Gerbiami Kdaini ra-

jono savivaldybs gyven-

tojai,
nenumaldomai artja lai-
kas, kai 2015 m kovo 1 d.
tursime ireikti savo va-
li Lietuvos savivaldybi ta-
ryb rinkimuose ir isirinkti
ms lkesius ir poreikius
geriausiai tenkinani val-
di. Tai pirmieji rinkimai,
kai rajon savivaldybs me-
rai bus renkami tiesiogiai.
teisinti tiesioginius mero
rinkimus, taip skatinant di-
desn rinkj pasitikjim,
asmenin mero atsakomyb,
skaidresn ir stabilesn val-
di, buvo siekiama jau ne
pirm deimtmet. Specia-
lios apklausos duomenimis,
net 80 proc. gyventoj nor-
t tiesiogini mero rinkim,
nes tai leis skaidriau ireik-
ti savo vali ir atiduoti bal-
sus u norim kandidat.
Esu politikos senbu-
vis. Ketverius metus dirbau
Kdaini rajono valdyto-
ju, 19972004 metais buvau
Kdaini rajono savivaldy-
bs meras, daug met buvau
ir iki iol esu Kdaini rajono
savivaldybs tarybos narys,
20042008 metais Seimo
narys, irinktas Kauno K-
daini apygardoje, 2006
2008 m. balandio mn.
LR Seimo pirmininkas.
Kadangi mans netenki-
na savivaldybje susiklosiu-
si padtis, kai vyrauja politi-
nis susiasmeninimas, dvigub
standart taikymas, kai rajo-
no Taryboje viepatauja dau-
gumos galia ir nesiklausoma
kitoki nuomon, kai refor-
mos vykdomos stichikai,
subjektyviai, paremtos nak-
tiniais susitarimais, kai inia-
2014 m. spalio 11 d., etadienis Nr. 4 (1)
Dvisavaitinis Kdaini rajono laikratis
sklaida tarnauja tik valdan-
iajai partijai, nusprendiau
kandidatuoti Kdaini rajo-
no savivaldybs merus kaip
Liberal sjdio kandida-
tas. Liberal sjdis ta in-
telektualin jga, kuri jun-
gia paprastus, intelektualius
mones, racionaliai vertina
dabart, turi pozityv poi-
r ateit, kuri remia paan-
gs verslininkai, kininkai,
mokslo, vietimo ir kultros
darbuotojai.
Artjantys rinkimai turi
i esms pakeisti savivald,
kuri privalo tarnauti visiems
miesto ir kaimo monms.
Mano prioritetai skatinti
verslo potencial ir konku-
rencingum, rpintis garbaus
amiaus monmis, jaunimu
ir juos ugdaniais pedago-
gais, kultros darbtuoliais,
dirbaniais beveik be atlygio,
kininkais, kuriuos statymai
danai varo nevilt. Rajonas
gauna tikrai dideles sumas
tiek Lietuvos, tiek Europos
Sjungos mokesi mokto-
j pinig, todl ypa svarbus
racionalus l paskirstymas
ir nevaistymas absurdi-
kiems projektams, Europos
Sjungos paramos panaudo-
jimas kokybikiems poky-
iams, darbo viet krimas,
smulkiojo verslo fondo didi-
nimas, keli infrastruktros
gerinimas, kultros paveldo
isaugojimas, kad ms rajo-
ne bt gera gyventi visiems,
o ne tik valdiai lojaliems
prisitaikliams.
Matau visas galimybs
padaryti rajon klestiniu
regioniniu centru, nes puiki
jo geopolitin padtis, tur-
tingas kultros paveldas,
derlingos ems, spariai
auganios investicijos ir la-
bai darbts bei imintingi
mons. Tik reikia imintin-
go ir skaidraus vadovavimo.
Tikiu kdainieiais, j
asmeninmis iniciatyvomis,
drsa ir siningumu. Esa-
me gabs, atkakls ir turime
visas perspektyvas gyventi
geriau. Dirbdami kartu, dis-
kutuodami ir pasitikdami
vieni kitais kurkime demo-
kartikus Kdainius. Laikas
keistis ir keisti!
Visada su jumis!
Viktoras Muntianas
Liberal sjdio Kdaini skyrius isirinko
kandidat merus
KREIPIMASIS
Buvs sveikatos apsau-
gos ministras Vytenis An-
driukaitis Lietuvoje paliko
udelsto veikimo bomb,
kuri gali smarkiai sumain-
ti moni galimybes rink-
tis gydym ir sunaikinti dal
medicinos staig, sako
Seimo Liberal sjdio
frakcijos seninas Eligijus
Masiulis.
Liberalas iandien ra-
tu kreipsi alies premje-
r Algird Butkevii ir da-
bartin sveikatos apsaugos
ministr Rimant alaevi-
it, praydamas itaisyti
buvusio ministro V. Andriu-
kaiio iniciatyva priimtus
ir visam sveikatos sektoriui
alingus teiss aktus.
E. Masiulis ragina pa-
naikinti 2014 m. balandio
23 d. priimt Vyriausybs
nutarim, kuriuo i esms
apribojamos sveikatos prie-
iros staig galimybs
teikti gydym, fnansuoja-
m i valstybs Privalomo-
jo sveikatos draudimo fon-
do (PSDF) biudeto l.
Pagal Vyriausybs nuta-
rim sveikatos prieiros s-
taigoms, norinioms savo
pacientams teikti valstybs
apmokamas paslaugas, yra
tvirtinti specials kriteri-
jai. Vienas j nurodo, kad
pirmines asmens sveikatos
prieiros paslaugas medi-
cinos staiga privalo teikti
ne maiau kaip 900 gyven-
toj, skaitant miest ir kai-
m vietoves.
Akivaizdu, kad buvs
ministras V. Andriukaitis,
dabar deleguotas euroko-
misarus, Lietuvoje paliko
udelsto veikimo bomb.
iandien visoje alyje, net
ir didmiesiuose, veikia tik-
rai ne viena gydymo staiga,
neturinti 900 registruot pa-
cient. Klausimas ar i
ukulisini politini spren-
dim tikslas buvo sulugdyti
nedideles privaias gydymo
staigas, u dur paliekant
visus j pacientus? Kuo re-
miantis apskritai buvo nu-
statyta i mistin riba 900
pacient? Jeigu Vyriausyb
neatauks V. Andriukaiio
inicijuot teiss akt, dau-
gyb gydymo staig susi-
durs su rimtais fnansiniais
sunkumais, tkstaniai mo-
ni neteks patogaus ir priei-
namo gydymo ariau savo
nam, teigia Liberal s-
jdio frakcijos Seime se-
ninas E. Masiulis.
Liberalas tikisi, kad prem-
jeras A. Butkeviius pripa-
ins klaidas ir atauks anks-
tesn Vyriausybs nutarim,
paeidiant pamatinius s-
iningos konkurencijos prin-
cipus ir teis prieinam gy-
dym.
Kaip inome, Seimas
anksiau atmet visus eks-
ministro V. Andriukaiio
bandymus priimti antikons-
titucinius statymus, ribo-
janius privai medicinos
staig veikl ir pacient
laisv rinktis gydymo pas-
laugas. Matyt, todl buvo
pasistengta veikti per aplin-
kui, konkreiai per Vyriau-
syb, per atskirus ministro
sakymus, priimant emes-
ns galios teiss aktus. Ta-
iau noriu priminti, kad jie
vis tiek negali prietarau-
ti sveikam protui, Konstitu-
cijai ir pagrindiniams alies
statymams, sak E. Ma-
siulis.
Liberal sjdio Kdaini
rajono skyriaus visuotnis
nari susirinkimas patvir-
tno kandidat Kdaini
rajono savivaldybs me-
rus. savivaldos rinkimus
liberalus ves Viktoras
Muntanas.

2014 m. spalio 4 d. K-
daini daugiakultriame cen-
tre rinkosi Lietuvos liberal
sjdio Kdaini skyriaus
nariai. Kdaini rajono
savivaldybs merus buvo
pasilyta Viktoro Muntiano
kandidatra. Trumpai pri-
sistatydamas V. Muntianas
akcentavo, kad kandidatuoti
merus j paskatinusi dabar-
E. Masiulis: Buvs
sveikatos apsaugos
ministras Lietuvoje
paliko udelsto
veikimo bomb
tin savivaldybje susiklos-
iusi padtis, kai girdima tik
valdaniosios partijos nuo-
mon, kai nra galimybs
oponuoti, kai gaunamos di-
diuls Lietuvos ir ES mo-
kesi moktoj los nau-
dojamos neracionaliai ir
neskaidriai, kai iniasklaida
akivaizdiai reikia subjek-
tyvi nuomon.
Kaip teig kandidatas,
dirbant eimininkikai ir i-
mintingai, galima kur kas
racionaliau panaudoti ES l-
as, inaudoti rajono ems
kio, pramons ir kultros
paveldo savitum, sumainti
nedarb, dvigubai padidin-
ti smulkiojo verslo fond.
Yra visos galimybs pada-
ryti Kdaini rajon klestin-
iu regioniniu centru.
Balsuojant V. Muntiano
kandidatrai pritarta vien-
balsiai.
Apsvarstyti skyriaus nuo-
statai ir jiems vienbalsiai
pritarta. Taip pat pritarta pir-
mininko pavaduotoj, kan-
didat Liberal sjdio
taryb, kandidat koor-
dinacin taryb kandidat-
roms. Patvirtinta ir rinkim
tabo sudtis. Be to, vien-
balsiai pritarta ir kandidat
rajono savivaldybs taryb
abcliniam sraui.
Kdaini aid inf.
2 psl.
Neinaudotos
galimybs
I darbiei iniasklai-
dos teikiam fakt galima
daryti ivadas, kad rajono,
valstybs, Europos Sjungos
mokesi moktojai skyr
labai daug l Kdaini
rajono savivaldybei. Spren-
diant i laikratyje Rinkos
aikt skelbiam valg,
investicijos ms rajon
yra septynis atuonis kartus
didesns nei tuo laikotarpiu,
kai man teko vadovauti ra-
jono savivaldybei. Jeigu dar
vertintume tai, kad praju-
siuose savivaldybs tarybos
rinkimuose absoliuti dau-
guma kdainiei balsavo
u darbieius, galima teig-
ti, kad dabartin valdanioji
dauguma i rinkj gavo
visas priemones ir j pasi-
tikjim, kad i esms pa-
keist ms krato moni
gyvenim. Taiau baigiantis
kadencijai esame priversti
konstatuoti, kad gyvenimo
kokyb nepasikeit, rajonas
nepasidar konkurencinges-
nis, moni pajamos padi-
djo tik skaidriai dirbani
moni dka, o atsiskaitymo
vokeliais sistema toliau
klesti kaip klestjusi.
Neracionals
projektai
Kaip visada, daugumos
balsais buvo pakeistas stra-
teginis savivaldybs planas.
U tok sprendim nebalsa-
vo n vienas opozicijos at-
stovas, nes tokie pakeitimai
tik toliau didina savivaldy-
bs ilaidas. Vien jau tai,
kad Kdaini kultros cen-
tro rekonstrukcijai siloma
skirti iki 20 mln. lit, rei-
kia, kad pagal smatos ver-
t bandysime statyti nauj
Sporto aren. Dl didels
objekto verts ir investuo-
toj menk fnansini ga-
limybi io kultros cen-
tro rekonstrukcija truks ne
trumpiau nei deimt met.
Per tuos metus nuomosime
Vikondos pramog cen-
tr ir tenkinsime valdanio-
sios grups interesus. Dar
8 mln. Lt valdantieji silo
skirti buvusio Sauluts
prekybos centro rekons-
trukcijai ir rengti ten K-
daini bibliotekos skyri,
nors ir dabartinis pastatas
stovi pustutis.
Tai ilaidavimo politika,
kuriai opozicija pritarti ne-
gali. Pagaliau tokie darbie-
i daugumos sprendimai
prietarauja ms valstybs
Ministro Pirmininko Algirdo
Butkeviiaus portale Alfa.
lt isakytoms mintims. Ci-
tuoju straipsn Prasiskolinu-
si savivaldybi problemas
sprs ir ministrai: Jeigu pro-
jektas nesukuria nauj darbo
viet, nra kapitalo gros
Prajs Kdaini rajo-
no savivaldybs tarybos
posdis nebuvo niekuo
ypatngas formali darbo-
tvark ir formals spren-
dimai, nedarantys jokios
takos rajono gyventoj
gyvenimo kokybei.
Valdantiesiems
nerpi civilin sauga
Tarybos kontrols komi-
tetas buvo pasirys kiek
pavairinti darbotvark ir
pasil apsvarstyti rajono
daugiabui nam reno-
vacijos eig, vie pastat
priegaisrin bkl ir savi-
valdybs administracijos
bendradarbiavim su Prie-
gaisrine gelbjimo tarnyba.
Anot ios tarnybos viri-
ninko Virginijaus Stogevi-
iaus, savivaldyb jis buvo
pakviestas pirm kart per
deimt met. Toks ben-
dradarbiavimas Kontrols
komitetui pasirod labai
domus, nes priegaisrin
rajono bkl, moni gelb-
jimo organizavimas, civilin
sauga reikalauja nuolatini
konsultacij, aptarim, pra-
tyb. iuo metu, kai visa
alis susirpinusi civilins
saugos klausimais, Kdaini
valdanioji darbiei dau-
guma neketina netgi paai-
kinti savo neveiklumo ioje
srityje prieasties.
Renovacija lubuoja
Gretimi rajonai, pavyz-
diui, Jonavos, jau per-
jo prie gyvenamj nam
kvartal renovavimo, o
ms partneris Zomerdos
miestas, esantis Vokietijo-
je, t daro jau seniai. K-
daini rajono savivaldybs
delegacijos nuolat lankosi
pas ms partnerius ir ga-
lt perimti j gerj patir-
t, taiau pas mus nevyksta
netgi atskir nam renova-
cija.
Kontrols komitetui pa-
silius svarstyti skandalin-
g situacij, kur susidar
vykdant daugiabui nam
apiltinimo program, val-
dantieji atsisak t daryti.
Susidaro toks spdis, kad
darbieiai daryt visk,
kad nereikt nieko dary-
ti. O kam daryti, jeigu j
spauda, interneto svetains,
televizija pateiks visk kaip
labai ger patirt ir skming
veikl.
per mokesius, savaime su-
prantama, tokie projektai
didina savaivaldybi ilai-
das. Reikia labai pasver-
ti, kokie projektai turi bti
gyvendinami naudojant ES
las.
Deja, niekaip negaliu at-
sikratyti minties, kad tokia
valdanij politika labiau
susijusi su noru ileisti kuo
daugiau mokesi mokto-
j pinig, nevertinus ilai-
d tikslingumo, racionalu-
mo ir galimos naudos.
Taigi prajusiame tary-
bos posdyje darbiei
dauguma dar kart rod,
kad neketina nieko keisti ir
keistis pati.
Rajono vicemer N. Nau-
jokien msi iniciatyvos su
dirbtine ypsena apvainti
visas rajono mones ir s-
taigas, nes, jos sitikinimu,
tai gali pakeisti ms gy-
venimo kokyb. Visa laim,
kad dabar ji nusiteikusi vie-
na, o ne su meru R. Dilinu
dalyti ypsenas, nors vis
kadencij tai dar kartu.
O kai rajono vadovai taip
supranta savo pareigas, tai
tarybos posdiai ir lieka
tik formals.
Viktoras Muntianas
Kdaini rajono
savivaldybs tarybos
Kontrols komiteto
pirmininkas
Kdaini aid Nr. 2 buvo
paskelbtas praymas K-
daini rajono savivaldybs
tarybai bei merui R. Dili-
nui dl Dotnuvos senini-
jos perklimo i Dotnuvos
miestelio laisv pradins
mokyklos pastat, esant
Akademijoje, Parko gat-
vje. praym pasira
Lietuvos agrarini ir mik
moksl centro direktorius
Z. Dabkeviius, Lietuvos
ems kio konsultavimo
tarnybos direktorius E. Ma-
kelis, UAB Dotnuvos eks-
perimentnis kis direkto-
rius A. Turskis, Vainotki
bendruomens pirminin-
k E. Purauskien, Aka-
demijos bendruomens
pirmininkas A. Paplauskas,
Mantvilikio bendruome-
ns pirminink S. Mi-
liukien, lapabers ben-
druomens pirminink
. Smulskien, Ber ben-
druomens pirmininkas
J. Bytautas. Perklimui
pritar ir nemaai Akade-
mijos ir Dotnuvos mieste-
li gyventoj kai kuri
nuomons taip pat buvo
paskelbtos tame paiame
Kdaini aid numeryje.
Kaip reaguota
teistus visuomens
pageidavimus?
Reaguota, kaip visada: ra-
jono valdanij atstovai su-
kilo ir per savo fnansuojam
iniasklaid neargumentuo-
tai atsak, kodl negalima
perkelti Dotnuvos senini-
jos Akademij. Didiausi
j pasipiktinim sukl tai,
kaip galjo laikratis paskelb-
ti nuomon t moni, kurie
nuoirdiai pritaria senini-
jos perklimui, kaip idrso
net privaiai kalbtis ia tema
be rajono vadov ar vadovs
leidimo?! Seninas V. Grigas,
slaugos nam vadovas V. Go-
gaitis, manau, gavo pylos ne
u nuomon, o u tai, kad j
isak.
ie veiksmai labai vaiz-
diai parodo, kokius me-
todus rajono valdia taiko,
kokios jos pairos demo-
kratij ir pilietikumo aprai-
kas. Laisvai kalbti nevalia!
iulbti leidiama tik kon-
kretiems asmenims. Valdia
sivaizduoja esanti visagal
ir galinti kontroliuoti ne tik
visuomenin, bet ir asmenin
gyvenim.
Juokinga ir tiek. Prasitrin-
kite akis ir apsidairykite pa-
galiau. Js negalite priversti
visuomens keliaklupsiauti
prie jus. Gal imate pavyzd i
Putino Rusijos, bet ia Lietu-
va ia nepavyks. Artimiausi
rinkimai, manau, parodys, kur
krypsta galios vektorius.
Juokas, juokais, bet labiau
verkti norisi, kai ne tik visi-
kai ignoruojami absoliuios
Dotnuvos seninijos gyven-
toj daugumos pageidavimai,
bet ir nesiskaitoma su rajo-
no taryba. Akademiki pra-
ymas adresuotas ne tik me-
rui, bet ir rajono savivaldybs
tarybai. Taiau nesiteikta net
pasvarstyti io klausimo, nors
opozicija ir pra traukti j
posdio darbotvark. Neai-
ku, ar jis bus svarstomas ir ar-
timiausioje ateityje. Taigi, k
Taryba atsakys praym pa-
teikusiems solidiems moni
ir asociacij vadovams? Ar
sprendimo teis vl pasisa-
vins darbieiai?
K daryti?
Pirmas ingsnis, nepaisant
mer pavaduojanios N. Nau-
jokiens grai, bet beprasmi-
k atsikalbinjim, kuo sku-
biau traukti buvusios pradins
mokyklos pastato Akademijo-
je pritaikymo seninijos reik-
mms darbus 2015 2017 m.
rajono strategin veiklos plan.
Kitas ingsnis organizaci-
niai darbai ir fnansavimo utik-
rinimas. Reikia atsisakyti ab-
surdik plan statyti visikai
nereikalingus objektus. Nema-
nau, kad rajono valdantiesiems
pavyks vilkinti op, jau ne vie-
nus metus keliam klausim
dl seninijos perklimo, jei pi-
lieiai bus aktyvs. Visuomen
tar savo od ir valdia netu-
rt isisukinti sakydama, kad
reikalinga apklausa ir panas
dalykai. Viskas visiems aiku.
Matyt, darbieiai labai nor-
t seninijos perklim siray-
ti savo ger darb sra, bet
iniciatyva, deja, ne j, vadina-
si, reikia neleisti!
Situacija daugiau negu juo-
kinga rajono vadukai kovoja
prie bendruomenes. Vaizdelis
nekoks.
Boleslovas Rinkeviius
ALINGA VALDANIJ POLITIKA
LAIKAS RIMTAI IMTIS VEIKSM
Prasitrinkite akis ir apsidairykite pagaliau. Js
negalite priverst visuomens keliaklupsiaut
prie jus. Gal imate pavyzd i Putno Rusijos, bet
ia Lietuva ia nepavyks. Artmiausi rinkimai,
manau, parodys, kur krypsta galios vektorius.
Valdanij politka labiau susijusi su noru
ileist kuo daugiau mokesi moktoj pinig,
nevertnus ilaid tkslingumo, racionalumo ir
galimos naudos.
3 psl.
irg sportas vienas gra-
iausi regini, kok tk
man yra tek matyt... Tai
viena i nedaugelio sporto
ak, kur neutenka vien
tk mogaus valios pastan-
g ir fzini jg. is spor-
tas tai dueto pasirody-
mas, kai raitelis, valdants
savo irg, vienaip ar kitaip
rungtyniauja su kitais due-
tais. Tai dviej sportnink
susinekjimo, sutarimo ir
supratmo reikalaujants
sportas.
Antrasis sportninkas ir-
gas. Graktus, protngas,
kilnus, eiklus, stprus, cha-
rakteringas... Tai ne trans-
porto priemon, kuri
pastats galsi kit kart
pasiimt. Tai dmesio ir
prieiros reikalaujants
gyvnas, nuo kurio, kaip
ir nuo raitelio, priklauso
pasirodymo skm ir nu-
skintos pergals. Tarp rai-
telio ir jo partnerio, irgo,
turi bt emocinis ryys ir
supratmas, kad du atletai
tapt tkru duetu ir su-
prast vienas kit.
ioje sporto akoje K-
daini rajonui atstovauja
Ulon sporto klubas. iuo
metu irgyne yra 16 irg:
kelios motinins kumels,
keli maieji augantys em-
pionai, keli privats geriausi
savo eiminink draugai ir
keli sportiniai irgai.
Truputis istorijos
Pastaraisiais metais klu-
bo pavadinimas nemavo
spaudoje dl nuskint per-
gali, nes ji uklupo nesk-
mi virtin... Bet pradkime
nuo pradi, nes pradia
buvo graiausia.
Tik pradjusi joti, vos
besilaikanti balne, taiau
turinti nuostab partner,
profesori (taip vadiname
didel varyb patirt turin-
t irg), konkuruodavau su
ios sporto akos profesio-
nalais, tapau garsi Lietu-
voje jauni kartos atstov.
Mano tio Vytauto Narge-
laviiaus investicijos ger
irg gro su kaupu be-
veik kiekvienose varybose
kak laimdavau. irgas,
vardu Berilis, buvo ne tik
mano sporto partneris, bet
ir geriausias draugas: meils
kupina irdimi praleisdavau
su juo dien dienas, ukuo-
davau, bendraudavau, pasa-
kodavau paslaptis, sportuo-
davau. Taiau tik pasakose
bna laimingos pabaigos, o
ia gyvenimas... Mano ir-
gas susirgo ir krito...
Vliau prasidjo kriz.
Tai buvo sunkus laikotarpis,
ULON DIAUGSMAI IR BDOS
GRAUS ULON TRENERS PASIRODYMAS
kai pradjome patys erti
irgus, valyti j gardus, juos
treniruoti, taip pat treniruoti
ir ateinanius vaikus. Pra-
dia buvo tikrai sunki, bet su
draugu Tomu n minutei ne-
sudvejojome, kad turtume
bti kakur kitur. Abu tu-
rdami kitus darbus danai
5 val. ryto jau rme irgus.
irg prieira mums labai
svarbi: kai dl irg steng-
sies tu, jie pasistengs ir dl
tavs...
Kai neliko mano myli-
miausio irgo Berili, likau
kaip be vietos: nors visada
myljau visus irgus, taiau
tokio ryio, kaip su Beriliu,
su kitais nebuvo. Kiekvien
dien svajojau apie irg, ku-
ris upildys tutum irdyje...
Visada maniau, kad mano
buvs partneris nort, kad
nenustoiau rpintis irgais,
kad myliau juos taip, kaip
savo geriausi irg.
Pasiekimai ir netektys
dj labai daug darbo ir
pastang, sugebjome si-
gyti du labai pajgius ir-
gus. Su iais irgais dalyva-
vau varybose ir pasiekiau
geriausi rezultat visoje
klubo istorijoje laimjau
daugelyje pasirodym, o
svarbiausia pergal pirmo-
ji vieta tarptautinse vary-
bose. Nuostabs irgai, dl
kuri vl atradau gyvenimo
diaugsm, kl nuotaik
irgyne, padjo skmingai
konkuruoti su kitais gar-
siais klubais. Taiau atsitiko
nelaim ir erilas Chrizo-
litas patyr traum. Jis jau
niekada nebegals grti
sporto auktumas. Taiau,
kaip sakoma, viena bda
ne bda... Kumelait Fatima
pasitemp sausgysl, dl to
nebegals sportuoti. iuo
metu ji laukiasi kumeliuko.
Veltui nujo ne tik visos in-
vesticijos, bet ir sunkus kas-
dienis darbas, pastangos ir
svajons.
Nepaisant vis ambicij,
mylim eril teko imainyti
kit irg, o kumelei Fati-
mai iuo metu atostog bei
ramybs periodas. Po vis
it neskmi nepalau:
juk po nakties ateina diena,
po iemos vasara ir laiko
ratas sukasi.
Vien dien nuspren-
diau vis savo dmes ir
meil skirti vienam kume-
liukui Avatarui. Rodyklius
(taip j vadinu, nes jis turi
rodykls ym ant kaktos)
buvo dar visai maas, kai
miausi j globoti. Kadangi
niekada nebuvau auginusi
kumeliuko, pradioje pa-
tyriau visoki negand: jis
neklaus, sunkiai pasidav
treniruojamas. Dabar jis jau
visas irgas, jam 4 metai ir
jis tapo mano tikru draugu.
Laukusi 6 metus, pagaliau
galiu teigti, kad radau lai-
m nuostab irg, kuris
upildo tutum irdy ir dl
kurio kiekvien dien po
darbo lekiu irgyn, ino-
dama, kad kakas vis dien
laukia mans... Laukia ska-
numyn, laukia, kol eisime
ukuotis, treniruotis ir aisti.
Nesame pajgs
varytis
iais metais irgyne auga
tik jauni irgai ir jiems dar
reikia labai daug laiko su-
brsti, kad galt pasiek-
ti savo sportines auktumas.
Todl daugum irg tenka
parduoti, kad irgynas toliau
galt atlikti savo funkcijas
ir bent minimaliai lygiuotis
kitus irgynus. Gaila, kad
nei a, nei mano draugas To-
mas, turintis beveik 20 met
darbo su irgais sta, iuo
metu neturime pajgi part-
neri dalyvauti varybose
ir konkuruoti su kitais, ge-
rai remiamais ir fnansuo-
jamais irgynais. Dauguma
sportinink, kurie atstovau-
ja vairioms alims Europos
ir pasaulio empionatuose,
turi labai turtingus rmjus.
ie investuoja irgus ir di-
diuojasi duet pasiekimais.
Lietuvoje garsiausi rmjai,
skatinantys sportininkus, su-
teikiantys jiems slygas tre-
niruotis, tobulti ir konku-
ruoti tarp geriausij Lietu-
voje ir net pasaulyje duet,
yra Husqvarna, Senu-
kai, Helvina. Esama ir
usienio rmj, kurie re-
mia prabang irgyn Hor-
se market ir kt. Turtingoms
monms irg sporto rmi-
mas yra prestio reikalas,
tam tikras j klestjimo ir
skmingo darbo rodymas.
Visada tikjome, kad
ms dtas trisas nenueis
veltui ir ms vardas bus
minimas varyb protoko-
luose, taiau, matyt, tam dar
reikia laiko... Diaugiams,
kad Akademijos gyventojai
ir mons neabejingi irg
sportui ir mums labai pa-
deda: kininkas Jeronimas
Karosas palaiko mus ir re-
mia paarais, Dotnuvos
projektai padeda surengti
jojimo varybas. Gaila, kad
is nuostabus sportas sulau-
kia dar per maai dmesio.
Dl per kuklaus biudeto ir
rmj trkumo jau nebe-
vyksta tradicins varybos
J. Karoso kyje, tenkinams
paprastesnio lygio varyb-
lmis. Surengti nuostabias
varybas tikrai dar sugeba-
me, bet tarp prizinink ne-
retai kdainiei nebna
tam reikia pajgi irg.
iuo metu klube dirba net
trys irg treneriai, visi tu-
rime didel patirt dirbti su
irgais, o perspektyva, nors
matoma, bet kol kas nepa-
siekiama.
Valdiai nerpime
Siekiant sporto ambicij,
nusprsta parduoti kelis my-
limus irgus, tarp j ir Ava-
tar. Tuo siekama ijudinti
vis irgyno veikl, kad nors
trumpam kiti irgynai neva-
dint Ulon pogrindio
irgynu, kad atsirast fnans
nuvaiuoti varybas ar si-
gyti kok rimt perspektyv
irg. Akademija ir Dotnu-
va kiek galdamos padeda
mums egzistuoti, Kdaini
rajono savivaldybs Sporto
skyrius prisideda minima-
liai, u projekt skirtas las
atnaujiname susidvjus in-
ventori. Taiau Kdaini ra-
jono valdia visai nesodomi,
k mes darome. O juk irgyne
treniruojasi 15 vaik, kuri
dauguma i Kdaini. Vai-
kai atvaiuoja autobusu, ie-
m net ir per alius padeda
dirbti irgyne. Juk tai atsako-
myb, gailestingum ir daug
kit mogikj savybi ug-
danti veikla. Pabendravus su
irgais atsiranda didiulis ry-
ys, laisvs, gerumo, meils
pojtis. irg sporte uburia
skrydio pojtis, bendrumo
jausmas ir didiul atsako-
myb u irg. Ar ne tokias
savybes turtume skiepyti
jaunimui besirpindami j
prasmingu laisvalaikiu ir u-
imtumu? Ar ne tai deklaruoja
rajono valdantieji? Tik kur ta
konkreti parama, kur susido-
mjimas klubo veikla ar bent
jau geras odis? Viskas tik
deklaracijos. Ulon klubas
tai daro i tikrj, tik dabar
jam igyventi labai sunku.
Kreipiuosi visas K-
daini mones, kininkus,
smulkiuosius verslininkus ir
kitus geros valios mones
padkite! Ko nesugeba val-
dia, t padarys gera irdis.
Greta Nargelaviit
Ulon klubo vadov
i met rugsjo 20 die-
n Panevio rajone vyko
Respublikins jojimo var-
ybos Velio taurei laimt.
iose varybose Kdaini
rajonui atstovavo Ulo-
n sporto klubo trener
su dviem itkimais savo
sporto partneriais: Ledu ir
Avataru.
Nors Avatarui dar tik ket-
veri metukai ir jis engia tik
pirmuosius ingsnius sporto
auktum link, Gretos ir io
irgelio pasirodymas apstulbi-
no net visus varovus. Nuos-
tabaus groio, stiprus irgas
uolio technika ir noru laimti
prilygo patyrusiems irgams.
Taiau irdamas ateit, due-
tas pergals nesiek, marrut
veik be klaid ir dl po lie-
taus slidios ols neskubjo,
kad ivengt traum. Taiau
graaus jojimo pakako ketvir-
tajai vietai tarp jaun irg
ikovoti, ir grausis Avataras
eng apdovanojim para-
d atsiimti Velio seninijos
steigto prizo.
Antrasis raitels irgas Le-
das varybose jauiasi kaip
uvis vandenyje ir puikiai ino
pergals skon. Niekada nenu-
vyls irgas ir syk taip pat
net negalvojo kakam nusi-
leisti. Velio taurs konkre,
kur klii auktis siek iki
120 cm, duetas jas veik be
klaid. Po persirungimo jie
rod, kad t dien u juos ge-
resni nebuvo, ir ikovojo pir-
mj viet.
Tai vienos skmingiausi
io sezono varyb. Diugu,
kad, nors klubo fnansin pad-
tis sunki, jam vis tiek pavyksta
ivykti kokias nors varybas.
Nuvyk varybas klubo spor-
tininkai ne tik tampa prizinin-
kais, bet ir ikovoja pagrindi-
nius apdovanojimus.
Artjant iemos varyb
sezonui, sportininkai ruoia-
si Lietuvos konkr iemos
empionatui. Gretos duetai su
Ledu ir Avataru jauiasi galin-
tys konkuruoti su paiais pa-
jgiausiais Lietuvos raiteliais.
Taiau, kaip minta, dl sun-
kios klubo fnansins padties
sportininkai neino, ar jiems
pavyks ivykti brangiai kai-
nuojanias varybas.
Klubas turi vilties, kad at-
siras norini ir galini pa-
remti toki grai sporto ak
ir talentingus jojikus, galinius
garsinti Kdaini rajon.
Kdaini aid inf.
4 psl.
VAINOTIKI KAIMO BENDRUOMEN
SEKTINAS BENDRYSTS PAVYZDYS
Grai, sault spalio
5-osios popiet Vaino-
tki bendruomens sal
skubjo ir jauni, ir seni, ir
vyrai, ir moterys, ir moksl
daktarai, ir paprast kaimo
mons, kas pyragu, kas
sumutniais ar vaisiais
neinas. Mat visi buvo pa-
viest vst Vaitnotki
kaimo 317-ojo gimtadie-
nio. Sveius pasitko kaip
visada besiypsant ben-
druomens pirminink
Elena Purauskien ir jos
aktyvo nariai. Jauki, dar
daais kvepiant ipuota
sal sunkiai talpino visus
noriniuosius dalyvaut
ventje.
Rengin pradjo jo vedja,
viena i bendruomens
aktyvo nari Jrat Gud-
liauskien.
Truputis istorijos
mogus yra niekas
be savo akn... Kiekvie-
nas suleidiame aknis
juodemio sklypel, pel-
k arba balt biraus smlio
juost, akmen, kad gal-
tume pavadinti it viet
vienu vieninteliu odiu
namai.
Vainotiki kaimas pir-
m kart pamintas 1697
metais Dotnuvos banyios
archyve alia Gradovski
gimins pavards. Pagal ar-
chyv dokumentus dary-
tume prielaid, kad XVI a.
Dotnuvos dvar dalimis
vald kelios eimos: Solo-
gubovai, Gradovskiai, La-
pinskai ir Mlekos, taiau
palaipsniui vedybomis, nuo-
mojant iki gyvos galvos u
skolas, parduodant, super-
kant ir panaiai dvaras tel-
kiamas kaip stambesnis vie-
netas. Atrodo, ilgainiui Do-
tnuvos dvaru pradta vadin-
ti labai konkreti administra-
cin teritorija, susieta su se-
nja dvarviete.
Kadangi Vainotiki kai-
me, kaip ir daugelyje aplin-
kini kaim, mons gyve-
no nepasiturimai, patiems
neturtingiausiems valstie-
i vaikams, kad jie gal-
t mokytis, buvo skiriamos
Dotnuvos vyr parapins
mokyklos stipendijos. Kaip
skelbia dokumentai, tam
tikslui las aukojo dvari-
ninkai Butkeviiai, gyve-
nantys Puevo kaime (da-
bar emaii kaimas). Jie
padjo bank 5 200 rub-
li, kurie sudar Kauno gu-
bernijos liaudies mokykl
direkcijos specialij l
fond. Procentai, kurie u-
auga pinigams esant ban-
ke, ir buvo skiriami min-
toms stipendijoms, vadov-
liams, mokymosi priemo-
nms sigyti. Taiau buvo
labai svarbu, kad mokslei-
viai dorai elgtsi, gerai mo-
kytsi ir pavyzdingai lan-
kyt mokykl.
1852 met dokumentuo-
se minimos tokios Vainoti-
ki kaimo gyventoj pavar-
ds: Gaurilikas, sas, Voit-
kaitis, Kariauskas, Krutkis,
Cechanaviius, Vaicechavi-
ius, Cironka, Balandis. Kai
kurios j ilikusios iame
kaime iki i dien. 1820 m.
suraymo duomenimis, kai-
me buvo tik 76 gyventojai.
J skaiius nuolat augo ir
2001 metais pasiek 1 058.
Deja, 2011 met duomenys
jau rodo majimo tendenci-
j 909 asmenys. iuo metu
kaime yra apie 900 moni.
Meils krybai galia
Priminusi iek tiek istori-
jos renginio vedja pasvei-
kino visus esamus, buvusius
ar bsimus mokytojus su
Mokytojo diena. Juk moky-
tojui turime bti dkingi u
tai, kas iandien esame, k
pasiekme, kok gyvenimo
keli pasirinkome. kar-
t Mokytojo diena sutapo su
bendruomens vente ir ta
proga bendruomens mg-
j meno grup, vadovauja-
ma Jolantos Dalios Abarie-
ns, pastat spektakl Vie-
sulas ir mokiniai. Spekta-
klyje maikiai gvildena-
mi iuolaikins mokyklos
diaugsmai ir bdos, mo-
kini ir mokytoj tarpusa-
vio santykiai, kalbama apie
tai, kad meil ir pasiventi-
m mokiniai pajauia visa-
da, kad ir kokie kartais idy-
k ar nevaldomi jie atrodyt.
Tai bene penktas ios
aunios artist trups dar-
bas. Pirmasis j spektaklis
buvo pasaka Laums ver-
pjos, jame dalyvavo kone
visa bendruomen. Spektak-
lis subr vis kart atsto-
vus nuo 10 iki 80 met.
Patys buvo ir aktoriai, ir o-
kjai, ir muzikantai, ir siu-
vjai, ir dekoracij krjai.
Per premjer sal netalpi-
no vis norinij pasig-
rti iuo reginiu. Kaip sako
reisier, jaudulys buvo ne-
apsakomas juk vaidinome
saviems. Antrasis spektaklis
vadinosi Tinginys Jonas.
Jis sulauk ne maesnio pa-
sisekimo ir vainotikieiai
pasirodyti jau buvo kvieia-
mi ir kitas bendruomenes.
Gausiai dalyvaujant kaimo
artistams jauniems ir se-
niems, pastatyti dar du spek-
takliai: Nauji metai ir sep-
tynios sess, skirtas kaldi-
niam laikotarpiui, ir Gatvs
pasaka.
Jau kone tradicija tapo
vsti Tarptautin teatro die-
n. Tai progai reisier su
savo globojamais artistais
reng literatrines kompo-
zicijas. O kur dar Kald
vents, Trys karaliai, ku-
rie ioje bendruomenje jau
tapo tradicine vente, ien-
pjovi vent ir daugelis
kit!
Ateiiai reisier planuo-
ja veiklos neapleisti ir to-
liau skatinti menin kryb,
telkti vaikus ir suaugusiuo-
sius, juolab kad vainoti-
kieiai labai aktyvs ir labai
nori vaidinti. Reisiers gal-
voje kirba mintis vl rude-
n surengti kamerin rengi-
n poezijos ir muzikos va-
kar, kur eiles skaitys savo
kaimo ar aplinkini mieste-
li poetai ir muzikuos ms
krato mons.
Anot Jolantos Abarie-
ns, svarbiausia ms
kaimo mogus, jo menin ir
dvasin saviraika, jo tobu-
ljimas ir noras painti, da-
lyvauti, kurti. Reisier pa-
sidiaug savo nuolatiniais
artistais: Broniumi Bagdo-
nu, Jule Rektiene, Algiu
Latvnu, Rimantu epu,
Samanta ir Dariumi Kon-
drotais, avinta Babenskai-
te, Morta epait, Dangira
Svetickaite, Ona Rta Ka-
zakeviite ir daugeliu kit,
nuolat keiiani ir papil-
dani vieni kitus.
Pagerbtas ir jaunas,
ir senas
Kadangi paskutin kar-
t mintas 313-asis kaimo
gimtadienis, bendruomens
pirminink ir aktyvas pa-
sveikino seniausi kaimo
gyventoj, jauniausi ir vi-
sus per t laikotarp jubilie-
jus ventusius mones. Vy-
riausia kaimo senol, gimu-
si 1919 metais, Emilija
Zviceviien. Moiut jau
nepajgi vaikioti rengi-
Kaimas garsja ne tk nuotaikingais ir iradin-
gais renginiais, atgaivintomis tradicijomis, savi-
veiklos kolektyvais, bet ir darbiais, garbingais
monmis, nuoirdiu tarpusavio bendravimu.
Turbt ne veltui sakoma, kad vienybje galyb.
Bendruomens pirminink Elena Purauskien sveikina jauniausi kaimo gyventoj
Eivil Kataunait.
Vainotiki kaimo artistai po spektaklio Viesulas ir mokiniai.
Nukelta 5 psl.
5 psl.
PUOTA MARO METU
nius, taigi atminimo dova-
nl perduota ankui. Jau-
niausios kaimo gyventojos
net dvi Rusn Aleksiej-
t ir Eivil Kataunait. Abi
mergaits gimusios 2014
metais.
Smagu buvo matyti, kaip
iame kaime atsimenamas
ir pagerbiamas kiekvienas
mogus, vertinami jo dides-
ni ar maesni darbai. Tada
ir mons noriai dalyvauja
renginiuose, bendrose tal-
kose, prisideda kaip galda-
mi prie bendruomens sti-
prinimo.
Jubiliatus ir visus vents
dalyvius pasveikino Dotnu-
vos seninijos seninas Vy-
tautas Grigas. Jis i irdies
diaugsi ito kaimo darnia
bendruomene, jos susiklau-
symu, nuoirdumu, gebji-
mu kurti bendr gerov.
vent vainikavo Lab-
navos kaimo kapelos Baru-
p, vadovaujamos Ritos ir
Algio Kuiausk, nuoirdus
koncertas.
Turime jaukius namus
Kaip sak bendruome-
ns pirminink Elena Pu-
rauskien, pastaruoju metu
didiausias bendruomens
pasiekimas ir diaugsmas
rekonstruotos patalpos.
Vainotiki kaimo bend-
ruomenei pasisek su patal-
pomis. Jai pavyko panaudos
sutartimi isinuomoti buvu-
sios katilins patalpas ir jos
virto jaukiu prieglobsiu ir
kaimo aktyvistams, ir talen-
tams, ventms ir susitiki-
mams rengti. Bendruome-
ns nariai sune visk, kas
tik galt suteikti iems na-
mams jaukumo. Bendruo-
mens nam patalpos vai-
notikieiams prireikus tar-
navo ir kaip arvojimo sal,
nes kaime tam tikslui skirt
patalp nra.
Taiau ilgainiui viskas
dvisi. Patalpas taip pat rei-
kjo rekonstruoti ir dar la-
biau pritaikyti bendruome-
ns poreikiams. Reikjo pa-
keisti langus, sutvarkyti lu-
bas, grindis, keisti elektros
instaliacijas ir daug kit
darb padaryti. Pinig ne-
buvo, labai stigo patirties ir
ini, kaip tai daryti.
Didiausias rpestis buvo
pinigai. Nutarta pastat at-
naujinti i Lietuvos kaimo
pltros 20072014 met pro-
gramos krypties Leader me-
todo gyvendinimas l.
Todl buvo pateikta paraika
Kdaini rajono vietos vei-
klos grupei (VVG). Projek-
t pareng Dotnuvos pro-
jektai, nuolatiniai bendruo-
mens pagalbininkai. Pagal
paraik gauta 250 tkst. Lt
programos l, dar prid-
ta 80 tkst. sav. Be to, vai-
riomis sumomis, kiek kas i-
galjo, aukojo kaimo mo-
ns, bendruomens nariai.
Rekonstravimo darbus atliko
UAB AVA statyba. Vyks-
tant remonto darbams mo-
ns prisidjo talkomis.
Kadangi jau septynerius
metus Vainotiki bendruo-
men laikosi tradicijos per
Jonines rengti ienpjovi
vent, iemet ji buvo dvi-
gubai reikminga, nes su-
tapo su naujj patalp ati-
darymu po rekonstrukcijos.
Be to, atidarymo metu buvo
demonstruojamas videofl-
mas ienpjovi vent
ms kaimo tradicija, ku-
ris apima visas eerius me-
tus vykusias ventes.
Esame labai dkingi r-
mjams, kaimo bendruome-
nei, Dotnuvos seninijai u
tai, kad turime jaukius na-
mus. Ypa dkingi seninui
Vytautui Grigui, kuris nieka-
da neatsisako padti, remia
ms darbus ir ventes, pata-
ria, pamoko, padrsina, kar-
tais moralikai paremia ir pa-
skatina. Tai labai svarbu kai-
mo monms matyti, kad
seninijos vadovai jais rpi-
nasi, suprasti, kad jie svar-
bs ir reikmingi. Dabar ia
yra vis kaimo moni na-
mai, kuriuose vyksta vairs
renginiai, susitikimai, vaka-
rons. oksime, dainuosime,
vaidinsime, susibursime ir
lidesio valand. Tai vienin-
tel vieta, kur oriai galima
paarvoti mirus ms kai-
mo ar Akademijos miestelio
mog. Rekonstruotose, bet
iki iol neatidarytose Aka-
demijos kultros centro pa-
talpose ms kaimo mons
susiburti, deja, negali. Tegul
utenka mums noro bendrau-
ti, entuziazmo ir idj,
sak Elena Purauskien.
Naudinga ne tik
bendruomenei
Rekonstruojant patalpas,
kilo idja pradti visam kai-
mui aktuali veikl spaus-
ti sultis. Nors aplinkiniuose
kaimuose ir teikiamos tokios
paslaugos, bet monms,
ypa pagyvenusiems, nepa-
togu ir sunku tampyti bido-
nus, parveus namo sultis
kaitinti, plauti stiklainius,
usukti dangteliais. Tam rei-
kia labai daug laiko ir dar-
bo snaud. Todl buvo nu-
tarta sigyti austrik suli
spaudimo rang, kai sultys
i karto pasterizuojamos, su-
pilstomos patogias pakuo-
tes ir, jei klientas pageidau-
ja, dedamos dutes. Taip
pasterizuojant produkte ilie-
ka visi vitaminai ir kitos nau-
dingosios mediagos. Tokia
veikla turjo duoti naudos
ne tik klientams, bet ir kai-
mo bendruomenei. Kadangi
naujai rekonstruot patalp
ilaikymas atsieina nepigiai,
taigi reikjo galvoti, kaip
usidirbti. Be to, norisi ir in-
vesticijas susigrinti.
Finansavimui gauti i
Kaimo pltros programos
l buvo pateikta paraika
Kdaini rajono vietos veik-
los grupei. Kad sirengt
suli spaudykl, bendruo-
men pareng projekt ir
gavo 50 tkst. Lt, dar prid-
jo 12 tkst. Lt sav l.
ranga pasiek Vainoti-
kes rugsjo pradioje, tai-
gi prie pat sezono pradi.
Kadangi rangai pastaty-
ti reikjo tinkam patalp
vari, saugi ir lengvai pri-
vaiuojam, be to, su galin-
gu elektros energijos alti-
niu, tokias rasti buvo nelen-
gva. Jas neatlygintinai nau-
dotis suteik Rasa ir Pra-
nas Rekiai. Patys jas susi-
Ramybs skvero fonta-
nas bet kokia kaina turjo
bti pastatytas ir tai pada-
ryta!
Nesvarbu, kad rajo-
no biudetas defcitinis,
kad trksta l atlygini-
mams, bet pasiskolino pini-
g ir raportuoja FONTA-
NAS PASTATYTAS. Ir ne
bet koks, auksinis u
1 mln. 500 tkst. Lt. Kieno
sskaita? Apiurusi nam,
apleist gatvi? Svarbu pa-
stat! O dabar reikia pagal-
voti, k su juo daryti? do-
mu, ar ne? Ileidiam mili-
jonus lit, pasistatom kok
nors objekt, o vliau tik
galvojam, kam turt tar-
nauti. Zasibi, kaip pasa-
kyt koks partinis bosas.
Rinkos aikts laikra-
tyje gyventojai buvo kvie-
iami fontano atidarym.
tvarkme ir pradjome dar-
bus, sak bendruomens
pirminink E. Purauskien.
Paklausa didiul: mo-
ns raosi eil, atvaiuoja
net i Kauno, jau nekalbant
apie ms rajon ar ap-
linkinius kaimus. Kadan-
gi paslauga teikiama koky-
bikai, o kaina palyginti su
kitomis spaudyklomis ma-
esn, tai Vainotiki spau-
dykla yra labai populiari.
Daugiausia su ranga dirba
Gintas Bujanauskas ir Al-
gis Latvnas.
E. Purauskien patiki-
no, kad ateinaniam sezonui
bendruomen pasidarysianti
frmines dutes su savo em-
blema, kad klientai prisimin-
t ir diaugtsi nepriekatin-
ga produkcijos kokybe. Ka-
dangi ia veikla labai domisi
vaikai, artimiausioje ateityje
ketinama jiems rengti eduka-
cinius renginius ir supain-
dinti su ranga, darbo specif-
ka, papasakoti apie produkto
maistin vert.
Vainotiki bendruome-
n tas sektinas pavyz-
dys, kur turt lygiuotis
aplinkiniai kaimai ir mies-
teliai. Kaimas garsja ne
tik nuotaikingais ir ira-
dingais renginiais, atgai-
vintomis tradicijomis, sa-
viveiklos kolektyvais, bet
ir darbiais, garbingais
monmis, nuoirdiu tar-
pusavio bendravimu. Tur-
bt ne veltui sakoma, kad
vienybje galyb. O t vie-
nyb danai utikrina vie-
nas mogus veiklus bend-
ruomens pirmininkas. To-
kia yra Elena Purauskie-
n ir jai talkinantis akty-
vas: Jolanta Dalia Aba-
rien, Audron Skirkien,
Alfonsas Maniokas, Sigi-
tas Giknius, Tomas Kov-
ra, Jurgita Vaitelyt, Jra-
t Kuiauskien,Vaida e-
pien, Zita Viien.
Danguol Vanagait
Buvo net praoma pasilyti,
k su juo daryti: pasikal-
bti apie tai, k ioje vieto-
je galima nuveikti, aptarti,
kaip Ramybs skveras si-
lies bendr miesto vaizd,
laisvalaikio infrastruktr.
Labai dom sprendim
pasil vienas kdainietis:
sako, reikia nugriauti ir vl
i naujo statyti, rengiant ne
10, kaip dabar, o, tarkim, 15
sdimj viet. Bus vl kuo
pasidiaugti, o galbt kam
nors ir vienkartinis papildo-
mas atlygis kien kris.
Kdaini aid inf.
Sal vos sutalpino vents dalyvius, vienas j Dotnuvos seninijos seninas Vytautas Grigas su
mona.
Atkelta i 4 psl.
6 psl.
Karas dviem frontais
XIV a. Lietuvos realyb
1362 m. baland kryiuo-
iai um Kauno pil. pa-
galb pilies gynjams buvo
atvyks ir didysis kunigaik-
tis Algirdas su savo broliu
Trak kunigaikiu Kstu-
iu, bet jie tegaljo nuo gre-
tim auktum bejgikai
stebti pilies lugimo dram.
Taip prasidjo intensyviau-
sios kryiuoi ekspansijos
Lietuv laikotarpis, parei-
kalavs maksimaliai sutelkti
visas Lietuvos valstybs j-
gas.
Ir ne tik. Reikjo ir nauj
jg, kurias Lietuva rinko,
pamau jungdama prie sa-
vs Rusios emes. ia jos
interesai kirtosi su i emi
siuzereno Aukso ordos in-
teresais.
Didioji sumaitis
Aukso ordoje
Dar 1359 m. Aukso or-
doje buvo nuudytas cha-
nas Berdibekas ir prasidjo
didiosios sumaities laiko-
tarpis. Aukso orda paniro
chaos: per 20 met joje pa-
sikeit daugiau kaip 25 cha-
nai, o jos teritorija suskilo
savarankikus ulusus. ia
sumaitimi Algirdui reikjo
skubiai pasinaudoti. Todl jo
vilgsnis krypo pietines bei
pietrytines Lietuvos valsty-
bs ribas. Dar Piet Rusioje
Gediminas buvo ums Ki-
jev, kuriame, nors ir vald
Gedimino brolis Teodoras,
nusistovjo Lietuvos ir Auk-
so ordos dvivaldyst (kon-
dominiumas).
Didioji sumaitis Aukso
ordoje Lietuvai buvo gera
inia. 1362 m. pavasar Or-
doje dl valdios varsi
trys pagrindiniai preten-
dentai chanas Miuridas,
kontroliavs sostin Naujj
Saraj ir rytin Aukso or-
dos dal, Azove sitvirtins
chanas Keldibekas ir Krymo
kunigaiktis (bekas) Mama-
jus, veiks savo statytinio
chano Abdulos vardu. T
met vasar Miuridas sumu-
Keldibeko kariuomen, o
Mamajus um Keldibeko
LDK: MLYNJ VANDEN MIS
valdyt Azov ir, prie Vol-
gos stojs m su Miuridu,
trumpam istm j i Nau-
jojo Sarajaus.
Algirdo ygis
Vykstant ioms kovoms,
1362 arba 1363 m. liepos
rugpjio mnesiais (metai
tiksliai nra inomi), pietry-
i Rusioje pasirod Algirdo
kariuomen. Pagrindinms
totori jgoms sivlus tar-
pusavio kovas, Algirdas be
didesnio pasiprieinimo u-
m totori dar valdytas er-
nigovo emes t jis buvo
pradjs dar apie 1357
1358 m., kai um tuometi-
n ernigovo ems sostin
Briansk. Greiiausiai b-
tent Briansk jis ir pasirin-
ko savo ygio ieities taku:
nuo ia nebetoli iki ernigo-
vo ems rytinio pasienio,
kur Algirdas ir puol.
Pirmj savo smg jis
nukreip Korev, buvu-
s prie Dono intako Sosnos
ups (tiksliau, nelokalizuota
vietov, buvusi Greitosios
Sosnos auktupyje). Kaip
tik iki ia Algirdas nuk-
l pietrytines Lietuvos ri-
bas. Manytina, kad tolesni
karo veiksm metu Lietu-
vos kariuomen um ir
buvusi Perejeslavlio kuni-
gaiktysts teritorij, kuri
buvo prijungta prie Kijevo
kunigaiktysts. Visos ios
ems priklaus Krymo ulu-
sui, kurio bekas Mamajus
tuo metu kovojo dl Naujojo
Sarajaus ir negaljo organi-
zuoti pasiprieinimo.
Matydamas, kad momen-
tas tinkamas nukariavimams,
Algirdas ts savo karin
kampanij Piet Rusioje ir
dar t pai met ruden
perkl savo kariuomen
deinj (vakarin) Dniepro
krant vadinamj Baltj
pakrant, kur plytjo totori
valdomos Podols ems.
Ruden Algirdo vedama
kariuomen patrauk tiesiai
svarb ios srities centr,
turkikai vadinam Jabgu
(vietininko) miestu, o ru-
sin kalba Sinije Vody, tai
yra Mlynaisiais vandeni-
mis. Miestas stovjo prie tuo
paiu vardu vadinamos ups
(dabar Siniucha) Piet
Bugo intako. XVI amiuje
ia buvusi gyvenviet, jau
vadinama nauju Torgovi-
cos vardu, garsjo didingais
mro pastat griuvsiais su
marmuro grindimis, rsiais
ir galingomis sienomis, ku-
rie, pasak Mykolo Lietuvio,
tuo metu net buvo siejami su
legendins Trojos liekano-
mis.
Mio eiga
Prie Mlynj vanden
Algird pasitiko sutelktos
vis trij Podols ems ulu-
s (kunigaiktysi) totori
pajgos, vadovaujamos trij
kunigaiki (bek) Ko-
iubjaus (Chadibjaus),
Kutlubugos ir Dmitrijaus.
Taigi ia Algirdas susidr
jau su kur kas didesniu pasi-
prieinimu.
Lakonikas mio apra-
ymas iliko tik vlyvoje
(1582 m.) Motiejaus Strij-
kovskio kronikoje. Pasak
F. abuldos, jis gali atspin-
dti po io mio Dobru-
d pabgusi totori, su
kuriais M. Strijkovskis buvo
susitiks, istorin tradicij.
M. Strijkovskis i ties daug
keliavo ir savo kelionse do-
mjosi praeities paminklais
bei padavimais. Kita vertus,
jis nevengdavo savo turim
altini papildyti ir igalvo-
tomis detalmis, todl jo pa-
teikt mio detali auten-
tikumas abejotinas.
Vis dlto tai vienintel
mus pasiekusi mio eigos
versija. Pagal j Algirdas
savo kariuomen padalijo
eis pulkus ir idst pus-
lankiu, vienus pulkus susta-
tydamas priek, kitus i
on (kitaip tariant, irikia-
vo juos pleitu). M pra-
djo totoriai, puldindami
lietuvi rikiuot i on ir
apaudydami j strlmis,
taiau taisyklingai irikiuo-
tai Lietuvos kariuomenei
negaljo padaryti didesni
nuostoli. Tuomet pajud-
jo ietimis ir kalavijais gin-
kluoti lietuviai bei rusinai
ir pralau prieakines toto-
ri eiles, o Karijotaiiai su
Naugarduko pulkais puol
totorius i ono, apaudy-
dami juos arbaletais. Neat-
laikiusi i smgi totori
kariuomen pakriko ir, per-
sekiojama Lietuvos kariuo-
mens, leidosi bgti.
Po mio
Totori vadai skmingai
atsitrauk ir vliau dar mi-
nimi altiniuose. Kutlubuga
pasitrauk Krymo ulus, o
jo snus Elijas po Mamajaus
mirties (1380 m.) netgi per-
m io uluso valdym. Dmi-
trijaus vadovaujami totoriai
trauksi Budak ir Dobru-
d, kur dar ilaik savo ne-
priklausomyb. Koiubjaus
likimas neinomas, bet ma-
noma, kad jo valdioje iliko
Koiubjaus tvirtov (dabar-
tin Odesa) ir iaurins Juo-
dosios jros pakrants tarp
Dniepro ir Dniestro emupi
(jas prie Lietuvos prijung
tik Vytautas Didysis).
1362 (ar 1363) m. karin
kampanija smarkiai iplt
Lietuvos valstybs teritorij
ir peln Algirdui didiau-
sio nukariautojo Lietuvos
istorijoje lov. Podols
valdym Algirdas perdav
trims myje pasiymju-
siems savo brolio Karijoto
snums Jurgiui, Aleksan-
drui ir Konstantinui, kurie
isidalijo ivyt totori bek
valdytus ulusus. Iplst Ki-
jevo kunigaiktyst Algirdas
galutinai jung Lietuvos
valstybs sudt ir perdav
valdyti savo snui Vladimi-
rui.
Lietuvos valstybs suvie-
nytoje erdvje susiformavo
savarankikas galios centras,
pajgus efektyviai kovoti ir
su kryiuoiais, ir su Aukso
orda ar nuo jos priklauso-
ma Maskvos kunigaiktyste.
Aukso orda net ir pasibaigus
didiajai sumaiiai nebeat-
gavo buvusios galybs ir te-
ritorijos. Mlynj vanden
mis tapo kovos su Aukso
orda precedentu ir simbo-
liu net Maskvos didiojo
kunigaikio Dmitrijaus Do-
nieio 1380 m. prie Mama-
j laimtas Kulikovo mis
Vokiei ordino altiniuose
buvo pavadintas miu prie
Mlynj vanden. Matyt,
to meto liudininkai j vertino
kaip antrj Mlynj van-
den m ir neivengiamai
lygino su juo.
Didelje Vidurio ir Ryt
Europos dalyje susiforma-
vo erdv, kurioje savo ne-
priklausomyb apgyn lie-
tuviai, etnin savimon ir
tautin charakter brandino
baltarusi ir ukrainiei tau-
tos. Mlynj vanden m-
is pakeit ne tik valstybi,
bet ir civilizacij ribas: nors
tuo metu dar pagonika, Lie-
tuvos valstyb Rusios em-
se gyn krikionik Ru-
sios civilizacij ir praplt
jos ribas musulmonikos
totori civilizacijos veikia-
m emi sskaita. Todl
galima sakyti, kad Mlyn-
j vanden mis keit civi-
lizacin Europos emlap.
Parinko
Mindaugas Rindzeviius
7 psl.
POLITIK NEBRANDA ARBA
SAPNAS PRIE VAIRO
Atsakomoji nuomon dl 2014 m. rugsjo 6 d.
,,Rinkos aikts laikratyje straipsnyje ,,V. Muntian vl
kankina valdios trokulys paskelbto meito
Paskutnis rajono savival-
dybs tarybos posdis pa-
teik staigmen. Kai kurie
sprendimai ir stebino, ir
juokino, ir piktno. Buvo ir
maloni staigmen.
Principingas
sprendimas
Rajono savivaldybs ta-
rybos posdyje paskelbtas
praneimas, kad buvs Li-
beral ir centro sjungos
(LiCS) atstovas Tomas Va-
leviius perjo naujai su-
siformavusi Liberal sj-
dio frakcij, vadovaujam
V. Muntiano, sukl kai ku-
ri politik nepasitenkini-
m. Valdanij iniasklai-
doje mginta postrigauti
apie liberalizm, darbie-
i frakcijos lyderis rim-
Mintame straipsnyje,
kurio autor K. Kaspara-
vi, bandoma parodyti
mane, kaip valdios trok-
tant monstr. Turiu primin-
ti straipsnio autorei, kad a
kol kas esu vienintelis i
Lietuvos politik, kuris, ki-
lus skandalui, atsistatydino
tiek i Lietuvos Respubli-
kos Seimo pirmininko, tiek
i Pilietins demokratijos
partijos pirmininko pareig,
kad Lietuvos teismai galt
laisvai priimti sprendim dl
man sufabrikuotos baudia-
mosios bylos.
To negaliau pasaky-
ti apie Darbo partij ir jos
lyderius, kurie visais ma-
nomais bdais bando daryti
politin spaudim teismams,
tu tonu dst, kad Liberal
sjdio partija nereikmin-
ga. Supratau, kad, anot jo,
reikjo stoti didel, atseit,
darbiei, frakcij, tada
T. Valeviiaus ingsnis bt
pateisinamas.
Politikai, manau, privalo
inoti, kokie iuo metu yra
partij retingai, kurias par-
tijas visuomen vis labiau
palaiko, kuri palaikymas
menkja. Tomas Valeviius
pasirinko Liberal sjd
todl, kad jo vertybs ati-
tinka ios partijos deklaruo-
jamas vertybes ir kad par-
tijos, pagal kurios srus
jis buvo irinktas Taryb,
nebeliko visai. Visoje Lie-
tuvoje labai daug buvusios
LiCS nari pereina Libera-
l sjd. Sveikintinas toks
Tarybos nario noras dalyvau-
ti tos partijos, kuri atitinka jo
sitikinimus, veikloje.
Absurdiki strateginio
plano pakeitimai
Posdio pabaigoje svars-
tytas klausimas dl 2014
2020 m. strateginio veiklos
plano pakeitimo ypa nuste-
bino. Nepaisant opozicijos
prietaravim, pateikti pla-
no pakeitimai buvo priim-
ti. Nesuprantama, kaip gali
politikai, ne vienus metus
esantys Taryboje ir privalan-
tys inoti visas savivaldybs
galimybes, tvirtinti tok ab-
surdik plan.
Kai kurie politikos ap-
valgininkai dabartin Puti-
no vykdom politik (ypa
ekonomin) taikliai pavadi-
no SON ZA RULIOM (sap-
nas prie vairo). Labai tik-
tina, kad panaiai sapnuoja
ir savivaldybs valdantieji:
20 mln. lit skirti Kdaini
kultros centrui, i kuri
1 mln. savivaldybs, o net
19 mln. valstybs ir ES
los, i nupirkt griuvsi
Rinkos aiktje rengti dar
vien bibliotek u 8 mln.
lit ir t. t. Ar gausime tiek
pinig? Kiek met vyks
statybos 10 ar 20? Geras
pavyzdys yra stadionas.
Dar nebaigme, o jau reikia
remonto. Pastatme imtus
tkstani kainuojanius
viestuvus, taigi dabar rei-
kia laukti gal atvyks Madri-
do Real ar Barcelona!
Savivaldyb privalo i-
noti, kad iuo metu, kad ne-
bt priimami skuboti po-
litik sprendimai dl vieno
ar kito projekto fnansavi-
mo, ministerijos ir region
pltros tarybos pirmiausia
privals inagrinti vairias
projekt alternatyvas. Tam
yra parengta speciali alter-
natyvios analizs metodika.
Pavyzdiui, jei reikia pasta-
to, gal racionaliau nuomoti
patalpas arba renovuoti nei
statyti naujas, o gal pasi-
rodys, kad patalp i viso
nereikia. Slygos gauti pa-
ram bus sugrietintos.
Ar mums reikia?
Ar reikia mums antros
bibliotekos? Naujai sure-
montuota ir rekonstruota
(darbai vyko daugel met)
Mikalojaus Daukos vieoji
biblioteka visikai spja ap-
tarnauti visus gyventojus.
Ar reikia naujo Kult-
ros centro, kuriame iro-
v sals viet skaiius i-
augt nuo 320 iki 450? Gal
utekt prie visai nesenai
suremontuoto pastato pa-
statyti priestat, tenkinan-
t poreikius. Be to, alia
merdi Vikondos pramog
centras, yra didelis Kdai-
ni kultros centro Vilaini
skyriaus pastatas su didele
sale, Sporto arena. Manau,
rajone netikslingai remon-
tuojami net keturi buvusi
kolki kultros nam su
didelmis irov salmis
pastatai.Taigi, kiek ir kokio
dydio irov sali reikia
rajonui? Yra metodika, kaip
tai apskaiiuoti. Ar pas mus
j atsivelgiama?Absurdo
virn statomas Pagiri
daugiafunkcis centras: jo
sal talpins beveik dvigubai
daugiau irov, negu gy-
vena Pagiriuose. Kaip visa
tai pavadinti? Sapnas prie
vairo!
Boleslovas Rinkeviius
Savivaldybs tarybos
narys
Nepaisant opozicijos prietaravim, pateikt
plano pakeitmai buvo priimt. Nesuprantama,
kaip gali politkai, ne vienus metus esantys Ta-
ryboje ir privalantys inot visas savivaldybs
galimybes, tvirtnt tok absurdik plan.
Dar 2010 metais teismai pareigojo ,,Rinkos
aikt ir Kdaini krato televizij paneigt
mane kompromituojant mel ir meit, su-
mokt teismo ilaidas ir atlygint neturtn al.
Mintoje K. Kasparavis publikacijoje paskelb-
tas meitas taip pat bus apskstas teismui, nes
laikrats nespausdino mano paneigimo.
vengia teisingumo prisi-
dengdami teisine nelieia-
mybe, keiia savo partijos
pavadinimus. Jiems valdia
tikrai reikalinga savo neva-
riems interesams tenkinti.
,,Rinkos aiktje i-
spausdinta K. Kasparavis
raliava klasikinis juodj
technologij pavyzdys, kai
tiesa skandinama meiiant,
darant prielaidas, spliojant
ar net meluojant. Spausdinti
meit io laikraio pus-
lapiuose tapo prasta. Dar
2010 metais teismai pa-
reigojo ,,Rinkos aikt ir
Kdaini krato televizij
paneigti mane kompromi-
tuojant mel ir meit, su-
mokti teismo ilaidas ir atly-
ginti neturtin al. Mintoje
K. Kasparavis publikaci-
joje paskelbtas meitas taip
pat bus apskstas teismui,
nes laikratis nespausdino
mano paneigimo.
K. Kasparavi straips-
nyje rao : ,,Ir visa tai po to,
kai V. Muntianas pakeit net
eias partijas. Kuriose jis
bebuvo, visos sugriuvo ne-
liko nei komunist, nei kio,
nei Naujosios Sjungos, nei
Pilietinink. Manau, bt
puiku, jei V. Muntianas bt
sugriovs Komunist par-
tij (o gal K. Kasparavi
apgailestauja dl to, kad ji
sugriuvo?), bet visi sveiko
proto mons puikiai suvo-
kia, koks tai absurdas. Nie-
kada nebuvau nei kio, nei
Naujosios Sjungos partij
narys, o Pilietins demokra-
tijos partijos veikla sustojo,
kai, vengdamas pakenkti
partijai, dl man sufabri-
kuotos bylos atsistatydinau
i partijos pirmininko parei-
g. Tuomet ios partijos
pirmininku buvo irinktas
Algimantas Matuleviius,
o pirmininko pavaduotoja
Nijol Naujokien.
Pilietins demokratijos
partija sugriuvo po to, kai
atsirado idavik: jos K-
daini skyriaus tarybos na-
riai J. Baniota, R. Gailinas,
D. Kaminskas, A. Mikalaus-
kas, K. Valionis su partijos
pirmininko pavaduotoja
N. Naujokiene prieakyje
idav tikrai demokratikos
partijos vertybes ir u Judo
graius parsidav V. Uspas-
kichui. Jie buvo vienintel
reali jga, galinti pasiprie-
inti Darbo partijos oligar-
ch tikslams, taiau tik-
damiesi imaldauti post,
atgailaudami gro t pai
partij, kurios gali buvo i-
drs apriboti.
Per vis Lietuvos nepri-
klausomybs laikotarp bu-
vau tik Darbo ir Pilietins
demokratijos partij narys.
Kartu su grupe draug da-
lyvavau kuriant abi partijas
ir i Darbo partijos ijau tik
tuomet, kai, grubiai paei-
diant partijos status, buvo
persekiojami ir alinami
partijos steigjai, kai parti-
jos veikloje atsirado nusi-
kalstamos veiklos poymi.
Liberal sjdio partij
stojau tik tuomet, kai buvau
visikai iteisintas.
Apie rinkimini kampa-
nij metu Darbo partijos da-
romus statym paeidimus
daug kart raiau Lietuvos
iniasklaidoje. Remdama-
si mano praymais, VRK
ne kart nagrinjo rinkim
statym paeidimus. Dl
nusikalstam veik Darbo
partijai ir jos lyderiams i-
kelta baudiamoji byla, o
per prajusius 2012 m.
Seimo rinkimus dviem Dar-
bo partijos nariams ivilei
Pinskuvienei ir Rimvydui
Podalskiui pareikti tari-
mai dl bals papirkinjimo.
Visa tai visiems gerai
inoma informacija, kurios
niekaip negalima nuslpti.
Todl kaltinti mane nusikal-
tim slpimu niekaip neiei-
na. Beje, joks Lietuvos sta-
tymas nereikalauja praneti
apie galimus nusikaltimus,
bet apie tai J. Radvilos kole-
gijos absolvent K. Kaspa-
ravi galjo ir neinoti.
Viktoras Muntianas
8 psl.
Renginiai Kdainiuose
spalio 1125 dienomis
/8,69 Eur.
ISSN 2351-633X
Didioji g. 46,
57257 Kdainiai
El. patas: aidaiked@gmail.com
Tel. +370 656 47232
Laikrat galima rast Liberal sjdio Kdaini skyriaus bstnje adresu: Didioji g. 46, Kdainiai,
degalinse ir interneto tnklalapyje www.kedainiuaidai.lt
Spausdino UAB Valdo leidykla
Gedimino g. 34, Ukmerg
Kdaini arena
Spalio 11 d. 18 val. Miuziklas ,,DON BOSCO
Spalio 24 d. 19 val. RICCARDO FOGLI su grupe
,,LOVE ITALY BAND koncertas
Kdaini kultros centras
Spalio 16 d. 18 val. spektaklis ,,24 valandos i Moters
gyvenimo (Vilniaus maasis teatras)
Spalio 17 d. 17 val. Cirko 3D ou
Spalio 24 d. 17 val. Romo Dambrausko naujausio
albumo ,,Anapus tylos pristatymas
Biliet kainos 20, 25, 30 Lt.
Daugiakultris centras
Spalio 131 d. 1863 m. sukilimo muziejuje (Paber)
skulptoriaus Juliaus Urbonaviiaus autorini darb
paroda.
Spalio 22 d. 10 val. renginys ,,Mylinti irdis 2014 ir do-
kumentinio flmo ,,Bti mylimam perira bei aptarimas.
Kdaini miesto
stadionas
Spalio 18 d. 12 val.
Lietuvos futbolo federa-
cijos I lygos rungtyns
Kdaini ,,Nevis
Utenos ,,Utenis
tos kultros centras
Spalio 17 d. 18 val. romans vakaras Nuogas ruduo
Kultros ir meno dienos rajono seninijose
Survilikio seninijoje spalio 12 d. 14 val. Kalna-
bers bendruomens centre
Vilaini seninijoje spalio 17 d. 18 val. Kdaini
kultros centro Vilaini skyriuje
Peldnagi seninijoje spalio 24 d. 19 val. Kdaini
kultros centro Peldnagi skyriuje
Pernaravos seninijoje spalio 25 d. 16 val. Josvaini
gimnazijos Pernaravos skyriuje
Truskavos seninijoje spalio 25 d. 19 val. Truskavos
kultros centre.