Klaipda

2012 m. birelio 16 d.

NR.3

Jau mnuo kaip Tavs nra, kur Tu, Deimante?

Draugo laikas
namuose. Vakare mama gro ir ilgai verk. Suinojau, kodl, pradjau bartis, kad nepasim mans, su Karoliu mudu Maksimas Borovec btume neleid nieko namus juk A labai ilgiuosi Deimants. Man adjauneilaikiau paado mama trksta jos. Mama sako, jog btinai ja ramino, kad visi adjo, bet buvo daug pamatysiu, bet kakodl laukiu jau daug policijos, tai buvo kaip karas. Lidna, kad netekau geros draugs. dien, o vis nenuvaiuojame.... Mamyt susipaino su ja ankiau nei a. Mama ivaiuodavo aplankyti, Eilratis Deimantei nes jai grs pavojus. Mama pasakojo, kad negeri dds j nuskriaud. A Irena Stefanija i Klaipdos neinojau, kad bna neger mam, kurios nesaugo savo vaik. Bet 2012 met birelio 1d. paraiau mamyt papasakojo, kad Deimants Tau, Deimante, laikel. Perskaityk, tetukas yra geras, o dabar jis Danguje. Deimante, praau, kai tau bus 18-ka. Kad jis labai myljo Deimant. Dar ji Mes, - 1948-1949 metais patyrturi dieduk ir moit, kurie j labai me iaur genocid, o Tu, mayle, myli, ir tet Nering ir broliuk Karol. dabar Buvo grai diena, kieme lakst daug vaik. Man buvo nedrsu, bet prie Maoji, Deimantle, mans pribgo viena mergait su laistymamos Stanknaits pagimdyta tuvu ir pakviet aisti, nusijuok Dukrele tapai Visos Lietuvos! linksmai ir pasak, kad ji Deimant. Skausmingais atodsiais Bkime draugai. A apsidiaugiau ir Tetos Neringos, Moits, Dduko taip su ja susipainau. Nuo tos dienos Ir vis ms palydta... tapome draugai, aisdavom, bgiodaAtleisk, vom, piedavom kreidelm, koncertuoKad tiek daug negandos baisios davom susirinkusiem monm. irdeln Tau dta Deimant labai graiai grojo fleita. Susidraugavom. Kai bdavau Suaug ir pakvai Klaipdoj plepdavom telefonu. Nuo poelgi sav... Paskutin kart ivaiuodamas i alojo vent Angeliukmiestelio nujau atsisveikinti. Deimant Vadinam Vaikeliu nusimin ir papra, kad greiiau vl Pavasario rytel atvaiuoiau, nes ji bijo Laimos. Su sauls spinduliais Neinojau k sakyti, nes neinojau kas Ne fleita Tu grojai ta Laima. Paadjau greitai grti ir Paklaikusiai aukei! saugoti j, nes mudu su Karoliu esame aukei, mayle ms, stiprs, nugalsime blogieius. Maiau O mes kurti, akli... tada j paskutin kart. Kai kam tik akys, irdys Vakare dar panekjau su Deimante Skausmo aarom prasti telefonu, paadjau greit atvaiuoti. Mama ivaiavo viena, mans nepam. Maa Pauktele ms, Labai pykau ant jos, kad paliko Mintyse, odyje, veiksme kasdien esi! Stiprybs, vaballi, Igyvenk, praau! Temids juodaskverniai Neskriaus Tavs daugiau! Jie Lietuv sudark, Suskald lietuvius, Kad chaosas vyraut, Bet taip nebus, nebus! Vl savo Gimt al Apjuosim Gyva Gija I Rank, irdi vrinli Kaip Baltijos Kelyje Tik Tu palauk, itverk, Deimante! Stiprybs, viesos ir meils Lietuvai, Maoji Deimantle, linkiu Tau

Pabudome ir kelkims
Lina Lapgniene
alta emje, lidna tenai Dengia saul juodi slibinai. Juodo paukio sparnai dideli Per elius pravelgt negali. S. Neries aulys Taip Lietuvos laktingala ra apie M.K.iurlionio paveiksl aulys. Du genijai monijos tragedij mat vienodai, tik skirtingomis priemonmis isak vienas spalvomis, kitas odiais. Skaldyk ir valdyk. Tuo pasinaudojo naujos kuriamos valstybs architektai. Iskirtins slygos ir privilegijos I-ojo Seimo nariams, vyriausybs atstovams, j vaikaiiams, prezidentams, teisjams...- valstybs ilaikymas. Na, kas liko, dl Miko viskas minimalu, emiau skurdo ribos. Kaip igyventi vieniam mogui vis Nukelta kit puslap

gyvenim siningai, dirbusiam vardan tos Lietuvos? alyje visuotin bedarbyst, o liaudies tarn didja, ne tarn, bet anot K. Donelaiio prievaizd, vachmistr, o nabag ir glp ubag daugja. Vieni besoiai, bedvasiai, kuriems visko maa, kiti vargingi beteisiai, bet irdyje ilikusi lietuvio dvasia, tik irdis pilna baims dl darbo, dl vaik, dl ateities, kas bus rytoj? Susvetimjimas... nebejauiame kito mogaus skausmo, abejingi kito mogaus vargui, kaniai, sielvartui svarbu ne man. Ms jaunim (ne vis) yra paveiks supuvs liberalizmas. Praturtti greit, dabar ir ia. Trukdo nustumti, apmeiti, pakiti po velna. Toki palikuonys dabar sikr Prezidentroje, Seime, vyriausybje. Ms siningi, isilavin, protingi, darbts pilieiai dabar usienyje (juos specialiai ivijo, nes tai buvo pavojinga jga tautos irinktiesiems ir j paskirtiesiems). Kiti, kurie kuklesni, aknimis ir irdimi aug Lietuvos em, liko vegetuoti... Vienetai idrsta pasisakyti ir vardinti tuos, kas kalti dl to, kad Lietuvoje siautja tikra chunta, atvirai vogiama, plikaujama. Daugelis j vardus ino... Tokie tupi Prezidentroje, Seime, vyriausybje, miest savivaldybse. Istorija vardys juos, neumir, laikas nuers melo dulkes. Kad gint valstyb nuo iors prie buvo sukurta gremzdika sistema: prokuratros, teismai, policija, pasienis, saugumas, spec. tarnybos. K jos veikia? Paslaptis... Kas t sistem valdo? Kas ir i kur diktuoja teismams? Kam tokia svarbi Garliavos mergait , kuri dabar yra iniekintos Lietuvos simbolis? Kas organizavo ir pakl m prie vien eim tkstantin mogaus traikymo main? Kas leido pagrobti mergait? Mokesi moktoj pinigais vejanti Prezidentra, Seimas, Vyriausyb ir kiti iki dant ginkluota tkstantin kaukolini ir geltonskverni armija savivaliauja, seka, filmuoja, kelia bylas tiems, kas nebenori gyventi tokioje Lietuvoje, kur juoda, tampa balta, kur kenia nekaltas, o kaltas vaikto laisvje vagia milijonus ir stumia Lietuv

prat, skolas. Praskolinta Lietuva, dar nori milijardus skolintis be ms sutikimo. Kiek mums kainuoja L. Stanknaits, E. iobiens ir kit ilaikymas ir apsauga? Valstybs paslaptis itie du odiai udanga, kuri slepia nusikaltimus, kurie buvo vykdomi visus tuos nepriklausomybs metus. Kad teistvarka gali ir sugeba dirbti, parod vienos protingos poniuts i Seimo prarasti pinigliai banke. Greitai nusikaltliai buvo surasti. Reikia turi bti nurodymas i viraus ir aferistai surandami. O kiek liko apgaut, nes neturi galing utarj. Juodi darbeliai bijo vieumo. Kodl Lietuvoje tiek daug neiaikint mogudysi? Kodl taip tyiojamasi i Lietuvos piliei tautos, Venckiens, mergaits gynj, paraus dl referendumo, statymo patais renkani moni. mons, mat mergaits tragedij Garliavoje, liudija, kad tuiuose namuose (eimininkus lyg daiktus ivilkus) beveik valand eimininkavo vaduotojai, kurie dabar bando nuostolius priteisti N. Venckienei. Kiek dar bus i ms tyiojamasi? Gana... Pabudome... Kelkims

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PRAYMAS DL PASITIKJIMO VALDIA ATSTATYMO Gedulo ir vilties bei okupacijos dien 2012 m. birelio mn. 14 2012 met gegus mn. 17 dien privalo atsiminti kiekvienas Lietuvos doras mogus. i diena jau rayta Lietuvos istorij, kaip vienas jos juodiausi puslapi. i dien ms valdia galutinai sutryp, paniekino teisingum ir visai visuomenei parod, kam ji i tikrj tarnauja ir kieno interesus atstovauja. Visuomens balsas, reikalaujant teisingumo, nebuvo igirstas. Ms valdios nesujaudino ir mayts, bejgs mergaits skausmo aaros, sutrypta, paniekinta Konstitucija, statymai, tarptautins teiss normos, pavartotas brutalus smurtas, pasitelkus milinikas valdios prievartos aparato pajgas, mergait

buvo iplta, tiesiog pagrobta i j mylinios eimos ir perduota galimos nusikaltls rankas. Gerbiami Seimo nariai, esame sitikin, kad siaubinga prievarta gegus 17 d. nebt buvusi pavartota, jei Seimas, Prezident bt tinkamai reagav 2012 kovo 23 d. brutalius smurtinius veiksmus prie mergait. Seimas, Prezident privaljo vieai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti kalt pareign atsakomybs. Deja to nevyko. Prieingai, Seime net buvo udrausta bet kokia diskusija iuo klausimu. Manome, kad savo neveikimu ir draudimu net pasinaudojant Konstitucine teise diskutuoti dl smurtoprie ma mergait, tiek Prezident, tiek Seimas leido suprasti pedofil klanui, kad tokiems veiksmams valdia pritaria. juodiausi Lietuvos istorijos puslap jau raytas ne tik siaubingas gegus 17d. rytas, bet ir valdios veiksmai, susidorojant vos ne su kiekvien garbingu Lietuvos patriotu, kurie, pasinaudodami savo Konstitucine teise, idrso vieai mitinguose reikalauti teisingumo ir valdinink atsakomybs. Baudiamojon atsakomybn yra traukiami Nepriklausomybs Akto signatarai, Sjdio iniciatyvins grups nariai, kiti dori ir garbingi pilieiai, idrs odiu vieai pasiprieinti valdiamogi savivalei. Viskas daroma, kad bt susidorota ir su teistomis priemonmis iekania teisingumo mergaits globja teisja Neringa Venckiene. Nemanome, kad po to, kas vyko, ms valstyb dar turi teis vadintis teisine demokratine alimi. Teisinje demokratinje valstybje Aukiausioji valdia priklauso tautai, visuomenei, kuri savo valdi vykdo per savo deleguotus valdios atstovus - Seim, Prezident. Visi Seimo nariai, Prezident, teissaugos institucij vadovai, prokurorai, teisjai..., praddami eiti pareigas ikilmingai prisiekia tarnauti Konstitucijai, statymams ir monms. Ms visa valdia rod, kad jai Konstitucija, statymai, tarptautins teiss normos negalioja, kad ie dokumentai tra tik popiergaliai tautai mulkinti, kad alies Aukiausij valdiTaut, Visuomen ji iri vien su panieka, kaip vergvaldys savo vergus, kuriuos prisimins tik vl artjant Nukelta kit puslap

rinkimams, kad galt dar kart apgauti. Visa valdia savo duot priesaik, tautos pasitikjimo mandatus jau sutryp ir nemanome, kad ji dar turi teis atstovauti Taut. Manome, kad ms valstyb iandien drsiai galima pavadinti teismokratine, policine, maumos diktatros daugumai alimi. Ji baigia perimti stalinistini, diktatrini reim tradicijas. Ms valdios veiksmus gali sveikinti Lukaenkos reimas ir j panas. Gerbiami Seimo nariai, Js dar turite galimyb nors kiek atstatyti prarast pasitikjim visos Tautos akyse. 2012 gegus 23 d. Generalinis prokuroras kreipsi Seim, praydamas leisti teisj Nering Venskien patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti ar kitaip suvaryti jos laisv. Atkreiptinas dmesys tai, kad Generalinis prokuroras Seim kreipsi tik po to, kai Amerikos Lietuviai mitingais pasitiko Prezident Dali Grybauskait, smerkdami jos neveikim dl prievartos prie mergait pavartojimo. Esame sitikin, kad tokiais veiksmais yra siekiama susidoroti su teisybs iekania Neringa Venskienga, kitais demokratins valstybs patriotais, Sjdio iniciatyvins grups nariais, Nepriklausomybs akto signatarais... Jie jau tapo disidentais savo alyje, u kurios Nepriklausomyb kovojo. Neringai Venskienei norima pareikti visikai absurdikus tarimus, kad ji nevykdiusi teismo sprendimo perduoti mergait galimai nusikaltlei, nors visikai aiku, kad ir pati Neringa Venskien, nepavartojusi prievartos mergaits atvilgiu, prie jos vali sprendimo vykdyti negaljo, nes ji pati bt paeidusi statymus ir tarptautins teiss normas. Tikriausiai ir patys Seimo nariai netiki, kad Neringa Venskien galjo kakokiu tai bd pasiprieinti Pasaulio Sambo imtyni viceempionui. Prievarta buvo vartojam prie j pai. Neatlaiko kritikos ir noras patraukti Nering Venskien atsakomybn dl teisj paeminimo. Savo odi N. Venckien netaik konkretiems teisjams, taiau jos isakyti odiai atitinka objektyvi ties - visa teism sistema yra korumpuota, joje klesti kyininkavimas, nebaudiamumo atmosfera ir joje reikalinga esmin reforma. Tai patvirtina ir i met nuskambjusios baudiamosios bylos, kuriose atsakomybn

traukiami teisjai-kyininkai, o kiek teisj leista savo noru apleisti postus dl iaikjusios korupcijos. Gerbiami Seimo nariai, mes kreipiams Js sin-neleiskite galutinai klaniniams niekams sutrypti teisingumo. Apsidairykite apie save gal pagaliau suprasite, kad klanas baigia Jus ir vis valdi pajungti savo nusikalstam plan gyvendinimui. JS RANKOSE TEISINGUMO, O KARTU IR DEMOKRATINS VALSTYBS LIKIMAS. JS VEIKSMUS STEBI VISA TAUTA IR LAUKIA RYTING VEIKSM ATSTATANT TEISINGUM LIETUVOJE Visuomeninio komiteto Teisjai Neringai Venckienei ginti vardu pasirao:

Ar ilgai vergausime?
Miesto komitet ir tarybos darbo stebtoj grup
2012 m. birelio 12 d. mes, politik darbo stebtoj grup, klausms socialini reikal komiteto posd, kur ved Rus aljanso partijos nar Irina Rozova. Klaipdos savivaldyb kreipsi negalij socialins mons status turinti UAB REGSEDOS direktor, kad atleist nuo 20298,00 Lt (50 proc. mokesio sumos) ems nuomos mokesio u valstybins ems sklypo mokjim u 2012 metus savivaldybs biudeto sskait Savivaldybs klerkai paruo sprendimo projekt, kuriame prao atleisti mon nuo dalies mokesio ir perdav komitetams svarstyti. Aikinamajame rate, kuris taip pat buvo pridtas prie sprendimo projekto, nurodyta, kad monje dirba 55 negals, j darbas rankinis ir t.t. Ponia Irina Rozova pareikusi, kad deimt met mon yra atleidiama nuo dalies mokesio, kad reikt parduoti dal pastat ir taip baigti lengvat dalinim ir t.t. Visos ponios I. Rozovos isakytos mintys teig, kad ponia I. Rozova gyvena mnulyje ir nusileidia em, kad emint, niekint, tyiotus i dirbanio mogaus. Lidnas vaizdas, kai valdios atstov apimta puikybs ir kvailumo rodo savo gali, o pilieiai kaip vergai klausosi ir nepasitenkinim isako tyliai dsaudami vienas kitam. teissaugoje, kio valdyme? Visai neproal bt ms klerkams gydytoj konsilium suorganizuoti ne tik Liep g. 11, bet ir jiems pavaldi bendrovi bei viej staig vadovams. Meras, jei bt nepartinis, o irinktas miesto piliei, galt bti tokio konsiliumo pirmininku. Prie kelet mnesi silme jam trinktelti kumiu stal, kad net direktors Juditos Simonaviits apartamentai ir kd sudrebt. Deja... Suprantame, reikia saugoti koalicij... Gda ne tik savivaldybei, bet ir miestieiams, pavyzdiui, kai tokioj apiuriusioj vasaros estradoje vyksta miest reprezentuojantys renginiai...

Stanislovas Stulpinas (Viso pasira vir 30 moni)

Valdininkams Konsilium
Virginijus Partaukas
Perskaiiau M. Skiriuts publikacij Technika neveikia peraugusios ols dienratyje Klaipda ir susimsiau, kas per viena ta valdinink Irena akalien. Lyg ir geraird gyvn myltoja. Ir mones myli gina nuo savivaldybs administracijos vadov, krusi profesin sjung. Taiau kur pastabs klaipdieiai mieste umeta ak, vis pamato apsileidim ir dar su tartinu kvapeliu. Miesto puoimui, gatvi, papldimi, kop, tvenkini tvarkymui inaudojamos apvalios sumos, o tvarkos kaip nra, taip nra. Prie pilieius, kurie demaskuoja trkumus vedja stoja piestu. Liaudies kontrolieriui Germanui iapui sil gydytis, po to apskund prokurorams, ikl byl. Man regis, kai kuriems klerkams i ties reikia ger netradicini vaist. Tos stebuklingos tablets turt vadintis Prie mel, Prie tinginyst, Prie arogancij, Prie vogeryst, Prie plovim, Prie vaistym. Tik nematau to mediko, kuris tablet parinkt. Gal Klaipdos krate yra ger daktar, dirbusi finansininkais, buhalteriais,

Seimne E. Jurkeviiau, kas Jus pakeit?

Visuomeninio komiteto Teisjai Neringai Venckienei ginti vardu:

Klaipdoje viet odis TIE SOS

Renginio koordinator Laima Laurinaviien
Birelio 14-j, Gedulo ir Vilties dien, 22.00 val. Kaune, Nemuno krantinje, nuvito vakui jra gausiai susirink kaunieiai dalyvavo vies akcijojeTegul TIESA vieia. T pai valand uostamiestyje prie akcijos prisijung ir pilietiki klaipdieiai. Atgimimo aiktje nuvito vakui liepsnomis paraytas odis TIE - SOS. Tuo pat metu od para ir vilnieiai S. Daukanto aiktje prieais prezidentr. Birelio 14 d. lietuvi tremties

Virginijus Partaukas Laima Laurinaviien Virginija Jurgileviien

Prie penkerius metus mes, vairi nevyriausybini organizacij nariai, diaugms, kad i ms tarpo, t.y. vienos bendruomens vadovas Evaldas Jurkeviius tapo Seimo nariu. Teismuose Seimo narys E. Jurkeviius gyn klaipdiei interesus atliek tvarkymo, apmokestinimo klausimais. iais metais E. Jurkeviiaus veikloje vyko akivaizds ir nesuprantami pokyiai, kurie mums, rinkjams, sukl ok. Nustebome, kad Evaldas Jurkeviius net du kartus nepritar Seimo komisijos sudarymui dl aplinkybi ityrimo Garliavoje, bet tapo komisijos, kuri turi tirti teisjos N. Venckiens veikl, pirmininku. Kaip galjo toks angauotas asmuo, kuris nejauia atsakomybs visuomenei, sutikti vadovauti komisijai, tirianiai rezonansin vyk, kuris bus raytas Lietuvos istorij? Kodl ir taip gausi Lietuvos bestuburi politik plejad papild ir Evaldas Jurkeviius? Pasipiktin neatsakingu politiku E. Jurkeviiumi, susirinkome su plakatais prie jo bstins Klaipdoje. Plakatai skamba: Evaldai, komisijos darb transliuokite vieai, Komisijos pirmininke, Tavo rinkjai palaiko N. Venckien, Seimnai, neparduokite teisjos klaniniams niekams, Ai komisijai u sprendimus dl video ra. Tik neleiskite suklastoti. Dalinome skrajutes, kuriose nurodme Seimo nario E. Jurkeviiaus labai negatyvi pozicij balsuojant teisjos N. Venckiens ir Garliavos klausimais.

Sibir pradia. Tai - didiausi neteisingum prie Lietuvos mones pradia. Tada buvo siekiama paalinti ir Sibiro altyje aminai uiaupti geriausius Lietuvos snus ir dukras. Mindami i dien ir uiebdami vakes parodme, kad nenorime, jog TIESA dar kart tapt Lietuvos tremtine, kad prie Lietuvos mones vl bt naudojama prievarta, smurtas ir melas, kad iauriausiais bdais bt alinami ir uiaupinjami tie, kurie idrsta siekti tiesos. Klaipdieiai teigia, jog nereikia kai kam nuvertinti lietuvi tautos. Pajut pavoj - galime tapti akmeniniu mru, udegti maos kibirkties - galime tapti liepsna, sulauk paskutinio lao - galime tapti sraunia upe, kuri nuplaus nuo Lietuvos veido vis purv...nes i savo Tvyns MES NESITRAUKSIME.

Sveikiname
Klaipdos nevyriausybini organizacij ir piliei sambris
Gerb. Vitai ili, Sveikiname su 60 - uoju gimtadieniu. Rodos taip maai gyventa, o tiek daug igyventa... Norisi sustoti, atsigrti atgal, prisiminti, o kuo jis buvo diugus, o kas spaud raukles veidan, pasidabravo smilkinius. Tik atmink, tai nemanoma be savos eimos, nuostabi draug, ger pastam ir be ms, nenurimstani, kovojani u Ties Lietuvoj.

Raykite mums adresu: virginija.jurgileviciene@gmail.com