GINČAI DĖL DONORYSTĖS MODELIO:

KAS KELIA ĮTARIMŲ?

Modeliai Europoje
Ką išspręstų numanomos donorystės modelis? Nacionalinio sveikatos biuro
direktorius įsitikinęs, kad tai nuimtų atsakomybės naštą nuo artimųjų. „Artimieji
paprastai nežino išėjusio žmogaus valios. Sunkią akimirką jiems reikia priimti
sprendimą, o tai nepaprasta. Numanomo sutikimo modelio atveju artimiesiems
sutikti būtų žymiai paprasčiau. Žinant, kad velionis neparašė atsisakymo po mirties
būti donoru, artimiesiems daug lengviau apsispręsti. Kitų šalių praktika rodo, kad
prieštaravimų skaičius žymiai sumažėja“, – teigė A.Bagotyrius.

Informuoto sutikimo modelis galioja tik aštuoniose Europos valstybėse, tarp jų ir

Lietuvoje, tačiau dalyje jų šiuo metu vyksta diskusijos arba pradėti veiksmai dėl
donorystės modelio keitimo.

Didžioji dalis Europos jau gyvena pagal numanomo sutikimo modelį. Ne tik
Europoje, bet ir pasaulyje pagal donorų skaičių pirmauja Ispanija ir Kroatija. Šios
šalys taiko numanomo sutikimo modelį ir 1 mln. gyventojų turi didžiausią efektyvių
donorų skaičių.

Pernai 26 proc. artimųjų prieštaravo organų donorystei, užpernai – daugiau nei 30

proc. Sumažinus tokių prieštaravimų skaičių, būtų atliekama daugiau
transplantacijų, išgelbstima daugiau gyvybių.

Šiuo metu Lietuvoje 406 žmonės laukia donorinio organo ar audinio, kurio sulaukę
vėl galėtų grįžti prie įprasto, kokybiško gyvenimo – dirbti, kurti šeimą, gyventi kiek
įmanoma aktyvų ir visavertį gyvenimą. Tarp šių 406 žmonių – 46 laukia širdies, šeši
– širdies ir plaučių komplekso, aštuoni – plaučių, 116 – inkstų, šeši – inkstų ir kasos
komplekso, 92 – kepenų, dar 132 – ragenų audinio. Transplantacijos laukia ir
aštuoniolika vaikų.

„Apskritai nematau didelio skirtumo sąmoningumo prasme tarp dabar veikiančio ir

numanomos donorystės modelių. Mes visuomenei turime labai aiškiai išdėstyti,
pateikti geruosius pavyzdžius, kaip svarbu padėti  transplantacijos laukiantiems
žmonėms“, – teigė A.Bagotyrius.
Bažnyčia prieštarauja
Iki šiol galiojantį informuoto sutikimo modelį palaiko ir Katalikų bažnyčia, tačiau
numanomą sutikimą donorystei Lietuvos vyskupų konferencija įvertino kritiškai.

„Bažnyčia remia donorystę, o numanomo sutikimo modelis eliminuoja dovanojimą.

Į potencialų donorą negalima žvelgti kaip į atsarginių organų šaltinį. Potencialus
donoras yra asmuo, kurio laisva valia tapti donoru negali būti eliminuojama. Noras
dovanoti organą negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis
gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei
palankią poziciją ir dovanoti organus. Jeigu dabar paaukoti mirusio žmogaus
organus sutinka jo artimieji ir nesant mirusiojo aktyvaus sutikimo, kam reikia keisti
esamą tvarką?“ – Lietuvos vyskupų konferencijos nepritarimą argumentavo kunigas
prof. Andrius Narbekovas.

Pasak kunigo, pasaulyje trūksta organų, o jie paimami trimis būdais: tai
dovanojimas, numanomas sutikimas ir prekyba organais. Donorystė yra
dovanojimas, kai asmuo, kurio organas yra imamas, privalo turėti teisę būti
pripažintas davėju – donoru, tai yra tuo, kuris savo noru sutiko netekti organo.

„Ar nemanote, kad pagal siūlomą numanomo sutikimo modelį, kai iš mirusiojo būtų
paimti organai, jei jis ar ji iš anksto nepareiškė nepritarimo donorystei, žmonės ras
laiko prisėsti ir užpildyti nesutikimą donorystei? Tokia jau yra žmogaus prigimtis,
kad kol neprispaudė bėda, nieko ir nedaro“, – niuansus minėjo A. Narbekovas.

Kunigas pabrėžė, kad donorystė egzistuoja tik tuomet, kai yra pasitikėjimas, kurį gali
sugriauti bet koks menkiausias skandalas. Taip pat primena, kad Lietuvoje turėjome
sunkumų dėl kraujo donorystės, kai kilo skandalas dėl skaidrumo.

„Nepasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema yra

didžiulis, todėl tikrai  neatsakinga keisti dabartinį
informuoto sutikimo modelį“, – įsitikinęs A.
Narbekovas.

Pozicija: kunigas A. Narbekovas įsitikinęs, kad siūlomas

numanomo sutikimo modelis yra prievarta, todėl sukels
visuomenės baimę ir nepasitikėjimą, o tai su donoryste
nesuderinama. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Žmonės turi būti raginami tapti donorais, visuomenė turi būti šviečiama, kad laisvai
apsispręstų. Donorystė neprivaloma. Kunigas A. Narbekovas įsitikinęs, kad siūlomas
numanomo sutikimo modelis yra prievarta, todėl sukels visuomenės baimę ir
nepasitikėjimą, o tai su donoryste nesuderinama.

1. Keliose Europos Sąjungos valstybėse galioja informuoto sutikimo modelis?

2. Kurios dvi valstybės pirmauja pagal donorų skaičių?
3. Kodėl bažnyčia nepritaria informuoto sutikimo modeliui?
4. Kokiai būdais, pagal kunigą Andrių Narbekovą, yra suteikiami organai?
Faktai:
1. Lietuvoje įteisintos dvi organų donorystės rūšys – donorystė po mirties ir
gyvoji donorystė.
2. Paskutinis sprendimas dėl organų donorystės priklauso mirusiojo
artimiesiems.
3. Numanomo sutikimo organų donorystės modelis nėra prievarta.
4. Organų donorystė yra neatlygintina.
5. Vienas donoras gali padėti daugiau nei 7 žmonėms.