IAULI UNIVERSITETAS

TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
STATYBOS ININERIJOS KATEDRA


Tvirtinu
Katedros vedjas
doc. M. Pelika

2010 06 03

UNIVERSALI PREKI PARDUOTUV SU SANDLIU
PRAMONS G.
Statybos ininerijos bakalauro darbas


Vadovas
doc. M. Pelika
2010 06 10

Autorius
S 6 gr. stud. M. Kruinkas
2010 06 10

Recenzentas A. pokas

2010 06 10























IAULIAI, 2010
.

Turinys

vadas.........................................................................................................................................1
I. ARCHITEKTRIN DALIS..........................................................................................2
I.1 Pastato charakteristika......................................................................................2
I.2 Trinis-planinis pastato sprendimas.................................................................2
I.3 Pastato techniniai- ekonominiai rodikliai.........................................................3
I.4 Pastato konstrukcinis sprendimas.....................................................................3
I.4.1 Pamatai..................................................................................................3
I.4.2 Sienos....................................................................................................3
I.4.3 Tarpauktin perdanga..........................................................................3
I.4.4 Stogas....................................................................................................3
I.4.5 Grindys..................................................................................................4
I.4.6 Langai, durys, vartai..............................................................................4
I.5 Inineriniai tinklai..........................................................................................4
1.5.1 Vandentiekis............................................................................................4
1.5.2. Nuotk tinklai.......................................................................................5
1.5.3 ildymo sistema......................................................................................5
1.5.4 Komunikacijos........................................................................................5
1.5.5 Gaisrin ir priegaisrin sauga................................................................5
II. LAIKANIJ KONSTRUKCIJ SKAIIAVIMAS................................................6
2.1 Surenkamos gelbetonins perdangos plokts PK 60-12 projektavimas...6
2.2 Metalinio sijyno skaiiavimas....................................................................28
III. TECHNOLOGIN IR EKONOMIN DALIS............................................................49
3.1 Statybos trukm.........................................................................................49
3.2 Statybos kaina............................................................................................49
3.3 Statinio darb kieki skaiiavimas............................................................49
Lokalin smata...............................................................................................53
IV. PASTATO ILDYMO SISTEMOS SKAIIAVIMAS.................................................63
4.1 Pastato aitvar ilumos perdavimo koeficient skaiiavimas...................63
4.2 Patalp ilumos nuostoliai ir ildymo snaudos........................................69
4.3 ildymo rengini skaiiavimas.................................................................76
Literatra.............................................................................................................................77
1
vadas

Bakalauro darbe projektuojama dviej aukt universali preki parduotuv su sandliu.
Pastatas statomas iauli mieste , Pramons gatvje, sklypo teritorijoje projektuojama
automobili stovjimo aiktel, psij takai, alioji zona, kiti infrastruktros elementai
(elektros skydin, gaisrinis hidrantas ir t.t.). Projektuojant laikanisias konstrukcijas ir
atliekant pastato ildymo sistemos skaiiavimus buvo remtasi atitinkama literatra, ivardinta
aikinamojo rato paskutiniame puslapyje.
iame projekte nustatomi pagrindiniai pastato matmenys, nubraiomi konstrukcij darbo
briniai, apraoma architektrine dalis, sudaroma mediag ir montavimo darb smata.
Dauguma statinio statybai panaudot mediag parinktos atsivelgiant j ekologikum,
ilgaamikum, kokybikum, montavimo paprastum. Panaudotos tokios mediagos kaip
RUKKI firmos daugiasluoksns plokts sienoms SP2D PU, kurios pasiymi ypatingai
geromis apiltinimo charakteristikomis(
dec
=0,022W/mK); Vidaus pertvaroms panaudoti
Fibo firmos keramzitbetonio blokeliai; pastate numatomi langai Passiv-Line su 7 kamer
lango rmu ( gamintojo deklaruojama lango rmo deklaruojamoji ilumos perdavimo
koeficiento vert U
fr
= 0.9 W(mK) su stiklo paketu, upildytu argonu (U
fs
= 0,9 W(mK));
grind plytels -Picea cottobeige PIC982. Vidaus pertvar tinkavimui pasirinktas Maxit ip 28
tinkas, skirtas tinkuoti rankiniu bdu. Pertvaros daomos IGIS.7 matiniais daais, skirtais vidaus
darbams. i da plvel laidi vandens garams, atspari triniai, brimams, drgnajam
veitimui ir valymo bei dezinfekavimo priemoni poveikiui, j lengva valyti, todl ie daai
puikiai tinka iam pastatui.
Gaisro gesinimui naudojama sprinklerin sistema, kuri sudaro pagrindinis gaisrinis ir
slgio palaikymo siurbliai, signalini votuv mazgai, purktuvai su specialiu ilumai jautriu
uraktu (sprinkleriai).
Projektuojame pastate bus rengtos vandens tiekimo sistema, nuotk nuvedimo sistema,
oro kondicionavimo sistema, aibosaugos, priegaisrin ranga ir elektrotechniniai renginiai,
kurie utikrint tinkamas higienos slygas monms. Visos ios sistemos suprojektuotos ir
pastatytos remiantis Lietuvoje galiojaniais statybos normatyviniais dokumentais (statybos
techniniai reglamentai ir respublikins statybos normos).






2
II. ARCHITEKTRIN DALIS

1.1 Pastato charakteristika

Planuojamas statyti komercins paskirties pastatas su sandliu, esantis iauliuose,
Pramons gatvje. Vadovaujantis STR 1.08.2002 Statinio statybos rys statybos ris nauja
statyba. Visuomenins paskirties pastatas- pastatas skirtas visuomens poreikiams tenkinti ir
atsivelgiant i STR 2.02:2004 nuostatas, priklausantis prekybins paskirties pogrupiui.
Projektuojama universali preki parduotuv su sandliu priklauso ypating statini kategorijai.
Gavus statybos leidim pastatas turi bti pradtas statyti per 3 metus, ir pabaigtas per 10 met.

1.2 Trinis-planinis pastato sprendimas

Statomas pastatas - staiakampio formos. Pastato matmenys plane 24,6 m. ploio, 48,6 m.
ilgio ir 9,13 m. aukio. Kolon ingsnis kas 6.0 m. iilgine ir 12.0 m. skersine kryptimi.
Pirmajame ir antrajame aukte numatomos tokios patalpos:
1 lentel 2 lentel
Pirmas auktas Antras auktas
Eil. nr. Patalpos pavadinimas
Plotas,
m
2

Eil.
nr.
Patalpos
pavadinimas
Plotas,
m
1 Tambras 13,36 14 Preki patalpa 650,77
2 Informacijos skyrius 6 15 Vyr tualetas 15,06
3 Preki patalpa 469,56 16 Moter tualetas 12,41
4 Liftas 3,23 17
Parduotuvs
vadovybs
kabinetas
12,21
5 Vyr tualetas 15,06 18
Apsaugos
kambarys
8,95
6 Moter tualetas 13,76 I viso: 669,40
7 ildymo sistemos mazgas 6,95

8
Darbuotoj poilsio ir
valgio kambarys
12,41
9
Vyr persirengimo
kambarys
12,08
10
Moter persirengimo
kambarys
9,14
11 Kasos 56,72
12 Pirkj prajimo zona 79,3
13 Sandlis 439,2
I viso: 1136,77


3

1.3 Pastato techniniai- ekonominiai rodikliai
3 lentel
1. Sklypo plotas 15000 m
2
2. Sklypo ustatymo plotas 1185,56 m
2

3. Nauj betonini trinkeli dangos plotas 1798 m
2

4. alioji veja su mediais 2032 m
2

5. Pastato tris 10819,05 m
3

6. Asfalto danga 9983,64 m
2




1.4 Pastato konstrukcinis sprendimas
1.4.1 Pamatai
Pastate projektuojami taurs tipo surenkami gelbetoniniai pamatai, kurie rengiami po
kolonomis. Pamat matmenys nustatomi skaiiavimais, kurie priklauso nuo veikiani apkrov
ir grunto stiprio. Ant pamat dedamos cokolins sijos (100x500x6000mm. ).

1.4.2 Sienos
Iors sienoms naudojami RUUKKI firmos sieniniai paneliai SP2D PU. ie paneliai
pasirinkti, nes pasiymi didele ilumine vara, lengvu ir greitu montavimu. Vidaus pertvaroms
pasirinkti Fibo firmos keramzitbetonio blokeliai, kuri auktis 190mm, plotis 150mm, ilgis
570mm.

1.4.3 Tarpauktin perdanga
Tarpauktinei perdangai naudojamos suprojektuotos gelbetonins perdangos plokts su
apskritomis kiaurymmis (PK-60-12). Plokts montuojamos ant rygeli RG 1.

1.4.4 Stogas
Stogo konstrukcija susideda i i element:
Metalinio sijyno pritvirtinto prie gelbetonini kolon;
Surenkamosios gelbetonins plokts PKL 60-12, dedamos ant metalini sij, tutumas
tarp ploki upildant ne emesns klass betonu, nei buvo panaudota konstruojant
gelbetonin plokt;
Nuolyd formuojanio sluoksnio, skirto sudaryti slygas vandeniui pasialinti nuo stogo
konstrukcijos;
4
Ilyginamojo sluoksnio;
Garo izoliacijos;
ilumins izoliacijos PAROC ROS60 (180mm.);
ilumins izoliacijos PAROC ROB80 (20mm.);
Firmos MIDA prilydomosios elastomerins-bitumins laktins dangos FIX TOP (2
sluoksniai).

1.4.5 Grindys
Pirmo aukto grindys formuojamos ant sutankinto grunto, skaldos sluoksnio, udedant
80mm. polistireninio putplasio sluoksn, kuris skirtas sumainti ilumos nuostolius per grunt.
Po to dedama polietileno plvel ant kurios po to dedamas armatros tinklas ir galiausiai
pilamas 70mm. savaime isilyginanio betono sluoksnis. Grind dangai panaudotos grind
plytels Picea cottobeige PIC982, kadangi jos atsparios triniai, vandeniui, temperatros
pokyiams, puikiai tinka ten kur vyksta intensyvus judjimas.
Antro aukto grindys formuojamos ant suprojektuot gelbetonini ploki PK 60-12.
Dedamas 50mm. ilyginamasis sluoksnis, po to 10mm. plyteli klij sluoksnis ir galiausiai
8mm. storio apdailos plytels Picea cottobeige PIC982.

1.4.6 Langai, durys ir vartai
Lang forma ir dydis priklauso nuo pastato architektrinio sprendimo ir reikalingo patalp
apvietimo, taiau labai dideli langai yra nepageidautini tiek ekonominiu poiriu (lango 1m
2

savikaina didesn nei 1m
2
sienos) tiek ir energijos snaud poiriu (to paties dydio lango ilumos
nuostoliai didesni u sienos ilumos nuostolius apie 6 kartus).
Langai projektui pasirinkti passiv-line serijos langai pasiymintys didele ilumos
izoliacija. Gamintojo deklaruojamas lango rmo ilumos laidumo koeficientas U
f
= 0,9 W/m
2
K.
Stiklo paketas yra upildytas argono dujomis (U
os
= 0,9 W/m
2
K).
Projekte numatytos automatins durys, sandlyje pakeliami vartai, kuri deklaruojamas ilumos
laidumo koeficientas Ud= 1,2 W/m2K.

1.5 Inineriniai tinklai

1.5.1 Vandentiekis
Objektas prijungtas prie esam miesto magistralini vandentiekio tinkl, einani
lygiagreiai Pramons gatvei. Vandentiekis suprojektuos laikantis STR 2.07.01:2003
Vandentiekis ir nuotek alintuvas. Pastato ininerins sistemos. Lauko inineriniai tinklai"
reikalavim.
5

1.5.2 Nuotk tinklai
Pastato nuotk tinklai prijungti prie esam miesto nuotk tinkl.

1.5.3 ildymo sistema
Pastatui iluma tiekiama i miesto centralizuot ilumos tinkl. ilumos nejas- vanduo,
kurio temperatra 70
O
C. Radiatoriai parenkami plieniniai, firmos KERMI (70/55/20C). Patalpos
temperatrai reguliuoti, kiekviename radiatoriuje planuojama rengti termostatinius ventilius RTD-
N10. Naudojami universals daugiasluoksniai metalopolimeriniai vamzdiai LPE 18 x 2.0.

1.5.4 Komunikacijos

Projektuojamas objektas prijungtas prie miesto telefono tinkl, plaiajuosio interneto.
rengiama signalizacija sujungta su privaios saugos tarnybos pultu.

1.5.5 Gaisrin ir priegaisrin apsauga

Pastato gaisro gesinimui bus naudojamas vanduo i hidrant , rengt tiek pastato viduje,
tiek objekto sklypo teritorijoje.
Gaisro gesinimui pastato viduje bus naudojama sprinklerin sistema, kuri sudaro
pagrindinis gaisrinis ir slgio palaikymo siurbliai, signalini votuv mazgai, purktuvai su
specialiu ilumai jautriu uraktu (sprinkleriai).
Priegaisrinei apsaugai sumontuojama dm ir ilumos davikli sistema, kuri yra sujungta
su garsine signalizacija.
Statybos metu rangovas turi imtis vis priemoni , kad ukirst keli gaisrams darbo
vietoje, pastatuose, ar greta j, aprpina visomis reikiamomis gaisro gesinimo priemonmis.



6
II. LAIKANIJ KONSTRUKCIJ SKAIIAVIMAS

2.1 SURENKAMOS GELBETONINS PERDANGOS PLOKTS SU
APSKRITOMIS KIAURYMMIS PROJEKTAVIMAS
2.1.1 Pradiniai duomenys
Pastato charakteristika. Projektuojamas 2-j aukt Prekybinio pastato su gelbetoniniu
karkasu surenkamosios gelbetonins tarpauktins perdangos plokt su apskritomis kiaurymmis.
Atstumai tarp karkaso rygeli (rmsij) ai L= l
n
= 6,0 m (2.1.1 pav.).


2.1.1pav. Perdangos fragmentas pastato skersiniame pjvyje: 1 perdang plokt, 2 rygelis.

Pastato plot panaudojimo kategorija D2 (10.1 lent.[2]). Charakteristin (normin) naudojimo
apkrova ant perdang q
k
= 5,0 kN/m
2
(10.2 lent. [2]), taip pat pertvar q
k
= 0,5 kN/m
2
(141.10.1 p.
[2]).
Pastato aplinkos slyg klas XC1 (1 lent. [5]), o patalp santykinis oro drgmis RH = 50%.
Kiaurymtosios perdang plokts nominalusis plotis b
n
= 1200 mm.
Pagal paskirt pastatas atitinka RC2 patikimumo klas (1 lent. [l]). Esant tiems patiems
projektavimo (4 lent. [1]) ir tikrinimo (5 lent. [1]) lygiams DSL2 ir IL2 nuolatini skaiiuotini
situacij pagrindini derini apkrov dalinius koeficientus galima padauginti i poveiki
koeficiento K
F1
= 1 (3 lent. [1]).
7

Plokts mediagos, pleitumo reikalavimai ir gamyba. Kiaurymtoji temptojo
gelbetonio perdang plokt gaminama i normaliojo C25/30 klass betono. Naudojama iilgin
tempiamoji A800 klass armatra tempiama elektroterminiu bdu atsparas (plienini klojini galus).
Betono stipris apspaudimo metu f
cp
= 0,8 f
ck
= 0,8 x 25 = 20 MPa.
Ploktei leidiami betono plyiai, kuri ribins ploi atsivrimo reikms: trumpalaikio
atsivrimo w
lim1
= 0,30 mm, ilgalaikio atsivrimo w
lim2
= 0,20 mm (24 lent. [5]).
Plokts virutin lentyna armuojama S500 klass armatrins vielos suvirintu tinklu. Paklimo
kilpos daromos i A240 klass armatros.
2.1.2 Plokts saugos ribini bvi naudojimo situacijoje skaiiavimas
2.1.2.1 Apkrovos ir poveikiai
Skaiiuojama nuolatinei skaiiuotinei situacijai, kai perdang plokt veikia nuolatins ir
kintamosios apkrovos. Nuolatin apkrova apskaiiuojama pagal 2.1.2 pav. duomenis, o kintamosios
(laikinosios) apkrovos imamos i literatros [2]

2.1.2 pav. Grind konstrukcija.
1. Apdailos plytels 8mm;
2. Klijai 10mm;
3. ilyginamasis sluoksnis 50mm;
4. Gelbetonin plokt ;
Apkrovos ir poveikiai apskaiiuoti 1.1 lentelje. Atsivelgiant 141.10 p. [2], kilnojamj
pertvar apkrova sumuojama su naudojimo apkrova. Tokiu bdu perdangos plokt veikia tik
viena kintamoji apkrova q
k
= 5,0 + 0,5 = 5,5 kN/m
2
. Pasirinktos tokios apkrov poveiki
patikimumo koeficient reikms:
G,sup
= 1,30;
Ginf
= 1,0 ir
Q,1
= 1,30, kai poveikis nepalankus
bei
Q,1
= 1,0, kai palankus.
2.1.2.2 Skaiiuotin schema ir poveiki efektai (ros)
Plokts skaiiuotin schema. Atsivelgiant 2.1.1 pav. duomenis, plokts tarpatramio
skaiiuotinis (efektyvusis) ilgis (2.1.3 pav.)
8
l
eff
=l
n
0,20+a
1
/3t - b/2 (1/2)a
2
= 6,0 0,20 + 0,12/3 0,40/2-0,02 (1/2)0,12 = 5,48 m,
(ia a
1
= 0,12 m, a
2
= 0,12 m, l
k
= 5,58 m).
2.1 lentel. Apkrovos ir poveikiai, kN/m
2

Charakteristins
apkrovos
Poveiki patikimumo
koeficientai ( )
Skaiiuotins poveiki reikms

Nuolatins (G):

1. Apdailos plytels
0,09

2. Plyteli klijai
0,01 18 = 0,18

3. Cementinio skiedinio
ilygin. sluoksnis
0,05 20=1

3. Gelbetonin plokt
2,8
Tinkamumo
ribiniams
bviams
Saugos
ribiniams
bviams
Tinkamumo
ribiniams
bviams
Saugos
ribiniams
bviams
Gj,inf.
= 1,0
Gj,sup
= 1,35
0,09


0,18



0,1


2,8
0,1215


0,243



1,35


3,78
Sumin skaiiuotin
apkrova g
d
kN/m
2

g
d 2
= 4, 07 g
d2
= 5,4945
Kintamoji (Q):
Naudojimo apkrova ir
pertvar svorio apkrova
q
k
= 5,0 + 0,5 = 5,5

Q,inf.
= 1,0

Q,sup
= 1,30

q
d2
= 5,5

q
d2
= 7,425

Skaiiuotins poveiki reikms 1 m plokts ilgio, kai jos nominalusis plotis b
n
= 1,2 m:
nuolatini apkrov, skaitant plokts savj svor,
g
d
= g
d2
b
n
= 5,4945 x1,20 = 6,5934 kN /m;

plokts savojo svorio
g
ds
= g
ks
b
n
= 2,8 1,35 1,20= 4,536 kN/ m;
kintamj apkrov
q
d
= q
d2
b
n
= 7,425 1,20 = 8,91 kN/m;
suminis apkrov poveikis
p
d
= g
d
+ q
d
= 6,5934 + 8,91= 15,5034 kN/ m.
Poveiki efektai (ros) Skaiiuotinei poveiki efektai nuolatinei situacijai:
lenkimo momentas plokts tarpatramyje nuo suminio poveikio
M
Ed
= p
d
l
eff
2
/8 = 15,5034x5,48
2
/8 = 58,1966 kNm;

didiausia skersin jga
V
Ed
= p
d
l
eff
/2 = 15,5034 5,48/2 = 42,479 kN.


9


2.1.2.3 Plokts skerspjvio matmen nustatymas
Geometriniai skerspjvio matmenys (2.1.4 pav.). temptojo gelbetonio kiaurymtosios
perdang plokts skerspjvio auktis h = l
eff
/30 = 5,48/30 = 0,18 m; imamas h = 0,23 m.
Skerspjvio naudingasis (darbo) auktis:
d = h a
1
= 0,23 0,05 = 0,18 mm; ia a
1
= 0,05 m, vertinant 230.2 p. [5] nurodymus.
Kiti plokts skerspjvio matmenys, imant 7 kiaurymes, kuri skersmuo
h
= 0,120 m, bus tokie:
virutins ir apatins lentyn storis (0,23 0,12)/2 = 0,055 m; briaun plotis: (1160 7xl20)/8 =
40 mm = 0,04 m.
Ekvivalentiko skerspjvio matmenys (2.1.4 pav. b, c). Skaiiuotinis kiaurymtj
ploki skerspjvis yra dvitjinis. Ekvivalentiko skerspjvio auktis h ir virutins bei apatins
lentyn ploiai yra tokie pat, kaip ir tikrojo skerspjvio. Taiau skaiiuojant plokts stipr (saugos
ribiniai bviai STR) rekomenduojama virutins lentynos skaiiuotin aukt h
eff
imti lyg
minimaliam virutins plokts storiui vir kiauryms, o dvitjinio skerspjvio briaunos plot b
w
lyg
vis vertikalij briaun minimali stori sumai. Be to, apatins (tempiamosios) lentynos takos
skerspjvio stipriui nepaisoma.

2.1.4 pav. Kiaurymtosios plokts skerspjviai: a tikrasis; b skaiiuotinis saugos ribiniams
bviams ir c skaiiuotinis tinkamumo ribiniams bviams

Plokts normalinio pjvio stipriui apskaiiuoti imamas tjinis skerspjvis (2.1.4 pav. b), kurio
h=0,23 m, h
eff
= 0,055 m, b
eff
= 1,16 m, b
w
= b
eff
n
k,

h
= 1,16 7x0,120 = 0,32m.
10
Tikrinant plokts atitikim tinkamumo ribini bvi slygoms, kiauryms keiiamos
staiakampmis taip, kad j plotas ir inercijos momentas likt nepasikeit. Apskritos kiauryms,
kuri skersmuo
h
, pakeiiamos kvadratinmis su kratine h
1
= 0,9
h
.
Plokts su apskritomis kiaurymmis atitikimas tinkamumo ribini bvi slygoms skaiiuojamas
imant tokius ekvivalentiko skerspjvio matmenis: h = 0,23 m, h
eff
= h
f1
= (h 0,9
h
) /2 = (0,23
0,9 x0,120) /2 = 0,061 m, b
eff
= 1,16m, b
f1
= 1,19 m, b
w
= b
eff
n
k
x 0,9
h
=1,16

7x0, 9x0, 120 = 0, 404 m.

2.1.2.4 Betono ir armatros savybi rodikliai
Betonas. Normaliojo C25/30 stiprio gniudant klass betono mechanini savybi rodikliai (
[5], 5 lent.):
f
ck
= 25 MPa, f
ctk,0,05
= 1,8 MPa, E
cm
= 31x10
3
MPa. Betono apspaudimo stipris
f
cp
= 0,8 x25 = 20 MPa.
Skaiiuotiniai betono stipriai saugos ribiniams bviams: gniudant f
cd
= x
c
xf
ck
/
c
=
0,9x1,0x25/1,5 =15 MPa,tempiant f
ctd
= x
ct
x f
ctk, 0, 05
/
c
= 0,9 xl,0 x1,8/1,5 = 1,08 MPa.
Skaiiuotiniai betono stipriai tinkamumo ribiniams bviams: gniudant f
cd
= 0,9 x1,0x25 / l,0 =
22,5MPa, tempiant f
ctd
= 0,9x l,0x 1,8/ l,0 = 1,62 MPa.
Armatra. I anksto temptoji armatra A800 klass strypai (3 lent. [6]), kurios mechanini
savybi rodikliai: charakteristinis stipris f
pk
= 785 MPa, skaiiuotinis tempiamasis stipris f
pd
= 714
MPa, gniudomasis stipris f
pdc
= 400 MPa, tamprumo modulis E
sm
= 2,05 x 10
3
MPa.
Virutins plokts lentyna armuojama konstruktyviai suvirintu S500 klass vielos tinklu. Plokts
briaun ruoai atstumu l
eff
/4 = 5,48 /4 = 1,371,40 m nuo atram armuojami plokiais strypynais,
suvirintais i A400 klass armatros, kurios mechanini savybi rodikliai: f
yd
= 355 MPa, f
ywd
= f
yd
s1
x

x
s2
=355 x0,8x0,9 = 256 MPa (skaiiuojant skersin armatr ((2.17) formul [6]).
Plokts paklimo kilp armatra A240 klass, kurios f
yd
= 214 MPa.
2.1.2.5 Preliminarinis i anksto temptosios armatros skaiiavimas
I anksto temptoji armatra apskaiiuojama pagal 1.5 pav. pateikt schem. I 1.2.3 sk.
ekvivalentiko skerspjvio matmenys: h = 0,23 m, d = 0,180 m, b
w
= 0,32 m, h
eff
= 0,055 m,
santykis h
ejj
/ h = 0,055/0,23 = 0,24 > 0,1 , todl skaiiuotinis tjinio skerspjvio gniudomosios
lentynos plotis b
eff
= 1,16 m (76.2 p. [5]).

11

2.1.5 pav. Plokts normalinio pjvio stiprumo skaiiuotin schema

Atsivelgiant reglamento [5] 139 p., pradiniai iankstiniai armatros tempiai imami:

p
= 0,7f
pk
= 0,7 x 785 = 550 MPa.

Tikrinama (12.1) slyga [5]: elektroterminio armatros tempimo atveju tempi nuokrypis
p = 30 + 360 /l = 30 + 360 /(1,05 5,48) =92,565 Mpa;
p
+ p = 550 + 92,565 = 642,565 < f
pk
= 875 Mpa slyga vykdyta.
Skaiiavimuose armatros pradinio iankstinio tempio reikms dauginamos i armatros
tempimo tikslumo koeficiento (r. 143 p. [5])
sp
= 1
sp
;
ia
sp
dydis, kuris armatr tempiant elektroterminiu bdu nustatomas pagal (12.6) formul,
imant tempiam stryp skaii n
p
= 6,
sp
=(0,5 p/
p
)(1+1/
p
n )=(0,5 92,565/550)(1+1/ 6 )= 0,122>0,1; imama
sp
=
0,119.
Esant nepalankiai iankstinio tempimo takai (pvz., skaiiuojant stiprum armatros, esanios
zonoje, kuri yra gniudoma veikiant apkrovai, taip pat skaiiuojant gamybos stadijoje),
sp
= 1 +
sp
= 1 + 0,1 = 1,1;
esant palankiai iankstinio tempimo takai
sp
= 1
sp
=1 0,1 = 0,9.
vertinus tempimo tikslum, armatros iankstiniai tempiai
p
= 0,9 x550 = 495 Mpa.
I anksto temptosios armatros kiekis apskaiiuojamas i plokts normalinio pjvio, kuriame
veikia didiausias lenkimo momentas, stiprumo slygos; ia M
Ed
= 58,197 kNm (1.2.2 sk.)
Lenkiamo elemento gniudomosios zonos ribinis santykinis auktis apskaiiuojamas pagal
reglamento [5] (8.14 ir 8.15) formules:
lim
= /(l +(
s,lim
/
sc,lim
) (1 /1,1)) = 0,730 /(1+ (459/ 1500) (10,730/1,1)) =0,560;
ia = 0,008 f
cd
= 0,85 0,008 12 = 0,730;
kai f
pk
= 785 > 400 Mpa, tempiai
s,lim
= f
pd
+ 400
p

p
= 714 + 400 459 160 =
459 Mpa;
p
= 1500
p
/f
pd
1200 = 1500 (495 0,82)/714 1200 = 160 Mpa > 0, nes A800
klass stryp f
pk
= 785 > 600 Mpa ir tempiami elektroterminiu bdu (1 priedas [5]);
12
sc,lim
= 500 Mpa, kadangi betonas sunkusis.
Laikant, kad neutralioji ais yra tjinio skerspjvio lentynoje, t.y. x
eff
h
eff
, koeficientas
Ed
= M
Ed
/f
cd
b
eff
d
2
= 0,058197/15 l,16 0,180
2
= 0,103.
Pagal 3 priedo [6] (4.11) formul santykinis gniudomosios zonos auktis
eff
= 1
Ed
2 1
= 1 103 , 0 2 1 = 0,109 <
lim
= 0,560.
Kadangi x
eff
=
eff
d = 0,109 x0,18 = 0,0196 < h
eff
= 0,055 m, prielaida teisinga.
Apskaiiuojant gelbetonio plokt, armuot stiprija armatra (f
pk
= 785 > 550 Mpa), kai
eff
<
lim
, skaiiuotinis armatros stipris f
pd
dauginamas i koeficiento
sy
((8.16) formul [5]):
s y
= ) 1 / 2 )( 1 (
lim eff
=1, 1 5( 1, 15 1) ( 2 0, 109/ 0, 560 1)=l , 242> =1, 2;
imamas
sy
= 1,15; ia =1,15, nes f
pk
= 785 > 750 Mpa.
temptosios tempiamosios armatros skerspjvio plotas apskaiiuojamas pagal (4.18) formul
[6], kai A
p2
= 0, b = b
eff
:
A
p1
=f
cd
b
eff eff
d/f
pd

sy
=15 180 , 0 109 , 0 16 , 1 /714 15 , 1 =4,558 10
4
m
2
(4,558 cm
2
).
I asortimento lentels imama 108 A800, kuri A
p1
5,03 x10
-4
m
2
(5,03 cm
2
).
2.1.2.6 Plokts ekvivalentiko skerspjvio geometriniai rodikliai
Plokts ekvivalentiko skerspjvio geometriniai rodikliai apskaiiuoti pagal schem
2.1.6 pav. ir 2.1.4 pav. c, nepaisant virutins plokts tinklo iilgins armatros 84S500 (dl A
s2

dydio nereikmingumo).

2.1.6 pav. Ekvivalentikas plokts skerspjvis

Skerspjvio plotas A
eff
= b
w
h + (b
eff
b
w
) h
eff
+ (b
f1
b
w
) h
f1
+
e
A
p1
= 0,404 x0,23 + (1,16
0,404) 0,055 + (1,16 0,404) 0,055 + 6,61 x 5,03x10
4
= 0,181 m
2
,
ia
e
armatros ir betono tamprumo moduli santykis
e
= E
sm
/ E
cm
= 205 x10
3
/31 x10
3
= 6,61.
Skerspjvio statinis momentas plokts apatinio sluoksnio atvilgiu S
eff
= 0,5 b
w
h
2
+ (b
eff
b
w
)
h
eff
(h 0,5 h
eff
) + 0,5 (b
f1
b
w
) h
2
f1
+
e
A
p1
a
1
= 0,5 0,404 0,23
2
+ (1,16 0,404) 0,055
(0,23 0,5 0,055) + 0,5( 1,19 0,404) 0,055
2
+ 6,61 5,03 l0
-4
0,05= 0,019 m
3
.
Ekvivalentiko skerspjvio svorio centro atstumas nuo plokts apatinio sluoksnio
13
y
sc
= S
eff
/A
ef f
= 0,019 / 0,181 = 0,105 m.
Ekvivalentiko skerspjvio inercijos momentas 0 0 aies atvilgiu
I
eff
= b
w
h
3
/ 12+ b
w
h (0,5 h y
sc
)
2
+(b
eff
b
w
) h
3
eff
/ 12 + (b
eff
b
w
) h
eff
(h y
sc
0,5 h
eff
)
2
+ (b
f1

b
w
) h
3
f1
/ 12+ (b
f1
b
w
) h
f1
(y
sc
0,5 h
f1
)
2
+
e
A
p1
(y
sc
a
1
)
2
= 0,404 0,23
3
/12 + 0,404 0,23 (0,5
0,23 0,105)
2
+ (1,16 0,404) 0,055
3
/12 + (1,16 0,404) 0,055 (0,23 0,105 0,5 0
,
055)
2
+
(1,19 0,404) 0,055
3
/12 + (1,19 0,404) 0,055 (0,105 0,5 0,055)
2
+ 6,61 5,03 l0
4

(0,105 0,05)
2
= 0,001105 m
4
.
Skerspjvio atsparumo momentas plokts apatinio sluoksnio atvilgiu
W
eff1
=I
eff
/ y
sc
= 0,001105/ 0,105= 0,010523 m
3
.
Skerspjvio atsparumo momentas plokts virutinio sluoksnio atvilgiu
W
eff2
= I
eff
/(h y
sc
) = 0,001105 / (0,23 0,105) = 0,00884 m
3
.
Skerspjvio atsparumo momentas, vertinant betono plastines deformacijas, apskaiiuotas plokts
apatinio sluoksnio atvilgiu,
W
pll
= W
eff1
= 1,5 0,010523 = 0,01578 m
3
;
ia = 1,5, kadangi b
eff
/b
w
=1,16 /0,404 = 2,87 < 6 (1 lent.[6]);
tas pats virutinio krato atvilgiu:
W
pl2
= W
eff2
= 1,5 0,00884= 0,01326 m
3
.

1.2.7 Plokts armatros iankstini tempi nuostoli skaiiavimas
Iankstini armatros tempi nuostoli dydiai nustatomi pagal XII sk. [5] nuostatas.
tempiant armatr atsparas, btina vertinti: pirmuosius nuostolius, atsirandanius dl inkar
deformacijos, temperatr skirtumo, klojini deformavimosi (tempiant klojinius-atsparas), dl
greitai pasireikianio betono valknumo; antruosius nuostolius dl betono susitraukimo ir
valknumo.
Apskaiiuojant armatros iankstini tempi nuostolius, imamas armatros tempimo
tikslumo koeficientas
p
= 1,0. Tuomet pradinio iankstinio tempio reikm:
p
=
p
x
p
=1,0 x550 = 550 MPa.
Anksiau nustatyti ekvivalentiko skerspjvio parametrai: A
p1
= 5,03x10
4
m
2
, A
eff
= 0,181 m
2
, y
sc
=
0,105 m, a
1
= 0,05 m, I
eff
= 0,001105 m
4
.
Armatros atstumas nuo ekvivalentiko skerspjvio svorio centro y
pl
= y
sc
a
1
= 0,105 0,05
= 0,055 m.
Pirmieji tempi nuostoliai, apskaiiuojami naudojantis 9 lentels 1...6 p. [5]:
armatros stryp 12 A800 iankstini tempi nuostoliai dl relaksacijos, tempiant
elektroterminiu bdu
per
= 0,03
p
= 0,03 550 =16,5 Mpa;
14
tempi nuostoliai dl temperatr atramose ir betone skirtumo, kai t = 60 C ir betonas C25/30
klass,
T
=1,25 t =1,25 60 = 75 Mpa;
tempi nuostoliai dl inkar deformacijos, kai armatra tempiama elektroterminiu bdu,
l
= 0;
tempi nuostoliai dl klojini deformacijos
f
= 0, nes armatra tempiama elektroterminiu bdu.
Tokiu bdu betono apspaudimo jga po pirmj armatros tempi nuostoli iki j atleidiant i
atspar bus:
P
m
,
0
=A
pl
(
p

per

T

f
) = 5,03 10
4
(550 16,5 75 0 0) =
= 0,231 MN.
Laikant, kad jgos P
m,0
pridties takas sutampa su armatros A
p1
svorio centru, jos
ekscentricitetams e
p
= (A
p1
y
p1
) / A
p1
=5,03
4
10 (0,105-0,05)/5,03 10
4
= y
pl
= 0,055 m.
Didiausi gniudymo tempiai betone nuo jgos P
m,0
, nepaisant savojo plokts svorio:
cp0
= P
m,0
/A
eff
+P
m,0
e
p
y
sc
/I
eff
= 0,231/0,181+0,231 0,055 0,105 / 0,001105 =
=2,484Mpa < 0,6 f
cp
= 0,6 20 = 12 Mpa (ia f
cp
= 20 Mpa r. 1.1 sk.)
tempi nuostoliai dl greitai pasireikianio betono valknumo apskaiiuojami pagal 9 lent. 6
p. [5]. Dl to reikia apskaiiuoti tempius betone nuo apspaudimo jgos ir plokts savojo svorio
sukelto lenkimo momento:
M
s.s
= g
k,s
l
2
/8 = 0,004536 5,58
2
/8 = 0,0187 MNm;
ia l = 4,6 m atstumas tarp atram ploktes sandliuojant.
tempiai betone ties i anksto temptja armatra, t.y. atstumu y
p1
= 0,055 m:
cp1
= P
m,0
/A
eff
+ P
m,0
e
p
y
p1
/ I
eff
M
s.s
y
pl
/ I
eff
= 0,231 / 0,181 + 0,231 0,055 0,055 /0,001105
0,0187 0,065/0,001105 = 0,978 Mpa.
Kadangi koeficientas = 0,25 + 0,025 f
cp
= 0,25 + 0,025 20 = 0,75 >
cp,1
/f
cp
=
=0,978 / 20 = 0,0989, tai ie armatros tempi nuostoliai skaiiuojami pagal formul:
pc,1
= 0,85 40
cp,1
/f
cp
= 0,85 40 0,978 / 20= 1,663 Mpa.
Tokiu bdu pirmieji iankstini tempi nuostoliai bus:
p1
=
per
+
T
+
l
+
f
+
pc,1
= 16,5 + 75 + 0 + 0 + 1,663 = 93,163 Mpa.
Betono apspaudimo jga, atmetus pirmuosius armatros iankstini tempi nuostolius,
P
m,1
= A
pl
(
p

p1
) = 5,03 10
4
(550 93,163) = 0,229 MN.
Antrieji tempi nuostoliai apskaiiuojami pagal 9 lent. 8 ir 9 p. [5].
Nuostoliai dl betono susitraukimo, kai gaminys utinamas esant atmosferos slgiui (C16 /20 klass
betonas):
ps
= 40 Mpa.

15
Apskaiiuojant armatros tempi nuostolius dl betono valknumo, reikia inoti betono
tempius ties A
p1
armatra, atmetus visus pirmuosius tempi nuostolius, t.y. apskaiiuojamus pagal
apspaudimo jg P
m
,
1
= 0,229 MN:
cp,1
= P
m,1
/ A
eff
+ P
m,1
e
p
y
p1
/I
eff
M
s,s
y
p1
/ I
eff
= 0,31 /0,181 + 0,31 0,055 0,055 /0,001105
0,0187 0,055 /0,001105 = 0,961 Mpa.
Kadangi
cp,1
/f
cp
= 0,961 /20 = 0,0481 < 0,75, tai armatros iankstini tempi nuostoliai dl
betono valknumo (9 lent. 9 p. [5])
pc,2
= 0,85 x150 x 0,961/20 = 6,126 Mpa.
Tokiu bdu visi (suminiai) armatros iankstini tempi nuostoliai:
p,com1
=
per
+
T
+
l
+
f
+
pc,1
+
ps
+
pc,2
= 16,5 +75 + 0 + 0 + 1,663 + 40,0
+6,126 =139,289 > 100 Mpa.
Apspaudimo jga, atmetus visus armatros iankstinio tempimo nuostolius,
P
m
= A
p1
(
p

p,com1
) = 5,03 10
4
(550 139,289) = 0,207 MN; ios jgos ekscentricitetas
e
pc
=A
p1
(
p

p,com1
) y
p l
/P
m
= 5,03 l0
4
(550 139,289)0,055/0,231 = 0,055 m.
2.1.2.8 Plokts normalinio pjvio stiprumo vertinimas
Tikrinamas plokts tarpatramio vidurio normalinio pjvio stipris, atsivelgiant parinkt
armatr A
p1
= 5,03 x10
4
m
2
ir faktikus armatros iankstinius tempius. Skaiiuotin schema ta pati
kaip ir 1.5 pav.

Ribinis gniudomasis zonos santykinis auktis
lim
= /(1 + (
s,lim
/
sc,lim
) /(1 /1,1)) = 0,730 /(1 + (703,289 /500) (1 0,730 /1,1)) =
0,496; ia ir
sc,lim
kaip ir anksiau (1. 2. 5 sk.);
s,lim
= f
pd
+ 400 (
p

p,com1
)
p
= 714+ 400 (550 139,289) 0 = 703,289 MPa;
p
= 1500(
1 ,com p p
) /f
pd
1200 = 1500 (550 139,289) /714 1200 = 337,289 < 0; imama
p
= 0.
Armatros darbo slyg koeficientas
s6
= ( 1)(2
e f f
/
l i m
1)=1, 15 (1, 151)(2x
0, 109/0, 496 1) = 1, 234 > = 1, 15; imama = 1, 15;
ia skerspjvio gniudomosios zonos santykinis auktis
eff
= 0,109 <
lim
= 0,496.
Gniudomosios zonos auktis i N = 0:
x
ff
=
s6
f
pd
A
p1
/b
eff
f
cd
= 1,15 x714x5,03xl0
4
/ 1,16x15= 0,024< h
eff
= 0,055 m;

eff
= 0,024/0,18 = 0,133 <
lim
= 0,496.
M
Rd
=
sy
f
pd
A
p1
(d 0,5 x
eff
) = 1,16 714 5,03 10
4
(0,18 0,5 0,024) = 0,062 > M
Ed
=
0,058197 MNm.

16
13 , 6 100
062 , 0
058197 , 0 062 , 0
100
Rd
Ed Rd
M
M M
%
Ivada. Plokts normalinio pjvio stipris yra pakankamas.

2.1.2.9 Plokts strij pjvi stiprumo skersini jg ir lenkimo momento atvilgiu
skaiiavimas
Pradiniai duomenys. Kiaurymtosios plokts skaiiuotinis tarpatramis l
eff
= 5,48 m. Jos
skerspjvio fragmentas parodytas 1.7 pav.

2.1.7 pav. Plokts skerspjvio fragmentas strij pjvi stiprumui apskaiiuoti.

Betonas normalusis C25/30 klass: f
ck
= 20 MPa, f
cd
= 15 Mpa, f
ctk,0,05
= 1,8 Mpa, f
ctd
= 1,08
Mpa. Kiekvieno iilginio armatros strypo iankstinio tempimo (apspaudimo) jga, vertinus visus
tempi nuostolius: P
m
= 0,278 /10 = 0,0204 MN; jos ekscentricitetas e
pc
= 0,055 m.
Skaiiuojant imamas 160 mm ploio plokts fragmentas, kurio charakteristikos: A
eff
= 0,0241 m
2
,
atstumas nuo skerspjvio svorio centro iki plokts apaios y
sc
= 0,105 m, inercijos momentas
skerspjvio centro atvilgiu I
eff
= 0,000147 m
4
.
Stipris skersini jg atvilgiu. Skaiiuotinis nuolatins apkrovos nuo plokts ir grind
svorio poveikis g
d
= 5,4945 kN/m
2
, skaiiuotins laikinosios apkrovos q
d
= 7,425 kN/m
2
.
Skaiiavimas atliekamas plokts skerspjvio ploiui b
eff
= 0,16 m (atstumas tarp kiaurymi centr)
ir b
w
= 0,04m; d = 0,23 0,05 = 0,180 m. Jo skaiiuotin schema parodyta 2.1.8 pav.

17
2.1.8 pav. elemento be normalini
plyi l
1
ruoo nuo atramos tako: a-
apkrovimo schema ir skaiuotiniai
striieji pjviai; b- skersini jg ir
c- lenkimo moment diagramos



Apkrov poveikiai 0,16 m ploio plokts ruoui:
nuo vis apkrov
p
d
= (g
d
+q
d
) 0,16 = (5,4945 + 7,425) 0,16 = 2,067 kN/m;
nuo nuolatins ir ekvivalentikos laikinosios apkrovos
p
eff,d
= (g
d
+q
d
/2) 0,16 = (5,4945 + 7,425/2) 0,16 = 1,416 kN /m.

Didiausia skersin jga pjvyje prie atramos nuo vis apkrov:
V
Ed,max
= (g
d
+q
d
) l
eff
/2 = 2,067 5,48/2 = 5,66 kN.
Tikrinama, ar plokt atitinka elemento be skersins armatros stiprumo (6.14) [6] slyg:
2,5 f
ctd
b
w
d =2,5 1,08 0,04 0,180 = 0,01944MN = 19,44 kN > V
Ed,max
= 5,66 kN.
Elementas (6.14) slyg atitinka.
Tikrinama (6.12) [6] slyga. Pagal (6.23) formul apskaiiuojami normaliniai betono tempiai
ties elemento skerspjvio svorio centru:
x
=
c
= N
Ed
/A
eff
= P
m
/A
eff
= 0,0204/0,0241 = 0,85 Mpa < 0,5 f
cd
= 0,5 1 5 = 7,5 Mpa.
Vadinasi, (6.2) slygos tikrinti nereikia.
Apskaiiuojamas plokts ruoo ilgis nuo atramos krato l
1
, kuriame saugos ribiniame bvyje
neatsiranda normalini plyi, pagal (6.16) slyg. iuo atveju ji atrodo taip:
M
Ed
= 0,5 ((g
d
+ q
d
) l
eff
l
1


(g
d
+ q
d
) l
2
1
) = M
cr, d
.
Skaiiavimui supaprastinti imama W
pl
= 1,5 W
eff
ir = 0,9. Tuomet
W
eff
= I
eff
/ y
sc
= 0,000147/0,105 = 0,0014 m
3
;
W
pl
= 1,5 0,0014= 0,0021 m
3
.
Pagal reglamento [5] (14.10) formul:
r = W
eff
/A
eff
= 0,9 0,0014/0,0241 = 0,052 m;
e
p
= y
sc
a
1
= 0,105 0,05 = 0,055 m;
M
cr
,
d
= f
ctd
W
pl
+ P
m
(e
p
+ r) = 1,08 0,0021 + 0,0207 (0,055 + 0,052) = 0,00448 MNm.
I aukiau pateiktos lygties apskaiiuojamas atstumas l
1
:
l
1
=l
eff
/2 ) /( 2 ) 2 / (
,
2
d d d cr eff
q g M l =
18
=5,48/2
3 2
10 0612 , 2 / 00448 , 0 2 ) 2 / 48 , 5 ( =0,959m > c
max
= 2d = 2 0,180 = 0,360 m.
Normaliniai plyiai neatsiranda gana ilgame elemento ruoe, todl reikia tai atsivelgti.
Plokts striojo pjvio stiprumas tikrinamas pagal (6.5) slyg, imant c = l
1
= 0,959 m, kai
l=0,959 > c
max
= 0,360 m, taip pat c, apskaiiuot pagal reglamento [5] 3 priedo (6.27) formul.
Tuo tikslu apskaiiuojami dydiai M
c4
, V
Rd,c,min
ir V
cr,
d pagal [6] (6.7), (6.8) ir (6.18) formules.
Pagal (6.9) formul, imant N
Ed
= P
m
, koeficientas
n
= 0,l P
m
/f
ctd
b
w
d = 0,1 0,0204/1,08 0,04 0,180 = 0,262 < 0,5.
I reglamento [5] 15 lentels
c4
= 1,5 ir
c3
= 0,6.
I [6] (6.5) slygos:
M
c4
=
c4
(1+
n
) f
ctd
b
w
d
2
= 1,5(1 + 0,262) 1,08 0,04 0,180
2
= 0,00265 MNm.
V
Rd, c, min
=
c3
(1+
n
) f
ctd
b
w
d = 0,6(1+0,262) 1,08 0,04 0,180 = 0,00697 MN.
Ekvivalentiko skerspjvio dalies, esanios vir neutraliosios aies, statinis momentas apie i
a:
S
ef f
= 0,5 b
ef f
(hy
sc
)
2

h
3
/12 = 0,5 0,16 (0,23 0,105)
2
0,120
3
/12 = 0,001262m
3
;
ia
h
kiauryms skersmuo.
Dydis V
cr
,
d
apskaiiuojamas pagal [6] (6.18) formul, nepaisant svarbiausi gniudymo tempi
y
.
Laikant, kad svarbiausieji gniudymo tempiai
y
neturi takos betono tempiamajam stipriui, pagal
(6.19 a) formul kerpamasis stipris
xy,Rd
=f
ctd

ctd x
f / 1 =1,08 08 , 1 / 85 , 0 1 =1,444 Mpa.
Tikrinama, ar galima taikyti (6.19 a) formul.
Pagal (6.25) formul
mc,lim
= 1 0,2 f
ck,cube
= 1 0,2 0,01 30 = 0,5 (ia = 0,01 normaliajam betonui), o pagal
(6.26) formul ribin kerpamojo tempio reikm
MPa f f
Rd xy cd x mc mc cd xy
444 , 1 062 , 7 ) 15 / 85 , 0 5 , 0 ( 5 , 0 15 ) / (
, lim , lim , lim ,
.
Vadinasi, tempiai
Rd x ,
pagal (6.19 a) formul yra apskaiiuoti teisingai.
Pagal (6.18) formul apskaiiuojama striuosius plyius sukelianti kerpamoji jga:
V
cr, d
= b
w
(I
eff
/ S
eff
)
Rd
= 0,04 (0,000147 / 0,0014) 1,444 = 0,0758 MN.
Pagal [6] (6.27) formul apskaiiuojamas striojo pjvio projekcijos ilgis
c = M
c4
/V
cr,d
= 0,00265 / 0,0758 = 0,35 < c
max
= 0,45 m; ia c
max
= (
c4
/
c3
) / d = (1,5 /0,6)0,180
= 0,45 m pagal [6] (6.6) formul.
Be to, c = 0,35 < l
1
= 1,32 m; todl ruoe c = 0,35 m normalini plyi neatsiras.
Tokiu bdu tikrinamos dvi mintos strij pjvi stiprumo slygos pjviui, kurio
projekcijos ilgis c = 0,35 m:
19
V
Ed
= V
Ed,max
c p
eff,d
= 5,66 0,35 1,473 = 5,144 < V
cr,4
= 7,58 kN ir ruoo be normalini plyi ilgio
gale l
1
=0,959 m > c
max
= 0,45 m
V
Ed
= V
Edmax
l
1
p
eff,d
=5,66 0,959 1,1473 = 4,247 < V
Rd,c,min
= 6,79 kN.
Abi slygos tenkinamos, todl plokts nereikia armuoti skersine armatra.
sitikinama, ar reikia plokt armuoti skersine armatra, ignoruojant normalini plyi nebuvim
ruoe prie atram. Tikrinama (6.13) slyga:
V
Ed,max

d eff c
p M
, 4
= 473 , 1 65 , 2 = 1,97 kN < V
Rd,c,min
= 6,97 kN;
V
Ed,max
= 5,66kN < V
Rd,min
= 6,97kN.
Taigi, slyga V
Ed
V
Rd
yra tenkinama, todl ir pagal skaiiavim ploks nereikia armuoti
skersine armatra.
Pagal [5] 253 p. kiaurymtj ploki, kuri skerspjvio auktis h < 300mm, leidiama
nearmuoti skersine armatra. Taiau ploki atraminiuose ruouose l
eff
/4 = 5,48/4 1,40 m i
armatra parenkama konstruktyviai: kratinse briaunose ir dvejose vidurinse briaunose dedami
plokti suvirinti strypynai, kuri vertikalus strypai 6A400 (atstumai tarp j s
w
= h /2 = 230/2 =
115 mm; imama s
w
= 0,10 m); vidurinje plokts dalyje l
eff
/2 ios armatros nra. i strypyn
horizontals strypai 8A400.
strij pjvi stipris lenkimo momento atvilgiu. Laisvai atremtos plokts
pavojingas striasis pjvis prasideda nuo atramos krato. Kadangi atraminiuose plokts ruouose
utenka tik konstrukcins skersins armatros, temptosios armatros inkasavimosi (tempi
perdavimo) ilgyje l
bpd
dedami j gaubiantys suvirinti 34S500 vielos tinkleliai, ir striojo
pjvio stipris momento atvilgiu netikrinamas.

2.1.3 Plokts ribini bvi gamybos situacijose skaiiavimas
Plokts saugos ir tinkamumo ribiniai bviai tikrinami pavojingoms laikinosioms
situacijoms: gamybos, transportavimo ir montavimo.
Ploktei pakelti ( iimant i klojini, montuojant ir pan.) gamybos metu dedamos kilpos,
atstumu l
c
= 0,5 m nuo jos gal.
2.1.3.1 Virutinio krato pleitumas apspaudiant
Apskaiiuojamas plokts savojo svorio sukeltas lenkimo momentas, armatra atleidiant nuo
atspar (nepaisant dinamikumo koeficiento):
M
Egd
= g
s
,
s
l
k
2
/8 = 2,8 x1,2x5,48
2
/8 = 12,6 kNm =0,0126 MNm.
Plokts apspaudimo jga, atmetus pirmuosius armatros tempi nuostol ius, kai
sp
=
1,1
P
d,sup
=
sp
P
m1
= 1,1 x 0,229 = 0,252MN.
Skerspjvio atsparumo momentai apatinio ir virutinio krato atvilgiu: W
eff1
= 0,010523 m
3
;
20
W
eff2
= 0,00884 m
3
.
Didiausi betono gniudymo tempiai apspaudiant plokt:
c,ma x
= P
d,sup
/A
eff
+ (P
d,sup
e
p1
M
Egd
)/

W
eff1
= 0,3229/0,181 + (0,229 0,055
0,0126)/0,010523 = 1,261 Mpa;
= 1,6
c,max
/f
cp
= 1,6 1,261 /20 = 1,536 > 1,0; imama = 1,0 > 0,7.
Atstumas nuo skerspjvio branduolio centro iki jo virns, labiausiai nutolusios nuo
tempiamojo krato:
r
i nf
= W
ef f 2
/A
ef f
= 1,0 0,00884/ 0,181 = 0,05m.
Pagal 6 pried arba 1 lent. [6], kai b
eff
/ b
w
= 1,16/0,404 = 2,87 < 6, = 1,50.
Tuomet skerspjvio atsparumo momentas, vertinant betono tampriai plastines savybes,
W
pl 2
= W
ef f2
= 1,50 0,00884 = 0,01326 m
3
.
Tikrinama [6] (2.26) slyga, imant M
r
= M
Egd
= 0,0126 kNm, P
d,sup
= 252kN = 0,252
MN:
P
d,sup
(e
p1
r
inf
) + M
Egd
= 0,252 (0,055 0,05) + 0,0126 = 0,014 < f
ctk
W
pl2
= 1,8 0,01326 = 0,019
MNm.

2.1.3.2 Pleitumas transportuojant ir montuojant
Skaiiuojama pagal 2.1.9 pav. Lenkimo momentas gembje, t.y. atstumu l
c
= 0,5 m
nuo plokts galo (nepaisant dinamikumo koeficiento):
M
Egd
= g
s
,
s
l
c
2
/2 = 2,8 1,2 0,50
2
/2 = 0,42 kNm.
Didiausi tempiai betone
c,ma x
= P
d,sup
/A
eff
+ (P
d,sup
e
p1
M
Egd
)/

W
eff1
= 0,252/0,181+
(0,252 0,055 0,00042) /0,010523 = 2,669Mpa;
= 1,6
c,max
/f
cp
= 1,6 2,669 /20 = 1,46 > 1,0; imama = 1,0 > 0,7. Tuomet r
inf
= 0,05 m
kaip ir anksiau.
Tikrinama [6] (2.26) slyga:
P
d,sup
(e
p1
r
inf
) + M
Egd
= 0,252 (0,055 0,05) + 0,00042 = 0,00546 < f
ctk
W
pl2
= 1,5 0,01326 =
0,0198 MNm.
21
M
g
s.s
lc lc lk
e
p
e
p
P
d
P
d

2.1.9pav. Plokts skaiiuotin schema gamybos situacijose (keliant, transportuojant).
Ivada. Plyiai virutinje plokts zonoje gamybos metu neatsiras.



1.10 pav. r schema ir tempi diagrama elemento skerspjvyje, apskaiiuojant normalini
plyi atsiradim gamybos metu: 1 branduolio virn; 2 ekvivalentiko skerspjvio svorio
centras

2.1.3.3 Plokts stiprumas gamybos situacijose.
Plokts normalinio pjvio stiprumas skaiiuojamas kaip ekscentrikai gniudomo
elemento (2.1.11 pav.) Laikoma, kad skaiiuotinis plokts savojo svorio poveikis bus
didiausias j transportuojant, kai dinamikumo koeficientas y
d
= 1,6;
g
s. sd
=3,78 1,6 = 6,05 kN/m. Lenkimo momentas gembje
M
Egd
= g
ssd
l
2
c
/2 = 6,05 0,5
2
/2 = 0,75 kNm.
Apspaudimo jga, veikianti plokt kaip iorinis poveikis, irimo stadijoje iki naudojimo
(gamybos situacijose), vertinant
sc lim
= 330 Mpa (72 p. [5] ):
N
con
= N
Ed
=(
sp p

p1
330) A
p1
=(l,l 550 93,161) 550) 5,03 10
4
= 0,07MN.
Jgos N
Ed
atstumas nuo virutins netemptosios armatros skerspjvio svorio centro
e
s2
= d
2
a
1
+ M
Eg,d
/N
Ed
= 0,18 0,05 + 0,00075 /0,07= 0,141m; ia d
2
= h a
2
= 0,23 0,05
= 0,18 m.
22
Betono gniudomasis stipris apspaudimo metu f
cp
= 20 Mpa.


2.1.11 pav. Plokts stiprumo transportuojant skaiiuotin schema

Skaiiuojant normalinio pjvio stipr pagal schem 1.11 pav., vertinama tokia iilgin
armatra: i anksto temptoji A
p1
6 12 A800, netemptoji A
s2
, kuri sudaro plokts atramini ruo
(l
eff
/4) strypyn horizontalieji armatros strypai 4 8A400 (A
s
= 2,1 10
4
m
2
) ir virutins lentynos
tinklo iilgin armatra 8 3S500 (A
s
= 0,49 10
4
m
2
).
Nepaisant minto tinklo iilgins armatros, lieka A
s2
= 2,l l0
4
m
2
.
Gniudomosios zonos auktis x
eff
nustatomas i skaiiuotiname skerspjvyje veikiani r
pusiausvyros lygties N
x
= 0:
N
Ed
+ f
yd
A
s2
f
cpd
x
eff
b
f1

sc
A
p1
= 0; ia f
cpd
= 0,8 f
cd
= 0,8 15= 12>11 Mpa (37 p.[5]);
sc
=
sc,lim

sp
(
p

p1
)

= 500 1,1(550 93,161) 0;

Laikant, kad x
eff
h
f1
, turima:
x
eff
= (P
m1
+ f
yd
A
s2

sc
A
p1
)/f
cpd
b
f1
= (0,07 + 355 2,l 10
4
0 5,03 10
4
) /12 l,19 =
0, 01 < h
f 1
= 0,061 m.
Vadinasi, prielaida teisinga.

Apskaiiuojamas ribinis santykinis gniudomosios zonos auktis, imant
sc,lim
= 330 Mpa
(72p.[5]):
lim
= /(1 + ( 1 )( /
lim , lim , sc s
/ l,l)) = 0,754/(l +355 /330)(l 0,754/1,1)) = 0,563; ia =
0,85 0,008 f
cpd
= 0,85 0,008 12 = 0,754;
s,lim
= f
yd
= 355 Mpa.
Tikrinama stiprumo slyga:
M
Ed
= P
m1
e
s2
M
Rd
= f
cpd
b
f1
x
eff
(d
2
0,5 x
eff
) +
sc
A
p1
(d
2
a
1
)
M
Ed
=0,07 0,141 = 0,011< M
Rd
=12 l,19 0,01 (0,18 0,5 0,01) + 0 5,03 10
4
(0,18
0,05) = 0,023 MNm.
Ivados: plokts stipris transportuojant ir montuojant yra pakankamas; perdang plokt atitinka
saugos ir tinkamumo ribini bvi reikalavimus laikinosiose situacijose.
23
2.1.4 Plokts tinkamumo ribini bvi naudojimo situacijoje skaiiavimas
2.1.4.1 Normalini plyi atsiradimas.
Plokt veikiani apkrov poveiki charakteristins ir skaiiuotines (tinkamumo ribiniam
bviui) reikms nustatomos pagal skaiiuotin schem 2.1.3 pav.:
plokts savojo svorio charakteristins apkrovos poveikis
g
d1
= g
k1
= 2,8 x1,0 x1,2 = 3,36 kN /m;
nuolatins apkrovos (su grind konstrukcijos svoriu)
g
d
= g
k
= (2,8 + 4,7) 1,0 x1,2 = 5,64 kN/m;
naudojimo apkrovos poveikis
q
d
= q
k
= 5,5 x1,2 = 6,60 kN/m;
naudojimo apkrovos tariamai nuolatins dalies poveikis
q
d,lt
= q
k,lt
=
2
5,5 l,2 = 0,6 5,5 1,2 = 3,96 kN/m;
ia
2
= 0,6 (10 priedo 1 lent.[2]).
Visos apkrovos poveikis p
d
= p
k
= g
k
+ q
k
= 5,64 + 6,6= 12,24 kN/m.
Nuolatins ir tariamai nuolatins apkrov poveikiai
p
gd
= p
gk
= g
k
+ q
k,lt
= 5,64 + 3,96= 9,6 kN/m.
Plokts ros (poveiki efektai):
lenkimo momentai:
M
Ed
= p
d
l
eff
2
/8 = 12,24 5,48
2
/ 8 = 45,95kNm;
M
Egd
= p
gd
l
2
eff
/8 = 9,6 5,48
2
/8 = 36,04 kNm;
M
Eggd
= g
d1
l
eff
/8 = 5,64 5,48
2
/8 = 21,171 kNm;
skersins jgos:
V
Ed
= p
d
l
eff
/2 = 12,24 5,48 /2 = 33,54kN;
V
Egd
= p
gd
l
eff
/2 = 9,6 5,48/ 2 = 26,304 kN.
tempi bvis normalini plyi susidarymo momentu parodytas 2.1.12 pav.



2.1.12 pav. tempim bvis skaiiuojant plokt normalini plyi atsiradimui naudojimo metu:
1 ekvivalentiko skerspjvio svorio centras; 2 skerspjvio branduolio takas

24
Skaiiavime, atliktame 2.1.2.10 sk., nustatyta, kad plokts viruje gamybos metu plyi
neatsiras. Todl koeficientas = 0 (164 p. (14.14) formul [5]).
Anksiau nustatyta (1.2.7 sk.): armatros iankstiniai tempiai, vertinus visus j nuostolius,
pm
=
p

p,com
=550 139,289 = 410,711 MPa.
Vidutin betono apspaudimo jga, vertinus visus tempi nuostolius,
P
m
=
pm
A
p1
= 410,711 5,03 l0
4
= 0,206 MN.
Betono apspaudimo jga tinkamumo ribiniam bviui:
P
d,sup
=
sp
P
m
= 1,1 0,206 = 0,2266 MN;
P
d,inf
=
sp
P
m
= 0,9 0,206 = 0,1854 MN.
Didiausi gniudomojo betono tempiai dl bendro iorins apkrovos ir iankstinio
apspaudimo poveikio
c, max
= P
d, inf
/ A
eff
P
d, inf
e
p
(h y
sc
) /I
eff
+ M
Ed
(h y
sc
)/I
eff
= 0,01854 / 0,181 0,1854
0,055 (0,23 0,105) / 0,001105+ 45,95 10
3
(0,23 0,105) / 0,001105 = 5,069MPa;
ia A
eff
= 0,181 m
2
, e
p
= 0,055m, y
sc
= 0,105 m, I
eff
= 0,001105 m
4
r. 1.2.6 sk.
Koeficientas = 1,6
c,max
/f
ck
= 1,6 5,069 /25 = 1,397> 1,0; imama = 1,0 (164 p. [5]).
Atstumas nuo ekvivalentiko skerspjvio svorio centro iki branduolio virns, labiausiai
nutolusios nuo tempiamosios zonos krato,
r
sup
= W
eff1
/

A
eff
= 1,0 0,001105 / 0,181 = 0,058 m.
Plyi atsiradimo momentas apskaiiuojamas pagal [5] (14.4) formul:
M
cr
= f
ctk
W
pl1
+ P
d
,
inf
(e
p
+ r
sup
) = 1 , 8 0,016 + 0,249 (0,055 + 0,058) = 0,048 MNm = 48,0 kNm.
Ivada. Kadangi M
Ed
= 46,0 kNm < M
cr
=48,0 kNm, tai naudojimo metu plokts apaioje
statmenj (normalini) plyi natsiras.
% 3 , 4 % 100
046 , 0
048 , 0 046 , 0

2.1.4.2 Plokts linkis.
Kadangi M
Ed
= 46 < M
cr
= 48 kNm, naudojimo metu kiaurymtoje ploktje naatsiras
normalini plyi. Plokts linkis apskaiiuojamas pagal formul:
4 3 2 1
d d d d d
ia d
1
visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas linkis; d
2
nuolatins ir tariamai nuolatins
apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas linkis; d
3
nuolatins ir tariamai nuolatins apkrovos ilgalaikio
poveikio sukeltas linkis; d
4
ilinkis, sukeltas apspaudimo jgos dl betono valknumo ir
susitraukimo.
Apskaiiuojame plokts iilgins aies kreivius. Plokt veikianios trumpalaiks apkrovos
sukeltas kreivis

25
7
8 3
6
1 1
10 915 , 8
10 05 , 11 10 31 85 , 0
10 60 , 17 1
eff cm c
Eqd
I E
M
r

mm
1
,

ia:
6
2 2
2
10 3 , 17
8
5480 6 , 6 3 , 0 1
8
1 l q
M
d
Eqd
N m trumpalaiks apkrovos
sukeltas lenkimo momentas;
c1
=0,85 koeficientas, vertinantis betono trumpalaikio valknumo
tak; E
cm
=31 10
3
N/mm
2
; I
eff
=11,05 10
8
mm
4
.

Plokt veikianios nuolatins ir tariamai nuolatins apkrovos sukeltas kreivis

6
8 3
7
1
2
2
10 462 , 4
10 05 , 11 10 31 85 , 0
2 10 6 , 3 1
eff cm c
c Egd
I E
M
r

mm
1
,
ia
7
2
2
10 6 , 3
8
5480 6 , 9
8
l p
M
gd
Egd
N m;
c2
=2 koeficientas, vertinantis betono
ilgalaikio valknumo tak.
Iankstinio apspaudimo jgos P
d,inf
sukeltas plokts ilinkis

7
8 3
5
1
inf ,
3
10 486 , 3
10 05 , 11 10 31 85 , 0
55 10 854 , 1 1
eff cm c
p d
I E
e P
r

mm
1
.

Plokts ilinkis, kur sukelia betono susitraukimas ir valknumas nuo iankstinio apspaudimo jgos
P
d,inf
apskaiiuojamas pagal formul:

7
4 4
2 1
4
10 21 , 1
180
10 06 , 2 10 2776 , 2 1
d r
c c

mm
1
,

ia betono santykins deformacijos iilginei tempiamosios armatros sunkio centro lygyje

4
5
1 , 2 1 , 1
1
10 2776 , 2
10 05 , 2
40 126 , 6 663 , 1
p
ps pc pc
c
E
,

ia:
pc1,1
armatros iankstini tempi nuostoliai, atsirandantys dl betono greitai
pasireikianio valknumo;
pc2,1
armatros iankstini tempi nuostoliai, atsirandantys dl
betono ilgalaikio valknumo;
ps
nuostoliai dl betono susitraukimo.
Betono santykins deformacijos kratiniame gniudomosios zonos sluoksnyje
26

4
5
2 , 2 2 , 1
2
10 06 , 2
10 05 , 2
) 40 0 322 , 3 (
p
ps pc pc
c
E
,

ia
pc1,2
tariamai esamos gniudomosios zonos armatros tempi nuostoliai dl greitai
pasireikianio betono valknumo, apskaiiuojami taip:
pc1,2
= 0,85 ( 40
cp2
/f
cp
) = 0,85 40(1,954/20) = 3,322 MPa
ia
cp2
betono tempiai kratiniame gniudomosios zonos sluoksnyje:
cp2
= P
m0
/A
eff
P
m0
e
p
(h y
sc
)/I
eff
+ M
Egd
(h y
sc
) /I
eff
= 0,231 /0,181 0,231 0,055 (0,23
0,105)

/ 0,001105 + 0,0187 (0,23 0,105) /0,001105= 1,954 MPa;
pc2,2
tariamai esamos gniudomos armatros tempi nuostoliai dl betono valknumo, kai betono
tempiai kratiniame gniudomosios zonos sluoksnyje
cp2
= P
m1
I A
eff
P
m1
e
p
(h y
sc
) / I
eff
= 0,229 /0,181 0,229 0,055 (0,23 0,105) /
0,001105 = -0,16 <0, todl
cp2,2
=0
Atskir poveiki sukelti plokts linkiai ir ilinkiai:

; mm 79 , 2 5480
48
5
10 915 , 8
48
5 1
2 7 2
1
1
l
r
d

; mm 958 , 13 5480
48
5
10 462 , 4
48
5 1
2 6 2
2
2
l
r
d
; mm 218 , 0 5480
8
1
10 486 , 3
8
1 1
2 7 2
3
3
l
r
d

. mm 076 , 0 5480
8
1
10 21 , 1
8
1 1
2 7 2
4
4
l
r
d

Apskaiiuojame plokts link

454 , 16 076 , 0 218 , 0 958 , 13 79 . 2
4 3 2 1
d d d d d mm.

Kadangi 4 , 27
200
5480
200
454 , 16
lim
l
d d mm, tai plokts iorini apkrov sukeltas linkis
nevirija ribinio linkio.
Ivada. Plokts linkis nevirija ribins reikms.
27


2.1.5 Perdang plokts konstravimas
Laikant, kad perdang plokt gali bti keliama u dviej paklimo kilp, jos savasis svoris, su
dinamikumo koeficientu
d
= 1,4, tenkantis vienai paklimo kilpai:
G
s. s. d
= 0,5 l
k
g
d1
d f
= 0,5 5,58 3,36 1,0 1,4 = 13,5kN.
ia l
k
konstrukcinis plokts ilgis pagal duomenis 1.1 pav.
l
k
= l
n
2 0,5 b 2 t -t = 6,0 0,20 + 0,12 0,5 0,30 0,02 = 5,58 m.
Kilpos armatros skerspjvio plotas A
s
= G
s.s.d
/f
yd
= 13,5 l0
3
/214 = 0,631 l0
4
m
2

(0,631cm
2
).
I asortimento lentels parenkamos paklimo kilpos 9A240, kuri A
s
= 0,64 10
4
m
2
.
I anksto temptosios armatros, tempiamos atsparas, inkaravimosi (tempi perdavimo) ilgio
ruoe l
bpd
numatomi suvirinti 34S500 vielos armatros tinkleliai, gaubiantys j i apaios.
Skaiiuotinis armatros inkaravimosi ilgis nustatomas pagal 241 p. [5] taip
l
bpd
= 1,2l
pt 2
+
2
(
bpd p pd
f ) ;
ia
pd
armatros tempiai, kuriuos sukelia lenkimo momentas;
pd
= M
Ed
/A
p1
(d 0,5 h x
eff
) = 0,0582/ 5,03 10
4
(0,180 0,5 0,01) = 661 MPa;
p
iankstiniai armatros tempiai, vertinus visus j nuostolius,
p
=
p

p,com1
= 550
140,81 = 409,19 MPa;
l
pt2
tempi perdavimo zonos bazinis ilgis:
l
pt2
=
bpt p
f /
1 2 1
= 1,25 0,25 0,0008 456,018/2,33 = 0,05 m;
(ia
1
= 1,25;
2
= 0,25;
p1
=
1 p p
= 413 88,0 = 325MPa; f
bpt
armatros ir
betono sankibos tempiai f
bpt
= ) (
1 1
t f
ctd p
= 2,7 1,0 0,86 = 2,33 MPa, kai f
ctd
(t) =
ct
0,8 f
ct k, 0, 05
/
c
= 0,9 1 0,8 1,8 /1,5 = 0,86 MPa);
f
bpd
armatros ir betono sankabos ribiniai tempiai f
bpd
=
p2 1
0,8 f
ctd
= 1,4 1,0 0,8 1,08
=1,21MPa.
Tokiu bdu skaiiuotinis i anksto temptosios armatros inkaravimosi ilgis
l
bpd
= l,2 0,05+ 0,25 0,0008(800 406,018) 1,21 =0,185 m; imama l
bpd
= 0,20 m.
Plokts virutin lentyna, kaip ir i anksto temptosios armatros inkaravimosi ilgio zonos, armuojamos
suvirintais aukiau mintos vielins armatros tinklais.


28

2.2 METALINIO SIJYNO SKAIIAVIMAS (alutini sij parinkimas ir
pagrindini sij projektavimas)
Sijyno komponavimas ir skaiiuojamojo varianto parinkimas
2.2.1 Sijyno komponavimas

Numatoma nagrinti du normalaus sijyno variantus.
Sijyno schemos pavaizduotos 2.2.1 pav.

2.2.1 pav.
Pirmasis variantas

Usiduodame, kad a=2.0m
Tuomet sij skaiius 0 . 6
2
0 . 12
a
l
n
p

Priimame 6 sijas
. 5 . 1
8
0 . 12
m
n
l
a
p

Antrasis variantas
Priimame 8 sijas.
. 50 . 1
8
0 . 12
m
n
l
a
p

29
2.2.2 Pakloto sij projektavimas

Sudarome pakloto sij skaiiuojamj schem:



s
q -sijos svoris.
P
q -perdangos ir grind svoris.
q -naudojimo apkrova.


1.1 pav.
Apkrov, tenkani pakloto vienam kvadratiniam metrui skaiiavimas pateiktas 2.2.1 lentelje.
2.2.1 lentel
Apkrova, tenkanti pakloto vienam kvadratiniam metrui
Eil.
Nr.
Apkrovos pavadinimas
Charakteristin
apkrova
2
/ m kN
Daliniai
koeficientai
g
,
Q

Skaiiuojamoji
apkrova
2
/ m kN
1 Naudojimo apkrova 0,4 1.35 0,54
2 Sniego apkrova 1,2 1.35 1,62
3
Stogo danga MIDA FIX
TOP (2 sluoksniai)
0,136 1.35 0,1836
4 PAROC ROB 80 (20mm) 0,02 1,35 0,027
5 PAROC ROS 60 (180mm) 0,414 1,35 0,5589
6 Garo izoliacija 0,001 1,35 0,00135
7 Ilyg. sluoksnis 1 1,35 1,35
8
Nuolyd formuojantis
sluoksnis
1,25 1,35 1,6875
9 Gelbetonin plokt 2,8 1,35 3,78
10
Apdaila (gipso kartono
plokt)
0,09 1,35 0,1215
Sumin 32 , 7
k
V
V=9,882


q
q
q
P
S
M
V
M
V
Max
Max
30
Skaiiuojame du pakloto sij variantus.
Pirmas variantas
Usiduodame, kad pakloto sijos yra dvitjinio skerspjvio:
I PE 240
. / 307 . 0 / 70 , 30
' '
m kN m kg g
s

Skaiiuojame apkrovas tenkanias sijos vienam tiesiniam metrui.
Charakteristin apkrova:
. / 947 . 14 2 32 . 7 307 . 0
;
'
, 1
m kN P
a V q P
k
k s k
(2.2.1)
Skaiiuotin apkrova:
. / 102 . 20 2 882 . 9 307 . 0 1 . 1
;
m kN P
a V g P
s g
(2.2.2)
Antras variantas
Usiduodame, kad pakloto sija yra dvitjinio skerspjvio:
I PE 270
'
/ 361 . 0 / 10 . 36 m kN m kg g
s

Charakteristin apkrova pagal 1.1 formul:
. / 341 . 11 50 . 1 32 . 7 361 . 0
'
, 2
m kN P
k

Skaiiuotin apkrova pagal 1.2 formul:
. / 22 . 15 50 . 1 882 . 9 361 . 0 1 . 1
'
2
m kN P
2.2.3 Lenkimo moment ir skersini jg skaiiavimas

Skaiiuojame didiausi moment veikiant ties sijos viduriu:
;
8
2
max
Pl
M (2.2.3)

Pirmas variantas
m kN M
k
261 . 67
8
0 . 6 947 . 14
2
1 max,

. 458 . 90
8
0 . 6 12 . 20
2
1 max,
m kN M
Antras variantas
31
. 49 . 68
8
0 . 6 22 . 15
. 035 . 51
8
0 . 6 341 . 11
2
2 max,
2
2 max,
m kN M
m kN M
k

Skaiiuojame skersines jgas.
Pirmas variantas
. 305 . 60
2
0 . 6 102 . 20
; 841 . 44
2
0 . 6 947 . 14
;
2
1 max,
1 max,
max
kN V
kN V
Pl
V
k
(2.2.4)
Antras variantas
. 66 . 45
2
0 . 6 22 . 15
; 023 . 34
2
0 . 6 341 . 11
2 max,
2 max,
kN V
kN V
k

2.2.4 Pakloto sij skerspjvio parinkimas ir tikrinimas

Pirmas variantas

Sij veikia tokios didiausios ros:
. 305 . 60
; 458 . 90
1 max,
1 max,
kN V V
m kN M M
Ed
Ed

Saugos ribinis bvis.
Vientiso skerspjvio karpytos sijos i plieno, kurio takumo riba nevirija
2
/ 530 mm N (MPa).
Veikiamos statins apkrovos sijai utikrintas bendrasis j pastovumas, tuomet stiprumas
skaiiuojamas vertinant plastines deformacijas.
Lenkiant vienoje i svarbiausi ploktum, kai tangentiniai tempiai
d s
f
,
9 . 0 .
ia
d s
f
,
- skaiiuojamasis lyties stipris.
Tuomet stiprumas tikrinamas pagal formul:
0 . 1
, Rd pl
Ed
M
M
(2.2.5)
ia:
Ed
M - maksimali skaiiuotin lenkiamojo momento reikm elemento pastovaus standumo
ruoe.
Rd pl
M
,
- skaiiuotinio skerspjvio lenkiamojo atspario pagal takumo rib reikm.
32
is skaiiuojamasis atsparis skaiiuojamas pagal formul:
;
, min , 1 , , c d y net pl Rd pl
f W C M (2.2.6)
ia:
1 , pl
C - koeficientas vertinantis plastin darb .Priklauso nuo skerspjvio formos bei matmen.
(pagal [1] altinio 7.5 lentel).
min , net
W - minimalus skerspjvio atsparumo momentas.
d y
f
,
- plieno skaiiuotinis lenkiamasis stipris.
c
- darbo slyg koeficientas (pagal [1] altinio 7.1 lentel).
Pasirenkame plien S275 pagal standart LST EN 10025-2. (pagal [7] altinio 6.5 lentel).
Plieno charakteristinis stipris pagal takumo rib . 275MPa f
y

Plieno skaiiuotinis lenkiamasis stipris:
. 250
1 . 1
275
;
,
,
MPa f
f
f
d y
M
y
d y
(2.2.7)
M
- mediagos patikimumo koeficientas. (pagal [7] altinio 35 punkt).
Plieno skaiiuotinis lyties stipris(pagal [7] altinio 6.3 lentel):
. 145
1 . 1
275
58 . 0
; 58 . 0
,
,
MPa f
f
f
d y
M
y
d y
(2.2.8)
Pasirinktos sijos IPE 240 duomenys:
. 3 . 337
; 12 . 39
; 8 . 9
; 2 . 6
; 240
; 120
3
2
cm W
cm A
mm t
mm t
mm b
mm h
y
f
w

I reglamento 7.5 lentels randame
1 , pl
C :
861 . 0
8 . 9 2 240 2 . 6
120 8 . 9
W W
f
W
f
h t
b t
A
A

Tuomet 084 , 1
1 , pl
C
;
h t
V
W
Ed
(2.2.9)
MPa MPa Pa 275 . 54 305 . 60 9 . 0 53 . 40 10 53 . 40
24 . 0 10 2 . 6
10 685 . 60
6
3
3

33
Pagal 2.2.6 formul skaiiuojame skerspjvio lenkiamj atspar:
. 403 . 91 1 10 250 10 3 . 337 084 . 1
3 6
,
m kN M
Rd pl

ia: ;
min , y net
W W
0 . 1
c

Tuomet tikriname stipr.
. 1 996 . 0
403 . 91
458 . 90
,Rd pl
Ed
M
M

Slyga tenkinama, todl nekeiiame skerspjvio.

Tinkamumo ribinis bvis.
Tikriname sijos link nuo charakteristini apkrov.
Tuomet sijos linkis:
;
384
5
4
, 1
y
k
I E
l P
d (2.2.10)
cm m d 9 . 2 029 . 0
10 3992 10 1 . 2
0 . 6 10 947 . 14
384
5
8 11
4 3

Tikriname ar sijos linkis nevirija ribinio.
lim
d d
.
200
1
lim
l d (2.2.11)
03 . 0
200
0 . 6
02788 . 0
Sijos standumas pakankamas. linkiai nevirija ribinio.
Antras variantas
Sij veikia tokios didiausios ros:
. 66 . 45
; 49 . 68
2 max,
2 max,
m kN V V
m kN M M
Ed
Ed

IPE 270
34
. 9 . 428
; 5790
; 95 . 45
; 2 . 10
; 6 . 6
; 135
; 270
; / 1 . 36
3
4
2
cm W
cm I
cm A
mm t
mm t
mm b
mm h
m kg G
y
y
f
W

086 . 1
836 . 0
2 . 10 2 270 6 . 6
135 2 . 10
2 , , pl
W
f
C
A
A

. 49 . 116 1 10 250 10 9 . 428 086 . 1
. 094 . 41 66 . 45 9 . 0 62 . 25
27 . 0 10 6 . 6
10 66 . 45
3 6
,
3
3
m kN M
MPa MPa
Rd pl

Tikriname stipr:
1 588 . 0
49 . 116
49 . 68
,Rd pl
Ed
M
M

Sijos skerspjvio stiprumas yra pakankamas.
Tinkamumo ribinis bvis
Tikriname sijos link nuo charakteristini apkrov.
Tuomet sijos linkis:
03 . 0
200
6
016 . 0
60 . 1 016 . 0
10 5790 10 1 . 2
0 . 6 10 341 . 11
384
5
8 11
4 3
cm m d

Sijos standumas pakankamas.
2.2.5 Sijyno variant palyginimas

Parinkt variant pakloto sij duomenis suraome 2.2.2 lentel.
2.2.2 lentel
Sijyno variant palyginimas

Gelbetonio kiekis
3
m
Sijos
profilio
numeris
Sij
tipo
skaiius
Pakloto
mas
tenkanti
sijos
Sijos
mas
'
/ m kg
Sijos
ilgis,
m
Plieno kiekis vienam sijyno narveliui
Perdangos
2
1m
Vienam
sijyno
Montuojam
element
Bendras
ilgis, m
Bendra
mas,
Mas
35
narveliui tiesiniam
metrui
kiekis, vnt. kg
2
/ m kg

IPE
240

- - 30,7 6,0 6 36 1105 15,34

IPE
270

- - 36,1 6,0 8 48 1732,8 24,07
Pasirinktas pirmas variantas, nes jo mas maesn.

2.2.6 Pagrindins sijos projektavimas
2.2.6.1 Optimalaus sijos aukio skaiiavimas

Projektuojama dvitjinio profilio skerspjvio sija suvirinta i 3 lakt pavaizduota 2.2.6.1 paveiksle.
h
t
t
h
h
b
t
t
f
f
W
W
f
f
f
/2
/2


2.2.6.1 pav.

Sijos skaiiuojamoji schema pateikta 2.2.6.2 paveiksle.
36
a a a a a a
a/2 a/2
12000
M
2V
V
V
M
V
g
Ed
s
max
max
max

2.2.6.2 pav.
Pagrindins sijos optimalus auktis:
; 15 . 1
W
d
opt
t
W
h (2.2.6.1)
;
, C d y
Ed
d
f
M
W (2.2.6.2)
;
8
2
l P
M
Ed
(2.2.6.3)
Pirmiausiai nustatome maksimali skaiiuotin lenkiamojo momento reikm:
; 2
Ed
V F (2.2.6.4)
kN F 61 . 120 305 . 60 2
; 05 . 0
;
q g
g q P
s
s

q q q P 05 . 1 05 . 0 (2.2.6.5)
;
l
F n
q (2.2.6.6)
'
/ 32 . 63
0 . 12
61 . 120 6
m kN q
'
/ 486 . 66 32 . 63 05 . 1 m kN P
Skaiiuojame ras.
kN
l P
V
m kN M
Ed
Ed
916 . 398
2
0 . 12 486 . 66
2
197 . 1
8
0 . 12 486 . 66
2

37
Sijos skerspjvis sudtinis virininis, pagamintas i trij lakt, kuri plienas S275 LST EN
10025-2. Plieno charakteristinis stipris pagal takumo rib MPa f
y
265 .
Tuomet plieno skaiiuotinis lenkiamasis stipris:
;
,
M
y
d y
f
f (2.2.6.7)
. 241
1 . 1
265
,
MPa f
d y

Plieno skaiiuotinis lyties stipris:
; 58 . 0
,
M
y
d s
f
f (2.2.6.8)
. 7 . 139
1 . 1
265
58 . 0
,
MPa f
d s

Skaiiuojame atsparumo moment:
. 10 996 . 4
1 10 241
10 . 1197
3 3
6
3
m W
d

Orientacinis sijos auktis gali bti apskaiiuojamas taip:
;
10
l
h
or
(2.2.6.9)
. 20 . 1
10
0 . 12
m h
or

Orientacinis sienels storis:
;
1000
3
7
or
or
h
t (2.2.6.10)
. 6 . 10
1000
1200 3
7 mm t
or

Usiduodame . 11mm t
W

Tuomet optimalus sijos auktis pagal (2.2.6.1) formul:
. 662 . 0
10 11
10 996 . 4
15 . 1
3
3
m h
opt

2.2.6.2 Minimalaus sijos aukio skaiiavimas

;
24
5
lim
,
min
f
c
d y
d
l
E
f
h (2.2.6.11)
34 . 1
974 . 14
102 . 20
, 1
1
k
f
P
P

38
. 10 1 . 2
5
MPa E
. 532 . 0
34 . 1
1
250 / 1
14
10 1 . 2
10 241
24
5
250 / 1
11
6
min
lim
m h
d

Tuomet parenkame sijos aukt:
m h
w
598 , 0
2
532 , 0 662 , 0

Priimame sijos sienels aukt prisitaikant prie laktinio plieno asortimento reikalavim.
. 7 . 0 700 m mm h
W

Orientacin minimal sienels stor galime nustatyti;
;
,
min ,
c d y W
Ed
W
f h
V
k t (2.2.6.12)
ia: k - koeficientas, kuris priklauso nuo sstandos rengimo. Ms sstanda rengta ne prie
sijos galo todl 2 . 1 k
. 312 . 3
1 10 241 7 . 0
10 916 . 398
2 . 1
6
3
min ,
mm t
W

Priimame tokius sijos sienels matmenis:
. 15
; 700
mm t
mm h
W
W

2.2.6.3 Juost skerspjvio matmen nustatymas

Orientaciniai juost matmenys turi tenkinti tokius konstrukcinius reikalavimus:
0 . 3
; 30
;
; 140 333 . 233 700
5
1
3
1
5
1
3
1
; 70 700
10
1
10
1
; 180
W
f
f
W f
f
j
f
t
t
mm t
t t
mm h b
mm h b
mm b

Atsivelgdami iuos reikalavimus, priimame tokius juost matmenis:
mm t
f
15 , tuomet . 715 15 700 mm t h h
f W f

;
12
3
h t
I
W
W
(2.2.6.13)
39
. 10 287 . 4
12
70 5 . 1
4 4
3
m I
W

Sijos skerspjvio inercijos momentas:
;
2
h W
I (2.2.6.14)
. 10 824 . 1
2
73 . 0 996 . 4
4 3
3
m I
Tuomet ;
2
W
f
I I
I
. 10 7127 . 0
2
10 287 . 4 10 824 . 1
4 3
4 3
m I
f

Reikalingas juostos skerspjvio plotas randamas pagal formul:
;
4
2
f
f
f
h
I
A (2.2.6.15)
. 5 . 53 00535 . 0
73 . 0
10 7127 . 0 4
2 2
2
3
cm m A
f

Sijos plotis
;
f
f
f
t
A
b (2.2.6.16)
. 40 . 0 357 . 0
015 . 0
10 5 . 53
4
m m b
f

Galutinai priimame tokius matmenis:
. 15
; 400
; 15
; 700
mm t
mm b
mm t
mm h
f
f
W
W

2.2.6.4 Sijos stiprumo ir linkio tikrinimas
Saugos ribinis bvis
Sijos stiprumo slyga.

Sijos lenkiamasis stiprumas tikrinamas pagal formul:
1
,Rd C
Ed
M
M
(2.2.6.17)
Lenkiamasis tamprusis atsparis:
c d y net Rd C
f W M
, min , ,
(2.2.6.18)
40
. 1
min ,
c
y net
W W

Skaiiuojame sijos inercijos moment:
f W y
I I I 2 (2.2.6.19)
. 10 027 . 2 10 027 . 2
2
73 . 0
015 . 0 4 . 0 2 10 287 . 4
3 5 4 3
2
4
m m I
y

Skaiiuojame sijos atsparumo moment:
. 10 553 . 5 10 553 . 5
73
10 027 . 2 2
2
3 3 3 3
5
m cm
h
I
W
y
y

Tuomet lenkiamasis tamprusis atsparis pagal (2.2.6.18) :
. 273 . 1338 1 10 241 10 553 . 5
3 3
,
m kN M
Rd C

Sijos stiprumas:
1 894 . 0
273 . 1338
1197
,Rd C
Ed
M
M

Sijos skerspjvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.
Sijos kerpamasis stiprumas:
1
,Ed C
Ed
V
V
(2.2.6.20)
Kerpamasis atsparis:
C d s
y
W y
Rd C
f
S
t I
V
, ,
(2.2.6.21)
Skaiiuojame puss sijos skerspjvio statin moment:
4 2 2
1
W W
W f f f y
h h
t h b t S (2.2.6.22)
. 10 109 . 3
4
7 . 0
2
7 . 0
015 . 0
2
73 . 0
4 . 0 015 . 0
3 3
m S
y

Kerpamasis atsparis pagal (2.2.6.21):
. 1366 1 10 7 . 139
10 109 . 3
015 . 0 10 027 . 2
3
3
3
,
kN V
Rd C

Tada
1 29 . 0
1366
916 . 398
,Rd C
Ed
V
V

Tinkamumo ribinis bvis.
Tikriname sijos link nuo charakteristini apkrov:
41
y
k
I E
l P
d
4
384
5
(2.2.6.23)
'
62 . 49
34 . 1
486 . 66
m kN
P
P
f
k
.
. 042 . 0
10 027 . 2 10 1 . 2
0 . 12 10 486 . 66
384
5
3 11
4 3
m d
. 048 . 0
250
0 . 12
042 . 0
lim
m
d d

Sijos standumas yra pakankamas.

2.2.6.5 Sijos skerspjvio keitimas

l=12000
X
2
X
1
M
M M
b
b
g
2V
V
max
y1 y1
z,max
z,max
Ed
s
f1
f


2.2.6.3 pav.
Juostos plot keitimo vietoje priimame tok:
f f
b b 6 . 0
1
(2.2.6.24)
. 240 400 6 . 0
1
mm b
f

Priimame . 240
1
mm b
f

Pakeisto skerspjvio inercijos momentas bus toks:
1 1
2
f W y
I I I (2.2.6.25)
42
. 10 349 . 1
2
715 . 0
015 . 0 24 . 0 2 10 287 . 4
4 3
2
4
1
m I
y

Atsparumo momentas:
h
I
W
y
y
1
1
2
(2.2.6.26)
. 10 696 . 3
73 . 0
10 349 . 1 2
3 3
3
1
m W
y

Lenkimo momentas, kur atlaikys skerspjvis bus toks:
1 , 1 y c d y y
W f M (2. 2.6.27)
. 647 . 890 10 696 . 3 1 10 241
3 3
1
m kN M
y

Tai tok lenkimo moment gali atlaikyti skerspjvis pjvyje 1.
Nustatome skerspjvio pakeitimo atstum X.
P
M
l l
X
y1
2
2 . 1
2
2 2
(2. 2.6.28)
. 966 . 2 034 . 3 6
; 034 . 9 034 . 3 6
. 034 . 3 6
486 . 66
647 . 890 2
2
0 . 12
2
0 . 12
2
1
2
2 , 1
m X
m X
m X

Skersin jga skerspjvio pasikeitimo vietoje:
2 2 1
2 2
X
l
P X P
Pl
V
Z
(2. 2.6.29)
. 75 . 201 966 . 2
2
0 . 12
486 . 66
1
kN V
Z


2.2.6. 6 Bendrasis sijos pastovumas

Sijos bendrojo pastovumo tikrinti nereikia, nes apkrova perduodama per stand paklot, itisai
paremt ir sujungt su sijos gniudomja juosta.

2.2.6.7 Sijos sienels pastovumas

Sijos sienels pastovum patikrinsime sijos skerspjvio pakeitimo vietoje.
Sijos sienels slyginis liaunis.
43
E
f
t
h
d y
W
eff
W
,
(2. 2.6.30)
ia
W eff
h h - sijos sienels auktis.
5 484 . 2
10 1 . 2
241
5 . 1
70
5
W

Kadangi slyginis liaunis maesnis u 3.5 , tai sienels pastovum btina tikrinti sijoms su
vienpusmis juostinmis silmis. Taiau esant sumaintam juost skerspjviui pastovum
patikrinsime.
Sijos sienel sustandiname skersinmis sstandomis.
. 40 . 1 7 . 0 2 2 0 . 2 m h m a
eff s

Simetrinio skerspjvio sij sieneli sustandint ties skersinmis sstandomis pastovumas, kai nra
vietinio tempio ( 0
, , Ed loc W
) ir kai sienels slyginis liaunis <6 yra tikrinamas pagal formul:
c
Rd cr W
Ed W
Rd cr W
Ed W
2
, ,
,
2
, ,
,
(2. 2.6.31)
Kritiniai normaliniai sienels tempiai:
W
d y cr
Rd cr W
f C
,
, ,
(2. 2.6.32)
MPa
Rd cr W
57 . 1386
484 . 2
241 5 . 35
2
, ,

Virintinms sijoms koeficientas
cr
C parenkamas i pagal [7] altinio 7.20 lentels, atsivelgiant
koeficient .
3
W
f
eff
f
t
t
h
b

Kadangi perdangos plokt atremta itisai, tai (pagal [7] altinio 7.21 lentel).
Tuomet ir 5 . 35
cr
C
Kritiniai tangentiniai sijos sienels tempiai:
2
,
2
, ,
76 . 0
1 3 . 10
eff
d s
Rd cr W
f
n
(2. 2.6.33)
ia: n - didiausios kratins santykis su maesnija.
eff
- skaiiuojamasis plokts liaunis.
Ploktels aprmintos juostomis ir sstandomis. Maesnioji kratin . 70cm h d
eff
o didesnioji
kratin . 200cm a
s

44
86 . 2
70
200
n
Tada skaiiuojamasis plokts liaunis:
E
f
t
d
d y
W
eff
,
(2. 2.6.34)
W eff
484 . 2
10 1 . 2
241
5 . 1
70
5
,nes
eff
h d .
Tuomet kritiniai tempiai pagal 2.2.6.33 formul:
. 753 . 286
484 . 2
7 . 139
85 . 1
76 . 0
1 3 . 10
2 2
, ,
MPa
Rd cr W

Gniudomieji sienels tempiai:
z
I
M
y
Ed y
Ed W
1
, 1
,

(2.35)
. 079 . 231 35 . 0
10 349 . 1
10 647 . 890
3
3
,
MPa
Ed W

Vidutiniai tangentiniai sienels tempiai:
h t
V
W
Rd E
Ed W
, , 1
,
(2. 2.6.36)
. 214 . 19
7 . 0 015 . 0
10 75 . 201
3
,
MPa
Ed W

Tuomet sienels pastovumas pagal 2.2.6.31 formul bus toks:
1 412 . 0
753 . 286
214 . 19
753 . 286
079 . 231
2 2
c

Sijos sienels pastovumas yra pakankamas.
MPa f MPa
h
I
M
c d y
y
Ed y
Ed W
241 4 . 239
2
76 . 0
10 349 . 1
10 647 . 890
2
,
3
3
1 ,
, 1 ,
max , ,



2.2.6.8 Gniudomosios juostos pastovumo tikrinimas
Juostos nuosvyros ploio
eff
b ir juostos storio
f
t santykis.
8 . 14
241
10 1 . 2
5 . 0 5 . 0 833 . 12
15
5 . 192
5 . 192 2 / 15 400 2 /
5
,d y f
eff
W eff
f
E
t
b
mm t b b

45
Slyga tenkina Reglamento 134 punkto reikalavim.

2.2.6.9 Sijos juost privirinimo prie sienels skaiiavimas

Juost privirinimo siles tikrinsime pavojingoje vietoje ties atramomis kur veikia didiausia
skersin jga, o juostos skerspjvis yra sumaintas.
. 916 . 398
max
kN V V
Ed

. 15
; 15
; 700
; 240
1
mm t
mm t
mm h
mm b
W
f
W
f

Inercijos momentas skerspjvio keitimo vietoje:
. 10 349 . 1
4 3
1
m I
y

Juostos statinis momentas apie viso skerspjvio sunkio centro a:
2
1 1
f W
y f
t h
A S (2. 2.6.37)
. 10 287 . 1
2
015 . 0 70 . 0
015 . 0 24 . 0
3 3
1
m S
f

Kampins sils skaiiuojamos slyginiam kirpimui dviejuose pjviuose.
Pirmiausia per sils metal:
1
, , , C d f vw eff w f wf
Ed
f l k
N
(2. 2.6.38)
Per sulydymo srities metal:
1
, , , C d z vw eff w f wz
Ed
f l k
N
(2. 2.6.39)
ia:
eff w
l
,
- vienos virintins sils skaiiuojamasis ilgis imamas 10mm trumpesnis negu
geometrinis.
wf
ir
wz
- koeficientai, naudojami, kai virinam plienini element takumo riba:
- iki MPa 530 pagal 7.30 lentel;
- didesn kaip MPa 530 , neatsivelgiant suvirinimo bd, sils padt ir elektrodins vielos
skersmen 7 . 0
wf
ir . 1
wz

f
h - sils statinio auktis;
d f vw
f
, ,
- skaiiuotinis kampins sils kerpamasis metalo stipris (MPa).
46
d z vw
f
, ,
- skaiiuotinis stipris per sulydymo srities metal.
Pagal [7] altinio 6 priedo 3.13 lentel LST EN 499 pasirenkame glaistytus elektrodus E42
marks.
iems elektrodams MPa f
u vw
500
,
, . 220
, ,
MPa f
d f vw

Pagal [7] altinio 6 priedo 3.12 lentel paskaiiuojame
d f vw
f
, ,
ir
d z vw
f
, ,
:
Mw
u vw
d f vw
f
f
,
, ,
55 . 0 (2. 2.6.40)
ia
u vw
f
,
- charakteristins kampins sils metalo stipris pagal stiprumo rib.
Mw
- virintini sili metalo mediagos patikimumo koeficientas.
. 220
25 . 1
500
55 . 0
, ,
MPa f
d f vw

u d z vw
f f 45 . 0
, ,
(2. 2.6.41)
ia
u
f - plieno charakteristin stiprumo riba.
. 5 . 184 410 45 . 0
, ,
MPa f
d z vw

I [7] altinio 7.30 lentels randame, kad 7 . 0
wf
ir 1
wz

Plieniniams elementams, kuri takumo riba iki 285 MPa, turi bti naudojami glaistytieji elektrodai
arba elektrodin viela, kuri
d z vw d f vw
f f
, , , ,
1 . 1 ,bet
wf
wz
d z vw d f vw
f f
, , , ,
jei virinama rankiniu bdu
([7] altinio 155 punktas).
Tikriname ias slygas:
. 57 . 263
7 . 0
1
5 . 184 205
95 . 202 5 . 184 1 . 1 205
MPa
MPa

Slygos tenkinamos, elektrodai parinkti gerai.
Pagal reglamento 7.29 lentel pasirenkame maiausi sils statinio aukt:
. 8mm k
f

Sils statinio auktis turi bti toks, kad jis atlaikyt sils ilgio vienete veikiani lyties jg.
Patikriname, kuris jungties suirimo atvejis yra pavojingesnis:
. 5 . 184 5 . 184 1 5 . 143 205 7 . 0
, , , ,
MPa f MPa f
d z vw wz d f vw wf

Pavojingesnis yra suirimas per sils metal, todl kito atvejo netikriname.
C d f vw wf y
f Ed
f
f I
S V
k
, , 1
1
2
(2.2.6.42)
47
. 8 33 . 1 10 749 . 3
1 10 5 . 143 1 10 . 349 . 1 2
10 287 . 1 10 916 . 398
3
6 3
3 3
mm mm m k
f


2.2.3 Pakloto sij prijungimo prie pagrindini sij skaiiavimas

Pakloto sij prijungimo schema prie pagrindini sij pateikta 2.2.3.1 paveiksle.
1 1
1 - 1

2.2.3.1 pav.
Skaiiuotinis vieno varto kerpamasis atsparis yra skaiiuojamas taip:
s b b d bs Rd v b
n A f F
, , ,
(2.2.3.1)
ia:
d bs
f
,
- skaiiuotinis vartins jungties kerpamasis stipris (pagal [7] altinio 6.17 lentel);
4
2
d
A
b
- varto skerspjvio plotas;
s
n - varto kirpimo ploktum skaiius;
b
- vartins jungties darbo slyg koeficientas (pagal [7] altinio 7.33 lentel).
Pasirenkame 4.8 stiprumo klass M20 diametro vartus (pagal [7] altinio 6.18 ir 7.32
lenteles).
. 152 400 38 . 0 38 . 0
,
MPa f f
bu d bs

ia 00
bu
f (STR.2.05.08:2005 6.18 lentel).
. 10 14 . 3
4
10 20 14 . 3
2 4
2
3
m A
b

9 . 0
b
([7] altinio 7.33 lentel).
Tuomet . 10 96 . 42 1 10 14 . 3 9 . 0 10 152
3 4 6
, ,
N F
Rd v b

Skaiiuotinis vieno varto glemiamasis atsparis yra apskaiiuojamas:
48
t d f F
b d bp Rd p b , , ,
(2.2.3.2)
ia
d bp
f
,
- skaiiuotinis vartins jungties glemiamasis stipris ([7] altinio 6.17 lentel);
d - varto skersmuo;
t - maiausias suminis element glemiam viena kryptimi storis.
u
u
d bp
f
E
f
f 340 6 . 0
,
(2.2.3.3)
. 162 . 518 410
10 1 . 2
410
340 6 . 0
5
,
MPa f
d bp

Tuomet . 10 42 . 63 10 8 10 17 9 . 0 10 162 . 518
3 3 3 6
, ,
N F
Rd p b

Skaiiuotinis vieno varto tempiamasis atsparis:
net b d bt Rd t b
A f F
, , , ,
(2.2.3.4)
ia
d bt
f
,
- skaiiuotinis vartins jungties tempiamasis stipris;
2 6
,
10 245 m A
net b
- varto neto plotas (pagal [7] altinio 7.32 lentel).
. 200 400 5 . 0 5 . 0
,
MPa f f
bu d bt

Tuomet . 10 5 . 49 10 245 10 200
3 6 6
, ,
N F
Rd t b

Vart esani vienoje jungties pusje skaiius:
min
F
N
n
c
Ed
(2.2.3.5)
404 . 1
96 . 42 1
305 . 60
n
Imame 2 vartus.
ia
min
F - vieno varto maiausio skaiiuotinio atspario reikm.
c
- darbo slyg koeficientas (7.1 lentel).
Idstant jungtyje vartus reikia vadovautis maiausiais j idstymo atstumais ([7] altinio 7.31
lentel) : maiausi atstumai tarp vart centr bet kuria kryptimi . 50 20 5 . 2 5 . 2
0
mm d
Atstumas nuo varto centro iki elemento krato . 40 20 2 2
0
mm d

49

III. TECHNOLOGIN IR EKONOMIN DALIS
3.1 Statybos trukm
Statybos trukm nustatoma statytojo (usakovo) ir vykdytojo (rangovo) sutartimi. Pagal
Lietuvoje galiojanius statymus gavus statybos leidim statinys turi bti pradtas statyti per 3
metus.
3.2 Statybos kaina
Skaiiuojamoji statybos kaina nustatoma remiantis mechanizm snaud, mediag, darbo
normatyvais ir V statybos produkcijos sertifikavimo centro rekomendacijomis.
Darbo, gamini, mechanizm , ranki, main kaina nustatoma pagal 2009m. 10mn.
kainas.
Statybos objekto skaiiuojamoji kaina nustatoma apskaiiuojant tiesiogines ir
netiesiogines ilaidas.

3.3 Statinio darb kieki skaiiavimas
Darb kiekiai skaiiuojami pagal darbo brinius, laikantis gamybini normatyv ir darb
kieki skaiiavimo taisykli.

Pagrindini laikanij konstrukcij kieki skaiiavimas
4 lentel
Konstrukcijos
pavadinimas
Ilgis, m plotis
Auktis,
m
Tris,
m
3

Vnt
I viso
m
3

Gelbetoninis pamatas 2,45 2,45 1,25 3,8 31 117,8
Gelbetonin kolona 0,4 0,4 8,2 1,61 13 20,8
Gelbetonin kolona 0,4 0,4 9,5 1,71 18 30,78
Rygelis 11,6 0,64 0,45 2,6 12 31,2
Cokoline sija 6 0,1 0,5 0,3 32 9,6
Perdangos plokt PK
60-12
5,58 1,2 0,23 1,1 95 104,5
Perdangos plokt PKL
60-12
5,95 1,2 0,22 1 160 160




50
Ruukki SP2D100PU sienini paneli skaiiavimas
5 lentel
Konstrukcijos
pavadinimas
Ilgis, m plotis
Auktis,
m
Vnt
Viso,
m
2

Rukki SP2D PU 12.0 0,10 1,00 400 400

Pertvar mro darb kieki skaiiavimas
6 lentel
Auktas
Pertvar
ilgis, m
Pertvar
auktis, m
Plotas, m
2

Pertvar
storis, m
Mro
kiekis, m
3
Pertvar Ang
Pertvar
be ang
1 2 3 4 5 6 7 8
Pirmas
auktas
79,27 3,77 298,85 28,6 270,25 0,15 40,54
Antras
auktas
51,13 3,77 192,76 14,6 178,16 0,15 26,724
I viso: 64,264

Lang dur ir vart kieki skaiiavimas
7 lentel
Gaminys
Matmenys
Kiekis
Bendras
plotas, m
2
Plotis, m Auktis, m Plotas, m
2

Pirmas auktas
Langai
2,00 2,00 4,00 22 88,00
1,00 2,00 2,00 2 4,00
Viso: 92,00
Durys
4,00 2,20 8,80 2 17,60
0,90 2,20 1,98 5 9,90
1,10 2,20 2,42 3 7,26
2,50 2,20 5,50 2 11
Viso: 45,76
Vartai
3,00 3,00 9,00 1 9,00
I viso: 9,00
Antras auktas
Langai 2,00 2,00 4,00 22 88,00
51
Viso: 88
Durys 0,90 2,20 1,98 2 3,96
1,10 2,20 2,42 2 4,84
I viso: 8,8
Viso, m
2

Langai Durys Vartai

180 54,56 9,00

Pirmo aukto grind rengimo kieki skaiiavimas
8 lentel
Eil. Nr. Mediaga Kiekis m
2
Kiekis m
3

1. Grind danga 1168,56 -
2.
Armuoto betono
sluoksnis 70mm.
1168,56 81,80
3. Hidroizoliacija 1168,56 -
4.
Put polistirenas
80mm.
1168,56 93,49
5. Skalda 80mm 1168,56 93,49
6. Sutankintas vyras 1168,56 2337,12


Antro aukto grind rengimo kieki skaiiavimas
9 lentel
Eil. Nr. Mediaga Kiekis m
2
Kiekis m
3

1. Grind danga-plytels 705,76 -
2.
Plyteli klij sluoksnis
10mm.
705,76 7,06
3.
Ilyginamasis
sluoksnis 50mm.
705,76 35,29







52
Stogo dangos rengimo kieki skaiiavimas
10 lentel
Eil. Nr. Mediaga Kiekis m
2
Kiekis m
3

1.
Mida FIX TOP 2
sluoksniai
2537,92 -
2. Paroc ROB80 20mm. 1180,96 23,62
3. Paroc ROS60 180mm. 1180,96 212,57
4. Garo izoliacin plvel 1180,96 -
5.
Ilyginamasis
sluoksnis
1180,96 47,23
6.
Nuolyd formuojantis
sluoksnis
1180,96 60

53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
IV. PASTATO ILDYMO SISTEMOS SKAIIAVIMAS
4.1.1 Sienos ilumins varos ir ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas

2. Ruukki SP2D100PU sieninis panelis
1. Gelbetonin kolona K1
2
1

4.1 pav. Sienos konstrukcija (vaizdas i viraus)

Apskaiiuojame RUKKI firmos sienini paneli SP2D ilumin var:

ilumos konvekcijos poveikio koeficientas K
cv
= 0 pagal [13] 7 lent. Pataisa dl ilumos
konvekcijos. ilumos laidumo koeficiento vert:
dec
= 0,022 ( ) W m K
0, 022 0, 001 0 0, 023 ( )
ds dec w cv
W m K

ilumin vara:

2 1
1
1,
0,10
4.35 /
0, 023
ds
d
R m K W

Sienos vidinio paviriaus ilumin vara, kai ilumos srauto kryptis horizontali pagal [14] 1
priedo 1.1 lentel R
si
=0,13
2
/ m K W


64
Iorin ilumin vara yra prilyginama vidinio paviriaus iluminei varai
R
se
=R
si
=0,13
2
/ m K W [14] 1priedas, 9,3p.
Sienos visumin ilumin vara:
Rt=Rsi+Rs+Rse=0,13+4,35+0,13=4,61
2
/ m K W
.

Sienos ilumos perdavimo koeficientas:
1 1
0, 217 0, 22
4, 61
t
U
R

2
W/(m K) .

Ivada: ilumos perdavimo koeficientas U= 0,22 W/(m
2
K) tenkina leistinuosius ilumos perdavimo
koeficiento reikalavimus U= 0,25W/(m
2
K).

4.1.2 Stogo ilumins varos ir ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas

Nors skaiiuojamos patalpos tiesiogiai nesusisiekia su stogo konstrukcija, mes apskaiiuojame
stogo ilumin var.
-
+
2
2
0
40
1
8
0
20
Hidroizoliacija-Mida FIX TOP
(2 sluoksniai)
PAROC ROB 80
PAROC ROS 30g
Gar izoliacija
Ilyginamasis sluoksnis
Nuolyd formuojantis
sluoksnis
G/b plokt
Gipso kartono plokt
Akmens vatos
tvirtinimo detal

4.2pav. Stogo konstrukcijos schema
65
Pirmas sluoksnis 220 mm. storio gelbetonin perdangos plokt. io sluoksnio ilumin vara
pagal [12] 7 pried R
2
0,2 m
2
K/W

Antras sluoksnis 500 mm. nuolyd formuojantis sluoksnis. io sluoksnio projektin ilumos
laidumo koeficiento vert
ds
1 W/(m K). Tuomet ilumin vara bus lygi:
R
2
= d
3
/
2,ds
= 0,05/0,10 = 0,005 m
2
K/W

Treias sluoksnis 40 mm. ilyginamasis sluoksnis i betono. io sluoksnio projektin ilumos
laidumo koeficiento vert
ds
2 W/(m K). Tuomet ilumin vara bus lygi:
R
3
= d
3
/
3,ds
= 0,040/2 = 0,02 m
2
K/W

Ketvirtas sluoksnis 180 mm storio ilumos izoliacija Paroc ROS 60,
kurios
dec
0,039 W/(m K). Tuomet io sluoksnio ilumin vara bus lygi:
R
4
= d
4
/
4,ds
= 0,18/0,039 = 4,615 m
2
K/W

Penktas sluoksnis 20 mm. storio ilumos izoliacija Paroc ROB 80. Sluoksnio ilumin varam
lygi:
R
5
= d
5
/
5,ds
= 0,02/0,039 = 0,513 m
2
K/W

Virutinis sluoksnis du sluoksniai rulonins dangos Mida Fix TOP. io sluoksnio projektin
ilumos laidumo koeficiento vert
ds
2 W/(m K). ilumin vara lygi:
R
6
= d
6
/
6,ds
= 0,08/2 = 0,04 m
2
K/W

Tuomet stogo visumin ilumin vara:
R
s
= R
si
+ R
1
+ R
2
+ R
3
+ R
4
+ R
5
+ R
6
+ R
7
+R
se
=
=0,10 + 0,2 + 0,02 + 4,615 + 0,513 + 0,04 + 0,10= 5,588 m
2
K/W.

Apskaiiuojamas ilumos perdavimo koeficientas:
1 1
0,178
5, 588
U
R

2
W/(m K) .

Ivada: ilumos perdavimo U= 0,178 W/(m
2
K) koeficientas tenkina norminius
U= 0,20 W/(m
2
K) reikalavimus
66

4.1.3 Grind ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas

8
0
8
0
7
0
Grind danga- plytels
20
Armuoto betono sluoksnis-70mm
1sl. polietileno plvel-0,2mm
ilumin izoliacija-polistireninis putplastis 80mm
skalda
sutankintas gruntas

4.3 pav. Grind konstrukcin schema
Apskaiiuojama grind konstrukcijos ilumin vara.

Pirmasis sluoksnis grind danga- plytels 20 mm. io sluoksnio projektin ilumos laidumo
koeficiento vert
ds
2,00 W/(m K).
R
1
= d
1
/
1,ds
= 0,02/2,00 = 0,01 m
2
K/W

Antrasis sluoksnis 70 mm storio armuoto betono sluoksnis, kurio projektin ilumos laidumo
koeficiento vert
ds
= 2,3 W/(m K). io sluoksnio ilumin vara:
R
2
= d
2
/
2,ds
= 0,07/2.3 = 0,030 m
2
K/W

Treiasis sluoksnis ilumos izoliacija i 80 mm storio polistireninio putplasio, kurio
deklaruojamoji ilumos laidumo koeficiento vert
dec
= 0,035 W/(m K). ilumos laidumo
koeficiento pataisa dl papildomo mediagos drkimo grunte =0,003 W/(m K) ([14] 5 lentel).
Projektin polistireninio putplasio ilumos laidumo koeficiento vert:
ds
=
dec
+ = 0,035 + 0,003 = 0,038 W/(m K).
67

io sluoksnio ilumin vara:
R
3
= d
3
/
3,ds
= 0,08/0,038 = 2,105 m
2
K/W

Apskaiiuojama grind konstrukcijos ilumin vara:
R
f
= R
1
+ R
2
+ R
3
+R
si
= 0,01+ 0,03 + 2,105 = 2,145 m
2
K/W.

Grind plotas apskaiiuotas pagal vidinius grind matmenis yra lygus A = 1180,96 m
2
. Grind
perimetras apskaiiuotas pagal vidinius grind matmenis yra lygus - P = 145,6 m.
Bdingasis grind ant grunto matmuo pagal ([1]1.14) formul:

1180, 96
' 16, 22
0, 5 0, 5 145, 6
A
B
P
m.

Atstojamasis grind plokts storis, ireiktas grunto sluoksnio storiu pagal ([13]1.18) formul:
d
t
= w +
gr
(R
si
+ R
f
+ R
se
) = 0,1 + 2,0 (0,17 + 2.145 + 0,04) = 4,81 m.

Jei (dt < B), tai grind ilumos perdavimo koeficientas:
0
2
2 2 16, 22
ln 1 ln 1 0.22
16, 22 4,81 4,81
gr
t t
B
U
B d d
W/(m
2
K).


Ivada: ilumos perdavimo U= 0,22 W/(m
2
K) koeficientas tenkina norminius statybos
techninio reglamento STR 2.05.01:2005 PASTAT ATITVAR ILUMIN TECHNIKA
U= 0,25 W/(m
2
K) reikalavimus

4.1.4 Lang ir dur ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas


Apskaiiuosime lang ilumos perdavimo koeficientus Uwd, kai inomas lango rmo
ilumos perdavimo koeficientas U
fr
, stiklinimo ilumos perdavimo koeficientas U
g
ir lango
matmenys.
Langas i plastikini profili, stiklo paketas su argonu , U
f
= 0,9 W(mK), rmo
68
ilumos laidumo koeficientas U
f
= 0.9 W(mK), rmo storis 73 mm; io
lango ilginio iluminio tiltelio ilumos perdavimo koeficientas dl
stiklinimo, tarpikli ir rmo ilumins sveikos (pagal LST EN ISO 10077-
1:2004 E.1 lentel) yra
g
= 0,06 W/(m K).

Lango L2 skaiiavimas

Lango stiklintos dalies plotas:
A
g
= 0,740 x 1,740 = 1,288 m
2
.
Lango plotas:
A
wd
= 1,00x2,00 = 2 m
2
.
Lango rmo plotas: 4.4 pav. langas L2
A
fr
= 2 1,288 = 0,712 m
2
.
stiklinimo perimetras:
l
g
= (740 +1740)2 = 4,96 m.

Lango ilumos perdavimo koeficientas U
wd
apskaiiuojama pagal ([1]1.33) formul:
1.288 0.6 0.712 0.9 4.96 0, 06
1, 022 1, 00
2
g g fr fr g g
wd
wd
A U A U l
U
A
W/(m
2
K).
Ivada: lang ilumos perdavimo koeficientas U= 1,0 W/(m
2
K) tenkina norminius U= 1,6
W/(m
2
K) reikalavimus .

4.1.5 Pastato atitvar ilumos perdavimo koeficient rezultat suvestin
4.1 lentel
Atitvara Projektinis ilumos
perdavimo
koeficientas U,
W/(m
2
K)
Norminis ilumos
perdavimo koeficientas
U
N
, W/(m
2
K)
Leistinas ilumos
perdavimo koeficientas
U
MN
, W/(m
2
K)
Stogas 0,178 0,20 0,25
Grindys 0,22 0,30 0,40
Langai 1,00 1,60 1,90
Sienos 0,22 0,25 0,40


69
4.1.6 Patalp savitieji ilumos nuostoliai

Apskaiiuojami pastato atitvar projektiniai savitieji ilumos nuostoliai H
TD
pagal formul:
H
TD
= (A
r
U
D,r
) + (A
fg
U
D,fg
) + (A
w
U
D,w
) + (A
wd
U
D,wd
) + (A
d
U
D,d
) + (
D,t
l
t
)

4.2 lentel
Konstrukcija
Atitvar
plotai ar
ilumini
tilteli ilgiai
Projektinis
ilumos
perdavimo
koeficientas
Pastato atitvar
projektiniai
savitieji ilumos
nuostoliai
Norminis
ilumos
perdavimo
koeficientas
Pastato atitvar
norminiai savitieji
ilumos
nuostoliai
Stogas 442,372 0,178 78,74 0,20
88,47
Grindys 442,372 0,22 97,32 0,30
132,71
Durys ir vartai 9,00 1,4 12,6 1,60
14,4
Langai 32,00 1,00 32,00 1,60
51,2
Sienos 551,452 0,22 121,32 0,25
137,86
Sienos kampas 18,26 0,10 1,83 0,10
1,83
Lang ir dur
sandros
140,00 0,05 7 0,05 7
Viso: 350,81 Viso: 433,47

Palyginami pastato atitvar projektiniai savitieji ilumos nuostoliai su norminiais savitaisiais
ilumos nuostoliais.
Gaunama, kad pastato atitvar projektiniai savitieji ilumos nuostoliai yra maesni u
norminius, vadinasi projektuojamas pastatas tenkina reglamento reikalavimus:

H
TD
=350,81W/K < H
TN
= 433,47 W/K.

4.2 Patalp ilumos nuostoliai ir ildymo snaudos

ilumos nuostoliai susideda i:
el V

ia :

at
ilumos nuostoliai per atitvaras;

ilumos nuostoliai per ilginius iluminius tiltelius;

70

V
ilumos nuostoliai dl vdinimo.


4.2.1 Pastato ilumos nuostoliai per atitvaras
0
1
el i e u w h d
U A k k k k k [ W ]

ia :
U atitvaros ilumos perdavimo koeficientas;
A atitvaros plotas per kur praeina iluma;

i
vidaus ( patalpos ) temperatra;

e
iors ( lauko ) temperatra ( aliausio penkiadienio vidurkis -22
o
C );
k
u
koeficientas vertina, kad atitvara nesusisiekia su iore;
k
0
pataisa dl atitvaros padties pasaulio ali atvilgiu ( netaikoma perdangoms ir
grindims) R, , V - k
0
= 0.05, kit yra 0;
k
w
pataisa dl vjo takos ( k
w
= 0.02 );
k
h
pataisa dl ildymo prietais ries ( k
h
= 0.02 );
k
d
pataisa dl iors dur, taikoma tik durims
Koeficientai pagal [14] 2 pried B.2 ir B.1 lent.


Skaiiavimo rezultatus pateikiame lentelje:

71

4.3 lentel
Patalpos
Nr.
Atitvaros
pavadinimas
Patalpos
orientacija
Atitvaros matmenys
ilumos
perdavimo
koeficientas
U, (W/m
2
K)

i
, (
o
C) e, (
o
C)
k
0
k
w
k
h

el
, (w)
Plotis (m) Auktis (m) Angos (m
2
) Plotas (m
2
)
8

Grindys 12,41 0,22 20 -22 0.02 116,7
I viso: 116,7
9
Grindys 12,08 0,22 22 -22 0.02 113,85
Siena P 3,860 4,00 2 13,44 0,22 22 -22 0.05 0.02 0.02 139,2
Langas P 1,00 2,00 2,00 1,00 22 -22 0.05 0.02 0.02 95,92
I viso: 348,97
10
Grindys 9,14 0,22 22 -22 0.02 90,24
Siena P 2,910 4,00 2 9,64 0,22 22 -22 0.05 0.02 0.02 101,71
Langas P 1,00 2,00 2,00 1,00 22 -22 0.05 0.02 0.02 95,92
I viso: 287,87
I viso: 753,54
72
4.2.2 ilumos nuostoliai dl vdinimo

Pastate numatyta rengti natrali vdinimo sistem

Projektiniai ilumos nuostoliai patalpas vdinant natraliai
in
skaiiuojami taip:
nw
= 0,34 L
nw
(
i
-
e
),

ia: c savitoji oro iluma, c 0,279 Wh/(kg K)
i
patalpos oro tankis, 1,2 kg/m
3
;
e
projektin iors temperatra ;
i
projektin vidaus temperatra, C [4.4, 4.3];
L
nw
infiltruojamo oro debitas, m
3
/h, apskaiiuojamas pagal formul:

L
in
= n
in
A
p
h k
c
( 1+ k
b
) (1+k
g
),

ia: n
in
oro kaita dl infiltracijos,1/h, pagal 4 priedo D.2 lentel;
A
p
patalpos plotas, m
2

h patalpos auktis,
k
b
pataisa dl vdinimo sistemos ries, r. 4 priedo D.5 lentel;
k
g
pataisa dl patalpos padties pastate, apskaiiuojama pagal formul:
N N
N
k
i g
/ 05 , 0 1
2
,
ia: N aukt skaiius;
N
i
auktas, kuriame yra vertinamoji patalpa.

Atliekame pastato patalp ilumos nuostoli dl vdinimo skaiiavim, duomenis pateikiame
lentelje:





73
4.4 lentel







4.2.3 ilumos nuostoliai per ilginius iluminius tiltelius

Atitinkamo ilginio iluminio tiltelio projektiniai savitieji ilumos nuostoliai
,
W/K nustatomi pagal
formul:
= l (
i
-
e
) k
u
,


ia: ilginio ilumos tiltelio ilumos perdavimo koeficientas, W/m K. Jo vert (pagal
iorinius pastato matmenis) galima pasirinkti i [4.5, 4.9] arba i teisintose skaiiavimo
programose pateikt lenteli, inyn;
l ilginio ilumos tiltelio ilgis, m;
i
projektin vidaus temperatra, C
e
projektin iors temperatra, C; parenkama pagal. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su
kitokia projektine vidaus temperatra, tai imama ios temperatros vert;
k
u
pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su iors oru (2 priedas, B.1 lentel). Pataisa
netaikoma, jei imama vidutin tos patalpos (ertms) temperatra, apskaiiuota pagal 3 priede
nurodyt ilumos balanso lygt, lygt statant atitinkam
e
vert.
Patalp skaiiavimo duomenis suraome lentel:
4.5 lentel
Patalpos
Nr.
Ilginiai iluminiai tilteliai

,W Lang ir dur sandros
7,6 schema
8 10 0
9 10 10
10 0 10

Patalpos Nr. Patalpos plotas, m
2

ors debitas dl
natralaus vdinimo
Lnw, m
3
/h
Projektiniai ilumos
nuostoliai
nw ,
W
8 12,41 4,11 61,5
9 12,08 4,06 60,74
10 9,14 2,94 43,98
74
4.2.4 Suminiai ilumos nuostoliai pastate

Patalpai ildyti reikalinga projektin ilumin galia P
h
, W, nevertinant ilumos pritekjim:

P
h
=
el
+ +
v
+
g


ia:
el
ilumos nuostoliai per atitvaras, W;
ilumos nuostoliai per ilginius ilumos tiltelius, W;

v
patalpos vdinimo ilumos nuostoliai, W.

4.6 lentel
Patalpa

el
, (w)
, (w)
v
, (w)
Viso
8 116,7 0 61,5 178,2
9 348,97 10 60,74 419,71
10 287,87 10 43,98 341,85
I viso: 939,76

Pastato projektin nuolatinio ildymo sistemos galia P
hs
, W, nevertinant ilumos pritekjim:
P
hs
= P
h
/
3

2


ia: P
h
patalpai ildyti reikalinga projektin ilumin galia, W;

2
ilumos altinio naudingumo koeficientas, STR 2.09.04:2008 (6 priedas, 6.3
lentel), (0,94).
3
ildymo sistemos vamzdyn termoizoliacijos naudingumo koeficientas i STR
STR 2.09.04:2008 (6 priedas, 6.4 lentel), (0,97).
P
hs
=939,76 / 0,940,97 = 1030,7W 1,031 kW.
4.2.5 Vidutiniai ilumos pritekjimai pastat

Vidutiniai projektiniai ioriniai ilumos pritekjimai patalp dl sauls spinduliuots
s

nustatomi:
Q
s
=q
s
A
lango
t,
q
s
sauls ilumos srauto tankis per ildymo sezon, W/m
2
.
75
A
lango
- lang plotas, m
2

t, h ildymo sezono trukm 222 (paros)8 (h)=1776h. STR 2.09.04:2008 9 priedas 9.6
lentel.
Skaiiavim rezultatus suraome lentel. Pritekantis ilumos srautas nuo sauls pagal
STR 2.09.04:2008 "Pastato ildymo sistemos galia. ilumos poreikis ildymui" 7 priedo 7
lentel.
4.7 lentel
Patalpos nr. Orientacija A, (m
2
) q
s,j
, (W/m
2
) t, h Q
sg ,
kWh
8 - - - - -
9 P 2 47.2 8222 94,4
10 P 2 47.2 8222 94,4
Q
s
= 188,8


ildymo sezono vidutiniai projektiniai vidiniai ilumos pritekjimai patalp nuo vidini ilumos altini:

Q
pr
= t =qAt =933.632222410
-3
=1,613kWh.

ia:
A patalpos plotas, m
2
;
q- ilumos isiskyrimai dl moni buvimo ir nuo el. Apvietimo ir prietais. W/m
2
pagal
STR 2.09.04:2008 4 priedo 4,4 lentel.

4.2.6 ildymo snaudos pastate

Pastato vidutinis ilumos poreikis ildymui per skaiiuojamj laikotarp turi bti lygus pastato
vidutini ilumos nuostoli ir ilumos pritekjim skirtumui, padaugintam i to laikotarpio
trukms.
Q= P
hs

e i
er i
t 24 (Q
s
+ Q
pr
); kW/h;

(22 ( 0.6))
1031 222 24 (188.8 1631) 2,82
(22 ( 22))
Q MW/h

76
t - ildymo sezono trukm dienomis (222);

er
vidutin ildymo sezono temperatra -0.6
0
C

i
- projektin patalp oro temperatra.

4.3. ildymo rengini skaiiavimas
4.3.1 Radiatori parinkimas

Pagal projektin patalp ildymo gali parinksime atitinkamo galingumo radiatorius.
Parenkame plieninius KERMI radiatorius (70/55/20C).
Duomenis suraome lentel.
ilumneio debitai cirkuliuojantis per radiatori apskaiiuojami:
G
1
= ;
86 , 0
1

ia: - ilumneio temperatr skirtumas;
1
- ilumos nuostoliai,
4.8 lentel
Patalpa
ilumos
nuostoliai
Radiatoriaus
tipas
Galia,
W
Matmenys
Debitai
G, kg/h
8 178,2 11 193 400*300 10,22
9 419,71 11 483 1000*300 24.06
10 341,85 11 387 800*300 19,6
I viso: 53,88

4.3.4 ildymo altinio parinkimas

ildymui ir kartojo vandens ruoimui sistema prijungiama prie centralizuot miesto ilumos tinkl.

4.3.5 Pastato energetinis naudingumo vertinimas
Kadangi neskaiiavome viso pastato ilumos nuostoli todl nra tikslinga nustatyti viso pastato
energetin naudingum.
77
Literatra:
1. STR 2.05 03: 2003 Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai, Vilnius, 2003.
2. STR 2.05.04: 2003 Poveikiai ir apkrovos, Vilnius, 2003.
3. STR 2.01.04: 2004 Gaisrin sauga. Pagrindiniai reikalavimai, Vilnius, 2004.
4. Gajauskas J. Statybos ininieriaus inynas, Vilnius, Technika, 2004
5. STR 2.05.05:2005 Betonini ir gelbetonini konstrukcij projektavimas, Vilnius, 2005.
6. V. Venckeviius, I. idonis Pastat perdangos su surenkamosiomis gelbetoninmis
kiaurymtosiomis ploktmis, iauliai, U leidykla, 2007.
7. STR. 2.05.08:2005 Plienini konstrukcij projektavimas
8. STR. 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai
9. J.Paulauskas, A.Kvedaras Metalins konstrukcijos. Vilnius, Mokslas 1977m.
10. Statybos ininieriaus inynas , Vilnius, Technika, 2004
11. Vaitkeviius Metalins konstrukcijos , Vilnius, Mokslas, 1984
12. STR 2.09.04:2008 "Pastato ildymo sistemos galia. ilumos poreikis ildymui"
13. STR 2.01.03:2009 "Statybini mediag ir gamini ilumini technini dydi
projektins verts"
14. STR 2.05.01:2005 "Pastat atitvar ilumin technika"
15. STR 2.09.02:2005 "ildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas"
16. http://www.purmo.siltas.lt/files/kermi_galingumai.pdf
17. STR 2.05.01:1999 A.20 lentel. Projektins stiklintos dalies ilumos perdavimo
koeficiento U
G
verts
18. STR 1.01.06:2002 "Ypatingi statiniai"
19. STR 1.01.09:2003 "Statini klasifikavimas pagal j naudojimo paskirt"
20. STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin sauga"
21. STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos
apsauga"
22. STR 2.02.07:2004 "Gamybos moni ir sandli statiniai. Pagrindiniai reikalavimai"
23. STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai moni su negalia reikmms,
Vilnius, 2001.
24. STR 2.05.02:2008 Statini konstrukcijos. Stogai, Vilnius, 2008.
25. STR 1.14.01:1999 Pastat plot ir tri skaiiavimo tvarka, Vilnius, 1999.
26. Prieiga per internet:
http://www.paroc.com/SPPS/Lithuania/BI_attachments/downloads/BI_gaminiai.pdf
[irta 2010-03-25]
27. prieiga per internet: http://lt.maxit-cms.com/2218/ [irta 2010-04-25]
28. Prieiga per internet:
http://www.mida.lt/lt/ritinine_stogu_danga/asortimentas/mida_fix_top
[2010-05-10]