2011 M. GRUODIO 23 D.

, PENKTADIENIS

KAUNAS

orai RYTOJ

PORYT

Nr. 141 (1118)

Tikros Kaldos: kada jos ateina?

Kauno arkivyskupijos kunig tarybos narys, monsinjoras Artras Jagelaviius apgailestauja, kad vis daugiau moni Kaldos tampa tiesiog smagiu laisvalaikiu, Kristaus gimtadieniu. Taip prarandama prigimtin, metafizin ios didiosios krikioni vents prasm.
Taiau dvasininkas tikisi, jog naujoji, laisvs slygomis uaugusi jaunoji karta atsigr krikioniksias vertybes, atsispirs pragaitingoms io pasaulio pagundoms. Didiausia krikionikojo pasaulio vent v.Kaldos. K, js nuomone, turt svarbiausia inoti krikionis, vsdamas Kaldas? Drsiu atsakyti popieiaus Benedikto XVI odiais: Kokia yra Kald tikroji, krikionika, sakralioji prasm? Su kaldine liturgija Banyia mus veda siknijimo slpin. Kaldos nra tik Jzaus gimimo paminjimas, yra kai kas daugiau, yra ventimas Slpinio, kuris paenklino ir toliau tebeenklina mogaus istorij Dievas apsigyveno tarp ms ir tapo vienu i ms. Mums, tikintiesiems, Kald ventimas sustiprina tikrum, kad Dievas i tikro yra su mumis, yra alia ms. Betliejaus kdikyje Dievas i tikro priartjo prie mogaus, pats tapo mogumi ir mes j galime sutikti i dien, kuri neturi saullydio.

Tiraas 100000 egz. (audituojamas UAB Ernst & Young Baltic) |

ISSN 1822-5322

Kunigas A.Jagelaviius apgailestauja, kad Kaldos virto komercini rengini vente.

E.Ovarenko nuotr.

NUKELTA /

3 psl.

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

2 / KAUNAS

Labdariai dosniai aukoja

Prie Kauno miesto savivaldybs rengiamos kaldins labdaros akcijos jau prisijung kelios deimtys moni ir pavieni asmen, paaukojusi daugiau nei 70 tkst. Lt. i akcij vainikuos antradien, gruodio 27 d., Rotuje vyksiantis Kaldinis labdaros vakaras.
Tiek verslinink ir zini asmen paaukotos los, tiek ir Kaldinio labdaros vakaro metu vyksianiame aukcione surinkti pinigai bus skirti onkologinmis ir sunkiomis retomis ligomis sergantiems vaikams, gydomiems Lietuvos sveikatos moksl universiteto Kauno klinik Vaik lig klinikoje. ioje klinikoje kurtas pirmasis po Nepriklausomybs atkrimo tokiems pacientams sk irtas g ydy mo korpusas. Pasak klinikos vadovo prof. Rimanto Kvalo, u surinktus pinigus nupirkus naujos medicinins rangos, maiesiems ligoniams bus sukurtos vienos geriausi slyg Europoje. Gruod paskelbtos labdaros akcijos fond tradicikai papildys meno darb aukcione surinktos los. Sveiai gals varytis dl kvietimo solin tenoro Edgaro Montvido koncert Kauno valstybinje lharmonijoje, sigyti keramikos ir gintaro dirbini. Aukcione bus galima sigyti ir dailinink Linos Michalauskaits, Egidijaus Rudinsko, Dovils Orekauskaits Janiauskiens, Ewa Pohlke (Lenkija), Dainos Vanagaits-Belak iens, Gintauto Vaiio, Jurgitos Ranceviens paveiksl, taip pat ir fotoAukcione surinkti pinigai bus skirti onkologinmis ir sunkiomis retomis ligomis sergantiems vaikams. E.Ovarenko nuotr.

Kelininkai pasiruo
Kauno varos generalinis direktorius Dalius Tumynas miestieius patikino, kad iemai pasiruota. met bendrov papildomai investavo 600 tkst. Lt, u kuriuos buvo sigyti penki nauji druskos-smlio barstytuvai. Taip pat bendrovs parkas buvo papildytas naujais sniego verstuvais.
Kauno vara dabar i viso turi 10 druskos-smlio barstytuv, 12 sniego valytuv, 23 traktorius. Kaip ir pernai, gatves planuojama barstyti vairiais bdais: lapia druska, druska su smliu. Pasa k D.Tu my no, va iruotojai ir pstieji neturt piktintis kelininkais, jeigu vos pasnigus visos gatvs i karto nra nuvalomos. Pirmiausia pradedamos barstyti bei valyti pagrindins Kauno gatvs.

menininko Evaldo Butkeviiaus krin. Aukciono dalyviai turs galimyb sigyti ir spding oribundin Lilli Marlene

royt dekoratyvinje vazelje. Tai Lietuvos mokslinink dovana, neturinti analog visoje Europoje. Po deimtmet trukusi eksperiment

tokios royts pirmkart iskleid iedus Lietuvos mik instituto Molekulins genetikos ir biotechnologij laboratorijoje.

orai
Lietuvoje
iandien bus 13 C alio, tik pajryje bus apie 2 C ilumos, ia prognozuojama lapdriba. Ateinani nakt als iki 4 C alio, rytoj dien bus 05 C ilumos, numatomas lietus, lapdriba, kai kur lijundra.

iandien Europoje
IAULIAI KLAIPDA

+1

-2

PANEVYS

Atnai Berlynas

-2 2-4 PIET

UTENA

-2
KAUNAS

Londonas Madridas Maskva Minskas

Artimiausiomis dienomis
12-24 NAKT 12-24 DIEN 12-25 NAKT 12-25 DIEN

-2
-3 -3 +4 +1 +2 +5

VILNIUS

Oslas

+10 +8 +11 +12 -6 -4 +3

Paryius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varuva

+9 +6 -2 +11 +5 +1 +1

Vilnius Kaunas Klaipda

-5 -3 +3

-2 -1 +5

-3
Interaktyvus or emlapis

www.15min.lt /orai

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

KAUNAS / 3

Tikros Kaldos: kada jos ateina?

ARTRAS JANYS
a.jancys @15min.lt

Atkelta i 1 psl. Gimusio Kristaus ir Betliejaus prakartls atvaizdas dingo i kaldini sveikinim atviruk ir atrodo, jog komercins struktros pavog i Kald krikionik j prasm, Kristaus gimimo prasm. Bt naivu iekoti dvasingumo komercijoje. ymiai svarbiau, kad komercija nepajgt i tikini moni irdies pavogti tikrosios Kald prasms. Ms visuomens moralinis nuosmukis buvo nuraomas sovietins sistemos nuostolius. Taiau iaugo naujoji karta laisvje. Ar ji yra dvasingesn, moralesn u vadinamj prarastj sovietmeio kart? Kasmet vis labiau jauiamas jaunimo dvasinio ir religinio smoningumo augimas. Vis daugiau didiuosiuose miestuose jaunimo ateina jaunimui skirtas v. Miias. Ypa pastebimas religinio smoningumo augimas jaunimui susitaikant su Dievu atgailos sakramente. Vadinasi, tikybos pamokos mokyklose ir universitetuose esantys kapelionai atlieka didel teigiam vaidmen ugdant religin smoningum ir sins jautrum. Taiau iniasklaidos neat-

sakingai propaguojama vartotojika, egoistika ir suerotizuota kultra, be abejons, atlieka neigiam vaidmen ir silpnina dvasingum ir dievobaimingum. Dalis jaunimo, gana cinikai irdami save ir kitus, padaro nemaai nusikaltim. Asmenikai man visada skauda ird, kai girdiu iurkiai kalbant ir besielgiant jaunim, nes tai bsimieji tiai ir mamos. Kyla klausimas kokie jie bus tvai, kada inyks j ydos ir silpnybs? Turbt kertinis katalik tikjimo akmuo yra Kristaus kania u moni nuodmes, atpirkimas. Tai gal galima patogiai mstyti: saikingai paitvirkausime, kultringai pasisvaiginsime, truput pavogsime, ir kas gi ia baisaus: juk Kristus mus atpirko ant kryiaus, didelis jam ai? Negalime piktnaudiauti Dievo gailestingumu, nes ir Dievas negali atleisti nuodmi nesigailiniam nusidjliui. Katalik Katekizmas sako: Nusidedant stiprja polinkis nusidti. Tuos paius veiksmus kartojant nuodm tampa yda. Dl to atsiranda blogi polinkiai, kurie aptemdo sin ir trukdo tinkamai vertinti, kas yra konkreiai gera ir kas bloga. Pokario met popieius Pijus XI sak, jog didiausia XX a. nuodm yra nuodms prasms praradimas.

Laisv yra neatsiejama nuo atsakomybs. Laisv neduoda teiss sakyti ir daryti, k tik nori. Sin galina prisiimti atsakomyb u atliktus veiksmus. Kompromisai su sine priveda prie veidmainiko elgesio gyvenime. Popieius Jonas Paulius II skelb, jog istorijoje neretai pasitaiko, kad, veikiant vairiems veiksniams, daugelio moni moralin sin daugiau ar maiau ilgesniam laikotarpiui rimtai aptemsta. Ar tiesa, kad iandieniam mogui gresia sins utemimas? Pernelyg daug enkl rodo, kad ms laikais tokio utemimo ities esama. Atkurti teising nuodms pajaut yra pirmasis kovos su didele dvasine krize, slegiania ms laik mog, bdas. Banyia pasisako prie abortus, kontracepcij. Argumentas labai stiprus, apie dievik gyvybs prigimt. Taiau pasaulietin opinija pateikia emocikai jaudinant argument: pairkite, kiek keniani alkoholik, narkoman vaik, kuriais silpna valstyb pasirpinti neigali. Kaip, js manymu, reikt sprsti i dilem? Pasaulinio garso kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno tvas Johanas van Beethovenas buvo alkoholikas. Jeigu kompozitoriaus mama Maria Magdalena van Beethoven bt pasidariusi abort, nes pa-

stojo nuo alkoholiko, tai monija bt netekusi nuostabaus kompozitoriaus. Valstyb turi pasirpinti, nes tokia valstybs pareiga, kad kiekviena mama galt drsiai gimdyti vaikel ir jam bt utikrintas soti ir saugi vaikyst. Sunkiai pragyvenantys ir net priklausomybi palauti mons turi lygiai toki pat teis susilaukti vaikui kaip ir saugios eimos. Kdiklio Jzaus gimimas skurdiame Betliejaus tvartelyje liudija, kaip yra svarbi mogaus gyvyb. Keista, kad tokias civilizacijos auktumas pasiekusiame pasaulyje vis maiau vietos atrandama kdikio gimimui. Juk abortus daro labiau pasiturini eim moterys nei skurdiau gyvenantys. Ypa gaila mergaii, po kuri irdimis ima spurdti nelaukta ir nemylima gyvyb, kai problem labiau sukelia jaunuoli neatsakingumas ir j tv nekrikionikas aukljimas. Jokios dilemos nebt, jeigu nevaisingos eimos padaryt didiadvasik ingsn: sivaikint vienius vaikuius. Tuomet ias eimas ateit tikros Kaldos.

Pavieins atlyginimus
I savivaldybs moni pelningiausias yra Kauno energijos direktoriaus postas. A.Koroliovo nuotr.

Kaunieiai nuo iol inos, kokius atlyginimus gauna savivaldybs moni vadovai.
Kauno miesto meras Andrius Kupinskas savivaldybs administracijos direktoriui paved utikrinti, kad savivaldybs kontroliuojam moni interneto tinklalapiuose bt skelbiama informacija apie monse mokam darbo umokest. Vadovaujantis Vyriausybs nutarimu, kiekvienos savivaldybs staigos ar mons interneto svetains srityje Darbo umokestis turi bti pateikiami pareigybi pavadinimai, tos staigos darbuotoj, einani vienodas arba pagal kitus poymius vienar-

es pareigas, prajusi met vidutinis mnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo umokestis. Taip pat bus skelbiamas einamj met prajusio ketvirio vidutinis mnesinis nustatytasis darbo umokestis. 15min jau ra apie nevienareikmik padt politik takos sferomis tapusiose savivaldybs monse. Didiausi atlyginim prajusiais metais gavo ilum tiekianios Kauno energijos direktorius. Jo atlyginimas siek 11 tkst. 500 Lt. Nemai ir kit moni direktori atlyginimai: Kauno varos vadovas gavo 7 tkst. 900 Lt, Kauno vanden direktorius 8 tkst. 900 Lt.

Prakartls puoia banyias, bei i ventini atviruk jau traukiasi. E.Ovarenko nuotr.

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

KAUNAS / 5

Parodos kaln kils troleibusai

Troleibusai turt pakeisti dal Parodos gatve kursuojani autobus. E.Ovarenko nuotr. ARNAS BULOTA
s.bulota @15min.lt

Svarstymai rekonstruoti Parodos ir K.Petrausko gatves ir paleisti jomis troleibus eism, atrodo, nenugul giliuose valdinink staliuose. Ateinaniais metais adama pradti remonto darbus.
Miesto tvarkymo skyriaus vedjas Aloyzas Pakalnikis patvirtino, kad i Europos Sjungos l bus rengiamas techninis projektas ir i pagrind remontuojamos Parodos ir K.Petrausko (iki Vydno aljos) gatvs. Kitais etapais bt remontuojama ir Vydno alja iki Radviln plento. Bendra i projekt suma sieks apie 10 mln. Lt. Gatvs trasa beveik nesikeis, tik bus iplatinta ties poskiu Vydno alj, sak A.Pakalnikis. Transporto specialistai lygiagreiai rengia projekt, kur gyvendinus atnau-

jintomis gatvmis galt kursuoti troleibusai. Keiiant apvietimui skirtus stulpus, jie bus pritaikyti kontaktinio troleibus tinklui rengti. Yra svarstomas kontaktinio troleibus tinklo rengimo projektas. Taiau dar anksti kalbti apie konkreius sprendimus. Pirmiau reikia palaukti Parodos ir K.Petrausko gatvi remonto. Troleibusai pakeist kai kuriuos dabar kursuojanius autobus marrutus, teig Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedjas Paulius Keras. Troleibus kontaktiniam tinklui rengti reikt apie 4 mln. Lt (neskaitant ilaid techniniam projektui parengti), daugiau nei pus l turt bti skirta i ES. Troleibusai palengvint susisiekim su Kauno klinikomis, autobus stotimi. Be to, miesto centre sumat tara. Labiausiai gyventojus dominantis klausimas ar iem troleibusai kops vien staiausi Kauno kaln? Spe-

cialist teigimu, jei uvaiuoja autobusai, uvaiuos ir troleibusai. inoma, iem reikt ypa dmesingai priirti dang. Taiau kelininkai pripasta: neivengiamai kasmet bna dien, kai kelioms valandoms, itin gausiai ikritus krituliams, Parodos kaln uvaiuoti nemanoma, ir bent kelioms valandoms sutrinka eismas.

lt

www.ikrauk.lt

VI forte muziejus
Tarpukariu VI forte veik kaljimas, buvo tardomi politiniai kaliniai. E.Ovarenko nuotr.

1889 m. baigtame statyti ir domi istorin praeit turiniame Kauno VI forte kitais metais tikimasi pristatyti karo technikos ekspozicij.
Pavasar ketinama pradti forto teritorijos sutvarkymo darbus bus ivetos iukles ir atliekos, sutvarkyti eldynai. Beveik du deimtmeius iminuotoj darb dirbantys karikiai tvirtina, kad is fortas nra labai pavojingas, taiau paadjo, kad drauge su Karo paveldo centro specialistais surengs civilins saugos mokymus teritorij tvarkysianios mons darbuotojams. Tol, kol bus tvarkoma forto teritorija, iminuotojai stebs darbus. Karo technikos ekspozicij planuojama pirmiausia rengti lauke. iuo metu rengiami ems sklypo dokumentai, o numaius l 2012 m. savivaldybs biudete, bus rengiami projektiniai pasilymai, pagal kuriuos

vyks forto statini, ininerins infrastruktros tvarkymas. Krato apsaugos ministerija ir Vytauto Didiojo karo muziejus pateiks bei gyvendins muziejaus koncepcij, priirs eksponatus, skirs l darbuotojams ilaikyti. Karo technikos muziejaus steigimo VI forte darbo grupje dalyvaujantys istorikai atkreip miesto vadov dmes tai, kad tvarkant fort nereikt pamirti jo vaidmens tarpukariu. Kol kas dar nra atlikti io laikotarpio istoriniai tyrimai VI forte. Tuo metu jame veik karo kaljimas, buvo tardomi politiniai kaliniai, tarp kuri buvo politik, ir visuomens veikj, kariki. ia yra daug mediagos, liudijanios valstybs politikos tarpukariu istorij. Reikt pagalvoti, kaip bt galima istorijos segment pristatyti visuomenei, teig Archyv tarybos pirmininkas Jonas Vaienonis.

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

6 / AKTUALIJOS

Ateis antstoliai?
ARTRAS JANYS
a.jancys @15min.lt

Tarp D.Kedio alinink sklando neramios nuotaikos. E.Ovarenko nuotr.

Laimuts Stanknaits susitikimas su dukra antradien nepralau led. Uvakar ir vakar mergait atsisak vaiuoti susitikimus su motina.
Pagal teismo nustatyt gra k Drsiaus Kedio dukra, iuo metu globojama tetos Neringos Venckiens, vakar 14.30 val. turjo pasimatyti su motina L.Stanknaite. Taiau pasimatymas ir vl nev yko, mergait es atsisak vaiuoti pasimatym. Treiadien mergait taip pat atsisak vaiuoti i nam ir susitikti su motina. Vienintelis L.Stanknaits susitikimas su dukra vyko antradien, kai ji pati atvaiavo N.Venckiens namus, kur gyvena mergait. Antstol Sandra Vaicekauskien perspjo, kad pagal Kdaini rajono apylinks teismo sprendim D.Kedio dukra motinai L.Stanknaitei

Usimena apie smoksl

LAURYNA VIRELINAIT
l.vireliunaite@15min.lt

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad studij reforma prietarauja Pagrindiniam statymui, vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponaviius (nuotr.) tikina, jog svarbiausioms reformos nuostatoms grsms nra, o po teismo iaikinimo es tapo aiku, kaip dirbti toliau.
Po KT iaikinimo opozicija paragino G.Steponavii atsistatydinti, taiau ministras apie tai dar negalvoja. G.Steponaviius vakar urnalistams aikino, kad jam apgailestavim kelia aplinkyb, kad i 9 KT teisj 7 yra darbo

santykiais susij su vienu universitetu, kuris dl nenorjimo sprsti sisenjusi problem nenori persitvarkyti. Ministras turjo omenyje Vilniaus universitet. KT ketvirtadien paskelb, kad Konstitucijai prietarauja pareigojimas universitetams reformuotis aukiausiuoju j valdymo organu paskelbiant tarybas, kuri narius skiria akademins bendruomens ir vietimo ir mokslo ministras. Dl valdymo dalies, mes iekosime bt, kad atskaitingumas visuomenei bt tvirtintas pakoreguotame Mokslo ir studij statyme, sak jis. Teismas antikonstituci-

turi bti perduota vliausiai gruodio 30 d. Prieingu atveju bus imamasi statymu numatyt veiksm. Antstols manymu, laikinoji mergaits globja, teisja N.Venckien, turt padti vykdyti teismo sprendim, padti tikinti dukteri, kad nereikia bijoti pasimatym su mama. Vakar prie Kedi ir Venck nam Klonio gatvje Garliavoje (Kauno rajonas) briavosi kaimynai, artimieji,

D.Kedio alininkai. Jie, kaip ir globja N.Venckien, tebra sitikin, kad L.Stanknait neva pardavinjusi dukr pedo lams. Todl, j manymu, L.Stanknaits namus grusiai mergaitei bus nesaugu, ji gali bti iveta usien. L.Stanknait ne kart tvirtino, kad N.Venckien bijo jai grinti dukr, jog ioji neatskleist tiesos apie pedo lijos skandal, kuris neva buvo igalvotas norint i jos atimti vaik.

ka taip pat paskelb nuostat, kad student rezultatai, pagal kuriuos sprendiama, ar jiems skirti valstybs nansavim, vertinami kas dvejus metus, o ne kas semestr.

BESIKREIPIANIJ TEISINS PAGALBOS KASMET DAUGIAU

Kauno valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba viena i penki (Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio) prie Teisingumo ministerijos veikiani alies tarnyb, kuri teikia paslaugas maas pajamas gaunantiems monms. Kas daniausiai naudojasi antrine teisine pagalba? Apie tai kalbams su Kauno valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos direktore
atstovavimas bylose, bylinjimosi ilaid atlyginimas. Tarnyb veiklos teritorija sutampa su Apygardos teism teritorija, tad Kauno valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba antrin teisin pagalb teikia beveik ketvirtadaliui alies gyventoj net penkiolikoje savivaldybi: dalies Kauno ir Alytaus apskrii, visos Marijampols apskrities bei Taurags apskrities Jurbarko rajono gyventojams. Dl koki problem mons kreipiasi daniausiai? Per i met vienuolika su trupuiu mnesi daugiausiai praym ms tarnyboje buvo sulaukta dl santuokos nutraukimo (742), antroje vietoje liko ilaikymo priteisimas nepilnameiams vaikams (760). Dl tvysts nustatymo pateikti 177 praymai. Nemaai praym suteikti teisin pagalb yra dl tvysts nuginijimo, dl alos atlyginimo baudiamosiose bylose, vairiose civilinse bylose. I viso per t laikotarp gavome 3658 praymus suteikti teisin pagalb. inoma, daugiausia praym sulaukme i Kauno miesto gyventoj (1365), nemaai j buvo i Marijampols (322), Kauno rajono (283), Jonavos rajono (226) bei kit savivaldybi gyventoj. Dkui u pokalb. Kalbjosi Renata Saudargyt
Usk. Nr. 303321

ANELIKA BANEVIIENE.
Kokia pagrindin tarnyb misija, ir ar keitsi tarnybos udaviniai tuos dabar jau beveik eerius tarnybos veiklos metus? Penkios tarnybos Lietuvoje buvo kurtos 2005 metais, siekiant utikrinti vienodas galimybes visiems teisingumo siekiantiems ar savo teises ginantiems alies pilieiams. Trumpai priminsiu, jog tarnyba teikia asmenims taip vadinam antrin teisin pagalb. Pirmin teisin pagalba teikiama savivaldybse, kur kiekvienas mogus gali gauti nemokam teisin konsultacij. Taiau, jeigu besikonsultuojant paaikja ar mogus ir iaip ino, jog problem isprsti galima tik teisme, tuomet jau reikia kreiptis mus, antrins teisins pagalbos tarnyb. Ms paskirtis dokument teismui parengimas, gynyba ir

Tomas Balekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celenceviius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Gotauto 40 B, 01112, Vilnius

Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kstuio g. 58, 44305, Kaunas

Klaipdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipda

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidjas: UAB 15 minui, A.Gotauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

TIRAAS 100 000. ISSN 1822-5322.

Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Redakcija neatsako u reklamos turin ir klaidas.

Taip laikratyje ymimi usakomieji straipsniai

Asta Cibien Dienos redaktor a.cibiene@15min.lt

15min pirmasis nemokamas laikratis Lietuvoje, kurio tira kas ketvirt audituoja UAB Ernst & Young Baltic.

215 100 nuolatini skaitytoj per dien

TNS LT, Nacionalinis skaitytoj tyrimas, 2011 m. vasara

Nr. 5
2011 m. gruodis
SPECIALUS LAIKRAIO 15MIN PRIEDAS
J.KALINSKO NUOTR.

ATSITIKTINUMAS DSNINGUMAS
Du i keturi moni, iame numeryje kalbani apie Alfons Andriukevii, pamini ir rus kosmonaut Jurij Gagarin pirmj mog, pakilus kosmos ir apskriejus em.
Atsitiktinumas ar dsningumas? Pats A.Andriukeviius, su kuriuo vis mnes susirainjome laikais, kosmoso ar ems n karto nepaminjo, taiau sak i savo laivo matantis, kad visas pasaulis yra tekstas. O kas yra tekstas? Klausimas, kur A.Andriukeviius velgia ir poeto, ir eseisto, ir dailtyrininko akimis. velgia i laivo, skriejanio po meno pasaul... Ne vienas kritikas yra pastebjs, kad is autorius moja mums ranka, tikindamas, jog meno pasaulis ir yra tikrasis. Reikt nurodyti pagrindines io laivo koordinates: A.Andriukeviius gim 1940-j lapkriio 18- Vilkavikyje, Vilniaus universitete baig lologijos studijas, apsigyn istorijos daktaro disertacij, darb paras apie XIXXX a. pr. lietuvi valstiei baldus. Kaip mokslininkas dirbo Filosojos, sociologijos ir teiss institute, vliau du deimtmeius dst Vilniaus dails akademijoje, vadovavo Dails istorijos ir teorijos katedrai. 2007-aisiais u taigi meno kritik, krybing lietuvi dailtyros diskurso formavim A.Andriukeviiui paskirta Nacionalin kultros ir meno premija. Praantiems tikslesni koordinai: 1989 m. pasirod jo Grois ir menas lietuvi estetikoje 19181940, po penkeri met pirmoji poezijos knyga 33 eilraiai. 1997 m. ijo Lietuvi dail: 19751995, dar po met 66 eilraiai. 1998 m. A.Andriukeviius sudar knyg 72 lietuvi dailininkai apie dail, 2000 m. ileido eilrai rinkin, pavadint Eilraiai. 2004 m. pasirod jo eseistikos knyga Raymas dmais, po met (prie)paskutiniai eilraiai. 2006-aisiais knygynus pasiek A.Andriukeviiaus Lietuvi dail: 19962005 ir kartu su kitais autoriais paraytas romanas Siuet silau nuauti. 2008-aisiais ileista vertim knyga 10 anglakalbi poet, 2010 m. pasirod naujus eilraius, Ryt poezijos vertimus ir eseistik sutalpin Vlyvieji tekstai, u kuriuos autorius apdovanotas Jotvingi premija. i knyga taip pat irinkta Met knygos penketuk. Beje, atsitiktinumas ar dsningumas? Vienoje Vlyvj tekst es pasakotojas kalba apie mnul: Nepaisant intymi santyki su mnuliu ir mnesiena, daug met niekaip negaljau j rimiau prisikviesti savo eilraius. Paskutinse knygose ir mnulis, ir kosmosas... Sakysite, visa tai susij tik su Ryt poetika, lydinia autori nuo pirmosios knygos? Ir J.Gagarinas ia niekuo dtas? domaus skrydio ir ten, ir i ten.

s, nekova nesio pa rpduryje io m dien ta n agalvot au, k p kolegs akis. A riukeviiaus ai Nein mano A .And ma e s pamat buvusi kelios as? Ilga istorija ar d ojo kit ji pasak e. Kodl njo s akys, kurias yk, Nep itos vo jo paska arbiausia bu tekste. u aki. v nebent vietos. S bt manoma Geriau ia, nei . padidinti tave ia miniu kad Jurga, iius astarav augas N Mind

idrodyje i, pind ve iu kno ats s (a, pavyzd vo mas sa nepatenkinta nelyg rda ...jei i o ar tuo bni enau, kad per tai tu ai igyv tpains save gi. nere je gerok a u auglyst ano akys), tai omet apsidia ir t pa yra m visu okyb. Nors maos eilutje bema tuoja k n akis... io eilra umas tarsi gara Padidini josios . k Autenti rastai koreguoji ut pap eil eviius ndriuk onsas A Alf

PART LEIDINIO

NERIAI

VOS LIETU LIKOS B RESPU OS R KULT RIJA TE MINIS

Itrkti i tekst diu

Lietuvi idealistin estetin mintis, suverenumo laikotarpiu pulsavusi gana gyvai, be savo tiesiogins funkcijos bti meninio gyvenimo savimone, realizavo ir kitokius kultrinius udavinius. Jinai buvo savotika scena, kurioje vairi teoretik puoseljamos abstrakios, spekuliatyvios, metazins idjos, atjus laikui, turjo tarsi nusiimti kauk ir parodyti, teoretikui mus vertinti konkreius meno faktus, savo tikrj, gytj kaip tik jo sistemoje, konkretj veid. Kaip prisimename, ne vienu atveju be kauks jos tapdavo maiau simpatikos, ne tokios savos tuometinje lietuvi meninje kultroje, kokios atrodydavo bdamos metazinje bklje.

Prisipainsiu, kad tai pirmas kartas, kai vis pokalb su panekovu darau susiraindamas laikais. Manau, skaitytojams reikt paaikinti, kodl mes pasirinkome btent toki bendravimo form.
I monograjos Grois ir menas oje lietuvi estetik , 19181940 1989

Dl taupumo. Dviguba prasme. Pirmiausia bus sutaupyta darbo, nes Jums nereiks ifruoti i diktofono juostos, o man redaguoti, k Js ten iifravote. Antra, kai formuluoju savo mintis ratu, daugelis dalyk pasisako taupiau, lakonikiau, o kai kalbu diktofon ar mikrofon visuomet bna daugiau balasto. Tas lakonikumas... Skaitau tai dabar pirmj Js poezijos knyg 33 eilraiai, ileist 1994-aisiais, ir galvoju, kad taupiau jau turbt nemanoma pasakyti. I Ryt itas vjas? Manau, kad esama svaresni prieasi. Pavyzdiui, esu kuklaus kno sudjimo, niekuomet nepasiymjau zine jga. Tad vis gyvenim teko taupytis. Kita aplinkyb: nuo jaunysts turiu polink samprotauti logikai, vidurinje net rodiau gabumus matematikai, o ia nepatuiaodiausi. Beje, kai skaitydavau paskaitas, man beveik visuomet bdavo per daug paskaitai skirto laiko, o kai raydavau kritikos tekstus per daug duotos vietos. O Rytai... Galvoiau, jie parod, kad egzistuoja trumposios poezijos formos, kad jos yra legalios. Kaip matte, esu paras eilrai, susidedani tik i vienos eiluts. ia jau tikrai , kaip pasakyt rusai. Bet kalbti a mgstu. Tad apibendrinu: esu plepus lakonikas. Beje, gal nuskambs kvailai, bet ar Jums svarbu, kad esate ne tik dailtyrininkas, eseistas, bet ir poetas? Gal paklausiu kitaip: k msto dailtyrininkas Alfonsas Andriukeviius, kai, metams bgant, vis garsiau jis vardijamas poetu? Dails kritikas A.A. galvoja, kad tikrasis A.A. vis dlto yra poetas. Pagrindinis argumentas: daugyb kart ir blaivas, ir ne visai daugybei moni (pirmiausia moter) esu deklamavs daugyb tiek kit poet, tiek savo eilrai. Tuo tarpu n sykio nesu deklamavs jokio dailtyros ar dails kritikos teksto. Papildomi argumentai: nuo studij laik teikiu pirmenyb poetikai, stilingai paraytiems, turintiems stipr loson pamual tekstams apie dail H.Taine'o, M.Heideggerio, J.Ortegos y Gasseto, M.Foucault... Mano paties dails kritikos rainiuose irgi, manau, nemaai poetizm. O vadovaudamas dails kritikos seminarui studentams vis pabrdavau: svarbiau nei tiesa yra teksto stilingumas, menikumas, j turi bti ir domu, ir malonu skaityti. Prie kelias dienas sdjome su draugu Tomu, istoriku, tokie, kaip Js sakote, ne visai, ir paskaiiau jam i atminties Js eilrat, skirt poetui Aidui Marnui: Peizaas nebuvo jaukus: trys nuskur kalvels/ suglaudusios galvas irjo, kaip slenka seklus upeliukas/ tokion lyg pelkutn, lyg vietinio masto lagnon/ (tai j mes veikti tursim),/ aplusion kuoktais pernykts ols. Bet u jos blausoje vis/ spsdavo kas, vis spsdavo kas. Ir atrod, kad Dievas. Kaip Jums atrodo, k Tomas pasak? Manau, kad istorikas Tomas, pasirms garsine asociacija, pasak nevankyb ir, niekur nesidsi, suvulgarino mano subtil eilratuk su maironika leksika. Jis tik palinksjo galva, o dabar, supaindintas su io pokalbio eiga, domisi, k norjai iprovokuoti, klausdamas Andriukeviiaus tokio klausimo? Taigi, noriau iek tiek stabtelti ties tuo atrod, kad Dievas ir ties Js es Ikreiptas Rembrandtas Nidoje i knygos Raymas dmais. Toje es raote: ...laikausi pozicijos, kad Dievas yra nepainus. Bet drauge laikausi ir pozicijos, kad Jisai gali daryti k nori. Ir dar laikausi pozicijos, kad su manimi tai jau tikrai Jis nedarys nieko gero. Kodl nieko gero, o ne, tarkim, nieko? Tenka atsiprayti Js draugo Tomo u mano jam priskirt elges. Taip padariau todl, kad suvulgarinimas yra standartinis (daniausiai ne meninink) reagavimo meno krinius Js apraytoje situacijoje bdas. Vadinasi, Tomas nra standartinis. O didesniu ar menkesniu suvulgarinimu laikau meno krinio perskaitym kaip

ne meno krinio (nors aiku, kad ne vienu atveju tai yra legalu). Tad atsakinti apie Diev pradedu pareikdamas: meniniai teiginiai, net ir tais atvejais, kai jie atitinka vienoki ar kitoki tikrov, neturt bti be niekur nieko suvokiami kaip tiesioginiai teiginiai, t. y. kaip autoriaus pateikta skaitytojams informacija apie save, apie pasaul ir pan.; jie turt bti pirmiausia suvokiami btent kaip meniniai teiginiai, t. y. kaip meninio teksto elementai. sivaizduokite, kad Js nusivedate svei prie v.Onos banyios ir jam sakote: tai nemenka XVI a. degto molio pavyzdi krsnis. Tai, inoma, bus tiesa, bet ar dl ito buvo statyta toji banyia? Taip ir su mano pareikimais apie Diev manosiose es (juk es menins krybos anras). O jeigu Jums rpi btent mano pairos, tai galiu iuo klausimu pasakyti tai k. I man pastam religij labiausiai simpatizuoju budizmui. Viena prieasi kad ten nra krikioniko tipo Dievo (yra beasmen aukiausioji galia), kuris baudia ar apdovanoja mog: budizme mogus pats gali savo veiksmais iek tiek kryptelti savj karm ir taip j pasigerinti arba pasibloginti. Taiau savo eseistiniuose tekstuose neretai eksploatuoju ir krikionikj Dievo svok. O Js minimoje es teiginys, kad Dievas su manimi /.../ nedarys nieko gero turt reikti, jog es pasakotojas jauia, kad gyvenime jo atliktieji vadinamieji blogi darbai nusveria vadinamuosius gerus. Gal panaiai jauia ir teksto autorius... Kalbant apie tuos darbus ne es pasakotojo, o autoriaus, ir ne apie blogus, o apie gerus darbus... Ne i vienos Vilniaus dails akademijos students ir studento esu girdjs, kad Js paskaitos buvo ypatingos, netiktos. Galvodamas, kad tai yra teigiamas vertinimas, tiesiog noriu paklausti apie metus, praleistus su studentais. Danai nustebdavote girddamas, k jie kalba, ko klausia? Dails akademijoje dsiau nuo 1990 iki 2010 met. Esu skaits paskaitas (Vakar dails istorijos vad) ir didelms grupms, kur susirinkdavo visi akademijos pirmakursiai, ir maoms savo katedros grupelms (Dailtyros vad, Dails kritikos teorij ir istorij), kur dalyvaudavo deimt ar dvylika moni. Niekados neskaiiau i anksto pasirayto teksto: turdavau paskaitos apmatus su pagrindinmis tezmis, kai kuriais suformuluotais teiginiais, keliais reikiamais pavyzdiais ir, juos vilgiodamas, tiesiog kalbdavau. Pasitelkdavau losof mintis, poezij, meninink gyvenimus... Labai danai paskaitos metu gerdavau kav. Tad turdavau tris kvpimo altinius: puodel kavos, supratingai velgianias kelias (keliolika, keliasdeimt) poras aki ir dstomas idjas. Bdavo labai smagu, kai paios paskaitos metu audavo galv nauja mintis ar netiktas pavyzdys. Nevengdavau (kartais gana rizikingai) pajuokauti. Bet juokai (paprastai nesuplanuoti) bdavo ne dl juok, o kad padt geriau suvokti transliuojam idj, pagyvint kontakt su publika. Maose grupse stengdavausi traukti pokalb ir paius studentus. Aiku, ia nukentdavo tie (girdjau ne vien tok skund), kurie reaguodavo ltai, formuluodavo

Ak, tas virpjimas Tarp meils ir nemeils. Tasai bauginimasis Tarpu balto ir raudono. Tasai budjimas Prie pradedanios sirgti sielos. Ak, tas narcizikas susieidimas save.
ygos I eilrai kn i, eilraia 33 1994

Pradti knieti ne nuo tapybos, bet nuo kritikos. Nors daug k gali kritikas, jis negali sukurti talento. Tiesa, retkariais tenka girdti priekaitaujant kritikams, kodl jie nepaveria netalenting dailinink talentingais. Bna atvej, kai kritikai, matyt, paveikti jiems sakom ar staiai ore tvyrani tokio pobdio priekait, ities ima reikalauti i netalenting dailinink, kad ie tapt talentingi. Taiau tokios akcijos nedav geidiam rezultat. Todl kritikai turt susitaikyti su mintimi, kad talent gamyba ne j jgoms.

ygos I straipsni kn il: Lietuvi da 19751995, 1997

A.Andriu
neriliai. Juos nutraukdavau. Dstyti mgau. Su kai kuriais studentais usimezg draugiki santykiai iliko iki dabar. Susiklost ir prieik santyki. Didiausia klausintoja buvo Gerda, antroji Danguol. iaip jau klausim bdavo ne itin daug. Keisiausias: Ar nortumte skaityti kit moni mintis? Grkime prie krybos. Ar Jums egzistuoja toks dalykas kaip kvpimas? Ne alyv kvapo kvpimas, o tas kitas. I esms taip. Tik nenoriau vartoti io pakylto odio. A sakau: eilratis turi ateiti. Arba: geras krinys pasirao pats. Per vienos S.Parulskio knygos pristatym, lygindamas krinio radimsi su kiauinio padjimu, suukau: Kiauinis pasideda pats! Juk vita negali padti kiauinio kada panorjusi, tiesa? Man eilraio atjimas susijs su trimis aplinkybmis. Pirmiausia mane turi bti itikusi ypatinga i kakur atsiradusi dvasios bsena, kuri juokais vadinu somnambulika. Tuomet dar pasipainioti koks nors netiktas dirgiklis: viesa ant banyios bokto smails, vieutlis kurmrausis prie klinik tvoros ar pan. Galiausiai turi ateiti fraz, kuri suskamba galvoje kakaip savotikai, tarsi pranedama, kad ia gal jau kvepia eilraiu... Tada belieka t fraz vartalioti, nors garantijos, toli grau, nra... Tiesa, mintoji bsena nra tapatintina su, tarkime, apsvaigimu nuo alkoholio. Beje, savo gdai turiu prisipainti, kad per vis gyvenim neblaivus tesu paras vien eilrat Tai tebuvo tik krmai... O apie tai, kaip man pasidaro es, apyplaiai kalbu rainyje Kur iuo metu yra mano tekstas. inoma, ten esanius teiginius irgi pirmuiausia dera suvokti kaip rainio menins visumos elementus. Bet po to jau galima juos pavelgti ir kaip degto molio pavyzdius... Toje es Kur iuo metu yra mano tekstas Js raote, kad ...tekstas pirmiausia stilistikoje, o pati

Jau vasara, ir baigiasi saldus birelio pienas. Atjunksim, vaike, nuo iek tiek pavargusios krties. Palkuriuosime be verksmo. Tarp mirties Ir nemirties yra, matai, toks tarpas dabarties, Kuomet alsuoji vienui vienas.
ygos I eilrai kn i, 66 eilraia 1998

MAN IS ARTIMESN S VARIANTA YTI ISK LAIK V BA EKSTU AR T . TEKSTAIS

, erniachovske je armijoje Tarybin srityje. yvo nuotr. Kaliningrado meninio arch

/ 1966 m., as

ungli joki ans

Nujau u tvarto, kur bulvienoje stksojo didiul krva tvo nupjaut, idiovint, sugrbt ir sukraut ton krvon bulvienoj. iem jie turjo bti klojami kiaulms. Abejoni bti negaljo. Abejoti Dievui ar kiaulms bt buv itin kvaila. Degtuk nebuvau pamirs. I es knygos Pakriau t didiul krv. Ko , praau, jau buvau gal ir pamirs. Bet Raymas dmais 2004 juk Dievas pamirti negaljo! Dmai kilo sodrs, balti. Kadangi dvelk vjas, jie negaljo kilti tiesiai auktyn. Kadangi vjas dvelk i vakar, sodri balt dm juosta kilo madaug 45 o kampu auktyn ir rytus. Piliuonos link. Supratau, kad Dievas buvo striai auktai. Ir striai toli.

SIGITUI GEDAI
Ir Dievas, ir gamta kiekvien dien atiaurjo. Nes Rojaus plotai buvo (u stor uuolaid) iaurinj, Nuo ms irint, pusj. O pietuos neuskleistos rjo kart pasine plyns. Aiku, kad tamsoj irjom vies ir ilum, ir baisias krvas arij.

ygos I eilrai kn iai )paskutin (prie eilraiai, 2005

Dabar situacija tarsi apvirto auktyn kojomis: pats tikrovs daiktas tam tikrame kontekste tampa meno kriniu. Ir vargas tam, kuris, su juo kontaktuodamas, nejungia konteksto (nebtinai regimojo, supanio objekt, pavyzdiui MC erdvs, bet, svarbiausia, ygos neregimojo, turinio gldti I straipsni kn , galvoje) jis temato daikt. Lietuvi dail: 19962005 2006

keviius darbo kambaryje. ia jis skaito ir rao stovdamas. J.KALINSKO NUOTR.

stilistika manyje, mano kne... O tai kalbdamas apie poezij, prisimenate, kad 1978-j gruodio 21 dien parate pirmj eilrat, kuriame atpainote save. Gal galtumte trumpai papasakoti, kaip Js suvokiate savs atpainim, kalbjim savo balsu, buvim savame kne? Sunks klausimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad savs atpainimas tekste grynai intuityvus aktas. Panaus t, kai, tarkime, atpasti savo zin bals. ia nei kampainio, nei logaritmins liniuots nenaudoji. O kad stilistika susijusi su knu n kiek neabejoju. Bet, jei irdamas savo kno atspind veidrodyje neretai tuo ar tuo bni nepatenkintas (a, pavyzdiui, paauglystje gerokai pergyvenau, kad pernelyg maos yra mano akys), tai atpains save eilraio eilutje bema visuomet apsidiaugi. Autentikumas tarsi garantuoja kokyb. Nors ir t eilut paprastai koreguoji. Padidini josios akis... Eseist G.Radvilaviit rao, kad be abejons, A.Andriukeviius keliauja per i em tekstiniais ingsniais. Kai kas net j pat vadina tekst susitikimo vieta. Ar tekstas nra galimyb i ios ems ieiti, arba bent trumpam sivaizduoti, kad viskas, kas yra, ir yra tik tekstas? Man artimesnis variantas visk laikyti tekstu arba tekstais. Apie tai esu kalbjs es Sufalsikuotas dienoratis ir Sufalsikuotas dienoratis 2 (iaurs Atnai, balandio 22 ir birelio 17). ia tuos teiginius irgi galima laikyti bent dalinai atitinkaniais mano pairas, vadinasi, degto molio pavyzdiais. Tad: ir mano knas yra tekstas, ir mano gyvenimas tekstas, ir ms istorija tekstas, ir visas pasaulis taip pat tekstas. O didesniuosiuose tekstuose paprastai krebda maesni tekstai... Tarp tekst, parayt viena kalba (pavyzdiui, zini kn), siterpia tekstai, pakeverzoti kita kalba (tarkime, verbaline, vizualine ar garsine)... Tekstai biiuliaujasi, niaujasi, susilieja, isiskiria, virsta vieni kitais, prasitsia, persikloja... odiu, itrkti i tekst diungli joki ans. Gali tik pereiti i vienokio kitok. Bet fundamentaliausias klausimas kas ir kodl rao pat didiausij, t. y. Tekst Tekst... O kad kiekvienas ms esame tekst susitikimo vieta aiku kaip dukart du. Argi Jumyse nesusitinka, tarkime, J.Bilino apsakymai, A.Sutkaus nuotraukos ir B.Kutaviiaus muzika? O kur dar imtai kit susitikimo dalyvi! I keli skaitytoj esu sulauks laik, kuriuose kiek piktinamasi, kad panekov klausinju daugiau apie tai, kas svarbu jam ir tau ir visai nekreipiu dmesio tai, kas domu kitiems, nepateikiu detali i mogaus gyvenimo. Todl formuluoju. Viena A.Andriukeviiaus diena. K veikte, pavyzdiui, vakar, ketvirtadien, 2011-j gruodio 8 dien? Paprastai keliuosi apie pus septyni, darau kukli manktel, prausiuosi altu vandeniu, atlieku kelet atsipalaidavimo pratim, pusryiauju, peririu el. pat. Taip buvo ir gruodio 8 dien. Tuomet imu nedidel puodel labai stiprios kavos, kur geriu madaug pusantros valandos (maais gurkniukais, vis palaikydamas kav ant lieuvio), ir prie darbo. Rytais raau (veriu), skaitau sunkesnius tekstus, redaguoju. Kadangi syk rimtesni pradt darb neturjau, tai vl su pasimgavimu skaitinjau J.Krishnamurti ir mano i met poetin atradim japon XX a. tanka meistr S.Mokichi (anglikai). Penktadien iaurs Atnuose turjo bti (ir buvo) manieji jo vertim vertimai. Dl stuburo problem skaitau ir raau stovdamas (su paingsniavimo intarpais), o ilstis gulu ant ortopedinio matraco. Proporcija: stoviu (plius vaiktau) keturiasdeimt minui, guliu dvideimt. Atidars savo ir dar vieno kambario duris bei pasinaudodamas koridoriuku, vien pus galiu eiti apie dvideimt metr. Todl ilsindamas akis (jos silpsta) ir manktindamas stubur, kai dirbu vis paingsniuoju i vieno galo kit. Eidamas arba koncentruojuosi koj padus, arba apgalvoju, k tuo metu veikiu. Atsiguls (ant nugaros) pailsti, arba atsipalaiduoju, arba klausausi muzikos ( ketvirtadien ind klasikos meistro A.A.Khano grojimo sarodu), arba deklamuojuosi mintinai mokamus eilraius (iuokart F.G.Lorc, kurio moku ispanikai gal trisdeimt krini, ir O.Mandeltam). Iklauss dvyliktos valandos radijo inias, einu pasivaikioti. Marrutai du: arba pietus pro banyi ir kunig seminarij, arba iaur pro eeriuk iki klinik. kart pietus. Pietauju apie antr, o po to dar tsiu k nors i rytini darb, t uraau dienorat, skaitau lengvesnius tekstus (paprastai turiu vien ar dvi skaitomas knygas). T ketvirtadien baiginjau Ph.Claudelio Pilksias sielas. Dienoratyje uraiau: Dekoratyvi knyga. Tai reikia: efektingos situacijos, ryks charakteriai, esama neblog frazi, bet nra didesns gelms. Be to, vietomis erzino prastas vertimas (sintaks!): ryti /.../ savo gerkles; irjo tavo kakl nugaroje. Po ei vakarien. Apie pus atuntos mginu iek tiek medituoti. Po atuoni arba krepinis (stengiuos nepalaikyti n vienos komandos, o tik grtis gerais ir bjaurtis bjauriais epizodais; tai, aiku, retai pasiseka; iuokart aid Galatasaray su Montepaschi), arba Panorama. Po deimtos miegoti. Prisimenate, k sapnuojate? Nemenk dal sapn prisimenu. Aiku, kad jie yra susij su mano zinmis ir psichinmis bsenomis. Esama maloni, esama nemaloni. Bna normalesni, bna keistesni. Pasidalinti? Praom. Paskutinis mano sapnas buvo toks. Tokiame kratovaizdyje (nuodugniau jo neaprainsiu) prie mans prijo toks personaas (detaliau neapibdinsiu) ir, atliks tok gest (tiksliau nenurodysiu), man tar: Niekam nepasakok savo sapn!

mogaus galvojimas, kaip visi inome, yra dvikryptis: jis arba puoselja ateities planus, arba grauiasi dl praeities. Sunku bt iuo poiriu k nors pasakyti apie gyvulius. Taiau augalija, manau, temsto apie ateit. Konkreiau apie savo vaisius ir sklas (nes juose gldi jos ateitis). Dar konkreiau obelys apie obuolius, slyvos apie slyvas, uolai apie giles, egls ir puys apie kankorius.

et I romano Siu i, silau nuaut 2006

Vabzdys padvejojo sekund, gal dvi, ir pakils nuskrido rytus prie saul; ir tiekos a j temaiau; neinau, kas j une ia; bet galiau nedrsiai splioti, kad itasai mano gyvenimas jam pasirod dar nepakankamai margas; todl jis paliko nedidel pilkv dmel jame; ir pradingo ant ami.
rtim I eilrai, ve ygos ir es kn i, Vlyvieji teksta 2010

u ir po Su snumi Lin

dukra Egle Pa
., asmeninio

langoje.
archyvo nuot r.

/ Apie 1976 m

Poetas

Poetas

Meno kritik

Aidas MARNAS
Mgjas: poezijos, dails, gyvenimo. Mgjas poetas. Mgjas dailtyrininkas. Mgjas gyventojas. Visa tai mgsta su profesionaliu kariu, meile bei neataukiamomis poezijos-dails-gyvenimo jungtimis. Todl profesionalus eseistas. Arba bandytojas, nes odis es reikia bandym. Bet eseistas tegali bti mgjas, profesionalus eseistas yra estetinis nesusipratimas kaip, pavyzdiui, intelektuali poezija arba lietuvikas humoras. O tai bandytojas privalo bti profesionalas, Gagarinas ir Cousteau* viename, antraip kalbos bandymai ir ibandymai kalba tolygs permanentinms saviudybms. Tad odyje es ypsosi net ne vienas, o keli oksimoronai, gi Alfonsas Andriukeviius yra gyvas (tai mudu labiausiai ir sieja) profesionalaus oksimoron mgjo pavyzdys.

Donaldas KAJOKAS
Man tiesiog patinka Alfonso Andriukeviiaus tekstai tiek eseistika, tiek poezija. Eseistika: aiku stilius, gimta proporcij pajauta, domi vaizd bei mini slinktis, dar domesn po j atsiverianti erdv. Tiesa, A.Andriukeviius savo eseistikoje mgsta ir pachuliganavoti, suvaidinti tarsi kok superestet ar anarchist, taiau itai daroma, manau, vien tam, kad tekste dar rykiau suspindt tai, kas itin svarbu, gal net amina. Jo poezija ivis puiki. Kritik kol kas praiopsota. Versija: praiopsota todl, kad gera dalis io poeto eilrai nesileidia priimami vien protu ar vien jausmais. Jo poetini tekst vibracijos skverbiasi mus kiek ir kitokiais smons kanalais, o jie bent jau kai kurie, isprstantys i mentalins ir vitalins smons zonos vien vakarietikos pakraipos suvokjams (bei kritikams) neretai bna usivr arba gerokai uak.

Monika KRIKTOPAITYT
I dailtyros jis jau kuris laikas yra emigravs poezij (raym, gaivinim atmintyje ir taikym buityje, vertimus) ir es. Dar an deimtmet (gerokai per anksti) tekstuose A.Andriukeviius mgdavo repetuoti savo mirt: tai lyg davatka matuojasi alyv violet prie gulsio veido tarp grabo pagalvli, tai pavadina poezijos rinkin (prie)paskutiniai eilraiai, tai bando sivaizduoti, kokie bus tosios mirties rieai. Matyt, susiprats, kad mirtis nemgsta bti nuspjama, met t aktyv mirim ir paskutin savo knyg pavadino tiesiog Vlyvieji tekstai. Apie j, kaip dailtyrinink, nusiirjus brai, kalbsiu punktais: 1) Sunkiai rastumte dails kritik (-), kuris nra citavs Andriuio. Tai vyksta iki iol ir per danai. Taip yra todl, kad jis kalbjo apie svarbius dalykus drsiai ir todl, kad jo velnikai geras stilius. Kas nenort razinos ant savo monotoniko pyrago? 2) Jei yra apvalgininkai, tai Andriuis yra valgininkas, nes visuomet ieko valgos pastebjimo, kuris atidengia kit dugn ar atsuka visai kit skruost, aus, laun. 3) Kaip asmuo, dstytojas ir raantysis itin intertekstualus. Jame gyvena daug tekst, kuriuos jis geba iganingai kryminti. Ir ne dl puikavimosi (nors narciz dvelksmo n pats nesigint), o dl minties briaunos atrumo. 4) Jam visuomet buvo svarbus teksto malonumas (gal net kalbos ritmikos erotika), skaitaniojo (-osios) suviliojimas. Tekstai dl to neapkrauti, atvirkiai ibraukyti dl erdvs ir pauzi. 5) J galima kaltinti nebent galimu formalizmu, nes vardan odi ar minties sskambio gali aukoti ties, o to, kas gavosi, niekaip nepavadintum melu, greiiau jau menu. 6) A.Andriukeviius menotyros Gagarinas, bet ne dl pirmumo, o takos vis kart (taip pat ir mane) jis privert svajoti tapti menotyrininkais, menininkais ar bent akylais irovais.

*Jacques-Yves Cousteau (19101997 m.) prancz jrininkas, povandeninio pasaulio tyrintojas, irads akvalang.

A.Andriukevii pamat jra. A.Andriukeviius dang.

/ 1973 m., Palanga

Tarsi kalbasi, tarsi tyli. Su tapytoju Augustinu Savicku.

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Z.BALTRUIO NUOTR.

/ 1990 m.

Tenka paistyti niekus

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Be abejo, A.Andriukeviius pats puikiai supranta, kad yra kietas rieutas, todl netingi maivytis ir vaidinti kukl, atseit nieko ia jis ypatingo nenuveiks. Antai per Jotvingi premijos teikimo ceremonij, gausi liaupsi jo buvo klausomasi ne dkingai iraudus, bet neva atsipalaidavus vaiktinjant en bei ten po scen, tarsi pasiryus visiems parodyti, kad ieita sau mikel kontempliuoti, ne scen bti pagerbtam, arba, dar blogiau, atskleisti, kad liaupsintojo (nerodykime pirtu) vis tiek nieko gero apie j, ikilj, nebus pasakyta. Ne paslaptis, itaip jis elgiasi ir literatroje. Kartais atrodo, kad guvus apraomojo protas (kaip ia neiskirsi tos kno dalies i kit?) tave, skaitytoj, vertintoj, skuba kuo greiiau paiupti u nosies ir rom vesti norima kryptimi kad nespurdtum, nesiblakytum, nebtum nepaklusnus. itaip kyla visoki tartin vaizdini. Tarkim, akyse ikyla krjo kambarys. Drybso A.Andriukeviius ant kuets, tokia iskirtin vieta msliam mogui, ir msto madaug taip: Gal apraysiu kok paprast vaizdel, tarkim, kaip a guliu ant kuets tokios iskirtins vietos tokiam msliam mogui kaip a. Kam ia daug stengtis vis tiek visi manys, kad a, mstytojas, apmstau Visat, regiu Kosmos; ne, tikrai niekas neidrs mans pavadinti lktu estetu tokiu kaip Henrikas Radauskas. Arba regi ms klastingj krj, susiruous parayti eilrat, be abejo, jau ne ant kuets (juk tai pernelyg prozika vieta), o, sakykim, kur nors neapibrtai einant arba (geriau) stovint (kam vargintis, jei em vis tiek sukasi?) ir galvojant: Nebsiu kvailas, staiom rayt nepatogu; tris keturias eilutes ne daugiau. Vis tiek visi inos, kad a, intelektualas, Ryt tradicijos nors kyriai jos neperu puoseltojas

paraiau prasming haiku (joki 5-7-5!), paaikinant nepaaikinama, susiejant nesusiejama. Jeigu koks asilas idrs suabejoti, vliau (sakykim, Ryto allegro laidoje) nerpestingai pareikiu, kad balto lapo tutuma yra esmingas eilraio estetikos sandas ir iki. Ir kaip js manote? N vieno suabejojusio ar tuo labiau nusiteikusio skeptikai. Galt vaikinas pagalvoti ir apie sektos steigim... Bet k ia apie kitus ir mane pat A.Andriukeviius suvyst kaip kdik. Kitados teko nelaim duoti interviu viename knygyne urnalist pageidavo, kad a, kaip raytojas, galiausia dar rekomenduoiau skaitytojams kelet vert dmesio knyg. Dabar jau negaliu pasakyti, k nekjau ir k siliau, taiau aikiai menu, kad desperatikai paskutins aukos lentynose iekanti akis atsidr ant knygos 10 anglakalbi poet. Nepaisant to, kad ligi tol turbt nebuvau skaits n eiluts io autoriaus krybos ar vertim (dargi ir pats A.Andriukeviiaus asmuo painiojosi su Antano Andrijausko asmeniu), i karto suvokiau rads tai, ko iekojau. Vien baltame fone ididiai isikiusi io garbaus mogaus pavard kakodl klykte klyk, jog knyga labai gera, kad negaliu praeiti jos nepaliaupsins. Greiiausiai kak prisapaliojau apie intelekt ir tam tikros ries dvasingum, pabriau, kad vertimai nors autorius neprofesionalus vertjas (kakaip jauiau, kad Andriukeviius negali bti profesionalus vertjas) puiks ir skaitytini. Pasibaigus kankinamam interviu, nujau kit knygyn ir t knyg tuoj pat nusipirkau. Vliau iekojau io autoriaus tekst iaurs Atnuose, pritariamai linksjau klausydamas, kaip j kiekviena dingstimi vis pagiria Giedra Radvilaviit. Galbt todl dabar A.Andriukeviius yra vienas i t ret autori, kuriam beveik neturiu priekait tad ir tenka paistyti niekus. Atleiskite.

Raytojas

Andrius JAKUINAS
Pasakysiu atvirai truputl pykstu ant Alfonso Andriukeviiaus.
Tai jis, itrauks i staliaus (turbt) visa, k pastaruoju metu paras ir iverts, klastingai sukrov vien knyg. Jeigu neduokdie esi kokios nors komisijos narys, dargi tokios komisijos, kuri turi teis vertinti tik tam tikro anro krinius, turi paskui rautis plaukus, negaldamas nusprsti, ar tos knygos gauss privalumai dera su tavo misij apibrianiais nuostatais. Jotvingiai Poetiniame Druskinink rudenyje nusprend, kad Vlyvieji tekstai poezijos knyga, ir vertino j premija. Met knygos konkurso komisija paliudijo tai esant prozos knyg. K sau galvoja vertjai nejau jiems nusispjaut profesin presti?

Mieli 15min skaitytojai, sveikiname Jus graiausi iemos veni proga ir dkojame, kad 2011-aisiais buvote su mumis! Ai u tai, jog skaitte laikrat, sekte naujienas portale www.15min.lt, silte temas, dalijots nuotraukomis, komentavote, gyrte, kritikavote ir tokiu bdu skatinote mus augti bei tobulti. Btent Js esate didiausi ms skatintojai ir kvpjai!
2012 metais mes engiame didel ingsn priek nuo sausio 20-osios Js pamgtas nemokamas laikratis 15min tampa savaitraiu. Kiekvien penktadien Jums dovanosime dom, ymiai didesns apimties, spalvot

ir, inoma, nemokam savaitrat 15min, kur rasite ir jau prastose, ir naujose platinimo vietose. Jei savaitraio nespsite pasiimti penktadien, mieste j galsite rasti ir etadienio ryt.

Nauja laikraio kokyb

eerius metus gyvuojantis laikratis 15min nuo sausio mnesio 100 000 tirau pasieks ne tik tris didiuosius Lietuvos miestus Vilni, Kaun ir Klaipd, bet taip pat ir iaulius, Panev, Alyt bei Marijampol. Naujame leidinyje svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomons, ne faktai, bet po-

iriai juos, sak bendrovs 15 minui generalinis direktorius Tomas Balekas. 15min ir toliau tiki nemokama spauda. O kad didij miest skaitytojai jau prato alia rytins kavos ar arbatos skaityti nemokam laikrat, liudija naujausi rinkos tyrim kompanijos Sak T.Balekas. TNS Gallup atlikto Nacionalinio skaitytoj tyrimo duomenys. Jie rodo, jog 60 tkst. ir 25 tkst. i miest pagal vidutin laikraio skai- gyventoj. Pagal vidutin skaitomum 15 min yra mgsta- tytoj auditorij, 15min, kumiausias vilniei laikratis ris iki iol buvo leidiamas tik j skaito ketvirtadalis (daugiau trijuose didiuosiuose mieskaip 119 tkst.) sostins gy- tuose, uima treij viet naventoj. Kaune ir Klaipdoje cionaliniu mastu (pritraukia j atsiveria atitinkamai beveik 280 tkst. skaitytoj), uleis-

Naujame leidinyje svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomons, ne faktai, bet poiriai juos.

damas pirmsias pozicijas tik Vakaro inioms ir Lietuvos rytui.

Kartos naujienos portale 15min.lt

Laikratis 15min keiiasi ir pasieks Jus kiek reiau, taiau kariausias kasdienes naujienas i Lietuvos ir viso pasaulio Jus kvieiame skaityti moderniame ir dinamikame naujien portale www.15min.lt. Pagal bendrovs Gemius interneto rinkos tyrimo gemiusAudience duomenis, lapkriio mnes portalas 15min.lt buvo treioje populiariausi Lietuvos interneto svetaini penketuko vietoje. Lapkrit naujie-

nas portale 15min.lt skait daugiau kaip 839 tkst. lankytoj, tai 35 tkst. daugiau nei spalio mnes. Neabejojame, kad 15min.lt greit, modernum ir atvirum skaitytojui kiekvien mnes ir toliau vertins dar daugiau moni. Kiekvien mnes daugja ir t, kurie naujienas skaito savo mobiliuosiuose telefonuose adresu m.15min.lt. Dkojame, kad esate su mumis! 2012-aisiais mes Jums paadame dar daugiau domi tekst, valg, nauj heroj ir spding nuotrauk. Jau sausio 20 dien iekokite savaitraio 15min!

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

8/ 12 SKELBIMAI
VALSTYBS GARANTUOJAMA IR I VALSTYBS BIUDETO FINANSUOJAMA PIRMIN TEISIN PAGALBA ASMENIMS, GYVENANTIEMS KAUNO MIESTE
Asmenys, deklaravusieji savo gyvenamj viet Kauno mieste arba, jei asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, taiau gyvena Kauno mieste, turi teis pirmins teisins pagalbos suteikim. NEMOKAMAS pirmins teisins pagalbos paslaugas kaunieiams pagal sutart su Kauno miesto savivaldybe teikia advokats Violeta Naujokien, Diana Degutien ir Nijol Reimerien. J. Gruodio g. 16-6, 8, 11 kab. Tel: (8-37) 22 92 68, 22 71 29, 22 82 11. Darbo laikas: I-V nuo 8 iki 16 val. Piet pertrauka nuo 12 iki 13 val. Asmuo, besikreipiantis dl nemokamos pirmins teisins pagalbos, turi pateikti: 1. Asmens tapatyb patvirtinant dokument: Lietuvos Respublikos pilieio pas arba ES valstybs nars pilieio pas arba i asmen asmens tapatybs kortel; kitos usienio valstybs pilieio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybje). 2. Asmens gyvenamj viet rodant dokument: spaudas pase arba payma apie deklaruot gyvenamj viet. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam pateikti tokio dokumento nereikia. Pirmins teisins pagalbos trukm ne ilgesn kaip 1 valanda (atskiru sprendimu gali bti pratsta). Asmuo tuo paiu klausimu gali kreiptis tik vien kart. Nemokama pirmin teisin pagalba neteikiama, jeigu: 1. Pareikjo reikalavimai yra akivaizdiai nepagrsti. 2. Pareikjui tuo paiu klausimu buvo suteikta isami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis toki konsultacij gali gauti nesinaudodamas io statymo nustatyta valstybs garantuojama teisine pagalba. 3. Pareikjas kreipiasi ne dl savo teisi ir teist interes, iskyrus atstovavimo pagal statym atvejus. Jeigu, teikiant pirmin teisin pagalb, paaikja, kad pareikjui reiks antrins teisins pagalbos, pirmin teisin pagalb teikiantis asmuo pareikjui padeda surayti ar surao praym suteikti antrin teisin pagalb. Pirmin teisin pagalb teikiantis asmuo i veiksm imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimyb pareikjui gin isprsti taikiai. Daugiau informacijos apie valstybs garantuojam teisin pagalb galima rasti interneto tinklalapiuose: www.teisinepagalba.lt; www.kaunas.lt.

Perka
Metrampa brangiai perka juodj ir spalvotj metal lau. Moka i karto, isivea. venioni g. 8, Betygalos g. 2 Tel.: 740405, 8 687 90575. Brangiai ir greitai superkame vairius automobilius nuo 1980 iki 2010 met. Daugiau informacijos tel. 8 644 96466. mon perka automobilius nuo 200 iki 1500 Lt. Atsiskaitome i karto, pasiimame patys. Tel. 8 610 00287. Perka em, mik visoje Lietuvoje, tinka apleista, inuomota, su bendraturiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito i karto. Tel. 8 671 08059. Perkame automobilius metalo lau, nevaiuojanius, su defektais ir t.t. Pasiimame patys, iraome paymas. Tel.: 8 673 31752, 8 607 97663. Perkame dirbama em ir pievas visoje Lietuvoje, brand mik. Gali bti inuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155. Perkame mik su eme arba ikirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.dzukijosmediena.lt. Superkam juod spalvot metal, senus automobilius, akumuliatorius. Demontuojam, iveam maus kiekius be poilsio dien. Atsiskaitome i karto. Tel.: 8 600 60674, 8 37 260840. Superkame juodj ir spalvotj metalo lau. Didesn kiek iveime patys. Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353. Superkame juodj ir spalvotj metalo lau. Didesn kiek iveime patys. Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353. UAB TORLINA brangiai perka juodj ir spalvotj METAL LAU, buitin technik,senus automobulius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iveti savo transportu. Iraome utilizavimo paymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel.: juodieji metalai 8 37 44 14 14, 8 698 08 051; spalvotieji metalai 8 37 44 14 14, 8 611 44 404. darbo laikas I-V 8-17val., VI 8-13val. UAB Baltic metal auktomis kainomis neribotais kiekiais perka juodj ir spalvotj metal lau. Atsiskaitome i karto. Kreiptis: R.Kalantos g. 49, Kaunas, telefonais 8 37 215092, 8 698 55553. Superkame senus automobilius, isiveame patys. Iraome utilizavimo paymas. Tel. 8 600 00292, autominute@gmail.com. Brangiai perkame juodj ir spalvotj METAL LAU, elektros variklius, akumuliatorius. Isiveame patys. Iveame senus automobilius. S.Lozoraiio g. 19, Garliava, tel.: 8 611 39500. Brangiai perka juodj ir spalvotj METAL LAU, elektros variklius, akumuliatorius .Isivea patys. Ivea senus automobilius. Vandiogalos pl. 106, Domeikava, tel.: 8 682 69307, 8 37 47898.

Parduoda
Berins skaldytos malkos. Tel. 8 686 26622. Berins, uosins, uolins skaldytos malkos. Tel. 8 613 23999 SEKSO PREKS. Kaldinis ipardavimas. Vytauto pr. 17 (tarp autobus ir geleinkelio stoties). Tel. 8 614 31901. Vit kumpeliai 10 kg - 4,90 Lt/kg, vit ketviriai 15 kg - 4,90 Lt/kg, vit sparneliai - 4,90 Lt/kg, su.antys -12,50 Lt/kg, su.protai - 2,50 Lt/kg, su.lydeka - 8,90 Lt/kg, su.kiaulienos karka - 5,60 Lt/kg, su.kiaulienos kojos - 1,560 Lt/kg. Draugystes 19, Kaunas, tel.: 8 652 92227, 8 37 353966. Lietuviki viei pievagrybiai, portabellos ir kreivabuds augintojo kainomis. 24 val per par. Briedi takas 11A, Kaunas. Tel. : 8 699 33237, 8 685 43212. Parduodame statybin medien, vidaus lauko dailylentes, grindlentes, terasines lentas, pjuvenas, atraias. Tel.: 8 37 330071, 8 682 25858.

Grois, sveikata
IBLAIVINIMAS VIS PAR. Priklausomybs lig gydymas. Tel. 8 606 91150. KARDIOLOGIN REABILITACIJA IR PROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kvieia gydytis ir ilstis PALANGOJE. Kardiologo konsultacija, gydymas, procedros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profilaktika (maitinimas 3k./d.) - 79 Lt. Tel.: 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl. mii.lt, www.pri.kmu.lt. KlinikojeTerra medica atliekame: kaul tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stubur ir launikaulio galvut); echoskopuojame kaklo ir koj kraujagysles, pilvo organus, gimd, krtis, prostat, snarius bei raumenis; ginekologin mergaii, moter apir ir gydym; kraujo tyrimus; kineziterapij, masaus, stuburo kaklins ir juosmenins dali tempimus. Konsultuoja ir gydo patyr gydytojai. registracija Kaune, Banyios g. 19, tel.: 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt Iblaivinimas detoksikacija namuose. Tolimesnis alkoholins ir kit priklausomybi gydymas. Tel. 8 686 31649. PADOVANOK ARTIMUI SVEIKAT! ORGANIZMO VALYMO PROCEDROS- arnyno, kepen, limfos valymas. Atrodykite ir jauskits geriau! Natralaus gydymo centras, Savanori 284, Tel.: 8 682 92261,8 37 710 602.

Baldai
Parduodame virtuvs komplektus, bendras ilgis - 200 cm, 2 met garantija, be surinkimo, nemokamas atveimas, 499 Lt. www.baldai1.lt. Tel. 8 620 20111.

Silo darb
Reikalingi apdailininkai but rengimo darbams. Darbas pastovus. Tel.: 8 670 36491, 8 699 11604. Trikotao monei Garliavoje reikalingos trikotao gamini narstytojos. Neturinias patirties, apmokome darbo vietoje. Teirautis darbo dienomis, Tel.: 837 393804, 837 393893. Statybos monei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJ BRIGADOS. Kontaktinis telefonas 8 620 14842. Socialin negalij mon silo, monms su negalia, valytojos darb. Dl darbo kreipkits darbo dienomis 9.00-17.00 val., tel. 8 684 17952.

Transportas
SUPERKAME VAIRI MARKI AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME I KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIEN. Tel. 8 600 08276. Atveame smlio, vyro, skaldos, juodemio, atsij iki 7 t. Bobcat nuoma. Tel. 8 657 68660. BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBILIUS. NUO 1993 IKI 2011 M. TEL. 8 605 11996. Meninis automobili lenkim lyginimas nepaeidiant da. Kauno automobili turguje. Tel.: 8 683 55565, 8 682 10500.

Nekilnojamasis turtas
Nuolat perkame butus namus, sklypus, patalpas.Kaune. Silyti vairius variantus. Tel. 8 650 84277. Norite parduoti arba inuomoti nekilnojamj turt? Mes Jums turime klient! Skambinkite jau dabar tel. 8 657 63600, UAB S. IMPERIJA. Parduodami nuo 10 a iki 25 a. sklypai Jonavos raj, Skarbin km. Nam valda. Kauno Jonavos pusiaukel. Elektra, keliai alia miko. Kaina 3200 LT/a. Tel. 8 652 86085. Parduodu 1 kambario but Rukloje. 1auktas, b.pl. 36 kv.m., virtuv 9 kv.m. Kaina 10 000LT. Tel. 8 683 13505. Parduodu naujos statybos but Garliavoje 4-i but name. B.pl 85 kv.m, per du auktus, du balkonai, 3a ems, komunikacijos, ildymas dujomis. Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 659 23788. Perkam ems kio paskirties em Kauno mieste. Madlena, tel. 8 676 61200. Perkame em emdirbystei. Atsiskaitome i karto. Nuomojame em. Tel. 8-616 14644. Perku but Kaune, 1 aukto, .ani, Petrain, mediniame name, bendrabuio tipo nesilyti. Moksiu iki 70 000 Lt. Tel. 8 679 53687. Perku vieno arba dviej kambari bendrabuio tipo but. Gali bti be remonto. Tel.: 837 300 914, 8 676 22 528. Pirksiu vieno arba dviej kambari but Dainavoje, Eiguliuose, arba ilainiuose. Tel.: 837 30 25 35, 8 609 96 655. Trumpalaik, rengt but apartament nuoma Kaune: valandai, dviem, dienai, nakiai. Tel. 8 604 95323.

Tapk kraujo donoru!

Paslaugos
Universalus Lombardas superka, parduoda ir skolina u auks, mobilius telefonus, kompiuterius, nekilnojamj turt. Adresas: A.Juozapaviiaus pr. 84A, Norfoje, tel. 8690 63600. Snaigs servisas IURLIONIO G. 5 , vis aldytuv, skalbimo main, virykli remontas. Prekyba aldytuvais ir j atsarginmis dalimis. Tel. 8 37 341876. VELNIO ADVOKATAS mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel.: 8 687 40 002, Tel./fax: (8-5) 237 58 26. Atliekame kompiuteri tech. ir programin remont. Lituojame, superkame. Galime atvykti. Tel. 8 606 20351. Atveame smlio, vyro, skaldos, juodemio, atsij iki 7t. Tel. 8 699 30078. Atveame: atsijas, vyr, sml, juodem. Iveame statybin lau. Pasikrauname. Veame ir maais kiekiais. Tel. 8 618 87203. Iveame senus baldus, iukles ir kt. Nemokamai - nereikaling metalo lau, buitine technik. Pjauname medius, tvarkome aplink. Tel.: 8 601 99230, 799 681. Patikimos perkraustymo paslaugos, maiausiomis kainomis visoje Lietuvoje. Tel.: 225024, 8 677 79888, www.kraustykislengvai.lt. Pigiausiai isiurbiame nuotek ulinius, pasikrauname ir iveame iukles, statybines atliekas, akas. Tel.: 380853, 8 685 30321. Pigus krovini ir bald perveimas. Krovj paslaugos. Tel. 8 606 53447. Televizori taisymas kliento namuose. Ikvietimas nemokamas, suteikiama garantija. Tel.: 8 37 715991, 8 671 55064. Vis kompiuteri ir televizori taisymas Kaune Savanori pr. 192, tel. 8 601 93660 ir K. Donelaiio g. 33, tel. 8 679 66799. www.pc-help.lt.. Vis tip kompiuteri program, technikos taisymas, kasei pildymas. Galime atvykti. Tel. 8 684 09811. ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA plastikiniams langams nuolaidos iki 60 proc. arvuotos durys. Tel.: 8 37 403813, 8 684 10785. Automobilio 15 m keltuvo nuoma (kaina 60 Lt/val. + atvykimo mokestis). Medi genjimas. laitini stog dengimas, skardinimo darbai. Rolandas, tel.: 8 687 19660, 8 602 92845. ABDONO kilim ir aliuzi valykla valome kilimus (kliento patalpose arba isiveame), minktuosius baldus, iuinius, "Bauer" ir kt. patalyn sausu ir lapiu giluminiu bdu amerikietika ranga. Lang valymas, grind dangos atnaujinimas, patalp tvarkymas po remonto ir visos kitos varos paslaugos. UAB "ABDONAS" (bet kada) Tel.: 77 09 44, 8 688 18946. emaii g. 31, www.abdonas.lt

Poilsis, turizmas
Mikroautobus Mercedes Benz nuoma vairioms progoms ir kelionms Lietuvoje ir usienyje. Tel. 8 612 19930, nuoma. litaksa@gmail.com.

Mokslas

Praneimai
Pamest Egls Bunits mokinio paymjim, Nr. 1205286, laikyti negaliojaniu. Pamestus ATP protokolus: 0048271 - 0048280, kontrolieriaus paymjim: 007378, laikyti negaliojaniais.

Tapk kraujo donoru!

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

TEMA / 9

Ikis apdrausti nam

Noras apdrausti nekilnojamj turt gali kainuoti nemaai nerv. Tuo sitikino nam alia sostins perkantis vilnietis, taip ir nerads draudimo bendrovs, kuri sutikt bst su alimais stoviniais kiniais pastatais drausti tokiai sumai, u koki jie yra perkami.
Vyrikis apstulbo suinojs, kad bsto ekspert 260 tkst. Lt vertintas namas draudimo bendrovms vertas daugiau nei milijono. Vilnietis taria, kad jo pirkinio vert iaugino draudik noras gauti didesnes mokas, o draudimo bendrovs atkerta, kad nekilnojamj turt reikia drausti tokiai sumai, kurios pakakt j atstatyti i naujo. sutiko drausti tik nuo 1 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt sumai. Argument, i kur atsirado tokie skaiiai, taip ir neigirdau. Maniau, kad draudimo bendrovs duomenis apie pastat vert ima i Registr centro, kuris pastato vert skaiiuoja atsivelgdamas ne tik plot, naudotas statybines mediagas, bet ir apylinkje esani pastat pardavimo kainos vidurk. Registr centras mano perkam nam be kini pastat, kurie yra menkaveriai, vertino 560 tkst. Lt suma, teig panekovas. Jis pridr, kad profesionalus bsto vertintojas, apirjs nam, j vertino tik 260 tkst. Lt, nes pastatas senos statybos, neekonomikas, j reiks nemaai remontuoti. Jeigu biau sutiks su silomomis slygomis, draudimo monms biau mokjs 800900 Lt per mnes siekianias mokas. Kai bandiau dertis, man moni atstovai aikino negalintys sumainti sumos, nes jiems to neleidia kakokia kompiuteryje esanti sistema. Taiau motyv, kodl mano perkami pastatai verti milijon, taip ir neigirdau, sak jis. Galiausiai Aurimas sutiko pastatus apdrausti Lietuvos draudime 700 tkst. Lt. Dl maesns sumos draudikai nenusileido.
is senos statybos namas, draudik manymu, vertas daugiau nei milijono. J.Kalinsko nuotr.

KARTAIS PIRKTI PIGIAU

Korporacijos Matininkai prezidentas Kstutis KRISTINAITIS
Registr centras nustato vidutin pastato rinkos vert, kuri yra mokestin, tai reikia, kad pagal j skaiiuojami nekilnojamojo turto mokesiai. Profesionalus turto vertintojas, apirjs bst, j vertino keitimo tikslu, o tai jau yra visikai kitoks vertinimas, atliekamas pagal kit metodik. ie du vertinimai sutampa labai retai, nes Registr centras, pavyzdiui, vert skaiiuoja masinio vertinimo bdu, tai apytikslis metodas, jo tikslumas visame pasaulyje yra tik iki 30 proc.

Argument neigirdo
Vilnietis Aurimas 15min papasakojo nusprends alia sostins nusipirkti iek tiek ems ir 400 kv. m ploto nam su keliais kiniais pastatais. Tam sostins gyventojas i banko pasim 460 tkst. Lt dydio paskol. Viena i slyg imant paskol apdrausti pastatus tokiai sumai, u koki jie perkami. Tad pradjau iekoti draudimo bendrovs, kuri apdraust mano pirkin u 460 tkst. Lt, taiau netrukus supratau, kad tai nemanoma, pasakojo Aurimas. Jis teig buvs apstulbintas draudimo bendrovi PZU Lietuva, Seesam Lietuva ir Lietuvos draudimas pasilym nam su kiniais pastatais jos

mas standartinio pastato atstatymo kainas, statybos mediag ir darb kainas, Statistikos departamento skelbiamus statybos kain indekso pokyius, Registr centro bei statyb bendrovi informacij.

Sumos nemaina klient labui

Panaiai kalbjo ir bendrovs PZU Lietuva Gyventoj turto draudimo produkt vadovas Kstutis Daunaraviius: draudikai pastatus draudia sumai, kiek kainuot atstatyti turt vykus nelaimei. Vien kvadratin metr mes vertiname nuo 2500 iki 3000 Lt. Skaiiuodami remiams Registr centro vidutinmis rekomenduojamomis gyvenamj nam statybinmis vertmis. Pavyzdiui, tokio pat namo maame provincijos miestelyje ir sostins centre rinkos vert skirsis kardinaliai, o statybin vert bus be-

rinkos vert neiri

Lietuvos draudimo Gyventoj draudimo skyriaus

vadovas Andrius Gimbickas 15min teig, kad bendrov klientui pastat draudimo vert apskaiiuoja ir rekomenduoja drausti atkrimo arba likutine verte, priklausomai nuo pastato nusidvjimo. Atkrimo arba likutin vert yra apskaiiuojama taip, kad sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikus alai klientas bt visikai utikrintas, jog gals atstatyti analogik pastat iki buvusios bkls, pavyzdiui, u draudimo imok bt galima visikai atsta-

tyti gaisro ar audros sugadint pastato dal. Todl apskaiiuotos pastato draudimo verts negalima lyginti su to paties pastato rinkos verte. vykus alai, pastatas nebus perkamas rinkos verte, o bus atstatomas iki buvusios bkls toje paioje vietoje, i toki pai mediag, i koki buvo pastatytas, aikino jis. A.Gimbickas pabr, jog atkrimo vert Lietuvos draudimas skaiiuoja atsivelgdamas mons Sistela pateikia-

veik tokia pati, pabr jis. Apdraudus nam maesne suma, negu statybin vert, pasak jo, kilt nepilnos draudimo apsaugos pavojus. Seesam Lietuva lialo turto rizikos vertintojas Vytautas Blaeviius taip pat sak, kad jeigu namas apdraustas draudjo pasirinkta 300 tkst. Lt draudimo suma, o t nam atstatyti kainuos 500 tkst. Lt, namui sugriuvus bus imokta 300 tkst. Lt, taiau namo savininkui t pinig nepakaks. Draudimo prieiros komisijos narys Darius Andriukaitis 15min aikino, kad klientas neprivalo drausti savo turto, jeigu nemano, kad jis tiek vertas. iuo atveju reikjo prayti draudimo mons pagrsti, kodl ji apskaiiavo toki didel sum. Iekant geriausi slyg silau pasinaudoti draudimo brokerio paslaugomis, kalbjo jis.

Daugelis jau nesistebi importinio alaus, o ypa ekiko, populiarumu visame pasaulyje ir Lietuvoje. Vienas i iskirtiniausi ios produkcijos atstov Budweiser Budvar Premium lager alus.
Kuo gi jis ypatingas?

Kodl Budweiser Budvar?

klausomas juridinis subjektas Budweiser Budvar, nacionalin mon. i mon savo veikl daugiausia orientavo eksport, usienio rinkoms tiekdama vertingus registruotus preki enklus, auktos alaus kokybs garantus. Dar vienas svarbus pltros etapas vidaus rinkoje ir usienyje vyko po to, kai 1989 metais vos per kelet mnesi mon sugebjo beveik dvigubai padidinti alaus pardavimus. yra kils i eero, susiformavusio ledynmeio periode prie 10000 met. Kitas svarbus ingredientas Moravijos miei rinktini ri (Hordeum vulgaris) salyklas, danai vadinamas vis viesaus miei salyklo ri motina ir garsjantis pasaulyje savo iskirtiniu skoniu ir aromatu. Pagaliau iskirtin alaus skon slygoja aukiausios kokybs atec Saaz apyniai (Humulus lupulus). Budjovick Budvar Premium alaus gamyboje yra naudojamos tik iimtinai moterikos apyni ied galvuts. Be to, is alus atitinka Vokietijos alaus grynumo statym (Reinheitsgebot). 700 met amiaus eske Budjovice alaus gamybos tradicija ir unikalus, 90 dien alaus brandinimo laikotarpis padjo suformuoti io alaus unikal charakter. Ragaudami Budweiser Budvar Czech Premium Lager, galite panaudoti visus savo skonio pojius. Vis pirma, Js akys pradeda mgautis graia alaus spalva ir turtinga tankia puta, vliau Js pajuntate veln apyni aromat. Nuo pirmo gurknio Js jauiate subtil, taiau tuo pat metu gil salyklo skon, kuris palieka veln kartumo prieskon ir palaipsniui itirpsta iki kito alaus gurknio, kuris harmoningai dera su pirmuoju pojiu. Kiekvienais metais daugiau nei 40 000 turist turi galimyb aplankyti Budweiser Budvar nacionalin alaus darykl, gali stebti alaus gamybos proces ir paragauti vieio viesaus alaus i gamyklos rsi. Gamyklos muziejuje multimedijos pagalba galima pamatyti Budweiser Budvar Story alaus istorij 3D formate, plazminiuose ekranuose, taip pat vairias unikalias hologramas.
$

I vis ekijos alaus gamykl bene vienintel Budweiser Budvar alaus gamykla priklauso valstybei. Ir tai ne dl to, jog jokiam privaiam tarptautiniam alaus gamintojui ji nedomi, o tik todl, jog is prekinis enklas valstybei yra labai svarbus ir simbolizuoja nacionalin ekijos alaus pramon. is pavadinimas yra kils i ekijos miesto eske Budejovice (Budweis) Bohemijoje. Ji buvo kurta 1895 metais ir pradjo savo veikl, tiesiogiai susijusi su io miesto istorinmis alaus gamybos tradicijomis, kurios skaiiuojamos jau nuo 13 amiaus, kai miestas gijo alaus virimo teises. eske Budejovice 19 amiuje buvo vairiatautis miestas. Taiau, ekonomika buvo kontroliuojama vokiei gyventoj maumos, kuri vald daugum io miesto moni. Pagal to meto statymus, miesto savivaldybje buvo atstovaujama priklausomai nuo valdomo turto ir sumokt mokesi. Todl ekai neturjo joki atstovavimo teisi Rotuje, nepaisant j daugumos. Kad galt dalyvauti politikoje, ek mons turjo sustiprinti savo ekonomin padt.

Todl paskutinis 19 a. tredalis ek moni krimosi laikotarpis. Vienas i j buvo ekijos Dalies Alaus darykla - tiesioginis Budweiser Budvar pirmtakas. Jos krimo iniciatyva atjo daugiausia i ekijos alaus gamintoj (Augusto Ztka ir daugelio kit). ekijos Dalies alaus darykla pirmj alaus partij pagamino 1895 met Antrojo pasaulinio karo metu alaus darykla spalio 1-j. Iki 1896 pabaigos kasmetiniai alaus buvo valdoma naci administracijos, po karo pardavimai sudar apie 51.100 hektolitr alaus. buvo nacionalizuota ir 1967 m. sukurtas nepri-

Nacionalin mon Budweiser Budvar iandien yra moderni ir aktyvi bendrov, kuri turi tvirt pagrind konkuruojant su kitomis alaus daryklomis tiek alyje, tiek ir u jos rib. Dl puiki ekonomini rezultat, mon gali investuoti daug l pltr. Didel pelno dalis kasmet yra nukreipiama paramai kultrai, vietimui ir sveikatos apsaugai, ypa Piet Bohemijos regione. Demonsiandien metinis alaus pardavimas sudaro dau- truodama savo rpest alaus mgjais ir savo giau kaip milijono hektolitr alaus. Nepaisant di- dinamiko vystymosi perspektyvas, Budweiser delio gamybos apimties augimo, per imtmeius Budvar nuolat diegia rink naujus produktus. susiformavusios gamybos tradicijos, aukta kokyb ir tipikas Budweiser Budvar alaus skonis Visa alaus produkcija ioje gamykloje gamiilieka iki ios dienos. nama taip, kad vartotojas negalt suabejoti jos kokybe. O tai vis pirmiausia lemia ios produkciNuo jos krimo laikotarpio darykla patyr jos sudtins dalys i 300 m gylio gilumini grnuolatin modernizavim. 1922 m. gamykloje ini, esani tiesiai gamyklos teritorijoje, igaubuvo rengtas pirmasis 300 m gylio artezinis namas natralus mineralinis vanduo. is vanduo grinys, po to dar du arteziniai uliniai. Tokiu bdu alaus darykl pasiek auktos kokybs vanduo, kuris ir padjo sukurti puiki skonio savybi Premium Lager. Nuo 1920 m. darykla pradjo uimti didel rinkos dal usienio alyse, todl atsirado registruotieji preki enklai esk Budjovick Granat, Budweiser Bier, Budbru ir kt. 1930 m. buvo registruotas preks enklas Budvar, kuris per trump laik tapo auktos kokybs sinonimu. Pagal registruot preks enkl 1936 metais alaus darykla pakeit savo pavadinim Budvar esk akciov Pivovar eske Budjovice.

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

10 / SPORTAS

Kald atostogos
ASTA UKAIT
a.zukaite @15min.lt

Eurolyga

Dar neino, ar stiprinsis

Kaip feniksas i pelen pakils Kauno algiris nenori apsiriboti tik patekimu Eurolygos Top 16 etap. Anot klubo sporto direktoriaus Vitoldo Masalskio, komanda artimiausiu metu gali sulaukti pastiprinimo.
Tai dabar, komandos atostog metu, svarstoma. Jeigu sprendimai bus priimti, tuomet po Kald bus matomi rezultatai, 15min.lt ketvirtadien sak V.Masalskis. Visgi jis nenorjo atskleisti, kokios pozicijos krepininko algiriui bt iekoma. V.Masalskis isisuko ir paklaustas, ar nemelavo JAV iniasklaida, tvirtindama, kad per Kaldas Lietuvos empion komand papildys i UCLA universiteto imestas aiktingasis JAV krepinio talentas Reevesas Nelsonas. Yra daug kandidat, o vienas i j jis, sak V.Masalskis. algirio krepininkai naujokus sutikt tik po atostog. Po pergals prie Zagreb (87:76), atvrusios duris Top 16 etap, komanda nuo ketvirtadienio iki gruodio 28 dienos buvo paleista Kald atostog.

V.Aleknai olimpins aidyns Londone bus paskutins. BFL/V.Jureviiaus nuotr.

Martynas Pocius pirmj artjani Kald ventin vakarien sutiko su krepininkais ir futbolininkais, atstovaujaniais tituluoiausiam ir bene garsiausiam Europoje klubui Madrido Real. Taiau didiausias met ventes Lietuvos rinktins narys sutiks ne Madride jis sulauk iskirtins dovanos galimybs pailsti ir pabti su savo artimaisiais.
Artjant v.Kaldoms Madrido Real futbolo ir krepinio komandos daugel met i eils renkasi ventin vakarien. Viena didele eima tampa futbolininkai, krepininkai, treneriai, vadovai, medikai, kiti Karalikojo klubo atstovai. Jie ne tik kartu pietauja, bendrauja, bet ir dalyvauja graioje akcijoje lanko vairiomis ligomis serganius vaikus. ventiniame renginyje, kuris vyko Santiago Bernabeu stadione, iemet dalyvavo ir Lietuvos krepininkas M.Pocius. Prie vieno stalo jis sdjo kartu su brazilu Kaka, vokieiais Mesutu Ozilu ir Sami Khedira, argentinieiu Gonzalo Higuainu, portugalu Ricardo Carvalho bei krepininkais Jaycee Carrollu ir Kylie'u Singleriu. Futbolininkai Ispanijoje yra didels vaigds, taiau

jie tokie pat paprasti mons kaip ir mes. Tik tiek, kad dl j gerbjai yra pami, pamet galvas. Po ventins vakariens visi sdome automobilius ir vykome ligonines, bet kas djosi prie Santiago Bernabeu stadiono... Kokie du tkstaniai sirgali susirinko vien tam, kad pamatyt futbolininkus, kad galbt netyia galt vien kit autograf nugriebti ar kartu nusifotografuoti, 15min pasakojo M.Pocius.

15min.lt /186535 t
Nesutrumpint straipsn rasite nuskait kod

Bjaurioji futbolo sesuo

Krepininkai tokio dmesio futbolininkams Ispanijo-

je galt tik pavydti. Tiesa, tai tra daugiau posakis, nes bent jau pats M.Pocius Madride gali lengviau atsikvpti nuo iniasklaidos ir gerbj dmesio. K Lietuvos krepininkams teko pajusti Europos

empionato metu, visi puikiai prisimename. ia ms Madrido Real krepinio klub vadinamas The Ugly Sister Of Football (Bjaurioji futbolo sesuo red. past.). Krepinink ir futbolinink gyvenimas labai skiriasi. Futbolininkai nuolat yra po padidinamuoju stiklu. Jie turi vainti Audi mons automobiliais, negali laisvai ieiti miest, jau nekalbant apie naktinius klubus. Krepinio klubo vidaus taisykls kur kas paprastesns. Nra nieko, su kuo anksiau man nebt tek susidurti, sak M.Pocius.

Duob lm permainos
Prisimindamas prast sezono start V.Masalskis teig, jog duob komanda krito dl permain treneri ta-

be, taiau sunk iai dirbdama treniruotse i jos ilipo ir pastaruoju metu jau demonstravo puik aidim. Komanda prisikl kaip feniksas i pelen ir paskutiniu metu aid tikrai puikiai. Manome taip pat, kaip ir vyriausiasis treneris (Aleksandras Trifunoviius), kad tai ne galimybi riba, vylsi V.Masalskis. Duob turjo bti, nes pasikeit treneris. Taiau komanda sunkiai dirbo, o tie vaisiai po truput ateina. Manau, jog dabar komanda kils tik vir. Noriu utikrinti irovus ir sirgalius, kad darysime visk, jog toks aidimas, koks buvo prie Panathinaikos namuose, niekada daugiau nepasikartot, pridr klubo sporto direktorius.

DL TROLEIBUS EISMO KI VAKAR

2011 m. gruodio 24 d. pailginamas darbo laikas. Troleibusai papildomai ivyks:
Eismo tvarkaraiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt

1 5 7 10 11

marrut troleibus

1 5 7

10 11

je per ventes Kauno senamiesty i gerumu linas mons da

Tsiasi labdaringos gerumo akcijos

Luka GAIAUSKAIT I sausakim prekybos centr itrk miestieiai diaugiasi Kauno senamiestyje atrad tikr vent ir pakili nuotaik. Ma krautuvli eimininkai diugiai padeda irinkti likusias dovanles, o kavinse ventikai pasipuo padavjai mielai pila karto vyno taur. savaitgal parduotuvse ir kavinse tsiasi labdaringos gerumo akcijos. Parduotuvje Rieutas pirkjai gali nemokamai pasiimti ieno, kuris tradicikai dedamas po v. Ki stalo staltiese. VG studijoje veikia Kald senelio dirbtuvs. Vilniaus gatve vakarais vainja arkliuko traukiamas kaldinis fajetonas. Restorano Crazy House lauko terasoje atidaryta fotograj paroda ventinis senamiestis. Kasdien Kauno senamiestis gausus ypsen ir geros nuotaikos, mat Vilniaus gatv ia paskelbta Gerumo zona. Tad nenustebkite, jei Jus nemokamai pavaiins meduoliu ar pils garuojanios sriubos. Vaiindami miestieius senamiesio verslininkai prisideda prie akcijos, kuri skirta ipildyti Senamiesio vaik dienos centro aukltini svajones. Dovanas, kuri nort gauti per v. Kaldas, vaikai jau nupie savo pieiniuose, kurie eksponuojami akcijoje dalyvaujani kavini ir parduotuvi vitrinose. Gerumo mnesio nalin vent vyks paskutinj i met savaitgal. Suplanuotame koncerte dalyvaus Laeliukai, Medutis, Tu ir A, Crazy Friends, Base. Senamiestyje veikianios kavins ir parduotuvs jau repetuoja savo ventines programas. Iki pasimatymo Kauno senamiestyje!. Apie senamiesio renginius daugiau galima suinoti Facebook prolyje KAUNO SENAMIESTIS GYVAI.

Gerumo m metrati nesio n www.1 inkas

5min.lt

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

VAIRENYBS / 11
patirtis

Globja: jie mano vaikai

DARIJA PETRAITYT
redakcija@15min.lt

horoskopai gruodio 23 d.
AVINAS. Nepasiduokite pagundai daryti dalykus, akivaizdiai jums netinkanius. Kai sdi ant liaunos akels, menkiausias vjo dvelksmas gali priaukti bdos. JAUTIS. Atsargiai: aplinkiniai turi savo interes, kurie nebtinai sutampa su jsikiais. Esate gana protingas, kad atskirtumte pelus nuo grd. DVYNIAI. Jei dirbate kok darb, visi irovai taps dalyviais. ioje dirbtuvje kiekvienam teks pasiraitoti rankoves ir galbt net isitepti baltas rankeles. SVARSTYKLS. Savo gal kiek nepamatuot entuziazm ir energij pagaliau pritaikysite produktyvioje veikloje. Ikelsite grai nauj idj. SKORPIONAS. Kiekvienas trauks antklod savo pus, bet tegul js tai neimua i vi. Ramiai dirbkite savo darbus. O vakare susiraskite maloni pramog! AULYS. Nerizikuokite nansikai didel nuostoli tikimyb. Apskritai iandien saugumas ir apdairumas kur kas didesns vertybs nei abejotina nauda.

Jei broliai bt aug vaik globos namuose, jie jau dabar bt policijos skaitoje. Duodu rank nukirsti. Ir ne dl, neva, blog gen, o dl to, kad neturt beveik joki ger gdi, atviravo du paauglius Jurg ir Aleks atuonerius metus globojanti Rasa Deveckyt.
Paimti globoti vaikai i pradi labai nustebdavo, kad, pavyzdiui, indus reikia nuneti virtuv ir iplauti, o nevarius drabuius sumesti skalbini pintin. Pirmaisiais globos metais net teko vaiuoti vieno j atsiimti i policijos. Broliai tiesiog nesuprato, kodl staiga kako nebegalima daryti.

Jurgis (k.) ir Aleksas savo tikraisiais tvais vadina globjus. J.Kalinsko nuotr.

okiravo globos nam vadov

Rasa su sutuoktiniu danai pasvarstydavo apie vaik glob, bet mintys taip ir netapdavo knu. Viskas pasikeit nuvedus sn Dominyk pirm klas. ia jis buvo pasodintas vien suol su i pairos tykiu Jurgiu berniuku i vaik globos nam. Ilgai nesvarst nusprendme Jurg pasiimti savaitgaliui. Aiku, prie tai teko susitvarkyti dokumentus ir gauti leidimus. Bet tai nebuvo labai sunku ir neutruko ilgai. Sekmadien parveus vaik atgal globos namus prie ms prijo kitas atuoneri met berniukas ir prisistat ess Aleksas, Jurgio brolis, pasakojo Rasa. Kit savaitgal eima pasim abu berniukus, o gruod jie jau gyveno globjos namuose. I savo artimj daniausiai sulaukme palaikymo dl engto ingsnio. Aiku, buvo ir toki, kurie klaus, ar maai mums sav problem? Taiau labiausiai okiravo ir nustebino, kaip nirtingai atkalbinjo

I savo artimj daniausiai sulaukme palaikymo dl engto ingsnio.

Sak R.Deveckyt.

vaik globos nam direktor. Btent i jos ir igirdome, kad meil t vaik nepakeis, visi jie vienodi su niekiniais genais ir pan. karia patirtimi dalijosi Rasa.

Vienintel, bet skaudi klaida

Tv rytui ir norui pasiimti globoti brolius entuziastingai pritar ir j snus Dominykas: berniukai buvo kone vienmeiai ir spj susidraugauti per trump laik. Aleks ir Jurg jis vadino savo broliais, taiau viskas pasikeit pradjus eiti antr klas. klas atjo labai daug naujok ir prasidjo patyios, kuri auka tapo Dominykas. O Jurgis vietoj to, kad gint savo brol, stojo kit pus ir taip pat skmingai i jo tyiojosi. Man teko savo vaikui ie-

koti pagalbos pas specialistus. Buvo labai sunku visi kaip vienas spaud atsisakyti globoti brolius, aikino, kad rizikuoju savo snaus ateitimi ir sveikata, septyneri met senumo vykius prisimin Rasa. Dabar ji svarsto, kad taip gal nebt nutik, jei prie imantis globos, eima bt pasikonsultavusi su specialistais, dalyvavusi mokymuose. Jau i pradi turjau savo snui pasakyti, kad nors jie visi trys lygs, bet jis yra ms kraujas ir knas ir mes jo niekada nenuskriausime. A pasielgiau visai prieingai. Pagailjau Jurgio ir Alekso, norjau kompensuoti j patirtas skriaudas, todl daugiau dmesio skyriau broliams, savo didiausi klaid vardijo Rasa.

Biologinei motinai nerpi

Broliai vaik globos namus pateko trej ir ketveri

metuk. Iki tol jie augo vien su mama, kuri du maameius vaikus vienus paius ileisdavo gatv visai dienai. Nors pagal statymus, biologiniai tvai gali matytis su savo vaikais, broli motina j n karto neaplank. Motinysts teisi ilgai nesvarsiusi ji atsisak dar prie atuonerius metus Berniukai pas mus jau gyveno dvejus metus, kai vien dien Aleksas pasak, kad mat savo tikrj mam. Pamenu, kaip man net kojos ir rankos nutirpo. Tada j paklausiau, gal reikt grti ir j ukalbinti, bet vaikai atsisak. Jie pasak, kad nusprs, ar nori pasimatyti su savo mama, kai uaugs. Iki iol jie tokio noro nerodo, pasakojo Rasa. Savo tvais kone nuo pirmj dien Aleksas su Jurgiu vadina globjus. Taiau labiausiai Ras pradiugino vieno j noras pasikeisti savo pavard jos. Tai globjai didiausias vertinimas ir enklas, kad galbt klaid nebuvo padaryta tiek jau daug.

VYS. Teks prisitaikyti prie taisykli, kurias sukr kiti. Susiraskite panai save. Js neturite bti vienas.iandien puikiai seksis amat meistrams. LITAS. Likite budrus ir nesipainiokite kit kelyje. Tiktina, kad esate sutriks ar ts, bet tai dar nereikia, kad neinote, kas turi bti padaryta. MERGEL. Jei jums atrodo, kad niekas nesikeiia, tai tik todl, kad pokyiai yra laipsniki. Tikrai nra reikalo pasiduoti nusivylimui. Js vis dar tvirtai sdite balne, ir js valanda imu.

OIARAGIS. Aukiau galv! Laikas vard A rayti didija raide. Prisiimkite vis atsakomyb u savo veiksmus ir nesivarykite pasididiuoti darbais. VANDENIS. Js susipainsite su kakuo, apie k ilgai galvojote. Tik nepamirkite, kad paius svarbiausius klausimus nebna lengv atsakym. UVYS. Tereikia trupinlio geros valios, ir viskas dar gali susitvarkyti. Keli veiks einantis, o ne dejuojantis. Bendraudamas iandien ypa pasistenkite bti mandagus ir korektikas.

KAUNE VYKO TRADICIN AKCIJA

KALDIN KO VISIEMS
Prajus antradien ir treiadien socialiai remtini ir vargingai gyvenantys kaunieiai buvo vaiinami koe. Dvi dienas trukusios tradicins akcijos Kaldin ko visiems buvo pamaitinti keli tkstaniai miestiei. Palyginti su ankstesniaisiais metais, moni iemet susirinko iek tiek maiau, tad kos mons galjo valgyti ne po vien kos porcij, pasakojo Lietuvos samariei bendrijos Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vlyvis. Trokinta kiauliena, morkomis, svognais, vairiais prieskoniais ir sviestu pagardinta Kaldin ko buvo dalinama 14-oje miesto viet. iai akcijai l skyr Kauno miesto savivaldyb ir visas brys rmj: Kauno vara, Sanitex, Kauno autobusai, Kauno energija (darbuotoj lomis), Maisto bankas, Kauno vandenys (nereikjo mokti u kos gaminimui sunaudot vanden), Samariei bendrijos Kauno skyrius ir Lietuvos eimos kinink sjunga.

2011 GRUODIO 23 D., PENKTADIENIS

12 / VAIRENYBS

Kald Senis i iaurs, dovanos i Ryt

RAMNAS FETINGIS
r.fetingis@15min.lt

Kald Senelis pas gerus mones atvaiuoja i iaurs, nes gyvena Suomijoje, o tai jo dovanos vaikus vis daniau pasiekia i Ryt Kinijos. Ir ne elni traukiamom rogm, o lktuvais.
Nedidukas Kauno Karmlavos oro uostas etadien tar-

si imirs. Takas visikai tuias, netoliese stovi maiausias i keleivini Boeing lktuv ir du visai mauiai lktuvliai. Taiau staiga i kamp tarsi skruzdliukai pabyra mons. Po 15 minui horizonte pasirod lktuvas. Apsuks rat jis pagaliau nusileido. Lietuva vienintel i Baltijos ali, kurioje reguliariai leidiasi didiausias iose alyse

krovininis lktuvas i Kinijos. Tai Boeing 747-400ERF. Kai toks lktuvas leidiasi Frankfurto ar Paryiaus oro uostuose, tai daugiau ar maiau prasta. Taiau kai toks penkiaauktis namas su sparnais leidiasi vidury lietuvik mik, tai tikrai kvap gniauiantis reginys. Net alia stovintis Ryanair Boeing 737-500 atrodo tarsi zaporoietis alia vilkiko.

Boeing 747-400ERF tarsi penki aukt namas su sparnais. R.Fetingio nuotr.

Lietuva vienintel i Baltijos ali, kurioje reguliariai leidiasi didiausias iose alyse krovininis lktuvas i Kinijos.

Milino viduje pilotams ankta

Lktuvui sustojus prie angaro gula 15min urnalistui leido pasidairyti viduje. is lktuvas yra Kinijos aviacijos kompanijos Jade Cargo nuosavyb, taiau pilotai tikras keturi moni internacionalas: amerikietis, kinas, malaizietis ir Piet Afrikos Respublikos pilietis. Du pilotai pilotuoja lktuv, du ilsisi visai kaip sunkveimio vairuotojai. Poilsiui slygos nra idealios: dvi lovos, sumontuotos kamputyje, ir kelios kds atskiroje nuo pilot kabinoje. Joki televizori, joki ypating patogum. Pilot darbo vieta ne itin skiriasi nuo kit laineri tarp gausybs mygtuk lengva pamesti galv, taiau pilotai ia jauiasi kaip namie. Tik sdi gal kiek neprastai auktai tarsi vis dar nebtum nusileids. Pirmasis kupriukas (taip mons pramin Boeing 747

dl charakteringos kupros priekyje) buvo ileistas dar 1970 m. Taiau toks variantas, galintis veti krovinius itin dideliais atstumais (747-400ERF), pradtas gaminti 2001 m. Nors danai kroviniams skirtus lktuvus perdaro i keleivini po keleto met eksploatacijos, is laineris specialiai gamintas kroviniams gabenti. Toks lktuvas sveria 412 ton. Jis gali gabenti iki 110 ton krovin. tai toks monstras ir leidiasi Kaune kas savait.

Kodl Kaune?
Kodl is lktuvas, kas savait i Kinijos gabenantis krovi-

nius, leidiasi Kaune? Dl dviej prieasi. Pirma, logistikos kompanija Hoptrans, usakanti iuos skrydius, sikrusi Kaune. Antra Vilniaus oro uosto pakilimo takas nelabai tinka tokiems monstrams. Sostins oro uosto pakilimo tako ilgis 2,5 km, o jo danga nra pritaikyta itin sunkiems lktuvams. Tuo tarpu tokiam laineriui reikia bent 2,8 km. Kaunas (3,2 km) turi speciali dang, nes ia tarybiniais laikais buvo dislokuota sunkiasvori karini lktuv IL-76 divizija. Zokniai (3,5 km) taip pat tinka, taiau jie tolokai nuo logistikos centr.

Beje, lktuvo pilotai giria Kauno oro uosto pakilimo tak sako, kad jis vienas geriausi Europoje. Kaunas iam lktuvui tik tarpin stotel: i 110 ton krovinio paprastai ia jis palieka 70. Likusios tonos gabenamos toliau vakarus Frankfurto oro uost. Skrydis i anchajaus iki Kauno trunka 9 val. 40 min. Kaune jis usibna visai neilgai tik kol ikraunamos preks. Priklausomai nuo krovinio dydio, is darbas utrunka nuo vienos iki trij valand. Tada dar kiek daugiau nei dvi valandos skrydio iki Frankfurto. I ten atgal Kinij.