Viktor E. Frankl.

Kanios prasm
2014-04-15
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-14-viktor-e-frankl-kancios-prasme/31081
Rubrikose: Gamta ir sveikata Psichologija

Tai nedidel itrauka i psichoterapeuto Viktoro Franklio knygos mogus ieko prasms, kuri
lietuvikai 2008 metais ileido Katalik pasaulio leidiniai.
Niekad neturime pamirti, kad gyvenimo prasm galime rasti net pakliuv beviltik situacij, net
susidr su likimu, kurio nemanoma pakeisti. Nes tuomet svarbu liudyti geriausiu jo pavidalu
unikal mogik potencial, turint asmens tragedij paversti triumfu, sunki mogaus padt
laimjimu. Jeigu nesugebame pakeisti situacijos pagalvokime apie nepagydom lig, toki kaip
neoperuotinas vys tai bus mums dingstis keisti save.
Pateiksiu gyv pavyzd: syk dl sunkios depresijos su manim konsultavosi pagyvens provincijos
gydytojas. Jis negaljo susitaikyti su monos netektimi mon, kuri buvo mirusi prie dvejus
metus, jis myljo labiau u visk. Na, kaip a jam galjau padti? K turjau pasakyti? Taigi, uuot
ms k nors aikinti, a udaviau jam klausim: Daktare, kas bt atsitik, jei btumt mirs
pirmas, o js mona bt jus pergyvenusi? O, tai jai bt buv siaubinga, tar jis, kaip ji
bt kentjusi! A atsakiau: Matote, daktare, ji iveng kanios, ir tai js j nuo jos apsaugojot
inoma, tokia kaina, kad dabar js pats turite gyventi ir gedti jos. Daugiau netars n odio jis
paspaud man rank ir tyliai ijo i kabineto. Kartais kania atlgsta t akimirk, kai jai randama
prasm, pavyzdiui, pasiaukojimas.
inoma, tai nebuvo gydymas tikrja prasme, nes, pirma, jo neviltis nebuvo liga, ir antra, a
negaljau pakeisti jo likimo; a negaljau prikelti jo monos. Bet t akimirk man pavyko pakeisti
jo poir neivengiam likim, nes nuo to laiko jis bent jau pradjo matyti savo kanios prasm.
Tai vienas i pagrindini logoterapijos princip, kad mogaus svarbiausias rpestis yra ne sulaukti
malonumo ir ivengti skausmo, bet veikiau pamatyti savo gyvenimo prasm. Todl mogus yra
pasirengs netgi kentti, aiku, su slyga, kad jo kania bus prasminga.

Bet tegu bus visikai aiku, jog kania anaiptol nra btina rasti prasmei. A tik atkakliai tvirtinu,
kad prasm manoma net nepaisant kentjimo, inoma, jei tas kentjimas yra neivengiamas. Bet jei
jo bt galima ivengti, prasminga bt paalinti jo prieast, nesvarbu, ar ji psichologin, biologin
ar politin. Kentti be reikalo bt veikiau mazochistika negu herojika.
Edith Weisskopf-Joelson, prie mirt buvusi psichologijos profesor Dordijos universitete,
straipsnyje apie logoterapij tvirtino, kad dabartin psichins higienos filosofija pabria mint, jog
mons privalt bti laimingi, kad nelaimingumas yra neprisitaikymo poymis. Tokia vertybi
sistema, ko gero, ir yra kalta dl to, kad neivengiamos nelaims nata pasunkja lidint, jog esi
nelaimingas.
Ir kitame straipsnyje ji ireik vilt, kad logoterapija galbt pads pasiprieinti kai kurioms
nesveikoms tendencijoms i dien Jungtini Valstij kultroje, kur nepagydomam ligoniui beveik
nesuteikiama galimyb didiuotis savo kania ir laikyti j taurinaniu, o ne eminaniu dalyku, ir
jis ne tik jauiasi nelaimingas, bet ir gdijasi ess nelaimingas.
Bna aplinkybi, kai nebegali dirbti savo darb arba diaugtis gyvenimu; bet kanios
neivengiamyb niekad negali bti paalinta. Primus ik narsiai kentti, gyvenimas turi prasm
iki pat paskutins akimirkos. Kitaip tariant, gyvenimo prasm yra beslygika, nes ji apima net
potenciali neivengiamo kentjimo prasm.
Leiskite man prisiminti spdingiausi patirt koncentracijos stovykloje. Kaip galima lengvai
patikrinti pagal tiksli statistik, ansas likti gyvam ten buvo ne daugiau kaip vienas i dvideimt
atuoni. Atrod, nei manoma, nei tiktina, kad mano pirmosios knygos rankratis, kur veamas
Auvic slpiau apsiauste, ivis bus igelbtas. Taigi turjau patirti ir itverti savo protinio vaisiaus
netekt. Ir tada man dingojos, tarsi niekas nepergyvens mans; nei mano paties fizinis, nei protinis
kdikis! Tad a atriai susidriau su klausimu, ar taip susiklosius mano gyvenimui, jis turi bent
koki prasm.
A dar nebuvau suvoks, kad atsakymas klausim, su kuriuo taip aistringai galynjausi, jau buvo
man paruotas, ir kad netrukus t atsakym a suinosiu. Tai atsitiko tada, kai turjau atiduoti savo
drabuius ir savo ruotu paveldjau skarmalus kalinio, kuris pakliuvo duj kamer tiesiai i
Auvico geleinkelio stoties. Vietoj savo storo rankraio naujai gyto apsiausto kienje radau
vien vienintel puslap, iplt i hebrajikos maldaknygs, kuriame buvo svarbiausia yd malda
ema Izrael. Tok sutapim galjau aikinti tik vienu bdu kaip ik igyventi savo mintis,
uuot vien dsius jas popieriuje.
Truput vliau, atsimenu, man atrod, kad netrukus mirsiu. Taiau ioje kritinje situacijoje man
rpjo kas kita nei daugumai mano nelaims draug. Jie klaus savs: Ar mes liksime gyvi? Jei ne,
visos kanios yra beprasmikos. Man nedav ramybs klausimas: Ar visos ios kanios, mirtis
aplink mus, turi prasm? Nes jei ne, galiausiai nra prasms ilikti, nes kam reikalingas toks
gyvenimas, kurio prasm priklauso nuo atsitiktinumo itrksi ar ne.