Professional Documents
Culture Documents
Vilnius 2011
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, btina nurodyti duomen altin. Reproduction and quotation are authorised provided the source is acknowledged.
ISSN 2029-3631
PRATARM
Lietuvos statistikos departamentas pareng nauj Lietuvos statistikos metrat. Leidinys skirtas visuomenei valstybs tarnautojams, verslininkams, urnalistams, dstytojams, studentams ir kitiems. Metratyje skelbiami 20002010 m. statistiniai rodikliai, atspindintys ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos procesus, juridini ir fizini asmen gamybin, komercin, finansin, investavimo veikl ir veiklos slygas. Taip pat pateikiami ES ali struktriniai rodikliai ir kit ali statistiniai rodikliai. Statistin informacija pagal ekonomins veiklos ris pateikiama pagal nauj nacionalinio Ekonomins veiklos ri klasifikatoriaus redakcij (EVRK 2 red.). Leidinyje pateikiama ne tik Lietuvos statistikos departamento, bet ir kit oficialij statistik rengiani institucij informacija. Metrat reng Lietuvos statistikos departamento darbuotojai, vadovaujami generalins direktors Vilijos Lapniens ir jos pavaduotoj Dalios Ambrozaitiens, Aldonos Gibaits-Kudmiens, Jono Markeleviiaus, Raimondo Rimos. Spaudai pareng ir ileido Statistins informacijos platinimo skyrius, vadovaujamas skyriaus vedjos Biruts Liberiens. Dkojame visiems, pateikusiems informacij leidiniui. Lietuvos statistikos metraio ir kit Lietuvos statistikos departamento rengiam leidini elektroninius variantus galima rasti interneto svetainje www.stat.gov.lt. Daugiau statistins informacijos Rodikli duomen bazje.
FOREWORD
Statistics Lithuania presents a new Statistical Yearbook of Lithuania. The publication is intended for the public civil servants, business people, journalists, lecturers, students, etc. The Statistical Yearbook of Lithuania 2011 provides statistical indicators for 20002010 reflecting economic, social, demographic and environmental processes, industrial, commercial, financial, investment activities and conditions of natural and legal persons. The yearbook also contains structural indicators of the EU countries, as well as statistics on other countries. Statistical information by economic activity is produced according to a new revision of the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2).The publication contains information prepared not only by Statistics Lithuania but also by other institutions producing official statistics. The yearbook has been prepared by the staff of Statistics Lithuania under the guidance of Director General Vilija Lapnien and Deputy Directors General Dalia Ambrozaitien, Aldona Gibait-Kudmien, Jonas Markeleviius, Raimondas Rima. The yearbook has been prepared for print and published by the Statistical Information Dissemination Division under the guidance of Birut Liberien, Division Head. We would like to thank everyone who submitted information for the publication. The electronic versions of the Statistical Yearbook of Lithuania and other publications of Statistics Lithuania are available on the website at www.stat.gov.lt. More statistical information can be found in the Database of Indicators.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
TURINYS
Informacinis puslapis 78
CONTENTS
Information page
928
1128 29238
3172 7388 89102 103122 123150 151182 183196 197206 207220 221230 231236
Mokslas ir technologijos
13. Mokslas 14. Informacins technologijos
237276
239254 255276
Makroekonomika
15. Nacionalins sskaitos 16. Valdios sektoriaus finansai 17. Kainos 18. Mokjim balansas 19. Usienio prekyba 20. Tiesiogins usienio investicijos
277408
279294 295320 321358 359368 369400 401408
Macroeconomics
15. National accounts 16. General government finance 17. Prices 18. Balance of payments 19. Foreign trade 20. Foreign direct investment
Verslo statistika
21. kio subjektai 22. moni statistika 23. Finansinis tarpininkavimas 24. Materialins investicijos 25. Pramon 26. Statyba 27. Vidaus prekyba 28. Turizmas 29. Transportas ir ryiai 30. Energetika ir materialiniai itekliai
409626
411422 423476 477512 513516 517534 535546 547554 555568 569602 603626
Business statistics
21. Economic entities 22. Enterprise statistics 23. Financial intermediation 24. Investment in tangible fixed assets 25. Industry 26. Construction 27. Domestic trade 28. Tourism 29. Transport and communications 30. Energy and material resources
627658
629658
Aplinkosauga
32. Gamtos itekliai ir aplinka
659670
661670
Environment
32. Natural resources and the environment
671680 681718
INFORMACINIS PUSLAPIS
INFORMATION PAGE
Sutartiniai enklai
0,0 ... () x / I
p
Explanation of symbols
0,0 ... () x / I
p
tokio reikinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo rodiklio dydis yra lygus 0 arba maesnis negu nurodyti matavimo vienetai nra duomen, nors toks reikinys (rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo nepakankamas statistinio vertinimo tikslumas konfidencials duomenys tokia iraika rodiklis neskaiiuojamas duomenys nepateikiami, nes statistinio verio paklaida virija priimt leistin dyd duomenys nepalyginami, nutrkusi laiko eilut prognoz vertis iankstinis vertis iankstiniai duomenys patikslinti ar perskaiiuoti duomenys negalutiniai duomenys galutiniai duomenys Eurostato vertis altinis
category not applicable value equals 0 or less than the measurement units indicated data not available, although the phenomenon existed insufficient accuracy of a statistical estimate confidential data indicator is not calculated in such expression data is not presented since the error of a statistical estimate exceeds the allowable value accepted data is not comparable, a break in time series forecast estimate provisional estimate provisional data revised data non-final data final data Eurostat estimate source
* **
e
* **
e
ES 27: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, ekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtin Karalyst, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Pranczija, Rumunija, Slovakija, Slovnija, Suomija, vedija, Vengrija, Vokietija. NVS: Armnija, Azerbaidanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadikistanas, Turkmnistanas, Ukraina, Uzbekistanas. ELPA: Islandija, Lichtenteinas, Norvegija, veicarija. EU 27: Ireland, Austria, Belgium, Bulgaria, Czech Republic, Denmark, Estonia, Greece, Spain, Italy, United Kingdom, Cyprus, Latvia, Lithuania, Poland, Luxembourg, Malta, Netherlands, the, Portugal, France, Romania, Slovakia, Slovenia, Finland, Sweden, Hungary, Germany. CIS: Armenia, Azerbaijan, Belarus, Kazakhstan, Kyrgyzstan, Republic of, Moldova, Republic of, Russia, Tajikistan, Turkmenistan, Ukraine, Uzbekistan.
Ankstesni met informacija dl skaiiavimo metodikos pasikeitimo ar papildom altini gali bti patikslinta. Dalis 2010 m. statistins informacijos yra iankstin ir ateityje taip pat gali bti tikslinama. Galimi nedideli nukrypimai dl skaii apvalinimo. Due to changes in the calculation methodology or the use of additional sources, previously published information may be revised. Some statistics for 2010 are provisional and may also be revised in future. Insignificant deviations due to rounding are possible.
INFORMACINIS PUSLAPIS
INFORMATION PAGE
Sostin Vilnius, gyventoj skaiius (2011-01-01) 554,1 tkst. Capital Vilnius, population (01 01 2011) 554.1 thous. Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb paskelbta 1918 m. vasario 16 d., atkurta 1990 m. kovo 11 d. iuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. Aukiausiasis statym leidimo organas Seimas (141 narys; kadencija 4 metai), Seimo Pirminink Irena Degutien. Rinkim sistema. 50 procent Seimo nari irenkama maoritarins, o 50 procent proporcins rinkim sistemos pagrindu. Balsavimo teis Lietuvos pilieiai turi nuo 18 met. Paskutiniai rinkimai: Prezidento 2009 m. gegus 17 d., Seimo 2008 m. spalio 12 d. Artimiausi rinkimai: Prezidento 2014 m., Seimo 2012 m. Prezident Dalia Grybauskait. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius (paskirtas 2008 m. lapkriio 27 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausyb: Usienio reikal ministras Audronius Aubalis, Kultros ministras Arnas Gelnas, Socialins apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien, Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kio ministras Rimantas ylius, Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Vidaus reikal ministras Raimundas Palaitis, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, ems kio ministras Kazys Starkeviius, vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponaviius, Teisingumo ministras Remigijus imaius, Finans ministr Ingrida imonyt, Sveikatos apsaugos ministras Raimondas ukys. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Independence of the Republic of Lithuania: proclamation February 16, 1918, restoration March 11, 1990. The present Constitution of the Republic of Lithuania was adopted on October 25, 1992. The highest legislative body Seimas (141 members; term of office 4 years), Chairperson of the Seimas Irena Degutien. Electoral system. 50 per cent of Seimas members are elected on a first-past-the-post and 50 per cent on a proportional representation basis. All Lithuanian citizens aged 18 and over are entitled to vote. Last elections: presidential May 17, 2009, legislative October 12, 2008. Next elections: presidential 2014, legislative 2012. President Dalia Grybauskait. Prime Minister Andrius Kubilius (appointed on October 27, 2008). The Government of the Republic of Lithuania includes the ministers of: Foreign Affairs Audronius Aubalis, Culture Arnas Gelnas, Social Security and Labour Donatas Jankauskas, National Defence Rasa Jukneviien, Environment Gediminas Kazlauskas, Economy Rimantas ylius, Transport and Communications Eligijus Masiulis, Interior Raimundas Palaitis, Energy Arvydas Sekmokas, Agriculture Kazys Starkeviius, Education and Science Gintaras Steponaviius, Justice Remigijus imaius, Finance Ingrida imonyt, Health Care Raimondas ukys. Chairman of the Board of the Bank of Lithuania Vitas Vasiliauskas.
Nacionalin valiuta (nuo 1993 m. birelio 25 d.) Litas (LTL), National currency (from June 25, 1993) Litas (LTL), 1 litas = 100 cent. 1 litas = 100 centas.
TURINYS
CONTENTS
1128
10
1
12 12 12 12 13 13 13 14 16 16 18 21 21 23 23 24 26
GEOGRAFINIAI DUOMENYS
GEOGRAPHICAL DATA
1.1. Teritorija (ems plotas) 1.2. Teritorijos koordinats 1.3. Valstybs sienos ilgis 1.4. Aukiausi kalv absoliuts aukiai 1.5. Ilgiausios ups 1.6. Didiausi eerai 1.7. Klimato rodikliai
TERITORIJOS ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS
1.1. Total (land) area of the Republic of Lithuania 1.2. Geographic position 1.3. Length of the state border 1.4. Absolute altitude of the highest hills 1.5. Major rivers 1.6. Major lakes 1.7. Climate
ADMINISTRATIVE TERRITORIAL DIVISION
1.8. Administrative territorial division and settlements 1.9. Cities and towns
PUBLIC ADMINISTRATION
1.10. Savivaldybi taryb rinkim, vykusi 2011 m. vasario 27 d., rezultatai 1.11. Seimo nariai pagal ami 2008 m. 1.12. Seimo sesijos 1.13. Seimo sesijose pateikt ir priimt statym, nutarim ir kit teiss akt projektai 1.14. Politins partijos
emlapiai
1.10. Results of the elections to local councils, held on 27 February 2011 1.11. Members of the Seimas (Parliament) by age, 2008 1.12. Sessions and meetings of the Seimas (Parliament) 1.13. Number of drafts submitted and passed during the sessions of the Seimas (Parliament) 1.14. Political parties
Maps
Apskritys ir savivaldybs
27
11
Total 1734 1763 without territorial sea with territorial sea Land 1 1644 273 18 679 588 104 including Curonian (Kuri) Lagoon with the Russian Federation (Kaliningrad Region) including Curonian (Kuri) Lagoon with the Republic of Belarus with the Republic of Latvia with the Republic of Poland Coast line 90 222 222 75 Length of the Baltic Sea shore Length of the LithuanianLatvian territorial sea limit Length of the LithuanianRussian territorial sea limit Length of the Lithuanian territorial sea outer limit
Sausumos sienos duomenys nra galutiniai, nes dar nebaigta demarkuoti valstybs siena. Information on the land border is not final because the demarcation of the state border has not been completed yet. 22 km = 12 jrmyli. 22 km = 12 nautical miles.
12
Padvarionys 292,6
Medvgalis 234,6
atrija 228,7
Absoliut aukt nustat Vilniaus Gedimino technikos universitetas. The absolute altitude was determined by Vilnius Gediminas Technical University.
Ups uima 332 km2, t. y. 0,5 procento Lietuvos ploto. Lietuvos energetikos instituto duomenimis, Lietuvoje yra 22,2 tkst. upi ir upeli (vandentaki), kuri bendras ilgis 76,8 tkst. km. The river covers 332 km2, i.e. 0.5 per cent of the countrys area. According to the data of the Lithuanian Energy Institute, there are 22.2 thous. rivers and other watercourses in Lithuania, with the total length of 76.8 thous. km.
Geologijos ir geografijos instituto duomenys Data provided by the Institute of Geology and Geography Drkiai Dysnai Plotas, ha Didiausias gylis, m 4479,0 33,3 2400,9 6,0 Dusia 2334,0 32,6 Sartai 1336,8 22,0 Luodis 1287,6 18,4 Metelys 1289,5 15,0 Plateli e. Avilys (lake) 1181,5 46,8 1224,1 13,5 Rkyvos e. Alauas (lake) 1179,2 4,8
2
1071,8 42,0
Area, ha Depth, m
Lietuvoje yra 2850 eer ir 1132 tvenkiniai, kuri plotas didesnis negu 0,5 ha. Bendras eer plotas 908 km . Giliausio eero Tauragno gylis 62,5 m. There are 2850 lakes and 1132 ponds larger than 0.5 ha in Lithuania. Total lake area 908 km2. The depth of the deepest lake (Tauragnas) 62.5 m.
1 1
Vityio eeras bt ketvirtas pagal dyd, bet tik nedidel jo dalis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. In terms of size, Vitytis Lake could be the 4th largest lake in Lithuania; however, only a very small part thereof is situated within the territory of the country.
13
14
Klaipda Laukuva Kybartai Panevys Utena Vidutinis sniego dangos storis (didiausias iem), cm 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Didiausias dirvoemio alimo gylis, cm 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 10 20 60 32 18 34 43 22 27 67 24 18 25 31 14 19 89 19 24 36 48 7 9 15 13 7 23 4 31 28 17 2 8 50 3 28 19 14 2 17 54 9 26 12 15 10 13 36 16 37 20 21 8 16 41
Varna Vilnius Average thickness of snow cover (the biggest in winter), cm 15 35 34 18 6 12 32 14 26 25 21 12 16 33 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Frost line, cm 23 16 70 20 37 47 74 28 36 100 20 30 35 84 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010
2010 m. vidutin oro temperatra buvo + 6,3C (+ 0,1C auktesn nei vidutin daugiamet). In 2010, the average air temperature was + 6.3C (by + 0.1C higher than the average perennial).
15
10 60 103 21,8
Gyventoj ir bst 2001 m. visuotinio suraymo duomenys. 2001 Population and Housing Census data.
Lietuvos Respublikos apskritys, j centrai ir teritorijos Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 4, 14 straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymas (in., 1994, Nr. 60-1183; in., 1999, Nr. 109-3176; 2002, Nr. 101-4489) Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ios apskritys: Alytaus (centras Alytaus miestas); Kauno (centras Kauno miestas); Klaipdos (centras Klaipdos miestas); Marijampols (centras Marijampols miestas); Panevio (centras Panevio miestas); iauli (centras iauli miestas); Taurags (centras Taurags miestas); Teli (centras Teli miestas); Utenos (centras Utenos miestas); Vilniaus (centras Vilniaus miestas). Apskrii teritorijas sudaro i savivaldybi teritorijos: Alytaus Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskinink, Lazdij rajono, Varnos rajono savivaldybs; Kauno Birtono, Jonavos rajono, Kaiiadori rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kdaini rajono, Prien rajono, Raseini rajono savivaldybs; Klaipdos Klaipdos miesto, Klaipdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, iluts rajono savivaldybs; Counties, their centres and territories of the Republic of Lithuania Law on the Amendment of Articles 4, 5 and 14 of the Law on the Territorial Administrative Units of the Republic of Lithuania and Their Boundaries (Official Gazette Valstybs inios No 60-1183, 1994; No 109-3176, 1999; No 101-4489, 2002) The territory of the Republic of Lithuania is divided into the following counties: Alytus (centre Alytus town); Kaunas (centre Kaunas city); Klaipda (centre Klaipda city); Marijampol (centre Marijampol town); Panevys (centre Panevys city); iauliai (centre iauliai city); Taurag (centre Taurag town); Teliai (centre Teliai town); Utena (centre Utena town); Vilnius (centre Vilnius city).
16
The territories of the counties include the following municipalities: Alytus county covers the municipalities of Alytus town, Alytus district, Druskininkai, Lazdijai district, Varna district; Kaunas county covers the municipalities of Birtonas, Jonava district, Kaiiadorys district, Kaunas city, Kaunas district, Kdainiai district, Prienai district, Raseiniai district; Klaipda county covers the municipalities of Klaipda city, Klaipda district, Kretinga district, Neringa, Palanga town, Skuodas district, ilut district; Marijampols Kalvarijos, Kazl Rdos, Marijampols, aki rajono, Vilkavikio rajono savivaldybs; Panevio Bir rajono, Kupikio rajono, Panevio miesto, Panevio rajono, Pasvalio rajono, Rokikio rajono savivaldybs; iauli Akmens rajono, Jonikio rajono, Kelms rajono, Pakruojo rajono, Radvilikio rajono, iauli miesto, iauli rajono savivaldybs; Taurags Jurbarko rajono, Paggi, ilals rajono, Taurags rajono savivaldybs; Teli Maeiki rajono, Plungs rajono, Rietavo, Teli rajono savivaldybs; Utenos Anyki rajono, Ignalinos rajono, Molt rajono, Utenos rajono, Visagino, Zaras rajono savivaldybs; Vilniaus Elektrn, alinink rajono, irvint rajono, venioni rajono, Trak rajono, Ukmergs rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybs. Marijampol county covers the municipalities of Kalvarija, Kazl Rda, Marijampol, akiai district, Vilkavikis district; Panevys county covers the municipalities of Birai district, Kupikis district, Panevys city, Panevys district, Pasvalys district, Rokikis district; iauliai county covers the municipalities of Akmen district, Jonikis district, Kelm district, Pakruojis district, Radvilikis district, iauliai city, iauliai district; Taurag county covers the municipalities of Jurbarkas district, Paggiai, ilal district, Taurag district; Teliai county covers the municipalities of Maeikiai district, Plung district, Rietavas, Teliai district; Utena county covers the municipalities of Anykiai district, Ignalina district, Moltai district, Utena district, Visaginas, Zarasai district; Vilnius county covers the municipalities of Elektrnai, alininkai district, irvintos district, venionys district, Trakai district, Ukmerg district, Vilnius city, Vilnius district.
17
1.9. Miestai
1.9. Cities and towns
Atstumas iki Vilniaus1, km Distance to Vilnius 1, km Alytaus apskritis Alytus Daugai Druskininkai Lazdijai Simnas Varna Veisiejai Kauno apskritis Ariogala Birtonas Eerlis Garliava Jieznas Jonava Kaiiadorys Kaunas Kdainiai Prienai Raseiniai Vilkija iemariai Klaipdos apskritis Gargdai Klaipda Kretinga Neringa Palanga Priekul Salantai Skuodas ilut Marijampols apskritis Gelgaudikis Kalvarija Kazl Rda Kybartai Kudirkos Naumiestis Marijampol akiai Vilkavikis Virbalis 101 88 127 145 128 84 139 148 91 127 111 80 102 71 102 130 101 178 131 63 292 311 314 358 326 307 311 337 286 178 155 136 178 180 138 164 161 174 Gyventoj skaiius 2011 m. pradioje Population as of January 1, 2011 63642 1328 15544 4689 1649 9760 1485 3190 3072 1888 12950 1235 33172 9368 336912 29824 10475 11623 2195 3649 16281 177812 20748 3850 17234 1596 1718 6907 19720 1827 4803 6652 5804 1878 44885 6264 12448 1156 Pirmosios raytins inios2 First written records 2 1377 XIIIXIV a. 1635 1561 1382 1413 1501 1253 1387 1918 1809 1492 1740 1782 1361 1372 1502 1253 1364 1348 1253 1252 1253 13853 1253 XVI a. I pus 1556 1253 1511 XV a. pab. 1640 1737 1561 1560 1667 1599 XVI a. pr. 1536 Suteiktos miesto teiss2 Town privileges granted 2 1581 1792 1946 1597 1626 1946 1956 1792 1946 1956 1958 1956 1924 1946 1408 1590 1791 1792 1792 1792 1792 12571258 1609 19614 179117925 1946 1950 1572 1941 1958 1791 1950 1924 1643 1792 XIX a. I pus. 1660 1593 Alytus county Alytus Daugai Druskininkai Lazdijai Simnas Varna Veisiejai Kaunas county Ariogala Birtonas Eerlis Garliava Jieznas Jonava Kaiiadorys Kaunas Kdainiai Prienai Raseiniai Vilkija iemariai Klaipda county Gargdai Klaipda Kretinga Neringa Palanga Priekul Salantai Skuodas ilut Marijampol county Gelgaudikis Kalvarija Kazl Rda Kybartai Kudirkos Naumiestis Marijampol akiai Vilkavikis Virbalis
18
Atstumas iki Vilniaus1, km Distance to Vilnius 1, km Panevio apskritis Birai Joniklis Kupikis Obeliai Pandlys Panevys Pasvalys Ramygala Rokikis Subaius Vabalninkas iauli apskritis Akmen Jonikis Kelm Kurnai Linkuva Naujoji Akmen Radvilikis Pakruojis eduva iauliai Tytuvnai Uventis Venta agar Taurags apskritis Jurbarkas Paggiai Panemun Skaudvil Smalininkai ilal Taurag Teli apskritis Maeikiai Plung Rietavas Seda Teliai Varniai Viekniai Utenos apskritis Anykiai Dusetos Dktas Ignalina Kavarskas Moltai 202 179 153 158 181 136 182 146 155 165 176 274 227 225 239 199 269 191 184 176 213 203 249 268 259 188 247 246 212 200 245 230 291 287 263 304 285 253 280 107 134 136 110 95 64
Gyventoj skaiius 2011 m. pradioje Population as of January 1, 2011 13762 1319 7822 1205 905 109028 7975 1604 14937 1036 1074 2493 10298 9967 12695 1681 10721 18436 5442 2973 120969 2516 789 2745 1981 12499 2100 294 1816 570 5827 26429 38819 22287 3724 1129 29107 1146 2120 11391 778 909 5838 667 6763
Pirmosios raytins inios2 First written records 2 XV a. XVII a. vid. XVI a. pr. 1519 1591 1503 XIII a. pab. XIII a. 1499 18736 1554 1511 1523 1295 15611563 XIV a. 1952 XVI a. pr. 1531 XVI a. pr. 1236 XV a. pab. 1527 19669 1253 1258 1281 XIX a. 1760 XV a. pab. XVI a. pr. 1499 XVI a. 1567 1253 XVI a. pr. 1450 1314 1253 1442 1519 1737 1810 XV a. 1387
Suteiktos miesto teiss2 Town privileges granted 2 1589 1950 179117925 1956 1956 179117925 1946 1956 1924 1958 1792 1792 1616 1947 1946 1950 19528 19241926 1950 1654 17137 1956 1956 1978 1924 1611 1946 1968 1950 1946 1952 1924 1924 1792 1792 1950 1791 1417 172510 1792 1950 1956 1950 1956 1956 Panevys county Birai Joniklis Kupikis Obeliai Pandlys Panevys Pasvalys Ramygala Rokikis Subaius Vabalninkas iauliai county Akmen Jonikis Kelm Kurnai Linkuva Naujoji Akmen Radvilikis Pakruojis eduva iauliai Tytuvnai Uventis Venta agar Taurag county Jurbarkas Paggiai Panemun Skaudvil Smalininkai ilal Taurag Teliai county Maeikiai Plung Rietavas Seda Teliai Varniai Viekniai Utena county Anykiai Dusetos Dktas Ignalina Kavarskas Moltai
19
Troknai Utena Visaginas Zarasai Vilniaus apskritis Baltoji Vok Eiiks Elektrnai Grigiks Lentvaris Nemenin Pabrad Rdiks alininkai irvintos venionliai venionys Trakai Ukmerg Vievis Vilnius
1 1
Gyventoj skaiius 2011 m. pradioje Population as of January 1, 2011 474 31139 26804 7344 1047 3485 13248 11128 11294 5759 6003 2408 6377 6641 5960 5467 5142 25866 4869 542932
Pirmosios raytins inios2 First written records 2 1506 1261 1975 XV a. 1950 1384 1960 1923 1596 1338 XV a. II pus 1774 1311 XIVXV a. 1861 XIIIXIV a. XIIIXIV a. XIIIXIV a. 1522 1323
Suteiktos miesto teiss2 Town privileges granted 2 1956 19241926 197711 184312 1958 1950 1962 1958 1946 1955 1946 1958 1956 1950 1939 1800 XIV a. pab.XV a. pr. 1792 1950 1387
Troknai Utena Visaginas Zarasai Vilnius county Baltoji Vok Eiiks Elektrnai Grigiks Lentvaris Nemenin Pabrad Rdiks alininkai irvintos venionliai venionys Trakai Ukmerg Vievis Vilnius
Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys. Data by the Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications. 2 Lietuvos istorijos instituto duomenys. 2 Data by the Institute of History of Lithuania. 3 2005 m. minimas Neringos centras Nida. 3 Neringa centre Nida first mentioned in 2005. 4 I Nidos, Preilos ir Juodkrants vasarviei sudarytas Neringos miestas. Nors 1946 m. ios vasarviets buvo pripaintos miestais, bet 1947 m. prijungtos prie Klaipdos miesto. 4 Neringa was founded by joining Nida, Preila, Juodkrant summer resorts. Although recognised as towns in 1946, they were joined to Klaipda in 1947. 5 Savivalda buvo vesta, bet privilegij nespta gauti. 5 Self-government introduced; however, privileges not granted. 6 U 4 km esantis Subaiaus miestelis inomas nuo 1589 m. 6 Subaius town, at a distance of 4 km, has been known since 1589. 7 Savivalda buvo gyvendinta tik po 1791 m. privilegij. 7 Self-government was introduced only after privileges had been granted in 1791. 8 1952-01-31 Karpn kaimui suteiktas Naujosios Akmens vardas ir miesto tipo gyvenviets teiss. 8 On 31 January 1952, Karpnai village was granted the name of Naujoji Akmen and urban-type settlement privileges. 9 Bauskos ir Purvi kaimai sujungti Ventos gyvenamj vietov. 9 The villages of Bauska and Purviai joined to form Venta settlement. 10 i savivaldos privilegija valdovo nebuvo patvirtinta, o 1792 m. suteikta nauja. 10 This privilege of self-government had not been approved by the ruler; a new one was granted in 1792. 11 Suteiktos miesto tipo gyvenviets teiss, o 1995 m. miesto teiss. 11 Urban-type settlement privileges granted; town privileges granted in 1995. 12 Paskelbti caro sakai kurti miesto rotu ir patvirtinti 1836 m. nurodymus, padaryti miest apskrities centru, suteikti herb ir pervadinti i Eern Novoaleksandrovsk. 12 A Czars decree on the establishment of a town hall and approval of the regulations of 1836, proclamation of the town as a county centre, granting of a coat of arms, and renaming of Eernai Novoaleksandrovsk was passed.
20
Gaut bals skaiius Number of votes obtained I viso % Total 1110319 181373 163044 110024 95090 100,00 16,34 14,68 9,91 8,56
Nari (gaut mandat) skaiius Number of members (mandates obtained) I viso Vyrai Moterys Total Males Females 1526 328 249 165 155 1184 260 178 123 117
I viso Lietuvos socialdemokrat partija Tvyns sjunga-Lietuvos krikionys demokratai Darbo partija Partija Tvarka ir teisingumas Lenk rinkim akcijos ir Rus aljanso koalicija Valdemaro Tomaevskio blokas" Liberal ir centro sjunga Lietuvos valstiei liaudinink sjunga Lietuvos Respublikos liberal sjdis Save isikl kandidatai Naujoji sjunga (socialliberalai) Artro Zuoko ir Vilniaus koalicija Krikioni partija Lietuvos liaudies partija Partija Jaunoji Lietuva" Lietuvos centro partija Koalicija Vieningas Kaunas" Socialistinis liaudies frontas
342 Total Lithuanian Social Democratic 68 Party Homeland Union-Lithuanian 71 Christian Democrats 42 Labor Party 38 Party "Order and Justice" Poles' Electoral Action and Russians Alliance Coalition Block 15 of Valdemaras Tomaevskis" 23 Liberal and Centre Union Union of Lithuanian Peasants and 31 Peoples Liberals Movement of the Republic 23 of Lithuania 3 Self-nominated candidates 12 New Union (Social Liberals) Coalition of Artras Zuokas and 2 Vilnius 3 Christian Party 2 Lithuanian Nation Party - Party "Young Lithuanians" 4 Lithuanian Centre Party 2 Coalition "United Kaunas" - Socialist People's Front
74548 72188 71092 62805 60186 39361 34136 19525 11872 11787 10856 9689 7415
6,71 6,50 6,40 5,66 5,42 3,55 3,07 1,76 1,07 1,06 0,98 0,87 0,67
21
Gaut bals skaiius Number of votes obtained I viso % Total 5884 5651 4454 4241 4147 3983 2831 1691 0,53 0,51 0,40 0,38 0,37 0,36 0,25 0,15
Nari (gaut mandat) skaiius Number of members (mandates obtained) I viso Vyrai Moterys Total Males Females 3 6 6 3 3 3 6 4 3 5 3 3 2 1 3 3
Lietuvos rus sjunga Lietuvos socialdemokrat sjunga Koalicija Rasai" Centro deins koalicija emaii partija Politin partija Rus aljansas Nepriklausom kandidat koalicija Lietuvos lenk rinkim akcija Vilhelmo Diugelio jungtin lyderi koalicija Mums rpi Maeiki kratas" ilaliki koalicija Koalicija Kitaip" Koalicija Teisingas sprendimas" Koalicija Paggi kratui, Paggi monms, Paggi ateiiai" Koalicija Vieninga Plung" Nepartini ir nepriklausom koalicija Nepriklausom Pasvalio krato kandidat koalicija U teigiamas permainas" Nepartin koalicija Jaunoji Sduva" Koalicija U ms Nering"
- Lithuanian Russians Union Lithuanian Social Democratic 1 Union 3 Coalition "Rasai" - Center-Right Coalition 1 emaii (Samogitian) Party 2 Political Party Russians Alliance Coalition of Independent 3 Candidates 1 Lithuanian Poles' Electoral Action United Leaders' Coalition of Vilhelmas Dziugelis "We care about - Maeikiai Region" - Coalition of ilalikiai - Coalition "Differently" - Coalition "Right Decision" Coalition "For the Region, People - and Future of Paggiai" - Coalition "United Plung" Coalition of the Nonpartisan and 1 the Independent Coalition of Independent Candidates of Pasvalys Region - "For Positive Changes" Nonpartisan Coalition "Young - Sduva" 1 Coalition For our Neringa
3 3 3 2 4 2 3
3 3 3 2 4 2 2
2 3 4
2 3 3
22
Seimo valdyba 2008-11-192011-06-29 sureng 225 posdius ir prim 1234 sprendimus. Seimo Pirmininkas 2008-11-192011-06-29 ileido 206 potvarkius. The Seimas (Parliament) board arranged 225 meetings and passed 1234 decisions during the period from 19 November 2008 to 29 June 2011. The Chairman of the Seimas (Parliament) issued 206 decrees during the period from 19 November 2008 to 29 June 2011.
23
1.13. Seimo sesijose pateikt ir priimt statym, nutarim ir kit teiss akt projektai
1.13. Number of drafts submitted and passed during the sessions of the Seimas (Parliament)
2008 11 152011 06 30
I viso projekt Drafts uregistruo- priimta ta registered passed statym projekt Draft laws nepriimta uregistruo- priimta ta not passed registered passed
atsiimta
atsiimta
I viso I sesija II sesija III sesija IV sesija V sesija VI sesija Prezidentas I sesija II sesija III sesija IV sesija V sesija VI sesija Prezidentas ir Vyriausyb I sesija II sesija III sesija IV sesija V sesija VI sesija Vyriausyb I sesija II sesija III sesija IV sesija V sesija VI sesija
15 26 35 45 52 4
28 64 52 36 25 9
15 20 30 34 37 1
19 60 44 30 10 2
9 3 15 15 23 7
8 3 14 15 17 5
1 -
1 6 2
3 6 6 18 1
3 5 6 12 -
1 6 1
14 11 14 4 7 4
13 10 14 4 6 2
1 -
1 1 2
14 11 14 4 7 4
13 10 14 4 6 2
1 -
1 1 2
1 19 5 21 -
2 31 11 3 1 2
17 60 52 46 86 81
1 19 5 20 -
2 31 11 3 1 2
16 60 48 45 86 70
15 25 16 40 31 4
24 33 41 33 24 7
58 82 40 78 39 18
15 19 11 29 17 1
16 29 33 27 9 -
24
atsiimta
Kit teiss akt Other acts nepriimta uregistpriimta ruota not passed registered passed
atsiimta
81 72 88 92 68 64
6 5 11 15 1
7 3 6 4 15 3
10 14 19 18 12 30
11 14 17 8 17 25
7 9 11 5 12 10
2 1 2 2 4
2 4 4 1 5 9
Total Session I Session II Session III Session IV Session V Session VI President Session I Session II Session III Session IV Session V Session VI President and the Government Session I Session II Session III Session IV Session V Session VI Government Session I Session II Session III Session IV Session V Session VI Members of the Seimas (Parliament) Session I Session II Session III Session IV Session V Session VI
5 3 9 9 5 6
4 3 9 9 5 5
1 -
1 -
1 -
2 11 7 8 6 14
1 11 3 7 5 3
1 -
1 4 1 11
1 2 1 -
1 2 1 -
91 81 102 108 99 78
76 58 76 76 58 56
6 5 11 14 1
6 3 6 4 15 3
9 14 15 17 12 18
10 13 15 7 17 25
6 8 9 4 12 10
2 1 2 2 4
2 4 4 1 5 9
25
26
Apskritys ir savivaldybs
Counties and municipalities
27
28
TURINYS
CONTENTS
2. Gyventojai 3. Sveikata 4. Socialin apsauga 5. vietimas 6. Darbo rinka 7. Darbas 8. Nam ki gyvenimo slygos 9. Bstas 10. Kultra, spauda ir sportas 11. Nusikalstamumas ir baudiamoji teisena 12. Religins bendruomens
3172 7388 89102 103122 123150 151182 183196 197206 207220 221230 231236
2. Population 3. Health care 4. Social protection 5. Education 6. Labour market 7. Labour 8. Household living conditions 9. Housing 10. Culture, the press and sport 11. Crime and criminal justice 12. Religious communities
30
GYVENTOJAI
2
39 41 41 42 43 43 44 45 45 47 48 48 49 50 50 51 52 53 54
POPULATION
2.1. Gyventoj skaiius, teritorija ir tankis apskrityse ir savivaldybse 2011 m. 2.2. Gyventoj skaiius mieste ir kaime, tankis 2.3. Gyventojai pagal lyt 2.4. Gyventojai pagal amiaus grupes 2.5. Gyventojai pagal pagrindines amiaus grupes 2.6. Gyventojai pagal tautyb 2.7. Gyventojai pagal pilietyb 2.8. Gyventojai pagal gimimo valstyb 2.9. Gimstamumas, mirtingumas ir natrali kaita (prieaugis / sumajimas) 2.10. Suminis gimstamumo rodiklis ir gimstamumo rodikliai pagal moter amiaus grupes 2.11. Gimusieji pagal gimimo eilikum 2.12. Gimusieji pagal gimimo valstyb 2.13. Gimusieji pagal gimimo registravimo pobd 2.14. Santuokos ir ituokos 2.15. Susituok asmenys pagal lyt ir amiaus grupes 2.16. Susituok asmenys pagal amiaus grupes ir buvusi sutuoktinio santuokin padt 2.17. Isituok asmenys pagal lyt ir amiaus grupes 2.18. Ituokos pagal buvusios santuokos trukm 2.19. Mirtingumas 2.1. Population, area and population density by county and municipality, 2011 2.2. Population in urban and rural areas, density 2.3. Population by sex 2.4. Population by age group 2.5. Population by major age group 2.6. Population by ethnicity 2.7. Population by citizenship 2.8. Population by country of birt 2.9. Live births, deaths and natural increase/decrease 2.10. Total fertility rate and age-specific fertility rates 2.11. Live births by birth order 2.12. Live births by country of birth 2.13. Live births by type of birth registration 2.14. Marriages and divorces 2.15. Married persons by sex and age group 2.16. Married persons by age group and previous marital status 2.17. Divorced persons by sex and age group 2.18. Divorces by duration of former marriage 2.19. Mortality
31
GYVENTOJAI
POPULATION
2.20. Mirtingumas pagal lyt ir amiaus grupes 2.21. Mirusieji pagal mirties prieastis 2.22. Mirtingumas pagal mirties prieastis 2.23. Kdiki mirtingumas 2.24. Kdiki mirtingumas pagal mirties prieastis 2010 m. 2.25. Nurodyto amiaus gyventoj vidutin tiktina gyvenimo trukm 2.26. Tarptautins migracijos srautai 2.27. Imigrantai pagal buvusi ir emigrantai pagal bsim gyvenamj viet (valstyb) 2.28. Imigrantai ir emigrantai pagal pilietyb 2.29. Prognozuojami pagrindiniai demografiniai rodikliai
emlapiai, grafikai ir diagramos
54 56 57 58 58 59 60 60 62 64
2.20. Mortality by sex and age group 2.21. Deaths by cause of death 2.22. Mortality by cause of death 2.23. Infant mortality 2.24. Infant mortality by cause of death, 2010 2.25. Life expectancy at certain age 2.26. International migration flows 2.27. Immigrants by last place (country) of residence and emigrants by next place (country) of residence 2.28. Immigrants and emigrants by citizenship 2.29. Projected main demographic indicators
Maps, graphs and diagrams
Gyventoj tankis savivaldybse 2011 m. Gimstamumas savivaldybse 2010 m. Mirtingumas savivaldybse 2010 m. Natrali kaita (prieaugis / sumajimas) savivaldybse 2010 m. Gyventojai pagal lyt ir amiaus grupes Gyventojai pagal lyt, amiaus grupes ir santuokin padt 2011 m. Mirusieji pagal mirties prieastis 2010 m. Neto tarptautin migracija ir natrali kaita (sumajimas)
67 68 69 70 71 71 72 72
Population density by municipality, 2011 Birth rate by municipality, 2010 Mortality by municipality, 2010 Natural increase / decrease by municipality, 2010 Population by sex and age group Population by sex, age group and marital status, 2011 Deaths by cause of death, 2010 Net international migration and natural decrease
32
GYVENTOJAI
POPULATION
Gyventojai asmen, nuolat gyvenani tam tikroje teritorijoje, visuma, kintanti dl gimim, miri ir migracijos. Gyventoj tankis gyventoj skaiius 1 km , t. y. gyventoj ir teritorijos, kurioje jie gyvena, santykis. Gyvas gimusysis (naujagimis) kdikis, kuris i karto po gimimo parodo pirmuosius gyvybs poymius (savarankik kvpavim ar irdies plakim). Darbingo amiaus gyventojai asmenys nuo 16 met amiaus iki Valstybini socialinio draudimo pensij statymo nustatyto senatvs pensijos amiaus. Emigracija ivykimas kit valstyb, ketinant apsigyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat, arba ne trumpiau kaip 12 mnesi. Imigracija atvykimas al, ketinant apsigyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat, arba ne trumpiau kaip 12 mnesi. Ituoka statym nustatyta tvarka nutraukta santuoka. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos, paymtos santuokos nutraukimo rae. Kaimo gyventojai gyventojai, gyvenantys gyvenamosiose vietovse, neturiniose miesto poymi (miesteliuose, kaimuose ir viensdiuose). Kdikis vaikas iki vien met amiaus. Miesto gyventojai gyventojai, gyvenantys miestuose, t. y. kompaktikai ustatytose gyvenamosiose vietovse, turiniose daugiau kaip 3 tkst. gyventoj, i kuri daugiau kaip du tredaliai dirbanij dirba pramons, verslo bei gamybins ir socialins infrastruktros srityse. Miestuose gali gyventi ir maiau negu 3 tkst. moni, jeigu ie miestai turjo miesto status iki sigaliojant Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymui (1994 m. liepos 19 d.). Natrali kaita (prieaugis / sumajimas) gyv gimusi ir mirusi asmen skaiiaus skirtumas. Neto tarptautin migracija imigrant ir emigrant skaiiaus skirtumas. Pensinio amiaus gyventojai nurodyto (2010 m. vyrai 62 metai ir 6 mn., moterys 60 met) ir vyresnio amiaus gyventojai. Pilietyb ypatingas asmens ir valstybs teisinis ryis, kuris atsiranda gimus asmeniui ar dl natralizacijos, nesvarbu, ar pilietyb suteikiama dl santuokos, pateikus pareikim, pasirinkus ar pasinaudojus kitomis nacionalinje teisje numatytomis priemonmis. Santuoka statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Suminis gimstamumo rodiklis vidutinis gyv gimusi kdiki, kuriuos moteris pagimdyt per reproduktyv savo gyvenimo laikotarp (1549 met amiaus), jeigu ji sulaukt 50 met amiaus ir kiekvienoje amiaus grupje ilikt atitinkam met gimstamumo rodiklis, skaiius. TLK-10 Tarptautins statistins lig ir sveikatos problem klasifikacijos 10-oji redakcija. Vidutinis gyventoj skaiius vidutinis gyventoj skaiius atitinkamu laikotarpiu. Apskaiiuojamas sudjus gyventoj skaii laikotarpio pradioje ir pabaigoje ir padalijus i dviej. Vidutin tiktina gyvenimo trukm tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutinikai met gyvens kiekvienas gims arba sulauks tam tikro amiaus mogus, jeigu vis bsim tiriamos kartos gyvenim mirtingumo lygis kiekvienoje gyventoj amiaus grupje nekis.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
2
33
GYVENTOJAI
POPULATION
Pagrindinis statistins informacijos apie santuokas, ituokas, gimimus, mirtis, tarptautin ir vidaus migracij duomen altinis yra Gyventoj registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Gyventoj registro centrins bazs duomenys. 2011 m. pradioje alyje gyveno 3244,6 tkst. moni, tai 84,4 tkst. maiau negu 2010 m. pradioje. alies gyventoj skaiius 2010 m. majo dl dviej prieasi neigiamos neto migracijos ir neigiamos natralios kaitos. Majim daugiausia 92,3 procento lm neto migracija. Per pastaruosius deimt met (20012010 m.) gyventoj sumajo 242,4 tkst. (7 %). iuo laikotarpiu emigravo 140,5 tkst. daugiau moni negu imigravo ir mir 101,9 tkst. daugiau moni negu gim. 2011 m. pradioje miestuose gyveno 2171,2 tkst. (66,9 %) alies gyventoj, kaime 1073,4 tkst. (33,1 %). 20012010 m. miesto ir kaimo gyventoj dalis beveik nekito. Per pastaruosius deimt met miesto gyventoj sumajo 7 procentais, kaimo 6,9 procento. 2011 m. pradioje moter buvo 230 tkst. daugiau negu vyr (atitinkamai 1737,3 tkst. (53,5 %) ir 1507,3 tkst. (46,5 %). Per pastaruosius deimt met vyr ir moter skaiiaus santykis keitsi: 2001 m. pradioje 1000 vyr teko 1138 moterys, 2011 m. pradioje 1153. 2011 m. pradioje vaik iki 15 met amiaus buvo 1,4 karto maiau nei 60 met ir vyresnio amiaus moni, o 2001 m. pradioje j buvo 2,7 procento daugiau. 2011 m. pradioje 701,2 tkst., arba 21,6 procento, gyventoj buvo 60 met ir vyresnio amiaus, o 2001 m. pradioje 668,6 tkst., arba 19,2 procento, t. y. didja 60 met ir vyresnio amiaus moni dalis, palyginti su bendru gyventoj skaiiumi. 2011 m. pradioje 856,6 tkst. (31,1 %), t. y. kas treias, 15 met ir vyresnio amiaus gyventojas niekada negyveno santuokoje, 1328,3 tkst. (48,2 %) io amiaus gyventoj buvo ved (itekjusios), 324,3 tkst. (11,7 %) isituok (-usios) ir 247,5 tkst. (9 %) naliai (-s). Isituokusi moter buvo 1,6 karto daugiau nei vyr, nali moter 6,6 karto. 20012010 m. Lietuvos Respublikos pilieiai sudar madaug 99 procentus alies gyventoj. Dauguma (3036,7 tkst., arba 93,6 %) alies gyventoj gim Lietuvoje, usienyje 207,9 tkst. (6,4 %). 2010 m. susituok 18,7 tkst. por, tai 1,9 tkst. maiau nei 2009 m. Santuok skaiius, tenkantis 1000 gyventoj, 2001 m. buvo maiausias (4,5), kitus septynerius metus (20022008 m.) didjo nuo 4,7 iki 7,2, o po to vl sumajo (2009 m. 6,2 ir 2010 m. 5,7). 2010 m. vidutinis pirm kart besituokiani vyr amius buvo 28,7, moter 26,4 met, tuoktasi atitinkamai 3 ir 2,8 met vliau negu 2000 m. Pakartotinai tuoksi apie penktadalis besituokianij. 2010 m. buvo registruota 10 tkst. ituok, tai 736 poromis daugiau nei 2009 m. Pastaruosius deimt met ituok rodiklis ilieka pastovus 1000 gyventoj vidutinikai tenka apie 3 ituokas. 2010 m. vidutin buvusios santuokos trukm siek 13 met. Tiktina, jei iliks pastarj met ituok lygis, i 100 susituokusi por 43 isituoks. 2010 m. po ituokos eimose be vieno i tv liko gyventi 7,9 tkst. vaik iki 18 met amiaus, 20002010 m. 106,8 tkst. vaik.
34
GYVENTOJAI
POPULATION
2010 m. gim 35,6 tkst. kdiki, tai 1,1 tkst. kdiki maiau negu 2009 m. emiausi lyg gimstamumas pasiek 2002 m. 1000 gyventoj teko 8,6 gimusiojo, kitus septynerius metus didjo (iki 11 gimusij 2009 m.), 2010 m. sumajo iki 10,8. 2010 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,55 (2000 m. 1,39). Gyventoj reprodukcijai utikrinti is rodiklis turt bti ne maesnis nei 2,1. Vidutinis pirm vaik gimdani moter amius 2010 m. buvo 26,6 met (2009 m. 25,5, 2000 m. 23,9). Beveik pus (48,4 %) 2010 m. gimusij buvo pirmagimiai (2000 m. 46,8 %), 37,1 procento antragimiai (2000 m. 34,1 %), tretieji ir paskesnieji 14,5 procento (2000 m. 19,1 %). 2010 m. santuokos neregistravusiems tvams gim 10,2 tkst. (28,7 %) vis gimusi kdiki, 2000 m. 7,7 tkst. (22,6 % gimusij). 2010 m. mir 42,1 tkst. moni, 1000 gyventoj teko 12,8 mirusiojo. Mirtingumas 2007 m. buvo pasieks aukiausi lyg 1000 gyventoj teko 13,5 mirusiojo, kitus dvejus metus mirtingumas majo (2008 m. 13,1, 2009 m. 12,6). 2010 m. vyr standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo daugiau nei du kartus didesni negu moter, kaimo gyventoj 1,3 karto didesni nei miesto. 2010 m. mir 153 kdikiai, tai 28 kdikiais maiau negu 2009 m. Per pastaruosius deimt met mirusi kdiki skaiius, tenkantis 1000 gyv gimusij, sumajo beveik du kartus (2010 m. teko 4,3 mirusiojo, 2000 m. 8,3). 2010 m. nuo kraujotakos sistemos lig mir 23,6 tkst. (56,1 % vis mirusij) moni, piktybini navik 8,1 tkst. (19,3 %), dl iorini mirties prieasi 4 tkst. (9,6 %) moni. 2010 m. 1018 moni nusiud, 389 sualo, 372 uvo transporto vyki metu, 310 mir apsinuodij alkoholiu, 319 paskendo, 172 buvo nuudyti. Vyr vidutin tiktina gyvenimo trukm 2010 m. buvo 68 metai, moter 78,8 met (2000 m. atitinkamai 66,7 ir 77,4 met). Vis dar ilieka didelis skirtumas tarp vyr ir moter vidutins tiktinos gyvenimo trukms 10,8 met. Per pastaruosius deimt met emigravo 204,7 tkst. alies gyventoj, imigravo 64,2 tkst. Daugiausia 83,2 tkst. emigravo 2010 m. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 m. Emigrant skaiiaus padidjimui 2010 m. takos turjo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo statymu nustatyta prievol nuolatiniams alies gyventojams mokti privalomojo sveikatos draudimo mokas. Nuolatins gyvenamosios vietos keitim i Lietuvos usienio valstyb galjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno usienyje jau anksiau. 2010 m. Jungtin Karalyst emigravo kas antras emigrantas, Airij 15,7 procento vis emigrant, Norvegij 5,9, Vokietij 4,6, Ispanij 4,3, JAV 3,3 procento. 2010 m. Lietuv imigravo 5,2 tkst. moni, t. y. 1,3 tkst. maiau negu 2009 m. Daugum 4,1 tkst., arba 79,7 procento imigrant sudar gr (reemigrav) Lietuvos Respublikos pilieiai, 2001 m. j buvo 714, arba 15,2 procento. 2010 m. daugiausia asmen Lietuv atvyko i Jungtins Karalysts (1439), Airijos (607), Rusijos Federacijos (407) ir JAV (315). Remiantis Europos Sjungos statistikos tarnybos (Eurostato) demografinmis prognozmis, 2060 m. pradioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 676 tkst. gyventoj, t. y. beveik 570 tkst. maiau negu 2011 m. pradioje.
35
GYVENTOJAI
POPULATION
Average population is the average number of inhabitants during a respective period. It is calculated as half of the sum of the population at the beginning and end of the period. Citizenship is a specific legal relationship between a person and a state, which is acquired at birth or by naturalisation, irrespective of whether it was granted upon submission of an application, by choice, marriage, or using other tools set by national law. Divorce is a marriage dissolved according to the order set by law. A marriage is considered to be dissolved from the day when the courts decision to dissolve it comes into force, which is indicated in a marriage dissolution record. Emigration is the departure from a country with the intention to take up permanent residence in another country or for a period longer than 12 months. ICD-10 refers to the International Statistical Classification of Diseases and Related Health Problems, revision 10. Immigration is the arrival in a country with the intention to take up permanent residence, or for a period longer than 12 months. Infant is a child under one year of age. Net international migration is the difference between the total number of immigrants and that of emigrants. Life expectancy at birth is a probability index indicating the average length of life of every person, or a person having attained a certain age, provided the mortality rate of every age group of the population of the target generation remains unchanged. Live birth (newborn) is a delivery of a live born child, i.e. a child showing vital signs (spontaneous breathing or heartbeat). Marriage is a voluntary agreement between a man and a woman to establish a legal family relationship registered according to the order set by law. Natural increase/decrease is the difference between the number of live births and deaths. Population is the total of people residing within a certain territory that due to births, deaths and migration is perpetually changing. Population density is the population per 1 km, i.e. an index showing the relationship between the population and the area where they live. Retirement age population is the population of the age specified (in 2010, 62 years and 6 months for men and 60 years for women) and older. Rural population refers to persons living in residential areas lacking urban characteristics (small towns, villages, single farmsteads). Total fertility rate is the average number of children who would be born to a woman during the reproductive period of her life (aged 1549) if she lived to be 50 years old and at each age experienced the given years age-specific fertility rates. Urban population refers to persons living in cities and towns, i.e. densely built-up residential areas with the resident population of more than 3000 persons, of whom more than 2/3 of workers are involved in industry, business and manufacturing and social infrastructure. In a number of towns, the population may be less than 3000 in case these residential areas had already had the status of a town before the Law on the Territorial Administrative Units of the Republic of Lithuania and Their Boundaries was enacted (on 19 July 1994). Working age population refers to persons aged from 16 to the retirement age as established in the Law on State Social Insurance Pensions.
36
GYVENTOJAI
POPULATION
The main source of data on marriages, divorces, births, deaths, international and internal migration is the central database of the Residents Register of the Residents Register Service under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania. At the beginning of 2011, the estimated population of Lithuania totalled 3244.6 thousand persons, which is by 84.4 thousand less than at the beginning of 2010. The decrease in the population in 2010 was caused by negative net migration and natural decrease. Net migration was the predominant cause and accounted for 92.3 per cent of the population decline. In the last ten years (20012010), population declined by 242.4 thousand (7 per cent). During this period, the number of emigrants exceeded that of immigrants by 140.5 thousand, the number of deaths exceeded that of births by 101.9 thousand At the beginning of 2011, 2171.2 thousand (66.9 per cent) persons were living in urban areas, 1073.4 thousand (33.1 per cent) in the rural ones. During 20012010, the shares of urban and rural population remained almost unchanged. Over the last ten years, the urban population declined by 7 per cent, the rural one by 6.9 per cent. At the beginning of 2011, the number of women exceeded that of men by 230 thousand: 1737.3 thousand (53.5 per cent) and 1507.3 thousand (46.5 per cent) respectively. Over the recent ten years, the ratio of men to women has been changing: at the beginning of 2001, there were 1138 women per 1000 men, at the beginning of 2011 1153. At the beginning of 2011, the number of children under 15 was 1.4 times lower than that of persons aged 60 and older, while at the beginning of 2001 by 2.7 per cent higher. At the beginning of 2011, there were 701.2 thousand, or 21.6 per cent, persons aged 60 and older, while at the beginning of 2001 668.6 thousand, or 19.2 per cent, i.e. the share of persons aged 60 and older, compared to the total population, has been on the increase. At the beginning of 2011, 856.6 thousand persons aged 15 and older (31.1 per cent, i.e. every third person) were single (never married), 1328.3 thousand (48.2 per cent) married, 324.3 thousand (11.7 per cent) divorced, 247.5 thousand (9 per cent) widowed. The number of divorced women was 1.6 times, widowed 6.6 times higher than that of men. In 20012010, citizens of the Republic of Lithuania accounted for about 99 per cent of the countrys population. The majority of the countrys residents (3036.7 thousand, or 93.6 per cent) were born in Lithuania, 207.9 thousand (6.4 per cent) abroad. In 2010, 18.7 thousand couples got married, which is by 1.9 thousand less than in 2009. The lowest number of marriages per 1000 population was observed in 2001 (4.5). It was subsequently on the increase for the next seven years (20022008) and grew from 4.7 to 7.2, while later it dropped again to 6.2 in 2009 and 5.7 in 2010. In 2010, the average age at first marriage for men was 28.7 years, for women 26.4 years, which is, respectively, by 3 and 2.8 years more than in 2000. Remarriages made up about one-fifth of marriages. In 2010, 10 thousand divorces were registered, i.e. by 736 couples more than in 2009. Over the last ten years, the crude divorce rate remained stable (3 divorces per 1000 population). In 2010, the average duration of the former marriage was 13 years. It is possible that, provided the divorce rate remains unchanged, 43 couples out of 100 will get divorced. In 2010, 7.9 thousand children under 18 were living in a single-parent family after divorce, in 20002010 106.8 thousand.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
37
GYVENTOJAI
POPULATION
In 2010, 35.6 thousand babies were born, i.e. by 1.1 thousand less than in 2009. The lowest birth rate was observed in 2002 8.6 live births per 1000 population; for the next seven years, was on the increase (up to 11 live births in 2009), while in 2010 it dropped to 10.8. In 2010, the total fertility rate stood at 1.55 (in 2000, 1.39). In order to ensure the reproduction of the population, this indicator should be at least 2.1. In 2010, the average age of mothers at the birth of their first child was 26.6 years (in 2009, 25.5; in 2000, 23.9). Almost half of live births (48.4) were first (in 2000, 46.8 per cent), 37.1 per cent second (in 2000, 34.1 per cent), 14.5 per cent third and higher order (in 2000, 19.1 per cent) births. In 2010, the number of illegitimate births totalled 10.2 thousand (28.7 per cent of all live births), in 2000 7.7 thousand (22.6 per cent). In 2010, 42.1 thousand deaths were registered. The number of deaths per 1000 population equalled 12.8. The highest crude death rate was registered in 2007 13.5 deaths per 1000 population. In the next two years, the mortality rate was on the decrease (in 2008, 13.1; in 2009, 12.6). In 2010, age-adjusted death rates for men were more than twice higher than those for women, for the rural population 1.3 times higher than those for the urban one. In 2010, 153 infant deaths were recorded, which is by 28 infant deaths less than in 2009. Over the last 10 years, the number of infant deaths per 1000 live births dropped almost twice (from 8.3 deaths in 2000 to 4.3 deaths in 2010). In 2010, the number of deaths due to diseases of the circulatory system totalled 23.6 thousand (56.1 per cent of all deaths), malignant neoplasms 8.1 thousand (19.3 per cent), external causes of death 4 thousand (9.6 per cent). In 2010, the number of deaths due to suicide totalled 1018, exposure to excessive natural cold 389, transport accidents 372, accidental poisoning by and exposure to alcohol 310, drowning 319, homicide 172. In 2010, life expectancy at birth for men was 68 years, for women 78.8 years (in 2000, 66.7 and 77.4 years respectively). A considerable difference in life expectancy at birth for men and women 10.8 years still remains. Over the last ten years, 204.7 thousand residents emigrated, 64.2 thousand immigrated. Most of them 83.2 thousand emigrated in 2010, which is almost 4 times more than in 2009. An increase in the number of emigrants was influenced and an obligation set by the Law on Health Insurance of the Republic of Lithuania for permanent residents of the country to pay compulsory health insurance contributions. Persons who had been living abroad before the enactment of the said law were also able to declare the change of their permanent place of residence from Lithuania to a foreign country. In 2010, every second emigrant moved to the United Kingdom, 15.7 Ireland, 5.9 per cent Norway, 4.6 per cent Germany, 4.3 per cent Spain, 3.3 per cent the USA. In 2010, 5.2 thousand persons immigrated to Lithuania, i.e. by 1.3 thousand less than in 2009. Most of them 4.1 thousand, or 79.7 per cent (in 2001, 714, or 15.2 per cent) were reemigrating citizens of the Republic of Lithuania. In 2010, the greatest share of persons arriving in Lithuania were from the United Kingdom (1439), Ireland (607), Russian Federation (407), and the USA (315). According to the demographic projections of the Statistical Office of the European Union (Eurostat), at the beginning of 2060, Lithuanias population will amount to 2 million 676 thousand, i.e. by 570 thousand less than at the beginning of 2011.
38
GYVENTOJAI
POPULATION
39
GYVENTOJAI
POPULATION
Gyventoj skaiius Population Panevio apskritis Bir r. sav. Kupikio r. sav. Panevio m. sav. Panevio r. sav. Pasvalio r. sav. Rokikio r. sav. iauli apskritis Akmens r. sav. Jonikio r. sav. Kelms r. sav. Pakruojo r. sav. Radvilikio r. sav. iauli m. sav. iauli r. sav. Taurags apskritis Jurbarko r. sav. Paggi sav. ilals r. sav. Taurags r. sav. Teli apskritis Maeiki r. sav. Plungs r. sav. Rietavo sav. Teli r. sav. Utenos apskritis Anyki r. sav. Ignalinos r. sav. Molt r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav. Zaras r. sav. Vilniaus apskritis Elektrn sav. alinink r. sav. irvint r. sav. venioni r. sav. Trak r. sav. Ukmergs r. sav. Vilniaus m. sav. Vilniaus r. sav. 270783 31048 21686 109028 41288 30856 36877 329119 25732 28260 35580 25740 45780 120969 47058 120704 33080 10743 28708 48173 166323 62512 41798 9583 52430 163353 30273 18892 22000 45748 27113 19327 838852 26923 36331 18140 29218 35176 43070 554060 95934
i j of whom miestas urban areas 160667 14836 8858 109028 1604 9294 17047 203706 15959 12279 13272 7123 21409 120969 12695 49535 13069 2394 5827 28245 98332 42068 22287 3724 30253 92107 12532 6747 6763 31139 26804 8122 657626 18117 10909 6641 17430 18844 25866 554060 5759
Teritorija, km2 kaimas rural areas 110116 16212 12828 39684 21562 19830 125413 9773 15981 22308 18617 24371 34363 71169 20011 8349 22881 19928 67991 20444 19511 5859 22177 71246 17741 12145 15237 14609 309 11205 181226 8806 25422 11499 11788 16332 17204 90175 Area, km2 7881 1476 1080 50 2179 1289 1807 8540 844 1152 1705 1316 1635 81 1807 4411 1507 537 1188 1179 4350 1220 1105 586 1439 7201 1765 1447 1367 1230 58 1334 9731 509 1491 906 1692 1208 1395 401 2129
Gyventoj skaiius 1 km2 Population per km2 34,4 21,0 20,1 2180,6 18,9 23,9 20,4 38,5 30,5 24,5 20,9 19,6 28,0 1493,4 26,0 27,4 22,0 20,0 24,2 40,9 38,2 51,2 37,8 16,4 36,4 22,7 17,2 13,1 16,1 37,2 467,5 14,5 86,2 52,9 24,4 20,0 17,3 29,1 30,9 1381,7 45,1
40
GYVENTOJAI
POPULATION
1939 1950 1985 1990 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
moterys females
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
41
GYVENTOJAI
POPULATION
42
GYVENTOJAI
POPULATION
3512,1 3487,0 3475,6 3462,5 3445,9 3425,3 3403,3 3384,9 3366,4 3349,9 3329,0 3244,6
i j pagal ami of whom by age group 015 met darbingo 015 years working 765,3 2018,0 742,8 2019,4 717,1 2046,8 688,8 2076,0 662,2 2097,3 637,4 2112,3 613,7 2121,5 590,2 2136,6 568,8 2140,2 550,3 2154,0 539,4 2141,0 526,4 2067,9
pensinio1 retirement 1 728,8 724,8 711,7 697,7 686,4 675,6 668,1 658,1 657,4 645,6 648,6 650,3
Palyginti su bendru gyventoj skaiiumi, % Percentage of the total population 015 met darbingo pensinio 015 years working retirement 21,8 57,4 20,8 21,3 57,9 20,8 20,6 58,9 20,5 19,9 60,0 20,1 19,2 60,9 19,9 18,6 61,7 19,7 18,0 62,4 19,6 17,4 63,1 19,5 16,9 63,6 19,5 16,4 64,3 19,3 16,2 64,3 19,5 16,2 63,7 20,1
Vyr ir moter pensin ami pagal ijimo pensij metus rasite 95 psl. For the retirement age of men and women by year of retirement, see page 95.
20081 20091 20101 20111 1979 1989 2001 20081 20091 20101 20111
I viso 3391,5 3674,8 3484,0 3366,4 3349,9 3329,0 3244,6 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Total Lietuviai 2712,2 2924,3 2907,3 2837,4 2815,7 2765,6 2721,5 80,0 79,6 83,5 84,3 84,0 83,1 83,9 Lithuanians Rusai 303,5 344,5 219,8 168,1 165,1 161,7 174,9 8,9 9,4 6,3 5,0 4,9 4,8 5,4 Russians Lenkai 247,0 258,0 235,0 208,3 205,5 201,5 212,8 7,3 7,0 6,7 6,2 6,1 6,0 6,6 Poles Baltarusiai 57,6 63,2 42,9 36,7 36,1 35,9 41,1 1,7 1,7 1,2 1,1 1,1 1,1 1,3 Belarusians Ukrainieiai 32,0 44,8 22,5 20,3 20,0 19,7 21,1 1,0 1,2 0,7 0,6 0,6 0,6 0,6 Ukrainians ydai 14,7 12,4 4,0 3,3 3,0 3,2 3,4 0,4 0,3 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Jews Latviai 4,4 4,2 3,0 2,5 2,2 2,3 2,4 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Latvians Totoriai 4,0 5,2 3,2 2,9 2,5 2,8 3,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Tatars Vokieiai 2,6 2,1 3,2 3,3 3,1 3,2 3,0 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Germans Romai 2,3 2,7 2,6 2,5 2,3 2,4 2,9 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Romanies Kitos 11,2 13,4 7,6 8,5 7,6 8,2 8,0 0,3 0,4 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 Other Nenurodyta 32,9 72,6 86,8 122,5 50,4 0,9 2,1 2,6 3,7 1,5 Not indicated
1
Met pradioje. Pagal Gyventoj registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Gyventoj registro duomen centrins bazs duomenis. As of January 1. According to the data of the central database of the Residents Register Service under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania.
43
GYVENTOJAI
POPULATION
Palyginti su bendru gyventoj skaiiumi, % Percentage of the total population 2009 2010 2011 20011 2007 2008 2009 2010 2011
Citizenship
2007
2008
3484,0 3384,9 3366,4 3349,9 3329,0 3244,6 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Total 3448,9 3345,2 3323,4 3308,4 3292,0 3211,0 13,4 2,2 1,6 0,7 0,2 0,4 2,1 10,5 3,2 0,1 12,5 3,4 2,2 0,5 0,4 0,4 3,9 5,8 10,6 12,8 4,7 2,6 0,5 0,5 0,4 4,8 4,2 12,5 12,3 4,8 2,5 0,5 0,4 0,4 4,4 3,9 12,3 11,7 3,3 1,7 0,5 0,4 0,4 3,2 3,7 12,1 11,2 2,3 1,3 0,4 0,3 0,3 2,2 3,5 12,1 99,0 0,4 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,3 0,1 98,8 0,4 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,2 0,3 98,7 0,4 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,2 0,4 98,8 0,4 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,4 98,9 0,3 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,4 99,0 Lithuania Russian 0,3 Federation 0,1 Belarus 0,0 Ukraine 0,0 Poland 0,0 Germany 0,0 Latvia 0,1 Other countries 0,1 Stateless 0,4 Not indicated Country not - indicated Population with dual citizenship
0,7
...
0,0
Gyventoj ir bst 2001 m. visuotinio suraymo duomenys. 2001 Population and Housing Census data.
44
GYVENTOJAI
POPULATION
Gyventoj skaiius, tkst. Population, thousand 20011 2005 2007 2008 2009 2010 2011
Palyginti su bendru gyventoj skaiiumi, % Percentage of the total population 20011 2005 2007 2008 2009 2010 2011
Country of birth
3484,0 3425,3 3384,9 3366,4 3349,9 3329,0 3244,6 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Total 3237,5 3198,8 3162,9 3143,9 3129,8 3113,7 3036,7 92,9 93,4 93,5 93,4 93,4 93,5 93,6 Lithuania Russian 95,5 104,5 99,3 97,8 95,2 92,5 88,9 2,8 3,1 2,9 2,9 2,9 2,8 2,7 Federation 56,2 58,7 56,7 56,2 54,9 52,2 49,6 1,6 1,7 1,7 1,7 1,6 1,6 1,5 Belarus 20,1 21,9 21,0 21,0 20,3 19,1 18,0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 Ukraine 3,8 4,0 3,9 3,8 3,7 3,5 3,3 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Poland 1,6 2,3 2,9 3,0 3,1 3,2 3,2 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Germany 8,4 10,1 10,2 10,1 10,0 9,8 9,4 0,2 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 Latvia Other 17,7 25,0 28,0 30,3 32,9 35,0 35,5 0,5 0,7 0,8 0,9 1,0 1,0 1,1 countries 42,5 0,3 1,2 - 0,0 - Not indicated Country not 0,7 0,0 - indicated
Gyventoj ir bst 2001 m. visuotinio suraymo duomenys. 2001 Population and Housing Census data.
I viso Total 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
34149 31546 30014 30598 30419 30541 31265 32346 35065 36682 35626
38919 40399 41072 40990 41340 43799 44813 45624 43832 42032 42120
45
GYVENTOJAI
POPULATION
Natrali kaita (prieau- 1000 gyventoj tenka Per 1000 population gis / sumajimas) gimusij mirusij natralios kaitos (prieauNatural decrease / gio / sumajimo) increase natural decrease / live births deaths increae
Miestas Urban areas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Kaimas Rural areas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 13141 11874 11317 11458 10955 10627 10574 10690 11241 11639 11012 16987 17437 17897 17908 17790 18732 18619 18828 17969 17060 17006 -3846 -5563 -6580 -6450 -6835 -8105 -8045 -8138 -6728 -5421 -5994 11,4 10,3 9,9 10,0 9,6 9,3 9,4 9,5 10,1 10,5 10,1 14,7 15,2 15,6 15,6 15,5 16,4 16,5 16,8 16,2 15,5 15,6 -3,3 -4,9 -5,7 -5,6 -5,9 -7,1 -7,1 -7,3 -6,1 -5,0 -5,5 21008 19672 18697 19140 19464 19914 20691 21656 23824 25043 24614 21932 22962 23175 23082 23550 25067 26194 26796 25863 24972 25114 -924 -3290 -4478 -3942 -4086 -5153 -5503 -5140 -2039 71 -500 9,0 8,4 8,1 8,3 8,5 8,7 9,2 9,6 10,6 11,2 11,2 9,4 9,8 10,0 10,0 10,3 11,0 11,6 11,9 11,5 11,2 11,4 -0,4 -1,4 -1,9 -1,7 -1,8 -2,3 -2,4 -2,3 -0,9 0,0 -0,2
46
GYVENTOJAI
POPULATION
2.10. Suminis gimstamumo rodiklis ir gimstamumo rodikliai pagal moter amiaus grupes
2.10. Total fertility rate and age-specific fertility rates
Suminis gimstamumo rodiklis Total fertility rate I viso Total 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Miestas Urban areas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Kaimas Rural areas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2,02 1,85 1,74 1,75 1,65 1,60 1,58 1,59 1,66 1,74 1,68 45,4 35,8 32,2 30,0 27,6 26,4 27,5 27,4 26,6 23,5 20,0 158,6 141,3 130,8 121,5 106,3 94,5 85,9 79,9 78,6 74,3 68,0 109,9 109,9 103,1 111,9 110,5 110,1 112,1 112,7 115,8 120,7 112,0 58,2 52,5 53,9 55,8 56,0 59,2 61,4 69,0 76,2 91,0 95,2 25,6 24,1 22,5 23,8 24,5 23,5 23,0 23,9 28,2 31,9 33,1 6,9 6,1 6,0 6,4 5,7 5,5 5,6 4,9 5,9 5,5 6,7 0,3 0,4 0,4 0,2 0,3 0,2 0,3 0,2 0,1 0,2 0,3 1,16 1,10 1,05 1,08 1,11 1,14 1,19 1,25 1,38 1,46 1,49 18,8 16,7 16,3 16,2 14,8 14,0 14,5 13,6 13,8 12,0 9,8 75,1 66,9 63,4 61,6 58,6 56,1 55,3 56,0 57,3 55,1 48,5 75,8 73,9 71,6 75,8 80,3 83,4 87,4 91,7 102,3 108,7 115,3 43,2 41,5 40,7 42,4 46,6 51,8 56,1 60,4 70,9 79,3 84,8 16,4 16,8 14,7 17,1 18,1 19,5 21,4 24,4 27,4 32,3 33,4 3,2 3,6 3,3 3,4 3,6 3,9 4,1 4,4 5,0 5,4 5,5 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1 0,2 0,1 0,2 0,2 0,2 0,3 1,39 1,29 1,23 1,26 1,26 1,27 1,31 1,35 1,47 1,55 1,55 25,9 22,1 21,3 20,7 19,2 18,3 19,1 18,6 18,9 16,2 13,6 96,3 85,5 80,5 77,3 71,8 67,2 64,8 63,9 64,6 61,7 55,4 84,8 83,3 79,7 84,9 87,8 90,0 93,4 96,7 105,4 111,5 114,4 47,4 44,6 44,4 46,1 49,1 53,7 57,4 62,5 72,1 82,1 87,2 18,9 18,8 16,9 19,0 19,9 20,7 21,8 24,3 27,6 32,2 33,4 4,2 4,2 4,1 4,2 4,1 4,3 4,5 4,5 5,3 5,4 5,9 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,1 0,2 0,3 Gimusij skaiius, tenkantis 1000 atitinkamo amiaus moter Live births per 1000 females at age specified 1519 2024 2529 3034 3539 4044 4549
47
GYVENTOJAI
POPULATION
ketvirtieji fourth 1367 1261 1109 1110 1042 1050 812 899 850 866 865
penktieji fifth 596 534 500 522 462 430 396 349 332 367 353
etieji ir neinomas paskesnieji sixth and higher unknown 532 13 585 11 521 6 512 13 523 10 524 533 357 409 3 403 3 367 10
Palyginti su bendru gimusij skaiiumi, % Percentage of total live births Total Lithuania United Kingdom Ireland Germany Spain USA Norway Sweden Russian Federation Other countries
48
GYVENTOJAI
POPULATION
100,0 100,0
7713
8679
22,6
28,4
29,2
28,5
27,9
21008 19914 21656 23824 25043 24614 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Urban areas Illegitimate live 26,1 births of which registered by: mothers sta7,0 tement both parents sta19,0 tement guardians state0,1 ment 0,0 unknown
4350
5031
5621
6106
6302
6429
20,7
25,3
26,0
25,6
25,2
13141 10627 10690 11241 11639 11012 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Rural areas Illegitimate live 34,4 births of which registered by: mothers sta9,7 tement both parents sta24,6 tement guardians state0,2 ment - unknown
3363
3648
3828
3904
3950
3791
25,6
34,3
35,8
34,7
33,9
49
GYVENTOJAI
POPULATION
64,4 69,9 65,5 62,4 57,5 55,7 52,7 49,1 42,9 45,1 53,5
50
GYVENTOJAI
POPULATION
2
50+
I viso1 Total 1 Moterys Females 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
1 1
Amiaus grups Age group iki 20 met 2024 2529 under 20 19,0 15,1 13,3 12,7 13,2 13,4 13,5 11,7 12,0 8,6 7,7 62,4 58,3 59,0 59,1 61,7 62,3 62,5 63,1 62,6 51,0 44,0 28,2 29,0 32,1 37,4 44,6 47,1 52,4 59,5 62,7 58,1 57,2
3034
3539
4044
4549
11,1 10,3 10,5 11,0 12,4 12,9 13,8 14,9 15,6 13,3 12,3
10,9 10,8 11,5 12,9 16,3 17,1 19,4 23,6 26,8 24,4 24,4
5,5 5,4 5,8 6,1 7,6 8,5 9,4 11,2 12,7 10,9 10,5
3,9 3,4 3,7 3,7 4,5 5,2 5,5 6,6 7,1 5,6 5,3
3,2 3,0 2,9 3,2 3,6 3,4 4,2 4,7 4,6 4,0 3,3
1,0 0,9 0,9 0,9 1,1 0,9 1,2 1,4 1,4 1,0 1,0
1000 15 met ir vyresnio amiaus gyventoj. Per 1000 population aged 15 and older.
2.16. Susituok asmenys pagal amiaus grupes ir buvusi sutuoktinio santuokin padt
2.16. Married persons by age group and previous marital status
I viso Total Susituok su Married with pirm kart besituokiannaliais (-mis) iais (-iomis) marrying for the first time widowed 2009 213 4058 7474 3907 1930 1802 780 378 1047 6765 6778 2660 1311 1252 529 200 2010 186 3466 6934 3630 1753 1619 726 374 878 5606 6633 2566 1214 1101 507 183 2008 18790 339 5163 7772 3273 1251 761 166 65 18435 1461 7858 6109 1893 630 388 74 22 2009 16378 211 3930 6930 3165 1203 742 165 32 16026 1009 6353 5896 1759 617 306 68 18 2010 14942 178 3356 6477 2953 1121 651 146 60 14696 852 5301 5865 1759 576 267 61 15 2008 472 15 41 45 65 131 86 89 339 11 12 24 56 102 81 53 2009 374 9 23 33 56 112 58 83 244 4 13 21 24 64 65 53 2010 349 1 8 17 32 44 93 88 66 255 8 12 17 31 63 74 50
isituokusiais (-iomis) divorced 2008 4801 7 214 651 861 820 1211 666 371 5289 54 513 1018 1054 877 1065 541 167 2009 3790 2 119 521 709 671 948 557 263 4272 38 408 869 880 670 882 396 129 2010 3397 7 102 440 645 588 875 492 248 3737 26 297 756 790 607 771 372 118
2008 Vyrai Males iki 20 met under 20 2024 2529 3034 3539 4049 5059 60+ Moterys Females iki 20 met under 20 2024 2529 3034 3539 4049 5059 60+ 346 5392 8464 4179 2136 2103 918 525 1515 8382 7139 2971 1563 1555 696 242
51
GYVENTOJAI
POPULATION
Amiaus grups Age group iki 20 met 2024 2529 under 20 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,3 0,5 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,3 0,4 0,2 0,4 4,8 4,5 4,5 3,4 3,3 2,8 2,8 2,9 2,7 2,3 2,6 9,6 9,5 9,6 7,7 7,5 7,0 6,8 6,8 6,3 5,6 6,2 15,0 16,3 15,6 14,9 14,4 13,9 13,3 12,8 11,2 9,7 10,4 18,7 19,3 18,6 18,5 18,1 18,1 17,8 17,7 15,2 12,4 14,3
3034
3539
4044
4549
50+
8,5 8,6 8,2 8,2 8,5 8,5 8,6 8,7 7,9 7,2 7,9 7,2 7,2 6,9 6,9 7,1 7,2 7,3 7,3 6,7 6,0 6,6
17,3 18,3 19,2 19,2 18,4 18,8 18,5 18,4 17,2 14,9 16,0 16,5 17,1 17,7 18,4 18,5 18,5 19,3 19,2 17,7 16,4 16,6
14,6 14,7 15,3 15,5 16,6 17,6 18,6 18,6 17,0 15,0 15,5 12,6 12,5 12,9 13,0 14,2 15,1 15,4 16,0 15,2 13,8 15,2
11,3 12,2 11,9 12,3 13,5 13,6 14,8 15,7 13,6 12,5 14,3 9,8 10,1 9,7 10,1 10,8 11,7 11,8 12,8 11,3 10,2 11,4
8,6 8,9 8,7 9,6 10,8 11,7 11,5 12,0 11,1 9,8 11,3 7,2 7,2 6,8 7,4 8,8 8,8 9,2 9,3 8,3 7,4 8,3
3,6 3,6 3,0 3,3 3,7 3,7 3,8 3,9 3,7 3,7 4,2 2,0 2,0 1,6 1,7 1,9 1,9 1,9 1,9 1,9 1,9 2,2
1000 15 met ir vyresnio amiaus gyventoj. Per 1000 population aged 15 and older.
52
GYVENTOJAI
POPULATION
Ituok skaiius Divorces 2000 10882 96 678 1069 3227 3944 1868 8503 81 546 831 2489 3054 1502 2379 15 132 238 738 890 366 2005 11097 74 886 945 2392 4422 2378 8105 59 680 703 1700 3207 1756 2992 15 206 242 692 1215 622 2007 11336 114 992 1150 2212 4140 2728 8044 88 716 845 1566 2872 1957 3292 26 276 305 646 1268 771 2008 10317 122 1064 1151 1950 3574 2456 7145 91 751 820 1361 2404 1718 3172 31 313 331 589 1170 738 2009 9270 125 991 1083 1709 3077 2285 6451 102 698 790 1202 2065 1594 2819 23 293 293 507 1012 691 2010 10006 127 1155 1219 1847 2985 2673 6836 108 784 836 1332 1962 1814 3170 19 371 383 515 1023 859
Palyginti su bendru ituok skaiiumi, % Percentage of all divorces 2000 100,0 0,9 6,2 9,8 29,7 36,2 17,2 100,0 0,9 6,4 9,8 29,3 35,9 17,7 100,0 0,6 5,6 10,0 31,0 37,4 15,4 2005 100,0 0,7 8,0 8,5 21,6 39,8 21,4 100,0 0,7 8,4 8,7 21,0 39,6 21,6 100,0 0,5 6,9 8,1 23,1 40,6 20,8 2007 100,0 1,0 8,8 10,1 19,5 36,5 24,1 100,0 1,1 8,9 10,5 19,5 35,7 24,3 100,0 0,8 8,4 9,3 19,6 38,5 23,4 2008 100,0 1,2 10,3 11,2 18,9 34,6 23,8 100,0 1,3 10,5 11,5 19,1 33,6 24,0 100,0 1,0 9,9 10,4 18,6 36,9 23,2 2009 100,0 1,3 10,7 11,7 18,4 33,2 24,7 100,0 1,6 10,8 12,3 18,6 32,0 24,7 100,0 0,8 10,4 10,4 18,0 35,9 24,5 2010 100 1,3 11,5 12,2 18,5 29,8 26,7 100 1,6 11,5 12,2 19,5 28,7 26,5 100 0,6 11,7 12,1 16,2 32,3 27,1
Neskaitomos ituokos, jei buvusios santuokos trukm neinoma. Divorces with unknown duration of former marriages are excluded.
53
GYVENTOJAI
POPULATION
2.19. Mirtingumas
2.19. Mortality
I viso Total Vyrai Males Moterys Females Miestas Urban areas i viso total 21932 22962 23175 23082 23550 25067 26194 26796 25863 24972 25114 9,4 9,8 10,0 10,0 10,3 11,0 11,6 11,9 11,5 11,2 11,4 vyrai males 11565 12209 12252 12249 12424 13407 13904 14536 13484 12979 12852 10,7 11,4 11,5 11,6 11,9 12,9 13,4 14,1 13,2 12,8 12,9 moterys females 10367 10753 10923 10833 11126 11660 12290 12260 12379 11993 12262 8,2 8,5 8,7 8,7 9.0 9,4 10,0 10,0 10,1 9,8 10,2 Kaimas Rural areas i viso total 16987 17437 17897 17908 17790 18732 18619 18828 17969 17060 17006 14,7 15,2 15,6 15,6 15,5 16,4 16,5 16,8 16,2 15,5 15,7 vyrai males 8843 9362 9564 9610 9443 9977 9905 10147 9434 8849 8684 15,9 16,8 17,2 17,3 17,0 18,1 18,1 18,7 17,5 16,5 16,4 moterys females 8144 8075 8333 8298 8347 8755 8714 8681 8535 8211 8322 13,7 13,6 14,1 14,0 14,1 14,9 15,0 15,1 14,9 14,5 14,9
Mirusij skaiius Deaths 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 38919 40399 41072 40990 41340 43799 44813 45624 43832 42032 42120 11,1 11,6 11,8 11,9 12,0 12,8 13,2 13,5 13,1 12,6 12,8 20408 21571 21816 21859 21867 23384 23809 24683 22918 21828 21536 12,5 13,3 13,5 13,6 13,6 14,7 15,1 15,7 14,7 14,1 14,1 18511 18828 19256 19131 19473 20415 21004 20941 20914 20204 20584 9,9 10,2 10,4 10,4 10,6 11,2 11,6 11,6 11,7 11,3 11,7
54
GYVENTOJAI
POPULATION
Amiaus grups 3034 3539 4044 4549 5054 5559 6064 6569 7074 7579 8084 8589 9094 95+ 014 1559 60+ Vyrai Iki met 14 59 1014 1519 2024 2529 3034 3539 4044 4549 5054 5559 6064 6569 7074 7579 8084 8589 9094 95+ 014 1559 60+
2000 2,4 3,0 4,4 7,1 9,7 13,2 17,5 24,8 36,5 54,2 94,2 150,6 235,7 323,1 0,8 4,5 43,2 12,5 8,2 0,8 0,3 0,3 1,3 2,5 2,8 3,9 4,7 6,9 10,8 15,7 20,7 27,9 38,7 54,8 77,5 116,7 170,7 222,8 318,9 0,8 6,8 53,7
2005 2,6 3,6 5,0 7,6 11,1 15,3 20,2 26,2 37,0 55,9 95,1 162,6 266,7 405,0 0,7 5,0 47,1 14,7 7,8 0,6 0,5 0,3 1,2 2,3 3,3 4,2 5,8 7,8 12,2 17,8 24,4 33,7 43,6 56,6 78,9 124,2 181,0 279,4 389,8 0,8 7,7 60,0
2006 2,5 3,6 5,4 7,7 11,6 15,9 21,3 26,5 37,0 56,9 95,5 156,1 260,1 439,6 0,7 5,2 48,0 15,1 7,4 0,4 0,4 0,3 1,1 2,0 2,9 4,0 5,6 8,6 12,0 18,8 26,0 35,2 43,5 57,9 79,7 122,0 178,8 257,0 394,0 0,8 8,0 61,0
2007 2,7 4,1 5,6 8,4 11,6 16,2 21,4 26,9 36,8 56,1 93,7 154,3 270,2 432,5 0,6 5,5 48,4 15,7 6,0 0,4 0,3 0,4 1,3 2,1 3,1 4,4 6,4 8,9 13,4 18,6 26,1 35,4 45,1 57,9 81,8 125,4 182,4 283,9 397,1 0,7 8,4 63,0
2008 2,5 3,4 5,1 7,0 11,2 15,6 19,8 25,3 34,8 53,6 89,3 155,6 289,6 440,3 0,6 5,0 47,3 14,7 5,4 0,4 0,3 0,3 0,8 1,9 2,9 4,1 5,4 7,7 10,8 17,5 24,4 32,3 41,2 54,5 76,1 116,4 188,5 311,9 415,3 0,7 7,5 59,8
2009 2,1 2,9 4,1 6,2 8,9 13,3 19,1 25,0 33,1 53,1 88,4 152,3 278,0 455,8 0,6 4,3 46,9 14,1 6,0 0,3 0,2 0,3 1,2 1,7 2,1 3,3 4,6 6,3 9,7 13,8 21,3 31,5 42,0 51,9 77,7 117,9 183,4 297,0 508,6 0,7 6,5 60,0
2010 2,0 2,9 4,1 6,1 8,7 13,4 18,5 23,9 33,2 51,4 88,1 156,7 293,3 494,2 0,5 4,3 47,1 14,1 4,6 0,3 0,2 0,2 1,0 1,6 1,7 3,2 4,7 6,5 9,1 13,8 21,4 30,9 40,0 53,3 74,8 114,5 184,2 320,6 545,6 0,5 6,5 59,5
Age group 3034 3539 4044 4549 5054 5559 6064 6569 7074 7579 8084 8589 9094 95+ 014 1559 60+ Males Under 1 year 14 59 1014 1519 2024 2529 3034 3539 4044 4549 5054 5559 6064 6569 7074 7579 8084 8589 9094 95+ 014 1559 60+
55
2
Moterys Iki met 14 59 1014 1519 2024 2529 3034 3539 4044 4549 5054 5559 6064 6569 7074 7579 8084 8589 9094 95+ 014 1559 60+
GYVENTOJAI
POPULATION
Amiaus grups
2000 9,9 8,7 0,5 0,2 0,2 0,4 0,5 0,7 1,0 1,3 2,0 3,8 4,7 7,3 10.0 15,7 26,5 44,2 85,4 144,0 241,6 324,6 0,7 2,3 37,2
2005 11,2 6,0 0,3 0,2 0,2 0,4 0,4 0,7 1,0 1,4 2,2 3,5 5,3 8,2 10,5 15,0 25,8 45,1 84,8 156,5 263,0 412,5 0,5 2,4 39,8
2006 11,6 6,4 0,4 0,2 0,2 0,4 0,4 0,8 1,1 1,7 2,4 3,8 5,5 7,9 11,4 15,6 25,1 45,8 86,3 148,8 261,0 459,8 0,6 2,5 40,7
2007 11,6 6,1 0,3 0,2 0,3 0,4 0,4 0,8 1,0 1,7 2,5 3,9 5,6 8,4 11,5 15,2 24,9 43,7 82,6 145,5 266,0 446,7 0,6 2,6 40,3
2008 11,7 4,8 0,3 0,2 0,3 0,4 0,5 0,5 0,9 1,5 2,5 3,5 5,8 8,6 10,8 15,1 23,8 42,6 79,4 145,4 282,7 449,2 0,5 2,6 40,3
2009 11,3 4,1 0,2 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,9 1,3 2,1 3,0 4,7 6,9 10,3 14,2 22,7 41,2 77,4 143,0 272,3 439,8 0,5 2,2 39,6
2010 11,7 3,9 0,3 0,1 0,1 0,2 0,3 0,5 0,8 1,1 1,8 3,3 4,4 7,1 9,6 13,6 22,0 40,2 77,9 148,7 285,1 479,9 0,4 2,2 40,3
Age group Females Under 1 year 14 59 1014 1519 2024 2529 3034 3539 4044 4549 5054 5559 6064 6569 7074 7579 8084 8589 9094 95+ 014 1559 60+
I viso Infekcins ir parazitins ligos Piktybiniai navikai Kraujotakos sistemos ligos Kvpavimo sistemos ligos Virkinimo sistemos ligos
Total Certain infectious and parasitic diseases Malignant neoplasms Diseases of the circulatory system Diseases of the respiratory system Diseases of the digestive system
20931 23823 24307 23623 23292 23627 10130 1560 1273 1736 1885 1953 2725 1684 2544 1561 2223 1280 2217 895 1279
56
GYVENTOJAI
POPULATION
2000
2005
2007
2008
2009
20101 i viso vyrai moterys miestas kaimas total males females urban rural areas areas
Iorins mirties prieastys transporto vykiai atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu atsitiktinis paskendimas tyinis susialojimas (saviudyb) pasiksinimas (nuudymas)
920 92 67 57 189 51
External causes of death transport accidents accidental poisoning by alcohol accidental drowning and submersion intentional self-harm (suicides) homicides, assault
Nuo 2010 m. mirties prieasi statistik rengia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Since 2010, statistics by cause of death are provided by the Health Information Centre, Institute of Hygiene.
I viso 1112,1 1282,8 1351,6 Infekcins ir parazitins ligos 14,0 14,9 14,9 Piktybiniai navikai 220,7 235,7 245,3 Kraujotakos sistemos ligos 598,1 697,7 720,1 Kvpavimo sistemos ligos 44,6 50,8 57,9 Virkinimo sistemos ligos 36,4 55,2 80,7 Iorins mirties prieastys 145,8 162,5 155,4 transporto vykiai 22,0 25,9 26,0 atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu 9,8 13,3 14,3 atsitiktinis paskendimas 10,3 11,4 11,3 tyinis susialojimas (saviudyb) 46,6 38,6 30,4 pasiksinimas (nuudymas) 9,9 9,2 7,2
Nuo 2010 m. mirties prieasi statistik rengia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Since 2010, statistics by cause of death are provided by the Health Information Centre, Institute of Hygiene. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
57
GYVENTOJAI
POPULATION
16 dien
727 dien
nuo 28 dien iki 1 met amiaus from 28 days to 1 year 130 119 108 93 94 85 91 83 73 76 70
58
GYVENTOJAI
POPULATION
59
GYVENTOJAI
POPULATION
1
1000 gyventoj tenka per 1000 population imigrant emigrant immigration emigration -2559 -1976 -6304 -9612 -8782 -4857 -5244 -7718 1,4 1,4 1,4 1,6 2,0 2,3 2,6 2,8 1,9 1,6 2,1 2,0 3,2 4,4 4,6 3,7 4,1 5,1 6,6 25,3
neto migracijos net migration -0,7 -0,6 -1,8 -2,8 -2,6 -1,4 -1,5 -2,3 -4,7 -23,7
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
1 1
4694 5110 4728 5553 6789 7745 8609 9297 6487 5213
7253 7086 11032 15165 15571 12602 13853 17015 21970 83157
-15483 -77944
Vertinimai atlikti remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Estimates made based on the data of the declaration of the place of residence.
2.27. Imigrantai pagal buvusi ir emigrantai pagal bsim gyvenamj viet (valstyb)
2.27. Immigrants by last place (country) of residence and emigrants by next place (country) of residence
Imigravo Immigration I viso Europa ES 27 Airija Austrija Belgija Bulgarija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Emigravo Emigration 2008 2009 2010 Neto migracija Net migration 2005 2008 2009 2010 Total Europe EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia
6789 9297 6487 5213 15571 17015 21970 83157 -8782 -7718 -15483 -77944 5701 8079 5533 4387 12957 14201 18988 78981 -7256 -6122 -13455 -74594 3733 4983 3845 3256 10510 10760 13514 69550 -6777 -5777 423 22 31 35 85 24 17 360 112 6 195 961 26 46 11 106 28 23 422 117 3 119 765 13 43 18 66 15 16 311 79 6 104 607 12 50 25 93 6 23 247 57 20 54 2073 62 115 48 153 32 30 794 248 4223 21 192 1983 49 114 47 296 40 37 917 253 4472 15 208 2763 13048 -1650 -1022 52 122 8 359 33 58 1355 269 15 156 158 345 32 1508 77 315 3535 1091 218 233 -40 -84 -13 -68 -8 -13 -434 -136 -15 3 -23 -68 -36 -190 -12 -14 -495 -136 -12 -89 -9669 -66294 -1998 -12441 -39 -79 10 -293 -18 -42 -1044 -190 -9 -52 -146 -295 -7 -1415 -71 -292 -3288 -1034 -198 -179
-4080 -39462
60
GYVENTOJAI
POPULATION
Imigravo Immigration Lenkija Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija Kitos Europos valstybs Albanija Baltarusija Islandija Kroatija Moldova Norvegija Rusijos Federacija veicarija Turkija Ukraina Kitos valstybs Afrika Egiptas Nigerija Piet Afrikos Respublika Kitos valstybs Amerika JAV Kanada Kitos valstybs 143 4 48 44 77 7 7 4 28 123 3 698 136 20 65 48 101 5 4 2 39 119 2 563 84 8 38 20 64 4 2 19 98 7 405 50 9 61 10 44 7 1 1 19 130 6 274
Emigravo Emigration 2008 128 14 1 171 43 206 4 7 2 64 262 9 1349 3441 4 1000 19 7 96 337 1074 61 90 731 22 38 7 6 7 18 2035 1782 104 149 2009 159 22 2 220 42 214 7 3 3 69 454 15 1350 5474 7 2063 47 7 191 536 1145 73 392 1004 9 59 18 7 4 30 1917 1700 110 107 2010 292 90 17 1104 114 618 21 16 12 194 1682 8 3806 9431 11 1420 302 11 101 4901 1479 225 234 711 36 142 51 15 6 70 144 42 2 137 64 208 6 4 2 73 299 8 1473 2447 2 702 26 4 13 237 1113 47 22 274 7 30 7 2 9 12 2156 2010 109 37
Neto migracija Net migration 2005 -1 -38 -2 -89 -20 -131 1 3 2 -45 -176 -5 -775 -479 2 -119 -9 13 -133 -255 -28 -8 62 -4 -15 -4 -6 -5 2008 8 6 -1 -106 5 -105 1 -3 -25 -143 -7 -786 -345 228 -1 -5 37 -189 -269 -42 64 -154 -14 -5 6 -1 -4 -6 2009 -75 -14 -2 -182 -22 -150 -3 -1 -3 -50 -356 -8 -945 -3786 -5 -1494 -28 -7 -140 -421 -566 -67 -324 -731 -3 -19 -8 -2 1 -10 -1334 -1168 -92 -74 2010 -242 -81 -17 -1043 -104 -574 -14 -15 -11 -175 -1552 -2 -3532 -8300 -10 -1160 -292 -5 -91 -4655 -1072 -212 -207 -562 -34 -126 -45 -11 -6 -64 -2745 -2468 -194 -83 Poland Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany Other European countries Albania Belarus Iceland Croatia Moldova Norway Russian Federation Switzerland Turkey Ukraine Other countries Africa Egypt Nigeria South African Republic Other countries America USA Canada Other countries
1968 3096 1688 1131 4 17 4 26 104 858 19 14 336 3 15 3 2 3 7 661 600 37 24 4 18 2 133 148 805 19 154 577 8 33 13 5 3 12 778 718 31 29 2 569 19 51 115 579 6 68 273 6 40 10 5 5 20 583 532 18 33 1 260 10 6 10 246 407 13 27 149 2 16 6 4 6 346 315 17 14 583 1228
3091 -1495 -1257 2783 -1410 -1064 211 97 -72 -13 -73 -120
61
2
Azija Afganistanas Armnija
GYVENTOJAI
POPULATION
Emigravo Emigration 2008 701 35 20 25 36 58 192 17 11 26 97 90 22 15 57 40 2009 948 9 26 19 95 46 192 25 22 40 267 71 17 39 80 55 3 2010 799 15 30 23 65 66 116 29 61 44 96 43 26 16 169 129 4 11 379 5 25 14 17 5 126 31 10 14 46 36 15 4 31 48 1
Neto migracija Net migration 2005 -11 2 1 -2 3 24 -38 -15 3 13 -26 -12 21 11 4 -25 20 2008 -329 -25 -11 -17 25 -40 -138 -14 -6 9 8 -89 -14 5 -22 -25 20 2009 -667 -7 -11 -8 -50 -28 -159 -15 -17 -3 -240 -64 -5 -29 -31 -35 27 2010 -655 -12 -21 -15 -54 -54 -91 -16 -58 -39 -78 -42 -19 -14 -142 -119 -4 299 Asia Afghanistan Armenia Azerbaijan Georgia India Israel Japan United Arab Emirates Kazakhstan China Lebanon Pakistan Uzbekistan Other countries Oceania Unknown Not indicated
Azerbaidanas Gruzija Indija Izraelis Japonija Jungtiniai Arab Emyratai Kazachstanas Kinija Libanas Pakistanas Uzbekistanas Kitos valstybs Okeanija Neinoma Nenurodyta
6789 9297 6487 5213 15571 17015 21970 83157 -8782 -7718 -15483 -77944 6090 8863 6155 4999 14766 16130 20907 82440 -8676 -7267 -14752 -77441 5157 6713 5082 4302 13802 13861 16798 79839 -8645 -7148 -11716 -75537 5 11 3 35 6 21 11 4 4 6 9 6 9 12 3 2 15 3 10 9 1 1 1 23 1 4 3 1 18 8 45 12 20 11 8 5 6 41 2 49 7 3 8 8 1 4 34 16 9 5 10 1 4 30 22 4 -7 -5 -10 -6 1 -4 -1 -32 4 -40 5 -3 -5 -6 14 -1 -24 -7 -8 -4 -9 22 -3 -26 -19
62
GYVENTOJAI
POPULATION
Imigravo Immigration Graikijos Ispanijos Italijos Jungtins Karalysts Latvijos Lenkijos Lietuvos Nyderland Portugalijos Pranczijos Rumunijos Slovakijos Slovnijos Suomijos vedijos Vengrijos Vokietijos Kit ES valstybi nari Kit Europos valstybi Albanijos Baltarusijos Islandijos Moldovos Norvegijos Rusijos Federacijos veicarijos Turkijos Ukrainos Kit valstybi Afrika Egipto Nigerijos Kit valstybi 3 23 20 13 52 54 9 5 31 6 4 3 16 17 3 100 1 8 35 30 8 30 64 13 19 27 3 2 2 16 6 2 60 1 3 2 18 15 37 41 2 6 20 5 1 5 14 4 46 1 16 12 9 14 16 2 4 8 4 1 1 7 5 15 697 255 16 248 22 145 11 23 6 7 10
Emigravo Emigration 2008 3 12 34 27 65 54 17 1 23 3 6 2 23 14 6 78 1 2269 2 782 92 8 635 4 82 640 24 21 2 6 13 2009 4 9 32 45 80 8 1 16 1 3 18 16 1 68 1 4109 4 1939 3 189 13 675 5 376 895 10 33 9 7 17 2010 1 11 36 33 84 79 14 1 30 3 20 21 110 2601 3 1180 5 88 41 560 6 143 567 8 38 5 13 20 2 18 37 23 45 64 7 8 47 4 3 2 25 12 3 80 1 964 2 203 2 7 16 546 6 15 155 12 16 2 2 12
Neto migracija Net migration 2005 1 5 -17 -10 7 -10 2 -3 -16 2 1 1 -9 5 20 -31 2 126 3 6 1 -252 -4 -2 96 -7 -9 -9 2008 5 23 -4 -19 -35 10 -4 18 4 -4 -7 -8 -4 -18 -119 1 205 31 -1 -267 -3 66 -132 -19 5 5 2009 3 -2 9 -17 -8 -39 -6 5 4 4 1 -3 -13 -2 3 -22 -1 -3036 -3 -1501 -3 -144 -7 -363 -5 -317 -686 -7 -6 -1 -2 -3 2010 5 -24 -24 -70 -63 -12 3 -22 4 -3 1 -19 -14 5 -95 -1904 -3 -925 -5 -72 -41 -312 -6 -121 -422 3 -15 1 -6 -10 Greece Spain Italy United Kingdom Latvia Poland Lithuania Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany Other EU member countries Other European countries Albania Belarus Iceland Moldova Norway Russian Federation Switzerland Turkey Ukraine Other countries Africa Egypt Nigeria Other countries
4705 6337 4821 4153 13306 13374 16421 79315 -8601 -7037 -11600 -75162
933 2150 1073 4 329 5 13 17 294 2 13 251 5 7 2 2 3 3 987 123 7 368 1 148 508 5 26 7 6 13 1 438 45 6 312 59 209 3 27 8 5 14
63
2
Amerika JAV Kanados Kit valstybi Azija Armnijos
GYVENTOJAI
POPULATION
Imigravo Immigration 170 148 15 7 227 20 10 16 29 25 3 11 14 23 35 12 29 6 288 1 106 94 5 7 285 9 5 58 18 27 16 99 1 8 17 27 1 16 62 47 5 10 220 15 6 42 17 17 1 24 26 7 13 9 43 8 15 41 32 1 8 140 11 13 15 23 12 1 8 15 1 9 3 29 10 -
Emigravo Emigration 2008 225 178 19 28 580 21 21 32 58 159 4 19 90 86 22 15 53 10 49 2009 174 127 28 19 808 25 17 88 46 156 4 24 256 67 17 40 68 11 37 2010 187 149 21 17 449 24 13 50 47 75 3 17 70 35 26 14 75 5 38 190 163 16 11 231 18 11 10 6 48 8 11 37 29 14 4 35 3 365 -
Neto migracija Net migration 2005 -20 -15 -1 -4 -4 2 -1 6 23 -23 -5 -23 -6 21 8 -6 3 -77 1 2008 -119 -84 -14 -21 -295 -12 -16 26 -40 -132 -4 -3 9 -85 -14 2 -26 -9 -33 2009 -112 -80 -23 -9 -588 -10 -11 -46 -29 -139 -3 -230 -60 -4 -31 -25 -3 -22 2010 -146 -117 -20 -9 -309 -13 -35 -24 -63 -2 -9 -55 -34 -17 -11 -46 -5 -28 America USA Canada Other countries Asia Armenia Azerbaijan Georgia India Israel Japan Kazakhstan China Lebanon Pakistan Uzbekistan Other countries Oceania Stateless Unknown
Azerbaidano Gruzijos Indijos Izraelio Japonijos Kazachstano Kinijos Libano Pakistano Uzbekistano Kit valstybi Okeanija Be pilietybs Nenurodyta
Suminis gimstamumo rodiklis Total fertility rate 1,55 1,56 1,56 1,56 1,56 1,56
Vidutin tiktina gyvenimo trukm, metais Life expectancy at birth, years vyrai moterys males females 68,34 68,64 68,94 69,23 69,53 69,82 79,06 79,25 79,45 79,64 79,83 80,02
Neto tarptautin migracija Net international migration -6023 -5702 -5370 -5087 -4832 -4667
64
GYVENTOJAI
POPULATION
Gyventoj skaiius met pradioje Population as of January 1 i viso vyrai total males 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 2031 2032 2033 2034 2035 2036 2037 2038 2039 2040 2041 2042 2043 2044 2045 2046 2047 2048 2049 2050 3205813 3192800 3179986 3167419 3154641 3141611 3128235 3114641 3100758 3086814 3072632 3058271 3043919 3029669 3015755 3002287 2989396 2977137 2965644 2954507 2943528 2932612 2921836 2911178 2900629 2890048 2879388 2868599 2857634 2846464 2835014 2823529 2811782 1489211 1483631 1478215 1472961 1467639 1462201 1456568 1450838 1444968 1439085 1433123 1427104 1421087 1415147 1409361 1403804 1398547 1393627 1389092 1384754 1380544 1376419 1372379 1368459 1364646 1360890 1357152 1353418 1349658 1345854 1341923 1338037 1334035
moterys females 1716602 1709169 1701771 1694458 1687002 1679410 1671667 1663803 1655790 1647729 1639509 1631167 1622832 1614522 1606394 1598483 1590849 1583510 1576552 1569753 1562984 1556193 1549457 1542719 1535983 1529158 1522236 1515181 1507976 1500610 1493091 1485492 1477747
Suminis gimstamumo rodiklis Total fertility rate 1,57 1,57 1,57 1,57 1,57 1,58 1,58 1,58 1,58 1,59 1,59 1,59 1,59 1,59 1,60 1,60 1,60 1,60 1,60 1,61 1,61 1,61 1,61 1,62 1,62 1,62 1,62 1,62 1,63 1,63 1,63 1,63 1,63
Vidutin tiktina gyvenimo trukm, metais Life expectancy at birth, years vyrai moterys males females 70,11 70,40 70,69 70,98 71,27 71,55 71,83 72,11 72,39 72,66 72,94 73,21 73,48 73,75 74,02 74,28 74,54 74,80 75,06 75,32 75,57 75,82 76,08 76,32 76,57 76,81 77,06 77,30 77,54 77,77 78,01 78,24 78,47 80,21 80,39 80,58 80,77 80,95 81,13 81,31 81,49 81,67 81,85 82,03 82,20 82,37 82,55 82,72 82,89 83,06 83,23 83,39 83,56 83,72 83,89 84,05 84,21 84,37 84,53 84,69 84,84 85,00 85,15 85,31 85,46 85,61
Neto tarptautin migracija Net international migration -4857 -4702 -4443 -4389 -4305 -4315 -4211 -4204 -4067 -4200 -4387 -4459 -4572 -4547 -4508 -4442 -4406 -4268 -4125 -4147 -4258 -4221 -4128 -3982 -3876 -3754 -3612 -3466 -3275 -3122 -2722 -2524 -2413
65
GYVENTOJAI
POPULATION
Gyventoj skaiius met pradioje Population as of January 1 i viso vyrai total males 2051 2052 2053 2054 2055 2056 2057 2058 2059 2060 2061
1
moterys females 1469814 1461680 1453311 1444663 1435848 1427027 1418107 1409229 1400091 1390847 1381662
Suminis gimstamumo rodiklis Total fertility rate 1,64 1,64 1,64 1,64 1,65 1,65 1,65 1,65 1,65 1,66
Vidutin tiktina gyvenimo trukm, metais Life expectancy at birth, years vyrai moterys males females 78,70 78,92 79,15 79,37 79,59 79,81 80,02 80,24 80,45 80,66 85,76 85,91 86,06 86,20 86,35 86,49 86,64 86,78 86,92 87,06
Neto tarptautin migracija Net international migration -2252 -2352 -2564 -2606 -2478 -2561 -2543 -3071 -3465 -3515
2799704 2787358 2774541 2761174 2747487 2733735 2719751 2705735 2691172 2676297 2661435
1329890 1325678 1321230 1316511 1311639 1306708 1301644 1296506 1291081 1285450 1279773
Demografines prognozes (EUROPOP2010 konvergencinis scenarijus) pareng Europos Sjungos statistikos tarnyba (Eurostatas). Prognozs parengtos pagal Lietuvos statistikos departamento kasmet Eurostatui teikiam demografin ir gyventoj tarptautins migracijos statistin informacij. Eurostatas demografines prognozes rengia visoms Europos Sjungos valstybms narms (ir Lietuvai) pagal bendr metodik. 1 The population projections (EUROPOP2010 convergence scenario) were prepared by the Statistical Office of the European Union (Eurostat). The projections were prepared according to the demographic and international migration data annually transmitted to Eurostat by Statistics Lithuania. Eurostat prepares population projections for all EU Member States (including Lithuania) in accordance with a common methodology. Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 11 d. Eurostats database, 11 July 2011.
66
GYVENTOJAI
POPULATION
67
GYVENTOJAI
POPULATION
68
GYVENTOJAI
POPULATION
69
GYVENTOJAI
POPULATION
70
GYVENTOJAI
POPULATION
Moterys Females
2001 2011
Moterys Females
Tkst. 50 75 100 125 150 Thous. Isituok (-usios) Naliai (-s) Divorced Widowed
71
GYVENTOJAI
POPULATION
14,5% 17,2%
21,2%
2010
72
SVEIKATA
3
77 77 78 79 79 79 80 81 81 81 82
HEALTH CARE
3.1. Sveikatos prieiros ilaidos 3.2. Pagrindiniai sveikatos prieiros rodikliai 3.3. Gydytojai pagal specialybes 3.4. Apsilankymai pas gydytojus 3.5. Pagrindiniai ligonini veiklos rodikliai 3.6. Vaik profilaktiniai skiepijimai 3.7. Sergamumas ukreiamosiomis ligomis 3.8. Sergamumas piktybiniais navikais 3.9. Sergamumas aktyvia tuberkulioze 3.10. Abortai 3.11. IV ir AIDS 3.12. Asmenys, besigydantys nuo psichikos ir elgesio sutrikim vartojant alkohol ir kitas psichoaktyvisias mediagas 3.13. Darbingo amiaus asmenys, pirm kart pripainti negaliaisiais 3.14. Darbingo amiaus asmenys, pirm kart pripainti negaliaisiais pagal ligas 3.15. Vaikai, pirm kart pripainti negaliaisiais, pagal ligas 3.16. Nelaimingi atsitikimai darbe 3.17. Nelaimingi atsitikimai darbe pagal ekonomins veiklos ris 3.18. Profesins ligos
emlapiai
3.1. Health care expenditure 3.2. Main health care indicators 3.3. Physicians by specialty 3.4. Visits to physicians 3.5. Main indicators of hospital activity 3.6. Child immunisation coverage 3.7. Morbidity of infectious diseases 3.8. Morbidity of malignant neoplasms 3.9. Morbidity of active tuberculosis 3.10. Abortions 3.11. HIV and AIDS 3.12. Patients receiving treatment for mental and behavioural disorders due to the use of alcohol and psychoactive substances 3.13. Persons of working age recognised as disabled for the first time 3.14. Persons of working age recognised as disabled for the first time by disease 3.15. Children recognised as disabled for the first time by disease 3.16. Accidents at work 3.17. Accidents at work by economic activity 3.18. Occupational diseases
Maps
82 83 83 84 84 85 86
87
73
SVEIKATA
HEALTH CARE
Skyriuje pateikiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Ukreiamj lig ir AIDS centro, kit staig duomenys. Sveikatos prieiros ilaidos rezidentini vienet sveikatos prieiros preki ir paslaug galutinio vartojimo ilaid ir sveikatos prieiros paslaug teikj staig (staig, kuri pagrindin veikla yra sveikatos prieira) bendrojo kapitalo formavimo ilaid suma. Gydytojai asmenys, turintys universitetin medicinos (gydytojo) isilavinim, statymo nustatyta tvarka galintys teikti sveikatos prieiros paslaugas ir dirbantys sveikatos prieiros srityje. Praktikuojantys gydytojai su pacientais dirbantys gydytojai. Odontologai asmenys, turintys universitetin medicinos (odontologo) isilavinim, statymo nustatyta tvarka turintys teis verstis odontologijos praktika ir dirbantys odontologijos srityje. Praktikuojantys odontologai su pacientais dirbantys odontologai. Slaugytojai asmenys, gij slaugos studij baigimo diplom, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkam specialiosios praktikos slaugytojo profesin kvalifikacij, statymo nustatyta tvarka turintys teis verstis slaugos praktika ir dirbantys sveikatos prieiros srityje. Praktikuojantys slaugytojai su pacientais dirbantys slaugytojai. Vaistininkai asmenys, gij profesin vaistininko kvalifikacij, ir farmacijos magistrai, statymo nustatyta tvarka turintys teis verstis farmacijos praktika. Apsilankymai pas gydytojus apsilankymai poliklinikoje (konsultacijoje, ambulatorijoje), sveikatos punkte, gydytoj apsilankymai namuose, greitoji medicinos pagalba ir skubiosios konsultacijos. Apsilankymai pas odontologus netraukiami. Apsilankymai pas odontologus pacient apsilankymai odontologinse gydymo staigose ir odontolog apsilankymai namuose. Sergamumas ataskaitiniais metais uregistruot nauj susirgim skaiius, tenkantis 100 000 gyventoj. Sveikatos prieiros ilaidos alyje 2009 m. buvo 6931,5 mln. lit ir sudar 7,6 procento bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2008 m., sveikatos prieiros ilaidos sumajo 6 procentais. Pastaraisiais metais sveikatos prieiros personalo skaiius stabilizavosi ir 2010 m. pabaigoje 10 tkst. gyventoj teko 38 praktikuojantys gydytojai, 8 odontologai ir 73 praktikuojantys slaugytojai. Lov (be slaugos) skaiius ligoninse, palyginti su 2009 m., sumajo 0,5 tkst. (2 %), o per pastarj deimtmet 8,7 tkst. (28 %) ir 2010 m. pabaigoje 10 tkst. gyventoj teko 68 lovos ligoninse (2000 m. 89). Vidutin guljimo ligoninje trukm sutrumpjo nuo 11,2 dienos 2000 m. iki 9,1 dienos 2010 m., lovos apyvarta padidjo atitinkamai nuo 25,1 iki 30,7 dienos. 2010 m. sergamumas erkiniu encefalitu iliko 2009 m. lygyje 100 tkst. gyventoj teko 19 susirgim. Sergamumas Laimo liga sumajo tredaliu, 100 tkst. gyventoj teko 78 susirgimai. Palyginti su 2000 m., sergamumas iomis ligomis iaugo atitinkamai 55 ir 59 procentais. Pastaraisiais metais sergamumas tuberkulioze majo. 2010 m. uregistruoti 1573 nauji susirgimai aktyvia tuberkulioze, 100 tkst. gyventoj teko 48 tokie susirgimai (2009 m. 50). Palyginti su 2000 m., sergamumas aktyvia tuberkulioze sumajo 28 procentais. Toliau daugja IV usikrtusi asmen. Nuo 1988 m., kada buvo uregistruotas pirmasis IV neiotojas, iki 2011 m. liepos 1 d. IV buvo usikrt 1769 asmenys, 288 diagnozuota AIDS. 2010 m. nustatyti 153 IV usikrt asmenys, 33 diagnozuota AIDS.
74
SVEIKATA
HEALTH CARE
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. 798 asmenys pirm kart kreipsi gydymo staigas dl alkoholins psichozs, 1,1 tkst. dl ltinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152 asmenimis maiau nei 2009 m. 2010 m. pabaigoje gydymo staig skaitoje buvo 55,4 tkst. ltiniu alkoholizmu sergani asmen. Daugja besigydanij sveikatos prieiros staigose nuo narkotini ir psichotropini mediag vartojimo. 2010 m. pabaigoje gydsi 6,1 tkst. asmen, tai 103 asmenimis (2 %) daugiau nei 2009 m. 2010 m. 100 tkst. gyventoj teko 187 asmenys, besigydantys nuo narkotini ir psichotropini mediag vartojimo, 2000 m. atitinkamai 101. Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, 2010 m. i darbingo amiaus asmen pirm kart pripainti negaliaisiais 15,4 tkst. asmen. Palyginti su 2009 m., j skaiius sumajo 31 procentu ir i 1000 darbingo amiaus asmen 7 buvo pirm kart pripainti negaliaisiais. 2010 m. pirm kart negaliaisiais pripainti 2 tkst. (2009 m. 2,2 tkst.) vaik iki 18 met amiaus. Kas treiam i j negalumas nustatytas dl psichikos ir elgesio sutrikim. Valstybins darbo inspekcijos duomenimis, 2010 m. asmen, netekusi darbingumo dl nelaiming atsitikim darbe, buvo 2,3 tkst., arba 12 procent daugiau nei 2009 m. ir 16 procent maiau nei 2000 m. Daugiausia gamybini traum patyr asmenys, dirbantys statybos, ems kio, mikininkysts ir uvininkysts bei transporto sektoriuose, kur 2010 m. i 1000 dirbanij penkiketuri asmenys neteko darbingumo dl nelaiming atsitikim darbe. 2009 ir 2010 m. dl nelaiming atsitikim darbe uvo po 49 asmenis, tai 17 asmen (26 %) maiau nei 2000 m. 2010 m. uregistruoti 472 nauji susirgimai profesinmis ligomis, arba 44 procentais maiau nei 2009 m. ir 17 procent maiau nei 2000 m. The chapter presents data provided by the Health Information Centre, Institute of Hygiene, Centre for Communicable Diseases and AIDS and other institutions. Health care expenditure refers to the total of final consumption expenditure of residential units on health care goods and services and expenditure on gross capital formation of health care providers (institutions where health care comprises the main activity). Physicians are persons with higher university medical education who, under a procedure established by legislation, have the right to engage and are working in the field of health care. Practicing physicians refers to physicians working with patients. Odontologists are persons with higher university medical education who, under a procedure established by legislation, have the right to engage and are working in the field of odontological care. Practicing odontologists refers to odontologists working with patients. Nursing staff are persons who have acquired a graduation certificate in the field of nursing care, have the professional qualification of general practice and/or relevant special practice and, under a procedure established by legislation, have the right to engage in nursing activity and are working in the field of health care. Practicing nursing staff refers to nursing staff working with patients. Pharmacists are pharmaceutical chemists and masters in pharmacy who, under a procedure established by legislation, have the right to engage in pharmaceutical activity. Visits to physicians refers to visits to outpatient care centres (consultations, polyclinics), medical aid centres, medical aid at home, first aid and emergency consultations. Visits to odontologists are excluded. Visits to odontologists refers to visits of patients to odontological treatment establishments and visits of odontologists to the patients home. Morbidity (incidence of disease) is the number of newly registered cases per 100 000 population in the reporting year.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
75
SVEIKATA
HEALTH CARE
In 2009, health care expenditure in the country totalled LTL 6931.5 million, or 7.6 per cent of gross domestic product. Compared to 2008, it decreased by 6 per cent. In the last years, the number of health care personnel has stabilised. At the end of 2010, there were 38 practicing physicians, 8 practicing odontologists and 73 practicing nurses per 10 thousand population. Against 2009, the number of hospital beds (excluding beds for nursing) decreased by 0.5 thousand (2 per cent), over the last decade by 8.7 thousand (28 per cent). At the end of 2010, there were 68 hospital beds per 10 thousand population (in 2000, 89). The average length of stay in hospital decreased from 11.2 days in 2000 to 9.1 days in 2010, while the bed turnover increased, respectively, from 25.1 to 30.7 days. In 2010, morbidity from tick-borne encephalitis stood at the level of the year 2009 there were 19 cases per 100 thousand population. Morbidity from Lime disease dropped by one-third there were 78 cases per 100 thousand population. Compared to 2000, morbidity from the said diseases grew by 5559 per cent. In the last years, morbidity from tuberculosis was on the decrease. In 2010, 1573 new cases of active tuberculosis were registered. In 2010, there were 48 new cases per 100 thousand population (in 2009, 50). Compared to 2000, morbidity from active tuberculosis decreased by 28 per cent. The number of HIV-infected persons was on the increase. From 1988, when the first HIV-infected person was registered in Lithuania, to 1 July 2011, 1769 persons were infected with HIV; AIDS was diagnosed to 288 persons. Over 2010, 153 new cases of HIV were registered, 33 persons were diagnosed with AIDS. In 2010, according to the data of the State Mental Health Centre, 798 persons for the first time turned to hospitals for treatment for alcoholic psychosis, 1.1 thousand chronic alcoholism, which is, respectively, by 37 and 152 persons less than in 2009. At the end of 2010, 55.4 thousand cases of chronic alcoholism were on the record of health care institutions. The number of persons undergoing treatment for abuse of drugs and psychotropic substances was on the increase: at the end of 2010, 6.1 thousand persons were undergoing treatment, which is by 103 persons (2 per cent) more than in 2009. In 2010, there were 187 persons receiving treatment for abuse of drugs and psychotropic substances per 100 thousand population (in 2000, 101). In 2010, according to the data of the Disability and Working Capacity Assessment Office, 15.4 thousand persons of working age were for the first time recognised as disabled. Compared to 2009, this number decreased by 31 per cent and totalled 7 persons per 1000 working age population. In 2010, 2 thousand children under 18 were for the first time recognised as disabled. Each third of them was recognised as disabled due to mental or behavioural disorders. In 2010, based on the data of the State Labour Inspectorate, the number of persons who lost capacity for work due to accidents at work totalled 2.3 thousand, which is by 16 per cent less than in 2000 and by 12 per cent more than in 2009. Most accidents at work fell within persons employed in construction, agriculture, forestry and fishing and transportation, where in 2010 from four to five persons out of 1000 lost capacity for work due to accidents. The number of deaths due to accidents at work stood at 49, which is by 17 persons (26 per cent) less than in 2000. In 2010, the number of newly registered occupational diseases totalled 472, which is by 44 per cent less than in 2009 and by 17 per cent less than in 2000.
76
SVEIKATA
HEALTH CARE
2005
2006
2007
2008
2009
3574,1 4224,2 5156,7 6175,9 7395,9 6931,5 Health care expenditure, LTL mill. 5,7 5,9 6,3 6,3 6,6 Percentage of gross domestic 7,6 product
Duomenys apskaiiuoti naudojant EBPO Sveikatos sskait sistemos metodik. Data calculated using the OECD System of Health Accounts methodology.
77
SVEIKATA
HEALTH CARE
78
SVEIKATA
HEALTH CARE
2010 758,2 230,7 9,1 30,7 Number of hospital discharges, thous. Per 1000 population Average length of stay, days Bed turnover
98,9 Tuberculosis 98,3 94,8 94,8 94,8 96,1 96,1 96,1 Hepatitis B Diphtheria, tetanus Whooping cough Poliomyelitis Measles Mumps Rubella
79
SVEIKATA
HEALTH CARE
minmis virutini kvpavimo tak infekcijomis 423635 gripu enterobioze askaridoze pedikulioze nieais 100 000 gyventoj tenka susirgim: bakterine dizenterija salmonelioze skarlatina vjaraupiais erkiniu encefalitu Laimo liga virusiniu hepatitu 94572 41312 2660 3029 9027
minmis virutini kvpavimo tak infekcijomis 12105,6 gripu enterobioze askaridoze pedikulioze nieais 2702,4 1180,5 76,0 86,6 258,0
80
SVEIKATA
HEALTH CARE
3.10. Abortai
3.10. Abortions
2000 I viso padaryta abort moters sprendimu savaiminiai persileidimai dl medicinini indikacij negimdiniai ntumai kiti Tenka dirbtini1 abort: 100 gyv gimusij 1000 1549 met amiaus moter
1 1
2010 11590 6827 3045 162 542 1014 22,7 8,4 Total induced abortions on womans request spontaneous miscarriage therapeutic indications ectopic pregnancy other Legally induced 1 abortions: per 100 live births per 1000 females aged 1549
Moters sprendimu ir dl medicinini indikacij. On womans request and due to therapeutic indications.
81
SVEIKATA
HEALTH CARE
3.11. IV ir AIDS
3.11. HIV and AIDS
Ukreiamj lig ir AIDS centro, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvej ir j prieasi valstybs registro duomenys Data provided by the Centre for Communicable Diseases and AIDS and State Register of Cases and Causes of Death, Health Information Centre, Institute of Hygiene 19881999 20002004 Uregistruota mogaus imunodeficito viruso (IV) neiotoj Diagnozuota AIDS Mir nuo IV sukelt lig
1 1
2005
2006
2007
2008
2009
2010
20111 Notified cases of HIV Diagnosed with AIDS Died of HIV-induced diseases
201 30 10
779 56 28
120 10 3
100 27 12
106 28 11
95 55 14
180 37 13
153 33 18
35 12 -
3.12. Asmenys, besigydantys nuo psichikos ir elgesio sutrikim vartojant alkohol ir kitas 1 psichoaktyvisias mediagas
3.12. Patients receiving treatment for mental and behavioural disorders due to the use of alcohol and 1 psychoactive substances
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys Data provided by the State Mental Health Centre 2000 Kreipsi pirm kart dl: alkoholins psichozs ltinio alkoholizmo narkotini ar psichotropini mediag vartojimo 764 1944 546 2005 1122 1784 349 2006 1292 1419 323 2007 1456 1643 318 2008 1217 1632 273 2009 835 1247 345 2010 798 1095 328 Newly registered patients: alcoholic psychosis chronic alcoholism drug addiction Total number of persons sick with: alcoholic psychosis chronic alcoholism drug addiction Newly registered patients per 100 000 population: alcoholic psychosis chronic alcoholism drug addiction Prevalence per 100 000 population: alcoholic psychosis chronic alcoholism drug addiction
Gydsi met pabaigoje nuo: alkoholins psichozs 2065 3077 3424 3747 3758 3473 3349 ltinio alkoholizmo 63905 60253 59954 59903 59773 57445 55362 narkotini ar psichotropini mediag vartojimo 3521 5371 5573 5715 5809 5954 6057 100 000 gyventoj tenka pirm kart besikreipusij dl: alkoholins psichozs 21,8 32,9 38,1 43,1 36,2 25,0 24,3 ltinio alkoholizmo 55,6 52,3 41,8 48,7 48,6 37,3 33,3 narkotini ar psichotropini mediag vartojimo 15,6 10,2 9,5 9,4 8,1 10,3 10,0 100 000 gyventoj tenka besigydanij met pabaigoje nuo: alkoholins psichozs 59,2 90,4 101,2 111,3 112,2 104,3 103,2 ltinio alkoholizmo 1832,7 1770,4 1771,2 1779,5 1784,3 1725,6 1706,3 narkotini ar psichotropini mediag vartojimo 101,0 157,8 164,6 169,8 173,4 178,9 186,7
1 1
Ligoniai, esantys sveikatos prieiros staig skaitoje. Patients on the record of health care institutions. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
82
SVEIKATA
HEALTH CARE
3.14. Darbingo amiaus asmenys, pirm kart pripainti negaliaisiais pagal ligas
3.14. Persons of working age recognised as disabled for the first time by disease
Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenys, nuo 18 met iki pensinio amiaus Data provided by the Disability and Working Capacity Assessment Office, from 18 years of age to retirement age 2006 I viso i j pagal ligas: kraujotakos sistemos ligos jungiamojo audinio ir skeleto-raumen sistemos ligos piktybiniai navikai nerv sistemos ligos ir jutimo organ ligos traumos, apsinuodijimai ir kiti iorini prieasi padariniai psichikos ir elgesio sutrikimai tuberkulioz virkinimo sistemos ligos kvpavimo sistemos ligos profesins ligos ir apsinuodijimai kitos ligos 5016 3919 2440 2170 1892 1360 617 530 500 149 1576 6187 5143 2921 3103 2374 1643 732 660 610 121 2063 6365 5536 3128 3492 2206 1784 597 759 525 95 2162 5511 4492 2996 2807 1618 1717 539 524 428 37 1838 3525 2566 2706 1780 1116 1303 399 411 259 15 1352 2007 2008 2009 2010 Total of whom by disease: diseases of the circulatory system diseases of the musculoskeletal system and connective tissue malignant neoplasms diseases of the nervous system and sense organs injury, poisoning and certain other consequences of external causes mental and behavioural disorders tuberculosis diseases of the digestive system diseases of the respiratory system occupational diseases and poisoning other diseases
83
SVEIKATA
HEALTH CARE
134 85 64 59 9 5 56
131 85 68 78 18 3 65
176 78 54 81 9 5 71
162 76 43 77 18 5 77
140 59 28 88 7 3 67
84
SVEIKATA
HEALTH CARE
26 257
40 288
2,3 3,8
3,6 4,7
3 11
1 5
1394 10557
1502 12923
218 288 42 17 14 15 21 69
257 321 21 16 21 14 32 75
6 10 1
3 11 1 2
86 130 125 26 9
1 2 -
2 -
85
SVEIKATA
HEALTH CARE
Netek darbingu- 1000 dirbanmo asmenys ij tenka1 Persons who lost Per 1000 working capacity employees1 2009 2010 2009 2010
Nedirbta dien, Economic activity laikinai netekus darbingumo Days lost owing to temporary incapacity 2009 2010 Activities of households as employers; undifferentiated goods and services-producing activities of households for own use
Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini ir paslaug teikimu
1 1
Rodikliams skaiiuoti naudojamas vidutinis slyginis darbuotoj skaiius. For the calculation of indicators, the number of employees in full-time units is used.
Vyrai Males
Moterys Females
2000 2005 2009 2010 2000 2005 2009 2010 2000 2005 2009 2010 572 1380 11 16 192 16 6 261 1 478 6 27 846 5 159 1 259 1 17 472 4 95 121 1 14 503 1174 3 2 177 11 214 448 4 14 695 3 124 231 1 8 384 1 69 111 6 69 8 14 15 5 206 6 47 1 30 2 13 151 2 35 1 28 9 88 3 26 10 1 8 New cases, total Infectious and parasitic diseases Diseases of the nervous system Diseases of the eye and adnexa Diseases of the ear and mastoid process Diseases of the circulatory system Diseases of the respiratory system Diseases of the skin and subcutaneous tissue Diseases of the musculoskeletal system and connective tissue Vibration disease1 Other diseases
69 257 10
582 16 -
401 1
229 1
50 255 5
477 16 -
328 -
194 1
19 2 5
105 -
73 1
35 -
20042006 m. laikotarpiu vibracijos sukelti profesiniai paeidimai buvo pradti priskirti prie kit lig grupi pagal paeidimo pobd. In 20042006, a tendency to ascribe vibration-induced occupational disorders to other groups of disorders according to the nature of a disorder emerged. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
86
SVEIKATA
HEALTH CARE
87
SVEIKATA
HEALTH CARE
88
SOCIALIN APSAUGA
4
94 94 95 95 96 96 97 98 98 99 100 100
SOCIAL PROTECTION
4.1. Socialins apsaugos pajam struktra 4.2. Socialins apsaugos ilaidos 4.3. Ilaidos socialins apsaugos imokoms ir paslaugoms pagal funkcijas Pensinis amius 4.4. Pensij gavj skaiius ir ilaidos pensijoms 4.5. Pensijas gaunantys asmenys 4.6. Valstybinio socialinio draudimo vidutin mnesio pensija 4.7. Imokos eimoms, auginanioms vaikus 4.8. Vaikai, netek tv globos 4.9. Vaik globos staigos 4.10. vaikinti vaikai 4.11. Socialins rizikos eimos 4.12. Globos staigos ir savarankiko gyvenimo namai seniems monms ir suaugusiems asmenims su negalia 4.13. Socialini paslaug namuose gavjai 4.14. Nakvyns namai
4.1. Structure of social protection receipts 4.2. Social protection expenditure 4.3. Expenditure on social protection benefits by function Retirement age 4.4. Number of pension beneficiaries and expenditure on pensions 4.5. Persons entitled to pensions 4.6. Average monthly state social insurance pension 4.7. Benefits for families bringing up children 4.8. Children who have lost parental care 4.9. Child care institutions 4.10. Adopted children 4.11. Families at social risk 4.12. Care institutions and continuing care retirement communities for the elderly and disabled adults 4.13. Persons receiving social services at home 4.14. Shelters for the homeless
89
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
Socialins apsaugos pajamos ir ilaidos skaiiuojamos pagal Europos integruotos socialins apsaugos statistikos sistem (ESSPROS). Pagal ESSPROS socialin apsauga apima visas priemones, kuri imasi valstybs arba privaios institucijos, siekdamos palengvinti nam kiams ir asmenims tenkani tam tikr rizikos veiksni arba poreiki nat, jeigu i apsauga nra nulemta tarpusavio ar asmenini sandori. Rizikos veiksniai arba poreikiai (funkcijos), dl kuri gali bti taikoma socialin apsauga, yra ie: 1. Liga ir (arba) sveikatos prieira; 2. Negalia; 3. Senatv; 4. Nalyst; 5. eima ir (arba) vaikai; 6. Nedarbas; 7. Bstas; 8. Kitur nepriskirta socialin atskirtis. Socialins apsaugos ilaidas sudaro socialins apsaugos imokos pinigais ir natra, administracins ir kitos ilaidos. Socialins apsaugos imokos tai pinigins imokos ir tiesiogiai teikiamos paslaugos, skirtos nam kiams ar asmenims palengvinti su rizikos veiksniais ar poreiki tenkinimu susijusi nat. Tai priemons, skirtos utikrinti paalpos gavjui didesnes disponuojamsias pajamas. Socialins apsaugos pajamas sudaro socialins mokos, valdios sektoriaus mokos ir kitos pajamos. Pensijos gavjas pagal ESSPROS asmuo, met pabaigoje gaunantis bent vien teiss akt nustatyt pensij. Pagrindinis socialins apsaugos finansavimo altinis yra darbdavi socialins mokos. 2009 m. jos sudar 49 procentus vis socialins apsaugos pajam. Valdios sektoriaus mokos sudar 33 procentus. Palyginti su 2008 m., darbdavi socialins mokos ir valdios sektoriaus mokos sumajo po 16 procent. 2009 m. socialinei apsaugai ileista 19,5 mlrd. lit, arba vidutinikai 5849 litai vienam gyventojui. Per metus ios ilaidos padidjo 9 procentais, o palyginti su 2005 m. 2 kartus. Ilaidos su senatve susijusioms imokoms bei paslaugoms dominuoja. 2009 m. jos sudar 7696 mln. lit, arba 41 procent vis ilaid socialinms imokoms ir paslaugoms. Palyginti su 2008 m., su senatve susijusios ilaidos padidjo 524 mln. lit, arba 7 procentais. Tok padidjim daugiausia lm valstybinio socialinio draudimo senatvs pensijos didjimas. Per 2009 m. valstybinio socialinio draudimo senatvs pensija padidjo vidutinikai 41 litu (5 %) ir sudar 811 lit. Dl Socialini imok perskaiiavimo ir mokjimo laikinojo statymo (in., 2009, 152-6820) taikymo, 2010 m. vidutin valstybinio socialinio draudimo senatvs pensija sumajo 65 litais (8 %) ir sudar 746 litus. 2010 m. pabaigoje asmen, gaunani bent vienos ries pensij, buvo 937,8 tkst., arba 28,9 procento vis alies gyventoj. Didiausi pensij gavj dal sudar valstybinio socialinio draudimo senatvs pensininkai, kuri 2010 m. pabaigoje buvo 599 tkst. ir, palyginti su 2005 m., padaugjo 6,3 tkst. (1 %).
90
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
Ilaidos imokoms ir paslaugoms negalios atveju nuo 2005 m. iaugo 2 kartus, o per 2009 m. 5,5 procento. 2009 m. ios ilaidos sudar 1918 mln. lit, arba 10 procent vis ilaid socialinms imokoms ir paslaugoms. Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (skaitant invalidum) vidutinis pensij gavj skaiius nuo 2005 m. padidjo 10,7 tkst. (5 %). Valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensija 2009 m. padidjo 42 litais (6 %) ir sudar vidutinikai 727 litus, 2010 m. dl Socialini imok perskaiiavimo ir mokjimo laikinojo statymo taikymo sumajo 23 litais (3 %) ir sudar 705 litus. Nuo 2005 m. liepos 1 d. mokamos netekto darbingumo pensijos vidutinis dydis 2010 m. buvo 568 litai, arba 5 procentais maesnis nei 2009 m. 2009 m. socialins apsaugos ilaidos ligos atveju ir sveikatos prieirai sudar 4963 mln. lit, arba 26 procentus vis ilaid socialins apsaugos imokoms ir paslaugoms. Palyginti su 2008 m., ios ilaidos sumajo 191 mln. lit, arba 3,7 procento. 2009 m. eimoms ir vaikams buvo skirta 14 procent socialins apsaugos ilaid imokoms ir paslaugoms. ios ilaidos 2009 m. sudar 2597 mln. lit ir, palyginti su 2005 m., padidjo 3 kartus, o su 2008 m. 503,5 mln. lit, arba 24 procentais. Ilaid didjim lm didjanios valstybinio socialinio draudimo motinysts / tvysts paalpos ir j gavj skaiius. Iki 2010 m. labiausiai augo ilaidos valstybinio socialinio draudimo motinysts / tvysts paalpoms vaiko prieiros laikotarpiu: 2009 m. 55 procentais ir sudar 1198 mln. Lt. Taiau 2010 m., nuo liepos mn. sumainus motinysts / tvysts paalp dyd nuo 100 iki 90 procent kompensuojamojo udarbio iki kol vaikui sueina vieneri metai ir nuo 85 iki 75 procent kol vaikui sukanka 2 metai, ilaidos ioms imokoms sumajo 3 procentais ir sudar 1166 mln. lit. Augant gavj skaiiui, ilaidos valstybinio socialinio draudimo motinysts paalpoms ntumo ir gimdymo laikotarpiu 2009 m. padidjo iki 259 mln. lit (19 %), taiau 2010 m., majant darbo umokesiui ir gavj skaiiui, ios ilaidos sumajo iki 198 mln. lit (23,5 %). Ilaidos imokoms vaikams 2009 m. sumajo 3 procentais ir sudar 469 mln. lit, 2010 m. sumajo 3,7 karto ir sudar 127 mln. lit. Labiausiai sumajim nulm tai, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. imoka vaikui mokama ne visiems vaikams iki 18 m., o tik vaikams i daugiavaiki ir socialiai remtin eim. Valstybs vaiko teisi apsaugos ir vaikinimo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 m. pradioje apskaitoje buvo 10,9 tkst. socialins rizikos eim, jose augo 23,3 tkst. vaik. Pernai tv globos neteko 2145 vaikai, tai 30 vaik maiau nei 2009 m. ir 452 nei 2000 m. Palyginti su 2009 m., vaik skaiius globos namuose ir eimynose sumajo 5 procentais, o palyginti su 2000 m. 9 procentais ir 2010 m. pabaigoje juose gyveno 4,6 tkst. vaik. 2010 m. buvo vaikinti 224 vaikai, i j usienio pilieiai vaikino 115 vaik 3 kartus daugiau nei 2000 m. ir penktadaliu maiau nei 2009 m. Socialins globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia gyveno 0,7 tkst. vaik ir jaunuoli. Specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose gyveno 2,2 tkst. vaik su negalia. Palyginti su 2009 m., negali vaik ir jaunuoli skaiius iose mokyklose bei centruose sumajo tredaliu, socialins globos namuose beveik nepasikeit. 2010 m. pabaigoje globos staigose seniems monms gyveno 4,5 tkst., suaugusiems asmenims su negalia 5,9 tkst. gyventoj. Palyginti su 2000 m., gyventoj skaiius globos staigose seniems monms ir suaugusiems negaliesiems padidjo 9 procentais. Pleiasi socialini paslaug staig tinklas. 2010 m. pabaigoje alyje veik 12 naujo tipo socialini paslaug staig savarankiko gyvenimo nam, juose gyveno 227 seneliai ir mons su negalia.
91
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
2010 m. pagalba ir socialin globa namuose buvo suteiktos 12,9 tkst. asmen, arba 5 procentais asmen maiau nei 2009 m. ir 63 procentais daugiau nei 2006 m. Dar 333 asmenys gavo pagalbos pinigus ir patys organizavosi socialini paslaug teikim namuose. J skaiius, palyginti su 2009 m., sumajo 41 procentu. Nuo 2000 m. nakvyns namuose viet padaugjo 86 procentais ir 2010 m. pabaigoje j buvo 1,2 tkst. Pernai nakvyns namuose buvo apsigyven 2 tkst. asmen, dauguma (78 %) j buvo vyrai. Social protection receipts and expenditure are calculated according to the European System of Integrated Social Protection Statistics (ESSPROS). According to the ESSPROS, social protection encompasses all interventions from public or private bodies intended to relieve households and individuals of the burden of a defined set of risks or needs, provided that there is neither a simultaneous reciprocal arrangement nor an individual arrangement involved. The list of risks or needs (functions) that may give rise to social protection is as follows: 1. Sickness and/or health care; 2. Disability; 3. Old age; 4. Survivors; 5. Family and/or children; 6. Unemployment; 7. Housing; 8. Social exclusion not elsewhere classified. Social protection expenditure is comprised of social protection benefits, administration costs and other expenditure. Social protection benefits are benefits, in cash or in kind, for households and individuals to relieve them of the burden of a number of distinct risks or needs. These are means intended to ensure a higher disposable income for the beneficiary. Social protection receipts comprise social contributions, general government contributions and other receipts. Pension beneficiary according to the ESSPROS refers to a person receiving at least one legally prescribed pension at the end of the year. The main source of funding for social protection are employers social contributions. In 2009, they made up 49 per cent of total social protection receipts. General government contributions made up 33 per cent. Compared to 2008, employers social contributions and general government contributions decreased by 16 per cent. In 2009, social protection expenditure amounted to LTL 19.5 billion, or LTL 5849 per capita. Over the year, it increased by 9 per cent, while compared to 2005 2 times. Expenditure on benefits linked with old-age have been predominant. In 2009, it amounted to LTL 7696 million, or 41 per cent of total expenditure on social protection benefits. Compared to 2008, expenditure on old-age benefits increased by LTL 524 million, or 7 per cent. Such a growth was mainly conditioned by an increase in the amount of the state social insurance old-age pension. During 2009, it increased, on average, by LTL 41 (5 per cent) and equalled LTL 811. Due to the enforcement of the provisional Law on the Recalculation and Payment of Social Benefits (Official Gazette, 2009, No 152-6820), the average state social insurance old-age pension decreased by LTL 65 (8 per cent), and equalled LTL 746 in 2010.
92
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
At the end of 2010, there were 937.8 thousand persons who received at least one pension, i.e. 28.9 per cent of the total population. State social insurance old-age pensioners accounted for the greatest share of pension beneficiaries; at the end of 2010, their number stood at 599 thousand, which is by 6.3 thousand (1 per cent) more than in 2005. Since 2005, expenditure on disability benefits and services grew 2 times, while over 2009 by 5.5 per cent. In 2009, it amounted to LTL 1918 million, or 10 per cent of total expenditure on social protection benefits. From 2005, the average number of state social insurance work incapacity (including disability) pension beneficiaries increased by 10.8 thousand (5 per cent). The average amount of the state social insurance disability pension in 2009 increased by LTL 42 (6 per cent ) and equalled, on average, LTL 727; in 2010, due to the enforcement of the provisional Law on the Recalculation and Payment of Social Benefits, it decreased by LTL 23 (3 per cent) and equalled, on average, LTL 705. In 2010, the average amount of the work incapacity pension, paid since 1 July 2005, equalled LTL 568, which is by 5 per cent less than in 2009. In 2009, sickness and/or health care expenditure amounted to LTL 4963 million, or 26 per cent of total expenditure on social protection benefits. Compared to 2008, it decreased by LTL 191 million, or 3.7 per cent. In 2009, families and children were allocated 14 per cent of expenditure on social protection benefits. In 2009, this expenditure amounted to LTL 2597 million and, compared to 2005, increased 3 times, while compared to 2008 by LTL 503.5 million, or 24 per cent. The growth in expenditure was conditioned by an increase in state social insurance maternity/paternity benefits and the number of their beneficiaries. Before 2010, the most significant increase was observed in expenditure on state social insurance maternity/paternity benefits during parental leave: in 2009, it increased 1.6 times and totalled LTL 1198 million. However, since July 2010, after a reduction in the amount of state social insurance maternity/paternity benefits during parental leave from 100 to 90 per cent of the compensatory wage until the child reaches one year of age and from 85 to 75 per cent until the child reaches two year of age, expenditure on these benefits decreased by 3 per cent and amounted to LTL 1166 million. As the number of beneficiaries was on the increase, expenditure on state social insurance maternity benefits in the period of pregnancy and childbirth increased to 259 million (19 per cent) in 2009; however, with the decrease in earnings and the number of beneficiaries, it decreased to LTL 198 million (23.5 per cent) in 2010. In 2009, due to a decrease in the number of beneficiaries, expenditure on child benefits dropped by 3 per cent and totalled LTL 469 million; in 2010, it decreased 3.7 times and totalled LTL 127 million. This decrease was mostly determined by the fact that, from 1 March 2009, the child benefit is no longer given to all children under 18; instead, it is only given to children from large and socially disadvantaged families. According to the data of the State Child Rights Protection and Adoption Service under the Ministry of Social Security and Labour, at the beginning of 2011, the number of families at social risk totalled 10.9 thousand, the number of children brought up in them 23.3 thousand. Over the previous year, 2145 children lost parental care, which is by 30 children less than in 2009 and by 452 children less than in 2000. Against 2009, the number of children living in child care institutions and foster families dropped by 5 per cent, against 2000 by 9 per cent; at the end of 2010, their number in the said institutions totalled 4.6 thousand. In 2010, 224 children were adopted, of them 115 by foreign nationals, which is 3 times more than in 2000 and by one-fifth less than in 2009.
93
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
The number of children residing in care homes for children and disabled youth (boarding schools) stood at 0.7 thousand. Besides, 2.2 thousand disabled children resided in special schools and special education centres. Compared to 2009, the number of disabled children and youth in the said schools and centres dropped by one-third, while in social care homes this number remained almost unchanged. At the end of 2010, 4.5 thousand persons lived in care institutions for the elderly, 5.9 thousand for disabled adults. Compared to 2000, the number of residents in care institutions for the elderly and disabled adults increased by 9 per cent. The system of social service institutions has been expanding. At the end of 2010, 12 social care establishments of novel type continuing care retirement communities were operating, with 227 elderly and disabled residents in them. In 2010, 12.9 thousand persons received home help and social care at home, which is by 5 per cent less than in 2009 and by 63 per cent more than in 2006. Besides, 333 more people received social care benefits and arranged the provision of social services at home themselves. Since 2000, the number of places in shelters for the homeless increased by 86 per cent and at the end of 2010 stood at 1.2 thousand. In 2010, there were 2 thousand persons living in shelters; most of them (78 per cent) were men.
2009 48,8 15,2 33,0 27,8 5,2 3,0 Employers social contributions Social contributions by the insured General government contributions central government local government Other receipts
2005
2006
2007
2008
9577,1 11120,9 14287,3 18012,9 19532,4 13,2 2805 13,4 3277 14,4 4233 16,1 5364 5849
Rodiklis apskaiiuotas pagal ESSPROS. The indicator calculated according to the ESSPROS. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
94
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
2005
2006
2007
2008
2009
9288,3 10752,7 13897,5 17503,0 18969,8 Total 1 2775,9 958,5 3913,2 358,5 850,1 270,7 1,0 160,4 3415,3 1126,7 4354,1 407,5 947,0 329,4 1,3 171,4 4229,0 1432,1 5951,3 529,1 1194,5 383,1 1,6 176,8 5153,8 1817,3 7171,8 605,2 2094,0 440,3 1,4 219,2 4962,8 Sickness and/or health care 1917,9 Disability 7695,8 Old age 618,6 Survivors 2597,5 Family and/or children 823,9 Unemployment 1,5 Housing Social exclusion not elsewhere 351,8 classified
Liga ir (arba) sveikatos prieira Negalia Senatv Nalyst eima ir (arba) vaikai Nedarbas Bstas Kitur nepriskirta socialin atskirtis
1 1
Rodiklis apskaiiuotas pagal ESSPROS. The indicator calculated according to the ESSPROS.
Pensinis amius
Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 20062011 Vyrai 60 m. 2 mn. 60 m. 4 mn. 60 m. 6 mn. 60 m. 8 mn. 60 m. 10 mn. 61 m. 61 m. 6 mn. 62 m. 62 m. 6 mn. 62 m. 6 mn. 62 m. 6 mn. 62 m. 6 mn. Moterys 55 m. 4 mn. 55 m. 8 mn. 56 m. 56 m. 4 mn. 56 m. 8 mn. 57 m. 57 m. 6 mn. 58 m. 58 m. 6 mn. 59 m. 59 m. 6 mn. 60 m.
Retirement age
Year 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 20062011 Males 60 years 2 months 60 years 4 months 60 years 6 months 60 years 6 months 60 years 10 months 61 years 61 years 6 months 62 years 62 years 6 months 62 years 6 months 62 years 6 months 62 years 6 months Females 55 years 4 months 55 years 8 months 56 years 56 years 4 months 56 years 8 months 57 years 57 years 6 months 58 years 58 years 6 months 59 years 59 years 6 months 60 years
95
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
2005 928,5
2006 917,6
2007 912,4
2008 923,6
2009 934,2
2010* 937,8 Number of pension beneficiaries 1 (end of the year), thous. Number of pension beneficiaries, compared to the total population (end of the year), % Expenditure on pensions1, LTL mill. Expenditure on pensions1, compared to GDP, %
941,1
Pensij gavj skaiius, palyginti su gyventoj skaiiumi (met pabaigoje), % Ilaidos pensijoms1, mln. Lt Ilaidos pensijoms , palyginti su BVP, %
1 1 1
27,0
27,3
27,1
27,1
27,6
28,1
28,9
3566,3 4700,2 5243,1 6535,8 8281,9 8811,9 8178,5 7,8 6,5 6,3 6,6 7,4 9,6 8,6
Rodiklis apskaiiuotas pagal ESSPROS. The indicator calculated according to the ESSPROS.
96
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
Pensijos ris Pareign ir kari Personalin Kompensacin imoka teatr ir koncertini staig krybiniams darbuotojams3 Teisj
1 1
Type of pension Servicemen and officers Special Compensation benefit to the creative professionals of theatre and concert establishments 3 Judges
0,02 -
0,07 0,03
0,10 0,03
0,12 0,04
0,09 0,05
0,07 0,06
0,08 0,07
skaitant gavjus, kurie gyvena usienyje ir gauna pensijas i Lietuvos. Including beneficiaries living outside the country and receiving pensions from Lithuania. 2 Met pabaigoje. 2 As of December 31. 3 Iki 2005 m. kovo mn. artist renta. 3 Until March 2005, artists annuity.
97
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
Ilaidos, mln. Lt Expenditure, LTL mill. 2010 2005 2008 2009 2010
Type of benefit
2008
2009
State social insurance benefits: 20,8 15,6 27,0 12,3 20,3 17,2 29,9 13,0 23,2 23,0 24,1 12,3 22,0 25,7 75,2 135,7 217,1 31,8 493,6 278,4 258,7 34,1 701,7 496,2 maternity (pregnancy and 197,8 childbirth) 28,0 paternity benefit 1 maternity/paternity until a child 567,2 is 1 year of age maternity/paternity from the 598,7 childs age of 1 to 2 State benefits for families bringing up children: 8,1 29,5 323,0 11,3 0,02 2,2 5,7 34,7 562,3 12,4 0,01 2,0 6,6 34,2 495,3 12,4 0,00 2,8 8,2 34,0 152,0 12,5 0,01 2,6 2,0 28,5 260,7 62,2 0,04 7,5 1,5 36,1 481,9 68,0 0,01 9,0 1,7 47,1 469,2 68,2 0,00 14,9 2,1 pregnancy grant 48,7 birth grant 127,3 child benefit guardianship (curatorship) 69,0 benefit benefit to a conscripts 0,00 child 13,8 grant for housing
98
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
2005 5 427 50 4460 771 4 735 4 111 33 2732 20 950 14 422 37 279 14 327 23 245
2006 5 416 50 4278 775 4 733 4 120 33 2772 21 942 14 404 36 277 13 313 24 236
2007 5 391 44 3717 442 4 724 4 127 33 2643 23 1023 15 445 35 258 13 336 19 192
2008 5 372 45 3574 364 4 711 4 92 33 2554 23 993 15 453 37 276 13 316 21 204
2009 5 336 43 3202 310 4 701 4 112 32 2267 32 1176 20 543 37 279 19 211
2010 5 339 39 2166 151 4 713 7 181 7 464 60 2860 17 486 39 302 19 138 Infant homes infants in them Secondary, special schools and special education centres 1 number of residents orphans and children without parental care Social care homes for children and disabled youth children and youth in them Socialisation centres 2 children in them State (county) care homes3 children in them Municipal care homes 3 children in them Non-governmental care homes children in them Families (family care homes) foster-children Temporary care homes 4 children in them Care groups in preschool education institutions children in them
5 425 70 5286 1394 5 866 4 218 31 2772 20 754 14 361 49 391 17 310 30 323
20052010 m. pateikti bendrojo lavinimo, specialij mokykl ir specialiojo ugdymo centr, vykdiusi vaiko glob (rpyb) ar teikusi socialines paslaugas su apgyvendinimu, duomenys. Data on secondary, special schools and special education centres which executed child guardianship (curatorship) or provided social services with accommodation are presented for 20052010. Iki 2008 m. specialieji vaik aukljimo ir globos namai. Until 2008, special correction care homes.
2 2 3
Nuo 2010 m. liepos 1 d. apskrii administracijoms pavaldi globos staig savininko teiss ir pareigos perduotos Socialins apsaugos ir darbo ministerijai ir savivaldybi administracijoms. 3 Since 1 July 2010, ownership rights and duties of care institutions subordinate to county administrations are transferred to the Ministry of Social Security and Labour and municipal administrations.
4 4
2009 m. laikinosios globos namai priskirti prie savivaldybi, visuomenini organizacij ir parapij globos nam. In 2009, temporary care homes are classified under municipal and non-governmental care homes.
99
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
82
65
69
56
52
54
45
4.12. Globos staigos ir savarankiko gyvenimo namai seniems monms ir suaugusiems asmenims su negalia
4.12. Care institutions and continuing care retirement communities for the elderly and disabled adults
Met pabaigoje As of December 31 2000 Globos staigos seniems monms, i viso jose gyventoj Valstybs (apskrii) globos namai1 juose gyventoj Savivaldybi globos namai juose gyventoj Kitos globos staigos2 jose gyventoj Visuomenini organizacij ir parapij globos staigos jose gyventoj
1
2010 105 4476 3 213 57 2702 3 482 42 1079 Care institutions for the elderly, total residents in them State (county) care homes 1 residents in them Municipal care homes 1 residents in them Other care institutions 2 residents in them Non-governmental care institutions residents in them
100
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
2000 Globos staigos suaugusiems asmenims su negalia, i viso jose gyventoj Savarankiko gyvenimo namai, i viso juose gyventoj
1
2005 27 5412 -
2006 27 5409 -
2007 30 5370 -
2010 29 5883 12 227 Nursing homes for disabled adults, total residents in them Continuing care retirement communities, total residents in them
25 5163 -
Nuo 2010 m. liepos 1 d. apskrii administracijoms pavaldi globos staig savininko teiss ir pareigos perduotos Socialins apsaugos ir darbo ministerijai ir savivaldybi administracijoms. Since 1 July 2010, ownership rights and duties of care institutions subordinate to county administrations are transferred to the Ministry of Social Security and Labour and municipal administrations.
2 2
2010 m. Gerontologijos ir reabilitacijos centras, seneli globos namai Senevita ir Antavili pensionatas. In 2010, Centre for Gerontology and Rehabilitation; old people's home Senevita, and residential care home Antavili pensionatas. 3 Per metus. 3 Per year.
2010 12873 10956 1714 203 333 302 31 Persons who received home help and social care at home elderly and old (of retirement age) disabled of working age disabled children Recipients of social care benefit elderly and old (of retirement age) disabled of working age
skaityti asmenys, kurie namuose gavo tik socialini gdi ugdymo ir palaikymo paslaugas. Including persons who received only services of training and maintenance of social skills at home.
101
SOCIALIN APSAUGA
SOCIAL PROTECTION
102
VIETIMAS
5
108 108 110 112 112 113 113 114 114 115 115 116 116 116 117 118 118 119 120
EDUCATION
5.1. Gyventoj isilavinimas 5.2. Valstybins ir nevalstybins mokymo staigos 5.3. Mokiniai ir studentai pagal mokymo kalbas 5.4. Ikimokyklinio ugdymo staigos 5.5. Bendrojo lavinimo mokyklos 5.6. Bendrojo lavinimo mokykl mokiniai, kurie mokosi usienio kalb 5.7. Bendrojo lavinimo mokykl mokytoj isilavinimas 5.8. Mokini vasaros poilsio stovyklos 5.9. Pagrindin ir vidurin isilavinim gij mokiniai 5.10. Profesinis jaunimo mokymas 5.11. Profesini mokykl mokiniai pagal mokymo sritis 5.12. Profesini mokykl pedagog isilavinimas 5.13. Auktosios mokyklos 5.14. Studentai, baig auktsias mokyklas 5.15. gij kvalifikacinius laipsnius kolegijose ir universitetuose pagal studij sritis 5.16. Kolegij studentai pagal studij finansavimo bd 5.17. Universitet studentai pagal studij finansavimo bd 5.18. Studentai usienio pilieiai auktosiose mokyklose 5.19. Auktj mokykl dstytojai
5.1. Population by educational attainment 5.2. Public and private educational establishments 5.3. Pupils and students by language of instruction 5.4. Preschool establishments 5.5. General schools by type 5.6. Foreign language learning at general schools 5.7. General school teachers by educational level 5.8. Pupils summer camps 5.9. Number of lower secondary and upper secondary education graduates 5.10. Vocational education 5.11. Vocational school students by field of education 5.12. Teaching staff of vocational schools by educational level 5.13. Higher education 5.14. Graduates of schools of higher education 5.15. Number of college and university graduates by field of education 5.16. Number of college students by mode of finance 5.17. Number of university students by mode of finance 5.18. Number of foreign students at schools of higher education 5.19. Academic college and university staff
103
VIETIMAS
EDUCATION
Grafikai ir diagramos
10 000 gyventoj tenka mokini ir student Vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame ir priemokykliniame ugdyme Bendrojo lavinimo mokykl mokiniai, kurie mokosi usienio kalb Mokini, gijusi vidurin isilavinim bendrojo lavinimo mokyklose, tolesnis mokymasis
Pupils and students per 10 000 population Number of children in preschool and preprimary education Foreign language learning at general schools Further education of general upper secondary education graduates
104
VIETIMAS
EDUCATION
Skyriuje pateikiami duomenys apie valstybines ir nevalstybines vietimo staigas: ikimokyklinio ugdymo staigas, bendrojo lavinimo, profesines, auktsias mokyklas. Lietuvos Respublikos vietimo statymas teisina privalomj vaik ir paaugli iki 16 met amiaus mokymsi pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas. Gyventoj isilavinimas apibriamas remiantis Isilavinimo klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2010 m. birelio 23 d. sakymu Nr. V-988. Pradinis isilavinimas isilavinimas, gytas baigus pradinio ugdymo program, arba teiss akt nustatyta tvarka kaip jam lygiavertis pripaintas usienyje gytas isilavinimas. Pagrindinis isilavinimas isilavinimas, gytas baigus pagrindinio ugdymo program, arba teiss akt nustatyta tvarka kaip jam lygiavertis pripaintas usienyje gytas isilavinimas. Vidurinis isilavinimas isilavinimas, gytas baigus vidurinio ugdymo program ir ilaikius brandos egzaminus, arba teiss akt nustatyta tvarka kaip jam lygiavertis pripaintas usienyje gytas isilavinimas. Specialusis vidurinis isilavinimas isilavinimas, gytas iki 1995 m. baigus specialiojo vidurinio mokymo program, arba teiss akt nustatyta tvarka kaip jam lygiavertis pripaintas usienyje gytas isilavinimas. Auktesnysis isilavinimas isilavinimas, gytas nuo 1994 iki 2006 m. baigus auktesnij studij program, arba teiss akt nustatyta tvarka kaip jam lygiavertis pripaintas usienyje gytas isilavinimas. Auktasis isilavinimas isilavinimas, gytas auktojoje mokykloje iki sigaliojant Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymui (2009-05-12) baigus studij programas, pagal kurias suteikta auktojo mokslo kvalifikacija, arba teiss akt nustatyta tvarka kaip jam lygiavertis pripaintas usienio auktosiose mokyklose gytas isilavinimas. Auktasis isilavinimas gyjamas baigus kolegij ar universitet. Ikimokyklinis ugdymas vaik iki 3 met prieira ir 36 met amiaus vaik ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo program, kuri vykdo lopeliai, lopeliai-dareliai, dareliai, mokyklos-dareliai ir kitos mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti vietimo teikjai. Bendrasis mokyklinis ugdymas ugdymas pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamas specialiojo ugdymo programas. Profesinis mokymas mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui gyti kvalifikacij ar j tobulinti. Baigusiesiems mokymo program iduodamas profesinio mokymo diplomas ar kvalifikacijos paymjimas. Auktojo mokslo studijos asmens, gijusio ne emesn kaip vidurinis isilavinim, mokymasis auktojoje mokykloje pagal tam tikr studij program arba rengiant disertacij. Baigus auktojo mokslo studij program, gyjama auktojo mokslo kvalifikacija. Lietuvos vietimo klasifikatorius (LK) standartizuota sistema Lietuvoje vykdomo vietimo statistikai rinkti bei pateikti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. 2010 m. auktj isilavinim turjo 28 procentai 2564 met amiaus Lietuvos gyventoj (2009 m. 25 %). I viso 20102011 m. m. moksi ar studijavo 652 tkst. mokini ir student, arba kas penktas Lietuvos gyventojas. 2010 m. pabaigoje alyje veik 626 ikimokyklinio ugdymo staigos (mieste 499, kaime 127) ir ikimokyklinio ugdymo grups 188 bendrojo lavinimo mokyklose. 2010 m. ikimokyklinio ugdymo staigose ir bendrojo lavinimo mokykl priemokyklinio ugdymo grupse buvo ugdoma 94,7 tkst. vaik, tai sudar 54 procentus vis alies 16 met amiaus gyventoj. 2010 m. alyje 100 16 m. amiaus vaik ikimokyklinio ugdymo staigose teko 48 vietos (2009 m. 49), o 100 ias staigas lankani vaik teko 97 vietos (2009 m. 98).
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
105
VIETIMAS
EDUCATION
Mokini skaiius bendrojo lavinimo mokyklose nuo 2005 m. sumajo 123 tkst. (23 %). Bendrojo lavinimo mokykl skaiius per metus (20092010 m.) sumajo nuo 1364 iki 1321, o besimokanij jose nuo 440 tkst. iki 416 tkst. 2010 m. vidurin isilavinim bendrojo lavinimo mokyklose gijo 37,3 tkst. abiturient. Profesinio mokymo staigose 8 tkst. mokini kartu su brandos atestatu gijo ir profesij. 20102011 m. m. pradioje alyje veik 78 profesins mokyklos, kuriose moksi 49,5 tkst. mokini. Palyginti su prajusiais mokslo metais, mokini skaiius profesinse mokyklose padidjo 1,6 tkst., arba 3 procentais. alyje buvo 3 nevalstybins profesins mokyklos, kuriose moksi 83 mokiniai. Aukiausios kvalifikacijos specialistus alyje rengia 45 auktosios mokyklos 22 universitetai ir 23 kolegijos (i j 8 universitetai ir 10 kolegij nevalstybiniai). 20102011 m. m. pradioje iose mokyklose studijavo 187 tkst. student, i j universitetuose 134 tkst., kolegijose 53 tkst. Palyginti su prajusiais mokslo metais, student skaiius auktosiose mokyklose sumajo 14 tkst., arba 7 procentais. 2010 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsn gijo 12,7 tkst. absolvent, universitetuose 21,1 tkst. student gijo bakalauro, 9,8 tkst. magistro laipsnius, 374 daktaro mokslo laipsnius. The chapter presents data on public and private educational establishments: preschool establishments, general, vocational schools, schools of higher education (colleges, universities). In accordance with the Law on Education of the Republic of Lithuania, the attendance of general or other types of schools is compulsory for children aged from 7 to 16. The educational attainment of the population is defined based on the classification of education, approved by Order No V-988 of 23 June 2010 of the Minister of Education and Science of the Republic of Lithuania. Primary education refers to education received upon completion of a primary education programme or education received abroad which, under a procedure established by legislation, is recognised as being of an equivalent level. Lower secondary education refers to education received upon completion of a lower secondary education programme or education received abroad which, under a procedure established by legislation, is recognised as being of an equivalent level. Upper secondary education refers to education received upon completion of a upper secondary education programme and passing matriculation exams or education received abroad which, under a procedure established by legislation, is recognised as being of an equivalent level. Special upper secondary education refers to education received before the year 1995 upon completion of a special upper secondary education programme, or education received abroad which, under a procedure established by legislation, is recognised as being of an equivalent level. Post-secondary tertiary education refers to education received within the period of 19942006 upon completion of a post-secondary tertiary education programme, or education received abroad which, under a procedure established by legislation, is recognised as being of an equivalent level. Higher education refers to education received at school of higher education before the coming into force of the Law on Higher Education and Research (on 12 May 2009) upon completion of study programmes pursuant to which a higher education qualification is awarded or education received at foreign schools of higher education which, under a procedure established by legislation, is recognised as being of an equivalent level. Higher education is received upon graduation from university or college.
106
VIETIMAS
EDUCATION
Preschool education means the care of children under 3 years of age and teaching 36 year olds according to preschool education curricula, implemented by nurseries, nursery-kindergartens, kindergartens, kindergartenschools and other schools, freelance teachers or other education providers. General school education refers to education according to primary, general lower secondary, general upper secondary and respective special education programmes. Vocational training means training according to vocational training curricula for the purpose of assisting a person in the acquisition or upgrading of qualification. Upon completion of a vocational training programme, a vocational diploma or qualification certificate is awarded. Higher education studies refers to the studies of a person having received at least general upper secondary education at school of higher education according to a certain study programme or the writing of a PhD thesis. Upon completion of a higher education programme, a higher education qualification is awarded. The Lithuanian Classification of Education is a standardised system for collecting and presenting statistics on education in Lithuania at national and international levels. In 2010, 28 per cent of residents of Lithuania aged 2564 had higher education (in 2009, 25 per cent). In the 20102011 academic year, the number of students totalled 652 thousand, or each fifth resident of Lithuania. At the end of 2010, there were 626 preschool establishments operating in the country, of which 499 in urban, 127 in rural areas. 188 general schools had preschool education groups integrated. At the end of 2010, kindergartens and preschool education groups in general schools were attended by 94.7 thousand, or 54 per cent of, children aged 16. In 2010, there were 48 places in preschool establishments per 100 children aged 16 (in 2009, 49), and 97 places per 100 children attending these institutions (in 2009, 98). In 2010, compared to 2005, the number of students in general schools decreased by 123 thousand (23 per cent). In 2010, compared to 2009, the number of general schools decreased from 1364 to 1321, that of students in them from 440 to 416 thousand. In 2010, upper secondary education in general schools was received by 37.3 thousand school-leavers. Almost 8 thousand students of vocational education institutions, apart from a school-leaving certificate, acquired a profession. In the 20102011 academic year, there were 78 vocational education institutions with 49.5 thousand students in them. Compared to the previous academic year, the number of students in vocational schools grew by 1.6 thousand, or 3 per cent. There were 3 non-public vocational schools, attended by 83 students. Professionals with the highest qualification were prepared by 45 higher education institutions 22 universities and 23 colleges (of which 8 universities and 10 colleges private). At the beginning of the 20102011 academic year, there were 187 thousand students in those schools, of whom 134 thousand in universities, 53 thousand in colleges. In 2010, compared to 2009, the number of students in schools of higher education decreased by 14 thousand, or 7 per cent. In 2010, in colleges, a professional bachelors degree was obtained by 12.7 thousand graduates; in universities, 21.1 thousand graduates obtained a bachelors, 9.8 thousand masters, 374 PhD degrees.
107
VIETIMAS
EDUCATION
Total Valstybins ir nevalstybins 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Jose mokini ir student 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006
108
VIETIMAS
EDUCATION
I viso
Bendrojo lavinimo mokyklos General schools 514622 489442 464638 440504 415873 51896 50864 50228 49545 48013 44586 43885 42846 41393 39842 38104 20 19 18 19 19 21 25 24 26 28 30
Kolegijos
Universitetai Universities 143204 144336 149017 144301 133564 9049 8542 8937 9253 9247 9402 9640 10004 9864 9275 9746 4 4 4 6 6 6 7 7 7 8 8 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Teachers 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Private 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Pupils and students in them
Total 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Pedagog 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Nevalstybins 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Jose mokini ir student 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 7105 8512 10342 14481 16889 19060 21864 42 42 41 42 41 42 47 45 47 49 51 70450 68877 69189 68695 66532 62669 61822 62228 59649 56921 55608 759521 737754 718856 689395 652223
Vocational Professional Colleges colleges schools 45382 43880 43818 47886 49489 4922 4696 4732 4659 4907 4874 4692 4587 3908 3882 3962 1 1 1 2 2 2 2 2 2 3 3 16 4185 3638 3286 1746 774 120 14 9 9 4 3 1 1 56297 60096 61383 56704 53297 398 1137 2006 3492 3591 3687 3605 4791 4484 3922 3796 3 9 9 11 11 12 12 12 12 10 10
42 28 19 38 38 51 40
109
VIETIMAS
EDUCATION
I viso
Bendrojo lavinimo mokyklos General schools 3563 4534 4695 5438 405 371 352 374 418 490 554 579 648 514 542
Kolegijos
Universitetai Universities 7131 8057 8027 7650 127 129 184 361 388 377 385 606 557 463 523 20072008 20082009 20092010 20102011 Teachers 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011
Total 20072008 20082009 20092010 20102011 Pedagog 20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 1320 1437 1272 1481 1557 1673 1710 2420 2671 2096 2062 27187 30109 28458 27042
Vocational Professional Colleges colleges schools 48 47 77 83 8 7 7 26 6 14 8 10 11 18 29 661 683 359 97 64 31 16445 17471 15659 13871 119 247 370 623 681 761 763 1225 1455 1101 968
i j mokosi lietuvi kalba rus kalba lenk kalba baltarusi kalba angl kalba prancz kalba kitomis kalbomis
110
VIETIMAS
EDUCATION
43880
100,0
43818
100,0
47886
100,0
49489
100,0
i j mokosi lietuvi kalba rus kalba lenk kalba Kolegijos Jose student 56297 x 60096 x 61383 x 56704 x 53297 x 44134 672 576 97,3 1,5 1,2 42704 536 640 97,3 1,2 1,5 42608 543 667 97,3 1,2 1,5 46702 509 675 97,5 1,1 1,4 48762 235 492 98,5 0,5 1,0
Lithuanian Russian Polish Colleges Total number of students of whom by language of instruction
i j studijuoja lietuvi kalba angl kalba vokiei kalba prancz kalba Universitetai Juose student 143204 x 144336 x 149017 x 144301 x 133564 x 56280 81 100,0 0,1 60082 276 88 30 99,9 0,5 0,0 0,0 61367 41 99,9 0,1 56704 100,0 53250 80 99,9 0,1 -
Lithuanian English German French Universities Total number of students of whom by language of instruction
i j studijuoja lietuvi kalba rus kalba lenk kalba angl kalba baltarusi kalba prancz kalba vokiei kalba kitomis kalbomis 141338 1030 165 4361 531 177 462 98,7 141295 0,7 0,1 3,0 0,4 0,1 0,3 1905 145 4117 202 130 329 16 97,9 1,3 0,1 2,9 0,2 0,1 0,2 0,0 144868 2373 397 4986 1759 217 415 97,2 1,6 0,3 3,3 1,2 0,1 0,3 140206 2516 765 5007 683 150 291 23 97,2 128377 1,7 0,5 3,5 0,5 0,1 0,2 0,0 1979 573 6800 515 234 251 38 96,1 1,5 0,4 5,1 0,4 0,2 0,2 0,0
111
VIETIMAS
EDUCATION
112
VIETIMAS
EDUCATION
20062007 Mokini mokyklose, tkst. Mokyklose-dareliuose Pradinse Jaunimo Pagrindinse Vidurinse Gimnazijose Men gimnazijose Konservatorijose Vaik socializacijos centruose Specialiosiose Sanatorinse Suaugusij Pedagog, tkst. 514,6 9,9 22,9 1,8 111,7 254,5 91,1 4,1 0,6 0,1 5,1 0,4 12,4 43,9
20072008 489,4 9,2 22,2 1,8 107,5 226,9 99,8 4,1 0,7 0,2 4,7 0,4 11,9 42,8
20082009 464,6 8,9 21,0 1,8 107,7 197,7 105,8 4,0 0,7 0,2 4,5 0,5 11,8 41,4
20092010 440,5 8,6 20,4 1,6 112,5 162,7 115,2 2,1 0,7 0,2 4,2 0,4 11,9 39,8
20102011 415,9 8,0 19,3 1,4 114,3 129,7 125,0 2,1 0,7 0,2 4,0 0,4 10,8 38,1 Pupils at schools, thous. Schools-kindergartens Primary Youth Basic Secondary Gymnasiums Art gymnasiums Conservatories Socialization centres for children Special Sanatoriums Adult Teachers, thous.
20002001 m. m. duomenys pateikti be suaugusij, specialij ir sanatorini mokykl. In the 20002001 academic year, adult, special and sanatorium schools excluded.
113
VIETIMAS
EDUCATION
I viso mokytoj ir mokyklos vadov Total number of teachers 20072008 20082009 20092010 20102011 42846 41393 39842 38104
Mokytoj ir mokyklos vadov isilavinimas, % Educational level of teachers, % auktasis auktesnysis vidurinis higher post-secondary tertiary upper secondary 93,1 93,8 95,0 95,9 5,0 4,5 3,9 3,3 1,9 1,7 1,1 0,8
114
VIETIMAS
EDUCATION
I 13,8 tkst. gijusij profesin kvalifikacij 2010 m. 8 tkst. gavo brandos atestatus. In 2010, out of 13.8 thous. graduates, 8 thous. were awarded maturity certificates.
I viso Bendrosios programos Menas Kompiuterija Verslas ir administravimas Ininerija ir ininerins profesijos Gamyba ir perdirbimas Architektra ir statyba ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Sveikatos prieira Socialins paslaugos Paslaugos asmenims Transporto paslaugos Aplinkosauga Saugos paslaugos
Total General programmes Arts Computing Business and administration Engineering and engineering trades Manufacturing and processing Architecture and building Agriculture, forestry and fishery Health Social services Personal services Transport services Environmental protection Security services
115
VIETIMAS
EDUCATION
3209 3073 3137 3139 3281 3280 3166 3135 2666 2638 2698
116
VIETIMAS
EDUCATION
2008 4074 691 1178 1895 251 4479 1194 160 265 271 814 1899 309 976 312 609 525 135 37 365 23
2009 3986 861 1372 2321 311 4393 1083 186 304 299 774 2057 318 1209 382 656 481 135 52 387 27
2010 3370 819 1289 2687 304 4196 1038 180 312 217 832 2145 302 1360 401 630 479 145 22 317 17
2008 9159 13 980 225 269 759 129 2111 1414 118 145 107 226 804 102 372 116 83 794 209 28 33 106 16
2009 9599 6 682 251 329 1080 78 2663 1335 118 127 87 175 762 77 385 96 99 895 180 23 11 129 11
2010 9845 10 634 223 267 1098 138 2935 1322 116 85 81 188 838 84 415 103 69 916 175 19 10 103 16 Total Personal skills Teacher training and education science Arts Humanities Social and behavioural science Journalism and information Business and administration Law Life science Physical science Mathematics and statistics Computing Engineering and engineering trades Manufacturing and processing Architecture and building Agriculture, forestry and fishery Veterinary Health Social services Personal services Transport services Environmental protection Security services
117
VIETIMAS
EDUCATION
% 2005 2006 100,0 57,6 42,4 100,0 43,9 56,1 2009 2010 100,0 47,2 52,8 100,0 40,6 59,4 2010 2011 100,0 45,9 54,1 100,0 43,1 56,9 Bachelors programmes Total number of students in state-financed studies paying tuition Masters programmes Total number of students in state-financed studies paying tuition Doctoral and post-graduate art programmes Total number of students in state-financed studies paying tuition Residency and special professional programmes Total number of students in state-financed studies paying tuition
Be specialij profesini studij program, kurios nuo 2009 m. priskiriamos prie laipsnio nesuteikiani studij. Without specialized professional study programmes, which since 2009 are attributed to non-degree studies. 2 Be rezidentros studij program, kurios nuo 2009 m. priskiriamos prie laipsnio nesuteikiani studij. 2 Without residency study programmes, which since 2009 are attributed to non-degree studies.
118
VIETIMAS
EDUCATION
119
VIETIMAS
EDUCATION
Kolegijos 20002001 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Moter 20002001 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Universitetai 20002001 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Moter 20002001 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011
120
VIETIMAS
EDUCATION
2253
1500
20002001 20012002 20022003 20032004 20042005 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011
121
VIETIMAS
EDUCATION
Angl kalba English Rus kalba Russian Vokiei kalba German Prancz kalba French
70,7 14,0
59,9 12,8
48,1 11,4
38,3 10,5
80 63,3 60 55,3
46,3
71,6
40
20
10,1
10,0
9,3
11,5
10,8
10,2
9,2
6,8
5,2
6,7
8,0
0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
122
DARBO RINKA
6
125 129 130 130 131 132 133 133 136 137 138 138 139 140 141 142 143
LABOUR MARKET
UIMTUMAS IR NEDARBAS
6.1. Gyventoj ekonominis aktyvumas 6.2. Darbo jga pagal amiaus grupes ir lyt 6.3. Uimti gyventojai pagal amiaus grupes ir lyt 6.4. Nedarbas pagal bedarbi amiaus grupes ir lyt 6.5. Darbo jgos aktyvumo ir uimtumo lygiai pagal amiaus grupes ir lyt 6.6. Uimtumo lygis pagal gyventoj isilavinim ir lyt 6.7. Uimti gyventojai pagal ekonomins veiklos ris ir lyt 6.8. Uimti gyventojai pagal profesij grupes ir lyt 6.9. Nepagrindiniame darbe uimti gyventojai pagal ekonomins veiklos ris ir lyt 6.10. Samdomieji darbuotojai pagal darbo pastovum ir lyt 6.11. Uimt gyventoj isilavinimas pagal lyt 6.12. Bedarbi isilavinimas pagal lyt 6.13. Bedarbiai pagal ankstesn usimim, buvusios darboviets ekonomins veiklos r ir lyt 6.14. Bedarbiai pagal nedarbo trukm ir lyt 6.15. Bedarbi usimimas iki darbo paiekos pagal lyt 6.16. Bedarbiai pagal darbo netekimo prieastis ir lyt
6.1. Economic activity of the population 6.2. Labour force by age group and sex 6.3. Employed persons by age group and sex 6.4. Unemployment by age group and sex 6.5. Activity and employment rates by age group and sex 6.6. Employment rate by educational attainment and sex 6.7. Employed persons by economic activity and sex 6.8. Employed persons by occupational group and sex 6.9. Employed persons in the second job by economic activity and sex 6.10. Employees by job stability and sex 6.11. Employed persons by educational attainment and sex 6.12. The unemployed by educational attainment and sex 6.13. The unemployed by previous employment, economic activity of the previous workplace and sex 6.14. The unemployed by duration of unemployment and sex 6.15. Main status of the unemployed before the job search by sex 6.16. The unemployed by reason for losing the job and sex
123
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Grafikai ir diagramos
6.17. Laisvos darbo vietos ir laisv darbo viet lygis pagal ekonomins veiklos ris 6.18. Laisvos darbo vietos ir laisv darbo viet lygis pagal profesij grupes
6.17. Job vacancies and job vacancy rate by economic activity 6.18. Job vacancies and job vacancy rate by occupational group
124
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
UIMTUMAS IR NEDARBAS
Skyriuje pateikiama vidutin metin statistin informacija apie gyventoj ekonomin aktyvum, uimtum ir nedarb. Gyventoj uimtumo statistinis tyrimas atliekamas vadovaujantis Europos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentais. Atliekant gyventoj uimtumo statistin tyrim, taikomi Tarptautins darbo organizacijos uimt gyventoj ir bedarbio apibrimai. 2010 m. gyventoj uimtumo statistinio tyrimo ketvirio imtis buvo 8000 nam ki. Nam kiai atrenkami i Gyventoj registro atsitiktini imi metodu. is metodas suteikia vienodas galimybes visiems alies gyventojams patekti apklaus. atrank patenka vis miest ir kai kuri kaim gyventojai. Uimti gyventojai 15 met ir vyresni asmenys, dirbantys bet kok darb, gaunantys u j darbo umokest pinigais ar natra arba turintys pajam ar pelno. Bedarbis nedirbantis 1574 met amiaus asmuo, kuris aktyviai ieko darbo (per paskutines keturias savaites) ir per apibrt laikotarp (dvi savaites) gali pradti dirbti. Ilgalaikis bedarbis bedarbis, iekantis darbo vienus metus ar ilgiau. Darbo jga visi uimti gyventojai ir bedarbiai. Darbo jgos aktyvumo lygis rodiklis, ireikiamas pasirinktos amiaus grups darbo jgos ir to paties amiaus vis gyventoj santykiu. Uimtumo lygis rodiklis, ireikiamas pasirinktos amiaus grups uimt gyventoj ir to paties amiaus vis gyventoj santykiu. Nedarbo lygis rodiklis, ireikiamas bedarbi ir darbo jgos santykiu. Ilgalaikio nedarbo lygis rodiklis, ireikiamas ilgalaiki bedarbi ir darbo jgos santykiu. Mokymosi vis gyvenim lygis rodiklis, ireikiamas 2564 met amiaus gyventoj, per keturias savaites dalyvavusi formaliame arba neformaliame mokyme, ir to paties amiaus vis gyventoj santykiu. Pagrindinis darbas darbas, dirbamas teiss akt ar kolektyvinje sutartyje nustatytu darbo laiku. Jeigu asmuo dirba dviejose darbovietse, tai pagrindine darboviete laikoma ta, kurioje jis dirba daugiau valand. Nepagrindinis darbas ne pagrindinio darbo metu atliekamas darbas, u kur gaunamas darbo umokestis ar i kurio turima pelno ar pajam. Darbas vis darbo laik darbas, dirbamas vis teiss akt ar kolektyvinje sutartyje nustatyt darbo laiko trukm. Darbas ne vis darbo laik darbas, dirbamas ne vis teiss akt ar kolektyvinje sutartyje nustatyt darbo laiko trukm. Samdomasis darbuotojas asmuo, pagal sutart su darbdaviu sipareigojs dirbti arba eiti tam tikras pareigas pagal darbovietje nustatyt darbo tvark ir gaunantis sulygt darbo umokest. Savarankikai su samdomaisiais darbuotojais dirbantis asmuo bent vien darbuotoj samdantis asmuo, turintis savo versl ar kininkaujantis, negaunantis atlyginimo, bet turintis pelno, pajam. Savarankikai be samdomj darbuotoj dirbantis asmuo kit darbuotoj nesamdantis asmuo, turintis savo versl, dirbantis pagal verslo liudijim ar kininkaujantis, negaunantis atlyginimo, bet turintis pelno, pajam. Padedantis eimos narys asmuo, dirbantis eimai priklausanioje monje (kyje), orientuotoje rink, ir gyvenantis tame paiame nam kyje. Neaktyvs gyventojai nedirbantys ir neiekantys darbo gyventojai, kuri negalima priskirti nei prie uimtj, nei prie bedarbi.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
125
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2010 m. alyje buvo 1343,7 tkst. uimt, 291,1 tkst. bedarbi ir 1179,2 tkst. neaktyvi 15 met ir vyresni gyventoj. Darbo jgai priskiriam asmen 2010 m. buvo 1634,8 tkst. 1564 met amiaus gyventoj darbo jgos aktyvumo lygis per metus padidjo 0,7 procentinio punkto. 1564 met amiaus gyventoj uimtumo lygis 2010 m. sudar 57,8 procento, per metus jis sumajo 2,3 procentinio punkto. Vis amiaus grupi uimtumas majo. Jaunimo (1524 met amiaus asmen) uimtumo lygis sumajo nuo 21,5 procento 2009 m. iki 19,2 procento 2010 m. Pagyvenusi (5564 met amiaus) gyventoj uimtumo lygis sumajo nuo 51,6 procento 2009 m. iki 48,6 procento 2010 m. Daugiausia gyventoj 2010 m. dirbo prekyboje 18,1 procento, pramonje 17,7 procento, vietimo sektoriuje 11 procent vis dirbanij. Per metus uimt gyventoj skaiius labiausiai sumajo statyboje 29,3 tkst., pramonje 22,2 tkst., neymiai padidjo profesinje, mokslinje ir techninje veikloje 4,2 tkst., nekilnojamojo turto operacij monse 1,6 tkst. Majant uimt gyventoj pramonje ir statyboje, sumajo ir kvalifikuot darbinink ir amatinink skaiius 2010 m. ios profesijos darbuotoj buvo 189,4 tkst., o 2009 233,1 tkst. 2010 m. daugiausia uimt gyventoj dirbo specialist 258,4 tkst., kvalifikuot darbinink ir amatinink 189,4 tkst., paslaug sektoriaus ir parduotuvi bei turgaviei darbuotoj 175,4 tkst. profesij grupms priskiriam darb. Maiausiai buvo jaunesniesiems tarnautojams priskiriam darbuotoj 61,8 tkst. ir kvalifikuot prekinio ems kio ir uvininkysts darbinink 88,1 tkst. 2010 m. bedarbi skaiius siek 291,1 tkst. ir, palyginti su 2009 m., iaugo 1,3 karto. 2010 m. kas devintas 1574 m. met gyventojas buvo bedarbis, 2009 m. kas dvyliktas. Nedarbo lygis 2010 m. alyje buvo 17,8 procento, arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 m. Vyr nedarbo lygis 2010 m. buvo didesnis nei moter ir sudar 21,2 procento, moter 14,4 procento. Jaunimo (1524 met amiaus asmen) nedarbo lygis 2010 m. sudar 35,1 procento ir buvo dukart auktesnis nei bendras nedarbo lygis alyje. 2010 m. alyje buvo 120,6 tkst. ilgalaiki bedarbi, t. y. asmen, iekani darbo vienus metus ar ilgiau. Jie sudar 41,4 procento vis bedarbi. Prie metus toki bedarbi buvo 52,2 tkst., jie sudar 23,2 procento vis bedarbi. Ilgalaikio nedarbo lygis 2010 m. siek 7,4 procento, prie metus jis sudar 3,2 procento.
126
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
127
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
In 2010, the number of employed persons in the country stood at 1343.7 thousand, that of the unemployed at 291.1 thousand, inactive persons aged 15 and over at 1179.2 thousand. In 2010, the number of persons attributed to the labour force totalled 1634.8 thousand. The activity rate of the population aged 1564 over the year increased by 0.7 percentage point. In 2010, the employment rate of the population aged 1564 stood at 57.8 per cent; over the year, it dropped by 2.3 percentage points. Employment has been decreasing in all age groups. The employment rate of the youth (aged 1524) decreased from 21.5 per cent in 2009 to 19.2 per cent in 2010. The employment rate of the elderly (aged 5564) decreased from 51.6 per cent in 2009 to 48.6 per cent in 2010. In 2010, the highest number of persons worked in the trade (18.1 per cent of the total number of employed persons), industry (17.7 per cent), and education (11 per cent). Over the year, the most noticeable decrease in the number of employed persons was observed in construction by 29.3 thousand, industry 22.2 thousand; a modest increase in the number of employed persons was observed in professional, scientific and technical activities by 4.2 thousand, and in real estate activities by 1.6 thousand. In the context of a slump in the number of persons employed in industry and construction, a decrease was observed in the number in craft and related trades workers. In 2010, the number of such workers amounted to 189.4 thousand, while in 2009 to 233.1 thousand. In 2010, the biggest share of the employed population were professionals 258.4 thousand, craft and related trades workers 189.4 thousand, service workers and shop and market sales workers 175.4 thousand. The lowest share fell within clerks (61.8 thousand) and skilled agricultural and fishery workers (88.1 thousand). In 2010, the number of the unemployed amounted to 291.1 thousand and, compared to 2009, grew 1.3 times. In 2010, each ninth resident of Lithuania aged 1574 was unemployed (in 2009, each twelfth). The unemployment rate in the country in 2010 stood at 17.8 per cent, which is by 4.1 percentage points more than in 2009. In 2010, the male unemployment rate was higher than the female one: the male unemployment rate stood at 21.2, the female one at 14.4 per cent. The youth (aged 1524) unemployment rate in 2010 stood at 35.1 per cent and was twice as high as the total unemployment rate. In 2010, there were 120.6 thousand long-term unemployed, i.e. persons looking for a job for a year or longer, in the country. They made up 41.4 per cent of the total number of the unemployed. A year ago, this figure stood at 52.2 thousand (23.2 per cent of the total number of the unemployed). In 2010, the long-term unemployment rate reached 7.4 per cent, while a year ago it stood at 3.2 per cent.
128
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2005
2006
2007
2008
2009
2010 Thousand
3512,1 3425,3 3403,3 3384,9 3366,4 3349,9 3310,5 Total population 1671,5 1606,8 1588,3 1603,1 1614,3 1640,9 1634,8 Labour force 1397,8 1473,9 1499,0 1534,2 1520,0 1415,9 1343,7 Employed 1116,0 1224,1 1263,7 1324,4 1345,0 1244,8 1196,4 233,6 48,2 474,9 273,7 206,3 43,5 408,2 132,9 199,8 35,5 394,5 89,3 183,2 26,7 401,9 69,0 152,9 22,1 418,4 94,3 146,3 24,7 411,5 225,1 124,4 23,0 395,1 948,6 Employees Self-employed persons 1 Contributing family workers Employed by sector Public sector Private sector 923,0 1065,7 1104,5 1132,3 1101,7 1004,3
291,1 Unemployed
1840,6 1818,6 1815,0 1781,7 1752,1 1709,0 1675,7 Inactive persons Per cent Employed 89,8 10,2 70,5 58,7 16,4 8,5 2,8 92,9 7,1 68,3 62,6 8,3 4,5 6,0 90,1 9,9 67,4 63,6 5,6 2,5 4,9 91,4 8,6 67,9 64,9 4,3 1,4 5,3 93,3 6,7 68,4 64,3 5,8 1,2 4,9 91,7 8,3 69,8 60,1 13,7 3,2 4,5 91,9 8,1 Full-time Part-time
Activity rate of the population 70,5 aged 1564 Employment rate of the 57,8 population aged 1564 17,8 Unemployment rate 7,4 Long-term unemployment rate Lifelong learning rate of the 4,0 population aged 2564
skaitant ir samdanius darbuotojus, ir be samdomj darbuotoj savarankikai dirbanius asmenis. The self-employed both with and without employees are covered.
129
6
Tkstaniais Thousand
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Amiaus grups I viso 1524 1564 2064 2554 5564 65+ Vyrai I viso 1524 1564 2064 2554 5564 65+ Moterys I viso 1524 1564 2064 2554 5564 65+
2000 1671,5 180,2 1635,3 1605,0 1285,8 169,3 36,2 845,0 105,3 828,0 806,4 630,0 92,7 17,1 826,5 74,9 807,3 798,6 655,8 76,6 19,2
2005 1606,8 131,6 1586,8 1575,7 1269,0 186,2 20,0 818,0 78,7 806,7 799,4 631,3 96,8 11,2 788,8 52,9 780,0 776,2 637,7 89,5 8,8
2006 1588,3 139,3 1564,9 1553,5 1238,8 186,8 23,4 802,6 79,3 790,0 783,5 619,7 90,9 12,6 785,7 60,0 774,9 770,0 619,0 95,9 10,8
2007 1603,1 146,1 1574,8 1562,6 1233,2 195,5 28,4 812,3 86,4 795,6 787,1 613,5 95,7 16,7 790,8 59,6 779,2 775,5 619,8 99,8 11,7
2008 1614,3 164,6 1583,6 1569,8 1224,6 194,4 30,6 818,1 96,4 800,5 792,3 609,3 94,8 17,6 796,1 68,2 783,1 777,5 615,3 99,7 13,0
2009 1640,9 159,6 1611,9 1599,2 1251,1 201,2 29,0 819,8 90,7 804,8 797,2 618,0 96,1 15,0 821,1 68,8 807,1 802,0 633,2 105,1 14,0
2010 1634,8 150,1 1610,2 1599,7 1259,6 200,5 24,6 812,6 84,8 800,0 793,6 619,6 95,6 12,6 822,2 65,3 810,2 806,0 640,0 104,9 12,0
Age groups Total 1524 1564 2064 2554 5564 65+ Males Total 1524 1564 2064 2554 5564 65+ Females Total 1524 1564 2064 2554 5564 65+
130
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Amiaus grups Vyrai I viso 1524 1564 2064 2554 5564 65+ Moterys I viso 1524 1564 2064 2554 5564 65+
2000 686,5 71,7 670,3 659,6 518,3 80,3 16,2 711,3 54,4 692,3 686,2 567,5 70,4 19,1
2005 750,9 66,1 739,7 734,4 584,0 89,6 11,2 723,0 44,8 714,3 711,8 585,5 84,0 8,8
2006 755,8 71,4 743,3 738,4 587,4 84,5 12,5 743,2 54,2 732,6 728,8 587,5 90,9 10,5
2007 777,7 80,4 761,0 754,2 588,8 91,8 16,7 756,5 53,7 744,8 741,9 594,9 96,2 11,7
2008 768,7 84,3 751,5 745,3 576,6 90,6 17,1 751,4 58,2 738,7 734,9 585,3 95,2 12,7
2009 680,0 58,9 665,5 662,2 522,3 84,3 14,5 735,9 54,0 722,1 719,4 572,0 96,0 13,8
2010 640,2 52,2 627,9 625,3 496,3 79,4 12,3 703,5 45,2 691,6 690,1 554,4 92,0 11,8
Age groups Males Total 1524 1564 2064 2554 5564 65+ Females Total 1524 1564 2064 2554 5564 65+
131
6
Procentais Per cent Amiaus grups
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
6.5. Darbo jgos aktyvumo ir uimtumo lygiai pagal amiaus grupes ir lyt
6.5. Activity and employment rates by age group and sex
Darbo jgos aktyvumo lygis Activity rate 2000 2005 68,3 25,0 76,9 87,9 52,8 3,9 72,0 29,3 81,5 90,0 63,8 6,3 64,9 20,5 72,7 85,8 44,5 2,6 2006 67,4 26,3 75,8 86,2 52,9 4,5 70,5 29,3 79,8 88,7 59,9 7,1 64,6 23,1 72,1 83,8 47,6 3,2 2007 67,9 27,4 76,1 86,0 55,5 5,4 71,0 31,8 79,9 87,9 63,3 9,3 65,0 22,8 72,6 84,2 49,7 3,4 2008 68,4 30,8 76,4 85,5 55,6 5,7 71,4 35,4 80,3 87,4 63,0 9,7 65,5 26,0 72,8 83,8 50,0 3,7 2009 69,8 30,3 77,8 87,3 57,6 5,4 72,0 33,9 80,6 88,3 63,8 8,2 67,8 26,7 75,2 86,3 52,9 4,0 2010 70,5 29,6 78,3 88,5 56,8 4,6 72,4 32,8 80,8 89,2 63,0 7,0 68,8 26,3 76,0 87,9 52,2 3,4
Uimtumo lygis Employment rate 2000 58,7 25,4 65,4 75,0 40,3 7,3 60,1 28,4 67,1 73,8 49,9 9,8 57,5 22,2 63,8 76,1 33,0 6,0 2005 62,6 21,1 70,6 81,0 49,2 3,9 66,0 24,6 74,8 83,3 59,1 6,3 59,4 17,4 66,6 78,8 41,7 2,6 2006 63,6 23,7 71,6 81,7 49,6 4,4 66,3 26,4 75,2 84,1 55,7 7,0 61,0 20,9 68,3 79,5 45,1 3,1 2007 64,9 25,2 72,8 82,5 53,4 5,4 67,9 29,6 76,5 84,3 60,7 9,3 62,2 20,5 69,5 80,8 47,9 3,4 2008 64,3 26,7 72,0 81,2 53,1 5,6 67,1 30,9 75,5 82,7 60,2 9,4 61,8 22,2 68,8 79,7 47,7 3,6 2009 60,1 21,5 67,2 76,3 51,6 5,3 59,5 22,0 66,9 74,6 56,0 8,0 60,7 20,9 67,5 78,0 48,3 3,9 2010 57,8 19,2 64,4 73,8 48,6 4,5 56,8 20,2 63,6 71,4 52,3 6,9 58,7 18,2 65,1 76,1 45,8 3,4
Age groups
1564 1524 2064 2554 5564 65+ Vyrai 1564 1524 2064 2554 5564 65+ Moterys 1564 1524 2064 2554 5564 65+
70,5 36,3 77,9 88,8 45,2 7,5 74,2 41,7 82,1 89,7 57,6 10,3 67,1 30,6 74,2 88,0 35,9 6,1
1564 1524 2064 2554 5564 65+ Males 1564 1524 2064 2554 5564 65+ Females 1564 1524 2064 2554 5564 65+
132
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2005 62,6 86,3 67,1 25,2 66,0 88,4 72,5 31,1 59,4 84,8 61,9 18,7
2006 63,6 87,8 68,0 24,5 66,3 88,4 73,8 28,6 61,0 87,3 62,4 19,8
2007 64,9 88,0 68,6 25,9 67,9 89,6 74,0 31,3 62,2 87,0 63,2 19,6
2008 64,3 87,7 68,1 20,7 67,1 90,0 73,5 25,2 61,8 86,2 62,6 15,4
2009 60,1 85,9 61,9 17,7 59,5 85,5 63,9 19,4 60,7 86,2 59,8 15,7
2010 57,8 85,4 57,6 14,4 56,8 85,4 59,2 16,3 58,7 85,4 55,8 12,2
Education Total High1 Medium2 Low3 Males Total High1 Medium2 Low3 Females Total High1 Medium2 Low3
Aukiausias auktesnysis, auktasis. High higher, post-secondary tertiary (ISCED 5, 6). Vidutinis pagrindinis su profesine kvalifikacija, vidurinis, vidurinis su profesine kvalifikacija, specialusis vidurinis. Medium vocational lower secondary, general upper secondary, vocational upper secondary, special upper secondary (ISCED 3, 4). emesnis neturi pradinio, pradinis, pradinis su profesine kvalifikacija, pagrindinis. Low no primary, primary, vocational qualification without completion of general lower secondary, general lower secondary (ISCED 0, 1, 2).
3 3
133
6
Statyba
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Ekonomins veiklos rys Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu Ekstrateritorini organizacij ir staig veikla Vyrai I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla
2008 166,5 270,1 94,9 38,9 25,9 20,4 12,3 47,4 38,1 83,1 152,3 94,4 22,6 29,5
2009 122,6 249,7 90,8 34,9 24,7 22,0 12,0 44,8 42,1 84,9 149,0 92,6 25,4 28,3
2010 93,3 243,0 90,8 33,6 23,9 22,3 13,6 49,0 42,4 82,2 147,8 92,3 21,4 26,9
Economic activity Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities Activities of households as employers; undifferentiated goods- and services-producing activities of households for own use
3,7 (0,2)
1,5 (0,0)
1,6
768,7 76,3 3,5 142,1 15,7 11,1 151,4 121,3 70,1 5,6 14,1 5,5 6,9 20,8 19,3
680,0 79,4 2,5 120,3 13,0 8,8 107,3 111,5 66,5 5,6 14,0 4,9 5,6 21,3 20,9
640,2 73,7 2,6 113,0 11,0 7,2 81,1 106,4 67,7 7,2 13,2 4,9 6,9 21,7 23,3
Total Agriculture, forestry and fishing Mining and quarrying Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities
134
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Ekonomins veiklos rys Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu Ekstrateritorini organizacij ir staig veikla Moterys I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu Ekstrateritorini organizacij ir staig veikla
Economic activity Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities
1,1 (0,1)
(0,7)
Activities of households as employers; undifferentiated goods- and services-producing (0,1) activities of households for own use ... Activities of extraterritorial organisations and bodies Females
751,4 43,5 (0,6) 118,3 5,3 3,4 15,1 148,8 24,8 33,3 11,8 14,9 5,4 26,7 18,7 40,6 119,1 83,0 14,7 20,7
735,9 51,1 (0,6) 105,7 5,5 3,6 15,3 138,2 24,2 29,3 10,8 17,1 6,5 23,6 21,1 43,1 120,5 81,2 17,2 20,5
703,5 47,6 95,1 4,2 4,0 12,2 136,6 23,2 26,3 10,7 17,5 6,8 27,3 19,1 42,4 118,2 78,9 13,0 17,9
Total Agriculture, forestry and fishing Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities Activities of households as employers; undifferentiated goods- and services-producing activities of households for own use
2,7 (0,1)
(0,9) (0,0)
1,5
135
6
Tkstaniais Thousand
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Profesij grups I viso Teiss akt leidjai, vyresnieji valstybs pareignai, moni, staig, organizacij ir kiti vadovai Specialistai Jaunesnieji specialistai ir technikai Jaunesnieji tarnautojai Paslaug sektoriaus ir parduotuvi bei turgaviei darbuotojai Kvalifikuoti prekinio ems kio ir uvininkysts darbininkai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai rengini ir main operatoriai ir surinkjai Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotosios pajgos Vyrai I viso Teiss akt leidjai, vyresnieji valstybs pareignai, moni, staig, organizacij ir kiti vadovai Specialistai Jaunesnieji specialistai ir technikai Jaunesnieji tarnautojai Paslaug sektoriaus ir parduotuvi bei turgaviei darbuotojai Kvalifikuoti prekinio ems kio ir uvininkysts darbininkai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai rengini ir main operatoriai ir surinkjai Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotosios pajgos
2000
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Occupational groups Total Legislators, senior officials and managers Professionals Technicians and associate professionals Clerks Service workers and shop and market sales workers Skilled agricultural and fishery workers Craft and related trades workers Plant and machine operators and assemblers Elementary occupations Armed forces Males
115,8 202,6 111,2 67,9 174,2 214,6 235,5 130,8 143,1 2,2
117,1 256,0 128,3 60,7 169,8 166,9 273,4 137,9 158,9 4,9
129,2 253,5 132,5 56,7 188,2 137,0 290,5 146,2 160,6 4,6
148,1 279,1 133,9 67,6 188,4 110,7 290,2 151,8 160,0 4,3
158,9 274,2 169,6 68,8 183,3 79,0 288,3 155,6 139,1 3,3
143,4 255,8 173,8 63,3 186,7 93,4 233,1 141,2 121,8 3,3
137,1 258,4 175,2 61,8 175,4 88,1 189,4 141,0 112,1 5,1
686,5
750,9
755,8
777,7
768,7
680,0
640,2
Total Legislators, senior officials and managers Professionals Technicians and associate professionals Clerks Service workers and shop and market sales workers Skilled agricultural and fishery workers Craft and related trades workers Plant and machine operators and assemblers Elementary occupations Armed forces
66,1 55,7 36,8 12,3 54,7 119,3 166,2 110,5 62,9 2,1
66,8 87,5 38,1 14,6 48,9 95,6 196,9 119,8 77,6 4,8
77,0 82,5 31,3 11,6 48,5 72,9 215,5 127,4 84,5 4,6
91,4 88,8 36,1 15,8 47,4 64,1 219,5 131,7 78,7 4,1
95,0 88,1 57,1 13,8 49,3 45,9 220,7 134,7 61,0 3,2
87,6 78,2 53,6 12,4 47,6 53,2 171,1 122,1 51,0 3,2
81,4 76,1 57,8 15,0 45,3 49,6 142,3 116,7 51,1 4,9
136
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Profesij grups Moterys I viso Teiss akt leidjos, vyresniosios valstybs pareigns, moni, staig, organizacij ir kitos vadovs Specialists Jaunesniosios specialists ir techniks Jaunesniosios tarnautojos Paslaug sektoriaus ir parduotuvi bei turgaviei darbuotojos Kvalifikuotos prekinio ems kio ir uvininkysts darbininks Kvalifikuotos darbininks ir amatininks rengini ir main operators ir surinkjos Nekvalifikuotos darbininks Ginkluotosios pajgos
2000 711,3
2005 723,0
2006 743,2
2007 756,5
2008 751,4
2009 735,9
2010 703,5
49,7 147,0 74,3 55,6 119,5 95,3 69,4 20,3 80,2 (0,1)
50,2 168,4 90,2 46,1 120,9 71,3 76,5 18,1 81,3 (0,1)
56,8 190,3 97,8 51,9 141,0 46,6 70,7 20,0 81,3 (0,3)
63,9 186,1 112,5 55,1 134,1 33,1 67,6 20,9 78,1 (0,1)
55,8 177,6 120,2 50,9 139,2 40,2 61,9 19,2 70,9 (0,1)
Legislators, senior officials and managers Professionals Technicians and associate professionals Clerks Service workers and shop and market sales workers Skilled agricultural and fishery workers Craft and related trades workers Plant and machine operators and assemblers Elementary occupations
6.9. Nepagrindiniame darbe uimti gyventojai pagal ekonomins veiklos ris ir lyt
6.9. Employed persons in the second job by economic activity and sex
Tkstaniais Thousand Ekonomins veiklos rys I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Pramon Statyba Paslaugos Vyrai I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Pramon Statyba Paslaugos Moterys I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Pramon Statyba Paslaugos STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011 2008 76,8 40,6 3,7 2,4 30,0 37,4 22,7 1,7 1,5 11,5 39,4 17,9 2,0 (0,9) 18,5 2009 70,3 39,5 1,6 2,3 27,0 34,4 22,1 (0,8) 1,5 10,1 35,9 17,4 (0,8) (0,8) 17,0 2010 68,5 33,1 1,9 1,7 31,9 31,5 18,3 1,2 11,4 37,0 14,8 1,2 20,4 Economic activity Total Agriculture, forestry and fishing Industry Construction Services Males Total Agriculture, forestry and fishing Construction Services Females Total Agriculture, forestry and fishing Industry Services
(0,6) Industry
(0,5) Construction
137
6
Tkstaniais Thousand
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2000 I viso Nuolatinis darbas Laikinas darbas Vyrai I viso Nuolatinis darbas Laikinas darbas Moterys I viso Nuolatinis darbas Laikinas darbas 587,9 566,8 21,1 528,1 488,3 39,8 1116,0 1055,2 60,8
2005 1224,1 1156,1 67,9 606,7 560,8 45,9 617,3 595,3 22,0
2006 1263,7 1206,7 57,0 622,7 583,0 39,7 641,0 623,7 17,3
2007 1324,4 1277,5 46,9 651,1 619,5 31,6 673,3 658,0 15,3
2008 1345,0 1313,0 31,9 659,8 640,7 19,1 685,2 672,3 12,9
2009 1244,8 1217,1 27,8 579,2 562,3 17,0 665,6 654,8 10,8
2010 1196,4 1167,3 29,1 556,8 538,6 18,2 639,5 628,6 10,9 Total Permanent job Temporary job Males Total Permanent job Temporary job Females Total Permanent job Temporary job
138
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Isilavinimas Vidurinis Pagrindinis su profesine kvalifikacija Pagrindinis Pradinis su profesine kvalifikacija Pradinis, neturi pradinio Moterys I viso Auktasis Auktesnysis Specialusis vidurinis Vidurinis su profesine kvalifikacija Vidurinis Pagrindinis su profesine kvalifikacija Pagrindinis Pradinis su profesine kvalifikacija Pradinis, neturi pradinio
2005 158,6 40,2 71,0 3,2 8,1 723,0 200,8 58,6 155,8 100,1 151,1 10,6 39,5 1,9 4,6
2006 161,4 48,0 62,7 5,5 8,8 743,2 219,7 55,5 153,5 101,7 154,8 12,6 39,9 1,6 3,7
2007 152,1 42,5 67,6 4,4 8,8 756,5 236,1 58,2 141,8 110,4 154,0 11,8 38,9 1,3 4,0
2008 146,4 34,0 55,2 2,8 3,8 751,4 252,7 57,7 123,5 127,0 147,0 9,7 30,3 1,3 2,3
2009 123,6 29,7 40,6 2,4 3,2 735,9 263,2 50,9 116,1 126,9 138,4 7,3 29,3 1,6 2,2
2010 119,5 26,1 32,1 1,6 1,9 703,5 288,4 41,4 103,6 111,6 125,5 8,5 22,7
Education General upper secondary Vocational lower secondary General lower secondary Vocational qualification without completion of general lower secondary Primary, no primary Females Total Higher Post-secondary tertiary Special upper secondary Vocational upper secondary General upper secondary Vocational lower secondary General lower secondary
Vocational qualification without (0,3) completion of general lower secondary 1,5 Primary, no primary
4,0
1,6
(1,0)
1,9
3,1
3,7
139
6
Isilavinimas
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2005 15,0
2006 11,5
2007 8,3
2008 12,0
2009 28,6
2010 35,1
Education Vocational lower secondary, general lower secondary Vocational qualification without completion of general lower secondary, primary, no primary Females Total Higher, post-secondary tertiary Special upper secondary Vocational upper secondary, general upper secondary Vocational lower secondary, general lower secondary Vocational qualification without completion of general lower secondary, primary, no primary
Pagrindinis su profesine kvalifikacija, pagrindinis Pradinis su profesine kvalifikacija, pradinis, pradinis, neturi pradinio Moterys I viso Auktasis, auktesnysis Specialusis vidurinis Vidurinis su profesine kvalifikacija, vidurinis Pagrindinis su profesine kvalifikacija, pagrindinis Pradinis su profesine kvalifikacija, pradinis, neturi pradinio
(0,6)
(0,3)
(0,3)
(0,9)
(1,0)
1,3
6.13. Bedarbiai pagal ankstesn usimim, buvusios darboviets ekonomins veiklos r ir lyt
6.13. The unemployed by previous employment, economic activity of the previous workplace and sex
Tkstaniais Thousand 2008 I viso Anksiau dirbo1 Anksiau dirbusij buvusios darboviets ekonomins veiklos ris: ems kis, mikininkyst ir uvininkyst pramon statyba paslaugos Vyrai I viso Anksiau dirbo1 Anksiau dirbusij buvusios darboviets ekonomins veiklos ris: ems kis, mikininkyst ir uvininkyst pramon statyba paslaugos 3,8 10,0 13,4 12,2 8,3 30,3 41,7 39,0 10,8 34,7 47,4 49,5 49,5 39,3 139,8 119,3 172,4 142,4 4,7 18,2 15,4 34,5 11,0 51,2 45,1 81,5 15,8 59,2 51,2 108,4 94,3 72,9 2009 225,1 188,8 2010 291,1 234,6 Total Previously employed 1 Previously employed by economic activity of the previous workplace: agriculture, forestry and fishing industry construction services Males Total Previously employed 1 Previously employed by economic activity of the previous workplace: agriculture, forestry and fishing industry construction services
140
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2008 Moterys I viso Anksiau dirbo1 Anksiau dirbusij buvusios darboviets ekonomins veiklos ris: ems kis, mikininkyst ir uvininkyst pramon statyba paslaugos
1 1
2009
2010 Females
44,8 33,5
85,3 69,5
118,8 92,2
Total Previously employed 1 Previously employed by economic activity of the previous workplace:
Iskyrus asmenis, nedirbusius 8 metus ar ilgiau. Excluding persons with a break in employment of 8 years or longer.
141
6
Tkstaniais Thousand
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
2000 I viso Dirbo Moksi dieniniame skyriuje Turjo su eima susijusi sipareigojim (eimininkavo namuose) Kita Vyrai I viso Dirbo Moksi dieniniame skyriuje Turjo su eima susijusi sipareigojim (eimininkavo namuose) Kita Moterys I viso Dirbo Moksi dieniniame skyriuje Turjo su eima susijusi sipareigojim (eimininkavo namuose) Kita 115,2 81,1 11,2 158,5 124,5 13,5 273,7 205,6 24,7
2010 291,1 200,1 25,7 Total Employed Full-time students Persons with domestic/family responsibilities (homemakers) Other Males
29,7 13,7
15,0 4,1
10,9 5,6
9,8 7,0
17,6 12,8
29,1 22,4
47,3 18,1
Total Employed Full-time students Persons with domestic/family responsibilities (homemakers) Other Females
9,0 11,5
2,7 3,6
2,3 4,3
2,4 4,3
7,1 8,8
12,1 17,0
20,1 12,5
Total Employed Full-time students Persons with domestic/family responsibilities (homemakers) Other
20,7 2,2
12,2 (0,5)
8,6 1,3
7,4 2,7
10,5 4,0
17,0 5,4
27,1 5,6
142
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
1
1
2010 234,6 108,2 34,7 16,1 6,3 69,3 Total Dismissed or made redundant Upon the expiry of a fixed-term employment contract Personal or family reasons Illness or disability Other reasons Males
Total Dismissed or made redundant Upon the expiry of a fixed-term employment contract Personal or family reasons Illness or disability Other reasons Females
Total Dismissed or made redundant Upon the expiry of a fixed-term employment contract Personal or family reasons Illness or disability Other reasons
Iskyrus asmenis, nedirbusius 8 metus ar ilgiau. Excluding persons with a break in employment of 8 years or longer.
143
6
Procentais Per cent
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
18,4 17,7
20 18 16
17,6 18,1
2009 2010 10,5 11,0 8,7 6,4 6,8 3,2 3,6 2,5 2,5 3,0 3,2 6,0 6,1 6,5 6,9 6,9
1,8 1,6
Ekonomins veiklos rys ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Pramon Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu A BE F G H I J K L M N O P Q R S
Economic activity Agriculture, forestry and fishing Industry Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities Activities of households as employers; undifferentiated goods- and services-producing activities of households for own use
144
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
Nedarbo lygis
Unemployment rate
Procentais Per cent
24 22 20 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 18,8 13,9 19,9 14,7 14,6 12,9 12,7 12,2 11,0 11,8 8,2 8,3 5,8 5,4 8,3 5,6 4,3 4,3 4,3 6,0 5,6 17,0 10,4 21,2 14,4 5,8 13,8 12,4 11,4 Moterys Females 13,7 17,4 16,4 I viso Total Vyrai Males 17,8
145
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
146
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
JOB VACANCIES
This chapter presents average annual statistical information on job vacancies and the job vacancy rate by economic activity and occupational group. The survey is conducted applying a sampling method. The sample of enterprises represents the national economy in a breakdown by economic activity. Data are collected from all enterprises, irrespective of the kind of entity and form of ownership. Job vacancy is a paid post that has been newly created, is unoccupied, or about to become vacant, for which an employer is taking active steps and is prepared to take further steps to find a suitable candidate from outside the enterprise concerned, and which the employer intends to fill either immediately or within a specific period of time. Job vacancy rate is an indicator expressed as a ratio of job vacancies to the total number of posts.
In 2010, the number of job vacancies amounted to 6.7 thousand, which is by 14.3 per cent more than in 2009. Over the year, the number of job vacancies increased the most in trade by 0.5 thousand, transportation and storage by 0.4 thousand. In 2010, the number of job vacancies increased the most for plant and machine operators and assemblers by 0.6 thousand, service workers and shop and market sales workers by 0.4 thousand. In 2010, the greatest number of job vacancies by economic activity was registered in industry 1.7 thousand, trade 0.8 thousand, transportation and storage and public administration and defence, compulsory social security 0.7 thousand in each, the lowest in agriculture, forestry and fishing (0.7 per cent of the total number of job vacancies). In 2010, the greatest number of job vacancies fell within the following occupational groups: professionals 1.7 thousand, plant and machine operators and assemblers 1.5 thousand, craft and related trades workers 1 thousand, the lowest within skilled agricultural and fishery workers (just 0.2 per cent of the total number of job vacancies). In 2010, the job vacancy rate in the country stood at 0.6 per cent, which is by 0.1 percentage point more than in 2009. The highest job vacancy rate by economic activity was registered in financial and insurance enterprises 1.4 per cent, transportation and storage, information and communication enterprises and public administration and defence, compulsory social security 0.9 per cent in each. The lowest job vacancy rate was registered in agriculture, forestry and fishing and in education 0.2 per cent in each. In 2010, the highest job vacancy rate was registered for the following occupational groups: plant and machine operators and assemblers 1.4 per cent, craft and related trades workers 0.7 per cent, the lowest for skilled agricultural and fishery workers (0.2 per cent).
147
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
6.17. Laisvos darbo vietos ir laisv darbo viet lygis pagal ekonomins veiklos ris 6.17. Job vacancies and job vacancy rate by economic activity
Ekonomins veiklos rys Laisvos darbo vietos, tkst. Job vacancies, thous. 2008 I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Pramon Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla 22,1 0,3 5,5 2,1 2009 5,8 0,1 1,6 0,3 2010 6,7 0,1 1,7 0,4 Laisv darbo viet lygis, % Economic activity Job vacancy rate,% 2008 1,7 0,9 2,1 1,7 2009 0,5 0,2 0,7 0,3 2010 0,6 0,2 0,9 0,6 Total Agriculture, forestry and fishing Industry Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities
2,6 2,1 0,4 0,3 0,7 0,1 0,4 0,7 4,2 0,8 1,4 0,4 0,1
0,3 0,3 0,1 0,1 0,2 0,1 0,2 0,2 1,0 0,4 0,6 0,2 0,1
0,8 0,7 0,2 0,2 0,2 0,1 0,2 0,3 0,7 0,3 0,5 0,1 0,1
1,1 2,1 1,1 1,4 3,2 0,3 1,0 1,6 4,7 0,5 1,4 1,8 1,1
0,2 0,4 0,4 0,7 1,1 0,3 0,5 0,4 1,2 0,2 0,6 0,8 0,7
0,4 0,9 0,8 0,9 1,4 0,5 0,4 0,8 0,9 0,2 0,5 0,6 0,5
148
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
6.18. Laisvos darbo vietos ir laisv darbo viet lygis pagal profesij grupes
6.18. Job vacancies and job vacancy rate by occupational group
Profesij grups Laisvos darbo vietos, tkst. Job vacancies, thous. Laisv darbo viet lygis, % Job vacancy rate, % Occupational groups
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2005 2006 2007 2008 2009 2010 I viso Teiss akt leidjai, vyresnieji valstybs pareignai, moni, staig, organizacij ir kiti vadovai Specialistai Jaunesnieji specialistai ir technikai Jaunesnieji tarnautojai Paslaug sektoriaus ir parduotuvi bei turgaviei darbuotojai Kvalifikuoti prekinio ems kio ir uvininkysts darbininkai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai rengini ir main operatoriai ir surinkjai Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotosios pajgos 7,9 19,5 26,7 22,1 5,8 6,7 0,7 1,5 2,0 1,7 0,5 0,6 Total
0,2 1,7
0,5 2,7
0,7 4,4
0,7 4,6
0,4 1,9
0,3 1,7
0,3 0,6
0,6 1,0
0,7 1,4
0,6 1,5
0,3 0,6
0,3 0,5
Legislators, senior officials and managers Professionals Technicians and associate professionals Clerks
0,8 0,3
1,3 0,4
1,7 0,6
2,0 0,6
0,4 0,2
0,6 0,2
0,7 0,4
1,0 0,8
1,4 1,1
1,6 0,9
0,4 0,3
0,5 0,5
1,2
2,4
3,1
2,6
0,3
0,8
0,8
1,4
1,9
1,4
0,2
0,5
0,0
0,1
0,2
0,1
0,0
0,0
0,3
0,6
1,4
0,7
0,1
0,2
Skilled agricultural and fishery workers Craft and related trades workers Plant and machine operators and assemblers Elementary occupations Armed forces
2,0
7,3
9,1
4,8
1,0
1,0
0,8
3,0
3,8
2,2
0,6
0,7
149
DARBO RINKA
LABOUR MARKET
150
DARBAS
7
159 159 160 160 160 163
LABOUR
7.1. Vidutinis mnesinis darbo umokestis 7.2. Vidutinio mnesinio darbo umokesio indeksai 7.3. Vidutinis slyginis darbuotoj skaiius 7.4. Vidutinio slyginio darbuotoj skaiiaus indeksai 7.5. Vidutinis slyginis darbuotoj skaiius alies kyje pagal ekonomins veiklos ris 7.6. Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis alies kyje pagal ekonomins veiklos ris 7.7. Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis, palyginti su bruto darbo umokesio alies kyje vidurkiu, ir jo indeksai pagal ekonomins veiklos ris 7.8. Minimalioji mnesin alga ir minimalusis valandinis atlygis 7.9. Bazin socialin imoka ir bazin mnesin alga 7.10. Minimaliosios mnesins algos, bazins socialins imokos ir vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio santykis 7.11. alies kio darbuotoj neto darbo umokesio perkamoji galia 7.12. Vidutinis mnesinis darbo umokestis pagal sektorius ir lyt 7.13. Darbuotoj skaiius pagal bruto darbo umokesio dyd 7.14. Vis darbo laik dirbusi darbuotoj skaiius alies kyje pagal bruto darbo umokesio dyd ir ekonomins veiklos ris
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
7.1. Average monthly earnings 7.2. Indices of average monthly earnings 7.3. Average number of employees in full-time units 7.4. Indices of the average number of employees in full-time units 7.5. Average number of employees in full-time units in the whole economy by economic activity 7.6. Average gross monthly earnings in the whole economy by economic activity 7.7. Average gross monthly earnings, compared to average gross earnings in the whole economy, and their indices by economic activity 7.8. Minimum monthly wage and minimum hourly pay 7.9. Basic social benefit and basic monthly wage 7.10. Ratio of the minimum monthly wage and basic social benefit to average gross monthly earnings 7.11. Purchasing power of net earnings of employees in the whole economy 7.12. Average gross monthly earnings by sector and sex 7.13. Number of employees by gross wage and salary class 7.14. Number of full-time employees in the whole economy by gross wage and salary class and economic activity
173
151
DARBAS
LABOUR
7.15. Vidutins vienos dirbtos valandos darbo snaudos bei j struktra pagal suvestines ekonomins veiklos ris alies kyje 7.16. Moter ir vyr darbo umokesio atotrkis pagal sektorius ir darbuotoj ami alies kyje 7.17. Moter ir vyr darbo umokesio atotrkis alies kyje pagal ekonomins veiklos ris 7.18. Streik ir spjamj streik skaiius ir j trukm 7.19. Vidutinis streikuose ir spjamuosiuose streikuose dalyvavusi darbuotoj skaiius ir nedirbtas darbo laikas
Grafikai ir diagramos
7.15. Average labour costs per hour actually worked and their structure in the whole economy by aggregated economic activity 7.16. Gender pay gap by sector and employees age in the whole economy 7.17. Gender pay gap n the whole economy by economic activity 7.18. Number of strikes and warning strikes and their duration 7.19. Average number of employees involved in strikes and warning strikes and time not worked
Graphs and diagrams
180
Vidutinio mnesinio darbo umokesio pokytis alies kyje Vis darbo laik dirbusi darbuotoj skaiius alies kyje pagal bruto darbo umokesio dyd Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis alies kyje pagal ekonomins veiklos ris ir lyt 2010 m.
Change of average monthly earnings in the whole economy Number of full-time employees in the whole economy by gross wage and salary class Average gross monthly earnings in the whole economy by economic activity and sex, 2010
152
DARBAS
LABOUR
Skyriuje pateikiamas darbuotoj skaiius, vidutinis mnesinis darbo umokestis, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyti minimalieji dydiai ir kiti darbo statistikos rodikliai bei j kitimas. Metiniai darbo statistikos rodikliai skaiiuojami matematiniais metodais. Naudojami atrankinio ketvirtinio darbo apmokjimo statistinio tyrimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenys. Rezultatai papildyti individualij moni darbuotoj darbo umokesio duomenimis, apskaiiuotais remiantis Sodros pateikiama informacija. Apimamos vis ri ir nuosavybs form mons, staigos ir organizacijos. Skyriuje pateikiami darbuotoj skaiiaus pagal darbo umokesio dyd statistinio tyrimo (jis atliekamas nuo 1994 m., iskyrus 2000 m.) rodikliai. Tyrimas atliekamas imi metodu. Individualiosios mons tyrime nedalyvauja. Statistinio tyrimo ataskaitinis laikotarpis spalio mnuo. Bruto darbo umokestis atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokam pagrindin darbo umokest ir papildom udarb, skaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo mokas ir gyventoj pajam mokest. Neto darbo umokestis atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokam pagrindin darbo umokest ir papildom udarb, atskaiius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo mokas ir gyventoj pajam mokest. Minimalusis darbo umokestis Lietuvos Respublikos Vyriausybs Trials tarybos teikimu nustatytas darbo umokesio minimumas (minimalioji mnesin alga ir minimalusis valandinis atlygis). Tam tikroms kio akoms, rajonams ar darbuotoj grupms gali bti nustatyti skirtingi minti dydiai. Bazin mnesin alga Lietuvos Respublikos Vyriausybs tvirtinamas dydis, kurio pagrindu skaiiuojami biudetini staig darbuotoj (kultros, vietimo, mokslo, socialini darbuotoj ir kt.) tarnybiniai atlyginimai. Bazin mnesin alga tvirtinama nuo 1995 m. sausio 1 d. Bazin socialin imoka rodiklis socialins apsaugos imokoms apibrti ir apskaiiuoti, kurio dyd teiss akt nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Bruto darbo umokesio indeksas apskaiiuojamas ataskaitinio laikotarpio vidutin mnesin bruto darbo umokest dalijant i bazinio laikotarpio vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio. Neto darbo umokesio indeksas apskaiiuojamas ataskaitinio laikotarpio vidutin mnesin neto darbo umokest dalijant i bazinio laikotarpio vidutinio mnesinio neto darbo umokesio. Realiojo darbo umokesio indeksas apskaiiuojamas atitinkamo laikotarpio neto darbo umokesio indeks dalijant i to paties laikotarpio vartotoj kain indekso. Neto darbo umokesio perkamoji galia rodiklis, rodantis, kok konkrei produkt kiek galima sigyti u vidutin mnesin neto darbo umokest. Darbo snaudos darbdavio ilaidos, atsirandanios samdant darbuotojus. skaitomos kompensacijos darbuotojams, t. y. bruto darbo umokestis pinigais ir imokos natra bei darbdavio socialins mokos ir imokos; profesinio mokymo ir kvalifikacijos klimo ilaidos; kitos ilaidos, atsirandanios samdant darbuotojus. Skaiiuojant darbo snaudas, atimamos darbdavio gautos darbo umokesio subsidijos. Bruto darbo umokestis pinigais ir imokos natra atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokam pagrindin darbo umokest ir papildom udarb (skaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo mokas ir gyventoj pajam mokest) bei imokas natra (pvz., visos preks ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, darbdavio ilaidos, susijusios su darbuotojo buto ilaikymu, dovanos (natra) ir kt.).
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
153
DARBAS
LABOUR
Kitos darbo snaudos darbdavio valstybinio socialinio draudimo mokos, i darbdavio l mokamos laikino nedarbingumo paalpos, imokos u priverstinai trumpiau dirbt laik, ieitins imokos ir materialins paalpos, pinigins kompensacijos u nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos panaaus pobdio ilaidos, iskyrus darbdavio gautas subsidijas darbo umokesiui. Vienos dirbtos valandos darbo snaudos apskaiiuojamos metines darbo snaudas dalijant i dirbt valand skaiiaus per metus. Darbuotojo vidutins metins darbo snaudos apskaiiuojamos metines darbo snaudas dalijant i vidutinio slyginio darbuotoj skaiiaus per metus. Darbuotojas asmuo, pagal sutart su darbdaviu sipareigojs dirbti arba teiss akt nustatyta tvarka eiti tam tikras pareigas pagal darbovietje nustatyt tvark ir gaunantis sulygt darbo umokest. darbuotoj skaii skaitomi darbuotojai, sudar darbo sutartis ir gaunantys darbo umokest, neatsivelgiant atliekamo darbo pobd, darbo laiko trukm (visas ar ne visas darbo laikas) ir sutarties trukm (terminuota ar neterminuota); valstybs tarnautojai, kuri tarnyb reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas (in., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708); statutiniai valstybs tarnautojai, kuri tarnyb reglamentuoja statymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas (in., 1999, Nr. 7-140); valstybs politikai ir valstybs pareignai, kuri darbo apmokjimo slygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs politik ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymas (in., 2000, Nr. 75-2271; 2008, Nr. 131-5021) ir pan. darbuotoj skaii neskaitoma: moterys, kurioms suteiktos ntumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai; asmenys, dirbantys pagal odin susitarim, sudar autorines ir kitas civilines sutartis, sigij verslo liudijimus; vadovai, gaunantys pajam tik i pelno ir pan. Darbuotojas, dirbantis vis darbo laik asmuo, dirbantis teiss aktuose ar kolektyvinje sutartyje nustatyt vis darbo laiko trukm. Jei darbuotojas dirba teiss aktuose nustatyt sutrumpint darbo laik, bet jam mokamas darbo umokestis u vis darbo laik, jis laikomas dirbaniu vis darbo laik. Darbuotojas, dirbantis ne vis darbo laik asmuo, dirbantis trumpesn darbo laik (pus dienos, tris ketvirtadalius nustatytos darbo laiko trukms ir pan.) negu teiss akt ar kolektyvinje sutartyje nustatyta darbo laiko trukm. Vidutinis slyginis darbuotoj skaiius vidutinio vis darbo laik dirbani darbuotoj ir ne vis darbo laik dirbani darbuotoj, perskaiiuot dirbanius vis darbo laik, skaii suma. Moter ir vyr darbo umokesio atotrkis skirtumo tarp vyr ir moter vidutinio valandinio bruto darbo umokesio, palyginti su vyr vidutiniu valandiniu bruto darbo umokesiu, procentin dalis. Streikas vienos ar keli moni darbuotoj ar j grupi laikinas darbo nutraukimas, kai nerandamas kolektyvinio gino sprendimas arba darbuotojus tenkinantis Taikinimo komisijos, Darbo arbitrao ar Treij teismo sprendimas nevykdomas. spjamasis streikas vienos ar keli moni darbuotoj ar j grupi laikinas darbo nutraukimas, organizuojamas prie streik ir negalintis trukti ilgiau kaip dvi valandas. Valstybs sektorius biudetins staigos ir organizacijos (vietimo, moni sveikatos prieiros, socialinio darbo, kultros, vieojo valdymo ir kt.), taip pat vieosios staigos ir mons, kuri 50 ar daugiau procent statinio kapitalo sudaro valstybs ar savivaldybs nuosavyb. Privatusis sektorius akcins ir udarosios akcins bendrovs, komerciniai bankai, ems kio bendrovs, kooperacijos mons, tikrosios kins bendrijos, komanditins kins bendrijos, individualiosios ir kitos mons, kuri valstyb nekontroliuoja arba jai priklauso maiau nei 50 procent statinio kapitalo.
154
DARBAS
LABOUR
2009 ir 2010 m. alies ekonomins padties pokyiai turjo didel tak ir darbo rinkai. Pablogjusi alies ekonomin situacija ir sumajs darb mastas lm vidutinio mnesinio darbo umokesio ir darbuotoj skaiiaus majim. Vidutinis slyginis darbuotoj skaiius alies kyje, skaitant individualisias mones, 2010 m. sudar 953,4 tkstanio, valstybs sektoriuje 366,7 tkstanio, privaiajame sektoriuje 586,7 tkstanio (61,5 % alies kio darbuotoj) ir, palyginti su 2009 m., sumajo: alies kyje 4,9 procento, valstybs sektoriuje 3,7 procento, o privaiajame sektoriuje 5,7 procento. Daugiausia vidutinis darbuotoj skaiius 2010 m., palyginti su ankstesniais metais, majo apgyvendinimo ir maitinimo paslaug (11,3 %), statybos (10,1 %), didmenins ir mamenins prekybos; variklini transporto priemoni ir motocikl remonto (7,8 %), administracins ir aptarnavimo veiklos (7,6 %), profesins, mokslins ir technins veiklos (7,5 %), finansins ir draudimo veiklos (7,3 %) monse. Darbuotoj skaiius didjo tik nekilnojamojo turto operacij veikloje (3,2 %). 2010 m. alies kyje vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis sudar 1988,1 lito, valstybs sektoriuje 2183,6 lito, privaiajame sektoriuje 1865,8 lito ir, palyginti su 2009 m., atitinkamai sumajo 3,3, 4,5 ir 2,6 procento. Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis alies kyje 2010 m., palyginti su ankstesniais metais, labiausiai majo statybos (7,2 %), vieojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje (5,9 %), i jo centrini administracini institucij statym leidiamojoje ir vykdomojoje veikloje (8,2 %), finansins ir draudimo veiklos (5,6 %) monse. Maiausias vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis 2010 m. buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaug (1111,7 Lt, arba 876,4 Lt maesnis u vidutin alies kyje), kitos aptarnavimo veiklos (1574,6 Lt, arba 413,5 Lt maesnis), ems kio, mikininkysts ir uvininkysts (1583,1 Lt, arba 405 Lt maesnis u vidutin alies kyje) monse. Daugiausia udirbo finansins ir draudimo veiklos (3776,5 Lt), informacijos ir ryi (3000,6 Lt), elektros, duj, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (2950,4 Lt) moni darbuotojai. 2010 m. vidutinis mnesinis neto darbo umokestis alies kyje sudar 1552,4 lito ir, palyginti su 2009 m., sumajo 3,1 procento, valstybs sektoriuje 1695,2 lito ir per metus sumajo 4,2 procento, privaiajame sektoriuje 1463,2 lito ir sumajo 2,4 procento. Realusis darbo umokestis alies kyje 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 4,3 procento. 2010 m. moter vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis alies kyje sudar 1843,7 lito, o vyr 2151,1 lito. Minimalij mnesin alg ar maesn darbo umokest gaunani vis ir ne vis darbo laik dirbani darbuotoj dalis alies kyje, neskaitant individualij moni, 2010 m. spalio mn. sudar 19,4 procento (2009 m. spalio mn. 19,6 %), valstybs sektoriuje 12 procent (2009 m. spalio mn. 12,1 %), privaiajame sektoriuje 24,1 procento (2009 m. spalio mn. 24,5 %). Vis darbo laik dirbani bei minimalij mnesin alg gaunani darbuotoj skaiius, palyginti su visu vis darbo laik dirbani darbuotoj skaiiumi, alies kyje sudar 9,3 procento (2009 m. 9,7 %). 2010 m. daugiausia minimalij mnesin alg gaunani darbuotoj buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaug monse 25 procentai, kitos aptarnavimo veiklos monse 20,3 procento, statyboje 14,1 procento vis darbo laik dirbusi i veiklos ri moni darbuotoj.
155
DARBAS
LABOUR
The chapter presents data on the number of employees, average monthly earnings, minimum rates set by the Government of the Republic of Lithuania and other indicators of labour statistics and their changes. Annual indicators of labour statistics are calculated using mathematical methods. For the calculation of indicators, data obtained from the results of the sample quarterly survey on earnings and the State Social Insurance Fund Board (SODRA) are used. The results are supplemented with data on earnings of employees of individual enterprises, calculated based on SODRA information. All enterprises, institutions and organizations, irrespective of the kind of entity and form of ownership, are covered. The chapter presents indicators from a statistical survey on the number of employees by wage and salary class, carried out from 1994 (with a break in the year 2000). The survey is carried out applying a sampling method. Individual enterprises are excluded. The reporting period of the statistical survey is October. Gross earnings refers to remuneration in cash covering the basic wage and bonuses, payable by the employer to the employee directly, including state social insurance contributions and individual income tax payable by the employee. Net earnings refers to remuneration in cash covering the basic wage and bonuses, payable by the employer to the employee directly, excluding state social insurance contributions and individual income tax payable by the employee. Minimum earnings are rates of the minimum monthly and minimum hourly wage set by the Government of the Republic of Lithuania upon the recommendation of the Tripartite Council. Different rates may be set for different branches of the economy, regions or categories of employees. Basic monthly wage is a rate set by the Government of the Republic of Lithuania which is used in the calculation of official wages and salaries of employees of budget institutions (such as cultural, educational, scientific, social workers, etc.). The basic monthly wage has been approved since 1 January 1995. Basic social benefit is an indicator used in defining and calculating the rates of social security contributions, the value of which is approved by the Government of the Republic of Lithuania under a procedure established by legislation. Index of gross earnings is calculated by dividing average gross monthly earnings in the reporting period by average gross monthly earnings in the base period. Index of net earnings is calculated by dividing average net monthly earnings in the reporting period by average net monthly earnings in the base period. Index of real earnings is calculated by dividing the index of net earnings in a certain period by the consumer price index of the same period. Purchasing power of net earnings is an indicator showing the quantity of certain products that can be bought for average net monthly earnings. Labour costs are total expenditure borne by an employer in order to employ workers. They include: compensation of employees, i.e. gross wages and salaries in cash and in kind and employers social contributions; vocational training costs; other expenditure incurred in order to employ workers. Subsidies received by the employer are deducted from the labour costs calculation.
156
DARBAS
LABOUR
Wages and salaries in cash and in kind refers to remuneration in cash covering the basic wage and bonuses, payable by the employer to the employee directly, including social security contributions and individual income tax payable by the employee, as well as wages and salaries in kind (all goods and services made available to employees through the enterprise, staff housing, presents and other employers expenditure in kind). Other labour costs refers to the statutory social security contributions, allowances for sick leave paid by the employer from his own funds; guaranteed remuneration in the event of short-time working, payments to employees leaving the enterprise; family social benefits and others similar costs except subsidies received by the employer. Average labour costs per hour worked are calculated by dividing annual labour costs by the annual number of hours actually worked. Average annual labour costs per employee are calculated by dividing annual labour costs by the average number of employees in full-time units per year. An employee is a person who, under a contract with an employer, has assumed obligations to work or perform certain functions according to procedures established at the workplace and receiving an agreed remuneration. The number of employees includes: employees working under employment contracts and receiving remuneration, irrespective of the type of work performed, number of hours worked (full-time or part-time) and duration of the contract (fixed-term or non-term); civil servants whose service is regulated by the Law on Civil Service of the Republic of Lithuania (Official Gazette, 1999, No. 66-2130; 2002, No. 45-1708); statutory civil servants whose service is regulated by a statute approved by law or by the Law on the Diplomatic Service of the Republic of Lithuania (Official Gazette, 1999, No. 7-140); state politicians and state officials whose conditions of remuneration are regulated by the Law on the Remuneration of State Politicians and State Officials (Official Gazette, 2000, No. 75-2271; 2008, No. 131-5021), etc. The number of employees does not include: women on maternity leave; persons on parental leave before the child is three years of age; persons working under a verbal, copyright agreement or other civil contracts; persons holding a business certificate; managers paid only from the profit, etc. Full-time employee is a person whose normal hours of work are the same as those provided for by legislation or a collective agreement. In case shorter working time is provided for by legislation, but the employee is paid for full working time, such an employee is considered to be working full-time. Part-time employee is a person whose normal hours at work are shorter (half-day, three-quarters of normal hours of work, etc.) than those provided for by legislation or a collective agreement. Average number of employees in full-time units refers to the sum of the average number of full-time employees and that of part-time employees converted into full-time units. Gender pay gap the difference between men's and women's average gross hourly earnings as a percentage of men's average gross hourly earnings. Strike is a temporary cessation of work by the employees or a group of employees of one or several enterprises if a collective dispute is not settled or a decision adopted by the Conciliation Commission, Labour Arbitration or third party court, which is acceptable to the employees, is not being executed. Warning strike is a temporary cessation of work by the employees or a group of employees of one or several enterprises which was organized before the strike and may not last longer than for two hours. Public sector covers budgetary institutions and organizations (educational, human health care, social work, cultural, public administration, etc.), as well as public institutions and enterprises where state and municipal property makes up 50 or more per cent of the authorised capital.
157
DARBAS
LABOUR
Private sector includes public and private companies, commercial banks, agricultural companies, cooperative enterprises, general and limited partnerships, individual and other enterprises which are not controlled by the state or where the state controls less than 50 per cent of the authorised capital. In 2009 and 2010, changes in the countrys economic situation had a significant impact on the labour market. The decrease in average monthly earnings and the average number of employees was conditioned by a decrease in the amount of work and deterioration in the economic situation. The average number of employees in the whole economy (individual enterprises included) in 2010 amounted to 953.4 thousand, in the public sector 366.7 thousand, in the private sector 586.7 thousand (61.5 per cent of the total number of employees) and, against 2009, in the whole economy decreased by 4.9 per cent, in the public sector 3.7 per cent, in the private sector 5.7 per cent. The most noticeable decrease in the average number of employees in 2010, against the previous year, was observed in enterprises engaged in accommodation and food service activities (11.3 per cent), construction (10.1 per cent), wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles (7.8 per cent), administrative and support service activities (7.6 per cent), professional, scientific and technical activities (7.5 per cent), financial and insurance activities (7.3 per cent). An increase in the number of employees was observed in real estate activities (3.2 per cent). Average gross monthly earnings in the whole economy in 2010 equalled LTL 1988.1, in the public sector LTL 2183.6, in the private sector LTL 1865.8, and, compared to the previous year, decreased by 3.3, 4.5, and 2.6 per cent respectively. The most noticeable decrease in average gross monthly earnings in the whole economy in 2010, compared to the previous year, was observed in construction (by 7.2 per cent), public administration and defence, compulsory social security (5.9 per cent), of which legislative and executive activities of central administration institutions (8.2 per cent), and financial and insurance activities (5.6 per cent). The lowest average gross monthly earnings in 2010 were in accommodation and food service (LTL 1111.7, or by LTL 876.4 less than the average in the whole economy), other service activities (LTL 1574.6, or by LTL 413.5 less) and, agriculture, forestry and fishing (LTL 1583.1, or by LTL 405 less). The largest average gross monthly earnings were those of employees of financial and insurance (LTL 3776.5), information and communications (LTL 3000.6), electricity, gas, steam and air conditioning supply (LTL 2950.4) activities. In 2010, average net monthly earnings in the whole economy amounted to LTL 1552.4 and, compared to the previous year, decreased by 3.1 per cent, in the public sector LTL 1695.2 and decreased by 4.2 per cent, in the private sector LTL 1463.2 and decreased by 2.4 per cent. Real earnings in the whole economy in 2010, compared to 2009, decreased by 4.3 per cent. In 2010, average gross monthly earnings of women in the whole economy totalled LTL 1843.7 those of men LTL 2151.1. In October 2010, the share of employees, whether full- or part-time, receiving a minimum monthly wage or less (individual enterprises excluded) in the whole economy made up 19.4 per cent, (in October 2009, 19.6 per cent), in the public sector 12 per cent (in October 2009, 12.1 per cent), in the private sector 24.1 per cent (in October 2009, 24.5 per cent). Employees working full-time and receiving a minimum monthly wage, compared to the total number employees working full-time, in the whole economy made up 9.3 per cent (in 2009, 9.7 per cent). The largest share of full-time employees earning the minimum monthly wage was among those working in enterprises engaging in accommodation and food service activities 25, other service activities 20.3, construction 14.1 per cent of the total number of full-time employees in these activities.
158
DARBAS
LABOUR
159
DARBAS
LABOUR
7.5. Vidutinis slyginis darbuotoj skaiius alies kyje pagal ekonomins veiklos ris
7.5. Average number of employees in full-time units in the whole economy by economic activity
Tkst. Thousand Ekonomins veiklos rys I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Augalininkyst ir gyvulininkyst, mediokl ir susijusi paslaug veikla Mikininkyst ir medienos ruoa vejyba ir akvakultra Kasyba ir karjer eksploatavimas; apdirbamoji gamyba Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt, grim ir tabako gamyba Tekstils gamini, drabui, odos ir susijusi gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas (gamyba) Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir popieriaus gamini gamyba ir spausdinimas 2007 1163,7 29,5 19,8 8,1 1,6 214,7 3,1 211,6 45,0 38,1 11,0 25,6 1,5 31,1 2008 1166,7 28,4 18,8 8,1 1,5 200,4 2,9 197,5 43,8 31,3 8,3 21,8 1,2 28,8 2009 1003,0 24,7 16,8 6,5 1,4 153,8 2,4 151,4 38,6 22,4 5,9 15,7 0,8 20,9 2010 953,4 24,0 15,9 7,0 1,2 148,3 2,2 146,1 37,0 22,0 5,9 15,3 0,8 21,1 Economic activity Total Agriculture, forestry and fishing Crop and animal production, hunting and related service activities Forestry and logging Fishing and aquaculture Mining and quarrying; manufacturing Mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products, beverages and tobacco Manufacture of textiles, wearing apparel and leather products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and paper products, and printing
160
DARBAS
LABOUR
Ekonomins veiklos rys Kokso ir rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini ir kit nemetalini mineralini produkt gamyba Pagrindini metal ir metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Transporto rangos gamyba Kita apdirbamoji gamyba, main ir rangos remontas ir rengimas Bald gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Transportas, sandliavimas Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Piniginis tarpininkavimas Draudimo, perdraudimo ir pensij l kaupimo, iskyrus privalomj socialin draudim, veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla
2009 4,9
Economic activity Manufacture of coke and refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastics products, and other non-metallic mineral products Manufacture of base metals and fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n.e.c. Manufacture of transport equipment Other manufacturing; repair and installation of machinery and equipment Manufacture of furniture Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage; waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Transportation, warehousing Postal and courier activities Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Monetary intermediation Insurance, reinsurance and pension funding, except compulsory social security Real estate activities Professional, scientific and technical activities
18,7
17,8
12,2
11,8
16,1 3,7 4,5 5,4 6,5 33,4 21,5 17,9 12,1 5,7 105,7
14,1 3,6 4,2 5,5 6,0 33,3 21,5 17,4 11,8 5,6 106,5
9,8 2,9 2,7 4,0 4,2 25,5 15,2 16,2 11,2 5,7 68,3
2,8 3,0 4,2 3,1 24,6 15,1 15,2 11,2 5,5 61,4
161
DARBAS
LABOUR
Ekonomins veiklos rys Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas Valstybs valdymas ir bendroji ekonomin bei socialin bendruomens politika Lietuvos Respublikos apskrii veikla Lietuvos Respublikos savivaldybi veikla Lietuvos Respublikos seninij veikla Centrini administracini institucij statym leidiamoji ir vykdomoji veikla Bendruomenei teikiam paslaug utikrinimas Teisingumo ir teismin veikla Vieosios tvarkos ir apsaugos veikla Priegaisrini tarnyb veikla Privalomojo (valstybinio) socialinio draudimo veikla vietimas Bendrasis vidurinis ugdymas Auktasis universitetinis mokslas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla; nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla
Economic activity Scientific research and development Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Administration of the State and the economic and social policy of the community Activities of counties of the Republic of Lithuania Activities of municipalities of the Republic of Lithuania Activities of wards of the Republic of Lithuania Legislative and executive activities of central administration institutions Provision of services to the community as a whole Justice and judicial activities Public order and safety activities Fire service activities Compulsory social security activities Education General secondary education Higher university education Human health and social work activities Human health activities Residential care activities; social work activities without accommodation Arts, entertainment and recreation Other service activities
32,4 2,2 7,9 2,6 4,9 42,7 7,5 19,8 6,8 4,2 145,8 74,1 16,8 84,8 71,7
32,8 2,3 8,2 2,6 5,2 43,1 8,0 19,5 6,6 4,4 143,1 70,9 17,1 86,9 73,0
31,8 2,0 8,0 2,6 5,2 42,8 8,2 18,9 6,6 4,4 138,5 67,5 15,9 86,1 72,3
30,0 0,61 8,1 2,6 5,2 42,1 8,3 18,2 6,7 4,3 136,0 65,4 16,5 84,8 70,8
2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos apskrii virinink administracijos. As from 1 July 2010, county governors administrations are abolishe.
162
DARBAS
LABOUR
7.6. Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis alies kyje pagal ekonomins veiklos ris
7.6. Average gross monthly earnings in the whole economy by economic activity
Litais LTL Ekonomins veiklos rys I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Augalininkyst ir gyvulininkyst, mediokl ir susijusi paslaug veikla Mikininkyst ir medienos ruoa vejyba ir akvakultra Kasyba ir karjer eksploatavimas; apdirbamoji gamyba Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt, grim ir tabako gamyba Tekstils gamini, drabui, odos ir susijusi gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas (gamyba) Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir popieriaus gamini gamyba ir spausdinimas Kokso ir rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini ir kit nemetalini mineralini produkt gamyba Pagrindini metal ir metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba 2007 1802 1420 1315 1647 1550 1730 2380 1721 1617 1264 1502 1168 1156 1466 3040 2887 2021 2008 2152 1736 1642 1941 1827 2040 2852 2028 1944 1453 1758 1339 1420 1782 3553 3607 2312 2009 2056 1613 1608 1583 1817 1961 2512 1952 1885 1416 1695 1309 1443 1676 3295 3599 2083 2010 1988 1583 1584 1577 1610 1936 2398 1929 1897 1442 1779 1311 1453 1638 3172 4042 2015 Economic activity Total Agriculture, forestry and fishing Crop and animal production, hunting and related service activities Forestry and logging Fishing and aquaculture Mining and quarrying; manufacturing Mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products, beverages and tobacco Manufacture of textiles, wearing apparel and leather products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and paper products, and printing Manufacture of coke and refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastics products, and other non-metallic mineral products Manufacture of base metals and fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n.e.c.
163
DARBAS
LABOUR
Ekonomins veiklos rys Transporto rangos gamyba Kita apdirbamoji gamyba, main ir rangos remontas ir rengimas Bald gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Transportas, sandliavimas Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Piniginis tarpininkavimas Draudimo, perdraudimo ir pensij l kaupimo, iskyrus privalomj socialin draudim, veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas Valstybs valdymas ir bendroji ekonomin bei socialin bendruomens politika Lietuvos Respublikos apskrii veikla Lietuvos Respublikos savivaldybi veikla Lietuvos Respublikos seninij veikla Centrini administracini institucij statym leidiamoji ir vykdomoji veikla
2007 2151 1760 1592 2535 1726 1790 2179 1624 1616 1653 1252 1034 2422 3597 3736
2008 2651 2032 1841 2918 2046 2086 2430 1918 1939 1984 1505 1243 2839 4133 4341
2009 2667 1938 1732 2962 1941 2099 1862 1785 1842 1885 1463 1155 2979 3999 4254
2010 2506 1919 1778 2950 1948 2079 1728 1722 1853 1901 1388 1112 3001 3776 3965
Economic activity Manufacture of transport equipment Other manufacturing; repair and installation of machinery and equipment Manufacture of furniture Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage; waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Transportation, warehousing Postal and courier activities Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Monetary intermediation Insurance, reinsurance and pension funding, except compulsory social security Real estate activities Professional, scientific and technical activities Scientific research and development Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Administration of the State and the economic and social policy of the community Activities of counties of the Republic of Lithuania Activities of municipalities of the Republic of Lithuania Activities of wards of the Republic of Lithuania Legislative and executive activities of central administration institutions
3408 1730 2339 1913 1524 2491 2618 2121 2274 1603 3753
3756 2098 2770 2475 1831 3069 3167 2590 2828 2022 4339
3585 1918 2599 2397 1700 2776 2826 2371 2585 1845 3879
3585 1815 2526 2491 1680 2613 2643 23511 2438 1702 3562
2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos apskrii virinink administracijos. As from 1 July 2010, county governors administrations are abolished.
164
DARBAS
LABOUR
Ekonomins veiklos rys Bendruomenei teikiam paslaug utikrinimas Teisingumo ir teismin veikla Vieosios tvarkos ir apsaugos veikla Priegaisrini tarnyb veikla Privalomojo (valstybinio) socialinio draudimo veikla vietimas Bendrasis vidurinis ugdymas Auktasis universitetinis mokslas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla; nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla
2007 2408 2974 2239 1589 2356 1535 1523 2152 1770 1846 1351 1444 1438
2008 3017 3471 2858 2068 2849 1955 1927 2666 2135 2238 1595 1714 1683
2009 2779 3230 2786 1851 2386 2114 2202 2700 2098 2197 1581 1688 1628
2010 2629 2954 2675 1808 2251 2000 2071 2612 2004 2113 1454 1600 1575
Economic activity Provision of services to the community as a whole Justice and judicial activities Public order and safety activities Fire service activities Compulsory social security activities Education General secondary education Higher university education Human health and social work activities Human health activities Residential care activities; social work activities without accommodation Arts, entertainment and recreation Other service activities
7.7. Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis, palyginti su bruto darbo umokesio alies kyje vidurkiu, ir jo indeksai pagal ekonomins veiklos ris
7.7. Average gross monthly earnings, compared to average gross earnings in the whole economy, and their indices by economic activity
Procentais Per cent Ekonomins veiklos rys Palyginti su bruto darbo umokesio alies kyje vidurkiu Compared to average gross earnings in the whole economy 2000 I viso ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Augalininkyst ir gyvulininkyst, mediokl ir susijusi paslaug veikla Mikininkyst ir medienos ruoa vejyba ir akvakultra Kasyba ir karjer eksploatavimas; apdirbamoji gamyba 100,0 78,8 2008 100,0 80,7 2009 100,0 78,5 2010 100,0 79,6 Indeksai (ankstesni metai = 100) Indices (previous year = 100) 2008 119,4 122,3 2009 95,6 92,9 2010 96,7 98,1 Total Agriculture, forestry and fishing Crop and animal production, hunting and related service activities Forestry and logging Fishing and aquaculture Mining and quarrying; manufacturing Economic activity
165
DARBAS
LABOUR
Palyginti su bruto darbo umokesio alies kyje vidurkiu Compared to average gross earnings in the whole economy 2000 2008 132,5 94,3 90,3 2009 122,2 94,9 91,7 2010 120,6 97,0 95,4
Indeksai (ankstesni metai = 100) Indices (previous year = 100) 2008 119,8 117,9 120,2 2009 88,1 96,2 97,0 2010 95,5 98,8 100,6
Economic activity
Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt, grim ir tabako gamyba Tekstils gamini, drabui, odos ir susijusi gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas (gamyba) Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir popieriaus gamini gamyba ir spausdinimas Kokso ir rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini ir kit nemetalini mineralini produkt gamyba Pagrindini metal ir metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Transporto rangos gamyba Kita apdirbamoji gamyba, main ir rangos remontas ir rengimas
Mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products, beverages and tobacco Manufacture of textiles, wearing apparel and leather products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and paper products, and printing Manufacture of coke and refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastics products, and other non-metallic mineral products Manufacture of base metals and fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n.e.c. Manufacture of transport equipment Other manufacturing; repair and installation of machinery and equipment
160,1
167,6
175,1
203,3
125,0
99,8
112,3
112,1
107,4
101,3
101,3
114,4
90,1
96,7
97,6
94,4
94,3
96,5
115,5
95,4
99,0
166
DARBAS
LABOUR
Palyginti su bruto darbo umokesio alies kyje vidurkiu Compared to average gross earnings in the whole economy 2000 2008 85,5 135,6 2009 84,2 144,1 2010 89,4 148,4
Indeksai (ankstesni metai = 100) Indices (previous year = 100) 2008 115,6 115,1 2009 94,1 101,5 2010 102,6 99,6
Economic activity
Bald gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Transportas, sandliavimas Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Piniginis tarpininkavimas Draudimo, perdraudimo ir pensij l kaupimo, iskyrus privalomj socialin draudim, veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas Valstybs valdymas ir bendroji ekonomin bei socialin bendruomens politika
88,3 140,6
Manufacture of furniture Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage; waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Transportation, warehousing Postal and courier activities Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Monetary intermediation Insurance, reinsurance and pension funding, except compulsory social security Real estate activities Professional, scientific and technical activities Scientific research and development Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Administration of the State and the economic and social policy of the community
145,2
147,2
137,5
133,0
121,0
89,2
93,5
167
DARBAS
LABOUR
Palyginti su bruto darbo umokesio alies kyje vidurkiu Compared to average gross earnings in the whole economy 2000 2008 120,4 131,5 94,0 2009 115,3 125,7 89,7 2010 118,3 122,6 85,6
Indeksai (ankstesni metai = 100) Indices (previous year = 100) 2008 122,1 124,4 126,2 2009 91,5 91,4 91,2 2010 99,21 94,3 92,3
Economic activity
Lietuvos Respublikos apskrii veikla Lietuvos Respublikos savivaldybi veikla Lietuvos Respublikos seninij veikla Centrini administracini institucij statym leidiamoji ir vykdomoji veikla Bendruomenei teikiam paslaug utikrinimas Teisingumo ir teismin veikla Vieosios tvarkos ir apsaugos veikla Priegaisrini tarnyb veikla Privalomojo (valstybinio) socialinio draudimo veikla vietimas Bendrasis vidurinis ugdymas Auktasis universitetinis mokslas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla; nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla
Activities of counties of the Republic of Lithuania Activities of municipalities of the Republic of Lithuania Activities of wards of the Republic of Lithuania Legislative and executive activities of central administration institutions Provision of services to the community as a whole Justice and judicial activities Public order and safety activities Fire service activities Compulsory social security activities Education General secondary education Higher university education Human health and social work activities Human health activities Residential care activities; social work activities without accommodation Arts, entertainment and recreation Other service activities
208,2 133,6 165,0 124,2 88,1 130,7 85,2 84,5 119,4 98,2 102,4
201,7 140,2 161,3 132,8 96,1 132,4 90,8 89,6 123,9 99,2 104,0
188,7 135,1 157,1 135,5 90,0 116,1 102,8 107,1 131,3 102,1 106,9
179,2 132,2 148,6 134,6 90,9 113,2 100,6 104,2 131,4 100,8 106,3
115,6 125,2 116,7 127,6 130,2 120,9 127,3 126,6 123,9 120,6 121,2
89,4 92,1 93,1 97,5 89,5 83,8 108,2 114,3 101,3 98,3 98,2
91,8 94,6 91,4 96,0 97,7 94,4 94,6 94,1 96,7 95,5 96,2
2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos apskrii virinink administracijos. As from 1 July 2010, county governors administrations are abolished.
168
DARBAS
LABOUR
Bazin mnesin alga Basic monthly wage 2008 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130,0 2009 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130,0 2010 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130,0 2005 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115,0 2006 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115,0 2007 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115 115,0 2008 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128 128,0 2009 128 128 128 128 128 128 128 128 122 122 122 122 126,0 2010 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122,0 January February March April May June July August September October November December Average per month
2006 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125,0
2007 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130 130,0
125 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125 125,0
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyti dydiai. Rates approved by the Government of the Republic of Lithuania.
169
7
Procentais Per cent
DARBAS
LABOUR
7.10. Minimaliosios mnesins algos, bazins socialins imokos ir vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio santykis
7.10. Ratio of the minimum monthly wage and basic social benefit to average gross monthly earnings
Minimaliosios mnesins algos ir vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio santykis Ratio of the minimum monthly wage to average gross monthly earnings 2005 alies kis Valstybs sektorius Privatusis sektorius 41,1/33,7 37,1/30,4 44,0/36,0 2006 38,4/ 35,2/ 40,5/ 2007 36,1 34,4 37,0 2008 37,2 34,3 38,9 2009 38,9 35,0 41,8 2010 40,2 36,6 42,9
Bazins socialins imokos ir vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio santykis Ratio of the basic social benefit to average gross monthly earnings 2005 9,8 8,8 10,5 2006 8,4 7,7 8,8 2007 7,2 6,9 7,4 2008 6,0 5,6 6,3 2009 6,3 5,7 6,8 2010 Whole 6,5 economy Public 6,0 sector Private 7,0 sector
170
DARBAS
LABOUR
vyrai males 2387 2205 2151 2696 2542 2461 2289 2074 2029
moterys females 1928 1924 1844 2141 2149 2038 1769 1726 1668
vyrai males 1823 1711 1671 2048 1957 1897 1751 1615 1583
moterys females 1488 Whole economy 1506 1447 1643 Public sector 1670 1589 1371 Private sector 1361 1319
Visi darbuotojai
i j pagal bruto darbo umokesio dydio litais grupes of whom by gross wage and salary class, LTL 800 ir maiau 800 and less 38,2 29,2 18,7 13,2 19,6 19,4 801 1500 1501 2000 2001 3500 3501 5500 5501 ir daugiau 5501 and more 1,3 1,8 2,9 3,8 2,5 2,7 Whole economy, total
All employees
Minimalij mnesin alg (MMA) ir maiau gavusi darbuotoj skaiius, palyginti su atitinkamo sektoriaus vis toki darbuotoj skaiiumi. 2 The number of employees receiving the minimum monthly wage (MMW) and less, compared to the total number of such employees in the respective sector.
171
DARBAS
LABOUR
Darbuotoj, gavusi MMA ir maiau, skaiius 2 Number of employees receiving MMW 2 and less dirbusieji vis darbo laik 2005 2006 2007 2008 2009 2010 dirbusieji ne vis darbo laik 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Valstybs sektorius, i viso 2005 2006 2007 2008 2009 2010 dirbusieji vis darbo laik 2005 2006 2007 2008 2009 2010 dirbusieji ne vis darbo laik 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Privatusis sektorius, i viso 2005 2006 2007 2008 2009 2010 10,3 8,5 7,0 7,2 9,7 9,3 76,1 75,1 69,3 69,0 76,3 75,1 11,1 10,9 10,3 10,0 12,1 12,0 5,2 5,0 5,2 4,9 6,0 5,7 65,8 69,3 61,5 61,3 61,4 60,2 21,5 16,9 13,7 15,1 24,5 24,1
i j pagal bruto darbo umokesio dydio litais grupes of whom by gross wage and salary class, LTL 800 ir maiau 800 and less 32,0 23,5 13,0 7,2 9,7 9,3 90,4 85,5 77,3 69,0 76,3 75,1 27,9 21,3 15,7 10,0 12,1 12,0 21,6 15,1 10,2 4,9 6,0 5,7 87,1 82,9 71,7 61,3 61,4 60,2 45,2 34,1 20,4 15,1 24,5 24,1 801 1500 1501 2000 2001 3500 3501 5500 5501 ir daugiau 5501 and more 1,4 1,9 3,1 4,1 2,9 3,2 (0,0) / (0,2) 0,3 0,1 0,2 0,9 1,2 2,0 3,3 1,9 2,1 1,0 1,3 2,2 3,6 2,1 2,3 / 0,0 0,1 (0,2) 0,1 0,1 1,5 2,1 3,4 4,0 2,9 3,1 Private sector, total part-time employees full-time employees Public sector, total part-time employees full-time employees
100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
35,4 33,6 31,9 29,8 34,4 34,1 7,6 10,7 16,8 21,2 17,1 17,5 35,9 31,7 28,9 24,4 26,5 26,4 38,6 33,5 29,6 24,0 26,3 26,1 10,8 13,9 22,5 28,7 28,9 29,3 30,0 31,3 31,6 31,7 35,2 34,8
14,4 16,7 17,4 16,2 16,8 17,0 1,1 1,8 2,7 4,6 3,4 3,8 18,1 20,0 18,6 14,6 17,0 16,9 19,9 21,9 20,2 15,5 18,4 18,4 (1,4) 1,8 3,1 5,2 5,4 5,8 9,5 12,3 14,6 15,3 13,4 13,8
13,5 19,8 27,0 31,7 28,4 28,2 0,7 1,5 2,5 4,1 2,6 2,7 14,3 21,8 28,7 35,7 34,4 33,8 15,7 23,9 31,4 38,8 38,2 37,7 0,6 1,2 2,2 4,0 3,8 4,0 10,7 15,8 22,6 25,1 18,1 18,1
3,3 4,6 7,5 11,0 7,9 8,3 (0,2) (0,3) (0,5) 0,9 0,5 0,6 2,9 4,0 6,0 12,0 8,1 8,7 3,1 4,3 6,5 13,1 9,0 9,8 / (0,2) 0,3 0,6 (0,4) 0,5 3,0 4,3 7,4 8,8 5,9 6,1
172
DARBAS
LABOUR
Darbuotoj, gavusi MMA ir maiau, skaiius 2 Number of employees receiving MMW 2 and less dirbusieji vis darbo laik 2005 2006 2007 2008 2009 dirbusieji ne vis darbo laik 2010 2005 2006 2007 2008 2009 2010 13,9 10,7 8,0 8,6 12,2 11,7 82,0 78,9 74,1 73,0 82,4 81,2
i j pagal bruto darbo umokesio dydio litais grupes of whom by gross wage and salary class, LTL 800 ir maiau 800 and less 39,2 28,8 14,7 8,6 12,2 11,7 92,3 87,2 80,7 73,0 82,4 81,2 801 1500 1501 2000 2001 3500 3501 5500 5501 ir daugiau 5501 and more 1,7 2,3 3,7 4,4 3,4 3,7 (0,1) / (0,2) 0,4 0,2 0,3 part-time employees full-time employees
100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
33,1 33,6 33,3 33,3 40,1 39,6 5,7 8,6 13,3 17,3 12,3 12,7
10,6 13,4 15,7 16,6 15,7 16,1 0,9 (1,9) 2,5 4,2 2,6 3,0
1
12,0 17,2 24,5 27,4 21,5 21,6 (0,7) (1,6) 2,6 4,1 2,1 2,1
3,4 4,7 8,1 9,7 7,0 7,3 / (0,4) (0,7) 1,0 0,5 0,7
7.14. Vis darbo laik dirbusi darbuotoj skaiius alies kyje pagal bruto darbo umokesio dyd ir ekonomins veiklos ris
7.14. Number of full-time employees in the whole economy by gross wage and salary class and economic activity
Spalio mn., visi darbuotojai = 100 procent October, all employees = 100 per cent Ekonomins veiklos rys Darbuotoj skaiius pagal bruto darbo umokesio dydio litais grupes Number of employees by gross wage and salary class, LTL gavusij MMA dalis receiving MMW I viso 2008 2009 2010 ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 7,2 9,7 9,3 8,7 12,8 10,7 1,9 (5,7) (5,2) 7,8 9,7 9,8 801 1500 1501 2000 2001 3500 3501 5500 5501 ir daugiau 5501 and more 4,1 2,9 3,2 1,5 0,7 1,1 6,3 5,4 6,0 3,6 2,6 2,7 Manufacturing Mining and quarrying Agriculture, forestry and fishing Total Economic activity
1
29,8 34,4 34,1 38,8 43,9 42,0 12,7 23,4 27,3 30,1 36,4 35,8
16,2 16,8 17,0 21,0 18,7 20,5 14,6 20,9 18,1 18,4 18,8 19,0
31,7 28,4 28,2 24,6 20,8 22,5 46,7 35,1 35,0 30,6 25,2 25,2
11,0 7,9 8,3 5,4 3,0 3,2 17,8 9,5 8,3 9,5 7,4 7,6
173
DARBAS
LABOUR
Darbuotoj skaiius pagal bruto darbo umokesio dydio litais grupes Number of employees by gross wage and salary class, LTL gavusij MMA dalis receiving MMW 801 1500 1501 2000 2001 3500 3501 5500 5501 ir daugiau 5501 and more 4,0 4,7 3,8 1,8 (1,7) 1,3 5,1 1,8 1,5 3,9 2,9 3,5 2,7 2,4 3,1 1,0 0,5 0,9 0,5 (0,7) (0,5) 10,3 9,8 13,0 19,4 16,0 16,0 5,2 2,8 4,1 8,7 8,4 8,4
Economic activity
Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba
(1,0) (1,1) (1,1) 3,4 (4,9) 4,2 5,0 14,5 14,1 8,5 13,0 11,8 6,2 7,2 7,8 7,6 7,6 7,7 21,7 25,1 25,0 11,6 12,4 9,0 2,7 (2,6) (3,0) 14,4 17,1 13,3 7,0 11,0 10,2
8,4 8,1 7,4 27,9 28,1 32,7 21,5 37,7 38,7 36,0 44,3 43,8 41,7 42,0 41,7 47,7 48,8 55,8 53,6 53,9 54,5 22,5 19,8 19,5 8,7 9,0 8,8 35,7 36,9 36,3 23,2 24,2 25,6
17,3 17,7 17,8 25,1 28,3 27,9 14,9 18,0 17,5 18,6 15,7 16,0 12,7 15,6 14,0 23,9 22,4 20,9 11,8 11,2 9,7 11,6 13,0 11,4 12,6 12,0 17,0 13,1 17,1 17,1 14,9 15,3 16,2
51,1 50,1 53,7 34,5 31,6 28,9 37,4 23,2 22,8 25,1 18,2 18,5 27,7 26,2 26,1 16,2 18,0 12,0 10,4 7,6 8,7 29,1 29,4 29,3 35,9 39,2 34,9 23,7 20,8 22,7 31,3 27,5 26,7
18,1 18,3 16,1 7,3 5,4 4,9 16,0 4,8 5,4 7,9 5,9 6,4 8,9 6,6 7,3 3,6 2,7 2,8 1,9 1,6 (1,5) 14,9 15,6 17,9 20,7 21,3 20,3 7,9 5,3 6,5 15,0 13,6 12,9
Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage; waste management and remediation activities Construction
Didmenin ir mame- 2008 nin prekyba; variklini 2009 transporto priemoni ir motocikl remontas 2010 Transportas ir saugojimas 2008 2009 2010 Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla 2008 2009 2010 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai 2008 2009 2010 2008 2009 2010 Finansin ir draudimo veikla 2008 2009 2010 Nekilnojamojo turto operacijos 2008 2009 2010 Profesin, mokslin ir technin veikla 2008 2009 2010
Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage
174
DARBAS
LABOUR
Darbuotoj skaiius pagal bruto darbo umokesio dydio litais grupes Number of employees by gross wage and salary class, LTL gavusij MMA dalis receiving MMW 801 1500 1501 2000 2001 3500 3501 5500 5501 ir daugiau 5501 and more (2,7) (1,7) (1,7) 7,0 2,8 3,2 1,5 1,0 1,4 4,1 3,1 3,1 / (0,6) (0,6) (2,6) 3,2 3,3
Economic activity
8,9 7,6 9,1 0,9 1,8 (1,9) 9,8 11,7 11,0 3,3 4,2 4,1 9,2 9,6 10,2 17,7 18,5 20,3
39,1 52,9 48,3 12,1 14,8 13,5 27,5 26,7 25,8 33,3 39,2 40,7 42,5 44,2 45,3 40,6 40,5 37,4
17,3 16,4 17,1 9,5 14,3 15,1 13,4 15,4 15,7 22,1 21,8 21,0 21,4 20,9 22,6 13,3 11,4 12,8
26,4 18,0 19,8 47,0 52,3 52,0 38,1 37,8 37,1 28,5 24,8 24,0 21,4 21,4 18,7 18,0 16,5 17,3
5,7 3,4 (4,1) 23,5 13,9 14,3 9,8 7,4 9,0 8,6 6,9 7,1 4,3 3,3 2,7 7,7 9,8 8,9
Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education
moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla
Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation
1 1
175
DARBAS
LABOUR
7.15. Vidutins vienos dirbtos valandos darbo snaudos bei j struktra pagal suvestines ekonomins veiklos ris alies kyje
7.15. Average labour costs per hour actually worked and their structure in the whole economy by aggregated economic activity
2008 m. tyrimo duomenys, 2009 m. vertinti duomenys 2008 survey data, estimated data for 2009 Ekonomins veiklos rys Vienos dirbtos valandos darbo snaudos, Lt Average hourly labour costs, LTL Darbo snaud struktra, % Structure of labour costs, % Bruto darbo umokestis pinigais ir imokos natra Gross wages and salaries in cash and in kind I viso Total 72,3 71,9 10 ir daugiau darbuotoj 10 and more employees 72,3 71,8 Kitos darbo snaudos Other labour costs I viso Total 27,7 28,1 10 ir daugiau darbuotoj 10 and more employees 27,7 28,2 Industry, construction and services (BS) Industry, construction and services (except public administration and defence, compulsory social security) BS(-O) Business economy (BN) Industry except construction (BE) Industry and construction (BF) Wholesale and retail trade; transport; accommodation and food service activities; information and communication (GJ) Services of the business economy (GN) Services (except public administration and defence, compulsory social security (GS(-O) Financial and insurance activities; real estate activities; professional, scientific and technical activities; administrative and support service activities (KN) Economic activity
I viso Total Pramon, statyba ir paslaugos (BS) 2008 20,14 2009 19,56
Pramon, statyba ir paslaugos, iskyrus viej valdym ir gynyb; privalomj socialin 2008 19,52 draudim (BS(-O) 2009 19,03 Verslas (BN) Pramon (BE) Pramon ir statyba (BF) 2008 19,74 2009 18,84 2008 19,23 2009 18,76 2008 20,11 2009 18,68
Didmenin ir mamenin prekyba; transportas; apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla; informacija ir 2008 18,18 ryiai (GJ) 2009 17,78 Verslo paslaugos (GN) 2008 19,47 2009 18,94
Paslaugos, iskyrus viej valdym ir gynyb; privalomj socialin 2008 19,24 draudim (GS(-O) 2009 19,16 Finansin ir draudimo veikla; nekilnojamojo turto operacijos; profesin, mokslin ir technin veikla; administracin ir aptarnavimo veikla (KN)
20,08 19,90
72,2 71,9
72,1 71,9
27,8 28,1
27,9 28,1
25,00 24,01
73,1 72,6
73,0 72,4
26,9 27,4
27,0 27,6
176
DARBAS
LABOUR
Vienos dirbtos valandos darbo snaudos, Lt Average hourly labour costs, LTL
Darbo snaud struktra, % Structure of labour costs, % Bruto darbo umokestis pinigais ir imokos natra Gross wages and salaries in cash and in kind I viso Total 10 ir daugiau darbuotoj 10 and more employees Kitos darbo snaudos Other labour costs I viso Total 10 ir daugiau darbuotoj 10 and more employees
Economic activity
I viso Total Vieasis valdymas ir gynyba; vietimas; moni sveikatos prieira ir socialinis darbas; menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla; kita aptarnavimo veikla (OS) vietimas; moni sveikatos prieira ir socialinis darbas; menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla; kita aptarnavimo veikla (PS)
21,35 21,38
74,7 74,5
74,7 74,4
25,3 25,5
25,3 25,6
Public administration and defence, education, human health, social work activities, arts, entertainment, recreation and other service activities (OS) Education; human health and social work activities; arts, entertainment and recreation; other service activities (PS)
19,01 19,85
75,2 75,0
75,2 75,0
24,8 25,0
24,8 25,0
1,2
1,2
2534
3544
4554
5564
65 m. ir vyresni Aged 65 and older 20,6 14,2 13,6 17,7 11,1 10,4
Pramonje, statyboje ir paslaugose, iskyrus viej valdym ir gynyb; privalomj socialin draudim (BS(-O). In industry, construction and services (except public administration and defence, compulsory social security) (BS(-O). 2 monse, turiniose 10 ir daugiau darbuotoj. 2 In enterprises with the staff 10 and more employees.
177
7
Procentais Per cent
DARBAS
LABOUR
1
7.17. Moter ir vyr darbo umokesio atotrkis alies kyje pagal ekonomins veiklos ris
7.17. Gender pay gap in the whole economy by economic activity
1
Ekonomins veiklos rys Pramon, statyba ir paslaugos (BS) Pramon, statyba ir paslaugos, iskyrus viej valdym ir gynyb; privalomj socialin draudim (BS(-O) Verslas (BN) Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla
1 1
2008 20,5
2009 15,0
2010 14,5
Economic activity Industry, construction and services (BS) Industry, construction and services (except public administration and defence, compulsory social security) (BS(-O) Business economy (BN) Mining and quarrying Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycle Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities
21,6 25,2 14,3 32,7 20,1 10,2 6,9 26,1 6,1 19,4 30,7 47,7 11,3 23,2 22,0 7,4 2,0 25,1 19,0 30,3
15,3 21,4 5,0 31,5 18,9 9,7 -0,5 26,9 3,0 20,9 28,4 45,4 18,5 21,4 11,9 8,7 -3,2 26,1 20,7 30,1
14,6 19,9 0,2 29,7 17,4 9,1 -2,3 24,6 3,2 16,9 29,5 43,9 15,8 17,1 12,3 8,9 0,2 24,8 14,6 29,1
monse, turiniose 10 ir daugiau darbuotoj. In enterprises with the staff 10 and more employees.
178
DARBAS
LABOUR
I viso
Total
Transportas ir saugojimas
vietimas
2006, 2009 ir 2010 m. teist streik nebuvo (2009 m. surengti 5 neteisti streikai). Legal strikes did not take place in 2006, 2009 and 2010 (5 illegal strikes took place in 2009).
179
DARBAS
LABOUR
7.19. Vidutinis streikuose ir spjamuosiuose streikuose dalyvavusi darbuotoj skaiius ir nedirbtas darbo laikas
7.19. Average number of employees involved in strikes and warning strikes and time not worked
Ekonomins veiklos rys Vidutinis dalyvavusi darbuotoj skaiius Average number of employees involved 3303 70 7033 7961 985 2318 7033 7961 70 i j of whom spjamuo- streikuose siuose streikuose in warning in strikes strikes Nedirbtas darbo laikas, darbo dienomis Time not worked, in working days 10394 834 9559 31601 725 9669 9559 31601 834 i to skaiiaus of which spjamuostreikuose siuose streikuose in warning in strikes strikes Economic activity
I viso
Total
Transportas ir saugojimas
vietimas
Education
2006, 2009 ir 2010 m. teist streik nebuvo (2009 m. surengti 5 neteisti streikai). Legal strikes did not take place in 2006, 2009 and 2010 (5 illegal strikes took place in 2009).
180
DARBAS
LABOUR
2010
Vis darbo laik dirbusi darbuotoj skaiius alies kyje pagal bruto darbo umokesio dyd
Number of full-time employees in the whole economy by gross wage and salary class
Spalio mn., procentais October, per cent
40 35 30 25 20 15 10 5 0 Gaunani MMA Receiving MMW
1 1
16,8
8011500
15012000
20013500
35015500
181
7
Litais LTL
DARBAS
LABOUR
Vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis alies kyje pagal ekonomins veiklos ris ir lyt 2010 m.
Average gross monthly earnings in the whole economy by economic activity and sex, 2010
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Accommodation and food service activities Kita aptarnavimo veikla Other service activities ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Agriculture, forestry and fishing Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Arts, entertainment and recreation Didmenin ir mamenin prekyba Wholesale and retail trade Administracin ir aptarnavimo veikla Administrative and support service activities Apdirbamoji pramon Manufacturing Nekilnojamojo turto operacijos Real estate activities Statyba Construction Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas Water supply; sewerage; waste management and remediation activities I viso Total Transportas ir saugojimas Transportation and storage moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Human health and social work activities vietimas Education Kasyba ir karjer eksploatavimas Mining and quarrying Profesin, mokslin ir technin veikla Professional, scientific and technical activities Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas Public administration and defence; compulsory social security Informacija ir ryiai Information and communication Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Electricity, gas, steam and air conditioning Finansin ir draudimo veikla Financial and insurance activities 0
1065 1292 1391 1937 1447 1649 1511 1764 1524 1968 1574 1760 1611 2203 1624 1954 1710 1731 1821 1995 1844 2151 1844 1857 1910 2514 1982 2059 2328 2412 2348 2741 2491 2725 2506 3389 2555 3083 3128 5333 1000 2000 3000 4000 5000 6000 Lt LTL Moterys Females Vyrai Males
182
8
188 188 189 190 191 192 193 193 194 194
8.1. Nam ki skaiius ir vidutinis dydis 8.2. Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytais nepritekliais, dalis 8.3. Asmen pasiskirstymas pagal ekonomini sunkum, su kuriais susiduria nam kis, skaii 2009 m. 8.4. Asmen pasiskirstymas pagal ilgalaikio naudojimo daikt, kuriuos nam kis nort turti, bet neturi dl l stokos, skaii 2009 m. 8.5. Disponuojamj pajam dalis, skiriama bstui ilaikyti 8.6. Ilaid bstui ilaikyti nata nam kiams 2009 m. 8.7. Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytomis bsto problemomis, dalis 8.8. Asmen pasiskirstymas pagal bsto problem, su kuriomis susiduria nam kis, skaii 2009 m. 8.9. Maisto produkt suvartojimas 8.10. Alkoholini grim ir tabako gamini suvartojimas Grafikai ir diagramos Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytais ekonominiais sunkumais, dalis 2009 m. Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytomis bsto problemomis, dalis 2009 m.
8.1. Number and average size of households 8.2. Share of persons living in households affected by material deprivation in each dimension 8.3. Distribution of persons by number economic difficulties faced by the household, 2009 8.4. Distribution of persons by number of lacking durables the household would like to have but cannot afford, 2009 8.5. Share of disposable income spent on housing maintenance 8.6. Burden of housing expenditure on households, 2009 8.7. Share of persons affected by material deprivation in the housing dimension 8.8. Distribution of persons by number of deprivation indicators in the housing dimension, 2009 8.9. Consumption of foodstuffs 8.10. Consumption of alcoholic beverages and tobacco products Graphs and diagrams Share of persons living in households affected by material deprivation in the economic strain dimension, 2009 Share of persons living in households affected by material deprivation in the housing dimension, 2009
195
196
183
Skyriuje pateikiama pajam ir gyvenimo slyg tyrimo (iskyrus 8.1., 8.9. ir 8.10. lenteles) statistin informacija. Nam kiai statistiniam tyrimui atrenkami atsitiktini imi metodu naudojantis Gyventoj registru. Atranka utikrina vienodas galimybes vis visuomens sluoksni atstovams patekti tyrim. Nam kis atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grup viename bste gyvenani asmen, kurie dalijasi ilaidas ir bendrai apsirpina gyventi btinomis priemonmis. Nam kio tipas nustatomas pagal nam kio demografin sudt, atsivelgiant tai, ar nam kyje yra vaik. Vaikais laikomi visi asmenys iki 18 met amiaus ir ekonomikai neaktyvs (nedirbantys ir aktyviai neiekantys darbo) 1824 met amiaus asmenys, gyvenantys su bent vienu i tv (ar jiems prilygintu asmeniu). Vaik kategorijai nepriskirti asmenys laikomi suaugusiaisiais. Nam kio disponuojamosios pajamos bendrosios pajamos atskaiius pajam mokest, nuolatinius turto mokesius, darbuotoj, savarankikai dirbani asmen ir bedarbi privalomojo socialinio draudimo mokas ir reguliarius pervedimus kitiems nam kiams. Ilaidos bstui ilaikyti mokesiai u bsto nuom, elektr, dujas, ildym, kur, vanden, kitas komunalines paslaugas, skaitant ildymo, karto ir alto vandens ilaid kompensacijas, palkanos u bsto paskol, bsto draudim. Ekvivalentins skals naudojamos nam ki dydio ir sudties takai paalinti lyginant gyvenimo lyg (pajamas, ilaidas). iame leidinyje naudojama vadinamoji modifikuota Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ekvivalentin skal, kurioje pirmajam nam kio nariui suteikiamas 1 lygus svoris, kiekvienam paskesniam suaugusiajam 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 met amiaus 0,3. Sudjus visiems nam kio nariams suteiktus svorius, gaunamas nam kio ekvivalentinis dydis. Pritaikius i skal, vieno asmens nam kio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmen nam kio su dviem vaikais iki 14 met amiaus 2,1 (1 + 0,5 + 0,3 + 0,3). Ekvivalentins disponuojamosios pajamos skaiiuojamos nam kio disponuojamsias pajamas dalijant i nam kio ekvivalentinio dydio. Visiems to paties nam kio nariams priskiriamos vienodos ekvivalentins disponuojamosios pajamos. Pajam kvintilins grups asmen grups, gautos 5 lygias dalis padalijus eilut, kuri sudaro visi asmenys, idstyti didjimo tvarka pagal nam kio ekvivalentines disponuojamsias pajamas. Pirmj penktadal, t. y. pirmj kvintilin grup, sudaro asmenys, kuri ekvivalentins disponuojamosios pajamos yra maiausios (maesns u pirmj kvintil), antrj asmenys, kuri pajamos yra didesns u pirmj kvintil, bet maesns u antrj kvintil ir t. t. Kiekvienos kvintilins grups asmen skaiius vienodas. 2009 m. pajam ir gyvenimo slyg statistinio tyrimo imt sudar 6265 nam kiai, i j tyrime dalyvavo 5132. Nors auganios gyventoj pajamos leido geriau patenkinti btinus poreikius, nemaa dalis gyventoj susidr su ekonominiais sunkumais. Nam kiuose, kurie negalt apmokti 570 lit nenumatyt ilaid i savo l, gyveno 53 procentai gyventoj, valgyti msos, uvies ar analogiko vegetariko maisto bent kas antr dien 20 procent. Nam kiuose, kurie neturi galimybs praleisti bent savait atostog ne namuose, 2009 m. gyveno 37 procentai asmen. Daugiau kaip tredalis (35 %) gyventoj nesusidr n su vienu i 8.2. lentelje ivardyt ekonomini sunkum. Visus 5 ivardytus sunkumus paminjo 2 procentai gyventoj. Sunkiausiai vertsi nepilnos eimos (vienas suaugs asmuo su ilaikomais vaikais): iuose nam kiuose su visais ivardytais sunkumais susidr 6 procentai asmen.
184
Mieste nam kiuose, kurie nepaminjo n vieno i nurodyt ekonomini sunkum, gyveno 37 procentai asmen, kaime 31 procentas. Visas 5 ivardytas problemas paminjo 1 procentas miesto ir 3 procentai kaimo gyventoj. Kaimo gyventojai reiau nei miestieiai skundsi negalintys tinkamai apildyti bsto, o kiti ivardyti ekonominiai sunkumai kaime buvo patiriami daniau nei mieste. Maesnmis pajamomis disponuojantys asmenys daniau nei turtingesnieji susidr su visais ivardytais ekonominiais sunkumais. Pirmojoje (skurdiausioje) pajam kvintilinje grupje n vieno i ekonomini sunkum nepaminjo tik 13 procent asmen, penktojoje pajam kvintilinje grupje 67 procentai. Beveik visi nam kiai 2009 m. turjo spalvot televizori (99 %) ir telefon (95 %). Skalbimo main turjo 93, automobil 70 procent nam ki. Kas antras neturintis ivardyt prietais nam kis kaip pagrindin to prieast nurod l stok. Nam ki ilaidos bstui ilaikyti (nuoma, elektra, dujos, ildymas, vanduo, kitos komunalins paslaugos, bsto paskolos palkanos, kompensacijos u ildym, kart ir alt vanden) 2009 m. sudar 12,3 procento disponuojamj pajam. Didiausi disponuojamj pajam dal bstui ilaikyti turjo skirti vieno asmens (20,7 %) ir vieno suaugusio asmens su ilaikomais vaikais nam kiai (19,3 %), maiausi nam kiai, kuriuos sudaro trys ar daugiau suaugusi asmen (8,6 %). Nuo 2005 m. bstui ilaikyti skiriama disponuojamj pajam dalis majo, o 2009 m. vl truput padidjo. Bstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu 2009 m. gyveno 17 procent asmen, be vonios ar duo 16 procent, bstuose su varvaniu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drgnomis sienomis kas penktas gyventojas (2005 m. atitinkamai 25, 23 ir 32 %). Didjant nam kio pajamoms, bsto kokyb gerja, taiau nepasitenkinimas gyvenamja aplinka (triukmas, oro utertumas gyvenamajame rajone) nemaja. Triukmu 2009 m. skundsi 16 procent gyventoj, oro ir aplinkos utertumu 14 procent. Ypa skyrsi bsto kokyb mieste ir kaime. Mieste bstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 6 procentai asmen, kaime 41 procentas, be vonios ar duo atitinkamai 6 ir 36 procentai. Kaimo gyventojai gerokai reiau nei miestieiai skundsi triukmu, oro utertumu ir dideliu nusikalstamumu gyvenamajame rajone. Alkoholio suvartojimas 2010 m., palyginti su 2009 m., padidjo vienam gyventojui vidutinikai teko 11,3 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,4 litro daugiau. Palyginti su 2000 m., 2010 m. vienam gyventojui teko 1,4 litro absoliutaus alkoholio daugiau. The chapter presents statistical information from the Survey on Income and Living Conditions (except Tables 8.1., 8.9. and 8.10.). Households are selected from the Residents Register using a random sampling method, which provides equal opportunities for the representatives of all social strata to be selected for the survey. Household is a person living alone or a group of persons sharing the same living accommodation and expenditure, including collective provision of vital needs. Household type is determined by the demographic structure of and the presence of children in the household. A child is defined as any person under 18 and an economically inactive (not working and not engaged in active job search) person aged 1824 living with at least one parent (or persons treated as such). An adult is any person in the household not attributed to children.
185
Disposable household income is the total income after income tax, fixed property taxes, compulsory social insurance contributions of employees, the self-employed and the unemployed and regular remittances to other households. Housing expenditure refers to dwelling rent, payment for utilities, electricity, gas, heating, water supply, interest on mortgage, housing insurance, allowances for heating and water supply. Equivalence scales are used to eliminate the impact of the household size and composition when comparing the standard of living (income or expenditure). In this publication, the so-called modified OECD scale is used, which assigns a weight of 1 to the first adult in a household, 0.5 to each subsequent adult, and 0.3 to each child under 14. The weights assigned to each household member are then summed up to calculate the equivalised household size. Based on this scale, the equivalised household size for a single-person household equals 1, for a household consisting of 4 people (2 adults and 2 children) 2.1 (1 + 0.5 + 0.3 + 0.3). Equivalised disposable income is calculated by dividing disposable household income by equivalised household size. This equivalised disposable income is then assigned to all members of the same household. Income quintile groups are calculated by dividing the line of all persons arranged in ascending order according to the equivalised disposable income per standard person into five equal parts. The first fifth, i.e. the first quintile group, covers persons with the smallest equivalised disposable income (smaller than the first quintile), the second quintile group persons with equivalised disposable income higher than the first quintile but lower than the second quintile, etc. The number of persons is the same in each income quintile group. For the 2009 survey, 6265 households were selected, of which 5132 participated in the survey. Even though, due to an increase in personal income, residents were able to meet their basic needs better, a large part of residents were affected by material deprivation. In 2009, 53 per cent of persons were living in the households which were not able to face unexpected financial expenses (LTL 570), 20 per cent in the households which could not afford a meal with meat or fish (or their vegetarian equivalent) every second day. 37 per cent of persons were living in the households which could not afford to go for a weeks annual holiday away from home. More than one-third (35 per cent) of residents did not face any of the five economic problems listed in the Table 8.2., while 2 per cent indicated all of them. Incomplete families (one adult with dependent children) managed the most poorly; in such households, as much as 6 per cent of persons were facing all the problems mentioned. In urban areas, 37 per cent of persons were living in the households where none of the economic difficulties mentioned was indicated, in rural areas 31 per cent. All the five problems mentioned were indicated by 1 per cent of residents in urban areas and 3 per cent in rural areas. There were fewer complaints about the inability to keep home adequately warm among the rural than among the urban population, while other economic difficulties were experienced more frequently in rural than in urban areas. Lower-income persons were facing all the economic difficulties mentioned more frequently than the richer ones. In the first (the poorest) quintile group, only 13 per cent of persons indicated none of the economic difficulties, while in the fifth (the richest) income quintile group as much as 67 per cent.
186
In 2009, almost all households had a colour TV set (99 per cent) and a telephone (95 per cent). 93 per cent of households had a washing machine, 70 per cent a car. Every second household not having the above-mentioned devices named the lack of income as the main reason for deprivation. In 2009, housing expenditure (dwelling rent, electricity, gas, heating, water supply, payment for utilities, interest on mortgage, allowances for heating and water supply) accounted for 12.3 per cent of disposable income. The greatest share of disposable income went on housing maintenance in single-person households (20.7 per cent) and in households with one person with dependent children (19.3 per cent), the smallest share in households with three or more adults (8.6 per cent). Since 2005, the share of disposable income spent on housing maintenance was on the decrease, while in 2009 it slightly increased again. In 2009, 17 per cent of persons were living in dwellings lacking an indoor flushing toilet, 16 per cent a bath or shower; every fifth resident was living in dwellings with a leaking roof, rot in window frames or floor, damp walls or floors (in 2005, 25, 23, and 32 per cent respectively). With the increase in household income, housing quality increases; however, dissatisfaction with the living environment (noise, air pollution in a residential neighbourhood) does not diminish. In 2009, 16 per cent of residents complained about the noise, 14 per cent about the air and environmental pollution. Housing quality in urban and rural areas contrasted strongly. In urban areas, 6 per cent of persons were lacking an indoor flushing toilet, in rural areas 41 per cent; a bath or shower 6 and 36 per cent respectively. There were fewer complaints about the noise, air pollution and high criminality in a residential neighbourhood from the rural than from the urban population. In 2010, compared to 2009, alcohol consumption increased (alcohol consumption per capita amounted to 11.3 litres of absolute alcohol, i.e. by 0.4 litres more than in 2009); however, compared to 2000, alcohol consumption per capita grew by as much as 1.4 litre of absolute alcohol.
187
1354 2,6
Rodikliams skaiiuoti iki 2007 m. panaudoti nam ki biudet, pajam ir gyvenimo slyg ir informacini technologij naudojimo nam kiuose tyrim duomenys apie asmen skaii nam kyje, o nuo 2008 m. Gyventoj uimtumo statistinio tyrimo duomenys. Up to 2007, for the calculation of indicators, data on the number of household members from the Household Budget Survey, the Survey on Income and Living Conditions, and the Survey on the Use of IT in Households were used, since 2008 data from the Labour Force Survey.
22
15
10
35
28
22
29 22
37 24
28
23
17
19
20
66
57
42
39
53
Enforced lack of durables Colour TV Telephone (including a mobile phone) Car Washing machine
188
8.3. Asmen pasiskirstymas pagal ekonomini sunkum, su kuriais susiduria nam kis, skaii 2009 m.
8.3. Distribution of persons by number economic difficulties faced by the household, 2009
Procentais Per cent Ivardyt sunkum nra Ekonomini sunkum (ivardyt 8.2. lentelje) skaiius
No deprivations
I viso I pajam kvintilin grup V pajam kvintilin grup Miestas didieji miestai kiti miestai Kaimas Nam kiai be vaik Vienas asmuo Du suaug jaunesni nei 65 met asmenys be vaik Du suaug asmenys, bent vienas 65 met ar vyresnis, be vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen be vaik Nam kiai su vaikais Vienas suaugs asmuo su vienu ar daugiau vaik Du suaug asmenys su vienu vaiku Du suaug asmenys su dviem vaikais Du suaug asmenys su trimis ir daugiau vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen su vaikais 35 13 67 37 37 36 31 30 18 40
22 17 19 23 24 21 22 24 19 23
20 26 8 19 19 19 22 22 26 19
13 20 4 13 12 14 15 14 21 10
8 19 2 8 7 10 8 9 15 6
2 4 0,0 1 1 1 3 1 2 1
Total I income quintile group V income quintile group Urban areas largest cities other towns Rural areas Households without children Single person 2 adults, both <65 years, without children 2 adults, at least one 65+ years, without children 3 or more adults without children Households with children 1 adult with at least 1 child 2 adults with 1 child 2 adults with 2 children 2 adults with 3+ children 3 or more adults with children
26 34 38 17 45 41 43 35
24 27 22 21 27 23 15 19
27 18 19 25 15 16 21 20
13 12 12 17 7 12 8 16
9 8 7 13 4 5 11 8
1 1 2 6 1 2 2 2
189
8.4. Asmen pasiskirstymas pagal ilgalaikio naudojimo daikt, kuriuos nam kis nort turti, bet neturi dl l stokos, skaii 2009 m.
8.4. Distribution of persons by number of lacking durables the household would like to have but cannot afford, 2009
Procentais Per cent Ivardytus daiktus turi arba j neturi, bet ne dl l stokos Possession of all durables or not all but not due to lack of income I viso I pajam kvintilin grup V pajam kvintilin grup Miestas didieji miestai kiti miestai Kaimas Nam kiai be vaik Vienas asmuo Du suaug jaunesni nei 65 met asmenys be vaik Du suaug asmenys, bent vienas 65 met ar vyresnis, be vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen be vaik Nam kiai su vaikais Vienas suaugs asmuo su vienu ar daugiau vaik Du suaug asmenys su vienu vaiku Du suaug asmenys su dviem vaikais Du suaug asmenys su trimis ir daugiau vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen su vaikais 83 66 97 84 83 85 82 79 70 79 Ilgalaikio naudojimo daikt (ivardyt 8.2. lentelje), kuriuos nam kis nort turti, bet neturi dl l stokos, skaiius Number of lacking durables (see Table 8.2.) 1 2 3 4
13 22 3 13 13 13 12 15 19 14
3 9 0,0 3 3 2 4 4 8 4
Total I income quintile group V income quintile group Urban areas largest cities other towns Rural areas Households without children Single person 2 adults, both <65 years, without children 2 adults, at least one 65+ years, without children 3 or more adults without children Households with children 1 adult with at least 1 child 2 adults with 1 child 2 adults with 2 children 2 adults with 3+ children 3 or more adults with children
78 86 87 59 90 94 87 87
17 12 11 31 9 5 7 12
4 1 2 9 1 1 6 1
0,0 0,0 -
190
191
8
Procentais Per cent
Ilaid bstui ilaikyti nata nam kiams Housing expenditure is labai didel iokia tokia nra nata nata nata a heavy burden a light burden not a burden at all Visi nam kiai I pajam kvintilin grup V pajam kvintilin grup Miestas didieji miestai kiti miestai Kaimas Nam kiai be vaik Vienas asmuo Du suaug jaunesni nei 65 met asmenys be vaik Du suaug asmenys, bent vienas 65 met ar vyresnis, be vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen be vaik Nam kiai su vaikais Vienas suaugs asmuo su vienu ar daugiau vaik Du suaug asmenys su vienu vaiku Du suaug asmenys su dviem vaikais Du suaug asmenys su trimis ir daugiau vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen su vaikais 37 46 20 40 40 39 31 36 41 33 32 30 38 55 33 36 38 36 52 49 58 51 52 50 54 52 50 50 54 59 52 44 54 53 45 53 11 6 21 9 9 10 15 11 9 16 14 11 11 1 13 11 17 11 All household I income quintile group V income quintile group Urban areas largest cities other towns Rural areas Households without children Single person 2 adults, both <65 years, without children 2 adults, at least one 65+ years, without children 3 or more adults without children Households with children 1 adult with at least 1 child 2 adults with 1 child 2 adults with 2 children 2 adults with 3+ children 3 or more adults with children
192
8.7. Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytomis bsto problemomis, dalis
8.7. Share of persons affected by material deprivation in the housing dimension
Procentais Per cent 2005 Bsto problemos Nra tualeto su nutekamuoju vandeniu Nra vonios arba duo Varvantis stogas, drgnos sienos, supuv langai arba grindys Tamsus, nepakankamai viesus bstas 25 23 32 12 2006 24 22 29 11 2007 20 18 25 11 2008 19 18 25 10 2009 17 16 21 9 Problems with the dwelling Lack of an indoor flushing toilet Lack of a bath or shower Leaking roof, damp walls/floors or rot in window frames or floor Dwelling is too dark, not enough light
8.8. Asmen pasiskirstymas pagal bsto problem, su kuriomis susiduria nam kis, skaii 2009 m.
8.8. Distribution of persons by number of deprivation indicators in the housing dimension, 2009
Procentais Per cent Bsto problem neturi No problems with the dwelling I viso I pajam kvintilin grup V pajam kvintilin grup Miestas didieji miestai kiti miestai Kaimas Nam kiai be vaik Vienas asmuo Du suaug jaunesni nei 65 met asmenys be vaik Du suaug asmenys, bent vienas 65 met ar vyresnis, be vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen be vaik Nam kiai su vaikais Vienas suaugs asmuo su vienu ar daugiau vaik Du suaug asmenys su vienu vaiku Du suaug asmenys su dviem vaikais Du suaug asmenys su trimis ir daugiau vaik Trys ar daugiau suaugusi asmen su vaikais STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011 67 46 84 77 80 73 46 64 55 68 59 69 70 66 74 81 66 62 Bsto problem (ivardyt 8.7. lentelje) skaiius Number of problems with the dwelling (see Table 8.7.) 1 2 3 4 14 13 10 14 12 15 14 14 13 12 14 16 14 9 13 9 19 17 11 22 6 6 5 8 21 13 18 10 16 10 10 10 8 7 6 14 5 13 1 1 1 2 13 7 9 8 7 4 4 13 1 3 6 4 3 6 1 1 2 6 3 5 2 4 2 3 2 4 1 3 3
Total I income quintile group V income quintile group Urban areas largest cities other towns Rural areas Households without children Single person 2 adults, both <65 years, without children 2 adults, at least one 65+ years, without children 3 or more adults without children Households with children 1 adult with at least 1 child 2 adults with 1 child 2 adults with 2 children 2 adults with 3+ children 3 or more adults with children
193
137
120
112
122
114
117
110
2010* 11,3 733 Alcoholic beverages (100 % of alc.), litres 1 Tobacco products, cigarettes 2
9,9 1336
vertinus nelegali grim suvartojim. After the estimation of the consumption of illegal alcoholic beverages. Parduota mameninje prekyboje. Retail sales.
194
Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytais ekonominiais sunkumais, dalis 2009 m.
Share of persons living in households affected by material deprivation in the economic strain dimension, 2009
Procentais Per cent
Nam kis dl pinig stokos negaljo laiku sumokti bsto nuomos, komunalini mokesi, bsto ar kit paskol, kredito mok Arrears on mortgage or rent, utility bills (electricity, water, gas) or hire purchase instalments Negali sau leisti susimokti u savait atostog ne namuose Can't afford paying for one week annual holiday away from home 24 Negali sau leisti pakankamai ildyti bsto Unable to keep home adequately warm 29 15 20 17 25 53 50 57 0 10 20 30 40 50 60 10 9 11 37 30 50
Negali sau leisti bent kas antr dien valgyti msos, uvies ar panaios verts vegetariko maisto Can't afford a meal with meat, fish (or vegetarian equivalent) every second day Negalt apmokti nenumatyt 570 lit ilaid i savo l Non-capacity to face unexpected financial expenses (LTL 570)
195
8
Procentais Per cent
Asmen, gyvenani nam kiuose, susidurianiuose su ivardytomis bsto problemomis, dalis 2009 m.
Share of persons living in households affected by material deprivation in the housing dimension, 2009
17 Nra tualeto su nutekamuoju vandeniu Lack of an indoor flushing toilet 6 41 16 Nra vonios arba duo Lack of a bath or shower 6 36 Varvantis stogas, drgnos sienos, supuv langai arba grindys Leaking roof, damp walls / floors, or rot in window frames or floor 9 Tamsus, nepakankamai viesus bstas Dwelling is too dark, not enough light 8 11 0 10 Visi asmenys All persons 20 30 Mieste Urban areas 40 Kaime Rural areas 50 21 17 30
196
BSTAS
9
201 202 202 203 203
HOUSING
9.1. Gyvenamasis but fondas 9.2. Gyvenamojo fondo but skaiius 9.3. Asmenims (eimoms) inuomotos savivaldybi gyvenamosios patalpos 9.4. Asmenys (eimos), gav (-usios) valstybs remiamus bsto kreditus 9.5. Nuosavybs teisi gyvenamuosius namus atkrimas
Grafikai ir diagramos
9.1. Stock of dwellings 9.2. Number of dwellings 9.3. Municipal housing rented to persons (families) 9.4. Persons (families) who received statesupported housing credits 9.5. Restitution of property rights to residential houses
Graphs and diagrams
Asmen (eim), turini teis socialin bst, pasiskirstymas pagal savivaldybse sudaromus sraus 2010 m.
205
Breakdown of persons (families) entitled to social housing by length of municipal lists, 2010
197
BSTAS
HOUSING
Nuo 2009 m. statistin informacija apie Lietuvos gyvenamj fond (toliau gyvenamj but fondas) rengiama remiantis valstybs mons Registr centro duomenimis. Gyvenamasis but fondas apskaitomas pagal nuosavybs formas ir buvimo viet. Gyvenamasis but fondas gyvenamosios patalpos gyvenamuosiuose namuose ir negyvenamuosiuose pastatuose. Gyvenamajam but fondui nepriskiriami bendrabuiai, viebuiai, vasarnamiai, mediotoj nameliai, poilsio namai, sanatorijos, sodo nameliai ir kiti pastatai, skirti laikinam gyvenimui. Remiantis valstybs mons Registr centro duomenimis, 2010 m. gruodio 31 d. alies gyvenamasis but 2 2 fondas sudar 84,8 mln. m naudingojo ploto, mieste 53,8, kaime 31 mln. m . Beveik 97 procentai gyvenamojo but fondo buvo privati nuosavyb. Valstybei ir savivaldybms priklaus daugiau nei 3 procentai gyvenamojo but fondo. Gyvenamosios patalpos, esanios individualiuose namuose, sudar 48 procentus viso gyvenamojo ploto. Vidutinikai vienam gyventojui teko 26,1 m but naudingojo ploto, mieste 24,8, kaime 28,9 m . Vilniaus 2 2 miesto gyventojui teko 25,5 m , Kauno 25,4, Klaipdos 23,4, iauli 22,9, Panevio 22,4 m but naudingojo ploto. alies gyvenamj but fond sudar 1274,4 tkst. but. Mieste vyravo dviej (39 %), kaime trij (32,4 %) 2 kambari butai. 1000 gyventoj teko 393 butai. Vienas butas buvo vidutinikai 66,6 m dydio, mieste 60,9, 2 kaime 79,3 m . Informacij apie savivaldybi socialinio bsto nuom pateik savivaldybs, o informacij apie valstybs remiamus bsto kreditus AB bankas Snoras. Bsto kreditas banko ar kitos kredito staigos pagal kreditavimo sutart skolinami pinigai bstui sigyti. Valstybs remiami bsto kreditai bsto kreditai, kuri gavjams pagal Lietuvos Respublikos valstybs paramos bstui sigyti ar isinuomoti statym (toliau statymas) teikiama valstybs parama (apmokant i valstybs biudeto l bsto kredito draudimo mokas ar j dal, teikiant subsidijas kredito daliai padengti). Socialinis bstas nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybs nustatyt nuomos mokesio apskaiiavimo tvark nuomojamos savivaldybs gyvenamosios patalpos, skirtos maas pajamas turintiems asmenims ir eimoms apgyvendinti pagal statymo nustatytas slygas (socialinio bsto kategorijai nepriskiriamos tarnybins gyvenamosios patalpos, bendrabuiai, nakvyns namai, gydymo ar globos (rpybos) gyvenamosios patalpos). 2010 m. gruodio 31 d. duomenimis, 28 461 asmuo (eima), turintis (-i) teis socialin bst ir raytas (-a) savivaldybs sudaromus sraus, pageidavo isinuomoti socialin bst tai 9 procentais daugiau negu 2009 m. Auganiam socialinio bsto poreikiui takos turi nepakankamos asmen (eim) pajamos nuosavam bstui sigyti (tai savo ruotu lemia infliacija ir didjanios btiniausi vartojimo preki kainos), nauj, darbo rinkoje nesitvirtinusi eim krimasis. socialinio bsto nuom pretendavo 8813 (31 %) jaun eim (2009 m. 8097), nalaii ar likusi be tv globos asmen srae buvo 2662 asmenys (2009 m. 2383), vadinamajame bendrajame srae net 10 042 pretendentai (2009 m. 8934). Pageidaujanij pagerinti gyvenimo slygas ir teis tai turinij srae buvo 523 asmenys (eimos) (2009 m. 546). Daugiausia asmen (eim), norini isinuomoti savivaldybi gyvenamsias patalpas, buvo Vilniaus (20 %), Kauno (12 %) ir Klaipdos (8 %) miest savivaldybse. 2010 m. savivaldybi gyvenamosios patalpos buvo inuomotos 831 asmeniui (eimai). Savivaldybi gyvenamsias patalpas daugiausia isinuomojo jaun eim srae esanios eimos (24 %), eimos i bendrojo (23 %) ir negalij asmen ir eim, kuriose yra negals asmenys (18 %), sra. Vidutinikai vienas asmuo (eima) 2 isinuomojo apie 41 m naudingojo ploto.
2 2
198
BSTAS
HOUSING
2010 m. 23 asmenys (eimos) pagal statym gavo 2,2 mln. lit verts kredit. Daugiausia asmen (eim), pasinaudojusi valstybs remiamais bsto kreditais, buvo Vilniaus miesto savivaldybje 36 procentai, Druskinink ir Panevio miesto savivaldybse po 12 procent, Jonavos rajono savivaldybje 9 procentai. 2010 m. asmenims (eimoms), gavusiems (-ioms) valstybs remiamus bsto kreditus, suteikta 300,3 tkst. lit subsidij. Statistin informacija apie nuosavybs teisi gyvenamuosius namus (j dalis) atkrim parengta remiantis savivaldybi pateiktais statistiniais duomenimis apie nuosavybs teisi gyvenamuosius namus (j dalis), kurie sovietins okupacijos laikais buvo nacionalizuoti ar kitaip neteistai suvisuomeninti, atkrimo eig, taip pat apie gyvenamj nam (j dali), but grinim buvusiems eimininkams ir iuose namuose gyvenani nuominink ikeldinim. Statistin informacija pateikiama nuo nuosavybs teisi gyvenamuosius namus (j dalis) atkrimo pradios iki ataskaitini 2010 met. Nuo 1991 m. pateikta 9,6 tkst. praym dl nuosavybs teisi gyvenamuosius namus (j dalis) atkrimo. Iki 2011 m. atkurtos 6,8 tkst. (2010 m. 32) savinink arba paveldtoj nuosavybs teiss, i j 4,6 tkst. (2010 m. 22) savinink teiss gyvenamuosius namus atkurtos juos grinant, su likusiais 2,2 tkst. (2010 m. 10) nusprsta atsiskaityti kitais bdais (mokti kompensacij, suteikti lygiavertes gyvenamsias patalpas ir kt.). 2010 m. pabaigoje buvo apie 1,7 tkst. gyvenamj nam, kuriuos pretenduoja susigrinti buv savininkai arba paveldtojai. 2010 m. pabaigoje savininkams grintinuose gyvenamuosiuose namuose gyveno 0,2 tkst. nuominink eim. 19912010 m. buvo ikeldinta 7,1 tkst. nuominink eim (2010 m. 15). Beveik pus (46 %) ikeldint nuominink eim apgyvendinta savivaldybi suteiktuose butuose, 54 procentams eim apgyvendinimo problemos isprstos kitais bdais (neatlygintinai skirti ems sklypai gyvenamiesiems namams statyti ir pan.). Nuominink eimoms i savininkams grinam gyvenamj nam ikeldinti buvo panaudota 436,2 mln. lit biudeto l (2010 m. 2,1 mln. Lt). From 2009, statistical information on the stock of dwellings is based on the data of the State Enterprise Centre of Registers. Records of the stock of dwellings are kept by form of ownership and location. Stock of dwellings refers to living quarters in residential and non-residential buildings. The stock of dwellings does not include hostels, hotels, summer cottages, hunters cabins, rest establishments, sanatoriums, garden houses and other buildings used for temporary lodging. According to the data of the State Enterprise Centre of Registers, as of 31 December 2010, the stock of 2 2 2 dwellings amounted to 84.8 million m of useful floor area (53.8 million m in urban areas and 31.0 million m in rural areas). Private property accounted for almost 97 per cent of the total stock of dwellings, public and municipal property for more than 3 per cent. Living quarters in individual houses made up 48 per cent of the total stock of dwellings. The average useful floor area per capita amounted to 26.1, in urban areas 24.8, in rural areas 28.9 m . The useful floor area per capita in Vilnius city amounted to 25.5, Kaunas city 25.4, Klaipda city 23.4, iauliai city 22.9, Panevys city 22.4 m.
2
199
BSTAS
HOUSING
The stock of dwellings was comprised of 1274.4 thousand dwellings. In urban areas, two-room dwellings were predominant (39 per cent), in rural areas three-room dwellings (32.4 per cent). There were 393 dwellings per 1000 2 population. The average size of a dwelling was 66.6, in urban areas 60.9, in rural areas 79.3 m . Information about municipal social housing is provided by municipalities, information about state-supported housing credits by public company bank Snoras. Housing credit is the amount of money to purchase a dwelling, borrowed from a bank or another credit institution under a credit agreement. State-supported housing credits are such housing credits the recipients of which are granted state support in compliance with the law (the coverage of housing credit insurance premiums or part of them from the State budget, allocation of subsidies to cover part of the housing credit). Social housing is municipal housing rented by the municipality on a non-commercial basis under the regulations for a rent rate calculation, provided for by the Government, meant to house low-income persons and families in compliance with conditions set by law (the category of social housing does not encompass office accommodation, hostels, lodging houses, medical care or care homes). As of 31 December 2010, there were 28 461 persons (families) entitled to social housing and put on the municipal lists of those wishing to rent social housing, which is by 9 per cent more than in 2009. The increasing demand for social housing was conditioned by the income of persons (families) that was insufficient to purchase their own dwelling (which was, in turn, conditioned by inflation and growing prices for essential consumer goods), as well as by the formation of new families that have not established themselves in the labour market yet. 8813 (31 per cent) young families (in 2009, 8097) applied for social housing; on the list of orphans and children without parental custody, there were 2662 (in 2009, 2383), on the so-called common list as many as 10 042 (in 2009, 8934) applicants. On the list of social housing renters entitled to improve their housing, there were 523 persons (families) (in 2009, 546). In 2010, 831 persons (families) were given an opportunity to rent municipal housing. Municipal housing was rented mostly to young families (24 per cent), families on a common list (23 per cent), disabled persons (families) 2 (18 per cent). One person (family), on average, rented the floor area of 41 m . In 2010, pursuant to the Law on State Support for the Acquisition or Rental of Housing and Renovation (Modernisation) of Blocks of Flats of the Republic of Lithuania, 23 persons (families) received credits amounting to LTL 2.2 million. Most of the persons (families) who were granted state-supported housing credits were those living in Vilnius city (36 per cent), Druskininkai and Panevys city (12 per cent), Jonava district (9 per cent) municipalities. In 2010, persons (families) who were granted state-supported housing credits received subsidies in the amount of LTL 300.3 thousand. Statistical information on the restitution of property rights to residential houses (portions thereof) has been prepared based on statistical data on the process of the restitution of property rights to residential houses (portions thereof) which were nationalised during the Soviet occupation or otherwise unlawfully made public, as well as on the restitution of residential houses (portions thereof), dwellings to the former owners and the eviction of tenants residing in those residential houses, provided by municipalities. Statistical information is provided from the start of the restitution of property rights to residential houses (portions thereof) and in reference years.
200
BSTAS
HOUSING
Since 1991, 9.6 thousand citizens' applications for the restitution of property rights to residential houses (portions thereof) were received. Until 2011, property rights were restored to about 6.8 thousand owners or inheritors, of whom 4.6 thousand will have their rights to residential houses (portions thereof) restored by returning them in kind, while 2.2 thousand will receive a compensation, reward, an equivalent dwelling, etc. In 2010, property rights to residential houses (portions thereof) were restored to 32 owners, of whom to 22 by returning the houses in kind, while 10 owners were compensated in another way. At the end of 2010, there were 1.7 thousand residential houses for which their previous owners or inheritors claimed rights. At the end of 2010, 0.2 thousand tenant families lived in residential houses subject to restitution. In 19912010, the number of tenant families evicted amounted to 7.1 thousand (in 2010, 15). As much as 46 per cent of the tenants evicted were accommodated in the dwellings provided by municipalities, while 54 per cent resolved their dwelling problem in another way (land plots to build individual residential houses were granted etc.). About LTL 436.2 million of budget allocations (in 2010, LTL 2.1 million) was used for moving tenant families from residential houses subject to restitution.
201
BSTAS
HOUSING
134
215
134
729
1177
697
7796 12664
7458
58,2
58,9
55,7
71
180
120
128
307
206
2664
6350
3983
37,5
35,3
33,2
171 198
229 252
149 193
361 393
472 503
294 345
6789 7747
8700 9882
5572 6665
39,7 39,1
38,0 39,2
37,4 34,5
33
43
39
109
153
133
1422
2094
1766
43,1
48,7
45,3
202
BSTAS
HOUSING
698 429 61 23
2010 m. Applications for the restitution of property rights to residential houses (portions thereof) of which of the citizens of the Republic of Lithuania not residing in Lithuania Residential houses to which the former owners claim restitution, as of December 31, 2010 useful floor area, thous. m2 Owners with restored property rights to residential houses (portions thereof) of which
9631 845
6 4
x x 32
Savininkai, kuriems atkurtos nuosavybs teiss gyvenamuosius namus (j dalis) i j grinant namus grinant namus su nuomininkais su kuriais atsiskaityta kitais bdais (suteiktas lygiavertis bstas, paskirtas sklypas namo statybai, nusprsta mokti kompensacij ir kt.) Imokta pinigini kompensacij u valstybs iperkamus gyvenamuosius namus (j dalis), butus, mln. Lt
4567 2308
22 1
returned in kind restored with the tenants residing there alternative settlement (equivalent dwelling, allocation of plots for house construction, payment of compensation, etc.) Amount of compensations paid for residential houses (portions thereof), dwellings repurchased by the state, LTL mill.
2250
10
207,7
1,7
203
BSTAS
HOUSING
Nuo 1991 m. Since 1991 Nuominink eimos, kurias reikia ikeldinti i savininkams grinam gyvenamj nam, 2010 m. gruodio 31 d. j nuomojam but naudingasis plotas, tkst. m2 Ikeldinta nuominink eim i savininkams grinam gyvenamj nam i j apgyvendinta savivaldybi suteiktuose butuose eim problema isprsta kitais bdais Panaudota biudeto l nuominink eimoms ikeldinti, mln. Lt Pirkta, pastatyta ar suremontuota but j naudingasis plotas, tkst. m2
2010 m. Tenant families which have to be evicted from residential houses restored to owners, as of December 31, 2010 useful floor area of dwellings rented by tenant families, thous. m2 Tenant families evicted from residential houses restored to owners of which accommodated in dwellings provided by municipalities family problem solved in another way Budget allocations for the eviction of tenant families used, LTL mill. Purchased, constructed and repaired dwellings useful floor area, thous. m2
x x 15
2 13 2,1 2 0,1
204
BSTAS
HOUSING
Asmen (eim), turini teis socialin bst, pasiskirstymas pagal savivaldybse sudaromus sraus 2010 m.
Breakdown of persons (families) entitled to social housing by length of municipal lists, 2010
Met pabaigoje, procentais As of December 31, per cent
2% 31% 35%
Jaun eim Young families eim, auginani tris ar daugiau vaik (vaiki) Families raising three or more children (adopted children) Nalaii ar likusi be tv globos vaik Orphans and children without parental custody Negalij asmen ir eim, kuriose yra negals asmenys Disabled persons and families with disabled members 7% 9% Bendrajame Common list Socialinio bsto nuominink, turini teis bsto slyg pagerinim Social housing renters entitled to improve their housing
16%
205
206
10
210 210 210 211 211 211 212 212 213 213 214 214 214 215 216 217 217 218 219 219
KULTRA
CULTURE
10.1. Bibliotekos 10.2. Bibliotek veikla 10.3. Kultros centrai 10.4. Muziejai 10.5. Valstybs teatrai ir koncert organizacijos 10.6. Kino teatrai 10.7. Kino teatr veikla 10.8. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos originalios programos pagal kalbas 10.9. Valstybiniai archyvai
SPAUDA
10.1. Libraries 10.2. Library activities 10.3. Cultural centres 10.4. Museums 10.5. State theatres and concert agencies 10.6. Cinemas 10.7. Cinema activities 10.8. Lithuanian National Radio and Television original programmes by language of broadcast 10.9. Public archives
THE PRESS
10.10. Knyg, urnal ir laikrai leidyba 10.11. Knygos ir broiros pagal paskirt 10.12. Laikraiai, urnalai ir kiti periodiniai leidiniai pagal kalbas 10.13. Laikraiai pagal periodikum 2010 m.
SPORTAS
10.10. Publishing of books, magazines and newspapers 10.11. Books and brochures by subject group 10.12. Newspapers, magazines and other periodicals by language 10.13. Newspapers by periodicity, 2010
SPORT
10.14. Kno kultros ir sporto organizacijos 10.15. Sportininkai ir treneriai pagal sporto akas 10.16. Kno kultros ir sporto materialin baz 10.17. Kno kultros ir sporto darbuotojai
Grafikai ir diagramos
10.14. Physical educations and sports organisations 10.15. Number of sportspeople and coaches by sport 10.16. Material facilities of physical education and sports organisations 10.17. Number of employees in physical education and sports activities
Graphs and diagrams
220
207
10
Skyriuje pateikiama Kultros ministerijos, Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro, Lietuvos archyv departamento, Kno kultros ir sporto departamento ir Lietuvos statistikos departamento informacija apie kultr, spaud ir sport. Pateikiami bibliotek, muziej, teatr, kino teatr, kultros centr, spaudos, radijo ir televizijos bei sporto organizacij duomenys. 2010 m. alyje veik 1328 Kultros ministerijai pavaldios bibliotekos, 766 kultros centrai, 106 muziejai, 40 dramos ir muzikini teatr, 32 kino teatrai. Bibliotekos. 2010 m. bibliotekose buvo 739 tkst. registruot skaitytoj, arba kas penktas alies gyventojas. Palyginti su 2009 m., skaitytoj skaiius sumajo 13 tkst. Vienai bibliotekai vidutinikai tenka 550 skaitytoj, per metus vienas skaitytojas bibliotekoje lanksi vidutinikai 15 kart. 2010 m. bibliotek fonduose buvo sukaupta 26,8 mln. egzempliori dokument. Kompiuterizuotas darbo vietas turjo 92 procentai savivaldybi viej bibliotek (2009 m. 81 %), i j 97 procentai su interneto prieiga. Kinas. 2010 m. alies kino teatruose apsilank 2522 tkst. irov 293 tkst., arba 12 procent, maiau nei 2009 m. alyje veik 32 kino teatrai, juose rengta 81 kino sal. Vienoje kino salje vidutinikai per metus parodyta 1,5 tkst. kino film seans. Kino teatruose i viso buvo 19,2 tkst. viet, kaime tik 470 viet. 2010 m. kine apsilank 0,9 tkst. kaimo gyventoj. Muziejai. Muziej lankytoj skaiius sumajo nuo 2788 tkst. 2009 m. iki 2727 tkst. 2010 m., eksponuota 400 tkst., arba 6,3 procento, pagrindinio fondo eksponat. Viename muziejuje vidutinikai apsilank 26 tkst. lankytoj. Daugiausia lankytoj sulauk Lietuvos jr muziejus 330 tkst. (2009 m. 376 tkst.), Trak istorinis muziejus 276 tkst. (2009 m. 286 tkst.). Kultros centrai. 2010 m. alyje buvo 766 kultros centrai (2009 m. 817). Kultros centruose veik 4,6 tkst. meno mgj kolektyv (2009 m. 4,5 tkst.), dalyvi meno mgj kolektyvuose per metus sumajo nuo 59,3 tkst. iki 58,7 tkst. 2010 m. meno mgj kolektyvai sureng 45,5 tkst. koncert ir kit kultros rengini. Teatrai ir koncertins organizacijos. alyje veik 13 valstybini ir 27 nevalstybiniai teatrai. 2010 m. teatruose parodyta 4,6 tkst. spektakli, t. y. vienas teatras parod vidutinikai 115 spektakli. irov skaiius per metus sumajo 102 tkst. (2009 m. 960 tkst., 2010 m. 858 tkst.). Nevalstybiniuose teatruose apsilank 271 tkst. irov (2009 m. 314 tkst.), arba kas treias teatro irovas. 2010 m. 8 koncertins organizacijos sureng 915 koncert, i j 80 koncert vaikams ir mokiniams. Klausytoj skaiius per metus padidjo 11 tkst. ir siek 153 tkst. Daugiausia koncert (281) vyko Lietuvos nacionalinje filharmonijoje, tredalis vis klausytoj lanksi Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertuose. 2010 m. alyje buvo 1 valstybinis nacionalinis radijo ir televizijos transliuotojas, 47 nevalstybiniai radijo ir 28 televizijos transliuotojai. Radijo program transliacija per metus sudar 387,8 tkst. val., televizijos 92,7 tkst. val. Spauda. 2010 m. alyje buvo ileista 3176 pavadinim knyg, j tiraas sumajo 18 procent (2009 m. 6,1 mln., 2010 m. 5 mln.). Taip pat ileisti 484 urnalai ir 276 laikraiai. Laikrai metinis tiraas, palyginti su 2009 m., sumajo 17 procent, urnal 10 procent.
208
10
The chapter presents information on culture, the press, and sport, provided by the Ministry of Culture, the Centre of the Bibliography and Book Science of the Martynas Mavydas Library, the Department of Physical Education and Sport, and Statistics Lithuania. Data on public libraries, museums, theatres, cinemas, cultural centres, the press, radio and TV broadcasters, sports organisations are provided. In 2010, there were 1328 libraries subordinate to the Ministry of Culture, 766 cultural centres, 106 museums, 40 drama and music theatres, 32 cinemas operating in the country. Libraries. In 2010, there were 739 thousand registered library users, or each fifth resident of the country. The number of library users, compared to 2009, increased by 13 thousand. There were, on average, 550 users per library; over the year, one user would visit a library, on average, 15 times. In 2010, library stocks comprised 26.8 million copies of documents; 92 per cent of public municipal libraries had computerised workplaces (in 2009, 81 per cent), of which 97 per cent with Internet access. Cinemas. In 2010, Lithuanian cinemas received 2522 thousand cinemagoers, which is by 12 per cent less than in 2009. The number of cinemagoers, compared to 2009, dropped by 293 thousand. There were 32 cinemas operating in the country, with the total of 81 cinema halls. There were, on average, 1.5 thousand showings per cinema hall. In total, there were 19.2 thousand seats in cinemas. In 2010, the number of cinemagoers in rural areas totalled 0.9 thousand, the number of seats 470. Museums. The number of museum visitors over the year dropped from 2788 to 2727 thousand. Over the year, the number of exhibits exposed from the main stock amounted to 4000 thous., or 6.3 per cent. There were 26 thousand visitors per museum. Just as each year, the highest number of visitors was received by the Lithuanian Sea Museum 330 thousand (in 2009, 376 thousand), Trakai History Museum 276 thousand (in 2009, 286 thousand). Cultural centres. In 2010, there were 766 cultural centres in the country (in 2009, 817). There were 4.6 thousand amateur art groups (in 2009, 4.5 thousand); the number of participants in such groups decreased from 59.3 thousand in 2009 to 58.7 thousand in 2010. In 2010, 45.5 thous. concerts and other cultural events were held by amateur art groups. Theatres and concert agencies. In 2010, there were 13 public and 27 private theatres in the country, which gave 4.6 thousand performances, i.e., on average, 115 performances per theatre. The number of theatregoers over the year dropped by 102 thousand (from 960 thousand in 2009 to 858 thousand in 2010). The number of theatregoers received by non-public theatres amounted to 271 thousand (in 2009, 314 thousand), or each third theatregoer. In 2010, 8 concert agencies arranged 915 concerts, of which 80 concerts for children and schoolchildren. The number of visitors, compared to 2009, grew by 11 thousand (from 142 thousand in 2009 to 153 thousand in 2010). The highest number of concerts (281) was held at the National Philharmonic Society of Lithuania; a third of all visitors attended the concerts given by the Lithuanian State Symphony Orchestra. In 2010, there was one Lithuanian national radio and television broadcaster and 47 private radio and 28 private television broadcasters in the country. The annual volume of radio programmes totalled 387.8 thous. hours, television programmes 92.7 thous. hours. The press. In 2010, 3176 titles of books were released; their circulation decreased by 18 per cent (in 2009, 6.1 million; in 2010, 5 million). Moreover, 484 different magazines and 276 newspapers were released. The annual circulation of newspapers, compared to 2009, decreased by 17, that of magazines by 10 per cent.
209
10
Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Bibliotekininkysts centro duomenys, met pabaigoje Data provided by the Library Science Centre of the Martynas Mavydas National Library of Lithuania, as of December 31 I viso bibliotek Total number of libraries 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
1 1
Dokument fondas, tkst. egz. Stock of documents, thous. copies 31353 31086 30878 30400 29996 29531 29145 28681 28223 27480 26763
Mieste Urban areas bibliotek dokument fondas, tkst. egz. stock of documents, libraries thous. copies 263 263 259 255 253 249 247 248 247 247 243 21609 21457 21306 20954 20865 20631 20370 20225 20012 19675 19344
Kaime Rural areas bibliotek dokument fondas, tkst. egz. stock of documents, libraries thous. copies 1207 1186 1166 1163 1151 1147 1149 1147 1126 1110 1085 9744 9629 9572 9446 9131 8900 8775 8456 8211 7805 7419
1470 1449 1425 1418 1404 1396 1396 1395 1373 1357 1328
Be mokymo staig, mokslo staig ir kit specializuot bibliotek. Libraries of educational institutions, scientific and other specialised libraries excluded.
210
10
10.4. Muziejai
10.4. Museums
Met pabaigoje As of December 31 2000 I viso muziej (skaitant filialus) Muziej lankytojai, tkst. Vienam muziejui vidutinikai tenka lankytoj, tkst. 97 2154 22,2 2005 105 2706 25,8 5562,8 468,2 2852 873 2006 109 2869 26,3 5667,4 533,8 2888 887 2007 106 3115 29,4 6034,8 538,7 2915 902 2008 106 3130 29,5 5995,3 537,7 3018 930 2009 106 2788 26,3 6171,5 529,8 3088 1009 2010 106 2727 25,7 6323,8 400,1 3059 788 Total number of museums (incl. branches) Number of visitors, thous. Average number of visitors per museum, thous. Exhibits of the main stock, thous. Exhibits of the main stock, exhibited per year, thous. Employees of whom museologists, tour guides
Saugom eksponat skaiius, tkst. 3675,6 Per metus eksponuota meno vertybi, tkst. Darbuotojai i j muziejininkai, ekskursij vadovai 279,2 2774 813
211
10
teatruose koncertuose
1 1
2005
2006
2007
2008
2009
187 35
212 37
212 43
218 42
194 43
181 47
to theatres to concerts
Nuo 2005 m. nurodytas tik koncert, kuriuos buvo parduoti bilietai (be sutari), klausytoj skaiius. Since 2005, only the number of visitors to the concerts to which tickets were sold is included (agreements excluded).
6,0
1,1
0,9
0,9
0,9
0,6
0,5
7,7
6,1
6,4
6,1
6,0
6,2
5,9
5,2
1,0
0,8
0,8
0,8
0,5
0,5
irov skaiius, tkst. 1188,8 2479,7 3318,8 3376,3 2814,7 2521,7 i j vaidybini film 100 gyventoj tenka apsilankym kino seansuose 1056,0 1872,2 2551,6 2868,2 2127,6 2048,4
35
73
99
101
85
78
0,2
0,2
0,2
0,2
0,1
0,1
212
10
213
10
214
10
215
10
nereguliariai irregularly Total number of publications One-time circulation, thous. copies Annual circulation, mill. copies of which Lithuanian
I viso leidini Vienkartinis tiraas, tkst. egz. Metinis tiraas, tkst. egz. i j Lietuvi kalba Leidini skaiius Vienkartinis tiraas, tkst. egz. Metinis tiraas, tkst. egz. Rus kalba Leidini skaiius Vienkartinis tiraas, tkst. egz. Metinis tiraas, tkst. egz. Lenk kalba Leidini skaiius Vienkartinis tiraas, tkst. egz. Metinis tiraas, tkst. egz. Kitos kalbos Leidini skaiius Vienkartinis tiraas, tkst. egz. Metinis tiraas, tkst. egz.
57 246 1008
51 233 955 3 12 51 3 1 2
Number of publications One-time circulation, thous. copies Annual circulation, mill. copies Russian Number of publications One-time circulation, thous. copies Annual circulation, thous. copies Polish Number of publications One-time circulation, thous. copies Annual circulation, thous. copies Other languages Number of publications One-time circulation, thous. copies Annual circulation, thous. copies
216
10
SPORTAS SPORT
Lietuvos kno kultros ir sporto departamento duomenys Data provided by the Lithuanian Department of Physical Education and Sport
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2005 2006 2007 2008 2009 2010
9 1 1 1
11 1 1 1
11 1 1 1
11 1 1 1
10 1 1 1
14 1 1 1
284 15 7 8
283 15 7 8
283 14 7 14
306 15 13
293 15 9
378 15 6
108
111
111
99
99
103
141
177
141
258
265
189
19 5
19 5
19 5
18 5
18 5
18 5
37 19
119 20
121 20
107 22
104 23
57 22
Sporto vieosios staigos, mons 100 Savivaldybi sporto padaliniai Sporto mokymo staigos 33 98
217
10
91936 88925 2046 1927 2022 1991 1802 1903 883 906 6 5 5 7 7 12 852 423 213 2214 648 1076 346 200 1984 564 46 3 7 59 14 8 40 77 4 263 32 35 38 3 405 20 8 326 26 138 116 25 34 94 30 12 2 6 33 70 47 4 10 72 18 8 51 83 56 443 32 36 40 334 20 15 297 20 131 117 19 35 68 29 13 2 6 23 68 47 4 6 68 24 2 7 39 84 6 342 33 35 37 358 16 16 265 21 162 115 26 35 74 28 11 8 2 2 26 71 48 4 12 84 28 4 8 41 88 6 289 37 45 42 1 325 25 19 281 28 127 107 16 35 76 18 30 18 8 3 3 32 79 35 3 9 53 22 6 9 31 81 5 315 28 38 31 1 3 305 18 11 243 20 105 102 14 27 72 2 31 11 7 3 5 30 71 44 6 9 54 20 4 10 40 87 6 265 33 38 45 1 347 22 10 255 30 130 112 11 30 72 3 30 17 2 3 5 30 71
56 69 428 402 898 1038 4136 4034 210 197 18124 13947 672 602
1316 1300 807 793 95 175 194 23841 22447 813 815 705 891 6938 6323 526 5696 4601 437 1094 3431 205 923 145 170 98 704 2371 4901 395 5573 4434 353 1047 3209 203 927 102 74 64 358 7016 5165
218
10
Sportininkai Sportspeople 2005 2006 2007 2008 298 514 653 782 48641 1176 2083 3219 2009 162 636 630 740 2010 194 496 532 674 Triatlonas 145 153 190 Vandensvydis 525 532 432 irg sportas 607 810 695 ols riedulys 729 872 823 Neolimpins sporto akos 41574 49335 41076 Aviacijos sporto akos 938 1187 947 Technins sporto akos 1624 1795 1886 Negalij sportas 2917 2968 3185
Treneriai Coaches 2005 2006 2007 2008 2009 2010 4 10 27 20 388 5 3 25 4 8 19 19 316 4 6 32 4 6 18 19 449 27 12 56 4 9 11 21 411 8 14 59 4 8 14 22 306 30 5 39 7 8 12 22 315 11 3 50 Triathlon Water polo Equestrian sports Field hockey Non-Olympic sports Aviation sports Technical sports Disabled sports
219
10
176
117 105 99 81 63 60 68 54 33 65
100
86
76 45 29 10 13
75
75 42 41
73 61
50
34
0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
220
11
225 226 226 227 227 228 228
11.1. Uregistruotos nusikalstamos veikos 11.2. Uregistruotos nusikalstamos veikos pagal ris 11.3. Asmenys, tariami (kaltinami) padar nusikalstamas veikas 11.4. Teism nuteisti asmenys 11.5. kalinti asmenys 11.6. Teissaugos institucij teiss specialistai 11.7. Bylos, nagrintos bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose
emlapiai
11.1. Criminal offences recorded 11.2. Criminal offences recorded by type 11.3. Persons suspected of (charged with) criminal offences 11.4. Persons sentenced by courts 11.5. Incarcerated persons 11.6. Legal professionals in law enforcement institutions 11.7. Cases heard by courts of general competence and specialised courts
Maps
229
221
11
Uregistruotos nusikalstamos veikos nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, per ataskaitin laikotarp uregistruoti Vidaus reikal informacins sistemos Nusikalstam veik inybiniame registre. Nusikaltimas yra pavojinga ir Baudiamajame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius, bet nevirija deimties met laisvs atmimo. Labai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija deimt met laisvs atmimo. Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir Baudiamajame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. tariamasis (kaltinamasis) asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, taip pat asmuo, dl kurio prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas nubausti asmen teismo baudiamojo sakymo tvarka, arba asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Suimtasis tariamasis, kurio atvilgiu statymo nustatyta tvarka priimta ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartis skirti kardomj priemon sumim. Asmenys, kuriems kardomja priemone paskirtas sumimas, laikomi tardymo izoliatoriuose ir jiems taikoma iose staigose galiojanti asmen laikymo tvarka ir slygos. Nuteistasis kaltinamasis, kurio atvilgiu priimtas Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistieji teismo nuosprendiu paskirtas terminuoto laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmes atlieka Teisingumo ministerijai pavaldiose pataisos staigose pataisos namuose, nepilnamei pataisos namuose, kaljimuose, atvirose kolonijose. Nepilnamei atsakomyb. Pagal baudiamuosius statymus atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj eiolika met. Asmenys nuo keturiolikos iki eiolikos met amiaus atsako tik u tam tikras baudiamojo statymo numatytas nusikalstamas veikas. Bendrosios kompetencijos teismai Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas. Apylinki teismai nagrinja ir j kompetencijai statym priskirtas administracini teiss paeidim bylas. Specializuoti teismai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai, nagrinjantys bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki. Pirmosios instancijos teismams priskiriami apylinki teismai, apygard teismai ir apygard administraciniai teismai, nagrinjantys bylas, statym priskirtas j kompetencijai. Apeliacins instancijos teismams priskiriamas Lietuvos apeliacinis teismas ir apygard teismai, nagrinjantys bylas pagal skundus dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teism nuosprendi ir nutari. Kasacins instancijos teismui priskiriamas Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nagrinjantis bylas pagal skundus dl siteisjusi nuosprendi ar nutari. Skyriuje pateikiami Informatikos ir ryi departamento prie Vidaus reikal ministerijos, Nacionalins teism administracijos, Teisingumo ministerijos, Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Generalins prokuratros, Lietuvos advokatros duomenys.
222
11
Uregistruot nusikalstam veik skaiius, 20082009 m. kasmet didjs 67 procentais, 2010 m. sumajo 7 procentais ir siek 77,7 tkst. Nusikaltimai sudar apie 90 procent vis uregistruot nusikalstam veik. Kaip ir ankstesniais metais, 6 procentai nusikaltim buvo labai sunks ir sunks. Kaip ir kasmet, du tredaliai vis uregistruot nusikalstam veik buvo turtinio pobdio, j 2010 m. uregistruota 7 procentais maiau nei 2009 m. I turtinio pobdio nusikalstam veik trys ketvirtadaliai buvo vagysts. J uregistruota 37 tkst., arba 6 procentais maiau nei 2009 m. Nuo 2005 m. kasmet majs, automobili vagysi skaiius 2010 m. padidjo deimtadaliu, toki nusikaltim uregistruota 1,7 tkst. Uregistruot nusikalstam veik finans sistemai skaiius, nuo 2008 m. kasmet didjs, 2010 m. sumajo 16 procent toki nusikaltim uregistruota 4,8 tkst. Pastaruosius dvejus metus majo nuudym skaiius 2010 m. j uregistruota 217, arba 35 nuudymais maiau. Taiau nuo 2006 m. kasmet majs sunki sveikatos sutrikdym skaiius 2010 m. padidjo 11 procent, o iaginim ir pasiksinim 40 procent. Toki nusikaltim uregistruota atitinkamai 245 ir 208. Nusikalstam keli transporto eismo taisykli paeidim skaiius 20082009 m. kasmet majo apie 30 procent, o 2010 m. sumajo 9 procentais toki nusikaltim uregistruota 1,5 tkst. 2010 m. buvo nustatyta 24,4 tkst. asmen, tariam (kaltinam) padarius nusikalstamas veikas. I j kas devintas buvo 1417 met amiaus nepilnametis. Dauguma vis nusikaltusij buvo vyrai. 2010 m. teismai nuteis 15,7 tkst. moni, tai tkstaniu (7 %) daugiau nei 2009 m. I vis nuteistj 1,2 tkst. (8 %) buvo nepilnameiai. 2011 m. pradioje kalinimo staigose kaljo 9,1 tkst. (2010 m. 8,7 tkst.) asmen, i kuri dauguma 7,9 tkst. (87 %) buvo nuteisti ir atlikinjo bausm, kiti 1,2 tkst. (13 %) buvo suimti ir lauk teismo nuosprendio tardymo izoliatoriuose. I kalint asmen 158 (2 %) buvo nepilnameiai. 2011 m. pradioje Lietuvoje dirbo 776 teisjai (be Lietuvos Konstitucinio Teismo) ir 834 prokurorai. Teisin pagalb teik 1,7 tkst. advokat. 2010 m. bendrosios kompetencijos I instancijos teismai inagrinjo 17,7 tkst. baudiamj byl, arba 0,8 tkst. (5 %) daugiau nei 2009 m. Administracini teiss paeidim byl inagrinta tkstaniu (1 %) daugiau, o civilini byl 23,8 tkst. (10 %) maiau nei 2009 m. 2010 m. specializuotuose teismuose inagrinta 19,4 tkst. administracini byl, arba 12 procent daugiau nei 2009 m.
Criminal offences recorded are crimes and misdemeanours recorded with the Departmental Register of Criminal Offences of the information system of the Ministry of the Interior during the reference period. Crime is a dangerous act (action or omission) that is forbidden by the Criminal Code and incurs incarceration. Serious crime is a premeditated crime that, under the criminal law, incurs incarceration for more than 6 but no more than 10 years. Grave crime is a premeditated crime that, under the criminal law, incurs incarceration for more than 10 years. Misdemeanour is a dangerous act (action or omission) that is forbidden by the Criminal Code and incurs penalty not related with incarceration, except arrest.
223
11
Suspect (the accused) is a person who is detained having suspected him/her of committing a criminal action or a person who is questioned as a suspect, as well as a person who is indicted criminally by a prosecutors denunciation or by a prosecutors statement of charge to punish the person under the criminal law, or a person against whom a suit has been initiated in court by way of civil or summary proceedings. Detainee is a person against whom, under a procedure established by legislation, a preliminary detention, i.e. custody, is applied by a ruling of a judge or a pre-trial judge. Such persons are kept in investigation blocks and are subject to the general valid order of keeping detained persons. Convict is the accused who is sentenced according to the indictment of the court of the Republic of Lithuania. Pursuant to the punishment awarded, convicts serve a term of imprisonment or a capital punishment in corrective labour establishments under the Ministry of Justice such as houses of correction, corrective colonies for juveniles, prisons, open colonies. Liability of juveniles. Under the criminal law, subject to liability are persons who prior to the commitment of a crime or penal offence are aged sixteen. Juveniles aged from fourteen to sixteen are subject to liability solely for certain criminal actions provided by criminal law. Courts of general competence are as follows: the Supreme Court of Lithuania, the Court of Appeal of Lithuania, county and district courts dealing with civil and criminal cases. According to the law of the Republic of Lithuania, cases of the miscarriage of administrative law are heard by district courts. Specialised courts are the Supreme Administrative Court of Lithuania and county administrative courts hearing cases related to disputes arising from administrative legal relations. Courts of the first instance are as follows: district courts of the Republic of Lithuania, county courts and county administrative courts hearing cases assigned to their jurisdiction by law. Courts of appeal include the Court of Appeal of Lithuania and county courts hearing cases related to the complaints against the non-effective judgements and rulings of the courts of the first instance. Court of cassation is the Supreme Court of Lithuania hearing cases related to complaints against effective judgements or rulings. The chapter presents data provided by the IT and Communications Department under the Ministry of the Interior, the National Courts Administration, the Ministry of Justice, the Department of Prisons under the Ministry of Justice, the Supreme Court of Lithuania, the Prosecutor Generals Office, and the Lithuanian Bar Association.
The number of criminal offences recorded, in 20082009 annually increasing by 67 per cent, in 2010 decreased by 7 per cent and totalled 77.7 thousand. Crimes accounted for about 90 per cent of all criminal offences recorded. As in the previous year, 6 per cent of crimes were serious and grave crimes. Just as every year, two-thirds of the criminal offences recorded were property-related; the number of such criminal offences in 2010, compared to 2009, decreased by 7 per cent. Three-fourths of all property-related criminal offences recorded were thefts. In 2010, 37 thousand thefts were recorded, which is by 6 per cent less than in 2009. The number of car thefts recorded, on the decrease since 2005, in 2010 increased by one-tenth and totalled 1.7 thousand.
224
11
The number of criminal offences against the financial system recorded, on the increase since 2008, in 2010 decreased by 16 per cent and totalled 4.8 thousand. In the past two years, the number of homicides recorded was on the decrease: in 2010, 217 such crimes were recorded (by 35 crimes less than in 2009). However, the number of cases of serious bodily harm recorded, on the decrease since 2006, in 2010 increased by 11 per cent, the number of rapes and attempts by 40 per cent. In 2010, 245 and 208 such crimes were recorded respectively. The number of the violations of road traffic regulations recorded in 20082009 was annually decreasing by about 30 per cent; in 2010, it decreased by 9 per cent and totalled 1.5 thousand. In 2010, 24.4 thousand persons were suspected of (charged with) criminal offences. Among them, each ninth person was juvenile (aged 1417). Most of the persons suspected of (charged with) criminal offences were males. In 2010, courts convicted 15.7 thousand persons, which is by one thousand (7 per cent) more than in 2009. Among convicts, 1.2 thousand (8 per cent) were juveniles. At the beginning of 2011, there were 9.1 thousand persons in imprisonment institutions (in 2010, 8.7 thousand); most of them 7.9 thousand (87 per cent) were those incarcerated and serving punishment, others (1.2 thousand, or 13 per cent) were pre-trial detainees. Out of the total number of incarcerated persons, 158 (2 per cent) were juveniles. At the beginning of 2011, there were 776 judges (Constitutional Court of the Republic of Lithuania excluded), 834 prosecutors and 1.7 thousand lawyers providing legal services in Lithuania. In 2010, the courts of general competence of the first instance settled 17.7 thousand criminal cases, which is by 0.8 thousand (5 per cent) more than in 2009. In 2010, compared to 2009, the number of administrative cases settled increased by one thousand (1 per cent), that of civil cases decreased by 23.8 thousand (10 per cent). In 2010, the number of administrative cases settled by specialised courts totalled 19.4 thousand, which is by 12 per cent more than in 2009.
225
11
2006 302 17 340 253 4343 34767 6637 4538 3176 4165
2007 284 14 287 200 3802 31137 5516 3760 2514 3225
2008 304 15 251 164 3452 35318 6076 3932 2185 3868
2009 252 19 220 149 3363 36178 5799 4136 1570 5665
2010 Crimes 217 18 245 208 2727 33495 4905 3823 1734 4786 Homicides1 Attempted homicides Serious bodily harm Rapes and attempts Robberies Thefts domestic burglaries vehicle thefts car thefts Crimes against the financial system Violation of the regulations governing road traffic safety or operation of vehicles Violation of public order Crimes related to the possession of narcotic or psychotropic substances Misdemeanours Thefts Misdemeanours against the financial system Violation of public order Misdemeanours related to the possession of narcotic or psychotropic substances
3464 3792
3434 3449
3441 3293
2449 3091
1698 3002
1543 2963
1371 3104 13 83
1564 3388 30 82
1561 3552 15 54
407
502
404
463
621
637
Be pasiksinim (LR BK 129132 str.). Excluding attempts (CC RL, articles 129132).
226
11
Nusikaltimai Crimes 2005 2529 3039 4059 60 met ir vyresni Vyrai Moterys 3298 4527 3665 515 20975 2329 2009 3100 4178 3679 483 19069 2258 2010 3167 4277 4159 530 19172 2564
Baudiamieji nusiengimai Misdemeanours 2005 464 550 441 63 2287 457 2009 471 590 485 76 2164 506 2010 438 629 532 66 2131 518 2529 3039 4059 60 years and older Males Females
670
611
578
645
735
713
227
11
228
11
229
11
230
RELIGINS BENDRUOMENS
12
233 234 234 235 235
RELIGIOUS COMMUNITIES
12.1. Tradicins religins bendrijos ir bendruomens 12.2. Katalik parapijos ir banyios 12.3. Katalik vyskupai ir kunigai 12.4. Katalik banytins apeigos 12.5. Tikybos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose
12.1. Traditional religious associations and communities 12.2. Catholic parishes and churches 12.3. Catholic bishops and priests 12.4. Ceremonials of the Catholic Church 12.5. Teaching of religion in general schools
231
12
RELIGINS BENDRUOMENS
RELIGIOUS COMMUNITIES
Religin bendruomen yra asmen grup, siekianti gyvendinti tos paios religijos tikslus. Ji gali bti atitinkamos religins bendrijos vietinis padalinys. Religins bendrijos yra banyi ir tolygi religini organizacij-bendruomeni, siekiani gyvendinti tos paios religijos tikslus, susivienijimai. Bendrij sudaro ne maiau kaip dvi religins bendruomens, turinios bendr vadovyb. Religiniai centrai yra auktesniosios religini bendrij valdymo institucijos. Valstyb pripasta devynias Lietuvoje egzistuojanias tradicines religines bendruomenes ir bendrijas. Didiausia i j lotyn apeig katalik. Lietuvos Vyskup Konferencijos duomenimis, 2011 m. pradioje lotyn apeig katalik vyskupijose buvo 715 parapij. Veik 731 banyia, jose patarnavo 861 kunigas. 2010 m. katalik banyiose susituok 8,5 tkst. por, arba 361 pora maiau nei 2009 m. Per pastaruosius dvejus metus kasmet buvo uregistruojama apie 29,7 tkst. kriktyn. 2010 m. buvo atlikta 33,7 tkst. banytini laidojimo apeig, arba 0,6 tkst. daugiau nei 2009 m. Religious community is a group of persons aiming at the implementation of the goals of the same religion. It may be a subsidiary of a respective religious association. Religious associations are the amalgamations of churches or equivalent organizations-communities, aiming at the implementation of the goals of the same religion. An association consists of at least two religious communities under common leadership. Religious centres are superior management institutions of religious associations. Nine traditional religious associations and communities existing in Lithuania are recognised by the State, the biggest being the association of Roman Catholics. According to the data of the Lithuanian Bishops Conference, at the beginning of 2011, there were 715 parishes in Roman Catholic dioceses. There were 731 functioning churches with 861 priests. In 2010, 8.5 thousand couples got married in Catholic churches, which is by 361 couples less than in 2009. Over the past two years, 29.7 thousand baptisms were recorded annually. In 2010, 33.7 thousand ecclesiastical funeral rites were performed, which is by 0.6 thousand more than in 2009.
232
RELIGINS BENDRUOMENS
RELIGIOUS COMMUNITIES
12
2007 2008 2009 2010 2011 2007 2008 2009 2010 2011 2007 2008 2009 2010 2011 Lotyn apeig katalikai1 Graik apeig katalikai Evangelikai liuteronai Evangelikai reformatai Ortodoksai (staiatikiai) Sentikiai Judjai Musulmonai sunitai Karaimai
1 1
698 4
699 4
699 4
703 4
715 4
715 1
716 1
716 1
718 1
731 1
801 3
832 2
849 2
858 3
874 3
Roman Catholics1 Greek Catholics Evangelical Lutherans Evangelical Reformists Orthodox Believers Old Believers Judaists Sunni Muslims Karaites
54 15 50 60 7 7 1
53 15 52 60 7 7 1
53 15 53 61 9 7 1
53 15 53 61 9 7 1
53 15 53 62 9 7 1
50 9 50 48 3 5 2
50 9 52 49 3 5 2
50 9 53 49 4 5 2
50 9 53 49 4 5 2
50 9 53 53 3 5 2
20 7 42 19 3 7 1
20 8 42 19 3 7 1
20 8 47 19 3 7 1
21 7 50 19 3 7 1
23 7 53 19 3 7 1
Maldos nam skaiius banyios, be koplyi. Number of houses of prayer churches without chapels.
Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-464 suteik valstybs pripainim Lietuvos evangelik baptist bendruomeni sjungai. 2011 m. pradioje i religin bendruomen sudar 8 parapijos, buvo 8 veikiantys maldos namai ir 19 dvasinink. The Seimas (Parliament) of the Republic of Lithuania recognised the Union of Lithuanian Evangelical Baptist Communities by Resolution No IX-464 of 12 July 2001. At the beginning of 2011, this religious community consisted of 8 parishes, 8 active houses of prayer, and 19 clergymen.
233
12
RELIGINS BENDRUOMENS
RELIGIOUS COMMUNITIES
234
RELIGINS BENDRUOMENS
RELIGIOUS COMMUNITIES
12
10186 10727 520 1880 958 816 2082 1186 2585 159 721 1917 1041 912 1910 1324 2774 128
8487 27709 29047 29670 29798 32596 34041 33034 33653 575 1512 858 784 1454 1036 2131 137 1264 5275 2907 2887 5807 3440 5863 266 1710 5170 3128 2741 6046 3779 6172 301 1654 5052 3052 2929 6556 3702 6314 411 1632 5137 3127 2940 6313 3916 6343 390 2601 6264 4713 3287 4888 4999 5817 27 2713 6329 4769 3544 6264 4821 5558 43 2408 5992 4710 3540 5936 4864 5524 60 2530 5929 4587 3559 6055 4986 5971 36
235
12
RELIGINS BENDRUOMENS
RELIGIOUS COMMUNITIES
236
Mokslas ir technologijos
Science and technologies
Mokslas ir technologijos
TURINYS
CONTENTS
239254 255276
238
MOKSLAS
13
245 246 247 247 248 249 249
SCIENCE
13.1. Pagrindiniai mokslo ir eksperimentins pltros rodikliai 13.2. Bendrosios MTEP ilaidos pagal sektorius ir finansavimo altinius 13.3. MTEP ilaidos pagal tikslin paskirt 13.4. MTEP ilaidos pagal socialinius ir ekonominius tikslus 13.5. MTEP darbuotojai 13.6. Darbuotojai, dalyvaujantys MTEP, pagal mokslo sritis 13.7. Tyrjai, j mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai 13.8. Daktaro mokslo laipsn turini asmen pasiskirstymas pagal disertacijos srit ir uimtumo status 13.9. registruotos iimtins teiss 13.10. Pateiktos patentins paraikos
Grafikai ir diagramos
13.1. Main R&D indicators 13.2. Gross domestic expenditure on R&D by sector of performance and source of funds 13.3. R&D expenditure by type of costs 13.4. R&D expenditure by socioeconomic objective 13.5. R&D personnel 13.6. R&D personnel by field of science 13.7. Researchers, their scientific degrees and academic titles 13.8. Doctorate holders by field of dissertation and employment status 13.9. Exclusive rights registered 13.10. Patent applications filed
Graphs and diagrams
MTEP ilaidos pagal tyrim r MTEP ilaidos pagal mokslo sritis Daktaro mokslo laipsn turini asmen pasiskirstymas pagal amiaus grupes Daktaro mokslo laipsn turini asmen pasiskirstymas pagal disertacijos srit
R&D expenditure by type of research R&D expenditure by field of science Doctorate holders by age group Doctorate holders by field of doctoral degree
239
13
MOKSLAS
SCIENCE
Skyriuje pateikiami statistiniai duomenys apie mokslo darbuotojus, j uimtum, ilaidas moksliniams tyrimams. Duomenis kart per metus pateikia auktosios mokyklos, mokslini tyrim staigos, mons ir kitos institucijos, atliekanios mokslinius tyrimus ir eksperimentins pltros darbus. Moksliniai tyrimai ir eksperimentin pltra (MTEP) sistemingai atliekamas krybinis painimo darbas, skaitant mogaus, kultros ir visuomens painim, ir io painimo panaudojimas praktinms reikmms. MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr. Fundamentiniai moksliniai tyrimai eksperimentiniai ir (arba) teoriniai painimo darbai, atliekami reikini esmei ir stebimai tikrovei painti, nesiekiant konkreiai panaudoti gaut rezultat. Taikomieji moksliniai tyrimai eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba udaviniams sprsti. Eksperimentin (socialin, kultrin) pltra moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu painimu grindiama sisteminga veikla, kurios tikslas kurti naujas mediagas, produktus ir renginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba i esms tobulinti jau sukurtas ar diegtas, taip pat kurti, diegti arba i esms tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu painimu grindiamus mogaus, kultros ir visuomens problem sprendinius. Auktojo mokslo sektorius visos auktosios mokyklos, neatsivelgiant j finansavim ar priklausomyb, mokslini tyrim staigos, eksperimentins stotys, klinikos ir kitos staigos, tiesiogiai valdomos ar administruojamos auktojo mokslo staig ar su jomis susietos. iam sektoriui priskiriami ir universitet mokslo institutai, kuri steigj funkcijas atlieka auktosios mokyklos. Valdios sektorius sektorius, apimantis i privalomj mokjim finansuojamus institucinius vienetus, kuri pagrindin veikla ne rinkos paslaug teikimas ir (ar) nacionalini pajam ir turto perskirstymas. Tiriami valstybs mokslo institutai, valstybs mokslo staigos, meteorologins ir ornitologins stotys, statistikos tarnybos, standartizacijos ir metrologijos tarnybos, geologins tarnybos, muziejai, ligonins, vieosios ir ne pelno staigos, finansuojamos ir kontroliuojamos valstybs ir savivaldybi institucij. Verslo moni sektorius vis nuosavybs form kio subjektai, kuri pagrindin veikla yra preki gamyba arba paslaug teikimas (iskyrus auktojo mokslo) rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomikai reikminga kaina, taip pat daugiausia juos aptarnaujanios privaios ne pelno institucijos. Tyrjai specialistai, kuriantys naujas inias, produktus, procesus, metodus, sistemas ar vadovaujantys atitinkamiems projektams. Technikai ir jiems prilyginti darbuotojai asmenys, kuri einamos pareigos reikalauja technini ini ir patirties vienoje ar keliose mokslo srityse. Jie dalyvauja mokslo tiriamojoje veikloje, atlikdami mokslines ir technines uduotis, vadovaujami tyrj. Kiti MTEP darbuotojai kvalifikuoti ir nekvalifikuoti meistrai, sekretoriat bei kanceliarij darbuotojai, dalyvaujantys MTEP projektuose ar tiesiogiai su jais susij. 2010 m. MTEP darbams buvo skirta 755,6 mln. lit. Palyginti su 2009 m., ilaidos sumajo 9,4 mln. lit, arba 1,2 procento. Kaip ir 2009 m., daugiausia ilaid MTEP patyr auktojo mokslo sektorius 402,3 mln. lit, arba 53,2 procento vis MTEP ilaid, verslo moni sektorius 220,3 mln. lit (29,2 %) ir valdios sektorius 133,0 mln. lit (17,6 %).
240
MOKSLAS
SCIENCE
13
Remiantis iankstiniais BVP duomenimis, bendrosios Lietuvos ilaidos MTEP sudar 0,79 procento BVP (2009 m. 0,83 %). Verslo sektoriaus MTEP ilaidos 2010 m. sudar 0,23 (2009 m. 0,20 %), auktojo mokslo ir valdios sektoriaus 0,56 (2009 m. 0,63 %) procento BVP. Valdios los sudar didiausi MTEP ilaid dal pagal finansavimo altinius 47,5 procento, verslo moni los 24,1 procento, usienio los 20,0 procento, auktojo mokslo ir ne pelno institucij los 8,4 procento. Didiausi MTEP ilaid dal pagal tikslin paskirt sudar darbui apmokti skirtos los 54,4 procento vis MTEP ilaid, arba 410,7 mln. lit, kitoms ilaidoms 27,2 procento (205,6 mln. Lt), ilgalaikiam materialiajam turtui sigyti 18,4 procento (139,3 mln. Lt). 2010 m. ilaidos fundamentiniams tyrimams sudar 33,7 procento, taikomiesiems tyrimams 36,3 procento, eksperimentinei pltrai 30,0 procento vis ilaid MTEP. Verslo sektorius didiausi dal l 76,0 procento skyr eksperimentinei pltrai. Auktojo mokslo ir valdios sektoriai didiausi dal l skyr fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams 56,9 ir 46,4 procento. 2010 m. mokslo tiriamja veikla usim 18,3 tkst. darbuotoj, 6,3 tkst. i j turjo mokslo laipsn ir pedagogin vard (i j 2,8 tkst. moterys). Auktojo mokslo ir valdios sektori institucijose MTEP dalyvavo apie 15,4 tkst. darbuotoj, i j 6,2 tkst. tyrj, turini mokslo laipsn ar pedagogin vard. 2010 m. verslo sektoriuje mokslo laipsn turini tyrj, palyginti su 2009 m., sumajo 8,0 procento. Verslo sektoriuje MTEP veikloje dalyvavo 2,9 tkst. darbuotoj, i j 163 tyrjai, turintys mokslo laipsn. Auktojo mokslo ir valdios sektoriuje vyresni nei 65 met tyrjai, turintys mokslo laipsn ir pedagogin vard, sudar 12,1 procento. Verslo sektoriuje vyresni nei 65 met tyrjai ir ininieriai sudar 1,6 procento. 2010 m. pradioje Lietuvoje buvo 9,6 tkst. daktaro mokslo laipsn turini asmen iki 70 met amiaus, jie sudar 0,5 procento vis 2570 met amiaus gyventoj. Daugiausia 67,3 procento asmen daktaro mokslo laipsn yra gij 19902009 m. laikotarpiu, 32,7 procento iki 1990 m. Populiariausia disertacijos sritis fiziniai mokslai (matematika, informatika, fizika, chemija), jiems teko 27,3 procento vis daktaro disertacij. Antroje vietoje socialiniai mokslai (psichologija, ekonomika ir verslas, sociologija, teis ir kt.) 19,3 procento. Treioje ininerijos ir technologijos mokslai (statybos, elektros, elektronikos ir IT rangos, mechanikos, chemijos, medicinos ir kt. ininerija) 19,2 procento. 2009 m. daugiau nei pus (56,3 %) daktaro mokslo laipsn turini asmen sudar vyrai. Vyrai sudar daugiau kaip du tredalius vyresnio amiaus mokslo daktar (65,9 % 6569 met amiaus ir 65,5 % 5564 met amiaus mokslo daktar). Tarp jaunesni negu 35 met amiaus mokslo daktar vyr ir moter dalys beveik vienodos: moterys sudar 48,3, vyrai 51,7 procento. Didiausia moter dalis buvo 3544 met amiaus grupje 53,9 procento. Didiausi dirbani mokslo daktar dal sudar specialistai (77,5 %). I j 54,8 procento dirbo mokymo specialistais, 25,3 procento mokslo ir ininerijos specialistais. Vadovais (statym leidjais, moni, staig ar padalini vadovais) dirbo 18,8 procento dirbani moksl daktar. Specialistais dirbo 82,9 procento medicinos, 81,9 procento ems kio, 79,3 procento fizini moksl srii daktar. Daugiausia vadov buvo tarp ininerijos ir technologijos bei fizini moksl daktar atitinkamai 19,7 ir 18 procent. 2010 m. daktaro mokslo laipsnio siek 2 procentais daugiau doktorant nei 2009 m. (2010 m. 2974, 2009 m. 2918 asmen). gijusij daktaro mokslo laipsn skaiius iaugo 2 procentais: 2010 m. daktaro mokslo laipsn apgyn 406, 2009 m. 397 asmenys.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
241
13
MOKSLAS
SCIENCE
Valstybinio patent biuro duomenimis, 2010 m. buvo pateikta 112 nacionalini patentini paraik, i j Lietuvos pareikjai pateik 108 patentin paraik. Pateikta 2240 nacionalini preki enkl paraik, i j Lietuvos pareikj 1963 (87,6 %). 2010 m. pateiktos 22 paraikos dizainui registruoti, i j Lietuvos pareikj 20 (91 %). This chapter provides statistical data on employees engaging in research and development (R&D), their employment, scientific research. Data are provided, on an annual basis, by higher education institutions, research institutes, enterprises and other institutions engaging in R&D. Research and development (R&D) comprises creative work undertaken on a systematic basis in order to increase the stock of knowledge, including the knowledge of a human, culture and society, and the use of this stock of knowledge to devise new applications. R&D is a term covering three activities: basic research, applied research, and experimental development. Basic research is experimental or theoretical work undertaken primarily to acquire new knowledge of the underlying foundation of phenomena and observable facts, without any particular application or use in view. Applied research is original investigation undertaken in order to acquire new knowledge. It is, however, directed primarily towards a specific practical aim or objective. Experimental (social, cultural) development is a systematic activity based on the knowledge accumulated through scientific research and practical experience with the aim of creating new materials, products and devices, the introduction of or substantial improvement in new processes, systems and services, as well as the introduction, creation of or substantial improvement in solutions to human, cultural and societal problems based on the knowledge accumulated through scientific research and practical experience. Experimental development is systematic work, drawing on existing knowledge gained from research and/or practical experience, which is directed to producing new materials, products or devices, installing new processes, systems and services, or improving substantially those already produced or installed. Higher education sector covers all schools of higher education, regardless of their funding or subordination, research institutions, experimental stations, clinics, etc., directly managed or administered by higher education institutions or linked to them. This sector also covers the research institutes of universities, the functions of the founders whereof are performed by higher education institutions. Government sector is a sector covering institutional units financed from compulsory payments whose main activity comprises the provision of non-market services and/or the redistribution of national income and wealth. Public research institutes, public research institutions, meteorological and ornithological stations, statistical offices, standardisation and metrology offices, geological offices, museums, hospitals, etc., public and non-profit institutions, financed and controlled by state and local authorities, are surveyed. Business enterprise sector includes economic entities of all forms of ownership whose primary activity comprises market production of goods or services (other than higher education) for sale to the general public at an economically significant price, as well as private non-profit institutions serving them. Researchers are professionals engaged in the conception or creation of new knowledge, products, processes, methods, systems, or in the management of the projects concerned.
242
MOKSLAS
SCIENCE
13
Technicians and equivalent staff are persons whose position requires technical knowledge and experience in one or several scientific fields. They carry out research and technical tasks under the supervision of research personnel. Other R&D supporting staff includes skilled and unskilled workers, secretarial and clerical staff participating in R&D projects or directly linked to such projects. In 2010, R&D expenditure amounted to LTL 755.6 million. Compared to 2009, it decreased by LTL 9.4 million, or 1.2 per cent. As in the previous years, the major share of R&D expenditure fell within the higher education sector LTL 402.3 million, or 53.2 per cent of the total R&D expenditure, while in the business enterprise sector such expenditure amounted to LTL 220.3 million (29.2 per cent), in the government sector LTL 133.0 million (17.6 per cent). In 2010, based on provisional GDP figures, R&D expenditure accounted for 0.79 per cent of GDP (in 2009, 0.83 per cent). R&D expenditure in the business enterprise sector accounted for 0.23 (in 2009, 0.20 per cent), in higher education and government sectors for 0.56 per cent of GDP (in 2009, 0.63 per cent). The biggest share of R&D expenditure by source of funds 47.5 per cent was made up of government sector funds, while the funds of business enterprises accounted for 24.1, foreign funds 20.0, the funds of higher education and non-profit institutions 8.4 per cent. The biggest share or R&D expenditure by type of costs 54.4 per cent of the total R&D expenditure, or LTL 410.7 million, was made up of labour costs, while other costs accounted for 27.2 per cent, or LTL 205.6 million, acquisition of tangible fixed assets 18.4 per cent, or LTL 139.3 million. In 2010, R&D expenditure on basic research accounted for 33.7, applied research 36.3, experimental development 30.0 per cent of the total R&D expenditure. The business sector allocated the largest portion of funds 76.0 per cent for experimental development, while the higher education and government sectors for basic and applied research (56.9 and 46.4 per cent respectively). In 2010, 18.3 thousand employees were engaged in R&D activities, of whom 6.3 thousand researchers with a scientific degree or an academic title (of whom 2.8 thousand women). In the institutions of the higher education and government sectors, the number of employees engaged in R&D activities amounted to 15.4 thousand, of whom 6.2 thousand researchers with a scientific degree or an academic title. In the business sector, the number of employees engaged in R&D activities amounted to 2.9 thousand, of whom 163 researchers with a scientific degree. Compared to 2009, the number of researchers with a scientific degree in the business sector dropped by 8.0 per cent. In the higher education and government sectors, researchers with a scientific degree or an academic title aged 65 and over accounted for 12.1 per cent. In the business sector, researchers and engineers aged 65 and over accounted for 1.6 per cent. At the beginning of 2010, there were 9.6 thousand doctorate holders aged under 70, accounting for 0.5 per cent of the total population aged 2570. Most persons were awarded a doctoral degree in 19902009 67.3 per cent, before 1990 32.7 per cent. The most popular field of dissertations was physical sciences (mathematics, informatics, physics, chemistry), accounting for 27.3 per cent of all dissertations; social sciences (psychology, economics and business, sociology, law, etc.) ranked second 19.3 per cent, while dissertations on engineering and technology (construction, electricity, electronics and IT equipment, mechanics, chemistry, medicine, and other engineering) accounted for 19.2 per cent.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
243
13
MOKSLAS
SCIENCE
In 2009, more than half of doctorate holders (56.3 per cent) were men. Men accounted for more than two-thirds of senior doctorate holders (65.9 per cent of doctorate holders aged 6569, 65.5 per cent of those aged 5564). Among doctorate holders aged under 35, the shares of men and women were almost equal: women accounted for 48.3, men for 51.7 per cent of doctorate holders in the said age group. The largest share of female doctorate holders 53.9 per cent was recorded in the age group of 3544. Employed doctorate holders were mainly working as specialists (77.5 per cent). Out of them, 54.8 per cent were working as teaching, 25.3 per cent science and engineering specialists. 18.8 per cent of employed doctorate holders were working as managers (legislators, managers of enterprises, agencies and their divisions). Doctors of medical sciences working as specialists accounted for 82.9, agricultural sciences 81.9, physical sciences 79.3 per cent of doctorate holders in respective fields. The highest percentages of managers were observed among persons with a doctoral degree in engineering and technological sciences and physical sciences 19.7 and 18 per cent respectively. In 2010, the number of doctoral students pursuing a scientific degree was by 2 per cent higher than in 2009 (in 2010, 2974; in 2009, 2918). The number of persons who were awarded a scientific degree increased by 2 per cent (in 2010, 406; in 2009, 397). According to the National Patent Bureau, in 2010, 112 national patent applications were submitted, including 108 submitted by Lithuanian applicants. In 2010, 2240 national trademark applications were submitted, of which 1963 (87.6 per cent) by Lithuanian applicants. In 2010, 22 applications for the registration of design were submitted, of which 20 (91 per cent) by Lithuanian applicants.
244
MOKSLAS
SCIENCE
13
13.1. Pagrindiniai mokslo ir eksperimentins pltros rodikliai 13.1. Main R&D indicators
2005 1000 2029 met amiaus gyventoj tenka auktojo mokslo gamtos, technikos ir taikomj moksl specialist 2564 met amiaus gyventojai su auktuoju isilavinimu (ISCED 56), % Suaugusi (2564 met amiaus) gyventoj nuolatinis mokymasis, % Uimtumas paangij ir vidutinikai paangij technologij gamyboje, % Uimtumas paangij technologij paslaugose, % Ilaidos MTEP pagal finansavimo altinius, % verslo moni los valdios los usienio los auktojo mokslo sektoriaus los ne pelno institucij sektoriaus los Ilaid MTEP ir BVP santykis, % Paangij ir vidutinikai paangij technologij gamybos sektoriaus sukurtos pridtins verts dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridtinje vertje**, % 20,9 62,7 10,5 5,7 0,2 0,75 26,2 53,6 14,3 5,3 0,6 0,79 24,5 47,9 19,6 7,5 0,5 0,81 21,4 55,6 15,5 7,2 0,3 0,79 21,0 54,0 13,1 11,6 0,3 0,83 24,1 47,5 20,0 8,2 0,2 0,79* 2006 2007 2008 2009 2010 Number of tertiary level graduates (ISCED 56) in science and technology per 1000 population aged 2029 Population aged 2564 with tertiary education (ISCED 56), % Participation of adults (aged 25 64) in lifelong learning, % Employment in high and mediumhigh technology manufacturing, % Employment in high technology services, % Gross domestic expenditure on research and development (GERD) by source of funds, % business enterprise government foreign higher education sector private non-profit sector GERD to GDP ratio, %
18,9
19,5
18,1
17,8
18,5
18,7
26,3
26,8
28,9
30,4
31,0
32,6
6,0
4,9
5,3
4,9
4,5
4,0
3,0 2,0
2,8 2,1
2,6 2,1
2,6 2,2
1,7 2,4
1,7* 2,3*
15,8
17,2
18,6
22,4
16,4
22,8*
Share of GVA produced by the high and medium-high technology sector in the GVA of manufacturing**, %
245
13
Mln. lit LTL million
MOKSLAS
SCIENCE
13.2. Bendrosios MTEP ilaidos pagal sektorius ir finansavimo altinius 13.2. Gross domestic expenditure on R&D by sector of performance and source of funds
2005 I viso Verslo moni los Valdios los Auktojo mokslo sektoriaus los Ne pelno institucij los Usienio los MTEP ilaidos, palyginti su BVP, % Auktojo mokslo sektorius Verslo moni los Valdios los Auktojo mokslo sektoriaus los Ne pelno institucij los Usienio los MTEP ilaidos, palyginti su BVP, % Valdios sektorius Verslo moni los Valdios los Auktojo mokslo sektoriaus los Ne pelno institucij los Usienio los MTEP ilaidos, palyginti su BVP, % Verslo moni sektorius Verslo moni los Valdios los Auktojo mokslo sektoriaus los Ne pelno institucij los Usienio los MTEP ilaidos, palyginti su BVP, % 542,0 113,0 340,1 30,7 1,2 57,0 0,75 296,1 11,3 228,9 30,3 0,5 25,1 0,41 135,4 9,0 109,2 0,2 0,7 16,3 0,19 110,5 92,7 2,0 0,2 15,6 0,15
2006 657,8 172,2 352,6 35,0 3,7 94,3 0,79 323,7 12,3 242,1 34,3 1,6 33,4 0,39 150,3 9,3 102,9 0,5 1,5 36,1 0,18 183,8 150,6 7,6 0,2 0,6 24,8 0,22
2007 803,1 196,9 384,4 60,2 4,3 157,3 0,81 406,6 13,4 273,6 59,3 0,6 59,7 0,41 167,4 4,2 105,0 0,6 3,2 54,4 0,17 229,1 179,3 5,8 0,3 0,5 43,2 0,23
2008 890,1 190,8 494,5 64,2 2,6 138,0 0,79 472,9 11,8 339,7 62,5 0,4 58,5 0,42 205,8 14,2 148,9 1,2 1,1 40,4 0,18 211,4 164,8 5,9 0,5 1,1 39,1 0,19
2009 765,0 161,0 412,6 88,8 2,2 100,4 0,83 402,8 9,7 278,0 87,9 0,7 26,5 0,44 180,6 10,9 128,1 0,5 1,1 40,0 0,20 181,6 140,4 6,5 0,4 0,4 33,9 0,20
2010 755,6 182,3 359,1 61,7 1,4 151,1 0,79* 402,3 11,2 251,6 61,0 0,2 78,3 0,42* 133,0 7,8 97,7 0,6 0,9 26,0 0,14* 220,3 163,3 9,8 0,1 0,3 46,8 0,23* Total Business enterprises funds Government funds Higher education sector funds Non-profit sector funds Foreign funds R&D expenditure compared to GDP, % Higher education sector Business enterprises funds Government funds Higher education sector funds Non-profit sector funds Foreign funds R&D expenditure compared to GDP, % Government sector Business enterprises funds Government funds Higher education sector funds Non-profit sector funds Foreign funds R&D expenditure compared to GDP, % Business enterprise sector Business enterprises funds Government funds Higher education sector funds Non-profit sector funds Foreign funds R&D expenditure compared to GDP, %
246
MOKSLAS
SCIENCE
13
13.3. MTEP ilaidos pagal tikslin paskirt 13.3. R&D expenditure by type of costs
Mln. lit LTL million 2005 I viso Darbo apmokjimo ilaidos Kitos einamosios ilaidos Ilgalaikio materialiojo turto sigijimas 542,0 293,5 170,8 77,7 2006 657,8 323,9 222,8 111,1 2007 803,1 380,7 253,7 168,7 2008 890,1 457,3 267,6 165,2 2009 765,0 441,0 212,8 111,2 2010 755,6 410,7 205,6 139,3 Total Labour costs Other current costs Acquisition of tangible fixed assets
13.4. MTEP ilaidos pagal socialinius ir ekonominius tikslus 13.4. R&D expenditure by socioeconomic objective
Be verslo sektoriaus, mln. lit Business sector excluded, LTL million 2005 I viso ems ir atmosferos tyrinjimas Aplinka Kosmins erdvs tyrinjimas Transportas, ryiai ir kita infrastruktra Energetika Gamyba ir technologijos Sveikata ems kis vietimas Kultra, poilsis, religija ir iniasklaida Politin ir socialin sistema, jos struktra ir raida Bendra painimo pltra Gynyba 431,5 12,5 18,3 17,6 12,6 59,4 50,0 38,9 88,7 28,0 13,1 91,2 1,2 2006 474,0 13,5 28,0 22,0 13,2 60,4 47,9 43,2 101,8 42,5 9,7 88,1 3,7 2007 574,0 16,3 25,1 23,8 17,1 87,9 58,7 57,9 116,1 38,9 13,7 114,1 4,4 2008 678,7 17,4 34,1 0,2 29,3 10,3 66,2 55,4 58,9 149,0 17,8 12,0 225,9 2,2 2009 583,4 13,8 29,5 0,1 25,5 10,7 59,8 57,4 49,3 108,8 15,8 10,6 198,2 3,9 2010 535,3 6,6 20,1 0,2 21,7 12,5 59,7 67,2 39,2 120,0 12,3 14,6 159,0 2,2 Total Exploration and exploitation of the earth Environment Exploration and exploitation of space Transport, communications and other infrastructure Energy Production and technology Health Agriculture Education Culture, recreation, religion and mass media Political and social system, its structure and development General advancement of knowledge Defence
247
13
MOKSLAS
SCIENCE
5893 4737 1029 127 1737 724 672 341 2668 1657 709 302
5976 4815 1026 135 1687 692 685 310 2679 1824 622 233
6268 5070 1032 166 1951 815 730 406 3123 1862 648 613
6326 5137 971 218 1978 800 718 460 3102 1872 625 605
6418 5230 1011 177 1837 849 661 327 2764 1827 601 336
6337 5223 951 163 2148 836 636 676 2260 1315 519 426
248
MOKSLAS
SCIENCE
13
total
2009 I viso Humanitariniai mokslai Socialiniai mokslai Technologijos mokslai Fiziniai mokslai Biomedicinos mokslai ems kio mokslai gamtos mokslai medicinos mokslai
1 1
2010 12078 2786 2953 2360 1868 2111 376 720 1015
2009 2428 x x x x x x x x
2010 1834 x x x x x x x x Total Humanities Social sciences Technological sciences Physical sciences Biomedical sciences agricultural sciences natural sciences medical sciences
turi mokslo laipsn habilituoto daktaro 764 daktaro 4707 pedagogin vard profesoriaus 757 docento kiti tyrjai 2211 5236
115 2120
759 4796
115 2189
771 4975
130 2365
794 4961
152 2381
832 5051
167 2484
752 5087
148 2526
86 822 3194
94 832 3173
249
13
MOKSLAS
SCIENCE
13.8. Daktaro mokslo laipsn turini asmen pasiskirstymas pagal disertacijos srit ir uimtumo status
13.8. Doctorate holders by field of dissertation and employment status
Atitinkamos srities asmenys = 100 procent Persons in a respective field = 100 per cent Disertacijos sritys Dirbantieji Employed 2006 I viso Fiziniai mokslai Ininerija ir technologijos mokslai Medicinos mokslai ems kio mokslai Socialiniai mokslai Humanitariniai mokslai 92,4 89,7 88,6 98,9 92,0 96,0 93,1 2009 95,7 93,8 93,3 97,5 96,8 98,8 96,3 Bedarbiai Unemployed 2006 0,6 0,3 1,0 0,5 0,5 1,5 2009 0,4 0,2 0,3 0,6 0,3 0,7 Neaktyvieji Inactive 2006 7,0 10,0 10,4 1,1 7,5 3,5 5,4 2009 3,9 6,0 6,4 1,9 3,2 0,9 3,0 Total Physical sciences Engineering and technological sciences Medical sciences Agricultural sciences Social sciences Humanities Field of dissertation
4559 29 29
4110 40 40
4100 23 23
3902 34 34
3933 44 33
2805 47 20
11
27
250
MOKSLAS
SCIENCE
13
...
...
...
...
12
29
251
13
Mln. lit LTL million
1000 800 600 400 200 0
MOKSLAS
SCIENCE
300,4
252
MOKSLAS
SCIENCE
13
4554
5564
6569
6,5
6,3
253
13
MOKSLAS
SCIENCE
254
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
14
264 264 264 265 266 266 267 268 268 269 269 270 271 271
14.1. Informacini technologij sektoriaus produkcija ir pridtin vert 14.2. Nam ki apsirpinimas asmeniniais kompiuteriais ir naudojimasis internetu 14.3. Asmenys, naudojsi kompiuteriais ir internetu 14.4. Naudojimasis internetu asmeniniais tikslais 14.5. Naudojimasis elektronine prekyba asmeniniais tikslais 14.6. Darbuotoj, naudojani kompiuterius ir internet, dalis monse 14.7. Plaiajuostis internetas monse 14.8. mons, turinios interneto svetaines ar tinklalapius 14.9. E. tinkl naudojimo tikslai monse 14.10. moni e. verslui naudojamos IT sistemos 14.11. Kompiuteriai ir internetas vietimo staigose 14.12. Darbuotojai, naudojantys kompiuterius ir internet, sveikatos prieiros staigose 14.13. Kompiuteri naudojimo tikslai sveikatos prieiros ir socialinio darbo staigose 14.14. Pagrindiniai interneto naudojimo tikslai sveikatos prieiros ir socialinio darbo staigose 14.1. Output and value added of the information and communication technology sector 14.2. Households with computers and Internet access at home 14.3. Persons who have used a computer and the Internet 14.4. Internet use for private purposes
14.5. Use of e-commerce for private purposes 14.6. Share of employees using computers and the Internet 14.7. Broadband Internet in enterprises
14.8. Enterprises with websites or homepages 14.9. Purpose of using electronic networks in enterprises 14.10. Enterprises with ICT systems for ebusiness 14.11. Computers and the Internet in educational institutions 14.12. Employees using computers and the Internet in health care institutions 14.13. Purposes of computer use in health care and social work institutions 14.14. Main purposes of Internet use in health care and social work institutions
255
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
Grafikai ir diagramos
Informacini technologij preki eksporto struktra Svarbiausi informacini technologij preki eksporto partneriai Informacini technologij preki importo struktra Svarbiausi informacini technologij preki importo partneriai Lietuvos gamintoj parduoti IT gaminiai pagal gamini grupes Asmenys, reguliariai besinaudojantys internetu moni bendravimo internetu su valstybs institucijomis tikslai Interneto svetains naudojimo tikslai sveikatos prieiros ir socialinio darbo staigose
Main partners in imports of ICT goods Lithuanian production value of ICT goods by product group Persons regularly using the Internet Purposes of communication with public authorities via the Internet Purposes of website usage in health care and social work institutions
256
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
Informacins technologijos (informacins ir ryi technologijos, IT) skaitmenins informacijos (duomen) valdymo ir apdorojimo technologijos, apimanios kompiuteri technik, programin, elektronini tinkl, duomen perdavimo rang ir komunikacijas. Informacini technologij sektoriui priskiriama (pagal EVRK red. 2): elektronini komponent ir ploki gamyba (26.1); kompiuteri ir iorins rangos gamyba (26.2); ryi rangos gamyba (26.3); vartotojikos elektronins rangos gamyba (26.4); magnetini ir optini laikmen gamyba (26.8); informacijos ir ryi technologij rangos didmenin prekyba (46.5); programins rangos leidyba (58.2); telekomunikacijos (61); kompiuteri programavimo, konsultacin ir susijusi veikla (62); duomen apdorojimo, interneto serveri paslaug (prieglobos) ir susijusi veikla; interneto vart paslaug veikla (63.1); kompiuteri ir ryi rangos remontas (95.1). Internetas visuotinis (globalus) kompiuteri tinklas, suteikiantis galimyb keistis ir rasti reikiam informacij. e. valdia valstybs informacin infrastruktra, utikrinanti patogi vieosios informacijos prieig ir apykait ir teikianti viesias paslaugas informacini technologij pagrindu. e. verslas verslo operacij atlikimas ir mons veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas elektronini tinkl aplinkoje. e. sveikata IT panaudojimas padedant utikrinti ir gerinant lig prevencij, sveikatos bkls diagnostik, gydym, stebjim ir gyvenimo bdo tvarkym, tenkinant gyventoj, pacient, sveikatos prieiros specialist, sveikatos prieiros paslaug teikj, administratori ir politik poreikius. e. prekyba produkt (preki ar paslaug) pirkimo ir (ar) pardavimo sandoriai, sudaromi elektroniniais tinklais. Tinklais atliekami preki ar paslaug usakymai, taiau mokjimas u produktus ir j pristatymas gali bti autonomikas (ne per tinkl). Usakymai, priimti ar siuniami telefonu, faksu ar rankiniu bdu raytu elektroniniu patu, nra elektronin prekyba. Iankstiniais duomenimis, IT sektoriaus produkcija 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 2,8 procento ir sudar 3,9 procento bendrosios alies produkcijos (2009 m. 4,5 %). Labiausiai sumajo kompiuteri ir iorins rangos gamybos moni produkcija ir buvo maiausia nuo 2005 m. Padidjo ryi rangos, elektronini komponent ir ploki gamybos veikl moni produkcija. IT sektoriaus pridtin vert 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 1,2 procento ir sudar 2,4 procento bendrosios pridtins verts (2009 m. 2,5 %). Labiausiai sumajo kompiuteri ir iorins rangos gamybos moni pridtin vert, o padidjo ryi rangos gamybos moni pridtin vert ir, kaip ir produkcija, buvo didiausia nuo 2005 m. 2010 m. eksportuota 1551,3 mln. lit verts IT preki, importuota i preki u 2588,9 mln. lit. 2010 m., palyginti su 2009 m., IT preki eksportas padidjo 46,4 procento, importas 45,2 procento. 2010 m. IT preks sudar 2,9 procento bendro Lietuvos eksporto, 2009 m. 2,6 procento. I vis importuojam preki IT preks 2010 m. sudar 4,2, 2009 m. 3,9 procento.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
257
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
Informacini technologij naudojimo nam kiuose tyrimo duomenimis, 2011 m. asmeninius kompiuterius ir interneto prieig namuose turjo 56 procentai nam ki (2010 m. 54 %). Mieste kompiuterius ir interneto prieig namuose turjo 64 procentai, kaime 41 procentas nam ki (2010 m. 61 ir 39 %) Dauguma (93 %) nam ki, turini namuose interneto prieig, naudojosi plaiajuosiu ryiu. Mieste plaiajuosio interneto prieig turjo 95, kaime 86 procentai internet naudojani nam ki. 2011 m. kompiuteriu naudojosi 64 procentai 1674 met amiaus gyventoj. Didel dalis besinaudojanij kompiuteriu jauni mons. I 6574 met amiaus gyventoj 2011 m. kompiuteriu naudojosi 12 procent, o 85 procentams io amiaus asmen niekada neteko juo naudotis. Dauguma (75 %) asmen, kurie 2011 m. naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (21 %) bent kart per savait, bet ne kasdien. Internetu 2011 m. naudojosi 64 procentai vis 1674 met amiaus gyventoj (2010 m. 60 %). I 16 24 met amiaus gyventoj internetu naudojosi 96 procentai, i 6574 met amiaus gyventoj 11 procent. I dirbani asmen internetu naudojosi 77 procentai. Dauguma (75 %) internaut naudojosi internetu kasdien. Kas penktas (21 %) internetu besinaudojantis asmuo naudojosi juo bent kart per savait, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne reiau kaip kart per savait) internetu naudojosi 96 procentai internaut, arba 61 procentas vis 1674 met amiaus gyventoj. Daniausiai internetas buvo naudojamas naujienoms, laikraiams ir urnalams skaityti, ryiams, informacijos paiekai. Naujienas, laikraius ir urnalus internete skait ar siuntsi 89 procentai, informacijos apie prekes arba paslaugas iekojo 86 procentai, elektroniniu patu naudojosi 81 procentas internaut. 69 procentai interneto vartotoj skambino, naudodamiesi internetu, ar dalyvavo pokalbi svetainse, diskusij forumuose, ra tinklaraius, susirainjo realiu laiku. Internetins bankininkysts paslaugomis 2011 m. naudojosi 65 procentai 1674 met amiaus internaut, arba 41 procentas vis ios amiaus grups gyventoj (2010 m. 61 ir 37 %). 2011 m. su valstybs institucijomis bendravo ir elektroninmis vieosiomis paslaugomis naudojosi 44 procentai 1674 met amiaus internaut, arba 28 procentai vis ios amiaus grups gyventoj (2010 m. 36 ir 22 %). Bent kart per metus valstybs institucij ar kit viej paslaug staig elektroninmis paslaugomis pasinaudojo tredalis (30 %) vis 1674 met amiaus gyventoj. 2011 m. pirmj ketvirt prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar usak 11 procent vis 1674 met amiaus gyventoj (2010 m. I ketv. 7 %), arba 16 procent asmen, kurie naudojosi internetu. Per paskutinius 12 mn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar usak beveik kas ketvirtas interneto vartotojas (24 %). Daniausiai elektronin prekyba buvo naudojama perkant bilietus kultros renginius (bilietus internetu pirko 38 % elektronins prekybos vartotoj). Drabuius, avalyn, sporto prekes internetu pirko 37 procentai, telekomunikacij paslaugas 23 procentai, turistines keliones 17 procent, apgyvendinimo paslaugas atostogoms 12 procent elektronins prekybos vartotoj. 2011 m. pradioje kompiuteriais ir internetu naudojosi 98,1 procento gamybos ir paslaug moni, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotoj. Plaiajuosiu internetu naudojosi 94,9 procento moni. 51,7 procento moni prisijungti prie interneto naudojo skaitmenines abonentines linijas (DSL), 29,6 procento jungsi viesolaidine (optine) ryio linija, 30,3 procento kitomis fiksuotomis jungtimis (kabeline, skirtine linija ir kt.). Mobilia interneto prieiga naudojosi 54,5 procento moni, i j daugiausia (49,1 %) mobiliuoju plaiajuosiu ryiu.
258
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
63,7 procento moni turjo vietinius kompiuteri tinklus (LAN). Kompiuterius kasdieniame darbe bent kart per savait naudojo 38,8, internet 36,5 procento gamybos ir paslaug moni darbuotoj (2010 m. pradioje atitinkamai 32,8 ir 29,7 %). Interneto tinklalap ar svetain turjo 67,7 procento gamybos ir paslaug moni (2010 m. 65,2 %). 36,6 procento moni nurod, kad interneto tinklalapyje skelb moni preki ar paslaug katalogus ir kainynus, 20,8 procento teik galimyb usisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus, 18,7 procento pasirinkti produkto form ar dizain. Beveik visos mons (98,1 %) 2010 m. internet naudojo bendraudamos su valstybs institucijomis (2009 m. 95 %). Informacijos institucij svetainse iekojo 92,3 procento moni, 97,8 procento siuntsi vairias formas, 92,6 procento grino jas upildytas. 95,6 procento moni pasinaudojo valstybs institucij teikiama galimybe atlikti administracines procedras elektroniniu bdu (be papildom popierini procedr): 94,4 procento deklaravo socialinio draudimo mokas, 91,8 procento pelno mokesio, 92,3 procento pridtins verts deklaracijas. 27,2 procento moni internetu siek gauti valdios institucij (Lietuvos ar ES ali) viej pirkim konkurs dokumentus ir specifikacijas, 23 procentai teik silymus elektroninje paraik sistemoje (viej pirkim monitoringo informacinje sistemoje). 2010 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (pirkti arba parduoti prekes ar paslaugas) naudojo 39,3 procento moni: 33,2 procento pirko (usak) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 24,7 procento gavo usakym. moni itekli planavimo (ERP) sistemas naudojo 12,6 procento, ryi su klientais valdymo (CRM) 16,8 procento moni (2010 m. atitinkamai 11,5 % ir 15,3 %). Elektronins saugos priemones naudojo beveik visos (90,9 %) mons. 2010 m. su elektronins saugos problemomis susidr 16,2 procento moni (2009 m. 22,8 %, 2008 m. 39,6 %). Pagrindinmis problemomis mons vardijo IT paslaug neprieinamum, duomen sunaikinim ar ikraipym dl programins (technins) rangos gedimo. Skaitmenines tapatybs identifikavimo priemones naudojo 72,4 procento moni (2010 m. 68,9 %). 2011 m. pradioje beveik visos (99,6 %) sveikatos prieiros ir socialinio darbo staigos, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotoj, kasdienje veikloje naudojo kompiuterius ir internet. Per dvejus metus pastebimai iaugo staig, turini interneto svetaines ar tinklalapius, dalis. Interneto svetaines turjo daugiau kaip pus (56,8 %) sveikatos prieiros ir socialinio darbo staig (2009 m. 38,3 %). Interneto svetainje informacij apie teikiamas paslaugas, primimo valandas, kainius teik 51,6 procento (2009 m. 33,2 %), galimyb usiregistruoti primim 12,5 procento (2009 m. 8 %), galimyb pacientams perirti elektroninius dokumentus ar raus, susijusius su j sveikata, 5,5 procento staig. 22,9 procento staig teik konsultacijas internetu (atsakinjo svetainje pateiktus klausimus) (2009 m. 8,7 %). Kompiuteri skaiius sveikatos prieiros ir socialinio darbo staigose per dvejus metus pakito neymiai. 2011 m. pradioje 100 darbuotoj teko 21,1 kompiuterio (19,8 kompiuterio, turinio interneto prieig), kompiuterius darbe bent kart per savait naudojo 38,4 procento, internet 35,6 procento sveikatos prieiros ir socialinio darbo staig darbuotoj (2009 m. atitinkamai 31,4 % ir 29 %). 63,3 procento staig turjo vietinius kompiuteri tinklus (2009 m. 51,9 %). Daugiausia kompiuteriai buvo naudojami staig veiklai administruoti (administraciniams duomenims tvarkyti (85,3 % vis staig), visuomens sveikatos stebsenos, Valstybins ligoni kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos statistinms ataskaitoms rengti (64,9 %), veiklos palaikymo funkcijoms valdyti (34,8 %). Dokument valdymo (rengimo, registravimo, saugojimo) sistemas naudojo 35,3 procento, veiklos (finans, mogikj itekli) valdymo sistemas (ERP) 12,7 procento staig.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
259
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
Beveik visos staigos, turinios interneto prieig, naudojosi elektronins bankininkysts paslaugomis (97,2 % vis staig), 63,4 procento internetu usak prekes ar paslaugas, 51,2 procento naudojo internet vietimui ir mokymuisi. 58,3 procento staig naudojo internet bendraudamos su Valstybine ligoni kasa, 72,9 procento keisdamosi duomenimis su kitomis staigomis. 98 procentai sveikatos prieiros ir socialinio darbo staig internet naudojo bendraudamos su vieojo administravimo institucijomis. Informacijos valstybs institucij svetainse iekojo 82,3 procento staig, 98 procentai siuntsi vairias formas, 91,4 procento grino jas upildytas, 56,8 procento teik silymus viej pirkim elektroninje paraik sistemoje. 92,5 procento staig nurod, jog bent dal administracini procedr atliko elektroniniu bdu be papildom popierini procedr. Elektronins saugos priemones naudojo 95,9 procento staig, taiau per 2010 m. 15,6 procento staig buvo susidrusios su elektroninio saugumo problemomis (per 2008 m. 38,3 %). Bendrojo lavinimo mokyklose 20102011 m. m. pradioje buvo 64 tkst. kompiuteri, i j 73 procentai buvo naudojami mokymo tikslais. Didioji kompiuteri dalis (88 %) turjo interneto prieig. Daugiau nei 84 procentai vis bendrojo lavinimo mokykl turjo plaiajuosio interneto prieig. 20102011 m. m. 78 procentai pedagog turjo kompiuterinio ratingumo ini, atitinkani kompiuterinio ratingumo standart. 2010 m. vartotojams skirtas kompiuterizuotas darbo vietas turjo 92 procentai savivaldybi viej bibliotek, i j daugiau nei 88 procentai turjo interneto prieig.
Information and communications technologies (ICT) are digital information (data) management and processing technologies, covering computer hardware and software, network and data communication equipment and communications. The ICT sector includes (according to the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2): manufacture of electronic components (26.1); manufacture of computers and peripheral equipment (26.2); manufacture of communication equipment (26.3); manufacture of consumer electronics (26.4); manufacture of magnetic and optical media (26.8); wholesale of information and communications equipment (46.5); software publishing (58.2); telecommunications (61); computer programming, consultancy and related activities (62); data processing, hosting and related activities; web portals (63.1); repair of computers and communication equipment (95.1). The Internet is a global digital network designed for the exchange of information. E-government refers to a public information infrastructure ensuring convenient access to and exchange of public information and providing public ICT-based services. E-business refers to the carrying out of transactions and the organisation of enterprises activities by means of using ICT in the electronic network environment.
260
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
E-health refers to the use of ICT to meet the needs of the population, patients, health care specialists, providers of health care services, administrators and politicians in order to ensure the development of disease prevention, diagnostics, treatment, observation and lifestyle adjustment. E-commerce refers to product (goods or services) sale (purchase) transactions that are conducted via electronic networks. Products are ordered via networks, while the payment for and the delivery of products may be autonomous (i.e. not via a network). Orders received by phone, fax or manually typed emails are not counted as ecommerce. Based on preliminary data, the output of the ICT sector in 2010, compared to 2009, decreased by 2.8 per cent and accounted for 3.9 per cent of the total output (in 2009, 4.5 per cent). The most noticeable decrease in output was observed in the manufacture of computers and peripheral equipment and was the lowest since 2005. The increase in output were suffered in manufacture of communication equipment, electronic components and boards The value added of the ICT sector in 2010, compared to 2009, decreased by 1.2 per cent and accounted for 2.4 per cent of the value added in the whole economy (in 2009, 2.5 per cent). The most noticeable decrease in the value added was observed in the manufacture of computers and peripheral equipmen The increase was observed in manufacture of communication equipment and, like the output, was the highest since 2005. In 2010, exports of ICT goods totalled LTL 1551.3 million in terms of commodity value, imports LTL 2588.9 million. In 2010, compared to 2009, exports of ICT goods increased by 46.4, imports by 45.2 per cent. In 2010, ICT goods accounted for 2.9 per cent of the total Lithuanian exports (in 2009, 2.6 per cent), while imports of ICT goods accounted for 4.2 per cent of the total imports (in 2009, 3.9 per cent). Based on the household survey data, in 2011, 56 per cent of households had personal computers and access to the Internet at home (in 2010, 54 per cent). In urban areas, 64 per cent of households had computers and Internet access at home, in rural areas 41 per cent (in 2010, 61 and 39 per cent). Most households with Internet access at home (93 per cent) used broadband connection. In urban areas, households using broadband Internet connection accounted for 95 per cent of households with the Internet, in rural areas 86 per cent. In 2011, 64 per cent of persons aged 1674 were using computers. A considerable part of computer users were young people. In 2011, out of the total number of persons aged 6574, 12 per cent were using computers, while 85 per cent have never used them at all. Most persons using computers in 2011 (75 per cent) were using them daily, one fifth (21 per cent) at least once a week but not daily. In 2011, out of persons aged 1674, 64 per cent were using the Internet (in 2010, 60 per cent), out of persons aged 1624 96 per cent, while out of those aged 6574 11 per cent. Among employed population, Internet users accounted for 77 per cent. Most Internet users (75 per cent) were using it daily. Every fifth (21 per cent) person using the Internet was using it at least once a week but not daily. Thus, persons regularly (at least once a week) using the Internet accounted for 96 per cent of Internet users, or 61 per cent of all persons aged 1674. Mostly, the Internet was used to read news, newspapers and magazines, communication, search for information. 89 per cent of Internet users read or downloaded news, newspapers and magazines, 86 per cent searched for information on goods and services, 81 per cent used email, 69 per cent made online phone calls or participated in chats, discussion forums, wrote weblogs, engaged in instant messaging.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
261
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
In 2011, Internet banking services were used by 65 per cent of Internet users aged 1674, i.e. by 41 per cent of the total population of the said age group (in 2010, 61 and 37 per cent). In 2011, 44 per cent of Internet users aged 1674, or 28 per cent of the total population of the said age group (in 2010, 36 and 22 per cent), used the Internet to communicate with state and municipal authorities and made use of public e-services. A third of persons aged 1674 (30 per cent) used e-services of state and municipal authorities or other public service institutions at least once a year. In I quarter 2011, 11 per cent of persons aged 1674 (in I quarter 2010, 7 per cent), or 16 per cent of all Internet users, bought or ordered goods or services for private purposes use online. Over the last 12 months, almost every fourth Internet user (24 per cent) bought or ordered goods or services via the Internet. Most often, e-commerce was used for buying tickets to cultural events (38 per cent of e-commerce users purchased their tickets online); clothes, footwear, sports goods were purchased by 37 per cent of users, telecommunications services 23 per cent, package holidays 17 per cent, holiday accommodation services 12 per cent. At the beginning of 2011, based on the data of the statistical survey on the use of ICT in enterprises conducted by Statistics Lithuania, 98.1 per cent of manufacturing and service enterprises with the staff of 10 and more employees used computers, 94.9 per cent broadband Internet. To connect to the Internet, 51.7 per cent of such enterprises used digital subscriber lines (DSL), 29.6 per cent fibre-optic lines, 30.3 per cent other fixed connections (leased line, cable, etc.). Mobile Internet access was used by 54.5 per cent of enterprises, most of which (49.1 per cent) were using mobile broadband connection. 63.7 per cent of manufacturing and service enterprises had local area networks (LAN). In everyday work, computers were used at least once a week by 38.8 per cent, the Internet by 36.5 per cent of the employees of such enterprises (at the beginning of 2010, 32.8 and 29.7 per cent respectively). 67.7 per cent of manufacturing and service enterprises had a website or home page (in 2010, 65.2 per cent). 36.6 per cent of enterprises indicated that their websites presented catalogues and pricelists of their products or services, 20.8 per cent of enterprises offered an opportunity to order, reserve or purchase products via the Internet, 18.7 per cent to choose a preferable shape or design of a product. In 2010, almost all (98.1 per cent) manufacturing and service enterprises used the Internet for communication with public authorities (in 2009, 95 per cent); 92.3 per cent of enterprises searched for information on the websites of public authorities, 97.8 per cent downloaded various forms, 92.6 per cent returned filled-in forms via the Internet. 95.6 per cent of enterprises made use of an opportunity to perform administrative procedures online (without additional paperwork), offered by public authorities: 94.4 per cent declared social insurance contributions, 91.8 per cent filled in profit tax, 92.3 per cent value added returns. 27.2 per cent of enterprises used the Internet to get public procurement documents and specifications of public authorities (of Lithuania and the EU countries), 23 per cent provided offers in an electronic tendering system (public procurement monitoring information system). In 2010, 39.3 per cent of enterprises used computers and electronic networks for trading purposes (to purchase or sell goods or services): 33.2 per cent of enterprises purchased (ordered) goods or services via the Internet or other computer networks, 24.7 per cent received orders. Enterprise resource planning (ERP) systems were used by 12.6 per cent, customer relationship management (CRM) systems 16.8 per cent of enterprises (in 2010, 11.5 and 15.3 respectively). Electronic security tools were used by almost all (90.9 per cent) enterprises with Internet access. In 2010, 16.2 per cent of enterprises faced electronic security problems (in 2009, 22.8 per cent; in 2008, 39.6 per cent). For most of the enterprises, the crucial problem was the inaccessibility of ICT services, destruction or corruption of data
262
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
due to software (hardware) failures. Digital identification (authentication) tools were used by 72.4 per cent of enterprises (in 2010, 68.9 per cent). At the beginning of 2011 almost, all health care and social work institutions (99.6 per cent) having 10 and more employees used computers and the Internet in their everyday activity. Over two years, the share of institutions having websites or web pages markedly increased: more than half (56.8 per cent) of health care and social work institutions had websites (in 2009, 38.3 per cent). On their websites, 51.6 per cent of institutions provided information on the services rendered, reception hours, and prices (in 2009, 33.2 per cent), 12.5 per cent offered an opportunity to register for an appointment (in 2009, 8 per cent), 5.5 per cent provided their patient access to electronic documents or records related to ones health. 22.9 per cent of institutions provided medical advice via the Internet (by answering to questions asked on the website) (in 2009, 8.7 per cent). The number of computers in health care and social work institutions changed only slightly. At the beginning of 2011, there were 21.1 PCs per 100 employees (19.8 PCs with Internet access); 38.4 per cent of staff of health care and social work institutions used PCs in their work at least once a week, the Internet 35.6 per cent (in 2009, 31.4 and 29 per cent respectively). 63.3 per cent of institutions had local area networks (LAN) (in 2009, 51.9 per cent). Computers were mostly used for administrative purposes (management of administrative data (85.3 per cent of all institutions), public health monitoring, preparation of statistical reports of the State Patients Fund under the Ministry of Health (64.9 per cent), operational support functions (34.8 per cent). 35.3 per cent of institutions used document management (preparation, registration and storage), 12.7 per cent enterprise resource planning (ERP) systems. Almost all institutions (97.2 per cent) with Internet access used e-banking services, 63.4 per cent ordered goods or services via the Internet, 51.2 per cent used the Internet for educational purposes, 58.3 per cent to contact the State Patients Fund, 72.9 per cent for data exchange with other institutions. 98 per cent of health care and social work institutions used the Internet for communication with public administration institutions. 82.3 per cent of institutions searched for information on the websites of public authorities, 98 per cent downloaded various forms, 91.4 per cent returned filled-in forms, 56.8 per cent submitted proposals in a public electronic tendering system (e-procurement). 92.5 per cent of institutions indicated that they carried out at least part of administrative procedures electronically, i.e. without additional paperwork. 95.9 per cent of institutions used electronic security tools; however, in 2010, 15.6 per cent of institutions encountered electronic security related problems (in 2008, 38.3 per cent). At the beginning of the 20102011 academic year, there were 64 thousand computers in general schools, of which about 73 per cent were used for educational purposes. The major share of computers (88 per cent) had Internet access. More than 84 per cent of all general schools had broadband Internet access. In 20102011, the level of computer literacy of 78 per cent of the teaching staff corresponded to a computer literacy standard. In 2010, 92 per cent of local public libraries had computerised workplaces, of which more than 88 per cent with Internet access.
263
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
2011 55,8 55,8 Households with a computer Households with Internet access at home
5,3 2,31
Tik per asmenin kompiuter, t. y. neskaitant naudojimosi internetu per mobilj telefon ar kitus prietaisus. Only via a PC. Accessing the Internet via a mobile phone or other devices is excluded.
5564
6574 Persons who have used a computer 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
264
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
Visi 1674 met i j pagal amiaus grupes amiaus asmenys of whom by age group, years All persons 1624 2534 3544 4554 aged 1674 Asmenys, naudojsi internetu 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 34,3 42,0 48,7 53,1 58,1 60,5 63,6 73,7 84,2 89,8 88,9 94,1 94,2 96,3 44,9 56,9 67,0 71,2 79,7 83,4 88,5 32,7 42,8 53,6 59,5 66,2 68,0 71,8 25,6 31,2 37,8 45,4 49,5 52,0 56,4
5564
4,4
11,3
19,0
24,4
34,0
38,6
43,8
12,7 21,5
15,8 29,6
19,1 36,3
31,1 36,9
36,8 43,9
41,0 48,1
43,7 54,7
265
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
50,1 17,3
44,8 15,9
49,7 19,1
48,0 27,5
41,9 16,5
38,3 15,2
40,5 18,5
43,3 26,3
266
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
Darbuotoj, naudojani kompiuterius, dalis Employees using computers 2008 Prekyba Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla 41,8 25,7 21,6 88,2 46,2 74,1 24,9 2009 38,0 26,2 17,8 84,2 45,0 51,3 27,4 2010 41,9 20,7 22,4 80,1 34,4 44,3 22,2 2011 48,8 34,7 25,6 89,6 43,8 45,3 36,3
Darbuotoj, naudojani internet, dalis Employees using the Internet 2008 35,0 23,8 18,0 86,7 45,8 70,1 23,3 2009 33,2 24,4 14,9 83,2 42,3 49,5 26,9 2010 35,5 19,7 18,8 79,0 33,6 42,0 21,4 2011 45,7 33,5 23,2 89,0 43,2 44,6 34,8 Trade Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities
20111 94,9 95,5 Total Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply; water supply, sewerage, waste management and remediation activities Construction Trade Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities
55,3 50,9
Nuo 2010 m., trauktas plaiajuostis mobilusus ryys. From 2010, including mobile broadband connection.
267
14
Procentais Per cent
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
2008 I viso Apdirbamoji gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Prekyba Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla 54,4 53,3
2011 67,7 68,0 Total Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply; water supply, sewerage, waste management and remediation activities Construction Trade Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities
5,6
7,2
13,5
13,1
21,5
12,8
4,8
4,8
7,9
9,3
13,7
11,9
268
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
18,5
24,7
23,9
68,9
72,4
Total number of computers Bendrojo lavinimo mokyklos 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Profesins mokyklos 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 36110 44741 47452 53546 55557 64022 5601 6230 6653 7747 7775 8477
General schools 28138 36053 39521 45628 48178 56454 4829 5595 6010 6950 6939 7833 77,9 80,6 83,3 85,2 86,7 88,2 86,2 89,8 90,3 89,7 89,2 92,4 27436 33520 35313 39399 40843 46998 3622 3948 4366 5598 5773 6320 76,0 74,9 74,4 73,5 73,5 73,4 64,7 63,4 65,6 72,3 74,3 74,6 5,1 6,5 7,2 8,5 9,3 11,3 7,8 8,7 9,9 12,8 12,1 12,8 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Vocational schools 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011
269
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
I viso kompiuteri
Kompiuteri, turini interneto prieig, skaiius Number of computers with Internet access i viso total 5363 6332 8649 8775 8379 8582 14189 16041 20231 20549 18375 16035 %
Kompiuteri, naudojam mokyti, skaiius Computers for teaching purposes i viso total %
100 mokini ir student tenka kompiuteri, naudojam mokyti Number of computers per 100 pupils and students Colleges 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Universities 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011
Total number of computers Kolegijos 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011 Universitetai 20052006 20062007 20072008 20082009 20092010 20102011
5937 6700 9082 9276 8726 8945 14544 16861 20716 20995 18801 16423
90,3 94,5 95,2 94,6 96,0 95,9 97,6 95,1 97,7 97,9 97,7 97,6
3736 4275 5807 5975 5517 5743 7771 9125 10204 10564 9236 7675
62,9 63,8 63,9 64,4 63,2 64,2 53,4 54,1 49,3 50,3 49,1 46,7
6,7 7,6 9,7 9,7 9,7 10,8 5,5 6,4 7,1 7,1 6,4 5,7
270
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
14.14. Pagrindiniai interneto naudojimo tikslai sveikatos prieiros ir socialinio darbo staigose
14.14. Main purposes of Internet use in health care and social work institutions
Procentais Per cent 2005 Banko ir finansinms paslaugoms Bendrauti su valdios institucijomis vietimui ir mokymui Produktams pirkti Teikiama galimyb naudotis internetu pacientams Keistis klinikiniais, administraciniais duomenimis Metodinei pagalbai Ryiams su Valstybine ligoni kasa Visuomens sveikatos stebsenos ataskaitoms 76,7 79,7 71,3 37,6 5,8 ... ... ... ... 2007 85,9 93,7 39,7 38,7 3,9 55,0 27,5 70,4 44,6 2009 90,1 88,0 45,7 58,6 11,6 61,8 45,6 74,4 68,3 2011 97,2 98,0 51,2 63,4 16,2 72,9 36,4 58,3 67,2 Banking and financial services Communication with public authorities Training and education Purchase of goods Opportunity to use the Internet for patients Exchange of clinical, administrative data Methodological assistance Communication with the State Patients' Fund Public health monitoring reports
271
14
Procentais Per cent
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
2010
23,0
12,7
50,5
4,7
9,1
2009
21,0
13,7
48,5
4,2
12,6
2010
15,7
12,5
8,2
5,9
5,9
5,6
46,2
Latvija Latvia
Rusija Russia
Estija Estonia
Vokietija Germany
Italija Italy
Baltarusija Belarus
2009
14,1
10,7
7,7
7,5
7,3
6,9
45,8
Latvija Latvia
Rusija Russia
Estija Estonia
Vokietija Germany
272
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
2010
27,7
25,9
28,8
7,0
10,6
2009
26,3
25,4
29,2
6,5
12,6
2010
24,3
15,0
10,6
10,5
7,8
5,0 3,4
23,4
Latvija Latvia
Kinija China
Finland
Germany
Nyderlandai Netherlands
2009
23,4
15,6
11,4
10,2
8,8
4,3 3,1
23,2
Latvija Latvia
Kinija China
Suomija Finland
Vokietija Germany
Nyderlandai Netherlands
vedija Jungtin Karalyst Kitos alys Sweden United Kingdom Other countries
273
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
8,0 12,8
2008 2009
2010
3,7
27,4
40,1
10,3
18,5
274
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
14
20,0 23,4
31,4 23,0
34,8
275
14
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
276
Makroekonomika
Macroeconomics
Makroekonomika
Macroeconomics
TURINYS
CONTENTS
15. Nacionalins sskaitos 16. Valdios sektoriaus finansai 17. Kainos 18. Mokjim balansas 19. Usienio prekyba 20. Tiesiogins usienio investicijos
15. National accounts 16. General government finance 17. Prices 18. Balance of payments 19. Foreign trade 20. Foreign direct investment
278
NACIONALINS SSKAITOS
15
284 284 285 286 288 289 290 292
NATIONAL ACCOUNTS
15.1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 15.2. Bendrosios nacionalins pajamos (BNP) 15.3. Bendroji pridtin vert ir bendrasis vidaus produktas, vertintas gamybos metodu 15.4. Bendrosios pridtins verts struktra 15.5. Bendrosios pridtins verts ir bendrojo vidaus produkto, vertinto gamybos metodu, kitimas 15.6. Bendrasis vidaus produktas, vertintas ilaid metodu, ir jo struktra 15.7. Bendrasis vidaus produktas, vertintas ilaid metodu, ir jo indeksai 15.8. Pajam metodu vertintas bendrasis vidaus produktas ir jo struktra
emlapiai, grafikai ir diagramos
15.1. Gross domestic product (GDP) 15.2. Gross national income (GNI) 15.3. Gross value added and gross domestic product by production approach 15.4. Structure of gross value added 15.5. Changes in gross value added and gross domestic product by production approach 15.6. Gross domestic product by expenditure approach and its structure 15.7. Gross domestic product by expenditure approach and its indices 15.8. Gross domestic product by income approach
Maps, graphs and diagrams
Bendrasis vidaus produktas apskrityse 2009 m. Bendrasis vidaus produktas ir bendrosios nacionalins pajamos Bendrosios pridtins verts struktra pagal ekonomins veiklos ris
Gross domestic product by county, 2009 Gross domestic product and gross national income Structure of gross value added by economic activity
279
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
Nacionalins sskaitos tai tarptautiniu mastu pripainta standartizuota statistini rodikli sistema, suteikianti galimyb isamiai atspindti nacionalins ekonomikos bkl ir pokyius. Lietuvoje nacionalins sskaitos sudaromos nuo 1992 m. Nacionalini sskait sistema (NSS) pradta diegti remiantis 1993 m. Nacionalini sskait sistemos metodologija (NSS 1993), o pastaruoju metu vadovaujamasi apibrim, apskaitos taisykli ir klasifikacij poiriu labai panaia 1995 m. Europos nacionalini ir regionini sskait sistema (ESS 1995). iuo metu jau yra parengta 2008 m. Nacionalini sskait sistemos metodologija (NSS 2008), kurios nuostatos Europos Sjungoje bus diegiamos parengus 2010 m. Europos nacionalini ir regionini sskait sistem. Lietuvos nacionalini sskait sistemoje, vertinant ir grupuojant rodiklius pagal ekonomins veiklos ris, nuo iol yra naudojama antra ekonomins veiklos ri klasifikatoriaus redakcija ( EVRK 2 red.). Lietuvos statistikos departamentas, pereidamas prie EVRK 2 red. ir gyvendindamas Europos sskait sistemos reikalavimus, perirjo ir patikslino bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bendrj nacionalini pajam (BNP) rodiklius ir paskelb perskaiiuotas 20002010 m. BVP ir jo komponent laiko eilutes. Perskaiiuoti 19951999 m. rodikliai bus paskelbti 2012 m. Nuo iol BVP ir BNP rodikli sudt yra skaitoma pagrindini nelegalios veiklos ri (tabako, alkoholio ir narkotik kontrabandos bei prostitucijos) sukurta pridtin vert. Vertinant nam ki galutinio vartojimo ilaidas, taip pat eksport ir import, traukti ir nelegals sandoriai. bendrj produkcij, pridtin vert ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavim yra skaityta nuosavos gamybos programin ranga, patikslinti produkcijos ir pridtins verts veriai piniginio finansinio tarpininkavimo ir draudimo sektoriuose. Sandoriai su likusio pasaulio sektoriumi revizuoti, vertinus rezident ir nerezident mokamas socialinio draudimo mokas, ko nebuvo atliekama anksiau. Visa tai turi takos vertinant bendrsias nacionalines pajamas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas i pagrindini rodikli, apibdinani alies ekonomikos isivystymo lyg. BVP apibriamas kaip galutin alyje per tam tikr laikotarp sukurt preki ir paslaug vert. BVP, jo kitimo tempai ir bendrosios nacionalins pajamos (BNP) plaiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Bendroji pridtin vert (BPV) apibriama kaip skirtumas tarp per laikotarp sukurt preki ir paslaug (produkcijos) ir joms pagaminti sunaudot aliav, mediag ir paslaug (tarpinio vartojimo) verts. Bendrosios nacionalins pajamos (BNP) atspindi rezidentini institucini vienet i nerezident gautas ir jiems sumoktas pirmines pajamas. BNP vertinamos prie BVP pridedant i usienio gautas darbo ir nuosavybs pajamas bei subsidijas gamybai ir atimant analogikas pajamas bei mokesius, pervestus usien.
280
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
BVP vertinimas gamybos metodu. BVP yra vis preki ir paslaug, sukurt alyje per ataskaitin laikotarp, grynoji vert galutinis gamybins veiklos rezultatas. BVP rinkos kainomis yra vis ekonomins veiklos ri arba institucini sektori pridtini veri bazinmis kainomis suma, gaunama i produkcijos verts atmus tarpin vartojim ir pridjus mokesius gaminiams bei atmus subsidijas gaminiams, kurie nra paskirstyti pagal ekonomins veiklos ris ar sektorius. BVP vertinimas pajam metodu. BVP yra pajam formavimo sskaitos komponent ekonomikoje suma (kompensacijos dirbantiesiems: algos ir atlyginimai ir socialiniai darbdavi naai; gamybos ir importo mokesiai, atmus subsidijas; bendrasis likutinis perteklius ir bendrosios mirios pajamos). BVP vertinimas ilaid metodu. BVP yra rezidentini institucini vienet preki ir paslaug galutinio panaudojimo suma (nam ki, valdios sektoriaus ir ne pelno institucij, teikiani paslaugas nam kiams, galutinio vartojimo ilaidos; bendrojo kapitalo formavimas: bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, atsarg pasikeitimas ir vertybi sigijimas, atmus netekimus), pridjus preki ir paslaug eksport ir atmus preki ir paslaug import. iame skyriuje pateikiamos BVP ir pagrindini nacionalini sskait rodikli perskaiiuotos laiko eiluts nuo 2000 m. bei iankstiniai 2010 m. duomenys. Vertinant rodikli kitimo tempus ir taikant grandininio susiejimo metod, vietoj anksiau buvusi 2000 m. nuo iol atskaitos laikotarpiu laikomi 2005 m. Nuo pat 2000 m. spariai augs Lietuvos ekonomikos (vidutinikai 7,5 % kasmet) tempas 2008 m. sultjo (2,9 %), o 2009 m. patyr gili recesij (-14,8 %). Nominalia verte BVP 2009 m. sudar 91 914 mln. lit, arba buvo daugiau nei 20 mlrd. lit maesnis negu 2008 m. Dl sumajusios usienio investicij gros Lietuvoje 2009 m. alies BNP pirm kart per deimtmet virijo BVP. ie rezultatai gauti vertinus galutinius metinius statistini ataskait ir administracini altini duomenis. Iankstiniai metiniai 2010 m. makroekonomikos rodikli veriai rodo Lietuvos ekonomikos atsigavim BVP augo 1,4 procento, o nominali BVP vert siek 95 074,3 mln. lit, skaiiuojant vienam alies gyventojui 28 926 lit, arba 1402 litais daugiau nei ankstesniais metais. Pridtin vert ypa didjo kasybos ir karjer eksploatavimo (10 %), apdirbamosios pramons (9,9 %), finansinio tarpininkavimo (8,4 %) bei transporto ir saugojimo (7,2 %) veiklos sektoriuose. Palyginti su 2009 m., toliau majo pridtin vert, sukurta statybos (-6,2 %), apgyvendinimo ir maitinimo paslaug (-6,2 %), menins, pramogins ir poilsio organizavimo veiklos (-7,6 %), kitos aptarnavimo veiklos (-6,7 %) sektoriuose, taip pat ems kyje, mikininkystje ir uvininkystje (-7,1 %). Nam ki bei valdios sektori vartojimo ilaidos 2010 m. atitinkamai majo 4,9 bei 3,3 procento. Nors gyvenamj ir negyvenamj pastat statybos apimtis dar majo (atitinkamai -38,9 % ir -16,7 %), taiau investicijos civilinius ininerinius statinius (32,0 %) ir mainas ir renginius (21,2 %) lm bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augim 1,0 procento, palyginti su ankstesniais metais. Auganti paklausa usienio rinkose ir kai kuriuose vidaus ekonomikos sektoriuose lm eksporto bei importo suaktyvjim. Preliminariais duomenimis, 2010 m. preki ir paslaug buvo eksportuota 17,4 procento daugiau negu 2009 m. Preki ir paslaug importas iaugo beveik tiek pat 17,3 procento. 2010 m. vienam alies gyventojui teko 28 926 litai sukurto BVP, arba 1402 litais daugiau nei ankstesniais metais. Taiau skaiiuojant perkamosios galios standartais tai tesudar 58 procentus Europos Sjungos vidurkio ir virijo tik Latvijos, Rumunijos ir Bulgarijos lyg.
281
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
National accounts refers to an internationally recognised system of standard statistical indicators, which presents a comprehensive view on the development of the national economy. In Lithuania, national accounts have been compiled since 1992. The System of National Accounts (SNA) has been introduced on the basis of the 1993 System of National Accounts (SNA 1993) methodology, and, recently, the 1995 European System of National and Regional Accounts (ESA 1995), which is similar to the latter in respect of definitions, accountancy rules and classifications. At the moment, the 2008 System of National Accounts (SNA 2008) methodology is already available; the provisions of the methodology will be implemented in the European Union after the 2010 European System of National and Regional Accounts is developed. From now on, in the Lithuanian System of National Accounts, indicators are estimated and grouped by economic activity based on the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2). Statistics Lithuania, after the transition to a new revision of EVRK and implementation the ESA requirements, has revised the indicators of gross domestic product (GDP) and gross national income (GNI) and published the recalculated time series of GDP and its components for 20002010. Recalculated indicators for 19951999 will be published in 2012. From now on, the indicators of GDP and GNI include the value added generated by the main illegal activities (tobacco, alcohol and drug smuggling and prostitution). The estimates of household final consumption expenditure, exports and imports also include illegal transactions. The gross output, value added and gross fixed capital formation include own-produced software, revised output and value added estimates in monetary intermediation and insurance sectors. Data on transactions with the rest of the world have been for the first time revised having estimated social insurance contributions by residents and non-residents. All the above-mentioned factors had an impact on GNI estimates. Gross domestic product (GDP) is one of the main indicators defining the level of economic development of a country. GDP is defined as the final value of goods and services produced in a country over a certain period. GDP, its rates of change and GNI are widely used for international comparisons and economic analysis. Gross value added (GVA) is defined as the value of output (goods and services produced over a period) less the value of intermediate consumption (raw materials, materials, and services used for the production of those goods and services). Gross national income (GNI) represents primary income receivable by resident institutional units from nonresidents minus that payable to them. GNI is calculated as GDP plus labour and property income received from abroad, plus subsidies on production, minus analogous income and taxes transferred abroad. GDP estimation methods The System of National Accounts (SNA) completely characterises the basic phenomena of economic life: production, income, consumption, accumulation, and assets. One of the key balancing items of the SNA is gross value added (by industry or institutional sector) or gross domestic product (GDP) for the whole economy. To estimate GDP, the following three methods are used: production; expenditure; income.
282
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
GDP by production approach. GDP is the net value of all goods and services produced within the country during the reporting period, i.e. the final result of production activity. GDP at market prices is the sum of the value added of all industries or institutional sectors at basic prices, which is derived as a difference between output and intermediate consumption, plus taxes, less subsidies on products which are not allocated to industries or sectors. GDP by income approach. GDP is the sum of components of the generation of income account (compensation of employees: wages and salaries and employers social contributions; taxes on production and imports less subsidies; gross operating surplus and gross mixed income). GDP by expenditure approach. GDP is the sum of the final uses of goods and services by resident institutional units (final consumption expenditure of households, general government and non-profit institutions serving households; gross capital formation: gross fixed capital formation, changes in inventories, and acquisitions less disposals of valuables), plus exports, minus imports of goods and services. The chapter presents the recalculated time series of GDP and the main indicators of national accounts from 2000 and provisional data for 2010. From now on, when estimating the rates of change of the indicators and applying the chain-linking method, the base period is the year 2005 (instead of the previously applied 2000). The Lithuanian economy, on the increase from 2000 (by, on average, 7.5 per cent annually), showed a slowdown in the growth rate (by 2.9 per cent) in 2008 and suffered a deep recession (-14.8 per cent) in 2009. In 2009, the nominal value of GDP equalled LTL 91 914 million, or by more than LTL 20 billion less than in 2008. Due to a decrease in return on foreign investment in Lithuania, GNI in 2009 for the first time in the decade exceeded GDP. These results were obtained on the basis of the estimated final annual data from statistical reports and administrative sources. The provisional annual estimates of macroeconomic indicators for 2010 showed a revival in the Lithuanian economy GDP growth of 1.4 per cent and the nominal value of GDP of LTL 95 074.3 million. In 2010, per capita GDP stood at LTL 28 926, which is by LTL 1402 more than in 2009. A noticeable growth in the value added was observed in mining and quarrying (10 per cent), manufacturing (9.9 per cent), financial intermediation (8.4 per cent), and transport and communication (7.2 per cent) activities. Compared to 2009, a further increase was observed in the value added generated in construction (-6.2 per cent), accommodation and food service (-6.2 per cent), other service activities (-6.7 per cent), agriculture, forestry and fishing (-7.1 per cent), and arts, entertainment and recreation (-7.6 per cent). In 2010, household and general government consumption expenditure decreased by 4.9 and 3.3 per cent respectively. Although the volume of residential and non-residential construction continued decreasing (by 38.9 and 16.7 per cent respectively), an increase in investment expenditure on civil engineering structures (by 32 per cent) and machinery and equipment (by 21.2 per cent) conditioned a 1 per cent increase in gross fixed capital formation, compared to the previous year. A revival in the demand on foreign markets and in some domestic sectors conditioned the intensification of both exports and imports. Based on provisional data, in 2010, compared to 2009, the exports of goods and services grew by 17.4 per cent; an increase in the imports of goods and services was similar 17.3 per cent. In 2010, per capita GDP amounted to LTL 28 926, which is by LTL 1402 more than in 2009. However, per capita GDP in purchasing power standards accounted for just 58 per cent of the EU average and only exceeded the respective indicators of Latvia, Romania, and Bulgaria.
283
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
mln. JAV doleri USD mill. 11501 12220 14252 18704 22654 26095 30250 39330 47556 37020 36473
grandine susieta apimtis chain-linked volume mln. Lt pokytis, %1 LTL mill. change, % 1 49764 53098 56729 62559 67169 72402 78056 85702 88198 75111 76193 3,6 6,7 6,8 10,3 7,4 7,8 7,8 9,8 2,9 -14,8 1,4
Tenka vienam gyventojui Per capita to meto kainomis at current prices Lt eur JAV doleri LTL EUR USD 13145 14041 15091 16569 18337 21206 24521 29396 33377 27524 28926 3554 3917 4361 4799 5311 6142 7102 8514 9667 7972 8378 3286 3510 4108 5415 6594 7643 8913 11651 14161 11086 11097
46003 48879 52351 57232 62997 72402 83227 99229 112084 91914 95074
12436 13635 15128 16576 18245 20969 24104 28739 32462 26620 27535
190,7
823,3
908,1
866,0
705,3
622,5
147,3
182,6
209,3
316,4
267,9
467,0
262,2
282,9
407,1
512,6
363,8
845,4
810,2
651,0
713,8
944,3
284
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
2000 Nuosavybs pajamos i usienio 6 Nuosavybs paja7 mos usieniui Bendrosios nacionalins pajamos 8=1+ 2-34+5+ 6-7 573,8 1416,8
2010* Property income 824,2 from abroad Property income 3524,1 to abroad
45202,9
71301,4
81540,6
95506,1
108610,1
93938,1
15.3. Bendroji pridtin vert ir bendrasis vidaus produktas, vertintas gamybos metodu
15.3. Gross value added and gross domestic product by production approach
To meto kainomis, mln. lit At current prices, LTL million Ekonomins veiklos rys ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas; nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Economic activity
Agriculture, forestry 2849,4 and fishing 327,7 Mining and quarrying 16024,5 Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning 2843,8 supply Water supply; sewerage, waste management and 771,4 remediation activities 5079,1 Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and 15699,1 motorcycles Transportation and 9953,3 storage Accommodation and 1052,7 food service activities Information and 3001,1 communication Financial and 2027,5 insurance activities 5573,2 Real estate activities Professional, scientific 3169,0 and technical activities
1343,0
2330,2
2368,2
2636,0
2764,2
2840,8
355,8 2445,2
489,7 5085,7
530,4 7053,6
641,9 10001,5
708,8 11261,3
675,7 5475,5
6782,0 3455,6
11470,0 6227,8
12780,9 7335,3
15041,3 8823,1
17527,7 9475,1
14543,6 8849,2
285
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
Ekonomins veiklos rys Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu Bendroji pridtin vert bazinmis kainomis Mokesiai gaminiams Subsidijos gaminiams (minus) BVP rinkos kainomis
2000
2005
2006
2007
2008
2009
2010*
Economic activity
517,5
1112,1
1318,3
1767,2
2118,8
1939,2
Administrative and support service 1905,1 activities Public administration and defence; compulsory social 5772,6 security 4536,8 Education Human health and 3101,5 social work activities Arts, entertainment and 798,4 recreation 761,5 Other service activities
3410,6 2455,4
4543,2 2960,6
5189,6 3288,6
5696,2 3778,0
6637,9 4696,5
6196,2 5069,8
1363,1
1765,3
2214,2
2689,4
3292,0
3292,2
267,1 666,3
653,8 725,6
702,7 703,8
767,8 727,7
802,3 797,4
851,0 807,4
37,6
106,7
85,5
88,3
96,1
78,8
Activities of households as employers; undifferentiated goodsand services-producing activities of households 82,4 for own use Gross value added at 85330,1 basic prices 11054,9 Taxes on products Subsidies on products 1310,7 (minus) Gross domestic pro95074,3 duct at market prices
99229,3 112083,7
Gross value added Agriculture, forestry and fishing Mining and quarrying Manufacturing
286
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
Ekonomins veiklos rys Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas; nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu
2000
2005
2006
2007
2008
2009
2010*
Economic activity Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities
3,3
3,6
3,2
3,0
2,8
3,4
3,3
0,9 6,0
0,7 7,8
0,7 9,4
0,7 11,2
0,7 11,2
0,8 6,6
0,9 6,0
8,3 6,0
6,9 4,5
6,9 4,4
6,4 4,2
6,6 4,7
7,5 6,1
6,8 5,3
3,3
2,7
2,9
3,0
3,3
4,0
3,6
0,7 1,6
1,0 1,1
0,9 0,9
0,9 0,8
0,8 0,8
1,0 1,0
0,9 0,9
0,1
0,2
0,1
0,1
0,1
0,1
0,1
Activities of households as employers; undifferentiated goodsand services-producing activities of households for own use
287
15
Procentais Per cent
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15.5. Bendrosios pridtins verts ir bendrojo vidaus produkto, vertinto gamybos metodu, kitimas
15.5. Changes in gross value added and gross domestic product by production approach
Ekonomins veiklos rys ems kis, mikininkyst ir uvininkyst Kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas; nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Statyba Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas
2000
2005
2006
2007
2008
2009
2010*
Economic activity
Agriculture, forestry and 92,9 fishing 110,0 Mining and quarrying 109,9 Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning 96,0 supply Water supply; sewerage, waste management and 105,5 remediation activities 93,8 Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and 102,6 motorcycles Transportation and 107,2 storage Accommodation and 93,8 food service activities Information and 99,4 communication Financial and insurance 108,4 activities 97,4 Real estate activities Professional, scientific 96,5 and technical activities Administrative and support service 102,6 activities Public administration and defence; compulsory social 98,2 security 95,9 Education Human health and 98,7 social work activities
85,5
99,4
99,7
101,0
99,4
98,0
100,3 85,4
99,7 117,1
104,6 127,9
106,1 127,8
101,9 101,9
88,3 54,4
99,5 99,7
103,4 102,5
102,5 100,8
101,4 102,7
98,4 104,5
98,3 97,3
100,4
103,8
104,7
103,8
102,9
98,6
288
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
Ekonomins veiklos rys Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir paslaug teikimu Bendroji pridtin vert Mokesiai gaminiams Subsidijos gaminiams (minus) Bendrasis vidaus produktas
2000
2005
2006
2007
2008
2009
2010*
Economic activity
99,9 120,1
104,7 94,2
89,4 96,7
87,1 113,1
90,9 95,2
92,8 82,3
Activities of households as employers; undifferentiated goodsand services-producing activities of households 99,4 for own use 101,4 Gross value added 101,4 Taxes on products Subsidies on products 101,4 (minus) Gross domestic 101,4 product
Non-profit institutions serving households General government consumption expendi19472,2 ture 215,3 11191,7 8280,5 Individual Collective
15610,5 Gross capital formation 15488,5 70,0 Gross fixed capital formation Changes in inventories
289
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
2000 Vertybi sigijimas atmus netekim Preki ir paslaug eksportas Preki ir paslaug importas (minus) Struktra, % Asmeninio vartojimo ilaidos Nam ki Ne pelno institucij, teikiani paslaugas nam kiams Valdios sektoriaus vartojimo ilaidos Individualios Kolektyvins Bendrojo kapitalo formavimas Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Atsarg pasikeitimai Vertybi sigijimas atmus netekim Preki ir paslaug eksportas Preki ir paslaug importas (minus) 11,7 20477,9 23371,0 100,0 65,2 65,0
Exports of goods and 64890,5 services Imports of goods and 66108,5 services (less) 100,0 Structure, % Private consumption 64,4 expenditure 64,2 Households
0,2 22,6 11,0 11,6 18,5 18,9 -0,4 0,0 44,5 50,8
0,2 18,6 10,1 8,5 23,6 22,9 0,7 0,0 57,3 64,4
0,2 19,1 10,1 9,0 26,0 25,3 0,7 0,1 58,8 69,0
0,2 17,8 9,6 8,1 31,2 28,1 3,0 0,1 53,8 67,1
0,2 19,2 10,5 8,6 26,9 25,3 1,5 0,1 59,6 71,4
0,2 22,0 12,9 9,1 10,5 17,2 -6,8 0,0 54,4 55,9
Non-profit institutions serving households General government consumption expendi20,5 ture 0,2 11,8 8,7 Individual Collective
16,4 Gross capital formation 16,3 0,1 0,1 Gross fixed capital formation Changes in inventories Acquisitions less disposals of valuables
Exports of goods and 68,3 services Imports of goods and 69,5 services (less)
112,7
140,8
174,9
218,9
236,9
156,0
178,9
290
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
2000 Valdios sektoriaus vartojimo ilaidos Individualios Kolektyvins Bendrojo kapitalo formavimas Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Preki ir paslaug eksportas Preki ir paslaug importas (minus) Palyginti su ankstesniais metais, % Asmeninio vartojimo ilaidos Nam ki Ne pelno institucij, teikiani paslaugas nam kiams Valdios sektoriaus vartojimo ilaidos Individualios Kolektyvins Bendrojo kapitalo formavimas Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Preki ir paslaug eksportas Preki ir paslaug importas (minus)
2005
2006
2007
2008
2009
2010* General government consumption expenditure Individual Collective Gross capital formation Gross fixed capital formation Exports of goods and services Imports of goods and services (less) Compared to the previous year, % Private consumption expenditure Households Non-profit institutions serving households General government consumption expenditure Individual Collective Gross capital formation Gross fixed capital formation Exports of goods and services Imports of goods and services (less)
11715,1 6270,6 5431,4 8204,5 9061,9 21861,9 22829,2 103,6 107,0 106,9
13466,5 7319,6 6146,9 17088,7 16578,1 41514,0 46637,8 107,8 111,2 111,3
13736,6 7446,8 6289,8 19058,4 19776,2 46598,9 53011,4 107,8 110,0 110,0
13950,9 7566,1 6385,0 24654,3 24087,5 48052,9 58656,0 109,8 111,3 111,3
14002,7 7633,8 6369,2 25348,6 22844,6 53550,2 64670,0 102,9 104,2 104,2
13800,7 7540,0 6260,7 10423,7 13814,1 46865,1 46343,5 85,2 82,5 82,5
13346,7 7186,0 6179,5 16144,7 13952,0 55002,0 54348,1 101,4 95,1 95,1
148,9
75,2
124,2
125,2
108,2
65,9
114,7
291
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
Subsidies
To meto kainomis, mln. lit At current prices, LTL mill. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 18033,4 18525,3 20061,8 22246,5 25240,3 29417,9 35485,5 42558,9 49570,7 41363,0 39368,5 3896,8 3923,4 4067,0 4397,4 5098,7 6086,9 7399,5 9191,4 10933,9 9175,9 8314,3 14136,7 14601,8 15994,9 17849,1 20141,6 23331,0 28085,9 33367,5 38636,7 32187,0 31054,2 14821,3 16991,7 18323,0 20637,2 22943,7 26645,3 29122,7 34524,6 36842,4 27419,4 31987,4 7753,9 7835,1 7912,9 8121,6 8616,7 9460,7 10510,6 11890,4 13870,7 13832,8 13751,8 5755,2 5939,2 6467,1 6674,3 7051,9 8212,9 9477,6 11788,9 13276,2 10831,5 11512,0 361,3 411,8 413,7 447,1 855,2 1334,9 1369,2 1533,4 1476,3 1532,8 1545,5 46002,5 48879,5 52351,0 57232,4 62997,4 72401,9 83227,1 99229,3 112083,7 91914,0 95074,3
To meto kainomis, procentais At current prices, per cent 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 39,2 37,9 38,3 38,9 40,1 40,6 42,6 42,9 44,2 45,0 41,4 8,5 8,0 7,8 7,7 8,1 8,4 8,9 9,3 9,8 10,0 8,7 30,7 29,9 30,6 31,2 32,0 32,2 33,7 33,6 34,5 35,0 32,7 32,2 34,8 35,0 36,1 36,4 36,8 35,0 34,8 32,9 29,8 33,6 16,9 16,0 15,1 14,2 13,7 13,1 12,6 12,0 12,4 15,0 14,5 12,5 12,2 12,4 11,7 11,2 11,3 11,4 11,9 11,8 11,8 12,1 0,8 0,8 0,8 0,8 1,4 1,8 1,6 1,5 1,3 1,7 1,6 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0
292
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
15
293
15
NACIONALINS SSKAITOS
NATIONAL ACCOUNTS
294
16
302 303 306 307 310 310 311 312 313 314 315 316 318
16.1. Valdios sektoriaus deficitas ir skola 16.2. Pagrindiniai valdios sektoriaus rodikliai 16.3. Konsoliduota valdios sektoriaus ir jo subsektori bendroji skola 16.4. Mokesiai ir socialinio draudimo mokos 16.5. Valstybs ir savivaldybi biudet pajamos ir ilaidos 16.6. Valstybs ir savivaldybi biudet pajamos pagal mokesi ris 16.7. Valstybs ir savivaldybi biudet ilaidos pagal funkcijas 16.8. Valstybs ir savivaldybi biudet ilaidos vietimui 16.9. Valstybs ir savivaldybi biudet ilaidos sveikatos apsaugai 16.10. Valstybs ir savivaldybi biudet ilaidos socialinei apsaugai 16.11. Valstybs ir savivaldybi biudet ilaidos poilsiui, kultrai ir religijai 16.12. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamos ir ilaidos 16.13. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto pajamos ir ilaidos
Grafikai ir diagramos
16.1. General government deficit and debt 16.2. Main aggregates of the general government 16.3. Consolidated gross debt of the general government and its sub-sectors 16.4. Taxes and social contributions 16.5. State and municipal budgets revenue and expenditure 16.6. State and municipal budgets revenue by type of taxes 16.7. State and municipal budgets expenditure by function 16.8. State and municipal budgets expenditure on education 16.9. State and municipal budgets expenditure on health care 16.10. State and municipal budgets expenditure on social protection 16.11. State and municipal budgets expenditure on recreation, culture and religion 16.12. State Social Insurance Fund budget revenue and expenditure 16.13. Compulsory Health Insurance Fund budget revenue and expenditure
Graphs and diagrams
319
295
16
Valstybs ir savivaldybi biudet pajamos ir ilaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu Pagrindiniai mokesiai valstybs ir savivaldybi biudetus 2010 m. Valstybs ir savivaldybi biudet ilaidos socialinei sferai
State and municipal budgets revenue and expenditure as a percentage of gross domestic product Types of taxes paid to the State and municipal budgets, 2010 State and municipal budgets expenditure on social affairs
296
16
iame skyriuje pateikiama valdios sektoriaus statistin informacija, parengta vadovaujantis 1995 m. Europos nacionalini sskait sistemos metodologija (ESS 95) bei Lietuvos Respublikos finans ministerijos patvirtintais biudetini staig apskaitos standartais. Pagal ESS 95 visi alies ekonominiai subjektai yra grupuojami 5 institucinius sektorius. Vienas i j yra valdios sektorius (S.13), kurio pagrindin funkcija nacionalini pajam ir turto perskirstymas visuomens naudai. Valdios sektorius (S.13) apima: centrins valdios subsektori (S.1311), kuriam priklauso valstybs biudeto finansuojamos ir kontroliuojamos institucijos bei kiti iam subsektoriui priskiriami subjektai; vietos valdios subsektori (S.1313), kuriam priklauso savivaldybi biudet finansuojamos ir kontroliuojamos institucijos bei kiti iam subsektoriui priskiriami subjektai; socialins apsaugos fond subsektori (S.1314), kuriam priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti iam subsektoriui priskiriami subjektai. Svarbus Europos nacionalini sskait sistemos reikalavimas duomenis vertinti priskaiiuot pajam ir ilaid principu, vadinamuoju kaupiamuoju metodu. Tai reikia, kad sandoriai yra fiksuojami, kai ekonomin vert sukuriama, pakeiiama arba inyksta arba kai atsiranda, pakeiiami arba ataukiami sipareigojimai.
297
16
Taip pat i pajam grup traukti einamieji pervedimai tarp vairi ali vyriausybi ir tarptautini organizacij, tarp j ir ES los (D.74); kapitalo pervedimai (D.9) sandoriai, kuri metu valdios sektorius gauna aktyvus i kit institucini vienet neatlygintinai. Kapitalo pervedimai skirstomi kapitalo mokesius, investicinius grantus bei kitus kapitalo pervedimus. Valdios sektoriaus (S.13) ilaidos: kompensacija darbuotojams (D.1) valdios sektoriaus darbuotojams imokami piniginiai arba natriniai mokjimai u atlikt darb ir darbdavi naai socialinio draudimo fondus; tarpinis vartojimas (P.2) susideda i gamybos procese suvartot preki ir paslaug verts, iskyrus ilgalaik turt. ios preks ir paslaugos gamybos procese transformuojamos arba visikai sunaudojamos; kiti gamybos mokesiai, mokami (D.29) valdios sektorius, kaip institucinis sektorius, pats vykdo veikl ir moka mokesius u em, pastatus ir kitus renginius ir pan.; subsidijos, mokamos (D.3) einamieji nekompensuojami mokjimai, kuriuos Vyriausyb ir nerezidentiniai vyriausybiniai vienetai suteikia gamintojams, siekdami daryti tak produkcijos apimiai ir kain lygiui; nuosavybs pajamos, mokamos (D.4) valdios sektoriaus mokamos palkanos kitiems instituciniams sektoriams arba palkanos, mokamos valdios sektoriaus viduje esanioms institucijoms u suteiktas ar paskolintas las; socialins imokos, iskyrus natrinius socialinius pervedimus (D.62) einamieji pervedimai, kuriuos moka valdios sektorius nam kiams ir kurie tenkina poreikius, atsirandanius esant konkreioms aplinkybms (senatvs, ligos, nedarbo ir kt. atvejais); socialins imokos natra (D.6311 + D.63121 + D.63131) natriniai pervedimai, kuriuos valdios sektorius teikia nam kiams socialinei padiai palengvinti. Tai vairios kompensacijos u medikamentus, sanatorin gydym, ildym ir kart vanden ir pan.; kiti einamieji pervedimai, mokami (D.7) pervedimai tarp vis rezidentini institucini vienet ir tarp rezident bei nerezident. Svarbus ios ilaid grups elementas einamieji pervedimai valdios sektoriaus viduje (D.73). Tai einamieji pervedimai tarp vairi valdios sektoriaus vienet arba vairi valdios sektoriaus subsektori. Taip pat i ilaid grup traukti ir einamieji pervedimai, kuriuos Lietuva moka tarptautinms organizacijoms (D.74); kapitalo pervedimai, mokami (D.9) sandoriai, kuri metu valdios sektorius neatlygintinai perveda aktyvus kitiems instituciniams vienetams. Pervedimai gali bti piniginiai arba natriniai; bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (P.51) rodiklis, parodantis valdios sektoriaus pagrindinio kapitalo sigijim, atmus esamo pagrindinio kapitalo netekim, pridjus kapitalo pagerinim ir ilaidas, susijusias su pagrindinio kapitalo ir vis negamybini aktyv nuosavybs teiss perdavimu; nefinansinio nesukurtojo turto sigijimas, atmus netekim (K.2) iuos aktyvus sudaro em, kiti materialiniai aktyvai, kurie gali bti naudojami preki ir paslaug gamyboje, ir nematerialiniai aktyvai. is rodiklis parodo skirtum tarp sigyt ir atiduot aktyv verts per ataskaitin laikotarp. Valdios sektoriaus deficitas (perteklius) valdios sektoriaus (S.13) grynasis skolinimasis arba grynasis skolinimas (B.9). Tai bendras rodiklis, atspindintis valdios sektoriaus itekli panaudojimo grynj rezultat.
298
16
Valdios sektoriaus skola. Skolos apskait reglamentuoja Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 (jo pakeitimai reglamente Nr. 475/2000) ir iuos reikalavimus atitinkantis pakeistas Lietuvos Respublikos valstybs skolos statymas (in., 2004, Nr. 4-31). Skola valdios sektoriui (S.13) ir jo subsektoriams priskiriam subjekt, turini teis prisiimti skolinius sipareigojimus, prisiimt bet dar nevykdyt turtini sipareigojim pagal paskol sutartis, finansins nuomos sutartis ir kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus konsoliduota suma nominalia verte met pabaigoje. Skol sudaro valdios sipareigojimai pagal ias finansini priemoni kategorijas: pinigai ir indliai (AF.2), kiti nei akcijos vertybiniai popieriai, iskyrus ivestines finansines priemones (AF.33), ir paskolos (AF.4). Skola apskaiiuojama kaip vidaus ir usienio skolos suma. Skola usienio valiuta perskaiiuojama i usienio valiut, kuriomis buvo prisiimti sipareigojimai, nacionalin valiut, naudojant Lietuvos banko paskelbt paskutins ataskaitinio laikotarpio dienos oficial lito ir usienio valiut santyk. Visos konsoliduotos valdios sektoriaus pajamos 2010 m. sudar 32,2 mlrd. lit ir, palyginti su 2009 m., padidjo 2 procentais. Per metus mokestins pajamos majo (4,5 %) ir 2010 m. sudar 15 721,4 mln. lit. Juridini asmen pelno mokesio surinkta 43,5 procento, fizini asmen pajam mokesio 8,4 procento maiau, pridtins verts mokesio 7,3 procento daugiau nei 2009 m. Socialinio draudimo mokos per laikotarp sumajo 7,5 procento ir 2010 m. sudar 9 984,8 mln. lit. Valdios sektoriaus konsoliduotos ilaidos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 3,4 procento ir sudar 38,9 mlrd. lit. Valdios ilaidos galutiniam vartojimui sumajo 3,5 procento (i j individualiam vartojimui sumajo 5,4 %, kolektyviniam vartojimui 0,8 %), o ilaidos bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti padidjo 21,5 procento. Socialins paalpos ir pervedimai 2010 m. sumajo 10,3 procento. Pajam didjimas bei ilaid majimas lm valdios sektoriaus deficito sumajim nuo 8727,0 mln. lit (9,5 % BVP) 2009 m. iki 6702,0 mln. lit (7,0 % BVP) 2010 m., bet vis tiek virijo pagal Mastrichto sutart nustatyt ne didesn nei 3 procent BVP kriterij. Valdios sektoriaus skola (laikotarpio pabaigoje) padidjo nuo 26 983,1 mln. lit 2009 m. iki 36 113,8 mln. lit 2010 m. Palyginti su BVP, jos dalis padidjo atitinkamai nuo 29 iki 38 procent. is rodiklis atitinka Mastrichto sutarties kriterij, pagal kur skola negali viryti 60 procent alies BVP. Skolos ir deficito duomenys pateikti Europos Komisijai 2011 m. rugsjo pabaigoje. The chapter presents statistical information on the general government, produced based on the 1995 European System of Accounts (ESA 95) methodology and budget institutions accounting standards, approved by the Ministry of Finance of the Republic of Lithuania. In accordance with the ESA 95, all countrys economic entities are grouped into 5 institutional sectors, one of which is the general government (S.13) with the main function of distributing national income and wealth for the needs of society. General government (S.13) covers: central government sub-sector (S.1311), which includes institutions and other entities funded and controlled by the State budget; local government sub-sector (S.1313), which includes institutions and other entities funded and controlled by municipal budgets;
299
16
social security fund sub-sector (S.1314), which includes the State Social Insurance Fund, the Compulsory Health Insurance Fund, and other entities of this sub-sector. The important requirement of the ESA is to record flows on an accrual basis, that is, when the economic value is created, transformed or extinguished, or when claims and obligations arise, are transformed or cancelled.
300
16
intermediate consumption (P.2) refers to the value of all goods or services consumed as inputs by a process of production, excluding fixed assets. The goods and services may be either transformed or used up in the production process; other taxes on production, payable (D.29), refer to taxes the general government, being an institutional sector, pays on the ownership or use of land, buildings, equipment, machinery, etc.; subsidies (D.3) are current unrequited payments that government units, including non-resident government units, make to producers with the objective of influencing their levels of production, their prices or remuneration of the factors of production; property income, payable (D.4), is interest paid by the general government to other institutional sectors or interest paid to institutions within the general government for the funds provided or lent; social benefits other than social transfers in kind (D.62) are current transfers received by households intended to provide for the needs that arise from certain events or circumstances, for example: old age, sickness, unemployment, etc.; social benefits in kind, payable (D.6311 + D.63121 + D.63131), are transfers in kind intended to relieve households from the financial burden of social risks or needs. They are different types of compensations in kind paid by the general government to households: compensation for medicaments, sanatorium treatment, heating, hot water, etc.; other current transfers, payable (D.7), are current transfers between all resident institutional units and residents and non-residents. The important element of this expenditure group is current transfers within the general government (D.73). They consist of current transfers between different government units or different sub-sectors of the general government. This heading also includes current transfers paid by Lithuania to international organisations (D.74); capital transfers, payable (D.9), are defined as transactions in which the general government provides assets to another institutional units without any counterpart being received in return. Transfers may be made in cash or in kind; gross fixed capital formation (P.51) is measured by the total value of producers acquisitions, less disposals of fixed assets during the accounting period, plus certain additions to the value of non-produced assets realised by the productive activity of institutional units; acquisitions of non-financial non-produced assets, less disposals (K.2), consist of land, other tangible assets that may be used in the production of goods and services, and intangible assets. This indicator refers to the difference between the value of the assets acquired and disposed during the reference period. General government deficit (surplus) refers to net lending or net borrowing (B.9) of the general government (S.13). This is a measure indicating the net result of the uses of the general government resources. General government debt. The calculation of debt is regulated by Council Regulation (EC) No 3605/93 (amendments in Council Regulation (EC) No 475/2000) and the amended Law on State Debt (Official Gazette, 2004, No 4-31) of the Republic of Lithuania complying with the regulation above. Debt refers to the total gross debt at nominal value of the general government and entities ascribed to its subsectors that have legal rights to assume loan liabilities, assumed but not yet implemented according to loan agreements, leasing (financial rent) agreements, and other debt documents outstanding at the end of the year. The debt is constituted by the liabilities of the general government in the following categories: currency and deposits (AF.2), securities other than shares, excluding financial derivatives (AF.33), and loans (AF.4).
301
16
The debt is calculated as a total of domestic and foreign debt. The debt in foreign currency is recalculated from foreign currency in which the obligations have been assumed to national currency on the basis of the official exchange rate of the litas to the foreign currency as of the last day of the reporting period, published by the Bank of Lithuania. In 2010, the total consolidated income of the general government amounted to LTL 32.2 billion and, compared to 2009, increased by 2 per cent. Over the year, tax revenue decreased by 4.5 per cent and amounted to LTL 15 721.4 million in 2010. The total amount of the profit tax collected decreased by 43.5, that of the individual income tax collected by 8.4 per cent, while the total amount of the value added tax collected increased by 7.3 per cent. Over the year, social security contributions decreased by 7.5 per cent and amounted to LTL 9 984.8 million in 2010. In 2010, consolidated expenditure of the general government, compared to 2009, decreased by 3.4 per cent and amounted to LTL 38.9 billion. General government final consumption expenditure decreased by 3.5 per cent (of which on individual consumption by 5.4, on collective consumption by 0.8 per cent), while general government expenditure on gross fixed capital formation increased by 21.5 per cent. Social benefits and transfers in 2010 decreased by 10.3 per cent. An increase in income and a decrease in expenditure determined a decrease in the general government deficit: from LTL 8727 million (9.5 per cent of GDP) in 2009 to LTL 6702 million (7.0 per cent of GDP) in 2010 (according to the Maastricht Treaty, this indicator may not exceed 3 per cent of GDP). The general government debt (at the end of the period) increased from LTL 26 983.1 million in 2009 to LTL 36 113.8 million in 2010, while its share, as compared to GDP, increased from 29 to 38 per cent respectively. This indicator complies with the Maastricht Treaty criterion, according to which the debt may not exceed 60 per cent of the countrys GDP. Data on debt and deficit were submitted to the European Commission at the end of September 2011.
AF
16698,0
16,8 17374,8
15,5 26983,1
29,4 36113,8
302
16
2009
2010
2009
2010
2009
2010
2009 389,6
2010 372,7 Output Market output and output for - own final use Other non372,7 market output payments for other non43,1 market output other non329,6 market output Intermediate 118,7 consumption Value added, 254,0 gross Consumption of 26,6 fixed capital Value added, 227,3 net Compensation of employees, 227,3 payable Other taxes on production, 0,0 payable Operating 0,0 surplus, net Taxes on production and im- ports, receivable Property income, 18,8 receivable
TRP1
Produkcija
1=2+3
TRP11+TRP12 Rinkos produkcija ir produkcija savo galutiniam vartojimui 2 TRP13 Kita ne rinkos produkcija kiti ne rinkos mokjimai kita ne rinkos produkcija Tarpinis vartojimas 3=4+5
103,9
101,9
103,9
101,9
389,6
4 5 6
1383,8
1506,1
1052,0 1001,6
292,6
461,4
9662,8 9243,4 8313,5 8046,3 3348,8 3670,3 1876,5 2291,5 7469,9 6676,5 6729,7 6216,2 1396,7 1328,6 1212,5 1248,9
Bendroji pridtin vert 7=1-6 Pagrindinio kapitalo suvartojimas 8 Grynoji pridtin vert, neto 9=7-8 Kompensacija darbuotojams Kiti gamybos mokesiai, mokami
11830,6 10542,6
240,3
TRD1PAY TRD29PAY
10
11819,4 10524,6
240,3
11
8,5 2,7
7,7 10,3
5,1 2,7
5,2 10,3
3,3 0,0
2,5 0,0
0,0 0,0
TRB2N
TRD2REC TRD4REC
13
415,8
441,5
526,1
756,3
489,6
958,7
89,9
99,5
17,6
303
16
ESS 95 kodai ESA 95 codes
Transaction label
2009 537,3
2010 428,8
2010 Subsidies, 17,3 payable Property 332,5 income, payable 332,5 interest other property - income, payable Balance of primary income, -330,9 net Current taxes on income, wealth, etc., - receivable
TRD3PAY
TRD4PAY TRD41PAY
Subsidijos, mokamos
15
kitos nuosavybs pajamos, mokamos 18 Grynasis pirmi- 19=12+ +13+14ni pajam -15-16 balansas Einamieji pajam, turto ir kiti mokesiai, gaunami Socialins mokos, gaunamos
0,1
0,0
0,1
0,0
9248,0
9752,2
8948,4 9619,4
389,1
463,8
-89,4
TRD5REC
20
5518,6
4468,1
2742,4 1880,6 2776,3 2587,5 387,1 387,1 316,1 316,1 21,0 21,0
TRD61REC
Social contribu23,1 10672,8 9868,0 tions, receivable Actual social - 10672,4 9867,6 contributions 23,1 0,4 Imputed social 0,4 contributions
Tikrosios mokos 22 Slygins mokos Kiti einamieji pervedimai, gaunami Einamieji pajam, turto ir kiti mokesiai, mokami 23
24
937,8
1386,0
Other current transfers, 1731,9 2151,8 4843,9 5431,9 2093,2 2270,4 receivable Current taxes on income, wealth, etc., - payable
TRD5PAY
25
2,5
0,9
2,3
0,7
0,2
0,2
TRD62PAY
13958,6 12331,0
2544,7 1823,8
439,2
Social benefits other than social transfers in kind, 686,7 10974,7 9820,5 payable Social benefits 389,9 1460,5 1362,1 in kind, payable Other current transfers, 111,8 2742,3 2687,9 payable
TRD6311PAY+ Socialins TRD63121PAY+ imokos natra, TRD63131PAY mokamos TRD7PAY Kiti einamieji pervedimai, mokami
27
1852,9
1852,8
105,8
100,8
286,6
28
1389,1
1073,1
6204,2 6741,5
173,8
TRB6N
29=19+ Grynosios dis- +20+21+ ponuojamosios +24-25-26-28 11435,2 12408,4 pajamos Galutinio vartoji- 30=31+ mo ilaidos 20179,6 19472,2 +32
TRP3
304
16
Transaction label
2009
2010
2009
2010
2009
2010
2009
2010
TRP31
31
11833,4 11191,7
individual consumption 3742,1 3480,9 6280,4 6019,0 1811,0 1691,7 expenditure collective consumption expen- diture
8346,2
8280,5
520,2 -2823,3 -2366,1 Saving, gross -728,8 -2851,4 -2392,7 Saving, net 12,8 Capital trans15,4 fers, receivable - capital taxes Other capital transfers and investment grants, receiv15,4 able Capital trans110,3 fers, payable Gross capital 14,6 formation gross fixed 14,6 capital formation Changes in inventories and acquisitions less disposals of - valuables Acquisitions less disposals of non-produced non-financial 0,1 assets Gross fixed capital formation and acquisitions less disposals of non-financial non-produced 14,7 assets
TRD92REC+ TRD99REC
Kiti kapitalo pervedimai bei investiciniai grantai, gaunami 37 Kapitalo pervedimai, mokami 38 Kapitalo formavi- 39=40+ mas +41 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 40 timas ir vertybi sigijimas, atmus netekim
3573,6
4340,4
36,5
41
10,7
6,8
9,9
5,6
0,9
1,2
TRK2
42
9,9
-41,4
2,7
-52,8
7,0
11,3
0,1
TRP5+TRK2
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir nefinansinio nesukurtojo turto 43=39+ sigijimas +42
3594,2
4305,9
36,6
305
16
ESS 95 kodai ESA 95 codes
Transaction label
2009
2010
2009
2010
2009
2010
2009
2010
TRB9N
44= 33+35-38-43
-398,0
TRTE
I viso ilaid
45 = 6+ +10+11+ +15+16+ +26+27+ Total +28+38+ 40264,5 38914,3 23377,9 24041,2 9931,8 10745,5 15845,8 14691,4 expenditure +43 46=4+ +13+14+ +20+21+ +24+35 31543,9 32180,7 18065,5 19705,5 9533,8 10823,4 12835,6 12215,6 Total revenue
TRTR
I viso pajam
Sandoriai D.4, D.7, D.9 yra konsoliduoti. Transactions D.4, D.7, D.9 are consolidated.
Vertybiniai popieriai, iskyrus akcijas be finansini ivestini priemoni 22697,7 29619,8 22697,7 29619,8 1141,7 4279,0 51,3 4227,7 1249,5 6477,5 1023,1 5454,4 1141,7 2835,1 7,0 2828,0 1249,5 4018,7 0,6 4018,2 21556,0 28370,3 21556,0 28370,3
72,6
AF.331 trumpalaikiai AF.332 ilgalaikiai AF.4 AF.41 AF.42 Paskolos trumpalaiks ilgalaiks
306
16
2009
TRD2+ TRD5+ TRD91
2010
Gamybos ir importo mokesiai, einamieji pajam ir turto mokesiai ir kapitalo mokesiai Gamybos ir importo mokesiai Mokesiai gaminiams Pridtins verts mokestis Importo mokesiai, iskyrus pridtins verts mokest Importo muitai Importo mokesiai, iskyrus PVM ir importo muitus tuotiems ems kio produktams
15992,5 15673,2 12794,2 12640,4 3198,2 3032,8 10467,7 11201,3 10051,9 10759,8 10007,2 10744,1 6612,0 7404,0 9936,9 10664,3 6612,0 7404,0 415,8 70,2 441,5 79,8 -
58,9 -
99,1 -
58,9 -
99,1 -
TRD2121 TRD2122
58,9
99,1
58,9
99,1
58,9 -
99,1 -
58,9 -
99,1 -
nistruojami akcizai
TRD2122D Bendr pardavim
mokesiai
TRD214
Mokesiai gaminiams, iskyrus PVM ir importo mokesius Akcizai ir vartojimo mokesiai yminis mokestis Loterij ir azartini aidim mokesiai Bendrj pardavim ir apyvartos mokesiai
70,2 70,2
79,8 79,8
32,1
28,8
32,1
28,8
0,0
TRD214I
60,9
45,8
60,9
45,8
307
16
ESS 95 kodai ESA 95 codes
i jo of which centrin valdia S.1311 Central government 2009 114,9 39,8 19,0 36,0 20,1 2742,4 2732,3 1043,0 1689,4 10,1 10,1 387,1 2010 95,5 43,6 16,5 14,8 20,5
vietos valdia S.1313 Local government 2009 345,6 299,0 26,6 20,1 2010 361,7 328,3 10,6 22,8
socialins apsaugos fondai S.1314 Social security funds 2009 2010 9868,0 9867,6 7280,9
2009
TRD29
2010
Kiti gamybos mokesiai 460,5 457,2 TRD29A ems, pastat ir kit statini mokesiai 299,0 328,3 TRD29B Mokesiai u ilgalaikio turto naudojim 39,8 43,6 TRD29C Darbo jgos ir atlyginimo mokesiai 19,0 16,5 TRD29E Prekyviei mokesiai TRD29F Taros mokesiai 62,5 25,4 TRD29H Kiti nepaminti mokesiai 40,2 43,3 TRD5 Einamieji pajam, turto ir kiti mokesiai, gaunami 5518,6 4468,1 TRD51 Pajam mokesiai 5477,4 4423,8 TRD51A Gyventoj pajam mokestis 3788,0 3469,9 TRD51B Juridini asmen 1689,4 953,9 mokestis TRD59 Kiti einamieji 41,2 44,3 mokesiai TRD59A Einamieji kapitalo 21,1 22,6 mokesiai TRD59D Nam ki mokji20,1 21,7 mai u licencijas TRD91 Kapitalo 6,1 3,8 mokesiai TR91A Kapitalo pervedim 6,1 3,8 mokesiai TRD61 Socialinio draudimo mokos, i 11080,9 10207,1 viso TRD611 Tikrosios socialinio 10672,4 9867,6 draudimo mokos TRD6111 Darbdavi tikrosios socialinio draudimo mokos 7911,4 7280,9 TRD61111 Privalomos darbdavi socialinio draudimo mokos 7911,4 7280,9
Other taxes on production Taxes on land, buildings or other structures Taxes on the use of fixed assets Total wage bill and payroll taxes Business and professional licences Taxes on pollution Other taxes on production n.e.c. Current taxes on income, wealth, etc. Taxes on income Taxes on individual or household income Taxes on the income or profits of corporations Other current taxes Current taxes on capital Payments by households for licences Capital taxes Taxes on capital transfers Social contributions, receivable Actual social contributions Employers' actual social contributions Compulsory employers' actual social contributions
1880,6 2776,3 2587,5 1870,4 2745,1 2553,4 916,5 2745,1 2553,4 953,9 10,3 10,3 316,1 31,2 21,1 10,0 6,1 6,1 21,0 34,0 22,6 11,4 3,8 3,8
- 7911,4
7280,9
308
16
2009
TRD61112 Savanorikos darb-
2010
TRD6112
TRD61121
TRD61122
TRD6113
TRD61131
TRD61132
TRD612 TRD995
davi socialinio draudimo mokos Dirbanij socialinio draudimo mokos 2366,8 2212,5 - 2366,8 Privalomos dirbanij socialinio draudimo mokos 2366,8 2212,5 - 2366,8 Savanorikos dirbanij socialinio draudimo mokos Savarankikai dirbani asmen socialinio draudimo naai 394,1 374,2 - 394,1 Privalomos savarankikai dirbani asmen socialinio draudimo mokos 383,7 365,8 - 383,7 Savanorikos savarankikai dirbani asmen socialinio draudimo mokos 10,5 8,3 10,5 Slygins draudimo mokos 408,5 339,5 387,1 316,1 21,0 23,1 0,4 Valdios sektoriaus kapitalo pervedimai kitus sektorius (neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos) 163,1 110,3 - 163,1 Mokesiai ir socialinio draudimo mokos, i viso 27073,4 25880,3 13181,4 12956,5 3219,3 3055,8 10672,8 Mokesi nata (vis mokesi ir socialinio draudimo mok, atmetus neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas, santykis su BVP, %)
Voluntary employers' actual social contributions Employees' social contributions Compulsory employees' social contributions Voluntary employees' social contributions Social contributions by self-employed persons Compulsory social contributions by self-employed persons Voluntary social contributions by self-employed persons Imputed social contributions Capital transfers from general government to relevant sectors (irrecoverable or hardly recoverable amounts) Taxes and social security contributions, total Burden of taxation (total taxes and social security contributions excluding irrecoverable or hardly recoverable amounts, compared to GDP, %)
2212,5
2212,5
374,2
365,8
8,3 0,4
110,3
9868,0
29,3
27,1
14,3
13,6
3,5
3,2
11,4
10,3
309
16
253474 6076
0,9 0,0
271101 6141
1,1 0,0
298558 3814
1,3 0,0
310
16
2008 tkst. Lt LTL thous. Vidaus preki ir paslaug mokesiai Pridtins verts mokestis Akcizai Tarptautins prekybos ir sandori mokesiai Nemokestins pajamos Pajamos u eksploatuojam valstybs, savivaldybi turt Pajamos i baud ir konfiskacijos Kitos nemokestins pajamos Pajamos i kapitalo Europos Sjungos parama 13057264 9242457 3354053 250651 1967051 %
2009 tkst. Lt LTL thous. 47,7 33,7 12,2 0,9 7,2 10482395 6798821 3258161 177177 1807150 %
2010 tkst. Lt LTL thous. 43,2 28,0 13,4 0,7 7,4 10761311 7294013 3036493 181607 2132920 % Domestic taxes on goods and services VAT Excises Taxes on international trade and transactions Non-tax revenue
State property income Fines and forfeits Other non-tax revenue Capital revenue EU support
311
16
2008 tkst. Lt LTL thous. Vieoji tvarka ir visuomens apsauga Aplinkos apsauga 2081937 952567 %
6,8 4,7
100,0 49,4
100,0 48,3
100,0 46,3
x 100,0
3791255 1259041
29,8 9,9
60,4 20,1
4088084 1189438
31,7 9,2
65,7 19,1
3636243 1158311
28,5 9,1
61,5 19,6
350352
2,8
5,6
381177
3,0
6,1
401518
3,1
6,8
Other educationrelated issues n.e.c. (individual services) Additional educational services Research and development in the field of education
62261
0,5
1,0
63785
0,5
1,0
64468
0,5
1,1
259604
2,0
4,1
223337
1,7
3,6
140174
1,1
2,4
555013
4,4
8,8
275848
2,1
4,4
512202
4,0
8,7
312
16
12701710
100,0
12889161
100,0
12765035
100,0
Expenditure on social affairs Total expenditure on health care Pharmaceuticals, equipment and apparatus Ambulatory services Hospitals
1704105
13,4
100,0
1946934
15,1
100,0
2319916
18,2
100,0
101796 71614
0,8 0,6
6,0 4,2
81285 58768
0,6 0,5
4,2 3,0
67344 23284
0,5 0,2
2,9 1,0
Public health care services Other health care institutions Maintenance of the central institution Research and development in the field of health care Other health care functions
17084
0,1
1,0
15156
0,1
0,8
29550
0,2
1,3
3100
0,0
0,2
2726
0,0
0,1
16969
0,1
0,7
1358355
10,7
79,7
1698860
13,2
87,3
2123759
16,6
91,5
313
16
12701710
100,0
12889161
100,0
12765035
100,0
Expenditure on social affairs Expenditure on social protection Disease and disability Disease Disability Old age Social support in case of loss of a breadwinner Family and children Unemployment Housing Other population subject to social protection n.e.c. Research and development in the field of social protection
254917
2,0
7,3
346273
2,7
9,4
677650
5,3
18,4
398
0,0
0,0
519
0,0
0,0
0,0
0,0
0,0
127282
1,0
3,6
126189
1,0
3,4
171775
1,3
4,7
314
16
100,0
100,0
100,0
68533
0,5
5,6
61093
0,5
5,9
48950
0,4
5,7
54356
0,4
4,4
28476
0,2
2,8
16936
0,1
2,0
54237
0,4
4,4
46150
0,4
4,5
30358
0,2
3,6
315
16
142461
1,3
82666
0,7
161397
1,5
4304 7258
0,0 0,1
2364 14320
0,0 0,1
1739 13283
0,0 0,1
80000
0,7
495700
4,4
328222
3,1
13486 45371
0,1 0,4
8145 41675
0,1 0,4
13857 41656
0,1 0,4
412724
3,3
419696
2,9
396090
3,0
316
16
2008 tkst. Lt LTL thous. Itarnauto laiko pensijos Kompensacija u ypatingas darbo slygas Imokos u mirusius pensininkus Iankstins senatvs pensijos Nepriemokos 1995 2002 m. dirbusiems pensininkams Ligos ir motinysts / tvysts draudimas Ligos paalpos Motinysts / tvysts paalpos Draudimas nuo nedarbo Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinis draudimas Los, pervedamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet Los, pervedamos pensij fondus Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos Veiklos snaudos Perteklius / deficitas (-) 6133 % 0,0
2010 tkst. Lt LTL thous. 4674 % 0,0 Seniority pensions Compensation for particular working conditions Benefits for deceased pensioners Advance old-age pensions Arrears to pensioners who were working in 19952002 Sickness and maternity/paternity benefits Sickness benefits Maternity/paternity benefits Unemployment insurance Accidents at work and occupational diseases social insurance Transfers to the Compulsory Health Insurance Fund budget Transfers to pension funds Irrecoverable or hardly recoverable amounts Operational expenditure Surplus/deficit (-)
220518
1,7
52972
0,4
53369
0,4
43203
0,3
317
16
1080391
25,5
1572134
38,2
1911134
44,0
760118 320273
17,9 7,6
1077541 494593
26,2 12,0
1511258 399876
34,8 9,2
17938
0,4
14866
0,4
10703
0,2
2888761
68,2
2843894
69,1
2974510
72,2
Health care Compensations for medicine and medical aid Expenditure for sanatorium treatment Prosthesis and other medical equipment Expenditure on the purchase of orthopaedic equipment For health insurance programs For compulsory health insurance institutions Other expenditure Surplus/deficit (-)
40550 287866
1,0 6,8
42189 207109
1,0 5,0
37915 161763
0,9 3,9
0,8 0,6 x
1,0 0,0 x
0,8 0,0 x
318
16
319
16
320
KAINOS
17
323 324 329 329 330 331
Graphs and diagrams
PRICES
17.2. Vartojimo preki ir paslaug kain indeksai 17.3. Vidutiniai metiniai vartojimo preki ir paslaug kain pokyiai 17.4. Maisto ir ne maisto preki bei paslaug kain pokyiai per metus 17.5. Vidutins metins kai kuri vartojimo preki ir paslaug mamenins kainos
Grafikai ir diagramos
17.2. Consumer price indices 17.3. Average annual rates of change in consumer prices 17.4. Annual rates of change in prices for food and non-food goods and services 17.5. Average annual retail prices for the main consumer goods and services
17.6. Gamintoj parduotos pramons produkcijos kain indeksai 17.7. Gamintoj parduotos pramons produkcijos kain indeksai pagal pagrindines pramons grupes
Grafikai ir diagramos
17.6. Producer price indices for industrial production 17.7. Producer price indices for industrial production by Main Industrial Grouping
Graphs and diagrams
Metiniai gamintoj parduotos pramons produkcijos, rafinuot naftos produkt ir pramons produkcijos, neskaitant rafinuot naftos produkt, kain pokyiai Vidutiniai metiniai gamintoj parduotos pramons produkcijos kain pokyiai
EKSPORTO IR IMPORTO KAIN INDEKSAI
Annual rates of change in producer prices for industrial production, refined petroleum products and industrial production, excluding refined petroleum products Average annual rates of change in producer prices for industrial production
EXPORT AND IMPORT PRICE INDICES
321
17
KAINOS
PRICES
17.9. Importuot preki kain indeksai pagal ekonomins veiklos ris 17.10. Eksportuot preki kain indeksai pagal pagrindines pramons grupes 17.11. Importuot preki kain indeksai pagal pagrindines pramons grupes
Grafikai ir diagramos
17.9. Import price indices by economic activity 17.10. Export price indices by Main Industrial Grouping 17.11. Import price indices by Main Industrial Grouping
Graphs and diagrams
Metiniai eksportuot ir importuot preki kain pokyiai Vidutiniai metiniai eksportuot ir importuot preki kain ir vieneto verts pokyiai
STATYBOS SNAUD KAIN INDEKSAI
Annual rates of change in export and import prices Average annual rates of change in export and import prices and unit value
CONSTRUCTION INPUT PRICE INDICES
Metiniai statybos snaud kain pokyiai Vidutiniai metiniai statybos snaud kain pokyiai
KIO SUBJEKTAMS SUTEIKT PASLAUG KAIN INDEKSAI
Annual rates of change in construction input prices Average annual rates of change in construction input prices
SERVICE PRODUCER PRICE INDEX
17.14. Augalininkysts produkt supirkimo kainos 17.15. Gyvuli ir gyvulininkysts produkt supirkimo kainos 17.16. ems kio produkt supirkimo kain pokyiai 17.17. ems kio produkcijos gamybos reikmms sigyt ir ems kio investicijoms panaudot preki kain pokyiai
17.14. Producer prices of crop products 17.15. Producer prices of animals and animal products 17.16. Changes in producer price of agricultural products 17.17. Changes in prices for purchased agricultural inputs and goods contributing to agricultural investment
357
322
KAINOS
PRICES
17
2010 1,3 10,3 8,2 11,3 5,0 Consumer prices Producer prices for total industrial production Mining and quarrying Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply, sewerage, waste management and remediation activities Total industrial production, excluding refined petroleum products Export prices1 Import prices1 Construction input prices Producer prices for agricultural products2 crop products animal products
6,0
5,1
12,8
15,1
14,0
4,3
10,1
Iki 2006 m. eksportuot ir importuot preki vieneto verts pokyiai, nuo 2006 m. kain pokyiai. Until 2006 rates of change in export and import unit value, since 2006 rates of change in prices. Skaiiuojami nuo 2001 m., remiantis 2000 m. supirkimo kainomis ir svori schema. Calculated since 2001 on the basis of absolute prices and the weighting scheme of 2000.
323
17
KAINOS
PRICES
0 m 0
VKI ataskaitin mnes m, palyginti su baziniu laikotarpiu 0; ataskaitinio mnesio m, palyginti su baziniu laikotarpiu 0, i-osios vartojimo preks ar paslaugos
i IKSm
W0i
pinigini vartojimo ilaid lyginamoji dalis i-ajai vartojimo prekei ar paslaugai sigyti bendrose piniginse
i P0i Q0
P Q
i 0 i =1
100 , kur
i 0
i 0 i 0
bazinio laikotarpio 0 i-osios vartojimo preks ar paslaugos kaina; bazinio laikotarpio 0 i-osios vartojimo preks ar paslaugos suvartotas kiekis;
n reprezentatyvij vartojimo preki ir paslaug skaiius; i reprezentatyvioji vartojimo prek ar paslauga, ia i = 1, ..., n. Ilgalaikis kain santykis, t. y. kiekvienos vartojimo preks ar paslaugos individualus kain indeksas alies lygmeniu, apskaiiuojamas kaip 18 teritorini vienet ilgalaiki kain santyki svertinis aritmetinis vidurkis, naudojant gyventoj skaiiaus lyginamsias dalis. Kiekvienam teritoriniam vienetui, kuriame tiriamos kainos, priskiriama tam tikra alies teritorijos zona. Nustatoma kiekvienos zonos gyventoj skaiiaus lyginamoji dalis i bendro alies gyventoj skaiiaus. Konkretaus teritorinio vieneto ataskaitinio mnesio m i-osios vartojimo preks ar paslaugos ilgalaikis kain santykis apskaiiuojamas ataskaitinio mnesio m i-osios vartojimo preks ar paslaugos trumpalaik kain santyk dauginant i prajusio mnesio m-1 ilgalaikio kain santykio. Ataskaitinio mnesio m i-osios vartojimo preks ar paslaugos trumpalaikis kain santykis apskaiiuojamas kaip kiekvieno teritorinio vieneto kiekvienos i-osios vartojimo preks ar paslaugos mamenini kain aritmetini vidurki santykis, t. y. ataskaitinio mnesio m kain aritmetinis vidurkis lyginamas su prajusio mnesio m-1 kain aritmetiniu vidurkiu. Kain bazinis laikotarpis yra t-1 met gruodio mn. (t ataskaitiniai metai). VKI apskaiiuojami remiantis indekso 2005 m. baziniu laikotarpiu (2005 m. = 100). Vartojimo preks ir paslaugos sugrupuotos pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos parengt Individualaus vartojimo ilaid pagal paskirt klasifikatori.
324
KAINOS
PRICES
17
Pagrindinis altinis VKI sudaryti yra mnesinio reprezentatyvij vartojimo preki ir paslaug mamenini kain registravimo atrinktuose vis nuosavybs form mamenins prekybos ir paslaug moni vietos vienetuose ir nam ki biudet statistinio tyrimo apie gyventoj pinigines ilaidas vartojimo prekms ir paslaugoms sigyti statistiniai duomenys. Lietuvos statistikos departamentas kasmet periri svori sistem, naudojam VKI skaiiuoti, ir j atnaujina. VKI svori sistema pagrsta 2008 m. (svori bazinis laikotarpis) nam ki biudet pinigini vartojimo ilaid statistinio tyrimo duomenimis ir pramons, vidaus ir usienio prekybos, transporto ir paslaug, energetikos statistikos, taip pat kit institucij statistine informacija. Taip pat svori sistemai parengti buvo panaudota 2009 m. statistin informacija. Kain bazinis laikotarpis buvo 2009 m. gruodio mn., t. y. 2010 m. kiekvieno mnesio kainos buvo lyginamos su io laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formul svori ir kain bazini laikotarpi duomenys turi bti suderinti. Todl 2008 m. duomenys apie pinigines vartojimo ilaidas, naudojant atitinkamus kain indeksus, buvo atnaujinti iki 2009 m. gruodio mn. ir parengta svori sistema 2010 m. VKI skaiiuoti. 2010 m., palyginti su 2000 m., didiausi struktriniai pokyiai ufiksuoti maisto produkt ir nealkoholini grim grupje. 2000 m. nam ki ilaidos maisto produktams ir nealkoholiniams grimams svori sistemoje sudar 37,7, o 2010 m. 25,7 procento. Minta grup vis dar sudaro didel bendros nam ki vartojimo ilaid struktros dal ir daro didel tak bendrajam VKI. Kasmet buvo pastebimas ios grups lyginamosios dalies majimas bendrose vartojimo ilaidose, taiau 2010 m. svori sistemoje, palyginti su 2009 m., mintos grups lyginamoji dalis padidjo 0,1 procentinio punkto. yms struktriniai pokyiai ufiksuoti bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro, sveikatos prieiros, transporto bei drabui ir avalyns grupse. Per deimt met nam ki pinigins ilaidos transporto bei sveikatos prieiros prekms ir paslaugoms padidjo (atitinkamai 3,4 procentinio punkto ir 3 procentais), o nam ki ilaidos bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro grups prekms ir paslaugoms sumajo 3,1, drabuiams ir avalynei 1,3 procentinio punkto. 2010 m. VKI skaiiuoti buvo atrinkta 870 reprezentatyvij vartojimo preki ir paslaug. Kiekvien mnes statistiniai duomenys apie vartojimo preki ir paslaug kainas renkami 18 teritorini vienet, 3800 atrinkt prekybos ir paslaug moni vietos vienet. Per pastaruosius deimt met (2010 m. gruodio mn., palyginti su 2000 m. gruodio mn.) vartojimo preki ir paslaug kainos padidjo 36,1 procento. Valstybs ir savivaldybi institucij reguliuojamos kainos per laikotarp pakilo 84,6, rinkos kainos 28,6 procento. Per mintj laikotarp vartojimo preki kainos padidjo 33,5, paslaug 47,4 procento. Per deimties met laikotarp sveikatos prieiros preki ir paslaug kainos pakilo 86 procentais, bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro grups 84,4 procento, maisto produkt ir nealkoholini grim 50,2, transporto 46 procentais. Mint grupi kain padidjimai dar didiausi tak bendrajam vartotoj kain pokyiui. Taip pat takos turjo ir 30,3 procento sumajusios drabui ir avalyns, 6 procentais bsto apstatymo, nam apyvokos rangos ir kasdiens bsto prieiros bei 5,8 procento poilsio ir kultros grups preki ir paslaug kainos. 2010 m. gruodio mn., palyginti su 2009 m. gruodio mn., buvo ufiksuotas 3,8 procento vartojimo preki ir paslaug kain padidjimas. Mintas kain padidjimas buvo 2,5 procentinio punkto didesnis negu 2009 m. gruodio mn., palyginti su 2008 m. gruodio mn. (vartotoj kain pokytis sudar 1,3 procento). Metin vartojimo preki ir paslaug kain pokyt daugiausia lm per 2010 m. 14,5 procento pabrangusios bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro grups preks ir paslaugos, 6,1 maisto produktai ir nealkoholiniai grimai, 8,4 procento
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
325
17
KAINOS
PRICES
transporto preks ir paslaugos ir po 3 procentus atpig drabuiai ir avalyn bei bsto apstatymo, nam apyvokos rangos ir kasdiens bsto prieiros preks ir paslaugos, 3,6 procento ryi preks ir paslaugos. Vartojimo preks per metus pabrango 5,2 procento, o paslaugos atpigo 0,3 procento. Bendrajam VKI didels takos turi bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro grups preki ir paslaug kain kitimas. Mintos grups preki ir paslaug kain padidjim per 2010 m. daugiausia lm 32,1 procento pabrangusi elektra. Duj kainos pakilo 19,8 procento. Taip pat takos turjo pabrangs kietasis kuras, kartas vanduo ir centralizuota iluma (atitinkamai 25,4, 15,0 ir 12,8 procento). Bsto nuomos mokesiai sumajo 7,3 procento. I maisto produkt ir nealkoholini grim grups per 2010 m. daugiausia pabrango kruopos 89 procentais. Kakavos kaina pakilo 37,2 procento, kavos 27 procentais. Taip pat ymiai pabrango darovs ir bulvs 26,7 procento, sviestas ir tepieji riebal miiniai 17,9, aliejus 15,9 procento. Pieno ir jo produkt, sri kainos per 2010 m. pakilo 12,9 procento. Transporto grups preks ir paslaugos per 2010 m. pabrango 8,4 procento. Didiausi tak mintos grups kain pokyiui dar 17,7 procento pakilusios degal kainos. Vairavimo mokymo kurs kainos padidjo 25,7, keleivinio geleinkeli transporto 7,2 procento. Valstybs ir savivaldybi institucij reguliuojam preki ir paslaug kainos per 2010 m. padidjo 12,2 procento, nereguliuojam preki ir paslaug kainos 2,5 procento.
0 I m the CPI in the reporting month m compared to the base period 0; i 0 IKSm a long-term price ratio of the i-th consumer good or service in the reporting month m compared to the
W0i
a relative share of monetary consumption expenditure on the i-th consumer good or service in total
P Q
i 0 i =1
100 , where
i 0
P Q0i
i 0
the price for the i-th consumer good or service in the base period 0; the quantity of the i-th good or service consumed in the base period 0;
326
KAINOS
PRICES
17
n the number of representative consumer goods and services; i a representative consumer good or service, where i = 1, ..., n. A long-term price ratio, i.e. an individual price index of each consumer good or service at the national level, is calculated as a weighted arithmetic mean of long-term price ratios of 18 territorial units, using relative shares of the number of inhabitants. Each territorial unit in which prices are surveyed is attributed a certain zone of the countrys territory. A relative share of the population of each zone in the total population of the country is determined. The long-term price ratio of the i-th consumer good or service of a certain territorial unit in the current month m is calculated by multiplying a short-term price ratio of the i-th consumer good or service in the reporting month m by a long-term price ratio of the previous month m-1. A short-term price ratio of the i-th consumer good or service of the current month m is calculated as a ratio of the arithmetic means of retail prices for each i-th consumer good or service of each territorial unit, i.e. by comparing the arithmetic mean of prices of the current month m with the arithmetic mean of the prices of the previous month m-1. The price base period is December of the year t-1 (where t refers to the reporting year). Currently the index reference period used in the CPI compilation is the year 2005 (2005 = 100). Consumer goods and services are grouped according to the Classification of Individual Consumption by Purpose, developed by the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD). The main source for the CPI calculation is statistical data of the registration of retail prices for representative consumer goods and services in the selected retail trade and service outlets of different forms of ownership and data from the statistical household budget survey on monetary expenditure of the population on consumer goods and services. Statistics Lithuania annually revises and updates the weighting system used for the CPI calculation. The CPI weighting system is based on household monetary consumption expenditure data from the statistical household budget survey 2008 (weight base period), industrial, domestic and foreign trade, transport and service, energy statistics, statistical information obtained form other institutions, as well as statistical information for the year 2009. The price base period was December 2009, i.e. the prices of each month of the year 2010 were compared with the prices of this period. According to the Laspeyres formula, data on weight and price base periods have to be consistent. Therefore, applying respective price indices, data on household monetary consumption expenditure in 2008 were updated to December 2009, and a weighting system for the 2010 CPI calculation was drawn up. In 2010, compared to 2000, major structural changes were observed in the group of food products and nonalcoholic beverages. In 2000, household expenditure on food products and non-alcoholic beverages in the weighting system accounted for 37.7, while in 2010 for 25.7 per cent. The said group still accounts for a considerable portion of total household consumption expenditure and makes a strong impact on the all-items CPI. An annual decrease had been observed for the relative weight of this group in the total consumption expenditure; however, in 2010, compared to 2009, the relative weight of the said group in the total consumption expenditure grew by 0.1 percentage point. Considerable structural changes were observed in the housing, water, electricity, gas and other fuels, health care, transport, and clothing and footwear groups of goods and services. Over ten years, household monetary consumption expenditure on transport and health care goods and services grew, respectively, by 3.4 percentage points and 3 per cent, while that on housing, water, electricity, gas and other fuels group and clothing and footwear dropped, respectively, by 3.1 and 1.3 percentage points.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
327
17
KAINOS
PRICES
In 2010, 870 representative consumer goods and services were selected for the CPI calculation. Statistical data on prices for consumer goods and services in 18 territorial units, covering about 3800 selected trade and service outlets, are collected each month. Over the last ten years (December 2010, compared to December 2000), prices for consumer goods and services rose by 36.1 per cent. Over the period in question, prices regulated by public and local authorities rose by 84.6, market prices by 28.6 per cent. Prices for consumer goods rose by 33.5, those for consumer services by 47.4 per cent. The strongest impact on the overall change in prices for consumer goods and services was made by the rise in prices for the following groups of goods and services: 86 per cent for health care goods and services, 84.4 per cent housing, water, electricity, gas and other fuels, 50.2 per cent food products and non-alcoholic beverages, 46 per cent transport. It was also influenced by a 30.3 per cent drop in prices for clothing and footwear, 6 per cent furnishings, household equipment and routine maintenance of the house, 5.8 per cent recreational and cultural goods and services. In December 2010, compared to December 2009, a 3.8 per cent rise in prices for consumer goods and services was recorded. The price rise was by 2.5 percentage points larger than in December 2009, compared to December 2008 (consumer prices grew by 1.3 per cent). The said change in prices was mainly conditioned by a 14.5 per cent rise in prices for housing, water, electricity, gas and other fuels, 6.1 per cent food products and non-alcoholic beverages, 8.4 per cent transport goods and services, as well as by a 3 per cent drop in prices for clothing and footwear and furnishings, household equipment and routine maintenance of the house, 3.6 per cent communication goods and services. Consumer goods and services over the year went up in price by 5.2 per cent, while consumer services went down in price by 0.3 per cent. The all-items CPI is strongly influenced by changes in prices for the group of housing, water, electricity, gas and other fuels goods and services. The rise in prices for the said group of goods and services in 2010 was mainly conditioned by a 32.1 per cent rise in prices for electricity. Gas prices grew by 19.8 per cent. The price rise was also influenced by an increase in prices for solid fuel, hot water and centralised heat supply (by 25.4, 15.0 and 12.8 per cent respectively). Actual rentals for housing decreased by 7.3 per cent. As regards prices for food products and non-alcoholic beverages, the most noticeable increase in 2010 was observed for groats 89 per cent. Prices for cocoa grew by 37.2, those for coffee by 27 per cent. A considerable increase in prices was also observed for vegetables and potatoes by 26.7, butter and fat mixes by 17.9, oil by 15.9 per cent. Prices for milk and dairy products and cheese in 2010 grew by 12.9 per cent. Prices for the transport group of goods and services over 2010 grew by 8.4 per cent. The strongest impact on the price rise was made by a 17.7 per cent increase in fuel prices. Driving school services went up in price by 25.7, passenger transport by rail by 7.2 per cent. In 2010, prices for goods and services regulated by public and local authorities increased by 12.2, those not regulated by either public or local authorities by 2.5 per cent.
328
KAINOS
PRICES
17
-2,1
-2,1
0,6
2,1
5,0
2,0
-2,9
329
17
Transportas Ryiai
KAINOS
PRICES
COICOP divisions Health care Transport Communications Recreation and culture Education Hotels, cafes and restaurants Miscellaneous goods and services
17.4. Maisto ir ne maisto preki bei paslaug kain pokyiai per metus
17.4. Annual rates of change in prices for food and non-food goods and services
Gruodio mn., palyginti su ankstesni met gruodio mn., padidjimas, sumajimas (-), procentais December, compared to December of the previous year, growth, drop (-), per cent COICOP skyriai, grups, klass, poklasiai Vartojimo preks ir paslaugos Maisto produktai ir nealkoholiniai grimai Maisto produktai Duona ir grd produktai Msa ir jos produktai uvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai, sriai, kiauiniai pienas ir jo produktai sriai kiauiniai Sviestas, aliejus ir riebalai sviestas ir jo produktai aliejus Vaisiai ir uogos Darovs ir bulvs Cukrus, uogien, medus, okoladas ir saldumynai cukrus konditerijos gaminiai Druska, prieskoniai, padaai ir kiti maisto produktai Nealkoholiniai grimai Kava, arbatols, kakava 2000 1,4 -1,7 -1,5 0,8 2,4 -3,3 2,5 3,4 -1,2 2,6 -7,6 -8,0 -10,2 -11,9 -15,6 -4,3 -8,2 0,9 -4,1 -4,3 -4,3 2005 3,0 3,5 3,4 2,1 2,5 12,6 6,3 5,2 6,4 12,2 3,4 11,5 0,2 10,7 4,1 -5,6 -10,5 0,7 -0,7 4,6 7,3 2006 4,5 8,1 8,3 17,6 4,6 7,3 5,0 3,5 2,6 14,2 5,3 1,9 7,2 7,8 16,8 2,1 4,4 4,6 4,2 5,5 0,0 2007 8,1 15,5 16,1 20,6 11,8 5,3 28,0 28,5 32,4 20,2 29,1 44,0 23,7 24,8 8,8 3,9 2,3 4,1 11,1 8,0 5,3 2008 8,5 10,9 10,9 15,0 22,1 9,0 -3,6 -4,4 -5,4 4,6 10,6 -13,7 34,3 1,0 5,5 6,5 1,7 6,0 10,5 10,5 10,5 2009 1,3 -4,4 -4,6 -1,9 -1,1 -0,2 -6,9 -8,2 -5,0 -4,5 -9,0 -1,9 -15,8 -14,6 -22,9 1,5 -1,7 2,0 3,4 -1,8 -2,9 2010 3,8 6,1 5,7 6,3 -1,7 2,3 10,0 13,2 11,5 -9,7 14,6 17,9 15,9 13,9 26,7 3,4 -2,1 -3,1 1,5 11,0 22,7 COICOP divisions, groups, classes, subclasses Consumer goods and services Food and non-alcoholic beverages Food Bread and cereals Meat and meat products Fish and fish products Milk and milk products, cheese and eggs milk and milk products cheese eggs Butter, oils and fats butter and butter products oils Fruit Vegetables and potatoes Sugar, jam, honey, chocolate and confectionery sugar confectionery Salt, spices, sauces and other food products Non-alcoholic beverages Coffee, tea, cocoa
330
KAINOS
PRICES
17
COICOP skyriai, grups, klass, poklasiai Alkoholiniai grimai ir tabako gaminiai Alkoholiniai grimai Tabako gaminiai Drabuiai ir avalyn Drabuiai ir j prieira Avalyn, jos taisymas Bstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras Bsto nuomos mokesiai Bsto prieira ir remontas Elektra, dujos ir kitas kuras Bsto apstatymas, nam apyvokos ranga ir kasdien bsto prieira Sveikatos prieira Transportas Ryiai Poilsis ir kultra vietimas Viebuiai, kavins ir restoranai vairios preks ir paslaugos
2000
2005
2006
2007
2008
2009
2010
COICOP divisions, groups, classes, subclasses Alcoholic beverages and tobacco Alcoholic beverages Tobacco products Clothing and footwear Clothing, care of clothing Footwear, repair of footwear Housing, water, electricity, gas and other fuels Actual rentals for housing Maintenance and repair of the dwelling Electricity, gas and other fuels Furnishings, household equipment and routine maintenance of the house Health care Transport Communications Recreation and culture Education Hotels, cafes and restaurants Miscellaneous goods and services
-2,1 -3,9 2,1 -2,7 -1,2 -5,6 14,7 -6,4 -0,9 21,0
-0,8 -1,3 0,2 -1,1 -0,6 -2,0 6,7 24,1 8,1 6,4
1,5 2,1 -0,2 -3,0 -3,6 -1,9 10,3 16,0 9,3 11,6
6,5 4,3 12,3 -5,8 -4,8 -7,7 14,1 49,6 13,6 11,7
15,3 13,4 19,4 -6,4 -6,4 -6,4 23,3 16,4 3,9 30,0
21,7 7,7 46,4 -8,3 -7,5 -10,0 -5,6 -26,6 -6,1 -7,0
2,2 -0,7 5,1 -3,0 -3,2 -2,4 14,5 -7,3 -1,3 21,2
17.5. Vidutins metins kai kuri vartojimo preki ir paslaug mamenins kainos
17.5. Average annual retail prices for the main consumer goods and services
Litais u kilogram LTL per kilogram Preks, paslaugos pavadinimas Jautienos kumpis su kaulu Kiaulienos kumpis be kaulo Smulkinta msa Viiukai broileriai Aukiausios ries virta dera Gyvas karpis aldyta jr lydeka Sviestas, 8282,5 % riebumo 2000 8,26 13,34 10,02 9,10 13,48 6,47 7,66 9,56
1
Goods and services Beef ham with bone Pork ham without bone Minced meat Broiler chicken Boiled sausages, best quality Live carp Frozen hake Butter, 8282.5 % fat content
331
17
KAINOS
PRICES
Preks, paslaugos pavadinimas Pasterizuotas pienas, 2,5 % riebumo, l Grietin, 30 % riebumo Vark, 59 % riebumo Vit kiauiniai, 10 vnt. Smulkus baltasis cukrus Aukiausios ries kvietiniai miltai Rugin-kvietin duona Ryiai Bananai Antros klass obuoliai, iki 8 cm diametro Pomidorai Morkos Vlyvosios bulvs Malta kava, 250 g Lietuvoje gaminama degtin, 40 % alk., l Skalbimo milteliai skalbti automatinmis skalbimo mainomis, 2 kg Benzinas A-95, l Dyzeliniai degalai, l Miesto autobuso mnesinis bilietas, vnt. Kava kavinje ar bare, 100 ml Moter modelinis kirpimas ir ukavimas, 1 paslauga Vyr modelinis kirpimas, 1 paslauga
1 1 2 2 3 3 4 4
2000 1,57 8,00 7,49 2,88 3,07 1,48 2,23 2,22 2,59 1,803 5,71 1,12 0,63 7,98 25,70
2
2005 1,71 6,20 10,50 2,60 3,02 1,43 2,39 2,48 5,07 1,494 4,68 1,34 0,88 5,78 24,94
2006 1,68 6,14 9,85 2,98 2,97 1,48 2,74 2,50 5,23 1,954 4,27 1,60 1,44 6,09 25,48
2007 1,94 7,52 10,90 3,62 3,14 1,89 3,45 2,77 4,63 2,49 5,42 1,51 1,68 6,37 27,12
2008 2,35 8,01 12,60 4,34 3,22 2,38 4,29 4,30 4,80 3,40 5,30 1,94 1,35 7,04 32,56
2009 2,06 6,82 10,50 4,19 3,18 2,37 4,40 4,51 4,53 2,08 4,55 1,68 1,10 7,05 37,26
2010 2,01 7,88 10,55 3,98 3,03 2,37 4,07 3,70 4,05 1,84 5,56 1,33 1,05 7,70 37,88
Goods and services Pasteurized milk, 2.5 % fat content, l Sour cream, 30 % fat content Curd, 59 % fat content Hens eggs, 10 pcs. Fine white sugar Wheat flour, best quality Rye-wheat bread Rice Bananas Apples, 2nd class, up to 8 cm in diameter Tomatoes Carrots Late potatoes Ground coffee, 250 g Vodka produced in Lithuania, 40 % alcohol content, l Washing powder for automatic washing machines, 2 kg Petrol A-95, l Diesel fuel, l Monthly urban bus ticket, unit Coffee in a cafe or bar, 100 ml Womens haircut and styling, 1 service Mens haircut, 1 service
aldyta jr lydeka, mintajus, menk. Frozen hake, Alaska pollock, Atlantic cod. Vark, 9 % riebumo. Curd, 9 % fat content. Lietuvoje iauginti obuoliai. Apples grown in Lithuania. prastos kokybs obuoliai, Lietuvoje auginti ir importiniai. Apples, regular quality, grown in Lithuania and imported.
332
KAINOS
PRICES
17
Metin infliacija
Annual inflation
Gruodio mn., palyginti su ankstesni met gruodio mn., padidjimas, sumajimas (-), procentais December, compared to December of the previous year, growth, drop (-), per cent
Procentai Per cent 10 8,1 8 6 4 2 0 -2 2000 2001 -1,0 2002 -1,3 2003 1,4 2,0 2,9 3,0 1,3 8,5
4,5 3,8
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
333
17
KAINOS
PRICES
0 m
P Q
i m i 0
i 0
P Q
i =1
i =1 n
100, kur
i 0
0 m
GKI ataskaitin mnes m, palyginti su baziniu laikotarpiu 0; bazinio laikotarpio 0 i-ojo gaminio kaina; bazinio laikotarpio 0 i-ojo gaminio kiekis;
i 0 i 0
i m
334
KAINOS
PRICES
17
Per 2010 m. (2010 m. gruodio mn., palyginti su 2009 m. gruodio mn.) parduotos pramons produkcijos kainos padidjo 16 procent. Bendrajam kain pokyiui didiausi tak turjo 33,7 procento padidjusios rafinuot naftos produkt, 47,8 procento chemikal ir chemijos produkt kainos. Neskaitant rafinuot naftos produkt, parduotos pramons produkcijos kainos padidjo 10 procent.
0 m
P Q
i m i 0
i 0
P Q
i =1
i =1 n
100, where
i 0
0 Im
the PPI in the reporting month m compared to the base period 0; the price for the i-th item in the base period 0; the quantity of the i-th item in the base period 0;
P0i Q
i 0
the price for the i-th item in the reporting month m; n the number of representative items; i the representative item, where i = 1, ..., n. Data for the year t-2 (t reporting year) are used to produce weights. December of the year t-1 is the price base period. December 2009 was the price base period used in the calculation of the PPI for 2010, i.e. prices of each month of 2010 were compared with the prices of this period. According to the Laspeyres formula, statistical data on weight and price base periods have to be consistent. Therefore, applying respective producer price indices, data on sales for 2008 have been updated to December 2009. Base prices and weights are updated annually. PPIs are calculated based on the index base period, which is now the year 2005 (2005 = 100). In 2010, about 1656 individual selling prices were reported by 626 enterprises on a monthly basis. Producer prices for total industrial production over five years (December 2010, compared to December 2005) rose by 34.7 per cent. Over the said period, the most significant increase in prices was observed in 2007. In December 2007, compared to December 2006, producer prices for industrial production moved up by 19.6 per cent. It was mostly influenced by an increase in prices for refined petroleum products (by 33.9 per cent) because
i m
335
17
KAINOS
PRICES
the relative weight of these products in total industrial production is quite considerable (in 2007, 26 per cent). Over five years, prices for gas increased by 186.6, steam and hot water 99.1, waste collection, treatment and disposal, materials recovering 89.4 per cent. Over 2010 (December 2010, compared to December 2009), producer prices for total industrial production sold grew by 16 per cent. The overall change in prices was mostly conditioned by a 33.7 per cent price increase for refined petroleum products, 47.8 per cent chemicals and chemical products. Refined petroleum products excluded, producer prices for total industrial production moved up by 10 per cent.
336
KAINOS
PRICES
17
Ekonomins veiklos rys Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais Garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Atliek surinkimas, tvarkymas ir alinimas; mediag atgavimas
2006 105,0
2007 116,2
2008 136,7
2009 105,8
2010 126,9
Economic activity Manufacture of base metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n. e. c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply Electricity power generation, transmission and distribution Distribution of gaseous fuels through mains Steam and air conditioning supply Water supply, sewerage, waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Waste collection, treatment and disposal activities; materials recovering
99,6 95,1 120,6 102,2 100,9 103,1 100,5 101,0 103,6 108,7 103,2 137,9 106,6
105,4 91,2 119,6 105,1 102,1 110,0 104,0 101,0 102,3 122,4 112,8 171,7 119,5
114,0 84,0 119,9 112,0 103,7 112,1 109,0 97,2 106,2 151,4 120,9 287,9 154,4
110,5 75,0 112,7 101,5 105,6 119,6 107,1 98,1 105,9 156,5 126,0 236,5 195,2
111,5 79,7 103,1 100,8 99,9 118,9 107,3 97,6 101,5 164,2 130,3 272,6 193,8
17.7. Gamintoj parduotos pramons produkcijos kain indeksai pagal pagrindines pramons grupes
17.7. Producer price indices for industrial production by Main Industrial Grouping
Palyginti su indekso baziniu laikotarpiu, 2005 m. = 100 Compared to the index base period, 2005 = 100 Pagrindins pramons grups Energetikos produktai Tarpinio vartojimo preks Gamybos priemons Ilgalaikio vartojimo preks Trumpalaikio vartojimo preks 2006 114,0 105,2 99,6 99,1 100,5 2007 119,8 120,0 101,5 101,2 107,6 2008 149,1 147,3 105,5 101,7 118,2 2009 123,1 119,4 102,3 98,9 114,7 2010 152,0 125,0 99,8 98,8 116,5 Main Industrial Grouping Energy products Intermediate goods Capital goods Durable consumer goods Non-durable consumer goods
337
17
KAINOS
PRICES
Metiniai gamintoj parduotos pramons produkcijos, rafinuot naftos produkt ir pramons produkcijos, neskaitant rafinuot naftos produkt, kain pokyiai
Annual rates of change in producer prices for industrial production, refined petroleum products and industrial production, excluding refined petroleum products
Gruodio mn., palyginti su ankstesni met gruodio mn., padidjimas, sumajimas (-), procentais December, compared to December of the previous year, growth, drop (-), per cent
Procentai Per cent 60 40 54,2
58,9
32,5 23,8 13,6 1,1 -1,4 -7,9 2,0 -4,1 -0,2 -5,5 1,2 6,9 3,1 2,0 2,9 -0,9 4,4
20 2,6 0
9,4
-6,9
-20
Visa pramons produkcija Total industrial production -38,1 Rafinuoti naftos produktai Refined petroleum products Visa pramons produkcija, neskaitant rafinuot naftos produkt -46,8 Total industrial production, excluding refined petroleum products 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
-9,2
-40
-60
2009
2010
338
KAINOS
PRICES
17
339
17
KAINOS
PRICES
In 2010, as compared to 2005, export prices increased by 18.5 per cent. The overall rate of change in prices was mainly determined by a 29.3 per cent price increase for refined petroleum products, 57.9 per cent products of agriculture, 32.8 per cent chemicals and chemical products, 21.5 per cent food products, as well as by a 21 per cent price drop for computer, electronic and optical products, 13.2 per cent wearing apparel, 21.3 per cent basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations, 16.6 per cent products of forestry, logging, 9 per cent leather and related products. In 2010, compared to 2005, import prices increased by 20.5 per cent. The overall rate of change in prices was mostly influenced by the change in prices for crude petroleum and natural gas (their relative weight in the total volume of imports made up 26.9 per cent). In 2010, compared to 2005, prices for crude petroleum and natural gas increased by 62.8 per cent. Rates of change in import prices were also influenced by a 16.9 per cent price rise for chemicals and chemical products, 17.2 per cent food products, 33.8 per cent products of agriculture, 35.3 per cent base metals, as well as by a 21.8 per cent price drop for computer, electronic and optical products, 7.8 per cent other mining and quarrying products, 22.2 per cent waste collection, treatment and disposal, materials recovery production, 3.8 per cent leather and related products.
340
KAINOS
PRICES
17
103,1 105,3 110,7 116,9 102,4 104,9 101,8 91,5 97,1 99,1 92,6 99,3 103,9 102,8 117,2 103,8 73,1 105,9 107,3 104,2 98,6
108,4 110,8 117,1 126,0 106,0 110,2 109,7 100,6 95,3 102,5 95,4 92,5 113,8 116,2 117,1 125,3 78,1 116,5 127,2 111,8 103,3
128,1 125,9 136,3 154,4 114,9 125,1 115,3 121,4 99,8 107,4 99,0 95,6 113,7 128,9 145,3 194,2 74,0 122,7 137,5 130,0 108,1
123,0 104,4 114,5 95,0 127,3 103,8 111,1 118,4 108,2 104,2 93,2 93,4 108,3 112,3 95,4 113,4 74,7 111,0 126,9 106,8 109,6
152,7 117,1 135,8 132,3 126,6 116,2 121,5 98,4 99,3 104,2 86,8 91,0 111,1 124,9 129,3 132,8 78,7 118,2 114,2 123,4 113,6
341
17
KAINOS
PRICES
Produktai pagal ekonomins veiklos r Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai Elektros ranga Niekur kitur nepriskirtos mainos ir ranga Variklins transporto priemons, priekabos ir puspriekabs Kitos transporto priemons ir ranga Baldai Elektros energija, dujos, garas ir oro kondicionavimas Elektros energija Vandens tiekimas; nuotek valymo, atliek tvarkymo ir regeneravimo paslaugos Atliek surinkimo, tvarkymo ir alinimo paslaugos; mediag atgavimo paslaugos
2006
2007
2008
2009
2010
Products by economic activity Computer, electronic and optical products Electrical equipment Machinery and equipment n.e.c. Motor vehicles, trailers and semitrailers Other transport equipment Furniture Electricity, gas, steam and air conditioning Electricity Water supply; sewerage, waste management and remediation services Waste collection, treatment and disposal services; materials recovery services
117,7
135,8
151,4
111,9
138,0
117,7
135,8
151,4
111,9
138,0
342
KAINOS
PRICES
17
Produktai pagal ekonomins veiklos r Pagaminti produktai Maisto produktai Grimai Tabako gaminiai Tekstils gaminiai Drabuiai Oda ir odos dirbiniai Mediena ir medienos gaminiai, iskyrus baldus Popierius ir popieriaus gaminiai Koksas ir rafinuoti naftos produktai Chemikalai ir chemijos pramons gaminiai Pagrindiniai vaist pramons gaminiai ir vaist preparatai Guminiai ir plastikiniai gaminiai Kiti nemetalo mineraliniai produktai Pagrindiniai metalai Metalo gaminiai, iskyrus mainas ir renginius Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai Elektros ranga Niekur kitur nepriskirtos mainos ir ranga Variklins transporto priemons, priekabos ir puspriekabs Kitos transporto priemons ir ranga Baldai Kitos pagamintos preks Vandens tiekimas; nuotek valymo, atliek tvarkymo ir regeneravimo paslaugos Atliek surinkimo, tvarkymo ir alinimo paslaugos; mediag atgavimo paslaugos Informacijos ir ryi paslaugos Leidybos paslaugos
2006 102,0 102,0 100,9 110,7 107,1 101,3 102,1 103,7 102,3 126,4 104,5 100,3 101,5 103,8 106,3 98,1 94,5 107,2 100,1 101,3 92,0 88,0 105,1
2007 106,1 108,1 105,7 113,2 111,1 102,7 101,2 113,0 106,1 126,1 109,1 97,5 101,9 115,0 118,4 102,6 90,0 112,6 103,8 110,1 89,2 95,3 105,2
2008 110,9 119,2 110,1 116,2 120,0 102,9 95,6 115,9 109,3 156,8 114,8 100,7 104,5 120,2 128,2 107,2 83,8 115,4 108,0 113,7 97,8 102,5 102,9
2009 107,3 113,4 112,4 126,4 116,7 101,0 96,2 106,1 107,4 103,8 106,0 101,4 102,1 114,8 120,1 108,6 79,1 113,3 110,5 112,0 111,4 103,0 101,0
2010 111,1 117,2 112,3 117,7 118,1 102,2 96,2 108,8 108,7 130,1 116,9 102,2 103,8 115,3 135,3 107,6 78,2 116,2 110,7 114,0 110,1 100,5 102,5
Products by economic activity Manufactured products Food products Beverages Tobacco products Textiles Wearing apparel Leather and related products Wood and products of wood, except furniture Paper and paper products Coke and refined petroleum products Chemicals and chemical products Basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Rubber and plastics products Other non-metallic mineral products Basic metals Fabricated metal products, except machinery and equipment Computer, electronic and optical products Electrical equipment Machinery and equipment n.e.c. Motor vehicles, trailers and semitrailers Other transport equipment Furniture Other manufactured goods Water supply; sewerage, waste management and remediation services Waste collection, treatment and disposal services; materials recovery services Information and communication services Publishing services
119,2
84,2
71,7
68,4
77,8
343
17
KAINOS
PRICES
344
KAINOS
PRICES
17
19,8 15,1
2008
Eksportuot preki Export price Importuot preki Import price 6,4 5,2 4,1 10,2 9,0 5,4
12,4
10,9
-2,7 -3,3
-2,9
-1,1
-11,5 -16,7 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Iki 2006 m. eksportuot ir importuot preki vieneto verts pokyiai, nuo 2006 m. kain pokyiai. Until 2006 rates of change in export and import unit value, since 2006 rates of change in prices.
345
17
KAINOS
PRICES
346
KAINOS
PRICES
17
347
17
KAINOS
PRICES
348
KAINOS
PRICES
17
349
17
KAINOS
PRICES
350
KAINOS
PRICES
17
In the calculation of the SPPI, a Laspeyres formula is applied, i.e. fixed base weights are used. The SPPI is calculated as a weighted arithmetic mean of the ratios of prices for representative services; in the calculation, annual sales of these services in value terms are used as weights. The main statistical data source for the calculation of the SPPI is statistical data and information on prices for services provided by the Lithuanian service enterprises. The statistical data source for the compilation of a weighting system is statistics on the sales of services in the year t-1 (where t refers to the reporting year) in value terms (VAT excluded). IV quarter 2009 was the price base period used in the calculation of the SPPI 2010, i.e. prices of each quarter of 2010 were compared with the prices of this period. Statistics Lithuania annually revises the weighting system used for the calculation of the SPPI and updates the lists of representative services and enterprises providing statistical data on prices. In 2010, 962 service enterprises had been selected for the price survey, which quarterly provided data on 6343 prices. Prices for services are provided exclusive of VAT.
In recent years, a downward trend in prices for telecommunications and data processing, hosting and related activities, web portals services has been observed. In IV quarter 2010, compared to IV quarter 2009, prices for telecommunications services dropped by 14.8 per cent, data processing, hosting and related activities, web portals services by 11.1 per cent. Freight transport by road services went up in price by 14.5, sea and coastal water transport services by 10.6 per cent. Prices for postal activities under universal service obligation remained unchanged from the year 2008.
351
17
KAINOS
PRICES
352
KAINOS
PRICES
17
I =
t
P Q
t i =1 k i 0 i i =1
0 i
P Q
x 100, kur
0 i
I indeksas; P produkto kaina; Q supirkt produkt kiekis; i produktas (i = 1, 2, 3, , k); t ataskaitinis laikotarpis; 0 bazinis laikotarpis. Laspeireso indeksas yra pastovi bazini svori indeksas. iuo metu indekso bazinis laikotarpis yra 2005 m. (2005 m. = 100), t. y. ataskaitini met kainos lyginamos su io laikotarpio kainomis. ems kio produkt kainos (PK) 2010 m., palyginti su 2009 m., padidjo 16,3 procento. Tam takos turjo 25,6 procento padidjusios augalininkysts, 11,7 procento gyvuli ir gyvulininkysts produkt kainos. 2010 m., palyginti su 2009 m., daugiausia pabrango vaisiai 85 procentais, darovs 30,2, bulvs 25,7, javai 25,4 procento. Gyvuli ir gyvulininkysts produkt kain padidjim lm 37,9 procento padidjusios pieno, 5,1 procento galvij kainos. Sumajo kiauini kainos 12,5 procento, kiauli 10,7, pauki 3,1 procento. ems kio produkcijos gamybos reikmms sigyt ir ems kio investicijoms panaudot preki kainos 2010 m. sumajo 0,2 procento. ems kio produkcijos gamybos reikmms sigyt preki kainos padidjo 5 procentais, tai lm 16,8 procento pabrang naftos produktai, 10,5 elektra, 9,9 paarai, i j grdai ir malimo produktai 31,2 procento. ems kio investicijoms panaudot preki kainos sumajo 17,3 procento, i j investicijoms ems kio statinius 54,7 procento.
353
17
KAINOS
PRICES
It =
P Q
t i i =1 k 0 i i =1
0 i
P Q
x 100, where
0 i
I index; P product price; Q quantities of the products purchased; i product (i = 1, 2, 3, , k); t reference period; 0 base period. The Laspeyres index is an index of fixed base weights. At present, the year 2005 is an index base period (2005 = 100), i.e. prices of the reference period are compared with prices of the base period. Prices for agricultural products (PAP) in 2010, compared to 2009, increased by 16.3 per cent. Such a growth was determined by the growth in prices for crop products (by 25.6 per cent) and animals and animal products (by 11.7 per cent). In 2010, compared to 2009, the most noticeable increase in prices was observed for fruit by 85, vegetables 30.2, potatoes 25.7, cereals 25.4 per cent. The increase in prices for animals and animal products was determined by the growth in prices for milk by 37.9, and cattle by 5.1 per cent. A decrease in prices was observed for eggs by 12.5, pigs 10.7, poultry 3.1 per cent. In 2010, prices for purchased agricultural inputs and goods contributing to agricultural investment decreased by 0.2 per cent. Prices for purchased agricultural inputs increased by 5 per cent, which was due to a 16.8 per cent increase in prices for motor fuels, 10.5 per cent electricity, 9.9 per cent fodder, of which for cereals and milling byproducts by 31.2 per cent. Prices for purchased goods contributing to agricultural investment decreased by 17.3 per cent, of which for agricultural buildings by 54.7 per cent.
354
KAINOS
PRICES
17
355
17
KAINOS
PRICES
356
KAINOS
PRICES
17
2005 Gyvuliai ir gyvulininkysts produktai Gyvuliai ir paukiai Galvijai Kiauls Avys ir okos Paukiai Gyvulininkysts produktai Pienas Kiauiniai Medus 9,8 6,2 32,5 -1,6 -13,6 -3,3 13,5 17,5 6,0 -26,5
2006 1,1 0,0 7,6 0,1 -8,2 -11,7 2,2 2,4 8,6 -21,5
2007 9,9 -0,6 -5,7 -1,4 -2,1 11,8 19,8 19,9 22,7 2,5
2008 12,6 20,4 23,6 22,4 43,2 9,6 6,5 4,5 15,4 29,9
2009 -16,9 -9,4 -8,7 -8,8 5,8 -13,0 -23,5 -28,4 1,1 -0,4
2010 11,7 -4,2 5,1 -10,7 15,9 -3,1 28,4 37,9 -12,5 27,1 Animals and animal products Animals Cattle Pigs Sheep and goats Poultry Animal products Milk Eggs Honey
17.17. ems kio produkcijos gamybos reikmms sigyt ir ems kio investicijoms panaudot preki kain pokyiai
17.17. Changes in prices for purchased agricultural inputs and goods contributing to agricultural investment
Palyginti su ankstesniais metais, padidjimas, sumajimas (-), procentais Compared to the previous year, growth, drop (-), per cent 2006 Bendrasis kain pokytis ems kio produkcijos gamybos reikmms sigytos preks Naftos produktai Elektros energija Chemins augal apsaugos priemons Mineralins tros Paarai i j grdai ir malimo produktai kombinuotieji paarai galvijams kiaulms paukiams Sklos Veterinarijos ilaidos Statybins mediagos ems kio investicijoms panaudotos preks ems kio technika Transporto priemons ems kio statiniai 23,0 -1,4 13,6 4,2 -3,6 9,8 3,3 26,0 35,7 48,1 6,6 79,1 49,8 33,0 19,5 24,9 40,4 27,3 5,7 24,2 -2,1 -4,7 8,5 -11,5 6,7 35,0 32,5 25,4 40,4 14,1 8,8 -5,0 16,3 -2,6 4,9 30,6 -39,9 -6,2 -29,4 -13,1 -2,5 -9,1 -0,9 -14,6 -36,5 37,0 -10,3 -65,0 31,2 3,2 8,2 -2,1 4,6 -5,4 7,5 -2,2 15,5 7,5 14,1 4,4 -5,7 6,0 7,4 2007 7,8 12,7 0,7 2,1 -6,4 14,5 36,1 2008 29,0 34,5 29,0 14,4 0,4 70,1 21,9 2009 -25,2 -20,9 -28,1 3,3 1,3 -27,7 -16,5 2010 -0,2 Overall change in price 5,0 Purchased agricultural inputs 16,8 10,5 5,2 -2,0 9,9 Motor fuels Electricity Plant protection products and pesticides Mineral fertilizers Feedstuffs of which cereals and milling by-products compound feedstuffs for cattle for pigs for poultry Seeds Veterinary expenses Maintenance of materials
Goods contributing to -17,3 agricultural investment -16,0 -1,2 -54,7 Machinery and other equipment Transport equipment Buildings
357
17
KAINOS
PRICES
358
MOKJIM BALANSAS
18
361 365
BALANCE OF PAYMENTS
359
18
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
Mokjim balansas tai statistin ataskaita, kuri traukiamos alies atitinkamo laikotarpio ekonomins operacijos su likusiu pasauliu. Mokjim balanse parodomos ekonomins operacijos (sandoriai), vykusios tarp alies ekonomikos subjekt (rezident) ir usienio ekonomikos subjekt (nerezident). Ekonomin operacija mokjim balanse apibriama kaip ekonominis srautas, parodantis ekonomins verts sukrim, pokyt, mainus, perdavim arba inykim. Mokjim balanse visos operacijos (tiek preki ir paslaug, tiek ir finansins) yra vertinamos rinkos kainomis, t. y. kainomis, u kurias pardavjas pasirengs parduoti prek, paslaug ar finansin turt, o pirkjas pasirengs t kain sumokti. Mokjim balansas sudaromas remiantis buhalterins apskaitos pagrindiniu dvigubo rao principu. Tai reikia, kad kiekviena ekonomin operacija mokjim balanse parodoma du kartus: vieno straipsnio kredite su teigiamu aritmetiniu enklu (+), o kito straipsnio debete su neigiamu aritmetiniu enklu (). I principo vis kredito straipsni suma turi bti lygi debeto straipsni sumai ir galutinis balansas turt bti lygus nuliui. Taiau praktikoje to nra, kadangi duomenys gaunami i vairi altini, nesutampa reali ir finansini itekli nuosavybs pasikeitimo laikas ir kt. Taigi galutinis balansas gali bti arba grynasis kreditas arba debetas. Todl mokjim balanse daromas balansuojantis raas (vadinamas Klaidos ir praleidimai) su prieingu aritmetiniu enklu. Nerezidentai fiziniai ar juridiniai asmenys, kuri ekonominiai interesai yra u Lietuvos ekonomins erdvs rib ir kuri vykdoma ekonomin veikla Lietuvoje nra ilgalaik (trunka trumpiau nei vienus metus). FOB kaina reikia, kad preki vert skaitomos krovimo ir gabenimo iki alies eksportuotojos sienos ilaidos. Tarptautini investicij balansas yra statistin ataskaita, kuri parodo alies finansinio usienio turto ir sipareigojim usieniui likuius atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pats tarptautini investicij balansas (usienio turto likutis minus tarptautini finansini sipareigojim likutis) parodo, ar alis yra debitor, ar kreditor usienio ali atvilgiu, o kartu su nefinansinio turto likuiais grynj alies ekonomikos vert.
Balance of payments is a statistical statement that systematically summarizes, for a specific time period, the economic transactions of an economy with the rest of the world (transactions between residents and nonresidents). A transactions itself is defined as an economic flow that reflects the creation, transformation, exchange, transfer or extinction of economic value. All operations are valued at the market price, i.e. the price for which the seller is ready to sell a product or service and the buyer is ready to pay that price. The BOP is compiled on the basis of the double entry principle the main principle of accounting. It means that every recorded transaction is represented by two entries with equal values. One of these entries is designated a credit with a positive arithmetic sign; the other is designated a debt with a negative sign. In principle, the sum of all credit entries is identical to the sum of all the debit entries, and the net balance of all entries in the statement is zero. However, in practice it is difficult to reach this balance, since the data that characterized reverse sides of the same economic operations are received from different information sources that do not always match. Therefore, the BOP provides for a balancing item Errors and omissions. Non-residents are legal entities and natural persons who have economic interest in Lithuania, residing and operating in Lithuania for less than one year, with the exception of embassies, representative offices and other similar entities, as well as students even if they stay in the country for more than one year.
360
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
18
FOB price includes the value of goods together with loading and transportation expenses at the frontier of the exporting country. International investment position is a statistical statement that shows at a point in time the value of financial assets of residents and the liabilities to nonresidents. The net international investment position (the stock of external financial assets minus the stock of external liabilities) shows the net worth of economy and the net lender/borrower status of an economy.
2. Merchandise -20616,57 -40912,30 -50410,38 -57965,70 -70022,04 -43672,61 -58428,88 imports (FOB) B. Services Credit Debit Balance C. Income Credit Debit Balance 1. Compensation of employees Credit Debit 2. Investment income Credit Debit 2.1. Direct investment income Credit Debit
361
18
Kreditas Debetas
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
2010 2.1.1. Dividends 27,72 -1648,61 Credit Debit 2.1.2. Reinvested earnings
2.1.2. Reinvesticijos Kreditas Debetas 2.1.3. Palkanos Kreditas Debetas 2.2. Investicij portfelio pajamos Kreditas Debetas 2.2.1. Dividendai Kreditas Debetas 2.2.2. Palkanos Kreditas Debetas 2.3. Kit investicij pajamos Kreditas Debetas D. Einamieji pervedimai Kreditas Debetas Balansas 1. Valdia Kreditas Debetas 2. Kiti sektoriai Kreditas Debetas 2.1. Privai asmen perlaidos Kreditas Debetas 2.2. Kiti pervedimai 9,06 -5,17 866,22 -6,02 2042,04 -1029,30 2946,47 -1205,31 2993,11 -1269,67 2418,70 -1215,14 3386,92 -1187,93 723,14 -5,61 1520,83 -10,11 2630,51 -1036,11 3214,25 -1287,92 3487,93 -1540,25 3033,61 -1588,39 4071,39 -1803,51 264,24 -11,49 1111,67 -788,23 1289,78 -889,46 1990,00 -989,14 1694,56 -1226,22 3697,69 -1135,61 3278,84 -948,61 987,38 -17,10 970,28 2632,50 -798,34 1834,16 3920,29 -1925,57 1994,72 5204,25 -2277,06 2927,19 5182,49 -2766,47 2416,02 6731,30 -2724,00 4007,30 7350,23 -2752,12 4598,11 251,97 -620,99 209,35 -414,41 305,22 -806,64 480,28 -1699,32 862,94 -2849,56 855,07 -2030,50 651,83 -1170,43 237,81 -226,76 381,33 -441,40 512,73 -468,32 842,33 -493,53 949,09 -568,79 624,03 -784,65 198,84 -1257,94 0,05 -28,20 1,22 -30,83 1,44 -34,80 1,62 -55,33 1,61 -51,72 1,42 -38,13 0,50 -33,83 237,86 -254,96 382,55 -472,23 514,17 -503,12 843,95 -548,86 950,70 -620,51 625,45 -822,78 199,34 -1291,77 60,56 -23,47 16,62 -44,42 104,75 -59,67 74,47 -194,74 88,29 -295,83 62,99 -231,72 29,13 -169,88 0,90 -353,64 12,11 -839,14 6,45 -1860,02 -50,02 -2670,36 34,80 133,55 -206,70 3942,60 2,84 476,21
Credit Debit 2.1.3. Income on debt Credit Debit 2.2. Portfolio investment income Credit Debit 2.2.1. Dividends Credit Debit 2.2.2. Income on debt Credit Debit 2.3. Other investment income Credit Debit D. Current transfers Credit Debit Balance 1. General government Credit Debit 2. Other sectors Credit Debit 2.1. Workers remittances Credit Debit 2.2. Other transfers
362
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
18
2000 Kreditas Debetas II. Kapitalo ir finansins sskait balansas A. Kapitalo sskaita Kreditas Debetas Balansas 1. Neatlygintini kapitalo pervedimai Kreditas Debetas 2. Nepagaminto nefinansinio turto sigijimas (pardavimas) Kreditas Debetas B. Finansin sskaita 1. Tiesiogins investicijos 1.1. Usienyje 1.1.1. Akcinis kapitalas 1.1.2. Reinvesticijos 1.1.3. Kitas kapitalas 1.2. Lietuvoje 1.2.1. Akcinis kapitalas 1.2.2. Reinvesticijos 1.2.3. Kitas kapitalas 2. Investicij portfelis 2.1. Usienio turtas 2.1.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 2.1.2. Skolos vertybiniai popieriai 2.1.2.1. Obligacijos ir vekseliai 2182,15 1500,70 -14,79 -6,70 -0,89 -7,20 1515,49 725,44 353,63 436,42 1058,19 -565,52 -5,46 -560,06 -319,47 10,37 -1,78 10,37 -1,78 8,59 714,08 -0,44
2190,74
II. Capital and financial -1421,91 account balance A. Capital account 2551,69 2551,69 Credit Debit Balance 1. Capital transfers
923,38 -0,35
964,15 -0,60
1725,86 -
2040,91 -0,24
3131,06 -1,11
2551,69 -
4338,29 1893,23 -958,71 -569,96 -12,11 -376,64 2851,94 1198,50 839,14 814,30 -743,99 -2184,29 -518,34 -1665,95 -1237,08
8626,28 4198,61 -801,58 -289,22 -6,35 -506,01 5000,19 2901,00 1859,92 239,27 -670,00 -3016,52 -786,81 -2229,71 -1484,20
12697,71 3577,85 -1507,50 -1646,88 50,02 89,36 5085,35 1003,91 2670,36 1411,08 -743,28 -2140,95 -899,83 -1241,12 -584,04
12427,99 3838,22 -792,31 -882,47 -34,80 124,96 4630,53 2537,22 -133,55 2226,86 -600,07 -42,72 67,86 -110,58 -557,92
-7213,96 -377,46 -540,19 -431,87 206,70 -315,02 162,73 2949,43 -3942,60 1155,90 2677,69 -2845,96 -1035,00 -1810,96 -755,36
Credit Debit
-3973,60 B. Financial account 1755,28 1. Direct investment -205,99 -215,80 -2,84 12,65 1961,27 676,50 -476,21 1760,98 -1393,92 -1445,50 51,58 2,33 1.1. Abroad 1.1.1. Equity capital 1.1.2. Reinvested earnings 1.1.3. Other capital 1.2. In Lithuania 1.2.1. Equity capital 1.2.2. Reinvested earnings 1.2.3. Other capital 2.1. Assets 2.1.1. Equity securities 2.1.2. Debt securities 2.1.2.1. Bonds and notes
363
18
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
2000 2.1.2.2. Pinig rinkos priemons 2.2. sipareigojimai 2.2.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 2.2.2. Skolos vertybiniai popieriai 2.2.2.1. Obligacijos ir vekseliai 2.2.2.2. Pinig rinkos priemons 3. Ivestins finansins priemons 3.1. Usienio turtas 3.2. sipareigojimai 4. Kitos investicijos 4.1. Usienio turtas 4.1.1. siskolinimai u prekes ir paslaugas 4.1.2. Paskolos 4.1.3. Grynieji pinigai ir indliai 4.1.4. Kitas usienio turtas 4.2. sipareigojimai 4.2.1. siskolinimai u prekes ir paslaugas 4.2.2. Paskolos 4.2.2.1. Valdios sektorius 4.2.2.2. Pinig finansins institucijos 4.2.2.3. Kiti sektoriai 4.2.3. Grynieji pinigai ir indliai 4.2.4. Kiti sipareigojimai 5. Oficialiosios tarptautins atsargos 5.1. Piniginis auksas
2005
2006
2007
2008**
2009**
2010 2.1.2.2. Money market instruments 2.2. Liabilities 2.2.1. Equity securities 2.2.2. Debt securities 2.2.2.1. Bonds and notes 2.2.2.2. Money market instruments
-12,57
3. Financial deriva-232,67 tives 136,59 -369,26 -1050,25 3.1. Assets 3.2. Liabilities 4.1. Assets
4.1.1. Trade credits 4.1.2. Loans 4.1.3. Currency and deposits 4.1.4. Other assets 4.2. Liabilities
4.2.1. Trade credits 4.2.2. Loans 4.2.2.1.General government 4.2.2.2. Monetary financial institutions 4.2.2.3. Other sectors 4.2.3. Currency and deposits 4.2.4. Other liabilities
364
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
18
2000 5.2. Specialiosios skolinimosi teiss 5.3. Atsarg pozicija TVF 5.4. Konvertuojamosios valiutos 5.5. Kiti reikalavimai III. Klaidos ir praleidimai A. Lietuvos investicijos usienyje B. Usienio investicijos Lietuvoje 11,73 -289,42 -245,16 508,85 -420,68 3125,68
2010 -1800,11 5.2. Special drawing rights 5.3. Reserve position in the IMF 5.4. Foreign exchange 5.5. Other claims
III. Errors and omis6,86 sions A. Lithuanias invest-2513,57 ment abroad B. Foreign investment 340,11 in Lithuania
Duomenys apie finansins sskaitos pokyius pateikti vienoje eilutje su atitinkamu enklu: + usienio turto sumajimas arba sipareigojim padidjimas; - usienio turto padidjimas arba sipareigojim sumajimas. Data on changes in the financial account are consolidated into a single entry with an appropriate mark: A decrease in foreign assets or an increase in liabilities is recorded as a plus (+); An increase in foreign assets or a decrease in liabilities is recorded as a minus (-).
Balance of interna-16063,69 -30813,32 -40703,25 -55364,78 -57715,88 -53890,04 -53155,65 tional investment 10710,43 117,27 70,40 70,40 46,87 47,85 0,98 689,21 26567,18 2098,56 1428,02 1428,02 670,54 708,79 38,25 3653,02 35398,09 2739,21 1469,80 1469,80 1269,41 1334,33 64,92 6621,35 45247,65 3701,90 2532,43 2532,43 1169,47 1329,23 159,76 8526,00 44384,61 4877,26 3792,11 3792,11 1085,15 1562,97 477,82 8458,21 49000,17 5515,67 4178,33 4178,33 1337,34 1442,53 105,19 10640,88 53707,52 A. Assets 1. Direct investment 5424,68 abroad 4194,40 4194,40 1230,28 1500,90 270,62 1.1. Equity capital and reinvested earnings 1.1.1. Claims on affiliated enterprises 1.1.2. Liabilities to affiliated enterprises 1.2. Other capital 1.2.1. Claims on affiliated enterprises 1.2.2. Liabilities to affiliated enterprises
365
18
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
2000 2.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 2.2. Skolos vertybiniai popieriai 2.2.1. Obligacijos ir vekseliai 2.2.2. Pinig rinkos priemons 3. Ivestins finansins priemons 4. Kitos investicijos 4.1. siskolinimai u prekes ir paslaugas 4.2. Paskolos 4.3. Grynieji pinigai ir indliai 4.4. Kitas usienio turtas 5. Oficialiosios tarptautins atsargos 5.1. Piniginis auksas 5.2. Specialiosios skolinimosi teiss 5.3. Atsarg pozicija Tarptautiniame valiutos fonde 5.4. Konvertuojamosios valiutos 5.5. Kitas usienio turtas B. sipareigojimai 1. Tiesiogins investicijos Lietuvoje 1.1. Akcijos ir reinvesticijos 1.1.1. Reikalavimai 1.1.2. sipareigojimai 1.2. Kitas kapitalas 1.2.1. Reikalavimai 23,89 665,32 363,89 301,43 4469,35 1750,67 1429,66 1237,35 51,67 5434,60 188,40 5,28
2005 641,69 3011,33 2202,83 808,50 27,82 9683,67 3943,58 2889,60 2747,81 102,68 11104,11 277,45 0,23
2006 1476,82 5144,53 3586,98 1557,55 181,56 10671,85 3993,69 2625,67 3975,44 77,05 15184,12 310,75 0,26
2007 2448,16 6077,84 3833,64 2244,20 523,34 14296,14 4993,64 4874,63 4278,30 149,57 18200,27 366,22 0,26
2008** 2042,51 6415,70 6279,90 135,80 96,15 15163,23 5253,80 5097,72 4412,14 399,57 15789,76 395,72 0,27
2009** 3095,45 7545,43 6464,62 1080,81 111,28 16713,98 3971,43 6295,86 6277,45 169,24 16018,36 496,51 518,28
2010 4681,26 7341,85 6392,37 949,48 2.1. Equity securities 2.2. Debt securities 2.2.1. Bonds and notes 2.2.2. Money market instruments
3. Financial deriva390,32 tives 18027,26 4. Other investment 4823,69 6745,94 6251,45 206,18 4.1. Trade credits 4.2. Loans 4.3. Currency and deposits 4.4. Other foreign assets
5. Official reserve 17842,15 assets 688,26 549,45 5.1. Monetary gold 5.2. Special drawing rights 5.3. Reserve position in the International Monetary Fund 5.4. Foreign exchange 5.5. Other foreign assets
0,08 5240,84 852,49 26774,12 9337,25 7237,96 0,36 7238,32 2099,29 401,56
0,14 14872,97 -
0,13 17833,66 -
0,13 15393,64 -
0,13 15003,44 -
0,14 16604,30 -
76101,34 100612,43 102100,49 102890,21 106863,17 B. Liabilities 28924,65 25419,02 1,44 25420,46 3505,63 1325,67 35503,93 29969,80 0,01 29969,81 5534,13 1992,32 31733,28 23782,92 23782,92 7950,36 1544,74 33010,27 24041,33 24041,33 8968,94 2203,06 1. Direct investment 35553,05 in Lithuania 24555,95 24555,95 10997,10 2215,92 1.1. Equity capital and reinvested earnings 1.1.1. Claims on affiliated enterprises 1.1.2. Liabilities to affiliated enterprises 1.2. Other capital 1.2.1. Claims on affiliated enterprises
366
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
18
2000 1.2.2. sipareigojimai 2. Investicij portfelis 2.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 2.2. Skolos vertybiniai popieriai 2.2.1. Obligacijos ir vekseliai 2.2.2. Pinig rinkos priemons 3. Ivestins finansins priemons 4. Kitos investicijos Lietuvoje 4.1. siskolinimai u prekes ir paslaugas 4.2. Paskolos 4.2.1. Valdios sektorius 4.2.2. Pinig finansins institucijos 4.2.3. Kiti sektoriai 4.3. Grynieji pinigai ir indliai 4.4. Kiti sipareigojimai 2500,85 4561,44 512,19 4049,25 4032,33 16,92 12875,43 2929,18 9047,12 3835,35
2005 3971,47 8677,04 929,87 7747,17 7452,73 294,44 11,63 24796,04 5661,82 16647,22 741,22
2006 4831,30 12027,02 2128,99 9898,03 9898,03 79,12 35070,55 5705,90 26129,12 673,97
2007 7526,45 13447,88 1752,62 11695,26 11688,89 6,37 96,60 51564,02 6411,09 41247,41 360,90
2008** 9495,10 9820,71 571,39 9249,32 9245,42 3,90 322,41 60224,09 5834,23 51917,72 659,85
2009** 11172,00 17259,48 805,97 16453,51 16373,10 80,41 375,40 52245,06 4085,77 44744,15 2925,74
25783,21 2. Portfolio investment 1287,13 24496,08 24428,19 67,89 2.1. Equity securities 2.2. Debt securities 2.2.1. Bonds and notes 2.2.2. Money market instruments
3. Financial deriva393,85 tives 4. Other investment 45133,06 in Lithuania 5014,89 35798,23 4123,69 4.1. Trade credits 4.2. Loans 4.2.1. General government 4.2.2. Monetary financial institutions 4.2.3. Other sectors 4.3. Currency and deposits 4.4. Other liabilities
367
18
MOKJIM BALANSAS
BALANCE OF PAYMENTS
368
USIENIO PREKYBA
19
370 373 373 373 378 381 381 385 386 388
FOREIGN TRADE
TARPTAUTIN PREKYBA PREKMIS 19.1. Usienio prekybos balansas 19.2. Eksportas ir importas pagal ekonomines zonas 19.3. Eksportas ir importas pagal valstybes 19.4. Eksportas ir importas pagal Kombinuotosios nomenklatros skyrius ir ekonomines zonas 2010 m. 19.5. Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorij klasifikatori 19.6. Eksportas ir importas pagal Standartin tarptautins prekybos klasifikatori 19.7. Eksportas ir importas pagal Produkt pagal veiklos r klasifikatori 19.8. Eksporto apimties indeksai 19.9. Importo apimties indeksai
Grafikai ir diagramos
INTERNATIONAL TRADE IN GOODS 19.1. Foreign trade balance 19.2. Exports and imports by economic zone 19.3. Exports and imports by country 19.4. Exports and imports by Combined Nomenclature section and economic zone, 2010 19.5. Exports and imports according to the Classification by Broad Economic Categories 19.6. Exports and imports according to the Standard International Trade Classification 19.7. Exports and imports according to the Classification of Products by Activity 19.8. Exports volume indices 19.9. Imports volume indices
Graphs and diagrams
Usienio prekybos balansas Svarbiausi usienio prekybos partneriai Eksportas ir importas pagal Kombinuotosios nomenklatros skyrius TARPTAUTIN PREKYBA PASLAUGOMIS 19.10. Paslaug eksportas ir importas
Foreign trade balance Main foreign trade partners Exports and imports by Combined Nomenclature section INTERNATIONAL TRADE IN SERVICES 19.10. Export and import of services
369
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
370
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
Galutiniais muitins deklaracij ir Intrastato ataskait duomenimis, 2010 m. i Lietuvos eksportuota 54 mlrd. lit verts preki, importuota 61 mlrd. lit verts preki. Lietuvos usienio prekybos deficitas sudar 7 mlrd. lit ir buvo 51 procentu didesnis nei 2009 m. Eksportas ir importas 2010 m., palyginti su 2009 m., padidjo atitinkamai 32,7 ir 34,5 procento. 2010 m. didiausi Lietuvos eksporto dal sudar mineraliniai produktai (23,6 %), mainos ir mechaniniai renginiai, elektros ranga (10,4 %), chemijos pramons ir jai gimining pramons ak produkcija (8,1 %). Didiausi importo dal mineraliniai produktai (33,3 %), mainos ir mechaniniai renginiai, elektros ranga (12,6 %), chemijos pramons ir jai gimining pramons ak produkcija (11 %). 2010 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partners buvo Rusija (15,7 %), Vokietija (9,9 %), Latvija (9,4 %), Lenkija (7,7 %). Svarbiausios importo partners Rusija (32,6 %), Vokietija (10,5 %), Lenkija (8,9 %), Latvija (6,3 %). Daugiausia preki eksportuota ES valstybes 61 procentas bendro Lietuvos eksporto (eksportas NVS sudar 27 %). Importuota preki taip pat daugiausia i ES valstybi 56,6 procento bendro Lietuvos importo (importas i NVS sudar 35,7 %).
371
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
of the Republic of Lithuania. The statistical value of goods does not include any taxes (i.e. duties, value added, excises). Commodities excluded from foreign trade statistics: 1. Monetary gold. 2. Means of payment which are legal tender and securities, including means which are payments for services such as postage, taxes, user fees. 3. Goods for or following temporary use (e.g. hire, loan, operational leasing). 4. Goods used as carriers of customised information, including software. 5. Software downloaded from the Internet. 6. Goods supplied free of charge which are themselves not the subject of a commercial transaction, such as: advertising material, commercial samples. 7. Goods for and after repair and replacement parts that are incorporated in the framework of the repair and replaced defective parts. A comprehensive list of goods excluded from foreign trade statistics for methodological reasons is given in Commission Regulation (EU) No 113/2010 of 9 February 2010 (Extrastat) and Commission Regulation (EC) No 1982/2004 of 18 November 2004 (Intrastat). According to the final data obtained from customs declarations and Intrastat reporting data, exports in 2010 amounted LTL 54 billion in terms of commodity value, while imports to Lithuania equalled LTL 61 billion. The foreign trade deficit of Lithuania amounted to LTL 7 billion and was by 51 per cent higher than a year ago. Exports and imports in 2010, compared to 2009, increased by 32.7 and 34.5 per cent respectively. The bulk of Lithuanias exports in 2010 fell within mineral products (23.6 per cent), machinery and mechanical appliances, electrical equipment (10.4 per cent), products of the chemical or allied industries (8.1 per cent). The most significant share in imports fell within mineral products (33.3 per cent), machinery and mechanical appliances, electrical equipment (12.6 per cent), products of the chemical or allied industries (11 per cent). In 2010, the most important partners in exports were Russia (15.7 per cent), Germany (9.9 per cent), Latvia (9.4 per cent), Poland (7.7 per cent), in imports Russia (32.6 per cent), Germany (10.5 per cent), Poland (8.9 per cent), Latvia (6.3 per cent). The biggest share of goods was exported to the EU member states 61 per cent of the total exports from Lithuania (exports to CIS countries made up 27 per cent). The biggest share of imports was also from the EU member states 56.6 per cent of the total imports to Lithuania (imports from the CIS countries accounted for 35.7 per cent).
372
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
45311,0 100,0 42194,9 93,1 71,4 0,2 0,2 0,0 356,6 0,8 748,7 1,7 1345,7 3,0 0,2 0,0 66,4 0,1 0,3 842,8 1006,6 1188,6 5,3 0,0 1,9 2,2 2,6 0,0
373
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Eksportas Exports 2009 mln. Lt LTL mill. Gibraltaras Graikija Islandija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Juodkalnija Kipras Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtenteinas Liuksemburgas Malta Moldova Nyderlandai Norvegija Portugalija Pranczija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovnija Suomija vedija veicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Nevardytos alys (atsargos ir maisto atsargos, tiekiamos vykdant Bendrijos vidaus prekyb) Afrika Alyras Angola 0,8 57,4 49,6 674,0 811,8 1788,5 0,7 10,8 0,6 28,4 4099,1 2927,1 0,1 43,9 2,1 63,8 2067,9 1018,3 141,7 1305,3 76,0 5394,4 0,3 9,0 86,6 78,0 673,2 1473,4 184,3 222,5 1221,1 183,1 3943,3 % 0,0 0,1 0,1 1,7 2,0 4,4 0,0 0,0 0,0 0,1 10,1 7,2 0,0 0,1 0,0 0,2 5,1 2,5 0,3 3,2 0,2 13,2 0,0 0,0 0,2 0,2 1,7 3,6 0,5 0,5 3,0 0,4 9,7 2010 mln. Lt LTL mill. 0,8 52,3 253,0 565,7 1045,4 2658,0 1,3 12,2 2,7 34,7 5058,0 4178,8 0,4 30,6 7,0 93,8 3001,9 1242,5 136,2 1791,2 126,6 8458,7 0,3 11,3 88,5 29,7 751,7 1953,5 157,5 310,7 1954,4 197,6 5341,7 % 0,0 0,1 0,5 1,0 1,9 4,9 0,0 0,0 0,0 0,1 9,4 7,7 0,0 0,1 0,0 0,2 5,6 2,3 0,3 3,3 0,2 15,7 0,0 0,0 0,2 0,1 1,4 3,6 0,3 0,6 3,6 0,4 9,9
Importas Imports 2009 mln. Lt LTL mill. 0,0 41,0 40,1 678,2 1736,5 748,1 0,3 9,6 0,0 10,9 2904,9 4517,3 0,5 31,6 4,0 20,6 1835,4 215,7 39,9 1129,9 91,2 13537,0 0,2 2,6 244,8 208,8 847,7 1226,7 154,0 257,8 427,7 465,8 5133,7 % 0,0 0,1 0,1 1,5 3,8 1,7 0,0 0,0 0,0 0,0 6,4 10,0 0,0 0,1 0,0 0,0 4,1 0,5 0,1 2,5 0,2 29,9 0,0 0,0 0,5 0,5 1,9 2,7 0,3 0,6 0,9 1,0 11,3 2010 mln. Lt LTL mill. 0,0 45,9 33,1 755,3 2013,9 971,7 10,6 0,1 16,9 3855,3 5417,0 0,8 34,5 3,2 25,8 2718,6 206,0 47,2 1578,8 109,9 19880,2 0,2 6,7 367,9 195,3 1092,7 2000,5 158,8 279,3 602,1 493,5 6427,3 % 0,0 0,1 0,1 1,2 3,3 1,6 0,0 0,0 0,0 6,3 8,9 0,0 0,1 0,0 0,0 4,5 0,3 0,1 2,6 0,2 32,6 0,0 0,0 0,6 0,3 1,8 3,3 0,3 0,5 1,0 0,8 10,5 Gibraltar Greece Iceland Spain Italy United Kingdom Montenegro Cyprus Kosovo Croatia Latvia Poland Liechtenstein Luxembourg Malta Moldova, Republic of Netherlands Norway Portugal France Romania Russia San Marino Serbia Slovakia Slovenia Finland Sweden Switzerland Turkey Ukraine Hungary Germany Unspecified countries (stores and provisions within the framework of intra-Community trade) Africa Algeria Angola
108,0 0,0 -
0,2 0,0 -
334,7 -
0,5 -
374
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
Eksportas Exports 2009 mln. Lt LTL mill. Beninas Burkina Fasas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Etiopija Gabonas Gambija Gana Gvinja Kamernas Kenija Komorai Kongas Kongo Demokratin Respublika Liberija Libija Madagaskaras Malavis Malis Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Piet Afrika Pusiaujo Gvinja Senegalas Siera Leon Sudanas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Zambija Zimbabv Kitos Amerika Antigva ir Barbuda 3,3 0,3 3,7 87,9 45,1 0,3 1,0 0,7 0,6 4,4 35,5 0,1 13,5 22,5 0,3 96,8 0,0 0,1 0,6 54,6 3,0 11,8 0,1 0,5 282,6 10,5 0,5 6,6 2,9 0,2 13,1 2,7 4,4 0,2 0,1 0,0 0,5 1566,4 0,2 % 0,0 0,0 0,0 0,2 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,1 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,7 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,2 3,8 0,0 2010 mln. Lt LTL mill. 4,6 0,2 10,3 80,9 0,0 0,2 1,1 1,1 0,0 8,5 5,9 0,0 2,8 7,4 1,2 26,5 0,0 0,6 0,0 3,0 2,0 2,1 23,4 0,3 250,6 18,9 0,7 2,4 1,5 0,5 17,7 3,9 7,3 0,3 0,3 0,2 0,5 2616,0 0,2 % 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,3 4,8 0,0
Importas Imports 2009 mln. Lt LTL mill. 0,3 20,7 0,4 2,1 0,0 0,5 0,1 0,2 0,0 15,7 40,8 0,0 1,7 6,9 0,4 0,3 13,6 0,0 3,0 1,1 0,0 0,0 0,1 0,1 836,0 % 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 1,8 2010 mln. Lt LTL mill. 0,5 9,6 0,5 0,0 0,1 6,4 0,0 0,3 0,0 0,0 0,0 0,0 16,4 267,5 0,0 0,9 9,7 0,1 0,1 14,0 0,0 7,8 0,6 0,0 0,1 0,1 988,0 % 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,4 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 1,6 Benin Burkina Faso Ivory Coast Egypt Ethiopia Gabon Gambia Ghana Guinea Cameroon Kenya Comoros Congo Congo, Democratic Republic of Liberia Libya Madagascar Malawi Mali Morocco Mauritius Mauritania Mozambique Namibia Nigeria South Africa Equatorial Guinea Senegal Sierra Leone Sudan Tanzania Togo Tunisia Uganda Zambia Zimbabwe Other America Antigua and Barbuda
375
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Eksportas Exports 2009 mln. Lt LTL mill. Argentina Bahamos Belizas Bolivija Brazilija il Didiosios Britanijos Mergeli salos Dominika Dominikos Respublika Ekvadoras Gajana Grenlandija Gvatemala Haitis Jungtins Valstijos Kanada Kolumbija Kosta Rika Kuba Meksika Nikaragva Panama Paragvajus Peru Salvadoras Sent Vinsentas ir Grenadinai Surinamas Urugvajus Venesuela Kitos Australija, Okeanija ir kt. Australija Maralo Salos Naujoji Zelandija Papua Naujoji Gvinja Kitos Azija 2,4 0,9 1,2 0,6 6,7 5,5 1,0 1,3 0,3 0,6 0,1 0,1 0,2 0,1 1200,8 215,0 2,9 0,3 2,6 64,8 0,1 21,5 1,3 1,5 0,0 0,8 32,7 0,1 0,8 46,0 29,9 0,3 15,5 0,2 0,1 2027,9 % 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2,9 0,5 0,0 0,0 0,0 0,2 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 5,0 2010 mln. Lt LTL mill. 28,0 0,4 1,2 0,6 42,5 7,8 1,1 0,8 0,3 5,8 0,3 0,6 8,1 0,1 1470,8 958,4 3,0 0,4 9,5 39,6 0,0 19,3 2,9 1,8 0,0 0,6 0,4 8,9 2,4 0,2 40,9 36,1 0,2 4,1 0,3 0,2 2526,5 % 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2,7 1,8 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 4,7
Importas Imports 2009 mln. Lt LTL mill. 53,2 0,0 0,7 76,5 22,4 0,1 5,8 0,0 0,0 0,0 504,8 86,3 2,1 1,4 0,1 73,7 0,0 0,1 0,3 4,8 0,0 1,1 2,6 0,0 10,7 2,9 7,9 0,0 2161,3 % 0,1 0,0 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,1 0,2 0,0 0,0 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 4,8 2010 mln. Lt LTL mill. 69,2 0,2 88,8 19,7 0,0 0,1 5,2 0,0 0,0 628,3 62,5 0,7 0,1 0,0 99,9 0,0 1,3 0,0 3,6 0,0 2,7 5,5 0,2 15,2 3,8 11,4 0,0 2786,8 % 0,1 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 4,6 Argentina Bahamas Belize Bolivia Brazil Chile Virgin Islands, British Dominica Dominican Republic Ecuador Guyana Greenland Guatemala Haiti United States Canada Colombia Costa Rica Cuba Mexico Nicaragua Panama Paraguay Peru El Salvador St Vincent and the Grenadines Suriname Uruguay Venezuela Other Australia, Pacific and other Australia Marshall Islands New Zealand Papua New Guinea Other Asia
376
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
Eksportas Exports 2009 mln. Lt LTL mill. Afganistanas Armnija Azerbaidanas Bahreinas Bangladeas Filipinai Gruzija Honkongas Indija Indonezija Irakas Iranas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arab Emyratai Kamboda Kataras Kazachstanas Kinija Kirgizija Kuveitas Libanas Macao Malaizija Maldyvai Mongolija Omanas Pakistanas Piet Korja Saudo Arabija Singapras Sirija ri Lanka Tadikistanas 13,0 6,0 60,7 1,1 7,9 1,5 32,8 21,3 239,0 4,4 18,5 4,3 29,6 44,2 1,1 3,0 183,7 0,8 696,6 75,6 51,0 3,1 3,4 0,0 9,7 0,0 3,1 2,1 171,0 17,7 52,5 83,8 12,7 6,4 71,9 % 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,6 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,5 0,0 1,7 0,2 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,4 0,0 0,1 0,2 0,0 0,0 0,2 2010 mln. Lt LTL mill. 6,9 14,0 112,8 0,8 14,8 1,5 62,8 51,5 376,3 3,7 6,1 3,9 53,8 48,5 1,2 2,3 48,8 0,0 0,6 814,0 95,9 96,7 1,7 8,0 0,1 11,3 0,3 5,6 1,4 6,1 70,2 182,8 130,2 15,4 0,5 86,4 % 0,0 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,7 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 1,5 0,2 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,3 0,2 0,0 0,0 0,2
Importas Imports 2009 mln. Lt LTL mill. 1,6 1,0 13,5 0,5 2,3 4,6 19,4 21,8 70,5 38,4 8,9 29,7 63,0 0,2 16,8 0,2 2,4 130,9 1122,7 0,8 3,6 0,8 0,4 21,4 0,0 1,9 30,5 84,9 8,3 14,7 0,1 10,2 0,0 % 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,2 0,1 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,3 2,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2010 mln. Lt LTL mill. 0,7 0,5 5,7 0,3 0,3 6,2 23,4 33,0 75,3 38,8 144,0 11,4 25,4 85,5 0,1 9,3 4,1 1,3 177,9 1486,2 3,4 0,5 0,3 29,2 0,0 33,8 169,8 25,3 18,3 2,4 9,7 0,8 % 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 0,2 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,3 2,4 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,3 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 Afghanistan Armenia Azerbaijan Bahrain Bangladesh Philippines Georgia Hong Kong India Indonesia Iraq Iran Israel Japan Yemen Jordan United Arab Emirates Cambodia Qatar Kazakhstan China Kyrgyz Republic Kuwait Lebanon Macao Malaysia Maldives Mongolia Oman Pakistan South Korea Saudi Arabia Singapore Syria Sri Lanka Tajikistan
377
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Eksportas Exports 2009 mln. Lt LTL mill. Tailandas Taivanas Turkmnistanas Uzbekistanas Vietnamas Kitos Nevardytos alys (atsargos ir maisto atsargos, tiekiamos vykdant prekyb su treiosiomis alimis; nenurodytos alys ir teritorijos prekyboje su treiosiomis alimis) 3,0 12,0 15,5 44,5 19,2 0,2 % 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,4 2010 mln. Lt LTL mill. 6,3 18,7 46,3 82,1 36,0 0,2 % 0,0 0,0 0,1 0,2 0,1 0,2
Importas Imports 2009 mln. Lt LTL mill. 255,6 97,5 0,5 13,1 68,3 0,3 % 0,6 0,2 0,0 0,0 0,2 0,2 2010 mln. Lt LTL mill. 140,8 151,3 8,2 20,8 42,4 0,4 % 0,2 0,2 0,0 0,0 0,1 0,4 Thailand Taiwan Turkmenistan Uzbekistan Vietnam Other Unspecified countries (stores and provisions within the framework of trade with third countries; countries and territories not specified within the framework of trade with third countries)
30,3
0,1
29,9
0,1
0,0
0,0
78,5
0,1
19.4. Eksportas ir importas pagal Kombinuotosios nomenklatros skyrius ir ekonomines zonas 2010 m.
19.4. Exports and imports by Combined Nomenclature section and economic zone, 2010
Mln. lit LTL million KN skyriai I viso Total
eksportas exports importas imports
ES 27 EU 27
eksportas exports importas imports
NVS CIS
eksportas exports importas imports
ELPA EFTA
eksportas importas exports imports
CN sections
I viso Gyvi gyvnai; gyvnins kilms produktai Augaliniai produktai Gyvniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei j skilimo produktai; paruoti valgomieji riebalai; gyvninis arba augalinis vakas Paruoti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai grimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai Mineraliniai produktai
Total Live animals; animal products Vegetable products Animal or vegetable fats and oils and their cleavage products; prepared edible fats; animal or vegetable waxes Prepared foodstuffs; beverages, spirits and vinegar; tobacco and manufactured tobacco substitutes Mineral products
103,6
337,4
83,2
227,9
19,3
92,8
0,0
3,5
3588,4 12733,0
2943,5 20276,2
2586,7 8577,9
2463,4 1053,3
713,0 1512,3
168,7 18811,0
123,6 311,2
9,5 10,8
378
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
KN skyriai
I viso Total
eksportas exports importas imports
ES 27 EU 27
eksportas exports importas imports
NVS CIS
eksportas exports importas imports
ELPA EFTA
eksportas importas exports imports
CN sections
Chemijos pramons ir jai gimining pramons ak produkcija Plastikai ir j gaminiai; kauiukas ir jo gaminiai alios (neidirbtos) odos, idirbta oda, kailiai ir j dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelions reikmenys, rankins ir panas daiktai; dirbiniai i gyvn arn (iskyrus ilkaverpi arnas) Mediena ir medienos gaminiai; medio anglys; kamtiena ir kamtienos dirbiniai; dirbiniai i iaud, esparto arba i kit pynimo mediag; pintins ir pinti dirbiniai Medienos arba kit pluotini celiuliozini mediag plauiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei j gaminiai Tekstils mediagos ir tekstils dirbiniai Avalyn, galvos apdangalai, skiai, skiai nuo sauls, lazdos, lazdos-sdyns, vytiniai, botagai ir j dalys; paruotos naudoti plunksnos ir j dirbiniai; dirbtins gls; dirbiniai i moni plauk Dirbiniai i akmens, gipso, cemento, asbesto, ruio arba panai mediag; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai
4397,1 3677,4
6708,5 2739,9
2701,1 2816,4
5395,1 2441,9
885,0 756,3
852,2 124,6
66,8 83,5
37,5 15,7
232,5
242,5
180,9
165,8
44,1
16,4
3,2
5,9
1875,9
880,3
1546,2
605,9
128,0
239,8
129,5
3,7
1024,3 3225,3
1392,3 2753,9
397,7 1992,2
1265,1 2185,1
572,2 909,8
65,8 155,2
29,3 176,9
32,1 42,9
97,3
281,2
64,5
215,7
29,3
4,6
2,3
0,9
Products of the chemical or allied industries Plastics and articles thereof; rubber and articles thereof Raw hides and skins, leather, furskins and articles thereof; saddlery and harness; travel goods, handbags and similar containers; articles of animal gut (other than silkworm gut) Wood and articles of wood; wood charcoal; cork and articles of cork; manufactures of straw, of esparto or of other plaiting materials; basketware and wickerwork Pulp of wood or of other fibrous cellulosic material; recovered (waste and scrap) paper or paperboard; paper and paperboard and articles thereof Textiles and textile articles Footwear, headgear, umbrellas, sun umbrellas, walking sticks, seat-sticks, whips, riding-crops and parts thereof; prepared feathers and articles made therewith; artificial flowers; articles of human hair Articles of stone, plaster, cement, asbestos, mica or similar materials; ceramic products; glass and glassware
499,6
670,3
250,5
531,3
229,4
75,9
8,5
2,2
379
19
KN skyriai
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
I viso Total
eksportas exports importas imports
ES 27 EU 27
eksportas exports importas imports
NVS CIS
eksportas exports importas imports
ELPA EFTA
eksportas importas exports imports
CN sections
Gamtiniai arba dirbtiniu bdu iauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei j dirbiniai; dirbtin biuterija; monetos Netaurieji metalai ir netaurij metal gaminiai Mainos ir mechaniniai renginiai; elektros ranga; j dalys; garso raymo ir atkrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso raymo ir atkrimo aparatai, i gamini dalys ir reikmenys Anteminio, oro, vandens transporto priemons ir pagalbin transporto ranga
184,8 2421,0
105,8 3015,9
161,0 1573,7
82,6 2186,4
8,4 557,8
2,0 551,0
0,1 88,3
0,1 11,9
5643,3
7684,5
2397,4
6431,8
2912,2
168,3
117,1
58,5
4196,5
4624,3
1636,6
3932,9
2390,1
147,2
113,4
48,0
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodiai; muzikos instrumentai; j dalys ir reikmenys Ginklai ir audmenys; j dalys ir reikmenys vairs pramons dirbiniai Meno kriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai Preks, kurioms taikomos specialiosios klasifikavimo nuostatos
62,1
5,8
31,7
3,2
0,2
0,4
Natural or cultured pearls, precious or semi-precious stones, precious metals, metals clad with precious metal and articles thereof; imitation jewellery; coin Base metals and articles of base metal Machinery and mechanical appliances; electrical equipment; parts thereof; sound recorders and reproducers, television image and sound recorders and reproducers, and parts and accessories of such articles Vehicles, aircraft, vessels and associated transport equipment Optical, photographic, cinematographic, measuring, checking, precision, medical or surgical instruments and apparatus; clocks and watches; musical instruments; parts and accessories thereof Arms and ammunition; parts and accessories thereof Miscellaneous manufactured articles Works of art, collectors pieces and antiques Commodities which are classified according to special requirements
380
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
586,2 01 Meat and meat preparations 476,4 02 Dairy products and birds' eggs 03 Fish (not marine mammals), crustaceans, molluscs and aquatic invertebrates, and preparations thereof 891,8 340,8 04 Cereals and cereal preparations 2195,4 05 Vegetables and fruit 190,7 616,6 402,4 411,5 06 Sugars, sugar preparations and honey 07 Coffee, tea, cocoa, spices, and manufactures thereof 08 Feeding stuff for animals (not including unmilled cereals) 09 Miscellaneous edible products and preparations
381
19
1
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Eksportas Exports 2009 2010 1103,2 487,4 615,8 2358,8 71,6 334,5 3,8 910,0 55,5 778,0 311,3 466,7 1566,0 53,7 303,0 4,7 594,0 37,5
Importas Imports 2009 920,2 573,3 346,9 1561,5 16,1 132,4 6,4 246,9 42,1 2010
Grimai ir tabakas
1077,0 1
741,5 11 Beverages 335,5 12 Tobacco and tobacco manufactures 2 2030,4 Crude materials, inedible, except fuels
21 aliamins odos ir kailiai 22 Aliejini augal sklos ir vaisiai 23 Natralusis kauiukas (skaitant sintetin ir regeneruotj) 24 Kamtiena ir mediena 25 Plauiena ir popieriaus atliekos 26 Tekstils pluotai (iskyrus vilnos sluoksn ir kit ukuotin viln) ir jo atliekos (iskyrus perdirbtus silus ir audinius) 27 Neapdorotos tros, iskyrus klasifikuojamas 56 skyriuje, ir neapdoroti mineralai (iskyrus anglis, naft ir tauriuosius akmenis) 28 Metalo rda ir metalo lauas 29 Neapdorotos, niekur kitur nepriskirtos, gyvnins ir augalins kilms mediagos 3 Mineralinis kuras, tepalai ir panaios mediagos
55,4 21 Hides, skins and furskins, raw 144,5 22 Oil seeds and oleaginous fruits 8,8 23 Crude rubber (including synthetic and reclaimed)
352,1 24 Cork and wood 93,0 25 Pulp and waste paper 26 Textile fibres (other than wool tops and other combed wool) and their wastes (not manufactured into yarn or fabric) 373,6 27 Crude fertilizers other than those of Division 56, and crude minerals (excluding coal, petroleum and precious stones) 695,9 94,2 28 Metalliferous ores and metal scrap 29 Crude animal and vegetable materials, n.e.s. 3 Mineral fuels, lubricants and related materials
103,9
183,0
265,0
30,2 358,4
36,3 652,3
590,9 44,0
212,9 19524,2
32 Anglys, koksas ir briketai 33 Nafta, naftos produktai ir panaios mediagos 34 Gamtins ir dirbtins dujos 35 Elektros energija 4 Gyvniniai arba augaliniai riebalai, aliejus ir vakas
117,6 32 Coal, coke and briquettes 15783,8 33 Petroleum, petroleum products and related materials
2699,6 34 Gas, natural and manufactured 923,2 35 Electric current 4 304,6 Animal and vegetable oils, fats and waxes
41 Gyvniniai riebalai ir aliejus 42 Nelaks augaliniai riebalai ir aliejus, neapdoroti, rafinuoti arba frakcionuoti 43 Gyvniniai ar augaliniai riebalai ir aliejus, apdoroti; gyvninis arba augalinis vakas; niekur kitur nepriskirti nevalgomieji miiniai ir preparatai i gyvninio ar augalinio aliejaus bei riebal 5 Niekur kitur nepriskirti chemikalai ir susij produktai
16,1 41 Animals oils and fats Fixed vegetable fats and oils, crude, 260,8 42 refined or fractionated 43 Animal or vegetable fats and oils, processed; waxes of animal or vegetable origin; inedible mixtures or preparations of animal or vegetable fats and oils, n.e.s. 27,6 5 8378,1 Chemicals and related products, n.e.s.
382
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
53 Daymo ir rauginimo mediagos bei daai 54 Medicinos ir farmacijos produktai 55 Eteriniai aliejai ir kvapieji derv ekstraktai (rezinoidai) bei kvapiosios mediagos; tualetiniai, blizginimo ir valymo preparatai 56 Tros (iskyrus 272 grup) 57 Pirmini form plastikai 58 Nepirmini form plastikai 59 Niekur kitur nepriskirtos, chemins mediagos ir produktai 6 Pramonins preks, daniausiai klasifikuojamos pagal mediag r
206,8 663,5
1894,8 54 Medical and pharmaceutical products 55 Essential oils and resinoids and perfume materials; toilet, polishing and cleaning preparations 605,9 523,1 56 Fertilizers (other than those of group 272)
947,9 57 Plastics in primary forms 766,0 58 Plastics in non-primary forms 753,8 59 Chemical materials and products n.e.s. 6 Manufactured goods classified chiefly by material
7190,1 90,4
61 Oda, odos gaminiai ir idirbti kailiai, niekur kitur nepriskirti 62 Kiti, niekur kitur nepriskirti, gumos gaminiai ir dirbiniai 63 Kamtienos ir medienos dirbiniai, iskyrus baldus 64 Popierius, kartonas ir gaminiai i popieriaus mass, popieriaus ar kartono 65 Niekur kitur nepriskirti tekstils verpalai, audiniai, gatavi gaminiai ir panas produktai 66 Niekur kitur nepriskirti nemetalo mineraliniai gaminiai 67 Geleis ir plienas 68 Spalvotieji metalai 69 Niekur kitur nepriskirti metalo gaminiai 7 Mainos ir transporto renginiai
446,6 62 Rubber manufactures n.e.s. 519,0 63 Cork and wood manufactures other than furniture 64 Paper, paperboard and articles of paper pulp, paper or paper board 65 Textile yarn, fabrics, made-up articles n.e.s. and related products 66 Non-metallic mineral manufactures n.e.s.
437,8
692,0
932,2
1187,2
1360,0 678,2
1404,2 67 Iron and steel 230,8 68 Non-ferrous metals 1273,7 69 Manufactures of metals, n.e.s. 7 12180,7 673,1 1359,2 Machinery and transport equipment
71 Energijos generavimo mainos ir renginiai 72 Tam tikrai pramons akai skirtos mainos 73 Metalo apdirbimo mainos 74 Kitos, niekur kitur nepriskirtos, bendrosios pramons mainos ir ranga bei kitos, niekur kitur nepriskirtos, j dalys
71 Power generating machinery and equipment 72 Machinery specialized for particular industries
88,7 73 Metalworking machinery 74 General industrial machinery, equipment, n.e.s., and machine parts, n.e.s. 1512,5
1103,5
1507,3
1452,0
383
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
75 staigos mainos ir automatinio duomen apdorojimo mainos 76 Nuotolini ryi (telekomunikacij) ir garso raymo bei atkrimo aparatai ir ranga 77 Kitos, niekur kitur nepriskirtos, elektrins mainos, aparatai ir prietaisai bei elektrins j dalys (skaitant kitas, niekur kitur nepriskirtas, elektrini buitini prietais neelektrines dalis) 78 Keli transporto priemons (skaitant transporto priemones su oro pagalvmis) 79 Kitos transporto priemons 8 vairs pramons gaminiai ir dirbiniai
260,4
742,7
1066,5
1166,9
76 Telecommunications and sound recording and reproducing apparatus and equipment 1683,6 77 Electrical machinery, apparatus and appliances, n.e.s., and electrical parts thereof (including non-electrical counterparts, n.e.s., of electrical household-type equipment) 1781,9 78 Road vehicles (including air-cushion vehicles) 8 Miscellaneous manufactured articles
1040,8
1321,0
1349,4
3880,5
81 Surenkamieji statiniai; kiti, niekur kitur nepriskirti, santechnikos, vandentiekio, ildymo ir apvietimo renginiai bei jungiamosios detals 82 Baldai ir j dalys; patalyns reikmenys, iuiniai, iuini karkasai, dekoratyvins pagalvls ir kiti kimtiniai bald reikmenys 83 Kelions reikmenys, rankins ir panas daiktai 84 Drabuiai ir drabui priedai 85 Avalyn 87 Niekur kitur nepriskirti profesins, mokslins ir valdymo paskirties prietaisai ir aparatai 88 Niekur kitur nepriskirti, fotoaparatai, ranga ir reikmenys bei optikos prietaisai; rankiniai ir kiti laikrodiai 89 Niekur kitur nepriskirti vairs gaminiai 9 Preks ir prekybiniai sandoriai, niekur kitur nepriskirti SITC kategorijose
339,0
436,5
234,2
81 Prefabricated buildings; sanitary plumbing, heating and lighting fixtures and fittings n.e.s. 290,7 82 Furniture and parts thereof; bedding, mattresses, mattress supports, cushions and similar stuffed furnishings 352,0 68,7 1111,5 83 Travel goods, handbags and similar containers 84 Articles of apparel and clothing accessories
256,4 85 Footwear 87 Professional, scientific and controlling instruments and apparatus, n.e.s. 559,3 88 Photographic apparatus, equipment and supplies and optical goods n.e.s.; watches and clocks 156,4 1250,1 89 Miscellaneous manufactured articles, n.e.s. 9 Commodities and transactions not classified elsewhere in the SITC
617,7
773,1
497,1
64,3 1353,9
84,0 1721,1
134,7 1072,4
21,5 5,8
93 Specialieji prekybiniai sandoriai ir preks, nesuriuotos pagal r 96 Monetos (iskyrus auksines monetas), kurios nra mokjimo priemon 97 Nemonetinis auksas (iskyrus aukso rdas ir koncentratus)
Coin (other than gold coin), not 0,2 96 being legal tender 15,5 97 Gold, non-monetary (excluding gold ores and concentrates)
384
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
45,6 273,4 3,0 125,7 0,9 143,8 36518,9 4488,2 349,1 466,7 887,4 1706,3 176,0 1217,1 558,4 5,1 8135,2 4455,1 662,5 1372,0 418,4 626,8 944,6
28,6 338,0 11,3 167,7 0,5 158,5 48748,7 5347,0 522,3 615,8 1084,7 2009,2 230,8 1651,1 901,9 0,7 12122,7 5657,1 800,0 1742,9 586,1 713,3 1258,8
243,8 12252,4 40,7 11638,3 6,4 567,1 30620,0 3831,9 577,7 204,6 1076,5 1094,6 403,1 622,8 998,3 8,8 750,1 4492,2 1842,0 1412,3 647,5 1217,5 1118,9
03 Fish and other fishing products; aquaculture products; support services to fishing 408,1 17806,6 B Products from mining and quarrying
77,5 05 Coal and lignite 17048,4 06 Crude petroleum and natural gas 4,6 07 Metal ores 676,1 08 Other mining and quarrying products
38790,3 C Manufactured products 4107,4 10 Food products 744,9 11 Beverages 171,0 12 Tobacco products 1377,4 13 Textiles 1189,8 14 Wearing apparel 413,3 15 Leather and related products 795,5 16 Wood and products of wood, except furniture
1291,7 17 Paper and paper products 7,4 18 Printing and recording services 1451,5 19 Coke and refined petroleum products 5903,4 1894,1 20 Chemicals and chemical products 21 Basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations
1801,1 22 Rubber and plastics products 765,4 23 Other non-metallic mineral products 1679,2 24 Basic metals 1383,9 25 Fabricated metal products, except machinery and equipment
385
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Eksportas Exports 2009 2010 2065,2 1343,6 2732,6 3323,2 938,3 2438,7 662,8 202,2 202,2
Importas Imports 2009 2221,5 1325,5 3058,8 2293,7 496,4 327,8 597,6 77,7 77,7 2010 3107,6
26 Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai 27 Elektros ranga 28 Niekur kitur nepriskirtos mainos ir ranga 29 Variklins transporto priemons, priekabos ir puspriekabs 30 Kitos transporto priemons ir ranga 31 Baldai 32 Kitos pagamintos preks D Elektros energija, dujos, garas ir oro kondicionavimas 35 Elektros energija, dujos, garas ir oro kondicionavimas E Vandens tiekimas; nuotek valymo, atliek tvarkymo ir regeneravimo paslaugos 38 Atliek surinkimo, tvarkymo ir alinimo paslaugos; mediag atgavimo paslaugos Kiti
1752,5 27 Electrical equipment 3554,6 28 Machinery and equipment n.e.c. 3799,7 29 Motor vehicles, trailers and semitrailers
613,5 30 Other transport equipment 309,7 31 Furniture 675,5 32 Other manufactured goods 923,2 923,2 D Electricity, gas, steam and air conditioning 35 Electricity, gas, steam and air conditioning
556,9
890,5
122,1
E Water supply; sewerage, waste management and remediation 230,6 services 38 Waste collection, treatment and disposal services; materials recovery 230,6 services 137,5 Others
556,9 231,3
890,5 338,7
122,1 163,6
111,1
129,7
88,0
54,6
386
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
KN skyriai Plastikai ir j gaminiai; kauiukas ir jo gaminiai alios (neidirbtos) odos, idirbta oda, kailiai ir j dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelions reikmenys, rankins ir panas daiktai; dirbiniai i gyvn arn (iskyrus ilkaverpi arnas) Mediena ir medienos gaminiai; medio anglys; kamtiena ir kamtienos dirbiniai; dirbiniai i iaud, esparto arba i kit pynimo mediag; pintins ir pinti dirbiniai Medienos arba kit pluotini celiuliozini mediag plauiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei j gaminiai Tekstils mediagos ir tekstils dirbiniai Avalyn, galvos apdangalai, skiai, skiai nuo sauls, lazdos, lazdossdyns, vytiniai, botagai ir j dalys; paruotos naudoti plunksnos ir j dirbiniai; dirbtins gls; dirbiniai i moni plauk Dirbiniai i akmens, gipso, cemento, asbesto, ruio arba panai mediag; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai Netaurieji metalai ir netaurij metal gaminiai Mainos ir mechaniniai renginiai; elektros ranga; j dalys; garso raymo ir atkrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso raymo ir atkrimo aparatai, i gamini dalys ir reikmenys Anteminio, oro, vandens transporto priemons ir pagalbin transporto ranga Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodiai; muzikos instrumentai; j dalys ir reikmenys vairs pramons dirbiniai
2007 155,5
2008 92,5
2009 94,6
2010 118,6
CN sections Plastics and articles thereof; rubber and articles thereof Raw hides and skins, leather, furskins and articles thereof; saddlery and harness; travel goods, handbags and similar containers; articles of animal gut (other than silkworm gut) Wood and articles of wood; wood charcoal; cork and articles of cork; manufactures of straw, of esparto or of other plaiting materials; basketware and wickerwork Pulp of wood or of other fibrous cellulosic material; recovered (waste and scrap) paper or paperboard; paper and paperboard and articles thereof Textiles and textile articles Footwear, headgear, umbrellas, sun umbrellas, walking sticks, seat-sticks, whips, riding-crops and parts thereof; prepared feathers and articles made therewith; artificial flowers; articles of human hair Articles of stone, plaster, cement, asbestos, mica or similar materials; ceramic products; glass and glassware Base metals and articles of base metal Machinery and mechanical appliances; electrical equipment; parts thereof; sound recorders and reproducers, television image and sound recorders and reproducers, and parts and accessories of such articles Vehicles, aircraft, vessels and associated transport equipment Optical, photographic, cinematographic, measuring, checking, precision, medical or surgical instruments and apparatus; clocks and watches; musical instruments; parts and accessories thereof Miscellaneous manufactured articles
130,6
99,5
86,5
126,1
114,1
90,0
84,3
133,6
106,1 99,1
96,5 88,9
106,9 91,5
148,5 127,7
99,0
108,9
95,4
135,8
100,9 118,0
99,5 106,1
73,4 79,9
146,8 121,6
114,7
106,4
76,1
133,8
111,4
98,1
61,9
138,1
156,4 117,3
167,2 95,4
55,5 87,9
135,7 121,7
387
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
99,4
118,2
88,1
88,0
136,6
81,1
62,0
147,1
122,5
86,1
64,1
126,6
115,4 107,8
104,5 94,6
83,7 80,1
128,0 118,2
122,8
131,6
67,3
94,5
116,3
85,8
56,0
115,6
388
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
KN skyriai Netaurieji metalai ir netaurij metal gaminiai Mainos ir mechaniniai renginiai; elektros ranga; j dalys; garso raymo ir atkrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso raymo ir atkrimo aparatai, i gamini dalys ir reikmenys Anteminio, oro, vandens transporto priemons ir pagalbin transporto ranga Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodiai; muzikos instrumentai; j dalys ir reikmenys vairs pramons dirbiniai
2007 117,0
2008 88,6
2009 53,1
2010 125,3
CN sections Base metals and articles of base metal Machinery and mechanical appliances; electrical equipment; parts thereof; sound recorders and reproducers, television image and sound recorders and reproducers, and parts and accessories of such articles Vehicles, aircraft, vessels and associated transport equipment Optical, photographic, cinematographic, measuring, checking, precision, medical or surgical instruments and apparatus; clocks and watches; musical instruments; parts and accessories thereof Miscellaneous manufactured articles
116,0
96,3
58,4
128,2
124,8
86,2
32,7
155,9
119,7 128,3
117,2 94,1
71,1 60,7
108,6 108,3
389
19
Mln. lit LTL million 80000 70000 60000 50000
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Eksportas Exports
Importas Imports
40000 30000 20000 10000 2000 2001 2002 2003 2004 -7124,1 -8361,4 -8175,4 -8564,4
-10384,6
-4579,0
-6683,7
2005
2006
2007
2008
2009
2010
390
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
10,0 10,4
8,6
7,3 7,8
5,9
6,1
7,6
KN skyriai Gyvi gyvnai; gyvnins kilms produktai Paruoti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai grimai bei actas; tabakas Mineraliniai produktai Chemijos pramons ir jai gimining pramons ak produkcija Tekstils mediagos ir tekstils dirbiniai Netaurieji metalai ir netaurij metal gaminiai Mainos ir mechaniniai renginiai; elektros ranga; televizijos vaizdo ir garso raymo bei atkrimo aparatai Transporto priemons ir pagalbin transporto ranga I IV V VI XI XV XVI XVII
CN sections Live animals; animal products Prepared foodstuffs; beverages, spirits and vinegar; tobacco Mineral products Products of the chemical or allied industries Textiles and textile articles Base metals and articles of base metal Machinery and mechanical appliances; electrical equipment; television image and sound recorders and reproducers Vehicles and associated transport equipment
391
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
392
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
Draudimo paslaugos apima vairi ri draudimo paslaugas, kurias nerezidentams teikia rezident draudimo mons, ir atvirkiai. ios paslaugos vertinamos kaip draudimo paslaugos mokesiai, skaiiuoti draudimo mok. Apima gyvybs draudimo ir pensij fond paslaugas, krovini draudimo paslaugas, kito tiesioginio draudimo paslaugas, perdraudimo paslaugas ir pagalbines draudimo ir pensij fond paslaugas. Finansins paslaugos piniginis ir kitoks finansinis tarpininkavimas bei pagalbins paslaugos, iskyrus draudimo ir pensij l kaupimo paslaugas. ioms paslaugoms priskiriamos paslaugos, susijusios su vertybiniais popieriais (vertybini popieri rinkos makleri, vertybini popieri ileidimo, registravimo ir ipirkimo paslaugos), kredito linij paiekos ir tarpininkavimo kreditui gauti paslaugos, tarpininkavimo organizuojant finansin iperkamj nuom paslaugos, operacij su valiuta paslaugos, finans, akcij ir preki bir bei kitos niekur kitur nepriskirtos rinkos administravimo paslaugos, konsultavimo finans klausimais paslaugos. Kompiuterins ir informacins paslaugos apima su kompiuterine technine ir programine ranga susijusias duomen apdorojimo, naujien agentr ir kitas informacijos teikimo paslaugas. Mokjimai u naudojimsi nuosavybs teismis apima mokjimus u franiz ir panaias teises bei kitus mokjimus u autori teises ir licencijas. Kitos verslo paslaugos apima prekybinio tarpininkavimo ir su prekyba susijusias paslaugas, veiklos nuomos, teisines, apskaitos, vadybos konsultacij ir ryi su visuomene, reklamos, rinkos tyrim ir vieosios nuomons apklausas, mokslini tyrim ir pltros, architektros, ininerijos ir kitos technins veiklos, ems kio, kasybos ir pirminio apdirbimo, atliek tvarkymo ir nukenksminimo paslaugas. Asmenins, kultros ir poilsio organizavimo paslaugos apima garso ir vaizdo bei susijusias paslaugas, vietimo, sveikatos prieiros, kitas asmenines, kultros ir poilsio organizavimo paslaugas. Vyriausybins paslaugos apima vyriausybinius sandorius (skaitant tarptautini organizacij), netrauktus jokias kitas anksiau apibrtas paslaugas. traukti visi ambasad, konsulat, karini dalini bei gynybos staig (tiek preki, tiek paslaug) sandoriai su nerezidentais.
393
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
Passenger transport services by all means of transport cover international transportation (transportation of passengers, passenger baggage, animals and similar transport services, rental of passenger vehicles with an operator) only. Freight transport services cover international freight transport (exportation and importation of goods of Lithuanian origin, transit of goods of non-residents via Lithuania, transportation of goods between points of destination abroad, rental of non-passenger vehicles with an operator). Other transport services include vehicle maintenance and repair services, services provided at stations, in ports. Other supporting and auxiliary transport services include cargo handling, storage and warehousing services, services provided by all aids to navigation, freight brokerage services. Travel covers goods and services meant for personal use acquired by Lithuanian nationals abroad and foreign nationals in Lithuania during visits of less than one year. This item does not cover the transportation of travellers within the economies that they are visiting, where such transportation is provided by carriers not resident in a particular economy being visited, as well as the international carriage of travellers, both of which are covered in passenger transport services under transport services. This item also does not cover goods purchased by travellers for resale. Travel services are divided into business and personal travel services. For the estimation of travel services, primary data on the number of persons who have arrived in Lithuania from non-EU member states and those who went to those countries, provided, on a monthly basis, by the State Border Guard Service at the Ministry of the Interior, data received through a sample survey on the expenditure and length of stay (trip) of the residents of Lithuania abroad, conducted by Statistics Lithuania, as well as data from quarterly statistical reports on the services of hotels, health improvement establishments and tourism agencies, are used. Communication services comprise postal, courier and telecommunication services. Construction services cover site preparation, building construction and renovation, maintenance, installation, assembly and putting into operation of machinery and equipment. Construction services also cover the rental of construction machinery, equipment (including with an operator), as well as goods and services acquired by construction companies, necessary for carrying out construction works. Insurance services cover all types of insurance services provided to non-residents by resident insurance companies, and vice versa. These services are estimated, or valued, as service charges included in insurance premium. They comprise life insurance and pension funding, freight insurance, other direct insurance, reinsurance and auxiliary services. Financial services cover monetary and other financial intermediation and auxiliary services, except for those of insurance and pension funding services. Those services cover services related to securities (stockbrokers, issue, registration and repurchase of securities), search for lines of credit and loan brokerage, lease brokerage, currency transactions, financial, stock and commodity market and other market administration services not elsewhere classified, financial consulting services. Computer and information services cover hardware and software-related, data processing, news agency and other information services. Royalties and license fees comprise franchises and similar rights and other royalties and license fees.
394
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
Other business services comprise merchandise and other trade-related, operational leasing, legal, accounting, management consulting and public relations, advertising, market research and public opinion polling, research and development, architectural, engineering and other technical, agricultural, mining and on-site processing, waste management and processing services. Personal, cultural and recreational services comprise audiovisual and related, educational, health care, other personal, cultural and recreational services. Government services cover government service transactions (including those of international organisations) not contained in the definitions above. Included are all transactions by embassies, consulates, military units, and defence agencies (both in goods and in services) with non-residents.
395
19
Importas
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
2000 1.2. Oro transportas Eksportas Balansas 1.2.1. Keleivi perveimas Eksportas Importas Balansas 1.2.2. Krovini perveimas Eksportas Importas Balansas 1.2.3. Kitas oro transportas Eksportas Importas Balansas 1.3. Geleinkeli transportas Eksportas Importas Balansas 1.3.1. Keleivi perveimas Eksportas Importas Balansas 1.3.2. Krovini perveimas Eksportas Importas Balansas 1.3.3. Kitas geleinkeli transportas Eksportas Importas Balansas 1.4. Keli transportas Eksportas Importas Balansas 1.4.1. Keleivi perveimas Eksportas Importas Balansas 2,33 3,39 -1,06 18,67 30,75 -12,08 361,49 106,25 255,24 32,89 12,00 20,89 413,05 149,00 264,05 52,55 63,56 -11,01 14,47 22,39 -7,92 107,44 17,41 90,03 174,46 103,36 71,10
2005 239,80 137,42 102,38 101,01 14,82 86,19 17,12 35,25 -18,13
2006 183,82 150,80 33,02 50,21 34,87 15,34 15,49 46,33 -30,84
2007 186,69 189,92 -3,23 34,59 33,97 0,62 21,04 77,11 -56,07
2008** 290,16 236,67 53,49 89,04 58,10 30,94 24,04 63,77 -39,73
2009** 390,81 85,86 304,95 161,25 0,79 160,46 21,57 35,65 -14,08
2010 1.2. Air transport 380,47 92,45 288,02 121,38 0,27 121,11 37,01 44,23 -7,22 Export Import Balance 1.2.1. Passenger Export Import Balance 1.2.2. Freight Export Import Balance 1.2.3. Other air transport
121,67 87,35 34,32 876,38 269,15 607,23 24,99 15,24 9,75 802,10 208,75 593,35
207,99 49,42 158,57 783,81 530,04 253,77 34,61 17,95 16,66 704,15 479,26 224,89
222,08 47,95 174,13 811,23 718,03 93,20 43,50 8,93 34,57 712,94 671,49 41,45
Export Import Balance 1.3. Rail transport Export Import Balance 1.3.1. Passenger Export Import Balance 1.3.2. Freight Export Import Balance 1.3.3. Other rail transport
799,77 1019,60 1077,21 334,38 465,39 27,93 19,04 8,89 728,14 257,99 470,15 548,23 1021,21 471,37 32,28 21,87 10,41 929,21 447,49 481,72 56,00 34,62 21,99 12,63 974,52 910,30 64,22
Export Import Balance 1.4. Road transport Export Import Balance 1.4.1. Passenger Export Import Balance
534,75 1871,73 2755,60 3141,81 3515,44 2494,31 3303,55 245,20 705,78 1036,48 1668,98 1027,32 733,86 981,46 289,55 1165,95 1719,12 1472,83 2488,12 1760,45 2322,09 9,49 5,00 4,49 6,92 4,90 2,02 10,79 4,99 5,80 9,82 4,66 5,16 7,37 2,75 4,62 12,72 4,44 8,28
396
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
2000 1.4.2. Krovini perveimas Eksportas Importas Balansas 1.4.3. Kitas keli transportas Eksportas Importas Balansas 1.5. Vidaus vanden ir upi transportas Eksportas Importas Balansas 1.6. Vamzdyn transportas Eksportas Importas Balansas 1.7. Kitos papildomos ir pagalbins transporto paslaugos Eksportas Importas Balansas 2. Kelions Eksportas Importas Balansas 2.1. Dalykins Eksportas Importas Balansas 2.2. Asmenins Eksportas Importas Balansas 3. Ryi paslaugos Eksportas Importas Balansas 4. Statybos paslaugos Eksportas Importas Balansas
2005
2006
2007
2008**
2009**
2010 1.4.2. Freight Export Import Balance 1.4.3. Other road transport Export Import Balance 1.5. Inland waterway transport Export Import Balance 1.6. Pipeline transport Export Import Balance 1.7. Other supporting and auxiliary transport services Export Import Balance 2. Travel Export Import Balance 2.1. Business Export Import Balance 2.2. Personal Export Import Balance 3. Communications services Export Import Balance 4. Construction services Export Import Balance
525,42 1854,20 2746,74 3129,14 3488,76 2480,57 3285,61 189,17 564,24 881,77 1485,97 812,78 536,83 792,23 336,25 1289,96 1864,97 1643,17 2675,98 1943,74 2493,38
960,91 1334,36 1081,45 1358,10 437,25 530,74 470,12 554,71 523,66 803,62 611,33 803,39
1565,35 2561,56 2844,49 2898,61 2902,76 2496,86 2685,38 1012,29 2067,27 2492,65 2879,65 3542,79 2786,74 2069,28 553,06 494,29 351,84 18,96 -640,03 -289,88 616,10 427,18 277,61 149,57 475,22 577,12 -101,90 757,78 731,97 25,81 899,34 404,11 495,23 985,41 504,66 480,75 765,73 351,48 414,25 841,44 332,03 509,41
1138,17 2086,34 2086,71 1999,27 1917,35 1731,13 1843,94 734,68 1490,15 1760,68 2475,54 3038,13 2435,26 1737,25 403,49 596,19 326,03 -476,27 -1120,78 -704,13 106,69
397
19
Eksportas Importas Balansas
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
2010 5. Insurance services 4,67 106,44 -101,77 94,01 42,38 51,63 Export Import Balance 6. Financial services Export Import Balance 7. Computer and information services
6. Finansins paslaugos Eksportas Importas Balansas 7. Kompiuterins ir informacins paslaugos Eksportas Importas Balansas 8. Mokjimai u naudojimsi nuosavybs teismis Eksportas Importas Balansas 9. Kitos verslo paslaugos Eksportas Importas Balansas 9.1. Prekybinio tarpininkavimo ir su prekyba susijusios paslaugos Eksportas Importas Balansas 9.2. Veiklos nuoma Eksportas Importas Balansas 9.3. vairios verslo, profesins ir technins paslaugos Eksportas Importas Balansas 10. Asmenins, kultros ir poilsio organizavimo paslaugos Eksportas 45,17 28,87 42,84 41,16 43,77 39,14 42,54 276,41 215,01 61,40 347,58 338,89 8,69 425,71 448,07 -22,36 401,37 466,20 -64,83 434,73 518,73 -84,00 551,85 485,42 66,43 628,11 419,05 209,06 9,13 77,23 -68,10 25,15 87,90 -62,75 36,54 86,28 -49,74 34,35 74,63 -40,28 49,45 74,94 -25,49 54,93 40,82 14,11 93,07 48,07 45,00 63,52 91,62 -28,10 746,35 103,01 643,34 715,91 100,03 615,88 187,13 49,87 137,26 124,92 69,02 55,90 93,87 62,97 30,90 134,35 98,36 35,99 349,06 1119,08 1178,16 383,86 -34,80 529,80 589,28 634,38 543,78 622,85 590,70 32,15 609,10 662,69 -53,59 700,65 589,21 111,44 855,53 565,48 290,05 0,10 49,08 -48,98 5,49 57,55 -52,06 2,03 66,89 -64,86 0,44 54,35 -53,91 2,13 80,79 -78,66 0,90 72,52 -71,62 2,37 90,71 -88,34 61,98 52,00 9,98 78,32 63,68 14,64 50,35 62,54 -12,19 59,75 67,41 -7,66 97,93 92,16 5,77 98,41 92,86 5,55 100,75 98,12 2,63
Export Import Balance 8. Royalties and license fees Export Import Balance 9. Other business services Export Import Balance 9.1. Merchanting and other trade-related services Export Import Balance 9.2. Operational leasing services Export Import Balance 9.3. Miscellaneous business, professional, and technical services Export Import Balance 10. Personal, cultural and recreational services Export
398
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
19
2000 Importas Balansas 10.1. Garso ir vaizdo paslaugos Eksportas Importas Balansas 10.2. Kitos asmenins, kultros ir poilsio organizavimo paslaugos Eksportas Importas Balansas 11. Vyriausybins paslaugos Eksportas Importas Balansas 26,71 94,02 -67,31 9,25 16,27 -7,02 35,92 0,35 35,57 16,62 28,55
2010 26,29 16,25 Import Balance 10.1. Audiovisual and related services
Export Import Balance 10.2. Other personal, cultural and recreation nal services
399
19
USIENIO PREKYBA
FOREIGN TRADE
400
20
404 405 406 406 408 408 408
20.1. Tiesiogins usienio investicijos pagal alis investuotojas 20.2. Tiesiogins usienio investicijos pagal ekonomins veiklos ris 20.3. Lietuvos tiesiogins investicijos usienyje pagal alis 20.4. Lietuvos tiesiogins investicijos usienyje pagal ekonomins veiklos ris
Grafikai ir diagramos
20.1. Foreign direct investment by investing country 20.2. Foreign direct investment by economic activity 20.3. Lithuanian direct investment abroad by country 20.4. Lithuanian direct investment abroad by economic activity
Graphs and diagrams
Tiesiogins usienio investicijos pagal ekonomines zonas 2010 m. Tiesiogins usienio investicijos pagal alis investuotojas Lietuvos tiesiogins investicijos usienyje pagal alis
Foreign direct investment by economic zone, 2010 Foreign direct investment by investing country Lithuanian direct investment abroad by country
401
20
Tiesiogins usienio investicijos iki tam tikros datos sukauptos tiesiogins usienio investicijos, kurios rodo reali tiesiogini usienio investicij bkl laikotarpio pabaigoje. Tiesiogine usienio investicija laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio usienio investuotojo ir tiesioginio investavimo mons. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos rekomendacijose 10 procent balso teisi pripastama emutine riba, nuo kurios tiesioginis usienio investuotojas turi galimyb dalyvauti tiesioginio investavimo mons valdyme. Usienio investicija, maesn kaip 10 procent balso teisi, priskiriama ne tiesioginms investicijoms, o investicij portfeliui. Tiesioginms usienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vlesns ekonomins operacijos tarp investuotojo ir tiesioginio investavimo mons. Tiesiogines usienio investicijas sudaro: tiesioginiam usienio investuotojui tenkanti mons nuosavo kapitalo dalis (atsivelgiant turimas balso teises, t. y. turim mons statinio kapitalo dal); reinvesticijos tiesiogiai usienio investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) dalis, ataskaitiniu laikotarpiu nepaskirstyta, bet likusi monje dividend forma; tiesioginio usienio investuotojo investavimo monei suteiktos ilgalaiks ir trumpalaiks paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybs vardu ir su valstybs garantija, nra tiesiogins usienio investicijos; kitas mons kapitalas tiesioginio usienio investuotojo ir tiesioginio investavimo mons prekybos skolos, priskaiiuoti, bet neimokti dividendai, privilegijuotosios akcijos, nesuteikianios teisi turt likviduojant mon, palkanos u paskolas, skolos vertybiniai popieriai ir t. t. Tiesiogins usienio investicijos 2010 m. gruodio 31 d. sudar 35 553,1 mln. lit (10 297 mln. eur). Vienam alies gyventojui teko 10 958 litai (3174 eur) tiesiogini usienio investicij. Daugiausia l yra investav Lenkijos (11,4 %), Vokietijos (11,0 %), Danijos (10,4 %), vedijos (8,9 %) ir Nyderland (8,8 %) investuotojai. ES ali tiesiogins investicijos sudar 27 776,6 mln. lit (78,1 %), NVS ali 3 096,9 mln. lit (8,7 %) vis tiesiogini usienio investicij. Daugiausia investuota apdirbamj gamyb 28 procentai, didmenin ir mamenin prekyb 13,4, nekilnojamojo turto operacij 12,4, finansin ir draudimo veikl 12,4, informacij ir ryius 10,7 procento tiesiogini usienio investicij. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota rafinuotos naftos ir chemijos produkt gamyb 53,9 procento, maisto produkt, grim ir tabako gamyb 13,8 procento vis apdirbamosios gamybos investicij. 2010 m. pabaigoje Lietuvos mons usienyje investavo 5424,7 mln. lit. Daugiausia investuota Nyderlanduose (25,8 % vis tiesiogini investicij usienyje), Latvijoje (18,8 %) ir Kipre (10,4 %). Lietuvos tiesiogins investicijos ES alis sudar 4 241,8 mln. lit, arba 78,2 procento, NVS alis 956,0 mln. lit, arba 17,6 procento vis Lietuvos tiesiogini investicij usienyje. Lietuvos mons profesin, mokslin ir technin veikl investavo 28,6 procento, nekilnojamojo turto operacij veikl 17,4, didmenin ir mamenin prekyb 14,8, apdirbamj gamyb 11,8 procento vis tiesiogini investicij usienyje. 2008, 2009, 2010 m. pabaigos duomenys yra patikslinti.
402
20
Foreign direct investment represents foreign direct investment positions on a specific date that reflect the real situation of foreign direct investment at the end of the period. Foreign direct investment is such an investment on the basis of which long-term economic financial relations and interests are built between a foreign direct investor and a direct investment company. Recommendations of the OECD recognise 10 per cent of voting rights as the lowest limit under which a foreign direct investor has a possibility to participate in the management of the direct investment company. Foreign investment lower than 10 per cent of voting rights is attributed to investment portfolio instead of direct investment. Not only the primary capital investment is attributed to foreign direct investment, but also all later operations between the investor and the direct investment company. Foreign direct investment consists of the following: part of share capital of the foreign direct investor (with reference to the acquired voting rights, i.e. acquired a share of the companys authorized capital); reinvested earnings consist of the direct investors share (in proportion to direct equity participation) of earnings that was not distributed as dividends during the period under review and remained in the company; long-term and short-term loans extended by the foreign direct investor to the investment company. Loans received on behalf of the State and under the Government guarantee are not considered to be foreign direct investment; other enterprise capital means liabilities of a foreign direct investor and a direct investment company, such as trade debts, deferred dividends, preferred shares that do not guarantee rights to the assets in the event the company is liquidated, loans interest, debt securities, etc. Foreign direct investment (FDI) as of 31 December 2010 equalled LTL 35 553.1 million (EUR 10 297 million). FDI per capita totalled LTL 10 958 (EUR 3 174). The largest investment fell within Poland (11.4 per cent of the total FDI), Germany (11 per cent), Denmark (10.4 per cent), Sweden (8.9 per cent), and the Netherlands (8.8 per cent). Direct investment from the EU member states totalled LTL 27 776.6 million (78.1 per cent of the total FDI), from the CIS countries LTL 3 096.9 million (8.7 per cent). The bulk of investment fell within manufacturing 28, wholesale and retail trade 13.4, real estate activities 12.4, financial and insurance activities 12.4, information and communication 10.7 per cent of the total FDI. Within manufacturing, the largest investment fell within the manufacture of petroleum and chemical products (53.9 per cent of the total investment in manufacturing), food products, beverages and tobacco (13.8 per cent). At the end of 2010, investment of Lithuanias enterprises abroad amounted to LTL 5424.7 million. The largest investment was made in the Netherlands (25.8 per cent of the total direct investment abroad), Latvia (18.8 per cent), and Cyprus (10.4 per cent). Lithuanias direct investment in the EU member states totalled LTL 4 241.8 million, or 78.2 per cent of the total direct investment abroad, in the CIS countries LTL 956 million, or 17.6 per cent. The investment of Lithuanias enterprises in professional, scientific and technical activities accounted for 28.6, real estate, activities 17.4, wholesale and retail trade 14.8, manufacturing 11.8 per cent of the total direct investment abroad. Data for the end of 2008, 2009 and 2010 have been revised.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
403
20
404
20
Tiesiogins usienio investicijos, mln. Lt Foreign direct investment, LTL mill. 2008 31733,3 295,7 149,1 7114,5 2346,9 2009 33010,3 303,0 71,7 8920,0 2652,9 2010 35553,1 318,7 164,0 9942,2 3077,5
Economic activity
3013 62 8 484 13
Total Agriculture, forestry and fishing Mining and quarrying Manufacturing Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Construction Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycle Transportation and storage Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities Purchase and sale of real estate1
11 181
15 190
14 168
55,8 1057,8
57,9 1033,8
63,2 1071,0
4491,5 567,2 307,4 3416,3 5335,5 4078,1 809,4 415,9 11,2 59,5 130,4 24,6 1066,4
4546,6 676,1 245,1 3425,1 4926,7 3937,5 895,2 433,0 16,8 58,6 106,6 25,4 678,4
4756,1 778,9 231,5 3799,1 4410,6 4424,2 1276,7 369,1 16,1 75,1 70,0 21,3 687,6
Duomenys apie nekilnojamojo turto sigijim ir pardavim skaiiuoti tiesiogines usienio investicijas. Data on purchases and sales of real estate are included in total foreign direct investment.
405
20
2 25
2 25
4 21
7,5 101,2
11,5 90,5
12,2 101,5
136 17 3 7 14 22
154 28 5 12 15 26
147 30 5 15 14 27
406
20
Tiesiogins investicijos, mln. Lt Direct investment, LTL mill. 2008 428,9 10,4 26,7 201,3 2009 549,2 22,0 0,9 26,6 159,5 2010 1551,0 23,5 0,1 34,2 167,5
Economic activity
Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla vietimas Kitos veiklos rys Nekilnojamojo turto sigijimas ir pardavimas1
1 1
25 6 3 -
Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Education Other activities Purchase and sale of real estate1
Duomenys apie nekilnojamojo turto sigijim ir pardavim skaiiuoti tiesiogines usienio investicijas. Data on purchases and sales of real estate are included in total foreign direct investment.
407
20
ES 27 EU 27 78,1 %
408
Verslo statistika
Business statistics
Verslo statistika
Business statistics
TURINYS
CONTENTS
21. kio subjektai 22. moni statistika 23. Finansinis tarpininkavimas 24. Materialins investicijos 25. Pramon 26. Statyba 27. Vidaus prekyba 28. Turizmas 29. Transportas ir ryiai 30. Energetika ir materialiniai itekliai
411422 423476 477512 513516 517534 535546 547554 555568 569602 603626
21. Economic entities 22. Enterprise statistics 23. Financial intermediation 24. Investment in tangible fixed assets 25. Industry 26. Construction 27. Domestic trade 28. Tourism 29. Transport and communication 30. Energy and material resources
410
KIO SUBJEKTAI
21
414 414 419 421
ECONOMIC ENTITIES
21.1. Veikiani kio subjekt, moni ir fizini asmen, vykdani ekonomin veikl, skaiius 21.2. Veikiani kio subjekt skaiius pagal ekonomins veiklos ris 21.3. Veikiantys kio subjektai pagal kio subjekt teisines formas ir darbuotoj skaiiaus grupes 2010 m. 21.4. registruot ir veikiani kio subjekt skaiius pagal kio subjekt teisines formas
21.1. Number of economic entities, enterprises in operation and natural persons carrying out economic activity 21.2. Number of economic entities in operation by economic activity 21.3. Number of economic entities in operation by legal form and personnel group, 2010 21.4. Number of economic entities registered and in operation by legal form
411
21
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
iame skyriuje pateikiama statistin informacija apie veikianius kio subjektus, iskyrus 21.1. lentel, kurioje pateikiama statistin informacija ne tik apie ekonomin veikl vykdanius juridinius, bet ir fizinius asmenis (tarp j ir kininkus), teikianius metines pelno mokesio deklaracijas Valstybinei mokesi inspekcijai. Veikiantis kio subjektas Juridini asmen registre registruotas kio subjektas, teikiantis statistines ataskaitas Lietuvos statistikos departamentui, individualij moni pelno mokesio deklaracijas bei metinius balansus ir PVM deklaracijas valstybinms mokesi inspekcijoms, ketvirtines ataskaitas Socialinio draudimo fondo valdybai ir turintis darbuotoj ir (arba) pajam einamaisiais metais. Veikiani kio subjekt skaiius nustatomas kart per metus sausio 1 d. registruot ir veikiani kio subjekt skaii neskaiiuojami moni filialai ir atstovybs, iskyrus usienio moni filialus. kio subjekto teisin forma suteikiama registruojant kio subjekt pagal kio subjekt teisini form klasifikatori. kio subjektai pagal ekonomins veiklos ris, numatytas Ekonomins veiklos ri klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), skirstomi atsivelgiant pagrindin j vykdom veikl. Pagrindin veikla institucinio vieneto ekonomin veikla, sukurianti didiausi pridtins verts dal. Skaiiuojant kio subjekt skaii pagal darbuotoj skaiiaus grupes, imamas vidutinis metinis kio subjekto darbuotoj skaiius. 21.1. lentelje Veikiani kio subjekt, moni ir fizini asmen, vykdani ekonomin veikl, skaiius pateikiama informacija apie ekonomin veikl vykdanius juridinius asmenis ir tuos ekonomin veikl vykdanius fizinius asmenis (tarp j ir kininkus), kurie teikia metines pelno mokesio deklaracijas Valstybins mokesi inspekcijos skyriams. Lentelje pateiktas kio subjekt ir fizini asmen bei moni verslumo lygis. Kitose lentelse pateikiami ir nagrinjami duomenys apie veikianius kio subjektus juridinius asmenis. 2011 m. pradioje alyje veik 86 987 kio subjektai, arba 48 procentai vis registruot kio subjekt. Toliau maja registruot ir veikiani individuali moni skaiius. Veikianios individualios mons sudaro 31 procent registruot individuali moni. Veikia 58 procentai registruot udarj akcini bendrovi ir 65 procentai registruot akcini bendrovi. Individualios mons persitvarko udarsias akcines bendroves. alies kio subjekt pasiskirstymas pagal darbuotoj skaiiaus grupes per paskutinius metus nesikeiia vyrauja kio subjektai, kuriuose dirba iki 20 darbuotoj. ie kio subjektai sudaro 88 procentus vis veikiani kio subjekt skaiiaus. I j 70 procent sudaro kio subjektai, kuriuose dirba iki 4 darbuotoj. kio subjektai, kuriuose dirba daugiau nei 500 darbuotoj, sudaro 0,2 procento veikiani kio subjekt. Jau treti metai lentel Veikiani kio subjekt skaiius pagal ekonomins veiklos ris pateikiama pagal Ekonomins veiklos ri klasifikatori (EVRK 2 red.). Ankstesni met duomenys apie moni skaii pagal ekonomins veiklos ris taip pat yra perskaiiuoti pagal klasifikatori.
412
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
21
The chapter presents statistical information on economic entities in operation, except for Table 21.1., which provides statistical information not only on economic entities carrying out economic activity but also on natural persons (including farmers) submitting annual profit tax returns to the State Tax Inspectorate. Economic entity in operation is an economic entity registered in the Register of Legal Entities, submitting statistical reports to the respective divisions of Statistics Lithuania, profit tax returns of individual enterprises, annual balances and VAT returns to state tax inspectorates, quarterly reports to the respective divisions of the State Social Insurance Fund Board, and having employees and/or income in the current year. The number of economic entities in operation is determined once a year on 1 January. Subsidiaries and representative offices of economic entities are excluded from the number of economic entities registered and in operation, except for subsidiaries of foreign companies. A legal form is accorded to en economic entity when it is registered based on the Classification of Legal Forms of Entities. Economic entities are broken down by economic activity, as established in the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2), in accordance with their main activity. Main activity refers to the economic activity of an institutional unit which generates the largest share of the value added. When classifying economic entities by personnel, the average annual number of employees is taken into account. Table 21.1. Number of economic entities, enterprises in operation and natural persons carrying out economic activity presents information on legal persons carrying out economic activity and on those natural persons carrying out economic activity (including farmers) who submit annual profit tax returns to the State Tax Inspectorate. The table provides information on the entrepreneurial spirit of economic entities, natural persons and enterprises. The rest of the tables in the chapter present information on economic entities (legal persons) in operation. At the beginning of 2011, there were 86 987 economic entities operating in the country, or 48 per cent of all the economic entities registered. The number of individual enterprises registered and in operation was on the decrease. Individual enterprises in operation accounted for 31 per cent of all the individual enterprises registered, private companies in operation for 58 per cent of all the private companies registered, public companies for 65 per cent of all the public companies registered. A trend has been observed of individual enterprises reorganising into private companies. In recent years, the breakdown of the countrys enterprises by the number of employees remained unchanged economic entities employing under 20 persons have been prevailing. Such economic entities accounted for 88 per cent of all economic entities in operation; among such economic entities, 70 per cent were those employing under 4 persons. Economic entities employing more than 500 persons accounted for 0.2 per cent of all economic entities in operation. For the third year in a row, information in the table Number of economic entities in operation by economic activity has been presented according to EVRK Rev. 2 (national version of NACE Rev. 2). Data on the number of enterprises by economic activity for the previous years have also been recalculated according to the said classification.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
413
21
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
21.1. Veikiani kio subjekt, moni ir fizini asmen, vykdani ekonomin veikl, skaiius
21.1. Number of economic entities, enterprises in operation and natural persons carrying out economic activity
Met pradioje As of January 1 2005 I viso kio subjekt ir fizini asmen i j moni ir fizini asmen skaiius Veikiani kio subjekt skaiius i j moni skaiius Fizini asmen skaiius 1000 gyventoj tenka kio subjekt ir fizini asmen 1000 gyventoj tenka moni ir fizini asmen
1 1
2011 165687 145538 Economic entities and natural persons, total of which enterprises and natural persons
76516 81376 84574 83202 60094 63561 65629 63840 834632 1133012 1217882 1243862
37 33
43 38
47 42
58 53
62 56
62 57
86987 Economic entities in operation 66838 of which enterprises 787002 Natural persons Economic entities and natural persons per 1000 popu51 lation Enterprises and natural per45 sons per 1000 population
traukti tik fiziniai asmenys, vykd ekonomin veikl pagal verslo liudijimus. Only those natural persons who carried out economic activity under a business licence are included. 2 traukti fiziniai asmenys, vykd ekonomin veikl pagal verslo liudijimus ir be j, kininkai. 2 Natural persons who carried out economic activity under a business licence and without it, as well as farmers, are included.
2009
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2010
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2011
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises i j individualios mons of which individual enterprises
Economic activity
Total
I viso 81376 Augalininkyst ir gyvulininkyst, mediokl ir susijusi paslaug veikla 850 Mikininkyst ir medienos ruoa 766 vejyba ir akvakultra 173 alios naftos ir gamtini duj gavyba 4 Kita kasyba ir karjer eksploatavimas 51
22984
84574
20755
83202
16962
86987
223 512 78 4
114 450 50 5
97 352 43 4
16583 Total Crop and animal production, hunting and 132 related service activities 322 Forestry and logging 40 Fishing and aquaculture Extraction of crude petro- leum and natural gas Other mining and 4 quarrying
414
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
21
2008
I viso
2009
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2010
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2011
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises i j individualios mons of which individual enterprises
Economic activity
Total
Kasybai bding paslaug veikla Maisto produkt gamyba Grim gamyba Tabako gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas (gamyba) Odos ir odos dirbini gamyba Medienos bei medienos ir kamtienos gamini, iskyrus baldus, gamyba; gamini i iaud ir pynimo mediag gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Kokso ir rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba
1 325 27 56 309 28
1 285 18 1 46 274 23
245 14 37 223 18
1434 96 261 9 96
496 20 68 15
1376 95 279 6 92
430 19 65 14
1274 92 271 8 91
361 15 54 14
1241 94 277 7 83
16 363
3 68
15 360
3 62
17 367
3 53
13 368
498 39
237 5
467 39
196 4
448 40
151 4
461 37
635
156
683
156
667
115
628
129
26
133
24
120
21
121
Mining support service - activities Manufacture of food 229 products Manufacture of 13 beverages Manufacture of tobacco - products 41 Manufacture of textiles Manufacture of wearing 200 apparel Manufacture of leather 17 and related products Manufacture of wood and of products of wood and cork, except furniture; manufacture of articles of straw and plaiting 330 materials Manufacture of paper 11 and paper products Printing and reproduction 47 of recorded media Manufacture of coke and - refined petroleum products Manufacture of chemicals 11 and chemical products Manufacture of basic pharmaceuticals products and pharmaceuti2 cal preparations Manufacture of rubber 52 and plastics products Manufacture of other non-metallic mineral 152 products Manufacture of base 6 metals Manufacture of fabricated metal products, except 101 machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical 22 products
415
21
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
2008
I viso
2009
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2010
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2011
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises i j individualios mons of which individual enterprises
Economic activity
Total
Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens rinkimas, valymas ir tiekimas Nuotek valymas Atliek rinkimas, tvarkymas ir alinimas; mediag panaudojimas Regeneravimas ir kita atliek tvarkyba Pastat statyba Ininerini statini statyba
91 152
24 25
90 153
19 21
88 148
13 18
97 150
5 3 161 140 85 14 4 4
175
15
176
13
191
218
2 3007 256
1 408 28 776
1 416 28 789
1 295 20 592
Specializuota statybos 2775 Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenin ir mamenin prekyba bei remontas 4360 Didmenin prekyba, iskyrus prekyb variklinmis transporto priemonmis ir motociklais 7255 Mamenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb 10730 Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais 4614 Vandens transportas 27 Oro transportas 11
Manufacture of electrical 13 equipment Manufacture of machine19 ry and equipment n.e.c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi7 trailers Manufacture of other 2 transport equipment 149 Manufacture of furniture 162 Other manufacturing Repair and installation of 97 machinery and equipment Electricity, gas, steam and 16 air conditioning supply Water collection, 5 treatment and supply 3 Sewerage Waste collection, treatment and disposal activi10 ties; materials recovery Remediation activities and other waste mana1 gement services 266 Construction of buildings 16 Civil engineering Specialized construction 545 activities Wholesale and retail trade and repair of motor 1342 vehicles and motorcycles Wholesale trade, except of motor vehicles and motorcycles Retail trade, except of motor vehicles and motorcycles Land transport and transport via pipelines Water transport Air transport
1871
4420
1660
4260
1394
4327
1317
7478
1206
7333
969
7920
976
6073 2121 4 -
10355 4863 32 9
5415 1999 5 -
9925 4708 28 11
4716 1655 5 -
10173 4914 25 10
4359 1693 5 -
416
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
21
2008
I viso
2009
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2010
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2011
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises i j individualios mons of which individual enterprises
Economic activity
Total
Sandliavimas ir transportui bding paslaug veikla Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo veikla Maitinimo ir grim teikimo veikla Leidybin veikla Kino film, vaizdo film ir televizijos program gamyba, garso raymo ir muzikos ra leidybos veikla Program rengimas ir transliavimas Telekomunikacijos Kompiuteri programavimo, konsultacin ir susijusi Informacini paslaug veikla Finansini paslaug veikla, iskyrus draudim ir pensij l kaupim Draudimo, perdraudimo ir pensij l kaupimo, iskyrus privalomj socialin draudim, veikla Pagalbin finansini paslaug ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Teisin ir apskaitos veikla
111 16 23 1116 91
21 6 65 168 14
16 5 58 171 17
14 3 41 129 11
263
55
298
46
285
39
312
64 292 191
Warehousing and support 110 activities for transportation Postal and courier 20 activities 27 Accommodation Food and beverage 983 service activities 86 Publishing activities Motion picture, video and television programme production, sound recording and music publis12 hing activities Programming and 4 broadcasting activities 40 Telecommunications Information technology 153 service activities Information service 18 activities Financial intermediation, except insurance and 36 pension funding Insurance, reinsurance and pension funding, except compulsory social - security 93 Other financial activities 261 Real estate activities Legal and accounting 195 activities Activities of head offices; management and management consultancy 122 activities Architectural and engineering activities; tech592 nical testing and analysis Scientific research and 12 development Advertising and market 258 research
Pagrindini buveini veikla; konsultacin valdymo veikla Architektrin ir ininerijos veikla; techninis tikrinimas ir analiz Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Reklama ir rinkos tyrimas
1119
152
1287
148
1398
110
1619
875 17 298
798 15 299
575 9 216
417
21
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
2008
I viso
2009
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2010
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises
2011
i j indi- I viso vidualios mons of which Total individual enterprises i j individualios mons of which individual enterprises
Economic activity
Total
Kita profesin, mokslin ir technin veikla Veterinarin veikla Nuoma ir iperkamoji nuoma darbinimo veikla Kelioni agentr, ekskursij organizatori, iankstinio usakymo paslaug ir susijusi veikla Apsaugos ir tyrimo veikla Pastat aptarnavimas ir kratovaizdio tvarkymas Administracin veikla, staig ir kit verslo moni aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Krybin, menin ir pramog organizavimo veikla Bibliotek, archyv, muziej ir kita kultrin veikla Azartini aidim ir layb organizavimo veikla Sportin veikla, pramog ir poilsio organizavimo veikla Narysts organizacij veikla Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas Kita asmen aptarnavimo veikla
46 31 64
44 31 65
34 27 53
219
27
240
28
227
15
267
1 201 1107 3 33
1 182 962 2 28
2 152 777 20
Other professional, scienti161 fic and technical activities 243 Veterinary activities Rental and leasing 104 activities 26 Employment activities Travel agency, tour operator and other reservation service and related 35 activities Security and investiga25 tion activities Services to buildings and 65 landscape activities Office administrative, office support and other bu26 siness support activities Public administration and defence; compulsory - social security 149 Education 807 Human health activities 3 Residential care activities Social work activities 2 without accommodation Creative, arts and enter28 tainment activities Libraries, archives, museums and other cultural 3 activities Gambling and betting - activities Sports activities and amusement and 34 recreation activities Activities of membership - organisations Repair of computers and personal and household 159 goods 273 Other service activities
251 27
6 -
254 30
3 1
253 25
1 -
252 26
2092 9386
47 1
2569 9953
45 -
2767 10205
33 -
2923 10856
423 810
237 399
392 802
198 350
352 771
154 285
376 845
418
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
21
21.3. Veikiantys kio subjektai pagal kio subjekto teisin form ir darbuotoj skaiiaus grupes 2011 m.
21.3. Number of economic entities in operation by legal form and personnel group, 2011
Met pradioje As of January 1
Teisikio subjekto teisin ns forma formos kodas Legal form code Darbuotoj skaiiaus grups Personnel group I viso 04 Total 59 10 19 20 49 50 99 100 150 250 500 1000 149 249 499 999 ir > 1000 and >
I viso 11 13 21 22 Valstybs mon Savivaldybs mon Tikroji kin bendrija Komanditin kin bendrija Daugiabui nam savinink bendrija Gyvenamj nam statybos bendrija Gara statybos ir eksploatavimo bendrija Sodinink bendrija Bendrija Udaroji akcin bendrov Akcin bendrov ems kio bendrov Nuolatin arbitrao institucija Usienio juridinio asmens filialas Kredito unija Vieoji staiga Valstybs biudetin staiga
855 19 1 -
467 10 1 1 1
292 12 -
115 3 -
53 Total State-owned 1 enterprise Municipal enterprise General partnership Limited partnership Partnership of the owners of blocks of flats Partnership for the construction of residential buildings Partnership for garage building and operation Gardeners partnership Partnership
23
24 25
105
99
4 510 3648
1 500 3343
3 8 259
1 31
1 15
391 35 12 45 104
258 33 3 1 58 65
135 43 2 45 37
44 25 1 1 16 19
26 27 31 32 41 43
48919 25186 11230 6339 3973 1346 343 371 1 133 3 2567 903 42 101 1 62 1 1522 19 16 59 24 2 376 51 28 65 15 254 111 49 83 18 145 236 57 47 10 94 254
17 Private company 15 Public company Agricultural company Permanent arbitration institution Subsidiary of a foreign company Credit union
49 53 57 58
419
21
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES Darbuotoj skaiiaus grups Personnel group I viso 04 Total 59 10 19 20 49 50 99 100 150 250 500 1000 149 249 499 999 ir > 1000 and >
59 60 62 63 64 65 68 69 70
Visuomenin organizacija auli sjunga Prekybos, pramons ir amat rmai Asociacija Labdaros fondas ir organizacija Politin partija ir politin organizacija Savivaldybs biudetin staiga Religin bendruomen, bendrija, centras Tradicin religin bendruomen, bendrija Kooperatin bendrov eimyna Profesin sjunga Individuali mon Advokat profesin bendrija Europos ekonomini interes grup Centrinis bankas Lietuvos prekybos, pramons ir amat rm asociacija Bendras valdymo ir praneim centras
1 1 181 22 1 121 9
2 44 11 3
1 16 1 2
4 1 863 -
226 -
31 -
13 -
3 -
Public (social) organisation Riflemens Union Chamber of commerce, industry and crafts Association Charity fund and organisation Political organisation, political party
305 1123 3 -
Municipal budgetary 1 institution Religious community, center Traditional religious community, center Cooperative company Family Trade union Individual enterprise Lawyers professional partnership European Economic Interest Grouping Central bank Association of the Chamber of Commerce, Industry and Crafts of Lithuania Combined control and reporting centre
46 72 10 2427 4 -
20 65 4 821 2 -
5 40 2 330 1 -
1 19 55 -
12 10 -
1 4 -
2 3 -
2 1
71 73 76 81 84 85 87 91
16411 12759 23 1 1 16 1 -
1 1
1 -
94
420
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
21
21.4. registruot ir veikiani kio subjekt skaiius pagal kio subjekto teisin form
21.4. Number of economic entities registered and in operation by legal form
Met pradioje As of January 1
Teisikio subjekto teisin forma ns formos kodas Legal form code
2010 registruot 1 registered 1 177100 149 78 499 213 372 413 1302 1294 7639 78153 547 2 4 1577 1 333 167 -3 5321 1026 2664 6 4 veikiani in operation 83202 107 47 174 46 1 118 5 489 3527 45541 358 373 1 119 2578 1000 130 1 4 veikiani, % in operation, %
2011 registruot 1 registered 1 veikiani in operation 86987 102 40 133 39 1 105 4 510 3648 48919 343 371 1 133 33 2567 903 117 4 veikiani, % in operation, % 48 76 56 31 19 3 26 3 38 47 58 65 24 50 37 73 43 100 46 100
I viso 11 13 21 22 23 24 25 26 27 31 32 33 35 41 43 49 51 53 57 58 59 60 61 62 Valstybs mon Savivaldybs mon Tikroji kin bendrija Komanditin kin bendrija Daugiabui nam savinink bendrija Gyvenamj nam statybos bendrija Gara statybos ir eksploatavimo bendrija Sodinink bendrija Bendrija Udaroji akcin bendrov Akcin bendrov Kooperacijos udaroji akcin bendrov Kooperacijos mon ems kio bendrov Nuolatin arbitrao institucija Usienio mons filialas (nuo 2000-07-19) Usienio mons filialas (iki 1995-08-01) Kredito unija Vieoji staiga Biudetin staiga (i valstybs biudeto) Visuomenin organizacija auli sjunga Nekomercin asociacija Prekybos, pramons ir amat rmai
47 180594 72 60 35 22 3 29 4 38 46 58 65 24 100 36 48 97 49 17 100 135 72 435 209 37 409 127 1352 7793 84466 531 2 4 1563 2 356 167 43 5978 903 2524 2 4
Total State-owned enterprise Municipal enterprise General partnership Limited partnership Partnership of the owners of blocks of flats Partnership for the construction of residential buildings Partnership for garage building and operation Gardeners partnership Partnership Private company Public company Cooperative private company Cooperative enterprise Agricultural company Permanent arbitration institution Subsidiary of a foreign company (since 19 July 2000) Subsidiary of a foreign company (up to 1 August 1995) Credit union Public institution Budgetary institution (from the State budget) Public (social) organisation Riflemens Union Non-commercial association Chamber of commerce, industry and crafts
421
21
KIO SUBJEKTAI
ECONOMIC ENTITIES
Teisi- kio subjekto teisin forma ns formos kodas Legal form code
2010 registruot 1 registered 1 13956 1219 42 72 1 2894 181 1081 609 37 1607 57509 27 4 1 veikiani in operation 7957 225 35 2829 40 209 342 31 152 16742 18 1 veikiani, % in operation, % 57 18 83 98 22 19 56 84 9 29 67 100
2011 registruot 1 registered 1 14754 1278 40 71 2837 183 1084 618 62 1641 53187 28 4 1 1 veikiani in operation 8769 225 31 2795 32 219 346 34 155 16411 23 1 1 veikiani, % in operation, % 59 18 78 99 17 20 56 55 9 31 82 25 100
63 64 65 66 68 69 70 71 72 73 76 81 84 85 86 87 91 94
1 1 2 2 3 3 4 4
Asociacija Labdaros fondas ir organizacija Politin partija ir politin organizacija Ne pelno mon (registruojama kio ministerijoje) Biudetin staiga (i savivaldybs biudeto) Religin bendrija, bendruomen, centras Tradicin religin bendruomen, bendrija Kooperatin bendrov Kooperatini bendrovi sjunga eimyna Profesin sjunga Individuali mon Advokat profesin bendrija Europos ekonomini interes grup Europos bendrov Centrinis bankas Lietuvos prekybos, pramons ir amat rm asociacija Bendras valdymo ir praneim centras
Association Charity fund and organisation Political organisation, political party Non-profit enterprise (registered with the Ministry of Economy) Budgetary institution (from the municipal budget) Religious community, center Traditional religious community, center Cooperative company Union of cooperative companies Family Trade union Individual enterprises Lawyers professional partnership European Economic Interest Grouping European company Central bank Association of the Chamber of Commerce, Industry and Crafts of Lithuania Combined control and reporting centre
1 1
1 1
100 100
1 1
1 1
100 100
Juridini asmen registro duomenys. Data of the Register of Legal Entities. i ri bendrijos keiia teisin form. Partnerships change their legal form. Keiia teisin form kooperatin bendrov. Change their legal form to a cooperative partnership / company. Keiia teisin form asociacij. Change their legal form to an association.
422
MONI STATISTIKA
22
425 429 434 435 440 444 445 450 450 455 461
ENTERPRISE STATISTICS
MONI STATISTIKA 22.1. Pagrindiniai verslo struktros rodikliai 22.2. moni balansas 22.3. moni turtas 2009 m. 22.4. Nuosavyb ir sipareigojimai 2009 m. 22.5. moni pelno (nuostoli) ataskaita 22.6. Pajamos, snaudos ir pelnas 22.7. moni gamybos ilaidos 22.8. Gamybos ilaid struktra 2009 m. 22.9. Pagrindiniai finansiniai individualij moni rodikliai 2009 m. 22.10. Fizini asmen, vykdani kin (ekonomin) veikl, pajamos 22.11. Pagrindiniai usienio kontroliuojam moni Lietuvoje verslo struktros rodikliai pagal alis 22.12. Pagrindiniai usienio kontroliuojam moni Lietuvoje verslo struktros rodikliai pagal ekonomins veiklos ris
Grafikai ir diagramos
ENTERPRISE STATISTICS 22.1. Main indicators of structural business statistics 22.2. Balance sheet of enterprises 22.3. Assets of enterprises, 2009 22.4. Equity and liabilities, 2009 22.5. Profit (loss) statement of enterprises 22.6. Income, costs and profit 22.7. Production costs of enterprises 22.8. Structure of production costs, 2009 22.9. Main financial indicators of individual enterprises, 2009 22.10. Natural persons carrying out economic activity, income 22.11. Main structural business statistics indicators of foreign-controlled enterprises in Lithuania by country 22.12. Main structural business statistics indicators of foreign-controlled enterprises in Lithuania by economic activity
Graphs and diagrams
463
467
Nefinansini moni apyvarta, pridtin vert ir darbdavio ilaidos, tenkanios vienam darbuotojui
470
Turnover, value added and employers expenditure per employee in non-financial enterprises
423
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
BANKROTAS 22.13. moni bankroto procesai 22.14. moni bankroto proceso iniciatoriai 22.15. Pradti ir baigti bankroto procesai pagal ekonomins veiklos ris
Grafikai ir diagramos
BANKRUPTCY 22.13. Bankruptcy processes of enterprises 22.14. Initiators of the enterprise bankruptcy process 22.15. Bankruptcy processes instituted and completed by economic activity
Graphs and diagrams
Bankrutuojanios ir bankrutavusios mons pagal apskritis 19932010 m. Bankrutuojani ir bankrutavusi moni turtas ir kreditori reikalavimai bankroto proceso pradioje
476
Enterprises in bankruptcy and bankrupt enterprises by county, 19932010 Assets of enterprises in bankruptcy and bankrupt enterprises and creditors claims at the beginning of the bankruptcy process
476
424
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
MONI STATISTIKA
iame skyriuje pateikiama statistinio verslo struktros tyrimo informacija. Tyrimas atliekamas kasmet ir apima vis veiklos ri mones, iskyrus ems kio ir finansinio tarpininkavimo. Statistinei informacijai parengti buvo naudojami keli duomen altiniai: metini Lietuvos statistikos departamentui teikiam moni veiklos ataskait (F-01) ir Registr centro sukaupt moni finansini atskait (balanso ir pelno / nuostoli), taip pat individualij moni pelno mokesio deklaracij duomenys ir informacija apie fizinius asmenis, vykdanius kin (ekonomin) veikl. Dl skirting apskaitos princip statistin informacija apie turt, nuosavyb ir sipareigojimus, pajamas, snaudas ir peln apima tik akcines ir udarsias akcines bendroves, valstybs ir savivaldybi mones, usienio moni filialus, ems kio ir kooperatines bendroves bei viesias staigas (toliau bendrovs). traukiamos tik tos vieosios staigos, kurios daugiau nei pus veiklos snaud padengia udirbtomis pajamomis, ir tos ems kio bendrovs, kuri veikla nra ems kis. Individualij moni plaukos, ilaidos ir pelnas bei fizini asmen skaiius ir pajamos pateikiami atskirai. Verslo raidai nuo 2005 m. apibdinti skyriaus pradioje pateikiami pagrindiniai rodikliai, apimantys vis ri mones. Nuo 2008 m. sigaliojus naujai EVRK redakcijai (EVRK 2 red.), 20052007 m. verslo struktros statistinio tyrimo duomenys buvo patikslinti ir perskaiiuoti pagal EVRK 2 red. mon gaminantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas organizacinis juridinis vienetas, usiimantis viena ar daugiau ekonomins veiklos ri vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendim primimo teis. Skyriuje pateikiama statistin informacija tik apie veikusias mones. mon yra veikianti, jeigu joje nors dal met dirbo bent vienas asmuo ir (arba) buvo udirbta pajam. Dirbantis asmuo mons darbuotojas, individualiosios mons savininkas ar fizinis asmuo, vykdantis kin (ekonomin) veikl. Samdomasis darbuotojas asmuo, pagal sutart su darbdaviu sipareigojs dirbti arba eiti tam tikras pareigas pagal darbovietje nustatyt darbo tvark ir gaunantis sulygt darbo umokest. skaitomi asmenys, dirbantys ne vis darbo dien, sezoniniai darbuotojai, asmenys, kuri nra darbe trump laik. Neskaitomi asmenys, atliekantys privalomj krato apsaugos tarnyb. Ilaidos personalui vairios formos atlyginimas, kur darbdavys moka darbuotojui, ir darbdavio privalomosios socialinio draudimo mokos. Atlyginimas per ataskaitin laikotarp mons darbuotojams moktinas vis ri darbo umokestis, skaitant vairias paalpas ir kompensacijas, komandiruoi dienpinigius, vis ri imokas natra. Apyvarta pajamos, gautos i pagrindins veiklos per tam tikr laikotarp, pardavus prekes ir (arba) suteikus paslaugas. Kitos veiklos, taip pat finansins, investicins ir ypatingosios veiklos pajamos neskaitomos. Individualiosiose monse apyvarta yra visos realizavimo pajamos (plaukos), fizini asmen, vykdani kin (ekonomin) veikl pajamos, gautos i veiklos. Pridtin vert (gamybos snaudomis) rodiklis, ireikiamas produkcijos (vis pagamint produkt ir suteikt paslaug) ir tarpinio vartojimo (aliav, mediag ir paslaug, sunaudot produktams pagaminti ir paslaugoms suteikti) skirtumu.
425
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
moni (iskyrus individualisias) sukurta pridtin vert apskaiiuojama sudjus pagrindins ir kitos veiklos pajamas, kapitalizuot produkcij, subsidijas gaminiams ir gamybai, pridjus arba atmus atsarg pasikeitim per metus, atmus preki ir paslaug pirkim, mokesius gamybai ir gaminiams. Individualiosiose monse dl skirting apskaitos princip pridtin vert apskaiiuojama i realizavimo plauk atmus materialines ir joms prilygintas ilaidas. Bendrosios investicijos materialj turt ilaidos ilgalaikiam materialiajam turtui sigyti, naujam pastatyti ir esamam remontuoti (kai pailginamas turto naudingo tarnavimo laikas ir (ar) pagerinamos jo naudingosios savybs). Finansins nuomos bdu sigytas ilgalaikis materialusis turtas yra skaitomas. Usienio kontroliuojama mon alies mon, kuri tiesiogiai ir/ar netiesiogiai kontroliuoja usienio institucinis vienetas (fizinis ar juridinis asmuo). 2009 m. alyje ekonomin veikl vykd apie 130 tkst. moni (akcini, udarj akcini bendrovi, valstybs ir savivaldybs moni, usienio moni filial, ems kio ir kooperatini bendrovi, viej staig, individualij moni bei fizini asmen, vykdani kin (ekonomin) veikl), kuriose dirbo apie 900 tkst. moni. Per metus moni skaiius sumajo 20,6 procento. Atsivelgiant moni teisin form, daugiausia (35,6 %) sumajo fizini asmen skaiius. Dirbanij skaiius sumajo 15,3 procento. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindin daugumos (38 %) moni veikla buvo prekyba (didmenin ir mamenin prekyba, variklini transporto priemoni ir motocikl remontas), 18 procent verslo paslaug teikimas (nekilnojamojo turto operacijos, profesin, mokslin ir technin veikla, administracin ir aptarnavimo veikla), 13 procent socialins paslaugos (vietimas, moni sveikatos prieira ir socialinis darbas, menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla, kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas, kita asmen aptarnavimo veikla), 10 procent apdirbamoji gamyba, kasyba ir karjer eksploatavimas, 9 procent statyba, 6 procent transportas ir saugojimas. 2009 m. moni apyvarta siek 165,2 mlrd. lit, mons patyr 6,5 mlrd. lit nuostoli, o 2008 m. mons udirbo 5,7 mlrd. lit grynojo pelno. Per metus moni apyvarta sumajo 29,8 procento. Ypa apyvarta sumajo statybos (56 %), apdirbamosios gamybos, kasybos ir karjer eksploatavimo (31 %), prekybos (29 %) sektoriuose. Didiausius nuostolius patyr verslo paslaug 4162,9 mln. lit (labiausiai nuostolinga buvo pagrindini buveini ir konsultacin verslo veikla, nekilnojamojo turto operacijos), elektros, duj, vandens tiekimo 996,7 mln. lit, statybos 838,4 mln. lit sektoriai. Tik apdirbamosios gamybos, kasybos ir karjer eksploatavimo, prekybos, informacijos ir ryi sektoriai iliko pelningi. 2009 m. bendrovi turtas siek 200,9 mlrd. lit tai 12 procent maiau nei 2008 m. Nuosavas kapitalas ir sipareigojimai sudar atitinkamai 107 mlrd. lit ir 93,9 mlrd. lit. Palyginti su prajusiais metais, jie sumajo atitinkamai 8,8 ir 15,6 procento. Apie 2 procentus vis veikiani moni sudar usienio kontroliuojamos mons, kuriose dirbo apie 14 procent vis alies moni darbuotoj ir kurios udirbo 32 procentus vis moni pajam. Daugiausia Lietuvos moni kontroliavo Vokietijos (11 %), Latvijos, Estijos (po 9 %), Danijos, Norvegijos (po 7 %) investuotojai.
1
nuosav kapital yra skaityta dotacij ir subsidij suma. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
426
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
ENTERPRISE STATISTICS This chapter presents the Structural Business Survey data. The survey is carried out annually and covers enterprises of all kinds of economic activity, except agriculture and financial intermediation. For the preparation of statistical information, several data sources were used: annual enterprise activity reports (F-01), submitted to Statistics Lithuania, annual financial statements (balance sheet and profit / loss statement) of enterprises, collected by the state enterprise Centre of Registers, profit tax declarations of individual enterprises, as well as information on natural persons carrying out economic activity. Due to different principles of accounting, statistical information on assets, property and liabilities, income, profit and loss covers only public and private companies, state-owned and municipal enterprises, foreign affiliates, agricultural and cooperative partnerships, public bodies (hereinafter referred to as associations). The public bodies included are only those which cover more than half of their operating costs with the revenue earned and those agricultural partnerships whose economic activity is not agriculture. Data on revenue, expenditure and profit of individual enterprises as well as on the number of natural persons and their income are presented separately. From 2005, to characterise business development, the main indicators covering enterprises of all kinds of economic activity are presented at the beginning of the chapter. After a new revision of the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2) came into force in 2008, structural business statistics for reference years 20052007 have been revised and recalculated according to EVRK Rev. 2. Enterprise refers to an organisational legal entity producing goods and (or) providing services, engaging in one or more economic activities in one or several places and having decision-making authority. Statistical information provided in the chapter covers only active enterprises. An enterprise is considered as active if it employed at least one person and / or had income during at least part of the year. Person employed refers to an employee of an enterprise, an owner of an individual enterprise, or a natural person carrying out economic activity. Employee refers to a person who, under a contract with an employer, has assumed obligations to work or perform certain functions according to procedures established at the workplace and receiving an agreed remuneration. Part-time and seasonal workers, persons on short-term leave are included. Persons on compulsory military service are excluded. Personnel costs are defined as all kinds of wages and salaries payable by an employer to an employee and the employers compulsory social security contributions. Wages and salaries are defined as the total remuneration (in cash or in kind) payable to all persons counted on the payroll, including gratuities, bonuses, travel allowances. Turnover is defined as income of an economic entity received during a certain period through selling goods and (or) providing services. Other operating income and income from financing and investment activities, as well as extraordinary income, is excluded. For individual enterprises, it comprises the total sales income (revenue), for natural persons carrying out economic activity income from their activity. Value added (at factor costs) is an indicator expressed as a difference between output (all goods and services produced) and intermediate consumption (raw materials, materials and services used for the production of goods and provision of services).
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
427
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
The value added generated by enterprises (excluding individual) is calculated as turnover plus other operating income, plus capitalised production, plus / minus changes in stocks per year, minus purchases of goods and services, plus subsidies on products and production, minus taxes on production and products. Due to different accounting rules, the value added generated by individual enterprises is calculated as revenue minus material costs. Gross investment in tangible assets refers to expenditure on the purchase, building of new and repair of available long-term tangible assets (in case the service life of the assets is prolonged and / or their useful characteristics are developed). Financial leasing of long-term tangible assets is included. Foreign-controlled enterprise is a resident enterprise directly and/or indirectly controlled by a non-resident institutional unit (natural or legal person). In 2009, there were about 130 thousand active enterprises (public, private, state-owned and municipal enterprises, foreign affiliates, agricultural and cooperative partnerships, public bodies, individual enterprises and natural persons engaged in economic activity) in the country, which employed about 900 thousand people. Over the year, the number of enterprises decreased by 20.6 per cent. As regards the legal form of enterprises, the most substantial decrease by 35.6 per cent was observed in the number of natural persons carrying out economic activity. The number of persons employed decreased by 15.3 per cent. As in the previous years, the main activity of most (38 per cent) enterprises was trade (wholesale and retail trade, repair of motor vehicles and motorcycles); 18 per cent of enterprises provided business services (real estate activities, professional, scientific and technical activities, administrative and support service activities), 13 per cent social services (education, human health and social work activities, arts, entertainment and recreation, repair of computers and personal and household goods, other personal service activities), 10 per cent were engaged in manufacturing, mining and quarrying, 9 per cent construction, 6 per cent transportation and storage. In 2009, the turnover of enterprises amounted to LTL 165.2 billion; enterprises losses totalled LTL 6.5 billion (in 2008, net profit totalled LTL 5.7 billion). Over the year, the turnover of enterprises declined by 29.8 per cent. The most substantial decrease in turnover was observed in the construction (56 per cent), manufacturing, mining and quarrying (31 per cent), and trade (29 per cent) sectors. The most substantial losses were suffered in business services LTL 4162.9 billion (particularly loss-making were head offices, management consultancy and real estate activities), electricity, gas and water supply LTL 996.7 billion, construction LTL 838.4 million. It was only in manufacturing, mining and quarrying, trade, information and communication sectors that enterprises remained profitable. In 2009, the assets of associations amounted to LTL 200.9 billion, which is by 12 per cent less than in 2008. 1 Equity and liabilities amounted to LTL 107 billion and LTL 93.9 billion respectively; compared to the previous year, they decreased by 8.8 and 15.6 per cent respectively. About 2 per cent of all enterprises in operation were foreign-controlled enterprises, which employed about 14 per cent of all persons employed; their income made up 32 per cent of income of all enterprises. The major share of enterprises in Lithuania was controlled by the investors from Germany (11 per cent), Latvia, Estonia, (9 per cent each), Denmark, Norway (7 per cent each).
Grants and subsidies are included in equity. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
428
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
1
1
Number of Number of Number of Turnover, enterprises persons employees LTL mill. employed
Bendrosios inves- Economic activity ticijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Value Gross investment added at fac- in tangible assets, tor costs, including acquired by financial LTL mill. leasing, LTL mill.
I viso 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Mikininkyst ir medienos ruoa 2005 2006 2007 2008 2009 2010* vejyba ir akvakultra 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Kasyba ir karjer eksploatavimas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* 68 70 73 72 79 84 3163 3395 3387 3084 2631 2365 3154 3385 3379 3077 2625 2359 572,7 641,2 751,7 783,0 425,6 560,7 85,4 102,0 123,5 137,7 120,3 85,3 300,6 340,9 371,4 389,4 215,2 256,4 101,1 93,6 93,4 123,0 73,9 82,5 198 189 192 185 174 191 1909 1812 1718 1538 1437 1361 1803 1720 1625 1445 1353 1277 205,4 237,5 292,6 347,7 240,8 161,1 28,6 31,6 35,8 38,1 36,2 27,1 67,1 42,3 76,9 71,5 47,9 30,4 48,9 20,2 29,2 11,3 13,3 61,1 1262 1276 1257 1298 1080 1135 10094 10369 10288 10036 8772 9039 9034 9342 9276 9005 7996 8479 572,5 658,2 945,5 885,8 607,5 776,8 158,9 186,0 231,7 256,6 174,3 191,3 274,3 291,2 439,9 366,5 238,3 329,1 82,9 101,8 131,1 104,6 26,2 57,9 123830 146037 160167 162427 128972 131603 938931 1003503 1058634 1058062 896588 830295 847364 894706 939437 940021 814081 773465 139398,7 170132,7 207895,7 235401,8 165159,4 175228,0 14950,0 18507,6 23774,7 28060,2 21256,1 18512,1 30095,8 36079,1 46438,3 46054,6 31522,3 33653,7 13817,4 17275,5 23591,7 19215,4 9852,9 6936,4
Total 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Forestry and logging 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Fishing and aquaculture 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Mining and quarrying 2005 2006 2007 2008 2009 2010*
429
22
Ekonomins veiklos rys
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS moni skaiius Dirbani asmen skaiius Samdom- Apyvarta, j darbuoto- mln. Lt j skaiius Ilaidos Pridtin verpersonalui, t (gamybos snaudomis), mln. Lt mln. Lt Bendrosios inves- Economic activity ticijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Value Gross investment added at fac- in tangible assets, including acquired tor costs, by financial LTL mill. leasing, LTL mill.
Number of Number of Number of Turnover, enterprises persons employees LTL mill. employed
Apdirbamoji gamyba 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Statyba 2005 2006 2007 2008 2009 2010* 12073 18405 21753 22429 12112 12462 107660 126919 143590 141801 95966 83122 98649 112586 126758 124886 89127 80340 10944,2 14950,9 21379,1 21917,2 9681,5 9328,3 1898,5 2694,5 3914,8 4400,7 2233,6 1750,5 3220,0 4662,8 6792,8 6488,3 2542,4 2297,1 1290,7 1960,4 2818,8 2042,9 847,1 221,6 277 296 300 304 319 336 12687 12839 13083 12896 11947 12026 12636 12795 13039 12855 11910 11989 912,1 1093,2 1333,4 1511,3 1196,4 1408,3 237,7 274,2 334,6 397,9 350,9 348,3 368,5 424,5 535,2 654,8 590,1 650,5 298,4 462,9 691,8 718,4 677,6 657,6 184 186 205 213 225 343 20123 19338 18813 18303 17103 15449 20095 19314 18781 18279 17075 15421 5806,7 6437,4 7415,1 9288,9 9272,5 9322,3 632,7 678,7 742,1 855,4 821,5 752,8 1821,3 1975,9 2101,6 2070,6 2346,4 1945,9 1181,6 1398,9 1427,7 1220,3 1756,8 1622,5 14273 15579 15332 15768 12847 12907 257813 258872 250889 232912 192463 181932 248249 248277 240583 222335 184858 176823 37971,7 43456,3 47379,4 58267,8 40594,3 48723,9 4275,3 5109,9 6085,4 6768,3 5000,0 4422,3 8510,1 8771,9 10496,5 9353,9 7506,2 8597,2 2832,5 3331,8 4541,3 3517,4 1605,9 1040,1
Manufacturing 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Electricity, gas, steam and air conditioning supply 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Water supply; sewerage, waste management and remediation activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Construction 2005 2006 2007 2008 2009 2010*
430
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys moni skaiius Dirbani asmen skaiius Samdom- Apyvarta, j darbuoto- mln. Lt j skaiius Ilaidos Pridtin verpersonalui, t (gamybos snaudomis), mln. Lt mln. Lt
22
Number of Number of Number of Turnover, enterprises persons employees LTL mill. employed
Bendrosios inves- Economic activity ticijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Value Gross investment added at fac- in tangible assets, including acquired tor costs, by financial LTL mill. leasing, LTL mill.
Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Transportas ir saugojimas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Informacija ir ryiai 2005 2006 2007 2008 2009 2010* 46953 50764 55972 54073 48937 49685 252850 266714 285340 289791 256021 231933 217252 228291 242526 249593 221936 207863 57555,9 71207,7 88670,2 97965,4 69518,8 70644,7 3359,3 4225,2 5608,7 6750,6 5304,1 4317,1 6187,4 8185,9 11117,8 11457,3 6360,7 7088,0 2031,8 2804,3 3818,9 2814,7 1352,1 727,1
Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Transportation and storage 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Accommodation and food service activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Information and communication 2005 2006 2007 2008 2009 2010*
431
22
Ekonomins veiklos rys
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS moni skaiius Dirbani asmen skaiius Samdom- Apyvarta, j darbuoto- mln. Lt j skaiius Ilaidos Pridtin verpersonalui, t (gamybos snaudomis), mln. Lt mln. Lt Bendrosios inves- Economic activity ticijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Value Gross investment added at fac- in tangible assets, including acquired tor costs, by financial LTL mill. leasing, LTL mill.
Number of Number of Number of Turnover, enterprises persons employees LTL mill. employed
Nekilnojamojo turto operacijos 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Profesin, mokslin ir technin veikla 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Administracin ir aptarnavimo veikla 2005 2006 2007 2008 2009 2010* vietimas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* 2239 3292 3884 4150 2943 2934 6029 7377 8502 9261 7233 6108 4105 4498 5085 5642 4768 4882 202,0 271,4 394,9 429,1 293,0 328,0 65,5 77,4 110,3 138,6 105,1 91,8 108,0 130,2 192,6 205,0 154,3 164,0 13,8 33,4 41,7 54,1 19,9 17,8 2665 3546 3406 3728 3344 3467 34750 39304 43069 45599 41387 40748 33139 37021 41151 43515 39717 39734 1868,2 2467,3 3345,9 3956,9 2941,4 2683,3 543,1 690,7 912,4 1156,9 961,7 863,0 800,2 1056,6 1455,2 1744,4 1296,8 1331,1 362,7 356,8 525,4 540,1 206,4 124,7 9501 10636 12377 12872 12551 13095 35009 39082 43838 47142 45559 44075 28181 31837 35353 38817 38085 37813 3114,5 4047,4 5053,1 5953,4 4197,8 3884,2 668,1 880,1 1118,3 1452,4 1208,4 1096,7 1433,2 1629,3 2113,5 2619,4 1739,2 1774,5 277,8 429,9 575,4 609,6 182,4 78,4 8973 13059 15502 16515 7610 7859 20195 25183 29320 30950 21167 18448 13067 14323 16402 17341 16490 15660 2152,4 2933,5 4285,4 4135,6 3212,7 2847,5 197,7 247,7 344,8 429,2 359,4 302,9 1005,9 1444,7 1845,2 1559,7 1124,7 1339,0 2056,2 2644,4 3535,1 2714,6 1060,3 326,6
Real estate activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Professional, scientific and technical activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Administrative and support service activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Education 2005 2006 2007 2008 2009 2010*
432
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys moni skaiius Dirbani asmen skaiius Samdom- Apyvarta, j darbuoto- mln. Lt j skaiius Ilaidos Pridtin verpersonalui, t (gamybos snaudomis), mln. Lt mln. Lt
22
Number of Number of Number of Turnover, enterprises persons employees LTL mill. employed
Bendrosios inves- Economic activity ticijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Value Gross investment added at fac- in tangible assets, including acquired tor costs, by financial LTL mill. leasing, LTL mill.
moni sveikatos prieira ir socialinis darbas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Kita asmen aptarnavimo veikla 2005 2006 2007 2008 2009 2010*
1 1
Human health and social work activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Arts, entertainment and recreation 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Repair of computers and personal and household goods 2005 2006 2007 2008 2009 2010* Other personal service activities 2005 2006 2007 2008 2009 2010*
skaitant individualisias mones ir fizinius asmenis, vykdanius kin (ekonomin) veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are included.
433
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
1
1
2009 46358 127786,2 2807,8 93406,1 30358,6 1213,7 73108,7 Number of enterprises Long-term assets Intangible assets Tangible assets Financial assets Other long-term assets Short-term assets Stocks, prepayments and contracts in progress Amounts receivable within one year Other short-term assets Cash and cash equivalents Assets, total Authorised (subscribed) capital Subscribed uncalled share capital (-) Share premium Own shares (-) Revaluation reserve (results) Reserves Profit (loss) brought forward Grants and subsidies Amounts payable after one year Financial debts Trade amounts payable Amounts payable within one year Financial debts Trade amounts payable Equity and liabilities, total
17209,9 20948,2 2866,3 7618,9 125355,5 38088,5 109,3 1925,5 58,3 4356,1 5832,4 14912,0 2918,3 22269,4 18409,1 431,2
22719,8 25746,7 3330,4 8326,0 150585,6 38997,5 217,2 2709,0 38,0 4601,3 8464,8 18781,9 4073,7 30355,7 25606,2 632,5
28976,3 41296,9 4125,9 9532,5 194381,7 41683,5 217,8 3654,0 96,6 7115,8 9549,6 32358,6 5251,2 39898,4 34445,6 1004,4
31046,7 38175,5 5421,5 8524,1 228577,3 56828,3 268,9 8275,6 105,4 6266,6 11517,3 28484,7 6273,7 48465,2 41526,2 919,7
22855,4 30363,7 11891,8 7997,8 200895,0 57023,0 557,9 7380,5 805,5 4960,1 10718,1 21046,7 7219,8 42054,9 36132,2 1161,2
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
434
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
1
1
Turtas moni skaiius i viso Total num- Assets ber of enterprises 46358 304 90 73 4 69 5236 531 80 1 155 494 36 200895,0 641,3 264,0 856,2 349,0 507,2 31558,0 5117,6 1492,5 942,0 709,1 75,4
Ilgalaikis turtas
i jo of which
materialusis turtas Long-term tangible assets assets 127786,2 382,1 163,8 526,2 215,1 311,2 17997,6 2662,5 910,5 537,8 295,0 37,8 93406,1 374,0 144,2 442,8 146,9 295,9 15808,9 2261,6 677,8 502,4 238,3 33,7
Trumpalaikis finansinis turtas turtas Short-term financial assets assets 30358,6 4,7 18,8 82,1 68,0 14,2 1787,7 317,1 168,7 30,4 47,7 3,6 73108,7 259,3 100,2 330,0 133,9 196,0 13560,4 2455,1 582,1 404,2 414,1 37,6
i jo atsargos of which stocks 22855,4 96,6 28,9 101,2 16,6 84,6 5093,3 800,6 138,3 185,3 185,0 15,8
Economic activity
I viso Mikininkyst ir medienos ruoa vejyba ir akvakultra Kasyba ir karjer eksploatavimas alios naftos gavyba Kita kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt gamyba Grim gamyba Tabako gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba
Total Forestry and logging Fishing and aquaculture Mining and quarrying Extraction of crude petroleum Other mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products Manufacture of beverages Manufacture of tobacco products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and of products of wood, except furniture Manufacture of paper and paper products Printing and reproduction of recorded media Manufacture of refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations
904 74 213 6
81
3771,9
2279,1
2145,8
82,7
1492,9
437,6
13
692,6
516,7
166,9
338,5
175,9
58,6
435
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
Turtas moni skaiius i viso Total num- Assets ber of enterprises 309 1719,5
Ilgalaikis turtas
i jo of which
Trumpalaikis finansinis turtas turtas Short-term financial assets assets 219,8 674,5
Economic activity
Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Nuotek valymas Atliek surinkimas, tvarkymas ir alinimas; mediag atgavimas Regeneravimas ir kita atliek tvarkyba
262,9
288 31
1992,2 151,3
1197,3 93,3
1099,8 91,7
78,1 0,1
794,9 58,0
239,5 29,5
558
1323,1
663,1
547,4
96,7
659,9
237,6
100 73
521,4 398,8
150,7 157,6
114,2 140,3
21,2 9,2
370,8 241,1
133,4 82,2
134
731,9
372,3
351,7
11,9
359,6
156,6
27 37 615 174
302
667,1
247,9
219,7
20,6
419,2
115,0
197
19732,1
15781,4
15256,6
311,1
3950,7
462,8
282 64 33
4823,8 3729,1
4265,0 3503,4
4141,1 3491,1
93,2 0,1
558,8 225,7
99,8 31,6
Manufacture of rubber and plastic products Manufacture of other non-metallic mineral products Manufacture of base metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n.e.c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Sewerage Waste collection, treatment and disposal activities; materials recovery Remediation activities and other waste management services
182
994,5
689,2
579,0
91,9
305,4
65,5
436
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
Turtas moni skaiius i viso Total num- Assets ber of enterprises 5270 2683 263 2324 16584,1 10882,1 3007,0 2695,0
Ilgalaikis turtas
i jo of which
materialusis turtas Long-term tangible assets assets 7526,2 5015,0 1344,1 1167,2 5589,9 3873,7 938,7 777,4
Trumpalaikis finansinis turtas turtas Short-term financial assets assets 1534,2 1027,9 317,7 188,6 9057,9 5867,2 1663,0 1527,8
Economic activity
Statyba Pastat statyba Ininerini statini statyba Specializuota statybos veikla Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenin ir mamenin prekyba bei remontas Didmenin prekyba, iskyrus prekyb variklinmis transporto priemonmis ir motociklais Mamenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb Transportas ir saugojimas Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais Vandens transportas Oro transportas Sandliavimas ir transportui bding paslaug veikla Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Apgyvendinimo veikla Maitinimo ir grim teikimo veikla Informacija ir ryiai Leidybin veikla
Construction Construction of buildings Civil engineering Specialised construction activities Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles
14803
35882,4
13877,1
9710,6
3481,2
22005,2
9444,5
2841
3775,6
1613,4
1346,3
177,1
2162,2
1207,9
6617
21461,1
6589,6
4459,1
1772,5
14871,5
5371,0
Wholesale trade, except of motor vehicles and motorcycles Retail trade, except of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Land transport and transport via pipelines Water transport Air transport Warehousing and support activities for transportation Postal and courier activities Accommodation and food service activities Accommodation Food and beverage service activities Information and communication Publishing activities
5345 4161
10645,7 16989,3
5674,1 12640,6
3905,1 11353,2
1531,6 1124,3
4971,6 4348,7
2865,5 856,8
3000 27 14
437
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
Ilgalaikis turtas
i jo of which
Economic activity
Kino film, vaizdo film ir televizijos program gamyba, garso raymo ir muzikos ra leidybos veikla Program rengimas ir transliavimas Telekomunikacijos Kompiuteri programavimo, konsultacin ir susijusi veikla Informacini paslaug veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Teisin ir apskaitos veikla Pagrindini buveini veikla; konsultacin valdymo veikla Architektros ir ininerijos veikla; techninis tikrinimas ir analiz Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Reklama ir rinkos tyrimas Kita profesin, mokslin ir technin veikla Veterinarin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Nuoma ir iperkamoji nuoma darbinimo veikla Kelioni agentr, ekskursij organizatori, iankstinio usakymo paslaug ir susijusi veikla
127 68 233
Motion picture, video and television programme production, sound recording and music publishing activities Programming and broadcasting activities Telecommunications Computer programming, consultancy and related activities Information service activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Legal and accounting activities Activities of head offices; management consultancy activities Architectural and engineering activities; technical testing and analysis Scientific research and development Advertising and market research Other professional, scientific and technical activities Veterinary activities Administrative and support service activities Rental and leasing activities Employment activities Travel agency, tour operator reservation service and related activities
1162
24312,7
15590,0
415,9
15026,7
8722,8
180,4
478 51
238,8 9,2
95,1 4,0
65,5 3,9
24,5 0,0
143,8 5,2
38,1 1,7
321
307,8
183,2
58,2
14,9
124,6
28,3
438
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
Turtas moni skaiius i viso Total num- Assets ber of enterprises 120 213,6
Ilgalaikis turtas
i jo of which
Trumpalaikis finansinis turtas turtas Short-term financial assets assets 65,6 90,2
Economic activity
Apsaugos ir tyrimo veikla Pastat aptarnavimas ir kratovaizdio tvarkymas Administracin veikla, staig ir kit verslo moni aptarnavimo veikla vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Krybin, menin ir pramog organizavimo veikla Bibliotek, archyv, muziej ir kita kultrin veikla Azartini aidim ir layb organizavimo veikla Sportin veikla, pramog ir poilsio organizavimo veikla Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas Kita asmen aptarnavimo veikla
1 1
9,3
Security and investigation activities Services to buildings and landscape activities Office administrative, office support and other business support activities Education Human health and social work activities Human health activities Residential care activities Social work activities without accommodation Arts, entertainment and recreation Creative, arts and entertainment activities Libraries, archives, museums and other cultural activities Gambling and betting activities Sports activities and amusement and recreation activities Repair of computers and personal and household goods Other personal service activities
362
6829,0
6524,8
6478,7
24,3
304,3
41,7
177 477
427,6 293,7
239,3 174,8
109,2 154,1
126,1 18,0
188,3 118,9
18,7 12,8
800 761 10
29
9,5
7,2
7,2
0,0
2,3
0,6
541
1466,3
1263,7
1202,2
19,3
202,6
44,0
173
159,8
129,7
128,1
0,7
30,1
9,0
11
261,4
255,1
255,0
0,0
6,3
0,6
26
213,8
107,7
90,0
13,9
106,1
21,0
331
831,3
771,2
729,1
4,8
60,1
13,4
195 494
63,9 218,0
13,1 141,5
9,9 124,2
2,6 11,5
50,8 76,5
14,0 25,4
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
439
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
1
i j of which nuosavas dotacijos, subsidijos kapitalas equity 99765,0 467,6 149,6 583,8 301,4 282,4 14973,4 2238,5 838,8
Economic activity trumpalaikiai sipareigojimai short-term liabilities 51855,2 95,2 66,1 150,0 23,9 126,0 10515,9 1961,1 433,7 Total Forestry and logging Fishing and aquaculture Mining and quarrying Extraction of crude petroleum Other mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products Manufacture of beverages Manufacture of tobacco products
ilgalaikiai sipareigojimai subvention, long-term liabilities subsidies 7219,8 12,3 6,8 8,5 0,1 8,4 408,1 177,4 5,7 42054,9 66,3 41,5 114,0 23,6 90,4 5660,6 740,6 214,3
I viso Mikininkyst ir medienos ruoa vejyba ir akvakultra Kasyba ir karjer eksploatavimas alios naftos gavyba Kita kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt gamyba Grim gamyba Tabako gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba
Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and of products of wood, except furniture Manufacture of paper and paper products Printing and reproduction of recorded media Manufacture of refined petroleum products
3771,9
2286,6
15,8
408,5
1061,0
Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastic products Manufacture of other non-metallic mineral products Manufacture of base metals
440
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
Economic activity trumpalaikiai sipareigojimai short-term liabilities Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n.e.c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Sewerage Waste collection, treatment and disposal activities; materials recovery Remediation activities and other waste management services Construction Construction of buildings Civil engineering Specialised construction activities Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles Wholesale trade, except of motor vehicles and motorcycles
Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Nuotek valymas Atliek surinkimas, tvarkymas ir alinimas; mediag atgavimas Regeneravimas ir kita atliek tvarkyba Statyba Pastat statyba Ininerini statini statyba Specializuota statybos veikla Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenin ir mamenin prekyba bei remontas Didmenin prekyba, iskyrus prekyb variklinmis transporto priemonmis ir motociklais
1323,1 521,4 398,8 731,9 343,5 375,2 1486,6 576,8 667,1 19732,1
595,4 269,6 176,9 416,6 260,4 235,4 596,2 296,9 345,6 11623,3
10,7 6,4 2,7 2,3 0,0 0,2 22,4 7,6 2,1 2827,7
310,5 33,8 50,8 116,3 25,2 32,1 281,3 119,0 58,5 3179,9
406,4 211,7 168,5 196,7 57,9 107,6 586,6 153,3 260,9 2101,2
4823,8 3729,1
2141,8 1797,4
1825,9 1533,5
380,1 203,6
476,0 194,5
994,5
287,1
273,1
170,7
263,7
35882,4
13068,1
60,3
6111,9
16642,1
3775,6
1236,3
5,8
911,0
1622,4
21461,1
8379,4
38,6
2846,1
10197,0
441
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
Mamenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb Transportas ir saugojimas Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais Vandens transportas Oro transportas Sandliavimas ir transportui bding paslaug veikla Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Apgyvendinimo veikla Maitinimo ir grim teikimo veikla Informacija ir ryiai Leidybin veikla Kino film, vaizdo film ir televizijos program gamyba, garso raymo ir muzikos ra leidybos veikla Program rengimas ir transliavimas Telekomunikacijos Kompiuteri programavimo, konsultacin ir susijusi veikla Informacini paslaug veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Teisin ir apskaitos veikla Pagrindini buveini veikla; konsultacin valdymo veikla Architektros ir ininerijos veikla; techninis tikrinimas ir analiz Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
10645,7 16989,3 9098,8 1313,8 106,9 6172,2 297,6 2556,0 1748,6 807,3 6402,9 621,8
3452,4 7656,0 3160,7 897,5 -135,4 3586,4 146,8 575,2 542,8 32,4 3539,2 278,2
15,9 1400,2 1162,8 0,0 0,0 237,2 0,2 23,2 13,9 9,3 45,2 11,7
2354,7 3705,5 2304,2 266,8 78,3 1040,4 15,8 1330,9 942,9 388,0 1343,2 95,1
4822,7 4227,6 2471,1 149,4 164,0 1308,2 134,9 626,7 249,1 377,7 1475,2 236,9
Retail trade, except of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Land transport and transport via pipelines Water transport Air transport Warehousing and support activities for transportation Postal and courier activities Accommodation and food service activities Accommodation Food and beverage service activities Information and communication Publishing activities Motion picture, video and television programme production, sound recording and music publishing activities Programming and broadcasting activities Telecommunications Computer programming, consultancy and related activities Information service activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Legal and accounting activities Activities of head offices; management consultancy activities Architectural and engineering activities; technical testing and analysis Scientific research and development
1215,1 88,1
653,3 45,7
6,1 8,0
174,3 7,6
381,4 26,7
442
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
Nuosavas kapitalas ir sipareigojimai i viso Equity and liabilities, total 642,5 238,8 9,2 9365,7 1508,9 78,7
Economic activity trumpalaikiai sipareigojimai short-term liabilities 280,4 95,0 4,2 1139,3 581,4 36,8 Advertising and market research Other professional, scientific and technical activities Veterinary activities Administrative and support service activities Rental and leasing activities Employment activities Travel agency, tour operator reservation service and related activities Security and investigation activities Services to buildings and landscape activities Office administrative, office support and other business support activities Education Human health and social work activities Human health activities Residential care activities Social work activities without accommodation Arts, entertainment and recreation Creative, arts and entertainment activities Libraries, archives, museums and other cultural activities Gambling and betting activities Sports activities and amusement and recreation activities Repair of computers and personal and household goods Other personal service activities
ilgalaikiai sipareigojimai subvention, long-term liabilities subsidies 9,8 0,3 0,2 20,3 2,6 0,2 192,2 74,5 2,2 729,8 516,5 9,6
Reklama ir rinkos tyrimas Kita profesin, mokslin ir technin veikla Veterinarin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Nuoma ir iperkamoji nuoma darbinimo veikla Kelioni agentr, ekskursij organizatori, iankstinio usakymo paslaug ir susijusi veikla Apsaugos ir tyrimo veikla Pastat aptarnavimas ir kratovaizdio tvarkymas Administracin veikla, staig ir kit verslo moni aptarnavimo veikla vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Krybin, menin ir pramog organizavimo veikla Bibliotek, archyv, muziej ir kita kultrin veikla Azartini aidim ir layb organizavimo veikla Sportin veikla, pramog ir poilsio organizavimo veikla Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas Kita asmen aptarnavimo veikla
1 1
427,6 293,7 802,9 741,2 52,3 9,5 1466,3 159,8 261,4 213,8 831,3 63,9 218,0
209,3 164,6 295,1 301,9 -7,3 0,5 554,8 28,4 5,1 105,4 415,9 20,3 59,7
13,6 12,7 21,2 12,2 1,4 7,5 342,5 58,1 239,3 0,0 45,1 0,0 1,2
59,3 48,2 265,6 239,6 25,3 0,7 332,7 36,7 13,7 41,0 241,3 14,6 79,5
145,4 68,3 221,0 187,4 32,8 0,8 236,3 36,6 3,3 67,5 128,9 29,1 77,6
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
443
22
Mln. lit LTL million
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
1
2005 Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina Bendrasis pelnas (nuostoliai) Veiklos snaudos Pardavimo Bendrosios ir administracins Tipins veiklos pelnas (nuostoliai) Kitos veiklos pajamos Kitos veiklos snaudos Finansins ir investicins veiklos pajamos Finansins ir investicins veiklos snaudos Pagaut Netekimai Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim Pelno mokestis Grynasis pelnas (nuostoliai)
1 1
2006 157812,9 124391,5 33421,4 25873,7 7087,4 18786,3 7547,7 3428,5 1290,8 2230,8 2247,0 103,0 63,6 9784,5 1883,2 7901,2
2007 193146,3 150076,6 43069,8 32446,9 8459,4 23987,5 10622,9 4008,4 1440,0 10299,4 3427,5 133,5 81,0 20236,0 2448,1 17787,9
2008 220998,2 176587,3 44410,9 37827,0 9335,3 28491,7 6583,9 3399,3 1806,7 5969,8 7450,3 80,3 104,2 6913,2 1794,9 5118,3
2009 157045,4 123947,6 33097,8 34009,1 8948,7 25060,5 -911,3 2217,2 1600,4 3265,2 8831,5 79,0 110,0 -5891,8 652,1 -6543,9 Sales income Cost of sales Gross profit (loss) Operating costs Sales General and administrative Operating profit (loss) Other activities income Other activities costs Financing and investment activities income Financing and investment activities costs Extraordinary gain Extraordinary losses Profit (loss) before tax Profit tax Net profit (loss)
129292,9 101249,5 28043,4 21523,4 5682,9 15840,5 6520,0 2382,2 1031,2 1661,5 2018,2 64,9 79,0 7575,8 1255,4 6320,4
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
444
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
Cost of sales
Operating Opera- Other Finanting pro- activities cing and costs investfit (loss) result ment activities result
I viso 2005 2006 2007 2008 2009 Mikininkyst ir medienos ruoa 2005 2006 2007 2008 2009 vejyba ir akvakultra 2005 2006 2007 2008 2009 Kasyba ir karjer eksploatavimas 2005 2006 2007 2008 2009 570,6 638,2 747,7 779,3 423,2 309,3 349,0 429,3 457,5 265,4 261,3 289,2 318,3 321,8 157,8 105,9 118,7 138,9 140,3 141,9 155,5 170,4 179,4 181,5 15,8 3,3 1,7 2,8 2,7 3,4 62,6 21,2 7,9 44,0 76,3 0,1 0,0 0,0 0,0 3,0 221,4 193,3 190,2 228,1 98,4 200,1 233,0 288,2 343,9 237,3 166,2 195,1 220,1 282,0 196,2 33,8 37,9 68,0 61,9 41,1 33,0 49,2 56,2 64,1 47,9 0,8 -11,4 11,9 -2,3 -6,8 18,2 48,4 3,2 6,5 12,7 10,4 -0,3 -2,3 1,0 -0,4 0,5 0,1 0,1 1,5 1,1 29,8 36,9 12,9 6,7 6,6 475,6 522,7 786,5 726,8 511,2 200,0 235,3 348,8 374,6 262,9 275,6 287,4 437,7 352,2 248,2 233,4 249,2 318,8 339,3 252,8 42,2 38,2 118,9 12,9 -4,6 2,2 3,0 2,2 1,9 2,5 0,3 -0,2 -1,6 -1,6 -0,6 -0,2 0,0 -0,5 -0,2 -0,5 44,6 40,9 119,0 12,9 -3,2 129292,9 101249,5 157812,9 124391,5 193146,3 150076,6 220998,2 176587,3 157045,4 123947,6 28043,4 33421,4 43069,8 44410,9 33097,8 21523,4 25873,7 37827,0 34009,1 6520,0 7547,7 6583,9 -911,3 1351,0 2137,7 2568,4 -281,1 59,7 6992,2 -14,1 39,4 -23,8 7575,8 9784,5 6913,2
32446,9 10622,9
52,5 20236,0 17787,9 2007 -31,0 -5891,8 -6543,9 2009 Forestry and logging 36,3 2005 33,3 2006 95,5 2007 8,0 2008 -6,1 2009 Fishing and aquaculture 29,4 2005 35,9 2006 11,6 2007 6,2 2008 6,2 2009 Mining and quarrying 197,2 2005 160,0 2006 159,8 2007 195,8 2008 91,1 2009
445
22
Ekonomins veiklos rys
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Apyvarta (pardavimo pajamos) Pardavimo savikaina Bendrasis Veiklos pelnas snaudos (nuostoliai) Tipins veiklos pelnas (nuostoliai) Kitos veiklos rezultatas Finansins ir investicins veiklos rezultatas Ypatingj straipsni rezultatas Extraordinary items result Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim Profit (loss) before taxes Grynasis Economic pelnas activity (nuostoliai)
Cost of sales
Operating Opera- Other Finanting pro- activities cing and costs investfit (loss) result ment activities result
Apdirbamoji gamyba 2005 2006 2007 2008 2009 Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 2005 2006 2007 2008 2009 Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas 2005 2006 2007 2008 2009 Statyba 2005 2006 2007 2008 2009 10323,6 14035,5 20164,1 20856,4 9372,8 7992,6 10619,4 15192,1 16202,1 7560,4 2331,0 3416,1 4972,1 4654,3 1812,4 1492,8 2133,7 3094,8 3520,1 2237,3 838,2 1282,4 1877,3 1134,2 -424,9 62,1 96,3 125,4 89,8 17,2 -47,8 -33,0 -124,7 -311,4 -429,3 -4,1 -2,8 -9,0 -10,0 3,9 848,4 1342,8 1869,0 902,7 -833,1 901,6 1085,4 1323,1 1500,7 1191,6 711,6 827,2 1024,4 1178,2 900,2 190,0 258,3 298,7 322,4 291,4 196,6 248,7 285,3 320,6 281,5 -6,6 9,6 13,5 1,9 9,8 22,2 3,6 16,1 25,4 10,9 -3,9 -4,6 -16,2 -14,2 -15,2 0,4 0,0 -0,1 -0,3 0,0 12,0 8,6 13,3 12,9 5,5 5804,1 6423,3 7387,9 9285,6 9269,7 4936,3 5595,3 6369,8 8634,5 6624,4 867,8 828,0 1018,1 651,1 2645,3 594,1 579,8 568,4 611,3 3610,7 273,7 248,2 449,7 39,8 -965,4 30,9 154,3 17,1 36,3 19,5 -23,7 -8,6 -42,6 -47,0 -56,5 -0,1 54,5 71,4 22,4 280,9 448,4 495,6 51,5 36658,3 41983,0 45707,1 56696,2 39662,7 29390,2 34764,5 37476,1 48683,1 33582,5 7268,0 7218,4 8231,1 8013,1 6080,3 5149,5 5795,6 6393,0 6975,4 5722,5 2118,5 1422,8 1838,0 1037,8 357,7 245,3 370,7 367,4 314,3 232,2 -308,2 -198,1 -1,7 -508,9 -479,5 -6,2 -1,4 5,4 3,5 -1,1 2049,4 1593,9 2209,1 846,6 109,3
Manufacturing 1663,6 2005 1225,2 2006 1732,2 2007 577,1 2008 -81,1 2009 Electricity, gas, steam and air conditioning supply 233,8 2005 336,6 2006 408,6 2007 -26,0 2008
-0,1 -1002,6 -1004,4 2009 Water supply; sewerage, waste management and remediation activities 5,2 2005 -0,7 2006 4,1 2007 0,7 2008 -1,9 2009 Construction 707,6 2005 1073,4 2006 1494,7 2007 669,9 2008 -890,8 2009
446
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys Apyvarta (pardavimo pajamos) Pardavimo savikaina Bendrasis Veiklos pelnas snaudos (nuostoliai) Tipins veiklos pelnas (nuostoliai) Kitos veiklos rezultatas Finansins ir investicins veiklos rezultatas Ypatingj straipsni rezultatas Extraordinary items result Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim Profit (loss) before taxes
22
Cost of sales
Operating Opera- Other Finanting pro- activities cing and costs investfit (loss) result ment activities result
Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas 2005 2006 2007 2008 2009 Transportas ir saugojimas 2005 2006 2007 2008 2009 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla 2005 2006 2007 2008 2009 Informacija ir ryiai 2005 2006 2007 2008 2009 4313,4 4766,3 5677,0 6224,1 5231,9 2408,2 2639,4 3114,3 3618,8 3069,5 1905,2 2126,8 2562,6 2605,3 2162,3 1345,9 1444,9 1845,6 2121,1 1704,8 559,3 681,9 717,0 484,2 457,5 51,1 56,8 87,0 80,5 58,5 68,9 56,0 51,0 -66,8 -101,0 1,5 -1,5 0,8 0,3 5,6 680,7 793,1 855,7 498,2 420,6 1087,3 1378,3 1717,3 1850,3 1375,8 575,4 743,4 910,8 990,6 741,5 511,9 635,0 806,5 859,6 634,3 514,3 644,3 828,9 984,9 796,5 -2,4 -9,3 -22,4 -125,3 -162,2 60,6 77,2 70,0 41,6 27,3 -21,9 -21,6 -39,3 -54,4 -51,8 -0,9 -1,6 0,6 -4,0 -3,2 35,4 44,6 8,9 -142,0 -189,9 9383,3 11888,8 14838,8 17034,5 13025,9 7361,4 9357,5 11465,6 13647,6 10585,3 2021,9 2531,3 3373,2 3387,0 2440,6 1573,8 1935,0 2668,9 3272,8 2645,5 448,1 596,3 704,3 114,2 -204,9 202,1 193,0 349,9 278,0 91,3 -109,7 -93,7 -114,2 -230,4 -164,1 -0,4 0,1 -0,5 -23,8 -4,6 540,1 695,7 939,5 137,8 -282,3 52094,2 64841,2 81334,9 90677,4 65135,4 42839,1 53285,0 66130,2 73967,4 53177,3 9255,0 11556,2 15204,7 16710,0 11958,0 7859,4 9485,5 12114,8 14339,0 11841,0 1395,6 2070,6 3089,8 2371,0 117,1 388,8 561,7 807,0 676,6 378,6 -125,8 -145,4 1078,4 -404,5 -443,4 -5,9 -4,6 -5,9 -6,6 -6,7 1652,8 2482,3 4969,3 2636,4 45,5
Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycle 1372,4 2005 2003,2 2006 4263,1 2007 2129,4 2008 -247,5 2009 Transportation and storage 454,8 2005 559,1 2006 808,7 2007 36,6 2008 -346,2 2009 Accommodation and food service activities 24,7 2005 27,9 2006 -7,1 2007 -149,4 2008 -196,5 2009 Information and communication 595,4 2005 692,1 2006 734,9 2007 364,1 2008 321,1 2009
447
22
Ekonomins veiklos rys
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Apyvarta (pardavimo pajamos) Pardavimo savikaina Bendrasis Veiklos pelnas snaudos (nuostoliai) Tipins veiklos pelnas (nuostoliai) Kitos veiklos rezultatas Finansins ir investicins veiklos rezultatas Ypatingj straipsni rezultatas Extraordinary items result Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim Profit (loss) before taxes Grynasis Economic pelnas activity (nuostoliai)
Cost of sales
Operating Opera- Other Finanting pro- activities cing and costs investfit (loss) result ment activities result
Nekilnojamojo turto operacijos 2005 2006 2007 2008 2009 Profesin, mokslin ir technin veikla 2005 2006 2007 2008 2009 Administracin ir aptarnavimo veikla 2005 2006 2007 2008 2009 vietimas 2005 2006 2007 2008 2009 158,8 203,3 303,9 331,4 233,7 64,7 84,9 127,7 134,4 82,2 94,1 118,4 176,2 197,0 151,5 79,4 96,5 131,6 179,5 133,9 14,7 21,9 44,6 17,4 17,7 -3,2 -1,4 -5,4 -2,6 -2,8 1,0 3,6 0,0 -3,1 0,5 2,0 -0,1 -0,3 0,2 1,5 14,5 24,0 38,8 11,9 16,9 1749,9 2314,4 3146,6 3736,8 2807,9 1146,5 1499,3 1981,2 2414,4 1911,3 603,3 815,0 1165,4 1322,4 896,7 510,0 657,7 888,2 1039,6 853,8 93,3 157,3 277,3 282,8 42,9 1,6 21,8 24,6 24,6 12,1 -1,4 -10,9 -44,9 -77,0 -68,4 0,5 1,0 -2,2 0,5 -2,2 94,0 169,2 254,8 230,9 -15,6 2526,0 3415,4 4237,4 5070,4 3626,5 1424,6 1953,4 2366,1 2778,5 2011,9 1101,4 1462,0 1871,2 2292,0 1614,6 811,6 1138,6 1402,4 1776,2 1590,3 289,8 323,4 468,8 515,8 24,3 35,2 34,7 28,1 5,6 201,2 143,3 5618,7 426,6 -2,1 -3,0 -3,0 -3,7 524,1 498,3 6112,6 944,3 1902,6 2471,8 3558,3 3579,4 3070,0 976,5 1155,6 1722,7 1743,5 1773,9 926,1 1316,2 1835,6 1836,0 1296,2 634,3 787,5 1022,7 1325,3 1434,4 291,8 528,6 812,9 510,6 -138,3 212,5 466,6 651,3 -11,4 -262,0 33,0 373,2 610,4 -410,7 -719,2 1,8 -0,7 -5,7 -1,4 539,0 1367,8 2069,0 87,1
Real estate activities 452,4 2005 1151,4 2006 1783,5 2007 -72,9 2008
-29,8 -1149,2 -1010,0 2009 Professional, scientific and technical activities 461,7 2005 423,1 2006 6004,4 2007 851,6 2008
10,1 -3059,5
-4,1 -3029,2 -3079,1 2009 Administrative and support service activities 72,6 2005 134,8 2006 201,9 2007 179,8 2008 -42,4 2009 Education 12,1 2005 19,3 2006 32,2 2007 6,6 2008 12,3 2009
448
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys Apyvarta (pardavimo pajamos) Pardavimo savikaina Bendrasis Veiklos pelnas snaudos (nuostoliai) Tipins veiklos pelnas (nuostoliai) Kitos veiklos rezultatas Finansins ir investicins veiklos rezultatas Ypatingj straipsni rezultatas Extraordinary items result Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim Profit (loss) before taxes
22
Cost of sales
Operating Opera- Other Finanting pro- activities cing and costs investfit (loss) result ment activities result
moni sveikatos prieira ir socialinis darbas 2005 2006 2007 2008 2009 Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla 2005 2006 2007 2008 2009 Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas 2005 2006 2007 2008 2009 Kita asmen aptarnavimo veikla 2005 2006 2007 2008 2009
1 1
Human health and social work activities 2005 2006 2007 2008 2009 Arts, entertainment and recreation 2005 2006 2007 2008 2009 Repair of computers and personal and household goods 2005 2006 2007 2008 2009 Other personal service activities 2005 2006 2007 2008 2009
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
449
22
Mln. lit LTL million
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
1
1
2005 I viso Sunaudota aliav, mediag, kuro, preki, skirt perparduoti i j preki, skirt perparduoti Nupirkta paslaug Algos ir atlyginimai Socialinis draudimas Nusidvjimas ir amortizacija Veiklos mokesiai
1 1
2008
2009 Total Consumption of raw materials, fuel, goods for resale of which goods for resale Purchase of services Wages and salaries Social security contributions Depreciation and amortisation Taxes on production
217192,9 158513,8 138137,8 76416,6 42888,9 20473,3 6292,7 8608,9 791,4 98076,8 56390,2 30293,3 15614,1 4758,5 9090,0 681,1
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
1
Socialinis Nusidv- Mokesiai Economic activity draudijimas ir (be PVM) amortizamas cija Deprecia- Taxes tion and (excluding amortisa- VAT) tion
of which Purchase Wages Social goods for of servi- and sala- security contriburesale ces ries tions
I viso Mikininkyst ir medienos ruoa vejyba ir akvakultra Kasyba ir karjer eksploatavimas alios naftos gavyba Kita kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt gamyba Grim gamyba
Total Forestry and logging Fishing and aquaculture Mining and quarrying Extraction of crude petroleum Other mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products Manufacture of beverages
450
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys Sunaudota aliav, mediag, kuro, preki, skirt perparduoti Consumption of raw materials, fuel, goods for resale i j pre- Nupirkta Algos ir ki, skirt paslaug atlyginiperparmai duoti
22
Socialinis Nusidv- Mokesiai Economic activity draudijimas ir (be PVM) amortizamas cija Deprecia- Taxes tion and (excluding amortisa- VAT) tion
of which Purchase Wages Social goods for of servi- and sala- security contriburesale ces ries tions
Tabako gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba
76,2
0,3
13,1
4,9
1,5
4,3
0,1
45,7 69,7
40,6 4,0
25,8 9,5
14,4 9,8
4,5 3,0
8,2 7,7
1,4 0,3
49,1 71,3
6,0 0,9
16,7 8,1
15,8 12,2
4,9 3,8
12,7 4,1
0,7 0,5
50,6
9,1
19,8
17,1
5,3
7,0
0,3
68,8 65,8
17,3 1,4
8,5 9,4
13,8 15,3
4,3 4,7
4,6 4,4
0,1 0,4
Manufacture of tobacco products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and of products of wood, except furniture Manufacture of paper and paper products Printing and reproduction of recorded media Manufacture of refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastic products Manufacture of other non-metallic mineral products Manufacture of base metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n.e.c.
51,7
10,8
12,1
18,7
5,8
11,2
0,5
451
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Sunaudota aliav, mediag, kuro, preki, skirt perparduoti Consumption of raw materials, fuel, goods for resale i j pre- Nupirkta Algos ir ki, skirt paslaug atlyginiperparmai duoti Socialinis Nusidv- Mokesiai Economic activity draudijimas ir (be PVM) amortizamas cija Deprecia- Taxes tion and (excluding amortisa- VAT) tion
of which Purchase Wages Social goods for of servi- and sala- security contriburesale ces ries tions
Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Nuotek valymas Atliek surinkimas, tvarkymas ir alinimas; mediag atgavimas Regeneravimas ir kita atliek tvarkyba Statyba Pastat statyba Ininerini statini statyba Specializuota statybos veikla Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenin ir mamenin prekyba bei remontas Didmenin prekyba, iskyrus prekyb variklinmis transporto priemonmis ir motociklais
61,5
42,5
16,3
6,7
2,1
12,7
0,7
28,4 11,9
19,5 0,2
24,1 18,5
21,1 27,6
6,5 8,5
18,2 30,3
1,6 3,3
Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply Water supply; sewerage, waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply Sewerage Waste collection, treatment and disposal activities; materials recovery Remediation activities and other waste management services Construction Construction of buildings Civil engineering Specialised construction activities Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles Wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles Wholesale trade, except of motor vehicles and motorcycles
41,4
24,3
28,5
15,6
4,8
9,3
0,4
82,4
94,7
7,9
5,8
1,8
2,0
0,2
77,7
89,1
7,4
8,3
2,5
3,9
0,3
84,7
94,1
7,4
4,8
1,5
1,6
0,1
452
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys Sunaudota aliav, mediag, kuro, preki, skirt perparduoti Consumption of raw materials, fuel, goods for resale i j pre- Nupirkta Algos ir ki, skirt paslaug atlyginiperparmai duoti
22
Socialinis Nusidv- Mokesiai Economic activity draudijimas ir (be PVM) amortizamas cija Deprecia- Taxes tion and (excluding amortisa- VAT) tion
of which Purchase Wages Social goods for of servi- and sala- security contriburesale ces ries tions
Mamenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb Transportas ir saugojimas Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais Vandens transportas Oro transportas Sandliavimas ir transportui bding paslaug veikla Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Apgyvendinimo veikla Maitinimo ir grim teikimo veikla Informacija ir ryiai Leidybin veikla Kino film, vaizdo film ir televizijos program gamyba, garso raymo ir muzikos ra leidybos veikla Program rengimas ir transliavimas Telekomunikacijos Kompiuteri programavimo, konsultacin ir susijusi veikla Informacini paslaug veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla
79,9 25,7
96,7 10,8
8,9 44,7
6,8 14,0
2,1 4,0
2,2 11,1
0,2 0,5
Retail trade, except of motor vehicles and motorcycles Transportation and storage Land transport and transport via pipelines Water transport Air transport Warehousing and support activities for transportation Postal and courier activities Accommodation and food service activities Accommodation Food and beverage service activities Information and communication Publishing activities Motion picture, video and television programme production, sound recording and music publishing activities Programming and broadcasting activities Telecommunications Computer programming, consultancy and related activities Information service activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities
453
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Sunaudota aliav, mediag, kuro, preki, skirt perparduoti Consumption of raw materials, fuel, goods for resale i j pre- Nupirkta Algos ir ki, skirt paslaug atlyginiperparmai duoti Socialinis Nusidv- Mokesiai Economic activity draudijimas ir (be PVM) amortizamas cija Deprecia- Taxes tion and (excluding amortisa- VAT) tion
of which Purchase Wages Social goods for of servi- and sala- security contriburesale ces ries tions
Teisin ir apskaitos veikla Pagrindini buveini veikla; konsultacin valdymo veikla Architektros ir ininerijos veikla; techninis tikrinimas ir analiz Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Reklama ir rinkos tyrimas Kita profesin, mokslin ir technin veikla Veterinarin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Nuoma ir iperkamoji nuoma darbinimo veikla Kelioni agentr, ekskursij organizatori, iankstinio usakymo paslaug ir susijusi veikla Apsaugos ir tyrimo veikla Pastat aptarnavimas ir kratovaizdio tvarkymas Administracin veikla, staig ir kit verslo moni aptarnavimo veikla vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla
6,0 12,4
44,0 28,3
37,8 57,1
38,3 20,0
11,7 6,2
4,9 3,9
1,2 0,4
Legal and accounting activities Activities of head offices; management consultancy activities Architectural and engineering activities; technical testing and analysis Scientific research and development Advertising and market research Other professional, scientific and technical activities Veterinary activities Administrative and support service activities Rental and leasing activities Employment activities Travel agency, tour operator reservation service and related activities Security and investigation activities Services to buildings and landscape activities Office administrative, office support and other business support activities Education Human health and social work activities Human health activities Residential care activities Social work activities without accommodation
6,8
0,1
46,3
33,0
10,1
3,7
0,2
454
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys Sunaudota aliav, mediag, kuro, preki, skirt perparduoti Consumption of raw materials, fuel, goods for resale i j pre- Nupirkta Algos ir ki, skirt paslaug atlyginiperparmai duoti
22
Socialinis Nusidv- Mokesiai Economic activity draudijimas ir (be PVM) amortizamas cija Deprecia- Taxes tion and (excluding amortisa- VAT) tion
of which Purchase Wages Social goods for of servi- and sala- security contriburesale ces ries tions
Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Krybin, menin ir pramog organizavimo veikla Bibliotek, archyv, muziej ir kita kultrin veikla Azartini aidim ir layb organizavimo veikla Sportin veikla, pramog ir poilsio organizavimo veikla Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas Kita asmen aptarnavimo veikla
1 1
29,2 14,5
1,4 6,7
48,9 54,3
9,5 12,7
2,9 4,0
5,8 14,0
3,7 0,4
Arts, entertainment and recreation Creative, arts and entertainment activities Libraries, archives, museums and other cultural activities Gambling and betting activities Sports activities and amusement and recreation activities Repair of computers and personal and household goods Other personal service activities
13,8 35,1
9,9 0,0
31,8 47,5
32,0 7,0
9,9 2,2
11,2 3,5
1,2 4,7
10,7
17,8
54,0
17,4
5,4
11,7
0,8
52,7 21,9
50,7 41,1
19,7 35,9
18,5 25,4
5,7 7,9
3,2 8,3
0,2 0,6
Be individualij moni ir fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Individual enterprises and natural persons carrying out economic activity are excluded.
22971 6705,5 6613,4 5252,8 438 84 90,5 3,5 83,7 3,0 52,3 1,7
48,3 Total Forestry and 5,6 logging Fishing and 0,4 aquaculture
455
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS moni Visos Snau- i j of which skaiius pajamos dos (i- materia- nusidlaidos) lins ir vjimas joms pri- ir amorlygintos tizacija snaudos Number Total Costs material depreciaof enter- income (expen- costs tion and amortisaprises diture) etc. tion Pelnas Pelno ilaidos (nuosto- mokestis perso- liai) prie apmonalui kestinim personnel costs Profit (loss) before tax Profit tax Grynasis Economic activity pelnas (nuostoliai)
Kasyba ir karjer eksploatavimas Kita kasyba ir karjer eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Maisto produkt gamyba Grim gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba
0,5 Mining and quarrying Other mining and 0,5 quarrying 9,2 Manufacturing Manufacture of food 2,1 products Manufacture of 2,4 beverages 1,6 Manufacture of textiles Manufacture of wearing -0,5 apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and of products of -6,0 wood, except furniture Manufacture of paper 0,2 and paper products Printing and reproduc0,1 tion of recorded media Manufacture of chemicals and chemical 2,1 products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceu0,2 tical preparations Manufacture of rubber 3,7 and plastic products Manufacture of other non-metallic mineral -0,5 products Manufacture of base -0,1 metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and 0,2 equipment
424 17 72
15
20,2
17,5
13,3
0,9
3,0
2,6
0,5
4 64
0,3 32,3
0,1 27,8
0,1 19,7
0,0 2,0
0,0 5,0
0,2 4,6
0,0 0,8
230 5
25,6 0,9
25,9 1,0
16,5 0,6
2,1 0,1
6,8 0,4
-0,4 -0,1
0,1 0,0
150
35,5
35,0
23,2
2,5
8,9
0,5
0,2
456
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys moni Visos Snau- i j of which skaiius pajamos dos (i- materia- nusidlaidos) lins ir vjimas joms pri- ir amorlygintos tizacija snaudos Number Total Costs material depreciaof enter- income (expen- costs tion and amortisaprises diture) etc. tion Pelnas Pelno ilaidos (nuosto- mokestis perso- liai) prie apmonalui kestinim personnel costs Profit (loss) before tax Profit tax
22
Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Nuotek valymas Atliek surinkimas, tvarkymas ir alinimas; mediag atgavimas Regeneravimas ir kita atliek tvarkyba Statyba Pastat statyba Ininerini statini statyba
32 20
6,9 5,9
6,8 5,5
4,0 4,6
0,3 0,3
2,4 0,7
0,1 0,4
0,1 0,0
Manufacture of computer, electronic and 0,0 optical products Manufacture of electri0,3 cal equipment Manufacture of machinery and equipment 0,2 n.e.c. Manufacture of motor vehicles, trailers and -0,3 semi-trailers Manufacture of other transport equipment -2,5 Manufacture of furniture 4,2 Other manufacturing Repair and installation of machinery and 2,0 equipment Electricity, gas, steam and air conditioning 0,3 supply Water supply; sewerage, waste management and remediation 0,1 activities Water collection, 0,0 treatment and supply Sewerage Waste collection, treatment and disposal activities; materials re0,1 covery Remediation activities and other waste management services -5,3 Construction Construction of -4,1 buildings 0,8 Civil engineering
24
7,2
6,9
4,5
0,5
1,7
0,4
0,2
6 1 170 261
9,1
9,4
5,4
0,7
2,9
-0,3
0,0
35,7 44,3
38,2 39,3
24,8 25,3
2,2 2,2
10,6 10,6
-2,5 5,0
0,1 0,8
153
13,2
11,0
7,2
0,8
2,7
2,2
0,2
28
3,1
2,7
1,7
0,4
0,5
0,4
0,1
37 17 5
5,0 0,3
4,9 0,2
3,6 0,2
0,2 0,0
0,7 0,0
0,1 0,0
0,0 -
14
4,0
4,0
2,9
0,2
0,6
0,1
0,0
1 1099 338 25 221,7 67,9 35,4 224,6 71,4 34,4 149,5 45,7 25,2 14,0 3,3 2,6 55,1 20,2 5,7 -2,9 -3,4 1,0 2,4 0,7 0,2
457
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS moni Visos Snau- i j of which skaiius pajamos dos (i- materia- nusidlaidos) lins ir vjimas joms pri- ir amorlygintos tizacija snaudos Number Total Costs material depreciaof enter- income (expen- costs tion and amortisaprises diture) etc. tion Pelnas Pelno ilaidos (nuosto- mokestis perso- liai) prie apmonalui kestinim personnel costs Profit (loss) before tax Profit tax Grynasis Economic activity pelnas (nuostoliai)
Specializuota statybos veikla Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenin ir mamenin prekyba bei remontas Didmenin prekyba, iskyrus prekyb variklinmis transporto priemonmis ir motociklais Mamenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb Transportas ir saugojimas Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais Vandens transportas Sandliavimas ir transportui bding paslaug veikla Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Apgyvendinimo veikla Maitinimo ir grim teikimo veikla Informacija ir ryiai Leidybin veikla
736
118,3
118,8
78,7
8,1
29,2
-0,4
1,5
Specialised construc-1,9 tion activities Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and 21,5 motorcycles Wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and -12,5 motorcycles
83,7
323,3
36,9
15,5
1782
675,5
686,2
583,1
28,6
63,7
-10,8
1,7
24,1
68,4
32,6
7,0
Wholesale trade, except of motor vehicles and 25,6 motorcycles Retail trade, except of motor vehicles and 8,3 motorcycles Transportation and -30,4 storage Land transport and -38,2 transport via pipelines 0,1 Water transport Warehousing and support activities for 7,3 transportation Postal and courier 0,4 activities Accommodation and -8,4 food service activities -0,5 Accommodation Food and beverage -7,9 service activities Information and 9,6 communication 3,8 Publishing activities
30,9 122,6
191,2 114,3
15,1 -24,4
6,8 6,0
2170 7
811,9 0,4
846,2 0,3
593,8 0,2
121,3 0,0
104,9 0,1
-33,9 0,1
4,3 -
152 23
56,5 2,5
47,5 2,0
36,7 1,1
1,2 0,1
8,6 0,7
9,0 0,5
1,7 0,1
458
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS Ekonomins veiklos rys moni Visos Snau- i j of which skaiius pajamos dos (i- materia- nusidlaidos) lins ir vjimas joms pri- ir amorlygintos tizacija snaudos Number Total Costs material depreciaof enter- income (expen- costs tion and amortisaprises diture) etc. tion Pelnas Pelno ilaidos (nuosto- mokestis perso- liai) prie apmonalui kestinim personnel costs Profit (loss) before tax Profit tax
22
Kino film, vaizdo film ir televizijos program gamyba, garso raymo ir muzikos ra leidybos veikla Program rengimas ir transliavimas Telekomunikacijos Kompiuteri programavimo, konsultacin ir susijusi veikla Informacini paslaug veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Teisin ir apskaitos veikla Pagrindini buveini veikla; konsultacin valdymo veikla Architektros ir ininerijos veikla; techninis tikrinimas ir analiz Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Reklama ir rinkos tyrimas Kita profesin, mokslin ir technin veikla Veterinarin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Nuoma ir iperkamoji nuoma darbinimo veikla
27 5 52
0,1 0,4
0,0 0,2
232 23 369
4,1 0,4
Motion picture, video and television programme production, sound recording and music publishing activities Programming and broadcasting activities Telecommunications Computer programming, consultancy and related activities Information service activities
2926 380
158,8 18,3
132,6 15,8
80,0 10,0
14,7 1,6
26,2 3,8
26,2 2,5
3,3 0,5
188
20,5
18,2
8,5
1,2
1,1
2,3
0,5
1072 27 361
280 618
14,8 12,1
13,0 9,3
8,6 7,6
1,2 0,3
2,8 1,1
1,8 2,9
0,2 0,0
407 167 36
0,6 Real estate activities Professional, scientific and technical 22,9 activities Legal and accounting 2,0 activities Activities of head offices; management 1,9 consultancy activities Architectural and engineering activities; technical testing and 10,9 analysis Scientific research and 0,7 development Advertising and market 3,1 research Other professional, scientific and technical 1,5 activities 2,8 Veterinary activities Administrative and support service 7,7 activities Rental and leasing 0,0 activities 0,6 Employment activities
459
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS moni Visos Snau- i j of which skaiius pajamos dos (i- materia- nusidlaidos) lins ir vjimas joms pri- ir amorlygintos tizacija snaudos Number Total Costs material depreciaof enter- income (expen- costs tion and amortisaprises diture) etc. tion Pelnas Pelno ilaidos (nuosto- mokestis perso- liai) prie apmonalui kestinim personnel costs Profit (loss) before tax Profit tax Grynasis Economic activity pelnas (nuostoliai)
Kelioni agentr, ekskursij organizatori, iankstinio usakymo paslaug ir susijusi veikla Apsaugos ir tyrimo veikla Pastat aptarnavimas ir kratovaizdio tvarkymas Administracin veikla, staig ir kit verslo moni aptarnavimo veikla vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas moni sveikatos prieiros veikla Kita stacionarin globos veikla Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Krybin, menin ir pramog organizavimo veikla Bibliotek, archyv, muziej ir kita kultrin veikla Sportin veikla, pramog ir poilsio organizavimo veikla Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas Kita asmen aptarnavimo veikla
50 35
14,5 31,7
14,3 28,2
12,6 6,1
0,4 1,5
1,2 20,0
0,2 3,5
0,0 0,6
Travel agency, tour operator reservation service and related 0,1 activities Security and investiga2,9 tion activities Services to buildings and landscape 3,8 activities Office administrative, office support and other business support 0,3 activities 2,0 Education Human health and 10,1 social work activities 10,1 Human health activities Residential care 0,0 activities Social work activities without 0,0 accommodation Arts, entertainment -0,2 and recreation Creative, arts and 0,5 entertainment activities Libraries, archives, museums and other 0,1 cultural activities Sports activities and amusement and rec-0,9 reation activities Repair of computers and personal and 1,6 household goods Other personal 0,4 service activities
77
35,8
31,1
18,1
0,8
12,0
4,8
0,9
42 234
2,4 24,4
2,1 22,1
1,7 12,2
0,2 2,7
0,2 6,6
0,3 2,3
0,1 0,3
1405 1389 10
0,1
0,1
0,1
0,0
0,0
0,0
106
5,7
5,8
3,9
0,7
1,0
-0,1
0,1
47
2,4
1,8
1,2
0,3
0,2
0,6
0,1
0,1
0,0
0,0
0,0
0,1
0,0
56
3,1
4,0
2,7
0,3
0,7
-0,9
0,0
277 446
14,7 28,3
12,9 27,6
9,4 16,4
0,5 1,8
2,7 8,8
1,8 0,7
0,1 0,3
460
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
24,5
24,7
32606
30454
25415
892,2
841,0
2961
3106
2121
85,3
82,8
23294 536 7
461
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
Fizini asmen skaiius Number of natural persons 2007 2008 638 855 855 91 91 13186 5167 2548 683 365 1571 1629 594 2009 529 782 782 33 33 4303 4552 2498 331 179 1544 1268 515
Pajamos, mln. Lt Income, LTL mill. 2007 7,0 49,3 49,3 1,3 1,3 657,8 506,6 426,2 20,3 9,6 50,6 30,4 16,4 2008 9,0 45,2 45,2 2,1 2,1 489,5 553,1 462,5 22,0 14,0 54,7 37,5 19,7 2009
Economic activity
Pato ir pasiuntini (kurjeri) veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Apgyvendinimo veikla Informacija ir ryiai Telekomunikacijos Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Teisin ir apskaitos veikla Architektros ir ininerijos veikla; techninis tikrinimas ir analiz Reklama ir rinkos tyrimas Kita profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Nuoma ir iperkamoji nuoma Kelioni agentr, ekskursij organizatori, iankstinio usakymo paslaug ir susijusi veikla Pastat aptarnavimas ir kratovaizdio tvarkymas Administracin veikla, staig ir kit verslo moni aptarnavimo veikla vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Krybin, menin ir pramog organizavimo veikla Sportin veikla, pramog ir poilsio organizavimo veikla Kompiuteri ir asmenini bei nam kio reikmen taisymas Kita asmen aptarnavimo veikla
644 813 813 90 90 12464 5286 2517 659 385 1725 1472 549
7,6 Postal and courier activities Accommodation and food 31,9 service activities 31,9 Accommodation 2,1 Information and communication 2,1 Telecommunications 86,6 Real estate activities Professional, scientific and 420,0 technical activities 365,5 Legal and accounting activities Architectural and engineering acti7,9 vities; technical testing and analysis 4,3 Advertising and market research Other professional, scientific and 42,3 technical activities Administrative and support 24,2 service activities 14,0 Rental and leasing activities Travel agency, tour operator reservation service and related 5,1 activities Services to buildings and 4,5 landscape activities Office administrative, office support 0,6 and other business support activities 35,2 Education Human health and social work 0,2 activities Social work activities without 0,2 accommodation Arts, entertainment and 22,9 recreation Creative, arts and entertainment 19,3 activities Sports activities and amusement 3,7 and recreation activities Repair of computers and perso22,9 nal and household goods Other personal service 102,8 activities
8,8 4,2 1,0 54,2 0,6 0,6 33,4 29,6 3,8 32,4 215,0
9,6 7,0 1,2 57,0 0,8 0,8 47,1 43,0 4,1 37,0 205,6
462
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
22.11. Pagrindiniai usienio kontroliuojam moni Lietuvoje verslo struktros rodikliai 1 pagal alis
22.11. Main structural business statistics indicators of foreign-controlled enterprises in Lithuania 1 by country
moni skaiius Samdom- Apyvarta, j darbuo- mln. Lt toj skaiius Pridtin Ilaidos personalui, vert (gamybos smln. Lt naudomis), mln. Lt Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. Domestic enterprises, total 2006 2007 2008 2009 of which foreigncontrolled 2006 2007 2008 2009 Germany 2006 2007 2008 2009 Latvia 2006 2007 2008 2009 Estonia 2006 2007 2008 2009 Denmark 2006 2007 2008 2009
Number of enterprises
alies mons, i viso 2006 2007 2008 2009 i j usienio kontroliuojamos 2006 2007 2008 2009 Vokietija 2006 2007 2008 2009 Latvija 2006 2007 2008 2009 Estija 2006 2007 2008 2009 Danija 2006 2007 2008 2009
2355 2428 2684 2767 337 328 341 318 156 182 211 248 168 186 196 238 177 186 192 198
116163 121898 126884 117483 11623 11611 19922 18405 2109 2417 3138 3124 5210 5821 6837 7043 10572 10367 10845 9805
49490,3 55147,1 71545,8 53108,9 3109,9 3579,8 5937,2 4761,0 576,6 728,9 968,7 567,7 2370,7 3069,2 3587,5 2581,6 2650,2 2429,4 3293,4 2620,4
3815,0 4727,5 5701,2 5114,5 341,5 391,2 670,3 572,8 50,7 70,0 115,1 97,1 193,2 261,8 341,2 316,5 366,6 389,6 499,8 446,1
8018,1 10345,8 9624,6 8259,3 593,3 731,4 1123,2 770,5 47,4 91,3 125,6 96,1 391,0 438,9 569,8 320,8 739,1 807,8 830,1 723,0
3132,5 4704,1 3673,8 1737,0 162,2 175,5 301,3 221,5 48,1 47,4 107,8 28,8 207,9 301,4 250,3 64,2 217,9 224,7 215,2 77,7
463
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
moni skaiius
Number of enterprises
Value added at factor costs, LTL mill. 1394,4 1536,1 1407,2 1308,0 887,4 1246,7 1004,2 623,3 347,8 464,7 411,1 384,5
Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. 348,9 494,4 439,8 264,1 156,5 259,7 255,9 56,1 313,7 286,0 337,7 61,5 Sweden 2006 2007 2008 2009 Finland 2006 2007 2008 2009 Norway 2006 2007 2008 2009 United States of America 2006 2007 2008 2009 Netherlands 2006 2007 2008 2009 United Kingdom 2006 2007 2008 2009 Russian Federation 2006 2007 2008 2009
vedija 2006 2007 2008 2009 Suomija 2006 2007 2008 2009 Norvegija 2006 2007 2008 2009 Jungtins Amerikos Valstijos 2006 2007 2008 2009 Nyderlandai 2006 2007 2008 2009 Jungtin Karalyst 2006 2007 2008 2009 Rusija 2006 2007 2008 2009
165 177 186 176 158 168 180 161 155 153 179 182
10277 11603 11737 10944 12193 13963 13635 11459 6224 7530 8457 7258
4079,2 4828,7 5185,0 4423,4 4575,1 5623,0 5446,2 3505,6 1940,4 2697,0 3562,1 2808,8
378,9 470,4 545,5 517,6 456,7 587,6 649,7 486,0 167,5 255,5 353,5 312,3
143 122 130 131 80 79 114 128 112 109 110 102 87 92 95 92
6927 5832 5631 6195 2343 2574 2954 3589 6451 6309 5799 5412 5217 4751 4831 3973
2505,4 2436,1 2505,8 2455,0 637,8 868,6 1172,5 1058,4 854,4 1012,9 1351,7 1340,6 4346,1 4276,1 5869,2 3203,2
265,6 281,4 322,2 356,0 85,6 113,0 167,0 202,5 166,8 189,5 216,9 225,9 188,1 179,9 223,1 189,4
541,3 614,5 639,0 626,2 160,3 204,5 346,2 307,0 206,4 269,9 283,1 362,9 381,4 670,1 773,0 292,6
153,7 128,4 78,4 125,1 22,8 27,1 78,6 53,8 56,4 87,4 66,4 70,5 236,8 177,5 105,8 58,2
464
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
moni skaiius
Number of enterprises
Value added at factor costs, LTL mill. 577,3 407,1 53,4 387,3 144,3 232,4 269,4 336,5 125,0 234,1 208,9 180,5 62,1 85,7 82,1 68,0 300,6 439,1 136,6 106,8 66,8 177,9 114,3 115,9 176,8 76,4 47,3 32,1
Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. 362,9 983,8 606,3 189,0 143,9 100,2 98,5 90,2 20,5 36,7 30,6 22,3 9,8 8,8 8,0 4,4 158,6 173,0 110,2 76,4 27,7 173,0 34,7 8,6 9,4 7,3 7,6 1,9 Poland 2006 2007 2008 2009 France 2006 2007 2008 2009 Switzerland 2006 2007 2008 2009 Italy 2006 2007 2008 2009 Belgium 2006 2007 2008 2009 Luxembourg 2006 2007 2008 2009 Japan 2006 2007 2008 2009
Lenkija 2006 2007 2008 2009 Pranczija 2006 2007 2008 2009 veicarija 2006 2007 2008 2009 Italija 2006 2007 2008 2009 Belgija 2006 2007 2008 2009 Liuksemburgas 2006 2007 2008 2009 Japonija 2006 2007 2008 2009
70 75 94 98 57 57 61 72 42 50 55 53 47 46 50 49 46 39 37 39 23 26 27 28 8 7 9 10
5764 5645 6280 4794 3151 3387 3398 3306 2082 2616 2560 2577 1589 1297 1307 1174 7910 8291 1073 906 1124 1325 1933 1949 2180 1665 1113 812
12453,4 9244,2 17982,6 11114,7 1249,5 1519,7 1769,5 1967,1 1225,4 1759,6 1666,8 1441,6 401,5 474,7 451,2 321,2 1677,8 2171,4 375,5 351,2 199,2 361,5 573,1 360,5 563,2 448,2 338,9 149,6
250,3 284,8 343,3 290,6 126,7 159,9 183,9 190,9 69,8 111,9 137,1 124,0 47,5 47,8 50,3 45,4 155,1 222,3 52,9 37,6 35,1 56,1 85,1 84,3 62,8 58,6 54,6 34,0
465
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
moni skaiius
Number of enterprises
Value added at factor costs, LTL mill. 97,4 139,8 88,0 88,4 778,1 1477,4 1112,0 1128,9
Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. Canada 14,9 51,5 32,3 19,7 459,8 960,5 508,5 242,8 2006 2007 2008 2009 Other countries 2006 2007 2008 2009 Share of foreign-controlled enterprises, %
Kanada 2006 2007 2008 2009 Kitos alys 2006 2007 2008 2009 Usienio kontroliuojam moni dalis, % 2006 2007 2008 2009
1
Informacija pateikiama pagal alis, kuriose reziduoja pagrindinis kontroliuojantis institucinis vienetas, t. y. alies mon tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojantis institucinis vienetas, kurio nekontroliuoja kitas institucinis vienetas. 1 Information is presented by country where the ultimate controlling institutional unit (UCI), i.e. an institutional unit controlling a countrys enterprise, whether directly or indirectly, which is not controlled by any other institutional unit, resides.
466
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
22.12. Pagrindiniai usienio kontroliuojam moni Lietuvoje verslo struktros rodikliai pagal ekonomins veiklos ris
22.12. Main structural business statistics indicators of foreign-controlled enterprises in Lithuania by economic activity
moni skaiius Samdom- Apyvarta, j darbuo- mln. Lt toj skaiius Pridtin Ilaidos personalui, vert (gamybos smln. Lt naudomis), mln. Lt Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. Foreign-controlled enterprises, total 2006 2007 2008 2009 Forestry and fishing 2006 2007 2008 2009 Mining and quarrying 2006 2007 2008 2009 Manufacturing 2006 2007 2008 2009 Electricity, gas, steam and air conditioning supply 2006 2007 2008 2009
Usienio kontroliuojamos mons, i viso 2006 2007 2008 2009 Mikininkyst ir uvininkyst 2006 2007 2008 2009 Kasyba ir karjer eksploatavimas 2006 2007 2008 2009 Apdirbamoji gamyba 2006 2007 2008 2009 Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 2006 2007 2008 2009
15 7 12 13
15 15 16 16
467
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
moni skaiius
Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. Water supply; sewerage, waste management and remediation activities 2006 2007 2008 2009 Construction 2006 2007 2008 2009 Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles 2006 2007 2008 2009 Transportation and storage 2006 2007 2008 2009 Accommodation and food service activities 2006 2007 2008 2009 Information and communication 2006 2007 2008 2009
Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas 2006 2007 2008 2009 Statyba 2006 2007 2008 2009 Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir motocikl remontas 2006 2007 2008 2009 Transportas ir saugojimas 2006 2007 2008 2009 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla 2006 2007 2008 2009 Informacija ir ryiai 2006 2007 2008 2009
57 68 86 93
468
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
moni skaiius
Bendrosios investicijos materialj turt, skaitant sigyt finansins nuomos (iperkamosios nuomos) bdu, mln. Lt Gross investment in tangible assets, including acquired by financial leasing, LTL mill. Real estate activities 2006 2007 2008 2009 Professional, scientific and technical activities 2006 2007 2008 2009 Administrative and support service activities 2006 2007 2008 2009 Education 2006 2007 2008 2009 Human health and social work activities 2006 2007 2008 2009 Arts, entertainment and recreation 2006 2007 2008 2009 Other service activities 2006 2007 2008 2009
Nekilnojamojo turto operacijos 2006 2007 2008 2009 Profesin, mokslin ir technin veikla 2006 2007 2008 2009 Administracin ir aptarnavimo veikla 2006 2007 2008 2009 vietimas 2006 2007 2008 2009 moni sveikatos prieira ir socialinis darbas 2006 2007 2008 2009 Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla 2006 2007 2008 2009 Kita aptarnavimo veikla 2006 2007 2008 2009
7 9 11 13
10 12 16 15 13 15 16 14
469
22
Tkst. Lt LTL thous.
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
1
Nefinansini moni apyvarta, pridtin vert ir darbdavio ilaidos, tenkanios vienam darbuotojui
Turnover, value added and employers expenditure per employee in non-financial enterprises
1
300
Apyvarta (pardavimo pajamos), tenkanti vienam darbuotojui Turnover per employee Pridtin vert, sukurta vieno darbuotojo Value added per employee
250
187,5
100
50
34,6 17,6
39,7 20,7
48,6 25,3
0 2005
1 1
2006
2007
2008
2009
Be fizini asmen, vykdani kin, ekonomin veikl. Natural persons carrying out economic activity excluded.
470
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
BANKROTAS
2001 m. kovo 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos moni bankroto statymas reglamentuoja moni bankroto proces ir yra taikomas visiems juridiniams asmenims, registruotiems Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka, iskyrus biudetines staigas, politines partijas, profesines sjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Bankrotas nemokios mons bsena, kai monei teisme yra ikelta bankroto byla arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedras ne teismo tvarka. Bankroto procesas teismo arba ne teismo tvarka vykdom mons bankroto procedr visuma. Bankrutuojanti mon mon, kuriai ikelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. Bankrutavusi mon teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka kreditori susirinkimo pripainta bankrutavusia ir dl to likviduojama mon. keitimu ir (arba) hipoteka utikrinti kreditoriaus reikalavimai pagal keitimo sutart arba registruot hipotekos ar keitimo lakt kreditoriaus (kaito turtojo, hipotekos kreditoriaus) gyta teis, jeigu mon nevykd keitimu ir (arba) hipoteka utikrintos prievols, io statymo nustatyta tvarka reikalauti keist turt parduoti ir i gaut l pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu keisto turto parduoti nepavyksta, perduoti turt jo nuosavybn. mons sanavimas (taikytas monms, kurioms bankroto bylos ikeltos iki 2001 m. liepos 1 d.) priemoni komplekso (kins veiklos ries, turto pardavimo, gamybos ar darbo organizavimo pakeitim, technini ir ekonomini bei kit priemoni) mons mokumui atkurti gyvendinimas. Statistin informacija parengta remiantis moni bankroto valdymo departamento prie kio ministerijos duomenimis. 2010 m. bankrotas buvo paskelbtas 1635 monse, i j 50 moni bankroto procesas buvo baigtas. 2010 m., palyginti su 2009 m., pradt bankroto proces skaiius sumajo 11,3 procento. Per 2010 m. bankroto procesai buvo baigti 690 moni, tai yra 23,7 procento daugiau nei 2009 m. 19932010 m. bankrotas buvo paskelbtas 10 308 monse ir 14 bank. 9917 moni buvo vykdomi teisminiai, 391 neteisminiai bankroto procesai. 6658 monse, arba 64,6 procento vis bankrutuojani ir bankrutavusi moni, bei 14 bank bankroto procesai buvo baigti. I j 6481 mon likviduota, 3 reorganizuotos, 17 sanuotos, 157 monse bankroto procesai nutraukti arba sudarytos taikos sutartys. 3650 moni bankroto procesai tsiami: 2484 monse vykdoma likvidavimo procedra, 1166 moni sprendimas dl bankroto procedros vykdymo dar nepriimtas. Per 19932010 m. daniausiai bankrot monms skelb Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) 25,6 procento vis bankroto iniciatori, moni administracijos vadovai 25,6, savininkai 12,2 procento. Didiausi vis bankrutavusi moni dal sudar udarosios akcins bendrovs ir individualiosios mons atitinkamai 75,4 (7769 mons) ir 15,2 procento (1562 mons). Daugiausia bankrutuojani ir bankrutavusi moni buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse atitinkamai 2805 ir 2330 mons, t. y. 27,2 ir 22,6 procento vis bankrutuojani ir bankrutavusi moni. Didiausi bankrutuojani ir bankrutavusi moni kreditori reikalavimai buvo u pateiktas prekes ir paslaugas 28,2 procento, keitimu ir (arba) hipoteka utikrinti kreditoriaus reikalavimai sudar 27,8 procento. Darbuotoj reikalavimai 19932010 m. laikotarpiu sudar 819,8 mln. lit (4 %). Iki 2010 m. gruodio 31 d. kreditoriams buvo grinta 1835,5 mln. lit (9 %) i 20 448,3 mln. lit vis kreditori reikalavim. Geriausiai atsiskaitoma su darbuotojais ir keitimu ir (arba) hipoteka utikrintais kreditori reikalavimais bankrutuojanios ir bankrutavusios mons padeng atitinkamai 49,7 ir 14,9 procento i skol.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
471
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
BANKRUPTCY The Enterprise Bankruptcy Law of the Republic of Lithuania, passed on March 20, 2001, regulates the enterprise bankruptcy process and is applied to all legal persons registered under legal procedures applicable in the Republic of Lithuania, except for budget institutions, political parties, trade unions, religious communities and partnerships. Bankruptcy means the state of an insolvent enterprise where bankruptcy proceedings have been instituted in court or the creditors are performing extrajudicial bankruptcy procedures in the enterprise. Bankruptcy process means the sum total of judicial or extrajudicial enterprise bankruptcy procedures. Enterprise in bankruptcy means an enterprise against which bankruptcy proceedings have been instituted or in respect of which extrajudicial bankruptcy procedures are applied. Bankrupt enterprise means an enterprise declared bankrupt by the court or, in case of extrajudicial bankruptcy proceedings, by the resolution of the creditors meeting and put into liquidation due to bankruptcy. Creditor's claims secured by pledge and/or mortgage charge means the right acquired by the creditor/pledgee/ mortgage creditor under a contract of pledge or a registered mortgage bond or pledge note to demand, in the event of the enterprise's default to fulfil the obligation secured by pledge and/or mortgage, that the property on which he holds a mortgage charge or a lien be realised in the manner prescribed by the Enterprise Bankruptcy Law and his claims be met from the proceeds or, in the event of failure to realise the secured assets, to transfer the assets into his ownership. Rehabilitation of an enterprise (applicable to enterprises where bankruptcy proceedings were instituted before 1 July 2001) means a series of measures (the changing of the type of economic activity, technical and economic measures, sale of assets, changes in production or work organisation, etc.) implemented in order to reinstate the enterprise to its former condition of solvency. The chapter has been compiled based on the data of the Department of Enterprise Bankruptcy Management under the Ministry of Economy. In 2010, bankruptcy processes were instituted in 1635 enterprises; in 50 of them, bankruptcy processes were completed. In 2010, the number of bankruptcy processes instituted was by 11.3 per cent lower than in 2009. In 2010, bankruptcy processes were completed in 690 enterprises, which is by 23.7 per cent more than in 2009. Over 19932010, bankruptcy proceedings were instituted in 10 308 enterprises and 14 banks. In 9917 enterprises, bankruptcy processes were instituted in court, while 391 enterprises were subject to extrajudicial bankruptcy process. Bankruptcy processes were already completed in 6658 enterprises, or 64.6 per cent of the total number of enterprises in bankruptcy and bankrupt enterprises, and in 14 banks. Out of that number, 6481 enterprises were liquidated, 3 reorganised, 17 rehabilitated, while in the rest of 157 enterprises bankruptcy processes were terminated or a composition with creditors was concluded. In 3650 enterprises, bankruptcy processes are still in progress: 2484 enterprises are under liquidation and in 1166 enterprises a decision concerning the execution of bankruptcy procedures has not been adopted yet. Over 19932010, bankruptcy processes were most often instituted by the State Social Insurance Fund Board (Sodra) 25.6 per cent of all initiators, followed by enterprise administration heads, who instituted 25.6 per cent, owners 12.2 per cent of bankruptcy processes. Private companies and individual enterprises accounted for the
472
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
largest portion of bankruptcies 75.4 per cent (7769 companies) and 15.2 per cent (1562 enterprises) respectively. The highest number of enterprises in bankruptcy and bankrupt enterprises was in Vilnius and Kaunas counties 2805 and 2330 enterprises (27.2 and 22.6 per cent) respectively. The largest creditors claims against enterprises in bankruptcy and bankrupt enterprises were creditor's claims to suppliers of goods and services (28.2 per cent), while creditors claims secured by pledge and/or mortgage charge accounted for 27.8 per cent. In 19932010, employees claims totalled LTL 819.8 million (4 per cent). Until 31 December 2010, creditors were repaid LTL 1835.5 million, which accounted for 9 per cent of all creditors claims (LTL 20 448.3 million). Creditor's claims of employees and claims secured by pledge and/or mortgage charge showed the best repayment indicators enterprises in bankruptcy and bankrupt enterprises covered, respectively, 49.7 and 14.9 per cent of the debt.
473
22
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
Total
Employees State Social Insurance Fund Board State Tax Inspectorate Owner (owners) Enterprise administration head Enterprise liquidator Other creditors
43 1510
25 659
4 188
1 86
4 425
1 53
11 352
13
3502 815
2649 380
257 79
198 50
414 271
99 52
418 175
12 1
474
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
22
Economic activity
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla Informacija ir ryiai Finansin ir draudimo veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesin, mokslin ir technin veikla Administracin ir aptarnavimo veikla Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas vietimas moni sveikatos prieira ir socialinis darbas Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla Kita aptarnavimo veikla
1
Accommodation and food service activities Information and communication Financial and insurance activities Real estate activities Professional, scientific and technical activities Administrative and support service activities Public administration and defence; compulsory social security Education Human health and social work activities Arts, entertainment and recreation Other service activities
1 24 40 105 82
1 14 28 66 61
10 15 10
6 11 7
5 2 20 15
1 4 6
6 5 18 8
1 -
Atitinkamais metais pradti bankroto procesai. The number of bankruptcy processes initiated during the respective year. 2 Baigti bankroto procesai nuo bankroto paskelbimo met iki 2010 m. gruodio 31 d. Bankruptcy processes completed from the year of the institution of bankruptcy to 31 December 2010.
475
22
Procentais Per cent
MONI STATISTIKA
ENTERPRISE STATISTICS
Utenos 4,1 % (422) Teli 5,9 % (604) Taurags 2,5 % (254) Klaipdos 14,3 % (1474) Marijampols iauli Panevio 2,7 % (277) 9,1 % (939) 7,1 % (735)
476
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
23
485 487 488 489 490 490 492 493 493 494 495 496 497 498 500 501 503 504
FINANCIAL INTERMEDIATION
23.1. Pagrindiniai finansinio tarpininkavimo moni verslo struktros rodikliai 23.2. Lietuvos banko balansas 23.3. Lietuvos banko pelno (nuostoli) ataskaita 23.4. Oficialiosios tarptautins atsargos 23.5. Pinig apvalga 23.6. Komercini bank balansas 23.7. Komercini bank pelno (nuostoli) ataskaita 23.8. Kredito unij balansas 23.9. Kredito unij pelno (nuostoli) ataskaita 23.10. Finansins iperkamosios nuomos moni balansas 23.11. Finansins iperkamosios nuomos moni pelno (nuostoli) ataskaita 23.12. Kolektyvinio investavimo subjekt balansas 23.13. Kolektyvinio investavimo subjekt investicins veiklos pajamos ir snaudos 23.14. Gyvybs draudimo moni balansas 23.15. Gyvybs draudimo moni pelno (nuostoli) ataskaita 23.16. Ne gyvybs draudimo moni balansas 23.17. Ne gyvybs draudimo moni pelno (nuostoli) ataskaita 23.18. Pensij fond balansas
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2010
23.1. Main indicators of structural business statistics of financial intermediation enterprises 23.2. Balance sheet of the Bank of Lithuania 23.3. Profit (loss) statement of the Bank of Lithuania 23.4. Official reserve assets 23.5. Monetary survey 23.6. Balance sheet of commercial banks 23.7. Profit (loss) statement of commercial banks 23.8. Balance sheet of credit unions 23.9. Profit (loss) statement of credit unions 23.10. Balance sheet of financial leasing enterprises 23.11. Profit (loss) statement of financial leasing enterprises 23.12. Balance sheet of collective investment undertakings 23.13. Income and expenses of collective investment undertakings 23.14. Balance sheet of life insurance enterprises 23.15. Profit (loss) statement of life insurance enterprises 23.16. Balance sheet of non-life insurance enterprises 23.17. Profit (loss) statement of non-life insurance enterprises 23.18. Balance sheet of pension funds
477
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23.19. Pensij fond grynj aktyv pokyiai 23.20. Finans maklerio moni balansas 23.21. Finans maklerio moni pelno (nuostoli) ataskaita 23.22. Valdymo moni balansas 23.23. Valdymo moni pelno (nuostoli) ataskaita 23.24. Draudimo brokeri moni balansas 23.25. Draudimo brokeri moni pelno (nuostoli) ataskaita
23.19. Changes in net assets of pension funds 23.20. Balance sheet of financial brokerage enterprises 23.21. Profit (loss statement) of financial brokerage enterprises 23.22. Balance sheet of management enterprises 23.23. Profit (loss) statement of management enterprises 23.24. Balance sheet of insurance brokerage enterprises 23.25. Profit (loss) statement of insurance brokerage enterprises
478
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
Skyriuje pateikiama statistin informacija apie: Lietuvos bank; komercinius bankus; kredito unijas; finansins iperkamosios nuomos mones; kolektyvinio investavimo subjektus; draudimo mones; pensij fondus; finans maklerio mones; valdymo mones; draudimo brokeri mones. Lentelje Pagrindiniai finansinio tarpininkavimo moni verslo struktros rodikliai pateikiama vis veikusi finansinio tarpininkavimo moni (iskyrus kit EEE ali draudimo moni filialus), skaitant individualisias mones, statistin informacija pagal ekonomins veiklos ris. Statistin informacija apie individualisias mones parengta remiantis i moni pelno mokesio deklaracij duomenimis. Kitose skyriaus lentelse statistin informacija pateikiama pagal moni grupes, be individualij moni. Lietuvos bankas yra centrinis Lietuvos Respublikos bankas, kuris nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei. Vykdydamas Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas ir veikdamas kaip sudtin Europos centrini bank sistemos dalis, Lietuvos bankas ileidia banknotus ir vykdo kit su tuo susijusi veikl; gyvendina pinig politik; valdo, naudoja Lietuvos banko oficialisias usienio atsargas ir jomis disponuoja; skatina patvar ir veiksming mokjimo ir vertybini popieri atsiskaitymo sistem veikim; renka Europos centrini bank sistemos udaviniams vykdyti reikaling statistin informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir kio subjekt. Komercinis bankas akcinio kapitalo pagrindu veikianti mon, kuri veriasi indli ir kit grintin l primimu ar (ir) paskol teikimu ir prisiima su tuo susijusi rizik bei atsakomyb. Kredito unija kredito staiga, kuri tenkina savo nari kinius ir socialinius poreikius, turi licencij verstis ir veriasi indli ir kit grintin l primimu i Lietuvos Respublikos kredito unij statyme nustatyt neprofesionali rinkos dalyvi ir j skolinimu, taip pat turi teis verstis kit iame statyme nustatyt finansini paslaug teikimu io statymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusi rizik bei atsakomyb. Finansin iperkamoji nuoma sutartis, pagal kuri viena alis (finansins nuomos davjas) sipareigoja gyti nuosavybs teise i treiojo asmens kitos alies (finansins nuomos gavjo) nurodyt daikt ir perduoti j finansins nuomos gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis finansins nuomos sutartyje numatyt kain daiktas pereis finansins nuomos gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis nenumato kitaip. Finansins nuomos davjas pardavj ir daikt renkasi pagal finansins nuomos gavjo nurodymus ir neatsako u pardavjo ir finansins nuomos dalyko parinkim.
479
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
Kolektyvinio investavimo subjektas investicinis fondas ar investicin kintamojo kapitalo bendrov, kuri sudarymo vienintelis tikslas vieai platinant investicinius vienetus ar akcijas sukaupti asmen las ir jas kolektyviai investuoti vertybinius popierius ir (ar) kit nurodyt likvid turt, taip padalijant rizik. Vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina j turtojo teis bet kada pareikalauti juos ipirkti. Draudimo veikla kin komercin veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu u draudimo mok prisiimama kit asmen nuostoli rizika ar kitaip siekiama apsaugoti i asmen turtinius interesus vykus draudiminiams vykiams, asmen turtini interes apsaugai panaudojant draudiko skaiiuojamus draudimo techninius atidjinius dengiant turt ir kit turt. Draudimo objektai turtiniai interesai, susij su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Pensij fondas fiziniams asmenims, pagal Pensij sistemos reformos statym dalyvaujantiems pensij kaupime, bendrosios dalins nuosavybs teise priklausantis pensij turtas, kurio valdymas perduotas pensij kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal io pensij fondo taisykles. Pensij kaupimo bendrov valdymo ar draudimo mon, turinti prieiros institucijos iduot licencij ar leidim Lietuvos Respublikos teritorijoje usiimti Pensij kaupimo statymo nustatyta pensij kaupimo veikla. Finans maklerio mon mon, turinti licencij verstis investicinmis paslaugomis. Investicins paslaugos pavedim dl vertybini popieri primimas ir perdavimas; pavedim sigyti ar perleisti vertybinius popierius vykdymas klient arba savo sskaita; klient vertybini popieri portfeli valdymas pagal j individualius pavedimus; vertybini popieri platinimas pagal susitarim su emitentu; vertybini popieri saugojimas, apskaita ir tvarkymas; paskolos, kuria siekiama suteikti galimyb klientui atlikti (vykdyti) vertybini popieri operacijas, suteikimas; konsultavimas investavimo vertybinius popierius klausimais. Valdymo mon turi teis verstis pagrindine veikla investicini fond ir investicini kintamojo kapitalo bendrovi valdymu bei teikti ias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai iduotoje licencijoje ir jeigu ji veriasi pagrindine veikla valdo kit asmen investicini priemoni portfelius; valdo pensij fond investicini priemoni portfelius; valdo riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus; konsultuoja investavimo investicines priemones klausimais; saugo ir tvarko investicini fond investicinius vienetus ar investicini kintamojo kapitalo bendrovi akcijas. Draudimo brokeri mon mon, kuri vykdo draudimo tarpininkavimo operacijas tarp draudjo ir draudiko, konsultuoja draudimo ir perdraudimo klausimais, administruoja draudiminius vykius, vertina draudiam turt. Atpirkimo sandoriai susitarimai parduoti turt ir j atpirkti tiksliai nurodyta kaina ir i anksto nustatytu laiku arba pareikalavus. Dl to jie panas paskolas, utikrintas vertybini popieri ustatu, tik iuo atveju pardavjas perduoda vertybini popieri juridin nuosavyb. Indlis teigiamas pinig likutis sskaitoje, kuri atidaryta indlininkui kredito staigoje pagal banko indlio arba banko sskaitos sutart. spjamojo laikotarpio indliai nepervedamieji be sutarto termino indliai, kuri negalima pakeisti pinigus be iankstinio spjamojo laikotarpio, kuriam nepasibaigus mint indli grynuosius pinigus pakeisti negalima arba galima tik sumokjus baud. Konvertuojamoji valiuta valiuta, kuri gali bti laisvai keiiama auks arba kit valiut. Oficialiosios tarptautins atsargos auksas, konvertuojamosios valiutos, specialiosios skolinimosi teiss (SST) ir alies pozicija Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).
480
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
Palkanos mokestis, mokamas skolintojui u naudojimsi jo pinigais tam tikr laikotarp. Pinigai visuotinis verts ekvivalentas, atliekantis main, kaupimo, verts mato, apyvartos ir mokjim priemons funkcijas. Pinigai apyvartoje banknotai ir monetos u bank sistemos rib. Pinigai (P1) grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indliai litais ir usienio valiutomis. Pinigai (P2) P1 ir kiti trumpalaikiai indliai litais ir usienio valiutomis: sutarto iki 2 met termino indliai ir spjamojo iki 3 mn. laikotarpio indliai. Pinigai plaija prasme (P3) P2 ir rinkos priemons: atpirkimo sandoriai, pinig rinkos fond akcijos (vienetai) ir ileisti iki 2 met termino skolos vertybiniai popieriai. Specialiosios skolinimosi teiss (SST) Tarptautinio valiutos fondo sukurtos atsargos, j vert nustatoma valiut krepelio pagrindu. TVF nariai gali naudotis SST kit ali nari finansinms pretenzijoms sumokti. Sutarto termino indliai nepervedamieji indliai, kurie negali bti pakeisti pinigus iki sutarto fiksuoto termino arba kurie gali bti pakeisti pinigus prie sutart termin, tik taikant indlininkui tam tikro tipo baud. Vienadieniai indliai indliai tiek nacionaline, tiek usienio valiuta, kurie yra keiiami pinigus ar gali bti pervedami pagal ek, banko mokjimo nurodym ar pan. pareikalavus, be jokio udelsimo, apribojimo ar baudos. Komercini bank turtas 2010 m. pabaigoje siek 81,7 mlrd. lit. Palyginti su 2007 m., bank turtas iaugo 0,9 %. 2010 m. pabaigoje klientams suteikta 58,3 mlrd. lit paskol, t. y. 2,8 % maiau negu 2007 m. pabaigoje. Nuo 2008 m. komerciniai bankai patyr nuostol, per 2010 m. 0,3 mlrd. lit. Finansins iperkamosios nuomos moni turtas 2010 m. pabaigoje buvo 6,9 mlrd. lit, tai 1,2 karto daugiau negu 2005 m. pabaigoje. 2008 ir 2009 m. finansins nuomos mons dirbo nuostolingai. 2010 m. jos udirbo 27,1 mln. lit grynojo pelno. 2004 m. pradj veikl kolektyvinio investavimo subjektai 2010 m. pabaigoje sukaup 596,3 mln. lit turt. Nuo 2005 m. jis padidjo 1,5 karto. Didioji io turto dalis 2010 m. pabaigoje buvo investuota kolektyvinio investavimo subjekt investicinius vienetus ir nuosavybs vertybinius popierius atitinkamai 47,9 ir 25,5 procento. 2010 m. gyvybs draudimo mons pasira 299,3 mln. lit verts draudimo mok, arba 5,4 % daugiau nei 2005 m. Imokos vykus draudiminiams vykiams sudar 105,0 mln. lit, arba 4,2 karto daugiau negu 2005 m. Ne gyvybs draudimo mons 2010 m. pasira 796,3 mln. lit verts draudimo mok, arba 3,9 % daugiau negu 2005 m. Imokos vykus draudiminiams vykiams sudar 495,5 mln. lit, arba 1,7 karto daugiau negu 2005 m. Pensij kaupimo veikla Lietuvoje gali usiimti valdymo ir draudimo mons, turinios prieiros institucijos iduot licencij ar leidim usiimti ia veikla. iuo metu pensij sistema susideda i 3 pakop: valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros), gaunanio ir paskirstanio mokas (I pakopa), pensij fond, kuriuos, apdraustajam pasiraius sutart, nukreipiama Sodros mok dalis (II pakopa), ir savanorikj pensij fond, kuriuos savo noru ir savo pasirinkto dydio mokas moka pats gyventojas (III pakopa). 2004 m. birelio viduryje privats pensij fondai gavo pirmsias kaupimo mokas. 2010 m. pabaigoje II ir III pakopos pensij fonduose buvo sukauptas 3988,5 mln. lit turtas. Nuo 2005 m. jis iaugo 8,9 karto. 2010 m. pabaigoje didesnioji io turto dalis buvo investuota kolektyvinio investavimo subjekt investicinius vienetus ir akcijas (55,9 %) ir skolos vertybinius popierius (36,7 %).
481
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
This chapter contains information on: the Bank of Lithuania; commercial banks; credit unions; financial leasing enterprises; collective investment undertakings; insurance enterprises; pension funds; financial brokerage enterprises; management enterprises; insurance brokerage enterprises. The table "Main indicators of structural business statistics of financial intermediation enterprises" covers information on all active financial intermediation enterprises (excluding branches of insurance enterprises of other EEA countries) broken down by economic activity, including individual enterprises. The source of data on individual enterprises their profit tax returns. In the said table, information is provided by economic activity. In other tables of the chapter, information is provided by enterprise group, individual enterprises excluded. The central bank of the Republic of Lithuania is the Bank of Lithuania, belonging by the right of ownership to the State of Lithuania. In pursuance of the provisions of the Treaty Establishing the European Community and acting as a part of the European System of Central Banks, the Bank of Lithuania issues currency and executes other related activities; implements monetary policy; manages, uses and disposes of official foreign reserves of the Bank of Lithuania; encourages stable and efficient operation of payment and securities settlement systems; collects statistics necessary for the operation of the European System of Central Banks from public and local authorities and agencies and economic entities. Commercial bank is an enterprise operating on the basis of stock capital which engages in receiving deposits and other repayable funds or/and extension of loans and assumes the risk and responsibility related thereto. Credit union is a credit institution satisfying the business and social needs of its members, holding a licence to engage in the receipt of deposits and other repayable funds from non-professional participants of the market set by the Law on Credit Unions of the Republic of Lithuania and the lending thereof, as well as authorised to provide other financial services set by the said law to persons set by the said law and assuming the risk and responsibility related thereto. Financial leasing is a contract based on which one party (the lessor) commits itself to purchase an item indicated by the other party (the lessee) from the third party by the ownership right and convey it to the lessee to be owned and used for business purposes for a fee, on condition that upon payment of the sum indicated in the contract the item will be conveyed to the lessee, if the contract does not provide otherwise. The lessor chooses the seller and the item based on the lessees instructions and is not responsible for the selection of the seller and the item.
482
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
Collective investment undertaking is a unit trust/common fund or an investment company with variable capital, the sole object for which it is constituted being collective investment of capital raised from the public (through public distribution of units or shares) in securities and/or other liquid financial assets (the principle of risk-spreading). Its securities (units or shares) attest to their holder's right to request at any time their redemption/repurchase. Insurance activity is an economic-commercial activity whereby the risk of the losses of other persons is assumed in the form of an insurance contract or it is sought to protect property interests of these persons in any other way upon occurrence of insured events by using for the security of those interests the insurers assets covering technical provisions and other assets. Insurance objects refers to property interests related to a persons life, health, property, or civil liability. Pension fund refers to pension assets held by the right of joint ownership by natural persons participating in pension accumulation in compliance with the Law on Reform of the Pension System, the management of which has been transferred to a pension accumulation company and which are invested under the pension fund rules. Pension accumulation company is a management enterprise or an insurance company holding a licence or permit issued by a supervisory authority to pursue pension accumulation activity provided for by the Law on the Accumulation of Pensions within the territory of the Republic of Lithuania. Financial brokerage enterprise is an undertaking holding a licence to provide investment services. Investment services refers to the reception and transmission of orders in relation to securities; execution of orders to acquire or transfer securities for clients or for ones own account; management of clients securities portfolios according to individual orders placed by the clients; safekeeping, accounting and administration of securities; granting of a loan to a client to allow him to carry out a transaction in securities; providing advice on investment in securities. Management enterprise has the right to engage in the principal activities which comprise the management of unit trusts/common funds and companies with variable capital and to provide the following additional services if they are provided for in the licence issued to it and if it engages in the said principal activities: management of other persons' investment portfolios; management of investment portfolios of pension funds; management of collective investment undertakings of limited distribution; providing advice on investment in investment instruments; safe-keeping and management of units of unit trusts/common funds or shares of investment companies with variable capital. Insurance brokerage enterprise is a legal entity authorised to accomplish insurance intermediation operations between the insured and the insurer, provide advice on insurance and reinsurance, administer insured events and evaluate insurable property. Repurchase agreement is an arrangement to sell an asset and to repurchase it at a specified price on a predetermined future date or on demand. Such agreements are similar to collateralised loans secured by a pledge of securities, although it differs in that the seller does not retain legal ownership of the assets. Deposit means a positive balance of funds in an account opened by a depositor in a credit institution under a bank deposit or bank account agreement. Deposits redeemable at notice refers to non-transferable deposits without agreed maturity that may not be converted into currency without a period of prior notice, until the expiration of which these deposits may not be converted into currency, or may be converted upon payment of a fine. Convertible currency refers to currency which is readily exchangeable for gold or other foreign currency.
483
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
Official reserve assets refers to monetary gold, convertible currency, special drawing rights (SDRs), reserve position in the International Monetary Fund. Interest is the amount payable by a borrower to a lender in exchange for the use of the lenders money for a certain period. Money is a common equivalent of value that serves the function of a medium of exchange, store of value, standard of value, circulation and legal tender. Currency in circulation refers to banknotes and coins outside the banking system. Money (M1) refers to currency in circulation and overnight deposits in litas and foreign currencies. Money (M2) refers to M1 and other short-term deposits in litas and foreign currencies: deposits with agreed maturity up to 2 years and deposits redeemable at notice up to 3 months. Broad money (M3) refers to M2 and marketable instruments: repurchase agreements, money market fund shares/units and debt securities issued up to 2 years. Special drawing rights (SDRs) refers to an international reserve asset issued by the International Monetary Fund (IMF). Its value is based on a basket of major currencies. The IMF members may use SDRs for settling of financial claims of other member countries. Deposits with agreed maturity refers to non-transferable deposits which may not be converted into currency prior to the agreed fixed term or which may be converted into currency prior to that agreed term, although in that case a fine of a particular type shall be levied on the depositor. Overnight deposits refers to deposits in both national and foreign currencies which are convertible into currency or may be transferred against a cheque, bankers order, etc. on demand, without any delay, restriction or fine. At the end of 2010, the assets of commercial banks amounted to LTL 81.7 billion. As compared with 2007, this figure increased by 0.9 per cent. At the end of 2010, loans granted to customers amounted to LTL 58.3 billion, i.e. by 2.8 per cent less than at the end of 2007. Since 2008, commercial banks sustained losses. In 2010, the net loss of banks amounted to LTL 0.3 billion. At the end of 2010, the assets of financial leasing enterprises amounted to LTL 6.9 billion, i.e. 1.2 times more than at the end of 2005. Since 2005, financial leasing enterprises sustained losses in 2008 and 2009. In 2010, the net profit of such enterprises amounted to LTL 27.1 million. At the end of 2010, the assets of collective investment undertakings that started operating in 2004 reached LTL 596.3 million; since 2005, they increased 1.5 times. At the end of 2010, the major part of such assets was invested in units of collective investment undertakings and in equity securities 47.9 and 25.5 per cent respectively. In 2010, life assurance amounted to LTL 299.3 million of written premiums, i.e. by 5.4 per cent more than in 2005, while claims paid LTL 105.0 million, i.e. 4.2 times more than in 2005. In 2010, non-life insurance amounted to LTL 796.3 million of written premiums, i.e. by 3.9 per cent more than in 2005, while claims paid LTL 495.5 million, i.e. 1.7 times more than in 2005. Pension accumulation activities in Lithuania can be carried out by management and insurance enterprises holding a licence or permit issued by a supervisory authority. Currently, the pension system consists of 3 pillars: State Social Insurance Fund (Sodra) which receives and distributes contributions (Pillar 1), pension funds which
484
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
receive part of contributions from Sodra when an individual signs a contract (Pillar 2), and supplementary voluntary pension funds which receive contributions voluntarily paid by an individual in the amount determined by the individual (Pillar 3). In mid-June 2004, private pension funds received the first cumulative contributions. At the end of 2010, the assets of Pillar II and Pillar III pension funds amounted to LTL 3988.5 million; since 2005, they grew 8.9 times. At the end of 2010, the major part of assets was invested in units of collective investment undertakings (55.9 per cent) and in debt securities (36.7 per cent).
Number of enterprises I viso 2008 2009 Centrin bankininkyst 2008 2009 Kitas piniginis tarpininkavimas 2008 2009 Kontroliuojanij bendrovi veikla 2008 2009 Trest, fond ir panai finansini institucij veikla 2008 2009 Finansin iperkamoji nuoma 2008 2009 Kitas kredito teikimas 2008 2009
98 115
403 550
360 512
7341 12623
56789 74841
33510 42703
485
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
moni skaiius
Number of enterprises Kita, niekur kitur nepriskirta, finansini paslaug veikla, iskyrus draudim ir pensij l kaupim 2008 2009 Gyvybs draudimas 2008 2009 Ne gyvybs draudimas 2008 2009 Pensij l kaupimas 2008 2009 Finans rinkos valdymas 2008 2009 Vertybini popieri ir preki sutari sudarymo veikla 2008 2009 Kita pagalbin finansini paslaug, iskyrus draudim ir pensij l kaupim, veikla 2008 2009 Draudimo agent ir brokeri veikla 2008 2009 Fond valdymo veikla 2008 2009 14 13 259 221 56 50 11 12 2 2 29 29 11 9 6 6 67 63
Produkcijos Pridtin verDirbanij Samdomj Ilaidos t (gamybos skaiius darbuotoj personalui, vert, snaudomis), tkst. Lt tkst. Lt skaiius tkst. Lt Number of Personnel Production Value added Number at factor value, of persons employees costs, LTL thous. LTL thous. costs, employed LTL thous. Other financial service activities, except insurance and pension funding n.e.c. 320 226 373 380 4751 3870 320 226 373 380 4751 3870 17839 10184 26198 23855 175417 147971 -12436 144265 220382 180118 703656 480333 49853 45672 -55825 120665 90413 115738 357661 235580 2008 2009 Life insurance 2008 2009 Non-life insurance 2008 2009 Pension funding 2008 2009 Administration of financial management 40 39 40 39 4544 4276 12245 10840 8870 7500 2008 2009 Security and commodity contracts brokerage 134 85 134 85 10797 7249 25894 9994 17721 5209 2008 2009 Other activities auxiliary to financial services, except insurance and pension funding 255 247 238 237 11174 11802 92654 93245 79053 82926 2008 2009 Activities of insurance agents and brokers 1520 1472 1413 1416 45362 39412 109390 93571 62605 52828 2008 2009 Fund management activities 168 143 168 143 14281 12115 59231 49303 21272 17142 2008 2009
486
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
Pretenzijos usienio institucijoms usienio valiuta 10680,2 14613,9 17639,9 15204,1 15332,4 17112,4 Gautinos los i Tarptautinio valiutos fondo Indliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos usienio valiuta Kitas turtas Ilgalaikis turtas Investicijos nuosavybs priemones Nebalansini priemoni perkainojimo skirtumai Sukauptos pajamos ir bsimj laikotarpi ilaidos Kitas vairus turtas Turtas, i viso Banknotai ir monetos apyvartoje sipareigojimai alies kredito staigoms, susij su pinig politikos operacijomis, litais sipareigojimai kitoms alies institucijoms litais sipareigojimai usienio institucijoms litais sipareigojimai alies institucijoms usienio valiuta sipareigojimai usienio institucijoms usienio valiuta Tarptautinio valiutos fondo suteikt specialij skolinimosi teisi atitikmuo Nebaigt atsiskaitym los Kiti sipareigojimai Nebalansini priemoni perkainojimo skirtumai Sukauptos ilaidos ir bsimj laikotarpi pajamos Kiti vairs sipareigojimai 0,3 0,4 0,4 0,4 518,4 549,6
10679,9 14613,5 17639,5 15203,7 14814,0 16562,8 342,4 154,3 22,9 151,0 14,2 445,7 147,3 21,1 262,0 15,3 382,3 146,0 21,0 1,2 198,7 15,4 388,4 152,9 21,0 -6,3 196,8 24,0 383,7 150,8 21,1 -3,5 191,9 23,4 388,0 144,6 18,9 205,4 19,1
11300,0 15370,3 18388,4 15988,2 16212,5 18188,6 6715,6 8056,0 9168,3 9629,5 7932,2 8824,0
487
23
Kapitalas
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
2005 Perkainojimo sskaitos statinis kapitalas Atsargos kapitalas Pelnas sipareigojimai, i viso 90,7 697,7 133,0 564,7 127,2
2010 503,0 1332,0 200,0 1132,0 90,5 Revaluation accounts Capital Authorised capital Reserve capital Profit Total liabilities
206,2 Net interest income Realised gains (losses) arising from financial operations (+/-) Unrealised losses from revaluation
12,0 23,2
-40,1 26,7
-19,2 -13,5
-26,1 -4,5
346,0 -16,5
110,3 -158,6
Net result of financial operations -48,3 and revaluation losses (+/-) 19,2 2,6 Fees and commissions income Fees and commissions expense
Net income from fees and 16,6 commissions 4,4 Dividend income 4,7 Other income 183,5 Net income 52,4 16,7 Personnel costs Administrative expenses Depreciation and amortisation of tangible and intangible fixed assets Banknote and coin production services and circulation expenses
12,8
12,4
11,4
11,1
11,5
11,3
9,2 127,2
3,8 141,8
33,0 323,8
46,2 364,1
25,8 519,4
12,7
488
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
Lietuvos banko duomenys laikotarpio pabaigoje, mln. lit Data of the Bank of Lithuania, end of the period, LTL million I viso Total 2000 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis 2005 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis 2006 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis 2007 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis 2008 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis 2009 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis 2010 Kovas Birelis Rugsjis Gruodis
1
Specialiosios skolinimosi teiss Special drawing rights 5,5 5,1 3,7 5,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 512,3 518,3 532,5 573,1 538,2 549,4
Atsarg pozicija TVF Reserve position in the IMF 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1
Konvertuojamosios valiutos Foreign exchange 5333,8 5503,6 5202,4 5240,8 9364,3 9663,8 10389,1 10826,4 11109,5 11248,0 11729,7 14873,0 14311,9 15431,1 15888,6 17833,7 15282,4 15894,9 15194,4 15393,7 14437,4 14963,6 14931,4 15003,4 15378,5 14657,5 15797,0 16604,3 2000 March June September December 2005 March June September December 2006 March June September December 2007 March June September December 2008 March June September December 2009 March June September December 2010 March June September December
5527,8 5697,2 5394,6 5434,6 9576,3 9896,9 10641,1 11104,1 11420,6 11555,5 12033,5 15184,1 14631,9 15740,5 16219,8 18200,3 15665,1 16276,7 15595,7 15789,8 14886,1 15397,6 15885,7 16018,3 16440,9 15885,0 16955,3 17842,1
188,4 188,4 188,4 188,4 211,7 232,8 251,8 277,4 310,8 307,2 303,4 310,8 319,6 309,0 330,8 366,2 382,3 381,5 400,9 395,7 448,2 433,6 441,9 496,5 529,7 654,3 620,0 688,3
Duomenys apie oficialisias tarptautines atsargas kaupiami vadovaujantis metodologija, idstyta TVF Mokjim balanso vadovo 5-ajame leidime ir Vadove tarptautinms atsargoms ir likvidumui usienio valiutomis traukti apskait. The official reserve assets data are compiled in accordance with the methodology set out in the fifth edition of the IMFs Balance of Payments Manual and in the Operational Guidelines for the Data Template on International Reserves and Foreign Currency Liquidity.
489
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
49,5 19830,3
44,8 14801,6
33,6 15078,7
34,1 19551,5
8168,2
27,4 15335,4
34,7 19750,1
44,8 21416,1
48,5 20116,3
417,0 0,0
1,4 0,0
196,6 263,3
0,4 0,6
240,8 150,8
0,5 0,3
167,9 104,5
0,4 0,2
211,7 35,1
...
362,7
1,2
494,5
1,1
599,3
1,4
443,1
1,0
356,1
0,7
490
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
2007 Valstybs ir savivaldybs monms Finans institucijoms Privaioms monms Fiziniams asmenims Iperkamoji nuoma sigyti indli sertifikatai Skolos vertybiniai popieriai Ido Valdios institucij Bank ir kit kredito staig Valstybs ir savivaldybs moni Finans institucij Privai moni Nuosavybs vertybiniai popieriai Bank ir kit kredito staig Finans institucij Privai moni Nematerialusis turtas Materialusis turtas Kitas turtas Turtas, i viso Centrini bank indliai Skolos bankams ir kitoms kredito staigoms Paskolos i tarptautini organizacij Kitos paskolos Indliai Valdios institucij Valstybs ir savivaldybs moni Finans institucij Privai moni Fizini asmen Ileisti indli sertifikatai sipareigojimai dl ivestini finansini priemoni Apdraustj straipsni tikrosios verts pokyiai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius Ileisti skolos vertybiniai popieriai Subordinuotosios paskolos Kiti sipareigojimai sipareigojimai, i viso 170,5 3277,2 31817,5 23937,3 0,0 0,0 7388,1 3547,2 10,3 3209,2 0,0 164,4 457,0 514,0 134,7 271,3 108,0 214,7 506,8 339,6 80990,3 0,1 28257,4 163,9 14,6 39852,1 985,1 2300,5 1006,1 12881,9 22678,4 0,0 455,3
2008 222,1 3890,5 37342,6 28601,6 0,0 0,0 5971,5 2853,2 17,0 2771,9 0,0 132,4 197,0 405,6 128,5 204,1 73,1 277,0 559,2 370,6 89749,2 0,2 39015,4 134,8 25,5 38231,3 1152,4 1107,0 1227,4 10605,8 24138,6 0,0 420,9
2009** 345,8 1944,7 31097,3 26939,7 28,3 5,0 7760,3 4967,3 15,7 2304,9 31,9 336,3 104,1 451,7 137,3 103,7 210,7 210,7 495,2 982,5 84239,6 0,1 32360,2 101,1 220,6 41072,5 2178,7 1151,2 1591,9 11404,4 24746,3 13,8 204,9
2010 1171,8 2892,9 27842,4 25035,9 117,0 0,0 8196,3 5586,8 29,8 1833,7 12,0 535,4 198,5 865,1 180,6 364,4 320,1 192,5 566,8 853,4 81706,6 0,1 25506,1 176,1 295,4 45442,8 3059,5 1664,8 1233,5 13403,3 26081,8 120,3 575,6 To state and municipal entities To financial institutions To private entities To natural persons Leases Acquired deposit certificates Debt securities Of treasury Of public authorities Of banks and other credit institutions Of state and municipal entities Of financial institutions Of private entities Equity securities Of banks and other credit institutions Of financial institutions Of private entities Intangible assets Tangible assets Other assets Total assets Deposits of central banks Debt to banks and other credit institutions Loans from international organisations Other loans Deposits Of public authorities Of state and municipal entities Of financial institutions Of private entities Of natural persons Issued deposit certificates Liabilities on financial derivative agreements Fair value changes of the hedged items in portfolio hedge of interest rate risk Issued debt securities Subordinated loans Other liabilities Total liabilities
491
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
2007 Kapitalas ir rezervai registruotas kapitalas Neregistruotas kapitalas Emisinis skirtumas Einamj met pelnas, nuostoliai (-) Kitas kapitalas ir rezervai Nuosavyb ir sipareigojimai, i viso 5946,0 3098,3 34,5 538,4 1156,1 1118,7 80990,3
2010 5912,4 4709,3 0,0 498,1 -276,2 981,3 81706,6 Capital and reserves Registered share capital Not registered share capital Share premium Profit, loss (-) of the current year Other capital and reserves Total equity and liabilities
492
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
493
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
2008 Operacins ilaidos Personalo ilaikymo ilaidos Kitos operacins ilaidos Kitos ilaidos Amortizacija ir nusidvjimas Verts sumajimas Pelnas, nuostoliai (-) Pelno mokestis Grynasis pelnas, nuostoliai (-) 24543 15259 9284 2920 1560 6692 1399 137 1262
2010 27325 17472 9853 6726 1804 15419 -4062 -155 -3907 Operational expenses Personnel costs Other operational expenses Other expenses Depreciation and amortisation Decrease in value Profit, loss (-) Tax on profit Net profit, loss (-)
106381 2468263 9450 59951 5930209 191959 77969 200 7706 106084 -
311358 4117419 21765 23237 299371 55949 200 -50 9791 233481 -
329214 4480354 62774 34003 233931 55949 200 -120 8816 169086 -
448731 3229349 524974 120006 9111072 -397406 56949 200 -120 8273 -462708 -
241611 Equity 55019 16000 -93 9899 160786 Authorised capital (subscribed) Share premium Own shares (-) Reserves Profit, loss (-) brought forward
- Grants, subsidies
494
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
2005 Ilgalaikiai sipareigojimai (po vien met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai) Finansins skolos Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai Trumpalaikiai sipareigojimai (per vienus metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai) Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai Nuosavyb ir sipareigojimai, i viso
2006
2007
2008
2009**
2010 Amounts payable after one 3275985 year and long-term liabilities 3269207 6778 Financial debts Other amounts payable and long-term liabilities
Amounts payable within one 3336484 year and short-term liabilities 2015625 1107405 213454 Current year portion of longterm debts Financial debts Other amounts payable and short-term liabilities
95777 Financial expenses 55224 Other operating expenses - Extraordinary expenses 17780 Profit, loss (-) -9358 Tax on profit 27138 Net profit, loss (-)
495
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
496
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
49270 -449895 38464 -342774 -624 -2582 14012 39388 38772 29602 1832 4477 114 2745 616 -1014 -17656 -88451 13547 13159 8261 1468 1956 218 1256 388
71720 Unrealised profit, loss (-) from 30376 464 443 40438 Equity securities Government debt securities Enterprise debt securities Other
10638 Total expenses 10460 Operating expenses 7952 628 693 257 930 Management payments Payments to depository Payments to intermediaries Payments for audit Other payments and expenses
178 Other expenses 77663 Net income Payments (dividends) to owners - of investment units 77663 Reinvested income
70444 -514125 -
70444 -514125
497
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
556657 -
6725 703556 -
5888 827755 -
6422 907099 -
5259 975468 -
5259 515946 -
211865 8517 6748 1172 597 24270 3575 19966 729 32472 837675 114066 55299 29187 424 5955 23201 -
448808 7259 4802 1357 1100 37988 3032 34880 76 31917 1240925 147378 68300 28416 6098 44564 -
796336 12449 7492 3138 1819 40463 2695 37712 56 31423 1717376 183802 66748 15468 4852 96734 -
541280 25668 7958 6347 11363 22899 3240 19342 317 30049 1536670 185911 66748 15467 5988 97708 5179
791019 15061 9000 2239 3822 40150 2647 37397 107 20651 1850443 259038 68248 27918 6253 156620 5179
Investments for the benefit of life-assurance policyholders 703433 who bear the investment risk 9525 Debtors 6018 1736 1771 Debtors arising out of direct insurance operations Debtors arising out of reinsurance operations Other debtors
22340 Other assets 1994 20033 312 Tangible assets and stocks Cash at bank and in hand Other assets
Accrued income and deferred 18403 expenses 1277158 Total assets 167075 58248 27918 102 5446 75362 Capital and reserves Authorised capital Share premium account Own shares (-) Revaluation reserve Reserves Profit, loss (-) brought forward
498
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
2005 Techniniai atidjiniai Perkelt mok techninis atidjinys Gyvybs draudimo matematinis techninis atidjinys Numatom imokjim techninis atidjinys Draudimo mok grinimo techninis atidjinys Nuostoli svyravimo ilyginimo techninis atidjinys Kiti techniniai atidjiniai Gyvybs draudimo, kai investavimo rizika tenka draudjui, techninis atidjinys Kiti atidjiniai Perdraudik depozitai sipareigojimai sipareigojimai, susij su draudimo veikla sipareigojimai, susij su perdraudimo ir persidraudimo veikla Ileisti skolos vertybiniai popieriai, atskirai nurodomos konvertuojamos skolos Skolos kredito staigoms Mokesiai, socialinio draudimo mokos ir kiti sipareigojimai Sukauptos snaudos ir ateinani laikotarpi pajamos Savinink nuosavyb ir sipareigojimai, i viso 441788 21706 408315 10243 1289 60 175
2010 377877 Technical provisions 21291 327165 21015 8255 150 Provision for unearned premiums Life assurance provision Provision for claims outstanding Provision for bonuses and rebates Equalisation provision Other technical provisions
Technical provisions for lifeassurance policies where the investment risk is born by the 703433 policyholder - Other provisions Deposits received from 327 reinsurers 23502 Creditors 10048 Creditors arising out of direct insurance operations Creditors arising out of reinsurance operations Debenture loans showing convertable loan separately Amounts owed to credit institutions Taxes, social security and other liabilities
3093
6694
7183
5902
4208
1980
11474
Accrued expenses and 4944 deferred income Total owners equity and 1277158 liabilities
499
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
-584
Other technical income, net of 7342 reinsurance Claims incurred, net of 110632 reinsurance 104987 Claims paid when insured events occur Change in other technical provisions, net of reinsurance, not shown under other headings (+/-) Change in the life assurance provision, net of reinsurance (+/-)
Kit technini atidjini pasikeitimas, nepateiktas kitose pozicijose, iskyrus perdraudik dal (+/-) -213043 -349046 -481382 Gyvybs draudimo matematinio techninio atidjinio pasikeitimas, iskyrus perdraudik dal (+/-) -213037 -349015 -481088 Grintos (grintinos) draudimo mokos (dalyvavimas pelne), iskyrus perdraudik dal (-) Grynosios veiklos snaudos sigijimo snaudos Atidt sigijimo snaud pasikeitimas (+/-) Administracins snaudos Perdraudimo komisiniai ir perdraudik pelno dalis (-) Kitos technins snaudos, iskyrus perdraudik dal Nuostoli svyravimo ilyginimo techninio atidjinio pasikeitimas (+/-) Investicins veiklos pajamos Pelnas i kit gyvybs draudimo veiklos investicij Investicins veiklos snaudos Nuostoliai i kit gyvybs draudimo veiklos investicij
Bonuses and rebates, 4220 net of reinsurance (-) 73090 Net operating expenses 50291 2377 22433 2010 Acquisition costs Change in deferred acquisition costs (+/-) Administrative expenses Reinsurance commissions and profit participation (-)
Other technical expenses, 21 net of reinsurance Change in the equalisation - provision (+/-) 29829 Investment income Profit from other investments from 88979 life assurance activity 7920 Investment expenses Losses from other investments 5083 from life assurance activity
500
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
2005 Kitos pajamos Kitos snaudos Ypatingosios pajamos (pagaut) Ypatingosios snaudos (netekimai) Pelnas, nuostoliai (-) Pelno mokestis Grynasis pelnas, nuostoliai (-) 1143 669 101 -671 772
2010 212 Other income 362 Other expenses - Extraordinary income - Extraordinary expenses 32598 Profit, loss (-) -206 Tax on profit 32803 Net profit, loss (-)
887933 1038916 1272346 1361580 1111585 1061795 109037 125337 128340 107893 91455 85208
7664 771231 -
5825
7072
6306
6264
2557 974029 -
212565 162863 34983 14719 53827 30749 16931 6147 73225 372200 253962 63861
273584 208822 50300 14462 99890 26810 60498 12582 86055 438913 322417 46396
331560 285645 25992 19923 79982 25608 50466 3908 77571 529428 327344 48023
372291 348896 10389 13006 98351 25609 70192 2550 104210 580465 327419 47973
213087 202254 4840 5993 72891 17661 50415 4815 77828 488030 205900 39802
Investments for the benefit of life-assurance policyholders - who bear the investment risk 229745 Debtors 214582 8060 7103 20162 88274 3740 Debtors arising out of direct insurance operations Debtors arising out of reinsurance operations Other debtors Tangible assets and stocks Cash at bank and in hand Other assets
Accrued income and deferred 74583 expenses Total assets Authorised capital Share premium account 470031 Capital and reserves 293356 39802
501
23
Rezervai
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
2005 Savos akcijos (-) Perkainojimo rezervas Nepaskirstytasis pelnas, nuostoliai (-) Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) Subordinuoti sipareigojimai Techniniai atidjiniai Perkelt mok techninis atidjinys Gyvybs draudimo matematinis techninis atidjinys Numatom imokjim techninis atidjinys Draudimo mok grinimo techninis atidjinys Nuostoli svyravimo ilyginimo techninis atidjinys Kiti techniniai atidjiniai Gyvybs draudimo, kai investavimo rizika tenka draudjui, techninis atidjinys Kiti atidjiniai Perdraudik depozitai sipareigojimai sipareigojimai, susij su draudimo veikla sipareigojimai, susij su perdraudimo ir persidraudimo veikla Ileisti skolos vertybiniai popieriai, atskirai nurodomos konvertuojamos skolos Skolos kredito staigoms Mokesiai, socialinio draudimo mokos ir kiti sipareigojimai Sukauptos snaudos ir ateinani laikotarpi pajamos Savinink nuosavyb ir sipareigojimai, i viso 12491 20951 20935 1593 658748 312705 82043 194882 1949 65029 2140
2006 20405 16913 32782 5048 801460 403331 70799 256906 2847 64989 2588
2009 11212 14277 216840 10638 780282 359202 25804 376564 130 18582
2010 10554 14163 112156 Own shares (-) Revaluation reserve Reserves Profit, loss (-) brought forward
Financing (grants and - subsidies) 11193 Subordinated liabilities 773179 Technical provisions 341697 17829 389536 133 23983 Provision for unearned premiums Life assurance provision Provision for claims outstanding Provision for bonuses and rebates Equalisation provision Other technical provisions
941274 1055987 510865 46294 335684 2331 41668 4431 577193 34419 415402 2055 18741 8177
Technical provision for lifeassurance policies where the investment risk is born by the - policyholder 1397 Other provisions Deposits received from - reinsurers 210585 Creditors 92758 Creditors arising out of direct insurance operations Creditors arising out of reinsurance operations Debenture loans showing convertable loans separately Amounts owed to credit institutions Taxes, social security and other liabilities
38425
74699
73667
53967
23389
15625
2144 100057
Total owners equity and 1233446 1505527 1768524 1950668 1489285 1506227 liabilities
502
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
-61214
152608
7110
10797
22662
8130
-2970
503
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
1
Draudimo prieiros komisijos ir Vertybini popieri komisijos duomenys laikotarpio pabaigoje, tkst. lit Data of the Insurance Supervisory Commission and the Securities Commission, end of the period, LTL thousand 2005 Pinigai ir pinig ekvivalentai Terminuotieji indliai Investicijos Skolos vertybiniai popieriai Vyriausybi ir centrini bank arba j garantuoti skolos vertybiniai popieriai Kiti skolos vertybiniai popieriai Nuosavybs vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjekt investiciniai vienetai Kitos investicijos Gautinos sumos Investicij pardavimo sandori gautinos sumos Kitos gautinos sumos Turtas, i viso sipareigojimai Investicij pirkimo sipareigojimai Moktinos sumos kaupimo bendrovei ir depozitoriumui Kitos moktinos sumos ir sipareigojimai Grynieji aktyvai sipareigojimai ir grynieji aktyvai, i viso
1
2010 85349 Cash and cash equivalents 134066 Time deposits 3768436 Investments 1464401 Debt securities Debt securities owned or guaranteed by governments and central banks Other debt securities Equity securities Units in collective investment undertakings Other investments
807327 276043 62811 813865 8267 2612 1526 1086 2290814 8229 5420
1134390 400172 39479 1328715 796 440 440 3344231 5412 1270
690 Amounts receivable 690 Amounts receivable from realisation of investments Other amounts receivable
3988540 Total assets 35985 Liabilities 182 Investments acquisition liabilities Amounts payable to accumulation company and depository Other amounts payable and liabilities
3808 31995
Valstybinio socialinio draudimo mokos dalies kaupimo (II pakopos) ir papildomo savanoriko pensij kaupimo (III pakopos) pensij fondai. 1 Pension funds accumulating part of social security contributions (Pillar II pension funds) and pension funds accumulating supplementary voluntary pension contributions (Pillar III pension funds).
504
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
Draudimo prieiros komisijos ir Vertybini popieri komisijos duomenys, tkst. lit Data of the Insurance Supervisory Commission and the Securities Commission, LTL thousand 2005 Grynieji aktyvai laikotarpio pradioje Padidjimas i viso Pensij mokos I kit pensij fond pervestos sumos Kaupimo bendrovs garantins mokos Palkanos ir dividendai Investicij pardavimo pelnas Investicij verts padidjimo suma Turto verts padidjimas dl usienio valiut kurs pasikeitimo Kitos pajamos Sumajimas i viso Pensij imokos kitus pensij fondus pervestos sumos Investicij pardavimo nuostoliai Investicij verts sumajimo suma Turto verts sumajimas dl usienio valiut kurs pasikeitimo Valdymo snaudos Kitos snaudos Grynieji aktyvai laikotarpio pabaigoje
1
2010 3338819 1744543 339991 218978 55977 70173 853043 Net assets at the beginning of the period Total increase Pension contributions Transfers from other pension funds Guarantee contributions of the accumulation company Interest and dividends Profit from realisation of investments Increase in value of investments Increase in value of assets resulting from currency exchange rate Other income Total decrease Pension payments Transfers to other pension funds Loss from realisation of investments Decrease in the value of investments Decrease in value of assets resulting from currency exchange rate Management expenses Other expenses Net assets at the end of the period
Valstybinio socialinio draudimo mokos dalies kaupimo (II pakopos) ir papildomo savanoriko pensij kaupimo (III pakopos) pensij fondai. 1 Pension funds accumulating part of social security contributions (Pillar II pension funds) and pension funds accumulating supplementary voluntary pension contributions (Pillar III pension funds).
505
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
506
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
2006 Nuosavas kapitalas statinis kapitalas (pasiraytasis) Pasiraytasis neapmoktas kapitalas (-) Akcij priedai Savos akcijos (-) Rezervai Perkainojimo rezervas (rezultatai) Nepaskirstytasis pelnas, nuostoliai (-) Nuosavyb ir sipareigojimai, i viso 84420 25183 506 1410 521 56800 155868
2010 31935 29596 390 987 73 889 39531 Equity Authorised (subscribed) capital Subscribed (unpaid) capital (-) Share premium Own shares (-) Reserves Revaluation reserve (results) Profit, loss (-) brought forward Total equity and liabilities
507
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
2006 Bendrosios ir administracins snaudos Algos ir atlyginimai Socialinio draudimo mokos Kitos Paskol ir iankstini apmokjim verts koregavimo rezultatas Vertybini popieri verts koregavimo rezultatas Materialiojo ir nematerialiojo turto verts koregavimo rezultatas Atidjini snaudos Kitos veiklos pajamos Kitos veiklos snaudos prastins veiklos pelnas, nuostoliai (-) Ypatingosios veiklos pajamos Ypatingosios veiklos snaudos Pelnas, nuostoliai (-) Pelno mokestis Grynasis pelnas, nuostoliai (-) 21043 7834 2319 10890 23072 3 432 107 27480 5 27475 856 26619
2007 29010 15741 4823 8446 -6903 4 1437 589 -2250 -2250 1366 -3616
2008 29676 15660 4829 9187 -16769 5 2750 593 -54571 -54571 -698 -53873
2009 8988 5138 1583 2267 -1479 3606 -2 -49 464 137 1256 1256 352 904
2010 6310 3645 1131 1534 55 780 23 6 241 241 77 164 General administrative expenses Wages and salaries Social security contributions Other Loan and advance payments value adjustment result Securities value adjustment result Tangible and intangible assets value adjustment result Provisions costs Income from other activity Costs of other activity Profit, loss (-) from ordinary activity Income from extraordinary activity Costs of extraordinary activity Profit, loss (-) Tax on profit Net profit, loss (-)
508
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
2006 Kolektyvinio investavimo subjekt investiciniai vienetai Kiti nuosavybs vertybiniai popieriai Investicijos asocijuotas mones Investicijos dukterines mones Materialusis turtas Atsargos Ilgalaikis materialusis turtas Nematerialusis turtas Kitas turtas Atidtojo mokesio turtas Bsimj laikotarpi snaudos Kitas turtas Turtas, i viso Finans staigoms moktinos sumos ir sipareigojimai Klientams moktinos sumos ir sipareigojimai Ileisti ne nuosavybs vertybiniai popieriai ir kiti skoliniai sipareigojimai Kitos moktinos sumos ir sipareigojimai Atidjiniai Subordinuoti sipareigojimai Nuosavas kapitalas statinis kapitalas (pasiraytasis) Pasiraytasis neapmoktas kapitalas (-) Akcij priedai Savos akcijos (-) Rezervai Perkainojimo rezervas (rezultatai) Nepaskirstytasis pelnas, nuostoliai (-) Nuosavyb ir sipareigojimai, i viso 6836 1405 1091 6 1086 194 1665 408 644 613 50600 1855 198 8156 14 718 39659 18655 10167 131 -66 10772 50600
2007 13130 1176 2 1078 89 989 6596 1651 228 832 592 82344 6813 28 15997 65 189 59251 24916 10667 491 7 23169 82344
2008 3789 13 1362 8 1354 5230 4211 1991 839 1381 82692 8806 61 12656 97 1213 59859 35546 10667 1027 -110 12729 82692
2009 2150 13 1161 889 27 862 4638 6864 1828 3749 1287 77370 1028 47 9727 107 1258 65203 46207 2342 1849 -18 14823 77370
2010 2292 367 367 3962 9137 1875 5549 1713 82738 918 36 11073 16 1078 69617 46846 2342 1855 75 18499 82738 Units in collective investment undertakings Other equities Investments in associates Investments in subsidiaries Tangible assets Stocks Long-term tangible assets Intangible assets Other assets Deferred tax assets Deferred costs Other assets Total assets Amounts payable and liabilities to financial institutions Amounts payable and liabilities to customers Issued non-equity securities and other debt liabilities Other amounts payable and liabilities Provisions Subordinated liabilities Equity Authorised (subscribed) capital Subscribed (unpaid) capital (-) Share premium Own shares (-) Reserves Revaluation reserve (results) Profit, loss (-) brought forward Total equity and liabilities
509
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
-213 Securities value adjustment result Tangible and intangible assets value - adjustment result - Provisions costs 146 Income from other activity 57 Costs of other activity 5816 Profit, loss (-) from ordinary activity - Income from extraordinary activity - Costs of extraordinary activity 5816 Profit, loss (-) -370 Tax on profit 6186 Net profit, loss (-) LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
510
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
23
54195 Total assets 30841 Equity 11480 2310 2367 14684 Authorised capital (subscribed) Share premium Reserves Profit, loss (-) brought forward
221 Grants, subsidies Amounts payable after one 5009 year and long-term liabilities 3443 1566 Financial debts Other amounts payable and long-term liabilities
Amounts payable within one 18124 year and short-term liabilities 988 1430 15706 Current year portion of longterm debts Financial debts Other amounts payable and short-term liabilities
511
23
FINANSINIS TARPININKAVIMAS
FINANCIAL INTERMEDIATION
512
MATERIALINS INVESTICIJOS
24
515 515 516
24.1. Materialins investicijos 24.2. Materialins investicijos pagal turto grupes 24.3. Materialins investicijos pagal ekonomins veiklos ris
24.1. Investment in tangible fixed assets 24.2. Investment in tangible fixed assets by group of assets 24.3. Investment in tangible fixed assets by economic activity
513
24
MATERIALINS INVESTICIJOS
INVESTMENT IN TANGIBLE FIXED ASSETS
Informacija apie materialines investicijas parengta naudojant investicij ir verslo struktros tyrim duomenis. Materialins investicijos ilaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienus metus, sigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (rekonstruoti, remontuoti). skaitomas iperkamosios nuomos bdu sigytas ilgalaikis materialusis turtas. vertintos fizini asmen investicijos gyvenamj nam statybai priskiriamos nekilnojamojo turto operacij veiklai. Duomenis apie materialines investicijas teikia vis ekonomins veiklos ri ir nuosavybs form mons ir staigos. Pateikta informacija apima visas investicij ris pagal investuotojo status: valstybs investicijas, Lietuvos Respublikos ir usienio privaios nuosavybs teiss subjekt investicijas. Materialins investicijos yra pateikiamos to meto kainomis be PVM, iskyrus atvejus, kai PVM skaitomas turto sigijimo vert, ir suskirstytos pagal sektori (valstybs ir privatj), ilgalaikio materialiojo turto grupes, ekonomins veiklos ris, atsivelgiant kio subjekt pagrindin veikl pagal Ekonomins veiklos ri klasifikatoriaus sekcijas. Iki 2007 m. spariai augusios materialins investicijos sumajo nuo 28,8 mlrd. lit 2008 m. iki 15,6 mlrd. lit 2009 m. Didiausi vis alyje investuot l dal (23,0 %) sudar fizini asmen ir nekilnojamojo turto moni investicijos. Nemaai investavo vieojo valdymo institucijos 15,9 procento vis investicij. Elektros, duj, garo tiekimo ir oro kondicionavimo moni investicijos sudar 11,3, apdirbamosios gamybos 10,3, prekybos moni 8,7 procento vis materialini investicij. Pagal turto ris daugiausia alyje investuot l skirta pastatams ir inineriniams statiniams, 2009 m. j dalis sudar 70,1 procento vis investicij. Mainoms ir renginiams skirta dalis maja ir 2009 m. sudar 19,0 procento.
Information about investment in tangible fixed assets has been prepared using data from the investment and structural business surveys. Investment in tangible fixed assets refers to the cost of the acquisition, creation and renewal (reconstruction, repair) of tangible fixed assets that are to be used for a period longer than one year. Tangible assets obtained by financial leasing are included. The estimated investment of natural persons in the construction of residential buildings is classified under real estate activity. Data on capital investment are provided by enterprises and institutions of all economic activities and forms of ownership. The information presented encompasses all kinds of investment by status of the investor: state investment, investment of the entities of the Republic of Lithuania, and foreign entities in possession of private property. Investment in tangible fixed assets is given at current prices without VAT, except for the cases when VAT is included in the purchase price of assets, and distributed by sector (public and private), group of long-term tangible assets and economic activity taking into consideration the main activity of an economic entity according to the sections of the national version (EVRK) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE). Investment in tangible fixed assets, on the increase until 2007, dropped from LTL 28.8 billion in 2008 to LTL 15.6 billion in 2009.
514
MATERIALINS INVESTICIJOS
INVESTMENT IN TANGIBLE FIXED ASSETS
24
The investment of natural persons and enterprises engaging in real estate activities made up the largest share (23.0 per cent) of the total investment in the country. A considerable share (15.9 per cent) of the total investment fell within public administration institutions. The investment of electricity, gas, steam and air conditioning supply enterprises made up 11.3, manufacturing enterprises 10.3, trade enterprises 8.7 per cent of the total investment in tangible fixed assets. The largest investment fell within buildings and civil engineering structures (in 2009, 70.1 per cent of the total investment). Meanwhile, the share of investment in machinery and equipment has been on the decrease and made up 19.0 per cent in 2009.
2007 mln. Lt % LTL mill. 31733,8 9401 7953,8 23780 2495,2 81,8 2413,4 100,0 x 25,1 74,9 100,0 3,3 96,7 x 23,8 76,2
2008 mln. Lt % LTL mill. 28757,6 100,0 8564 8976,0 19781,6 x 31,2 68,8
2009 mln. Lt % LTL mill. 15581,9 100,0 4667 5617,7 9964,2 x 36,1 63,9 Total Per capita, LTL Public sector Private sector Investment in residential buildings 1 Public sector Private sector
17726,0 100,0
28757,6 100,0
515
24
MATERIALINS INVESTICIJOS
INVESTMENT IN TANGIBLE FIXED ASSETS
100,0 15581,9 100,0 2,3 0,4 12,2 304,0 73,9 1605,9 1,9 0,5 10,3
1181,5
6,7
1427,7
4,5
1220,2
4,3
1756,8
11,3
298,4 1290,7
1,7 7,3
691,8 2817,2
2,2 8,9
721,2 2034,4
2,5 7,1
679,4 856,8
4,4 5,5
516
PRAMON
25
521 522 524 525 527
INDUSTRY
25.1. Pramons produkcijos indeksai (palyginti su indekso baziniu laikotarpiu, 2005 m. = 100 procent) 25.2. Pramons produkcijos indeksai (palyginti su ankstesniais metais, procentais) 25.3. Pramons produkcijos struktra pagal ekonomins veiklos ris 25.4. Parduotos pramons produkcijos struktra pagal rink 25.5. Gamini gamyba
Grafikai ir diagramos
25.1. Indices of industrial production (compared to the index base period, 2005 = 100 per cent) 25.2. Indices of industrial production (compared to the previous year, per cent) 25.3. Structure of industrial production by economic activity 25.4. Structure of industrial production by market 25.5. Production of commodities
Graphs and diagrams
Kasybos ir karjer eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcijos struktra pagal rink Pramons produkcijos indeksai
534 534
Structure of mining, quarrying and manufacturing production by market Indices of industrial production
517
25
PRAMON
INDUSTRY
Pramons veiklos rys klasifikuojamos pagal Ekonomins veiklos ri klasifikatori (EVRK 2 red.). Pramon sudaro: kasyba ir karjer eksploatavimas; apdirbamoji gamyba; elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas. Kiekviena grup skirstoma tam tikras ekonomins veiklos ris. Kuriai ekonomins veiklos riai priskirtina mon, nustatoma pagal jos gaminam produkcij. Nuo 2002 m. mons pramonini gamini gamybos tyrime gaminiams klasifikuoti naudojamas Produkt, gamini ir paslaug klasifikatorius (PGPK). is klasifikatorius yra Europos Bendrijos produkt srao (PRODCOM) nacionalin versija. mons pramonini gamini gamybos tyrimas apima vis ri mones, kuri pagrindin veikla pagal EVRK 2 red. yra kasyba ir karjer eksploatavimas (B), apdirbamoji gamyba (C) ir kuri metin apyvarta virija 0,2 mln. lit, bei ne pramonines mones, kuri pramonins veiklos metin apyvarta virija 0,5 mln. lit. Taip pat tiriamos mons, kuri metin apyvarta yra maesn nei 0,2 mln. lit, taiau ios mons gamina svarbi Lietuvos kiui produkcij. Pagaminta produkcija natriniais vienetais visa per ataskaitin laikotarp pagaminta produkcija, nesvarbu, ar ji buvo realizuota kaip preks, ar panaudota tolesnei gamybai, ar liko sandliuose. Parduota pramons produkcija ireikiama pajamomis (be PVM ir akciz), gautomis per ataskaitin laikotarp pardavus prekes ir (ar) suteikus paslaugas. Parduotos produkcijos vert (be PVM ir akciz) apskaiiuojama palyginamosiomis 2005 m. kainomis. Remiantis jomis, apskaiiuojami ir pramons produkcijos pokyiai bei indeksai. Pateikiami trumpojo laikotarpio mnesinio statistinio tyrimo duomenys. 2010 m., palyginti su 2005 m., Lietuvos pramons pagamintos produkcijos vert padidjo 4,7 procento, o palyginti su 2009 m. 6,6 procento. Tam takos turjo pagrindini metal gamyba, palyginti su 2005 m., padidjusi 120,5 procento, o palyginti su 2009 m. 4,3 procento, chemikal ir chemijos produkt gamyba, padidjusi atitinkamai 99,4 ir 10 procent, pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba 95,1 ir 59,8 procento, popieriaus ir popieriaus gamini gamyba 83,5 ir 40,9 procento, niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba 82,9 ir 14,4 procento, main ir rangos gamyba ir remontas 45,3 ir 9,8 procento, bald gamyba 43,2 ir 9,4 procento, gumini ir plastikini gamini gamyba 4,9 ir 21,4 procento. 2010 m., palyginti su 2005 m., augo daugiau kaip 41 procento ekonomini veiklos ri moni produkcija, palyginti su 2009 m. daugiau kaip 82 procent, kai 2009 m., palyginti su 2008 m., augo tik apie 10 procent ekonomini veiklos ri moni produkcija. 2010 m. vyko parduotos pramons produkcijos struktros pokyiai. Chemikal ir chemijos produkt gamybos dalis visoje kasyboje ir karjer eksploatavime ir apdirbamojoje gamyboje padidjo nuo 5,4 procento 2005 m. iki 10,9 procento 2010 m., rafinuot naftos produkt gamybos nuo 31,1 iki 32,6 procento, maisto produkt gamybos nuo 15,1 iki 16,5 procento, bald gamybos nuo 4,1 iki 4,7 procento, popieriaus ir popieriaus gamini gamybos nuo 1 iki 1,6 procento.
518
PRAMON
INDUSTRY
25
Nuo 2005 m. parduotos pramons produkcijos rinkos struktra ymiai pakito. Eksportas padidjo nuo 60,5 procento 2005 m. iki 66,5 procento 2010 m. Didiausi pardavimo ir paslaug ne Lietuvos rinkoje dal sudar rafinuot naftos produkt gamybos moni (37,4 %), chemikal ir chemijos produkt gamybos moni (13 %), maisto produkt gamybos moni (12,3 %), bald gamybos moni (4,5 %) pardavimas. 2010 m. sausiogruodio mn., palyginti su 2009 m. sausiogruodio mn., pramons moni pardavimo ir paslaug vert ne Lietuvos rinkoje padidjo 30 procent to meto kainomis. Padidjimui takos turjo iaugs rafinuot naftos produkt (46,5 %), chemikal ir chemijos produkt (29,4 %), maisto produkt (18,4 %), bald gamybos moni produkcijos (22,5 %), gumini ir plastikini gamini (29,2 %), medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, produkcijos (17,7 %) pardavimas. 2010 m. didij dal savo produkcijos kitoms valstybms pardav kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamybos 83,4 procento, naftos produkt gamybos 82,2 procento, chemikal ir chemijos produkt gamybos mons 82,2 procento, drabui siuvimo mons 79,3 procento, pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamybos 78,4 procento, tekstils gamini gamybos 76,8 procento, niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamybos mons 75,9 procento. Economic activities are classified according to the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2). Industry covers: mining and quarrying; manufacturing; electricity, gas, steam and air conditioning supply; water supply, sewerage, waste management and remediation activities. These groups are subdivided into economic activities. Certain activities cover enterprises which manufacture products mainly corresponding to the name of this activity. Since 2002, the Products, Goods and Services Classification (PGPK) has been used in the Enterprises Production of Commodities Survey for the classification of commodities. This classification is the national version of the List of Products of the European Community (PRODCOM). The Enterprises Production of Commodities Survey covers all kinds of enterprises whose main activity according to EVRK Rev. 2 is mining and quarrying (B), manufacturing (C) and whose annual turnover is higher than LTL 0.2 million, as well as non-industrial enterprises whose industry-related annual turnover is higher than LTL 0.5 million. Enterprises whose annual turnover is lower than LTL 0.2 million, but which produce commodities important for the Lithuanian economy, are surveyed as well. Production in units refers to the total production produced over the reporting period, regardless of whether it was sold as goods, used for further production, or left in warehouses. Sales of industrial production is defined as income received from sales and services (VAT and excise excluded) for goods and services sold during the reporting period. The value of production sold (VAT and excise excluded) is calculated at constant prices of the year 2005. They are used for the calculation of industrial production changes and indices. Data are received from a monthly short-term statistics survey.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
519
25
PRAMON
INDUSTRY
In 2010, compared to 2005, the value of the industrial production manufactured in Lithuania grew by 4.7 per cent, while compared to 2009, by 6.6 per cent. It was conditioned by the growth in the manufacture of base metals by 120.5 and 4.3 per cent compared to 2005 and 2009 respectively, chemicals and chemical products by 99.4 and 10, basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations by 95.1 and 59.8, paper and paper products by 83.5 and 40.9, machinery and equipment not elsewhere classified by 82.9 and 14.4, manufacture and repair of machinery and equipment by 45.3 and 9.8, manufacture of furniture by 43.2 and 9.4, rubber and plastic products by 4.9 and 21.4 per cent respectively. In 2010, compared to 2005, an increase was observed in the production of enterprises of more than 41 per cent of economic activities, compared to 2009 of more than 82 per cent, while in 2009, compared to 2008, of just about 10 per cent of economic activities. In 2010, changes occurred in the structure of the industrial production sold. The share of the manufacture of chemicals and chemical products in the total mining and quarrying and manufacturing production increased from 5.4 per cent in 2005 to 10.9 per cent in 2010, refined petroleum products from 31.1 to 32.6 per cent, food products from 15.1 to 16.5 per cent, furniture from 4.1 to 4.7 per cent, paper and paper products from 1.0 to 1.6 per cent respectively. From 2005, the market structure of the industrial production sold has changed significantly. The share of exports increased from 60.5 per cent in 2005 to 66.5 per cent in 2010. The major portion of sales and services on the non-Lithuanian market was made up of the sales of the enterprises engaged in the manufacture of refined petroleum products (37.4 per cent), chemicals and chemical products (13 per cent), food products (12.3 per cent), and furniture (4.5 per cent). In JanuaryDecember 2010, compared to JanuaryDecember 2009, the value of sales and services of Lithuanian industrial enterprises on the non-Lithuanian market grew by 30 per cent at current prices. The growth was conditioned by an increase in the sales of refined petroleum products (by 46.5 per cent), chemicals and chemical products (29.4 per cent), food products (18.4 per cent), furniture (22.5 per cent), rubber and plastic products (29.2 per cent), and wood and wood products, except furniture (17.7 per cent). In 2010, the biggest share of their production was sold to other countries by enterprises manufacturing computer, electronic and optical products 83.4 per cent, refined petroleum products 82.2 per cent, chemicals and chemical products 82.2 per cent, wearing apparel 79.3 per cent, basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations 78.4 per cent, textiles 76.8 per cent, and machinery and equipment not elsewhere classified 75.9 per cent.
520
PRAMON
INDUSTRY
25
521
25
PRAMON
INDUSTRY
Ekonomins veiklos rys Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais Garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas
2000 41,3 60,2 36,2 64,6 94,6 58,3 56,2 49,4 69,2
2006 109,7 100,9 130,7 107,5 123,6 100,1 98,9 98,1 104,3
2007 127,5 108,4 151,2 159,9 138,0 102,4 105,3 102,0 95,1
2008 109,9 125,5 168,7 201,5 145,8 102,0 107,5 97,5 90,1
2009 31,0 100,7 130,9 180,7 132,3 96,2 99,7 88,7 91,2
2010 53,3 99,7 143,2 170,1 145,3 92,3 85,7 111,3 98,4
Economic activity Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply Electricity power generation, transmission and distribution Distribution of gaseous fuels through mains Steam and air conditioning supply Water supply, sewerage, waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply
99,6 99,6
100,6 100,6
1
101,3 101,3
101,6 101,6
95,9 95,9
96,0 96,0
2006 106,5 107,5 98,4 81,7 113,4 107,6 110,9 106,2 150,4 110,3 102,0 90,1 105,5
2007 102,4 102,4 99,9 82,4 111,3 102,4 113,5 115,2 112,4 104,0 92,8 124,9 108,3
2008 105,5 106,4 91,7 81,0 96,8 106,6 96,4 99,7 106,9 80,3 85,3 89,9 89,8
2009 85,4 84,2 64,9 94,9 52,8 84,4 92,3 88,2 86,8 79,3 75,2 62,9 79,4
2010 106,6 108,2 109,6 101,1 115,7 108,2 99,4 101,4 101,9 114,8 122,3 150,0 111,9
Economic activity Industry Mining and quarrying; manufacturing Mining and quarrying Extraction of crude petroleum Other mining and quarrying Manufacturing Manufacture of food products Manufacture of beverages Manufacture of tobacco products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and wood products (except furniture)
107,0 108,3 88,9 74,1 108,4 108,6 107,6 112,4 167,7 100,8 93,1 138,2 115,0
522
PRAMON
INDUSTRY
25
Ekonomins veiklos rys Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais Garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas
1 1
Economic activity Manufacture of paper and paper products Printing and reproduction of recorded media Manufacture of refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastic products Manufacture of other nonmetallic mineral products Manufacture of base metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n. e. c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply Electricity power generation, transmission and distribution Distribution of gaseous fuels through mains Steam and air conditioning supply Water supply, sewerage, waste management and remediation activities Water collection, treatment and supply
110,7 107,3 86,1 86,4 97,9 125,8 129,4 93,0 94,7 85,6 86,2 86,7 83,9
119,9 100,3 106,8 135,6 93,3 113,2 111,3 109,0 135,3 99,9 98,5 102,7 101,8
130,2 99,2 102,5 127,7 109,7 100,9 130,7 107,5 123,6 100,1 98,9 98,1 104,3
126,3 91,6 110,3 111,4 116,2 107,5 115,7 148,7 111,7 102,3 106,4 104,0 91,3
71,0 86,9 100,8 155,3 86,2 115,8 111,6 126,0 105,7 99,6 102,1 95,5 94,7
59,3 113,0 60,1 72,4 28,2 80,2 77,6 89,7 90,8 94,3 92,8 91,0 101,2
115,8 109,0 136,5 114,4 171,7 99,0 109,4 94,1 109,8 96,0 86,0 125,5 107,9
88,9 88,9
102,5 102,5
100,6 100,6
100,7 100,7
100,3 100,3
94,3 94,3
100,1 100,1
523
25
Procentais Per cent
PRAMON
INDUSTRY
Ekonomins veiklos rys Kasyba ir karjer eksploatavimas; apdirbamoji gamyba alios naftos gavyba Kita kasyba ir karjer eksploatavimas Maisto produkt gamyba Grim gamyba Tabako gamini gamyba Tekstils gamini gamyba Drabui siuvimas Odos ir odos dirbini gamyba Medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba
2000 100,0 1,3 0,7 19,7 4,1 1,5 4,7 10,6 1,0 4,9 1,3 1,0 20,0 5,4
2005 100,0 0,7 0,8 15,1 2,9 1,2 2,9 5,4 0,3 5,8 1,0 0,9 31,1 5,4
2006 100,0 0,6 0,8 15,0 2,8 1,6 2,8 4,5 0,3 5,5 1,2 1,1 29,1 6,4
2007 100,0 0,5 0,9 17,1 3,3 1,6 2,8 4,1 0,3 6,1 1,3 1,1 19,7 10,9
2008 100,0 0,4 0,8 15,0 2,9 1,5 1,9 2,9 0,2 4,6 1,1 1,0 31,3 11,9
2009 100,0 0,3 0,6 19,0 3,7 2,0 2,0 2,8 0,2 4,8 1,3 1,0 27,7 10,6
2010 100,0 0,4 0,6 16,5 2,9 1,5 1,9 2,7 0,2 4,5 1,6 0,9 32,6 10,9
Economic activity Mining and quarrying; manufacturing Extraction of crude petroleum Other mining and quarrying Manufacture of food products Manufacture of beverages Manufacture of tobacco products Manufacture of textiles Manufacture of wearing apparel Manufacture of leather and related products Manufacture of wood and wood products (except furniture) Manufacture of paper and paper product Printing and reproduction of recorded media Manufacture of refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastic products Manufacture of other non-metallic mineral products Manufacture of base metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n. e. c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment
524
PRAMON
INDUSTRY
25
Ekonomins veiklos rys Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, vandens surinkimas, valymas ir tiekimas Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais Garo tiekimas ir oro kondicionavimas Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas
Economic activity Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment Electricity, gas, steam and air conditioning supply, water collection, treatment and supply Electricity power generation, transmission and distribution Distribution of gaseous fuels through mains Steam and air conditioning supply Water collection, treatment and supply
39,5 56,5 38,8 72,6 39,3 62,1 92,0 27,1 19,7 23,4 44,7
44,6 55,7 21,3 75,8 44,4 59,0 91,5 0,0 20,5 24,6 50,7
39,4 56,5 25,0 74,7 39,2 61,1 91,5 0,0 24,6 27,5 57,3
38,0 43,5 20,6 58,0 38,0 59,6 91,0 0,0 24,5 25,6 56,6
33,5 43,4 22,0 60,1 33,4 55,5 87,5 0,0 23,2 20,7 44,4
72,9 100,0 100,0 100,0 100,0 80,3 76,6 55,3 79,5 75,4 49,3 75,4 72,5 42,7 75,5 74,4 43,4 76,8 79,3 55,6
525
25
PRAMON
INDUSTRY
Ekonomins veiklos rys Medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, gamyba Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Spausdinimas ir rayt laikmen tiraavimas Rafinuot naftos produkt gamyba Chemikal ir chemijos produkt gamyba Pagrindini vaist pramons gamini ir farmacini preparat gamyba Gumini ir plastikini gamini gamyba Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Pagrindini metal gamyba Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Elektros rangos gamyba Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Bald gamyba Kita gamyba Main ir rangos remontas ir rengimas
Economic activity
Manufacture of wood and wood products (except furniture) Manufacture of paper and paper product Printing and reproduction of recorded media Manufacture of refined petroleum products Manufacture of chemicals and chemical products Manufacture of basic pharmaceutical products and pharmaceutical preparations Manufacture of rubber and plastic products Manufacture of other non-metallic mineral products Manufacture of base metals Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Manufacture of computer, electronic and optical products Manufacture of electrical equipment Manufacture of machinery and equipment n. e. c. Manufacture of motor vehicles, trailers and semi-trailers Manufacture of other transport equipment Manufacture of furniture Other manufacturing Repair and installation of machinery and equipment
18,6
21,1
19,4
20,9
17,8
81,4
78,9
80,6
79,1
82,2
53,8 49,5
54,6 48,4
53,7 45,9
37,5 42,1
21,6 45,3
46,2 50,5
45,4 51,6
46,3 54,1
62,5 57,9
78,4 54,7
83,6 40,5
84,0 44,9
80,6 25,1
79,4 20,2
73,9 27,2
16,4 59,5
16,0 55,1
19,4 74,9
20,6 79,8
26,1 72,8
55,7
58,2
58,9
49,8
43,3
44,3
41,8
41,1
50,2
56,7
29,0 30,6
22,7 33,3
21,5 31,4
19,2 31,1
16,6 30,5
71,0 69,4
77,3 66,7
78,5 68,6
80,8 68,9
83,4 69,5
48,8
47,2
31,6
27,0
24,1
51,2
52,8
68,4
73,0
75,9
72,6
60,7
57,7
41,4
41,3
27,4
39,3
42,3
58,6
58,7
526
PRAMON
INDUSTRY
25
66 1398 269
23,6
16,5
13,3
12,9
10,2
10,1
13,8
27,9 0,3
56,3 3,8
51,1 4,0
51,2 3,7
54,6 3,7
53,7 4,3
62,0 5,3
9,3
21,2
21,6
27,6
30,8
25,8
24,6
1,6 3,9
6,4 5,6
5,4 6,2
4,7 9,3
4,8 9,3
3,5 7,2
3,7 5,6
527
25
PRAMON
INDUSTRY
2000 kitos darovs, grybai, vaisiai, rieutai ir kitos augal dalys, paruoti arba konservuoti be acto arba acto rgties uogiens, demai, vaisi drebuiai, marmeladai, kompotai Vaisi ir darovi sultys, mln. litr Aliejus, tkst. t Pienas, tkst. t Grietinl, tkst. t Rgpienis, kefyras, tkst. t Jogurtas, tkst. t Grietin, grietins ir augalini riebal miinys, tkst. t Vark, varks ir augalini riebal miinys, tkst. t Nebrandinti ir rgpienio sriai, varks sreliai, tkst. t Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, tkst. t Nelydyti ir lydyti sriai, tkst. t Sausi pieno, pasuk ir irg produktai, tkst. t Valgomieji ledai, tkst. t Pieno cukrus (laktoz), tkst. t Pieno konservai, tkst. t Miltai, tkst. t kvietiniai ruginiai Jav kruopos, tkst. t man griki Sausas krakmolas, tkst. t Gliukoz ir gliukozs sirupas, tkst. t Duona ir pyrago gaminiai, tkst. t Cukrus, tkst. t Konditerijos gaminiai, tkst. t miltiniai kakavos, okolado ir cukraus saldumynai
2005
2006
2007
2008
2009
2010 other vegetables, mushrooms, fruits, nuts and other edible parts of plants prepared or preserved otherwise than by vinegar or acetic acid jams, fruit jellies, marmalades, compote Fruit and vegetable juices, mill. litres Oil, thous. t Milk, thous. t Cream, thous. t Kefir, sour milk, thous. t Yogurt, thous. t Sour cream, sour cream and vegetable fat mixture, thous. t Curd, curd and vegetable fat mixture, thous. t Unripened or uncured cheese, thous. t Butter and other fats and oils derived from milk; dairy spreads, thous. t Non-processed and processed cheese, thous. t Dried milk, buttermilk and whey products, thous. t Ice-cream, thous. t Lactose, thous. t Canned dairy products, thous. t Flour, thous. t wheat rye Cereals, thous. t semolina buckwheat Dried starch, thous. t Glucose and glucose syrup, thous. t Bread and pastry products, thous. t Sugar, thous. t Confectionery products, thous. t farinaceous cocoa, chocolate and sugar sweets
0,9 2,9 12,2 12,1 75,1 1,0 26,1 5,7 17,9 11,0 5,1
4,9 4,2 16,4 79,2 41,9 29,1 14,6 22,7 13,4 7,7
5,6 4,4 16,7 83,6 41,8 33,9 18,1 25,1 18,0 20,8
8,9 4,7 16,6 97,8 54,5 35,3 17,3 26,7 21,6 22,9
13,2 3,5 13,9 105,0 61,5 35,9 15,3 27,9 24,3 30,7
10,4 4,7 8,8 3,4 99,5 58,4 34,8 14,4 28,6 24,2 34,9
11,0 4,4 9,1 4,5 94,0 55,1 35,7 14,4 27,8 25,3 31,3
19,4 41,6 18,2 12,3 4,8 3,5 204,9 149,4 55,1 14,0 2,4 2,8 2,4 3,4 179,8 126,6 43,6 21,9 21,7
16,1 65,1 27,8 13,7 6,4 11,7 223,6 177,8 45,4 32,4 2,0 6,0 0,1 1,7 193,1 124,7 47,0 17,4 29,5
11,8 65,7 35,8 13,7 7,4 14,8 214,4 174,0 40,1 24,1 1,4 6,5 1,6 182,8 96,6 49,9 19,7 30,2
12,7 54,8 47,6 14,6 7,5 22,0 252,3 229,5 22,7 20,0 1,3 6,7 36,7 1,1 173,3 125,1 50,9 17,7 33,2
9,3 58,8 43,6 15,1 10,1 29,8 249,3 232,0 17,2 23,8 1,6 9,1 59,7 1,8 168,9 70,1 49,1 16,4 32,7
12,2 40,0 21,9 12,7 8,3 21,0 270,8 249,8 21,0 22,4 1,0 8,7 79,3 1,2 158,4 106,5 44,5 14,3 30,3
8,5 46,5 36,7 14,7 10,2 25,0 297,9 268,8 29,2 19,4 0,2 5,0 157,8 104,3 47,2 15,5 31,6
528
PRAMON
INDUSTRY
25
2000 Makaronai, tkst. t Actas, tkst. dal Pomidor keupas ir kiti pomidor padaai, tkst. t Majonezas, tkst. t Kepimo miels, tkst. t Kombinuotieji paarai, tkst. t Kai ir un dalas, tkst. t Grim gamyba Degtins ir likerio gaminiai, tkst. dal 100% alk. Putojantis vynuogi vynas, tkst. dal Vynuogi vynas, vermutas, tkst. dal Vaisi ir uog vynas, tkst. dal Alus, tkst. dal Nesaldyti ir nearomatinti mineraliniai ir gazuoti vandenys, tkst. dal Nealkoholiniai grimai, tkst. dal Tekstils gamini gamyba Lin pluotas, tkst. t Verpalai i sintetini ir dirbtini tapelio pluot, tkst. t Audiniai, mln. m2 medvilniniai vilnoniai lininiai audiniai i dirbtini ir sintetini pluot ir sil Kilimai ir kiliminiai gaminiai, tkst. m2 Drabui siuvimas Apsiaustai, striuks, tkst. Kostiumai ir ansambliai, tkst. varkai ir varkeliai, tkst. Kelns, kombinezonai, bridkelns ir trumps, tkst. Vyriki ir berniuk markiniai, tkst. Suknels, tkst. 1101 700 2621 13582 2065 1527 4,7 2,3 116,2 55,1 15,4 17,8 17,7 40 2,2 261 8,4 8,6 1,6 265 45,7
2010 10,8 425 11,9 9,8 1,5 433 83,1 Pasta, thous. t Vinegar, thous. dal Tomato ketchup and other tomato sauces, thous. t Mayonnaise, thous. t Pastry yeasts, thous. t Prepared mixed animal feeds, thous. t Dog and cat food, thous. t Manufacture of beverages Spirits and liqueurs, thous. dal 100% alc. Sparkling grape wine, thous. dal Grape wine, thous. dal Fruit and berry wine, thous. dal Beer, thous. dal Natural mineral and aerated waters without sugar and non-flavoured, thous. dal Non-alcoholic beverages, thous. dal Manufacture of textiles Flax-type fibres, thous. t Synthetic yarn for knitwear, thous. t Fabrics, mill. m2 cotton woollen linen fabrics of artificial and synthetic fibres and filaments Carpets and carpet coverings, thous. m2 Manufacture of wearing apparel
854,2 1230,0 1518,8 1853,1 1541,5 1038,1 234 169 1245 21049 322 463 1055 28946 409 388 1161 29340 544 342 1374 28564 538 297 1371 29685 294 246 1233 27623
3288 8802
Coats and jackets, thous. Suits and ensembles, thous. Jackets and blazers, thous. Trousers, overalls, breeches and shorts, thous. Shirts (incl. boys), thous. Dresses, thous.
529
25
PRAMON
INDUSTRY
2000 Sijonai ir sijonkelns, tkst. Moterikos ir mergaii palaidinuks, tkst. Liemenls, korsetai ir panas gaminiai, tkst. Trikotao gaminiai, mln. baltini trikotaas virutinis trikotaas Pirtins, kumtins pirtins ir puspirtins, tkst. por Apsiaustai i natralaus kailio, tkst. Pdkelns ir triko, mln. Kojins, puskojins ir panas gaminiai, mln. por Odos ir odos dirbini gamyba Avalyn, mln. por Medienos ir medini gamini, iskyrus baldus, gamyba Klijuotin fanera ir panai sluoksnin mediena, tkst. m3 Medienos smulkini plokts, tkst. m3 Medienos plauo plokts, mln. m2 Langai ir j staktos, tkst. Durys, j staktos ir slenksiai, tkst. Popieriaus ir popieriaus gamini gamyba Popierius ir kartonas, tkst. t Gofruotas kartonas, ds, duts ir gofruoto kartono tara, tkst. t Rafinuot naftos produkt gamyba Durpi briketai ir pusbrikeiai, tkst. t Automobili benzinas, tkst. t Dyzeliniai automobili degalai, tkst. t ... 1566 1314 53,3 ... 194,1 17,3 ... ... 1,1 3395 5235 162 50,8 19,9 30,9 14,8 9,1 17,9 24,0
2005 3018 6553 640 43,4 10,2 31,0 13,8 3,5 8,3 50,2
2006 2589 5492 617 36,6 10,7 25,9 13,6 3,6 9,9 45,4
2007 1769 4014 643 30,1 7,5 21,0 11,9 3,9 7,3 35,4
2008 995 2344 784 22,8 7,9 14,9 2,3 4,7 7,5 35,9
2009 688 1397 487 19,8 7,3 12,5 6,0 1,6 6,4 28,8
2010 684 1783 415 24,8 9,8 15,0 2,0 1,4 9,4 30,5 Skirts and divided skirts, thous. Womens and girls blouses, thous. Brassieres, corsets and similar articles, thous. Knitwear articles, mill. knitted underwear knitwear outerwear Gloves, mittens and mitts, thous. pairs Coats of fur, thous. Panties, mill. Socks and stockings, mill. pairs Manufacture of leather and related products
1,1
1,0
1,0
0,9
0,9
1,0
Footwear, mill. pairs Manufacture of wood and wood products (except furniture)
Plywood and similar laminated wood, thous. m3 Particle board of wood, thous. m3 Fibre board, mill. m2 Windows and their frames, thous. Doors and their frames of wood, thous. Manufacture of paper and paper products
112,6
119,2
125,0
119,7
86,4
113,1
Paper and paperboard, thous. t Corrugated paper and paperboard, cartons, boxes and cases of corrugated paper or paperboard, thous. t Manufacture of refined petroleum products
...
64,7
65,1
70,3
61,9
55,9
78,1
Briquettes and semi-briquettes of peat, thous. t Petrol, thous. t Diesel fuel, thous. t
530
PRAMON
INDUSTRY
25
2000 Chemikal ir chemijos produkt gamyba Sieros rgtis, tkst. t Etilo alkoholis, tkst. dal Fermentiniai preparatai, t Amonio nitratas, tkst. t N Karbamidas, tkst. t N Diamofosas, tkst. t Amino dervos, fenolio dervos ir pirmins formos poliuretanai, tkst. t Tualetinis muilas, tkst. t Skalbimo muilas, tkst. t Preparatai plauk prieirai, t Verpalai i celiuliozs acetato, tkst. t Gumini ir plastikini gamini gamyba Restauruotos padangos, tkst. Stands vamzdiai, vamzdeliai ir arnos i etileno polimer, tkst. t Polistirenas, tkst. m3 Porolonas (poliuretanas), tkst. t Maieliai ir plvels i etileno polimer, tkst. t Plastikiniai buteliai, didbuteliai ir flakonai, mln. Durys, langai ir j staktos i plastik, tkst. Kit nemetalo mineralini produkt gamyba Daugiasieniai izoliacijos elementai i stiklo, tkst. m2 Buteliai i bespalvio ir spalvoto stiklo, mln. Keramins plytos ir blokai, tkst. m3 Silikatins plytos ir blokeliai, tkst. t Cementas, mln. t Minktoji stogo danga ir izoliatas, mln. m2 Gofruoti laktai ne i asbestcemenio, mln. m2 10,6 6,1 71,7 5,7 ... 857 ... 809 170 169,2 140,8 599,9
2005
2006
2007
2008
2009
Sulphur acid, thous. t Ethyl alcohol, thous. dal Fermented preparations, t Ammonium nitrate, thous. t N Urea, thous. t N Diammonium phosphate, thous. t Amino resins, phenolic resins and polyurethanes in primary forms, thous. t Toilet soap, thous. t Washing soap, thous. t Preparations for use on hair, t Yarn of cellulose acetate, thous. t Manufacture of rubber and plastic products
Retreaded tyres, thous. Tubes, pipes and hoses and fittings of plastic, thous. t Polystyrene, thous. m3 Polyurethane, thous. t Sacks and films of polymers of polyethylene, thous. t Plastic bottles including those of large capacity, mill. Doors, windows and their frames of plastics, thous. Manufacture of other non-metallic mineral products
365,6 1808,6 2187,6 2096,6 1231,3 104,4 ... ... 0,6 1,9 0,4 120,7 126,9 413 0,8 4,4 2,2 113,0 135,4 444 1,1 4,3 2,2 140,3 138,8 553 1,1 7,6 3,5 144,9 103,6 361 1,1 6,6 3,5
700,7 1031,2 120,7 54,9 117 0,6 0,0 111,4 54,3 141 0,8 3,7
Multiple-walled insulating units of glass, thous. m2 Bottles of colourless and coloured glass, mill. Ceramic bricks and blocks, thous. m3 Silicate bricks and blocks, thous. t Cement, mill. t Soft roof covering and insulation, mill. m2 Sheets from non-asbestos cement, mill. m2
531
25
PRAMON
INDUSTRY
2000 Surenkamieji konstrukciniai elementai, skirti statybai arba civilinei ininerijai, tkst. t Pagrindini metal gamyba Viela i geleies arba nelegiruoto plieno, tkst. t Ketaus liejiniai, tkst. t Metalo gamini, iskyrus mainas ir renginius, gamyba Katilai (boileriai), tkst. Pakabinamosios ir kitos spynos, tkst. Kastuvai, t Maesns kaip 50 litr talpyklos (kanistrai), tkst. Vinys, tkst. t Tvirtinimo detals, tkst. t Kompiuterini, elektronini ir optini gamini gamyba Staliniai asmeniniai kompiuteriai, tkst. Televizoriai, tkst. Elektros skaitikliai, tkst. Skysi skaitikliai, tkst. Elektros rangos gamyba Televizijos ir monitori transformatoriai, mln. Nuolatins ir kintamosios srovs varikliai, tkst. Skaitmeninio valdymo plokts didesnei kaip 1000 V tampai Izoliuoto laido ir kabelio rinkiniai, tkst. t Laku arba emaliu izoliuoti apvij laidai, tkst. t Buitiniai viestuvai (tvirtinami prie lub ar sien), tkst. Staliniai, biuro, naktiniai arba ant grind statomi viestuvai, tkst. Niekur kitur nepriskirt main ir rangos gamyba Degal, tepal ir auinimo skysi siurbliai, skirti stmokliniams vidaus degimo varikliams, tkst.
2005
2006
2007
2008
2009
2010 Prefabricated structural components for building or civil engineering, thous. t Manufacture of base metals Wire of iron or non-alloy steel, thous. t Cast iron, thous. t Manufacture of fabricated metal products, except machinery and equipment Heating boilers, thous. Padlocks and locks, thous. Spades, t Metallic containers, less than 50 l, thous. Nails, thous. t Reinforcement components, thous. t Manufacture of computer, electronic and optical products Desktop PCs, thous. TV sets, thous. Electricity supply meters, thous. Liquid supply meters, thous. Manufacture of electrical equipment Transformers for TV and displays, mill. Electric and AC motors, thous. Digital control panels, voltage 1000 V Insulated wire and cable sets, thous. t Insulated winding wire lacquered or enamelled, thous. t Chandeliers and other electric ceiling or wall lighting fittings, thous. Electric table, desk bedside or floor-standing lamps, thous. Manufacture of machinery and equipment n.e.c. Reciprocating pumps for full, grease and cooling fluid used in internal combustion engines with suckers, thous.
429,6
822,4 1023,9
971,8
771,8
325,9
457,3
17,9 23,2
49,5 11,3
49,0 10,0
52,4 11,3
42,8 10,8
47,3 4,6
50,9 0,6
21,2 1924,0 2443,9 2838,3 4671,5 6375,0 5661,7 6,3 113,4 238,4 180,3 174,0 237,4 539,4
13,9
1,7
0,0
0,1
0,1
0,1
532
PRAMON
INDUSTRY
25
2000 Autokompresoriai, tkst. aldytuvai ir aldykls, tkst. Pakavimo ir vairi talp pripildymo, udarymo rengimai, tkst. Suvirinimo renginiai, tkst. Plgai ienavarts, grbiamosios ir bgnins ienavarts, tkst. Metalo pjovimo stakls, tkst. Medio apdirbimo stakls, tkst. Mainos ir rengimai statybos ir apdailos darbams, tkst. Variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba Priekabos ir puspriekabs, tkst. Kit transporto priemoni ir rangos gamyba Dviraiai, tkst. Bald gamyba Miegamieji foteliai ir sofos, tkst. Mediniai virtuvs baldai, tkst. Mediniai miegamojo baldai, tkst. Mediniai valgomojo ir svetains baldai, tkst. Kita gamyba Lains ir kateteriai, tkst. Ozono terapijos, deguonies terapijos, aerozolins terapijos, kvpavimo aparatai, mln. Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Elektros energija, mlrd. kWh 11,4 4681 14 82 336 201 254 0,2 18,6 216,3 0,1 0,4 69 0,2 0,2 0,4 7,8
2010 43,0 173,6 0,1 0,2 2 0,2 0,0 0,1 Compressors for motor-vehicles, thous. Refrigerators and freezers, thous. Machinery for packing, filling, closing different products, thous. Welding machines, thous. Ploughs Rakers-fedders, thous. Metal cutting machine-tools, thous. Wood processing machinetools, thous. Machinery and equipment for construction and finishing, thous. Manufacture of motor-vehicles, trailers and semi-trailers
1,4
2,0
2,8
2,5
0,9
1,3
418
330
405
389
310
346
Bicycles, thous. Manufactory of furniture Seats, convertible into beds, thous. Wooden kitchen furniture, thous. Wooden bedroom furniture, thous. Wooden furniture for dinning rooms and living rooms, thous. Other manufacturing Infusion sets, catheters, thous. Ozone therapy, oxygen therapy, aerosol therapy, respiration apparatus, mill. Electricity, gas, steam and air conditioning supply
...
47,0
48,4
54,3
57,0
57,3
51,6
14,9
11,9
13,1
13,1
14,2
4,6
533
25
PRAMON
INDUSTRY
Kasybos ir karjer eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcijos struktra pagal rink
Structure of mining, quarrying and manufacturing production by market
To meto kainomis At current prices
42,6%
39,5%
33,5%
57,4%
60,5%
66,5%
2000
2005
2010
534
STATYBA
26
539 539 540 541 541 542 542 543 543
CONSTRUCTION
26.1. Statybos leidimai gyvenamj pastat statybai 26.2. Baigti statyti butai 26.3. Baigt statyti pastat ir but charakteristikos 26.4. Baigt statyti but pasiskirstymas pagal statytojus (usakovus) 26.5. Statybos leidimai negyvenamj pastat statybai 26.6. Baigti statyti negyvenamieji pastatai 26.7. Atlikta statybos darb savo jgomis 26.8. Atlikt darb rys 26.9. Atlikti darbai pagal statini tip
Grafikai ir diagramos
26.1. Building permits for the construction of residential buildings 26.2. Dwellings completed 26.3. Characteristics of buildings and dwellings completed 26.4. Dwellings completed by type of investor 26.5. Building permits for the construction of non-residential buildings 26.6. Non-residential buildings completed 26.7. Own-account construction work carried out 26.8. Kinds of work carried out 26.9. Work carried out by type of structure
Graphs and diagrams
545 545
535
26
STATYBA
CONSTRUCTION
Skyriuje skelbiama statistin informacija apie iduotus statyb leidianius dokumentus, baigtus statyti gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. Duomenis apie iduotus statybos leidimus teikia savivaldybi administracij direktoriai ar j galioti savivaldybi administracij valstybs tarnautojai, o apie baigtus statyti gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus pagal kiekvien savivaldyb Valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritoriniai skyriai. Statyb leidiantis dokumentas leidimas statyti nauj (naujus) statin (statinius), statinio projektas, kuriam ratu pritar galiotas (galioti) savivaldybs valstybs tarnautojas (tarnautojai), raytinis (raytiniai) ems sklypo ar gretim ems sklyp savininko (savinink) ar valdytojo (valdytoj) sutikimas (sutikimai) dl statybos. Pastatas apdengtas stogu statinys, kurio didiausi dal sudaro patalpos. Pastatas laikomas baigtu statyti, kai pagal nustatyt tvark yra surayti statybos ubaigimo aktai, deklaracijos apie statybos ubaigim pagal statinio projekto sprendimus. Statybos ubaigimo data laikoma akto ar deklaracijos suraymo data. Gyvenamasis pastatas (namas) atskiras ar sublokuotas individualusis (vieno ar dviej but), daugiabutis (trij ir daugiau but) gyvenamosios paskirties pastatas, tinkamas asmeniui arba eimai gyventi. Gyvenamosios paskirties pastatai (namai) pastatai, skirti gyventi vairi socialini grupi asmenims (bendrabuiai, vaik namai, prieglaudos, nakvyns namai, globos bei eimynos namai ir pan.). Butas vienbutis namas ar gyvenamojo pastato dalis i vieno ar keli gyvenamj kambari, virtuvs bei kit patalp, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalp, kit but ar negyvenamosios paskirties patalp. Butas privalo turti atskir ijim lauk arba pastato bendrj erdv (laiptin, koridori, galerij ar kit bendrojo naudojimo patalp). Kambarys patalpa, apribota perdang ir sien (pertvar) nuo grind iki lub, tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambari priskiriami miegamieji, valgomieji, svetains, gyvenamieji kambariai ir kitos gyventi tinkanios iltos patalpos. Buto naudingasis plotas gyvenamj kambari ir kit bsto patalp (virtuvi, sanitarini mazg, koridori, statyt spint, ildom lodij ir kit ildom pagalbini patalp) bendrasis grind plotas. naudingj plot neeina balkon, teras, rsi, neildom lodij grind plotas. Pastato tris antemins ir poemins pastato dalies tris. Negyvenamasis pastatas bet kuris pastatas, kurio paskirtis nra gyvenamoji. Bendrasis pastato plotas naudingojo ir kit (rsi, gara, technini patalp) plot suma. Atlikti statybos darbai vis usakovui (parduoti) arba savo reikmms skirt darb, atlikt statant nauj statin, rekonstruojant, remontuojant (restauruojant) ar griaunant esam statin, vert (be PVM). Atlikt darb vert nurodoma to meto kainomis (be PVM), o palyginamieji rodikliai apskaiiuojami 2005 m. palyginamosiomis kainomis, naudojant statybos snaud kain indeks. Visi gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai pagal pagrindin paskirt skirstomi remiantis Statini pagal tip klasifikatoriumi (angl. CC Classification of Types of Construction). Statybos statistikoje yra naudojamas Ekonomins veiklos ri (EVRK) klasifikatorius. Informacija apie atliktus statybos darbus parengta naudojant trumpojo laikotarpio ketvirtinio statistinio tyrimo duomenis.
536
STATYBA
CONSTRUCTION
26
2010 m. iduoti 5876 statybos leidimai statyti 5961 gyvenamj nam, t. y. 118 statybos leidim, arba 2 procentais, maiau negu 2009 m. 2010 m buvo leista statyti 8,3 tkst. but, t. y. 766 butais, arba 10 procent, daugiau negu 2009 m. alyje vyrauja individuali nam statyba jiems statyti iduoti 98 procentai vis leidim, taiau ie namai statomi maesnio ploto nei anksiau. 2010 m. alyje buvo baigti statyti nauji 2899 gyvenamieji pastatai. Gyvenamuosiuose namuose rengti 3667 2 butai, t. y. 5733 butais, arba 61 procentu, maiau nei 2009 m. J naudingasis plotas sudar 512,4 tkst. m , t. y. 2 563 tkst. m (52 %) maiau negu 2009 m. Baigtuose statyti 12 but namuose rengti 3003 butai, kuri naudingasis 2 2 plotas 467 tkst. m . Daugiabuiuose namuose rengti 664 butai, j naudingasis plotas 45,4 tkst. m . Vidutinis 2 buto naudingasis plotas siek 139,7 m . 2010 m. iduoti 1579 statybos leidimai statyti 1993 negyvenamuosius pastatus, kuri bendrasis plotas 2 2 1345,5 tkst. m , t. y. 400 tkst. m maiau negu 2009 m. Daugiausia pagal bendrj plot buvo leista statyti prekybos, viebui ir maitinimo moni (33 %), gamybos, pramonini pastat ir sandli (17 %). 2010 m. alyje buvo pastatyti 3536 nauji negyvenamieji pastatai, j bendrasis plotas sudar 644,8 tkst. m , 2 t. y. 1081 tkst. m , arba 63 procentais, maiau negu 2009 m. Daugiausia pagal bendrj plot pastatyta kitos 2 2 paskirties pastat (160,1 tkst. m ), gamybos, pramonini ir sandli pastat (114,5 tkst. m ). 2010 m. statybos mons savo jgomis atliko darb u 5401,2 mln. lit, tai 5,5 procento maiau nei 2009 m. alyje atlikta 95,2 procento vis darb u 5142,8 mln. lit, ne alies teritorijoje darb atlikta u 258,4 mln. lit (5 %). 2010 m. naujos statybos darb atlikta u 2114,6 mln. lit, tai sudar 41,1 procento vis alyje atlikt statybos darb verts. Pagal statini tip daugiausia alyje atlikta ininerini statini statybos darb 56 procentai, negyvenamj pastat 36, gyvenamj pastat 8 procentai. The chapter presents statistics on the building permits granted, residential and non-residential buildings completed. Data on the building permits granted are provided by the directors of municipal administrations or other officers of municipal administrations authorized by them, on residential and non-residential buildings completed (broken down by municipality) by the territorial divisions of the State Territorial Planning and Construction Inspectorate under the Ministry Environment of the Republic of Lithuania. Construction permission documents comprise the following: a permit to build a new structure(s); a design for a structure approved in writing by an authorised municipal civil servant(s); a written consent for construction given by the owner(s) or possessor(s) of a plot of land or adjacent plots of land. Building is a structure covered by a roof, the major part of which is comprised of quarters. A building is recognised as completed when, in accordance with the established procedure, the statements and declarations on the completion of construction in compliance with design solutions have been drawn up. The date of the completion of construction is the date of the signing of the statement or the declaration. Residential building is a detached or semi-detached 12 dwelling building (house); a 3 and more dwelling building (block of flats); a residential building for other purposes (hostel, family home, orphanage, care home). Residential building for communities (hostel) refers to living quarters for the accommodation of pupils, students or employees during the period of studies or work. Childrens homes, orphanages, shelters, boarding schools, residential care homes, etc. are also classified as residential buildings for communities. Dwelling is part of a building comprised of one or several rooms and other quarters meant for people to live and separated by partition walls from the premises intended for public use, other dwellings or uninhabitable area; a single-family house. A dwelling has to have a separate exit to a yard or area for public use (a staircase, a corridor, a gallery or any other premises for public use).
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
2
537
26
STATYBA
CONSTRUCTION
Room is an area enclosed by partition-walls extending from the floor to the ceilings and meeting hygiene requirement set for residential premises. This category covers bed-rooms, dining-rooms, living-rooms and other warm area intended for residential purposes. Dwellings useful floor area is the floor area of all rooms, business premises in a dwelling and warm auxiliary area (auxiliary useful floor area), excluding the floor area of balconies, unheated attics, cellars and garages. Building volume refers to the volume of the overground and underground parts of the building. Non-residential building is any building that is not residential. Floor area is the total of useful floor area and other areas (cellars, garages, technical premises). All residential and non-residential buildings are classified by their main purpose based on Classification of Types of Constructions (CC). Construction work carried out is the value (VAT excluded) of all kinds of work carried out when building a new structure, reconstructing (repairing) or demolishing a structure for a customer (sale) or for own needs. The value of construction work carried out is calculated at current prices (VAT excluded), while comparative indicators are calculated at constant prices of 2005, applying a construction input price index. Construction statistics is based on the national version (EVRK) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE). Information on construction work carried out has been prepared using short-term statistics quarterly survey data. In 2010, 5876 building permits for the construction of 5961 residential buildings were issued, which is by 118 permits, or 2 per cent, less than in 2009. In 2010, building permits were issued for the construction of 8.3 thousand dwellings, i.e. by 766 dwellings, or by 10 per cent, more than in 2009. In 2010, 2899 new residential buildings were completed. In the residential buildings, 3667 dwellings were equipped, which is by 5733 dwellings, or by 61 per cent, less than in 2009. Their useful floor area amounted to 2 2 512.4 thousand m , which is by 563 thousand m (52 per cent) less than in 2009. 3003 dwellings were equipped in 2 12 dwelling buildings with the useful floor area of 467 thousand m . In the blocks of flats, 664 dwellings with the 2 useful floor area of 45.4 thousand m were equipped. The average useful floor area of a dwelling amounted to 2 139.7 m . In 2010, 1579 building permits for the construction of 1993 non-residential buildings with the useful floor area of 2 2 1345.5 thousand m were issued, which is by 400 thousand m less than in 2009. In terms of the total floor area, the highest number of permits was those for the construction of trade, hotels and catering enterprises (33 per cent) and industrial buildings and warehouses (17 per cent). In 2010, 3536 non-residential buildings with the total floor area of 644.8 thousand m were completed, which is by 2 2 1081 thousand m , or by 63 per cent, less than in 2009. Industrial buildings and warehouses (114.5 thousand m ) 2 and other buildings (160.1 thousand m ) covered the vastest range in terms of the total floor area. In 2010, construction enterprises carried out own-account work for LTL 5401.2 million, i.e. by 5.5 per cent less than in 2009, of which 95.2 per cent of work (valued at LTL 5142.8 million) was accomplished within the territory of the country, 5 per cent of work (valued at LTL 258.4 million) abroad. In 2010, new construction work was valued at LTL 2114.6 million, which made up 41.1 per cent of all construction work carried out within the country. As regards the type of construction, the bulk of work fell within the construction of civil engineering structures 56 per cent, while the construction of non-residential buildings accounted for 36 per cent, residential buildings 8 per cent.
2
538
STATYBA
CONSTRUCTION
26
56 -
106 6
57 -
107 6
1321 -
2118 -
98,0 -
155,8 7,5
74,2 -
73,6 -
539
26
Procentais Per cent
STATYBA
CONSTRUCTION
2005 Pastatai 12 but namai 3 ir daugiau but namai (daugiabuiai) Bendrabuiai Pagal sien mediagas Plytos, blokeliai, akmenys Medis Kitos mediagos Pagal aukt skaii 12 aukt 35 aukt 68 aukt 9 ir daugiau aukt Butai 12 but namuose 3 ir daugiau but namuose (daugiabuiuose) Mieste Kaime Pagal kambari skaii 1 kambario 2 kambari 3 kambari 4 kambari 5 ir daugiau kambari Butuose yra Vandentiekis Kanalizacija Centrinis ildymas Kartas vanduo Vonia / duas 97,1 97,1 85,4 93,7 93,8 5,8 31,2 24,8 16,7 21,5 97,4 1,5 0,4 0,7 100,0 45,2 54,8 80,1 19,9 73,6 11,3 15,1 100,0 96,6 3,4 -
2010 100,0 99,2 0,7 0,1 Buildings 12 dwelling buildings 3 or more dwelling buildings (blocks of flats) Hostels By wall material
12 storeys 35 storeys 68 storeys 9 and more storeys Dwellings 12 dwelling buildings 3 or more dwelling buildings (blocks of flats) Urban areas Rural areas By number of rooms
540
STATYBA
CONSTRUCTION
26
1345,5 11098,3 153,3 222,4 181,1 64,5 442,5 56,6 105,4 38,8 80,9 476,9 3682,2 883,5 137,9 4668,7 119,7 46,2 686,9 396,3
541
26
STATYBA
CONSTRUCTION
109,4 5925,6
121,6
122,7
103,7
52,1 5775,8
94,5 5142,8
109,6 63,7
121,8 67,9
122,4 126,9
103,6 156,3
51,3 166,3
92,5 258,4
542
STATYBA
CONSTRUCTION
26
100,0 11009,7 46,0 24,7 26,6 2,7 6190,5 2478,9 2124,2 216,1
100,0 12487,0 56,2 22,5 19,3 2,0 6850,2 2922,8 2467,5 246,5
100,0 11009,7 60,8 14,3 46,5 10,8 12,6 0,8 1,0 7027,8 2285,7 4742,1 1156,9 1193,5 69,1 139,7
100,0 12487,0 63,8 20,7 43,1 10,5 10,8 0,6 1,3 7671,8 2340,4 5331,4 1537,4 1012,1 89,0 79,0
543
26
STATYBA
CONSTRUCTION
2005 mln. Lt % LTL mill. kultros ir sporto rengini kitos paskirties Ininerini statini statyba Susisiekimo komunikacij keli, gatvi geleinkeli oro uost vandens uost kit transporto statini Ininerini tinkl naftos duj vandentiekio ilumos tiekimo nuotek alinimo elektros ryi (telekomunikacij) Kitos paskirties ininerini statini 124,1 188,7 2,1 3,2
2010 mln. Lt % LTL mill. 220,7 244,9 4,3 4,8 cultural and sports other Construction of civil engineering structures Transport infrastructure roads, streets railways airfields harbours other Engineering system oil pipelines gas pipelines water supply pipelines heating wastewater pipelines electricity lines telecommunications lines Other civil engineering structures
2323,3 1193,0 896,7 138,7 21,9 51,1 84,6 908,4 78,6 96,6 132,9 92,5 111,9 353,5 42,4 221,9
39,2 20,1 15,1 2,3 0,4 0,9 1,4 15,3 1,3 1,6 2,2 1,6 1,9 6,0 0,7 3,8
3981,9 1786,8 1349,8 147,2 46,3 74,0 169,5 1674,2 133,5 102,1 323,5 177,6 325,4 494,5 117,6 520,9
36,2 16,2 12,3 1,3 0,4 0,7 1,5 15,2 1,2 0,9 2,9 1,6 3,0 4,5 1,1 4,8
4815,2 2517,5 1950,6 226,8 28,0 91,7 220,4 1640,1 50,9 134,1 323,0 156,8 361,4 525,8 88,1 657,6
38,6 20,1 15,6 1,8 0,2 0,7 1,8 13,2 0,4 1,1 2,6 1,3 2,9 4,2 0,7 5,3
2688,0 1219,9 918,0 82,0 44,2 31,8 143,9 1073,5 48,2 70,6 185,7 116,2 227,8 338,9 86,1 394,6
46,5 21,1 15,9 1,4 0,8 0,5 2,5 18,6 0,8 1,2 3,2 2,0 4,0 5,9 1,5 6,8
2879,3 1294,9 944,0 167,6 36,8 11,0 135,5 1245,2 16,1 106,1 242,8 161,8 248,2 348,3 121,9 339,2
56,0 25,2 18,4 3,3 0,7 0,2 2,6 24,2 0,3 2,1 4,7 3,1 4,8 6,8 2,4 6,6
544
STATYBA
CONSTRUCTION
26
20000
7553
9400
545
26
STATYBA
CONSTRUCTION
546
VIDAUS PREKYBA
27
550 550 551 553 553 553
DOMESTIC TRADE
27.1. Prekybos ir maitinimo moni apyvarta (be PVM) 27.2. Mamenins prekybos ir maitinimo moni apyvartos (be PVM) indeksai 27.3. Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvartos sudtis 27.4. Mamenins prekybos moni parduotuvi skaiius ir prekybos plotas 27.5. Maitinimo ir grim teikimo veiklos moni tinklas 27.6. Alkoholini grim ir tabako gamini pardavimas prekybos ir maitinimo monse
27.1. Turnover of trade and catering enterprises (VAT excluded) 27.2. Turnover indices (VAT excluded) of retail trade and catering enterprises 27.3. Composition of the turnover of wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles enterprises 27.4. Number of retail stores and sales space of retail trade enterprises 27.5. Network of food and beverage service enterprises 27.6. Sales of alcoholic beverages and tobacco products in trade and catering enterprises
547
27
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
iame skyriuje pateikiama statistin informacija apie prekybos ir maitinimo moni apyvart, jos pokyius, apibdinamas mamenins prekybos ir maitinimo tinklas. Statistin informacija parengta naudojant prekybos ir maitinimo moni trumpojo laikotarpio statistikos ir metinio statistinio tyrimo duomenis. Tyrimo statistinis vienetas mon. Tyrimas aprpia vis nuosavybs form ir ri prekybos ir maitinimo mones. Tyrimui atlikti naudojamas kio subjekt statistinis registras. monms klasifikuoti naudojamas Ekonomins veiklos ri klasifikatorius (EVRK 2 red.). Skaiiuojant apyvartos apimties pokyius, naudojamas preki vartojimo kain indeksas. Apyvarta kio subjekto pajamos, gautos per tam tikr laikotarp, pardavus prekes ir (arba) suteikus paslaugas. Neskaiiuojamos pajamos, gautos i ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, finansins ir investicins veiklos, pagaut ir kitos. Parduotuv monei priklausanti arba isinuomota patalpa, turinti prekybos sal, skirt pirkjams aptarnauti. Prekybos plotas prekybos sals, skirtos pirkjams aptarnauti ir prekms idlioti, plotas, skaitant matavimosi kabinas. prekybos plot neskaitomas administracini patalp, sandli ir pagalbini patalp, dirbtuvi, laiptini, sanitarini patalp plotas. 2010 m., palyginti su 2009 m., mamenins prekybos bei maitinimo ir grim teikimo veiklos moni apyvarta (be PVM) sumajo. Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvarta sudar 4,7 mlrd. lit ir, palyginti su 2005 m., padidjo 0,5 procento, o palyginti su 2009 m. 14,4 procento palyginamosiomis kainomis. Mamenins prekybos, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb, moni apyvarta 2010 m. sudar 21,2 mlrd. lit. Palyginti su ankstesniais metais, ji sumajo 7 procentais, o palyginti su 2005 m. 7,6 procento palyginamosiomis kainomis. Mamenins prekybos maisto prekmis, alkoholiniais grimais ir tabako gaminiais moni apyvarta sudar 46,9 procento (2005 m. 44,3 %) ir, palyginti su 2005 m., sumajo 13 procent, o palyginti su 2009 m. 9 procentais. Ne maisto prekmis prekiaujani moni apyvarta 2010 m., palyginti su 2005 m., sumajo 2,4 procento, o palyginti su 2009 m. 3,6 procento palyginamosiomis kainomis. Mamenins prekybos, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb, monms 2010 m. priklaus 14 984 parduotuvs. Tai 1361 parduotuve, arba 8,3 procento, maiau negu 2005 m. ir 42 parduotuvmis, arba 2 0,3 procento, maiau negu 2009 m. Prekybos plotas, palyginti su 2005 m., iaugo 508,6 tkst. m , arba 2 25 procentais, o palyginti su 2009 m. 23,8 tkst. m , arba 0,9 procento. Vidutinis vienos parduotuvs prekybos 2 2 plotas 2010 m. sudar 169,6 m (2005 m. 124,4 m ). Maitinimo ir grim teikimo veiklos moni apyvarta 2010 m. sudar 0,8 mlrd. lit. Palyginti su 2009 m., apyvarta sumajo 12,9 procento, o palyginti su 2005 m. 27,1 procento palyginamosiomis kainomis. Maitinimo ir grim teikimo veiklos monms 2010 m. priklaus 3080 restoran, bar, kavini, valgykl ir kit maitinimo vienet. Juose buvo 186,4 tkst. viet (2005 m. atitinkamai 2881 ir 142,5). Vidutinis viet skaiius viename maitinimo vienete iaugo nuo 49,5 (2005 m.) iki 60,5 (2010 m.). Didmenins prekybos moni apyvarta 2010 m. sudar 39,6 mlrd. lit ir, palyginti su 2005 m., padidjo 25,6 procento, o palyginti su 2009 m. 10,4 procento to meto kainomis.
548
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
27
This chapter presents statistical information on the turnover of trade and catering enterprises, its changes, retail trade and catering network. Statistical information has been prepared using short-term statistics and annual survey data on trade and catering enterprises. A statistical unit in the survey is an enterprise. The survey covers trade and catering enterprises of all types and forms of ownership. The basis for the survey is the Statistical Register of Economic Entities (Statistical Business Register). Enterprises are classified according to the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2). A consumer price index is used for calculating changes in turnover. Turnover refers to the income of an economic entity received during a certain period through selling goods and (or) providing services. Income from sales of tangible fixed assets, financial and investment activity, extraordinary income, etc. is not included. Retail store is an area belonging to or rented by an enterprise with a sales hall in which services are provided to customers. Sales space refers to an area of a sales hall in which services are provided to customers and goods are displayed; it also includes fitting rooms. Sales space does not cover space for administrative premises, warehouses and supporting premises, workshops, stairwells, sanitary premises. In 2010, against 2009, the turnover of retail trade and food and beverage service enterprises (VAT excluded) decreased. The turnover of enterprises engaging in the wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles amounted to LTL 4.7 billion and, against 2005, increased by 0.5 per cent, against 2009 by 14.4 per cent at constant prices. In 2010, the turnover of enterprises engaging in retail trade, except for trade in motor vehicles and motorcycles, amounted to LTL 21.2 billion. Compared to the previous year, it dropped by 7, compared to 2005 by 7.6 per cent at constant prices. The turnover of enterprises engaging in the retail trade in food, alcoholic beverages and tobacco products accounted for 46.9 per cent ot retail trade turnover (in 2005, 44.3 per cent) and, against 2005, dropped by 13, against 2009 by 9 per cent. The turnover of enterprises engaging in trade in non-food products in 2010, against 2005, dropped by 2.4, against 2009 by 3.6 per cent at constant prices. In 2010, retail trade enterprises, except for those engaging in trade in motor vehicles and motorcycles, encompassed 14 984 stores, which is by 1361 stores, or 8.3 per cent, less than in 2005 and by 42 stores, or 0.3 per cent, less than in 2009. The sales space, against 2005, grew by 508.6 thousand square metres, or 25 per cent, in comparison to 2009 by 23.8 thousand square metres, or 0.9 per cent. In 2010, the average sales space per store amounted to 169.6 square metres (in 2005, 124.4). The turnover of food and beverage service enterprises in 2010 amounted to LTL 0.8 billion. Against 2009, their turnover dropped by 12.9, against 2005 by 27.1 per cent at constant prices. Enterprises engaged in food and beverage services owned 3080 restaurants, bars, cafs, canteens and other catering units and 186.4 thous. seats therein (in 2005, 2881 and 142.5 respectively). The average number of seats per catering unit grew from 49.5 in 2005 to 60.5 in 2010. The turnover of wholesale trade enterprises in 2010 amounted to LTL 39.6 billion, and, against 2005, grew by 25.6, against 2009 by 10.4 per cent at current prices.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
549
27
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
7644,5
8199,7
4248,3
4659,0
42114,4 47315,7
35868,2
39603,7
23928,7 27587,5
22117,8
21160,0
128,9
134,1
96,9
94,2
116,5
104,0
72,3
97,1
155,0
160,5
87,9
100,5
125,6
103,5
54,7
114,4
121,7
126,8
99,4
92,4
113,7
104,1
78,4
93,0
550
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
27
27.3. Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvartos sudtis
27.3. Composition of the turnover of wholesale and retail trade and repair of motor vehicles and motorcycles enterprises
2005 mln. Lt LTL mill. Apyvarta (be PVM), i viso Variklini transporto priemoni ir motocikl didmenin ir mamenin prekyba bei remontas Variklini transporto priemoni prekyba Automobiliai ir lengvosios variklins transporto priemons Didmenin prekyba keleivins variklins transporto priemons specialiosios keleivins variklins transporto priemons Mamenin prekyba naujos keleivins variklins transporto priemons naudotos keleivins variklins transporto priemons naujos specialiosios keleivins variklins transporto priemons naudotos specialiosios keleivins variklins transporto priemons Kitos variklins transporto priemons Didmenin prekyba krovininiai automobiliai, sunkveimiai, priekabos, puspriekabs ir autobusai poilsins transporto priemons, pvz. automobiliniai nameliai, varikliniai nameliai Mamenin prekyba krovininiai automobiliai, sunkveimiai, priekabos, puspriekabs ir autobusai poilsins transporto priemons, pvz. automobiliniai nameliai, varikliniai nameliai Variklini transporto priemoni didmenin prekyba u atlyg ar pagal sutart Variklini transporto priemoni technin prieira ir remontas Automobili ir lengvj krovinini variklini transporto priemoni technin prieira ir remontas 4929,8 % 100,0 2010 mln. Lt LTL mill. 4659,0 % 100,0 Turnover (VAT excluded) Wholesale and retail trade and repair of 96,8 motor vehicles and motorcycles 48,4 Trade in motor vehicles 36,7 12,4 11,8 0,6 24,3 5,0 17,6 0,2 1,5 11,7 10,6 10,6 0,0 1,1 1,0 0,1 0,0 Cars and light motor vehicles Wholesale trade passenger motor vehicles specialised passenger motor vehicles Retail trade new passenger motor vehicles used passenger motor vehicles new specialised passenger motor vehicles used specialised passenger motor vehicles Other motor vehicles Wholesale trade lorries, trucks, trailers, semi-trailers and buses camping vehicles, such as caravans and motor homes Retail trade lorries, trucks, trailers, semi-trailers and buses camping vehicles, such as caravans and motor homes Wholesale trade of motor vehicles on a fee or contract basis
4672,5 2778,9 2344,0 260,0 240,1 19,9 2084,0 427,1 1513,9 13,2 129,8 428,5 427,4 427,4 0,0 1,1 1,1 0,0 6,4 342,9
94,8 56,4 47,6 5,3 4,9 0,4 42,3 8,7 30,7 0,3 2,6 8,7 8,7 8,7 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 7,0
4512,8 2254,4 1710,2 579,2 550,1 29,1 1131,0 231,8 821,6 7,2 70,4 543,3 493,2 491,1 2,1 50,1 46,6 3,5 0,9 460,2
Maintenance and repair of motor 9,8 vehicles Maintenance and repair of cars and light goods motor vehicles
145,9
3,0
345,2
7,4
551
27
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
2005 mln. Lt LTL mill. Kit variklini transporto priemoni technin prieira ir remontas Automobili plovimas, poliravimas ir panaios paslaugos Variklini transporto priemoni atsargini dali ir pagalbini reikmen prekyba Didmenin prekyba gumins padangos ir padang kameros kitos atsargins dalys ir pagalbiniai reikmenys Mamenin prekyba padangos kitos atsargins dalys ir pagalbiniai reikmenys Didmenin prekyba u atlyg ar pagal sutart Motocikl, j atsargini dali ir pagalbini reikmen prekyba, technin prieira ir remontas Didmenin prekyba Mamenin prekyba Didmenin prekyba u atlyg ar pagal sutart Technin prieira ir remontas Didmenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb Mamenin prekyba, iskyrus variklini transporto priemoni ir motocikl prekyb Maistas, grimai ir tabakas Maitinimo ir grim teikimo veikla Kita veikla 184,4 12,6 1544,7 746,8 201,4 545,4 791,2 141,1 650,1 6,7 % 3,7 0,3 31,3 15,1 4,1 11,0 16,1 2,9 13,2 0,1
2010 mln. Lt LTL mill. 104,6 10,4 1787,9 1365,8 302,5 1063,3 420,3 75,0 345,3 1,8 % 2,2 0,2 Maintenance and repair of other motor vehicles Car washing, polishing and similar services
Trade of motor vehicle parts and 38,4 accessories 29,3 6,5 22,8 9,1 1,6 7,5 0,0 Wholesale trade rubber tyres and inner tubes for tyres other motor vehicle parts and accessories Retail trade tyres other motor vehicle parts and accessories Wholesale trade on a fee or contract basis
Trade, maintenance and repair of motorcycles and related parts and 0,2 accessories 0,0 0,2 0,0 Wholesale trade Retail trade Wholesale trade on a fee or contract basis Maintenance and repair
21,6
0,4
8,7
Wholesale trade, except of motor 0,2 vehicles and motorcycles Retail trade, except of motor vehicles 0,3 and motorcycles 0,0 Food, beverages and tobacco 0,0 Food and beverage service activities 2,7 Other
552
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
27
2010* 3080 186,4 60,5 Number of restaurants, bars and canteens Number of seats, thous. Average number of seats per catering unit
2008 4842 3898 944 6272 2244 4028 ... 26647 925,8
2010* 3397 3094 303 6413 2448 3965 29268 891,6 Alcoholic beverages, alcoholic cocktails Alcoholic beverages Alcoholic cocktails Wine, fermented beverages Wine Fermented beverages Grape, fruit and berry wine, vermouth Champagne, sparkling fermented beverages, cider Beer Tobacco products, LTL mill.
Nuo 2007 m. keitsi alkoholini grim klasifikavimas. In 2007, the classification of alcoholic beverages was changed.
553
27
VIDAUS PREKYBA
DOMESTIC TRADE
554
TURIZMAS
28
560 560 563
TOURISM
28.1. Kelioni agentros ir kelioni organizatoriai 28.2. Apgyvendinimo staigos 28.3. Apgyvendinta svei ir suteikta nakvyni apgyvendinimo staigose
28.1. Travel agencies and tour operators 28.2. Accommodation establishments 28.3. Number of guests and nights spent in accommodation establishments
555
28
TURIZMAS
TOURISM
Skyriuje pateikiami duomenys, parengti remiantis kelioni agentr ir kelioni organizatori, registruot Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaug registre, bei apgyvendinimo paslaugas teikiani juridini ir fizini asmen statistins atskaitomybs duomenimis. Statistin informacija parengta pagal 1995 m. lapkriio 23 d. Tarybos direktyvos 95/57/EB dl statistins informacijos turizmo srityje rinkimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 419) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkriio 20 d. Tarybos direktyva Nr. 2006/110/EB (OL 2006 L 363, p. 418), reikalavimus. Kelioni agentra juridinis asmuo, tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas. Kelioni organizatorius vykdo veikl, apimani dviej ar daugiau turizmo paslaug (transporto, apgyvendinimo, maitinimo, pramog, ekskursij) teikim ir j pardavim, tarpininkaujant kelioni agentroms arba tiesiogiai galutiniams vartotojams kaip vien produkt (vadinam paslaug paketu) bendra kaina. Apgyvendinimo paslaug statistin informacija pateikta pagal apgyvendinimo staig tipus ir grupes: Viebuiai ir moteliai viebuiai, svei namai, moteliai; Kitos kolektyvinio apgyvendinimo staigos poilsio namai (nameliai), kempingai, turizmo centrai, nakvyns namai; Specializuotos apgyvendinimo staigos sveikatinimo staigos, konferencij centrai, vaik vasaros poilsio stovyklos; Privatus turist apgyvendinimas. Apgyvendinimo staiga bet kurios patalpos (kolektyvinio ar privataus apgyvendinimo), kuriose nuolat arba kartais trumpam laikotarpiui teikiama nakvyn sveiams (turistams). Sveias asmuo, kuris atvyksta apgyvendinimo staig (ar i jos ivyksta) ir siregistruoja (isiregistruoja). Jo fizinis buvimas nebtinas. Nakvyn kiekviena naktis, kuri sveias faktikai praleidia (miega ar bna) ar yra registruotas (jo fizinis buvimas nebtinas) kolektyvinio apgyvendinimo staigoje ar privataus turist apgyvendinimo patalpose. Viebuiai ir moteliai apima viebuius, apartamentinius viebuius, motelius, pakels ueigos namus, papldimio viebuius, gyvenamuosius klubus ir panaias mones, teikianias viebuio tipo paslaugas, vairesnes negu lov klojimas ir kambario bei sanitarini patalp valymas. Poilsio namai (nameliai) apima bendrai valdomus grupinius statinius, pvz. grupes nam ar vieno aukto nameli, tvarkom kaip gyvenamosios patalpos ir teikiani ribotas viebuio tipo paslaugas (iskyrus kasdien lov klojim ir valym). Kempingas apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aiktelmis ir rengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami mobiliuose ar stacionariuose nameliuose ir yra sudarytos slygos transporto priemonms ir palapinms statyti.
556
TURIZMAS
TOURISM
28
Turizmo centras apgyvendinimui ir poilsiui pritaikyti statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaug komplekse. Turizmo centras turi turti rang aktyviam poilsiui bei turistiniams ygiams organizuoti. Nakvyns namai apgyvendinimui pritaikytos patalpos, kuriose sudarytos slygos nakvyns ir higienos poreikiams tenkinti. Tai gali bti ir staiga, organizuojanti keitimsi turistais ir propaguojanti krato painim. Sveikatinimo staigos apima apgyvendinimo paslaugas teikianias sveikatos stiprinimo ir sveikatos prieiros staigas, pvz. mineralini vanden kurortus, termini vanden kurortus, sanatorijas, kaln sanatorijas, reabilitacijos staigas ir kitas panaias staigas. Ligonini veikla neskaitoma. Konferencij centrai staigos, silanios apgyvendinimo paslaugas ir turinios specializuot rang suvaiavimams, konferencijoms, kursams, profesiniam mokymui, meditacijai ir religijai arba jaunimo kolegijoms. Privatus turist apgyvendinimas tai apgyvendinimo staigos tipas, kai fiziniai asmenys, turintys verslo liudijim, teikia turistams nakvyns ir pusryi paslaugas arba u mokest laikinai inuomoja bst (but, nam, kambar) turist trumpalaikiam apgyvendinimui. 2010 m. kelioni agentros ir kelioni organizatoriai aptarnavo 108,2 tkst. usieniei, i j 24,8 tkst. vienadieni lankytoj, ir 204,6 tkst. Lietuvos gyventoj, i kuri 5,9 tkst. asmen buvo vienadieniai lankytojai. Apsilankiusi Lietuvoje usienio turist skaiius, kai keliones organizuoja kelioni agentros arba kelioni organizatoriai, palyginti su 2009 m., padidjo 17,7 procento, o ivykusi usien Lietuvos gyventoj sumajo 10,1 procento. Naudojantis kelioni agentr arba kelioni organizatori paslaugomis daugiausia svei atvyko i Vokietijos (29,8 %), Rusijos (16,3 %), Ispanijos (7,9 %) ir Lenkijos (6,6 %). Lietuviai daugiausia keliavo Turkij (27,7 %), Egipt (20,4 %), Graikij (7,6 %), Ispanij (5,9 %), Italij (3,7 %), Latvij (3,6 %) ir Lenkij (2,8 %). 2010 m. Lietuvos apgyvendinimo staigos sulauk 8,8 procento daugiau svei nei 2009 m. Apgyvendinimo staigose buvo apsistoj 1,55 mln. svei, i j 54,1 procento usieniei. Viebuiuose ir moteliuose apsistojo 78 procentai svei, kitose kolektyvinio apgyvendinimo staigose 10 procent, specializuotose apgyvendinimo staigose 8 procentai, privataus turist apgyvendinimo sektoriuje 4 procentai svei. Viebuiai 2010 m. prim 1,17 mln. svei, t. y. 10,6 procento daugiau nei 2009 m. I j usienieiai sudar 63 procentus vis svei. Daugiausia svei buvo i Lenkijos (16,8 %), Vokietijos (12,2 %), Rusijos (12,1 %), Latvijos (8 %), Baltarusijos (6,3 %), Jungtins Karalysts (4,6 %). Lietuvos viebui numeri uimtumas 2010 m. sudar 36,9 procento (2009 m. 34,3 %). Poilsio namuose (nameliuose) ilsjosi 83,8 tkst. poilsiautoj, t. y. 1 procentu daugiau nei 2009 m. Vieno poilsiautojo vidutinis buvimo laikas 3,2 nakvyns. Daugiausia poilsiautoj apsilank Palangos sav. 33,5 tkst., Molt r. sav. 9,2 tkst., Neringos sav. 8,2 tkst. Sveikatinimo staigose ilsjosi ir gydsi 106,6 tkst. moni, i j 24,7 tkst. usieniei. Daugiausia usieniei buvo i Baltarusijos 34 procentai, Vokietijos 29, Latvijos ir Lenkijos po 5,5 procento.
557
28
TURIZMAS
TOURISM
Data presented in the chapter are based on statistical reports of travel agencies and tour operators registered in the Register of Tourism Services of the State Tourism Department, as well as legal and natural persons providing accommodation services. Statistical information has been prepared based on the requirements of Council Directive 95/57/EC of 23 November 1995 on the collection of statistical information in the field of tourism (OJ 2004 Special Edition, Chapter 13, Volume 15, p. 419), as last amended by Council Directive No 2006/110/EC of 20 November 2006 (OJ 2006 L363, p. 418). Travel agency is a legal person acting as a mediator in the process of selling package tours and/or individual travel services. Tour operators are businesses that combine two or more travel services (transport, accommodation, meals, entertainment, sightseeing) and sell them through travel agencies or directly to final consumers as a single product (called a package tour) for the total price. The publication provides statistical information broken down by type and group of accommodation establishments: Hotels and motels hotels, guesthouses, motels; Other collective accommodation establishments rest establishments, campsites, tourist camps, hostels; Specialised accommodation health establishments, conference centres and children's recreational summer camps; Private tourist accommodation. Accommodation establishment refers to any quarters (whether for collective or private accommodation) where guests (tourists) are accommodated (with an overnight stay) for a short period of time on a permanent or temporary basis. Guest is a person who arrives at (leaves) an accommodation establishment and checks in (out). The actual physical presence of the guest is not compulsory. Night spent is each night a guest actually spends (sleeps or stays) or is registered (actual physical presence is not compulsory) in a collective accommodation establishment or private tourist accommodation. Hotels and motels comprise hotels, apartment hotels, motels, roadside inns, beach hotels, residential clubs and similar establishments providing hotel-type services, including more than bed-making and cleaning of the room and sanitary facilities. Holiday dwellings include collective facilities under common management, such as clusters of houses or bungalows arranged as dwelling-type accommodation and providing limited hotel-type services (excluding daily bed-making and cleaning). Campsites means areas divided into plots and equipped for the provision of accommodation services, where tourists are accommodated in caravans or cabins and conditions are provided for parking vehicles and pitching tents.
558
TURIZMAS
TOURISM
28
Tourist camps are enterprises using a land plot and buildings which are designed for recreational purposes, in which tourists are accommodated in individual lodging, while catering, hygiene and other services are rendered at a centralised service centre. A tourist camp must contain equipment for active recreation and camping. Hostels refers to accommodation adapted for living where conditions are provided for overnight stays and personal hygiene. It may also be an establishment organising tourist exchange and promoting regional studiesrelated activities. Health establishments comprise health improvement and health care establishments providing accommodation, such as spas, thermal resorts, sanatoriums, mountain sanatoriums, convalescent homes, health farms and other similar establishments. Conference centres refers to establishments offering accommodation services and having specialised facilities for congresses, conferences, courses, vocational training, meditation and religion or youth colleges. Private tourist accommodation is a type of an accommodation establishment managed by natural persons having a business licence and providing bed and breakfast services or temporary short-stay rental accommodation (a room, an apartment, a house) for tourists. In 2010, travel agencies and tour operators provided services for 108.2 thousand foreigners, of whom 24.8 thousand were same-day visitors, and for 204.6 thousand Lithuanian residents, of whom 5.9 thousand were same-day visitors. Compared to 2009, the number of foreign tourists, when trips are organised by travel agencies or tour operators, increased by 17.7 per cent, while the number of Lithuanian residents trips abroad decreased by 10.1 per cent. Most of the foreigners using the services of travel agencies or tour operators arrived from Germany (29.8 per cent), Russia (16.3 per cent), Spain (7.9 per cent), and Poland (6.6 per cent). Lithuanians travelled the most to Turkey (27.7 per cent), Egypt (20.4 per cent), Greece (7.6 per cent), Spain (5.9 per cent), Italy (3.7 per cent), Latvia (3.6 per cent), and Poland (2.8 per cent). In 2010, Lithuanian accommodation establishments received by 8.8 per cent more guests than in 2009. In 2010, accommodation establishments received 1.55 million guests, of whom 54.1 per cent were foreigners. Hotels and motels accommodated 78 per cent, other collective accommodation establishments 10 per cent, specialised accommodation establishments 8 per cent, private tourist accommodation sector 4 per cent of the total number of guests. In 2010, hotels accommodated 1.17 million guests, which is by 10.6 per cent more than in 2009. Foreigners accounted for 63 per cent. The major part of guests were from Poland (16.8 per cent), Germany (12.2 per cent), Russia (12.1 per cent), Latvia (8 per cent), Belarus (6.3 per cent), and the United Kingdom (4.6 per cent). In 2010, the hotel room occupancy rate stood at 36.9 per cent (in 2009, 34.3 per cent). In 2010, rest establishments received 83.8 thousand visitors, which is by 1 per cent more than in 2009. The average number of guest-nights per visitor was 3.2. The majority of visitors stayed in Palanga (33.5 thous.), Moltai (9.2 thous.), and Neringa (8.2 thous.) municipalities. In 2010, there were 106.6 thousand visitors in health establishments, of whom 24.7 thousand foreigners. The majority of foreigners were from Belarus (34 per cent), Germany (29 per cent), Latvia and Poland (5.5 per cent from each).
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
559
28
TURIZMAS
TOURISM
1
2010 309 Total of which 285 private 21 joint ventures Number of foreigners 108,2 who have arrived, thous. 2 Number of guest-nights 338,5 of foreigners, thous. Amounts paid by foreigners for tourism services, 73688 LTL thous. Number of Lithuanian residents visits abroad, 204,6 thous. 2 Number of guest-nights of Lithuanian residents 1441,0 abroad, thous. Amounts paid by Lithuanian residents for outbound tourism servi726641 ces, LTL thous. Number of persons engaged in servicing 2269 tourists
23501
79225
79783
78420
82697
72241
166,9
205,8
244,1
258,2
324,7
227,6
997,0
1249,4
1529,4
1824,4
2416,7
1600,1
280792
584766
719814
946933
1093248
751482
1250
1981
2186
2381
2601
2338
Duomenis teikia mons, registruotos Valstybs turizmo paslaug registre. Data provided by enterprises registered in the State Register of Tourism Services. skaityti vienadieniai lankytojai. Including same-day visitors.
560
TURIZMAS
TOURISM
28
2000 Viebui ir moteli skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Numeri uimtumo koeficientas, % Viet uimtumo koeficientas, % Viebui skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Numeri uimtumo koeficientas, % Viet uimtumo koeficientas, % Moteli skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Numeri uimtumo koeficientas, % Viet uimtumo koeficientas, % Kit kolektyvinio apgyvendinimo staig skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams 227 6062 11489 400,9 258,7 881,7 579,1 28,1 22,8 210 5888 11112 388,3 253,0 862,7 569,8 28,4 23,1 17 174 377 12,6 5,7 19,0 9,3 17,8 13,9
2005 331 10134 19940 969,3 622,7 2061,7 1334,1 40,5 31,5 290 9722 19075 927,5 603,2 1990,5 1298,7 40,8 31,9 41 412 865 41,8 19,5 71,2 35,4 33,1 24,0
2006 338 10843 21504 1155,6 692,3 2384,8 1451,1 42,1 33,0 300 10426 20553 1103,1 669,6 2298,9 1417,1 42,3 33,1 38 417 951 52,4 22,7 85,9 34,0 37,0 29,4
2007 348 10973 21871 1334,0 767,3 2591,3 1509,3 46,3 36,1 309 10518 20841 1259,4 730,6 2464,5 1451,2 46,2 36,1 39 455 1030 74,6 36,7 126,8 58,1 48,4 34,8
2008 365 11141 22024 1389,4 824,9 2601,8 1544,5 44,9 34,2 326 10684 21037 1326,7 795,7 2497,9 1502,4 44,9 34,4 39 457 987 62,7 29,1 104,0 42,1 44,9 29,6
2009 380 11962 23839 1098,3 684,5 2077,5 1323,0 34,0 25,4 342 11496 22851 1055,3 661,1 2018,9 1293,5 34,3 25,8 38 466 988 43,0 23,3 58,6 29,5 27,4 17,5
2010 381 12068 24302 1212,1 760,9 2363,1 1509,9 36,5 27,6 342 11547 23137 1167,3 736,3 2291,1 1480,4 36,9 28,1 39 521 1165 44,8 24,6 72,0 29,5 28,1 17,3 Number of hotels and motels Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Room occupancy rate, % Bed occupancy rate, % Number of hotels Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Room occupancy rate, % Bed occupancy rate, % Number of motels Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Room occupancy rate, % Bed occupancy rate, % Number of other collective accommodation establishments Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners
561
28
TURIZMAS
TOURISM
2000 Poilsio nam (nameli) skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Kemping skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Turizmo centr skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Specializuot apgyvendinimo staig skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Sveikatinimo staig skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams Privataus turist apgyvendinimo teikj skaiius Numeri skaiius Viet skaiius Apgyvendinta svei, tkst. usieniei Suteikta nakvyni, tkst. usienieiams 249 5055 13986 86,4 7,7 458,8 35,9 3 273 864 9,6 2,2 18,9 3,8 6 210 556 13,4 3,4 31,3 8,3 54 5303 14452 113,5 22,8 1534,7 326,2 31 4110 8721 89,5 16,9 1377,5 309,5 4 12 21 0,4 0,3 1,5 1,4
2005 176 3655 9825 130,1 8,8 445,4 36,1 7 326 963 31,3 9,3 62,5 17,3 4 163 428 13,3 2,9 30,7 5,5 51 4167 11456 153,1 24,0 1576,2 335,0 26 3004 6356 118,6 20,8 1356,5 325,9 85 308 827 20,0 9,3 52,0 26,4
2006 147 3067 8314 116,8 6,5 394,8 22,2 8 304 887 31,7 9,0 65,0 17,9 6 200 659 20,5 5,4 36,7 7,3 54 4132 11817 165,1 26,7 1696,4 364,8 26 2875 6049 124,8 23,6 1442,4 355,9 146 529 1420 34,5 12,0 89,8 33,5
2007 144 3073 8630 130,0 11,2 428,6 35,5 10 373 1113 36,3 9,3 72,8 17,3 6 200 659 22,8 7,3 46,1 8,9 54 4361 12652 182,9 29,8 1822,5 405,4 25 3039 6536 131,1 25,6 1540,3 383,6 165 652 1781 46,2 14,4 105,2 33,6
2008 140 2979 8069 118,0 8,1 416,5 19,8 11 480 1496 35,7 10,7 70,1 20,0 6 270 944 20,9 4,6 42,1 6,9 51 4293 12035 178,0 31,3 1703,5 381,9 25 3064 6557 132,7 26,3 1441,9 366,6 217 776 2119 56,6 20,7 124,5 47,2
2009 133 2800 7706 82,9 4,0 292,7 10,2 16 660 2184 35,0 11,3 65,2 20,0 6 253 919 11,6 2,4 20,7 3,0 45 4225 11680 121,8 20,4 1356,7 310,0 22 3189 6843 100,7 20,3 1195,7 309,6 206 844 2369 57,2 21,0 125,3 52,6
2010 125 2599 7256 83,8 4,5 264,8 12,7 18 724 2394 31,5 14,4 52,6 22,8 6 218 830 12,5 2,9 22,5 3,1 44 3753 10422 122,5 24,7 1365,3 354,8 22 2870 6048 106,6 24,7 1225,8 354,6 311 1296 3435 69,0 23,8 172,5 73,2 Number of rest establishments Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Number of campsites Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Number of tourist camps Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Number of specialised accommodation establishments Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Number of health establishments Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners Number of private tourist accommodation providers Number of rooms Number of beds Number of guests, thous. number of foreigners Nights spent, thous. by foreigners
562
TURIZMAS
TOURISM
28
I viso 1325,62 1779,76 1825,76 1426,99 1552,87 4251,09 5191,37 5077,36 4030,11 4330,0 Total ES EU (excluding (Lietuva neskaityta) 508,47 601,91 658,88 525,71 559,47 1156,25 1331,98 1330,38 1079,55 1188,59 Lithuania) Airija 3,00 4,73 7,70 4,58 3,88 6,98 10,15 14,66 9,64 7,90 Ireland Austrija 7,84 6,88 8,09 6,83 6,25 14,06 13,92 14,23 13,23 11,10 Austria Belgija 5,80 7,12 7,35 7,10 7,59 12,87 19,33 14,11 15,68 15,55 Belgium Bulgarija 1,08 1,39 1,45 1,52 1,19 3,46 3,31 3,03 3,02 2,54 Bulgaria ekija 7,48 10,25 9,35 10,07 8,62 15,51 19,03 14,93 25,90 13,47 Czech Republic Danija 15,34 15,14 16,04 12,34 15,42 32,51 26,82 28,30 27,03 28,43 Denmark Estija 27,83 39,95 41,06 30,34 32,53 47,14 66,10 67,57 49,92 51,34 Estonia Graikija 1,86 2,17 2,62 2,96 2,68 5,72 4,74 5,98 6,38 7,11 Greece Islandija 1,17 1,97 1,72 1,74 0,85 3,32 4,65 4,04 2,84 1,70 Iceland Ispanija 11,18 13,79 14,27 12,71 14,55 25,46 27,08 27,42 26,00 36,72 Spain Italija 26,52 27,77 27,08 20,69 22,55 56,40 56,64 53,60 43,55 49,09 Italy Jungtin Karalyst 32,94 37,73 39,88 25,91 35,40 80,85 76,24 74,52 51,96 66,42 United Kingdom Kipras 0,48 0,77 0,68 0,40 0,50 2,44 1,70 1,30 0,87 1,04 Cyprus Latvija 43,66 69,97 84,72 62,82 66,52 73,34 116,22 140,44 100,23 109,89 Latvia Lenkija 94,88 128,09 156,28 125,66 135,86 226,14 314,88 312,50 239,07 281,29 Poland Lietuva 644,14 930,75 915,78 674,60 712,51 2488,59 3142,35 3021,41 2271,66 2330,75 Lithuania Liuksemburgas 0,57 0,77 0,80 0,82 0,54 1,13 1,35 1,30 1,36 1,0 Luxembourg Malta 0,12 0,14 0,32 0,21 0,22 0,30 0,31 0,58 0,51 0,61 Malta Nyderlandai 9,62 11,33 12,44 9,88 10,00 26,01 23,44 24,97 19,21 19,13 Netherlands Norvegija 14,39 22,95 22,57 15,66 16,85 40,44 46,62 53,05 36,16 36,18 Norway Portugalija 2,23 2,60 2,54 2,18 2,24 5,30 8,54 5,36 6,00 6,78 Portugal Pranczija 19,29 22,32 24,46 21,64 23,25 39,44 56,80 43,13 42,65 59,47 France Rumunija 0,77 2,06 2,43 2,55 2,28 2,07 11,95 10,26 8,00 5,12 Romania Slovakija 1,88 2,46 1,99 1,75 1,89 3,80 8,16 3,70 3,34 3,77 Slovak Republic Slovnija 0,80 1,72 1,36 1,12 1,25 2,10 2,70 2,50 2,13 2,54 Slovenia Suomija 33,00 36,61 40,64 30,21 35,14 61,64 66,39 75,96 55,51 67,44 Finland vedija 20,13 23,39 22,16 19,10 19,75 38,83 41,70 40,49 34,51 34,92 Sweden veicarija ir Switzerland and Lichtenteinas 3,65 4,91 4,48 4,64 4,01 7,42 9,56 7,97 9,19 7,49 Liechtenstein Vengrija 2,85 2,96 2,85 2,16 3,59 6,13 5,50 6,06 5,53 12,23 Hungary Vokietija 137,32 129,83 130,33 110,16 105,83 366,64 348,98 343,49 288,37 293,75 Germany Turkija 0,78 1,89 2,78 2,91 3,10 2,00 5,13 6,47 9,65 9,69 Turkey Kitos alys 18,63 13,44 13,80 13,81 11,34 36,43 25,68 25,44 28,07 20,97 Other countries
563
28
NVS Rusija Baltarusija Afrika Amerika Azija Australija ir Okeanija
TURIZMAS
TOURISM
Apgyvendinta svei Number of guests 2005 89,92 50,83 30,00 1,16 23,63 17,21 2,50 2007 150,88 78,59 57,24 0,96 27,19 20,16 2,75 2008 153,23 91,99 45,69 1,25 26,40 21,37 3,50 2009 142,93 78,69 52,19 1,18 20,49 19,61 3,69 2010 191,29 105,87 71,44 1,52 25,25 23,00 3,70
Nakvyni skaiius Nights spent 2005 386,26 143,12 197,00 2,69 66,37 55,00 6,33 2007 511,26 208,60 240,00 2,50 57,68 48,37 5,59 2008 505,82 224,97 229,79 2,40 63,49 49,51 7,39 2009 486,42 195,40 250,31 2,83 46,04 49,87 7,84 2010 610,10 CIS 282,32 Russia 293,42 Belarus 3,22 Africa 61,96 America 51,93 Asia Australia and 7,42 Oceania
Viebuiai ir moteliai, i viso ES (Lietuva neskaityta) Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Islandija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Norvegija Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija
969,29 1333,98
Hotels and 1389,4 1098,29 1212,14 2061,68 2591,26 2601,81 2077,53 2363,11 motels, total EU (excluding 982,87 Lithuania) 0,70 Ireland 10,59 Austria 14,49 Belgium 2,42 Bulgaria 11,03 Czech Republic 27,66 Denmark 46,54 Estonia 6,98 Greece 1,66 Iceland 34,87 Spain 46,44 Italy 63,56 United Kingdom 1,03 Cyprus 92,48 Latvia 246,09 Poland 853,23 Lithuania 0,91 Luxembourg 0,60 Malta 16,31 Netherlands 34,29 Norway 6,37 Portugal 55,42 France 4,65 Romania 3,45 Slovak Republic 2,33 Slovenia 63,22 Finland
468,15 2,81 7,61 5,54 1,03 6,64 15,07 24,83 1,82 1,16 10,87 25,75 32,25 0,48 38,24 86,95 346,59 0,53 0,12 8,48 14,07 2,19 17,95 0,73 1,71 0,71 32,09
550,99 4,59 6,48 6,89 1,31 9,39 14,84 36,45 2,14 1,94 13,37 26,75 36,99 0,77 61,91 115,86 566,73 0,76 0,14 9,24 22,70 2,53 20,84 1,90 2,18 1,56 35,61
604,32 7,34 7,80 7,10 1,39 8,62 15,65 37,16 2,55 1,71 13,97 26,44 39,04 0,64 75,54 139,47 564,58 0,79 0,32 10,36 22,20 2,45 23,17 2,10 1,88 1,26 39,73
483,29 4,48 6,48 6,89 1,41 9,27 12,01 27,35 2,94 1,72 12,16 19,93 24,74 0,40 55,83 115,66 413,82 0,82 0,19 8,26 15,34 2,07 20,29 2,38 1,64 1,05 29,06
511,17 3,5 5,90 7,07 1,13 6,56 15,03 29,99 2,65 0,82 13,81 21,18 34,18 0,50 60,46 125,99 451,26 0,52 0,22 8,57 16,14 2,03 21,37 2,07 1,73 1,20 33,09
941,92 1062,22 1077,92 6,64 13,70 12,28 3,27 13,46 31,77 39,76 5,50 3,30 24,90 54,73 78,88 2,43 61,59 169,73 1,06 0,30 22,77 39,43 5,19 36,54 1,88 3,57 1,84 59,93 9,78 13,26 18,83 3,16 17,37 26,11 58,90 4,67 4,59 25,68 53,92 74,14 1,70 95,40 248,29 1,34 0,30 18,46 45,07 8,26 53,04 8,53 7,62 2,48 64,30 13,86 13,67 13,62 2,84 13,66 27,38 59,33 5,80 4,03 26,64 52,26 71,74 1,23 114,68 251,43 1,28 0,53 20,10 51,47 5,04 39,17 4,48 3,48 2,24 74,05
900,18 9,41 12,63 15,18 2,85 24,51 26,27 44,17 6,33 2,80 24,86 41,80 48,49 0,85 84,60 204,38 754,55 1,36 0,45 15,79 34,85 5,67 39,31 5,46 3,09 1,87 53,11
564
TURIZMAS
TOURISM
28
Apgyvendinta svei Number of guests 2005 vedija veicarija ir Lichtenteinas Vengrija Vokietija Turkija Kitos alys NVS Rusija Baltarusija Afrika Amerika Azija Australija ir Okeanija Kitos kolektyvinio apgyvendinimo staigos, i viso ES (Lietuva neskaityta) Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Islandija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta 19,55 3,48 2,49 121,72 0,77 18,47 74,41 45,26 21,49 1,14 22,79 16,12 2,13 2007 22,85 4,72 2,73 112,95 1,75 13,32 124,73 69,25 43,44 0,95 24,71 19,10 2,34 2008 21,72 4,32 2,65 115,20 2,67 13,71 127,04 81,11 32,90 1,22 23,97 20,55 3,16 2009 18,46 4,31 2,07 97,49 2,83 13,57 121,10 70,71 39,86 1,15 18,76 18,90 3,49 2010 19,27 3,71 2,94 90,21 2,98 11,09 163,67 93,91 56,79 1,49 24,21 22,35 3,25
Nakvyni skaiius Nights spent 2005 37,06 7,11 5,57 247,58 2,00 35,82 191,56 109,14 40,08 2,65 62,23 42,62 5,47 2007 40,20 9,22 5,16 201,32 3,77 25,24 260,92 154,84 75,35 2,47 52,91 38,08 4,79 2008 39,08 7,68 5,65 214,70 5,64 24,98 262,76 170,12 55,35 2,33 58,04 42,92 6,72 2009 32,82 8,22 5,16 189,78 9,21 27,20 250,47 146,96 73,82 2,72 40,09 39,79 7,46 2010 33,68 Sweden Switzerland and 6,99 Liechtenstein 6,44 Hungary 178,34 Germany 9,40 Turkey 20,20 Other countries 340,18 CIS 203,13 Russia 108,58 Belarus 3,16 Africa 59,03 America 45,71 Asia Australia and 6,42 Oceania Other collective accommodation establishments, 429,03 total EU (excluding 42,70 Lithuania) 0,11 Ireland 0,43 Austria 0,88 Belgium 0,10 Bulgaria 2,05 Czech Republic 0,23 Denmark 2,84 Estonia 0,03 Greece 0,01 Iceland 0,97 Spain 1,81 Italy 1,09 United Kingdom - Cyprus 5,43 Latvia 8,88 Poland 367,58 Lithuania 0,01 Luxembourg 0,01 Malta
183,22
216,65
201,69
149,66
149,28
561,27
672,40
647,53
470,59
21,07 0,11 0,19 0,22 0,01 0,71 0,15 2,23 0,03 0,01 0,24 0,54 0,43 3,62 2,99 157,73 0,01 0,00
26,82 0,04 0,32 0,19 0,05 0,64 0,19 2,84 0,00 0,01 0,32 0,71 0,29 0,00 5,51 5,17 179,11 0,00 -
26,8 0,15 0,23 0,16 0,03 0,42 0,26 2,82 0,02 0,01 0,18 0,37 0,36 5,03 8,09 168,53 0,01 0,00
20,45 0,06 0,29 0,18 0,05 0,61 0,19 2,02 0,02 0,02 0,33 0,35 0,41 0,00 3,65 4,64 123,18 0,02
23,59 0,04 0,30 0,45 0,05 1,87 0,12 1,77 0,01 0,01 0,49 1,03 0,56 3,04 4,23 118,34 0,01 0,00
53,74 0,15 0,27 0,49 0,49 1,53 0,32 5,08 0,20 0,02 0,43 0,99 0,98 6,02 14,41 494,36 0,01 0,01
62,62 0,12 0,54 0,38 0,10 1,12 0,45 5,45 0,02 0,02 0,90 1,58 0,74 0,00 7,72 15,61 571,69 0,00 -
59,84 0,24 0,41 0,27 0,10 0,72 0,53 5,83 0,06 0,01 0,49 0,54 0,84 7,76 16,09 565,19 0,01 0,02
43,85 0,12 0,45 0,40 0,10 1,08 0,37 3,70 0,04 0,03 0,58 0,66 0,69 0,00 5,13 11,82 397,67 0,06
565
28
Nyderlandai Norvegija Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija
TURIZMAS
TOURISM
Apgyvendinta svei Number of guests 2005 1,06 0,17 0,03 1,07 0,00 0,12 0,03 0,57 0,32 0,12 0,13 6,28 0,00 0,04 3,44 1,63 1,11 0,01 0,31 0,13 0,18 2007 2,02 0,09 0,06 1,22 0,16 0,16 0,07 0,51 0,36 0,15 0,15 5,83 0,12 0,05 9,56 2,67 5,32 0,01 0,47 0,13 0,14 2008 1,91 0,09 0,05 1,00 0,27 0,05 0,06 0,60 0,25 0,14 0,11 4,40 0,05 0,04 5,49 1,91 2,53 0,02 0,24 0,18 0,10 2009 1,39 0,07 0,06 0,99 0,17 0,05 0,07 0,62 0,20 0,23 0,06 4,04 0,05 0,22 4,61 1,23 2,64 0,02 0,40 0,32 0,11 2010 1,28 0,13 0,07 1,53 0,14 0,10 0,05 0,92 0,27 0,26 0,19 5,07 0,09 0,08 6,24 2,20 3,53 0,01 0,30 0,17 0,08
Nakvyni skaiius Nights spent 2005 2,99 0,38 0,05 2,23 0,01 0,13 0,05 1,06 0,87 0,19 0,19 14,79 0,00 0,05 11,47 7,47 2,36 0,02 0,88 0,34 0,32 2007 4,78 0,24 0,14 2,84 3,42 0,34 0,10 1,08 0,95 0,26 0,18 14,09 0,94 0,08 34,67 11,18 7,13 0,03 1,27 0,26 0,33 2008 4,21 0,23 0,18 3,16 5,67 0,10 0,14 1,24 0,66 0,23 0,28 10,29 0,18 0,08 19,31 5,79 3,58 0,05 0,66 1,56 0,21 2009 2,86 0,15 0,20 2,36 2,50 0,11 0,24 1,20 0,49 0,48 0,29 8,41 0,12 0,32 18,46 4,56 4,16 0,07 3,50 5,73 0,20 2010 2,41 Netherlands 0,24 Norway 0,16 Portugal 3,14 France 0,28 Romania 0,15 Slovak Republic 0,08 Slovenia 1,45 Finland 0,54 Sweden Switzerland and 0,42 Liechtenstein 0,33 Hungary 9,31 Germany 0,22 Turkey 0,19 Other countries 16,47 CIS 7,27 Russia 4,60 Belarus 0,01 Africa 0,70 America 0,35 Asia Australia and 0,13 Oceania
veicarija ir Lichtenteinas Vengrija Vokietija Turkija Kitos alys NVS Rusija Baltarusija Afrika Amerika Azija Australija ir Okeanija Specializuotos apgyvendinimo staigos, i viso ES (Lietuva neskaityta) Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Islandija Ispanija Italija
153,14
182,88
178,04
121,81
Specialised accommodation establishments, 122,46 1576,15 1822,51 1703,52 1356,75 1365,34 total EU (excluding 124,14 Lithuania) 0,01 Ireland 0,00 Austria 0,08 Belgium 0,01 Bulgaria 1,00 Czech Republic 0,03 Denmark 0,74 Estonia - Greece 0,01 Iceland 0,00 Spain 0,06 Italy
14,56 0,00 0,01 0,01 0,04 0,07 0,07 0,53 0,00 0,02 0,09
17,93 0,01 0,04 0,01 0,00 0,01 0,02 0,27 0,02 0,02 0,03
18,37 0,00 0,02 0,05 0,02 0,02 0,02 0,31 0,02 0,02 0,04
9,46 0,01 0,00 0,00 0,01 0,16 0,00 0,00 0,00 0,03
10,72 0,00 0,00 0,01 0,00 0,05 0,01 0,14 0,00 0,00 0,02
149,02 0,00 0,01 0,04 0,19 0,10 0,29 1,71 0,00 0,03 0,20
192,65 0,05 0,04 0,04 0,00 0,21 0,10 1,13 0,04 0,31 0,14
170,99 0,01 0,04 1,00 0,07 0,09 0,04 1,01 0,08 0,09 0,19
106,62 0,05 0,01 0,00 0,08 0,79 0,00 0,00 0,01 0,07
566
TURIZMAS
TOURISM
28
Apgyvendinta svei Number of guests 2005 Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Norvegija Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija veicarija ir Lichtenteinas Vengrija Vokietija Turkija Kitos alys NVS Rusija Baltarusija Afrika Amerika Azija Australija ir Okeanija Privatus turist apgyvendinimas, i viso ES (Lietuva neskaityta) Airija Austrija Belgija 0,06 1,45 4,45 129,10 0,03 0,04 0,07 0,01 0,10 0,03 0,01 0,02 0,06 0,11 0,23 7,12 0,00 0,05 8,45 2,27 6,09 0,01 0,23 0,65 0,02 2007 0,06 1,86 5,88 153,08 0,01 0,03 0,00 0,13 0,00 0,01 0,05 0,19 0,04 0,02 0,01 9,25 0,02 0,05 11,02 4,06 6,81 0,12 0,60 0,01 2008 0,07 2,51 6,81 146,79 0,00 0,10 0,06 0,01 0,04 0,00 0,00 0,00 0,03 0,03 0,00 0,04 8,23 0,04 43 12,25 4,01 7,86 0,01 0,12 0,33 0,04 2009 0,04 0,00 1,25 1,72 101,39 0,01 0,03 0,03 0,01 0,03 0,04 6,16 0,00 0,01 10,59 2,88 7,66 0,00 0,08 0,24 0,00 2010 0,04 1,37 1,35 0,00 0,03 0,03 0,01 0,04 0,00 0,03 0,03 0,01 0,43 7,17 0,00 13,58 5,13 8,38 0,01 0,10 0,27 0,01
Nakvyni skaiius Nights spent 2005 0,27 5,03 41,16 0,06 0,10 0,19 0,03 0,22 0,17 0,01 0,13 0,20 0,51 0,38 98,19 0,00 0,28 172,58 19,71 151,98 0,02 2,37 10,50 0,06 2007 0,37 11,37 47,18 0,08 0,11 0,12 0,65 0,00 0,02 0,05 0,51 0,26 0,04 0,06 129,94 0,40 0,34 201,95 34,41 154,55 1,25 8,64 0,03 2008 0,35 14,24 41,04 0,00 0,53 0,28 0,07 0,27 0,00 0,01 0,00 0,18 0,09 0,00 0,05 112,43 0,63 381 204,25 35,96 166,67 0,02 0,85 4,43 0,11 2009 0,35 0,02 7,18 14,70 0,05 0,15 0,12 0,06 0,18 0,05 82,91 0,00 0,04 199,08 29,81 168,94 0,03 0,67 3,35 0,02 2010 0,18 United Kingdom - Cyprus 8,61 Latvia 12,40 Poland 0,01 Luxembourg - Malta 0,16 Netherlands 0,23 Norway 0,03 Portugal 0,24 France - Romania - Slovak Republic 0,00 Slovenia 0,17 Finland 0,22 Sweden Switzerland and 0,01 Liechtenstein 5,43 Hungary 95,65 Germany - Turkey 0,01 Other countries 225,00 CIS 53,31 Russia 171,22 Belarus 0,04 Africa 0,75 America 4,55 Asia Australia and 0,02 Oceania Private tourist accommo172,53 dation, total EU (excluding 38,89 Lithuania) 0,81 Ireland 0,09 Austria 0,09 Belgium
19,98
46,24
56,59
57,23
69,00
51,98
105,20
124,50
125,25
567
28
Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Islandija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva
TURIZMAS
TOURISM
Apgyvendinta svei Number of guests 2005 0,00 0,06 0,04 0,25 0,01 0,05 0,13 0,21 0,00 0,34 0,49 10,72 0,00 0,05 0,07 0,01 0,18 0,01 0,04 0,04 0,27 0,15 0,05 0,00 2,20 0,05 3,62 1,68 1,29 0,30 0,31 0,16 2007 0,02 0,21 0,08 0,39 0,01 0,02 0,09 0,29 0,39 0,68 1,17 31,82 0,01 0,00 0,06 0,13 0,01 0,14 0,00 0,11 0,05 0,31 0,14 0,02 0,07 1,80 0,01 0,02 5,58 2,60 1,67 0,00 1,89 0,34 0,26 2008 0,02 0,28 0,12 0,77 0,04 0,00 0,10 0,24 0,41 0,04 1,64 1,91 35,88 0,01 0,01 0,07 0,23 0,03 0,25 0,06 0,06 0,04 0,28 0,16 0,02 0,06 2,51 0,02 0,01 8,45 4,96 2,40 0,00 2,07 0,31 0,20 2009 0,06 0,18 0,13 0,81 0,00 0,01 0,22 0,39 0,72 2,08 3,65 36,22 0,23 0,22 0,05 0,37 0,00 0,07 0,01 0,53 0,40 0,09 0,02 2,49 0,04 0,04 6,63 3,87 2,02 0,00 1,25 0,15 0,09 2010 0,00 0,14 0,26 0,64 0,02 0,01 0,25 0,32 0,62 0,00 1,66 4,29 45,19 0,01 0,12 0,55 0,13 0,31 0,06 0,05 0,01 1,10 0,18 0,04 0,03 3,38 0,03 0,17 7,80 4,63 2,74 0,01 0,63 0,21 0,36
Nakvyni skaiius Nights spent 2005 0,00 0,42 0,13 0,59 0,02 0,03 0,10 0,48 0,72 0,01 0,71 0,84 25,53 0,00 0,15 0,44 0,03 0,45 0,02 0,08 0,08 0,45 0,40 0,11 0,00 6,08 0,28 10,65 6,80 2,57 0,89 1,54 0,47 2007 0,05 0,33 0,16 0,63 0,02 0,04 0,20 1,00 0,99 1,74 3,80 71,57 0,01 0,00 0,11 1,21 0,01 0,28 0,00 0,18 0,08 0,50 0,29 0,04 0,10 3,63 0,01 0,03 13,72 8,17 2,96 0,00 2,26 1,39 0,44 2008 0,03 0,46 0,35 1,39 0,05 0,00 0,20 0,60 1,59 0,07 3,76 3,94 77,32 0,11 0,03 0,14 1,08 0,08 0,53 0,10 0,11 0,12 0,49 0,66 0,04 0,07 6,09 0,03 0,01 19,50 13,10 4,19 0,01 3,94 0,60 0,36 2009 0,07 0,31 0,31 1,25 0,01 0,01 0,56 1,02 2,44 3,31 8,17 72,67 0,51 1,01 0,13 0,87 0,03 0,15 0,02 1,13 1,01 0,49 0,02 7,26 0,32 0,51 18,40 14,08 3,39 0,01 1,78 1,00 0,17 2010 0,01 Bulgaria 0,29 Czech Republic 0,51 Denmark 1,22 Estonia 1,00 Greece 0,02 Iceland 0,88 Spain 0,78 Italy 1,59 United Kingdom 0,01 Cyprus 3,37 Latvia 13,93 Poland 99,36 Lithuania 0,02 Luxembourg - Malta 0,24 Netherlands 1,42 Norway 0,23 Portugal 0,67 France 0,19 Romania 0,17 Slovak Republic 0,13 Slovenia 2,61 Finland 0,48 Sweden Switzerland and 0,06 Liechtenstein 0,04 Hungary 10,45 Germany 0,08 Turkey 0,57 Other countries 28,46 CIS 18,61 Russia 9,02 Belarus 0,01 Africa 1,49 America 1,32 Asia Australia and 0,84 Oceania
Liuksemburgas Malta Nyderlandai Norvegija Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija veicarija ir Lichtenteinas Vengrija Vokietija Turkija Kitos alys NVS Rusija Baltarusija Afrika Amerika Azija Australija ir Okeanija
568
TRANSPORTAS IR RYIAI
29
571 577 578 578 579 580 580 581 582 583 584 586
TRANSPORTAS
TRANSPORT
29.1. Keli ilgis 29.2. Lokomotyvai ir vagonai 29.3. Keli transporto priemons 29.4. Registruoti lengvieji automobiliai pagal markes 29.5. Prekybinis laivynas 29.6. Orlaiviai 29.7. Krovini veimas 29.8. Krovini veimas geleinkeli transportu pagal krovini ris 2010 m. 29.9. Krovini veimas keli transportu 29.10. Krovini veimas keli transportu pagal krovini ris 2010 m. 29.11. alios naftos ir naftos produkt transportavimas naftotiekiais 29.12. Krovini pakrovimas ir ikrovimas Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale 29.13. Krovini pakrovimas ir ikrovimas Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale pagal krovini tipus 29.14. Krovini pakrovimas ir ikrovimas Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale pagal krovini ris 29.15. Keleivi veimas
29.1. Length of roads 29.2. Rolling stock 29.3. Number of road vehicles 29.4. Registered passenger cars by make 29.5. Merchant fleet 29.6. Aircraft 29.7. Freight transport 29.8. Rail freight transport by kind of goods, 2010 29.9. Road freight transport 29.10. Road freight transport by kind of goods, 2010 29.11. Oil pipeline transport of crude petroleum and petroleum products 29.12. Goods loaded and unloaded in Klaipda State Seaport and Bting Terminal 29.13. Goods loaded and unloaded in Klaipda State Seaport and Bting Terminal by type of cargo 29.14. Goods loaded and unloaded in Klaipda State Seaport and Bting Terminal by kind of goods 29.15. Passenger transport
586
586
588 589
569
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29.16. Vidutinis vieno keleivio veimo nuotolis 29.17. Kelioni skaiius, vidutinikai tenkantis vienam gyventojui 29.18. Lktuv, keleivi ir krovini srautai oro uostuose 29.19. Lktuv, keleivi ir krovini srautai pagal oro uostus 29.20. Keleivi srautas oro uostuose pagal alis 29.21. Keli eismo vykiai, uvusi ir sueist asmen skaiius 29.22. Keli eismo vykiai dl neblaivi asmen kalts 29.23. Keli eismo vykiuose uv ir sueisti asmenys pagal amiaus grupes
Grafikai ir diagramos
29.16. Average length of carriage per passenger 29.17. Average number of trips per capita 29.18. Aircraft, passenger and freight traffic at airports 29.19. Aircraft, passengers and freight traffic by airport 29.20. Passenger traffic at airports by country 29.21. Road traffic accidents, persons killed and injured 29.22. Road traffic accidents through the fault of persons under the influence of alcohol 29.23. Persons killed and injured in road traffic accidents by age
Graphs and diagrams
Keli ilgis 2010 m. Keli transporto priemoni pasiskirstymas pagal ris 2010 m. Keleivi ir krovini veimas vis ri transportu Keli eismo vykiuose uv ir sueisti asmenys 2010 m.
RYIAI
Length of roads, 2010 Distribution of road vehicles by type, 2010 Passengers and goods carried by all modes of transport Persons killed and injured in road traffic accidents, 2010
COMMUNICATIONS
29.24. AB Lietuvos pato paslaugos 29.25. Pagrindiniai telekomunikacij rodikliai 29.26. Gyventoj apsirpinimas telefono ryiu
29.24. Services of Lietuvos patas (Lithuanian postal service) 29.25. Main indicators of telecommunications 29.26. Supply of telephone services to the population
570
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
TRANSPORTAS
Skyriuje pateikiama statistin informacija apie keli ilg ir alyje registruot transporto priemoni skaii, vis ri transporto veimus ir keli eismo vykius. Pateikiami duomenys apie keleivi atvykim arba ivykim bei krovini pakrovim arba ikrovim oro ir jr uostuose. Duomenys apie jr laivus pateikiami i Lietuvos Respublikos laiv registro, o duomenys apie civilinius orlaivius i Lietuvos Respublikos civilini orlaivi registro. Valstybins reikms keliai apima magistralinius, krato ir rajoninius kelius, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemoni eismas. Tarptautini E kategorijos keli tinklui priskiriami keliai, nurodyti Europos susitarime dl tarptautini automagistrali, priimtame enevoje 1975 m. lapkriio 15 d., ir jo papildymuose. Vietins reikms keliai apima nuosavybs teismis savivaldybms priklausanius vietins reikms kelius, naudojamus vietiniam susisiekimui. Krovini veimo apyvarta (tonkilometriais) vet krovini svori (tonomis), padaugint i j veimo atstumo (kilometrais), suma. Keleivi veimo apyvarta rodiklis, apskaiiuojamas atsivelgiant atstum, kuriuo buvo veti keleiviai. Apskaiiuojama vet keleivi skaii dauginant i j veimo atstumo. Krovini apyvarta jr transporto veimuose neskaiiuojama, nes didioji krovini dalis yra veama tarp usienio uost. Veimas geleinkeli transportu krovini arba keleivi judjimas i pakrovimo (laipinimo) vietos ikrovimo (ilaipinimo) viet naudojant geleinkelio transporto priemones. Pateikiami AB Lietuvos geleinkeliai duomenys. Vidaus veimas geleinkeli transportu veimas tarp dviej viet (pakrovimo / laipinimo vietos ir ikrovimo / ilaipinimo vietos), esani alyje. Tarptautinis veimas geleinkeli transportu veimas tarp dviej viet (pakrovimo / laipinimo vietos ir ikrovimo / ilaipinimo vietos), esani skirtingose alyse. Gali bti susijs tranzitas per vien ar daugiau ali. Tranzitas tai veimas per al tarp dviej viet (pakrovimo / laipinimo ir ikrovimo / ilaipinimo vietos), esani u Lietuvos Respublikos teritorijos rib. Veimo operacijos, kuri metu alies pasienyje (ar uoste) kitos ries transporto priemon ar i kitos ries transporto priemons pakraunami ar ikraunami kroviniai arba laipinami ar ilaipinami keleiviai, nelaikomos tranzitu. Veimas keli, vandens ir oro transportu krovini ir keleivi veimas transporto priemonmis, registruotomis Lietuvos Respublikos registruose. Keleivi veimas keli transportu keleivi veimas autobusais, marrutiniais taksi, troleibusais reguliariaisiais, specialiaisiais bei usakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marrutais. Vidaus krovini veimas keli transportu veimas i vienos alyje esanios vietos kit (i pakrovimo vietos ikrovimo viet). Tarptautinis krovini veimas keli transportu veimas i vienos vietos kit (i pakrovimo vietos ikrovimo viet), esani dviejose skirtingose alyse. Gali bti susijs tranzitas per vien ar daugiau ali. Pakrauta (iveta) krovini Lietuvoje keli transporto priemon pakrauti kroviniai, iveti kit al ir joje ikrauti. Ikrauta (veta) krovini kitoje alyje keli transporto priemon pakrauti kroviniai, veti Lietuv ir joje ikrauti.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
571
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
Tarp kit ali tarptautinis veimas i vienos alies kit Lietuvoje registruotomis keli transporto priemonmis. Kabotaas krovini veimas kitoje alyje Lietuvoje registruotomis keli transporto priemonmis. Transportavimas naftotiekiais bet koks alios naftos arba skystj naftos produkt transportavimas alies teritorijoje naftotiekiu. Veimas vandens transportu krovini ir keleivi veimas vidaus vanden ir jr transportu. Duomenis apie veimus pateikia vejai, turintys licencij veti krovinius arba keleivius vandens transportu ir vykdantys veimus laivais su Lietuvos vliava. vidaus vanden transporto veim skaitomas veimas keltu. Prekybos laivas laivas, skirtas kroviniams gabenti, keleiviams veti jra arba specialiai komercinei uduoiai vykdyti. Specialiai komercinei uduoiai pritaikyti laivai vejybos ir uvies apdorojimo laivai, vilkikai, emsiurbs, mokslini tyrim ir hidrografiniai laivai, gamybos jroje ir jos aprpinimo laivai. Ro-ro laivas laivas, pritaikytas riedamiems arba ridenamiems kroviniams gabenti. Ro-ro laivas pakraunamas ir (ar) ikraunamas pro pakelt laivo priek ar gal ratuotomis transporto priemonmis veant ar iveant krovinius. Ro-ro keleivinis laivas horizontalaus krovimo laivas, pritaikytas keleiviams veti ir kroviniams gabenti. Ro-ro krovininis laivas horizontalaus krovimo laivas, skirtas tik kroviniams gabenti. Jr uost duomenys apima Lietuvos ir usienio vej veimus jr laivais. Yra apskaiiuoti krovos darbai, atlikti Klaipdos valstybinio jr uosto teritorijoje ir Btings terminale. Pakraunami / ikraunami kroviniai uoste pakraunami ar ikraunami kroviniai / i jr laiv ir gabenami jra. Oro uost duomenys apima keleivi, krovini ir pato srautus visuose oro uostuose. Yra skaitomi Lietuvos ir usienio oro bendrovi vykdomi veimai. Lietuvos oro bendrovi veimai pateikiami atskirai. Reguliarus veimas oro transportu keleivi, krovini ir pato veimas u mokest reguliariais skrydiais pagal tvarkarat. Nereguliarus veimas oro transportu keleivi, krovini ir pato veimas u mokest usakomaisiais ir specialiaisiais skrydiais, t. y. nereguliars skrydiai. Atvyk keleiviai keleiviai, kuriems atsiskaitantysis Lietuvos oro uostas yra galutinis, ir keleiviai, kurie ts kelion lktuvais (tiesioginio tranzito keleiviai neeina). Ivyk keleiviai keleiviai, kuriems atsiskaitantysis Lietuvos oro uostas yra pradinis, o kelion baigiasi vietiniame arba usienio oro uoste, ir keleiviai, kuriems atsiskaitantysis Lietuvos oro uostas yra tarpinis ir jie toliau ts kelion lktuvais (tiesioginio tranzito keleiviai neeina). Tiesioginio tranzito keleiviai keleiviai, kurie ts kelion skrydiu, turiniu t pat skrydio numer kaip ir tas, kuriuo jie atvyko. Jie skaiiuojami tik vien kart. Keli eismo vykis kelyje vyks eismo vykis, per kur, dalyvaujant judaniai transporto priemonei, uvo ar buvo sueisti mons arba apgadinta bent viena transporto priemon, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas vykio vietoje buvs turtas. valstybin statistin keli eismo vyki apskait traukiami tik tie vykiai, kuriuose uvo arba buvo sualoti mons. uvusieji asmenys, mir vykio vietoje arba per 30 par po jo. Sueistieji asmenys, laikinai netek darbingumo arba paguldyti medicinos pagalbos staigas ne maiau kaip parai, arba kuriems, suteikus pirmj medicinos pagalb, buvo skirtas ambulatorinis gydymas.
572
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
2010 m. vis ri transportu (skaitant transportavim naftotiekiais) veta 115,2 mln. ton krovini, tai 15,9 procento maiau nei 2005 m. 20052010 m. laikotarpiu krovini veimas vidutinikai majo po 3,4 procento kasmet. 2010 m., palyginti su 2005 m., padidjo krovini veimas vidaus vanden transportu 33,7 procento, jr transportu 28,9, o sumajo geleinkeli transportu 2,5 procento, keli transportu 19,2, oro transportu 61,7 procento. 44,2 procento sumajo transportavimas naftotiekiais. 2010 m., palyginti su 2005 m., tarptautinis krovini veimas sumajo 8,9 procento, tai lm 44,2 procento sumajs transportavimas naftotiekiais, 2,8 procento veimas geleinkeli transportu. 2010 m., palyginti su 2005 m., iaugo tarptautinis krovini veimas keli (45,3 %) ir jr (28,9 %) transportu. Vidaus krovini veimas 2010 m., palyginti su 2005 m., sumajo 24,5 procento. Vidaus krovini veimas keli transportu iliko vyraujantis sudar 67,2 procento viso vidaus veimo. 2010 m. Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale perkrauta 40,3 mln. ton krovini, tai 44,3 procento daugiau nei 2005 m. 20052010 m. laikotarpiu krovini krova Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale vidutinikai augo po 7,6 procento kasmet. 2010 m. 44,1 procento (17,8 mln. ton) vis perkraut krovini sudar alia nafta ir naftos produktai. J, palyginti su 2005 m., perkrauta 49,3 procento daugiau. Natraliosios ir chemins tros sudar 21,5 procento (8,7 mln. ton), j krova, palyginti su 2005 m., padidjo 86,1 procento. Pirmini ir apdorot naudingj ikasen bei statybini mediag 2010 m. buvo perkrauta 1,6 mln. ton, tai sudar 3,9 procento vis perkraut krovini, palyginti su 2005 m., j perkrovimas padidjo 28,4 procento. 2010 m. oro uostuose pakrauta ir ikrauta 11,9 tkst. ton krovini ir pato, tai 21,8 procento daugiau nei 2005 m. 2010 m. buvo veta 387,8 mln. keleivi, tai 14,4 procento maiau nei 2005 m. Keleivi veimas 20052010 m. laikotarpiu vidutinikai majo po 3,1 procento kasmet. 2010 m., palyginti su 2005 m., iaugo keleivi veimas jr transportu 68,9 procento, oro transportu 22,8 procento, o sumajo vidaus vanden transportu 11,9 procento, keli transportu 14,2, geleinkeli transportu 35,1 procento. 2010 m. vyravo vidaus keleivi veimas keli transportu jis sudar 98,6 procento viso keleivi veimo. Keleivi veimas geleinkeli transportu sudar 0,9, kitu transportu maiau nei 1 procent. Tarptautinis keleivi veimas geleinkeli transportu sudar 34,7 procento, oro transportu 32,6 procento, keli transportu 22,7 procento viso tarptautinio keleivi veimo. 2010 m. alies oro uostus atvyko ir i j ivyko 2,3 mln. keleivi, arba 58,7 procento daugiau nei 2005 m. Keleivi oro uostuose skaiius 20052010 m. laikotarpiu vidutinikai didjo po 9,2 procento kasmet. Daugiausia keleivi atvyko i ir ivyko Jungtin Karalyst 20,5 procento, Vokietij 12, Danij 9,1, Latvij 8,7 ir Airij 7,4 procento. Palyginti su 2005 m., daugiau keleivi atvyko i ir ivyko Latvij 9,4 karto, Jungtin Karalyst 2,1 karto, Airij 79,2 procento, Vokietij 48,5 procento ir Danij 17,2 procento. 2010 m. vyko 3530 keli eismo vyki, per kuriuos nukentjo mons tai 47,9 procento maiau nei 2005 m. Per 2010 m. 299 mons uvo, tai 61,3 procento maiau nei 2005 m., 4230 moni buvo sueista, tai 50 procent maiau nei 2005 m. Palyginti su 2009 m., 2010 m. keli eismo vyki sumajo 7,2 procento, uvusij 19,2, sueistj 4,4 procento. 2010 m., palyginti su 2005 m., 54,1 procento sumajo keli eismo vyki dl neblaivi asmen kalts, juose 2010 m. nukentjo 762 mons.
573
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
TRANSPORT
The chapter presents data on the length of roads and the number of vehicles registered in the country, traffic by different modes of transport and road traffic accidents. The chapter contains data on the arrivals and departures of passengers, loading and unloading of goods at airports and in harbours. Data on sea vessels from the Register of Vessels of the Republic of Lithuania and data on civil aircraft from the Register of Civil Aircraft of the Republic of Lithuania are provided. National road network consists of main, national and regional roads, which provide for intensive international, transit, tourist and local movement of transport vehicles. The international E-road network consists of a system of roads as laid down in the European Agreement on Main International Traffic Arteries, signed in Geneva on 15 November 1975, and its amendments. Local roads are used for transportation within the country. Data on the length of roads belonging to municipalities are presented. Tonne-kilometres are estimated by multiplying the weight of freight in tonnes by the distance of carriage (in kilometres). Passenger-kilometres are estimated by multiplying the number of passengers carried by the distance of carriage. Tonne-kilometres of sea transport are not calculated since the major part of freight is carried between foreign ports. Rail transport means the movement of goods or passengers by railway vehicles between the place of loading (embarkation) and the place of unloading (disembarkation). Data are submitted by the public company Lietuvos geleinkeliai (Lithuanian Railways). National rail transport means rail transport between two places (the place of loading/embarkation and the place of unloading/disembarkation) located within the country. International rail transport means rail transport between two places (the place of loading/embarkation and the place of unloading/disembarkation) in two different countries. It may involve transit through one or more additional countries. Transit means rail transport through the country between two places (the place of loading/embarkation and the place of unloading/disembarkation) outside the Republic of Lithuania. Transport operations involving loading/embarkation or unloading/disembarkation of goods/passengers at the border (or in the harbour) of the country from/onto another mode of transport are not considered as transit. Road, water and air transport refers to the transportation of goods and passengers by vehicles registered in the registers of the Republic of Lithuania. Road passenger transport is the conveyance of passengers by regular, special and charter buses, shuttles, trolleybuses on local (urban and suburban), long-distance and international routes. National road freight transport is the transportation from one point of the country to another (from the point of loading to the point of unloading). International road freight transport is the transportation from one point to another (from the point of loading to the point of unloading) located in two different countries. It may involve transit through one or more additional countries.
574
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
Goods loaded are goods which, having been loaded onto a road vehicle in the country, left the country by road and were unloaded in another country. Goods unloaded are goods which, having been loaded onto a road vehicle in another country, entered Lithuania and were unloaded. Cross-trade road transport is international road transport by road vehicles registered in Lithuania. Cabotage is the transport of goods in any other country by road vehicles registered in Lithuania. Oil pipeline transport is the transportation of crude petroleum or liquid petroleum products by oil pipelines within the national territory. Water transport means the transportation of goods and passengers by inland waterway and maritime transport. Data are provided by carriers holding a license to carry passengers or goods by water transport and carrying passengers or goods by vessels under the flag of the Republic of Lithuania. Crossing by ferry is included in inland waterway transport. Merchant ship is a ship designed for the carriage of goods, transport of passengers or specially fitted out for a specific commercial duty. Ships specially fitted out for a specific commercial duty fishing and fish processing ships, tugs, dredgers, research/hydrographic ships, and ships used in offshore production and support. Ro-ro ship refers to a ship arranged for ro-ro loading/unloading. Ro-ro is a way of loading/unloading through the vessels doors/ramps by wheeled vehicles. A ro-ro passenger ship is a ship for horizontal loading/unloading with facilities for the carriage of both passengers and goods. A ro-ro cargo ship is a ship for horizontal loading/unloading with facilities for the carriage of goods only. Harbour data include carriage by sea vessels by Lithuanian and foreign carriers. Loading works carried out within the territory of Klaipda State Seaport and Bting Terminal are estimated. Goods loaded/unloaded in a seaport refers to goods loaded onto / unloaded from a seagoing vessel and transported by sea. Data on airports cover information on the flows of passengers, freight and mail at airports. Transportation carried out by Lithuanian and foreign airlines is included. Data on the carriage by Lithuanian airlines are shown separately. Scheduled air transport refers to the carriage of passengers, freight and mail for remuneration according to a regular schedule. Non-scheduled air transport refers to the carriage of passengers, freight and mail for remuneration on charter and special flights, i.e. other than those on a regular schedule. Arriving passengers are those passengers whose air journey terminates at the reporting airport or those passengers who will continue their air journey (direct transit passengers excluded). Departing passengers are those passengers whose air journey begins at the reporting airport and ends either at a local or foreign airport, or arriving passengers to whom the reporting airport is an intermediate one and they continue their air journey (direct transit passengers excluded). Direct transit passengers refers to the passengers who continue their journey on a flight having the same number as the flight on which they have arrived. Passengers in direct transit are counted only once. Road traffic accident is a road accident in which people are killed or injured or at least one vehicle is hit or dented, freight is damaged or otherwise affected, the road or road facilities or any other property being at that time at the site of the accident is damaged.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
575
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
A statistical survey of road traffic accidents includes only those accidents where people are killed or injured. Persons killed are those who are killed outright or who die within 30 days as a result of the accident. Persons injured refers to the persons who lose their ability to work or are taken to hospital and spend there no less than a day and night or who, having been provided first aid, have to undergo outpatient treatment. In 2010, transport of goods by different modes of transport amounted to 115.2 million tonnes (including transportation by oil pipelines), which is by 15.9 per cent less than in 2005. In 20052010, an average annual decrease of 3.4 per cent was observed. In 2010, compared to 2005, inland waterway transport increased by 33.7, sea transport by 28.9 per cent, while rail transport dropped by 2.5, road transport by 19.2, air transport by 61.7, oil pipeline transport by 44.2 per cent. In 2010, compared to 2005, international freight transport decreased by 8.9 per cent; it was conditioned by a decline in oil pipeline transport (by 44.2 per cent) and rail transport (2.8 per cent). In 2010, compared to 2005, an increase was observed in international freight transport by road (by 45.3 per cent) and sea (28.9 per cent). National freight transport in 2010, compared to 2005, dropped by 24.5 per cent. In national freight transport, road transport remained predominant and accounted for 67.2 per cent of national transport. In 2010, 40.3 million tonnes of goods were handled in Klaipda State Seaport and Bting Terminal, which is by 44.3 per cent more than in 2005. In 20052010, an average annual increase of 7.6 per cent was observed. In 2010, crude petroleum and petroleum products accounted for 44.1 per cent of all goods handled (17.8 million tonnes). Compared to 2005, their amount increased by 49.3 per cent. Natural and chemical fertilizers handled accounted for 21.5 per cent (8.7 million tonnes) of all goods handled and, compared to 2005, their volume increased by 86.1 per cent. Crude and manufactured minerals and building materials handled accounted for 3.9 per cent (1.6 million tonnes) of all goods handled and, compared to 2005, their volume increased by 28.4 per cent. In 2010, freight and mail loaded and unloaded at Lithuanian airports amounted to 11.9 thousand tonnes, which is by 21.8 per cent more than in 2005. In 2010, the number of passengers carried amounted to 387.8 million, which is by 14.4 per cent less than in 2005. In 20052010, an average annual decrease of 3.1 per cent was observed. In 2010, compared to 2005, passenger transport by sea grew by 68.9, by air by 22.8 per cent; passenger transport by inland waterways dropped by 11.9, by road by 14.2, by rail by 35.1 per cent. In 2010, national passenger transport by road dominated it accounted for 98.6 per cent of total national passenger transport. Passenger transport by rail accounted for 0.9, by other modes of transport for less than 1 per cent. International passenger transport by rail made up 34.7, by air 32.6, by road 22.7 per cent of total international passenger transport. In 2010, the total number of passengers who arrived at and departed from the countrys airports amounted to 2.3 million, which is by 58.7 per cent more than in 2005. In 20052010, an average annual increase of 9.2 per cent was observed. The majority of passengers arrived from and departed to the United Kingdom (20.5 per cent), Germany (12 per cent), Denmark (9.1 per cent), Latvia (8.7 per cent), and Ireland (7.4 per cent). In 2010, compared to 2005, more passengers arrived from and departed to Latvia 9.4 times, United Kingdom 2.1 times, Ireland by 79.2 per cent, Germany 48.5, and Denmark 17.2 per cent.
576
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
In 2010, 3530 road traffic accidents took place, which is by 47.9 per cent less than in 2005. The total number of persons killed amounted to 299, or by 61.3 per cent less than in 2005, that of persons injured 4230, or by 50 per cent less than in 2005. In 2010, compared to 2009, the number of road traffic accidents was by 7.2 per cent lower; the number of people killed and injured decreased by 19.2 and 4.4 per cent respectively. In 2010, compared to 2005, the number of victims of road traffic accidents through the fault of persons under the influence of alcohol decreased by 54.1 per cent; in 2010, the total number of persons killed or injured in such accidents amounted to 762.
2005 2187 1771 122 79497 21328 58169 6024 70549 21328 49221 5554 417 1670 902 425 290 277 500
2006 2187 1771 122 79984 21325 58659 6136 70935 21325 49611 5612 309 1649 907 441 441 265 500
2007 2180 1766 122 80715 21320 59394 6146 71301 21320 49981 5599 309 1649 902 441 441 265 500
2008 2180 1765 122 81030 21320 59710 6190 71563 21320 50243 5667 309 1649 902 441 441 266 500
2009 2182 1768 122 81331 21268 60062 6255 71948 21268 50680 5657 309 1650 931 448 448 266 500
2010 2184 1768 122 82131 21267 60864 6339 72048 21267 50781 5738 309 1666 931 448 448 266 500 Length of railway tracks Railway lines, length in operation of which electrified Roads national local of which urban Total surfaced roads national local of which urban Motorways1 E roads Inland waterways Inland navigable waterways of which regularly used for transport Trolleybus lines Oil pipelines, length in operation
2502 1905 122 75517 21313 54204 5753 68940 21313 47627 5239 417 1490 833 380 281 267 500
E kategorijos keliai Vidaus vanden keli ilgis Vidaus vanden laivybos keli ilgis i j reguliariai naudojami veimams Troleibus linijos Eksploatacinis naftotiekio ilgis
1
Automagistrali ilgis nuo 2006 m. skaiiuojamas remiantis Keli eismo taisyklmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (in., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). 1 The length of motorways since 2006 has been calculated based on the Road Traffic Rules, approved by Resolution No 1950 of the Government of the Republic of Lithuania of 11 December 2002 (Official Gazette Valstybs inios, 2003, No 7-263; 2008, No 88-3530).
577
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
Personal passenger cars 479 per 1000 population 13261 Buses 467 Trolleybuses 38995 Motorcycles 17276 Mopeds Goods transport
Lorries, incl. pick-ups 113113 and vans 20808 Road tractors 20400 Trailers 23819 Semi-trailers Special purpose road 14598 vehicles
578
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
579
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
32 174411 157229 160214 156278 63 24 16 94219 11989 3624 85378 8408 2977 69944 13257 2936 73883 13431 4647
29.6. Orlaiviai
29.6. Aircraft
Civilini orlaivi registro duomenys met pabaigoje Data provided by the Civil Aircraft Register, as of December 31 2000 I viso Lktuvai komercins kategorijos lktuvai kiti Sraigtasparniai Sklandytuvai Eksperimentiniai orlaiviai Ultralengvieji orlaiviai iluminiai aerostatai 624 293 19 274 13 212 46 27 33 2005 590 248 28 220 17 192 63 9 61 2006 619 245 26 219 15 196 63 24 76 2007 642 252 41 211 18 180 66 42 84 2008 695 265 40 225 18 167 85 62 98 2009 731 280 35 245 14 172 92 73 100 2010 735 271 32 239 11 160 121 67 105 Total Aeroplanes commercial category aeroplanes other Helicopters Gliders Experimental aircraft Ultralight aircraft Hot air balloons
580
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
2005 136,9 49,3 55,3 26,3 6,0 5,2 0,7 7,6 60,9 14,4 45,8 0,7 0,0 75,9 34,9 9,5 26,3 5,2 7,6 12457 15908 4406 1 10 3424 2137 1 0,0 9033 13770 4406 10
2006 133,5 50,2 56,0 20,4 6,8 5,9 0,9 5,6 58,9 13,3 44,7 0,9 0,0 74,6 36,9 11,4 20,4 5,9 5,6 12896 18134 2670 2 5 3157 2232 2 0,0 9740 15902 2670 5
2007 138,2 53,5 62,2 15,8 6,8 5,8 1,0 6,4 62,7 12,3 49,4 1,0 0,0 75,5 41,2 12,8 15,8 5,8 6,4 14373 20278 1032 11 6 2959 2704 11 0,0 11414 17574 1032 6
2008 134,8 55,0 59,4 14,1 6,3 5,3 1,0 4,2 62,7 15,4 46,3 1,0 0,0 72,1 39,6 13,1 14,1 5,3 4,2 14748 20419 527 13 4 3655 2560 13 0,0 11093 17859 527 4
2009 105,8 42,7 44,7 12,2 6,3 5,4 0,9 3,7 46,6 12,9 32,7 0,9 59,3 29,7 11,9 12,2 5,4 3,7 11888 17757 410 4 2 3090 2633 4 8798 15124 410 2
2010 115,2 48,1 44,7 14,7 7,8 6,8 1,0 2,9 46,0 14,1 30,9 1,0 69,2 33,9 13,8 14,7 6,8 2,9 13431 19398 579 4 3 3376 2292 4 10054 17106 579 3 Million tonnes Total Rail transport Road transport Oil pipeline transport Water transport sea transport inland waterway transport Air transport, thous. t National transport Rail transport 1 Road transport Inland waterway transport Air transport International transport Rail transport 1 Road transport Oil pipeline transport Sea transport Air transport, thous. t Million tonne-kilometres Rail transport Road transport Oil pipeline transport Inland waterway transport Air transport National transport Rail transport 1 Road transport Inland waterway transport Air transport International transport Rail transport 1 Road transport Oil pipeline transport Air transport
109,1 30,7 45,0 28,0 5,4 4,5 0,9 3,3 46,3 4,7 40,7 0,9 0,0 62,8 26,0 4,3 28,0 4,5 3,3 8918 7769 3457 1 4 1144 1535 1 0,0 7774 6234 3457 4
Duomenys skaiiuojami nuo 2004 m., vadovaujantis 2002 m. gruodio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 91/2003 dl geleinkeli transporto statistikos ir 2003 m. liepos 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1192/2003, i dalies pakeiianiu Europos Parlamento ir Tarybos reglament (EB) Nr. 91/2003 dl veim geleinkeliais statistikos. Data have been produced from 2004 in compliance with Regulation (EC) No 91/2003 of the European Parliament and of the Council of 16 December 2002 on rail transport statistics and Commission Regulation (EC) No 1192/2003 of 3 July 2003 amending Regulation (EC) No 91/2003 of the European Parliament and of the Council on rail transport statistics.
581
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
Total Products of agriculture, hunting, and forestry; fish and other fishing products Coal and lignite; crude petroleum and natural gas Metal ores and other mining and quarrying products; peat; uranium and thorium Food products, beverages and tobacco Textiles and textile products; leather and leather products Wood and products of wood and cork (except furniture); articles of straw and plaiting materials; pulp, paper and paper products; printed matter and recorded media Coke and refined petroleum products Chemicals, chemical products, and man-made fibres; rubber and plastic products; nuclear fuel Other non-metallic mineral products Basic metals; fabricated metal products, except machinery and equipment Machinery and equipment n.e.c.; office machinery and computers; electrical machinery and apparatus n.e.c.; radio, television and communication equipment and apparatus; medical precision and optical instruments; watches and clocks
1972,5
1408,6
563,8
115,8
398,4
49,7
5713,1
0,5
5712,5
317,2
78,1
5317,3
4387,2 2438,3
2752,3 129,0
1634,9 2309,3
1390,0 282,7
20,1 818,4
224,7 1208,1
8,4
1,1
7,3
1,9
4,6
0,8
1047,7 16063,8
195,5 6319,5
852,2 9744,4
330,9 3671,1
345,2 1620,4
176,2 4452,9
12148,7 1241,0
2553,5 560,0
9595,2 681,0
8134,3 66,0
532,3 346,0
928,6 269,0
2034,3
38,6
1995,7
563,8
70,5
1361,5
108,3
0,8
107,6
5,9
73,1
28,5
582
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
I viso Total
Tarptauti- i jo of which nis veta iveta tranzitas Internatioincoming outgoing transit nal 414,4 13,8 32,1 0,2 76,6 3,2 305,7 10,4
12 Transporto priemons 13 Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti, pramons gaminiai 14 Antrins aliavos; komunalins atliekos ir kitos atliekos 15 Laikai, siuntos 16 Kroviniams veti naudojama ranga ir mediagos 17 Nam ki ir staig persikraustymo metu veami kroviniai; atskirai nuo keleivi veamas bagaas; remontuoti veamos variklins transporto priemons; kiti, niekur kitur nepriskirti, ne rinkai skirti kroviniai 18 Mirs kroviniai: kartu veami vairi ri kroviniai
419,2 14,0
Transport equipment Furniture; other manufactured goods n.e.c. Secondary raw materials; municipal wastes and other wastes Mail, parcels Equipment and material utilised in the transport of goods Goods moved in the course of household and office removals; baggage transported separately from passengers; motor vehicles being moved for repair; other non-market goods n.e.c. Grouped goods: a mixture of types of goods which are transported together Unidentifiable goods: goods which for any reason cannot be identified and therefore cannot be assigned to groups 0116 Other goods n.e.c.
383,0 -
152,7 -
230,4 -
7,1 -
222,6 -
0,7 -
81,2
0,1
81,1
1,3
70,7
9,1
19 Nevardyti kroviniai, kurie dl koki nors prieasi nra priskirti 0116 grupms 20 Kiti, niekur kitur nepriskirti, kroviniai
NST 2007 Standartin transporto statistikos krovini nomenklatra. NST 2007 Standard Goods Nomenclature for Transport Statistics.
583
29
I viso
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
2010 Million tonne-kilometres 19398 2292 17106 5294 3597 8141 74 Total National transport International transport loaded unloaded cross-trade cabotage
Vidaus veimas Tarptautinis veimas pakrauta ikrauta tarp kit ali kabotaas
I viso 01 ems kio, mediokls ir mikininkysts produktai; uvis ir kiti uvininkysts produktai 02 Akmens anglys ir rusvosios anglys; alia nafta ir gamtins dujos
7510,0
6095,2
1414,8
604,9
275,0
533,1
1,8
260,7
203,3
57,4
25,9
29,9
1,6
03 Metal rdos ir kiti kasybos bei karjer eksploatavimo produktai; durps; uranas ir toris 10061,3 04 Maisto produktai, grimai ir tabakas Tekstil ir tekstils gami05 niai; oda ir jos dirbiniai 06 Mediena ir medienos bei kamtienos gaminiai bei dirbiniai (iskyrus baldus); gaminiai bei dirbiniai i iaud ir pynimo mediag; plauiena, popierius ir popieriaus gaminiai; spaudiniai ir raytos laikmenos 07 Koksas ir rafinuoti naftos produktai 5749,5 224,2
2268,4 1102,7
1165,2 1025,1
1103,3 77,6
456,2 50,0
210,0 15,8
422,2 11,9
14,9 -
Wood and products of wood and cork (except furniture); articles of straw and plaiting materials; pulp, paper and paper products; printed matter and recorded media Coke and refined petroleum products
584
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
I viso Total
Tarptau- I j of which tiniai pakrau- ikrauNational Interna- ta ta tional loaded unloaded Vidaus
NST 2007 division tarp kit ali cross trade kabotaas cabotage Chemicals, chemical products, and man-made fibres; rubber and plastic products; nuclear fuel Other non-metallic mineral products Basic metals; fabricated metal products, except machinery and equipment Machinery and equipment n.e.c.; office machinery and computers; electrical machinery and apparatus n.e.c.; radio, television and communication equipment and apparatus; medical precision and optical instruments; watches and clocks Transport equipment Furniture; other manufactured goods n.e.c. Secondary raw materials; municipal wastes and other wastes Mail, parcels Equipment and material utilised in the transport of goods Goods moved in the course of household and office removals; baggage transported separately from passengers; motor vehicles being moved for repair; other nonmarket goods n.e.c. Grouped goods: a mixture of types of goods which are transported together Unidentifiable goods: goods which for any reason cannot be identified and therefore cannot be assigned to groups 0116 Other goods n.e.c.
08 Chemikalai, chemijos produktai ir cheminiai pluotai; guminiai ir plastikiniai gaminiai; branduolinis kuras 09 Kiti nemetalo mineraliniai produktai 10 Pagrindiniai metalai; metalo gaminiai, iskyrus mainas ir renginius 11 Niekur kitur nepriskirtos mainos ir ranga; staigos mainos ir kompiuteriai; niekur kitur nepriskirtos elektros mainos ir aparatra; radijo, televizijos ir ryi ranga bei aparatra; tikslieji ir optiniai medicinos prietaisai; vairi tip laikrodiai 12 Transporto priemons 13 Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti, pramons gaminiai 14 Antrins aliavos; komunalins atliekos ir kitos atliekos 15 Laikai, siuntos Kroviniams veti naudo16 jama ranga ir mediagos 17 Nam ki ir staig persikraustymo metu veami kroviniai; atskirai nuo keleivi veamas bagaas; remontuoti veamos variklins transporto priemons; kiti, niekur kitur nepriskirti, ne rinkai skirti kroviniai 18 Mirs kroviniai: kartu veami vairi ri kroviniai 19 Nevardyti kroviniai, kurie dl koki nors prieasi nra priskirti 0116 grupms 20 Kiti, niekur kitur nepriskirti, kroviniai
1752,5 3479,0
707,6 2915,8
1044,9 563,2
391,6 161,3
240,8 180,9
402,1 211,6
10,5 9,5
1380,9
739,8
641,1
180,9
146,5
307,6
6,2
6,3
206,5
47,5
159,1
60,3
47,4
47,4
4,0
5341,7
2339,5
3002,2
828,3
603,5
1470,4
100,0
NST 2007 Standartin transporto statistikos krovini nomenklatra. NST 2007 Standard Goods Nomenclature for Transport Statistics. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
585
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29.13. Krovini pakrovimas ir ikrovimas Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale pagal krovini tipus
29.13. Goods loaded and unloaded in Klaipda State Seaport and Bting Terminal by type of cargo
Tkst. ton Thousand tonnes I viso Total 2008 I viso krovini Skystj 2009 2010 i j of which pakrauta loaded 2008 2009 2010 9483,7 8581,9 784,8 31,0 86,1 ikrauta unloaded 2008 9514,9 9328,6 21,4 164,9 2009 8851,8 8713,4 9,2 129,1 2010 9342,9 Liquid bulk Crude petroleum and 9197,8 petroleum products Natural and chemical 7,5 fertilizers - Molasses 137,5 Other liquid bulk goods
38950,1 36254,5 40295,2 22217,5 21549,5 23613,1 16732,5 14705,0 16682,2 Total goods 20023,7 18903,1 18826,6 10508,8 10051,3 9100,9 1279,2 31,7 96,9 8903,3 965,6 48,1 134,4
alios naftos ir naftos produkt 18429,5 17616,7 17779,7 Natralij ir chemini tr Melasos Kit skyst krovini 1300,6 31,7 261,8 974,8 48,1 263,5 792,3 31,0 223,6
586
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
I viso Total 2008 Birij Rdos ir metalo lauo ems kio produkt Natralij ir chemini tr Cukraus Pirmini ir apdorot naudingj ikasen, statybini mediag Pagrindini metal; metalo gamini Durpi Kit biri krovini Bendrj Krovini konteineriuose Krovini keli transporto priemonse Krovini prekiniuose vagonuose Konteineri svorio Krovinini keli transporto priemoni svorio Prekini vagon svorio Mikininkysts produkt Pagrindini metal; metalo gamini Natralij ir chemini tr Maisto produkt Durpi Kit bendrj krovini 9744,3 507,8 1511,7 5561,4 339,5 2009 277,2 1689,5 5702,6 247,9 2010 365,7 1263,1 7475,9 414,6
i j of which pakrauta loaded 2008 7476,7 483,0 1379,4 4948,3 2,2 2009 7550,6 255,1 1612,8 5036,8 8,0 2010 9249,9 327,5 1247,2 7011,1 3,7 9676,6 11772,5 ikrauta unloaded 2008 2267,6 24,8 132,3 613,1 337,3 2009 2126,0 22,1 76,7 665,8 239,9 2010 2522,5 Dry bulk 38,1 Ores and metal waste 16,0 Agricultural products Natural and chemical 464,9 fertilizers 410,9 Sugar Crude and manufactured minerals, 1365,6 building materials Basic metals; metal 12,8 products 1,5 Peat 212,7 Other dry bulk goods 4816,7 General 1660,1 Goods in containers Goods in goods road 1310,5 vehicles 63,2 Goods in wagons 341,1 Weight of containers Weight of goods road 824,2 vehicles 63,4 Weight of wagons 1,5 Forestry products Basic metals; metal 30,6 products Natural and chemical 12,6 fertilizers 333,1 Food products - Peat 176,4 Other general goods
587
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29.14. Krovini pakrovimas ir ikrovimas Klaipdos valstybiniame jr uoste ir Btings terminale pagal krovini ris
29.14. Goods loaded and unloaded in Klaipda State Seaport and Bting Terminal by kind of goods
Tkst. ton Thousand tonnes NST 2007 skyrius I viso Total 2009 I viso krovini 01 ems kio, mediokls ir mikininkysts produktai; uvis ir kiti uvininkysts produktai 02 Akmens anglys ir rusvosios anglys; alia nafta ir gamtins dujos 03 Metal rdos ir kiti kasybos bei karjer eksploatavimo produktai; durps; uranas ir toris 04 Maisto produktai, grimai ir tabakas 05 Tekstil ir tekstils gaminiai; oda ir jos dirbiniai 06 Mediena ir medienos bei kamtienos gaminiai bei dirbiniai (iskyrus baldus); gaminiai bei dirbiniai i iaud ir pynimo mediag; plauiena, popierius ir popieriaus gaminiai; spaudiniai ir raytos laikmenos 07 Koksas ir rafinuoti naftos produktai 08 Chemikalai, chemijos produktai ir cheminiai pluotai; guminiai ir plastikiniai gaminiai; branduolinis kuras 09 Kiti nemetalo mineraliniai produktai 10 Pagrindiniai metalai; metalo gaminiai, iskyrus mainas ir renginius 11 Niekur kitur nepriskirtos mainos ir ranga; staigos mainos ir kompiuteriai; niekur kitur nepriskirtos elektros mainos ir aparatra; radijo, televizijos ir ryi ranga bei aparatra; tikslieji ir optiniai medicinos prietaisai; vairi tip laikrodiai 2010 i to skaiiaus of which pakrauta loaded 2009 2010 ikrauta unloaded 2009 2010 Products of agriculture, hunting, and forestry; fish and 25,5 other fishing products Coal and lignite; crude petro9095,9 leum and natural gas Metal ores and other mining and quarrying products; peat; 1144,2 uranium and thorium Food products, beverages and 914,5 tobacco Textiles and textile products; - leather and leather products Wood and products of wood and cork (except furniture); articles of straw and plaiting materials; pulp, paper and paper products; printed matter 18,7 and recorded media Coke and refined petroleum 102,0 products Chemicals, chemical products, and man-made fibres; rubber and plastic products; nuclear 545,6 fuel Other non-metallic mineral 227,2 products Basic metals; fabricated metal products, except machinery 43,4 and equipment Machinery and equipment n.e.c.; office machinery and computers; electrical machinery and apparatus n.e.c.; radio, television and communication equipment and apparatus; medical precision and optical instruments; watches 0,2 and clocks NST 2007 division
2059,1 8391,3
1848,2 9098,2
1965,6 -
1822,7 2,3
93,5 8391,3
945,5 874,1 -
1596,8 1125,6 -
397,7 213,0 -
452,6 211,2 -
547,9 661,1 -
32,0 9227,6
61,5 8683,8
24,7 8903,3
42,8 8581,9
7,3 324,3
7048,1 353,4
8724,8 307,3
6359,7 5,9
8179,3 80,1
688,5 347,5
525,8
303,6
469,5
260,2
56,3
0,3
0,2
0,3
588
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
i to skaiiaus of which pakrauta loaded 2009 4,1 258,6 943,0 2010 6,2 327,5 1190,3 ikrauta unloaded 2009 5,9 30,5 960,2 2010
12 Transporto priemons 13 Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti, pramons gaminiai 14 Antrins aliavos; komunalins atliekos ir kitos atliekos 15 Laikai, siuntos 16 Kroviniams veti naudojama ranga ir mediagos 17 Nam ki ir staig persikraustymo metu veami kroviniai; atskirai nuo keleivi veamas bagaas; remontuoti veamos variklins transporto priemons; kiti, niekur kitur nepriskirti, ne rinkai skirti kroviniai 18 Mirs kroviniai: kartu veami vairi ri kroviniai 19 Nevardyti kroviniai, kurie dl koki nors prieasi nra priskirti 0116 grupms 20 Kiti, niekur kitur nepriskirti, kroviniai Neinomi kroviniai
6,6 Transport equipment Furniture; other manufactured - goods n.e.c. Secondary raw materials; muni43,3 cipal wastes and other wastes - Mail, parcels Equipment and material utili1228,7 sed in the transport of goods Goods moved in the course of household and office removals; baggage transported separately from passengers; motor vehicles being moved for repair; - other non-market goods n.e.c. Grouped goods: a mixture of types of goods which are - transported together Unidentifiable goods: goods which for any reason cannot be identified and therefore cannot 3033,8 be assigned to groups 0116 252,6 Other goods n.e.c. - Unknown goods
5420,3 322,0 -
1880,7 123,9 -
2386,5 69,4 -
NST 2007 Standartin transporto statistikos krovini nomenklatra. NST 2007 Standard Goods Nomenclature for Transport Statistics.
Total passengers, 471827,7 477126,4 400014,3 387755,5 thous. 5186,0 5063,1 4374,1 4363,0 Rail transport
417672,8 443418,7 445484,9 463331,1 468304,5 392695,4 380440,5 Road transport 258338,5 306010,6 311951,0 317920,8 317296,2 266342,1 268686,9 buses 159334,3 137408,1 133533,9 145410,3 151008,3 126353,3 111753,6 trolleybuses 1364,1 64,2 1299,9 342,6 2272,6 149,8 2122,8 674,6 2445,7 197,6 2248,1 729,7 2555,3 223,5 2331,8 755,3 2597,7 226,1 2371,6 1161,1 2229,5 214,6 2014,9 715,2 2123,8 Water transport 253,0 sea 1870,8 inland waterway 828,2 Air transport
589
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
2000 Vidaus veimas Geleinkeli transportu Keli transportu autobusais troleibusais Vidaus vanden transportu Oro transportu Tarptautinis veimas Geleinkeli transportu Keli transportu (autobusais) Jr transportu Oro transportu I viso, mln. keleivio kilometr Geleinkeli transportu Keli transportu autobusais troleibusais Vandens transportu jr vidaus vanden Oro transportu Vidaus veimas Geleinkeli transportu Keli transportu autobusais troleibusais Vidaus vanden transportu Oro transportu Tarptautinis veimas Geleinkeli transportu Keli transportu (autobusais) Jr transportu Oro transportu 7411,6
2005 5757,8
2006 5134,0
2007 4095,2
2008 4081,2
2009 3525,1
424756,8 449754,3 451198,8 468788,8 473970,6 397679,7 385217,3 National transport 416044,2 441872,6 443816,1 462361,7 467517,7 392139,7 379864,5 Road transport 256709,9 304464,5 310282,2 316951,4 316509,4 265786,4 268110,9 buses 159334,3 137408,1 133533,9 145410,3 151008,3 126353,3 111753,6 trolleybuses 1299,9 1,1 3474,8 1440,5 1628,6 64,2 341,5 3873 611 2755 2266 489 46 44 2 461 2771 335 2435 1946 489 2 0,0 1101 276 320 44 461 2122,8 1,1 3331,5 962,1 1546,1 149,8 673,5 5310 428 3691 3267 424 92 88 3 1099 3503 259 3241 2816 424 3 0,0 1807 169 451 88 1099 2248,1 0,7 3655,3 1059,9 1668,8 197,6 729,1 5444 431 3695 3283 413 119 116 3 1200 3537 246 3288 2875 413 3 0,0 1907 184 408 116 1200 2331,8 0,1 3038,9 1090,8 969,4 223,5 755,2 5680 409 3620 3170 450 130 127 3 1522 3474 223 3248 2799 450 3 0,0 2206 186 372 127 1522 2371,6 0,0 3155,8 981,9 786,8 226,1 1161,1 6381 398 3421 2952 469 139 135 3 2424 3351 235 3112 2643 469 3 0,0 3030 162 309 135 2424 2014,9 2334,6 849,0 555,7 214,6 715,2 4790 357 2775 2382 392 130 127 3 1528 2757 213 2540 2148 392 3 2033 144 234 127 1528 Inland waterway 1870,8 transport 0,0 Air transport 2538,2 International transport 881,0 Rail transport 576,0 Road transport (buses) 253,0 Sea transport 828,2 Air transport Total, mill. passenger5180 kilometres 373 Rail transport 2694 Road transport 2348 buses 346 trolleybuses 147 Water transport 143 sea 4 inland waterway 1967 Air transport 2697 National transport 226 Rail transport 2468 Road transport 2122 buses 346 trolleybuses Inland waterway 4 transport 0,0 Air transport 2483 International transport 147 Rail transport 226 Road transport (buses) 143 Sea transport 1967 Air transport
590
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
591
29
Atvyko
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
2000 Atvyko ir ivyko keleivi, tkst. reguliarus veimas nereguliarus veimas Ivyko reguliarus veimas nereguliarus veimas Tiesioginio tranzito keleiviai, tkst. Pakrauta ir ikrauta krovini ir pato, t Pakrauta reguliarus veimas nereguliarus veimas Ikrauta reguliarus veimas nereguliarus veimas 580,9 287,3 252,1 35,3 293,6 258,2 35,4 17,3 12449 2207 1622 585 10241 3193 7048
2005 1439,2 714,9 613,7 101,3 724,2 623,5 100,7 15,7 9777 2488 1989 499 7289 3345 3944
2006 1800,5 893,8 760,6 133,2 906,7 775,9 130,8 4,6 12675 3116 2093 1023 9559 3450 6109
2007 2196,9 1096,1 925,9 170,2 1100,8 933,0 167,9 1,8 13741 4250 2115 2135 9491 3670 5821
2008 2553,2 1273,2 1060,6 212,6 1280,0 1072,6 207,4 6,6 10903 4277 2138 2139 6625 3574 3052
2009 1868,6 928,0 761,8 166,2 940,6 774,5 166,0 2,6 7194 2799 1672 1127 4395 2666 1728
2010 2283,6 1132,4 999,8 132,6 1151,2 1020,0 131,2 24,1 11911 5003 2020 2983 6907 2913 3994 Arrivals and departures, thous. Arrivals scheduled carriage non-scheduled carriage Departures scheduled carriage non-scheduled carriage Direct transit passengers, thous. Freight and mail loaded and unloaded, t Loaded scheduled carriage non-scheduled carriage Unloaded scheduled carriage non-scheduled carriage
592
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
2005 iauli oro uostas Nusileidusi ir pakilusi lktuv skaiius Atvyko ir ivyko keleivi, tkst. Pakrauta ir ikrauta krovini ir pato, t 92 2,5 190
2006
2007
2008
2009
2010 iauliai airport Number of aircraft landings and take-offs Arrivals and departures, thous. Freight and mail loaded and unloaded, t
29 0,6 6
64 1,3 730
90 0,7 2148
593
29
ELPA Islandija Norvegija veicarija Kitos alys Egiptas Izraelis Kroatija Rusija Tunisas Turkija Ukraina Kitos
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
2000 6,5 0,0 6,5 0,0 74,4 3,1 7,3 35,8 0,5 19,6 7,4 0,7 6,9
2005 33,2 32,7 0,6 199,6 38,4 8,0 2,4 42,1 23,2 66,2 14,7 4,5 0,4
2006 57,8 1,3 56,3 0,2 233,2 52,2 7,4 4,6 41,5 23,1 73,8 18,5 12,2 1,7
2007 87,3 1,9 73,7 11,8 325,5 91,8 8,9 3,2 39,3 26,0 114,6 23,9 17,9 0,5
2008 92,8 0,9 89,1 2,8 414,5 114,9 5,6 3,0 54,8 25,3 150,5 42,4 18,0 0,3
2009 53,9 0,0 53,8 0,1 283,1 88,1 4,0 3,2 45,0 17,2 109,6 10,6 5,4 0,0
2010 71,6 0,5 70,8 0,3 277,6 81,4 3,6 0,9 47,5 4,3 102,8 28,8 8,4 0,0 EFTA Iceland Norway Switzerland Other countries Egypt Israel Croatia Russia Tunisia Turkey Ukraine Other Unknown country
Neinoma alis
594
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
595
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
448
82131
596
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
400
100
300
75
200
50
100
25
Amiaus grups Age group 014 1524 2534 3544 4554 5564 65+ Amius neinomas Age unknown
597
29
RYIAI
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
Pato paslaugos pato siunt surinkimas, paskirstymas, veimas ir pristatymas ar teikimas. Vieosios fiksuotojo telefono ryio paslaugos vieosios telefono ryio paslaugos, teikiamos vieuoju fiksuotuoju telefono ryio tinklu. Vieosios judriojo telefono ryio paslaugos vieosios telefono ryio paslaugos, teikiamos vieuoju judriojo telefono ryio tinklu. ISDN integruot paslaug skaitmeninis tinklas, t. y. skaitmeninis balso ir kitokios informacijos perdavimo bdas naudojant telefono linij. xDSL linijos, kuriomis teikiama didels spartos skaitmenini abonentini linij paslauga. Judriojo ryio abonentas (aktyvus) abonentas, kuris per ataskaitin laikotarp kokiu nors bdu sumoka mokesius ar vykdo telekomunikacin veiksm, nepriklausomai nuo to, ar abonentas yra iankstinio mokjimo paslaug, ar mokjimo pagal sskaitas.
Pat skaiius 2010 m., palyginti su 2002 m., sumajo beveik ketvirtadaliu, ypa kaime. Beveik 5 kartus padidjo kilnojamj pat skaiius. Vidaus pato korespondencijos siunt 2010 m., palyginti su 2002 m., sumajo 3,5 procento, gaut i usienio padaugjo 41,4 procento, isist usien siunt sumajo 44,2 procento. Santykis tarp judriojo ir fiksuotojo telefono ryio ilieka beveik nepakits. Vienai fiksuotojo telefono ryio linijai tenka apie 7 judriojo telefono ryio abonentai. Aktyvi vieojo judriojo telefono ryio abonent skaiius 2010 m., palyginti su 2000 m., iaugo 9,6 karto, o palyginti su 2009 m. sumajo 1,4 procento. 2010 m. vienam gyventojui teko 1,5 aktyvaus judriojo telefono ryio abonento. Gyventojai ir toliau aktyviai bendrauja SMS ir MMS inutmis, nors 2010 m., palyginti su 2009 m., isist SMS skaiius sumajo 8,6 procento, o MMS padidjo 9 procentais. Vieojo fiksuotojo telefono ryio tinklu 2010 m. naudojosi beveik kas ketvirtas gyventojas. io telefono ryio linij skaiius kasmet maja 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 1,8 procento, palyginti su 2000 m. 37,8 procento. Nuo 2001 m. didels spartos skaitmenini linij (xDSL) abonent skaiius spariai augo, bet 2010 m., palyginti su 2008 m., sumajo 15,1 procento. Skaitmeninio visumini paslaug tinklo (ISDN) linij skaiius 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 5,9 procento.
598
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
COMMUNICATIONS
Postal services refers to the clearance (acceptance), sorting, transport and delivery (conveyance) of postal items. Public fixed telephone services refers to public telephone services provided via a public fixed telephone network. Public mobile phone services refers to public telephone services provided via a public mobile phone network. ISDN refers to an integrated services digital network, i.e. the digital transfer of voice and other information via a telephone line. xDSL refers to lines through which high-speed digital subscriber line services are provided. Active subscriber refers to a subscriber who pays taxes (by any means) or commits a telecommunication act over the reporting period, regardless of whether the subscriber pays in advance or according to bills.
In 2010, compared to 2002, the number of post offices, especially in rural areas, decreased by almost a quarter. Meanwhile, the number of mobile post offices grew almost 5 times. In 2010, compared to 2002, the number of domestic letter-post items decreased by 3.5, those received from abroad increased by 41.4 per cent, while the number of letter-post items sent abroad dropped by 44.2 per cent. The proportions of mobile and fixed telephone subscribers remained almost unchanged. There were about 7 mobile phone subscribers per fixed telephone line. In 2010, compared to 2000, the number of active public mobile phone subscribers increased 9.6 times, while against 2009 decreased by 1.4 per cent. In 2010, there were 1.5 active public mobile phone subscribers per capita. Individuals have been further actively communicating through the Short Message (SMS) and Multimedia Messaging (MMS) services. Nevertheless, in 2010, compared to 2009, the number of SMSs sent dropped by 8.6, that of MMSs sent increased by 9.0 per cent. In 2010, public fixed telephone services were used by almost each fourth resident of Lithuania. The number of such telephone lines has been annually decreasing. In 2010, compared to 2009, it decreased by 1.8, compared to 2000 by 37.8 per cent. Since 2001, the number of Digital Subscriber Line (xDSL) subscribers has been rapidly increasing; however, in 2010, compared to 2008, it dropped by 15.1 per cent. In 2010, compared to 2009, the number of Integrated Services Digital Network (ISDN) lines decreased by 5.9 per cent.
599
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
2005 940 228 712 6 4141 1606 2535 9505 9238 267 52,7 41,8 5,0 5,9 164,6 84,4 29,0 51,2
2006 934 225 709 6 3909 1632 2277 9377 9110 267 55,0 44,4 4,7 5,9 131,1 41,3 29,4 60,4
2007 901 225 676 10 3434 1470 1964 9533 9233 300 62,4 50,1 4,6 7,7 136,6 48,6 25,4 62,6
2008 862 225 637 16 2981 1277 1704 9491 9207 284 60,9 48,3 4,1 8,5 132,0 43,6 28,2 60,2
2009 736 222 514 28 2388 1080 1308 9238 8993 245 54,3 43,1 3,3 7,9 617,91 525,0 33,7 59,2
2010 737 222 515 28 2302 1051 1251 9254 8995 259 49,8 38,7 2,9 8,2 569,8 431,0 63,4 75,4 Post offices urban areas rural areas Mobile post offices Letterboxes, units urban areas rural areas Post office boxes, units urban areas rural areas Letter-post items, mill. domestic to foreign countries from foreign countries Postal parcels, thous. domestic to foreign countries from foreign countries
944 232 712 6 4311 1553 2758 9576 9229 347 51,1 40,1 5,2 5,8 159,8 82,8 22,9 54,1
skaitant konsignacines ir preki patu siuntas. Including consignment and delivery of goods by mail.
179,6 1000,5
182,1 619,0
183,7 608,7
185,6 613,8
189,7 595,2
175,6 571,8
41,6
4,0
14,0
17,8
18,6
18,8
600
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
29
2000 Taksofon, vnt. Skaitmeninio visumini paslaug tinklo (ISDN) linij skaiius, tkst. Skaitmenins linijos (xDSL) abonent skaiius, tkst. Aktyvi vieojo judriojo telefono ryio abonent skaiius, tkst. Isist trumpj inui (SMS) skaiius, mln. Isist iliustruotj inui (MMS) skaiius, mln.
1 1
2005 4476
2006 3575
2007 2440
2008 1838
2009 1345
2010 Number of public payphones, 1338 units Number of ISDN 14,4 subscriptions, thous. Number of xDSL 213,0 subscriptions, thous. Active public mobile phone 4891,0 subscribers, thous. Number of short messages 8440,0 (SMS; outgoing), mill. Number of multimedia mes6,0 sages (MMS; outgoing), mill.
7603
508,9
Neskaitant taksofon, skaitant ISDN ekvivalentines linijas. Excluding payphones, including ISDN equivalent lines.
2010 22,6 Main telephone lines1 of which residential telephone 17,1 lines Active public mobile phone 150,7 subscribers
Neskaitant taksofon, skaitant ISDN ekvivalentines linijas. Excluding payphones, including ISDN equivalent lines.
601
29
TRANSPORTAS IR RYIAI
TRANSPORT AND COMMUNICATIONS
602
30
604 611 612 614 615 617 619 624 624 626
ENERGY
ENERGETIKA
30.1. Energijos itekliai ir j suvartojimas 30.2. Energijos balansas 2010 m. 30.3. Kuro ir energijos gamyba 30.4. Atsinaujinani energijos itekli balansai
MATERIALINIAI ITEKLIAI
30.1. Energy resources and consumption 30.2. Energy balance, 2010 30.3. Fuel and energy production 30.4. Renewable energy resources balance
MATERIAL RESOURCES
30.5. Mediag balansas 30.6. Juodj metal lauo susidarymas 30.7. Spalvotj metal lauo susidarymas 30.8. Taurij metal sunaudojimas ir atsargos
30.5. Balance of materials 30.6. Formation of ferrous scrap metal 30.7. Formation of non-ferrous scrap metal 30.8. Consumption and stocks of precious metals
603
30
ENERGETIKA
Pateikiami energijos balanso duomenys apibdina Lietuvos Respublikos kuro ir energijos iteklius, j gavyb, gamyb, eksport ir import, kuro perdirbim bei sunaudojim elektros ir ilumins energijos gamybai, galutin kuro ir energijos suvartojim pagrindinse kio veiklos srityse bei nam kiuose. Kai kurie metratyje pateikti duomenys patikslinti, todl jie gali skirtis nuo prajusiais metais pateikt duomen. Lietuvos statistikos departamentas 2010 m. atliko energijos suvartojimo nam kiuose tyrim. Remiantis tyrimo rezultatais buvo patikslinti angli, malk ir medienos atliek 2009 m. balanso duomenys. Ankstesni met malk ir medienos atliek balanso duomenys bus patikslinti vliau. Bendrosios vidaus snaudos pirmins energijos gamyba pridjus regeneruotus produktus, import, atmus eksport, tarptautin jrin bunkeriavim, pridjus arba atmus atsarg pasikeitimus. Pirmin energija energija, sukaupta gamtiniuose itekliuose: organiniame kure (naftoje, durpse, biomasje ir kt.) slypinti energija; vandens potencin energija; vjo, geotermin, chemini proces energija; branduolini reakcij iskiriama energija. Branduolin energija pateikiama kaip vietin energija, neatsivelgiant tai, kad branduolinis kuras yra importuojamas. Regeneruoti (perdirbti) produktai gatavi produktai, kurie, kart jau pristatyti galutiniam vartotojui, patenka rink antr kart (pvz., perdirbti naudoti tepalai, perkrovimo metu isiliejs surenkamas, ivalomas ir vl parduodamas mazutas). Importas ir eksportas kuras (energija) laikomas importuotu arba eksportuotu, kai kertamos alies sienos, neatsivelgiant tai, ar buvo atliktos muitins procedros. Neapskaitomas kuro tranzitas ir degalai, kuriais transporto priemon (automobilis, lktuvas, laivas ir kt.) buvo aprpinta usienyje. Tarptautinis jrinis bunkeriavimas kuras, tiekiamas visiems usienio ir Lietuvos jriniams laivams, naudojamiems tarptautinei laivybai. Netraukiamas kuras, suvartojamas vejybai ir vidaus laivybai naudojamuose laivuose. Atsarg pasikeitimas alies teritorijoje turim atsarg lygio met pradioje ir pabaigoje skirtumas. Atsarg padidjimas parodomas kaip neigiamas, o sumajimas kaip teigiamas skaiius. Statistinis skirtumas skirtumas tarp apskaiiuoto (energijos gamyba pridjus regeneruotus produktus, import, atmus eksport, tarptautin jrin bunkeriavim, pridjus arba atmus atsarg pasikeitimus) ir faktinio (remiantis kuro ir energijos vartotoj duomenimis) suvartojimo. Energijos transformavimas kuro ir energijos pavertimas kita energijos rimi: neigiamas skaiius reikia energijos, transformuotos kitas energijos ris, snaudas; teigiamas bendrosios produkcijos (energijos) gamyb. Reklasifikavimas (produkt pervedimas) dl pakitusios specifikacijos arba dl to, kad buvo sumaiytas su kitu produktu, perklasifikuotas kuras. Sunaudota energetikos sektoriuje energetikos monse gavybai (kasybai, naftos gavybai) arba transformavim atliekani moni veiklai palaikyti bei vandeniui pakelti hidroakumuliacinje elektrinje sunaudotas kuro ar energijos kiekis. Netraukiamas kit energijos form transformuoto kuro kiekis. Energetikos mons mons,
604
30
pagal tarptautin energetikos metodologij priklausanios ioms Ekonomins veiklos ri klasifikatoriuje (EVRK 2 red.) nurodytoms veiklos rims: 1. alios naftos gavyba. 2. Durpi gavyba. 3. Naftos ir gamtini duj gavybai bding paslaug veikla. 4. Rafinuot naftos produkt gamyba. 5. Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas. Sunaudota neenergetinms reikmms energijos produktai, naudojami kaip aliavos arba mediagos vairiose veiklos srityse, t. y. produktai, kurie nra naudojami kaip kuras ar transformuojami kit kur. Galutinis suvartojimas kuras ir energija, patiekti galutiniams vartotojams: pramons, statybos, ems kio, kit ekonomins veiklos ri monms ir nam kiams. Suvartota pramonje pramons moni pagrindinei veiklai palaikyti suvartotas kuras ir energija. Pramons mons mons, pagal tarptautin energetikos metodologij priklausanios ioms EVRK 2 red. veiklos rims (iskyrus veiklos ris, priklausanias energetikos sektoriui): 1. Kasyba ir karjer eksploatavimas. 2. Apdirbamoji gamyba. Suvartota transporte vis transporto priemoni suvartota energija, neatsivelgiant mons, kuriai priklauso transporto priemon, ekonomins veiklos r. Taip pat traukiami individualaus transporto suvartoti degalai. Suvartota ems kyje moni, kuri veikla susijusi su ems kiu, mediokle ir mikininkyste, suvartotas kuras ir energija. Suvartota vejyboje kuras, tiekiamas visiems usienio ir Lietuvos vejybiniams laivams, kurie atsargas pildo alyje, vidaus vanden, pakrants ir gelminei vejybai. ia taip pat apskaitomas kuro ir energijos kiekis, suvartotas uvininkysts pramonje. Suvartota paslaug sektoriuje kuras ir energija, suvartoti visose anksiau neivardytose veiklos ryse, t. y. prekybos, vietimo, sveikatos, komunalini, komercini, administracini ir kit moni patalpoms ildyti ir apviesti. Suvartota nam kiuose kuras ir energija, patiekti gyventojams ildymo, apvietimo, maisto gaminimo reikmms. Individualaus transporto suvartotas kuras traukiamas balanso eilut Suvartota transporte. Bendrosios alies kuro ir energijos snaudos energijos kiekis, btinas vartotoj poreikiams patenkinti. Energetins priklausomybs rodiklis rodo, kiek alis, tenkindama savo energetinius poreikius, yra priklausoma nuo importo. is rodiklis apskaiiuojamas grynj import padalijus i bendrj alies kuro ir energijos snaud ir bunkeriavimo rodikli sumos. Atsinaujinantys energijos itekliai hidroenergija, vjo, sauls, ems gelmi (geotermin) energija, biomas (malkos ir medienos atliekos, iaudai, energetiniai augalai), biodujos bei biodegalai.
605
30
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios alies kuro ir energijos snaudos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumajo 18,9 procento ir sudar 7042,7 (2009 m. 8685,9) tkst. ton naftos ekvivalentu. Iki 2010 m. apie tredalis i snaud teko atominei energijai. 2009 m. pabaigoje udarius Ignalinos AE, pasikeit alies kuro ir energijos snaud struktra. Didiausi dal 2010 m. bendrosiose snaudose um naftos produktai (36,3 %) ir gamtins dujos (35,4 %). alies vartotoj poreikiams patenkinti naudojami tiek alies, tiek importuoti kuro ir energijos itekliai. Lietuva importuoja pagrindinius kuro ir energijos iteklius: naft, gamtines dujas ir akmens anglis. Per pastaruosius deimt met Lietuvos energetin priklausomyb nuo importo, palyginti su ES vidurkiu, svyravo, neymiai j virydama arba madama. Taiau 2010 m. Lietuvos priklausomyb nuo importuojamo organinio kuro ymiai iaugo, t. y. padidjo nuo 48,8 procento 2009 m. iki 79,4 procento 2010 m. ir gerokai virijo ES vidurk. 2010 m., palyginti su 2009 m., kuro ir energijos buvo importuota 15,3 procento daugiau, i j gamtini duj 13,5, akmens angli net 48,8 procento daugiau nei 2009 m. Udarius Ignalinos AE, importuojamos elektros energijos poreikis ymiai padidjo. 2010 m. elektros energijos buvo importuota 7031 GWh, o pagaminta 5751 GWh. 2010 m., palyginti su 2009 m., galutinis energijos suvartojimas padidjo 3,7 procento. Galutini vartotoj struktroje iuo metu vyrauja nam ki ir transporto sektoriai, kur 2010 m. buvo suvartota atitinkamai 33,3 ir 32,8 procento alies kio akoms patiektos energijos. Pramons sektoriaus dalis galutins energijos suvartojimo struktroje sudaro 18 procent. Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produkt, o nam ki sektoriuje atsinaujinani energijos itekli bei centralizuotai tiekiamos ilumins energijos. Vis ri keli transporte 2010 m. suvartota 2,6 procento daugiau kuro (degal) nei 2009 m, taiau didjo tik dyzelino suvartojimas (13,7 %), o benzino ir suskystint duj majo (atitinkamai 19,5 ir 1,6 %). Siekiant sumainti priklausomyb nuo importuojamo kuro bei organinio kuro tak aplinkai, labai svarbu kuo plaiau panaudoti atsinaujinanius energijos iteklius. Platesnis atsinaujinani energijos itekli panaudojimas elektros ir ilumins energijos gamybai bei transportui sudaro galimybes mainti vis brangstanio ikastinio importuojamo kuro, ypa gamtini duj bei naftos produkt, naudojim. 2010 m., palyginti su 2009 m., Lietuvoje sunaudota 1,4 procento daugiau atsinaujinanios energijos. 2010 m. atsinaujinanios energijos itekli dalis bendrose energijos snaudose sudar 15,2 procento. Dabartiniu metu Lietuvoje didiausi energijos potencial turi biomas, ypa malkos bei medienos atliekos. Medienos kuro ir ems kio atliek suvartojimo struktros analiz rodo, kad 2010 m. didiausias j kiekis (61,1 %) buvo suvartotas nam kiuose. Centralizuoto ilumos tiekimo moni katilinse ir elektrinse suvartojama 26,8 procento medienos kuro bei ems kio atliek. Viena i spariausiai besipleiani ir labiausiai aplink tausojani atsinaujinani itekli energijos naudojimo technologij Lietuvoje yra vjo jgains. Vjo jgainse 2010 m., palyginti su 2009 m., buvo pagaminta 43 procentais daugiau elektros energijos, kuri sudar 3,9 procento visos alyje gaminamos elektros energijos. Biodegal gamyb ir panaudojim Lietuvoje skatina tarptautiniai sipareigojimai, susij su iltnamio efekto duj emisij mainimu bei transporte vartojam biodegal kiekio didinimu. takos turi ir nuolat didjanti dyzelino (palyginti su benzino) paklausa bei kylanios naftos ir mineralini degal kainos. Pagrindins Lietuvoje naudojamos biodegal rys yra biodyzelinas ir bioetanolis. 2010 m. Lietuvoje buvo pagaminta 39,3 tkst. ton bioetanolio (palyginti su 2009 m., 59,8 % daugiau) ir 89,2 tkst. ton biodyzelino (palyginti su 2009 m., 14,8 % maiau).
606
30
ENERGY
The energy balance data presented in the chapter describe fuel and energy resources of the Republic of Lithuania, including extraction, output, exports and imports, fuel recycling and consumption for electricity and heat generation, as well as final fuel and energy consumption in the main economic activities and households. Some data in the Yearbook have been revised and may therefore differ from those presented in the publication of the previous year. In 2010, Statistics Lithuania carried out a household energy consumption survey. Based on the survey results, coal, firewood and wood waste balance data for 2009 were revised. Firewood and wood waste balance data for the years preceding the year 2009 will be revised later. Gross inland consumption is defined as the production of primary energy plus recovered products, plus imports, minus exports, minus international marine bunkers, plus/minus changes in stocks. Primary energy means energy contained in natural resources such as fossil fuel (oil, peat, biomass, etc.), potential water, wind, geothermal energy, energy from chemical processes, energy released in nuclear reactions. Nuclear power is treated as indigenous energy, irrespective of whether nuclear fuel is imported. Recovered (recycled) products are finished products which pass for the second time through the marketing network, after having been once delivered to final consumers (e.g. reprocessed used lubricants, heavy fuel oil spilled at the time of reloading and collected, treated and resold thereafter). Imports and exports comprise the amounts which have crossed the state border, irrespective of whether or not customs clearance has taken place. Fuel transit and fuel with which vehicles (cars, aircraft, ships, etc.) were fuelled abroad is not recorded. International marine bunkers are defined as fuel delivered to ships of all flags that are engaged in international navigation. Fuel consumption by ships engaged in fishing and domestic navigation vessels is excluded. Change in stocks reflects the difference between the opening stock level and the closing stock level for stocks within the national territory. It is negative if over the year stocks have increased and positive if they have decreased. Statistical difference refers to the difference between the calculated consumption (energy production plus recovered products, plus imports, minus exports, minus international marine bunkers, plus/minus changes in stocks) and actual consumption (based on the data of fuel and energy consumers). Energy transformation means the conversion of fuel and energy into another kind of energy: a negative number means the consumption of energy transformed into other kinds of energy; a positive number marks total energy production. Interproduct transfers (reclassification) refers to fuel reclassified due to changes in the specification or because it has been blended with another product. Consumption in the energy sector refers to the quantities of the fuel or energy consumed by the energy industry to support extraction (mining, oil production) or plant operations of transformation activities, as well as for pumped water storage in hydropower stations. The quantities of fuels transformed into another form of energy are excluded.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
607
30
Energy enterprises are those which, under the international energy methodology, are subsumed under the following activities according to the national version (EVRK Rev. 2) of the Statistical Classification of Economic Activities in the European Community (NACE Rev. 2): 1. Extraction of crude petroleum; 2. Extraction of peat; 3. Support activities for petroleum and natural gas extraction; 4. Manufacture of refined petroleum products; 5. Electricity, gas, steam and air conditioning supply. Non-energy use covers energy resources used in various activities as raw materials or materials, i.e. products which are neither used as fuel nor converted into another kind of fuel. Final consumption is defined as fuel and energy supplied to final consumers: industrial, construction, agricultural and other enterprises and households. Consumption in industry refers to fuel and energy consumed by industrial enterprises in support of their primary activity. Industrial enterprises are those which, under the international energy methodology, are subsumed under the following activities according to EVRK Rev. 2 (excluding activities subsumed under the energy sector): 1. Mining and quarrying; 2. Manufacturing. Consumption in the transport sector encompasses fuel and energy consumed by all vehicles, irrespective of the economic activity of the enterprise that owns the vehicle. Fuel consumed by personal transport facilities is included. Consumption in agriculture encompasses fuel and energy consumed by enterprises whose economic activity is related to agriculture, hunting and forestry. Consumption in fishing encompasses fuel delivered for inland, coastal and deep-sea fishing vessels of all flags that are refuelled in the country (including international fishing) and fuel and energy used in the fishing industry. Consumption in services encompasses fuel and energy consumed in all the economic activities not mentioned above, i.e. for heating and lighting premises meant for trade, education, health, commercial services, administration, etc. Consumption in households encompasses fuel and energy supplied to the population for heating, lighting, cooking. Fuel consumed for individual transport is subsumed under the item Consumption in transport. Gross inland fuel and energy consumption refers to the amount of energy required to satisfy consumer needs. Energy dependence is an indicator showing the extent to which an economy relies upon imports in order to meet its energy needs. It is calculated as net imports divided by the sum of gross inland energy consumption plus bunkers. Renewable energy resources encompass hydropower, wind, solar, geothermal energy, biomass (wood and wood waste, straw, energy crops), biogas, and biofuel.
608
30
According to the data of Statistics Lithuania, in 2010, compared to 2009, gross inland fuel and energy consumption decreased by 18.9 per cent and amounted to 7042.7 thousand tonnes of oil equivalent (TOE) (in 2009, 8685.9). Before 2010, about a third of gross inland fuel and energy consumption fell within atomic energy. As the Ignalina Nuclear Power Plant was closed at the end of 2009, the structure of gross inland fuel and energy consumption has changed. In 2010, the largest portion of gross inland fuel and energy consumption was made up of petroleum products (36.3 per cent) and natural gas (35.4 per cent). Both domestic and imported fuel and energy resources are used to satisfy domestic consumer needs. Lithuania imports the main fuel and energy resources: natural gas, petroleum, and hard coal. In the last ten years, Lithuanias energy dependence on imports was fluctuating in some years, it slightly exceeded, while in others it was marginally lower than the EU average. However, in 2010, Lithuanias energy dependence on the imports of fossil fuel considerably increased from 48.8 per cent in 2009 to 79.4 per cent in 2010 and substantially exceeded the EU average. In 2010, compared to 2009, fuel and energy imports increased by 15.3 per cent, of which natural gas by 13.5, hard coal by as much as 48.8 per cent. Upon the closure of the Ignalina Nuclear Power Plant, demand for the imports of electricity noticeably increased. In 2010, 7031 GWh of electricity was imported, while 5751 GWh produced. In 2010, compared to 2009, final energy consumption grew by 3.7 per cent. Among final consumers, household and transport sectors predominated, which consumed, respectively, 33.3 and 32.8 per cent of energy supplied to the branches of the economy. The industrial sector accounted for 18 per cent of final energy consumption. In the transport sector, the largest portion of consumption was made up of petroleum products, in the household sector of renewable energy resources and centrally supplied heat. In 2010, compared to 2009, fuel consumption in road transport grew by 2.6 per cent; however, it was only due to an increase in transport diesel consumption (by 13.7 per cent), while motor gasoline and liquefied petroleum gas consumption dropped by 19.5 and 1.6 per cent respectively. To diminish the dependence on imported fuel and reduce the impact of fossil fuel on the environment, a wide use of renewable energy resources is of great importance. A wider use of renewable energy resources in electricity and heat production and transport enables a reduction in the consumption of imported fossil fuel, especially natural gas and petroleum products, which has been going up in price. In 2010, compared to 2009, the consumption of renewable energy in the country increased by 1.4 per cent. In 2010, the proportion of renewable energy resources in gross inland energy consumption stood at 15.2 per cent. Today the greatest energy potential in Lithuania is shown by biomass, especially firewood and wood waste. The analysis of wood fuel and agricultural waste consumption showed that in 2010 the major amount thereof (61.1 per cent) was consumed in households. The boiler plants of centralised heat supply enterprises and power plants consumed 26.8 per cent of wood fuel and agricultural waste. Wind farms are one of the most environment-friendly and rapidly developing renewable energy technologies in Lithuania. In 2010, compared to 2009, electricity production on wind farms increased by 43 per cent. In 2010, wind energy production accounted for 3.9 per cent of total electricity production in the country.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
609
30
Biofuel production and consumption in Lithuania are stimulated by international obligations related to a reduction in greenhouse gas emissions and an increase in biofuel use in transport. It is also influenced by a constantly growing demand for transport diesel (as compared to that for motor gasoline) and rising petroleum and mineral fuel prices. The main types of biofuel consumed in Lithuania are biodiesel and bioethanol. In 2010, 39.3 thous. tonnes of bioethanol (by 59.8 per cent more than in 2009) and 89.2 thous. tonnes of biodiesel (by 14.8 per cent less than in 2009) were produced in Lithuania.
610
30
2005
2006
2007
2008
20091
2010 63718 42326 4777 4909 Production of primary energy Solid fuel Biogas and liquid biofuel Crude oil Nuclear energy, hydropower, wind, geothermal energy and energy from chemical processes Recovered products Imports Solid fuel Liquid biofuel Natural gas Crude oil and other inputs to refineries Petroleum products Electricity Orimulsion and shale oil Exports Solid fuel Liquid biofuel Crude oil Petroleum products Electricity Orimulsion and shale oil International marine bunkers Change in stocks Gross inland consumption Statistical difference Energy transformation Reclassification Distribution and transmission losses
138752 162403 144059 157340 159525 181927 26730 31052 32403 31254 32826 42587 604 734 1422 2978 4729 13491 9217 7718 6595 5465 4918
98531 121530 103204 118069 118256 129693 11706 626 75 214 170 182 213 291 319639 520105 508804 418836 550516 494230 570029 3749 8756 11964 10916 11469 7786 10659 297 1272 1889 1316 633 86453 104363 103830 124570 104651 91655 104017 213643 383604 362996 247824 403675 370986 397447 13896 17797 21823 29967 22608 19863 31942 514 3831 6149 4206 6052 2521 25312 1384 1754 1745 81 172 103 19 139031 308027 280433 177610 322030 314099 331306 331 767 1831 2156 2519 5254 6132 390 115 243 2021 3540 3187 13254 6312 4907 6649 5512 4831 4736 120122 286048 265889 159417 302403 287362 313484 5324 14510 7691 9145 9498 13076 3749 77 36 18 3828 5933 5693 4944 3722 5285 5781 -15128 -2944 -7015 -2201 5548 6593 -2147 301030 365679 359936 391591 390019 363579 294804 6361 457 225 -78767 -95313 -81711 -85439 -86611 -94372 -22548 -517 -365 -265 -98 -114 -183 -201 16114 28268 12608 38250 11395 35038 10867 31233 9870 38359 9444 37117 9899
26852 31614 32289 53987 49811 30412 29959 Non-energy use 156873 187986 199463 209967 205254 192051 199086 Final consumption
Remiantis statistinio tyrimo Energijos sunaudojimas nam kiuose 2009 rezultatais, patikslinti angli, malk ir medienos atliek balanso duomenys. 1 Based on the survey Energy consumption in households 2009 results, coal, firewood and wood waste balance data for 2009 were revised. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
611
30
Teradauliais Terajoule
I viso
Durps kurui
Biodujos ir Malkos, kurui skirtos skystasis medienos ir biokuras ems kio atliekos Firewood, wood and agricultural waste Biogas and liquid biofuel
alia nafta ir kiti pradiniai produktai naft perdirbaniai monei Crude oil, other input to refineries
Total
Peat
Pirmins energijos gamyba Regeneruoti produktai Importas Eksportas Tarptautinis jrinis bunkeriavimas Atsarg pasikeitimas Bendrosios vidaus snaudos Energijos transformavimas Naftos perdirbimo monse Durpi briket gamybos monse Elektrinse ir katilinse Kitose monse Reklasifikavimas Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai Sunaudota energetikos sektoriuje Sunaudota neenergetinms reikmms Galutinis suvartojimas Pramonje Statyboje Transporte ems kyje vejyboje Paslaug sektoriuje Nam kiuose
63718 291 570029 331306 5781 -2147 294804 -22548 -2192 -5 -18356 -1995 -201 9899 33111 29959 199086 35879 1765 65217 4607 84 25248 66286
8041 888 519 7672 -166 -166 9 7497 3094 6 15 2107 2275
41962 2008 5102 455 39323 -10552 -10509 -43 22 28749 2931 143 455 1196 24024
4777 633 3187 163 2386 -229 -229 78 2079 104 1890 15 70 -
612
30
Gamtins dujos
Skaln alyva Hidroenergija, Naftos vjo, geotermi- produktai n ir chemini proces energija Shale oil Petroleum Hydropower, wind, geother- products mal energy and energy from chemical processes 19 18 31 32 -10 -10 22 4 18 11706 11706 -11706 -2759 -8947 291 31942 313484 5781 -3263 -290295 388815 393430 -6134 1519 -201 126 23070 7572 67551 1104 654 62025 1804 78 190 1696
Elektros energija
ilumin energija
Natural gas
Electricity
Heat
104017 304 104321 -58186 -57841 -345 5 65 22309 23756 11500 501 1028 1309 2793 6625
25312 3749 21563 20682 19792 890 3562 8689 29994 9171 382 274 665 6 10171 9325
46033 39606 6427 6186 1265 38582 7489 79 337 8597 22080
Production of primary energy Recovered products Imports Exports International marine bunkers Changes in stocks Gross inland consumption Energy transformation Refineries Peat-briquette enterprises Power plants and heat plants Other enterprises Interproduct transfers Distribution and transmission losses Energy sector Non-energy use Final consumption Industry Construction Transport Agriculture Fishing Commercial and public services Households
613
30
Teradauliais Terajoule
2000 Kietasis kuras Pirmin energija Durps kurui Malkos, kurui skirtos medienos ir ems kio atliekos Antrin energija Medio anglys Durpi granuls Durpi briketai Naftos bitumas Naftos koksas Siera (i naftos) Skystasis kuras Pirmin energija alia nafta Bioetanolis Biodyzelinas (metilo esteris) Antrin energija Sieringas ir maai sieringas skystasis kuras (mazutai) Bio-ETBE Dyzelinas, gazoliai ildyti ir laivams bunkeriuoti Automobili benzinas Pirminis benzinas Aviaciniai degalai Kiti naftos produktai Dujinis kuras Pirmin energija Biodujos Antrin energija Suskystintos ir nesuskystintos naftos dujos Atomin, hidroenergija, vjo, geotermin ir chemini proces energija Pirmin energija 33074 26730 494 26236 6344 153 3117 2740 334 13491 13491 -
2005 42788 31052 825 30227 11736 18 166 6804 3940 808 9744 9217 267 260
2006 43069 32403 640 31763 10666 19 4 212 6421 3345 665 8369 7718 268 383
2007 39085 31254 616 30638 7831 13 4 194 3957 3199 464 7914 6595 402 917
2008 45964 32826 790 32036 13138 13 227 5829 4113 2956 8318 5465 463 2390
20092 53997 42587 616 41971 11410 9 144 4576 3892 2789 9452 4918 661 3873
2010 54178 42326 364 41962 11852 24 95 4938 3856 2939 9268 4909 1060 3299 Solid fuel Primary energy Peat Firewood, wood and agricultural waste Secondary energy Charcoal Peat pellets Peat briquettes Bitumen Petroleum coke Sulphur Liquid fuel Primary energy Crude oil Bioethanol Biodiesel (methyl-ester) Secondary energy Fuel oil high and low sulphur Bio-ETBE Transport diesel, heating and other gasoil Motor gasoline Naphtha Aviation fuel Other petroleum products Gas fuel Primary energy Biogas Secondary energy Liquefied and non-liquefied gases Nuclear energy, hydropower, wind, geothermal energy and energy from chemical processes Primary energy
184702 345659 309763 217209 362490 334483 356459 39422 71994 77669 153 55489 294 77470 311 66792 1 69679 -
56232 130110 105494 68838 112699 18566 1644 19279 19279 19279 3477 24705 2674 36373 77 77 36296 36296 98505 2436 23467 2039 31779 83 83 31696 31696
79498 136457 135215 151298 72271 123381 119393 123626 2071 6459 1127 22766 103 103 22663 22663 1890 20836 2145 32593 125 125 32468 32468 2031 9668 1383 26292 195 195 26097 26097 10352 1504 27265 418 418 26847 26847
98531 121530 103204 118069 118256 129693 98531 121530 103204 118069 118256 129693
11706 11706
614
30
2010 20695 20695 48806 48806 Electricity Secondary energy Heat Secondary energy
skaitant reklasifikavim ir regeneruotus produktus. Interproduct transfers and recovered products included. 2 Remiantis statistinio tyrimo Energijos sunaudojimas nam kiuose 2009 rezultatais, patikslinti angli, malk ir medienos atliek balanso duomenys. 2 Based on the survey Energy consumption in households 2009 results, coal, firewood and wood waste balance data for 2009 were revised.
615
30
2000 Atsarg pasikeitimas Bendrosios vidaus snaudos Sunaudota neenergetinms reikmms Galutinis sunaudojimas Biodyzelinas Pirmins energijos gamyba Importas Eksportas Atsarg pasikeitimas Bendrosios vidaus snaudos Galutinis sunaudojimas Hidroenergija Pirmins energijos gamyba Bendrosios vidaus snaudos Snaudos energijai transformuoti Vjo energija Pirmins energijos gamyba Bendrosios vidaus snaudos Snaudos energijai transformuoti Geotermin energija Pirmins energijos gamyba Bendrosios vidaus snaudos Snaudos energijai transformuoti
1
2005 -10 35 35 260 168 27 119 119 1622 1622 1622 6 6 6 121 121 121
2006 -4 219 219 383 227 -21 589 589 1430 1430 1430 49 49 49 70 70 70
2007 -28 482 482 917 1156 235 -76 1762 1762 1514 1514 1514 382 382 382 65 65 65
2008 20 667 11 656 2390 1639 1955 -158 1916 1916 1447 1447 1447 472 472 472 27 27 27
20091 -41 608 18 590 3873 1222 3434 -80 1581 1581 1528 1528 1528 568 568 568 214 214 214
2010 -3 514 78 436 3299 527 2538 166 1454 1454 1944 1944 1944 806 806 806 190 190 190 Changes in stocks Gross inland consumption Non-energy use Final consumption Biodiesel Production of primary energy Imports Exports Changes in stocks Gross inland consumption Final consumption Hydropower
Production of primary energy Gross inland consumption Transformation input Wind energy Production of primary energy Gross inland consumption Transformation input Geothermal energy Production of primary energy Gross inland consumption Transformation input
Remiantis statistinio tyrimo Energijos sunaudojimas nam kiuose 2009 rezultatais, patikslinti angli, malk ir medienos atliek balanso duomenys. 1 Based on the survey Energy consumption in households 2009 results, coal, firewood and wood waste balance data for 2009 were revised. 2 20062009 m. skaitant Bio-ETBE (tik biodal, pagamint bioetanolio pagrindu). 2 In 20062009, including Bio-ETBE (only the biopart produced on the basis of bioethanol).
616
30
MATERIALINIAI ITEKLIAI
Skyriuje pateikiama informacija apie pagrindini mediag gamyb, eksport, import ir sunaudojim, taurij metal atsargas ir sunaudojim, juodj ir spalvotj metal lauo susidarym. Kai kurie duomenys patikslinti, todl jie gali skirtis nuo prajusiais metais pateikt duomen. Informacija parengta remiantis metini statistini tyrim duomenimis. Tyrimuose dalyvavo atrinkti juridiniai asmenys ir juridini asmen filialai, naudojantys, gaminantys ir parduodantys mediagas ir aliavas, taip pat tie, kuri gamybinje veikloje susidaro juodj arba spalvotj metal lauas ir atliekos bei superkantys juodj arba spalvotj metal lau ir j atliekas realizuoti arba produkcijai gaminti. Pagaminta monje per metus pagamintos mediagos, skirtos ir savo reikmms, ir realizuoti. Importuota ir eksportuota mediagos ir aliavos, kurios veamos ar iveamos per valstybs sien. Sunaudota mediag produkcijai gaminti, komplektuoti, statybos montavimo, mokslo tiriamiesiems darbams, remontui, gyventoj paslaugoms bei visoms kitoms kinms reikmms sunaudotos aliavos ir mediagos, taip pat nuostoliai ir trkumai, susidar dl avarij, stichini nelaimi, grobstym ir pan. Atsarg pasikeitimas met pradios ir pabaigos mediag atsarg skirtumas. Jis yra neigiamas, jeigu per metus mediag atsargos padidjo, teigiamas, jei mediag atsargos sumajo. Gamyboje susidars metal lauas metal lauas, susidars mechanikai apdirbant metalus, gaminant liejinius, pjaustant metalus, atliekant statybos ir montavimo darbus, gaminant metalines konstrukcijas, galvanikai ar kitu bdu dengiant detales, atliekant elektros montavimo darbus, ruoiant supirkt juodj ar spalvotj metal lau realizuoti ir pan. Amortizacinis lauas metal lauas, susidars po kapitalinio ir einamojo remonto bei likvidavus ilgalaik materialj turt. Kiti metal lauo susidarymo altiniai mons teritorijoje surinktas lauas: ne gamybiniuose padaliniuose, metalas nuo pakuoi, lau nurayti nesumontuoti renginiai, gamybins paskirties gaminiai, pusgaminiai ir kt.
Lietuvoje 2010 m., palyginti su 2009 m., juodj metal lauo susidar 56,6 procento daugiau, spalvotj metal lauo 57,1 procento daugiau. Didij dal susidariusio juodj metal lauo sudaro i gyventoj supirktas lauas, taiau 2009 m. jo buvo supirkta 46,7 procento maiau nei 2008 m., spalvotj metal lauo 2009 m. buvo supirkta 54,3 procento maiau. 2010 metais i gyventoj supirkta daugiau metal lauo negu 2009 metais. 2010 m., palyginti su 2009 m., juodj metal lauo buvo supirkta 62,3 procento daugiau, o spalvotj metal lauo 2,6 karto daugiau. Daugiausia i gyventoj superkama vario ir aliuminio lauo. 2009 m. vario ir aliuminio lauo supirkimas buvo sumajs, palyginti su 2008 m., atitinkamai 21,1 ir 35,4 procento, taiau 2010 m. vl padidjo. 2010 m. vario lauo buvo supirkta 64 procentais daugiau negu 2009 m., o aliuminio lauo 3,3 karto daugiau.
617
30
MATERIAL RESOURCES
Data on material resources define the output, exports, imports and consumption of basic materials, consumption and stocks of precious metals, formation of ferrous and non-ferrous scrap metal. Some data in the Yearbook have been revised and may therefore differ from those published in the previous year. Information has been prepared based on the data of annual statistical surveys. The surveys involved legal persons and their branches sampled, which use, manufacture and sell materials and raw materials, generate ferrous and non-ferrous scrap metal and waste in the production process, purchase ferrous and non-ferrous scrap metal and waste for resale and recycling. Production refers to materials produced in an enterprise over the year, intended both for the enterprises own needs and for sale. Imports and exports refers to materials and raw materials carried inwards or outwards across the state border. Consumption of materials refers to materials and raw materials consumed in the process of producing, completing products, installation, scientific research, repair, provision of public services and other domestic needs, as well as losses and shortages due to accidents, natural disasters, embezzlement, etc. Change in stocks refers to the difference between stocks at the beginning and end of the year. It is negative if over the year material stocks have increased and positive if they have decreased. Scrap metal generated in the production process refers to scrap metal generated in the process of the mechanical processing of metals, production of castings, cutting metals, carrying out construction and installation work, production of metal structures, electroplating or other plating of components, carrying out electrical installation work, preparation of the ferrous or non-ferrous scrap metals bought up for realisation, etc. Obsolete scrap is scrap metal generated in the process of major and current repair, as well as after the liquidation of long-term tangible assets. Other sources of scrap metal is scrap collected within the territory of an enterprise: in non-production units, metal from packaging, unrepairable equipment, items used for production purposes, intermediate goods, etc. written off as scrap. In 2010, compared to 2009, the amount of ferrous scrap metal formed in Lithuania increased by 56.6, that of non-ferrous scrap metal by 57.1 per cent. The largest proportion of ferrous scrap metal formed was comprised of ferrous scrap metal purchased from the population; however, in 2009, compared to 2008, the amount of ferrous scrap metal purchased from the population decreased by 46.7 per cent. The amount of non-ferrous scrap metal purchased from the population in 2009, compared to 2008, decreased by 54.3 per cent. The amount of scrap metal purchased from the population in 2010 was larger than in 2009. In 2010, compared to 2009, the amount of ferrous scrap metal purchased from the population grew by 62.3 per cent, that of nonferrous scrap metal 2.6 times. The largest proportion of scrap metal purchased from the population was made of copper and aluminium. In 2009, compared to 2008, the amount of copper and aluminium purchased from the population decreased by 21.1 and 35.4 per cent respectively; however, in 2010, it was on the increase again. In 2010, compared to 2009, the amount of scrap copper and aluminium purchased from the population increased by 64 per cent and 3.3 times respectively.
618
30
Pagaminta Production Ketus, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Juodieji metalai, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Varis, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Aliuminis, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 vinas, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 ... 559,5 3497,0 3558,9 3717,8 3897,4 1957,0 10,5 17724,9 59132,0 59716,6 64296,0 50437,1 50062,1 -
Importuota Imports
Atsarg pasikeitimas Change in stocks 526,5 183,9 149,9 11,1 199,7 3,9 5919,0 -15923,0 17576,5 -30853,9 -24580,1 26187,5 629,6 175,7 565,2 -84,4 80,3 266,4 -1610,7 33,5 27,3 -593,8 685,4 296,9 ... 24,2 17,8 0,9 2,3 -3,6
Sunaudota Consumption 612,6 625,6 683,0 663,1 495,4 138,9 220280,9 503109,7 619564,1 637561,3 490688,0 307254,6 2990,7 6238,9 6424,8 6169,1 6014,7 2926,3 2659,8 8708,7 11523,0 12191,0 10874,0 6192,8 ... 245,8 253,0 466,5 222,5 152,7
109,2 676,1 1007,9 1464,8 1217,5 415,0 234065,2 555777,6 664639,8 769704,0 649637,7 387722,1 3175,4 6600,6 6459,6 7049,9 6782,4 3780,7 4879,1 10943,4 12812,1 14306,2 11889,9 7784,9 ... 221,6 243,5 499,6 360,9 429,5
23,1 234,4 474,8 812,8 921,8 280,0 37428,2 95876,9 122368,8 165584,8 184806,7 156717,1 824,8 537,4 600,0 796,4 848,0 1120,8 1168,1 5765,2 4875,3 5239,2 5598,7 3846,0 ... 8,3 34,0 140,7 273,2
2000 2005 2006 2007 2008 2009 Ferrous metals, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Copper, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Aluminium, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Lead, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009
619
30
Pagaminta Production Cinkas, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Alavas, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Siera, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Sieros rgtis, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Kaustin soda, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 808740,0 1092100,0 1118200,0 1144600,0 1051400,0 1155849,2 30701,0 74276,7 61135,1 42617,8 73869,7 69722,3 ... ... 0,2 -
Importuota Imports
Sunaudota Consumption ... 808,4 963,8 797,8 780,7 663,9 ... 31,0 26,2 16,8 9,0 7,6 265337,1 358803,2 366829,1 375463,0 344938,5 380693,3 803373,0 1100639,0 1127673,6 1163279,7 1092271,9 1189387,6 8927,6 6977,5 7204,1 7532,5 7517,6 6495,5
... 817,9 1073,7 1147,9 1468,1 578,6 ... 38,1 29,0 15,1 13,1 8,0 263060,0 302615,5 322691,2 315727,2 293822,0 319370,4 4366,0 7935,6 9194,2 23000,7 43442,3 31917,8 9528,8 7974,1 9144,4 9715,4 9445,3 8804,8
... 26,1 150,7 -110,4 -620,3 224,2 ... 2,3 0,9 2,7 0,2 0,6 -28070,3 -14238,1 -16995,9 17125,3 -21236,3 5639,2 -9689,9 1627,5 1149,5 -3742,0 -2304,2 1805,1 -239,1 105,9 -1,4 -93,6 496,1 153,6
... 35,8 260,6 239,7 67,1 138,9 ... 9,4 3,7 1,0 4,3 1,0 353,6 3850,9 1,3 7,3 1516,9 14038,6 43,1 1024,1 870,1 579,0 266,2 184,5 362,1 1102,5 1938,9 2089,3 2423,8 2462,9
2000 2005 2006 2007 2008 2009 Tin, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Sulphur, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Sulphuric acid, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Caustic soda, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009
620
30
Pagaminta Production Kalcinuotoji soda, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Polietilenas, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Polipropilenas, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Polistirenas ir stireno kopolimerai, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Vinilo chlorido polimerai, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 ... 5036,5 8481,8 10614,0 10621,0 3067,0 ... 947,0 557,7 339,5 161,0 ... 169,6 243,2 279,0 269,9 11,0 277,4 2763,0 3409,3 2233,9 2801,9 1618,1 -
Importuota Imports
Atsarg pasikeitimas Change in stocks -368,9 736,0 1813,5 737,6 -715,7 1789,1 -367,7 543,7 2150,5 -1885,2 -1789,0 8383,1 ... 2912,1 2835,4 1589,5 271,2 5220,8
Sunaudota Consumption 17323,0 12706,6 11031,6 9717,3 8994,8 6882,5 23338,5 42667,2 45755,9 45654,6 44631,6 45495,4 ... 3622,1 5409,1 6504,1 10170,3 10646,4
18222,0 12662,7 9947,9 9506,4 13430,3 6073,7 23822,0 56196,7 63833,3 64629,1 68184,3 54363,7 ... 9041,9 11871,4 14231,2 23708,3 17952,1
530,1 692,1 729,8 526,7 3719,8 980,3 393,2 16836,2 23637,2 19323,2 24565,6 18869,5 ... 8501,5 9540,9 9595,6 14079,1 12537,5
2000 2005 2006 2007 2008 2009 Polyethylene, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Polypropylene, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Polystyrene and copolymers of styrene, t
621
30
Pagaminta Production Apvalioji mediena, tkst. m3 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Medienos droli plokts, tkst. m3 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Medienos plau plokts, tkst. m2 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Klijuotin fanera, m3 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Popierius ir kartonas, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 56555,2 112610,5 119162,5 139775,1 122742,1 86371,2 25852 32745 16853 21586 17774 14939 17343,8 22193,3 22134,9 23363,9 17860,1 15045,3 194,1 276,1 285,7 437,9 514,8 481,0 ... 6093,0 6041,5 6408,6 5786,5 5677,3
Importuota Imports
Sunaudota Consumption
Eksportuota Exports
Roundwood, thous. m3 ... 289,1 211,1 397,1 238,5 209,1 ... -314,2 217,8 -80,0 -134,0 170,3 ... 4893,4 5323,8 5012,6 4657,7 5274,7 ... 1174,5 1146,6 1713,1 1233,3 782,0 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Particle board of wood, thous. m3 38,1 261,6 280,1 342,9 294,3 202,1 25,7 -38,5 -12,4 76,6 7,7 6,2 140,9 417,1 498,1 754,1 684,2 596,5 117,0 82,1 55,3 103,3 132,6 92,8 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Fibre board of wood, thous. m2 2708,8 9747,5 11385,4 14769,8 15669,1 17385,2 6489 27507 31893 44356 32656 20103 53620,5 122353,4 137741,2 151932,4 156826,4 127119,2 -338,5 463,9 -671,6 -1863,9 1616,5 704,2 -419 -620 -362 -2408 7106 2844 -4008,3 -2029,9 -193,9 -9840,0 -7738,9 10663,4 9213,4 18650,2 21520,0 24641,4 22868,5 20137,1 9042 46440 38835 51419 48392 33982 77957,4 149247,5 167606,3 175443,7 182230,0 152908,0 10500,7 13754,5 11328,7 11628,4 12277,2 12997,6 22880 13192 9549 12115 9144 3904 28210,0 83686,5 89103,5 106423,8 89599,6 71245,8 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Plywood, m3 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Paper and paperboard, t 2000 2005 2006 2007 2008 2009
622
30
Pagaminta Production Cementas, tkst. t 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Bitumin stogo danga, tkst. m2 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Beasbesio iferio laktai, tkst. m2n 2000 2005 2006 2007 2008 2009 Statybinis stiklas, tkst. m2 2000 2005 2006 2007 2008 2009
1 1
Importuota Imports
Atsarg pasikeitimas Change in stocks -8,7 20,4 -16,9 -50,8 12,4 4,0
2000 2005 2006 2007 2008 2009 Bituminous roof covering, thous. m2
2000 2005 2006 2007 2008 2009 Asbestos-free slate sheets, thous. m2n
2860,8 -
2010 m. informacija nepateikiama, kadangi tyrimas laikinai sustabdytas. The 2010 data is not provided since the survey has been temporarily suspended.
623
30
4294,8 2009 6296,1 2010 Copper 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010
624
30
I viso Total
i jo of which Gamyboje in the production process amortizacinis lauas obsolete scrap supirkta i gyventoj purchased from the population 34,2 36,1 82,0 82,6 131,0 1,6 218,9 3305,0 1372,2 894,5 774,1 505,8 234,1 258,1 25306,9 4532,1 4835,2 3882,9 4920,7 1973,6 6662,0 1048,1 208,5 1752,8 1426,6 573,3 30,2 40,3 983,9 693,8 726,5 284,0 100,3 160,3 146,2 kiti altiniai other sources Bronze 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Brass 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Aluminium 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Lead 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Zinc 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Bronza 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 alvaris 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Aliuminis 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 vinas 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Cinkas 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010
149,5 674,5 661,8 699,3 405,6 30,3 286,2 3956,7 2025,4 1247,5 1208,6 983,9 587,6 544,3 31462,1 9210,7 10170,9 8822,6 8735,9 4038,6 11159,6 1330,6 4729,4 5410,5 10133,0 6137,4 11711,6 14432,6 1051,0 885,2 1014,2 703,7 439,3 237,9 278,2
15,6 580,2 559,2 601,3 267,5 13,5 61,3 188,9 408,2 251,5 344,5 312,2 164,8 201,4 338,8 2525,6 2921,3 1215,7 1789,4 1167,3 2098,2 25,2 4422,1 3409,2 8267,7 5113,9 8025,6 10495,5 67,1 190,4 134,8 299,8 336,6 67,8 115,9
7,1 9,2 19,7 15,3 5,8 8,9 5,9 22,2 89,8 50,2 27,0 10,2 33,3 14,1 609,0 530,5 520,6 533,7 471,8 594,3 523,4 250,8 96,6 129,5 85,7 40,8 56,7 57,1 0,3 0,4 0,4 1,7 1,5 -
92,6 49,0 0,9 0,1 1,3 6,3 0,1 440,6 155,2 51,3 63,0 155,7 155,4 70,7 5207,4 1622,5 1893,8 3190,3 1554,0 303,4 1876,0 6,5 2,2 119,0 353,0 409,4 3599,1 3839,7 0,7 152,5 119,5 0,7 8,3 16,1
625
30
I viso Total
i jo of which Gamyboje in the production process amortizacinis lauas obsolete scrap supirkta i gyventoj purchased from the population kiti altiniai other sources Nickel 25,2 445,9 630,3 206,4 148,7 54,4 73,2 0,0 36,4 22,3 28,4 20,8 47,9 45,4 10,0 12,1 11,1 22,8 1,8 3,9 3,4 15,1 309,4 533,2 153,2 126,1 2,6 24,3 0,1 88,0 63,7 2,0 0,1 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Consumption 2000 Auksas Sidabras Platina Kiti platinos grups metalai 34155 320 2674 2005 53721 85 132
626
TURINYS
CONTENTS
629658
628
31
634 634 635 635 636 636 637
31.1. ems fondo sudtis ir naudojimas 2011 m. 31.2. ems kio produkcijos gamintoj naudojamos ems kio naudmenos 31.3. Pagrindiniai ems kio produktai 31.4. Bendroji ems kio produkcija 31.5. Bendrosios ems kio produkcijos pokyiai 31.6. ems kio produkt gamyba vienam gyventojui
Grafikai ir diagramos
31.1. Total land area and land use, 2011 31.2. Agricultural area used by agricultural producers 31.3. Main agricultural products 31.4. Gross agricultural production 31.5. Changes in the volume of gross agricultural production 31.6. Agricultural production per capita
Graphs and diagrams
ems fondo pasiskirstymas 2011 m. Bendrosios ems kio produkcijos struktra pagal kininkavimo formas
AUGALININKYST
Total land area by land category, 2011 Structure of gross agricultural production by type of farming
CROP PRODUCTION
31.7. Pasliai 31.8. ems kio augal derlius 31.9. ems kio augal derlingumas 31.10. Vaismedi ir uogakrmi plantacij plotas, derlius ir derlingumas 31.11. Augalininkysts produkt supirkimas
emlapiai, grafikai ir diagramos
31.7. Crop area 31.8. Harvest of agricultural crops 31.9. Yield of agricultural crops 31.10. Area, harvest and yield of orchards and berry plantations 31.11. Purchase of crop products
Maps, graphs and diagrams
Average yield of grain by municipality, 2010 Crop area Yield of agricultural crops
629
31
GYVULININKYST
ANIMAL PRODUCTION
31.12. Gyvuli ir pauki skaiius 31.13. Gyvulininkysts produkt gamyba 31.14. Primelta pieno i vienos karvs 31.15. Vit dedekli dslumas 31.16. Gyvuli ir gyvulininkysts produkt supirkimas 31.17. Gyvuli, parduot skersti, vidutinis svoris
emlapiai, grafikai ir diagramos
31.12. Number of livestock and poultry 31.13. Production of animal products 31.14. Milk yield per cow 31.15. Productivity of laying hens 31.16. Purchase of animals and animal products 31.17. Average weight of animals sold for slaughter
Maps, graphs and diagrams
Vidutinis metinis pieno primilis savivaldybse 2010 m. 648 Gyvuli skaiius Vidutinis metinis pieno primilis i vienos karvs
2010 MET VISUOTINIS EMS KIO SURAYMAS
Average annual milk yield by municipality, 2010 Number of livestock Average annual milk yield per cow
2010 AGRICULTURAL CENSUS
649 649 650 652 652 653 653 654 654 655 655 656 656 656 657 657 658 658 658
31.18. ki kategorijos ir j ems pagal naudmenas 31.19. ems kio naudmen naudojimas kiuose 31.20. ki vidutinis dydis 31.21. ki grupavimas pagal naudojam ems kio naudmen plot 31.22. ki grupavimas pagal pasli plot 31.23. Gyvuli skaiius 31.24. Vidutinikai tenka vienam kiui gyvuli 31.25. Paukiai
MIKININKYST
31.18. Types of farms and agricultural land area thereof 31.19. Agricultural land utilised by farms 31.20. Average size of farms 31.21. Grouping of farms by area of agricultural land utilised 31.22. Grouping of farms by sown area of crops 31.23. The number of farm animals 31.24. The number of farm animals per farm, on average 31.25. Poultry
FORESTRY
31.26. Miko atnaujinimas 31.27. Kirtimas valstybiniuose mikuose 31.28. Miko apsauga nuo lig ir kenkj 31.29. Mik gaisrai
UVININKYST
31.26. Reforestation and afforestation 31.27. State forest felling 31.28. Forest protection against diseases and pests 31.29. Forest fires
FISHING
630
31
Lietuvos Respublikos ems fondas visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybin ir savivaldybi em. ems kio paskirties em em, naudojama arba tinkama naudoti ems kio produkt gamybai, em po gyvenamaisiais namais ir kiniais pastatais, kiemai, keliai ir em, tinkama paversti ems kio naudmenomis. Mik kio em em, kuri uima miku apaugs plotas (iskyrus rezervat mikus), ir em, skirta mikui veisti. Laisvos valstybins ems fond sudaro valstybin em, kuri nra suteikta naudotis, neinuomota ir neperleista privai nuosavyb. Naudojamos ems kio naudmenos tai bendras plotas, kur eina ariamoji em, daugiamets ganyklos ir pievos, em, apsodinta daugiameiais augalais, iltnami plotai ir asmeninio naudojimo darai. ems kio produkcij sudaro kalendoriniais metais gautas ems kio augal derlius, daugiamei sodini, gyvuli ir pauki iauginimo ir gyvulininkysts produkcija to meto kainomis. To meto kainos ataskaitiniais metais faktikai susiklosiusios ems kio produkt supirkimo kainos ir neprekins produkcijos gamybos ar iauginimo savikaina. ems kio produkcijos verts pokyiai apskaiiuoti remiantis produkcijos vertinimu ankstesni ir 2005 m. gamintoj kainomis, struktra 2005 m. gamintoj kainomis. ems kio augal pasliai ariamos ems dalis, kuri uima pasti ems kio augalai. Pagal kin reikm skiriami javai, anktiniai augalai grdams, augalai, skirti perdirbti, bulvs, darovs, paariniai augalai. Derlius tam tikr ems kio augal ar j grups (grdiniai, darovs) bendras produkcijos kiekis i j pasli ploto arba ems kio naudmen (piev ir natrali ganykl produkcija). Derlingumas produkcijos kiekis i hektaro. Skaiiuojamas tik auginam lauke darovi derlingumas. Sod ir uogyn produktai vairaus amiaus kultrini sodini derlius. Derlius skaiiuojamas vis sodini, derlingumas tik derani sodini. ems kio augal pasliai, sod ir uogyn plotai, derlius ir derlingumas vertinami skaitant auginam kiuose, turiniuose maiau nei vien hektar ems kio naudmen. ems kyje auginami vairi ri gyvuliai (galvijai, kiauls, avys, okos, arkliai), paukiai ir kt. Pagrindin gyvuli bandos dal sudaro produktyvieji gyvuliai. Gyvulininkysts produkt gamyba produktyvij gyvuli iauginimo ir kinio naudojimo proceso metu gaunami produktai. Msos gamyba gyvuli ir pauki, paskerst msos perdirbimo monse bei nuosavame kyje, svoris. Gyvasis svoris nustatomas prie skerdiant gyvulius. Skerdenos svoris nustatomas su I (lieuvis, smegenys, kepenys, irdis) ir II (inkstai, plauiai, galva, ausys, temuo) kategorijos subproduktais, atmus kanop, odos, rag ir viduri svor. Pieno primil sudaro faktinis primelto karvi ir ok pieno kiekis. Kiauiniai i vis laikom pauki (vit, kalakut, ani, s) surinkti kiauiniai. Gyvuli ir pauki iauginimas auginam ir penim gyvuli svorio padidjimas per metus, apskaiiuojamas pagal gyvj svor.
631
31
Vidutinis metinis pieno primilis i vienos karvs nustatomas vis karvi pieno primil dalijant i vidutinio metinio karvi skaiiaus. Vit dedekli produktyvumas vidutinikai surinkta kiauini per metus i vienos vitos dedekls. ems kio produkt supirkimas augalininkysts ir gyvulininkysts produkcijos realizavimas valstybs ir privaiose monse, ems kio bendrovi cechuose, superkaniuose ir / arba perdirbaniuose ems kio produkcij. ems kio produkcija 2010 m. to meto kainomis siek 6,4 mlrd. lit ir, palyginti su 2009 m., jos apimtis sumajo 8,6 procento (augalininkysts produkcija 17,4 %, gyvulininkysts padidjo 3 %). Augalininkysts produkcijos majim lm 41,4 procento maesnis darovi, 28,0 bulvi, 26,5 jav derlius. Gyvulininkysts produkcija didjo, nes 7,6 procento padidjo gyvuli iauginimas. ems kio produkt supirkimo kainos padidjo 16,3 procento (augalininkysts produkt 25,6 %, gyvulininkysts 11,7 %). 2010 m. didesn ems kio gamybos dal sudar pieno primilis 24,7 procento, gyvuli iauginimas 22,9 procento (kiauli 10,5 %), jav derlius 17,6 procento. kininkai augino daugiau jav, kurie sudar 19,3 procento visos kinink kiuose pagamintos ems kio produkcijos, pieno primilis 29,5 procento. Didiausi ems kio bendrovi produkcijos dal sudar gyvuli iauginimas 47,9 procento (kiauli 25,9 %, pauki 19,1 %). 2010 m. kinink ir eimos kiuose buvo pagaminta 70 procent visos ems kio produkcijos, 81,7 procento vis augalininkysts ir 59,5 procento gyvulininkysts produkt. Stock of land of the Republic of Lithuania refers to all private, state and municipal land within the territory of the Republic of Lithuania. Agricultural land means land that is used or usable for agricultural production, land built up with residential and farm buildings, yards, roads, and land suitable for farming. Forest land is land covered with forest (excluding forests of reservations) and land for afforestation. Stock of unoccupied state land comprises state-owned land that has not been granted for use, leased out or privatised. Utilised agricultural land is the total land area covering arable land, permanent pastures and meadows, land planted with perennial crops, greenhouse areas and gardens for personal use. Gross agricultural production is the agricultural crop harvest gathered, production of permanent crops, livestock and poultry breeding production and animal products obtained in the calendar year at current prices. Current prices are actual purchase prices of agricultural products and the cost price of non-commodity crop and animal production in the reporting year. Changes in the value of gross agricultural production are calculated based on producer prices of the previous year and of 2005, structure based on producer prices of 2005. Agricultural crop area is defined as part of arable land sown with agricultural crops. Cereals, leguminous crops for grain, industrial crops, potatoes, vegetables, and forage crops are distinguished according to their economic use.
632
31
Harvest is the total amount of production of certain farm crops or their groups (cereals, vegetables) received from the crop area or agricultural land (production of meadows and natural pastures). Yield is the amount of production per hectare. Vegetable yield is calculated only for field-grown vegetables. Products of orchard and berry plantations refers to the harvest of cultivated plants of different age. Harvest is calculated for all plants, while yield only for those bearing fruits. Agricultural crop area, areas of orchard and berry plantations, harvest and yield are estimated including the area owned by households having less than one hectare of agricultural land. Different livestock (cattle, pigs, sheep, goats, and horses), poultry, etc. are raised on farms. Productive livestock constitutes the main herd. Animal production means products received from productive livestock breeding and economic processes on farms. Meat production is the weight of livestock and poultry slaughtered in meat processing plants and on own farms. Live weight of an animal is defined before slaughter. Carcass weight is defined together with category I (tongue, brain, liver, heart) and category II (kidney, lung, head, ear, and udder) offal, less the weight of hooves, skin, horns and guts. Milk production is the actual quantity of milk yield from cows and goats. Eggs means the total amount of eggs from all poultry (hens, turkeys, ducks, and geese). Livestock and poultry breeding is the increase in the weight of animals raised and fattened over a year, calculated in live weight. Average annual milk yield per cow is defined by dividing total milk yield from all cows by the average annual number of cows. Productivity of laying hens refers to the average number of eggs collected from one laying hen over a year. Purchase of agricultural products refers to the realisation of crop and animal products in public and private enterprises, shops of agricultural companies purchasing and/or processing agricultural products. In 2010, agricultural production at current prices reached LTL 6.4 billion and, compared to 2009, its volume decreased by 8.6 per cent (that of crop production by 17.4, while animal production increased by 3 per cent). The decrease in crop production was determined by a decrease in the harvest of vegetables (by 41.4 per cent), potatoes (by 28.0 per cent), and cereals (by 26.5 per cent.). Animal production grew due to a 7.6 per cent increase in animal breeding. Purchase prices for agricultural products increased by 16.3 per cent (those for crop products by 25.6, animal products by 11.7 per cent). In 2010, the biggest portion of agricultural production was made up of milk yield 24.7 per cent, while animal breeding accounted for 22.9 per cent (of which pig breeding 10.5 per cent), cereals 17.6 per cent. Farmers cultivated more cereal crops (19.3 per cent of total agricultural production); milk yield accounted for 29.5 per cent of total agricultural production. Agricultural companies mostly bread animals (47.9 per cent of their agricultural production, of which pigs 25.9, poultry 19.1 per cent). In 2010, the biggest share of gross agricultural production (70 per cent) was produced on farmers and family farms: 81.7 per cent of total crop and 59.5 per cent of total animal production.
633
31
PAGRINDINIAI EMS KIO PRODUKCIJOS GAMYBOS RODIKLIAI MAIN INDICATORS OF AGRICULTURAL PRODUCTION 31.1. ems fondo sudtis ir naudojimas 2011 m.
31.1. Total land area and land use, 2011
Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos ir valstybs mons Registr centro sausio 1 d. duomenys, tkst. hektar Data provided by the National Land Service under the Ministry of Agriculture and state enterprise Centre of Registers, as of January 1, thousand hectares Bendras ems plotas Total land area ems kio naudmenos Agricultura l land i j of which sodai ir ariama uogynai em arable land 2928,5 2877,4 2412,2 2411,6 0,6 465,2 61,4 pievos ir natralios ganyklos meadows orchards and berry and natural plantations pastures 59,7 42,3 34,7 21,9 12,8 7,6 1,0 475,3 440,9 308,7 308,6 0,1 132,2 15,5 Total land area Agricultural land private land land of natural and legal persons land owned by members of horticultural societies state land land of households land of agricultural companies, state-owned enterprises and other legal persons land of natural persons leased from the state land used by horticultural societies land not granted for use or leased municipal land Land for forestry private land state land Land for aquaculture Conservation land Other land Stock of unoccupied state land
I viso ems ems kio paskirties em privati em fizini ir juridini asmen em sodinink bendrij nari em valstybin em gyventoj asmeninio kio em ems kio bendrovi, valstybs moni ir kit juridini asmen nuomojama em fizini asmen nuomojama (naudojama) em sodinink bendrij ir j nari naudojama em nesuteikta naudotis ir neinuomota em savivaldybi em Mik kio paskirties em privati em valstybin em Vandens kio paskirties em Konservacins paskirties em Kitos paskirties em Laisvos valstybins ems fondas
87,3 299,6 6,4 348,2 0,1 1972,0 666,5 1305,5 175,8 43,4 384,2 3,4
66,3 290,8 2,4 167,5 0,1 24,3 12,7 11,6 0,0 0,9 76,4 1,2
54,6 230,8 0,1 118,3 0,0 7,9 4,7 3,2 0,2 42,5 0,5
1,2 1,0 1,9 2,5 0,0 0,2 0,1 0,1 0,0 0,0 17,2 0,0
10,4 59,1 0,4 46,8 0,0 16,2 7,9 8,3 0,0 0,7 16,8 0,7
634
31
2127,41 Arable land 2007,81 crop area 119,6 614,2 29,4 fallows Meadows and natural pastures Orchards and berry plantations
Nuo 2010 m. su iltnamiais. Since 2010 including crops under glass or high accessible cover.
skaitant naudotojus, turinius maiau vieno hektaro ems kio naudmen. Including users having less than one hectare of agricultural land. 2005 m., 2007 m. ems kio struktros tyrimo, 2010 m. ems kio suraymo duomenys. 2005, 2007 Farm structure survey data, 2010 Census of Agriculture data.
2005 2870,0 798,5 3,4 894,7 369,2 110,7 238,6 1861,6 864,1 44
2006 1892,7 717,1 0,3 457,1 225,5 123,0 246,6 1891,3 929,3 58
2007 3073,4 799,9 0,4 576,1 281,9 51,6 252,3 1936,6 959,1 78
2008 3484,2 339,1 0,1 716,4 310,4 87,9 215,3 1883,8 891,4 85
2009 3892,3 682,0 0,0 662,5 321,7 69,9 198,9 1791,0 853,4 80
2010 2867,2 722,5 0,0 476,9 188,6 44,0 221,2 1736,5 829,6 109 Grain, thous. t Sugar beet (for processing), thous. t Flax fibre, thous. t Potatoes, thous. t Vegetables, thous. t Fruit and berries, thous. t Meat (carcass weight), thous. t 1 Milk, thous. t Eggs, mill. pcs Wool (physical weight), t
635
31
636
31
637
31
Kita em Ustatyta teritorija Other land Built-up area 7,6 % 2,8 % Vandenys Inland waters 4,0 %
ems kio naudmenos Agricultural land 53,0 % Ariama em Arable land 44,8 %
638
31
2005
2006
2007
2008
2009
20101 Grain crops Cereals Winter cereals rye wheat barley triticale Spring cereals wheat barley triticale oats mixed cereals buckwheat grain maize other cereals Dried pulses Flax Winter rape Summer rape Sugar beet (for industry) Caraway Aromatic, medicinal, spice plants Strawberries Potatoes Field vegetables Fodder root crops, incl. sugar beet for fodder Annual grasses (incl. cereals for green fodder) and perennial grasses under 5 years old Maize for silage and green fodder Silage crops Crops for seeds and seedlings
1019,4 979,6 448,9 133,1 285,5 1,2 29,1 530,7 84,9 352,0 21,7 44,3 11,0 16,6 0,2 39,8 8,6 5,4 50,1 27,7 0,8 0,0 0,8 109,3 21,9 39,1
991,9 1005,9 1044,0 1058,7 1151,2 1061,9 956,1 962,9 1003,3 1022,0 1103,5 1012,2 421,3 366,0 425,9 464,4 627,1 521,1 50,9 51,1 69,8 74,3 82,2 49,5 298,3 252,6 276,7 290,0 397,2 367,4 7,9 6,1 12,0 12,4 23,1 14,8 64,2 56,2 67,4 87,7 124,6 89,4 534,8 596,9 577,4 557,6 476,4 491,1 71,2 91,2 77,9 113,5 102,8 150,2 341,5 377,3 369,4 320,1 254,3 217,0 11,0 9,1 13,1 10,5 11,5 19,2 59,6 59,3 61,7 68,0 63,8 57,8 21,3 26,4 27,5 10,1 16,5 19,9 28,4 31,3 21,7 27,5 21,8 19,2 1,6 2,0 5,4 7,6 5,5 7,1 0,2 0,3 0,7 0,3 0,2 0,7 35,8 43,0 40,7 36,7 47,7 49,7 4,3 2,2 0,7 0,4 0,3 0,4 28,9 26,4 68,0 65,7 106,5 89,3 80,5 124,4 106,4 95,9 85,4 162,6 21,0 18,5 16,9 8,7 15,1 15,3 3,6 2,0 1,6 1,5 1,7 1,2 0,6 2,9 74,0 20,7 12,5 0,5 1,9 57,8 15,5 7,7 0,4 1,8 52,8 14,9 5,6 0,6 1,7 48,4 14,2 4,8 1,0 1,6 46,6 14,1 3,6 6,2 1,2 36,6 13,6 1,8
639
31
9915,8
9260,5 11486,3
9990,6
6794,7
5448,3
640
31
2005 28,9 29,4 34,6 21,2 38,5 32,4 27,3 25,3 32,4 27,0 23,3 19,2 18,3 5,5 30,8 16,4 9,0 7,8 25,1 16,0 381 121 161 315 28,5 136 246 157 26,1
2006 18,8 19,3 22,5 17,6 24,6 23,2 17,3 17,4 20,8 19,3 14,2 10,6 10,2 2,8 23,6 8,1 2,3 4,8 17,3 9,9 388 79 116 267 16,4 86 212 110 16,6
2007 29,4 30,1 36,5 23,7 41,6 31,5 29,5 25,3 30,8 26,4 21,7 19,4 19,2 9,6 48,2 13,9 7,7 5,8 20,9 16,0 473 109 166 310 28,8 128 314 147 26,6
2008 32,9 33,5 41,4 27,6 47,6 39,4 32,7 26,9 30,1 28,8 23,3 20,7 19,1 7,6 42,4 17,0 3,7 10,4 27,2 15,8 390 148 195 292 29,1 128 269 161 26,1
2009 33,8 34,5 38,9 25,3 44,0 38,3 31,7 28,7 34,1 30,3 27,3 22,3 20,1 6,7 43,3 18,0 9,0 8,0 25,3 17,1 451 142 207 317 27,6 124 264 141 26,1
20101 27,0 27,6 30,6 17,6 34,0 25,2 24,3 24,5 30,6 23,6 21,1 16,2 17,6 7,3 66,8 14,1 6,9 4,4 19,9 14,7 473 130 120 243 27,7 121 292 83 22,3 Grain Cereal grain Winter grain rye wheat barley triticale Spring grain wheat barley triticale oats mixed grain buckwheat grain maize Dried pulses Flax fibre Flax seed Winter rapeseed Summer rapeseed Sugar beet (for industry) Potatoes Field vegetables Fodder root crops (incl. sugar beet for fodder) Hay from annual and perennial grasses Green fodder, haylage from annual and perennial grasses Maize for silage and green fodder Silage crops Hay from natural and cultivated meadows and pastures Green fodder, haylage from natural and cultivated meadows and pastures
26,8 27,1 31,4 23,4 35,6 21,3 27,7 23,5 26,2 24,3 23,2 18,7 17,9 8,9 18,4 8,3 3,1 22,2 13,8 319 164 139 358 ... 280 156
113
79
98
97
88
90
Nuo 2010 m. skaiiuojamas nuimto ploto derlingumas. Since 2010, yield is calculated from harvested area.
641
31
588,3 1782,4 1162,2 1774,4 2405,9 2551,0 1927,2 6,9 42,0 14,7 22,1 69,3 798,5 2,0 215,1 12,8 34,8 74,3 716,4 0,3 136,5 14,1 40,6 83,2 799,9 0,4 329,8 17,2 42,4 57,0 339,1 0,1 299,4 48,7 55,9 39,6 666,2 368,0 50,2 57,1 23,2 722,5 0,0 385,9 54,5 55,6 24,6
642
31
643
31
Pasliai
Crop area
Tkst. ha Thous. ha 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 2000 Tkst. ha Thous. ha 20
Tkst. ha Thous. ha 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2005
2006 2007
2008
2009
2010
Bulvs Potatoes
16
12 60 8 40 4 20 0 2000 2005 2006 2007 2008 2009 20102 2000 2005 2006 2007 2008 2009 20102
Su iltnamiais. Including crops under glass or high accessible cover. Nuimtas plotas. Harvested area. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
644
31
Grdai Grain Cukriniai runkeliai (skirti perdirbti) Sugar beet (for industry) Bulvs Potatoes Lauko darovs Field vegetables
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Nuo 2010 m. skaiiuojamas nuimto ploto derlingumas. Since 2010, yield is calculated from harvested area.
645
31
Skerdenos svoris, skaitant subproduktus ir taukus. Carcass weight, including edible offal and fats.
646
31
647
31
648
31
Gyvuli skaiius
Number of livestock
Sausio 1 d. As of January 1
Tkst. Thousand 1200 1000 800 600 400 200 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Karvs Cows Kiauls Pigs Galvijai Cattle
649
31
650
31
651
31
Number of farms Land area, thous. ha 2003 2010 2003 2835,8 2514,4 321,4 211,6 5,0 0,3 2010 3003,6 2622,6 381,0 244,7 5,4 2,4
kiai, i viso 272111 199913 kinink ir eimos kiai 271501 199267 ems kio bendrovs ir mons, i viso 610 646 ems kio bendrovs 285 257 individualiosios mons 25 19 kins bendrijos 2 6 akcins, udarosios akcins, investicins bendrovs 152 242 valstybs ir savivaldybs mons 7 4 kooperatins bendrovs 59 47 kitos mons 80 71
kinink ir eimos kiai Farmers and family farms 2010 2742,6 2114,8 1996,0 118,8 605,9 20,3 1,3 0,3 2003 2188,3 1219,3 1088,9 130,4 949,7 18,2 0,8 0,3 2010 2374,8 1774,7 1671,1 103,6 580,7 18,2 1,0 0,2
ems kio bendrovs ir mons Agricultural companies and enterprises 2003 302,7 276,4 253,0 23,4 23,2 2,8 0,2 0,1 2010 367,8 340,1 324,9 15,2 25,2 2,1 0,3 0,1 Agricultural land utilised Arable land, total sown area fallows Meadows and pastures Fruit and berry plantations 1 Nurseries and other permanent crops Greenhouses 2
skaitant rieutmedius 2010 m. Including walnuts 2010. Tik prekiniai iltnamiai 2003 m. Only trade greenhouses 2003. LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
652
31
Number of farms 2003 272111 48 348 33917 134591 57207 35930 4999 3006 1211 342 512 2010 199913 259 892 31419 84829 39897 28111 5874 4830 2198 682 922
Pievos ir ganyklos, tkst. ha Meadows and pastures, thous. ha 2003 972,9 0,0 26,4 252,0 234,0 280,8 67,5 51,2 25,0 10,2 25,8 2010 605,9 0,2 21,8 124,2 119,2 147,9 46,7 50,8 38,3 15,8 41,0
Sodai ir uogynai, tkst. ha Fruit and berry plantations, thous. ha 2003 21,0 0,0 1,3 5,4 3,8 4,1 1,1 1,0 1,7 1,1 1,5 2010 20,1 0,0 1,3 3,9 3,1 3,7 1,6 1,9 2,2 0,8 1,6
653
31
654
31
31.25. Paukiai
31.25. Poultry
Visi kiai All farms 2003 Pauki skaiius, tkst. Vidutinikai tenka pauki vienam kiui 8703,9 43,8 2010 11351,6 133,2 kinink ir eimos kiai Farmers and family farms 2003 3058,8 15,4 2010 1685,6 19,8 ems kio bendrovs ir mons Agricultural companies and enterprises 2003 5645,1 152570,1 2010 9666,0 268498,0 The number of poultry, thous. The average number of poultry per farm
655
31
2005
2006
2007
2008
2009
213,7 3935,2
210,0 3593,0
141,7 3541,9
176,2 3509,4
138,4 3487,9
132,5 3677,9
130,2 3769,8
thous. ha thous. m3 Thinnings and sanitary felling thous. ha thous. m3 Other felling thous. ha thous. m3
656
31
vjavart, vjalau likvidavimas 95330 104592 Mik plotas, kuriame inaikinti bei likviduoti lig idiniai 108848 113120 inaikinti kenkjai likviduoti lig idiniai ateldinta miko kultr likviduota abiotini veiksni sukelt paeidim uvusi medyn plotas 10026 1904 1809 95109 767 9658 7381 876 95205 1326
657
31
4 23 28 12 4 13 9 1 94 532
31.31. uv sugavimas
31.31. Fish catch
ems kio ministerijos duomenys, gyvasis svoris, tonomis Data of the Ministry of Agriculture, live weight, tonnes 2000 I viso iaurs Vakar Atlantas iaurs Ryt Atlantas Pietryi Atlantas (Mauritanijos EZ) Ramusis Vandenynas Grenlandijos EZ Maroko EZ Gvinjos EZ Baltijos jra menks strimels protai plekns kitos uvys Kuri marios Vidaus vandens telkiniai Tvenkiniai (akvakultra) 45571 4047 11128 18100 8455 4721 1198 1682 618 236 1258 347 1996 2005 141789 5321 4327 76367 163 38509 13542 2987 748 8635 949 223 1168 379 2014 2006 156780 2522 18773 90603 311 25086 15825 3301 1172 10814 376 162 1107 328 2225 2007 190889 3492 19712 63731 35888 36071 26744 2935 3592 19745 361 111 1363 510 3378 2008 187060 1517 12662 73059 24056 47671 23486 2614 1793 18295 665 119 1240 361 3008 2009 173171 9164 74160 21279 182 36857 26792 2818 3807 19515 499 153 886 430 3421 2010 153065 925 4316 96533 10296 618 18297 2020 15537 3199 1557 10223 502 56 925 382 3216 Total Northwest Atlantic Northeast Atlantic Southeast Atlantic (Mauritanian EZ) Pacific Ocean Greenland EZ Moroccan EZ Guinea EZ Baltic Sea cod Baltic herring sprat flounder other Curonian Lagoon Inland waters Pond farms (aquaculture)
658
Aplinkosauga
Environment
Aplinkosauga
Environment
TURINYS
CONTENTS
661670
660
32
665 665 665 667 667 669 669
32.1. Pramons moni ilaidos aplinkos apsaugai 32.2. ems plotas 32.3. Saugomos gamtos teritorijos 2011 m. 32.4. Valstybiniuose rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose saugomos gyvn ir augal rys 2011 m. 32.5. Lietuvos raudonj knyg rayt saugom gyvn, augal ir gryb ri skaiius 2010 m. 32.6. Vandens sunaudojimas 32.7. kio, buities ir gamybini nuotek ileidimas pavirinius vandenis
emlapiai
32.1. Environmental protection expenditure of industrial enterprises 32.2. Land area 32.3. Protected areas, 2011 32.4. Fauna and flora species protected in state reservations and national parks, 2011 32.5. number of species registered in the Red Data Book of Lithuania, 2010 32.6. Water consumption 32.7. Discharge of domestic, municipal and industrial wastewater into surface waters
Maps
670
Discharge of domestic, municipal and industrial wastewater into surface waters, 2010
661
32
Aplinka gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusi element (ems paviriaus ir gelmi, oro, vandens, dirvoemio, augal, gyvn, organini ir neorganini mediag, antropogenini komponent) visuma ir antropogenins sistemos. Aplinkos apsauga aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarini, atsirandani gyvendinant planus ir programas, vykdant kin veikl ar naudojant gamtinius iteklius. Gamtos itekliai gyvosios ir negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvnija, skaitant augal ir gyvn buveines, vanduo, em (jos pavirius ir gelms), kuriuos mogus naudoja arba gali naudoti savo reikmms. Teralai mediaga arba mediag miinys, kuris dl moni veiklos patenka aplinkos or ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti moni sveikatai, aplinkai. Ilaidos aplinkos apsaugai moni investicijos, skirtos tiesioginiam aplinkos utertumui mainti, kratovaizdiui, biologinei vairovei saugoti; aplinkos apsaugos ir stebsenos sistem einamosios ilaidos. mintas ilaidas neskaiiuojamos ilaidos gamtos itekliams naudoti (pvz., geriamojo vandens tiekimas), darbo slygoms gerinti (pvz., darbo viet saugumui utikrinti), energijai taupyti ir pan. Investicijos aplinkos apsaugos priemonms investicijos priemonms, skirtoms susidariusiems teralams surinkti ir susidariusiai tarai (pvz., imetimo or, nuotek ar atliek) i aplinkos paalinti, teral paplitimui mainti, taros lygiui matuoti, teralams apdoroti ir alinti. Investicijos gamybos procesui keisti investicijos taros prevencijos priemonms (metodams, technologijoms ar rangai), kurios yra mons vykdomo gamybos proceso (rangos) dalis. Einamosios vidaus ilaidos apima visas einamsias ilaidas aplinkos apsaugai, iskyrus aplinkos apsaugos paslaug pirkim i kit organizacij. Aplinkosaugos paslaug pirkimas (iors einamosios ilaidos) apima visus mokjimus kitoms monms, organizacijoms u j suteiktas aplinkosaugos paslaugas, susijusias su mons vykdomos veiklos sukeltu poveikiu aplinkai (pvz., mokjimai monms, teikianioms vandens kanalizavimo, nuotek valymo, iukli iveimo paslaugas). Lietuvos saugom teritorij sistem sudaro konservacins apsaugos prioriteto (valstybiniai gamtiniai rezervatai, valstybiniai ir savivaldybi draustiniai, paveldo objektai), atkuriamosios apsaugos prioriteto (atkuriamieji sklypai), ekologins apsaugos prioriteto (apsaugos zonos) ir kompleksins (nacionaliniai bei regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai) saugomos teritorijos. Lietuvos saugom teritorij plotas po Nepriklausomybs atkrimo spariai didjo nuo 327,1 ha 1990 m. iki 1020,3 tkst. ha 2010 m., ir iuo metu uima 15,6 procento alies ploto. 2010 m. Lietuvos raudonj knyg buvo raytos 767 ret augal, gryb ir gyvn rys. I j gyvn 253, augal 339, gryb 112, kerpi 63. Ne visos ios rys bdingos Lietuvai, taip pat ne visos yra nykstanios ir retos, taiau jos saugomos pagal Europos Sjungos direktyvas ir tarptautines konvencijas. Dl efektyvios apsaugos kai kurios Lietuvos raudonj knyg raytos rys plinta, gausja, pvz., jriniai ereliai, gervs, griels, gulbs giesmininks, dros, iknosparniai. 2010 m. Lietuvoje vairioms reikmms sunaudota 3831,7 mln. m vandens: i poemini vandens altini 3 3 111,4 mln. m , pavirinio vandens 3720,3 mln. m . Bendras paimto vandens kiekis kasmet svyruoja dl kintanios energijos gamybos masto.
3
662
32
Nuotekos Lietuvoje valomos trimis pagrindiniais valymo bdais mechaniniu, biologiniu ir biologiniu su papildomu azoto bei fosforo alinimu. Dalis nuotek yra ileidiamos nevalytos. Dauguma nuotek, kurias reikia valyti, susidaro kio ir buities bei gamybos sektoriuose. 2010 m. pavirinius vandens telkinius iki nustatyt norm ivalyt kio ir buities 3 3 3 bei gamybini nuotek buvo ileista 164,4 mln. m , nepakankamai ivalyt 17 mln. m , visai nevalyt 0,1 mln. m . Environment is defined as the entirety of all external interdependent elements (surface and depths of the earth, air, water, soil, flora, fauna, organic and inorganic substances, anthropogenic components, etc.), and natural and anthropogenic systems unifying them. Environmental protection means the protection of the environment against physical, chemical, biological and other negative impacts or consequences arising from the implementation of plans or programmes, economic activity or use of natural resources. Natural resources are defined as elements of animate and inanimate nature (flora, fauna, including their habitats, water, earth (surface and depths)) which are or could be used for satisfying human needs. Pollutants refer to substances or a mixture of substances which due to human activity get into the air and, reacting separately or with the components of the atmosphere, might pose a hazard to human health and the environment. Environmental protection expenditure refers to the investment of enterprises in the reduction in direct environmental pollution, biodiversity and landscape protection; current expenditure on environmental protection and monitoring systems. The above-mentioned expenditure does not cover expenditure on the use of natural resources (e.g. drinking water supply), improvement of working conditions (e.g. workplace protection), energy saving, etc. End-of-pipe investment refers to investment in tools meant for the collection of the waste generated and the removal of pollution from the environment (e.g. air emissions, wastewater or waste), reduction in the prevalence of waste, measurement of the level of pollution, treatment and removal of waste. Investment in changing the production process refers to investment in the means for the prevention of environmental pollution (methods, technology and equipment) which are the components of the enterprises production process (equipment). Current internal expenditure covers all current environmental protection expenditure, except for the purchase of environmental protection services from other organisations. Purchase of environmental protection services (current external expenditure) covers all payments to other enterprises and organisations for the environmental protection services provided, related to the environmental impact coming from the enterprises activity (e.g. payments to enterprises providing sewerage, wastewater treatment, refuse removal services). The system of protected areas of Lithuania is comprised of conservation priority (state strict nature reservations, state and municipal reserves, natural landmarks), recuperation priority (recuperation plots), ecological protection priority (ecological protection zones) and integrated protected areas (national and regional parks, biosphere reservations and biosphere polygons). After the restoration of independence, the area of protected areas of Lithuania has been rapidly increasing; from 1990 to 2010, it increased from 327.1 to 1020.3 thousand ha and reached 15.6 per cent of the countrys territory.
663
32
In 2010, 767 rare species of plants, fungi and animals were included in the Red Data Book of Lithuania: 253 animals, 339 plants, 112 fungi, 63 lichens. Not all of these species are vulnerable or rare; some of these species do not even live or grow in our country but are protected under EU directives and international conventions. Owing to effective protection, some species included in the Red Data Book of Lithuania , e.g. eagle rays, cranes, corncrakes, whooper swans, otters, bats, spread and multiply. In 2010, 3831.7 million m of water was used in Lithuania for various purposes, of which from underground 3 3 sources 111.4 million m , surface waters 3720.3 million m . The total amount of water used fluctuates from year to year due to the changing amount of energy production. In Lithuania, wastewater is treated applying three main methods: mechanical treatment, biological treatment, and biological treatment with the additional removal of nitrogen and phosphorus. Part of wastewater is discharged without treatment. The biggest share of wastewater to be treated is generated in the household and production sectors. In 2010, the amount of domestic and industrial wastewater treated according to the set norms discharged 3 3 3 into surface waters reached 164.4 million m , inadequately treated 17 million m , untreated 0.1 million m .
3
664
32
11,6 198,8 223,9 233,7 289,9 392,9 431,4 119,1 146,1 145,2 209,4 218,9 220,0 79,7 77,8 88,5 80,5 174,0 211,4
665
32
Dubravos
Skaiius Number Rezervatin apyrub Nacionaliniai parkai 1 Auktaitijos Dzkijos Kuri nerijos Trak (istorinis) emaitijos Regioniniai parkai 2 Valstybiniai draustiniai Geologiniai Geomorfologiniai Telmologiniai Hidrografiniai Pedologiniai Botaniniai Zoologiniai teriologiniai ornitologiniai herpetologiniai ichtiologiniai entomologiniai Botaniniai-zoologiniai Kratovaizdio Talasologiniai
3
Plotas, ha Land area, ha 1 5 119 119 144468 41185 58522 14710 8149 21902 30 260 10 38 45 34 11 30 29 1 10 3 9 6 16 46 1 111 1 28 3 515 449359 141753 630 21658 23326 12858 1272 5066 15682 8 2897 124 12178 475 17262 4399 14027 13097 18490 18490 233523 875 Small strict nature reserve Dubrava National parks 1 Auktaitija Dzkija Kuri Nerija Trakai (historical) emaitija Regional parks 2 State reserves Geological Geomorphological Telmological Hydrographical Pedological Botanical Zoological terriological ornithological herpetological ichtyological entomological Botanical and zoological Landscape Talasological 3 Municipal reserves Biosphere reservation uvintas Biosphere polygons Recuperational plots Natural landmarks
Savivaldybi draustiniai Biosferos rezervatas uvinto Biosferos poligonai Atkuriamieji sklypai Saugomi gamtos paveldo objektai
1 1 2 2 3 3
I bendro nacionalini parko ploto yra atimta Kuri nerijos nacionalinio parko ploto dalis, kuri patenka Baltijos jr (12508 ha). Part of Curonian Split National Park, falling within the Baltic Sea, is excluded from the total area of protected areas (12 508 ha). I bendro regionini parko ploto yra atimta Pajrio regioninio parko ploto dalis, kuri patenka Baltijos jr (3144 ha). Part of Pajuris Regional Park, falling within the Baltic Sea, is excluded from the total area of protected areas (3144 ha). Jrinis draustinis. bendr saugom teritorij plot draustinio plotas nra skaiiuotas. Marine reserve. The area of the reserve is excluded from the total area of protected areas.
666
32
32.4. Valstybiniuose rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose saugomos gyvn ir augal rys 2011 m.
32.4. Fauna and flora species protected in state reservations and national parks, 2011
Met pradioje As of January 1 induoli Mammalia Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose epkeli Kaman Vievils Nacionaliniuose parkuose Auktaitijos Dzkijos Kuri nerijos Trak emaitijos Biosferos rezervate uvinto 43 231 23 987 51 54 41 43 49 228 199 270 170 193 40 38 74 25 32 938 1194 632 772 1253 41 49 41 188 188 148 13 5 11 881 970 999 Pauki Birds uv Fish Augal Flora State nature reservations epkeliai Kamanos Vievil National parks Auktaitija Dzkija Kuri Nerija Trakai emaitija Biosphere reservation uvintas
32.5. Lietuvos raudonj knyg rayt saugom gyvn, augal ir gryb ri skaiius 2010 m.
32.5. Number of species registered in the Red Data Book of Lithuania, 2010
Aplinkos ministerijos duomenys Data provided by the Ministry of Environment I viso Total I viso Gyvnai induoliai Paukiai Ropliai Varliagyviai uvys ir apskritaiomeniai Moliuskai Vorai Vabzdiai Viagyviai Dls 23 80 2 5 8 5 2 123 4 1 3 3 2 9 1 2 13 2 1 1 4 3 20 14 2 6 31 1 1 4 2 63 5 8 2 3 33 1 4 5 2 1 1 767 Kategorija 1 Category 1 0 (Ex) 47 1 (E) 159 2 (V) 162 3 (R) 240 4 (I) 136 5 (Rs) 23 Total Animals Mammals Birds Reptiles Amphibians Fish and cyclostomes Molluscs Arachnids Insects Crustaceans Leeches
667
32
Augalai Pataisnai Asiklnai ertvnai Punai Magnolijnai
I viso Total
1 1 67 4 26 27 6
2 19 1 3 28 31 -
1 9 -
Club mosses Horsetails Ferns Conifers Flowering plants Red algae Brown algae Charophytes Mosses Fungi and lichens Fungi Lichens
221 1 1 10 93 112 63
Lietuvos raudonosios knygos kategorij reikms: Inykusios ar galbt inykusios rys i ri augal Lietuvoje dar buvo aptinkama po 1800 m., gyvn ir gryb po 1900 m., taiau pastaraisiais metais j nebesurandama; Nykstanios rys i ri gyvn, augal ir gryb populiacijos yra beinykstanios ir jas manoma isaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones; Spariai nykstanios rys i ri gyvn, augal ir gryb populiacij skaiius ir individ gausa populiacijose spariai maja; Retos rys populiacij labai maai dl i ri gyvn, augal ir gryb biologini ypatum; Retos, nepakankamai itirtos rys dl duomen stokos ries negalima rayti auktesn (13) kategorij; Isaugotos rys anksiau rayt Lietuvos raudonj knyg ri gyvn, augal, gryb gausa jau atkurta. 0 (Ex)
Categories in the Red Data Book of Lithuania: Extinct or probably extinct species. In Lithuania, these plant species were observed after 1800, animal and fungi species after 1900; both categories are not encountered today; Endangered species. These animal, plant and fungi species are on the verge of extinction and require special protective measures to maintain their existence; Vulnerable species. The number of animals, plants and fungi of these species and the number of individuals in their populations is evidently decreasing; Rare species. Their small number is due to biological characteristics of animals, plants and fungi of these species; Rare, insufficiently studied species. Due to the lack of information, it is not possible to place these species in a higher (13) category; Restored species. The number of animals, plants and fungi of these species, previously listed in the Red Data Book of Lithuania, has been restored.
1 (E)
2 (V)
3 (R) 4 (I)
5 (Rs)
668
32
402,0
365,9
369,0
447,6
433,5
386,1
364,2
24,0
115,1
110,7
129,6
126,7
150,8
164,4
14,0
67,0
67,1
69,2
72,4
88,9
90,6
N azotas. N nitrogen.
669
32
670
TURINYS
CONTENTS
673680 681718
672
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
33
674
STRUCTURAL INDICATORS
673
33
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
Bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, ireiktas perkamosios galios standartais. BVP yra apibdinamas kaip vis sukurt preki ir paslaug vert atmus preki ir paslaug, naudojam joms kurti ir gaminti, vert. BVP vienam gyventojui, ireikto perkamosios galios standartais, apimties indeksas pateikiamas lyginant su Europos Sjungos (ES 27) vidurkiu (ES 27 = 100). Jeigu alies indeksas yra auktesnis nei 100, tokios alies BVP vienam gyventojui lygis yra auktesnis nei ES vidurkis ir atvirkiai. Pagrindiniai rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, t. y. bendra valiuta, kuri panaikina kain lygi skirtumus ir leidia atlikti realius BVP palyginimus tarp ali. Darbo naumas vienam dirbaniajam. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra ekonomins veiklos matas. Jis nustatomas kaip sukurt preki ir paslaug verts ir preki ir paslaug, sunaudot j sukrimui, verts skirtumas. BVP vienam dirbaniajam atspindi alies ekonomikos naum, palyginti su Europos Sjungos (ES 27) vidurkiu. Jeigu alies indeksas yra auktesnis nei 100, tokios alies BVP vienam dirbaniajam yra auktesnis nei ES vidurkis ir atvirkiai. Pagrindiniai rodikliai pateikiami perkamosios galios standartais, t. y. bendra valiuta, kuri panaikina kain lygi skirtumus ir leidia atlikti realius BVP palyginimus tarp ali. Dirbantieji neskirstomi pagal dirbanius vis arba ne vis darbo dien. Uimtumo lygis. Uimtumo lygis yra skaiiuojamas dalijant uimtj, kuri amius nuo 15 iki 64 met, skaii i vis tos amiaus grups gyventoj. is rodiklis apskaiiuojamas atliekant darbo jgos tyrim. Tyrimas apima visus gyventojus, gyvenanius privaiuose nam kiuose. Netraukiami gyventojai, gyvenantys instituciniuose nam kiuose: pensionatuose, ligoninse. Uimtieji apima tuos asmenis, kurie tiriamj savait dirbo bet kok darb, trukus ne trumpiau kaip 1 val., ir gavo darbo umokest ar turjo pelno arba turjo darb, bet nedirbo dl tam tikr prieasi. Vyresnio amiaus dirbanij uimtumas. Vyresnio amiaus dirbanij uimtumo lygis skaiiuojamas dalijant uimtj nuo 55 iki 64 met amiaus skaii i vis tos paios amiaus grups gyventoj skaiiaus. is rodiklis apskaiiuojamas naudojant darbo jgos tyrim. Tyrimas apima visus gyventojus, gyvenanius privaiuose nam kiuose. Netraukiami gyventojai, gyvenantys instituciniuose nam kiuose: pensionatuose, ligoninse. Uimtieji apima tuos asmenis, kurie tiriamj savait dirbo bet kok darb, trukus ne trumpiau kaip 1 val., ir gavo darbo umokest ar turjo pelno arba turjo darb, bet nedirbo dl tam tikr prieasi. Vidurin ar auktesn isilavinim gijusio jaunimo (2024 met) dalis. is rodiklis yra 2024 met amiaus jaunimo, gijusio ne emesn kaip vidurin isilavinim (ISCED 3a, 3b ar 3c) ir tos paios amiaus grups gyventoj skaiiaus santykis. Ilaidos mokslo tiriamajai veiklai. Ilaidoms mokslo tiriamajai veiklai apibdinti naudojami 4 rodikliai: ilaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, pramons finansuojamos ilaidos mokslo tiriamajai veiklai, valstybs finansuojama dalis, i usienio fond finansuojami mokslo tiriamieji darbai. Mokslo tiriamoji veikla krybinis, sistemingai atliekamas painimo darbas, skaitant mogaus, kultros ir visuomens painim, ir gyt ini pritaikymas, kuriant naujus produktus (Frascati vadovas, 2002 m. leidimas, 63). Mokslo tiriamieji darbai tai veikla, susijusi su enkliu itekli paskirstymu tarp statistini vienet, organizacij ir sektori. Svarbu stebti l, skirt mokslo tiriamajai veiklai, sraut judjim. Santykiniai kain lygiai (Santykiniai nam ki galutinio vartojimo kain lygiai, skaitant netiesioginius mokesius (ES 27 = 100)). Santykiniai kain lygiai yra perkamosios galios paritet (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalini valiut santykiais. PGP tai nacionalini valiut perskaiiavimo santykiai, naudojami ekonominiams rodikliams, ireiktiems nacionaline valiuta, perskaiiuoti bendr valiut, vadinam perkamosios galios standartu (PGS); jis sulygina vairi nacionalini valiut perkamj gali ir leidia atlikti realius palyginimus. Santykis rodo alies kain lyg, palyginti su ES 27 vidurkiu (ES 27 = 100). Jei alies santykini kain lygio indeksas yra auktesnis (emesnis) negu 100, tokia alis yra laikoma brangi (pigi), palyginti su Europos Sjungos vidurkiu.
674
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
33
Verslo investicijos. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo privaiame sektoriuje, palyginti su BVP, rodiklis. is rodiklis parodo gamintoj sigijimus atmus esamo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (pastat, main ir rengini, transporto priemoni ar programins rangos) netekim. is rodiklis taip pat apima kapitalo pagerinim ir ilaidas, susijusias su pagrindinio kapitalo ir vis negamybini aktyv nuosavybs teiss perdavimu. Santykis atspindi BVP dal, tenkani privataus sektoriaus grynosioms investicijoms. Skurdo rizikos lygis po socialini imok. Gyventoj dalis, kuri palyginamos disponuojamosios pajamos yra emiau skurdo ribos. Skurdo riba laikoma, jeigu pajamos siekia tik 60 procent alies medianini ekvivalentini disponuojamj pajam (po socialini imok). Ilgalaikio nedarbo lygis. Ilgalaikiai (12 mn. ir daugiau) bedarbiai yra asmenys nuo 15 met, gyvenantys ne instituciniuose nam kiuose, neturintys darbo artimiausi 2 savaii laikotarpiu, bet pasireng per artimiausias 2 savaites pradti dirbti, ir kurie ieko darbo (aktyviai iekojo darbo 4 savaites arba neieko darbo, kadangi jie jau surado darb, kur prads dirbti vliau). Aktyvs gyventojai (darbo jga) bendras uimtj skaiius ir bedarbiai. Nedarbo trukm laikas (trukm), kai iekoma darbo, arba laikotarpis nuo paskutinio dirbto darbo (jeigu is laikotarpis yra trumpesnis nei laikotarpis, per kur iekoma darbo). iltnamio efekt sukelianios dujos. is rodiklis atspindi bendrojo mogaus veiklos sukelt ir iltnamio efekt sukeliani duj (nurodyt Kioto duj srae) emisij kiekio tendencijas. Pateikiamos metins bendrosios emisijos, palyginti su Kioto protokole nustatytais baziniais metais. Baziniai metai nefluorintoms dujoms yra 1990 m., o fluorintoms dujoms 1995 m. Kioto iltnamio efekt sukeliani duj sraui priklauso: anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), nitrito oksidas (N2O) ir vadinamosios F-dujos (hidrofluoroangliavandeniliai, perfluorangliavandeniliai ir sieros heksafluoridas (SF6)). Duomenys apie i duj emisijas agreguojami taikant visuotinio atilimo potencial (GWP). Emisija pateikiama CO2 ekvivalentais. is rodiklis neapima emisij ir nuopjov, susijusi su ems naudojimo paskirties pakeitimu bei mikininkyste ir tarptautins aviacijos bei tarptautinio jr transporto sukeliam emisij. Vadovaujantis JTBKKK (Jungtini Taut Bendrosios klimato kaitos konvencijos) rekomendacijomis, CO2 emisijos, atsirandanios i biomass, kai ji yra naudojama kaip atsinaujinanios energijos altinis, raomos kaip pastaba ir nra traukiamos valstybi bendrj emisij skaiiavim. Pagal Kioto protokol, visos valstybs nars, iskyrus Kipr ir Malt, pasirenka individualius emisij mainimo planinius rodiklius. ES valstybs nars (ES 15) nutar (Tarybos Sprendimas 2002/358/EB) iki 20082012 m. 8 procentais sumainti iltnamio efekt sukeliani duj emisij. iuo nutarimu buvo nustatytas kiekvienos ES 15 valstybs nars naas siekiant bendr Kioto protokolo tiksl. Pagal Kioto protokol, Ryt Europos valstybs nars turi individualius planinius rodiklius, kuri emisij mainimo reikalavimai svyruoja nuo 6 iki 8 procent. Energijos intensyvumas. is rodiklis yra bendrj vidaus energijos snaud ir bendrojo vidaus produkto (BVP), 2000 m. palyginamosiomis kainomis, santykis tam tikrais kalendoriniais metais. BVP rodiklis naudojamas palyginamosiomis kainomis, siekiant ivengti infliacijos takos. Jis parodo bendrosios energijos vartojimo efektyvum. Bendrosios vidaus energijos snaudos skaiiuojamos kaip 5 alyje sunaudojam energijos ri suma: anglies, elektros, naftos, gamtini duj ir atsinaujinani energijos altini. Energijos intensyvumo koeficientas yra apskaiiuojamas padalijant bendrj vidaus suvartojim i BVP. Kadangi bendrosios vidaus energijos snaudos matuojamos KgNE (kilogramas naftos ekvivalentu) ir BVP tkstaniais eur, energijos intensyvumas matuojamas kaip KgNE tkstaniui eur. Krovini apyvartos santykis su BVP. is rodiklis apibriamas kaip krovini apyvartos ir BVP santykis (grandinin apimtis, pagal 2000 m. valiut kurs). Rodiklis yra indeksuotas 2000 m. Jis apima krovini veimus keliais, geleinkeliu ir vidaus vandenimis. Veimas geleinkeliu ir vidaus vandenimis yra pagrstas judjimu alies teritorijos ribose nepriklausomai nuo to, kokia aliai priklauso geleinkelio transporto priemon ar laivas. Veimas keliais yra pagrstas transporto priemoni, registruot atsiskaitanioje alyje, judjimu.
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
675
33
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
GDP per capita in PPS. Gross domestic product (GDP) is a measure for the economic activity. It is defined as the value of all goods and services produced less the value of any goods or services used in their creation. The volume index of GDP per capita in Purchasing Power Standards (PPS) is expressed in relation to the European Union (EU 27) average set to equal 100. If the index of a country is higher than 100, this country's level of GDP per head is higher than the EU average and vice versa. Basic figures are expressed in PPS, i.e. a common currency that eliminates the differences in price levels between countries allowing meaningful volume comparisons of GDP between countries. Please note that the index, calculated from PPS figures and expressed with respect to EU 27 = 100, is intended for cross-country comparisons rather than for temporal comparisons. Labour productivity per person employed. Gross domestic product (GDP) is a measure for the economic activity. It is defined as the value of all goods and services produced less the value of any goods or services used in their creation. GDP per person employed is intended to give an overall impression of the productivity of national economies expressed in relation to the European Union (EU 27) average. If the index of a country is higher than 100, this country's level of GDP per person employed is higher than the EU average and vice versa. Basic figures are expressed in PPS, i.e. a common currency that eliminates the differences in price levels between countries allowing meaningful volume comparisons of GDP between countries. Please note that persons employed does not distinguish between full-time and part-time employment. Total employment rate. The employment rate is calculated by dividing the number of persons aged 15 to 64 in employment by the total population of the same age group. The indicator is based on the EU Labour Force Survey. The survey covers the entire population living in private households and excludes those in collective households such as boarding houses, halls of residence and hospitals. Employed population consists of those persons who during the reference week did any work for pay or profit for at least one hour, or were not working but had jobs from which they were temporarily absent. Total employment rate of older workers. The employment rate of older workers is calculated by dividing the number of persons aged 55 to 64 in employment by the total population of the same age group. The indicator is based on the EU Labour Force Survey. The survey covers the entire population living in private households and excludes those in collective households such as boarding houses, halls of residence and hospitals. Employed population consists of those persons who during the reference week did any work for pay or profit for at least one hour, or were not working but had jobs from which they were temporarily absent. Persons of the age 20 to 24 having completed at least upper secondary education. This indicator is defined as the percentage of young people aged 2024 years having attained at least upper secondary education attainment level, i.e. with an education level ISCED 3a, 3b or 3c long minimum (numerator). The denominator consists of the total population of the same age group, excluding no answers to the questions highest level of education or training attained. Both the numerators and the denominators come from the EU Labour Force Survey (LFS). Gross domestic expenditure on R (GERD). The four indicators provided are GERD (Gross domestic expenditure on R) as a percentage of GDP. "Research and experimental development (R) comprise creative work undertaken on a systematic basis in order to increase the stock of knowledge, including knowledge of man, culture and society and the use of this stock of knowledge to devise new applications" (Frascati Manual, 2002 edition, 63). R is an activity where there are significant transfers of resources between units, organisations and sectors and it is important to trace the flow of R funds. Comparative price levels (Comparative price levels of final consumption by private households including indirect taxes (EU 27 = 100)). Comparative price levels are the ratio between Purchasing power parities (PPPs) and market exchange rate for each country. PPPs are currency conversions rates that convert economic indicators expressed in national currencies to a common currency, called Purchasing Power Standard (PPS), which equalises the purchasing power of different national currencies and thus allows meaningful comparison. The ratio is shown in relation to the EU average (EU 27 = 100). If the index of the comparative price levels shown for a country is higher (lower) than 100, the country concerned is relatively expensive (cheap) as compared with the EU average.
676
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
33
Business investment. This indicator is defined as total gross fixed capital formation (GFCF) expressed as a percentage of GDP, for the private sector. GFCF consists of resident producers' acquisitions, less disposals, of fixed tangible or intangible assets, such as buildings, machinery and equipment, vehicles, or software. It also includes certain additions to the value of non-produced assets realised by productive activity, such as improvements to land. The ratio gives the share of GDP that is used by the private sector for investment (rather than being used for e.g. consumption). At-risk-of-poverty rate after social transfers. The share of persons with an equivalised disposable income below the risk-of poverty threshold, which is set at 60 per cent of the national median equivalised disposable income (after social transfers). Total long-term unemployment rate. Long-term unemployed (12 months and more) as a percentage of the total active population. Long-term unemployed (12 months and more) persons are those aged at least 15 years not living in collective households who are without work within the next two weeks, are available to start work within the next two weeks and who are seeking work (have actively sought employment at some time during the previous four weeks or are not seeking a job because they have already found a job to start later). The total active population (labour force) is the total number of the employed and unemployed population. The duration of unemployment is defined as the duration of a search for a job or as the length of the period since the last job was held (if this period is shorter than the duration of the search for a job). Total greenhouse gas emissions. This indicator shows trends in total man-made emissions of the "Kyoto basket" of greenhouse gases. It presents annual total emissions in relation to "Kyoto base year". In general the base year is 1990 for the non-fluorinated gases and 1995 for the fluorinated gases. The "Kyoto basket" of greenhouse gases includes: carbon dioxide (CO2), methane (CH4), nitrous oxide (N2O), and the so-called F-gases (hydrofluorocarbons, perfluorocarbons and sulphur hexafluoride (SF6)). These gases are aggregated into a single unit using gas-specific global warming potential (GWP) factors. The aggregated greenhouse gas emissions are expressed in units of CO2 equivalents. The indicator does not include emissions and removals related to land use, land-use change and forestry (LULUCF); nor does it include emissions from international aviation and international maritime transport. CO2 emissions from biomass with energy recovery are reported as a Memorandum item according to UNFCCC Guidelines and not included in national greenhouse gas totals. With the exception of Cyprus and Malta all Member States have individual targets under the Kyoto Protocol. The EU 15 agreed (Council Decision 2002/358/EC) to a collective 8 per cent reduction of its greenhouse gas emissions by 2008-12. This agreement sets the contribution of each individual EU 15 Member State towards reaching the common EU Kyoto target. Eastern European Member States have individual targets under the KP, with reduction requirements ranging from 6 per cent to 8 per cent. Energy intensity of the economy. This indicator is the ratio between the gross inland consumption of energy and the gross domestic product (GDP) for a given calendar year. It measures the energy consumption of an economy and its overall energy efficiency. The gross inland consumption of energy is calculated as the sum of the gross inland consumption of five energy types: coal, electricity, oil, natural gas and renewable energy sources. The GDP figures are taken at constant prices to avoid the impact of the inflation, base year 2000. The energy intensity ratio is determined by dividing the gross inland consumption by the GDP. Since gross inland consumption is measured in kgoe (kilogram of oil equivalent) and GDP in 1000 EUR, this ratio is measured in kgoe per 1000 EUR. Volume of freight transport relative to GDP. This indicator is defined as the ratio between tonne-kilometres (inland modes) and GDP (chain-linked volumes, at 2000 exchange rates). Its indexed on 2000. It includes transport by road, rail and inland waterways. Rail and inland waterways transport are based on movements on national territory, regardless of the nationality of the vehicle or vessel. Road transport is based on all movements of vehicles registered in the reporting country.
677
33
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
Danija Denmark
Bulgarija Bulgaria
Belgija Belgium
Ispanija Spain
Graikija Greece
Estija Estonia
Austrija Austria
Kipras Cyprus 98 89,4 69,7 56,8 86,3 89,3 14,8 16,2 1,3
Airija Ireland
100
127
126
118
44
80e
125
64
89*
101
100
114
Darbo naumas vienam dirbaniajam, ES 27 = 100, 2010 m. 100,0 136,9 115,5 127,8 Uimtumo lygis, (1564), 2010 m., % Vyresnio amiaus dirbanij uimtumo lygis, (5564), 2010 m., % Vidurin ar auktesn isilavinim gijusio jaunimo (2024 met) dalis, 2010 m., % Ilaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, 2009 m., % Santykiniai kain lygiai, ES 27 = 100, 2010 m. Verslo investicijos 2010 m., % Skurdo rizikos lygis po socialini imok 2009 m., % Ilgalaikio nedarbo lygis 2010 m., % iltnamio efekt sukelianios dujos 2009 m. 64,2 60,0 71,7 62,0
41,5 59,7
69,3 61,0
46,3
50,0
42,4
37,3
43,5
46,5
57,6
53,8
42,3
43,6
36,6
57,1
79,0
88,0
85,6
82,5
84,4
91,9
68,3
83,2
83,4
61,2
76,3
80,4
2,01e 1,77*
1,53
14,6 4,1 85
21,8 4,8 45
8,6 3,0 68
13,1 1,4 88
19,7 7,7 40
18,4 4,1 95
17,2 2,5 73
Energijos intensyvumas 2009 m. 165,20 109,39 136,24 205,69 842,54 514,09 106,70 607,04 167,88 168,14 140,12 113,71 211,54 354,49 Krovini apyvartos santykis su BVP, 2009 m.
1 2
96,4e
76,4
79,1
67,2 147,4
79,2
67,6
61,1
... 111,3
94,0
76,7e
59,3 103,6
2007. ES 15 EU 15. Eurostato duomen baz, 2011 m. rugsjo 20 d. Eurostats database, 20 September 2011.
678
Latvija Latvia 52 55,0 59,3 48,2 79,9 0,46 69,3 14,4 25,7 8,4 41
ES 27 EU 27
Italija Italy
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
33
Liuksemburgas Luxembourg
Nyderlandai Netherlands
Portugalija Portugal
Pranczija France
Lietuva Lithuania
Rumunija Romania
Vokietija Germany 118 GDP per capita in PPS EU 27 = 100, 2010 Labour productivity per person employed EU 27 = 100, 2010 Total employment rate (1564), 2010, % Total employment rate of older workers (5564), 2010, % Persons of the age 20 to 24 having completed at least upper secondary education, 2010, % Gross domestic expenditure on R&D, as a percentage of GDP, 2009, % Comparative price levels, EU 27 = 100, 2010 Business investment, 2010, % At-risk-of-poverty rate after social transfers, total, 2009, % Total long-term unemployment rate, 2010, % Total greenhouse gas emissions, 2009 71,1 57,7 74,4 2,82 16,5 15,5 3,4 75 Volume of freight transport relative to GDP, 2009
Slovnija Slovenia
Slovakija Slovakia
62
58
283
83
133
81
107
45
74
86
116
123
66,7 59,3
47,5 58,8
82,8 58,8
34,0
48,6
39,6
30,2
53,7
49,2
39,7
41,1
40,5
35,0
56,2
70,5
91,1
86,9
73,4*
53,3*
77,6
58,7
82,8
78,2
93,2
89,1
84,2
85,9
0,84
1,68*
0,54
1,84*
1,66*
2,21*
1,86
3,96
3,62*
17,1 3,0 67
20,6 7,4 44
14,9 1,3 89
15,1 3,2
11,1 1,2 93
12,9 3,9 92
22,4 2,5 47
11,0 9,2 60
11,3 3,2 95
13,8 2,0 93
13,3 1,5 83
Energy intensity of the 363,72 445,92 151,93 168,29 173,83 186,50 164,33 576,90 496,57 252,28 221,97 147,88 413,48 150,55 economy, 2009 124,4 117,9 79,2 ... 80,3 124,6 71,4 113,7 85,5 147,0 74,8 87,4e 131,1 101,9
Suomija Finland
vedija Sweden
Lenkija Poland
Malta Malta
71,1 105,2
65,5 104,2
679
33
STRUKTRINIAI RODIKLIAI
STRUCTURAL INDICATORS
680
34
683 684 685 686 688 689 690 691 692 693
34.1. Gyventoj skaiius Europos valstybse 34.2. Vidutinis metinis gyventoj skaiius pasaulio valstybse 34.3. Gyventoj sudtis pagal amiaus grupes Europos valstybse 2010 m. 34.4. Natrali kaita ir suminis gimstamumo rodiklis pasaulio valstybse 2010 m. 34.5. Nurodyto amiaus vidutin tiktina gyvenimo trukm Europos valstybse 2009 m. 34.6. Kdiki mirtingumas Europos valstybse 34.7. Vidutin tiktina sveiko mogaus gyvenimo trukm 34.8. Sveikatos prieiros rodikliai 34.9. Student skaiiaus kitimas (ISCED 56) 34.10. Parengta specialist (ISCED 56) pagal studij sritis 2009 m.
Grafikai ir diagramos
34.1. Population of European countries 34.2. Average annual population of the countries of the world 34.3. Population of European countries by age group, 2010 34.4. Vital statistics and total fertility rate in the countries of the world, 2010 34.5. Life expectancy at certain ages in European countries, 2009 34.6. Infant mortality in European countries 34.7. Healthy life years at birth 34.8. Health care indicators 34.9. Trends in the number of students (ISCED levels 56) 34.10. Distribution of graduates (ISCED levels 56) by field of study, 2009
Graphs and diagrams
1824 met jaunimo, anksti pasitraukusio i vietimo sistemos (negijusio vidurinio isilavinimo ir nebesimokanio), dalis 2010 m. Vidurin ir auktesn u vidurin isilavinim gijusio 2024 met amiaus jaunimo dalis 2010 m. 34.11. Mokymasis vis gyvenim pagal lyt 2010 m. 34.12. Darbo jgos aktyvumo lygis 34.13. Uimtumo lygis 34.14. Nedarbo lygis
STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
Percentage of the population aged 1824 with at most lower secondary education and not in further education or training, 2010 Percentage of the population aged 2024 having completed at least upper secondary education, 2010 34.11. Lifelong learning by sex, 2010 34.12. Activity rate 34.13. Employment rate 34.14. Unemployment rate
681
34
700 701
Vidutinis metinis bruto darbo umokestis verslo monse (BN) 2009 m. Moter ir vyr darbo umokesio atotrkis 2009 m. 34.17. Minimalioji mnesin alga
Grafikai ir diagramos
Average annual gross earnings in business economy (BN), 2009 Gender pay gap , 2009 34.17. Minimum monthly wage
Graphs and diagrams
Vienos dirbtos valandos darbo snaudos verslo monse (BN) 2009 m. Vidutiniai metiniai vartotoj kain pokyiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, apskaiiuoti pagal SVKI Vidutiniai metiniai gamintoj parduotos pramons produkcijos kain pokyiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Vidutiniai metiniai statybos snaud kain pokyiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 34.18. Suderinti vartotoj kain indeksai 34.19. Metiniai ir vidutiniai metiniai vartojimo preki ir paslaug kain pokyiai, apskaiiuoti pagal SVKI 34.20. Gamintoj parduotos pramons produkcijos kain indeksai 34.21. BVP, tenkantis vienam gyventojui, ireiktas perkamosios galios standartais 34.22. BVP, tenkanio vienam gyventojui, ireikto perkamosios galios standartais, realios apimties indeksai 34.23. Perkamosios galios paritetai 34.24. Lyginamieji kain lygiai
Grafikai ir diagramos
705
Labour costs per hour worked in business economy (BN), 2009 Average annual rates of change in consumer prices in Lithuania, Latvia and Estonia calculated based on the HICP Average annual rates of change in producer prices for industrial production in Lithuania, Latvia and Estonia Average annual rates of change in construction prices in Lithuania, Latvia and Estonia 34.18. Harmonized indices of consumer prices 34.19. Rates of change in consumer prices for goods and services calculated based on the HICP 34.20. Producer price indices for industrial production 34.21. GDP per capita in purchasing power standards 34.22. Volume indices for GDP per capita in purchasing power standards 34.23. Purchasing power parities 34.24. Comparative price levels
Graphs and diagrams
706
BVP, tenkanio vienam gyventojui, ireikto perkamosios galios standartais, realios apimties indeksai 2010 m.
718
Volume indices for gdp per capita in purchasing power standards, 2010
LIETUVOS STATISTIKOS METRATIS 2011
682
34
Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 28 d. Eurostats database, 28 July 2011. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
683
34
Mln. Million
34.2. Vidutinis metinis gyventoj skaiius pasaulio valstybse 34.2. Average annual population of the countries of the world
2000 Afrika Alyras Egiptas Etiopija Kamernas Marokas Nigerija Sudanas Amerika Argentina Brazilija JAV Kanada Kolumbija Meksika Peru Azija Armnija Azerbaidanas Gruzija Indija Iranas Japonija Kazachstanas Kinija Kirgizija Pakistanas Tadikija Turkmnija Uzbekija Okeanija Australija Naujoji Zelandija 19,34 3,81 3,80 8,02 4,44 1025,10 71,37 127,34 16,10 1284,97 4,99 144,97 6,14 4,84 25,26 37,49 172,56 285,93 31,02 42,80 100,37 26,09 30,84 69,08 64,46 15,20 30,43 116,93 31,81
2005
2006
2007
2008
2009
2010 Africa
32,85 74,03 77,43 16,32 31,48 131,53 36,23 38,75 186,41 294,38 32,27 45,60 107,03 27,97 3,02 8,41 4,47 1072,67 69,52 127,38 14,83 1302,58 5,26 157,94 6,51 4,83 26,59 20,16 4,03
33,50 75,40 74,80 17,30 31,70 134,50 41,20 39,00 186,80 299,10 32,60 46,80 108,30 28,40 3,00 8,50 4,40 1121,80 70,30 127,80 15,30 1311,40 5,20 165,80 7,00 5,30 26,20 20,60 4,10
34,10 73,40 77,10 18,10 31,70 144,40 38,60 39,40 189,30 302,20 32,90 46,20 106,50 27,90 3,00 8,60 4,50 1131,90 71,20 127,70 15,50 1318,00 5,20 169,30 7,10 5,40 26,50 21,00 4,20
34,70 74,90 79,10 18,50 31,20 148,10 39,40 39,70 195,10 304,50 33,30 44,40 107,70 27,90 3,10 8,70 4,60 1149,30 72,20 127,70 15,70 1324,70 5,20 172,80 7,30 5,20 27,20 21,30 4,30
35,40 78,60 82,80 18,90 31,50 152,60 42,30 40,30 191,50 306,80 33,70 45,10 109,60 29,20 3,10 8,80 4,60 1171,00 73,20 127,60 15,90 1331,40 5,30 180,80 7,50 5,10 27,60 21,90 4,30
36,00 80,40 85,00 20,00 31,90 158,30 43,20 40,50 193,30 309,60 34,10 45,50 110,60 29,50 3,10 9,00 4,60 1188,80 75,10 127,40 16,30 1338,10 5,30 184,80 7,60 5,20 28,10 22,40 4,40
Algeria Egypt Ethiopia Cameroon Morocco Nigeria Sudan America Argentina Brazil USA Canada Colombia Mexico Peru Asia Armenia Azerbaijan Georgia India Iran Japan Kazakhstan China Kyrgyzstan Pakistan Tajikistan Turkmenistan Uzbekistan Oceania Australia New Zealand
684
34
1524 15,6 21,3 14,9 16,9 13,6 14,2 18,1 15,1 14,4 14,9 14,1 17,4 16,9 13,8 15,2 15,0 17,7 15,6 17,6 15,2 18,5 15,2 15,3 14,0 16,6 16,6 14,7 13,5 12,1 12,5 12,2 12,1 12,3 12,5 12,2 14,0 10,6 10,6 10,1 13,3 14,9 14,5 14,4 15,3 11,9 14,0 12,2 11,1 12,5 13,9 14,5 11,6 12,3 13,3 12,5 11,3
2549 35,8 38,8 37,0 34,6 35,8 37,2 33,7 34,9 37,2 40,2 36,7 34,7 37,2 35,9 36,2 35,9 38,6 34,2 34,8 37,2 33,2 37,2 38,4 37,5 32,3 32,9 35,8 35,3
5064 19,1 16,0 18,4 19,3 20,8 20,8 19,6 18,8 18,9 17,4 19,0 18,1 18,0 18,5 20,8 17,7 17,8 21,4 20,1 18,6 19,2 18,8 19,5 20,3 21,7 19,1 20,3 19,3
65+ 17,4 11,4 17,5 17,1 17,5 15,3 16,4 17,2 18,9 16,9 20,1 16,5 13,0 17,3 13,4 16,1 14,0 14,8 15,3 17,9 16,6 14,9 12,3 16,6 17,1 18,1 16,7 20,6 EU 27* Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom* Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France* Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany Other European countries Belarus1 Iceland Moldova1 Norway Russian Federation Ukraine
2009. Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 28 d. Eurostats database, 28 July 2011.
685
34
live births ES 27 Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija Kitos Europos valstybs Baltarusija Islandija Moldova Norvegija Rusijos Federacija Ukraina 10,7 16,5 9,4 11,7 10,0 11,1 11,4 11,8 10,2 10,4 9,3 13,0 12,4 8,6 10,8 10,8 11,6 9,6 11,1 9,5 12,8 9,9 11,1 10,6 11,4 12,3 9,0 8,3
deaths 9,7 6,2 9,2 9,6 14,6 10,2 9,8 11,8 9,4 8,2 9,7 9,0 6,7 13,4 9,9 12,8 7,4 7,2 8,2 10,0 8,4 12,1 9,8 9,1 9,5 9,6 13,0 10,5
natralios kaitos (prieaugio / sumajimo) natural increase / decrease 1,0 10,3 0,2 2,1 -4,6 1,0 1,6 0,0 0,8 2,2 -0,4 4,0 5,7 -4,8 0,9 -2,0 4,2 2,4 2,9 -0,4 4,4 -2,2 1,3 1,5 1,9 2,7 -4,0 -2,2
1,601 2,072 1,392 1,842 1,572 1,492 1,842 1,622 1,522 1,402 1,421 1,942 1,512 1,312 1,402 1,55 1,592 1,442 1,792 1,322 2,002 1,382 1,412 1,532 1,862 1,942 1,322 1,362
EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany Other European countries Belarus Iceland Moldova Norway Russian Federation Ukraine
686
34
deaths
natralios kaitos (prieaugio / sumajimo) natural increase / decrease 6,1 8,0 7,2 8,6 5,9 9,8 7,4 5,4 9,1 9,7 6,9 7,4 6,7 6,8 21,2 6,3 4,0 5,2 12,4 3,1 15,4 16,1 -0,4 13,0 5,1 17,7 7,1 8,3
3,00 2,00 1,70 1,532 1,842 1,66 2,60 3,00 1,40 2,70 1,50 2,80 1,90 2,10
Egypt1 America USA3 Canada3 Asia Armenia Azerbaijan Georgia1 India1 Israel1 Japan1 Kazakhstan1 China3 Kyrgyzstan1 Oceania Australia1 New Zealan1
Izraelis
Japonija Kinija
3
Kazachstanas Kirgizija
1
2008. 2009. 2007. Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 28 d. Eurostats database, 28 July 2011. Population and Vital Statistics Report, Economic and Social Affairs, as of 1 July 2010. 2010 World Population Data Sheet, Population Reference Bureau, 2010.
687
34
Metais Year
34.5. Nurodyto amiaus vidutin tiktina gyvenimo trukm Europos valstybse 2009 m.
34.5. Life expectancy at certain ages in European countries, 2009
Amius Age Vyr Males 0 ES 271 Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija1 Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija Kitos Europos valstybs Baltarusija Islandija Moldova Norvegija Rusijos Federacija Ukraina1
1
Moter Females 65 61,9 62,8 63,0 62,8 56,2 59,6 62,2 55,2 63,2 64,1 64,6 63,8 64,1 54,0 57,1 53,1 63,5 63,4 64,1 62,0 63,5 56,0 57,1 61,2 61,9 64,8 55,8 63,2 50,1 65,1 51,7 64,1 48,7 48,3 17,2 17,2 17,7 17,5 13,8 15,2 16,8 14,0 18,1 18,3 18,2 18,1 18,1 13,4 14,8 13,4 17,6 16,8 17,6 17,1 18,7 14,0 14,1 16,4 17,3 18,2 14,0 17,6 11,7 18,6 11,9 18,0 12,0 11,9 0 82,4 82,5 83,2 82,8 77,4 80,5 81,1 80,2 82,7 84,9 84,5 82,5 83,6 78,0 80,1 78,7 83,3 82,7 82,9 82,6 85,0 77,4 79,1 82,7 83,5 83,5 78,4 82,8 76,5 83,8 73,6 83,2 74,7 73,9 15 67,8 67,8 68,6 68,2 63,3 65,9 66,5 65,7 68,1 70,2 69,8 68,0 68,9 63,8 65,7 64,2 68,7 68,4 68,3 67,9 70,4 63,4 64,7 68,0 68,8 68,8 63,9 68,2 62,0 69,0 59,6 68,6 60,6 59,9 65 20,7 20,6 21,2 21,1 17,0 18,8 19,5 19,2 20,2 22,4 22,0 20,8 20,9 18,2 19,2 18,4 21,4 20,6 21,0 20,5 23,2 17,2 18,0 20,5 21,5 21,2 18,2 20,8 16,7 21,0 14,9 21,1 16,5 15,9 EU 271 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy1 United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany Other European countries Belarus Iceland Moldova Norway Russian Federation Ukraine1
15 76,4 77,4 77,6 77,3 70,1 74,2 76,9 69,8 77,8 78,6 79,1 78,3 78,6 68,1 71,5 67,5 78,1 77,8 78,7 76,5 78,0 69,8 71,4 75,9 76,6 79,4 70,3 77,8 64,6 79,8 65,3 78,7 62,8 62,3
2008. Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 28 d. Eurostats database, 28 July 2011.
688
34
Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 28 d. Eurostats database, 28 July 2011. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
689
34
Vidutin tiktina sveiko mogaus gyvenimo trukm tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutinikai met tam tikro amiaus sulauks mogus nugyvens, bdamas geros sveikatos. Gera sveikata reikia, kad mogaus veikla nra ribojama dl jo sveikatos bkls arba negalios, todl is rodiklis taip pat vadinamas vidutine tiktina gyvenimo be negalios trukme. Healthy Life Years (HLY) is a probability indicator reflecting the number of remaining years that a person of a specific age is still expected to live in a healthy condition. A healthy condition is defined by the absence of limitations in functioning / disability; therefore, the indicator is also called disability-free life expectancy (DFLE).
690
34
Eurostato duomen baz, 2011 m. rugpjio 31 d. Eurostat's database, 31 August 2011. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
691
34
Tkst. Thousand
2000 ES 27 Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija ELPA alys Islandija Norvegija veicarija 10 190 ... 16517 167 265 359 247 260 191 58 478 1834 1812 2067 12 103 1775 136 3 7 504 388 2032 533 144 92 280 358 331 2084
2005 18530 187 244 390 238 336 232 68 647 1809 2015 2288 20 131 2118 195 9 565 381 2187 739 181 112 306 427 436 2269 15 214 200
2006 18783 186 253 394 244 337 229 68 653 1789 2029 2336 21 131 2146 199 3 9 580 367 2201 835 198 115 309 423 439 2290 16 215 205
2007 18884 190 261 394 259 363 232 69 603 1777 2034 2363 22 129 2147 200 10 590 367 2179 928 218 116 309 414 432 2279 16 215 213
2008 19037 179 285 402 265 393 231 68 638 1781 2014 2330 26 128 2166 205 3 9 602 377 2165 1057 230 115 310 407 414 2245 17 213 225
2009 19470 183 308 425 274 417 235 68 1801 2012 2415 31 125 2150 211 10 619 373 2173 1098 235 114 297 423 398 2439 17 219 234 EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany EFTA countries Iceland Norway Switzerland
692
34
Education Humanities and arts Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija 10,7 13,3 13,5 6,4 15,0 7,5 8,1 13,4 6,1 11,0 11,4 11,1 16,1 12,7 12,8 13,7 6,2 1,5 1,8 16,3 7,8 6,4 15,5 13,0 9,4 161,6 9,1 11,5 6,5 7,0 14,4 11,4 9,0 16,8 16,2 9,2 7,6 8,2 7,5 16,1 9,0 8,3 10,3 7,7 6,3 6,2 14,1 6,3 11,7 16,5
693
34
1824 met jaunimo, anksti pasitraukusio i vietimo sistemos (negijusio vidurinio isilavinimo ir nebesimokanio), dalis 2010 m.
Percentage of the population aged 1824 with at most lower secondary education and not in further education or training, 2010
Procentais Per cent
36,9 28,7 28,4 18,8 18,4 14,9 13,9 13,7 13,3 12,8 12,6 11,9 11,9 11,6 10,7 10,5 10,5 10,3 10,1 9,7 8,3 8,1 7,1 5,4 5,0 4,9 4,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40
694
34
Vidurin ir auktesn u vidurin isilavinim gijusio 2024 met amiaus jaunimo dalis 2010 m.
Percentage of the population aged 2024 having completed at least upper secondary education, 2010
Procentais Per cent
93,2 91,9 91,1 89,1 88,0 86,9 86,3 85,9 85,6 84,4 84,2 84,0 83,4 83,2 82,8 82,5 80,4 79,9 78,2 77,6 76,3 74,4 73,4 68,3 61,2 58,7 53,3 0 20 40 60 80 100
695
34
Gyventoj uimtumo tyrimo duomenys, 2564 met amiaus gyventoj, procentais Labour Force Survey data, population aged 2564, per cent I viso Total ES 27 Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija
1 1
Vyrai Males 9,1 6,7 13,7 7,2 1,2 7,5 32,8 10,9 3,0 10,8 6,2 19,4 7,7 5,0 5,3 4,0 13,4 5,7 16,5 5,8 5,0 1,3 2,8 16,2 23,0 24,5 2,8 7,7 8,3 6,3 12,7 7,0 1,1 7,3 26,3 8,6 3,1 10,0 5,9 16,4 7,5 3,4 4,8 3,2 12,8 5,2 15,9 5,8 4,6 1,2 2,2 14,1 18,9 18,0 2,6 7,7
Moterys Females 10,0 7,2 14,7 7,4 1,3 7,7 39,3 13,0 2,9 11,6 6,5 22,4 7,9 6,5 5,9 4,8 14,0 6,1 17,1 5,7 5,4 1,4 3,3 18,3 27,1 31,1 2,9 7,6 EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany
Informacija pateikiama apie gyventojus, kurie nurod, kad jie 4 savaites prie tyrim dalyvavo vietimo ir mokymo veikloje. Data refer to those who stated that they had participated in education and training over four weeks prior to the survey. Eurostato duomen baz, 2011 m. liepos 5 d. Eurostats database, 5 July 2011.
696
34
697
34
698
34
699
34
Darbo snaud mokestin nata santykinis rodiklis, rodantis, koki darbo snaud dal sudaro su bruto darbo umokesio lomis susijs gyventoj pajam mokestis ir darbdavio bei darbuotojo valstybinio socialinio draudimo mokos. Tax wedge on labour cost is a relative indicator showing the share of individual income tax on gross wage earnings and employers and employees social security contributions in labour costs.
700
34
Nedarbo spstai santykinis rodiklis, rodantis, koki bruto darbo umokesio dal sudaro darbuotojo mokamas gyventoj pajam mokestis ir valstybinio socialinio draudimo mokos, jam po nedarbo pradjus dirbti ir nebegaunant socialini imok. Unemployment trap is a relative indicator showing the share of income tax and social security contributions payable by an employee in gross earnings when an unemployed person returns to employment and loses social benefits.
701
34
Eurais EUR
Danija Denmark Liuksemburgas Luxembourg Nyderlandai Netherlands Vokietija Germany Suomija Finland Jungtin Karalyst United Kingdom Pranczija France vedija Sweden Graikija Greece Ispanija Spain Portugalija Portugal Slovnija Slovenia Lenkija Poland Slovakija Slovakia Vengrija Hungary Latvija Latvia Lietuva Lithuania Rumunija Romania Bulgarija Bulgaria
56044 48914 44412 41100 41100* 38047 35530 34746 29160 26316 17129 16282 10787 10387 9603 8727 7406 5450e 4085 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000
1 1 2 2 3 3
Vis darbo laik dirbusi darbuotoj monse, turiniose 10 ir daugiau darbuotoj. Of full-time employees in enterprises with the staff 10 and more employees. Slovnija, Lietuva vidutiniam slyginiam darbuotoj skaiiui. Slovenia, Lithuania for employees in full-time units. Lenkija vidutiniam slyginiam darbuotoj skaiiui, 2008 m. Poland for employees in full-time units, 2008. Eurostato duomen baz, 2011 m. rugsjo 28 d. Eurostats database, 28 September 2011.
702
34
Moter ir vyr darbo umokesio atotrkis skirtumo tarp vyr ir moter vidutinio valandinio bruto darbo umokesio, palyginti su vyr vidutiniu valandiniu bruto darbo umokesiu, procentin dalis. Gender pay gap refers to the difference between men's and women's average gross hourly earnings as a percentage of men's average gross hourly earnings.
1, 2
2009 m.
, 2009
17,1* 25,9 25,4 23,2 21,9 21,0 20,4 20,4 19,2 17,1 16,8 16,7 16,0* 16,0 15,7* 15,3 15,3 12,5 10,0 9,8 8,1 6,9 5,5 3,2 0 5 10 15 20 25 30
1 1 2 2
Pramonje, statyboje ir paslaugose, iskyrus viej valdym ir gynyb; privalomj socialin draudim (BS (-O). In industry, construction and services (except public administration and defence, compulsory social security) (BS (-O). monse, turiniose 10 ir daugiau darbuotoj. In enterprises with the staff 10 and more employees. Eurostato duomen baz, 2011 m. rugsjo 28 d. Eurostats database, 28 September 2011.
703
34
704
34
Darbo snaudos darbdavio ilaidos, atsirandanios samdant darbuotojus. skaitomos kompensacijos darbuotojams, t. y. bruto darbo umokestis pinigais ir imokos natra bei darbdavio socialins mokos ir imokos; profesinio mokymo ir kvalifikacijos klimo ilaidos; kitos ilaidos (darbinimo ilaidos, ilaidos darbo drabuiams ir pan.), atsirandanios samdant darbuotojus. Skaiiuojant darbo snaudas, atimamos darbdavio gautos darbo umokesio subsidijos. Vienos dirbtos valandos darbo snaudos apskaiiuojamos metines darbo snaudas dalijant i dirbt valand skaiiaus per metus. Labour costs are total expenditure borne by an employer in order to employ workers. They include: compensation of employees, i.e. gross wages and salaries in cash and in kind and employers social contributions; vocational training costs; other expenditure (recruitment costs, expenditure on working clothes, etc.) incurred in order to employ workers. Subsidies received by the employer are deducted from the labour costs calculation. Labour costs per hour worked are calculated by dividing annual labour costs by the annual number of hours worked.
36,94 36,11 32,21 31,56 29,00 28,05 27,43* 20,02 19,11 17,70 13,67* 11,84 9,10 8,27 8,15 7,31 6,72 6,02 5,69 4,00 2,88 0 10 20 30 40
1 1
monse, turiniose 10 ir daugiau darbuotoj. In enterprises with the staff 10 and more employees. Eurostato duomen baz, 2011 m. rugsjo 28 d. Eurostats database, 28 September 2011.
705
34
Vidutiniai metiniai vartotoj kain pokyiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, apskaiiuoti pagal SVKI
Average annual rates of change in consumer prices in Lithuania, Latvia and Estonia calculated based on the HICP
Palyginti su ankstesniais metais, padidjimas, sumajimas (-), procentais Compared to the previous year, growth, drop (-), per cent Procentai Per cent
18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 -2 -4
15,3
10,6
4,2
2,7
-1,2
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Vidutiniai metiniai gamintoj parduotos pramons produkcijos kain pokyiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
Average annual rates of change in producer prices for industrial production in Lithuania, Latvia and Estonia
Palyginti su ankstesniais metais, padidjimas, sumajimas (-), procentais Compared to the previous year, growth, drop (-), per cent Procentai Per cent
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
706
34
26,2
12,7
4,0
-2,7-2,8
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
707
34
Suderintas vartotoj kain indeksas (SVKI) vartotoj kain indeksas, apskaiiuojamas pagal Europos Sjungos (ES) mastu suderint metodologij. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti, tarptautiniams palyginimams, Europos centrinio banko pinig politikai vykdyti. ES valstybi SVKI naudojami Europos vartotoj kain indeksui, pinig sjungos vartotoj kain indeksui ir Europos ekonomins erdvs vartotoj kain indeksui skaiiuoti. Pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 121 straipsn (Mastrichto sutarties 109j straipsnis) SVKI reikia ES valstybi kain stabilumui stebti bei vertinti, kaip valstybs nars, norinios vesti eur, vykdo ekonominio suartjimo kriterijus. alies SVKI skaiiuoti naudojami tie patys statistiniai duomenys apie preki ir paslaug mamenines kainas kaip ir vartotoj kain indeksui. SVKI skaiiuoti taikoma vidaus koncepcija, t. y. jis aprpia alies nuolatini gyventoj (skaitant gyvenanius instituciniuose nam kiuose), nenuolatini alies gyventoj ir lankytoj i usienio ilaidas alies ekonominje teritorijoje.
The harmonised index of consumer prices (HICP) a consumer prices index compiled according to a methodology harmonised across the European Union. The HICP is used to measure inflation in the EU, for international comparisons, implementation of the monetary policy of the European Central Bank. The HICPs of EU countries are used for the calculation of the European index of consumer prices, Monetary Union index of consumer prices, and European Economic Area index of consumer prices. In accordance with Article 121 of the Consolidated Version of the Treaty Establishing the European Community (Maastricht Treaty, Article 109j), the HICP is meant to measure price stability, as well as to assess how the countries wishing to introduce the euro meet the convergence criteria. The same statistical data on retail prices for goods and services are used for both the consumer price index and the HICP. In the calculation of the HICP, the so-called domestic concept is applied, i.e. the index covers expenditure of residents (including those living in institutional households), non-residents and visitors from abroad within the economic territory of the country.
708
34
709
34
Procentais Per cent
34.19. Metiniai ir vidutiniai metiniai vartojimo preki ir paslaug kain pokyiai, apskaiiuoti pagal SVKI
34.19. Rates of change in consumer prices for goods and services calculated based on the HICP
Gruodio mn., palyginti su ankstesni met Palyginti su ankstesniais metais gruodio mn. December, compared to December of the Compared to the previous year previous year 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 ES 27 Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija 3,5 4,6 1,8 3,0 11,3 4,0 2,3 5,0 3,7 4,0 2,7 0,8 3,7 1,7 8,3 1,6 4,3 1,0 2,9 3,8 1,7 40,7 8,4 8,9 2,9 1,3 10,0 2,2 2,3 1,9 1,6 2,8 7,4 1,9 2,2 3,6 3,5 3,7 2,1 1,9 1,4 7,1 0,8 3,0 3,4 3,4 2,0 2,5 1,8 8,7 3,9 2,4 1,1 1,3 3,3 2,1 2,2 3,0 1,6 2,1 1,5 1,7 5,1 3,2 2,7 2,1 3,0 1,5 1,4 4,5 2,3 0,8 1,7 2,5 1,7 4,9 3,7 3,0 1,2 1,4 6,6 1,4 3,2 3,2 3,5 3,1 5,5 2,4 9,7 3,9 4,3 2,8 2,1 3,7 4,2 8,2 4,3 3,1 1,6 2,7 2,8 6,7 2,5 5,7 1,9 2,5 7,4 3,1 2,2 1,3 1,5 2,7 7,2 3,3 2,4 7,5 2,2 1,5 2,4 3,1 1,8 3,3 8,5 0,7 5,0 1,7 0,8 1,2 6,4 3,5 1,8 3,4 2,1 3,4 1,1 1,5 -2,6 1,1 0,3 1,6 0,5 1,2 -1,9 2,6 0,9 1,1 2,9 1,6 -1,4 3,8 1,2 2,5 -0,4 0,7 -0,1 1,0 4,7 0,0 2,1 1,8 2,8 5,4 0,8 2,7 -0,2 2,2 3,4 2,3 2,8 5,4 5,2 2,9 2,1 3,7 1,9 2,4 3,6 3,1 4,0 1,8 2,4 2,0 3,5 5,3 2,0 2,7 3,9 2,7 3,9 2,9 3,5 2,6 0,8 4,9 2,6 1,1 3,8 3,0 2,3 2,8 1,8 2,3 2,2 2,1 2,5 6,0 1,6 1,7 4,1 3,5 3,4 2,2 2,1 2,0 6,9 2,2 2,7 3,8 2,5 1,5 2,1 1,9 9,1 2,8 2,5 0,8 0,8 3,5 1,9 2,3 2,7 1,7 2,3 7,4 2,1 1,9 4,4 3,3 3,6 2,2 2,3 2,2 1,3 3,8 3,0 2,6 1,7 3,0 1,9 6,6 4,3 2,5 1,3 1,5 4,0 1,8 2,4 2,9 2,2 1,8 3,0 1,7 3,0 2,8 2,0 2,3 2,2 2,6 2,7 0,7 1,6 2,4 1,6 4,9 1,9 3,8 1,6 1,7 7,9 2,3 3,7 3,1 3,2 4,5 6,3 3,6 4,2 4,1 3,5 3,6 4,4 4,2 4,1 4,7 2,2 2,7 3,2 7,9 3,9 5,5 3,9 3,3 6,0 2,8 1,0 -1,7 0,4 0,0 2,5 0,6 1,1 0,2 1,3 -0,2 0,8 2,2 0,2 3,3 4,0 4,2 0,0 1,8 1,0 -0,9 0,1 5,6 0,9 0,9 1,6 1,9 4,0 0,2 2,1 -1,6 1,7 2,3 3,0 1,2 2,2 2,7 4,7 2,0 1,6 3,3 2,6 -1,2 2,7 1,2 2,8 2,0 0,9 1,4 1,7 6,1 0,7 2,1 1,7 1,9 4,7 1,2 EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany
6,1 11,6
4,4 10,3
7,6 12,0
6,7 10,6
2,9 10,1
7,9 45,7 1,3 12,2 2,2 2,8 2,1 1,9 8,9 2,9 1,3 1,4
4,6 10,0
710
34
2010 113,1 97,5 109,4 118,8 136,0 101,9 118,9 124,2 121,7 114,8 111,0 129,2 122,9 140,9 112,1 130,0 116,3 99,4 116,3 107,3 147,4 95,4 111,5 109,1 116,0 124,4 108,2 EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany
117,8 112,1 98,0 108,4 104,1 138,6 95,2 109,1 103,4 115,0 117,1 106,0
711
34
BVP, tenkanio vienam gyventojui, tarptautiniams palyginimams atlikti naudojami perkamosios galios paritetai. Perkamosios galios paritetai (PGP) erdviniai defliatoriai ir valiut keitikliai, paalinantys kain lygi skirtum tarp valstybi nari poveik ir leidiantys palyginti BVP komponent apimt bei kain lygius. Jie rodo, kiek konkreios valstybs nacionalins valiutos vienet reikia tam, kad bt galima sigyti t pat preki ir paslaug rinkin, kur galima sigyti u bendr dirbtin ali grups valiutos vienet. PGP apskaiiuojami kaip palyginam preki ir paslaug rinkinio kain santyki tarp vairi ali vidurkiai. Preki ir paslaug rinkinys turi bti palyginamas tarp ali ir reprezentatyvus. Perkamosios galios standartas (PGS) bendras dirbtinis valiutos vienetas, naudojamas Europos Sjungoje (ES) suvestiniams ekonominiams apimties rodikliams ireikti, siekiant erdvinius palyginimus atlikti taip, kad bt paalinti ES valstybi nari kain lygio skirtumai. Suvestiniai ekonominiai apimties rodikliai, ireikti PGS, gaunami j pradin vert nacionalins valiutos vienetais padalijus i atitinkamo PGP. Tarptautiniams palyginimams atlikti BVP komponent verts apskaiiuojamos PGS. Taigi, ali BVP, ireikti PGS, kaip valiut keitiklius naudojant PGP, leidia atlikti realius apimties palyginimus. BVP, tenkanio vienam gyventojui, realios apimties indeksas atspindi alies BVP apimt, palyginti su ES 27 vidurkiu. Lyginamasis kain lygis perkamosios galios pariteto ir oficialaus nacionalinio valiutos kurso su euru santykis. Lyginamasis kain lygis leidia vertinti kain lygio tarp ali skirtum BVP lygmeniu. 2010 m. Europos palyginim programoje (toliau EPP) dalyvavo 37 Europos alys. Europos Sjungos statistikos tarnyba (toliau Eurostatas) apskaiiavo PGP ir j pagrindu atliko makroekonomini rodikli tarptautinius palyginimus. Iankstiniais Eurostato skaiiavimais, 2010 m. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, apskaiiuotas PGS, sudar 58 % ES 27 vidurkio ir padidjo 3 procentiniais punktais, palyginti su 2009 m. (2009 m. sudar 55 % ES vidurkio). BVP, tenkanio vienam gyventojui, realios apimties indeksai yra kiekvienos alies ekonomins gerovs poymis. I vis dalyvavusi EPP ali blogiausia ekonomin padtis 2010 m. buvo Vakar Balkan alyse. BVP, tenkanio vienam gyventojui, realioji apimtis Albanijoje sudar 29 % ES 27 vidurkio, Bosnijoje ir Hercegovinoje 30 %, Serbijoje 35 %, alyje kandidatje ES Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje 35 %. Geriausia ekonomin padtis buvo Liuksemburge (283 %), Norvegijoje (179 %), veicarijoje (146 %), Nyderlanduose (134 %). I naujj ES valstybi nari 2010 m. labiausiai isivysiusi buvo Kipro (98 %), Slovnijos (87 %), Maltos (83 %) ir ekijos (80 %) ekonomika, blogiausia ekonomin padtis buvo Bulgarijoje (43 %) ir Rumunijoje (45 %). Atliekant tarptautinius palyginimus ali kain lygiai lyginami su ES 27 vidurkiu. 2010 m. Lietuvos kain lygis sudar 58,8 % ES 27 vidurkio. Lietuvoje kain lygis ilieka gerokai emesnis nei ES vidurkis, taiau laipsnikai prie jo artja. EPP dalyvaujani ali kain lygiai buvo nuo 39,2 % (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) iki 146,0 % (Norvegija). 27 ES valstybi nari kain lygiai buvo nuo 44,9 % (Bulgarija) iki 138,6 % (Danija). Naujai stojusi ES valstybi nari ir ali kandidai ES kain lygiai buvo emesni u ES 27 vidurk, o tai rodo, kad preks ir paslaugos buvo pigesns nei vidutinikai ES. I j artimiausias kain lygis ES vidurkiui 2010 m. buvo Kipre (90,6 %).
712
34
Purchasing power parities are used for international comparisons of GDP per capita. Purchasing power parities (PPPs) are spatial deflators and currency converters that eliminate the effects of the differences in price levels between Member States thus allowing the volume comparisons of GDP components and the comparisons of price levels. They show the number of currency units of a certain country required to buy a set of goods and services equivalent to what can be bought for one unit of the base currency or for an artificial currency unit common for a group of countries. PPPs are calculated as the average rates of prices of a common set of goods and services, expressed in national currencies. The set of goods and services has to be comparable between the countries in question and represent each of them. Purchasing power standard (PPS) refers to an artificial common reference currency unit used in the European Union to express the volume of economic aggregates for the purpose of spatial comparisons in such a way that price level differences between Member States are eliminated. The values of GDP economic aggregates are calculated using the PPS, i.e. the initial value expressed in a national currency is divided by the relevant PPP. For international comparisons, the values of GDP components are calculated using the PPS. Thus, countries GDPs expressed in PPS using PPPs as conversion factors allow making real volume comparisons. A GDP per capita volume index shows the countrys GDP volume as compared to the EU 27 average. Comparative price levels are the ratios of PPPs to the official national currency to euro exchange rate. It provides a measure of the differences in price levels between countries at the GDP level. In 2010, the European Comparison Programme (ECP) involved 37 European countries. The Statistical Office of the European Union (Eurostat) calculated PPPs and, on their basis, have made international comparisons of macroeconomic indicators. In 2010, according to the provisional calculations of Eurostat, GDP per capita in PPS in Lithuania made up 58 per cent of the EU 27 average and, compared to 2009, grew by 3 percentage points (in 2009, 55 per cent of the EU average). GDP per capita volume indices are the indicators of the economic welfare of each country. Among all the countries participating in the ECP, the poorest economic situation in 2010 was observed in the Western Balkans. The real volume of GDP per capita in Albania made up 29 per cent, Bosnia and Herzegovina 30 per cent, Serbia 35 per cent, the Former Yugoslav Republic of Macedonia (candidate country to the EU ) 35 per cent of the EU 27 average. The most favourable economic situation was observed in Luxemburg (283 per cent of the EU 27 average), Norway (179 per cent), Switzerland (146 per cent), and the Netherlands (134 per cent). Among the new EU member states, the best-developed economies in 2010 were Cyprus (98 per cent), Slovenia (87 per cent), Malta (83 per cent), and Czech Republic (80 per cent); the worst economic situation was in Bulgaria (43 per cent of the EU 27 average) and Romania (45 per cent). For international comparison, national price levels are compared to the EU 27 average. In 2010, the price level in Lithuania made up 58.8 per cent of the EU average. The Lithuanian price level is still much lower than the EU average; however, it has been gradually approaching it. In 2010, the price level of all countries participating in the ECP ranged from 39.2 per cent (the Former Yugoslav Republic of Macedonia) to 146.0 per cent (Norway). The price level of the 27 EU member states ranged from 44.9 per cent (Bulgaria) to 138.6 per cent (Denmark). The price level of the new EU member states and candidate countries were lower than the EU 27 average, which shows that goods and services in those countries were priced lower than, on average, in the EU. Out of them, the price level index closest to the EU average in 2010 was recorded in Cyprus (90.6 per cent).
713
34
714
34
34.22. BVP, tenkanio vienam gyventojui, ireikto perkamosios galios standartais, realios apimties indeksai
34.22. Volume indices for GDP per capita in purchasing power standards
ES 27 = 100 EU 27 = 100 2000 ES 27 Airija Austrija Belgija Bulgarija ekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtin Karalyst Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Pranczija Rumunija Slovakija Slovnija Suomija vedija Vengrija Vokietija ELPA alys Islandija Norvegija veicarija alys kandidats ES Kroatija Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija Turkija Kitos Vakar Balkan alys Albanija Bosnija ir Hercegovina Juodkalnija Serbija 100 131 131 126 28 68 132 45 84 97 117 119 89 37 48 39 245 84 134 81 115 26 50 80 117 128 55 118 132 165 145 50 27 42 ... ... ... ... 2005 100 144 124 120 37 76 124 62 92 102 105 122 91 49 51 53 255 79 131 79 110 35 60 88 114 122 63 117 130 176 133 57 29 42 22 25 31 32 2006 100 146 125 118 38 77 124 66 93 104 104 120 91 52 52 55 270 76 131 79 108 38 63 88 114 123 63 116 123 183 136 58 30 44 23 27 36 32 2007 100 147 123 116 40 80 123 69 92 105 104 116 93 56 54 59 275 77 132 79 108 42 68 89 118 125 62 116 121 179 140 61 31 45 23 28 40 33 2008 100 133 124 115 44 81 123 68 94 103 104 115 97 56 56 61 280 79 134 78 106 47 72 91 118 123 65 116 122 189 143 63 34 47 26 30 43 36 2009 100 127 124 116 44 82 121 64 94 103 104 113 98 52 61 55 272 81 131 80 107 46 73 88 113 119 65 116 117 175 145 64 36 45 27 31 41 35 2010 100 125 125 118 43 80 125 65 89 101 100 113 98 52 62 58 283 83 134 81 107 45 74 87 116 123 64 119 110 179 146 61 35 48 29 30 40 35 EU 27 Ireland Austria Belgium Bulgaria Czech Republic Denmark Estonia Greece Spain Italy United Kingdom Cyprus Latvia Poland Lithuania Luxembourg Malta Netherlands Portugal France Romania Slovakia Slovenia Finland Sweden Hungary Germany EFTA countries Iceland Norway Switzerland Candidate countries to the EU Croatia Former Yugoslav Republic of Macedonia Turkey Western Balkans Albania Bosnia and Herzegovina Montenegro Serbia
Eurostato duomen baz, 2011 m. rugsjo 8 d. Eurostats database, 8 September 2011. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
715
34
alys kandidats ES Kroatija 4,23716 Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 22,768 Turkija 0,325195 Kitos Vakar Balkan alys Albanija ... Bosnija ir Hercegovina ... Juodkalnija ... Serbija ...
716
34
Eurostato duomen baz, 2011 m. rugsjo 8 d. Eurostats database, 8 September 2011. STATISTICAL YEARBOOK OF LITHUANIA 2011
717
34
ES 27 = 100 EU 27 = 100
BVP, tenkanio vienam gyventojui, ireikto perkamosios galios standartais, realios apimties indeksai 2010 m.*
Volume indices for GDP per capita in purchasing power standards, 2010 *
Liuksemburgas Luxembourg Norvegija Norway veicarija Switzerland Nyderlandai Netherlands Airija Ireland Austrija Austria Danija Denmark vedija Sweden Vokietija Germany Belgija Belgium Suomija Finland Jungtin Karalyst United Kingdom Islandija Iceland Pranczija France Ispanija Spain Italija Italy Kipras Cyprus Graikija Greece Slovnija Slovenia Malta Malta Portugalija Portugal ekija Czech Republic Slovakija Slovakia Estija Estonia Vengrija Hungary Lenkija Poland Kroatija Croatia Lietuva Lithuania Latvija Latvia Turkija Turkey Rumunija Romania Bulgarija Bulgaria Juodkalnija Montenegro Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija The former Yugoslav Republic of Macedonia Serbija Serbia Bosnija ir Hercegovina Bosnia and Herzegovina Albanija Albania
0
-
283 179 146 134 125 125 125 123 119 118 116 113 110 107 101 100 98 89 87 83 81 80 74 65 64 62 61 58 52 48 45 43 40 35 35 30 29 100 200 300
718
Lietuvos statistikos departamentas Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius tel. (8 5) 236 4800 faks. (8 5) 236 4845 el. patas statistika@stat.gov.lt Statistins informacijos platinimo skyrius tel. (8 5) 236 4823 el. patas statinfo@stat.gov.lt Biblioteka-knygynas tel.: (8 5) 236 4602, (8 5) 236 4843 el. patas knygynas@stat.gov.lt faks. (8 5) 236 4641 Ryi su visuomene skyrius tel. (8 5) 236 4888 el. patas info@stat.gov.lt
Statistics Lithuania 29 Gedimino Ave, LT-01500 Vilnius Tel. +370 5 236 4800 Fax +370 5 236 4845 E-mail statistika@stat.gov.lt Statistical Information Dissemination Division Tel. +370 5 236 4823 E-mail statinfo@stat.gov.lt Library-bookshop Tel.: +370 5 236 4602, +370 5 236 4843 E-mail bookshop@stat.gov.lt Fax +370 5 236 4641 Public Relations Division Tel. +370 5 236 4888 E-mail info@stat.gov.lt
U metraio ileidim atsakinga Birut Liberien SL 1861. 2011 m. spalio mn. 90,0 leidyb. apsk. l. Tiraas 350 egz. Usakymas 1110-07 Ileido Lietuvos statistikos departamentas Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius