inta dedama biks ir autokla uojama. 6u o apskai+iuota1 kad tai apsieina &/miai brangiau u& ienkartin artojim1 todl dabar taikoma1 jei nra kitos ieities. G 4(J8o*o 8;CH?@ o L6Dp* GC? 8varstoma bintais! pagamintais i+ 7vairios med#iagos: marls! drobs! trikota#o! >lanels! gumos! net popieriaus. Da#niausiai naudojamas marlinis bintas! t.y. marls juosta! suvyniota 7 ritin7. *is b2na standartinis n & metr ilgumo ir nuo & iki %' cm platumo. ?kiriama binto galva ,suvyniota dalis. ir galas! arba uodega ,laisva dalis.. Kintas! turintis vien galv! vadinamas viengalviu! o dvi galvas n dvigalviu bintu. Dvigalvis bintas naudojamas specialiems tvars"iams! pv-.! $ipokrato kepurei. Kint EN

reikia mokti gerai susukti! geriausia n specialia ma+inle! ta"iau galima suvynioti ir rankomis. ;yniojama taip: i+ vieno kelis kartus u#lenkto binto galo padaromas volelis! apie kur7 abiej rank trimis pir+tais vyniojamas! o kitais pir+tais lygi namas palaidas galas. 3reitai ir gerai marlin7 bint gali susukti du #mons: vienas binto gal laiko tarp deln ir vynioja! o kitas n lygina! +iek tiek 7tempdamas marls juost. 8varstant reikia laikytis tam tikr taisykli. 8varstyti pradedama nuo binto galo ,uodegos.. *is laikomas kairje rankoje! o galva n de+inje! tarp nyk+"io ir smiliaus. ;yniojama i+ kairs 7 de+in5. ?mulkiosios k2no dalys tvarstomos siaurais! o stambiosios n pla"iais bintais. 8;CH?8AGC? ,HD (CIC; GC .: /. 8varstomasis pavir+ius turi b2ti gerai prieinamas %. (2no dalies padtis < tvarstant turi b2ti tokioje padtyje! kokioje turi likti po jo. 1. 8varstytojas prie+ tvarstomaj7 ir j7 stebi. 9. Bastovus tempimas i+ peri>erijos proksimalin5 kryptimi. &. Iigonio at#vilgiu tvarstoma i+ kairs 7 de+n5! vyniojama tolygiai! de+nija rank air prilaikant kairija. ,i+imtis < kair akis! de+ins puss Desault tvarstis.. N. ?ekantis ratas dengia q arba %f1 prie+ tai esan"io rato ploto. F. 8avrs"io galas >iksuojamas sveikoje pusje. G 4(J8o*o 8;CH?@ o HgJA?: Cirkuliarus ,ma#os kaktos! kaklo #ai-dos. ?piralinis ,didels liemens gal2ni #ai-dos. Jlai#iantis ,i+temptas spiralinis! naudojamas pradiniam tvarstymo etapui prie+ cirkuliar arba spiralin7. C+tuoniuksfkry#minis ,nelyg2s pavir+iai: sprandas! u#pakalin kaklo dalis! kr2tin! tarpviet. ;arpos ,peties! klubo snariai. ;#lio ,alk2ns! kelio snariai.

3r7#tantis ,galva! kulnas! big. ?karels ,laikina vir+utins gal2ns >iksacija. 8varstis: /. padengus #ai-d! ji grei"iau gyja %. ma#iau skauda 1. gyja kosmeti+kiau (. jei suvilgytas su medikamentais ma#ja sup2liavimo ri-ika &. ma#ja GU patekimas N. j keitimas 7vairus: kurie su Cg veiksmingas net /9p.

EF

, . Clephantiasis >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

"ramblialig 0lot. elep%antiasis3 < tai kurios nors k2no dalies #ymus padidjimas! atsirandantis dl lim>os nutekjimo sutrikimo. Iim>edemos ,lim>os tkms sutrikimas! kai skystis i+ audini negali pasi+alinti ir sukelia tinim. stadija < dramblialig < elephanthiesis. 3al2n labai stora! paodis apdrib5s kulk+nelius (artais iki sarkomato-ins degeneracijos. Da#niausiai pasitaikantis kojose! re"iau - i+oriniuose lyties organuose! rankose! veide. Jia liga da#niau serga moterys nei vyrai. 3ali atsirasti dl 7gimtos lim>ins sistemos sutrikimo! po ivairi lig ,ro#s! si>ilio! tuberkulio-s.! traumos! smarkaus nudegimo! spindulinio gydymo. 8ropiniuose kra+tuose dramblialig prasideda 7kandus para-itiniam uodui! kuris palieka lerv ,huchereria bancro>ti. #mogaus kraujyje! o +i sutrikdo #mogaus organi-mo veikl. ?utrikus lim>os tekjimui kapiliarais! atsiranda lim>os sstovis! pa#eista vieta pabrinksta poodiniame lastelyne; vliau odoje ir >ascijose sutrinka med#iag apykaita! pradeda ve+ti skaidulinis audinys. Dl traum! kilusi dramblialig: 4ors truput7 su#eidus od! ?ta>ilokokai ir ?treptokokai gali patekti 7 lim>agysles ir sukelti u#degim: 2min7 ir ltin7. gminis lim>agysli u#degimas ,lymphangitis acuta.. *is da#niausiai b2na pavir+ini lim>agysli! re"iau < gilij. (linika. Brasideda staiga! auk+ta temperat2ra! da#nai +al"io krtimu! galvos skausmais. *ei esti kapiliarinis lim>agysli tinklo u#degimas < nedidelis di>u-inis paraudimas! patinimas. *ei stambi lim>agysli kamien < atsiranda raudoni ruo#ai! kurie t5siasi nuo peri>erijos link centro ,kaip 0virvs=.! stand2s! kieti! skausmingi dl lim>agysls sienels in>iltracijos. Iim>agysls spindis labai susiaurja! kartais susidarius trombui ir visai u#anka ,trombolim>angitas.! kas nulemia lim>os sta-5! pasirei+kian"i tinimu. Itinis lim>agysli u#degimas. Iim>agysls spindis lieka susiaurj5s! gal2nje dl sutrikusios lim>os nutekjimo susidaro edema. *ungiamasis audinys ve+liai auga! ir ilgainiui dl lim>os sta-s gal2n labai sustorja! i+sivysto dramblialig ,elephantiasis .. 3ydymas. ?varbiausia suteikti gal2nei ramyb5! imobili-uoti j ir pakelti auk+"iau. 8inka +ilumins aplikacijos ,+ildomieji kompresai.. ?kiriami antibiotikai. *ei #idinys ai+kus reikia j7 prapjauti. Itinis lim>agysli u#degimas gydomas 7vairiomis >i-ioterapinmis proced2romis.

E:

,*. Fia%etin pda >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

Diabetin pda yra ltin cukraligs komplikacija! pa#eid#ianti mink+tuosius audinius! kartais ir kaulus. Ji komplikacija atsiranda dl pa#eist nerv bei kraujagysli ,sutrik5s kraujo tiekimas. ir neatsparumo bakterinms in>ekcijoms. 4egydomas diabetins pdos sindromas kra+tutiniais atvejais gali baigtis kojos amputacija. Bagrindin diabetins pdos vystymosi prie#astis yra bloga glikemijos kontrol. Badidj5s cukraus kiekis kraujyje nei+vengiamai kenkia kraujagyslms ir smulkiosioms kraujagyslms! kurios yra pdose! akyse bei inkstuose! pasirei+kia ence>alopatija. lg laik galima i+vengti +ios komplikacijos! jei pacientas tinkamai kontroliuot cukraus kiek7 kraujyje ir! #inoma! atsakingai r2pintsi savo sveikata. Iabai svarbu #aling 7pro"i atsisakymas! sudaryto valgiara+"io laikymasis! paskirt medikament vartojimas! >i-inis aktyvumas bei r2pinimasis pdomis. Diabetins pdos sindromas ne visiems vystosi vienodai. Bastebiu! kad daug pacient ne7vertina galim komplikacij! pasitaiko toki! kurie tinkamai nepri#i2ri pd! neplauna j! dvi netinkam avalyn5! jau nekalbant! kad nenaudoja tepalo. 3ydytojai sergan"iuosius cukriniu diabetu bei j artimuosius apie +7 sindrom in>ormuoja! kad jie galt atsakingai 7vertinti galimas komplikacijas! kurios da#nai b2na labai skaud#ios. 8a"iau! nepaisant to! ne visi pacientai link5 atsakingai pri#i2rti pdas. Ep klasi6ikacija pagal Vagner' >Tagner? ' laipsnis - pdos oda nepa#eista. Udos vientisumas tai yra svarbiausias diabetines pdas nuo op apsaugantis veiksnys. 3ali b2ti stebimos kaul de>ormacijos! pakit5 pir+t nagai! suma#j5 metatarsalins pir+t dalys ir Charcot pa#eidimas su kaul i+siki+imais. 3ali b2ti hiperkerato-ins #ai-dos po ir aplink kaul de>ormuotas vietas pdose. / laipsnis nustatomas kai pdoje yra pavir+in opa. Upos dugne gali b2ti nekro- ar matyti besi>ormuojantis granuliacinis audinys. % laipsnis Ji #ai-da jau gilen ir plinta 7 kaulus! rai+"ius! sausgysles! snari kapsul5 ar gili >ascij. 8a"iau nra absceso ar osteomielito. 1 laipsnis Upa progresuodama virto giliu abscesu! osteitu ar osteomielitu. Hemiantis vien ap#i2ra konkre"iai nustatyti pa#eidimo gyl7 jau sunku. 9 laipsnis - dalis kojos pir+t ar pdos priekis apimti gangrenos. 3angrena gali b2ti +lapia ir sausa. & laipsnis - opa apima tok7 gil pdos pa#eidim! kad visi+kas opos sugijimas yra ne7manomas ir nebe7manoma imtis vietini prie#i2ros sprendim. K2dingos diabetins pdos aprai+kos: sutrik5s skausmo poj2tis; nepakankamas pd apr2pinimas krauju; pablogj5s #ai-d gyjimas; nutrynim ,nuospaud! sukietjusio epidermio.! p2lini! raudonio ,u#degimins b2kls.! odos pa#eidim ,nuotryn! #ai-d! smulki odos ply+i! suragjim. radimasis; kaul de>ormacija. EE

K2dingiausi yra +ie simptomai: (raujagyslinis < pdos +altos! atsiranda gal2ni skausmas bei neap"iuopiamas pulsas! kurio pats pacientas pajausti negali. 4eurologinis < atsiranda skausmo! temperat2ros jutim sutrikimai! b2dingas pd deginimas! sustingimas. 8raumos tampa da#nesns! nes! esant diabetinei neuropatijai ir pd nejautrai! pacientai nejau"ia! kai susi#aloja pdas ,u#lipa ant stikl! a+tri daikt! nusidegina +ildydami kojas.. Bavojingi net ir nereik+mingi su#alojimai. (ai kurie pacientai! #inodami! kad pdos nejautrios! da#nai vis tiek vaik+to basomis! +ildo kojas! ne7vertindami temperat2ros! numoja ranka 7 tinkam avalyn5. Bdos de>ormacijos. 3ali atsirasti dl neuropatijos! operacij ar dl netinkamos pd prie#i2ros. Dsant de>ormacijoms! kei"iasi eisena! atsiranda nuospaud! jos gilja ir gali atsirasti opa. Da#nai numojama ranka 7 atsiradusias nuospaudas! pacientai bando patys jas pa+alinti! ko daryti nevertt. ?u oda susij5 simptomai < oda sausa ir pleiskanojanti! da#niausiai linkusi ragti ir tr2kinti! gali atsirasti paraudim. 6ai-dos da#nai savaimins! skausmingos ir ltai gyjan"ios. Ket koks su#eidimas ar odos 7tr2kimas sukelia in>ekcij. T nepastebt #ai-del5 lengvai patenka in>ekcija! atsiranda sunkiai gyjan"i #ai-d. Bacientams sausai! pleiskanojan"iai! ragjan"iai! sudirgusiai odai pri#i2rti ir gydyti specialistai visada rekomenduoja pa"ius e>ektyviausius tepalus! kurie tiek savo sudtimi! tie veikimu labai skiriasi nuo kosmetikos parduotuvje 7sigyto tepalo ar kremo. Ep atsiradimo dia%etinje pdoje ri9ikos /eiksniai7 ?utrik5s regjimas ?enyvas am#ius pacientai ! kuriems diagno-uota opa pdoje , praeityje .; pacientai ! kuriems yra diagno-uota ne>ropatija , ypa" su diali-e ar po inksto transplantacijos.; didelis alkoholio vartojimas r2kymas 4europatija: ?omatin Cutonomin Ber>ierini kraujagysli ligos pd de>ormacija ir auk+tas pd spaudimas ,0#vries letenos= >ormos pda! hallu[ valgus! nuospaudos ! 0Charcot= artropatija .; Hiboti snari judesiai ,H?*.

Fia%etins pdos diagnostika: 4europatin DB: sensorin neuropatija pa&eid&ia mec%anin jutim1 snari padties ir skausmo jutim. (ai i+nyksta mechaninis jutimas! ligoniai nejau"ia netinkamos avalyns trynimo ir spaudimo! i+nykus snari padties jutimui sutrinka pdos >unkcija! o kai i+nyksta skausminis jutimas! nebereaguoja 7 #alojan"ius poveikius. Dl autonomins neuropatijos sutrinka prakaito isisk/rimas! dl to oda tampa sausa! skilinja ir gali sudaryti J artusJ in;ekcijai patekti. Ikundai! esant neuropatijai: skausmas! sustiprjantis nakties metu! pareste-ijos! deginantis! duriantis! m+lungis ir hipereste-ija! pd tirpimas ir suma#j5s jautrumas. Poymiai: sausa oda! nuospaud susidarymas! i+sipltusios dorsalins pdos venos! smulki raumen sunykimas. .yrimai: /''

ibracinio jutimo slenks+io mata imas ,nustato stambi skaidul >unkcij.! ilumos testas ,nustato smulki skaidul >unkcij.! mono;ilamentas ,naudojamas diabetins pdos ri-ikai 7vertinti! nustatyti #ai-d susidarymo galimybs indeks.! 9,G! ner laidumo t/rimas. +emin DB: pasirei+kia protarpinis raiumas! pasitaiko 9-& kartus da#niau Poymiai: +alta! melsvai pilka pda! pulsas pdoje neu#"iuopiamas! i+lik5s propriocepcinis jautrumas! gal2ni nekro-fgangrena! i+krit5 plaukai! opos atsiranda neb2tinai spaudimo vietoje .yrimai: ,7vertinti peri>erini kraujagysli b2kl5.: ultragarsinis t/rimas dopleriu kulknies#&asto sistolinio A8$ indeksas! arteriogra;ija ,planuojant angioplastikos ar +untavimo operacijas.. Fia%etini pd op gydymas 4uolatinis gydomojo pediki2ro atlikimas ,galima i+vengti opos pa+alinus nuospaudas! susidariusias auk+to spaudimo -onose; pagerinti skys"io ir p2li drena#! pa+alinus odos sukietjimus apie jau susidariusi neuropatin5 op. ?uma#inti spaudim pdoje ,gulimas r#imas ar specialus plastinis 7tvaras! 0?cotchcast= batai. Birminis nekrotini masi pa+alinimas paimant pasl7 i+ opos dugno ir kraujo; Uptimali glikemijos kontrol , gali b2ti reikalingas intraveninis insulinas.; 3ydymas plataus spektro antibiotikais ,paranteraliai. iki bus nustatytas jautrumas ,pirmin tepapija da#niausiai susideda i+ trij antibiotik! tai yra ampicilino! cipro>loksacino ir metranida-olo.; ;ietin chirurgija! jeigu pakankama arterin kraujotaka! su in>ekuoto kaulo pa+alinimu ,tai yra su spinduliniu osteomielito pa+alinimu i+ metatar-alini pavir+i.! esant proksimalini arterij ligoms! angiogra>ija ar +untavimas gali b2ti kaip indikacija; Fia%etins pdos pro6ilaktika ?ergantiesiems diabetu! kurie neturi diabetins pdos problem! reikia paai+kinti apie koj prie#i2r! higien! nag prie#i2ros bei avalyns svarb. (adangi jie yra padidintos ri-ikos grupje! todl b2tina kasmetin ap#i2ra. *ei pacientui nustatomas bent vienas ri-ikos veiksni! reikalinga da#nesn koj ap#i2ra! kurios metu b2tina apmokyti koj prie#i2ros. Iigonis! sergantis neuropatija! dl sutrikusio jutimo praranda pavojaus atpa#inimo dovan! todl j7 b2tina mokyti atpa#inti +7 pavoj ir b2ti budresniam. Dl sutrikusio regjimo arba dl suma#jusio snari lankstumo kai kurie diabetu sergantys ligoniai ,ypa" vyresnio am#iaus. gali >i-i+kai nepajgti ap#i2rti savo kojas. 8odl taip pat svarbu patikrinti tiek regjim! tiek snari lankstum! kad kuo anks"iau atrinkti tuos ligonius! kuriems labiau reiks intensyvios prie#i2ros nei patarim. Iigoni! esan"i ri-ikos grupje mokyme ypa" svarbu i+mokyti pasirinkti tinkam avalyn5. Bacientams! kurie priklauso didels ri-ikos grupei! reikia patarti: (asdien plauti ir pri#i2rti kojas; 4audoti krem ar losjon! kad ned#i2t oda ir nesusidaryt nuospaud; 8inkamai parinkti avalyn5 4evaik+"ioti basomis! saugotis nudegim ,kar+to vandens! ugnies.; /'/

;isada kreipti 7 medicinos 7staig dl ma#iausio su#eidimo ar diskom>orto! kaip nereik+minga tai beatrodyt.

/'%

,+. Ita%lig >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

8ai anaerobin #ai-d in>ekcija! pasirei+kianti bendra organi-mo ir ypa" C4? intoksikacija! toniniais raumen traukuliais! sunkia eiga. Ctiologija. ?ukljas: Clostridium tetani. *udri! 3ramV! sporas gaminanti anaerobin la-del. 4eatspari didelei temperat2rai! o sporos atsparios i+d#i2vimui! de-in>ekcijai ir kar+"iui. ?tabligs bacilos anaerobinmis slygomis gamina stipr eg-otoksin! susidedanti i+ neurotropinio tetanospa-mino ,sukelian"io raumen spa-mus.! ir tetanoli-ino ,hemoli-uojan"io eritrocitus.. Cpidemiologija. L#sikre"iama pro pa#eist od ,svarbu #ai-d u#ter+imas stabligs sporomis su #emmis! dulkmis ir svetimk2niais.. ?tablige da#niau serga kaimo #mons. (artais stablig pasirei+kia po gal2ni nu+alimo! nuplikinimo! nudegimo! pragul po gipso tvars"i! po operacijos! kai siuvama nepakankamai steriliu ketgutu! pagamintu i+ avies #arn! ir kai pa+alinami seni svetimk2niai i+ audini. Iabai reta yra kriptogenin stablig. Patogene9. ?tabligs sporos! patekusios 7 #ai-d! kai yra anaerobins slygos! virsta vegetacinmis bacilomis! kurios daugindamosi gamina neurotropi+kai veikiant7 eg-otoksin. Batologinis procesas yra toksinio pob2d&io! nes veikia ne sporos ir bacilos! o j pagamintas eg-otoksinas. Kacilos da#niausiai pasilieka #ai-doje ir retai patenka 7 krauj. ?tabligs toksinas plinta nerv kamienais ir patenka 7 nugaros ir pailgj smegen priekini rag motorinius neuronus! juose >iksuojasi! padidina j jautrum ir to paskoje kyla raumen spa-mai , ietin stablig.. (ai toksino yra daug! krauju dalis jo pasiekia viso k2no peri>erini nerv gal2nes! be to impulsas patenka 7 atitinkamus C4? motorinius neuronus ir pasirei+kia bendroji stablig. ?tabligei b2dinga acido-! ry+kiai padidj5s pieno ir +lapimo r2g+ties kiekis kraujyje dl didelio raumen 7tempimo. 8odl mirusij lavonai labai greitai sustingsta. 1linika. B < N-/9d.. (uo B trumpesnis! tuo ligos eiga sunkesn. Iiga prasideda prodrominiais reikiniais7 Kukas! tempiantis skausmas da#nai jau u#gijusioje #ai-doje; Bradeda tr2k"ioti su#eistos gal2ns raumenys! i+ry+kja kramtomj raumen toniniai spa-mai ,tri-mas.; Kendro negalavimo po#ymiai: nemiga! nugaros skausmas! koj sustingimas! #iovavimas! +al"io krtimas! padidj5s jautrumas triuk+mui! +viesai ir kitiems aplinkos dirgikliams.

.ikrieji sta%ligs poymiai7 ?taig2s kramtomj raumen kloniniai nevalingi susitraukimai! kartais net sukandamas lie#uvis; Hisus sardonicus ,sardoni+ka +ypsena arba verkian"io #mogaus i+vai-da.: kakta suraukta! antakiai pakelti! akys primerktos! dantys sukasti! l2pos su"iauptos; /'1

Descendentin >orma: rigidi+kumas i+plinta 7 kaklo! sprando! nugaros! liemens ir koj raumenis; Upistotonus ,guli atlo+5s galv! pakl5s liemen7! nugara neliesdamas lovos.. Bilvo raumenys susitrauk5! todl pilvas 7dub5s! o kr2tin i+kelta! matyti raumen kont2rai ,palpuojant pilvas kietas kaip lenta.; Da#nja toniniai-kloniniai traukuli priepuoliai! per kuriuos sustoja ligonio kvpavimas ir veidas pamlynuoja. Iigonis grie#ia dantimis! k2nas i+silenkia lanku. Heaguoja traukuliais 7 kiekvien net silpniausi dirgikl7! +vies ir triuk+m; Brakaitavimas! lyg dirbant sunk >i-in7 darb < nusikloja! nusirengia; 8emperat2ra nedidel! b2na didel 9%-91' C prie+ pat mirt7. Iiga per tris dienas pasiekia 7kar+t7! ir daugelis ligoni 9-&d. traukuli kankinami mir+ta nuo as>iksijos. (iti < po savaits pradeda gerti: retja ir lengvja traukuli priepuoliai! vis pla"iau gali prasi#ioti! pradeda kramtyti kiet maist. 1raujyje7 Ieukocito-; Badaugja +lapimo ir pieno r2g+ties.

=aibin stablig. (linikiniai rei+kiniai progresuoja labai greitai! baigiasi mirtimi nuo as>iksijos. K2dinga po aborto ir gimdyvi stabligei , B < trumpas.. Po?m stablig. 8runka iki keli mnesi! be sunki priepuoli. 7ietin stablig. Basirei+kia tik su#eistos gal2ns spa-mais. $engva stablig. Basirei+kia tri-mu! padidjusiu mimikos ir kaklo raumen tonusu! visos muskulat2ros traukuli neb2na. 1omplikacijos. Da#niausiai dl traukuli: ply+ta raumenys! i+nirsta snariai! b2na gal2ni kaul ir kompresini stuburo slanksteli l2#i. Bavojingos komplikacijos: pneumonija! laringospa-mas! dis>agija ,rijimo raumen spa-mas.! as>iksija ,kr2tins lstos ir dia>ragmos raumen spa-mas.! +irdies paraly#ius. Progno9. Briklauso nuo B trukms. *ei &d. < /''Q mirs; jei /'d. < F:Q. Briklauso ir nuo ligonio am#iaus ,mir+ta visi stablige sergantys naujagimiai.. Fiagno9. Diagno-uojama pagal klinikin7 sindrom: a. 8ri-mas < toninis kramtomj raumen 7tempimas; b. ?ardoni+ka veido i+rai+ka; c. Badidj5s raumen tonusas; d. 8raukuliai; e. Brakaitavimas. Diagno-5 padeda patvirtinti neseniai buv5s su#eidimas! nu+alimas.

/'9

Fi6erencin diagno9. 4uo apsinuodijimo strichninu < b2dingi kloniniai traukuliai! prasidedantys nuo koj ir plintantys ascendenti+kai. Hijimo sutrikimus nuo spa-mo>ilijos! tetanijos ,aku+erio ranka.! pasiutligs ,gyvulio 7kandimas.! isterijos! epilepsijos priepuoli ,netenkama smons.. (ai tikras tri-mas! reikia paneigti #andikaulio ir dant u#degim ,periostit! periodontit.! periton-ilit! #andikaulio artrit. Gydymas. 3ydomi reanimaciniame skyriuje. *ei #ai-da neu#gijusi < ji chirurgi+kai sutvarkoma. T pood7 aplink #ai-d 7+virk+"iama 1'''-/'''' C; serumo. B.?. ?tabligs toksino paveikta nerv sistema patologi+kai reaguoja net ir tada! kai likviduojamas toksin susidarymo #idinys ir daug suvartota antitoksinio serumo ,jis daugiau veikia pro>ilakti+kai.. Cntitoksinio serumo +virk+"iama 7 raumenis: /'''''-/&'''' C; 1d. i+ eils. Brie+ +virk+"iant serum patikrinamas organi-mo jautrumas. Desensibili-uojamai ir imunogeni+kai veikia adsorbuotas anatoksinas! kurio po '!&ml +virk+"iama po oda 1'min. prie+ serumo vartojim kas 1d.! i+ viso 1-9 kartus. Iabai svarbu neprovokuoti traukuli priepuoli! ma#inti nerv sistemos re>leksin7 jautrum! prasidjusius traukulius slopinti. ;artojami narkotiniai! neuropleginiai ir relaksuojantys preparatai. (ai traukuliai stiprja ir gresia as>iksija! skiriama 7 kurar5 pana+i relaksant < diplacino! kondel>ino! tubokurarino! kurie paraly#uoja motorini nerv gal2nles! neleisdami nerviniam impulsui plisti 7 raumenis. (ai traukuli priepuolis ilgas reikia duoti deguonies. Pro6ilaktika. ;aikai masi+kai imuni-uojami prie+ stablig5 kokliu+o-di>terijos-stabligs ,C(D?. vakcina. ?uaugusieji skiepijami < viduri +iltins! parati> C ir K! stabligs ,8CK8e. vakcina. +tikus traumai! ypa" sunkesnei! skubiai daroma aktyvi ir pasyvi imuni-acija. Jvirk+"iama '!&ml adsorbuoto anatoksino! o po 1'min. kitu +virk+tu kitoje vietoje 7 raumenis +virk+"iama 1''' 8; antitetaninio serumo. Baskiepytieji! kurie lengvai su#eisti! revakcinuojami vien kart 7+virk+"iant '!&ml adsorbuoto anatoksino.

/'&

,). $orinis krauja/imas, jo r&ys, sta%dymo %&dai.

(raujavimas - kraujo i+siliejimas i+ su#eist kraujagysli. (raujavimo stiprumas priklauso nuo: su#eistos kraujagysls kalibro! r2+ies ,arterija! vena.! C(?! kraujagysls su#eidimo b2do ,jei su#eidimas skersinis! kraujagysl u#sispa-muoja! ir kraujavimas greitai sustoja! jei kraujagysl pa#eista i+ilgai! de>ektas neu#sidarys net ir spa-mavus..

1rauja/imas gali %&ti7 gminis < su#eidus stambias arterijas! venas! gausiai vaskuliari-uotus organus; Itinis < kai kraujuojama i+ lto! bet ilgai ,skrand#io opa! hemorojiniai ma-gai.. $orinis kraujavimas < kai kraujas i+silieja 7 k2no pavir+i; <atomas7 9pistaRis < kraujavimas i+ nosies. Haematemesis < vmimas krauju. Haemoptoe < kosjimas krauju. Haematuria < +lapinimasis krauju. ,etrorr%agia < kraujavimas i+ moters lytini organ. 1rauja/imas pagal sueist kraujagysli r&'7 ;rterinis krauja/imas. Bavojingiausias! nes +virk+"ia kaip i+ >ontano. (raujas +virk+"ia i+ centrinio jos galo! o i+ peri>erinio < kai yra kolaterals ir anastomo-s. (raujas paprastai b2na skais"iai raudonas. Veninis krauja/imas. (raujas teka be pertraukos ir gerokai tamsesnis! negu kraujuojant i+ arterijos. (artais gali tryk+ti ir "iurk+le! jei yra didel sta- ,i+ variko-ini ma-g.. (raujas teka i+ peri>erinio venos galo. Prispaudus centrin su&eistos enos gal1 krauja imas padidja1 prispaudus peri;erin gal ! suma&ja1 arba isai in/ksta. ;eninis kraujavimas kakle! kr2tins lstoje kei"iasi priklausomai nuo kvpavimo: 7kvpiant < ma#ja! i+kvpiant < didja. (raujuojant i+ stambi ven! kur spaudimas neigiamas! yra oro embolijos pavojus. 1apiliarinis krauja/imas. K2na su#alojus kapiliarus! tai pasitaiko kiekvieno su#eidimo atveju. 4epavojingas! sustoja savaime! ypa" greit! u#djus tvarst7. Parenchiminis krauja/imas. ?u#eidus parenchiminius organus ,kepenis! blu#n7! inkstus.. Jis kraujavimas su#eistojo gyvybei labai pavojingas! kartais < mirtinas. (raujas teka di>u-i+kai i+ viso su#eisto organo! kraujavimas yra smarkus ir da#nai mechaninmis priemonmis sunkiai sulaikomas. ?u#alot blu#n7 tenka pa+alinti ir pan.. 1rauja/imas: Pirminis. ?u#eidimo metu.

/'N

;ntrinis. Cntr tre"i dien po su#eidimo ,blogai sutvars"ius #ai-d! blogai perri+us kraujagysles! ar pakilus kraujosp2d#iui po operacijos < ims kraujuoti i+ kraujagysli! i+ kuri per operacij nekraujavo dl ma#o C(? ir dl to jos nebuvo pastebtos ir perri+tos.. *is yra pavojingas! nes atsiranda nelauktai! ir galima mirtinai nukraujuoti! nespjus suteikti pagalbos. 1rauja/imo poymiai. Aendri simptomai. 4ukraujavimas ,haemato-aemia. < tai patologin b2kl! kai netenkama tam tikros kraujo dalies. ?uaugusiam praradus pus5 kraujo ,%!&-1l.. i+tinka mirtis! netekus /f1 kraujo t2rio! nukraujavimas laikomas sunkiu. (linika priklauso ir nuo individuali ypatum ,naujagimiai gali numirti ir netek5 keliolikos ml. kraujo! / met vaikai < %''-%&' ml! moterys nukraujavim pakelia lengviau.! nuo bendros organi-mo ir ypa" +irdies-kraujagysli sistemos b2kls. gmiai netekus tam tikros kraujo dalies! ma#ja cirkuliuojan"io kraujo kiekis! atsiranda kompensacin tachikardija bei tachipnja. Cktyvinama simpatin sistema < ligonis susijaudin5s! gausiai prakaituoja! dl kraujo persiskirstymo ir peri>erinio va-ospa-mo jis i+blyk+ta! atsiranda silpnumas ,ma#ai kraujo priteka 7 raumenis.. ?impatins aktyvacijos tikslas < palaikyti normal C(?! todl jis yra ne tiek netekto kraujo! kiek jo tr2kumo kompensacijos laipsnio rodiklis. 8odl jo suma#jimas rodo didel7 netekto kraujo kiek7 ir sunkia ligonio b2kl5. 4etekus &'' ml. kraujo! C(? da#nai nepasikei"ia! netekus F''-/%'' ml. < suma#ja tik /'-%' mm.$g. *ei C(? ima va#iuoti #emyn! tai rei+kia! kad kompensaciniai mechani-mai nesugeba u#tikrinti normalios kraujotakos; vadinasi! kraujas nebegali atlikti savo >unkcij. 8okia b2kl vadinama hemoraginiu +oku. Dsant ltiniam kraujavimui! i+sivysto anemija! nes prarast kraujo kiek7 kompensuoja gerdamas daug skys"i! kraujas nuolat praskied#iamas. Iigonis b2na i+bly+k5s! skund#iasi nuolatiniu silpnumu. Vietiniai simptomai. *ie stebimi kraujagysls su#eidimo vietoje ir priklauso nuo su#eistos kraujagysls r2+ies ,arterinis! veninis! parenchiminis.. 8ai yra i+orin kraujavimo i+rai+ka! todl prie vidinio kraujavimo j nra. Fiagnostika. +orin7 kraujavim diagno-uoti nra sunku! nes kraujo i+siliejimas matosi. ?unkiausia diagno-uoti vidin7 kraujavim! kai kraujagysli su#eidimo nesimato! nes kraujuoja 7 audinius ar 7 vidines organi-mo ertmes. Ttarti j7 leid#ia tiktai klinikiniai progresuojan"ios hipovolemijos po#ymiai. 8odl 7 juos turi b2ti labai rimtai atsi#velgta ir kaip 7manoma grei"iau pradta kryptingai ie+koti galimo kraujavimo +altinio. Badti galt ir lig! galin"i komplikuotis kraujavimu! anamne- ,opalig! v#ys.! bet +i lig buvimas nerei+kia! jog ligonis negali kraujuoti i+ kitur! todl vistiek reikia 7vertinti visus galimus kraujavimo +altinius. 8am padeda 1?>i-inio i+tyrimo b2dai ,perkutuojamas duslumo plotas ten! kur jo neturt b2ti < pilvo! kr2tins lstos projekcijoje.! ,?vidaus organ vi-uali-acijos metodai: echoskopija! rentgeninis tyrimas -- laisvam skys"iui pilvaplvs! pleuros ertmse nustatyti! kraujo susitelkimui audiniuose aptikti! -? diagnostin pilvaplvs! pleuros ertms punkcija !? skrand#io -ondavimas < didel5 vidini kraujavim dal7 u#ima gastrointestininis kraujavimas. 1rauja/imo gydymas, sta%dymo %&dai

/'F

0aikinas krauja/imo sta%dymas. *is atliekamas 7vykio vietoje! tikslas < greitai sulaikyti kraujavim! kad ligonis nenukraujuot transportavimo 7 gydymo 7staig metu. Iaikino kraujavimo stabdymo b2dai: Ipaudiamasis t/arstis. ?terili marl dedama ant #ai-dos! ant jos u#klojama vatos ir subintuojama! kad gerai prispaust su#eistas kraujagysles. *ei nra sterilios marls! galima piamti +varaus audinio gabaliuk. 4okiu budu nedti ant &ai.dos ne ari med&iagL 8inka kapiliariniam ir ypa" veniniam kraujavimui stabdyti! gali sustoti ir kraujavimas i+ arterioli. Gal&ns paklimas >ele/atio? tinka stabdant kraujavim i+ arterioli. 3al2n t.b. pakelta auk+"iau +irdies lygio. _Iestabd/ti taip eninio krauja imo1 nes kraujas enomis teka irdies link1 ir pakelimas tik paleng ins tekjim_ Itam%ij kraujagysli pirspaudimas pirtais. ?tambios arterijos prispaud#iamos ar"iau +irdies u# su#eidimo viet! tam tikrouse anatominiuose ta+kuose! kur jos guli prie pat kaulo: a.carotis < prie CN slankstelio tuberculum caroticum pagal medialin7 m.sternocleidomastoideus kra+t; a.su%cla/ia < prie +onkaulio 7 7+or5 nuo m.sternocleidomastoideus prisitvirtinimo ar tarp jo kojy"i; a.aUillaris < prie #astikaulio galvuts! i+kelus rank 7 priek7; a.%rachialis < prie #astikaulio! pagal vidin7 bicepso kra+t; a.radialis < pulso "iuopimo vietoje; a.6emoralis < #emiau lig.inguinale prie hori-ontaliosios gaktikaulio +akos; aorta a%dominalis < jei #mogus liesas! galima pabandyti prispausti kum+"iu prie stuburo. lgai laikyti prispaustas stambias arterijas yra labai sunku >i-i+kai! nekiekvienas #mogus tai sugebt. *ei kraujuoja i+ stambi ven! jas reikia u#spausti &emiau irdies nei pa&eidimo ieta. <aksimalus gal&ns sulenkimas per snar7! >iksuojant j tokioje padetyje dir#u. Gal&ns u/erimas /artu. 4epatartina ver#ti blau-d ir dilb7! kur yra du kaulai! nes tarp j esan"ios arterijos vargu ar u#sispaus. ver#imo vietoje b2tinai padedamas pamu+alas < vata ar audinio gabalas! jis apsaugo audinius nuo su#alojimo. ;ar#tas vyniojamas %-1 kartus! vis laik vienodu 7tempimu! svarbu nesuspausti audini tarp apvij. ;ar#to spaudimas turi vir+yti C(? toje srityje /&-%' mm.$g.! distaliau gal2n turi pabalti! pulsas joje visai pranykti. K2tina prie var#to pa#ymti u#ver#imo laik; var#t reikia laikyti kiek 7manoma trumpiau ,anks"iau buvo manoma! kad galima iki % val.! dabar leid#iama tiktai / val.! jei per t laik gydymo 7staigos nepasiekta! var#t b2tina kuriam laikui atlesti.. Galutinis krauja/imo sta%dymas7 *ei kraujuoja i+ smulki ind! galutinai sustabdyti kraujavim da#nai 7galina spaud#iantis tvarstis ,venulms. ir gal2ns paklimas ,arteriolms.. .ampona/imas yra kraujuojan"ios #ai-dos u#kim+imas sterilia marle! norint prispausti #ai-dos dugn ir kraujuojan"ias kraujagysles! kad kraujavimas sustot. 8aip galima sulaikyti kraujavim i+ venuli! kapilliar ir arterioli. 7 #ai-d galima ki+ti tik sterilias med#iagas! todl tamponavimas g.b. atliekamas tik ligonins slygomis. 8amponas laikomas #ai-doje %9-9: val. 1raujagysli perriimas ,ligat2ra.. *.Beanas padar specialius spaustukus kraujuojan"ios kraujagysls galui u#spausti! 8.(ocheris spaustuk modi>ikavo! pridjus dar dantukus. (raujagysl5 reikia stengtis suimti be aplinkini audini ,i+imtis < #arn pasaito kraujagysls.. ?uspaustas kraujagysls galas perri+amas ketguto si2lu. Iabai svarbu tinkamai suri+ti ma-g < jis /':

neturi atsiri+ti. 8odl vidutinio kalibro arterijos perri+amos tikruoju ,j2reivi. ma-gu! o stambios arterijos < chirurginiu ma-gu. 1raujagysli apsiu/imas bei apdygsniavimas taikomas! jei yra didel ri-ika! jog paprasta ligat2ra gali nusmukti. 1raujagysli susiu/imas paparastai pa#eista kraujagysl susiuvama galas su galu ,spind#iai b2na vienodi.. Diskutuojama! ar si2ti per visus arterijos sluoksnius! ar neliesti vidinio! kad nesusidaryt trombai. Dabar atsirado special2s aparatai automatiniam kraujagysli siuvimui ,tinka vidutinio kalibro arterijoms si2ti.. *ei kraujagysls audini de>ektas didelis ir pritempti gal ne7manoma! galima panaudoti nuosav ven arba sintetin7 transplantat. @i9iologinio tirpalo suleidimas 7 audinius aplink kraujagysles tinka vidiniam veniniam kraujavimui stabdyti ,da#niausia i+ variko-ini stempls ven. aplinkiniai audiniai i+burksta ir suspaud#ia kraujuojan"ias venas! tos subliuk+ta. 1raujagysli sklero9a/imas irgi paprastai taikomas kraujavimui i+ variko-ini ven stabdyti. T venos spind7 suleid#iama sklero-uojanti med#iaga! ji sukelia vieti+kai aseptin7 u#degim! kraujagysls sienels sulimpa.

/'E

,:. Vidinis krauja/imas >r&ys, klinika, diagnostika, gydymo principai?.

1rauja/imas - kraujo i+siliejimas i+ su#eist kraujagysli. 1rauja/imas gali %&ti7 gminis < su#eidus stambias arterijas! venas! gausiai vaskuliari-uotus organus; Itinis < kai kraujuojama i+ lto! bet ilgai ,skrand#io opa! hemorojiniai ma-gai.. Vidinis kraujavimas < kai i+silieja 7 audinius ar 7vairias ertmes. 9kc%imo.s -- ma#i ta+kiniai kraujo i+siliejimai gleivinse. Hematoma < didelis kraujo i+siliejimas 7 ribot plot. Dydis priklauso nuo audini elastingumo 1raujo isiliejimas ' ertmes7 a? Ilaptas O haemorrhagia occulta: /. Haemot%oraR < kraujas i+siliej5s 7 pleuros ertm5. %. Haemoperitoneum < 7 pilvaplvs ertm5. 1. Haemopericardium < 7 +irdies mai+elio ertm5. 9. Haemart%rosis < 7 snari ertm5. &. Haemmatocoele < 7 cavum vaginale testis. (raujavim 7 sero-ines ertmes ir snarius reikia kuo grei"iau diagno-uoti ir pa+alinti punkcijos b2du. Baliktas kraujas sukels sero-ini lapeli sulipim! snari ankilo-5. %? <atomas7 /. 9pistaRis < kraujavimas i+ nosies. %. Haematemesis < vmimas krauju. 1. Haemoptoe < kosjimas krauju. 9. Haematuria < +lapinimasis krauju. &. ,etrorr%agia < kraujavimas i+ moters lytini organ. (raujavimo stiprumas priklauso nuo su#eistos kraujagysls kalibro r2+ies ,arterija! vena. C(? kraujagysls su#eidimo b2do ,jei su#eidimas skersinis! kraujagysl u#sispa-muoja! ir kraujavimas greitai sustoja! jei kraujagysl pa#eista i+ilgai! de>ektas neu#sidarys net ir spa-mavus.. 1rauja/imas pagal sueist kraujagysli r&'7 a. ;rterinis krauja/imas. Bavojingiausias! nes +virk+"ia kaip i+ >ontano. (raujas +virk+"ia i+ centrinio jos galo! o i+ peri>erinio < kai yra kolaterals ir anastomo-s. (raujas paprastai b2na skais"iai raudonas.

a. b.

//'

b. Veninis krauja/imas. (raujas teka be pertraukos ir gerokai tamsesnis! negu kraujuojant i+ arterijos. (artais gali tryk+ti ir "iurk+le! jei yra didel sta- ,i+ variko-ini ma-g.. (raujas teka i+ peri>erinio venos galo. c. 1apiliarinis krauja/imas. K2na su#alojus kapiliarus! tai pasitaiko kiekvieno su#eidimo atveju. 4epavojingas! sustoja savaime. d. Parenchiminis krauja/imas. ?u#eidus parenchiminius organus ,kepenis! blu#n7! inkstus.. Jis kraujavimas su#eistojo gyvybei labai pavojingas! kartais < mirtinas. (raujas teka di>u-i+kai i+ viso su#eisto organo! kraujavimas yra smarkus ir da#nai mechaninmis priemonmis sunkiai sulaikomas. ?u#alot blu#n7 tenka pa+alinti ir pan. e. <irus. (ai pa#eista daug kraujagysli! gali atsirasti gana gausus kraujavimas tiek 7 i+or5! tiek vidinis. (raujuoti gali gana gausiai. 1rauja/imas: a. Pirminis. ?u#eidimo metu. b. ;ntrinis. Cntr tre"i dien po su#eidimo ,blogai perri+us kraujagysles! ar pakilus kraujosp2d#iui po operacijos < ims kraujuoti i+ kraujagysli! i+ kuri per operacij nekraujavo dl ma#o C(? ir dl to jos nebuvo pastebtos ir perri+tos.. *is yra pavojingas! nes atsiranda nelauktai! ir galima mirtinai nukraujuoti! nespjus suteikti pagalbos. 1rauja/imo poymiai Aendri simptomai 4ukraujavimas ,haemato-aemia. < tai patologin b2kl! kai netenkama tam tikros kraujo dalies. ?uaugusiam praradus pus5 kraujo ,%!&-1l.. i+tinka mirtis! netekus /f1 kraujo t2rio! nukraujavimas laikomas sunkiu. (linika priklauso ir nuo individuali ypatum ,naujagimiai gali numirti ir netek5 keliolikos ml. kraujo! / met vaikai < %''-%&' ml! moterys nukraujavim pakelia lengviau.! nuo bendros organi-mo ir ypa" +irdies-kraujagysli sistemos b2kls. gmiai netekus tam tikros kraujo dalies! ma#ja cirkuliuojan"io kraujo kiekis! atsiranda kompensacin tac%ikardija bei tac%ipnja. Cktyvinama simpatin sistema < ligonis susijaudinMs! j7 kre"ia drebul/s! kamuoja trokul/s! gausiai prakaituoja! dl kraujo persiskirstymo ir peri>erinio va-ospa-mo jis ibl/kta! atsiranda silpnumas ,ma#ai kraujo priteka 7 raumenis.. ?impatins aktyvacijos tikslas < palaikyti normal C(?! todl jis yra ne tiek netekto kraujo! kiek jo tr2kumo kompensacijos laipsnio rodiklis. 8odl jo suma#jimas rodo didel7 netekto kraujo kiek7 ir sunkia ligonio b2kl5. 4etekus &'' ml. kraujo! C(? da#nai nepasikei"ia! netekus F''-/%'' ml. < suma#ja tik /'-%' mm.$g. *ei C(? ima va#iuoti #emyn! tai rei+kia! kad kompensaciniai mechani-mai nesugeba u#tikrinti normalios kraujotakos; vadinasi! kraujas nebegali atlikti savo >unkcij. 8okia b2kl vadinama hemoraginiu +oku. 6mogus praranda smon5! gali kristi. Dsant ltiniam kraujavimui! i+sivysto anemija! nes prarast kraujo kiek7 kompensuoja gerdamas daug skys"i! kraujas nuolat praskied#iamas. Iigonis b2na i+bly+k5s! skund#iasi nuolatiniu silpnumu. Vietini simptom, esant vidiniam kraujavimui nra.

///

Fiagnostika. ?unkiausia diagno-uoti vidin7 kraujavim! kai kraujagysli su#eidimo nesimato! nes kraujuoja 7 audinius ar 7 vidines organi-mo ertmes. Ttarti j7 leid#ia tiktai klinikiniai progresuojan"ios hipovolemijos po#ymiai. 8odl 7 juos turi b2ti labai rimtai atsi#velgta ir kaip 7manoma grei"iau pradta kryptingai ie+koti galimo kraujavimo +altinio. Badti galt ir lig! galin"i komplikuotis kraujavimu! anamne- ,opalig! v#ys.! bet +i lig buvimas nerei+kia! jog ligonis negali kraujuoti i+ kitur! todl vistiek reikia 7vertinti visus galimus kraujavimo +altinius. 8am padeda 1?>i-inio i+tyrimo b2dai ,perkutuojamas duslumo plotas ten! kur jo neturt b2ti < pilvo! kr2tins lstos projekcijoje.! ,?vidaus organ vi-uali-acijos metodai: echoskopija! rentgeninis tyrimas -- laisvam skys"iui pilvaplvs! pleuros ertmse nustatyti! kraujo susitelkimui audiniuose aptikti! -? diagnostin pilvaplvs! pleuros ertms punkcija !? skrand#io -ondavimas < didel5 vidini kraujavim dal7 u#ima gastrointestininis kraujavimas.

//%

-". 1rauja/imas i /irutins /irkinamojo trakto dalies >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.
8ai kraujavimas i+ bet kurios vir+kinamojo trakto vietos proksimaliau ligamentum duodenojejunale. Bacientams su 2miu vir+utins ;8 dalies kraujavimu reikalingas agresyvus gaivinimas. Bacientams su neseniai buvusiu ar aktyviu kraujavimu reikia didelio kanalo! intraveninins linijos pradiniam 7vertinimui. 4audinga visada atlikti endoskopin5 kontrol5. ;ir+utins ;8 dalies kraujavimas yra da#na b2kl! kuri gali sukelti mirt7. Bagrindins kraujavimo prie#astys: pepsin opa! gastroe-o>agins variko-s! arterioveniniai de>ektai! Galory-heiss k2neliai! ero-inis gastritas! neopla-mos. Bagrindiniai simptomai: hematemesis! hemate-ija! u hipoten-ija susij5 simptomai! melena! nustatoma slapta anemija. D-o>agogastroduodenoskopija < tinkamiausias b2das diagnostiniam vir+utins ;8 dalies kraujavimui nustatyti. ;isiems pacientams! kuriems 7tartas ar 7rodytas vir+utins ;8 dalies kraujavimas! reikalinga panendoskopija. Vmus /irutins V. dalies krauja/imas. N'Q prie#as"i sudaro pepsin ,skrand#io ar dvylikapir+ts. opa! /&Q-ero-inis gastritas! NQ - variko-inis kraujavimas ,retesns: skrand#io ir stempls v#ys! lemiogeniniai navikai! portalin hiperten-in gastropatija!! aortoduodenin >istul.! kasos ligos! kepen ir tul#ies latak ligos! svetimk2niai.. Bacientams pasirei+kia hemodinaminio nestabilumo po#ymiai ,galvos svaigimas! silpnumas! stirpus +irdies plakimas! bly+kumas! tachikardija! ortostatin hipoten-ija! kardiopulmoninis nepakankamumas.! taip pat oligurija! odos ir gleivini bly+kumas! +altas prakaitas. 3ali i+sivystyti hemoraginis +okas: C(?i/''mm$g. (raujavim patvirtina vmimas +vie#iu krauju! kraujo kre+uliais! kavos tir+"iais! melena. Briminis 7vertinimas. Bacientai! kuriems 7tariamas 2mus vir+utins ;8dalies kraujavimas turi b2ti ap#i2rti greitai ir stabili-uoti. Heikia 7vertinti nukraujavimo laipsn7 ir kraujavimo lokali-acij. 4estabilios b2kls pacientai skubiai kontroliuojami: pajungiamas dirbtinis kvpavimas! kraujotaka! intervencijos! skys"i in>u-ijos. ;yresniems asmenims hematokritas turi b2ti daugiau 1'Q! o jaunesniems < daugiau nei %'Q. 3ali prireikti +lapimtaki kateterio +lapimo kiekio stebjimui. ?kubus 7vertinimas: /. Baciento anamne-: ligos istorija! buv5 kraujavimo epi-odai! kepen ligos! polipai ar navikai! kraujo perpylimai! #alingi 7pro"iai. (lausiama! kokius vaistus vartojo ,ypa" svarb2s < aspirinas! nesteroidiniai prie+u#degiminiai vaistai! antikoaguliantai.. ?u#inoma apie simptomus: pilvo skausmas! pykinimas! vmimas! hematemesis! anoreksija! svorio netekimas. %. Xi-inis i+tyrimas: dmesys kreipiamas 7 ltines kepen ligas ,gelta! med2-os galva! voratinklins telangekta-ijos! ascitas..

//1

1.

Iaboratoriniai tyrimai: kraujo tyrimai! kepen ir inkst >unkcijos rodykli i+tyrimas! koaguliacijos parametrai. Ctliekama kr2tins lstos rentgenograma! D(3. Hi-ikos laipsnis nustatomas pagal Hockall arba Kaylor ri-ikos skales.

?kubus gydymas: /. 4ustatymas ir diagnostika. 4ustatymui reikalinga endoskopija. D-o>agogastroduodenoskopija padeda nustatyti kraujavimo prie#ast7 ir kontroliuoti kraujavim- +vie#ias kraujas spindyje yra akivai-d#iausias 7rodymas. *eigu D3D? neigiama! bet 7tarim dl vir+utins ;8 dalies kraujavimo yra! atliekamas radionukleotidais #ymt eritrocit skenavimas. %. ?kubus gydymas. ;ariko-inis kraujavimas gydomas endoskopi+kai prideginant arba taikant injekcine skleroterapij. Dndoskopin hemosta- taikoma pacientams su nevariko-iniu kraujavimu. $emosta- sureguliuojama injekcine skleroterapija! elektrokoaguliacija! +iluminiais -ondais ar la-erine terapija. ?kiriami vaistai < proton siurblio inhibitoriai suma#ina kraujavimo tikimyb5. *ei endoskopin kontrol nepavyksta! reikia 7vertinti radiologins intervencijos! baliono tamponados ir chirurgins intervencijos galimyb5. 1. Cgresyvi terapija su proton siurbli inhibitoriais! juos derinant su antibiotikais! skirta $. Bylori pa+alinti ir kontroliuoti pepsins opos kraujavim. G%d%mas i4 stanaiJio kn%g'ts: jeigu smarkiai nukrauja Ms# pirmiausiai koreguoti %ipo olemij1 todl pirmoji terapijaD koloid1 kristaloid in;u.ijos1 tik liau eritrocit mas pilama. jei nustatoma %ipoten.ija1 pradedama nuo stambiamolekulini tirpal1 po to kristaloid tirpalai. kraujo perp/limas atliekamas kaiD a3 akt/ us1 g/ /bei gresiantis krauja imas ir %emoraginis okas b3 %emoglobino kiekis krauj/je \=BgXl Po atliktos %ipo olemijos korekcijos# stabd/mo priemoni parinkimasD a3 endoskopin %emosta.# stabd/mas krauja imo arba pakartotinio krauja imo ri.ikos ma&inimasD terminiaiD la.erin koaguliacija kontaktin termokoaguliacijaD monopoliarin1 multipoliarin1 kar+io .ondas1 mikrobang %omeosta.. neterminiaiD injekcin %emosta.D a.okonstriktoriai# adrenalinas1 sklero.antai1 etilo alko%olis C=N1tiesioginiai %emostatikai# trombino tirpalas. mec%anin %emosta.D kabuts# arteriniam ne ariko.iniam krauja imui1 kilpos# ariko.iniam. b3 Angioradiologin %emosta.# atliekama tada1 kai bent su endoskopins %emosta.s seancai bu o nee;ekt/ 2s. angioradiologini %emostatik injekcija# a.opresinas emboli.acija# plieninmis spiralmis1 re+iau kempine susmulkinta &elatinine1 kuri ilgainiui itirpsta. transjugularinis intra%epatinis portosisteminis stentas#untas. //9

c3 operacinis g/d/mas1 kai ankstesns inter encijos nee;ekt/ ios. 4os metu paalinama prie&astis arbakita1 kas padeda sustabd/ti krauja imD untai1 kraujag/sli apsiu imai. Dsant slaptam krauja/imui! simptomai nra melena ir hematemesis. Jiuo atveju b2dinga ltin gele#ies de>icito anemija. ?varbu i+samiai surinkti anamne-5 apie kitas ligas! vartojamus vaistus. +tyrimui taikoma kolonoskopija ir D3D?. Dsant slaptam kraujavimui! diagno- kartojama endoskopi+kai! atliekant enteroskopij! kontrastuojant bariu! enterolki-e! atliekant angiogra>ij. (eymus krauja/imas < pasikartojantis! atviras ar slaptas kraujavimas! esant neigiamam endoskopiniam i+tyrimui. 8aikoma apakrtotin endoskopija! enterskopija arba radionukleotidinis skenavimas. *ei +ie testai neigiami! galima atlikti angiogra>ij. *eigu kraujavimas t5siasi! taikoma tiriamoji operacija su intraoperacine enteroskopija. Pepsins opos gydymas. Bepsin opa yra da#niausia vir+utins ;8 dalies kraujavimo prie#astis. Gedicinin terapija < proton siurblio inhibitoriai derinami su endoskopine! intervencine ir terapine technika. Dndoskopija yra pirmin terapija! bet jei per 9-N kraujo perpylimus! kraujavimas nesustoja! pacientai gydomi chirurgi+kai. Uperacija < atvira arba laparoskopin. Variko9inis krauja/imas. Dndoskopin hemosta- derinama su vaistais ,oktreotidas! somatostatinas.! gydoma propanololiu. *ei endoskopin kontrol nepadeda! taikoma balionin tamponada. Uperacijos vengiama skirti pacientams! kurie yra kandidatai kepen persodinimui. *ei kraujavimas t5siasi tokiems pacientams! skiriamas transjugulinis intrahepatinis portosisteminis +untas tam! kad suma#inti portins sistemos spaudim. Demoraginis gastritas. 3ydoma B? ! $% receptori inhibitoriais! antacidais. *ei medikamentinis gydymas neveiksmingas! taikomas va-opresino gydymas 7 de+inij ar kairij skrand#io arterijas. *ei kraujavimas t5siasi! galima dalin ar pilna gastrektomija. Gallory-heiss sindromas dl pasikartojan"io vmimo. Daugeliui kraujavimas baigiasi be gydymo. *ei kraujavimas t5siasi! taikoma endoskopin koaguliacija. Girtingumas didelis! ta"iau dl e>ektyvaus gydymo pastaruoju metu suma#jo.

//&

-1. 1rauja/imas i apatins /irkinamojo trakto dalies >api%rimas, klinika, diagnostika, gydymo principai?.
Iokali-uojamas #emiau treico rai+"io! pasirei+kiantis melena arba krauju ant i+mat. kuo #emiau prie#astis! tuo daugiau kraujo i+matose. kraujavimas retai b2na gausus ir pagalbos nelabai reikia. :&Q kraujavim pranyksta be terapinio 7siki+imo. Cpatins ;8 dalies kraujavimas gali b2ti slaptas ir masyvus. Da#niausi kraujavimo regionai < storoji ir tiesioji #arnos. Ga#os #arn kraujosruvos b2na dl arteriovenini de>ekt. (itos prie#astys: tu+"iosios #arnos divertikulas! Gekelio divertikulas! neopla-ija! (rono liga ir aorto-enterin >istul! nesteroidini prie+u#degimini vaist vartojimas! in>ekcinis kolitas. Brie#as"i klasi>ikacija: a. u#deginims kilms- opinis kolitas! divertikulas! enterokolitas b. mechanin kli2tis- divertikulio- c. navikins kilms d. dl anomalij: Gekelio divertikulas e. kraujagyslins kilms: hemorojus! hemangioma >. sistemin kilms: kolageno-! uremija Da#na masyvaus kraujavimo prie#astis < divertikulo gleivins ero-ija ir kraujagysli per>oracija. 1&Q pacient su divertikulio-e pasirei+kia masyvus kraujavimas. Cngiodispla-ija < kita kraujavimo prie#astis. 8oks kraujavimas da#niausiai baigiasi savaime! bet link5s pasikartoti. Tvertinimas. Heikia koncentruotis 7 kraujavimo trukm5! kiek7! kraujo spalv. K2dingas pilvo skausmas! hemodinaminis nestabilumas! hipoten-ija! sinkops! tacikardija! bly+kumas! silpnumas! pilvo 7sitempimas. Diagnostika. 8iriamas kraujas: koaguliacijos parametrai! elektrolitai! arterinio kraujo dujos. Bagrindiniai diagnostiniai b2dai: kolonoskopija! radionuklidin scintogra>ija! angiogra>ija! kapsuls endoskopija: /. (olonoskopija. :'Q patikima. 8aikoma esant nedideliems kraujavimams. %. Hadionuklidin scitigra>ija. 4audojant technec7! priri+t prie eritrocit. 1. Cngiogra>ija diagnostikai tinka! kai kraujavimo srovs greitis yra '!&-/mlfmin. naudojant angiogra>ij galima ir terapin intervencija. 8yrimo jautrumui padidinti naudojami va-odilatatoriai. 9. (apsulin endoskopija. Xiksuojama &'''' vai-d! ta"iau vai-dai nuskaitomi labai ltai. kitas tr2kumas < negalima paimti audinio i+tyrimui! gali b2ti nepastebti ma#i 7tr2kimai! kapsul gali u#strigti #arnos susiaurjimuose. 3ydymas. Iabai svarbu pacient stabili-uoti! sureguliuoti +irdies ?D ir spaudim. 3aivinimas pradedamas ; in>u-ijomis! galimas ir kraujo perpylimas. (olonoskopija gali b2ti taikoma ir terapijai. ntervenciniai metodai tinkamiausi esant angiodspla-ij sukeltiems kraujavimams. Cngiogra>ija taip pat gali b2ti terapin: va-opresino in>u-ijos 7 kraujagysl5 lemia pa#eistos vietos va-okonstrikcij. Cngiogra>ija taikoma storosios #arnos kraujavimui dl andiodispla-ijos ar divertikulo. Ber angiogra>ij gali b2ti naudojamas ir selektyvus transkateterinis arterijos emboli-avimas! ta"iau galima komplikacija < #arnos nekro-. //N

Dsant masyviam kraujavimui reikalinga chirurgin operacija. *i kontraindukuotina tiksliai ne#inant kraujavimo vietos. 8okiu atveju atliekama pakartotin kolonoskopija.

//F

1rauja/imas i /irkinamojo trakto 0igos api%&dinimas (raujavimas i+ vir+kinamojo trakto < tai kraujavimas i+ pa#eist vir+kinamojo trakto viet < burnos! rykls! stempls! skrand#io! #arn. Ara skiriamas kraujavimas i+ vir+utins vir+kinamojo trakto dalies ,kraujavimas i+ stempls! skrand#io! dvylikapir+ts #arnos. ir i+ apatins vir+kinamojo trakto dalies ,i+ #arnyno.. Ara 2mus! gyvybei pavojingas kraujavimas! ir ltinis. 0igos paeidiamas organas ar k&no dalis ;ir+kinamasis traktas < tai tarsi vam-delis prasidedantis burna ir pasibaigiantis i+ange! +iuo vam-deliu slenka maistas! jis suvir+kinamas ir pa+alinamos nesuskaidomos med#iagos. ;ir+kinamj7 trakt sudaro burna! rykl! stempl! skrandis! plonosios ir storosios #arnos. Da#niausiai kraujuoja dl gleivins pa#eidim. 0igos daniausiai paeidiami asmenys 8ai neretas sutrikimas! sudarantis /&Q greitosios pagalbos pacient. 8ai da#na komplikacija sergan"i opalige ,sudaro &'Q vis kraujavim i+ vir+kinamojo trakto.! kepen ciro-e ,1'Q vis sergan"i kepen ciro-e.. 4ra pastebta ry+ki skirtum tarp rass! lyties! am#iaus! ta"iau da#niau nutinka vyrams! yra pikas ` 9'm. vaikams b2na retai. 0igos prieastys ir ri9ikos /eiksniai Upalig < skrandyje ar dvylikapir+tje #arnoje atsiranda opos dl padidjusio r2g+tingumo. *oms ple"iantis pa#eid#iamos kraujagysls! ar 7vyksta prakiurimas ir prasideda kraujavimas. (epen ciro-s metu kepenys ,da#niausia prie#astis alkoholi-mas ir hepatitai. sukietja ir pro jas einan"ios kraujagysls suspaud#iamos. T kepenis ateinan"ios kraujagysls +akojasi < vienos eina 7 kepenis kitos 7 blu#n7! stempl5. ?uma#jus kraujo nutekjimui per kepenis! kitos kraujagysls kompensuoja praleisdamos daugiau kraujo! dl ko jos i+siple"ia ir pa#eid#iama j sienel. 8okios kraujagysls stemplje da#nai ply+ta ir pasirei+kia kraujavimas 7 stempl5. Jios mintos prie#astys gali sukelti masyvius kraujavimus. 8aip pat kraujavimus sukelia ir u#degimins vir+kinamojo trakto ligos. D-o>agito! gastroe-o>aginio re>liukso ligos! gastrito! nespeci>inio opinio kolito! (rono ligos metu susidaro gleivins pa#aidos pro kurias kraujuojama ! ta"iau nedideliais kiekiais. (raujavimas i+ hemorojini ma-g dl ven i+plonjimo ir silpnumo. (raujavimo i+ i+angs ply+imo. (raujavimas dl #arn polipo! polipo-s ,j gleivin yra labai jautri ir da#nai pa#eid#iama slenkan"io #arn turinio.. (raujavimas dl v#io ,jam yrant bei dl gausaus naujai susidariusi nepatvari kraujagysli tinklo.. (raujagysli nei+sivystymo. He"iau i+ stempls gali kraujuoti dl susidariusios jungties su aorta. 8raumos ,kiauryminiai su#alojimai! buki sumu+imai.. ;aistai: kortikosteroidai! nesteroidiniai vaistai nuo u#degimo! chemoterapiniai vaistai. 0igos simptomai ir poymiai Kendri simptomai: silpnumas! bly+kumas! dusulys! kraujosp2d#io kritimas! +irdies susitraukim da#nio padidjimas! smons sutrikimai. (raujavimas i+ vir+utins vir+kinamojo trakto dalies < pykinimas! vmimas +vie#iu! +viesiu krauju ar )kavos tir+"iais0 ,hematinu! kuris susidaro paveikus krauj r2g+"iu skrand#io turiniu.! skausmas po kairiu +onkauli lanku! maudimas u# kr2tinkaulio! bendri simptomai.

//:

(raujavimas i+ apatins vir+kinamojo trakto dalies < tu+tinimasis tamsiomis! speci>inio kvapo i+matomis ,melena.! kurios susidaro suvir+kinus krauj! viduriavimas! skausmai i+angje! apetito nebuvimas. *ei kraujuojama vir+utins vir+kinamojo trakto dalies ir kraujavimas trunka ilgai bus ir melena! ta"iau kraujuojant i+ apatins vir+kinamojo trakto dalies vmimo krauju ar )kavos tir+"i0 nebus. *ei arterinis kraujosp2dis i/'' mm$g! o +irdies susitraukim da#nis `/%'fmin tai rimtas #enklas! jog pacientas nukraujavo labai gausiai! ir tuos i+tiks +okas. 3ydytojas diagno-uoja apklaus5s ligon7! j7 i+tyr5s! atlik5s reikiamus tyrimus Cp#i2ros metu gali b2ti skausmingas 7temptas pilvas vir+utinje kairje pilvo srityje! gali b2ti kepen padidjimas! j kietumas! i+siplt5s poodinis pilvo ven tinklas! skys"io pilve po#ymiai ,ascito.! tiesiojoje #arnoje gali b2ti ap"iuopiami hemorojiniai ma-gai! nustatoma 7pl+a. Iaboratoriniai tyrimai. (raujyje anemija ,suma#j5s eritrocit kiekis! hemoglobino kiekis! hematokritas.! kre+jimo sutrikimai , 84?! ?BC! CDC8I.! trombocit kiekio suma#jimas! nustatoma kraujo grup perpylimui. 4ustatomas elektrolit disbalansas , natrio! kalio.! gliuko-s kiekis! kreatininas kraujyje. Dsant u#degiminms ligoms gali b2ti padidj5 u#degiminiai rodikliai. 1raujo duj tyrimas < nustatomas deguonies kiekis kraujyje! nuridantis nukraujavimo masyvum. +mat tyrimas < ben-idino reakcija nustatomas kraujas i+matose. $nstrumentiniai tyrimai. Bagrindinis tyrimas kraujavimui nustatyti i+ vir+utins vir+kinamojo trakto dalies yra e-o>agogastroduodenoskopija. 4ustatoma kraujavimo vieta! pa#eidimo pob2dis ,opa! variko-iniai stempls ma-gai! gastritas.. (olonoskopija padeda nustatyti kraujavimo i+ apatins vir+kinamojo trakto dalies prie#astis ,kolitai! v#ys! polipas.. 4eretai in>ormatyvesnis tyrimas kraujavimo vietai nustatyti i+ vir+kinamojo trakto yra kontrastin angiogra>ija ,7 pasirinkt kraujagysl5 pro +launies arterij 7vedamas kateteris! suleid#iamas kontrastas ir darant rentgeno nuotrauk nustatoma kraujavimo vieta.. Cp#valgins pilvo rentgenogra>ijos metu galime pamatyti or po dia>ragmos kupolais dl skrand#io per>otracijos. -otopais pa#ymt eritrocit tyrimas! scintigra>ija taikomi retai! esant ne#inomai kraujavimo prie#as"iai. 0igos gydymas Birma pagalba gausiai kraujuojan"iam i+ vir+kinamojo trakto: pakviesti greitj medicinos pagalb! gerti +alt skys"i! esant kraujosp2d#io kritimui kraujo centrali-acija ,kad kraujo gaut gyvybi+kai svarb2s organai < smegenys! plau"iai! +irdis. pv-. pakelti kojas. Dsant gausiam kraujavimui pirmiausiai atstatomas netektas skys"i kiekis! intraveni+kai leid#iami 7vair2s tirpalai. Duodama deguonies per kauk5 ,netekus kraujo suma#ja eritrocit ir jie nespja u#tikrinti reikiamo deguonies kiekio.. Baimama kraujo grup kraujo perpylimui. ?tebti arterin7 kraujosp2d7! deguonies kiek7 kraujyje. 4usta"ius kraujo grup5 perpilamas kraujas. 8uomet jei esti gausus kraujavim daroma skubi e-o>agogastroduodenoskopija ir stabdomas kraujavimas kraujagysles sutraukian"iais vaistais. *ei nepadeda daroma skubi operacija ir stabdomas kraujavimas. //E

3ydoma kraujavim suklusi prie#astis. Upalig < r2g+tingum ma#inantys vaistai! in>ekcija < antibiotikai! u#degimins #arn ligos < sul>asala-inas! stempls variko-iniai ma-gai < ant ven u#dedamos ligat2ros ,sutvirtinimai.! +alinamas kraujuojantis auglys! hemorojiniai ma-gai. Brogno- priklauso nuo kraujavimo masyvumo , masyvaus kraujavimo atveju 1'Q mir+ta.! juos suklusios prie#asties , pv-. opalig visi+kai pagydoma! v#ys < tik laikinai sustabdoma.. ?varbu laiku atpa#inti po#ymius ir laiku kreiptis 7 medikus.

/%'

(raujavimas i+ vir+kinamojo trakto < tai kraujavimas i+ pa#eist vir+kinamojo trakto viet < burnos! rykls! stempls! skrand#io! #arn. $emateme- < terminas! taikomas apra+yti vmim krauju. ;mimas krauju atsiranda neu#ilgo po to! kai prasideda pro>u-inis kraujavimas. 8ai 2mi b2kl! reikalaujanti neatidliotinos hospitali-acijos! nes ligonis gali nukraujuoti! 7vykti hemoraginis +okas ir mirtis. ;mimo krauju prie#astys gali b2ti: opalig! kepen ciro-! u#degimins vir+kinamojo trakto ligos! e-o>agitas! gastroe-o>aginio re>liukso ligos! gastritas. (raujuoti i+ vir+kinamojo trakto galima dl #arn polipo! polipo-s! v#io! traum ,kiauryminiai su#alojimai! buki sumu+imai.. 4ereikia pamir+ti! kad kraujuojant i+ nosies ar >aringins hemangiomos! kraujas yra nuryjamas ir gali b2ti i+vemiamas. 8okiais atvejais gali b2ti klaidingai diagno-uotas kraujavimas i+ vir+kinamojo trakto. Poymiai (raujavimas i+ vir+utins vir+kinamojo trakto dalies < pykinimas! rmuo! vmimas +vie#iu! +viesiu krauju ar )kavos tir+"iais0! kraujo kre+uliais! silpnumas! skausmas vir+utinje pilvo dalyje! po kairiu +onkauli lanku! maudimas u# kr2tinkaulio! nerimas! galvos svaigimas ir skausmai! #emas kraujosp2dis! gali pakilti temperat2ra. Keveik pus vis kraujavim vir+utinje vir+kinamojo trakto dalyje vyksta dl opaligs! kuri komplikuojasi 7 kraujavim. Dalis +i kraujavim yra labai pavojingi! nes atsinaujina. (ita didel kraujavimo prie#as"i grup < ero-ijos skrandyje! dvylikapir+tje #arnoje! stemplje. 8a"iau pavojingiausi ir di#iausi mir+tamumo rodikl7 turi kraujavimai i+ variko-ini stempls bei skrand#io dugno ma-g. +vemto kraujo saplva prikauso nuo kraujavimo intensyvumo bei skrand#io sul"i sekrecijos ir r2g+tingumo. Druskos r2g+ties 7takoje ,paveikus krauj r2g+"iu skrand#io turiniu. susidaro hematinas ir kraujas 7gauna kavos tir+"i pob2d7. 8ai rodo! kad kraujas ilgesn7 laik i+buvo skrandyje. Dsant tamsiai vy+ninei turinio spalvai! rei+kia! kad kraujavimas labai intensyvus. ;mimas tamsiai mlynais! violetinio atspalvio kre+uliais! su skysto kraujo priemai+a b2dingas kraujavimui i+ variko-ini stempls ma-g. Dsant skais"iai raudonam kraujui! reikia 7tarti kraujavim i+ stempls arba labai masyv kraujavim i+ skrand#io. $emateme-5 reikt skirti nuo kraujavimo i+ kvpavimo tak ir plau"i! kai ligonis atkosti putoto! +viesaus! purpurinio! skysto ar sukre+jusio! su oro burbuliukais kraujo. $emateme- yra grsmingas po#ymis! reikalaujantis neatidliotinai i+siai+kinti kraujavimo viet! 7vertinti prarasto kraujo kiek7 ir grsm5 ligonio b2klei ir neatidliojant pradti gydym. (itas kraujavimo 7 vir+utin5 trakto dal7 simptomas < juodos! deguto i+vai-dos! bli-gan"ios ir lipnios! speci>ins dvokian"ios i+matos < melena. Briklausomai nuo kraujavimo +altinio lokali-acijos! i+matos atrodo skirtingai. (uo #emiau yra kraujavimo +altinis! tuo daugiau +vie#io kraujo b2na i+matose ir tuo labiau pavir+iuje jis yra randamas. 8amsiai bordo arba raudonai rudos spalvos i+matos b2dingos kraujuojant i+ kylan"iosios storosios #arnos dalies. Hy+kiai raudonos arba vy+nins<avietins spalvos i+matos! kartais su gleivi priemai+a! b2dingos kraujuojant i+ nusileid#ian"iosios storosios #arnos dalies. Hy+kiai raudono kraujo juostels ant i+mat pavir+iaus arba kraujas i+ tiesiosios #arnos! nepriklausomai nuo i+mat! rodo kraujavim i+ apatins storosios #arnos dalies! hemoroidini ma-g! rektalini >istuli! neopla-mini op. *eigu kraujavimo metu yra viduriavimas! tada i+matos! nepriklausomai nuo kraujavimo #idinio! b2na ry+kiai raudonos. Pirmoji pagal%a /%/

/. ?kubiai i+kviesti greitj medicinos pagalb. %. Duoti gerti +alt skys"i ,esant gausiam kraujavimui pirmiausiai reikia atstatyti netekt skys"i kiek7.. 1. Dsant kraujosp2d#io kritimui atlikti kraujo centrali-acij ,kad kraujo gaut gyvybi+kai svarb2s organai < smegenys! plau"iai! +irdis! pv-. < pakelti kojas.. 9. ?tebti arterin7 kraujosp2d7. Dsant reikalui < gaivinti ,netekus kraujo suma#ja eritrocit ir jie nespja u#tikrinti reikiamo deguonies kiekio! todl gali tr2kti oro! sustoti +irdies darbas..

/%%

-,. 1raujo ir jo komponent perpylimo >trans6u9ij? metodai >koncer/uoto kraujo ir jo komponent trans6u9ija, tiesiogin, pakaitin ir autohemotrans6u9ija, indikacijos hemotrans6u9ijai?
8ai yra gana brangi ir ri-ikinga proced2ra. +ai+kinami vis nauji hemotrans>u-ijos pavojai ir komplikacijos. Dabar 7 kraujo perpylim #i2rima kaip ' s/etimo audinio transplantacij3. (raujo perpilimo indikacijos: a? Vmin ir chronin maakraujyst7 gmin ,centrinis veninis spaudimas yra jautresnis u# C(? bei $b! pirmas nukrenta nukraujavus.; Chronin ,eritrocit gamybos bei utili-acijos sutrikim parodo ani-ocito-! poikilocito-! retikulocito- ir t.t... Berpilama eritrocit mask. Cbsoliuti indikacija! esant aplastinei anemijai ir talasemijoms tai yra gyvyb5 palaikantis gydymas; visais kitais atvejais labai gerai pasverti trans>u-ijos naud ir galim komplikacij ri-ik bei galimyb5 atstatyti eritrocit bei hemoglobino kiek7 kitais metodais. b. IutrikNs kraujo krejimas >po operacij, sergant hemo6ilija, kepen ir kitomis ligomis.. Dsant trombocitopenijai ! perpilama trombocit mask! esant hemo>ilijoms < atitinkami kre+jimo >aktoriai ar +vie#iai +aldyta pla-ma! esant kepen ligoms ar vitamino ( stokai < +vie#iai +aldyta pla-mak; c. Ergani9mo intoksikacija sergant gelta, sepsiu, apsinuodijus gry%ais, smalkmis! barbit2ratais. Iabai abejotina indikacija. ?vetimas audinys gali dar labiau pabloginti ligonio b2kl5. d. IumajNs organi9mo atsparumas. rgi abejotina indikacija! dabar yra pigesni ir saugesni b2d atsparumui padidinti ir imuninei sistemai stimuliuoti. e? (ukrauja/us. k(adangi kraujo perpilimas laikomas svetimo audinio transplantacija! o kraujas yra daugelio lsteli bei stambiamolekulini med#iag sankaupa! dabar! norint suma#inti atmetimo reakcij ri-ik! perpilamas ne visas kraujas! o tik tam tikra jo dalis! priklausomai nuo ligonio poreikio pagal konkre"ias indikacijas. 3rynas ne>rakcionuotas kraujas naudojamas tiktai autohemotrans>u-ijai arba ypa" sunkiais atvejais! kai ligoniui tr2ksta vis kraujo komponent. 4.K. (rauj perpila tik gydytojas. ndikacijos hemotrans>u-ijai 7ra+omos 7 ligos istorij. Bageidautina prie+ perpilant bet kok7 kraujo preparat gauti ra+ti+k ligonio sutikim; ruo+iantis planinei operacijai! tai reikia atlikti prie+ kelet savai"i < jei ligonis atsisakys donorinio kraujo! reikia turti laiko paruo+ti jo nuosav krauj autohemotrans>u-ijai. (ontraindikacijos: Cbsoliu"i nra! reliatyvi - sunki ligonio b2kl , tromboembolija! hipertonija! miokardo in>arktas! 2minis glomerulone>ritas bei ltinis inkst nepakankamumas.. Dabar da#niausiai kalbant apie hemotrans>u-ij! turimas omeny eritrocit mass perpylimas. *o tikslas < panaikinti anemijos sukelt audini hipoksij. 8odl ir vienintel jo indikacija galt b2ti < sunki hemin ,slygota sutrikusio U% transporto kraujyje. hipoksija dl #ymaus eritrocit ir hemoglobino tr2kumo ,anemijos.! kurios nepavyksta koreguoti kitais metodais. ;ertinant indikacijas! atsi#velgiama 7 ligonio am#i! anemijos prie#ast7 ir sunkum ir 7 lydin"ias ligas ,ypa" plau"i ! +irdies.. $emotrans>u-ija nra indikuotina cirkuliuojan"io kraujo t2riui atstatyti! #ai-dos gijimui /%1

pagreitinti ir bendrai ligonio b2klei pagerinti ,nebent b2kls sunkumas yra slygotas anemijos.. Ckstrinis eritrocit mass perpilimas indikuotinas tik esant masyviam nukraujavimui su #ymia hipovolemija ir audini hipoksija! bet net ir tada i+ prad#i bandoma atstatyti volemij kristaloid tirpalais. 3rupiniam donoro ir recipiento kraujo tapatumui nustatyti reikia /' minu"i! individualiam < 1' min.; jei nra laiko! perpilamas ,'. grups HhV kraujas! atsiradus pirmiems trans>u-ins reakcijos po#ymiams! perpilimas i+ karto nutraukiamas. 1raujo perpylimo %&dai. .iesioginis < vienas i+ seniausi b2d. (raujas! pumpuojamas i+ donoro venos! per special aparat nukreipiamas 7 recipiento ven. Berpilamas +varus! su niekuo nesumai+ytas! +iltas +vie#ias! dar nepradj5s kre+ti kraujas tr2kumas: in>ekcijos pavojus! organi-aciniai sunkumai ,ruo+tis reikia! kaip ruo+iamasi operacijai! norint i+vengti kre+jimo! pilti reiki greitai! sunku sekti recipiento reagavim.. Ctlieka tik chirurgai. (etiesioginis. Berpilamas stabilusis kraujas < prarad5s kre+jimo gali! bet i+laik5s biologines savybes. Baprastas ir patogus b2das. 8aip pilamas +vie#iai citruotas! stabili-uotas ir konservuotas kraujas. 3ali perpilti visi gydytojai. ?tabili-uotas kraujas perpilamas papras"iausiomis priemonmis. Bavy-d#iui! krauj i+ donoro venos galima pro adat suleisti 7 bet kok7 +var ind su stabili-atoriumi ir tuojau perpilti! naudojant piltuvl7! +virk+t! Kobrovo aparat. 8ai lengvas ir prakti+kas kraujo perplylimas. (onservuotas kraujas laikomas plastmasiniuose mai+uose ir juose ilg laik nepakinta. Brie+ perpilant krauj! >lakonas nejudinant tikrinamas saugojimo vietoje. 3eros kokybs kraujo pla-ma skaidri! gelsvai #alsvos! gintarins spalvos! be drum-li. 8oje vietoje! kur susisiekia pla-ma ir kraujo k2neliai! yra ry+ki linija. n>ekuoto kraujo pla-ma yra drum-lina! blankios spalvos. (askart prie+ pilant krauj! reikia padaryti kontrolinius mginius donoro ir recipiento kraujo tapatybei nustatyti: (raujo grups nustatymas ,CKU.; (raujo tapatybs mginys < mai+omas donoro ir recipiento kraujas lk+telje ir stebima ar nra agliutinacijos. Hh >aktoriaus tapatybs mginys < mai+omas donoro ir recipiento kraujas! ta"iau agliutinacijai b2tina slyga yra auk+tesn nei aplinkos 8! t.y. #mogaus k2no temperat2ra. Kiologinis mginys < atliekamas prie ligonio. ?ula+inus & ml.! daroma & min. pertrauka! taip kartojama 1 kartus ,matuojamas C(?! pulsas.. *ei C(? krenta tada galima 7tarti netapatum: pagreitja kvpavimas! pavir+inis! veidas ir l2pos pabla! o vliau pamlsta! svaigsta ir spengia galvoje! ausyse. 3aliausiai vemia! atsiranda skausmai juosmenyje < rodo! kad hemoli- 7vyko organi-me. 2eikala/imai kraujo donorui7 Donoru g.b. /:-N' met pilietis! nesirg5s virusiniais C ir K hepatitais! neturintis paveldim lig. Goterims negalima duoti kraujo mnesini metu! & dienas prie+ jas ir po j. *ei donoras 7sivr auskarus! padar tatuiruot5! turjo chirurgines operacijas ar buvo susi#eid5s! jis met laike negali duoti kraujo. 2eikala/imai kraujo donorui7 Donoru g.b. /:-N' met pilietis! nesirg5s virusiniais C ir K hepatitais! neturintis paveldim lig. Goterims negalima duoti kraujo mnesini metu! & dienas prie+ jas ir po j. *ei donoras 7sivr auskarus! pasidar tatuiruot5! turjo chirurgini operacij ar buvo susi#eid5s! jis met laike negali duoti kraujo. /%9

--. 1omplikacijos po kraujo perpylimo.

(raujo ,eritrocit mass. perpilimo komplikacijos: a. $emoli-ins trans>u-ins reakcijos: /. 3reito tipo ,vadinamas hemotrans>u-inis +okas. < perpilus ne tos grups krauj! prasideda intravaskulin hemoli-. (lini+kai reakcija prasideda perpilimo metu labai 2miai: juosmens skausmai su iradiacija 7 kojas! odos paraudimas! +altkrtis su drebuliu! kar+"iavimas! pykinimas! vmimas! g.b. arterin hipoten-ija! hemoglobinurija! inkst nepakankamumas ,jei ligonis be smons! tai g.b. vieninteliai hemotrans>u-inio +oko po#ymiai.. Ttarus +ok! tuoj pat nutraukiama trans>u-ija! pilnai pakei"iama sistema. Iikus7 kraujo preparat ir ligonio krauj ,su DD8C. siun"ia 7 laboratorij prie#as"iai nustatyti. Iigonis gydomas intensyvios terapijos skyriuje. 8yrimai: serumo bilirubinas! laisvas hemoglobinas serume ir +lapime! koagulograma ,D ( ekskliuduoti.. 3ydymo tikslas: volemijos palaikymas! inkst nepakankamumo prevencija ,diure- t.b.` /'' ml.fval... $emoglobinas geriau i+eina pro inkstus ir nesudaro cilindr kanalliuose! jei +lapimas +arminis ,7fv 4a$CU1! kad +lapimo p$ b2t rF.&.. Dar g.b. skiriami gliukokortikoidai! pakaitin hemo trans>u-ija. %. L#delsto tipo hemoli-ins reakcijos < tai imuninis atsakas 7 kitus ,ne CKU. eritrocit antigenus. +sivysto po 1-9 sav.! kraujyje suma#ja hemoglobino! padaugja serumo bilirubino. b. Clergins reakcijos < dl svetim baltym: da#niausiai dl serumo baltym ,jei recipiento organi-me prie+ juos pasigamina gD.. 8ai yra ana>ilaksin reakcija. (lini+kai: urtikarinis brimas! edema! stridoras ,apsunkintas kvpavimas.! juosmens skausmai! kartais ana>ilaksinis +okas. 3ydymas: hemotrans>u-ijos nutraukimas. n>u-in terapija! desensibili-uojantys vaistai ,Ca%V! histaminas. ir gliukokortikoidai. 4eatliekamas pakaitinis kraujo perpilimas. +vengimas: priklauso nuo antik2n paie+k. c. n>ekcins ligos: hepatitas! si>ilis! maliarija! citomegalija! C D?! perpilus u#krst krauj. ;isuose kraujo preparatuose nustatomi a.k. prie+ 6 ;! $K;! $C;! 6I;-/ ,#mogaus lim>otropin7 virus.. Ket u#sikrtimo ri-ika pilnai nra panaikinama ,kraujas g.b. paimtas ankstyvame ligos periode! kai a.k. prie+ virus dar nesusi>ormavo.. / i+ &''''' recipient u#sikre"ia 6 ;! / i+ /''''' < $K; ar $C;. Kakterijos gali atsirasti kraujyje! jei donoras kraujo mimo metu turjo bakteriemij ,po danties i+traukimo.! arba jei ruo+iant krauj nebuvo laikomasi aseptikos. Iabai da#nai 7 kraujo preparatus patenka A.enterocolitica; ji auga #emoje ta! kuo ilgiau laikomas kraujas! tuo didesn u#krtimo ri-ika. d. Birogenins nehemoli-ins reakcijos. *as sukelia antik2nai prie+ donoro leukocitus ar trombocitus -- jie pasigamina recipientams po daugkartini trans>u-ij ir daug gimd#iusioms moterims. (lini+kai: +altkrtis! temperat2ros pakilimas. 3ydymas simptominis: di>enhidraminas %&-&' mg. per os ar 7fv! kartais kortikosteroidai. Ber sekan"ias trans>u-ijas naudojami leukocit >iltrai! prie+ jas ligonis premedikuojamas di>enhidraminu su paracetamoliu. e. Dmbolija oru arba kraujo kre+uliais! tromboembolins komplikacijos. >. Blau"i edema gali i+sivystyti sergant +irdies ligomis dl perkrovimo t2riu. 8okiems ligoniams trans>u-ija atliekama ltai! pro>ilakti+kai skiriamos nedidels diuretik do-s. /%&

<asy/i kraujo perpylim komplikacijos. Gasyviu vadinamas toks kraujo perpylimas! kai per par perpilto kraujo t2ris vir+ija recipiento cirkuliuojan"io kraujo t2r7. $ipotermija i+sivysto! kai skubant perpilamas at+ilti nespj5s kraujas. Dl jos gali sutrikti +irdies ritmas. 8odl! jei reikia skubiai perpilt7 kraujo! jis t.b. at+ildomas specialiu prietaisu. $ipokalcemija < konservuoto donorinio kraujo citratas suri+a recipiento kalc7. Basirei+kia pareste-ijom! traukuliais! hipotonija! neigiamu inotropiniu poveikiu +ird#iai. ?unkiais atvejais tenka leisti 7 ven /' ml /'Q Ca gliukonato. ?u perpilamu krauju Ca leisti negalima < kraujas gali sukre+ti. Ccido- ir hiperkalemija atsitinka perpilus sen eritrocit mas5 ,nes laikant i+ j i+eina laktatas ir kalis.. Bo %9 val. gali i+sivystyti hipokalemija < perpilti eritrocitai vl ima 7sisavinti kal7. Bolinkis 7 hemoragijas < dl hemodiliucijos skys"iais ma#ja trombocit ir kre+jimo >aktori koncentracija.

/%N

-!. Pikty%inio na/iko iplitimo '/ertinimas7 .(< klasi6ikacija, stadijos >p/9.7 skrandio /ys?
4avik skirstymo schema (epikty%inis na/ikas O tai patologinis ltai didjantis #idinys! sudarytas i+ auk+tu di>erenciacijos laipsniu pasi#ymin"i lsteli! labai pana+i 7 motinin7 audin7; jam b2dingas lokalus ekspansinis augimas ir dl +alia esan"i audini kompresija. Pikty%inis na/ikas O tai patologinis #idinys! sudarytas i+ pakitusi ir neribotai besidauginan"i atipini lsteli! praradusi pana+um 7 motinines lsteles! kurios yra daugiapakopio genetini pakitim somatinse lstelse proceso pasekm; jam b2dinga tiesiogin inva-ija ,in>iltracinis augimas! ekspansinis augimas. 7 bet kokios strukt2ros audinius ir organus! j destrukcija. Gokslas apie piktybinius navikus < onkologija. (iekvien navik sudaro du komponentai: parenchim ,naviko lstels. ir naviko stroma ,kraujagysls! j.a... j santykis gali labai skirtis. Bv-! skrand#io epitelins kilms piktybiniai navikai < karcinomos < pagal naviko parenchimos ir stromos santyk7. Cpie piktybinius navikus mokyta jau Dgipte prie+ &''' met. Birm kart v#ys sistemingai apra+ytas kaip da#na kaminkr"i liga Cnglijoje. 1ancerogene9 piktybinio naviko atsiradimas daugiapakopio genetini pakitim somatinse lstelse proceso pasekm ,da#niausiai palaipsn &-N onkogen+ slygojama maligni-acija.. *i atsiranda palaipsniui nuo pavieni v#ini lsteli. Istels supiktybjimas < kancerogene-. Biktybinio naviko apib2dinimas: Iergamumas ir mirtingumas. Iietuvoje daugiausiai sergama storosios #arnos! kr2ties! gimdos kaklelio v#iu. 8arp vyr labiau paplit5s prostatos! plau"i! storosios #arnos v#ys! odos! skrand#io! +lapimo p2sls! burnos ertms ir rykls! kasos v#ys. 8arp motr+ < kr2t! odos! storosios #arnos! gimdos k2no! gimdos kaklelio! kiau+id#i! skrand#io v#ys. (a/iko atsiradim3 lemiantys /eiksniai, iki/iniai procesai. (adangi ikiv#ini proces panaikinimas rei+kia gydym! teori+kai antrin pro>ilaktika yra susijusi su ankstyva v#io diagnostika! ta"iau +ios teorins ssajos yra netiesiogins! nes ikiv#iniai poky"iai yra nev#ys. 4eretai chirurginiu b2du pa+alinus ikiv#inius audinius! po operacijos patologai diagno-uoja smulkius v#ini lteli #idinius. (a/iko histologin gradacija7 o 3M < negalima nustatyti naviko di>erenciacijos laipsnio; o 3/ < didelis naviko di>erenciacijos laipsnis; o 3% < vidutinis naviko di>erenciacijos laipsnis; o 31 < ma#as naviko di>erenciacijos laipsnis; o 39 < nedi>erencijuotas navikas. Pikty%inio na/iko iplitimo 'ertinimas /%F

Dpitelins kilms navik i+plitimas Iietuvoje apib2dinamas pagal L CC rekomendacijas. 84G klasi>ikacija: ?istemos taisykls: 8 < pirminio naviko didumas. 8/! 8%! 81 ir 89 #ymtais apib2dinimas pirminio naviko i+plitimas organo sienoje ar parenchimoje. 8is ,8 in situ. yra papildomas #ymuo! rei+kiantis naviko lokali-acij gleivins epiteliniame sluoksnyje! nesant ba-ins membranos pa#eidimo po#ymi. 4 < ja apib2dinamas v#io i+plitimas regioniniuose lim>ma-giuose. 6ymima 4'! 4/! 4/. G < rei+kia metastasis. *a apib2dinamas v#io i+plitimas kituose organuose arba tolimuose lim>ma-giuose. 6ymima G' ,rei+kia i+plitimo nra. ir G/. ;isi ligos atvejai turi b2ti patvirtinti mor>ologi+kai; (iekvienos lokali-acijos navikui si2lomos dvi 84G klasi>ikacijos: prie+ gydym ir pooperacin histopatologin klasi>ikacija #ymima p84G.

*aponijos ve#io tyrimo mokslini draugij klasi>ikacijos nors yra pana+ios! bet utri ypatybi! kuri esm < tikslesnis ir detalesnis naviko i+plitimo apib2dinimas. 84G pavy-dys: skrand#io karcinoma. 8/ < gleivins ir pogleivio navikas. 8% < naviko plitimas 7 skrand#io ienos raumenin7 sluoksn7 ar subsero-in7 sluoksn7. 81 < naviko penetracija 7 sero-in7 skrand#io dangal. 89 < naviko plitimas 7 gretimas strukt2ras. *eigu pirminio naviko i+plitimo 7vertinimui nepakanka duomen #ymima 8[. Did#ioji ir ma#oji taukins! stempl! /%pir+t vertinama kaip ne gretimos strukt2ros. *eigu visceralin pilvaplv! dengianti skrand#io rai+"ius arba taukin5! pa#eid#iama! navikas klasi>ikuojamas kaip 81! jei ne < 8%. *eigu navikas plinta 7 stempl5 ar /%pir+t5! 8 verinamas pagal i+plitimo gyl7. 4' < metasta-i sritiniuose lim>ma-giuose nra. 4/ < metasta-s perigastriniuose lim>ma-giuose! sudaran"iuose pirm lim>ma-gi grup5. 4% < tolesniuose perigastriniuose lim>ma-giuose esan"ios metasta-s. 8ai metasta-s lim>ma-giuose! sudaran"iuose antrj lim>ma-gi grup5. 41 < metasta-s pagal 84G klasi>ikacij yra neskirimos. 8a"iau +is #ymuo yra i+skirtas pagal *aponijos skrand#io v#io mokslins draugijos klasi>ikacij. 8ai b2t metasta-s lim>ma-giuose! sudaran"iuose tre"ij lim>ma-gi grup5. 8ik taip klasi>ikuojant metasta-es lim>ma-giuose galima pagr7sti lim>adektomij svarb ir gyl7. 4[ rei+kia! kad sritini lim>ma-gi 7vertinti ne7manoma. G' < tolim metasta-i nra. G/ < yra tolimos metasta-s. G[ < 7vertinti ar yra tolim metasta-i ne7manoma. /%:

.(< klasi6ikacija prie gydym37 8 < pirminis navikas; o o o o 8M < negalima nustatyti naviko; 8U < nra pirminio naviko #ymi; 8is < preinva-in karcinoma ,carcinoma in situ.; 8/! 8%! 81! 89 < pirminio naviko matmenys ar vietinio i+plitimo didjimo laipsniai; 4 < sritiniai lim>ma-giai; 4' < sritiniai lim>ma-giai nepa#eisti; 4M < negalima nustatyti lim>ma-gi b2kls; 4/! 4%! 41 < sritini lim>ma-gi pa#eidimo metasta-mis laipsnis.

B.?. tuomet! kai pirminis navikas tiesiogiai pa#eid#ia lim>ma-gius! vertinama kaip lim>ma-gi metasta-s. G < tolimos metasta-s; GM < ne7manoma i+ai+kinti ar yra tolim metasta-i; G' < nra tolim metasta-i; G/ < yra tolimos metasta-s. G/ kategorija gali b2ti papildoma kitais simboliais! atsi#velgiant 7 metasta-i lokali-acij: Blau"i BLI (aul "iulp GCH (aul U?? Bleuros BID (epen $DB Bilvaplvs BDH ?megen KHC Udos ?( Iim>ma-gi IAG (iti organai U8$ P.(< pooperacin histopatologin klasi6ikacija7 p8 < pirminis navikas; p8M < po operacijos histologi+kai navik sunku nustatyti; p8is < preinva-in karcinoma ,carcinoma in situ.; p8U < tiriant preparat histologi+kai! naviko nerasta; B8/! p8%! p81! p89 < po operacijos histologi+kai patvirtintas pirminio naviko matmen didjimo laipsnis; p4 ir pG atitinka 4 ir G kategorijas. Papildomi sim%oliai7 y < simbolis vartojamas tuomet! kai 84G ar p84G kategorijos nustatomos po pirmins daugkartins terapijos. H < naviko recidyvai identi>ikuojami prie+dliu 0r=. C >aktorius: (ai! nustatant 84G kategorij! norima pabr#ti! kad in>ormacija tikra! yra ra+omas C! t.y. tikrumo >aktorius. 4ustatant 84G kategorij! gali b2ti tokie apibr#imai: C/ < nustatyta tik klinikiniu tyrimu; C% < nustatyta remiantis specialiais diagnostiniais tyrimais; C1 < nustatyta po chirurgins intervencijos; /%E

C9 < ligos i+plitimas nustatytas operacijos metu! visapusi+kai i+tyrus ligon7 ir re-ekuot preparat; C& < nustatyta autopsijos duomenimis. 2ecidy/ini na/ik $ klasi6ikacija7 Hecidyvinio naviko buvimas ar nebuvimas po gydymo #ymimas simboliu H. HM < negalima nustatyti ar yra naviko recidyvas po gydymo; H' < nra naviko recidyvo; H/ < mikroskopi+kai nustatytas naviko recidyvas; H% < makroskopi+kai matyti naviko recidyvas. ?krand#io karcinomos stadijos: / stadija: 8/-% 4' G'. 9 stadija: i+plit5s v#ys G/ arba 89 4%! kai G'. % ir 1 stadijos yra tarpins. Brogno-5 lemia 9 naviko ypatybs: /. +plitimas. *i nustatoma ligonio prie+operacinio tyrimo metu! o operacijos metu! pooperacinio chirurginio preparato tyrimo metu. Brie+ operacij palapuojamos tolimos metasta-s ar nepaslankus pirminis navikas yra blogos progno-s po#ymiai. *ei pana+2s po#ymiai nustatomi operacijos metu! tai taip pat blogos progno-s po#ymiai. $istologinis preparato tyrimas gali tiksliau atskleisti naciko i+plitim bei plitimo kelius. %. Gikromor>ologija. Brogno-5 lemia naviko histologins di>erenciacijos laipsnius. % veiksniai < naviko i+plitimas ir jo histologin di>erenciacija visada turi b2ti vertinami kartu. Ga#as nei+plit5s! ta"iau nedi>erencijuotas navikas biologi+kai gali b2ti labai agresyvus ir nulemti blog progno-5. 8uo tarpu i+plitusiais navikais sergantys ligoniai gali b2ti skmingai gyomi! jei naviko di>erenciacija yra gera. 1. 4aviko topogra>ins anatomijos anatomijos ypatybs. 4aviko bloga anatomin lokali-acija gali b2ti didel kl2tis j7 siekiant pa+alinti. 8ai gali nulemti progno-5. Bavy-d#iui! >rontalins skilties smegen navikas gali b2ti lengvai pa+alinamas! tuo tarpu smegen kamieno navik pa+alinti gali ne2ti joki +ans. (epen kairiojo lateralinio segmento navikas yra lengvai pa+alinamas! tuo tarpu tarp kepen ven augant7 navik pa+alinti gali b2ti ne7manoma. 9. Iigonio bendra b2kl. *eigu ligonio b2kl ,dl am#iaus! gretutini lig. yra labai bloga! operacijos siekiant pa+alinti navik neretai atlikti negalima. Bavy-d#iui ligoniams! sergantiems ltiniu inkst nepakankamumu ir kt. ligonio bendr b2kl5 patariama 7vertinti pagal B?CU. ?i2loma 9 laipsni skla arba charakteri-uoti (amo>skio indeksu. Iigonio b2kls 7vertinimas: laipsnis < ligonis aktyvus. laipsnis < sunku dirbti >i-in7 darb arba 7tampos reikalaujant7 darb! gali atlikti lengvus darbus. laipsnis < save aptarnauti gali! bet nepajgia dirbti! lovoje praleid#ia ma#esn5 dienos dal7. ; laipsnis < vos pajgia apsitarnauti! pus5 dienos laiko praleid#ia lovoje. ; laipsnis < apsitarnauti negali! priverstas gulti. Pikty%inio na/iko klinikin' pasireikim3 lemia7 b. Birminio naviko sukelti simptomai. c. Cntrini navik ,metasta-i. sukelti simptomai. /1'

d. 4especi>iniai piktybins ligos simptomai. Vienintel iimtis O C(I na/ikai, kurie ' kitus atokiau esan=ius organus ir audinius neplinta. 4avikai diagno-uojami remiantis anamne-e! klasikiniais >i-iniais objektyvios ap#i2ros metodais bei specialiais tyrimo metodais ,dinamin (8! KGH! arteriogra>ija! portogra>ija! ;pie skranduk37 8he C*CCfL CC ?ystem in Bathologic ?taging ,` 8ables &9-% and `&9-1.: 8he Cmerican *oint Committee on CancerfLnion nternationale Contre le Cancer ,C*CCfL CC. system is the most Pidely used pathologic staging system >or gastric cancer and evaluates the primary tumor ,8.! regional lymph nodes ,4.! and distant metastatic disease ,G.. 8 stage is divided into >our levels based on the depth o> penetration into the stomach Pall. 8/ tumors are the most super>icial! Pith involvement only as deep as the submucosa. 8% tumors invade into the muscularis propria! and 81 tumors are into the serosa. 8% tumors are divided into 8%a ,invasion o> the muscularis propria. and 8%b ,invasion o> the subserosa.. 89 tumors invade adjacent organs directly. 4 stage is divided into >our levels based on the number o> positive local lymph nodes: 4' s '; 4/ s /<N; 4% s F</&; 41 s `/&! no longer on the site o> nodal metastases. Batients Pith 41 nodal disease are classi>ied as stage ;. 8he classi>ication o> gastric carcinoma reported by the *apanese Hesearch ?ociety o> 3astric Cancer de>ines nodal stage by anatomic location and pro[imity to the primary tumor! based on the division o> si[ perigastric stations ,right and le>t cardia! lesser and greater curvatures! and supra and in>ra pyloric.! and >ive additional stations along the celiac vessels ,celiac! hepatic! le>t gastric! splenic! hilum o> the spleen.. hhile the C*CCfL CC 4 staging Pas based on the *apanese system! pro[imity to the tumor may not necessarily re>lect prognostic value in terms o> nodal staging. Iauren Classi>ication ?ystem: 8he Iauren system is another major classi>ication system >or gastric adenocarcinoma that divides the disease into intestinal and di>>use types; hoPever! cancers Pith a mi[ed histology containing components o> both intestinal and di>>use disease have been described. ntestinal-type gastric cancer is also called the YYepidemicSS type! because it retains glandular structures and cellular polarity. 3rossly! the intestinal type usually has a sharp margin! arises >rom the gastric mucosa! and is associated Pith chronic gastritis! gastric atrophy! and intestinal metaplasia. $elicobacter pylori and other environmental >actors are thought to play major roles in its pathogenesis. 8he di>>usetype histology is associated Pith an invasive groPth pattern Pith scattered clusters o> uni>ormlysi-ed malignant cells that >re^uently in>iltrate the submucosa. 8his di>>use type has little glandular >ormation! and mucin production is common. 8he in>iltrative groPth pattern observed in di>>usetype gastric cancers o>ten leads to cancers Pithout a mass and present as advanced linitis plastica. Dndoscopically! such cancers may be di>>icult to identi>y Pithout ulceration or mass >ormation. Xor e[ample! linitis plastica is observed as a non-distensible! leather bottle-like appearance on the stomach. horld $ealth Urgani-ation Classi>ication ?ystem: 8he horld $ealth Urgani-ation ,h$U. scheme divides Iauren intestinal-type gastric adenocarcinomas into papillary or tubular groups! and the /1/

84G de>inition Brimary tumor ,8. t 8M: Brimary tumor cannot be assessed t 8': 4o evidence o> primary tumor t 8is: Carcinoma in situ: intraepithelial tumor Pithout invasion o> the lamina propria t 8/: 8umor invades lamina propria or submucosa t 8%: 8umor invades the muscularis propria or the subserosaa t 8%a: 8umor invades muscularis propria t 8%b: 8umor invades subserosa t 81: 8umor penetrates the serosa ,visceral peritoneum. Pithout invading adjacent structuresb!c t 89: 8umor invades adjacent structuresb!c t Hegional lymph nodes ,4. t Hegional lymph nodes include perigastric nodes >ound along lesser and greater curvatures and nodes located along le>t gastric! common hepatic! splenic! and celiac arteries. Xor p4! a regional lymphadenectomy specimen Pill ordinarily contain at least /& lymph nodes. nvolvement o> other intra-abdominal lymph nodes! such as hepatoduodenal! retropancreatic! mesenteric! and para-aortic! is classi>ied as distant metastasis. t 4M: Hegional lymph node,s. cannot be assessed t 4': 4o regional lymph node metastasisd t 4/: Getastasis in /<N regional lymph nodes t 4%: Getastasis in F</& regional lymph nodes t 41: Getastasis in more than /& regional lymph nodes t Distant metastasis ,G. GM: Distant metastasis cannot be assessed G': 4o distant metastasis G/: Distant metastasis Iauren di>>use-type into mucinous or signet ring cell groups. hhile this system is not >re^uently utili-ed PorldPide! it o>>ers more in>ormation than smaller classi>ication schemes >or gastric adenocarcinoma.

/1%

+ interneto: ;#iniai susirgimai klasi>ikuojami pagal 7vairius kriterijus - i+plitim! dyd7! histologin7 tip! piktybi+kum. Tvertinus +iuos kriterijus! nustatoma v#io stadija. Bagal j galima progno-uoti ligos eig! parinkti tinkam gydym. Ha+ant /io diagno9N! visada pridedamos raids 84G su tam tikrais indeksais +alia. ( jos rei+kiaZ . >tumor?. Jis #enklas rei+kia naviko dyd7 bei in>iltracij 7 gretimus organus. Da#niausiai pasitaiko keturi lygmenys: 8/ - 89. 8/ ir 8% rei+kia! kad navikas nedidelis! nepa#eid5s aplinkini organ. 81 rei+kia! kad navikas jau peraugo organo sienel5! yra pakankamai didelis. 89 - navikas i+plit5s 7 gretimus organus. ?uprantma! kad kuo ma#esnis indeksas! tuo geresn progno-. . 4aviko dydis vertinamas papras"iauiai j7 i+matuojant ,kompiuterins tomogra>ijos!echoskopijos metu! ar po operacijos.. 8ikslus dydis skirtingas 7vairi lokali-acij navikams. (artais vartojamas simbolis 8M! kuris rei+kia! kad naviko lokali-acija dar nenustatyta ,pv-! kai randamos tik metasta-s.. ( >node?. Barodo! ar navikas i+plit5s 7 lim>ma-gius. 4M rei+kia! kad i+plitimo 7 lim>ma-gius ne7manoma 7vertinti! 4' - kad pa#eist lim>ma-gi nra! 4/ - pa#eistas vienas ar keli lim>ma-giai! 4% - pa#eista kur kas daugiau lim>ma-gi! 41 - navikas i+plit5s ne tik regioniniuose! bet ir kit region lim>ma-giuose. (uo daugiau lim>ma-gi apimta v#io! tuo ligos progno- blogesn! o gydymas komplikuotesnis. < >metastasis?. 4urodo! ar yra atokij metasta-i. GM rei+kia! kad nepakanka duomen - per ma#ai tyrim. G' - metasta-i nra! G/ - yra bent viena tolimoji metasta-. *ei randama bent viena metasta-! i+kart nustatoma ; ligos stadija. (artais naudojamas indeksas 3! kuris rei+kia histologin7 naviko tip ir jo piktybi+kum. 3/ rei+kia ma# piktybi+kum; navikas ltai auga ir dauginasi! piktybi+kumas didja atitinkamai 3% ir 31! o 39 rei+kia! kad navikas labai piktybi+kas! dauginasi be sustojimo. (ita vertus! toks navikas jautresnis chemoterapijai. 2emiantis iais kriterijais, nustatoma /io stadija7 " stadija! kitaip vadinama naviku in situ. 8oks navikas dar neperaug5s epitelio ba-ins membranos. *o progno- gera! paprastai toks navikas operuojamas! o po operacijos pacientas visi+kai pasveiksta. $ stadija - navikas lokali-uotas! nedidelis. *o progno- taip pat gera! o gydymui u#tenka operacijos. $$ stadija - navikas didelis! ta"iau nei+plit5s! neperaug5s kit organ. Baprastai tokio v#io progno- gera. gydymas - operacija. $$$ stadija - navikas i+plit5s 7 sritinius lim>ma-gius. 8okio v#io progno- blogesn! jo gydymas kombinuotas - operacija! spindulinis gydymas bei chemoterapija. $V stadija - v#ys i+plit5s - randama bent viena atokioji metasta-. 8okio naviko progno- paprastai bloga! o gydymas - simptominis. Chirurginis gydymas taikomas retai! da#niausiai skiriama chemoterapija.

/11

- . Vini susirgim gydymo principai >kompleksinis, radikalus, paliaty/us?

;ienas i+ pagrindini navik gydymo b2d - operacinis. 4epiktybiniai navikai i+pjaunami! jei yra nesunkiai prieinami. Ba+alinti nepiktybiniai navikai nerecidyvuoja. *uos +aliname todl! kad jie link5 maligni-uoti ,polipai! angiomos.. Da#nai nepiktybiniai navikai spaud#ia gyvybi+kai svarbius organus! ,galvos! nugaros smegenys.! todl turi b2ti tuojau pat pa+alinti. Biktybiniai navikai turi b2ti nedelsiant radikaliai pa+alinami. ;ienas i+ svarbiausi reikalavim operuojant piktybinius navikus ablastika- naviko pa+alinimas su sveikais audiniais. ?varbu! kad naviko lstels nepatekt 7 operacin5 #ai-d! kur gali susidaryti implantacins metasta-s. Bv-.: ?tandartins skrand#io v#io operacijos yra totalin gastrektomija arba subtotalin skrand#io re-ekcija ,+alinami du tre"daliai skrand#io. lim>onodektomija. (artu +alinamos ir taukins. Jalinant kr2ties v#7 pa+alinama ne tik visa liauka! bet ir m.pectoralis major et m.pectoralis minor bei sritiniai pa#asties lim>ma-giai. Cblasti+kai atlikta operacija yra radikali! ir laiku j padarius neturt b2ti recidyv. Paliaty/ios operacijos paprastai daromos kai navikai jau toli pa#eng5! nepa+alinti ir j negalima radikaliai operuoti. 4uo +i operacij tik laikinai palengvja ligonio b2kl. Bv-.: kai kardialins skrand#io dalies v#io negalima pa+alinti! daroma skrand#io >istul pro kuri ligonsi maitinamas.Biliorins skrand#io dalies v#ys trukdo maistui praeiti 7 dvylikapir+t5 #arn! todl plonoi #arna sujungiama su skrand#iu ,gastroenteroanastomo-.. 1om%inuotas gydymas: daromos radikalios operacijos ir taikomas spindulinis ar gydymas. (ombinuoto gydymo atveju spindulin terapija gali b2t skiriama prie+ operacij! kad suma#t navikini lsteli aktyvumas! navikin in>iltracija! kad navikas pasidaryt operabilesnis. Bo operacijos taikomas pasilikusiom navikinm lstelm sunaikinti.

/19

G/d/mo r2/sD _ )okal2s g/d/mo metodai. 7ikslas ! paalinti pirmin &idin1 da&niausiai skiriamas ankst/ j stadij at ejuD ! C%irurgija ! $pindulin terapija _ $isteminis g/d/mas. 7ikslas ! sistemikai eikti lig1 ma&inti jos &idiniusS gali b2ti skiriama is stadij at ejaisD ! C%emoterapija ! "munoterapija ! Hormonoterapija ! 6iologins terapijos "- 8"7@'D -iuo metu pagrindins &io g/d/mo priemons /ra c%irurgija1 c%emoterapija ir radioterapija. 7aip pat is daugiau dmesio skiriama imunoterapijos1 prie &ini akcin ir airi gen terapij t/rinjimams. E&ir'rgija ` pati seniausia &io g/d/mo priemon. 4i ir iandien naudojama da&niausiai. 7aip pat daugeliu at ej ji /ra pati e;ekt/ iausia1 /pa+ jeigu na ikas dar nra iplitMs. 7a+iau kad ir kaip meistrikai dirba c%irurgai1 c%irurgija panai pikt&oli ra jim. 4i nealina prie&asties1 dl kurios iaugo pikt&ols ir negali apsaugoti nuo j ateit/je. *is dlto pus is &iu sergan+i ligoni /ra ig/domi c%irurgikai1 todl c%irurgijos s arbos ne ertinti negalima. $tandartinis c%irurgijos tikslas /ra paalinti pat na ik ir kiek manoma daugiau aplinkini audini1 kad &/s daugiau neplist ar neatsinaujint. Pastaraisiais metais c%irurgija tampa kur kas ma&iau agres/ i. ,edicina pradeda suprasti1 kad geresni re.ultatai neb2tinai priklauso nuo paalint audini kiekio. Radioterapija irgi /ra s arbi &io g/d/mo priemon. Paprastai ji eikia tik t k2no iet1 kuri /ra nukreiptas radioakt/ usis spindul/s. 'adioterapija panai c%irurgin g/d/m tuo po&i2riu1 kad ja galima naudotis tik tada1 kai &/s nra iplitMs. 'adioterapija kartais gali b2ti tokia pat e;ekt/ i kaip ir c%irurgija1 ta+iau ji kur kas ma&iau &aloja ligonio k2n. E&emoterapija /ra tre+iasis standartinis &io g/d/mo b2das. 7ai pats naujausias i is trij metod1 susi;orma Ms penktajame aa am&iaus deimtmet/je.

/1&

BC?(C 8C: 8eisingai pasirenkant gydymo metod! b2tina apib2dinti: - Biktybinio naviko tiksli viet ir i+plitim. - 4aviko mor>ologin7 tip. - Kendr ligonio b2kl5. 8ai rei+kia! kad turi b2ti atsi#velgta 7 individualias ligonio bei ligos eigos ypatybes. 3ydymas gali b2ti dvejopas: radikalus ,curative. ,kai siekiama ligon7 visi+kai i+gydyti. ir paliatyvinis ,kai visi+kai i+gydyti ligon7 galimybi nra.. Hadikalaus gydymo b2dai: /. Chirurginis. (ai atliekamas priminio naviko pa+alinimas! noras jau yra antriniai #idininiai atokiuoe organuose ar audiniuose. Bavy-d#iui tiesiosios #arnos v#ys gali b2ti +alinamas! jeigu prasidjo gausus kraujavimas ir jo! ne#i2rint to! kad kepenyse yra daug metasta-i. +plit5 kiti storosios #arnos navikai taip pat gali b2ti pa+alinti! jeigu jie yra #ran nepraeinamumo prie#astis. ?kausm suma#inti galima atliekant nerv vientisum nutraukian"ias operacijas ,pavy-d#iui! splancnikotomija! sergant i+plitusiu kasos v#iu.. %. Hadioterapija ,burnos! tiesiosios #arnos navikai.. ndukuotina! pv- siekinat suma#inti neoperabilaus naviko dyd7. 1. Chirurginio ir radioterapinio gymymo kombinacija ,gimdos kaklelis.. Baliatyvaus gydymo b2dai: /. Chirurginis. %. Hadioterapija. 1. Iytiniai hormonai ir endokrinini liauk operacijos. 9. ;#io chemoterapija. &. ;aistai. N. 4erv blokados. F. Bsichoterapija! moralinis palaikymas. Chirurgin onkologija < onkologini lig chirurginis gydymas pagal bendrosios chirurgijos bei onkologijos principus. /. Chirurginis. (ai atliekamas priminio naviko pa+alinimas! noras jau yra antriniai #idininiai atokiuoe organuose ar audiniuose. Bavy-d#iui tiesiosios #arnos v#ys gali b2ti +alinamas! jeigu prasidjo gausus kraujavimas ir jo! ne#i2rint to! kad kepenyse yra daug metasta-i. +plit5 kiti storosios #arnos navikai taip pat gali b2ti pa+alinti! jeigu jie yra #ran nepraeinamumo prie#astis. ?kausm suma#inti galima atliekant nerv vientisum nutraukian"ias operacijas ,pavy-d#iui! splancnikotomija! sergant i+plitusiu kasos v#iu.. %. Hadioterapija ,kr2ties! tiesiosios #arnos v#ys.. ndukuotina! pv- siekinat suma#inti neoperabilaus naviko dyd7. 1. Iytiniais hormonais ,ir endokrinini liauk operacijomis. gydomi kr2ties ir prostatos v#iu sergantys ligoniai. /1N

9. ;aistai: nenarkotiniai ir narkotiniai analgetikai! hipnotikai! trankvili-atoriai! antiemetikai ir kt. &. 4erv blokadoms gali b2ti naudojamas alkoholis. Chirurginio gydymo principai Dpitelins lilms ir me-enchimins kilms piktybini navik gydymo principai skiriasi! nes epitelins kilms navik pagrindinis metasta-avimo kelias < lim>ogeninis! me-enchimins kilms < hematogeninis. Dpitelins kilms piktybini navik gydymo principai: - Briminio naviko pa+alinimas sveik audini ribose ,ar jo destrukcija.. - ;ietini lim>ini basein! drenuojan"i pirmin7 navik! pa+alinimas! +alia pirminio naviko esantys lim>iniai baseinai yra suskirstyti 7 1 grupes < pirm! antr ir tre"i. 'e.ekcija# dalis organo 9ktomija# isas organas Disekcija# lim;ma.gi paalinimasD DB# nealinamiS D<# sritiniai1 DO# regioniniai1 DE# isi1 ta+iau tai neatliekama. Knkologini operacij skirst/masD 'B# s eik audini riboje paalinami1 '<# atrodo1 kad isk paaliname1 bet mikroskopikai lieka &inio audinio1 'O# neabejotinai po operacijos lieka1 taip b2na gausi metasta.i at eju. Po operacijos minimum >m. stebima b2kl1 nes tada did&iausi recid/ o tikim/b1 liau ji labai suma&ja. 7aip pat pirmaisiais metais da&niau atliekama. Iors ir likus pakitimams1 jei jie ir/kja po >m. laikoma1 kad tai naujas susirgimas.

/1F

-*. Vio ymenys >p/9.7 PI;, CC;, ;@P, C;1:H:?, j reikm chirurgijoje >diagnostika, gydymo kontrol?.
BC?(C 8C: ;#io #ymenys < tai naviko audini gaminamos med#iagos! kuri kiek7 galima i+matuoti biocheminiais ir imunocheminiais metodais. Jios med#iagos gali suteikti in>ormacijos apie naviko eg-istavim! kitim! progresavimo progno-5! gydymo veiksmingum bei naviko atsinaujinim. 8radiciniai v#io #ymenys paprastai yra su v#iu susij5 antigenai! >ermentai! speci>iniai baltymai bei metabolitai. (aip v#io #ymenys neseniai pradti naudoti onkogenai! onkogen produktai ir v#io progresavim slopinantys genai. Jiuos #ymenis galima matuoti ir audiniuo! ir serume. ;#io #ymenys glaud#iai susij5 su speci>inmis v#io r2+imis. ;#io #ymen klinikinis naudojimas /. Bo spindulinio gydymo ar pooperaciniame periode ,norint laiku pastebti ligo atinaujinim ir metasta-avim.. %. Uperacijos radikalumui 7vertinti. 1. Iaiku pakeisti chemoterapij! jeigu v#io #yments rodo! jog ji nee>ektyvi. 9. Batikslinti ligos stadij ir klinikin5 grup5. &. Cnkstyvai v#io diagnostikai bei atrankai tolimiems kryptingiems tyrimams. Veio ymen koncentracijos serume ryys su pikty%inio na/iko kinetika - Iiga progresuoja: v#io #ymuo padidja %&Q. - Dalin remisija: v#io #ymuo sua#ja &'Q. - ;isi+ka remisija: neapibr#ta. Vio ymen nustatymo laikas7 /. Brie+ operacij. %. Bo operacijos ,per pirm mnes7.. 1. (as ketvirt7 pirmus 1 metus po operacijos. 9. % kartus per metus < 9-& metais po operacijos. &. + karto 7tarus! kad yra ligos atsinaujinimas arba metasta-s. Vio ymen naudojimas ;ieta Prostata Itoroji arna 1epenys 1r&tys Ikrandis 1asa Plau=iai Distologija ;denocaH ;denocaH DCC ar%a mts ;denocaH ;denocaH ;denocaH Imulkial3stelinis /ys Pagrindinis PI;7 lais/asis CC; ;@. C; 1 HC; +,H! C; 1:H: ProG2P, (IC Papildomas P;P C; 1:H: CC; CC; C; 1:H: CC; CC;

/1:

Plau=iai

Gimdos kaklelis 1aiuids

;denocaH ir plok=ial3stelinis /ys Plok=ial3stelinis /ys Cpitelinis

ICC

CC;

ICC C; 1,

CC; C; +,H!

Pro6ilaktika7 /. Brimin ,bensrosios nuorodos.. %. Cntrin ,speci>in.: prie+v#ini sindrom ir lig gydymas.

/1E

;#ins lstels kartais i+skiria 7 krauj speci>inius baltymus! kurie yra naviko indikatoriai. 8okie baltymai vadinami naviko #ymenimis! pagal juos galima nustatyti! kokiame organe vystosi navikas. (artais vienodus naviko #ymenis gali i+skirti skirtingi navikai. 8aip pat kartais tok7 pat protein gali i+skirti ir sveikos lstels! ta"iau daug ma#esniais kiekiais. 4e visi navikai i+skiria #ymenis 7 krauj! ta"iau jeigu i+skiria! tokios med#iagos padeda anksti diagno-uoti lig! skirti tinkam gydym! nustatyti ligos pasikartojim. 8aigi jeigu aptinkama tam tikra speci>ini naviko #ymen koncentracija! yra didel tikimyb! kad #mogus serga v#iu. Iabai da#nai! jeigu gydymas yra pakankamai veiksmingas! #ymen kiekis kraujyje suma#ja! ir prie+ingai! jeigu gydymas neveiksmingas! j nema#ja. *eigu po skmingo gydymo #ymen kiekis suma#ja! o po to padidja! tai gali b2ti rodiklis! kad v#ins lstels vl m daugintis! nors kit simptom tuo metu dar nra. 1$.;I7 ;#io lstels intensyviau gamina tam tikras baltymines med#iagas! kuri sveiko! nesergan"io organi-mo lstels gamina labai nedaug. Jias med#iagas! atlikus tyrimus! galima aptikti kraujyje. *os vadinamos v#io #ymenimis. ?veiko #mogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai 7vairi v#io #ymen. ?ergant vienokiu ar kitokiu v#iu! jo lstels ima intensyviai i+skirti atitinkamus v#io #ymenis! tuomet kraujyje j aptinkama daugiau < lygis vir+ija normal. ;#io #ymen lygis kraujyje gali padidti sergant ne tik onkologinmis ligomis! bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinmis ligomis ar gerybiniais navikais. (artais ir sergant v#iu navikas negamina v#io #ymen! kraujyje j lygis neb2na padidj5s. 1ada naudojami /io ymen kiekio kraujyje tyrimai7 4ustatant! ar nra 7tarimo dl atitinkamo organo v#io Tvertinant v#io gydymo e>ektyvum ?tebint pacientus po onkologins ligos gydymo dl ligos recidyvavimo ar progresavimo Iabai svarbu #inoti! kad v#io diagno-ei nustatyti nepakanka >akto! kad paciento kraujyje padidj5s vieno ar kito v#io #ymens kiekis. 3al #ymens kiekis padidjo ne dl v#io! bet dl kitos prie#asties ir prie+ingai < #mogus gal jau serga v#iu! o #ymens kiekis kraujyje < nepadidj5s. 8odl! aptikus padidjus7 kokio nors #ymens kiek7 kraujyje! galima tik 7tartivien ar kit piktybin5 lig! kurios buvim b2tina 7rodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus. Heikia pabr#ti! kad pagrindinis v#io #ymen tyrim panaudojimo tikslas < stebti ar! u#baigus vis numatyt paciento gydym! liga neatsinaujina! bei 7vertinti v#io gydymo e>ektyvum. (aip minta! kai organi-me atsiranda piktybini lsteli! kurios gamina v#io #ymenis! +i #ymen kiekis kraujyje b2na padidj5s. Bo gydymo! kai v#io #idinys ar #idiniai pa+alinti operacijos b2du ar sunaikinti chemoterapijos! spindulinio ar hormoninio gydymo metodais! nebelieka lsteli! kurios gamint tuos ar kitus v#io #ymenis. 8odl iki gydymo padidj5s v#io #ymens lygis po gydymo palaipsniui ima ma#ti ir pasiekia norm! kartais net '. *ei! prajus tam tikram laikotarpiui! liga atsinaujina ar atsiranda naviko metasta-i! atitinkam v#io #ymen lygis kraujyje vl ima didti. ?varbu ir tai! kad v#io #ymenys )prane+a0 apie galim ligos atsinaujinim! t.y. pradeda palaipsniui didti jau tada! kai pacientas dar nejau"ia joki ligos simptom! o kitais tyrimais atsinaujinusios ligos #idini neaptinkama. Jtai dl +i prie#as"i buvusiems onkologiniams ligoniams po gydymo! be kit tyrim! rekomenduojama periodi+kai tirti v#io #ymenis tikintis! kad taip bus anksti ir laiku /9'

nustatytas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Cptikus padidjus7 v#io #ymen kiek7 ,priklausomai nuo naviko lokali-acijos.! pacientas papildomai tiriamas! ie+koma galimai atsinaujinusios ligos #idini. (ai reikiamais tyrimais patvirtinama! kad liga progresuoja! pacientui skiriamas atitinkamas gydymas. ;#io #ymenys tiriami siekiant 7sitikinti! ar skiriamas gydymas e>ektyvus. *ei! navik pa+alinus operacijos metu! atitinkamas v#io #ymuo greitai nesuma#ja iki normos ar net pradeda didti! tai rei+kia! kad jis nebuvo radikaliai ,visas. pa+alintas arba jau yra v#io metasta-i. *ei taikant chemoterapij v#io #ymens kiekis kraujyje nema#ja! gal net didja! tai leid#ia manyti! kad b2tent +i chemoterapija yra nee>ektyvi. ;isais tokiais ir pana+iais atvejais gydymo taktika per#i2rima! gali b2ti kei"iama. *ei pacientui! sirgusiam ar sergan"iam konkre"ia onkologine liga! gydymo metu ar po gydymo pradeda didti tai ligai b2dingo v#io #ymens kiekis kraujyje! galima 7tarti! kad gydymas nee>ektyvs ar kad liga atsinaujino bei progresuoja. Cptikus tariamai sveikam pacientui padidjusias kai kuri v#io #ymen reik+mes ir toliau atlikus detal atitinkam organ ,priklausomai nuo to! koks #ymuo buvo padidj5s. i+tyrim! gali b2ti nustatyta ankstyvos stadijos piktybin liga. 8uo pagr7sta! pavy-d#iui! Iietuvoje vykdoma prostatos v#io ankstyvosios diagnostikos programa < visiems nuo &' iki F& met am#iaus vyrams ir vyrams nuo 9& met am#iaus! jei j tvai ar broliai sirgo prostatos v#iu! kas % metus turi b2ti atliekamas prostatos v#io #ymens B?C kiekio kraujyje tyrimas. *ei atlikus +7 tyrim aptinkamas padidj5s B?C kiekis! tuomet programa numato tolesn7 i+tyrim! kad b2t nustatyta! ar pacientas serga prostatos v#iu. Daliai i+ pacient! kuriems buvo aptiktas padidj5s B?C lygis! po detalesnio i+tyrimo prostatos v#io diagno- pasitvirtina. Iabai svarbu tai! kad tokiu b2du prostatos v#ys vis da#niau aptinkamas ankstyvos stadijos. ;#io #ymenys! kuri kiekis kraujyje tiriamas da#niausiai: d Prostatos speci6inis antigenas ,B?C. < padidj5s B?C lygis kraujyje leid#ia 7tarti prostatos v#7 ir paskatina atlikti kitus tyrimus siekiant nustatyti! ar yra prostatos v#ys. 8odl B?C nustatomas ne tik vyrams! turintiems nususkundim prostata. ?iekiant nustatyti prostatos v#7 ankstyvos stadijos! tyrim tikslinga atlikti ir neturintiems nusiskundim prostata vyrams. 8yrimas naudojamas ir gydymo e>ektyvum bei ligos eig po gydymo stebti. d 1iauidi /io ymens ,Ca /%&. kiekis da#niausiai padidja sergant epiteline kiau+id#i adenokarcinoma. 4ustatytas padj5s jo kiekis kraujyje paskatina detaliau i+tirti kiau+ides ir daliai pacien"i aptikti ankstyv stadij kiau+id#i v#7. 4ustatyti #ymens kiek7 kraujyje gali b2ti naudinga tiek pirminei kiau+id#i v#io diagnostikai! tiek ligos gydymo e>ektyvumui bei ligos eigai po gydymo stebti. d 1arcinoem%rioninis antigenas ,CDC. < jo kiekis kraujyje tiriamas atliekant daugelio v#io r2+i klinikin7 stebjim ,tai nespeci>inis #ymuo nustatant pirmin7 navik! ta"iau jis 7rodo pat7 piktybin7 proces! naudojamas kartu su speci>iniais v#io #ymenimis.. Da#niausiai tiriamas stebint skrand#io! #arnyno! kr2t! plau"i! kasos navikus po gydymo. CDC tyrimas laikomas geriausiu neinva-iniu metodu storosios ir tiesiosios #arnos v#iui stebti! jo eigai progno-uoti. Booperaciniu periodu +is tyrimas kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterin tomogra>ija ar endoskopija. H2kaliams +is #ymuo gali b2ti padidj5s ir nesant onkologins ligos. d Ikrandio /io ymuo Ca F%-9 < pasirinktinas stebti skrand#io! muko-ins kiau+id#i karcinomos bei vir+kinimo trakto v#io eigai stebti gydymo metu. /9/

d 1r&t /io ymuo ,Ca /&-1. < pagrindins jo tyrimo indikacijos yra sergan"ij kr2ties v#iu tikrinimas gydymo metu ir stebjimas po gydymo dl ligos recidyvo bei metasta-i. d 1asos /io ir /irkinamojo trakto na/ik ymuo Ca /E-E. 8ai labai speci>inis kasos ir tul#ies tak karcinomos #ymuo. (iekvienam vyresniam nei 9& m. am#iaus pacientui! kuris turi negalavim vir+utinje pilvo dalyje ,skausmas! diskom>ortas! spaudimas.! rekomenduojama atlikti +7 tyrim. Jio #ymens kiek7 verta nustatyti! jeigu lneai+k2s! nery+k2s ligos po#ymiai t5siasi dvi tris savaites! o joki akivai-d#i patologini proces surasti nepavyksta. d 1epen karcinomos ir sklidi /io ymuo al6a6etoproteinas ,CXB. < naudingas tiriant pacient dl pirminio kepen v#io! kuris da#niausiai i+sivysto sergantiesiems kepen ciro-e ar ltiniu hepatitu! taip pat stebint ligos eig. CXB pasirinktinas kaip vienas i+ metod! padedan"i nustatyti sklid#i v#7! o ypa" stebti jo eig. d 0ytini l3steli na/ik ir tro6o%lastini lig ymuo chorioninis gonadotropinas ,m-hC3. < jo kiekio kraujyje tyrimas atliekamas kaip vienas i+ b2d! padedan"i nustatyti embrionini lsteli! ypa" sklid#i! navikus! taip pat ligos eigai stebti. 6ymens kiekis padidja ir esant tro>oblastiniams placentos navikams. d Fi6erencijuoto skydliauks /io ymuo tiroglo%ulinas ,83. < jo kiekio kraujyje tyrimas naudojamas di>erencijuoto skydliauks v#io diagnostikoje ,papiliarin->olikulin karcinoma.! o ypa" stebti +io v#io eig. d Fimerinis %altymas ,? /''. < aptinkamas daugelyje melanomos lsteli! jo kiekis kraujyje tiriamas gydant pacientus! sergan"ius piktybine melanoma. 3ali b2ti naudingas patvirtinant melanomos recidyv. d Aendrasis prokolageno tipo propeptidas ,B/4B. < tikrasis kaul >ormavimosi #ymuo! kraujyje atsiranda >ormuojantis kolagenui! sudaran"iam E' proc. kaul mass. B/4B kiekio kraujyje tyrimas leid#ia nustatyti ankstyvsias prostatos bei kit v#i metasta-es kauluose anks"iau negu tai 7manoma naudojant kaul scintigra>ij. 4auji v#io #ymenys: d Cpitelinio kiauidi /io ymuo DC ! ,norma - iki /9' pmolfl. < skirtas 7vertinti epitelinio kiau+id#i v#io ri-ik moterims! kurioms aptikti dariniai ma#jame dubenyje! jo ankstyvai diagnostikai. ;#io #ymuo $D 9 tiksliau u# #ymen7 Ca /%&! ypa" -os epitelinio kiau+id#i v#io stadijos atveju! padeda atskirti gerybinius kiau+id#i darinius nuo v#io. ;ienas v#io #ymuo $D 9 ar kartu su #ymeniu Ca /%& naudojami epitelinio kiau+id#i v#io eigos stebsenai gydymo metu ir po jo.

/9%

I. Epiteliniai organams nespeciGiniai navikai. Ger%biniai dengiamojo a'dinio navikai Papiloma ! ger%binis dengiamojo a'dinio navikas. 7ai iauga1 kurios pagrind sudaro j.a. stiebelis. Papilomos gali atsirasti odoje1 burnos1 *87 glei inje1 ant balso st/g1 lapimo p2slje. Adenoma ! ger/binis liaukinio epitelio na ikas. (ormuojasi isuose organuose1 kuriuose /ra liaukD irkinimo1 k pa imo trakte1 kr2t/se1 genitalijose. Atrodo kaip apskriti ma.gai1 gerai atsiribojM nuo aplinkinio audinio1 inkapsuliuoti. 4ei sudaro kaban+ias iaugas1 tuomet adinamos polipais. Pikt%biniai dengiamojo a'dinio navikai gali atsirasti i ger/bini epitelio na ik1 bet gali augti ir sa arankikai. Plok4JialKstelin karcinoma. 9sti iopjusio ma.go pa idalo. (ormuojasi odoje1 apatinje l2poje1 gimdos kaklel/je1 gerklose ir kt. Adenokarcinoma ! pikt/binis liaukinio epitelio na ikas. 62na ma.go1 gr/bo1 opos pa idalo. 8ai mat/ti liauk spind&iai ! t'b'lin adenokarcinoma1 kai susidaro iaugls spind&ius ! papilin1 o kai gamina glei es ! m'koidin. EgzokrininiF( endokrininiF lia'kF ir epitelinio dangalo navikai *organams speciGiniai navikai6. SeiliF lia'kF navikai. Ger/biniai na ikai /ra adenomos. 8artais pasitaiko ir pikt/bini seili liauk na ik. $?poje pasitaiko nepikt/bini papilom. Da&niausiai apatinje l2poje. 7ai plok+ias1 kietas1 centre opjantis darin/s. $ie;'vio &/s da&niausiai lokali.uojasi akn/je. )abai pla+iai metasta.uoja. Skrand;io ger/binis na ikas da&niausiai ! polipas ar net polipo.. Pikt/binis na ikas ! adenokarcinoma. Da&niausiai ma&ojoje krei je. 8epenF ger/binis na ikas ! %epatoma. Pikt/binis ! %epatoceliulin karcinoma. $udar/ta i atipik polimor;ini %epatocit su daugeliu mito.i. ,etasta.uoja retai. 8asa. Iepikt/biniai ! adenomos1 tarp j insulinoma. Pikt/binis ! adenokarcinoma1 atsiranda i kasos latak epitelio arba i paties liaukos audinio. Plonosios ;arnos na ikai /pa+ retai pasitaiko. Stor;arns nepikt/biniai na ikai ! polipai. Da&nai b2na daug/biniai1 linkM supikt/bti . Pikt/biniai ! adenokarcinomos. 62na ma.go1 opos pa idalo. @iesiosios ;arnos na ikai. "r ger/biniai1 ir pikt/biniai pana2s stor&arns na ikus. 8ia'4id;iF nepikt/biniai na ikai ! sero.ins arba mucino.ins cistomos. Pikt/biniai na ikai ! adenokarcinomos1 da&nai papilins. 8r?ties nepikt/biniai ! intrakanalikulins papilomos augan+ios kr2ties latakuoseS ;ibroadenomos sudar/tos i liaukinio ir j.a. Pikt/biniai ! adenokarcinomos. $penel/je pasitaiko plok+i lsteli na ikas1 prasideds stambiuose latakuose 0Ped&eto liga3. Gimdos kaklelio nepikt/biniai na ikai ! polipai. Pikt/biniai ! adenokarcinoma1 ar plok+ialstelinis &/s. Gimdos k?nas. 62na polip. Da&niausiai nepikt/biniaiD ;ibromioma ar lejomioma. Adenokarcinoma metasta.uoja dubens lim;ma.gius1 liau ! kitus organus. III. 1elaninK gaminanJio a'dinio navikai. /91 II.

Pigmentiniai apgamai da&niausiai nedidja ir niekam netrukdo. 7a+iau juos trauma us1 kai kurie j supikt/bja 0melanomos3. 7uomet pigmentinis apgamas pradeda augti1 irsta plok+iu ma.geliu kuris iopja. I7. 3ervF sistemos ir smegenF dangalF navikai. E3S navikaiD a3 neuroektoderminiai. " j ger/biniai ! astrocitoma 0;ormuojasi smegen &ie je ir smegenlse3S oligodendroglioma 0smegen pusrutuliuose3. Pikt/biniai ! meduloblastoma. 8raujag/slins kilms. ,eningioma ! auga po kietuoju smegen dangalu.Angiosarkoma. 'etikulosarkoma. 73S navikai. Iepikt/biniai ! ganglioneuromos 0auga para ertebraliniuose ganglijuose3S pikt/biniai ! simpatogoniomos 0simpatiniuose ganglijuose ar erdiniame antinks+i sluoksn/je3. P3S navikai. Ieurolemoma arba neurinoma. Ieuro;ibroma. 7. 1ezenc&iminiai organams nespeciGiniai navikai. Ger%biniai navikai: Dibroma. 7ai pailgas1 kartais panaus polip ma.gelis. (ibroma esti trij r2iD minktoji1 kietoji1 desmoidas 0auga i tarpraumeninio j.a. ir da&nai in;iltruoja aplinkinius audinius3. E&ondroma. Ger/binis %ialinins krem.ls na ikas. <steoma. Ger/binis kaulinio audinio na ikas. <steoc&ondromos. GigantolKsteliniai navikai *osteoklastomos6. 7ai stamb2s na ikai1 da&nai krauju u&pild/t cist pa idalo1 jie ;ormuojasi ilguosiuose kauluose ar al eolinje &andikaulio ataugoje. $ipoma. Ger/binis na ikas1 sudar/tas i riebalinio audinio skilteli. Dibrolipoma. 8ai tarp riebalinio audinio skilteli /ra j.a. 1iksoma. 'etas glei jan+io j.a. na ikas. 4os b2na ird/je1 pil o ertmje aplink bamb.

Pikt%biniai j.a. navikai L sarkomos. 7ai l. pikt/biki na ikaiD Dibrosarkoma. 7ai sarkoma sudar/ta i pailg atipini lsteli1 gaminan+i kolagenines skaidulas. E&ondrosarkoma arba osteosarkoma. 7ai pikt/biniai krem.ls ir kaul na ikai. )emangiomos. 7ai ger/biniai kraujag/sli na ikai. Augimas in;iltracinis1 bet nedestrukcinis. Da&niausiai odoje. $imGangioma. Ger/binis lim;ag/sli sieneli na ikas. )emangioendoteliomos( angiosarkoma. 7ai pikt/biniai na ikai.

Rabdomioma. 7ai skersaruo&i raumen na ikas. Rabdomiosarkoma ! pikt/binis. 7I. 8ra'jo gam%bos organF navikai. Hemoblasto.s arba leuko.s. 6ei pikt/bins lim;omos. 7II. @eratomos 7ai na ikins ;ormos disembriopla.ijos.

/99

-+. Politrauma, pirmin priei&ra >;ACFC?, pradinis gydymas >;AC?, antrin priei&ra.
Politrauma < tai dviej ar daugiau sunki su#alojim visuma! kuri sukelia pavojingas bendras organi-mo reakcijas ,+ok ir pan... Da#nai letalin i+eitis. 7erminas [politraumaA reikia dauginio su&alojimo sindrom1 kuomet apibr&to sunkumo ! pagal $u&alojimo sunkumo skalM 0angl. "njur/ $e erit/ $core1 "$$3 sunkesni kaip <G#<F bal su&alojimai nulemia sisteminM trauminM organi.mo reakcij1 galin+i lemti organ ar sistem ;unkcijos sutrikim ar net netekim. 7aigi1 dauginis su&alojimas ar politrauma 0lietu ikoje medicininje literat2roje naudotas ir terminas [miri traumaA turt b2ti suprantamas kaip sinonimas3 apib2dina situacij1 kai traumos metu iorini jg pa eiktame organi.me su&alojamos ma&iausiai d i anatomins srit/s 0organai31 kuri bent iena ! rimtai 0pagal sutrumpint su&alojim skalM1 angl. Abbre iated "njur/ $cale1 A"$ b E bal3. Dauginiai su&alojimai < tai dviej ir daugiau atramos < judjimo aparato anatomini < >unkcini segment su#alojimai arba dviej ir daugiau vidaus organ su#alojim toje pa"ioje sistemoje. ,ir2s su&alojimai < % ir daugiau organi-mo sistem su skirtinga >unkcine paskirtimi su#alojimai. 8ombinuoti su&alojimai < sukelti vienu metu veikiant organi-m dviem ar daugiau skirtingiems trauminiams agentams ,mechaninis! terminis! radiacinis! cheminis.. norint suteikti pagalb1 laikomasi A7)$D A# air 6# breat%ing C# ciculation D# disabilit/ 9# eRposure Brie#astys o Dismo 7vykis ,1& - :&Q vis politraumini atvej.: pstysis nuken"ia da#niausiai ,1& - N&Q.; vairuotojai ir keleiviai ,%& - 1&Q.; o (ritimas i+ auk+"io ,1-9FQ.; o 3amybins traumos; o Da#nai sunk2s su#alojimai 7vyksta esant neblaiviam ,F-&1Q.. 3ydymas: . Birma pagalba. *os u#daviniai: /. sustabdyti kraujavim; %. imobili-uoti kakl; 1. imobili-uoti l2#galius; 9. atstatyti kvpavimo tak praeinamum! intubuoti; &. nustatyti traumos mechani-m; G3 nuskausminti F. susiri+ti su traumatologiniu centru! prane+ti apie ligon7. ;e#ti pakeleivinga ma+ina negalima_ /9&

8rauja imo stabd/mo b2daiD gal2ns paklimas; magistralins kraujagysls prispaudimas ranka; spaud#iamas tvarstis ,proksimaliai #ai-dos < arterinis kraujavimas! distaliai < veninis.; maksimaliai sulenkti gal2n5 ,subintuoti.; suri+ti rankas u# nugaros; timpa ,atsargiai_ 8ik kur % kaulai ,pv-.: dilbis.! Vi+imtis < +launikaulis. 6stas < joki #gut.. . ?tacionaras. (linikiniai periodai: C. gmus periodas < nuo traumos momento iki 1 h. po jo. -a operacin >a- < gyvyb5 gelbstin"ios operacijos; K. Birmin ,stabili-acijos. >a- < 1 h. < 1 paros po traumos. Cpima - operacin5 >a-5 su visomis atidtomis operacijomis; C. Cntrin >a--regeneracijos < 1-/' para po traumos. Boliorganinio nepakankamumo vystymosi >a-. 8aikomas reanimacinis < simptominis gydymas. Uperacijos neatliekamos; D. ?veikimo >a-- reabilitacija < iki pilno pasveikimo. Iiekamj rei+kini! komplikacij gydymas! reabilitacija. Iygiagre"iai vykdoma diagnostika! reanimacija! chirurgija ,gyvyb5 gelbstin"ios operacijos.. 8uri dirbti brigada: abdominalistas! reanimatologas - aneste-iologas! traumatologas! neurochirurgas! torakalistas. Ctvykus 7 priimamj7: /. Birmiausia 7fv netekto t2rio atstatymas srove tam! kad nesivystyt +okas u poliorganinis nepakankamumas. , + prad#i peri>erinje! vliau centrinje venoje.. %. Ctstatyti kvpavimo tak praeinamum ir intubuoti ,jei nesmoningas.. U% tr2ksta audiniuose! nes: nukraujuoja; peri>erinis spa-mas! vystosi hipoksija u acido- u praki2ra kapiliarai ,elasta-s aktyvumas. u poliorganinis nepakankamumas. Daug kas dar! i+ pat>i-os reik prisimint 1. Iygiagre"iai vykdoma diagnostika: dl ko vystosi +okas; ar yra kraujavimas ir kurZ o pilve: ultragarsas! laparocente- ,E&Q abu patikimi.. Iaparocente- atliekama su troakaru % cm 7 kair5 ir #emiau bambos! jei nesimato kraujo < patraukti su +virk+tu! jei nra < la+inti apie / l +ilto >i-iologinio! jei jis nusida#o! yra apie '!& l kraujo. Bo cente-s vam-delis gali b2ti paliekamas 1 paras! nes gali b2ti dvi>a-is ply+imas. o kr2tins lstoje ,pagrindin +okogenin sritis.: auskultacija; poodin em>i-ema; Hv! galima 7#i2rti: +onkauli l2#imus! subliu+kus7 plaut7! tarpusienio padt7! +irdies >orm ,kraujavimas 7 perikard.! dia>ragmos kupolus! j ply+im! pilvo organ i+var#as. /9N

o dubuo < stipriai kraujuoja: dubens Hv du kartus: ap#valgin l2#imams! +lapimo p2sls kontrastin. o (itos Hv-gramos: 3alvos ir kaklo % kryptyse < ar yra kaklo stuburo dali su#alojimai! ar ne ,ar galima nuimti Janso apykakl5.; 8ik tada! jei leid#ia b2kl! galima atlikti gal2ni 7tariam l2#i Hv. 9. (ateterio 7vedimas 7 +lapimo p2sl5: diagno-: ar nesu#alota +lapimo p2sl; +oko gydymo kontrols tikslu. &. Chirurgins intervencijos. Dsant vidiniam kraujavimui < laparatomija. ;isa tai atlikti per pirmas 1 h. < j metu ligonio b2kl dar kompensuojasi. 3alima transportuoti 7 daugiapro>ilin5 ligonin5 ,geresn aparat2ra! didesnis patyrimas.! bet: lydi reanimatologas - aneste-iologas; kateteris centrinje venoje; intubuotas; l2#galiai imobili-uoti; #ai-dos tamponuotos; paimtas monitoringas. Jioje >a-je atliekamos operacijos dl C4? pa#eidimo. 8aisykl: jei operuoji 1-9 val - F'Q gera progno-! o 9-& val - 1'Q. 8a"iau C4? su#alojimai neturi pirmumo prie+ vidin7 kraujavim ,pirmiausia kraujavimas 7 pilvo ertm5! tik tada 7 kr2tins lst.. Ctliekamos chirurgins intervencijos +iems su#alojimams +alinti: u#dari ir atviri smegen su#eidimai ; tu+"iaviduri organ su#eidimai kr2tinje! pilve! +lapimo p2sls ply+imai; progresuojantis stuburo smegen spaudimas; aki ir veido su#alojimai; peri>eriniai su#eidimai: o stambi kraujagysli su#eidimai be ir su kaul l2#iais; o compartment sindromas; o amputacijos; o atviri l2#iai; o u#dari +launikaulio dia>i-l l2#iai; o dubens l2#iai; +alintini potencial2s septiniai #idiniai; +alintini negyvybingi mink+tieji audiniai; i+valomos masyvios kraujosr2vos. Ctramos < judjimo aparato mi+rios ir daugins traumos ,E schema.. Usteosinte-s metod apsprend#ia mik+t audini pa#eidimo laipsnis! ligonio b2kl. 6ymus mink+t audini su#alojimas u i+orin >iksacija. /9F

I2#iai ir compartment. *ei raumen ischemijos laikas ne ilgesnis kaip 1-9 h. u >asciotomijos. *ei raumenys negyvybingi < re-ekcija. Iygiagre"iai atliekama kaul osteosinte- i+orins >iksacijos aparatais , lia-arovo! (alnber-o! ;agnerio ar CU strypiniu tubuliariniu.. *ei gal2nje prasidjo negr7#tami nekrotiniai pakitimai u amputacija sveik audini lygyje. Ctvir l2#i gydymo aspektai esant politraumai: /. Dsant stabiliai ligonio b2klei vienu metu sinchroniniu < simultaniniu b2du % ar daugiau chirurg brigados tausojan"iais i+orins >iksacijos metodais operuoti l2#ius kojose; %. *ei b2kls nepavyksta stabili-uoti < stengtis stabili-uoti! ir tik tada atlikti ankstyvas ,iki 9: h.. osteosinte-es.; 1. Dsant kritinei ligonio b2klei < apsiriboti pirminiu chirurginiu #ai-d sutvarkymu! o atramosjudjimo aparato >iksavimas atliekamas supaprastintais metodais! be l2#gali repo-icijos arba operacija atidedama 7 /' par ir vliau ,ypa" retai! nes ne>iksavus progno- labai bloga.. Cudringo daugybinio organ nepakankamumo mani>estavimo >a-! ypa" 9-F par. ?imptominis gydymas < gydyti traumin7 +ok! kad nei+sivystyt CHD? ir pan. *ei intoksikacija t5siasi ` /' d. < gali pradti vystytis antrinis nepakankamumas u sepsis. 4e anks"iau :-E-/' par galima atlikti: antrin si2l po atvir l2#i; >rontoba-alini l2#i operacinis gydymas; veido ir kaukols l2#i operacinis gydymas; kaklo! nosies! gerkls operacijos; pakartotinos operacijos dubens #iede! kojose; rank kaul l2#i osteosinte-. ;isos operacijos! kuri geriau mobili-uot ligon7 ir grei"iau reabilituot. Cpie /' par! toliau +alinamos politraumins komplikacijos ,multiorganinis nepakankamumas! riebal embolija! sepsis! trombembolija.. Hekonstrukcins operacijos: spongioplastika; mink+t audini rekonstrukcija; bigi plastika; visos atidtos antroje >a-je.

/9:

P;I1;$.;7 Pagal /yraujan=ius /ertinimo kriterijus traumos sunkumo klasi6ika/imo sistemos yra d/ejopos7 1. anatomins >;$I, $II, DP.I, P.I, <CII?8 ,. 6i9iologins >.I, 2.I, ;.$, GCI, ;P;CDC $$, ;PIH;P;CDC $$$? Birmj grup5 sudaro traumini su#alojim klasi>ikavimo sistemos! kuriose ligoni b2kl vertinama pagal atskirose anatominse srityse esan"ius su#alojimus. Jios skals da#niausiai naudojamos iki hospitaliniu laikotarpiu arba pirmomis valandomis po hospitali-avimo. * paskirtis < padti greitai 7vertinti bendr paciento b2kl5 ir r2+iuoti ligonius pagal su#alojim sunkum! nukreipiant juos optimalios pagalbos organi-avimo kryptimi. Cntrj grup5 sudaro K;?! kuriose ligoni b2kl daugiau vertinama pagal >i-iologinius parametrus. ;ertinimui parenkami pagrindiniai svarbiausi klinikiniai gyvybini >unkcij rodikliai. ;.0I O pirmin pagal%a, '/ykus traumai, teikiama pagal paangaus traumuotojo gai/inimo principus >angl. ;d/anced .rauma 0i6e Iupport, ;.0I? Pradinis paciento %&kls /ertinimas /ykdomas pagal W;ACFC taisyklNL7 ; O k/pa/imo tak praeinamumas ir stu%uro kaklins dalies apsauga >angl. airXay?8 A O k/pa/imo %u/imas ir plau=i /entiliacijos e6ekty/umas >angl. %reathing?8 C O kraujotakos '/ertinimas ir krauja/imo kontrol >angl. circulation?8 F O negalios '/ertinimas7 neurologin %&kl >angl. disa%ility?8 C O /iso k&no api&ra kartu apsaugant nuo atalimo >angl. eUposure?. Iupaprastinant ;.0I kurso esmN galima %&t api%rti taip7 1. utikrinti k/pa/imo tak praeinamum3 ir maksimaliai oksigenuoti organi9m38 ,. standiai imo%ili9uoti kakl3 %ei paguldyti k&n3 ant kieto pagrindo8 -. pradti intensy/i3 in6u9oterapij38 !. nuskausminti8 . ga%enti ' artimiausi3 daugiapro6ilinN ligoninN

/9E

-). 5dari pil/o sualojimai >klasi6ikacija pagal traumos mechani9m3, diagnostika ir gydymo principai?
Pilvo tra'mos Pil as < tre"ia pagal da#n7 traumuojama k2no dalis. Dkonomi+kai i+sivys"iusiuose +alyse pilvo traum statistika skiriasi tarp miesto ir kaimo: mieste %[`. ?kirtumas < dl transporto. 8arp vis pilvo traum < 1' Q yra durtins! pjautins < atviros; F' Q u#daros. Dkonomi+kai i+sivys"iusiose valstybse N' Q u#dar traum prie#astis < eismo nelaims! o besivystan"iose +alyse < smurtas ,"ia priklauso ir I8.. *ei ligonis gauna traum darbo vietoje ar pakeliui 7 f i+ darbo < tai gam/bin trauma! j turi patvirtinti ma#iausiai du liudininkai. (itos traumos yra buitins1 kriminalins. 10;I$@$1;C$G; $. 1? Ctvira >penetruojanti. < jos skirstomos pagal gyl7 7 nekiaurines < #ai-dos dugnas yra pilvo sienoje! ry+io su pilvaplve neturi; kiaurines < #ai-dos kanalas susisiekia su pilvaplve ir po ja esan"iais vidaus organais. Jios traumos dar pagal su#alojimo 7rank7 skirstomos 7: autinesS atriais rankiais padar/tas < jos gali b2ti durtins! pl+tins ,pv-.! gyvuli ragais padaryti.! kirstins. ,? L#dara; skirstomos 7: sm2gines ,dl sm2gio 7 pilv! kum+tins.; kompresines ,dl suspaudimo.; kritimo ,i+ auk+"io.; kertamo sm2gio ,pv-.! saugos dir#ai.;

ir kt.! pv-.! dl staigaus stabdymo. Kendra yra tai kad audiniai su#alojami! kai #alojan"i >aktori suma vir+ija audini ir organ ri+lumo gali. $$. Bilvo traum klasi>ikacija pagal sualot organ ir audini strukt&r37 /. Barenchimini organ trauma ,kepen! blu#nies! kasos! inkst.; %. 8u+"iaviduri organ traumos ,skrand#io! #arnos.; 1. ?tambij kraujagysli trauma , .ca a in;erior1 .portae1 .gastrica sinistra.. $$$. ;iso k2no traumos ,ir pilvo. klasi>ikuojamos pagal sualot organ kiek'7 /. -oliuota trauma < pa#eistas vienas organas; %. Daugin trauma < pa#eisti % ar daugiau pilvo organ su#alojimai; 1. Gi+ri trauma < su#alojamas pilvas ir kitos k2no dalys 9. Bolitrauma < ma#iausiai % sunk2s k2no su#alojimai bet kur! sukeliantys gyvybei pavojingas b2kles. $V. Dar viena klasi>ikacija < kiekvieno organo traumos 7vertinimas ir klasi>ikacija pagal t.t. grie#tus kriterijus. Iietuvoje tokios sistemos nra! todl naudojamos Amerikie+i traum c%irurg /&'

asociacijos organ su#alojim schema < E ,organ. $ ,injur/. I ,scale.! /E:F m. ;isi organ su#alojimai vertinami pagal N bal skal5! kuri remiasi kiekvieno organo anatominio su#alojimo sunkumu! vertinant /-N balais: / < lengviausias su#alojimas; % < vidutinio sunkumo; 1 < pavojingas; 9 < sunkus; & < kritinis; N < sunkiausias! nesuderinamas su gyvybe. (iekvienam organas 7vertinamas atskirai. 5BF;2; .2;5<; Urgan pa#eidimo da#nis: blu#nis w %&Q inkstai w %&Q plonoji #arna w /&Q kepenys w /&Q pilvo siena! plon#arns pasaitas! dia>ragma! kasa < /-1Q.

?kubi laparotomija reikalinga! kai yra peritonitas! hipovolemin7 +ok sukl5s vidinis kraujavimas ,pagrindiniai simptomai < silpnumas! bly+kumas! +altas! prakaitas! $b kritimas! tachikardija! krenta C(?! $k.. 3alimi papildomi tyrimai! jei reikia: /. Lltragarsinis pilvo tyrimas %. Cp#valgin pilvo rentgenograma ,Ho=. < ie+kome oro pilvaplvs ertmje! kurio b2na esant durtinei #ai-dai. 3alime matyti ir pilvaplvs ply+im 1. (ompiuterin tomogra>ija ,(8. < daromas tik esant stabiliai hemodinamikai 9. Diagnostinis pilvaplvs ertms plovimas ,DBI! diagnostinis peritoninis leva#as. < daromas pj2vis po bamba! pro kur7 7ki+amas troakaras! o per j7 drenas; #r. kas teka! jei pradeda tekti kraujas ir nenustoja u kraujavimas &. Iaparoskopija < pilvaplvs ertms ap#i2ra! daroma bendroje nejautroje.

8yrimo schemos /. Iigonio ap#i2ra %. Lltragarsas a. jei hemodinamika stabili < laparoskopija! tomogra>ija b. jei b2kl nestabili < atliekama DBI! laparoskopija nedaroma. + prad#i b2tina suteikti pirmj pagalb! po to vertiname ar trauma atvira ar u#dara. 5BF;2$ I5B;0EG$<;$ Briklauso: a. ?umu+imas! contusio; /&/

b. ?ukrtimas! commotio; c. ?uspaudimas! compressio; d. Bly+imas! ruptura; e. +tempimas! distorsio; >. +nyrimas! lu[atio; g. I2#imas! >ractura. Kendrybs: rubor! tumor! color! dolor! >unctio laesa. Kuki odos ir poodinio lstelyno su#eidimai /.Da#niausi: nubro-dinimai arba ekskoriacijos. (artu b2na ir kraujosruv. %.Iim>omos < ply+ta lim>agysls. @ascij sueidimas ?taiga ir stipriai susitraukus raumenims gal ply+ti >ascijos dengian"ios raumenis. Da#niausiai dvigalvio raumens >ascija ply+ta. Diagnostika: jei raumenys atsipalaidav5 "iuopiamas ply+ys. Haumenims susitraukus pro ply+7 i+lenda raumuo ,raumens i+var#a.! +i gali 7strigti ir sukelti stiprius skausmus. Haumens ply+imas Dalinis arba visi+kas. ?u#alojus raumenis! 7 juos i+silieja kraujas! susidaro hematoma. ?u#alot raumen vieta perauga j.a.! tai trikdo raumen >unkcij. 3ydymas. 4edideli su#alojimai: ramyb! +altas kompresas. ;liau +ilumins aplikacijos. ;isi+kai ply+us! reikia susi2ti ir 1-9sav. imobili-acija gipsu. A&ki poodiniai stam%ij kraujagysli sualojimai /.8ikroji traumin aneuri-ma. Da#niausiai pa#eid#iamas vidinis sluoksnis. *ei su#eid#iamas vidinis ir raumeninis sluoksniai! tai lik5s i+orinis sl. neatlaiko C(? ir i+sipu"ia. %.4etikroji traumin aneuri-ma. $ematoma susidariusi apie su#eist arterij vadinama pulsuojan"ia. (ai apie j i+ j.a. susi>ormuoja kapsul! tada ji vadinama netikrja traumine aneuri-ma. ?imptomai: /.3al2n! ar kt. k2no sritis! kur susidaro aneuri-ma i+tinsta. %.Cuskultuojant girdti sistolinis 2#esys. L#spaudus kraujagysl5 auk+"iau aneuri-mos! 2#esys tuojau pranyksta. 1.3al2nje #emiau hematomos pulso nra. Uda i+bly+kusi! +iek tiek ciano-i+ka! +alta. Bareste-ijos! kartais stipr2s skausmai. 1.Crterin-venin aneuri-ma. (ai tarp su#eistos arterijos ir venos susidaro komunikacijos. Crterinis kraujas patenka 7 venin5 sistem! sunkja +irdies darbas. Cuskultuojant girdimas pastovus! sistols metu +iek tiek stipresnis! d2-giantis 2#esys. 6emiau aneuri-mos pulsas silpnas! nedidel ciano- ir sta-! pareste-ijos. Cneuri-m gydymas < operacinis. >;darieji pilvo sienos ir pilvo ertms organF s';alojimai Bilvo siena su#alojama retai. ?u#alojus pilvo ertms organus! jau"iamas stiprus skausmas! stebimi +oko rei+kiniai. Ctsiranda de>ense musculaire. Barenchimini organ su#eidimams b2dingas labai stiprus vidinis kraujavimas < stebimi 2mios ma#akraujysts simptomai. /&%

Dl skrand#io ir #arn su#alojimo < pilvaplvs u#degimas ,peritonitis.! nes in>ekuotas #arn turinys i+silieja 7 pilvaplvs ertm5. ;ystantis peritonitui! #arnos netenka tonuso < i+sivysto j pare-! todl negirdti peristaltikos. 6arnos b2na i+p2stos! todl padidja pilvo apimtis. 8eigiamas Kliumbergo simptomas. Brasidjus peritonitui pakyla temperat2ra! pada#nja pulsas! krinta C(?! lie#uvis sausas! atsiranda tro+kulys! akys 7krenta < >acies hipokratica. 3ydymas. Uperacinis.

/&1

-:. ;t/iri pil/o sualojimai >klasi6ikacija pagal traumos mechani9m3, diagnostika ir gydymo principai?
10;I$@$1;C$G; $. 1? Ctvira >penetruojanti. < jos skirstomos pagal gyl7 7 nekiaurines < #ai-dos dugnas yra pilvo sienoje! ry+io su pilvaplve neturi; kiaurines < #ai-dos kanalas susisiekia su pilvaplve ir po ja esan"iais vidaus organais. Jios traumos dar pagal su#alojimo 7rank7 skirstomos 7: autinesS atriais rankiais padar/tas < jos gali b2ti durtins! pl+tins ,pv-.! gyvuli ragais padaryti.! kirstins.

;t/iros pil/o traumos < tai da#niausiai durtiniai! pjautiniai! kirstiniai! +autiniai! trai+kyti ir kt. su#alojimai. ;isos +ios #ai-dos gali b2ti susisiekian"ios su pilvaplvs ertme < kiaurins traumos ir nesusisiekian"ios < nekiaurins traumos. Jautiniai su#eidimai yra da#niausiai kiauriniai < lydimi pilvaplvs ir retroperitoninio tarpo organ bei audini su#alojim. Poymiai 4ekiauriniam su#eidimui b2dingi po#ymiai < intensyvjantis skausmas #ai-dos srityje transportuojant nukentjus7j7 ir jo aprimimas ramybs b2senoje! #ai-dos aplinkoje didjantis audini sustandjimas. ;lesniu laikotarpiu didjantis patinimas ir skausmas yra simptomai! liudijantys apie besivystan"i >legmon ,u#degim.. (iaurinis su#eidimas pavojingiausias tada! kai lokali-uojasi kr2tins ir pilvo srityse. Ba#eidus kr2tins lstos sienel5! per atvir #ai-d 7 kr2tins ertm5 patenkantis oras gali u#spausti plaut7! #mogus ima dusti. Ba#eidus pilvo sien! ypa" jei #ai-da yra didels apimties! per j gali i+kristi pilve esantys vidaus organai. Ctviras pilvo traumas visada lydi 7vairaus intensyvumo bei trukms i+orinis ir vidinis kraujavimas. *ei nra #ymaus i+orinio kraujavimo! o da#nja pulsas! krenta kraujosp2dis arba! esant ai+kaus +oko rei+kiniams! reikia 7tarti pavojing gyvybei vidin7 kraujavim! da#niausiai dl parenchimini organ! #arn pasait ar kit magistralini kraujagysli su#eidimo. ?unki nukentjusiojo b2kl! +okas! kiti intensyvaus kraujavimo simptomai nurodo! jog atvira pilvo trauma yra kiaurin. (iauriniam su#eidimui b2dingi po#ymiai < taukins! #arnos kilpos ar kito organo eventracija ,pro #ai-dos ang i+krit5 pilvo ertms organai.! #ai-doje arba ant u#dto tvars"io matyti tul#ies! #arn turinio ar kt. priemai+os. Pirmoji pagal%a /. 4ukentjus7j7 nuraminti! paguldyti ant nugaros! kojas sulenkti per kelius! po keliais padti volel7 ar kuprin5. *ei yra svetimk2nis! nukentjusijam leisti b2ti tokioje padtyje! kuri jam patogiausia. %. Cpnuoginti #ai-d. 1. *ei yra i+orinis kraujavimas! skubiai j7 stabdyti. Brie kraujuojan"ios vietos prispausti pir+tus arba deln. Cnt #ai-dos dti steril tvarst7! sutvarstyti! prispausti ranka. 1. *ei #arnos nukrit5 ant #ems! jas atsargiai u#kelti ant pilvo! u#dengti vandeniu sumirkytu steriliu tvars"iu ar skarele! ant vir+aus u#dti polietileno skiaut5 ir nespaud#iant pri>iksuoti dviem skarelmis! ma-gus suri+ant +one ,taip pat pilv galima u#dengti rank+luos"iu! paklode! j kra+tus susi2ti si2lais.. /&9

FmesioQ Draud#iama ki+ti i+kritusius organus atgal! duoti valgyti ir gerti! valyti #ai-d! liesti #arnas nuogomis rankomis. *ei #arn kilpa dar tik ver#iasi! j reikia prilaikyti ranka! naudojant sudrkint! kuo +varesn7 audin7. 9. *ei yra svetimk2nis! u#dti apsaugin7 tvarst7. *is svetimk2nio turi nespausti! nestumti! sutvars"ius svetimk2nis #ai-doje neturi judti ,aplink svetimk2n7 dedami steril2s tvars"iai ir audinio ritinliai taip! kad u#dengt vis svetimk2n7! ir sutvarstoma.. FmesioQ Draud#iama bandyti i+traukti 7strigusius svetimk2nius! nes gali pradti kraujuoti i+ u#spaust kraujagysli! i+plisti in>ekcija! pavojus papildomai pa#eisti aplinkinius organus. 4egalima duoti valgyti ir gerti! valyti #ai-d. &. Gal+inti skausm ,dti +alt kompres.. N. Cpkloti! kad nesu+alt. F. Heikalui esant < gaivinti ,atlikti dirbtin7 kvpavim ir i+orin7 +irdies masa#.. :. ?kubiai kviesti greitj medicines pagalb arba ve#ti 7 gydymo 7staig gulimoje padtyje! suteikiant jam ramyb5. FmesioQ *ei su#eistasis nejuda! yra be smons < jokiu b2du negalima jo judinti! tampyti ar purtyti! nes galima tik dar labiau pakenkti jo sveikatos b2klei.

/&&

Bilvo traumos svoka apima pilvo sienos! pilvaplvs ertms! retropitoninio tarpo organ! audini su#alojimus! sukeltus i+orini! da#niausiai mechanini veiksni. Bilvo traumos sudaro apie %& Q vis rimt k2no su#alojim. Bilvo traumos gali b2ti u#daros ,bukos. ir atviros. 5daros pil/o traumos < tai pilvaplvs ertms organ su#alojimai! nesant odos vientisumo pa#eidimo. L#dara pilvo trauma yra da#na eismo nelaimi! buitini kon>likt! nelaiming atsitikim pasekm. 8ai gali b2ti tiesioginis sm2gis 7 pilv! kritimas i+ auk+"io! suspaudimas tarp 7vairios kon>ig2racijos pavir+i! kombinuoto poveikio trauma. Da#niausiai pa#eid#iamos #arnos. 8ai sunkiai diagno-uojamas pa#eidimas. Da#niausiai #arnos suspaud#iamos tarp #alojan"io veiksnio ir stuburo. 8ai gali sukelti #arnos hematom! pasaito ply+im < tai kraujavimas! #arnos i+emija! #arnos per>oracija. Poymiai ?u#alojus pilvo ertms organus! jau"iamas stiprus skausmas. 4ukentjusysis instinktyviai u#ima padt7! suteikian"i maksimali ramyb5 pakenktam organui. ?tebimi +oko rei+kiniai. 8rauminis +okas da#nesnis mi+ri traum atvejais! vystosi tuoj pat po traumos. *am u#sit5sus! taip pat kritus arba suma#jus sistoliniam kraujosp2d#iui! reikia 7tarti vykstant7 masyv kraujavim! pirmiausia! dl kepen! blu#nies! #arn pasait bei retroperitorinio tarpo stambi kraujagysli pa#eidimo. ;idinio kraujavimo metu stebimi 2mios ma#akraujysts simptomai. 4ukentjusysis i+blyk+ta! purto drebulys! pila +altas prakaitas! atsiranda da#nas pavir+utinis kvpavimas! da#nas silpno prisipildymo pulsas! silpnumas! nerimas. 4ukentjusysis gali nualpti. Dl skrand#io ir #arn su#alojimo vystosi pilvaplvs u#degimas ,peritonitas.. Beritonito tipinius simptomus tuoj pat po traumos sukelia 7 pilvaplvs ertm5 i+siliej5s in>ekuotas #arn turinys. ;ystantis peritonitui! #arnos netenka tonuso! todl negirdti peristaltikos. 6arnos b2na i+p2stos! todl padidja pilvo apimtis! atsiranda viduri p2timas! duj susilaikymas! pykinimas! vmimas! tu+tinimasis su krauju ,+vie#ias kraujas! )kavos tir+"iai0! juodos skystos i+matos.. Bakyla temperat2ra! pada#nja pulsas! lie#uvis tampa sausas! atsiranda tro+kulys! akys 7krenta. ?ugebjimas lengvai keisti k2no padt7 prajus &<: valandoms po traumos leid#ia manyti! jog rimt su#alojim! reikalaujan"i skubios chirurgins pagalbos! nra. Pirmoji pagal%a /. 4ukentjus7j7 nuraminti! patogiai paguldyti ant nugaros! pakelti vir+utin5 liemens dal7! sulenkti kojas per klub ir keli snarius! o 7 pakinklius 7dti i+ drabu#i padarytus gniu#ulus. 8okia padtis ma#ina skausm ir trukdo u#degimui plisti po vis pilv. *ei 7tariamas kraujavimas 7 kr2tins lst ,dusina! pamlsta oda! atsikosti krauju. < nukentjus7j7 reikia pasodinti. %. Dsant pilvo sumu+imams ar 7tariant vidin7 kraujavim! pilvo srityje dti +alt kompres. L#djus ledo ant pilvo galima pastebimai palengvinti ligonio b2kl5. 1. Cpkloti! kad nesu+alt. 9. ;ystantis +okui! pakelti gal2nes ,i+skyrus atvej7! kai su#eid#iama 7 pilv.! nuleisti galv ,jei galva nesu#eista.. &. Heikalui esant < gaivinti ,atlikti dirbtin7 kvpavim ir i+orin7 +irdies masa#.. N. ?kubiai kviesti greitj medicinos pagalb! ve#ti 7 gydymo 7staig. FmesioQ 4eduoti vaist nuo skausmo! neduoti valgyti ir gerti. I2pas galima suvilgyti vandeniu. *ei skauda pilv vaikui iki 1 met! visada skubiai ve#ti 7 gydymo 7staig gulimoje padtyje. ;t/iros pil/o traumos < tai da#niausiai durtiniai! pjautiniai! kirstiniai! +autiniai! trai+kyti ir kt. su#alojimai. ;isos +ios #ai-dos gali b2ti susisiekian"ios su pilvaplvs ertme < kiaurins traumos ir /&N

nesusisiekian"ios < nekiaurins traumos. Jautiniai su#eidimai yra da#niausiai kiauriniai < lydimi pilvaplvs ir retroperitoninio tarpo organ bei audini su#alojim. Poymiai 4ekiauriniam su#eidimui b2dingi po#ymiai < intensyvjantis skausmas #ai-dos srityje transportuojant nukentjus7j7 ir jo aprimimas ramybs b2senoje! #ai-dos aplinkoje didjantis audini sustandjimas. ;lesniu laikotarpiu didjantis patinimas ir skausmas yra simptomai! liudijantys apie besivystan"i >legmon ,u#degim.. (iaurinis su#eidimas pavojingiausias tada! kai lokali-uojasi kr2tins ir pilvo srityse. Ba#eidus kr2tins lstos sienel5! per atvir #ai-d 7 kr2tins ertm5 patenkantis oras gali u#spausti plaut7! #mogus ima dusti. Ba#eidus pilvo sien! ypa" jei #ai-da yra didels apimties! per j gali i+kristi pilve esantys vidaus organai. Ctviras pilvo traumas visada lydi 7vairaus intensyvumo bei trukms i+orinis ir vidinis kraujavimas. *ei nra #ymaus i+orinio kraujavimo! o da#nja pulsas! krenta kraujosp2dis arba! esant ai+kaus +oko rei+kiniams! reikia 7tarti pavojing gyvybei vidin7 kraujavim! da#niausiai dl parenchimini organ! #arn pasait ar kit magistralini kraujagysli su#eidimo. ?unki nukentjusiojo b2kl! +okas! kiti intensyvaus kraujavimo simptomai nurodo! jog atvira pilvo trauma yra kiaurin. (iauriniam su#eidimui b2dingi po#ymiai < taukins! #arnos kilpos ar kito organo eventracija ,pro #ai-dos ang i+krit5 pilvo ertms organai.! #ai-doje arba ant u#dto tvars"io matyti tul#ies! #arn turinio ar kt. priemai+os. Pirmoji pagal%a /. 4ukentjus7j7 nuraminti! paguldyti ant nugaros! kojas sulenkti per kelius! po keliais padti volel7 ar kuprin5. *ei yra svetimk2nis! nukentjusijam leisti b2ti tokioje padtyje! kuri jam patogiausia. %. Cpnuoginti #ai-d. 1. *ei yra i+orinis kraujavimas! skubiai j7 stabdyti. Brie kraujuojan"ios vietos prispausti pir+tus arba deln. Cnt #ai-dos dti steril tvarst7! sutvarstyti! prispausti ranka. 1. *ei #arnos nukrit5 ant #ems! jas atsargiai u#kelti ant pilvo! u#dengti vandeniu sumirkytu steriliu tvars"iu ar skarele! ant vir+aus u#dti polietileno skiaut5 ir nespaud#iant pri>iksuoti dviem skarelmis! ma-gus suri+ant +one ,taip pat pilv galima u#dengti rank+luos"iu! paklode! j kra+tus susi2ti si2lais.. FmesioQ Draud#iama ki+ti i+kritusius organus atgal! duoti valgyti ir gerti! valyti #ai-d! liesti #arnas nuogomis rankomis. *ei #arn kilpa dar tik ver#iasi! j reikia prilaikyti ranka! naudojant sudrkint! kuo +varesn7 audin7. 9. *ei yra svetimk2nis! u#dti apsaugin7 tvarst7. *is svetimk2nio turi nespausti! nestumti! sutvars"ius svetimk2nis #ai-doje neturi judti ,aplink svetimk2n7 dedami steril2s tvars"iai ir audinio ritinliai taip! kad u#dengt vis svetimk2n7! ir sutvarstoma.. FmesioQ Draud#iama bandyti i+traukti 7strigusius svetimk2nius! nes gali pradti kraujuoti i+ u#spaust kraujagysli! i+plisti in>ekcija! pavojus papildomai pa#eisti aplinkinius organus. 4egalima duoti valgyti ir gerti! valyti #ai-d. &. Gal+inti skausm ,dti +alt kompres.. N. Cpkloti! kad nesu+alt. F. Heikalui esant < gaivinti ,atlikti dirbtin7 kvpavim ir i+orin7 +irdies masa#.. :. ?kubiai kviesti greitj medicines pagalb arba ve#ti 7 gydymo 7staig gulimoje padtyje! suteikiant jam ramyb5. FmesioQ *ei su#eistasis nejuda! yra be smons < jokiu b2du negalima jo judinti! tampyti ar purtyti! nes galima tik dar labiau pakenkti jo sveikatos b2klei.

/&F

/&:

!". .ermin trauma >klasi6ikacija pagal nudegimo laipsn' ir plot3?

8erminiai su#alojimai yra patologoanatominiai lokaliniai ir bendriniai organi-mo pakitimai! atsirad5 nuo auk+tos ar #emos temperat2ros. 8ai nudegimai ir nu+alimai. (udegimai 4udegimai: sunkus organi-mo su#alojimas veikiant auk+tai temperat2rai 4udegim lokali-acija: da#niausiai nudega rankos! kojos! akys! re"iau- liemuo ir galva. Apa" sunk2s veido ir kr2tins nudegimai! nes da#nai b2na plau"i komplikacijos. Da#niausiai pa#eid#iama oda ir poodinis lstelynas! retai raumenys sausgysls. 4udegimo ploto nustatymas Felno metodas: nukentjusiojo delnas prilyginamas vienai +imtajai jo k2no ploto. Fe/ynet taisykl: tinka tik suaugusiems. 3alva sudaro E procentus k2no pavir+iaus! ranka! +launis! blau-da ir pda! pilvas! kr2tin! nugara! juosmuo sudaro taip pat po E procentus k2no pavir+iaus! tarpviet < / proc. 1linikin nudegim eiga: tai bendras organi-mo su#alojimas! kur7 lydi sunk2s sutrikimai: 4udegimin liga: 7sivysto nudegus %&-1' proc. (2no pavir+iaus. ?tadijos: 4udegiminis +okas: svarbiausia prie#astis <skausmas.Iigoniai susijaudin5! bla+kosi! rkia. Bo to krinta C(?! k2no temperat2ra! tir+tja kraujas. 8oksisemijos:toksins med#iagos patenka 7 krauj i+ nudegusi audini. Ctsiranda inkst pa#eidimas. ?eptikotoksemijos: 7 atviras #ai-das patenka in>ekcija! i+sivysto sepsis. +sekimo arba sveikimo.

4udegimo #ai-dai b2dingos treys terminio pa#eidimo sritys: /. (oaguliacijos sritis: joje gyvybing strukt2r nra. %. ?ta-s arba i+emijos: dar gyvybinga! ta"iau ds oksigenacijos tr2kumo gali apimti nekro-. 1. $iperemijos sritis: tai giliausia nudegimo apimta sritis. Birminiu laikotarpiu visada gyvybinga! bet gali b2ti pa#eista vliau dl in>ekcijos. (udegim klasi6ikacija7 4udegimai skirstomi pagal histologin7 odos sluoksni pa#eidim: /. 0aipsnio7 epidermio nudegimas: b2dinga kiek skausminga prisilie"iant! sausa paraudusi oda! gali b2ti nedideli atskir p2sleli. Handama pa#eist epidermio lsteli. Baprastai praeina be pdsak. %. 0aipsnio: odos dalies nudegimas %C: pavir+ins odos dalies nudegimas: didels sveikos ar jau sprogusios subepidermins p2sls! p2sls pripildytos pla-mos ar kraujo! jei p2sls sprogusios matomas raudonas bli-gantis odos

/&E

pavir+ius. *ei p2sls nedidels! netr2ksta! greitaio re-orbuojasi ir u#gyja per poras savai"i be pasekmi. %K: giliosios odos dalies nudegimas: p2sls sprogusios! odos pavir+iuje nekro-s -ona! #ei-dos pavir+ius ry+kiai raudonas ar pilkos matins spalvos. Brisilietimai ar bet kokios manipuliacijos kelia didel skausm! nervins gal2nls dar ne#uv5. 8r2kusi p2sli vietoje gali in>ekuotis #ai-da! prasideda ilgai trunkantis p2liavimas. 1. 0aipsnio: viso odos storio nudegimas: storas bly+kus! baltos ar pilkvos spalvos nekro-s apimtas sluoksnis. Iie"iant neskausmingas. Cpmirusi odos dalis palengva atsiskiria nuo sveik audini. Iieka audini de>ektas j7 u#pildo granuliacinis audinys. ?usidaro keiti plat2s randai! kurie traukiasi de>ormuoja pa#eist viet. 4udegim r2+ys: 8erminiai nudegimai atsiranda tiesiogiai veikiant auk+tai temperat2rai ,liepsna! garai! kar+tas skystas metalas.. Cheminiai nudegimai atsiranda veikiant cheminms med#iagoms ,sieros! druskos! a-oto r2g+tys; kalio! natrio +armai; >os>oras! kalio permanganatas.. Dlektros trauma < nudegimai atsiranda elektros srovs 7jimo ir 7+jimo vietose! trenkus #aibui. Hadiaciniai nudegimai < nudegimai! kuriuos sukelia joni-uojanti spinduliuot ,al>a! beta! rentgeno! gama spinduliai..

/N'

!1. .ermin trauma. $ndikacijos hospitali9acijai, gydymo principai.

(udegim gydymas7 Pirmoji pagal%a: Jaltas vanduo /'-/& laipsni. Baprastai +aldoma apie de+imt minu"i! kol apma#ja skausmas. 8uo siekiama atvsinti #ai-d ir nutraukti #alojant7 temperat2ros poveik7. Vietinis gydymas: 4udegimo #ai-doms gydyti naudojami hidro>ilinio pagindo antibakteriniai tepalai! kurie patenka 7 nekro-s sluoksn7 ir apsaugo #ai-d nuo bakterij! skatina jos epiteli-acij. ,da#niausiai sidabro sul>adia-ido tepalas! >uracilino tepalas! chorheksidino tirpalas-da#niausiai naudojamas marlms suvilgyti.. (asdieninis #ai-dos perri+imas. Eperacinias gydymas. Uperaciniu b2du gydomi visi tre"io laipsnio nudegimai! nes jie nesugyja savaime. Uperaciniu b2du rekomenduojama gydyti ir %K laipsnio nudegimus! nes jie gyja labai ilgai ir palieka hiperto>inius randus! nuo kuri atsiranda kontrakt2r. Uperacij tipai 4ekrotomija-nudegimo nekro-s srities perpjovimo operacija! atliekama kai dl gilaus nuderimo susidaro storas nekrto-inis sluoknsnis! kuris sutrikdo audini klaujotak. 4ekrektomija: nekro-inio audinio +alinimo operacija.kad #ai-da sugyt reikia pa+alinti nekro-avusi audini sluoksn7. Hibin negyvybing audini nekrektomija: nekro-inio audinio pa+alinimas neper#iangiant gyvybing audini ribos. Hibin gyvybing audini nekrektomija: per vien opracij pa+alinami negyvybingi audiniaissu dalimi giliau esan"i gyvybing audini! lik5s gyvybingas audini pavir+ius vliau u#dengiamas autotranspalntu. Cutodermoplastika: operacija kai #ai-da u#dengiama autotransplantu.

4udegus prarandama odos! kaip apsauginio barjero! >unkcija! todl padidja in>ekcij tikimyb. Dl +ios prie#asties nudegusi vieta turi b2ti dengiama steriliais tvars"iais. *ei pastebite in>ekcijos po#ymius ,paraudim! patinim! vietin7 temperat2ros pakilim! skausm.! b2tinai kreipkits 7 gydytoj. Ke to! stipriai nudegus organi-mas netenka didelio skys"i kiekio. Dl to gali sutrikti kraujo apytaka ir drusk balansas. Dl +ios prie#asties nudegus patariama vartoti daug skys"i! jei reikia! jie gali b2ti la+inami 7 ven. 3yjant nudegimams! gali likti randai.

/N/

!,. .ermin trauma. Ikys=i in6u9ijos apskai=ia/imas nudegusiam ligoniui.

http:fflink.springer.comfcontentfpd>f/'./''FQ%XKX'/&&1&1Nf

skys"i netekimas prasideda i+kart po nudegimo! todl pirmiausia in>u-ijos skiriamos kraujo t2rio atk2rimui. ?kys"iai turi b2ti k2no temperat2ros! skiriami grei"iau nei %''mlfval. atgaivinimo tikslas < palaikyti adekva"i audini per>u-ij ir taip u#tikrinti organ >unkcijas. Ctgaivinimo adekvatumas remiasi kraujosp2d#iu! J?D! +lapalo sekrecija. Bagal tai pacientai titruojami. Barklando >ormul: atgaivinimo indukcija su ringerio laktatu! remiantis nudegimo laipsniu ir paciento k2no mase. Birmos %9 valandos: ringerio laktato tirpalas x 9 k k2no mas kg k Q nudegimo ,/f% skiriama per pirmas : valandas.. 3oodPin pasi2l naudoti >ormul5 1 ml vienam k2no kilogramui pagal nudegimo procent. ?iekiant suma#inti skiriam skys"i kiek7! Gona>o pasi2l naudoti didesnes sodos koncentracijas tirpaluose. (itos %9 valandos: &Q dekstro-s tirpalas. +garinti skys"iai x ,%& V Q nudegimo. k 8K?C 8irpalai: '!1-'!&ml k k2no kas kg k nudegimo Q.

/N%

!-. .ermin trauma. $ndikacijos chirurginiam gydymui nudegusiam ligoniui.

Eperacinias gydymas. Uperaciniu b2du gydomi visi tre"io laipsnio nudegimai! nes jie nesugyja savaime. Uperaciniu b2du rekomenduojama gydyti ir %K laipsnio nudegimus! nes jie gyja labai ilgai ir palieka hiperto>inius randus! nuo kuri atsiranda kontrakt2r. Uperacij tipai 4ekrotomija-nudegimo nekro-s srities perpjovimo operacija! atliekama kai dl gilaus nuderimo susidaro storas nekrto-inis sluoknsnis! kuris sutrikdo audini klaujotak. 4ekrektomija: nekro-inio audinio +alinimo operacija.kad #ai-da sugyt reikia pa+alinti nekro-avusi audini sluoksn7. Hibin negyvybing audini nekrektomija: nekro-inio audinio pa+alinimas neper#iangiant gyvybing audini ribos. Hibin gyvybing audini nekrektomija: per vien opracij pa+alinami negyvybingi audiniaissu dalimi giliau esan"i gyvybing audini! lik5s gyvybingas audini pavir+ius vliau u#dengiamas autotranspalntu. Cutodermoplastika: operacija kai #ai-da u#dengiama autotransplantu. 8aip pat rand plastin chirurgijaZ

/N1

!!. .ermin trauma. Ipeci6iniai nudegimai >cheminiai, nudegimai elektra?, pirmosios pagal%os principai.
Pirmoji pagal%a terminio nudegimo at/eju /. 4utraukti auk+tos temperat2ros poveik7. %. 4udegusi viet skubiai +aldyti j laikant po tekan"iu +altu vandeniu /'</& minu"i. Baprastai +aldoma apie de+imt minu"i! kol apma#ja skausmas. 8uo siekiama atvsinti #ai-d ir nutraukti #alojant7 temperat2ros poveik7.*ei nudegusios k2no dalies negalima panardinti 7 +alt vanden7! ant jo u#dti +varios nep2kuotos med#iagos skiaut5! suvilgyt +altame vandenyje ir nugr5#t. (as %<1 min. kompresus keisti! kol aprims skausmas.3alima +aldyti ir sniegu! ta"iau netrinti. ?taigiai at+ald#ius suma#ja skausmas! nutraukiamas #alojantis auk+tos temperat2ros poveikis audiniams < pavyksta apsaugoti gilesnius odos sluoksnius. Jaldyti nenutraukus drabu#i nuo nudegusios k2no vietos_ 1. Cpnuoginti nudegusi viet. Dsant sunkiems nudegimams! reikia labai atsargiai perpjauti ir nuimti nukentjusiojo drabu#ius ir avalyn5. 4udegusios odos negalima liesti rankomis! negalima nuimti nudegusios odos skiau"i ir pradurti p2sli! spausti nudegusios vietos. 8aip pat negalima tepti kokiais nors tepalais! va-elinu ar tirpalais! kadangi suma#inamas +ilumos atidavimas aplinkai. ;isokie tepalai naudojami tik vlesnse gydymo stadijose. 9. Jaldant atsargiai numauti #iedus! apyrankes! nes nudeg5 ar traumuoti audiniai tinsta! o #iedai u#spaus kraujotak! vliau numauti gali b2ti ne7manoma! nebent tik nukirpti. &. 4udegint pavir+i reikia sutvarkyti taip pat! kaip ir bet kuri kit #ai-d: u#dengti sterilia med#iaga! +variu skudurliu ir tik vos pritvirtinti. N. Gal+inti skausm ,jeigu b2tina! skausmo suma#inimui vartoti nuskausminamuosius.. F. 4udegimus! kuriems b2dingas tik odos paraudimas ir skausmas! gerai at+ald#ius u#tenka patepti degtine! dti tvars"io neb2tina. :. *eigu skausmas stiprus! nudegimas gilus! nudeg didelis odos plotas! veidas! akys! kvpavimo takai! rykl ir giliau! tarpviet! pakilo k2no temperat2ra! skubiai vykti! ve#ti nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. E. *eigu perve#imas u#trunka! duoti nukentjusiajam gerti mineralinio vandens arba +arminio< druskos tirpalo ,/ +auk+tas valgomosios druskos ir q arbatinio +auk+telio valgomosios sodos i+tirpinti dviejose stiklinse vandems.. Birmsias N valandas nuo nudegimo nukentjusysis privalo gauti ne ma#iau kaip dvi stiklines tirpalo per valand. /'. *eigu nudegimas nedidelis! u#dkite #liugi! jona#oli! medetk ar gyslo"i +alto u#pilo kompres. 8aip pat tinka +vie#ios Cloe vera sultys. //. *eigu nudegimas yra didesnis nei galite u#dengti delnu! arba sauls nudegimas! reikia gerti labai daug skys"i. 8aip i+vengsite dehidratacijos. /%. $omeopatiniai preparatai: Crnica 1'c! Cantharis 1'c. Pirmoji pagal%a cheminio nudegimo at/eju7 Pirmoji pagal%a nudegus r&gtimi /. ?kubiai gausiai plauti nudegusi viet vandeniu ,geriausia tekan"iu.. ?augoti savo rankas_ %. Cpnuoginti nudegusi viet! u#dengti steriliu tvars"iu! sutvarstyti. 1. Gal+inti skausm. ?kubiai vykti! ve#ti nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. Pirmoji pagal%a nudegus armu7

/N9

/. ?kubiai nusausinti apliet viet! nubraukti saus +arm nuo k2no pavir+iaus. ?augoti savo rankas_ %. ?kubiai gausiai plauti nudegusi viet vandeniu ,geriau tekan"iu.. 1. Cpnuoginti nudegusi viet! u#dengti steriliu tvars"iu! sutvarstyti. 9. Gal+inti skausm. ?kubiai vykti! ve#ti nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. Pirmoji pagal%a nudegus elektros sro/e, pa/eikus ai%ui /. Heikia b2ti atsargiems. 4esiliesti prie elektros +altinio! neliesti nukentjusiojo! jei nesate 7sitikin5! kad tai saugu_ %. 4utraukti #aling elektros poveik7: i+jungti elektros srov5 jungikliu elektros skydinje! nustumti nukentjus7j7 nuo elektros srovs +altinio srovei nelaid#iu daiktu ,pv-.! sausa la-da.. 1. 8eikti pagalb atsi#velgiant 7 su#alojimo pob2d7 ,apnuoginti nudegusi viet! u#dengti steriliu tvars"iu! sutvarstyti! gaivinti.. 9. Gal+inti skausm. &. (vieti greitj pagalb arba vykti! ve#ti nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. Binotina: 4epl+ti drabu#i nuo nudegusios vietos! jei jie prilip5. ?teril tvarst7 dti ant j. 4epradurti p2sli. 4etepti nudegusios vietos kremu! tepalu. 4edti ant nudegusios vietos ledo. 4etvarstyti veido ir tarpviets. 4udegus akis! visada reikia skubiai gausiai plauti tekan"iu vandeniu ,/&-%' min... *ei nudeg kvpavimo takai! burna! rykl! stempl! visada skubiai ve#ti nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. *ei neai+ku! kokia chemine med#iaga nusidegino! visada skubiai gausiai plauti tekan"iu vandeniu. ?tipr2s nudegimai gydomi ligoninje.

Pirmoji pagal%a $K 1$.52 Dsant terminiam nudegimui 4edelsiant nutraukti #alojant7 veiksn7 pv-.: u#gesinti degant7 #mog

4udegusi viet skubiai +aldyti ne ilgiau %-/' min.! drabu#i nutraukti nereikia. 4uimti drabu#ius nuo nudegusios vietos ir j sutvarstyti! jeigu nudeg didelis plotas ir r2bai prilip5 prie odos j nepl+ti! o ant j u#dti steril tvarst7 ir ve#ti nukentjus7 7 gydymo 7staig. ;eido ir tarpviets tvarstyti negalima. Gal+inti skausm.

*eigu skausmas stiprus! nudegimas gilus! nudeg didelis odos plotas! veidas! akys! kvpavimo takai! rykl ir giliau! tarpviet! pakilo k2no temperat2ra! skubiai vykite! ve#kite nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. Dsant cheminiam nudegimui 3reitai nusausinkite apliet viet. ?augokite savo rankas.

?kubiai plaukite nudegusi viet vandeniu ,geriau tekan"iu.. 4udegusi viet! u#denkite steriliu tvars"iu! sutvarstykite. /N&

Gal+inkite skausm.

?kubiai ve#kite nukentjus7j7 7 gydymo 7staig. Dsant elektros traumai 4utraukite k2nu tekan"i elektros srov5: atitraukite nuo elektros srovs +altinio ar j i+junkite. K2kite atsarg2s. 4esilieskite prie elektros +altinio! nelieskite nukentjusiojo! jei nesate 7sitikin5! kad tai saugu. Cpnuoginkite nudegusi viet! u#denkite steriliu tvars"iu! sutvarstykite. Gal+inkite skausm. ?kubiai vykite! ve#kite nukentjus7j7 7 gydymo 7staig.

/NN

F;2 $K 1$.527 Chemini nudegim laipsnis priklauso nuo sveikos laiko! agento stiprumo! agento tirpumo audinyje. Jarmins med#iagos 7siskverbia giliau 7 audinius nei r2g+tys ,i+skyrus >luoro vandenilio r2g+t7.. Dlektros nudegim i+orins #ai-dos neatspindi visos #alos apimties. Dlektros srov eina ma#iausio pasiprie+inimo keliu! todl eidama nervais ir kraujagyslmis sukelia +i audini pa#aidas. *ei srov praeina liemen7! galimos vidini organ pa#aidos < kasos! vir+kinimo trakto organ! aritmijos. ;lyva elektrinio nudegimo pasekm < kataraktos i+sivystymas. *oni-uojan"ios spinduliuots #ai-dos gali apimti tik od! ta"iau da#nai b2na gilesns. 6ai-dos gyja sunkiai. 3alima paskm < vis gyvenim trunkantis vaskulitas.

Cheminiai nudegimai atsiranda ant odos ar 7 akis patekus cheminms med#iagoms. Dsant cheminiam nudegimui! b2tina kuo skubiau nudegusius pavir+ius apdoroti med#iagomis! kuri poveikis yra prie+ingas chemin7 nudegim suklusioms med#iagoms. *ei ant odos pateko r2g+ties! < plauti labai praskiestu ,'!/ Q. sodos tirpalu ,silpnas +armas.! jei +armo! < labai praskiestu ,'!/ Q. acto tirpalu ,silpna r2g+tis.. ;liau pa#eist viet reikia u#dengti steriliu ar tiesiog +variu tvars"iu ir kreiptis 7 gydymo 7staig. 4udegusio ploto nereikia valyti! negalima lupti prilipusi drabu#i ar degsi! negalima barstyti milteliais ar tepti tepalais! nes tai apsunkina tolesn7 gydym. 6mogus gali nusideginti ne tik termi+kai! ta"iau taip pat ir r2g+timis! +armais! druskomis bei didels koncentracijos tirpalais. 8okiu atveju b2tina tuoj pat pa+alinti nuo odos chemins med#iagos liku"ius! kadangi nuo to priklausys pa#eidimo lygis. ;is pirma nuo nukentjusiojo reikia nuvilkti visus drabu#ius ,ant j gali likti pavojingos med#iagos.! o toliau < %'<1' minu"i praustis po auk+to slgio vandens srove. K2tent tokia pirmoji pagalba neleis r2g+tims arba +armams padaryti did#iuls #alos. ;isi kiti b2dai tuo metu tra bereikalingas laiko +vaistymas! o b2kl tuo tarpu tik blogja. ;ienintelis atvejis! kai i+ ties jokiais b2dais negalima aplieti vandeniu pa#eisto ploto < tai nusideginimas negesintomis kalkmis. Jiuo atveju pirmiausia reikia visi+kai pa+alinti med#iagos liku"ius sausu audiniu! ir tik tada! 7sitikinus! kad ant odos nra reagent! pa#eist plot galima nuplauti po tekan"iu vandeniu. 8uo atveju! jeigu #mogus nusidegino r2g+timis arba +armais! #ai-d patartina nuplauti maistins sodos tirpalu ,neutrali-uos r2g+tis. arba citrinos r2g+ties tirpalu ,neutrali-uos +armus.. Ctminkite! kad pirmoji pagalba nusideginus bus maksimaliai e>ektyvi tik tada! jeigu nepasimesite ir tuojau pat imsits priemoni Clektros trauma < nudegimai atsiranda elektros srovs 7jimo ir 7+jimo vietose! trenkus #aibui.

/NF

9lektros sro ei tekant organi.mo audiniais1 pa&eidimas /ksta dlD tiesioginio elektros srovs #alojamojo poveikio; i+siskyrusios +ilumos; mechanins kilms su#alojim. 5aibo sukeliam traum organi.mui da&niausiai sl/goja ie eiksniaiD tiesioginis #aibo poveikis ,elektros srov teka odos pavir+iumi.; kontaktin 7tampa ,kai prisilie"iama prie daikto! 7 kur7 trenk #aibas.; elektros srovs nutekjimas nuo greta esan"i objekt f asmen; terminis nudegimas ,srovei praeinant pro audinius stipriai pakyla j temperat2ra.; sm2gio banga. Po&/miaiD G+lungi+ki raumen traukuliai. (oj! rank paraly#ius. 3al2ns +altos! marmurins spalvos! nejautrios! negyvybingos; (vpavimo nutr2kimas; ?mons praradimas; ?kilveli virpjimas! +irdies sustojimas; Cnt #aibo nutrenkto nukentjusiojo k2no atsiranda mlynos spalvos med#io pavidalo pie+inys; *ei k2nas buvo drgnas! atsiranda nudegimai; Bykinimas! vmimas. Pirmoji pagalba Birmiausia reikia nutraukti kontakt tarp aukos ir srovs +altinio. 3eriausias b2das - i+jungti srov5! jei t galima atlikti labai greitai. *ei elektros srovs greitai i+jungti ne7manoma! tokiu atveju reikia nukentjus7j7 atitraukti nuo kontakto su srove. 8a"iau Kg8 4C 6 4U8 ! (CD 4D3CI GC I D?8 6GU3CL?! *D *T ;D ( C CL(J8U? T8CGBU? ?HU;p. ,Brie nukentjusiojo! veikiamo auk+tos 7tampos elektros srovs ,elektros srovs perdavimo linijos! trans>ormatoriai. negalima nei artintis! nei jo liesti - elektros srov veikia keli metr atstumu! lyjant - keliolikos metr. 4emginkite gelbti - tai pavojinga j2s gyvybei_.. *eigu srov #emos 7tampos ,//'-%%';. bandantysis padti! turi gerai i-oliuotis nuo #ems ir naudoti i-oliuojamj med#iag ,drabu#ius! saus med7! gum! odin7 dir#.! kad nustumt nukentjus7j7 nuo srovs +altinio. (irvis mediniu kotu tinka perkirsti laid! kur7 laiko auka. Iiesti nukentjus7j7 saugiau m2vint pir+tines ar apvyniojus rankas drabu#iais! stovint ant guminio pagrindo ar sausos lentos. Hekomenduojama visus i-oliavimo nuo elektros +altinio veiksmus atlikti viena ranka. Deja! ne kiekvienu atveju #inome! auk+tos ar #emos 7tampos srov veikia nukentjus7j7! todl prie+ lie"iantis prie aukos! pirmiausiai b2tina 7vertinti ri-ik ir savo saugum. (ai auk jau galima liesti! reikia skubiai 7vertinti gyvybs >unkcijas: ar nukentjusysis smoningas; patikrinamas puls; 7sitikinama! kad auka kvpuoja. *ei nra kvpavimo ar kraujotakos! nukentjusysis skubiai gaivinamas ,daromas dirbtinis kvpavimas ir netiesioginis +irdies masa#as.. Joko atveju ligon7 reikia paguldyti ant nugaros ir pakelti jo kojas 1' laipsni 7 vir+. ?mons netekus7 #mog reikia paguldyti ant +ono. *ei drabu#iai dega! smilksta! jie nuvelkami. Ctmintina! kad kai srov #emos 7tampos ,//'-%%' ;. pa#eid#ia su+lapus7 nukentjus7j7 kontakte su #eme ,plauk d#iovintuvas! radijo ar 8; aparatas vonios kambaryje.! +irdies sustojimas 7vyksta be nudegim. 4ormali-avus gyvybines >unkcijas! pagal galimybes 7vertinama su#alojim kiekis ,nudegimai! galimi l2#iai! vidini organ pa#eidimai.. Briklausomai nuo su#eidim! reikia pasir2pinti kraujavimo /N:

sustabdymu! #ai-d sutvarstymu! l2#i imobili-acija ir pana+iai. ;is laik b2tina stebti pagrindines gyvybines >unkcijas ,kvpavimas! +irdies darbas.. 4ukentjus7 #mog b2tina ve#ti 7 ligonin5! net jei jis ir sako! kad jau"iasi gerai. Batyrus elektros traum! gali atsirasti +irdies ritmo sutrikim! komplikacijos dl vidini gilij audini pa#eidim.

/NE

! . .ermin trauma. (uo/ar%a, nualimas, jo laipsniai.

3'o;varba *lot. pernio6 ! c%roninis dermatitas1 pasireikiantis odos paraudimu ar paml/na imu. Pa&eista oda nie&ti1 kartais pl/ta1 atsiranda opos. Paprastai nu& arbsta rank pirtai1 bet gali b2ti pa&eista nosis1 aus/s1 blau.dos. Iuo& arb sukelia nuolatinis nelabai stiprus ilgas atalimas1 pa /.d&iui1 metalini detali +iupinjimas ir kt. 7eigiamai eikia iltos onios ir kitos ilumins proced2ros. *asar nuo& arbos reikiniai paprastai pran/ksta. EPI"E1I<$<GI#A Da&nai nuo& arb atsiranda aikams ! pa&eid&iama nosies ir skruost oda1 paaugliams ir suaugusiesiems ! platak1 keli sritis1 pdos1 /pa+1 kai a ima ankta a al/n1 jaunoms mergaitms1 kurios &iem mgsta aik+ioti plonomis pdkelnmis1 nuogu liemeniu1 be pirtini. Atilus orams1 l/ pa asar ir asar1 paprastai pacient b2kl pagerja. $IG<S PRIE=AS@MS IR EIGA Iuo& arbos ! kapiliar tonuso suma&jimas bei neadek ati reakcija alt. 9sant altam orui odos smulkiosios kraujag/sls susitraukia. 7ai apsaugin organi.mo reakcija1 neleid&anti k2nui per daug atiduoti ilumos aplinkai. Pagrindin nuo& arb prie&astis ! ilgalaikis &emos temperat2ros ir drgms po eikis. Iuo& arbos atsiranda &iem1 atalus orams. Iosies1 skruost1 aus ar rank ir koj srit/je atsiranda paraudM riboti1 re+iau iplitM patinimai. " prad&i besi;ormuojan+ios nuo& arbos ietoje jau+iamas deginimas ir nie&jimas. -ie simptomai sustiprja iltoje patalpoje1 pa&eista oda parausta ir patinsta. Da&niausiai nuo& arbai g/jant j dengianti oda tr2ksta ir susi;ormuoja skausminga opel. *liau nuo& arbos ieta gali b2ti nejautri. 8ai kuriems &monms nuo& arb atsiranda kasmet is j g/ enim1 kitiems ! kelerius metus1 o liau isikai in/ksta. 7oki dsningum prie&ast/s iki iol ne&inomos. 8$I3I8A. $imptomaiD Kdos paraudimas Iuo& arbos gali b2ti kaip ma&i ma.geliai1 dideli ma.gai su %emoraginiu pa&eidimu1 Kdos pleiskanojimas net galimos p2sls ir opos. Kdos ma.geliai Iualimai g/ja ilgai. P2slels ant odos Kdos patinimas $kausmingas odos degimo poj2tis Kdos pabalimas Kdos nejautrumas Iulama da&niausiai ruden1 &iem ir b2kl pradeda gerti tik esant iltesnms dienoms. Iosies1 skruost1 aus ar rank ir koj srit/je atsiranda paraudM riboti1 re+iau iplitM patinimai. -iuos patinusius ma.gus gr&us ilt patalp i lauko ir suilus nie&ti1 atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas.

/F'

"IAG3<S@I8A PastebjM1 jog oda ilgiau nei pus aland lieka jautri1 kreipkits g/d/tojS jei sualusi od perti1 reikt kreiptis g/d/toj1 kuris ap&i2rjMs skirs tinkam g/d/m1 kuris gali u&trukti ne ien sa aitM. GM"M1AS 62tinas odos maitinimas ir drkinimas bent OB minu+i prie einant lauk 0at ir k2no iet3. Gali b2ti naudojami emolientai 0p ..D 9Rcipial kremas3. 9molientai eikia apie G alandas1 todl jais patartina tepti E#? kartus per dien. Pacientai gali b2ti g/domi medikamentais. Pagrindinis g/d/mo tikslas /ra kraujag/sli tonuso didinimas ir mikrocirkuliacijos gerinimas. 8raujag/sles gerai praple+ia preparatas aantinoli nicotinas. 7ai stipriai eikiantis aistas1 todl geriamas tik po algio1 po to b2tina <B!<> minu+i pagulti. "imtiniais at ejais1 kai po O!E sa ai+i g/d/mo paciento s eikatos b2kl negerja1 galima skirti plak enilio. G/d/mo aistais tikslas /ra pagerinti kraujag/sli tonus ir mikrocirkuliacij1 todl gali b2ti rekomenduojami kraujag/sles ple+iant/s aistai1 taip pat imunitet stiprinant/s preparatai1 poli itaminai. PR<DI$A8@I8A Pagrindin priemon i engti nuo& arb tai rank1 koj ir eido nuo al+io apsauga. 7am padti gali ilti drabu&iai. 4ei nuo& arbos /ra koj1 b2tina tinkama a al/n1 kad nespaust koj pirt. $ arbu /ra ;i.inis akt/ umas1 sportas1 organi.mo gr2dinimas.

Vietinis nualimas7 8ai audini su#alojimas ilgai veikiant +al"iui. Jaltis veikia laipsni+kai sukeldamas kraujotakos ir tro>ikos sutrikimus. 4u+alimui svarbu metreologiniai veiksniai: +altis! oro drgm! vjas! kraujotakos ir bendra organi-mo b2kl. (ojos gali nu+alti iki ketvirto laipsnio jei esant %-& laipsni temperat2rai! jei yra +lapios ir avalyn ank+ta. (ualimo patogene9: svarbiausia <kraujo cirkuliacijos sutrikimas! kai odos kraujagysls veikiamos +al"io spa-muoja! oda pabla ir at+ala. ;liau kraujagysls gali i+siplsti ir prasidti hiperemija. *ei klraujagysls nei+siple"ia- >visi+ka audini i+emija ir nu+alimas. 4ustojus +al"iui veikti paraly#iuojami kraujagysli va-okonstriktoriai ir jos i+siple"ia susidaro kraujo sta-! padidja kraujagysli pralaidumas! prasideda eksudacija atsiranda patinimas ir skausmas. ;ietinio nu+alimo klasi>ikacija ,laipsniais.. Udos pabalimas! o pa+il#ius-pamlimas! patinimas! skausmingumas ar visai nejautrumaspa#eid#iamas vir+utinis odos sluoksnis! praeina per kelias dienas. Ctsiranda 7vairaus dyd#io p2sli piln sero-inio skys"io. Gaud#iantys skausmai! durimas! suma#j5s odos jautrumas.- pavir+ini sluosni nekro-. nukentjusiam pakyla temperat2ra! skauda. pagijus lieka nemalonus jausmas. Udos spalva i+ prad#i tamsiai raudona! vliau violetin galiausiai pajuoduoja. Brasideda pavir+ins odos nekro-. +lapiuojanti gangrena! atsiskira negyvi audiniai.

;-

4ekro-uoja oda! mink+tieji audiniai! kaulai! i+nyk5s jutimas. nu+alusios dalies at+ildyti nepavyksta. pa#eista vieta mumi>ikuoja! i+ry+kja per por sav.

?u+alimas. *is atsiranda kai +ilumos atiduodama daugiau nei pagaminama ,dl #emos aplinkos temperat2ros.. (ompensacijos >a-je! suaktyvja med#iag apykaita ir +ilumos gamyba organi-me! taip pat pasirei+kai >i-ins termoreguliacijos po#ymiai: susiaurja odos kraujagysls! oda pa+iurpsta! raumenu tremoras. Cdaptacijos mechani-mams i+sekus atsiranda hipotermija. ?u+la da#niausiai palieg5! i+sek5! seni! ma#i! girti! pervarg5 #mons (eturi su+alimo laipsniai: . Drebulys! nuovargio jausmas! bendras silpnumas! mieguistumas! temperat2ra! kritusi iki 1%-1' laipni. . ?mon pritemusi! kvpavimas pavir+utini+kas! gal2ni raumenys rigidi+ki! temperat2ra kritusi iki 1'-%E laipni. . ?mons netekimas! kvpavimas retas! pavir+utini+kas! temperat2ra %E-%& laipsniai. ;. (vpavimas ir +irdies plakimas labai retas! mir+tama dl +irdies paraly#iaus ir smegen anemijos.temperat2ra: %&-%% laipniai. Gydymas: Iigonis perne+amas 7 +ilt patalp! apklojamas. *ei ligonis gali gerti reikia duoti +ilto grimo. Jirdies veikla gerinama +ird7 stiprinan"iais vaistais. *ei kvpavimas pavir+utini+kas-daromas dirbtinis kvpavimas. *ei ligonis be smons! meitinamas parenteraliai! tirpalai leid#iami pasi+dyti iki 1: laipsni. Bro>ilakti+kai duodama antibiotik.

!*. .ermin trauma. Vietini nualim gydymas.

Birma pagalba: Ct+alusi gal2n5 at+ildyti palaipsniui! aktyvunant kraujotaka trinant! geriausia at+ildyti kambario temperat2roje ,neki+ti 7 kar+t vanden7 ir pan.. 4ukentjusiam duoti kar+t grim! Ieisti antikoaguliantus trombams likviduoti. Duoti skausm mal+inan"i vaist.

Pirmoji pagalba IualM pa iriai patrinami degtine arba spiritu ir u&dengiami steriliu arba ariu t ars+iu. Iualusi pa iri negalima trinti sniegu ar ledu. IualM audiniai neatspar2s mec%aniniam po eikiui1 todl b2tina elgtis atsargiai. Galima dti ildomj t arst # keli sluoksni atos1 po to sut arst/ti. 62tina kreiptis medicinos staig. Gydymas7 Birmo laipsnio nu+alimai gydomi laikant gal2n5 pakelt! kad suma#t edema! dedami tepaliniai tvars"iai. Cntrojo laipsnio nudegim p2sli +alinti negalima! jas pridengti steriliu tvars"iu. 8re"iojo laipsnio gydomi likviduojant u#degimin7 #idin7! negalima leisti vystytis in>ekcijai! gydoma de-in>ekuojan"iais tirpalais. (etvirtojo laipsnio nu+alim gydymas pagr7stas mirusi audini pa+alinimu- nekrotomija! nekrektomija. Pirmiausia reikt ieiti i alto oro1 paalinti isus ar&an+ius papuoalus ir r2bus1 /pa+ jei ie drgni. 7uomet merkti nualusias gal2nes ilt 0ma&daug EB#?BcC1 temperat2ra1 kuri tinka ir k2dikiui maud/ti31 bet ne kart1 anden ! tai pats elniausias ir saugiausias b2das atgai inti sudirgusius audinius. I laipsnio n'4alimas <. 4ei tariamas nualimas1 nedelsiant eiti ilt patalp arba paguld/ti prie lau&o1 nuolat trinant. O. Patalpoje nualusi k2no dal palaipsniui atild/ti kambario temperat2ros anden/je. 7emperat2ra ne auktesn kaip OB laipsni temperat2ros. Palaipsniui anden keisti iltesniu1 keliant jo temperat2r iki k2no temperat2ros. Palaikius onelje1 od elniai nusausinti. 4ei oda paraus jo ir atga o jautrum1 adinasi ta ieta jau atild/ta. Ios1 ausis1 skruostus atild/ti kambario temperat2ros aplinkoje arba trinant. O. A al/nM nuo nualusios gal2ns b2tina nuimti atsargiai ir ne per jg1 kad neb2t pa&eisti nualM pirtai. 4eigu nuimti batus be pastang nepa /ksta1 bat geriau perpjauti. )abai s arbu atild/ti palaipsniui ! geriausia kambario temperat2roje1 jokiu b2du negalima ild/ti gal2ni kartoje onioje1 prie krosnels arba arti lau&oL Iesilaikant io nurod/mo1 audiniai at/la netol/giai ir spa.muojan+iose kraujag/slse susidaro trombai1 audini apmirimas pagilja. Pabalusias k2no ietas trinti aria sausa ranka1 iki oda paraus ir pasijus dilgsjimas. 7rinti geriau spiritu1 odekolonu ar degtine1 o nesant ! minkta pirtine1 kailine ap/kakle arba sausa aria

;lanele. 7r/nimui negalima naudoti sniego1 grubaus audinio1 ranko s su apalusiu sniegu ir ledu1 kadangi isa tai dar labiau traumuoja pa&eistus audinius1 o atsiradM br&imai at eria keli in;ekcijai. $iekiant stimuliuoti kraujotak1 trinant reikia papra/ti1 kad nukentjus/sis judint gal2nM. E. 8ai nualusi ieta parausta1 j reikia patepti riebalais 0aliejumi1 taukais1 boro tepalu3 ir apriti ilta med&iaga. 4ei lapi drabu&iai ! apsirengti sausais ir iltai apsikloti. ?. Aprita sualusi ranka ar koja turi b2ti laikoma pakelta1 tai paleng ina skausm ir apsaugo nuo komplikacij. >. 4eigu kraujotaka atsistato ltai1 ir oda ilieka mels a1 galima tarti1 kad audiniai giliai pa&eisti1 ir dlto b2tina pagreitinti nukentjusiojo pristat/m g/d/mo staig. G. 7uo pa+iu metu trinant nukentjusiajam pageidautina duoti igerti kartos arbatos arba ka os. F. 9sant b2tin/bei ! duoti nuskausminamj. 3estipriems n'4alimams: Iualusi k2no dal atild/ti kambario temperat2ros anden/je. Ios1 ausis1 skruostus # kambario temperat2ros aplinkoje arba k2no iluma. Pa /.d&iui1 jeigu rankos sausos ir jau suilM1 galima jomis pridengti nos1 ausis1 eid. 4eigu atildant atsiranda p2sli1 toliau nebeild/ti1 kreiptis pagalbos artimiausioje g/d/mo staigojeS Duoti igerti kartos arbatos1 ka os. Stipriems n'4alimams *II I7 laipsnio6: Duoti igerti kartos arbatos1 ka osS Iualusi iet u&dengti steriliu t ars+iu1 sut arst/tiS $ut arst/t k2no dal susukti minkt stor audin 0p ..1 antklodM1 meg.tin3. ,alinti skausmS $kubiai /kti arba e&ti nukentjusj g/d/mo staig. 3'4al's negalimaD Atild/ti labai nualusi audini 0tokiu at eju kuo grei+iau kreiptis g/d/toj pagalbos31 nebent grst %ipotermija 0b2kl1 kai k2no temperat2ra nukrinta iki kritins ribos ir gresia mirtis3S Atild/ti nualusi iet1 jeigu /ra tikim/b1 kad jos l gali nualti artimiausiu metu1 kol bus sulaukta pro;esionalios medicinos pagalbos. Antr kart nualimas labai pa&eid&ia audinius1 todl didja negalios tikim/bS 7rinti ir X arba masa&uoti nualusi od1 liesti ar kitaip eikti p2sles ! tai gali pakenkti audiniamsS Iaudoti tiesiogin kar+io altin1 pa /.d&iui1 ild/kles1 krosn ar lau&o ilum atild/ti nualusiems audiniamsS Padengti sudirgusius1 nualusius audinius snieguS

!+. .ermin trauma. Iistemin hipotermija, jos klasi6ikacija, poymiai, gydymas.

?u+alimas. *is atsiranda kai +ilumos atiduodama daugiau nei pagaminama ,dl #emos aplinkos temperat2ros.. (ompensacijos >a-je! suaktyvja med#iag apykaita ir +ilumos gamyba organi-me! taip pat pasirei+kai >i-ins termoreguliacijos po#ymiai: susiaurja odos kraujagysls! oda pa+iurpsta! raumenu tremoras. Cdaptacijos mechani-mams i+sekus atsiranda hipotermija. ?u+la da#niausiai palieg5! i+sek5! seni! ma#i! girti! pervarg5 #mons (eturi su+alimo laipsniai: . Drebulys! nuovargio jausmas! bendras silpnumas! mieguistumas! temperat2ra! kritusi iki 1%-1' laipni. . ?mon pritemusi! kvpavimas pavir+utini+kas! gal2ni raumenys rigidi+ki! temperat2ra kritusi iki 1'-%E laipni. . ?mons netekimas! kvpavimas retas! pavir+utini+kas! temperat2ra %E-%& laipsniai. ;. (vpavimas ir +irdies plakimas labai retas! mir+tama dl +irdies paraly#iaus ir smegen anemijos.temperat2ra: %&-%% laipniai. Gydymas: Iigonis perne+amas 7 +ilt patalp! apklojamas. *ei ligonis gali gerti reikia duoti +ilto grimo. Jirdies veikla gerinama +ird7 stiprinan"iais vaistais. *ei kvpavimas pavir+utini+kas-daromas dirbtinis kvpavimas. *ei ligonis be smons! meitinamas parenteraliai! tirpalai leid#iami pasi+dyti iki 1: laipsni. Bro>ilakti+kai duodama antibiotik. 6e ietinio po eikio altis gali sukelti ir bendr k2no nualim. Pradiniai po&/miai pasireikia1 kai k2no temperat2ra nukrinta &emiau E>BC. 82no temperat2rai kritus &emiau O?BC 1 nustoja eikti &mogaus termoreguliacijos mec%ani.mas ir organi.mas atla. 6endras k2no nualimas gali pasireikti net ir tada1 kai aplinkos oro temperat2ra iek tiek auktesn u& BBC1 didel aplinkos drgm ir jas 0labai da&nai taip nula aikai3. Iualusi oda b2na alta1 pabl/kusi1 kartais su raus omis dmmis ar p2slmis. Galimi paburkimai. 'aumen/s stand2s1 ma&ai judr2s. 5mogus dreba tik prad&ioje1 liau drebul/s in/ksta. 8 pa imas retas1 pa irutinikas. 5mogus nenoriai kalba1 kalba reta1 balsas storas. *liau ima temti smon. Pirmoji pagalba Pirmiausia &mog reikia ild/ti # u&kloti antklodmis1 aplinkos temperat2ra turi b2ti ne &emesn nei OG#OFBC. Akt/ iam ild/mui naudojami ildomieji +iu&iniai1 antklods1 ilti drgni rankluos+iai1 iltos andens onios 0?B # ?>BC3. 5mog atild&ius iki E>BC1 toliau ild/ti nereikia. )tas ild/mas daugiau tinka suaugusiems &monms1 greitas # aikams ir sualusiems anden/je. 62tina kreiptis g/d/mo staig

)ipotermija 3'4alimas pasireikia ne tik ietiniais simptomais1 be eik isada /ksta ir bendro pob2d&io pok/+iai. 4ie susijM ne tik tiesiogiai su &emos temperat2ros po eikiu isoms organi.mo sistemoms 0bendras sualimas31 bet ir su pa&eistaudini irimo produkt ir in;ekcijos patekimu krauj. 6endras sualimas susidaro ilgai b2nant &emoje temperat2roje1 /pa+ anden/je. 6u imas lediniame anden/je apie pus aland gali b2ti mirtinai pa ojingas1 o staigiai kritus tok anden gali susidar/ti al+io okas. ,irti nuo %ipotermijos galima ir prie P? laipsni temperat2ros1 jeigu krentama anden ar b2nama ant didelio jo. 6endram sualimui takos turi tokie eiksniai kaip nuo argis1 bada imas1 aps aigimas nuo alko%olio1 nejudrumas ir t.t. 6endras sualimas prasideda k2no temperat2rai nukritus &emiau E? laispni temperat2ros ir praeina tris ;a.esD +. Prisitaik%mo reakcija L isi centrins ner sistemos ir kraujotakos pok/+iai gr&tami. -ioje stadijoje pasireikia raumen drebul/s1 pada&njMs k pa imas ir pulsas1 odos pa irius pabla. -. St'porozin GazL /ksta centrins ner sistemos ;unkcij slopinimas1 atsiranda mieguistumas1 raumen drebul/s dingsta1 o isipltusios peri;erins kraujag/sls suteikia apgauling ilumos jausm. -irdies d2&i tankumas suma&ja1 arterinis spaudimas krenta1 k pa imas pa irinis. N.G%v%biniF G'nkcijF ';gesimo GazL tMsiasi is s arbiausi organi.mo ;unkcij slopinimas1 nukentjus/sis netenka smons1 atsiranda traukuliai1 sstingis1 ir nesant pagalbos ! mirtis. 62tina &inoti1 kad mirtis sualant ateina labai ltai1 o klinikins mirties trukm 0t./. periodo1 kai gai inimo priemons dar gali b2ti eiksmingos3 gerokai ilgesn nei kitais at ejais ir labai priklauso nuo k2no ir aplinkos temperat2ros. Po;%miai )abai s arbu pamat/ti ir pa&inti kito &mogaus sualimo po&/mius1 kadangi pa+iam sau diagno.uoti sualim /ra sunku. Pirmiausia &mogus pajunta alt1 ta+iau nesiskund&ia. *liau galima pastebti &mogaus elgesio pakitimus ! jis tampa ir.lesnis ir agres/ esnis1 liau tampa angus ir apsn2dMs. $uaugusiesiems atsiranda drebul/s1 nuo argis1 pritemusi smon1 sustingMgal2ns1 atminties praradimas1 neaiki kalba1 apsn2dimas1 ir.lumas1 sultja k pa imas1 silpnas pulsas. 9sant suma&jusiai k2no temperat2rai1 /ra eikiamos smegen/s ir &mogus nebegali aikiai mst/ti bei gerai judti. 7ai /pa+ pa ojinga1 nes &mogus nesu okia kas /ksta ir negali priimti adek a+i situacijos sprendimD p ..1 sualM &mons da&nai nusprend&ia pailsti prissdami ar priguldami lauke1 o tai gali baigtis mirtimi ar geriausiu at eju ! gal2ni amputacija. Pirmoji pagalba 9sant bendram sualimui reikt nedelsiant bet kokiu b2du suild/ti nukentjusj. 7ai dar/ti palaipsniui. <. Iukentjusj neti saikingai ilt patalp1 nurengti j1 o jeigu nurengti sudtinga ! perpjauti drabu&ius per si2les. O. 4eigu nek puoja ! nedelsiant pradti gai inim. E. $uild/ti nukentjusj. Pirmiausia ildoma centrin k2no dalis ! kr2tin1 kaklas1 gal a1 kirkn/s. Iedelsiant pradti trinti k2n ariomis rankomis1 ilta minkta med&iaga1 kol oda neparaus. 9sant galim/bei ! nukentjusj paguld/ti oni su kambario temperat2ros andeniu1 palaipsniui didinant andens temperat2r1 kuri alandos bg/je turi pasiekti EG!EF laipsni temperat2ros.

Galima ild/ti ap /niojant &mog iltais apklotais. Vpa+ gerai suildo kito1 nesualusio &mogaus1 k2no iluma. 4eigu esate ur e1 reikia pasinaudoti i.o;olija1 apgobti ja nukentjusj1 atsisdus turkika po.a1 tarp koj pastat/ti ir u&degti & akM1 kad priild/t or po i.o;olija. Galima ild/ti susispietus keliems &monms kr2 oje sa o k2n iluma. ?. -ildant1 reikia nuolat matuoti k2no temperat2r1 ir kai temperat2ra taps normali1 galima baigti akt/ ild/m ir paguld/ti nukentjusj iltai. >. 8ai sualus/sis prads atsigauti1 reikia duoti jam kartos arbatos arba ka os. 4okiomis aplink/bmis negalima sualusiajam duoti alko%olini grim1 nes dl padidjusio kraujo pl2dimo gal2nes gali pa ojingai nukristi k2no temperat2ra. 6e to1 alko%olis pats turi sa /bM slopinti s arbius smegen centrus. G. 4eigu nukentjus/sis ilgai neatgauna smons1 b2tinai reikia duoti jam pauost/ti amoniako.

J ( 8U (U4?BD(8U: $ipotermija - tai organi-mo atvsinimas iki #emesns negu 1&aC temperat2ros. 1lasi6ikacija d lengva hipotermija ,1&-1% cC.! d vidutin hipotermija ,1%-%: cC.! d sunki hipotermija ,ma#iau %: cC.. K/eicarika stadij sistema, paremta klinikiniais poymiais 7 d stadija: ai+ki smon ir drebulys; d stadija: pritemusi smon be drebulio; d stadija: nesmoningas; d ; stadija: i+nyk5s kvpavimas; ; stadija: mirtis dl negr7#tamos hipotermijos 2i9ika d alkoholio vartojimas; d narkotik vartojimas; d i+sekimas; d trauma; d neprie#i2ra su smons netekimu. Fiagnostika d anamne- ir trumpas i+orinis paciento b2kls 7vertinimas; d +erdin temperat2ra. (ad ir kok7 +erdins k2no temperat2ros matavimo b2d pasirinktumte! jis turi b2ti toks pats gaivinimo ir at+ildymo metu. Gai/inimo taktikos pasirinkimas d kai k2no +erdin temperat2ra nukrinta /cC! deguonies suvartojimas suma#ja N Q; d kai k2no temperat2ra yra %:cC! deguonies suvartojimas suma#ja &' Q! esant %%cC < F&Q; d kai k2no temperat2ra yra/:cC! smegenys toleruoja /' kart ilgesnius kraujotakos sustojimo epi-odus! nei k2no temperat2rai esant 1FcC. d +siplt5 vy-d#iai gali b2ti dl insulto ir neturt b2ti traktuojami kaip mirties po#ymis; d Cpra+yti geri gaivinimo re-ultatai esant k2no temperat2rai /1.FcC ir gaivinant Nval. 1'min. d ne ligoninje negaivinama! jei +irdis dl mirtino su#alojimo! ilgai trunkan"ios as>iksijos arba kr2tin yra nepaspaud#iama; d pradti at+ildym! jei nra galimybs nukentjus7j7 nedelsiant transportuoti 7 gydymo 7staig; Gai/inimas

d gaivinant hipotermijos i+tikt pacient! galioja tie patys pradinio ir speciali-uoto gaivinimo ir intensyvios prie#i2ros principai; d hipotermija gali sukelti kr2tins lstos 0kietum=! todl gali b2ti sunku ventiliuoti ir atlikti kr2tins lstos kompresijas; d neatidlioti b2tinj proced2r ,ven kateteri-avimas! trachjos intubacija.; d adekvati oksigenacija ir kvpavimo tak apsaugojimas nuo aspiracijos! suma#ina ?; i+sivystymo ri-ik intubuojant ligon7. d atsargiai atlikti trachjos intubacij; d prie+ konstatuojant! kad nra +irdies veiklos - "iuopti centrin5 arterij! stebti D(3 ir kitus +irdies veiklos po#ymius apie /min. d esant galimybei! atlikti echokardioskopij! duple[ skenavim! tam kad 7vertinti +irdies i+metimo >rakcij ir kraujo tkm5 kraujagyslse; d jei abejojama ar yra pulsas pradedamas pradinis gaivinimas; d +irdis hipotermijos b2klje gali nereaguoti 7 kardioaktyvius vaistus! elektrin5 stimuliacij ar de>ibriliacij; d dl hipotermijos sultja vaist metaboli-mas! todl gali susidaryti toksins vaist koncentracijos juos skiriant pakartotinai; d susilaikyti nuo adrenalino ir kit gaivinime naudojam vaist iki paciento k2no temperat2ra pakils iki w 1'aC. Pacientams esantiems /idutinio sunkumo ir sunkioje hipotermijos %&senoje >IXiss stadijos Y $$?7 d imobili-acija ir atidi paciento prie#i2ra; d adekvati oksigenacija! kvpavimo tak apsauga; d D(3 monitoravimas ir +erdins temperat2ros matavimas; d k2no nusausinimas; d +lapius drabu#ius reikia nukirpti < taip i+vengiama papildomo paciento judinimo ir audini #alojimo; d smoningi pacientai gali judti! nes >i-inis kr2vis +ildo grei"iau nei drebulys; d ta"iau >i-inis kr2vis gali padidinti atkry"io ri-ik ,pv-.! tolimesnis paciento at+alimas po i+ne+imo i+ +altos aplinkos.; d somnolencijos ir komos b2klje esantys pacientai turi didel5 ?; ir DGD ri-ik! todl turt b2ti imboli-uojami ir laikomi hori-ontalioje padtyje! kad i+vengti atkry"io ar kardiovaskulinio kolapso d adekvati oksigenacija yra svarbi miokardo pa#eidimo prevencijai; ;tildymas gali %&ti7 d pasyvus; d aktyvus vidinis; d aktyvus i+orinis; d tinka smoningiems pacientams! i+tiktiems vidutinio sunkumo hipotermijos ir vis dar galintiems drebti;

d visas paciento k2nas 7vyniojamas 7 vilnonines antklodes! aliuminio >olij! u#dedama kepur ir pacientas kuo skubiau perne+amas 7 +ilt aplink; d chemini +ilumos paket u#djimas ant k2no lauko slygomis yra itin veiksmingas vidutins ir sunkios hipotermijos i+tiktiems pacientams; d jei pacientas nesmoningas ir kvpavimo takai nra apsaugoti! pasyvus at+ildymas turt b2ti vykdomas pacient paguld#ius stabilioje +oninje padtyje; d paciento +ildymas +iltais intraveniniais tirpalais ir pa+ildytu drgnu duj mi+iniu yra nee>ektyvus; d / litras 9'aC skys"i 7 ven F' kg pacientui! kurio +erdin temperat2ra %:aC! pakelia +erdin5 temperat2r tik apie '!1aC; d pacientas turi b2ti kuo grei"iau gabenamas 7 ligonin5! kur galimi pa#angesni at+ildymo metodai! nuolatinis monitoringas ir aktyvus stebjimas; ;kty/us atildymas d yra apra+yta keletas aktyvaus at+ildymo ligonins slygomis metod! ta"iau nei vienas i+ j nra prana+esnis stabilios hemodinamikos pacient i+gyvenamumo po#i2riu; d aktyv2s i+orinio at+ildymo metodai: >orsuotas +iltas oras ir iki 9%aC pa+ildyti intraveniniai skys"iai; d net sunkios hipotermijos metu! taikant +iuos metodus! nebuvo apra+yta atkry"i ar piktybini aritmij i+sivystymo; d hipotermijos i+tiktiems pacientams! kuriems yra kvpavimo ir +irdies sustojimas! ekstrakorporinis at+ildymas yra pirmo pasirinkimo aktyvaus vidinio at+ildymo b2das! kadangi jis u#tikrina kraujotak ir oksigenacij! o k2no +erdin temperat2ra kyla :-/% aC h-/; d dar prie+ gabenant pacient! rekomenduojama susisiekti su ligonine! kurioje gali b2ti atliektas ekstrakorporinis at+ildymas; Ges taip sutverti! kad sudtingoms cheminms reakcijoms ,med#iag apykaitai.! kurios vyksta m2s organi-me! optimaliausia 1Na-1FaC k2no temperat2ra. (ad palaikytume +i temperat2r! prisitaikome prie 7vairi i+ors slyg. (ai +alta! stengiams i+laikyti +ilum! vilkdami +iltus drabu#ius! valgydami kaloring maist. 8a"iau +altu oru menkai apsirengusiam ar ilgai b2nant nek2renamoje patalpoje m2s organi-mas gali pereiti 7 hipotermija vadinam b2kl5. (ai +altis pakenkia k2n ,rakas! kojas! veid. < tai vadiname nu+alimu. Jiluma visada pereina i+ +iltesns vietos 7 +altesn5. Urgani-mas gali prarasti +ilum tokiais b2dais: /. (ondukcija < laidumas. Bv-.! ranka palietus +alt metal! led ar snieg ar 7ki+us rank 7 +alt vanden7! temperat2ra gali nukristi #emiau 1FaC. %. (onvekcija < kai +altas oras juda ir tiesiog persmelkia m2s k2n. 8ai b2na +alt vjuot dien! kai mes! apsireng5 plonai! ilgesn7 laik b2name lauke. 1. Hadiacija < kai +iluma i+spinduliuojama i+ +iltesnio objekto 7 +altesn7! ta"iau jie nesilie"ia vienas su kitu. 9. Jilumos atidavimas kvpuojant. Tkvpus +alto oro! m2s organi-me jis su+yla! ir mes i+kvepiame +ilt or. $ipotermija vadinamas organi-mo vidins temperat2ros nukritimas #emiau 1&aC. (ai organi-mo temperat2ra krinta! med#iag apykaita ma#ja &' proc. ,nuo tos apykaitos! kuri b2t! esant %&aC aplinkos temperat2rai..

Urgani-me susidaro ma#iau anglies dvideginio ,CU%.! darosi sunkiau kvpuoti. Da#niausiai hipotermijos prie#astis yra atsitiktinis k2no at+alimas. (itos hipotermijos prie#astys gali b2ti: metaboliniai ir endokrininiai sutrikimai! hipotaliamusi dis>unkcija , galvos smegen dalies! kuri reguliuoja k2no temperat2r! >unkcijos sutrikimas.! padidintas +ilumos praradimas! sepsis! taip pat nepakankamai su maistu gaunamas baltym kiekis ir kalorij skai"ius. $ipotermija da#niau i+tinka vyresnio am#iaus #mones ir ma#us vaikus. ;yresnio am#iaus #moni organi-mas labai greitai at+la. * med#iag apykaita ltesn ir organi-mas pagamina ma#iau +ilumos. Ga#iems vaikams dar ne visai i+sivyst5s temperat2ros reguliavimo mechani-mas. T hipotermijos b2kl5 organi-mas kartais pervedamas operacijos metu! kai reikia suma#inti deguonies poreik7 organi-me. (linikiniai hipotermijos simptomai tokie: nestabili hemodinamika! ypa" hipoten-ija ir bradikardija! asistolija! smons sutrikimas ,net iki komos.! susilpnjusi aki vy-d#i reakcija 7 +vies! taip pat patologinis raumen aktyvumo padidjimas. (ai organi-mo temperat2ra auk+tesn nei 1'aC! ima drebti raumenys! padidja CU% kiekis. Dl deguonies tr2kumo organi-me susidaro r2g+t2s med#iag apykaitos produktai vadinamoji laktoacido-. (ai temperat2ra nukrinta #emiau 1'aC!drebjimas praeina ir i+ry+kja raumen >rigidi+kumas! sustingimas ,pana+u 7 lavono stingim.. Dsant hipotermijai sutrinka +irdies veikla. 8ai gerai matoma! u#ra+ius D(3: minusinio ritmo ltjimas progresuojantis ,retas pulsas.! su 8 dantelio inversija ir vis interval pailgjimais. Bastebimas ne#ymus ? < 8 segmento pakilimas. 4ukritus organi-mo temperat2rai iki 1%a - 1'aC gali atsirasti prie+ird#i virpjimas ir pla-djimas! pereinantis 7 skilveli virpjim ,taip ima stoti +irdis.. Gonitoruojant arterinio kraujo duj apykait! pastebimi dideli pakitimai! todl ligon7 tenka intubuoti ir pervesti 7 valdom kvpavim. +tikus hipotermijai ligoniui padidja gliuko-s kiekis kraujuje ,hiperglikemija. ir desiminuotas kraujo kre+jimas kapiliaruose. Dl atsiradusios mioglobinu-ijos b2na 2mi inkst kanalli nekro-! vystosi inkst >unkcijos nepakankamumas. 4atrio ir vandens resorbcija suma#ja! todl ir suma#ja kraujo t2ris organi-me. $ BU8DHG *U? 3ADAGC? Iigonius su hipotermija privalome hospitali-uoti. *eigu ligonis kur nors lauke! teikiame skubi medicinos pagalb. Ara du svarb2s momentai: gyvybini organi-mo >unkcij stabili-avimas ir saugojimas! kad organi-mas neprarast +ilumos. 4iekada neskubkite pa+alinti hipotermijos "ia pat lauke! nes staigiai gali prasidti mirtina +irdies aritmija. ( daryti ir kaip gydyti hipotermij iki ligon7 nuve+ 7 ligonin5: /. %. ?u ligoniu elgtis labai atsargiai! nes jam tuoj pat gali prasidti +irdies skilveli virpjimas. ?kilveli virpjim gali sukelti net menkiausia >i-in trauma. 1. Dsant vidutinio sunkumo hipotermijai! pradti +velniai +ildyti galv! kakl! kr2tin5! kirk+ni srit7. Duoti kvpuoti +ilto deguonies.

9. 4egalima duoti alkoholio! kavos! negalima leisti r2kyti. &. (ada organi-mas at+yla! nustoja drebti! duoti gerti +ilt skys"i. *eigu yra sunki hipotermija! bet ligonis dar su gyvybs po#ymiais! teikiant skubi medicinos pagalb /! %! 1 punktai tie patys! tik ligoniui negalima duoti gerti. Duoti kvpuoti pa+ildyto deguonies ir daryti pa+ildyt skys"i la+elin5 in>u-ij. Apatingai svarbus pastovus ligonio monituriavimas. 4egalima skirti joki medikament: esant hipotermijai! visi medikamentai organi-me labai sunkiai metaboli-uojami! todl prasidjus organi-mo at+alimui! medikament poveikis darosi toksinis. *eigu yra labai sunki hipotermija ,ligonius be gyvybs #ymi.! teikiant skubi pagalb b2tina prisilaikyti +i rekomendacij: /. /-% minutes stebti puls ir kvpavim. %. *eigu neaptinkame pulso stambiose kraujagyslse ir ligonis nekvpuoja! pradti reanimacijos C! K! C. 1. Brijungti monitori ar u#ra+yti D(3 ir stebti +irdies ritm. *eigu yra skilveli virpjimas! skubiai de>ibriliuoti 9'' * ,d#inuli.. 9. Bamatuoti vidin5 k2no temperat2r per rectum . &. *ei de>ibriliacija neskminga ir vidin k2no temperat2ra 1'aC ar auk+tesn! reikia pakartoti de>ibriliacij. *eigu vidin k2no temperat2ra yra #emiau 1'aC < nebede>ibriliuoti. N. *eigu de>ibriliacija skminga! suleisti lidokaino /mgfkg! kita do- '!&mgfkg ,sula+inti per /& minu"i. la+elin5 in>u-ij. F. Iigon7 intubuoti ir duoti +ilto deguonies. :. Ia+elin in>u-ija

!). ;m%ulatorin chirurgija

8ie ligoniai kuriems nereikia grie#to lovos re#imo bei sudting chirurgini intervencij esti gydomi ambulatori+kai. 8ai ligoniai su odos in>ekcijomis! pood#io u#degimais ,>urunkulais! karbunkulais! landuonimis! tro>inmis opomis! nudegimais.! bei smulkiomis gamybinmis ar buitinmis traumomis ,susi#alojimai! l2#iai ir kt... (ita dalis ligoni! turin"i chirurgini nusiskundim! esti ap#i2rimi ambulatori+kai ir gauna siuntim stacionariniam gydymuisi. 8ai i+var#os! variko-inis koj ven i+sipltimas! trombo>lebitas! tul#ies p2sls akmenlig! hemorojus ir kt.. 8aip pat ambulatorinis chirurgas vykdo operuot ligoni tolimesn7 gydym ,perri+im! gipso numim.! bei kontroliuoja kaul suaugim! #ai-d gijim. ?kiria ligoniams reabilitacin7 gydym bei 7vertin pacient galimybes dirbti. Chirurgins tarnybos strukt2ra poliklinikoje 7vairuoja nuo poliklinikos dyd#io. ?tambesnje poliklinikoje gali dirbti ir keletas chirurg: urologas! traumatologas! proktologas ir kt.. Boliklinikoje esti patalpos ligonio ap#i2rai bei patalpos chirurginms manipuliacijoms ar operacijoms. Dsti i-oliuotos patalpos ligoni primimui su 0+variomis= #ai-domis ir su p2lingomis. Dkstrines operacijas ,atvrimas ir drenavimas mink+tj audini p2lini. atliekamos vietinje aneste-ijoje ir p2lingame tvarstomajame. Ket pirmin7 chirurgin7 #ai-dos sutvarkym +vie#ios #ai-dos atlieka 0+variame= tvarstomajame. Berri+im kambaryje turi b2ti: operacinis stalas! operacin lempa! keli stalai instrument laikymui. Bagrindinis medicininis dokumentas poliklinikoje yra ambulatorin kortel. Baso duomenis pildo < slaug! medicinins ap#i2ros < daktaras. 3reta ambulatorins kortels vedami +ie #urnalai: operacinis! medicinins tvarsliavos sunaudojimo! spirito! ir kt. medikament. ?laugs pareig spektras yra platus: desmurgija! injekcijos! ven punkcijos. *i turi b2ti slaug priimamojo! operacins! perri+amojo kambario. *i paruo+ia gydytojo darbo viet. 4uiminja tvars"ius! padavinja chirurgui instrumentus ir kt.. Bo ambulatorins operacijos pacientui si2loma atvykti konsultacijai kit dien: ap#i2rjimui #ai-dos! si2l! tvars"i pakeitimui. *ei pacientas negali atvykti! slaug turi aplankyti pacient namuose: pakeisti tvars"ius! suleisti pagal reikal antibiotikus. *ei slaugei i+kyla neai+kum tai chirurgas turi aplankyti pacient namuose. Baciento hospitali-acija yra planin arba ekstrin. Dkstrin hospitali-acija: 2m2s chirurginiai susirgimai! vidaus organ su#alojimai! masyv2s su#alojimai! bei kaul l2#iai. Blanin hospitali-acija: po pilno klinikinio-laboratorinio

!:. Vietinis nuskausminimas.

7ietin anestezija ska'smo prevencija regionin *vietin6 neja'tra ! tam tikros k2no ietos ar srities skausmo slopinimas. 7aikoma nujautrinti k2no srit1 kurioje ir bus atliekama operacija. Paprastai aistai nejautrai sukelti leid&iami alia ner 1 kurie perduoda jutimus i atitinkamos k2no dalies. Vra keletas ietins nejautros r2iD o spinalin nejautra ! taikoma1 kuomet operacijos atliekamos apatinje pil o dal/je1 dubens srit/je1 ieinamosios angos srit/je bei operuojant apatines gal2nes. $pinalins nejautros metu ietinis anestetikas suleid&iamas ien kart subarac%noidin tarp1 kuris supa nugaros smegenis. D2ris atliekamas apatinje nugaros dal/je. *aisto po eikis pasireikia maloniu ilumos poj2+iu apatinje k2no dal/je1 liau i dalis nutirpsta ir in/ksta skausmo poj2tis. o epidurin nejautra ! i nejautros r2is panai spinalinM nejautr ir da&niausiai taikoma tais at ejais1 kuomet operuojami pil o ertmje esant/s organai1 apatins gal2ns. -i nejautros r2is gali b2ti tMsiama ir operacijos metu1 ir pooperaciniu laikotarpiu1 kadangi epidurins punkcijos metu /ra kiamas kateteris1 kuris paliekamas kelioms dienoms ir pro j leid&iami aistai nuo skausmo. ;ietin nejautra - nuskausminimo b2das! kai nuskausminantys vaistai ,vietiniai anestetikai x IC. suleid#iami 7 b2simos operacijos viet ir blokuoja ten esan"ius skausmo receptorius. 4uskausminama tik ta k2no dalis! kur pasiskirst vaistai. ;ietinis skausmo mal+inimas medicinos praktikai pradtas taikyti nuo /::9 met! nusta"ius >armokoterapines kokaino savybes. Vietinio medikamentinio nuskausminimo metodai Pa irinis aplikacinis. Jiuo metodu atliekama tik pavir+ini audini nejautra. Da#niausiai naudojama aplikacinis gelis ar aero-olis. Cplikacine ,pavir+in. nejautra da#niausiai atliekama injekcijos vietos jautrumui pa+alinti. *os pakanka paslankaus danties jautrumui prie+ ekstrakcija ar denten kra+to jautrumui prie+ nuimant konkrementus pa+alinti. Cplikacinis anestetikas kelioms minutems u#dedamas ant sausos gleivines. vairios >irmos gamina ivairiausiu pavadinimu ir skirtingu gamybos >ormu ,kremu! alieju! skysciu! aero-oliu. anestetikus. 4uskausminti da#niausiai vartojami du pagrindiniai aplikaciniai anestetikai: &Q lidokainas ,lidocaine. ir %'Q ben-okainas. Iidokainas tirpus riebaluose ir per dregna gleivine absorbuojasi per minute. Ken-okainas tirpus vandenyje! todel re-orbuojasi per 1' sekund#iu ar dar grei"iau. Cliejinio ben-okaino aplikacijos nerekomenduojamos vaikams! nes galima lengvai perdo-uoti iki toksines do-es. Cliejinio aplikacinio &Q lidokaino koncentracija yra %-%!& karto dinesne nei injekuojamo. Berdo-avus ji gali sukelti net mirti ar kitu sunkiu komplikaciju. *okio pavojaus nra vartojant ma#iau toksi+k ben-okain. ;andeninis aplikacinis anestetikas geriausiai ir grei"iausiai pasisavinamas. "njekcinis. Ctliekama +virk+tu. 4audojamos vienkartins labai plonos adatos! kuri d2rio prakti+kai nejau"iama. Ctliekant in>iltracine nejautra! pirmiausia paciento papra+oma atsipalaiduoti! pakeliama jo l2pa! vi-ualiai surandama apekso sritis ir adata nukreipiama statmenai paraleriai danties a+iai per antkauli +iek tiek medialiai. 8ai yra netraumines neskausmingos injekcijos pagrindas. *eigu adata bus

kreipiama paraleriai o ne statmenai danties a+iai! yra pavojus pakenkti 7 prisistvirtinusios gleivins srit7! o po to nuslysti per arti prie jautraus alveolinio kaulo antkaulio. ;isa tai sukels paciantui skausm. 8o galima i+vengti jei adatos galiukas pasieks antkaul7 tik paskutiniu injekcijos momentu. Cdatai pasiekus reikiam gyl7 l2pa atlaisvinama tiek! kad matytsi dalis adatos. Itai i+virk+"iama truput7 anestetiko pastumiant st2muokl7 /-% mm per /' sekund#i. Bacientas stebimas prie+ pradedant +virk+ti likus7 anestetiko kiek7. Cdata lengvai stumiama! ypa" didesnio pasiprie+inimo vietoje! t.y. antkaulio srityje. Basiekus pagrindin5 anestetiko leidimo viet! b2tina atlikti aspiracin7 mgin7! siekiant i+vengti! kad anestetikas nepatekt 7 kraujagysles. ?tumuokis patraukiamas apie / mm atgal! kad +virk+te susidarytu neigiamas spaudimas. *ei kraujas pasirodo! vadinasi karpuleje aspiracinis testas teigiamas. 8ada adata skubiai i+traukiama i+ burnos audiniu /-% mm ir pakartojamas aspiracinis testas. )aidinis. Cnestetikas +virk+"iamas +alia nerv kamien. 3ali b2ti sritin ir kamienin! peri>erin bei centrin. 8ai yra toks vietins nejautros b2das! kai mal+inamieji skausmo tirpalai su+virk+"iami 7 nervini kamien arba juntamj nervini ma-g aplink. Iaidins nejauros metu nutraukiamas a>erentini nervini impuls plitimas somatiniais peri>erini nerv kamienais ar j +akomis vir+utinio ir apatinio #andikauli bei j aplinkos audini srityje. Iaidins nejautros privalumas < suleidus ma-ai anestetiko tirpalo! nejautra apima didel7 plot! kur7 inervuoja anestetikais paveiktas nervas. Udontologai ! nordami pa+alinti vien ar kelis dantis! ma#us auglius ir pan.! da#niausiai atlieka peri>erin5 sritin5 nejautr. Jiuo atveju tirpalas injekuojamas prie pat veido kauluos esan"i ang arba kanal ir atvar! pro kurias 7 veido srities audinius ir organus i+eina juntamieji galviniai nervai. 8aip veiksmingai atliekama visos srities! kuri +is nervas inervuoja! nejautra. Ctlikdamas laidin5 nejautr! gydytojas neturi 7smeigti adatos 7 pat7 nervin7 kamien ar stambi jo +ak! o siekti aneste-uojam tirpal su+virk+ti arti nervinio kamieno ar jo +akos esan"ioje lstelienoje. U jei vis tik 7duriama 7 pat7 nerv! pacientas pajunta skausm! nemalon deginim ar elektrin7 dilgsn7. 8uomet adat reikia patraukti atgal ir paskui su+virk+ti anestetiko tirpal. $ndikacijos /ietiniam nuskausminimui ;ietinis skausmo mal+inimo b2das yra pagrindinis ir da#niausiai taikomas odontologijoje! jis atliekamas darant visas proced2ras! sukelian"ias skausm. ;eiksmingas skausmo mal+inimas didina suteikiamos odontologijos proced2ros kokyb5. <edikamentai naudojami /ietiniam nuskausminimui, klinikin ir >armakologin charakteristika: Bla"iausiai vartojami +e+i anestetikai. *ie gaminami 7vairi koncentracij! kombinuoti su skirtingais ir 7vairios koncentracijos va-okonstriktoriais. + +e+i anestetik penki yra amidai: lidokainas! nepivakainas! prilokainas! etidokainas! bupivakainas ir vienas eterinis anestetikas prokainas. Havokainas rekomenduojamas pacientams alergi+kiems amid grups anestetikams. Brokainas ,novokainas. - silpnas vietinis anestetikas! priklauso esteri grupei. %Q prokaino nejautra beveik nenuskausmina pulpos ir tik /&-%' min sukelia mink+tj audini nejautr! nes turi stipr va-odiliatacin7 poveik7. 3ali pasi#ymti stipriomis alergi-uojan"iomis savybmis. Iidokainas - tai pla"iausiai vartojamas anestetikas! ta"iau be va-okonstriktoriaus e>ektyvus tik trump laik dl savo va-odilatacinio poveikio ir trumpo skilimo pusperiod#io.

*is e>ektyvus ir kaip aplikacinis anestetikas! bet ilgesn jo veikimo prad#ia. Gepivakainas - be va-okonstriktoriaus pasiyymi e>ektyviausiu! palyginti su kitais anestetikais! veikimu nejautros vietoje! todel rekomenduojamas paciantams kuriems kontraindikuotini va-okonstriktoriai. Gepivakainas beveik nepasi#ymi alerginiu poveikiu. Crtikainas - ma#ai toksi+kas anestetikas! turi didel7 pla-mos baltymus suri+anti poveik7! rekomenduotinas ne+"iosioms ir vaikams. Dtidokainas ir bupivakainas - tai stiprus anestetikai! tosi+ki ir rekomenduojami i+skirtinais atvejais: per ilgas intervencijas! kai reikia ilgai trunkancios pooperacines nejautros! atliekant daugini gyv dant preparavim. *ei spinalin- da#nai dar kartu ir opioidus leid#ia. ;ienkartin leistina anestetiko do- Iabai svarbu neperdo-uoti anestetiko ! todl b2tina #inoti paciento svor7 ir anestetiko do-5 skai"iuoti pagal j7. B;R.: /& kg vaikui: Crtikainas su epine>rinu ,/:%'''''. & mgfkg ,ma[ do-. k/& kg x F& mg 9Q artikaino x 9' mgfml F& mg : 9' mgfml x /.:: ml / karpule x /.: ml 8aigi /& kg vaikui ma[ 9Q artikaino karpuliF skai%ius / karpule Gaksimalios anestetiko rekomenduojamos do-s: ;aistas Ga[ do- kilogramui paciento svorio Crtikainas 9Q F mgfkg & mgfkg vaikams Kupivakainas '.&Q % mgfkg Iidokainas %Q Fmgfkg Gepivakainas 1Q be N!N mgfkg epine>rino Brilokainas 9Q :mgfkg Ga[ absoliuti suaugusiems &'' mg %'' mg &'' mg 9'' mg &'' mg do- Ga[ karpuli skai" suaugusiam #mogui F /' /1 F :

1raujo indus siaurinan=iom mediagos ,adrenalinas! epine>rinas! noradrenalinas! va-opresinas. Da#nai vietiniai anestetikai kartu vartojami su kraujagysles sutraukian"iomis med#iagomis. (artu su anestetikais yra vartojami: adrenalinas! noradrenalinas. (rayjagysles sutraukian"i med#iag2 vartojimas kartu su anestetikais turi daug privalum: ;a-okonstriktoriai ma#ina vietinio anestetiko nuoding poveik7! +alutinio poveikio pasirei+kimo galimyb5 dl sultjusios anestetik re-orbcijos; lgina vietinio anestetiko veikim dl sultjusios absorbcijosi ir taip susidariusios didesns vietinio anestetiko koncentracijos poveikio vietoje; (raujagysles sutraukiantis poveikis padeda suma#intivietin7 anestetiko kiek7.

Dpine>rinas ir kiti va-okonstriktoriai yra greitai suskaidomi kepenyse ir kituos eorganuose. *o metabolotai greitai i+skiriami pro inkstus. ndikacijos ir kontraindikacijos kraujagysles siaurinan"i vaist naudojimui ;a-okonstriktori sukeliamas vietinis kraujagysli susitraukimas ir sultjusi vietini anestetiku re-orbcija didina vietini anestetik veiksmingum gydant dantis be skausmo bei mal+inant skausm kit proced2r metu. J ( 8U: Cneste-ija skirstoma: a. vietin nejautra- ;C suleid#iamas 7 b2simos operacijos viet ir ten blokuoja skausmo receptorius. 4uskausminama tik ten! kur pasiskirst vaistai. b. Hegionin- nuskausminantys vaistai suleid#iami +alia nerv. nuskausminama ten! kur tie nervia 7nervuoja. ne tik jutimai! bet ir skausmas! bei motorika c. pavir+in- pur+kiami anestetikai- nosis! burna! bronch ap#i2ra. d. in>iltracin- 7 audinius! nerv +akoms ar gal2nlms! nedidels operacijos. e. intravenin regionin- gal2ni operacijos. suleid#iamas 7 ven man#ete sustabd#ius kraujotak. veikia tol! kol sustabdyta kraujotaka. >. nervus blokuojanti- kai dideli kamienai- pv-.: re-giniai g. spinalin- 7 subarachnoidin7! +aknelms h. epiduralin- +akneles- gimdymui Brivalumai: leid#ia suma#inti nukraujavim operacijos metu leid#ia i+vengti ri-ikos ir apsaugo nuo pooperacinio skausmo bei nemaloni poj2"i: pykinimo! vmimo! galvos svaigimo. ;C- ne tik leid#ia nuskausminti! bet ir i+vengti judesi. gali b2ti leid#iamas 7vairiai.

@;2<EI 1E(IPC1.;I7 *ietin aneste.ija - b2kl! kai yra u#blokuotas jutimo perdavimas i+ tam tikros organi-mo srities ,lokalus. 7 C4?. 8ai grup chemi+kai pana+i med#iag! kurios blokuoja 4a kanalus sujaudintose membranose. 3ali b2ti naudojami lokaliai! tuomet aneste-inis poveikis bus ribotas! arba leid#iami 7 ven < tuomet veiks ir kitus audinius. Daugelis kit klasi vaist < antihistamininiai! betablokatoriai taip pat pasi#ymi vietiniu aneste-iniu poveikiu. Vietiniai anestetikai Csteriai ?ubklas Dsteriai Brototipas Brocainum ;midai Bagrindiniai variantai Cocainum! Cmethocainum ,8etracainum. Kupivacainum (iti svarb2s vaistai Ken-ocainum

Cmidai Iidocainum Brilocainum Veikimo mechani9mas7 Klokuoja 4a kanalus! suma#ina 4a sraut! dl to nevyksta depoliari-acija ir nra veikimo potencialo. ;ietiniai anestetikai pasiekia receptorius per citopla-m ar membran. (adangi vaisto molekul turi pereiti per lipidin5 membran tam! kad pasiekt citopla-m! ji turi b2ti tirpi riebaluose < nejoni-uota. 4ejoni-uota >orma pasiekia e>ektyvi intraceliulin5 koncentracij grei"iau nei joni-uota >orma. 8a"iau kita vertus! aksomo viduje joni-uota >orma yra e>ektyvesn. Heceptoriaus a>initetas vietiniams anestetikams priklauso nuo kanal >unkcins b2kls < ar jie atidaryti! u#daryti! inaktyvuoti. 3reitai pavargstan"ios skaidulos yra blokuojamos pirmiau nei ltai pavargstan"ios. Boveikis: /. 4ervams. ?kirtingas 7v.nervini skaidul tip jautrumas anestetikams priklauso nuo skaidul diametro! mielini-acijos! >i-iologini galimybi ir anatomins lokali-acijos. Ga#esns! mielinins skaidulos yra blokuojamos lengviau. Ganoma! kad skausm perduodan"ios skaidulos grei"iau pavargsta ir yra selektyviai blokuojamos. ?tambaus nervo pluo+to skaidulos i+sids"iusios peri>erijoj blokuojamos grei"iau! nes jas grei"iau pasiekia didesn anestetiko koncentracija. %. (iti audiniai. Dauguma turi silpn blokavimo poveik7 skeleto raumen neuromuskuliarinei transmisijai! ta"iau +is poveikis klini+kai nesvarbus. 4uotaikos pagerjimas dl kokaino grei"iausiai susij5s su poveikiu dopamino ar kt. nuo amino priklausom mediatori sinapsms. Boveikis +ird#iai: C ,^uinidinas. < prailgina veikimo potencialo trukm5 K ,lidokainas. < sutrumpina veikimo potencial kai kuriuose +irdies audiniuose C ,>lecainidum. < neturi jokios 7takos veikimo potencialo trukmei ;eikimo mechani-mas: +ios klass vaistai sultina ar blokuoja impuls plitim ,ypa" depoliari-uotose lstelse. ir sultina ar panaikina nenormalius peismeikerius ten! kur +ie procesai priklauso nuo 4a kanal. 4a kanalus blokuojantys vaistai #ymiai grei"iau prisijungia prie receptori kai kanalai yra atidaryti ar inaktyvuoti! nei po repoliari-acijos ar kai jie pilnai

atsistat5 po veikimo. Critminiame audinyje jon kanalai da#niau b2na atidaryti ar inaktyvuoti nei normaliame audinyje! todl antiaritminiai blokuoja +iuos kanalus grei"iau ir e>ektyviau kai yra patologija! o sveiko audinio taip neveikia. *ie selektyviai slopina audin7! kuris da#nai depoliari-uojasi ,pv-.! tachikardijos atveju. ar yra reliatyviai depoliari-uotas ramybs periodu ,hipoksijos atveju. 1linikinis panaudojimas7 4edidels operacins proced2ros! spinalin aneste-ija! autonominis blokavimas esant i+eminms b2klms. Dpid2rin nejautra gali b2ti naudojama pooperaciniam nuskausminimui! ta"iau kartotins injekcijos gali sukelti tachi>ilaksij. I3/eika7 Didels ekstraceliulinio ( konc. sustiprina vietini anestetik poveik7! padidj5s ekstraceliulinio Ca < suma#ina. .oksikumas7 /. Cns < platus toksi+kumo spektras-galvos svaigimas! sedacija! nerimas!nistagmas! toniniaikloniniai traukuliai. ?tiprios konvulsijos gali baigtis koma! respiracine ir kardiovaskuline depresija. %. (ardiovaskulinis < i+skyrus kokain,hiperten-ija su cerebralinm hemoragijom! aritmijos ir miokardo in>arktas naudojant kaip narkotik.! visi va-odilatatoriai. Bacientams su +irdies ligom < 7v. >unkciniai sutrikimai! blokada. 1. (iti < Brocainum yra metaboli-uojamas iki toki produkt! kurie gali sukelti methemoglobinemij. Dsteri tipo anestetikai gali b2ti metaboli-uojami iki produkt! kurie gali sukelti antik2n sinte-5. Clergins reakcijos retos. Didels konc. turi vietin7 neurotoksin7 poveik7! kuris pasirei+kia histologini strukt2r pakenkimu ir laikinas >unkcijos nepakankamumas. 8oksi+kumo gydymas : geriausias yra simptomatinis gydymas < konvulsijos gydomos intraveniniu dia-epamu ar trumpo poveikio barbit2ratais! hiperventiliacija < deguonimi. Kupivacainum labai kardiotoksi+kas! perdo-avimas sunkiai gydomas ir gali baigtis mirtimi.

Vietini anestetik /artojimo %&dai, paaliniai reikiniai <etodas Pa irin aneste.ija Panaudojimas 4osis! burna! bronchai ,pur+kiama.! ragena! +lapimo takai. Bavir+in aneste-ija nra labai e>ktyvi odos nejautrai gauti. 8iesiogin injekcija 7 audinius in>iltruojant nerv +akas ir gal2nles. 4audojama nedideli chirurgini operacij metu. ;ietinis anestetikas leid#iamas 7 ven distaliau man#ets! kuri stabdo kraujotak! veikimas i+lieka tol! kol atstatoma kraujotaka. 4audojama gal2ni chirurgijoje. ;ietinis anestetikas +virk+"iamas +alia nervini kamien ,pv-.: +alia pleRus brac%ialis!+alia tarp+onkaulini! dant nerv. 4audojama chirurgijoje! stomatologijoje. Vaistai Iidocainum! tetracainum! dibucainum! ben-ocainum Pasta%os ir alutiniai reikiniai Didels koncentracijos gali sukelti sisteminius toksinius rei+kinius. Da#nai kaip va-okonstriktorius kartu naudojamas adrenalinas ar >elypresinas ,tik ne gal2ni pir+tams! nes gali sukelti i+eminius audini pa#eidimus.. 8inka tik nedideliems plotams! nes yra sisteminio toksinio poveikio pavojus. ?isteminio toksinio poveikio ri-ika! jei man#et yra atlaisvinama per anksti. Hi-ika ma#a! jei man#et b2na prip2sta bent %' min. Heikia ma#iau vietinio anestetiko! nei in>iltracins aneste-ijos atveju. ?varbu tiksliai 7durti adat. Cneste-ija gali prasidti i+ lto. Bridjus va-okonstriktoriaus aneste-ijos trukm gali pailgti. Kradikardija ir hipoten-ija ,dl simpatini nerv blokados.! kvpavimo slopinimas ,dl poveikio 7 n. phrenicus ar kvpavimo centr.. Ji rei+kini galima i+vengti suma#inant vietinio anestetiko i+plitim. Da#na pooperacin +lapimo retencija. Ba+aliniai rei+kiniai tokie pat kaip ir spinalins aneste-ijos! bet retesni! nes vietinio anestetiko plitimas yra apribotas. Da#na pooperacin +lapimo retencija.

"n;iltracin aneste.ija

Daugelis

"ntra enin regionin aneste.ija

Iidocainum! prilocainum

Ier us blokuojanti aneste.ija

Daugelis

$pinalin aneste.ija

;ietinis anestetikas leid#iamas 7 subarachnoidin7 tarp! kuriame cirkuliuoja cerebrospinalinis skystis! blokuoja spinalini nerv +akneles. Iidocainum! 4audojama abdominalinje chirurgijoje! tetracainum dubens ar koj chirurgijoje! da#niausiai tais atvejais! kai negali b2ti panaudota bendra aneste-ija. ;ietinis anestetikas leid#iamas 7 epiduralin7 tarp! blokuoja spinalini Iidocainum! nerv +akneles. 4audojama kaip ir bupivacainum spinalin aneste-ija! gali b2ti naudojama gimdymo metu.

9piduralin aneste.ija

". Chirurginiai si&lai, audini siu/imas, si&ls, ma9g tipai.

Chirurginiai si&lai7 Birm kart buvo panaudotas moters plaukas. Dabar si2lams keliami tam tikri reikalavimai < jie turi turti antimikrobini savybi ir nei++aukti audini u#degimins reakcijos. +. .irpstantys. (etgutas ,cat gut < kats #arnos. < tirpstanti siuvama med#iaga! atrasta nuo 3aleno laik. (etguto yra i+reik+tos antigenins savybs! svetimas K! todl apie j7 atsiranda audringa u#degimin reakcija! vliau p2liavimas! dar vliau audini sklero-avimas ir randjimas. +tirpsta po /%-/9 par. Chromuotas ketgutas i+tirpsta po mnesio ,/&-%& par.. (etguto sterili-acija pagal 8.Jiurk: a. %9 h eteryje8 b. %' par ENQ spirite8 c. /9 par ENQ spirite; d. 1"Z jodo ir : Z spirto tirpale; %9 h. e? Aakteriologinis paslis. >. *ei paslis neigiamas! galima vartoti. Baruo+tas ketgutas laikomas a%soliu=iam spirite. ?piritas t.b. kei"iamas kas 1! par. Paruoimas utrunka apie 1 mn. (iti! sintetiniai: PolydioUanon >PFI. < mono>ilamentinis! nesukelia audini reakcijos! i+tirpsta per 9&-&' dien- ! mn8 jis tvir"iau laiko! pv- sausgyslms. Glycolid[0aktid >Vicryl, FeUon? < poli>ilamentiniai! palaipsniui skyla iki CU% ir $%U. Vikrilo minusas O %logai laikosi ma9gai, todl j tenka daryti ne maiau *H). suskyla pe %sav 1acelonas #A ,Ukcelonas! (acelonas C! (acelonas K.. 2aumenyse visi+kai i+tirpsta per 1N' par! /irkinimo trakte < per %F'! atsparum audiniuose i+laiko iki 1/ paros! netoksi+kas! nesukelia suaugimini proces. 4ors yra poli>ilamentinis! audiniuose beveik nei+burksta. ,. (etirpstantysH geriau sintetiniai7 propenas, eti%andu a. Kilkas < u#degimin reakcija didesn nei apie ketgut. Jilk reikia paruo+ti. Baruo+us laikome induose! tamsaus stiklo buteliukuose.Iininiai. ?intetiniai: poliamidas >Cthilon, Iupramid?, poli. polipropilenas ,Brolene.! poliesteris ,Gersilene! Dthibond.. Berlonas! nailonas! kapronas. b. <ono6ilamentiniai ,si2l sudaro viena gija.. *uose nesusidaro mikrob kolonijos! tinka u#krst #ai-d siuvimui! ta"iau ma-g vietoje yra trap2s.polipropilenas. nailonas. 4aturalus - metaliniai c. Poli6ilamentiniai ,daugiagyslis si2las! skirtingo dyd#io! dyd#io matas 0nuliai=.. 3eriausia si2ti sausgysles! tai per ma-g nel2#tantys si2lai. 4eigiama savyb < geresns slygos in>ekcijai u#silaikyti tarp atskir >ilament.etilonas. o naturalus < silkas. d. 4ailonas < geriausias si2las odai.mono>ilamentinis. jais siuvant gali susi>ormuoti granulomos! p2liniai. jei 8B akmenys. -. <etalinis si&las. 8inka si2ti kaului! sausgyslms. ?unku si2ti! nes gali susivyti ir sunkiai i+sitiesina.

!. <edicininiai klijai < dabar sintetiniai. 6ai-da sutvirtinama F dienom. Krang2s. Bus5 mililitro apie 9''lt ..1a%uts < naudojamos traumatologiniuose punktuose! #ai-dos kra+tams sutraukti. (abu"i srityje gija gerai! ta"iau audiniai nepaslank2s. Iieka didesnis randas. *. .inkleliai ,polipropilenas! vikrilas. < >ascij! aponeuro-i de>ektams u#daryti! operuojant i+var#as! galima naudoti kaip perikardo pakaital. +. Iiu/ama mediaga, paimta i paties paciento7 rai+"iaifbalso klosts < kaul ataug >iksacijai arba rai+"i de>ektams atstatyti; oda! sausgysls. si2lai jei slid2s F-: ma-gai! jei pinti- 1 ma-gai. 8irpstantys: greitai- keli mn! ltai- 1-9 mn. gali b2ti padengti antiseptikais! antibiotikais. :. u#trauktukas- priklijuojama prie kra+t ir u#traukiama. Kaas %iologinis t/arstis. A&tina si&ti /isus skuoksniusH ir t3 sluoksn' su tuo pa=iu. Ii&l naudojimas, siu/ant '/airias sritis >pa/y9dys, g.%. kiti /ariantai?. ;aikams ?uagusiems Iiu/amas audinys Ii&lo mediaga Fiametras Ii&lo mediaga Fiametras Uda Dthilon 9-' Dthilon 1-' ;eido oda Brolene Brolene &-' &-' I2pos! burnos gleivin ;icryl! ketgutas ;icryl! ketgutas 1-' &-' Xascijos ;icryl %-' ;icryl ' Haumenys ;icryl 1-' ;icryl 1-' ?ausgysls Bolydio[anon ,BD?. 9-' Ga[on 9-' Bilvaplv ;icryl %-' ;icryl ' Barenchima (etgutas 9-' (etgutas 1-' (raujagysls Brolene :-' < /'-' Brolene &-' < E-' Gikrochiurgams +ie skai"iai gali labai nepatikti ;datos /. Bagal >orm < lenktos ,lankas nuo s iki &f: apskritimo priklausomai nuo indikacij.! tiesios ,sausgyslms si2ti.. %. Cdatos galas < u#pvalintas ,atraumatinis.! a+trios ,traumatins. < standiems audiniams! randams. 1. (iti vartojami pavadinimai: pjaunamos! 0#arnins=. Iiu/imo technika. pirmiausiai /isk3 i/alyri i ai9dos, tada tik galima. Cdata visada t.b. 7duriama vertikaliai! grie#tai E'a kampu! ir atstumas tarp 7d2rimo ir i+jimo ta+ko turi atitikti adatos lanko spindul7 ,nedaryti per pla"i si2li ma#omis adatomis.. 4orint i+vengti 0laipteli= ir adini de>ormacijos! 7d2rimo ir i+jimo ta+kai t.b. vienodame auk+tyje ir vienodame atstume nuo #ai-dos kra+t. Bagrindins si2li r2+ys: 1azgin si?l. Tduriama! i+traukiama! u#ri+amas ma-gas. 8inka si2ti nedidelms #ai-doms be audini 7tempimo.

Didelms #ai-doms su audini 7tempimu si2ti naudojama gr&tamoji si2lD vienpus < ;llgoXer ,7d2rus! adata pereina 7 kit #ai-dos pus5 ir nei+lindusi 7 odos pavir+i! gr7#ta per #ai-d 7 pradin5 pus5. ar abipus < Fonati ,7d2rus! adata i+eina 7 pavir+i kitoje #ai-dos pusje! vl 7duriama ir gr7#ta 7 pradin5 pus5.. > Gormos si?l. Td2rus! adata i+eina 7 pavir+i kitoje #ai-dos pusje! vl 7duriama #ai-dai lygiagre"ia kryptimi! pereina 7 pradin5 pus5! u#ri+amas ma-gas. 4audojama raumenims susi2ti. 3en'tr?kstanti si?l. 4audojama kraujagyslms! pilvaplvei! parenchiminiams organams si2ti. 9. ?i2ls! naudojamos atskiriems audiniams bei organams si2ti: <dos si?l. @ia svarbiausia yra engti audini tempimoL 3eras kosmetinis e>ektas pasiekiamas atraumatins ,plonos ma-gins arba intrakutanins. si2ls dka. S'bk'tanin si?l yra ma-gin; naudojama siekiant i+vengti laisvos ertms susidarymo ar odos si2ls susilpnjimo. Bavojai: seromos ar hematomos susidarymas. Dascijoms( apone'rozms si?ti naudojama ma-gin arba nenutr2kstanti si2l. Ra'menF si?l. @ia yra svarbi +velni adaptacija ,nekro-s susidarymo pavojus.. 4audojama ma-gin arba L >ormos si2l. 8ra'jag%sliF si?l yra nenutr2kstanti atraumatin arba ma-gins si2ls.

=arnF si?l: --Clberto. 8ai vienos eils ma-gin si2l per visus sluoksnius! u#ri+ant ma-gus sero-oje. --Iambero. ;ienos eils sero-o-sero-in si2l! ri+ant ma-gus sero-oje. --Cherny. Dviej eili ma-gin si2l ,ClbertoVIambero.. --Gikuli"io. Baprasta nenutr2kstanti si2l! si2las sutraukiamas i+ vidaus. --(onelio. 4enutr2kstanti matracin si2l! sutraukiant si2l i+ vidaus. --Gechanin si2l! naudojant linijinius ir cirkuliarinius si2vimo aparatus. 3ervF si?l: atraumatin! be 7tempimo! labai ploni si2lai ,/'-'.! mikrochirurgin technika. Parenc&imos si?l. Jvelni adaptacija atraumatine si2le. Ipecial&s ai9d udarymo %&dai. Iipni juosta ,pleistras! ?teristrips. < esant pavir+inms #ai-doms su gerai adaptuotais kra+tais! taip pat odos si2li 7tempimui suma#inti. (lijai. ;aikams ,nereikia aneste-ijos. esant pavir+inms #ai-doms ,akrilo klijai. arba kaip papildoma priemon >ormuojant anastomo-es ,>ibrino klijai.. (abuts. 4audojamos speciali aparat pagalba! esant platiems operaciniams pj2viams ,taupomas laikas! geras kosmetinis e>ektas.. GCR3C : audiniai sujungiami 7vairiomis atskiromis ,ma-ginmis. ir i+stisinmis si2lmis. si2lai suri+ami trejopais ma-gais: paprastuoju! j2reivi+kuoju ir chirurginiu. da#niau chirurgijoje naudojami pirmi du ma-gai. patikimesnis j2reivi+kasis ma-gas

$i2li imimasD &-F par! jei nesup2liavo. nes tada jau atsistato derma ir epitelis! jei gyja antriniu b2duindividualiai. j.a. jau per %-1 d. atsistao dalinai. kaulas gyja iki % mn. rando savybs prastesns nei buvo. @R>P>@O 3E O @E1P( bet pasiskait%kit jei netingit: <peracin ;aizda. - arios arba aseptins &ai.dos dar adinamos operacinmis &ai.domis 0jose nra mikrob3. Gali dar b2ti iskiriamos ma&ai u&tertos ar sant/kinai u&tertos operacins &ai.dos 0p .. at ertiant tu+ia iduri organ spind1 in;eka imosi ri.ika E kartus didesn nei aseptini &ai.d3. $ arbu1 kad &ai.da sug/t pirminiu b2du ! nesup2liuotu. "r normaliai g/jant &ai.dai temperat2ra pak/la iki EF1E#EF1=BC1 &ai.dos kratai patinsta1 skauda. 8rauj/je padaugja leukocit1 neutro;il1 suma&ja lim;ocit ir eo.ino;il. $uma&ja Hb ir eritrocit1 padidja 9IG. 62na blogas apetitas1 iek tiek kankina trokul/s. Paprastai ie reikiniai praeina per E#? dienas1 tada ir reikt nuimti si2les. 4ei jie per t laik nepraeina1 reikia laukti &ai.dos sup2lia imo. Pirmas perriimas po operacijos da&niausiai atliekamas po ?= al. ! tada &ai.dos kratai jau b2na pakankamai gerai susiglaudM ir kei+iant t arst1 ne /ksta eg.ogeninio &ai.dos in;eka imosi. Iegalima palikti &ai.doje krauju ar isk/romis permirk/t t ars+i

1. 2ank ir operacinio lauko paruoimo %&dai.

'ankas b2tina plautiD prie ap&i2rint po ap&i2ros prie manipuliacijas einant pas ri.ikos grupes po tualeto Hankos visada yra gausiai koloni-uotos mikrob. Jie mikrobai yra dviej grupi < 3ramV! sudarantys pastovias kolonijas! ir 3ram-! keliaujantys mikrobai! atsiranda kontakto metu! labai priklauso nuo u#simimo! hobio ,da#niausi atstovai < (lebsiella! Bseudomonas .. Iabai patogi vieta bakterijoms yra sausa! +erptuota! suskirdusi rank oda arba! atvirk+"iai! pernelyg riebi. *uo rankos nelygesns! juo daugiau ant j bakterij_ 8odl kiekvienas medikas turi ypatingai pri#i2rti savo rankas! neleisti atsirasti nuospaudom! sutr2kinjimams. Chirurgams nerekomenduotina remontouti automobil7! dirbti #ems 2kio darbus *ei rank oda sausa! reguliariai tepti j va-elinu! po to < kremu. Gikrobai kaupiasi ir po ilgais nagais! todl jie visada turi b2ti trumpai nukarpyti.jei lakuotitarp nago ir lako GU veisykla. Brie+ rank plovim nusikarpo trumpai nagus i+sivalo panages! prisijuosia speciali prijuost5! tik po to prie+operaciniame kambaryje pradedamos ruo+ti rankos operacijai. 8ada rankos plaunamos +iltu tekan"iu vandeniu! daugiausia dmesio skiriama pir+t ir pla+tak paruo+imui! todl plaunant rankos laikomos taip! kad pla+takos b2t pakeltos 7 vir+ ir! kad vanduo nuo pla+tak bgt per dilbius ir alk2nes #emyn. Blaunant +epe"iais! nuo odos pa+alinami visi ne+varumai! suragj5s epidermis! riebalai! oda sumink+tja! atsidaro visos jos poros. ?piritas od ne tik de-in>ekuoja! bet ir sutraukia. ,uilas skirtas nuplauti jau esan+ius ,K1 o med&iagos# sunaikinti likusius ,K ir neleisti jiems daugintis. Pirma ko a su ,K# plo ilas su muilu ir iltu andeniu apie <#O min. seniau plo imas trukda o apie pusM alandos1 dabar kitaip. iskas pasikeit karo metu1 kai lauke nebu o laiko tiek skirti rank prie&i2rai. plo iklis1 kelios sekunds1 t.t. tada de.in;ektantasD alde%idas su alko 0<B#<>s3. 7ec%nika1 operacinse turi b2ti pakabinti plakatai1 kaip tai dar/ti. kiek ienas judes/s kartojamas penkis kartus. s arbi ir plo imo ieta ir padtisD rankos pusiau sulenktos1 pirtais neliesti do.atoriaus1 plaunant anduo turi tekti link alk2ni1 kranai aldomi alk2nmis1 b2tina nusiimti isus &iedus ir laikrod&ius1 papuoalus1 plo imo ietoje turi b2ti laikrodi1 kad stebt1 kiek laiko plaunasi rankas1 nusi al/ti ienkartine ser etle pirtus ir rieus. Bir+tini istorija: pirma darytos i+ aklosios #arnos po to meg-tos /::' m. $alsted- papra+ padaryti gumines pir+tines plonas- i+ 3oodyear /::1- padarytos visai chirurginei komandai sterili-acija! po to pradtos daryti 7vairios! ta"iau nebepilama talko! nes sukelia saugas +iuo metu tik vienkartins! nesterili-uojamos! galai plonesni! delnai storesni! rankogaliai tampr2s! ant chalato! kad nepatekt skystis- prakaitas! storis 7vairus: storos- trauma! plonosmikrochirurgija! rodiklis- kuo ma#esnis! tuo kokybi+kesns

pir+tins i+laiko savybes apie 1-9 val! todl kas tiek laiko reikia keisti. nors ir neb2na matom de>ekt! ta"iau! pro mikro tarpus! jau gali praeiti virusai ar pan. CzI- standartas: chirurgijoje /!&Q! ap#i2ros medicineins- %!&Q. nra universali pir+tini. H2+ys: a. chirurgins- ploni pir+tai b. proced2rins c. laboratorins- atspari danga (auks- vir+uje lankstus galas! rai+teliai prie aus Ckiniai- savo apsaugai! geriausiai- kai primontuoti prie kauks! gerai nuo 6 ;. Chirurgins kepuraits! kad nei+slyst i+ po kauks Cpranga: mar+kinliai be rankovi kelns kepurait kauk apavas sterilus chalatas pir+tins visa tai atitnkamos spalvos! kad skirt2si nuo ne operacins aprangos- pv-.: #aliafmlyna. ,ec%aniniai rank paruoimo b2dai. Hank paruo+imas pagal Xiurbringer7: ,/:::m... a. ?terilus +epetys &min ,nuo pir+t iki apatins #asto dalies. b. ?terilus +epetys &min ,nuo pir+t iki alk2ns. c. 4u+luostome sausa sterilia skarele; d. Blauti F'Q spiritu 1min; e. Blauti '!'&Q sublimatu 1min; >. +tepti panages &Q jodo tirpalu. Hank paruo+imas pagal Cl>eld: ,/:E&m... a. ?terilus +epetys &min; b. ?terilus +epetys &min; c. 4u+luostyti sterilia skarele; d. Blauti ENQ spiritu 1min; e. +tepti panages &Q jodo tirpalu. Hank paruo+imas pagal Gikuli": &min. muilo spiritiniu tirpalu su +epe"iu. C%eminiai rank paruoimo b2dai. ?pasokukockio-(o"ergino b2das: ,/E%:m... Hankos mirkomos tirpale! kuris tirpina riebalus! pla"iai atveria odos poras! sunaikina in>ekcij. a. '.&Q amonio +armo vandeniniame tirpale / dubenyje 1-&min. ! valant marle. b. 8as pats % dubenyje. c. 4uplaunamos +iltu virintu vandeniu! nu+luostomos steriliu rank+luos"iu arba marle.

d.

Blaunamos ENQ spiritu &min.

3rosiko b2das. *odas labai dirgina od! bet +7 b2d galima taikyti skubiais atvejais! kai nra vandens: a. 8epti iki alk2ni &Q jodo tirpalu. b. Bo &min. pertraukos pakartoti. c. Bo &min. galima operuoti. Brie+ /'-/&m. atjo kiti antiseptikai: ?kru-d#i r.; diacidas ,gelsvos spalvos! putojantis! kvapnus skystis; rankas plauname muilu /min! diacidu < %min! spiritu < /min..; skru-d#i r. praskiesta peroksidu ,rankas plauti muilu < /min! +iuo mi+iniu < /!&min... (iti +iuolaikiniai antiseptikai:ritoseptas! degminas! degmicidas. ;ienas i+ naujausi metod < ultragarso vonios. Blaunant rankas! pro skyst7 leid#iamas ultragarsas. 8ai kombinuotas b2das < ultragarsin kavitacija ,burbul susidarymas judan"iame skystyje V de-in>ekuojantis skystis. ?intetin cerigelio plvel < ma#oms operacijoms! nuimama ENQ spiritu: a. plauti rankas +iltu vandeniu ir muilu. b. /'sek. gerai trinti cerigeliu. c. %-1min. +ilto oro srov nuo ventiliatoriaus. Bats muilas! +iuo metu naudojamas rankoms plauti prie+ operacijas! irgi yra baktericidinis. * vis pagrindas yra aktyvus jodas! 7vestas 7 polimero molekul5! i+ kur palaipsniui atsipalaiduoja. Da#niausiai naudojamas jodo polivinilpirolidonas! jis i+silaiko ant odos 9-& val. ;isos operacijos atliekamos su steriliomis pir+tinmis. Ara reikalavimas! dja ne visur vykdomas < kas /-% sav. imti paslius nuo personalo rank prie+ operacijos prad#i <peracinio la'ko par'o4imas: + vakaro ligonis t.b. nusimaud5s! geriau po +iltu du+u! nei vonioje. Uperacin7 lauk reikia nuskusti /'-/&min. prie+ operacij pre-aneste-ijos kambaryje ir nuplauti heksachloro>enu arba bent muilu! jei buvo nuskustas i+ vakaro < laukas sutepamas antiseptikais ir u#dedamas sterilus tvarstis ,ta"iau! jei nedaug plauk- geriau ir neskusti! nes vienoda ri-ika.. Depiliaciniai kremai nerekomenduojami dl galimo vietinio sudirginimo! alergini reakcij. ?kutimo plotas t.b. #ymiai didesnis u# numatom pj2v7. Hekomenduojama skusti ir prie+ laparoskopines operacijas! jei yra tikimyb! kad jos eigoje gali tekti atlikti laparotomij. Iaukas nuo centro 7 peri>erij i+tepamas spiritiniu &Q jodo tirpalu 1 kartus! vis siaurinant plot ,pirm kart < vis anatomin5 srit7 ,pilv!kr2tin5. antr < pat7 operacin7 lauk < viet! kuri liks eksponuota operuojant! tre"i < pj2vio srit7.. K2tina i+ai+kinti! ar pacientas nejautrus jodui! jei jautrus! operacin7 lauk galima tepti i-opropranololiu! chlorheksidinu! jodo>ormu. Uperacinio lauko vieta! kurioje bus daromas pj2vis! yra steriliais rank+luos"iais i-oliuojama nuo kit k2no dali! i+ kra+t skalbiniai prikabinami Karhau-o kabutmis. Baruo+t lauk reikt padengti sterili plvele.

Eperacinio lauko paruoimas7 Blauk pa+alinimas ,suestetina ir palengvina operacij! si2l i+mim! atliekant prie+ operacij suma#ina #ai-dos in>ekcijos ri-ik! jei atliekam prie+ /% val iki operacijos in>ekcijos ri-ika i+auga &kartus.! todl geriau daryti i+ karto prie+ operacij. Udos paruo+imas: F'Q i-opropilo alkoholis! s chlorheksidinas! F'Q betadinas. Ukliu-iniai limpantys tvars"iai plvels < paruo+us antiseptiku #ai-d ,jam i+d#iuvus.! ant operacinio lauko klijuojama speciali plvel ir pj2vis daromas per plvel5 ,nra 7rodym! kad suma#ina operacijos in>ekcijos ri-ik.! nenaudojama.

*ei skubu- plauti! skusti! de-in>ekuoti. *ei planinis- antiseptins vonios! mechanins odos plovimas Dndoskopijai- kaip ir nereikia Uperacinje: visi #ino k daro; 7rankia imami ir padedami nuo stalelio. po trij val reikia nusiplauti rankas ir vl naujomis pir+tinmis. Dglsena operacijos metu: durys automatins personalo skai"ius- minimalus vengti kalbjimo! staigi judesi! bgiojimo pasitarimai tik nesterilioje patalpoje paruo+imas vykta prie+ operacij

,. @istuls >/idins, iorins?, diagnostika, gydymo principai.

@istul < dl patologinio proceso susidar5s arba dirbtinai padarytas kanalas! jungiantis organo ertm5 su i+ore arba du tu+"iavidurius organus. Xistuls b2na 7gimtos! i+klotos epiteliu! ir 7gytos! i+klotos granuliacijomis. Ugimtos ;istuls < sklaidos tr2kumas. Bavy-d#iui: kaklo vidurin >istul- liekana ductus thymopharyngeus bambos - +lapimo p2sls >istul: liekana ductus omphaloentericus arba urachus Ug/tos ;istuls - da#niausiai atsiranda dl patologini pakitim! ypa" u#degimo. ?ergant p2liniu kaul u#degimu! snari - kaul tuberkulio-e! esant pararektaliniam p2liniui! susidaro negyjan"ios! nuolat sekretuojan"ios >istuls. *os gali b2ti tiesios! +akotos! da#nai - daugins. *i u#degimas aprimsta! >istul gali kuriam laikui u#sidaryti. Ctskir 7gyt >istuli grup5 sudaro gydymui padarytos >istuls. *ei! susiaurjus stemplei! maistas nepraeina! daroma skrand#io >istul! pro j ligonis maitinamas. jei yra tiesiosios #arnos navikas! tai >istul daroma auk+"iau naviko! kad galt pasi+alinti i+matos. susiaurjus +laplei! daroma +lapimo p2sls >istul! pro kuri pasi+alina +lapimas. Xistuls gali b2ti: su vienu atviru galu abu galai atviri 7 odos pavir+i atsiverianti >istul! bet nesusisiekianti su jokiais vidiniais organais

Fagno97 kartais lengva nustatyti! i+ kur >istul i+eina! kokia jos kryptis. 8a"iau neretai! tik -ondavimu galima nustatyti krypt7! ilg7. (artais >istuls krypt7 padeda nustatyti da#ai. 3eriausias tyrimo b2das- >istulograma: kai 7 >istul5 suleid#iama koki nors kontrastini med#iag. Gydymas7 skrand#io! +lapimo p2sls >istuls u#gyja! pa+alinus dren. Xistuls susidariusios dl 7vairi svetimk2ni! u#degimo! neu#gyja tol! kol pa+alinama prie#astis. Da#nai >istuls kanal tenka i+pjauti! ypa" pararektalins >istuls. >istuls gydymas priklauso nuo prie#asties ir i+plitimo. Da#niausiai gydymas < chirurgin intervencija su antibiotik terapija. Birmas gydymo #ingsnis < paciento i+tyrimas. Uperacija da#nai reikalinga tam! kad u#tikrinti adekvat >istulsdrenavim ,kad i+eit p2liai ir nesi>ormuot abcesas.. 3ydoma 7 >istul5 suleid#iant >ibrino klij. Brie+ atliekant operacij svarbu i+siai+kinti >istuls susidarymo prie#astis! nes pavy-d#iui esant (rono ligai susidariusi >istuli pa+alinimas veiksmingas! bet pa"ios ligos operacija nei+gydo. Xistuls < viena sunksiausi komplikacij chirurgijoje. Chirurginje gastroenterologijoje >istul < tu+"iavidurio organo de>ektas ,prakiurimas. kai dalis organo turinio patenka 7 i+orin5 aplink ,i+orin >istul. arba 7 kit organ ,visin >irstul.. 3ali b2ti pa#eistas bet kuris ;8 organas! tarp j ir tul#ies ir kasos latakai.

Brie#astys: /. bloga chirurgins jungties kraujotaka ,ypa" stempls ir tiesiosios #arnos.. %. 4epakankamas taorinis ir praktinis chirurgo pasiruo+imas darant operacij. 1. ?epsis ir kitos prie#astys ,uremija! anemija! gelta! hipoproteinemija! kacheksija! i+plit5s v#ys! CD! priklausomyb nuo gliukokortikoid.! dl kuri sutrinka mikrocirkuliacija ir audini gijimas. 9. Distalin obstrukcija. Bv-! jei bendrojo tul#ies latako distaliniame tre"dalyje yra akmuo! tai i+traukus dren i+ proksimaliau esan"ios tul#ies latako dalies! susidarys i+orin tul#ies latak >istul.

;istuls gali atsirasti dl odos de;ekt1 blogos &ai.dos kraujotakos. jei ;istul atsi eria ertmM1 grei+iausiai atsiras p2lin/s1 dl kurio galimas sepsis. blogiau1 kai ;istul i organ organ1 kurie sintetina ;ermentus 0kasos latakai3 &/s gali pragrau&ti ir padar/ti ;istulM.

Pilonidinis p&linys Apib2dinimas: Dpitelini kanal ,sinus. ar ertmi kry#kaulio ir uodegikaulio srityje p2lingas u#degimas. (itas terminas < p2lingas epitelins >istuls u#degimas. $ukeljai: 3 V sta>ilokokai! streptokokai! 3 < la-dels ,D.coli. ir kt. n>ekcija ir plaukai 7 epitelines ertmes ,susidaran"ias dl plauk >olikul padidjimo. ar kanalus patenka i+ odo pavr+iaus. Pasireikimas: 9 kartus da#niau serga jauni vyrai nei moterys. Bilonidiniai p2liniai gali b2ti solitariniai arba dauginiai. (lini+kai pasirei+kia tik in>ekuoti pilonidiniai sinusai. Cp"iuopamas skausmingas! ma#ai paslankus ar nepaslankus darinys uodegikaulio srityje! tarpsdmeninje vagoje! apie &cm nutol5s no i+einamos angos kra+to. Da#niausiai toks darinys yra nesimetri+kas vidurins linijos at#vilgiu. L#degimui progresuojant parausta oda. (artais stebimi i+ jo i+siki+5 plaukai! jie lengvai i+sitraukia. Bilonidiniai sinusai ir p2liniai gali atsirati kirpj tarpupir+"iuose. Bilonidiniai p2liniai gali susidaryti ir pa#astyse! bamboje! tarpvietje! pdos paduose! amputuot gal2ni bigse. (ry#kaulio ir uodegikaulio srities pilonidin7 p2lin7 reikia skirti nuo 2maus paraproktito! anorektalini >istuli! kry#kaulio! uodegikaulio osteomielito! >urunkulo! karbunkulo. Dl to atliekami papildomi tyrimai. 8iesiosios #arnos tyrimas pir+tu! da#o mginys! rektoromanoskopija. 8omplikacijos: Kendrosios ,b2dingos visoms p2linms ligoms. ir speci>ins: ltin epitelin >istul! osteomielitas! pilonidinio sinuso plok+"ialstelinis v#ys ,retai.. G/d/mas: gmios in>iltracijos >a-je < plataus poveikio antibiotikai. ?usidarius p2liniui < atviras chirurginis drenavimas ,inci-ija.. Hemisijos >a-je rekomenduojama epitelini kanal ,>istuli! sinus. ar ertmi atvirojo drenavimo ,i+pjaunant angas.! >istuli pa+alinimo operacijos. 8ai atlikus! gali b2ti plastikos.

-. Cnterostomos, kolostomos >r&ys, priei&ros ypatumai?.

stoma- dirbtina >istul a. enterostoma: plon#arn i+vesta pro pilvo audinius 7 k2no pavir+i. ?kirstymas: maitinamoji i+einamoji- per j tu+tinasi b. (olostomija < gaubtins #arnos atvrimas 7 pilvo i+or5. (olostoma < anga pilvo sienoje po kolostomos. Birmosios kolostomijos atliktos /:a. :'Q stom sudaro kolostomos. Ctsi#velgiant 7 sudarymo tip kolostomos skirstomos: /. Jonins: Cekostomijos. ?tomos kitoje gaubtins #arnos pusje. %. (ilpins. 1. 3alins: Dvinags ;ienangs. Ctsi#velgiant 7 kolostomos angos sudarymo b2d < vam-delins ir plok+"ios. Ctsi#velgiant 7 sudarymo tiksl < nuolatins ir laikinos. W?tomaW graik kalboje rei+kia burn! ang. 8aip vadiname chirurginiu b2du pilvo sienoje su>ormuot dirbtin5 i+ang5. 3ydant kai kurias ligas! tenka pa+alinti dal7 ne>unkcionuojan"io #arnyno! o pa"i #arn pritvirtinti prie priekins pilvo sienos! t.y. su>ormuoti stom. Bo tokios stomos su>ormavimo operacijos pasikei"ia buv5s normalus #arnyno turinio slinkimo kelias #mogus tu+tinasi nebe per i+ang5! bet per stom! o tikroji i+ang nebeveikia. + stomos tekantis turinys skiriasi priklausomai nuo to! kuri #arnyno dalis buvo pa+alinta. (olostomos ,storosios #arnos stoma. turinys standus! pana+us 7 i+matas. leostomos ,plonosios #arnos stoma. turinys yra skystas ir gausus >erment - patek5s ant odos toks stomos turinys gali stipriai pa#eisti od dl didels >erment koncentracijos. 8odl stomos turiniui surinkti svarbu naudoti tinkamai parinktus prie pilvo sienos klijuojamus rinktuvus. ?toma yra rausva! drgna! padengta gleivine! kuri yra pana+i 7 burnos gleivin5. ?toma paprastai b2na apvali arba ovalo >ormos! nevienodo dyd#io. Bo operacijos stoma paprastai esti paburkusi ir kelis mnesius po operacijos tolyd#io ma#ja. Jiuo periodu svarbu atid#iai sekti stomos dyd#io kitimus! da#nai j matuojant! kad naudotumte tinkamo dyd#io rinktuvus. ?toma yra nejautri! nes neturi nervini skaidul. 3leivinje yra tankus kapiliar tinklas! todl gali ne#ymiai pakraujuoti! jei elgiamasi nepakankamai atsargiai. *ei kraujavimas trunka ilgai! arba i+skyrose pastebite kraujo! kreipkits 7 gydytoj. Heikia saugotis! kad #arn turinio nepatekt ant aplinkinsfperistomins odos! kadangi i+skyros gali sukelti odos pa#eidimus. Itom r&ys (olostomos operacijos. (olostoma yra operacijos metu su>ormuota anga! atvrus #arnos spind7 per pilvo sien 7 i+or5. Bro +i nauj ang! vadinama stoma! pasi+alina #arn turinys! aplenkdamas sergan"i ar pa#eist #arnos dal7. (ai kuriais atvejais pa#eista #arnos dalis operacijos metu yra pa+alinama. Bro ang i+siskyr5s #arn turinys patenka tiesiai 7 prie pilvo priklijuot i+mat rinktuv.

?toma! su>ormuota i+ storosios #arnos vadinama kolostoma ,lot. colon! - gaubtin #arna.. ?toroji #arna yra sudaryta i+ keleto segment: tu+"iosios! gaubtins ,kylan"ios! skersins ir nusileid#ian"ios dalies. bei riestins ir tiesiosios #arnos. (adangi nuo +iol negalsite valingai tu+tintis! svarbu suprasti! kad jums atliktos stomos operacijos tipas nulems i+mat turinio konsistencij ir +alinimosi da#n7. 8ai priklauso nuo nuo to! i+ kurios storosios #arnos dalies stoma yra su>ormuota. Ara keturios pagrindins kolostom r2+ys! vadinamos pagal storosios #arnos segment! i+ kurio i+vesta stoma. (ylan"iosios #arnos dalies kolostoma. 8urinys skystasfpusiau skystas! jame gausu vir+kinimo >erment! todl jis dirgina aplink stom esan"i ,peristomin5. od ?kersins #arnos dalies kolostoma ,transver-ostoma.. 8urinys gali b2ti ir skystas! ir pusiau tir+tas. 4usileid#ian"ios #arnos dalies kolostoma. 8urinys < beveik susi>ormav5s! nes kone visas vanduo buvo absorbuotas turiniui praslinkus kylan"ija ir skersine #arnomis. Hiestins #arnos dalies kolostoma ,sigmostoma.. 8urinys normalios konsistencijos! susi>ormav5s! nes praslinko vis storj7 #arnyn. leostomos operacijos leostoma < tai chirurginiu b2du su>ormuota dirbtin i+ang i+ plonosios #arnos. Da#niausiai! >ormuojant ileostom! storoji #arna yra pa+alinama! o jos >unkcijas < vandens ir elektrolit 7sisavinim < +iek tiek kompensuoja plonoji #arna. Bo ileostomos su>ormavimo operacijos i+matos +alinamos pro stom ir kaupiamos i+mat rinktuve. ?varbu suprasti! kad nuo +iol #arn turinys pro stom skirsis nereguliariai. +matos gali b2ti skystos ar tir+tesns konsistencijos; i+siskiria kelet kart per dien! paprastai po valgio. leostomos gali b2ti su>ormuojamos laikinai , t.y.! po kurio laiko operacijos metu vl atstatomas #arn vientisumas ir normalus #arn turinio slinkimas.! arba visam laikui. leostoma leostoma su>ormuojama i+ klubins #arnos ,lot. ileum < klubin plonosios #arnos dalis.! jos gal atveriant pro pilvo sienje padaryt ang. 8urinys skiriasi nereguliariai! vandeningas! jame daug drusk ir vir+kinimo >erment. BH D6 gHC: a. i+mat rinktuvai: +iuolaikinia yra nepastebimi net po drabu#iais! galimi 7vairi r2+i ir pan. b. dieta c. u#kietjimas ir viduiravimas reguliuoti mityb. d. duj kaupimasis e. vaist vartojimas >. odos prie#i2ra: muilas ir vanduo nekenkia. tik be priemai+. b2tinai be riebal! nes neprilips. pri#i2rti ar nra #ai-deli galima in>ekcija. pa#eidim pads i+vengti: paruo+ta anga tinkamo dyd#io teisingas u#klijavimas gerai nuplauta ir nusausinta oda. g. apranga- normali! galimas elastinis dir#as h. gyvenimo b2das- kelions ne riba.

?toma >ormuojama! kai reikia sudaryti salygas #arn turiniui patekti 7 i+or5 ne per naturali i+ang5. 8okios salygos gali susidaryti! kai tenka visi+kai pa+alinti i+ang5 ar vis storaj #arn. 8uomet su>ormuojama! taip vadinama nuolatin stoma. Iaikinoji stoma >ormuojama! kai norima apsaugoti nuo ankstyvo i+mat patekimo 7 naujai susi2t jungt7 po storosios #arnos dalies pa+alinimo. 8okios stomos dar vadinamos - prevencinmis arba apsaugan"iomis stomomis. Itomos /ieta ?tomos >ormavimas yra nei+vengimas gydant storosios #arnos ligas ar bandant i+vengti stunki pooperacini komplikacij. Bacientui tai didel tiek >i-in! tiek psichologin trauma. (ad stoma sukelt! kaip galima ma#iau nepatogum b2tina parinkti tinkam viet jai su>ormuoti. ?tomos vieta pilvo sienelje yra labai svarbi jos prie#i2rai. ?i2loma j >romuoti kairiojoje ar de+iniojoje apatinje pilvo sienos dalyje i+ki+ant pro pilvo tiesj7 raumen7 ,m.rectus abdominis.. Jioje vietoje atokij komplikacij b2na retai. 2eikala/imai stomai7 vieta turi b2ti atokiau nuo pagrindinio pj2vio! oda +alia stomos turi b2ti lygi! nes bus klijuojamas i+mat surinktuvas! pacientas turi gerai matyti savo stom! kad galt lengvai pri#i2rti! stomos vieta b2tina pa#ymima prie+ operacij! atkreipiant dmes7 7 pilvo odos rauk+les stovint! sdint! gulint! drabu#i juosmens vieta turi nesutapti su stomos vieta. ?tomos skirstomos pagal trukm5: /. 4uolatins. %. Iaikinos. $K 1$.E7 G2s #arnyno 7prastinis mar+rutas turi b2ti pakeistas. Uperacijos metu *2s storoji #arna 0gaubtin &arna3 bus privesta prie pilvo pavir+iaus tam! kad b2t su>ormuota stoma 0anga3. 8ai rei+kia! kad visas #arnyno turinys bei jame esantis oras i+ organi-mo pasi+alins per stom. (olostoma paprastai su>ormuojama kairje k2no pusje! bet esant tam tikroms aplinkybmis gali b2ti >ormuojama ir de+inje pusje. Uperacija *ums gali b2ti reikalinga dl daugelio skirting prie#as"i ir chirurgas ar stomos prie#i2ros specialistas paai+kins dl ko ji reikalinga b2tent *ums. (olostoma gali b2ti laikina arba nuolatin. Galin kolostoma Da#niausiai su>ormuojama kai pa+alinama dalis storosios 0gaubtins &arnos3 irfarba tiesiosios #arnos. Iikusioji storosios #arnos dalis yra privedama prie pilvo pavir+iaus ir su>ormuojama stoma.

3alin kolostoma gali b2ti laikina. *ei su>ormuojama laikina kolostoma! tai da#niausiai dl to! kad pa+alinus pa#eist #arnos dal7 tos pa"ios operacijos metu nra saugu #arn vl sujungti. 1ilpin kolostoma 0laikina3 Iaikina kilpin kolostoma paprastai su>ormuojama norint apsaugoti chirurginiu b2du sujungt #arn. *i su>ormuojama kai storosios #arnos kilpa privedama prie pilvo pavir+iaus ir atveriama! kad b2t su>ormuota stoma. J ( 8U: (olostoma (olostomos operacija < tai dalies storosios #arnos i+vedimas pro pilvo sien 7 i+or5. (olostoma da#niausiai su>ormuojama kairje apatinje pilvo pusje! re"iau de+inje. ?kirstomos dvi kolostomos operacijos: galin kolostoma ir kilpin kolostoma.: 3alin kolostoma *ei galutin storojo #arnyno dalis yra pa+alinama ,storoji #arna ar tiesioji #arna.! likusi storojo #arnyno dalis yra i+vedama pro pilvo sien 7 i+or5. 8ai vadinama galin kolostoma. 3alin kolostoma gali b2ti laikina arba nuolatin. ?tomos >ormavimo operacijos tai gydymo b2das! kai #arnynas yra operuojamas ir dalis jo yra pa+alinama. Briklausomai nuo pa+alinto #arnyno kiekio stoma gali b2t laikina ,po tam tikro laiko #arnos galai sujungiami. ir nuolatin ,kai nebe7manoma sujungti #arn. Da#niausios kolostomos operacijos: Bilvo - tarpviets operacija ir tiesiosios #arnos pa+alinimas $artmano operacija

(ilpin kolostoma (ilpin kolostoma < kuomet #arna yra i+keliama 7 odos pavir+i per pilvo sien ir prilaikoma stomos la-dele. Daromas stomos i+ilginis pj2vis ir atlenkiami stomos galai < tokiu b2du su>ormuojama )dviguba stomaYY

leostoma leostomos operacija < tai dalies plonosios #arnos i+vedimas pro pilvo sien 7 i+or5. leostoma da#niausiai su>ormuojama de+inje vir+utinje pilvo pusje! re"iau kairje. ?kirstomos dvi ileostomos operacijos: galutin ileostoma ir kilpin ileostoma. 3alutin ileostoma 3alutin ileostoma < operacija! kurios metu storoji #arna yra pa+alinama! o plonoji i+vedama pro pilvo sien 7 pavir+i. leostoma gali b2ti laikina ir nuolatin. Iaikina da#nai padaroma esant galinio plonosios #arnos segmento pa#eidimui. Da#niausios ileostomos operacijos yra: 8otalin kolektomija Ban-proktokolektomija

(ilpin ileostoma (ilpin ileostoma < padaroma! kuomet #arna yra i+keliama 7 odos pavir+i per pilvo sien ir prilaikoma stomos la-dele. Daromas stomos i+ilginis pj2vis ir atlenkiami stomos galai < tokiu b2du su>ormuojama YYdviguba stomaYY

Lrostoma *ei j2s +lapimo sistema yra pa#eista dl ligos! mechaninio poveikio ar kt.! turi b2ti su>ormuotas +lapimo nuotkis < urostoma.

Xormuojamas plonas kanalas! kuriuo +lapimas i+ inkst pasi+alina per ma# ang! su>ormuot pilvo pavir+iuje .

!. $nstrumentiniai, in/a9iniai, nein/a9iniai tyrimo metodai.

$nstrumentiniai tyrimo metodai ,naudojami priklausomai nuo ligos speci>ikos.. $nstrumentiniai ir in/a9iniai tyrmai7 nva-iniai ,kai 7sibraunama 7 organi-m. < echoskopin cholecistogra>ija! stomija; X3D? V s>inkterotomija! papilotomija; laparocente-; laporoskopija; pleuroskopija; torakoskopija; perkutanin ne>roskopija 4einva-iniai ,ne#alojamos gleivin ir oda. < echoskopija! rentgenas! (8! GH8! X3D?! koloskopija! rektoskopija! cistoskopija! bronchokopija! kolposkopija! ekstrakorporin ne>rolitotripsija Sonoskopija ## organu i.uali.acijos metodas1 naudojant ultragarso bangas. ?onogra>iniai kriterijai: Xokusavimas Lltragarsinis atspindys *udrumas ( galima padaryti: i+matuoti sieneli stor7 ,u#degimas- stora sienel.! latak vi-uali-acija! organ anatomin padtis! patologiniai dariniai: akmenys! cistos. 2entgenologinis tyrimas paprastas rentgenas arba su kontrastu! kuris apteka patologinius darinius! ir jie gali b2ti pastebti. 1. leid#ia tiksliau i+tirti 7vairius oranus; vienus organus kit organ a#vilgiu. Darini i+ry+kinimas! tikslesn vieta! galimas kontrastavimas. Cndoskopija 0 iskas prasidjo <=FB#<==Bm. am.delio ir lMi sistema1 i prad&i bu o nelankst2s pusiau lankst2s lankst2sS taip pat pagelbjo ;ibropluoto atradimas <C>=m.# galima panaudoti apietim1 dabar kartu da&nai taiko ir inter encines proced2rasD biopsijos pamimas1 prapjo imas# da&niausiai el. sro e1 aist suleidimas1 kontrasto suleidimas3 .racheo%ronchoskopija < tai endoskopin trachjos ir bronch ap#i2ra bronchoskopu. Kronchoskopu galima ap#i2rti trachjos gleivin5! pagrindinius ir dal7 segmentini bronch. Kronchoskopuojant galima pastebti patologinius pakitimus < navikus! svetimk2nius! bronch judesius. Aronchogra6ija. C9o6agoskopija < tai endoskopin stempls ap#i2ra e-o>agoskopu. Gastroskopija < tai skrand#io vidaus ap#i2ra gastroskopu. Bro gastroskop galima pamatyti skrand#io gleivin5 su visomis detalmis. @CGFI < >ibroeso>agogastroduodenoskopija ,galima kiti dar plonesn skop1 kuriuo galima patekt per tul&ies latakus p2slM ar dar toliau# [sp/ glassJ3 kolonoskopija- naudojamas storesnis skopas dl to galima daugiau manipuliacij atlikti. hysteroskopijaH gimdai ir kiau+intakiams. laparocente9H pilvo prapjovimas ir troakaro 7ki+imas! kartu atliekamas diagnostinis pilvaplvs tyrimas! praplovimas! i+traukimas skys"io.

endoechoskopija- matosi smulk2s dariniai ,dabar da#nai naudojama ginekolog! kaip ap#i2ros priemon.. Cholecistogra6ija. Cholangiogra6ija. Perkutanin cholangiogra6ija < daroma sergantiems mechanine gelta. 0aparoskopija < yra endoskopinis pilvaplvs tyrimas specialiu optiniu instrumentu < laparoskopu < kuriuo ap#i2rimos pilvo ir kr2tins lstos ertms. 2ektoskopija < tiesiosios ir riestins #arnos apatins dalies ap#i2ra specialiu aparatu < rektoskopu. Cistoskopija < tai +lapimo p2sls vidaus ap#i2ra cistoskopu. Va9ogra6ija. 8ai rentgenologinis gyvo organi-mo kraujagysli tyrimas! 7 j spind7 suleidus kontrastini med#iag. Kirdies ertmi kateteri9a/imas. De+inij +irdies ertmi kateteri-avimas. (ateteris stumiamas pro v.basilica sinister ar pro v.saphena magna. Da#niausiai atliekamas 7gimt +irdies yd atvejais. (airij +irdies ertmi kateteri-acija. Da#niausiai atliekama sergantiems 7gytomis +irdies ydomis. C1G. Hutininis tyrimas visiems hospitali-uotiems ligoniams vir+ 9' metu! ir tiems! kuriems bus taikoma bendroji aneste-ija < nepriklausomai nuo am#iaus. Ctliekama visais atvejais 7tarus ar nusta"ius anamne-je +irdies ligas. pa#ymti rutininiai instrumentiniai tyrimai! naudojami daugumai pacient. (iti tyrimai yra special2s ir taikomi atskirais atvejais! priklausomai nuo susirgimo speci>ikos.