15min Vilnius 2011.06.08

algirio ir Kalvarij gatvi sankryoje
pusmet veikiantis Sostins turgus pa-

sitinka apytuiais prekystaliais. ad-
to pirkj antpldio nesulauk pre-
kybininkai isikraust kitur. Bet se-
nosios darbo vietos pamirti negali,
mat juos atsivijo turgaus eiminink
skirtos tkstantins baudos.
Sostins turguje dirbusi Dan-
gira pasakojo, kad turgaviets va-
dovams prekeiviai ne kart skun-
dsi dl dideli nuomos kain ir
ma pirkj sraut.
teikme jiems rat, kur pa-
sira daug prekeivi. Surame,
kad nra upildytos darbo vietos,
maai pirkj, todl mums sun-
ku isilaikyti. O juk buvo adta,
kad vos pradjs dirbti turgus bus
upildytas 70 proc., prisimin
Dangira. Taiau, anot moters, tur-
gaus eimininkai skundams liko
kurti, tad darbo ji nusprend pa-
siiekoti kitur.
Sausio 7 dien i Sostins tur-
gaus isikrausiusi Dangira bu-
vusi darbo viet buvo priversta
prisiminti iomis dienomis, kai
j pasiek teismo reikalavimas
sumokti 3600 Lt baud u nu-
traukt sutart. Tiek moteris b-
t paklojusi nuomos mokesio u
tris mnesius.
Bauda buvo numatyta i anks-
to pasiraydami sutart su tur-
gaus eimininkais sipareigojome,
kad nutrauk j moksime bau-
d, kuri bus trij mnesi nuo-
mos mokesio dydio. Bet mes
u savo pinigus djome aliuzes,
kurios kainavo 900 Lt, pai pre-
kybos viet sirengme! Ta bauda
yra nepagrsta, nes jie patys nesu-
dar mums slyg dirbti, pikti-
nosi moteris.
Anot Dangiros, turgaviets
eimininkai pateik iekin teis-
mui, kuriame praoma, kad b-
t aretuota jos banko sskaita
ir nekilnojamasis turtas.
Taiau is j praymas nebu-
vo patenkintas.
Kartu su manimi i turgaus
ijo dar viena moteris, vliau dar
keli nuomininkai. Bt ir daugiau
norini, bet mons bijo, yra gs-
dinami baudomis, kai kurie vien u
aliuzes yra sumokj po 5 tkst.
Lt ir nemano, kad tuos pinigus at-
gaus, skundsi buvusi Sostins
turgaus prekybinink.
Nukelta 2 psl.
Palikote turg
mokkite baud
Sostins turgaus
prekeiviai jau
pusmet nesulaukia
pirkj.
I.Gelno nuotr.
2
0
1
1

M
.

B
I
R
E
L
I
O

8

D
.
,

T
R
E
I
A
D
I
E
N
I
S

T
i
r
a
a
s

5
0
0
0
0

e
g
z
.

(
a
u
d
i
t
u
o
j
a
m
a
s

U
A
B

E
r
n
s
t

&

Y
o
u
n
g

B
a
l
t
i
c
)

|

N
r
.

6
0

(
1
1
5
0
)

|

I
S
S
N

1
8
8
2
-
2
7
4
9

|

V
I
L
N
I
U
S
w
w
w
.
i
k
r
a
u
k
.
l
t
l
t
RYTOJ PORYT
orai
skundai
Pilaits kavin
gijo prie / 3
vasara
Vilnieiai kol kas
atlaiko kart / 3
egzotika
stichija
arvuoio savininko
lengvai nenubausi / 12
Pamar pritemd
durpyno gaisras / 6
2
2011 BIRELIO 8 D., TREIADIENIS
/ VILNIUS
iandien daugelyje vakarini rajon ir
vietomis pietiniuose numatomas trumpas
lietus, galima perknija. Bus 2732 C
kario. Ateinani nakt bus 1419 C
ilumos. Rytoj dien daug kur trumpai
palis, bus 2732 C kario.
+16
+16
+17
+29
+29
+27
+16
+14
+13
Artimiausiomis dienomis
Vilnius
Kaunas
Klaipda
06-09NAKT 06-09DIEN 06-10NAKT 06-10DIEN
VILNIUS
+30
IAULIAI
+30
KAUNAS
+29
KLAIPDA
+29
PANEVYS
+31
UTENA
+31
Atnai
Berlynas
Londonas
Madridas
Maskva
Minskas
Oslas
iandien Europoje
+31
+22
+15
+19
+23
+31
+22
Interaktyvus or emlapis
www.15min.lt/orai
1984
Birelio 8 dien JAV aktori
gildij priimtas Walto Disney
animacini flm personaas
aniukas Donaldas.
Saul teka 04:44
Saul leidiasi 21:52
Dienos ilgumas 17:08
Mnulio faz jaunatis.
vardadieniai
Eigint, Medardas,
Mernas, Vilius
Paryius
Praha
Ryga
Roma
Stokholmas
Talinas
Varuva
+17
+22
+30
+22
+26
+27
+30
+27
+27
+18
3-5
PIETRYI
Lietuvoje
Palikote turg mokkite baud
Atkelta i 1 psl.
Moteris nelinkusi nusileis-
ti ketina susirasti advokat ir
kreiptis teism bei rodyti, kad
baudos reikalaujama nepagrs-
tai, o turgaviets eimininkai
teismui pateik netiksli infor-
macij, kad ji es iki tos dienos,
kai nutrauk nuomos sutart,
nesiskund darbo slygomis.
Jie nepateik duomen, kad
sausio 2-j surame rat,
surinkome paraus t, kurie
nepatenkinti darbo slygo-
mis, kalbjo baudos mok-
ti neskubanti Dangira.
Konikt tik keletas?
Turgaviet eksploatuojan-
ios bendrovs Imortalis ak-
cininkas Linas Andrulis nuo-
minink kait vadina norma-
liu procesu. Es visose turga-
vietse vieni pardavjai ieina,
kiti ateina.
Vienas turgaviets vadov
tvirtina, jog baudos nutrau-
kiantiems sutartis yra numa-
tytos sutartyse, bet jas sumo-
kti privalo tik tie, kurie ne-
band susitarti graiuoju dl
nuomos sutari nutraukimo
ar pakoregavimo.
Anot L.Andrulio, konik-
t su prekybininkais yra pa-
sitaik vos vienas kitas. Ir tai
es tie atvejai, kai prekybinin-
kai vienaalikai nutrauk su-
tartis net neband kalbtis dl
geresni darbo slyg.
Su tais, kurie atj pas mus
monikai nekasi, mes irgi
kalbams, silome sumain-
ti nuomos kain ar pasirinkti
kit, patrauklesn, darbo vie-
t. Bet su tais, kurie piktybi-
kai elgiasi, net neprane su-
sikrauna daiktus ir ieina, mes
elgiams taip, kaip yra numa-
tyta sutartyje. Mes nieko pa-
pildomai ar piktybikai ne-
darome, bet yra sutartis, kuri
prekybininkai pasira ir mes
pagal t sutart veikiame,
tvirtino L.Andrulis.
Jo tvirtinimu, per pusme-
t teism buvo kreiptasi tik
dl deimties prekybinink,
nors turgaviet per t laik
paliko kur kas daugiau nuo-
minink.
Reikia met ir daugiau
L.Andrulis taip pat kalb-
jo, kad prekybininkai netur-
t pernelyg skstis darbo s-
lygomis turgavietje. Jis pri-
paino, kad pirkj nra itin
daug, bet tai es priklauso nuo
savaits dienos, valandos. Va-
sar sudtingiau prekiauti, to-
dl mainame nuomos kainas
tiek seniesiems, tiek naujie-
siems nuomininkams, ti-
kino L.Andrulis.
Jis teig nenusivyls spren-
dimu pastatyti turgaviet, bet
tam, kad turgaviet sitvirtin-
t, pritraukt nuolatini pir-
kj, nuolat dirbt tie patys
nuomininkai, reikia laiko
met ar iek tiek daugiau: A
sivaizduoju, kad itos preky-
viets optimali veikla, jos re-
zultatai turt bti matomi ki-
t met pavasar. Dabar mes
nebekrentame, o kaip tik ky-
lame vir, gegu buvo la-
bai skminga.
VIOLETA
GRIGALINAIT
v.grigaliunaite
@15min.lt
Sostins turgavietje sutikti prekybininkai
buvo nirs. Vakar, kai ten lanksi 15min
urnalistai, puikia prekyba jie pasigirti
negaljo.
Sdiu ia jau kelias valandas, bet moni beveik nra, skun-
dsi med atves alytikis. Vyras prisimin, kad Alytuje pasta-
ius nauj turgaviet pirkj buvo tik pirmomis dienomis. Vliau
visi jie gro senj turg.
Pirm dien turgavietje dirbanti msos pardavja atrod kiek i-
sigandusi. Dirbau ia anksiau, dirbau Kalvarij turguje, bet taip
tuia niekada nebuvo, atsargiai kalbjo mergina.
Kalvarij turgaviet jau pasiek gandai, kad kaimynystje sik-
rusiam turgui nesiseka. Dar iem buvo pas mane atj prekybi-
ninkai i Sostins turgaus, atne 48 moni, kurie nori an tur-
gaviet palikti, sra. Taiau i ten sunku ieiti u visk numa-
tytos baudos, teig Kalvarij turgaus administracijos
direktor Genovait Karolina Meilnien.
OPTIMIZMU NETRYKTA
Su tais, kurie at-
j pas mus moni-
kai nekasi, mes irgi
kalbams. Bet su tais, ku-
rie net neprane susikrau-
na daiktus ir ieina, elgia-
ms taip, kaip yra numatyta
sutartyje.
L.ANDRULIS
Maiausiai pirkj ir
pardavj maisto
preki paviljone.
I.Gelno nuotr.
3
VILNIUS /
Darbo partijos sra buvau ra-
ytas pirmu numeriu, sulaukiau di-
diausio vilniei pasitikjimo, bet
deja, Vilniuje ms sraas liko tik
ketvirtas. Tai reikia, kad negaljau
utikrinti pakankamai paramos, jog
tapiau Vilniaus meru. Nors ir teko
atsisakyti tarybos nario mandato,
taiau nenoriu nuvilti vilniei, o
ypa t, kurie balsavo u mane ir Dar-
bo partij. Prisiimu vis atsakomyb
u Vilniaus miesto savivaldybs dar-
b. Todl iandien skelbiu apie savo
priimamojo atidarym, kur galt
kreiptis visi vilnieiai tais klausi-
mais, kurie atitinka Vilniaus miesto
savivaldybs tarybos kompetencij.
Aiku, ie klausimai gali ieiti u sos-
tins savivaldybs tarybos kompe-
tencijos rib, nes Darbo partija yra
parlamentin partija ir mes turime
daug svert, kad galtume sprsti
moni problemas nacionaliniu ly-
giu, priimamojo atidarymui skir-
toje spaudos konferencijoje kalbjo
Darbo partijos pirmininkas.
V. Uspaskich tikisi iplsti ios at-
stovybs funkcijas ir pavadinti
projekt Atvira miesto valdia,
kuris ateityje bus gyvendintas vi-
soje Lietuvoje. Per savivaldybi
taryb rinkimus Darbo partija vi-
soje Lietuvoje gavo didiul rinkj
pasitikjim, taiau danai tenka
girdti moni nusiskundimus dl
savivaldybi taryb veiklos. Mums
yra inomi ir suprantami moni l-
kesiai, todl mes tikims iplsti
projekt Atvira miesto valdia ir
gyvendinti j visoje Lietuvoje,
sak V. Uspaskich.
Darbieiai silo ir kvieia savivaldy-
bi kontrolei gyventojus su savo pa-
silymais, praymais ir nusiskundimais.
Miesto valdia turi dirbti jos gyvento-
jams, todl tokios atstovybs pads u-
tikrinti savivaldybi taryb darbo efek-
tyvum.
Pirma atstovyb Vilniuje prads
veikti jau iandien, o dl kit miest
sprsime kiek vliau. Planuojame gy-
vendinti projekt Atvira miesto val-
dia Kaune, Klaipdoje ir kituose mies-
tuose, sak V. Uspaskich.
Gyventoj idjos, pastabos, pasi-
lymai ir skundai bus priimami penkias
dienas per savait nuo 10 iki 13 val., taip
pat bus galima susitarti dl susitikimo
su Darbo partijos pirmininku. Atviros
miesto valdios Vilniaus atstovybei
vadovaus V. Uspaskich asistent Vaida
Bauait, su kuria galima susisiekti tel.
860033037, el. patu vaida@darbopar-
tija.lt, adresu Anktoji g. 3, Vilnius. Pro-
jekt planuojama vykdyti vis Vilniaus
miesto savivaldybs tarybos kadencij.
iuo projektu siekiame sulauyti nu-
sistovjus stereotip, kad politikai ne-
atsivelgia visuomens pageidavimus
ir priima tik sau naudingus sprendimus.
Usibrm tiksl rodyti, kad valdia
tarnauja monms. Pradedami projekt
Atvira miesto valdia mes stengsi-
ms rodyti, kad irinkti Darbo partijos
atstovai savivaldybi tarybose savo
paad po rinkim nepamirta. Kit
savait asmenikai priirsiu sostins
atstovybs veikl, tad galiu utikrinti,
kad pasistengsiu, jog kiekvienas laikas
ar telefono skambutis bt ne tik pri-
imtas, bet ir deramai atsakytas. Tikiu,
kad i iniciatyva ne tik turt pakeisti
gyventoj nuomon apie savivaldybi
taryb narius, bet ir panaikinti barjer
tarp politik ir rinkj, sitinkins
V. Uspaskich.
V. Uspaskich sieks priartinti Vilniaus valdi prie moni
Darbo partijos pirmininkas
Viktoras Uspaskich
Birelio 6 d. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich
atidar savo priimamj sostinje. Imtis ios iniciatyvos
politik paskatino didiulis vilniei pasitikjimas, gautas
per savivaldybi taryb rinkimus ir siekis gyvendinti
rinkjams duotus paadus.
$
Vilnieiai Afrikos
kariui atspars
vasara
Lietuv plstelj kariai, atke-
liav i Afrikos, privert suklusti
medikus. prasta, kad tokiu me-
tu padaugja besiskundiani-
j sveikatos problemomis. Taiau
Vilniaus greitosios medicinos pa-
galbos stoties (GMPS) medikai
kol kas gyvena ramiai iskirti-
ni situacij dl kario dar ne-
pasitaik.
Nra per daug skund. Gal
dar i pernai mons turi patir-
ties, atsimena, kad vyresnio am-
iaus asmenys per karius tu-
ri likti namuose, vaikus, ypa
maesnius, kurie jautresni, la-
biau saugo. Kol kas nepajutome
kario pasekmi, bet gal dar
per anksti, svarst GMPS di-
rektoriaus pavaduotoja medici-
nai Vanda Pumputien.
Iki vakar vakaro pasitaik
tik pavieni skund, kad mo-
nms dl kari sutriko svei-
kata. Taiau daugelio negala-
vim, tarkime, irdies sutriki-
m, negaliu sieti su kariais,
nes tikrai nra staigaus padid-
jimo. Nepasitaik kol kas ir stip-
riai vabzdi sugelt pacient,
tvirtino medik.
Vis dlto Medicinos diagnos-
tikos ir gydymo centro kardio-
log Vidmanta Milaien pata-
ria kartomis dienomis neusi-
bti saulje, gerti daug vandens,
natrali suli ar nesaldintos
arbatos, vengti alkoholio, s-
raus maisto, naudoti apsaugi-
n krem nuo sauls.
Kreiptis pagalbos aplin-
kinius kardiolog patar tuoj
pat, jeigu sustiprja ir padan-
ja pulsas bei kvpavimas, var-
gina dusulys, silpnumas, jun-
tamas skausmas irdies srity-
je, mieguistumas. ios bk-
ls gali sukelti irdies infarkt,
smegen funkcij apribojim,
spazmus. Kartais netenkama
smons, todl pasijutus blo-
gai negalima likti vienam,
teig V.Milaien.
Medikai sunegalavusius
mones pataria pirmiausia nu-
vesti ar nuneti vsi viet, at-
laisvinti drabuius ir vdinti.
Pilaits triukmadarys?
Kavini ir bar kaimynyste skun-
diasi ne tik Vilniaus senamiesio,
bet ir miesto pakrai gyvento-
jai. Portalo Ikrauk.lt reporters
Lauros Bojarskyts teigimu, Pi-
laits gyventoj poils drumsia
sruties gatvje esanti kavin-ba-
ras Diona.
Daugiabutyje sikrusi ka-
vin dirba iki vidurnakio, bet
triukmas es netyla net ir jai
uvrus duris. Apgirt lanky-
tojai n nemano traukti namo
ir neleidia ilstis daugiabuio
gyventojams. mons nepa-
tenkinti ir policijos pareig-
nais, kurie ikviesti geriausiu
atveju tik spja kavins lan-
kytojus, bet j nebaudia, ar-
ba atvaiuoja tada, kai triuk-
mas jau bna nurims.
Tokie
intrigantai yra keli
Taiau kavins direktor
Violeta Fialkovskaja susku-
bo paneigti bet kokias kal-
bas apie nesutarimus su kai-
mynais. Turime toki, ku-
rie mgsta reikti pretenzi-
jas. Tokie intrigantai yra keli.
Bet kai atvaiuoja policijos
patruliai, tai neufiksuoja,
kad mes virytume nustaty-
tas triukmo normas, tvir-
tino direktor.
Ji teig, kad po 22 val. lau-
ko kavinje net muzika ne-
skamba, o ir linkusius labiau
patriukmauti lankytojus ka-
vins darbuotojai stengiasi ar-
ba nuraminti, arba pakvies-
ti kavins vid. Tie, kurie
skundiasi, tiesiog pavydi. Su
kitais sugyvename graiai,
tikino V.Fialkovskaja.
Pi laits senino pava-
duotojas Audrius Urbonavi-
ius taip pat negirdjo skun-
d, kad i kavin kelia dides-
n triukm, negu kitos. Gal
nelabai seninij kreipiasi
mons dl triukmo, mes la-
biau priirime tvark, iuk-
li rinkim teritorijoje. Turi-
me Pilaitje i viso apie pen-
kias kavines. Juk kavin yra
kavin, gal kakas ilgiau pa-
triukmauja, gimtadien vs-
dami fejerverkus paaudo,
svarst A.Urbonaviius.
Skundas nepasitvirtino
Vilniaus savivaldyb skun-
d dl triukmo ioje kavin-
je buvo sulaukusi prie metus,
taiau jie nepasitvirtino. Kie-
kvien kart gav tok skund
klausiame policijos, ar jie yra
gav nusiskundim, ar baud
tos kavins savininkus. Polici-
ja mums nepasil riboti pre-
kybos alkoholiu ar taikyti kit
sankcij iai kavinei. Dl to ir
savivaldyb joki priemoni
nesim, teig Vilniaus sa-
vivaldybs administracijos di-
rektoriaus pavaduotojas Gin-
taras Tamoinas.
Taiau jis patvirtino, kad
triukmas kavinse nra vien
senamiesio ar miesto centro
problema: Dauguma skund
bna susij su tomis staigo-
mis, kurios tik teorikai va-
dinamos kavinmis, o prak-
tikai tai vis par dirban-
ios alkoholiu prekiaujanios
parduotuvs. Nes btent to-
kias kavines naktimis at-
vaiuoja pirkjai su automo-
biliais, kuriuose garsiai groja
muzika, aplinkui vaikto tie,
kuriems alkoholio reikia jau
ankstyv ryt.
Administracijos direkto-
riaus pavaduotojas prisimin,
kad vienas problemikiausi
atvej buvo Grigikse, kur
veik tokia kavin.
VIOLETA GRIGALINAIT
v.grigaliunaite@15min.lt
Vilnieius nuo kario
gelbsti ir fontanai.
V.Jureviiaus nuotr.
Savivaldyb skund dl
triukmo ioje kavinje sulau-
k, taiau jie nepasitvirtino.
J.Kalinsko nuotr.
Vilniuje prie kelias savaites
vyko tarptautin konferenci-
ja Maesni miest metro-
politenai: j atsiradimo prie-
ast ys i r tei ki ama nauda.
Joje buvo aptarta nauja Eu-
ropos Komisijos (EK) miesto
transporto politika bei nag-
rinta usienio valstybi pa-
tirtis, modernizuojant vieojo
transporto sistem, diegiant
metropoliten.
Konferencij atidars sosti-
ns meras Artras Zuokas sak,
kad miestas turi vienintel prio-
ritet viej transport, to-
dl ir turi bti svarstoma ne tik
metro galimyb sostinje, bet ir
visos galimos alternatyvos. Anot
jo, Vilniui reikia ne kompromisi-
nio, o geriausio sprendimo.
Neliks naftos produktais
varomo transporto
Konferencijoje dalyvavusio Eu-
ropos Parlamento nario Zigmanto
Balyio teigimu, EK paskelbto-
je Europos Sjungos (ES) trans-
porto politikos baltojoje knygo-
je pateikiamos iniciatyvos, ku-
ri turt imtis alys nars per
artimiausi deimtmet, siekda-
mos gyvendinti EK idjas trans-
porto srityje.
Pagal ES bal tosios knygos
nuostat iki 2050 met mies-
tuose neturi likti naf tos pro-
duktais varomo transporto. Eu-
roparlamentaras teig, kad iam
tikslui bus skiriama ES parama,
taiau i parama bus skirta tik
tiems miestams, kurie bus pri-
m sprendimus ir paruo rei-
kalingus dokumentus.
UI TP Eurazi j os i r Turki j os
region direktorius Constanti-
no Dellio paymjo, kad pirm
kart baltj knyg traukta
ir miesto transpor to poli tikos
strategija.
Draugikas aplinkai
Susisiekimo ministerijos Plt-
ros ir inovacij skyriaus vedjo
Gravydo Jakubausko nuomone,
ekologini tiksl reikia siekti ne
mobilumo sskaita. Btina riboti
privat transport miestuose ir
rengti alternatyvas jam.
Vieasis transportas turi tap-
ti ne tik populiaresnis, bet ir b-
ti draugikas aplinkai. Pasak jo,
Susisiekimo ministerija pasiry-
usi padti miestui sprsti susi-
siekimo problem, bet pirmiau-
sia turi bti priimtas miesto val-
dios sprendimas.
Teks pripainti dvimiest?
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto profesorius Jonas
Anukeviius nepritar specia-
list, ruoiani nauj vieojo
transporto ri diegimo specia-
lj plan, norui vaizduoti esam
vieojo transporto padt Vilniu-
je esant geresn nei daugelyje
Europos miest.
Pastaraisiais metais Vilniaus
pltra intensyviausiai vyksta va-
kar kryptimi, todl net ir skepti-
kams netrukus teks pripainti Vil-
niaus ir Kauno dvimiest (dvipol)
su daugiau kaip milijonu gyven-
toj. Pagrindinje alies magist-
ralje VilniusKaunasKlaip-
da transporto eismas vis inten-
syvja, o sostinje automobiliai
ukema visas gatves, konfe-
rencijoje sak J.Anukeviius.
Vilniaus gatvi pralaidumo pa-
rametrai jau visikai inaudoti.
Diegiant tik gatvs eismo siste-
mas, kurioms priklauso tramva-
jus, i esms transporto prob-
lemos neisprsime, negalima
bus atskir teritorij pltra, to-
dl yra btina diegti geleinke-
lio sistemai priklausant metro-
politen.
Nagrinjama usienio
valstybi patirtis
AB Tiltra Group Koncesij
departamento vadovas Vitoldas
Saponikovas konferencijos da-
lyviams parod, kaip taikant No-
tingemo, Barselonos ir kit ES
miest patirt Vilnius gali diegti
metropoliteno sistem koncesi-
jos principu naudodamas tik ES
paramos ir privataus investuo-
tojo las. Be to, tokius objek-
tus noriai finansuoja Europos in-
vesticij bankas (EIB).
Kopenhagos Metro serviso
direktorius Claudio Cassarino
su pasididiavimu pristat, kad
2008 ir 2010 metais Kopenha-
gos metro pripaintas geriau-
siu automatiniu metro (vaiuo-
janiu be vairuotojo) pasaulyje.
Kopenhaga pirmasis miestas
Europoje, turintis itis par ir 7
dienas per savait veikiant me-
tropoliten. Metropolitenas pra-
djo veikti 2002 m.
Tai dar jauna sistema, tu-
rinti 2 linijas, 22 stotis, i ku-
ri 9 poemins ir 13 antemi-
ni, yra 21 kilometro ilgio. 2010
m. keleivi perveimo skaiius
per metus siek 52 mln., o 2015
metais planuojama perveti 60
mln. keleivi.
Pranejas i Ispanijos Bil-
bao miesto Jose Miquelis Ortega
akcentavo spariai augant Bil-
bao metro populiarum ir nuo-
lat didjanius gyventoj srau-
tus. Keleivi perveimo skaiius
eksploatacijos pradioje 1996
m. buvo 32 mln., o 2010 me-
tais 88 mln.
Konferencijoje dalyvavusio
Niurnbergo transporto korpora-
cijos mons vadovo Wolfgango
Legatho teigimu, jo mieste, savo
dydiu panaiu Vilni, diegus
metro sistem, buvo demontuotos
tramvajaus trasos ir udraustas
automobili transportas.
Kilus ginams dl metro tie-
simo senamiest, buvo organi-
zuotas referendumas, kur laim-
jo metro alininkai. Investicijos
atsipirko penkiagubai ir net 80
proc. miesto gyventoj metro ver-
tina teigiamai. 2008 m. Niurn-
berge pradjo veikti ir automa-
tinis (be vairuotojo) metro.
WWW. VILNIUS. LT
VILNIAUS PULSAS
Kok viej transport rinksis Vilnius?
Juozas ZYKUS
Piliei asociacijos
Metro sjdis valdybos
pirmininkas
Metro sjdis, kurio gre-
tose yra 6715 vairi srii spe-
cialist, jau kelerius metus ana-
lizuodamas susisiekimo bkl
Vilniaus mieste ir analogiko
dydio ES miestuose, nusta-
t, kad Vilniuje gat vi sps-
t yse mi esti ei ai pati ri a nuo
1,6 iki 3,8 mlrd. Lt nuostoli
kasmet. Europoje i susisieki-
mo problema skmingai spren-
diama diegiant metropolite-
n. Vilnius taip pat turi su-
kurti visuomeninio transporto
sistem, kurios stuburu gal-
t bti metropolitenas.
Vilniaus gatvi tinklas piko
valandomis yra pasieks pra-
laidumo rib. Mieste didja oro
t ara, net 121 t kst. vilnie-
i veikia virnorminis triuk-
mas. Nuo susi siekimo prob-
lem ir oro utertumo ken-
ianiam Vilniui, kokybiko ir
ekologiko vieojo transporto
diegimas bt didelis ings-
nis mint problem sprendi-
mo link. Tai atitikt ir EK pa-
rengtos transporto strategijos
nuostatas iki 2050 m.
Asociacijos Metro sjdis
valdyba, atsivelgdama Vil-
niaus strateginio plano nuostat
sukurti ir gyvendinti miesto
greitojo transporto tinkl bei
sudaryt sutart su kio subjek-
t grupe Dl nauj transporto
ri specialiojo plano paren-
gimo, pateik kriterijus, ku-
riuos btina vertinti planuo-
jant Vilniaus vieojo transpor-
to pltr iki 2040 m.
vertinus esam miesto ir
alies ekonomin padt, ga-
lima teigti, kad metropoliteno
di egi mas, t ai kant vi eosi os
i r pri vai osi os par t ner yst s
princip, bt naudingiausias
sprendimas sostinei.
KOMENTARAS
Romas ADOMAVIIUS
Vilniaus mero pavaduotojas
Kokie procesai sostin-
j e i uo metu vykdomi ren-
kantis naujas vieojo trans-
porto ris?
iuo metu yra rengiamas
Nauj vieojo transporto ri
diegimo Vilniaus mieste specia-
lusis planas, kuris pads apsi-
sprsti, kokio tipo ir keli r-
i vieojo transporto reikt
Vilniui. I samiai analizuojama
esama Vilniaus miesto susisie-
kimo sistemos bkl, nustato-
mos tendencijos, modeliuoja-
mi transporto ir keleivi srau-
tai, vertinant ne maiau kaip
30 met perspekt yvas.
Taip pat yra atliekami miesto
marrutinio tinklo skaiiavimai
ir vertinimas atsivelgiant nau-
jos transporto ries marrut
tinklo diegimo ir esam mar-
rut per t varkymo galimybes.
Be t o, at l i ekamas pasi ri nkt
vieojo transporto pltros va-
ri ant techni ni s-ekonomi ni s,
socialinis ir ekologinis vertini-
mas. Turi bti nustatytas pasi-
rinktos visuomeninio transporto
ries poveikis bendram trans-
porto eismui ir saugai.
is planas leis vertinti nau-
jos transporto ries vedimo ir
investicij poreik, rekomenduoti
finansavimo modelius bei nurodyti
atsiperkamumo galimybes.
Koki e bsi mo vi eoj o
transporto variantai svars-
tomi? Kiek met galios pri-
imtas sprendimas?
iuo metu svarstomi keli
variantai: patobulinti troleibu-
s, autobus, mikroautobus ir
taksi sistem, tiesti tram-
vajaus ar metro li-
nijas arba ieko-
ti kokio nors ki-
to varianto. I
i keturi va-
ri ant vi eni n-
teli o, ko gero,
pasirinkti nepa-
vyks, veikiausiai
reiks derinti kelis. Transporto
parinkimas turi vykti labai at-
sakingai, nes sprendimas ga-
lios 30 met.
Neseniai vykusios tarptauti-
ns konferencijos Ma mies-
t metropolitenai: j atsiradimo
prieast ys ir teikiama nauda
tikslas ir buvo pristatyti visuo-
menei vien i galim vieo-
jo transporto vystymo Vilniaus
mieste schem, atsivelgiant
pana gyventoj skaii turin-
i Europos miest patirt.
Ar sprendim dl bsimo
vieojo transporto priims
miesto taryba ar svars-
tymus bus traukta ir
visuomen?
Visi silymai dl
naujos vieojo trans-
porto ries koncep-
cijos patvirtinimo,
pagrindus
ekonomine naudos analize, rug-
pjio mnes bus teikiami Vil-
niaus miesto tarybai.
Tarybai patvirtinus koncep-
ci j bus pradt as ki t as et a-
pas sprendi ni konkretiza-
vimo stadija.
iame etape bus vykdomas
nauj os, t ar yboj e pat vi r t i nt os
vi suomeni ns t ranspor to r -
ies marrut tras detaliza-
vimas ir esamo vieojo trans-
por to mar ruti ni o ti nkl o per-
t varkymas, nagri nj ami gali -
mi finansavimo modeliai.
Tai p pat i ame et ape bus
vykdomas pl ano svar st ymas
i r derini mas: organi zuoj amas
vi eas svarst ymas su vi suo-
mene, deri ni mas su pl anavi -
mo slygas idavusiomis insti-
tucijomis, Vilniaus miesto savi-
valdybs administracijos dali-
niais, aprobavimas savivaldybs
t ar ybos komi t et uose, gi n
nagrinjimas.
Met pabai goje tar yba tu-
r s apsi spr st i i r pat vi r t i n-
ti konkret sprendim, koki
vi eoj o t r anspor t o pr i emo-
n Vi l ni aus mi este mes pa-
sirenkame.
Konkrets sprendimai met pabaigoje
METRO SCHEMA
Svarbi informacija:
www.vilnius.lt, www.facebook.com/vilnius.lt
Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius
Tel. (8 5) 211 2000. Faks. (8 5) 211 2222.
Informacija tel. 1664. Pasitikjimo tel. 211 2885.
Usk. Vilniaus miesto savivaldybs administracija. Nr. 274270
5 AKTUALIJOS /
rado toki tarim kelianios
nuostatos, sak alies vado-
v D.Grybauskait.
Ji pridr, kad per pasta-
ruosius metus buvo pasist-
mta priek siekiant ne kuo
daugiau kyinink susodinti
kaljim, bet atgrasyti mo-
nes nuo tokios veiklos.
D.Grybauskait metiniame
praneime dkojo Seimui u tai,
kad siklaus 12 jos veto ir pa-
tais teiss aktus. Ji diaugsi,
kad parlamentarai palaimino
jos iniciatyvas, teisinanias
rotacij specialiosiose tarny-
bose, leidianias konskuo-
ti neteistai gyt turt, prail-
gintus senaties terminus.
Kriz veikta
Vertindama alies ekono-
min padt, prezident pa-
br, kad kriz jau suvald-
me. Ji pasidiaug, kad ie-
met jau atsigauna vidaus var-
tojimas, gerjai ekonominiai
lkesiai.
D.Grybauskait paragino
Vyriausyb rimtai svarstyti
minimalaus darbo umokes-
io klausim. Dl jo turime
bti apdairs, taiau negalime
bti usispyr. Teskime paa-
d atkurti pensijas. Socialin
sistema laukia reali reform,
o ne popierini koncepcij ar
gairi, pabr ji.
Anot valstybs vadovs,
aikinantis pagrindini mais-
to produkt kain augim sa-
vo darb turi atlikti konkuren-
cijos priirtojai.
D.Grybauskait ragino
susitvarkyti su ilumos kio
problemomis ir pradti staty-
ti suskystint duj termina-
l. Utenka trypioti vietoje.
Tai neatidliotina, tvirtino
D.Grybauskait. Prezidentei itin
svarbi atrodo ir Viej pirki-
m tarnybos reforma. Visuo-
men ir valstyb turi inoti, kas
ir kodl perkama u jos pini-
gus, teig prezident.
Teismuose
pajudjo ledai
Prezident pripaino, kad
pastarojo meto skandal kon-
tekste teigiamas teism ver-
tinimas gali atrodyti keistas,
taiau pareik, kad ledai pa-
judjo. Anot jos, prielaidas
teigiamiems pokyiams teis-
muose sudaro pakeistas Teis-
m statymas, kuriuo teis-
m ir teisj administracins
veiklos kontrol gali sitrauk-
ti visuomen.
Prezidents teigimu, pas-
taruoju metu Lietuv krt tei-
sj elgesio skandalai yra g-
dingi, bet jie neugoia teis-
muose vykusi teigiam per-
main.
Kultra ne prabanga
Prezidents teigimu, opti-
mizmo ir tikjimo atsigaunant
ekonomikai turi rastis ir kitose
srityse kultroje, vietime, ne-
vyriausybinje veikloje.
Btina utikrinti gali-
myb skaityti knygas, lanky-
ti muziejus, teatrus, lmus ir
koncertus. Kultra nra pra-
banga, kultra yra ms vie-
nybs garantas, be kurios ne-
igyvens ms demokratija,
ms bendrumas, ms tau-
tin tapatyb, ms Lietuva,
kalbjo prezident.
Kalbdama apie Lietuvos
usienio politik pagrindiniu
pasiekimu prezident vadino
tai, kad nuo 2015 met Lietu-
va ir Baltijos alys energetikos
srityje nebebus izoliuotos nuo
likusios Europos.
Vertindama Lietuvos san-
tykius su kaimynmis, valsty-
bs vadov paymjo, kad Lie-
tuvos saugumui svarbi kons-
truktyvi ir stabili kaimynyst
ir bendras strategini energe-
tikos ir saugumo projekt gy-
vendinimas su Lenkija.
O nepriklausoma Baltaru-
sija Lietuvos interesas. Visa-
da pasisakiau ir pasisakysiu u
dialogo ir bendradarbiavimo
su kaimynais metod. Taiau
tai nereikia, kad nukreiptas
prie demokratinius principus
ir mogaus teises paeidian-
tis elgesys gali bti toleruoja-
mas, sak ji.
Beje, D.Grybauskaits Sei-
m jau nebeatlydjo jos atsto-
vas spaudai Linas Balsys, ku-
ris nuo pirmadienio jau ne-
bedirba dl nesutapusi pa-
ir.
Prezident Dalia Grybauskait
sitikinusi, kad kova su korupcija
yra skaudiausia, giliausiai si-
aknijusi ir sunkiausiai gydoma
ms negalia. Vakar Seime me-
tin praneim perskaiiusi vals-
tybs vadov apgailestavo, kad
laisvje kyinink tebra dau-
giau nei u grot.
imeiame praneime
D.Grybauskait daugiausiai
dmesio skyr korupcijos pro-
blemai. Valstybs vadov met
akmen Seimo dar ji tei-
g turjusi ukardyti alkoho-
lio lobist iniciatyv, kuri mo-
kesi moktojams bt atsi-
jusi 100 mln. Lt.
Gaudys parsidavlius
Sakoma: tauta turi pain-
ti savo didvyrius. Taiau bti-
na painti ir savo niekdarius,
nemokas, o ypa parsidav-
lius. To reikia, kad apvalytu-
me valstybs tarnyb, kad i-
guitume i jos tuos, kurie atjo
ne tarnauti, o prekiauti staty-
mais, leidimais, sprendimais ir
nuosprendiais. O baisiausia
moni pasitikjimu valsty-
be, teig prezident.
Ji pabr, kad kiekvie-
n kart, kai jai bus pateik-
tas koks nors atskiros gru-
pels usakytas, korupcija ar
tiesiog kvailybe dvelkiantis
statymas, ji asmenikai pasi-
domsianti jo kilms istorija.
Asmenikai aikinsiuosi, ku-
rioje teiskros grandyje atsi-
Prezidents kiriai
Prezidents vardy-
tos korupcijos ir ne-
skaidrumo proble-
mos yra labai svarbus daly-
kas. Dabar ateina metas, kai
konkreiais sprendimais turi-
me suvaldyti erdv ir tai kas-
dieninei, kartais smulkiai, bet
labai kol kas, deja, paplitusiai
korupcijai.
A.KUBILIUS
kart prezidents
metiniame pranei-
me maiau valsty-
bs mastu gerokai daugiau
pozityvi pastebjim nei
vien kritik. Manau, tai yra
tam tikras teigiamas lis,
kad valstybs vadov kart
mato ne tik problemas, bet ir
tai, kad jos sprendiamos.
I.DEGUTIEN
Galiu pasveikinti,
kad ji yra rytinga,
btent irauti ko-
rupcij i valstybs bet ko-
kia kaina. Tai sveikintina, pa-
dk jai, Dieve. Manau, jinai
tiktai paliet faktus, kuriuos
visi esate jau tautai kalbj,
nemanau, kad girdjau k
nors naujo.
V.ADAMKUS
Manau, apskritai
korupcijos klausi-
mas buvo per daug
dramatizuotas. Praneim
analizuoja investuotojai, ku-
rie rengiasi ateiti Lietuv.
Man j vietoje darytsi iek
tiek iurpoka ir a tikrai pa-
galvoiau, ar ateiti toki ko-
rumpuot valstyb.
A.BUTKEVIIUS
15min pavieintos lietuvikos
iniasklaidos magnat skaidru-
mo problemos sukl premjero
Andriaus Kubiliaus susidomji-
m. Anot jo, Lietuvos iniasklai-
dos skaidrumo ir kovos su korupci-
ja klausimas vieojoje erdvje su-
laukia per maai dmesio.
Ketvirtosios valdios skai-
drumo ir kovos su korupcija ke-
tvirtojoje valdioje, t.y. iniask-
laidoje, klausimas iki iol, de-
ja, Lietuvos vieojoje erdvje
sulaukia per maai dmesio,
ir toks i ono pastebjimas
(...) yra labai svarbus signalas
mums, kad ir ios temos ne-
galima palikti be dmesio,
vakar Lietuvos radijui sak
ministras pirmininkas.
BNS primena, kad pirmadie-
n laikratis 15min prane,
jog, pasak Norvegijos dienra-
io Aftenposten, Meksika, Fi-
lipinai, Bulgarija ir Lietuva pa-
siymi labiausiai korumpuota
iniasklaida pasaulyje.
Aftenposten rainys Par-
sidavusi urnalistika daugiau-
siai remiasi skaiiais ir faktais,
kuriuos surinko ir apibendri-
no JAV ambasados Vilniuje
darbuotojai.
Kai kurios iniasklaidos
priemons Lietuvoje, ypa lai-
kraiai, prievarta igauna pi-
nigus i verslinink ir politi-
k, atsilygindami pozityviais
straipsniais arba grasindami
neigiamais, teigiama prie
ketverius metus paruotoje
ataskaitoje. Publikacijoje mi-
nimi didiausi Lietuvos dien-
raiai, apraytos konkreios
istorijos ir cituojami politikai,
kurie nurodo sumas, kiek kai-
nuoja nusipirkti palank rai-
n apie save.
atgarsiai
Vilniuje, prekybos centre
Gedimino 9, 4 aukte,
veikia neprasta paroda
mug Made in India
Expo, kurioje galima
pasigroti ir sigyti
i Indijos atvetomis
prekmis, pabendrauti
su nuolat besiypsaniais
indais, eina pabaig
birelio 12 d., sekma-
dienis, paskutin diena
pasinaudoti galimybe
aplankyti parod.
kart ms sveiams
silome prajusioje mugje
neregt gamini. Taip pat,
visi parodos lankytojai gaus
ypatingas nuolaidas, iki sek-
madienio galios slyga perki
du, treia gauni nemokamai.
O tie, kas ateis penktadien,
birelio 10 dien, 12 valand,
gals pasigroti ind o-
ki pasirodymais, - minjo
bendrovs Global Consulting
Group direktorius Rakesh
K.Sachdeva.
Kalbos barjeras nra klitis
bendrauti su sveiais i Indijos
vieni j kalba anglikai, kai
kurie ir lietuvikai, o dertis
pasiry visi. Labai patiko
kilimlis su Indikais simbo-
liais. Nors lyginant su kitomis
prekybos vietomis, ia jis buvo
gerokai pigesnis, visgi nesiry-
au i karto pirkti. Taiau kai
maloniai besiypsantis vai-
kinas kain sumaino beveik
dvigubai dvejons bemat
isisklaid, - maloniais sp-
diais dalinosi viena i paro-
doje sutikt lankytoj.
Paroda Made in India Expo
liko vos 3 dienos!
$
Perkama
spauda
kyrjo
D.Grybauskait usipuol
alkoholio lobistus.
T.Lukio/BFL nuotr.
6 / AKTUALIJOS

Tiraas50000.
ISSN1822-2749.
Laikratis platinamasVilniuje, Kauneir Klaipdoje.
Redakcijaneatsakoureklamos
turin irklaidas.
Redakcija Vilniuje
Tel. (8-5) 210 5896
Faks. (8-5) 210 58 97
redakcija@15min.lt
A.Gotauto 40 B,
01112, Vilnius
Kauno biuras
Tel. (8-37) 243 000
Faks. (8-37) 207 887
kaunas@15min.lt
Kstuio g. 58,
44305, Kaunas
Klaipdos biuras
Tel. (8-46) 257 900
Faks. (8-46) 257 800
klaipeda@15min.lt
S.Daukanto g. 2,
92235, Klaipda
Reklama
Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895
Tel. Kaune (8-37) 207 886
Tel. Klaipdoje (8-46) 257 800
reklama@15min.lt
skelbimai@15min.lt
Leidjas:
UAB 15 minui,
A.Gotauto 40 B, 01112 Vilnius.
Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97.
info@15min.lt
www.15min.lt
229 600 nuolatini skaitytoj per dien Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje.
Tomas Balekas
Generalinis direktorius
t.balzekas@15min.lt
Raimundas Celenceviius
Redaktorius
r.celencevicius@15min.lt
Asta Cibien
Dienos redaktor
a.cibiene@15min.lt
$
Taip laikratyje ymimi
usakomieji straipsniai TNS LT, Nacionalinis skaitytoj tyrimas, 2011 m. iema
15min pirmasis nemokamas
laikratis Lietuvoje, kurio tira kas ketvirt
audituoja UAB Ernst & Young Baltic.
Durpyno gaisras aptemd pajr
iluts rajone pirmadien usi-
liepsnojs Traksdi durpynas
vakar deg kaip degs, nors gaisr
band ugesinti daugiau nei im-
tas moni. Prognozuojama, kad
durpyn gesinti teks dar ne vien
dien, o ala gamtai ir mogui
sunkiai imatuojama. Gaisro po-
veik pajuto ir klaipdieiai
mieste jauiamas degsi kva-
pas, tara kietosiomis dalelmis
smarkiai virija normas.
Ugnis Traksdi durpy-
ne, esaniame Auktuma-
los pelks telmologiniame
draustinyje pamaryje, si-
pliesk pirmadien apie 14
val., kai usiliepsnojo suve-
tos durps, kurias kas durpy-
no dal eksploatuojanti mon
KlasmannDeilmann ilut.
Netrukus ugnis iplito apie
100 hektar plote (bendras dur-
pyno plotas 1500 ha). vy-
kio viet sulk vietos ugnia-
gesi komandos, bet j buvo
per maai. Netrukus durpyno
gesinti suvaiavo kelios de-
imtys ugniagesi automobi-
li i visos alies. Taiau tik
or pakilus Karini oro paj-
g sraigtasparniui, kuris pyl
liepsn vanden, pavyko su-
valdyti ugn, jau persimetu-
si alia esant mik.
iluts rajono savivaldybs
administracijos direktor Ida
Vasiljevien paskelb ekstre-
mali situacij iluts, Saug
ir Kint seninijose. I nam
evakuotis buvo pasilyta ats-
kir sodyb gyventojams, ta-
iau ie nesutiko.
Vakar durpyne teberu-
seno trys pagrindiniai gais-
ro idiniai, kuriuos band
numalinti 130 pamainomis
dirbusi moni: 70 mons,
mik urdijos darbuotoj ir
ugniagesi bei 60 kari. Gais-
r malino ne tik iluts, bet
ir Klaipdos, Gargd, iau-
li, Kauno ugniagesiai, gais-
ro gesinimui naudota 11 gais-
rini autocistern, 2 vandens
siurblins stotys bei 2 gaisri-
ni arn automobiliai.
Oro tara nenuspjama
Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentas re-
komendavo iluts, Saug ir
Kint seninij gyventojams,
esantiems dmais utertoje
zonoje, udaryti nam, tvart
duris, langus, stoglangius ar
kitas angas, nepalikti atviro-
se teritorijose esani nami-
ni gyvuli ir pauki. Dl
gaisro Traksdi durpyne
kentjo ir klaipdieiai: vjas
dm kamuolius atgin uos-
tamiest, buvo jauiamas de-
gsi kvapas. Klaipdos mies-
to visuomens sveikatos cent-
ras abi dienas intensyviai sek
oro utertumo laipsn ir per
iniasklaid informavo mies-
tieius. Pirmadien miesto
centrinje dalyje atmosferos
oro tara kietosiomis dalel-
mis norm virijo 2,33 karto,
o antradienio ryt, isisklai-
dius dmams, kietj dale-
li nebeliko. Taiau neilgam
apie 15 val. centrinje miesto
dalyje oro utertumas leisti-
nas normas virijo daugiau nei
tris kartus, o rytinje dalyje
kiek maiau 1,3 karto.
Pasak Visuomens svei-
katos centro Visuomens sau-
gos skyriaus vyriausiojo spe-
cialisto Rimanto Giedraiio,
gyventojai neturt atsipa-
laiduoti net jei oro taros ro-
dikliai pagert. Es viskas
priklauso nuo vjo krypties.
Klaipdai ypa nepalankus
piet vjas. Nerekomenduo-
jama ilgesn laik bti, ypa
sportuoti, lauke, kur jauiasi
degsi kvapas, nevesti iki-
mokyklinio amiaus vaik
lauk, neorganizuoti rengi-
ni lauke, kuo daugiau laiko
praleisti patalpose. Miestie-
iai oro taros rodiklius gali
stebti ir patys internetiniu
adresu http://oras.gamta.lt/
cms/index.
Kiek degs
niekas neino
Pasak Valstybins prie-
gaisrins prieiros Klaip-
dos skyriaus vyresniojo ins-
pektoriaus Antano Pociaus,
eksploatuojamuose durpynuo-
se daniausiai kyla paviriniai
gaisrai, kurie danai virsta po-
eminiais. Durps smilksta
atskiruose idiniuose po e-
me iki drgnojo dirvoemio
sluoksnio. Durpynuose idega
didels ertms po eme. Gali
griti ir ugniagesiai, ir tech-
nika. Degimas i poemins
stadijos kartais isivysto pa-
virin, todl sunku nustaty-
ti po paviriumi esant gaisro
idin, o gesinami tik tie idi-
niai, kurie yra matomi, sa-
k specialistas.
Jo teigimu, tok gaisr u-
gesinti manoma tik apkasus
grioviais degant plot ir gesi-
nant lokalius gaisro idinius.
Degani durpi nemano-
ma ugesinti kaip kietos de-
gios mediagos, nes vanduo
nesigeria deganias durpes,
tiesiog nubga paviriumi, to-
dl gesinti galima tik maiant
durpes ir perpilant vandeniu,
durpi gaisr specifik at-
skleid A.Pocius.
Priegaisrins saugos ir
gelbjimo departamento spau-
dos atstovas Donatas Gurevi-
ius primin, kad prie kur
laik durpyne Rokikyje ki-
ls gaisras truko 45 paras.
N vienas nesiima pasaky-
ti, kada viskas baigsis. Durpy-
no gaisras yra ypatingas: ne-
priklausomai nuo to, kiek ir
kokios bus technikos ar dar-
bo jgos, daug kas priklauso
nuo meteorologini slyg,
sak D.Gureviius.
Apie gaisro pasekmes kol
kas vengia kalbti aplinko-
saugininkai ir mikininkai.
Pasak Kint girininkijos giri-
ninko Romualdo Baranausko,
jau aiku, kad ideg nedide-
li medyn plotai, bet daug la-
biau nukentjo auktapelks.
Klaipdos regiono aplinkos ap-
saugos departamento iluts
rajono agentros vyriausiojo
specialisto Valentino ere-
vino nuomone, iluts mies-
te didels oro taros netur-
t bti, bet ji gali didti Kin-
tuose, Drevernoje ir Klaip-
doje. Po gaisro likvidavimo
bus atliekami tyrimai, kol kas
nieko negalima pasakyti apie
al gamtai, kalbjo aplin-
kosaugininkas.
IRMA
OZTURHAN
i.ozturhan
@15min.lt
N vienas
nesiima
pasakyti, kada
viskas baigsis.
Durpyno gaisras
yra ypatingas.
Sak D.Gureviius.
Gaisr gesinantys
mons dirba praga-
rikomis slygomis.
E.Jurjono nuotr.
vykio vietoje nuo gaisro pradios dirbantis bendrovs Klasmann-
Deilmann ilut, kuriai priklauso visas 1500 hektar durpynas,
generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas negaljo pasakyti,
koki nuostoli patyr bendrov: Kaip gaisras atsilieps, matysi-
me, kai ugesinsime gaisr.
Pasak jo, gaisras apm apie 1015 proc. durpyno, i kurio eks-
ploatuojama tik dalis, o problemins vietos lokalizuotos apie
50 hektar plote. K.Kaminskas, paklaustas apie numanomas gais-
ro prieastis, sak, jog daniausiai tokiais atvejais gaisrais kyla nuo
kibirkties. Kol kas tarim neturime, vliau aikinsims prieast.
Kiek kalbjau su darbuotojais, pirma versija, kad bus kilu-
si kibirktis nuo pravaiuojanios technikos, sak jis.
UTEKO KIBIRKTIES?
7 PASAULIS /
|va|r|os ||oos |r aeoa|av|ma| moa||a
|yd| auo |os |op|o. ||o|e seaov|e
sus|roes moous va|stu savo b||e|
paoer|at| |e|odavo oyvo|o|e oamto|e ~
oydydavos| auoa|a|s. 5|aad|ea ||e|v|e
aas suaeoa|aves |r |aaat|s, |as |am
oa|tu padt|, e|aa | va|st|aes. 0e|a, |a|
|ur|e | msu va|st|ase |aa|oms |as
maes| ar |e||s, aes seroame ||oom|s,
|ur|oms re||a||ao| ypat|ao| ~ va|stybs
|ompeasuo|am| va|sta|.
kas |em|a po|yc|us?
Ko||us. |o|r. |o|| ||e||. ||e| ||co|. |o1e|
||ous|ru v|rt|re. |ur|o vo1ovou1or|es| rusu
so||es vo|1|os vvro| jou re v|erer|us retus
1|s|utuojo |orrersuojoruju vo|stu tero.
O ju 1|s|us|jos recu||or|o| ro|v1| |vo|rus te|s|
r|o| orr||oj|ro|. to|sv||es. ruro1vro|.
.lstotvro| ||e|o |stotvro|s jo|s ||cos
re|scv1vs|. tv|rt|ro vo|st|reje .Core||o
sut||to A|1oro Ve|sror|ere. |oter|s ste||
s| rostoruoju retu |t|r 1oro| ||rtorc|or|s
|orrersuojoruju vo|stu rr|ero|or|s. |
1|ous|os jos roros |ss|o|s||rt|. |os |er|o
s|uos ro|vc|us |r |ur re||o||rcu re1||o
rertu j| co|| |s|cvt| r|c|ous|o|. res vo|stors
|s|e|1|o 1|1|ojo 1o|| sovo rers|jos.
|oso| .Core||o vo|st|r|r|es V|rc|||jos
bece|vtes. roturo|u. joc rorers ve| |s|||o
reroo| ||ous|ru ju| rroejus|u retu ro
|o|coje ots|ro1o rouju orr||oj|ru to||ort
ruo|o|1os |orrersuojor|es|ers vo|stors.
|ostoruju rr|ero|os. V. bece|vtes te|c|ru.
co|| ||st| 1e| vo|stv|es srrer1|ro ro|e|st|
|orrersuojorojo vo|sto |o|re |o|ro. to|r
rot |r 1e| to. joc vo|sto cor|rtojos or|o t|e
|ejos rusrrer1e ro|e|st| |orrersuojorojo
vo|sto t|e||ro |o|ro. !oc|ou 1|1|ous|os su
ro|st|es. orot vo|st|r|r|es. |rese Sve||otos
orsoucos r|r|ster|jos srrer1|ros. t|es|oc|o|
sus|jes su vo|st|rer|s. .Vo|st|res re|eco||
to||vt| ruo|o|1u |orrersuojoruju vo|stu
rr|ero|ors. V|er|rte||s 1o|v|os. |o co||re
1orvt| to| ro|rt| rorer|r| |orrersuo
joruju vo|stu ort|o|r| sovo sos|o|to. !o |r
1orore. tv|rt|ro V. bece|vte. Arot jos. vo|s
t|rese .Core||o |orrersuojor|ej| vo|sto|.
rostoruos|us rer|ort su |orrersuojoruju
vo|stu rosu. ror1uo1or| roesrer|s re|
vo|stv|es rotv|rt|rtos |o|ros. to1e| rores
v|so1o co|| sutourvt|.
Pas|t|||, aes...
Ko|r te|ce V. bece|vte. .Core||o vo|st|reje
r|c|ou co||ro |s|cvt| re t|| |orrersuojoruju
vo|stu. |et |r ||tu re1|c|r|r|u rrerorotu or
rr|eror|u. to|r rot v|tor|ru. ro|sto ror||1u.
.ker|ort|s sovo|trosc|o .Ve|1os rerr|||ou
soru urro||stu s| rovosor| ot|||to|s tvr|ro|s.
ros rus vo|sto| vro r|c|ous| (tvr|ros ot|||tos
|vc|rort re|orrersuojoruju vo|stu |o|ros).
o vo|stu ros|u|o v|ero 1|1|ous|u. lt|r te|
c|oro| |uvo |vert|rto ortorrov|ro |u|turo.
!o| 1|1e||s |orr||rertos |r rots cer|ous|os
|vert|r|ros ror |r roro |o|ecers. svr
sojos| vo|st|r|r|e. |oso| V. bece|vtes. ||e|
v|eror r|r|eju| j| sterc|os| rotort|. je| re|||o
|r ro|orsu|tuot| rur|ro|s vo|stu. ro|sto ro
r||1u. ||tu rrerorotu vortoj|ro ||ous|ro|s.
./rores rur|s ros|t|||. res |ro. joc res
v|so1o ro1orore to|. |o roo1ore 1o|or
v|sose rusu t|r||o vo|st|rese co||ro cout| |r
rero|oru ros|oucu. rus|stotvt| o1os t|ro.
ros|t||r|rt| recej|ro. ot|||t| |vo|r|u 1|ocrost|
r|u tvr|ru. !o|r rot |s|cvt| o||r|us s|o|tvru|
|r retc| testus |ereru ve|||o| rustotvt|. ro
so|ojo vo|st|r|r|e.
>9=F9=?=5?CAD9BGIC>5AJ5=GH
.0ame||a" va|st|a|a| V. 8ece|yt:
./rores rur|s ros|t|||. res |ro. joc
res v|so1o ro1orore to|. |o roo1ore.
$
Bakterija slapstosi nuo tyrj
Vokiei tyrjams lieka vis ma-
iau laiko surasti pratingo
bakterijos E.coli proverio alti-
n, pasjus baim visoje Europo-
je bei pridarius kininkams mi-
lijonini nuostoli, pareik Pa-
saulins sveikatos organizacijos
(PSO) ekspertas.
Vokiei pareignai to-
liau ieko arnyno infekcijos,
pratrkusios gegus 2 dien,
prieasi. Prajusi savait
jie neteisingai apkaltino ispa-
n agurk augintojus, vliau
paskelb, kad infekcijos suk-
ljai iaurinje Vokietijos da-
lyje daigintos sklos. Infekcija
jau nusine 25 gyvybes, usi-
krtusi moni skaiius siekia
daugiau nei 2 400.
Jeigu mes negalime at-
skleisti tikros prieasties per
savait, mes galime jos nieka-
da nesuinoti, pareik PSO
atstovas Guenaelis Rodier.
Jis sak, kad ukrstos dar-
ovs greiiausiai dingo i pre-
kybos, ir vokiei specialistams
bus sunku nustatyti ssajas su
ukrstais produktais, prajus
savaitms po pirmo infekcijos
protrkio.
Kaip tik dabar Vokietijoje
mons klausinjami apie pro-
duktus, kuriuos jie valg beveik
prie mnes. Labai sunku pa-
sakyti, kiek tiksli yra i infor-
macija, sak jis.
Be detalios informacijos,
k valg susirgs mogus, labai
sunku atsekti infekcijos altin,
paymjo PSO ekspertas.
Galutiniai rodymai bus
gauti i laboratorijos, taiau pir-
miausia reikalinga rasti epide-
miologines ssajas su tariamu
maistu, sak jis.
Kiti ekspertai dar grie-
iau kritikuoja Vokietijos ty-
rjus, stebdamiesi, kodl tiek
daug laiko reikia ukrato alti-
niui nustatyti. Jeigu js mums
duotumte 200 pavyzdi ir 5
dienas, mes turtume nustatyti
proverio altin, sak ame-
rikiei epidemiologas Micha-
elas Osterholmas.
Tuo tarpu Europos Komisija
vakar paskelb praysianti Eu-
ropos Sjungos (ES) valstybi
skirti 150 mln. eur kompen-
sacij Europos darovi augin-
tojams, kurie patyr nuostoli
dl Escherichia coli sukelia-
m arnyno infekcij protr-
kio. Kompensacija bt ski-
riama ukrato krizs laikotar-
piu nuo gegus pabaigos iki
birelio pabaigos.
Sirijoje verda miai
Sirijos iaurs vakar regione,
kuriame kariai jau kelias dienas
grietai malino protestus, gink-
luoti upuolikai pirmadien nu-
kov 120 saugumo pajg nari
ir padeg vyriausybinius pasta-
tus, prane vyriausyb.
Damaskas paadjo ry-
ting atsak ipuol.
Jeigu pastarasis pranei-
mas bt patvirtintas, i ata-
ka alies iaurs vakaruose ga-
li tapti poskio taku iki iol
buvusiame daugiausiai taikia-
me sukilime, kuris kelia grs-
m 40 met trukusiam Sirijos
prezidento Basharo al Assado
ir jo eimos valdymui. Opo-
zicijos aktyvistai skeptikai
vertina pareign paskelb-
t uvusij skaii, sakyda-
mi, kad valdia siekia atver-
ti keli naujiems susidoroji-
mams. Taiau net jie pripa-
ino, kad susirmimai ities
vyko, nors neaiku, kas juo-
se dalyvavo. Vyriausyb nu-
rod, kad saugumo pajgas
puol ginkluotos gaujos, o
Damaskas taip danai vadi-
na protestuotojus.
Kad ir kas pirmadien ata-
kavo saugumo pajgas, is fak-
tas byloja apie naujus trkimus
reime, atlaikiusiame jau kelias
savaites trunkanius tkstan-
i moni protestus.
Tyrjai nesuranda bakte-
rijos protrkio altinio.
AFP nuotr.
Nutylta tara
Japonijoje i avarijos itiktos Fuku-
imos atomins elektrins aplin-
k pateko dvigubai daugiau ter-
al negu buvo skelbta anksiau,
nurod vyriausyb, pridrusi, jog
ios elektrins reaktoriai paeis-
ti labiau nei manyta.
Japonijos branduolins
ir pramons saugos agent-
ros (NISA) ataskaitoje rao-
ma, kad galingo ems dre-
bjimo ir cunamio nuniokotos
Fukuimos 1-osios atomins
elektrins trijuose blokuo-
se branduolinis kuras reak-
toriuose tikriausiai ne vien
isilyd, bet ir prasiskverb
pro vidinio korpuso sieneles.
Pirmadien paskelbtame do-
kumente taip pat nurodoma,
jog atmosfer pateko dvigu-
bai daugiau radioaktyvi ter-
al, nei manyta anksiau; be
to, j kiekis sudaro ne deim-
tadal per didiausi pasauly-
je ernobylio atomin katas-
trof pasklidusi teral kie-
kio, o penktadal.
NISA informavo naujausiai
analizei taikiusi kitok metod
negu paeistos elektrins ope-
ratoriai, kurie savo vertinimus
pateik praeit mnes. Agen-
tra mano, jog jos ivados la-
biau atitinka tikrov.
JAV Kongreso narys Anthony Wei-
neris, danai sulaukdavs paai-
p, nes jo pavard amerikiei
gatvs argonu reikia vien i
vyriko lytinio organo pavadini-
m, pirmadien verkdamas prisi-
paino, kad internetu siuntinjo
savo genitalij nuotraukas jau-
noms gerbjoms.
A.Weineris suauk nacio-
nalins televizijos transliuot
spaudos konferencij, kurioje
prisipaino umezgs interne-
te virtin padorumo ribas per-
engiani ryi.
Savait melavo
Niujorko valstijai Kongre-
se atstovaujantis 46 met de-
mokratas pateko kebli pa-
dt, kai viena Sietle gyvenanti
moteris savo svetainje socia-
liniame tinkle Twitter rado
A.Weinerio paskelbt nuotrau-
k, kurioje i arti nufotogra-
fuotas penis, esantis erekcijos
bkls po apatinmis kelnait-
mis. statym leidjas savait
kartai neig siunts i nuo-
trauk ir tvirtino, kad tikriau-
siai buvo sibrauta jo Twit-
ter svetain.
TaiaupirmadienA.Weineris
braukdamas aaras pripaino:
i nuotrauka mano, ir j pa-
siuniau a. Labai gailiuosi dl
sukelto skausmo.
Virtualus herojus
statym leidjas pridr
daugel met siuntinjs pro-
vokuojamas nuotraukas ir ir-
tavs internetu madaug su e-
iomis moterimis, taip pat tvir-
tino, jog mes tapome draugais.
Taiau jis teig nesusitikinjs
nei su viena i i moter ir bu-
vs itikimas monai, su kuria
susituok prie metus.
Septint kadencij Atstov
rmuose dirbantis A.Weineris
buvo laikomas vienu i pagrin-
dini kandidat uimti Niujor-
ko mero post 2013 metais. Jis
sak neketinantis atsistatydin-
ti i Kongreso.
Neinau, k galvojau. is
elgesys gali mane sulugdyti,
aikino jis. Bet a neatsista-
tydinu. Leidau aikiai supras-
ti, kad prisiimu atsakomyb dl
io skandalo.
Taiau, pasak BNS, A.Wei-
neriui veikiausiai nepakaks pri-
painti savo nusiengimus: At-
stov rm pirminink demok-
rat Nancy Pelosi sak, jog turi
bti pradtas tyrimas dl tik-
tino etikos paeidimo.
Esu labai nusivylusi ir nu-
lidusi dl ios padties, dl Ant-
hony monos Humos, jo eimos,
jo darbuotoj ir rinkj, sako-
ma N.Pelosi praneime.
Politik nuotykiai
A.Weineris, kuris yra mo-
kytojo snus, o taps politiku
akcentavo savo kilm i vidu-
riniosios klass, tapo jau tre-
iu Niujorko politiku, neseniai
patekusiu bd dl nederamo
seksualinio elgesio.
Niujorko valstijos guber-
natorius Eliotas Spitzeris atsi-
statydino 2008 metais, kai bu-
vo ukluptas susitikinjantis su
brangiai apmokamomis pros-
titutmis. Tuo tarpu anksiau
iais metais iai valstijai atsto-
vavs Kongreso narys Chrisas
Lee, kuris yra veds, atsistaty-
dino paaikjus, kad jis mgi-
no susitarti internetu dl inty-
maus pasimatymo.
Tiktina, kad A.Weineris pa-
galiau nusprend visk atvirai
ikloti iniasklaidai, nes susi-
kaup pakankamai daug rody-
m, jog vilkdamas vien apa-
tines kelnaites nusifotografavo
jis, o ne koks nors kongresmenu
besidedantis poktininkas.
Konservatyviojo sparno
tinklalapis BigGovernment.
com, paskelb naujas nuot-
raukas, kuriose aikiai mato-
mas A.Weinerio veidas ir ap-
nuogintas liemuo.
Be to, televizija ABC News
pirmadien transliavo inter-
viu su 26 met vienia motina
i Teksaso Meagan Broussard,
kuri sak irtavusi internetu su
A.Weineriu nuo i met balan-
dio. Moteris pasakojo, kad jie
nebuvo susitik, taiau keitsi
atviromis nuotraukomis ir ir-
tavo susiraindami. statym
leidjas taip pat siunt jai nuot-
raukas, kuriose jis matomas ap-
sirengs ir kuriose aikiai ma-
tomas jo veidas.
Neinau, k galvojau. is el-
gesys gali mane sulugdyti.
Bet a neatsistatydinu. Leidau ai-
kiai suprasti, kad prisiimu atsako-
myb dl io skandalo.
Sak A.Weineris.
epidemija
A.Weineris pri-
sipaino tik pri-
remtas rodym.
AFP nuotr.
JAV politikai nesivaldo
8
Senovs balt ir krikionikosios
Lietuvos etnine vertybe laikomi li-
nai gali ilikti tik tautosakoje. Lie-
tuvi kultros dalimi taps auga-
las nyksta i ms alies kinin-
k lauk.
Lin laukai visoje Lietuvo-
je ydjo nuo senovs, deim-
tys tkstani hektar (ha) jais
buvo usta ir atgavus nepri-
klausomyb. Bet Lietuvai tapus
Europos Sjungos (ES) nare li-
nams laukuose lieka vis ma-
iau vietos.
Reguliuoja imokos
2003 metais pluotiniais li-
nais buvo usta per 9,6 tkst.
ha, o jau po met, Lietuvai sto-
jus ES, is skaiius sumajo
kone perpus, iki 5,6 tkst. ha.
Vliau lin lauk majo ge-
ometrine progresija: jau 2007
metais teliko vos 400 ha, dar
po dvej met 34 ha, o iais
metais Lietuvos kininkai de-
klaravo vos 10 ha lin.
Pagrindin ios tendenci-
jos prieastis smarkiai su-
majusios imokos kinin-
kams.
Iki stojimo ES imokos u
lin auginim, priklausomai
nuo j kokybs, buvo nuo 1000
iki 1500 Lt u hektar. Pernai u
lin auginim buvo mokama
587 Lt u hektar. iais metais
prognozuojama u pluotinius
linus mokti 574 Lt u hektar
(i j 372 Lt sudarys ES los,
202 Lt nacionalinio biude-
to pinigai).
Tiesa, papildomai l ski-
riama lin pluoto perdirb-
jams: u ilgo pluoto perdir-
bim skiriama 552 Lt u to-
n, u trumpo pluoto 310 Lt
u ton.
Imokas lm
sausringi metai
ymiai maesns imo-
kos buvo nustatytos remian-
tis 19981999 met derlingu-
mu. Deja, ie metai buvo itin
sausringi, o toks oras yra ne-
palankus linams.
Bazinis jav derlingu-
mas buvo apie 22,5 tonos i
hektaro. sivaizduokite, kur
tokius linus galima auginti?
Ant smlio, turbt. Ir imokas
mums, lietuviams, jav ir ki-
t augal paskaiiavo btent
nuo to bazinio derlingumo,
15min pasakojo lin augini-
mo ekspert, mokslinink El-
vyra Gruzdevien.
Upyts bandym stotyje
dirbanti moteris tiria lin ligas,
kenkjus, j plitimo ypatumus,
ieko apsaugos priemoni.
Ji pastebjo, jog takos ki-
nink sprendimui galjo tur-
ti ir pasikeitusios oro slygos:
pastarosios vasaros Lietuvoje
buvo kartesns, todl linai u-
augdavo trumpesni. Tam, kad
pluotiniai linai gerai vet,
turi bti ilta, drgna, o dan-
gus apsiniauks.
Lietuvoje auginami ir s-
kliniai (aliejiniai) linai. Pas-
tariesiems taip pat reikia i-
lumos, drgms bei sauls.
iuos linus auginti lengviau
nei pluotinius, galbt todl
jie populiaresni (pernai Lie-
tuvos kininkai deklaravo
apie 450 ha).
noringi augalai
Kita problema skl trku-
mas. Majant poreikiui, nyks-
ta ir pasila: augalo neauginant
jo sklos nesidaugina, o anks-
iau sukauptos pasensta.
E.Gruzdevien teigia, kad
yra ilik pakankamai daug
lietuvik lin veisli, kurias
kininkai galt auginti, bet
j skl kiekiai nedideli. Tam,
kad kininkas galt sti linus
pluotui, jam reikt kelerius
metus dauginti sklas negau-
nant beveik jokio pelno.
mons nusigria nuo li-
n dar ir dl to, kad jie yra no-
ringi oro slygoms, juos sun-
ku auginti, reikia dti dau-
giau darbo, nei, tarkime, au-
ginant javus ar rapsus. Javus
nuklei, supylei aruod ir ra-
mus. O linus nurovei, paklo-
jai, ir tada praai Dievo arba
lietaus, arba sauso oro. Dr-
gms jiems reikia, kad atsi-
gult, sausros kad idi-
t ir bt galima surinkti,
aikino E.Gruzdevien.
Kad linai grt Lietuvos
laukus, neutekt tik geres-
nio oro ir kinink darbtu-
mo. Dabar jau reikt ir nema
investicij, mat anksiau Lie-
tuvoje buvo bene 11 pirminio
perdirbimo fabrik, o dabar
realiai veikia vienintelis Jur-
barko ems kio kooperaty-
vo fabrikas.
Dauguma fabrik ne tik
nustojo veikti ar bankrutavo,
bet ir visa j ranga parduo-
ta metalo lauui, supjausty-
ta. Norint juos atgaivinti, ga-
li bti reikalingos didels in-
vesticijos. Nes lin aliav
ekonomikai apsimoka ve-
ti ne toliau nei 50 km, teig
mokslinink.
Lietuviams apleidus lin
versl, usienyje ie augalai
ir toliau skmingai auginami.
Europoje lin pramons lyde-
riai yra Pranczija, dideli lau-
kai plyti Baltarusijoje, Rusijo-
je, kitose alyse.
ems kio ministerija
(M) teigia, jog lin ateit
Lietuvoje lems ES.
Svarstym gaivinti linus
kol kas nra, rinka pati susi-
reguliuoja. Mes negalime mo-
kti didesni nacionalini i-
mok, nei nustatyta ES. Kaip
bus ateityje, tiksliai dar ne-
inome. Nuo 2014 met pra-
sideda kita finansin pers-
pektyva, galbt imokos bus
perskaiiuotos i naujo, sa-
k M Augalininkysts sky-
riaus vyr. specialist Virgini-
ja Vingrien.
Laukuose nra vietos linams
=I?@G;5AHC>9B969A58=B;CG
kr mo|a ||etuv|a| ||st|s |eoa||ose
||y|u v|etose? Pras|d|us to||a|
ora|a| vasara| | ||aus|ma udav
me Va|stybs sauoomu ter|tor||u
taraybos vyr. spec|a||ste| 0aute|
0robe||eae|.
.!er|tor|jose. |ur vro |s||urus|os |er1ruo
reres. s|u|s||r|ro rro||ero rv|sto coro
srorc|o|. )e|cu or||r|o sutvor|vto. joje stov|
roves|re |r sto|os. to||oje v|etoje s|u|s||roro
rec|ou. so|o Vo|stv|es soucoru ter|tor|ju
torrv|os otstove.
)| roste||. |o1 v|esose |s|v|u v|etose ors|
|or|o v|s 1ouc|ou |u|tur|rcu |or|vtoju.
Pavy|es e|sper|meatas
lss||rt|r|u rovv1|u. |o|r |uvo srrer1|o
ro s|u|s||r|ro rro||ero. 1|1|uojos| Korre
|ovos c|r|r|r||jo. Kortu su ser|ur|jo |r v|et|r|u
||ou1|es rer|r|r|u ruo|ot s|u|s||roroje
o||ste|eje |s|or1|us v|sos |ovos rr|erores.
surorvto |rerct| ro||s|ov|ete .||etuv|. reros|
s|u|s||r|.
Korre|ovos c|r|r|r||jos c|r|r|r|o rovo
1uotojos C|e1r|us V|||ev|c|us roso|ojo. |o1
or|sc|ou | o||ste|e s|u|s|es ve1ovo t|es|oc
sur|ve|r|o|s.
.|es surorere |ovot| ceruoju |r s|oje
cro|oje v|etoje |e|st| rorers |s|v|out|. lrer
cere ro||s|ov|ete su sto|u. suo|o|s. co||rv|e
cor|rt| ro|sto cortoje. Atv|ro| roso|vs|u.
e|srer|rertovor |r e|srer|rertos ros|te|
s|ro. |er 1 retus. |o| |rercer ro||s|ov|ete.
o||ste|eje ro||e|oru s|u|s||u suroejo or|e
80 rrocertu. 1|ouc|os| C.V|||ev|c|us.
Sv|esa tuae||o oa|e?
A|u rosre|ovo| sut|r|o. |o1 s|tuoc|jo |e|
c|os| | cero. V|s |o||ou |s|tv|rt|ro otso||rcos
|or|vtoju ro|ur|s |r s|u|s||u ro||e|oro
ro|ou. !e|c|or| ro|vc|o| ots|ror1o |r 1e|
or||r|osoucos sr|tvje 1|r|orc|u ror|u ro
storcu. |ur|e |ros| |vo|r|ous|u rr|eror|u. |o1
s|u|s||r|ros cortoje suroetu Korre|ovos
rovv1vs rero v|er|rte||s.
l s|u|s||r|ro rro||ero cortoje 1eres| ot
|re|re re t|| vo|stv||res |rst|tut|c|jos or c|r|
r|r||jos. |ur|os |os1|er sus|1ur|o su s|o rro|
|ero. |r|c|otvvo soucot| so||es corto ro1o |r
rr|voc|os orcor|oc|jos.
S|o|s reto|s Sus|ov|c|ous |ecuros |r|c|jovo
rroje|to .||etuvos |ouov|ec|u ere|or|s
(www.|auav|ets.|t). |ur|ore rote|||oros
v|esu. te|setu |ouov|ec|u ere|or|s. /rores
s|ot|ror| |s|v|out| v|etose. |ur|os vro |eco
||os |r t|r|oro| rorerctos ro|sto cor|r|ru|
cortoje.
|l|!UVOS |AU/AVl|ClU /||||A|lS
www.|auav|ets.|t
111 v|esos. te|setos |s|v|u
v|etos su |ou|o |o|1o|s. rove
s|rer|s. o|1|ru o|s|te|er|s.
ro|rt|r|o|s to|o|s |r |t.
|roje|to |r|c|otor|u| .SUS|AVlClAUS
|ecuru| u rroje|to |te||to srec|o||
Ar||r|os orsoucos r|r|stro ro1e|o
$
/ EKONOMIKA
GEDIMINAS
GASIULIS
g.gasiulis
@15min.lt
Lietuviai lin nuo seno laik ventu augalu, senoliai tikjo, kad jis
turi ypating gali kovojant su piktosiomis dvasiomis. Apie lin
auginim ir apdirbim yra sukurta daugyb liaudies dain, kurios
atspindi ilg ir sudting darb: kaip klimato pokyiams jautrus
augalas sjamas, auga, ydi, brsta, kaip jie raunami, kuliami, pa-
klojami, iminami, verpiami ir audiama drob.
Lino pluotas vertintas ne be reikalo. Daugiausia jis naudojamas
tekstils pramonje. Lininiai audiniai yra tris kartus stipresni ir
penkis atsparesni dilimui, nei medviln, be to, jie pasiymi antia-
lerginmis savybmis, yra pralaids orui, gerai sugeria drgm ir
greitai dina, todl vsi nakt audeklas ildo, o kaitri dien v-
dina kn. is audinys yra natralus, ilgaamikas ir
ekologikas, nedaro jokio alingo poveikio gamtai.
LINAS TAUTOSAKOJE IR BUITYJE
9 EKONOMIKA /
Turgaus prekeivi sukilimas prie
kasos aparatus ivso. I pradi
prekeiviai buvo nusiteik itin ka-
ringai, bet pastaruoju metu vis
daugiau j pasiduoda.
Valstybins mokesi ins-
pekcijos duomenimis, dauge-
lis maisto produktais dengto-
se turgavietse prekiaujani
moni jau yra sigij kasos ap-
aratus. Mokesi inspektoriai
gegus pradioje stengsi ne-
bausti be kasos aparat dirbu-
si prekeivi, bet dabar jau bau-
dia visu grietumu.
Tiesa, turgaus prekeiviai
dar neatsisako protesto akci-
j vis dar pasikeisdami ba-
dauja prie Seimo ir rengiasi
vykti iekoti teisybs Briu-
sel. Mes nenorime neigia-
mai garsinti Lietuvos. Mes tik
dialogo su valdia norime. O ji
mums nepaliko kito kelio, tik
tokiais bdais teisybs ieko-
ti, 15min.lt guodsi Smul-
kij verslinink ir preky-
binink asociacijos vadov
Zita Sorokien.
Anksiau smulkieji vers-
lininkai adjo Briusel vyk-
ti dar gegus viduryje 50 vie-
t turiniu autobusu. Taiau
protestuotoj gretos ma-
ja. Po dviej savaii protes-
tuoti prie Europos Komisijos
(EK) ir Europos Parlamento
(EP) turt iskristi madaug
20 moni. Taiau Vyriausy-
b rengiasi ne atsitraukti, o to-
liau pulti. kio ministerija dar
iemet silys, kad kasos apara-
tai bt privalomi ir ne maisto
prekmis prekiaujantiems tur-
gaus prekeiviams.
kartis atslgsta
Seimas vakar dar kart pasisak
prie minimalios mnesio algos
(MMA) didinim nuo liepos, bet
pritar, kad ateityje MMA bt
diferencijuojama, atsivelgiant
alies regionus, darbo pobd,
kio akas.
Seimas antradien, dar kar-
t atmets Vidmanto iemelio
silym MMA iki 900 Lt padi-
dinti jau nuo liepos, o nuo 2012
met iki 1 tkst. Lt, pasku-
tin kart ioje sesijoje balsa-
vo dl MMA didinimo par-
lamentarai pritar rezoliuci-
jai dl MMA dydio keitimo ir
toliau diskusijas ts tik rude-
n, kai gaus konkreius sily-
mus i Vyriausybs.
Pasak BNS, Biudeto ir -
nans komiteto pirmininkas
Kstutis Glaveckas tvirtino,
kad rezoliucijos primimas
paskatins dar iais metais val-
di apsisprsti dl minima-
lios algos didinimo maiau-
sias pajamas gaunantiems
monms.
Seimas papra Trials ta-
rybos nari kuo greiiau priim-
ti sprendim dl MMA didini-
mo. Taip pat pasilyta Trialei
tarybai ir Vyriausybei apsvars-
tyti diferencijuotos minima-
lios algos nustatym atskiroms
kio akoms, regionams bei
darbuotoj grupms.
Darbo grups vadovas, Biu-
deto ir nans komiteto na-
rys Jurgis Razma tvirtino, kad
pastarasis silymas yra svar-
bus vertinant vidutinius atly-
ginimus, kuriuos gauna dar-
buotojai atskirose alies
vietovse.
2009 met vidutins
algos atskirose apskrityse
skyrsi, pavyzdiui, Tau-
rags ar Marijampols aps-
krityse vidutinis darbo u-
mokestis siek iek tiek dau-
giau negu 1,6 tkst. Lt, tuo
tarpu Vilniaus apskrityje
2,33 tkst. Lt, tad ia dr-
siai galime tvirtinti dides-
n minimali alg, kal-
bjo J.Razma.
Pasak J.Razmos, ateity-
je MMA po mokesi turt
viryti skurdo lyg (jis 2009 m.
siek 831 Lt), o pagal Europos
socialins chartijos reikala-
vimus grynasis MMA turt
sudaryti 5060 proc. gryno-
jo alies vidutinio darbo u-
mokesio: Dabar tas santy-
kis 4344 proc.
Tuo tarpu Ekonomikos
komiteto narys tvarkietis
Julius Veselka piktinosi ga-
limybe MMA diferencijuoti:
Juokinga bus, kai gyvenan-
tis Marijampolje gaus vien
minimum, o biurokratas Vil-
niuje kit.
Igsdinta kiauli maro Jonavos
rajone, Valstybin maisto ir vete-
rinarijos tarnyba (VMVT) ios ligos
idini ieko visoje Lietuvoje.
VMVT vakar prane, kad
jau baigiama naikinti kiaules
klasikinio kiauli maro idi-
nyje UAB Ber kompleksas
Jonavos rajone, il kaime.
Uvakar il kaime esanio-
je fermoje, kurioje pasireik
klasikinis kiauli maras, su-
naikinta dar apie 3000 kiau-
li. Kiauli naikinim il
kaime planuota ubaigti va-
kar. Kol kas nesunaikintos vi-
sos kiauls dar dviejose UAB
Ber kompleksas fermose
Prauli ir Blauzdi kaimuo-
se, kur taip pat nustatyti maro
idiniai. I viso jau sunaikinta
apie 15 tkst. kiauli.
VMVT tikina, kad stebi vi-
sus Lietuvos kiauli kius. Pa-
imta per 3 tkst. kiauli kraujo
mgini kiauli laikymo vieto-
se, i kuri buvo vykdoma pre-
kyba kiaulmis. Visi mginiai
tiriami Nacionaliniame maisto
ir veterinarins rizikos vertini-
mo institute, nauj idini kol
kas nenustatyta. VMVT ragina
kiauli laikytojus sugrietinti
biosaugos priemones kiauli
laikymo vietose, vengti paali-
ni asmen lankymosi kiuo-
se, stebti laikom kiauli kli-
nikin bkl ir esant nors men-
kiausiam tarimui nedelsiant
kreiptis teritorin maisto ir
veterinarijos tarnyb.
Maro ieko visur
Tiek tkstani
kiauli sunaikinta
nuo maro
pradios.
15
silymas
Minimalios algos
bus skirtingos?
Minimali
alg siloma
diferencijuoti.
BFL nuotr.
Kasos aparatai turgaus
prekeivi jau negsdina.
T.Lukio/BFL nuotr.
Seimas
papra
Trials tarybos
nari kuo
greiiau priimti
sprendim dl
MMA didinimo.
10 / SKELBIMAI
Baldai
Nebrangiai, kokybikai ir greitai projek-
tuojame ir gaminame virtuvs bei prie-
kambario spintas su stumdomosiomis
sistemomis ir kt. Tel. 8 606 19706.
Nestandartini bald projektavimas ir
gamyba. Geriausios kokybs ir kainos
santykis. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8
656 69099.
Grois, sveikata
IBLAIVINIMAS VIS PAR. Pri-
klausomybs lig gydymas.
Tel. 8 606 91150.
Kita
PRIVATS SENELI NAMAI PRIIMS
GYVENTOJUS, KURIEMS REIKA-
LINGA GLOBA IR SLAUGA. KAINA
SUTARTIN. TEL. 8 656 81050.
www.seneliunamai.info.
Mokslas
Privaios nekamosios, specializuotos
angl kalbos pamokos. Ruoimas IELTS.
Galimybmokytispasangliakalb arlietuv
dstytoj. Tel.: 8 612 73972, 8 5 272 4437,
el. p. asta.stewart@gmail.com.
UAB VAIRAVIMO ABC kvieia mokytis
vairuoti. Papildomas mokymas ekins
g. 22, Vilnius. Tel. 8 605 05666.
VairavimomokyklaDorkanaskvieia
A, A1, B, BE, C, CE ir D kategorij vai-
ravimo kursus. Profesinis vairuotoj
mokymas. Tik nauji automobiliai.
Kursai isimoktinai. KET mokymasis
nuotoliniubdu.Vairuotoj, paeidu-
siKETreikalavimus, mokymas. Anta-
kalnio g. 54, Vilnius. Tel. 8 5 2340505,
www.dorkanas.lt.
Nekilnojamasis turtas
Parduoda
BrakynasprieMoltdideliaiskiekiaispar-
duoda braki uogas. Tel. 8 698 04533.
Pigs televizoriai. Didelis pasirinkimas.
Maai naudoti. Remontas. Garantija. Stane-
viiaus g. 42, Vilnius. Tel. 8 687 78050.
Paslaugos
Velnioadvokatasmeslaimimevisas
bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel.: 8
687 40 002, Tel./fax: (8-5) 237 58 26
Balkonu stiklinimas. www.balkonostikli-
nimas.lt. Tel.: 8 640 32252, 8 6162 6069,
el.p valkoras@inbox.lt.
Bortiniu sunkveimiu su priekaba ir
kranuveamevairiuskroviniusiki 7m
ilgio, (bendras svoris iki 27 t), Vilnius.
Tel. 8 677 69069.
Kompiuteri ir mobilij telefon
remontas. VASAROS PROGA 25
proc. NUOLAIDA! Kalvarij g.125, 4D
korpusas, 402 kab. Tel. 8 616 18999,
www.fxpc.lt.
Meistropagalba: santechnika, elektra, ap-
dailos darbai, tvirtinimai t.t. Isikvieskite
meistr, tel. 8 609 49522.
Nebrangiai perveamebaldus, pianinusir
kitus. Krovjai. Iveame iukles. Tel.: 8 5
261 9780, 8 650 16240, 8 601 34981.
Pensionatas Gerumo namai. Globojame
ir slaugome nuolatinai ir laikinai senelius,
apleistus vienius mones, gulinius ir su
visika negalia. Ilgalaiks neribotos,
trumpalaiks nuo 1 mn., ir t.t Priima-
mi mons i Kauno ir kit apskrii ir
miest. Tel.: 8 677 47949, 8 675 57940,
8 37 384699.
aldytuv taisymas: ARDO, SNAIG,
ATLANT, LIEBHERR, WHIRPOOL, SAM-
SUNG ir k.t. Garantija. Tel.: 8 5 276 3927,
8 642 39000.
Taisaumikrobangkrosneles, automatines
skalbimo, diovinimomainas, indaploves,
boilerius. Be ieigini. Tel. 8 672 81883.
Vidaus durys: puins, faneruotos, la-
minuotos. Pigiai. Montavimasirprista-
tymasper3dienas. www.duryspigiau.
lt. Tel. 8 652 92016.
Vis kompiuteri servisas, dalys geriau-
siomis kainomis. algirio g. 131, Tel. 8 601
93669, www.pc-help.lt
Perka
BRANGIAISUPERKAMEAUTOMOBILIUS.
IRAOME UTILIZACIJOS PAYM.
TEL. 8 637 21575.
LOMBARDAS. Superkame AUKS, SI-
DABR,MONETAS.VCUP(IIIauk.)Auk-
socentras, Konstitucijospr. 16,Vilnius.
Tel.: 8 5 210 1744, 8 600 88806.
Perkame mik su eme arba ikirti-
mui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325,
www.dzukijosmediena.lt.
SuperkameEPSputpolistirolioatlie-
kas, atraias, pakuotes, gamybines
atliekas. vairiais kiekiais visoje Lie-
tuvoje. Kvieiame bendradarbiauti
monesirorganizacijas.Tel.861578780,
www.rrideas.lt
Poilsis, turizmas,
pramogos
BAIDARINUOMA! Utenosraj. vento-
siosupe. Kainanuo30Lt. www.baida-
riu-nuoma.tk. Tel. 8 673 29815.
Pigus poilsis 8 dienas su patogumais
Palangoje, ventojoje. Jonins (bire-
lio 24-26 d.d.). www.soliaris.puslapiai.lt.
Tel.: 8 684 51951, 8 5 270 6653.
AutomobiliservisuiVilniujereikalingi: au-
tombiliparuojasdaymui, automobili
irinkjas-surinkjas. Be aling proi.
Btina darbo patirtis. Tel. 8 610 23272.
Iekom santechniko - suvirintojo (dujo-
mis), tinkuotojo - mrininko ir elektriko.
Tel. 8 606 55067.
mon gaminanti medinius langus silo
darb. Jei tu esi darbtus, nori tobulti
skambinktel. 861295859. DarbasVilniuje,
su praktika pirmenyb.
moniekopatyrusiaplinkostvarky-
modarbinink(trinkeliklojj), meis-
tr su patirtim. Tel. 8 610 37368.
mon, turinti socialins mons status,
UAB Socialin integracijaieko valyto-
j. Pirmenyb teikiama kandidatams,
turintiems dalin darbingum. Tel. 8 5
249 0987.
monei Vilniuje reikalingi patyr auto-
altkalviai, pastoviam darbui. Darbas
sunkveimi servise. Patirtis 2-3 m.
Tel.: 8 686 58929, 8 5 264 0853.
Pleianti savo veikl mon ieko am-
bicing, ryting darbuotoj vasaros
sezonui.Pageidautinageribendravimo
gdiai. Tel. 8 646 32919.
Reikalingi pagalbiniai darbininkai, fasado
apdailos meistrai, mrininkai, staliai, ply-
teli klijuotojai. Tel. 8 655 50596.
Reikalingas (-a) pato ekspeditorius
(-) Vilniaus mieste. Automobilis
btinas. Kreiptis d.d. 9.00 -16.00 val.
Tel. 8 650 66518 arba CV sisti el.p.
info@bijusta.lt.
Reikalingas autoelektrikas pastoviam
darbui Vilniuje. Darbo sritisautomobi-
li apsaugos ir garso sistemos. Tel. 8 612
33333, UAB BCE SAUGA, Vilnius.
Reikalingi puikiai anglikai kalbantysDuty
Free Shop pardavjai darbui kruiziniame
laive. Atranka vyks liepos 13-14 d. Vilniu-
je. Amius nuo 21 met. CV angl kalba
siusti el.p. cv@ismira.lt. UAB ISMIRA,
www.ismira.lt. Tel. 8 46 345 009.
Spaustuvje Vilniuje reikalinga darbuoto-
ja dirbti prie parinkimo linijos bei knyg
broir siuvimo operators. Skambinti
darbo dienomis 8.00 -17.00 val. Tel. 8 655
06873.
Sraigi perdirbimo monei Naujojoje Vil-
niojereikalingi darbuotojai (pageidautina
moterys) darbui ceche. Atlyginimas nuo
idirbio. Tel. 8 5 204 0920.
Stabiliai dirbaniai monei reikalingi patyr
vairuotojai (CE), vainti aldytuvinmis ir
didiakbmis puspriekabmis (ES, RUS).
Geras, laiku mokamas atlyginimas. Dl
darbodidiakbmis-tel. 861307893, dl
darbo aldytuvais tel. 8 616 99 010.
Stabiliai dirbaniai monei reikalingi pa-
tyr vairuotojai (CE), vainti tentinmis
puspriekabmis trumpais marrutais (LT-
EU-LT). Geras, laikumokamasatlyginimas.
Tel. 8 616 99039.
STABILIAI DIRBANTI VALYMO BENDRO-
V UAB CORPUS A IEKO SPECIALIJ
VALYMO DARB OPERATORI. Panaaus
darbo patirtis, auktalipio ir vairuotojo
paymjimas bt privalumas. Darbo u-
mokestis - 1100 Lt/mn. Kreiptis: Gabijos
g. 30, Vilnius, tel. 8 5 249 0987.
UAB Arginta, esanti adresu Molt
pl. 71, Vilnius, usiimanti nestandar-
tini metalo gamini gamyba, ieko
8 patyrusi suvirintoj. Privalumas:
brini skaitymas, sertifkatas pa-
gal standart EN 287-1. Darbas ceche.
Tel. 8 5 271 5273.
UAB Olympic Casino Group Baltija silo
krupj darb. Reikalavimai kandidatams:
ne jaunesni nei 21 met. Mes silome:
apmokymus, truksianius 1 mnes Pa-
nevyje, mokym metu mokamas mi-
nimalus darbo umokestis 800 Lt (gross),
po apmokym darbo umokestis 1450Lt
(gross). El. p. jolanta.diaukstiene@OC.EU.
Tel. 8 614 26078.
Vilniaus katalikikjai mokyklai ,,Versm
reikalingi angl kalbos ir technologij
mokytojai, administratorius - vadybi-
ninkas. Teirautis: Architekt g. 85, Vilnius.
Tel. 8 5 244 9463.
Transportas
AUTOMOBILISUPIRKIMASnuo1970-2011
m. Gali bti su defektais. Atsiskaitome i
karto. Tel. 8 675 71801.
AUTOMOBIL, MOTOCIKL IR MIKROAU-
TOBUSSUPIRKIMAS. BRANGIAI, SKUBIAI.
Tel. 8 605 11996.
Silo darb
Anglija!Darovi, vaisinumimasir
pakavimas. Anglk. nebtina. Kaina
500Lt! Agentas www.extratravel.lt
Tel. +370 688 15532.
mon ieko stogdengi darbui su
plokiais sutapdintais stogais. Btina
patirtis! Tel. 8-37 202 383.
Reikalingas laiv aptarnaujantis per-
sonalas, mokantis vokiei, pranc-
z, ispan kalb. www.bakena.com,
tel. 8 46 410735.
Reikalingi vairavimo mokymo ins-
truktoriai, turintys instruktoriaus
paymj (B, C, CE, D kat.), Vilnius.
Tel. 8 612 54600.
Socialin negalij mon mielai
priims darb valytoj 35-55 proc.
darbingumupilnai darbodienai. Li-
goninspatalpvalymasSantariki
rajone. Tel. 8 672 97280.
Valymo mon priims darb spec.
valymodarboperatori(terminuota
darbosutartissupratsimogalimy-
be). Tel. 8 613 80220.
Greitai ir pigiai pirkim tvarking
bst Vilniuje. Silyti vairius va-
riantus. Tel. 8 600 99182.
NAM IR SODO NAMELI PRIDAVI-
MAS VALSTYBINEI KOMISIJAI, PASTAT
KADASTRINIAI MATAVIMAI (INVEN-
TORIZACIJA), TECHNIN PRIEIRA.
TEL. 8 600 20022.
Parduoda nam Antakalnio sen. (sode,
mrinis, 50 kv.m, krosnis, grinys,
6 ar, 139 000 Lt), Vilnius. Tel. 8 600
15500.
Parduoda sodyb 18 ar su namu
140 kv.m, gyvenvietje veicarai,
Rudamina. Visos komunikacijos.
Tel. 8 698 86936.
VilniausRasosspecialiojimokykla
priima mokytis 7-21 met vaikus,
turiniusprotinnegali. Mokykla
suteikiaspecialj pagrindin isila-
vinim. Mokiniamsskiriamasbend-
rabutisirnemokamasmaitinimas4
kartus per dien. Vilnius, Vitebsko
g. 19, tel. 8 5 2610980.
VairavimomokyklaDRAIVERISA1,
A,B,C,CE,Dkat.CirCEkat.vairuotoj
profesinismokymas. Kalvarijg. 143
313, tel.: 852700105, 864026689.
vitrigailos g. 3, tel.: 8 5 2127394, 8
652 84426. Vilnius. El.p. info@drai-
veris.lt, www.draiveris.lt. TAIKOME
NUOLAIDAS!
BRANGIAISUPERKAMEakumuliato-
rius, juodirspalvot metalo lau.
Naudotus automobilius. Tel. 8 637
21575.
SUPERKAME VAIRI RI MAKU-
LATR. ATSISKAITOME I KARTO.
TEL.: 8 5 232 9004, 8 682 52750.
SUPERKAMEVAIRIMARKIAUTO-
MOBILIUS. ATSISKAITOME I KAR-
TO, DIRBAME BE POILSIO DIEN.
Tel. 8 600 08276.
SUPERKAME VAIRI MARKI AU-
TOMOBILIUS. TVARKINGUS IR SU
DEFEKTAIS. SUTVARKOME DOKU-
MENTUS, ATSISKAITOMEIKARTO.
Tel. 8 676 71261.
Veamevyr,sml,skald,juode-
m, beton, malkas. Iveamestaty-
bines iukles. Tel. 8 679 74188.
,,EMP recycling NEMOKAMAI
IVEA ir perdirba sen buitin
technik, SUPERKA spalvotj
metalturiniasatliekas.Tel. 1806,
www.emp.lt.
Mokesigrinimasi16ali.Tel.: 8656
96668 , 8 5 2728844, www.darbintera.lt
Konstitucijos pr.12-219, 5 jimas,
Vilnius.
Neiojamjkompiuter, pagrindi-
niplokiremontas, instaliacija,
prieira, virusvalymas.Tel.: 8663
64408, 8 608 23220.
Sien, grind apiltinimas oro tar-
pus. EKOvata, termoputa, polistireno
granulmis. 1 kv.m nuo 7 Lt. Kon-
sultuojame, dirbame visoje Lietuvoje.
Tel. 8 689 68528.
TelevizoriremontasLCDkineskopini,
kliento namuose. Ikvietimas nemoka-
mas. Suteikiame garantij. Tel.: 8 634
69625, 8 683 70648.
www.krizesiveikimas.lt
11 SKELBIMAI /
Praneimai
Praneame, kad Vilniaus miesto 3 apylinks teisme (Laisvs pr. 79A, Vilniuje)
yra ikelta civilin byla pagal pareikjos Erikos Aidukaits pareikim dl
Vidmanto Aiduko (a. k. 35211150167), gim. 1952-11-15, paskelbimo neinia
kur esaniu. Vidmanto Aiduko tvas Balys Aidukas, motina Apolonija Aidu-
kien (mergautin pavard Bartakait). Paskutin inoma Vidmanto Aiduko
gyvenamoji vieta Gerosios Vilties g. 25 100, Vilniuje. ini apie Vidmanto
Aiduko buvimo viet nra nuo 2008 m. vasaros. Praome per keturis mnesius
nuo skelbimo ispausdinimo dienos, visus asmenis, k nors inanius apie
Vidmanto Aiduko buvimo ar gyvenamj viet, atsiliepti ir turim informaci-
j ratu pateikti Vilniaus miesto 2 apylinks teismui. Vidmantas Aidukas per
keturis mnesius nuo praneimo paskelbimo spaudoje privalo atsiliepti, nes
prieingu atveju gali bti pripaintas neinia kur esaniu.
UAB Geodezijos centras (Tel. 8 673 92494) 2011-06-20 10.00 val. atliks ka-
dastrinius matavimus sklypui 416404000522 Bitinink g., Anavilio k., Vilniaus
r., kvieiame dalyvauti gretim skl. Nr. 416404000526 ir skl. Nr. 416404000762
savininkus.
Statyba, remonto darbai
Atliekame visus but, nam, biur ap-
dailos darbus. Vilnius, tel.: 8 611 69066,
8 652 41119.
Kokybikai ir u prieinam kain, remon-
tuojame daugiabui nam laiptines.
Tel. 8 672 46 162.
Laiptini remontas - daymo darbai.
Bendrijoms taikomos nuolaidos !!!!
(Privatus asmuo) Tel. 8 603 84086.
www.laiptiniuremontas.lt
Pigiai silome bitumin stogo dang:
erpels-1kv.m-7, 83Lt, rulonin-pri-
lydoma1kv.m-5,2Lt.www.Balticroof.lt,
tel. 8 620 43518.
Remontuojate bst? Bendrovje Ge-
neral Financing galite gauti vartojimo
kredit iki 20 000 Lt ir gyvendinti visus
savo sumanymus. Skambinkite tel. 8 5
247 6481 ir suinosite daugiau.
Biuruose Vilniuje
A.Gotauto g. 40B, (11 auktas).
Tel.: 8 5 2336535, 8 685 77038
El. patas: skelbimai@15min.lt
Laisvs pr. 60, 1211 kab. (Spaudos rmai)
Tel./Faks.: 8 5 2428065, 8 5 2460563.
Mob. 8 682 18824
El.patas: slavija777@gmail.com
skelbkites
.
ALUPLAST, VEKAplastikiniai langai.
arvuotosdurys. Aliminiostumdomos
sitemos. www.bogone.lt. Tel.: 8 5 235
0088, 8 678 58877.
Balkon, teras stiklinimas stumdo-
momis aliuminio konstrukcijomis.
Plastikiniai langai, roletai, aliuzes.
P.Lukio g 16 - 409 kab. (4 a.), el.p.:info@
sistemax.lt.Tel.: 860023883, 86305596,
www.sistemax.lt.
Dengiamestogusbitumineprilydomja
danga. Dirbame visoje Lietuvoje. Sutei-
kiame garantij. Tel. 8 606 73000.
Veamevyr,sml,skald,juode-
m, beton, malkas. Iveamestaty-
bines iukles. Tel. 8 679 74188.
Kas prie mnes iurpino Jurbar-
ko apylinki vairuotojus, bendro-
jo naudojimo keliais vaindamas
kariniu arvuoiu? io miesto keli
policija iki iol nenusprend, kam
skirti bauduvainjimneregist-
ruota transporto priemone.
Tuo tarpu egzotikojo angl
gamybos arvuoio FV432 sa-
vininkas, Smalinink gyvento-
jas Alvidas iuldys, tapo tikra
vietine ymybe, kai j, gegu-
s pradioje vainjant ar-
vuoiu, uksavo 15min.lt. Da-
bar visur, kur pasirodo su ar-
vuoiu, vyras pritraukia brius
smalsuoli.
Kai pirm kart nufoto-
grafavo arvuot kelyje, vai-
ravau ne a, bet i matymo pa-
stamas vyras, kurio net var-
do neprisimenu. Jis tarnavo
Afganistane, puikiai ima-
no, kaip valdyti toki techni-
k, todl a papraiau, kad pa-
mokyt, GAZAS.LT aikino
A.iuldys.
Kaip parsigabenti
arvuot?
arvuot sigijau ne tik
savo reikmms ir medioklei.
Jis labiau skirtas pramogoms
galiau per ventes mones
paveioti ir paplukdyti, gal
tokia pramoga Smalininkus
daugiau turist pritraukt,
svarst A.iuldys.
Panekovas sitikins,
kad arvuotis Smalinin-
kuose tapt papildomu
traukos centru. i ambija
gali ne tik vaiuoti 55 km/
val. greiiu, bet ir plaukti
6 km/val. greiiu.
Anglijoje pirktas ar-
vuotis Klaipdos jr uos-
t atkeliavo jriniame kon-
teineryje, tranzitu per Dani-
jos ir Vokietijos uostus. Anot
A.iuldio, joki problem n
vienos alies muitinje dl ar-
vuoio nekilo. Tris mnesius
utruko, kol gavau arvuoiui
sigyti ir transportuoti reika-
ling Europos Sjungos licen-
cij. Taiau Lietuvoje jo ure-
gistruoti ir gauti valstybini
numeri negaliu. Gal mes ne
Europoje gyvename, ironi-
zavo panekovas.
arvuoiu
tampys kabelius?
Beje, 1994 m. pagamin-
tas ir tik 327 mylias nuvaia-
vs arvuotis pirktas mons
Naujoji ranga vardu. ioje
monje, daugiausiai usii-
manioje vjo jgaini staty-
ba ir prieira, A.iuldys dir-
ba vadybininku.
Todl dabar arvuotis va-
inja su laikinaisiais valstybi-
niais numerio enklais, kurie
skirti transporto priemonmis
prekiaujani moni parduo-
damoms (neregistruotoms)
transporto priemonms.
Tai gal arvuotis bus nau-
dojamas ir statant vjo jgai-
nes? Kodl gi ne? Jis galt
tikti kabeliams tampyti arba
nuveti technik bei mones
objekt, samprotavo Neri-
jus Peiokas, bendrovs Nau-
joji ranga direktorius.
Jo sitikinimu, tai nra ka-
rins paskirties daiktas. is
pirkinys formaliai yra vik-
rinis arvuotas persona-
lo vejas. Juo vienu metu
gali vaiuoti 12 moni,
sak N.Peiokas.
A.iuldio manymu,
arvuotis tampa kovins
paskirties daiktu tuomet,
kai yra aprpintas karine
ranga. Ant arvuoio gali bti
montuojama puolamoji gink-
luot: kulkosvaidiai, lengvo-
sios patrankos, dm udang
skleidianios raketos.
Panaios nuomons laikosi
Krato apsaugos ministerijos
atstovas spaudai kapitonas To-
mas Balkus, manantis, kad is
FV432 arvuotis neturt b-
ti priskiriamas karinei techni-
kai. Mat karin technika nuo
civilins skiriasi ne savo for-
ma, bet ranga. Kariuomen-
se naudojami arvuoiai turi
kulkosvaidius ar kit ginkl,
radijo ryio aparatr, nak-
tinio matymo bei daug kitos
rangos. Btent i ranga pa-
veria juos kariniais.
Nori paversti
traktoriumi
A.iuldys stebisi, kodl ne-
gali arvuoio registruoti kaip
vikrinio traktoriaus: Susipla-
navau visk sutvarkyti lengvai
ir sklandiai, bet planus sujau-
k keli policijos pradtas kom-
pleksinis tyrimas. Laukiu, kuo
ia viskas baigsis: dabar nie-
kas nedrsta priimti vienokio
ar kitokio sprendimo dl ar-
vuoio registracijos.
GAZAS.LT paskelbus apie
Jurbarko rajono keliais vain-
jani neprast transporto prie-
mon, visuomenje kilo vieos
diskusijos, ar arvuot Lietu-
voje gali sigyti ir juo vainti
bet kas panorjs. Pirkinys ta-
po galvoskiu ir Regitros, ir
savivaldybs ems kio sky-
riaus tarnautojams.
Mat traktorius ir kit sava-
eig ems kio technik re-
gistruoja savivaldybi ems
kio skyriai. Man priklauso
dar vienas rusikas arvuotis
MTL, kur prie ger deimt-
met be problem registra-
vau kaip traktori, tikino
A.iuldys. Dabar is rusi-
kas arvuotis yra Kdainiuo-
se, privataus kolekcionieriaus
rankose.
arvuotis: ir pramogoms,
ir kabeliams patampyti
NAUJIENOS
arvuot FV432 varo 250 AG
pajgumo dyzelinis Rolls-
Royce variklis, sumontuo-
ta automatin pavar d.
Valdymas jo panaus vik-
rinio traktoriaus, pagrindinis
skirtumas arvuotis gero-
kai platesnis, net 2,5 metr
ploio, aikino jo savinin-
kas. Skirtingai nei angliko,
ant rusiko arvuoio vik-
r nra gumini pagalvli,
tad jis negali vainti bend-
ro naudojimo keliais. ar-
vuoio savininkas sitikins,
kad specialias gumines pa-
galvles ant vikr turinti
transporto priemon visikai
negadina asfalto, nors ir sve-
ria 15,2 tonos.
KELIO
NEGADINA
Karin tech-
nika nuo civi-
lins skiriasi ne savo
forma, bet ranga.
Vokietijos automobili gamintojas BMW
pristat naujausi 1-os klass automobil.
Nuo konvejerio linijos jis prads riedti 2011 met pradioje.
Nauj F20 kbulo kod gavs automobilis u pirmtak bus ir il-
gesnis, ir platesnis. Padidj gabaritai garantuos daugiau vie-
tos keleiviams ir j bagaui. Gamybos pradioje pirmuk bus
montuojami tik keturi cilindr varikliai benzininiai nuo 136 iki
170 AG ir 2 litr dyzelinis 116 arba 184 AG.
NAUJAS BMW PIRMUKAS
Tarptautiniame urnalist ralyje dalyvavo
ir trys GAZAS plius 15min ekipaai.
Startav trimis labai skirtingais automobiliais, kaip ir tiktasi eki-
paai fniavo skirtingose pozicijose. Savo klasje Tomo Baleko
ir Tomo Digaiio tandemas (Subaru Impreza Sti) galingiausi
automobili klasje ikovojo antr viet, Andrius Kilda ir Paulius
Sviklas ginkluoti dvicilindriu Fiat 500 TwinAir diaugsi eta
pozicija Eko klasje.ioje klasje taip pat varsi eimyninis tvo
ir snaus Grini ekipaas. Deja, dl technini problem ralis jiems
pasibaig anksiau nei suplevsavo fnio vliava.
VYKO URNALIST RALIS
Prestiiniuose Auto Bild Design 2011 rinki-
muose laimjo Alfa Romeo 4C Concept.
Demonstruotas enevos automobili parodoje konceptas ir pa-
ioplinti susirinkusius, ir profesionalus suavjo nepriekaitin-
gomis ir gracingomis savo formomis. Italai i Alfa sukr galu
varom ir su automobilio centre sumontuotu 200 AG pasiekian-
iu 1,8 litro varikliu.
Pavar d sukurta pagal naujausias automobili industrijos ma-
das automatin d turi dvi sankabas sklandiam ir ypa grei-
tam pavar perjungimui.
GRAIAUSIAS ALFA ROMEO
MINDAUGAS
GRINIUS
m.grinius
@15min.lt
arvuoio savininkas
niekaip negali jo registruoti.
R.algeviiaus nuotr.
13 SPORTAS /
Pagaliau atjo vasara ir
termometro stulpelis nenukrenta
emiau 20 laipsni Celsijaus.
Linksmybi myltojai trumpam
pamirta naktinius klubus,
kuriuose tnojo iem ir mieliau
renkasi gamtos prieglobst.
Kaip jau tapo tradicija visas
muzikinis veiksmas koncentruojasi
festivaliuose gamtoje. iemet
adama daugyb grandiozini
festivali po atviru dangumi.
Aplankysime kelet i j.
Vasaros startas
Trakuose su Moby
Muzikin kelion pradedam bire-
lio 13 d. T dien Trak pilyje vyks
Tuborg Green Sound Castle
festivalis. Kultinis amerikiei
atlikjas Moby atvyksta su savo
muzikant, garso ir vies ope-
ratori grupe, todl renginio
organizatoriai informuoja,
jog ou bus simintinas:
ruoiamos specialios de-
koracijos ir 3D projekci-
jos, kuri pagalba grius
net Trak pilies sie-
nos! Visi, negalintys pabusti ir umigti be
Moby muzikos pagaliau gals bti vienu i
vos 4000 laimingj, ivysiani atlikj
gyvai. Neabejotinai tai bus vienas simin-
tiniausi ios vasaros koncert.
Legendinis Roskilde
festivalis Danijoje
Nuotyki ir usienio festivali itrok
diskomanai muzikin kelion gali pra-
tsti Danijoje. ia birelio 30 d. liepos 3 d.
vyks legendinis festivalis Roskilde. Tai ne
tik vienas didiausi met vyki visos Eu-
ropos mastu, tai meno, kultros ir labdaros
renginys, sutraukiantis deimtkstantines
minias. Roskilde iemet atvyksta roko
dievai Kings of Leon, Iron Maiden, krauj
kaitinti pasiry Arctic Monkeys, PJ
Harvey, M.I.A., The Strokes ir dar
beveik 200 atlikj bei muzikini gru-
pi i viso pasaulio.
Geresnio laiko, atmosferos ir vietos
naujoms paintims tikriausiai
nemanoma sivaizduoti.
is festivalis unikalus ir
turtingas savo istorija. Diu-
gu tai, kad Roskild iemet
galima nuvykti visikai
nemokamai tiesiog da-
lyvaujant Tuborg vasaros
aidime Mink geriau-
sius vasaros festivalius.
Tai bus jungtin trij Bal-
tijos ali Lietuvos, Lat-
vijos ir Estijos vasaros
aidimo nugaltoj kelio-
n. Nuotyki iekotojai, manan-
tys, jog gali itverti trij par
non-stop festival tiesiog negali praleis-
ti io vykio, sako Sigut Zabielskien
(Tuborg produkto vadov Lietuvoje.)
oki maratonas
papldimyje su Tisto
Ikart i Roskilds visas veiksmas kon-
centruojasi Palangoje, nes ia, liepos 8 d.
Labas festas. Nyderland elektronins
muzikos prodiuseris ir vienas inomiausi
trance muzikos atlikj Tisto jau rod lie-
tuvaiiams, kad moka juos uvesti okiui ir
lsmui, todl jis ir vl sugrta Lietuv tik
kart ten, kur Lietuvoje savo pasirodymo
dar nebuvo surengs pajr. Trejus metus
i eils ikovojs pergal geriausio pasaulio
DJ rinkimuose, Tisto privers sausakim
gerbj mini ieiti i proto.
Guano Apes ir Pain ROKO estoje
Po urmulio pajryje rekomenduojame
pakeisti kelions muzikin stili. Rugpj-
io 56 d. vyks roko festivalis Galapa-
gai/Roko naktys. Jis iemet bus kaip nie-
kad spdingas festivalio organizatoriai
kvieia sudalyvauti muzikinje kelionje
Galapagus. Devint kart vyksiantis
kasmetinis renginys ada du muzikinius
grandus: rokerius Guano Apes, metalo
galinus Pain ir dar kelias deimtis pri-
paint usienio bei Lietuvos grupi.
Savaitgalis ant jros kranto
su gyva muzika
Kaip ir dera, vasaros sezon reikt
ubaigti prie jros. Rugpjio 1114 d.
antrus metus vyksiantis Karkl Live
Music Beach festivalis iemet ada dar
daugiau urmulio. Pirm kart Lietu-
vos festivali istorijoje tiesiai ant jros
kranto bus pristatytas Oskaro Koru-
novo spektaklis Vasarvidio nakties
sapnas, o muzik dovanos Happyend-
less, G&G Sindikatas, Nojus su gru-
pe ir kiti gyvos muzikos atlikjai. Brys
draug, jra, kopos, okiai iki auros ir
geriausia lietuvi krj muzika ar gali
bti smagesnis vasaros sezono udary-
mas? Tereikia i fiest kartu su savimi
pasiimti geros nuotaikos doz
Jei dar nepradjote to daryti, tai pata-
riame iekoti paiose giliausiose lentyno-
se ugrst skrybli nuo sauls, veisti
akini su UV apsauga stikliukus, susirasti
kremus nuo sauls ir i palpi traukti per
iem jau spjusias apdulkti palapines.
Kelialapius iuos festivalius galima lai-
mti ir vasar su kokybika muzika leis-
ti nemokamai. Daugiau informacijos:
www.greenpass.lt
MUZIKIN KELION PO GERIAUSIUS FESTIVALIUS!
Birelio mn. 912 d. Kauno
sporto halje vyksiantis tarp-
tautinis badmintono turnyras
Yonex Lithuanian Open 2011
vienas i metus truksianios at-
rankos etap Londono olimpi-
nes aidynes.
Paskutin kart pasaulio
reitingo badmintono turny-
ras Lietuvoje vyko 2006 me-
tais, taiau, pasak organiza-
tori, imetis turnyras savo
mastais gerokai lenks bet ko-
kias iki iol Lietuvoje vykdytas
badmintono varybas.
Tokio pobdio ir svarbos
badmintono turnyras Lietu-
voje rengiamas pirm kart.
Laikas nutrinti gaj Lietuvo-
je stereotip, kad badminto-
nas tai lengvas pasimuin-
jimas papldimyje ar sode.
Atvaiuoja pasaulinio lygio
aidjai, todl irovai turs
prog pamatyti, kaip atrodo
tikrasis badmintonas, tei-
g Lietuvos badmintono fe-
deracijos generalinis sekre-
torius Marius laustas.
Lietuvai turnyre atstovaus
27 sportininkai. Pekino olim-
piados dalyviui ir daugkarti-
niam Lietuvos badmintono
empionui Kstuiui Navic-
kui gydytojai leido aisti, nors
pastarj mnes 27-eri kau-
nietis praleido gydydamasis
net kelias traumas.
Pasaulio reitinge vyr vie-
net kategorijoje K.Navickas
iuo metu 44-as. Jis bus pirmo-
ji turnyro raket, taiau Kau-
n atvyks ir daugiau pirmojo
imtuko badmintoninink
airis Scottas Evansas (57), es-
tas Raulis Mustas (60).
Turnyre dalyvaus ir stip-
riausia Lietuvos moter bad-
mintono atstov Akvil Stapu-
aityt bei geriausi Lietuvos
jaunieji aidjai Alanas Pla-
vinas, Povilas Bartuis, Ed-
garas Slunys. A.Stapuaityt
bus 12-oji moter vienet
turnyro raket, o aukiau-
si reiting moter viene-
t varybose turs veica-
r Jeanine Cicognini, ku-
ri pasaulinje klasikacijo-
je yra 46-a.
I viso turnyre usiregist-
ravo 134 aidjai i 22 ali. I
pradi planuota tarptauti-
ni varyb kalendori grti
su emiausios kategorijos rei-
tinginiu turnyru, neturiniu
prizinio fondo. Taiau Yo-
nex Lithuanian Open 2011
bus dviej vaigdui turny-
ras, kurio priz fond sudarys
5 tkst. JAV doleri.
Turnyre ais vyr ir mo-
ter vienetai, dvejetai ir mi-
rs dvejetai.
Ketvirtadienis skirtas kva-
likaciniams susitikimams,
penktadien vyks eiolikt-
naliai ir atuntnaliai, eta-
dien ketvirtnaliai ir pus-
naliai, o varyb nugaltojai
paaiks po nalini ma,
kurie bus surengti sekmadie-
n, nuo 11 val. irovams -
jimas nemokamas.
Atkeliauja didysis badmintonas
Juozas PELVERIS
Lietuvos rinktins treneris
Su nerimu laukiu i varyb, mat
K.Navickui tai pirmas turnyras po
mnes gydyt traum. Ypa daug
rpesi kl Achilo sausgysls
udegimas. Tik krepinio rinktins
gydytojo Vytenio Trumpicko dka
Kstut pavyko pastatyti ant koj
ir iam turnyrui jis bus pasiruos.
Smagu, kad nemaa dalis aidj,
nordami geriau pasiruoti turny-
rui, Kaun atvyko keliomis die-
nomis anksiau, todl buvo visa-
verts treniruots. K.Navickas yra pirmoji turnyro raket, taiau
dmesio verti ir dar du aidjai: airis S.Evansas bei estas R.Mustas.
Tai pirmo 50-uko kalibro aidjai, nors pasauliniame reitinge iuo
metu jie yra iek tiek emiau. Mergin vienet varybose tur-
t bti daugiau tempt kov, nes ie trys vaikinai meistrikumu
aikiai isiskiria. Nemanau, kad tarp j kas siterpt, nors ketvirtu
skirstytas vedas Magnusas Sahlbergas taip pat yra labai kibus
varovas. A.Stapuaitytei bus labai sunku jau pat pirmj barje-
r veikti, nes burtai lm pirmj ma aisti su penkta turnyro
rakete ukrainiete J.Prus. Laybose, ko gero, nestatyiau u Akvi-
l. Reitingas vis tik t pasako apie aidj, tad burtai,
galima sakyti, Akvilei nepasisek.
LAUKIA SU NERIMU
Kstutis NAVICKAS
Miestas: Kaunas
Amius: 27 metai
Pasaulio reitingas: 44
Pirmasis varovas:
A.Pachtariovas (Ukraina, 425)
Akvil STAPUAITYT
Miestas: Taurag
Amius: 25 metai
Pasaulio reitingas: 144
Pirmoji varov:
J.Prus (Ukraina, 76)
Tokio po-
bdio ir
svarbos badmin-
tono turnyras
Lietuvoje rengia-
mas pirm kart.
Sak M.laustas.
Pajgiausias Lietuvos
badmintonininkas
K.Navickas pasaulio
reitinge yra 44-as.
Fotor.lt nuotr.
JULIUS
BLIDIUS
j.bliudzius
@15min.lt
RINKTINS LYDERIAI
$
14 / GARSENYBS / MIESTO KULTRA
Vargas dl maisto
Elektronins muzikos genijumi ti-
tuluojamas didjus Moby veria
prakaituoti pirmadien Trakuose
rengiamo jo koncerto organizato-
rius. Atlikjo pageidavim sra-
e egzotiki maisto produktai,
kuri ms alyje nerasi.
Pagrindiniai jo reikalavi-
mai susij su maistu. Kadan-
gi jis veganas (mogus, nevar-
tojantis joki gyvulins kilms
produkt aut.past.), tai su-
pirkti visus produktus mums
yra tikras galvos skausmas.
Dabar kaip tik iekau ekolo-
gik mork, veganins duo-
nos, humuso... Kol kas pagal
sra turime surink tik 10
proc. produkt. Praysime
sveikos virtuvs restoran
pagalbos, atsiduso koncer-
to organizatori atstov Ma-
rija Tarasova.
Didel dmes savo mity-
bai skiriantis ir su savimi vi-
rj atsiveantis Moby (tik-
ras vardas Richardas Melvillis
Hallas) ukulisius taip pat
pra pristatyti veganik rie-
ut, juodj pupeli, esna-
k, imbiero, viei aviei,
mlyni, demo, ryi arba
migdol pieno, pinat, dio-
vint spanguoli ir mlyni,
obuoli bei vai-
ri suli.
Didjaus pa-
geidavim srae
yra ir suliaspau-
d, muzikos cent-
ras, kelios poros
juod kojini ir
juod markin-
li. I Vilniaus
Trakus elektronins muzikos
meistras vyks S klass Mer-
cedes-Benz automobiliu, o
j lydintys asmenys Mer-
cedes-Benz Luxury mikro-
autobusais.
Koncerto organizatoriai
teigia neinantys, kur apsi-
stos Moby didjaus atsto-
vai, patys usak vieno i Vil-
niaus viebui apartamen-
tus, stengiasi nuslpti muzi-
kos vaigds apgyvendinimo
viet. Lietuv Moby atvyks
pirmadienio ryt i Minsko
(Baltarusija), kur sekmadie-
n surengs savo pasirodym.
Nors kitas didjaus pasirody-
mas vyks tik treiadien Liuk-
semburge, taiau Moby Lietu-
voje neusibus kit dien po
koncerto ivyks.
Dabar kaip tik ie-
kau ekologik
mork, veganins duo-
nos, humuso...
Teig M.Tarasova.
KRISTINA
MAEIKAIT
k.mazeikaite
@15min.lt
Moby veganas, tad jo reika-
lavimai maistui itin grieti.
Scanpix nuotr.
Gimstanti istorija
Rokerikai pasitikti artjant sa-
vaitgal kvieia sveiai i kaimy-
nins Baltarusijos roko gru-
p Lyapis Trubeckoy. Ji penk-
tadien koncertuos men fabri-
ke Loftas.
Kolektyvas Lyapis Tru-
beckoy su grups lyderiu Ser-
gejumi Michaloku sostins
publik prabils atvirais, tie-
siais, iek tiek sarkastikais,
bet nuoirdiais odiais. Sa-
vo kryba protestuojanti prie
Baltarusijos diktatr grup
darsyk primins, kaip atkakliai
siekia odio laisvs.
Prajo tie laikai, kai u
teising, bet politikai neko-
rektik fraz galjai atsidur-
ti vienutje. Taiau dabar vis
dar pasitaiko atvej, kai u
savo idj gynim turi susi-
mokti kitoki kain tavs
neremia rmjai, netrans-
liuoja radijo stotys ir televi-
zijos. Taiau man beproti-
kai diugu, kad Lyapis Tru-
beckoy gerbj tik daugja
jie suino apie mus interne-
te, i draug arba muzikos
bendruomeni. Vadinasi, ei-
name teisingu keliu, sak
S.Michalokas.
Savo alyje i grup lais-
vai pasirodyti negali, jos kon-
certai draudiami, tad Lof-
te laukiama nemaai grups
gerbj i Baltarusijos.
Koncerto pradia birelio
10-j, penktadien, 21 val.
Bilieto kaina nuo 25 Lt.
koncertas
Siaus rokeriai i Baltarusijos
Baltarusi grupei Lyapis Tru-
beckoy savoje alyje kon-
certuoti neleidiama.
Organizatori nuotr.
trumpai
Skambs ital
muzika
Nuotaikingu simfonins muzi-
kos vakaru Rota diriguoja Rot
Lietuvos nacionalinje flharmo-
nijoje rytoj bus pamintos y-
maus ital flm muzikos auto-
riaus Nino Rotos gimimo 100-
osios metins.
Lietuvos nacionalinis simfoninis
orkestras, diriguojamas kompo-
zitoriaus snno Marcello Rotos
(nuotr.), su dviem solistais slo-
vn dainininke Sabina Cvilak ir
lietuvi kontrabosininku Donatu
Bagursku klausytojams prista-
tys intriguojani ir vairiaspalv
N.Rotos krybos retrospektyv:
nuo originali simfonini kompo-
zicij iki garso takeli i Federico
Fellini, Franco Zef relli ir Franciso
Fordo Coppolos flm. Ketinama
rodyti ir flm fragmentus.
Kompozitorius N.Rota (1911
1979 m.) garsino F.Fellini flmus,
sukr garso takel, kuris skamba
F.F.Coppolos reisuotoje trilogijo-
je Kriktatvis.
Koncerto pradia birelio 9-j, ke-
tvirtadien, 19 val. Biliet kainos
30100 Lt.
Galerijoje Vartai vakar atidaryta
antroji galerijos 20-meiui skirto
ciklo paroda. Joje pristatyti nau-
jausi jauno lietuvi menininko
Ugniaus Gelgudos kriniai.
Antrojoje Vartams 20
parodoje lankytojai ivys du
naujausius perspektyvaus k-
rjo U.Gelgudos projektus.
Vai zdo darbe A Para-
dise tree (liet. Rojaus me-
dis) vaizduojamas Vilniuje,
T.evenkos gatvje, kylantis
naujas meninink kvartalas,
dirbtinai gretinamas su Niu-
jorke esanio Soho rajono mo-
deliu ir dvasia. A Paradise
tree kalbama apie pirmuo-
sius nenatraliai didmiesty-
je gimstanios bendruomens
ingsnius, kuriems nupasa-
koti pasitelktas ryys su dar
1990-aisiais Jono Meko sukur-
tu menkai inomu vaizdo dar-
bu A walk (liet. Pasivaik-
iojimas), kuriame autorius
lyjant lietui intymiai ir padri-
kai pasakoja rajono krimo-
si istorij. U.Gelgudos vaiz-
do darbe rodomi loft silue-
tai, fabrik griauiai, j nau-
jakuri viltys. Vartuose taip
pat rodoma ir 2008-aisiais
menininko pradta kurti fo-
tografij serija Kriminali-
niai peizaai. Joje pams-
tymai apie Lietuvos inias-
klaid ir joje randam sim-
bolini vaizd bei odini
tekst neatitikim.
U.Gelgudos teigimu, na-
grinjant kriminalini pra-
neim iliustracijas paaikjo,
jog atskyrus iliustruojanius
vaizdus nuo odinio pranei-
mo konteksto, jie tarsi tampa
atsitiktiniais, plai reikmi
skal turiniais vaizdais. Pa-
vyzdiui, vandens telkinys
reikia skenduol, sodyba
eimos tragedij, gamtos pei-
zaas rastus palaikus.
Cikle Kriminaliniai pei-
zaai savaip atkuriami Lietu-
vos dienrai kriminaliniuo-
se puslapiuose rasti ir atrinkti
vaizdai, slepiantys krimina-
lini vyki nuojaut, taiau
t vyki nevaizduojantys ar-
ba juos imituojantys.
Paroda galerijoje Vartai
(Vilniaus g. 39), veiks iki lie-
pos 2 dienos.
Fotografja i U.Gelgudos
ciklo Kriminaliniai peizaai.
15 VAIRENYBS /
Technologij milin Apple u-
simojo perkelti vis vartotoj tu-
rin internet. Pirmadien kom-
panija pristat gerokai atnaujint
virtuali saugykl iCloud, kuri
jos klientams leis internete sau-
goti kone vis skaitmenin turi-
n, pradedant nuotraukomis,
baigiant knygomis ir muzi-
kos raais.
Naujoves Apple prog-
ramuotoj konferencijo-
je Worldwide Developers
Conference pristat dl li-
gos i aktyvaus darbo kom-
panijoje pasitrauks Ap-
ple generalinis direkto-
rius Steveas Jobsas.
Jis buvo pastebimai
sulyss, taiau rytingai
vien po kitos demonst-
ravo iCloud silomas
galimybes.
Leis sinchronizuoti
kone visk
Ruden ocialiai star-
tuosianti iCloud yra tar-
si virtuali saugykla inter-
nete. Nuo konkurent silom
debes saugykl ji skiriasi
tuo, kad automatikai isau-
go ir sinchronizuoja vis tu-
rin tarp vis vartotojo ren-
gini, kuriuos pagamino Ap-
ple: kompiuterio Mac, te-
lefono iPhone, planetinio
kompiuterio iPad ar muzikos
grotuvo iPod Touch.
Pvz., vartotojui atnauji-
nus savo pastam kontak-
tin informacij telefone iP-
hone, ji automatikai pasi-
keis vis kit rengini adre-
s knygose. iCloud taip pat
leis vartotojams nuolat de-
besyje turti nusipirkt pro-
gram, knyg, muzikos ra
kopijas, t.y. vartotojas pirki-
n nemokamai gals atsisis-
ti bet kok kit savo rengi-
n. O jei renginys sugest ar
mogus j pamest, jis visuo-
met turs atsargines kopijas
internete.
Taip pat virtuali saugyk-
l bus galima kelti asmeni-
nius dokumentus, nuotrau-
kas, net rengini nustatymus.
Taigi, tarkime, telefonu dary-
ta nuotrauka jau po keli se-
kundi taps pasiekiama vi-
sais kitais renginiais.
Apmokestino
piratavim?
Apple igirdo vartoto-
j viltis ir iCloud integra-
vo muzikos par-
duotuv iTunes.
Joje nusipirktas
dainas mons gals nemo-
kamai atsisisti bet kur kit
rengin. Deja, muzikos trans-
liavimo paslaugos kompanija
nepristat.
Sumokj 25 JAV dolerius
(apie 60 Lt) per metus varto-
tojai gals kelti debes iki
20 tkst. ra, kuri jie ne-
pirko iTunes.
domu tai, kad vartotojui
klus dain, kurios jis nepir-
ko per iTunes, Apple au-
tomatikai suras j savo fo-
notekoje ir, nieko neprimo-
kjus, payms j kaip nusi-
pirkt krin.
Muzikos platinimo tarny-
bos TuneCore krjas ir
generalinis direktorius Jeas
Priceas teigia, jog tokiu bdu
Apple apmokestino nelegal
turin. Tokiu bdu i vartoto-
j renkami pinigai u muzik,
kurios jie galimai n nepirko,
pastebi J.Priceas.
Anot jo, i sistema ilgainiui
gali pakeisti vartotoj poir
piratin muzik ir pratins
juos pirkti muzik legaliai.
Napster imok mo-
nes atsisisti muzik ir klau-
sytis jos naudojant kompiute-
r. i nauja paslauga pratins
mones muzikos klausytis in-
ternetu. Tai gali pakeisti vis
muzikos industrij. Vartoto-
jai yra i naujo mokomi, kaip
klausytis muzikos, teig
J.Priceas.
Apple keliasi debes
skaitmeninis kodas
GEDIMINAS
GASIULIS
g.gasiulis
@15min.lt
Paslauga iCloud
bus nemokama ir
pakeis ligiol Apple
virtuali saugykl
MobileMe, kuri,
kaip patvirtino ir pats
S.Jobsas, nebuvo
pats skmingiausias
projektas.
AFP/Scanpix nuotr.
Apple taip pat pristat atnaujintas operacines sistemas
kompiuteriams skirt Mac OS X Lion ir telefonams
bei planetiniams kompiuteriams pritaikyt iOS 5.
ATNAUJINO OPERACINES SISTEMAS
Lion
Mac kompiuteriams skirta
Lion (liet. litas) buvo papil-
dyta per 250 atnaujinim. Pa-
grindinis Lion program val-
dymas sukoncentruotas lieti-
mui jautri ploktel (angl. touchpad). Nuo iol jas
bus galima valdyti specialiais pirt gestais, atsi-
sakyta slankij juost j funkcijas atliks specia-
lus gestas. Be to, visomis programomis bus gali-
ma dirbti pilno ekrano reimu.
i operacin sistema papildyta naujomis duo-
men atkrimo galimybmis, pvz., jungus kom-
piuter bus galima grinti paskutines jung-
tas programas, taip pat kompiuteris automa-
tikai isaugos visus dokumentus, su kuriais
vartotojas dirba.
Liepos mnes Lion bus galima atsisisti i vir-
tualios parduotuvs App Store, ji kainuos 29 JAV
dolerius (apie 68 Lt).
iOS 5
Ruden pasirodysianioje iOS 5
versijoje vartotoj darbo nebe-
trukdys iokantys spjimai,
o visoje operacinje sistemoje
bus integruotas socialinis tink-
las Twitter. Naryklje bus galima naudoti kelias
korteles vienu metu ir skaityti kelis tinklalapius,
o straipsniai, kuriuos norite perskaityti vliau, ga-
ls bti sinchronizuojami su kitais iOS rengi-
niais. Atnaujinta susirainjimo programa iMes-
sage leis bendrauti ne tik tekstu, bet ir sisti
nuotraukas, vaizdo raus, kontaktus ir t.t. Dar keli
smulkesni atnaujinimai: iPhone vaizdo kame-
r bus galima jungti urakto mygtuku rengi-
nio one, o nuotraukas fksuoti spaudiant gar-
sinimo mygtuk. Taip pat vartotojai gals nu-
tempti klaviatr bet kuri ekrano viet. iOS
rengini programin rang nuo iol bus galima
atnaujinti nenaudojant kompiuterio.
AVINAS. Intensyvaus darbo, ypa pirmj
dienos pus, metas. Nebijokite netiktum,
tai bus js sumanumo, itverms ir imin-
ties ibandymas.
JAUTIS. Bsite link pasiduoti stiprioms emo-
cijoms, vyraus noras aktyviai ilstis digau-
jant ir besilinksminant. Kodl gi ne? Taiau ne-
pamirkite svarbiausi savo pareig.
DVYNIAI. Palankus metas romantikiems
susitikimams, atviriems pokalbiams su my-
limais monmis. Jei abejojate, idrskite pa-
tikti, jog esate ir galite bti laimingi.
VYS. Kai kas jus gali varginti ar erzinti. Daug
moni ir vyki aplinkui. Venkite galim konf-
likt, o jei vis tik sivelsite konikt pasi-
kliaukite nealiko mogaus patarimu.
LITAS. Kad ir kaip bt karta, norsite dar
daugiau ilumos, prisijaukinkite, prisiglaus-
kite ir mgaukits intymaus buvimo kartu aki-
mirkomis. Patartina ne darbo metu.
MERGEL. Atminkite taisykl odis, ne virb-
lis. Jis gali ir paguosti, bet ir skaudinti. Js
itarti odiai iandien gali kai k eisti. Tad
prie kalbdami, gerai pagalvokite.
SVARSTYKLS. Pirmoji dienos pus palan-
kus metas sudtingam protiniam darbui, pa-
sikliaukite savo intuicija ir valgomis. Nesu-
trikite ir neltinkite tempo.
SKORPIONAS. Nebandykite atsispirti ios
dienos teikiamoms malonms, mgaukits
draugikais susitikimais ir naujomis netik-
tomis paintimis.
AULYS. Apniks noras apsivalyti sin. Kal-
bkits, taiau bkite atids pasirinkdami savo
nuodmklaus. Jei nerastumt tokio patikimo
mogaus, pakaks ramios meditacijos.
OIARAGIS. Pirmoji dienos pus stebjim,
o antroji ryting sprendim ir veiksm lai-
kas. Nepasiduokite apatijai, idant vliau ne-
tekt gailtis. Veikite rytingai.
VANDENIS. i dien kantryb ir susikaupi-
mas js privalumas, mokkite ne tik klau-
syti, bet ir igirsti, bandykite ivysti net tai,
kas neparodoma. Nelikite abejingas.
UVYS. Nepraraskite vidins stiprybs ir sa-
vitvardos. iandien galite bti isiblak, ner-
vingi, bkite atids kelyje, geriau rinkits ra-
m, ne aktyv poils.
15 kg
horoskopai birelio 8 d.
www.15min.lt/horoskopai
Surink adres, rasite horoskop visiems enklams
Jei i pirmo karto nepasise-
ka, vadinasi paraiutizmas
ne tau.
- Sneli, tu daugiau netur-
si spuog.
- Kodl?
- Vietos daugiau nra.
Du policininkai bando i balos
itraukti girt kaip lap jreiv.
Tas prieinasi ir veblena:
Ne, palaukit. Pirmiausia mo-
teris ir vaikus.
Skelbimas laikratyje:
Taksistui, radusiam Saugumo
departamento papk su ura-
u Visikai Slaptai silome nu-
siauti paiam.
Vyko apklausa boksinink
buvo klausiama, ar jie laiko
savo profesij pavojinga.
10 proc. atsak, kad taip,
90 proc. klausimo nesuprato.
Alpinist grup skmingai
veik Everest j apeidami.
anekdotai
16 / GARSENYBS
Lietuvos daininink koncert klau-
sytojai prat splioti: is atlikjas,
regis, tik iopioja pagal fonogra-
m, o anas lyg ir i ties dainuoja.
Ne veltui, mat fonograma nacio-
nalinje estradoje danas daly-
kas. Kodl ji taip sigaljo?
Reikt inoti, kad fono-
gram bna dvejop vadina-
moji minusin (skamba ray-
tas muzikinis fonas, kartais
ir pritariantieji balsai, o voka-
listas dainuoja ant viraus)
bei pliusin (kai yra leidia-
mas dainos raas).
Per maa rinka
Scenos vi l kas i lvi nas
vagulis tikina fonogra-
mos ms al ies scenose
klesti dl nepalankios Lie-
tuvos rinkos.
Neinau atlikj, kurie
negalt dainuoti gyvai. A
pats noriau dainuoti gyvai,
bet bt visai kitos snaudos.
Taip yra dl l stygiaus, dl
rinkos, kuri yra labai maa,
15min dst .vagulis.
Pairkite, kad ir Lenkijo-
je, nerasi joki fonogram-
ik, bet ten visada klausy-
toj yra, o pas mus koncer-
t susirenka 200300
moni.
.vagulio teigimu,
televizijoje dainuoti
gyvai taip pat bran-
gus malonumas: Tu-
ri statyti daugiakana-
lius raymo rengimus.
Esu t dars, kai orga-
nizavau koncert, tai
t i kra vargo vakarie-
n. Pas mus nra tam
nans ir galimybi. Tech-
nika yra, bet visa tai labai
brangu.
Viskas paskubomis
69 danguje nar Nijol
Pareigyt pasakojo, jog tai,
ar grup naudojasi fonogra-
ma, pri klauso nuo daugy-
bs dalyk.
Lietuvoje daug klub ne-
pasiymi labai gera technine
ranga. Kartais nesinori rizi-
kuoti pasitaiko, kad tik atva-
iuojame ir i karto turime
lipti ant scenos. Nei garso pa-
tikrinimo, nieko, viskas pas-
kubomis. Tikrai retas klubas
gali pasilyti atlikjui gerus
mikrofonus, kokybik gar-
so aparatr, monitorius ant
scenos, vardijo daininink
ir pridr: Jei yra geras gar-
sas, inoma, visada maloniau
gyvas dainavimas. Bet mes
esame komercins daininin-
ks ir mums neprivalu visa-
da groti su gyva grupe. M-
s reikalavimai kiti, mes ne
Biplanai.
Gyvai dainuoja
net ukimusi?
Dai ni ni nk Vi l ija Pi l i-
baityt-Mia tvirtino itin re-
tai iopiojanti pagal savo
dainas: Kad visikai netek-
t dainuoti paiai labai re-
tas atvejis, net tada kai bnu
ukimus stengiuosi dainuoti
gyvai. Yra tek dainuoti pagal
visik fonogram tada, kai to
primygtinai reikalavo televi-
zija. Bet taip bna retai. Fo-
nograma yra moni ap-
gaudinjimas. Kam eiti
koncert tam, kad pasi-
klausytum i ploktels
leidiamo garso?
Anot dainininks,
tai, kad nra kada pa-
tikrinti garso kokybs
ar trksta repeticij
ne pasiteisinimas. B-
na, kad ir labai prastas
garsas, bet a dainuo-
ju gyvai, nes kitaip nemoku,
man neieina. Nemoku i-
reikti emocijos, ireikti sa-
vs kaip asmenybs per dain
pati nedainuodama. Kai dai-
n vienkart sudainuoji fono-
gramai, tai ji lieka tokia pa-
ti vis laik, o kada tau bna
lidna arba gera, tu nori per-
duoti tos akimirkos jausm,
aikino Mia.
Muzikolog Laimut Ligeikait-Grubeviien
grieta: iopiojimas pagal fonogram
klausytoj apgaudinjimas.
Po odiu popmuzika turi slypti muzika. O dabar daugeliu atve-
j, tai tik prodiuseri darbas. Kai prodiuseriai dl udarbio susi-
renka tik gro turinias mergaites ir maitina publik, kuri nori
pairti tik ikilias formas, be abejo, tenka naudoti pliusin fo-
nogram, pastebjo muzikolog.
Taiau ji supranta, kodl daug daininink iais laikais pasirody-
mams nesamdo muzikant. Reikia turti arba savo grup, arba
br artim draug muzikant. Samdyti i alies daug kainuo-
ja. Ekonominiais sumetimais atlikjui paprasiau kompiuterin-
mis, elektroninmis priemonmis pasidaryti fonogram. Tai yra
visai priimtinas dalykas, kai alia to vokalistas dainuoja gyvai. Tai
prasta ir Eurovizijoje, tai popmuzikos dalis, sak L.Ligeikait-
Grubeviien.
Vis dlto, jos teigimu, Lietuvoje netrksta kokybikos populiario-
sios muzikos atlikj: Yra keletas toki, kurie, esant palankesnms
slygoms, tikrai yra verti ieiti pasaul ir jie nebt menkesni u
rykiausias vaigdes. Tokia yra Jurga eduikyt. Labai vertinu Rt
iogolevait, nes jos puikus balsas. O Lin Adomait ga-
lima pagirti u domius muzikinius sprendimus.
NE MUZIKA, O KOMERCIJA
www.15min.lt/s154235
Surink adres savo kompiuteryje arba telefone, rasite vis straipsn
Po odiu po-
pmuzika turi
slypti muzika. O dabar
daugeliu atvej, tai tik
prodiuseri darbas.
Pastebjo L.Ligeikait-Grubeviien.
KARINA
ZIMINAIT
k.ziminaite
@15min.lt
.vagulis tikina, jog dai-
nuoti be fonogramos
brangus malonumas.
M. Vaiiulio/BFL nuotr.
Mia dievagojasi
daniausiai dai-
nuojanti tik gyvai.
J.Kalinsko nuotr.
N.Pareigyt atvira: Mes esame ko-
mercins dainininks ir mums nepri-
valu visada groti su gyva grupe.
I.Gelno nuotr.
Dainininkai fonogram kaitai
$

15min Vilnius 2011.06.08

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

15min Vilnius 2011.06.08

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

algirio ir Kalvarij gatvi sankryoje

pusmet veikiantis Sostins turgus pa-

You might also like