Paprasiausias sugerties ir emisijos modelis

is modelis aprao du stacionarius molekuls ar atomo energetinius lygmenis (elektroninius, virpesinius ar rotacinius). m pagrindinis lygmuo; n lygmuo, kur patenka suadinta molekul; En suadintos molekuls energetin bsena; Em nesuadintos molekuls energetin bsena; elektromagnetins spinduliuots danis; Sistem veikiant elektromegnetine spinduliuote: E=En-Em=h =h c/=hc * - energijos skirtumas tarp bsen. * - banginis skaiius.

1pav. Sugerties ir emisijos procesai tarp lygmen m it n. ioje sistemoje gali vykti trys procesai:
1. Indukuota sugertis sugeriamas viesos kvantas ir molekul (M) suadinama i

bsenos m n; M+h M*

2. Spontanin (savaimin) emisija molekul M ispinduliuoja perteklin energij

viesos kvantu ir grta pradin (m) bsen: M* M+h

3. Stimuliuota emisija (priverstinis spinduliavimas) suadintai molekulei grti

pradin lygmen reikalingas papildomas viesos kvantas: M* + hc * M + 2hc * Daleli (atom ar molekuli) populiacijos, kurios dydis Nm, kitimo spart bsenoje m (slygot indukuotos sugerties) galima aprayti lygtimi: Bmn Einteino koeficientas, apibdina dalels energetini bsen pokyio tikimyb (sugerties procesui); spinduliuots spektrinis tankis.

Populiacijos Nn nari pokytis dl priverstinio spinduliavimo:

Bnm io proceso Einteino koef. Jis yra lygus Bmn.

Spontanins emisijos populiacijos lygtis: Anm io proceso Einteino koef. io lygties nario nebuvimas rodo, kad procesas savaiminis.

Paskutins diferencialins lygties sprendinys yra funkcija

, kur

Nn(0) suadintos bsenos molekuli populiacijos dydis laiko momentu t=0. Darydami tokias prielaidas mes galime apskaiiuoti molekuls suadintoje bsenoje En gyvavimo trukm :

Veikiant viesa, kurios banginis skaiius *, vyksta visi trys minti procesai vienu metu, todl nusistovjus dinaminei bsen upild pusiausvyrai, galioja sryis:

sistat spinduliuts spektrinio tankio tarp Einteino koeficient:

iraik aukiau esani lygt, gauname ry

is sryis iliustruoja, kad spontanin emisija spariai auga indukuotos emisijos atvilgiu, kai spinduliuots banginis skaiius didja. Tai svarbu projektuojant lazerius, juose naudojama vien tik priverstins emisijos spinduliuot.