2011 M. RUGPJIO 19 D.

, PENKTADIENIS

KLAIPDA
nuodm

Teisybs iekotoja pati paeidja / 20

U teisyb uoliai kovojanti urnalist Rta Janutien naujame reklaminiame televizijos laidos Kodl? vaizdo klipe laksto motoroleriu neusidjusi almo.

originalu

Nuo mirties apsaugos lipdukai / 3

vent

ISSN 1822-5330

Daugiau nei valanda kabojimo emyn galva. smegenis plstantis kraujas, nutirpusios rankos ir kojos, pykinimas, gstanti smon. Tok siaub igyveno devyni poilsiautojai Palangoje, kai vl treiadienio vakar ustrigo nelegaliai veikiantis atrakcionas.
R.algeviiaus nuotr.

Nr. 88 (976)

Klaipdoje vl plazda burs / 3

priedas

/ 2 psl.

Tiraas 40000 egz. (audituojamas UAB Ernst & Young Baltic) |

iandien su 15min Mokslo metas / 713

Atrakciono kaitai igyveno pragar

orai RYTOJ

PORYT

lt

www.ikrauk.lt

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

2 / PAJRIS
komaras

Atrakciono kaitai igyveno pragar

AURELIJA KRIPAIT
a.kripaite @15min.lt

kartus buvo netekusi smons, j stipriai pykino. Nepadjo n tio raginimas nuolat trinti kakl ir vis bandyti pakelti galv.

Daugiau nei valanda kabojimo emyn galva. smegenis plstantis kraujas, nutirpusios rankos ir kojos, pykinimas, gstanti smon. Tok siaub igyveno devyni poilsiautojai Palangoje, kai vl treiadienio vakar ustrigo nelegaliai veikiantis atrakcionas.
Palangos linksmybi oazje, J.Basanaviiaus gatvje, sikrusiuose atrakcionuose vl treiadienio vakar linksminosi nemaai moni. centrifug Move it patirti atri poji sulipo atuoni paaugliai ir viena moteris. Centrifuga pradjo suktis, pasigirdo isigandusi poilsiautoj klyksmai ir staiga viskas baigsi. Apie 23 val. centrifuga staiga nustojo suktis, o joje buv mons liko kyboti emyn galvomis. Atrakcionas ustrigo jau baigiantis karusels seansui. rengimui staiga sustojus, dalis moni liko kaboti auktielninki nuleistomis galvomis, kiti kabojo tarsi pasilenk, taip pat emyn galvomis. Kol nelaims viet suvaiavo ugniagesiai gelbtojai ir kiti specialistai, prajo daugiau nei valanda. Buvo labai baisu. Viena mergait auk a nebejauiu koj, man jas amputuos! Kita garsiai meldsi laikydama kryel. Visi labai bijojome niekas negaljo mums padti, nei ugniagesiai, nei medikai, nei policija, 15 min pasakojo trylikamet Akvil, po patirto komaro gydoma Klaipdos vaik ligoninje. Mergait, atrakcione strigusi auktyn kojomis, kelis

Vaikus vadavo ttis

Atrod, jog visi bejgiai. Atrakciono priirtojai, pirmieji pamat, kas atsitiko, lakst tarsi akis ideg. Ugniagesiai iam vykiui taip pat nebuvo normaliai pasireng neturjo netgi tinkam kopi, kur laik sikib tvorel jie tik bejgikai irjo vaikus. Ne k padti galjo ir atvyk medikai. Daugiausia patarim sulaukme i paprast moni, pasakojo Akvils mama Lina. I Kaiiadori Palang atvykusios trylikamets Akvils ttis Saulius pasakojo, kad ugniagesiai neinojo, nuo ko pradti gelbjimo darbus. Nebuvo jokio plano, k daryti tokioje situacijoje. madaug 4 metr aukt pakil ugniagesiai dar band hidraulinmis irklmis kirpti metalinius atitvarus, spaudusius moni knus. Taiau neskmingai. Niekas nebuvo pasirpin net audiniu, jei kartais vaikai krist ir juos reikt pagauti, kad nesusitrenkt, pastebjo Akvils mama Lina. Ugniagesi kopiomis palips Saulius band vaduoti savo dukr, taiau mergaits niekaip nepavyko itraukti. Tada vyrikis itrauk netoliese kalint smulkaus sudjimo berniuk. Vaikas pats ilindo pro metalines konstrukcijas. Moteris sitikinusi, kad ioje situacijoje bt pravert ir medikai. Viruje strig vai-

kai garsiai rk, kad tuoj mirs, kad nebegali kentti, juos ramino tik kopiomis usilip tiai. Saulius band laikyti nuolat smon prarandanios Akvils galv. Ramino ir kitus vaikus. Madaug po pusantros valandos gedimas buvo pataisytas ir vaikai nuleisti apai. Tai ms pirmosios atostogos i vasar. Trims dienoms itrkome Palang ir tai kaip bai-

Nelegals atrakcionai Palangoje jau kelet met veikia be joki leidim. BFL nuotr.

Buvo labai baisu. Viena mergait auk a nebejauiu koj, man jas amputuos! Kita garsiai meldsi laikydama kryel.
gsi, apgailestavo kaiiadorikiai. eima neslp: po incidento jiems kelis kartus skambino atrakcion eimininkai, klausdami, kuo galt padti. Taiau nukentjusieji pasiry kreiptis teissaug.

Galjo baigtis blogiau

Dl neprastos padties ir galv plstanio kraujo ne vienas pasijuto blogai. Keturias i atrakciono ivaduotas mergaites ligonin igabeno greitosios pagalbos automobilis. Dvi mergaits namus buvo paleistos po apiros. Kitos pervetos Klaipdos vaik ligonin. Vakar ryt viena mergait buvo paleista namo. Kiek dar reiks gydyti Akvil medikai negaljo prognozuoti. Ikaboti emyn galva pusantros valandos nra ziologika. Taip ilg laik nekeiiant padties persiskirsto kraujotaka ir situacija tampa i ties grsminga, teig Klaipdos vaik ligonins vaik lig gydytoja Evelina Bielskien. Akvilei nuo pernelyg ilgo buvimo auktyn kojomis ant veido susidar kraujosruvos. Ji ir dar kelios mergaits greitosios pagalbos medik automobil buvo nunetos netuvais. Vienas berniukas band pats paeiti, taiau netrukus apalpo neteks smons.

lis, taiau kodl taip atsitiko neinojo. LESTO kompanijos teigimu, elektra atrakcion parke dingo dl saugikli gedimo. Taiau jis es operatyviai buvo paalintas madaug per 20 minui. Nemanau, kad ia kaltas elektros srovs nutrkimas. Tuomet, kai nustojo suktis rengimas, viesos dar deg, kitos karusels dar sukosi, pasakojo Lina. Dl io incidento jau pradtas ikiteisminis tyrimas. Alvydas Katkauskas, laikinai einantis Palangos miesto komisariato virininko pareigas, sak, kad vaik sualojimas ir pavojaus j sveikatai suklimas yra rimtas pagrindas tyrimui.

STRIG TEISMUOSE
Oland atrakcionai vykd veikl neturdami tam leidimo.
Palangos miesto savivaldyb nuo pat pradi nepritar atrakcion kurdinimui J.Basanaviiaus gatvje. Taiau oland kompanija nusispjov savivaldyb. Savivaldyb lius verslininkus apskund teismui, bet olandai nepalankias teism nutartis vis apsksdavo. i absurdika istorija kartojasi jau kelint sezon. Palangos mero pavaduotojas Saulius Sim piktinosi valstybs institucijomis, kurios pritaria atrakcion veiklai, nepaisydamos to, kad miestas leidimo neduoda. Mes padarme visk, k tik galjome. Taiau taip ir likome kovoje vieni. Olandai mums palank teismo sprendim apskund, tad procesas strigs, teig S.Sim. S.Sim jau anksiau 15min teig, jog Palangos valdia susirpinusi dl atrakcion, kuri dauguma moraliai ir fizikai pasen. Vakar alyse toki gargar jau nebepamatysi, teig jis. is incidentas primin kit nelaim, nutikusi per Jros vent. Tuomet besisukantis atrakcionas usideg. Laim, mons tuomet nenukentjo. Tylos siena atsitvr atrakciono priirtojai jau kit dien i Klaipdos centro dingo.

Sutrik gelbtojai negaljo sugalvoti, kaip padti strigusiems vaikams. R.algeviiaus nuotr.

Sugedo saugikliai
Atrakciono priirtojai aikino, jog staiga nustojo veikti elektrin renginio da-

orai
Lietuvoje
iandien bus 2425 C ilumos, Klaipdoje prognozuojamas lietus, palyti gali ir Kaune. Ateinanti naktis bus lietinga, suils iki 1215 C. Rytoj dien lietus taip pat nesiliaus, atvs iki 17 C.

iandien Europoje
IAULIAI KLAIPDA

+24

+24

PANEVYS

Atnai Berlynas

+25 4-6 PIET

UTENA

+25

Londonas Madridas Maskva Minskas

Artimiausiomis dienomis
08-20 NAKT 08-20 DIEN 08-21 NAKT 08-21 DIEN

KAUNAS

+25

VILNIUS

Oslas

Vilnius Kaunas Klaipda

+13 +13 +15

+17 +17 +17

+11 +12 +14

+20 +21 +21

+25

+35 +21 +21 +35 +26 +28 +17

Paryius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varuva

+25 +28 +18 +30 +18 +20 +30

Saul teka 06:01 Saul leidiasi 20:43 Dienos ilgumas 14:42 Mnulio faz Pilnatis.

vardadieniai
Argaudas, Balys, Boleslovas, Emilija, Sebaldas, Tolvina

1964
San Franciske prasidjo pirmasis legendins muzikos grups The Beatles turas JAV. Jo metu grup koncertavo 26 miestuose.

Interaktyvus or emlapis

www.15min.lt /orai

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

KLAIPDA / 3

Klaipdoje vl plazda burs

AURELIJA KRIPAIT
a.kripaite@15min.lt

Klaipd vienas po kito supldo burlaivi regatos The Culture 2011. Tall Ships Regatta dalyviai, atplukd per tkstant buriuotoj.
Po dvej met pertraukos Lietuvos uostamiestyje vl plazda burs regatos rengjai nusprend vl sugrti draugikj Klaipd. 33 buriniai laivai atplukd per 1200 buriuotoj. Nuo vakar popiets Klaipdoje suskambjo vairiausios kalbos, suplevsavo svei ali vliavos, po miest pairo jrininkai.

Burlaiviais pasigroti galima ir nuo kranto. Dauguma j originalios ivaizdos.

Apirti burlaivi plsta minios. A.Kripaits nuotr.

Svetingas miestas
Prie dvejus metus Klaipda mus pasitiko puikiai. Ties sakant, tuomet plaukdami nauj uost nerimavome. Visada naujose vietose laukdavo nesklandumai. Taiau Klaipda mus pasitiko itin svetingai, entuziastingai. Tas entuziazmas, kur tuomet regjom, paskatino mus dabar pasirinkti uost, kalbjo Peteris Newelas, organizacijos Sail Training International atstovas. Klaipdoje jis jau sulauk pastab, jog 2009-aisiais, kai Lietuva minjo tkstantmet, buvo atplauk kur kas daugiau burlaivi. Tuomet Klaipdos uostas prim apie imt burini laiv. Anot P.Newelo, i regata yra kaip regatos The Tall Ships Races dukra sugalvota specialiai Turku miesto, iemet paskelbto Europos kultros sostine, praymu. Regata The Culture 2011. Tall Ships Regatta startuos Klaipdoje, plauks iki Turku, i ten iki Gdynios. Ateityje planuojama daniau rengti tokias nedideles regatas.

Kainuos 900 tkst. lit

Anot Klaipdos mero Vytauto Grubliausko, po 2009j visi prognozavo, kad tokia regata gr tik po 67 met, taiau prisikviesti j pavyko kur kas greiiau. Aiku, jei bt utikrintas nansavimas, mes galtume kviesti tarptautines regatas kasmet, paymjo meras, patikins, kad iemet is rengi-

Rusijos urnalistai suskubo pastebti, jog ioje regatoje net devyni laivai su Rusijos vliava.
nys miestui kainuos apie 900 tkst. Lt. Analizs, kiek mons, viedami iame renginy-

je, palieka pinig, nra atlikta. Taiau, anot P.Newelo, pasaulin praktika rodo, kad vents rengimui skirtas vienas litas atnea deimt. Tikkims, kad Klaipdai gr bent penki, pajuokavo meras.

Plsta smalsuoliai
Rusijos urnalistai suskubo pastebti, jog ioje regatoje net devyni laivai su Rusijos vliava. Mes atviri visiems laivams, visoms vliavoms, suskubo patikinti Klaip-

dos meras. Nuo vakar popiets atverti daugumos laiv deniai. Smalsuoliai jau vakar skubjo apirti tokius milinus, kaip Sedov, Kruzenshtern. iandien ir rytoj dalis laiv kvies pasiplaukioti. Visas dienas Kruizini laiv terminale, Memelio miesto teritorijoje lauks koncertai ir renginiai. Taiau didiausiu akcentu taps iandienos vakar rengiamas gul paradas miesto gatvmis.

rpestis

Nuo pavoj saugo lipdukais

EGL PETKUT
e.petkute@15min.lt

Miesto centre naujos stotels

EGL PETKUT
e.petkute@15min.lt

Uostamiesio valdia giriasi itesjusi paad ir pasirpinusi, jog didij burlaivi regatos metu Dans krantinse bt saugu. Apie pavoj kristi vanden perspja geltoni lipdukai, o jau kritusieji gals griebti gelbjimo rat.
Rekonstruotos, taiau be pertvar paliktos krantins kelia nerim ne vienam klaipdieiui. i savait prie sa-

vivaldybs pastato Dans gatvje susirpin mons sureng piket. Baim dl savo ir aplink ini saugumo sustiprjo per imet Jros vent, kai nuo krantins krits up uvo mogus. Savivaldybs administracija utikrino, jog imsis priemoni, kad ateityje nelaimi pavykt ivengti. Vakar prasidjusios didij burlaivi regatos The Culture 2011. Tall Ships Regatta dalyvius ir sveius apie pavoj kristi

vanden perspja du imtai gelton lipduk. Jie priklijuoti ant suol atram. Krantinse pritvirtinti ir ei rykiaspalviai gelbjimo ratai. Vis savaitgal pamainomis buds 24 Klaipdos miesto

skstanij gelbjimo tarnybos gelbtojai, upje patruliuos du tarnybos kateriai. Prireikus mons taip pat raginami skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112. Centro darbuotojai reikalui esant pads susisiekti su gelbtojais.

Nuo iol pasiekti Klaipdos senamiest bus galima greiiau ir patogiau. Vakar miesto autobusai jau laipino keleivius naujoje stotelje. Ji rengta abipus Tilt gatvs.
Apie galimyb rengti dar vien stotel miesto centre prabilta daugiau nei prie metus, pradjus riboti transporto eism Tilt gatve. Nuo pavasario ia gatve leidiama riedti tik dviratininkams ir vieajam transportui. Nuo tada vaiuojanij miesto autobusais pastebimai padaugjo. Iki iol ilipus prie Senojo turgaus tekdavo ingsniuoti per vis senamiest daugiau nei kilometr iki kitos stotels. Toks atstumas 23 kartus didesnis nei rekomenduojama miestams. Dl naujos stotels rengimo vyko diskusijos ir KlaipPirmuosius keleivius, ilipusius Senamiesio stotelje, pasveikino meras Vytautas Grubliauskas. E.Petkuts nuotr.

Miesto valdia rpinasi krantinje vaiktaniais monmis priklijavo apie pavoj perspjani lipduk. E.Petkuts nuotr.

dos keleivinio transporto interneto svetainje. Vieosios staigos direktorius Gintaras Nenikis neslp, jog moni nuomons iuo klausimu isiskyr. Tiems, kurie vyksta senamiest, be abejo, labai patogu. Taiau vaiuojantiems toliau, kelion iek tiek prailgsta. Visgi palaikani naujos stotels rengimo idj buvo daugiau. Tikims, kad tai paskatins gyventojus i nuosavo automobilio perssti autobus, sak G.Nenikis. rengti stotel miestui kainavo 5 tkst. Lt. Savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojas Viaeslavas Karmanovas patikino, kad l bus skirta ir paviljonui pastatyti. Gatvje ties stotele turt atsirasti ir dar viena psij perja. Savivaldybs Saugaus eismo komisija svarsto galimyb papildomas stoteles rengti ir Pilies gatvje, kuria eismas suintensyvja savaitgaliais, udarius Tilt gatv.

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

4 / KLAIPDA

Juodj tvirtov uims poetai

EGL PETKUT
e.petkute@15min.lt

Juodojoje tvirtovje skambs poezija.

Po penkeri met pertraukos prie jros sugrta poet sambris Placdarmas. Neformalus literatros festivalis vadinamj Juodj tvirtov, esani pajryje netoli Giruli, sukvies geros poezijos gerbjus.
Renginys vyks buvusiuose kariniuose tvirtinimuose u Giruli, Pajrio regioniniame parke. ioje neprastoje, taiau festivalio buveine jau seniai tapusioje vietoje poezijos skaitymai prasids iandien 18 valand.

Poezijos skaitymai vyksta intymioje erdvje. 15 min nuotr.

Apsieis be rmj
Poet sambris Placdarmas gim 2000-aisiais kaip alternatyva Poezijos pavasariui bei Poetiniam Druskinink rudeniui, kurie ilgainiui daliai krj m atrodyti valdiki, pompastiki. Norjosi intymesns erdvs, kurios tuo metu trko. O ir jaunieji vis prasitardavo neturintys galimybs pristatyti savo kryb. Gynybiniai tvirtinimai tokiam susibgimui net labai tiko, nes mes,

poetai, visada buvome iek tiek desantininkai, festivalio pradi prisimin vienas idjos autori ir organizatori klaipdietis poetas, eseistas, dramaturgas Gintaras Grajauskas. Jis su biiuliais poetais Rimantu Kmita ir Mindaugu Valiuku septynerius metus kviet geriausius alies poezijos autorius. iemet rengj br siliejo ir poetas bei vertjas Vytas Deknys. Atgaivinti legendiniu ta-

pus festival msi socialiniame tinkle Facebook susikrusi iniciatyvin grup. Idja dzotus vl sukviesti poezijos myltojus sulauk didiulio palaikymo. iemet renginys pirmkart organizuojamas be rmj, dalyvi lomis, talkinant ilgameiam partneriui Pajrio regioniniam parkui. Organizuoti festival be rmimo sudtinga, be buvusi dalyvi, klausytoj, irov palaikymo, j entuziazmo

renginys nebt atgims, pripaino V.Deknys.

Vakaros prie lauo

Dalyviai, kaip ir ankstesniais metais, gyvens palapinse, maitinsis kareivika koe, o savo kryb skaitys Juodojoje tvirtovje. Kaip ir kasmet, renginio irovai kvieiami pasistatyti palapin nakvynei bei vakaroti kartu su poetais prie lauo. Placdarme yra dalyvav daugelis inomiausi Lie-

tuvos poet Vytautas Blo, Vladas Brazinas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Aidas Marnas ir daugyb kit. J laukiama ir iemet. Festivalyje yra koncertavs poetas ir muzikantas Domantas Razauskas, Remigijus Audiejaitis-Tanaka, grup Rokfeleriai, ne kart pasirodymus reng klaipdietis performansininkas Benas arka, bunkeryje spektakl Urvinis mogus vaidino aktorius Darius Mekauskas.

Viena Placdarmo tradicij kasmet vis naujai irenkamas Placdarmo kapelionas, perskaitantis komunikat, maikiai ocial sambrio atidarymo tekst. iemet Placdarmo kapelionu irinktas klaipdietis literatrologas, literatros kritikas Marijus idlauskas. Kapelionais anksiau yra buv Jurgis Kuninas, Gintaras Beresneviius, Leonidas Donskis, G.Grajauskas, Nida Vasiliauskait, A. Marnas.

vakarlis
DJ Justen Beat antrus metus reziduoja Klaipdos naktiniame klube.

Plungs dvar vl puoia deivs

Plungs dvaro rmus restauruojanti bendrov Pamario restauratorius atliko vien svarbiausi pastato atkrimo projekto darb ant iaurinio rm rizalito ukl ir sumontavo prie eis deimtmeius sunaikint trij deivi skulptrin kompozicij.
Ji emaitijos versaliu vadinamiems rmams sugrino tikrj, istorin, j vaizd. 15 metr aukt ikelta skulptrin kompozicija paskutin grandis restauratori kruopiai atkurtoje Plungs dvaro rm karnoje. Nuo prajusi met pavasario ia dirbantys specialistai restauravo visas rm rezidencijos stog perimetr juosianias skulptras. J ia esama net 16. I dviej rm pietin ir iaurin rizalitus puousi skulptrini kompozicij iki i dien buvo ilikusi tik viena, esanti pietinje fasad
Oginskio rmai, susigrin deives, atgavo tikrj veid.

Dr. Who singlo premjera

Didij Britanij sparnus jau greitai vl pakelsiantis Vaidas Baumila su klaipdieiais gerbjais rugpjio 20 d., etadien, atsisveikins iskirtiniame koncerte.
Stiprus papildomas jo akordas ir staigmena oki muzikos gerbjams drauge su klubo DJ Justin Beat rayto singlo Godspeed premjera. Pirmkart gyvai is krinys neatsitiktinai nuskambs klube Dr.Who. DJ Justin Beat ia reziduoja jau antrus metus, o V.Baumilos koncertus visko maiusioje scenoje sunku bt ir suskaiiuoti. Manau, krin publika turt iltai priimti. Drsiau pranaauti, kad jis turt atkreipti oki muzikos gerbj dmes ir u Lietuvos rib. Pats buvau nustebintas skambesys ir kokybikas, ir iuolaikikas, kalbjo V.Baumila, kuris pasivadino klubinei ir tarptautinei scenai labiau pritaikytu Jacob Milla pseudonimu. Projekto sumanytojas DJ Justin Beat tvirtino, kad jam knietjo ibandyti naujas krybos erdves, o singlo idja bei melodija buvo brandinama ilgokai. Instrumentin jo dalis gim grus i didj konferencijos Majamyje. Ten pasismiau idj ir supratau, kokios yra dabartins muzikos tendencijos pasaulyje, su laiku atkeliausianios ir ia, neslp entuziazmo DJ Justin Beat. Vakarlio pradia 22 val.

pusje. Na, o iaurins dalies deivi trejyb, suniokota per 1941-j gaisr ir dl neinom prieasi nerestauruota pokariu, i umarties prikelta tik dabar. Restauratoriai turjo sudting udavin, nes tiksli istorini duomen apie i rm puomen nebuvo ilik. Pagrindiniais skulptrins kompozicijos atkrimo orientyrais tapo kelios priekarins nuotraukos bei menki istoriniai apraymai. Pagal juos at-

VEIKIA MUZIEJUS
Kunigaiktis Mykolas Oginskis pramatnius neorenesansinio stiliaus rmus Plungje pastat 1879 m.
Po Pirmojo pasaulinio karo, tuometei dvaro eimininkei M.Oginskienei pasitraukus i Lietuvos, dvare kurta ems kio mokykla, vliau irgynas, karinink ramov. Pokariu pastatas vl buvo perduotas vairioms vietimo staigoms, o dabar jame sikrs emaii dails muziejus.

kurtas skulptr dydis ir siluetai, o klasikin kompozicijos siuet patikta sukurti jau i dien skulptoriui Sergejui Plotnikovui. Tai nra tiksli buvusios kompozicijos kopija, nes esam duomen autentikai kompozicijai atkurti nepakako. Kartu su Kultros paveldo departamento Restauravimo taryba buvo nusprsta kurti prie ilikusi rm skulptr stilistikos derant menin akcent. Jame pavaizduotos trys alegorins moter deivi

gros, o centre komponuotas i rm statytojo, kunigaikio Mykolo Oginskio herbas, sak bendrovs Pamario restauratorius direktorius Aldas Kliukas. Masyvi, 3 metr ploio ir beveik tokio pat aukio kompozicija ilieta i betono. Ji sveria madaug 2 tonas.

Vaidas Klaipdoje pristatys nauj dain.

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

AKTUALIJOS / 5

Valdinink ipirks vis kaltes

LIEPA ELNIEN
l.zelniene @15min.lt

Lietuvos prezident pareik: dl Baltarusijos mogaus teisi gynj idavysts atsakyti turi ne teisingumo ministras, o jo vadovaujami valdininkai. Prezidentei i ministro grietai ir nedelsiant pareikalavus vertinti valdinink atsakomyb, Teisingumo ministerijos Tarptautini ryi departamento vadov Aura Bernotien i darbo pasitrauk pati.
Dar nespjus R.imaiui grti i vizito pas prezident Dali Grybauskait, valdinink, pasiraiusi dokumentus dl Baltarusijos mogaus teisi gynimo organizacijos atstov Alesiaus Beliackio ir Valentino Stefanoviiaus bankini sskait informacijos suteikimo Minskui, pati padjo ministrui ant stalo praym atleisti i uimam pareig.

dim ir, manau, kad jis rodo atsaking poir savo pareigas bei vykus nesusipratim, vos pasiras po praymu prane ministras. Taiau tyrimas dl io incidento tsis toliau: ministerijoje suburta darbo grup ir Ministro pirmininko pavedimu sudaryta tarpinybin komisija darbus ketina pabaigti kit savait. Be atsistatydinusios A.Bernotiens, kit savait gali bti atleistos ar paemintos tarnyboje dar dvi ministerijos darbuotojos, uimanios emesnes pareigas: Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vedja Andrada Bavjan ir viena io skyriaus specialisi. Galiu utikrinti, kad vertinimas bus atliktas greitai ir padarytos labai principingos ivados, po susitikimo su prezidente sak teisingumo ministras Remigijus imaius.

Atsakingas poiris
Ministras i karto patenkino A.Bernotiens praym. Gerbiu A.Bernotiens spren-

Baltarusiams trksta skubos

Taiau Baltarusijos opozicijos atstovai Lietuvoje kritikai vertina tyrim, kodl Balta-

rusijos valdiai buvo perduota informacija apie mogaus teisi gynimo organizacijos lyderio Vesna A.Beliackio sskaitas Lietuvos bankuose. Mums, inoma, nereikia visos Lietuvos vyriausybs atsistatydinimo. Mes matome, kad ir Lietuva, ir Lenkija nori sprsti it problem ir jos j sprendia. Noriu pasakyti tik, kad tai nra vien Lietuvos ir Lenkijos problema tai visos Europos reikalas. Todl labai svarbu perirti savo politik Baltarusijos reimo atvilgiu ir nuo deklaracij pereiti prie veiksm, susitikime su Lietuvos Seimo Usienio reikal komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu vakar sak naujien portalo Chartija 97 redaktor Natalija Radina. Pasak jos, po to, kai Lietuva perdav informacij apie A.Beliackio sskaitas, A.Lukaenkos reimas msi vis nors kiek su Vesna susijusi asmen apklaus. Dabar visi Vesna nariai, mogaus teisi gynjai apklausiami, o kai kurie galbt gali bti ir aretuojami, baiminasi N.Radina.

Sankcijos nieko nelemia

Kitas Vesna aktyvistas, apie kurio sskaitas Lietuva taip pat pateik informacij Baltarusijai, V.Stefanoviius iuo metu yra Lietuvoje. Pasak Baltarusijos opozicijos atstovo Pavelo Marinicho, jo sskaitoje buvo maesn suma nei A.Beliackio, todl V.Stefanoviiui Baltarusijoje gresia tik administracin nuobauda, bet ne kaljimas. Atsakydamas klausim, kodl Baltarusijos mogaus tei-

D.Grybauskait R.imaiui liep greitai surasti kaltininkus. BFL nuotr.

Tiems monms, kurie yra atsakingi u dalykus, kurie neturjo vykti, visa atsakomyb bus labai adekvati ir greita.
Sak R.imaius. si gynjai Vakar ali skirtus pinigus opozicijai remti laik ne organizacij, o asmeninse sskaitose, P.Marinichas sak, kad pinigai taip greiiau pasiekia adresat.

Mums inoma, kad reikjo tuos pinigus gauti greitai. Tai buvo A.Beliackio sprendimas gauti pinigus asmenin sskait. Jis man, kad tai yra teisinga. A pabriu tik, kad tai jokiu bdu ne jo pinigai, o pinigai, skirti advokatams, paramai, kalini ir j artimj ilaikymui. O pats

A.Beliackis tikrai labai padorus mogus, juk juo pasitiki param Baltarusijos mogaus teisi gynjams teikianios organizacijos visame pasaulyje, kalbjo opozicijos atstovas. Kokios pinig sumos buvo V.Stefanoviiaus ir A.Beliackio sskaitose, iki iol neinoma. Rusijos spaudoje buvo praneim, kad A.Beliackio sskaitose buvo apie 200 tkst. JAV doleri.

Smgis lenk ambicijoms

Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas vakar atmet lenk kilms Lietuvos piliets skund, konstatavs, kad Civilins metrikacijos skyrius pagrstai atsisak jos vard ir pavard rayti pagal lenk, o ne lietuvi kalbos taisykles.
is sprendimas priimtas po Europos Sjungos (ES) Teisingumo teismo iaikinimo, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardi rayb tik lietuvikais ramenimis, neprietarauja ES teisei. Teismui skund pateikusi Malgoata Runevi-Vardyn pra, kad jos vardas ir pavard gimimo bei santuokos liudijimuose bt pakeisti Malgorzata Runiewicz-Wardyn. Taiau Lietuvos institucijos tai daryti atsisak. Gegu Liuksemburge sikrs ES teismas nenustat tiesioginio paeidimo dl Lietuvoje galiojanios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rayti tik lietuvikais ramenimis, taiau usimin, kad nacionaliniam teismui uksavus rimtus nepatogumus draudimas po santuokos rayti originali nelietuvik pavard gali bti vertintas kaip ES pripaint laisvi ribojimas. Apylinks teismas nustat, kad 1977 m. gimusiai ir iuo metu su sutuoktiniu Belgijoje gyvenaniai M.RuneviLenkai spaudia Lietuv praplsti j teises. BFL nuotr.

Kancleris aikinasi
Vyriausybs kancleris Deividas Matulionis pripaino pro pirtus pairjs Ministro pirmininko tarnybos kanceliarijos darbuotoj ivyk Naujj Zelandij, kuri kainavo per 30 tkst. lit.
A galbt truputl pasiirjau pro pirtus ir per daug atlaidiai t komandiruot. A tai galiu pripainti, ini radijui vakar sak kancleris. Jis tvirtino, kad i kelion buvo apmokta ne i mokesi moktoj kiens, o i Europos Sjungos (ES) l. Aiku, ES pinigus mes irgi turtume naudoti taupiai, bet i konkreti komandiruot buvo mokama ne tiesiogiai i ms komandiruoi ilaid, bet i ES projekto, taigi nra, kaip sakant, i kiekvieno mokesi moktojo kiens, kalbjo D.Matulionis. Pastarosiomis dienomis kilo skandalas paaikjus, jog Ministro pirmininko tarnybos vicekanclerio Giedriaus Kazakeviiaus ir Strateginio valdymo departamento planavimo ir stebsenos skyriaus vadovs Egls Rimkuts ivyka Naujj Zelandij kainavo 3040 tkst. lit. ioje, madaug 16 tkst. kilometr nuo Lietuvos esanioje alyje Ministro pirmininko tarnybos kanceliarijos darbuotojai turjo perimti valstybs valdymo patirt. Premjeras pabr neturs abejoni dl komandiruots turinio ar tikslo.

Vardyn buvo iduotas gimimo liudijimas, kuriame jos vardas ir pavard buvo urayti rus kalba. Vliau, 2003 m., jai buvo iduotas gimimo liudijimas lietuvi kalba, o 2006 m. Varuvos civilins metrikacijos skyrius jai idav gimimo akto ira lenk kalba. 2007 m. susituokus su Lenkijos pilieiu Lukaszu Wardyn jai buvo iduotas santuokos liudijimas lietuvi kalba. M.Runevi-Vardyn tvirtino, kad dl raymo skirtum tarp dokument ji yra diskriminuojama, atsiranda problem darbe ir gyvenime, nes darbe naudoja dokumentus su lietuvikais ramenimis, taiau, kai reikia pateikti su isimokslinimu susijusius dokumentus, juose jos pavard ir vardas urayti lenkikai. Tokiu bdu ji

sako jauianti psichologin diskomfort, nerim. Pareikja, be to, tikino, kad padaugjo problem jau itekjus, nes susiduriama su sunkumais dl skirting jos ir sutuoktinio pavardi usienio valstybse, registruojant dokumentus. Moteris tvirtino, kad gimus vaikui, problem gali padaugti, rodinjant, kad ji yra vaiko motina. Apylinks teismas iuos argumentus atmet. Anot jo, M.Runevi-Vardyn pati susikr sau nepatogumus, nes pati Varuvos civilins metrikacijos skyriuje ir auktojoje mokykloje pasirinko savo vard ir pavard urayti lenkikai. Apylinks teismo nutartis gali bti apsksta Vilniaus apygardos teismui.

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

6 / HORIZONTAI

Puas, ilaisvins Lietuv

LINA BALSYT
l.balsyte @15min.lt

Su siaubu velgdamos Soviet Sjungoje gyvendinamas Michailo Gorbaiovo reformas ir i rank slystani sovietini respublik kontrol, lygiai prie du deimtmeius konservatyvios komunistins jgos drebaniomis rankomis paband reanimuoti SSRS.
Tris dienas truks puas lugo. Tai buvo mirtinas smgis ne tik Komunist partijai, bet ir visai SSRS imperijai. Rugpjio mnesio vyki Maskvoje reikm labai didel. Tai buvo lio akimirka kovoje prie bolevikin diktatr, 15min sak istorikas, politologas eslovas Laurinaviius. Sovietinis reimas paskutin kart paband sutelkti jgas. Puas buvo i pastang iraika.

siutino reformos
1985 m. atjs valdi Soviet Sjungos prezidentas M.Gorbaiovas msi ambicing ekonomini ir politiPuas tapo B.Jelcino (kairje) vaigdi valanda.

ni reform perestroikos ir glasnost gyvendinimo. Taiau reformos sukl ir netikt pasekmi: kelet deimtmei sovietin priespaud kentusios tautos pabudo, susiformavo nacionalistiniai judjimai. Sena sovietin politin sistema, kuri M.Gorbaiovas buvo pradjs reformuoti, turjo pakankamai daug rmj, nesuinteresuot reforma, 15min sak profesorius Gediminas Vitkus. Politinis procesas ir reformos, kurias inicijavo M.Gorbaiovas, turjo prietaring pasekmi. Jos buvo priimtinos ne visoms politinms jgoms. Konservatyvusis sluoksnis Soviet Sjungoje tuo metu buvo gana didelis. Puas tai parod. 1991 m. Soviet Sjunga atsidr gilioje ekonominje ir politinje krizje. Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija jau buvo paskelbusios savo nepriklausomyb nuo SSRS. T pai met kovo 17 d. vyko referendumas, turjs nulemti byrti pradjusios Soviet Sjungos likim. Referendume dalyvavo tik devynios i penkiolikos respublik Bal-

tijos alys, Armnija, Gruzija ir Moldova referendum boikotavo. Taiau bema 80 proc. balsavime dalyvavusi moni pasisak u tai, kad Soviet Sjunga ilikt. M.Gorbaiovo ikelta Suvereni Respublik Sjungos vizija i esms buvo kitais drabuiais perrengta Soviet Sjunga. Atnaujint nepriklausom valstybi federacij turjo vienyti bendras prezidentas, kariuomen ir usienio politika. Visgi jai atsirasti nebuvo lemta. Dien prie pasiraant federacijos sutart, reform siutintos komunistins jgos sureng valstybin perversm.

Puistai demokratus band igsdinti Raudonj aikt pasiunt tankus. AFP nuotr.

Ikl ultimatum
1991 m. rugpjio 17 d. KGB vadas Vladimiras Kriukovas kartu su kitais septyniais perversm organizavusiais valdios atstovais SSRS gynybos ministru Dmitrijumi Jazovu, vidaus reikal ministru Borisu Pugo, premjeru Valentinu Pavlovu, viceprezidentu Genadijumi Janajevu, gynybos tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Olegu Baklanovu, Valstiei sjungos pirmininku Vasilijumi Starodubcevu ir Valstybini pramons, statybos, ryi ir transporto moni asociacijos prezidentu Aleksandru Tiziakovu susitiko KGB svei namuose Maskvoje. Bdami sitikin, kad naujoji federacija paskatins valstybes skelbti savo nepriklausomyb ir kad tai galiausiai lems Soviet Sjungos lugim, smokslininkai nuspren-

Sausio 13-oji yra tarsi mini kopija to, kas bt vyk po perversmo.
d, kad atjo metas veikti. Rugpjio 18 d. keletas i j nuskrido Krym, kur tuo metu M.Gorbaiovas atostogavo savo rezidencijoje. Smokslininkai Soviet Sjungos lyderiui ikl ultimatum: jis privals vesti SSRS nepaprastj padt, arba turintis atsistatydinti ir savo galiojimus perduoti G.Janajevui. M.Gorbaiovas tikino atsisaks priimti ultimatum.

Trij dien kova

Rugpjio 19 d. smokslininkai sureng pu: paskelb apie tariam M.Gorbaiovo lig ir valdios perdavim Valstybiniam ypatingosios

padties komitetui. Puistai msi jgos Maskv buvo vesti tankai, taip pat pradti manevrai kitose sovietinse respublikose. Lietuvoje buvo uimtas Vilniaus valstybinis telefono ir telegrafo centras, Kauno radijo ir televizijos redakcija, taip pat Sitkn radijo stotis. Taiau puist nepalaik visuomen. Apskritai visuomens nuotaikos buvo gan pasyvios. Ji pu suvok ne taip, kaip mes j suprantame iandien. T.y. kaip paskutin komunistini jg bandym perimti valdi, aikino istorikas .Laurinaviius. Tai, veikiau, buvo vienas i prast ilgos Soviet Sjungos konvulsijos etap. Perversmo rengjus akimirksniu pasmerk Lietuvos Aukiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos prezidentas Borisas

Jelcinas. Rusijos prezidentas turjo visik veiksm laisv puistai jo nesum. B.Jelcinas greitai tapo pasiprieinimo lyderiu. Jo drsa kvp ir kitus mones. Nemaos minios j jo ginti valstybini objekt. tampa Maskvoje didjo. Nakt i rugpjio 20 21 dien puistams itikimi soviet desantininkai paband Maskvoje su tankais prasiverti prie Kremliaus. Jiems keli ukirto rm gynjai. Tai buvo bema paskutinis perversminink bandymas. Rugpjio 22 d. puas lugo. Soviet Sjungos kariai pasitrauk i vis uimt pastat. Tarp j ir i Televizijos bokto Vilniuje. Soviet respublikos kvp nauj laisvs oro gs. Penkis deimtmeius gyvavusi supervalstyb netrukus tapo istorija.

TAI DAR NE VISKAS

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis:
Pirmoji mintis, igirdus apie mginimus vykdyti perversm Maskvoje, buvo: tai ir atjo ta diena. Sausio 13-oji nebuvo tikroji diena. Dabar yra daug rimiau ir pavojingiau, nes perversmas vyksta Maskvoje. Tai reikia, kad su mumis maai kas skaitysis. Taiau tai taip pat buvo diena, kuriai mes psichologikai buvome pasiruo. Galbt nebuvome pasiruo praktikai. Taiau darme tai, k mus imok gyvenimas. inojome, kad jei nors trumpam bus vesta diktatra, visos kertingiausios jgos nors su Lietuva suvesti sskaitas. Tkart tai nevyko. Taiau puas nra lugs. Jis ltai tsiasi. Jo rezultatas dar visai neaikus. Kovo 11-oji imginama iki ios dienos. Tokie tarpiniai imginimai, kaip Sausio 13-oji, kaip rugpjio puas, jie ateina, mes juos atlaikom. Bet tai dar nra viskas. iomis dienomis kalbjs Jurijus Afanasjevas pasak: Jie nepralaimjo. T.y., puist politiniai tikslai buvo palaipsniui gyvendinami. Idstyti ilgesnje perspektyvoje. O psichologiniai tikslai priblokti mones, vesti tam tikr pasyvi baims padt, buvo pasiekti per tam tikr laik. B.Jelcino aplinka pradjo gravituoti neaikiomis kryptimis ir per por met jo rugpjio pergal ir jis pats buvo sunaikinti.

Tomas Balekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celenceviius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Gotauto 40 B, 01112, Vilnius

Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kstuio g. 58, 44305, Kaunas

Klaipdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipda

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidjas: UAB 15 minui, A.Gotauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

Tiraas 40 000. ISSN 1822-5330. Laikratis platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Redakcija neatsako u reklamos turin ir klaidas.

Taip laikratyje ymimi usakomieji straipsniai

Asta Cibien Dienos redaktor a.cibiene@15min.lt

15min pirmasis nemokamas laikratis Lietuvoje, kurio tira kas ketvirt audituoja UAB Ernst & Young Baltic.

229 600 nuolatini skaitytoj per dien Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje.

TNS LT, Nacionalinis skaitytoj tyrimas, 2011 m. iema

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

Mokytojo metus
suskaiiuoja mokiniai
MINDAUGAS NASTARAVIIUS

Mokslo kaina imtai lit / 8

Mokytoj, kuriems daugiau nei 65 metai, Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei t, kuriems yra maiau nei 25-eri.
123rf.com nuotr.

m.nastaravicius @15min.lt

Jaunysts entuziazmas ir atvirumas naujovms ar met metais kaupta patirtis ir jau patikrinti bdai j perduoti sdintiems klasje? Pastarj mokytoj Lietuvoje yra gerokai daugiau nei engiani prie lentos pirmuosius ingsnius. Taiau dirbantieji ir penkerius metus, ir penkis deimtmeius sako, kad svarbiausia ne amius.
45-erius metus biologijos mokytoja pradirbusiai Marijonai Biienei ie mokslo metai bus pirmieji, kai ji nepravers savo klass dur. Taiau nuoskaud nejauiu, o veiklos tikrai tursiu. Pavyzdiui, dar nesu perskaiiusi naujos Vaistini augal enciklopedijos, nusijuok 68-eri pedagog, du paskutinius deimtmeius mokytojavusi Alytaus Panemuns vidurinje mokykloje, nuo rugsjo 1-osios tapsianioje pagrindine.

Sunku ir vaikui, ir tvams / 9

Privalo suvaldyti klas

Kalbdamasi su 15min mokytoja kelis kartus pakartojo, jog vis gyvenim, be eimos, jai buvo svarbs tik trys dalykai augalai, gyvnai ir mokiniai. Mokini nebetursiu, taiau jie mano atminty iliks, kaip ir meil viskam, kas gyva. Taip jauiausi vos pradjusi dirbti, taip jauiuosi ir dabar, ijusi pensij, tikino M.Biien, nemananti, kad mokytojo amius yra esmin jo savyb. Daug svarbiau darbtumas, krybingumas ir pasiaukojimas iai profesijai, gebjimas matyti vaiko ir jaunuolio pasaul. Mokytojas privalo suvaldyti klas, taiau tas valdymas turi bti grstas ne tiek kontroliavimu, kiek mokini jautimu. Pamatai j akis ir viskas turi bti aiku. inoma, to neutenka, nes svarbiausia yra imanyti savo srit bti ne tuia puodyne, o kietu rieutliu, pasakojo ilgamet biologijos mokytoja. Nukelta 12 psl.

Mada ar btinyb? / 10

Studijos Australijoje / 11

/
pirkinys

Dideli ilaid metas

VIOLETA GRIGALINAIT
v.grigaliunaite @15min.lt

VIDURKIS 310 LT
RIMI Lietuva atliktas tyrimas parod, kad tvai vienam moksleiviui prie mokslo metus vidutinikai ileidia apie 310 Lt.
Taiau pastebta domi tendencija didmiesiuose ileidiama kiek maiau, negu provincijoje, kur tvai prie mokslo metus, naudodamiesi prekybinink taikomomis nuolaidomis, stengiasi nusipirkti daugiau priemoni. Maesni miest gyventojai tam paprastai skiria apie 350 Lt, didmiesi 260 Lt. Skurdiausiai gyvenanios eimos isiveria ir su 170 Lt. Populiariausios preks prie naujus mokslo metus ssiuviniai ir raymo priemons, juos sigyti planuoja 9 i 10 apklaust tv. Atuoni i deimties tv, kuri vaikai eis mokykl, iais metais prie rugsjo 1-j planuoja pirkti knyg ir ssiuvini aplankus, ei i deimties pieimo reikmenis, o dar pus i j savo vaikams planuoja pirkti kuprin, liniuotes, matlankius, skriestuvus ir panaias priemones.

tyb ssiuviniai (apie 60100 Lt), kuprin, drabuiai...

Pigu, bet nekokybika

Pirmiausia perkame ssiuvinius tiek langeliais, tiek linija, storesnius uklasinei veiklai. Reikia aplankal, daug spalvinimo priemoni gua, akvareli, omasteri, pietuk, stor ir plon pieimo lap, spalvoto popieriaus. Aplankai, tvarkaraiai, o dar visokie malons vaikams dalykliai pietukai, trintukai, penalas ir t.t., vardijo bsimos ketvirtoks mama. Anot E.Vits, danai ne viskas, k randi parduotuvje, tinka mokykloje. Preki pasirinkimas prekybos centruose, specializuotose parduotuvse didiulis, bet svarbu atkreipti dmes j kokyb. Nusipirkus kai kuriuos ssiuvinius mokytoja i karto spja, kad j puslapiai per ploni, raant parkeriu raalas persigers kit pus. Tas pats ir su raikliais pigesni, kainuojani 1214 Lt, plunksna po savaits isiskeia, apsipkuoja, susilenkia. Norisi pigiau, kad snaudos bt kuo maesns, taiau vliau vis tiek tenka ileisti pinig, pirkti dar vien nauj daikt. Mes stengiams pirkti geresn, kokybikesn, kad ir brangesn daikt, aikino Edita. Taip pat, anot Guodos mamos, bna ir su spalvinimo daais, omasteriais, plastelinu vienas limpa prie rank, kitas nenusivalo isitepus. Mano dukra ketvirtok, o kai vaikas eina pirm klas, tai dar tenka pasirpinti baldais raomuoju stalu, kde ir t.t., patirtimi dalijosi Edita.

Kasmet ileidiant vaik mokykl tenka pakloti apie 200 300 Lt. O jeigu mokyklinio amiaus vaik eimoje ne vienas... Taiau pedagogai pataria perkant mokyklines prekes nereikia persistengti.
Sunkiausia pasiruoti naujiesiems mokslo metams pirmok tvams. Ypa jeigu pirm klas ileidiama pirmoji eimos atala. Tuomet tenka itin kruopiai apmstyti, ko ir kiek pirkti. Per dideli umojai daniausiai baigiasi tuo, kad visko priperkama per daug ir vliau dal nereikaling daikt tenka imesti.

Vaikai daniausiai geidia spalving kuprini. I.Gelno nuotr.

Svarbu ne tik stilius

Isirinkti tinkam ir grai kuprin yra nelengvas darbas. Vaikams norisi graaus ir madingo pieinio, tvams kad kuprin bt patogi ir tausot stubur. Tad renkantis privalu suderinti vis pageidavimus.
Atlikus apklaus paaikjo, kad net tredaliui nauj kuprin perkani moni svarbiausia yra jos stilingumas. Taiau medikai spja renkantis nauj kuprin negalima pamirti, jog ji turi bti ir patogi, kokybika, tausojanti stubur. Medik teigimu, netinkamai parinkta kuprin pradinukui gali sugadinti laikysen. Daniausiai netaisyklinga laikysena atsiranda vaikams btent pradinse klasse nuo 810 met, kai stuburas dar tik formuojasi. Parinkta netinkama kuprin gali tapti netaisyklingos laikysenos, paeisto stuburo, sunkios vidaus organ veiklos prieastimi. Net dizaineriai renkasi ne vien stilingum. Seras Gandiumianas, inomas drabui dizaineris, sako, kad rinkdamas kuprines savo vaikams iri ne tik tai, kaip jos atrodo. Suinojome, kad dukr kamav nugaros skausmai prasidjo dl netinkamai parinktos kuprins. Todl kaskart pirkdami nauj kuprin atidiai renkams ir iekome ergonomikos, atitinkanios nugaros ilenkimus. Svarbu, kad sunkios knygos kuprinje bt kuo ariau stuburo, neokint, sak dizaineris.

Gauna Pirmok kraiteles

pagalb pirmok tvams ateina pedagogai. Anot Vilniaus Vyts Nemunlio pradins mokyklos vadovs ir mok ytojos Rositos iriens, pasiraant sutartis su pirmok tvais, ie paprastai yra ir informuojami, k reikia sigyti prie vaikui ateinant mokykl. Tvams teikiame atmintin apie mokykl ir leidinuk Pirmoko kraitel, kuriame suraome, kiek prireiks ssiuvini, kokio storumo pietuk, kiek aplank, pasakojo pedagog. Lakstyti po knygynus ir iekoti pratyb ssiuvini ios mokyklos vaik tvams nereikia mokykla pratybas perka centralizuotai, ta-

iau tvams tenka u jas sumokti. Pratyb ssiuvini yra daug ir vairi, j kainos nemaos, todl geriau vienu kartu visai mokyklai juos nupirkti.

Silo nepersistengti
Vyresni klasi mokini tvai paprastai jau patys ino, kiek ir ko reikia sigyti. Taiau pedagog patar tvams nepersistengti geriau jau vaikui besimokant papildo-

Nusipirkus kai kuriuos ssiuvinius mokytoja i karto spja, kad j puslapiai per ploni.
Pasakojo E.Vit.

mai dar sigyti koki priemon, negu turti per daug. Mes savo Kraitelje suraome, kad pirmokui prireiks penki ssiuvini linija ir penki langeliais, dviej pieimo album. Jeigu prireiks daugiau, geriau vliau papildomai sigyti, patar R.irien. Kiek teks pakloti u mokymosi priemones, R.irien tiksliai vardyti negaljo. Taiau ji sitikinusi, kad bent keli imt lit tikrai prireiks. O ketvirt klas eisianios Guodos mama, vilniet Edita Vit skaiiuoja, kad vien kanceliarinms prekms ssiuviniams, pietukams, aplankalams, pieimo reikmenims teks skirti bent 100 Lt. O kur dar pra-

KAIP ISIRINKTI?
Renkantis kuprin btina atsivelgti :
MEDIAGAS: gamyboje turt bti naudojamos lengvos ir tvirtos, beveik neblunkanios, lengvai valomos ir malonios paliesti. KORPUS: jis turi bti itin tvirtas, ilaikantis stabilum ir neleidiantis suplyti mediaginms gaminio dalims bei apsaugantis viduje esanius daiktus. Geriausi kuprini rmai gaminami i specialaus itin tvirto ir lengvo plastiko. NUGARL: ji privalo garantuoti patogum ir sveik stuburo padt. Auktos kokybs nugarls paskirsto svor, kad nebt apkraunamas stuburas. Specialus tinklelis ir kanalai tarp pagalvli atram leidia cirkuliuoti orui ir vdina nugar, kad ji neprakaituot ir nusimets kuprin vaikas neperalt. SVOR: gera kuprin, kuri yra talpi ir turi daugiau funkcij, paprastai sveria daugiau, taiau toki kuprin dtas 45 kg svoris pasiskirsto tolygiau ir spaudia ymiai maiau, nei 3 kg svoris plonoje mediaginje kuprinje. DIRUS IR USEGIM: dirai turi bti plats, su papildomais paminktinimais, reguliuojamo ilgio. Papildomas svor reguliuojantis diras, susisegantis per juosmen, dar geriau paskirsto svor. Taip pat svarbu papildoma rankena, nes trumpus atstumus vaikas neretai neasi kuprin rankoje. Tviriausi usegimai magnetiniai, jie yra labai patogs ir ilgaamiai. PAGRIND: geros kuprins turi kojeles arba bent pakietint drgmei nepralaid dugn, kuris saugo, kad pastaius kuprin ant ems ar grind ji nesusitept ir nesudrkt. SAUGUM: visose kuprins pusse, ant dir ir sagties turi bti pritvirtinti vies atspindintys elementai. GARANTIJ: gera kuprin nemaa, taiau ilgalaik investicija. Jai paprastai suteikiama garantija nuo keli mnesi iki 3 met.

Ketvirtoks Guodos mama E.Vit skaiiuoja, kad vien kanceliarins preks atsijo 100 Lt. I.Gelno nuotr.

/
psichologija

Stresas ir vaikams, ir tvams

VIOLETA GRIGALINAIT
v.grigaliunaite@15min.lt

Rugsjo 1-oji yra ne tik vent, bet ir dideli permain diena. Pirm kart mokykl atjusiems pirmokams teks susipainti su bendraklasiais, mokytoju, priprasti prie naujos tvarkos. Mokykl pakeitusi vyresni mokini irgi laukia ne lengvesni ibandymai.
Apie sunkumus ir tv vaidmen padedant savo ataloms juos veikti 15min kalbjosi su Vilniaus Antakalnio poliklinikos psichologe Lina Kalinauskiene. Mokslo metai jau ia pat. K galtumte patarti tvams, kaip paruoti savo atalas mokyklai, ypa jeigu jie pradeda lankyti pirm klas ar nauj mokykl? Tvai vis pirma turi palaikyti vaiko nor bti mokiniu, domtis, k jis veiks mokykloje, kaip jam sekasi. Tai padeda vaikui jausti pasitikjim savimi, savo svarb dl to, kad eina mokykl. Su pirmokais, kurie dar niekada nelank mokyklos, galima pasikalbti apie bsimas taisykles mokykloje, dienotvark, kad bus pamokos ir pertraukos, k vaikas gals veikti, kas yra leidiama, o kas draudiama. Svarbu, kad kalbdamiesi su vaikais tvai apie mokytojus atsiliept pagarbiai. inoma, pedagogai irgi mons, gal jiems sunku, jie turi savo problem, tad visko pasitaiko. Bet vaikai turt jausti, kad tvai pasitiki ir gerbia j mokytojus. Pradini klasi vaikams mokytojai bna autoritetas. Vyresniems jau susvyruoja pasitikjimas jais, bet vis tiek vaikui girdint nereikt blogai kalbti apie pedagogus. Taip pat reikia vaikus girti. Kartais tvai galvoja, kad
Pirmosios vaiko dienos mokykloje lemtingos. Ir ia labai svarbi ne tik mokytoj, bet ir tv parama. I.Kaukalovaits/BFL nuotr.

L.KALINAUSKIEN
Vaikas atsiduria aplinkoje, kur j galima palyginti su kitais ar jis gabus, ar komunikabilus. Tvai su baime laukia, kada gals pamatyti, koks j vaikas.

nuolat girdami ilepins vaik, bet i tikrj taip nra. Kuo daugiau vaikas giriamas, pastebimi jo pasiekimai, net ir menki, tuo labiau adinama motyvacija t dalyk daryti ir toliau. Krvis mokykloje yra didelis, todl visada reikia pagalvoti, apsvarstyti, kokius

Krvis mokykloje yra didelis, todl reikia pagalvoti, kokius usimimus rinktis papildomai veiklai.
usimimus rinktis papildomai veiklai, kad vaikas nebt perkrautas. Poliklinikoje sulaukiame besikreipiani

dl to, kad vaikai pervargsta. Todl reikia iskirti, kas yra svarbiausia, aptarti su vaiku, kad jam likt laiko tiesiog paaisti, pabti su tvais nieko neveikiant. Ar nepasitaiko atvej, kai pirmosios dienos mokykloje bna sudtingesns ne patiems pirmokams, o j tvams?

Tikrai pasitaiko, ypa tvams, kuri pirmas vaikas pradeda eiti pirm klas. Tai tampa savotiku vertinimu, kokie jie buvo tvai iki tol. Vaikas atsiduria aplinkoje, kur j galima palyginti su kitais ar jis gabus, ar komunikabilus. Tvai su baime laukia, kada gals pamatyti, koks j vaikas. O tai pradeda aikti jiems atjus

mokykl. Nerimaujama ir dl to, kaip vaikui patiks mokytis, ar jis susitvarkys su uduotimis, kiek jam reiks padti, kaip reiks pertvarkyti savo darbotvark, organizuoti nuveim mokykl ir parveim i jos. Pasikeitim atsiranda labai daug. Tvams tai tikras ibandymas. Su kokiomis problemomis daniausiai susiduria mokykl atj pirmokai? Vaikui i pradi sunku suvokti, kad reikia isdti vis dien. Tiems, kurie lank darel, tai yra kiek lengviau. Taip pat nelengva vykdyti uduotis ne taip, kaip norisi, o visai klasei kartu. Dmesys irgi neskiriamas tik vienam vaikui, mokytojas dirba su visa klase. Vaikai turi mokytis bti kolektyve. Tai yra vienas ikylani sunkum. Man atrodo, kad lengviau ateiti mokykl turt bti tiems vaikams, kurie lank vaik darel. Jie jau yra patyr, k reikia bti kolektyve, bendrauti su daug vaik. Kiek esu skaiiusi mokslini tyrim, dauguma mokslinink sutaria, kad jeigu 35 met vaikai pradeda lankyti darel, jiems vliau lengviau sekasi bendrauti. Jaunesni ar vyresni vaikai patek darelius turi ioki toki sunkum bendrauti.

Moksleivi uniformos nepigi drausm

JURGITA LAPIENYT
j.lapienyte @15min.lt

Rugsjo pirmj moksleiv atpainti galima ne tik i mokytojui neamos gls ar namo tempiamos kuprins su naujais vadovliais. Kai kuri mokini skiriamasis enklas yra ir uniforma. Danai, anot vaik, varanti j laisv ir tutinanti tv pinigin.
Uniforma moko moksleivius tvarkos, drausmina aplinkoje jeigu yra ant uniformos emblema, kuri ymi, kokios tai mokyklos moksleivis, gal jam ir norisi elgtis santriau, sitikins Vilniaus Mykolo Birikos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis.

Mokykloje sureng referendum

Visgi V.Kaupinio vadovaujamos mokymo staigos moksleiviai uniformos dvti nepanoro. Tiesa, ioje gimnazijoje

uniformos privalomos buvo madaug 7 metus. Taiau daugiau nei prie 5 metus j buvo atsisakyta gimnazijoje surengtame referendume dalyvav vaikai ir tvai nusprend, kad uniform daugiau nebedvs. V.Kaupinis teigia suprants tok j sprendim: Toks drabuis yra nepraktikas vaikai auga, be to, dvdami drabu kasdien, j suneioja per metus. Be to, tai nepigus dalykas. Gi m n a z ijoje anksiau mergaits neiodavo liemen ir kelnes arba sijon, berniukai vyriko kostiumo tipo drabu. Uniforma buvo kuriama

pagal mokyklos sugalvot dizain. Dabar turbt iekoiau kitokio modelio. Ne kostiumo, o kako, k bt galima derinti su megztukais, trikotainmis liemenmis ir kelnmis. Rinkiausi praktikesn rb, dst V.Kaupinis.

Ieko kuo pigiau

Paskutins vasaros dienos ir rudens pradia piko metas siuvyklose. Nors daug u ma uniform jau pasita, bet tik dabar tvai suskumba jas atsiimti. Uniformas siuvanios mons Manovita direktor Nona Mazurien pasa-

kojo, kad uniform usakym i mokykl sulaukia dar kovo mnes. Mes atvaiuojame mokyklas, pasilome savo kolekcijas. Mokyklos isirenka joms labiausiai tinkant variant. Tuomet su mokykla sudarome sutart. Kartais vaikus pamatuojame, kartais siuvame pagal i anksto usakytus dydius, pasakojo mons vadov. Jei mes kuriame atskirai dizain, u j reikia mokti papildomai. Taigi jei klientas sutinka mokti daug brangiau, tuomet usakym koreguojame atsivelgdami jo norus, pasakojo siuvyklos direktor. Bet toki klient pasitaiko retai es visi daniausiai nori sigyti uniform kuo pigiau ir todl renkasi vien i mons pasilyt variant. Daniausiai individuali uniform nori privaios mokyklos, kurioms specialiai sukuriama viskas nuo kieni iki sag.

Perka isimoktinai
Uniforma yra papildomas skausmas mokini tveliams. Mykolo Birikos gimnazijos vaik uniforma kainavo por imt lit. O, pavyzdiui, Vilniaus Antakalnio vidurinje mokykloje 14 klases lankanioms mergaitms privaloma dvti mlyn bliuzon ir raudon sarafan. Tokios uniformos kaina siekia apie 150 Lt. Tuo metu tokio pat amiaus berniukams privaloma neioti tik bliuzon ir raudon languot kaklarait, taigi j tvai u uniform sumoka keliomis deimtimis lit maiau nei mergaites auginanios eimos. N.Mazurien pripasta, kad uniformos kainuoja i ties nemaai. Todl tvams, kurie i karto neturi reikalingos sumos, uniform leidia pirkti isimoktinai. Kartais tvai per du ar tris mnesius sumoka vis sum. Bet vis tiek daniausiai pradioje papraome bent 50 Lt mediagai pirkti, nes niekas u

savo pinigus juk nenori pirkti audini. Bet procent u mokjimo atidjim mes nepraome juk ne bankai esame, tikino siuvyklos vadov. Kai kuriose mokyklose galima nusipirkti jau padvt uniform. Pav yzdiui, Vilniaus Petro Vileiio mokyklos tinklalapis skelbia, kad senos ir tvarkingos uniformos yra ne tik parduodamos, bet ir dovanojamos.

Korepetitori paslaugos:
svari pagalba ar blogas protis?
LINA BALSYT
l.balsyte @15min.lt

Artjant rugsjui, vasarikas abiturient nuotaikas nuslopina mintys apie valstybinius egzaminus. Liko vieneri mokslo metai visoms ini spragoms ukamyti ir pasiruoti didiajam j patikrinimui. Kas gali pagelbti? Daugelio akys krypsta korepetitorius.
Taip, planuoju samdytis korepetitorius, atvirai prisipaino Vilniaus Jzuit gimnazijos dvyliktokas Paulius. iuo metu mstau apie angl kalbos ir, greiiausiai, matematikos korepetitorius.

Nesijausdami tvirtai prie brandos egzaminus ir nepajgiantys vieni jiems pasiruoti abiturientai danai ieko korepetitori pagalbos. 123rf nuotr.

Kart jau pasinaudojo

is gimnazistas prie kelet met jau buvo kreipsis pagalbos lietuvi kalb ir matematik papildomai mokiusius specialistus. Prajusiais metais papildomai nesimokiau, taiau jau dabar su mama peririme skelbimus ir klausinjame pastam apie brandos egzaminams ruoianius specialistus, pasakojo Paulius. Girdjau, kad pas tikrai gerus mokytojus usirayti reikia prie kelis mnesius, nes kitaip nepateksi. Taiau kol kas nieko konkrektaus neradome. Ekonomik arba verslo vadyb studijuoti planuojantis jaunuolis sak papildomos pagalbos specialistus kreiptis norintis tam, kad ukamyt savo ini spragas. Paklaustas, kaip vertina mokytoj dstym mokykloje, Paulius pedagog nekritikavo, taiau pabr, kad mokantis kartu su keliomis deimtimis kit mokini, ne visada paprasta visk suprasti. O paaikinti asmenikai po pamok link ne visi mo-

kytojai. Ne visi randa laiko. Be to, kai aikinama tau vienam ir tavo paties tempais, paprasiau sisavini informacij, kalbjo gimnazistas.

Sistemos nepateisina
Nors mokiniai korepetitorius vertina kaip nauding papildom pagalb siekiant akademini auktum, yra sitikinusi, kad tokia sistema i esms yra ydinga. Vienas j Kauno technologijos universiteto (KTU)

KAINOS
VILNIUS Lietuvi k. Matematika Istorija Angl k. 2050 Lt 1550 Lt 2545 Lt 3060 Lt KAUNAS 2550 Lt 2045 Lt 3040 Lt 3050 Lt KLAIPDA 2040 Lt 2045 Lt 1540 Lt 2550 Lt

MOKYTOJAI PARUOIA GERAI

Audron UMINIEN
vietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedjo pavaduotoja
Atsakingai sakau ir tikiu: valstybiniams egzaminams mokykloje mokytojai paruoia tinkamai. Jie geriausiai ino, kaip vaikams padti pasiekti geriausi rezultat. Korepetitoriavimo sistema turi bti analizuojama keliais aspektais. Vienas i j korepetitori veiklos teistumas. Laisvojo mokytojo veikla teisinta vietimo statyme mokytojas gali bti laisvuoju mokytoju. Taiau statymas neleidia mokytojui papildomai ugdyti t mokini, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to paties dalyko program. Ar tai, kad moksleiviai samdosi korepetitorius, reikia, kad alies vietimo sistemoje neivengta sprag? Tvai patenkinti vietimo kokybe pradinje, pagrindinje mokykloje. Taiau baigiamosiose klasse ugdymo kokyb staiga pradeda nebetenkinti. Manau, kad ia sijungia ir kiti mechanizmai. T.y. atsiranda noras stoti tam tikr specialyb, suvokiama, kad konkurencija yra nemaa. Taigi pradedama mstyti, kad papildomai pasimokius, galima gauti geresnius rezultatus.

gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Korepetitori sistem vertinu labai blogai, 15min sak jis. Pirma, i sistema rodo, kad kakas negerai su mokyklos mokytojais, jei jie negali mokini mokyti taip, kaip korepetitoriai. Antra, i sistema paveria mokinius priklausomus nuo pagalbos. Taiau jie turi imokti gyventi be jos. Pripaindamas, kad mokyti vien moksleiv ir tris deimtis vienu metu yra skirtumas, B.Burgis visgi akcentavo, kad korepetitoriai nra nei stebukladariai, nei amanai ir kad mokykl mokytojai savo mokinius turt paruoti taip, kad jiems papildomos pagalbos samdytis nereikt. Jei vaikui ities reikalinga pagalba, jei jis kako nesupranta, mokytojas turt rasti laiko iam vaikui po pamok, kalbjo B.Burgis. Taiau kas mokyklinje matematikoje gali bti tokio, ko pats mokinys negalt suprasti? Nra toki tem. Nra nieko, ko negaltum imokti pats. Lietuvi kalbos labai sunki kiriuot. J imokti sunku, taiau manoma. Na, ir viskas.

EKSPERIMENTAS
15min sitikino: isirinkti kvalifikuot specialist nra lengva. Atrodo, kad korepetitoriaus darbas daugeliui tik papildomo udarbio galimyb.
Surinkus viename i skelbim nurodyt telefono numer, atsiliep jauna mergina. Pasiteiravome konkretesns informacijos, kokia yra jos darbo patirtis. iuo metu mokau deimtos klass moksleiv. Taip pat per tris mnesius padjau pasiruoti lietuvi kalbos brandos egzamino neilaikiusiai merginai egzamin perlaikyti, savo patirt vardijo Rta prisistaiusi mergina. U 1,5 val. individuali lietuvi kalbos pamok ji pra 20 Lt. Surinkus lietuvi kalbos mokytoja prisistaiusios Aldonos telefono numer, atsiliep pagyvenusi moterik. Aldona baikiai kalbjo apie savo teikiamas paslaugas ir i pradi sak nenorinti telefonu atskleisti, kiek kainuoja jos darbo valanda. Reikia susitikti akis ak, sak iuo metu mokykloje nebedirbanti lietuvi kalbos mokytoja. Dar iek tiek pabendravus pedagog prasitar, kad u 1,5 val. individuali pamok prao 50 Lt. Moksleivius lietuvi kalbos mokykloje tebemokanti mokytoja Elena, prie pasakydama savo kainius, pati udav nemaai klausim: Koki mokykl lankote? Koks js vardas? Kiek laiko galtumte skirti papildomoms pamokoms? Ar lankote kok sport? Mokytoja sak norinti suprasti, ar pateisins mano lkesius ir kaip geriausiai galt man padti. Po bema deimt minui trukusio pokalbio pavyko isiaikinti, kad 1,5 val. kaina 45 Lt. Studentas gali pasilyti u 15 Lt, taiau patirtis ia svarbiausia, prie ubaigdama pokalb paymjo Elena.

B.BURGIS
i sistema rodo, kad kakas negerai su mokyklos mokytojais, jei jie negali mokini mokyti taip, kaip korepetitoriai. Antra, i sistema paveria mokinius priklausomus nuo pagalbos.

Akmuo mokytoj dar

Didiausi kritikos akmen B.Burgis met mokytoj, remiani korepetitori sistem, dar: Mokytojai nebyliai iai sistemai pritaria. Taiau mokyklose turt bti diegiamas supratimas, kad tai gdingas dalykas. Mokytojas turt sakyti mokiniams: Jei ko nors nesupranti, klausk ma-

ns per pamok, klausk po pamokos. Klausk kelis kartus per pamok. Prayk mans papildomos literatros, knyg, a tau duosiu. Taip turt vykti mokymas mokyklose. Anot jo, korepetitori sistemos sitvirtinimo ms alies mokymosi sistemoje prieastys akivaizdios. Kai kakada stoti paklausias specialybes universitetuose buvo labai sudtinga, atsirasdavo turting tv vaik, kurie sumstydavo pagreitintai imokti tai, ko neimoko mokykloje, dst B.Burgis. Taiau vliau i ak m maitinti patys pedagogai. Juk jie patys klasje moko savo vaikus, o po pamok u pinigus jau kitus. Mokytojai nori usidirbti. Pati mokyklin sistema pridengia korepetitorius ir leidia jiems egzistuoti.

Pasila didiul
Tai, kad korepetitoriai Lietuvoje paklauss, rodo ir daugyb skelbim internete, silani papildom specialist pagalb. Ypa daug matematik, angl ir lietuvi kalbas bei istorij papildomai mokani korepetitori vairi klasi moksleiviams padedu mokytis lietuvi kalbos. Turiu patirties. Isilavinimas: VU lietuvi lolo-

gijos bakalauras, Esu didel darbo patirt turinti vyr. lietuvi k. mokytoja. Mokau gimtosios ir valstybins kalbos 512 klasi mokinius, ruoiu egzaminams, Lietuvi kalbos mokytoja moko 512 klasi mokinius. Toki ir panai skelbim interneto platybse apstu. Padti pasiruoti brandos egzaminams silosi ir studij nebaig studentai, ir pensij ijusios mokytojos.

/
patirtis

Mokytis Australijoje brangu, bet smagu

KRISTINA AKSAMITAIT
k.aksamitaite @15min.lt

V.Ulozas pusmet praleido Australijos Balarato universitete. Asmeninio archyvo nuotr.

brangiausiame ir seniausiame Balarato miesto viebuio restorane, sak studentas.

Student main programas Lietuvos jaunimas jau seniai vertino. Nemaai student tokiu bdu turi prog paragauti Vakar Europos universitet moksl. Taiau kai kurie Lietuvos studentai nuklysta ir daug toliau. Vienas toki 22 met Vytautas Ulozas. Jis pusmet studijavo Australijoje.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos ir politikos programos studentas V.Ulozas main program pasirinko, kaip jis pats sako, vedamas noro palikti savo komforto zon, ibandyti save ir gauti vertingos patirties. Abejones isklaidyti padjo ir mano draug bei sesers parsiveti teigiami spdiai i j main semestr. Taip ir pasiryau praleisti pusmet Australijoje, Balarato universitete, su kuriuo mano universitetas vos pernai pasira dvial bendradarbiavimo sutart, pasakojo Vytautas.

Reikia artimj palaikymo

Pasak jo, svarbus ir psichologinis pasirengimas bei artimj palaikymas. Tikrai nra lengva eis mnesius palikti savo namus, eim, draugus, proius ir pradti nauj gyvenim kitoje gaublio pusje, kur tavs niekas nepasta. Taiau btent tai ir vadinu buvimu u savo komforto zonos, u kurios gyvenime ir vyksta visi stebuklai, entuziastingai kalbjo studentas. Dar vis dvejojantiems, ar bandyti laim main studij atrankoje, Vytautas utikrintai ria: Paprasta bandyk! Tai fantastika gyvenimo mokykla, kurioje gali pasisemti netiktinai daug patirties ir spdi. Tai yra galimyb, kuri paleisti vjais bt kvaila.

kuri paklojau 1500 Lt. J gavus belieka susiplanuoti kelion, pirkti lktuvo bilietus (Vytautas u juos mokjo apie 4 tkst. Lt aut.past.), iekoti gyvenamosios vietos ir galbt pradti valgytis darbo, svarbiausius ingsnius vardijo mokslus Australijoje krimts vaikinas.

Velnikai brangu
Taiau ne viskas buvo kaip sviestu patepta, teko veikti ir kelet sunkum. Vienas j Australijoje nansinis. Ten pragyventi yra velnikai brangu. Viskas kainuoja madaug

duketuris kartus brangiau nei Lietuvoje. Litras pieno kainuoja 6 Lt, msa 3090 Lt u kilogram, lietuviko dydio bokalas pigiausio alaus bare beveik 20 Lt. O juokingiausia su bananais. Didiausia

mano matyta kaina buvo beveik 50 Lt u kilogram, pasakojo Vytautas. Taiau vaikinas rado darb ir jam pavyko save ilaikyti, net sutaupyti vien kit doler kelionms. Dirbau padavju

Pranczija nusivyl
Prie atvykdamas Australij, Vytautas studijavo Pranczijoje. Vaikinas prisipaino, kad pastarj al ivykti buvo lengviau nei Australij. Maesnis atstumas, ERASMUS stipendija (550 eur aut. past.), kurios, bent man, pakakdavo viskam, bei trys puiks kurso draugai i Lietuvos, su kuriais praleidome vis semestr, pasakojo vaikinas. Tuo tarpu Australij Vytautas vyko vienas ir jau be stipendijos, todl buvo sudtingiau. Vis dlto jis teigia, kad studijomis Australijoje jis liko labiau patenkintas. Kuo sunkiau bna, tuo daugiau patiri, imoksti bei usigrdini. Be to, Pranczijoje labai smarkiai nuvyl akademinis lygis, kalbjo main programoje dalyvaujantis studentas.

Svarbiausi ingsniai
inoma, tam, kad ivaiuotum svei al pagal main program, teks gerokai papluti. Bent jau mano universitete apie main program reikt pradti galvoti tik stojus, kadangi skm labiausiai lemia pirm trij semestr paymiai. Taigi reikia skirti pakankamai laiko ir pastang mokslams, perspjo pagal main program svei al ivyks vaikinas. Jo universitete atranka main program vyksta kart per metus, madaug kovo mnes. Studentui reikia parayti motyvacin laik, pri-

Mano universitete apie main program reikt pradti galvoti tik stojus, kadangi skm lemia pirm trij semestr paymiai.
Pasakoja V.Ulozas. statyti savo paymius ir sudaryti pageidaujam institucij sra (atrank tvarka ir laikas auktosiose mokyklose kiek skiriasi, ji skelbiama j tinklalapiuose aut.past.). Tuomet viskas priklauso nuo konkursinio balo bei student sudliot prioritet usienio partneriams, sak Vytautas. Patekus Australijos universitet jau su paia mokslo staiga reikia suderinti dalykus, kuriuos mokysiesi, tuomet gauti patvirtinim (Conrmation of Enrolment ang.). Turint pastarj dokument gali pirkti privalom sveikatos draudim (jis Vytautui kainavo 500 Lt aut. past.), pasitikrinti sveikat ir gal gale prayti Australijos vizos, u

Daug solidaus amiaus student

Iskirtinis australiko universiteto bruoas labai maos student grups (715 student). Taip pat universitetas stengiasi suformuoti stipri bendruomen ir padeda studentams, ypa tarptautiniams, socializuotis. Dar prie prasidedant mokslams vis savait vyko vadins paskaitos ir renginiai, per kuriuos buvo kvieiama prisijungti prie vairi klub, sporto komand ir student bei bendruomens organizacij, pasakojo studentas. Vytaut ypa nustebino student amius: Universitete gausu mano tv amiaus student, taiau jie priimami labai draugikai, o diskusijoms per paskaitas suteikia nuomoni vairovs. Vien grups savarankiko darbo uduot atlikau poroje su kurso draugu, kuris jau kops et deimt, taiau tai jokio nepatogumo nesukl, prieingai domu bendrauti ir mokytis su tokiais monmis.

Mokytojo metus skaiiuoja mokiniai

Atkelta i 1 psl.

Greitai atsirenka autoritetus

sakai, pripaino penkerius metus Alytaus Panemuns vidurinje mokykloje dirbanti mokytoja.
Fizikos mokytoja dirbaniai 27-eri V.Bieleviienei pripainimo reikjo sulaukti ne tik i mokini, bet ir i vyresni koleg. Asmeninio arch. nuotr.

AMIUS
Lietuvos mokytoj pasiskirstymas pagal ami 20102011 mokslo metais
Jaunesni nei 25 m. 2529 m. 3034 m. 3539 m. 4044 m. 4549 m. 5054 m. 5559 m. 6064 m. 65 m. ir vyresni
altinis: MM

Paklausta, ar pedagogui Mokini sisti yra sunku tapti autoritetu, ibandymai M.Biien pabr, kad tokiais galime sivardinti kiekVienas pirmj ibandyvienas, taiau mokiniai labai m, laukusi V.Bieleviiens greitai atsirenka tikruosius au- mokini vlavimas pamokas toritetus. Geriau save vadin- ir j reakcija tai, kaip nespti dulke, taiau per pamokas jusius ateiti laiku vertina naumatyti susidomjusius ir be- ja ir jauna mokytoja. sistengianius mokinius, o ne kelti save auktumas, bet tose auktumose pasilikti vienam, dst panekov. Toki klaid, jos manymu, neretai daro k tik pradj dirbti pedagogai, taiau tai nra didiausia j bda. Jaunam mokytojui, kaip ir visiems kitiems, svarbiausia nedaryti joki dalykini k laid. Jeigu ko nors neinai, mokiniams taip ir pasaPatirtimi dalijosi M.Biien. kyk, o ne isisukink, nutylk ar suklaidink. Apskritai jaunam pedagogui Jeigu numosi ranka ir ramokykloje nra lengva jam miai leisi atsissti suol, tavo reikia atlaikyti daug ibandy- pamok mokiniai vluos visam, kuriuos skiria mokiniai, da. Lygiai taip pat ir su mgiteig M.Biien. nimais nusirayti, aisti per pamok mobiliuoju telefoJi jauna, nu. Vaikai stebi, kaip tu vitodl bus lengviau sa tai reaguoji ir labai greitai Apie iuos ibandymus pa- pasidaro savo ivadas, jau pasakojo tos paios mokyklos sukaupta patirtimi mokyklo zikos mokytoja Vaida Bie- je dalijosi pedagog. leviien. Jai 27-eri ir ji yra Taiau mokykla ne tik jauniausia tarp ios mokyk- mokiniai, bet ir vyresni molos pedagog. kytojai. Jaunam pedagogui saPirmi metai tikrai nebuvo vo vert reikia rodyti ir jiems. lengvi. Buvo sunku imokti su Atjusi dirbi mokykl pavaikais susikalbti, iaikinti, laikymo sulaukiau ne i vikad, nepaisant amiaus, tarp s vyresni koleg. Kai kurie ms turi bti tam tikra dis- irjo gana atsainiai, matancija. Tarkim, ateina klas daug esi jauna mergina, taseptintokai, pamato mane ir vs laukia ibandymai, pasigalvoja: o, ji jauna, bus leng- irsime, k sugebi, prisiviau mokytis. Reikia ir lai- minusi pirmuosius savo karko, ir daug pastang, kad ta- jeros metus pasakojo zikos ve imt vertinti, klausyt, k mokytoja.

555 1761 2885 4193 5761 6295 6853 4637 2413 1107

Geriau save vadinti dulke, taiau per pamokas matyti susidomjusius ir besistengianius mokinius, o ne kelti save auktumas, bet tose auktumose pasilikti vienam.

KART PASIKEITIMO KRIZ

Keturiolika met istorijos mokytoju, mokyklos direktoriumi dirbs, o dabar vietimo ir mokslo viceministro pareigas einantis Vaidas BACYS (nuotr.) mano, kad amius nra rodiklis, apibdinantis mokytojo darbo kokyb.
Su amiumi mes gyjame patirties, taiau prarandame inovatyvumo gd, sunkiau sekasi priimti tai, kas nauja. O jaunas mokytojas turi maiau patirties, bet yra atviresnis naujovms. Taiau noriau pabrti, kad yra daug pavargusi, nors ir jaun, ir daug vali, nors ir vyresni, mokytoj. Darbo kokyb priklauso nuo pasirengimo ir dt pastang. Tikrai nesutinku su tais, kurie sako, kad pagyvenusiam mokytojui mokykloje jau ne vieta, kalbjo viceministras. Taiau jis sutinka, kad dl mokini majimo alies mokyklos susiduria su rimta problema nauj mokytoj ateina vis maiau, o esami pedagogai sensta. Vartydamas mokytoj pasiskirstymo pagal ami statistik, V.Bacys konstatuoja, kad situacija sudtinga. K i statistika rodo? Kad mokytoj, kuriems daugiau nei 65 metai, Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei t, kuriems yra maiau nei 25-eri. Kaip ir 3040 met mokytoj j alyje gerokai maiau nei koleg, kuri amius tarp 50 ir 60 met. Tursime rimt kriz, nes i 37 tkst. pedagog apie 15 tkst. yra daugiau kaip 50 met amiaus. Vadinasi, didiul pedagog karta pasikeis i esms vienu metu, tvirtino V.Bacys ir pridr, kad idealiu atveju mokytoj pasiskirstymas pagal ami turt bti tolygus.

/
Netradicinio ugdymo alininkai teigia, jog visi vaikai skirtingi, todl bendros mokymo sistemos negali bti. 123rf nuotr.

Keli skinasi kitokia mokykla

LINA BALSYT
l.balsyte @15min.lt

Tradicin mokykla Vakar pasaulyje jau seniai kritikuojama kaip asmenybs saviraik, vaizduot ir gebjimus suvaranti sistema. Kaip atsakas jai atsiranda alternatyvaus vietimo tradicijos. Kelios i j yra patvirtintos ir Lietuvoje.
Netradicinio ugdymo alinink sitikinimu, ypa atgyven mokymo metodai yra vertimas mokinius siminti, atkartoti informacij, taip pat susikoncentravimas teorij ir praktini gdi vystymo ignoravimas. Es tuomet, kai vaikui mokymo stilius netinka, jis tiesiog pritrksta motyvacijos mokytis.

centralizavimas (t.y. mokytojas nra vienintelis ir neklystantis autoritetas), holistin pasaulira. Netradicins mokyklos ilgainiui leido suvokti: visi mons mokosi skirtingai. Ypa tai svarbu atsivelgiant tai, kad tik iki 20 proc. moni turi akademini talent. Todl vis vaik mokymas pagal t pai program i iais talentais nepasiymini vaik atima lygias mokymosi galimybes. O netradicini mokykl vietimo sistemos prisitaiko prie kiekvieno mokinio poreiki.

PRIEK VERIASI AZIJA

Tai, kad tradicinis ugdymas Vakar alyse turt keistis, rodo ir tarptautiniai mokykl reitingai.
Dar palyginti neseniai Vakar pasaulis didiavosi savo vietimo sistema kaip pavyzdine. Jungtins Valstijos puikavosi geriausia mokykl sistema pasaulyje, kuri pritraukdavo daugyb usienio student ir kuri analizuodavo viso pasaulio tyrjai ir vietimo specialistai. Taiau prajusiais metais pavieinti tarptautiniai mokykl reitingai PISA (Programme for International Student Assessment) atskleid Vakar valstybi vietimo sistemos saullyd. Minta programa, tirianti 15 met moksleivi skaitymo, matematikos ir gamtos moksl pasiekimus ir jiems tak turinius veiksnius, i 65 analizuot mokykl sistem JAV reitingavo kaip 26. Tie patys reitingai parod, kad lyders pozicijas vietimo sistemoje perm Azijos alys. Atuonios i deimties anchajaus, Honkongo, Suomijos, Singapro, Korjos, Japonijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Taipjaus ir Australijos efektyviausiomis pripaint mokykl sistem yra iame emyne.

bta, kad namuose mokom vaik test rezultatai geresni, nei t, kurie mokosi valstybinse mokyklose. Mokym namuose danai pasirenka tvai, norintys, kad j vaikai gyt koncentruot isilavinim, taip pat tie, kurie nenori, kad j atal mstym apribot mokykloje diegiamos tiesos. is vaiko ugdymo bdas leidia prisitaikyti prie jo poreiki, mokymosi tempo.

Krinamurti mokyklos
Jos unikalios tuo, kad nenaudoja joki mokymo metod. Vienos i ios ugdymo tradicijos mokykl akcentuoja dvasinio, kitos psichologinio, treios akademinio tobuljimo reikm.

Montessori mokyklos
ios mok ymo sistemos kertiniai akcentai pastangos suprasti kiekvieno vaiko savitum ir sudaryti galimybes jiems turti bei ireikti savo nuomon. Montessori ugdymo sistema kritikuoja tradicinei vietimo sistemai bding mokytojo autoritarikum ir paymi, kad jis mokiniui turi bti tarsi patarjas.

Chartijos ir fundamentalios mokyklos

Chartijos mokyklos tai valstybins, nemokamos mokyklos, ilaikomos valstybs lomis. Pagrindinis skirtumas nuo tradicins mokyklos jas valdo paios bendruomens, tvai ir pedagogai, prisiimantys atsakomyb u mokymo kokyb ir ugdymo tiksl gyvendinim. O fundamentalios mokyklos filosofija isiskiria i kit alternatyvi mokymo staig itin grieta disciplina. iose mokyklose moksleiviai skirstomi pagal gabumus, yra grietai vertinami u pasirodym per pamokas. Moksleiviai privalo dvti uniformas. Itin didelis dmesys skiriamas nam darbams.

Laisvosios mokyklos
Vienas i pirmj laisvosios mokyklos modeli F.Ferrero iuolaikin mokykla Ispanijoje. Pagrindin io XIX a. mstytojo mintis buvo ta, kad per moksl turt bti perteikta objektyvi informacija, kuri galt tapti mokinio idealais. F.Ferreras ragino mokyklose panaikinti vertinimo sistemas, tiksl suformulavim ir standartus (pavyzdiui, paymius), pagal kuriuos mokiniai skirstomi tam tikras kategorijas. Laisvomis mokyklomis XX a. pradioje vadintos mokyklos, nesiekusios formuo-

Waldorfo mokyklos
J kertinis ugdymo akcentas pagarba vaikui ir jo gynimas. Didiausias dmesys skiriamas moksleivio krybos, vaizduots ugdymui ir tarpusavio santykiams. Tuo tarpu mokinio intelektinis v ystymasis neskubinamas remiamasi logika, kad kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Atsivelgiant j padedama skleistis individualiems mokinio gebjimams.

Vienija pagarba individui

iandien pasaulyje yra ne viena alternatyva tradicin vietim silanioms mokykloms. Nors netradicinio ugdymo metodai tarpusavyje taip pat skiriasi, visus juos vienija svarbiausi ugdymo akcentai, tarp kuri pagarba kiekvienam individui, valdios de-

ti mokini sitikinim ir leidusios jiems mokytis tai, k jie norjo. Minties laisv suvokta kaip btina slyga visuomenei judti priek.

Mokymasis namuose
is netradicinis ugdymo metodas netrukus buvo vertintas kaip moksleivio krybikum ir motyvacij skatinanti vietimo sistema. Paste-

studijos

Paskolas imani jaunuoli klaidos

KRISTINA AKSAMITAIT
k.aksamitaite @15min.lt

Neretai bsim student diaugsm stojus universitet aptemdo galvoskis, i kur gauti pinig susimokti u studijas. met valstyb studijas finansuos daugiau kaip 19 tkst. pirmakursi, kiti mokslus krims savo lomis.
Studentai nuo vakar jau gali pradti teikti praymus Valstybiniam studij fondui paskoloms gauti. Savo tinklalapyje vsf.lt fondas praymus priims iki rugsjo 26 dienos. 15min pasidomjo, koki klaid daniausiai daro jauni mons, nusprend studij kain padengti tokiu bdu.

Nenumatomas palkan prieaugis

Kartais klaid padaroma jau paioje paskol proceso pra-

dioje, kai reikia vertinti poreik skolintis ir paskolos sum, teig Swedbank Asmenini nans instituto vadov Lietuvoje Odeta Bloien. Pasak eksperts, paskola turt bti imama pragyvenimui utikrinti, o ne gyvenimo kokybei studij metais gerinti ar nansinei laisvei garantuoti. Juk u paskol teks mokti palkanas ir kuo didesn panaudota bus suma, tuo daugiau reiks mokti palkan. Pastarj sum studentui teks rasti savo mnesio biudete jau studij metais, perspjo O.Bloien. Be to, anot eksperts, studentai link pamirti, kad mokam palkan suma ilgainiui keiiasi. Palkanos yra mokamos nuo panaudotos paskolos dalies. Tad, jei studentas gavo paskol pragyvenimo ilaidoms kompensuoti, jam paskola lygiomis dalimis pervedama

kiekvien mnes. Vadinasi, kiekvien kit mnes jo moktin palkan suma pamau dids. Prieaug svarbu numatyti planuojant savo nansus, kad netekt pradelsti privalomojo mokjimo, aikino ekspert.

Pamirta pateikti praym

Kreipiantis paskolos studij kainai nansuoti, svarbu atminti, kad paskola imokama du kartus per metus, kaskart pateikus praym. Ruden tai nesukelia tiek nesklandum, nes imokjimas vyksta netrukus, pasiraius kredito sutart. Taiau prie pavasario semestr nemaai student pamirta atvykti bank mokymo staigai pateikti praymo pervesti paskolos dal, pastebjo O.Bloien. Svarbu tai, kad nutraukiant studijas, paalinus i universi-

teto ar keiiant studij krypt, po 12 mnesi baigiasi lengvatinis paskolos laikotarpis, o studentui tenka pradti mokti ir paskolos dal, ne tik palkanas. i slyg kartais studentai pamirta atkreipti dmes, kai keiia studij krypt, teig ekspert. O.Bloien iskiria kelias prieastis, kodl yra svarbi nansin disciplina. Pirmiausia studentai turi suprasti, kad pasiraydami kredito sutart prisiima nansin sipareigojim, kur privalo vykdyti. Jo nevykdymas yra ksuojamas studento kredito istorijoje. Joje esantys raai ateityje gali turti takos kreipiantis nans institucijas dl paskolos, pavyzdiui, bstui sigyti, perspjo ekspert. Galiausiai pradelsus mokjim, pradedami skaiiuoti delspinigiai, tad dl io neatsakingumo patiriamas ir nansinis nuostolis.

Studentai link pamirti, kad mokam palkan suma laikui bgant keiiasi. T.Urbelionio/BFL nuotr.

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

14 / KIKAS POIRIS

Naujos idjos gimsta jomis dalijantis

Lietuvoje veikianioms vietos veiklos grupms (VVG) labiausiai trksta patirties, nauj idj ir kvalikacijos tobulinimo, kuri, pasinaudodami Europos Sjungos (ES) parama, jie gali pasisemti bendraudami ir bendradarbiaudami su usienio partneriais. Vilniaus rajono VVG viena t, kuri ne tik keiiasi patirtimi, bet ir kuria tarptautinio bendradarbiavimo projektus su Pranczijos, Italijos bei Portugalijos VVG.
JUSTINA VOVERYT

Vietos veiklos grups (VVG), nordamos pasidalyti patirtimi bei gdiais, padidinti kvalifikacij ir kompetencij, gali pasinaudoti ES parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos (KPP) priemon Parama VVG gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti. Pagal kit KPP priemon Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas taip pat skatinama vietos iniciatyva ir partneryst, bendradarbiaujant ir keiiantis gerja patirtimi su usienio VVG kaimo pltros srityje. Vilniaus rajono VVG gyvendinti projektams, parengtiems pagal KPP priemon Parama VVG gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti, iki 2013 m. skirta 670 tkst. lit ES paramos. Parama, skirta iai priemonei, teikiama pagal dvi veiklos sritis. Viena j Parama vietos pltros strategij gyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti. Kita Parama potenciali vietos projekt vykdytoj, esani VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti. Mokomi pareikjai Paprastai VVG sulaukia daugybs pareikj, siekiani KPP paramos pagal vairias priemones. Ms pareikjai turi maokai projekt rengimo patirties, ypa naujos, neseniai sikrusios bendruomens. Todl daug projekt bdavo parengti nevykusiai, ir juos tekdavo atmesti. Siekiant, kad to bt ivengta, pareikjai (bendruomens) yra mokomos. mokymus pakvieiama i anksto, kol dar nesibaig paraik vietos projektams finansuoti kvietim laikas. Manome, kad ES parama suteikia puiki galimyb padti bendruomenms veikti iuos sunkumus, kalbjo Vilniaus rajono VVG pirminink Violeta Jankauskien. Jos teigimu, bendruomenms yra btina mokytis, kaip generuoti projekt idjas, parengti paraikas, administruoti projektus ir kt. Todl mokymams pagal priemon Parama VVG gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti yra numatyta daugiausia l. Iana lizavome mok y m poreik. Seminarus rengiame ne visoms bendruomenms i
Usk. Nr. 285935

nai rugsj buvo ivyk Pranczij, iemet gegu Italij. Jiems paramos pagal mintj KPP priemon buvo gauta projektui Vilniaus rajono VVG bei potenciali vietos projekt vykdytoj kvalifi kacijos ir aktyvumo didinimas. Anot V.Jankauskiens, kelioni tikslas pamatyti, kaip gyvena ir dirba usienio VVG, pasidalyti patirtimi, o vliau ir bendradarbiauti, gyvendinant tarptautinius kaimo pltros projektus. Italijoje tarptautinis seminaras Vilniaus rajono VVG pirminink pasakojo, kad po kelions Pranczij glaudesnis ryys atsirado su VVG i Pays de Saint Malo. Taiau bema metus trunkantis susirainjimas tarp lietuvi ir prancz VVG kol kas nedav konkretesni rezultat, dar nepavyko surasti bendros tarptautinio bendradarbiavimo idjos. Tuo tarpu iemet gegu vykusi Vilniaus rajono VVG kvalifi kacin kelion Italij buvo gerokai produktyvesn. Kvietimo apsilankyti Italijoje buvo sulaukta i VVG, esanios Polesine Delta Po. Ji Vilniaus rajono bendruomeni atstovus pakviet tarptautin seminar, susijus su LEADER metodo gyvendinimu pagal priemon VVG veikla, gdi gijimas bei j pritaikymas Italijos pavyzdiu. ioje kelionje bta dar poros susitikim su ital VVG. Vienas i j su Romos priemiestyje, Lazio regione esania VVG buvo ypa skmingas. Mums pavyko isaugoti atsiradus ry. Planuojame su italais rugsj pasirayti ketinimo bendradarbiauti sutart. Sukame galv, koki galtume imtis projekt, kiek tam prireikt l. Italai yra geranoriki, ir, tiktina, su jais pavyks parengti bendr tarptautinio bendradarbiavimo projekt, kalbjo V.Jankauskien. Viena tarptautinio projekto idj padidinti vietins produkcijos realizavimo rink, kita populiarinti senuosius amatus, j tradicijas bei nacionalin virtuv.

Skming susitikim su Italijos VVG ruden vainikuos planuojama pasirayti bendradarbiavimo sutartis. Vilniaus r. VVG archyvo nuotr. karto, bet keletui arba kiekvienai atskirai. Mokomos btent tos, kurios rengiasi teikti projekto paraik pagal kur nors kvietim. Bendruomeni patirtis, poreikiai, kaip ir j rengiami projektai, yra skirtingi. Todl i bendr mokym, rengiant paraikas, bt maiau naudos, aikino V.Jankauskien. Paspirtis bendruomenms Bendruomenms, kuri projektai bna teigiamai vertinti ir jiems finansuoti pasiraomos sutartys su NMA, ir vliau yra organizuojami mokymai, pvz., projekt vykdymo. Pasak V.Jankauskiens, viena sudtingesni uduoi gyvendinant projektus tai viej pirkim organizavimas. Nemaai klausim bendruomenms kyla rengiant mokjimo praymus, tvarkant apskait. Bendruomenes ir toliau tenka vesti u rankos. Todl ir parama, kuri gauname pagal priemon Parama VVG gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti, yra didel paspirtis. Juolab, kad Vilniaus rajono VVG esame tik penki administruojantys asmenys. Mums tenka administruoti gausyb projekt, dauguma j sudtingi. Be mintos paramos vargu ar vieni patys pakeltume tok didel darbo krv, kalbjo V.Jankauskien. Jos teigimu, VVG, naudodamasi parama, gali samdyti konsultant. Pavyzdiui, vieni j bendruomenes konsultuoja viej pirkim klausimais, kiti kaip teisingai parengti investicinius projektus. Mokjimo praym teikti paramai pagal i priemon nebuvo sunku. Turime nemaai patirties, sukauptos vykdant ankstesnius projektus, sak V.Jankauskien. Parama konsultacinms kelionms Los, kuri gaunama pagal KPP priemon Parama VVG gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti, gali bti naudojamos konsultacinms kelionms, kurias vyksta vietos projektus gyvendinantys pareikjai. Keliones usien organizavome, vykdydami du projektus. VVG nariai usien vyko pagal Vilniaus rajono vietos pltros strategijos projekt, usimin V.Jankauskien. Naudojantis parama, Vilniaus rajono bendruomens nariai per-

PATIRTIES NEBNA PER DAUG

Tam, kad Lietuvoje veikianios VVG (j yra 51) galt kuo kokybikiau gyvendinti vietos pltros strategij, jos turi bendradarbiauti su kolegomis i usienio, perimti i j patirt, tobulti ir gilinti inias. iam tikslui siekti VVG gali naudotis ES parama, teikiama pagal dvi KPP priemones: Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas ir Parama VVG veiklai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti. Pagal priemon Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas remiami teritoriniai ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriais siekiama KPP III krypties tiksl: gerinti gyvenimo kokyb, didinti gyventoj uimtum kaime bei suteikti galimybi naujoms verslo sritims. Vienai VVG per vis 20072013 m. laikotarp pagal pastarj KPP priemon gali bti skirta ne daugiau kaip 282 317 lit paramos l. VVG, telkdamos kaimo gyventojus kaimo vietovs gyvenimo kokybs gerinimui, siekia, kad VVG nariai bt kompetentingi. Todl jos kaimo moni gebjimams ugdyti gali naudotis ir parama, teikiama pagal por KPP priemons Parama VVG veiklai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti veiklos srii. Tai treioji veiklos sritis Parama vietos pltros strategij gyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti bei ketvirtoji veiklos sritis, Parama potenciali vietos projekt vykdytoj, esani VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti. Parama projektams, gyvendinamiems pagal treij ir ketvirtj veiklos sritis, yra suteikiama vien kart per strategijos gyvendinimo laikotarp. Finansuojama iki 100 proc. vis tinkam nansuoti ilaid. Pagal treij veiklos srit remiamos vietos pltros strategij gyvendinani asmen mokymo konsultavimo ilaidos Lietuvoje. Pagal ketvirtj veiklos srit gali bti nansuojamos potenciali vietos projekt vykdytoj, gyvenani arba veikiani VVG teritorijoje, aktyvumo skatinimo ilaidos. Remiamas ir dalyvavimas konferencijose (taip pat usienyje), parodose ir panaaus pobdio renginiuose, tiesiogiai susijusiuose su LEADER metodo gyvendinimu.

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

TEMA / 15 TEMA /

Garin gaisras vis dar msl

Didiausioje Lietuvos turgavietje kils gaisras buvo gesinamas keturias valandas. T.Lukio/BFL nuotr. VIOLETA GRIGALINAIT
v.grigaliunaite @15min.lt

Garin turgaviet antradienio vakar nusiaubusio gaisro prieastis tiriantys prokurorai kol kas nekalbs. Vakar jie tik patvirtino, kad tiriamos visos manomos versijos nuo savaiminio usidegimo iki trumpo sujungimo ar tyinio padegimo.

js norite, taip gyvenkite. Valdia su mokesiais usmaugti gali, atimti verslo liudijimus gali, kasos aparatus vesti gali, dar pabloginti slygas gali, bet k nors gero padaryti... Kakaip nematau, 15min guodsi E.Bulavas.

Bt vertinti individualiai
Taiau draudikai kalba kiek kitaip. Anot Lietuvos draudimo Verslo rizikos skyriaus vadovo Arno Razino, Garin kioskeli prekybos paviljonas

Kaip interneto portalui lrytas.lt sak gaisr tiriantis prokuroras Egidijus leinius, Garinuose v yraujanio sitikinimo, kad paviljonas buvo padegtas, jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, tam es trksta duomen. Gaisras nusiaub UAB Jurgena priklauKalbjo A.Romanovskis. sant 110 metr ilgio ir 30 metr ploio metalini konstrukcij prekybos pavil- pagal savo dyd, statybos bjon. Nuostoliai vis dar skai- d ir paskirt yra nestandartiiuojami, taiau neabejojama, nis statinys, todl jeigu jo sakad jie bus dideli nukentjo vininkai bt kreipsi benper 100 prekybinink.

Gaila, kad mons apie turto draudim susimsto tik vykus skaudiai nelaimei ir tuomet ieko kalt.

drov, pasilymas io statinio draudimui bt vertintas individualiai. Taiau draudjas, kaip draudimo sutarties alis, taip pat turi sipareigojim, daugiausia susijusi su rizikos valdymu. I draudjo reikalautume, kad draudiamame pastate bt laikomasi priegaisrins apsaugos, sandliavimo ir kt. reikalavim. Nuo to, kaip valdomi ir kontroliuojami ie procesai, priklausyt ir draudimo mokos suma, teig Lietuvos draudimo atstovas.

ti nei smulkij prekeivi turto, nei laikin statini, yra visika netiesa. Kiekvienam atvejui galima pritaikyti individual sprendim, taiau pirmiausia reikt pradti nuo prevencini dalyk. Kitaip tariant, Garin vadovai turt utikrinti, kad smulkij verslinink preks

bt saugomos tam pritaikytose patalpose sandliuose, kuriuose bt laikomasi priegaisrins apsaugos, sandliavimo ir kt. reikalavim, sak A.Romanovskis. Es vykdius tokius reikalavimus, sandlius bt galima apdrausti civilins atsakomybs draudimu. O prekybinin-

kai, anot A.Romanovskio, turt pareikalauti, kad Garin vadovai pasirpint tinkamai saugoti j turt. Gaila, kad mons apie turto draudim susimsto tik vykus skaudiai nelaimei ir tuomet ieko kalt, apibendrino Lietuvos draudik asociacijos direktorius.

Ne nuo to galo pradjo

T pat patvirtino ir Lietuvos draudik asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Jo teigimu, atsakomyb dl kilusio gaisro padarini Garinuose pirmiausia turt prisiimti Garin turgaviets vadovai ir savininkai, taiau j teiginiai, kad draudimo bendrovs nenorjo draus-

Turto nedraudia
Nuostoli draudimo bendrovs nekompensuos, kadangi turtas nebuvo apdraustas. Anot vieno i Garin turgaviets vadov, Auktj Paneri moni asociacijos vadovo Eugenijaus Bulavo, draudimo bendrovs nenori drausti nei smulkij prekeivi turto, nei toki laikin statini. Niekas nenori drausti, kaip

Nukentjusi daugiau nei imto prekybinink turtas nebuvo draustas. J.Kalinsko nuotr.

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

16 / SKELBIMAI
Praneimai
Pamest kininko paymjim Nr. UPD 0108661, iduot Mariui Krikinui laikyti negaliojaniu.

Perka
Superkame EPS put polistirolio atliekas, atraias, pakuotes, gamybines atliekas. vairiais kiekiais visoje Lietuvoje. Kvieiame bendradarbiauti mones ir organizacijas.Tel. 8 615 78780, www.rrideas.lt Visoje Lietuvoje perku emes, miko grinimo dokumentus, ivadas. Tel. 8 699 32443. Perkame dirbam em ir pievas visoje Lietuvoje, brand mik. Gali bti inuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155. Perkame mik su eme arba ikirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www. dzukijosmediena.lt.

Transportas
Geromis kainomis perku automobilius ir mikroautobusus. Gali bti su defektais arba be TA. Tel. 8 606 71873. Perkame vairi marki automobilius, gali bti su defektais ar be j. Atsiskaitome i karto. Pasiimame patys. Tel. 8 648 21921. SUPERKAME VAIRI MARKI AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME I KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIEN. Tel. 8 600 08276.

Silo darb
AB Cranbalt reikalingi boktini kran operatoriai Vilniuje, Klaipdoje, iauliuose. Atlyginimas pagal susitarim. Tel. 8 686 18907. Anglija! Darovi, vaisi numimas ir pakavimas. Angl k. nebtina. Kaina 488Lt! Agentas www.extratravel.lt Tel. 8 688 15532. Bald gamybos monEuro Sofa Klaipdoje ieko: rankininkogalandjo, kokybs kontrolieriaus, aptraukj. Btina patirtis. mon silo konkurencing atlyginim bei geras darbo slygas. Registruotis tel. 8 620 36450, 8 611 62508. monei muitins sandliuose Klaipdoje reikalingi: sandlininkai (-s). Reikalavimai - darbo patirtis, krautuvo vairuotojo paymjimas. Tel. 8 686 58929. Logistikos mon Klaipdoje ieko vairuotojo su nuosavu krovininiu mikroautobusu. Darbo pobdis: surinkinti ir iveioti siuntas. Tel. 8 614 34919. Picerijai reikalingi ADMINISTRATORIAI (-s) - KASININKAI (-s), PIC IVEIOTOJAI (-os). Tel. 8 600 20462. Reikalinga pardavjakasinink visam etatui darbuiValentino ledainje Klaipdoje (Akropolyje). Darbo grafikas visu etatu: dvi darbo dienos, dvi laisvos ir t.t. , nuo 8.30 val. 20.30 val. arba nuo 11.00 val. iki 23.00 val. CV sisti el. p. info@valentinoledai.lt, arba teirautis darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. tel. 8 652 10001. Reikalinga technolog, konditer, virja 0,5 etato darbui Valentino ledainje Klaipdoje (Akropolyje). Darbo grafikas 0,5 etato: 2 darbo dienos per savait po 11 val. CV sisti el. p. info@valentinoledai. lt, arba teirautis darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. tel. 8 652 10001. Reikalingi apdailininkai but rengimo darbams. Darbas pastovus. Tel.: 8 670 36491, 8 699 11604.

. skelbkites
Biure Klaipdoje
UAB 15 minui Adresas: S.Daukanto g. 2 Tel.: 8 46 257 900, 8 655 34274 El. patas: skelbimaiklaipeda@15min.lt

Paslaugos
VELNIO ADVOKATAS mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel.: 8 687 40 002, Tel./faks. (8-5) 237 58 26 Automobili kondicionieri patikra, pildymas. Atvykstame viet. Tel. 8 686 27950 Greiti vartojimo kreditai nuo 200 Lt iki 5000 Lt Registruokits interneteu www. Creditor.lt ir gaukite! PIRMAS KREDITAS NEMOKAMAI! Tel.:8 638 88832. PensionatasGerumo namai. Globojame ir slaugome nuolatinai ir laikinai senelius, apleistus vienius mones, gulinius ir su visika negalia. Ilgalaiks neribotos, trumpalaiks nuo 1 mn., ir t.t Priimami mons i Kauno ir kit apskrii ir miest. Tel.: 8 677 47949, 8 675 57940, 8 37 384699. Tvarkome buhalterin apskait Klaipdoje, Kretingoje, Gargduose, Palangoje. Teisins paslaugos. Tel. 8 656 61130, www.apskaitininkas.lt. UAB Kraustymo komanda - profesionalios kraustymo paslaugos monms ir gyventojams. Tel.: 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt Sien, grind apiltinimas oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulmis. 1 kv.m nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68528. Kilim, minkt bald valymas. Valymas po statybos ir remonto darb. Tel.: 8 657 94361, 8 657 94363.

Parduoda
Parduodu veislinius Kalifornijos ir Burgundijos veisli triuius 3-4 mn. Birai, tel. 8 618 57955. Nam Rietave - 31 a, sklype centrinis vandentiekis, kanalizacija, geras privaiavimas. Bei sklyp 19,3 a. Kaina sutartin. 8 663 79987, 8 663 79986.

Bald gamybos monEuro Sofa Klaipdoje ieko: obliavimo, skersavimo, grimo, CNC, lifavimo, UV linijos, preso, briaun purkimo linij operatori, aplinkos tvarkytojo. Btina ne maesn kaip 1 m. patirtis. mon silo konkurencing atlyginim bei geras darbo slygas. CV sisti el. patu: personalas@ eurosofa.lt, teirautis Tel.: 8 46 490880, 8 620 36450. Skubiai reikalingas lang plovjas papildomam darbui (nepilnai darbo savaitei). Btinas nuosavas automobilis. Atlyginimas nuo 700 Lt. Tel. 8 685 59352. Socialin negalij mon silo, monms su negalia, valytojos darb. Dl darbo kreipkits darbo dienomis 9.00 -17.00 val. , tel. 8 601 79699.

Poilsis, turizmas, pramogos

Veame poilsiautojus i Vilniaus, Kauno Palang, ventj (ir atgal) nuo 35 Lt. Tel.: 8 699 99965, 8 612 22227.

Kita
Ablingos mikuose PASIMET medioklinis UO Rodezijos ridbekas (panaus Lietuvos skalik), tamsiai rudos spalvos su odine apykakle, vardu Diara. Radusiam atsilyginsiu! Tel. 8 687 40630.

2011 rugpjio 19 d., penktadienis

skelbimai / 17
Statyba, remonto darbai
pigiai silome bitumin stogo dang: erpels 1 kv.m - 7, 83 Lt, rulonin - prilydoma 1 kv.m - 5,2 Lt. www.Balticroof.lt, tel. 8 620 43518. Balkon, teras stiklinimas stumdomomis aliuminio konstrukcijomis. plastikiniai langai, roletai, aliuzs. dubysos g. 25207 kab., (ii a.), el.p. klaipeda@sistemax.lt. Tel.: 8 46 496873, 8 675 66117, 8 601 05036, www.sistemax.lt Vidaus apdaila, stog keitimas, sien iltinimas, kapitalinis but ir nam remontas, santechnika. Rekomendacijos. Mediag pristatymas. tel. 8 657 92330. ALupLAST, VEKA plastikiniams langams AKCijA. arvuotos durys. Aliuminio stumdomos sistemos. Tel.: 8 685 05039, 8 685 05067.

Grois, sveikata
iBLaiViniMas Vis paR. priklausomybs lig gydymas. tel. 8 606 91150. Nemokama vaik ir suaugusij sveikatos prieira. Kvieiame eimas prisirayti. ginekolog, urolog, kardiolog, dermatovenerologo, endokrinologo konsultacijos. Nij prieira (gydytoja T. Karpaviit). odos vio diagnostika naujausiu vokiei FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darini alinimas. Kondilom gydymas medikamentais ar radiochirurginiu metodu. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masaai, fizioterapins procedros. Turintiems siuntim echoskopij, gastrofibroskopij, rektoskopij, reabilitacines procedras apmoka ligoni kasa (dermatologo konsultacij apmoka be siuntimo). uAB Kunc ambulatorin klinika, Taikos pr. 28 (3 auktas), Vtrungs pasaas, Tel. 8 46 410 570, mob. 8 698 87197, www.kaklinika.lt. Bendraukime Facebook! Medicinos moksl daktaras, profesorius Borisas ivnevas koduoja nuo alkoholio ir rkymo. Gydymas vyksta kspC (buvusi 3-ioji vaik poliklinika) rugpjio 27 ir 28 d., 9 val. Registracija, konsultacija: UaB sOdaLitas, debreceno 471, klaipda, 8 46 379922 (14.0018.00), 8 694 83005 (10.00-18.00). www.sodalitas.lt.

Mokslas
Centre esanti vairavimo mokykla "Venjora" renka naujas grupes (B kat.) Nuolaidos studentams! Herkaus Manto g. 31, EMAiTijA (iiia.), tel. 8 46 210363, el.p. venjora@ gmail.com . B kategorijos vairavimo kursai. papildomas vairavimas. viesos g. 3 (Maojo km./ Miko raj.). Tel.: 8 46 257560, 8 686 84759, 8 655 13829, www.bkucentras.lt.

www.krizesiveikimas.lt

KRIZI VEIKIMO CENTRAS

Nemokama pirmin psichologo pagalba kiekvien darbo dien nuo 16 iki 20 val.

Tel. 8 640 51555

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

18 / SPORTAS
sensacija

Ekranas nugaljo
Panevio Ekrano futbolininkai priartjo prie UEFA Europos lygos pagrindini varyb.
Lemiamame atrankos mae Valdo Urbono aukltiniai vakar sav irov akivaizdoje rezultatu 1:0 (0:0) pranoko Izraelio viceempion Tel Avivo Hapoel ekip. Lygiai vykusi rungtyni baigt nulm Ekrano gynjas Mantas Samusiovas (81 min.), mao pabaigoje galva pasiunts kamuol svei vartus po pakelto kampinio. Atsidr besivejani vaidmenyje, favoritais laikyti Hapoel futbolininkai puol lyginti rezultato, taiau Ekranas atsilaik ir vent sensacing pergal. Atsakomosios poros rungtyns po savaits, rugpjio 25 dien, vyks Tel Avive, o serijos nugaltojai ikovos teis aisti pagrindinse Europos lygos varybose. Izraelyje bus karta, labai drgnas klimatas, reiks aklimatizuotis, Ekran perspjo Lietuvos futbolo rinktins vyriausiasis treneris Raimondas utautas, praeityje pats aids Izraelyje. Kiek teko matyti prajus Izraelio empionat, kad ir kaip ten bt, jis yra auktesnio lygio, nei Lietuvos, galiu pasakyti, jog lengva nebus. Linkiu Ekranui tik pereiti kit etap ir padaryti sensacij Lietuvai.

Apie rinktin linksmai

TOMAS GRIGALEVIIUS
t.grigalevicius @15min.lt

M.Kalnietis filme vaidinti nort su L.Kleiza. I.Gelno nuotr.

Lietuvos krepinio rinktin nuo seno garsja ne tik geru aidimu, bet ir linksmais poktais. Ne iimtis ir iemet rinktins kandidatai juokauja vienas u kit linksmiau. Iki rimt kov, vis laukiamo Europos krepinio empionato, likus dar iek tiek laiko, 15min kasdien kalbina rinktins kandidatus kiek kitaip, nei skaitote kitur linksmai!
Ne pirm vasar su geriausiais Lietuvos krepininkais pluantis aidjas Mantas Kalnietis, rinktins draugus pasta kaip nuluptus. Taigi, su kuo M.Kalnietis aist futbol, k kviestsi romantik vakarien, o k mutynes. Su kuriuo nortum igerti vyno? 15min paklaus M.Kalnieio. Vyno labai nemgstu. O pavaiinti vynu galiau Dari Songail. Su kuriuo liptum Gedimino pil? Kuris ia stipriausias? Gal Marijonas. Jis mane unet ant pei. Su kuriuo eitum pavaka-

Ekrano futbolininkai diaugiasi pergale. tV.Knyzelio/LFF.lt nuotr.

rieniauti restoran, panekti prie vaki viesos? (Juokiasi) Net neinau. Gal su Pauliumi Janknu. Su kuo eitum grybauti? Irgi su Pauliumi. Su kuriuo kartu suvaidintum lme? Kokio anro lmas tai bt? Su Linu Kleiza. Jis dabar vaidina visur. Su kuriuo vyktum Las Vegas? Su aru. Jis gerai aidia poker.

Su kuo grotum vienoje grupje? Su g ydy toju Rimtautu Gudu. Kur pasikviestum aisti futbol? Lukausk. Kuris galt tapti tavo atstovu spaudai? Tomas Delininkaitis. Su kuriuo eitum iekoti mergin? Negaliu iekoti mergin (juokiasi). O jei nebiau veds? Su aru.

Kurio nesivestum striptizo klub? Kaukno. Su kuriuo nebijotum sivelti mutynes? Su Tomu. Oi ne ne. Kaip tik prie Tomc galiau mutis. Bti vienoje pusje noriau su broliais. Kiekvien ryt vis kito linksmo interviu su Lietuvos vyr krepinio rinktins kandidatu iekokite specialiai Eurobasket 2011 skirtoje 15min.lt portalo rubrikoje internete.

el clasico

Futbolo spektaklis vl baigsi mutynmis

BARCELONA
Milijonai futbolo gerbj atsakomsias Super taurs rungtynes stebjo ugniau kvap. Pirmoji komand akistata Madride sekmadien baigsi lygiosiomis 2:2, tad lemiama dvikova Barcelonos tvirtovje turjo iaikinti pirmj sezono empion. Nors futbolo specialistai pabr, kad Real sezon pradjo gerokai sustiprjs, to pergalei nei sekmadien, nei treiadienio nakt nepakako. Barcelona dar kart rod, kad yra pranaesn u aminus varovus ir Camp Nou stadione vent saldi pergal rezultatu 3:2.
L.Messi vl tapo Barcelonos didvyriu. AFP/Scanpix nuotr.

L.Messi rekordas
Lemiamose rungtynse suibjo Lionelis Messi, pelns trofj atneus vart 88 minut. Tiksls argentinie-

REAL

Sausakimas Camp Nou stadionas dar kart virto Ispanijos grand mio lauku. Barcelona vl gl savo ariausiam prieui Madrido Real, o kov dl Ispanijos Super taurs lydjo ir variai, ir aistros, ir konfliktai.

io smgiai net Vilanovai u ausies. du kartus nuginPor t uga las nepraklavo Ikero Casilleido progos gelti ir laso vartus. rungtyni didvyriui Mao scenariL.Messi Real trejus buvo toks: jau neriui ukliuvo fut15-t minut eibolinin ko k vapas. mininkus prieL.Messi prisiartinus, k ived AndreJ.Mourinho, lyg Holisas Iniesta. vudo aktorius, susiPo penki mirauk ir m rankonui Cristiano mis vdinti or. PIRMOSIOS BENDRAS Ronaldo pav yko Tai maas, menRUNGTYNS REZULTATAS atstatyti pusiaus2:2 5:4 kas titulas, bet nesavyr 1:1, taiau me patenkinti, kad jo klinio pabaigoneturime. Abu maje pasiymjo Leonelis Mes- J.Mourinho ou us aidme fantastikai geSusitikimo kulminacija rai. Atsitiko tai, kas atsitiko, sis 2:1. Rezultatas lygus tapo 88 mi- tapo masinis abiej koman- a patenkintas komanda. Esanut ir jau atrod, kad Real d susistumdymas jau per tei- me geresni nei prajus sezoipl pratsim. sjo pridt laik. U iurk- n, ir po mao savo ou tVis dlto galutinio rung- i praang prie Barce- s J.Mourinho. Tokiais Real trenerio ir tyni verdikto autoriumi ta- lonos naujok Cesc Fabrepo L.Messi ir Barca trei gas i aikts buvo ivarytas aidj veiksmais pasipiktikart i eils bei deimt per Marcelo, o per kilus smy n liko Barcelonos nariai. savo istorij ikovojo pres- aiktel turjo palikti ir sm- Mourinho griauna Ispanijos tiin titul. giais apsikeit Mesutas Ozi- futbol, pyko Barcelonos L.Messi dar kart ra las bei Davidas Villa. gynjas Gerardas Pique. savo vard istorijos puslaNuoalyje neliko ir Jose Vaizdai kalba patys u pius ir su 8 variais tapo vi- Mourinho, kuris, lyg vaik save. Jei tai nesiliaus, pabais laik rezultatyviausiu Is- darelio aukltojas, norjo ga bus labai lidna, pridpanijos Super taurs varyb patampyti vienam Barcelo- r Barcelonos strategas Pefutbolininku. nos trenerio asistent Tito pas Guardiola.

ISPANIJOS SUPER TAUR

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

I N 5 M

VAIRENYBS / 19
P E N

Vaidmeniui kvp D.Butkuts dainos

O

horoskopai rugpjio 19 d.
AVINAS. Darbe sunkiai seksis susikaupti, sukoncentruoti dmes. iandien viskas atrodys svarbu, bus sunku iskirti prioritetus. JAUTIS. Darbe neskubkite ginytis, siklausykite, kas ir kaip jums sakoma. Jausite padidjus aplinkini dmes, o tai gali varginti. DVYNIAI. eimoje labai svarbu atsikratyti ambicij ir sigilinti partnerio emocijas bei poreikius. bet kokias situacijas velkite nealikai. SVARSTYKLS. Tvarkydami dokumentus bkite atsargesni ir neprasilenkite su statymais. Nereikt labai diaugtis lengvais pinigais. SKORPIONAS. Skminga deryb ar gin eiga priklausys nuo teising argument. Bsite sumans ir aktyvs, lengvai sprsite konfliktus. AULYS. Nors bsite link visiems padti, neivengsite smulki konflikt. Pagrindin klitis bus ne valgos stoka, o piniginiai reikalai.

AUDR DOMEIKAIT
a.domeikaite @15min.lt

Ruodamasi jaunos, kiek pamiusios prostituts vaidmeniui aktor Migl Polikeviit kvpimo iekojo Dordanos Butkuts dainose ir rusikoje popmuzikoje. O per filmavimus ikent vairias ligas, kurios, ijungus kameras, mistikai prajo...
26-eri Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktor M.Polikeviit, jau pelniusi Auksin scenos kryi u debiut, kino teatr irovai kit met pradioje ivys reisieriaus Algimanto Puipos premjeroje Miegani drugeli tvirtov. Kokia yra tavo heroj Kristina? A j pavadinau nevykusia Lolita. Ji jauniausia i trij prostitui, kurios atvyksta pas Monik: knygoje jai 16 met, lme 18. Kristina niekam nereikalinga, jos niekas nelaukia ir nemyli. Ji kilusi i sunkios eimos, augusi be tio ir gyvenusi internatuose. Ji nra iprotjusi, bet greiiau riboto intelekto. Kristina trokta igarsti, bti inoma, kad visi j gerbt. Jos noras patekti geresn pasaul priveria j dirbti prostitute. I alies j pavelgus, man darosi truput skaudu... Kaip seksi vaidmen prisijaukinti? Dabar atrodo, kad nesunkiai. Kristina danai elgiasi vaikikai, todl a bandiau prisiminti save vaikystje, jaukinausi pamirtas manieras. Vaikystje a visada inojau, kad bsiu aktor ir kad noriu vaidinti, tik neinojau, kur tai darysiu. Pirmiausia planavau vaiuoti Holivud, vliau adjau persikelti Meksik ir mokytis ispan kalbos dabar visa tai atrodo gan nerealu. Ar sunku suvaidinti prostitut? Jos pirmiausia yra mons, taigi stengiausi suprasti, koks ir kas ji per mogus. Galvojau, kaip ji supranta pasaul ir kaip interpretuoja tai, kas su ja atsitinka. Iekojau asociacij. Ar kaip nors specialiai ruoeisi iam vaidmeniui? Na, pavyzdiui, a vaikiodavau namuose ir plaudavau indus taip, kaip ji. Ruodamasi vaidmeniui darau

26 met aktor M.Polikeviit jau yra vertinta Auksiniu scenos kryiumi. I.Gelno nuotr.

pratybas sau tarkim, klausausi muzikos, kuri man asocijuojasi su personau. Ruodamasi Kristinos vaidmeniui, klausiausi D.Butkuts ir rusikos popmuzikos. Bandiau j pajusti. Ar buvo koki sunki akimirk lmuojantis? Tai pirmas toks didelis

Aiktelje A.Puipa daug juokaudavo tai man buvo netikta, nes a neinojau, kad jis turi humoro jausm, ir dar ger!
mano lmas ir sunkiausia buvo tai, kad tiek daug moni buvo lmavimo aiktelje visai arti mans. Man buvo sunku nuo j atsiriboti. Per vis lmavim a lyg tyia labai daug sirgau vairiomis ligomis, bet vos lmavimai baigsi, mistikai pasveikau... Vienoje scenoje turjau lmuotis su vestuvine suknele iem lauke, kai buvo iauriai alta, -20 oC. T

dien man pakilo temperatra ir buvau ne juokais isigandusi. Bet, kai reikjo lmuotis, kartis staiga atslgo! Kok spd tau paliko darbas su reisieriumi A.Puipa? A.Puipa yra intuityvus reisierius. Stengiausi juo pasitikti. Manau, jis turjo minty persona gaires, taiau liko atviras ir ms silymams. Aiktelje A.Puipa daug juokaudavo tai man buvo netikta, nes a neinojau, kad jis turi humoro jausm, ir dar ger! (ypsosi) Tai jau ketvirtas tavo vaidmuo kine. Tavo irdis laimingesn prie kino kamer? A neskirstau vaidmen kine ar teatre ir tai, ir tai yra mano profesija, kuri a labai myliu. Tiek teatre, tiek kine bna toki akimirk, kai pagalvoju: Viepatie, k a ia darau? Man reikia kaim vaiuoti ir vaikus auginti. Bet ateina kita diena ir jauiuosi kitaip. Dabar lauki premjeros o kaip reaguoji save ekrane? Nerimo, aiku, yra, nes neinau, kaip viskas atrodys. Bet iaip, man vis dar patinka

save irti, ypa kai k nors naujo pamatau, ko nesitikjau i savs. Man domu, kaip man pavyko. O iaip, a kritikai iriu savo darb. Apie k tu svajoji, galvodama apie ateit? A noriu auginti vaikus, turti eim, ja rpintis ir daryti tai, k dabar darau. Nemanau, kad btina aukoti vien dl kito. Manau, viskas gali derti. Gali... Bet kaip bus, a neinau...

www.15min.lt/s165374
Surink adres rasite vis interviu su aktore M.Polikeviite

D I E N T A

VYS. Tinkama proga svarbiam pokalbiui su partneriais, takingais asmenimis. Profesinje srityje pajusite, kad iaugo js autoritetas. LITAS. Bsite valdingi, tiess ir dalykiki. Norsite, kad viskas klostytsi taip, kaip suplanavote, kaip numatte i anksto. MERGEL. Bus ne viena proga pamatyti, ar turite tikr draug ir ar patys tokie esate. Js avesys pads isprsti didij dal problem.

OIARAGIS. Nereikalingi ginai skatins pykt, kuris trukdys objektyviai mstyti ir vertinti susiklosiusi situacij. Bkite paprastesni. VANDENIS. Bkite dmesingi tvarkydami svarbius dokumentus. Galite gauti pajam i draudimo, i pardavimo ar paveldjimo. UVYS. Net ir keblioje situacijoje nesunkiai rasite alternatyv, originali ieit. Paslysti galite tik tuomet, jei prasilenksite su savo sine.

www.15min.lt/horoskopai
Surink adres, rasite horoskop visiems enklams

2011 RUGPJIO 19 D., PENKTADIENIS

20 / GARSENYBS
linksminasi

Palusi kauboj ir gundytoj vakarlis

Sveius pasitiko A.Guoga su drauge ir J.Jurkut (d.). I.Gelno nuotr.

Teisybs iekotoja pati tapo paeidja

U teisyb uoliai kovojanti urnalist Rta Janutien naujame reklaminiame laidos Kodl? vaizdo klipe vaiuoja motoroleriu neusidjusi almo. Ar moteris nemano, kad toks jos elgesys rodo blog pavyzd?
urnalist sutinka, kad iuo atveju ji padar nedidel nuodm, taiau nukirto, kad pirmiausia dert teisti didesnius nusikaltlius. Tikra tiesa, baisu. Bet, vis pirma mes lmavome paryiais, antra a nebuvau prie vairo, o tai matosi vaizdo klipe. Treia a dar nepasiekiau tokio pilietikumo lygio, kad u neduot dviej lit ek pasksiau pardavj. Gal taip ir negerai, bet, iuo atveju, a neusidjau almo, nes nebuvo grsms nei man, nei aplinkiniams. Jeigu a biau i tikrj vaiavusi gatvmis, kuriose yra koks nors eismas, a tikrai biau usidjusi alm, tikino laidos prodiuser ir vedja R.Janutien. Moteris kelis kartus pabr, kad ie laidos lmavimai vyko anksti ryte, kai eismas gatvmis buvo minimalus, todl usidti alm ji nemat btinybs. R.Janutien sdjo motorolerio vairuotojui u nugaros. urnalist nei motoroleriu, nei motociklu nevainja, taiau mokykl kas ryt dviraiu vyksta jos dukra. R.Janutien patikino, kad savo atal mokykl ileidia tik su almu, nes jis mergaitei padeda saugiau jaustis kelyje. Moteris teig pati gatvse paeidim nedaranti ir paisanti Keli eismo taisykli. Kaip vairuotoja a esu beveik pavyzdinga neturiu jokios biograjos. Tik kartais mano kairysis automobilio ibintas isijungia ir a nieko negaliu padaryti, bet kai grtu namo, man vyras j i karto pareguliuoja, teig R.Grineviit.

J.Lapatinskui karstymasis po medius baigsi nubrozdinimais.

R.Janutien rodo blog pavyzd motoroleriu vainja be almo. BFL nuotr. Prie brio imokti okti panorusi vaigdi prisijung sunkiaatletis D.Barzinskas (d.). KRISTINA MAEIKAIT
k.mazeikaite @15min.lt

vejas D.Mekauskas pagavo ne uv, o D.Stachur.

Antano Guogos poilsio ir pramog parke Anuprikse treiadienio vakar siaut brys inom Lietuvos moni ia vyko kaubojiko stiliaus TV3 projekto ok su manimi vasaros vakarlis.
Vienas vakarlio netiktum naujo projekto daly-

vio pristatymas. Paaikjo, kad prie brio imokti okti panorusi vaigdi prisijung sunkiaatletis Dainius Barzinskas. vakarl, kurio tema buvo susijusi su laukiniais vakarais ir palusi kauboj gyvenimu, susirinko visi, iskyrus vien, projekto dalyv okjas Tomas Uroka prie kelias dienas aisdamas tinklin patyr traum ir kur laik repeticijose ne-

dalyvaus. Atvykusius sveius pasitiko A.Guoga, kuris projekte pasirodys sveio teismis, bei vakaro vedja Jurgita Jurkut. Daugelis pastebjo, kad t vakar ji jautsi labai laisvai ir neveng kandi komentar. Labiausiai J.Jurkutei kliuvo okjai, choreograf Karin Jeremian projekto vedja trauk per dant dl jos tarties su armniku akcentu.

JODINJIMO ASAS
Vakarlio metu atsiskleid kai kuri projekto dalyvi iki iol dar nedemonstruoti sugebjimai.
Daug kam pastama daina A bgu ikart primena avj braliuk i Latvijos Laur Reinik (nuotr.). Taiau atlikjas, kuris nuo rudens suksis ant TV3 oki parketo, pasirodo, joti mgsta labiau nei bgti. Vakarlyje jis meistrikai demonstravo savo jodinjimo sugebjimus. Juk dainos A bgu vaizdo klipe taip pat joju ant irgo ir netgi be jokio balno. Galbt daug kas nepatikjo, kad ten a, taiau jodinjimas man ne naujiena. Vaikystje ir paauglystje rimtai usiiminjau iuo sportu. Uaugau Latvijos mieste Trvete, kuris garsja savo alumi ir irgais. Pradjau treniruotis, kai man buvo deimt met, o, sulauks penkiolikos, tapau Latvijos empionu konkr sporto akoje, savo pasiekimais dalijosi L.Reinikis. Atlikjas prisipaino, kad, nepaisant aukt pasiekim irg sporte, jis niekada nesvajojo tapti profesionaliu raiteliu. Nuo vaikysts tvirtai buvau sitikins, kad vien dien tapsiu dainininku arba aktoriumi. Taiau filmuose maiau, kaip vairios vaigds jodinja, todl maniau, kad ir man btina imokti. Manau, buvau teisus, atviravo L.Reinikis.

Markinliai vir bambos

Dinsais, auliniais batais ir plaiabrylmis skryblmis pasipuo projekto dalyviai ne tik suoko bendr nuotaiking ok, bet ir atliko vairias laidos rengj uduotis: jodinjo arkliais, tvenkinyje vejojo uptakius, karstsi mediuose rengtomis trasomis, aid tenis, irstsi valtele. Vakaro vsos nepaisiusios projekte dalyvausianios moterys ir merginos drsiai apsinuogino vir bambos susiver palaidines ir sispraud siauruius, trumpuius ortus.

labai pasisek su partneriu ir kad j pagavo kaip auksin uvel, moteris pati netrukus buvo sugauta: usimojs meker D.Mekauskas kabliuk ukabino u D.Stachuros palaidins. Ties ikirpte strigs kabliukas oki partneriams suteik daug juoko, o fotografams prog aminti komik akimirk. Nemalonus netiktumas itiko daininink Justin Lapatinsk leisdamasis mediuose rengtomis trasomis vaikinas nusibrozdino rankas.

ALMAS PRIVALOMAS
Keli eismo taisykls skelbia:
Motociklo, keturraio motociklo, lengvojo keturraio motociklo ar mopedo vairuotojas privalo bti su usegtu motociklininko almu ir neveti keleivi be usegt motociklininko alm. Leidiama vairuoti motocikl be motociklininko almo, jeigu motociklo gamintojo rmo konstrukcijoje montuoti stogo saugos lankai, kuri paskirtis apsaugoti vairuotoj nuo smgi, ir montuota saugos dir sistema.

Suvejojo D.Stachur
vejoda m i upta k ius, verslinink Danguol Stachura ir okjas Deiv ydas Mekauskas pateko pikantik situacij. Nors pr ie t ven k i n io D.Stachura juokavo, kad jai