KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovlis
2
Ketvirtasis leidimas
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj
mokykl
bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota
2002 08 29 Nr. 05A-109
Ileista Kauno technologijos universiteto lomis
Junona Almonaitien (1,4 sk.), Dalia Antinien (2, 3 sk.), Nomeda
Ausmanien (11, 12 sk.), Rosita Lekaviien (5, 9, 10 sk.),
Graina Matulien (6 sk.), Laima Ruibyt (7 sk.),
Zita Vasiliauskait (8 sk.)
Atsakingoji redaktor doc. dr. Junona Almonaitien
Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Lauackas ir doc. dr. Juozas
Kasiulis
3
TURINYS
PRATARM................................................................................................. 7
1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS
Junona Almonaitien .................................................................................... 9
Kas yra bendravimas....................................................................................... 9
Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11
Skmingo bendravimo samprata ................................................................... 14
Bendravimo gdiai ir proiai..................................................................... 21
Ar galima imokti skmingiau bendrauti ...................................................... 26
2. PRADKIME NUO SAVS Dalia Antinien........................................ 30
Ms A vaizdas........................................................................................... 30
Daugialypio A vaizdo formos...................................................................... 32
Savistaba....................................................................................................... 35
Bendravimas ir savas painimas ................................................................... 37
Savs painimas atsiveriant .......................................................................... 39
Savs painimas ir savigarba ........................................................................ 42
3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinien.................................. 48
Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48
Asmens tapatumas........................................................................................ 52
4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitien. .............................. 58
Kas yra socialinis suvokimas.........................................................................58
Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61
Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65
vaizdis ir jo krimas.....................................................................................68
Socialinio suvokimo klaidos ir bdai joms ivengti ......................................74
5. ODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekaviien ................................... 77
Praneimo samprata, ypatumai, analiz......................................................... 77
Pagrindins svokos ir keturi praneimo aspektai...........................................77
Eksplicitiniai ir implicitiniai praneimai ......................................................... 79
Neodini (neverbalini) praneim analiz................................................... 80
Kongruents ir nekongruents praneimai...................................................... 81
Praneimo primimo ypatumai........................................................................ 81

4
Kalba - tarpusavio takos instrumentas......................................................... 84
Kodo pasirinkimas............................................................................. 85
odio komponentai .......................................................................... 87
odiniai ,,valdios instrumentai" .......................................................87
Klausymasis ..................................................................................................89
Kodl gims nesiklausome? ...............................................................90
Vidins nesiklausymo prieastys ............................................90
Iorins nesiklausymo prieastys ............................................91
Klausymosi stiliai...............................................................................92
Statuso ir lyties taka klausymuisi......................................................94
Kaip reikia klausyti ............................................................................94
Aktyvus klausymasis...........................................................................96
Nereflektyvus klausymasis ......................................................96
Reflektyvus klausymasis..........................................................97
Kas pagerina klausymsi....................................................................99
6. NEODINIS BENDRAVIMAS Graina Matulien.............................103
Kas yra neodinis bendravimas................................................................... 103
Neodinio bendravimo elementai ................................................................104
Veido iraika .................................................................................. 104
vilgsnis........................................................................................... 109
Gestai................................................. : ............................................ 110
Poza ................................................................................................. 111
Kno sudjimas................................................................................ 114
Prisilietimas..................................................................................... 117
7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibyt ............................ 123
Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 '
Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs ........................................................ 124
Su kuo umezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125
Tarpasmenini santyki raida ..................................................................... 129
Atsiskleidimas ir jo reikm tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132
Draugyst.................................................................................................... 135
Meil........................................................................................................... 136
Meils rys................................................................................................ 137
Santyki iirimas ........................................................................................ 142
5
8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI
Zita Vasiliauskait......................................................................................147
Bendravimas ir temperamentas....................................................................147
Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai .................................................... 149
Bendravimas su sunkiais" monmis ........................................................ 152
Bendravimas ir savigarba............................................................................156
9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekaviien .........................160
Truputis istorijos ......................................................................................... 160
Konflikto samprata, tipai, sprendimas ......................................................... 162
Vidini asmenybs konflikt tipai..................................................... 163
Vidini asmenybs konflikt sprendimas .......................................... 168
Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra ....................................... 172
Konflikto struktra........................................................................... 174
Konflikto dinamika........................................................................... 175
Tarpasmenini konflikt sprendimas................................................ 176
Strategijos............................................................................. 176
Treiojo asmens vaidmuo sprendiant konfliktus................. 180
Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai............................. 181
Konfliktik asmenybi tipai ...................................................................... 182
Tarpasmenini konflikt profilaktika.......................................................... 183
10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS TEORIJA
Rosita Lekaviien...................................................................................... 187
Transakcijos ir asmenybins pozicijos ........................................................ 187
Transakcij tipai.............................................................................. 190
Papildanios transakcijos .................................................... 190
Persikertanios transakcijos ................................................ 191
Paslptos transakcijos .......................................................... 192
Psichologins pozicijos ................................................................... 194
aidimai, kuriuos aidiame....................................................................... 196
Gyvenimo scenarijus .................................................................................. 197
11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI
Nomeda Ausmanien ................................................................................. 201
Kaip elgtis sveioje alyje .......................................................................... 201
Orientacija dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius .............................. 203
6
Formalios ir neformalios verslo kultros:
statusas, hierarchija, valdia bei pagarba .................................................... 207
Grietai ir laisvai traktuojanios laik kultros........................................... 209
Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santrios kultros .................. 211
12. KAIP IEKOTI DARBO Nomeda Ausmanien................................ 216
Gyvenimo apraymas.................................................................................. 216
Pasiruoimas pokalbiui ............................................................................... 218
Pokalbis ...................................................................................................... 221
Sugrimas darbo pasaul.......................................................................... 222
Ijimas i darbo......................................................................................... 223
7
PRATARM
mogus i prigimties yra sociali btyb. K tik gimusiam kdikiui jau
reikia ne tik maisto, ilumos, bet ir aplinkini dmesio bei meils. Skmingas
bendravimas yra svarbi visaverio gyvenimo dalis, teigiam emocij altinis.
Gebjimas bendrauti ymia dalimi lemia skm daugelyje profesins veiklos
srii. Danai jis vertinamas ne maiau nei dalykins inios ir profesiniai
gdiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi
darbo rankis", kur naudodami jie daro poveik aukltiniams, gyja klient
pasitikjim ir kt. Daugelis veiklos srii ms dienomis yra siaurai
specializuotos, todl ger darbo rezultat paprastai pasiekia komandos,
sudarytos i skirtingus dalykus imanani specialist. Komandos darbo skm
taip pat priklauso nuo jos nari tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina
psichologus tirti bendravimo dsningumus, ir vis daugiau moni - jais
domtis.
iame vadovlyje stengtasi glaustai pateikti paias svarbiausias
iuolaikins psichologijos inias apie bendravim. Pirmajame jo skyriuje
iekoma io daugialypio reikinio apibrimo ir atsakymo klausim, k gi
reikia posakis skmingas bendravimas". Gilintis skmingo bendravimo
paslaptis siloma pradedant nuo savs: aikinantis, kaip bendravim su
aplinkiniais veikia ms pai savivaizdis, gebjimas save suprasti, kontroliuoti
ir kt. Skyrius Gyvenime - kaip scenoje" nuvieia socialins aplinkos,
stebtoj", irov" tak ms elgesiui bendraujant. Kaip elgiams patys,
tap stebtojais, apraoma ketvirtajame skyriuje - Socialinis suvokimas". Jame
taip pat suteikiama ini apie pirmojo spdio reikm bendraujant, vaizdio
krim. Toliau gvildenami keitimosi odine informacija ypatumai (pvz., kodl
taip danai nesusikalbame su panekovu, nors ir puikiai mokame t pai kalb),
isamiai analizuojama, koks vaidmuo bendraujant tenka kno kalbai - mimikai,
gestams, ivaizdai ir kt. Kuo mums svarbs tarpusavio santykiai su aplinkiniais,
kaip gerus santykius sukurti ir ilaikyti, aikinama skyriuje Tarpasmeniniai
santykiai". Jame taip pat rasite tyrimais pagrst mokslinink samprotavim
apie draugyst ir meil. Atuntasis skyrius nuvieia ms skirtingum
bendraujant: kodl vieni mons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai, kodl vieni
esame namisdos, o kitiems reikia minios draug. Net ir labai iekodami,
sunkiai rastume mog, kuris nebt kada nors sivls didesn ar maesn
konflikt. Jei konfliktai neivengiami, kodl gi neimokus... tinkamai
konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovlio skyrius.
8
Deimtajame pristatomas neprastas, taiau aismingas ir populiarus
amerikiei psichologo E. Berne poiris moni bendravim. Du paskutinieji
skyriai, vienuoliktasis ir dvyliktasis, suteiks daug praktikai nauding ini
norintiems susirasti nauj darb bei skmingai bendrauti su verslo ar kt.
kolegomis usienyje.
Kiekvieno skyriaus pradioje pateikiami klausimai, kurie pads geriau
suprasti, kokios problemos jame gvildenamos. Skyri pabaigoje rasite dar po
kelet klausim, kvieiani pasvarstyti, kuo ten idstyta informacija gali bti
naudinga jums asmenikai, ar, js nuomone, psicholog teiginiai pasitvirtina
tikrovje, pasigilinti problemas, kurios dar nra vienareikmikai isprstos.
Pastaruoju metu Lietuvoje ileista gana nemaai psichologijos
vadovli, kuriuose nuvieiami ir tam tikri bendravimo aspektai. Tai
Vadovavimo psichologija" (Barvydien V., Kasiulis J. Kaunas: Technologija.
2001), eimos psichologija" (Matulien G. Kaunas: Technologija. 1997) ir kt.
Kai kurios specifins temos, kurios juose plaiai pristatytos (pvz., bendravimas
grupse, vyr ir moter bendravimo ypatumai) iame vadovlyje maai
lieiamos. Norintieji praplsti, pagilinti savo inias kiekvieno skyriaus
pabaigoje ras literatros sraus.
Gilinantis bendravimo psichologij labai pravers asmenybs
psichologijos, socialins psichologijos inios. J rasite vadovliuose
Psichologija studentui" (Matulien G. (red.) Kaunas: Technologija. 2000),
Psichologija" (Myers D. G. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2000),
Socialin psichologija teistvarkos darbuotojams" (Valickas G., Suslaviius
A.. Vilnius: Lietuvos teiss akademija. 1999).
vairius io vadovlio skyrius ra skirtingos autors, pasirinkusios tas
temas, kurias buvo geriausiai sigilin. Vadovlio turinys suderintas su Kauno
technologijos universiteto Psichologijos katedros studij moduliu Bendravimo
psichologija".
Linkime skms studijuojant!
9
1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS
Atsakyti klausim, kas yra bendravimas, galima paprastai: tai
kiekvienam i ms prasta, kasdienin veikla. Norime ar nenorime, mokame ar
nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Vaikai
bendrauja su tvais, studentai su dstytojais, staig darbuotojai su savo
vadovais, bendradarbiais, klientais. Netgi tada, kai alia nra nei vieno
mogaus, jauiame aplinkini tak. Negana to, atsidr vienumoje, mes imame
bendrauti su... savimi.
is skyrius - tai pirmas vilgsnis , regis, chaotikai kunkuliuojant
bendravimo reikini katil". Jame paiekosime atsakym tokius klausimus:
Kas yra bendravimas?
Kodl mons bendrauja?
Kas yra skmingas bendravimas?
Nuo ko priklauso bendravimo skm?
Ar galima imokti skmingiau bendrauti ir kaip to imokti?
Kas yra bendravimas
Bendravimas yra daugialypis reikinys. Bendravimu vadiname ir daugel
met trunkani draugyst, ir susirainjim elektroniniu patu, ir aktoriaus
pasirodym publikai. Todl skiriamos vairios bendravimo rys, sudtins
dalys ir aspektai.
Vis pirma galima skirti bendravim su savimi (jis dar vadinamas
intrapersonaliniu) ir bendravim su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis,
interpersonalinis). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos - posakiai
mane baigia ugrauti sin", pasiirk save i alies" ir pan. Kai kurie
asmenybs tyrintojai tvirtina, kad ji susideda i keleto dali, panai
kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas - tai
bendravimas" tarp asmenybs dali. Tarpasmeninis bendravimas - toks, kur
sitraukia ne maiau kaip du mons.
Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai - tai tarpusavio
suvokimas (socialin percepcija), keitimasis informacija (komunikacija),
tarpusavio sveika (socialin interakcija) ir santykiai.
Dar tik ketindami susitikti su nepastamu mogumi, mes imame
svarstyti, koks jis galt bti, koki poelgi galime i jo tiktis. Susitik
10
stengiams vaizdin patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, k matome ir
girdime: naujojo pastamo ivaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir t. t. Ms
bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomon apie mus, o mes
savo ruotu - padaryti tam tikr spd. Abi puss mgina vertinti
besiformuojanius santykius, savo jausmus viena kitos atvilgiu. Tai -
tarpusavio suvokimo (socialins percepcijos) procesai. Jie leidia bendraujant
numatyti kito elges ir planuoti savj, padeda siekti norim tiksl.
Vos tik atsiranda koks nors ryys tarp dviej ar daugiau moni,
prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda i j lyg statinys i
plyt. Komunikacija - tai keitimasis informacija, naudojant koki nors enkl
sistem. Bendraudami mons dalijasi iniomis, nuomonmis, pranea vieni
kitiems apie savo jausmus. iai informacijai perduoti naudojami vairs bdai:
kalba (odinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detals ar
aksesuarai (neodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta
skmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntjas ir gavjas supranta t
pai enkl - odi, gest ir kt. - prasm. Komunikacijos procesus vairiais
aspektais nagrinja semiotika, lingvistika, informatika ir kt. Psichologija, be
kita ko, siekia nustatyti, kaip mogaus iorje perskaityti" jo jausmus ir
ketinimus, koki tak informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir
pan.
Kitas svarbus bendravimo aspektas - tarpusavio sveika. Tai
bendraujanij poveikis vienas kitam. Bendraudami mons daro vieni
kitiems tam tikr tak: keiia jausmus, poirius ir elges. Supaprastintai
galima sakyti, kad vieno mogaus elgesys kaip stimulas veikia kito mogaus
elges. Pvz., prekybos agentas, smoningai naudodamas veiksmingus
tikinjimo bdus, gali silyti mums visai nereikaling prek. Nemandagi,
pikta pardavja, su kuria bendravome tik kelet minui, gali ilgam sugadinti
nuotaik, netgi suformuoti ms nuomon apie kuri nors al. Nemao
psicholog dmesio yra susilauk tokie tarpusavio sveikos atvejai, kaip taiga
ir nuostat keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendim
primimas. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine analize, nagrinja
savotikus aidimus", kuriuos aidia" bendraujantys mons, nesmoningai
provokuodami tam tikr aplinkini elges (r. 10 skyri).
Danai, turdami vairi tiksl, tarpusavyje bendrauja visai nepastami
mons. Pvz., vieajame transporte papraome bendrakeleivi perduoti
vairuotojui pinigus u biliet, parduotuvs darbuotoj praome pasakyti, kiek
kainuoja mus sudominusi prek, kokios yra jos pirkimo isimoktinai slygos.
Toks bendravimas paprastai trunka neilgai, mus retai sudomina bendravimo
11
partneri charakterio ypatumai, j vertybs, interesai ir kt. Mums nra svarbu,
kas tas mogus, su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeist, jei jo ar jos vietoje
bt bet kas kitas. Tuo tarpu su kitais monmis mes nuolat bendraujame
daugel met ar net vis gyvenim. Tai eimos nariai ir gimins, draugai,
bendradarbiai. Tarp j ir ms susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams
bdingi ilgalaikiai emociniai ryiai, tarpusavio sipareigojimai. mogaus, su
kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas.
Tarpusavio santykiai leidia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos
tenkiname keisdamiesi informacija (pvz., bendrumo, prieraiumo, meils
poreikiai).
Turint galvoje svarbiausius ia pamintus bendravimo aspektus, galima
sakyti, jog svoka bendravimas apima dviej ar daugiau moni tarpusavio
suvokim, keitimsi informacija, sveik ir santykius.
Poreikis bendrauti
mogus - tai visuomenikas gyvnas". io lakaus posakio autoriumi
laikomas antikins Graikijos mstytojas Aristotelis. Tiesa, visuomeniniu
gyvenimo bdu pasiymi ir bedions, skruzdls, bits. Taigi mons iuo
poiriu nra iimtis. Taiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejons yra
vienas i bdingiausi monijos bruo.
Kodl mons bendrauja? Trumpai klausim galima atsakyti taip:
todl, kad bendraudami gali skmingiau tenkinti daugel svarbiausi savo
poreiki. Pirma, bendraujant keiiamasi informacija. Vieni i kit suinome,
kokia staiga ieko naujo darbuotojo, kur galima pairti dom film ir kas
laimjo krepinio varybas. Bendraudami su pardavjais, barmenais ar taksi
vairuotojais perduodame jiems savo praymus, pageidavimus. Taigi
bendravimas padeda mums gauti reikaling ini ir tiesiog tvarkyti kasdienius
reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimyb geriau suprasti ir painti
save paius. Lygindami save su kitais, darome ivadas, kas mes esame, kokie ir
kokios esame: kokie ms gebjimai, vertybs, temperamentas ir pan. Savo
laimjimus taip pat galime vertinti tik palygin su tuo, k yra pasiek
aplinkiniai. Treia, bet anaiptol ne maiau svarbu yra tai, jog bendraudami mes
galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualyb,
daryti aplinkiniams tak ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir
vadinamieji socialiniai poreikiai.
12
Socialiniai poreikiai - tie, kurie gali bti patenkinti tik tiesiogiai ar
netiesiogiai dalyvaujant kitiems monms (R. J. Fisher, 1982)*. Taigi galima
sakyti, kad poreikis bendrauti yra vairi mogaus socialini poreiki iraika.
Socialiniai poreikiai veikiausiai yra gyjami gyvenant tarp kit ir sisavinant
vairias visuomeninio gyvenimo normas. ios normos perimamos vaikystje i
mus supani moni, tai vadinama socializacijos procesu. Svarbiausius
socialinius poreikius vairs tyrintojai vardija ne visai vienodai. Kai kurie i j
link pabrti destruktyviuosius - agresij, valdios trokim (pvz., S. Freud, A.
Adler). Kiti mano, kad didesn tak elgesiui turi pozityvs poreikiai -
bendrumo, prieraiumo, meils (A. Maslow, C. Rogers). I ties, moni
socialiniame elgesyje galima velgti ir pozityvi, ir negatyvi tendencij.
Socialiniai poreikiai yra prietaringi, tenkinant vienus i j galima netekti
galimybs patenkinti kitus.
vairs autoriai - A. Maslow, H. Murray, D. McClelland ir kt. -
daniausiai vardija tokius socialinius poreikius:
Bendrumo (priklausymo) poreikis. Tai poreikis jausti, kad esi kokios
nors grups, bendruomens narys, kad esi tarp moni, kurie tau reikalingi ir
kad tu esi jiems reikalingas. is poreikis patenkinamas, kai mogus turi eim,
kurios narius sieja ilti jausmai, mgstamus bendramokslius ar bendradarbius,
priklauso kokioms nors organizacijoms, klubams ar kitais bdais susiranda
bendramini.
Saugumo poreikis patenkinamas tada, kai mogus i aplinkini nejauia
grsms nei fiziniam, nei psichologiniam savo saugumui.
Laimjim poreikis - tai siekis pirmauti, veikti ikius, atitikti
aukiausius standartus. Jis glaudiai susijs su pasitikjimu savimi. Aukt
laimjim poreik turintys mons nevengia imtis atsakomybs, rizikuoti. D.
McClelland nuomone, laimjim poreikis - tai kibirktis, skatinanti ekonomikos
augim, mokslo paang, menin kryb ir kvepianti visuomens lyderi
entuziazm.
Savs tvirtinimo poreikis - siekis rasti savo viet visuomenje.
Savigarbos, savo verts jutimo poreikis - siekis nebti kit eminamam,
niekinamam, uimti tarp kit moni deram viet.
Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripainimo poreikis - noras
kontroliuoti kitus, daryti tak aplinkiniams, vadovauti.
* Pavard ir data reikia publikacijos autori ir dat, visas bibliografinis apraas
yra literatros srae skyriaus gale.

13
Pranaumo poreikis - jaustis kuo nors pranaesniu u kitus, uimti
iskirtin padt.
Saviaktualizacijos ir saviraikos poreikis - realizuoti potencialias savo
galimybes, tapti tuo, kuo gali ir nori tapti. Atskleisti savo galimybes ir ireikti
save nepalaikant ryi su kitais monmis bt nemanoma, taiau, kita vertus,
siekiant io poreikio patenkinimo, neretai tenka prieintis aplinkini spaudimui,
lauyti visuomenje priimtas elgesio normas.
Afiliacijos poreikis - turti artim draug rpintis kitais ir i j susilaukti
to paties, mylti ir bti mylimiems bei reikalingiems.
Prieraiumo ir meils poreikis - tai atvir, intymi santyki tarp dviej
moni siekimas.
Poreikis palaikyti kontakt - noras su kuo nors dalytis emocijomis,
umegzti ry. Kartais net visai nepastami mons, priemiesio stotelje
drauge laukiantys autobuso, nejaukiai jauiasi nepersimet vienas su kitu bent
keliais odiais, net jei jiems nereikia rodinti savo pranaum ar keistis
informacija.
Socialiniai poreikiai paprastai priepastatomi gimtiems biologiniams,
pvz., maisto, dauginimosi poreikiams. Taiau is skyrimas - gana slyginis.
Visai tiktina, kad kai kuriuos socialinius poreikius i dalies lemia ir prigimtis.
Pvz., noras priklausyti kokiai nors moni grupei gali turti tas paias aknis,
kaip ir gyvn baim bti nepriimtiems br. O jiems bti nepriimtiems
beveik visada reikia t. Tad giluminis motyvas, skatinantis mones
bendrauti, gali bti pamatinis siekis saugoti savo gyvyb, vengti mirties (R. G.
Geen, 1995). Pastaroji prielaida leidia manyti, kad bendravimo su aplinkiniais
skm kiekvienam i ms yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti i
pirmo vilgsnio. Gebjimas bendrauti lemia ne tik laimingesn eimynin
gyvenim ir greitesn kilim karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, priklauso
ms gyvenimo kokyb paia plaiausia prasme.
Tok teigin patvirtina moksliniai tyrimai, rodantys, kad moni fizin
bei psichin sveikata, gyvenimo trukm siejasi su j bendravimo ypatumais.
Vien plaiai pagarsjus tyrim atliko L. Berkman ir S. Syme Kalifornijoje. Jie
1979 m. 7000 tiriamj papra atsakyti vairius klausimus, nuvieianius j
socialinius ryius. Po devyneri met vertinus t pai moni sveikat bei
gyvenimo trukm paaikjo, kad tie, kuri socialiniai ryiai platesni ir
intensyvesni, vidutinikai gyvena ilgiau. Pvz., per mint laikotarp i 50-59 m.
amiaus vyr grups mir 30,8 proc. t, kurie bendravo maai, ir tik 9,6 proc. t,
kurie bendravo daug. Tiesa, ie duomenys neatskleidia, kas yra prieastis, o kas
14
- padarinys. Gal tiesiog sveikesni mons daugiau bendrauja? Taiau tyrime
dalyvav mons i pradi savo sveikata i esms nesiskyr, taigi labiau
tiktina, kad bendravimas daro tak sveikatai, o ne atvirkiai. Tyrintoj
nuomone, svarbiausias veiksnys iuo atveju buvo bendravimas eimoje, toliau -
bendravimas su draugais ir giminmis, treioje vietoje - priklausymas
religinms organizacijoms ir pan. Kiti tyrimai parod, kad mons, turintys, kas
juos palaiko, greiiau veikia tuberkulioz, irdies ligas, pasveiksta po operacij,
reiau serga artritu, astma. Aplinkini palaikymas - svarbus veiksnys,
padedantis susidoroti su stresu. Tie, kurie su niekuo nepalaiko artim santyki,
kur kas daniau ieko nusiraminimo vartodami alkohol, rkydami. (Pagal M.
Argail (Argyle), 1990, p. 256-261).
Skmingo bendravimo samprata
Kok bendravim galima laikyti skmingu? Ar tai toks bendravimas,
kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonum? Ar toks, kai mes
priveriame kitus elgtis taip, kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo skm -
pasiekti, kad visi mus mgt? I ties skmingas, arba efektyvus bendravimas -
dar viena labai danai sutinkama, taiau menkai apibrta svoka. Visada
galiojani skms formul vargu ar pavyks sukurti, bet visgi pasigilinkime
ios svokos prasm, remdamiesi tuo, k suinojome ankstesniajame skyrelyje.
Jame padarme ivad, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis
informacija, gauti galimyb pamatyti save kit akimis" ir tenkinti socialinius
poreikius. Taigi skmingu galima laikyti tok bendravim, kuris leidia pasiekti
iuos tikslus.
Turdami tiksl keistis informacija, labiausiai esame suinteresuoti jos
tikslumu. Mums svarbu, kad t informacij, kuri mus domina, gautume tiksli,
neikraipyt. Taip pat daniausiai siekiame, kad kiti adekvaiai (teisingai, taip,
kaip norime) suprast, k jiems ar joms ketiname perduoti. Taigi pirmuoju
bendravimo skms rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslum ir
interpretavimo adekvatum. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad skleisti
tiksli informacij ir adekvaiai j suprasti nra sudtinga. Bet kelias nuo vieno
asmens ketinimo perteikti koki nors mint iki jos atspindio" kito mogaus
smonje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje).
Keitimosi informacija tikslumas - komunikacijos proceso ypatyb, bet ji
vaidina svarb vaidmen ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas odis,
gestas gali lemti j atalim ar net pabaig.
15
Jei prie ivykdami traukiniu kit miest keletui minui usuksite
parduotuv ir ten susitiksite seniai matyt buvus klasiok, greiiausiai
pasakysite jam, kad labai skubate ir ilgiau su juo pasinekti neturite laiko.
Reiks padti nemaai pastang, kad rodytumt jam, jog sakote ties, nes jis, ko
gero, bus links manyti, kad jums paprasiausiai nesinori su juo bendrauti.
Nesusikalbjimo tarp tv ir vaik prieastimi gali tapti paaugli bei
jaunimo vartojamas argonas. Nemtyk!" - Agn rado trumput mamos ratel,
prisegt prie ne vietoje palikt keli puslapi su jaunatvikus jausmus
atskleidianiais literatriniais bandymais. Nieko negali bti nemalonesnio u
ini, kad mama juos skait. O ia dar tas Nemtyk!", kur dukra suprato taip,
kaip is odis vartojamas posakyje nemtyk bajeri"... Turjo praeiti nemaai
laiko, kol pavyko isiaikinti, jog mama tiesiog turjo galvoje tai, kad jai
nusibodo bet kur imtyti dukters daiktai.
Trumpalaiks komunikacijos situacijomis danai siekiama ne tik keistis
informacija, bet ir vairiausi kit tiksl. Pvz., kai kada mums tenka kreiptis
pagalbos nepastamus mones, prayti vairi staig darbuotoj padaryti tai,
ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Ar pasiseks gauti tai, ko viliams,
nemaa dalimi priklausys nuo ms bendravimo gdi: nuo to, kok
padarysime spd, kaip apibdinsime savo situacij, kaip papraysime ir kt.
Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais taip pat turime pai vairiausi
tiksl. Pvz., j irgi praome padti atlikti kokius nors darbus, paskolinti pinig...
Todl galima sakyti, kad skmingas bendravimas - toks, kuris leidia pasiekti
norimus tikslus. Taiau kai kurie elgesio bdai, leidiantys mums pasiekti savo
tikslus trumpalaiks komunikacijos situacijomis, ms bendravimo partneriams
gali bti visai nepriimtini. Tiksl galima pasiekti ir elgiantis agresyviai, imantis
prievartos. Jei toks elgesys danai kartojasi, jis tampa klitimi socialini
poreiki tenkinimui.
Tarpusavio santyki lygmenyje svarbiausias bendravimo skms rodiklis
yra skmingas socialini poreiki tenkinimas. Galima sakyti, kad bendraujame
skmingai, kai jauiams es vertinami, ne vienii, tur savo viet visuomenje,
kai gebame paveikti kit nuomon, daryti tak j elgesiui ir pan. Kai kurios
ms nuostatos ir elgesio bdai leidia tenkinti iuos poreikius geriau, nei kiti.
Tai vis pirma teigiamas poiris save ir kitus, konstruktyvumas,
racionalumas.
Teigiamas poiris save, daugelio psichoterapeut nuomone, yra ger
santyki su kitais pagrindas. Kas nevertina savs, nevertina ir kit, o savimi
pasitikintys mons ir kitus daniau iri teigiamai. Pozityviai vertinantys
16
aplinkinius tikisi i j gero, patys taip pat link padti ir bendradarbiauti.
Prieingai, tie, kas kit atvilgiu nusistat negatyviai, yra tars, irzls, kritiki,
nelink padti. Jie tarsi nori pasirodyti geresni, nuvertindami kitus. Negatyvus
poiris save ir kitus mones yra save ipildanios pranaysts". Pvz., kas
galvoja, kad nesugebs pelnyti aplinkini pripainimo, nieko ir nedaro, kad j
pasiekt. Kas tikisi i kit prieikumo, patys su jais elgiasi nemaloniai, todl i
ties jo susilaukia. Tie, kurie gerai vertina save ir kitus, daniau susiduria su
faktais, patvirtinaniais btent poir.
Eksperimentai rodo, kad monms, kuriuos kas nors nuvertino (pvz.,
kuriems pasakoma, kad jie gavo labai emus intelekto testo verius) kyla noras
nuvertinti ir paeminti kitus, sustiprja j neigiamas nusistatymas kitataui
atvilgiu. Jie tarsi siekia pasijusti pranaesni, emindami kitus.
Pozityvaus poirio pranaum gerai iliustruoja ir tokia pasakia. krito
grietins puodyn dvi varls. Viena paman, kad jau vis vien galas, nieko
nedar ir nuskendo. Antra vis band isilaikyti paviriuje. Besikapanodama i
grietins sumu sviest, atsispyr nuo jo ir ioko... (R. von Oech, 1983).
Kai nepasitikima kit gera valia, lengva pateisinti nor griebtis
manipuliacij. Manipuliuoti kitais monmis - reikia iprovokuoti tok j
elges, kuris bt mums naudingas. Pvz., parodius kam nors dmes, pagyrus,
galima tiktis to mogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. Daug tokio
pobdio patarim pateikiama pagarsjusioje D. Carnegie knygoje Kaip
sigyti draug ir daryti tak monms". Pirmkart ileista 1938-aisiais, ji
nepraranda paklausos ir iandien.
tai pora trump itraukli i ios garsios knygos.
Dim Farlj gyvenimas anksti imok paprastos iminties:
kiekvienam eiliniam mogui jo paties vardas yra daug mielesnis u visus kitus
vardus emje. Prisimink bet kurio mogaus vard, itark j draugikai ir bsi
pasaks efektingai veikiant kompliment. (...) Vardas iskiria, jis daro mog
unikal tarp kit moni. Informacija, kuri perduodame, arba praymas, su
kuriuo kreipiams, pasidaro ypa reikmingi, kai kreipiams individualiais
vardais. Bendraujant su monmis, vardas veikia magikai visus - ir padavj, ir
vyriausij administratori." (D. Carnegie, 1998, p. 91).
Jei norime sigyti draug, sutikime mones gyvai ir entuziastingai. Jei
jums kas nors skambina telefonu, pasinaudokite ia paia psichologine taisykle.
Itarkite alio" tokiu tonu, kuris pasakyt, kad js diaugiats, jog jums
17
paskambino. Niujorko telefon kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti
Praau numer" tokiu tonu, kuris reikia: labas rytas. A diaugiuosi
aptarnaudama jus". Prisiminkite tai, kai rytoj pakelsite ragel." (D. Carnegie,
1998, p. 76).
Visgi patirtis rodo, kad sigyti draug nra taip paprasta. Viena i prieasi -
mons daniausiai jauia, ar dmesys jiems rodomas nuoirdiai, ar ne. Beje, ir pats D.
Carnegie primygtinai kartoja, kad vykdant jo nurodymus btinas nuoirdumas, antraip
jie neatne skms. Tik gaila, jis nepasako, kaip to nuoirdumo imokti...
Toks elgesys, kai sav tiksl siekiama smoningai manipuliuojant kitais,
kartais vadinamas makiaveliku. iame pavadinime siamino" Niccolo
Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527), Florencijos politikas, filosofas, raytojas
ir istorikas. Keliolika met jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius.
1512 m., lugus respublikai ir valdi sugrus Mediiams, paalintas i
valstybins tarnybos, kalintas, vliau itremtas savo dvar. Ten atsidjo
politikos ir istorijos studijoms, literatrinei krybai. Tarnybos reikalais
Machiavelli buvo tek susitikti su Romanijos kunigaikiu Cesare Borgio. J
suavjo io politikos veikjo gebjimas pasiekti bet kurio usibrto tikslo,
klasta, veidmainyste ir apgaule visus priveriant elgtis taip, kaip jam reikia.
Remdamasis iuo pavyzdiu, Machiavelli para nedidel, bet gars traktat
Kunigaiktis (II principe, 1513 m.). Jame diegiama mintis, kad valdovai ir kiti
politikai, siekdami apginti alies, o esant reikalui ir asmeninius interesus, turi
teis nesiskaityti su priemonmis. Tai pateisinama, nes dauguma moni i
prigimties es kvaili ir link blog. Inaudojant j silpnybes ir apgalvotai
gyvendinant pasirinkt plan, pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant
achmat figromis. Spariai pasklid Europoje, Machiavelli idjos susilauk
daugybs prietaring komentar. Viena vertus, jis propagavo elges, kuris
nesiderino su religijos ir morals normomis, paproiais bei statymais. Kita
vertus, niekad netrko geidiani valdyti men".
XX a. socialins psichologijos tyrintojai taip pat domjosi makiaveliku
moni elgesiu. R. Christie ir F. Geis 1970 m. sudar test, skirt nustatyti, ar
mogus links meluoti, pataikauti, regzti intrigas ir pan. Stebdami mones,
gavusius skirtingus io testo verius specialiai sureisuotose situacijose,
psichologai nustat, kad makiaveliko elgesio alininkai nevengia paeisti etikos
norm ir pasinaudoti siningj naivumu". Uklupti nusikaltimo vietoje",
pvz., nusirainjant, jie geba irdami akis rodinti, jog elgsi siningai. Jie
tarsi atsiriboja nuo kit moni ir nuo savo pai emocij, todl nejauia sins
18
priekait. Tiesa, kitos psicholog grups tyrimai parod, kad apgaudinti kitus,
ko gero, nra taip lengva. Savo tiriamj jie papra meluoti, atsakant kai
kuriuos klausimus. Buvo stebima, kuo skiriasi moni elgesys, kai jie meluoja ir
kai atsako siningai. Be to, susitarimo neinantys ekspertai turjo vertinti, ar,
j nuomone, mogus meluoja, ar sako teisyb. Paaikjo, kad melagingi
atsakymai buvo gerokai ilgesni, nerytingi, nekonkrets. Matyt, intuityviai tai
atsivelg, ekspertai gana tiksliai atskyr melagingus pasisakymus. (Pagal R. J.
Fisher (1982); Webster's New World Encyclopedia (1992); Lietuvi
enciklopedija, t. III, XVIII (1954, 1959)).
Makiavelikos bendravimo strategijos prieingyb yra atviri, arba
autentiki santykiai, kuri svarb kiekvienam mogui itin pabr humanistins
psichologijos atstovas C. Rogers. Dl i skirting elgesio bd kyla diskusijos
ne tik tarp psicholog, bet ir tarp etikos, religijos inov. Kartais mons
manipuliuoja kitais ir nesmoningai, patys to nesuvokdami. Tok elges aikina
E. Berne sukurta transakcins analizs teorija (r. 10 skyri).
Svarbi klitis, trukdanti skmingai tenkinti vairius socialinius poreikius,
yra polinkis nevaldomai reikti neigiamas emocijas. Jau nekalbant apie pykio
protrkius, dauguma moni nepraleidia progos patraukti per dant tuos,
kuriems geriau sekasi, sukritikuoti kit atlikt darb. Tai savo ruotu sukelia
neigiam reakcij. To ivengti padeda nuostata elgtis racionaliai, pragmatikai,
atsivelgiant savo tikslus ir tikrovs reikalavimus. Ypa svarbu elgtis
konstruktyviai kilus tampai, konfliktams. Visada geriausia susitelkti ne ties
emocine, bet ties dalykine konflikto puse. Nekonstruktyvu, pamirus
svarbiausius tikslus, siekti t bt nugalti, paeminti kit.
Norint racionaliai elgtis, reikia inoti, ko i ties nori, sismoninti
jausmus ir j vaidmen siekiant tikslo. Todl efektyvus bendravimas
neatskiriamas nuo savs painimo. Be to, reikia stengtis aikiai pasakyti
kitiems, ko i tikrj nori. Kai, bendraudami su kitais, slepiams, pasak C.
Rogers, u fasad ir kauki, daugelis ms mini, jausm ir nor aplinkiniams
lieka neinomi. Todl nenuostabu, kad danai net ir artim moni elgesys
neatitinka ms lkesi. Tik aikiai isakius savo pageidavimus ir lkesius,
galima tiktis, kad kiti teisingai supras, ko norime. Tokiu atveju iloiame dar
daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams, turime galimyb pamatyti save kit
akimis". Jei aplinkini elgesio veidrodyje" matome ne savo kauk, o tikrus
jausmus ir mintis, galime patirti, kaip mons vertina mus tokius, kokie i
tikrj esame. Tiesa, ne visuomet ir ne visk btina atskleisti pirmam
19
pasitaikiusiam. Plaiau tai nagrinjama tarpusavio santykiams skirtame
skyriuje.
Kartais pasirenkami tokie socialini poreiki tenkinimo bdai, kurie
smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavert gyvenim ir jaustis
laimingam. Pvz., R. Dreikurs nuomone, vaikai, siekdami surasti savo viet tarp
kit, gali griebtis tokio elgesio, kaip perdtas dmesio, pranaumo siekimas, o
tai tik dar labiau blogina j santykius su aplinkiniais (E. Dreikurs Ferguson,
2000). Kai kada, siekdami patenkinti socialinius poreikius, mons atsisako
savo asmenins laisvs, atiduoda savo gyvenim kit moni rankas, taip
tapdami nuo j priklausomi. Tai leidia pasijusti reikalingiems, susaistytiems su
aplinkiniais tampriais ryiais ir atsikratyti vienatvs jausmo, taiau trukdo daryti
savarankikus sprendimus ir atskleisti save. Neretai mones susieja abipus
tarpusavio priklausomyb. E. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Jo
nuomone, simbiotiniu ryiu galima vadinti nebrandi meil, kuomet du
mons, tenkindami savo socialinius poreikius, inaudoja vienas kit: vienas
jauiasi ess svarbus ir reikalingas, galdamas vadovauti ir nurodinti, o kitas,
vengdamas vienatvs, jam paklsta, tuo paiu atsikratydamas atsakomybs
natos. K. Horney meil, ugimusi vien tik bgant nuo vienatvs ir nerimo,
vadina neurotika. Apibendrinant i ymi psicholog ir psichiatr valgas,
galima vardyti dar vien bendravimo skms rodikl: skmingas bendravimas -
toks, kuris neukerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Pasiekti, kad kiti
bt patenkinti ms elgesiu galima gana greitai, taiau visada verta
pasvarstyti, ar kaina, kuri rytams u tai mokti, nra per didel. Kelius
asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai, konstruktyviai. Kaip jau
minta, ji skatina analizuoti savo tikslus, jausmus, elges ir eksperimentuoti,
ibandant naujus elgesio bdus.
Iki iol bandme vertinti bendravimo skm tarsi velgdami i vieno
jame dalyvaujaniojo pozicijos. Taiau bendravimas - procesas, kur sitraukia
daugiau nei vienas mogus. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius, kurie anaiptol
ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Ar galima vadinti skmingu tok
bendravim, kuomet savo poreikius patenkina ir tiksl pasiekia tik vienas
asmuo, ypa jei jo skm ukerta keli kitiems siekti savj? Tokiu atveju tai,
kas vienam yra skm, kitam gali bti visikas pralaimjimas.
Panagrinkime vien situacij, kuri panaioje, matyt, ir jums yra tek
atsidurti. sivaizduokite, kad susitik bendrabutyje su kurso draugais po vasaros
atostog, ijote kiem paaisti krepin. Po kurio laiko imate svarstyti, kur
bt geriau surengti pirm iais metais kurso vakarl. Js nuomone, vienintel
20
visiems daugma priimtina vieta yra bendrabutis. Netiktai vienas vaikinas
pasilo veriau vykti jo draugo sodyb netoli nuo miesto, graioje vietoje. Oras
etadien numatomas puikus, tad akivaizdu, kad jo idja geresn u js. Tas
vaikinas jums maai pastamas, nes gro studijuoti, kelet met padirbjs
usienyje. Jau spjot pastebti, kad krepin jis aidia gerai, yra ivaizdus ir,
sako, turi labai kiet" galv. Jus kiti taip pat panaiai apibdina. Tai kodl
dabar reikt taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo
pasilym, kad i karto nepasijust ess ia pats gudriausias. Nieko kito nelieka,
kaip tik ijuokti ir suniekinti t jo pasilym- ne todl kad jis blogas, o kaip tik
dl to, kad i ties geras!
Tiek i, tiek kitos panaios pergals", pasiektos kit pralaimjimo
sskaita, netrukus atsigria prie pat laimtoj. Vaikinas, kuriam pavyko kit
akyse paeminti savo konkurent, arba mergina, keletu apgalvot ingsni
privertusi draug atsisakyti jo isvajotos kelions kalnus, neturt tiktis, kad
tai praeis be pdsak. Ir vienu, ir kitu atveju pralaimjusieji" tikriausiai ims
regzti kok nors kerto plan".
Neigiami tokio elgesio, kai nepaisoma kit moni poreiki, padariniai
i karto gali ir nepasireikti. Todl trumpalaiks komunikacijos situacijomis,
kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais monmis, pelnyto atpildo" galime ir
nesusilaukti. Taiau vargu ar pavyks jo ivengti, jei ignoruosime kit poreikius
bendraudami su tais, kuriuos matome ne paskutin kart.
Taigi galima daryti ivad, jog poreiki tenkinimas bendraujant neturt
bti vienpusis. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti
skmingu. Skmingas bendravimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems
leidia kiek manoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus.
Bendravimo skms nedert sieti su lotyniku posakiu homo homini lupus est
(mogus mogui vilkas). Jis veikiau apibdina kratutines situacijas,
pasitaikanias bendraujant. Kasdieniame gyvenime mons daniau jauiasi
laimingi, kai gali kak pradiuginti, ypa jei ino, kad i pamaloninto asmens
susilauks to paties.
Dar vienas bendravimo skms rodiklis - tai subjektyvs
bendraujanij igyvenimai. Bendraudami su vienais monmis, jauiams
gerai, o su kitais - blogai. Malonu bendrauti tada, kai nejuntame tampos,
nerimo, nesijauiame es skaudinami, eidinjami, eminami. mons jauiasi
blogai bendraudami su tais, kurie stengiasi parodyti savo pranaum, net jei tai
pateikiama kaip noras padti. Niekam nepatinka pamokslavimas, nurodinjimai
ir vertinimai, isakomi sijautus visainio vaidmen. tarum ir tamp danai
21
sukelia noras manipuliuoti kitais, slapti planai ir intrigos. Norint nusakyti
bendraujant patiriamus subjektyvius moni igyvenimus, vartojamos svokos
bendravimo atmosfera, psichologinis klimatas ir pan. Daniausiai klimatas ar
atmosfera apibdinami kaip geri, sveiki, arba atvirkiai, prasti, nesveiki.
Svarbiausi gero psichologinio klimato poymiai: visi bendraujantieji jauiasi
es svarbs, aplinkini priimami, vertinami, palaiko vieni kitus, loia
atviromis kortomis", dalijasi atsakomybe ir kartu sprendia ikilusias
problemas. Nors psichologinio klimato nemanoma paiupinti", jis yra svarbi
vairi moni grupi, organizacij skmingos veiklos slyga.
Bendravimo gdiai ir proiai
Nuo ko priklauso tai, ar mogus skmingai bendrauja su aplinkiniais?
Gali bti, kad pirma mintis, kuri ateis jums galv, perskaiius klausim, bus
tokia: nuo to, koks tai mogus, kokiais asmenybs bruoais jis ar ji pasiymi.
Kaip tik taip klausim tikriausiai atsakyt yms XX a. psichologai G.
Allport, R. Cattell, H. Eysenck ir kt. Jie laiksi poirio, kad mogaus elges
apskritai, taigi ir elges bendraujant, lemia asmenybs bruoai, pvz., atvirumas,
siningumas, emocinis pastovumas...
Kasdienin ms patirtis patvirtina, kad toks poiris mogaus elges
bent i dalies yra teisingas. Pvz., jei mes pastebjome, kad bendradarb A.,
praoma pagelbti, daniausiai neatsisako, susidr su sunkumais, kreipsims
j, nes pagrstai manysime, jog ji ir ateity elgsis taip, kaip elgsi anksiau. Mes
link sau vardyti, kad tok A. elges lemia tam tikra jos asmenybs savyb -
geranorikumas. Mums patogu manyti, kad A. turi vienokius bruous, o B.
kitokius: tuomet galime mginti numatyti i moni elges.
Bet ar galime bti tikri, kad A. visada elgsis tik itaip? Be abejo, ne.
Aplinkybs gali susiklostyti taip, kad jos elgesys kokiomis nors konkreiomis
slygomis bus visai kitoks. sivaizduokime, kad esame, visai to nenordami, j
eid. Arba kad paddama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Taip
svarstant darosi aiku, kad mogaus elgesys nra tik asmenybs bruo
atsiskleidimas tutumoje. Konkreioje situacijoje j veikia ir vairios iorins
aplinkybs: vienaip ar kitaip susiklost tarpusavio santykiai, vaidmenys,
kuriuose atsiduriame ir pan. Taigi asmenybs bruoai yra tik vienas i veiksni,
lemiani elges.
22
Pasvarstykime, ar i ties pagrsta manyti, kad kiekvienas mogus turi
tam tikrus asmenybs bruous. sivaizduokite, kad norite suinoti, koks mogus
yra Marius, vaikinukas, besimokantis js fakultete kitame kurse. Asmenybs
testu veikiausiai jo netirsite, o mginsite paklausinti apie j t moni, kurie j
pasta - kurso draug, bendrabuio kaimyn. Gali bti, jog taip suinosite, kad
Marius yra linksmas, nekus, draugikas, mgsta nuotykius, iek tiek
neatsakingas. I ko jie apie visa tai sprendia? Matyt, i Mariaus elgesio. O
kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybs bruoai? Ar jo paties, ar t,
kurie j apibdino?
Kaip manote, ar nuomon, jog bendravimo ypatumai i esms priklauso
nuo asmenybs bruo yra pakankamai argumentuota?
klausim, ikelt io skyrelio pradioje, galima atsakyti ir kitaip:
bendravimo skm priklauso nuo to, ar mogus moka bendrauti. Tokiame
atsakyme kaip tik pabriamas iorini slyg, kurias pirmasis poiris buvo
links nuvertinti, vaidmuo. Juk mokytis - reikia kartoti kak, k esame mat
savo aplinkoje.
Nordami suprasti, kaip mons mokosi bendrauti, panagrinkime, kaip
apskritai imokstama tam tikr elgesio bd. Paprasiausias tai aikinantis
modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norim tiksl, mes ir
ateityje elgsims taip pat, o jei jis pasirodo ess neefektyvus, mes jo
atsisakome. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Pvz., verksmas padeda
kdikiui patenkinti maitinimosi poreik, tad augdamas jis juo naudojasi
siekdamas ir vairi kit, kur kas sudtingesni poreiki patenkinimo. Jau
gerokai paaug, atalos verksmu parduotuvje reikalauja i tv nupirkti
saldain. Jei tvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui, vaikas
liausis taip elgsis. Taigi mokymsi galima pavaizduoti tokia schema: S > R.
ios raids reikia stimul ir reakcij j, arba, kitaip sakant, tam tikr
aplinkos poveik ir jo sukelt elges. nesudting mokymosi model pasil
bihevioristai. Biheviorizmas - XX a. pr. Amerikoje atsiradusi psichologijos
kryptis, kuri laiksi nuostatos, jog psichologija turi tyrinti ne kokias nors
tiesiogiai nematomas ir neapiuopiamas asmenybs savybes, bet elges, kur
galima betarpikai stebti ir fiksuoti. Vienoks ar kitoks mogaus elgesys,
biheviorist nuomone, priklauso nuo aplinkos slyg, tiksliau, jis yra
imokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis slygomis.
Pvz., jei vaikui priekaitaujama dl to, kad per pietus jis epsi ir ima
ms rankomis, jei jis u tai nubaudiamas (negauna deserto), tiktina, kad
23
ateityje jis vengs tokio elgesio, valgys mandagiai, naudodamasis akute ir peiliu.
Jei u tai jis dar bus ir pagiriamas, paskatinamas, mandagus elgesys prie stalo
jam veikiausiai taps proiu. Panaiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti
tak agresyvaus arba draugiko, palaikanio elgesio su kitais monmis
sitvirtinimui, gebjimui atsiskleisti arba tarumui, udarumui.
Tyrindami mokymsi, ios psichologijos krypties atstovai (J. Watson,
B. F. Skinner ir kt.) atskleid daug svarbi dalyk apie aplinkos tak moni
elgesiui. Bet nesunku pastebti ir esminius j poirio trkumus. Jei viskas i
ties bt taip, kaip aikinama j mokymosi modelyje, tekt pripainti, kad
mogus tik kaip robotas mechanikai reaguoja aplinkos poveikius. Taiau
mons gali numatyti savo elgesio padarinius. Pvz., mes galime svarstyti, kas
bus kart, jei pasielgsime taip, kaip visada. Nutarus, kad padariniai gali bti
nepageidautini, galima pasielgti kitaip. Be to, kiekvienas mogaus veiksmas
sukelia ir savs vertinimo reakcijas, kitaip sakant, mogus gali ir pats sau
skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsivelgti juos ateityje.
vertin visa tai, vliau biheviorizmo alininkai pakeit ankstesnij mokymosi
schem tokia: S >x >R.
Kaip matome, joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas,
lemiantis tai, kad t pat stimul ne visada reaguojama vienodai. Koks tai
elementas, bihevioristai i esms neaikino, taiau laik, kad jis susijs su
vidinmis asmens ypatybmis.
XX a. antrojoje pusje amerikiei psichologas A.Bandura sukr
socialinio mokymosi teorij, kurioje teigiama, kad svarbiausias tarpininkas tarp
aplinkos stimul ir asmens reakcij juos yra mogaus gebjimas mstyti, o
taip pat vairs asmenybs ypatumai. Gine tarp vidinius arba iorinius elgesio
veiksnius pabriani teorij is poiris uima tarpin padt ir derina abi ias
viena kitai prietaraujanias nuomones. Dabar tai yra priimtiniausias
aikinimas, kaip mons imoksta tam tikr socialinio elgesio bd.
A. Bandra poiriu, gebdami numatyti savo elgesio padarinius,
mons savo elgesiu gali keisti, formuoti pai aplink, kuri savo ruotu vliau
daro poveik j elgesiui. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse
taka (determinizmu). Taigi ms elgesys konkreiu atveju priklausys nuo
aplinkos ir nuo ms poirio t aplink. Savo ruotu is elgesys turs tak
tam, kokia aplinka mus sups ateityje. Pvz., baig mokykl, mes renkams, k ir
kur toliau studijuoti. Ms pasirinkimas bent i dalies priklausys nuo to, kokie
mokytojai ir ko iki iol mus mok, taip pat nuo to, kaip mes vertinome j
pastangas, skleidiamas inias bei idjas. Pasirink kuri nors auktj mokykl
24
ar kt., paklisime tam tikr aplink, kuri vl darys tak ms pairoms ir
elgesiui. iai sveikai paaikinti A. Bandra pasil trij tarpusavyje
priklausom komponent model (1.1 pav.).
Asmeniniai-paintiniai
veiksniai

1.1 pav. Abipuss takos schema, kuri pasil A. Bandura
ryiams tarp elgesio, aplinkos ir asmenini-paintini veiksni
paaikinti (pagal J Feist, 1994 ir D. G. Myers, 2000)
Kaip matyti, iuo atveju tvirtinama, kad ne tik aplinka daro tak ms
elgesiui, bet ir elgesys kuria aplink, kurioje gyvename. Elgesys yra viena i
takingiausi bsim vyki determinani. Agresyvs mons savo elgesiu
provokuoja prieik aplink, o draugikai besielgiantys susikuria taiki aplink
esant toms paioms aplinkybms. Mes visi pastame linkusi susikurti
problemas moni, kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save
neigiam socialin klimat, kur jie bebt". (A. Bandra, 1997). Asmeniniai-
paintiniai veiksniai - tai ms paintins galios, vis pirma gebjimas mstyti,
o taip pat poreikiai, jausmai, asmenybs bruoai ir kiti vidiniai ypatumai.
Aplinka iuo atveju taip pat suprantama labai plaiai, tai ir aplinkini elgesys
reaguojant ms poelgius, ir vairs atsitiktiniai, nenumatyti vykiai, pvz.,
netiktos paintys, i anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. Atsitiktini vyki
reikm ms gyvenime A. Bandra laik ypa didele.
Dar viena naujov, kuri A. Bandra tvirtino mokymosi teorijoje, yra
tai, kad jis deramai vertino moni galimybes mokytis ne tik patiems ibandant
vienus ar kitus elgesio bdus, bet ir stebint kit moni elges. Kitaip sakant,
mes galime mokytis ne tik i sav, bet ir i svetim klaid, o taip pat i
25
skming poelgi. Mes labiau link mokytis i t, kurie mums patinka, kuriais
nortume sekti, kuriuos nortume bti panas.
Niekas nenori mokyti savo vaik nepageidautino elgesio. Taiau
neretai tvai skatina tok elges, visai to nenordami. Tai puikiai iliustruoja i
D. G. Myers (2000, p. 268) aprayta situacija.
Bilis: Ar gali uriti man batus?"
Tvas (skaito laikrat).
Bilis: Tti, negaliu usiriti bat"
Tvas: Aha, tuojau, minutl."
Bilis: TTEE, URIK MAN BATUS!"
Tvas: Kiek kart a tavs praiau nebliauti? Kur bat pirmiau
riime?"
Mokslinink svarstymus apie tai, koki tak elgesiui turi vidiniai ir
ioriniai veiksniai, apibendrina ie N. S. Endler (1976) teiginiai:
Elgesys - tai nuolatins tarpusavio sveikos tarp asmenybs ir
aplinkos, kuri eina ir mus supantys mons, idava
Asmens pozicija sveikaujant su aplinka yra aktyvi ir smoninga
I vidini veiksni elges labiausiai veikia paintins galios, nors
emocijos taip pat yra svarbios
Kalbant apie aplinkos veiksnius, svarbiausia yra tai, koki reikm
mogus jiems suteikia, kaip juos interpretuoja.
Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, vis pirma priklausys nuo to, kaip
ms poelgius reaguoja kiti: kok elges skatina, palaiko, kok - ignoruoja ir u
kok susilaukiame nuobaud, nepritarimo (tai - aplinkos poveikis). Bendrauti
taip pat mokoms, stebdami, kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja ms
tvai, draugai, tie, kuriems simpatizuojame, kuriuos norime bti panas
(mokymasis stebint). Kita vertus, apie j ir savo pai elges mes darome tam
tikras ivadas, atsivelgdami savo poreikius, vertybes ir kt. Esame skirtingi ir
i prigimties, todl bendravimui turs takos ir gimtos savybs, pvz.,
temperamentas: vieni mons greitai usidega", kiti ilieka alti net tada, kai
atmosfera aplinkui gerokai kaista (tai asmeniniai-paintiniai veiksniai).
Kartojantis panaioms situacijoms, ilgainiui gyjame tam tikr
bendravimo gdi ir proi. gdiais vadinami gerai imokti veiksmai, kurie
atliekami automatikai, be smoningos kontrols ir reguliavimo. Jei tokie
automatizuoti veiksmai ar j rezultatai kaskart leidia patirti teigiamas
emocijas, atsiranda poreikis juos kartoti. Tai jau yra proiai. Keitimosi
26
informacija, tarpusavio suvokimo, santyki palaikymo gdiai bei proiai,
kaip jau minta, turi reikmingos takos ms gyvenimo kokybei.
Ar galima imokti skmingiau bendrauti
Elgesys, kurio kakada esame imok, vliau gali pasirodyti ess
nebeefektyvus. Ar galima pakeisti prastus bendravimo bdus, kuriuos laikome
nebetinkamais, nebenaudingais, tuos, kurie nepadeda pasiekti norim tiksl?
iuolaikins psichologijos poiris mogaus elges ir jo prielaidas, kuris
idstytas ankstesniajame skyrelyje - gera inia visiems, kurie nort pakeisti
savo bendravimo su aplinkiniais proius. Mes gebame mstyti, vertinti savo
poelgius, numatyti j padarinius, vadinasi, nesame savo aplinkos, dabartins ar
tos, kuri veik mus anksiau, kaitai. Atsakymas klausim, ar galima imokti
skmingiau bendrauti yra, be abejo, teigiamas. Kita vertus, pakeisti prast
elges kitokiu nra lengva, ne veltui sakoma, jog pripratimas - tai antras
prigimimas. Tam reikia ir ini, ir didelio noro.
Siekiant imokti skmingiau bendrauti, vis pirma reikt nusprsti,
kokio elgesio nortumt atsisakyti, o koks galt tapti nauju geru js proiu.
Geriau maiau galvoti apie nepageidautin savo elges ir daugiau apie t, kurio
nortumt imokti. Ko verta mokytis, manome, pads suprasti tolesniuose
skyriuose isamiau pristatomi vairs bendravimo tarp moni dsningumai.
Vadovlyje gana plaiai nagrinjama tai, kokie veiksniai turi takos bendravimo
skmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe, eimoje ir pan. Rasite
paaikinim ir praktini patarim, kurie, tikims, pads keisti bent kai kuriuos
neefektyvius bendravimo proius. Profesionals psichologai elgesio keitimui
taiko sudtingesnius metodus, specialias technikas. Tokie usimimai padeda
pasiekti geresni rezultat, radikalesni permain. Bet ia nortsi atkreipti
dmes vien bendr princip, galiojant bet kuriuo atveju. Mes galime lavinti
savo odinio ir neodinio bendravimo gdius, imokti susikurti vaizd ir
prisistatyti. Taiau vien tai nenulems skms bendraujant su aplinkiniais. Ji
labai didele dalimi priklauso nuo ms nuostat, vertybi, poirio kitus.
Geranorikumas, pasitikjimas, pagarba kito mogaus apsisprendimo laisvei,
gebjimas toleruoti kitok poir, smoningas nusiteikimas dti pastangas
vardan geresni tarpusavio santyki yra tie kertiniai akmenys, be kuri
nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su
aplinkiniais stiliaus.
27
Bihevioristai svarbiausia priemone, padedania keisti nepageidautin
elges, laik pastiprinim. Pastiprinimas - tai apdovanojimas ar kitoks
paskatinimas, skiriamas u tok elges, kurio norima sulaukti ir ateityje. Kad
pastiprinimas bt kuo veiksmingesnis, vienas garsiausi biheviorist F. B.
Skinner silo laikytis toki penki taisykli:
Pagirti ir apdovanoti u pageidautinus poelgius, kuo tiksliau
vardijant, u k
Paskatinimo nereikia atidti met pabaigai, padarykite tai tuojau pat
Kelkite tokius tikslus, kuriuos manoma pasiekti; daug ma pergali
labiau skatina eiti pirmyn, nei viena didel
Nepamirkite neapiuopiam dalyk; parodant dmes, kartais galima
pradiuginti labiau, nei teikiant premij
Negailkite staigmen - nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas
paperka labiau nei tas, kurio i anksto tikims.
Pagal Ch. Handy (1993).
Pasvarstykite:
Ar galima sakyti, kad moni noras su kuo nors artimai draugauti yra
nulemtas prigimties? Kodl, js nuomone, galima arba ne?
Kaip, remdamiesi tuo, k suinojote iame skyriuje, galtumt paaikinti
patarles: nebk per saldus - visi laiys, nei per kartus, nes ispjaus;
Dieve, apsaugok nuo draug, o nuo prie pats apsisaugosiu?
Kodl galima tvirtinti, kad skmingiau bendrauti galima imokti?
Kada galima sakyti, kad student grups narius sieja tarpusavio
santykiai?
Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, jei savo tiksl pasiekiame,
tuo ukirsdami keli asmens, su kuriuo bendraujame, tikslo siekimui?
Kaip argumentuotumt savo atsakym?
Nuo ko labiausiai priklauso ms bendravimo su aplinkiniais skm?
28


29


30
2. PRADKIME NUO SAVS
Bendravimas - tai procesas, kuris prasideda ir usibaigia mumyse.
Mes siuniame savo idjas, jausmus aplinkiniams, gauname atgalin ry,
suvokiame ir, remdamiesi savo patirtimi, interpretuojame tai, k mums pranea
kiti. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo ms pai.
Tam, kad bendravimas bt skmingas, mes turime pradti nuo savs:
painti, atskleisti savj A. Todl, turdami galvoje Socrates patarim paink
save", mes aptarsime ms A prigimt, sismoninimo lygius bei formas. Taip
pat aptarsime, kaip mes pastame save bendraudami, nes tik bendraudami mes
galime geriausiai suinoti, kas mes esame ir kokie. iame skyriuje suinosite:
Kas yra js A ir koks jis yra?
Kodl ms A yra svarbus bendravime?
Kaip mums painti savj A?
Kodl, geriau paindami savj A, mes galime efektyviau
bendrauti?
Ms A vaizdas
I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad mogaus A yra labai paprastas ir
savaime suprantamas darinys, taiau tai apibrti nra lengva.
Psichologinje literatroje A apibdinimui vartojami vairs terminai:
autokoncepcija", A vaizdas", savivaizdis" ir daugyb kit. Danai ios
svokos suprantamos kaip sinonimai. Nepaisant svok vairovs, mogaus A
yra viena i svarbiausi asmenybs psichologijoje. A vaizdas yra ir socialinio
suvokimo dalis, nes mogus savirefleksijos dka tampa ne tik suvokimo
subjektu, bet ir objektu. Taigi kiekvienas mogus susikuria savo A vaizd,
palyginti pastovi, daugiau ar maiau sismonint ir igyvenam kaip
vienintel individo vaizdini ir nuomoni apie save sistem, kuria
vadovaudamasis jis sveikauja su kitais monmis ir vertina pats save. Kitais
odiais tariant, autokoncepcija, arba A vaizdas - tai ms ini apie save bei
nuostat savo pai atvilgiu visuma.
mogus gimsta neturdamas A vaizdo. K tik gims kdikis skiria
vairius aplinkos daiktus, garsus, vaizdus, taiau nesugeba savs iskirti i
aplinkos. Pamau, manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su j supaniais
monmis, vaikas pradeda painti save. Savojo A gyvavimas prasideda, kai
vaikas ima atskirti A nuo Ne a.
31
Suprantama, kad tirti kdiki A vaizd sunku, nes nemanoma
nustatyti, k kdikiai ino arba galvoja apie save. Taiau suinoti apie vyresni
vaik A vaizd mes galime juos testuodami B. Amsterdam pasilytu bdu (G.
Valickas, 1991). Vaikui nematant, raudonais daais idaoma dmel ant jo
nosies. Vliau vaikas privedamas prie veidrodio ir stebimos jo reakcijos.
Vaikai nuo 9 iki 12 mnesi, pavelg veidrod, paprastai nerodo joki
susidomjimo enkl. Bet nuo 21 iki 24 mnesi dmiai iri veidrod ir
lieia rankomis dmel ant savo nosies. itokia reakcija rodo, kad jie save
atpasta.
Rykiau galime stebti vaiko A vaizdo formavimosi pradi, kai jis ima
vartoti asmenin vard A". Vaikiko negatyvumo periodu, kuris pasireikia
fraze A pats", vaiko A vaizdas dar labiau prasipleia. Jis sismonina
daugyb savo gebjim ir savybi. Augdamas, brsdamas vaikas vis daugiau
suino apie save, todl jo A vaizdas sudtingja. Ypa savs sismoninimo
ribos isipleia paauglystje (A. Suslaviius, G. Valickas, 1999). Paaugliams
turti savj A labai svarbu, todl jie stengiasi bti originals, nepriklausomi.
Paaugliai paprastai ibando vairius A vaizdus skirtingose situacijose.
Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Kadangi
suaugusio mogaus A vaizdas formuojasi dalyvaujant vairiose socialinse
grupse (T. Shibutani, 1969), o mes priklausome daugeliui grupi, todl
subrendusios asmenybs A vaizdas sudtingas, susidedantis i daugelio
nevienodai sismonint element.
Dal A vaizdo mogus sismonina aikiai, dal - miglotai, o dalis A
vaizdo lieka nesismoninta (G. Valickas, 1991). A vaizd galime sivaizduoti
kaip daugiapakop piramid, kurios virn - sismoninta, vidurys - neaikiai
sismoninta ir pagrindas - nesismoninta dalis (2.1 pav).

32
Taigi kak apie save mes inome, kak ,jauiame", tik negalime
vardyti, ireikti odiais. Taiau mumyse egzistuoja ir kakas, ko mes
nesuvokiame. tai kodl vienaip ar kitaip pasielg mes kartais nustembame: kas
privert mus itaip elgtis? tai kodl mus kartais kamuoja nerimas, bloga
nuotaika, nemalons pojiai kne. Kai kurias mums nepriimtinas arba
grsmingas savojo A vaizdo dalis mes pametame", paslepiame" arba
istumiame pasmon. Labai danai A vaizdo dalys, kurias mes umirtame,
kuriomis stengiams atsikratyti, tampa vairi bendravimo sunkum
prieastimi. Todl mes savo pai pastangomis ar psichoterapijos pagalba
visuomet galime praplsti, pagilinti savo A vaizd, padaryti j vientisesn.
Daugialypio A vaizdo formos
Bet i tikrj joks a", net naiviausias, nra vienov, o labai
vairiapusikas pasaulis, nedidelis vaigdtas dangus, form, pakop ir bsen,
paveldjim ir galimybi chaosas. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi chaos
laikyti vienove ir kalba apie savo a", tarsi tai bt paprastas, tvirtai
suformuluotas ir aikiai apibrtas reikinys, tai i apgaul, prasta kiekvienam
mogui (net turiniam didiausi siekim), atrodo tokia pati btinyb, toks pat
gyvenimo reikalavimas, kaip kvpavimas ir valgis." (H. Hes (Hesse), 1992).
Kaip jums atrodo, koks yra ms A vaizdas? Ar jis vientisas, vieningas,
ar mogus, kaip rao H. Hesse, gali turti daugyb vairi A vaizd?
Kiekvienas mogus i tikrj gali turti kelet vairi A vaizd. Tai
matyti i to, kad daugelis moni turi lanksius A vaizdus, besikeiianius
vairiomis aplinkybmis.
vairs mokslininkai aprao skirtingas A vaizdo formas. Kelet j
apvelgsime.
Amerikiei psichologijos patriarchas W. James 1890 m. iskyr
empirin A, kaip reali subjekto savimons form ir ideal A - sivaizduojam
subjekto savimons form, priklausani nuo sisavint vertybi, ideal,
nuostat sistemos (Deims U. (James W.), 1982). Abi ios A vaizdo formos
yra susijusios su socialine mogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo
santyki su kitais monmis. Pavyzdiui, idealusis A priklauso nuo vaikystje
reikming mums asmen diegt norm ir reikalavim.
33
Reali ir ideali A struktros iskiriamos ir kitose koncepcijose. C.
Rogers (1961) atkreip dmes realaus ir idealaus A santyk. Jo nuomone,
svarbu, kad ios dvi A vaizdo formos kuo labiau sutapt, nes kuo didesnis
skirtumas tarp to, kok(-i) save matome ir kokiu(-ia) nortume bti, tuo
didesn tamp ir nerim patiriame. Vliau, remdamiesi C. Rogers teorija,
tyrintojai nustat, kad mons, kuri realusis ir idealusis A sutampa arba yra
artimi pasitiki savimi, pasiymi socialine pusiausvyra. Prieingu atveju mons
igyvena depresij, nerim, jauiasi nesaugs, jiems trksta socialins patirties.
Amerikiei psichologas M. Rosenberg (1965) iskyr kelias A vaizdo
dalis. Jis apra esamj A - dabartin, real asmenybs savs sismoninim;
dinamikj A, susijus su asmenybs trokimais, gyvenimo tikslais;
sivaizduojamj A, atspindint, kokia asmenyb, turt bti, priklausomai nuo
sisavint moralini norm ir elgesio standart turinio; potencial A, arba,
kokia asmenyb galt bti, priklausomai nuo realizavimosi galimybi;
idealizuot A, t. y. tok, kok malonu save matyti ir vaizduojamj A, arba
socialini kauki vairov, kurias individas naudoja vairiems savo asmenybs
trkumams pridengti.
XX a. pradioje du mokslininkai - C. Cooley (1902) ir G. Mead (1934)
sukr A vaizdo formavimosi teorijas. C. Cooley paskelb veidrodinio
atspindio teorij, kurioje iskyr veidrodin A. io autoriaus nuomone, A
vaizdas formuojasi atspindint aplinkini vertinimus ms atvilgiu. Kitais
odiais tariant, mes suvokiame save taip, kaip mus mato kiti. Kit moni
elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. Lygiai, kaip negalime matyti savo
veido be veidrodio, taip ir negalime suprasti savo A, nematydami, kokie mes
atrodome kitiems. iuo atveju yra labai svarbus bendravimas, nes apie kit
poir mus suinome tik bendraudami. Tai gali bti tiesioginis atgalinis ryys
pokalbio metu arba netiesioginis komentaras, kai nugirstame atsiliepimus apie
save atsitiktinai.
G. Mead savo teorijoje apra A matom kit akimis. C. Cooley
teorijoje veidrodinis A yra pasyvus, nes jis tik atspindi kit nuomones. Tuo
tarpu G. Mead teorija skelbia, kad mogaus A formuojasi realios sveikos su
kitais monmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to, kaip mogui sekasi
atlikti savo vaidmenis. G. Mead pastebjo, kad mons sugeba ieiti i savs",
atsidurti kito vietoje arba save matyti kit akimis. G. Mead teig, kad gebjimas
matyti save pat kaip objekt - tai viena i specifini mogaus ypatybi.
mogus gali vertinti savo elges taip, kaip kit moni arba taip, kaip kiti
mons vertina jo elges.
34
Psichologai H. Markus ir P. Nurius (1986) gilinosi vien i daugelio A
vaizdo form - galim A. Galimi A susideda i to, kuo mes galtume,
nortume (idealus A) ar net bijotume tapti. Kiekviename i ms gldi
daugelio galim A atvaizdai. Galimi A integruoja ms viltis, baimes,
fantazijas ir siekius bendr to, kuo galtume bti, vaizd. Galimi A stipriai
veikia ms elges, pasirinkimus, gyvenimo krypt.
Kai kurie mons yra sitikin, kad jie turi tikrj A, kuris stipriai
skiriasi nuo visuomenei rodomo A vaizdo. iuo pagrindu yra iskiriamas
vieas arba parodomasis ir realusis A. Realus A - toks, koks esu i tikrj, be
pagrainim su teigiamomis ir neigiamomis ypatybmis. Vieasis A atspindi
tai, kokius mes save parodome kitiems, nordami suderinti savo elges su
socialini norm reikalavimais (G. Valickas, 1991).
Viej ir realij (privai) A vaizdo dimensijas yra iskyr W. James,
S. M. Jourard, J. Gahagan ir daugelis kit (G. Valickas, 1991). M. Snyder
(1987), tirdamas viej A, pastebjo, kad mons skiriasi A vaizdo kontrols
ir reguliavimo intensyvumu. Kai kurie mons labiau stebi, reguliuoja ir
kontroliuoja savo vieai rodom A dal, o kiti prieingai - menkai reguliuoja ir
kontroliuoja savo viej A. Vieuoju A besirpinantys mons keiia savo
A vaizd, kad jis atitikt susidariusias aplinkybes ir aplinkini lkesius, o
maiau besirpinantys nesistengia kurti tam tikro vaizdio, bet kiekvienu
atveju nori maksimaliai ilikti savimi. mons, kuriuos M. Snyder priskiria
pirmajai grupei, elgiasi taip, tarytum turt daugyb A vaizd. Jie yra skirtingi
vakarliuose, susirinkimuose, auditorijose ir kitur. Nors jie gerai prisitaiko
vairiose socialinse situacijose, taiau j vieasis A gali stipriai ugoti
tikrj. Taigi ikyla autentikumo problema. Tokie mons menkai atskleidia
savo asmeninius jausmus, siekius, poreikius. Didja atotrkis tarp mogaus
nor ir elgesio bei veiksm. Todl gali kilti vairs neigiami efektai santykiuose
su kitais.
Antrosios grups asmenys, prieingai, bendraudami siekia tiesiog bti
savimi". Jie stengiasi kuo siningiau ireikti tai, k jauia ir msto, nelabai
atsivelgdami situacij. Kai mons nereguliuoja savo A vaizdo, jie tampa
nelanksts, todl j bendravimas taip pat negali bti efektyvus. ie mons gali
bti nejautrs bendravimo partneriai.
Mes aptarme kai kurias A vaizdo formas, taiau vairiose koncepcijose
j yra skiriama dar daugiau. Konkreiu momentu mumyse dominuoja tam tikra
A vaizdo dalis, o kitos tampa fonu. Fone esantis A vaizdas gali tapti
dominuojaniu, o dominuojantis - pereiti fon.
35
Visi A vaizdai atspindi vidin mogaus pasaul ir susieja su gyvenimo
patirtimi bei aplinkiniais monmis.
Savistaba
Vienas svarbiausi savs painimo bd - savistaba. Savistaba - tai savo
paties psichini reikini ir veiksm stebjimas, procesas, kurio metu mes
velgiame savo vidin pasaul, stebime savo mintis, jausmus, norus, ketinimus.
Gali pasirodyti, jog savistaba yra toks paprastas dalykas, kur neverta
gilintis. Kiekvienas sveikos psichikos mogus gali lengvai eiti" savo vidin
pasaul ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis, jausmus ar norus.
I tikrj, stebdami save, mes randame kai kuriuos atsakymus mums rpimus
klausimus. Taiau, kalbant apie savistaba, negalima pamirti dviej dalyk.
Pirma, savistabai mes skiriame labai maai laiko. Nordami tai patikrinti M.
Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) atliko tyrim, kuris patvirtino, kad
didij ms kasdienini mini dal sudaro mintys apie darb, kasdienius
rpesius, aplinkinius mones. mons, tyrj nuomone, msto apie save
stulbinaniai retai. Ir antra, netgi tada, kai mes usiimame savistaba, ne visi
ms jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami smoningam suvokimui.
Trumpai tariant, savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. Ir, jeigu savistaba
bt vienintelis ms ini apie save altinis, mes turtume nemaai problem.
Nors mes gana retai sutelkiame dmes save, taiau kartais susiduriame
su kakuo, kas paskatina mus domtis savimi. Tai gali atsitikti igirdus savo
balso ra, pamaius save televizoriuje, stebint save veidrodyje ar pajutus, kad
kiti mons mus stebi ir 1.1. Tuo metu mes atsigriame save, imame stebti ir
vertinti savo elges, jausmus, ketinimus, lygindami juos su vidiniais standartais
ir vertybmis (C. S. Carver, M. F. Scheier, 1981). Mes ne tik stebime save, bet
ir atliekame savianaliz, padedani mums geriau save painti.
Savistabos padariniai gali bti vairs: skausmingi, diuginantys ir pan.
Jeigu analizuodami save mes atrandame kakoki savo trkum, galime
griebtis savistabos vengimo strategijos. Pavyzdiui, J. Bybee ir jos koleg
tyrimas parod, kad kuo daugiau mons galvoja apie savo idealj A, tuo
nerimastingesni ir piktesni jie jauiasi (J. Bybee ir kt, 1997). Gilintis save
lyginant idealj ir realj A yra nemalonu, todl kai kurie mons ima vengti
ios veiklos, skaitydami knygas, irdami televizori ir 1.1. Kiti, bgdami nuo
savs, ima piktnaudiauti alkoholiu, vartoja narkotikus, be saiko valgo.
Kratutin savistabos ubaigimo forma - saviudyb. Faktas, kad mons,
36
nordami pabgti nuo savs, nusiudo, rodo, jog savistaba i ties gali bti
labai nemaloni ir pavojinga.
Taiau savianaliz ne visada yra nemaloni. Jeigu tau pasisek, tu
pasiekei gyvenimo tiksl, tai, inoma, mintys apie save gali bti labai malonios.
Kartais mstymas apie save gali bti bdas ivengti iors problem. Kai
kurie mons yra pernelyg nugrimzd savo vidin pasaul. is kratutinumas
irgi nra geras. F. Dostojevskio apysakos Uraai i pogrindio" (1956) herojus
sako: Prisiekiu tau... bti perdaug susirpinusiu savimi yra liga, tikra, visika
liga". Mstydami apie save, mes danai mstome apie savo neatitikim ms
pai moralinms nuostatoms ir standartams. M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski
(1982) teigia, kad moni mintys apie save daniau yra nemalonios. S. Nolen-
Hoeksema domjosi, kaip jauiasi mons, mstantys apie save. Jos rezultatai
buvo tokie: pirmiausia, moterys gilinasi savo vidines bsenas daniau, negu
vyrai, antra, mons, daniau pasineriantys savo vidinius igyvenimus,
daniau bna prislgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema, 1990).
Kitas svarbus savistabos aspektas - savo elgesio stebjimas. Jeigu mes
negalime identifikuoti savo jausm ar nuostat kieno nors atvilgiu, galime tai
padaryti stebdami savo elges (D. Bem, 1972). D. Bem savs suvokimo teorija
teigia, kad kai ms nuostatos ar jausmai nra aikiai apibrti, mes
sprendiame apie juos, stebdami savo elges tose situacijose, kuriose tos
nuostatos ir jausmai kyla.
Tikriausiai sutiksite, kad apie kit moni jausmus bei nuostatas mes
sprendiame pagal j elges. Kauzalins atribucijos teorijos krjas F. Heider
teigia, kad mons danai bando aikinti kieno nors elges, priskirdami jam
vidines arba iorines prieastis (F. Heider, 1958). Vidins prieastys - tai
asmenybs savybs, gebjimai ir pan., o iorins - tai aplinkybs, situacijos ir
pan. Pavyzdiui, jeigu js bandysite isiaikinti, ar js draugui patinka
lietuvika pop muzika, stebsite jo elges. Jeigu pastebsite, kad jis danai
klauso Ryio Cicino kompaktini disk, nors nra jokio iors spaudimo ar
ribojim, tai jo elgesiui priskirsite vidines prieastis ir nusprsite, kad jam
tiesiog patinka lietuvikos popmelodijos. D. Bem savs suvokimo teorija teigia,
kad lygiai taip pat mes sprendiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime
savo elges ir situacij, kurioje jis pasireikia ir bandome nusprsti, kodl mes
taip elgiams. D. Bem teorij patvirtina ir daugyb tyrim. F. Heider pastebjo,
kad kaip kit, taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir iorines prieastis.
Taiau vliau nustatyta, kad tarp to, kaip mogus aikina savo ir kit moni
elges, yra skirtumas. mons labiau link priskirti vidines prieastis kit
37
moni elgesiui nei savo. i tendencija vadinama veikjo-stebtojo" efektu.
Mes esame veikjai", kai bandome isiaikinti savo paties poelgi prieastis ir
stebtojai", kai bandome paaikinti kieno nors kito elges. Mes stebime save,
savo elges skirtingose situacijose ir suprantame, kad kiekvienu atveju ms
elgesys gali bti kitoks, todl savo elgesiui mes link priskirti iorines prie-
astis. Aikindami kit elges, mes danai pervertiname asmenybs tak ir
nepakankamai vertiname situacijos poveik.
Nuo to, kaip mes aikiname savo elges - ar remdamiesi vidinmis, ar
iorinmis prieastimis, priklauso ms veiklos rezultatai.
Bendravimas ir savs painimas
Savistaba mes gauname tik dal informacijos apie save. Didele dalimi
savs painim takoja aplinkiniai. Jau W. James 1892 m. pabr socialini
ryi svarb savs painimui (Deims U. (James W.), 1982). Jis pastebjo
vairius A vaizdus moguje, besiformuojanius skirtingomis socialinmis
situacijomis. sivaizduokite psicholog, kuris laisvalaikiu mgsta jodinti.
Dalyvaudamas tarptautinje psicholog konferencijoje jis demonstruoja vien
savo A aspekt, o treniruodamasis, dirbdamas arklidje ar bendraudamas su
kitais raiteliais jis jau rodo kit savo A. Jis tampa paprastesnis, pasikeiia jo
odynas, pokalbi temos ir 1.1. Mes ne tik save skirtingai parodome vairiems
monms; svarbu ir kaip jie priima tai, k mes rodome arba kaip jie atspindi
ms pai vaizd.
Jau susipainome su C. Cooley ir G. Mead teorijomis, kuriose kalbama
apie savs matym kit akimis. Gebjimas matyti save kit akimis labai
svarbus savs painimo veiksnys. Jeigu mes neturtume jokio socialinio
veidrodio", tai sivaizduotume tik miglotus savo A kontrus. Ar prisimenate
kdikio ir raudonos dms" test? Kodl nuo 9 iki 12 mnesi vaikai
nereaguoja raudonai idayt savo nos? Viena i prieasi yra ta, kad iki
vieneri met vaikai turi daug maiau socialinio bendravimo patirties nei
vyresni.
Bendravimo svarb savs painimui parod ir eksperimentas su
didiosiomis bedionmis. G. Gallup (1977) palygino impanzi, augusi tarp
kit, ir socialiai izoliuot, elges. Jis atliko labai pana k tik mint
raudonos dms" eksperiment. Bedions buvo udarytos po vien
kambariuose. Joms nematant tyrjai raudonais daais idaydavo kaktas. Vliau
kambarius buvo neti veidrodiai. Socialin patirt turinios bedions
38
demonstravo toki pai reakcij kaip ir vaikai - jos tuoj pat m tyrinti
raudonas dmes ant savo galv. Tuo tarpu izoliuotos bedions nereagavo
dmes - jos savs neatpaino. Taigi primatams, kaip ir monms, bendravimas
yra vienas svarbiausi savs suvokimo ir savs painimo veiksni.
Bendraudami mes ne tik stebime save kit akimis, bet kartu ir lyginame
save su aplinkiniais. Socialinis palyginimas - tai mogaus savs painimo
bdas, kuomet savo savybs lyginamos su kit moni ypatybmis. Lygindami
save su kitais, mes galime isiaikinti, kiek esame blogesni arba geresni u
kitus ir kiek esame panas arba skirtingi nuo kit. Mes lyginame save su
kitais, kai nesame tikri dl savo elgesio, jausm, sugebjim ir pan.
sivaizduokite, kad jums pasilyta atlikti socialinio jautrumo test, kuris
matuoja, kaip js reaguojate kit moni problemas. Tarkime, kad js
surinkote 35 balus. Taiau jums is skaiius nieko nesakys tol, kol nesuinosite,
kaip test atliko kiti js grups nariai. Jeigu pasakytume, kad js grups
draugai surinko nuo 0 iki 20 bal, tikriausiai pagalvotumte: Pasirodo a esu
labai jautrus aplinkiniams mogus".
Sis pavyzdys iliustruoja L. Festinger (1954) socialinio palyginimo
teorij, kuri skelbia, kad mons suino apie savo ypatybes, lygindami save su
kitais monmis. i teorija ikelia du svarbius klausimus: pirma, kada mes
lyginame save su kitais ir antra, su kuo mes save lyginame. Mes lyginame save
su kitais, kai nra objektyvi kriterij ar apibrt standart, kuri dka mes
galtume save vertinti. Taip pat mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri
dl savs tam tikromis situacijomis. Tai reikia, kad, kai mes nesame tikri,
pavyzdiui, ar mes elgiams gerai konkreiu atveju, mes stebime kitus mones
ir lyginame savo elges su j.
Kitas klausimas, su kuo mes save lyginame? Tarkime, js domits savo
gabumais dailei. Tam, kad suprastumte, ar esate gabus(-i), privalote lyginti
save su kitais. Js galite lyginti save su Picasso, su savo jaunesniu broliu ar
seserimi arba su savo bendraamiais, kartu su jumis lankaniais dails studij.
Natralu, kad js pasirinksite treij variant. Paprastai, lygindami save su
kitais, mons renkasi panaesnius save tuo poymiu ar savybe mones.
Vadinasi, jeigu js stebsite ir vertinsite savo dails bendramoksli gabumus,
suprasite, kokie yra js gabumai dailei.
Taiau, lygindami save su kitais, mes ne visada pasirenkame tinkamus
asmenis. iuo poiriu galime skirti du palyginimo tipus: auktyn orientuot ir
emyn orientuot socialini palyginim. Auktyn orientuotas socialinis
palyginimas reikia, kad mes lyginame save su geresniais, stipresniais
monmis u save. Lyginimas savs su pranaesniais u save gali padti
39
apibrti siektinus standartus, taiau gali ir eisti ms Ego, nes mes nuolatos
matysime save kaip prastesnius, blogesnius u kitus.
Kartais mes naudojame socialin palyginim, palaikant ms Ego.
Mums labai svarbu tikti savo meistrikumu, savo puikiais gebjimais
kakurioje srityje. Taigi mes naudojame emyn orientuot socialin palyginim.
Mes lyginame save su silpnesniais, prastesniais u mus. Tai vadinama
apsisaugojimo arba savo verts klimo strategija (L. G. Aspinvvall ir S. E.
Taylor, 1993; T. J. Reis, M. Gerrard ir F. X. Gibbons, 1993). Taiau, jeigu mes
kalbame apie savs painim, tai naudingiau vis dlto yra savo savybes vertinti,
lyginant save su panaiais monmis (D. Thornton ir A. J. Arrovrood, 1966).
Socialinis palyginimas yra labai svarbus savs painimui. Stebdami
kitus mones, mes galime modeliuoti savs vertinim. Be to, savs lyginimas
su kitais takoja ir pat savs suvokimo turin. Taigi didel dalis informacijos,
kuri mes suinome apie save, yra nulemta bendravimo su aplinkiniais:
lyginame save su mus supaniais monmis ir matome save tokius, kokius mus
mato kiti.
Savs painimas atsiveriant
Atsiskleisdami kitiems, mes geriau pastame save. Savo mintis,
lkesius, nuomones, poirius, jausmus igryninti mes galime, apie juos
pasakodami kitiems. Kalbdami apie savo jausmus, norus, mintis, mes juos
geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname, k apie ms vidin A mano
aplinkiniai. F. Porat rao (1991), kad tik atsiverdami kitam mogui, mes galime
pasiekti auktesn savs suvokimo lyg.
Turime pripainti, kad ne visuomet esame atviri sau. Taiau dar daniau
nesame atviri kitiems. Rodyti save kitokius, nei esame arba slpti savj A nuo
aplinkini nenaudinga. Daniausiai tai sukelia tamp. mons, kurie stengiasi
kak nuslpti nuo kit, paprastai skleidia apgaulingus enklus, nes j
siuniama verbalin ir neverbalin informacija nra adekvaios. Pirmiausia kyla
tampa apsimetinjanio mogaus viduje, o vliau situacija priveria sitempti ir
aplinkinius mones, nes jie jauia, jog bendrauja ne su tikruoju A. Taigi
bendravimas tampa komplikuotas.
Silydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame, mes
neteigiame, jog taip elgtis turite su visais ir visada. Yra daugyb prieasi, dl
kuri danai mes negalime bti atviri. Mes negalime atsiverti, kad
nesutrikdytume aplinkini, kad apsaugotume kit jausmus ir pan. Taigi
40
atsiskleidimas privalo bti diferencijuotas. Paprastai mes nujauiame, kam ir
kiek atsiverti. Savigarba, nusistovjusios bendravimo taisykls, psichologinis
klimatas ir daugyb kit veiksni lemia ms atsiskleidimo lyg. Noras
atsiskleisti priklauso nuo visuomens kultrini vertybi, nuo mogaus
priklausomybs subkultrinei grupei. Jeigu kultra neskatina artim santyki,
isikalbjimo apie savo viltis, jausmus, nuogstavimus, tai ji gali tapti rimta
klitimi savs atskleidimui.
Savs atskleidimas priklauso nuo pasitikjimo mogumi, kuriam
atsiskleidiame. Todl nuoirdiai mes kalbame su tais, kuriais pasitikime. Tuo
paiu atsiskleidimas skatina pasitikjim ir padeda umegzti tarpusavio
santykius. C. Rogers (1961) teigia, kad tam tikras savojo A atskleidimo
laipsnis padeda tarpusavio santykiams.
Ypatingas dmesys buvo atkreiptas tai, kad atsiskleidimas skatina
tarpusavio santyki umezgim (J. Altmann, 1972). Taigi atsiskleidimas yra
veiksmingas bendravimo pradioje. Atvirumas skatina atsakomj partnerio
atsiskleidim. Atvirumas priimamas kaip pasitikjimo enklas ir savo ruotu
didina partnerio pasitikjim mumis. Nors atsiskleidimas ir yra vienas i bd,
padedani pradti bendrauti su kitais, taiau svarbu neumirti, jog tai yra tam
tikra subtili abipusio bendravimo forma. Ji veikia tik tuomet, kai yra tarpusavio
pasitikjimas, kai demonstruojami tam tikri neodiniai pritarimo enklai,
rodantys, jog mogus nori umegzti santykius. Labai svarbu atsivelgti kito
mogaus norus bei jausmus, bti empatikam. Vadinasi, savalaikis ir saikingas
savojo A atskleidimas bendraujant gali bti labai naudingas.
Psichologijoje silomas gana paprastas modelis, kuriuo remiantis galima
pavaizduoti maskuojam savj A ir parodyti galimus A pasikeitimus
atsiskleidiant. io modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Luft,
1969). J garbei modelis vadinamas Johari langu.
sivaizduokite, kad kiekvienam mogui yra bdingos keturios
asmenybs erdvs ": atvira, neaiki, paslpta ir neinoma.
Keturi langai vaizduoja keturias galimas mogaus A erdves", kurios
skirstomos pagal tai, k asmuo ino ir ko neino apie save, bei k ino ir ko
neino apie j kiti. Atvira erdv" yra viea. Ji apima informacij, kuri mes
inome apie save ir kiti ino apie mus, pavyzdiui, ms vard, profesij ir pan.
Paslptoje erdvje" mes slepiame nuo kit tai, ko nenorime, kad jie inot
apie mus - savo baimes, fantazijas ir pan. Neaiki erdv" susideda i dalyk,
kuriuos apie mus ino kiti, taiau mes j nesame sismonin. Pavyzdiui,
aplinkiniai gali pastebti, kad mes pernelyg stipriai kvpinams, kad esame
labai triukmingi ir pan. i informacij apie save mes galime gauti atgaliniu
41
ryiu, t. y. kiti mons gali pasakyti apie mus tokius dalykus, kuri mes patys
nejuntame. Paskutinioji, paslaptingiausia neinoma erdv" yra nepastama
niekam, nei mums, nei kitiems. ioje srityje yra dar neatrastos asmenybs
ypatybs, pasmonje gldintys A aspektai.

2.2 pav. Johari langas
Pagrindinis Johari lango principas tas, kad pasikeitus kam nors viename
lange, pasikeiia ir kiti. Galimi keturi atvirumo stiliai, kuriuos lemia asmens
noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryiui.
Jeigu bendraudami mes stengiams gauti atgalin ry, tai galime i kit
apie save suinoti daugyb dalyk ir i informacij perkelti atvir erdv".
Jeigu bendraudami mes atsiveriame, tai apie mus nauj dalyk suino
aplinkiniai ir vl mes prapleiame savo atvir erdv". odiu, mons, kurie
noriai atsiveria bei noriai priima informacij apie save i kit, turi daugiausiai
galimybi ir formuoti brandius tarpasmeninius santykius, ir giliau painti save.
Ir atvirkiai, jeigu mes usisklendiame savyje, negauname atgalinio ryio,
mes blogiau suvokiame save, ir nuo to nukenia tarpasmeniniai santykiai.
42
Atvirumas visada rizikingas. Atskleisdami savo jausmus, rizikuojame
labiausiai. Taiau rizikuodami galime laimti.
Savojo A atskleidimo sek galtume nusakyti taip: atsiskleidimas-
atgalinis ryys-savigarba. Jeigu mes kak atskleidiame apie save, kiti tai
daniausiai atsako pasitikjimu. is pasitikjimas duoda pagrind tolimesniam
atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidianio asmens savigarb.

2.3 pav. Keturios Johari lango erdvi kitimo galimybs
Bendraudami ir atskleisdami savj A, mes dalijams informacija
(supaindiname kitus su savimi, o aplinkiniai supaindina mus su savimi) bei
kuriame abipusiu pasitikjimu pagrstus santykius. ios dalybos slygoja savojo
A ir kit painim, tarpusavio santyki stiprjim bei gilj im. Jeigu
bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti, vadinasi, verta rizikuoti.
Pamstykite, ar, bendraudami su draugais, galtumte bti atviresni, nei
buvote iki iol?
Savs painimas ir savigarba
Savs painimas apima ne tik savo charaktering bruo bei ypatybi
inojim, bet ir j vertinim. Mes jau minjome, kad A vaizdas yra ini apie
save visuma, taiau ios inios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu.
Savj A metaforikai galtume palyginti ir su istorija, ir su istoriku. Kaip
istorija, ms A atsako klausim kas a esu" bei apibendrina savs
suvokim. Kaip istorikas, A itraukia informacij apie mus i ms pai
patirties ir i kit moni. Ms A kaip istorikas yra vertintojas, kritikas.
Atsakydami klausim kas a esu", js tikriausiai pamintumt:
studentas". Bet js esate ne bet koks, js esate geras" arba blogas" studentas.
Vadinasi mes turime ne tik savj A vaizd, bet ir pozityvj ar
43
negatyvj A. Savosios verts jausmas, arba savs vertinimas - tai savs paties,
savo galimybi, savybi ir vietos tarp kit moni vertinimas. Savs vertinimas
susijs su savigarba. Neigiamas savs vertinimas susijs su ema savigarba, o
teigiamas - su aukta. Savigarba - tai pagarbos paiam sau, pasitikjimo savimi
jausmas.
Paprastai mes save vertiname vairiais bdais: lygindami su kitais
monmis, interiorizuodami (priimdami kaip savus) kit moni vertinimus,
stebdami savo elges ir iorinius situacinius veiksnius, priepastatydami savo
pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus.
Asmenybs savigarba formuojasi, girdint ir sidmint aplinkini
vertinimus. Ypa tai bdinga vaikystje. Vaikystje svarbiausi vaidmen
atlieka suaugusij - tv ar globj vertinimai, vliau mokykloje - mokytoj.
Taigi vaiko adekvataus savs vertinimo formavimsi lemia tv ir vaik
tarpusavio santyki bei tv vertinim ypatumai.
Savigarba priklauso nuo to, kokias normas ir vertybes mes esame
sisavin. Jeigu js augote eimoje, kurioje buvo auktinama savikontrol, tai
galite pradti savs nemgti u tai, kad streso metu tampate jautrus(-i).
Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkini pritarimo (ireikiamo odiais arba
neodiniais enklais). S. Coopersmith (1967) pastebjo ry tarp jaunuoli
savigarbos ir pritarimo, kurio jie susilauk i savo tv vaikystje. Jaunuoli,
kuri tvai buvo autoritariki, retai leisdavo savo vaikams pasijusti vertintiems,
savigarbos laipsnis buvo emesnis. mons stengiasi ne tik ilaikyti, bet ir
pakelti savigarbos lyg, todl siekia pritarimo i aplinkini. Tai slygoja ms
prisitaikym visuomenje, kad atitiktume jos vertybes ar normas. Mes
prisitaikome fizikai, emocikai ir intelektualiai. Prisitaikymas pirmiausia yra
vidinis procesas, bet prisitaikome ir iorikai: apranga, elgesiu, kad btume
patraukls kitiems. Jeigu bendraudami gauname teigiam atgalin ry,
patvirtinant ms skm, tai savigarba kyla.
Savigarba, kaip supratote, nra pastovus jausmas. Savigarba vairiais
atvejais gali kisti tam tikra amplitude. Mes galime kalbti apie bendr
savigarbos lyg - kai vertiname savo asmenyb apskritai ir apie konkret lyg
konkreioje situacijoje, kai vertiname atskiras savo ypatybes, poelgius,
veiksmus. sivaizduokite mog, kuris yra atstumtas, usidars, nepasitikintis
savimi. Mes matome, kad jo savigarbos lygis - emas. Taiau jeigu js
patektumt kartu su juo valt, tai galbt suinotumt, kad jis yra irklavimo
empionas ir vienintelis js kompanijoje moka valdyti valt. Jo pasitikjimas
savimi tokioje situacijoje netiktai iaugt.
44
Savs vertinimas gali bti skirstomas savo bruo, kurie reikiasi tam
tikroje situacijoje ir tam tikru laiku, vertinim ir savo bsenos vertinim.
Bsenos vertinimas susijs su savs vertinimu situacijoje, kai, pvz., js
neilaikote testo (tai emina js savigarb), arba kai igirstate kompliment
(js savigarbos lygis gali pakilti).
Daniausiai mons apie save link manyti gerai. Mes esame motyvuoti
ilaikyti savigarb. H. Markus (1980) ra: viena didiausi psichologijos
ties - ta, kad mons daro visk, kad apsaugot savo Ego ir ilaikyt
savigarb". Mes i tikrj naudojame daugyb bd iam tikslui pasiekti.
Nei vienas i ms negalt pasigirti, kad viskas gyvenime sekasi
vienodai gerai. Vienose srityse mums sekasi labiau, kitose prasiau, o kai kur
visai nesiseka. Kompensuoti savo neskmes mes galime, pervertindami savo
vaidmenis. Galime susikoncentruoti vienus savo A aspektus ir ignoruoti
kitus. iuo atveju irykja skirtumas tarp moni su aukta ir ema savigarba.
mons, kuri savigarba aukta, gerai ino savo teigiamas ir neigiamas puses.
Taiau, apibdindami save, jie akcentuoja teigiamas savybes, nes galvoja, kad
pozityvs bruoai yra svarbiausi. Jie ne tik gerai pasta save, ino vairius
savojo A bruous, bet ir tarp i bruo ilaiko grietas ribas.
Taigi kai mones su aukta savigarba kakurioje srityje itinka neskm,
jie geba susitelkti ties teigiamais savo A bruoais. Jeigu js savigarba aukta
ir netiktai jus paliko draugas arba draug, galsite labiau atsidti studijoms,
akcentuoti studento vaidmen ar pan. Bet jeigu js savigarba ema - jausits
labai vienias ir nelaimingas.
ema savigarba yra susijusi su menku savs painimu (J. D. Campbell,
1990). Taigi mons su ema savigarba blogiau ino savo ypatybes ir j
konkrets savs vertinimai nra aikiai diferencijuoti.
Ms savigarbos lygis labai svarbus, nes jis atsispindi bendravime. Ir
aukt, ir em savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei
kalbos bdas.
mons, kuri savigarbos lygis auktas, bendrauja atvirai, tiesiai,
utikrintai. J odynas platus ir lankstus. Jie kalba tvirtai, neabejodami. J
odiuose galime velgti ir savo klaid pripainim, ir atsakomyb u savo
veiksmus. ie mons rpinasi kitais ir sugeba ujausti. Jie nereikalauja sau
ypatingo dmesio, j poiris save tvirtas, todl jie nebijo kritikos ir
neskmi. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo i aplinkini. ie
mons jauiasi gerai, bdami ir su pranaesniais u save.
Tie, kuri savigarbos lygis emas, kurie nepasitiki savimi, bdami tarp
moni jauiasi bejgiai. Jie nenori rizikuoti, umegzdami santykius su kitais
45
monmis, todl labai apriboja savo bendravim. Jiems bdinga suglebusi
laikysena, apsaugini" gest gausa, jiems trksta gyvumo. Kalbdami ie
mons nuolat sau prietarauja, apie kitus kalba su pavydu. J kalbos formos
bna nerytingos. Tie, kuri savigarba ema, danai vartoja tokius odi
junginius kaip tu geriau inai", kaip pasakysi" ir 1.1. Jie pesimistai, neigiamai
vertina savo socialinius gebjimus ir rezultatus, kuri pasiekia. Jie nepalankiai
iri aplinkinius ir tikisi nepritarimo i kit. Jie lengvai pasiduoda takai ir
nesugeba apsiginti nuo negatyvi kit moni vertinim.
ema savigarba brangiai kainuoja. Su ema savigarba susijusios tokios
bdos, kaip narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas. Mokslininkai
nustat, kad egzistuoja koreliacinis ryys tarp emos savigarbos ir gyvenimo
problem (D. G. Myers, 2000).
Aukta savigarba - prieingai, galinga, malonum teikianti jga. C.
Rogers (1961) apie savigarb ra: Tai nra mgavimasis savimi, i tikro tai
tylus malonumas bti kakuo". I esms mons, kurie ieko laims, turt
geriau usiimti savigarbos didinimu, nes tie, kuri aukta savigarba, jauiasi
laimingi (J. Brochner ir A. J. B. Hulton, 1978; J. D Brown, 1991).
Pasvarstykite;
Prisiminkite save, kai paskutin kart vieai pasisakte. Kaip
pakito js savs suvokimas?
K tuo metu apie save galvojote?
K tuo metu jautte savo paties(-ios) atvilgiu?
Kokiu(-ia) jus laiko dstytojai, tvai ir draugai? Kuo skiriasi j
sukurti js paveikslai? Jei skiriasi, kodl?

46


47


48
3. GYVENIME - KAIP SCENOJE
Jau XVI amiuje W. Shakespeare pastebjo, kad visas pasaulis - tai
scena, o visi mons - aktoriai. Poetas svarst apie vairiais gyvenimo tarpsniais
atliekamus skirtingus vaidmenis. iuos vaidmenis jis labai taikliai apibdino,
praddamas nuo kdikio, spiegianio ant aukls rank, moksleivio, kaip sraig
liauianio mokykl, simyljlio, dsaujanio kaip krosnis, kareivio,
siekianio savs iauktinimo net patrankos iotyse, teisuolio su apvaliu pilvuku
ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu, lepetmis apsiavusiu juokdariu
su nudribusiais skruostais ir per didelmis jaunysts laik kelnmis. Gyvenime
vaidmen yra dar daugiau. Tikriausiai patyrte, kad kai tik pasikeiia irovai",
keiiasi ir js vaidmenys. iame skyriuje aptarsime, kaip mes pasirodome,
bdami su kitais, todl ia galsite rasti atsakymus iuos klausimus:
Kaip mes pasirodome kit akivaizdoje ir kaip pasirodydami
veikiame kitus?
Kokius vaidmenis atliekame?
Kokiais bdais siekiame padaryti tam tikr spd aplinkiniams?
Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo A?
Socialiniai vaidmenys
Dabar apvelgsime visuomenei rodom asmenybs A dal, arba viej
A. Js jau inote, kad mumyse gldi vairs A vaizdai. Kiekvienoje
konkreioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo A puses.
Kontaktuodami su kitais, mes odiais, neverbaliniais signalais bei elgesiu
visada prisistatome, kokie esame arba nortume bti (R. M. Arkin ir J. A.
Sheppard, 1990; B. M. De Paulo, 1992; M. R. Leary, 1995; P. R. Nail, M. D.
Van Leemven ir A. B. Powell, 1996 ir 1.1.). Savs pateikimas - tai elgesio
bdas, kur mes naudojame bdami su kitais monmis tam, kad atitiktume savo
idealj A, kad geriau atliktume savo pasirinkt vaidmen kad galtume
kontroliuoti kit poiri mus, kad paveiktume tarpusavio sveikos proces (G.
Burton ir R. Dimbleby, 1996).
Bdami tarp kit moni, mes siekiame pasirodyti taip, kad aplinkiniai
susidaryt apie mus tok spd, kokio mes pageidaujame. Taigi mes tampame
savo paties A vadybininkais". Kitais odiais tariant, bendraudami su grupe
49
arba net su vienu asmeniu, mes kuriame ir kontroliuojame spd. spdio
krimas suprantamas kaip smoningas arba nesmoningas procesas, kurio
metu asmuo elgiasi vieumoje taip, kad sukurt jo siekius ir poreikius
bendraujant atitinkant vaizd (E. Goffman, 2000; B. R. Schlenker ir M. F.
Weigold, 1992).
Apie tai, kaip mes save pateikiame bei valdome spdius, vaizdiai ra
amerikiei antropologas E. Goffman. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi
dramaturginiu" modeliu, kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo
metafora. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personao
aspektus, taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo A vaizdus. Kaip ir
teatras, realus gyvenimas susideda i scenos ir ukulisi. Tik realiame
gyvenime mes esame aktoriai, publika ir reisieriai tuo paiu metu (E.
Goffman, 2000).
Kavinje, staigoje, namuose ir kitose vietose mes esame iek tiek
skirtingi. Aplinka tarytum deformuoja" ms A, priveria mus vienaip ar
kitaip elgtis. Ms A turi atitikti konkrei situacij, taigi mes turime bti
tokie ir elgtis taip, kaip i ms tikimasi. Priklausomai nuo konkrei slyg
mes visada esame priversti persiknyti vien ar kit vaidmen.
Amerikietis sociologas R. E. Park (1950) knygoje Ras ir kultra" rao,
kad mes kiekvienas visados ir visur, daugiau ar maiau smoningai atliekame
tam tikr vaidmen..." Vaidmuo socialinje psichologijoje apibriamas kaip
mogaus elgesio bd visuma, bdinga kuriai nors veiklos sriiai. Tai reikia,
kad tam tikromis gyvenimo aplinkybmis mes tikims i mogaus joms
adekvataus elgesio. Jeigu mons elgtsi ne taip, kaip i j reikalauja vaidmuo,
ikilt grsm visuomens tvarkai. tai, pavyzdiui, kiekviena moteris, mona
tikisi sulaukti i savo vyro dmesingumo, velnumo, paramos. Jei vyras
supainiot" vaidmenis ir imt rodyti visa tai kitoms moterims, tikriausiai
eimai ikilt pavojus.
Neapsirikite, odis vaidmuo" nereikia apsimestinio, netikro elgesio.
Kartais gyvenime mums i tikrj tenka gan cinikai vaidinti" tam tikr
vaidmen, kuriuo mes patys netikime, taiau kalbsime ne apie tokius
vaidmenis. Mes atliekame vaidmenis, keisdami savo elges taip, kad
padarytume kitiems troktam spd. Tuo paiu mes vaidmenis
internalizuojame - pasisaviname, jungdami bendr savo asmenybs
kontekst. Ms atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama ms A vaizdo dalimi
(R. E. Park, 1950). Vaidindami mes ne apgaudinjame, bet ventai tikime, jog
ms A, poiriai, idjos bei veiksmai tuo metu yra tikri.
50
Mes imokstame savo vaidmenis realiame gyvenime, kaip aktoriai
scenoje. Taiau ia irykja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Kiekvienas
profesionalus aktorius geba persiknyti vien ar kit vaidmen ir grti save.
Realiame gyvenime, sijautus vaidmen, ieiti" i jo nelengva, nes jis tampa
ms pai dalimi.
Kartais ms vaidyba, kuriant troktam spd yra labai stipri. Pvz.,
pirmojo pasimatymo metu, duodant interviu televizijai ir 1.1. Jeigu mes
netenkame publikos" arba atsiduriame tarp artimiausi, mus puikiai
pastani moni, vaidyba susilpnja.
E. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. Paprastai mes
priklausome vairioms socialinms grupms. Taigi esame vairi komand -
eimos, mokyklos, darboviets, banyios ir daugybs kit grupi - nariai.
Vienas i komandos tiksl - pristatyti savo socialin grup. Pvz., firma stengiasi
sudaryti aplinkiniams efektyvios, darnios, patikimos staigos spd. Sukuriama
komanda, kuri privalo vaidinti" kartu. Komandin vaidyb" paprastai
koordinuoja lyderis. Komandos turi tam tikr paslapi, kurios
neatskleidiamos ne komandos nariams. J bendravime naudojami vairs
kodai, simboliai, danai nesuprantami paaliniams monms. Pabandykite
stebti komandin vaidinim", kai esate parduotuvje, restorane ar kitoje
staigoje.
Siekdami sukurti norim spd apie save ar savo grup, mes keiiame
ne vien elges, bet ir ivaizd bei socialin aplink. Taigi dabar, remdamiesi
kauks idja, trumpai apvelgsime, kaip mes valdome savo ior. Skirtingai nuo
kai kuri kit pasaulio kultr, ms, vakarietikoje kultroje, mons
neneioja kauki fizine prasme. Taiau, nordami sukurti savo vaizd, paslpti
ar apsaugoti savo tikrj A, mes naudojame gausyb vairi kitos ries
kauki". Tam tikros ries kaukmis galima laikyti makia ar ukuosen.
Akiniai, ypa jei jie tamss, gali bti asmenyb maskuojanti kauk. Netgi
ypsena kai kada apibdinama kaip kauk (J. Fast, 1970). Mes galime ypsotis
itis dien bet ypsena gali slpti ms tikruosius jausmus - pykt, baim ar
susierzinim. Didiausi kauki pasirinkim mums silo drabui parduotuvs.
Drabuiai, be prastini savo funkcij, atlieka daugyb kit. Drabuiai padeda
mums kurti savo vaizd. Jais mes maskuojame tai, ko varoms, pridengiame
kno formas, neatitinkanias visuomenje susiformavusio idealo. Drabui
dka mes galime ireikti priklausomyb kokiai nors grupei. Pavyzdiu galt
bti juodi bankinink kostiumai arba odins baikeri striuks. Drabuiai padeda
parodyti iskirtin asmens vaidmen tarp eilini moni ir pan.
51
Mes manipuliuojame ne tik ivaizda, bet ir aplinka. Visi mes,
atsivelgdami savo skon, savimon, finansin padt kuriame savo darbo
vietos, nam, buto ar kambario dekoracijas", rinkdamiesi ir idliodami
vairius interjero elementus. E. Goffman tvirtina, kad realus gyvenimas, kaip ir
teatras, gali bti skirstomas scenin" ir ukulisin" erdv. Scenin skirta
publikai, o ukulisiai - sau.
Ms namuose, kaip ir teatre, yra skirtingos erdvs. irovai leidiami
tam tikras teatro vietas. Jeigu irovai siveria ms nam ukulisius, kai
mes esame tam nepasiruo, pasijuntame nejaukiai. Kai, laukdami svei,
valome, tvarkome savo but, mes tarytum ruoiams pasirodymui. Sulauk
svei, namikiai ima vaidinti pasirinktus vaidmenis", laikosi tam tikr
mandagumo taisykli, elgesio norm. Pasirodymas paprastai sukuria daug
problem vaikams, kurie nesilaiko savo vaidmen. Jie negali suprasti, kodl
maistas yra valgomas kitame kambaryje, naudojamasi kitais rankiais ir
laikomasi kitoki elgesio norm nei visada.
Taigi sceninis gyvenimas" vyksta, kai mes rodome tam tikr savo A
aspekt, stengiams sukurti ar ilaikyti kok nors spd kit akyse. Ir,
prieingai, ukulisiuose mes esame tada, kai nesistengiame aktyviai kurti ar
valdyti spdio. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes.
Ypatingai akivaizdus erdvi kontrastas matomas restoranuose: vieojoje,
publikai skirtoje ir ukulisinje - virtuvs zonoje. ios erdvs skiriasi
dekoracijomis, atmosfera, kalbos ir elgesio normomis. Tok kontrast yra
pastebjs ir apras G. Onvell (1951) knygoje I Paryiaus ir Londono".
Stebkite padavj einant i virtuvs viebuio valgomj. Kai jis perengia
slenkst, staiga pasikeiia. Jo peiai isitiesia, visas nerimas ir susijaudinimas
pranyksta nuo veido. Jis sklando vir kilimo ikilmingas, orus..."
Paprastai mes esame ne vienos, bet keli vairi grupi, socialini
sluoksni nariai vienu metu. Visi mes mokoms, dirbame, sportuojame,
lankome vairius klubus, dirbame visuomeninius darbus, dalyvaujame
politiniame gyvenime, visi esame sns ar dukros ir 1.1. Kuo vairesn ms
veikla, tuo platesnis atliekam vaidmen ratas.
Vienu metu mes atliekame daug vaidmen, todl vaidmenys gali imti
trukdyti vienas kitam. Gali kilti vairs vaidmen konfliktai. Jie kyla, kai vieno
vaidmens atlikimas prietarauja kitam. sivaizduokite puiki, perspektyvi
sportinink, kuriai gimsta kdikis. Jai, ko gero, bus svarbs abu vaidmenys, bet
kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vien vaidmen, nukents kitas. N.
Gross silo tokias vaidmen konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vien
vaidmen ir atsisakyti kito, i dalies atlikti ir vien, ir kit vaidmen, atsisakyti ir
52
vieno, ir kito vaidmens (Psichologijos odynas, 1993). Pagalvokite, kuri i i
strategij bt priimtiniausia sportininkei mamai?
Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens
reikmingum. Toks vertinim nesutapimas gali bti vaidmen konflikto
prieastimi. tai, pavyzdiui, vyrui, kurio mona uima auktas pareigas darbe,
gali pasirodyti, jog ji pernelyg maai dmesio skiria nam ruoai. Ikyla
konfliktas tarp profesinio ir eimininks vaidmen. Tiktina, kad moters
santykiai su iais vaidmenimis bus skirtingi. Profesin vaidmen ji gali igyventi
kaip neatskiriam savo A dal, o eimininks - kaip periferin, iors primest.
Kaip jau minjome, kiekvienoje konkreioje situacijoje aplinkiniai i
ms tikisi tam tikro elgesio, taiau kiekvienas i ms iek tiek subjektyviai
interpretuojame vaidmen. tai, pavyzdiui, mokytojo vaidmuo. J kiek
skirtingai supranta mokyklos administracija, mokiniai ir tvai. Taigi pradjs
dirbti mokykloje mokytojas turi savarankikai pasirinkti, kurios mokytojo
vaidmens sampratos jis laikysis. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio
elgesio taisykli, norm bei lkesi, bet ir nuo subjektyvios atlikjo nuomons
apie tai, kas dera iam vaidmeniui tam tikromis aplinkybmis.
Paprastai mes prisiimame vaidmen kaip normal visuomeninio elgesio
bd. Taiau mes ne tik tenkiname aplinkini lkesius, bet patys individualiai
t vaidmen interpretuojame. Vaidmens interpretacija priklauso nuo mogaus
savs painimo bei socialins situacijos vertinimo. Kiekvienas mogus atlieka
vaidmen priklausomai nuo asmenini nuostat, vertybi vili patirties.
M. Shaw (1981) iskyr tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiam
vaidmen - tok vaidmens atlikim, kurio i ms tikisi kiti; suvokt vaidmen -
kuriame atsispindi ms pai poiris tai, kas dera iam vaidmeniui; ir
atlikt vaidmen - mogaus faktin elges iame vaidmenyje. Jeigu ie
vaidmenys suderinti, konfliktas tarp vaidmens atlikjo ir aplinkini maai
tiktinas. Taiau jeigu ie vaidmens aspektai skiriasi, gali kilti vairs
nesklandumai.
Asmens tapatumas
Ankstesniame skyrelyje kalbjome apie tai, kaip rodome save kitiems,
kurdami norim spd ir atlikdami vairius vaidmenis. Taiau, jeigu visas
gyvenimas panaus teatr, o mes esame nuolatos susikoncentrav vaidmen,
ar neikyla pavojus prarasti savo tikrj A? Nepasimesti tarp vairi
visuomeninio elgesio ablon kuriuos mums primeta aplinka, kad
53
patenkintume jos lkesius, mums padeda asmens tapatumas, kur dabar ir
aptarsime.
Tapatumas (identitetas) - tai subjektyvus savs, kaip individo,
derinanio vairius socialinius vaidmenis, supratimas. Si svoka ireikia
asmens gebjim apibdinti save, atsakant klausim kas a esu?" ir gautus
vairius atsakymus derinti tarpusavyje. Asmens tapatumas nusako mogaus
vientisum, A vaizdo vienyb. Jis susijs su individo vidiniu poreikiu ilikti
paiu savimi.
Atsakydami klausim kas a esu?", mes pirmiausia minime lyt ir
profesij, taip pat tikjim, tautyb ir 1.1. Vadinasi, tapatumo pagrind sudaro
asmenybs prisiimti tam tikri, daniausiai svarbiausieji, socialiniai vaidmenys.
Kai kurios ms identifikacijos yra pastovios, nekintanios. Pvz., lytinio
vaidmens tapatumas daniausiai vis gyvenim nekinta. Kai kurie kiti
tapatumai gali kisti. Pavyzdiui, pradjs lankyti mokykl, vaikas tapatinsis su
mokinio vaidmeniu, vliau, baigs mokykl ir stojs universitet - su
studento, o dar vliau - su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Vliausiai,
ijus pensij, is tapatumas dar kart keisis, jei mogus tapatinsis su
pensininko vaidmeniu.
Pirmasis tapatumo svok psichologijoje pavartojo S. Freud,
aikindamas, kaip vaikas perima jam reikming moni elges, prisiima moters
arba vyro vaidmen. Isamiau tapatumo esm atskleid E. Erikson (1963). Ego
identitetas laikomas pagrindine jo psichologins raidos teorijos svoka. E.
Erikson nuomone, mogus ieko savo tapatumo vis gyvenim, taiau
paauglystje, dl dideli fizini bei kognityvini pokyi ir dl btinybs
pasirinkti profesij, tapatumo klausimai ypa irykja. Paaugliai, iekodami
savo tapatumo, yra link eksperimentuoti: sekse, karjeroje, religijoje, politikoje
ir 1.1. Kartais jie tyia save ibando netikiausiose situacijose: aidia"
metalistus, pankus, reiverius, baikerius ir pan. Tuo metu keiiasi vaik ir tv
santykiai. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamiais nei su tvais. Tarp
tv ir vaik danai kyla konfliktai. Tvai negali suprasti, kodl j vaikas
blakosi, nori apversti pasaul auktyn kojomis. Taiau toks paauglio elgesys
yra tik bandymas geriau susivokti savyje, atrasti savo viet visuomenje. Tam,
kad apibrt toki tapatumo pasiekos ar vaidmen sumaities stadij, E.
Erikson ved tapatumo krizs" svok.
E. Erikson tapatumo koncepcij praplt J. Maria, T. Sarbin, A.S.
Waterman, S. Archer bei daugelis kit mokslinink. J. Maria, remdamasis E.
Erikson teorija, tapatum apibdino trimis aspektais: struktriniu,
fenomenologiniu ir elgesio. Struktriniu aspektu tapatumas
54
suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija, fenomenologiniu - kaip
unikalus, asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius, o
elgesio aspektas lieia socialin - tarpasmenin, iorikai regim tapatumo pus
(J. Maria ir kt., 1993).
E. Erikson ir J. Maria nuomone, asmens tapatumas gali bti suteiktas
arba sukonstruotas. Motina suteikia vaikui vaiko" vaidmen, religin
bendruomen suteikia tam tikr vaidmen savo nariui ir 1.1. O tapatum mogus
konstruoja, sprsdamas, kuo bti, prie kurios grups lietis, kokias vertybes
pasirinkti ir 1.1. Toks tapatumas - sprendimo proceso padarinys. Prisim
tapatum arba apsisprend, asmenys gyja vidinio vientisumo jausm.
J. Maria, pltodamas E. Erikson teorij, iskyr du svarbiausius
tapatumo kriterijus: sipareigojim tam tikrai sriiai ir tapatumo alternatyv
tyrinjim. Pagal i kriterij buvim ar nebuvim J. Maria skiria keturis
asmens tapatumo lygmenis. ie lygmenys vadinami neaikiu tapatumu,
usisklendimu, moratoriumu ir pasiektu tapatumu.
Neaikiu tapatumu tyrintojai laiko tokius atvejus, kai asmuo nra
sipareigojs kokiai nors sriiai, nesvarsto ir neigia poreik mstyti apie savo
asmeninius tikslus bei vertybes, nedaro joki tvirt sprendim, kad gyvendint
savo pasirinkimus. Jis nesirpina savo gyvenimo kryptingumo apibrimu,
jauiasi negals savo ateities kontroliuoti. Jis neturi aikaus savivaizdio.
Usisklendimas - tai tapatumo lygmuo, apibdinamas kaip
sipareigojimas kokiai nors sriiai, nesvarstant alternatyv. ioje bsenoje
esantys mons gyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes, asmenikai j
neapmstydami. A. Waterman teigia, kad usisklendimas daniausiai bdingas
ankstyvajai paauglystei, kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tvais.
Tv tapatumas, j siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. ioje bsenoje
esantis mogus siekia bti toks, kok j nori matyti aplinkiniai (J. Maria ir kt.,
1993).
Moratoriumas - tai pereinamoji bsena, bdinga monms, aktyviai
kuriantiems savo tapatum. i bsen igyvenantys mons aktyviai tyrinja
alternatyvas, mgindami rinktis kuri nors i j. Moratoriumo bsena
maiausiai stabili, kartais ji dar vadinama krize, nes siejasi su trokimu k nors
savo gyvenime pakeisti. A. Waterman nuomone, i neaikaus tapatumo ir
usisklendimo bsen pereiti pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo
bsen. i bsena negali trukti ilgai, nes jeigu ji utrunka, auga nerimo lygis,
susijs su asmens tiksl, vertybi, sitikinim ubaigtumo stoka. Dl didelio
nerimo tapatumo formavimasis gali sultti.
55
Pasiektas tapatumas - tai bsena, bdinga monms, igyvenusiems
kritin period ir po tam tikr apmstym bei tyrinjim tvirtai
apsisprendusiems. Apibdindami io tapatumo lygmens asmenis, J. Maria ir S.
Archer nurodo, kad jie yra rimtai apsvarst skirtingas poiri ar sitikinim
sistemas ir pasirink vien, kuriai yra sipareigoj. Tvirtas apsisprendimas ir
tikrumas dl savo pasirinkimo skiriasi nuo usisklendimo lygmeniui bdingo
nelankstumo ir teisuolikumo. ioje bsenoje esantys mons turi savo
pasaulir ir yra maiau priklausomi nuo aplinkini nuostat. is lygmuo
nereikia tapatumo raidos pabaigos. mogus gali vl pradti svarstyti
alternatyvas, jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Maria ir kt,
1993).
Kad bt aikiau, pamginkim sugrti prie ankstesnio skyrelio
pavyzdio. Prisiminkime moter, kuri sprendia dilem, k rinktis - eim ar
sport. Kol ji jauia tamp, svarsto, tol yra moratoriumo bsenoje. veikusi
konflikt ir isirinkusi vien i dviej gyvenimo keli arba smoningai
pasirinkus juos abu, moteris bus pasiekto tapatumo bsenoje. Jeigu ji vaikystje
buvo auginama, pabriant eimos vert ir ignoruojant ar neigiant karjeros
reikm, tiktina, kad suaugusi ji rinksis eim, o ne sportininks karjer. Tokiu
atveju manytume, kad moters tapatumas, kaip jau buvo kalbta, yra suteiktas ir
j galtume priskirti usisklendimo lygmeniui. Neaikaus tapatumo lygmuo bt
tada, jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebt ikils ir jai nebt
svarbu, kam teikti pirmenyb.
J. Maria teigimu, tapatumo lygmenys yra dinamiki. mogus gali
pereiti i vienos tapatumo bsenos kit. Retai mogus igyvena tik koki nors
vien bsen (H. A. Bosma, 1985). Daniau bsena bna miri. Pavyzdiui,
religijos srityje mogus gali igyventi pasiekto tapatumo, o tautins
priklausomybs - moratoriumo bsen. monms, priklausomai nuo j
amiaus, isilavinimo, lyties, skirtingos sritys nevienodai svarbios. vairiuose
mogaus raidos tarpsniuose, vairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali
imti dominuoti.
Asmens tapatum visada lemia platus kontekstas: eima, mokykla,
kultrin aplinka, kuriai mogus priklauso. iuolaikiniai tapatumo tyrimai
patvirtina kultrins aplinkos svarb asmens tapatumo formavimuisi. iaurs
Amerikos ir daugelis Vakar Europos kultr pabria asmens unikalum,
skirtingum nuo kit. Todl vakarieiui jo asmens tapatumas turi atspindti tam
tikr iskirtinum. Ryt kultra orientuoja mog kolektyvin tapatum,
56
abipusius ryius su kitais. Todl Ryt pasaulio mogui tapatumas neatsiejamas
nuo eimos, darbo kolektyvo ir kit socialini grupi.
Taigi asmens tapatumas - savo paties vaizdinys, kuriuo vadovaudamasis
mogus suvokia ir vertina save, renkasi tikslus, gyvenimo stili ir sveikauja su
kitais monmis. Asmens tapatumas yra labai reikmingas, nes, kaip minjome,
jis nusako mogaus vientisum, prasmina jo gyvenimo tikslus, padeda suvokti
savo viet pasaulyje, utikrina buvim paiu savimi. Taiau tapatumas
pasiekiamas ne i karto, bet bandant vairius vaidmenis, blakantis, pervertinant
vertybes.
Pasvarstykite:
Kaip drabuiai, ukuosena ir laikysena atspindi js A?
Kaip galtumt pakeisti savo kambario interjer, kad jis tapt scena"?
Paaikinkite, kaip interjeras gali paveikti bendravimo proces?
Kaip keiiasi js A, kai dl eismo paeidimo aikinats keli policijos
pareignui ir kai skundiats geleinkelio stoties administracijai dl
vluojanio traukinio?

57


58
4. SOCIALINIS SUVOKIMAS
Kaip, remdamiesi tuo, k regime bei girdime, darome ivadas apie
nematomus" moni ypatumus - vertybes, poirius, tikslus, elgesio
motyvus?
Kokias klaidas daniausiai darome, aikindami kit moni elgesio
prieastis?
Ar galima pasikliauti pirmuoju spdiu apie mog?
Kas yra vaizdis ir kaip jis kuriamas?
Kaip padaryti ger spd per interviu su potencialiu darbdaviu?
Ar nesate pastebj, kad mes, dar prie susitikdami su niekad nematytu
mogumi, jau pradedame svarstyti, koks jis, ko i jo galima tiktis. Nuomon
apie tai stengiams susidaryti, nagrindami visas mums inomas su tuo
mogumi susijusias detales: kur jis gyvena, kaip rengiasi, kokia maina
vainja, k neka... Pagal iuos ir kitus iorinius poymius sprendiame apie
mogaus charakter, tikslus, vertybes, kitus vidinius ypatumus. Ar tai pagrsta?
Ar ms sprendimai nra i anksto pasmerkti bti klaidingi, ypa jei nuomonei
susidaryti turime labai maai laiko? O jeigu jie teisingais, kaip turtume elgtis
mes patys, nordami padaryti kuo geresn spd? Apie visa tai suinosite iame
skyriuje.
Kas yra socialinis suvokimas
Suvokimas (percepcija) - tai pasaulio painimas per regos, klausos,
uosls ir kitus pojius. i svoka apima daugyb reikini, pradedant kokio
nors fizinio dirgiklio poveikiu ms jutimo organams, baigiant pojio, kur is
dirgiklis sukl, prasms supratimu ir jo emociniu vertinimu. Pvz., igird
skambant dur skambut, suprantame, kad kakas pas mus atjo, pajuntame
diaugsm arba nerim. Socialinis suvokimas - tai moni ypatybi, j elgesio
motyv, tarpusavio santyki suvokimas. Abstrakiau galima pasakyti, kad
socialinis suvokimas - tai socialins tikrovs vaizdo atkrimas ms
59
psichikoje. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Ji ypa ryki tik
pradjus bendrauti su mogumi, kurio anksiau nepainojome.
Bendraudami mes tiesiogiai, jutimo organais negalime ufiksuoti
daugelio socialini reikini, kito mogaus ypatybi, motyv. Remdamiesi tuo,
k matome (ivaizda, poza, mimika...), girdime (balso tembras, intonacija,
kalbos turinys...), uuodiame (kosmetika...) ir kt, stengiams suprasti, kas yra
is mogus (kokia jo padtis visuomenje, tikslai, savs vertinimas...). Kitaip
sakant, pagal tam tikrus iorinius, jutimo organ fiksuojamus poymius siekiame
vardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partneri ypatybes.
Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus, krybikas painimo procesas, kur ne
visada galima grietai atskirti nuo mstymo. Interpretuojant pojiais gaunam
informacij, mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes, jas
tikrinti ir kt. Vis pirma panagrinkime, kodl mes tai darome. G. Burton ir R.
Dimbleby (1988) nurodo tokias prieastis:
Kad prisimintume faktus. Tyrimai rodo, kad geriau prisimenama
struktruota, organizuota mediaga, tokia, kuri galima sudlioti lentynles",
turinias tam tikrus pavadinimus. Todl mes nuolat tvarkome suvokiam
mediag, iekodami atsakym klausimus: kas ji(s)?", ko siekia?",
kodl?"...
Kad suprastume kito mogaus elgesio prasm. Bendraujant mums ne tik
ir ne tiek svarbu, kaip kitas mogus atrodo bei elgiasi, bet ir kodl. Norint tai
suprasti, reikia daryti apibendrinimus, analizuoti, lyginti skirtingu laiku gaut
informacij. Tai daryti taip pat daug lengviau, kai ji struktruota. (iandien ji
ne tokia irzli, kaip vakar. Gal buvau ujusi netinkamu laiku?").
Kad nauj informacij terptume jau turim socialins tikrovs vaizd.
Pvz., mums svarbu suvokti, koki viet naujasis ms pastamas uims tarp
kit, su kuriais mus sieja vairs ryiai. Todl nedelsdami darome ivadas apie
vairias jo ypatybes. (Mano mamai is vaikinas tikrai nepatiks...").
Kad numatytume partnerio elges. Mes siekiame susidaryti vaizd apie
kito mogaus ypatybes, nes, jas inodami, tikims numatyti jo elges. (Ja
galima pasitikti").
Kad galtume planuoti savo poelgius. Susidaryti vaizd apie kit mog
reikia ir dl to, kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo bdus, greiiau
pasiektume norim tiksl. (I jo nepavyks nieko gauti, kol nepareikalausi
grietai").
Kad ilaikytume stabil A vaizd. Ms bendravimo partneriai mus
stebi, vertina, kaip ir mes juos. Savo poir mus jie vienaip ar kitaip parodo,
60
ireikia. J poiris mums gali patikti arba ne. Ir pirmu, ir ypa - antru atveju
kito mogaus poir mes link aikinti jo paties ypatybmis. (Kuo jis mane
laiko! Tikras pasiptlis!").
Kad ivengtume nerimo. Neapibrta situacija mums visada kelia
nerim. Kai nesuprantame kito mogaus, jo ketinim, irgi jauiams
nemaloniai. Nerim kelia, pvz., tai, kad partnerio elgesys mums atrodo
nenuspjamas. Paprastai mums sunku numatyti girt, apsvaigusi nuo narkotik
asmen, taip pat psichini ligoni elges, todl, bendraudami su jais, jauiams
nejaukiai, nesaugiai.
Kad vertintume galimybes patenkinti savo poreikius. Bendraudami
daniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius - priklausymo,
kontrols, meils ir kt. darydami ivadas apie kitus mones, mes vertiname, ar
bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. (Jis altas ir
neatidus. Uuojautos ir supratimo i tokio nesulauksi").
I koki iorini poymi mes sprendiame apie kit moni ypatybes?
Pagrindiniai i j yra:
Kalba
- odiais perteikiamas jos turinys,
- neodin kalbos pus: balso tembras, intonacija, pauzs ir pan.
Ivaizda: fizins asmens charakteristikos (gis, veido bruoai ir kt.),
taip pat - apranga, papuoalai, ukuosena, makiaas ir pan.
Poza
Gestai
Mimika.
takos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. Galima
skirti fizin ir psichologin kontekst. Fizinis kontekstas - tai aplinka, kurioje
bendraujama. Pvz., pirm kart pamat mog prabangiuose jo namuose,
manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei btume sutik j darbo vietoje, gal
btume to nepastebj.
O k btent apie kitus mones mes stengiams suvokti? Kaip
svarbiausius dalykus galima nurodyti iuos:
Asmenybs ypatybs. Tai jos charakteris, temperamentas, pairos,
sitikinimai, vertybs. Charakter ir temperament daniausiai apibdiname,
priskirdami asmenybei bruous, nusakomus dvipolmis dimensijomis:
nuolaidus-usispyrs, velnus-iurktus, geranorikas-savanaudis, santrus-
emocingas, links bendrauti-udaras...
61
Kiti individuals ypatumai. Tai vis pirma asmens gebjimai ir proiai,
taip pat, pvz., jo sveikata, turtin padtis ir pan.
Socialiniai vaidmenys. Mes norime inoti, kokius socialinius vaidmenis
is mogus atlieka vairiose situacijose. Pvz., bendraudami su kuo nors
turistinje kelionje, domims, kuo jis dirba, kokioje dalyvauja visuomeninje
veikloje, kokioms dar socialinms grupms priklauso. Be ios informacijos
negalime sakyti, kad inome, kas jis.
Socialiniai ryiai. Mes darome prielaidas apie tai, su kuo mus dominantis
asmuo bendrauja, kuriuos mones vertina, su kuo palaiko artimus ryius ir su
kuo nesutaria, kas jo eima, draugai... Mes tarsi mginame nusipieti" jo
socialini ryi emlap".
Elgesio prieastys ir motyvai. Matydami, pvz., besiypsant veid, mes ne
tik suvokiame, kad mogus rodo mums draugikum, bet norime suprasti,
kodl. Kito mogaus elgesio prieastis galime aikinti paties mogaus
ypatybmis arba susiklosiusiomis iorinmis slygomis. Pvz., kas nors gal
ypsosi todl, kad yra draugikas mogus ir jauia mums simpatij, o kakas
kitas - todl, kad siekia ms artimj palankumo. Mes visada stengiams
isiaikinti mums nesuprantam, keist poelgi prieastis ir motyvus. Taip
atkuriame" sutrikus aplinkos stabilum. Pvz., jei vakarlio metu js
panekovas staiga nei i io, nei i to apsisuks ir nueis, tikriausiai to ilgai
nepamirite, svarstysite, kodl jis taip padar, aptarinsite jo poelg su kitais...
I tolesni skyreli suinosite, kaip vairius iorinius, akivaizdius
poymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais
suvokiamo asmens ypatumais.
Socialinio suvokimo ypatumai
Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo, pvz., fizini objekt
suvokimo (kvapo, garso ir kt), ia pasireikia ir daug bendr suvokimo
dsningum. Vis pirma, socialiniam suvokimui, kaip ir bet kokiam kitam,
bdingas daiktikumas: nors suvokimo proceso rezultatas - tik ms smonje
egzistuojantis tikrovs vaizdas, mes j priskiriame u ms egzistuojaniam
pasauliui. Ar apskritai manomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir
subjektyvaus jo atspindio, filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laik.
Klausimas, kiek ms susidarytas socialins tikrovs vaizdas atitinka realyb,
turi akivaizdi praktin reikm: neteisingas elgesio motyv interpretavimas
62
gali tapti konflikto prieastimi, neadekvatus pirmasis spdis - lemti prastus
tolimesnius santykius ir pan. Yra daug prieasi manyti, kad socialin tikrov
- kit moni elgesio motyvus, tarpusavio santykius ir kt. - danai suvokiame
klaidingai. Toliau iame skyriuje nagrinjamos vairios socialinio suvokimo
klaidos ir j prieastys.
Tam, koks socialins tikrovs vaizdas susidarys ms smonje, turi
tak ne tik pati tikrov, bet ir ms pai ankstesn patirtis, kultrins aplinkos
suformuoti poiriai, nuostatos, sitikinimai ir 1.1. Kognityvinje psichologijoje
tai vadinama apercepcija - patirties ar vidins bsenos papildytu" suvokimu.
Bendraudami turime inoti, kad ms nuomon apie kit mog atspindi ne tik
tai, koks yra jis, bet ir tai, kokie esame mes. Tam tikru apercepcijos atveju
galima laikyti pritarimo iliuzij (fale consensus), arba projekcij. Tai polinkis
manyti, kad kiti mons galvoja ir jauiasi taip pat, kaip mes. Kai jauiams
nelaimingi ir nusivyl, daugiau toki pat moni matome aplinkui, o kai
diaugiams, atrodo, kad besidiaugiani yra daugiau nei nusiminusi. Jei
esame nepatenkinti darbo slygomis, manome, kad panaiai galvoja ir dauguma
ms bendradarbi, o jei jos mums patinka, esam sitikin, kad jomis patenkinti
ir kiti. Tai 1977 m. rod L. Ross ir bendradarbiai. Jie kreipsi koledo
studentus, teiraudamiesi, ar ie nesutikt vilkti markinlius su urau,
kvieianiu valgyti vienoje ukandinje. Tie studentai, kurie sutiko, man, kad
sutiko dauguma j koleg, o tie, kurie buvo prie, man, kad dauguma prie
(pagal E. Aronson, 1995).
Svarbus bet kokio, taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra
atrenkamumas. I aplinkos, o taip pat ir i vidaus" ms jutimo organus vienu
metu paprastai pasiekia labai daug vairi dirgikli. Pvz., dabar, kai skaitote i
pastraip, js galbt kartu girdite gatve pravaiuojanias mainas, nekantis
kitus mones, taip pat jauiate, kad jau norisi valgyti, iek tiek skauda galv ir t.
t. Smoningai ir tiksliai, su visomis detalmis paprastai suvokiame tik nedidel
dal to, k tam tikru momentu galime patirti. Suvokdami kitus mones, taip pat
negalime aprpti visko. Taigi mes nesmoningai atsirenkame tik dal
prieinamos informacijos. Kuri tai dalis, t. y. kuri informacij suvoksime, o
kurios ne, priklauso nuo ms interes, nuostat, motyv ir pan. Daniausiai
mes matome tai, k norime matyti - kas patvirtina iankstin nuomon,
sitikinimus.
Suvokdami socialin tikrov, mes ne tik atsirenkame tam tikr
informacij, bet ir subjektyviai interpretuojame t, kuri pasiekia ms smon.
Todl daug k galime suvokti netiksliai, ikreiptai. Tam gali turti takos
63
suvokimo visybikumas: mes siekiame susidaryti visybik suvokiamo objekto
vaizd, net jeigu trksta svarbi detali. Mes jas nesmoningai prikuriame", o
dviprasmik informacij interpretuojame, derindami prie to, k jau suvokme.
Asmenini ypatybi tak suvokimui XX a. viduryje isamiai tyrinjo
psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypa rykiai atsiskleid G.
Allport ir L. Postman 1945 m. atlikt eksperiment metu. ie tyrintojai
pasinaudojo sugedusio telefono" aidimo taisyklmis. Kai kuriems tyrimo
dalyviams parodytos skaidrs, kuriose buvo ufiksuotos vairios socialins
situacijos. Pvz., vienoje i j tiriamieji pamat du vyrus, baltaod ir juodaod,
besinekanius metro. Baltaodis laik rankoje skustuv plikais amenimis. Mat
skaidres tiriamieji turjo perpasakoti j turin kitiems, nemaiusiems, ie - dar
kitiems ir t. t. Kaip ir reikjo tiktis, kol atkeliavo iki paskutinij klausytoj,
pasakojimai gerokai pasikeit. Jie smarkiai sutrumpjo, neteko daugelio detali,
o kai kurios i j, atvirkiai, buvo per daug ipstos, perdtos. Be to,
pokyiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslli turin, neabejotin tak
turjo tyrimo dalyvi patirtis, poiriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant mintj
situacij metro, daugiau nei 50 proc. atvej skustuvas i baltaodio vyro rankos
kakokiu stebuklingu bdu buvo peroks" juodaodio rank (pagal R. J.
Fisher, 1982).
Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialins
aplinkos faktus, kaip ir bet k kita, mes automatikai stengiams priskirti kokiai
nors reikini ar objekt kategorijai, klasei. Tai mergina. Matyt, student.
Tikriausiai netekjusi. Turbt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesmoningai
darome, sutik nepastam mergin. Tam turi takos suvokimo stereotipai (r.
toliau), kurie gali ir padti, ir trukdyti teisingai suvokti socialin tikrov.
Suvokimui bdinga ir fiksacija: vien kart tam tikru bdu suvokus kok
nors objekt, suvokinio bruoai ilieka atmintyje ir tai turi takos vlesniems
percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kuri gauname anksiau, yra
svaresn nei vlesnioji. Tam gali turti takos ir atminties tyrintoj nustatytas
pradms efektas: geriau atmintyje isaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro
informacijos kiekio dalis, kuri ufiksuojama pirmiausiai. Todl toki didel
reikm turi pirmasis spdis, kur susidarome apie kit mog.
Pirmojo spdio reikm puikiai pademonstravo toks E. Jons ir jo
koleg (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebjo kitus asmenis, neva
atliekanius intelekto test uduotis. Visais atvejais testuojamieji" teisingai
64
atlikdavo 15 uduoi i 30-ties pateiktj. Dalis j teisingai atsakindavo i pat
pradi, o vliau praddavo klysti. Kitiems, prieingai, i pradi nesisekdavo".
Po to tyrimo dalyvi buvo praoma pasakyti savo nuomon apie stebt moni
intelekt. Nors, kaip minta, visi jie teisingai atliko po tiek pat uduoi,
intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradi neklydo (E. Aronson,
1995).
Pirmasis spdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmsias
bendravimo minutes. Yra tyrim, kurie rodo, kad sunkiai pakeiiamai nuomonei
apie pirmkart matom mog susidaryti mums pakanka keturi minui!
vairiais eksperimentais psichologai yra mgin isiaikinti, ar mes nedarome
grubi klaid taip greitai apsisprsdami. tai vieno i j apraymas.
Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) ra
vaizdajuost, kaip 13 Harvardo universiteto magistrant mok emesni kurs
studentus. Paskui stebtojai vos po 10 sekundi irjo tris nedideles atkarples
apie kiekvieno dstytojo elges paskaitos pradioje, viduryje bei pabaigoje ir
vertino kiekvieno dstytojo pasitikjim, energingum, emocin iltum ir kt.
ie elgesio vertinimai, kurie rmsi 30 sekundi stebjimu, stulbinamai atitiko
student vertinim vidurk semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487-
488).
Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju spdiu galima pasikliauti.
Beje, gyvenime gana danai susidaro situacijos, kai nuomon apie kok nors
mog turime susidaryti labai greitai. Pvz., atj atitinkam staig, kone per
kelet akimirk turime apsisprsti, ar vertas pasitikjimo savo paslaugas mums
silantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbi
su pretendentais vairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms
situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejuiomis gyjame gdius,
leidianius per trump laik gana tiksliai vertinti kitus. Kita vertus, mons
nra nekintantys suvokimo objektai". Laikui bgant, keiiasi vis ms
nuostatos, poiriai, gebjimai ir kt. Todl kit mog turtume suvokti vis i
naujo, vertinti iuos pokyius. Manydami, kad apie savo koleg ar draug
inome visk ir kad jis nepateiks joki staigmen, galime padaryti didel klaid.
Be to, kaip sako psichologas A. Suslaviius (1999, p. 43) nekintama nuomon
apie mog yra tolygi jo pasmerkimui".
Ms nuomon apie kit mog gali stipriai paveikti ne tik pirmasis
spdis, bet ir ta informacija, kuri gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas i
65
pirmj iai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento
dalyviai turjo apibdinti asmen, apie kur prie tai buvo gav tam tikr
informacij. Jie buvo padalinti dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik
vienodi neva t asmen charakterizuojani bdvardi sraai. Jie skyrsi tik
vienu odiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo iltas, antrajai - kad
altas. Vien to pakako, kad pirmoji grup daniau apibdint pristatyt asmen
kaip kiln, geraird, linkus bendrauti ir laiming.
Pirmasis spdis arba iankstin nuomon lengvai gali virsti save
ipildania pranayste". Psichologijoje taip vadinamas reikinys, kai mogus
savo elgesiu nesmoningai iprovokuoja tokius aplinkini poelgius, koki i
anksto tikjosi. Tarkime, eidami pirm susitikim su i nuogird pastamu
mogumi, manote, kad jis bus iurktus, nemalonus. Tiktina, kad nuo pat
pirmj minui ir js jam nerodysite ilumos ir geranorikumo. Toks elgesys
paskatins alt naujojo pastamo poir jus, ir js iankstin nuomon
veikiausiai pasirodys buvusi teisinga". Bet viskas galt bti atvirkiai, jei i
anksto btumt nusiteiks sutikti draugik, malon mog.
Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidia mums
taip greitai pagal mogaus ior vertinti jo vidines savybes, socialin padt ir
kita. Svarbiausias vaidmuo ia tenka suvokimo kategorialumui, t. y.
informacijos klasifikavimui, automatikai vykstaniam suvokimo proceso metu.
Suvokiamus socialinius reikinius bei asmenis mes taip pat grupuojame,
skirstome kategorijas: tai - konfliktas", ji - feminist" ir pan. Remdamiesi
savo patirtimi, su kiekviena i toki grupi siejame tam tikrus poymius: jie
vienas kito nemgsta", ji nusistaiusi prie vedybas". Schema - tai poymi,
priskiriam tam tikrai asmen ar reikini kategorijai, rinkinys. Schema taip pat
apima ms prielaidas apie tai, kodl ie poymiai vieni su kitais siejasi.
Schemos, nusakanios poymius, priskiriamus kokiai nors asmen
kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipikai gali bti vertinamos tokios
asmen grups, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai
(medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplit yra vairias etnines,
religines grupes apibdinantys stereotipai, taip pat - lyi stereotipai (visi
igonai yra..."; visi musulmonai yra..."; visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai
daniausiai apima tokius poymius, kaip sitikinimai ir vertybs,
66
tipiki elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui,
tikriausiai manysime, kad kiekvienas igonas, kur sutiksim gatvje, bus links
paeisti statymus, ivilioti lengvatiki pinigus, nesilaikys paad ir pan.
Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo
procesuose atlieka i dalies teigiam, i dalies ir neigiam vaidmen. Teigiama
yra tai, kad suvokimo proceso pradioje jie tarnauja kaip atspirties takas, o tai
leidia mums greiiau padaryti norimas ivadas, pvz., vertinti pretendento
tinkamum tam tikram darbui. Kaip jau minta, per trump laik padarytos
ivados nebtinai bus klaidingos. Stereotipai nra susiformav atsitiktinai, j
gyvavimas remiasi tikrovje pastebtais faktais. Taiau, kaip teigia G. Burton ir
R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline
prasme bankrutavusio stereotip naudojimo, kurio pavyzdi apsiai galima
rasti, tarkime, iniasklaidoje. tai keletas toki pavyzdi (Lietuvos rytas",
2001 m. sausio 27 d.):
1 inut.
Filmo apie teroristus idja
Prajus etadien kadencij baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos
atstovas Jake'as Siewertas atsakinjo urnalist klausimus, k darys buvs Amerikos
vadovas, paliks Baltuosius rmus.
Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirayti kelis kontraktus Holivude, J.
Siewertas juokaudamas pareik:
Prezidento lktuv pagrobia teroristai i Lietuvos. kaitu paimtas prezidentas
galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidiama 3,2 milijardo JAV doleri skola,
taip pat suteikiamos paskolos garantijos."
Tokia galimo filmo scenarijaus idja nuskambjo JAV ir visame pasaulyje.
2 inut.
Atriadaniai ir grsmingi
Prie pusmet apie Lietuv savaip pajuokavo daugiausia udirbantis pasaulio
aktorius Melas Gibsonas.
Yra dalyk, u kuriuos reikia pakovoti. sivaizduokite: atsikls vien ryt Los
Andele, js pamatote papldimiu liauianius golfo lazdomis apsiginklavusius
atriadanius lietuvius, kurie nori itakyti js smegenis. K js darytumte? Tai
prieastis savigynai", - pareik aktorius savaitiniame pramog urnale Entertainment
Weekly".
67
3 inut.
Takt prarado ir urnalistas
Sindikuotame urnalist susivienijime Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines
aidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavs Mike'as
Celizicas Lietuvos krepininkus savo komentare pavadino briu vaikin i alies,
kurios niekas negali rasti emlapyje, ir turini vardus, kuri negali itarti net j
motinos".
Stereotipai - dana iankstins nuomons apie mog susidarymo
prieastis. O ji lemia suvokimo klaidas: turdami iankstin nuomon, mes
nesmoningai iekome j patvirtinani fakt bei ignoruojame tuos, kurie jos
neatitinka.
Taigi, remdamiesi schemomis, stereotipais ir iorikai matomais
poymiais, mes sprendiame apie kit moni psichines savybes,
interpretuojame j elgesio prieastis. Tai vadinama atribucija. Skiriamos trys
atribucij rys:
asmenini savybi atribucija
mogaus elgesio prieasi aikinimas (kauzalin atribucija)
atsakomybs u vien ar kit poelg nustatymas (atsakomybs
atribucija).
Aikinant elgesio prieastis, nustatant atsakomyb u konkreius
poelgius, nurodomos arba vidins juos lm prieastys (asmens, kur turime
galvoje, norai, jausmai, gebjimai), arba iorins (nepalankiai susiklost vairios
aplinkybs, kit moni daromas spaudimas...). domu tai, kad vienose
situacijose dauguma moni vairius poelgius daniau link aikinti vidinmis
prieastimis, o kitose - iorinmis. Pvz., savo skm visi daniausiai aikina
turimais gebjimais bei pastangomis, o neskmes - nepalankiomis
aplinkybmis, negeranoriku kit moni elgesiu. M. H. Davis ir W. G. Stephan
1980 m. nustat, kad studentai tuos egzaminus, kuriuos ilaik gerai, mano
buvus tinkama j gebjim vertinimo priemone, o tuos, kuriuos ilaik blogai -
netinkama. Savo ruotu dstytojai, pagal R. M. Arkin ir kt. 1980 m. tyrim,
gerus student mokymosi rezultatus link laikyti savo nuopelnu, bet prastus
aikina pai student netinkamomis nuostatomis ir kt. (pagal Ch. G. Morris,
1990). Taip pat nustatyta, kad aikindami apskritai bet kokius savo veiksmus,
mes kur kas labiau atsivelgiame iorini veiksni tak, o kit moni
veiksmus esam link aikinti vien j pai vidinmis ypatybmis. Tikriausiai
kiekvienas, pateks autoavarij vairuodamas automobil, pasakys,
68
kad ji nebt vykusi, jei ne kokios nors iorins aplinkybs. Tuo tarpu kiti,
vertindami t pai situacij, btinai prisimins vairuotojo isiblakym,
neatsargum ar greiio pomg. reikin L. Ross 1977 m. vardijo kaip
pagrindin atribucijos klaid. Dar vienas atribucijos klaid altinis - danai
daroma nesmoninga prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi
manome, jog visi gauna tai, ko usitarnavo, skm lydi tuos, kurie jos verti, o
nelaims atsitinka j nusipelniusiems. Vienas i aikinim, kodl mons taip
galvoja, yra toks: taip ginamasi nuo minties, kad ir paiam gali atsitikti nelaim:
ji juk ateina tik pas nusipelniusius".
vaizdis ir jo krimas
Mes, savaime suprantama, jauiame, kad danai tampame socialinio
suvokimo objektais, t. y. kad kakas stengiasi mus vertinti, susidaryti apie mus
nuomon. Todl vieumoje mes stengiams atrodyti ir elgtis taip, kad kiti
susidaryt apie mus tok spd, kokiu btume patenkinti. Kitaip sakant,
aplinkini akyse mes kuriame savo vaizd. spdio ar vaizdio krimas - tai
procesas, kurio metu asmuo organizuoja savo elges vieumoje taip, kad sukurt
vienok ar kitok spd ar vaizd aplinkiniams (E. Goffman, 1959, cit. pagal: A.
Valionien, 1998). odis vaizdis ne atsitiktinai siejasi su sivaizduoti: nors jis
nra, tiesiogine to odio prasme, sivaizdavimo rezultatas, taigi vien vaizduots
padarinys, visgi tai - kito mogaus arba ms pai galvoje susiformavs
vaizdinys, dl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. vaizdis yra
socialins percepcijos rezultatas. spdis apie mog, arba jo vaizdis
formuojasi pagal vairius iorinius poymius sprendiant apie jo socialines ir
psichologines ypatybes pagal tuos dsningumus, kurie jau aptarti iame skyriuje.
Taigi, kuriant vaizd, smoningai arba ne manipuliuojama visais manomais
ioriniais poymiais, kuriuos stebdami suvokiame kit asmen: kalba, ivaizda,
poza, gestais ir mimika. Kuriant vaizd, naudojamos vairios prisistatymo
strategijos, pvz., sitvirtinantis, siteikinjantis (meilikaujantis), save eminantis
(menkinantis) prisistatymas (plaiau r.: A. Valionien, 1998). Sukrus tam tikr
vaizd, norima j ilaikyti, kai kada -papildyti, i dalies ar net radikaliai keisti.
Tai vadinama vaizdio isaugojimu bei valdymu. Savo vaizdius kurti ir valdyti
stengiasi ne tik pavieniai asmenys, bet ir moni grups: sporto komandos,
muzikiniai kolektyvai, vairios organizacijos.
69
Apibendrindama vairi autori pastebjimus, A. Valionien (1998)
teigia, kad kontroliuoti kit moni apie mus susidarom spd esame veriami
nesaugumo jausmo ir nerimo, kuris kyla, kai pasijuntame stebimi ir vertinami.
Tai ypa ryku tuomet, kai atsiduriame dmesio centre - vieai stebimoje
pozicijoje (pvz., kalbdami prie auditorij) arba naujoko" vaidmenyje (pvz.,
esame pristatyti naujam moni ratui). Tuomet mes vienaip ar kitaip
prisistatome: ms elgesys kinta priklausomai nuo socialins situacijos
uuomin apie tai, kokio elgesio i ms laukiama (plaiau apie prisistatym r.
3 skyriuje). Prisistatymu paprastai siekiama tam tikr socialini ir materialini
rezultat: tai gali bti paintis ir artimi santykiai su patraukliais arba ymiais,
autoritetingais asmenimis, priklausymas patrauklioms socialinms grupms,
profesin skm, kilimas karjeros laiptais ir 1.1. Kartu tai ir priemon asmens
savigarbai stiprinti: j didina aplinkini komplimentai, pagyrimai.
Prisistatymas danai vyksta jo net nesismoninus, ir vaizdis kuriamas
nebtinai i anksto tai apgalvojus. Taigi vaizdio krimas daniausiai visai
nereikia, kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinti savo bendravimo
partnerius. Kai kada taip gali bti, pvz., kai koks nors sukius stengiasi gyti
aukos pasitikjim ir ivilioti pinigus. Taiau paprastai prisistatydami mes
nesiekiame pasirodyti tuo, kuo nesame, o tik norime pademonstruoti ir
irykinti savo privalumus bei umaskuoti trkumus. Kurdamas vaizd, mogus
gali ventai tikti, kad jis yra kaip tik toks, koks stengiasi pasirodyti. vaizdio
krimas neretai esti to momento elgesys, savotikas vaidinimas". Todl,
kurdamas vaizd, mogus nepraranda savo tapatumo. Bet danai ir ilg laik
vieai demonstruojama ivaizda bei elgesys gali takoti savojo A suvokim.
Tai ypa tiktina, jei asmens A vaizdas yra nestabilus, t. y. jei jis menkai
pasta pats save. Psicholog jau seniai rodyta, kad mogaus elgesys, jo
atliekamas vaidmuo keiia sitikinimus, vertybes, nuostatas.
Kai prisiimate nauj vaidmen, pavyzdiui, tampate universiteto
studentu, susituokiate arba sidarbinate, js stengiats vykdyti tam tikrus
socialinius nurodymus. Galbt i pradi is elgesys jums atrodys svetimas, nes
js vaidinate vaidmen. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitmis jaunuolis
jauiasi nenatraliai, tarsi apsimest ess kareivis. Pirmosios savaits po
vestuvi yra panaios aidim namai". Taiau netrukus jausmas, kad esate
veriami atitinkamai elgtis, praeina. Tai, kas prasidjo kaip vaidinimas,
gyvenimo teatre tampa jumis paiais." (D. G. Myers, 2000, p. 636).
70
Kad elgesys gali keisti vidines mogaus ypatybes, iliustruoja ir reikinys, kuriam
prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. Tai moni polinkis, ipildius ma reikalavim,
vliau paklusti ir didesniems (D. G. Myers, 2000). Pvz., paprayti padti tikinti kitus
rengiamos labdaringos akcijos nauda, mons jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus.
Kart vieai idst kokius nors teiginius, galbt tik u umokest, vliau mes keiiame
ir savo sitikinimus, pritaikydami juos prie tokio elgesio.
Atitikti tam tikr vaizd skatina ms atliekami socialiniai vaidmenys. Ypa
danai to reikalauja kai kurios profesijos - dstytojo, teisininko, gydytojo ir pan., kuri
atstovams tenka bendrauti su klientais, danai rodytis ir dirbti vieumoje. vaizdio
krimas tampa labai aktualus ir tuomet, kai duodame interviu spaudai ar kalbams su
potencialiu darbdaviu nordami sidarbinti.
tai k apie vaizd sako Nomeda Ausmanien, agentros Noriu darbo"
psicholog:
-iandieniniai tyrimai rodo, kad vaizdis arba padvigubina galimybes,
arba visai atima paskutinius ansus rasti darb, jau nekalbant apie jo skm.
iuolaikinje konkurencinje darbo rinkoje, norint rasti darb, isilavinimo ir
profesins patirties jau nepakanka. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau.
Pamstymui pateiksiu keleto tyrim duomenis.
1992 metais buvo apklausti didij Britanijos moni direktoriai. 93
proc. j patvirtino, kad sidarbinant svarbiausias veiksnys - asmens
prisistatymas. Kuo geresn vadovo padtis, tuo labiau jis pabr vaizdio
reikm savo darbo karjerai.
1990 metais Amerikos Sirakz universiteto vadybos katedros
darbuotojai apklaus tkstani firm vadovus. 96 proc. apklaustj patvirtino,
kad darbuose, reikalaujaniuose asmenikai kontaktuoti, pavyzdiui, tokiuose
kaip prekyba ir marketingas, kadr parinkimas, finans ir buhalterijos sistema,
skmingas vaizdis nulemia darbo skm. Mokslininkai paymi, kad netgi
tokiose srityse, kaip mokslinis darbas, vaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais
laipteliais veiksnys. tai pagrindins io tyrimo ivados:
Svarbiausios pozityvaus vaizdio priemons - verbaliniai ir
neverbaliniai komunikaciniai gebjimai (minties reikimas ratu, pasisakymas,
gera artikuliacija, kontaktas vilgsniu, gestikuliacija, mimika). Svarbs yra visi
ivaizdos aspektai - valyvumas (asmens higienos elementai, t. y. oda, plaukai,
nagai), ivaizda (bendras vaizdas, t. y. figra, fizin forma, drabuiai, laikysena)
bei geros manieros.
71
Privai firm direktoriai ir skyri vadovai vykus vaizd laiko
karjeros slyga, svarbesne u kvalifikacijos klimo kursus.
Visi iuolaikini firm respondentai mano, kad mons vaizdis turi
tiesiogin tak jos suklestjimui.
Tai, kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai, kaip js vertinate pats save,
priklauso nuo js vaizdio. Jeigu atrodote gerai, js labiau savimi pasitikite,
didiuojats ir jauiate kit pritarim. Kai nepaisote savo iors, jums geriau
vengti rodytis monms, vieai kalbti. Js vaizdis lemia darbo rodiklius. Kai
atrodote gerai, susilaukiate didesnio aplinkini pripainimo, nes darote jiems
malon spd. Prisiminkite, kaip kartais jus pagiria: tu puikiai atrodai", esi
geros formos" ir t. t. Ar tai nepakelia js nuotaikos? Nuo nuotaikos, jausm,
nuo viso psichinio gyvenimo priklauso js darbingumas. Jei nuotaika gera,
geriau sekasi dirbti, js darbas naesnis ir didesn pripainim jis jums atnea.
Diaugsmas ir pasitenkinimas, kyls i darbo, puiks darbo rezultatai kelia
darbingum, nes visa tai didina savigarb ir savivert, pasitikjim savimi ir
susitelkim, stiprina ryt ir itvermingum. Toks tarpusavio ryys tsiasi ir
toliau. Jums gali pavykti skmingai atlikti darb ir tada, kai kiti mons jumis
nepasitiki ar net tyia jums kliudo, bet niekuomet nepasiseks, jeigu js
nepasitiksite savimi ir nemginsite siekti skms. Kita vertus, labai danai
pasisekimas priklauso nuo nuomons, kuri apie mus susidaro kiti, su kuriais
mes galbt niekuomet nekalbjome, kurie ms gerai nepasta. ymus
gydytojas arba teisininkas gyja ger vard ne tik gerai eidamas savo pareigas,
bet ir iaip gyvenime darydamas ger spd, kaip mogus. Mes mog
vertiname pagal tai, kok spd jis mums daro. Todl eikite, kalbkite,
atrodykite, elkits taip, lyg jau btumte mogus, koks nortumte bti.
Geriausias patarimas, kur jums galima duoti, jeigu norite iekoti darbo,
jeigu norite, kad jums sektsi, yra is: elkits taip, lyg jums visur sekasi.
Didiausia klaida, kuri galite padaryti, iekodami darbo, tai itarti: praau,
duokite man darbo"; neimeskite mans lauk"; a savimi jau nepasitikiu";
likimas mane persekioja"; mane ugriuvo visos pasaulio bdos"; man taip
sunku gyventi"... ie odiai nebtinai turi nuskambti balsiai. Jie gali bti
perskaityti js veido iraikoje, js elgesyje, kno pozoje. Pamats ar igirds
visa tai, darbdavys ims js nevertinti ir tuojau pasakys, kad js ne toks mogus,
kurio jis ieko, ir stengsis js kuo greiiau nusikratyti. Atvirkiai, jeigu js
iekote darbo, turite eiti kambar ukariautojo veidu; js turite spinduliuoti
pasitikjimu savimi, kitaip darbdavio netikinsite, kad esate jam tinkamas
mogus. Kreipkite dmes savo iorin ivaizd, ypa drabuius. Iorin
72
ivaizda sukuria pirm spd ir todl turi didels reikms. Js ivaizda, kno
kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikjim, sukurti pasitikinio savimi
mogaus vaizd, tokio mogaus, kuris gali gerai dirbti.
Daugelis moni patiria neskmes ir negali jaustis laimingi tik dl to,
kad jie yra nepatenkinti savimi - giliai irdyje didel dalis moni jauia
menkavertikumo kompleks. Augdami gyjame vairiausi kompleks. Kartais
fizini - mano nosis per didel", a bjaurus", esu per jaunas" ir t. t.; kartais
intelektualini - a nesu toks protingas, kaip kiti"... Arba velgiame asmenybs
trkumus - a neturiu humoro jausmo", a esu kyrus"... Jei taip galvojate apie
save, negi galite skmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugum kompleks
atsineame i vaikysts. Savo paties vaizd taip pat susiformuojame vaikystje.
Js dar neinote, kas ir kokie esate, taiau aplinkiniai, kurie yra vyresni ir
imintingesni, pasistengia, kad susiformuotumte nuomon apie save j
pavyzdiu. Tenka igirsti prisipainim: vaikystje a permiau tvo kalbjimo
manier, laikysen, jo vertybes... ir savo motinos niekinam poir tv". Taip
isiugdomi kompleksai ir neigiami sitikinimai. Norint j atsikratyti, pirmiausia
reikia isiaikinti, i kur jie kilo. Kartais to pakanka, kad problema isisprst.
Taiau yra sitikinim, kurie slypi taip giliai ms psichikoje, kad juos
isiaikinti ne taip jau lengva, nepakanka tik atkapstyti j kilm. iuo atveju,
vienas sprendimo bd yra pozityvs tvirtinimai" - tai teiginiai, kuriuos danai
kartojame garsiai arba mintyse. Pavyzdiui: a esu mylinti, protinga ir unikali
btyb". Jei mes k nors pakankamai danai girdime, pradedame tuo tikti. Taip
kilo daugelis ms sitikinim - tai, kas buvo kartojama vaikystje, sitvirtino
pasmonje. Reklam kompanijos taip pat naudoja metod. Sukrusios koki
fraz, jos nuolatos kartoja j, kol galiausiai mes imame tuo tikti.
Kitas metodas, padedantis keisti vaizd - elgtis prieingai susidariusiai
nuomonei. Jei esate sitikins, kad js nepatrauklus, elkits taip, tarsi btumte
patraukliausias; jei galvojate, kad jums trksta pasitikjimo savimi, elkits kaip
visikai pasitikintis mogus. Tuomet, kai js sivaizduosite save patraukl,
pasitikint ir laiming - js i ties toks pasijusite. Kartais, kai jauiams
nelaimingi, mes imame elgtis taip, tarsi viskas bt gerai ir ypsoms monms.
Tada jie nusiypso mums, ir ms nuotaika pagerja.
Dar vienas bdas pagerinti savo vaizd - paiekoti toki bdo bruo,
kurie jums patinka. Smoningai paklauskite savs: kas man patinka manyje?"
arba kas man gerai sekasi?" mogus turi nuostabi savyb - jis visada ieko
atsakymo klausimus. Jei ms klausimai bus pozityvs, sulauksime teigiam
73
atsakym. Kai suriku atrasti mums patinkanius bruous, gali padti klausimas:
Jei manyje bt kas nors, kas man patikt, kas tai galt bti?" is klausimas
reikalauja teigiamo atsakymo. Yra ir kit ger klausim, kurie gali padti
pakeisti nuomon apie save: kokios mano stipriosios savybs?", kokiose
srityse a geriausiai pritaikyiau savo gebjimus?", kas man sekasi geriausiai?"
Pozityvs tvirtinimai, elgesys tarsi", teigiam atsakym reikalaujantys
klausimai gali puikiai mums pasitarnauti, keiiant vaizd. Norint veikti savo
kompleksus ir neigiamus sitikinimus, susikurti teigiam vaizd, reikia imokti
nereaguoti kit moni kritik js atvilgiu, neumirti, kad nors jie ir yra
ms veidrodiai, taiau atspindi ikreipt, neteising vaizd. Painkite save ir
kurkite save patys tokius, kokiais norite bti!
O tai G. Burton ir R. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi vaizdio
krimo ingsniai, jei nusprstumte tai daryti i anksto visk suplanav. Jei js
tikslai pozityvs, nemanykite, kad toks altas apskaiiavimas - nemoralus, sako
autoriai:
Pabandykite suinoti, k dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Galima
specialiai sudaryti tokias situacijas, kad tai irykt arba tiesiog paklausti
vardykite sau, kokio rezultato norite - kokio vaizdio jums reikia, kodl
jis turt bti btent toks ir kaip reikt elgtis, norint j sukurti
vertinkite situacij, kurioje teks bendrauti, kokie joje bus js bei kit
asmen vaidmenys. Pabandykite numatyti, k reikia sakyti bei daryti, kad kiti
apie jus susidaryt teigiam spd
Pasverkite savo stiprisias ir silpnsias puses. Pagalvokite, kaip
pirmsias geriau inaudoti, o antrsias - veikti
Susipainkite su scena", kurioje tursite prisistatyti. Pagalvokite, kas
joje padt atrodyti taip, kaip nortumt
Numatykite, kokias odins ir neodins iraikos priemones turtumt
naudoti, kad sukurtumt norim spd, bei naudokite jas
Galite pasipraktikuoti, ibandydami vairius elgesio bdus ne vieoje
vietoje.
74
Socialinio suvokimo klaidos ir bdai
joms ivengti
Apibendrinant skyri, galima pateikti G. Burton ir R. Dimbleby
(1988, p. 75) sudaryt bdingiausi socialinio suvokimo klaid sra:
dal informacijos mes praleidiame
kai kurioms detalms suteikiame per didel reikm
neteisingai interpretuojame ryius tarp atskir suvokiam element
darome neteisingas prielaidas apie mones, remdamiesi ankstesne savo
patirtimi ir klaidingai manydami, kad kai kurie bdo bruoai visada susij su
kitais.
ie autoriai taip pat ivardija svarbiausius socialinio suvokimo klaid
altinius. Daugum j jau aptarme ankstesniuose skyreliuose. Tai yra:
iankstin nuomon
save ipildanios pranaysts
stereotipai
pagrindin atribucijos klaida
pradms efektas
baigms efektas
aureols efektas
pritarimo iliuzija
vieningumo iliuzija.
I ia nurodom reikini ms dar neaptarti yra trys - baigms efektas,
aureols efektas ir vieningumo iliuzija, tad stabtelkime prie j. Kaip ir paius
pirmuosius, paskutinius mogaus, su kuriuo bendraujame odius, poelgius
simename geriau nei viduriniuosius, ir jais labiau pasikliaujame, darydami
sprendimus apie mones. Tai - baigms efektas. Pastebta, kad pradms efektas
turi didesn tak ms sprendimams, kai bendraujame su nepastamais
monmis, o baigms - bendraujant su pastamais. Pvz., susipyk su draugu, jo
priekaitus, pasakytus prie isiskiriant, prisiminsime geriau, nei anksiau
sakytus komplimentus ir tai atsivelgdami j vertinsime. Aureols efektas yra
gana panaus pradms. Jis lemia tai, kad dalis ms gautos informacijos apie
mog ima dominuoti ir daro tak galutiniam sprendimui. Pvz., pastebj kok
nors mums labai patraukl asmens bruo, esame link nepastebti jo trkum
ir iekome kit patraukli savybi, siekdami susidaryti kuo teigiamesn to
asmens vaizd. Ir atvirkiai, jei pastebime k nors atstumianio, iekome ir
75
daugiau patvirtinim, kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. Vieningumo
iliuzija (fale consistency) pasireikia, kai mes nepagrstai tikims, kad kito
mogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar poiris neprietaraus
kitam, kad panaiomis situacijomis jis visada elgsis daugma taip pat ir pan.
Todl, kart i ko nors igird nedraugik usiiaupk!", greiiausiai
manysime, kad tas mogus - grubus nepraustaburnis, nors tkart jis galbt tik
nevykusiai pajuokavo.
O koks elgesys gali padti ivengti socialinio suvokimo klaid? Tai:
atidumas detalms: bendraujant reikia atidiai stebti visus, tiek
odinius, tiek neodinius praneimus"
sprendimo atidjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo
apie mog; tai leis sukaupti apie j daugiau ir vairiapusikesns informacijos
nuomons keitimas: bti nusiteikus keisti savo poir mog,
suinojus apie j k nors naujo
duomen tikrinimas: nuolat lyginti tai, k pastebime, su turima nuomone
ir kreipti dmes prietaravimus
informacijos lyginimas: vairias pastebtas detales lyginti vienas su
kitomis, siekiant ivengti aureols efekto, stereotip poveikio ir kt.
alternatyvus elgesio prieasi aikinimas: stengtis rasti ne vien, bet
kelet skirting paaikinim, kodl mogus pasielg taip, o ne kitaip,
atkreipiant dmes tiek vidinius, tiek iorinius poelg lmusius veiksnius
papildomos informacijos rinkimas: iekoti papildom informacijos
altini, padedani susidaryti objektyvesn nuomon
sijautimas: pavelgti situacij kito mogaus akimis, sijausti jo padt.
Pasvarstykite:
Pamginkite prisiminti, kada js padarte socialinio suvokimo klaid.
Jei toki situacij neprisimenate, pagalvokite, kada jums gresia pavojus toki
klaid padaryti.
Pabandykite stebti su kuo nors bendraujant mog ir vardykite, kokie
iorikai stebimi poymiai (balso intonacija, judesiai, ivaizdos detals ir
1.1.) atskleidia jo asmenybs ypatybes, padt visuomenje ir kt.
Kokie stereotipiki vertinimai labiausiai eidia jus asmenikai? Ar jie
susij su js lytimi, tautybe, ipastama religija?
76


77
5. ODINIS BENDRAVIMAS
Ar odi tvarka sakinyje yra psichologikai svarbi?
Kodl bendravimo partneris neretai igirsta visai ne tai, k mes
norjome pasakyti?
Kodl kartais mes bname kurti, turdami sveikas ausis?
Kuo patogs yra daugiaprasmiai praneimai?
Ar ms kalba gali bti valdios rankiu?
Ar klausymasis ir girdjimas - tas pats?
Ar galima igirsti tai, kas nepasakoma odiais?
iame skyrelyje pakalbsime apie tai, su kuo js susiduriate kasdien
daugyb kart - apie keitimsi odine informacija. Aptarsime odinio
(verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti klausim, kodl
is bendravimas danai bna toks komplikuotas, ir kodl mes taip danai
nesusikalbame.
Praneimo samprata, ypatumai, analiz
Pagrindins svokos ir keturi praneimo aspektai
Bendravimo psichologijoje danai susidursite su siuntjo, primjo ir
praneimo terminais. Siuntju ir primju vadinami bendravimo metu
informacij perduodantys ir informacij priimantys mons, o pati informacija
vadinama praneimu.
F. Schulz von Thun (1996) teigia, kad kiekvien praneim galima
ianalizuoti keturiais aspektais.
1. Praneimo turinys: apie k a informuoju. is aspektas yra svarbiausias
pokalbiuose ir diskusijose, arba bent jau turt toks bti.
2. Savs atskleidimas: k a pasakau apie save. Praneimu perduodama ne
tik tam tikra informacija (praneimo turinys), bet ir inios apie siuntjo asmen
(pvz., siuntjo praneimas perduodamas su pasididiavimu, su baime ar pan.).
Beje, savs atskleidimas gali bti tiek pasmoninis, tiek smoningas norimas
savs pavaizdavimas. Savs atskleidimo aspektas psichologikai yra labai
reikmingas, kadangi parodo siuntjo savijaut, siuntjo nor bti auktumoje"
ir t. t. I ia kyla daug tarpasmenins komunikacijos problem (pvz., siuntjas
griebiasi vairi savs auktinimo" gudrybi).

78
3. Tarpusavio santykiai: kokios a nuomons apie tave. Praneimas
parodo, kokie yra susiklost santykiai tarp siuntjo ir primjo. Tai danai
irykja vartojant tam tikras formuluotes, balso ton, neverbalinius signalus.
Visam tam primjas daniausiai bna labai jautrus. Jis greitai pajunta paaip
siuntjo ton (ne tavo nosiai suprasti tai!"), nors garsiai tai nebuvo itarta.
Tarpusavio santyki aspekto nereikt maiyti su savs atskleidimo aspektu:
pastarasis nelieia primjo, primjas ia atlieka vertintojo vaidmen (k man
sako tavo praneimas apie tave pat?"). Praneimo tarpusavio santyki aspektas
lieia ir primj (k a tau reikiu?"). Be to, tarpusavio santyki aspektas gali
bti dvejopas: ia gali atsispindti, pirma, k siuntjas msto apie primj,
kokios jis nuomons yra apie primj arba, antra, kokie yra j tarpusavio
santykiai. Taigi savs atskleidimo aspektas pateikia A-praneim, o tarpusavio
santyki aspektas - Tu-praneim (k a galvoju apie tave) arba Mes-
praneim (kokie yra ms tarpusavio santykiai).
4. Kreipimasis: ko a noriau paprayti, k sakyti, liepti. Tik retais
atvejais mes kalbame iaip sau". Beveik vis praneim tikslas - paveikti
primj. is bandymas paveikti gali bti tiek atviras, tiek paslptas. domu, jog
esant vienodam kreipimuisi, santykiai tarp siuntjo ir primjo gali bti visai
skirtingi.
Pabandysime schema pavaizduoti praneimo analiz (r. 5.1 pav.) ir panagrinti
konkret pavyzd.

5.1 pav. odins komunikacijos psichologinis modelis
sivaizduokite, jog suskamba telefonas. Pakeliate ragel ir igirstate: Labas, jau
penkis kartus tau skambinau!"
Praneimo turinys iuo atveju visai aikus - skambinta penkis kartus. iek tiek
sunkiau suprasti, k siuntjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivyls? labai
stropus?), kokie tarpusavio santykiai atsiskleidia tarp siuntjo ir primjo (gal
nuskambjo priekaitas: Tu visada kakur bastaisi", o gal:
79

Ms bendrais reikalais visada rpinuosi a!
5.2 pav. Konkretaus praneimo analiz
Taigi k igirsta primjas, kur aspekt (i mint keturi) jis atkreipia
dmes? O gal jis netgi negali apsisprsti, k jam reaguoti: Atrodo, suprantu
kiekvien od, bet k gi jis norjo tuo pasakyti?" Jei praneimas nra visai
aikus, galima pastebti, jog primjas igirsta" savo fantazijas, viltis,
nuogstavimus...
Vliau apie tai dar kalbsime isamiau.
Eksplicitiniai ir implicitiniai praneimai
Eksplicitiniai - tai tokie praneimai, kurie yra suformuluoti aikiai ir
vienprasmikai.
Implicitiniai - tai daugiaprasmiai praneimai, kuri prasm yra
paslpta, taiau gali bti numanoma.
Visi keturi praneimo aspektai (praneimo turinys, savs atskleidimas,
tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali bti ir eksplicitiniai, ir implicitiniai.
Pvz., kreipimosi aspektas bus eksplicitinis, jei bus sakoma: Paduok duonos!";
implicitinis, jei igirsite: Duonos ant stalo nebra!" (vis tiek norima, kad bt
paduota duonos). Kartais nebtina mogui tiesiogiai sakyti, k apie j
galvojame (tai bt eksplicitiniai praneimai); ms nuomon apie t mog
gali iduoti ir balso tonas, formuluots (pvz., kai kalbame i aukto", kai
pataikaujame ir pan.) - tai implicitiniai praneimai. Implicitiniai praneimai yra
Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbt galjai ir tu pats paskambinti
man"). Vien i galim variant pavaizduosime 5.2 pav.
80
gana populiarus, nes juos naudojantieji lengvai gali isiginti savo odi, savo
balso tono: A gi to nesakiau!"
Neodini (neverbalini) praneim analiz
Pagal anksiau pateikt praneimo analizs schem galima nagrinti ir
neodinius (neverbalinius) praneimus. Panagrinkime verkim (r. 5.3 pav.).
Taiau iuo atveju sunkiau vardinti turinio aspekt, todl i schemos dal
praleisime.
Matai, k tu pridarei,
kaip toli tu nujai!
5.3 pav. Trys neverbalinio praneimo (verkimo) aspektai

Savaime suprantama, iame pavyzdyje pateiktas tik vienas i daugelio
galim verkimo siuniam praneim; be to, verkti galima ir i laims, i
diaugsmo.
Netgi tyljimas yra praneimas. Pvz., sivaizduokite, jog einate
laukiamj, kuriame jau randate laikrat skaitant klient. Pasisveikinate, taiau
mogus nereaguoja ir toliau skaito. 5.4 pav. pateikta galima tyljimo praneimo
analiz.

5.4 pav. Trys neverbalinio praneimo (tyljimo) aspektai

81
Kongruents ir nekongruents praneimai
Praneimas vadinamas kongrueniu, jei visi siuniami signalai (ir
sakomi odiai, ir balso tonas, ir gestikuliacija) yra suderinti, vienos krypties.
Pvz., ts vilgsnis, pikta veido iraika, garsus balsas tikt" frazei A
nebenoriu daugiau tavs matyti!" Praneimas vadinamas nekongrueni, jei
siuniami signalai yra skirting krypi, prietarauja vieni kitiems. Pvz.,
pamat nulidus draug, klausiate: Kas atsitiko?" ir igirstate prislgtu balsu
itariam atsakym: Viskas gerai..." Praneimo nekongruentum daniausiai
rodo mimika, gestikuliacija, balso tonas. Taiau apie tai, jog sakomi odiai
neatspindi realybs, gali rodyti ir kontekstas, individo aplinka. Pvz.,
valgydamas kepsn, vyras kteli: A stebiuosi tavo kulinariniais
sugebjimais!" Tai, kad is praneimas yra nekongruentus, iduoda btent
sudegs kepsnys, o ne balso tonas. Praneimo nekongruentum kartais iduoda
ir perdtos formuluots. Pvz., jums skauda skrand, o kas nors paklausia, kaip
jums sekasi. Dl nemalonios savijautos js atsakote: Turbt greit mirsiu!"
Taiau js panekovas greiiausiai supras, kad pasakyti odiai neatspindi
tikrovs: juk js dar vaiktote savo kojomis ir visai neblogai atrodote.
Nekongruentus praneimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravim.
Draugo prislgtu balsu itartas Su manim viskas gerai" lyg ir reikt
Nesirpink daugiau manimi". Taiau ar tai nra panau greiiau pagalbos
auksm: Rpinkis manimi!" Antra vertus, stengdamiesi pagelbti draugui,
galime igirsti ir griet: Atsikabink, a tau aikiai pasakiau, kad su manimi
viskas gerai!"
Vadinasi, nekongruentus praneimai sukuria dvigub ry, kuris primj
neigiamai veikia ypa tada, kai primjas yra priklausomas nuo siuntjo (pvz.,
vaikai ir tvai). Nekongruentus praneimai paprastai bdingi tvirtai
neapsisprendusiam pranejui. Bet kuriuo atveju jis gali isiginti savo odi,
kadangi turi atsargin variant - juk praneimas dviprasmis. Beje, daug
nekongrueni dvigub praneim igirstame i tv, kai vienu metu i ms
reikalaujama bti savarankikais, o kartu - likti priklausomais nuo j.
Praneimo primimo ypatumai
Gamta mog apdovanojo dviem ausimis. Taiau psichologai juokauja,
jog kur kas geriau bt keturios ausys, kurios gebt tinkamai analizuoti visus
siuniamo praneimo aspektus. Turbt supratote, jog dabar kalbsime apie
odin bendravim i primjo pozicijos. Vaizdumo dlei nupieme keturaus

82
primj" (r. 5.5 pav.), turint turinio", savs atskleidimo", tarpusavio
santyki" ir kreipimosi" ausis.
Priklausomai nuo to, kuri aus mes jungiame" pokalbyje, jis gali
pakrypti vien ar kit pus. Daniausiai primjas smoningai to net
nesuvokia. Tik retas geba ikart klausyti visomis keturiomis ausimis".
Tarpasmenin komunikacija dl to ir yra tokia komplikuota, kad primjas turi
laisv pasirinkti, kuri praneimo dal jis reaguos.
SAVS
ATSKLEIDIMO
AUSIS
Kas jis toks? Kas
su juo vyksta?
TARPUSAVIO
SANTYKI AUSIS
Kaip jis su manim
kalba?
TURINIO
AUSIS
Kaip suprasti turin?
KREIPIMOSI AUSIS
K a turiu daryti, galvoti, jausti,
girddamas jo
praneim/
5.5 pav. Keturausisprimjas"
Grkime prie ms pavyzdio, pateikto skyriaus pradioje (r. 5.2
pav.). Primjas gali reaguoti labai vairiai: tai priklausys nuo to, k jis igirdo
jam sakomoje frazje.

5.6 pav. Galimos primjo reakcijos
83
Paanalizuokite, kur praneimo aspekt buvo reaguojama kiekviename
i 5.6 pav. a-d variant.
Yra pastebta, jog geriau ilavint turinio aus" turi vyrai, taip pat
mokslo darbuotojai. tai kaip atrodyt pokalbis, jei vyras bt jungs" tik
turinio aus":
Ji: Ar tu dar mane myli?
Jis: Pirmiausia, kas yra suprantama odiu meil"? Tai gali reikti daug
k.
Ji: A tik norjau suinoti, k tu man jauti...
Jis: Jausmai - laike kintantis fenomenas, apie tai nra vieningos
nuomons... (irt. t.).
Per stiprus santyki ausies" ilavinimas sunkina ms gyvenim: net
indiferentikus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. Jei kas
pyksta, imame jaustis be kalts kalti, jei juokiasi - jauiams ijuokti, jei iri -
aptarinjami, jei neiri - nemgstami ir t. t. Su tokiais monmis yra gana
sunku bendrauti. Pateiksime pokalbio pavyzd:
Jis: iandien graus oras.
Ji: A inau, kad tu mane laikai pavirutinika, bet vien apie or
nenoriau kalbtis.
Arba:
Ji: Tu iandien labai gyvybingas.
Jis: Taip, a inau, kad iaip darau mieganio spd...
Palyginus su tais monmis, kurie turi perdtai ilavint santyki aus",
ymiai dvasikai sveikesni yra savs atskleidimo" ausies savininkai". Savs
atskleidimo " ausis kartais dar vadinama diagnozuojania ausimi", nes
praneimas interpretuojamas pagal princip K tu pranei apie save?" Kartais
i ausis veikia" ne visai pagal paskirt: ten, kur reikt velgti tarpusavio
santyki aspekt, girdime tik to mogaus savs atskleidim: Koks jis baisus
mogus, jeigu leidia sau taip apie mane mstyti!" Taigi automatikai
pakeiiama:
tai koks a esu! _________________p. tai koks tu esi!
Tai patogu, tiesa? itoks netinkamas savs atskleidimo" ausies
naudojimas vadinamas imunizacija.
84
Kitas netinkamas savs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -igirsto
praneimo psichologizavimas, visikas nesigilinimas turinio aspekt. Pvz.,
sivaizduokite, jog kas nors kritikuoja kapitalistin santvark. Psichologizuota
js reakcija bt madaug tokia: ia kritika Js tik parodote, kad neiaugote i
savo vaikik kelni. Gyvenimas - ne vien pasak alis. Jei Jums asmenikai
blogai - iekote kalts sistemoje" ir 1.1.
Labai jautri kreipimosi ausis" ilavinama dar vaikystje. Tvai kartais sugeba
taip idresiruoti" vaik, kad is i menko krusteljimo supranta, k turt tuoj
pat padaryti. Tvai diaugiasi vaiko supratingumu", taiau tokia patirtis vliau
virsta klitimi nuoirdiam bendravimui. Bdami jautrs kit poreikiams, io
tipo mons ima nebesuprasti, k jie patys jauia, ko nort ir pan. ia tikt
toks pokalbio pavyzdys:
Ji: Graus iandien oras.
Jis: Baigsim gerti kav ir dar galsim ieiti pasivaikioti.
Arba:
Pirm kart atjs namus pas savo bendradarb, sveias dairosi bute.
eimininkas: Ko tu iekai? Pelenins? Tuoj atneiu!
Taigi paprasiausia ir lengviausia bendrauti, kai klausome turinio
ausimi". Antra vertus, vien tik toks bendravimas pradt varginti savo
sausumu", emocij stygiumi. Geriausia ieitis - gebti vienodai jautriai
reaguoti visus praneimo aspektus.
Kalba - tarpusavio takos instrumentas
Norveg psichologas R. M. Blakar (pagal V. Usmanov, 2000) teigia,
kad ms kalba yra socialins valdios, tarpusavio takojimo instrumentas.
Paprastas pavyzdys: irdami stiklin, perpus pripildyt vandens, galime
pasakyti:
Stiklin pusiau tuia arba
Stiklin pusiau pilna.
Pirmuoju atveju klausytojas suino, kad stiklin yra kone tuia,
antruoju, kad ji - kone pilna. Taigi siuntjo pasirinkta fraz vienaip ar kitaip
85
paveikia mus, primjus. Net jeigu siuntjas stengiasi pasakyti objektyviai", jo
pasirinkta objektyvi fraz" vis tiek struktruoja ir takoja ms suvokim.
Btent tai ir turima omenyje, kai kalba vadinama socialins valdios
instrumentu. odis valdia ia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti
dmes t odinio bendravimo aspekt, kuris neretai nepelnytai umirtamas.
Esame girdj kalbininkus diskutuojant dl vairi posaki lingvistinio
ar stilistinio teisingumo, taiau galbt dar neteko girdti, kad bt diskutuojama
apie tai, kieno ir kokie interesai ar poiriai atsispindi tam tikrame pasakyme.
Btent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodl beveik visikai
sinonimiki praneimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politins
propagandos inovai, poetai ir raytojai sumaniai naudojasi odio galia. O
kaipgi mes? Ar tiktina, kad ms kasdieniai neutrals pokalbiai gali paveikti
kit mog - jo suvokim ir poir aplink? Pasirodo, taip, nors ms
kasdiens takos sfera gana ribota. Kas kita, kai kalbame per radij, televizij,
kai ms mintys perteikiamos spaudoje, reklamoje ir pan. - ia takos sfera kur
kas platesn, todl ir kalbos poveikio reikmingumas kitoks. Taiau visgi
neutrali" pasakym nebna: savo siuniamu praneimu kit mog
paveikiame smoningai arba nesmoningai. Panagrinkime tai detaliau.
Kodo pasirinkimas
Nordami isakyti savo mint, j galime ukoduoti vairiausiais bdais.
Taiau funkcikai tai bus tapats kodai, t. y. reikm iliks ta pati. Pvz.,
nordami pasakyti Linas pavlavo", mes t pai mint galime ireikti ir
kitaip: Linas atjo vlai" arba Linas neatjo laiku" ir pan. Visi trys posakiai
trksta, nepakankamai ir per maai perduoda kako trkumo idj. Taigi
kiekvien kart nordami k nors pasakyti, mes turime pasirinkti tarp keleto
alternatyvi bd. Su panaia problema susiduria ir primjas. Jis turi
dekoduoti siuniamo praneimo turin, t. y. jo reikm. Taiau praneime gali
slypti net kelios prasms. Ypa rykus to pavyzdys - daugiaprasmiai odiai
(pvz., akis gali reikti ir mogaus ak, ir iedo ak, ir mezginio ak). Jeigu mes
neinome konteksto, sunku suprasti, k reikia, pvz., Linas sumu!": ar Linas
sumu kakok mog, ar Linas sumu rekord? Taigi dekoduodamas
primjas turi pasirinkti vien i galim reikmi. Primjui padeda kontekstas:
situacija
tai, kas buvo pasakyta anksiau
tai, kas buvo pasakyta vliau.
86
Taiau ypa sunku primjui bna tada, kai siuntjas bna pasirinks
neadekvat pasakym tam, k jis norjo perduoti.
R. M. Blakar (pagal V. Usmanov, 2000) tvirtina, kad btent tie
pasirinkimai (smoningi arba nesmoningi), kuriuos siuntjas ir primjas
privalo atlikti, leidia teigti, kad kalba yra socialins valdios rankis.
Mes negalime betarpikai perduoti visos minties i savo smons
primjo smon. Mes turime savo mint ir prasmin jos turin paversti"
skambania kalba. Maa to, vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kit
patikslinani pasakym, mes turime rinktis, rizikuodami bti ne taip suprasti.
Pvz., Algio mama pastebi, kad nauja saldaini dut beveik tuia. tarimas
tuoj pat krenta ant Algio. Savo tarim ji gali ireikti paiais vairiausiais
bdais:
Tai tu pamei saldainius?
Tai tu esi tas smaliius?
Tai tu nugvelbei saldainius?
Tai tu nukniaukei saldainius?
Tai tu nuvilpei saldainius?
Tai tu pasisavinai saldainius?
Tai tu pavogei saldainius?
Galbt Algio mama vienu metu igyvena paius vairiausius jausmus,
susijusius su snaus poelgiu. Nors kiekvienas i ms pateikt reagavimo
variant atspindi dal tiesos, taiau nei vienas j adekvaiai nenusako tikrosios
vidins Algio mamos bsenos. Nordama kreiptis sn, ji pasirenka vien i
daugelio variant, kuris pabria kakur vidins bsenos aspekt. O tai Algiui
leidia prognozuoti, kokia bausm jo laukia. Beje, ne visada galima patikrinti,
ar teiginiai yra teisingi, ar klaidingi. Ms pateiktame pavyzdyje galima
isiaikinti, kad Algis ar kakas kitas pam /nukniauk /pavog saldainius. Bet
nra kriterijaus, kuris leist patikrinti, ar saldainiai buvo paimti, ar nukniaukti,
ar pavogti. Taiau tiek Algiui, tiek jo mamai nra tas pats, kuris pasakymas bus
pasirinktas.
i ianalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem
monmis. Taiau lygiai tie patys ypatumai bdingi teiginiams, skambantiems
per radij, televizij ir pan. O jie palieia tkstanius, milijonus moni...
87
odio komponentai
Be pasirinkimo aspekto, yra dar vienas svarbus odinio bendravimo
aspektas. Kalba, o konkreiau - kiekvienas odis slepia savyje tris
komponentus: referentin, asociacin ir emocin.
Referentinis komponentas atspindi odio reikm, pragmatin kalbos
aspekt. Pvz., pavasaris - tai met laikas, ateinantis po iemos.
Asociacinis komponentas - tai visuma asociacij, susijusi su odiu,
nors ir neturi jokio ryio su io odio interpretacija siaurja prasme. Pvz.,
pavasaris - tai tirpstanio sniego upeliukai, gaivus iltas vjas, pirmieji
pumpurai ant medi.
Emocinis komponentas - tai odio sukelti jausmai arba emocijos.
Aukiau pateiktos asociacijos, susijusios su odiu pavasaris, daugeliui kelia
teigiamas emocijas. Taiau galima rasti pavyzdi, kai skirtingi odiai,
nusakantys t pat objekt, sukelia mums skirtingas emocijas, pvz., tamsiaodis
mogus gali bti pavadintas juodaodiu, negru, spalvotuoju, juodaskriu;
udarytas kaljim mogus gali bti pavadintas nusikaltliu arba nuteistuoju.
Pagal tai, kur i i odi pasirinko kalbantysis, mes suprasime jo poir ir
jausmus tamsiaodi ar prasiengusij atvilgiu.
Paprastai, girddami ir suvokdami odius, mes kuriame viening
vaizd, daniausiai net nesismonindami mint trij komponent
egzistavimo. Taiau visgi atkreipsime dmes tai, kad galimyb manipuliuoti
skirtingais odio komponentais nuo seno yra inoma ir naudojama retorikoje,
politikoje, poezijoje. Reklamos kalboje referentinis komponentas
nustumiamas" on, o emocinis - aktyviai eksploatuojamas. Beje, smoningai
ar ne, tie patys dsningumai naudojami ir ms kasdienje kalboje.
odiniai valdios instrumentai"
Trumpai aptarsime, kaipgi siuntjas gyvendina galimyb takoti
primj bendravimo metu. Kitais odiais tariant, kokius ms mintus
valdios instrumentus" jis turi. T instrument yra keletas:
1. odi ir sakini pasirinkimas. aspekt mes jau trumpai aptarme:
tas pats reikinys gali bti nusakomas vairiais sinonimikais odiais arba
frazmis. Ideologijoje ir politikoje tai ypa svarbu, kadangi atitinkam odi ir
sakini parinkimas struktruoja realyb taip, kaip reikia". Pvz., du urnalistai,
A ir B, buvo komandiruoti Vietnam nuviesti karo eig. A para apie
amerikiei dalyvavim Vietnamo reikaluose, o B - apie amerikiei agresij
88
Vietname. Kitas pavyzdys: kalbdami apie mog, suteikus mums galimyb
usidirbti, mes j galime pavadinti ir darbdaviu, ir inaudotoju.
2. Nauj odi ir posaki sukrimas, neteisingas odi naudojimas,
tui odi" naudojimas. Pvz., reklamuojama vienintel skalbimo
priemon su balinaniu efektu", vienintelis skalbimo muilas, turintis
antibakterini komponent'. Kitas pavyzdys: politikas, savo kalboje
pasisakantis u tolesnius atominius bandymus, aikina apie nelabai
kenksmingas radioaktyvias nuosdas".
3. Gramatins formos pasirinkimas. Palyginkite du sakinius: algiris
nugaljo Real klub ir Real klubas buvo nugaltas algirio; policija apsupo
demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. Krepinio fano ausiai
kur kas maloniau turt skambti pirmasis sakinys. Lygindami antrj sakini
por (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria), numanome didesn ar maesn
policijos aktyvum pirmuoju atveju (t. y. ujauiame demonstrantus) ir
suabejojame demonstrant taikumu antruoju atveju (t. y. galbt policija buvo
priversta ukirsti keli riaums). Taigi aktyvios arba pasyvios gramatins
formos pasirinkimas gali lemti ne tik prieastini ryi suvokim, bet ir
situacijos akcent sukeitim.
4. Nuoseklumo pasirinkimas. S. Asch, A. H. Wold ir kt. psicholog
eksperimentai rod, jog lygiaveri element (pvz., bdvardi, nusakani
asmenyb) eils nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojant spd (V.
Usmanov, 2000). Pvz., palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas, stropus,
darbtus, impulsyvus, kritikas, atkaklus, pavydus, antrasis - pavydus, stropus,
darbtus, impulsyvus, kritikas, atkaklus, protingas. Turbt pastebjote, kad ios
bdvardi eils yra beveik vienodos, tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis
odiai. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis
svetimoms idjoms, inantis, k sako ir k galvoja, savo proto galimybes
panaudojantis darbe. Antrasis asmuo atrod nevyklis, nes leido blogoms
savybms ugoti gersias, ess ribojamas pavydo ir usispyrimo.
5. Akcentavimas ir intonacija. Jeigu t pat sakin pasakysime
akcentuodami vis kit od, nusakom situacij i esms suvoksime vis kitaip.
Pvz., Jis man sudav (t. y. tas chuliganas"); jis man sudav (t. y. sualojo
btent mane"); jis man sudav (t. y. jis sudav, nors tai visikai nepriimtina
visuomenje"). Svarbi ir frazs intonacija. Pvz., t pat sakin A tave myliu
galima itarti ir jausmingai, iltai, ir su ironija.
6. Slapt arba numanom prielaid pasirinkimas. is mechanizmas
daniausiai naudojamas siekiant slapta prastumti" informacij, kuri primjas
ne visai nort laikyti ieities taku. Pvz., du sakiniai - Senas mogus yra
89
neturtingas ir mogus yra senas ir neturtingas - bendraujant funkcionuoja
visikai skirtingai. Pirmame sakinyje kalbama apie sen mog, be to,
tvirtinama, kad jis neturtingas. Antrame sakinyje jau kalbama apie mog, ir
sakoma, kad jis senas ir neturtingas. Pajutote skirtum? Jei mama jus visada
kreipiasi maybine forma (Irute, Algiuk) ir staiga girdite: Ateik pas mane,
Irena (Algirdai)!" - tai slapta forma gali reikti daug k ir, greiiausiai, ne visai
malonius dalykus.
Taigi mes pasirenkame (smoningai arba nesmoningai) tokias odines
formuluotes, kurios sukuria tok kontekst, kokiame mes ir norime bendrauti.
Klausymasis
Nemokjimas klausyti - viena pagrindini neefektyvaus bendravimo
prieasi. Btent tai veda nesusipratimus, klaidas ir problemas, kurios gali
bti ne tik pavojingos, bet ir lemtingos.
M. Burcley-Allen (1997) teigimu, daugiausiai laiko bendravimo procese
uima klausymasis (r. 5.7 pav.).

5.7 pav. vairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi -
40 %, kalbjimui - 35 %, skaitymui -16 %, raymui -9 % (M. Burcley-Allen,
1997)
Taigi sutikite, klausymasis - labai reikmingas ms bendravimui.
90
Aukiau minta autor pateikia tok pavyzd. Vadybininkas W. i JAV
nusprend isiaikinti, kiek jo darbo laiko uima klausymasis. Jis papra
sekretor fiksuoti laik nuo to momento, kai jis pakeldavo telefono ragel.
Vadybinink itiko okas, kai jis suinojo, kad apie 35-40 proc. savo metinio
udarbio, o btent 18.000 doleri, jis gauna tik u klausymsi. Teisingumo dlei
reikt pridurti, jog vidutinikai mons yra efektyvs klausytojai tik apie 25
proc. komunikacijos proceso laiko. Tokiu bdu ms apraytas vadybininkas W.
net 13.500 doleri gauna u tai, kad klaussi neefektyviai.
Tad kodl vis tik klausymasis nra vertinamas?
Kodl gi mes nesiklausome?
Vidins nesiklausymo prieastys
Daniausiai nesiklausome dl vidini prieasi, kurios yra gana
paprastos:
mums nedomu
mes mstome apie savo svarbesnes problemas
mes pavarg
mes susijaudin
gal gale - tiesiog tingime klausyti, juk klausymasis - sunkus darbas.
Bet yra ir gilesni, ne taip greit velgiam vidini prieasi kodl mes
nesiklausome. Gatvje susitik seniai matyt draug, vienas per kit puolame
dalytis naujienomis. O klausanio danai ir nebna... Nes iaip ar taip
mogus domiausias yra... pats sau. Prie blog klausytoj galima priskirti ir
tuos,
kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus
atsakymus visus klausimus.
Kurie nenori klausyti kit isakom kritik mini apie save ir ikart
audringai reaguoja.
Kurie nesiklauso todl, kad tiesiog... nemoka klausyti. Juk klausymasis
yra gdis, o dauguma gdi formuojasi asmenybs tapsmo laikotarpiu. Tad
nuo vaikysts turdami alia savs emos bendravimo kultros pavyzdius
padarome klaidingas ivadas: tyli - vadinasi, klauso; perrkia kit - vadinasi,
rod savo ties ir pan.
Kurie turi neigiam nuostat kalbaniojo atvilgiu, kuri trukdo
susikaupti, kelia nor replikuoti. Tik pakankamai intelektualus mogus sugeba
gerbti kito nuomon, net jeigu ji visikai prieinga jo nuostatoms.
91
Kurie link visk vertinti. Vertinama viskas, kas girdima ir matoma, nes
tai daniausiai daugiau ar maiau lieia klausantj. Tokia visa k vertinanti
reakcija, paremta asmeniniais sitikinimais, gali tapti rimtu efektyvaus
klausymosi trukdiu.
Iorins nesiklausymo prieastys
Nedmesingumo prieastimi gali tapti ir ioriniai veiksniai:
panekovas kalba per tyliai
trukdo transporto, elektros prietais keliamas triukmas
trukdo telefono skambuiai
bloga akustika
trukdyti gali netinkama patalpos temperatra, kambario apstatymas,
sien spalva ir pan.
susikaupti gali trukdyti ir panekovo ivaizda, jo gestai ir mimika,
kalbjimo maniera (akcentas, monotonikumas), net ir, atrodyt, toks
menkniekis, kaip gumos kramtymas
klausymsi apsunkina neatitikimas tarp kalbjimo greiio ir klausaniojo
protins veiklos, ypa tada, kai kalbama ltai ir nedomiai. Paprastai mes
kalbame madaug 125 odi per minut greiiu, taiau klausantysis
suprast ir ymiai greitesn kalbjim - iki 400 odi per minut.
Visi aukiau paminti veiksniai gali neatpastamai ikreipti priimam
informacij. M. Burcley-Allen (1997) nuomone (r. 5.8 pav.), siuniam
praneim labiausiai nufiltruoja" klausytojo iankstiniai nusistatymai (pvz.,
manymas, kad tik kalbantysis gali valdyti situacij), ankstesn patirtis, fizin
klausaniojo bsena (nuovargis, liga), skirtingi kalbaniojo ir klausaniojo
informacijos apdorojimo tempai.

5.8 pav. Sugedusio telefono" principas
92
Taip pat labai svarbs yra semantinis ir emocinis filtrai. Suveikus
semantiniam filtrui, tam paiam odiui yra suteikiama kita reikm (juk
odiai daugiareikmiai!). Emocinis filtras ikreipia ms reakcij
dirginanius praneimo odius. Aukiau mintas autorius primena, kad
klausytojo priimtas praneimas bna ne tik gerokai aptrupjs", nevalingai
ikreiptas vairi filtr bet ir pagraintas", pridedant informacijos nuo savs".
Taigi efektyvus klausymasis - aktyvus procesas, reikalaujantis dmesio
ir nuolatini pastang. Kartu priminsime, kad klausymasis gali bti susijs su
aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis panekovas - nebtinai
blogas klausytojas.
Klausymosi stiliai
mons skiriasi savo klausymosi stiliumi. Jame' atsispindi ms
asmenyb, charakteris, interesai, statusas, lytis, amius. Klausymosi stiliaus
pasirinkim takoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas, kitaip -
nam aplinkoje. ia pateiksime kelet netinkam klausymosi stili pavyzdi.
Klausytojas-simuliantas vaidina dmesing, nors mintys klajoja kakur
toli. Dmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas iorinis dmesys) norint siteikti
kalbaniajam; daniausiai nuoirdiai" irima akis, linksima galva,
terpiami odeliai "aha", "taip", "aiku", taiau i tikrj patyliukais svarstomi
asmeniniai reikalai. Neretai kalbantysis kelet kart klausiamas to paties.
sigilins save klausytojas daugiausiai dmesio skiria sau: domu, koks
a jam atrodau - protingas ar kvailas?"
Slinantis klausytojas paslapia renka t informacij, kuri bus panaudota
kalbaniojo puolimui.
Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi, kuri
jam naudinga, reikminga, domi ar pan. Visa kita - praleidiama.
Kategorikas klausytojas: Tai - gerai; tai - blogai".
Klausytojas-aidas links pakartoti paskutin girdt kalbaniojo od.
Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutin girdt kalbaniojo fraz,
kurios odi tvarka daniausiai bna pakeista.
Svarstantis klausytojas: Dabar a suprantu, kodl tu visa tai pasakoji".
Neretai ubgama priek: klausantysis trukdo kalbaniajam, skuba daryti
ivadas, splioja bsimus vykius, klausinja.
93
Ujauiantis klausytojas : Tu visai teisus", A tave ujauiu".
Emocingas klausytojas links aikioti (oi", ech", oho"), juoktis ir pan.
Analizuojantis klausytojas: Kada?", Duok pavyzd". Visk vertina
racionaliai, daniausiai nekreipdamas dmesio kalbaniojo neodin elges,
pasireikianias emocijas. Jei koks nors igirstas teiginys nesiderina su logika,
tai toks klausytojas yra links j atmesti kaip neturint nieko bendra su
aptariamu dalyku".
Neadekvatus klausytojas udavinja klausimus, nesusijusius su aptariama
tema arba su ja susijusius tik formaliai.
Grubus klausytojas nesiskaito su odiais: visa tai - niekai",
nesmon" ir pan.
O koks klausytojas esate js? Paklauskite savo draug arba,
prisimin kok nors konkret pokalb (pvz., telefonu), siningai atsakykite
sau kelet emiau pateikt klausim.
1. Ar a lengvai atitraukiu dmes?
2. Ar kartais neapsimetinju klausaniu? Galbt klausausi tik i
mandagumo?
3. Ar reaguoju emocionalius odius?
4. Ar danai nutraukiu kalbantj?
5. Kaip a klausau, jei klausyti visai nedomu?
6. Ar neusisvajoju, jei panekovas kalba ltai?
7. Kaip reaguoju panekovo elgesio klaidas?
8. Ar nesu links daryti skubotas ivadas?
9. Galbt a ne klausau, o apsvarstau savo atsakym?
Nustebote dl savo atsakym? Ar galite tvirtinti, kad esate geras
klausytojas? Koks js klausymosi stilius?
94
Statuso ir lyties taka klausymuisi
Minjome, kad klausymsi takoja mogaus statusas. Paprastai
dmesingiau klausomasi t, kurie yra auktesnio statuso, ypa tada, kai i to
norima gauti kokios nors naudos sau.
Skiriasi ir moter bei vyr klausymasis; kartais netgi skiriamas
vyrikas ir moterikas klausymosi stilius. I. Atvater teigimu (pagal V.
Usmanov, 2000), kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys, tai jie pertraukia vienas
kit madaug vienodu danumu. Bet kai kalba vyras ir moteris, tai vyras
pertraukia moter beveik du kartus daniau. Apskritai vyrai labiau
koncentruojasi pokalbio turin, o moterys - pat bendravimo proces. Vyrai
paprastai dmiai klausosi tik pirmsias 10-15 sekundi; kai tik tampa aiku,
apie k eina kalba, jie ima iekoti, k dar bt galima pridurti prie to, kas
pasakyta, kaip tai galima sukritikuoti. Be to, vyrai yra labiau link neiklaus
iki galo teikti ivadas, pasilymus. Moteris, klausydama bendravimo partnerio,
greiiau vertina j kaip asmenyb, supranta kalbaniojo jausmus. Moterys
reiau nutraukia kalbantj, o jei nutraukia jas - grta prie t klausim, ties
kuriais buvo sustota. Taiau nemanykime, kad visos moterys - idealios
klausytojos, o vyrai, prieingai, niekam tik. Jau minjome, jog klausymosi
stilius priklauso nuo daugelio dalyk: ir nuo charakterio, ir nuo interes, ir nuo
statuso, profesijos ir 1.1. Be to, tiek moterikas, tiek vyrikas klausymosi stiliai
turi sav privalum ir trkum. Vyrikas stilius gali sukelti panekovui
diskomfort, trukdyti jam isakyti mintis, o moterikas stilius gali bti
nepakankamai efektyvus.
Kaip reikia klausyti
Turbt jau supratote, kad girdjimas ir klausymasis nra tas pats.
Girdjimas - tai tik vienas i ei pagrindini efektyvaus klausymosi
komponent (r. 5.9 pav.).
Brownell poiriu, girdjimo komponentas reikia nuolatin dmesio
koncentracij, ausimis gaudant" vairius garsus, kurie i akustinio impulso
virsta nerviniu dirginimu, pasiekianiu tam tikr smegen dal. Taigi girdjimas
- fiziologin ms ypatyb, o klausymasis - psichologin, kadangi pastarasis
susijs su supratimo komponentu. Supratimas - tai sismoninimas, kad
praneimas buvo pasistas, atsiminimas - tai gebjimas atkartoti pasist
praneim, interpretavimas - tai gebjimas velgti praneime daugiau, negu
buvo pasakyta, vertinimas - ne ikart po praneimo isiuntimo daromas
95
sprendimas ar susiklostanti nuomon, reagavimas - tai savo dmesingumo,
susikaupimo parodymas siuntjui.

5.9 pav. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. Greenberg ir R.
A. Baron, 2000)
Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. Burcley-Allen, 1997) parod, kad
geri klausytojai, klausydami kit,
stengiasi atrasti sau domios ir naudingos informacijos
sismonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo nuosprendi
skelbimo" savo panekovams
stengiasi atskirti emocijas nuo fakt
labiau pasikliauja pagrindinmis idjomis, mintimis, negu atskirais
faktais
be to, geri klausytojai smoningai stebi kalbaniojo neodin elges -gestus,
mimik, pantomimik, siklauso kalbos manier ir pan.
96
Geras klausytojas tiesiog tampa savotiku veidrodiu: atspindi tai, k
jauia ar kalba panekovas ir niekada neukimba" ant panekovo kabliuko", t.
y. nesupyksta, nesieidia, nedaro skubot ivad.
Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. Apie tai pakalbsime
smulkiau.
Aktyvus klausymasis
Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir
reflektyvus klausymas.
Nereflektyvus klausymasis
Nereflektyviai klausydamiesi, mes nesikiame panekovo kalb, tik
dmesingai tylime arba siterpiame trumpomis replikomis (Taip?", Oho!",
Suprantu", domu!", Gal galite smulkiau?" ir pan.). Tokia klausymosi forma
ypa tinkama,
jei klausytojas yra auktesnio statuso, negu kalbantysis. Neretai tokiu
atveju klausytojas jauiasi laisviau, ima vairuoti" pokalb ir girdti tai, k nori
girdti. Kad taip neatsitikt, klausytojas turt pasirinkti nereflektyv
klausymosi bd, tuo parodydamas panekovui, kad juo domimasi, norima
inoti jo mintis ir jausmus.
Kai ms panekovas igyvena gilius jausmus arba yra labai
emocionalus (ts, lidnas ir pan.).
Kai panekovas dega noru idstyti savo poir kokiu nors klausimu.
Kai nori isikalbti, aptarti opius asmeninius dalykus.
Kai panekovui sunkiai sekasi dstyti savo mintis, kai jis mikioja.
Mintais atvejais tokiam mogui svarbiausia bti igirstam; ms
nuomon jam - antraeilis dalykas. Neutralios replikos taip pat gali padti
pokalbio pradioje, nes sumaina tamp.
Paskatinti mog isikalbti galime trumpomis frazmis, kurias
parenkame vertin jo neverbalin elges: gestus, kno padt, mimik. Pvz.,
Tu dl kako susirpins?"; Tave kakas neramina?"; Kakas atsitiko?";
Tu dabar atrodai labai laimingas". Usimezgusi pokalb, kaip minjome,
palaikome trumpomis nespaudianiomis" replikomis. Kad bt aikiau,
pateiksime netinkam frazi pavyzdi: Na negali gi bti, kad viskas taip
blogai"; Pradkite gi pasakoti"; Tai kodl dabar taip padarei?" ir pan.
97
Reflektyvus klausymasis
Reflektyvus klausymasis bna vairi stili. Reflektyviai
klausydamiesi, mes parodome, kad domims savo panekovu, t. y. retsykiais:
Pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantj: Js i problem
suprantate btent taip?"; Gal galtumte patikslinti, kaip Js suprantate..."
Perfrazuojame jo sakomas mintis, koncentruodamiesi faktus ir tuo
paiu parodydami, kad supratome esm: Kaip a supratau, problema yra...
(nusakome j savais odiais). Ar teisingai a supratau?"; Man atrodo, Js
pasakt, kad..."
Atspindime kalbaniojo jausmus: Tau atrodo, kad tave gyd
neteisingai?"; Man pasirod, kad kai tavo virininkas kalba su tavimi tokiu
pilnu tio tonu, tu tiesiog atsijungi"; A jauiu, kad tu nortum io darbo,
bet neinai, kaip j gauti". Savo reakcij igirstus jausmus galite parodyti ir
taip: Intuicija man sako, kad..."; Jei a teisingai supratau, tu jauti..."; Tavo
odiuose a pajutau..." ir kt. Taiau nepatartina vartoti nieko nereikianias
raminanias" frazes: Na, viskas ne taip blogai"; Rytoj tau bus geriau";
Nereikia taip visko imti ird - visa tai niekai!"; Nedaryk i muss
dramblio!" Tai sumenkina kalbaniojo jausmus.
Apibendriname pagrindines pokalbio idjas, tuo lyg pasiruodami
tolimesniam pokalbio etapui: Taigi problemos esm yra..."; O dabar
pasitikrinsime: mes aptarme iuos faktus..."; Reziumuodamas galiu pasakyti,
kad..."
Klausymosi gdiai daniausiai yra bdingi empatikiems monms.
sijaut kit, mes suvoksime ne tik tai, k mogus galvoja (intelektualioji
empatija), bet ir k jis jauia (emocin empatija), ko nori (motyvacin
empatija). Atidiai klausydamiesi, igirsime ir tai, ko mogus negali ar nenori
pasakyti.
98
Siuntjas
Primjas

A neseniai nusipirkau
automobil.
O kokia jo mark?

"Fordas"
Naujas ar ne?


Naujas.
O kokios spalvos?


Baltas.
Daug paprasiau bt. buv, jei i-
kart btumte pasak, kad
nusipirkote nauj balt "Ford".

5.10 pav. Patikslinantys klausimai gerina bendravim




99
Paeksperimentuokite su artimais draugais. Pabandykite pokalbio metu
nutaisyti ledin" veid ir visai nereaguoti panekovo odius. Kito pokalbio
metu irdingai linkskite ir visokiais kitokiais perdtais bdais atspindkite
partnerio emocijas. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai
toki pat poz, kaip ir panekovo, o kai jis sineks, i esms pakeiskite poz.
Visais trim atvejais stebkite panekov bsen. Rezultatus aptarkite su jais.
Turbt pastebsite, kad treiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gest
pamgdiojimas sukuria komfortik pokalbio aplink, padeda panekovui
atsiverti, o staigs pozos pokyiai veikia prieingai.
Kas pagerina klausymsi
mons yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai, su
kitais persimetame mandagumo frazmis, tretiems - nenorim pasakyti n
odio. Kokiomis savybmis turi pasiymti mogus, su kuriuo nortsi
pasikalbti? A. Kroeger (pagal B. M. Brewer, 1994) klausim atsako taip:
Tai tik toks mogus, kuris yra surads save; tik toks mogus, kuris gali
nusigrti nuo savs, pamirti save ir atsigrti kit, bet vis dlto likti savimi;
tik toks mogus, kuris vis dmes nukreipia klausytoj ir leidia jam tapti jo
dmesio centru. Tik toks mogus gali pagelbti."
Daniausiai skiriamos tokios trys klasikins gero klausymosi ypatybs:
1. Tiesumas, falo nebuvimas. Klausytojas su kalbaniuoju elgiasi tiesiai,
neegoistikai, natraliai, be vaidybos.
2. Akceptacija. Bendraujama be iankstini slyg, kalbantysis
priimamas toks, koks yra: jis nesmerkiamas, nebaramas, jam jauiama pagarba.
3. Empatikumas. Klausytojas jauia, k kalbantysis igyvena emocikai.
Empatija prasideda ten, kur paliekame savo mintis ir sivaizdavimus ir
pradedame galvoti, kaip mes patys jaustumms, patek kito mogaus padt.
Emocij atspindjimui svarbu tai, kad klausytojas savais odiais isakyt iuos
igyvenamus jausmus: juk tada partneris suino, kad jis nra vienas ir apleistas,
kad j kakas supranta ir myli.
100

Pasvarstykite:
sivaizduokite, jog mama jums sako: Ir vl tavo palaidin itepta"!
Inagrinkite mamos siuniam praneim (pagal iame skyriuje
aptartus keturis aspektus), atsivelgdami mamos asmenybs savybes.
Kurio aspekto akcentavimas bdingas js mamai? K js greiiausiai
igirstumte tokioje mamos frazje?
Kokie klausymosi stiliai bdingi jums, js geriausiam draugui, js
eimos nariams, js nemgstamam kurso draugui?
Nusakykite odio egzaminas" komponentus (referentin, asociacin ir
emocin).
Testas
Patikrinkite gytas inias apie klausymosi proces. Paymkite (aiku, ne
knygoje!), kurie teiginiai teisingi (T), kurie klaidingi (K):
1. mons yra link kreipti dmes tai, kas jiems domu
2. mons yra link laukti arba numatyti tai, kas jiems inoma,
pastama
3. Kai kurie mons girdi tik tai, k nori girdti
4. Klausymasis - tai nevalingas procesas
5. Tai, kaip mogus reaguos igirstus dalykus, priklauso nuo jo
profesijos, gyvenimo patirties, ini
6. Girdti ir klausyti - tas pats procesas
7. Mokjimas klausyti-gyjamas gdis
101



102


103
6. NEODINIS BENDRAVIMAS
Sakoma, kad odine kalba mogus naudojasi nordamas nuslpti savo
mintis. Taiau tai, k jis nori nuslpti kalbdamas, pasako neodine
(neverbaline) arba kno kalba, nes kiekvien pasakym lydi neodiniai
signalai. Jie tiesiogiai atspindi mogaus fiziologines reakcijas, todl yra
greitesni u kalb. Mes kalbame balsu, taiau bendraujame visu knu (K.
Abercrombie, 1968).
Neodinio bendravimo element tinkamas naudojimas leist patobulinti
socialinio bendravimo gdius, lavinti gebjimus tiksliai apibdinti save,
nenaudojant odi. Kiekvienam pravartu inoti:
apie k byloja mogaus jausm skelbim lenta" - veidas
i ko galime sprsti apie emocin tamp
koki informacij bendravime simbolizuoja rank padtys
k reikia temptas ar atpalaiduotas mogaus knas
k apie mus informuoja turimi daiktai.
Todl iame skyrelyje inagrinsime vairius neodinio bendravimo
elementus, naudodamiesi mokslinink atliktais tyrimais ir j parengtomis
rekomendacijomis.
Kas yra neodinis bendravimas
Neodinis (neverbalinis) bendravimas - tai pats paprasiausias bdas
perduoti pasitenkinim, nepasitenkinim, skausm, simpatij ar antipatij kitam
mogui. Prie imokdami odin kalb, vaikai geba ireikti save kno kalba.
Neodinis bendravimas arba kno kalba - tai kno komunikacijos
forma, ireikta nesmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's
Comprehensive Dictionary of the English Language, 1998, p. 151).
Pastaruoju metu neodinis bendravimas susilauk vis didesnio
mokslinink dmesio visame pasaulyje. Yra keletas prieasi, skatinani
domtis neodinio bendravimo forma. Tyrintoj nuomone, tai universalesn
kalba, nes, net nemokdamas kalbti, kno signal dka mogus gebs
paaikinti, kad jis yra alkanas, bdamas bet kuriame pasaulio krate. Faktas, jog
vairi kultr atstovai savo stiprius jausmus ireikia tokia paia mimika, rodo,
kad neodin kalba yra tikinamesn. Joje atsispindi emocijos, kurias mogus
104
;jauia konkreioje socialinje situacijoje, ir lengviau jas perprasti netgi tuomet,
kai kalbantysis nori jas umaskuoti.
Kno kalba ireikiama daugiau nei pasakoma odiais, todl turtume gerai
inoti jos elementus, nes, bdami svarbs tiek dalykiniame, tiek ir
tarpasmeniniame bendravime, jie gali pasitarnauti bendravimo procesui, o
kartais ir atvirkiai - sumenkinti j arba neti dviprasmikum.
Neodinio bendravimo raidos pradia - motinos ir pasaul ivydusio kdikio
sveika (interakcija). Esama netgi nuomoni, kad kdikiai, ateidami pasaul,
jau yra pasiruo socialinei interakcijai. Mai kdikiai siunia nesudtingus to
paties pobdio socialinius signalus, kaip ir bendraujantys suaugusieji. Tai
garsas, judesys, vilgsnis, ypsena. io neodinio bendravimo element visikai
pakanka, kad mama suprast, ko kdikis nori.
mogaus socialins raidos procese neodinio bendravimo repertuaras pasipildo
mimika, gestais, kno laikysena, o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais,
i kuri kiekvienas atlieka tam tikr vaidmen ir gali paveikti moni tarpusavio
santykius. Veido iraika, kno sudjimas, fizinis patrauklumas, judesiai bei
gestai, netgi vairs aksesuarai - auktakulniai bateliai, kaklaraiiai, kosmetika,
akiniai, skarels, ukuosena, skrybl drauge sudjus sudaro bendr mogaus
ivaizd ir siunia vienokius ar kitokius signalus aplink. Panagrinkime tai
isamiau.
Neodinio bendravimo elementai
Veido iraika
Veido iraika - tai pats svarbiausias neodinio bendravimo elementas.
Gebjimas veidu ireikti stiprias emocijas pagyvina veid, leidia jam be
odi ireikti mint. Gras jausmai sutaurina veid; nedraugiki ir paniur
veidai darosi dar maiau patraukls. Tiesa ir tai, kad veido iraika greitai kinta,
nes kno kalboje atsispindi emocijos, kurias mogus jauia konkreios
situacijos metu. Dl to veido iraikai skiriamas ypatingas vaidmuo socialins
interakcijos procese. Jeigu gerai painsite veido iraik, tai jos kitimas leis
suprasti, kaip keiiasi Js panekovo nuotaika bendravimo procese. Veido
iraikos kitimas taip pat rodo, kad tas pats mogus gali keistis, priklausomai
nuo situacijos. mogaus veido iraika susidomta jau seniai, taiau C. E.
Osgood (1966) buvo vienas i pirmj, pakviets 50 moni ir papras juos
105
pademonstruoti 40 skirting veido iraik. Pademonstruoti veido iraikas
nebuvo sunku, taiau ekspertai jose visose tesugebjo iskaityti" tik atuonet
emocij: diaugsm, lides, nustebim, pykt, bjaurjimsi, baim,
susidomjim ir gd. Vliau tyrintojai nustat ir patvirtino tik 6 skirtingas
emocines veido iraikas. Tai buvo diaugsmas, nuostaba, baim, lidesys,
pyktis, bjaurjimasis, panieka (P. Ekman, 1982). Dl kai kuri veido iraik
tebediskutuojama, ar jos i tikrj atspindi emocijas. Antai, interesas, gda ir
skausmas, C. E. Izard (1977) nuomone, yra tik veido iraika, bet ne emocins
bsenos. Kartais veide gali atsispindti daugiau nei viena emocija, tai yra
mirios emocijos, pasireikianios skirtingose veido dalyse. Maloniai
nustebinto mogaus veidas gali ireikti diaugsmo ir nustebimo emocijas
atvira ypsena ir pakeltais antakiais. inia apie blogas ir gsdinanias naujienas
gali bti ireikta lidesio ir baims emociniu deriniu. Mirios emocijos gali
atsirasti veide ir dl kit prieasi, t. y., jeigu mogus stengiasi umaskuoti
emocij po to, kai ji jau buvo ireikta. Mirios emocijos taip pat gali reikti
apgavyst arba informacijos nutekjim.
Ar galime painti emocijas i veido iraikos? Jeigu galime, tai k
turime kreipti dmes?
Pradti reikt nuo to, kad speciali neurologin sistema, lokalizuota
deiniajame galvos smegen pusrutulyje, kontroliuoja tam tikrus veido
raumenis, kuri pagalba ireikiamos vienokios ar kitokios emocijos. Veido
raumenys - tai itin jautrus organas, kuris aikiai ir tiksliai atspindi mogaus
dvasin bsen. Ne veltui sakoma, kad mogaus veidas yra jo sielos veidrodis.
Dl to galima teigti, kad veido iraika yra universali emocin kalba,
nepriklausoma netgi nuo kultros, kurioje mogus augo. Vertinant veido
iraik, pirmiausia reikia atkreipti dmes bruo visum. Emocij iraikoje
dalyvauja visos veido dalys: kakta, antakiai, akys-aki vokai; burna-lpos bei
raumenys, formuojantys raukles nuo nosies iki lp kampui, nors kai kurios
emocijos yra labiau susij su tam tikromis veido dalimis.
Paveiksllyje matote fotografijas, kurias pateik P. Ekman ir W. V.
Friesen (1975), tyrinj emocij iraik veide. Virutinje eilje i kairs
dein matote diaugsmo, pykio ir lidesio emocijas, apatinje eilje i kairs
dein yra nuostabos, pasibjaurjimo ir baims emocijos. Antai diaugsmo
emocij veide galime atpainti i skruost-veido, aki-vok bei skruost-
burnos padties:
burna gali bti uiaupta arba praverta, lp kampuiai truput pakelti
rykios raukls nuo nosies iki lp kampui, skruostai lyg pakelti ar
padidinti
106
matomos raukls apie akis, einanios nuo iorinio akies kampuio,
smulkios rauklels atsiranda po apatiniu voku.
Lidesio ir pykio emocijos matomos i aki-vok bei skruost-burnos
padties, ias emocijas ireikia:
antaki judesius kontroliuojantis raumuo, kuris deformuoja antaki linij
kaktos vidurinje dalyje susiformuoja trumpos, horizontalios raukls.

6.1 pav. Emocij iraika veide
107
Nuostabos emocijai bdinga:
ypa pakelti antakiai
itisins horizontalios raukls kaktoje
stipriau praverta burna
plaiai atvertos akys.
Baims emocija nra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. J
galima vertinti tik pagal vis veido dali iraik.
Mokslininkai taip pat atkreipia dmes tai, kad skiriasi t pai emocij
raikos bdai, priklausomai nuo j intensyvumo laipsnio. Jau mintosios
diaugsmo emocijos intensyvi iraika gali bti tuomet, kai plati ypsena
apnuogina dantis. Pyktis, atvirkiai, daniausiai suspaudia lpas ir tik
verbalinei agresijai prasiverti burna praveriam. Kiti emocij tyrintojai
sitikin, kad veido iraika atspindi du emocij kratutinumus, t. y. teigiamas ir
neigiamas emocijas (S. S. Tompkins, 1980). Jeigu tai tiesa, aikinantis veido
iraik, reikt atsivelgti James-Lange teorij, kuri teigia, kad emocijos yra
kno pokyi suvokimo padarinys - mes laimingi, nes mes ypsoms (R. L.
Atkinson, R. C. Atkinson, E. Smith ir D. Bem, 1993).
Taiau tiksliai iifruoti veido iraik ne visada pasiseka netgi
ekspertams. M. Argyle nurodo apytikslius iraikos atpainimo procentus:
diaugsmas - 79; nuostaba - 65; baim - 62; pyktis - 55; lidesys - 57;
bjaurjimasis - 54 (M. Argyle, 1994). Jis taip pat mano, kad lengviau yra
atpainti stiprias bei ilgiau trunkanias emocijas. Lengviausia yra supainioti
baim su bjaurjimusi; tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nra taip
sunku atskirti. Veido iraikos atpainimui geriausiai pasitarnauja situacijos
inojimas.
Manoma, kad socialins interakcijos metu veido iraika yra ypa svarbi
abiem jos dalyviams - kalbaniajam ir klausaniajam. Taiau yra kai kurios
iimtys. Antai, amerikieiai net nepastamiems monms yra link ypsotis ir
tai siejama su j socialine kompetencija. Galbt tai yra aukljimo pasekm, nes
diaugsmas, ireiktas ypsena veide, amerikiei supratimu, yra ilumos,
teigiam jausm, paskatinimo netgi meils kitiems poymis. ypsena taip pat
yra galingas interpersonalinio atpildo altinis.
Taiau mogaus veido iraika ir jos iifravimas yra tik vienas i
bendravimo komponent sudtingame neodinio bendravimo kontekste. Veido
iraika ko gero per danai prilyginama nuolatinei emocinei bsenai, nes i
tikrj j galima imokti apdairiai keisti, norint sudaryti reikiam spd. Veido
iraik reikmingai gali pakeisti kosmetika, akiniai, plaukai.
108
Natraliai veido iraikai apibdinti populiarioje, o kartais ir mokslinje
literatroje, pasitelkiami asmenybs bruo terminai. Antai, mons, turintys
ma, apskrit smakr, dideles bei apskritas akis, auktai ikilusius antakius,
aukt kakt bei lygi od, yra suvokiami kaip ilti, nuolanks, priklausomi,
silpni, naivs, garbingi, negrsmingi ir maiau subrend. Jie taip pat atrodo
jaunesni. Taiau paradoksalu, kad brandumo stokojantys veido bruoai moteris
daro patraukliomis, o vyrus - atvirkiai, visai nepatraukliais (C. F. Keating,
1985).
Anot mokslinink, atlikusi specialius eksperimentus, kai kurie
asmenybs bruoai koreliavo su veido iraika arba fizionomikos ypatybmis.
Fizionomika (gr. physiognomonika) - gebjimas suprasti mogaus vidin
bsen pagal jo veido iraik.
6.1 lentel. Fizionomikos ryys su asmenybs bruoais
(pagal M. Argyle, 1994, p. 138)
Fizionomikos ypatybs Asmenybs bruoai
Rykios, iplstos akys nuoirdumas, siningumas
Neryks aki vokai, lygi,
gerai priirta oda, ypsena
mielas, geras panekovas
Auktai ikil antakiai, siauros akys
reiklumas, dmesio pomgis,
ididumas
Siauros akys, storos lpos, lygi
priirta oda, ryks daai
seksualumas
i lentel buvo sudaryta, naudojantis moter tyrim rezultatais. Tyrimo metu
dviems grupms ekspert buvo pateiktos 24 fotografijos. Viena grup ekspert
rang bdu turjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes, o kita grup ekspert -
vertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. Lentel iliustruoja fizionomikos
ypatybi ir asmenybs bruo koreliacinius ryius.
Kartais veido iraikos interpretacija priklauso nuo asmens patirties, nes
naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pastamo mogaus
bruoai. Tai ypa bdinga tais atvejais, kai nepastamojo veidas kakuo
panaus gerai pastam.
109
Tyrintojai paymi, kad neretai yra manipuliuojama veido iraika,
turint tiksl, kad ji bt suprantama kaip laiminga, troktama, dmesinga ar
pranaesn.
Veido iraika neabejotinai yra labai reikmingas mogaus bendrosios
ivaizdos elementas, taiau susipainkime ir su kitais neodinio bendravimo
aspektais, ir sitikinsime, kad jie vaidina n kiek ne maesn vaidmen,
papildydami odin bendravim.
Ne tik veido iraika, bet taip pat vilgsnis ir gestai yra tie svarbs
elementai, kurie gali sustiprinti arba neti dviprasmikum odin
bendravim.
vilgsnis
Bendravimo procese kalbtojas su klausytoju nuolat bendrauja
vilgsniu. Apsikeitimai vilgsniu ypa skiriasi iais atvejais:
nesikalbant, tik apsikeiiant vilgsniu su nepastamais
kalbantis nepastamiems, ypa jei pokalbis vyksta neutralia tema
kalbantis pastamiems, kurie sdi vienas prie kit
kalbantis pastamiems, kurie vienas kitam patinka.
Su nepastamais monmis apsikeiiame labai trumpais vilgsniais.
Taiau net ir trumpas aki kontaktas yra aikus ketinimas umegzti su mogumi
ry. Bendravimo pradioje vilgsnis daniausiai nukreipiamas al, nes
ilgesnis nepastamojo vilgsnis sukelia nepatogumo jausm, ypa, jei
paalieio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateik klausim. Bendravimo
pabaigoje vilgsnis krypsta kalbantj, atrodo, lyg vizualiai norima sitikinti
tuo, kas buvo pasakyta odiu. Penkiasdeimties valand pokalbi tyrim
natralioje aplinkoje - oficialiuose primimuose, parduotuvse, kavinse -
ianalizavs C. Goodwin (1981) padar ivad, kad kalbantieji nori, jog j bt
atidiai klausomasi, todl jie vilgioja panekovus, tikrindami atsakomuosius
vilgsnius.
vilgsnis taip pat turi informacijos siuntjo funkcij. Apie 0,75 sekunds
trunkaniu vilgsniu siekiama pabrti kak svarbaus; atskiri trumpi vilgsniai
gali pastiprinti odius ar tam tikras frazes; kryptingas vilgsnis gali bti
nukreiptas tam tikrus objektus ar asmenis, k nors apie juos sakant ar
suteikiant jiems od.
Vis dlto svarbiausias kalbaniojo vilgsnio tikslas yra gauti
informacij i klausanij, ypa suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.
110
Linkteljimas galva, vilgsnis, pagyvjusi veido iraika, rodo susidomjim,
pritarim ar nustebim. Taiau tyrintojai pabria, kad vilgsnio daniai labai
kinta, priklausomai nuo dstomos temos sudtingumo, kalbtojo kompetencijos
ir btinumo susikaupti. Temos sudtingumas itin sumaina ne tik kalbaniojo,
bet ir klausaniojo vilgsnio dan. Atsakindami pateiktus klausimus,
kalbtojai daro daugiau klaid ir ilgina pauzes, jeigu vilgsn ilgiau
koncentruoja klausiantj. Tai reikia, kad kalbaniajam dirbti du darbus yra
per didel apkrova. Ilgais vilgsniais keiiasi simyljliai! Intensyviu aki
vilgsniu kartais grasinama. Agresyvs ar link dominuoti mons mgsta
velgti atkakliu, verianiu vilgsniu, kurio neitvr, gal gale nuleidiame
akis.
vilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkcij. Napoleonas, nordamas
kitiems padaryti spd, irdavo vilgsniu, kuris buvo apibdintas kaip
nepakeliamas ilydyto metalo spindesys" (A. Bierach, 2000, p. 128).
Gestai
Kalbdami mons daro daugyb kno judesi ypa rank judesi.
Gestai yra viso mogaus kno judjimo dalis. Judjimas yra gyvybs pagrindas,
todl yra pirmesnis u kalb. Judjimu savo gyvenim pradeda kdikiai.
Devyni mnesi kdikiai jau naudoja keli ri gestus, kai ko nors siekia; k
nors rodo, kas patraukia j dmes; pamojuoja atsisveikindami; imituodami
valgym, grim ar miegojim. is faktas mokslininkams tarnauja rodymu, kad
vaik kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Gestai iek tiek aplenkia
kalbos vystymsi, todl jie padeda ireikti vaik norus.
mons, turintys maai patirties kurioje nors srityje, savo igyvenimus
taip pat ireikia judesiais. Kno judesiai pirmiausia yra svarbs paiam
asmeniui, nes kiekvienas knas atskleidia giluminius dalykus, todl svarbu yra
jausti ir siklausyti savo kn. Judesys gali ireikti jausmus, patirt,
igyvenimus, nes tai, kas vyksta kne, yra emocij altinis. Kno judesiai yra
artimi psichikai: keiiantis judesiams, vyksta transformacijos psichikoje.
Psichoanalitikai mano, kad manoma irykinti netgi pasmonin gest prasm
(G. A. Mahl, 1968). Knas ir jo judesiai yra informacijos altinis mogui, kuris
sugeba suprasti savo kn, taip pat ir kitiems monms, jeigu jie yra pasireng
interpretuoti kno judesius. Kno judesi suvokimas bei gebjimas tiksliai
ireikti savo patirt retai kada ateina savaime, to reikia mokytis. Geriausiai to
manoma imokti kno ir judesio terapijos usimimuose. Psichologijoje
111
tradicikai daugiausia dmesio skiriama rank judesiams, nors tyrintojai mano,
kad kalbdami mons odiu ireiktas mintis pastiprina ne tik rank, bet ir
galvos, pirt, antaki, aki ar net viso kno judesiais. Gestikuliuojama
daniausiai kalbos pauzi metu ir tai skatina manyti, kad gestai, ireikdami
bendr kno nusiteikim, pasirodo pirmiau nei mintis ireikiama odiais.
Psichoanalitik nuomone, gestai pasirodo pirmiau, nes jie ireikia
pasmonines mintis, kurios smoningai bus suvoktos iek tiek vliau. Yra
pastebta, kad kalbtojai, norintys tikinti klausytojus, naudoja daug daugiau
neodinio bendravimo element, j tarpe daugiau gest rankomis, galvos
linkteljim, veido iraikos aktyvumo. Besistengiantys tikinti taip pat kalba
garsiau ir utikrintai. Matome, kad yra daug bendro tarp kalbos ir gest. Galbt
dl to, sutrikus mogaus psichikai, nesugebant naudotis kno kalba, jo
bendravimas smarkiai palyja. Ne maiau reikminga bendraujant tai, kad
odiai derintsi su balso tembru, gestais bei veido iraika. Prieingu atveju
kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informacij, bet ir nepasitiks ja.
vairi ali moni veido emocin iraika yra panai, nepriklausomai
netgi nuo kultros. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinti kur
kas maiau, taiau, atrodo, kad mojavimas kumiu (pykio ireikimas), rank
sukryiavimas (nerimas, susirpinimas), veido usidengimas rankomis (gda),
rankos pirto iklimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas), iovulys
(nuobodumas) kultros poiriu yra universals.
Poza
Yra trys pagrindins monms bdingos pozos:
stovjimas
sdjimas, tupjimas ir klpjimas
guljimas.
Kiekviena i i poz, papildyta rank ir koj padtimi, sudaro vairius
pozos variantus. Primityviose visuomense poz buv apie imtas, taiau
iuolaikin visuomen dalies j seniai atsisak. iandien nra stovjimo ant
vienos kojos (nebent tik kaip bausm kokioje nors socialinje grupje),
sdjimo sukryiavus kojas (lotoso poza), klpjimo ant vieno kelio.
Dabartinse moderniose visuomense nepriimta sdti arba gulti ant grind -
tam reikalui yra naudojamasi baldais.
Beveik kiekvienai situacijai - susimstymui, atstmimui, pasitenkinimui,
pasisveikinimui, stebjimui, agresijai, susijaudinimui, tarumui,
112
drovumui yra bdingos tam tikros pozos. asmen, neinant poz reikms,
gali bti nepalankiai irima, jis gali bti laikomas egocentriku, necivilizuotu.
Ypa isiskiria pasisveikinimo ir ritual pozos. Pasisveikinimo poz spektras -
labai platus: kuln suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos ali,
Argentina); gilus nusilenkimas (Ryt alys, Japonija); skrybls kilsteljimas
(Europos alys, kuriose neiojamos skrybls); nusilenkimas drauge su
skrybls kilsteljimu (Europos alys, Lotyn Amerika); abipusis
patapnojimas per pet (eskim paprotys); draugikas apsikabinimas,
patapnojant per nugar (Lotyn Amerika); suglaust deln paklimas prie
krtin drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija); vos pastebimas galvos
nulenkimas (Didioji Britanija); rank paspaudimas, po to jas ltai keliant
auktyn (Ryt alys); rankos paspaudimas ir galantikas jos pabuiavimas
(Pranczija, Lotyn Amerika).
Specialios ritual pozos yra bdingos religini bendruomeni apeigoms.
Tik k pamintosios pozos labiau bdingos skirting kultr monms,
taiau yra universali vis kultr atstovams priimtin poz. Jos pateikiamos
pavyzdyje, sudarytame G. Rosenberg ir J. Langer (6.2 pav.):
a) smalsus
b) abejojantis
c) neutralus
d) nepripastantis, atsisakantis
e) stebintis
f) patenkintas savimi
g) nuoirdiai priimantis
h) rytingas, apribojantis
i) slaptas
j) iekantis
k) stebintis
1) atidus, rpestingas
m) piktas, ts
n) sujaudintas
o) sitemps
p) nustebs, tarus
q) niekikas,
neaikus
r) drovus
s) mstantis
t) apsimetantis.
Manoma, kad poza labiausiai priklauso nuo socialini norm. Ko gero
stipriausiai skiriasi Ryt ir Vakar alyse gyvenani moni pozos, bent jau
tokie reikmingi elementai, kaip dominavimo - nuolankumo iraika. Japonai
reikmingomis pozomis laiko krtins istatym priek, atsilenkim atgal ir
galvos nulenkim.
113

6.2 pav. Poz reikms (pagal M. Argyle, 1994, p. 205)
Amerikos gyventojai, kaip ir japonai, taip pat akcentuoja prieikumo -
draugikumo demonstravimo svarb nors ir panaiomis pozomis, taiau be
nuolankumo element.
114
Specifiniai poz elementai yra bdingi skirtingoms kultroms, taiau
pagrindiniai daniausiai turi t pai reikm. Poz elementai susideda i:
palinkimo - pirmyn, atgal ir onus
rank - atvir, udar ir ant klub
galvos - palenktos, pakeltos ir pakreiptos on
koj - tiesi, iskst ir sukryiuot.
iuos poz elementus dar papildo viso kno padties tempimas ar
atpalaidavimas. Poz tyrinjantys mokslininkai teigia, kad poza gali ireikti
tarpasmenin nuostat, emocijas ir netgi asmens aktyvum (M. Argyle, 1994).
Suaugusieji mons ypa link pabrti savo dominavim ir status. Jie
tai daro visu giu itempdami savo kn, atkidami pirmyn krtin, rankas
paddami ant laun, kitaip sakant, visokiais bdais stengdamiesi didinti savo
apimtis. Nuolankumas ar pavaldumas yra ireikiamas galvos palenkimu,
nusilenkimu, sumajimu. Rankos sukryiuotos skersai kno - atstmimo poza;
plaiai iskstos rankos, ir dar nukreiptos kit asmen - nuoirdaus primimo
enklas; onus remtos rankos - neigiama nuostata bendraujaniojo atvilgiu.
Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo
stilius. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su emesnio socialinio statuso
monmis, vyrai j daniau taiko moter atvilgiu, arba atvilgiu t, kurie
maiau patinka. Bendraujant su aukto statuso monmis, galva visuomet
pakelta. Nra ir negali bti atsipalaidavimo pozos su asmenimis, kurie yra
grsmingi. Interakcijos atveju pastebimas poz kongruentumas (lot.
congruentia - atitikimas) (D. L Trout ir H. M. Rosenfeld, 1980).
Ne dalykiniam, o betarpikam bendravimui su mgstamais, patraukliais
asmenimis bdingi specifiniai komponentai - fizinis artumas, pasilenkimas
pirmyn, prisilietimas, atviras vilgsnis ir atsisukimas asmen. Toki
bendravimo komponent tikslas - sumainti interpersonalin atstum ir
padidinti savitarpio supratim.
Kno sudjimas
Kalbant apie kno sudjim, svarbs yra trys poymiai: gis, svoris ir
forma. Daniausiai yra skiriami trys kno formos tipai:
endomorfai: stori, apvals ir minkti
ektomorfai: aukti, ploni ir gleni
115
mezomorfai: raumeningi, kaulti ir atletiki (W. H. Sheldon, C. V.
Dupertuis ir E. McDermott, 1954).
Anot mint autori, kiekvieno individo kno sudjimas gali bti
apibrtas pagal mintus tipus. Kadangi kno sudjimas yra siejamas su tam
tikromis asmenybs charakteristikomis, turtume pasidomti, koks tarp j
ryys. Buvo nustatyta, kad mezomorfai yra agresyvesni ir daniau link
nusikalsti; ektomorfai yra inteligentiki ir nerams; endomorfai yra
atsipalaidav, laimingi ir tings. Asmenys, link depresij, daniausiai yra
stori, izofrenikai - ploni (tai takoja jaunesnis amius), taiau ryys tarp
asmenybs ir kno sudjimo, tyrintoj nuomone, yra silpnas ir nevirija 0.30
koreliacijos koeficiento.
Kyla klausimas, ar kno sudjimas laikytinas bendravimo elementu.
inome fakt, kad kno sudjimas yra paveldimas, taiau vis dlto yra
galimyb j koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. Kno sudjim, kaip ir
veido iraik, taip pat galima keisti, tik svarbu turti tiksl, kodl to reikia
siekti. Nuo seno inome, kad kai kuriose alyse knai buvo labai deformuojami:
Kinijoje bdavo suspaudiama koja, kad ji bt visai maa; kai kuriose Afrikos
valstybse suspausdavo galv, kad bt apvalesn. Dabartinse moderniose
visuomense nesiekiama kno deformavimo, taiau ir jose moterys vis dar
danai korsetu suveria liemen bei minktomis liemenlmis didina krtin.
Gal daugiau dmesio skiriama kno apimties (nutukimo) kontrolei, taikomos
vairios dietos, stengiantis pasiekti normal kno svor; vyrai fizini pratim
pagalba stengiasi suteikti knui patraukli form, neioja rbus praplatintais
peiais. I to galime daryti ivad, kad kno sudjimas yra neodinio
bendravimo elementas, kitaip jam nebt skiriama tiek dmesio. Yra pastebta,
kad aplinkiniai reaguoja g, ypatingai vyr. Auktiems vyrams bna
lengviau gauti darb, netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyr, kurie yra
auktesni u 1 m 88 cm nei t kurie nesiekia 1 m 82 cm. Vertinant pardavj
darbo kokyb, nebuvo pastebta, kad ji bt geresn negu giu emesni
moni. P. R. Wilson (1968) atliko tok eksperiment: dviem Australijos
student grupms buvo pristatytas alyje besilankantis anglas ir paprayta
vertinti jo g. Toje grupje, kur jis buvo pristatytas kaip studentas, jo gis
buvo vertintas kaip 1 m 74 cm, o kitoje grupje, kur jis buvo pristatytas kaip
profesorius, jo gis buvo vertintas kaip 1 m 91 cm. P. R. Wilson padar ivad,
kad ikreipt gio suvokim takojo anglo akademinis statusas.
Ne tik gis, bet ir kno svoris taip pat yra aplinkini dmesio objektas.
Stori mons, o ypa moterys, nurodo W. DeJong (1980), danai yra
diskriminuojamos ir pripastamos netinkamomis darbui su monmis.

116
Svarstydamas tokio iankstinio nusiteikimo prie storulius prieastis, W.
DeJong teigia, kad pagrindin prieastis yra manymas, kad storuliai yra
neatsakingi, tings, gods ir neturintys savikontrols jausmo. Galima bt
ikelti hipotez, kad stori mons yra nemgstami ne tik dl kno svorio, bet
dl sveikatos problem, kurios atsiranda padidinto svorio atveju. Vienok W.
DeJong tvirtina, kad, ityrus storulius su skydliauks sutrikimais, kurie k tik
buvo numet svorio, pasirod, kad jie buvo maiau atstumiami, nors vis dlto
atstumiami labiau nei turintys normal kno svor.
Taigi kno sudjimas yra svarbus bendros mogaus ivaizdos elementas.
Kaip matme i pateikt pavyzdi, kno ivaizda yra svarbi slyga, priimant
darb; ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram poiriui kitus panaaus
kno sudjimo mones, netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybs bruous.
Nordami bti patrauklesni, mons link suteikti savo knui geresn ivaizd,
kreipdami dmes plaukus, naudodami kosmetik, aksesuarus bei kitus
elementus.
Labai retai mons leidia savo plaukams augti laisvai, daniausiai juos
kerpa ir ukuoja. Plaukus galima ukuoti vairiai, taiau specifins ukuosenos
bdingos tik tam tikroms kultrinms grupms. Plauk ilgis priklauso nuo
skirting socialini grupi norm - vienuoliai ir kareiviai neioja trumpus
plaukus; visuomens atstumtiesiems, laisvamaniams, maitininkams ir hipiams
bdingi ilgi plaukai", - nurodo M. Argyle. Subkultrins grups, tokios kaip
pankai ar skustagalviai, ireikia savo priklausym grupei ne tik plaukais, bet ir
visa ivaizda. Tai yra lyg j atpainimo enklai kitiems tokios socialins grups
nariams, taiau dl tos paios prieasties jie lieka atstumti kit visuomens
piliei. Taigi, kn puoiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie
simbolizuoja materialin gerov, rodo priklausomyb tam tikrai socialinei
grupei, o juos neiojaniam asmeniui suteikia pasitenkinim ir didina jo kaip
asmens patrauklum.
Apvelg mogaus ivaizd vairiais aspektais, matome, kad ji yra
svarbi ne tik iorine, bet ir psichologine prasme. Gera ivaizda sustiprina
asmens pasitikjim savimi. Taip pat nereikt atmesti minties, kad ivaizda
atlieka patrauklios asmenybs vaizdio funkcij. Negalima nesutikti su
teiginiu, kad mog puoia imintis, protas, taiau, kaip rodo tyrinjim
rezultatai, galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. Pasirodo, kad btent jis
takoja daugelio skirting socialini grupi tarpasmeninius santykius. Jau 4-6
met vaikai supranta, kad patraukls vaikai yra fizikai graesni, maiau
agresyvs, mandagesni; mokytojai galvoja, kad patraukls vaikai bus
protingesni, populiaresni, jiems geriau seksis. Kalbdami apie emo intelekto ir
117
dar nepatrauklius vaikus, mokytojai mano, kad jie turt mokytis
atsiliekanij klasse; terapeutai tvirtina, kad patrauklios pacients kelia
maiau rpesi gydytojams (E. Hatfield ir S. Sprecher, 1986). I tikrj kyla
klausimas, ar patraukls mons yra nors kiek pranaesni u kitus? To galima
tiktis nebent dl to, kad jie turi kitoki socialin patirt, dl ko kiti juos iri
palankiau. Skirtum yra rasta nemaai: patraukls mons yra laimingesni,
labiau savimi pasitikintys, socialiai labiau iprus, geresns psichologins
bkls. Ypa tai tinka moterims. Taiau minti skirtumai yra labai nedideli,
paymi E. Hatfield ir S. Sprecher. domu yra tai, kad patraukls mons buvo
link nevertinti pagyrim u darb, jeigu jiems atrodydavo, kad tai fizinio
patrauklumo, o ne j gebjim rezultatas. Tai gana paradoksalu: neturintys
fizinio patrauklumo, stengiasi j suformuoti, modifikuodami savo ivaizd, o
bdami patraukls, nori bti vertinti u j asmenybines savybes.
Tyrintojai taip pat domjosi patrauklumo ryiais su psichine bsena. A.
Farina ir bendraautoriai, atlik isamius tyrimus, konstatavo, kad patrauklios
moterys, turinios psichikos problem, maiau dien praleisdavo psichiatrinje
klinikoje ir lengviau veikdavo savo problemas i jos ij (A. Farina ir kt,
1986).
Yra ir neigiam dalyk patrauklios ivaizdos moni gyvenime: vieni
tyrintojai nurodo, kad jiems daniau pavydima, aplinkiniai yra labiau prieiki,
todl sunkiau rasti draug (M. Argyle, 1994), kiti - teigia, jog patrauklios
moterys daniausiai yra neitikimos, materiali orientacij, egoistikos ir
nejautrios nuskriaustiesiems (M. Dermer, D. Thiel, 1975). I ia tiesiog perasi
ivada, jog patrauklumas neturi universali kriterij ir yra gana subjektyvus.
Prisilietimas
Kalbant apie neodin bendravim, aptarsime dar vien element -
prisilietim. Prisilietimas, pasirodo, beess pati primityviausia socialinio
bendravimo forma, daniausiai sutinkama primityvi organizm ir kdiki bei
ma vaik tarpe. Bene daugiausia kno prisilietimo form bdinga primatams;
kno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro:
seksas, kdikio maitinimas ir kova. Prisilietimas aktyvina kelet skirtingos
ries receptori, kurie atsiliepia ilum, alt, skausm, tamp. Oda tuo tarpu
tam tikrais signalais - temperatra, spalva, kvapu, prakaitu - ireikia savo
bsen. Bene reikmingiausias prisilietimas yra kdikiams, nes, kaip rodo
daugyb tyrinjim, kdikiai, nepatyr kno glamoni, uauga nervingi ir pikti.
118
Atrodo, kad kdikiai, panaiai kaip ir bedions, turi gimt poreik
prisilietimui ir tai yra ypatingas ryio su motina altinis - bondingas. is i
angl kalbos kils odis pastaruoju metu plaiai vartojamas, apibdinant
motinos ir vaiko ryi kokyb. Mokslinje literatroje gausu fakt, kad pirmj
dvej met prisilietimai yra ypa svarbs tolesnei vaiko raidai.
Svetim moni (ir ypa vieose vietose) prisilietimas nra danas
reikinys. Yra prisilietim, pavyzdiui, transporte, bet tai nelaikoma socialiai
reikmingu prisilietimu. Taip pat yra tam tikr profesij mons, kurie lieia
mogaus kn - gydytojai, medicinos seserys, masauotojai, gimnastikos
instruktoriai, siuvjai, kirpjai ir kt., taiau ir i asmen prisilietimai nra
socialiai reikmingi, iskyrus atskirus individualius atvejus.
R. Heslin ir T. Alper (1983, p. 217) pasil schem, atskleidiani
prisilietimo pobd:
funkcinis (profesionalus)
socialus, mandagus (rankos paspaudimas, pasisveikinimas)
draugikas, iltas (apima abu pirmuosius atvejus)
meil, intymumas (tarp j - susikibimas rankomis)
seksualinis suadinimas (gali apimti ir anksiau aptartuosius atvejus).
Pateiktame srae nepamintas prisilietimas agresijos atveju, nors tokia
prisilietimo forma taip pat egzistuoja.
Socialins interakcijos kontekste prisilietimo poiriu galime kalbti tik
apie pasisveikinim, kur galima vertinti kaip ritual arba simbolin akt, vien
i pagarbos element, susipastant ar patvirtinant socialin ry. Rankos
padavimas pasveikinant labai danas skms, ypa profesins karjeros ar
pasiekim sporte atvejais.
Kadangi bet koks prisilietimas yra asmenins erdvs paeidimas, nors
kartais ir malonus, jo socialins normos yra gana grietos. Prisilietimas
socialiai yra priimtinas tik prie tam tikr kno dali: rank platak ir pei,
bet ne prie koki nors intymi zon. R. Heslin ir T. Alper teigia, kad
prisilietimas turt atitikti socialini ryi pobd.
Prisilietimas, kaip neodinio bendravimo elementas, ireikia ilum ir
dominavim. Tyrintojai taip pat atkreipia dmes, jog prisilietimas nra labai
aikus bendravimo elementas, nes sunku nustatyti, kada draugikas, iltas
prisilietimas siveria meils, intymumo sfer.
Bendravimo tyrintojai nurodo, kad kiekvienas neodinis elementas
bendravimo metu ireikia tam tikr asmenybs aspekt. Veido iraika, kuri
plaiai aptarme, rodo teigiamas ir neigiamas emocijas, patrauklum ir
119
asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu; poza ireikia nuostat ir
emocijas; gestai ir kiti kno judesiai, jeigu jie yra suderinti su kalba, sustiprina
ireiktas mintis, pasitikjim pateikta informacija.
Beveik visi neodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami
su asmenybe.
6.2 lentel. Neodinio bendravimo ir asmenybs ryiai
(pagal M. Argyle, 1994, p. 269)
Veido iraika
dominantikumas (-), ekstraversija,
pasitikjimas savimi, psichikos
sutrikimas (-)
Erdvs artumas
dominantikumas, ekstraversija
neurotikumas (-)
vilgsnis
susirpinimas, dominantikumas,
baim (-)
Kno judesiai:
savs lietimas
atsipalaidavimas
susirpinimas
dominantikumas, baim
Ekspresija dominantikumas, savigarba,
socialiniai gdiai
ekstraversija, neurotizmas (-)
Pastaba: enklas (-), nurodytas prie asmenybs savybi, rodo, jog ryys
tarp asmenybs savybs ir neodinio bendravimo nebuvo patvirtintas.
Iekant neodinio bendravimo ryi su asmenybe, buvo taip pat
nustatyta, jog pikti, nepakankamai socials ir protikai atsilik asmenys reiau
naudoja gestus, bet daniau link save liesti (M. Argyle, 1994).
Neodinio bendravimo elementai, kaip matme i iame skyrelyje
pateiktos teorins mediagos ir tyrim pavyzdi, yra svarbs visam
bendravimo procesui. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos
apibendrinimus:
120
1. jeigu asmens darbin veikla yra susijusi su bendravimu, jam btini geri
bendravimo gdiai; neodinio bendravimo elementai yra svarbi toki gdi
dalis;
2. asmens fizins savybs - ivaizda, kno sudjimas, fizinis patrauklumas
laikytini neodinio bendravimo elementais, kadangi jie sukelia kit reakcij, o
kartais net apsprendia tarpusavio santykius;
3. netgi tokie mogaus ivaizdos aspektai, kaip plaukai, kosmetika, akiniai
ar aprangos detals takoja bendravimo proces, simbolizuodami priklausym
tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo;
4. prietaravimai tarp kno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo
proces;
5. esama ryio tarp kno kalbos" ir asmenybs vertinimo, tai svarbi
prieastis j tobulinti;
6. tikslus neodinio bendravimo gdi panaudojimas padeda lengviau
pasiekti tiksl.
Pasvarstykite:
Kok vaidmen bendravime atlieka neodin kalba, lyginant su odine?
Kodl sakoma, kad neodin kalba yra universalesn ir tikinamesn?
Ar galime prognozuoti mogaus skm i kno kalbos"?
Kurie kno kalbos" elementai geriausiai atspindi mogaus emocijas?
Ar patrauklumas suteikia pranaum gyvenime?

121


122


123
7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI
Kas yra tarpasmeniniai santykiai?
Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso j pobdis?
Kodl ir kaip mes atsiskleidiame bendraudami su vairiais
monmis?
Kas lemia moni patrauklum tarpusavio santykiuose?
Kas yra meil ir kokios jos rys?
Kokios neskming tarpusavio santyki prieastys?
Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio, situacinio kontakto su
aplinkiniais, koks jis geras bebt. I tikro mums labai svarbu umegzti, kurti ir
ilaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Dl to mes nusimename, kai, atj
nauj kolektyv, ilgai negalime susirasti draug, kai nesiseka sutikti mylimojo
ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais.
Tinkamas bendravimas padeda ilaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius
santykius, tuo tarpu netinkamas gali iardyti tiek dalykinius, tiek artimus ar
romantikus santykius. Kai tik vienas nebeklauso kito, nebebendrauja,
neatviras, nebemoka ireikti savo jausm ir poreiki, tarpasmeniniai santykiai
pradeda blogti.
Kas yra tarpasmeniniai santykiai
Pabandykime apibdinti, kas yra tarpasmeniniai santykiai. Santykiai -
danai vartojama, bet sunkiai apibriama svoka. Jei laikysim, kad santykiai -
tai daikt padtis vienas kito atvilgiu, tai tarpasmeninius santykius galima
apibrti kaip moni padt visuomenje vienas kito atvilgiu. Bet tai nedaug
k pasako. Kokie poymiai apibdina tokius santykius?
Pirmiausia, kai kalbam apie tarpasmeninius santykius, tai galvojam apie
bendravim, kuris susieja bendraujani asmenybes. Jei mes praome
pardavjos paduoti mums kepaliuk duonos ar aikiname policininkui, kodl
virijome greit, tai tra tik formalaus bendravimo pavyzdiai.
Kitas poymis, vertinant tarpasmeninius santykius, yra j trukm, o
tiksliau, kartu praleistas laikas. Laikas, kur savo noru skiriate kitam, rodo t
santyki svarb.
124
Ir turbt svarbiausias tarpasmenini santyki ypatumas - intymumas, t.
y. artumas tarp bendraujani. Artumas tarp moni gali bti intelektinis,
emocinis ir fizinis. mons gali bti artimi tiek vienu i i aspekt, tiek visais.
Taigi tarpasmeninius santykius galime apibdinti kaip neformal
asmenybi bendravim, trunkant trumpesn ar ilgesn laiko tarp ir atspindint
tam tikr intelektualin, emocin ar fizin bendraujani artum.
Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs
Kaip jau inote i ankstesni skyri, tarpasmeniniai santykiai leidia
patenkinti pagrindinius mogaus socialinius poreikius. Dar kart stabtelkime
ties vienais i svarbiausi -priklausomybs ir prieraiumo poreikiais.
Jei dmiau pavelgtume savo gyvenim, tai turtume pripainti, kad
nuolat siekiame bti susij su kitais monmis. Mums reikia turti eim,
draug, priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Tai nra priklausymas
daiktika ar inaudotojika prasme, tai tiesiog poreikis palaikyti ryius su kitais.
S. Schachter poreik pavadino afiliacijos poreikiu ir teig, kad jis bdingas
visiems monms, nors ir skiriasi savo stiprumu. Vieniems yra labai svarbu bet
kokioj situacijoj siekti kit draugijos, bti daugelio bendrij nariu, kit is
poreikis yra silpnesnis (Sh. E. Taylor, 1994).
Pagal S. Schachter, pirmagimiai ir vienturiai turi stipresn afiliacijos
poreik, nes nuo maums prat kit moni buvim greta sieti su saugumo ir
poreiki patenkinimo jausmais. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eilikum vaikai
gauna maiau tv dmesio, o neretai dar ir patiria vyresni broli ar seser
agresij savo atvilgiu.
Tyrimai rodo, kad mons, nepatenkin priklausomybs poreikio, t. y.
vienii ir neturintys draug, poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar
bendrijai mirta anksiau nei tie, kurie tokius ryius turi.
Mes siekiame ne tik bti su kitais monmis kartu, bet ir emocinio
kontakto, t. y. jausti meils, intymumo jausmus, dalintis jais, rpintis kitu, bti
reikalingi. Nepatenkin io poreikio, neturintys artim ryi, mons jauiasi
vienii. Jie gali net turti kelet draug, bet bti vieniais, nes tie santykiai gali
bti pavirutiniki ir stokoti intymumo. Tik reikia inoti, kad bti vienam ir
vieniam yra ne tas pat. Pabti vienam su savimi yra netgi btina, kad geriau
apmstytum savo gyvenimikj situacij ar susikaupusius jausmus,
pasitikslintum savo mintis ir vertintum veiksmus.
125
Su kuo umezgame tarpasmeninius santykius
Pervelkite mintyse savo draug ir ger pastam rat. Kodl,
umegzdami tarpasmeninius santykius, pasirinkote btent juos? Js
pasirinkimas gali bti visai ne atsitiktinis. Daugelis tyrintoj, atsakydami
klausim, aikint tok pasirinkim tarpasmeniniu patrauklumu: js siekiate
bendrauti su tais, kurie jums patraukls.
Kodl gi, pasirinkdami draugus, mes teikiam pirmenyb vieniems
monms, o ne kitiems? Yra keletas tarpasmenin patrauklum aikinani
teorij (pagal I. A. Horovvitz ir K. S. Bordens, 1994).
Apdovanojimo teorijos (T. M. Newcomb, 1961) poiriu kit moni
patrauklumas didja, kai santykiai su jais yra mus daniau apdovanojantys. Kuo
kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo, kad jie panaiai galvoja, padeda mums,
patenkina ms poreikius, kad mes jiems patinkam ir pan. Tai sukelia mums
teigiamus jausmus, ir mes mgstame tuos mones. Ir prieingai, jei mogus, su
kuriuo tenka bendrauti, nuolat kritikuoja jus, nesutinka su js nuomone ar
veria pasijusti blogai, jo patrauklumas jums maja.
Pastiprinimo -jausm teorija (D. Byrne ir G. L. Clore, 1970) teigia, kad
moni patrauklumas gali padidti ar sumati priklausomai nuo to, kokias
emocijas, teigiamas ar neigiamas, mes kartu su jais igyvename tam tikromis
situacijomis. Kiti, i pradi buv neutrals, tampa mums reikmingi, kai j
buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, t. y.
mes perkeliame jausmus, kuriuos igyvename tomis aplinkybmis, jose
dalyvaujanius asmenis. Todl, kai js po sunki darb ilsits prie idinio,
skaniai pavalg ir atsigr, tiktina, kad jauiat didesn palankum tiems, kurie
iuo metu yra su jumis. io poirio alininkai teigia, kad norint ilaikyti
santykius, svarbu juos susieti su maloniais dalykais. Taigi romantiki piets,
domios kelions, vakariens drauge niekada nepraras savo reikmingumo.
Balanso teorija (F. Heider, 1958) aikina, kad mogaus patrauklumas
susijs su tuo, kiek subalansuoti ms santykiai su tuo asmeniu. Jei mogus, su
kuriuo bendraujame, turi panaius interesus ir poirius, tai ms santykiai su
juo subalansuoti, ir tai didina jo patrauklum. Su monmis, su kuriais jauiame
tur subalansuotus santykius, mes link bendrauti, ir atvirkiai. sivaizduokit,
kad bendraudamas su savo naujuoju draugu, suinote, kad jis laikosi visai
prieingos nuomons apie jums svarbius dalykus. Tokiu atveju js santykiai
bus nesubalansuoti, ir bendraudami su juo, jausits nepatogiai. Kad js
santykiai gyt pusiausvyr, vienam i js reikt keisti savo poirius arba
nusprsti nekalbti apie tuos dalykus. Geri draugai draugysts
126
vardan kartais toleruoja nuomoni neatitikimus, bet subalansuoti santykiai vis
tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti.
iais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedyb partnerius. Ir
nors mums atrodo, kad ms pasirinkimas priklauso tik nuo ms valios, i
tikrj danai jis paklsta tam tikriems dsningumams, kurie yra bendri visiems
monms. Todl gali bti, kad js draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys,
kuri patrauklum jums padidino ie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas,
panaumas, papildymas, abipusikumas ir fizinis patrauklumas. Aptarsime juos
plaiau.
Fizinis atstumas. Kaip js susipainote su savo geriausia drauge?
Nemaa tikimyb, kad tam tikru js gyvenimo momentu js tiesiog atsidrte
fizinje erdvje arti viena kitos. Pvz., mokts vienoje klasje ar kurse,
gyvenote viename kambaryje ar kaimynystje ir pan. Tyrimai rodo, kad tiek
vedusi, tiek nevedusi student draugystei turjo didels takos tai, kaip jie
buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje - kartu, arti ar toli vienas nuo kito.
Buvimas arti vienas kito sudaro galimyb daniau sveikauti, o tai
leidia geriau painti tuos mones ir labiau pamgti juos. Pasirodo, mes labiau
link surasti patinkanius bruous kituose ir pamgti mones, su kuriais
daniau kontaktuojame, negu nemgti. is polinkis leidia mums skmingai
bendradarbiauti su daugeliu moni, nes prieinga nuostata trukdyt tiek dirbti
kartu, tiek bendrauti. Be abejo, galite atrasti ir savo pastam tarpe toki,
kuriems, atrodo, nepatinka daugumas aplinkini, bet jie daniausiai irgi nra
labai mgstami kit.
Fizinis artumas leidia daniau matyti tam tikrus asmenis, ir tai sukelia
taip vadinam danesnio pasirodymo efekt (R. B. Zajonc, 1968). Jis reikia,
kad paprasiausiai mums labiau patinka tai, k mes daniau matome ir geriau
pastame. Kaip rodo imtai tyrim, tai galioja bet kuriems objektams, su
kuriais susiduriame. Mokslininkai efekt aikina gimta naujumo baime, kaip
viena svarbiausi igyvenimo strategij. Todl, pvz., kdikiai ir jauni gyvnai
teikia pirmenyb tam, kas prasta ir pastama ir nerimauja, kai susiduria su tuo,
kas nepastama.
Danesnio pasirodymo poveik patrauklumo didjimui efektyviai
inaudoja reklamins ir politins kampanijos. Atrodo, kad iais laikais
balsavimas u politin kandidat yra tas pats, kas nusprsti, kuri skalbimo
priemons ar majonezo r pirkti.
Panaumas. Kaip pastebjote, panaumo reikm tarpasmeniniam
patrauklumui pabriama visose trijose patrauklum aikinaniose teorijose.
Nuostat ir sitikinim, interes, asmenybs ir net fizins ivaizdos panaumas
127
yra labai stiprus patrauklum slygojantis veiksnys. Ir kuo santykiai su kitu
asmeniu artimesni, tuo daugiau panaum mes iekome vairiose srityse.
Daugyb tyrim patvirtina, kad kuo daugiau panaum - kilms, isilavinimo,
politini, religini, etnini, interes, skonio, asmenybs savybi ir pan. turi
bendraujantys, tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo skmingesnis j
bendravimas. Netgi fizinio patrauklumo panaumas yra bdingas daugeliui
por.
Sunku nustatyti, kiek panai nuostat ar vertybi turi laikytis
bendraujantieji, kad j patrauklumas vienas kitam stiprt. Bet manoma, kad
svarbus veiksnys yra panai nuostat santykis ir svarbumas. Nra gerai, jei
kitas asmuo pritaria jums daugelyje srii, iskyrus t, kuri yra viena i
svarbiausi js gyvenime.
Kodl panaumas didina patrauklum? Nuostat panaumas patenkina
ms poreik rasti savo pair teisingumo patvirtinim. Kai mes sutinkame
taip pat kaip ir mes galvojanius mones, sitikiname, kad mstome teisingai"
ir todl jauiams geriau. Be to, sutik panaiai mstanius ir jauianius, mes
tikime, kad galime numatyti t moni elges, ir tai didina pasitikjimo ir
saugumo jausmus, o tuo paiu ir t asmen patrauklum.
Papildymas. Visi inom posak prieybs traukia". Kai kada kiti mus
traukia, nes turi savybi, kuri mes neturime. Manoma, kad skirtingumas gali
bti naudingas tuomet, kai bendraujantys gali papildyti vienas kit,
patenkindami vienas kito poreikius. Todl asmuo su stipriu globos pradu ir
troktantis rpintis kitu sudarys ideali por su tuo, kuris nori, kad juo rpintsi.
Taiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panaumas.
Tyrimai rodo, kad por daniau pasirenkami tie asmenys, kurie yra panas
savo asmenybe, fizine ivaizda ir socialiniu statusu, negu nepanas.
Abipusikumas. Mes mgstame tuos, kurie mgsta mus. inojimas, kad
js patinkate kitam asmeniui, didina to asmens patrauklum. O taip pat, jei
mums patinka kas nors, mes norime, kad ir ji(s) mus mgta. ios taisykls
negalioja turintiems em savivert asmenims. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir
menkai save vertina, tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save, nes
tai neatitinka jo paties A vaizdo. Kita iimtis - kai mes tariame, kad kitas
asmuo teigiamai apie mus atsiliepia, nordamas mums siteikti ir, turdamas
slapt ketinim, stengiasi padaryti mums ger spd.
Fizinis patrauklumas. Ar jums patinka gras mons? Turbt daugelis
atsakys - taip. I tikrj, fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro mogaus
patrauklumo veiksnys, ypa pradinmis bendravimo stadijomis. Gausyb
128
tyrim rodo, kad fizikai patrauklius asmenis vairaus amiaus, lyties ir kultros
mons vertina visais atvilgiais geriau nei nepatrauklius. Vertinant patrauklius
mones, pasireikia jums jau inomas aureols efektas, t. y. vienos rykios
savybs (iuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. Tiems,
kurie suvokiami kaip patraukls, priskiriamos vairios teigiamos savybs -
domumas, socialumas, velnumas, seksualumas, manoma, kad jie yra geriau
prisitaik, siningesni, gyvena visavert gyvenim ir bna laimingesni
santuokoje.
Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. Mes labiau
avims simpatikais kdikiais, vaik darelyje populiaresni patraukls vaikai,
j netinkami poelgiai daniau laikomi atsitiktiniais ir netipikais. Gali bti, kad
palankesnis elgesys, kur jauia patrauklesni mons, slygoja j didesn
pasitikjim savimi, geresn savs vertinim ir geresnius bendravimo
gebjimus, platesn socialini kontakt rat (K. D. Dion, E. Berscheid ir E.
Walster, 1972).
Kokios yra fizinio patrauklumo prieastys ir kriterijai? vairios epochos
ir kultros labai skirtingai vertina, kas yra fizikai patrauklu, o kas - ne. I
tikrj, atrodo, kad nra tokio dalyko, kaip universalus grois. Rubenso
paveiksl moterys buvo laikomos grauolmis XVII amiuje, bet pagal
iuolaikinius groio standartus jos pernelyg storos. iuolaikiniai modeliai
ateinanioms kartoms gali atrodyti bjaurs ar keliantys juok. Tai leidia
manyti, kad mes imokstam, kas yra grau, sisavindami jau egzistuojanias
visuomenje normas ir vertybes. Kultrinis stereotipas kas grau, yra gerai"
veikia mus nuo pat vaikysts, kai, skaitydami pasakas, susiduriame su
teigiamais veikjais, kurie daniausiai yra gras, ir neigiamais - baisiomis ir
negraiomis raganomis, pamotmis ir pan.
Yra duomen, rodani, kad patrauklumo suvokimas gali bti nulemtas
ir biologini veiksni. Amerikiei psicholog tyrimai rodo, kad jau dviej
mnesi kdikiai ilgiau fiksuoja vilgsn ties tais moter veidais, kuriuos
suaug vertino kaip patrauklesnius. Tai leidia manyti, kad yra tam tikri gimti
patrauklumo vertinimo mechanizmai. io poirio skelbjai, sociobiologai, yra
atlik nemaai tyrim, patvirtinani j hipotezes. Nustatytas gana universalus
vis kultr moni ypatumas vertinti simetrikus veidus kaip patrauklesnius.
Net gyvnai, pasirinkdami partnerius, teikia pirmenyb simetrijai. Mokslinink
nuomone, simetrikumas gali atspindti geresn sveikat ir genetin kokyb,
taigi mons ir gyvnai genetikai uprogramuoti iekoti partneri, turini
simetrijos. Tokiu bdu reprodukcini galimybi poymiai susiejami su groio
129
kriterijais. Vis tik, nors ir yra labai bendr patrauklumo vertinimo kriterij,
groio supratimas vairiose kultrose be galo vairus.
Tarpasmenini santyki raida
Gyvenime mes sutinkame daugyb moni, bet santykius palaikome tik
su kai kuriais i j. Pradinis patrauklumas danai lemia, ar mes toliau
bendrausime su monmis, ar ne. O kas vyksta po to, kai mes nusprendiame
tsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius
tyrinjantys mokslininkai silo vairius santyki raidos modelius, aikinanius,
kaip nuo pavirutiniko bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio.
Tarpusavio priklausomybs modelis (Levinger ir Snoek, 1974, pagal
Sh. E. Taylor, 1994). Siame modelyje santyki raida nuo trumpalaiks sveikos
iki artim santyki vaizduojama kaip auganti dviej moni tarpusavio
priklausomyb (7.1 pav.). I pradi du mons visikai neino apie vienas kito
buvim, t. y. kontakto tarp j dar nra. Kai asmuo pastebi ar suino k nors apie
kit, santykiai pereina sismoninimo stadij. Pvz., js galite nemgti kokio
nors studento net ir nebendrav su juo, bet mat ar girdj apie j.
sismoninimas gali bti vienpusis arba abipusis, kai, sakykim, du nepastami,
laukiantys eilje prie kabineto dur, pervelgia vienas kit. Si stadija gali bti
labai svarbi. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiam spd, mes galime
inicijuoti sveik su juo. Kitas lygis, pavirutinikas kontaktas, prasideda
tuomet, kai du mons pirm kart sveikauja, daniausiai - kalbdami arba
pasikeisdami laikais. Pavirutinikas kontaktas yra tarpusavio priklausomybs
pradia. Kai mes persimetame keliais odiais su pardavja, mes sueiname
pavirutinik kontakt. Toks bendravimas daniausiai yra trumpas,
nepareigojantis, nulemtas socialinio vaidmens, kur tuo metu atlieka mogus, ir
jo poveikis bendraujaniam yra ribotas. Daugelis sveik ir baigiasi ioje
minimalios tarpusavio priklausomybs stadijoje. Jei sveika tarp dviej moni
tsiasi ir toliau, pereinama bendrumo stadij, prasidedani nuo nedidels ir
pasibaigiani rykia tarpusavio priklausomybe. Pastaroji stadija, kai mons
labai susij vienas su kitu, ymi artimus santykius. Tai gali bti santykiai su
tvais, geriausiais draugais, vyru ar mona, bendradarbiais. Visiems artimiems
santykiams bdingi trys pagrindiniai bruoai:
dana sveika ir trukm
daug vairios bendros veiklos ir kartu patirt vyki
didel taka vienas kitam.
130
Kontakto nra
(du asmenys nesusij vienas su kitu)
sismoninimas (vienpuss
nuostatos ir spdiai)
Pavirutinikas kontaktas (abipuss
nuostatos, iek tiek sveikos)
Bendrumas: nedidel
priklausomyb

vidutin priklausomyb

didel priklausomyb
7.1 pav. Dviej moni tarpusavio priklausomybs modelis (pagal Sh.
E. Taylor, 1994)
Artimi mons danai bendrauja, j santykiai tsiasi santykinai ilg
laik, jie turi daug bendros veiklos ir kartu igyvena daug vyki, taigi gali
kalbti apie daugel dalyk. Artim moni poelgiai, vertinimai, jausmai turi
mums didel tak. Jei kandi replik, igirst i kokio nors staigos klerko,
greitai pamirtam, tai geriausio draugo kritika gali ilgam ivesti i
pusiausvyros. Artimi santykiai yra teigiam emocij, meils, rpinimosi,
paramos altinis. Bet nereikia umirti, kad dl artimiausi moni mes galime
igyventi ir stipriausius pykio, pavydo bei nusivylimo jausmus.



131
Kokiu bdu mes tampame tokie artimi vienas kitam, atskleidia kitas
santyki raidos modelis.
Socialinio siskverbimo modelis (Altman ir Taylor, 1973, pagal Sh. E.
Taylor, 1994). Santyki raida iame modelyje suprantama kaip palaipsnis savs
atskleidimo procesas, leidiantis vis giliau ir giliau siskverbti" kito mogaus
asmenybs vid. Kaip parodyta 7.2 pav., socialinis siskverbimas gali vykti
dviem kryptimis - gyl ir plot.


7.2 pav. Atsiskleidimas gyl ir plot skirtingiems asmenims (pagal Sh.
E. Taylor, 1994)
Santykiams pltojantis nuo pavirutinik iki labai artim,
bendraujantieji atskleidia vis daugiau asmenini, intymi dalyk apie save. Tai
ir yra santyki pltra gyl. Js galite kalbti su savo pastamais apie tai, koks
js uns vardas, k mgstate valgyti, kokios muzikos klausots ir kur js
ruoiats keliauti vasar. Artimesniems monms atskleidiate toki
informacij, kuri nra labai intymi, bet ir nenortumte, kad visas pasaulis apie
tai inot, pvz., kiek udirbate, kokie j s karjeros ir gyvenimo planai, vertybs
132
ir poreikiai. Tik nedaugeliui pai artimiausi moni galite atskleisti savo
baimes, jausmus tv ir savo paties atvilgiu, skausmingus ar reikmingus
igyvenimus. Yra mumyse ir toki dalyk (pvz., seksualins fantazijos), apie
kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems monms, nes bijom arba
tiesiog nenorim dalytis mums reikmingais dalykais.
Santykiai taip pat pltojasi plot, t. y. su laiku mes apie mog
suinome vis daugiau dalyk, nebtinai labai asmenik. Santyki pltra plot
negarantuoja, kad su tuo mogumi mes tapsime gerais draugais. Galim turti
daug informacijos apie asmen, bet jo vis tik gerai nepainti, jei jis nra mums
giliai atsiskleids.
Kito mogaus painimo procesas yra sudtingesnis nei pavaizduota 7.2
pav. Nra taip, kad mes paprasiausiai diena i dienos vis daugiau
atsiskleidiame kitam. Kaip nurodo modelio autoriai, is procesas labiau
panaus pltot spirale, kai mes tai siekiame visiko atvirumo su draugais, tai
vengiame jo. Taiau i esms santyki raida priklauso nuo ms tarpusavio
atsiskleidimo ypatum, todl toliau pakalbsime apie svarb bendravimui
proces.
Atsiskleidimas ir jo reikm tarpasmeniniuose
santykiuose
Kai tik pradedame kalbti, mes reikiame savo nuomon, interesus,
emocijas, siuniame kitiems informacij apie save. Bet koks verbalinis ar
neverbalinis elgesys mus atskleidia. Tai kaip galime atskirti atsiskleidim nuo
kit bendravimo bd? Daniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai:
1. pateikiama informacija turi bti asmenin
2. informacija perduodama odiu
3. ji skirta konkreiam asmeniui.
Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio ris, kuomet mes
pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Kai
mes papasakojame apie tai, kad jauiame tamp bendraudami su
nepastamaisiais, ar kad buvome simylj savo mokytoj, mes atskleidiame
intymi informacij apie save.
Kodl mes atsiskleidiame kitam asmeniui? V. J. Derlega (1984) nurodo
penkias pagrindines atsiskleidimo prieastis.
133
1. Jausm ireikimas. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam,
kad juos ikrautume". Po sunkios darbo dienos galite norti isakyti draugui,
kaip nirtate ant savo efo" ir kaip blogai jauiats.
2. Savs suvokimas. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais, mes
turime galimyb geriau sismoninti, kas vyko ir geriau suvokti savo mintis bei
igyvenimus.
3. Socialinis palyginimas. Matydami, kaip kiti reaguoja ms informacij,
mes pasitikriname" savo pair teisingum ir tinkamum. Kiti gali patvirtinti,
kad ms reakcija yra visai normali" arba kad mes persdme" ioje
situacijoje.
4. Socialin kontrol. Mes galime atskleisti ar slpti informacij apie save,
nordami kontroliuoti situacij. Pvz., galima vengti pasakoti apie tam tikrus
dalykus, kad apsaugotume savo privatum, arba atskleisti tai, kas formuot apie
mus ger nuomon.
5. Santyki pltra. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikjimas kitu
yra svarbus umezgant santykius ir pltojant juos intymumo link.
Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Jeigu neatskleidiame partneriui,
k jauiame, tuomet santykiai tampa riboti ir pavirutiniki.
Toliau panagrinsime, kaip atsiskleidimas veikia tarpasmenini santyki
raid, kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai.
S. M. Jourard (1964), atsiskleidimo tyrinjim pradininkas, nurodo, kad
atsiskleidimas gali turti teigiam ir neigiam padarini. Teigiama yra tai, kad
jis didina savs sismoninim - atsiverdamas mogus geriau pasta save.
Tarpasmeniniuose santykiuose, atsiskleisdami vienas kitam, bendraujantieji
suino, kuo jie panas ir kuo skiriasi j mintys, jausmai, reakcijos, kokie j
poreikiai ir kokiu bdu galima juos patenkinti. Danai net labai artimi mons
neatskleidia savo nor tikdamiesi, kad kitas turt juos inoti ar atspti. Dl
to lkesiai danai lieka nepatenkinti, atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei
santykiais.
Tuo paiu atsiskleidimas gali turti ir neigiam padarini, dl kuri
daugumas ir bijo atsiverti. Asmenins informacijos atskleidimas daro mus
paeidiamus. I tikrj, nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali
sumenkinti ms vaizd, pagarb ir dmes mums. inome, kokios neigiamos
reakcijos susilaukia mons, atskleid savo netradicin seksualin orientacij ar
tai, jog serga AIDS. Atvirai ireikdami savo jausmus ir vertinimus, galime
skaudinti kitus, susilaukti j kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo.
Atvirumas gali sumainti santyki patrauklum, nes paaikja skirtingi norai ir
poreikiai.
134
V. J. Derlega (1984) pabria tokius galimus atsiskleidimo pavojus:
abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus suprat, kad
kitam visai nedomus ms atsivrimas
atstmimas: kaip jau minta, atsiskleidimas gali slygoti aplinkini
neigiam reakcij ir socialin atstmim
kontrols praradimas: asmenys, su kuriais mes pasidalijome asmenine
informacija, gali j panaudoti, kad skaudint ar kontroliuot mus. Jei Petras
papasakoja draugui apie tai, jog drovisi moter, is gali naudotis tuo,
erzindamas Petr
idavyst: deja, asmenines paslaptis tie, kuriais pasitikjome, kartais
atskleidia kitiems. Todl mons link jas patikti tik tiems, kuriais labai
pasitiki - sutuoktiniui, artimiems draugams, kunigui, o kartais ir autobuso ar
traukinio bendrakeleiviui, jei ino, kad daugiau jo niekad nepamatys.
Taigi ar ivis verta atsiskleisti? Atsakymas bt - taip, verta, tik reikia
tai daryti tinkamai ir laiku. Kaip geriausiai tai padaryti, padeda suprasti
atsiskleidimo normos. Bendraudami su kitais, mes danai intuityviai jauiame,
kiek galime jiems atsiskleisti. Egzistuoja neraytos taisykls kam, kada ir kiek
atsiskleisti. Jos priklauso nuo visuomens, eimos ir individualaus patyrimo.
Vaikystje savo mini, jausm ir nor atskleidimas vyksta natraliai ir
spontanikai. Vaikui nieko nereikia pasakyti garbiai poniai: Tu negrai, tu
nepatinki man". Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidim, vienais
atvejais j skatindami, kitais - bausdami ar ignoruodami. Tokiu bdu atsiranda
atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai - tam tikros atsiskleidimo normos.
Labiausiai ityrinta abipusikumo norma yra tokia: jei mes
pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu, ji(s) links atskleisti pana
kiek asmenins informacijos mums. Jei mes kalbame apie nereikmingus
dalykus, t pat gauname i kito. Atsiskleidimas yra tampriai susijs su
patrauklumu. Mes ymiai labiau atsiskleidiame tiems, kuriuos mgstame ir
kuriais pasitikime. Kita vertus, asmens patrauklumas priklauso nuo to, kiek jis
mums atsiskleidia - kuo daugiau atsiskleidia, tuo tampa patrauklesnis. Bet su
slyga, kad toks atsiskleidimas atitinka situacij ir yra savalaikis.
Atsiskleidimas neturi bti pernelyg greitas, nes gali padidinti bendraujanio su
jumis nerim ir gynybikum. sivaizduokite, kad du mons atjo antr
pasimatym. Jiems patinka bti drauge, bet vienas i j nevertino santyki
lygio sakydamas: Ar nenortum susilaukti nuo mans kdikio?" Tikriausiai
ioje santyki stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji
gali vertinti tai kaip netakt bei kiimsi intymi teritorij. Taigi egzistuoja
atitikimo norma, kuri reikalauja, kad ms atsiskleidimas atitikt
135
tarpasmenini santyki pobd ir partnerio atsiskleidimo lyg. Per daug atviri
mons, kaip ir labai udari, yra nepopuliars ir nepatraukls, nes atrodo
neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaik.
Apibendrinant reikia paymti, kad atsiskleidimas yra svarbus
tarpasmenini santyki pltros veiksnys. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai
santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Net ir intyms partneriai turi bti
jautrs vienas kitam ir prie atsiskleisdami vertinti laik, panekovo bsen, o
taip pat tai, kokius padarinius gali sukelti toks atsivrimas.
Draugyst
Draugyst ir meil yra aukiausia tarpasmenini santyki raidos
pakopa. Artimais draugais mes laikome mones, su kuriais jauiams labai
artimi ir tampriai tarpusavyje susij. Tarp draug pasiekiamas didelis
intymumas, o tai reikia, kad du asmenys laisvai atsiskleidia vienas kitam,
ireikia savo emocijas, teikia ir gauna pagalb, pasitiki vienas kitu.
S. Hendrick ir C. Hendrick (1992) aprao tarpkultrini tyrim
rezultatus, kurie rodo, kad draugavimas reikalauja laikytis neformali taisykli,
kuri sulauymas gali pakenkti draugystei. Taisykls tokios:
draugo interes gynimas
pasidalijimas geromis iniomis su draugu
emocins paramos suteikimas
pasitikjimas vienas kitu
pagalbos silymas, kai ji reikalinga
siekimas padaryti draug laiming, kai esate kartu.
ios taisykls leidia daryti ivad, kad ilaikyti draugyst nra visai
paprasta. Student retrospektyvin savo draugysi analiz irykino keturias
pagrindines draugysts iirimo prieastis:
fizinis atsiskyrimas
nauj draug atsiradimas
sumajs sen draug patrauklumas
trukdymai draugystei dl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedyb.
Taigi galima manyti, kad draugysts ilaikymui svarbs prieingi
dalykai:
fizinio atsiskyrimo nebuvimas
itikimyb
toliau mgti savo draugus
136
ilaikyti tok gyvenimo stili, kuris leist palaikyti draugyst.
Meil
Perj patikimo ir draugysts stadij, mes pasiekiame meils valdas.
Nors tai sudtingas bei sunkiai apibriamas jausmas, vis tik meil yra gana
danas tyrinjim objektas.
Egzistuoja daugyb meils ri, gal tiek pat, kiek ir mylini moni.
Yra tv meil vaikams, vaik - tvams, broli - seserims ir pan. Kiekvienas
meils ryys skirtingas ir turi savo unikali bruo. Bet yra viena meils ris,
kuri apima mog tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai - tai meils
jausmas vienam (arba keliems) prieingos lyties asmenims. Tokios meils
siekia absoliuti dauguma moni, nepaisant to, kad ji yra ne tik diaugsmo, bet
ir kani altinis.
Kokios yra meils jausmo aknys? Meil prasideda nuo lopio. Be
meils ir rpinimosi kdikystje mes tume. Taip pat ne maiau svarbu, kad
meil, patirta motinos glbyje, yra suaugusio mogaus meils altinis. Kdikis,
reaguodamas motinos fizin artum, velnius prisilietimus, mylavim ir ilt
bals, prisiria prie motinos ir reikia jai instinktyvi, nevarom meil. Pagal J.
Bowlby prieraiumo teorij, jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas
nepatyr pakankamai meils ir turjo maai fizini kontakt su motina ar j
atstojaniu asmeniu, neprisirio prie kokio nors mogaus, suaugs jis nesugebs
umegzti gilaus meils ryio. Taigi vaikas turi bti mylimas, kad imokt
mylti kitus (S. Hendrick ir C. Hendrick, 1992).
J. Bowlby ir kiti autoriai nurodo, kad gali susiformuoti skirtingi kdikio
prieraiumo prie motinos stiliai (D. ekuolien, 1991). Jie priklauso nuo paties
kdikio temperamento ir nuo tv ar globj gdi ir poirio vaiko glob.
Skiriami tokie prieraiumo tipai:
Saugus prieraiumas atsiranda, kai motina atsiliepia kdikio reikmes ir
jam pakanka dmesio ir meils. Paaugs kdikis diaugsmingai tyrinja pasaul,
bet periodikai grta pas mam, iekodamas kontakto, saugumo ir meils.
Nerimastingas prieraiumas danai susiformuoja temperamentingiems
kdikiams, kuri motin reakcijos yra nenuspjamos: kartais ignoruoja kdik,
o kartais per daug globoja. Motina iuo atveju nra nuolatinis saugumo
137
garantas, kaip saugiai prisiriusiems vaikams. Tokio santyki tipo kdikiai,
bendraudami su kitais, jauia nerim ir netikrumo jausm.
Nesaugus prieraiumas susidaro kdikiams, kuri tvai, bendraudami su
kdikiais, nerodo jiems savo emocij - nesiypso, nesijuokia, kaip kad daro
daugelis kit tv. Tokioj aplinkoj augantys kdikiai tampa palyginti
neemocionals ir nejautrs kitiems monms.
Tyrimai rodo, kad kdikio prieraiumo stiliai sukuria pagrind
suaugusiojo prieraiumo prie kit stiliui. Saugaus prieraiumo stiliaus
suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau
trunkanius nei kit dviej stili asmenys. Jie nurod, kad gana lengvai suartja
su kitais ir retai nerimauja dl to, kad bus j palikti. Saugiai besijauiantys
suaugusieji prisimin iltus santykius tarp j ir tv ir tarp pai tv. Tuo
tarpu nesaugaus tipo atstovai nurod, kad jiems sunku rasti tikr meil ar
visikai pasitikti savo partneriu. Jie paminjo intymumo baim, pavyd,
didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Nesaugs
suaugusieji apibdino savo tvus kaip reiklius, kritikus ir nejautrius.
Nerimastingo tipo suaugusieji paymjo, kad nerimauja dl to, ar mylimieji
atsakys j jausm ir ar pasiliks su jais. Jie siekia meils, bet bijo bti atstumti.
J meils santykius lydjo aistra, didelis seksualumas, emociniai pakilimai ir
nuopuoliai, stiprus pavydas. Daugelis nurod, kad j tvai buvo nelaimingi
santuokoje (C. Hazan ir P. Shaver, 1987).
Aiku, yra skirtum tarp kdikio ir suaugusiojo prieraiumo.
Suaugusij tarpe formuojantis prieraiumui galioja abipusikumo principas -
kiekvienas partneris ne tik gauna, bet ir teikia glob ir iltus jausmus.
Suaugusieji labiau prisiria prie bendraami j santykiai danai apima ir
seksualin potrauk. Prieraiumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis, pvz.,
nesugaus prieraiumo stiliaus asmuo, patyrs meil, param ir rpinimsi juo
paauglystje ar vliau, gali pradti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir
gebti umegzti ilgalaikius ryius.
Meils rys
Aistringa meil. Ar prisimenate save simyljus (-i) iki aus"?
patyrim daugelis yra igyvens bent kart gyvenime. Js, turbt, panaiai kaip
ir daugelis simyljli, jautte vairius fizinius pojius - burnos divim,
irdies dauymsi, raudon veide ar sunkum skrandyje. Galbt jus buvo
uvaldiusios mintys ir fantazijos apie mylimj, o noras dirbti, aisti ir visam
138
kitam, iskyrus t asmen, sumajo iki minimumo? Buvo apm stiprs ir tuo
paiu prietaringi jausmai - meil ir neapykanta, susiavjimas ir baim, aistra
ir pavydas? Js irinktasis visais atvilgiais atrod puikus? Visi poymiai
rodo, kad js patyrte taip vadinam aistring meil.
Sumiusios emocijos, kurias jauia igyvenantieji aistring meil,
atsiranda dl to, kad ios meils pagrind sudaro tiek teigiami, tiek neigiami
jausmai:
dmesio ir saugumo poreikis
poreikis bti priimtam ir suprastam
poreikis, kad tavim rpintsi
susijaudinimas painus kit asmen
susijaudinimas dl seksualini santyki
frustracija dl nesusipratim bendravime
netikrumas ir mylimojo asmenybs nepainimas
pavydas dl to, kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dmesio
nerimas ir baim dl nauj santyki ateities
pyktis dl skausmo, kur sukelia santyki netolygumas
jausm, mini ir fantazij apie mylim asmen gausa.
altu protu pervelgus sra, galima nustebti: Ir kam to reikia?"
Kaip ten bebt, beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka.
io srao analiz atskleidia ir prieastis, kodl aistringa meil
neivengiamai iblsta. Kai kurie poreikiai, pvz., saugumo ir supratimo, yra
patenkinami, kai labiau pastame kit asmen. Mes labiau pastame jo arba jos
elges, todl sumaja nerimas ir netikrumas dl kito asmens. Atsiranda maiau
nesusipratim, priprantama prie kito mogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia
tokio didelio susijaudinimo, kaip anksiau. Be to, mogui reikia sensorins
vairovs, nauj stimul, ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti.
Taigi po keli savaii ar mnesi beprotyb praeina", ms dmesys vl
nukrypsta kasdienin gyvenim ir ms mylimas mogus tampa tik vienu i
mums brangi dalyk. iuo metu aistringoji meil gali visai inykti arba
peraugti partnerik meil.
Partnerika meil. Tai tokia meil, kai du mons yra labai artimi vienas
kitam, pasitiki vienas kitu, rpinasi vienas kito gerove, turi daug k bendra. Jai
bdingi vidutinio intensyvumo, ilti jausmai, o ne stiprios aistros. Partnerika
meil vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinanius santykius.
mons labai skiriasi pagal poir, kuri meils ris yra tikresn". Kai
kuriems atrodo, kad pagrindiniai dalykai, kuriuos suteikia
139
partnerika meil - saugumas, supratimas, primimas ir numatomumas bei
pripratimas - gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose prieastimi. Vis tik
eimos tyrintojai teigia, kad partnerika meil yra ilgalaiki santyki tarp
dviej moni pagrindas.
Mokslininkai neapsiriboja mintomis dviem meils rimis. R. J.
Stemberg (1997) pasil trikamp meils teorij, pagal kuri meil gali kilti i
trij pagrindini komponent derinio:
intymumo - ryio ir artumo partneriui jausmo, tarpusavio supratimo,
atvirumo, pasitikjimo
aistros - stipri jausm, susijaudinimo, seksualinio potraukio
sipareigojimo - sprendimo, kad myli partner ir pasiventimo ilaikyti t
meil ir ilgalaikius santykius su ja (juo).
AISTRA SIPAREIGOJIMAS
7.3 pav. R. J. Stemberg meils trikampis (pagal E. Aronson ir T.
D. Wilson, 1998)
Kiekvienas i nurodyt komponent vairiomis proporcijomis
jungdamasis su kitais sudaro atuonias meils ris (7.1 lentel).
7.1 lentel. Meils rys pagal aistros, intymumo ir sipareigojim
ireiktum santykiuose (minuso enklas rodo ma ireiktum arba jo
nebuvim, pliuso - didel ireiktum)
Meils rys Aistra Intymumas sipareigojimai
Nra - - -
Aistringa meil + - -
Romantin meil + + -
Tobula meil + + +

140
Partnerika meil - + +
Tuia meil - - +
Draugyst - + -
Beprasm meil + - +
Pvz., asmuo gali jausti didel aistr ir fizin potrauk {aistringa meil),
bet neinoti apie kit asmen intymi dalyk ir nejausti jam joki
sipareigojim. Santykiams tsiantis, tai gali peraugti romantin meil, kuriai
bdinga aistra ir intymumas, o galbt ir tobul meil, kuri yra vis trij
komponent junginys. Tuia meil gali bti tuomet, kai mogus nusprendia,
kad jis myls kit nebdamas jam labai artimas ar draugikas ir be aistros. O
kartais mons nusprendia bti kartu vedami vien aistros ar seksualinio
pasitenkinimo (beprasm meil), net ir nejausdami dvasinio artumo, abipusio
pasitikjimo, neatsiskleisdami vienas kitam. Pabandykite patys rasti
gyvenimik ir literatrini pavyzdi, atitinkani kiekvien meils r.
Kaip matyti, kai asmuo sako A myliu tave", tai gali reikti labai
vairius dalykus. mons skirtingai supranta ir apibria meil ir tai gali tapti
klitimi, kuriant abiem pusms priimtinus santykius. Pateiksime dar vien
meils ri klasifikacij, sudaryt remiantis pai moni meils santyki
apraymo analize. Jos autorius J. Lee iskyr 6 meils tipus, bet pabr, kad
kiekvienas asmuo, apibdindamas meil, daniausiai sujungia daugiau nei
vien tip (S. Hendrick ir C. Hendrick, 1992).
1. Erotin meil. Tai aistringa meil, lydima stipri emocij, ankstyvo
seksualinio ryio. Danai tai bna meil ,,i pirmo vilgsnio". Mylintieji
ireikia j odiais, liesdami vienas kit ir trokta kuo danesnio fizinio
kontakto. Jie siekia kuo greiiau umegzti atvir, nuoird ry ir, nors nori
abipusio atvirumo, to nereikalauja i partnerio. Tokie mons mano, kad meil
yra teigiam emocij altinis ir svarbiausias gyvenime dalykas, taiau nra jos
apssti".
2. Draugikoji meil. Panaiai kaip partnerika meil, ji daniausiai
palaipsniui iauga i draugysts, abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Mylintieji
mano meil esant eimos ir visuomens pagrindu. J santykiai lengvi, nes
nereikia kontroliuoti stipri emocij. Jie drovisi intensyvi jausm ir
seksualinio ryio. Meil nra labai emocikai suadinanti, bet tai iltas,
patikimas, intymus dviej moni ryys.
3. Uvaldanti meil. Tokia meil visikai uvaldo mog. Jo mintys ir
fantazijos daniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meils objekt.
141
Trokimas nuolat matyti partner yra labai stiprus, o trukdymai tai pasiekti
sukelia daug skausmo. Atsiranda jausm kontrols praradimo jausmas. Jei
ypating problem nra, apsstas" mylimasis jas sukelia pats, kad padidint
jausm intensyvum. Jis arba ji reikalauja i partnerio nuolat rodyti savo meil,
yra pavydus. Jis sitikins, kad be partnerio meils jo gyvenimas nieko vertas ir
bet kuria kaina siekia t meil usitarnauti. Tokia meil retai baigiasi laimingai.
4. Pragmatika meil. Pragmatikas mylimasis iri meil labai
praktikai. Jis ieko partnerio, su kuriuo galt patenkinti vienas kito poreikius
ir kuris jam tikt vairiais poiriais - ivaizda, isilavinimu, socialine padtimi,
interesais ir pan. Jis vengia emocini kratutinum ir siekia painti partner
palaipsniui, mano, kad seksualinis atitikimas yra svarbus, o visas su tuo susijusias
problemas galima kartu isprsti. Meil, jo nuomone, svarbi gyvenimo dalis,
bet nra pasaulyje tokio svarbaus mogaus, dl kurio bt verta aukotis.
5. Pasiaukojanti meil. i meil reikia visik atsidavim mylimam
asmeniui, nepaisant savo nor ir interes. Tai beslygikas rpinimasis kitu, jo
gerbviu, atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas.
6. Meil kaip aidimas. iems monms meil yra toks pat aidimas, kaip
tenisas ar achmatai. Jie mgsta aisti" meil ir j laimti. Kai kada net su
keliais partneriais vienu metu. Tokio tipo asmenys nelink umegzti gili
emocini ryi, jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. aidimu
mgaujamasi, kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose - ne per daug jausmo ir
ne per maai. Jei vieno i partneri jausmai suintensyvja, kitas padeda jam
ilaikyti savikontrol ir atstum. Melas ir nenuoirdumas yra svarbiausios
aidimo taisykls, ir tai daroma nesiekiant eisti kito asmens. Mylintieji
mgaujasi seksu ir jo vairove, taiau nesieja jo su jausmais.
Tyrimai parod, kad vyrams labiau nei moterims bdinga erotin meil
ir meil-aidimas, tuo tarpu moterys daniau jauia draugik meil, taip pat
praktik bei uvaldani meil. Maiausiai patenkinamu meils tipu dauguma
laiko meil kaip aidim.
Meils tipas nra fiksuota asmens savyb. mogus gali teikti pirmenyb
vienam ar kitam meils stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su
skirtingais partneriais. Nustatyta, kad skirting meils stiliaus pasirinkim gali
skatinti emocins bsenos ir iorinis spaudimas. J. R. Jacobs (1992) iskyr
keturias meils ryi umezgimo motyv grupes, kurie skatina skirtingo meils
stiliaus dominavim:
neigiamos emocins bsenos (vienatv, nerimas, ema savivert) slygoja
pasiaukojani meil
142
pripainimo poreikis gali skatinti uvaldanios meils pasireikim
amius ir socialinis spaudimas skatina pragmatik meil
seksualiniai trokimai sukelia erotin meil.
Skirtingi motyvai nulemia ir skirting partneri pasirinkim.
Teorin meils ri vairov leidia mums suprasti, kodl realiame
gyvenime tiek daug nesusipratim ir skirting poiri, susijusi su tikra
meile". i svoka vairiai interpretuojama, nes moni jausmai ir mintys vienas
kito atvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami.
Santyki iirimas
Kokia bebt meil, deja, danai ji baigiasi, ir santykiai tarp dviej
moni iyra. Kodl laimingi, draugiki ryiai tampa nepatenkinaniais,
nelaimingais ir net prieikais? Aiku, gali bti daugyb prieasi, kodl
santykiai tarp artim moni gali pablogti ir gal gale iirti, taiau galima
paminti kelias daniau pasitaikanias.
1. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumati ar visai iblsti, kai
savybs, kurios anksiau avjo, tampa nedomios ar net erzinanios. Tyrimai
rodo, kad 30 proc. santyki baigiasi dl to, kad savybs, kurios lm pradin
asmens patrauklum (Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kit", Ji tokia
nenuspjama") tampa santyki iirimo prieastimis (A ir jis neturim nieko
bendra", Ja visikai negalima pasitikti") (E. Aronson ir T. D. Wilson 1998).
Patiriama, kad mylimas asmuo turi daug trkum, kuri anksiau nesimat.
2. Atsiranda bendravimo problem, nes nesugebama susitarti, nusileisti,
partner irima pernelyg kritikai, jis priepastatomas kitiems. Intyms
santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo, k valgysim
pietums, kokias televizijos laidas irsim, pas kuriuos draugus eisim sveius
ir pan. Tokiu bdu ikyla konfliktas tarp nepriklausomybs ir buvimo kartu
poreiki.
3. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreiki.
Kaip elgiasi mons, kai j santykiai pradeda lyti? C. E. Rusbult (1987)
nurodo keturis daniausiai pasitaikanius reagavimo bdus:
1. Bandoma pataisyti santykius, siekiant paiam pasikeisti ar raginant
partner k nors keisti, kreipiantis pagalbos eimos konsultant. Jei tai
darbiniai santykiai, darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu, teikti
pasilymus.
143
2. Laukiama, kol viskas susitvarkys savaime, tikintis, kad su laiku viskas
ieis gera.
3. Susitaikoma su neivengiamu santyki iirimu, atsitraukiama, partneris
ignoruojamas, jo vengiama, laukiama baigties.
4. Nutraukiami santykiai, paliekant partner, arba grasinamj palikti, arba
panaudojama prievarta.
Vieno ar kito bdo pasirinkim lemia tai, kiek stiprs yra poros
sipareigojimai vienas kitam. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau
patenkinantys, tuo mons deda daugiau pastang juos pagerinti ir ilaikyti.
Kitas svarbus dalykas - kokias pasirinkimo galimybes mogus turi. Danai, net
ir bdami nelaimingi santuokoje, mons jos nenutraukia, nes neturi geresns
alternatyvos tokiems santykiams. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito
santykiuose, tuo jis maiau motyvuotas tuos santykius nutraukti, ir atvirkiai.
Santyki iirimas - ne trumpalaikis aktas, o procesas, kuris gali tstis
gana ilgai. M. Knapp teigia, kad jis susideda i keli pakop, kuri trukm ir
seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. R. Bittner, 1988):
Diferenciacija. ioje santyki stadijoje atsiranda skirtum akcentavimas.
Danai kivirijamasi, nesutinkama su vienas kito nuomone, ir nors stipri
konflikt gali nebti, bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumati. od mes"
daniau keiia odis a".
Atsiribojimas. Atsiribojama nuo pokalbi apie tarpasmeninius santykius
ir riziking tem, galini sukelti prisiminimus ar paeisti jausmus. Bdingi
pasakymai: Geriau apie tai nekalbkim", Pakeiiam tem", Ar btinai mes
turim apie tai kalbti?"
Sstingis. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti tamp ir
nepatogum bdami kartu, pokalbiai tampa pavirutiniki ir nemalons.
Vengimas. Siekdami ivengti nemalonum ir skausmo, mons tiesiog
stengiasi reiau matytis, vengia kontakt.
Isiskyrimas. Nusprendiama nutraukti santykius ir isiskiriam.
Kaip jau minta, intymi santyki iirimo procesas yra ilgas ir
skausmingas. Kuo daugiau jausm, laiko, lkesi mylintieji atiduoda
tarpusavio santykiams, tuo skaudiau igyvenamas atsiskyrimas. Nutrkus
ryiams su artimu mogumi, i pradi dl to audringai igyvenama ir danai
galvojama apie prarast partner. Po to ateina gilus skausmas, kuriam prajus
asmuo emocikai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grta normal gyvenim.
Toks netekties igyvenimo ciklas, tik skirtingos trukms ir intensyvumo,
bdingas visiems igyvenantiems isiskyrim su artimais ir mylimais
monmis.
144
Kokie gi turi bti dviej moni santykiai, kad mons jaustsi
patenkinti ir laimingi, ir bt ivengta toki skausming igyvenim?
Skmingoje santuokoje gyvenani por tyrimai padeda atsakyti klausim
(I. A. Horowitz ir K. S. Bordens, 1994). Jie rodo, kad tokiose porose
sutuoktiniai:
Ireikia savo meil odiais. Paprasiausiai danai sako vienas kitam:
A myliu tave".
Ireikia savo meil fizikai: buiuoja vienas kit, apkabina, susikimba
rankomis. Suteikia, jei reikia, fizin komfort vienas kitam. Pavyzdiui, apkloja
iltu pledu ar atnea puodel karto okolado.
Yra seksualiai aktyvs. Seksualiniai santykiai yra svarbi j gyvenimo
dalis. Rodo susiavjim vienas kitu. Danai sako vienas kitam malonius
dalykus: Tu atrodai graiai su ia suknele" arba Man taip patiko, kaip tu
ikepei kepsn" ir pan.
Atsiskleidia vienas kitam ir link isipasakoti savo slaptas, intymias
mintis.
Paremia vienas kit emocikai ir materialiai. Kai vienas yra nusimins,
kitas j palaiko. Jie dalijasi visais itekliais, kuriuos turi.
Atleidia vienas kitam klaidas ir trkumus, yra tolerantiki vienas kito
atvilgiu.
Pasvarstykite:
Kodl monms taip svarbu umegzti tarpasmeninius santykius?
Prisiminkite savo draugus ir pastamus. Kokie i jums inom
patrauklumo veiksni lm js paint ir tolimesnius santykius su
kiekvienu i j?
Pasvarstykite, kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens
patrauklumas. Kodl fizinis patrauklumas turi poveik, vertinant kitus
mones?
Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Kam ir kiek js
atsiskleidiate?
145
Raskite literatrini ar gyvenimik pavyzdi, iliustruojani meils
ris pagal R. J. Sternberg trikamp meils teorij.
Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius?

146


147
8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALS
SKIRTUMAI
Kodl vieni mons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai?
Ar su visais monmis galime rasti bendr kalb?
Kodl vieni esame namisdos, o kitiems reikia minios draug?
Ar mogaus nuomon apie save atsispindi jo bendravime?
Kodl ne su visais monmis yra malonu bendrauti?
Jei bendravimas yra dviej ar daugiau moni tarpusavio sveika, tai j
didele dalimi takoja bendraujani moni asmenins savybs. T savybi
deriniai ir visuma apibdina mog kaip unikali asmenyb. iuolaikinje
psichologijoje esti vairi poiri tai, kas t savybi visumoje vaidina
svarbiausi vaidmen. inia, kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateikt
savo atsakym. Mes sustosime prie keli pagrindini asmenybs savybi ir
pairsime, kaip jos siejasi su konkretaus mogaus bendravimo ypatumais.
Beje, reikia paymti, kad ta ssaja abipus: daugelio asmenybs savybi
atsiradimas bei raika priklauso nuo to, kaip ir kiek su tuo mogumi buvo
bendraujama vaikystje. Bendravimas, kaip ir pats asmuo, kinta, nes mogaus
lemtis - augti ir brsti taip nepaliaujamai, kaip nepaliaujamai kinta jo knas bei
fizin aplinka. Svarbiausia yra tai, kad pastarj kitimui mogus turi palyginti
nedidels takos (dar nra atrasta aminos jaunysts eliksyro), bet psichologin
branda ir jaunyst (taip, taip!) yra paties mogaus pastang rezultatas.
Bendravimas ir temperamentas
Daugiau kaip prie 2000 met antikins Graikijos gydytojas Hipokratas
iskyr keturis pagrindinius moni tipus, lemianius moni elges ir
santykius su kitais: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. is
skirstymas yra iliks iki i dien. Dabar manoma, kad temperamento tip
lemia gimtos centrins nerv sistemos savybs. Btent jos ir apsprendia,
kokio temperamento yra konkretus mogus. Temperamentas yra gimtas ir jo
tipas nekinta per vis mogaus gyvenim. Jis rykiausiai atsiskleidia
ankstyvojoje vaikystje, kai jo dar neugoia aplinkos poveikis, taip pat
stresinse situacijose, kuriose elgsena maiausiai susijusi su patyrimu, ir
naujoje aplinkoje, palankioje mogaus individualumo pasireikimui. Tyrimais
148
nustatyta, kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso madaug po 34 proc,
o melancholiko ir choleriko - po 16 proc. moni. Temperamento pagrindu
formuojasi kitos mogaus savybs, pvz., charakteris.
Panagrinkime, kaip temperamentas veikia ms bendravim.
Cholerikas - tai mogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energingumas
liejasi per kratus. Atpainti tok mog bendraudami galime i jo greitos ir
garsios kalbos, taigios gestikuliacijos. Savo emocij nesutramdantis ir greit
usiplieskiantis cholerikas veria aplinkinius j irti atsargiai. Kiti mons
cholerik danai laiko esant sunkiai prognozuojam, todl link jo privengti.
Cholerikas danai isioka ir neatsargiu odiu lengvai skaudina tuos, kurie
jam pasipainioja. kit pastabas dl grubaus elgesio cholerikas daniausiai
reaguoja su nuostaba ir nuoirdiai negali patikti, kad jo odis, gestas ar
veiksmas galjo k nors eisti. Apskritai, jis yra ne per geriausios nuomons
apie kitus, todl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. Nepaklstantiems jis
bna negailestingas. Paklusti jam yra sunku, nes cholerik valdo nuotaikos ir
kvpimas, todl danai jo dmesys kam nors ir entuziazmas greitai atla, ir jis
tai numoja ranka, usidegs jau nauja iniciatyva. Dl i savybi choleriko su
kitais monmis nesieja gilesni ryiai. domiausia tai, kad bdamas energingas
optimistas, jis visikai tokiais santykiais pasitenkina.
Sangvinikas - tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas
mogus. Bendravimas su kitais monmis jam nekelia joki problem. Jis
lengvai susipasta ir geba ilgai ilaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors,
kaip ir cholerikas, greiiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis mogus.
Jis elgiasi ne taip impulsyviai, tad aplinkiniai j iri kaip pakankamai
draugik ir patikim mog. Sangvinikas - tai neabejotinas lyderis, kuris
lengvai imasi atsakomybs ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. io
temperamento monms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni u smulkias
asmenines ambicijas, ir tai kelia pasitikjim aplinkiniams. Sangvinikas yra
puikus diplomatas ir nepakeiiamas, kai reikia umegzti reikalingus ryius.
Taiau kartais jam trksta atkaklumo ir itverms geriems sumanymams
gyvendinti.
Flegmatikas - tai mogus, kuris galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia
visk gerai pasvrs. Tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su
kitais, flegmatikas links daugiau klausytis nei kalbti. Tai labai vertinga
savyb, nes geras isikalbjimas artimam susidrus su problema - patikima
liaudikos psichoterapijos priemon. Kitus kartais erzina lta flegmatik
galvosena ir veiksmai, taiau iuos minusus atperka flegmatiko patikimumas.
Mat, jis nesivaisto odiais, gerai pasveria savo galimybes ir jei paadjo -
149
itess. Tai i ties retai kitus suvediojantys mons. Flegmatiko kalba
bendraujant yra tyli, lygi, daniausiai vienodos intonacijos. Tai, k flegmatikas
jauia ir igyvena, neatsispindi nei jo laikysenoje, nei kalboje. Kartais
aplinkiniai flegmatik skuba apkaltinti altumu ir nejautrumu. Bet, turint
galvoje, kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai, o daug daniau
temperament miiniai su vyraujaniu vienu ar keli temperament tipu, toks
kaltinimas daugeliu atvej yra perdtas.
Melancholikas - tai jautrus, pasyvus mogus, links nuolat nerimauti dl
pavoj, kuriuos jis velgia aplinkoje. Tai lidnas, su skausmu ir baime
velgiantis ateit, kuri jam, anot jo, nieko gero neada. Melancholik
bendraujant galima painti i graudios veido iraikos ir verklenanios balso
intonacijos. Didelis nerv sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis
skaudintu likimo ir aplinkini moni. Siekdamas ivengti skausmo, kylanio
i susidrim su storievikais" aplinkiniais, flegmatikas links laikytis
atokiau nuo vis. Tai udaras, nemgstantis didesni susibrim, nelaimingas
mogus. Taiau reikia pripainti, kad mogui, noriniam isiverkti ir
iekaniam paguodos igyvenant skaudi neskm, melancholikas -puikiausia
draugija.
Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias?
Aiku, vienareikmio atsakymo nra (Ch. T. Falcon, 1992). Kiekvienas
temperamento tipas yra savaip geriausias konkreioje situacijoje. Pvz.,
cholerikas nepamainomas, kai reikia labai greitai sprsti ir veikti, sangvinikas -
draugystje, flegmatikas - pasikalbjime, o melancholikas - palidjime. Reikia
prisiminti, kad kiekvienam mogui i dalies bdingi vis mint temperament
bruoai, taiau j santykis - skirtingas, todl galime kalbti tik apie
konkreiame moguje vyraujant vien ar kelis temperamento tipus. Be to,
temperamentas nra lemiamas veiksnys, takojantis mogaus elges ir
bendravim. Tai greiiau tik gruntas" ant kurio aplinka ir pats mogus tapo"
savo nepakartojam asmenyb.
Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai
C. Jung, analitins psichologijos krjas, vienas ymiausi XX amiaus
psicholog, pasil skirstyti visas asmenybes ekstravertikas ir intravertikas.
(L. A. Hjelle ir D. J. Ziegler, 1992).
Ekstravertas - tai mogus vis dmes sutelks iorin pasaul, jame
vykstanius vykius ir mones. Intravertas - tai mogus vis dmes nukreips
150
i savo vidin pasaul, mintis, jausmus, patyrim. Tai greiiau mstantis ir
jauiantis, nei veikiantis mogus.
Ekstravertai - tai aktyvs mons, lengvai umezgantys kontaktus su
kitais. Bendraudami jie jauiasi kaip uvys vandenyje, o priverstinis buvimas
vienumoje juos slegia. Toks mogus, bendraudamas su kitais, gali bti ir
impulsyvus, dirglus, eidus, bet greiiausiai bus draugikas, turintis humoro
jausm, lengvai pakeliantis bet koki aplinkini nuotaik ir mgstantis
vadovauti. Tipik ekstravert lengva atpainti kit moni bryje: jis bus
dmesio centre, isiskirs raikia kalba ir gestikuliacija, net savo ivaizda. Ak
riantys rbai, traukiantys ir prikaustantys aplinkini vilgsn - ekstraverto
stichija. Tai aktyvs, turintys organizacini gebjim mons. Bti tarp moni
ir bti t moni dmesio centre, vyki skuryje - tai yra ekstravertui tikras
gyvenimas.
Intravertai - santykiuose su kitais greiiau bus rams, taiks, atsargs.
Prie priimdami sprendim, jie mgsta devynis kartus pamatuoti", o nusprend
veiks nesidairydami. Toks mogus - puikus svetim nuotyki ir ipaini
klausytojas, moka jas saugoti. i savyb kelia pagarb ir pasitikjim aplinkini
akyse.
Intravertikas mogus gali bti labai udaras ir links alintis kit.
Bdamas jautrus ir links pesimizm, jis mieliau bendraus tik su panaiais
save, nelaimingais ir nuskriaustais. Laisv laik jis su kvpimu leis namuose,
tvarkydamas drabui spint ar ranki d. Tai tikras ukietjs namisda.
Kaip ir kalbant apie temperamentus, kartais mgstama diskutuoti, kuri
asmenybs orientacija geresn - ekstravertika ar intravertika. Aiku,
atsakymas priklauso nuo to, apie koki situacij kalbame. Situacijoje, kurioje
reikia apginti savo ties, interesus, aiku, ekstravertikas bendravimas bus
nepakeiiamas. Intravertas links patylti, todl lengvai tampa neteisingo
elgesio su juo auka. Jis, pvz., laiku nepasiprieina ant galvos kraunamoms
pareigoms. Dl to, aiku, jis vliau gailisi, kaltina save, kad elgsi kaip koks
mm", pyksta ant savs ir aplinkini, bet auktai jau bna po piet".
Taiau jei mogus patenka situacij, kur reikia patylti, pvz., iklausyti
naujo virininko nuomon, ia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. Tuo tarpu
ekstravertas, vejamas aktyvumo, kia savo trigra" ne vietoje ir ne laiku, dl
to danai patekdamas virinink nemalon. Aiku, ir jis vliau gailisi, bet
itaisyti situacij bna labai sunku.
Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais monmis, su kuriais
bendrauti mums nemalonu, nes jauiame, kad jie mums nuolat tampo nervus".
Turtume pasakyti, kad toki moni yra tiek ekstravert, tiek intravert tarpe.
151
_
Tiesa, jie tampys nervus" skirtingai, pvz., ekstravertas savo gebjim umegzti
kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudikiems tikslams
kit sskaita pasiekti, tapdamas anot E. Fromm, prekine asmenybe". Tipikas
tokio mogaus pavyzdys - aktyvus karjeristas, mokantis bendrauti su reikalingais
monmis. Kiekvienas mogus, jo akimis, vertas tiek dmesio, kiek gali bti
naudingas kylant karjeros laiptais. Atpastate? Nemalonus tipelis, ar ne?
Intravertas, gadinantis nervus", veikia tyliai, slaptai, bet ne maiau
bjauriai. sivaizduokime staig, kuri neatsigina nuo vairiausi kontrolieri,
inspektori, kitoki tikrintoj. Darbe tvyro neipasakyta tampa, tikrintojai
nieko tartino, kas paeist statymus, neranda, visi darbuotojai pervarg,
isek. Tuo tarpu vienas tylus, ramus j bendradarbis trina delnus po stalu -taip
jums ir reikia! Gyvenimas - tai ne vent, gyvenimas - tai aar pakaln, ir a
jums tai rodysiu! Atpainote anonimini skund autori? Liaudika imintis
sako, kad tyli kiaul gili akn knisa. Nesuabsoliutinkime, bet argi ne taip
elgiasi piktybikas intravertas?
Kyla klausimas, i kur tokie mons atsiranda? Prieasi gali bti daug,
bet daniausiai tai aukljimo klaid padariniai (R. Brikman ir R. Kirschner,
1994). eimoje kartais patys suaugusieji maam ekstravertukui demonstruoja,
kaip galima naudingai bendrauti. Pvz., po vienu stogu gyvenantys keli kart
mons danai neivengia trinties ir konflikt. tas kovas danai traukiami visi
eimos nariai. Moiut klausia ankls, k jos veltdis tvas daro anam
kambaryje, o ankl atkerta: k ten tas tinginys gali veikti". Patinka moiutei
atsakymas, ji pagiria ankl, saldain duoda... Vaikas lekia pas tv, o is
klausia, k sena ragana kalba. K ten sen gero kalbs", - atkerta dukrel.
Patinka tveliui atsakymas, pagiria dukrel, aplesin duoda. Kuo ne gera
mokykla, kaip odiu naudos pelnytis?
Arba kitas matytas vaizdas. Visi vaikai Kald seneliui eilraius sako,
kad dovan gaut, bet atsiranda koks vienas, lyg kaltas grindis, nei i vietos.
Nereikia jam nei dovan, nei dmesio. Taip elgiasi tipikas intravertukas,
kuriam labai nejauku bti ne tik nepastam vaik bryje, bet ir naujoje
aplinkoje. Neteks kantrybs, tvelis nea o" rato vidur ir liepia
deklamuoti. Pyksta vaikas ant vaik, ant Kald senelio, ant visos vents, kuri
jam kelia tiek nepatogum ir baimi. Suaugs toks vaikas suves sskaitas",
paokdins jis dar kitus, nors tie kiti nei toje eglutje buvo, nei jo gdos mat.
152
Bendravimas su sunkiais" monmis
Skirstymas ekstravertus ir intravertus, nors ir labai paplits, nra
vienintelis. Turint galvoje, kad mus labiausiai domina bendraujantis mogus,
verta sustoti dar ties vienu asmenybs skirstymu. Vienas populiariausi
iuolaikini psicholog F. Peris (1969) teigia, kad visus mones, su kuriais
mums tenka susidurti, mes galime kaip grybus skirstyti maistinguosius ir
nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga,
nebtinai informacine, bet visada - emocine prasme. Pabendravus su jais,
pakyla nuotaika, pagerja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir graesnis, o
mes patys - stipresni. Nuodingieji veikia prieingai, o to poveikio padarinius
mes pajuntame vliau. Nuodingumas pasireikia mums vairiais simptomais:
emociniais (pablogja nuotaika, atsiranda vidin tampa, kyla
susierzinimas, kad ia kakas ne taip, bt diugu su tuo mogumi daugiau
nesusidurti ir 1.1.)
elgesio (kyla noras kuo greiiau baigti bendrauti, kuo toliau pasitraukti
nuo to mogaus, imame vengti tolimesnio susidrimo ir 1.1.)
fiziniais (imame jausti silpnum, gali skaudti galv, galime imti
prakaituoti, pajusti virkinimo sistemos sutrikimus ir 1.1.)
bendravimo (pajuntame, kad pradedame atsargiau kalbti, atidiau
renkame odius, jo balsas ar js balsas tampa atresnis, agresyvesnis,
tampame tylesni, maiau bendraujantys ir 1.1.).
Turbt js jau prisiminte mog, su kuriuo susidrus, teko patirti vien,
kelis, o gal ir visus ia mintus simptomus. Psichologinje literatroje mons,
sukeliantys iuos simptomus, daniau vadinami sunkiais" monmis. Yra
priskaiiuojama iki pusimio sunki" moni tip. Mes apsiribosime
aptardami labiausiai paplitusius sunki" moni tipus (L. Glass, 1995).
Tankas. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis mogus. Paprastai kit
atvilgiu jis elgiasi labai agresyviai, vartoja grubius posakius, kalba pakeltu
balsu, o jo veido iraika rodo nusistebjim jumis - kaip galima turti tok
absurdik poir! io mogaus stichija - nuolatinis santyki aikinimasis bei
konfliktai. Aplinkiniai, inodami io mogaus mum, paprastai privengia
kontakt su juo, taiau kartais susidrimai su juo yra neivengiami. Tuomet visi
sveiko proto mons, pasikliaudami savo intuicija, mieliau bna link nusileisti
tankui" ir greiiau baigti bendravim, nei siekti rodyti savo ties (net kai yra
tikri, kad jie teiss). Toki pozicij slygoja patyrimas, kuris rodo, jog veikti"
io tipo sunk" mog beveik nemanoma. Ginuose jis yra profesionalas, o
eilinis mogus geriausiu atveju - tik labai besistengiantis mgjas. Buitinje
153
kalboje tokie mons yra vadinami paprastai - akiplomis. Vaizdiai tariant,
galtume j sulyginti su krokodilu, mat, kai jis praveria burn, turite bti
pasiruos ir labai budrus, kad js nepraryt.
Snaiperis. I pairos tai, atrodyt, ramus ir adekvaiai bendraujantis
mogus. Taiau staiga js pajuntate, kad jus ipila prakaitas, smarkiau ima
plakti irdis ar pritrksta oro kvpuoti. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio
paleista taikli strl js silpn viet. Kiekvienas ms turime psichologin
Achilo kuln", pvz., esam nepatenkinti savo ivaizda, materialine padtimi ar
erudicija. mogus - snaiperis bendraudamas taikliu odiu primena mums ir
pabria ms sivaizduojam arba tikr nepilnavertikum kurioje nors srityje.
Laidyti tokias apnuodytas" strles jam vienas malonumas, o pasikeitusi js
veido iraika, bylojanti, kad strl buvo tiksli, j veikia kvepianiai.
Granata. Apie tai, kad toks mogus priklauso sunkij" moni tipui,
mes suinome tik tada, kai jis nei i io nei i to pratrksta lyg perknas i
giedro dangaus. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodmmis, padarytomis nuo to
laiko, kai susipainote (beje, apie kurias js n netarte), kaltina jus dl savo
dabartini neskmi, klina garo ir js eimos nariams bei giminms. Isirks
ir emocikai isikrovs mogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali
bendrauti lyg niekur nieko. Aplinkiniams toks bendravimo bdas kelia nerim.
Saugumo sumetimais jie link maiau kontaktuoti su tokio tipo sunkiu"
mogumi, nes j laiko neprognozuojamu (neaiku, kada jam vl kas aus
galv). Save gi jis laiko tiesiog greitai usiplieskianiu mogumi ir stebisi, kaip
aplinkiniai to nesupranta ir leidia sau pykti.
Visainis. Deja, danas ms turime kartaus patyrimo i bendravimo su
visainaniu mogumi. Paprastai iuo atveju js esate tik statistas, reikalingas
visainiui kaip dingstis pademonstruoti savo beribes" inias. Tai mogus,
nuolatos kalbantis ir reikiantis savo nuomon visais gyvenimo klausimais. Jam
visikai nerpi js nuomon. Ir todl jis nepalieka jums joki ans siterpti.
ie mons kia nos ir dalykus, kurie j nelieia. Paprastai jie atlieka
susirpinusio js gyvenimo situacija nenuilstamo patarjo ir vadovo vaidmen.
Tokie mons nepaprastai vargina ir priveria kitus jaustis menkaveriais. Mat
savo nuomonei pagrsti jie apsiginklav tikromis ar menamomis citatomis. Tuo
pasigirti paprastas mirtingasis daniausiai negali. Visainis labai sieidia, jei
kas suabejoja jo teisumu. Net jei js rodysite, kad jis klysta, kaltas liksite vis
tiek js. Tai mogus, kuris kalba jums, bet ne su jumis.
Aminas pesimistas. Pabendravus su tokiu mogumi, lieka jausmas, kad
kak labai svarbaus iuo momentu praradai. Kartais bna sunku vardyti, k,
154
bet visada - vilting poir pasaul. Amini pesimistai su entuziazmu dalijasi
savo niriai pesimistiniu poiriu. iais sunkiais laikais jie turi apsiai
mediagos jums rodyti, kad net dabartin js skm yra tik didels neskms
pradia. Kaip bebt keista, po toki pasidalinim savo nuomone" amini
pesimistai atkunta, j nuotaika pagerja, tuo tarpu js gyvenimo diaugsmas ir
entuziazmas iblsta, lyg mosteljus burt lazdele.
Nepatikimasis. mog mes atpastame tik tuomet, kai jis mus stipriai
apgauna. Tokio tipo mons paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomyb
u koki nors reikal tvarkym, o vliau pakeiia savo planus js net nespj.
Aiku, geriausia bna, kai tokie mons atsiskleidia smulkiuose reikaluose, ir
mes dar turime laiko nepakliti j spstus, bet deja, deja...
Nuolat besiskundiantis. Tai mogus, kuriam tikras bendravimas reikia
galimyb isakyti savo nesibaigianias bdas kitam. Js darbas tra tiktai
klausyti ir dsauti kartu su bdojaniu panekovu. Pirm kart susidrs su juo,
paprastai mogus ima galvoti, kaip jis galt padti besiskundianiam. Danai
paeria eil patarim, kuriuos besiskundiantis tik mosteli ranka - bandiau"
arba: neverta bandyti, vis tiek nieko gero i to nebus". Kartais klausytojas
susigundo paguosti nelaimingj, sakydamas, kad, pvz., ne vis tv vaikai
mokosi tik deimtukais, ir kad jo dukters devintukai ir atuntukai irgi yra geri
paymiai. tai nelaimingasis tik giliai atsidsta, pakelia akis dang ir itaria
savo sakralin fraz: ir u k man visi tie vargai".
Vartotojas. is mogus visada yra alia js, kai js jam esate
reikalingas. Tai mogus, kuris organizuoja gyvenim taip, kad aplinkiniai prie
j pai vali yra traukiami tarnyb jam. Paprastai jis moka savo reikalus
pateikti jums taip, kad dirbti jo darb jums atrodo viena nauda ir skm. Kartais
jis padaro jums smulki paslaugl, kuri, pasirodo vliau, yra atlygis u
tolimesn js sunki tarnyst jam. Ivengti susidrimo su tokiu mogumi yra
sunku, nes kontakt iniciatorius yra vartotojas". Kartais kyla viltis, kad esi
visavertis gero organizatoriaus komandos narys, bet tai iuo atveju tra tik
iliuzija. Vartotojas be skrupul tave pakeis kitu, jei tai jam bus naudingiau.
Vengiantis nemalonum. Savo aplinkoje tikrai rasime vienii, silpn,
nesugebant kovoti dl savo interes, bail, pilk mogel, kuris bus links
neturti su kitais monmis joki reikal. Jei tok kaimyn kreipsits degtuk,
jis su siaubu akyse sumeluos, kad jis pats jau vis mnes j neturi. Mat, kad tik
ko blogo tas besikreipiantis nesumanyt. Jei papraysite iupsnelio druskos, gal
kart jums pasiseks, bet jis btinai primins, kad js piktnaudiaujate jo
gerumu. Liaudyje apie tokius mones sakoma, kad jie nei Dievui vak, nei
velniui aks.
155
Konkurentas. Tai nuolat siekiantis pirmauti mogus. Jis veriasi
pirmauti, nors jau seniai laikas sustoti. Konkurentas brangina tik tokius
draugus, kuri menkavertikumu galima mgautis iki soties. Jis inaudos bet
koki situacij jums nurungti, pradedant studijomis ar darbu, baigiant gyvenimo
draugo ar draugs pasirinkimu. Jei js pasakysite, kad daug dirbote, jis jus
nuginys, kad dirbo dar daugiau. Konkurentas - nepailstantis pagyrnas, kuris
siekia aplinkinius nustebinti tuo, kad jis u jus yra daug geresnis, protingesnis ir
1.1.
Gyvenime daniausiai sutinkame mirius sunki" moni tipus, pvz.,
vartotojas" kartu gali bti tanku" ar granata", o aminas pesimistas"
skmingai gali jus apvilti kaip nepatikimas tipas". Kyla klausimas, kaip reikt
bendrauti su sunkiu" mogumi, kad tai bt konstruktyvu ir abipusiai naudinga.
Deja, bda ta, kad sunkus" mogus nesiduoda ioriniams poveikiams, ir
receptas", kaip sunk" mog paversti maloniu bendravimo partneriu dar
neirastas. Daniausiai mes ne i karto susigaudome, kad susiduriame su
sunkiu" mogumi. Praeina nemaai laiko, kol imame suprasti, kad jo skirt
mums kaltinim prieastys yra susijusios ne su mumis, o su juo paiu. Aiku,
geriausia, tai supratus, pasistengti daugiau su tuo mogumi nesusidurti, kad ir
kaip nortsi pakovoti dl teisybs! Dar kart prisiminkime, jog paprasto"
mogaus bandymas susikauti su sunkiu" mogumi tebus mgjo kova prie
profesional. Taigi laimti - joki ans. Bet danai mes susiduriame su
tokiomis aplinkybmis, kuri pakeisti negalime (jis -bendradarbis, kaimynas,
gimin ir t. t.). K daryti tokiu atveju? tai keletas patarim:
1. Prisiminkite, kad sunkus" mogus elgiasi taip su visais (ne tik su
jumis) ir nemanykite, kad eidim js nusipelnote!
2. Jokiu bdu nesivelkite gin, nes vis tiek nieko nelaimsite, o
nuotaika bus sugadinta ir laikas - prarastas.
3. Negrasinkite, nes jis atsakys tuo paiu ir nekaltinkite, nes jis
gindamasis puls.
4. Nekalbkite su juo i aukto ir nesieminkite.
5. Bkite tvirti, prisiminkite, kad geriausias ginklas - humoras bei
kantryb.
156
Bendravimas ir savigarba
Savigarba - dar vienas asmenybs aspektas, stipriai takojantis
bendravimo ypatumus. Prisiminkime save tuomet, kai jauiams silpni, bejgiai
susidoroti su ikilusia gyvenime problema (neilaikytas egzaminas, isiskyrimas
su mylimu mogumi ir 1.1.). Tuomet ir ms bendravimas su kitais pasikeiia.
Bet, laimei, pojtis, jog esi nepajgus siekti usibrto tikslo ar veikti kelyje
atsiradusios klities daniausiai esti laikinas. Kartais pakanka tik gerai
isimiegoti ar pailsti savaitgal ir vl jausiesi formoje". Tai bdinga
monms, kurie jauiasi savo gyvenimo eimininkais ir ino, kad labai daug
kas gyvenime priklauso tik nuo j pai. Garsi iuolaikin psicholog V. Satir
teig, kad tai, kaip mogus save sivaizduoja ir kaip jis save vertina, galima
pavadinti savigarba.
Savigarba gali bti aukta ar ema. Tai priklauso nuo aplinkos, kurioje
formavosi asmenyb. ema savigarba paprastai yra paini, negarbing
tarpasmenini santyki eimoje rezultatas. Danai tose eimose vaikai
nesijauia psichologikai saugs, nes tv reikalavimai jiems nra aiks ir
nuosekls. Bendravimas ia daniausiai pagrstas baime ir grsme. Taigi koks
mogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai mogus, kuris vis laik su baime
laukia" pajuokos, apgauls, paeminimo ar eidimo. Jis ar ji daniau tampa
kit blogo elgesio auka, dl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja, tampa
apatika(s), abejinga(s) sau ir kitiems. Tokiems monms labai sunku
savarankikai irti pasaul ir nepriklausomai mstyti. Todl jie arba aklai
paklsta kitiems ir eminasi, arba grubiai despotikai pavergia kitus. Nuolatin
baim, bdinga emos savigarbos monms, stumia juos savigyn. ia galime
iskirti keturis elgesio tipus, bdingus emos savigarbos monms (V. Satir,
1972).
Taikdarys. mogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprainja ir
nieko nesiima daryti be kit pritarimo. Jis laimingas vien dl to, kad gali pabti
alia js. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dkingas, kad i
viso su juo kalba: kas gi a toks kad su manim turt kalbti?" Jis niekada
nieko neprao, nes vaikystje jam buvo skiepyta mintis, jog ko nors prayti yra
egoizmas. Visa jo laikysena sako, kad jis yra bejgis ir auka. Jis trokta
vienintelio dalyko - kad aplinkiniai bt laimingi bei patenkinti juo. Pats jis
jauiasi menkysta. Jis padarys visk, su viskuo sutiks, kad tik bt taika ir
ramyb.
Kaltintojas. Tai mogus, alia kurio atsidr, bsite apkaltinti
nemokikumu, nemandagumu, nejautrumu ar dar kuo nors. Jo laikysena
157
demonstruoja, kad jis ia svarbiausias, kad jis ia eimininkas. Aiku, jis
jauiasi vienias ir nelaimingas, bet nuolat kartoja: jei ne js (ar ne tu), viskas
bt puiku". Anksiau, vaikystje, jam buvo sakoma nenusileisk, kovok". Ir
is mogus tebekovoja... Jis kalba pakeltu balsu, danai rkia, kartais grmoja.
Jis jauiasi nieko vertas, bet pasijunta tviriau, kai stebi jam paklstanius ir
baugintus mones.
Kompiuteris. Tai ypa racionalus mogus. Jo kalboje pilna
nesuprantam, tarptautini odi, nesibaigiani mokslini ivediojim. Jo
kno laikysena yra tempta, be jokios emocins iraikos, o balsas
monotonikas, demonstruojantis altum ir susikaupim. Viduje toks mogus
jauiasi paeidiamas, vienias ir emos savigarbos. Vaikystje jis girddavo:
nedaryk kvailysi, tu per daug protingas, kad klystum". Dabar, suaugs,
demonstruodamas protinius gebjimus ir erudicij, jis lyg pats save stengiasi
tikinti, kad jis io to dar vertas.
Nusialins. Tai mogus, kur suvokiame kaip nuolat kvailiojant arba
kalbant ne tem". Visa jo laikysena sako, kad jo mintys kakur kitur. K jis
bedaryt ar bekalbt, tai neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta ia ir dabar.
Vaikystje jam buvo sakoma, kad jis nebt toks rimtas, neimt taip visko
galv ir gyvent, kaip jam ieis. Viduje jis jauiasi niekam nereikalingas ir
vienias. Bendraudamas jis nereaguoja klausimus ir jauiasi visikai
nusialins nuo situacijos, kurioje yra.
Niekas nenori tokio blogo gyvenimo, teigia V. Satir. mons gyvena
taip tik todl, jog neino, kad gali bti kitaip arba neino, kaip tai pakeisti.
Auktos savigarbos mons, augindami vaikus, namuose sukuria
atmosfer, skatinani auktos savigarbos formavimsi vaikuose. Tokios
eimos nari bendravimas bna aikus ir garbingas, taisykls - mogikos,
nukreiptos savitarpio supratim, skatinanios kiekvieno eimos nario
asmenybs augim. Ryiai tarp vis eimos nari yra natrals, atviri ir pilni
pozityvi nuostat bei gyvenimikos jgos. Koks yra mogus, turintis aukt
savigarb? Tai mogus, kuris aplink save sukuria siningumo, atsakingumo,
atjautos ir meils atmosfer. Pats jis jauiasi svarbus ir reikalingas. Auktos
savigarbos mogus jauia, kad pasaulis tampa geresnis jau vien dl to, kad jis
gyvena jame. Jis pasikliauja savimi ir ino, kad visada sugebs priimti svarbius
sprendimus savo gyvenime. Jei sunki minut reikt pagalbos, jis ino, kad
gals kreiptis kitus. Bdamas optimistas, jis geba iebti vilt ir pasitikjim
kitiems monms. Tai nereikia, kad tok mog visada lydi skm. Taiau,
pateks kebli situacij, jis ne tik nerimauja, bet ir ieko ieities.
158
Savigarba, veikiama ms kintanios aplinkos ir patyrimo, formuojasi
per vis gyvenim. Be to, labai svarbi ir paties mogaus pozicija. Mes daug k
galime pakeisti savo pai pastangomis, ypa jei matome, kad ta ar kita savyb
mums trukdo pasiekti usibrto tikslo gyvenime. Yra ileista nemaai knyg,
patariani, kaip veikti vidinius sunkumus. Be to, veikia nemaai prieinamos
psichologins pagalbos tarnyb. KTU, Socialini moksl fakultete prie
Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologin konsultacija
studentams bei darbuotojams. Nepamirkime, kad visi mes galime jaustis
laimingi, tik tam reikalingos veiklios ms pai pastangos.
Pasvarstykite:
1. Prisiminkite savo pastamus mones, kuriems bdingas choleriko,
sangviniko, flegmatiko ar melancholiko temperamentas. Kokiu
elgesiu jis pasireikia?
2. Koks js pai temperamentas? Kodl taip manote?
3. Ar pastate moni, kuri ema savigarba? I ko apie tai
sprendiate?
4. Ar galtumte prisiminti savo susidrim su auktos savigarbos
mogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums simin?
5. Ar kada nors bandte keisti savo bendravim su konkreiu
mogumi? Pasisek? O jei nepasisek, tai, kaip jums atrodo, kodl?

159
160
9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA
Ar konfliktas - gyvenimo norma?
Ar gali konfliktas turti teigiamas pasekmes?
Kodl kompromisas - ne visada tinkama konflikto sprendimo
strategija?
Kada verta pasitraukti i konflikto?
Konfliktas mano... viduje. Kas tai?
Jeigu Js teigiate, kad niekad nekonfliktuojate - pasitikrinkite savo
puls: greiiausiai ivis negyvenate... Turbt supratote, k norjome pasakyti?
Net ir labai iekodami, sunkiai rastume mog, kuris nebt kada nors sivls
didesn ar maesn konflikt. Kai du mons pretenduoja vien ir t pat,
sutikime, konfliktas neivengiamas.
Jeigu konfliktai neivengiami, kodl gi neimokus... gerai konfliktuoti?
Truputis istorijos
Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija,
politologija ir sociologija, nors daugiau ar maiau ias problemas lieia ir
filosofija, pedagogika, istorija, karo mokslai, sociobiologija, netgi menotyra,
matematika... iuolaikin konfliktologija - reikmingas teorinis ir taikomasis
mokslas (vien JAV konflikt problemas tyrinja deimtys tyrimo centr; nuo
XX a. 7-ojo deimtmeio pabaigos ruoiami konfliktologijos bakalaurai ir
magistrai).
Psichologijos moksle galima skirti du stambius konflikt tyrinjimo
laikotarpius - XX a. pradi - 6-j deimtmet ir 6-ojo deimtmeio pabaig -
dabartin laikmet. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo iskirtas kaip atskiras
tyrimo objektas, o buvo plai koncepcij (pvz., psichoanalizs ar
sociometrijos) sudtin dalis. Psichologus daugiausia domino arba konflikto
padariniai, arba konflikto prieastys, bet ne pats konfliktas. Antrojo periodo
pradioje susidomta paiu konfliktu: pradta kurti konflikto psichologijos
terminologija, m rykti skirtingos konflikto sampratos. Trumpai
apvelgsime abiej period svarbiausias kryptis (A. J. Ancupov ir A. I. ipilov,
1999).
161
/ laikotarpio kryptys:
Psicho analitin. S. Freud laikomas vienu pirmj mogaus
konfliktikumo koncepcijos krj. Nors jis daugiausia domjosi asmenybs
vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis mogaus dvasinio gyvenimo
elementas), didiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmenini konflikt
prieasi jis patar iekoti pasmonje. S. Freud pasekjas A. Adler teig, kad
konfliktai kyla asmenybei bandant isivaduoti i nepilnavertikumo jausmo ir
stengiantis dominuoti vieniems prie kitus. K. Horney konflikt altiniu laik
nepakankam artimj, vis pirma tv, geranorikum individo atvilgiu. E.
Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai mogus negali realizuoti
asmenini tiksl ir poreiki.
Etologin. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis
mokslininkas, ikls hipotez, jog pagrindin socialini konflikt prieastis -
individo ir minios agresyvumas. Pagal j, gyvno ir mogaus agresyvumas
niekuo nesiskiria; agresija - nuolatin gyvo organizmo bsena.
Grupins dinamikos. Buvo pasilyta elgesio dinamins sistemos
koncepcija: tampa kyla tada, kai paeidiama pusiausvyra tarp individo ir
aplinkos. i tampa pasireikia konflikto forma. Konflikto altiniu gali bti,
pvz., grups lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas -
asmenybs motyvacijos ir individ tarpusavio sveikos struktros
reorganizacija.
Frustracijos - agresijos. Pasilyta nauja konflikto hipotez: agresija
visada kyla dl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojani
frustracij (frustracija - slegianti tampa, nerimas, neviltis ar pyktis,
atsirandantys dl vidini ar iorini klii trukdani siekti tikslo).
Elgesio. Konflikto prieasi iekoma ne tik biologinje elgesio
prigimtyje, bet ir socialinje aplinkoje, kuri keiia gimtas individo savybes.
Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dl moni emocini
tarpusavio santyki j tarpusavio simpatij ir antipatij. Visi konfliktai - nuo
tarpasmenini iki tarptautini - gali bti isprsti erdvje perstatant" mones
pagal j tarpusavio emocin suderinamum.
Interakcionistin. Laikoma, kad konflikto prieastys - socialinje
tarpusavio sveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda
disharmonijos ir diskomforto pojtis. Nordamas juos panaikinti bei prisitaikyti
prie aplinkos, individas imasi aktyvi veiksm. Prisitaikymo proceso metu ir
kyla konfliktai.
162
Sociotropin. Konfliktai neivengiami, nes juos sukelia socialiniai
instinktai - baim, bandos jausmas, savs tvirtinimo poreikis ir kt. ie
instinktai paveldimi, todl ir konflikto altiniai amini.
// laikotarpio kryptys:
Teorin - aidim. ios krypties atstovai stengiasi sukurti universali
tarpusavio sveikos konfliktinse situacijose ir konflikt sprendimo schem.
vairs elgesio konfliktinje situacijoje stiliai apibendrinti iskiriant du
pagrindinius elgesio tipus - kooperatyv ir konkurencin. Konflikto pagrindas -
nesuderinami tarpusavio sveikos dalyvi tikslai. Didelis dmesys teikiamas ir
konflikto dalyvi motyvams. Konfliktai gali bti sprendiami konstruktyviai ir
destruktyviai.
Organizacijos sistem teorija. Tiria moni konfliktiko elgesio realiose
situacijose stilius. Pagal nuostat konkurento atvilgiu ir tiksl siekimo derin
autoriai iskyr penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikti konfliktinje
situacijoje: konkurencij, prisitaikym, vengim, kompromis,
bendradarbiavim.
Deryb proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios
psichologijos kryptis. Tyrintojai sprendia dvi problemas: kas lemia
konfliktuojani pusi pasiryim pradti derybas ir kaip turt vykti deryb
procesas. Pastaroji problema ityrinta geriau.
Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias bdas isprsti konflikt-jo ivengti. Mes visi esame girdj
posak, taiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo
laikytis: kai du mons vienu metu pretenduoja vien ir t pat, konfliktas
tampa neivengiamas.
Konfliktas - tai prieing tiksl, interes, pozicij, nuomoni ar poiri
susidrimas, rimti nesutarimai, kuri metu mog uvaldo nemalons jausmai
arba igyvenimai. Konflikto terminas yra kils i lotyn kalbos odio
conflictus, kuris reikia susidrim.
Situacija vadinama priekonfliktine, jeigu:
esant prieprieai (tiksl, interes ir t. t.) mes neigyvename neigiam
emocij (pvz., diskusij metu)
nemalons jausmai yra igyvenami, nors mes j iorikai neparodome ir
atvirai neisakome savo prieing pozicij.
163
Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra neteisinga", agresyvu ir pan.
Konfliktai gali atlikti ir teigiam vaidmen:
konfliktas - santyki, proces vystymosi altinis
konfliktas - signalas asmenybei keistis
konfliktas - galimyb suartti
konfliktas - galimyb ielektrinti" temptus santykius.
Pagrindiniai konflikt tipai yra tokie:
1. Vidiniai asmenybs konfliktai
2. Socialiniai konfliktai:
tarpasmeniniai
tarpgrupiniai
tarptautiniai.
Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais.
Taiau io tipo konfliktai, j motyvai yra paaikinami lengviau, jeigu
lygiagreiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybs situacijos, kurios
tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todl asmenybs
konfliktams skirsime atskir skyrel.
Vidini asmenybs konflikt tipai
Jau minjome, kad sunkios asmenybs situacijos takoja ms
tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybs situacijoms priskiriami vidiniai
sunkumai, krizs ir konfliktai. Beje, paminti sunki situacij tipai tik retais
atvejais reikiasi izoliuotai vienas nuo kito - daniausiai jie tarsi
susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius
konfliktus; asmenybins krizs nulemia nauj vidini sunkum atsiradim ir
pan.
Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudtingos asmenybs vidins
problemos: abejons, nerytingumas, nerasta ieitis, problemos sprendimo
nebuvimas. Turbt nerastume mogaus, kuris kada nors nebt igyvens
vidini sunkum.
Asmenybs krizs - ilgai trunkantys asmenybs gyvenimo periodai,
kuriems bdingi ryks psichologiniai pokyiai. Skiriamos raidos, neurotins ir
traumins krizs. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterij):
gyvenimo veiksm krizs (neinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo
motyvacijos ir tiksl krizs (neinau, dl ko gyventi"), gyvenimo prasms
164
krizs (neinau, kam apskritai gyventi"). Krizs - tai sunkiausios asmenybs
situacijos.
Vidiniai asmenybs konfliktai apibriami kaip atrs negatyvs,
igyvenimai, atsirad dl usitsusios vidini asmenybs struktr kovos ir
atspindintys prietaringus ryius su socialine aplinka. Be to, dl neigiam
asmenybs igyvenim udelsiamas sprendimo primimas. Kas priskiriama
vidinms asmenybs struktroms? Tai yra :
Motyvai. Jie atspindi vairaus lygio ms siekimus (poreikius, interesus,
norus, potraukius ir 1.1.) ir gali bti ireikiami svoka noriu".
Vertybs. Jos gali bti asmenybs (Man vertinga") arba priimtos ms
vien todl, kad i vertybi prisilaikoma visuomenje, arba jos yra kakaip
kitaip vertingos. Todl paymkime ias vertybes svoka reikia, reikalinga"
(A turiu").
Savivert. Ji apibdinama kaip individo reikmingumas paiam sau, kaip
sav galimybi, savybi, savo vietos tarp kit vertinimas. Savivert atspindi
ms pretenzij lyg, todl yra lyg savotika ms aktyvumo adintoja".
Savivert galima ireikti svoka galiu" arba negaliu" (A esu").
Ms vidiniai konfliktai reikiasi vairiose sferose:
kognityvinje sferoje - A vaizdo prietaringumu, emesne savivert,
savo bsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonmis dl savo
motyv ir pan.
emocinje sferoje - emocine tampa, neigiamais igyvenimais
elgesio sferoje - veiklos kokybs ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo
veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu.
Sutrikusi asmenybs adaptacija, psichologinio streso sustiprjimas yra
laikomi integruotais vis trij sfer rodikliais.
Priklausomai nuo to, kurios asmenybs struktros sivelia" vidin
konflikt, skiriami tokie pagrindiniai vidini asmenybs konflikt tipai:
1. Motyvaciniai konfliktai. Jie bna trejopi:
Kai mes turime pasirinkti vien i dviej vienodai patraukli
alternatyv (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija:
negaldamas apsisprsti, i kurios ieno kupetos sti, jis i bado
nudvs).
165
Kai mes turime pasirinkti vien i dviej vienodai nepatraukli
alternatyv (ne vienam pastama situacija, kai i dviej blogybi
reikia pasirinkti maesn").
Kai tas pats tikslas, objektas turi ir patraukli, ir nepatraukli pusi
(pvz., naujai silomas darbas yra geriau apmokamas, bet nedomesnis
- k daryti?)
2. Morals (normatyviniai) konfliktai. Tai konfliktai tarp noro ir
pareigos, tarp noriu" ir reikia" (pvz., noriu ir toliau gyventi laisv studentik
gyvenim, bet sukurta eima atne daugyb reikia").
3. Kognityviniai konfliktai. J prieastis - kognicij (ini,
sivaizdavim) prietaringumas. Pvz., inau, kad rkyti kenksminga" ir inau,
kad a rkau". K daryti, kad nejausiau disonanso? Protingiausia -mesti rkyti
(bet tam reikia valios!). inau, kad a nerkau" puikiai dert prie anksiau
paminto pirmojo teiginio. Taiau daniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias
- nuneigiama, pakeiiama pirmoji kognicija: ala sveikatai yra igalvota, be to,
nerkydamas negaliau susidoroti su stresu ir t. t." Taip interpretav pirmj
teigin, disonans sumainame iki minimumo arba ivis imame jo nejausti.
4. Nerealizuoto noro arba menkavertikumo komplekso konfliktai. Tai
konfliktai tarp nor ir tikrovs, kuri blokuoja j patenkinim (pvz., noriu bti
toks garsus, kaip Sabonis).
5. Vaidmen konfliktai. ie konfliktai kyla, kai individas nesugeba
suderinti keli atliekam socialini vaidmen, arba juos atlieka nekokybikai ir
dl to igyvena (pvz., dirbantis studentas).
6. Adaptaciniai konfliktai. Jie pasireikia kai nesutampa aplinkos
reikalavimai ir mogaus profesins, fizins ar psichologins galimybs (pvz.,
dispeerio darbas reikalauja nuolatins dmesio koncentracijos, gero dmesio
paskirstymo ir perklimo. O tai bdinga ne kiekvienam).
7. Neadekvaios saviverts konfliktai. Saviverts adekvatumas
priklauso nuo to, kiek individas yra savikritikas, kaip jis vertina savo skmes ir
neskmes. Pretenzij ir savo galimybi vertinimo isiskyrimas sukelia
nerimastingum, emocinius sprogimus" (pvz., auktos pretenzijos ir nuolatins
neskms, stengiantis jas realizuoti).
Aptarti asmenybini konflikt tipai glaustai nusakomi 9.1 lentelje.
166
Vidiniai konfliktai gali turti teigiam ir neigiamu padarini, jie gali
bti konstruktyvs (produktyvs, atveriantys perspektyvas) ir destruktyvs
(griaunantys asmenybs struktras). Konstruktyviai sprendiami konfliktai
padeda mums tobulti, formuoja adekvai savivert, gilesn savs painim.
Destruktyvs konfliktai neretai perauga gyvenimo krizes ir lemia neurotini
reakcij susiformavim. Dani ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina
veiklos efektyvum, gali stabdyti asmenybs raid, mes imame nebepasitikti
savimi. Atrs vidiniai konfliktai lugdo ir tarpasmeninius santykius,
bendraudami tampame agresyvesni, nerimastingesni, dirglesni.
9.1 lentel. Pagrindiniai vidini konflikt tipai (A. J. Ancupov ir
A. I. ipilov, 1999)

Ypa daug problem mums kyla tada, kai vidinis asmenybs konfliktas
perauga neurotin konflikt. Tai atsitinka tuomet, kai mogui vidinis
konfliktas yra labai svarbus, bet jis nieko negali pakeisti, neranda racionalios
ieities i susidariusios padties. Jausdami nuolatin tamp, tampame dirgls,
nebekontroliuojame savs, dirbame ir mokoms neproduktyviai. Daniausiai
skiriami tokie neurotini konflikt tipai:
167
1. Isterinis tipas: asmenybs auktos pretenzijos nesiderina su realiomis
aplinkos slygomis, su aplinkini keliamais reikalavimais.
2. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei bdingi prietaringi poreikiai,
kova tarp nor ir pareigos ir pan.
3. Neurasteninis tipas: pasireikia prietaravimu tarp asmenybs galimybi
ir tarp sau keliam per dideli reikalavim. Ne paskutin vaidmen ia vaidina
ir aukti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai mogui.
Vidini asmenybs konflikt profilaktika
tai keletas patarim, kurie turt padti nepakliti vidini konflikt spstus:
Nusprskime, kas mums gyvenime yra vertinga, tikra. Gyvenimo princip
laikymasis padeda ivengti daugelio situacij, susijusi su abejonmis, sins
priekaitais ir pan.
Kita vertus, per didelis pastovumas, itikimyb sau gali reiktis ir kaip
inertikumas, konservatyvumas, silpnumas, nemokjimas prisitaikyti prie
pakitusi slyg. Jei mums pavyks rasti jg savyje pakeisti prast
nebeproduktyv egzistavimo bd, tai vidinius prietaravimus veiksime ymiai
lengviau. Bkime lanksts. Realiai vertinkime situacij ir, jei reikia, keiskims.
Nusileisdami smulkmenose, nedarykime, kad tai tapt taisykle. Tarpusavy
turi derti stabilios nuostatos, elgesio schemos ir adaptyvumas, lankstumas.
Tikkims geriausios vyki eigos. Optimizmas gyvenime - svarbus
asmenybs psichins sveikatos rodiklis.
Nebkime savo nor vergai. Blaiviai vertinkime savo galimybes gyvendinti
tuos norus.
Mokykims valdyti savo emocines bsenas, vali.
Nepamirkime vis pakoreguoti savo socialini vaidmen hierarchij.
Stengdamiesi realizuoti visas vis vaidmen funkcijas, atsivelgti aplinkini
moni pretenzijas, neivengiamai klimpsime vidin konflikt.
Labai svarbu - adekvati savivert. Per ema arba per aukta savivert danai
susijusi su nenoru arba su nemokjimu pripainti sau svarbius dalykus. Toks
vertinimo disonansas anksiau ar vliau atves vidin konflikt.
Nekaupkime problem, nenukelkim j vliau", neuimkim struio
pozicijos - galva smlyje". Antra vertus, nesigriebkim vis problem sprsti
ikart, iskirkime prioritetus.
168
Stenkims nemeluoti. Jei negalim pasakyti tiesos - geriau isisukim nuo
tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio tem, nuleiskim negirdomis,
isisukime pajuokavimu... Melas gali sukelti kalts jausm, negatyvius
igyvenimus, tarpasmeninio bendravimo nesklandumus.
Filosofikai irkim gyvenimo neskmes. Gal kit kart pasiseks...
Vidini asmenybs konflikt sprendimas
Jau minjome, kad vidinis konfliktas gali bti isprstas konstruktyviai ir
destruktyviai. Konstruktyvus sprendimas grina mogui dvasin pusiausvyr,
dingsta tampa, veikla tampa efektyvesn. Mes esame skirtingi, todl labai
skiriasi ir ms pasirenkamos konflikt sprendimo strategijos: vieni pasineriame
ilgalaikius apmstymus, kiti tuoj imams veikti, treti -skstame" savo
emocijose. Ko gero, netgi nra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime
susikurti sav vidini konflikt sprendimo stili, imokti konstruktyviai irti
juos. Beje, skirtingo temperamento mons skiriasi pasirenkamais konflikt
sprendimo bdais. Cholerikai paprastai visk sprendia greitai, jiems geriau
pralaimjimas nei usitss neapibrtumas. Melancholikai ilgai svarsto, msto
nesirydami imtis veiksm. Taigi temperamentas takoja vidinio konflikto
sprendimo dinamikum: igyvenim kilimo greit, j stabilum, individual
ritm, intensyvum ir 1.1.
Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategij pasirinkimui. Vyrai
racionalesni, kylant vis naujiems vidiniams konfliktams, jie link sukaupti i
konflikt sprendim rinkin", taiau nelink grti prie ankstesni igyvenim.
Moterys kaskart i naujo kenia, sukaupt patirt jos lyg ir naujai igyvena,
iekodamos galim naujo vidinio konflikto sprendimo bd.
Vidinius konfliktus paprastai mes sprendiame jungdami" savo
psichologinius gynybos mechanizmus. Gynybos mechanizm termin pirm
kart 1894 m. pavartojo austr psichiatras S. Freud. Psichologin gynyba - tai
normalus, kasdien dirbantis" psichikos mechanizmas. Psichologins gynybos
mes tiesiog imokstame gyvenimo bgyje. ie mechanizmai mums padeda
sukontroliuoti savo emocijas, kai patirtis pakuda, kad emocij igyvenimas ar
demonstravimas gali turti neigiamus padarinius. Psichologin gynyba padeda
palaikyti A vaizdo stabilum, isaugoti savigarb. Taigi gynybos mechanizmai
gina mus nuo nerimo, kalts jausmo, nepriimtin impuls, vidini konflikt.
169
Neigimas ~ vienas anksiausiai
susiformuojani ir paprasiausi gynybos
mechanizm. Neigdamas mogus elgiasi taip,
tarsi nebt

baims altinio arba jis bt netikras. mogus
tarsi nenori pastebti to, kas gali sukelti baim, nerim, kalts jausm.
Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus sunki situacij.
Prarandama adekvataus elgesio galimyb, nors pavojus ir nesumaja. Tai
infantilus mechanizmas, nes neiekoma sprendimo, o apsiribojama problemos
ignoravimu.
Projekcija - nesmoningas savo neigiam
savybi, jausm, elgesio motyv priskyrimas

kitam individui. Projekcija pasireikia perdtu
asmens pastabumu, jautrumu toms moni savybms, kurias turi jis pats ir
kurios yra nepriimtinos paiam (paiai).
Regresija - ankstyvoje vaikystje
susiformuojantis mechanizmas, padedantis

ugniauti nepasitikjim savimi ir
neskms
baim. Pasireikia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz., nag kramtymu).
Regresija reikiasi nesmoningas mogaus siekimas susilaukti aplinkini
dmesio ar priversti kitus isprsti jo problemas.
Pakeitimas - gynybos mechanizmas, kai
prieikumas, agresyvumas nukreipiamas nuo

stipresnio ar reikmingesnio subjekto kit
asmen, objekt ar save (pvz., tv supykintas
vaikas dauo aisl, bet nepuola tv). Nesmoningai pykio objektas
pakeiiamas tada, kai traumuojantis altinis taip pat gali atsakyti agresyvumu
arba atstmimu.
Istmimas - smoningas psichini reikini
alinimas i smons. Jis padeda sumainti

nerim arba kalts jausm, palaikyti teigiam
savs vertinim. I smons istumti reikiniai
niekur nedingsta, jie egzistuoja pasmonje ir veriasi atgal smon vairiais
bdais (pvz., sapnais).
170
Izoliacija - nesmoningas atsiribojimas nuo
skausming, nerim keliani jausm. Individas
prisimena traumuojanias situacijas, nemalonius, j

varginanius vykius ir nepatiria su tais vykiais
susijusi emocij, nerimo.
Introjekcija - kit moni vertybi, charakterio
bruo permimas siekiant ivengti grsms i j

puss (pvz., vaikas perima tv poir, paauglys
vertina tai, k vertina jo bendraamiai).
Intelektualizacija - abstraktus emocini problem

nagrinjimas, j perklimas teorin plotm,
atsiribojimas nuo savo emocini problem
pasineriant intensyvi intelekto veikl (pvz.,
iekoma situacijos plius ir minus, ie aspektai
analizuojami ir t. t.). Toks problem nagrinjimas turi aik tiksl - individui ima
atrodyti, kad jis valdo situacij. is mechanizmas isivysto ankstyvoje
paauglystje.
Sublimacija - istumt nepriimtin potrauki,
jausm, mini (seksualini ar agresyvi)

nesmoningas transformavimas ir patenkinimas
socialiai priimtinu bdu (pvz., kryba, moksliniai
tyrinjimai, profesionalus boksas ir kt.).
Sublimacija padeda ivengti nerimo, kur kl nepriimtinas potraukis ir suteikia
pasitenkinim, kit moni pripainim. Sublimacija -intelektualizacijos sudtin
dalis.
Racionalizacija - panai ties prieasi radimas,

siekiant paaikinti savigarbai kenkianius savo
poelgius, norus (pvz., nuvertinama tai, kas
nepasiekiama individui - pasakios apie lap ir
neprinokusias" vynuoges principu; likimo,
susiklosiusi aplinkybi sureikminimas; kenkimo kitam pateisinimas - vardan
jo gerovs" ir pan.). mogus paprastai tiki savo aikinimu, nelaiko jo
racionalizacija. Racionalizacija - taip pat intelektualizacijos sudtin dalis.
Atvirktinis reagavimas - toks gynybinis

mechanizmas, kai mogus savo elgesiu
demonstruoja
171
visikai prieingas nuostatas, kurios i tikrj jam yra nebdingos.
Nesismoninta neapykanta paveriama demonstratyvia meile, sadistiniai
impulsai - uuojauta. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeiiami priimtinais
(pvz., nejausdama tikros meils, motina perka vaikui graiausius drabuius,
aislus. Tokiu bdu nesmoningai bandoma sau rodyti, kad ji visai nebloga
motina ir pasislpti nuo galimos neigiamos aplinkini moni reakcijos).
Kompensacija - nesmoningas arba smoningas
individo siekimas veikti savo menkavertikumo

jausm, realizuojant savo tikslus kokioje nors
gyvenimo srityje. Menkavertikumo jausmas kartais kompensuojamas
fantazijomis, svajonmis.
Identifikacija - nesmoningas mogaus
susitapatinimas su kitu mogumi, moni grupe,
kai tuo siekiama isaugoti ryius su mogumi ar
grupe ir pakelti savivert. Identifikacija - trys

glaudiai susij psichiniai procesai: pirma,
emociniais ryiais pagrstas susitapatinimas, tam
tikros grups norm, vertybi permimas; antra, poiris kit mog kaip savo
paties tsin, savo bruo, jausm, nor priskyrimas jam; treia, savs
sivaizdavimas kito vietoje, sigyvenimas kito mogaus pasaul, permimas
svarbi kitam mogui vertybi. Identifikacija gali bti laikoma kompensacijos
mechanizmo sudtine dalimi.
Fantazija - bgimas nuo reali problem
susijusi su vidiniu konfliktu, vaizduot.
Fantazavimas - kompensacijos mechanizmo
sudtin dalis.
Gynybiniai mechanizmai, kuri paskirtis - padti mogui adaptuotis ir
isprsti asmenybinius konfliktus, tam tikromis slygomis gali sukelti prieing
efekt - dezadaptacij ir nesibaigiant konflikt. Toks gynybini mechanizm
nevienareikmikumas susijs su tuo, jog daniausiai jie susiformuoja kaip
ankstyvj gyvenimo tarpsni konflikt produktas. Todl psichologin gynyba
vlesniuose konfliktuose ne visada bna efektyvi: per didelis gynybikumas
rodo nesugebjim pripainti tikrovs tokios, kokia ji yra i tikrj Tai trukdo
mums bendrauti ir realizuoti save.
172
Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra
Priminsime, jog socialiniams konfliktams priskiriami:
tarpasmeniniai
tarpgrupiniai
tarptautiniai konfliktai.
iame skyrelyje kalbsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius -
tarpasmeninius - konfliktus.
Dl ko daniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena daniausiai
pasitaikani konflikt prieasi - nesugebjimas pavelgti situacij
lanksiai, be iankstini nuostat. konfliktus su aplinkiniais lengviausiai
sivelia usispyr, inertiki mons, nepakeniantys prietaraujanio elgesio.
Konfliktiki yra ir tie mons, kuri pagrindinis gyvenimo tikslas - bet kokia
kaina ikovoti aplinkini pripainim, uimti prestiin viet visuomenje.
Konfliktams palankios slygos ir tuomet, kai yra keliami nereals reikalavimai
aplinkai, slygoti per didelio savojo A idealizavimo. Tokiu atveju mogus ima
jaustis pranaesnis u kitus, mano ess teisuolis, neklystantis, galintis
nurodinti. Konfliktus taip pat gali slygoti pernelyg didelis konformizmas (D.
Krech ir R. S. Crutchfield, 1992).
Liepsnojant konfliktui, galimyb lengvai susitaikyti - itin menka.
Konfliktuodami turime tiksl atstatyti paeist savj vert, todl nusileisti
prieininkui yra sunku. Daniausiai manome, jog nusileisdami liksime
paeminti, todl u savigarb kovojame, deja, ne visada etikomis
priemonmis.
Konflikto atomazg nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami
prarandame laiko perspektyv, telkiame dmes tik tai, kas vykta dabar. Ms
mstymas pasidaro fiksuotas: ginydamiesi naudojams vis tais paiais
argumentais, nesistengiame situacij pairti nauju aspektu.
Tyrimai rodo, kad mons situacij ima vertinti kaip konfliktin, jeigu
velgia tris dalykus:
1. Tam tikr tipik tarpusavio sveik, elges (kovoja tarpusavy", nori
pasiekti savo", nori rodyti savo ties", rao skundus" ir 1.1.);
2. Egzistuojanius prietaravimus (nori skirting dalyk", skirtingi
interesai", skirtingi tikslai" ir 1.1.);
3. Tam tikras emocijas (igyvena", kenia", jauia nervin tamp",
nusiteiks karingai" ir 1.1.).
173
vairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmenini konflikt tipai:
Pagal poreikius:
1. Itekli - kai konfliktai kyla dl materiali grybi;
2. Statuso ir vaidmen - konfliktai kyla nepasidalijus valdia, takos
sferomis, dl socialini vaidmen neatlikimo ir pan.,
Idj, norm, princip konfliktai.
Pagal gyvenimo sfer:
1. eimos,
2. Darbo,
3. Buitiniai,
4. Politiniai ir 1.1.
Pagal pozityvi ir negatyvi konflikto element santyk:
1. Konstruktyvs,
2. Destruktyvs.
Pagal trukm:
1. Trumpalaikiai,
2. Ilgalaikiai,
3. Usits, patek akligatv.
Pagal pavaldum:
1. Horizontals - tarp vienodo statuso individ,
2. Vertikals - tarp pavaldinio ir vadovo,
3. Diagonalus - tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus emesnio
statuso asmens.
Pagal emocin tamp:
1. Auktos tampos,
2. Vidutins tampos,
3. emos tampos.
Pagal intensyvum:
1. Aukto intensyvumo,
2. Vidutinio intensyvumo,
3. emo intensyvumo.
Pagal nukreiptum:
1. Tiesioginiai - nukreipti mus,
2. alutiniai - tiesiogiai ms nelieia, taiau vis tiek eidia.
174
Pagal konflikto suklj:
1. Aktyvus - patys iprovokuojate konflikt,
2. Pasyvs - igyvenate kito individo sukelt konflikt.
Pagal konflikto kontrol:
1. Kontroliuojami,
2. Nekontroliuojami.
Yra ir daugyb kitoki skirstym. Beje, taip galima skirstyti ir
tarpgrupinius, ir tarptautinius konfliktus.
Konflikto struktra
Kiekvienas konfliktas turi tam tikr objektyv turin:
1. Konflikto dalyviai:
Pagrindiniai konflikto dalyviai, kartais dar vadinami konkurentais,
prieininkais. Danai konflikte galima rasti asmen, pradjus konflikt -
iniciatori (taiau konflikto iniciatorius nebtinai yra neteisus!). Svarbus yra
konfliktuojani pusi statusas, kur nusako savo tiksl realizavimo galimybi
lygis, individo jga", ireikiama jo fizinmis, materialinmis, socialinmis,
intelektualinmis galimybmis, iniomis, gdiais, jo socialine patirtimi,
socialiniais ryiais.
Konfliktuojanius palaikantys individai ar grups (koalicijos).
Kiti dalyviai. Asmenys, kurie retkariais bna susij su konfliktu,
takoja j. Pvz., kurstytojas, pastmjs asmen konflikt. Vliau jis konflikte
gali ir nebedalyvauti. Organizatorius - asmuo, planuojantis konflikto eig, jo
rezultatus ir pan.
2. Konflikto objektas. Objektyviai egzistuojanios ar sivaizduojamos
problemos, dl kurios kilo konfliktas, prieastis, branduolys. Konflikto objektu
gali bti materialin, socialin ar dvasin vertyb, kurios siekia abu oponentai.
3. Aplinka. Slygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro
ir makroaplinka. Aplinkos vertinimas leidia analizuoti konflikt kaip socialin
situacij.
Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turin: 1. Motyvai - vidin
paskata pradti konflikt, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais bna gana
sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus,
175
kadangi jie gali bti slepiami. Ms aktyvintojais" konfliktinje situacijoje
gali bti ir interesai, vertybs, tikslai.
2. Konfliktinis elgesys - konflikto dalyvi prieingos krypties veiksmai.
Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz., jg ir laiko ekonomija,
smgiavimas" paeidiamiausi oponento viet ir pan.), strategijas ir
taktikas. Jas plaiau aptarsime vliau.
Konflikto dinamika
Konflikto eig nusako dvi pagrindins svokos: konflikto etapai ir
konflikto fazs.
Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki isprendimo)
esminius momentus. Paprastai skiriami penki etapai:
1. Konfliktins situacijos atsiradimas.
2. Konfliktins situacijos suvokimas, sismoninimas. Kaip iorikai tai
pasireikia? Pasikeiia ms nuotaika, pradedame riboti kontaktus su
potencialiu prieininku", pasidarome negeranoriki savo oponentui.
3. Atviros konfliktins sveikos pradia. Kuris nors i oponent,
sismonins konfliktin situacij imasi aktyvi veiksm (spjim, pareikim,
grasinim ir pan.). Savaime suprantama, konflikto iniciatorius greit sulaukia
atsakomj veiksm.
4. Atviro konflikto pltra. Aktyviai reikiamos savos pozicijos ir
reikalavimai.
5. Konflikto isprendimas.
Konflikto fazs glaudiai siejasi su konflikto etapais. Skiriamos keturios
fazs, kurios konflikto metu ciklikai gali pasikartoti kelet kart:
1. pradin faz
2. kilimo faz
3. konflikto pikas
4. kritimo faz.
Beje, kuo daugiau cikl konflikto metu pasikartoja, tuo kaskart
menkesns galimybs j isprsti.
Kaip tarpusavyje susij konflikto etapai, konflikto fazs ir konflikto
sprendimo galimybs? Pairkite 9.2 lentel.
176
9.2 lentel. Konflikto fazi ir etap santykis
Konflikto faz Konflikto etapas
Galimyb
isprsti konflikt
(%)
Pradin
Konfliktins situacijos atsiradimas.
Konfliktins situacijos suvokimas,
sismoninimas.
92%
Kilimo Atviros konfliktins sveikos pradia 46%
Pikas Atviro konflikto pltra Maiau nei 5 %
Kritimo - Apie 20 %
Tarpasmenini konflikt sprendimas
Strategijos
Dabar pakalbsime apie tai, kaip mes sprendiame konfliktus, t. y.
kokias pasirenkame konflikto strategijas. Paprastai skiriamos penkios
strategijos:
Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija, laimti - pralaimti).
Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau
palankus sprendimas. Taiau i strategija retai atnea ilgalaikius rezultatus,
kadangi pralaimj mes pradedame prieintis mums primestam sprendimui,
sabotuojame j. iandien pralaimj, rytoj galime nebenorti bendradarbiauti.
i strategij tikslinga taikyti tada, kai turintis valdi asmuo vardan grups
saugumo ar gerovs eliminuoja prieikai nusiteikus grups nar; kai
sprendim reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdios; kai
jauiama, kad kito pasirinkimo nra, o ir prarasti nebra k; kai situacija
kritika ir reikia reaguoti aibikai (G. G. Scott, 1987).
Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida, nuslopinimas). Priimama
oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti
gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavim. Beje, kartais
tai bna svarbiau nei sav interes gynimas. i strategija tinkama tuo atveju, jei
konfliktas nra gilus, rimtas: neretai oponentas vertina tai, kad mes
neeskalavome konflikto ir palaikme draugikus santykius; tokie konfliktai
greitai ugsta patys. Prisitaikymas tinka ir tada, kai konflikto baigtis ypatingai
svarbi ms oponentui, o mums - nelabai; kai ansai apginti savo interesus yra
177
labai menki. i strategija netinkama, jei konfliktas yra rimtas. Nepatariama
taikytis prie kito ir tada, jei oponentas visikai to nevertina, nori paversti
prisitaikym taisykle, neatsako geranorikumu.
Vengimas (dar vadinama pasitraukimas, neveiklumas). Konflikto
dalyviai nesiima joki aktyvi veiksm, neginamos savos teiss, su niekuo
nesitariama dl sprendimo. I konflikto pasitraukiama emocikai (pvz., tylima)
arba fizikai (pvz., ieinama i patalpos). Tokiu bdu i savs atimama
galimyb paveikti situacijos eig. Be to, oponentas gali dar labiau pakelti savo
reikalavimus; gali bti ir taip, kad ms pasitraukimas sukels atsakomj
pasitraukim, ir problema ivis bus nebesprendiama; tiktina, kad mums
pasitraukus, problema iaugs dar labiau. Niekada nenaudokite vengimo
strategijos kaip bausms oponentui. i strategija pateisinama tada, kai
konfliktas nelieia tiesiogini ms interes ir mes nenorime tuiai eikvoti
jg; kai ms nedalyvavimas jame netakoja konflikto raidos ir baigties.
Vengimo strategija tinkama ir tada, kai tokiu bdu galima atkreipti dmes
usitsusi kriz; kai esame beviltikoje padtyje. Kai imame jaustis neteiss,
taip pat esame link pasirinkti vengim... (G. G. Scott, 1987).
Kompromisas. Tai abipuss nuolaidos. Neretai dalijimas pusiau"
laikomas teisingiausiu sprendimu. I tikro i strategija taikytina tik tada, kai
oponent interesai yra visikai nesuderinami; kai sprendim reikia rasti labai
greitai; kai kiti bandymai sprsti problem buvo neefektyvs; kai mums
svarbiau yra ilaikyti bendravimo galimyb, negu pilnai apginti savo interesus.
Taiau jei kompromiso buvo griebtasi ikart, gerai neianalizavus kit galim
sprendim, tai gali bti toli grau ne pats optimaliausias konflikto sprendimo
variantas. Juk viena i pusi galjo bti nerealiai iptusi" savo reikalavimus,
tad nuolaidos jai bt visai neskausmingos. Kitas netinkamo kompromiso
naudojimo pavyzdys - kai pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti
abiej pusi ir jo imama nebesilaikyti.
Bendradarbiavimas (dar vadinama laimti-laimti). Tai
skmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime,
giname savo interesus, atsivelgiame oponento pageidavimus, randame abi
puses tenkinant sprendim. i strategija ypa naudotina tada, kai problemos
sprendimas labai svarbus abiem pusms; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir
artimi ryiai; kai abi konfliktuojanios puss sugeba idstyti savo interes
esm ir iklausyti prieing nuomon.
Apie i strategij pakalbkime kiek plaiau. Pagrindinis principas yra
toks: "A noriu laimti, bet taip pat noriu, kad ir tu laimtum". Ar tai manoma?
Paimkime pat paprasiausi pavyzd. Sakykime, dviems monms reikia
178
pasidalinti apelsin. Per daug nemstydami, js turbt pasilytumte j
perpjauti pusiau (kompromisas). Galbt igirstumte ir tok pasilym: vienam
i j griebti apelsin ir pabgti (strategija "laimti-pralaimti"). O k daryti, kad
bt gyvendintas principas "laimti-laimti"?
Pirmiausia reikt suinoti, kam iems monms reikalingas apelsinas.
Kitais odiais sakant, reikt isiaikinti, kodl jie nori to, ko nori. Ms
atveju gal iaikt, jog vienas mogus labai itroks ir tuoj susispaus apelsino
sultis burn, o kitas iandien keps tort, kur dedama apelsino ievels.
Isiaikinus poreikius ir tikslus, galima sustabdyti daugel konflikt, jiems dar
nesiliepsnojus.
Antra, konfliktinje situacijoje visada isiaikinkite ne tik
konfliktuojanij tikslus, bet ir poreikius. Ms pateiktame pavyzdyje
itrokusio mogaus tikslas - gauti apelsin ir igerti jo sultis, o jo poreikis -
atsigerti. Tad gal jam tikt kitos sultys, arbata, kava? Gal bt jis mielai u tai
atiduot apelsin.
K daryti, jei konfliktuojanij poreikiai sutampa? Pvz., gal ms
atveju tikt kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pus), o gal vienas
mogus atiduot kitam visas sultis, jei mainais gaut u tai kitoki suli ir 1.1.
Dar viena svarbi pastaba: principas laimti-laimti" bus efektyvus tik
tuomet, jei kit moni vertybs jums bus svarbios tiek pat, kiek ir js paties.
Padarykite savo prieinink sjungininku.
Taigi strategij ,,laimti-laimti" sudaro ei pagrindiniai ingsniai (L.
S. Veer, 1996):
I ingsnis. Kontroliuokite emocijas, pakvieskite tai padaryti ir savo
oponent: A inau, kad tu sudirgs. A sudirgs ne maiau nei tu. Bet jei mes
norim isprsti problem, mes turim emocijas atidti al". Ar tu tam
pasirengs?" Parodykit mogui, jog js norite atsikratyti neigiam emocij ir
tik tada judti toliau.
77 ingsnis. Pasilykite taisykles, kuri turt laikytis abi puss,
sprsdamos konflikt: atidiai iklausyti vienas kit, nepertraukinti, nepykti ir
nereikti prieikumo, net jei nesutinkama su girdtais teiginiais, gerbti vienas
kit, stengtis suprasti prieing nuomon. Btina atskirti mones nuo
problemos, t. y. atakuoti problem, o ne oponent. Bkite kieti" problemos
atvilgiu ir minkti" - oponentui. Jei oponentas nesilaiko i taisykli,
vadinasi, jis nra geranorikas arba dar neatsikrats neigiam emocij: teks
grti I ingsn. Jei tai negelbsti, turbt teks rinktis vengimo, prisitaikymo ar
rungtyniavimo strategij.
179
77/ ingsnis. Pozicij isiaikinimas: isakomos nuomons, poiriai,
vertinimai, pageidavimai. Sutelkite dmes interesus, o ne pozicij; iekokite
bendr su oponentu interes ir aikinkite savo interesus. Btinai pripainkite
oponento interesus problemos dalimi, nenuneikite j. Pavelkite situacij
oponento akimis (bet tai nereikia, kad turite sutikti su jo poiriu). Venkite
sprendim apie oponento jausmus, viltis, veiksmus; nekritikuokite. Net jei pats
bsite kaltinamas ir kritikuojamas, nugalkite atsakomosios atakos arba
gynimosi pagund. Oponentui parodykit, kad jo dalyvavimas problemos
sprendime yra svarbus; negaildami jam priskirkite ger abipusi idj
nuopelnus. Tai bus gera terp tolesniam bendravimui. Patartina nekelti labai
aukt reikalavim. Taiau k daryti, jei taip nesielgia js oponentas? Ilikite
tvirti ir pasakykite, kad js norite rasti garbing sprendim. tai danai
sureaguojama, nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis.
IV ingsnis. Nustatykite paslptus norus ir interesus. Btent dabar js
turite isiaikinti, kodl mogus pasielg taip, o ne kitaip. Taiau neklauskite
tiesmukai: Kodl tu nedarei to?" Geriau: Kokia prieastis, kad tau pasirod
geriausia pasielgti btent taip?" Kalbdami apie savo interesus, nuolat
priminkite oponentui, kad jo interesus taip pat atsimenate. Detalus savo motyv
atskleidimas danai duoda ger rezultat: ilaikoma rami atmosfera, parodomas
js poirio pagrstumas, oponentas situacij gali pavelgti js akimis.
V ingsnis. Alternatyvi variant pasilymas. Pasilykite (ir oponent
skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variant. Kol kas
nesistenkite vertinti t pasilym protingumo ir pagrstumo - tai stabdyt
krybin proces; atskirkite variant paiek nuo j vertinimo. Pabrkite, kad
dabar svarbiausia - sprendim gausa, o apie gyvendinim kol kas dar
nekalbama. Vliau kartu atrinkite kelet geriausi pasilym, kurie galt tapti
problemos sprendimo pagrindu. Siame ingsnyje svarbu ilikti
konstruktyviems, nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. Jei js
oponentas btent taip ir pradeda elgtis, mandagiai sustabdykite j: pasakykite,
jog pripastate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins mog). O po to
priminkite, kad susirinkote ia btent dl ger ateities santyki, o ne praeities
nuoskaud aptarti.
VI ingsnis. Abipusiai naudingo sprendimo varianto primimas.
Oponentui parodykite pliusus, kuriuos jam teikia priimamas sprendimas; tai
rodys, kad js prisimenate jo interesus. Parodykite ir vertinkite oponento indl
ioje sudtingoje konfliktinje situacijoje, padkokit u geranorikum.
Bet kurio konflikto metu mes vertiname savo ir oponento interesus:
K a laimsiu...?", K a prarasiu...?", Kiek tai svarbu mano
180
prieininkui...?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo
orientacijos savo arba oponento interesus. Vis galim strategij tarpusavio
santykis parodytas 9.1 pav. (pvz., schema rodo, jog prisitaikymo strategija yra
pasyvi, savi interesai patenkinami menkai, labiau orientuojamasi oponento
interes patenkinim; konkurencijos strategija yra prieinga aukiau mintajai:
siekiama patenkinti savus interesus, imamasi aktyvi individuali veiksm ir
1.1).
Sav interes
patenkinimo
rodiklis

Oponento interes patenkinimo rodiklis
9.1 pav. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. S. Veer, 1996)
Treiojo asmens vaidmuo sprendiant konflikt
Kartais kilus tarpasmenin konflikt padeda isprsti treiasis asmuo, t.
y. asmuo, kuris nra suinteresuotas kurios nors puss pergale ar pralaimjimu.
Kaip mes turtume elgtis, koki psichologini rekomendacij laikytis, umus
tarpininko pozicij? H. Cornelius ir S. Faire (1991) pataria:
1. Niekada nesusigundykime duoti patarimus, k konfliktuojanios
puss turt daryti; mes galime pateikti nebent alternatyvius pasilymus.
Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip, kaip nori patys, net jei j sprendimas
mums atrodys neprotingas.
2. Nesitraukime aptarinjimus apie siaubing" konfliktuojanij
padt, nepulkime palaikyti vienos kurios nors puss, nes greit gysime nauj
prie. Paaikinkime jiems savo vaidmen: treiojo asmens paskirtis - ne
181
vertinti, o tik atspindti situacij, kurios turinys priklauso nuo
konfliktuojanij.
3. Treiojo asmens tikslas - skatinti abiej pusi lankstum, atkreipti j
dmes vienas kito poir. Papraykime prieinink, kad savo poir
pateikt ne kaip nepajudinamus faktus, o kaip savo nuomon: Mano
poiriu,..."; A manau,..." ir pan.
4. Negatyvius konfliktuojanij teiginius paverskime pozityviais;
reaguokime kategorikus tvirtinimus niekada", nei vienas" ir pan. Jei kuris
nors i konfliktuojanij pradeda aikinti, ko jis nenori, pertraukime j ir
paklauskime, o ko jis nort.
5. Kontroliuokime konfliktuojanij emocijas: jas reikti galima, bet
pulti - neleistina. Verbalizuokime emocijas (isakykime odiais): A matau,
kad tai tave labai supykd (nuvyl, eid, nulidino...). Garantuokime vienodas
dalyvavimo slygas abiem pusms.
6. Bkime empatiki. Atskleiskim konfliktuojanij nesugebjim
sijausti kito padt.
7. Naudinga kartkartmis paprayti prieininkus pakartoti tai, k jie k
tik girdjo: esant emocinei tampai danai negirdima, k sako prieininkas.
8. Nuolat akcentuokime, kad dl kai ko jau pasiektas susitarimas.
Orientuokime prieininkus veiksm: K js galvojate daryti toliau?"
Pripainkime ir priimkime kaip fakt abiej pusi vertybi, stili, poiri
skirtingumus.
9. Bdami treiaisiais asmenimis konfliktinje situacijoje, nevaidinkime
gelbtoj". Turime rasti aukso vidur tarp abejingumo ir perdto sitraukimo
kit problemas.
Netiesioginiai konflikto sprendinio bdai
Psichologijoje be tiesiogini konflikto sprendimo bd (kai konflikt
sprendia paios konfliktuojanios puss arba padedamos treij asmen),
skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo bdai. Pagrindinius principus
trumpai ir apvelgsime:
Jausm iliejimo principas: negesinkime usidegusio" mogaus
jausm, nesikikime, tegul jis isilieja. Jei jis save gerbia, galbt po valandls
jo neigiami jausmai prieininkui pasikeis teigiamus: Gal a ia ir per daug...
Juk jis turi ir neblog savybi..."
Pozicij pasikeitimo principas. Tai universalus konflikto mainimo
bdas, tinkantis ir eimoje, ir darbe, ir student grupje. Konfliktuojantieji
182
praomi persiknyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau prieing pozicij. is
bdas labai veiksmingas, nors sunkus.
Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti
konfliktuojaniuosius, kad jie padiskutuot, paaist, pasportuot ir pan.
Oponento priverstinio klausymo principas. Konfliktuodami paprastai
menkai girdime savo prieinink, daugi daugiausia tik fiksuojame jo
intonacij, nes ruoiame savo triukinanias replikas. Konflikte dalyvaujantis
psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo gin ir,
prie atsikertant, liepia pasakyti k tik girdt prieininko replik. Tada
oponentai ne tik igirsta vienas kit, bet ir imoksta siklausyti savus odius.
Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nra per daug siaknijs, vertt
visk nuleisti juokais - dmesys nukreipiamas kitur, isiblakoma ir
atsipalaiduojama.
Konfliktik asmenybi tipai
Turbt visi turime pastam, kuri privengiame, vadindami juos
konfliktikais monmis. Psichologai paband suskirstyti konfliktikas
asmenybes tipus.
1. Demonstratyvus tipas. Nori bti dmesio centre, gerai pasirodyti".
Jam nebdingas racionalus elgesys. Vengia kruoptaus, sistemingo darbo, gerai
prisitaiko prie vairi aplinkybi. Kilus konfliktinms situacijoms, jauiasi visai
neblogai, lengvai sivelia pavirutinikus konfliktus, grisi savo kentjimais"
ir itverme. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos.
2. Rigidikas tipas. Tiesmukikas ir nelankstus. tarus, bdinga
paauktinta savivert. I aplinkini nori paklusnumo, nuolatinio savo
reikmingumo patvirtinimo, garbinimo. Nevertina situacijos pokyi, labai
sunkiai priima aplinkini moni poirius, nelinks skaitytis su kit
nuomonmis. Nekritikas sau, liguistai eidus, jautrus sivaizduojamam arba
realiam neteisingumui.
3. Nevaldomas tipas. Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis,
nenuspjamo elgesio. Danai agresyvus, iaukiantis, pretenzingas. siaudrins
gali nebekreipti dmesio visuotinai priimtas bendravimo normas.
Nesavikritikas, neskmi atveju links kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos,
nesugeba realizuoti savo plan gyvenime. I gyvenimo patirties nepasimoko.
4. Pedantikas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus,
skrupulingai atlieka savo darb. Labai nerimastingas, jautrus aplinkini
183
pastaboms. Gali nutraukti ryius su draugais vien todl, kad jam pasirod, jog j
eid. Kenia pats nuo savs, labai igyvena dl neskmi, j neretai kankina
nemiga, galvos skausmai ir pan. Iorikai stengiasi neparodyti savo emocini
igyvenim. Nesugeba vertinti reali grups nari tarpusavio santyki.
Aplinkini gali bti nemgstamas dl keliam aukt reikalavim, kurie
suprantami kaip kabinjimasis.
5. Nekonfliktikas" tipas. taigus, iek tiek nenuoseklaus elgesio,
prietaringo vidinio pasaulio. Vertinimai - nenuosekls, priklausomas nuo
aplinkini nuomons, danai - bevalis. Nepakankamai numato perspektyv,
orientuotas lengvai pasiekiam situacin skm. Retai apmsto savo poelgi
padarinius, nesugeba analizuoti aplinkini moni poelgi prieasi. Links
kompromisus.
Priminsime, kad, kilus konfliktui, nereikt apsiriboti ms oponento
priskyrimu tam tikram tipui. Ne maiau svarbu yra vertinti ir tokius asmenybs
ypatumus kaip polinkis rizik, tarumas, udarumas, priklausomumas nuo
kit, mstymo stilius, kompleksuotumas, nuostat visuma.
Tarpasmenini konflikt profilaktika
Aptarme vairius konflikt sprendimo bdus. Natraliai kyla klausimas,
o kaip reikt elgtis, siekiant konflikt ivengti? K reikia daryti, kad
problemin situacija bt sprendiama konstruktyviai? Atsakyti galtume taip:
yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo poiri situacij ir elges joje (tai
nelengva!) bei paveikime oponento elges (o tai padaryti dar sunkiau).
Pirmiausia aptarsime savs koregavimo galimybes priekonfliktinje
situacijoje. Priekonfliktin situacija daniausiai neatsiranda staiga, o subrsta
laipsnikai. Svarbiausia yra laiku pastebti, jog emocin tampa pasidar per
aukta (pakinta mimika, gestikuliacija, veidas parausta, kinta kalbos tempas ir
tembras). Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant grti" normali
tarpusavio sveik:
siningai pripainti, kur teiss esame mes, o kur - oponentas
pajuokauti, pakeisti pokalbio tem
nusileisti, jei tai mums nra svarbu
pasakyti, kad nesame dar gerai istudijav ios problemos ir nortumt
prie jos sprendimo grti kit dien (kai nurims emocijos).
Reikt neumirti ir to, kad ne visada btent tikra nesantarv sukelia
konflikt tarp moni: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento
184
motyv, skirtingai nei jis irime problem. Jeigu ms oponentas yra i tikro
neteisus, danai nra btina jam tai rodinti. Jeigu vis tik apie tai partneriui
pasakyti reikia, nedarykime to vieai, prie liudinink, nestumkime oponento
kamp", neverskime jo vis akivaizdoje atgailauti. Neumirkime, jog
konfliktikumo lyg veikia ir ms psichikos bsena, kuri dienos bgyje kinta:
nuovargis, fiziologin organizmo bsena, netgi bjaurus oras gali iprovokuoti
ms irzlum. Todl mokkime vertinti savo bsen ir laiku save sustabdyti.
Silome dar kelet patarim. Negatyvios emocijos, atsirandanios situacijai
kintant ne pagal ms numatyt scenarij," provokuoja konflikt. Todl
patartina bti numaius ne tik geriausi, bet ir blogiausi situacijos pltots
variant. Be to, i aplinkini per daug nesitikkime, mokkime daryti gera,
nelaukdami u tai apdovanojimo. Kaip pataria garsusis D. Karnegis (Carnegie),
nuoirdus (o ne suvaidintas) domjimasis mogaus problema ir ypsena taip pat
gali ukirsti keli konfliktui. ypsodamiesi mes padrsiname bendravimo
partner; ypsena sukelia atsakomj simpatij ms atvilgiu. Neumirkime ir
sveiko humoro jausmo. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku - puikus
konflikto prienuodis!
O kaip paveikti oponento elges, norint isaugoti konstruktyvi situacijos
eig?
Niekada nereikalaukime i aplinkini nemanomo: to, ko jie nesugeba,
ko jie negals suspti atlikti, ko jie visikai nenori daryti. Tokie reikalavimai
neivengiamai iprovokuos konflikt.
Taip pat neturkime iliuzij, kad mog galima radikaliai ir greitai
perauklti pagal ms nor. Aukljimas, o tuo labiau peraukljimas - ilgas
procesas. Svarbu pasiekti, kad pats mogus nort pasikeisti, kad jis suprast,
jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam paiam, o ne kitiems.
Nepatartina pradti sprsti sudtingas problemas, jei ms bendravimo
partneris yra sudirgs, pavargs, agresyviai nusiteiks ar pan. Jau minjome,
jog kai mus kamuoja panai bkl, taip pat rekomenduotina atidti problemos
sprendim. Jeigu reikia isprsti kelet komplikuot problem, pradkite nuo
paprasiausios, vis pereidami prie sudtingesni.
Daug informacijos apie nepalanki situacijos eig gali suteikti ms
bendravimo partnerio neodinis elgesys - jo mimika, gestai, kno judesiai,
balso ypatumai ir kt. Tai vertin, greiiau pajusime konflikto grsm. Dana
ms daroma klaida - ne tik oponento pozicijos kritikavimas, bet ir jo
asmenybs puolimas. Nordami apginti savo interesus, parodykite oponentui,
jog suprantate ir jo pozicij (turbt ir pats taip elgtumts, jei btumt jo
vietoje). Minkta" pozicija oponento atvilgiu padeda suvelninti situacij ir j
185
skmingai isprsti. Oponento neigiamos emocijos greiiau iseks, jeigu jam
leisime isikalbti, nepertraukinsime jo. Nepamirkime, kad negatyvios
emocijos gali bti susijusios ir su kategoriku ms kalbos tonu, kuris sukelia
jam atsakomj nor ginytis. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime
beviltik padt: eistas ir paemintas jis bus pasirengs bet kokiam
konfliktui. Nes juk svarbiausia - isaugoti savo orum ir garb.
Pasvarstykite:
Kai ms realusis ir idealusis A labai skiriasi, vienas i neproduktyvi
saviverts klimo bd yra usimerkti prie savo realj A ir tuo paiu
idealizuoti save savo paties akyse. Kurie gynybiniai mechanizmai leidia
mums tapti aklais ir kuriais tam, kas griauna ms idealj A?
sivaizduokite, jog du troleibuso keleiviai, stovintys greta js, kartai
susiginijo dl vieno i j veamo didelio bagao, uimanio dal
prajimo. Kaip reaguosite konflikt? Koki konflikto sprendimo
strategij bt protingiausia pasirinkti iuo atveju?
Pasaul mes suvokiame per savo pai prizm. Bendraudami sunkiai
atsikratome iankstini nuostat ir stereotip. Paanalizuokite savo
poirius. Kurie j yra pavojingi js bendravimui, t. y. gali
iprovokuoti tarpasmeninius konfliktus?
Ar galima juokauti konflikto metu? Kodl?
LITERATRA

186


187
10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS
TEORIJA
Ar suaug mons aidia aidimus?
Kaip nuostatos save ir kitus veikia bendravim?
Kada ir kaip paraome savo gyvenimo scenarij?
Vaikas... suaugusiame moguje. Kas tai?
iuos ir daugyb kit klausim atsak amerikiei psichologas ir
psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970), sukrs originali teorij, kuri jis
pavadino transakcine analize. Autorius moni bendravim pavelg
neprastu, visai nauju vilgsniu. Apie tai - is skyrius.
Transakcijos ir asmenybins pozicijos
E. Berne bendravim analizuoja kaip tam tikrus mainus: mogus X
siunia mogui Y praneim (t. y. jam kak pasako; nuvelgia; mosteli ranka
ar pan.), o pastarasis, reaguodamas tai, atsako jam odiniu arba neodiniu
bdu. Tok ,,pasikeitim" kontaktais E. Berne pavadino transakcija. Pateiksime
transakcij pavyzdi:
1. X: Kada egzaminas?
Y: Poryt.
2. X: Ar nori okolado?
Y: (Patenkintas nusiypso).
3. X: (Atsisveikindamas pamojuoja).
Y: (Nusiunia jam oro buin).
Transakcijose gali bti pateikta ir paprasta, ir sudtinga informacija.
Transakcijos gali bti geranorikos partnerio atvilgiu - tai vadinama
paglostymu (E. Berne vartoja termin stroking) ir piktavalikos - tai vadinama
driais.
E. Berne teigimu, kiekviena asmenybei bdingos trys A bsenos -Vaiko,
Tvo ir Suaugusiojo. Kitaip tariant, tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai,
tarsi trys socialins pozicijos, vien i kuri mes pasirenkame
188
konkreioje bendravimo situacijoje. Beje, bendravimo procese pozicijos gali
nesunkiai keisti viena kit, nors yra nemaai ir toki moni, kuri elgesiui
bdingiausia viena kuri nors pozicija. Dabar smulkiau aptarsime mintas
vidines pozicijas.
Tvo pozicij (nuostatas, elges) paprastai mes perimame i savo tv.
Bendraudami i Tvo pozicijos mes kalbame autoritarikai, kategorikai, esame
link kitus dogmatikai vertinti ir kaltinti, mgstame ironizuoti, nurodinti ir
drausti, pretenduojame bti teisuoliais. Antra vertus, bendraudami i ios
pozicijos, mes bname ujauiantys ir besirpinantys, link paskatinti ir
apginti, palaikyti, paguosti ir patarti. Taigi Tvo pozicija gali bti dvejopa:
kritikas Tvas arba besirpinantis Tvas. Kai mes veikiame, jauiame,
mstome taip, kaip tai dar ms tvai, mes esame Tvo bsenoje. Pateiksime
kelet iai pozicijai bding frazi pavyzdi: Tu privalai"; ito tau
negalima"; Kiek tau kartoti vien ir t pat"; Jis visikas kvailys";
Nenukabink nosies"; Vargelis"; Lauke alta, apsirenk"; Pirmiausia
nusiramink" ir 1.1.
Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybs amiaus. Ji paremta
ms patirtimi, turima informacija, smoningais sprendimais. ioje bsenoje,
anot E. Berne, veikiama vertinant realyb, savo galimybes ir racionaliai
iskaiiuojant. Bendraudami i Suaugusiojo pozicijos, mes bname dalykiki,
objektyvs, dmesingi, sugebame iklausyti kit. Priimdami sprendimus,
remiams ne nuostatomis, stereotipais, emocijomis ar nuotaikomis, o faktais, j
lyginimu. Sakiniai formuluojami be emocij, konkreiai, jiems bdinga
argumentacija, uduodami atviro tipo klausimai. Pateiksime kelet iai pozicijai
bding frazi pavyzdi: Jei palygintume su..."; A galvoju, kad...";
Raktus palikau darbe"; Jei ir toliau taip lis lietus, atostogas teks atidti" ir
pan.
Vaiko pozicija savyje slepia t ma mergait ar t ma berniuk,
kuriais mes buvome vaikystje. i asmenybs pozicija gali bti labai vairi,
kadangi ir vaikai bna labai vairs. Bendraudami i laisvo, natralaus Vaiko
pozicijos mes nesirpiname dl aplinkini reakcijos, spontaniki, smalss,
aismingi, natrals, nelogiki, svajingi, taiau kartu gali reiktis ms
agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdiugikumas, egoizmas,
tingumas. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas, mes jauiame gd ir
kalt, esame baimingi, bejgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie
pasekmes. Mes laikoms susitarim, norm, esame kukls ir nuolanks,
troktame pagyrimo. Jei bendraujame i maojo profesoriaus" Vaiko
pozicijos, bname intuityvs, krybingi, originals, be to, sugebantys
189
manipuliuoti kitais: mes inome, kada reikia verkti, norint k nors pasiekti,
kada - bti ramiems ir pan. Bendravimas i Vaiko lygio neturt bti
tapatinamas su suaugusio mogaus nebrandumu. Anot E. Berne, tai geriausia
asmenybs dalis, kuri leidia pajusti gyvenimo diaugsm, igyventi meil ir
kt., jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiams. Pateiksime kelet Vaiko pozicijai
bding frazi pavyzdi: Taip tau ir reikia"; A nesugebsiu"; Kaip
noriau okolado!"; K man daryti?"; Palikit mane ramybje" ir kt.
emiau pateikti pavyzdiai leis dar geriau suprasti trij aptart vidini
asmenybs pozicij skirtumus.
Reakcija iuolaikinio dailininko paveiksl:
A-Tvas: Kakokie kliedesiai! Ir k tai galt reikti?
A-Suaugs: Prie paveikslo nurodyta ir kaina - trys imtai penkiasdeimt
lit.
A-Vaikas: O, kokios nuostabios spalvos!
Reakcija (jaunos sekretors pavlavim darb:
A-Tvas: Vargel atrodo taip, lyg nebt aki sumerkusi i nakt.
A-Suaugs: Jeigu ji nesugeba apskaiiuoti savo laiko, kiti darbuotojai gali
bti nepatenkinti.
A-Vaikas: Noriau ir a mokti taip linksmintis, net nematydamas
laikrodio.
Reakcija kopst sriubos kvap:
A-Tvas: Kopstai tikrai naudingi, jie palaiko ms eimos sveikat.
A-Suaugs: Kopstuose daug vitamino C.
A- Vaikas: Niekas neprivers mans valgyti t dvokiani bjaurast!
Teorijos autorius nurodo, kad svarbu ne tik tai, i kurios vidins
pozicijos mes kalbame, bet ir tai, kuri panekovo pozicij mes vien ar kit
fraz adresuojame. Tvo pozicij mes nukreipiame tas frazes, kuriomis lyg ir
sutinkame, kad viskas bt vertinama dogmatikai, kritikai, kuriomis
parodome savo nuolankum arba, atvirkiai, parodome nepasitenkinim mums
siuniamais pamokymais, kaltinimais ar vertinimais. Pvz., Man gda, kad a
nepaskambinau jam"; Tai tu tinginys, o ne a!" ir kt. Suaugusiojo pozicij
siuniami tie praneimai, kuriais mes norime gauti informacijos, pasitarti. Pvz.,
Kodl itoje grafoje neraytas skaiius?"; Nusprendiau stoti KTU" ir kt.
Kreipimasis Vaiko pozicij paprastai bna susijs su jausmais, emocijomis.
190
Pvz., Pirmiausia tu nusiramink"; Gal galtum jau nebepykti ant mans..." ir
kt.
Transakcij tipai
Papildanios transakcijos
Transakcijos vadinamos papildaniomis, jei praneim, pasist i
tam tikros vidins A pozicijos, asmenyb sulaukia norimos reakcijos i kitos
asmenybs tam tikros A pozicijos. Pvz., du mons gali bendrauti kaip Tvas-
Tvas, kai aptarinja savo vaik studentik gyvenim; kaip Suaugs-Suaugs,
kai sprendia koki nors problem; kaip Vaikas-Vaikas, kai kartu linksminasi.
Toks bendravimas yra nekonfliktikas ir, anot E. Berne, atitinka sveikus
mogikus santykius. Pateiksime pavyzdi (Tvo, Suaugusio ir Vaiko
pozicijas atitinkamai ymsime raidmis T, S, V):
X: Koks vadybininko atlyginimas?
Y: Pradiai - du tkstaniai lit.
X: Tu man tikrai patinki.
Y: Tu man taip pat patinki.
X: A taip jaudinuosi dl savo mamos
sveikatos, kad negaliu susikaupti
ir rayti referat.
Y: Tu susitark su dstytoju ir vaiuok
kokiai savaitei pas



191
X: A taip siuts, kad tuoj imesiu t
prakeikt kompiuter pro lang!
Y: Ir kas tave taip supykd?
K tu pasieksi, imesdamas
kompiuter?
Persikertanios transakcijos
Persikertanios transakcijos atsiranda tada, kai siuniam praneim
atsakoma netikta arba nepageidaujama reakcija. Tokiu bdu yra pakeiiama
bendravimo kryptis, mons lyg nusisuka vienas nuo kito, atitolsta.
Persikertanios transakcijos gali vesti konflikt. Pateiksime pavyzdi:
X: Kiek dabar valand?
Y: Tu aminai kakur skubi!
X: Ar tu galsi iandien vakare
atvaiuoti paimti mane i darbo?
Y: iandien a turiu tkstant darb!
Aists gimtadieniui turiu parveti
tort, veterinarui reikia parodyti
kat, o tu dar nori mane pasodinti
prie mainos vairo!



192
X: Klausyk, einam kur nors
pasilinksminti!
Y: Kada gi tu pagaliau surimtsi!
X: Kiek kart tavs reikia prayti
sutaisyti buto urakt?!
Y: O kiek man reiks maldauti, kad
iskalbtum markinius?!
Paslptos transakcijos
Tai sudtingesnis transakcij tipas. Nuo papildani ir persikertani
transakcij jos skiriasi tuo, kad bendravimo procese vienu metu ia dalyvauja
daugiau negu dvi A bsenos. Kitaip tariant, po socialiai priimtina transakcija
yra maskuojama tikroji transakcija, kuri yra numanoma. Taigi bendraujama
ikart dviejuose lygmenyse - socialiniame ir psichologiniame (r. 10.1 pav.).

10.1 pav. Dvigub transakcij modelis (E. Berne, 1992)
is transakcij tipas yra patogus ir ms mgstamas: juk bet kada
galime isiginti psichologinio lygmens, o socialinis lygmuo yra saugus ir
priimtinas. Pateiksime studento (X) ir students (Y) pokalbio pavyzd.
Psichologinio lygmens, t. y. numanomas, transakcijas pavaizduosime


193
trumpomis rodykllmis, o j tekst uraysime skliausteliuose. Socialinio
lygmens transakcijos, kaip prasta, vaizduojamos itisinmis rodyklmis.
X: Gal ueikime pas mane kavos? A gyvenu vienas..
.(Tu man patinki...)
Y: I tikro lauke alta. Kava bt ne pro al... (Tu man
patinki taip pat...)
Dar vienas pavyzdys. sivaizduokite save (Y)
automobili parduotuvje apirinjant patinkant model. Prie js prieina
pardavjas (X) ir sako:
X: Tai ms puikiausias sportinis modelis, bet jis jums per
brangus. (Sprendiant pagal tavo ivaizd, tas modelis tikrai
ne tau)
Pardavjo sistas praneimas gali suaktyvinti arba
js A-Suaugusiojo bsen, arba A-Vaiko bsen. Priklausomai nuo to,
nuskambt visai skirtingi atsakymai. Js vidinis Suaugusysis atsakyt
madaug taip: Taip, js teisus, mano pajamos neleidia man nusipirkti tok
automobil". Na, o js maitingas vidinis Vaikas turbt sukilt prie tok
eidim": A perku automobil! Tai kaip tik tai, ko iekojau".
Taigi, analizuodami transakcijas, mes galime giliau painti save,
smoningai reguliuoti tarpusavio santykius, takoti kitus ir vertinti aplinkini
moni poveik mums.


194
Piedami skirtingo dydio apskritimus, pavaizduokite savo A bsenas:
Tvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didiausiu apskritimu ymkite t
bsen, kuri labiausiai reikiasi jums bendraujant, ir atvirkiai, maiausiu
apskritimu - reiausiai besireikiani bsen. Pateiksime pieinuk pavyzdi:

Psichologins pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos save ir partner mes
prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime mogus uima teigiam arba neigiam
pozicij savo ir kit atvilgiu. Jis gali nusprsti:
A esu stiprus. A esu kvailas. A esu garbingas. A esu nenormalus. A
esu siaubingas. A esu angelas. A visk darau neteisingai. A niekad
neklystu. A geresnis u kitus. A nenusipelniau gyventi.
mons yra nuostabs. mons man duos visko, ko a noriu.
Mans niekas nemyli. mons yra simpatiki. mons
niekada nedaro kitiems gera.
Visos aukiau pamintos pozicijos i esms yra tokios pozicijos: A
geras" arba A blogas" ir Tu geras" arba Tu blogas". E. Berne aptaria
galimus keturis pastarj pozicij derinius (r. 10.2 pav.):
1. A geras ir tu geras". Tai skm neanti, sveikos asmenybs
pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystje. Jei tvai skatina vaik,
diaugiasi juo, pripasta jo laimjimus, ima formuotis pozityvi nuostata
supant pasaul. Btent tokia nuostata mums padeda bti laimtojais, turti
patikim draug ir veiklos partneri, konstruktyviai sprsti problemas.
195
2. A geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi
parodyti savo pranaum vairiausiose srityse (a stiprus, teisingas, puikus").
Be to, tuo paiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, paeminti kit (tu egoistas,
silpnas, klystantis"). i pozicija yra projekcin: kiti mons kaltinami dl t
savybi, kurios bdingos paiam kaltinaniajam. Tokio tipo mons ieko tikr
ar sivaizduojam prie, aplink save sja baim ir pykt. Tai mons, kurie
nuolat jauiasi apgauti ar persekiojami ir todl apgaudinja ar persekioja kitus.
3. A blogas, o tu geras". Tai savs eminimo, bejgikumo,
nepasitikjimo savimi pozicija. Tokiems monms reikalinga globa, pagalba.
Save eminanios nuostatos ima formuotis dar vaikystje, kai tvai uima
pozicij A geras, tu blogas", o vaikas statomas pozicij A blogas, o tu
geras". ios pozicijos mons atitolsta nuo kit, yra link depresij.
4. A blogas ir tu blogas". Tai beviltikumo pozicija, neretai asmenyb
atvedanti alkoholizm, narkomanij. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas,
blogas, kuriame nemanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis
vaikystje, kai tvai labai demonstruoja savo pranaum, neleidia vaikui
mstyti ir veikti paiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tvus.

10.2 pav. E. Berne psichologini pozicij rombas
196
aidimai, kuriuos aidiame
E. Berne moni tarpusavio santykius pavelg neprastai: jo teigimu,
didij ms gyvenimo dal sudaro psichologiniai aidimai, turintys tam tikras
taisykles, aidjus ir numanom baigt. I psichologinio aidimo gaunama tam
tikra nauda (daniausiai - psichologin), taiau aidimai paprastai baigiasi
sukeldami nemalonius jausmus visiems aidimo dalyviams. Taigi ie aidimai
nra linksmi. aidimus mes aidiame nesmoningai arba smoningai, juos
nuolat kartojame (ypa - mgstamiausius) su tais paiais ir naujais partneriais.
Turbt ir js esate pastebj, kad kartais kartojate tuos paius odius ta paia
intonacija, o keiiasi tik vieta ir laikas.
aidim E. Berne apibria kaip serij paslpt papildani
transakcij, nepertraukiamai sekani viena paskui kit, su aikiai numatoma
baigtimi.
Kad bt aikiau, pateiksime aidimo Pabandyk... Taip, bet..." pavyzd.
sivaizduokite, jog kalbasi dvi draugs:
X: inai, jauiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nra nuotaikos.
Y: Tai iandien nesimokyk, pailsk, ieik pasivaikioti.
X: Taip, bet reikia rayti referat...
Y: Pabandyk susitarti su dstytoju. Gal atidt savaitei..?
X: Taip, gal ir atidt, bet pasivaikiojimu nuotaikos sau nepakelsiu...
Y: Tai gal nueik pas gydytoj?
X: Taip, bet ten tokios eils...
Y: Tai gal suorganizuojame kok vakarl? Pasilinksmintume.
X: Taip, bet tai brangiai kainuot...
Y: Tai gal pabandyk...
(Ir 1.1. Po kurio laiko sivyrauja tyla).
Koki psichologin naud i io aidimo gavo X? Js turbt pastebjote,
kad aidimo metu socialiniame lygmenyje vyk procesai (Padk man!")
neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje (Bet tau tai nepavyks!").
Atviras tekstas ia tebuvo kauk, o svarbiausia buvo paslpta informacija. Taigi
X gauta psichologin nauda yra ta, kad ji atsidr dmesio centre. Antra, X
parod, kad jos draug Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti.
Kaip bt galima nutraukti aidim Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog
aidianio aidim reikt tiesiai paklausti: O kaip tu pats galvoji sprsti
savo problem?"
197

Taigi aidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams.
Mes aidiame i A-Tvo bsenos, kai kartojame savo tv aistus aidimus.
Mes aidiame i A-Suaugusiojo bsenos, kai aidiame smoningai. Mes
aidiame i A-Vaiko bsenos, kai aidimai yra susij su ankstyvaisiais ms
igyvenimais, su vaikystje priimtais sprendimais apie save ir kitus.
E. Berne apra daugyb aidim. Vien j pavadinimai jums turbt
sukels jausm, kad tai jau kakur anksiau girdta, vyk: Jeigu a biau...";
K pasakys mons?"; Pairk, k per tave padariau"; Jeigu ne tu, tai a
galiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne poiris ms bendravim kaip
psichologinius aidimus, btinai perskaitykite jo knyg aidimai, kuriuos
aidia mons".
Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystje susikuriame nesmoning savo
gyvenimo plan - gyvenimo scenarij. Kad ir kaip bt keista, psichologinis
scenarijus turi labai daug k bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame
yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siuetai, vedantys
kulminacij ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) usklanda.
Psichologinis scenarijus - tai asmenybs gyvenimo veiksm planas, kuris
numato, kok tiksl bus orientuota asmenyb ir kokiu bdu to tikslo bus
siekiama. Savo gyvenimo dram mogus vaidina nesmoningai; tik retais
atvejais i drama atsitiktinai gali bti sismoninta. Asmeniniai ms scenarijai
kartais bna panas sentimentali dram, kartais - fantastinius nuotykius,
tragedij, fars, roman, linksm komedij ar nuobodi pjes. moni
vaidinamos dramos gali bti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t.
y. niekur nevedanios.
Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gims vaikas ima kaupti
informacij apie j supant pasaul. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su
aplinka sukelia pirmuosius pojius, kurie nulemia pai ankstyviausi
informacij apie save, savo vertingum. Vaikai, kurie velniai glaudiami prie
krtins, kuriems ypsomasi, kurie nekinami, kaupia visai kitoki informacij,
negu tie kdikiai, kurie paimami rankas su nerimu, prieikumu ar baime. E.
Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atvilgiu igyventi jausmai greiiausiai ir
yra ta galinga jga, kuri takoja vis gyvenimo plan (scenarij), uimam
psichologin pozicij gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. alia vaiko visada
198
yra tvai, seneliai ar kiti suaugusieji, kurie siunia vaikui paius vairiausius
praneimus:
Tu niekada nieko nepasieksi".
Vien dien tu tikrai tapsi ymiu". Tu
siaubingas vaikas".
Neabejoju, tu ne viso proto".
Tu ltas kaip vlys".
Mums bt geriau be tavs".
Tu tiesiog gims bti kunigu".
Kaip matome, vaikystje mes gauname daugyb ms gyvenim
programuojani praneim: apie mokymosi naud ir savo galimybes, apie
religingum, apie poils, apie sveikat ir t. t. Vaikas, kur nubaudia u
nesutikim su suaugusiu, gali padaryti ivad: Nereikia mstyti paiam".
Vaikas, kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami, gali nusprsti:
Nereikia jausti" arba Nereikia rodyti savo jausm". Tokias ivadas vaikas
laiko neginijamomis tiesomis, kuri laikydamasis tampa geru berniuku" arba
gera mergaite", nes klauso savo tv.
Taigi iki septyneri met mes paraome savo gyvenimo scenarij, o
paauglystje krin" papildome naujais faktais, priartiname j prie realybs.
Ir visa tai vyksta giliai pasmonje.
Kaip jau minjome, scenarijai gali bti patys vairiausi. Taiau turbt
tiksliausia juos bt skirstyti tris grupes: laimtojo, pralaimtojo ir
nelaimtojo.
Laimtojas - tai tas mogus, kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatyt
tiksl (tapti lyderiu, ymybe, specialistu, o galbt, jei to troko, atsiskyrliu ar
pan.). Taigi kiekvienas mogus pats sau nusprendia, ar jis yra laimtojas
(kartais mums i ono gali atrodyti prieingai...). Laimtojui svarbu ne tiek
skm gyvenime, kiek autentikumas, galimyb bti savimi. Laimtojas
realizuoja savo individualum ir vertina tai kituose. Jis atsiskleidia, o ne kuria
kitiems patinkant savo paveiksl.
Pralaimtojas - tai tas mogus, kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje
numatyto tikslo. Pralaimtojo pozicijos mes imokstame dar vaikystje. Tam
turi takos konfliktai, grubumas eimoje, sunkus fizinis darbas, aukljimo
ypatumai ir kt. Nordami susidoroti su iomis problemomis, vaikai imoksta
manipuliuoti savimi ir kitais. ie gdiai" ilieka ir suaugus; tai tampa elgesio
norma. Pralaimtoj galima painti i kalbos. Jis danai atsigria praeit: Jei
a biau veds kit..."; Jei a biau grai..."; Jei a biau turtingas..."
Kartais pralaimtojas sikimba" ateit, laukia i jos stebuklo: Kai a baigsiu
199
mokykl..."; Kai pagaliau uaugs vaikai..."; Kai a praturtsiu..." Dar viena
pralaimtoj kategorija su baime laukia bsim nelaimi: O kas, jei a
neteksiu darbo..."; O kas bus, jei a jam nepatiksiu..." Taigi pralaimtojai - tai
abejonse paskend mons, praleidiantys gerus dabarties ansus. Tai mons,
kurie patys sau trukdo matyti, girdti, jausti ir suprasti; save ir kitus jie mato
kreivame veidrodyje.
Beje, pralaimtoj kategorijai priskiriami ir tie, kurie pasiekia gyvenimo
tiksl, taiau per didele kaina: uima isvajot post tampa lyderiu, taiau
mainais u tai gauna" opalig, insult infarkt... Pralaimtojai yra ir tie, kurie
gyvenimo scenarijuje numato sau mirt (saviudyb, mirt nuo vio ar pan.) ir
j gyvendina.
Nelaimtojas - tai toks mogus, kuris niekuo nerizikuoja, nelaimi ir
nepralaimi. Jis niekada netampa lyderiu, jis yra pilkas ir nepastebimas, jo
niekas nepasigenda. Tai mogus, kuriam ir taip gerai".
O koks js gyvenimo scenarijus? Dar nevlu j pakeisti. Tik paindami
save, sismonindami vaikysts igyvenimus ir sprendimus, galime pagaliau
pradti gyventi ia ir dabar, nutraukdami t keist beviltik pasikartojim
grandin, kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.
Pasvarstykite:
Ar galite pavadinti save mogumi, turiniu mgstam A bsen?
Ar keiiasi js A bsen portretas, priklausomai nuo aplinkybi, pvz.,
namuose? Universitete? Vakarlyje?
Ar keiiasi js A bsen portretas, bendraujant su skirtingais
monmis?
Papraykite savo draug (draug) nupieti js A bsen portret. Ar is
ir js pietasis - panas? Jei skiriasi, kodl?
Kokia i mint psichologini pozicij jums artimiausia?
Kaip manote, kokie yra js mgstamiausi aidimai?

200


201
11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO
SKIRTUMAI
Kodl eksporto rinkodarininkams ypa svarbios isamios verslo
paproi ir praktikos inios?
Ar visada galime vadovautis ms elgesio normomis?
Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose alyse?
Kokie drabuiai priimtini komandiruotse?
Kaip vairi kultr atstovai supranta punktualum?
iandieninio mogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai, faksai,
internetas. iandien panorj galime i vieno emyno greitai patekti kit ir
tenai pirkti prastus gaiviuosius grimus, vitrinose matyti kitas prastines
prekes, irti CNN ar pamgtas kelioni laidas. Mus lengvai gali uliliuoti
mintis, kad tai reikia ir kultr suartjim. Neirint to, kad pasaulis
iuolaikini komunikacijos priemoni ir tarptautins rinkos dka sumaja",
mes netampame vis didesnio atskir kultr supanajimo liudininkais.
Futuristas J. Neisbit rao, kad ateityje vedai taps dar labiau vedais, kinieiai
- dar labiau kinieiais, o pranczai, tesergsti mus Dievas, dar labiau
pranczais."
Darbo usienyje skm labai priklauso nuo to, kaip perprantame
skirtumus tarp ms ir kit ali kultros ir kiek stengiams prie j prisitaikyti.
Mes visi didiuojams savo alimi, savo kultra, savo laimjimais, taiau,
gerbdami ir paindami kultr bei laimjimus kit, tuo besididiuojani,
gysime j pasitikjim ir pagarb.
Kaip elgtis sveioje alyje?
Paklausus moni, kurie daug keliauja po vairias pasaulio alis, kokios
yra didiausios bendravimo klitys, daniausiai igirstame vienintel atsakym:
vis pirma kalba. Bendraujant su kitos tautybs monmis, reikt pasistengti
imokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. Taip parodytume, kad norime
juos suprasti ir gerbiame j kultr. Net jeigu suklysime, ios pastangos bus
deramai vertintos. Derdamiesi su usienio partneriais, daniausiai kalbame ne
gimtja kalba. Kalbant kita, ne gimtja kalba, islysta" daugyb kalbos
atspalvi, taigi galima netiksliai ireikti savo mintis arba suprasti kitus.
202
Skirtingose alyse smojingumas ir humoras suprantamas nevienodai.
Didiojoje Britanijoje mogus, nesublizgjs smoju, laikomas kvaileliu; taiau
jeigu Vokietijoje per dien pasakysime daugiau nei vien maiktyb, bsime
palaikyti juokdariu. alyse, kuriose pagarba svarbiau u visk, savo humor
reikia pasilaikyti sau.
Kitas ne maesnis barjeras, ikylantis bendraujant su usienieiais -
neodiniai, neverbaliniai impulsai, sklindantys i judesi, drabui, manier.
Sutikus kit mog, visada reikia i pradi suprasti, ar galime vadovautis
msikomis elgesio normomis. Nuo kultros tradicij priklauso vairios
tarpasmeninio nuotolio zonos, taip pat mogaus saviraika mimikos bei gest
kalba. Atsidrus usienyje, geriausia laikytis svei priimanios alies paproi
net tada, jei mums labai sunku juos suvokti. inoma, niekas negali i karto
perprasti vis paproi bei kitos alies taisykli, bet apie svarbiausius
paproius, ypa apie draustinus dalykus, kuriuos daniausiai lemia religija,
kiekvienam dert gauti informacijos. Reikia inoti, kad meetes ir daugel
pagod (Ryt Azijos ventyklos) neleidiama eiti apsiavus. Net per kaitr
neleidiama pusnuogiams apirinti banyi ir cerkvi Piet Europos alyse.
Laisva turist apranga privert viebui darbuotojus Ispanijos salose ratu
prayti savo svei neateiti vakariens su ortais.
Renkantis drabuius komandiruotei usien ar primim, niekada
neutenka paisyti vien tiktai klimato slyg. Jeigu nieko tikra neinote,
samprotaukite konservatyviai. Apsirenkite taip, kaip susitikim su
aukiausias pareigas uimaniu js mons asmeniu. Js ivaizda turi bti
ne rkianti, bet daranti spd ir btinai profesionali. Prie atsaking
komandiruot usakykite, kad js vizitin kortel iverst tos alies, kur
vykstate, kalb ir ispausdinkite tai kitoje kortels pusje. ia puse kortel
teikite jus priimaniam mogui. Atkreipkite dmes vizitines korteles, kurias
teikia jums. Vizitini korteli dizainui ir spausdinimui dedama daug darbo,
todl pasistenkite deramai tai vertinti. Suinokite, ar toje alyje, kur keliaujate,
vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Pranczijoje, Vokietijoje,
veicarijoje, Korjoje, Singapre, Kinijoje, arab alyse ir daugelyje Piet
Amerikos valstybi). Jeigu tai priimtina, uraykite ant vizitins kortels visus
savo turimus laipsnius.
Amerikiei mokslininkas R. Gesteland (1997) pasil sistem, pagal
kuri visi tarptautinio verslo paproiai ir praktika logikai sugrupuoti tam
tikrus modelius. Pristatydamas savo teorij, R. Gesteland pirmiausia atsako
klausim, kodl eksporto rinkodarininkams ypa svarbios isamios verslo
paproi ir praktikos inios:
203
Tarptautiniame versle tikimasi, kad pardavjas taikysis prie pirkjo.
(Sudarant tarptautin sandr pirkjo padtis esti palankesn. Jis gali
nepaisyti kultrini skirtum, nebent nort dertis dl kuo
palankesni slyg).
Tarptautiniame versle tikimasi, kad atvyklis taikysis prie vietos
paproi.
Pateikdamas vairi kultr elgesio versle modelius, R. Gesteland
perspja, kad nra dviej derybinink, kurie elgtsi visikai vienodai, net jei
abu priklauso tai paiai kultrai. Taigi yra iskiriami elgesio modeliai, kurie
reikia kultros tendencijas, t. y. bruous, bdingus daugumai, bet, suprantama,
ne visiems aptariamos kultros verslininkams. Panagrinkime juos isamiau.
Orientacija dalykinius reikalus ir orientacija
tarpusavio santykius
Kaip teigia R. Gesteland (1997), iuolaikiniam pasauliui bdingas toks
verslo kultr pasiskirstymas:
1. orientacija dalykinius reikalus;
2. orientacija tarpusavio santykius (r. 11.1 lentel).
Verslininkai, orientuoti dalykinius reikalus (OR), daugiausia dmesio
skiria uduotims, o tie, kurie orientuojasi tarpusavio santykius (OS) -
monms. OS mons mieliau dirba su eimos nariais, draugais ir gerai
pastamais asmenimis ar j grupmis - su tais, kuriais galima pasitikti. Jiems
nesmagu dirbti su nepastamais, ypa jei ie usienieiai. Konfliktai kyla
tuomet, kai reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradti versl
santykius orientuotose rinkose. Dauguma OS moni laiko OR atstovus
kyriais, agresyviais ir pernelyg tiesmukais. OR verslininkai mano, kad j
partneriai, atstovaujantys OS kultrai, danai be reikalo atidlioja sprendimus,
neturi savo nuomons, yra tiesiog nenuspjami. Kadangi OR mons yra
dalykiki ir gana lengvai pradeda dirbti su nepastamais, eksporto
rinkodarininkai paprastai gali greitai umegzti tiesiogin kontakt su
potencialiais pirkjais tose rinkose. Pavyzdys - Jungtins Amerikos Valstijos.
Amerikieiai, galbt todl, kad yra iaug itin dinamikoje, vairi kultr
visuomenje, dalykinius reikalus su nepastamais verslininkais aptaria gana
lengvai. Tok atvirum iliustruoja telemarketingo populiarumas. Kasmet
204
amerikieiai perka gamini ir paslaug u daugiau kaip 300 milijard doleri i
visikai nepastam asmen telefonu. itokia dalykinius reikalus orientuota
rinkodara reikia, jog tarp pardavjo ir pirkjo tra vienintelis ryys - kliento
telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudtingesnis
sandris, tuo daugiau pirkjas nors inoti apie pardavj. Taiau svarbiausia,
kad reikalus orientuotose kultrose rinkodarininkai gali umegzti kontakt su
perspektyviu pirkju be jokio iankstinio paruoimo, bendravimo ar ryi.
Grietai tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryius galima
pradti tik tada, kai pastate reikalingus asmenis arba gebate suruoti visk
taip, kad btumte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite
umegzti ryius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautins mugs
ar prekybos misijos metu, arba padedami treiosios alies pristatymo. Tam
idealiai tikt auktas pareigas uimantis asmuo arba organizacija, pastama
abiem pusm. Umegzti kontakt gali padti ms alies ambasados komercijos
skyrius, prekybos ir pramons rmai, prekybos asociacijos, gal net bankas.
Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultrose nei OR alyse.
Kultrose, orientuotose dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo
susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki ratikomis sutartimis. OR
alyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS
kultros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, j manymu, padeda
ivengti nesusipratim bei sprsti problemas. OS rinkose pirmiausia
susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandris. OS kultrose nepasitikjimas
nepastamais asmenimis, ypa usienieiais, danai veria pareignus delsti.
Pavyzdiui, Volksvvagen" bendrovei prireik devynerius metus trukusi
deryb, kad susitart su Kinijos valdia dl automobili gamyklos atidarymo;
McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika met, kol susitar su
tuometine soviet valdia dl pirmj restoran statybos. Klientas ar partneris i
OS kultros nori bti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir js asmenikai imsits
atsakomybs u bendros veiklos skm, kad palaikysite glaudius asmeninius
ryius. Reikia laiko, kantrybs ir kartais geleini kepen pltojant patikimus
santykius OS rinkose. Panau, kad igrimai pagreitina ryi tvirtinimo proces
Ryt Azijoje - taiau tik tarp vyr. Moterys tuose vyrikos draugysts ritualuose
vis dar yra nepageidaujamos.
205
11.1 lentel. Verslo kultr pasiskirstymas -orientacija dalykinius reikalus ir
orientacija tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18)
KULTROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS
iaurs ir germanikoji Europa
Didioji Britanija
iaurs Amerika
Australija ir Naujoji Zelandija
Piet Afrika
KULTROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS
Lotyn ir Ryt Europa
Viduremio jros regionas
Honkongas, Singapras
KULTROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS
Arab valstybs
Didioji Afrikos dalis
Lotyn Amerika
Didioji Azijos dalis
OR bei OS verslo kultros skiriasi ir savo bendravimo bdu.
Derybininkai i OR ali vertina tiesi, atvir, nesudting kalb, o
derybininkai i OS danai mieliau vartoja netiesiogin, subtil, vingr stili. is
skirtumas yra didiausias nesusipratim tarp OS ir OR verslo moni altinis.
OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia bti teisingai suprasti. Jie net
didiuojasi tuo, kad sako tai, k galvoja, ir galvoja tai, k sako. Pavyzdiui,
oland verslininkai visikai pagrstai garsja tiesmukikumu. OS kultrose
tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR alyse, reik nesubrendim ir
naivum, gal net arogancij. OS kultrose tik vaikai ir suvaikj suaugusieji
sako tai, k galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai
pirmenyb teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie
slepia savo emocijas, ypa neigiamas, stengiasi isaugoti harmonij, atidiai
kontroliuodami savo kalb ir veiksmus, kad neeist ir nestumt aplinkini
nemaloni padt. ios kultros atstovai nekantravimo, susierzinimo,
nusivylimo ar pykio rodym suvokia kaip harmonijos ardym ir laiko tai
206
iurktumu bei eidimu. OS alyse reputacij praranda abi puss, kai prie
pasitarim stalo vienos puss derybininkas pradeda kariuotis. Asmuo,
parods savo pykt, t. y. pasielgs vaikikai, praranda reputacij. Be to, atvirai
demonstruodamas pykt, jis priveria ir kit pus prarasti reputacij. Daugiau
nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurt aklavietje.
Daugelis japon, kin ir Pietryi Azijos moni odel ne" laiko
keiksmaodiu. Kad neeist, jie veriau sumurms: Tai gali bti sunku" arba
Mes turime tai pasigilinti". Populiars atsakymai Galbt" ir Tai bus
nepatogu." Kai Ryt Azijos derybininkai pakeiia tem ar tiesiog nutyla, danai
tai reikia: Pamirk tai." Pavyzdiui, daugelis atvykstanij Japonij mano
pasiek susitarim, nes j partneriai kelet kart jiems pasak taip", lyddami
t taip" daugybe ypsen ir palinksjim. Taiau visai nebtinai tai reikia
sutikim. Neumirkite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomoni
prieikumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti tiesiai uduot
klausim, galvoja, kad privalo sutikti, nenordami sudrumsti js harmonijos.
Jie nemato jokios problemos dl to, kad vliau pasirodys su visikai prieingu
sprendimu, priimtu kompanijos reikal ir gerovs vardan.
Mandagus azijiei, arab, afrikiei ir lotyn amerikiei bendravimo
bdas padeda isaugoti harmonij. To, k jie sako prie deryb stalo, tikroji
prasm danai bna numanoma, t. y. prasm aikja i konteksto bei aplinkos.
JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo ias kultras tiksliai apibdinant
termin - plataus konteksto" kultros. Kai kalba iaurs europieiai, iaurs
amerikieiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didioji prasms
dalis bna akivaizdi, t. y. ireikiama odiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas
sakoma, nekreipdamas ypatingo dmesio kontekst. E. T. Hali tai pavadino
siauro konteksto" kultromis.
Dan mokslinink M. Djursaa, ityrusi Danijos, Vokietijos bei
Didiosios Britanijos verslinink elges, teigia, kad visos mintos Europos
kultros, be abejons, priklauso siaurajam kontekstui, taiau skirtumai tarp j
taip pat akivaizds. Britai akivaizdiai labiau nei arabai link dalykinius
reikalus ir siauresn kontekst, bet kartu jie daug labiau nei j kolegos danai ir
ypa vokieiai link plat kontekst bei tarpusavio santykius.
207
Formalios ir neformalios verslo kultros:
statusas, hierarchija, valdia bei pagarba
Formalios kultros paprastai bna susiskirsiusios hierarchijas, kurios
atspindi nari padt ir valdi. Tuo tarpu neformalios kultros labiau vertina
egalitarines (pranc. galitaire - lygyb) visuomenes su maesniais statuso bei
valdios skirtumais. Sunkum kyla, kai verslininkams i egalitarini kultr
prireikia bendrauti su partneriais i hierarchija pagrst visuomeni. Laisvas
neformalus bendravimas piktina aukto rango mones i hierarchini kultr. I
kitos puss, neformali kultr atstovai gali palaikyti formalaus elgesio
partnerius niriais, nedraugikais, pasiptusiais arba arogantikais, per daug
sureikminaniais statuso bei uimam pareig svarb. Nesusipratim bt
ivengta, jeigu abi puss suvokt, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo
skirting kultros vertybi. Manoma, kad neformalios kultros vertina
visuomens nari lygyb, o formali kultr vertybi sistema apima
hierarchijas ir visuomenins padties skirtumus. Formalumas visada susijs su
padtimi visuomenje (statusu), organizacijos struktrine hierarchija bei su tuo,
kaip ireikiama pagarba aukto statuso asmenims. Tarptautins rinkodaros
specialistai turt inoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis
kultromis (r. 11.2 lentel).
Egalitarini bei hierarchini visuomeni skirtumai gali tapti rimta
klitimi prekyboje. Tarptautins rinkodaros vadybininkai i neformali kultr
danai nesupranta, kaip pabrti pagarb aukto rango veikjams i formali
kultr, kurie gali lengvai sieisti dl nepakankamai parodyto dmesio. Reikia
atminti, kad formals kreipiniai, t. y. pavardmis, pareigomis, laipsniais,
titulais, pavyzdiui Daktare Miuleri", yra vienas i svarbiausi bd parodyti
savo pagarb aukto rango asmenims. Piet ir Pietryi Azijoje kostiumas ir
kaklaraitis karto sezono metu yra pagarbos iraika (sddami su varku
tvankiame kabinete, rodysite dar didesn pagarb). Lotyn Amerikoje ir
didiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslinink, kurio
interesai ribojasi vien pinig kalimu". Auktesn padtis priskiriama mogui,
sugebaniam protingai kalbtis apie men, muzik, literatr, istorij, filosofij
bei kin. Kilm, isilavinimas taip pat gali suteikti auktesn status.
208
11.2 lentel. Formalios ir neformalios verslo kultros (R.
Gesteland, 1997, p. 47)
LABAI NEFORMALIOS KULTROS
Australija
JAV
VIDUTINIKAI NEFORMALIOS KULTROS
Kanada
Naujoji Zelandija
Danija, Norvegija
FORMALESNS KULTROS
Didioji Europos dalis
Viduremio jros regionas
Arab alys
Lotyn Amerika
Didioji Azijos dalis
Formalios kultros linkusios vertinti mones pagal ami, lyt,
uimamas pareigas ir pagal tai, ar jis pirkjas, ar pardavjas. Ypa tai bdinga
Piet Korjai, Japonijai ir Saudo Arabijai, kur vyrai verslo pasaulyje tradicikai
gyja auktesn status nei moterys. Keturios tarptautinio verslo moni grups
hierarchinse kultrose yra priverstos dirbti nepalankesnmis slygomis. Tai:
mons, uimantys emesnes pareigas savose organizacijose
jauni abiej lyi mons
moterys
bet kurio amiaus vyrai ir moterys - tarptautins rinkodaros ir
pardavim darbuotojai.
Jauniems eksporto specialistams, dirbant su hierarchini kultr
pirkjais, rekomenduojama laikytis trij ingsni strategijos:
1. Pasistenkite, kad jus pristatyt pats vyriausias, kok tik sugebsite
rasti, vyras.
2. Bkite tikras savo srities ekspertas. Geros profesins inios suteikia
status. Privalote aikiai parodyti savo profesines inias, o ne
pasakoti apie jas.
3. Susipainkite su vietos protokolu. Turite inoti, kaip ireikti
pagarb nepadlaiiaujant.
209
Grietai ir laisvai traktuojanios laik kultros
Skirtingose kultrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. Jeigu
vis valand pavluosite Ispanijoje, tai visikai leistina, bet jeigu daugiau kaip
penkias minutes pavluosite Niujorke - tai derybos gali pasibaigti net
neprasidjusios. Suprasdami io tikslumo arba netikslumo reikm tam tikroje
alyje, parodysime savo pagarb ir isiaukljim.
Viena pasaulio visuomeni grup garbina laik. Grietai traktuojaniose
laik visuomense punktualumas yra privaloma savyb: dienotvarks geleins,
darbotvarks nepajudinamos, o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai.
E.T. Hali ias laik garbinanias kultras pavadino monochronikomis (gr.
monos - vienas, chronos - laikas). Visikai kitokios - polichronikos
visuomens, kurios maiau dmesio skiria punktualumui ir nesikankina dl
termin (r. 11.3 lentel).
Polichronikose kultrose vadybininkas gali vluoti susitikim, nes
galbt turjo pagelbti draugui ar eimos nariui. O gal ankstesnis susitikimas
pasibaig vliau nei buvo manyta, nes polichronikose kultrose nedovanotinai
iurkt nutraukti susitikim vien dl to, kad esate suplanavs kit. Nesieiskite
ir nenustebkite, kai js susitikim nuolat pertraukins netikti lankytojai,
klerkai su snimis laik ir popieri bei atsakymai telefono skambuius.
Svarbiausia - bkite kantrs! Sudarydami sandr ar pasiraydami sutart,
atminkite, kad polichronikose kultrose santykiai reikia kur kas daugiau nei
prievarta primesti terminai. Planuodami turkite kuo didesn laiko atsarg ir kuo
artimiau (geriausia - susitikinti asmenikai) bendraukite su partneriais.
Skirtingas laiko ir dienotvarki suvokimas sukelia konfliktus. Konfliktai
kyla todl, kad grietai pagal darbotvark dirbantys atvykliai laisviau
traktuojanius laik kolegas ima laikyti tinginiais, nedrausmingais ir
nemandagiais monmis, tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant
arogantikais pedantais, vergaujaniais pai susikurtoms elgesio taisyklms.
Beje, monochronikoje kultroje labai nemandagu bti nepunktualiam, kita
vertus, labai nemandagu pasiptlikai velgti polichronikas kultras.
sivaizduokite, jog js eksporto vadybininkas, susitars susitikti su
klientu. Kada geriausiai pasirodyti vokieio, ypa vertinanio punktualum,
biure? Kada atvykti pas ital, kuris paprastai vluoja pusvaland? Vokietijos
rinkos specialistai teigia, kad, atvyks susitikim prie penkias minutes,
parodysite, jog jums, kaip ir js klientui, itin svarbu laikas. ioje
210
monochronikoje kultroje sampratos punktualumas" ir patikimumas" labai
susijusios. Italijoje, kaip ir kitoje laisviau laik traktuojanioje alyje,
nepatariama vluoti susitikimus. Atminkite - pardavjas visada privalo rodyti
pagarb pirkjui. Atvykdami laiku, geriausiai ireikite pagarb net
polichronikoje kultroje. Be to, polichroniki" klientai ar partneriai tikisi, kad
monochroniki" vadybininkai visada pasirodys laiku, net dirbdami laisvai
laik traktuojaniose kultrose.
11.3 lentel. Orientavimasis laik ir dienotvarkes vairiose
verslo kultrose (R. Gesteland, 1997, p. 57)
LABAI MONOCHRONIKOS VERSLO KULTROS
iaurs ir germanikoji Europa
iaurs Amerika
Japonija
VIDUTINIKAI MONOCHRONIKOS VERSLO KULTROS
Australija ir Naujoji Zelandija
Piet ir Ryt Europa
Honkongas, Singapras, Taivanis
Kinija, Piet Korja
POLICHRONIKOS VERSLO KULTROS
Arab valstybs
Afrika
Lotyn Amerika
Piet ir Pietryi Azija
Atidiai pavelg 11.3 lentel, pastebsite, kad altesnio klimato verslo
kultros garbina laikrod, dienotvarkes ir grietai traktuoja laik, o kartesnio
klimato kultr poiris laik kur kas laisvesnis. Beje, prie 40 met Japonija,
Honkongas, Singapras, Taivanis, Kinija ir Piet Korja buvo polichronikos
kultros. ios alys yra pavyzdys, kad, pltojantis verslo santykiams, keiiasi ir
verslo kultra. Ir iandien mons i pramonini Piet Kinijos provincij labiau
kreipia dmes laik, negu menkiau ivystytoje Vidurio Kinijoje; susitikimas
Piet Korjoje tikriausiai prasids laiku, jei vyks Seule, o ne kur nors maame
miestelyje.
211
Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir
santrios kultros
Ekspresyvs mons bendrauja visikai kitaip, nei santresni verslo
partneriai. Galima skirti tokias tris bendravimo ris:
verbalinis bendravimas apima odi ir j jungini prasmes
paraverbalin kalba apima tariam odi garsumo vairov, tylos ir
panekovo pertraukimo pokalbio metu momentus
neverbalinis bendravimas - tai kno kalba.
Dl didiuls paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo
vairovs tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemaloni
netiktum. 11.4 lentel rodo, kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi, o kuriose -
santri kultra.
Ekspresyvs verslininkai mgsta kalbti garsiai, kad visi girdt. Jie
danai pakelia bals, kad atkreipt dmes svarb punkt, o jeigu koki mint
reikia ypatingai pabrti, i vis jg trenkia kumiu stal. Santriose
kultrose, pavyzdiui Tailande, garsus balsas reikia pykt, o dani gestai ir
besikeiianti mimika veria manyti, kad mogus iek tiek trenktas". Santrs,
negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliva nemaloni padt
derdamiesi su ekspresyviais partneriais. Tyli, monotonika kalba suvokiama
kaip nesvarbi. Ekspresyviems monms nesmagu, jei pokalbis netiktai
trumpam nutrksta. Santrios kultros atstovai pauzes tarp odi vertina ne
maiau u paius odius. Ekspresyviems verslininkams panekov
pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis, bet santri kultr mons tok
elges laiko nepaprastai iurkiu.
Tarptautinio verslo ekspert nuomone, skirting kultr atstov
deryboms daugiausia sunkum gali sudaryti keturi kno kalbos aspektai.
1. Proksemika: asmenin erdv ir distancija tarp asmen. Kiekvien mog
supa nematomas oro sluoksnis, kurio dydis priklauso nuo to, kurioje pasaulio
dalyje uaugome, ir nuo situacijos, kurioje atsidrme. Pavyzdiui, du anglai, k
tik susitik pobvyje, stovs per itiest rank vienas nuo kito. Taiau atstumas
tarp dviej besimylini susitrauks iki nulio. 11.5 lentelje nurodomos
distancijos, ityrus atstumus tarp tos pat lyties vairi kultr verslinink.
212
11.4 lentel. Ekspresyvios ir santrios kultros (R. Gesteland,
1997, p.68)
LABAI EKSPRESYVIOS KULTROS
Viduremio jros regionas
Lotyn Europa
Lotyn Amerika
VIDUTINIKAI EKSPRESYVIOS KULTROS
JAV ir Kanada
Australija ir Naujoji Zelandija
Ryt Europa
Piet Azija
SANTRIOS KULTROS
Ryt ir Pietryi Azija
iaurs ir germanikoji Europa
2. Haptika: prisilietimai, fizinis kontaktas. vairi kultr mons paduoda
rank bei pasisveikina vairiai. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo
bd. Vokiei rankos paspaudimas tvirtas ir greitas; prancz - lengvas, angl
- paprastas ir santrus. Skandinavijoje yra protis rank paspausti du kartus i
eils, o po to js i karto atstumiamas, kad aplinkui susidaryt pakankama
erdv. Italijoje ir Graikijoje rank krato apie minut ir tuo paiu gal deimt kart
velniai paspaudia. Arab pasisveikinimas gana danas, velnus, ilgai
trunkantis. Tolimuosiuose Rytuose, t. y. Japonijoje, Taivanyje, Malaizijoje,
fizinis kontaktas nra mgstamas, nors i ali verslininkai jau prato prie
trumpo rankos paspaudimo sveikinantis, kai sudaromi prekybiniai sandriai.
Daug europiei spaudia rank kiekvien kart susitik ir isiskirdami. iaurs
amerikieiai spaudia rank tvirtai, taiau reiau u europieius.
Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir
tvirtai paspausdami rank. Taiau, susitikus su usienio prekybos partnerio
mona, nuo rankos paspaudimo reikt susilaikyti. Jeigu pristatinjate koleg
grupei moni, pirmiausia prieikite prie vyriausio, aukiausias pareigas
213
uimanio asmens. Jeigu tenka prisistatyti paiam, apeikite visus dalyvius i
eils - taip leisite suprasti, kad jums jie visi lygs.
11.5 lentel. Asmenin erdv ir reikiamo atstumo ilaikymas (R.
Gesteland, 1997, p. 74)
NEDIDEL; 20 - 30 cm
Arab alys
Viduremio jros regionas
Lotyn Europa
Lotyn Amerika
DIDEL: 40 - 60 cm
Daugelis Azijos ali
iaurs, Vidurio ir Ryt Europa
iaurs Amerika
Australija
3. Okuletika: irjimas tiesiai akis, aki kontaktas. Turbt subtiliausia
kno kalbos forma yra vilgsnis. Skirtingose kultrose vilgsni kontaktai
skiriasi. Pas mus priimta nekantis irti panekov, taigi ir laikytis
asmeninio ar vieojo nuotolio. Tai rodo susidomjim ir pagarb kalbaniajam.
Bet kai su nepastamu mogumi atsiduriame labai anktoje erdvje, ilgas
vilgsni kontaktas laikomas kyrumu. Afrikos taut kultroje, atvirkiai,
mandagu kalbantis neirti panekov, jeigu j gerbiame. Rytuose moterys,
kurios iri vyrui veid, laikomos liomis. 11.6 lentelje pateikiama
kontakto akimis vairov skirtingose verslo kultrose.
4. Kinetika: kno judesiai ir gestai. Tarptautiniams derybininkams ypa
svarbs du kinetikos aspektai: veido mimika ir platak bei rank judesiai.
Ekspresyvs mons labai iraikingai ir daug gestikuliuoja, nordami pabrti
savo odius. Santri kultr atstovai vertina ramesn neverbalin elges ir
nemgsta atviro emocij reikimo. Pietieiai pasitiki monmis, atvirai
rodaniais savo jausmus, ir tariai iri juos slepianius. Tuo tarpu japonai ir
vokieiai emocij demonstravim gali palaikyti vaikikumu ir
nesubrendlikumu.
214
11.6 lentel. Kontakto akimis vairov skirtingose verslo
kultrose (R. Gesteland, 1997, p. 78)
INTENSYVUS AKI KONTAKTAS
Arab alys ir Viduremio jros regionas
Lotyn Europa ir Lotyn Amerika
STIPRUS IR VIDUTINIKAS AKI KONTAKTAS
iaurs Europa ir iaurs Amerika
Korja ir Tailandas
NETIESIOGINIS AKI KONTAKTAS
Didioji Azijos dalis
vairiose kultrose gali visikai skirtis kurio nors gesto, mimikos ar
poelgio vertinimas. Pavyzdiui, vairiose kultrose antaki paklimas reikia
visikai skirtingus dalykus. iaurs amerikieiai ia veido iraika parodo
susidomjim ar nustebim; anglai - skeptikum; vokieiai nori pasakyti Js
protingas"; filipinieiai - Sveiki!"; arabai itaria Ne"; azijieiai ireikia
nepritarim. Antai vienose alyse galvos linkteljimas reikia taip", o
papurtymas - ne", kitose, pavyzdiui, Indijoje, kaip tik atvirkiai. Jei kas nors
rodo mus pirtu, mes galime pagalvoti: Jis visai neiaukltas." is gestas
Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju, kai palieiama
mogaus galva, kuri laikoma sielos buveine. Arab alyse, Indijoje kojos - tai
suterti galinti kno dalis, ir bt nepagarbu itiesti jas sdint prie tenykt
gyventoj. Musulmon, induizmo ir budist kultrose kair ranka laikoma
nevaria. Manoma, jog ji turi teriamj savybi, todl ja draudiama prisiliesti,
ja neleistina n valgyti. Savo vizitin kortel teisingiausia paduoti deine ranka,
tuo pat metu prilaikant jos alkn kairija. Pietryi Azijoje nevalia glostyti
vaiko galvos, nes tikima, kad tokiu bdu galima sualoti vaiko siel...
Skirtinga neverbalins kalbos gest interpretacija atskleidia vien i
svarbiausi tarptautinio verslo problem: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje
kultroje gali tapti labai nemandagus ir eidiantis kitoje. Todl, vykdami
usien bei priimdami kitos alies derybinink (ypa, jeigu jis pirkjas),
nepatingkite pasidomti tos alies paproiais ir kultra.
215
Pasvarstykite:
Kaip umegzti pradin kontakt OR ir kaip - OS kultrose?
Kas svarbiau tarpkultrinse verslo derybose - dalykiniai reikalai ar
tarpusavio santykiai?
Kokie tarpkultrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia
nesusipratim?
Kaip paaikintumte skirstym siauro" ir plataus" konteksto
kultras?

216
12. KAIP IEKOTI DARBO
Kaip rayti gyvenimo apraym?
Kaip reikia pasiruoti pirmajam pokalbiui su darbdaviu?
K daryti, jei darbo iekote po ilgesns pertraukos?
Kaip elgtis, jei jus atleido?
ymi etiketo specialist A. Vanderbilt pateikia daug verting patarim,
kaip iekoti darbo. Nors darbo iekojimas galt bti nuostabus, nuotyki
kupinas laikas, daugeliui sukelia nema nervin tamp. Baisiausia, kad jus tirs
ir vertins, gal net pripains esant netinkam, nesvarbu, ar praradote senj
darb, ar k tik baigte universitet, ar tik iekote nauj imginim. Nerimas
sumas, jei rpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit
situacij. inokite, svarbiausia - gerai save painti. Pamstykite, koki turite
ypating gabum, k mgstate veikti, kuo js rimiausiai domits ir, inoma, k
geriausiai mokate. Susidarykite savo privalum sra ir tuomet iekokite tokio
darbo, kur dirbdami tuos gabumus galtumt pritaikyti. Iekant darbo, jums
reiks varytis su kitais. Ne kiekvienas mgsta konkurencij ar protingai
reaguoja. Usits iekojimai baugina net labiausiai savimi pasitikinius. Jeigu
js organizuotas ir informuotas mogus ir proces irite kaip kasdieninio
gyvenimo dal, maiau bijosite konkurent ir padidinsite galimybes gauti
norim viet.
Taigi darbo iekojim vertinkite ne kaip m, bet kaip nuoseklias
pastangas susirasti usimim, labiausiai atitinkant js gebjimus ir patirt.
Sistemingos pastangos, isamus gyvenimo apraymas ir teigiamas poiris
ateit pads kalbtis su bet kokiu darbdaviu.
Gyvenimo apraymas
Gera autobiografija arba darbins veiklos apraymas yra svarbiausias
dalykas, prisistatant darbdaviui. Autobiografij pradkite nuo to, kas esate,
koks js isilavinimas ir patirtis bei kok darb nortumte dirbti.
Apibdinkite savo ankstesn darb, paymkite, kas labiausiai ir maiausiai
patiko. Koki gijote ini ir gdi? Pagalvokite, koks darbas jums idealiai
tikt. Kokioje firmoje jums labiau patikt dirbti: didelje ar maoje,
217
jaukesnje? Pamstykite, kodl siekiate karjeros? K labiausiai nortumte
veikti? Kokie js planai po vieneri, dviej, trej ar net po penkeri met?
Autobiografija skirstoma kelias dalis: biografinius duomenis, buvusios
tarnybos, gytos patirties bei isilavinimo apraym. Svarbiausia dalis yra js
profesinio gyvenimo santrauka.
Biografiniai duomenys. Tai js vardas, pavard, nam adresas ir
telefonas. Net jeigu js dabartinis darbdavys ino, kad iekote darbo, geriau
duoti nam telefon nei tarnybin. Nesiskite fizini duomen: amiaus, gio ar
svorio.
Tarnyba ir patirtis. Ankstesnius darbus suraykit chronologine tvarka.
Sra pradkit nuo paskutins js darbo vietos. Nurodykit staig
pavadinimus, adresus, savo pareigas ir sidarbinimo laik. Apibdinkite savo
veiklos srit ir pasiekimus. Reikt nurodyti savanorikus darbus bei kitoki
veikl. Nepamirkite parayti, ar mokate usienio kalb, ar dirbate kompiuteriu
ir kontoros ranga. Amerikieiai mgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais.
Taiau danai darbus keiiant mog gali palaikyti nepastoviu ar
nekompetentingu darbuotoju. Jei js gyvenimo aprayme darbo viet sraas
neprastai ilgas, bkite pasiruos tai paaikinti. (Darbdaviai nelabai mgsta
darbuotojus, metanius darb, kai kiti pasilo didesn atlyginim).
Isilavinimas. Jei esate baigs vidurin mokykl, nurodykite jos
pavadinim ir adres. Jei turite auktj isilavinim, neraykit apie vidurin,
bet pradkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. sra galite
traukti po auktojo mokslo gytas inias ir laipsnius. Datas galite rayti arba ne.
Jeigu k tik baigte mokykl, galit plaiau apvelgti savo isilavinim:
paymi vidurk (jei jis neblogas), dstytas disciplinas, apdovanojimus ir
pagyrimus bei papildomo ugdymo veikl. Jei js k tik baigte universitet ir
js darbo patirtis nedidel, pirmiausia apibdinkite savo isilavinim, galite
paminti atlikt praktik, vykdytus projektus.
Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Jei turite konkrei karjeros tiksl,
autobiografijos pradioje apibdinkite juos vienu, dviem sakiniais. Kita vertus,
gyvenimo aprayme karjeros tiksl galit ir nenurodyti. Apie juos galite rayti
motyvaciniame laike. Svarbiausia , niekuomet apie savo motyvus ir tikslus
nekalbti miglotai. Raydami galvokite apie darb, kurio js praote.
Rekomendacijos. Jei js darbdavys sutinka parayti jums
rekomendacij, nedvejodami sutikit. Kitais atvejais rekomendacij jums gali
parayti mogus, kuris puikiai jus pasta: buvs dstytojas arba kolega.
218
Patarimai raaniam autobiografij
raykite naujausius faktus.
Atidiai patikrinkite , ar nra raybos klaid.
Raykit mainle, o ne ranka. Jei neturite raomosios mainls ar
kompiuterio, pasamdykite k nors, kad ispausdint. (Yra daug
tarnyb, kurios profesionaliai tai padarys).
Raykite tik ant labai gero balto popieriaus.
Tekstas turi tilpti viename puslapyje, spausdinkite per vien
interval tarp eilui.
Nemeluokite. Pagyros ir melas vis tiek iaiks.
Nurodykite, kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas.
Paruokite sra asmen, kurie gals jus rekomenduoti. Jame turi
bti pavards, adresai ir telefono numeriai. sra paduokite
darbdaviui per pokalb.
Niekuomet neraykite rekomendacij sra moni, nesusitar su
jais i anksto.
Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo.
Papraykite kelis bendradarbius perskaityti ir vertinti js
autobiografij.
Pasiruoimas pokalbiui
Iekaniam darbo skelbimai ir darbinimo agentros yra svarbus
informacijos altinis. Taiau nusiunt vien gyvenimo apraym, vargu ar bsit
pakviesti pokalbio, jau nekalbant apie pasilym dirbti. Daugiau nei pus laisv
viet padeda upildyti darbinimo agentros ir asmeniniai ryiai.
Tkstaniai moni randa darb pagal skelbimus laikraiuose skelbim
arba verslo puslapiuose. Jei skelbiamas tik telefono numeris, paskambinkit ir tik
paklauskit. Venkite pokalbio apie primim darb telefonu. Js tikslas -
susitarti dl susitikimo. Negav i firmos atsakymo septynias dienas ar deimt
dien, paskambinkit ir pasiteiraukit dl pokalbio. Jei skelbime parayta:
Neskambinti", tuomet neskambinkit; darbdaviai nemgsta samdyti t, kurie
nepaiso jau paties pirmo praymo.
219
Bet kokiame, net pirmajame pokalbyje privalote imanyti apie
kompanijos veikl. Pavartykite kompanijos broiras ir inynus, suinokite apie
jos produkcij, paslaugas, veiklos kryptis, skelbiamus finansinius rodiklius.
sigilinkite kompanijos ar pramons akos perspektyvas ir problemas.
Pamginkite isiaikinti, ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas.
Turtumt inoti ios kompanijos ir konkurent pelningiausius gaminius ir
paslaugas. Daug k galite suinoti i laikrai ir urnal verslo skili.
Praverst imanyti kompanijos hierarchij ir sudt skyriaus, kuriame norite
dirbti. Neapsiribokite vien spaudiniais. Pakalbkit su monmis, kurie dirba jus
dominanioje srityje. Kuo daugiau per pokalb inosit apie kompanij, tuo
geresn spd padarysit panekovui, kuo domesnis ir skmingesnis bus
panekesys, tuo daugiau galimybi, kad jums pasilys darb. I anksto paruoti
atsakymai labiausiai tiktinus klausimus pads atskleisti js sugebjimus,
kvalifikacij ir patirt. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi,
pokalbio klausimai bna netiktinai panas. Pateiksime kai kuriuos i j.
Daniausi pokalbio klausimai.
1. ,,Papasakokite apie save" arba Kaip js save apibdintumte?"
Atminkit, kad darbdaviui nedomu, ar js save laikot linksmu mogumi, ar
mgstate sportuoti (nebent darbas susijs su sportu). Jam terpi, ar js tinkamas
kandidatas tam tikram darbui. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo
gebjimus ir ankstesnio darbo patirt.
2. Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybi? " klausim atsakykit
truput linksmiau, irykindamas paskutin silpnyb, kuri jau veikiate.
3. Kodl norite io darbo?" Panekovas nori suinoti, ar js rimtai
nusprendte ir ar firma turs naudos, jus pasamdiusi. Dabar jums pravers
surinkta informacija. Atsakym kuo isamiau pagrskite. Savo kvalifikacij
susiekite su konkreia firma ir konkreiu darbu. Niekuomet nesakykite, kad
domits dideliu atlyginimu arba jums galima maiau mokti. Usiminkit, kad
jums dar didel spd tai, k skaitt ir girdjot apie kompanij: jos vystymasis,
darbo aplinka, vadov savybs, darbinimo politika, moderni produkcija ar
darbo stilius.
4. Kodl turiau jus samdyti?" Darbdaviai danai ito klausia,
tikrindami js saviraik. Stenkits pasitikiniai kalbti apie savo gdius.
Tokioje situacijoje nedera save menkinti, bet ir girtis nebtina. Sakykit, kad
esate laikomas patikimu darbuotoju, puikiai sugebat parduoti produkcij arba
kiti ne kart gyr js gebjim vadovauti. Palanki proga terpti informacij,
kurios nra js gyvenimo aprayme.
220
5. ,,Kodl js ijote (kodl js norit ieiti) i dabartinio darbo?" arba
U k jus atleido?" Sakykite ties ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio
darbdavio. Jei jus atleido, nemginkit teisintis. Jei tebedirbate, prisipainkite
panekovui, kad js dabartinis vadovas ar darbdavys nieko neino apie
iekom darb ir papraykit, kad neprasitart js darbovietei anksiau u jus
paius. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais, usiminkit, k dar atleido ir
kodl, jei tai bus jums naudinga. Pavyzdiui, kai kurios kompanijos pirmiausia
atleidia vliausiai priimtus darbuotojus arba dl biudeto apribojim maina
etatus.
6. ,,Kiek js udirbdavote?" Sakykit atvirai. Pripainkit, kad tikits
didesns algos.
7. ,,Kokio pageidautumt atlyginimo? " Pokalb apie umokest geriau
atidti, kol pasilys darb. Derybos dl atlyginimo - paskutin ir bene
sunkiausia uduotis, iekant naujo darbo, taiau yra bd j palengvint.
sidmkite pagrindin deryb taisykl: tegul darbdavys pirmas pasilo
atlyginim. Taip jis parodys, kad nori jus darbinti. Taip pat js suinosite, k
firma mano apie pareigas, kurias js pretenduojate. Niekada nediskutuokite
apie pinigus, kol firma nevardijo pirmins sumos. Jei pokalbis apie pinigus
usimegs prie tai - pasakykite, kad js vis dar bandote isiaikinti, k tiksliai
jums reiks daryti, ir neapsisprendte, kiek js paslaugos galt bti vertos.
Jeigu jie paklaus: "O kiek js nortumte udirbti?", atsakykite klausimu: Ar
js man silote darb?" Jeigu jie atsakys taip", tada paklauskite, kiek jie
sutikt jums mokti. Jeigu jie mgint isisukinti sakydami: Jeigu mes
pasilytume jums darb, u kok atlyginim js sutinkate dirbti?", atsakykite:
Jeigu js silote man darb, mes diskutuosime dl atlyginimo". Tuomet
geriausia paklausti, kok atlyginim jums galt pasilyti. Igird apytiksl dyd,
pasipraykit didiausios silomos sumos.
Kaip pasirinkti drabuius pokalbiui. Jei norit pokalbio metu laisvai
jaustis, dvkit patogius drabuius. Svarbu, kad jie bt vars ir ilyginti.
Geriausia pokalb eiti tais drabuiais, kuriuos vilktumte ir pirmj darbo
dien. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Laikykits bendr
varos ir tvarkos taisykli, renkits klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet
kokioje staigoje. Moterys turt vilkti sijon ar suknel, truput pasikvpinti ir
susilaikyti nuo rksming papuoal. Vyrams tikt varkas, kaklaraitis, o batai
btinai turi bti nublizginti. Nekits lagaminl, diplomat ar portfel su
gyvenimo apraymu, rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais.
Pokalbio repeticija. Gerai pasiruo pokalbiui, papraykit draug, kad
suruot jums pokalbio repeticij ir suvaidinkit vis pokalb. Papraykit draug
221
kritikai vertinti js aprang, elgsen, balso tembr, rankos paspaudim ir
vilgsn. Neblogai bt i repeticij rayti vaizdo ar garso juost, tuomet
galsit geriau patyrinti savo elges. Pamatysit, ar nervinats, painiojat
atsakymus, o gal nusinekat.
Kaip rayti pareikim. Pokalbio metu jus gali paprayti upildyti
pareikimo anket, todl turkit plunksnakot, reikaling dat, pavardi,
adres ir telefon sra, kad galtumt atsakyti klausimus apie isilavinim,
ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Vietoj atsakymo neraykit Iekoti
gyvenimo aprayme"; upildykit kiekvien skilt. klausim apie atlyginim
galit parayti deryb objektas". Raykite skaitomai.
Prie pokalb patikrinkite:
Ar js nagai ir plaukai vars?
Ar drabuiai neskylti ir nepurvini?
Ar nublizginti batai?
Ar pasikartojot surinkt informacij?
Ar pasikartojot atsakymus?
Ar pasimt bent por gyvenimo apraym ir rekomendacij
egzempliori? O plunksnakot?
Ar pasitikslinot pokalbio laik?
Ar inote tiksl kompanijos adres, kuriame aukte ji sikrusi ir per kiek
laiko ten nuvyksit?
Ar gerai inot panekovo pavard ir pareigas?
Pokalbis
Neverta ir sakyti, kad bet kurio lygio pokalb dl darbo turit atvykti
laiku. Paskaiiuokit, kiek laiko sugaiit kelyje ir pridkit maiausiai ketvirt
valandos nenumatytiems trukdiams. Pokalbis prasideda nuo tos minuts, kai
perengiat firmos slenkst. Jeigu atvykote didel pastat, pasistenkite kuo
geriausiai atrodyti jau lifte. Js bendrakeleivis gali bti bsimasis panekovas.
Svarbiausi patarimai:
222
Sveikindamiesi su panekovu, tvirtai paspauskite jam rank ir
pasakykite: Malonu susipainti" arba Ai, kad skyrte man laiko".
Nesskite, kol jums nepasilys. Kdje sdkite tiesiai, bet nebkit per
daug sitemps.
Pokalb pradti leiskit panekovui. Tikriausiai jis pasistengs, kad
jaustumts laisvai. Atsak pirmj panekovo klausim arba pats ji udavs,
pasijusit tviriau.
Apsikeit mandagumo frazmis, papasakokit apie save ir kodl tinkate
iam darbui. Kalbdami irkit panekovui veid. Ilaikykit vienod balso
intonacij ir nekalbkit nei per ltai, nei per greitai. Pasistenkit paaboti
nervinius proius, pavyzdiui, netarykit plauk.
Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Skmingiausiai jis pavyksta
tuomet, kai panekovai po lygiai kalba ir klauso. Taiau, jeigu panekovas
nukrypsta nuo temos, nenutraukite jo. Atidiai siklausykit panekovo
klausimus. Susijaudinus ir isigandus lengva pamesti pokalbio gij. Atminkit,
kad panekovo intonacija ir odi niuansas gali daryti tak js atsakymams.
Pradj kalb apie dabartin ar buvus darb, jokiu bdu nejuodinkit
darbdavio ar kompanijos.
Nedert uduoti savanaudik klausim: ar reiks dirbti virvalandius,
kiek dien truks js pirmosios atostogos. To paklausite tik gav darb.
Nerkykite. Jei jums pasilys cigaret, mandagiai atsakykit net jei
panekovas rko.
Pokalbiui pasibaigus, nedelskit ir ieikit. Panekovas pats duos enkl,
kada pokalbis baigtas. Jis padkos jums u vizit ir gal bt pasakys, kad jam
buvo malonu susitikti. Jis gali pavelgti laikrod arba tiesiog atsistoti. Jums
gali pasakyti: Praneiu madaug per savait" arba Paskambinkit po savaits".
Jeigu panekovas tyls, tuomet js paklauskit: Ar galiu paskambinti po
savaits ir suinoti galutin sprendim?" Ieidamas pavelkite panekovui akis,
paspauskit rank ir padkokit u susitikim.
Sugrimas darbo pasaul
Jei darbo iekote po ilgesns pertraukos, bkite pasiruos tai paaikinti.
Jei auginote vaikus, paraykite tai laike. Retas darbdavys neigiamai vertins
fakt, jei js kvalifikacija nepriekaitinga. Jei nedirbdami gijot nauj
profesini gdi, pavyzdiui, mokts usienio kalbos arba lankt kursus,
223
nepamirkite paminti gyvenimo aprayme arba laike. Trumpalaikiai arba
savanoriki darbai padidins js ansus.
Pastaraisiais metais padaugjo vyresni nei penkiasdeimties met
moni, minani staig slenksius. Neretai vyresnio amiaus mons ieko
darbo jo netek, bankrutavus monei, anksti ij pensij, persikl gyventi
nauj viet ir pan. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruous: atsakomyb, ryt
ir entuziazm, o tai tokio amiaus monms aug krauj. Manoma, kad
vyresni darbuotojai patikimesni, paklusnesni ir pastovesni, negu jaunuoliai.
Atsakomybs jausmas susiformuoja per ilgus metus, o gyvenimo patirtis -
iskirtin vertyb. Vis dlto nedert pamirti ir neigiam bruo, bdingesni
vyresnio amiaus darbuotojams. Danai jie laikomi usispyrusiais, nelanksiais,
nesugebaniais arba nenoriniais domtis naujomis technologijomis. Vyresnio
amiaus kandidatas turt isklaidyti neigiamas nuostatas, kalbdamas apie
naujausias verslo kryptis. Pokalbyje jis turi pabrti teigiam poir naujoves.
Kitaip tariant, parodyti savo charakterio lankstum, gebjim prisitaikyti ir nor
mokytis.
Vyresnio amiaus moterys, pradedanios dirbti pirm kart ar
grtanios darb, gali jaustis nedrsiai. Dirbanios moterys atrodo jaunesns
ir madingesns. Jei ibuvote namuose kelerius metus ir dabar iekote darbo,
inokite, kad, prieingai nei dvideimtmets, vyresns moterys turi daugiau
patirties ir gdi. Js derdavots su pardavjais, nam savininkais,
tvarkydavot namus, auginote vaikus - visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Gal
dalyvavote savanorikoje veikloje, pavyzdiui, politinje kampanijoje,
ekologiniam judjime? O gal rinkote labdar, globojote senelius, buvote
irinkta visuomenin taryb? Gal js patyrusi sodinink, kulinar arba gudusi
rankdarbi meistr? Visi ie darbai reikalauja organizacini ir vadovavimo
gebjim, todl puikiai paruoia darbui. Jei kur laik nedirbote, vertinkite
savo ivaizd.
Ijimas i darbo
Vienas didiausi sukrtim ms gyvenime yra atleidimas i darbo.
Baisiausi odiai darbuotojui - Js atleistas". Net labai turtingos firmos
neapsaugotos nuo sunkum. Jei jus atleido i darbo, nepameskite galvos.
Susijaudinimas yra natrali bsena, taiau panika ar pyktis padties neigelbs.
Stenkits elgtis taip, kad kuo greiiau rastumt nauj darb. Atminkit, kad
224
atleidimas i darbo gali bti pirmas ingsnis geresn karjer ir visavertikesn
gyvenim. Nordami greiiau gauti darb, neliekite pagieos, kuri jauiate
savo darbdaviui ar virininkui. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiko.
Garbingai reaguokite i ini. Suprantama, galit paklausti, kodl jus atleidia.
Gal dl etat mainimo, gal js neatitikote tam tikr reikalavim. Nors labai
skaudu girdti kritik, taiau svarbu suinoti atleidimo prieastis, kad
pasimokytumt i klaid ir kitur j nedarytumei
Pasvarstykite:
Kaip js ruoiats darbo paiekai?
Kaip js manote, koks darbas jums labiausiai tinka? Kodl?
Paraykite savo motyvacin laik darbdaviui.
sivaizduokite, kad jus atleido i darbo. Pabandykite rasti kelet
teigiam ios situacijos pusi.