1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.

2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.

3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos.
4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.
6. Visuotins kokybs vadybos ir harmoningosios pltros esminiai principai.
7. Aplinkos ir strategij sveika. Alternatyvins strategijos ir j atranka.
8. mons strategijos formavimas.
9. Analiz
10. Prognozavimas
11. Itekliai ir strategija. Katai ir j mainimo keliai monse.
12. Finans itekli valdymas.
13. Organizacijos esm, tipai.
14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.
15. Maj ir vidutini moni ir reikm, j valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos.
16. Strateginiai sprendimai ir j alternatyvos.
17. Alternatyv vertinimas ir strategij parinkimas.
18. mons kaip moni veiklos sistemos krimas ir posistemi formavimas.
19. mons krimo etap realizavimas.
20. Valdymo sprendimai monje. Sprendim medis, kriterijai ir alternatyvs sprendimai.
21. Alternatyv vertinimas. Sprendim ir naudingumo teorija.
23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.
22. Strategijos gyvendinimas: strategija ir struktros.
24. Strategijos gyvendinimas: strategini pokyi valdymas.
26. Darbuotoj atranka ir karjeros planavimas.
27. Darbuotoj motyvavimas. Atlyginio organizavimas m. Apsirpinimas darbo itekliais 28. Strategijos
gyvendinimas: Valdios ir autoriteto sveika.
29. Valdymo stiliai j sveika ir valdymo kontrols ribos.
30. Darbo normavimas ir vertinimas monje.
32. Operatyvus svarbiausi monje vykstani proces valdymas vairiose monse.
35. Darbo proces organizavimo ypatumai didelse bei maose ir vidutinse monse. Personalo vadyba.
33. Darbo proces valdymas maose ir vidutinse monse.
36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybs bruoai bei j taka produktyvumui.
37. Biheivioristins (elgsenos) valdymo mokyklos esm ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.
39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripainimo ir skatinimo bdai ir j vaidmuo.
40. Komunikacij vaidmuo valdyme. Komunikacij ypatybs vairiose monse.
41. Konfliktai, j prieastys, raidos etapai bei j sprendimo bdai.
42. Organizacijos kultra ir verslo etika. Dorovs princip taikymas vadyboje.
45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.
5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esm ir metodologijos
34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese
43 Krizi vadyba
44. Konfliktai. Konfliktu
1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.
Skiriamos 3 pagr valdymo reikalaujanios mons veiklos sritys: aprpinimas, gamyba ir pardavimai. Prie j
priskiriami ir tyrimai, vystimasis. Pats vadybos procesas realizuojamas, atliekant bendrsias vadybos f-jas.
Konkreios vadybos f-jos- valdymo objektai l. v, ir juos galima nagrinti vairiais pjviais.
Bendrosios(klasikins)V f-jos: planavimas, organizavimas, kontrol, vadovavimas. (spr primimas).
Valdymo OBJEKTAI (tai K valdo) org. vienetas/visa org., kuri nukreipta valdymo veikla
Valdymo SUBJEKTAI (tai KAS valdo) asmuo/grup, atliekanti valdymo f-jas
Vadybos funkcija tai valdymo darb dalis turinti savitus tikslus, procesus ir poveikio bdus.
Tikslas firmos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus, kuriam pasiekti nukreipta visa firmos veikla.
Prognozavimas org. veiklos bkls ateityje tikimybinis vertinimas.
Pagrindins vadybos funkcijos (tarpusavyje susij):

1.PLANAVIMAS tiksl formulavimo bei j gyvendinimui tinkamos veiksm eigos nustatymas.

2.ORGANIZAVIMAS moni traukimas dirbti kartu struktroje, siekiant konkrei tiksl.
3.VADOVAVIMAS org nari nukreipimas, takos darymas, siekiant atlikti btinas uduotis
4.KONTROL procesas utikrinantis, kad reali veikla atitikt planuojam.
Motyvacija - veiksmai, kurie suadina elges norint pasiekti tiksl.
2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.
Ankstyvosios valdymo prielaidos:
Pirmosios formalios organizacijos:
Graik ir romn armijos:
Banyios:
Pirmieji stambs projektai karai, statybos objektai ir pan.

Atsiranda poreikis: darbuotoj ir darbinink.

Pirmieji autoriai, analizav galimybes, kaip org padaryti geriau veikianias (Sun Tzu (500m.pr.Kr),
N.Makjavelis 1469-1527)
Pirmieji industrins eros vadybos teoretikai:

Robert Owen (1771-1858), mogikj itekli reikm, motyvavimo, vertinimo technikos (tylusis
monitorius), siek radikalaus darbo slyg pagerinimo

Charles Babbage (1792-1871), matematiniai valdymo principai (tapo pagrindu Mokslinio valdymo ir
Kiekybins valdymo teorijos pltrai), sukr skaiiavimo mainas, sil darbuotojo apmokjimo sistem (alg
sudaro: pastovi dalis, dalis nuo m pelno ir premija u taupymo pasilymus), kompiuterio idja.

Owen ir Babbage idjos buvo per daug radikalios savo laikmeiui;

Pirmj vadybos teorini mini ribotumai:

Iki pat 19a. pab. m savininkams ir vadovams organizacij ir mogikj itekli valdymo problemos
nebuvo aktualios ir suvoktos

Rinkos spariai augo, o konkurencija silpna, kad bt irykjs efektyvaus valdymo poreikis.
3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos.
1. MOKSLINIO VALDYMO MOKYKLA.
Mokslinio valdymo teorija - mokslin kryptis (Frederic Taylor 1890-1930 m.) siekusi mokslikai nusakyti
geriausius bet kurios uduoties metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbuotojus.
Atsirado dl ikilusio poreikio didinti darbo naum.
Tikslas mokslikai apibrti geriausius metodus, kaip atlikti bet kuri uduot, atrinkti, apmokyti ir motyvuoti
darbininkus.

Susiformavo JAV

Iniciatoriaimokslininkai, org vadovai

Objektas darbo organizavimas ir individuali darbinink veiklos produktyvumas

Principai:

Mokslins analiz optimaliam uduoties atlikimo bdui nustatyti

Geriausiai tinkam darbuotoj parinkimas, j mokymas

Darbuotoj aprpinimas itekliais uduoiai veiksmingai vykdyti

Vadybos tvirtinimas savarankik veiklos form.

-Darbininko vaidmuo atlikti primityvias, rutinines, paprastas operacijas.
-Darb suvok kaip sudaryt i fragment.
-Motyvacija pinigin.
-Darbo umokestis nuo kaini ir laiko.
Fredericas W.Tayloras - normuoti ir racionalizuoti darb, sukr diferencin darbo umokesio sistem.
Henry L.Ganttas - Uduoties premijos atlyginimo sistema, Gantto grafikas
Frankas ir Lilian Gilbertai pareng CILKOGRAM (fotografuojant mogaus judesius, sudaromos judesi
trajektorijos)
H.Emersono 12 naumo princip:
H.Fordas gyvendinimo daug teorij praktikoje, piramidin valdymo sistema.
KLASIKINS (administracins) ORG VADYBOS MOKYKLA. H.Fayolis, M.Weberis, M.P.Follet,
Ch.I.Bernard
Klasikins organizacijos teorija ankstyvasis H.Fayolio mginimas vardinti principus ir gdius, lemianius
valdymo efektyvum.

-neutikrino pakankamo gamybos efektyvumo ir darbo vietos darnos

-m ne visada pasirinkdavo prognozuojamus ar numatomus elgesio modelius
Susiformavo JAV ir Europoje
Iniciatoriai mokslininkai ir organizacij vadovai
Objektas organizacijos veikla, jos valdymas
-Idjos pagrstos patirtimi
-Neformali santyki org nevertinimas
-Mainistin organizacija:
+Valdymas kaip mokslini tyrim objektas
+Org kaip sudtinga formali struktra.
+Valdymo veikla atskirta nuo darbins
+Suformuluoti darbo organizavimo ir org valdymo principai
Administravimo teorija
Henri Fayol (1841-1925) 14 administravimo princip

L. Gulick (1865-1918) & L. Urwick

V. A. Graiinas (1898 1952)

Idealaus biurokratinio valdymo teorija (grietos taisykls)

Max Weber (1864-1920)

2.BIHEIVIORISTIN (elgesio) VADYBOS MOKYKLA. (F.Hrrzberg, E.Mayo, G.Munsterberg, McGregoras)
grup vadybos mokslinink, turini sociologijos, psichologijos isilavinim, siekiani efektingesnio m
valdymo organizacijose.
Teorija X m yra pasyvus ir tingus
Teorija Y m yra aktyvus ir krybingas
A.Maslou poreiki teorija kiekvienas mogus turi sudting pagal hierarchij idstyt poreiki struktr.
Ouchis pasil Z teorij esm - gamybos procesas be dirbi, atsarg
3.VADYBOS MOKSLO MOKYKLA. Matematini metod taikymas modeliuoti, tirti, sprsti valdymo
problemas.
Susiformavo pradjus naudoti valdyme kompiuterius.
+Matematini metod taikymo pltra
+Nauj metod sukrimas
+Planavimo ir kontrols taikymas valdyme
-Siekiama kuo emesni kat ir kuo didesnio trumpalaikio pelno
-Pamirtos ilgalaiks investicijos
-Apleista moni santyki organizacijoje sritis
-Modeliai skirti problemoms sprsti, taiau j neidentifikuoja.
20a.IIp. organizacij valdymo teorijos:

Profesionalaus valdymo teorija

Lyderysts teorijos

VKV teorija

Grupi elgsenos teorijos

Strateginio valdymo teorija

Tikslinio valdymo teorija

Sprendim primimo teorijos

Organizacijos kultra

Pokyi ir inovacij valdymas

4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.
VADYBA -org vadovybs tikslo siekimas pavaldini pastangomis
Praktine prasme specifin veikla (reguliuojami visi m vykstantys procesai). Moksline prasme mokymo
kryptis apie org. valdymo metodus, org mechanizm.
VALDYMAS tai specifinio org. organo funkcija, kuri garantuoja vis org. element krypting veikl.
Org. valdymui turi takos org. valdymo principai: lojalumas darbuotojams, atsakomyb, komunikacija i apaios
vir.

VADOVAVIMAS procesas, naudojant tam tikr gali, kurios pagalba pavaldiniai atlieka jiems pavestas
uduotis.
Mokslins idjos pasiek Lietuv 20a.pr. iki 1935m, kai gro V. Graiinas
po 1935
Sovietiniu laikotarpiu idj draudimas
Andrius Graiinas. Vadybos teorijos ir praktikos tobuljimas LT. Gim JAV, profesionalus vadybos specialistas
1933m. organizacijos vidiniai ryiai. 1-as vadybos teorijoje band nustatyti optimal pavaldini skaii vienam
vadovui.
Vadovas produktyviai gali valdyti:

12 tiesiogini individuali ryi (a)

28 krymini ryi (b)

Optimalus pavaldini skaiius 5-6.
6. Visuotins kokybs vadybos ir harmoningosios pltros esminiai principai.
Visuotins kokybs vadyba (VKV) tai nuolatinis organizacijos proces tobulinimas, o jo rezultatas puikios
kokybs produktai ir paslaugos. Ji apima ir vidinius m. veiksnius: darb su personalu, gamybos lankstum,
valdymo proceso tobuljim.
3 esmins VKV nuostatos:
Visuotinis organizacijos nusiteikimas siekti puikios kokybs, Apsisprendimas tenkinti vartotoj, Aktyvus
bendradarbiavimas ir galiojim delegavimas.
5 VKV pagrindiniai principai:
Grupinis darbas, Sisteminis poiris, Kokybs standart krimas ir nuolatinis j tobulinimas, Kokybs
matavimas, Nuolatinis kokybs gerinimas.
Kokybs supratimas ir jos vadyba apibria daikto ar reikinio esm. Jiems inykus dingsta ir kokyb, ji riama
su vartotojo poreikiais, j tenkinimu. Kokybs objektas tai veikla, paslauga, produktas, daiktas, organizacija ir
t.t.
VKV isivyst Japonijoje. VKV poiris kokyb pabria:
1)vartotoj kaip varomj pokyi jg;
2) nuolatin tobuljim;
3) darbuotoj dalyvavim;
4) partnerikus darbuotoj santykius;
5) aukiausios vadovybs atsidavim;
6) pasitikjim darbuotoj sugebjimais;
7) lankstum;
8) darbo jgos mokym;
9) atsakomybs prisimim;
10) ryt bendradarbiauti.
Transcendentinis poiris: Kokyb nra nei mintis, nei materija, bet treia objektyvi realyb. Net jei kokyb
negali bti apibrta, js inote, kas tai yra (Garvin, 1988).
Verts poiris. Kokybikas produktas turintis geras charakteristikas arba efektyviai eksploatuojamas
priimtinais katais ar kaina.
VKV sudedamosios dalys (Shiba ir kt, 1993)
Infrastruktra (vidin, iorin)
Nuolatinis tobuljimas
Visuotinis dalyvavimas
Vartotoj poreiki patenkinimas maiausiais katais
Statistins proceso kontrols principai (Deming):
o Nustatyti standart
o Virutin ir apatin kontrols ribas
o Atlikti periodinius matavimus
o Nustatyti nuokrypi prieastis, paalinti
W. Edvardas Demingas - naujas poiris kokyb, kokybs vadyb. 14 princip apie kokybs vadyb.

7. Aplinkos ir strategij sveika. Alternatyvins strategijos ir j atranka.

Aplink sudaro tie ioriniai objektai, kurie daro stipri tak org veiklai ir rezultatams.
1) makro aplinka veikia vis econ ak kinius subj. (politiniai, teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultriniai
bei technologiniai veiksn).
2) akin aplinka bdingi konkreiai ek akai, kurioje veikia org. (konkurentai, tiekjai, klientai ir kt).
Strateginio spendimo alternatyvos.
Strategijos tikslin orientacij nusako firmos vizija, misija ir tikslai. Pagr kriterijai:
1) Suderinamumo
2) Tinkamumo
3) Pagrstumo
4) vykdomumo
5) Rizikos
6) Patrauklumo dalininkams
Alternatyvos primimo etapai:
1. Pirminis alternatyv atrinkimas; apsiriboja keliais vertinimo kriter (aukiausi prioritetai). Klausimai: k
reikia geriausia alternatyva? Kam yra atliekamas atrinkimas? (firmos dalininkams) Koki kriterij pagrindu yra
atliekamas atrinkimas?
Atliekant pirmin strategini alternatyv atrinkim analizuojamos tokios svarbiausios sritys: suderinamumas su
misija, su tikslais, pelningumo vertinimas, pridtins verts vertinimas, patrauklumo akcininkams analiz;
snaud naudos analiz.
2. Reikalingos logins strategijos. naudingos kaip pradinis momentas strateginiams tikslams pltoti ir tada, kai
yra atmetamos alternatyvos, kuri tolesnis nagrinjimas yra betikslis.
mons strategijos formavimas.
Aptariamos kelios alternatyvos, kurios apimt org ir rinkos santyk bei org augimo alternatyvas. Svarbu vertini
rizikos laipsn. Apibrus raidos krypt ateiiai, formuojama org misija. Org pagrindins veiklos strategija yra
derinama su pasirinkta jos veiklos kryptimi.
Strategins alternatyvos:
1.
augimo strategija,
2.
riboto augimo
3.
nykimo Galimi 3 atvejai: likvidacija; skaidymas; nykimas ir persiorientavimas
8. mons strategijos formavimas.
mons strategija (gr.generolo menas) plati veiksm programa, apimanti tiksl planavim ir
gyvendinim.Atsakas aplinkos pokyiams. Pagr instrumentas priimant valdymo sprendimus.
1.
kuria aukiausi vadovai, realizuoja visi.
2.
kuriama i visos org pozicijos.
3.
reikia apdoroti didel kiek inf,
4.
ji paymi apibrtum ir individualum personalo politikoje.
5.
str planas sudaromas, taip, kad juo galt vadovautis pakankamai ilg laik;
3 strategij tipai: a)gynybin b)neutrali
c)puolimo
Kuriant strategij reikia atsakyti 3 klausimus:
1.
kur organizacija dabar randasi?
2.
kuo norima usiimti, ko pasiekti?
3.
kokiomis priemonmis bus siekiama tikslo?
Misija - pagrindinis organizacijos tikslas, jos paskirtis veiklos prasm.
Tikslai: Strateginiai 7-10 m. Taktiniai 1-5 m. Operatyviniai iki 1 m.
Strategijos gyvendinimo priemons:
1.Tikslai
2.Strateginio plano operatyviniai planai
3.Nepasikartojantys veiksniai (programa, projektas, biudetas)
4.Pasikartojantys veiksniai (politika, procedros, taisykls)

9. Analiz
Analizuojam aplink sudaro tie ioriniai objektai, darantys stipri tak org veiklai ir jos rezultatams.
Tyrimo sritys:
1.
aplinkos dinamikos analiz
2.
PET analiz
3.
svarbiausi skms veiksniai
4.
penki jg modeliai
5.
rinkos slyg analiz
6.
konkurent analiz
7.
klient analiz.
Pagrindins analizs rys:
Horizontali analiz keli met finansini ataskait palyginimas.
Vertikali analiz atitinkamas finansins ataskaitos rodiklis lyginamas su baziniu tos ataskaitos rodikliu.
Santykin analiz ireikia finansini ataskait ir kt duomen tarpusavio ryius.
Trendo analiz horizontalios analizs atmaina. Finansini ataskait duomenys analizuojami tarp
keleri/keliolikos met.
10. Prognozavimas
Prognozavimas tai kiekybins ir kokybins analizs procesas, kuriuo remiantis siekiama numatyti galimas
prognozuojamo proceso bsenas ateityje.
Prognozavimo metodai:
A)kiekybiniai
1.Intuityvinis (naivusis) expert nuomon
2.Delphibendra ekspert grups nuomon
3.Mokslinis remiasi tyrimais ir experiment.
4.Trendo modeliai-kiekybini rodikli dinamikos dsningumai.
5.Regresyviniai modeliai.
6.Ekonometriniai modeliai.
7.Struktrins analizs metodai.
B) kokybiniai.
a) administracijos nuomons tyrimo;
b)vartojimo paklausos;
c)pardavj nuomons;
d)ekspert nuomon;
e)rezultato prognoz pagal praeit;
f) intervalo prognoz (ribini pardavim);
g) pasiskirstymo tikimybs metodas;
h)vadybinink ir personalo metodas.
C) normatyviniai (tiksliniai) galim prognozavimo objekto bsen ateityje numatymas.
D) genetiniai
11. Itekliai ir strategija. Katai ir j mainimo keliai monse.
ITEKLIAI - ko reikia preki ir paslaug gamybai.
FINANSINIAI. Vertybiniai popieriai turtin teis: Obligacija AB arba valstyb obligacijos savininkui yra
skolinga sum pinig (mokamos kasmetins palkanos). Hipoteka nekilnojamo turto keitimas u paskol. Ido
vekseliai trumpalaik Vyriausybs obligacija (1, 3, 6 mnesiams).
MONI. m darbuotojai yra svarbiausias ir vertingiausias jos turtas. mogikieji itekliai tai visi
organizacijos dirbantieji.
MATERIALINIAI (FIZINIAI). Ilgalaikis materialusis turtas -pastatai, mainos, ranga ir
rankiai...Trumpalaikis materialusis turtas - 1 metams (aliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gaminti
produkcija, iankstiniai apmokjimai), grynieji pinigai sskaitose ir kasoje bei kt.
BAZINIAI. Svarbiausi: architektra, reputacija ir novatorikumas
Strategijos udavinys numatyti itekli reikalingum tam tikram laikotarpiui.
Monotoringas sekimas, kaip vyksta pasirinktos strategijos gyvendinimas. Strategija visada orientuota
ateit, tikslus ir perspektyv.
Ypatingai svarbs 2 pagr orgs iteklinio potencialo strategins analizs aspektai:

1.

iteklinio potencialo vaidmens,

1. iteklinio potencialo indlio,

Masto ekonomijos efektas pasiekiamas, kai didesnio pajgumo m ilaidos produkcijos vnt. yra maesns negu
maesnio pajgumo m.
Umojo ekonomijos efektas pasiekiamas, kai ilaidos produkcijos vnt. yra maesns m, kuri derina dviej ir
daugiau produkt gamyb.
Empirin ilaid patirties kreiv rodo, kad m pagaminusi daugiau produkcijos vnt. per savo egzistavimo
laikotarp, turi didesn patirt ir jos produkto vnt. ilaidos yra maesns, palyginti su m, turinia maesn patirt.
Ilaid patirties koncepcija leidia nuodugniau painti ilaid sumainimo bdus ir metodus.
12. Finans itekli valdymas.
nagrinti ryius tarp org turim strategijos finansavimui itekli ir pelno kapitalui, investuotam strateginius
projektus ir priem. Organizacijos strategijos krimo ir gyvendinimo projekt bei priemoni pagrindinai
finansavimo altiniai yra ie: akcij emisija, reinvestuojamas pelnas, kreditai, valstybs dotacijos, iperkamoji
nuoma, turto ipardavimas.
Svarb strategins finansini itekli analizs udavinys yra nustatyti optimali proporcij tarp nuosavo ir
skolinto kapitalo organizacijos strategijos finansavime.
13. Organizacijos esm, tipai.
ORGANIZACIJA visuomenini grupi susivienijimas, siekiant bendro tikslo.
Org darbo technologij rys: nuoseklioji, tarpininkavimo, intensyvioji.
TIPAI: Pagal org funkcij visuomens gyvenime poiriu: Gamybins, komercins, finansins, politins partijos
Nuosavybs formos poiriu: Privataus kapitalo, grupinio kapitalo, valstybinio kapitalo, mirios org
Teisins org formos poiriu: Savarankika mon, turinti juridinio asmens teises. Susivienijimo tipo
Org dydio poiriu: Maos, Vidutinio dydio, Didels, Labai didels
Gamybos veiklos poiriu: Vienetins gamybos m, ma ir vid. serij gamybos m, dideli serij ir masins
gamybos m.
Org tipai pagal j gebjim valdyti strateginius pokyius:

orggynjos -tapti lyderiu brandos stadij pasiekusioje ir stabilioje rinkoje;

org-valgai ieko nauj galimybi

organalitikai. Laukia nauj idj.

orgreaktoriai reaguoja konkurent ir aplinkos veiksmus.

14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.
Organizacijos VIZIJA - nusako KODL, KUR ir KAIP org konkuruos ateityje. Misija ir tikslai pareigoja org
daryti tam tikrus veiksmus ir sprendimus.
Rekomenduojami 5 kriterijai, kurie leidia tirti ir vertinti suformuluot vizijos tekst:
1.
numatymas,
2.
platumas,
3.
konsensusas,
4.
unikalumas,
5.
veiksmingumas.
Svarb dalykai, pagal kuriuos vertinama vizijos formuluot, yra bazins kompetencijos ir rinkos galimybs.
MISIJA - nusako pagrindines kryptis, kuri organizacija laikysis ateityje. J veikia:
1.
dalinink interesai,
2.
org kultra ir vadovavimo stilius,
3.
verslo etikos normos.
TIKSLAS-finansiniai ir strateginiai tixlai.
15. Maj ir vidutini moni ir reikm, j valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos.
Ma ir vidutini m reikm: stiprina atskir raj. ekonomik, skatina gamybini jg pltojimsi, nauj darbo
viet krimas, ipleia preki ir paslaug asortiment ir prekyb usienio alyse.
M VALDYMO METODAI - poveikio m, joje vykstantiems procesams bdai. Jie priklauso nuo valdymo lygio,
valdymo stiliaus, vadovo charakterio, pavaldini intelektualinio lygio ir kit veiksni.
Gamybiniai- techniniai: naudojamas m, kurios vykdo gamybin veikl, teikia paslaugas.

 Ekonominiai-socialiniai -poveikio m, jos padaliniams, kolektyvui, panaudojant econ-soc svertus-bdai.

Administraciniai (organizaciniai) -poveikio bdai, taikomi administracini santyki tarp atskir m padalini,
darbuotoj, vadov ir pavaldini, reglamentavimui bei koordinavimui.
Psichologiniai- psichin m bkl lemia viso kolektyvo darbo rezultatus.
16. Strateginiai sprendimai ir j alternatyvos.
Org strategija yra strateg spr, susijusi su v org perspektyvins pltros aspektais, visuma.
Skiriamos: A. Itekliais (iorins) B. Rinka pagrstos (vidins) strategini sprendim alternatyvos.
Sprendim primimas susieja m dabarties aplink su ateities veiksmais bei remiasi praeities patirtimi.
Standartiniams sprendimams bdingas ribotas ir fiksuotas alternatyv kiekis. Pradti reikia nuo inf rinkimo.
Visada reikt lyginti sprendim variantus su kriterijais.
17. Alternatyv vertinimas ir strategij parinkimas.
Alternatyv vertinimas(IR 12 KL). Alternatyvos vertinamos balais pagal kiekvien pageidaujam kriterij.
Vadovui reikia turti nuomon apie alternatyv parinkimo rizikingum.
18. mons kaip moni veiklos sistemos krimas ir posistemi formavimas.
Posistemiai:
1.
Produkto tobulinimo:
2.
Darbo valdymo:
3.
Darbo priemoni valdymo:
4.
Personalo vadybos:
5.
Darbo objekt valdymo:
Org produkto gamybos valdymo sistema:
1.
Ininerins vadybos: sudaryti reikiamas slygas produkto gamybai ir garantuoti technini D rim
laikymsi D procese.
2.
personalo vadybos: aprpinti org reikalingais darbuotojais ir pasiekti, kad jie naiai gamint kokybik
produkcij.
Pinig ir informacijos judjimui org valdyti iskirti posistemiai:
1.
Pinig arba finans valdymo:
2.
Informacijos valdymo:
19. mons krimo etap realizavimas.
Dauguma m sikuria naujai, naudodamos nuosavas ir skolintas las. Ar geriau sigyti veikiani m (maesn
rizika) ar sigyti nauj?
Etapai:
1.
mons vietos pasirinkimas
2.
mons registravimas
20. Valdymo sprendimai monje. Sprendim medis, kriterijai ir alternatyvs sprendimai.
Valdymo sprendim primimo tipai:
1.Programuojami (pasikartojantys, rutininiai): g. sutvarkyti smulkius reikalus , pvz., preki grinim;
2.Neprogramuojami (krybiniai): reikia svarbesniems spr, pvz. naujos mamenins parduotuvs vieta.
3.Pavieni specialist.
4.Kolektyviniai.
5.Binariniai: pateikiamos 2 diametraliai prieingos alternatyvos (paprastai pagal pobd konkuruojanios).
6. Daugiavarianiai: vadovas nustato kriterij rinkin, tada lygina alternatyvas, kaip jos atitinka kriterinius
reikalavimus.
7.Inovaciniai: vadovas susiduria su situacija, kai reikia pasirinkti, neturint aiki pan. alternatyv. Galimybs
nuo grups nari vaizduots.
8.Standartiniai - yra fiksuotas alternatyv skaiius.
SPRENDIM MEDIS leidia vairiais aspektais tikrinti galimas veiklos kryptis ir su jomis susijusius sprendim
takus. G.b. naudojamas alternatyvoms formuoti.
KRITERIJAI Spr pasirinkim pradedam nuo norim rezultat. Geriems sprendimams priimti reikia suskirstyt
pageidaujamus kriterijus pagal prioritetus. Paprasiausia -bal sistema. Priimant valdymo sprendimus
vadovaujamasi efektyvumo kriterijais.
Alternatyvs sprendimai:
Sprendim primimas - geriausio varianto i vis galim alternatyvi, suradimo procesas. Pagrindiniai principai:
visad reikt lygint sprendim variantus su kriterijais, niekad nelygint 1 sprendim varianto su kitu.

21. Alternatyv vertinimas. Sprendim ir naudingumo teorija.

Aternatyv vertinimas: galima taikyti ribins analizs metodus. Ribinje analizje rykiau iskiriami tiriamos
situacijos kintamieji dydiai, o vidutiniai ir pastovieji dydiai lieka antrame plane.
Sprendim teorija: ja vadovaujamasi konkreiuose valdymo sistem tyrimuose. Ud - susieti inias ir jas
susisteminti. Ji priklauso nuo problemos atsiradimo slyg.
Sprendim teorijos:
normatyvin
elgesio modelio
optimali sprendim teorijos.
Naudingumo teorija: statistini tikimybi paramos metodai, pagrsti rizikos priimant sprendimus analize.
Poir rizik rodo tipins pirmenybi kreivs. J rinkin sudaro: a) vengianiojo rizikos, b)asmenins kreivs.
Tik dalis vadov remiasi statistiniais rizikos vertinimo duomenimis. Todl sprendim primimo medyje vietoj
tikimybi siloma naudoti asmenines kreives.
23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.
PROGNOZAVIMAS kiekybins ir kokybins analizs procesas, numatantis galimas objekto (proceso) bsenas
ateityje. Fazs:
1.duomen rinkimas;
2. prognozs metodo parinkimas;
3. pats procesas ir proceso kontrol;
4. prognozs rezultat vertinimas;
5. prognozs tikslinimas.
Prognozavim galima nagrinti dviem aspektais:
1)objekt:
a) makroaplinkos - teisiniai, ek-niai, soc ir technolog veiksniai
b) akin apl - klientai, konkurentai ir t.t.
c)itekliai - moni, finansiniai ir materials
d) veiklos rezultatai - gamybos apimi augimas, realizavimas ir finansiniai rodikliai
2)metodai:
a) kiekybiniai
b) kokybiniai.
PLANAVIMAS - tai sumanym ir vyki veiksm numatymas ateiiai, j idstymas laiko poiriu.
operatyvinis,
taktinis,
strateginis.
Strateginis planavimas apibrti strateginius org tikslus ir veiksmus bei priemones j gyvendinimui.
Pagr. principai:
1. Realumo,
2. Kooperavimo ir koordinavimo,
3. Alternatyvinio planavimo galimybs;
4.Autorizuotumo, kai slaptinti dokumentai.
Planavimo proceso fazs:
a)Proceso inicijavimas.
b)Planavimo prielaid pabrimas;
c)Tiksl formavimas
d)Alternatyv nustatymas, vertinimas
e)Geriausios alternatyvos parinkimas
f)Atramini plan krimas
g)Plano gyvendinimas.
Planavimo procesas organizuojamas vytuokliniu principu.
ORGANIZAVIMAS - tam tikros veiklos atskir veiksm reglamentavimas, atlikimo bd ir tvarkos nustatymas
bei gyvendinimas. Gerinant organizavim rekomenduojama:
1)Parengti pareigybines instrukcijas;

2)Nustatyti darbo uduotis;

3)Parengti aiki vertinimo sistem;
4)Naudoti modulikai pagrstas valdymo organizacines struktras;
5)Vadovautis mokslo rekomenduotais spr primimo ir gyvendinimo modeliais;
6)rengiant darbo vietas bei organizuojant darbo proces vadovautis darbo humanizavimo principais ir
iuolaikinmis
22. Strategijos gyvendinimas: strategija ir struktros.
Strategijos ir struktros ryys yra nuoseklus: pirmiausia sukuriama strategija ir tik vliau apibriama firmos
struktra. Tradicikai firmos struktra daugiausia nagrinjama pavaldumo ir atsiskaitomybs aspektais. iuo
poiriu skiriami tokie 6 struktros tipai:
1.Maos firmos struktra;
2. Funkcin struktra;
3. Daugiaskyr struktra;
4.Kontroliuojanios kompanijos struktra;
5. Matricin struktra;
6. Novatorika struktra;
24. Strategijos gyvendinimas: strategini pokyi valdymas.
Strateginis valdymas - nuoseklus procesas, kai org laiku prisitaiko prie iorins aplinkos pokyi ir efektyviau
inaudoja savo iteklius. Organizaciniai pokyiai, kuriuos sukelia naujos strategijos gyvendinimas ir vadinami
strateginiais pokyiais - iniciatyvi nauj darbo metod, paieka.
Strateginius pokyius skirtingai aikina:
1.
Nustatytin metodologija - strateginiai pokyiai suprantami kaip strategijos gyvendinimo veiksmai,
kurie yra spr diegti naujai parengt ir patvirtint strategij rezultatas.
Pagrindiniai modeliai:
Trij stadij nustatytinis poiris;
Lewino modelis;
Kantero strategini pokyi valdymo pakopos:
1. Firmos identikumo pasikeitimas;
2.Perjimo ir koordinavimo problemos keiiantis firmos gyvenimo ciklo fazms.
3. Firmos politini aspekt kontrol;
Lewino modelis:
1. Dabartinio poirio atildymas;
2. Judjimas kit lygmen;
3. Poirio naujame lygmenyje ualdimas;
2. Pltotin metodologija -strateginiai pokyiai susiejami su str. krimu ir su veiksmais, kurie seka po to.
Strategini pokyi valdymo pltotiniai modeliai:
1. Mokymosi teorija: m nuolat siekia pokyi
2.
Strategini pokyi 5 veiksni teorija: apibendrino str pokyi valdymo m empirinius ir bendresnius
tyrimus.
26. Darbuotoj atranka ir karjeros planavimas.
Darbuotoj atrankos tikslai:

Nustatyti j tinkamum

Teisingai organizuoti apmokjim

Isiaikinti patirt, trkumus, privalumus

Darbuotoj darbinimo procedra:
1.darbinimo anketos pildymas
2.Pradinis riavimo pokalbis
3.Testavimas
4.Tyrimai u nugaros
5.Isamus atrankos pokalbis
6.Fizinis patikrinimas
7.Darbo pasilymas
Raytiniais testais stengiamasi isiaikinti kandidato interesus, gabumus ir protinius sugebjimus.
Isamus pokalbis. Pokalbio nepatikimum lemia skirtingi klausianiojo ir atsakinjamojo asmens tikslai.

Kai kurie vadovai naudoja reali darbo scen, kurios metu kandidatams rodomi nepatraukls ir
patrauklaus darbo aspektai.
27. Darbuotoj motyvavimas. Atlyginio organizavimas m. Apsirpinimas darbo itekliais
Motyvacija psichologin savyb, lemianti mogaus sipareigojimo laipsn.
Motyvavimas veiksmai, suadinantys elges norint pasiekti tiksl.
Motyvavimas pagal taikymo bd skirstomas ekonomin ir socialin psichologin.
Pagal MASLOW motyvavimas:
>poreiki teorija - m dirbti skatina poreikiai ir tenkindamas juos jis stengiasi savo darb atlikti gerai.
Poreiki Hierarchija (piramid):

Fiziologiniai

Saugumo

Bendravimo, socialiniai

Pripainimo

Saviraikos
>Principai:
nepatenkintas poreikis motyvuoja elgsen (patenkintas ne)
auktesnio lygio poreikiai ikyla tada, kai emesni poreikiai yra pakankamai patenkinti (visikai patenkinti
poreiki beveik nemanoma)
28. Strategijos gyvendinimas: Valdios ir autoriteto sveika.
VADOVO AUTORITETAS:
Autoritetas gali bti gyjamas tokiomis priemonmis kaip valdia: sakymais, baudomis, priespauda. Vadovasautoritarinis. Autoritetas gali remtis ir pasitikjimu, kompetencija, tikinjimu.
ASMENINIS AUTORITETAS.
Remiasi teisingumu ir nuoirdiais santykiais, mogiku elgesiu.
DALYKINIS AUTORITETAS.
Vadovas turi turti iskirtini ini, pasirengim ir patyrim, siekiant bendro aukto darbingumo. ia reikia:
1.
gero m painimo;
2.
optimalaus bendradarbi valdymo;
3.
pedagogikai teising darbo nurodym.
VALDIOS AUTORITETAS.
Vadovui suteikiamos tam tikros teiss, pareigos, atsakomyb ir kita parama, priklausanti nuo jo uimamos
pozicijos lygio m.
29. Valdymo stiliai j sveika ir valdymo kontrols ribos.
VALDYMO STILIUS tai vadovo poveikio pavaldiniui bdas, j valdant ir veikiant kryptingai.
AUTORITARINIS- kontroliuojama, baudiama. sakymas pagr valdymo forma.(Charizmatinis,
Patriarchalinis, Autokratinis, Biurokratinis)
KOOPERATINIS. Devizas svarbiau pagelbti, o ne bausti. Bendradarbis -partneris. Pagr valdymo formos:
uduotis ir nurodymas. Be formali grupi skyri, skatinamas ir neformali grupi krimasis.
LAISVAS. Darbuotojas kai k pats sprendia, kai kas jam nurodoma.
30. Darbo normavimas ir vertinimas monje.
DARBO NORMA tai nustatytos darbo laiko snaudos atskirai operacijai atlikti, esant tam tikrai technikai,
technologijai ir org.
Darbo normos:

Darbo snaud normos.

Darbo rezultat normos. (Idirbio norma, Normuotos uduotys)

Darbo normos atlieka vairias funkcijas:
1.
Jomis matuojamas darbas;
2.
Tai pradiniai planavimo bei kontrols duomenys;
3.
Jomis grindiamas operatyvinis m planavimas;
4.
Jos padeda apskaiiuoti nauj technologij, projektuojam ir diegiam nauj rengim, gamybos ir
darbo organizacijos efektyvum.

Yra 2 pagrindiniai darbo norm nustatymo metodai pagal darbo proceso tyrimus ir pagal normatyvus. LT
pramonje daniausiai normuojama pagal normatyvus. Isivysiusiose pasaulio alyse -darbo proceso tyrimais
(sugaitama daugiau laiko, taiau normos bna tikslesns).
Darbo vertinimas - nustatyti, u kur darb monje mokti daugiau, o u kur maiau.
Darb vertinimo metodai:
KOKYBINIO VERTINIMO:
1.
darb palyginimas Vertinti darbui maose m.
2.
darb klasifikavimas. Darbai klasifikuojami pagal kelet darbo umokesio lygi. Trkumas:
sunku aprayti tam tikr lyg terminais, pagal kuriuos bt lengva tiksliai priskirti darbus.
KIEKYBINIO VERTINIMO:
1.
darbo veiksni palyginimas; Darbai vertinami pagal ekspert parinktus svarbiausius reprezentacinio
turimo ir apmokjimo m darbus.
2.
vertinimo balai. nustatoma reliatyvi to darbo vert, darbus galima tiksliau vertinti. Da vertinami ie
veiksniai: kvalifikacija, pastangos, atsakomyb, darbo slygos.
32. Operatyvus svarbiausi monje vykstani proces valdymas vairiose monse.
Darbas pradedamas, kai m:

teisina savo egzistavim,

patalpos ir rengimai paruoti darbui,

parinkti darbuotojai ir sudarytos sutartys

gauti pirmieji usakymai, turimi jiems reikalingi gaviniai.

I vadybos poveiki isiskiria atlyginimas, nes m turi numatyti darbuotojams darbo umokesio kompensacijas
tais atvejais, kai vykus dideliems nepalankiems pokyiams j alga turt smarkiai sumati.
35. Darbo proces organizavimo ypatumai didelse bei maose ir vidutinse monse. Personalo vadyba.
PERSONALO VADYBA.
Personal sudaro v. sieki motyvacijos m. Personalo vaidmens augim takoja kompiuterizavimas.
1)Personalo organizavimas:
2)P valdymas:
Vienas svarbiausi veiksni savs ir kit supratimas darbe.
m. elgsen nulemia:
1)asmenyb, gimta ir ivystyta
2) gebjimai, kuriuos jis gim ir imoko
3) paira, kuria gijo ir ivyst
4) motyvai, kuriuos gijo ar ivyst.
i teor ivyst Froidas -m energija veikia elges.
Nuostatos-gytas ar imoktas nusistatymas manomais bdais atsiliepti stimul.
Vertybs- nuostat sist., sutinkamai su kuriomis, + ar - vertinami stimulai.
Nuostat formavim veikia mokykla eima ir pati asmenyb.
Visumoje darbas su personalu apima:
1)esamos bkls analiz
2)m. socialins politikos formavim
3)darbo su personalu programos sudarymas:
Sistem btina iskirstyti ir vertikaliais posistemiais:
1)darbas su darbininkais.
2)d.su vadovais
3)specialist ugdymo
4)m. usienio politikos.
5)darbinio ir krybinio aktyvumo ugdymo
6)darbuot. pasitenkinimo
7)komunikacij.
8)inf tkms
9)inf apdorojimo.
iuolaikin personalo vadybos koncepcija vadovaujasi iais principais:

 interes suderinamumo;
partnerysts;
kvalifikacijos ir atsakomybs;
personalo augimo;
optimali darbo slyg;
automatizavimo;
humanizmo;
ekonomikumo.
33. Darbo proces valdymas maose ir vidutinse monse.
Darbo proces valdymas turi utikrinti aukt gamybos efektyvum. Pagr vaidmuo tenka personalo planavimui,
pasirinkimui, motyvacijai ir darbo naumo didinimo klausimams.
Darbo proces valdymas:
1.
m personalo;
2.
darbuotoj poreikio planavimo;
3.
darbo umokesio organizavimo;
4.
darbo naumo;
5.
darbo normavimo.
36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybs bruoai bei j taka produktyvumui.
Vadovavimo stiliai: Autokratinis, Demokratinis, Liberalus.
Vad stilius -prasta vadovo elgesio maniera su pavaldiniais, siekiant suadinti nor gerai dirbti gyvendinant
usibrtus tikslus. Autokrat vadovas - turi pakankamai valdios, sugeba j parodyti ir panaudoti pavaldiniams.
Pagal McGregor jis remiasi tokiomis priel:
1.
m stengiasi isisukti nuo darbo
2.
m stengiasi isisukti nuo atsakomybs.
3.
m nori bti apginti nuo negand.
4.
priversti m gerai kokybikai dirbti btina prievarta, kontrol ir baims grsm.
Demokratas mano:
1.
darbo sl geros, m gerai dirba.
2.
m priima org tikslus ir kontroliuoja savo darb, siekiant tikslus gyvendinti.
3.
apdovanojimo f-j susieja su org tikslais
4.
stengiasi visus org narius traukti krybin D.
Jis decentralizuoja valdi. Skatina darbuotoj savarankikum. Paliekama kontrols f-ja patiems
dirbantiesiems. Vadovas protingai reaguoja kritik ir yra komandos narys.
Liberalus vadovas:
1.
Min kiasi darbuotojo veikl ir nra atsakingas u komandos klaidas
2.
Svarbiausia asmenin ramyb. Bijo rizikuoti
3.
Trksta pasitikjimo, nedemonstruoja valdios.
Vadovavimo teorijos:
Teorija X ~ autokratinis.
Teorija Y ~demokratinis
Teorija Z ~liberalus. Pagal j vadovas nra toks abejingas org veiklai.
Vadovo ir org valdymo efektyvumas:
1.santykiai tarp vadovo ir org nari- pasitikjimas vadovu, dirbanij lojalumas
2.
gamybini uduoi struktra, j formulavimo aikumas, konkretumas ir glaustumas.
3.
pareigybi galiojimai.
37. Biheivioristins (elgsenos) valdymo mokyklos esm ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.
Komanda moni grup, susitelkusi vienam tikslui ir visus savo gdius panaudojanti tam tikslui pasiekti.(E)
Komand rys:
-Problem sprendimo- 5-12 m.
-Savivaldios 10-15 moni, kurie perima savo buvusi tiesiogini vadov pareigas
-Tarpfunkcins
-Virtualios komandos (PC)
GRUPS IR KOMANDOS SKIRTUMAI

GRUP - Vienintelis aikus lyderis; Kiekvienas atsako tik u save; Kiekvienas dirba nesiderindamas prie kit;
Atsakomyb prisiima tik u asmeninius darbus.
KOMANDA - Vadovavim dalijasi visi komandos nariai; Kiekvienas atsako u save ir u kitus; Kiekvienas
prisiderina prie kit komandos veiksm; Bendra atsakomyb u komandinius rezultatus.
Komandin veikla tinka, kai:
-Veikla reikalauja inf, ini, sugebjim.
-Spr reikalauja vairi idj ir papildym;
-Bendras spr utikrina jo gyvendinim.
Individuali veikla labiau tinka:
-Paprastiems, kasdieniniams spr.
-Sunkiai kitiems paaikinamoms problemoms sprsti;
-Problemoms, turinioms logik, subtili prieast.
38. moni darbinio ir krybinio aktyvumo ugdymas. Komandinio darbo privalumai.
Personalo ugdymas tampa viena prioritetini krypi, o darbuotoj ugdymo ilaidos prilyginamos investicijoms,
kurios duos vaisius ateityje. Formuojant personalo ugdymo strategij:
1.
Tikslai turi bti formuluojami atsivelgiant m ir j darbuotoj interesus.
2.
Sistema kuriama remiantis principais.
3.
Konkreios programos sudarymas.
4.
Programos eigos vertinimas.
39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripainimo ir skatinimo bdai ir j vaidmuo.
Darbo normavimas. Reikia, kad D bt paskirstyti taip, kad D procesas vykt nenutrkstamai. Skiriamos laiko,
idirbio ir darbuot sk darbo normos.
Normavimo metod gr: 1)patyriminiai - statistiniai; teisina praeity susiklosiusi situac ir visas padarytas
klaidas. 2)analitiniai-skaiiuotiniai: skaiiuotinai didelis j palengvinimas- akiniai sustambinti atskir veiklos
ri normatyvai.
Darbo vertinimas. T.b. orientuotas D atlikim, rez, tiksl pasiekim. Tikslai: itekli paskirstymas, darbuotoj
atlyginimas, grtamosios inf pateikimas jiems, teisingumo palaikymas, darbuot kvalif tobulinimas, lygi
galimybi nuostatos realizavimas.
Prof P.Vanagas 4 vert metodus: 2 kokybinio vert kiti 2kiekybinio vert:
1)D palyginimo ini ir patirties vertinims
2)D klasifikavimo suskirstymas lygais.
3)D veiksni palyginimo4)vertinimo balais-pagrstas
Daugybje usienio m egzistuoja pakilimo pareigose sistema.
Skatinimo bdai ir j vaidmuo:
1)grupinis darbas- didinant motyvacij;
2)D apmokjimo sist: nealika, laiku. 3)rodomas dmesys darbuotojui
4)D vertinimas;
5)karjeros galimybs;
6)fiz ir soc saugumas
40. Komunikacij vaidmuo valdyme. Komunikacij ypatybs vairiose monse.
Inf keiiamasi kiekvienoje org ir iame procese pasitaiko problem, barjer ir trukdym (ikreipta inf
perdavinjant).
Komunikacija Pagal klasikin poir -valdymo rankis skirtas vadovo sakymams ir instrukcijoms perduoti.
iuolaikiniu poiriu procesas, vienijantis visus organizacij sudaranius elementus ir nukreipiantis j veiksmus
vieningo tikslo siekim.
Komunikacijos formos:
1.
Dviej individ kom.
2.
Individo grups kom.
3.
Grupi kom.
Komunikacijos tipai:
1.
Verbalin neverbalin
2.
Formali neformali
3.
Vertikali horizontali
Pagr kom. elementai:

1.
Siuntjas kom proceso altinis
2.
Gavjas. Atkoduoja siuntjo praneim. Priklauso nuo gavjo patirties, ini, asmenini savybi bei
lkesi.
3.
Praneimas. Sudaro verbaliniai ir neverbaliniai simboliai. Bna: formals (priklauso nuo org struktros)
ir neformals (skleidia gandus).
4.
Informacijos kanalas.
5.
Grtamasis ryys Pagr f-ja padti komunikatoriui priderinti savo praneim prie gavjo poreiki ir
reakcijos.
6.
Suvokimas.
7.
Trukdymai. Skirtingos inf siuntjo gavjo prielaidos, komunikacijos gebjimai bei semantika.
41. Konfliktai, j prieastys, raidos etapai bei j sprendimo bdai.
KONFLIKTAS padeda isiaikinti skirtingas pairas, duoda papildomos inf nutarimams priimti.
funkcinis,
didinantis organizacijos veiksmingum
disfunkcinis - mainantis j.
Konflikt tipai:
1.
Vidinis- kai yra moni nepasitenkinimas darbu, nepasitikjimas.
2.
Asmeninis- kai nesutampa asmeniniai poiriai tarp vadov.
3.
Asmens konfliktas su grupe- 1 narys uima skirting pozicij nei visa grup ir nesilaiko grups
elgesio norm.
4.
Konfliktas tarp grupi.
Pagr prieastys:
riboti itekliai ir j paskirstymas,
skirtingi tikslai,
vertybi ir elgesio samprata,
organizacijos valdymo struktra,
isilavinimas,
nemokjimas bendrauti su monmis,
Konflikt sprendimo bdai:
1.
Struktriniai - reikalavimai darbui ir j isiaikinimas, darb koordinavimas ir integravimas bei
bendrj tiksl nurodymai.
2.
Asmeniniai kompromisas, vengimas vystyti konflikt..
42. Organizacijos kultra ir verslo etika. Dorovs princip taikymas vadyboje.
Org kultra yra vienod sitikinim sistema, iskirianti i org i kit.
Savybs, perteikianios org kultr:
1.
novatorikumas ir rizika;
2.
dmesys detalms;
3.
orientavimasis rezultatus/ mones/ komandas.
4.
agresyvumas;
5.
stabilumas.
Kultra org atlieka ias funkcijas:
1.
apibria ribas
2.
org nariams teikia tapatumo jausm;
3.
padeda ugdyti atsidavim
4.
sustiprina socialins sistemos stabilum;
5.
formuoja darbuotoj elgsen.
Tarpusavio santyki taisykli visuma vadinama valdymo santyki etika.
45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.
Laiko praradimo prieastys:
1.
vairs trukdymai;
2.
nereikalingas popierizmas;
3.
negebjimas nustatyti prioritet;
4.
nemokjimas deleguoti uduoi;
5.
atidliojimas ir delsimas;

6.
neorganizuotumas;
Vadovams:
1.
darymas tai, kas skubu, o ne kas svarbu;
2.
neaiki atsakomyb;
3.
negebjimas parinkti personalo;
4.
koordinavimo stoka;
5.
negebjimas priimti sprendim;
6.
standart stoka;
7.
per didel kontrol;
8.
orientavimasis problemas, o ne galimybes.
Laiko planavimo taisykls:
nepamirkite nenumatyt darb;
skirti planavimui 1% planuojamo laiko;
teisingai nustatyti prioritetus;
planuoti veikl pagal ud svarbum;
planuoti darbo dien i vakaro;
realiai vertinti savo galimybes;
neatidlioti darb;
vengti ilg pertrauk;
nustatyti realius terminus ir skaidyti uduotis.

5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esm ir metodologijos. Endriu strategija ilgalaiki sprendim

apimani visas organizacijos veiklos srities visuma.Hoffer strategija galim atlikti problem irykinimas,
vertinimas ir sprendim j likvidavimo primimas. Konkurencins strategijos pranaumas organizacijos.
Skiriami du prognozavimo tipai: genetinis ir normatyvinis (tikslinis). Rengiant strategij, vertinamos
organizacijos silpnybs ir stiprybs, jos iorins galimybs ir grsm. Skiriamos trys strateginio valdymo proceso
stadijos: strategin analiz, strategijos formavimas, strategijos gyvendinimasOrganizacijose turiniose
hierarchin sistem, vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos: i viraus emyn, i apaios vir,
integruota. Yra iskiriamos dar dvi strateginio valdymo metodologijos: nustatytin ir pltotin, kuri kiekvien
apima tarpusavyje susijusi strategijos teorij visum. Nustatytinoje iskiriamos tokios strategijos teorijos klass:
pelno didinimu pagrsta, itekliais pagrsta ir kultrin. Jos pagrindiniai pranaumai yra: kompleksikumas,
loginis nuoseklumas ir baigtumas, bendra strategijos alternatyv lyginimo baz, kompleksins kontrols
galimybs, sukauptas didelis praktinis patyrimas. Sunkumai yra: ribotos prognozavimo galimybs, atsiejant
strategijos krimo ir gyvendinimo strategijas, naudojant formalias planavimo procedras, trumpalaiki interes
ignoravimas. Pltotinje iskiriamos 4 teorijos klass pagrstos: ilikimu, neapibrtumu, derybomis, painimu.
Pranaumai yra: lankstumas, nebtinumas prognozuoti situacij, galimyb visapusikai aprpti su mogaus
veiksniu susijusius aspektus. Sunkumai yra: nedidel praktinio taikymo patirtis, i anksto aprobuot ilgalaiki
strategini projekt kai kuriose akose btinyb, kontrols sudtingumas. Abiem metodologijom bdingi ir
trkumai ir pranaumai, j tarpusavio derinimas leidia pasiekti efektyvesn strategin proces praktikoje.
Operatyvus moni valdymo turinys priklauso nuo mons veiklos vairovs, o j g. apibdint skirtingai-pagal
kriterijus. Statistika skirsto mones pagal veiklas-pramons, statyba, transportavimo, aptarnavimo sfera. Prof.
S.Butkus silo mones skirstyti pagal iuos kriterijus: pagal produkto padarymo cikl; pagal produktus; pagal
technologij r; pagal veiklos element stacionarum; pagal panaudojamus energijos altinius; pagal produkt
patvarum: Pagal prof. Butk skiriamos 3 struktros posistems: 1)produkto darymo (gamybos procesas);
2)aptarnavimo (pagalbiniai cechai, pagrindini gamini aptarnavimas); 3)vadybos (administracijos valdymo
personalas).
34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese. Gamybos proceso tobulinimas yra
glaudiai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinti
aib variant. Todl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams
priimti.Automatizuoto projektavimo sist. padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus.
Automatizuota sist. geriau valdo vis rengim darb, kas labai didina gamybos lankstum. Visa darb spartina
naujos technologijos.
Statybos projektas tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo maesniais itekliais ir per tam tikr laik. Priem
projektui gyvendinti ir statybos procesai i dalies vieni nuo kit. Vykdydami statybos proces vadovai turi kiek
manoma laikytis laiko biudeto. Tam geriausia priem statybos eigos, darb planavimas taikant tinkinio
planavimo ir valdymo sistem. Norint valdyti vis proces reikia nuolat atsivelgti svarbius pokyius, turinius
takos projekto tikslo gyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais btina kontroliuoti statybos eig. Norint geriau
vykdyti visa proces reikia kuo optimaliau parinkti projekto organizacij bei nuolatos atnaujinti ir analizuoti
informacij apie vis statybos proces.
43 Krizi vadyba. Krizi prieastys ir moni vertinimo metodai. moni restruktrizavimas ir bankrotas, kaip
krizs veikimo bdai.
Krizi vadyba nagrinja krizi ris, j susidarymo etapus, krizi veikimo modelius ir moni restruktrizavim.
Kriz- tai atsitiktini ar tam tikr vystymosi procese susiformavusi veiksni slygotas kritinis momentas, kuris
paeidia normal sistemos funkcionavim, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizs idinys danai
yra lokalus, taiau laiku nepastebjus negerovi poymiai gali apimti ir vis sistem. Susidarius krizinei
situacijai, lig iol vykdyta mons strategija tampa beprasm btina i esms perirti veiksmus. Katastrofa
arba bankrotas yra paskutin krizins situacijos stadija, reikianti sistemos lugim.
Pagrindins krizs prieastys
1 Nepakankama planavimo ir rinkos informacija
2 Netinkama mons koncepcija
3 Netinkamas mons idstymas
4Netinkama mons gamybin struktra
5Probleminis mons dydis
6Marketingo trkumai

7Gamybos sunkumai
8Aprpinimo ir logistikos sunkumai
9Personalo problemos
10Investicij sunkumai
11Tyrim ir diegimo problemos
12Kapitalo trkumas
13Planavimo ir kontrols sunkumai
44. Konfliktai. Konfliktu vad nesutarimas tarp 2 ar daugiau pusi. Pusmis g.b. atsitiktiniai mons, atskira
organizacija arba valstyb. Visos puss stengiasi, kad bt priimtas j poiris ir trukdo tai padaryti kitoms
pusms. Paprastai mons galvoja, kad ginai susieti su pykiu, ginais, agresija, ir todl j reikia vengti. Pagal
paskutines dabartines pairas konfliktai gali ikilti ir gerai valdomoje organizacijoje. O kartais jie ir pageidautini.
Jie padeda isiaikinti skirtingas pairas, duoda papildomos inf nutarimams priimti, suaktyvina vadybin darb.
Tuo bdu konfliktas g.b. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingum, ir disfunkcinis - mainantis j.
Iskiriami 4 pagrindiniai konflikt tipai:
1. vidinis
2. asmeninis
3. asmens konfliktas su grupe
4. konfliktas tarp grupi.
Vidinis konfliktas kyla, kai darbui keliami prietaringi reikalavimai, kai yra moni nepasitenkinimas darbu,
nepasitikjimas, stresai. Asmeninis konfliktas atsiranda, kai nesutampa asmeniniai poiriai tarp dviej ar keli
vadov. Asmens konfliktas su grupe kyla, kai vienas narys uima skirting pozicij nuo priimtos visos grups
pozicijos ir nesilaiko grups elgesio norm. Daniausiai pasitaiko konfliktai tarp oficiali ir neoficiali grupi.
Vis ri konflikt pagrindins prie: riboti itekliai ir j paskirstymas, tarpusavio priklausomyb, skirtingi
tikslai, vertybi ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktra, isilavinimas, nemokjimas bendrauti su
monmis, neteisinga, nelaiku pateikta informacija ir kt.
Konfl spr bdai. Praktikai konfliktams valdyti naud keli bdai, kuriuos galima suskirstyti 2 gr:
1. struktriniai; apima reikalavimus darbui ir j isiaikinim, darb koordinavim ir integravim, atlyginimo u
darb sistem, bei bendrj tiksl nurodymus.
2. asmeniniai tai konflikto velninimas, kompromisas, vengiamas vystyti konflikt ir kt.
Dorovs princip taikymas vadyboje. Etika yra m dorovinio elgesio, norm, pareig visuomens ir vienas kito
atvilgiu sist.. Iskiriamos atskiros etikos rys pagal moni veiklos sritis: profesin etika - norm,
reguliuojani moni elges, visuma, priklauso atitinkamai visuomens grupei arba tam tikrai profesijai.

1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.

2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.
3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos.
4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.
6. Visuotins kokybs vadybos ir harmoningosios pltros esminiai principai.
7. Aplinkos ir strategij sveika. Alternatyvins strategijos ir j atranka.
8. mons strategijos formavimas.
9. Analiz
10. Prognozavimas
11. Itekliai ir strategija. Katai ir j mainimo keliai monse.
12. Finans itekli valdymas.
13. Organizacijos esm, tipai.
14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.
15. Maj ir vidutini moni ir reikm, j valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos.
16. Strateginiai sprendimai ir j alternatyvos.
17. Alternatyv vertinimas ir strategij parinkimas.
18. mons kaip moni veiklos sistemos krimas ir posistemi formavimas.
19. mons krimo etap realizavimas.

20. Valdymo sprendimai monje. Sprendim medis, kriterijai ir alternatyvs sprendimai.

21. Alternatyv vertinimas. Sprendim ir naudingumo teorija.
23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.
22. Strategijos gyvendinimas: strategija ir struktros.
24. Strategijos gyvendinimas: strategini pokyi valdymas.
26. Darbuotoj atranka ir karjeros planavimas.
27. Darbuotoj motyvavimas. Atlyginio organizavimas m. Apsirpinimas darbo itekliais 28. Strategijos
gyvendinimas: Valdios ir autoriteto sveika.
29. Valdymo stiliai j sveika ir valdymo kontrols ribos.
30. Darbo normavimas ir vertinimas monje.
32. Operatyvus svarbiausi monje vykstani proces valdymas vairiose monse.
35. Darbo proces organizavimo ypatumai didelse bei maose ir vidutinse monse. Personalo vadyba.
33. Darbo proces valdymas maose ir vidutinse monse.
36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybs bruoai bei j taka produktyvumui.
37. Biheivioristins (elgsenos) valdymo mokyklos esm ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.
39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripainimo ir skatinimo bdai ir j vaidmuo.
40. Komunikacij vaidmuo valdyme. Komunikacij ypatybs vairiose monse.
41. Konfliktai, j prieastys, raidos etapai bei j sprendimo bdai.
42. Organizacijos kultra ir verslo etika. Dorovs princip taikymas vadyboje.
45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.
5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esm ir metodologijos
34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese
43 Krizi vadyba
44. Konfliktai. Konfliktu

5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esm ir metodologijos. Endriu strategija ilgalaiki sprendim

apimani visas organizacijos veiklos srities visuma.Hoffer strategija galim atlikti problem irykinimas,
vertinimas ir sprendim j likvidavimo primimas. Konkurencins strategijos pranaumas organizacijos.
Skiriami du prognozavimo tipai: genetinis ir normatyvinis (tikslinis). Rengiant strategij, vertinamos
organizacijos silpnybs ir stiprybs, jos iorins galimybs ir grsm. Skiriamos trys strateginio valdymo proceso
stadijos: strategin analiz, strategijos formavimas, strategijos gyvendinimasOrganizacijose turiniose
hierarchin sistem, vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos: i viraus emyn, i apaios vir,
integruota. Yra iskiriamos dar dvi strateginio valdymo metodologijos: nustatytin ir pltotin, kuri kiekvien
apima tarpusavyje susijusi strategijos teorij visum. Nustatytinoje iskiriamos tokios strategijos teorijos klass:
pelno didinimu pagrsta, itekliais pagrsta ir kultrin. Jos pagrindiniai pranaumai yra: kompleksikumas,
loginis nuoseklumas ir baigtumas, bendra strategijos alternatyv lyginimo baz, kompleksins kontrols
galimybs, sukauptas didelis praktinis patyrimas. Sunkumai yra: ribotos prognozavimo galimybs, atsiejant
strategijos krimo ir gyvendinimo strategijas, naudojant formalias planavimo procedras, trumpalaiki interes
ignoravimas. Pltotinje iskiriamos 4 teorijos klass pagrstos: ilikimu, neapibrtumu, derybomis, painimu.
Pranaumai yra: lankstumas, nebtinumas prognozuoti situacij, galimyb visapusikai aprpti su mogaus
veiksniu susijusius aspektus. Sunkumai yra: nedidel praktinio taikymo patirtis, i anksto aprobuot ilgalaiki
strategini projekt kai kuriose akose btinyb, kontrols sudtingumas. Abiem metodologijom bdingi ir
trkumai ir pranaumai, j tarpusavio derinimas leidia pasiekti efektyvesn strategin proces praktikoje.
Operatyvus moni valdymo turinys priklauso nuo mons veiklos vairovs, o j g. apibdint skirtingai-pagal
kriterijus. Statistika skirsto mones pagal veiklas-pramons, statyba, transportavimo, aptarnavimo sfera. Prof.
S.Butkus silo mones skirstyti pagal iuos kriterijus: pagal produkto padarymo cikl; pagal produktus; pagal
technologij r; pagal veiklos element stacionarum; pagal panaudojamus energijos altinius; pagal produkt
patvarum: Pagal prof. Butk skiriamos 3 struktros posistems: 1)produkto darymo (gamybos procesas);
2)aptarnavimo (pagalbiniai cechai, pagrindini gamini aptarnavimas); 3)vadybos (administracijos valdymo
personalas).

34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese. Gamybos proceso tobulinimas yra
glaudiai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinti
aib variant. Todl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams
priimti.Automatizuoto projektavimo sist. padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus.
Automatizuota sist. geriau valdo vis rengim darb, kas labai didina gamybos lankstum. Visa darb spartina
naujos technologijos.
Statybos projektas tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo maesniais itekliais ir per tam tikr laik. Priem
projektui gyvendinti ir statybos procesai i dalies vieni nuo kit. Vykdydami statybos proces vadovai turi kiek
manoma laikytis laiko biudeto. Tam geriausia priem statybos eigos, darb planavimas taikant tinkinio
planavimo ir valdymo sistem. Norint valdyti vis proces reikia nuolat atsivelgti svarbius pokyius, turinius
takos projekto tikslo gyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais btina kontroliuoti statybos eig. Norint geriau
vykdyti visa proces reikia kuo optimaliau parinkti projekto organizacij bei nuolatos atnaujinti ir analizuoti
informacij apie vis statybos proces.
43 Krizi vadyba. Krizi prieastys ir moni vertinimo metodai. moni restruktrizavimas ir bankrotas, kaip
krizs veikimo bdai.
Krizi vadyba nagrinja krizi ris, j susidarymo etapus, krizi veikimo modelius ir moni restruktrizavim.
Kriz- tai atsitiktini ar tam tikr vystymosi procese susiformavusi veiksni slygotas kritinis momentas, kuris
paeidia normal sistemos funkcionavim, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizs idinys danai
yra lokalus, taiau laiku nepastebjus negerovi poymiai gali apimti ir vis sistem. Susidarius krizinei
situacijai, lig iol vykdyta mons strategija tampa beprasm btina i esms perirti veiksmus. Katastrofa
arba bankrotas yra paskutin krizins situacijos stadija, reikianti sistemos lugim.
Pagrindins krizs prieastys
1 Nepakankama planavimo ir rinkos informacija
2 Netinkama mons koncepcija
3 Netinkamas mons idstymas
4Netinkama mons gamybin struktra
5Probleminis mons dydis
6Marketingo trkumai
7Gamybos sunkumai
8Aprpinimo ir logistikos sunkumai
9Personalo problemos
10Investicij sunkumai
11Tyrim ir diegimo problemos
12Kapitalo trkumas
13Planavimo ir kontrols sunkumai
44. Konfliktai. Konfliktu vad nesutarimas tarp 2 ar daugiau pusi. Pusmis g.b. atsitiktiniai mons, atskira
organizacija arba valstyb. Visos puss stengiasi, kad bt priimtas j poiris ir trukdo tai padaryti kitoms
pusms. Paprastai mons galvoja, kad ginai susieti su pykiu, ginais, agresija, ir todl j reikia vengti. Pagal
paskutines dabartines pairas konfliktai gali ikilti ir gerai valdomoje organizacijoje. O kartais jie ir pageidautini.
Jie padeda isiaikinti skirtingas pairas, duoda papildomos inf nutarimams priimti, suaktyvina vadybin darb.
Tuo bdu konfliktas g.b. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingum, ir disfunkcinis - mainantis j.
Iskiriami 4 pagrindiniai konflikt tipai:
5. vidinis
6. asmeninis
7. asmens konfliktas su grupe
8. konfliktas tarp grupi.
Vidinis konfliktas kyla, kai darbui keliami prietaringi reikalavimai, kai yra moni nepasitenkinimas darbu,
nepasitikjimas, stresai. Asmeninis konfliktas atsiranda, kai nesutampa asmeniniai poiriai tarp dviej ar keli
vadov. Asmens konfliktas su grupe kyla, kai vienas narys uima skirting pozicij nuo priimtos visos grups
pozicijos ir nesilaiko grups elgesio norm. Daniausiai pasitaiko konfliktai tarp oficiali ir neoficiali grupi.
Vis ri konflikt pagrindins prie: riboti itekliai ir j paskirstymas, tarpusavio priklausomyb, skirtingi

tikslai, vertybi ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktra, isilavinimas, nemokjimas bendrauti su
monmis, neteisinga, nelaiku pateikta informacija ir kt.
Konfl spr bdai. Praktikai konfliktams valdyti naud keli bdai, kuriuos galima suskirstyti 2 gr:
3. struktriniai; apima reikalavimus darbui ir j isiaikinim, darb koordinavim ir integravim, atlyginimo u
darb sistem, bei bendrj tiksl nurodymus.
4. asmeniniai tai konflikto velninimas, kompromisas, vengiamas vystyti konflikt ir kt.
Dorovs princip taikymas vadyboje. Etika yra m dorovinio elgesio, norm, pareig visuomens ir vienas kito
atvilgiu sist.. Iskiriamos atskiros etikos rys pagal moni veiklos sritis: profesin etika - norm,
reguliuojani moni elges, visuma, priklauso atitinkamai visuomens grupei arba tam tikrai profesijai.

1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.

2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.
3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos.
4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.
6. Visuotins kokybs vadybos ir harmoningosios pltros esminiai principai.
7. Aplinkos ir strategij sveika. Alternatyvins strategijos ir j atranka.
8. mons strategijos formavimas.
9. Analiz
10. Prognozavimas
11. Itekliai ir strategija. Katai ir j mainimo keliai monse.
12. Finans itekli valdymas.
13. Organizacijos esm, tipai.
14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.
15. Maj ir vidutini moni ir reikm, j valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos.
16. Strateginiai sprendimai ir j alternatyvos.
17. Alternatyv vertinimas ir strategij parinkimas.
18. mons kaip moni veiklos sistemos krimas ir posistemi formavimas.
19. mons krimo etap realizavimas.
20. Valdymo sprendimai monje. Sprendim medis, kriterijai ir alternatyvs sprendimai.
21. Alternatyv vertinimas. Sprendim ir naudingumo teorija.
23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.
22. Strategijos gyvendinimas: strategija ir struktros.
24. Strategijos gyvendinimas: strategini pokyi valdymas.
26. Darbuotoj atranka ir karjeros planavimas.
27. Darbuotoj motyvavimas. Atlyginio organizavimas m. Apsirpinimas darbo itekliais 28. Strategijos
gyvendinimas: Valdios ir autoriteto sveika.
29. Valdymo stiliai j sveika ir valdymo kontrols ribos.
30. Darbo normavimas ir vertinimas monje.
32. Operatyvus svarbiausi monje vykstani proces valdymas vairiose monse.
35. Darbo proces organizavimo ypatumai didelse bei maose ir vidutinse monse. Personalo vadyba.
33. Darbo proces valdymas maose ir vidutinse monse.
36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybs bruoai bei j taka produktyvumui.
37. Biheivioristins (elgsenos) valdymo mokyklos esm ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.
39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripainimo ir skatinimo bdai ir j vaidmuo.
40. Komunikacij vaidmuo valdyme. Komunikacij ypatybs vairiose monse.
41. Konfliktai, j prieastys, raidos etapai bei j sprendimo bdai.
42. Organizacijos kultra ir verslo etika. Dorovs princip taikymas vadyboje.
45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.
5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esm ir metodologijos
34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese
43 Krizi vadyba
44. Konfliktai. Konfliktu

5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esm ir metodologijos. Endriu strategija ilgalaiki sprendim

apimani visas organizacijos veiklos srities visuma.Hoffer strategija galim atlikti problem irykinimas,
vertinimas ir sprendim j likvidavimo primimas. Konkurencins strategijos pranaumas organizacijos.
Skiriami du prognozavimo tipai: genetinis ir normatyvinis (tikslinis). Rengiant strategij, vertinamos
organizacijos silpnybs ir stiprybs, jos iorins galimybs ir grsm. Skiriamos trys strateginio valdymo proceso
stadijos: strategin analiz, strategijos formavimas, strategijos gyvendinimasOrganizacijose turiniose
hierarchin sistem, vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos: i viraus emyn, i apaios vir,
integruota. Yra iskiriamos dar dvi strateginio valdymo metodologijos: nustatytin ir pltotin, kuri kiekvien
apima tarpusavyje susijusi strategijos teorij visum. Nustatytinoje iskiriamos tokios strategijos teorijos klass:
pelno didinimu pagrsta, itekliais pagrsta ir kultrin. Jos pagrindiniai pranaumai yra: kompleksikumas,
loginis nuoseklumas ir baigtumas, bendra strategijos alternatyv lyginimo baz, kompleksins kontrols
galimybs, sukauptas didelis praktinis patyrimas. Sunkumai yra: ribotos prognozavimo galimybs, atsiejant
strategijos krimo ir gyvendinimo strategijas, naudojant formalias planavimo procedras, trumpalaiki interes
ignoravimas. Pltotinje iskiriamos 4 teorijos klass pagrstos: ilikimu, neapibrtumu, derybomis, painimu.
Pranaumai yra: lankstumas, nebtinumas prognozuoti situacij, galimyb visapusikai aprpti su mogaus
veiksniu susijusius aspektus. Sunkumai yra: nedidel praktinio taikymo patirtis, i anksto aprobuot ilgalaiki
strategini projekt kai kuriose akose btinyb, kontrols sudtingumas. Abiem metodologijom bdingi ir
trkumai ir pranaumai, j tarpusavio derinimas leidia pasiekti efektyvesn strategin proces praktikoje.
Operatyvus moni valdymo turinys priklauso nuo mons veiklos vairovs, o j g. apibdint skirtingai-pagal
kriterijus. Statistika skirsto mones pagal veiklas-pramons, statyba, transportavimo, aptarnavimo sfera. Prof.
S.Butkus silo mones skirstyti pagal iuos kriterijus: pagal produkto padarymo cikl; pagal produktus; pagal
technologij r; pagal veiklos element stacionarum; pagal panaudojamus energijos altinius; pagal produkt
patvarum: Pagal prof. Butk skiriamos 3 struktros posistems: 1)produkto darymo (gamybos procesas);
2)aptarnavimo (pagalbiniai cechai, pagrindini gamini aptarnavimas); 3)vadybos (administracijos valdymo
personalas).
34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese. Gamybos proceso tobulinimas yra
glaudiai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinti
aib variant. Todl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams
priimti.Automatizuoto projektavimo sist. padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus.
Automatizuota sist. geriau valdo vis rengim darb, kas labai didina gamybos lankstum. Visa darb spartina
naujos technologijos.
Statybos projektas tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo maesniais itekliais ir per tam tikr laik. Priem
projektui gyvendinti ir statybos procesai i dalies vieni nuo kit. Vykdydami statybos proces vadovai turi kiek
manoma laikytis laiko biudeto. Tam geriausia priem statybos eigos, darb planavimas taikant tinkinio
planavimo ir valdymo sistem. Norint valdyti vis proces reikia nuolat atsivelgti svarbius pokyius, turinius
takos projekto tikslo gyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais btina kontroliuoti statybos eig. Norint geriau
vykdyti visa proces reikia kuo optimaliau parinkti projekto organizacij bei nuolatos atnaujinti ir analizuoti
informacij apie vis statybos proces.
43 Krizi vadyba. Krizi prieastys ir moni vertinimo metodai. moni restruktrizavimas ir bankrotas, kaip
krizs veikimo bdai.
Krizi vadyba nagrinja krizi ris, j susidarymo etapus, krizi veikimo modelius ir moni restruktrizavim.
Kriz- tai atsitiktini ar tam tikr vystymosi procese susiformavusi veiksni slygotas kritinis momentas, kuris
paeidia normal sistemos funkcionavim, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizs idinys danai
yra lokalus, taiau laiku nepastebjus negerovi poymiai gali apimti ir vis sistem. Susidarius krizinei
situacijai, lig iol vykdyta mons strategija tampa beprasm btina i esms perirti veiksmus. Katastrofa
arba bankrotas yra paskutin krizins situacijos stadija, reikianti sistemos lugim.
Pagrindins krizs prieastys
1 Nepakankama planavimo ir rinkos informacija
2 Netinkama mons koncepcija
3 Netinkamas mons idstymas

4Netinkama mons gamybin struktra

5Probleminis mons dydis
6Marketingo trkumai
7Gamybos sunkumai
8Aprpinimo ir logistikos sunkumai
9Personalo problemos
10Investicij sunkumai
11Tyrim ir diegimo problemos
12Kapitalo trkumas
13Planavimo ir kontrols sunkumai
44. Konfliktai. Konfliktu vad nesutarimas tarp 2 ar daugiau pusi. Pusmis g.b. atsitiktiniai mons, atskira
organizacija arba valstyb. Visos puss stengiasi, kad bt priimtas j poiris ir trukdo tai padaryti kitoms
pusms. Paprastai mons galvoja, kad ginai susieti su pykiu, ginais, agresija, ir todl j reikia vengti. Pagal
paskutines dabartines pairas konfliktai gali ikilti ir gerai valdomoje organizacijoje. O kartais jie ir pageidautini.
Jie padeda isiaikinti skirtingas pairas, duoda papildomos inf nutarimams priimti, suaktyvina vadybin darb.
Tuo bdu konfliktas g.b. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingum, ir disfunkcinis - mainantis j.
Iskiriami 4 pagrindiniai konflikt tipai:
9. vidinis
10.
asmeninis
11.
asmens konfliktas su grupe
12.
konfliktas tarp grupi.
Vidinis konfliktas kyla, kai darbui keliami prietaringi reikalavimai, kai yra moni nepasitenkinimas darbu,
nepasitikjimas, stresai. Asmeninis konfliktas atsiranda, kai nesutampa asmeniniai poiriai tarp dviej ar keli
vadov. Asmens konfliktas su grupe kyla, kai vienas narys uima skirting pozicij nuo priimtos visos grups
pozicijos ir nesilaiko grups elgesio norm. Daniausiai pasitaiko konfliktai tarp oficiali ir neoficiali grupi.
Vis ri konflikt pagrindins prie: riboti itekliai ir j paskirstymas, tarpusavio priklausomyb, skirtingi
tikslai, vertybi ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktra, isilavinimas, nemokjimas bendrauti su
monmis, neteisinga, nelaiku pateikta informacija ir kt.
Konfl spr bdai. Praktikai konfliktams valdyti naud keli bdai, kuriuos galima suskirstyti 2 gr:
5. struktriniai; apima reikalavimus darbui ir j isiaikinim, darb koordinavim ir integravim, atlyginimo u
darb sistem, bei bendrj tiksl nurodymus.
6. asmeniniai tai konflikto velninimas, kompromisas, vengiamas vystyti konflikt ir kt.
Dorovs princip taikymas vadyboje. Etika yra m dorovinio elgesio, norm, pareig visuomens ir vienas kito
atvilgiu sist.. Iskiriamos atskiros etikos rys pagal moni veiklos sritis: profesin etika - norm,
reguliuojani moni elges, visuma, priklauso atitinkamai visuomens grupei arba tam tikrai profesijai.