You are on page 1of 49

Zenonas Norkus.

APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

71

ISSN 13921681

APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ: POSTSOCIALISTINS KAITOS PASIEKIM BALTIJOS ALYSE SKIRTUMAI IR PRIEASTYS*
ZENONAS NORKUS

Prajus daugiau negu deimiai postsocialistins politins ir ekonomins transformacijos met, rykiai isiskiria dvi ali grups nevykls (Balkan alys ir dauguma buvusios Taryb Sjungos respublik) ir tos, kurioms pavyko. Nors dabar visos Baltijos alys priskiriamos prie antrosios grups, Estij jau 1994 m. analitikai vadino rinia Baltijos vaigde, o Lietuva buvo laikoma alimi, kuri, nors vykdydavo tarptautini institucij uduodamus nam darbus, bet tik vluodama, prastesniais paymiais ir pasiekusi menkesni makroekonomikos rezultat. Straipsnyje lyginami io fenomeno aikinimai, pagrindin dmes skiriant politiniam-ekonominiam aikinimui (dl Lietuvos neskmi kalta postkomunist valdia 19921996 m.) ir kultralistiniam, kuris pabria Baltijos ali kultrinio paveldo skirtumus.

vadas
Postsocialistine transformacija iuolaikinje lyginamojoje politikoje vadinamas socialins kaitos procesas, kuris apima: 1) perjim nuo
Zenonas Norkus Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius, habilituotas daktaras (el. patas: zenonas.norkus@fsf.vu.lt). Zenonas Norkus, 2006 Straipsnis teiktas redakcijai 2005 m. spalio 28 d. Straipsnis pasiraytas spaudai 2006 m. sausio 23 d.

72

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

socialistinio planinio kio prie rinkos ekonomikos arba ekonomins ir politins socialinio gyvenimo sfer diferencijavimsi ir 2) liberaliosios demokratijos susikrim bei konsolidacij politinje sferoje. Postsocialistin transformacij kaip tam tikr real proces laike ir erdvje lydjo, atspindjo, o kai kada gal ir veik specializuotos lyginamosios politikos akos vadinamosios tranzitologijos konsolidacija. Tranzitologijos darbotvarks tem srao pradioje iuo metu yra klausimas apie postsocialistins transformacijos netolygumo skirtingose postsocialistinse alyse prieastis. iuo poiriu analitikai skiria dvi ali grupes. Pirmajai priklauso alys, kuriose tas procesas vyko daugiau ar maiau skmingai. Ta skm reikia veikianios rinkos ekonomikos, utikrinanios spart kio augim, sukrim ir liberaliosios demokratjos, kaip politinio reimo, konsolidacij. Abu dalykai daugiau ar maiau pavyko Vidurio Europos ir Baltijos alyse. Problemini atvej grupei priklauso dauguma buvusi SSRS respublik ir Balkan alys (Allsopp and Kierzkkowski, 1997; Aslund, 2002; Blanchard, 1998; Havrylyshyn and Nsouli, 2001; Matkowski, 2004; Panther, 1998; Winiecki, 2004; ir kt.). Klausimas apie netolygum prieastis yra domus ir aktualus praktiniu poiriu politikams, kuriems ateityje gali tekti sprsti jeigu ne tokius paius, tai ma maiausiai analogikus vieosios politikos udavinius. Taiau is klausimas domus ir grynai teoriniu poiriu, nes j atsakant, susiduria koncepcijos, kuri autoriai sureikmina grynai ekonomini ir politini-ekonomini veiksni svarb, su nuomonmis t tyrintoj, kurie daugiau reikms teikia kultr skirtumams; nuomons t, kurie labiau akcentuoja vidini ar endogenini prieasi vaidmen, su idjomis t, kurie svarbiausiu dalyku laiko iorines prieastis. Nors visos trys Baltijos alys priklauso pirmni tipui, j pasiekim skirtumai yra pakankamai dideli, kad padaryt jas domias tyrimui, kurio tikslas yra prisidti prie konkuruojani teorini prieig palyginimo ir vertinimo. Toks ir yra pagrindinis io darbo tikslas: pateikti esam aikinim, kuri objektas yra Baltijos ali postsocialistins transformacijos eigos ir rezultat skirtumai, apvalg, palyginim ir vertinim.

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

73

Tam pirmiausia (pirmame skirsnyje) tie skirtumai bus glaustai aprayti, o kartu suformuluota pati aikinimo problema (eksplanandumas). Toliau (antrame skirsnyje) bus palygintos postsocialistins transformacijos pradins slygos ekonominje srityje. T slyg esminio panaumo konstatacija leis eliminuoti kai kurias ekonomins transformacijos eigos ir rezultat skirtum aikinimo hipotezes. Treiame skirsnyje nagrinsiu panaumus ir skirtumus tarp Baltijos ali socialinje-politinje srityje. Skirtumus ioje srityje sureikmina politinioekonominio aikinimo alininkai, kurie pagrindine santykinai blogesni Lietuvos rezultat prieastimi laiko postkomunistins Lietuvos demokratins darbo partijos (LDDP) vyriausybs valdym. Aptars prietaraujanius iam aikinimui faktus, ketvirtame skirsnyje idstysiu alternatyv kultralistin aikinim, kur detaliausiai ipltojo ir pagrind vokiei tyrintoja Katrin Mattusch (Mattusch, 1996; 1997). is aikinimas Baltijos ali iuolaikini raidos skirtum prieastimi laiko i ali religins ir kultrins praeities skirtumus ir remiasi garsija Maxo Weberio protestantikosios etikos teze. Penktame skirsnyje pateiksiu patikslint io aikinimo versij. etame aptarsiu keblumus, su kuriais susiduria ir patikslintoji kultralistinio aikinimo versija. Baigiamajame skirsnyje glaustai aptariamos u io straipsnio rib likusios aikinimo hipotezs ir nurodomi tyrimo udaviniai, kuriuos reikt isprsti, toliau pltojant ir tikrinant kultralistin aikinim. Bene svarbiausia prieastis, kodl postsocialistins transformacijos skirting keli ir rezultat aikintoj ginai nesibaigia ir kain ar baigsis vis dalyvi sutarimu, yra metodologiniai alternatyvi prieastini hipotezi tikrinimo sunkumai. Mginimas pagrsti prieastines hipotezes neeksperimentiniame kontekste susiduria su vadinamuoju per daug kintamj, per maai atvej keblumu: prieastini hipotezi, kuriomis galime aikinti tam tikro priklausomojo kintamojo variacij, danai bna daugiau, negu yra atvej, kuriuos palyginus tas hipotezes galima patikrinti. Susidrus su iuo keblumu, galimi du bdai atlikti logikai valid atvej palyginim, leidiant sprsti apie alternatyvi prieastini hi-

74

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

potezi tiesos vert (r. Przeworski and Teune, 1970, p. 3146; Lijphart, 1971, p. 687689). Btent: prieastines ivadas galime pagrsti arba lygindami kuo skirtingesnius (tai vadinamasis most different systems design), arba kuo panaesnius (most similar systems design) atvejus. Pirmuoju atveju metodikai idealus bt palyginimas atvej, besiskiriani priklausomo (aikinamojo) kintamojo veriu ir turini tik vien kintamj veri, kurie patenka galim priklausomo kintamojo variacijos prieasi sra, panaum. Antruoju atveju metodinis analitinio lyginimo idealas bt pasiektas, jeigu galtume palyginti atvejus, kurie, skirdamiesi priklausomo kintamojo veriu, visais kitais galiniais turti prieastin reikm atvilgiais turt vienintel panaum. Nors lygindami tokius didelius dalykus, kokie yra alys, niekada io metodinio idealo pasiekti negalsime, Baltijos alys kaip palyginimo, siekianio vertinti alternatyvias prieastines postsocialistins transformacijos skirtum hipotezes, objektas yra labai doms ir vertingi metodiniu poiriu atvejai. Jos gerai tinka palyginimui, sukonstruotam pagal pai panaiausi sistem princip. Bdamos vienais atvejais labai panaios, kitais atvilgiais, kuri yra palyginti nedaug, jos rykiai tarpusavyje skiriasi. Svarbu, kad tie lik skirtumai nra tie patys vis trij Baltijos ali atveju. Todl teiginius, kurie keliami remiantis tam tikrais panaumais ir skirtumais tarp Baltijos iaurs (Estijos) ir Baltijos Piet (Lietuvos), galima kontroliuoti Latvijos atveju, kuri vienais atvilgiais yra panaesn Lietuv, o kitais Estij. Nors skirtum tarp Baltijos ali lieka per daug, kad apie visas aikinimo hipotezes bt galima padaryti visikai vienareikmes ivadas, straipsnyje siloma analiz leidia sumainti hipotezi, kurios gali bti pripaintos vertos toliau detalizuoti bei tikrinti, skaii, o kartu ir labiau sukoncentruoti tolesnius tyrimus, aikiai apibrti tolesnio problemos tyrimo udavinius. Tai ir yra svarbiausias indlis, kur pretenduoja is straipsnis.

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

75

1. iaursPiet atotrkis Baltijos ali politinje ir ekonominje transformacijoje


Kai usienio stebtojai lygina Baltijos ali politins raidos rezultatus politinje sferoje kuriant ir tvirtinat politin santvark, vadinam liberalija demokratija, visada paymi esmin j skirtum tarp Lietuvos ir Lavijos bei Estijos. minimal liberaliosios demokratijos apibrim eina lygi, laisv, visuotini rinkim institucija ir taikus pozicijos ir opozicijos partij kaitaliojimasis valdioje priklausomai nuo rinkim rezultat. Rinkim teiss visuotinumas reikia jos inkliuzyvum j kaip pilietybs teisi dal turi visi suaug nuolatiniai alies gyventojai. Pagal iuos kriterijus tik Lietuv i Baltijos ali galima be ilyg pripainti liberalia demokratija. Atkuriant Baltijos ali nepriklausomyb, tik Lietuvoje teis gyti atkurtos valstybs pilietyb buvo suteikta visiems nuolatiniams alies gyventojams. Latvijoje ir Estijoje pilieiais buvo pripainti tik tie, kurie tokie buvo 1940 m., taip pat j palikuonys. Asmenys, imigrav ias alis sovietins okupacijos laikais, pilietybs teis galjo gyti tik per pilietybs suteikimo procedr, numatani tam tikras asmen, kuriems gali bti suteikta pilietyb, kasmetines kvotas (tik Latvijoje) ir keliani tam tikrus daugiau ar maiau grietus reikalavimus asmenims, norintiems gauti pilietyb (vis pirma valstybins kalbos mokjimas). Nors dl tarptautinio spaudimo Latvijos ir Estijos pilietybs statymai ilgainiui buvo gerokai suvelninti, abiej ali demokratiniams reimams tebra bdingi etnokratijos bruoai. Galima konstatuoti, kad dl prieasi, nulmusi atotrkio tarp liberaliai demokratikesns Lietuvos ir etnokratikai demokratikesni Latvijos ir Estijos atsiradim, gin tarp tyrintoj nekyla. Ta prieastis etnins i ali gyventoj sudties skirtumai, atsirad kaip daug intensyvesns imigracijos Estij ir ypa Latvij sovietins okupacijos metais padarinys. Dl to Latvijoje latviai 1989 m. tesudar 52% gyventoj, Estijoje estai 61% (EBRD, 2000, p. 22). Dideli ir sparts etnins gyventoj sudties pokyiai est ir latvi nenaudai sukl j nuogstavimus, kad

76

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

gali likti mauma savo alyse. Latvi ir est politinis elitas savo ruotu nuogstavo, kad politins partijos, kurios parlamente atstovaus rusakalbiams imigrantams ir j palikuonims, gals kontroliuoti politin proces j alyse, gydamos lemiam reikm sudarant vyriausybines koalicijas, ir pajungs Latvij ir Estij Rusijos takai, tuiu odiu paversdamos atsikovot nepriklausomyb. Nra pagrindo manyti, kad Lietuvos politinis elitas tuo lemtingu metu, kai buvo priimami sprendimai, nulm alies politins raidos trajektorij, turjo kitoki idj apie politikos dsnius. Abiem atvejais buvo vadovaujamasi etnocentriniais ir nacionalistiniais mentaliniais politikos modeliais, kurie etniniams skirtumams suteikia neivengiamai lemiam reikm politiniuose pasidalijimuose. Taiau dl skirting gyventoj etnins statistikos fakt tie Lietuvos politikai, kurie prim lemtingus konstitucinius sprendimus, neturjo pagrindo projektuoti t blogiausio atvejo scenarij, kuriais vadovavosi latvi ir est politikai. Dl skirting pilietybs statym Estijoje ir Latvijoje etnin perskyra tapo svarbiausiu politin proces iose alyse struktrinaniu veiksniu. Taip pat ateityje nerealu tiktis, kad iose alyse galt atsirasti demokratinio reimo tipas, kuriame konkuruoja partijos, kuri rinkjai nra struktrinti pagal etnins priklausomybs poym. Raida ia kryptimi gali bti laikoma viena reikmingiausiu jaunos lietuvi demokratijos pasiekim, kad ir kokie bt kiti jos trkumai ir vaikikos ligos. Lenk mauma vieningai tebebalsuoja u Lenk rinkimins akcijos sraus, o dauguma rusakalbi rinkj balsuoja ne etniniu pagrindu (u politines grupes, savo pagrindiniu tikslu skelbianias rus maumos teisi apsaug), bet u liberalias, kairisias ir populistines bendranacionalines politines partijas. iuo poiriu pozityviu aspektu galima laikyti net ir populistins Darbo partijos skm rinkimuose Lietuvos Respublikos Seim 2004 m. ruden, kuri dauguma politini apvalginink laik liberaliosios demokratijos silpnumo Lietuvoje iraika. Netgi pavyzdinse Vakar Europos ali demokratijose keblu sivaizduoti, kad tiek daug

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

77

etnikai pranczik prancz ar etnikai vokik vokiei galt balsuoti u partij, kurios lyderis ne tik nepriklauso titulinei etninei grupei, bet ir yra imigravs al prie kokius 15 met. Balsuodami u Viktoro Uspaskicho kurt partij, daugyb rinkj lietuvi pademonstravo, koks tolimas tikrovei yra ksenofobiko ir etnocentriko vidutinio lietuvio stereotipas, kur galima aptikti ne vien Vakar masins informacijos priemonse, bet ir Vakar tyrintoj paraytose analitinse ar pretenduojaniose tokiomis bti studijose. Kitok vaizd pamatome, lygindami Baltijos ali ekonomin transformacij. Vl aptinkame atotrk, taiau kart jis atskiria Estij kaip skmingiausiai besivystani Baltijos al nuo Lietuvos ir Latvijos. Estija labai anksti jau 1990-j viduryje gijo transformacijos rinios Baltijos vaigds (r. Smith, 2002, p. 113), maos alies, kuri sugebjo (angl. the little country that could)1 reputacij. Estijos pasiekim pripainimas ir iraika, galjusi (taip tada atrod) turti ilgalaiki geopolitini padarini, buvo Europos Sjungos (toliau ES) valstybi kvietimas pradti derybas dl stojimo ES pirmoje ali kandidai bangoje, kartu su Lenkija, ekija, Vengrija. Tok kvietim Estija gavo jau 1997 m. Lietuva ir Latvija jo turjo palaukti iki 1999 m. rudens. Kaip rodo duomenys apie bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamik, pateikti 1-oje lentelje, ir 12 pav., Estijoje BVP nuosmukis, palyginti su kitomis Baltijos alimis, transformacins recesijos metu buvo maesnis, ekonomika pradjo atsigauti anksiau ir pasiek geresni makroekonomikos rezultat. 2004 m. Estija buvo vienintel Baltijos alis, kurioje BVP pranoko lyg, pasiekt 1989 m. (r. EBRD, 2004, p. 123, 147, 151). Lentelje pateikti skaiiai neparodo, kad ekonomins perjimo prie rinkos reformos Lietuvoje daugeliu atveju buvo pradtos vykdyti vliau ir vyko liau, palyginti su Estija. Tos reformos buvo trij ri: 1) makroekonomin stabilizacija, 2) ekonomikos liberalizavimas (dereguliavimas) ir jos 3) institucin restruktrizacija. Makroekonomin stabilizacija apima kov su infliacija ir valstybs biudeto deficito

78

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

1 lentel. BVP dinamika Vidurio ir Ryt Europoje, Baltijos alyse ir NVS valstybse
1990
Albanija Bulgarija ekija Estija Vengrija Latvija Lietuva Lenkija Rumunija Slovakija Slov nija Vidurio, Ryt Europa ir Baltijos alys Baltarusija Rusija Ukraina NSV Vidurio, Ryt Europa, Baltijos alys ir NSV 10,0 9,1 1,2 8,1 3,5 2,9 5,0 11,6 5,6 2,5

1991
27,7 11,7 11,5 13,6 11,9 10,4 6,2 7,0 12,9 14,6

1992
7,2 7,3 3,3 14,2 3,1 34,9 21,3 2,6 8,8 6,5

1993
9,6 1,5 0,6 9,0 0,6 14,9 16,0 3,8 1,5 3,7

1994
9,4 1,8 3,2 2,0 2,9 0,6 9,5 5,2 3,9 4,9

1995
8,9 2,1 6,4 4,3 1,5 0,8 3,5 7,0 7,1 6,9

1996
9,1 10,1 3,8 3,9 1,3 3,3 4,9 6,1 4,1 6,6

1997
7,0 7,0 0,3 10,6 4,6 8,6 7,4 6,9 6,9 6,5

1998
8,0 3,5 2,3 4,0 5,1 3,6 5,2 4,8 7,3 4,4

BVP 1998 (1989 = 100) 86 66 95 76 95 59 65 117 76 100

6,6

10,7

3,6

0,4

3,9

5,5

4,0

3,6

2,4

95

3,0 4,0 3,4 3,7

1,2 5,0 11,6 6,0

9,6 14,5 13,7 14,2

7,6 8,7 14,2 9,3

12,6 12,7 23,0 13,8

10,4 4,1 12,2 5,2

2,8 3,5 10,0 3,5

10,4 0,8 3,2 0,9

8,3 4,6 1,7 3,5

78 55 37 53

5,0

8,1

9,5

5,0

6,0

0,5

0,2

2,0

1,2

65

altinis: EBRD, 1999, p. 73.

sumainim. Liberalizavimo priemons yra valstybinio kain ir darbo umokesio reguliavimo, valstybs monopolio usienio prekybai ir protekcionistini muito tarif panaikinimas. Svarbiausia ekonomikos institucins restruktrizacijos rinkos ekonomikos linkme priemon yra privatizacija. Kitos svarbios priemons yra primimas teiss akt, kuriais nustatoma formali institucij, vaidinani rinkos ekonomikoje svarbiausi vaidmen, veikimo tvarka. Tai privaios bankininkysts, akcij bir ir pan. statymai. Vis trij Baltijos ali vyriausybs svarbiausias ekonomikos liberalizavimo priemones gyvendino 1991 m. pabaigoje1992 m. pradioje. Tada tarptautiniu mastu buvo pripainta i ali nepriklausomyb

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

79

1 pav. Estijos BVP 19892004 m. altinis: EBRD, 2004, p. 123

2 pav. Lietuvos BVP 19892004 m. altinis: EBRD, 2004, p. 151

(skaitant ir lunganios SSRS pripainim), ir j vyriausybi rankose pagaliau atsidr tie valdios svertai, be kuri kontrols savarankika ekonomin politika apskritai nemanoma (sien ir muitini kontrol). Taiau liberalizavimas Estijoje savo radikalumu pranoko visk, kas apskritai vyko transformacijos laikotarpiu postsocialistinse alyse. Estijos vyriausyb panaikino visus importo muitus ir buvo vl priversta juos

80

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

sivesti tik spaudiant tarptautinms organizacijoms (ypa stojimo ES metu). Pasiekti lemiam makroekonomins stabilizacijos politikos l Estijai pavyko jau 1992 m., kai ji pirmoji i buvusi Soviet Sjungos respublik sived nacionalin valiut. Paaboti hiperinfliacij tais paiais metais pavyko ir Latvijai. Lietuvai tai padaryti pasisek tik 19931994 m., aktyviai padedant Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Pasaulio bankui (PB), kurie nuo 1992 m. kontroliavo Lietuvos ekonomin politik, rpindamiesi, kad bt gyvendintas standartinis liberali kio reform paketas, inomas Waingtono susitarimo (Washington Consensus) pavadinimu. Nagrinjant i problem svarbu pasakyti, kad Estijos vyriausyb paprastai savo iniciatyva gyvendindavo tokias rinkos reformos ekonomins politikos priemones, kurios savo radikalumu pranokdavo tarptautini organizacij reikalavimus. O Lietuvos vyriausyb panaias priemones gyvendindavo vliau, nenuosekliai ir nusileisdama tarptautini finansini organizacij spaudimui (kilus grsmei u laiku nepadarytus nam darbus negauti nauj lengvatini kredit). Kai kuriais atvejais (pvz., rublini indli kompensacija) Lietuvos vyriausyb priimdavo ir tokius ekonomins politikos sprendimus, kuriems tarptautins finansins organizacijos i esms prietaraudavo. i situacija pasikartojo vliau, deryb dl stojimo ES metu. Estija i principo atsisak bet koki pereinamj laikotarpi jautrioms savo kio akoms. Lietuva atkakliai derjosi dl toki laikotarpi ir kai kuriais atvejais laimdavo. Danai (ypa valdant LDDP) susidarydavo spdis, kad Lietuvos vyriausyb, apskritai pamus, pirmenyb teikia ne radikaliai (vadinamajai oko terapijos) rinkos ekonomikos reformos strategijai, o gradualistinei (Aslund, 2002, p. 70112; Popov, 2000), ir gal gale veik labiau pagal pirm strategij tik iorini aplinkybi (vis pirma tarptautini finansini organizacij) spaudiama. Estija postsocialistins transformacijos metu nuolat pirmaudavo, o Lietuva buvo labiau vidutiniok arba net pasirodydavo dar prasiau, balansuodama ant ribos, skyrusios alis, kuriose rinkos ekonomikos

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

81

reformos buvo skmingos jau pirmuoju postsocialistiniu deimtmeiu, nuo t, kuriose jos tuo laikotarpiu lugo. Kaip galima paaikinti atotrk tarp Baltijos iaurs ir Piet vykstant ekonominei transformacijai ir jos rezultat skirtumus? Problem verta suformuluoti specifikesniais klausimais: 1) kodl duob, kuri transformacins ekonomins recesijos metu nugarmjo Lietuvos ekonomika, buvo gilesn u Estijos ekonomikos duob? 2) kodl Estijos ekonomika pradjo atsigauti anksiau negu Lietuvos ir pasiek geresni makroekonomini rezultat? K tik aptarti Baltijos ali skirtumai tranzitologinje literatroje konstatuoti jau seniai (r. vis pirma Norgaard et al., 1996, p. 122 168). ioje literatroje aptinkame ir nemaai hipotezi apie i skirtum prieastis. Taiau ias hipotezes keliantys ir pagrindiantys autoriai beveik niekada nemgina j lyginti su alternatyvomis ir taip nustatyti savo hipotezi lyginamj aikinamj gali bei pagrstum. iame straipsnyje mginsiu pateikti toki lyginamj aikinimo hipotezi analitin sistematizacij. Tai btent analitin sistematizacija. Viena vertus, ji nepretenduoja isamum (nekeliu tikslo suminti visus autorius, kurie ra apie atotrk ir pateik jo aikinimus). Kita vertus, aptariami aikinimai pateikiami stilizuotu, igrynintu, nuoseklesniu pavidalu, negu tai daro juos ikl autoriai, papildydami juos ilygomis arba teigdami, kad atotrk lm daugiau nei viena prieastis (prie daugeriopo prieastingumo problemos stabtelsime paioje straipsnio pabaigoje).

2. Pradini ekonomini slyg panaumai ir skirtumai


Alternatyviems atotrkio tarp Baltijos iaurs ir Piet aikinimams palyginti ir vertinti reikia analitini rm, kurie padt palyginim organizuoti, leisdami atskirti prieastingai reikmingus skirtumus nuo nereikming, nustatyti t reikming skirtum tarpusavio santykius. Tam panaudosiu analitin schem, kuri silo postsocialistins trans-

82

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

formacijos politins ekonomins analizs klasikas (o kartu ir vienas ymiausi jos praktik) Leszekas Balcerowiczius (r. 3 pav.)2. ioje schemoje skiriamos ekonomin ir socialin-politin visuomens sritys, kurias tuo pat metu sieja prieastins sveikos santykis. Taiau vis pirma pokyius kiekvienoje srityje ir t pokyi padarinius lemia pradins slygos. Ekonomini ir socialini-politini pokyi eigai ir rezultatams taip pat turi takos iorins (tarptautins slygos) ir, inoma, paios vyriausybs ekonomin politika. ios politikos atvilgiu pradins ir orins slygos, taip pat jau vykusios permainos ekonominje bei socialinje-politinje srityse ir udeda tam tikrus apribojimus (nubria rib tarp to, k galima, ir to, ko (nebe)galima padaryti), ir atveria tam tikras galimybes ar j suteikia. Jeigu pastebime, kad vyriausybs to paties tikslo (sukurti rinkos ekonomik) siekia skirtingomis priemonmis arba / ir tos politikos makroekonominiai padariniai nevienodi, i skirtum prieasi galime iekoti arba pradini vidini slyg, arba iorini slyg skirtumuose. Estijai tam tikr ekonomini pranaum galjo suteikti geografinis Suomijos artumas. Vis eksporto ir importo muit pa-

Pradin s s lygos

Per jimas

Padariniai

Ekonomika (E) Socialin politin sritis (SP)

E0 SP0

{E1 E2, E3, }

En santykyje su E0

{SP1 SP2, SP3, } SPn santykyje su SP0

Politikos pob dis (P)

Iorin s aplinkyb s (IA)

3 pav. Analitin transformacijos schema. Pagal: Balcerowicz, 1998 (1995), p. 128

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

83

naikinimas Estij padar patrauklia vieta savaitgalio kelionei apsipirkti gausybei suomi, o dl liberalios sekso paslaug rinkos politikos Talinas tapo Skandinavijos sekso turizmo sostine. Estija, ypa Latvija, galjo gauti kur kas daugiau ekonomins naudos i artimojo usienio ir tranzito ali vaidmens, kur jos atliko laukinio kapitalizmo Rusijoje atvilgiu pirmj transformacijos deimtmet, negu gavo Lietuva, nes jos bankininkyst, tarpininkavimo ir tranzito paslaug verslas buvo maiau ipltotas. Nors nurodytos aplinkybs vis galim prieastingai reikming skirtum, bding iorinms ekonomins raidos slygoms, neisemia (prie j dar grime baigiamajame skirsnyje), galima abejoti, ar i skirtum pakanka, kad paaikintume nevienodus Baltijos ali ekonominius pasiekimus. Glauds ryiai su rusiku laukiniu kapitalizmu turjo ir neigiam padarini. Tai ypa gerai irykino 1995 m. bankininkysts sektoriaus kriz Latvijoje. Pripaindami Suomijos artumo reikm (prie jo, kaip adta, dar grime), turime atsivelgti aplinkyb, kad kaip tik pirmojoje paskutinio XX amiaus deimtmeio pusje Suomijos ekonomika patyr didel nuosmuk, kuris prasidjo po SSRS iirimo nutrkus nusistovjusiems alies prekybos ir ekonomins kooperacijos ryiams. Todl Suomija bent tuo metu vargu ar galjo atlikti ekonominio lokomotyvo vaidmen Estijos atvilgiu. Nukreip vilgsn vidini pradini slyg skirtumus, tarp Baltijos ali taip pat pastebime daugiau panaum nei skirtum, kartu galime atmesti daug galim aikinimo hipotezi3. Visos trys alys priklauso tai paiai klimato juostai ir turi labai panaius gamtinius iteklius. Vienintelis svarbus skirtumas gali bti degij skaln telkiniai iaurs Ryt Estijoje. ie telkiniai pradti eksploatuoti 1916 m. Tai ne tik leido tarpukario Estijai atsisakyti energijos itekli importo, bet ir tapti benzino, ibalo ir kit vietins chemijos pramons produkt eksportuotoja (Valgma, 2000). Turdama ipltot degij skaln pramon iandien Estija gali iki puss alyje sunaudojamos elektros energijos pasigaminti i vietini energijos aliav, taip pat apsirpinti dujomis, nors alis jau nebegali isiversti be naftos produkt importo.

84

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

Taiau galima abejoti, ar degij skaln itekliai ir pramon postsocialistins transformacijos laikotarpiu tikrai buvo Estijos lyginamasis pranaumas. Kai kurie ekspertai i pramon laiko kaip tik ne pranaumu, bet ekonomine problema: skaln naftos gamyba buvo ir dar tebra stabdis (angl. handicap) (EBRD, 2000, p. 28). Vienintelis svarbus ekonominiu poiriu dalykas yra produkcijos konkurencingumas, kur nusako jos rinkos kainos ir savikainos santykis. Kadangi telkiniai, kurie gali bti eksploatuojami maomis snaudomis, jau seniai isemti, Estijos skaln pramon susiduria su majanio ribinio produktyvumo efektu. J eksploatacija yra sunki, ligi iol neisprst ekologini problem prieastis. Jeigu galimyb apsirpinti savos gamybos elektros energija ir reikia kok nors pranaum, tai Estijos tikr ar tik tariam pranaum daugiau negu atsvr Lietuvos i sovietini laik paveldta Ignalinos atomin elektrin. Lietuva taip pat gali eksportuoti elektros energij, taiau j gaminanti mon yra pelninga tik jeigu dirba visu pajgumu, o tai nebuvo bdinga aptariamam laikotarpiui. Lygindami trij Baltijos ali vidines ekonomines slygas, turime atsivelgti ir t svarbi aplinkyb, kad jos labiausiai supanajo btent sovietinio laikotarpio pabaigoje. Dar XIX amiuje tarp Estijos bei didiosios Latvijos dalies ir Lietuvos buvo labai didelis ekonominis skirtumas, o ne panaumus. Kai antroje XIX amiaus pusje geleinkelio linijos susiejo Baltijos uostus dabartinje Estijoje (Narv ir Talin) bei Latvijoje (Liepoj ir Ryg) su vidiniais carins Rusijos regionais, jie tapo svarbiais Rusijos imperijos pramons centrais. jusi carins Rusijos sudt Lietuvos dalis liko agrarine periferija, kurios ems kyje dominavo valstietika gamyba savo eimos vartojimui, o miestai menkai pltojosi. Didioji kaimyns Latvijos dalis jau 1914 m. buvo viena i t nedaugelio carins Rusijos srii, kurios socialinis-ekonominis isivystymas atitiko daugum modernumo kriterij, kaip juos formuluoja vystymosi sociologija (r. Kahk and Tarvel, 1997, p. 83102). Arti puss (jeigu neskaitysime Latgalos, tai daugiau negu pus) Latvijos gyventoj gyveno miestuose, kuriuose buvo sukoncentruota

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

85

pramon, dirbusi visos Rusijos rinkai. Dauguma gyventoj (taip pat ir Estijos) buvo ratingi. ems kis buvo nuodugniai komercializuotas dar XIX amiuje. Todl Latvija ma maiausiai XX amiaus pradioje jau buvo pasiekusi vadinamj demografinio perjimo (angl. demographic transition) arba (kitaip) baigiamosios modernizacins demografins revoliucijos faz, kurios metu sigali branduolins eimos, turinios maai vaik, ir sumaja gimstamumas. Pirmojo pasaulinio karo ivakarse Ryga, kuri buvo svarbus imigracijos i Lietuvos traukos centras, garsjo kaip Baltijos Paryius, ir buvo viena tos Europos, kuri sudau 1914 m. rugpjio patrankos, metropolij. I t laik Latvijoje liks lietuvio etninis stereotipas, apie kur rao Anatolis Lievenas: lietuvio kaip nevalyvo, nesumanaus, beemio darbininko vaizdis gyvas Latvijoje iki i dien (Lieven, 1995 (1994), p. 191). Atotrkis tarp Estijos bei Latvijos ir Lietuvos socialinio-ekonominio isivystymo iliko ir tarpukario metais, kai vis trij Baltijos ali ekonomin raida buvo labiau orientuota agrarins ekonomikos tip. Lietuvos industrializacija sibgjo tik sovietins okupacijos laikotarpiu, etajame ir ypa septintajame praeito amiaus deimtmetyje (19501970 m.). Nacionalkomunistin kolaborantins Lietuvos komunist partijos vadovyb sugebjo skmingai pasiprieinti nauj pramons moni statybai nedaugelyje didesnij miest (iuo bdu vyko sovietin industrializacija pokario Estijoje ir Latvijoje) ir pasiekti, kad bt priimtas Lietuvos regionins raidos planas. Vienas i jo gyvendinimo rezultat buvo daugelio maesni pramons centr atsiradimas iki tol agrarinse ir kaimo vietovse. Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, Lietuvoje industrializacijos metu padidjus darbo jgos poreik patenkino vis pirma ne imigracija i kit sovietini respublik, bet migracija miestus i lietuvik kaimo vietovi, kuriose dl palyginti didesnio negu Latvijoje ir Estijoje gimstamumo (j galima sieti ir su katalikikomis lietuvi valstiei nuostatomis dl reprodukcinio elgesio) egzistavo santykinis gyventoj perteklius. Taip vluojanti modernizacija ir industrializacija Lietuv apsaugojo nuo etnins gyventoj sudties pokyi, kurie Latvij ir

86

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

Estij itiko sovietins okupacijos metais. Nepaisant didels imigracijos i kit sovietini respublik, sovietins okupacijos laikotarpio pabaigoje savo etnine gyventoj sudtimi Lietuva buvo lietuvikesn negu bet kada anksiau XIXXX amiuje; est dalis tarp Estijos gyventoj sumajo nuo 88% 19341935 m. iki 62% 1989 m., o latvi nuo 77% iki 52% (EBRD, 2000, p. 22). Soviet Sjungos lugimo metu Lietuva buvo i esms veikusi savo ekonomins ir socialins raidos atsilikim nuo Estijos ir ypa Latvijos. Pagrind tokiam teiginiui sudaro ne tik oficialiosios sovietins statistikos duomen apie trij Baltijos ali ekonomik paskutiniais sovietmeio metais palyginimas, bet ir Europos rekonstrukcijos ir pltros banko ekspert atlikta i ir kit duomen faktorin analiz, kuri leidia vidines ekonomines Lietuvos, Latvijos ir Estijos postsocialistins transformacijos slygas pavelgti taip pat ir platesnje lyginamojoje perspektyvoje (r. 4 pav)4. Aibs kintamj, kurie yra alies modernumo ir / arba jos ekonomins raidos socialistins deformacijos indikatoriai, analiz leidia iskirti du faktorius, kurie gali bti panaudoti postsocialistini ali ekonomikos bkls postsocialistins transformacijos pradiniu momentu lyginamajai analizei. Pirmasis faktorius (j 4 pav. vaizduoja vertikali ais), kuris paaikina (statistine prasme) 43% visumins pradini slyg variacijos, turi didelius BVP dydio vienam gyventojui, alies geografinio nuotolio nuo ES ali, uimtumo struktros, planinio kio egzistavimo alyje trukms, makroekonomins pusiausvyros sutrikimo transformacijos pradioje svorio verius. Antrasis faktorius (j 4 pav. vaizduoja horizontali ais) turi didelius prekybos su alimis, priklausiusiomis Ekonomins savitarpio pagalbos tarybai (ESPT), dalies usienio prekybos balanse, privataus sektoriaus dalies ekonomikoje transformacijos pradioje, urbanizacijos laipsnio ir uimtumo ems kyje svorio verius. Atsivelg postsocialistins transformacijos metais pasireikusio Baltijos ali ekonomins raidos netolygumo prieistor, galime aikinimo problem patikslinti: kodl nepaisant Baltijos ali ekono-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

87

Baltarusija Latvija Lietuva Estija ekija Kroatija Kazachija Bulgarija Slovnija Slovakija Moldavija Gruzija Azerbaidanas Kirgizija Vengrija Rumunija Lenkija Turkmnija Uzbekija Tadikija Rusija Ukraina Armnija

4 pav. Pradins transformacini ali ekonomikos slygos. altinis: EBRD, 1999, p. 28

mins raidos konvergencijos sovietins okupacijos metais vl atsirado atotrkis tarp Lietuvos ir iaurs Pabaltijo (Estijos), kartu to atotrkio linija pasislinko iaur (iki 1940 m. Lietuva atsiliko ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos, o po 1989 m. Lietuva su Latvija pradjo atsilikti nuo Estijos)? O faktorins analizs rezultatai, kurie parodo, jog Baltijos ali postsocialistins transformacijos startins slygos buvo labai panaios, tuo pat metu bdamos maiau palankios u postsocialistins transformacijos pirmni Lenkijos, ekijos, Vengrijos pradines slygas, leidia aikinimo problem sudramatinti: kodl Estija pasiek daugiau negu galjo arba buvo galima laukti, sprendiant pagal

88

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

vien grynai ekonomines slygas? Pateikiant kiek detalesn klausimo formuluot: kodl Estija pasiek ekonomini rezultat, panai Vidurio Europos ali rezultatus, nors pradins vidins ekonomins transformacijos slygos Estijoje buvo panaesns ne j, bet kit Baltijos ali (ir kit SSRS europins dalies respublik) pradines slygas?

3. Politinis-ekonominis aikinimas: ar kalti Lietuvos postkomunistai?


Politiniais-ekonominiais aikinimais toliau vadinsime aikinimus, pateikiamus autori, kurie, atsakydami pirmiau patikslintus klausimus, pirm plan ikelia politini proces Baltijos alyse skirtumus. Tai yra vis pirma tuos procesus struktrinani pamatini pasidalijim (angl. cleavages) skirtumai: kokie nesutarimai arba politins problemos yra svarbiausi? Kuo skiriasi politins sistemos partin struktra ir partij galios santykiai? Galime konstatuoti, kad tik Lietuva i sovietmeio ijo turdama stipri postkomunistin partij (LDDP), kuri 1992 m. sugebjo grti valdi, nugaljusi Seimo rinkimuose. Btent jos sudaryta vyriausyb vald Lietuv atsakingiausiais rinkos ekonomikos reform metais. Tad savaime praosi hipotez, kad dl santykinio Lietuvos atsilikimo kalti postkomunistai, vykd ekonomin politik, kuri gal ir atitiko j rinkj trumpalaikius interesus, bet ilgalaikje perspektyvoje sultino alies raid. tai kaip dan politologas Nielsas Mygindas aikina, kodl Lietuvoje dominuojaniu privatizacijos metodu tapo privatizacija u investicinius ekius, pirmenyb teikiant pai privatizuojam moni darbuotojams taip, kad jie galt tapti t moni savininkais5 : Lietuvos gyventoj populiacija buvo labiau homogenika, turinti t pai kultr, t pai etnin ir religin priklausomyb, palyginti su Estijos ir Latvijos gyventoj populiacijomis, suskilusiomis rusik ir titulin populiacij. (...) Kultrinis pasidalijimas reik plaios samdomj darbuotoj grups susilpninim nepriklausomybs ir vlesniame ekonomins ir politins transformacijos procese. Tai pagrindi-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

89

nis aikinimas, kodl Estijoje ir Latvijoje politika pasikeit darbuotoj nenaudai. Lietuvoje tokio pasikeitimo nebuvo. ia nebuvo tautinio klausimo, kuris politinius debatus atitraukt nuo ekonomins transformacijos dimensijos. Todl ia per rinkimus matome atsakomj reakcij. LDDP suformavo vyriausyb ir padidjo parama pai darbuotoj nuosavybei (Mygind, 1997, p. 144). Kodl Estijoje ir Latvijoje nebuvo analogik LDDP stipri postkomunistini partij? Norint rasti atsakym klausim, btina pasigilinti skirting nacionalkomunizmo likim Baltijos alyse. Estijos ir Latvijos kompartijose nacionalkomunistins tendencijos buvo nuslopintos labai anksti. I Estijos kompartijos nacionalkomunistai buvo ivalyti jau 19491950 m., Latvijos 1959 m. Po valym kompartij vadovybje dominavo Rusijos estai ir Rusijos latviai (surusj nominaliai vietins tautybs funkcionieriai, atsisti i centro sustiprinti vietos kadr) bei kiti rusakalbiai, kurie dl kitokios etnins gyventoj sudties sudar ir eilini partijos nari daugum. Todl absoliuti dauguma etnini est ir latvi komunistus ar su jais perimamumo ryiu susijusi partij galjo suvokti tik kaip svetimus kitus, Maskvos agentus. Nacionalkomunistin LKP vadovyb, laiku (1989 m. gruod) atskyrusi LKP nuo TSKP, sugebjo ilaikyti savo tak ir autoritet kaip kairioji ir kartu nacionalin jga. Latvijoje ir Estijoje komunistai po 1991 m. buvo tiesiog eliminuoti i politinio proceso, udraudiant komunist partij, o paskui grieti pilietybs statymai atm balsavimo teis i gyventoj grups, kurie potencialiai buvo postkomunistini ar populistini kairij rinkj branduolys. Pagrindine politins takoskyros linija tapus rusakalbi imigrant lygiateisikumo klausimui, daugum rinkj est ir latvi savo pus patrauk deiniosios nacionalistins partijos, kurios galjo rytingiau negu LDDP Lietuvoje vykdyti rinkos reformas. Estijoje buvo galima vykdyti griet pinig ir finansin politik, nes rusakalb mauma ir toliau neturjo politins takos. () Rusakalbiai rinkjai didelse valstybinse monse, kurias labiausiai paliet ekonominiai pertvarkymai, negaljo balsuoti

90

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

nacionaliniuose rinkimuose, taigi neturjo tiesiogins galimybs paveikti ekonomin politik. Tokie pat bejgiai buvo ir i moni vadovai (Nrgaard et al., 1996, p. 146). Politinis-ekonominis aikinimas implikuoja, kad Estij (ir Latvij) nuo postkomunist valdios ir ekonomini reform vilkinimo apsaugojo tie j politini sistem trkumai, dl kuri jos yra veikiau etnokratins, nei liberalios demokratijos. i implikacij galima suformuluoti ir kontrafaktiniu teiginiu: jeigu rusakalbiai imigrantai bt gav pilietybs teises, tai per pirmuosius demokratinius rinkimus iose alyse valdi bt atjusios kairiosios vyriausybs, kurios savo eimininkavimu bt utsusios transformacin recesij, taip, kad jos eiga ir rezultatai bt buv tokie pat, kaip ir Lietuvoje. U kokias gi kitas, jeigu ne kairisias ir populistines partijas bt balsavusi dauguma rusakalbi gyventoj, jeigu Estijoje ir Latvijoje bt buv priimti pilietybs statymai, analogiki Lietuvos? Koki al postkomunistin vyriausyb padar Lietuvos kiui? Vis pirma, kaip jau buvo nurodyta, LDDP vyriausyb pirmenyb teik tam privatizacijos metodui, kuris vadinamas insaideri privatizacija pirmumo teis sigyti mones u investicinius ekius turjo j darbuotojai (r. Frydman et al., 1993; Rothacher, 2002, p. 1216). Taikant privatizacijos metod, privatizuot moni valdymas likdavo senj vadov rankose. mons negaudavo reali nauj investicij, naujo realaus kapitalo, technologij. Po privatizavimo jos dirbdavo senovikai, kol pradavo po prisikaupusi skol kalnais. Didij moni, kurios prarado seniau turtas rinkas ir klimpo tarpusavio siskolinim lin, vadovai buvo senosios nacionalkomunistins nomenklatros dalis ir postkomunistams grus valdi galjo senus ryius panaudoti ekonomikai neproduktyviai veiklai, iuolaikinje politinje ekonomijoje vadinamai rentos paiekomis (angl. rent seeking) (r.: Aslund, 2002, p. 34, 109112, 191196). O btent jie tuos senus ryius galjo panaudoti gauti kredit i valstybini bank, kad ilaikyt neefektyviai tvarkomas mones vandens paviriuje. Jie tuos ryius taip pat galjo panaudoti machinaci-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

91

joms, inomoms aktyv nulupinjimo (angl. asset stripping) vardu, kai privatizuot moni turtas bdavo dalijamas dvi dalis, kuri vien sudarydavo didel rinkos vert turintis turtas, o kit skoliniai sipareigojimai ir maiau vertingas turtas. Pirmj dal vadovai prichvatizuodavo, o antroji likdavo lunganios mons kolektyvo nuosavyb. Kol mons dar veikdavo, j gaminama produkcija u emesn nei rinkos kain bdavo parduodama arba paskolinama j vadov kurtoms privaioms firmoms. Dl lungani moni kreditavimo Lietuvoje ilgesn laik buvo vykdoma infliacin pinig politika, dl kurios usits makroekonomin stabilizacija. Nors politinis-ekonominis aikinimas i pirmo vilgsnio atrodo tikinamai, galima nurodyti tam tikr keblum, kurie veria suabejoti, ar jo nurodomos tikrosios Lietuvos vlavimo ir atsilikimo prieastys. Viena vertus, postkomunistins partijos valdioje buvo ne vien tose alyse, kurios yra pripaintos postsocialistins transformacijos autsaidermis (Bulgarija, Rumunija), bet ir kai kuriose pirmnse (Lenkija, Vengrija). Kita vertus, labai keblus yra Latvijos atvejis. Nors pradins slygos socialinje-politinje srityje Latvijoje buvo panaesns Estijos, o ne Lietuvos, Latvijos deinij vyriausybi politika nei savo nuoseklumu, nei rezultatais nra panai Estijos, o veikiau primena Lietuvos situacij. Latvijos pilietybs statymai buvo netgi grietesni u Estijos: pasirpinta, kad rusakalbiai imigrantai negalt daryti takos politiniam procesui i j atimta balsavimo teis, dar nuosekliau, negu tai buvo padaryta Estijoje. Gal net dar svarbiau: Latvijoje didel valstybs aparato pareign ir dar didesn moni vadov dalis buvo nelatviai, kuri daugelis kov dl nepriklausomybs metais rm interfrontines, promaskvietikas politines jgas. Bdami politikai susikompromitav arba negaldami toliau eiti savo pareig dl pilietybs politikos nuostat, jie ikart po lio 1991 m. galjo bti nualinti, uleisdami savo vietas teisingos politins orientacijos pareignams latviams. Panaiai valstybs ir didij moni valdymo aparatas prie j privatizacij buvo ivalytas ir Estijoje, o Lietuvoje nacionalkomunistiniai

92

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

lietuviki senieji kadrai sugebjo ilaikyti savo pozicijas. Ir vis dlto panaios Estijos pradins slygos socialinje-politinje srityje neleido Latvijos rinkos reform politikai pasiekti estik ekonomini rezultat. Nors Latvija ir vykd makroekonomins stabilizacijos politik, kuri savo rytingumu nenusileido estikajai, kitos reformos (ypa privatizacija) buvo vykdomos dar liau ir nenuosekliau, negu tai buvo daroma Lietuvoje, o po pirmojo reform deimtmeio makroekonominiai Latvijos rodikliai nebuvo geresni u Lietuvos rodiklius (r. 5 pav.). Politiniam-ekonominiam aikinimui prietarauja ir kai kurie politini proces, vykusi Lietuvoje aptariamuoju laikotarpiu, bruoai. Kai Lietuvos Persitvarkymo Sjdio branduolys transformavosi didiausi ir takingiausi Lietuvos deinij partij (Lietuvos konservatoriai / Tvyns sjunga), i partija, ir bdama opozicijoje (1993 1996), ir grusi valdi 19962000 m., vykd ekonomin politik, kuri i esms skyrsi nuo jos sesers ir netgi bendravards Estijoje Tvyns sjungos (Isamaaliit), valdiusios Estij lemiamais rinkos reformos metais (19921996), politikos. Lietuvos konservatoriai 1994 m. pasiek, kad bt paskelbtas referendumas, kuris skms

5 pav. Latvijos BVP 19892004. altinis: EBRD, 2004, p. 147 ,

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

93

atveju turjo pareigoti vyriausyb anuliuoti prichvatizacijos rezultatus bei grinti dl hiperinfliacijos nuvertjusius rublinius indlius. i populistin konservatori politin akcija, jei bt pavykusi, grs sulugdyti ir taip jau stringant rinkos reform proces Lietuvoje. Nors i akcija lugo, atjus balsuoti per maam rinkj skaiiui, postkomunistin vyriausyb buvo priversta paadti pradti grinti indlius, kai valstybs finansin padtis pagers. Realiai paad pradjo gyvendinti patys konservatoriai, kai 1996 m. suformuota Gedimino Vagnoriaus vyriausyb, nepaisydama tarptautini finansini organizacij prietaravim, iam tikslui nusprend skirti las, gautas i didij moni privatizacijos. Pirmuosius ekonomikos atsigavimo fiskalinius vaisius i vyriausyb panaudojo gerovs valstybs element stiprinimui. Estijos konservatoriai buvo neoliberalai, kurie pavyzdiu laik Margaret Thatcher neoliberali ekonomin politik. Jeigu Lietuvoje per vis rinkos transformacijos laikotarp kada nors buvo vykdoma socialdemokratin ekonomin politika, tai daugiausia jos element buvo antrosios Vagnoriaus vyriausybs laikais. Galima netgi kalbti apie lietuvikj rinkos transformacijos laik politin paradoks: nominaliai kairioji postkomunistin (vliau socialdemokratin) partija, bdama valdioje, vykd ekonomin politik, kuri Vakaruose vadinama neoliberalia, o nominaliai deinioji partija ir opozicijoje, ir valdioje vykd politik, kuri ten bt vadinama socialdemokratine.

4. Kultralistinis aikinimas: Weberio tez Baltijos alims?


Keblumai, su kuriais susiduria mginimai naujo atotrkio tarp Baltijos Piet ir iaurs atsiradim paaikinti grynai ekonominmis ir socialinmis-politinmis prieastimis, skatina rimiau pavelgti aikinimo hipotezes, kurios fenomen sieja su kultrinmis prieastimis, kurioms netgi neatsirado vietos L.Balcerowicziaus analitinje schemoje. Tai, ties sakant, nestebina, nes kultralistinis aikinimas susi-

94

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

duria su sunkiomis metodologinmis ir metodinmis problemomis. Pirmiausia tai problemos, susijusios su paios kultros svokos apibrimu ir to apibrimo operacionalizavimu. Antra, tai duomen, reikaling tokio aikinimo kontrolei, prieinamumo problema. Baltijos alys tik nuo 1990 m. buvo trauktos tarptautinius lyginamuosius anketinius tyrimus, kuriuos vykd Europos vertybi tyrim grup (European Value Survey Group) ir tyrintoj tinklas Pasaulio vertybi tyrimas (World Value Survey)6. iems tyrimams ypa didels takos turjo kultros samprata, kuri silo garsus vertybi tyrintojas Ronaldas Inglehartas: kultra yra sistema nuostat, vertybi ir ini, kurios yra plaiai priimtos (angl. widely shared) visuomenje ir perduodamos i kartos kart (Inglehart, 1990, p. 18). iame straipsnyje nagrinjamai problemai ypa vertingi kaip tik pirmieji i tyrim rezultatai. Viena vertus, jie parodo, kokie buvo skirting Baltijos ali gyventoj vertybini nuostat ypatumai paiose perjimo prie rinkos ekonomikos ivakarse. Kita vertus, aptiktus skirtumus galime paaikinti tik ilgalaikiais, i tolesns praeities paveldtais kultrins tradicijos ir mentaliteto ypatumais. Panaiai kaip ekonomins politikos atveju, kai visos trys Baltijos alys buvo traktuojamos kaip vieno ekonominio regiono (Pabaltijo) dalys, sovietinio laikmeio patirtis visose Baltijos alyse buvo vienoda, nes komunistin valdia tais paiais metodais propagavo t pai ideologij, siek t pai tiksl (iauklti nauj mog). Tad sovietins okupacijos metai iki tol egzistavusius Baltijos ali kultrinius skirtumus galjo tik padidinti, bet ne sumainti, o jos pabaigoje anketini apklaus priemonmis fiksuojamus skirtumus galima paaikinti tik prieastimis, kurios veik iki sovietmeio pradios. Vokiei socialin tyrintoja Katrin Mattusch panaudojo pirmuosius i apklaus rezultatus kultralistiniam atotrkio tarp Baltijos Piet ir iaurs aikinimui pagrsti. tai kaip ji apibendrina iuos rezultatus, kuriuos detaliau vaizduoja 2-oji lentel: Lietuviai, nepaisant sovietinio ateizmo spaudimo, iliko labai religingi, eimos santykiuose vadovaujasi tradicinmis vertybmis, yra personalisti-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

95

2 lentel. Lietuvi, est ir latvi pamatini vertybini orientacij skirtumai 1990 m. (procentais)
Religija yra svarbus dalykas mano gyvenime A buvau iaukl tas religingoje eimoje Tikiu Diev Mirtis neivengiama, tod l nereikia apie j galvoti Esu prie abortus Esu prie skyrybas Esant nedarbui, vyrai turi pirmumo teis darb Sunkiu darbu galima kai k pasiekti vyki eig lemia atskiros asmenyb s Prie neteising statym mogus yra bej gis Pajamos turi b ti paskirstytos lygiau Valstyb seniems mon ms turi utikrinti aukt gyvenimo lyg mon ms turi vadovauti valstyb arba darbuotojai Lietuviai 44,0 68,3 51,9 28,4 69,2 55,1 67,8 41,2 80,1 85,8 75,2 95,3 40,5 Estai 21,8 17,9 14,6 89,6 42,8 29,8 42,7 65,6 50,2 65,7 60,2 70,9 22,9 Latviai 29,6 37,4 20,9 79,2 48,0 38,2 33,2 50,4 61,2 75,7 71,2 87,4 23,3

altinis: Mattusch, 1997, S. 82.

kai orientuoti ir gana autoritariki, kelia bendruomenei auktus lygybs reikalavimus, tiki, kad maai k galima savo pastangomis pasiekti gyvenime ir visuomenje ir yra maiau palanks kapitalistinms nuosavybs ir paskirstymo idjoms, o estai yra labai sekuliarizuoti, maiau tradicionalistikai supranta eimyninius vaidmenis, demonstruoja individualistin autonomiko ir pasiekim (angl. achievement) orientuot visuomenje savo atliekamo vaidmens supratim, maesniu mastu interiorizavo lygybs reikalavimus (nors ir prato prie socialistins aprpinimo visuomens) ir labiau palaiko kapitalistines vadybos bei diferenciacijos idjas. Latviai beveik vis i pamatini vertybini idj atvilgiu uima vidurin padt tarp lietuvi ir est. Atrodo, kad tai liudija, jog iai kultrai yra bdingas skirting tradicij susimaiymas (Mattusch, 1997, p. 8182). Kalbdama apie skirtingas kultrines tradicijas Baltijos alyse, Mattusch turi omenyje vokiei kultros takos yme paenklint liuteronikai protestantik tradicij ir lenk kultros taka nuspalvint ka-

96

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

talikik tradicij. iuolaikini latvi ir est protvius XIII amiuje ukariavo ir prievarta pakriktijo vokiei kalavijuoi ordinas ir Danijos karalyst (danai ukariavo iaurs Estij), o lietuvi protviai kr Lietuvos Didij Kunigaiktyst, kuri nuo XVI amiaus buvo bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybs dalis. Taip Estija ir Latvija tapo vokiei auktosios kultros arealo dalimi, o Lietuva pateko lenk auktosios kultros poveikio srit. XVIXVII amiuje Estijoje ir dviejuose dabartins Latvijos teritorijos tredaliuose (Kure ir Videmje) sugebjo sitvirtinti protestantizmas. Reformacija plataus atgarsio susilauk ir XVI amiaus Lietuvoje. Taiau kitame imtmetyje j galutinai veik katalikikoji kontrreformacija. Katalikyb istm liuteronyb ir i Ryt Latvijos (Latgalos), nes nuo XVI amiaus vidurio iki 1772 m. Latgala jo Lietuvos ir Lenkijos valstybs sudt. Mattusch teigia, kad nauj kapitalistins raidos atotrkio tarp Baltijos iaurs ir Piet atsiradim po 1991 m. gali paaikinti garsioji Maxo Weberio protestantikos etikos tez (Weber, 1997 (1905)): protestantizmo etika Baltijos alyse atliko iemininko vaidmen, nes Estijoje pradin situacija buvo palankesn kapitalizmo invazijai ir jo skmingai bei greitai konsolidacijai protestantikos tradicijos pagrindu, negu katalikikos tradicijos suformuotoje Lietuvoje; ta invazija ir konsolidacija galjo pasiremti normatyvine struktra, kuri liko veiksminga ir atitrkusi nuo savo religini akn bei igyvenusi 50 socializmo met (Mattusch, 1997, S. 91). Mattusch rezultatus galima praplsti ir papildyti lietuvi tyrintojos Audros Mockaitis atradimais (Mockaitis, 2002a; Mockaitis, 2002b), kuriuos ji padar tirdama lietuvi, est ir lenk vertybines nuostatas. ie tyrimai yra pagrsti kito garsaus vertybi tyrintojo Geerto Hofstedes metodika (Hofstede, 2003 (1984); Hofstede, 1991)7. Hofstede savo tyrimus pradjo kaip indl mokslin disciplin, inom vadybos pavadinimu. J objektas buvo tarptautins korporacijos IBM filial vairiose alyse tarnautoj tarpkultriniai elgesio skirtumai. Vlesni tyrimai, kad bt utikrintas duomen palyginamumas, ir toliau liko orientuoti ekonomikai aktyviausi (vadybinink ir tarnautoj) gyventoj grup. Tam tikslui tyrimuose, atliekamuose pa-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

97

gal Hofstedes metodik, respondentai imt yra atrenkami taikant vadinamj suderintos imties (angl. matching sample) metod, kuris minimizuoja imi sudties vairiose alyse skirtumus. Faktorins analizs priemonmis G. Hofstede iskyr keturias viena nuo kitos nepriklausomas dimensijas, kuriose pasireikia kultriniai skirtumai. Kiekvien j nusako atskiras indeksas, kurio veriai apskaiiuojami kiekvienai tyrinjamai aliai. Tai yra: 1) galios distancijos indeksas (Power Distance Index; PDI), individualizmo indeksas (IDV), vyrikumo indeksas (Masculinity Index; MAS) ir netikrumo vengimo indeksas (Uncertainty Avoidance Index; UAI)8. Visuomens, kuri emas PDI, yra maiau linkusios priimti hierarchijas ir nelyg galios paskirstym organizacijose ir visuomense. Aukti IDV veriai bdingi visuomenms, kuriose individai save identifikuoja per priklausomyb tam tikroms grupms. emi IDV veriai reikia, kad individai savo grupin priklausomyb iri veikiau instrumentikai. Akcentuojama individo nepriklausomyb ir atsakomyb u save. Aukti MAS veriai reikia, kad grietai skiriami vyriki ir moteriki vaidmenys, taip pat daroma prielaida, kad vyrai yra pranaesni u moteris. Be to, vyrikos visuomens pirm plan ikelia savs tvirtinim ir konkurencij, o moterikos kooperacij ir nuosaikum. UAI veriai parodo, kiek yra paplitusi rizikos ir netikrumo situacij vengimo tendencija. Visuomenms, kuri emas UAI, bdingas santrumas reikiant jausmus, reliatyvizmas, tolerancija, formali taisykli skaiiaus ir reikms minimizavimas. Visuomens, kurios bijo rizikos, pabria emocingum, socialin saugum, formalias taisykles, planavim. Mockaitis papildo paties Hofstedes rezultatus duomenimis apie Lietuv, kurios oland sociologas pats netyrinjo. Deja, Hofstedes metodika atlikt Latvijos tyrim duomen aptikti nepavyko. Mockaitis tyrimas rodo, kad Lietuva ir Estija nedaug tesiskiria PDI ir UAI veriais, nors Lietuva abiem atvejais turi kiek auktesnius i indeks verius. Btent Lietuvos PDI yra 45, ir tarp 70-ies itirt ali ji uima 5152- viet (kartu su Jamaika), o Estijai

98

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

PDI vertis yra 40 ir reikia 5357 viet, uimam kartu su Liuksemburgu ir JAV (Mockaitis, 2002b, p. 73). Abi alys priklauso ali, kuri PDI palyginti maas, grupei. Didiausi PDI, lyg 104, turi Malaizija ir Slovakija, o maiausius Izraelis (13) ir Austrija (11), uimantys atitinkamai 69 ir 70 viet. Pagal UAI verius abi alys priklauso vidurinei ali grupei. Lietuvos UAI yra 67 (3839 vieta, uimama kartu su Ekvadoru), Estijos 60 (4243 vieta kartu su Bangladeu). Tarp j yra Vokietija (UAI vertis 65, 40 vieta) ir Tailandas (UAI vertis 64, 41 vieta). Pirmas tris vietas uima Graikija (UAI vertis 112), Portugalija (104), Gvatemala (101), paskutines tris (68 70) Danija (23), Jamaika (13), Singapras (8) (Mockaitis, 2002b, p. 74). Utat Estija turi kur kas auktesnius IDV verius negu Lietuva. Btent jos IDV vertis yra 60, tai reikia 1921 vietas (kartu su Lenkija ir Liuksemburgu) tarp 60-ies ali, o Lietuvos 50 (28 vieta). Didiausius IDV indekso verius turi JAV (91), Australija (90) ir Didioji Britanija (89), o maiausius Panama (11, 68 vieta), Ekvadoras (8, 69 vieta) ir Gvatemala (6, 70 vieta) (Mockaitis, 2002b, p. 72). O Lietuva smarkiai pranoksta Estij savo maskulinikumu eina maskulinikiausi ali grup. Lietuvos MAS indekso vertis yra 65. Tai reikia 14- viet tarp 70 ali, kuri srae pirmas tris vietas uima Slovakija (110), Japonija (95) ir Vengrija (88). Estija, prieingai, turdama MAS vert, lyg 30-iai, eina maiausiai maskulinik ali grup, kuri sra ubaigia Nyderlandai (MAS vertis 14, 68 vieta), Norvegija (MAS vertis 8, 69 vieta), vedija (MAS vertis 5, 70 vieta) (Mockaitis, 2002b, p. 75). Galima teigti, kad Mockaitis rezultatai veikiau patvirtina Mattusch teiginius, negu jiems prietarauja. Lietuviai yra tradicionalistikiausi ir maiausiu mastu interiorizavo kapitalistin kultr, estai yra antitradicionalistikiausi ir jauia stipriausi kapitalistini vertybi trauk (Mattusch, 1997, S. 87). Nors apklaus duomenys neprietarauja bendram teiginiui, kad naujo ekonomikos raidos atotrkio tarp Baltijos Piet ir iaurs atsiradimas gali bti prieastingai susijs su kultriniais skirtumais tarp i ali, vis dlto j nepakanka pagrsti t kur kas specifikesn Mat-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

99

tusch teigin, kad Estijos pranaumas gali bti paaikintas garsija M. Weberio protestantikos etikos teze. Weberis teig, kad tam ekonomins veiklos ir kins santvarkos tipui, kur jis vadino racionalaus kapitalizmo vardu, atsirasti palankias slygas sudar ne bet kokio protestantizmo, o vokiei sociologo taip pavadinto asketinio protestantizmo ekonomin etika, kuri vliau gijo pasaulietikos kapitalizmo dvasios pavidal. M. Weberis savo tezs netaik liuteronybei, asketiniam protestantizmui priskirdamas tik kalvinizm, kai kurias protestantikas sektas (baptistus, menonitus, kvakerius), taip pat antrines asketinio protestantizmo formas (jas pats taip pavadino) pietistinius sjdius kalvinizme bei liuteronybje ir metodizm anglikon banyioje (Weber, 1997 (1905)). Ortodoksalios liuteronybs, kuri kaip sykis ir buvo dominuojanti konfesija Estijoje ir didiojoje Latvijos dalyje, M. Weberis asketinio protestantizmo forma nelaik. Ir vis dlto detalesn Baltijos ali religins istorijos analiz leidia daryti ivad, kad ir i ali istorija gali bti traktuojama kaip Weberio tezs bandomasis atvejis; ir, be to, kaip atvejis, kuris i tez veikiau patvirtina negu paneigia. O btent Latvijos, ypa Estijos, istorijoje galima aptikti religini sjdi, kurie pasirod es pajgs paveikti kasdien gyvenimo bd racionalizavimo ir susisteminimo linkme. Tie sjdiai paveik latvi, ypa est liaudies kultr ir ekonomin mentalitet, suteikdami jiems toki bruo, kurie gali bti laikomi i sjdi iliekamuoju kultriniu paveldu. Kitame skirsnyje papildysiu Mattusch analiz istoriniu ekskursu, kuris aptaria to paveldo istorin-kultrin savitum ir istorin kilm.

5. Hernhutiei sjdis Livliandijoje ir Estliandijoje


Weberio tezs taikymas Baltijos alims yra problemikas dar ir todl, kad latvi ir est christianizacija taip pat ir po reformacijos liko pavirutinika, kadangi liuteronyb buvo glaudiai susijusi su vietini gyventoj nekeniamais vokiei emvaldiais dvarininkais, kurie kontroliavo paskyrimus pastori pareigybes. Pastoriai faktikai buvo

100

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

dvarinink patiktiniai. Be to, pastoriai bdavo vokieiai, kurie danai turdavo grynai kalbini problem, bendraudami su savo ganomaisiais. Dl kalb skirtumo ir dl to, kad dvasiki nekamoji latvi kalba danai smarkiai lubuodavo, turdavo kilti daug nesusipratim, o kartais veiksmingos komunikacijos ir visai nebdavo (Plakans, 1995, p. 58). 1905 m. revoliucijos metu vokiei pastoriai buvo antras po vokiei dvarinink latvi revoliucionieri revoliucinio teroro taikinys. Pastori namai bdavo deginami, o i j pai vieai tyiojamasi (r. Petersen, 2002, p. 8791). Nieko panaaus nepasitaik per revoliucinius neramumus, kilusius 1905 m. ruden daugelyje Lietuvos vietovi. Christianizacijos pavirutinikumu galima aikinti ir t maesn iuolaikini est ir latvi religingum, apie kur byloja Mattusch pateikiami sociologini apklaus duomenys. Ir vis dlto oficialioji liuteronyb neisemia visos protestantizmo istorijos Baltijos alyse. Livliandijos ir Estliandijos gubernijos9, priklausiusios carinei Rusijai, XVIII amiuje buvo tapusios vienu svarbiausi pietistinio sjdio, religijos istorikams inomo hernhutiei arba Moravijos broli pavadinimu, paplitimo rajon10. io sjdio itakos siekia XV ami, kai ekijoje ir Moravijoje Jano Huso sekjai sureng generalin reformacijos repeticij. XVIII amiaus pradioje Moravijos broliai i ekijos ir Moravijos, kur juos persekiojo Habsburg valdia ir Katalik banyia, persikl Saksonij. ia jie apsigyveno grafo Nikolajaus Zinzendorfo, tapusio j lyderiu, valdose Hernhuto vietovje (i ia ir pavadinimas). N. Zinzendorfo vadovaujama evangelin broli bendruomen (evangelische Brdergemeine tai dar vienas literatroje vartojamas jos pavadinimas) save i pradi laik liuteronikos Saksonijos ems banyios dalimi, taiau ilgainiui buvo priversta atsiskirti ir tapti atskira protestantika banyia. Maxas Weberis hernhutieius laik viena i jo taip pavadint antrini asketinio protestantizmo form (Weber, 1997 (1905), p. 117 123, 269278). Kaip minta, joms vis pirma priklauso XVII amiaus pabaigojeXVIII amiaus pradioje kalvinist ir liuteron banyio-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

101

se atsirad pietistiniai sjdiai. Pietistai svarbiausiu dalyku laik ne dogmin tikjimo teisingum, bet pamaldum (i ia ir pavadinimas pietizmas), meil Dievui, individuali religin patirt ir gyvenimo bd. Pietizmas dar kasdieniam gyvenimo bdui toki pai tak (su visais jos alutiniais ekonominio pobdio padariniais), koki Weberis priskiria protestantikai etikai. Vokietijoje broli bendruomen buvo treioji svarbi pietistinio sjdio srov (kitos dvi buvo Halles ir Wrttembergo pietizmas). Taiau tik hernhutiei sjdiui, pltojusiam aktyvi misionierik veikl, pavyko tapti iuo tuo daugiau negu vietins vokikos reikms religiniu reikiniu. Carinei Rusijai priklausiusiose Baltijos gubernijose Moravijos broliai savo veikl pradjo 1730 m. Volmaro (dabartinis pavadinimas Valmiera) apylinkse. ia juos pakviet Magdalene Elisabeth Hallart, Rusijos carui tarnavusio generolo Ludwigo Hallarto nal. 1736 m. Baltijos gubernijose apsilank pats N. Zinzendorfas. 1738 m. Volmare buvo kurta Moravijos broli seminarija, kurioje, parinkus i vietini gyventoj, buvo rengiami pamokslininkai. I Volmaro sjdis plito Estij ir ten leido kur kas gilesnes aknis negu Latvijoje (ia jo taka apsiribojo Videme). Apibendrinant galima konstatuoti, kad pietizmas buvo labiau paplits Estliandijoje (kaip ir apskritai toje teritorijoje, kurioje buvo kalbama estikai), negu latvikai kalbanioje Livliandijos dalyje, ir su tuo vlgi yra susijusi jo didesn kultrin reikm Estijoje (Webermann, 1956, S. 156). Dalies liuteron pastori reikalavimu Rusijos vyriausyb 1743 m. Broli bendruomen udraud. Taiau kadangi daugelis dvarinink palankiai irjo hernhutiei veikl, jie galjo j tsti, nepaisydami formalaus draudimo. Dvarininkus palankiai nuteik valstiei masi elgesio pokyiai tose vietovse, kuriose hernhutieiai aktyviai reiksi. Ten smarkiai sumajo girtuoklysi, nesantuokini gimdym, smulkus kaimo nusikalstamumas. Verta pacituoti amininko liudijim. Baltvokiei tapytojas Karlas G. Grossas laike savo draugui profesoriui Krausei, raytame 1791 m., pranea, kad hernhutieiai pranoksta kitus valstieius ir isilavinimu, ir gerove, o toliau tsia: Netgi

102

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

geriausi pastoriai su savo protingais pamokslais negali pasiekti nieko panaaus tuos rezultatus, kuri pasiekia paprastas amatininkas i Zinzendorfo mokyklos. ie pamokslininkai daro nuostabi tak moni dorybms; silpnieji sustiprja, tinginiai atkakliai dirba, pikiurnos pralinksmja, o girtuokliai ir vaistnai taisosi (cit. pagal Abols, 2002, p. 79). Nors daugelis liuteron pastori hernhutiei djakonus ir presbiterius laik savo konkurentais, ir jiems didel spd dar hernhutiei laimjimai kovojant su magikais liaudies paproiais, ilikusiais i pagonybs laik. inoma, tie laimjimai buvo pasiekti tik daugelio tradicins liaudies kultros bruo ir tradicij sunaikinimo kaina (Raun, 2001, p. 53). Bdingi pietist gyvenimo bdo bruoai buvo ne tik saikingumas, vara, bet ir chorinis giedojimas ir religin savivieta. Hernhutietikos iganymo metodikos dalis buvo ir autobiografij raymas. Jos gali bti laikomos seniausiais ilikusiais dokumentais, kurie literatrikai ireikia paprast est ir latvi vidaus pasaul, subjektyvius igyvenimus. Broli bendruomens draudim jau 1764 m. panaikino carien Jekaterina II. Hernhutiei sjdis savo kulminacij pasiek XIX amiaus pradioje, kai j asmenikai globojo Rusijos caras Aleksandras I, kuris paskutin gyvenimo deimtmet simpatizavo pietizmui. 1817 m. spalio 27 d. Aleksandras I ileido malons manifest, kuris hernhutiei bendruomenei leido statytis maldos namus. Tokie namai, kuriuose rinkdavosi pietist maldinink breliai, tapo bdingu Estijos ir iaurs Latvijos kaimo landafto bruou. Nors ir iuo laikotarpiu bendruomens nari skaiius nevirijo 50 000 moni, j taka buvo kur kas didesn, negu bt galima sprsti pagal t skaii. Hernhutieiai buvo pirmas vieai pripaintas latvi ir est nacionalinis sjdis, kuris turi didel istorin reikm, nes savo isivystymo virnje, nors ir negijo absoliuios kiekybins daugumos, be jokios abejons kaimo monms moralikai dominavo (Tobien, 1930, S. 124). Primimas broli bendruomen, ypa jos vidin rat (antr ir trei valand (Stunde)) buvo troktamas so-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

103

cialinio pripainimo enklas, kuriuo buvo apdovanojami tik tie, kurie to nusipeln savo elgesiu. tai kaip baltvokiei istorikas Alexandras von Tobienas aprao hernhutiei padt Livliandijos kaimo visuomenje: kaimo bendruomense daugiausia galios turjo Moravijos broliai. Hernhutieiams ne tik priklaus labiausiai pasiturintys ir takingiausi kaimo mons; broliai taip pat turjo tok didel autoritet, kad niekas nedrso stoti prie j bendruomen. Taip pat ir dauguma t, kurie nepriklaus bendruomenei, laik j auktesniu ir nelieiamu junginiu, o jo pairas privalomomis ir sau. Kaimo pareignai: bendruomeni teisjai, kaimo mokytojai, priirtojai ir kiti emvaldi dvar valdininkai paprastai buvo hernhutieiai ir jo auktesnes pareigas vietos visuomenje (Tobien, 1930, S. 134135). Dl turtos patikim moni reputacijos vokiei dvarininkai hernhutieiams teikdavo pirmenyb, samdydami dvar valdytojus ir kitokius dvar administracijos pareignus. Tai buvo pranaumas, kuriuo j turjusieji galjo pasinaudoti agrarini pertvarkym laikotarpiu (matinink laikais) po XIX amiaus vidurio, kuri vienas i rezultat buvo kapitalistini agrarini verslinink (pilkj baron) sluoksnio susidarymas i vietini gyventoj. Galima spti, kad ir tarp gijusij kitas modernias (kartu ir miestietikas) profesijas, kurias i pradi turjo tik vokiei maumos atstovai, o nuo XIX amiaus vidurio jos pasidar prieinamos ir nesuvokietjusiems estams bei latviams, ieivi i hernhutiei sluoksni procentin dalis gerokai pranoko j dal bendrame gyventoj skaiiuje. Taiau tai jau buvo hernhutiei sjdio nuosmukio laikai. Viena jo prieasi buvo sustiprjs liuteron banytins vyresnybs prieikumas hernhutieiams, o kita stiprjanti nauj, pasaulietik dvasini sjdi taka. Apie 1865 prasidjo nauja epocha. () Stiprjo materialiniai interesai, o kartu gausjo ir atsimetusij nuo hernhutiei. Suklestjo tautiniai susivienijimai, pradjo vykti savas abiej pilnametysts sulaukusi taut gyvenimas, visai nustumdamas ankstesn banytin-socialin veikl antr plan (Tobien, 1930, S. 139). Organizavimosi tradicijos ir voliuntaristinio bendruomeni krimo gdiai, gyti pietizmo laikais, buvo panaudoti sprendiant gau-

104

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

sias viej grybi krimo problemas vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu. i problem dalykinis turinys galdavo neturti ninieko bendra su tais dalykais, kurie anksiau rpdavo hernhutieiams. Pavyzdiui, latvi darbininkai visoje carinje Rusijoje garsjo savo politinio ir profsjunginio organizavimosi gdiais. Latvijos socialdemokrat partija turjo daugiau nari, negu visa Rusijos (skaitant ir jos menevikin, ir bolevikin sparn) socialdemokratija. Visokiausi savanorik susivienijim, kuriuos iuolaikiniai tyrintojai laiko svarbiausiu vadinamosios pilietins visuomens (angl. civil society) siknijimu, klestjimas nepriklausomybs laikotarpiu buvo bdingas ir Latvijos, o ypa Estijos vieajam gyvenimui, skirdamas ias alis nuo labiau autoritarins Lietuvos. ie skirtumai tarp Estijos bei Latvijos ir Lietuvos pastebimi ir ms dienomis. Jie primena klasikiniame iaurs ir Piet Italijos pilietins kultros (angl. civic culture) palyginime Roberto Putnamo apraytuosius (r.: Putnam, 2001 (1993)). Religinis valstiei masi drausminimas nuo XVII amiaus vyko ir Lietuvoje (r. Bumblauskas, 2005, p. 277429; Raila, 2001). Taiau baroko epocha, kuri Lietuvoje truko iki XVIII amiaus pabaigos, lietuvi liaudies kultroje ir mentalitete paliko visai kitokius pdsakus, negu pietizmo epocha Latvijoje ir Estijoje. I ios epochos Lietuva paveldjo daugyb tais laikais kurt vienuolyn, puonius banyi pastatus, jausming v. Mergels Marijos kult, taip pat daugel vent viet, kurios ligi iol yra garsi ir gausi atlaid veni centrai. Katalikikosios kontrreformacijos epochos paveldu galima laikyti ir polink ceremonijas bei ritualus, puomenas ir neskoning prabang. Visa tai yra ir iuolaikins lietuvi kultros ir vieojo gyvenimo bruoai, skiriantys juos nuo kiek dalykikesnio ir blaivesnio latvi ir est stiliaus. iuolaikins lietuvi kultros vaizdini pasaulis kyla i krybinio valios impulso, kuris susidar baroko laikais, o latvi ir ypa est kultros pasaulio reikiniai kyla i liuteroniko pietizmo dvasios, XVIIIXIX amiuje suformavusios est nacionalin charakter.

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

105

Tiesa, svarbu paymti ir tai, kad pietizmo epochos kultrinis paveldas Estijoje ir Latvijoje dl anksiau prasidjusios modernizacijos patyr gilesni transformacij, idildiusi jo religins kilms ymes, negu tai buvo santykiniame sstingyje gyvenusioje Lietuvoje. Dl vlyvos urbanizacijos pradios (tik sovietmeiu) absoliuti dauguma etnini lietuvi taip pat ir pirmoje XX amiaus pusje buvo kaimieiai, ilaik dar baroko laikais susiformavusio tradicionalistinio mentaliteto bruous ir tradicin kaimik gyvensen. O Estijoje estai jau XX amiaus pradioje didesniuosiuose miestuose sudar gyventoj daugum, Rygoje latvi dalis bendrame gyventoj skaiiuje 1897 m. padidjo iki 42% (Mattusch, 1996, S. 122, 127). Nors etninis darbo pasidalijimas buvo bdingas ir iems kratams, jis nebuvo taip rykiai ireiktas kaip Lietuvoje, kur miesto amatai, pramon ir prekyba buvo tradicinis yd maumos, kiekybikai dominavusios alies miestuose ir miesteliuose, usimimas. siskverbti ias kio sritis etniniai lietuviai pajg tik tarpukario metais. Taiau ir tuo metu atsilaikyti prie labiau patyrusi ir gudusi verslinink yd konkurencij jie galjo tik kilus valstybs remiamam kooperacijos sjdiui. Parama iam sjdiui, kuri teikdama valstyb vykd pozityvios diskriminacijos politik lietuvi verslinink naudai, buvo vienas nepriklausomos Lietuvos valstybs 19181940 m. ekonomins politikos kertini akmen. i politik inspiravo kinink kooperacinio sjdio ekonomins skms Danijoje XIX amiaus antrojoje pusje pavyzdys11. Gausi Lietuvos yd gyventoj populiacija buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais. Daugum Lietuvos miest gyventoj sovietmeio pabaigoje sudar i kaimo kil mons, savo mentalitetu panaesni atvyklius Italijos iaurs pramoninius centrus i Sicilijos ir Kalabrijos negu miestietikesnio ir modernaus mentaliteto vietinius Estijos ir Latvijos mones. Todl transformacijos rinkos ekonomikos linkme pradioje Lietuva turjo maiau tinkam racionaliam kapitalizmui kurti mogikj itekli negu Latvija ir Estija kuriose buvo santykinai daugiau socializuot aplinkoje, ilaikiusioje gyvenimo rinkos visuomens slygomis patirt ir prisiminimus, moni.

106

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

Kai lietuviai yra lyginami su savo iauriniais kaimynais, danai vadinami Baltijos italais. I tikrj, lyginant Lietuv ir kitas Baltijos alis kultrini tradicij ir j skatinamo vienokio ar kitokio pobdio socialinio kapitalo darybos poiriu, geriau tikt juos sugretinti su Italijos regionais, i kuri rykiai skiriasi industrin, miestietika, pilietika ir universalistika iaur (vis pirma Lombardija) ir agrariniai, kaimiki, familistiki bei partikuliaristiki Piets (vis pirma Sicilija ir Kalabrija), kuriuose dar visai neseniai buvo plaiai isikerojusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas. Estus galime laikyti Baltijos lombardais, o lietuvius Baltijos sicilieiais. Savaip simbolika, kad tik Lietuvoje atsirado nacionalin lietuvika mafija, isikovojusi autoritet tarptautiniuose nusikaltli sluoksniuose, o Garinai tapo viso regiono kontrabandins prekybos centru.

6. Kultralistinio aikinimo keblumai


Kultralistinis aikinimas susiduria su keblumu, analogiku sunkumui, lugdaniam politin-ekonomin aikinim. Tie keblumai kyla dl Latvijos. Kaip ir Estija, Latvija turi protestantik kultrin paveld. Taiau jos postsocialistins transformacijos ekonominiai pasiekimai nra didesni u Lietuvos. iame straipsnyje silomos kultralistinio aikinimo redakcijos pranaumas yra tas, kad ji geriau u pirmin (K. Mattusch) redakcij leidia susidoroti su iuo keblumu. Mano poiriu, svarbus yra ne protestantikas (liuteronikas) kultrinis paveldas apskritai, taiau btent pietistikai protestantikas paveldas. (1) Pietistinis sjdis apm tik tredal iuolaikins Latvijos teritorijos t, kuri nuo XVIII amiaus pradios priklaus carinei Rusija (Videm). Hernhutiei sjdis neleido akn nei katalikikoje Latgaloje, nei Kure, kuris iki 1795 m. buvo atskira valstyb (hercogyst), formaliai pavaldi Lenkijos ir Lietuvos valstybei. Kuras buvo liuteronikas, taiau liuteron banytin vyresnyb nuo pat pradi nuosekliai slopindavo misionierik hernhutiei veikl sau pavaldioje teritorijoje.

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

107

Kas yra dar svarbiau, (2) etnin Latvijos gyventoj sudtis dl kaip niekur kitur intensyvios imigracijos sovietmeiu pasikeit tiek, kad iuolaikin Latvija yra bikultrin alis, kurioje nelatviai gyventojai ekonomikai galbt net dominuoja. Sovietmeiu Latvijoje susiklost unikali padtis, labiau primenanti situacij sovietinse Centrins Azijos respublikose, negu kitose Baltijos alyse. Isilavinimo lygio palyginimas rodo, kad egzistuoja reikmingas atotrkis tarp latvi ir kit grupi. I tkstanio moni, vyresni nei 15 met, 1989 m. buvo 96 latviai, turintys auktj isilavinim, 407 ydai, 163 ukrainieiai ir 143 rusai (Dreifelds, 1996, p. 159)12. Imigrantai sudar ne tik emos ir vidutins kvalifikacijos pramons darbinink, bet ir ininerins technins inteligentijos, auktos kvalifikacijos darbinink ir kit moderni profesij atstov daugum. ios etninio darbo pasidalijimo tendencijos dar labiau sustiprjo po 1990 m., kai ekskliuzyvs pilietybs statymai rusakalbiams gyventojams pasunkino galimybes gauti darb vieajame sektoriuje, o ypa turti vadovaujanias pareigas. Kaip apie tokius atvejus ir sako vadinamasis Petty dsnis (apie kur rao ir Maxas Weberis (Weber, 1997 (1905), p. 31, 175)13), siekiantys vertikalaus mobilumo rusakalbiai gyventojai, turintys antreprenerik polinki ir sugebjim, savo energij skyr sitvirtinimui privaiame sektoriuje. Kai kuriais duomenimis, net 80% Latvijos verslinink XX amiaus paskutinio deimtmeio viduryje buvo netitulins etnins grups atstovai ( ., 2005, . 434)14. ie verslininkai pasinaudojo ir tomis galimybmis, kurias Latvijai suteik jos, kaip tranzito alies ir oforini paslaug teikjos laukiniam rusikam kapitalizmui, padtis. Todl Latvijos kapitalizmas perm kai kuriuos bruous, kurie paprastai priskiriami rusikajam kapitalizmui. Antai lyginamieji korupcijos lygio Latvijoje tyrimai rodo, kad iuo atvilgiu Latvijos padtis yra netgi blogesn u Lietuvos15. Apibendrinti galima kiek paradoksaliu teiginiu, kad dominuojanti Latvijoje ekonomin kultra nra latvika. Todl Latvijos atvejis nra instancija, prietaraujanti teiginiui, kad Estijos ir Lietuvos religins istorijos skirtumai gali turti prieastin

108

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

reikm postsocialistins transformacijos eigos ir pasiekim skirtum iose alyse aikinimui. Taiau kodl Estijoje rusika mauma nepajg isikovoti pozicij alies ekonominiame gyvenime, kurias bt galima lyginti su situacija Latvijoje? I dalies tai paaikina maesnis rusakalbi gyventoj skaiius ir j susitelkimas regione (iaurs Rytuose), kuris (skirtingai nuo Rygos Latvijoje) netapo alies ekonominio gyvenimo centru. Taiau galbt dar svarbesn vaidmen suvaidino privatizacijos politika, kuri palankesnes slygas utikrino pilieiams estams. Todl estai po privatizacijos um kur kas didesn vadov pareigybi dal monse, kurios anksiau priklaus valstybei. Tiesa, estams jau priklaus didesn negu neestams vadovaujani pareigybi dalis, bet dl privatizacijos estai dar padidino savo dal, o neestai beveik visikai pranyko i vadovaujani pareig visose Estijos apskrityse, kai privatizacija pasibaig (Andersen, 2005, p. 409)16 . Ir Latvijos politinis elitas mgino panaudoti privatizacij piliei (kuri dauguma buvo etniniai latviai) ekonominms pozicijoms sustiprinti. Taiau dl rusakalbi gyventoj dominavimo pramonje (skaitant vadovaujanias grandis) ir t pranaum, kuriuos verslininkams rusams ir rusakalbiams ydams utikrino naryst tuose tarptautiniuose tinkluose, kuriuose svarb vaidmen vaidino rus kapitalas, udavinys surasti toki institucini reform strategij, kuri ir perstruktrint veikianios rinkos ekonomikos kryptimi ekonomins veiklos institucin aplink, ir kartu pakeist ekonomins galios santyk latvi naudai, pasirod ess rato kvadratra. iuo atvilgiu kai kurie latvi politikai mgino sutrukdyti vadovams rusams perimti pramons kontrol. Taiau atidliojimai ir painiava, kuri ie konfliktai sukl statym leidybos procese, sukr teisin vakuum, kuris baigsi plaia ir nekontroliuojama spontanika privatizacija. (Nrgaard et al., 1996, p. 147)17. Radikali nacionalist nuogstavimai ir nusiskundimai, jog privatizacija baigsis tuo, kad rusai ugrobs Latvijos ekonomik, sukl svyravimus ir zigzagus ekonominje politikoje, kurie trukd Latvijos ekonomikai atsigauti.

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

109

7. Tolesnio tyrimo udaviniai


Politinis-ekonominis ir kultralistinis atotrkio tarp Baltijos iaurs ir Piet atsiradimo aikinimai toli grau neisemia vis daugiau ar maiau tikinam aikinimo alternatyv. Vis pirma reikt papildomai patikrinti hipotez, kuri Estijos skm aikina jos geografiniu artumu Suomijai. Taiau jeigu pasigilinsime, kaip ir kokiu bdu tas artumas prisidjo prie Estijos skms, tursime konstatuoti, kad i hipotez lengvai suderinama su kultralistiniu aikinimu, nes svarbesni buvo btent kultriniai, o ne ekonominiai io artumo padariniai. Kaip minjome, ekonominiai padariniai bent jau pirmaisiais transformacijos metais kain ar galjo bti svarbs, nes paios Suomijos ekonomika tuo metu igyveno gili kriz. Svarbiau gal tai, kad estai supranta suomikai, o iaurins Estijos dalies gyventojai soviet laikais galjo irti suomi televizijos laidas. Todl Estijos gyventojai buvo ne tiek izoliuoti nuo Vakar takos, kiek kit Baltijos krat. Taiau ta taka gal gale buvo veiksminga tiek ir todl, kad stiprino Estijos i savo istorins praeities paveldt kultrini tradicij gyvybingum, neleido j ugoti gyvenimo valstybinio socializmo slygomis patiriai. Labai tikinamas yra ir aikinimas, kad Estijos skm lm tai, jog iai aliai anksti pavyko pritraukti usienio investicijas. I ties iuo atvilgiu Estija ligi iol neturi sau lygi tarp Baltijos ali. Taiau kaip paaikinti i skm? Ar tiesiog tuo, kad estai daugiau l ir dmesio skyr vieiesiems ryiams, o j specialistai ioje srityje buvo labiau gud? Kai kurios Marto Laaro prisiminimuose pasakojamos detals duoda peno tokiam spjimui (Laar, 2002, p. 248249). Taiau bet kurios reklamins kampanijos skm priklauso ne tik nuo snaud, bet ir nuo to, ar reklamos specialistams pavyksta rasti ir ugauti jautri styg sielose t, kam ji adresuota. O ta styga jau turi egzistuoti. Vlgi galima klausti, ar Estijos skm konkuruojant dl usienio investicij bent i dalies negali bti paaikinta Estijos kultrinio paveldo ypatumais, dl kuri ji ne tik atrodo esanti, bet ir yra artimiausia Skandinavijos, anglosaks pasaulio alims ir Vokietijai, i kuri ir

110

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

atjo daugiausia usienio investicij. Kompanijos, primusios principin sprendim investuoti vienoje i Baltijos ali, vadovams, i pradi suvokiantiems jas kaip vien visum, galdavo pakakti i pirmo vilgsnio nereikming smulkmen (kad ir labiau germaniko ar skandinaviko estik pavardi skambesio, palyginti su sunkiau itariamomis latvikomis, jau nekalbant apie lietuvikas pavardes), signalizuojani apie tai, kad estai yra savesni kiti u kitus kitus Baltijoje. Pirmosios investicijos pripild reklamin spindinios Baltijos vaigds vaizd realaus turinio ir paleido suktis save patvirtinani lkesi mechanizm: Estijoje buvo investuojama daugiau todl, kad ji atrod geriau ir patraukliau u kitas Baltijos alis, o ji tokia kuo toliau, tuo labiau atrod todl, kad j buvo daugiau investuojama. inoma, negalima atmesti galimybs, kad dmesn ir technikesn, operuojanti ekonometrikos technika ekonomin-istorin analiz ateityje leis aptikti tam tikrus grynai ekonomini pradini transformacijos slyg ypatumus, kurie Estijai utikrino lyginamj pranaum. Taiau iuo metu politinis-ekonominis ir kultralistinis aikinimai atrodo labiausiai tikinamos alternatyvos sprendiant Baltijos ali ekonomins raidos netolygumo postsocialistins transformacijos metu problem. Pirmasis aikinimas prieastimi laiko postkomunistins partijos valdym Lietuvoje lemiamu transformacijos laikotarpiu, antrasis pabria protestantikojo pietistinio paveldo reikm Estijos kultrinje tradicijoje. Lyginant iuos du aikinimus tarpusavyje, kultralistinis aikinimas atrodo ess pajgesnis susidoroti su Latvijos problema: kodl Latvijai nepavyko pranokti Lietuvos, nors Latvijoje nebuvo stiprios postkomunistins partijos, o latvi kultra patyr pietistinio protestantizmo poveik? Kultralistin aikinim galima apginti argumentu, kad Latvijai tas poveikis buvo silpnesnis ir kad j neutralizavo alies kultrinio identiteto pokyiai dl ypa didels imigracijos sovietmeiu, o tarp Latvijos ir Estijos politini proces pirmuoju atkurtosios nepriklausomybs deimtmeiu esmini skirtum nra. Tolesn empirin tyrimo darb, kurio tikslas bt atsakyti klausim, kuris i i dviej aikinim yra labiau pagrstas, komplikuoja

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

111

metodologin problema: nra pagrindo manyti, kad egzistuoja viena vienintel naujo atotrkio tarp Baltijos iaurs ir Piet atsiradimo prieastis. Bdingas ekonomini ir socialini pokyi bruoas yra daugeriopas konjunktrinis prieastingumas, bdingas j determinacijai. Tai reikia, kad tam tikras pokytis gali bti daugelio tarpusavyje sveikaujani prieastini slyg padarinys (r. Norkus, 2002). Tam tikra atskirai paimta prieastin slyga gali sukelti skirtingus padarinius priklausomai nuo to, kokios yra kitos prieastins slygos, su kuriomis ji sveikauja (r. Ragin, 1989, p. 1933). Tiksliai pasverti kiekvienos prieastins slygos vaidmen galima tik darant eksperiment, kai dominani slyg galima izoliuoti, o kitas slygas kontroliuoti. Taiau tai nereikia, kad nra bd, kuriais bt galima kad ir netiesiogiai pasverti kultrini skirtum prieastin reikm Baltijos ali ekonominei raidai. Vertingos informacijos galt suteikti istoriniai-sociologiniai empiriniai (pagrsti archyvine ir kitokia mediaga) tyrimai, siekiant atsakyti tok klausim: ar XIX amiuje ir XX amiaus pradioje pietist bei i pietist eim kilusi etnini latvi (tik Videmje) ir est buvo daugiau tarp latvi ir est verslinink ir modernij profesij atstov, palyginti su etniniais latviais ir estais, kurie buvo ortodoksai liuteronai, staiatikiai, katalikai? Ar verslesni ir mobilesni buvo Kuro (ten pietizmo nebuvo) latviai, ar Videms? Pai kultralistin hipotez reikt ipltoti, specifikuojant socialinius mikromechanizmus, kurie paaikint, kokiu konkreiai bdu Baltijos ali kultrinio paveldo skirtumai buvo prieastingai reikmingi rinkos ekonomikos krimosi situacijoje? Baigdamas kaip tik ir pasilysiu por hipotezi apie tuos mikromechanizmus. Pirma, galima spti, kad Estija i savo istorijos paveldjo neformalias institucijas, kurios buvo lengviau negu lietuvikos suderinamos su formali rinkos institucij, inom jau mintu Vaingtono susitarimo pavadinimu, kurios visose trijose alyse i viraus buvo vestos ekonominmis reformomis, rinkiniu. Toks suderinamumas, kitoms slygoms esant toms paioms, utikrina maesn vadinamj sandori kain lyg (plg. Blmle ir kt., 2004; Klump, 1996; North, 2003 (1990) ir kt.).

112

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

Antra hipotez yra labiau kognityvistinio pobdio. Galima klausti, ar Estijos kultrinis paveldas neturjo pozityvios takos pasirengimui mokytis naujai veikti besiformuojanios rinkos ekonomikos slygomis, taip pat to mokymosi greiiui. Koki padarini turi veiklos naujomis slygomis patirtis, priklauso nuo to, kaip ji yra interpretuojama. Ta interpretacija vyksta pagal tam tikrus turimus bendrus mentalinius modelius (angl. shared mental models)18 arba pasaulvaizdius, kurie tos patirties subjektams pateikia svokas ir prieastines naujos negatyvios patirties interpretacijos hipotezes (kas kaltas? k daryti, kad bt geriau?). Tie modeliai yra ankstesni individualaus ir kolektyvinio mokymosi proces, o galbt ir evoliucins atrankos proces produktas. Klausimas, kokia yra santykin individualaus, kolektyvinio mokymosi ir evoliucins atrankos lyginamoji reikm, nra patenkinamai isprstas netgi teorikai (plg. Camerer, 1997; Mailath, 1998). Straipsnio autorius yra links manyti, kad socialiniuose procesuose, kuri substratas yra racionals, t. y. gebantys mokytis i patirties veikjai, individualaus ir kolektyvinio mokymosi mechanizmai yra svarbesni u evoliucins atrankos mechanizmus19. i prielaida implikuoja, kad nra pagrindo manyti, jog tam tikros alies kultrinis pagrindas gali sukurti neveikiamas klitis tam tikros alies kapitalistinei raidai. Kaip sugebanios mokytis i patirties btybs mogikieji veikjai adaptuoja ir savo altuosius (kognityvinius), ir kartuosius (normatyvinius) lkesius prie savo aplinkos pokyi. Taiau nuo turim modeli pobdio priklauso, kaip greitai vyksta i lkesi prisitaikymas prie naujos tikrovs (keblumas ia dar ir tas, kad pasikeitus daugumos lkesiams, pasikeiia ir pati socialin tikrov). Priklausomai nuo i modeli pobdio, individualios gerovs smukimas gali bti laikomas arba veikjo asmenine problema, kuri atsirado dl nepakankam pastang, charakterio yd arba gabum stokos, arba jo kaltininke gali bti laikoma valdia ar sistema. Sociologini apklaus duomenis apie lietuvi ir est vertybini nuostat skirtumus galima interpretuoti ta prasme, kad est kultroje

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

113

dominavo mentaliniai modeliai, kurie kreip interpretuoti negatyvi patirt pirmja kryptimi. Tai lengvino ir greitino mokymosi ir prisitaikymo prie nauj slyg procesus. Ltesn (12 metais vluojani) ekonomini reform eig ir vlesn ekonomikos atsigavimo pradi Lietuvoje galima aikinti ltesniu mokymosi veikti rinkos aplinkoje greiiu, kur lm kilusi i tradicins kaimikos katalikikos aplinkos mentalini modeli dominavimas lietuvi kultroje. Tokia kultrinio paveldo prieastinio poveikio mechanizm samprata pareigoja ubaigti darb svarbia ilyga: nra pagrindo manyti, kad kultrinis Lietuvos paveldas su jo aknimis katalikikame baroke spraudia al raidos keli, kuriuo eidama ji gali engti pirmyn, bet yra pasmerkta vis laik vluoti ir pasiekti maesni laimjim, palyginti su alimis, kuri raid lemia kitoks kultrinis paveldas. Laikin pateiktos analizs aprptis apsiriboja pirmuoju postsocialistins transformacijos deimtmeiu, t. y. laikotarpiu tarp 1989 ir 1999 m., kai vis Baltijos ali ekonomik smarkiai paveik vadinamoji Rusijos kriz, kuri paioje Rusijoje prasidjo 1998 m. rugpjt. Po ios krizs ekonomin Lietuvos raida paspartjo, nors i dalies makroekonomini rodikli pagerjim galima aikinti ir geresniu mokesi inspekcijos bei statistins inybos darbu, padidinusiu oficialios statistikos akirat patenkanios ekonomins veiklos dal. 2003 m. Lietuva, turdama metin 9,7% BVP prieaug netgi pralenk ne tik Estij, bet ir visas Europos Sjungos, kuri pati stojo 2004 m. gegus 1 d., alis20 . Taigi nra pakankamo pagrindo i pateiktos analizs daryti prognostines ivadas, t. y. kad atotrkis tarp Baltijos iaurs ir Piet iliks ir visoje apvelgiamoje ateityje. Optimizmo kvepia ir toki Europos krat kaip Airija ir Bavarija pavyzdys, kurioms katalikikas paveldas nesutrukd isiverti priek europinse arba regioninse ekonomins raidos lenktynse.

114

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

LITERATRA
Abols G. Contribution of History to Latvian Identity. Riga, 2002. Allsopp C. and Kierzkowski H. The Assessment: Economics of Transition in Eastern and Central Europe // Oxford Review of Economic Policy. 1997, vol. 13 (2), p. 132. Andersen E. A. An Ethnic Perspective on Economic Reform. The Case of Estonia. Aldershot, 1999. Aslund A. Building Capitalism. The Transformation of the Former Soviet Bloc. Cambridge, 2002. Balcerowicz L. Socializmas, kapitalizmas, transformacija. Budapest, 1998 (1995). Blanchard O. The Economics of Post-Communist Transition. Oxford, 1998. Blmle G. u. a. (Hrsg.). Perspektiven einer kulturellen konomik. Mnster, 2004. Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija 10091795. Vilnius, 2005. Camerer C. F. Progress in Behavioral Game Theory // Journal of Economic Perspectives. 1997, vol. 11 (4), p. 167188. De Melo M. et al. Circumstance and Choice: The Role of Initial Conditions and Policies in Transition Economies // World Bank Policy Research Working Paper no 1866, 1997. Denzau A. and North D. C. Shared Mental Models: Ideologies and Institutions. Kyklos. 1994, vol. 47 (1), p. 331. Dreifelds J. Latvia in Transition. Cambridge, 1996. European Bank for Reconstruction and Development (EBRD). Transition Report 1999. Ten Years of Transition. Paris, 1999. European Bank for Reconstruction and Development (EBRD). The Baltic States: A Regional Economic Assessment 1999/2000. Paris, 2000. European Bank for Reconstruction and Development (EBRD). Transition Report 2004. Infrastructure. Paris, 2004. Frydman R. et al. The Privatization Process in Russia, Ukraine and the Baltic States. Budapest, 1993. Gth W. und Kliemt H. Zur konomischen Modellierung der Grundlagen und Wurzeln menschlicher Kulturfhigkeit // Blmle G. u. a. (Hrsg.). Perspektiven einer kulturellen konomik. Mnster. 2004, S. 127138. Haavisto T. (Ed.). The Transition to a Market Economy: Transition and Reform in the Baltic States. Cheltenham, 1997. Harnack Th. Die lutherische Kirche Livlands und die Hernhutische Brdergemeinde. Ein Beitrag zur Kirchengeschichte neuerer und neuesten Zeit. Erlangen, 1860. Havrylyshyn O. and Nsouli S. A Decade of Transition: Achievements and Challenges. Washington, D. C., 2001. Hofstede G. Cultures and Organizations: Software of the Mind. London, 1991. Hofstede G. Cultures Consequences: Comparing Values, Behaviors, Institutions and Organizations Across Nations. 2nd ed. Thousand Oaks, 2003 (1984).

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

115

Inglehart R. Culture Shift in Advanced Industrial Societies. Princeton, 1990. Kahk J. and Tarvel E. An Economic History of the Baltic Countries // Acta Universitatis Stockholmiensis. Studia Baltica Stockholmiensia. 1997, vol. 20, Stockholm. Kingston-Mann E. In Search of the True West. Culture, Economics, and Problems of Russian Development. Princeton, 1999. Klump R. Wirtschaftskultur, Wirtschaftsstil und Wirtschaftsordnung. Methoden und Ergebnisse der Wirtschaftskulturforschung. Marburg, 1996. Laar M. Estonia: Little Country That Could. London, 2002. Lijphart A. Comparative Politics and the Comparative Method // The American Political Science Review. 1971, vol. 65 (3), p. 682693. Lieven A. Pabaltijo revoliucija: Estija, Latvija, Lietuva kelias nepriklausomyb. Vilnius, 1995 (1994). Mailath G. J. Do People Play Nash Equilibrium? Lessons from Evolutionary Game Theory // Journal of Economic Literature. 1998, vol. 36 (3), p. 13471374. Matkowski Z. Postsocialist Countries. Macroeconomic Performance, Growth Prospects, and Social Welfare // Eastern European Economics. 2004, vol. 42 (3), p. 4480. Mattusch K. Demokratisierung im Baltikum? ber die Begrenzung von Demokratisierungschancen durch politische Kulturen, 1996. Mattusch K. Weltbilder als Weichensteller fr die Richtung des Wandels. Zur Aktualitt der Protestantischen Ethik am Beispiel des Baltikums // Anton Sterbling / Heinz Zipprian (Hrsg.). Max Weber und Osteuropa. Hamburg. 1997. P. 7393. Mockaitis A. The Influence of National Cultural Values on Management Attitudes. A Comparative Study Across Three Countries. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2002a. Mockaitis A. The National Cultural Dimensions of Lithuania // Ekonomika. 2002b, vol. 59, p. 6777. Mygind N. Privatization and Employee Ownership: The Development in the Baltic Countries // Hood, N. u. a. (Eds.) Transition in the Baltic Countries. Micro-Level Studies. New York, 1997. P. 131147. Nerling M. Die Hernhuterfrage in Livland im Spiegel der livlndischen Synodalverhandlungen // Wittram R. (Hrsg.) Baltische Kirchengeschichte. Beitrge zur Geschichte der Missionierung und der Reformation, der evangelisch-lutherischen Landeskirchen und des Volkskirchentums in den baltischen Landen. Gttingen, 1956. P. 166176. Nissinen M. Latvias Transition to a Market Economy. Political Determinants of Economic Reform Policy. Houndmills, Basingstoke, 1999. Nrgaard O. et al. The Baltic States after Independence. Cheltenham, 1996. Nrgaard O. Economic Institutions and Democratic Reform. A Comparative Analysis of Post-Communist Countries. Cheltenham, 2000. Norkus Z. Lyginamasis metodas ir daugeriopo konjunktrinio prieastingumo problema // Lietuvos auktj mokykl darbai. Istorija. 2002, t. 52, p. 7990. Norkus Z. Max Weber ir racionalus pasirinkimas. Vilnius, 2003a.

116

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

Norkus Z. Tikjimas: racionalaus pasirinkimo prieigos perspektyva // Tikjimo prieigos: filosofins studijos. Sud. Nerija Putinait. Vilnius. 2003b. P. 92140. North D. C. Institucijos, j kaita ir ekonomikos veikm. Vilnius, 2003 (1990). Panther S. Historisches Erbe und Transformation: Lateinische Gewinner Orthodoxe Verlierer? // G. Wegner und J. Wieland (Hrsg.). Formelle und informelle Institutionen. Genese, Interaktion, Wandel. Marburg. 1998. S. 211251. Petersen R. Understanding Ethnic Violence. Fear, Hatred, and Resentment in Twentieth-Century Eastern Europe. Cambridge, 2002. Pivoras S. Lietuvi ir latvi pilietins savimons raida. XVIII a. pabaigaXIX a. pirmoji pus (Lyginamasis aspektas). Kaunas, 2000. Plakans A. The Latvians. A Short History. Stanford, 1995. Plitt H. Die Brdergemeinde und die lutherische Kirche in Livland. Schutzschrift fr das Diasporawerk. Eine Erwiderung auf die Schrift von Th. Harnack. Gotha, 1861. Popov V. Shock Therapy versus Gradualism: the End of the Debate (Explaining the Magnitude of Transformational Recession) // Comparative Economic Studies. 2000, vol. 42 (1), p. 157. Przeworski A. and Teune H. The Logic of Comparative Social Inquiry. New York, 1970. Putnam R. Kad demokratija veikt: pilietins tradicijos iuolaikinje Italijoje. Vilnius, 2001 (1993). Raila E. Barokas // Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos kultra. Tyrinjimai ir vaizdai. Sud. V. Aliauskas ir kt. Vilnius. P. 5871. Raun T. U. Estonia and the Estonians. Updated 2nd ed. Stanford, 2001. Rothacher A. Im wilden Osten. Hinter den Kulissen des Umbruchs in Osteuropa. Hamburg, 2002. Shen R. Restructuring the Baltic Economies: Disengaging Fifty Years of Integration with the USSR. Westport, 1994. Simutis A. The Economic Reconstruction of Lithuania after 1918. New York, 1942. Smith D. J. et al. The Baltic States. Estonia, Latvia and Lithuania. London, 2002. Terk E. Privatisation in Estonia: Ideas, Process, Results. Tallinn, 2000. Tobien A. Die Livlndische Ritterschaft in ihrem Verhltnis zum Zarismus und russischem Nationalismus. Bd. 2. Berlin, 1930. Valgma I. Map of Oil Shale Mining History in Estonia // http://www.ene.ttu.ee/ maeinstituut/MGIS/milos.html. (irta 2005 11 05). Van Arkadie B. and Karlsson M. Economic Survey of the Baltic States. London, 1992. Vanberg V. Rational Choice vs. Program-Based Behavior: Alternative Theoretical Approaches and their Relevance for the Study of Institutions, in Rationality and Society. 2002, vol. 14, p. 753. Weber M. Protestantikoji etika ir kapitalizmo dvasia. Vilnius, 1997 (1905). Webermann O. Pietismus und Brdergemeinde // R. Wittram (Hrsg.). Baltische Kirchengeschichte. Beitrge zur Geschichte der Missionierung und der Re-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

117

formation, der evangelisch-lutherischen Landeskirchen und des Volkskirchentums in den baltischen Landen. Gttingen. 1956. S. 149166. Winiecki J. Determinants of Catching Up or Falling Behind: Interaction of Formal and Informal Institutions // Post-Communist Economies. 2004, vol. 16 (2), p. 137152.
. . . XX . : , 2005.

NUORODOS IR PASTABOS
* Straipsnis parengtas pagal praneim, perskaityt konferencijoje Globalizacija ir tapatumo dilemos, vykusioje 2005 m. spalio 14 d. Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institute. Autorius dkoja konferencijos dalyviams u klausimus ir kritines pastabas. 1 Antrat urnale Newsweek , nuoroda pagal: Smith, 2002, p. 113. Martas Laaras, kuris lemiamais transformacijos metais (19921994 m.) buvo Estijos ministras pirmininkas, i antrat panaudojo pavadinti savo knygai (Laar, 2002), kurioje pasakojama apie to meto vykius. 2 r. taip pat: Aslund, 2002; Nrgaard, 2000. 3 Apie Baltijos ali ekonomikas transformacijos pradioje r: Shen, 1994; Van Arkadie and Karlsson, 1992. r. taip pat: Haavisto, 1997. 4 r. taip pat De Melo et al., 1997. 5 r. taip pat Nrgaard et al., 1996, p. 146150; Nrgaard, 2000, p. 174 179. Nrgaardas politin-ekonomin aikinim derina su teiginiu, kad Estija turjo ir palankesnes pradines slygas ekonominje srityje. 6 r.: http://www.worldvaluessurvey.org/. (irta 2005 11 03). 7 r. taip pat: http://www.geert-hofstede.com/. (irta. 2005 11 04). 8 Naujausiuose Hofstedes tyrimuose iuos indeksus papildo dar vienas ilgo laiko orientacija (Long Term Orientation (LTO)). 9 Estliandija ir Livliandija netapati iuolaikinms Estijai ir Latvijai. Estliandijos gubernija apm iaurs Estij, o Livliandijos Piet Estij ir tredal dabartins Latvijos (Videm). 10 Apie hernhutiei istorij Baltijos alyse r.: Harnack, 1860; Nerling, 1956; Pivoras, 2000, p. 3031; Plitt, 1861; Tobien, 1930, S. 116139; Webermann, 1956 ir kt. 11 Apie kooperacijos sjd Lietuvoje r.: Simutis, 1942, p. 3242. Apie dan pavyzdio reikm iekant ekonomins modernizacijos keli Ryt Europoje r.: Kingston-Mann, 1999. 12 r. taip pat: Lieven, 1995 (1994), p. 196. 13 r.: Weber (1997) (1905), p. 2223. 14 History of Latvia by Daina Bleiere et al. Riga: Jumava, 2005. P. 434 up to 80% in the middle 1990s. 15 r. duomenis apie korupcijos suvokimo indekso (Corruption Perception Index) verius 145 alyse: http://www.transparency.org/cpi/2004/ cpi2004.en.html#cpi2004.org/ (irta 2005 05 15). Estija iame srae uima 25. Lietuva 44, Latvija 57, o Rusija 90 viet.

118
16

POLITOLOGIJA, 2006/1 (41)

Apie privatizacij Estijoje r. taip pat: Terk, 2000. r. taip pat: Nissinen, 1999, p. 216244. 18 r. Denzau and North, 1994. Apie Weberio ir Northo paraleles ir slyio takus r.: Norkus, 2003a, p. 406423. 19 Taiau diskusij objektu lieka klausimas, kok vaidmen iame procese vaidina racionalus mokymasis, palyginti su kitomis mokymosi formomis. r.: Gth und Kliemt, 2004; Vanberg, 2002. Apie racional (vadinamj bejesikj) mokymsi r.: Norkus, 2003b. 20 r.: http://epp.eurostat.cec.eu.int/cache/ITY_OFFPUB/KS-NJ-05-008/ EN/KS-NJ-05-008-EN.PDF. (irta 2005 11 04).
17

SUMMARY ON BALTIC SICILY AND LOMBARDY: THE DIFFERENCES BETWEEN BALTIC COUNTRIES IN THE ACHIEVEMENTS OF POSTSOCIALIST TRANSFORMATION AND THEIR CAUSES
There are two important differences in the outcomes of postsocialist transformation of the Baltic countries: (1) Due to the inclusive citizenship laws the liberal democracy in Lithuania is more consolidated than in other Baltic countries. (2) However, in the economy Estonia has established reputation of a shining star from the Baltics, while Lithuania during first decade of market transition acquired the reputation of a pupil that although made the homework asked by the international institutions, but always a bit too late and never with excellent marks. While the explanation of the first difference is relatively uncontroversial, the opinions clash around the explanation of the differences in the economic performance. How can the reemergence of the difference between Baltic South and North be explained after the levels of socio-economic development between Baltic states had converged during the Soviet time? Did better initial economic conditions, peculiarities in the political process (e.g. exclusion of significant part of non-ethnical Estonian population that could be potential electorate for postcommunist party like the Lithuanian Labourists), Protestant cultural legacy, better public relation work or what? make Estonia a shining star from the Baltics? After establishing basic similarity of the internal initial economic conditions, the paper focuses on two explanations: political economical and culturalist one. In the political economical explanation, the differences in the course and outcomes of market reforms are explained by different situation in the sociopolitical sphere of these countries that made possible the electoral victory of the Postcommunist party in Lithuania in 1992. However, the political economical explanation has difficulty to explain Latvian case that like Estonia had rightist government during the crucial transition time, but had displayed the economic performance no better than Lithuania. In the culturalist explanation, the diffe-

Zenonas Norkus. APIE BALTIJOS SICILIJ IR LOMBARDIJ

119

rences in the economic outcomes are causally attributed to differences in the cultural legacies: Catholic in Lithuanian, and Protestant in Estonia. While author criticizes the straightforward application of Webers Protestant ethic thesis to the explanation of the reemergence of the economic gap between Baltic Lombardy (Estonia) and Sicily (Lithuania), he considers this explanation as defensible after the elaboration including the discussion of the impact of the missionary activities of the Pietist Moravian Brothers in Estland and Livland in the 18 and 19th centuries on the folkways and mentality of indigenous population. The paper closes with the discussion of the further difficulties of the culturalist explanation (including the Latvian riddle again) and possible solutions, and presents some proposals of further research relevant for the progress in the testing of conflicting explanations.