Scribd Logo
Upload

Welcome to Scribd!

  • P.stankeviciene - Ir.kt. .Ar - Moki.biologija - Egzaminui.rengiuosi - pats.2008.LT

    Uploaded by

    elena
    73 views84 pages
    darbas

    Original Title

    P.stankeviciene.ir.Kt. .Ar.moki.Biologija.egzaminui.rengiuosi.pats.2008.LT

    Copyright

    © © All Rights Reserved

    Available Formats

    PDF or read online from Scribd

    Did you find this document useful?

    Is this content inappropriate?

    Report this Document
    darbas

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    73 views84 pages

    P.stankeviciene - Ir.kt. .Ar - Moki.biologija - Egzaminui.rengiuosi - pats.2008.LT

    Uploaded by

    elena
    darbas

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    of 84
    eons aS ea Diologijos egzamina. si parengta pagal (ce uM anneyeniac ‘egzamino programa, Leidiio tkslas - padeti mokiiams CSU nn een CL ia pateikiama glausta, mecziaga apie lastelés Ssandara, cheming sudét, pagrindines organizmy funkcijas, ju genetka, evoliucja, Waitove Pee DK 57/073.) Masia Pumas ecimas 2003 TURINYS. LASTELE — ORGANIZMO STRUKTORINIS | FUNKCINIS ELEMENTAS. AUDINIAL ‘Oyvajaorganiamy chemine sudeuis 5 Lastelessandara i fankios. s Bb usin 3 PAGRINDINES ORGANIZMO FUNKCHOS Medsiagy it enersjos apyhaita [ ” “Medsiagy pera i Slinimas 45 Sjinas 9 Dauginimasi ir indvidualus vystymasis 6 COnganizme veikosreglivimas ir orenavimasis aplinkoje.n. 80 ORGANIZMY GENETIKA, EVOLIUCUA IR [VAIROVE Cenetine informacia Ise ie js realiavimas Cy Paveldimumas i kintamumas 100 Onganizm ssteminispiminingumas If A088 nnnnnne UT ORGANIZMAS IR APLINKA, Ekosistemos Bis 0 Poputactios Ist 2mogaus eologj ie aplinkossuge ne 1ST 1 Fe irene 200) ISBN 5.930.03639.0 8 Leeper Svese ts Mieli mokiniai, Esame stk, kad per biotogijos pamokas iijote ity 2 bel, cckalingy faikan bologjos mokyklinj ar valtybinegzaming. “akiau Ziodami,kokia gai yra biologi dalyko mokome)i medtiags, siglome pasinaudoi So leiini, Js skiiamas mokiniams, kari rutia- SI valstybiniam ir mokyktniam biologijos egzaminui, ir pades greits prisimint,susstemint i apibendtnt bologijos dalyko Zinias. Leidi- ys parenglas pagal Nacionainio egzaminy centro biologijos brandos exzamino programa. Si knyga nepakeita vadoveliy bet jjerasite gla 1a konspekta med2iagos apie Iselés sandara, chemin sude,pogrin. nes organizmy funkeja, jy genetbg, evotiueija valve bel rysius su splinka Linkime sekmes! LASTELE — ORGANIZMO STRUKTORINIS IR FUNKCINIS ELEMENTAS. AUDINIAI GYVYJY ORGANIZMY CHEMINE SUDETIS Lastelés cheminiai elemental ir ju reiksme Lastlee aptnkama daugybe cheminiy clement, randamy i ne- sgyvojje gartoje. Jie alieks iairiasfunkcis. C,H, N, O, P, S jeina | organiniy junginiy sud i sudaro didiaig Kiekvieno organizmo Kino masés dl (apie 98 %). Angliavandenius so dro C, H ir O,liidus — C, H, 0 i kai kuriuos PN, balymus — C, HON ie S, 0 mukleoragtis ir ATP — C, H, 0, N ie Fe — augalams — ehloroilo sitezes katalizatorus; gyvony organi me — baltyme hemoglobino sudedamoji dal. ‘Ca — batinasaugaly jaunioms audiniams aug, ypat Saknims; ayvany ‘organize — tai kvl, day riakliy sandaos elements, skatinakrau- jo keScjima, svarbus nervu, tauren, Sedies darbui K — reikalingar lastly osmosiniam slegiui ir vandens balan pa Tai, Js pagerina augaly kramijimas, sckly daiguma, derlinguma; sgyvunams skatinadrusks ifsskyrima if erznizmo, takoja nevi im pulsu perdavima, raumeny susiraukimus, Sires etm. Na — reikalingas lsteliyctmosiniam slogi ir membrany pralaidomul plikyti, koja vandens balansa oxganizme, regulivoja kraujo pH, sti- liosja nerva vik, Organins mediiagos ‘Anglavandenial Pagal sandargangliavandenai skrstomi { monosachardus,disa- arid ir poisacharis. Monosacharidal yea paprastijicukros. Gamtojelabausial pape Sle ‘monosachariai: riboze, deoksiriboze, sliukoze,fruktoze, glaktozt. Ri ‘boxe ir deoksiribozejeina | nukleoraySeiy bei ATP sudet.Glivkozés ir fruktonts aptinkama medue, vasivose, Glukozes visads est eyvang rauyje, © yalaktozes — 2induoliy piene Disacharidalsudarst if dvigi sujungty monomery — monosscharidy, “ai laktoze (sudaryta iS gliokozes ir galaktozts), maliozé(sudaryia if SO red amen f ~\ 10 pav. Osmosas gyvininse (a) ir agalingse (8) lasteese Palengyintosios pernafos atveju { lastole patnka lipiduese netirios, med2iagos. Js pro plazming membranq baltymas neSilisperneSa pagal koncentracios gradiena, rode js nenaudojaenerljos. Taip{lstele pa tha amir into olen - * oa si jj © el ous ss ° ° - oe on P 1 paw. Paengvinoi pernasa Aktyviosios pernatos arveju med2iagos juda didesnés koncentacijos Tink, todelretalingas baltyas nesikls ie energja. Energia eiklinga neo ie peemesamos med?iagosjungtins sudaryt. Peresantdalyvas- jnlys baltymal vadinami siurbliais. Visomslgsteléms baingiausas nt- kalo siurblys.Keias baltymo niko forma, tod jis vienu atveju Prisjunga nati, o itu — kalio jonus.Taip didesnes koncentracijos Tink juda aminorogsys, joni, odo motekues skydliaukes laste, liv: ozd Zany epitelinese lates ©, 12 paw. Natriosalio siarbys [Igsole makromolekulés polisachards,polipeptida,polinskleaida pa- ‘enka susiformavus membrainems pisleléms, nes jy negli pernest al- ‘ymei nebiklii. Yra du Sios perasostiaizeszositoz® ir endoctozs. Egzocitonés bidu medtiagy molekuls iskirimos 8 lsteles joe. Sal ramos med2iagos molekules Gold2ia aparate supakuojamos {plslees, sos susie su lastelesplazmine membrana, ir molekulespatenka ioren “aip i kasosIasteliy{ hraug patenka insulins. Meee neti rye Wel ha a ae vo . ‘ . 1D pav, Egzocitore (), fagoctozt (2, pinocitozt (e) Rndocitozt — tai yea medziagy molekuiy patekimas pro plazming ‘membrana jIastlés vidy. Jos gall patektifagoctozts, pinocitzes ir re- ceptoringsendocitozes bu. Vykstant fagoctozl,fagoctuajamos (pr ‘yjamos) ddelés molekules ar net lasels. Fagoctozés budu suidarus pisleleIstleje susilija su lizosoma ie itirpinama, Tap leukocital s+ ‘akin bakterijasarba amebos aavo grobi Pinocitozé — tai skystyjy medziagy gerimas, kai membraniné pislelé suskaroaplink shystio late, kurisnuskesta lasteles citoplazmoje. Siuo ‘od j lasole gall pateks ir mazos organiniy meddiagy daleles, kurias ‘sticpina ctoplzmojeesantys ferment Tap med2iggas pasisavina krau- jo ar augaly Say ase, ATP —lastelés energotiné medziaga ATP (adenozintifosatas) — tai yranukleotdas, sodaryts if az0- tines bazes edenine, monosecharido iboats ir trijy Tesoro rogtis Tiekany- ATP molekulé tur daug energijos, nes dvi gales fosftines jungtysnéra tito i gal engvai nutrkti. Skylantfosfroliekana vis- {2 fosforo rogStmi, 0 ATP vista ADP — adenozingifostau,skylant1o- lau, susidaro AMP — adenozinmonofosftas. Vykstant Siam proces isishria energija, Todel fosfatnes jungtys yea vadinamos makroe sinemis (daug enerpjos trinciomis)jungtimis ir 2ymimmos banguotw bakin » [A oo i-@-O~“ ce Energia lasteleje naudojama visiems medziagy apykaitos procesams: anglavandeniy ar baltymy bisintezei, medBiagy pernati,chromosomy jdejim, aumeny darbul,aerviniams impulsams perdvti. ATP vadina- rma laseliy energetine meddiaga, nes visuase enerios reikalaujanvose procesuose ji naudojama keip energljs Sltnis. ATP atsargs Igtleje edidees, tod ji nuolatsintetinama, davgiausiai mitochondrios. Fotosintezés apivalga Didviausig augalysausosios masés dali sudaro anglis. Svarbiau- siasanglies asimiliavimo badas — fotosintzt. Sj procesa alike mel ‘abakters, dumbliai, Kerpes,2emesniei ir auksesniej augalat — orgar iam, dat vadinamifotosinetikas. Fotosingez® — tal procesas, kuam sykstant saul Sviesos energija naudojama organiniyjunginy sinttini- mmo reakcijoms. Fotsiniezt apibidinama kaip vienos ries enereijos Vesmas kilos Osiesenersija, nes sales Sviesos energija vrsta anglia- ‘vandeny cheminiy ry energia. Kadang is jungin,susidaraniy vyks- tant fotosintezei, svarbiausias yraglukoze (C,H,0,), ta fotsineze ga- ima apibaint kaip proces, per kur saulesSviesos enerlja vertlama slurs eeminiy Si ee. Fotos proces game it Sumine ygtimi: ‘Sauls fviesos energlia + 6CO, + 6H,0 + C\H,.0, + 60, FotosintezeatliekaZaliosios plstdes — chloroplast Je yrasavaran- kiskos fotosintezes,laboratois", nes funkcionuoja net skirt Igste- tig, VienojeIgsteltje gall bat iki 100 chloroplast os sets >< a ea om mei i, ws dotcom "Ra! ga ppmet hirt) 15 pav. Chloroplast sandara CChoroplasy yea Zoliniy augaly seb, taurelapiy, neprinokusiy sel ie vais ase bei Kio se pazalavusise augalydalyse, bet svariausias forosintezés or tznas yr lapas. Js era prs takes alk fotosinezes proce ‘4 Kai saves Sviesapasikiala- Pa jo Isteliy chloroplastoose ¢santys pigment ehlorofia six pera: melymuosius ir raudonuo- sius Sales spektrospindulus, 0 Zalivosius praleidzinarbaatspingl. Tod! apa (ir chloroplast) atrodo ‘ali. Chlorfilas chloropastvse susidaro tik Sviesoje, 0 tamsoje suyra, todel ial tamsoje laikyty augaly lapai tampa blySkis LLapuose vykstanti fotosinteze, Avgalo lapas yra pagrindinis organs, Ktiame vpksta fotosntee. Lapo sandaa pitalkyta Siam proceso inten= ‘yvii vy. Virbutinis epidermis su kotikule atlieka apsauging funkela. ‘Apatins epidermis tri oels,kuros svarbios dujy apykaita. Asimilia- Cinis audinys,sudaryas 18 sttinio ie puriojo mezofiiy, wkdo fotos teze,Porsjame mezoiyjeyradidli trpulstii — tah ir didesnis pa virdus du apyksitai vyKf Svar lao dalis — gysla, Kura anesamas ‘vanduo ie ineralings medziagos bei iSgabenam| cuks i i 16 pay. Fotosinteze aug audoje dauyius rmelynusias fe raudonuosus Spinal or { Bs Elica caine = 17 paw, Vidiné apo sandara Lapa prisitaikymas fotosintezts efektyvumui diditi ‘+ Plokseia lpalakiio forma (priklausomai nuo apévietimo krypties lapai keigiasavo padét ode! gli naudot bet kuriakrypimi rine neiusspindulas. + DidelisTapalakSgio pavrtiaus plotas (stambis tapi arba daug smolkiy, Kai Kuriy pavicsius rauksletas — aigh ir didesnis pa- viesiaus potas, reikalingas fotsinize vykt ‘© Lapy itsidestynas mozaika (al toks lay isdestymas per avgala, kei jie neu2dengia vienas kit), Fotosinterts fazts ery Teme fa Ba Wksia chloroplast Hakoidvose | Vpksta eMorplasysromaje a ew ‘Gal WA ie Senor ‘Sugeriamas Siesos fotonas | Tiakoide susidariusios ATP. ie Skaidomas HO (suskaidivs | NADPH motets patenka{ sto- Nandons molekle Siskila0,) | mae naudejamos CO, resakvot ‘+ Moleketinis degeonsitsisila | Vyksta anglavandeni Sntze, ku ‘pro toils apinka (0, sus | ries metu naudojamas CO, ir dlj- (ate 8 HO) ‘aujadaugybe ferment, + Sinezuojama ATP Sloe fazje wyhstaney rake Wi (oP Po ATP) sume vadinama Kalvino ck + Specilus mukleotidas NADP" wrt redukwotu NADPH (pisi= Jungia vandenl susklus H,0) “Tal Sviesos energiossugrimo reak- | Tal sna wealos os €,11,.0, i chloroplast difunduoja {kta lasteles dls, kurose naudo- jana eirig chemin junginiy, pavyzdzul, krakmolo, gamba. fo; 1 pav.Fotesiaezs schema a Fotosnteats metu Wslskyruslo deguonies mu- Statymas tebe, kap dalla augate ski O, pera tinka vandensaugala cldgj, valisnrij Senden it [stn nda pam kambario temperatares 0,1 % geviamosios sodes tipo. ‘Toks tepals yra CO, salts vandens aul Elodgjossakelé pamerkiama {trpala,epjauna- mma viesinele (womet Osis stiebo trp Tastuose,pasialins). Ant abgao u2mauname sven meine, plot andes Ava iets, netukus prada skis dujy burbu- - ‘kai. Ta fotosintezes rezutaas. ©, vandenyje 19 Paw. Vandens tpt dug ia neg CO, ode! ankiria bur Sal yd blo pavial. sskyruiiasdujs gafina six tosiere rink { meginuvel ir tr chemiska. [ meginuvel ikifussmitkstant fegiuka, pasado lepsna, O, palaiko degima, tigi ivodoma, kad iS clodejos isiskyrsios dujos yra depuonis. Be t, parinkus skiningt Sspivieting ar paket Kitas sagas be suskaiciavus, kik burbuliak iiskiia 8 nupjatostebo per tam tira Taiko viveia elima stebet fotosintezs intnsyvumo pokyéiu (kuo daugiu burbulikt sikiia per tam key lako vienet, tbo fotosintez itensyvesna) Fotosintezt ir aplinkos salygos. Fotesntzesintensyvung lemia aie Fos apiakos sales. ‘+ Apiviestumas. Fotosinizés_reakcijos prasideda esantsilpram apivistum Jam didnt, foesntezes inensyvumas 18 pray taip pa deja, bet veliau pasiekiama riba, kai, diinant apsvies- tum, fotosntez espa, [vl augal $i ba skirias, tel, lsivelgiant { skirtinga Sviesos poreki,augalai skirstomi | Svie~ Samégivs (7013s, puis) i unksminis (ele, paparéai) + Temperatdra, Daugelio ausaly fotosinieze prasideda aukstesne neg 0°C temperatioj. Kylant tempera, fotosntezes gris Aideja iki 25—30C Slums. Keliant tempecatrgtoiay, intensy- ‘vumaspradede mazes + HO hiekis augato organuose. Augalas tui gauti optimaly 1,0 ek), Vanduo telkaingas: 4+ kip pradine medziaga organiniy junginiy sintezei, 1 lotliy varstymuisi(stingant vandens, Hoteles uasvera ir ne {eoksta CO, difuaija, tel ftosinteztsustja. + CO, kiekis atmosferoje. CO, papratatsudaro 0,03 % oro Ori, lita, kad CO, koncenraial didsant, intensyeja fotosinteze ir tina didesnis augaly denis. Auginant agalus uddarose patalpo | se, CO, kick galima kes. Auginant leuko kultras, CO, kieki ugalars galima padiint tiantorganinemistragomis. Kuo ge- Fiau dirvos patos, tuo davgiau CO, | aplinka iskiria Sas eas ‘kaidydami mikroorganiena + Saknine mityba [airs elemental ra svarbisfotosinteztsproce- sul: N (fermentams, ATP, NADP* susidart), P jeina | ATP su dec), Mg (eina { ehloroily suds i kt. Botinos visos fotosintezei vk ecikalingos salygo, ju pakest kitomis ‘ogalima. Pavy2dti, ir geal apSviestwoseaugaluost fotositezé bus ne- fnensyvi, esant ema temperatira Fotosinteztsreikime ‘+ Wykstan Siam proces, susdaro organ modziaga — gliukons, orig augalas nado Kaipenerijs Sli] ir kai 2liaa kitoms ‘onganinems medziagoms, pavy247hi, celuliozs, gamit. Tap pat {ai malsto medziaga heteroeofams, pavyadsu, gyvOnams, Kure minta gatava organine meddag. ‘+ Susidaro depuonis, Karis BitnasIastliniam kvépevimui Vykstant fotosinteze, sunaudojamas atmosteroje esas angles dioksies. CO, yravienos 8 siltmamio duj, Kurla pagausejimas sukelia glbalin abilima (sltraio reitkin() Lastolinis kvépavimas kaip lastelés cenergijos gavimo badas Lastcls joms bating energia guna skaidydamos orgninis jun- sini. Viena svarbiausiy enerzetiny med2iagy yraplivkozt, LLastelinis kvgpavimas — tai proceas,kuriam vykstantangliavandenai ar kit apykaitos produktaiskaidomi, tuo pat metususidarant ATP. Las- tele esantios medziagos oksiduojasi(atiduoda elektronus), fermentat futeaukia glukozes atomus sigjanius rysus ir womet atsipalaidueja cenergija. Kvepavimo bodal ‘= aerobinis kvépavimas — procesis, kuio met, dalyvajant de- ‘von, C,H,.0,, esa ase, suskaidoma jvanden| i anglies Aioksda. Atsipsaiduoja daug energjos: + anaerobinis kvépavimas (ragimas) — process, kuriam vykstant 1.0, skaidoma be deguonies ir susidaro pieno ropstis (iaktatas) aba’ eto alkoholis. Atsiplaiduoja mazai enegijos, ‘Aerobiniskvepavimas alsirado tada, kai deguonies kicks atmosferoje pasieke tam tik Koncentracia. Latlinisaerobinis kvepavimas susjes ‘Su mitochondrjomis. Tos lastles,kurios itensyvia rb (aumeny,net= jes sings), inensyvii kvepuoj, Jos tur daug mitochondriy, 0 mitochondsi- jos — dug hist, eouaaee ee 20 pay. Mitochondrjs sandara (0), mitochondtia, ‘orn dug Ais (8), itochondeia, arn mazar (6) Aerobinio kvepavimo lye: G\H,.0, + 60, + 6CO, + 61,0 + ener [sant pakankamai deguonies, C,H,,0, suskaidoma iki galutiniy slim produkty — CO, ir H.0. Aerobinis kvepavimas — tai (vary cheriniy reakejy prnding. Kiekvieng reakljgkatalizuoje savas fermentas. NAD™ it FAD yra svarbiausi Kofermentat (Fermenty payalbininka),eikalingt reakeijoms, yyksantions isteleikvepuojant. C,H,,0, oksdavimul (ok- sidacija — tai elektronyatdavimas) batnos 4 pakopos: glikolze,perei- amo eakeia, Krebso ciklas ir elektrony pernaios sistema. Acrobinio kvépavimo ciga 1. Glikotizé — tai gsteléscitozolyje vpkstantireakeia,kurios meta slukoze skyla {2 pirwato (pirovynuopiy eOgsties) molekules. 1S Vionas glivkozes molekulés susidaro 2 ATP. process, jungiamts glikoliks ir Krebso ciklo grandinins reakljas. Sis teakejos metu piwatas, sui ‘dares glikolizgs metu, vertiamas acetilo grupe, Kura prsijungus ‘re spoclalaus kofermento, susidaro aceti-CoA. Perinameli e- kein vyksta milochondij vidye, vadinamajame matrikse, Sios reakcijos meta if vienos C.H,0, susidaro 2CO, molekules. 3. Keebso eiklas — ti mitochondtjy matkse ru vykstantiy su- meddagy oksidacjalyra naudojamas O,, susidar CO, + isipalaiduoja energie 10 ir paprastojo degimo skirtum: LLastlinio kvépm Teioe pty | Papen ‘ate bts ‘Newyvosiose degioee | Gywuosiuoseorganiz: raters formose | muse ur gall ai? Zema (je newysta Tempera “Auk aye denaoracin) | | Reakeijos ereitis Greita Lata Katalizvojanys Nereialog! Batik ferment ‘Sima if ATP [Atpataidvorenecia_| Sima ries ro Ragimas kaip lastolés energijos gavimo bidas PrieS milijonus mety piri gyviefi erganizmal turéjo enerljos savimo sistemas, kurioms nerekejo O,, Dauglis lastsiy gamina ener ia ir tada, ka stinga O, medziagoms visiska suskaidyti, Medagy skai- ‘yinas be O,vadinamas gin arbs anaerobine oksdaeja. Jo met giv oze C,H,0, yea suskaidoma nevisiska i atspalaiduoja mazai enersi- jos. Rogimas vykstadaugelio mikroorganizmy (pv2., mieliy,bakteriy), ugaly, gyvdny Iasteliy citplazmoje. Jo metu B C\H,.0, skininguose ‘organizmuose susidaro skrtingh produkt: varios orgahines ragstys (v2, laktatas, alkohol Rogie pradinisetapas — glikolize(kaip i aerobinio kvépavimo met, 34,0, Skyla {2 pirovato molekules, bet susidarespiravatas {mitochon i neatenka. Gikolizes metu asipalaiduoja 2 ATP molekules, dau- biau ATP vykstant rdgimui it nasusiaro. Pagal ta, Kokie prodakia su- ‘iar, gains iSskie alkoholin ie pienardgs rogima, Alkoholit 0gStio ragimo palyginimas ‘pains pay Kuriosisteles | Daugels bakery fascia, | Mes, daugeio vk yvinins Instles sugal estes sus pda] Laas (60), a Anil ala Parag regina ‘evans regia tt sist rags, CO,,H,0, | (CH,OH), CO, nei sneegia Proceso rsikime | Anaerobings bakerijos naudojar | Mielés naudaj- mops mos fermentny sri acto | ms elo alk tes ramboje | hotio gamsboje, Kenditerioje Zmogaus raumeny lastlese suskaupes lktto perks Suki sausmg ie raumenys egal efektyiai deb Aero! io kvépavimo ir ragimo palyginimas + Acronis kvepavimas ir rgimas vyksta skiningose lasses vsto- ‘se: mgimas — ciloplazmoje, o aerbiniam kvepavinl vt bati- os mitochondrios, 2) * Wkstan rogiml i vieos C,H,0, molekulés susidao tik 2 ATP, nes C\H,0, suskyla ne iki gal, 0 aerobinio kvapavimo mets .H,,0, Suskyla iki galutiniy mada enersjos turinely junsiniy CO, #0 ir atspaliduoja net 36 ATP. Aerobinis kvepavitas las tele geriau aprapina energija Lastelés ciklo etapai Lagteles gyvenimo ciklas suideda iS dviejy ety: interfazes ir mires Tnterfazé — ti yralastlesrengimos! dalytislnikotarpis. is lakotapis aktyvus, nes lastelene tik alia gyvybinesfunkeias, bet ir gaminasavo ‘sudetniy daliy Kopjas. Interfazts metu sittinami chromosomy ball ‘ai, replikuojasi DNR. Talp pat formuejasicitoplazminia organoidl aljimosi verpste,dalijasi mitechondrijes, chloroplast, dvigubea cen- trols, sintetinama ATP Pasitaigus interfazei,pasideda lsteles dalijimosietapas — mitoz, uni- versalus daupalastiyorganizmy somatiny asteliydalijimosi bas. Ski- ramos mitozis fazts: profaze, metafaze, anafozt ir telofze Per profane prasideda branduoliadalijimasis — harlokinezt. Sueokingja ‘randuolio apvalkalas, iénykste brandvoieis, Brandvolyjetankeja cheo- ‘matin, todel ieySkeia ehromosomos. Jos yrasudvigubejusio, rodl tur po dvi vsihal venodas chromates, jungiamas centromeres. Abiejose ‘entromeros pusese pisvinins chromosomes tempianys saa sik ‘a central poros, baigia formuetisdalijimes!verpte. Per metafa dalilimosi verpstes sila prisiungia pri chromosomy cen- ‘women. Ta patia chromosome vienas silastaukia | vienglsteles gal © Kitas | kita, todel chromosomos judo, Kol galiusiai isidésto metafar ins plokstumoje. Per anafasesudvigubtjusios chromasomos chromates asiskiria per jas Jjungusia centomerg ir susidaro dvi dukterines chromosomes. Kiekviena jy tur po vieng centromerg ir yrasudaryta i vienos chromatids. Dal jjmosi verpsés sida tempia dukterines chromesomas{ pretingus ls {eles polus. Susidaro sqsmauka, prasideda citplazms, dljimasis — sitokinezt. Per telofze iBnyksta dalijimosi verpte ir aplink dukterines ehromoso- mas susidaro branduolio apvaikslas, Kiekviename branduolyje yea tek Pat rtokiy pa ehvomeosomd, kip ir buvusioje maining lastelje — ta, Aiploidinis rinkinys. Chromosomes tampa nekompaktskos, matomos kaip ‘hromatinas, Susidaro branduoelia, gle citoplazme dalijant sasmau- ka. Susidaro 2 savarankitkos lsels Fait ae : eam oe Det (a oma mt Ga anh ogi * oe (@Nv 2 | eran oN ae Vo \ During ¢! 21 paw, Mito schema: o — intrfane, b— peofaze, ‘metaane, d~anafaze, 2 lose 0 AUDINIAL ‘Audinys — tai lasteliy ir tarplasteines medbiagos sistema, kur bainga bendra kil, sandara ir paskirs. Augaly aii yraskistomt i paminamaosius ir pastoviuosius. Gaminamie]i audiniai (meristemos) fduoda pradziq pastoviesiems sudiiams. Gaminamyjy auginiy laseles flat dalijast ir diferenejuojas, prisitako aiktvienokig ar kitokia Tunkel todel augalalauga, igs ie storeja. 1 iy adiniy lsteliy Sse ‘ysto vist ki augly aun, Gaminamieji audiniahsutaro sekos ge- tral Si audin yra Sahn vikUnese Ir Sonuose.Saknies virgoniné me Fistema yra asteliy dais! zonoje. Cia vs laika gaminasi laste, vamos Saknies Salmellapatije ir tisimo zong visu, Saknies Widurje yr persia, kurioIstles gai daly, roel 18 jo gal iat onines Sakny. Gaminamasis audinys ieka ir suaugusiyaugaly steby virstinese, kur sudo augimo kugelius. Stebo virsongje est viesning Inersfema gamina nays faseles, kuriy dk stebasiigeja. Meristemy taip pat gall Bat varpiniy augalystieby bambliose — ta vadinamosios iteptines meristemos, Lapy pradmenys formuojas i virsnines meriste- mos bambliis vadinamose victor. Sliebuose trp medienos ir Karnienos brazdas sudaro meristems Zeda,kurio deka stiebas store. Meristemy ‘anda Tapkodiuose bei Ziedkotiuose. ane oa sancti 22 paw Sehnies vidi sandara 28 pav. Steho viding sandara toviesioms_audiniams_priskiriami ame, asimilacnil(pagrindnia}) ir apytakinia, Dengiamicji audinia alieka apsauging funkeijg, Vi nesumedejusig ir juny sumedejusiyaugaly organs dengiae eri, kur sudaro lab tania sides ‘lusios stadiakampes skaidrioslasees Isorinesepidermio lsteliy sieneles den: sa vatkin kutkule, ode! madiau ifga ja vandeas, ji saugo nuo liga sukélejy ir isdiuvime” Sakny epidermio asteles ‘ur iSaugas — Sakniaplaukius, Stebo ir lap epiermio lsels tur plaukeiy, Kure augalasaugo uo perkaltino ie pr didlio vandens arinimo, Epidesmio lasols gal visti laukuttnis, ‘urs kira apsuugines meddiagas. Lapy vrsuje ir apatiojeesantiame epidermyje bana varsomujy Igsteli, Kurlos supa dioteles, vykdantias jy apykila, Senuose sumedejusiuose augaluoseepidermj pakeitia ne- Jsidus vandenisi kamtinis andinys, saugants augale no bakterijy it yy bei staigiy temperatrs svyravimy, Asimiliacinis audinys sudarytas is plonasieniyIastliy, sigestiusy vi Suose augalo organuose po pat dengamnunja adinin is dar vadinamas mezoflu, kur sudaro statins mezoiis, sudaryas 1 pale lastly ir puruss mezoflis,sudaryas is netaisykingos frmos Igselig st dela ‘oro priildytas tarpulgsias. Sis audinys tars sudaro augalo orgtn rind, juos uid, jame vyksta med2iagy apykaita. Asimiliacnio au lini lastelese yra chloroplast, todel Sie oganaiarodo Zl, juse inten- svi vykstafotosinteze. Gillay no pavisius esanioge seb ir tk Tastelése choroplasty era Apytakiniams audiaiam priklauso rtnial ir vandens indi. Rétiius indus sudaro gyv0s siuros,glaudzai vertikalia kryprimi susijungusios laseles, Badingiausias etiniy indy po2ymis— akyta,panas | re sker- sine sienele. Pro Sioje sieneejeesaneias angeles plazmodezmomis susi- Jung ve lasteliy citopazma ir orgaines aygalo pagamintos med?ia- 0s teka i vienos lsteles j kita, Retinial indi yra kurnionoje. Vandoo Su 8izpusiomis minealinémis medziagomis is Sky lapus ptenka van- dens indais. Jie yra medienoje. Vandens indus sudaro negy¥os, Wie ‘duds Igteles. Mediena ir karnena dazniausiat bana stiebuose greta it sua indy Kileius.Apytaknisaudinys ra Saknies centiniame Velen, Tapy eyslse. Siy audiniy bona visuose algalo organvose, je tsias nu0 Sak ki lap i arviekia 24 pan. Lapo viding sandra Gyvany audini Gyviny organizmo audinia skistomi | dengiamuosis,jngiamuo- sus, raumeniniys ir nerving Dengiamieji(eptelniai)avdiniaiskirstomi jvienasuoksnius, kur tera vienas Taseliy”sluoksnis, daugiaslucksnius, kuriame vienas lastly sluoksnis dengia kit i aukinis. Denglamajy audiniglsteles prighi= Ausios viena rie kitos,nératarpulastiy, Svarbiausios iy aoiniy funk- cljos:apsauging, dengiamji ir gaminamoji. Je sudaroistising kino pa- viesious danga, i#koja vsines erimes, Pro ventsgIgsteliy shuoksn} [ lorganizmo vidy negali prasiskverbtibakterijos, dulkes ir kenksmingos rmedtiagos. Toks audi patkimal saugo po jv esantivsorganvs. Vite pamojo epitelnio audinio lascles tur Saugas plaukelis, krie suliko neSvarumus ir apsaugo, kad jie nepatekty | kvépavimo orpanus. Liauki- io audio Isteles alicke guminamajg funk iéskiria(v ius: sles, prakaita,ataas. jy funkeijos 25 pay. Dengamei (epitlinai) audi a vienastueksis,b ~~ daugasuoksnis, (eo vipamasis, d— isin Junglamyjy audiniylasteles ya toll viena nue kits, 0 tapas uzpldo tarplaseliné med2iaga, kurios yea gana davg, Kauliniame avdinye arp Insel medziaga ya stan nes oe jsiterpusos kalo druskos struk- ‘Wena baltyma suteikiaelastingum ie jegos. Kaulnes ltl osteoei- tal Ssdesto eda, Kaulinisaudinys aleka avamingfunkcia. Kravjas ai skystasjungiamasis audinys. J sudaro skysta tarpastetine med2ia- a — rau plaza ir kraujo lstels (eritocita,leukecial bei krayjo PlokSteles wombociti. Kray atlieka apsauging, medziagy pernasos Funkejas. is | laseles nunefa O,,malsto medziagas,o pasalina CO, it i peneia O, levkocital pads kovot st infkela, om svarbskraujo kreSeimui. Kraujas padedspaskisyt Suma, poe Tait shystiy, jon ir pH pusiausyyra (S280) (2 08a \ oot 26 paw Jungiamiet soa a Kaulnis, 8 keaae Raumeniniy audiniy lstles vaginamos sksidulomis, Jos yra cin os ie gana igos. Raumeniniai audiniaiskistom’ | Iygivosi fr skersa ‘ozs, © skersaruotiai — j grautiy skersarudivs ir Sndies skersa- vobius. Skersaruobly skaidulos yra rozuoto,aktin ir miozino sil isidestosttmenat skaidulos igi, tri daug branduoliy. Sudao grat a ie Sires raumens. Lastelés dali greital susitraukingt, lik gys ‘anams bbdingus juesius, lemiaritminga Sirdies veikla, Lygigiy auc: ii auiniy skaidulos yra-nerue2uotes, Jos verpstés formes, tr po vieng brandvo'i. Sie audiniat sudaro lygivosius raumenis, Kurie yea ideus organy sienelése. Jems susitraukiant, meztja kvépavimo tak raujagysliy,vitSkinamoj tak, slapimo pases spinds. Sie raumenys regulivoa aks wyad, jiems susivaukiantpasiupsta oda. 27 pay, Raumeninisl audi puss, b— riatiyskersaruozs, © Sides shersauozis 3) [Nervin| auain} sudaro nervines lstles — neuronal ir neuroglijosIastelts, Neurogliios Iasteles u2pildo tarpus tap neurony Kany bei jy ataugy ir malting neuronus. Neuronal tur ataugas, kuromisjungiasi trpusavye “Trumposiosstaugos dendritaiperdvods ne. Vis imputsus lastles kina, 0 igosos ak sonai — tolyn nuo latelés kino. Kai kurios staugos baigiasi receptorias, kule dig ma. paveres nervinials impulses. Neuronat perduda nervini impusus, Nervinisaudie ys sudaro galvos ir nugaros smegenis 28 pv. Nevins auinys PAGRINDINES ORGANIZMO FUNKCIJOS MEDZIAGY IR ENERGIJOS APYKAITA COrganizmy energijos poreikial ir apsirapinimas CGyvybes esmé yraeneaios ir medtingy apykaite (metabolizmas). “Tai viena i savybi,skriantiy gyva nuo negyvo. Vsiems orpanizmuose »ykstamiems gyybitka svarbiems procesams,tokiems kaipaugimas, at Sinaujnimas, judejimas, slinimas,reagavimas { aplinks, dauginimass, reiki enengios. Energija yea eebejimas ait darby, Yra do energiios Aesniai, be kuriq sunku suprast orgaiamuose ir Iatelese vykstantius ‘energeinius process. Prmasis desnissako, kad ener is nieko nesu: urlama ie nskur nisoyksta, ik jos vena forma gal vitst kit. Gamtoje eazistuojadaug jairiy energijos ras, bet gyvieli erganizmal orzaninei ‘med2iagai pam naudoa kta dv: Sviesos eneria i chemin rake iy eneaija. Pieminisvisy oranizmy energiostaltinis yea saul. Enee tlios stata teka per organizes. Dali saulésenerijs susikaupe Skas- tiniame kure, pavyziziui, akmens anglyse, naftoje. Antrasis enerijos

    You might also like