LIETUVOS TEISS AKADEMIJA

ANTANAS SUSLAVIIUS
GINTAUTAS VALICKAS

SOCIALIN PSICHOLOGIJA
TEISTVARKOS DARBUOTOJAMS
Vadovlis auktosioms mokykloms

Vilnius 1999

UDK 316.6

Ileista Li^tUVOS -esPu^ ^ os vietimo ir mokslo ministerijos lomis

Auktj

bendrj vadovli leidybos komisijos rekomen

duota
_
a v o Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekan doc.
Recenz
J
dr. B. Pocit

T.
,/jiss akademijos Valstybinio valdymo fakulteto Psichologijos
ikatedros
*
UVreko
i jnenduota spausdinti
(1998
12 09 protokolo
Nr. 5)/
r
\
r

.
universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios ir pedagogins

katedros rekomenduota spausdinti (1999 01 25 protokolo

psichologijos
-v
Nr. 4)

ISBN 9 9 8 6 -5 18 66

Lietuvos teiss akademija, 1999

TURINYS
Pratarm....................................................................................................
1. Socialiniai mokslai: argumentai ir j empirinis pagrindimas.
Socialinio elgesio samprata
........

..

2. Socialiniai vaidmenys.............................

10

3. Asmenybs identikumas........................................................ ........

16

4. Elgesio motyvacija....................................................................................

19

5. Frustracija.....................................

28

6. Ego gynyba................................................................................................. 31
7. Vertybins orientacijos.........................................................................

36

8. Socialinis suvokimas.........................i.............................. ........................ 43

9. Asmenybs savs vertinimas........................................................

52

10. Bendravimo psichologija. Bendravimas ir komunikacija.

.................................
Bendravimas ir sveika./

^81

11. Tarpasmeniniai konfliktai.................................

105

12. Agresyvus elgesys................................................

110

13. Emocinis primimas ir atstmimo baim.................................................153

14. Stigma.......................................................................................................... 158
v
15. Teisingumo socialin psichologija.............................................................162
16. Kalts ir skriaudos jausmo psichologija................................................... 170
17. Socialin parama. Pagalba ir altruistinis elgesys. Prieinimosi
strategijos
.................................................................

177

18. Grupi psichologija.................................................................................... 196

19. Status hierarchija grupje........................................................................205
20. Lyderis ir lyderiavimas............................................................................... 214
21. Asociali grup..........................
22. Minios psichologija.........................................

............................233
251

PRATARM
Tarpdisciplininiai psichologijos ir teiss tyrimai buvo pradti dar pir
majame XX a. deimtmetyje (viena i pirmj taikomosios eksperimen
tins psichologijos srii buvo susijusi su teistvarka). Taiau, nepaisant
ankstyvj itak, tarpdisciplininiai psichologijos ir teiss ryiai Sustiprjo
tik 6-7-jame deimtmetyje. Prasidjus iam atgimimui, psichologai vis ak
tyviau bendradarbiauja su teistvarkos pareignais, atsiranda daug nauj
veiklos srii, kurios yra naudingos tiek psichologijai, tiek teistvarkai.
Pavyzdiui, galima paminti tokias populiarias tyrim sritis: agresijos pa
sireikimo dsningumai bei modifikacija, tariamj ir nukentjusij
apklausos technikos, melo atskleidimo bdai, liudytoj parodym tikslu
mas ir j lemiantys veiksniai, teismo proceso dalyvi tarpusavio sveikos
ypatumai, psichikos sutrikimai ir atsakomyb, nusikaltli psichologini
profili sudarymas, lyties bei fizinio patrauklumo taka priimant nuos
prend ir t.t. Be to, pastaruoju metu tarpdisciplinini psichologijos ir teiss
tyrim rezultatai vis daniau publikuojami vairiose knygose bei ur
naluose, analizuojami mokslinse konferencijose, taikomi kasdieninje
praktikoje.
Deja, Lietuvoje psichologijos ir teistvarkos ryiams skiriamas dar ne
pakankamas dmesys, ir psichologai ioje srityje engia tik pirmuosius
ingsnius (nors j indlis atskleidiant asocialaus elgesio formavimosi ds
ningumus, iaikinant nusikaltimus, sprendiant nusikaltim prevencijos ir
kitus praktinius klausimus galt bti daug didesnis). is vadovlis - tai
vienas i pirmj bandym upildyti susidariusi sprag ir atskleisti sociali
ns psichologijos taikymo galimybes teistvarkos sferoje. Raydami vado
vl, autoriai siek pristatyti skaitytojams tiek bendruosius, tiek ir specia
liuosius klausimus. Todl vienuose vadovlio skyriuose analizuojamos
klasikins socialins psichologijos temos (pvz., socialiniai vaidmenys,
vertybins orientacijos, bendravimas, konfliktai ir j sprendimo bdai, as
menyb grupje ir pan.), kituose - nagrinjami tiesiogiai su teistvarka su
sij klausimai (pvz., agresyvaus elgesio itakos ir modifikacija, teisingumo
psichologija, asocialios grups formavimosi ir funkcionavimo dsningumai,
minios elgesio ypatumai ir t.t.). Be abejo, vadovlyje pristatytos temos toli
grau neatskleidia vis socialins psichologijos ir teistvarkos sveikos
srii, taiau toks visk apimantis darbas - tai ateities udavinys.
Rengdami vadovl, autoriai gilinosi skirtingas temas ir analizavo jas
savarankikai. Doc. A.Suslaviius para iuos skyrius: Socialiniai mokslai:
argumentai ir j empirinis pagrindimas. Socialinio elgesio samprata, So
cialiniai vaidmenys, Asmenybs identikumas, Elgesio motyvacija,
4

Frustracija, Ego gynyba, Vertybins orientacijos, Socialinis suvo

kimas, Bendravimo psichologija. Bendravimas ir komunikacija. Bendra
vimas ir sveika, Tarpasmeniniai konfliktai, Emocinis primimas ir
atmetimo baim, Stigma, Teisingumo socialin psichologija, Kalts
ir skriaudos jausmo psichologija, Socialin parama. Pagalba ir altruistinis
elgesys. Prieinimosi strategijos, Grupi psichologija ir Status hierar
chija grupje, o doc. G.Valickas - pratarm ir iuos vadovlio skyrius:
Asmenybs savs vertinimas, Agresyvs elgesys, Lyderis ir lyderiavi
mas, Asociali grup ir Minios psichologija.
Autoriai nuoirdiai dkoja dr. D.Bagdinienei, doc. L.Bulotaitei, doc.
B.Pocitei, VU Bendrosios ir pedagogins psichologijos, LTA Psi
chologijos katedr dstytojams u pateiktas pastabas ir pasilymus, taip pat
visiems, prisidjusiems prie io vadovlio rengimo.

1. SOCIALINIAI MOKSLAI: ARGUMENTAI

IR J EMPIRINIS PAGRINDIMAS.
SOCIALINIO ELGESIO SAMPRATA
Socialiniai mokslai: argumentai ir
j empirinis pagrindimas
Mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripaintais ds
niais, jo teiginiai grindiami stebjimais ir eksperimentais. tai, pavyzdiui,
toks teiginys: kuo mons panaesni, tuo jie patrauklesni vienas kitam. At
rodo, tai akivaizdi tiesa, ir nereikia jos specialiai rodinti. Bet psichologas
D. Byrneas atliko daug kruopiai parengt tyrim, kad i ties rodyt.
Daug kas psichologijos dsnius atranda patys, k nors pastebj, nuo
kaimyn nusiirj, - tai jau ir dsnis! Mokslinje literatroje prakti
niu darbu ir statistine analize nepagrstas teiginys vadinamas anekdotiku.
Teiginys Kuo ilgiau partneriai draugauja iki santuokos, tuo skmingesn
santuoka yra anekdotikas. Mokslas to nra rods.
Psichologijos eksperimentai nra tokie mantrs, kaip i pradi gali at
rodyti. Tiesiog jie remiasi tam tikrais dsniais, kuri inojimas leidia mo
gui velgti tai, ko jis, neturdamas tam tikr ini, ir nepastebt. Tuo
pagrstas asociacinis eksperimentas, neretai atliekamas teisinje praktikoje.
Asociacinio eksperimento esm tokia. Tiriamam asmeniui pasakomas o
dis - dirgiklis, kur jis turi kuo greiiau atsakyti pirmu galv atjusiu o
diu. Eksperimentuotojas registruoja laik nuo dirgiklio pateikimo iki at
sakymo. Dalis tiriamajam sakom odi yra neutrals, jie jam nesukelia
joki emocij, tad juos atsakoma lengvai ir greitai. Kiti odiai - dirgikliai
yra kritiniai. Jie gali priminti igyvenimus, .gd, kalt, - tai, k mogus pa
prastai slepia. Tokiais atvejais tiriamasis atsako ne i karto, nes ieko kuo
neutralesnio odio, stengiasi neisiduoti. Stengimasis neisiduoti ir i
duoda mog, inoma, jei jis turi k iduoti. Atliekant asociacin eksperi
ment teisinje praktikoje, tarp neutrali odi-dirgikli terpiami o
diai, susij su padarytu nusikaltimu. Greitai klausiamas, nusikaltlis pats
save demaskuoja. K. apekas novelje Profesoriaus Rouso eksperimen
tas ir aprao, kaip save iduoda novels herojus Suchanekas, tariamas
nuuds taksi vairuotoj epelk (jo lavono aptikti nepavyko, o automobi
lis su kraujo dmmis buvo rastas Suchaneko darinje):

Policijos virininkui davus enkl policininkas ved enek Suchanek,

nir tip, kurio visa ivaizda bylojo: Eikit js v isi..., mans plikomis ran
komis nepaimsi. Buvo aiku, kad Suchanekas tvirtai nusprend nepasiduoti.
- Prieikite, - grietai tar profesorius Rousas.
- A js netardysiu. A tik sakysiu jum s odius, o js turite atsakyti man
pirmu odiu, kuris ateis jum s galv. Aiku? Taigi dmesio! Stiklin.
- Mlas! - piktdiugikai itar Suchanekas.
- Klausykit, Suchanekai, - skubiai siterp policijos virininkas. - Jeigu js
neatsakinsit kaip reikiant> a liepsiu ivesti jus tardym ir prabsite ten vis
nakt. Aiku? sidmkite. Na, pradsim i naujo.
- Stiklin, - pakartojo profesorius Rousas.
-A lus, - burbteljo Suchanekas.
- ia jau kas kita, - pasak ymyb. - Puiku.
Suchanekas tariai dbteljo j. Ar tik ne spstai visas tas aidimas.
- Gatv, - ts profesorius.
- Veimas, - nenoromis atsiliep Suchanekas.
- Reikia greiiau. Namelis.
- Laukas.
- Tekinimo stakls.
- alvaris.
- Labai gerai.
Atrodo, kad Suchanekui jau patiko toks aidimas.
- Mamyt.
- Teta.
- uo.
- Bda.
- Kareivis.
-Artileristas.
Sauka darsi vis greitesn. Suchanek tai linksmino. Panau loim
kortomis ir ko tik neprisimeni!
- Kelias, - met jam Rousas didiuliu tempu.
- Plentas.
-Praha.
- Berounas.
- Paslpti
- Ukasti.
- Valymas.
- Dms.
- Skuduras.
- Maias.
- Kastuvas.
- Sodas.
1

- Duob.
- Tvora.
- Lavonas!
Tyla.
- Lavonas! - atkakliai pakartojo profesorius.
- Js ukaste j patvoryje. Taip?
- Nieko panaaus a nesakiau! - suuko Suchanekas.
- Js ukaste j patvoryje savo sode, - rytingai pakartojo Rousas. - Js
umute epelk pakeliui Beroun ir ivalte krauj mainoje maiu. Kur
padjote mai?
Rousas buvo teisus. epelkos lavonas>suvyniotas kruvin mai, buvo
ukastas patvoryje Suchaneko sode.

Socialinio elgesio samprata

Socialin elges apibdina ryiai: santykiai su kitais monmis, ryius bei
santykius lemianios aplinkybs, tokios kaip nuostatos arba vertybins
orientacijos, ir ryi, santyki rezultatas - grups, status hierarchija jose.
Sveikaudamas su socialine aplinka, mogus pasireikia kaip atskiras
vienetas, organizuotas, vientisas. Bet juk kakas turi vienyti, derinti tai, k
mogus patyr praeityje ir k patiria dabar, kas jis buvo praeityje ir kas yra
dabar. Tas potyrius vienijantis elementas, tarpusavio santyki atskaitos
takas yra ms asmenyb, ms Ego. Mums vis gyvenim tenka rinktis bti individualybe, slygikai atsiribojusia nuo kit moni takos ir dl to
patiriania nemalonum, ar grups, kito mogaus dalimi, jaustis saugiai,
bet riboti savo individualum.
Be kit moni pagalbos ir poveikio monmis netaptume. Geriausiu
atveju liktume maugliai. Bendrijoje imokstame kalbti, reikti jausmus,
bendrauti, dirbti ir dar daug daug ko. moni grupje tampame civilizuoti.
Nuo gimimo iki mirties esame grups nariai. Grup (apskritai visuomen)
kelia mogui savus reikalavimus, nustato taisykles, draudimus. Polinkis
paklusti tiems reikalavimams rodo mogaus konformizm, polinkis prie
intis - negatyvizm. Kelio tarp i dviej kratutinum iekome skausmin
gai. Tada ir atsiskleidia ms individualyb. Grupje nariai yra nevienodai
vertinami, nevienodai populiars. mogaus vieta grupje yra vadinama
s t a t u s u . Apie tai, k jis reikia mogui, kaip jis palaikomas ir apskritai
k mums reikia grup, - smulkiau kituose skyriuose.
Socialin psichologija - ne tik teoriniai samprotavimai. Tai mokslas
apie mog ir jo elges, plaiai taikomas vairiausiose srityse - nuo bendra
vimo treniruots, grupi iki rinkotyros, reklamos. tai vienas i daugelio
pavyzdi. Krybos procesas yra sunkus, alinantis. Ar galima j palengvinti?
8

Ar priklausymas kuriai nors grupei skatina krybos proces? Taip, jeigu

laikomasi tam tikr princip. Tuos principus, taikydamas proto atakos
metod, nustat J. Osborneas. io metodo esm tokia. Grupei (vienai arba
kelioms) skiriama uduotis sugalvoti kuo daugiau bd, kaip isprsti koki
nors problem, laikantis i taisykli:
1. Kiekviena, kad ir keisiausia, galv atjusi mintis yra gera. Neslo
pink jos.
2. Nekritikuok savo koleg mini.
3. Mintis isakyk garsiai ir greitai.
4. Kuo daugiau mini, tuo geriau. Paskui isiaikinsi, kuri ko verta.
5. Neaptarink ir nederink kilusios minties su kolegomis. Pasakyk j
tuoj pat.
6. Galima pratsti arba papildyti kolegos mint.
7. Kalbk, kai tik tursi k pasakyti, nelaukdamas, kol prabils grups
lyderis ar kuris kitas grups narys.
Isakomos mintys raomos. Vliau analizuojama - irenkamos geriau
sios mintys ir pasilymai. Jei proto atakoje dalyvauja kelios grups, galima
surengti varybas.
Koks yra psichologinis proto atakos pagrindas? Paalinti cenzr, slopi
nim. Kryb lugdo vidiniai ir ioriniai cenzoriai. tai kokia yra tipika
minties laidojimo eiga: Tai kvaila, Taip negali bti, I mans tik pa
sijuoks, Toks pasakymas nepatiks virininkui. Toli grau ne kiekvienoje
grupje galima taikyti proto atakos metod. Tik lugdys krybikum tokia
grup, kurios nariai skubs pasmerkti, ijuokti, sumenkinti kiekvien si
lym. Snobika aplinka yra krybikumo kapaviet. Kas gi gali smagiai
jaustis kapuose? Proto ataka grindiama vienu labai svarbiu krybikumo
principu: atskirk mint nuo vertinimo. Pirma kurk, vertinsi paskui. Jei lai
koms proto atakos princip, pro savj ir kit cenzr praslysta puiki
mini,

LITERATRA
1. apekas K. Apsakymai. Kaunas: Spindulys, 1994.

2. SOCIALINIAI VAIDMENYS
Asmenybs elgesys sudtingas ir vairus. Tam tikru laiku ir tam tikroje
aplinkoje mogus k nors veikia, kuo nors bna, elgiasi kaip kurios nors
grups narys, t.y. atlieka kok nors s o c i a l i n v a i d m e n . Vaid
mens atlikimas - nebtinai veikla. i svoka vartojama ir ryi su kitais
monmis specifikai apibdinti (pvz., draugas, pavaldinys, globjas). Socia
linis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikjai. Kai kuriuos vaidmenis - tvo,
motinos, mogaus - galime laikyti aminais. Vilniaus universiteto studento
vaidmeniui jau daugiau kaip 400 met. Taiau kiekvienas studentas t
vaidmen atlieka savotikai, kartu kuo nors j praturtindamas.
Psichologas G. Allportas velgia keturias socialinio vaidmens stadijas:
1) su vaidmeniu susij lkesiai; 2) vaidmens supratimas; 3) jo primimas;
4) vykdymas. Lkesiai siejami tiek su vaidmens atlikju, tiek su vaidmeniu
apskritai, tai yra vili, tikjimo ir lkesi sistema. Praddamas bendrauti,
mogus paprastai savo partneriui nepasako, ko i jo laukia. Tad bendrau
jant reikia sugebti atspti lkesius ir,* inoma, juos pateisinti. Bet pir
miausia btina apskritai norti nebti abejingam tiems lkesiams. Ka
dangi lkesiai nra vieai deklaruojami, juos atsiliepti nra'taip jau pa
prasta. Lkesi neinojimas - ne vienintel prieastis, apsunkinanti j
patenkinim. Jie esti ir nevienodai tikroviki. J nepasakant, vadinasi, ir
nekoreguojant, nesunku atitrkti nuo tikrovs. Gali bti ir supainiot,
prietaring lkesi. Kuo daugiau moni, su kuriais bendrauja vaidmens
atlikjas, tuo vairesni ir prietaringesni su juo siejami lkesiai. Tai pasa
kytina, pavyzdiui, apie politinius veikjus, deputatus.
Vaidmenis mogus interpretuoja. Nors visuomenje egzistuoja tam tikri
j modeliai, orientuojantys, k turt daryti ir koks turt bti kiekvieno
vaidmens atlikjas, mons juos supranta savaip, individualiai. Taip atsi
tinka dl daugybs prieasi: socializacijos ypatum, vertybi, bendravimo
patirties. Skirtingas vaidmens supratimas yra konflikto prielaida. Juk taip
danai ir mes patys aikiname, ir mums aikinama, kaip reikt elgtis.
Emocinis sutikimas su tuo, kad esi kokio nors vaidmens atlikjas, vadi
namas v a i d m e n s p r i m i m u . Primimo prieingyb - v a i d
m e n s a t m e t i m a s . Kas veria imtis irdiai nemielo vaidmens?
Sunku vienareikmikai atsakyti. Kartais mons, veriantys elgtis konformistikai, kartais aplinkybs. Galiausiai ir pats mogus ne visados i anksto
ino, ar gals tinkamai atlikti kok nors vaidmen, ar netaps tas vaidmuo
kankyne, ar per daug nenuvargins. Dramatikiausias vaidmens atmetimo
atvejis - motinos vaidmens neprimimas. To prieastis gali bti ankstyva,
neplanuota motinyst, nemylimas partneris ir kt. Atmetimo padariniai tra
giki. Juos panagrinsime atskirame skyriuje.
10

Visos ankstesns vaidmens atlikimo pakopos turi takos baigiamajai,

paiam vaidmens atlikimui. Atlikdamas vaidmenis, mogus ireikia vieno
kias ar kitokias aspiracijas - savotik meistrikumo orientyr. Aspiracijos
skiriasi lygiu, tikrovikumu. Jeigu vaidmuo nelaikomas svarbiu, ypa jei jis
atmetamas, nra ko tiktis, kad ir atliekantis j mogus turs nors kiek di
desni aspiracij.
K gi vaidmens atlikjas i tikrj privalo atlikti, kas sudaro vaidmens
turin? Jei vaidmuo oficialus, t.y. jei jo atlikim lemia oficials, formals
moni santykiai (pvz., mokytojo, mokinio, gydytojo, karininko, teisjo
vaidmuo), jo turinys apibriamas oficialiai ir paprastai forminamas in
strukcijomis, darbo taisyklmis. Taiau net ir tada vaidmens turinys inter
pretuojamas vairiai. Atlikjas gali nesutikti su kai kuriais jo vaidmeniui
keliamais reikalavimais. Daug daugiau painiavos dl neformali vaidmen.
J turin lemia tradicijos, moral arba tiesiog moni susitarimas. Inter
pretuojant neformalius vaidmenis ir pasireikia nuomoni vairov. Pavyz
diui, kas sudaro draugo, sveio, eimininko, mylimojo vaidmens turin?
Interpretuodamas iuos ir kitus neformalius vaidmenis, mogus remiasi
subjektyviais kriterijais, pabria kai kuri vaidmens aspekt svarb.
Trumpai socialinio vaidmens turin galima nusakyti iais odiais: pagei
daujama, btina, draudiama. Pavyzdiui, policininko vaidmen atliekan
iam asmeniui btina ginti pilieius, pageidautina dalytis patirtimi su kole
gomis, draudiama... (ubaikite sakin).

Neprastas vaidmuo (policininkas rauna aguonas)

11

Taigi vaidmens turinio apibrtumas yra problema. mogus danai

klausia savs, k jis privalo daryti ir ko ne, kas yra jau kit moni vaid
muo. Jei sekasi, linkstama prisipainti esant to vaidmens atlikju, jei nesi
seka - prieingai, savasis vaidmuo menkinamas. Vaidmens neapibrtumas
didina stres. Ne tik paiam mogui, bet ir kitiems neaiku, k tas mogus
turi daryti, ko i jo tiktis, kokias uduotis skirti. Jei vaidmuo neapibrtas,
neaiku, kada ir u k mog reikia pastiprinti, kaip j vertinti. Galiausiai ir
pats mogus neino, kaip save vertinti, kada laikyti save pareigingu, kom
petentingu. Jis jauiasi maai k galintis pakeisti savo aplinkoje, juo labiau
j kontroliuoti. Atsiranda ir didja priklausomyb nuo atsitiktini aplinkos
pokyi. Toki padt M. Seligmanas pavadino imoktu bejgikumu.

Nuokrypio (deviantinis) vaidmuo

mogaus pasiektas vaidmens apibrtumas jau yra tani tikras rezulta
tas. Apibrtumo siekimas prilygsta iekojimui, kur ir galima pavadinti
vaidmens apibrtumo paieka. Paieka vyksta remiantis vairiais kriteri
jais: pareigos (privaloma - draudiama), morals (kilnu - gdinga), saugos
jausmo (saugu - pavojinga) ir t.t. Kuriuo kriterijumi mogus grindia savj
vaidmen, priklauso i esms nuo jo vertybi. Danai tai bna nesismo
nintas dalykas. Neretai vaidmens apibrtumo kriterijai vienas kitam
prietarauja ir sukelia savotik vaidmens apibrtumo konflikt. Pavyz
diui, morals ir hedonistinio vaidmens apibrtumo kriterijai sukelia ti
pik vaidmens apibrtumo konflikt. odin tokio konflikto iraika gali
bti tokia: naudinga, bet negrau. I ties hamletikas klausimas, kuri ten
dencija laims. Kartais jau vien abejon teikia iokio tokio optimizmo. Ir
koki tik nesmoni prirao spauda apie korumpuot muitinink. Paban
dykime pasamprotauti, kok vaidmens apibrtumo konflikt jis galt i
gyventi.
Neigyvenantis vaidmens apibrtumo konflikto mogus gali mginti
suderinti prietaraujanias elgesio normas ir atlikti tiek leistinus, tiek ne
leistinus dalykus. Pavyzdiui, pilietis gali atlikti prastin profesin vaidmen
ir kartu usiimti neleistinais arba net nusikalstamais dalykais. Tokio elgesio
skal labai plati. Tarkime, dovana, vais valdininkui. Sudtingesnis atvejis,
kai taksistas pristato narkotikus j ikvietusiam asmeniui. Tai vadinama
pradiniu nuokrypiu, kadangi oficialus vaidmuo asmenybs laikomas pa
grindimu, o nusikalstamas - atsitiktiniu, epizodiniu. Kol kas mogus su juo
savs nesutapatina. Oficialusis vaidmuo leidia pajusti savj vert. Nusi
kalstamas vaidmuo laikomas laikinu, su juo siejami nemalons igyvenimai,

12

abejons. Padiai pagerjus, gali kilti noras to kito, slaptojo, vaidmens

atsisakyti.

Nuokrypio vaidmens raida: a) pradin stadija, b) baigiamoji stadija

13

Kai epizodinis, atsitiktinis vaidmuo tampa pagrindinis, vaidmens nuo

krypis laikomas antriniu. Tada oficialusis vaidmuo tampa antraeilis, mas
kuojantis. Vaidmens apibrtumo konflikto, jei toks kada ir buvo, nebe
lieka. mogus identifikuojasi su vaidmeniu, anksiau laikytu atsitiktiniu,
laikinu. Nusikalstamas vaidmuo tampa savs vertinimo, prestio palaikymo
pagrindu. Taip yra todl, kad keiiasi vertybs: oficialiosios vertybs atme
tamos, j viet uima asocialios vertybs. I ties aktualus klausimas, kodl
taip danai pralaimi oficialiosios, visuomenje nusistovjusios vertybs. Gal
j besilaikaniam mogui sunkiau igyventi?

Socialiniai vaidmenys ir bendravimas

Bendraudami taip pat atliekame socialinius vaidmenis. Panagrinkime
dviej asmen bendravim, dar vadinam diadiniu bendravimu: vadovo ir
pavaldinio, mokytojo ir mokinio, draugo ir draugs. I pirmo vilgsnio at
rodo, kad mons ir bendrauja tik kaip t dviej vaidmen atlikjai. Taip
irgi gali bti. Bet neretai, oficialiai bendraujant, atliekami dar ir kiti, galbt
net pai atlikj nesuvokiami vaidmenys: antai pareignas atlieka globjo,
aukltojo, teisjo, drausmintojo vaidmenis. Problema ta, kad mogus
anaiptol ne visada sismonina, kokius vaidmenis atlieka bendraudamas.
Yra neleistin arba draudiam vaidmen, ir mogus juos slepia tiek nuo
partnerio, tiek ir nuo savs paties. Kai kurie vaidmenys patogs tuo, kad u
j galima pasislpti. Patogu slptis, pavyzdiui, u globjo, patarjo ir, i
noma, u draugo vaidmens. Yra vaidmen, u kuri patogu slpti drau
diam asmenin simpatij, agresyvum (pagalvokite, kokie tai vaidme
nys). I ties daugelis vaidmen yra daugialypiai. Pavyzdiui, tvo, motinos,
direktoriaus vaidmenyse slypi daug vaidmen - nuo rpintojlio iki teisjo.
Taigi bendravimo partneriams j vaidmenys turi bti aiks ir apibrti.
Tiesa, galima nelegaliai atlikti papildom vaidmen. Kilt skandalas, jei
partneriui staiga paaikt visos bendravimo aplinkybs. Klausim i pro
blema kelia daug. Pavyzdiui: kaip atskirti dalykin ir neformal bendra
vim? Ar i viso reikia ias dvi bendravimo ris atriboti? Jei taip, tai ar
toks bendravimas bus konstruktyvus, tuo labiau humanikas? Jei ne, koks
turt bti oficialus bendravimas, ypa skirting lyi asmen, nevienodo
statuso partneri?
Kuo ilgiau mogus gyvena, tuo daugiau socialini vaidmen atlieka.
Pradedame kdikio vaidmeniu, vliau vaidmen padaugja imteriopai, jei
ne daugiau. mogus skundiasi, kad yra perkrautas vaidmen. Supran
tama, atliekant daug vaidmen, sunku tiktis juos tobulai suderinti. Danai
vaidmenys trukdo, prietarauja vieni kitiems. Taip yra dl to, kad mogus
priklauso daugeliui grupi, keliani skirtingus reikalavimus ir pripastan
14

i skirtingas elgesio normas. Dl ios prieasties kokio nors vaidmens atli

kimas vienoje grupje ima prietarauti vaidmens atlikimui kitoje grupje.
Jei esama dar ir kit prieasi, padtis susikomplikuoja. Viena i toki
papildom prieasi gali bti, pavyzdiui, laiko stoka. Tarkime, mergait
gali patirti vaidmen konflikt, jei ji turi padti mamai nam ruooje, o
draug silo domiai praleisti laik. Vaidmen konflikt sukelia ir nevie
nodas prioritetas, kur mogus priskiria vaidmenims pats ir kur jam priski
ria kiti.
Ir vaidmen konfliktas, ir jo sprendimas gali tapti mogaus vertybi, pa
reig, brandumo patikrinimu. sivaizduokime, k igyvena mokytojas tvas,
kurio prastai besimokantis snus yra jo aukljamojoje klasje ir kuris tikisi,
kad tvas jam, kaip snui, nebus toks kietas; arba kaip elgtis teisjui,
draugaujaniam su korumpuot bankininku, kuriam policija jau ant kuln
mina. Idealiu atveju tokio konflikto ivis neturt bti. Sprendiant vaid
men konfliktus, paprastai pasirenkamas vienas kuris nors vaidmuo ir lai
komasi su juo susijusi vertybi, atmestojo vaidmens vertybs ignoruoja
mos. sivaizduokime motinos politins veikjos konflikt. Suderinti iuos
du vaidmenis sunku. Jei pasirenkamas dalinis, kompromisinis sprendimo
bdas, kyla grsm, kad bus paeidiamos, teisingiau, iduodamos tiek
vieno, tiek kito vaidmens vertybs. Bet ir prisimus tik vien kur nors
vaidmen, yra tikimyb, kad atsisakytojo vaidmens vertybs gali bti nes
moningai perkeltos pasiliktojo vaidmens srit.
Bendraudami mons paprastai pasiskirsto vaidmenimis. Pasidalijus pa
reigomis, paaikja, kas k daro. Aikesn pasidaro ir grups nari atsa
komyb u jiems patikt veiklos bar. Taiau kartais mogus imasi daryti
tai, kas neeina jo vaidmen ir jam nepriklauso. Vienas vadovas gali bti
despotas, bet kai visi imasi vadovauti, padtis bna ne k geresn. Kratu
tinumus smerk dar Aristotelis.

LITERATRA
1. Berzonsky M. D., Ferrari J. R. Identity orientation and decisional strategies. //
Personality and individual differences. 1996. Vol. 20. No. 5. P. 597-606.
2. Erikson E. Childhood and society. New York: Norton, 1950.
3. Gurman E. G., Long K. Work role identity and leadership behavior // Journal of
Psychology. 1994. Vol. 128. No. 4. P. 397-402.
4. Hamner W. C., Tosi H. L. Relationship of role conflict and role ambiguity to
job involvement measures // Journal of Applied Psychology. 1974. Vol. 59.
No. 4. P. 137-143.
5. Kavolis V. Moterys ir vyrai lietuvi kultroje. Vilnius, 1992.
6. Navaitis G. Lygs, bet skirtingi. Kaunas: viesa, 1992.
7. Thoits P. A. Identity relevant events and psychological symptoms: a cautionary
tale // Journal of Health and Social Behavior. 1995. Vol. 36. P. 72-82.
15

3. ASMENYBS IDENTIKUMAS
, Asmenybs identikumas yra apibendrintas atsakymas klausim Kas
a esu? Plaija prasme atsakymo klausim iekojimas ir prilygsta
identikumo iekojimui. Identikumo pagrind sudaro asmenybs priimti
socialiniai vaidmenys, t.y. vaidmenys, kuri atlikju asmenyb save sivaiz
duoja, kitais odiais, identifikuoja save su tam tikrais vaidmenimis.
E. Eriksono nuomone, identikumas reikia vis patirt identifikacij sis
tem. Taip pasiekiama A vienyb. Staigus vaidmens pakeitimas, negal
jimas atlikti ankstesni asmenybei reikming vaidmen sukelia identi
kumo kriz. mogus tartum klausia savs: Tai kas a esu dabar? Gy
venamosios vietos, profesijos, pilietybs, eimos padties pasikeitimas kelia
didel pavoj identikumui. mogus ima irti save kaip kak gana
skirtingo, palyginti su tuo, kas jis buvo anksiau. Vadinasi, identikumas
reikia ir mogaus tapatyb laike. Tai paaikinti galima taip: mano iden
tikumas reikia, kad a esu tas pal ir toks pat erdvje ir laike, praeityje,
dabar ir ateityje. Pasvarstykime, pavyzdiui, kokios bdos uklumpa emi
grant, sidarbinus ne pagal profesij, neturint alies, kuri jis atvyko,
pilietybs, atitrukus nuo jam svarbi moni grups ir eimos. Lietuvoje
esame lietuviai, Vakaruose - sovietai, jei dar ne blogiau.
Savojo A apibrimui arba identikumui gali bti panaudojami ir kiti
asmenys arba net objektai. iuo poiriu mogus apibria save kaip kito
mogaus tsin, papildom dal, pvz.: A - Domanto motina, A - Ope
lio savininkas. Pirmuoju atveju toks papildinio identikumas yra biologi
kai determinuotas, antruoju atveju jis yra pasirinkimo rezultatas. Taip i
reikiamas priklausomumas. Pavyzdiui, mogus apibria save kaip kieno
nors pasekj, mokin (A - froidistas) arba grups nar (A - algirie
tis). Paymjtina, kad tas pats mogus gali bti kito mogaus savs apibr
imo dalimi. Savs, kaip kieno nors dalies suvokimas, rodo simbiotin ry.
Tai - savarankikumo ir brandumo prieingyb.
Identikumas reikia vairi asmenybs struktr visum, A vienyb.
Asmenyb sudarani struktr hierarchija, organizacija utikrina mogui
pastovum, yra jo santykio su aplinka atsvaros takas.
Ryt civilizacijos mogui identikumas reikia ne t pat, k Vakar pa
saulio mogui. Jam identikumas reikia skirtingum nuo kit, ribos tarp
savs ir kit moni, gamtos iekojim. Ryt pasaulio mogui identikumas
asocijuojasi su eima, gimine. Atitrks nuo eimos, jis labai kenia. Ame
rikiei psichologai R. Schwedens ir E. Bourneas papra amerikiei ir
Amerikos indn apibdinti pastam mog, .^merikieiai j apibdino
kaip nesusijus su kokia nors grupe arba bendrija asmen. Tok mogaus
supratim tyrimo autoriai pavadino egocentriku. Tuo tarpu, indnai pa
16

stam mog apibdino kaip priklausant kokiai nors grupei arba ben
drijai asmen, t.y. pateik kontekstual, sociocentrik pastamojo supra
tim.

Asmenybs identikumas (ia ne a!!!)

Identikumas, savs iekojimas yra amina problema. Kiek galima save

sukurti? Ar tai, kas a esu ir kas a bsiu, priklauso nuo mans paties, ar
nuo veiksni, kuri a negaliu valdyti, pavyzdiui, genetini faktori, ne
palanki gyvenimo slyg? Pasak prancz filosofo J. P. Sartreo, tai, kas
a esu, priklauso tik nuo mans. Si mintis ne visai teisinga, nes negalima
visikai nuneigti genetini faktori. Prigimties veiksni svarb akcentavo ir
S. Freudas. Taigi pabriamas ne asmenybs lavinimas, o paadinimas ir
atskleidimas. Vadinasi, svarbi tampa pedagogo atskleidjo asmenyb. Taip
samprotaujant ieina, kad kiekvienas mogus gabus, reikia tik gero peda
gogo...
E. Sampsonas kritikuoja E. Eriksono identikumo supratim, kaip
griet struktr hierarchij, pavaldi branduoliui - Ego. Tok identi
kum jis vadina totalitariniu A. A sufyrnitfSB a?SfSc^o?eias visk
17

hierarchizuoti, taikyti piramids sistem ir taip siekti vienovs. Hierarchijos

nebuvimas negresia asmenybs skilimu, difuzija, teigia E. Sampsonas. Prie
ingai, hierarchijos nebuvimas yra asmenybs tobuljimo pagrindas.

LITERATURA
1. Bagdonaviius V. monikumo prigimties aikinimas Vydno veikaluose //
Problemos. 1978. Nr. 1.
2. Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Kaunas: viesa, 1993.
3. Rupp J. Augimas per neskmes // Psichologija tau. 1993. Nr. 2.
4. Sampson E. The decentralization of identity: toward a revised concept of
personal and social order. American psychologist, 1985, Vol. 40. No. 11.
5. alkauskis S. Asmeninis tobulinimasis, kaip kiekvienos paangos pradia //
idinys. 1938. Nr. 12.
6. Thoits R. A. Identity relevant events and psychological symptoms: a cautionary
tale // Journal of Health and Social Behavior. 1995. Vol. 36. P. 72-82.

18

4. ELGESIO MOTYVACIJA
Bet kokio elgesio pradia yra poreikis, suprantamas kaip organizmo
priklausomyb nuo egzistavimo slyg. Biologiniai poreikiai (alkio, tro
kulio numalinimo ir kt.) ireikia organizmo priklausomum nuo slyg,
btin gyvybei palaikyti. Socialiniai poreikiai (bendravimo, sitvirtinimo,
saviraikos) nurodo slygas, nuo kuri priklauso asmenybs tobuljimas.
Nepatenkins socialini poreiki, organizmas neva, bet smarkiai nuken
ia jo socialinis komponentas. Bd, kuriuo mogus tenkina biologinius
poreikius, daugeliu atvej lemia elges reguliuojanios socialins normos,
etikos reikalavimai. Todl mogus, tenkindamas biologinius poreikius, da
nai laikosi socialini taisykli, draudim. Kokie poreikiai vadintini so
cialiniais? Be danai minim bendravimo, sitvirtinimo, saviraikos porei
ki, ivardinsime ir kelet reiau prisimenam, bet ne menkesns svarbos
poreiki, pavyzdiui, socialinio pritarimo, artumo, globojimo ir globos sie
kimo, priklausomybs, savarankikumo, dominavimo, paklusimo ir kt.
Kilus poreikiui, mogus patiria emocin tamp, igyvena tam tikr ne
patogum, kako trkum. jausm nusako jau paties odio poreikis
aknis. Sakoma: kako reikia. Emocin tampa nra maloni bsena. No
ras paalinti arba bent sumainti tamp veria mog veikti. Taigi tampa
virsta energijos altiniu. J alindamas mogus tampa aktyvus. Pasiekus
tiksl - numalinus alk, pabendravus su draugu - tampa atslgsta. Kilus
poreikiui, paeidiama hipotetin organizmo energetini jg pusiausvyra,
dl to kyla emocin tampa. Kadangi tampa mogui nemaloni ir nepriim
tina, jis siekia susigrinti pusiausvyr, t.y. patenkinti poreik. Taip teigia
J. Cannon motyvacijos pusiausvyros teorija. i teorija pagrsta prielaida,
kad nepusiausvyra organizmui yra nepriimtina, ir jis siekia grti hipoteti
n pirmins pusiausvyros bkl. Bet kur gi dingo motyvas? I skyriaus pa
vadinimo galima sprsti, kad bus kalbama apie elgesio motyvacij. Suak
tyvintas, suaktualintas poreikis ir vadinamas motyvu. Ieina, kad poreiki
yra daug daugiau nei motyv, nes tam tikru laikotarpiu mogus trokta
patenkinti tik atskirus poreikius. Stengtis patenkinti visus poreikius vienu
metu yra nerealu. Kitus poreikius mogus atideda arba paprasiausiai nu
sopina. Tarkime, per pamok norisi daryti daugyb dalyk, iskyrus vien
- bti pamokoje. mogus savj poreiki tenkinim hierarchizuoja. Tai brandumo poymis.
Tuo, kad motyvacija yra paeistos pusiausvyros padarinys, paaikinamos
visos toksikomanijos, nuo alkoholizmo iki narkomanijos. Bet kuri toksin
mediaga, pavyzdiui, alkoholis, kur laik sutrikdo organizmo pusiausvyr,
nes organizmas natraliai prieinasi viskam, kas svetima ir kenksminga.
Pablogja savijauta, ima svaigti galva, pykina. Ilgainiui organizmui neb
19

dingos toksins mediagos tampa prastins, ir j trkumas sukelia nema

lonius pojius. Tai reikia, kad mogus tapo priklausomas nuo intoksikuojamj mediag. Valios pastangomis ios priklausomybs sunku atsi
kratyti, nes jos pagrindas materialus, biologinis.
Poreikiai yra orientuoti tiksl. Tikslai gali bti tiesioginiai ir tarpiki.
mogaus elges galima mginti aikinti tiek tiesioginmis, tiek ir tolesn
mis, tarpikomis prieastimis, kuri tiesiogiai pastebti nemanoma. Pavyz
diui, galima sakyti, kad kaimynai susipyko dl balkone laikomo uns, arba
dl eistos savimeils. Btent tolesni tiksl, dl kuri atliekami tiesiogi
niai veiksmai, buvimas ir sudaro motyvacijos esm.
Motyvui patenkinti reikia gdi. Pavyzdiui, kdikis turi daug nor,
bet neturi gdi, kuri reikia tiems norams patenkinti, ir kol j negyja,
jam btina tv pagalba. Panaiai ir suaugs mogus gali lengvai arba sun
kiai susidoroti su uduotimis - nelygu, kaip jis tam pasirengs. Stingant
reikiam gdi, mginimai patenkinti poreik daniausiai bna nesk
mingi. Tai atitinka tipik frustracos situacij.
Motyvas yra nematomas, apie j sprendiama. Sprendimas apie motyv
reikia jo priskyrim arba atribucij. Atribucijos yra subjektyvios ir dl to
danai klaidingos. Pavyzdiui, gana keblu nustatyti svarbiausi mokinio
stropumo motyv: jam patinka dstomi dalykai, jis nori stoti vien i
Lietuvos universitet, nori tvus pradiuginti, jam malonu pirmauti klasje,
jis mgaujasi pastebjs mokytojo klaid. Sprsti apie motyv i elgesio
sunku dl i prieasi: 1) bet koks veiksmas gali bti keleto motyv i
raika, 2) motyvai gali reiktis paslpta forma, 3) keletas motyv gali pasi
reikti panaiais arba tapaiais veiksmais, 4) panas arba netgi tapats
motyvai gali lemti visikai skirting elges, 5) civilizacijos normos ir drau
dimai gali labai pakeisti iraikos bdus.
Motyv hierarchja. A. Maslow pasil motyv hierarchins struktros
teorij. Jo nuomone, motyv struktrin sankloda, hierarchija tokia:
. 1. Biologiniai motyvai.
2. Saugos motyvai.
3. Afiliacijos (bendravimo) motyvai.
4. sitvirtinimo motyvai.
5. Saviraikos motyvai.
Poreiki hierarchij^ gali paaikinti aktuals socialinio gyvenimo klau
simai. Pvz., 1998 m. i kaljimo pirma laiko paleidus vien daktar gau
jos nar, kilo didelis visuomens pasipiktinimas ir nuteistasis vl buvo
grintas kaljim. Tuo tarpu alinink raj. iaginta mergina nesusi
lauk nei gydytoj, nei psicholog, nei socialini darbuotoj, nei banyios
atstov dmesio. Pagalb jai suteik tik motina.

20

Asmenybei gyvybikai svarbs biologiniai motyvai yra hierarchijos apa

ioje. Kuo auktesns hierarchijos pakopos yra motyvas, tuo jis svarbesnis
mogui kaip asmenybei. Pasak A. Maslow, prie atsirandant auktesnio
rango motyvui turi bti patenkintas emesnio rango motyvas. Patenkinus
emesns pakopos motyv, atsiranda naujas, auktesnis u j ir t.t. Taip
mogus niekados nesitenkina tuo, k pasiek, jo trokimai beribiai. gyven
dintas emesns pakopos motyvas neinyksta, jis tik tampa neaktualus. Ne
palankiai susiklosius gyvenimo aplinkybms, emesns pakopos motyvai
gali vl tapti vyraujantys.
A. Maslow skiria dvejopo pobdio motyvus: D - pamatinius (defi
ciency) ir B - bties (being). Pamatiniai motyvai veikia pusiausvyros prin
cipu. Sauga, afiliacija (meil), prestias, fiziologins reikms laikomi pa
matiniais motyvais. Teorikai jie gali bti patenkinami, t.y. turti ribas. Tuo
ifi esms jie skiriasi nuo bties motyv, kuri iki galo mogus niekados ne
gali patenkinti ir kurie atveria mogui begalinio siekimo, iekojimo per
spektyvas, yra nukreipti painim, gr, gro. mogus siekia patenkinti
D motyvus, yra labiau susirpins savojo A gerove, sauga, prestiu ir pan.
B motyv vyravimas liudija, jog mogus m iekoti bd, kaip sprsti
visiems rpimas problemas. Tokiam mogui jo individualus A jau nebra
problema, prikaustanti beveik vis jo dmes.
A. Maslow nuomone, paauglystje vyrauja Ego ir savigarbos poreikiai.
Vliau vis svarbesnis tampa savojo A iekojimas, savs aktualinimas.
A. Maslow paymi, kad anaiptol ne visi pasiekia savs aktualinim. Daugu
ma moni ustringa mgindami patenkinti saugos, afiliacijos poreikius,
taip ir lieka neinaudoj savj galimybi. Pasak A. Maslow, poreiki pa
tenkinimas visados yra laikinas. Todl negali bti, pavyzdiui, visados sau
gu, negali Pti vis laik kit moni gerbiamas ir pan.
Ne kiekvienas patenkintas poreikis atkuria pusiausvyr. Kai kuri po
reiki patenkinimas, pavyzdiui, alkio, trokulio numalinimas, juos suma
ina. Jeigu taip vyksta, aktuals tampa ir ima vyrauti kiti motyvai. Taiau
daugelis kit motyv, nors ir patenkinti, dar labiau sustiprja. Atlyginimo
padidinimas, pavyzdiui, neilgam patenkina nor turti daugiau pinig.
Pareig paauktinimas gali dar labiau sustiprinti nor siekti karjeros. Tad
motyvacijos pusiausvyros teorija yra ribota. J pratsia ir papildo motyva
cijos skatinimo teorija. Nor tyrinti ir painti, kurti ir siekti prigimtis nra
disharmonijos paalinimas, tampos sumainimas. Atvirkiai, siekiama di
dinti jtamp. G. Allportas teigia, jog pusiausvyra negali bti motyvacijos
etalonas, nes ji stabdo evoliucij. Taigi tiek pusiausvyros paeidimas, tiek ir
siekimas paeisti pusiausvyr suadina motyvacines bsenas. Organizmas
stengiasi stimul ir paalinti, ir jo iekoti. Egzistuoja optimalus skatinimo
lygis, kur pranokus pastiprinaniu veiksniu tampa skatinimo majimas.
Skatinimo lygiui pasiekus emesn nei optimali rib, pastiprinaniu veiks
21

niu tampa skatinimo didjimas. Motyvacijos dvilypumas atspindi mogaus

biologins ir socialins prigimties dviprasmikum. Tiek, kiek mogus yra
gyvnas, patenkinti poreikiai jam sukuria pusiausvyr. Tiek, kiek mogus
yra mogus, pusiausvyra jo nebetenkina.
Motyv konfliktas. Tam tikru metu mog bti aktyvesn gali skatinti
keletas motyv. J tarpusavio ryys yra vairus - nuo harmonijos iki pad
ties, kai motyvai vienas kitam prietarauja ir vienas kit iskiria. Tokia situ
acija vadinama motyv konfliktu. Esant motyv konfliktui, pastangos pa
tenkinti vien motyv trukdo kito motyvo patenkinim. Pavyzdiui, sunku
pasiekti vienodai ger mokslo ir sporto laimjim. Vieno ir to paties mo
tyvo patenkinimas gali bti prietaringas. Prestio poreik galima paten
kinti ir geru mokymusi, ir groiu. K laikyti svarbesniu? Pirmasis bdas
vers palinkti prie knyg, antrajam reiks iek tiek kitokios aplinkos.
Motyv konflikto svok pradjo vartoti K. Lewinas. Pasako jo, yra trys
motyv konflikto rys: trokimo ir trokimo, vengimo ir vengimo bei tro
kimo ir vengimo. Konflikto esm sudro btinyb pasirinkti vien i dviej
(arba daugiau) teigiam variant, vien i dviej neigiam variant arba
vien i teigiam ir neigiam motyvo aspekt. Realiame gyvenime kon
fliktas danai kyla tarp daugiau negu dviej pasirinkimo alternatyv.
Trokimo ir trokimo konfliktas. Jeigu mogui vienu metu patraukls
du dalykai, jis turi apsisprsti, kur i j pasirinkti. Gali vilioti ir domi
knyga, ir domus kino filmas. Konflikto dydis priklauso nuo alternatyv
svarbos asmenybei. Konfliktas, kur sukelia negaljimas pasirinkti, kuri
knyg skaityti, bus ne toks didelis, palyginti su neapsisprendimo, kur
draug pasirinkti, konfliktu. Kad konfliktas kilt, alternatyvos taip pat turi
bti lygiaverts, vienodai reikmingos. domu, kad pasirinkus kuri nors
alternatyv, t.y. isprendus konflikt, pasirinktoji alternatyva pasmoningai
teisinama, giriama, o atmestoji peikiama. Tai reikia, kad pasirinktosios
alternatyvos svarba padidja, o atmestosios sumaja. Konflikto metu at
stumas tarp alternatyv yra maas, po pasirinkimo atstumas subjektyviai
padidinamas. Taip mogus apsaugo savj presti.
+ 0

0+

Asmuo P yra veikiamas dviej, viena kit iskiriani alternatyv.

Vengimo ir vengimo konfliktas. Situacija, kai tenka rinktis vien i
dviej nepatraukli dalyk, vadinama vengimo ir vengimo konfliktu. Be
abejo, kyla pagunda nepasirinkti n vieno, vilkinti sprendim. Daugeliui
apsilankymas pas dant gydytoj nemalonus, bet dant skausmas ne k
22

geresnis dalykas. Tad ir delsiama, laukiama, kol skausmas savaime praeis.

Dl ios prieasties vengimo ir vengimo konfliktas utrunka ilgiau nei
trokim ir trokimo konfliktas. Vengdami sprsti konflikt, mons ti
kisi, kad j isprs laikas, pasikeis aplinkybs ir panaiai.
- -

Asmuo P yra veikiamas dviej nemaloni alternatyv.

Esant trokimo ir trokimo, konfliktui, artjimas prie kurios nors vienos
alternatyvos didina jos patrauklum ir, savaime suprantama, maina alter
natyvos, nuo kurios .tolstam, patrauklum. Prieingai, esant vengimo ir
vengimo konfliktui, artjimas prie pasirinktosios alternatyvos daro j dar
nemalonesn, o atmestoji alternatyva ima atrodyti ne tokia jau ir baisi. Pa
vyzdiui, prie dant gydytojo kabineto dant skausmas lyg ir atslgsta, tad
imama manyti, kad vizit galima atidti.
-

0+

Trokimo ir vengimo konfliktas. Daugelis mogaus tiksl tuo paiu

metu yra ir malons, ir nemalons, patraukls ir atstumiantys. Mergaits
mgsta saldumynus, bet baiminasi, kad juos valgydamos sustors, daugelis
mgsta kav, bet bijo nemigos arba irdies negalavimo. Virgis - mano tik
ras draugas, bet kartais su juo tiesiog nemanoma susikalbti. Vaikai pro
testuoja prie tv despotizm, bet itikti bdos ieko j prieglobsio. Ne
vienareikmis santykis su objektu, tuo paiu metu ir teigiamas, ir neigia
mas, vadinamas ambivalentiku santykiu. sigilin pastebime, kad vien
prasmik santyki ne tiek jau ir daug. Kuo ilgiau mons bendrauja, tuo j
santykiai dviprasmikesni. Taip yra todl, kad pradioje santykiai ideali
zuojami.

Trokimo ir vengimo konfliktas

23

mogus daugiausia patiria btent trokimo ir vengimo konflikt. Pas

moningai sitraukiame pasikartojanias situacijas, siekiame moni, nuo
kuri keniame, partnerysts, nes jie patenkina ms saugos, priklauso
mumo arba kitokius gyvybikai svarbius poreikius. Tai didina vengimo,
nutolimo nuo partnerio tendencijas. Esant toli nuo partnerio, atmintyje
ikyla teigiami bendravimo aspektai, o neigiami nuvertinami, laikomi atsi
tiktiniais, nereikmingais. Tokie racionalizavimai didina polink suartti.
Esant kartu ima vyrauti neigiami bendravimo aspektai. Taip dramatikai
reikiasi artjimo ir vengimo tendencijos. Partneriai ir vienas be kito, ir
kartu bti negali. Toli grau ne visi mons bendrauja pagal trokimo ir
vengimo model. Bet jei jau taip yra, galima teigti, jog mones sieja simbiotinis ryys, kai, vaizdiai tariant, kitas mogus yra tavo dalis, o tu esi kito
mogaus dalis. Trokimo ir vengimo baigtis danai esti destruktyvi.
Aptarsime kai kuriuos trokimo ir vengimo konflikto atvejus.
Saviraikos ir saugos poreiki konfliktas. Saviraikos poreikiui paten
kinti reikia savos, originalios reikinio traktuots, kritiko kit moni
veiklos rezultat vertinimo. Bendraujant su kitais monmis ir bendradar
biaujama, ir rungtyniaujama. Tokiomis slygomis mogus gali jaustis ne
saugiai. Saugos poreikiui patenkinti reikia jau inomos, nesukelianios
problem aplinkos, kurioje laikomasi konvencini vertybi. mogus gali
susikurti saugi aplink, vengdamas riziking sprendim ir kartu atsisaky
damas galimybs inaudoti savo krybines galias. Tik retais atvejais nauj
mint beslygikai pripasta kiti mons. Paprastai j reikia apginti, tvir
tinti, o taipjau nesaugu. Tokia yra trokimo ir vengimo konflikto anatomija.
Save aktualinantis mogus paprastai nesijauia saugiai. Usiimti tuo, kuo
nori, ir kartu jaustis saugiai yra didelis pranaumas ir laimjimas.
Bendravimo ir saugos poreiki konfliktas. Bendravimas paprastai ten
kina saugos poreik. Nerimo kamuojamas mogus trokta emocinio ar
tumo. Bet noras bendrauti gali bti ir prietaringas. Siekimas umegzti
emocin ry gali sukelti atstmimo baim. Bandym susipainti galima
traktuoti kaip artjimo tendencij, o neskms, atstmimo baim - kaip
vengimo tendencij. Siekimui artti prieinasi prestio praradimo baim.
Kuo ilgiau nesisek bendrauti, tuo i baim didesn. E. Frommas yra taip
pasaks: mogaus egzistencijos paradoksas yra tas, kad vienu ir tuo paiu
metu mogus trokta artumo ir nepriklausomumo, vienybs su kitais ir in
dividualumo.
Jei norai skiriasi, tenka sprsti, kieno poreikis svarbesnis. Ir kas tai turi'
nusprsti? Kiek ir ar i viso" manoma bendradarbiauti, kai taip entuziastin
gai propaguojama konkurencija ir laisvoji rinka? Mginimas rodyti savojo
poreikio svarbum kartu reikia ir kieno nors poreikio nepaisym. Juk dar
24

taip neseniai dl viesios ateities buvo aukojami milijon moni intere

sai ir net gyvyb. Religija, moral, etika savaip sprendia klausim.
Mintis, kad mogaus poreikiai yra nesuderinami, turi gilias aknis. Tai individualistin orientacija, propaguojanti konkurencijos neivengiamum.
Taip samprotaujant vieno mogaus laimjimas kitam neivengiamai reikia
pralaimjim. Tokios pasauliros pradininkas yra angl filosofas T. Hobbesas. Jis skelb vis karo prie visus princip. R. Hoganas teig prie
ingai: individualizmas sukuria bkl, atitolinani mog nuo visuomens
ir galiausiai nuo savs paties. Ego interes siekimas veria traktuoti kitus
mones kaip objektus, kuriais galima manipuliuoti, siekiant savj tiksl.
Galiausiai ir kiti mons pradeda laikyti t asmenyb objektu. Rezultatas susvetimjimas. A. Maslow, G. Rogerso teorijos, skelbianios savs aktuali
nim kaip vertyb, yra individualizm propaguojanios teorijos.
Nors ir labai reklamuojama, individualistin orientacija yra gantinai
ribota. Joks mogus neturi tiek gabum, ini arba kitoki gali, kad vie
nas galt patenkinti savo poreikius. Kiti mons btini ne tik kaip objek
tai, kuriais galima manipuliuoti, siekiant tikslo, bet ir kaip padjjai, ver
tintojai. Vieno mogaus skm nebtinai kitam reikia pralaimjim. Ji gali
suteikti ir diaugsmo, ne tik kartlio. Suvokimas, kad kitam mogui padedi,
esi jam reikalingas, didina savj vert.
Trukdymas sau. Trukdymas sau (self-handicapping) yra smoningi arba
pasmoniniai verbaliniai arba iorinio elgesio veiksmai, kuriais mogus
kenkia pats sau [E. Jones ir F. Berglas, 1978]. Pagrindiniai trukdymo sau
tikslai: Ego gynyba ir prisistatymas. Trukdymas sau yra strategija, kuri
naudojant padidja galimyb eksternalizuoti, o kartu ir pateisinti neskm
bei internalizuoti skm, t.y. skms prieast priskirti sau. Eksperimento,
kur atliko F. Berglas ir E. Jonesas [1978], metu tiriamieji turjo ibandyti
naujus vaistus: pandocrin ir actavil. iam tikslui buvo atlikti tiriamj
intelekto testai. Per pertrauk tiriamieji vartojo vien i dviej vaist.
Test rezultatai leido eksperimentuotojams nustatyti vaist specifik.
Testo uduotis pus tiriamj atliko labai lengvai, pus - sunkiai. Po
testo buvo manipuliuojama tiriamj kompetencijos tikrumu. Visiems ti
riamiesiems buvo pasakyta, kad uduotis isprend puikiai. Taiau vieni
tiriamieji gijo pasitikjimo, nes uduotis jie isprend lengvai, o kiti tokiam
pasitikjimui neturjo pagrindo. Eksperimentuotoj patikinimu, kad u
duotis jie isprend puikiai, galjo ir suabejoti.
Paskui tiriamiesiems buvo pasakyta, kad jie turs atlikti dar vien inte
lekto test. Prie tai reiksi igerti vaist pasirinktinai - actavilo arba pandocrino. Kaip inome, actavilas gerina mstym, pandocrinas - blogina. I
tikrj tai buvo ne vaistai, o placebo. Vaist ris ir kiekis eksperimento
25

autori buvo laikomi trukdymo sau rodikliu. Tiriamieji, kuriems eksperi

mentikai buvo sukurtas netikrumas, daugiausia gr pandocrin. Jo varto
jimas pateisino galim, laukiam neskm atliekant antrj intelekto test.
Pirmasis, atkreips dmes tai, kad mogus gali panaudoti savsias sil
pnybes arba negalias strateginiais tikslais, buvo A. Adleris.
J, Smitho ir C. Snyderio [1982] teigimu, kai kuriais atvejais trukdantis
sau mogus pasitelkia specifin simptom (drovum, skausm, dramatik
gyvenimo vyk), kur yra jau anksiau patyrs, bet kaip trukdymo sau
priemon pradeda inaudoti tik suvoks to simptomo strategin naud pa
siteisinti savigarbai gresianiose situacijose. Trukdymas sau laikomas vienu
i gynimosi mechanizm. Taiau, kaip teigia R. Harris ir C. Snyderis
[1986], jo motyvacin funkcija yra dvejopa. Viena vertus, mogus siekia
sudaryti geresn spd kitiems, nori valdyti t spd, kita vertus, - mgina
ilaikyti savigarb itikus neskmei. Pasvarstykime: Biau ir a gerai i
laiks egzamin, jei ne tas vakaryktis pasilinksminimas.
Taigi trukdantis sau mogus susikuria klitis, kurios sumaina ger re
zultat tikimyb, bet kartu ir paaikina neskm. Pasmoningai daromos
klitys lyg ir atriboja asmenyb nuo neskms. Taip elgiantis neskm, jei
ir itinka, asmens (o gal ir kit) priskiriama sunkinanioms uduoties atli
kimo aplinkybms, o ne menkiems sugebjimams ar nekompetencijai. Ir,
prieingai, skm bus lengviau prisiskirti sau, jei ji bus pasiekta veiklai
trukdaniomis slygomis.
Klitis dar nereikia veiklos pablogjimo. Klitis gali net pagerinti pa
dt, nes sumaina vertinimo tak veiklai. Kai yra veiklai trukdanti aplin
kyb, mogus tam tikru mastu yra atpalaiduojamas nuo atsakomybs u
prast pasirodym.
F.
Rhodewaltas su bendradarbiais [1991] pasidomjo, koki gi tak
trukdymas sau turi savs vertinimui. Tiriamieji turjo atlikti intelekto test
klausydamiesi muzikos, kuri vieniems buvo apibdinta kaip blakanti,
kitiems - kaip neutrali. I tikrj abiej grupi tiriamieji klaussi tos pa
ios muzikos. Vieniems buvo pasakyta, kad test atliko gerai, kitienls - kad
blogai. Paskui abiej grupi tiriamieji upild savs vertinimo ir nuotaikos
klausimynus. Tiriamieji, kurie test atliko blogai ir kurie klaussi bla
kanios muzikos, save vertino daug geriau negu taip pat patyrusieji ne
skm, bet besiklausiusieji neutralios muzikos. Pastarieji neturjo kuo
pasiteisinti.

26

LITERATURA
1. Atkinson J. An introduction to motivation. Holt, 1964.
2. Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Kaunas: viesa, 1993.
3. Brodsky St. L. The psychology of adjustment and well-being. Holt, 1988.
4. R. de Charms. Personal causation. New York: Academic Press, 1968.
5. Drexler L. P. et al. The affective consequences of self-handicapping // Journal
of Social Behavior and Personality. 1995. Vol. 10. No. 3. P. 861-870.
6. Harris R. N., Snyder C. R. The role of uncertain self-esteem in selfhandicapping // Journal of Personality and Social Psychology. 1986. Vol. 51. P.
451-458.
7. Koinas R. Maslow A. // Psichologija. 1992. Nr. 12.
8. Luginbuhl J., Palmer R. Impression management aspects of selfhandicapping: positive and negative effects // Personality and Social
Psychology Bulletin. 1991. Vol. 17. No. 6.
9. Punis A. Veiklos savaimins-iorins motyvacijos diagnostikos galimybi
tyrimas. Daktaro disertacija. Vilnius, 1996.
10. Radvilas V. mogaus aktyvumas kaip psichologin problema // Psichologija.
1982. Nr. 3.
11. Rhodewalt Fr. et ai. Self-handicapping and interpersonal trade-offs: the effects
of claimed self-hadicaps on observers performance evaluations and feedback
// Personality and Social Psychology Bulletin. 1995. Vol. 21. No. 10.
12. Rim I. Machiavellianism and coping styles. Personality and individual
differences. 1992. Vol. 13. No. 4. P. 487-489.
13. Tucker J. A., Vuchenich R. E., Sobell M.B. Alcohol consumption as a selfhandicapping strategy// Journal of Abnormal Psychology. 1981. P. 90,220-230.
14. Wood J. V., Giordano-Beech M. Strategies of social comparison among people
with low self-esteem: self-protection and self-enhancement // Journal of
Personality and Social Psychology. 1994. Vol. 67. No. 4. P. 713-731.

27

5. FRUSTRACIJA
Tenkindamas savo poreikius, mogus susiduria su vairiomis klitimis,
trukdiais, priemoni poreikiams patenkinti nebuvimu ir pan. Padarykime
mayt eksperiment. Perskaits vien ios skyrelio sakin, iekok vietos
knygoje, kur raoma apie pastiprinim, perskaits antr sakin, iekok, kur
raoma apie Id ir t.t. Greit kils klausimas, koks gi ia skaitymas, jei itisai
trukdoma? Nemaloni nervin bsena, kylanti nutraukus veikl, vadinama
frustracija. Ar jau kilo frustracija, jei i tikrj po kiekvieno sakinio mei
iekoti nurodyt svok, o i paties eksperimento visai ne to tikjaisi? Taigi
frustracija kyla tada, kai mogus jau yra pradjs k nors daryti ir kai kryp
tinga jo veikla yra blokuojama. Kuo ariau tikslo, kuo labiau laukiama tei
giamo rezultato, tuo didesn frustracij sukels klitis. sivaizduok, kad tave
pakviet sveius. Vizitas pas tuos mones tau svarbus. I anksto tikiesi
maloniai praleisti laik, daug ruoiesi, gal net nauj drabui sigijai. Ir tai
ivakarse tau pranea, kad jokios vents nebus, arba suinai, jog btent t
vakar netiktai atvyksta ne tokie jau artimi ir ne tokie jau mieli giminai
iai. Paymtina, kad poreiki, tenkinimo klitys gali bti ir tikros, ir si
vaizduojamos. Bet dl to mogui n kiek ne geriau.
Klitis dar nereikia frustracijos. Klitis negali bti prilyginta frustraci
jai. Svarbiausia yra tai, kaip reaguojama klit. Frustracija pasireikia pa
sikeitusia veikla. Ankstesnioji veikla nutraukiama, imamasi kako kito, pa
prastai primityvesnio. Panagrinkime tok pavyzd.
ydrnas yra ambicingas eiolikmetis, miesto krepinio komandos na
rys, sivaizduojantis save Lietuvos rinktinje. Bet vienas dalykas - sivaiz
duoti save vaigde, o kitas - siekti meistrikumo. Treneris nepatenkintas
ydrno aidimu. Girdint kitiems komandos nariams, tokiems, u kuriuos
ydrnas jautsi pranaesnis, jis kritikuoja j. Tai smgis jaunuolio presti
ui. Po nemaloni pastab ydrnas bus susinervins, piktas. Galimas jo
elgesys parodytas schemoje. aidimas miesto krepinio komandoje ydr
nui yra prestio dalykas. Tad ikilo didel klitis (2) patenkinti prestio
poreik (1). Kaip ydrnas gali reaguoti kritik - jo prestio poreikio
klit? Jis gali sutramdyti spontanikas protesto reakcijas (3), pradti inten
syviai treniruotis (4). aidimas pagers, ir pirminis prestio poreikis jau
nebebus frustruojamas. Jis bus tenkinamas toliau (5). Tai adekvaios reak
cijos klit pavyzdys. Klitis nepakeit pagrindins veiklos krypties ir turi
nio. Frustracijos ydrnas nepatyr.

Poreikis
1
28

3
Tiriamosios
reakcijos

2
4
Klities veikimas

5
Tolesnis pirminio
poreikio tenkinimas

inoma, taip atsitinka ne visados. Susidrus su klitimi, pirminis elge

sys gali pakisti. Pradinei stadijai bdinga reakcij vairov (3). Jos nepa
deda siekti tikslo. Greiiau prieingai. Susidrs su klitimi mogus bla
kosi. Tuo paaikinama ir reakcij gausa. Vliau, frustracijoms kartojantis,
sitvirtina kelios arba kuri nors viena reakcija. Patyrs nauj frustracij,
mogus darys ankstesnius neproduktyvius veiksmus. O kaip gi galt elgtis
ms herojus ydrnas, jeigu intensyviau treniruotis jis nepajgia? Jis gali
ieiti i krepinio komandos ir itaip paalinti frustracijos altin. Polinkis
pasitraukti atsiradus kliiai esti labai stiprus. Taiau pasitraukus problem
galima veikti tik i dalies. Paalindamas tiesiogin frustracijos altin - tre
nerio pastabas, jaunuolis tik laikinai atsikrato tampos. Prestio poreikis i
lieka. Pasitraukimas i komandos atima galimyb j patenkinti. Atgauti
presti teks kitur, pradedant visk i naujo. Uuot pradjs intensyviau
dirbti, ydrnas gali bandyti kompensuoti prarast vert sivaizduodamas
save, pavyzdiui, ypa auktos klass aidju, kuriam miesto komandos tre
neris atrodo toks menkutis. Bet vaizduot yra viena, o tikrov - visai kas
kita. mogus vertinamas u veiksmus, o ne u tai, kuo jis sivaizduoja ess.
ydrnas gali priekabiauti prie trenerio, ironizuoti jo nurodymus. Jeigu
komandoje yra ir daugiai treneriu nepatenkint aidj, kur laik jis gali
bti didvyriu. Bet jeigu jis vis dlto nors likti komandoje, jam teks dvigu
bas udavinys: gerinti aidim ir santykius su treneriu. Dvigubo udavinio
situacija yra tipika frustracijas patirianiam mogui: reikia reaguoti pir
min uduot-poreik ir tuos neigiamus padarinius, kuriuos neivengiamai
mogus pats susikuria, nekonstruktyviai reaguodamas klit.

Kalinio frustracijos
29

Reakcij klit gali bti daug ir vairi. S. Rosenzweigas jas skirsto

tris grupes: klities akcentavimo, Ego gynybos ir poreikio tsimo. Pirmojo
tipo reakcija reikia nuolatin kartojim sau ir kitiems, kokia bloga padtis,
ir nieko nedarym jai pagerinti. Tai nuolatin alinanti frustracija. Ego gy
nybos reakcija reikia teisinimsi, kad taip atsitiko, ir taip pat nieko neda
rym padiai pakeisti. Poreikio tsimo reakcija reikia btinybs tsti tai,
kas jau pradta, akcentavim. ia pasireikia mogaus individualyb: vieni
patys nori tsti tai, k jau pradj, kiti to reikalauja i kit, treti tikisi, kad
tai padarys abstrakios jgos, tokios kaip laikas, gyvenimas.
Kilus frustracijai pagrindin mogaus veiklos kryptis tampa primity
vesn. Tai ne vien agresija. Viena i frustracij igyvenanio mogaus reak
cij ir vadinama primityvacija. Kultringas mogus tartum smukteli kelio
mis evoliucijos pakopomis emyn. Tai matome visur: gatvje, troleibuse,
parduotuvje. Klasje taip pat. Frustracij dar niekam nepavyko ivengti.
Tad svarbu mokytis konstruktyviai, racionaliai reaguoti klit.

LITERATRA
1. Augis R. Jaunesnij moksleivi nerimastingumas ir j elgesio ypatumai //
Psichologija. 1988. Nr. 8.
2. Bagdonaviius V., Barkauskait M., Pokien A. ir kt. Elgesio kultra / Sudar
V. emaitis. Vilnius: Mintis, 1980.
3. Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986.
4. Izard C. Emotions, cognition and behavior. New York. Cambridge, 1986.
5. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.

30

6. EGO GYNYBA
Tai - pasmonin veikla, kurios imamasi siekiant ikreipti tikrov ir pa
salinti nerim. Nerimo altinis yra arba atskiriamas nuo smons, arba i
kreipiamas. Pasmoniniai, iracionals bdai, kuriuos mogus naudoja savo
vaizdo stabilumui palaikyti, vadinami Ego gynybos mechanizmais. J ben
dras poymis yra tas, kad visi jie taip ikraipo tikrov, taip nukenksmina
grsming padt, jog ji jau nebeeidia Ego. Pavyzdiui, nestojus j auk
tj mokykl, neskm, kuri yra didelis smgis prestiui, galima velninti,
aikinant j maiausiai dviem prieastimis: 1) korumpuotu egzamin komi
sijos elgesiu; 2) menka auktojo isilavinimo, kurio neturint galima daug
greiiau prasigyventi, nauda. iuo atveju naudojama viena populiariausi
Ego gynyb: nepasiekto tikslo kaip nepatrauklaus nuvertinimas. Neturint
draug, pavyzdiui, galima guostis, kad nra draugysts vert moni. Gy
nybos mechanizmai ne tik palaiko Ego stabilum, bet ir maina nerim.
Saikingai naudojami, jie gali veikti kaip trankviliantai. Bet, jei mogaus elgesiui bdingas bendras didelis gynybikumas, tai bdingas ir atsisakymas
priimti tikrov toki, kokia ji yra. Dl ios prieasties adaptuotis jam bna
daug sunkiau. Nemanoma adekvaiai reaguoti klit neinant, kokia ji

yra.
Aptarsime pagrindinius Ego gynybos mechanizmus.
B siiM lH lsrlM ii . Tai - proting, logik savj veiksm paaikini10
K a n o n a liz a v im a s atspindi mogaus ambicij, kad jis visur ir
" >Iim.isi ti'iimi'.ai, apgalvotai. Todl ir tada, kai pasielgiama impulsy, pateisinamprieasi.

Kalinio racionalizavimai
31

Racionalizuoti anaiptol nereikia protingai elgtis. Tai reikia manipu

liuoti protu, kad pats sau sr^eltum protingo elgesio regimyb. Racionali
zuoti yra manoma ir patogu todl, kad vykis paprastai turi ne vien, o ke
lias prieastis, yra multideterminuotas. Pavyzdiui, skms arba neskms
prieastimi galima laikyti arba save, arba aplinkybes, kitus mones. Skms
atveju autoryst daniausiai priskiriama sau, neskms - kitiems monms
arba nepalankioms aplinkybms. Ir tai nra koks nors apsimetinjimas.
mogus tuo tiki! Prieasi priskyrimas psichologijoje vadinamas atribucija. Prieasi priskyrimas turint tiksl isaugoti savj Ego vadinamas gy
nybine atribucija. Vertinant vyk labai sunku objektyviai pasverti, kas jam
turi didiausi tak - asmenyb ar aplinkybs. Esant suinteresuotam, t.y.
gynybikam vertinimui, daromas tendencingas poslinkis viena arba kita
kryptimi.
Racionalizuodamas mogus ieko patogios, geros, o ne tikros prie
asties. Patogiose, gerose prieastyse irgi yra tiesos, nes, kaip pamename,
vyk lemia ne viena, o keletas prieasi. Svarbu, koks kurios prieasties
lyginamasis svoris, kuri t prieasi pagrindin, lemiama. Mafijozas, pa
vyzdiui, gali teisintis, kad jis niekuo dtas dl to, kuo jis tapo: kalti tvai,
kurie jo nemyljo, nevyk mokytojai, nedarbas.
Racionalizavimus galima klasifikuoti.
Informacijos altinio nuvertinimas. Igirdus kokio nors mogaus ne
palank atsiliepim apie save arba kritin pastab, galima savo ruotu
klausti, kas tai per mogus, ko jis vertas, ar gali toks mogus teisti kitus
mones. Jeigu paaikja, kad pastabos autorius turi ir blog savybi, jo
autoritetas smunka. Galimos abejons jo kompetencija, moralumu ir net
protu. Rezultatas - pastaba, kritika, pasakyta menko (teisingiau, sumen
kinto) prestio mogaus, nustoja savosios verts, vadinasi, ir nra ei
dianti. Deja, mons puolami, juodinami kasdien, ir tai jau tapo prastu
dalyku.
vykio reikmingumo sumainimas. Taip elgiamasi padarius k nors
netinkamo. Tada mogus guodia save, jog jis nieko tokio nepadar, kad
kilt toks smyis. Pavyzdiui, sakoma: iek tiek patriukmavau, truputl
stumteljau, o ia subgo visi, pakl triukm. Arba: Kiek a ia sur
kau (igeriu) ir pan.
Analogija su kitais. Guodiamasi. remiantis principu: Ne a vienas, visi
taip daro. Taip savotikai teisinamas nedoras poelgis, jam suteikiama vi
suotinumo aureol.
Aplinkybi sudtingumo pervertinimas. Pripastama, kad elgiamasi
netinkamai, bet guodiamasi, jog aplinkybs, pats gyvenimas yra toks sun
kus, kad niekas neitvert nekonfliktavs (nerks, negrs, nevogs). Nie
32

kas ir nesako, kad gyvenimas lengvas. Tiesiog kartais labai patogu tuo sun
kumu dangstytis. Taip, kaip kartais bna patogjy^usirgti.
Savojo vaidmens vykyje neigimas arba mainimas. Jei jvykis geras, ne
pro al pasigirti, kad ir pats ten buvai, jei ne svarbiausias, tai bent vienas i
svarbiausi dalyvi. Revoliucijai laimjus, revoliucionieri randasi daug
daugiau negu per pai revoliucij. Jei vykis blogas, atvirkiai, teisi
namasi, kad viso to nevykusio sumanymo autorius ir vykdytojas buvo kas
nors kitas. Tokiais atvejais slepiamasi u stebtojo, bet jokiu bdu ne pa
grindinio asmens vaidmens.
Informacijos turinio sumenkinimas. Atskirais atvejais menkinamas ne
informacijos autorius, o jos turinys, atmetamos be kokios analizs. Galimos
tokios gynybos: ia nieko naujo, Apie tai ms spauda dar pernai ra,
Kiekvienas patyrs mogus ino daugiau nei psichologijos vadovliuose
parayta.
Projekcya. Visi mes, deja, turime nemaloni bruo, nors anaiptol ne
same link pripainti, kad j turime. Kur kas greiiau pastebime turint ki
tus mones. Tada savj nemalon bruo aikiname tik kaip priverstin at
sak kit moni blog elges su mumis. Tai savotika btinoji gintis.
Samprotaujama taip: A nesu piktas, kertingas, kaip kartais apie mane
kalbama. Jei ir supykstu, tai tik todl, kad su jais kitaip nemanoma. i
gudryb, is gynybos mechanizmas vadinamas projekcija. Jos esm ir su
daro savj blog savybi nuneigimas ir j priskyrimas kitiems. Vadinasi,
pikt, nedraugik, pavydi moni matymas gali reikti savs suprojek
tavim juose. Iorins projekcijos iraika yra kit kaltinimas dl savj
silpnybi: aplaidumo, tingjimo, valios stokos ir pan. Negi ivardysi visas
mogaus nuodmes? Tad ir kaltinama be atvangos. Projektuojamos ir
emocins bsenos - baim, nerimas. Manoma, kad kitas mogus padarys
tai (ar bus toks), ko pats bijai (mokytojas specialiai parays blog paym,
draugas nusigr ir t.t.). iuo atveju projektuojamas tarumas, nepasitik
jimas. Projekcija pateisina savj elges. Projektuojant kitiems korupcij,
kyininkavim, tokie dalykai kaip nusirainjimas ir apgaul atrodo nekalta
idaiga.
Suprieinimas. mogus gali slpti nuo savs veiklos motyv, darydamas
visai prieing dalyk. Tai panau projekcij, tik projektavimas daugiau
yra minties operacija, o suprieinimo atveju mogus aktyviai daro tai, k i
tikrj maiausiai nort daryti. Tarkime, patvis gali laikyti sn savo
konkurentu, gal net jausti jam neapykant, todl iorikai jis gali demonst
ruoti didel rpest sniu ir savo gerus santykius su juo. Taip dirbtinai pa
laikomas gero tvelio vaizdis.
33

Suprieinimo mechanizmas verci suabejoti moni uolaus sitraukimo

koki nors veikl motyvais. Dalyvavimas antialkoholinje kampanijoje gali
slpti pasmonin nor (arba baim) svaigintis. Apie panaius polinkius
gali liudyti uolus erotins literatros cenzravimas, bjaurjimasis homosek
sualistais ir pan. Turint mintyje mechanizm galima kiek kitaip traktuoti
bjaur kaimo moter elges su Veronika A. Vienuolio apysakoje Pasken
duol. Taiau tokios interpretacijos turi bti daromos atsargiai. Prieingu
atveju imsime abejoti kiekvienu motyvu ir iekoti jiems prieprieos. Taip ir
kov u taik galima suprasti kaip karo trokim, o aliuosius apkaltinti
slaptu noru inuodyti monij. Bet btent is gynybos mechanizmas dau
giau negu kiti parodo mogaus elgesio prietaringum.
Istmimas. Aprayti mechanizmai reikia Ego apsaugojim nuo ne
geistinos informacijos. Visuose juose yra tam tikro neigimo elemento. Me
chanizmas, kai udraustas noras yra nuneigiamas, vadinamas istmimu.
Tai nra slopinimas, reikiantis slapt impulso valdym, nerodym jo ki
tiems. Slopinimas reikia, kad mogus ino, k slopina ir kodl. Istmimas
reikia nesismoninim nei to, nei kito. Skmingai istumti reikia visikai
umirti.
Sublimacija. Tai - teist bd, kaip patenkinti draudiamas normas,
suradimas. Boksas, dziudo, karat yra teisintos agresijos formos. Umuk
varov, teismas neteis, nes tai - sportas! Pornografijos sublimacija yra le
galizuotas erotinis menas. Piktindamasis tokiu menu, rizikuoji bti ap
auktas tamsuoliu, neimanliu. Alus yra sublimuotas alkoholis, juk tai tik
alus! Sublimacija reikia, kad, turint sunkum patenkinti pradin poreik tabu, einama aplinkiniu keliu.
Ego gynybos mechanizmai vertinami nevienareikmikai. Jie apsaugo
ms Ego staigios krizs, ikio prestiui atveju, suvelnina smg. Tai savotiki trankviliantai. Bet btent tuo jie gali bti ir pragaitingi. Didelis
gynybikumas nra tolygus asmenybs stiprumui, nes ji gerai ginama. Mi
litaristiniai samprotavimai ia netinka. Didelis gynybikumas reikia nesu
gebjim pripainti tikrovs tokia, kokia ji i tikrj yra. Kaip gali adekva
iai funkcionuoti tikrovje, jei jos net nematai? Gynybikas mogus nra
stiprus. Jis silpnas. Elgiantis gynybikai stengiamasi isaugoti presti, o ne
vykdyti uduot. Tai itin akivaizdu kilus konfliktui, kai labiau reaguojama
ne problem, o eidim, todl nesiklausoma tai, kas sakoma, o svars
toma, kaip atsikirsti dar vien savigarbos eidim.
Gynyba yra pasmons dalykas. J iaikinti mogui sunku ir ne visados
naudinga. mogus netapt maiau gynybikas, jeigu kas nors demas
kuot t ar kit jo gynyb. Prieingai, jis pasidaryt dar labiau gynybikas,
ipltot gynybos gynyb, t.y. antrojo laipsnio gynyb. Ego gynybos mecha
nizmai yra panas tvirtovs sienas. Nevalia iimti i tos sienos n vienos
34

plytos ir palikti tutum. Paalinti gynybos mechanizm galima tik imokus

reaguoti naujai, adekvaiai. Kitimas yra laipsnikas, skausmingas ir ... ne be
pichologo pagalbos.

LITERATRA
1. Berkowitz L. Roots of aggression: a re-examination of the frustrationaggression hypothesis. New York: Atherton, 1969.
2. Bulotait L., Lepekien V. Kaip pasakyti ne // Psichologija tau. 1993. Nr. 3.
3. Lepeka V., Chomentauskas G. Kai jus kaltina // Psichologija tau. 1992. Nr. 1.
. Pluek . Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.

35

7. VERTYBINS ORIENTACIJOS
Daiktas, procesas arba reikinys, kuriam asmenyb teikia didiausi
reikm, santykis su kuriuo asmenybs Ego yra svarbus ir kuris lemia as
menybs veiklos kryptingum, vadinamas vertybine orientacija, arba tiesiog
vertybe. Vertyb eina asmenybs savs vaizdo struktr. Tad ikis arba
grsm vertybei kartu reikia ir grsm asmenybs Ego. Dl ios prieasties
vertybs yra ginamos. Vertybs nepaisymas arba paeidimas sukelia pasi
piktinim. Pavyzdiui, krikioniui msos valgymas penktadieniais, links
minimasis per advent, dalbas vent dien reikia vertybs paeidim. Pa
eidimas yra ikis asmenybs Ego. Jis sukelia gilumin nesaugi bsen.
iaip jau mogus nesamprotauja tokiomis svokomis kaip vertyb, jos pa
eidimas. Paeidus vertybes kyla spdis, kad suyra bendra pasaulio tvarka,
mons nesielgia taip, kaip yra priimta, kaip reikalauja elgesio normos.
Toks pasaulis suvokiamas kaip nesaugus. Taigi vertybs gynimas reikia ir
tam tikros pusiausvyros tarp asmenybs ir pasaulio atkrim. Vertyb
mogui yra atramos takas gyvenime. Ji prasmina veikl. Paeidiant ver
tybes arba staigiai joms keiiantis, to atramos tako netenkama.
Universali, visuotinai pripaint vertybi nra. Todl nra ir bendro
vertybi paeidimo. Tai, kas vienam yra vertyb, kitam yra nereikmingas
dalykas. Tingjimas piktina darbtuol, girtuokliavimas - blaivinink ir t.t.
Bet katalikui, pavyzdiui, vis viena, k musulmonas valgo - kiaulien ar
avien, ipastantis judaizm sinagog eina su kepure ar be jos ir ar i
viso jis ten lankosi.
. Skirtingos vertybs yra tipikas, giluminis konflikt altinis. Tai sis
moninti ne taip lengva. Kur kas paprasiau konfliktus aikinti senovikai charakterio nesutapimais.
Vertybs paaikina mogaus elges, utikrina asmenybs kryptingum.
Jos reguliuoja moni santykius, yra savotikas imperatyvas, privaloma el
gesio taisykl. Privalomumas mones pareigoja nevienodai. Palyginkime,
kas nutikt krikioniui ir musulmonui, jei jie nustatytomis dienomis ne
pasninkaut, nesimelst, sugalvot skirtis. Taigi vertybi reguliuojamoji
funkcija gali ir susilpnti. Jei ji susilpnja smarkiai, vertyb prilygsta tik vie
ai deklaracijai. Politiniai veikjai gali deklaruoti tokias vertybes kaip taika,
teisingumas, gris, taiau patys j nesilaikyti. Kai vertyb neatlieka elgesio
reguliavimo funkcijos, kai, pavyzdiui, mogus nereaguoja plim, va
gyst arba smurt, jei tik jis pats nenukenia, socialin elges ima reguliuoti
individualus egoistinis Ego. mogaus pozicija tampa tokia: formaliai pri
pastam tam tikr vertybi paeidim reaguoti tik tada, kai tie paeidi
mai turi reikms mano paties interesams ir ambicijoms. Samprotaujama
taip: Sutinku, kad tai negerai, bet kol a pats su iais dalykais nesusid
36

riau, jie man nerpi. Tai - egocentrin orientacija. Egocentrikai orien

tuoti mons sudaro egocentrikos orientacijos visuomen. Jos nariai jau
patys kenia nuo tokios orientacijos padarini: abejingumo, nenoro padti.
Vertybs bandomos klasifikuoti vairiai, nelygu koks klasifikavimo kri
terijus pasirenkamas. Jau minjome krikioniksias vertybes - gailest,
artimo meil, atlaidum. Vakarietik vertybi pavyzdiai gali bti asme
nin iniciatyva, skm, karjera. Visuotinoms vertybms priskiriama laisv,
taika, darbas. Teorikai vertybe gali tapti daug kas. Girtuokliui vertyb yra
alkoholis. Tai - saul, vieianti butelyje. Sunku su alkoholiu rungtis to
kioms vertybms kaip eima, meil, pareiga. Esant tokiai padiai ir kyla
poreikis kalbti apie tikrsias ir tariamsias vertybes. Bet kas yra tikrosios,
o kas tariamosios vertybs, galima diskutuoti be galo.
Vertybs kinta, vieni dalykai praranda prasm, kiti, prieingai, gyja. Vi
suomenje vertybs kartais keiiasi staigiai ir dramatikai. Reikinys, kai
vertybs netenka savosios reikms, vadinamas vertybi devalvacija arba
nuvertinimu. Pastaraisiais metais esame tokios vertybi devalvacijos liudi
ninkai. Ji gali sukelti beprasmybs jausm, dvasin vakuum, kur upildyti
ir bandome tariamosiomis arba pseudovertybmis. Yra vilties, kad t va
kuum upildo tikjimas.
Neproduktyviosios ir produktyviosios vertybins orientacijos. Garsusis
amerikiei psichologas E. Frommas savo kriniuose Bgimas nuo lais
vs, mogus sau, mogaus destruktyvumo anatomija ir kituose kl
mogaus veiklos konstruktyvumo idj. Kaip ir kiti psichologai humanistai,
E. Frommas tikjo, kad mogus gimsta graus ir geras, tik vliau netin
kami, nekonstruktyvs tiksl siekimo bdai gali j nukreipti destruktyvumo
linkme.
E. Frommas aprao net kelias neproduktyvisias orientacijas.
Imlioji (ireceptive) vertybin orientacija. ios orientacijos mogui bdin
gas sitikinimas, kad visko, kas yra gera, altinis gldi ioriniame pasaulyje.
Troktamo dalyko sigijimas prilygsta jo pamimui i iorinio pasaulio. Ne
svarbu, ar tas troktamas dalykas yra materialus daiktas ar jausmas, - vie
nintelis bdas j sigyti yra paimti. Daikto pamimas imliosios orientacijos
mogui nereikia jo atmimo ar pasisavinimo. Tai greiiau dovana arba pa
galba. U k tos dovanos? U paklusnum, prisiriim, gerum. Imliosios
orientacijos mogus yra nesaugus. Saugiai jis pasijunta tik tada, kai sulau
kia pagalbos, t.y. kai kas nors sutvarko u j jo reikal. Kadangi problem
daug, imliosios orientacijos mogus turi bti daug kam lojalus. Bijodamas
bti negeras, likti be paramos, jis negali nesutikti, prietarauti. Imliosios
orientacijos mogus yra itin priklausomas nuo kit moni. Tai pasakytina
ir apie emocinius santykius. Meil imliosios orientacijos mogui reikia
bti mylimam. Tokia meils samprata skatina pasyviai laukti sivaizduo
37

jamo mistinio stebukladario, ^gelbtojo ir neorientuoja jausm abipu

sikum.
Imlioji vertybin orientacija yra neproduktyvi, kadangi ios orientacijos
mogus ne tik neugdo, bet dar ir slopina savsias krybines galias, nes pa
smoningai yra sitikins, kad jo reikmes turi tenkinti kiti. Imliosios orien
tacijos moni laikysena yra optimistika, kol neikyla grsm likti be pa
ramos.
Inaudotojika (<exploitative) vertybin orientacija. Imliosios ir inau
dotojikos orientacijos mogaus ieities takas yra toks pat. Tai sitikinimas,
kad vis grybi altinis yra ioriniame pasaulyje, ne juose. Taiau skiriasi
t grybi sigijimo bdai. Inaudotojikos orientacijos mogus nra links
laukti i gamtos maloni. Jis atima jas. Diaugsm jam teikia ne tik at
imtas daiktas, bet ir pats atmimo procesas, nes jis asocijuojasi su savosios
kompetencijos pajautimu. Kratutinis imliosios orientacijos mogus yra
patologinis vagis - kleptomanas, kuriam pasigrjim kelia tik pavogti
daiktai. Net ir turdamas pinig daiktams nusipirkti, jis juos vagia. Mylti
tokiam mogui reikia atimti, paverti. Imliosios orientacijos monms b
dingas pasitikjimas, optimizmas, o inaudotojikos - tarumas, cinizmas,
pavydas, nes juos diugina tik tie daiktai, kuriuos jis gali atimti i kit. Jie
pervertina tai, k turi kiti, ir nepakankamai vertina tai, k turi patys.
Kaupimo (hoarding) vertybin orientacija. ios orientacijos mogaus
skiriamasis poymis ne norim daikt sigijimo bdas, o j laikymas ir kau
pimas. Toks mogus net ir nenori k nors nauja sigyti, kaip ir nenori pra
rasti jau turim daikt. prastiniai daiktai jam sukuria saugi aplink. Visa,
kas nauja - daiktas arba idja, kelia grsm. Kaupimo orientacijos mogus
yra tipikas konservatorius, aktyviai besiprieinantis naujovms. Daikto
netektis jam kelia grsm, nes iliuzinje gynybos sienoje ji reikia sprag.
gynybos sienos sukurt erdv sunku prasiskverbti, bet sunku i jos ir i
trkti. Todl ir apsikrauna kaupimo orientacijos mogus senais, nereikalin
gais daiktais. K nors imesti jam sunku. Daiktai apipinami prisiminimais,
sentimentalumu, praeitis idealizuojama. Taupymas jam - doryb. Eikvo
jim jis mato visur ir laiko tai pavojingu dalyku.
Kaupimo orientacijos mogus ne tik nieko neileidia i savosios gyny
bins erdvs ir nieko nesileidia j, bet nepakenia ir paios gynybins
erdvs pokyi. Todl jis visada pedantikai tvarkingas. Kaupimo orienta
cijos mogus piktinasi, jei daiktas ne vietoje padtas arba jis padtas ne
taip kaip anksiau. Perdtas tvarkingumas atlieka pasmonin iorinio pa
saulio kontrols funkcij. spdis, kad gali valdyti iorin pasaul, maina
bejgikumo jausm ir kartu patenkina saugos poreik. Bet ia ir slypi kau
pimo orientacijos mogaus neproduktyvumas. Jis nieko nesukuria. Naujo
vs apskritai jam atrodo grsmingos. Toks mogus vengia prasmingai
38

sprsti problem, sikibs laikosi sen, t pai dalyk ir ties ir taip susi
kuria pastovumo bei saugios aplinkos iliuzij.
Kaupimo orientacijos mogus siekia kontroliuoti ne tik daiktus, bet ir
laik. Jam bdingas kyrus punktualumas. Savajame pasaullyje jis nustato
grietas erdvs ir laiko ribas. Tik itaip jis jauiasi saugus. Jei tai moksli
ninkas, nors ir sukaups daug ini, jis nemoks j produktyviai panaudoti.
Jis bus links pernelyg priklausyti nuo mokslo autoritet, nes tai tvirta ir
patikima. inios kaupimo orientacijos mogui nra paskata naujoms id
joms generuoti.
Meil kaupimo orientacijos mogui reikia turjim. Jei toks mogus
meils objekt jau turi, jis padeda j jam skirt viet, aikiai apibria jo
funkcijas. Taip meils objektas sutapatinamas su bet kuriuo kitu turimu
objektu. Kaupimo orientacijos mogui jis domus tik tiek ir tuo, kad jis j
turi. Tada saugu. Prieingu atveju dvasinis artumas reikia grsm, todl
kaupimo orientacijos mogus vengia bendrauti, laikosi nuoaly.
Rinkos (market) vertybin orientacija. ios vertybins orientacijos ski
riamasis poymis - savs traktavimas kaip objekto, kaip preks. Svarbiau
sias rinkos orientacijos mogaus tikslas - bti paklausiam. Norint turti
paklaus, reikia inoti, ko rinka tam tikru laikotarpiu pageidauja i mo
gaus - objekto. Rinkos orientacijos neproduktyvumas akivaizdus. Esant to
kios orientacijos, stengiamasi parodyti tokias savo savybes, kurias greiiau
siai galima parduoti, t.y. tas, kuri poveikis greiiausias ir didiausias. Kitos
savybs, kurios geriausiai atskleist vidines galias ir leist asmenybei pra
smingai tobulti, ignoruojamos, laikomos nereikmingomis. Rinkos orien
tacijos mogus sielojasi, jei neturi to, ko reikalauja rinka, pavyzdiui, tam
tikro tipo ivaizdos. Bet tai dar ne viskas. Paklausumas, madingumas turi
tiesiogins takos mogaus prestiui. Todl, jeigu mogus paklausus, jis ir
vertina save gerai, jei ne - igyvena menkavertikum. Nelaim tik, kad sa
voji vert grindiama ioriniais atsitiktiniais poymiais. Dar didesn ne
laim, kad rinkos dsniai danai kinta, paklausos objektai keiiasi. Tai
reikia, kad rinkos diktuojami dalykai, pagal kuriuos mogus vertina save,
po kurio laiko tampa beveriai. Svarbios tampa kitos savybs. Vadinasi, sa
voji vert, susijusi su nuvertjusia rinkoje savybe, taip pat sumaja. Rinka
jau reikalauja kako naujo, ko mogus neturi, jau nebeturi, ar dar nespjo
isiugdyti. ie procesai pragaitingi dar ir tuo, kad rinkos kaprizai sunkiai
nuspjami ir laiku pasiruoti jos pokyiams nra lengva. Taigi mogaus sa
vs vertinimo pagrindas yra netvirtas, jis priklauso nuo atsitiktini, kintan
i iorini aplinkybi. Tai daro mog bejg, nerimasting.
Produktyvioji vertybin orientacija. J E. Frommas vienintel ir temini.
Tai ir orientacija, ir idealas. Produktyvum E. Frommas supranta kaip ge
bjim panaudoti savsias krybines jgas, savyje gldinias galimybes.
Kad taip vykt, mogus turi bti laisvas. Danas laisv supranta kaip gal
39

jim elgtis kaip tinkamas. Tai - veiksm laisv. Daugelis j sutapatina su

savivale. Bet laisv reikia ir buvim nepriklausomam nuo ko nors. mogus
gali bti savj silpnybi, proi belaisvis. Neproduktyviosios orientacijos
mogus nra laisvas. J varo produktyvum paralyiuojantys spstai. Jis
negali panaudoti savj krybini gali, nes paprasiausiai nra orientuo
tas jas. Neproduktyviosios orientacijos mogus sitikins, kad viskas, kas
gera, yra ne jame. Jis bijo visko, kas nauja, vadinasi, ir naujos minties. Vi
somis igalmis jis siekia greitesnio, nors ir pavirutiniko efekto. Isilaisvi
nimas i krybin mint gniudani vart yra kelias produktyvum. Tam
reikia inoti savsias silpnybes. is inojimas yra didelis turtas ir jga, jis
apsaugo mog nuo daugelio nereikaling veiksm ir emocij. Toliau seka
isivaduojamoji kova i savs paties. mogus tik tada gali panaudoti sav
sias krybines jgas, kai ino, kur jos yra.
Paprastai odis produktyvumas asocijuojasi su odiu krybiku
mas, todl manoma, kad jis tinka tik men srityje. Bet menininkas lygiai
taip pat gali bti krybikas arba nekrybikas, kaip ir bet kuris kitas mo
gus. Menininkas gali bti tik valds atlikimo technik, ir ne daugiau. Antra
vertus, eilinis mogus gali produktyviai galvoti, jausti, matyti ir nebda
mas tam kaip nors specialiai pasirengs ar net neturdamas tikslo k nors
sukurti. Pats jo gyvenimas gali bti produktyvus, produktyvs uduoi
sprendimo bdai. Produktyvumas yra savyb, kuri kiekvienas mogus gali
turti, jei tik jis neudaro tos savybs gil poem. mogus yra ne vien tik
protaujanti socialin btyb. Jis - ir kurianti btyb.
Tautyb ir vertybins orientacyos. mogus, nordamas paaikinti, kas
jis yra, vartoja vairius odius, pvz., pilietis, berniukas, studentas, snus,
lietuvis ir pan. Slygikai galima teigti, kad i odi visuma ir nusako
mogaus tapatyb, apibrtum. Panaiai galima samprotauti ir apie tautin
identikum. J lemia svok, mogaus vartojam tautybei apibdinti, vi
suma. Nesileisdami toliau painok tapatybs svokos aikinim, nortume
skaitytoj supaindinti su lyginamuoju amerikiei ir lietuvi tautinio
identikumo tyrimu, kur atliko Amerikos Temple universiteto (Filadelfija)
profesorius Vyt. ernius, talkinamas koleg lietuvi i Vilniaus universi
teto. Tyrimas buvo atliekamas 1989-1990 metais, kurie Lietuvos istorijoje
inomi kaip tautinio atgimimo, tautinio identikumo iekojimo metai.
Tiriamieji asmenys - studentai buvo klausiami, atrodo, gana paprast
dalyk.
1. Kas tu esi? (Reikjo pateikti 10 atsakym.)
2. Kokie trys odiai pirmiausia ateina jums galv, kai pagalvojate
apie Lietuv (Amerik - jei klausiami buvo amerikieiai)?
3. Kokie trys odiai pirmiausia jums ateina galv, kai pagalvojate
apie lietuv (amerikiet)?
40

4. Kokie trys odiai pirmiausia ateina jums galv, kai pagalvojate

apie lietuv (amerikiet)?
Kiti keturi klausimai buvo skirti vertybms ir gyvenimo tikslams sui
noti. Buvo apklausti 105 Temple universiteto studentai ir 100 Vilniaus uni
versiteto student. Tiek vieni, tiek kiti ateityje rengsi tapti mokytojais.
Vis tiriamj amius buvo 19-21 metai. Visi Vilniaus universiteto tiria
mieji buvo lietuviai. Temple universiteto tiriamj etnin sudtis buvo
miri. Pavyzdiui, studentas ra: A esu V i italas, Va airis, Va vokietis.
Daugiausia buvo airi kilms tiriamj (36,6 proc.). Negrai sudar 7 proc.
tiriamj.
Tapatybs klausimas. Kas a esu? Atsakant klausim, pats odi
parinkimas yra svarbus ir domus. Apibdindamas save, mogus gali turti
mintyje savo profesij, giminysts ryius (snus, dukra), tautyb. Neapsieita
ir be nesusipratim. Amerikieiams klausimas Who are you? (Kas tu
esi?) fonetikai labai panaus klausim: How are you? (Kaip tu gy
veni?). Todl nemaai amerikiei j atsak apibdindami savj bsen:
laimingas, lidnas, protingas, kvailas. Kitos svokos, kuriomis
daniausiai save apibdino amerikieiai, buvo studijos, eima, intere
sai, draugai. Madaug t pat ra ir lietuviai. Vyravo atsakymas stu
dentas, student. Lietuvs students, vartojo odius: bsima mona,
bsima motina. Amerikiets toki odi nevartojo. Tiek amerikieiai,
tiek lietuviai studentai ateityje rengsi tapti mokytojais, taiau lietuviai
daniau apibdino save specialybs svokomis: matematikas, kalbinin
kas, technikas. Taip save pristat tik dvi amerikiets students. Nejuia
kyla klausimas, ar tie lietuviai studentai tikrai rengiasi tapti mokytojais?
Lietuva ir Amerika. Tiriamieji buvo paprayti parayti, kokie trys o
diai ateina jiems galv, kai jie pagalvoja apie Lietuv (Amerik). Para
ius tuos tris odius, reikjo enklu nurodyti, ar jie teigiami, t.y. reikia
teigiam vertinim, ar neigiami - reikia neigiam vertinim.
Rezultatai daug kuo panas, bet yra ir skirtum. Amerikieiai, apray
dami Amerik, vartojo tiek teigiamus, tiek neigiamus bdvardius, nors vy
ravo teigiami. I 100 tiriamj lietuvi tik vienas Lietuv apibdino nei
giamai. Lietuviams Lietuva yra ventas odis, artimas tokioms svokoms
kaip gimtin, meil, laisv, nepriklausomyb. O gal amerikieiai
realiau vertina tikrov?
Svokos, kuriomis lietuviai apibdina Lietuv, o amerikieiai - Ame
rik, yra, inoma, ne tos paios. Jos atspindi mogaus vertybes ir siekius.
Daniausi odiai, kurie lietuviams asocijuojasi su Lietuva, yra gimtin,
laisv, nepriklausomyb, namai, tauta, meil, laim. Ameri
kiei asociacijos iek tiek kitokios. Amerik jiems daniausiai - nepri
klausomyb, laisv, pinigai, gerov, vliava, demokratija, pa
sididiavimas. Neigiami odiai, kuriais amerikieiai apibdino Amerik,
41

yra nusikaitimas* prietaras, narkotikai, vyriausyb, korupcija,

abortas. Kaip pamename, tik vienas lietuvis, apibdindamas Lietuv, pa
ra, jog tai tuios nekos.
Lietuv - amerikiet, lietuvis - amerikietis. vaizdiai kontrastingi. Ti
riamieji lietuviai apibdino lietuv kaip darbi, kukli, motinik, velni,
doroving btyb. Tai - tradicinis lietuvs moters portretas. Amerikieiai
pateikia visai kitok amerikiets paveiksl. Amerikiet daniausiai apibdi
nama kaip nepriklausoma, emancipuota, stipri, turinti pasisekim. Tai naujos moters vaizdis. Abiej ali tiriamieji gana panaiai apibdino
vyr (lietuv arba amerikiet). Daniausiai minimos tokios savybs kaip
jga, darbtumas. Taiau amerikieiai, apibdindami vyr, vartojo svokas
pinigai, turtas, lietuviai - patriotas. Abiej ali tiriamieji, apray
dami vyr, vartojo svok tvas. Tiesa, Amerikoje tai buvo amerikiets, o
Lietuvoje - lietuviai.
K labiausiai vertinate? Toks klausimas buvo pateiktas abiej ali ti
riamiesiems. Lietuviai tiriamieji nurod vertybes, kurias galima laikyti
krikionikomis: gerumas, draugikumas, monikumas, sinin
gumas, itikimyb. Individualios orientacijos (bti savimi, savs to
bulinimas), kosmopolitini (taika pasaulyje) arba makiavelik (val
dia, turtai) vertybi lietuviai neminjo. Amerikiei atsakymuose mir
gjo vairiausios vertybs, pradedant krikionikomis ir baigiant tokiomis
kaip skm, karjera. Vis dlto vyravo krikionikosios vertybs.
Gyvenimo tikslai. Jie yra labai panas: baigti studijas, gyti profesij.
Taiau lietuviai rao turti eim, o amerikieiai - bti laimingam.
O kas toliau? Tai, ko gero, pirmas toks lyginamasis vertybi tyrimas.
Todl j atliekant neivengta ir kai kuri klaideli (pvz., amerikieiai stu
dentai rengsi bti pradini, o lietuviai - vidurini mokykl mokytojais).
Paios vertybs, suprantama, nra pastovus dalykas. Kokia padtis dabar,
po daugybs dramatik vyki? Gal jau ima vyrauti kitokios vertybs?
Deja, tolesn panai tyrim ateitis neaiki.

LITERATRA
1. Fromm E. Escape from freedom. 1941.
Fromm E. Man for himself. Holt. 1947.
Fromm E. Psychoanalyse und Ethik. Deutscher Taschenbuch Verlag. 1985.
Frankl V. mogus ieko prasms // Katalik pasaulis. Vilnius, 1997.
Fromas . Turti ar bti. Vilnius: Mintis, 1990.
Navickas J.-L. Vertybs ir dorov. Rortia: Lietuvos katalik MA, 1988.
Valickas G., Suslaviius A. Ibandym dienos // Lietuvos mokslas. 1993. T. I.

2.
3.
4.
5.
6.
7.

42

8. SOCIALINIS SUVOKIMAS
Socialinis mogaus suvokimas yra spdis, nuomon apie mog, for
muojama remiantis kito mogaus perceptu (suvokimu). Socialin suvokim
sudaro: 1) reakcijos mog ypatumai; 2) spdio apie mog formavima
sis, 3) atribucija - elgesio prieasi priskyrimas. mogaus suvokimas ko
kybikai skiriasi nuo daikt pasaulio suvokimo. mogaus suvokimui turi
takos suvokianiojo asmens poreikiai, nuostatos, interesai, stereotipai.
mogus, kaip reagavimo objektas, nuolat kinta. Negalima susidaryti
nuomons apie mog kart ir visiems laikams. Kito mogaus (savs taip
pat) painimas - niekados nesibaigiantis procesas. mons keiiasi, nes
keistis juos veria gyvenimas. mogus lyg dangaus viesulys pasisuka mus
vis kita puse. Niekada negali inoti, koki staigmen mums pateiks kiti
arba mes patys sau. Nekintama nuomon apie mog yra tolygi jo pasmer
kimui.
mogus sismonina ess ar gals bti reakcijos objektu. Prireikus jis
pasinaudoja ia aplinkybe, kad j bt reaguojama taip, kaip jis pagei
dauja. Prisiminkime, kaip keiiasi mus balso tembras, kai norime, jog as
muo, su kuriuo kalbams, susidaryt apie mus ger spd. mogus, i
reikdamas pasitenkinim, kalba pakitusiu balso tembru, jo veido iraika
tampa specifin.

x;:savJ#tem;es;rcepm:^

43

:';xmst:bjro:i^
;;S:t$rgih3i;;jG)[:b^
^x^xtyisKympgSpaya^

SSirasar::tf:;jpridare:f^
;;stiteti();rri6;:ji&rfi$:;cte!^
i^xoxLieteyibuiybJIbaKda^^
;:xi$:;:;ta;;ics$:ja%yp;bet^
^x^x&pjgtyttettdinam^
:::; ;$;:::^ ^t>yjen:a&:d:[yk^:j:;Yjs:kf:^:noreja
;:;tt0$j$d:8iy$:i;:p^

>xmea:roY:a$!fe^
:v:|fi^::4t!iW ^
;;x^i:^e;gt&i^

Prisistatymas. Prisistatydamas mogus ne vien tik pasako savo vard,

pavard, profesij, bet ir pateikia informacijos apie save - tiesiogiai arba
netiesiogiai. Natralu yra prisistatant apibdinti savo tikslus, kompetencij.
Taiau prisistatymas gali nepavykti, menkinti mogaus darom spd. Taip
44

nutinka tada, kai tikslai, priemons jiems pasiekti dstomos .sunkiai su

prantamu stiliumi, nemokikai, nepatraukliai. Prisistatymo bdas, kalba,
veido iraika, laikysena turi takos galutiniam rezultatui - palankiai arba
nepalankiai nuomonei apie prisistatantj. mogus prisistato ir kaip tam
tikro vaidmens atlikjas. Taiau vaidmuo gali neatitikti situacijos. Tarkime,
brelio vadovas pirm kart ateina pas savo aukltinius ir, nordamas
emocikai suartti su jais, elgiasi kaip klounas. Panaiai bandoma prisista
tyti iminiumi, teisju, o kartais ir gerbju. Prisistats mogus, atlikdamas
vaidmen, neatitinkant tikrovs, save menkina. Ne k geriau yra prisistatyti
vieno ir to paties vaidmens atlikju skirtingomis aplinkybmis. mogus,
kyriai perantis visiems vien ir t pat vaidmen, praloia. Kas tinka darbe,
netinka ekskursijoje. Nedera taip pat umirti, kad pristatyti mus gali ir
kiti, vykusiai arba nevykusiai.

Pristatymas. vaizdis

Adekvaiai prisistatyti yra labai svarbu. Vyks prisistatymas sukuria

palanki nuomon apie mog, ir ta nuomon it koks katalizatorius pa
lengvina tolesn bendravim. Po nevykusio prisistatymo gali ir nebebti
progos prastam spdiui pataisyti. Tam trukdys neigiama nuomon, kuri
sukr netiks prisistatymas. Atskirais atvejais prisistatyti mokomasi, pa
vyzdiui, rengiantis rinkim kampanijai. Tinkamai save pateikti yra didelis
menas ir btinyb. Reikia mokti parodyti, kas tu esi ir k tu gali. Tik mo
gus, ne kas kitas, geriausiai ino savuosius pranaumus ir trkumus. Naivu
tiktis, kad protingas mogus velgs paslptas tikrsias, teigiamas savy
bes. To laukti gali tekti ilgai.
Bendraudami su monmis, gauname informacij paia plaiausia, ne
detektyvine, io odio prasme. Informacija gali bti teikiama aktyviai, pa
vyzdiui, pristatant save. Bet tai anaiptol nra vienintelis ini apie mog
45

altinis. mog apibdina jo elgesys, darbas, nuotaikos, ivaizda ir daugelis

kit dalyk. Vadinasi, mogus informuoja apie save ir nieko nesakydamas
arba smoningai nordamas k nors nuslpti, t.y. tiesiogiai neinformuo
damas apie save nieko. Tyla, vengimas kalbti tam tikromis temomis irgi
yra informacija. Tai enklas, kad tos temos mogui yra nesaugios. Tyla per
pamok gali reikti susidomjim, abejingum arba autoritarin mokytojo
elges. Informacija apie mog priklauso nuo to socialinio vaidmens, kur
atlikdamas jis bendrauja su kitais monmis. Kuo daugiau vaidmen atlie
kama bendraujant su mogumi, tuo intensyviau keiiamasi informacija.
Informacija yra pernelyg bendras odis. Faktikai reaguojama tam tik
rus mogaus informacinius poymius - ivaizd, bals, eisen, kalbos bd,
kalbos turin ir t.t. Vien tik fizin ivaizda turi daug informacini poymi.
T pat asmen mons vertina skirtingai, nes reaguoja ne tuos paius in
formacinius poymius. Tai priklauso nuo atliekam socialini vaidmen ir
nuo abipusi vaidmen laukim. Pavyzdiui, bendraujant su gydytoju jo
darbo kabinete, atkreipiamas dmesys poymius, rodanius jo kvalifika
cij, atsidavim savajai profesijai. Bendraujant su gydytoju laisvalaikiu,
aktuals tampa kitokie informaciniai poymiai. mog veikia gana daug
kito asmens informacini poymi. mogus, kaip stimulas, yra daugiapras
mis. J vairiai galima skaityti. Deja, vertinimo vairiapusikumas ben
draujant nra labai danas dalykas. Veikiau atvirkiai, pasmoningai tsirenkami vienas arba keli informaciniai poymiai ir j reikm suabsoliuti
nama, o kiti informaciniai poymiai ignoruojami. Tai vadinama aureols
efektu. Jo esm ta, kad gerai vertinamo mogaus patikusieji bruoai (ne
btinai teigiami visuotinai priimta io odio prasme) suabsoliutinami,
vertinami nepagrstai auktai, o nemalons bruoai i viso nuneigiami. Tai
- teigiamas aureols efektas. Ir, prieingai, neigiamai vertinamo mogaus
suabsoliutinami nemalons, nepatik bruoai (ypa kilus konfliktui), neti
kima, kad tas mogus gali turti k nors teigiamo. Tai - neigiamas aureols
efektas. Patikrink, kaip jis veikia, kai supyksi ant ko nors.
Aureols efektas reikia primityv, nediferencijuot kito mogaus ver
tinim. Tai - tik dviej spalv - juodos ir baltos - vertinimas. Aureols
efekto metu netoleruojama prietaringa informacija, pavyzdiui, nesutin
kama su tuo, kad mogus gali bti piktas, bet doras, iurktus, bet sinin
gas. Taiau sunkiausia mums sutikti su tuo, kad mogus gali nemgti ms
ir bti geras! Kol esame mylimi ir gerbiami, moni trkum nepastebime.
Bet kai tik mus palieka, visi aplink pasidaro tokie bjaurs... Btent aureo
ls efektas parodo, koki reikm mogaus vertinimui turi poiris j.
Pirma poiris, paskui vertinimas. Emocin reakcija (man jis nepatinka)
yra ankstesn u sprendim (tai blogas mogus). Taiau ito mogus ne
pastebi'ir nuneigia, nes nori rodyti, pirmiausia sau, kad jo vertinimas yra
46

objektyvus. Objektyvumui pagrsti eikvojama daug laiko ir energijos,

nes stengiamasi pateisinti neigiam nuomon apie mog.
Stimulo daugiareikmikumas kartu reikia ir tai, kad informacija apie
mog gali bti prietaringa, t.y. mes galime bti veikiami konfliktins in
formacijos. Konfliktin gali bti informacija, perduodama skirtingais ka
nalais. Vienas kitam gali prietarauti verbalinis ir vizualinis kanalai. Pavyz
diui, mogus teigia, jog labai diaugiasi jus matydamas, bet jo veido i
raika ir balsas liudija visai k kit. Dstytojas sako: Mokiniams konsul
tuoti visados surasiu laiko ir tuo pat metu nekantriai vilgioja laikrod.
mogus, gaudamas skirting kanal konfliktin informacij, siekia jos
vienprasmikumo. Tai reikia, kad labiau imama tikti vienu kuriuo nors
kanalu siuniama informacija. Jei odin informacija prietaringa, labiau
pasikliaujama regimja informacija, t.y. mogus labiau patiki tuo, kaip jam
sako, o ne tuo, k jam sako. Taip yra todl, kad odin informacij leng
viau suklastoti nei veido iraik arba kalbos ton. Be to, kalbdamas mo
gus sako daug prast frazi, toki kaip malonu jus matyti, diaugiuosi
susipains ir pan. Toki frazi anksti imokstama. U j patogu slpti sa
vj tikrj nuostat. Kalbos turin stipriai veikia etiketas, draudimai. Tai
irgi maina turinio patikimum.
Konfliktin informacija mog gali veikti pragaitingai, jeigu ji tuo pa
iu metu yra ir stiprinanti ir blokuojanti, ir skatinanti, ir nuvilianti. Pavyz
diui, jums rodoma kas nors domaus, patrauklaus, taiau kartu pabr
iama, kad js to niekados netursite. Tai galima palyginti su Tuniso arba
Jungtini Arab Emyrat reklama. Arba skatinamos gali bti sritys, kurias
patenkinti draudiama.
Informacijos altini konflikt, kaip ir kiekvien konflikt, reikia
sprsti. Galimi tokie sprendimo bdai: pasirinkti vien kur nors altin,
kiekvien i altini reaguoti tik i dalies.
Gauta informacija panaudojama mogui vertinti. Vertinimo skal plati
ir ne visada sismoninta. Tai ne tik savybi, bet ir galimybi, ketinim, at
sakomybs ir t.t. vertinimas.
Vertinimai priklauso nuo socialini vaidmen, kurie yra bendravimo
pagrindas. Vertinimams taip pat turi takos nuotaikos, patirti igyvenimai,
profesija ir kiti veiksniai. Didel j dalis yra nesuvokta. Kartais sakoma:
Patinka mogus, ir tiek. Arba dar keisiau: Patinka, nepaisant to, kad...
Tokiais atvejais mginimas surasti prieast reikt mginim pasmoni
nius dalykus vardinti, t.y. suteikti jiems racionali, mstymu paaikinam
iraik. Tai taip pat absurdika, kaip klausti, kodl patinka meno krinys.
Bandydamas transformuoti vieno lygio patirt kit, vieno kanalo informa
cij kit, mogus tampa savotiku vertju. Tik neaiku, ar visados si
ningu. Savj jausm odinis nupasakojimas irgi yra vertimas. Nordamas
isakyti savuosius jausmus, mogus danai juos ikreipia. Arba dar blogiau,
47

prietaring jausm gam apibdina vienu kokiu nors nuvalkiotu odiu.

Dar kebliau esti, kai informacija mus pasiekia netiesiogiai. Pavyzdiui,
klausydamiesi pasakojimo apie emocing scen, bandome sivaizduoti, k
patyr tos scenos dalyviai. Ar ms igyvenimai sutampa su scenos dalyvi
ir pasakotojo igyvenimais?
Kito mogaus vertinimas danai nra pirminis. Tai gali bti reakcija
kito mogaus ankstesn vertinim, pavyzdiui, kompliment. Taigi vertini
mas gali bti reakcija suvokim to, ar mogus ms atvilgiu nusistats
palankiai ar ne. Toki ms reakcij vertins bendravimo partneris, o tai
savo ruotu turs specifins takos tolesniam bendravimui. Bendravimas
yra besikartojanti stimul ir reakcij grandin.
mogus vertinamas pagal tam tikrus subjektyvius kriterijus. Pavyzdiui,
roko grups muzikantui, vertinaniam mog, bus svarbus jo muzikalumas,
profesoriui - mokslumas ir pastangos, treneriui - gera sportin forma, gy
dytojui - sveikas gyvenimo bdas ir pan. Vertinimo kriterij nevienodum
nulemia vertybs, interesai, emocin patirtis ir kt. Kriterijai kinta kartu su
laikmeiu. Sovietmeio ir i laik mogaus vertinimo kriterijai labai ski
riasi.
Vertinant mog neapsieinama be palyginimo. Paprastai pasirenkama
kokia nors istorin asmenyb, literatros krinio personaas ir kt. Sakoma:
Tikras Napoleonas (Tartiufas, Don uanas).
Atskira problema - vertinimo laukimas. Potencialus vertinimas sukelia
mogui stres. Jo esm gldi ne tiek neigiamo vertinimo tikimybje, kiek
neinojime, neapibrtume. Jei vertinimas neigiamas, bet inomas, pra
deda veikti Ego gynybos mechanizmai ir tampa atslgsta. Neinant verti
nimo, sunku orientuotis, kaip toliau elgtis. O juk paymys, kuriuo vertina
mas mogus, neskelbiamas. Padtis dar labiau pasunkja, kai neinomas
nei vertinimas, nei pats vertintojas. Eksperimentuojant tam tikslui naudo
jami vienpusiai veidrodiai. Tiriamasis asmuo mato veidrod, o stebtojas,
esantis kitoje veidrodins sienos pusje, mato j. mogus maiau bijo i
nom pavoj. inojimas leidia pasiruoti, o kartu ir kontroliuoti vyk.
Vertinimas yra slyginis. Kad btum teigiamai vertintas, reikia ipildyti
arba atlikti tam tikrus slygas atitinkanius reikalavimus. Reikia padaryti
k nors, pasiymti kuo nors arba tiesiog bti tokiam, kok tave pageidauja
matyti kiti mons. C. Rogersas yra pasils verts slygos svok. Verts
slyga (condition o f worth) - tai aplinkini moni keliama slyga, kuri
reikia ipildyti, kad btum teigiamai vertintas kit ir paties savs. Tai asmenybs suvokta kit moni vertyb. Jeigu asmenyb laikosi tokios
vertybs, ji yra kit moni, galiausiai ir savs paties pastiprinama bei tei
giamai vertinama. Slygos ir reikalavimai yra ne vien asmeninio pobdio.
Juos kelia grup, visuomen. Skms slyga yra viena tipikiausi ndienos
keliam slyg jaunam mogui. Kadangi daugiau dmesio kreipiama
48

skms rezultat - socialin arba turtin padt nei tai, kokiais bdais sie
kiama skms, kyla pagunda nebti itin irankiam pasirenkant tuos bdus.
Juk spaudimas toks didelis. Ypa matant, k turi ir kuo naudojasi kiti. Makiavelis sak: Tikslas pateisina priemones. iuo posakiu vadovavosi ir
diktatoriai.
Teigiamo vertinimo kaina yra didel. Daugeliui per didel. Ne tik mo
kytis gali bti per sunku, bet ir apskritai laikytis daugybs reikalavim,
mandagumo taisykli ir dar daug ko, su kuo pats gali ir nesutikti. Todl
C. Rogersas kartu ir kritikavo verts slygos taisykl. C. Rogersas pasil ir
praktikai taik beslyginio vertinimo princip. Jo teigimu, mog reikia
priimti tok, koks jis yra. Kiekvienas mogus yra unikali, nepakartojama
vertyb, turinti teis pagarb elges su ja. mogus vertintinas ne u k
nors, o u tai, kad yra mogus. Taikydamas tok princip, mogus atsipalai
duoja. Atkrenta btinyb puikuotis nuopelnais, tikrais ir tariamais. Ne to
kia svarbi tampa btinyb turti k nors, pasiymti kuo nors, kad pajustumei savo vert. Leiskime mogui bti mogumi, sakydavo C. Rogersas.
Tai - nativistin orientacija, skelbianti, kad mogus i prigimties yra graus
ir geras. ios orientacijos aknys gldi senovs graik filosofijoje. Aristote
lis ra: Natura non frustrata - gamta neklysta. Negalima prieintis
gamtos ir prigimties dsniams. Nativizm ne visi pripasta. Jo kritikai
sako: anaiptol ne kiekvienas gimtas instinktas yra etikas ir pageidaujamas.
Pavyzdiui, moni poiris motinysts ir naikinimo instinktus yra nevie
nodas.

tariamas:'^
:;:;:nu^th:6a1^
et balandte'rrifrn^

:X^katriii&Wnpjef; s u ^
zrhl:,;kuji^
v:;uy9;i(3$pj;$<i[n$>^
: ::: : Tapiau::ka ti i ta ja:i:tr: -gy ne ja i;:sj::te i stti :p:ra de da;: ne rim:a^ dim i.:c ;itV'' >>
;: a y 9^ r Ps: j sj; irIa ti d o ; liejiio. ;gatti ::j l:t ra t e :ijy : lip> hc ij i rri o'
:

49

:iihfo':ji:tfkti:tatiktfs^

':;:;:^;:j>f<iFatro^^tfd#^<^n
::I3tftiFn;:(jii:ji>fctti^

:*:

;rgjnj^: syiy

WM#trtjQ#<j^}<i: j$i|^s<iSf

J^|a ;::

j:;^:;3|Qi:-i^:

:->H!ewfftrIi:^^^^i^i^j(pftiij#^ij^;;:|:^:::::::i::;:;:;:::<|:::::::|:;:^<:i::<>>:;:>;:<::::;:;:::;:::<:;:;:;:::;:;

':'>:j:':':V^^8yt>;i|ialQjy^'Uh<>&'::te(g^i^:%^|r^>:"^r^b[pm&^^:;i^kdi7:;:^
;x::Hiieritejs;iijpsis:p^
ifxx^ndtlkaffintjijjxT^^
j^kp^kft^kas^jkyert^
>!$fk&r#tj;Vii6ttri:i!fo;;:;x;x^^

;:j$&fci&IiyiTVix;x;x;x;;vx;x0>x;x;x;x^^

;X;i^$jib::?ii$jw
xi<fo:jft$fc$j;o;':;iirti(3:;ki^

:fr&:ftiiix;:;>x;x;xS;:^^

:;:;:;:;:;:;^fesf:n^^si:y3^^^b:;tWgi;f^rf::retfe;T^i^i^;H0^BE;:;:;

50

LITERATURA
1.
2.
3.
4.
5.

Argyle M. Bodily communication. 1975.

Bull K. The social psychology of facial appearance. 1988.
Ehninger D., Gronbeck B. Principles and types of speech communication.
Laing R. Self and others. Penguin Book. 1969.
Leary M., Nezlek J., Down D. Self-presentation in every day interactions: effects
of target familiarity and gender composition // Journal of Personality and Social
Psychology. 1994. Vol. 67. No. 4. P. 664-673.
6. Ozolait-Krukien J. Atgalinio ryio taka elgesio strategijos pasirinkimui.
Magistro darbas. Vilnius, 1997.
7. Sanna L., Shotland R. Valence of anticipated evaluation and social facilitation
I I Journal of Personality and Social Psychology. 1990. Vol. 26. P. 82-92.
8. Schneider D., Hastorf Ph. Person perception. Addison-Wesley. 1979.

51

9. ASMENYBS SAVS
VERTINIMAS
moni tarpusavio sveikai didel poveik daro ne tik tai, kaip mes su
prantame ir vertiname kitus, bet ir tai, kaip mes suprantame bei vertiname
save. mons paprastai praleidia daugyb laiko galvodami, analizuodami
bei vertindami save. Galima sakyti, jog kiekvienam mogui jo A yra tary
tum socialinio pasaulio centras, kuris lemia tarpasmenini santyki pobd,
reakcijas savo bei kit moni skmes arba neskmes, aplinkini kritik
arba pritarim, savo bei kit moni elgesio prieasi atribucijas ir pan.
Nekyla abejoni, kad savs vertinimas - tai vienas i svarbiausi asmenybs
darini, kuris atlieka ms elgesio ir veiklos vidinio reguliatoriaus funkci
jas.

Savs vertinimo samprata

Kalbant apie savs vertinim, reikt paymti, kad apraydami vai
riausius mini ir jausm apie save niuansus vairs autoriai vartoja skir
tingas svokas: savs vertinimas, poiris save, savigarba, savi
mon, A vaizdas, A efektyvumas ir pan. Vienais atvejais ios svo
kos yra vartojamos kaip sinonimai, kitais - joms suteikiami skirtingi pra
sms niuansai [Valickas G., 1991]. Galima sakyti, jog A vaizdas yra pati
plaiausia i ia minim svok, kuri atspindi ini bei igyvenim visum,
susijusi su savuoju A. Jeigu svoka A vaizdas pirmiausia pabria tam
tikr atspindimo objekto vaizdo susiformavim, tai svoka savs vertini
mas akcentuoja io vaizdo palyginim su interiorizuotais etalonais, arba
standartais. mons daniausiai neapsiriboja paprasiausiu savs apra
ymu, bet stengiasi vertinti save ar savo veiklos rezultatus. O norint ver
tinti savo arba kito mogaus poelgius, sugebjimus ar moralines savybes,
reikalingas tam tikras palyginimo standartas. Prieingu atveju galima tiktai
konstatuoti ir aprayti, bet ne vertinti. Jau pats vertinimo etalono, arba
standarto, pasirinkimas gali nulemti galutin savs vertinimo rezultat
(pvz., pagal standart, kur mes orientuojams, t pat veiksm arba sa
vyb galima vertinti tiek pozityviai, tiek negatyviai). Taigi, vertinti save
reikia palyginti savo savyb arba poelg su perimtais vertinimo standartais
bei nustatyti, kiek i savyb arba poelgis atitinka pasirinkt atskaitos tak
(jeigu atitikimo laipsnis yra didelis, tai sukelia pozityv savs vertinim,
prieingu atveju, esant dideliam neatitikimui, pasireikia negatyvus savs
vertinimas).

52

Pagrindiniai savs vertinimo aspektai

Apibendrinant vairi autori analizuojamus bei apraomus savs verti
nimo ypatumus, galima iskirti keturis svarbiausius aspektus [Valickas G.,
1991]: 1) sismonint-nesismonint; 2) kognityvin-afektyv; 3) bendrkonkret; 4) realj-parodomj. ie aspektai atspindi ne tik skirtingus sa
vs vertinimo niuansus, bet ir vairias savs vertinimo genezs stadijas bei
funkcionavimo lygius.

sismoninti-nesismoninti aspektai
Kiekvienas mogus suvokia ir vertina save ne tik smoningai, bet ir ne
smoningai. Be abejo, nesmoningas savs suvokimas ir vertinimas domi
nuoja ankstyvaisiais asmenybs formavimosi periodais. Kaip liudija tyrim
duomenys, pirmaisiais gyvenimo metais kdikis save suvokia kaip neaikiai
apibrt veiksm ir emocij subjekt [Aaeea H.H., 1996; JlwcHHa M.H.,
AAeeBa H.H., 1980]. I pradi jis nesupranta skirtumo tarp savs ir iori
nio pasaulio objekt, neatpasta savs veidrodyje, negali vertinti savo ga
limybi arba savybi (manoma, kad asmenybs savybs formuojasi ir pasi
reikia anksiau, negu yra sismoninamos). Todl galima sakyti, jog pradi
niai asmenybs formavimosi etapai - tai tik aikaus savs supratimo ir ver
tinimo prieistor.

Savs sismoninimas (Kas tai?)

53

Kyla klausimas, kada vaikas pirm kart aikiai save sismonina. Sie
kiant atsakyti klausim, danai taikoma iteptos nosies tyrimo strate
gija. I pradi kdikiui ant nosies slapiomis (pvz., jam luostant nos)
utepama raudona dm, o po to jis yra sodinamas prieais veidrod. iame
tyrimo etape fiksuojamos visos kdikio reakcijos - ypsena, itariami gar
sai, prisilietimai, dmus vilgsnis ir pan. Jeigu kdikis sugeba pastebti
raudon dm sau ant nosies, manoma, kad jis save atpasta. is vaiko su
gebjimas rodo, kad jis jau susieja savo veid su tuo, kur mato veidrodyje,
ir atpasta tipikus veido bruous, prie kuri nepriskiria raudonai iteptos
nosies. Tyrim rezultatai rodo, kad galima pastebti jau 15-17 mn. kdi
ki kai kuriuos savs atpainimo enklus, taiau visikai vaikai atpasta
save tiktai bdami 18-24 mn., t.y. antrj gyvenimo met pabaigoje
[Amsterdam B., 1972; Bullock M., Lutkenhaus P., 1990].
Apie atsiradus vaiko savs sismoninim pirmiausia liudija asmenini
vardi vartojimas kalboje (pvz., a aidiu, a galiu pats, a paimsiu
ir pan.). Savs sismoninimo ribos ypa isipleia paauglystje, todl iuo
metu atsiranda naujos savikontrols formos. Tai, kad paauglys gali sis
moninti bei vertinti savo elgesio motyvus, valingai reguliuoti tiesiogines el
gesio paskatas (t.y. smoninga elgesio reguliacija), atspindi svarbius asme
nybs brandos poymius. is asmenybs formavimosi etapas yra ufiksuotas
ir atitinkamuose socialiniuose aktuose - kaip inia, u nusikalstamus
veiksmus paaugliui jau yra taikoma baudiamoji atsakomyb.
Taiau net ir subrendusi asmenyb ne visuomet sismonina save tiksliai
ir visikai. Neretai mogus neino ir net nesusimsto apie kai kurias savo
savybes, kurios objektyviai lemia jo veiksmus (pvz., mogus nesismonina
prast, danai pasireikiani reakcij, jam nereikming savybi, taip pat
toki igyvenim, kurie kelia grsm susidariusiai nuomonei apie save).
Remiantis psichologijos literatroje sukauptais duomenimis, galima sakyti,
jog dal A vaizdo asmenyb sismonina aikiai ir tiksliai, dal - miglotai
(iuo atveju mogus tarytum kak jauia, bet negali to tiksliai ireikti o
diais), o dalis A vaizdo lieka nesismoninta. Todl A vaizd galima si
vaizduoti kaip sudting sistem, kurioje isiskiria virn, t.y. aikiai si
smoninama dalis, vidurys - blankiai ir neaikiai sismoninama dalis ir
pagrindas - visai nesismoninama dalis (r. 1 pav.).
Savo ruotu nesismonintoje A vaizdo dalyje galima iskirti du skir
tingus sluoksnius. Pirmj i j galima pavadinti latentine A vaizdo pa
grindo dalimi. ioje dalyje yra sukauptos inios, kuriomis mogus gali dis
ponuoti, bet jos nra nuolat sismoninamos. Taiau prireikus mogus gali
sutelkti savo pastangas ir prisiminti tai, ko jam reikia. Be to, A vaizdo si
smoninimo ribos gali padidti tam tikromis palankiomis aplinkybmis
(pvz., ms A patenka dmesio centr ir yra sismoninamas, kai mus
vertina kiti mons, kai mes matome save veidrodyje, regime save nu54

kreiptus aplinkini vilgsnius, susiduriame su vairiais vidiniais prietara

vimais, konfliktais ir pan.).

virn

- vidurys

pagrindas

1 pav. Skirtingai sismoninamos A vaizdo dalys

Kit A vaizdo pagrindo dal sudaro inios bei igyvenimai, kuriuos

mogus neigia ir istumia u smons rib (kalbant S.Freudo terminais, i
dal bt galima pavadinti pasmone). Mintos inios bei igyvenimai gali
bti labai reikmingi ir svarbs, bet jie nesismoninami, nes prietarauja
susidariusiam A vaizdui ir j nemanoma sismoninti be rimto vidinio
konflikto. ioje A vaizdo pagrindo dalyje esanios inios retai pasiekia
virn, nes, ikilus grsmei savajam A, mogus taiko vairias gynybos
priemones.
Nepaisant pastarojo A pagrindo sluoksnio santykinio udarumo, vi
sos A vaizdo dalys yra glaudiai susijusios ir nuolat sveikauja tarpusavyje
- vairiose situacijose jos gali keistis tiek apimties, tiek turinio prasme. Pa
vyzdiui, kai mogus savo dmes sutelkia iorin pasaul, jo smoningasis
A gali sumati iki minimumo. Taiau toks savs sismoninimo suma
jimas nra labai palankus prosocialiam asmenybs funkcionavimui. Pagal
S.Duval. ir R.A.Wicklundo savs sismoninimo teorij, ms A vaizdo tu
rinys didiausi poveik elgesiui turs tada, kai mes nukreipsime dmes
save [Duval S., Wicklund R.A., 1972]. Taip yra todl, kad sismonins
save mogus pradeda lyginti savo elges su vidiniais standartais ir ima da
niau j laikytis. i prielaid patvirtina ir empirini tyrim duomenys. Vie
55

name i toki tyrim A.L.Beamanas ir jo kolegos nustat, kad vaikai reiau

slapta paimdavo daugiau negu vien saldain i be prieiros paliktos vazos
(eksperimentatorius leisdavo paimti tik po vien), kai kambaryje bdavo
pastatytas didelis veidrodis, ir prieidami prie saldaini tiriamieji btinai
matydavo savo atvaizd (t.y. bdavo padidinamas j savs sismoninimo
laipsnis) [Beaman A.L. et ai., 1979].
mons, pastebj neatitikim tarp savo elgesio ir vidini standart,
paprastai igyvena diskomfort, kur galima sumainti dviem pagrindiniais
bdais. Pirma, mogus gali pakeisti savo elges taip, kad is labiau atitikt
perimtus vidinius standartus. Antra, kai mogus supranta, kad konkreiu
atveju pasiekti vidini standart yra nemanoma, jis vairiais bdais gali
sumainti savs sismoninim (pvz., perkeldamas dmes nuo savs iori
nius vykius arba objektus, vartodamas alkohol, narkotikus ir pan.). Taigi,
galima sakyti, jog savs sismoninimas funkcionuoja kaip tarpinis kinta
masis, kuris gali nulemti tai, ar mons laikysis perimt elgesio standart,
ar ne. Remiantis savs sismoninimo ir savikontrols samprata, galima
pateikti tok mogaus elgesio savireguliacijos model (kuris funkcionuoja
tik mogui save sismoninus):

2 pav. Elgesio savireguliacija sismoninus savj A

sismonint ir nesismonint A vaizdo dali tarpusavio sveika gali

sukelti ne tik trumpalaikius efektus, bet ir ilgalaikes pasekmes. Kai kuri
autori manymu, nuo i A vaizdo dali darnos, t.y. potencialios galimy
bs pereiti i vienos bsenos kit, priklauso visos asmenybs formavimosi
harmonija [Rogers C.R., 1965; Eohcobhh Jl.H.,1981]. Prietaravimas tarp
sismonint ir nesismonint asmenybs savybi bei igyvenim, kaip ir
bet koks vidinis prietaravimas, jeigu jis yra stiprus, sukelia vairius asme
nybs elgesio sutrikimus (pvz., savikontrols stok, tamp, nerimo jausm,
56

nenuoseklum poelgiuose ir t.t.). Vienas i gerai inom tokios vidins dis

harmonijos pasireikimo atvej - tai vadinamieji afektyvs vaikai
[Bohcobhh JT.M.,1981; HefiMapic M.C., 1975; CjiaBHHa JI.C., 1966].
Pagrindin i vaik asmenybs ypatyb - prietaringas savs vertini
mas. Smoningai save vertindami, afektyvs* vaikai i kit isiskiria labai
gera nuomone apie save, laiko save pranaesniais u kitus vairiose veiklos
sferose, nors toks auktas savs vertinimas neatitinka tikrovs. Kita vertus,
giliai savyje (t.y. nesismonintame lygmenyje) jiems bdingas nepasitik
jimas savimi, kuris gali pasireikti prislgtumu, bloga nuotaika, dideliu ak
tyvumo svyravimu, dirglumu ir pan. Tokie vaikai yra labai jautrs nesk
mms ir neigiamiems aplinkini vertinimams, greitai sieidia, danai
konfliktuoja su bendraamiais. Siekdami ilaikyti aukt savs vertinim,
jie nepripasta savo neskmi, dl j kaltina kitus (tendencingus moky
tojus, blogus draugus), nepalankias aplinkybes, bet tik ne save. Taigi,
tarp savs ir neskmi sukuriami barjerai, trukdantys dmiau pavelgti
save (mogui lengviau manyti, kad aplinkiniai jo atvilgiu yra neteiss,
negu prisipainti, jog jis pats klysta arba yra ne toks protingas, kaip mano).
Reikia paymti, jog afektyvs vaikai ir paaugliai, kurie nuolat igyvena
nepasitenkinim bei yra sitikin, kad aplinkiniai neteisingai elgiasi j
atvilgiu* nepakankamai juos vertina ir pan., ima iekoti kokios nors
ieities. Pavyzdiui, tai gali skatinti juos iekoti kitos aplinkos, kur jie bt
suprasti, kur renkasi tokie pat nepakankamai vertinti ar atstumti asmenys
(todl kai kada afektyvs vaikai ir paaugliai gali patekti asociali grupi
poveikio zon).

Kognityviniai afektyvs aspektai

-

Nors gyvenime kognityviniai ir afektyvs aspektai yra labai artimai su

sij (inios apie save beveik visuomet sukelia vienus ar kitus emocinius i
gyvenimus), taiau kiekvienas i j turi savo specifin turin ir raidos logik.
Kognityviniai
savs vertinimo
a s p e k t a i pa
prastai suprantami kaip asmenybs inios apie savo sugebjimus, fizines
arba moralines savybes, siektinus tikslus ir pan. Ipopuliarjus socialiniam
kognityviniam poiriui, daugelis psicholog mano, kad mogus formuoja
kognityvines struktras apie savj A lygiai taip pat, kaip ir apie kitus ob
jektus. Tokios kognityvines struktros psichologijos literatroje yra vadi
namos A s c h e m o m i s (pvz., mogus gali turti priklausomo-nepriklausomo, populiaraus-nepopuliaraus, mgstanio rizik - atsargaus as
mens A schem ir pan.). A schemas galima apibdinti kaip kognityvinius
apibendrinimus apie save, kurie yra grindiami gyta patirtimi [Markus H.,
57

1977]. Jos organizuoja, sistemina ir lemia informacijos, susijusios su sa

vuoju A, perdirbim. Kaip ir kitos kognityvines struktros, A schemos
lemia tai, koki informacij bus pirmiausia atsivelgiama, kaip ji bus hie
rarchizuojama, ar greitai ir lengvai j bus galima atsiminti ir pan. Taiau
inios, susijusios su A schemomis, danai yra daug atsparesns pokyiams
negu kit ri informacija (taip atsitinka dl ms siekimo ilaikyti savo
autentikum bei vientisum). Kitaip tariant, susiformavus A schemoms,
pasireikia stipri tendencija jas isaugoti selektyviai atkreipiant dmes
tam tikr informacij, interpretuojant j kaip teising, siekiant atitinkamo
grtamojo ryio i kit moni, tendencingai atsimenant praeities vykius ir
t.t. Be abejo, A schemos atlieka nepaprastai svarb vaidmen ne tik per
dirbant gaunam informacij, bet ir lemiant asmenybs veiksm kryptin
gum, jos santykius su kitais monmis bei ioriniu pasauliu.
Kartu reikia pridurti, kad asmenyb paprastai suformuoja ne vien, bet
daug vairi A schem (A schem sistema turbt yra viena i pai sud
tingiausi). Kadangi mes susiduriame su daugeliu vairi situacij, ben
draujame su skirtingais monmis, saugome informacij apie tai, kokie bu
vome praeityje, kokie esame dabar arba fantazuojame apie tai, kokiais no
rtume tapti, atitinkamai yra suformuojamos ir skirtingos A schemos
(pvz., A oficialioje situacijoje, A su draugais, kokiu A galiau tapti ir
pan.). Vienos i i A schem gali bti susijusios su konkreiomis situaci
jomis, kitos yra labiau apibendrintos ir abstraktesns. Taigi galima sakyti,
kad kiekvienas mogus turi sudting A schem sistem, kurios turinys ir
organizacija yra unikali (j sudaro sudtingas mogui svarbi fakt, inter
pretacij, aspiracij ir fantazij, susijusi su savuoju A, derinys).
G a l i m i A i r A v a d o v a v i m o s i p r i n c i p a i . Kai
kurios A schemos gali atlikti svarbias motyvacines funkcijas. Pavyzdiui,
galimi A atspindi tai, kuo mons tikisi tapti, kokiais jie nort arba neno
rt bti [Markus H., Nurius P., 1986; Markus H., Ruvolo A., 1989]. Kitaip
tariant, galimi A - tai kognityvines schemos, knijanios ms aspiracijas,
viltis, lkesius arba baimes. ios schemos yra formuojamos remiantis gyta
socialine patirtimi bei mums prieinamais elgesio modeliais. Kadangi galimi
A atspindi potencialias ateities bsenas, jie turi skatinani jg ir nukrei
pia ms veiksmus atitinkama kryptimi. Be to, galimi A yra tam tikri ms
elgesio vadovai, nes jie yra susij su mums svarbiais tikslais ir reprezen
tuoja tai, k mogus mano gals pasiekti. Galimi A taip pat atlieka atskai
tos tako, pagal kur mogus vertina dabartin savo elges, funkcijas (pvz.,
studentas, kuris svajoja apie mokslininko karjer, patyrs neskm per eg
zamin, gali igyventi didel nerim ar nusivylim). Bet kokiu atveju, lygi
nant galim A su dabartiniu, gali pasireikti tam tikros elgesio arba emoci
ni igyvenim pasekms.
58

Galimas A (viiukas tikisi tapti ereliu)

Kai kada galimi A gali bti susij su dabartinmis arba bsimomis el

gesio problemomis. Pavyzdiui, D.Oyserman ir H.Markus manymu, jeigu
paaugliai neturi siektin pozityvi galim A arba vengtin negatyvi ga
lim A, padidja delinkventinio elgesio tikimyb [Oyserman D., Markus
H., 1990]. ios autors taip pat akcentuoja pozityvi ir negatyvi galim A
balanso svarb. Kuo didesn pusiausvyra tarp i prieinguose poliuose
esani galim A (t.y. kai mogus turi ne tik baim kelianius negatyvius
galimus A, bet ir patrauklius pozityvius galimus A), tuo maiau tiktinas
nepageidautinas elgesys. O kaip rodo D.Oyserman ir H.Markus gauti ty
rimo rezultatai, delinkventams toks balansas nebdingas. Viena vertus, ie
tiriamieji turjo negatyvius galimus A, kurie jiems kl baim ir kartu ga
ljo paskatinti vengti asocialios veiklos (pvz., galimyb tapti vagimi arba
mogudiu). Taiau, antra vertus, daugelis delinkvent neturjo pozityvi
galim A, kurie bt reprezentav alternatyvi (prosociali) formavimosi
galimyb. Kitaip tariant, delinkventai nesivaizduoja, kaip jie galt elgtis
kitaip, o tai savo ruotu sumaina potencial teigiam baim keliani ga
lim A poveik j elgesiui. Remiantis io tyrimo rezultatais, galima iskirti
du svarbius momentus: 1) galim A ypatumai gali bti naudingi progno
zuojant bsim asmenybs elges; 2) delinkvent galim A kognityvins
reprezentacijos modifikacija gali bti naudinga vykdant asocialaus elgesio
profilaktik.
Kaip ir galimi A, svarbias motyvacines funkcijas atlieka A vadovavimosi principai, kurie reprezentuoja standartus, susijusius su savuoju A
[Higgins E.T., 1989; 1987]. A vadovavimosi principai gali bti susij su
mogaus idealiuoju arba privalomuoju A. Idealusis A atspindi tokias sa
59

vybes ir aspiracijas, kurias mes nortume realizuoti idealiu atveju, o priva

lomasis A simbolizuoja ms sipareigojimus - tai, k mes turime pasiekti
arba padaryti. Pagal E.T.Higginso A neatitikimo samprat, mons siekia
sumainti neatitikim tiek tarp realiojo ir idealiojo A, tiek tarp realiojo ir
privalomojo A. Taiau ios pastangos sukelia skirtingas pasekmes. Pavyz
diui, kai mogus, siekdamas sumainti neatitikim tarp realiojo ir idealio
jo A, patiria neskm, jis jauia nusivylim ir lides. O kai nepavyksta
sumainti neatitikimo tarp realiojo ir privalomojo A, mogus igyvena
nerim arba kalt. Be to, kuo neskmingesns pastangos siekiant priartti
prie troktamojo A (tiek privalomojo, tiek idealiojo), tuo didesn vidin
diskomfort mogus patiria.
Kaip matome, kognityvines A schemos sukelia vienus ar kitus emoci
nius igyvenimus. Tai ir yra a f e k t y v s s a v s v e r t i n i m o
a s p e k t a i , kurie atspindi asmenybs poir save, pasitenkinimo arba
nepasitenkinimo savo veiksmais, savybmis, pasiektais rezultatais ir t.t.
laipsn. Teigiamame poliuje afektyvs aspektai pasireikia simpatija, pasi
didiavimu savimi, savosios verts, orumo igyvenimu, o neigiamame - an
tipatija sau, savs niekinimu, gdos, apmaudo arba menkavertikumo jaus
mais. Kaip paymi M.Rosenbergas, pasididiavimas arba gda, prieingai
negu daugelis kit emocini igyvenim, yra susij tiktai su savuoju A ir
tais objektais, kurie patenka ms A ribas (tai gali bti artimi mons,
svarbs asmeniniai daiktai ir pan.) [Rosenberg M., 1979]. Tarkim, mogus
gali avtis mgstamu dainininku arba raytoju, bet jis paprastai jais nesididiuoja; mogus gali niekinti nusikaltl arba melag, bet jis dl j neigy
vena gdos. Taiau jeigu koks nors iorinis objektas sukelia pasididiavim
arba gd (pvz., pasididiavim nauju brangiu automobiliu arba gd dl
netvarking ir nevari savo drabui), galima manyti, jog ie objektai pa
teko A vaizdo ribas.
Afektyviam savs vertinimo aspektui didel reikm turi ankstyvoji
vaiko patirtis. Kol dar nesusiformavusios kognityvines funkcijos, vaikai ar
timiausios aplinkos ypatumus (ar ji yra draugika ir rpestinga, ar prieika
ir frustruojanti) pirmiausia atspindi tiesioginiais emociniais igyvenimais.
Kitaip tariant, vaikas i pradi pradeda jausti, kad j myli arba atstumia, ir
tik daug vliau gyja ini apie save ir imoksta save analizuoti (pradiniuose
asmenybs formavimosi etapuose vaikas dar negali patikrinti savo galimy
bi ir sprsti apie save remdamasis konkreiais veiklos arba bendravimo
rezultatais). Manoma, kad i ankstyvj emocin patirt vaikas vliau
transformuoja nepaprastai svarb savosios verts jausm, kuris tampa sa
vs vertinimo pagrindu.
Pasibaigus ikiverbalinms asmenybs genezs stadijoms, vaikas laips
nikai suformuoja apie save tam tikr ini sistem, kuri papildo santykinai
nediferencijuot savosios verts jausm, atsiradus anksiau. Ikimokyklinio
60

amiaus pabaigoje tarp kognityvini ir afektyvi savs vertinimo aspekt

nusistovi santykin pusiausvyra, nes iuo metu labai padidja vaiko kognityvins galios bei isipleia jo patirtis. Vliau, pradjus lankyti mokykl,
kognityvini savs vertinimo aspekt formavimui sudaromos ypa palan
kios slygos - mokymosi metu yra lavinamos vaiko paintins funkcijos, at
siranda naujos svokinio mstymo formos, kurios leidia nuodugniau pa
inti bei geriau save suprasti. Be to, kadangi mokykloje kiekvien dien yra
vertinamos vaiko inios ir laimjimai, tai skatina j atkreipti dmes save,
veria lyginti, analizuoti, prognozuoti savo galimybes ir t.t. Mintos aplin
kybs padeda suformuoti toki ini apie save sistem, kuri pasireikia
vaiko gebjimu vertinti save diferencijuotai, argumentuoti savo vertinimus
bei pavelgti save i kito atskaitos tako. Reikia pridurti, jog nuo kognity
vini aspekt susiformavimo laipsnio priklauso asmenybs savs vertinimo
adekvatumas. Pavyzdiui, kuo daugiau vaikas, vertindamas savo savybes
arba veiklos rezultatus, remiasi konkreiais faktais, savianalize, loginiais
samprotavimais, tuo labiau jo savs vertinimas atitinka tikrov. Prieingai,
jeigu vertinant save vyrauja emociniai igyvenimai, labai padidja neadek
vataus savs vertinimo tikimyb (t.y. neatitikimas tarp nuomons apie save
ir reali asmenybs ypatybi).
Formuojantis kognityviniams ir afektyviems savs vertinimo aspektams,
skirtingi individualios patirties elementai atlieka nevienod vaidmen. Ka
dangi inios apie save, gytos sveikaujant su daikt pasauliu, paprastai yra
konkretesns ir turi ne tok ryk emocin atspalv, manoma, kad jos at
lieka pagrindin vaidmen formuojantis kognityviniams aspektams [JIhcmhi
M.M., CHJiBecTpy A.M., 1983]. O patirtis, gyta bendraujant su kitais mo
nmis, yra daug labiau prisodrinta emocini igyvenim, todl turi didesn
tak afektyvi savs vertinimo aspekt formavimuisi.

Bendri-konkrets aspektai
vairi psichologini tyrim rezultatai, taip pat reali praktika rodo, kad
savs vertinimo objektais gali bti patys vairiausi asmenybs aspektai:
protins, fizins arba moralins savybs, socialinis statusas, profesiniai g
diai ir t.t. Be to, savs vertinimas gali skirtis ne tik savo specifiniu turiniu,
bet ir vairiu apibendrinimu [Fleming J.S., Courtney B.E., 1984; Marsh
H.W., Hattie J., 1996; Rosenberg M., 1979]. Pavyzdiui, savs vertinimo
objektu gali bti asmenyb apskritai - tada yra kalbama apie bendr, arba
apibendrint, savs vertinim, kuriame atsispindi integruotos inios apie
save ir su iomis iniomis susij emociniai igyvenimai. Kita vertus, mogus
vertina atskiras savo savybes, poelgius, sugebjimus arba galimybes kon

61

kreioje veiklos srityje - iuo atveju yra iskiriamas konkretus, arba atski
ras, savs vertinimas.
Tarp bendro ir konkretaus savs vertinimo egzistuoja glauds tarpusa
vio ryiai. Kai kuri autori manymu, bendro savs vertinimo turinyje vie
naip ar kitaip atsispindi visa konkrei savs vertinim vairov [Pelham
B.W., Swann W.B., 1989; Rosenberg M., 1979]. Galima sakyti, jog i kon
krei savs vertinim pagrindu formuojasi apibendrinta asmenybs nuo
mon apie save. Tarkim, jeigu mogus mano, kad jis yra stiprus, patrauk
lus, protingas, domus ir t.t., tai jis ir apskritai bus geros nuomons apie
save. Prieingai, jeigu mogus neigiamai vertina atskiras savo savybes ar
sugebjimus, tai ir bendras savs vertinimas bus emas. Taiau tarp atskir
savs vertinim gali bti prietaravim ir neatitikim (pvz., mogus gali la
bai auktai vertinti savo intelekt, vidutinikai - moralines savybes ir labai
emai - fizines galimybes). Kiekvienas konkretus savs vertinimas gali bti
vairaus sismoninimo, pastovumo lygio arba gali turti skirting svarb
asmenybei. Todl bendro savs vertinimo formavimasis - tai sudtingas ir
prietaringas procesas.
Kita vertus, ne tik atskir savs vertinim ypatumai atsispindi bendro
savs vertinimo turinyje, bet ir bendras savs vertinimas vienaip arba kitaip
pasireikia kiekviename konkreiame savs vertinime. Pavyzdiui, jeigu
mogus yra apskritai geros nuomons apie save, tai ir atskirose veiklos sri
tyse jis bus aktyvesnis, labiau pasitiks savimi ir pan. Taigi, tarp konkrei
savs vertinim ir bendro savs vertinimo egzistuoja abipusiai ryiai. Ka
dangi bendroje savs vertinimo sistemoje visi elementai yra tarpusavyje su
sij ir priklauso vienas nuo kito, tai atskir element pakitimai gali sukelti
atitinkamus pokyius visoje sistemoje. Kitaip tariant, pakitus konkreiam
savs vertinimui, turt keistis ir bendro savs vertinimo pobdis, arba
konkretus savs vertinimas turt bti pertvarkomas taip, kad atitikt ben
dr turin. Tai patvirtina ir kai kuri autori gauti tyrim duomenys
[JlHCHHa M.H., CmiBecTpy A.M., 1983]. Taiau kartu reikia paymti, jog ne
kiekvieno konkretaus savs vertinimo pakitimai gali sukelti svarbius ben
dro savs vertinimo pokyius. Tai vis pirma priklauso nuo to, koki
reikm konkreiam savs vertinimui teikia pats mogus.
Savs vertinimo sistema - tai ne paprastas atskir savs vertinim rin
kinys, bet tam tikra hierarchikai organizuota struktra, kurioje vertinamos
savybs uima skirting padt ir yra rikiuojamos pagal j svarb bei sub
jektyvi reikm [Marsh H.W., Hattie J., 1996; Rosenberg M., 1979]. Pa
prastai savs vertinimo sistemoje viena arba keletas savybi atlieka pagrin
din vaidmen, yra asmenybei paios svarbiausios (tai vadinamieji domi
nuojantys savs vertinimo veiksniai), kitos savybs yra antraeils, o kai ku
rios - visai nereikmingos. Atitinkamai mogus stengiasi atsiskleisti tokiose
veiklos srityse, kurios jam yra paios svarbiausios, kur j pastebi ir palankiai
62

vertina aplinkiniai, kur gali geriausiai pasireikti dominuojantys savs ver

tinimo veiksniai (pvz., skm arba neskm labiausiai igyvenama toje
veikloje, kuri mogus laiko pagrindine; kuo svarbesn asmenybei verti
nama savyb, tuo didesn tikimyb, kad itikus neskmei bus panaudotos
gynybos priemons; savybs, dominuojanios savs vertinimo sistemoje,
skatina mus bendrauti su tais monmis, kurie jas atkreipia dmes ir
pan.).
Tuo atveju, kai vertinama savyb mogui yra labai svarbi, tarp bendro ir
konkretaus savs vertinimo susiformuoja stipri priklausomyb, t.y. kon
kretus savs vertinimas daro didel tak bendro savs vertinimo lygiui
[Rosenberg M., 1979]. Taiau, kai vertinami A aspektai asmenybei yra ne
reikmingi, j poveikis bendram savs vertinimui yra nedidelis. Pavyzdiui,
mogus gali laikyti save prastu klasikins muzikos inovu, taiau tai neturi
didels takos bendro savs vertinimo lygiui, nes i sritis yra jam visikai ne
reikminga. Ir prieingai, mogus gali laikyti save gabiu matematiku, bet
nepaisant to bendro savs vertinimo lygis yra emas, nes pagrindin
reikm jis teikia ne matematiniams, bet komunikaciniams sugebjimams
(o jam labai nesiseka bendrauti).
Nuo to, koki reikm asmenyb teikia vertinamai savybei, priklauso ir
konkretaus savs vertinimo pastovumas [Rosenberg M., 1979]. Galima sa
kyti, jog kuo svarbesn yra vertinama savyb, tuo sunkiau pakeisti susida
riusi mogaus nuomon. Tarkim, aplinkiniai gali greitai tikinti mog,
kad jis yra prastas beisbolo inovas (kai jam tai nra svarbu), taiau jiems
bus labai sunku mog tikinti, kad jis nra kompetentingas jam svarbioje
veiklos srityje. Be to, nuo atskir vertinam savybi subjektyvaus reik
mingumo priklauso ir j sismoninimo laipsnis. sismoninimo objektu
daniausiai tampa tos asmenybs savybs, nuo kuri priklauso mogaus
reputacija arba skm pagrindinje veikloje, o nereikmingos savybs, kaip
jau buvo minta, paprastai yra nesismoninamos.
Diferencijuota savs vertinimo sistema asmenybei leidia kompensuoti
savo trkumus tam tikrais privalumais ir ilaikyti aukt bendro savs ver
tinimo lyg, nepaisant kai kuri neskmi arba pralaimjim. Btent tokios
diferencijuotos sistemos dka kiekvienam mogui atsiveria gana plaios
galimybs apie save sprsti palankiai, pasirenkant priimtiniausius savs
vertinimo kriterijus. O kadangi daniausiai svarbiausiomis mons laiko tas
savybes, kurios jiems leidia kuo nors isiskirti i kit, skirting moni
dominuojantys savs vertinimo veiksniai paprastai nesutampa. Tai leidia
mums pripainti stiprisias kit moni savybes nesukeliant grsms sava
jam A. Taiau tokia diferencijuota savs vertinimo sistema susiformuoja
ne i karto. Kaip liudija tyrim rezultatai, asmenybs raidos pradioje atsi
randa bendras, nediferencijuotas A jausmas, kuris pradeda formuotis jau
pirmaisiais kdikio gyvenimo mnesiais [JlncHHa M.H., Aaeea H.H.,
63

1980]. Konkrets savs vertinimai ima formuotis daug vliau, io bendro,

nediferencijuoto A jausmo fone. Be to, dl bendro asmenybs nebran
dumo (nediferencijuotos prasmi sferos) vaikai, vertindami bei apibdin
dami save, i pradi naudoja labai ma nepriklausom parametr skai
i. Esant tokiai padiai, nedideli konkretaus savs vertinimo pakitimai
gali sukelti reikmingus bendro savs vertinimo pokyius. Pavyzdiui, gyve
nime neretai kyla tokios situacijos, kai konkrets (atskiro poelgio) neigiami
suaugusij vertinimai gali sukelti stiprias nediferencijuotas ikimokykli
nuk reakcijas. Taip yra todl, kad paprastai savo konkrei veiksm verti
nim vaikai supranta kaip apibendrint j asmenybs vertinim.

Diferencijuota savs vertinimo sistema

(A nelabai graus, bet utat koks protingas!)
Vlesniais asmenybs raidos periodais, lavjant kognityvinms funkci
joms, padidja tiek savs, tiek ir kit moni vertinim diferenciacija. To
dl, apibdindama save, asmenyb gali taikyti daug daugiau nepriklausom
parametr. i diferenciacija pirmiausia pasireikia didesne konkrei savs
vertinim tarpusavio nepriklausomybe bei ryi tarp konkrei ir bendro
savs vertinimo selektyvumu. Kitaip tariant, pakitus atskiros savybs savs
vertinimui, kit savybi arba bendro savs vertinimo pobdis gali nesi
keisti. Taigi, nediferencijuot A jausm laipsnikai pakeiia kokybikai
64

naujas bendras savs vertinimas, kuris formuojasi konkrei savs verti

nim visumos pagrindu.

Realieji-parodomieji aspektai
mogus turi kelet vairi A, kurie formuojasi remiantis skirtingais i
eities takais: koks a esu, kokiu noriau bti, kok save pateikiu aplinki
niams. Jau esame minj, kad galimi A reprezentuoja potencialias ateities
bsenas ir gali skatinti atitinkamus asmenybs veiksmus. Dabar detaliau
panagrinsime realj (faktikj) ir parodomj A bei j tarpusavio s
veik.
Realiojo, arba faktikojo, A turinyje asmenybs sugebjimai, fizins
arba moralins savybs, elgesio tikslai ir motyvai atsispindi taip, kaip ji
mato save i tikrj, be pagrainim (tiek su teigiamais, tiek ir su neigia
mais ypatumais). O parodomasis A atspindi tai, kok save mogus pateikia
kitiems nordamas sukelti palank spd, suderinti savo elges su sociali
ni norm reikalavimais, stengdamasis paslpti kokias nors savo silpnybes
arba trkumus, gindamasis nuo per didelio kit smalsumo ir pan. Galima
sakyti, kad parodomasis A - tai savotika kauk, u kurios slepiasi tikrasis
mogaus veidas. i kauk danai neatitinka nei to, kokiu mogus yra i tik
rj, nei to, kokiu jis nort bti [Goffman E., 1959].
Psichologijos literatroje iskiriamos vairios prieastys, dl kuri mo
ns gali pateikti kitiems kok nors savojo A variant vietoj to, kad bt
patys savimi [Jones E.E., Pittman T.S., 1982; Rosenberg M., 1979]. Pirma,
vairiausiose situacijose pateikdami parodomj A, mons siekia aplinki
ni palankumo. Dauguma moni nra abejingi tam, kokias aplinkini re
akcijas jie sukelia, ypa tuo atveju, kai jie yra priklausomi nuo kit (todl
mons sako ar daro tai, k mgsta ar kam pritaria kiti). Antra, mons
gali pateikti save kaip kompetentingus, turinius didel patirt arba gali,
siekdami bauginti bei paveikti kitus (paprastai i taktika yra naudojama
tada, kai mogus jauiasi santykinai stipresnis arba pranaesnis u kitus).
Treia, pateikdami apie save pozityvius dalykus, mons gali siekti paramos
sau (pvz., stengtis apsaugoti arba padidinti savs vertinimo lyg). i taktika
yra artima palankumo siekimui, taiau pastaruoju atveju daugiau akcen
tuojama mogaus kompetencija, o ne jo patrauklumas arba prieraiumas.
Ketvirta, mons gali pateikti save kitiems kaip tam tikr sektin pavyzd.
Tokiu atveju pirmiausia siekiama sukelti doro, siningo, moralikai tyro
arba pasiaukojanio mogaus spd (tam tikra prasme galima pasakyti,
kad mogus gali pavaizduoti save kone kaip ventj). Penkta, kai kuriais
atvejais mons gali pateikti save kaip silpnus, nesugebanius apsiginti, pa
eidiamus ir pan. Akcentuodami savo nesugebjim susidoroti su ikilii65

siomis problemomis bei priklausomyb nuo aplinkini, mons siekia pa

reigoti kitus, padidinti j socialin atsakomyb, prao arba net reikalauja j
pagalbos. eta, pateikdami parodomj A, mons siekia nepaeisti pri
imt socialini norm, kuri laikymasis paprastai garantuoja gana efekty
vi, nauding sau ir priimtin kitiems tiksl gyvendinimo galimyb (toks
savs pateikimas tam tikromis aplinkybmis gali bti interpretuojamas kaip
natralus prisitaikymo bdas). Kartu reikia pridurti, jog demonstruodami
parodomuosius savojo A aspektus mons gali panaudoti ne tik verbalin
informacij apie savo savybes arba sugebjimus, bet ir emocinius igyveni
mus. Kaip paymi M.S.Clark ir jos kolegos, tam tikri emociniai igyvenimai
gali bti demonstruojami siekiant sukelti vienokias arba kitokias progno
zuojamas aplinkini moni reakcijas [Clark M.S. et ai., 1996]. Pavyzdiui,
ireikdami diaugsm (laim) ir kartu slopindami konkuruojanias nega
tyvias emocijas, mons gali stengtis kam nors patikti arba padidinti kieno
nors prieraium (t.y. siekti kit palankumo). Pykt galima ireikti siekiant
parodyti savo dominavim, bandant bauginti kitus ir priversti juos pakeisti
savo elges. Demonstruodami lides ir nusiminim, mons gali stengtis
parodyti savo bejgikum ir kartu netiesiogiai prayti kit pagalbos arba
paramos ir t.t.

Parodomasis A (Dabar usidsiu kauk...)

Pateikiant aplinkiniams parodomj A, visais atvejais yra labai svarbu,

kad jie patikt tuo, kas yra demonstruojama. Be abejo, tai padaryti nra
taip paprasta. Kiekvienas mogus, bendraudamas su kitais, dal informaci
66

jos apie save pateikia smoningai, taiau dalis informacijos yra atsklei
diama nevalingai (daniausiai neverbalinmis iraikos priemonmis).
Sulyginus iuos du iraikos bdus, galima atskirti iorin, arba parodomj,
ir vidin, arba realj, asmenybs elgesio aspektus. Kuo didesnis skirtumas
tarp realiojo ir parodomojo A, tuo didesn tikimyb, kad kiti gali paste
bti neatitikim tarp smoningai ir nesmoningai skleidiamos informaci
jos. Savo ruotu tai sukelia mogui tamp bei nerim, nes iaikjus ap
gaulei galima susilaukti neigiam aplinkini reakcij. Todl tada, kai yra
didel apgauls demaskavimo tikimyb (pvz., kai mogus bendrauja su tais,
kurie j gerai pasta, ino jo pasiektus laimjimus, ateities galimybes ir
pan.), mons parodomojo A paprastai nedemonstruoja [Tesser A., Mo
ore J , 1986].
Tiek realieji, tiek ir parodomieji A aspektai gali bti vairaus sismo
ninimo lygio [Goffman E., 1959]. Tarkim, mogus gali atsivelgti jam ke
liamus reikalavimus ir atitinkamai save pateikti tik dl to, kad sudaryt
palanki aplinkini nuomon. iuo ir kitais panaiais atvejais mogus pui
kiai supranta, koks jis yra i tikrj ir kok save pateikia aplinkiniams. Kita
vertus, kai parodomasis A sitvirtina mogaus elgesyje ir tampa proiu, jis
gali nukonkuruoti ir pakeisti realj A [Jourard S.M., 1964]. Tada ms
realusis A paprastai yra istumiamas ir nesismoninamas. S fakt bt
galima paaikinti tuo, kad mogui yra svarbu puikiai atrodyti ne tik aplin
kini, bet ir savo paties akyse. Kartais mogus giliai viduje gali suvokti, kad
jo realusis A yra nepakankamai kompetentingas arba doras, o jam labai
nortsi atitikti priimtus isilavinusios, populiarios bei siningos asmeny
bs standartus ir taip pakelti savs vertinimo lyg. Ilg laik demonstruo
damas tok parodomj A, kuris atitinka mintus standartus, mogus
laipsnikai gali pradti manyti, kad jis i tikrj yra toks, kok save pateikia
aplinkiniams. Tai yra vienas i nepageidautin asmenybs formavimosi at
vej, nes jis neivengiamai sukelia vidinius konfliktus bei tamp. Tokiu at
veju asmenyb tarytum balansuoja tarp vidinio spaudimo, reikalaujanio
atitikti savo realj A, ir iorinio spaudimo, verianio elgtis pagal aplinki
ni lkesius.
Taiau ir tada, kai asmenyb aikiai ir tiksliai sismonina skirtum tarp
realiojo ir parodomojo A, gali susidaryti nepalanki raidos situacija. Pavyz
diui, kai kurie paaugliai stengiasi isikovoti viet tarp bendraami ne vi
sai priimtinais bdais - jga, agresyvumu, melu ir pan. Natralu, kad i
paaugli atvilgiu suaugusieji taiko vairias poveikio priemones, kurios
skatina juos slpti savo neigiamus bruous. Esant iorinei kontrolei, dl
mint pastang neigiamos savybs aikiai nepasireikia, o aplinkiniams
gali bti demonstruojamas socialiai priimtinas bei pageidautinas elgesys.
Jeigu paaugliai sugeba pateikti parodomj A gana tikinamai, suaugusieji
gali pradti skirti jiems maiau dmesio. Laipsnikai toki paaugli elges
67

darosi vis sunkiau koreguoti, nes prieastys, kurios gali sukelti nepageidau
tinus poelgius, lieka nepaveiktos. Taigi, iuo atveju formuojantis aplinkos
poveikis stipriai sumaja, o slepiama asmenybs pus ne tik egzistuoja
kartu su ta, kuri paaugliai demonstruoja kitiems, bet ir nepastebimai for
muojasi toliau [Omjiohob Jl.E., 1980]. Minti paaugliai, susiklosius palan
kioms aplinkybms, gali tapti teiss norm paeidjais. Kartais iorikai
niekuo neisiskiriantis paauglys nustebina aplinkinius padarydamas sunk
nusiengim ar net nusikaltim, taiau danai vidins slygos, nulmusios
jo poelg, bna brendusios jau senai.
Aiku, parodomj A asmenyb imoksta demonstruoti tik nuo tam
tikro raidos etapo. I pradi vaikai paprastai vadovaujasi tiktai savo norais
ir elgiasi pagal savo realj A: jie kalba tai, k galvoja ir daro tai, k nori
[Jourard S. M., 1964]. Taiau ie spontaniki vaik pasireikimai sukelia
skirtingas pasekmes: vienus i j suaugusieji paprasiausiai ignoruoja, kitus
skatina ir apdovanoja, o u kai kuriuos baudia. Vienu metu egzistuo
janios stiprios, taiau prieingos krypties tendencijos (ar elgtis pagal savo
norus, ar paklusti suaugusij reikalavimams) neivengiamai skatina vaiko
vidin konflikt. Neatitikimas tarp noriu ir reikia sukelia prietaringus
vaiko igyvenimus ir veria j rinktis. Todl kai kurie vaikai dar anks
tyvojoje vaikystje imoksta nuslopinti arba net istumti i smons rib
tam tikras spontanikas savojo A apraikas, nes jos sukelia nemalonias
pasekmes. Jie labai greitai ima pateikti aplinkiniams tam tikras savojo A
versijas, kurios utikrina pritarim, taigi susiformuoja parodomasis A
[Jourard S.M.* 1964]. Pavyzdiui, bausm u tam tikrus veiksmus, kurie
vaikui yra malons, sukelia vidin konflikt. Vaikas turi pasirinkti, ar jam ir
toliau elgtis taip, kaip jis nori (t.y, pagal savo realj A), ir sukelti tv
pykt, ar, prieingai, paklusti tv reikalavimams ir susilaukti j pritarimo.
Sprsdamas konflikt, vaikas danai ima orientuotis ikeltas slygas bei
taisykles ir pateikia parodomj A, nes tai utikrina aplinkini param bei
paskatinim.
Ir vlesniais raidos etapais, atlikdamas vairius socialinius vaidmenis,
mogus stengiasi elgtis taip, kaip yra reikalaujama ir kaip dera elgtis atitin
kamose situacijose. Aplinkini lkesiai ir subjektyvus t lkesi suprati
mas slegia asmenyb, veria juos smoningai arba nesmoningai atsi
velgti ir prireikus pateikti reikiam A variant. Galima pridurti, jog mo
ns gana danai save pateikia vairiais bdais, nes tai jiems utikrina vie
nok ar kitok pastiprinim ir leidia ivengti negatyvi socialins sveikos
pasekmi.

68

Neadekvataus savs vertinimo formavimasis

Gyvenime neretai pasitaiko toki atvej, kai mons suvokia ir vertina
save ikreiptai. Aplinkini moni nuomon, pagyrimai arba kritika, patirti
laimjimai arba neskms, j prieasi interpretacija ir pan. gali nulemti
savs pervertinim arba, prieingai, sumenkint savs vertinim.
Savs pervertinimas (neadekvaiai auktesnis savs vertinimas) pasi
reikia nerealistinmis pretenzijomis, maksimalizmu, pernelyg gera nuo
mone apie save bei nepakankamu aplinkini vertinimu. mogus, kuris
pervertina save, nebepatiria nepasitenkinimo dl koki nors savo trkum,
nesismonina arba ignoruoja neskmes, j prieastis priskiria ioriniams
veiksniams, dl padaryt klaid kaltina aplinkinius, neatsivelgia j pasta
bas ar patarimus. Savikritikos stoka tokiems monms trukdo kelti sau re
alius reikalavimus bei tikslus, skatina nerealistines prognozes (pvz., net ir
patyr neskm, jie prognozuoja labai auktus savo veiklos rezultatus atei
tyje). Galima sakyti, kad save pervertinantis mogus gali sveikauti su ap
linka tik tada, kai jis susikuria tam tikrus filtrus. i filtr paskirtis nepraleisti informacijos, kuri prietarauja auktam savs vertinimui. Kitaip
tariant, mogus selektyviai atrenka gaunam informacij ir taip interpre
tuoja arba rekonstruoja atskirus faktus, kad jie patvirtint jo nuomon apie
save nepaisant objektyvi veiklos arba tarpusavio santyki rezultat.
Savs pervertinimo prieingyb - tai sumenkintas, arba neadekvaiai
emesnis, savs vertinimas. Sumenkintai save vertinantis mogus nepasitiki
savimi, labai jautriai reaguoja aplinkini kritik arba nepritarim (jam
danai atrodo, kad kiti jo nemgsta arba blogai apie j galvoja), yra perne
lyg drovus ir nedrsus, todl patiria vairi bendravimo problem. Jis labai
igyvena dl savo neskmi, klaid arba trkum, vengia veiklos, kurioje
yra rungtyniavimo element (padidintos tampos slygomis jo veiklos pro
duktyvumas ypa sumaja). Patyr neskm, tokie mons jos prieastis
paprastai priskiria vidiniams veiksniams, pradeda negatyviai save vertinti ir
kitose veiklos srityse, prognozuoja, kad ateityje jie taip pat patirs neskm
ir pan. Kitaip tariant, po neskms (ypa jiems svarbiose veiklos srityse)
sumenkintai save vertinantys mons yra link j pernelyg generalizuoti.
Susidr su nauja, sudtinga situacija ar uduotimi, ie mons pirmiausia
stengiasi ivengti neskms, elgiasi labai atsargiai, labai abejoja bei siekia
apginti save nuo potencialaus socialinio atstmimo arba kitokio paemi
nimo [Tice D.M., 1993]. Dl mint prieasi sumenkintas savs vertini
mas neleidia mogui kelti sudting tolim tiksl, apriboja jo gyvenimi
kas perspektyvas ir kartu sumaina socialin aktyvum.
Natraliai kyla klausimas, kas lemia neadekvataus savs vertinimo for
mavimsi. Nors savs vertinimo genez gali skatinti vairs veiksniai, taiau
69

tarp j galima iskirti du pagrindinius altinius - kit moni vertinimus ir

tiesiogiai patiriamas skmes arba neskmes [Baumeister R.F., 1997]. Pra
diniais asmenybs raidos etapais savs vertinimo formavimsi daugiausiai
lemia suaugusij (tv, mokytoj ir kit reikmingj) vertinimai. Tais
atvejais, kai vaikas pasiekia tam tikr laimjim, o suaugusieji nuolat per
vertina jo skmes bei galimybes (pabria ne tik realius, bet ir tariamus
vaiko privalumus), pildo visus jo norus ir kaprizus, gali pradti formuotis
neadekvaiai auktesnis savs vertinimas. I pradi savs pervertinimas
gali bti susijs tik su tam tikromis atskiromis veiklos sferomis arba savy
bmis. Taiau kadangi bendroje savs vertinimo sistemoje atskiri jos ele
mentai yra artimai susij ir sveikauja tarpusavyje, laipsnikai gali susifor
muoti bendras savs pervertinimas, t.y. perdtas pasitikjimas savimi pasi
reikia ir kitose veiklos srityse (jeigu galiu viena, tai galsiu ir antra). i
taip ikreiptai suprasdamas savj reikmingum, vaikas tampa labai paei
diamas ir stengiasi gintis nuo bet koki bandym sumenkinti jo savs ver
tinim. Pavyzdiui, pradjs lankyti mokykl, toks vaikas susiduria su jam
neprastais reikalavimais ir su nuolatiniu jo veiklos bei asmenybs verti
nimu, kuris ne visada bna teigiaihas. Tai, kad mokytojas jo neiskiria i
kit mokini (prieingai negu tvai), vaikas gali suvokti kaip nepalankum,
neteisyb arba net prieikum, ir tai labai komplikuoja jo ir mokytojo tar
pusavio santykius. Galima pridurti, jog savs pervertinimas tam tikromis
palankiomis aplinkybmis gali ilikti ilg laik [CjiaBHHa JI.C., 1966]: 1) kai
vaikas turi tam tikr sugebjim, kurie utikrina jam nors dalin skm ir
leidia patirti teigiamus emocinius igyvenimus; 2) kai vaik, nepaisant ne
skms veikloje, kas nors vis dlto vertina teigiamai (i aplinkyb gana ti
pika ikimokykliniame ir jaunesniame mokykliniame amiuje).
Taiau bene neigiamiausi tak savs vertinimo formavimuisi turi ne
gatyvs suaugusij vertinimai. Jie ugdo vaiko nepasitikjim savimi. Kai
kurie tvai arba mokytojai, vertindami savo vaik (mokini) elges arba
veikl, danai orientuojasi j klaidas, trkumus bei neskmes. Tokie tvai
arba mokytojai vaiko (mokinio) neskm iri su apmaudu, emina j
bendraami akyse, pabria, kad jie yra juo nusivyl, nebetiki jo sugeb
jimais ir pan. Kartu suaugusieji smoningai arba nesmoningai leidia vai
kui suprasti, kad klaida ar neskm - tai apgailtinas vykis. Jeigu is su
pratimas pradeda vyrauti tv santykiuose su vaiku, mokytojo - su moki
niu, tai vaikas (mokinys) laipsnikai ima orientuotis klaid arba neskm.
Tada, susidrus su tokia uduotimi ar veikla, kurioje jis anksiau patyr ne
skm, vaikui kyla baim, kad jam gali vl nepasisekti. Mintais atvejais
pati veikla vaikui tampa nemaloni, atstumianti, ir jis danai visomis igal
mis stengiasi jos ivengti. Reikia pasakyti, kad sumenkintai save vertinantys
mons, laukdami neskms, gali atsisakyti netgi toki uduoi, su kurio
mis jie gali gana lengvai susidoroti. Taiau jeigu toki uduoi ivengti
70

negalima, tai baim dl galimos neskms gali paskatinti pernelyg didel

savikontrol, padidjusi tamp, kuri sukelia netikslingus, chaotikus
veiksmus ir kartu sumenkina atliekamos veiklos rezultatus. Dl to padidja
klaid tikimyb ir gal gale dar labiau sustiprja mogaus orientacija ne
skm.

Negatyvs vertinimai

Sumenkinto savs vertinimo formavimsi taip pat skatina ir tam tikras

vaiko skms arba neskms prieasi aikinimas (remdamasis suaugu
sij nuomone, vaikas pats ima panaiai interpretuoti savo skms arba ne
skms prieastis). Pavyzdiui, teigiamus vaiko veiklos rezultatus tvai arba
mokytojai gali paaikinti tuo, kad jis yra gabus arba stropus bei darbtus,
arba ir viena, ir kita. Neskm gali bti aikinama tuo, kad vaikas nra ga
bus arba pakankamai darbtus, arba ir viena, ir kita.
Kai suaugusieji aikina vaiko skm remdamiesi jo gabumais, o pasitai
kanias neskmes - nepakankamu darbtumu arba neatidumu, tai gali pa
drsinti ir paskatinti vaik, nes pastarsias savybes galima tobulinti bei
keisti. Prieingai, vaiko skm gali bti aikinama tuo, kad jis djo daug
pastang bdamas vidutinik arba net menk sugebjim, arba tuo, kad
jam tiesiog atsitiktinai pasisek. O neskms atveju suaugusieji gali teigti,
kad to ir reikjo tiktis, nes vaikas nra gabus. Pastarieji aikinimai demo
ralizuoja vaik bei maina jo pasitikjim savo jgomis. Jis pamau yra ti
kinamas, kad nieko pakeisti nebegalima ir kad reikia susitaikyti su savo
menkavertikumu. Toks skmi ir neskmi aikinimo bdas, be abejo,
formuoja sumenkint savs vertinim.
71

Vaikai, kurie orientuojasi neskm ir jos prieastis priskiria vidiniams

veiksniams, mokykloje paprastai pasiekia blogesni rezultat negu j ben
draamiai. Sprsdami vairias uduotis, jie maiau pasitiki savo sugebji
mais, i anksto numato galim neskm, kuri jiems kelia baim, nerimas
tingai reaguoja mokytojo pastabas ir t.t. Dl i prieasi jie prasiau si
gilina uduoties slygas, liau j sprendia, nes yra susikaust, nuolat
save tikrina, ar nepadar klaidos. Aiku, kad visa tai daro neigiam tak
veiklos produktyvumui ir tezultatams, ypa rungtyniaujant su kitais.
Taigi, kaip nepalanki poveiki pasekm (dl tendencing suaugusij
vertinim, neskmi vairiose veiklos sferose ir pan.) atsirads sumenkintas
savs vertinimas gali skatinti tolesnes neskmes. Formuojasi uburtas
ciklas: sumenkintas savs vertinimas tampa prast veiklos rezultat, klaid
bei neskmi prieastimi, tai savo ruotu dar labiau emina mogaus savs
vertinim, visa tai toliau skatina neskmes ir t.t. Esant tokiai neskmi vir
tinei, mogus daniausiai stengiasi pasitraukti arba ivengti situacij, didi
nani jo nepasitikjim savimi. O pasitraukimas arba vengimas maina jo
galimybes gyti atitinkam patirt, todl padidja tikimyb, kad ateityje
mogus vl patirs neskm. Be to, ilgalaiks neskms kokioje nors kon
kreioje veikloje, net jeigu jos gana adekvaiai paaikinamos, gali pae
minti savs vertinimo lyg ir kitose veiklos srityse. Dl to laipsnikai gali su
siformuoti bendras sumenkintas savs vertinimas.
Reikia pridurti, kad savs vertinimo formavimsi lemia ne tik aplinkini
moni nuomon arba patirtos skms bei neskms. Asmenyb apie save
sprendia ir lygindama savo veiklos rezultatus arba savybes su kit moni
laimjimais arba bruoais. Todl neadekvatus savs vertinimas gali atsirasti
ir tada, kai, lygindama save su kitais, asmenyb remiasi antraeiliais, arba
neesminiais, veiksniais, neteisingai arba nepagrstai apibendrina atskirus
savo veiklos epizodus, pasirenka tik labai auktus arba emus lyginimo
standartus ir pan. Visais atvejais neadekvataus savs vertinimo formavi
mosi altiniams btina skirti ypating dmes, nes ikreiptas savs vertini
mas gali sukelti vairi elgesio nukrypim ir komplikuoti normali asmeny
bs raid.

Savs vertinimas ir asocialus elgesys

Kaip paymi daugelis autori, emas, sumenkintas savs vertinimas gali
tapti veiksniu, lemianiu asmenybs formavimsi asocialiu keliu [Fitts W.
H., Hamner W.T., 1969; Kaplan H.B., 1980; Rosenberg M. et ai., 1989].
Panagrinkime, kaip tai vyksta.
Savasis A yra nepaprastai svarbus, galbt net pats svarbiausias objektas
kiekvienam i ms. Todl mons stengiasi ne tik apsaugoti savs verti
72

nimo lyg nuo nepageidaujam poveiki, bet ir pakelti j kiek galima auk
iau. is pradiniuose asmenybs raidos etapuose susiformavs teigiamo sa
vs vertinimo poreikis yra viena i svarbiausi mogaus elgesio varomj
jg, kuri pasireikia kasdieniniuose ms darbuose, poelgiuose, reakcijo
se, mintyse ir pan. Kai dl koki nors prieasi (pvz., ilgalaiki neskmi,
aplinkini neigiam vertinim ir atstmimo) formuojasi emas savs ver
tinimas, teigiamo savs vertinimo poreikis tampa ypa aktualus ir veria
mog iekoti vairiausi jo patenkinimo bd. Taiau, jeigu asmenybei
ilg laik nepavyksta pakelti savs vertinimo lygio socialiai priimtinais b
dais, jeigu teigiamo savs vertinimo nepadeda apsaugoti ir vairios gynybos
priemons, tai ji pradeda rinktis kitus, alternatyvius lyginimo standartus,
arba etalonus (kaip jau buvo minta, pasirinkus skirtingus vertinimo stan
dartus galima usitikrinti visikai kitokius savs vertinimo rezultatus). Pa
vyzdiui, em savs vertinimo lyg galima pakelti keiiant ne savo veiksm
kryptingum arba kokyb, bet pasirenkant kitus lyginimo standartus, pagal
kuriuos yra analizuojami ir vertinami mogaus veiksm rezultatai arba sa
vybs. Taip per trump laik ir be dideli pastang galima pasiekti norim
rezultat - teigiam savs vertinim. Mintas bdas yra ypa veiksmingas
tada, kai alternatyvius elgesio vertinimo standartus pripasta nors ir nedi
del, bet asmenybei reikminga moni grup (tokiu atveju vidinei pastip
rinimo sistemai mogus usitikrina socialin param).
ias prielaidas patvirtina ir ms tyrimo rezultatai [BajiwuKac T.B.,
THnneHpeHTep H3.B., 1989], kuriuos apibendrinus galima aprayti tok aso
cialios asmenybs formavimosi keli. Pradiniais asmenybs raidos etapais
daugeliu atvej natraliai formuojasi teigiamas vaiko savs vertinimas, ku
ris yra susijs su teigiamomis aplinkini reakcijomis bei vertinimais (beveik
visose eimose vaikas daugiau ar maiau yra gaubiamas tv dmesiu,
meile, iluma ir pan.). Besiformuojanios asmenybs individuali vertybi
sistema taip pat daniausiai atitinka visuotinai priimtas vertybes ir normas,
nes dl krypting socialini poveiki (mokymo, aukljimo, modeliavimo)
asmenyb interiorizuoja priimtinus elgesio standartus. Taiau kai asme
nyb nuolat susiduria su neskmmis, neigiamais aplinkini vertinimais bei
atstmimu, savs vertinimo lygis pamau ima kristi. Prasideda, jeigu galima
taip sakyti, kova u teigiam savs vertinim. Vaikas arba paauglys pradeda
iekoti toki veiklos sfer, kuriose jis galt patirti skm, susilaukti prita
rimo arba bent jau dmesio. I pradi tokios paiekos neperengia socia
liai priimtin norm rib arba blogiausiu atveju tik nedaug nuo j nu
krypsta. Pavyzdiui, stengdamiesi isaugoti teigiam savs vertinim, atsiliekantys pradini klasi mokiniai naudoja jg, kreia idaigas ir pan. i
savs tvirtinimo bd dar negalima pavadinti asocialiais, taiau j nega
lima laikyti ir visikai socialiai priimtinais, nes tai nra pagrindiniai io am
iaus tarpsnio savs tvirtinimo bdai.
73

Bet jeigu daugkartiniai bandymai pakelti savs vertinimo lyg socialiai

priimtinais bdais neleidia vaikams arba paaugliams pasiekti norim re
zultat, jeigu negatyvi patirtis vis kaupiasi ir didja, tai po tam tikro laiko
visuotinai pripainta vertybi sistema tampa nereikminga, t.y. nuvertinami
tie standartai ir elgesio normos, kuri atvilgiu asmenyb ilg laik nega
ljo pasiekti skms. Paruoiamos vidins slygos asmenybs persiorienta
vimui asocial raidos keli: subjektyviai skausmingas emas savs vertini
mas ir prosociali vertybi bei elgesio norm nuvertinimas. Jeigu anksiau
potencialus teiss paeidjas stengsi pakelti savs vertinimo lyg bei tvir
tinti save socialiai priimtinais bdais, tai po visuotinai pripaint elgesio
norm nuvertinimo jis pradeda iekoti aplinkos, kurioje vyrauja kitos ver
tybs ir normos. O kadangi tokio paauglio ryiai su pozityvia socialine ap
linka paprastai bna konfliktiki ir formals, jis daniausiai patenka aso
ciali grupi poveikio zon. Asocialioje aplinkoje paauglys perima negaty
vias elgesio normas ir standartus, pagal kuriuos jam pagaliau pavyksta pa
kelti savs vertinimo lyg ir pajausti savj vert. ioje aplinkoje poelgiai,
u kuriuos paauglys anksiau bdavo smerkiamas ir baudiamas, vertinami
visikai kitaip: kaip nurod kai kurie nepilnameiai teiss paeidjai, drau
gai juos gerbdavo, jeigu jie neidavo mokykl, neklausydavo mokytoj
arba tv, k nors primudavo, apvogdavo ir pan. Vadinasi, buv trkumai

asocialioje aplinkoje daniausiai yra interpretuojami kaip privalumai, dl

to padidja paauglio savs vertinimas, ir jis ioje aplinkoje nesijauia kuo
nors menkesnis u kitus, Taip paauglys tarytum izoliuojasi nuo neigiam
prosocialios aplinkos atstov vertinim ir atgauna minimal psichologin
74

komfort. Dabar mokytoj arba aukltoj veiksmai siekiant paveikti tok

paaugl danai suprantami kaip grsm teigiamam savs vertinimui, todl
paprastai sukelia prieing efekt - paauglys dar labiau stengiasi suartti su
asocialia grupe, kur jis jauiasi palyginti saugiai (savas tarp sav). Taigi
noras parodyti kitiems ir sau paiam savj asmenybs vert bei reikmin
gum, siekimas paalinti menkavertikumo jausm pasireikia ikreipta,
asocialia forma. S asmenybs raidos keli galima pavaizduoti tokia sche
ma:

3 pav. Asocialios asmenybs formavimosi kelias

(1 - prosociali vertybi sistema; 2 - asociali vertybi sistema;
3 - asmenybs savs vertinimas)

Apraytasis asocialios asmenybs formavimosi kelias atspindi vien uni

versal nepageidautin pokyi variant. Kitaip tariant, siekimas pakelti
savs vertinimo lyg yra vairiapusikas veiksnys, kuris gali skatinti skirtin
gas asocialaus elgesio formas (pvz., vagystes, vandalizm, smurtinius nusi
kaltimus, alkoholio vartojim ir pan.) [Valickas G., 1997]. Kartu reikia pa
brti, kad visais atvejais pagrindin grandis teigiamo savs vertinimo for
mavimosi procese yra asmenybs persiorientavimas kit (alternatyvi)
vertybi ir elgesio norm sistem.
75

Be abejo, siekdamas pakelti savs vertinimo lyg, mogus nebtinai vi

sikai nuvertina visuotinai pripaint vertybi sistem ir perima asocialias
vertybes. Tarp i poliarini vertybi sistem egzistuoja daugyb vairi
tarpini variant, kuriuos asmenyb gali perimti. Galima manyti, kad ie
specifiniai individualios vertybi (vertinimo standart) sistemos ypatumai,
taip pat asmenybs siekimas pakelti savs vertinimo lyg yra vieni i pagrin
dini veiksni, lemiani asocialaus elgesio form vairov bei pasirei
kimo stiprum.

A efektyvumas
Pastaruoju metu tarp psicholog tapo populiari A efektyvumo s
voka. Jeigu savs vertinimo svoka akcentuoja vienos arba kitos savybs
atitikimo interiorizuotus vertinimo standartus laipsn, tai suvoktas A
efektyvumas yra siejamas su asmenybs sprendimu apie savo sugebjimus
skmingai atlikti tam tikr veikl [Bandura A., 1997; 1986]. Savs verti
nimo ir A efektyvumo svokosnra susietos pastoviais ryiais. Pavyz
diui, mogus gali auktai vertinti savojo A efektyvum veikloje, kuria jis
nesididiuoja ir kuri jam nesukelia pasitenkinimo (tai gali bti guds, ta
iau monotonik bei nuobod darb atliekantis darbininkas), arba, prie
ingai, sprsdamas apie em A efektyvum tam tikroje veikloje, mogus
gali dl to visikai neprarasti savosios verts (geras matematikas gali emai
vertinti savojo A efektyvum bgant ilgus nuotolius, bet jam tai nra svar
bus dalykas). Taiau daugelyje veiklos sfer mons paprastai suformuoja
tok A efektyvum, kuris jiems sukelia ir savosios verts igyvenim.
Galima iskirti keturis pagrindinius informacijos altinius, kuriais rem
damiesi mons sprendia apie savojo A efektyvum [Bandura A., 1997;
1986]: 1) reals autentiki veiksmai bei pasiekti rezultatai; 2) papildoma
patirtis, gyta stebint kit moni veiksmus; 3) kit moni verbaliniai ti
kinimai; 4) fiziologin organizmo bkl. Pats svarbiausias ir didiausi po
veik turintis altinis - tai autentika veikla ir pasiekti rezultatai, kuri pa
grindu mogus daro ivad apie savojo A efektyvum. Skminga kokia
nors veikla pakelia, o patirta neskm - paemina suvokto A efektyvumo
lyg. Ypa didel poveik turi neskmingi pradiniai mokymosi etapai arba
tos neskms, kuri negalima paaikinti iorinmis nepalankiomis aplinky
bmis arba nepakankamomis pastangomis. Kita vertus, gytas padidintas
A efektyvumas kokioje nors veikloje gali generalizuotis kitas, artimas
veiklos sritis arba panaias situacijas.
Antras informacijos altinis - kit moni veiklos stebjimas - tampa
svarbus tada, kai asmenybei trksta patirties kokioje nors veiklos srityje, o
modelis yra guds ir veikia skmingai. Tokia netiesiogin patirtis gali pa
76

didinti A efektyvum dl dviej prieasi: 1) stebdamas model, mogus

gyja ini apie tai, kaip reikia atlikti tam tikrus veiksmus; 2) matydamas,
kad kitas panaaus amiaus ir isilavinimo mogus skmingai atlieka koki
nors uduot, stebtojas taip pat gali imti tikti, kad gals susidoroti su pa
naia problema. Taiau, kai stebima modelio skm arba neskm yra ne
patikrinama, t.y. kai mogus pats neatlieka modeliuojamos veiklos, ji gali
tapti neadekvataus - per didelio arba per mao - savo galimybi vertinimo
prieastimi.
Suvokt A efektyvum gali paveikti ir kit moni nuomon apie tai,
ar asmenyb gali skmingai atlikti tam tikr veikl, ar ne. Kit moni ti
kinimai veikia labiau, jeigu tikinja arba vertina ekspertas, kuriuo yra pa
sitikima. Kita vertus, aplinkini tikinimai gali padidinti A efektyvum tik
tada, kai jie remiasi realiomis (arba iek tiek padidintomis) mogaus gali
mybmis.
Sprsdami apie A efektyvum, mons taip pat remiasi savo fiziologine
bsena. Pavyzdiui, mogus paprastai aukiau vertina A efektyvum tada,
kai prie atlikdamas koki nors veikl jis yra ramus, o ne susijaudins (iuo
atveju yra svarbus anksiau panaiose situacijose patirto susijaudinimo po
veikio vertinimas, taip pat susijaudinimo prieasi atribucijos). Jeigu
mogus didel tamp, drebul arba prakaitavim laiko nerimo, nepasitik
jimo arba stresins bsenos poymiu, jis gali padaryti ivad, kad nepajgs
tinkamai susidoroti su ikelta uduotimi.
Taigi, darydamas ivadas apie A efektyvum, mogus turi palyginti ir
vertinti i vairi altini gaunam informacij. Tais atvejais, kai turima
informacija yra panai, A efektyvumo vertinimai gali bti tikslesni bei
adekvatesni, o prietaringa informacija ivad proces daro sudtingesn ir
gali padidinti netiksli vertinim tikimyb.
Suvoktas A efektyvumas yra vienas i svarbiausi skmingo asmenybs
funkcionavimo veiksni. Kaip paymi A. Bandura, inios ir atitinkami g
diai - tai btina, bet nepakankama skmingos veiklos slyga [Bandura A.,
1997; 1986]. mogus gali inoti, k ir kaip reikia atlikti, taiau emai ver
tindamas savojo A efektyvum jis danai patiria neskm arba vengia to
ki uduoi, su kuriomis galt visai nesunkiai susidoroti. Skmingai
veiklai reikalingos ne tik atitinkamos inios bei gdiai, bet ir mogaus pa
sitikjimas savo sugebjimais, kad jis gals ias inias ir gdius panaudoti.
Be to, suvoktas A efektyvumas ne tik lemia tai, ar bus panaudotos turimos
inios bei gdiai, bet dar ir skatina turim gdi tobulinim bei nauj
ini ir gdi gijim.
Apibendrinant vairi tyrim rezultatus, galima pasakyti, kad suvoktas
A efektyvumas daro tak mogui pasirenkant tikslus bei siekiant trok
tam rezultat. Auktas A efektyvumo vertinimas skatina mones rinktis
sudtingus tikslus ir siekti j, nepaisant pasitaikani klii, sunkum
77

arba neskmi (o tai savo ruotu utikrina didesnius laimjimus). mons,

kuriems bdingas emas suvoktas A efektyvumas, danai pervertina po
tencialius uduoties sunkumus ir ikylanias problemas, akcentuoja savo
trkumus, igyvena nerim bei mano, kad jie nepajgs kontroliuoti situa
cijos. A efektyvumas taip pat daro poveik asmenybs kognityvins veiklos
produktyvumui. Pavyzdiui, mons, pasiymintys auktu A efektyvumu
(palyginti su tais, kuri suvoktas A efektyvumas yra emas) daug geriau
panaudoja savo kognityvinius resursus, ir tai leidia jiems geriau ir greiiau
isprsti vairias problemas bei pasiekti reikmingesni rezultat. Be to, A
efektyvumas lemia igyvenam emocini bsen pobd. emo A efekty
vumo, arba A neefektyvumo, suvokimas skatina negatyvius emocinius i
gyvenimus, kurie yra ne tik subjektyviai skausmingi, bet taip pat gali sutrik
dyti atliekam veikl. O mons, pasiymintys auktu A efektyvumo verti
nimu, net ir susidr su grsmingomis bei ik kelianiomis situacijomis,
igyvena santykinai nedidel nerimo arba pasimetimo jausm ir gali kon
troliuoti situacij.
Taigi, galima teigti, jog nuo suvokto A efektyvumo lygio priklauso as
menybs veiklos skm bei psichologin adaptacija. ia prasme palankiau
sias yra toks suvoktas A efektyvumas, kuris atitinka arba iek tiek virija
realias mogaus galimybes.

LITERATRA
1. Amsterdam B. Mirror self-image reactions before age two // Developmental
Psychobiology. 1972. Vol. 5. P. 297-305.
2. Bandura A. Self-efficacy: The exercise of control. New York: W.H. Freeman
and Company, 1997.
3. Bandura A. Social foundations of thought and action: A social cognitive
theory. Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice-Hall, 1986.
4. Baumeister R.F. Identity, self-concept and self-esteem: The self lost and found
// Handbook of personality psychology / Ed. by R. Hgan, J. Johnson, S.
Briggs. San Diego: Academic Press, 1997. P. 681-710.
5. Beaman A.L., Klentz B., Diener E., Svanum S. Self-awareness and
transgression in children: Two field studies // Journal of Personality and Social
Psychology. 1979. Vol. 37. P. 1835-1846.
6. Bullock ML, Lutkenhaus P. Who am 1? Self-understanding in toddlers //
Merrill-Palmer Quarterly. 1990. Vol. 36. P. 217-238.
7. Clark M.S., Pataki S.P., Carver V.H. Some thoughts and findings on self
presentation of emotions in relationships // Knowledge structures in close
relationships: A social psychological approach / Ed. by G.J.O. Fletcher, J.
Fitness. Mahwah, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1996. P. 247274.
78

8. Duval S., Wicklund R.A. A theory of objective self-awareness. New York:

Academic Press, 1972.
9. Fitts W.H., Hamner W.T. The self-concept and delinquency. Nashville:
Counselor Recordings and Tests, 1969.
10. Fleming J.S., Courtney B.E. The dimensionality of self-esteem: II.
Hierarchical facet model for revised measurement scales // Journal of
Personality and Social Psychology. 1984. Vol. 46. P. 404-421.
11. Goffman E. The presentation of self in everyday life. Garden City: Doubleday,
1959.
12. Higgins E.T. Continuities and discontinuities in self-regulatory and selfevaluative processes: A developmental theory relating self and affect // Journal
of Personality. 1989. Vol. 57. P. 407-444.
13. Higgins E.T. Self-discrepancy: A theory relating self and affect // Psychological
Review. 1987. Vol. 94. P. 319-340.
14. Jones E.E., Pittman T.S. Toward a general theory of strategic self-presentation
// Psychological perspectives on the self. Vol. 1 / Ed. by J. Suis. Hillsdale, New
Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1982. P. 231-262.
15. Jourard S.M. The transparent self: Self-disclosure and well-being. New York:
Van Nostrand, 1964.
16. Kaplan H.B. Deviant behavior in defense of self. New York: Acadejnic Press,
1980.
17. Markus H. Self-schemata and processing information about the self // Journal
of Personality and Social Psychology. 1977. Vol. 35. P. 63-78.
18. Markus H., Nurius P. Possible selves // American Psychologist. 1986. Vol. 41.
P. 954-969.
19. Markus H., Ruvolo A. Possible selves: Personalized representations of goals //
Goal concepts in personality and social psychology / Ed. by L.A. Pervin.
Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1989. P. 211-241.
20. Marsh H.W., Hattie J. Theoretical perspectives on the structure of selfconcept // Handbook of self-concept: Developmental, social and clinical
considerations / Ed. by B.A. Bracken. New York: John Wiley and Sons, 1996.
P. 38-90.
21. Oyserman D., Markus H.R. Possible selves and delinquency // Journal of
Personality and Social Psychology. 1990. Vol. 59. P. 112-125.
22. Pelham B.W., Swann W.B.Jr. From self-conceptions to self-worth: On the
sources and structure of global self-esteem // Journal of Personality and Social
Psychology. 1989. Vol. 57. P. 672-680.
23. Rogers C.R. Client-centered therapy: Its current practice, implications and
theory. Boston: Houghton Mifflin, 1965.
24. Rosenberg M. Conceiving the self. New York: Basic Books, 1979.
25. Rosenberg M., Schooler C., Schoenbach C. Self-esteem and adolescent
problems: Modeling reciprocal effects // American Sociological Review. 1989.
Vol. 54. P. 1004-1018.
26. Tesser A., Moore J. On the convergence of public and private aspects of self //
Public self and private self / Ed. by R.F. Baumeister. New York: SpringerVerlag, 1986. P. 99-116.
79

27. Tice D. M. The social motivations of people with low self-esteem // Self
esteem: The puzzle of low self-regard / Ed. by R. F. Baumeister. New York:
Plenum Press, 1993. P. 37- 53.
28. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius: Lietuvos teiss
akademija, 1997.
29. Valickas G. Asmenybs savs vertinimas. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 1991.
30. ABAeesa H.H. CraHOBJiemie o6pa3a ceCi y fleren nepebix Tpex jier hch3hh //
Bonpocbi ncHxojiorHH. 1996. Jf 4. C. 5-13.
31. EOHCOBHH Jl.H. riCHXOJIOrHHeCKHH aHaJIH3 yCJIOBHH ^)OpMHpOBaHIlfl H CTpOeHHfl
rapMOHHHeCKOH JIHMHOCTH // FlCHXOJIOrHJI (|)OpMHpOBaHH5I H pa3BHTHII JIHMHOCTH /
Otb. pea. Jl-M. HUbi(|)epoBa. MocKBa, 1981. C. 257- 284.
3 2 . B a jiH iiK a c T .B ., r u n n e H p e iiT e p lO .B . CaMOOueHica y HecoBepiueHHOJierHHX

npaBOHapyuiHTejieH // Bonpocbi ncHxojiorHH. 1989. Jfe 1. C. 45- 54.

33. JlHCHua M.M., Aeaeeea H.H. Pa3BMTHe npeAcraaneHwi o ce6e y peeHKa
nepeoro ro^a xch3Hh // MccjieAOBaHHsi no npoJieMaM B03pacTH0H h
ne^arorHMecKOH ncHxojiorHH / IIoa pea. M.MJIhchhoh. Moocsa, 1980.

C. 32- 55.
34. JlHCHua M.H., Ciuieecrpy A.. ncHxojionui caMono3HaHHHy AouikojibHHKOB.
KHuiHHea: lUTHHtma, 1983.
35. Hefiiuapic M .C. HeicoTopbie npoJieMbi jihmhocth uucojibHHica. MocKBa: 3aiiife,
1975.
36. CnaBHua Jl.C.'AerH c a(>t>eKTHBHbiM noBe^eHHeM. MockBa: TlpocBemeHHe, 1966.

37. Ohjiohob Jl.B. CicpbiBaeMaji cropoHa jihmhocth noApocnca // JlHMHOCTb

uiKOJibHHKa KaKo&beKT ne^arorHHecKHX Hccjie/iOBaHHH/ IIoa pejm. B.H.
MaxcaKOBOH. MocKBa, 1980. C. 36- 38.

10. BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA.

BENDRAVIMAS IR KOMUNIKACIJA.
BENDRAVIMAS IR SVEIKA
Bendravimo psichologija
ij
Poreikis bendrauti yra vienas i svarbiausi mogaus egzistencini po
reiki. A. Maslow nuomone, poreiki hierarchijoje jis yra treias (po fijziologini ir saugos poreiki). Tradicikai kalbama apie poreikio bendrauti
patenkinimo padarinius asmenybei. Taiau maai yra darb, nagrinjani,
k i viso reikia patenkinti poreik bendrauti ir kokie to patenkinimo kri
terijai. Pateiksime dvi skirtingas nuomones iuo klausimu.
J. Altmano [1975] teigimu, poreikis bendrauti veikia dialektikai ir ap
ima atvirumo kitiems ir usidarymo, usisklendimo prieyb. Kiekviena i
i bsen yra viena i dviej io dialektinio ryio poli. iaip jau ie poliai
veikia kaip sistema, n vienas i j nra vyraujantis. mogaus poreik ben
drauti parodo judjimas tarp i dviej poli: mogus, tam tikr laik jau
tsis patogiai atsiribojs ir usisklends, ilgainiui yra links judti priein
gybs link.
OConnoras ir L. Rosenbloodas [1996] mano prieingai - jog poreikis
i bendrauti pagrstas pusiausvyros principu. mogus stengiasi palaikyti op
tim alius socialinius ryius. Nukrypimai nuo j, kaip teigia ir klasikin pu
siausvyros teorija, veria mog plsti arba siaurinti ryius. Pavyzdiui, jei
mog ima varginti per plats (jo manymu) ryiai, jis ieko vienumos, kad
atkurt optimal bendravim.
Bendravimas - daugiaplanis, vairiapusikas dalykas. Skiriami trys pa
grindiniai bendravimo aspektai: komunikacinis, emocinis, interakcinis.

Bendravimas ir komunikacija
jKomunikacija - tai keitimasis informacija (tiksliau - ini, nuomoni
tikslinimas ir pltimas). I ties nuolat su kuo nors palaikome ry. Tai
reikia, kad primjui siuniame informacij. Sisdami informacij, pasi
renkame ir ryio priemon - kanal. Tai gali bti odis, ratas, mimika ir
Lt

81

S i n tjn s.^ rfo rm a cijo s^ sh m tin o ^ informacijos ^ primimo ^ prmjn;

ukodavimas
kanalas ^dekodavim as ^ k a n a la s
^

Informacija

Primjas < - prim im o^

kanalas

informacijos ^
dekodavimas

siun tim o^ informacijos ^ .S iu n tjas

kanalas ^ ukodavimas

Schemoje pavaizduota tipika dviej asmen komunikacijos schema.

Siuntjas primjui siunia vairiopai ukoduot informacij. Kodavimas
iuo atveju reikia t ypating individuali reikm, kuri siuntjas suteikia
informacijai. Gavjas informacij dekoduoja, t.y. suvokia savaip. Bet pri
mjo dekoduotos informacijos negalima tapatinti su siuntjo informacija,
nes primjas j supranta savaip. Taigi dekodavimas gali bti vairaus tiks
lumo. Net k nors sakydami kitam mogui, dar negalime bti tikri, kad jis
supras informacij taip, kaip mes norime. Prasm gldi monse, o ne o
diuose. Kartais mogaus klausiame, k jis norjo vienais ar kitais odiais
pasakyti. Literatros kritikai rao: Autorius savo novelje norjo paro
dyti.... I tikrj tai kritikas taip suvokia, k autorius norjo ireikti. In
formacija gali bti siuniama siuntjui atgal, patikslinti. Kalba taip pat sun
kina dekodavim, nes t pai odi prasm gali bti skirtinga. Pavyz
diui, tokie odiai kaip anksti, vlai, daug, gausiai skirtingiems
monms reikia skirtingus dalykus. Jaunajai ir vyresniajai kartai odiai
jaunas, senas reikia ne tuos paius dalykus.

Policininkai tiesiogine io odio prasme pakuoja mafioz

82

odiais mogus pasako, k mano apie tikrov. odiuose gldi verti

nimas, kurio skal labai plati - nuo vieno kratutinumo iki kito. Svokos,
reikianios kratutinius vertinimus, vadinamos baigtinmis, arba termina
linmis. sivaizduokime taip ilaipsniuotus odius: vidutini gabum mo
gus - talentingas mogus - genijus. Genijus iuo atveju ir yra terminalin
svoka. O dabar pabandykime surasti odio genijus prieingyb. Itin
danai terminalins svokos vartojamos vykus konfliktui. Bdami baigti
niai, tokie odiai reikia ir pokalbio pabaig, galutin nuosprend. Bet
kartu terminalins svokos maina ir dviprasmikumo tikimyb. Jas varto
jant, didja dekodavimo tikslumas. Tokie odiai todl ir vartojami, kad
nekilt abejoni, kas tu i tikrj esi. Psichologijos konsultacijose besipykstantys bendravimo partneriai mokomi, be kita ko, kalbti neutraliais
odiais.
Informacija yra siuniama kuriuo nors vienu arba keliais kanalais. Antai
televizijos pranejas siunia informacij vizualiniu ir akustiniu kanalais.
Vizualinis kanalas suteikia papildom galimybi gerai perteikti informa
cij. Btina slyga - tomis galimybmis pasinaudoti neturi trukdyti jo pa
ties ivaizda. Jei siuntjas laimi vizualinio ir akustinio kanalo srityje, sa
koma, kad jis turi charizm, imponuoja suvokjui savo ivaizda, balsu. Ra
ytinis kanalas, mintj galimybi nesuteikia. Tada didel reikm turi
kalbos turinys, taisyklingumas, vaizdingumas, taigumas, stilius.
Komunikacija paprastai esti abipus. Primjas gaunam informacij
dekoduoja, apdoroja ir pats siunia savj. Tokiu atveju sakoma, kad jis
reagavo informacij. Tai grtamasis ryys. Jis pakoreguoja siuniamos
informacijos supratim. Jei komunikacija pavyksta, siuntjo ir primjo
informacijos dekodavimai vis labiau ima sutapti, vadinasi, galima teigti, kad
siuntjas ir primjas rado bendr kalb. Taiau toli grau ne visados taip
bna. Patarimas gali bti suprastas kaip kritika, pastaba - kaip priekaitas,
poktas gali eisti. Visa tai vadinama informacijos artefaktais, arba triuk
mais. Jie priklauso nuo ms emocins patirties, nuotaikos, vertybi - o
diu, nuo to, kas vadinama asmenybs veiksniais. Informacija dekoduo
jama per savo asmenybs prizm. Tai, k mogus igirsta, - blog ar ger
dalyk, priklauso ne vien tik nuo siuntjo...
I Daugiaplaniai primjai (multiple audience). iais odiais apibdinami
'skirtingus socialinius vaidmenis atliekantys, nehomogeniki suvokjai. si
vaizduokime praktikant, pirm kart savo gyvenime vedant pamok. Pa
grindiniai jo adresatai yra mokiniai, jiems jis skiria daugiausia dmesio ir
energijos. Reikia ir dalyk suprantamai idstyti, ir tvark klasje palaikyti.
Bet yra ir kitoki adresat. Galiniame suole sdi praktikos vadovas. Jis ra
ys paym. Jo vertinimo kriterijai kitokie nei mokini. Koleg student
vertinimo kriterijai irgi skiriasi. Be kita ko, jiems reikia sisti informacij,
83

kad nesi isigands ir juokingas. O jeigu tarp koleg student yra ta vie
nintel...
Kai adresatai vairs, siuniama vis skirtinga informacija. Skirtingo ir
atgalinio ryio tikimasi. Udavinys i ties nepavydtinas. Jei auditorija
vairialyp, siuntjui tenka pristatyti skirtingus A. Daugiaplan auditorija
svarbesn savo elges tikrinantiems asmenims, nes jie labiau susirpin,
kaip tikti kiekvienam primjui. Taip patenkama prisistatym konflikt.
Siuniama informacija neprilygsta priimamai informacijai. Kiek i viso
mogus priima jam skiriamos informacijos? Amerikietis P. Cameronas
domjosi student aktyvumu per paskait. Kiekvienos paskaitos metu, pa
prastai kai dstytojas, o tai buvo pats P. Cameronas, pusdavo sakin, b
davo iaunama i pistoleto. Studentai turdavo tuoj pat urayti, k jie
galvojo ir igyveno prie pasigirstant viui. Per devynias savaites buvo i
auta 21 kart. Student i viso buvo 85.
Eksperimento rezultatai tokie:
20 proc. student buvo paskend prisiminimuose.
20 proc. student buvo uvaldiusios erotins mintys.
20 proc. student klaussi, k kalbjo dstytojas. Ir tik 12 proc. student
atidiai klaussi dstytojo.
Emocinis bendravimo aspektas. Bendravimas, kontaktas - i ties
pernelyg bendri odiai, nes neleistinai painiojami komunikaciniai ir emo
ciniai bendravimo aspektai. Taip, bendrauti - tai palaikyti ryius, komunikuoti. Mokantis bendrauti mogus ir vadinamas komunikabiliu. Bet gilu
min bendravimo prasm - umegzti ir palaikyti su partneriu emocin ry. i
Galima dvejopa reakcija partner, jo problem: kognityvin (mstymo) ir
emocin. Vienais atvejais mums labiau reikia asmens, kuris padt dalyki
kai inagrinti ms problem, kitais atvejais norime ne imintingo pata-i
rimo, o emocins paramos. Emocin parama vadinama empatya - sijau
timu kito mogaus emocin bsen, igyvenimu to, k jauia kitas mo
gus. O kaip suinoti, k btent jis jauia? P i r m o j i e m p a t i j o s
f a z , s u p r a t i m a s , - dar ne emocija. Tai partnerio e m o c i n s
b s e n o s i d e n t i f i k a c i j a ( a t p a i n i m a s ) . Identifikuoti
jausm reikia nustatyti, apibrti, kad mogus igyvena btent t, o ne kit
dalyk. Bet tai dar nereikia, jog pats j igyveni. Svarbu ir mokti, ir norti
sigilinti kito mogaus emocines bsenas. Populiari fraz tai tavo prob
lema kaip tik ir rodo tokio noro stok. Klaidingai identifikavus emocijas,
mog galima prabilti ne laiku ir ne vietoje.
Identifikuokime emocijas, slypinias iuose sakiniuose, paskui palygin
kime savo atsakymus su toliau pateiktomis emocinmis bsenomis.
1. Man tvas nusibodo. Visados nurodinja, k turiu daryti.
2. Mans laukia grai ateitis.
3. Negaliu paksti ilgos eils bufete.
84

4. Kiekvien kart, eidamas pas dant gydytoj, drebu.

5. Bus nuostabu. Negaliu sulaukti.
6. Neturiu ateities. Tai kodl turiau dar k nors daryti?
7. Ir kaip ji pareis namo?
8. Dl tokios netvarkos netekau darbo.
Galimos tokios emocij identifikacijos:
1. Susierzinimas, prieikumas, pyktis.
2. Laim, optimizmas.
3. Nekantrumas, susierzinimas.
4. Nerimas, baim.
5. Susijaudinimas, nekantravimas.
6. Beviltikumas, depresija.
7. Susirpinimas, nerimas.
8. Pasipiktinimas, frustracija.
Identifikuoti emocijas nra lengva ir dl to, kad jos paprastai esti mi
rios. Pavyzdiui, student sako draugei: Prastai ilaikiau sesij. Kit sa
vait vaiuosiu namo. Kaip gerai! Pasimatysiu su namikiais! Bet kai jie su
inos apie mano paymius.,.
Draug gali vairiai reaguoti tok pasakym. Pasirinkite vien i jos re
akcij (tik viena yra teisinga):
1. Kaip tau gerai! Vaiuoji namo, pasimatysi su namikiais.
2. Tu susirpinusi tuo, k tau pasakys namikiai, suinoj egzamin
paymius.
3. Tu diaugiesi, kad vl pamatysi namikius, bet nerimauji, k jie pa
sakys, suinoj egzamin paymius.

Psichoterapijos seansas
85

Kartais mogus, kalbdamas apie savo igyvenimus, vairiais - verbali

niais ir neverbaliniais - kanalais siunia prietaring informacij. Pavyz
diui, vienia motina verkdama kalba apie savo sn: A taip diaugiuosi,
kad jis ivaiuoja studijuoti.
Suprasti, identifikuoti jausm yra svarbu ir nelengva, o diaugsmo pati
riama ne per daugiausia. Supratimas - tai dar ne emocija, juo labiau ne
emocin parama. Nusikaltlis, apipls auk, supranta jos bsen, bet ne
suka sau dl to galvos.
A n t r o j i e m p a t i j o s f a z - jausmo igyvenimas. Empatija
yra igyvenimas btent tokio jausmo, kuris tuo metu yra apms partner.
Jeigu jam lidna, o tau linksma, ir juo labiau dl to linksma, - kokia ia
empatija! Kartais mogus sielojasi arba diaugiasi netgi labiau u partner.
Pavyzdiui, motinos rpinasi savo vaik sveikata, diaugiasi j skme la
biau negu patys vaikai.
T r e i o j i e m p a t i j o s faz yra j a u s m o p e r d a
v i m a s . Svarbiausi ia tampa to perdavimo bdai ir iraikos formos.
Lidna, kai matai skurdiai, banaliai reikiamus jausmus. Bet galima ir pa
siguosti: ne taip jau svarbu, kokia forma tave emocikai remia, svarbu, kad
i viso remia. Gera jau vien inoti, kad pasaulyje nors kas tave palaiko, tegu
aktyviai ir nieko nedaro.
Empatija - labai grai savyb. Ji nra gimta, j reikia isiugdyti. Empa
tijos prieingyb - egocentrikumas. Egocentrikas yra taip paskends savo
rpesiuose, taip susirpins saviraika, kad neturi nei laiko, nei jg pa
stebti, jog ir kiti mons turi rpesi. Daug galima kalbti apie skming
bendravim, apie fizinio groio reikm jam, bet empatija visados iliks
bendravimo pamatas. Be jos bendravimas - tik pavirutinika komunika
cija.
Prieraiumas laikomas vienu i svarbiausi vaiko ir motinos santyki
aspekt. Su jo formavimusi siejama mogaus fizin, emocin raida, sk
minga adaptacija ir psichin sveikata.
Psichoanalitikai kdikio ir motinos ry traktuoja kaip kdikio santyk
su objektu, padedaniu jam patenkinti poreikius. Pirmasis toks objektas yra
motina, tad ir prisiriama pirmiausia prie jos.
Imokimo teorijos atstovai N. Milleris ir J. Dollardas teigia, kad abipu
siai prieraiumo ryiai usimezga tenkinant pirminius kdikio poreikius
(iulpimo, maitinimosi). Maitinimasis sustiprina kdikio ry su kitu asme
niu. Kdikis imoksta bti su motina, prisiria prie jos.
Didiul reikm prieraiumo teorijai turjo etiologin teorija [K. Lo
renz, U. Timbergen}. Jos alininkai instinktyvi elgsen aikino kaip ries
prisitaikymo rezultat ir ilikimo garant. Etiologins teorijos principais
rmsi J. Bowlby, kurdama savo prieraiumo teorij. Ji vadovavosi teiginiu,
kad mogus turi gimt predispozicij formuoti artimus santykius. Prierai86

Sum J. Bowlby apibr kaip vidin besitsiant ry, kuriam bdinga siekti
artumo su prieraiumo asmeniu ir protestuoti prie isiskyrim su juo.
v
Asmuo, tiesiogiai bendraujantis su kitu asmeniu, globojantis j ir rea- j
guojantis jo rpesius ir igyvenimus, vadinamas prieraiumo asmeniu.
Tai tas asmuo, kur kreipiamasi kritikomis akimirkomis. Prieraiumas
patenkina ir kitus poreikius, tokius kaip sauga, pritarimas, artumas. Tad
natralu prieraiumo asmen vadinti ir saugos asmeniu.
Pasak J. Bowlby, individo santykiai kdikystje, vaikystje ir paauglys
tje yra artumo iekojimo ir artumo reikimo kitam mintini modeli, tu
rini takos visam likusiam gyvenimui, pamatas.
M. Ainsworthas [1978] empirikai nustat 3 pirminius santyki tipus ir
pavadino juos saugos, vengimo ir ambivalentikais santykiais. Esant saugos
santykiams, prieraiumo asmuo vaikui suteikia saugumo, nuramina. Saugos
asmuo yra paramos ir gerovs altinis. Esant vengimo santykiams, paramos
i saugos asmens neiekoma. Tokiu asmeniu jis (arba ji) gali bti pavadin
tas tik formaliai, nes savojo vaidmens tiesiogine io odio prasme jis neat
lieka. Vaikui jis nra teigiam jausm altinis. Esant ambivalentikiems
santykiams, i saugos asmens siekiama emocins paramos, taiau bijomasi,
kad tas pastangas nebus teigiamai atsakyta.
Adekvats prieraiumo santykiai leidia vaikams vis labiau tyrinti savo
aplink. Jie tai gali daryti inodami, kad turi saugi baz, kurioje gali pasi
slpti kilus pavojui [M. Ainsworth, D. Blehar, 1978].
E. Frommas ra, kad mogui btina palaikyti ry su kitais monmis. ^
Neaiku tik kaip: paklusimu, dominavimu, valdymu ar priklausomybe. Ry
ys gali bti ir netiesioginis, pavyzdiui, memuar raymas. Kok ry palai
kyti ir kaip - didel egzistencijos problema, mano E. Frommas.
M. Ainswortho teigimu, pradiniai prieraiumo santykiai turi takos su
augusio mogaus elgesiui nerim kelianioje situacijoje. Saugos santykiams
bdinga tendencija laikyti save vertu, kitu moni teigiamai vertinamu. I
ia sitikinimas, kad mons apskritai yra patikimi, pastiprinantys. Saugos
santyki asmenys ir patys yra pastiprinantys, kai kiti mons patenka kri
tik padt, jiems bdingasartumas, pasitikjimas, abipus priklausomyb
[P. Levy ir K. Davis, 1988; J. Simpson, 1996].
Vengimo santykiai, prieingai, yra rezultatas tokios patirties, kai pa
stangos umegzti ry su prieraiumo asmeniu frustruojamos. Besikartojan
ios neskms siekiant artumo galiausiai ima slopinti tolesnes pastangas jo
siekti. Taiau ios neskms nesunaikina paties noro siekti artumo. Esant
vengimo santykiams, artumo poreikis asocijuojasi su atstmimu, o tai ga
liausiai sukuria gynybines pastangas kontroliuoti artumo siekim. M. Ains
worthas teigia, kad vengiantys santyki asmenys trokta artumo, taiau tuo
pat metu jie jo bijo. Dl ios prieasties j prieraiumo poreikis yra
slopinamas, nes gynyba neleidia suvokti, kad jie toki poreiki turi. Ven87

giantys artumo asmenys alinasi partnerio ir nuoirdi emocini santyki,

nes jie arba bijo bti atstumti, arba nuvertina santyki reikm [K. Bart
holomew, 1990]. Jie maai link atsiskleisti kitam asmeniui [K. Bartholo
mew, M. Horowitz, 1991; M. Mikulincer, 1991]. J santykiams bdingas
pragmatizmas [K. Shaver, A. Hazan, 1988]. Slopindami savo prieraium,
jie fizikai ir psichologikai alinasi bendravimo partneri ir kai partne
riams reikia paramos, ir kai jiems patiems jos reikia. Tuomet jie gynybikai
traukiasi nuo savo partneri.
Ambivalentik prieraium sukelia patirtis, kai pastangos umegzti ry
su prieraiumo asmeniu asocijuojasi su jo nenuosekliu ir nenuspjamu el
gesiu. Kadangi galimyb pasiekti artum yra neprognozuojama, bet galima,
ambivalentik santyki asmen prieraiumo tendencijos kritiniais atvejais
smarkiai sustiprja. Taigi ambivalentiko prieraiumo asmenys kritiniais
atvejais siekia paramos ir teikia j kitiems, netgi daugiau negu saugi san
tyki asmenys. Jie trokta emocins paramos i bendravimo partneri, ta
iau juos laiko nenuspjamais galimybs paremti kitus poiriu. Tad vienos
jgos veria ambivalentiko prieraiumo asmenis iekoti paramos, kitos tas
tendencijas slopina. ie asmenys labiausiai susirpin santyki sauga
[A. Hazan ir K. Shaver, 1987], pernelyg daug dmesio skiria partneriams
[S. Feency ir A. Noller, 1990], labai sielojasi dl galimo isiskyrimo
[M. Mikulincer, 1990].

Bendravimas ir sveika
\ Palaikyti ry, keistis informacija - tai tik vienas i bendravimo aspekt.
Ryiai esti vairaus pobdio. Bendraudami mes kartais diaugiams, kar
tais lidime. Tai, kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntjas, o kitas primjas, yra tik iorin, formalioji reikinio pus. Informacijos siuntjo
bsena, nuotaika turi takos adresato bsenai bei nuotaikai, ir atvirkiai.
Vadinasi, mons sveikauja. Tiesiogiai arba netiesiogiai. Kit moni
tak mes visados jauiame, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Gyve
name su monmis ir tarp moni. Kiekviena asmenyb turi savo socialin
tinkl.

88

Schemoje pavaizduotas asmens P socialinis tinklas, jame is asmuo yra

centrinis elementas/ Abipusiais ryiais jis yra susijs su jam reikmingais
asmenimis: motina, tvu, broliu, seserimi - taip pat tarpusavyje susijusiais.
Tai pirminis tinklas. J sudarantys mons savo ruotu turi ryi su kitais
monmis (schemoje tai neparodyta). Vadinasi, P ir su tais kitais asmeni
mis turi ry, nors ir netiesiogin. Schemoje matome P santyki sistem.
Kartu tas asmuo yra dalis kit moni santyki sistemos. Taip mons daro
poveik vieni kitiems, sveikauja. Ta sveika psichologijoje vadinama interakcija. Kiekvienas mogus yra moni santyki sistemos dalis, todl nors
vienos tos sistemos dalies pokyiai paveikia vis sistem, sutrikdo pusiau
svyr. Pavyzdiui, i P socialinio tinklo pasitraukus tvui, turi persitvarkyti
visa bendravimo sistema, tik tada manoma atkurti paeist pusiausvyr.
Pusiausvyr paeidia ne tik vieno kurio nors nario pasitraukimas i siste
mos, bet ir jos nari bsenos, krizs ar kitokie reikmingi vykiai. Ms
darbai, skms bei neskms svarbs ne tik mums patiems, bet ir kitiems
ms socialinio tinklo elementams. Gal tik labai retai kada teisingas yra
posakis tai mano asmeninis reikalas. Kaip tu mokaisi, su kuo draugauji ir
apskritai ar kas nors i tavs ieis, rpi ne vien tau. Dl to sielojasi ir dar
kas nors. Ir ne i egoistinio noro visur kitis - diktuoja interakciniai dsniai.
Socialiniai tinklai atlieka ne vien funkcij - paremiamj, blokuoja
mj, neutralij ir kt. Tinklo asmenys turi vairi vaidmen, o tai reikia,
kad jame yra vairios kompetencijos moni. Tai labai svarbu, kai prireikia
kokios nors paramos, materialins arba dvasins. Kuo daugiau moni tin
kle, tuo didesn paramos tikimyb, didesns ir galimybs tolygiai paskirs
tyti psichologin krv, padti krizs itiktajam. Deja, danai sen, paliegu
si moni socialiniai tinklai yra mai. Jie vienii. Itikus krizei, psicholo
gin nata tenka tik keletui tinkle ilikusi moni, ir ta nata jiems gali
bti per sunki. Kai tinkle maai moni, jie bna perkrauti socialini vaid
m en Tada ne be reikalo sakoma: A viena(s) negaliu visko suspti.
' ^ u u asmenys gali tik turti iliuzij, kad jie bendrauja dviese, pasislp,
usidar. Vargu ar jiems pavyks pabgti nuo savj sistem takos. J san
tykiams tiesiogiai ar netiesiogiai turs takos tiai, dds ir ypa mamos. O
vis i asmen vertybs, pasaulira, socialins normos juk skirtingos!
Socialinio-titiklo nari socialinis poveikis yra nevienodas. Jis priklauso
nupJ^Ietaprieasi. Aptarsime jas.
Legalusisyoveikis. Tai teis liepti, reikalauti, prayti. Tokia teis i
tikrj gali bti juridikai forminta. Kai kuriais atvejais ji grindiama tra
dicija, socialinio elgesio normomis. Tvai, pasak j, turi teis auklti,
drausminti vaikus, rpintis jais. Na, o vaik teiss? Pagrindins j teiss yra
bti iklausytiems, suprastiems, vertintiems.
Grietai juridikai nereglamentuota teis gali bti ginijama. Imama
maitauti prie poveik darant asmen. Sakoma: Tu neturi teiss, O kas
89

tu toks, kad man nurodintum? Vadinasi, net ir socialiai pripastama

teis dar negarantuoja takos. T tak daranti asmenyb gali mginti i
plsti savo socialinio vaidmens ribas. Itin lidnas pavyzdys - Komunist
partijos sekretoriaus vaidmens didjimas. Pradinis io vaidmens turi
nys - sekretorius, dokumentacijos tvarkytojas. Vliau, didjant diktatoriaus
J. Stalino apetitui, Komunist partijos sekretoriaus veiklos turin ir gali
imta didinti.
Bendravimo partneriai taip pat gali mginti apriboti arba pakeisti kurio
nors asmens oficiali juridin tak. Istorijoje t rodo monarch valdios
evoliucija - nuo absoliutaus iki simbolinio valstybs vadovo. Dabar teisi
nse valstybse pareignams, skaitant prezident bei ministr pirminink,
nuolatos reikia rodinti savo kompetencij ir sprendim pagrstum. Ir
tuo reikia tik diaugtis.
Legalioji teis rodinjama remiantis vairiais argumentais, kaip antai:
vyresnis amius, tvyst, globa. Taip deklaruojama teis. Jos potekst -i
prievarta. Abipus komunikacija iuo atveju manoma, jei vienas i partne/
ri paklsta, o tai neprilygsta konstruktyviam bendravimui. Ivada: legalias
valdios taka tik tada yra produktyvi, jei abi puss t valdi pripasta.
2. Paskat poveikis. iuo atveju taikomas pastiprinimas, jo formos yra
labai vairios. Subtilesni pastiprinimo form asmuo gali ir nepastebti.
Btent dl ios prieasties jos ir veiksmingesns. Pastiprinimas materialio
mis, finansinmis priemonmis yra akivaizdesnis, daiktikesnis ir greiiau
pastebimas.
Paskatos gali virsti derybomis. mogus bando isiderti kuo palankesn,
didesn pastiprinim, dar nieko net nepradjs daryti. Reikalaujama pa
stiprinimo garantijos. itaip visk galima apversti auktyn kojomis: pirma
atlyginimas, paskui darbas. Pavyzdiui: Nupirk motocikl, tai baigsiu a
tuonias klases. Kvepia antau.
3. Bausms poveikis. Bausm nra vien aktyvus fizinis arba psichologinis
poveikis, bet ir slyg k nors daryti arba turti nesudarymas. Pavyzdiui:
Neklausei mans - neieisi kiem!. Bausm? K nors atimanti, nelei
dianti veikti bausm vadinama deprivacija. Kratutiniai deprivacijos atve
jai - laisvs, gyvybs atmimas. Svarbu, ar toji deprivacija mogui kuo nors
reikminga. Nesunku pasiekti rib, kai i mogaus jau nebebus k atimti. O
tai reikia, kad jis neturi k daugiau prarasti. sivaizduokime, vaiko tvai
neleidia kiem, neduoda jam cent, neleidia net televizoriaus irti.
Ar dar yra kas nors, ko galima jam neleisti? Nepatartina tamsi nakt
siauroj gatvj sutikti mog, i kurio nra k atimti.
Deprivacijos gali bti faktikos arba tik deklaruojamos. Net jausmas
gali bti deklaruojamas. Emocinio atstumo padidinimas yra viena i sun
kiausi bausmi, ypa jei prie artumo jau buvo priprasta ir jis tapo elgesio
norma. T savo darbais rod E. Aronsonas. Jis teigia, kad didjantis pa
90

stiprinimas mogui turi daugiau reikms negu vienodas, nekintamas. Jeigu

kito mogaus simpatij mums laikysime pastiprinimu, labiau mylsime t
mog, kurio simpatija mums didja, o ne t, kuriam vis laik vienodai
patinkame. Na, o simpatijos praradimas mums bt skaudesnis, negu vi
sada abejingas elgesys. Labiau nemgstamas bus tas mogus, kurio simpa
tija mums sumajo, o ne tas, kuris vis laik mums buvo abejingas. Pri
pratus prie kito asmens palankaus elgesio, kaip bna seniems draugams
arba sutuoktiniams, tas asmuo, kaip pastiprinimo altinis, pasidaro ne toks
naudingas palyginti su nauju draugu, vis labiau mumis besiaviniu. Did
janti simpatija yra didesnis pastiprinimas negu nekintama. Antra vertus,
senas draugas turi didesn galimyb mus nubausti nei naujas, vis labiau
mumis besiavintis mogus, nes pirmojo simpatija mums jau yra tapusi
norma. Praradimas to, prie ko buvo priprasta ir kas tapo norma, yra daug
sunkesnis u laikino, kad ir viliojanio, dalyko praradim, rao E. Aronsonas.
4.
Pasitikjimo poveikis. mogaus, kuriuo tikime, poveikis yra didesnis.
Komunikacija reikia ryio abipusikum. Reaguodami j mums darom po
veik, vertiname j daranio mogaus ketinimus, poreikius, vertybes, pri
klausym vienai arba kitai grupei. Gavjas svarsto komunikacijos siuntimo
prieastis, paties siuntjo nuomon tuo klausimu. Kyla klausimas, ar siun
tjo informacija atspindi jo sitikinimus, ar jis tai daro u kok nors pastip
rinim, pavyzdiui, gal jam u tai umoka. Siuntjas gali bti kokios nors
grups narys: pedagog kolektyvo, savivaldybs, parlamento frakcijos ir t.t.
Jau vien jo socialinis vaidmuo turi autonomins galios. Jo sitikinimai gali
skirtis nuo to, k jis sako. Tikjimas siuntjo nuoirdumu yra esminis daly
kas. Siuntjo skelbiamos tiesos ir jo elgesys turi sutapti. Jei mogus propa
guoja tai, ko reikalauja jo socialinis vaidmuo, jo informacija nra tokia
veiksminga. Manoma, kad tai natralus dalykas. Kitaip jis ir negali elgtis.
Natralu, kad gydytojui aktualu sveikas gyvenimo bdas, o vegetarui dieta. Sunku sivaizduoti eismo reguliuotoj, kuriam nesvarbu, kur, kaip ir
kada pereisi gatv.
Poveikis yra didesnis tada, kai siuntjo informacija prietarauja jo so
cialiniam vaidmeniui, - tai rod E. Aronsono ir D. Abrahamso eksperi
mentas. Vienai tiriamj asmen grupei jis pateik vertinti laikraio strai
psn, kuriame buvo rodinjama, kad policijai ir teismams reikia suteikti
daugiau teisi, o kitai grupei dav vertinti straipsn, kuriame teigiama visai
prieingai - kad policija ir teismai turi per daug teisi. Be to, pirmajai
tiriamj grupei nurod, kad straipsnio autorius yra nuteistas narkobiznierius, o antrajai - kad straipsn para inomas prokuroras. Abiem at
vejais buvo nurodytos konkreios pavards. Vadinasi, ie du mons propa
gavo j socialiniam vaidmeniui visai prieing dalyk: prokuroras - maes
nes teism ir policijos teises, o narkobiznierius - didesnes. E. Aronsonas ir
91

D. Abrahamsas nustat: siuntjai dar didiausi poveik tada, kai siun

iamoji informacija prietaravo j socialiniam vaidmeniui. Juk bt nat
ralu, jei prokuroras reikalaut didesni teismo ir policijos teisi, o narkobiznierius - maesni. Bet kai jie reikalauja visai prieingo dalyko,
poveikis didja.
5. Kompetencijos poveikis. Tai ini, kvalifikacijos* daromas poveikis, jo
nereikia rodinti. Jis vyksta savaime. Kompetentingu mogumi tikima. Jo
klausoma ir juo sekama savaime, be koki nors raginim, nes jis suteikia
kvalifikuot param, duoda ini, o tai yra tobuljimo prielaida. Kompe
tencija atlieka ir emocinio pastiprinimo funkcij. J jausdamas, mogus
tampa saugesnis, labiau pasitiki savimi. Vienas daniausi priekait
mokslo, valdios monms - kompetencijos stoka.
6. Simpatijos poveikis. Tie asmenys, kuriems jauiame simpatij, daro
mums didesn poveik, jiems net ir klaidas atleidiame, gerus darbus bei
ketinimus priskiriame, j ger poelg laikome natraliu ir dsningu, o ne
ger - atsitiktiniu. Prieingai, nepatinkanio asmens neger poelg laikome
natraliu ir dsningu, o ger - atsitiktiniu. Kartais ir jiems netyia kas
nors pavyksta, bet daniausiai toki moni ger darb i viso nepaste
bime.
Daugiau simpatijos jauiame tam mogui, kur laikome savu, t.y. jei jo
vertybs, gyvenimo bdas, interesai mums yra artimi ar bent jau ne prie
iki. Todl itin klaidinga yra pabrti savo skirtingum arba pranaum,
tikintis padaryti didesn poveik. Vargu ar pavyks bendravimo partner tei
giamai paveikti, jei pirmiausia ivardysite savo nuopelnus, dorybes, o pas
kui - jo ydas. Toks elgesys - puiki priemon atitolinti partner, nuteikti j
prieikai.
mogus mums atrodo simpatikesnis, jei j suvokiame kaip savo, o ne
svetimos grups nar. Savosios grups poveikis visados yra didesnis, nes la
biau orientuojams to poveikio altin, o ne jo turin. Jei poveik daro
svetimos grups narys, pasiprieinimas jam didja.
Priklausomyb. Psichologijos odyne [1993] priklausomyb apibr
iama kaip mogaus pasikliovimas tuo, kad kitas mogus arba visuomen j
rems, juo rpinsis, pasitikjimas kit moni sprendimais, nuomone, prita
rimas iems sprendimams ir nuomonms, j permimas ir nepasitikjimas
savimi. R. Bornsteinas [1993] inagrinjo esamus priklausomybs apibr
imus ir pateik savj - komponentin. Jo nuomone, priklausomum nu
sako keturi komponentai: kognityvinis, motyvacinis, afektinis ir elgesio.
Kognityvinis priklausomybs komponentas - tai savs kaip bejgio ir
neveiksmingo, palyginti su kitais monmis, pristatymas.
Motyvacin komponent sudaro poreikis bti vadovaujamam ir palai
komam kit.
92

Afektinis komponentas - tai polinkis tapti nerimastingu, kai reikia elg

tis nepriklausomai, ypa jei esama kit moni - vertintoj.
Elgesio komponentas - tai pagalbos, pritarimo poreikis, polinkis pasi
duoti kit takai.
Priklausomyb galima palyginti su tokiais reikiniais kaip paeidia
mumas ir prieraiumas. Pasak M. Waterso [1985], A. Sperlingo [1991], pri
klausomyb yra nesaugaus prieraiumo forma. R. Livesley [1990] nuo
mone, priklausomyb ir prieraiumas skiriasi dviem aspektais: 1) prierai
umas pirmiausia pasireikia artumo iekojimu, priklausomyb - pagalbos
iekojimu, 2) prieraiumo atveju mogus turi specifin objekt - prierai
umo asmen; priklausomybs atveju mogus gali sieti save su daugeliu as
men, svarbu, kad jie bt suvokiami kaip potencials utarjai ir padj
jai.
Priklausomyb kartais apibdinama ir kitaip. Priklausomyb reikia po
reik palaikyti artimus ryius su kitais ir bendraujant pirmiausia bti gavju
[J. Birtchnell, 1988]. E. Frommo terminais kalbant, tai atitinka imlij (re
ceptive) vertybin orientacij. R. Bornsteinas [1992] patikslina, k reikia
bti gavju esant priklausomybs santykiams: tai paremiani ir aprpi
nani (nurturant) santyki su kitais monmis poreikis. R. Guisingerio ir
J. Blatto [1994] nuomone, toks poreikis yra visai natralus, nesmerktinas,
jis padeda mogui atlaikyti vairias gyvenimo negandas.
Priklausomyb nuo kito mogaus ir pasitenkinimas tarpusavio santy
kiais gali bti skirtingi dalykai. mogus gali bti nepatenkintas partneriu,
bet nuo jo priklausyti. Tiesiog jis gali neturti kito pasirinkimo [H. Kelley,
J. Thibaut, 1978; St. Drigotas, C. Rusbult, 1992]. Dl priklausomybs ir
kyla identikumo problem. Priklausymas kam nors ar nuo ko nors visada
maina autonomij.
Psichoanaliz remiasi prielaida, kad mogaus raidos pagrindas yra ju
djimas nuo priklausomybs nepriklausomo, diferencijuoto Ego link. Pasak
imokimo teorijos autori [D. Sears, 1953; A. Bandura, B. Walters, 1963],
priklausomyb yra imoktas, antrinis dalykas. Remiantis ia teorija, ski
riama instrumentin ir emocin priklausomyb [J. McDavid, H. Harari,
1974]. Instrumentin priklausomyb reikia priemon tikslui pasiekti. Pa
vyzdiui, vaikas prao mamos suvarstyti batukus, nes jam skauda rank ir
pats to padaryti negali. Emocin priklausomyb yra tikslas savyje. (Vaikas
fizikai pajgus apsiauti batus, taiau prao tai padaryti mamos, nes trokta
emocinio ryio su ja.) Vaikas greitai imoksta bti priklausomas nuo tv,
kit eimos nari. Tas priklausomumas stiprina jausminius ryius, pasitik
jim kitais. Po artimj globos priedanga lengva paslpti ir nor domi
nuoti.

93

Jis dar maas

Vakar kultroje priklausomyb yra vengtina savyb [J. Bowlby, 1969].

J mginama atitaisyti [A. Parens, K. Saul, 1971]. Kai kurie lingvistiniai
ypatumai paaikina kultros ypatumas. Anglikas odis to depend yra ki
ls i lotyn kalbos odio dependere, reikianio kaboti arba bti pa
kabintam. Ssajos su priklausomybe labai aikios. Hindi-sanskrito kal
bose asrayana kils i aknies sri ir reikia bti prisiriusiam prie ko
nors, atsiremti k nors, iekoti globos arba prieglobsio [D. MorierWilliams, 1950]. Visi ie odiai neturi kokio nors neigiamo atspalvio ir nestigmatizuoja priklausomybs.
Asimetrin priklausomyb (codependency). Vieningo apibrimo nra.
R. Spanno ir D. Fischerio [1990] teigimu, tai kratutin priklausomyb nuo
ko nors, kratutinis dmesys ne sau. T. Hagan ir S. Kasi [1992] nuomone,
asimetrin priklausomyb - tai nelygybs ir paklusnumo reikinys. ios
autors remiasi lyi skirtumais, tvirtindamos, pavyzdiui, kad pernelyg di
delis moter jautrumas kit reikmms ir yra asimetrins priklausomybs ir
nelygybs pasireikimas. Pasak T. Hagan ir S. Kasi, moterys buvo ir yra
aukljamos atlikti tam tikr socialin vaidmen.
Asimetrin priklausomyb gali bti A praradimo prieastis. Savo
reikmi slopinimas ir paaukojimas partnerio labui yra asimetrins priklau
somybs ir A praradimo poymiai [J. Jack, 1991; F. OBrien, K. Gaborit,
1992].
Emocinis incestas (kraujomaia). termin pasil P. Mellody kny
goje Veidu asimetrin priklausomyb [Facing codependence, 1989], ku
rioje nagrinjami tv ir vaik santykiai. P. Mellody nuomone, emocinis in
cestas - tai situacija, kai vienas i tv, igyvendamas frustracij dl savo
santyki su sutuoktiniu, susidariusi emocin tutum upildo vaiku. Pasi
naudodamas savo prigimtine valdia ir poreikiams patenkinti pasitelkda
mas sn arba dukr, jis paeidia intymumo tabu tarp gimdytojo ir vaiko.
94

Vaik tai dvasikai aloja. Emocikai remti savo gimdytoj - vaikui per
sunki nata. Savo poreikius jis priverstas slopinti. Emocinio incesto skal
plati, bet, pasak P. Mellody, iki faktiko incesto prieinama retai.
Nors emocinio incesto formos vairios, jam budingi du pagrindiniai po
ymiai.
1. Gimdytojas panaudoja vaik patenkinti tokiems poreikiams, kuri
jis nepajgus patenkinti (pvz., emocin ikrova, patarimas, drau
gyst, Ego upildymas).
2. Gimdytojas ignoruoja svarbiausius vaiko poreikius. Tad vaikas nesi
jauia saugus, stokoja dmesio, artumo.
Emocinio incesto reikinys, jam taikomi kriterijai nra aikiai apibrti.
Poiris reikin yra susijs su emociniu vertinimu. Nagrinj reikin
autoriai, pavyzdiui, P. Love [1990], sakosi patys vaikystje patyr emocin
incest, vadinasi, negali bti nealiki.
Intymumas. Psichologijos odynas [1993] intymum apibria kaip di
delio artimumo, asmenikumo ry, visiko saugumo, abipusio pasitikjimo
ir artumo, dvasinio ir fizinio susiliejimo su kitu mogumi jausm. Tai emocini sipareigojim vienas kitam pltojimasis, kurio dka dviej mo
ni santykiai gauna visikos komunikacijos ir visiko tarpusavio supratimo
galimybes.
H.
Kelley [1983] nurodo tokius intymumo poymius: santyki danu
mas, apibdinamas bendrai leidiamo laiko trukme; kartu atliekam socia
lini veik ir vaidmen vairov; jga - suvoktas takos laipsnis, kuri part
neriai turi vienas kito sprendimams, veiklai, planams, laipsnis; santyki
trukm.
Santyki intymum rodo specifiniai informaciniai poymiai: kreipimasis
vardu, subtilios informacijos atskleidimas, lytjimas. ie ir panas poy
miai informuoja aplinkinius apie specifinius diados santykius. O vieumas
pareigoja toliau artimai bendrauti.
Intymumas neatskiriamas nuo lytjimo. Intymus nuotolis yra maiausias
nuotolis tarp moni. Tai - ankstyvos kdikysts nuotolis, kai dar neski
riamos savo ir kito mogaus psichologins erdvs. Vliau tv ir vaik in
tymumo zonos tolsta. Jei artumas nepriimtinas, lytjimas gali sukelti pasi
bjaurjim ir emocin atstmim. Lytjimas taip pat atspindi hierarchij
grupje. Kas k palieia ir kaip, yra informacija apie dominavim ir status.
okiai yra paslpta intymumo poreikio patenkinimo forma. Bent jau klasi
kin.
Intymumo baim - tai vengimas atsiskleisti ir parodyti jausmus bei in
formacij kitam mogui, baiminantis neigiamo poveikio tolesniam bendra
vimui. Tokiu atveju vairiomis priemonmis stengiamasi ilaikyti atstum.

95

P. Sheehan [1993] intymumo baim supranta kaip keturi baimi de

rin. Pagal tai, koki padarini bijomasi, ji iskiria identikumo praradimo
baim, baim bti paliktam, vieumo ir priekait baim.
Identikumo praradimo baim P. Sheehan apibdinama kaip savojo A
rib praradimo baim, pavojus itirpti kitame moguje, jei jis pernelyg
arti. Baim bti paliktam susijusi su tikimybe, kad, atskleids svarbi
asmenin informacij, tapsi partneriui nedomus, smerktinas ir bsi jo at
stumtas. Vieumo baim kyla i tikimybs, kad atsiskleidus gali ikilti vie
umon ir tos savybs, kuri asmenyb varosi ar kurias nori nuslpti, kad
nebt emocikai atstumta. P. Sheehan skiria du vieumo baims aspektus.
Vienas i j reikia baim atskleisti blogj, neatitinkant reikalavim
slaptj A. Kitas aspektas - nerim, kylant dl gilesnio savs sis
moninimo, nes atsiskleidimas leidia pastebti ne tik gersias savojo A
ypatybes, bet ir tas, kurias mogus nort nuneigti ar kuri negalt pripa
inti. Paymtina, kad intymumo vengiantis mogus bijo galimo emocinio
atstmimo ir btent dl ios prieasties atstumia kitus.
N. Polansky [1982] mini jokius gynybikus atstumo ilaikymo bdus:
1. Pasitraukimas. Apsisaugoti nuo per didelio artimumo galima paprasiau
siai pasitraukiant i nerim kelianios situacijos. Pasitraukimas gali bti
tiek fizinis, tiek psichologinis. 2. Konflikto kurstymas. Priekabi iekojimas,
irzlumas slopina artumo ir ilumos jausmus. 3, Emocinis altumas. Tai oficiali santyki krimas. Elgiamasi mandagiai, laikomasi etiketo, sociali
ni norm. 4. Nesipareigojimas. Saugumo jausmas ilieka kontroliuojant
santykius su kitu mogumi - stengiamasi, kad jie netapt pernelyg artimi.
Jei jie tokie tampa, artum bandoma gynybikai sumainti verbaliniu sipa
reigojimo neigimu. Pavyzdiui, sakoma: Nedaryk rimt ivad apie ms
draugyst. Kitais atvejais iprovokuojamas konfliktas. 5. Egocentrizmas.
Pernelyg didelis rpinimasis savimi maina artumo su kitais monmis ti
kimyb.
Atsiskleidimas - tai abipusis svarbios informacijos apie save (jausm,
mini, vertinim bei dar neinom fakt) isakymas reikming asmeny
bei santyki metu [S. Jourard, 1978; J. Coleman, 1984].
( mons atsiskleidia dl keleto prieasi.
Pirmoji atsiskleidimo prieastis - kad bt lengviau. Isipasakoti, dl
iko tau sunku, - tai tarsi nusimesti nemaloni nat. i savyb pastebjo
[dar romnai. Jie sakydavo: dixi et animan levavi - pasakiau, ir man paleng
vjo. Taiau svarbu ir atgalinis ryys bei tinkama situacija. Poreikis atsi
skleisti gali paskatinti kurti. Tiesiogiai arba perkeltine forma mogus atsiskkida skaitytojui, irovui. Meno krinys yra autoriaus mini ir emo
cij menin iraika. domus dalykas: krjui atsiskleisti gal buvo gyvybi
kai svarbus reikalas, neduodantis jam ramybs, o skaitytojas (arba iro96

vas) stebisi, kaip krjas galjo taip genialiai sugalvoti, avisi puikia menine
interpretacija.

Scena banke
\ Antroji atsiskleidimo prieastis - umegzti santykius. Pasakojimas apie
save yra bdas umegzti emocin ry. Bet ne visada klausytojas mus emo
cikai priima. Prieingai, pasakojimas apie intymius dalykus gali bauginti
potencial bendravimo partner. Gal todl, jog nenori k nors panaaus
papasakoti pats. Tokiu atveju isipasakojimas gali paskatinti bendravimo
partnerio gynybikum. Todl ir kyla klausimas, ar atsiskleidimas parei
goja klausytoj atsakyti tuo paiu. Ar teisinga yra kaltinti: O tu man nieko
nesakai! K ad.^dett^tenthratrtiy^^
Jo pakopos
rodo artimumo laipsn. Raginimas pakalbti atvirai sukelia atvirktin
efekt. Tai prilygsta atvirumo tironijai. Daugelis moni yra sitikin, kad
visikas atvirumas yra tolygus asmenikumo, paslaptingumo, savojo Ego
praradimui. Bet kartu tai reikia ir pasitikjimo partneriu stok.
Treioji atsiskleidimo prieastis - noras taisyti savo elges. Kalbdami
apia^savo rpesius ir matydami, kaip reaguoja partneris, - pritaria ar
smerkia, - suinome, ar ms veiksmai teisingi. Atsiskleisdamas mogus
savo sunkumus ir j sprendimo bdus lygina su kit moni patiriamais
sunkumais ir priemonmis jiems veikti. inojimas, kad ir kiti mons pati
ria panai sunkum, maina vieniumo jausm. Kalbant apie savo bd,
aikesns pasidaro jos prieastys.
j' Atsiskleidiama paprastai odiu - isipasakojama, ir tas isipasakojijmas bna emocingas. Klausantysis asmuo (primjas) informacij vertina
savaip, pagal savo emocin patirt. Vadinasi, atskleista informacija gene
ruoja individualius specifinius spdius ir vertinimus. Be to, informacija
97

gali bti priimama ne tuo kanalu, kuriuo buvo siuniama. Pavyzdiui, o

din informacij gali bti reaguojama emocikai arba atvirkiai.
Daugelis moni vengia atsiskleisti, nes bijo bti atstumti, nesuprasti,
nenori pasirodyti nedoms. Kai kuriems visur vaidenasi prieai: k pasa
kysi - panaudos prie tave.
Atsiskleidimas yra prisistatymo dalis: isipasakodamas asmuo suteikia
galimyb partneriui daugiau suinoti apie save. Atsivelgiant tai, kok
spd norima padaryti kitam asmeniui, ir yra pateikiama informacija apie
save [W. Stiles, 1996]. Ta informacija pareigoja atsiverti ir partner. Taiau
is, provokuojamas atsiskleisti, gali nepasitikti savo panekovu ir j at
stumti. G. Bacho [1994] teigimu, kiekvienam mogui yra bdingos tam tik
ros psichologins ribos, reguliuojanios tarpusavio santyki atstum. ios
ribos utikrina mogui saugumo jausm. mogus, atsiverdamas kitam
mogui, su kuriuo jis neseniai pradjo bendrauti, rizikuoja bti atstumtas
[E. Berscheid, 1983; J. Simpson, 1987].
Savarankikumas, dominavimas, paklusimas. Savarankikumas asoci
juojasi su nepriklausomybe, pasitikjimu, atsakomybe. Tai nra savaiminis
reikinys. Savarankikumui pltotis btina ir palanki psichologin atmos
fera. Tokios atmosferos svarbiausia slyga yra ta, kad asmenys, nuo kuri
priklauso savarankikumo pltra, patys fit savarankiki, neturt sadisti
ni ir mazochistini polinki, kuriuos pasmoningai galt suprojektuoti
vaiko asmenyb. Tad tv arba globj, nors ir turini ger nor, pernelyg
didel globa vaiko savarankikum gali net nuslopinti. Globa pasireikia ne
tik rpinimusi, bet ir elgesio kontrole. Tvai nori kontroliuoti net ir suau
gusius vaikus. Globa yra labai patogi skraist kontrolei dangstyti. O priei
nimsi kontrolei lengva pavadinti nedkingumu, tv negerbimu. Taip visai
be reikalo kitam galima diegti kalts jausm. inoma, natralios ir usit
susios globos riba nra lengvai apiuopiama. Reikia plaiau panagrinti, k
tvai jauia matydami, kad vaikas auga ir siekia didesns laisvs. Smon
tuo diaugiasi, bet pasmon gali signalizuoti k kita (pavyzdiui, kad jie
patys sensta). Jei vaikui jau penkeri, tai pats esi penkeriais metais senesnis.
Jei vaikas tampa savarankikas, tvai gali pasijusti nereikalingi, vadinasi,
beveriai. Tv visur kiimasis turi gilias aknis. Tai ne ugaida ar des
potizmas, o nepastebjimas, kad j vaidmuo jau pakito. Tai gana graudu.
moni santykiai yra dinamiki, jie negali ilikti tokie patys visais laikais.
Bgant metams, keiiasi partneri bendravimo pobdis. Vaiko savarankikjimas reikia ne tv vaidmens menkjim, o jo kitim, kitokio pobdio
bendravim.
Dominavimas ir paklusimas yra tipikas sadistini ir mazochistini
santyki pavyzdys. Keista, bet dominavim labai palankiai yra vertins se
novs graik filosofas Aristotelis. Pasako jo, vieniems tikslinga valdyti, ki
tiems bti valdomiems* Es nuo pat gimimo vieniems skirta paklusti, o ki
98

tiems valdyti. Vergija, Aristotelio nuomone, yra natralus dalykas, todl ir

moraliai teisinga. Apskritai kyla klausimas, kas skatina valdios trokim.
Energijos, jgos perteklius? O gal prieingai - silpnumas ir nemokjimas
gyventi savarankikai, nepriklausomai nuo kit?
K mogus igyvena, stebdamas norint dominuoti, pabriant savo
pranaum mog? Labai tiktina, kad pranaumo demonstravimas sukels
bendravimo partnerio menkavertikumo jausm, nor elgtis gynybikai.
Nors dominavimas paprastai yra bendras asmens polinkis, dominuoti sie
kiama kurioje nors srityje. Vakar kultroje svarbiomis laikomos tokios
vertybs kaip intelektas, sportikumas, fizinis grois, turtas. Todl ir prana
umo siekiama iose srityse. Pranaum demonstruojantis mogus su kitais
nenori bendrauti kaip lygus su lygiais, tarsi pateikia ultimatum: arba tu
pripasti mano pranaum, arba mes i viso nebendraujame. Tai feodalo ir
vasalo santykiai. Pranaumas gali bti slepiamas globjo, vietjo, draugo
vaidmenimis. domu* koks tokiu atveju galt bti atgalinis ryys? Kokios
atsakomosios reakcijos tikisi pranaumo siekiantis mogus? Ar jis tikisi,
kad bendravimo partneris sutiks, bus priverstas atlikti emesniojo vaid
men? Koki priemoni imasi dominuojantis mogus savo padiai tvir
tinti? Nusikalstamose grupse tos priemons itin iaurios. Pranaumo sie
kianiai asmenybei ne visada paklstama, kartais maitaujama. Galimas
dalykas, kad noras konkuruoti ir yra natrali reakcija pranaumo de
monstravim, prievart. Pranaumo demonstravimas yra ikis kito mo
gaus Ego, todl jo atsakomosios reakcijos paprastai esti gynjfakps. Pavyz
diui, iekoma ipuiklio trkum. Jei sunkiai sekasijH atrasti, stengia
masi iprovokuoti, elgtis taip, kad partneris prarast emocin pusiausvyr,
vadinasi, ir pasitikjim savimi. Sakydami nesuprant pamokos, mokiniai
danai i tikrj reikia paslpt protest. Visa tai galima apibdinti vienu
odiu - kontrataka. is reikinys yra daug sudtingesnis, negu i pirmo
vilgsnio atrodo. Verta i viso susimstyti, k reikia odiai pranaumo
demonstravimas. To demonstravimo gali ir nebti. Kito mogaus elges
kartais palaikome pranaumo siekimu, remdamiesi savais, subjektyviais su
vokimo kriterijais. Tai gynybikas ms elgesys. Pavyzdiui, pasitikinio sa
vimi, jauianio savo vert mogaus kalb, gestus kai kurie mons jau gali
suvokti kaip dominavimo simbol. Dl menkavertikumo keniantys asme
nys net palyginti neutral moni elges laiko pretenzingu, prieiku. Sa
vimi pasitikinio mogaus elgesys sukelia jiems nerim, nes veria ir paius
atitinkamai elgtis, o to jie nepajgia.
Idealizavimas ir nusivylimas. Idealizavimas yra tendencingas mogaus
vertinimas, kai iauktinamos teigiamos savybs, tikros arba tik sivaizduo
jamos, ir nepastebimos neigiamos, nepripastama, kad toki i viso ideali
zuojamas mogus gali turti. Tai reikia, kad idealizuodamas mogus pa
tenkina tam tikrus savo poreikius. Logika yra kalbti apie stabo poreik.
99

Idealizuojant netgi trkumuose galima velgti teigiamybi [S. Murray,

J. Holmes, 1993]. Pasak S. Murray [1996], tam tikra idealizavimo doz ben
draujant yra btina. Idealizavim skatina aureols efektas, neigiamos informa^jjos^pie^ p a rtn e rn e j^ m m
partner
spragos upildomos~taip, kad idealizuojamasis atitikt vaizduotje susi
kurt mogaus model. Taip noras paveriamas realybe. Ta realyb yra ide
alizuojaniojo mogaus egocentrizmo rezultatas: kitas mogus, jo savybs
yra subjekto vaizduots vaisius. Skirtumo tarp vaizduots ir realybs paste
bjimas yra nusivylimo pradia. Nusivylimas nebtinai reikia real verti
nim. Tai gali bti (jau) neigiam savybi irykinimas aureols efekto
principu. Didelis idealizavimas reikia ir dideles motyvacines, emocines in
vesticijas bendravimo partner. Investicijos paaikin nusivylimo, jeigu jis
kyla, in te n sy v u m i* ^
J. Holmeso [1996] duomenimis, artimai
draugaujantys asmenys savo partnerius vertina geriau, negu tie partneriai
save paius.
Jei bendravimui bdinga didjanti tarpusavio priklausomyb, trkum
atskleidimas ir nusivylimas neivengiami, teig J. Brehmas [1992]. Tolesnis
idealizavimas reikt reakcij ne faktik partner, o jo vaizd.
M. Stoneo [1990] nuomone, nusivylimas yra normalus augimo reiki
nys. Vaikui brstant ir savarankikjant, silpnja poreikis turti, matyti vi
sagal ir visain suaugusj. tvus pradedama irti tikrovikiau. Jei vaiko
palankumas tvams persipina su prieikumu jiems, nuostata tv atvilgiu
tampa ambivalentika. M. Stoneo nuomone, sritys, kuriose tvai praranda
autoritet, yra ios: profesija (ji gali bti suvokiama kaip neprestiin arba
tvai laikomi nevykliais toje srityje), bendroji kompetencija, nemokjimas
sitvirtinti (trksta drsos, polkio, valios, itverms), patikimumas (pra
randamas pasitikjimas tvais), charakterio ypatumai.
Formalizuoti komunikaciniai tinklai. Grupei reikmingos informacijos
sraut daugelyje grupi (ypa formali organizacij) reglamentuoja tai-!
sykls. Pavyzdiui, mons turi atskiras instrukcijas, kaip skleisti gamybos
procesui reikiam informacij.
Formalios grups turi taip pat gana grietas komunikacines struktras.
Neformali grupi komunikaciniai ablonai yra ne tokie grieti ir tvirti.
Jose daniausiai esti visa komunikacijos ablono struktra, kurios svarbiau
sia ypatyb yra ta, kad bet kuri padt tinkle uimantis grups narys gali
vienodai skmingai keistis informacija su kitais grups nariais.
Eksperimentiniuose tyrimuose daniausiai vartojami ie komunikacini
tinkl tipai:
Visa struktra. Kiekvienas grups narys gali laisvai umegzti ry su bet
kuriuo kitu grups nariu. Komunikacija galima tiek viena, tiek ir abiem
kryptimis.
100

Spindulin struktra. Galimyb komunikuoti su bet kuriuo grups na

riu turi tik asmuo C. Visi kiti grups nariai negali tiesiogiai keistis informa
cija, nesusisiek su asmeniu C. Visos struktros tinklas yra labiau sujungtas
negu spindulins, nes visoje struktroje atviri yra 5 i 10 galim kanal, o
spindulinje - yra tik 4 kanalai.

Grandinl. Tai pertraukta visa struktra. Komunikacija ia gali vykti

dviem kryptimis.
A _ _______B ________ C ________ D ________ E
Struktra su strypu (akuts). Tai visos struktros variantas. iuo at
veju visa struktra yra taip pertvarkyta, kad vienam, tam tikr padt tinkle
uimaniam grups nariui formaliai suteikiama didel informacijos kon
trols funkcija.

Atstumas komunikaciniame tinkle tarp vieno grups nario, uimanio

tinkle, tarkime, padt A iki kito nario, uimanio padt B, vadinamas
ingsniu. A. Bavelas [1950] pasil formul, pagal kuri galima apskai
iuoti ingsnius, btinus visiems tam. tikro komunikacinio tinklo tipo gru
ps nariams susisiekti tarpusavyje.
101

Ex ly dxy; ia D - trumpiausias atstumas nuo vienos iki kitos padties

tinkle (ingsnis); Ey dxy - vieno grups nario ingsni suma.
Pavyzdiui, esant visai struktrai, grups nari A ir B ingsniai apskai
iuojami taip: (AB = 1) + (AC = 2) + (AD = 2) + (AE = 1) = 6.
(BA = 1) + (BD = 2) + (BE = 2) + (BC = 1) = 6.
ingsni, btin visiems nariams susisiekti, suma pagal formul Ex Xy
dxy, esant visai struktrai, lygi 10.
Grandinls atveju atskir grups nari komunikaciniame tinkle ings
niai apskaiiuojami taip:
A nario: (AB = 1) + (AC = 2) + (AD = 3) + (AE = 4) = 10.
B nario: (BA = 1) + (BC = 1) + (BE = 2) + (BE = 3) = 7.
C nario: = 6.
D nario: = 7.
E nario: = 10.
Esant struktrai su strypu ingsniai apskaiiuojami taip:
Anario: (AB = 1) + (AC = 2) + (AD = 2) + (AE = 3) = 8.
C nario : (CA = 1) + (CB = 1) -kr (CD = 1) + (CE = 2) = 5.
B nario: = 8.
D nario: = 6.
E nario: = 9.
Paskui pagal formul Ex Ey dxy / Ey dxy apskaiiuojamas komunikacijos
tinkle uimanio tam tikr padt atskiro grups nario centrikumo laipsnis.
Panagrinkime, koks centrikumo laipsnis vairiose komunikacinio tin
klo struktrose bus, pavyzdiui, grups nario C.
1 l e n t e l . Centrikumo laipsnio priklausomyb nuo padties tinkle
vairiose komunikacinio tinklo struktrose
Komunikacinio tinklo
struktra
Visa struktra
Grandinl
Struktra su strypu

Padtis tinkle

Centrikumo laipsnis

C
C
C

5
6,7
7,2

H.
Leavittas [1951] atliko eksperiment su komunikacini tinkl ablo
nais. Susd aplink apval stal tiriamieji asmenys buvo atskirti vienas nuo
kito vertikaliomis pertvaromis. Bendrauti vienas su kitu jie galjo tik lai
kais pro pertvaroje padarytas angas. Tiriamiesiems buvo draudiama kal
btis tarpusavyje. Eksperimentuotojas, atsivelgdamas eksperimento
tiksl, galjo arba visas angas palikti atviras, arba kai kurias i j udaryti.
Keiiant atvir ang skaii pertvarose, buvo galima sudaryti bet kur pa
102

geidaujam komunikacinio tinklo ablon. Kiekvienas tiriamasis gaudavo

kortel su pavaizduotomis 5 i rinkin sudarani 6 geometrini figr.
Taigi kiekvieno tiriamojo gaunamoje kortelje trko vienos kurios nors fi
gros. Kiekvienas tiriamasis gaudavo vis kitoki kortel, taiau geometrin
figra buvo pavaizduota kiekvieno tiriamojo kortelje. Tiriamieji turjo su
rasti t figr. Uduotis buvo laikoma vykdyta, kai visi eksperimento daly
viai sutartu signalu pranedavo eksperimentuotojui surad iekom figr.
Eksperimento duomenys pateikiami 2 lentelje. Kaip matyti i lentels,
esant visai struktrai, klaid sprendiant uduotis padaryta kur kas dau
giau, negu esant kitoms komunikacinms struktroms. Be to, esant iai
komunikacinei struktrai prireik daugiau laiko uduoiai sprsti. Taip yra
dl to, kad grandinls, ypa struktros su strypu, atveju asmuo, esantis ar
iau centro, organizuoja uduoties sprendim. Taip pasireikia labiau cen
tralizuot komunikacini struktr pranaumas.
2 l e n t e l . Komunikacini tinkl struktros ir veiklos ryys
[pagal H. Leavitt, 1951]
Klai
in
d
gsni
skai
suma
ius

Komunika
cinio tinklo
struktra
c:

Visa
struktra

Grandinl

Struktra
su strypu

30

a^
-
A - D - C - D - E

A \
B

C - D - E

40

3,6

Padtis
Poymis

Centrikumas
16,6 Lyderis (%)
Pasitenkinimas
Centrikumas
9,8 Lyderis (%)
Pasitenkinimas
2,6

X
A

5,0 5,0 5,0 5,0

nea pibrta
5,8 6,4 7,0 6,5
4,0 6,7 6.7 5,7
0 22 67 11
4,5 8,3 7.8 7,0

E
5,0 5,0
7,1
4,0
0
2,4

5,0

6,6 4,7
5,2 1,1
20 24,8
6,0 22,2

Centrikumas 4.5 4,5 7,2 6,0 4.0 5,2 1,2

Lyderis (%)
5 5 85 5 0 2,0 32,5
Pasitenkinimas 4.6 4,9 9,5 7,1 3.1 5,8 22,3

Kitaip atrodo vairi centrikumo laipsn turini asmen pasitenki

nimo veikla laipsnis. Pasitenkinimas buvo tiriamas vertinimo skale, kurios
kratutins reikms vairavo nuo nulio (visikai nepatenkintas) iki de
imties (visikai patenkintas). Pasirodo, pasitenkinimas uduoties atli
kimo eiga buvo didiausias visos struktros atveju ir maiausias - strukt
ros su strypu atveju. Tapsmo lyderiu tikimyb taip pat didja, didjant gru
ps nario centrikumui komunikaciniame tinkle. Deja, esant kitokioms
negu eksperimente apraytos slygoms, tokias ivadas galima daryti tik la
bai santykikai. Grupms gyvendinant konkreius, susijusius su gyveni
mika situacija, tikslus, sunku kontroliuoti kit nepriklausom kintamj,
toki kaip asmenybs savybs, motyvai, tarpasmenini santyki pobdis,
tak.
103

LITERATURA
1. Adler P. B., Rosenfeld L. B., Towne N. Interplay. The process of interpersonal
communication. Holt, 1989.
2. Andrijauskait V. Artumo baims problema ir socialinio tinklo ypatumai.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
3. Baldwin M. W., Sinclair L. Self-esteem and if ...then contingencies of
interpersonal acceptance // Journal of Personality and Social Psychology. 1996.
Vol. 71. No. 6. P. 1130-1141.
4. Chaikin A., Derlega V. Self-disclosure // Contemporary topics in social
psychology. Eds. J. Thibaut, J. Spense, R. Carson. General learning press.
1976,177-210.
5. Collins N. L. Working models of attachment: implications for explanation,
emotion and behavior // Journal of Personality and Social Psychology. 1996.
Vol. 71. No. 4. P. 810-832.
6. Cowan G., Bommersbach M. Codependency, loss of self, and power //
Psychology of Women Quarterly. 1995. Vol. 19. P. 221-236.
7. Fromas . Menas mylti. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992.
8. Jaktait-Talijnien A. Tarpusavio priklausomyb ir altruistinis elgesys.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
9. Jourard S. The transparent self. 1964.
10. Justickis V., Navikas G. Bendravimo psichologija. Vadovlis Policijos
akademijos studentams. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1995.
11. Kimble Ch., Seidel St. Vocal signs of confidence. Journal of Nonverbal
Behavior. 1991. Vol. 15(2). P. 73-79.
12. Kingsbury N. M., Minda R. B. An analysis of three expected intimate
relationship states: commitment, maintenance and termination // Journal of
Social and Personal Relationships. 1988. Vol. 5. No. 4. P. 405-422.
13. Love P. The emotional incest syndrome. 1990.
14. Murrey S. L., Holmes J. G. The benefits of positive illusions: idealization and
the construction of satisfaction in close relationships // Journal of Personality
and Social Psychology. 1996. Vol. 70. No. 1. P. 79-98.
15. OConnor Ch. C., Rosenblood L. K. Affiliation motivation in everyday
experience: a theoretical comparison // Journal of Personality and Social
Psychology. 1996. Vol. 70. No. 3. P. 513-522.
16. Petrainait I. Prieraiumo objektas deprivuot vaik akimis. Bakalauro
darbas. Vilnius, 1996.
17. Pincus A. L., Gurtman M. B. The three faces of interpersonal dependency:
structural analyses of self-report dependency measures // Journal of
Personality and Social Psychology. 1995. Vol 69. No 4. P. 744-758.
18. Sheehan P. Fear of Intimacy Assessment. Third European Congress on
Posttraumatic Stress. Bergen, 1993.
19. Stone M. Loss of an ideal / Stressors and the adjustment disorders.
Eds. J. Noshpitz. R. D. Coddington. Wiley, 1990.
20. Snyder M. Konstruktyvus bendravimas // Psichologija tau. Vilnius, 1993. Nr. 2.
21. elvys R. Bendravimo psichologija. Valstybinis leidybos centras, 1995.
104

11. TARPASMENINIAI KONFLIKTAI

Tradicikai konfliktas vertinamas kaip blogis, kaip tarpasmenini santy
ki neskm. Toks stereotipas neivengiamai veria iekoti konflikto nei
giamybi. Tuo tarpu pats konfliktas nra nei geras, nei blogas. Svarbu jo
sprendimo bdas. Tarpasmeninis konfliktas nebtinai yra iorinis, t.y. vidi
nio, motyv konflikto prieingyb. Jis gali bti slepiamas, uslopintas dl
daugybs prieasi: konfrontacijos baims, vengimo pripainti konflikt ii/!
kt. Brstant konflikt galima atpainti i tam tikr poymi: keiiasi beiydravimo pobdis, bendravimas pasidaro nebe toks atviras, partneriai ma
iau keiiasi informacija, atrenka, k vienas kitam sakyti. Mginimas isi
aikinti situacij arba apkaltinti partner nutolimu veria j elgtis gynybi^ai
ir dar labiau komplikuoti padt. Bendravimo partneriai vis labiau ima pa
stebti, kaip skiriasi j interesai ir vertybs. Tai sukelia papildom tamp
ir susierzinim. Interes skirtingumas (mogus turi toki teis!) imamas su
vokti kaip savj interes paeidimas arba ignoravimas. Taip atsitinka ir
dl to, kad pradj draugauti mons (tarkim, abu slegiami vienatvs)
kartais savo interesus nuslepia arba nuneigia. Ilgainiui iaikja, kad j
interesai skirtingi. Taigi tikslai taip pat skirtingi. Nuo skirtingumo iki
prieikumo - tik vienas ingsnis. Konfliktui pltojantis, vis labiau pabr
iami asmeniki tikslai. Tikslo pasiekimas suvokiamas kaip pergal: jei
tiksl pasiekia partneris, vadinasi, tu pralaimjai ir praradai presti. I to
plaukia ne produktyvi veikla, o nuolatins grumtyns - kas k. Nelaim
viena nevaikto - i patarl tinka ir kalbant apie tarpasmenin konflikt. Jo
metu mogus gali. igyventi ir savo vidin, motyv konflikt. J gali sukelti
noras apginti savo nuomon ir nesugadinti santyki su kitu mogumi, su
grupe arba noras apginti save (o tam reikia agresyvumo) ir kartu ilaikyti
gero, taikaus mogaus vaizd. Plaija prasme mogui tenka sprsti toki
problem: kaip apginti savj Ego, nepasiduoti gniudaniai aplinkai, likti
itikimu sau ir isaugoti padorius santykius su aplinkiniais. Likti itikimu
sau ir pyktis su visu pasauliu nra imintinga.
Vienus konfliktas baido, kitus patraukia. Mgstantys ik turi prog
tvirtinti savo asmenyb. mogaus poiris konflikt priklauso nuo jo
vertybini orientacij. Sakykime, mogus vertybe laiko rungtyniavim, o ne
bendradarbiavim. Tokia nuostata gali bti pagrsta sitikinimu, kad gyve
nimas, kaip sak K. Marksas, yra kova arba dar blogiau, kad mogus mo
gui, anot angl filosofo T. Hobbeso, yra vilkas. Senovs graik mstytojai
Heraklitas ir Pitagoras teig, kad visko, kas egzistuoja, pagrindas yra prie
ybs. Vienas i dialektikos dsni taip ir vadinasi: prieybi vienybs ir ko
vos dsnis. Pripastant toki koncepcij, vidini prietaravim draskoma
visuomen yra normalus reikinys. Aristotelis, prieingai, man, kad polia
105

rizacija visuomen ardo. Jis pabrdavo ne tai, kas mones skiria, o tai, kas
vienija. Aristotelio nuomone, visi kratutinumai yra ydos ir su jais reikia
kovoti. Harmonijos receptas - mokti surasti aukso vidur tarp dviej
kratutinum.
Tarpasmeninis^onfliktas - tai socialinis reikinys, kurio metu susiduria
dviej arba daugiau asmen^ (asmens ir grups, grupi) prieingi interesai,
nuostatos, tikslai arBa Tikslo siekimo bdai. Konfliktas formuoja asmenybs
poir konflikt suklus mog ir visa tai, kas su tuo mogumi susij.
M. Deutschas konfliktus skirst produktyviuosius ir destruktyviuosius
(naikinamuosius). Destruktyvusis konfliktas problemos neisprendia. De
struktyv konflikt, suklusi prieastis ilieka, jo dalyviai laikosi prieik
nuostat. Destruktyviam konfliktui budingas pltojim asjsjr .spryimas.
PletoSamasis toks konfliktas nutolsta nuo pirmins prieasties, jo dalyviai
link j nuneigti, pakeisti kitomis. Pakeitimai, kaltinimai yra Ego gynybos
mechanizmo - projekcijos - praktinis pasireikimas. Stiprjant destrukty
viam konfliktui, kinta ir bendravimo pobdis - silpnja login argumenta
cija, stiprja elgesio gynybikumas. Tok klasikin konflikt, kur ilgainiui
sitraukia vis daugiau moni, meistrikai pavaizdavo V. ekspyras trage
dijoje Romeo ir Diuljeta. Tarpasmeninis konfliktas dramoje virsta gru
pi konfliktu.

'P o n e pareignms
o ar savo veiksmus
su prokuroru j
> ^suderinote? jy

Bendradarbiavimas ar konkurencija?
Naikinamasis konflikto pobdis prisideda prie jo stiprjimo. Mekos
paslaug atlieka vadinamojo paintinio suderinamumo tendencija. Ji veria
konflikto dalyv vlesnes laiko atvilgiu mintis arba vlesnius poelgius de
rinti su tuo, kas anksiau prieininkui, pasakyta ir padaryta. Konfliktas - di106

delis ikis prestiui. Todl ir kyla noras atrodyti logikam ir nuosekliam:

konflikt iprovokavusius, gal ir atsitiktinius, neapgalvotus odius tenka
pagrsti, argumentuoti (kad ir netinkamai), odiu, teisinti savo nuo
stat. Oponentas irgi daro t pat. Taip konfliktas intensyvja. Tad kodl i
karto nepasakius: Atsipraau, suklydau. Deja, taip elgiasi angelai, mo
ns - reiau. Yra ir paprastesni prieasi, dl kuri vengiama atsisakyti
ankstesns klaidingos pozicijos. Tai baim, kad oponentas ims piktnau
diauti ms kalts prisipainimu. Destruktyvusis konfliktas toks nebt,
jeigu neturt tikslo sunaikinti prieinink jei ne fizikai, tai bent dvasikai.
Reikia leisti pralaimjusiajai pusei garbingai pasitraukti i konflikto, juolab
jei t pralaimjim stebi ir liudytojai. Prestio praradimas matant liudyto
jams yra daug skausmingesnis.
Yra ir kitoki prieasi, skatinani destruktyv konflikt. Tai fiksuo
tas mstymas. Konflikto metu dl didelio emocinio krvio suvokiama ma|iaii4^akrjjQsJ_problem variant. Oponentai sikimba vienos kokios nors
minties, vieno sprendimo. Tipikam konfliktui bdingas mstymo standartikumas, ribotumas, laiko fiksacija. Dmesys sutelkiamas greitus veiks
mus ir jais pasiekiamus rezultatus, tolesnius padarinius beveik neatsivel
giama. odiu, bet kokia kaina siekiama pergals.
Konflikto dalyviai elgiasi gynybikai. Gynybikumas pasireikia speci
fine reakcija oponento elges. Oponento veiksmai arba odiai, nors ir tei
singi, vertinami tik tiek, kiek jie gali pakenkti prestiui. Dl ios prieasties
daugiausia energijos ieikvojama puolimui atremti, o ne konstruktyviam
gilinimuisi problem.
Konfliktuodami danai nusistatome rib, iki kurios leidiame sau bti
agresyviems. Tai konflikto stabdys. Riba skirtingiems asmenims yra nevie
noda. Dl neaiki prieasi vaikai su tvu ginijasi maiau negu su mo
tina. Rib taip pat lemia konflikto sukeltas efektas, simbolizuojantis per
gal. Tas efektas irgi nevienodas - nuo sugadintos oponento nuotaikos iki
fizinio susidorojimo su juo. Pasiektas efektas sukelia jo autoriui pasitenki
nim. Pasitenkinimas savo kam nors sukeltu fiziniu arba dvasiniu skausmu
vadinamas s a d i z m u .
Konflikto sprendimo strategijos^ R. Blakeas ir J. Moutonas nagrinja
konflikto sprendimo strategijas: vien konstruktyvi ir kelias nekonstruktvvias.

Nekonstruktyvus konflikto sprendimas

1.
Iorinis konflikto nuslopinimas. Tarkime, autoritetingas asmuo (tvas, aukltojas) arba vaI3uT(aimija; policija) slopina konflikt, iumpa
petukus u rank. Tarptautiniu mastu iam tikslui pasitelkiamos taikos
palaikymo pajgos. Paklusimo valdiai mechanizmas veikia tik tada, kai yra
107

nusistovjusi oficiali status hierarchija. Konflikto nuslopinimas nepaalina

jo prieasi. Jis tik neleidia jam plisti, bent jau kol slopintojas alia,
prieininkai konfliktuoti nedrsta, taiau jam pasitraukus... Juk inome, k
reikia mokykloje igirsti: Palauk, eisi namo! Jei konfliktas nesibaigs,
lieka klausimai, dl kuri partneriai negali veiksmingai bendrauti. Kiek
vien kart, kai tik kyla naujas konfliktas, reikia sprsti ne tik nauj, bet ir
ankstesnes problemas.
2. Konflikto uglostymas. Tai nenoras sprsti konflikt ir savo pozicijos
atsisakymas. Taip elgiamasi norint isaugoti gerus santykius. Sukuriama
pavirutinika harmonijos iliuzija, tikrosios konflikto prieastys nenagrin
jamos. Posakis tiek to, nesipykime tik skamba graiai, problem jis nepa
alina.
3. Konflikto vengimas. Vengimo tendencijos yra labai gajos. Vengimas
sukuria racionalumo iliuzij. Jis visaip slepiamas nuo savs paties: A per
daug protingas, kad gadiniau sau nervus, Su kiekvienu neprasidedu. I
tikrj vengimo strategija ne tik palieka neveiktas problemas, bet ir pa
stiprina oponent, sudaro jam pergals spd. Nuleisk galv, pravirk, ir
tavo prieininkas jau vs pergal. Problemos vengimas ilgainiui gali tapti
asmenybs bruou, tipika reakcija klit. Nedaug k tepasieksi, turda
mas tok gyvenimo palydov.
4. Kompromiso strategija. Tai kelio vidurio strategija - kai kuri dalyk
atsisakymas susitarimo labui. Nors kompromiso strategija yra konstrukty
viausia i vis jau aprayt nekonstruktyvi strategij, ji suteikia galimyb
tik i dalies paalinti konflikto prieastis. iai strategijai artimas prisitaik
likumas, neprincipingumas.

Ko ns t r uk t y v us konf l i kt o sprendi mas

Pats konfliktas dar nra blogis. Prisiminkime posak: ginuose gimsta
tiesa. Neprotinga konflikt drausti, slopinti arba neigti. J reikia sprsti.
Draudimas iorikai reiktis socialiniams konfliktams gal gale sugriov net
tarybin imperij. Socialin paanga nemanoma be konflikto. Nuomons
tvirtinimas sukelia konfrontacij. Konstruktyvioji konflikto sprendimo
strategija prasideda problemos pripainimu. Pirmiausia tas pripainimas
vyksta viduje. mogus, pavyzdiui, pastebi, kad dl ko nors yra nepaten
kintas savo draugu. Dl to sielojasi, bet problemos nenuneigia. O tai nra
taip jau paprasta. Tarkim, jaunavediams vis norisi tikti, kad tarp j viskas
po senovei grau, kad jie yra iimtis, kad nesantaika tarp j yra nema
noma. Pripainti, kad ikilo koki nors sunkum reikia drsos. Tai tarsi
tam tikras pralaimjimas tarpasmenini santyki srityje. Pripainus pro
blem, iliuzijos, kad konfliktai tave aplenkia, nebelieka. Dar daugiau dr
sos reikia pasakyti tai bendravimo partneriui* Kausto baim bti atstum
108

tam. Klystame manydami, kad nutyldami problem isaugosime gerus

santykius. Prieingai, mes juos sugadinsime. Kuo ilgiau problemos slepia
mos, kuo daugiau j susikaupia, tuo didesn sprogimo tikimyb. sidm
tina tai kas: isakant problem ramiu balsu, yra daugiau vilties, kad bus at
sivelgta jos turin. Jei problemai leidiame sprogti, partneris gali pama
nyti, kad esame blogai nusiteik, ir tiek. Kitokiu nekonstruktyviu bdu rea
guojant problem, pavyzdiui, nekalbant, spyriojantis, tik siuniama netie
siogin informacija apie savo nepasitenkinim. Adresatas toki informacij
gali perskaityti savaip. O i klaiding prielaid ir ivados daromos klai
dingos. Pavyzdiui, bendravimo partneris nekalbjimo prieast gali ir taip
suprasti: Gal k nors negero suvalg... Konfliktas dar labiau komplikuo
jasi.

LITERATURA
1. Deutsch M. The resolution of conflict. New Haven, Conn. Yale University
Press, 1973.
2. Milgram S. Obedience to authority. New York: Harper, 1974.
3. Psichologija darbe. Kaip ginytis su efu // Psichologija tau. 1991. Nr. 10.
4. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
5. Vaughan D. Uncoupling: How relationships come apart. New York: Random,
1987.
6. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius: Lietuvos teiss
akademija, 1997.

109

12. AGRESYVUS ELGESYS

Pirmiausia reikt pabrti tai, jog agresija yra labai populiari elgesio
forma - turbt nra mogaus, galinio siningai prisipainti, kad jis nie
kada nebuvo fizikai arba verbalikai agresyvus. Agresija yra toks elgesio
tipas, kuris pasireikia kiekvieno mogaus gyvenime, nepaisant jo amiaus,
lyties, rass, ipastamos religijos arba sitikinim.

Agresijos apibdinimas
Nors i pirmo vilgsnio gali pasirodyti, jog apibrti agresij yra labai
paprasta, taiau i tikrj taip nra. Viena vertus, agresij galima api
bdinti kaip veiksmus, kurie kitam mogui arba gyvnui sukelia skausm ir
kitas alingas pasekmes. Taiau ar galima chirurgo veiksmus, sukelianius
skausm pacientui, priskirti agresijai? Ar ginkluoto pliko viai, nors jis
ir nepataik savo auk ir kartu nepacfar jai tiesiogins fizins alos, yra
agresijos aktas? Dauguma skaitytoj turbt sutiks, kad chirurgo veiksm
negalima priskirti agresijai (nors jie ir sukelia pacientui skausm), o pliko
vius (nors jis ir nesueid) galima pavadinti agresija.
Kita vertus, apibdinant agresij, gali bti akcentuojami mogaus keti
nimai. Agresijai paprastai priskiriami ne bet kokie veiksmai, sukeliantys
skausm arba kitas nemalonias pasekmes, o tiktai tokie, kuriais smoningai
siekiama pakenkti kitam. Laikantis io poirio, smgis arba vis, kuris
nepasiek tikslo, bet kuriuo buvo siekiama sualoti kit, bus vertinamas
kaip agresijos aktas. Taiau, vertinant kito mogaus veiksmus, kartais ga
lima atsidurti keblioje situacijoje. Pavyzdiui, kai kito mogaus ketinimai
yra pozityvs, o veiksm pasekms - negatyvios (fvas. mn^ f i r 1* vaito)
sukeldamas jam skausm. gali_Mti sitik in u kadLdarO-tai dl vaiko ge
roves: policininkas, naudodama^ jg prie pilieius, gali teigti, kad jis tai
daro siekdamas tvarkos ir pan.). Ar mintais atvejais jgos naudojim ver
tinsime kaip agresij, matyt, priklausys nuo konkreioje socialinje aplin
koje priimt elgesio norm, taip pat nuo jns sitikinimo, ar kitas mogus
i tikrj turjo pozityvius ketinimus* a rtik juos deklaravo.
iuo metu dauguma autori, apibdindami agresij, atsivelgia du pa
grindinius kriterijus - mogaus ketinimus ir jo veiksm pasekmes. Teis
minje praktikoje taip pat daniausiai naudojami abu ie kriterijai (pvz.,
skiriant bausm mogudiui, yra atsivelgiama tai, ar jo veiksmai buvo
suplanuoti i anksto, ar pasireik nevalingai, mogui staiga patekus stre
sin situacij). Taigi apibendrinant galima pasakyti, jog agresija - tai toks
elgesys, kuris yra nukreiptas prie kit mog, gyv btyb arba negyv

110

objekt ir kuriuo siekiama sukelti diskomfort, skausm arba padaryti ko

ki nors kit al (tiek fizin, tiek psichologin).

Tragikos agresijos pasekms

(J. Kazlausko nutrauka)

Agresyvaus elgesio formos

Agresyvius veiksmus galima ireikti vairiais bdais (pvz., agresija gali
bti fizin arba verbalin, tiesiogin arba perkeltin ir pan.). Remiantis vy
raujaniais elgesio motyvais, galima iskirti tokias pagrindines agresijos
formas: a) impulsyvi - gynybin; b) instrumentin; c) prieik - piktybin.
Impulsyvi - gynybin agresija. i agresijos forma paprastai kyla tada,
kai mogus patiria frustracij, kai jam kakas grasina, nori paeisti teistus
jo interesus ir pan. iuo atveju svarb vaidmen atlieka situacijos bei jos
supratimo ypatumai. Impulsyvi - gynybin agresija danai pasireikia ne
tiktose, neprastose situacijose, kai mogus neturi laiko ramiai apsvarstyti
vis galim alternatyv, numatyti savo veiksm pasekmi, kai jis yra stip
riai susijaudins ir igyvena negatyvias emocijas (pvz., pykt). Be to, pateks
neapibrt arba dviprasmik situacij, individas gali tendencingai su
vokti kit moni ketinimus kaip prieikus, j veiksmuose velgti puolimo
poymius ir tai atsakyti gynybine agresija.
Instrumentin agresija. Nors visomis agresijos formomis siekiama pa^
kenkti arba padaryti koki nors al kitam mogui, taiau instrumentins
111

agresijos atveju dar yra siekiama ir kit tiksl. Pavyzdiui, narkotik pre
kiautojas gali nuudyti savo konkurent siekdamas pardavinti narkotikus
jo kontroliuojamoje teritorijoje, paauglys gali upulti praeiv gatvje
nordamas i jo atimti pinigus ir t.t. iais atvejais agresija yra instrumenti
nis veiksmas, nes ji leidia pasiekti tam tikr tiksl neskaitant tiesiogins
alos aukai. Reikia pridurti, jog instrumentins agresijos veiksmai gali bti
planuojami bei apgalvojami i anksto, todl jie, palyginti su impulsyvia-gynybine agresija, daug maiau priklauso nuo situacijos ypatum.
Vienas i instrumentins agresijos variant gali bti agresija kaip grupi
nio solidarumo pasekm. Ji yra ypa paplitusi tarp paaugli. Bdami gru
pje, paaugliai danai paklsta jos spaudimui ir elgiasi agresyviai nordami
sitvirtinti, pakelti savo status bendraami akyse arba ivengti galimo
atstmimo.
Prieika-piktybin agresija. Galima sakyti, jog kai kurie individai
imoksta patirti malonum smoningai sukeldami aukai skausm arba j
sualodami. Prieikos-piktybins agresijos atveju naudojama prievarta ir
smurtas yra savitiksliai, t.y. agresorius neturi kito kokio nors aikaus tikslo,
iskyrus tai, kad jis siekia kitam mogui sukelti diskomfort ir skausm.
Tokie agresyvs veiksmai yra ne tik intensyvs bei ilgalaikiai, bet ir emi
nantys aukos orum. Kaip ir instrumentins agresijos atveju, agresorius
savo veiksmus gali planuoti i anksto ir bti santykinai ramus. Be to, prieikos-piktybins agresijos objektu daniausiai pasirenkama tokia auka,
kuri yra silpna ir negali duoti adekvataus atkirio (pvz., tai gali bti vaikas,
moteris, girtas vyras ir pan.)-

Agresyvaus elgesio teorijos

Kadangi agresyvus elgesys yra danas ir sukelia daug rimt problem,
vairs autoriai band aikinti agresijos atsiradimo prieastis, jos funkcio
navimo ypatumus, modifikacijos bdus ir t.t. Galima sakyti, jog iuo metu
egzistuoja keturios populiariausios psichologins agresijos teorijos (bei
vairios j versijos): instinkt, frustracijos-agresijos, socialinio mokymosi ir
socialin kognityvin.

Instinkt agresijos teorijos

ias teorijas galima priskirti seniausioms ir turbt labiausiai ginyti
noms agresijos teorijoms. J atstovai kelia prielaid, kad agresyvus elgesys
yra gimtas (t.y. slypi paioje mogaus prigimtyje), todl agresija yra nei
vengiama.
112

S.Freudo agresijos teorija

Kaip inia, S.Freudas iskyr dvi pagrindines asmenybs varomsias
jgas - gyvenimo ir mirties instinktus [Freud S., 1963; 1961]. Gyvenimo ins
tinktai (pvz., alkio, trokulio, seksualinis) utikrina mogaus fizin egzis
tencij ir gimins pratsim. Mirties, arba destruktyvs, instinktai pasirei
kia ne taip aikiai, taiau, nepaisant to, jie galiausiai pasiekia savo tiksl kiekvienas mogus mirta. Mirties instinkt buvimas grindiamas prielaida,
kad visos gyvos btybs siekia sugrti t stabilumo bkl, kuri bdinga
neorganiniam pasauliui.
Svarbus ivestinis mirties instinkt darinys yra agresijos potraukis.
S.Freudo manymu, agresijos potraukio atsiradimas yra susijs su savisauga
- tam, kad apsaugot organizm, gyvenimo instinktai pasiprieina mirties
instinktams ir nukreipia j energij ior (prie kitus mones arba objek
tus). Taiau kai kada agresija gali vl bti nukreipiama atgal, ten i kur ji
kilo (t.y. prie savj A). Dal vid nukreiptos agresijos potraukio ener
gijos gali perimti Superego (i energija naudojama baudiant Ego bei su
keliant kalts igyvenim), o kratutiniais atvejais gali pasireikti savidestrukcija, arba suicidiniai bandymai. Be to, kadangi ms veiksmus paprastai
skatina ne vienas, bet keletas motyv, tai realybje danai pasireikia gyve
nimo ir mirties instinkt tarpusavio sveika. Pavyzdiui, valgymo metu ga
lima stebti alkio ir agresijos instinkt derin (viena vertus, valgant utik
rinamas organizmo egzistavimas, o kita vertus, valgant pasireikia de
struktyvs aktai - kandiojimas ir kramtymas), esant sadistiniams meils
ryiams - seksualinio ir agresijos instinkt sveik.
Kaip paymi S.Freudas, mogus nra velni, meils troktanti btyb,
kuri gali tiktai gintis ir tik tada, kai j kas nors upuola. mogaus prigimtyje slypintis agresijos potraukis lemia tai, kad palankiomis aplinkybmis
(pvz., kada nra klii arba slopinani jg) is agresyvumas pasireikia
stichikai, paadindamas moguje laukin vr, kuris gali kankinti ir udyti
savo gentainius [Freud S., 1961]. Dl io monms bdingo pirmapradio
prieikumo bei agresyvumo kultrai ir civilizacijai kyla nuolatin grsm
(nes gimti mogaus potraukiai yra stipresni u racionalius interesus).
Todl socialin-kultrin aplinka turi sutelkti visas pastangas, kad galt
prislopinti agresijos potrauk. iam tikslui gali bti taikomos paios
vairiausios priemons - ribojamas seksualinis gyvenimas, keliami ideals
reikalavimai, i esms prietaraujantys mogaus prigimiai (pvz., mylti
savo artim kaip save pat), nustatomos tam tikros konfliktini situacij
sprendimo taisykls ir pan.

113

gimtas agresijos potraukis kai kada

gali paadinti moguje vr

Reikia pabrti, kad S.Freudas analizavo ne tik tarpasmenin, bet ir

tarpgrupin agresij. Viena i pagrindini tarpgrupins agresijos funkcij tai savosios grups stabilumo ir vieningumo palaikymas. Kaip nurodo
S.Freudas, visada galima susieti tarpusavyje didel moni skaii, jeigu dar
liks ir toki, kuriuos bus galima nukreipti savo agresij [Freud S., 1961].
Jo manymu, tarp kaimynini taut (arba atskir etnini grupi) danai
kyla nesantaika, kuri padeda joms santykinai nekaltu bdu patenkinti ag
resyvius potraukius ir ilaikyti savosios grups vieningum. prieikumo
svetimiesiems ir prieraiumo saviesiems formavimsi galima bt pa
aikinti remiantis Edipo komplekso funkcionavimo analogija. Kitaip ta
riant, ankstyvosios vaikysts emocini santyki ambivalentikumas vliau
yra perkeliamas socialin tarpusavio sveik. Meil tvui yra transfor
muojama identifikacij su savosios grups lyderiu, taip pat susitapati
nim su kitais grups nariais, kurie irgi j pripasta. O prieikumas ir ag
resija tvui yra transformuojama ir nukreipiama iorin grup arba gru
pes.
Nors pats S.Freudas, kurdamas savo teorij, rmsi tik klinikine prak
tika, pastebjimais ir spekuliatyviniais samprotavimais, vliau kai kurios jo
prielaidos buvo tikrinamos eksperimentikai. Pavyzdiui, L.H.Silvermanas
aprao savo ir koleg atliktus tyrimus, kuriuose buvo taikomas subsensorins (nesismonintos) stimuliacijos metodas [Silverman L.H., 1976].
iuose tyrimuose buvo tikrinama prielaida, kad depresijos simptomai at
siranda tada, kai mogus nesismonintus agresyvius impulsus, kurie i pra
di buvo nukreipti ior, adresuoja sau. Jeigu i prielaida yra teisinga,
tai, suaktyvinus mogaus nesismonintus agresyvius impulsus, jo depresin
114

bsena turt pagilti. Tyrimuose dalyvavo trys skirtingos tiriamj grups:

a) paguldytos ligonin depresyvios moterys; b) koled studentai, turintys
aikius depresijos simptomus; c) jauni suaugusieji, kurie buvo link
depresij dl to, kad vaikystje prarado tvus. Eksperimento metu
tiriamiesiems tachistoskopu buvo pateikiami vairs stimulai, kuri
ekspozicijos trukm - 0,04 sekunds (t.j. stimulai buvo pateikiami emiau
suvokimo slenksio, ir tiriamieji smoningai j suvokti negaljo). Vien
stimul turinys buvo tiesiogiai susijs su agresija (pvz., buvo rodomas puo
lantis litas, supyks mogus, laikantis durkl, arba pateikiamas uraas
Hanibalas valgo mogien). Kiti stimulai buvo neutrals (pvz., buvo ro
domas skrendantis pauktis, laikrat skaitantis mogus arba pateikiamas
uraas mogus ijo pasivaikioti). Tyrimai buvo atliekami laikantis to
kio nuoseklumo: a) vertinama tiriamj depresin bsena; b) demonst
ruojama stimulin mediaga (eksperimentinei grupei - agresyvaus turinio
stimulai, kontrolinei grupei - neutrals stimulai); c) atliekamas pakartotinis
depresijos simptom vertinimas. Kaip parod tyrimo rezultatai, pateikus
agresyvaus turinio stimulus (t.y. suaktyvinus nesismonintus agresyvius im
pulsus), vis trij grupi tiriamj depresyvs igyvenimai sustiprjo, o
pateikus neutralius stimulus joki depresijos simptom pokyi nebuvo
ufiksuota. Nordami sitikinti, kad sustiprjusi depresija buvo specifin
reakcija agresyvaus turinio stimulus, autoriai atliko papildomus tyrimus.
J metu depresyviems tiriamiesiems buvo pateikiami relevantiki (agresy
vaus pobdio), irelevantiki (analinio pobdio) ir neutrals stimulai.
iuo atveju buvo siekiama isiaikinti, kok poveik depresinei bsenai daro
irelevantik stimul pateikimas. Gauti rezultatai patvirtino, kad depresyvi igyvenim intensyvum padidina tik agresyvaus pobdio stimulai, o
irelevantiki bei neutrals stimulai joki depresijos simptom pokyi ne
sukelia. Taigi galima sakyti, jog L.H.Silvermano ir jo koleg atlikt ekspe
rimentini tyrim duomenys patvirtina S.Freudo psichoanalitins teorijos
teiginius*

K. Lorenzo agresijos teorija

Daugel met tyrinjs gyvn elgsen, K.Lorenzas prijo ivados, kad
agresija yra gimta. Taiau jeigu S.Freudas mirties instinkt traktavo kaip
destruktyv prad ir prieprieino j gyvenimo instinktams, tai K.Lorenzas
teig, kad agresija yra toks pat instinktas, kaip ir visi kiti. Jo manymu, esant
natralioms slygoms, agresija yra adaptyvi ir padeda isaugoti gyvyb ir
r [Lorenz K., 1996]. Pavyzdiui, agresijos instinktas utikrina, kad tos
paios ries atstovai negyvent pernelyg arti vienas kito, o isiskirstyt
platesnje teritorijoje (taip sudaromos geresns slygos usitikrinti pakan115

karnas maisto atsargas). Kovos tarp konkuruojani patin padeda atrinkti

stipriausius ir sveikiausius bandos lyderius, utikrina geresn ries repro
dukcij ir pan.
Kaip paymi KLorenzas, tam, kad pasireikt agresija, reikalingas io
rinis reakcij sukeliantis stirnutes, kuris nukreipia sukaupt energij
fiksuotus elgesio bdus (pvz., $av< ries atstovo upuolim, kai jis pa
eidia kito gyvno teritorij). Kai sukaupta agresijos instinkto energija yra
panaudojama, agresyvi reakcij pasireikimo tikimyb sumaja. Taiau,
jeigu agresija nebuvo ireikta ilg laiko tarp ir susikaup didels ener
gijos atsargos, tai agresyvias reakcijas gali iprovokuoti netgi silpni orien
tuojantys stimulai (iuo atveju agresijos pasireikimo slenkstis tampa toks
emas, kad ji pratrksta pirmai palankiai situacijai pasitaikius). Taigi gali
ma sakyti, jog agresija funkcionuoja pagal hidraulinio modelio princip susikaupus dideliam agresijos instinkto energijos kiekiui, ji turi bti ireik
ta.
Kalbdamas apie mogaus agresyvum, KLorenzas nurodo, kad mo
gaus prigimtis nra labai bloga. Tiktai mogus savo protu ir darbu pernelyg
greitai pakeit natralias gyvenimo slygas, dl to agresijos instinktas
kartais ir sukelia tokias pratingas pasekmes. KLorenzo manymu, tenka
tiktai apgailestauti, kad mogus neturi grobuonikos prigimties. Daug pa
voj, gresiani mogui, atsiranda btent todl, kad i prigimties jis yra
santykinai nepavojinga, viskuo mintanti btyb [Lorenz K., 1996]. mogus
neturi pavojingo natralaus ginklo (pvz., dideli ir atri nag arba dant),
kuriuo jis galt umuti kit stambi btyb. Dl to per vis evoliucij ne
susiformavo agresij slopinantys mechanizmai, kurie trukdo visiems pro
fesionaliems plrnams naudoti natralius ginklus prie savo ries at
stovus ir kartu ukerta keli ries susinaikinimui. Taiau dirbtini ginkl
iradimas atvr monms plaias savo gentaini udymo galimybes, nes
buvo i esms paeista pusiausvyra tarp santykinai silpno agresijos slopi
nimo ir toki pat nedideli kit moni udymo galimybi (iradus galin
gus dirbtinius ginklus, atsirado nepaprastai didels udymo galimybs, o
agresijos slopinimas iliko toks pat silpnas, kaip ir anksiau).

Instinkt agresijos teorij kritika

Tiek S.Freudo, tiek KLorenzo agresijos teorijos susilauk nemaai kri
tikos. Galima bt iskirti tokius pagrindinius kit autori priekaitus.
Pirma, instinkt teorijos negali paaikinti, kodl vieni mons yra daug ag
resyvesni u kitus ir kodl egzistuoja tokia didel mogaus agresyvaus elge
sio form vairov (jeigu agresija yra gimta, tai tam tikras agresyvaus elge116

io modelis turt bti bdingas visiems tos ries atstovams). Antra, nors
mogus ir neturi toki stipri instinktyvi agresijos slopinimo bd kaip
plrs gyvnai, taiau savo agresij jis gali kontroliuoti auktesniaisiais
psichiniais procesais ir kalba. Treia, net jeigu mogus ir turi agresijos ins
tinkt, jo agresyvi impuls pasireikim gali stipriai paveikti besikei
ianios aplinkos slygos, socialin patirtis ir kiti ontogenezs metu vyk
stantys pokyiai. Kai kurie eksperimentiniai tyrimai liudija, kad gyta
patirtis gali turti takos net plri gyvn agresijos instinkto pasi
reikimui. Pavyzdiui, savo iradingame eksperimente Z.Y.Kuo augino tris
kaiuk grupes [Kuo Z.Y., 1930]. Pirmoji kaiuk grup augo su motino
mis katmis, kurios mediojo iurkes, antroji augo izoliacijoje, o treioji kartu su iurkmis. Vliau buvo stebima, kaip uaug kaiukai medioja
iurkes. Tyrimo rezultatai parod, kad agresyviausi buvo pirmosios grups
atstovai - 85 proc. kaiuk, kuriuos uaugino iurkes mediojusios kats,
taip pat puldavo ir pjaudavo iurkes. Tarp izoliuotai iaugusi kaiuk
iurkes mediojo 45 proc. ios grups atstov, o treiojoje grupje aug
kaiukai iurkes puol reiausiai (toks elgesys buvo bdingas tik 17 proc.
ios grups atstov). Kitame eksperimento etape Z.Y.Kuo leido taikiems
kaiukams stebti suaugusios, iurkes mediojanios kats model. Po to

Taikus katinas

kios patirties 82 proc. taiki antrosios grups atstov (kurie augo izoliuo
tai) taip pat pradjo medioti iurkes. Taiau treiosios grups kaiukams
(kurie augo kartu su iurkmis) minta patirtis padar nedidel poveik tik 7 proc. taiki ios grups atstov pradjo pulti iurkes. Taigi, Z.Y.Kuo
atliktas tyrimas puikiai iliustruoja aplinkos veiksniu jtalfg pyvfim agresy
vaus elgesio paftirpjgVimiil (netiinlfg ^yflrhus-dirgiklis kaip maistas agresija
sukl tik nedideleLtreiosios, grups kaiuku daliai). Nors eksperimento
metu kai kuriems kaiukams buvo sudarytos labai nenatralios augimo
117

slygos, taiau gauti rezultatai vis dlto leidia manyti, kad aplinkos slygos
ir socialinis mokymasis gali stipriai paveikti agresijos instinkto pasi
reikim.
Apibendrindami galime pasakyti, jog net jeigu mes pripainsime, kad
mogus turi gimt agresijos potrauk, negalsime paaikinti mogaus agre
syvaus elgesio remdamiesi vien tik prigimtimi; Mums dar reikia isiaikinti
socialines-psichologines mogaus gyvenimo bei veiklos slygas, kurios
veikdamos kartu su agresijos potraukiu ir lemia agresyvaus elgesio vairov.

Frustracijos agresijos teorija

-

Tai buvo viena i pirmj teorij, atkreipusi dmes iorini slyg

tak agresijos pasireikimui. Dar 1939 m. J.Dollardas su kolegomis pa
skelb savo garsj veikal Frustracija ir agresija, kuris kelet
deimtmei buvo agresyvaus elgesio tyrim teoriniu pagrindu. Minti
autoriai ikl prielaid, kad agresija visuomet yra frustracijos pasekm, ir
kad frustracija visuomet skatina tam tikras agresijos formas [Dollard J. et
ai., 1950]. iuo atveju frustracija yra suprantama kaip trukdymai siekiant
kokio nors tikslo. Galima sakyti, kad frustracija atsiranda tada, kai mogus
negali siekti troktamo tikslo arba atlikti atitinkam veiksm, kai jis to
nori. Didjant frustracijai, stiprja ir agresyvaus elgesio stimuliacija. Eg
zistuoja trys pagrindiniai veiksniai, lemiantys tai, kok agresyvumo pasi
reikimo laipsn sukels frustracija:
1. Blokuojamo potraukio (susijusio su tikslo siekimu) stiprumas. Kitaip
tariant, kuo labiau mogus trokta pasiekti tiksl, tuo didesn frust
racij jis patirs esant vairiems trukdymams ir, atitinkamai, ireik
didesn agresij.
2. Frustracijos visapusikumas. Jeigu troktamam tikslui pasiekti yra
trukdoma tik i dalies, tai toks trukdymas sukels maesn frustracij,
ir, atitinkamai, maesn agresyvumo lyg (negu tuo atveju, kai tikslui
pasiekti trukdoma visikai).
3. Nedideli frustracij susikaupimas. Susikaupusios nedidels frustra
cijos arba trukdymai galiausiai sukelia stiprias agresyvias reakcijas
(atskiros nedidels frustracijos paprastai stiprios agresijos nesukelia). Pavyzdiui, sivaizduokime, kad mogus skuba papietauti, taiau
pakeliui kavin j sutrukdo pastamas, kuris paprasiausiai nori
paplepti (pirma nedidel frustracija). Vliau tas mogus patenka
kamt kelyje (antra nedidel frustracija) ir, pagaliau atvyks
I
viet, randa kavin udaryt (treia nedidel frustracija). Apimtas
pykio, mogus apspardo kavins duris, dl to j sulaiko pro al

118

vaiav policininkai. Taigi, susikaupusios nedidels frustracijos suk

l stipri agresij, o ji tikriausiai nebt pasireikusi, jeigu mogus
bt i karto, be joki klii atvyks kavin ir rads j urakint.
Kaip matome, visais mintais atvejais pasireikia tas pats dsningumas agresijos dydis tiesiogiaijpriklauso nuo frustracijos stiprumo [Agr. = f (Fr
3ydis)J

Vis dlto labai greitai J.Dollardas ir jo kolegos susilauk nemaai kriti

kos. Pavyzdiui, kiti autoriai atkreip dmes tai, kad frustracija ne vi
suomet sukelia agresij (po frustracijos gali pasireikti ir kitos reakcijos)
arba kad frustracija ne visada yra btina agresijos pasireikimo slyga
(samdytas udikas gali atlikti savo uduot nieko neinodamas apie auk ir
nepatirdamas jokios frustracijos). Atsivelgdami pareiktas pastabas,
frustracjos-agresijos teorijos autoriai pripaino, kad ryys tarp frustracijos
ir agresijos nra toks paprastas, kaip buvo manyta. Jie patikslino anksiau
ikelt prielaid ir nurod, kad agresija yra tik viena i galim frustracijos
pasekmi [Miller N.E., 1941]. Frustracija taip pat dar gali sukelti tokias re
akcijas kaip atsitraukim, apatij, regresij arba fiksacij (t.y. stereotipin
elges). Taiau ir vliau agresija buvo suprantama kaip dominuojanti reak
cija frustracij.
Kalbant apie iuolaikin frustracijos samprat, reikia paymti vien la
bai svarb dalyk - tolerancij frustracijai. i tolerancija yra tam tikras
slenkstinis dydis, kur virijus, pasireikia kokybikai skirtingos elgesio for
mos. Pavyzdiui, mogus gali patirti gana stipri ir santykinai ilgalaik
frustracij nedemonstruodamas joki elgesio dezorganizacijos poymi
(t.y. gali ir toliau siekti usibrto tikslo arba pasirinkti alternatyv pa
traukl usimim). Taiau jeigu frustracija ima didti, nuo tam tikro mo
mento mogus praranda psichin pusiausvyr ir nebegali konstruktyviai su
sidoroti su ikilusia problemine situacija. Tokiais atvejais yra sakoma, kad
buvo virytas individualus tolerancijos frustracijai laipsnis.
Tolerancija frustracijai yra kintamas dydis, t.y. tas pats mogus skirtin
gose situacijose gali toleruoti skirting frustracijos laipsn (tai priklauso
nuo jo momentins bsenos, nuovargio, prognozi ir pan.). Kartu galima
pasakyti, kad vienoje frstracinje situacijoje, du mons gali demonstruoti
skirting tolerancijos frustracijai laipsn. Ir tik tada, kai ptiriami trukdy
mai virija individual tolerancijos frustracijai slenkst, gali pasireikti
vienokios arba kitokios agresyvaus elgesio formos.
Perkelta agresya. Kaip paymi frustracijos-agresijos teorijos autoriai,
frustracijos sukelta agresija paprastai yra nukreipiama mog arba kit
objekt, trukdant siekti norimo tikslo. Taiau kartu jie pripasta, kad
mogus negal visada elgtis agresyviai nesulaukdamas atitinkamo atsako
arba i agresijos objekto, arba i kit moni. Tokio potencialaus atsako
galimyb sismoninama jau vaikystje, nes tvai danai skiria savo vaikams
119

bausmes, jeigu vienas i j nuskriaudia kit. Taigi, nors patiriama frustra

cija ir provokuoja agresyvias reakcijas, jos gali bti nuslopintos, jeigu u ag
resij gresia bausm arba kokios nors kitos nemalonios pasekms [Dollard
J. et ai., 1950]. Taiau tokiais atvejais, kai mogus u agresij prie frustratori bijo bti nubaustas, arba kai frustracijos altinis konkreiu mo
mentu yra nepasiekiamas, jis savo agresij gali perkelti kur nors kit objekt.
Analizuodamas agresijos perklim, N.E. Milleris atliko dom ekspe
riment [Miller N.E., 1948]. Jis udar dvi iurkes eksperimentinje dje
ir tol jas stimuliavo elektros smgiu, kol jos pradjo tarpusavyje kovoti.
Prasidjus kovai, elektros stimuliacija bdavo tuojau pat nutraukiama, ki
taip tariant, agresija buvo pastiprinama elektros smgi nutraukimu. is
mokymasis buvo tsiamas tol, kol, gavusios elektros smg, iurks tuojau
praddavo kov. iuo momentu eksperimentin d buvo dedama ll,
ir iurks vl gaudavo elektros smgj. Ikart po smgio jos vl kovodavo
tarpusavyje, nekreipdamos dmesio ll. Kitame eksperimento etape
dje buvo paliekama tiktai viena i anksiau dalyvavusi iurki ir ll. i
iurk, kaip ir pirmojoje eksperimento dalyje, vl bdavo stimuliuojama
elektros smgiu. Gavusi smg, dabar ji puldavo ll. Taigi, kai nebdavo
pirminio agresijos objekto, agresija bdavo nukreipiama kit objekt (pa
kaital) - vykdavo agresijos perklimas.
Nagrinjant perklimo fenomen, yra labai svarbu isiaikinti, kas ir
kodl lemia perkeltos agresijos objekto pasirinkim. Pavyzdiui, jeigu vir
ininkas sukl darbuotojui frustracin bsen, taiau pastarasis nesiryo
prie j ireikti savo agresijos, kyla klausimas, kok kit objekt ar
objektus bus nukreipta darbuotojo agresija.
N.E.Milleris, remdamasis eksperimentini tyrim rezultatais, apra
kelet dsningum, pagal kuriuos vyksta perklimas [Miller N.E., 1971]:
1. Kai tiesiogin reakcija original objekt yra negalima, nes nra io
objekto, tai reakcija bus perkeliama kitus panaius objektus. iuo
atveju stipriausia perkelta reakcija pasireik panaiausi, palyginti
su originaliu, objekt.
2. Kai tiesiogin reakcij original objekt sutrukdo igyvenamas
konfliktas, tai stipriausias perklimas vyks tarpin (savo pana
umu) objekt, t.y. perkeltos reakcijos objektas turs tiek panaum,
tiek ir skirtum, palyginti su originaliu objektu.
3. Jeigu santykinis slopinanios reakcijos stiprumas didja (t.y. origi
nalus objektas sukelia stiprias vengimo tendencijas), tai perklimas
vyks visai nepana, palyginti su originaliu, objekt. Ir kuo bus
stipresn slopinanti reakcija, tuo nepanaesnis original turt bti
perkeltos reakcijos objektas.
120

Grtant prie agresyvi reakcij perklimo, galima pasakyti, jog tada,

kai individas nori ireikti agresij original objekt, bet jo nra (arba
objektas yra neprieinamas), tai tiktina, kad jis savo agresij perkels kit
pana objekt. Tuo atveju, kai individas nori ireikti savo agresij origi
nal objekt, bet kartu igyvena silpn bausms baim, jis perkels agresij
objekt, turint tiek panaum, tiek ir skirtum, palyginti su originaliu.
Taiau, jeigu individas nori ireikti agresij original objekt ir kartu
igyvena stipri bausms baim, yra tiktina, kad agresija bus perkeliama
labai nepana (palyginti su originaliu) objekt. Kitaip tariant, kuo didesn
baim igyvena individas, tuo maesn tendencija perkelti agresij pana
objekt, ir, prieingai, kuo maesn baim igyvena individas, tuo didesn
tikimyb, kad agresija bus perkelta panaius objektus. Pavyzdiui, jeigu
darbuotojas nebijo savo virininko, ir pastarasis j frustruoja, tai darbuoto
jas savo agresij ireik tiesiog virinink. Jeigu darbuotojas iek tiek bijo
virininko, ir tas j frustruoja, tai tiktina, kad darbuotojas savo agresij
ireik tarpin pagal panaum objekt (pvz., virininko pavaduotoj). O
tuo atveju, kai darbuotojas labai bijo savo virininko, ir pastarasis j frust
ruoja, tai darbuotojas agresij ireik visai nepanaius (palyginti su
virininku) objektus (tai gali bti mona, vaikas arba atsitiktinis praeivis
gatvje).

Agresijos perklimas
121

Be to, reikia pridurti, kad agresija gali bti perkelta keiiant ne tik agre
sijos objekt, bet ir agresijos form (iuo atveju agresijos objektas gali
ilikti tas pats). Pavyzdiui, nesirydamas fizikai upulti frustratoriaus,
mogus gali prie j ireikti verbalin agresij. Net jeigu tiesiogin verba
lin agresij ireikti yra nesaugu, mogus gali naudoti netiesiogines agre
sijos formas - paskleisti apie frustratori kokias nors paskalas, paversti j
pajuokos objektu arba nubausti frustratori savo vaizduotje.
Frustracya, aplinkos slygos ir agresya. Autoriai, band papildyti pa
grindin frustracijos-agresijos teorijos prielaid, akcentuoja tai, kad frust
racija sukelia pasirengim agresijai, bet ar agresija bus ireikta, priklauso
nuo papildom aplinkos slyg. ioms papildomoms slygoms, lemian
ioms agresyv elges, ypa daug dmesio skyr L.Berkowitzas [Berkowitz
L., 1989; 1974]. Jo manymu, frustracija tiesiogiai nesukelia agresijos, taiau
skatina emocinio suadinimo bsen, kuri galima apibdinti kaip pykt.
Pyktis lemia vidin mogaus pasirengim agresijai, taiau agresyvus elgesys
pasireikia tik tada, kai aplinkoje yra atitinkami orientuojantys stimulai.
i stimul funkcijas gali atlikti kif moni poveikiai, mainantys
agresyvaus elgesio apribojimus, objektai, vienaip ar kitaip susij su agresija,
negatyviais igyvenimais ir pan. vairs stimulai gali mokymosi bdu gauti
agresij sukeliani savybi (pvz., taikant klasikinio slygojimo principus).
Taigi, teorikai bet koks vykis arba objektas gali tapti agresij sukelianiu
stimulu. Be to, kadangi mons gali turti skirting mokymosi patirt, j
agresyv elges gali skatinti skirtingi orientuojantys stimulai.
Nordami pademonstruoti agresij sukeliani orientuojani stimul
vaidmen, L.Berkowitzas ir jo kolegos atliko nemaai ginkl efekto ty
rim. Kadangi ginklai tiesiogiai asocijuojasi su agresija, buvo manoma, kad
jie atlieka agresij sukeliani stimul funkcijas. Vadinasi, frustruotiems
arba supykintiems monms ginklai turt sukelti daug stipresn agresij
negu neutrals objektai. Tikrindami mint prielaid, L.Berkowitzas ir
A.LePageas atliko plat atgars suklus eksperiment [Berkowitz L.,
LePage A., 1967].
Pirmajame eksperimento etape tiriamieji (studentai vyrai) turjo atlikti
uduot, kuri vliau vertino eksperimentatorius pagalbininkas, stimu
liuodamas juos elektros smgiais. Elektros smgi skaiius nepriklaus
nuo uduoties atlikimo - jais buvo siekiama sukelti skirting tiriamj
pykio bsen. Kaip ir buvo tiktasi, tie tiriamieji, kurie gaudavo daug
elektros smgi, buvo piktesni u tuos, kurie gavo tik vien elektros smg.
Antrajame eksperimento etape tiek supykinti, tiek ir nesupykinti tiriamieji
turjo vertinti eksperimentatoriaus pagalbininko uduoties atlikim (jie
taip pat galjo skirti elektros smgius). Siame etape tiriamiesiems buvo su
daromos vairios slygos. Pirmuoju atveju ant alia stovinio stalo buvo pa
dedamas medioklinis autuvas ir revolveris, o tiriamiesiems sakoma, kad
122

ie ginklai priklauso eksperimentatoriaus pagalbininkui (taigi, ginklai buvo

asocijuojami su oponentu). Antruoju atveju tiriamieji mat tuos paius
ginklus, taiu jie nebuvo susiejami su oponentu (neasocijuotos slygos).
Treiuoju atveju (kontrolin grup) tiriamiesiems nebuvo pateikta joki
papildom stimul. Paskutinioji - ketvirtoji situacija buvo sudaryta tik su
pykintiems tiriamiesiems. Jie ant gretimo stalo mat padtas badmintono
raketes, t.y. agresijos atvilgiu neutralius objektus.
Kaip parod gauti rezultatai, nesupykintiems tiriamiesiems agresij
skatinani stimul pateikimas reikming pokyi nesukl - visais atve
jais eksperimentatoriaus pagalbininkui buvo skiriamas panaus elektros
smgi skaiius. Taiau kai tiriamieji buvo supykinti, pasireik aikus
efektas - jie eksperimentatoriaus pagalbininkui skirdavo daugiau elektros
smgi tada, kai matydavo ginklus, ir maiau - kai j nematydavo (ar gin
klai buvo asocijuojami su oponentu, ar ne - agresyvaus elgesio pasi
reikimas reikmingai nesiskyr). Be to, supykinti tiriamieji taip pat skir
davo daugiau elektros smgi tada, kai jie matydavo ginklus, o ne bad
mintono raketes.

Ginklai gali skatinti agresijos pasireikim

(J. K azlausko n uo trauka)

123

Kaip matome, tyrimo rezultatai patvirtino ikelt prielaid (panaius

duomenis gavo ir kiti autoriai). Nekyla abejoni, kad ginkl efektas yra
svarbus ne tik laboratorijoje, bet ir gyvenime (pvz., buitini konflikt metu
frustracij patyrusio mogaus agresijos protrk gali paskatinti atsitiktinai
akirat pateks peilis ir pan.). Taiau kartu reikia pridurti, jog agresij su
keliani orientuojani stimul koncepcija susilauk ir kritikos. Pa
vyzdiui, kai kurie autoriai paymi, jog kartais agresij gali sukelti vien tik
pyktis. Vliau L. Berkowitzas atsivelg ias pastabas ir pripaino, kad
ypa stiprus pyktis gali sukelti agresij ir tada, kai aplinkoje nra jokio
orientuojanio stimulo [Berkowitz L., 1974].

Socialinio mokymosi agresijos teorija

ios teorijos autorius A.Bandura teigia, kad agresija v sp^ifin^ .so
cialinio elgesio forma, kuri yra imokstama ir naudojarpa lygiai taip pat,
kaip ir lotos'socialin
[Bandura A., 1973]. Jo manymu, neigiama stllftliliacija, atsirandanti dl vairi frustratori poveikio, sukelia
bendr individo emocinio suadinimo bsen, kuri gali sudaryti palank
fon ne tik agresijai, bet ir kitoms reakcijoms pasireikti. Kokia reakcija
bus sukelta, priklauso nuo to, kaip bus vertintas frustratorius arba emoci
nio suadinimo altinis, kokios yra imoktos reakcijos susidorojant su frust
racija, koks j santykinis efektyvumas. Pavyzdiui, patyr negatyv poveik,
vieni mons siekia pagalbos ir paramos, kiti - padidina savo pastangas
siekdami skms, treti - pasitraukia i frustruojanios aplinkos, ketvirti - el
giasi agresyviai, penkti - patiria sustiprjusias psichosomatines reakcijas,
eti - bando palengvinti savo pasigailtin bsen alkoholiu bei narkoti
kais, dar kiti - ieko konstruktyvi problemos sprendimo bd. Taigi, frust
racija ir emocinis suadinimas yra greiiau lengvinanti, o ne btina agresi
jos pasireikimo slyga. vairios frustracins situacijos daniausiai gali
iprovokuoti agresij tok^j moni kurie, imoko
j neriam us po_veikius agresyviomis reakcijomis.
Agresyvaus elgesio imokimas. Pirmiausia galima pasakyti, kad mons
.agresyviai elgtis imoksta tiesiogins patirties dka, u ireikta agresij
ar frjnVp pastiprinimo. Agresyvus elgesys labai danai
naudojamas todl kad iis utikrina aplinkiniu pritarim ir leidia pakelti
status. pritarim asmenyb gali gauti ne tik asocialioje, bet ir prosocialioje aplinkoje (pvz., tvas gali pagirti sn u tai, kad jis sugebjo primuti
vyresn berniuk, treneris - aidj, kuris atkovojo kamuol aisdamas ypa
agresyviai, ir t.t.). Asocialiose bendraami grupse agresyvus elgesys pa
augliams gali utikrinti ne tik grups nari pritarim, bet ir atitinkam so124

dalin status (paprastai kuo agresyviau paauglys elgiasi, tuo didesn tiki
myb, kad jis uims auktesn status). Agresyvus elgesys taip pat gali
utikrinti agresoriui nauding materialin atpild. Pavyzdiui, vaikas, pri
mus savo bendraam, gali atimti i jo aisl arba saldumynus, ir tai yra
savotikas atlygis u agresyv elges. Paaugliai arba suaugusieji u agresijos
naudojim gali bti pastiprinami piniginiais priedais ir pan. Be to, vaikai
kartais gali bti pastiprinami papildomu dmesiu, kur suaugusieji skiria j
agresyviam elgesiui (is efektas daniausiai pasireikia tada, kai vaikai
igyvena suaugusij dmesio stok). Jeigu tvai arba mokytojai atkreipia
dmes vaik tik tada, kai jis elgiasi agresyviai (arba padaro kok nors kit
nusiengim), jie kartu j pastiprina, nes patenkina vaiko aplinkini
dmesio poreik. Nors vaikas yra baramas, baudiamas ir pan., jis gali ir-toliau elgtis agresyviai bei gana noriai ksti negatyvias sankcijas, nes dl tokio
elgesio jis susilaukia troktamo dmesio.
Reikia pridurti, kad agresijos pasireikimui turi takos ne tik pats pa
stiprinimo faktas, bet ir pastiprinimo bdas. Pavyzdiui, 8-13 m. amiaus
vaikams buvo siloma smgiuoti didelei llei (klounui) pilv. Kai kurie ti
riamieji buvo pastiprinami u kiekvien smg (nuolatinis pastiprinimas), o
kiti - tik retkariais (dalinis pastiprinimas). Po tam tikro laiko pastiprinimas
buvo nutraukiamas (vaikai u smgius gaudavo spalvot stiklin rutuliuk),
ir tiriamiesiems buvo leidiama smgiuoti llei tol, kol jie patys nordavo.

Eksperimento metu vaikai smgiuodavo llei pilv

Kaip parod tyrimo rezultatai, vaikai, kurie buvo pastiprinami retkariais

(pvz., gaudavo stiklin rutuliuk po kiekvieno eto smgio), vliau muda
vo ll daug ilgiau negu tie tiriamieji, kurie buvo nuolat pastiprinami
125

[Cowan P.A., Walters R.H., 1963]. Taigi, gauti rezultatai liudija, kad dali
nis pastiprinimas (palyginti su nuolatiniu) sukelia daug atsparesnes
ugesimui agresyvias reakcijas. Be to, tiriamieji, kurie buvo pastiprinami tik
retkariais (palyginti su tais, kurie gaudavo nuolatin arba negaudavo jokio
pastiprinimo), bdavo daug agresyvesni vliau sveikaudami su bendra
amiais [Walters R.H., Brown M., 1963]. i tyrim rezultatai yra labai
svarbs, nes jie padeda suprasti, kodl mons elgiasi agresyviai nepaisy
dami patiriam bausmi ar kit nemaloni pasekmi (gyvenime daniau
siai yra pastiprinamos tik kai kurios agresyvios reakcijos, taiau kaip tik
toks pastiprinimas labiausiai skatina tolesn agresijos pasireikim).
Kitas, socialinio mokymosi teorijos poiriu svrhiausas agresijos mo
kymosi bdas - tai modeliavimas, arba mokymasis stebinta [Bandura A.,
19&3; vfT5\. Tiek reals, tiek simboliniai modeliai gal* d*ryt\ ^tipri^ taV
agresyvaus elgesio imokimui, skatinimui ir reguliacijai- Be abejo, ne vis
modeli elgesys yra vienodai imituojamas (tam didels reikms gali turti
modelio veiksm pasekms, jo uimamas statusas, sugebjimas kontro
liuoti kokius nors resursus ir pan.). Siekiant atskleisti modeliavimo proceso
ypatumus, buvo atlikta daug vairi tyrim. Pavyzdiui, savo klasikiniame
eksperimente A.Bandura tyrinjo, kok poveik vaik agresyviam elgesiui
turi modelio paskatinimas arba nubaudimas [Bandura A., 1965]. Eksperi
mento pradioje ikimokyklinio amiaus vaikai buvo atvedami pritamsint
kambar, kur jie irjo trump film. iame filme buvo demonstruojama,
kaip suaugs modelis atlikdavo gana neprastus ir vaikams nematytus agre
syvius veiksmus, nukreiptus didel pripuiam ll (pvz., modelis smog
davo llei su mediniu plaktuku, mtydavo j guminius kamuoliukus ir
pan.). Eksperimente dalyvavo trys tiriamj grups. Pirmosios grups vai
kai mat, kaip filmo pabaigoje pasirodydavo kitas mogus ir u puik
veiksm atlikim duodavo modeliui saldaini ir grimo (t.y. modelis buvo
apdovanojamas). Antroji tiriamj grup mat, kaip filmo pabaigoje atjs
kitas mogus bar model ir sudav jam plataka u tai, kad jis mu ll
(t.y. modelis buvo nubaudiamas). Treioji vaik grup stebjo, kaip mode
lis mu ll ir nepatyr joki agresyvaus elgesio pasekmi (nebuvo nei ap
dovanotas, nei nubaustas).
Kitame eksperimento etape kiekvienas vaikas buvo vienas paliekamas
aidim kambaryje, kuriame buvo tokia pati pripuiama ll ir daugelis
kit modelio naudot daikt. Pasislp stebtojai fiksuodavo, k veikdavo
vaikas. Kaip liudija gauti rezultatai, pirmosios ir treiosios grups tiriamieji
(apdovanojimo ir kontrolin grup) daniau negu antrosios grups vaikai
(kurie mat, kaip modelis buvo nubaustas) imituodavo modelio agresyvius
veiksmus. Taigi, negatyvios, modelio veiksmu pasekms sumaino stebtoj
aresij^ Taiau iuo atveju lieka neaiku, ar negatyvi pasekmi efektas
nuslopino agresyvi veiksm imokim, ar tik j pasireikim. Kitaip ta126

riant, ar vaikai, kurie mat kaip buvo nubaustas modelis, nesugebjo

imokti agresyvi veiksm, ar jie juos imoko, bet vliau nuslopino. Siek
damas tai isiaikinti, A.Bandura atliko papildom tyrim, kuriame visus
ankstesniuose eksperimento etapuose dalyvavusius vaikus pra parodyti
tai, k jie imoko. Kiekvienam tiriamajam u modelio veiksm atkartojim
buvo siloma suli ir koks nors dailus niekutis. Gauti rezultatai parod,
kad vis trij grupi tiriamieji imoko madaug tok pat agresyvi veiksm
skaii. Tai leidia manyti, kad antrosios grups vaikai ankstesnje ekspe
rimento dalyje imitavo maiau agresyvi modelio veiksm dl galimos
bausms (jie tikjosi, kad gali bti nubausti taip pat, kaip ir modelis).
Taiau, kai u matyt agresyvi veiksm atkrim jiems buvo pasilytas
apdovanojimas, ie vaikai aikiai pademonstravo, kad jie imoko daug dau
giau, negu buvo parod. Remiantis i tyrim rezultatais, galima padaryti
dvi svarbias ivadas: 1) agresyviu veiksm imokimas ir iu ireikimas n .^
tapats dalykai (stebtojas gali imokti, bet kol kas nedemonstruoti agre
sijos)^ 2 ) bausms, "skiriamos a^esvvauTnglSkL mnd&liniy netrukdo
stebtojams Imokti agresyviu veiksmu.
Modeliavimo efektai. Stebimas agresijos modelis gali vairiai paveikti
asmenybs elges [Bandura A., 1986; 1983]. Pirma, asmenyb gali imokti
nauju agresyvaus jelffesio form ( p v z ., nauj veiksm arba j komponent,
elgesio formavimo taisykli ir pan.). Be to, kadangi stebtojui yra pateikia-

Agresyvaus elgesio modelis gali imokyti stebtoj

nauj agresyvaus elgesio form
127

ma daug elgesio bei mstymo stiliumi besiskiriani modeli, jis retai

formuoja savo elges remdamasis tik vienu altiniu. Stebtojas, perms
keli modeli skirtingus elgesio komponentus, gali juos sintezuoti nauj
unikal elgesio model. Taip, stebint vairius modelius, gali atsirasti ne tik
paprasta j elgesio imitacija, bet ir visikai naujos agresyvaus elgesio for
mos. Antra, stebint model, gali bti aktualizuojamas jau anksiau imoktas,
agresyvus elgesys. Modelis gali paskatinti jau imoktu reakcij pasirinkim,
ilaisvinti nuo suvarvmu (vidini stabdi!^ tokius veiksmus, kurie anks
iau dl kokiiT norsprieasi buvo slopinami . Slopinimo neutmlIHaOS?
arba panaikinimo, efektai yra akivaizds, kai stebtojas mato m odel
atliekant draudiamus agresw m sTve^
nemaloniu pa
sekmi. Pav\^dTiL eig vaikas arba paauglys mato, kad mon^ agreso
riaus veiksmus reaguoja indiferentikai^ ^ n H p^lankiaifam
rvti jsodis^iog agresyvus elgesys yra priimtinas, irJ iaudingas. Dl to apresvvaus modelio veiksmai gali paprasiausiai ukeit, jau. acsiau imoktu
agresij. Treia, anksiau imoktos agresyvaus elgesio formos gali bti pri
slopinamos. Stebdamas modl, kurio agresyvs veiksmai sukelia nepa
geidautinas pasekmes (pvz., yra aplinkini smerkiami ir baudiami), ste
btojas gali nuslopinti ir savo atitinkamus veiksmus arba sumainti agre
syvi reakcij pasireikimo danum. Kitaip tariant, proflozuoiama fomsm Jr nepritarimas slopina nepageidautin elgesj. Taiau, palankiomis
aplinkybmis, ios laikinai nuslopintos agresyvios reakcijos gali vl bti at
kuriamos bei gyvendinamos. Ketvirta, agresyvus modelio elgesys gali at
kreipti stebtojo dmes vairius objektus, kuri atvilgiu galima sk
mingai naudoti agresij, arba tam tikras aplinkybes, kurioms esant ag
resyvs veiksmai yra daniausiai skatinami. Penkta^ agresyvaus modelio
e m o d rm jx iilrriiiar rodi mriwl H,IM
panasu _ m Qcini suadinim stebtojuLii
kartu padidinti bsimos agresijos tikimyb arba intensyvum. Pavyzdiui,
tiems monms, kurie yra linlc elgtis agresyviai, emocinis suadinimas gali
sustiprinti j agresyvias reakcijas.
Reikia pridurti, kad nors ie skirtingi modeliavimo efektai gali pasi
reikti ir atskirai, paprastai jie veikia kartu. Pavyzdiui, stebtojui mokantis
nauj agresyvaus elgesio form, modelis gali atlikti tiek mokymo, tiek slo
pinimo arba slopinimo panaikinimo funkcijas. Tada, kai naujas modeliuo
jamas agresyvus elgesys yra baudiamas, stebtojas gali j imokti ir kartu
laikinai prislopinti. Kitais atvejais modelis gali tiek mokyti stebtoj nauj
agresyvaus elgesio form, tiek skatinti j aktyviai ireikti panaias reakci
jas.
Agresyvaus elgesio tvirtinimas. Kaip paymi A.Bandura, mogaus el
gesyje sitvirtina tokios reakcijos, kurios jam utikrina pageidautinas pa
sekmes bei atnea daugiau naudos negu alos. Kitaip tariant, agresija
sitvirtina mogaus elgesyje tada, kai ji yra veiksminga priemon siekiant
128

norim tiksl. Jau minjome, kad agresija gali sukelti vairias teigiamas
iorines pasekmes (pvz., aplinkini pritarim, auktesn status, materia
lin naud ir pan.). Taiau A.Bandura akcentuoja, kad mons ne tik pa
prasiausiai reaguoja iorins aplinkos poveikius, bet susikuria savipastiprinimus, arba savo pai sukeltas vidines pasekmes [Bandura A., 1986;
1983]. Todl agresija gali sukelti ne tik iorines, bet ir vidines teigiamas pakad agresyvus elgesys iiEelt savipastiprinim,
mogus turi bti interiorizavs tokius elgesio standartus, pagal kuriuos ag
resyvios reakcijos tapt asmenins savigarbos altiniu. Toki elgesio stan
dart permim palengvina tai, kad net prosocialioje aplinkoje egzistuoja
prietaringas agresyvaus elgesio vertinimas (viena vertus, skausmo ir kit
aling pasekmi suklimas aplinkiniams laikomas smerktinu ir baustinu
dalyku, o kita vertus, labai danai kai kurios agresyvaus elgesio formos yra
legalizuotos ir moraliai pateisinamos). Kai mogus perima agresyvaus elge
sio standartus, tada jis gali ireikti agresij paiose vairiausiose situacijose
ir kartu igyventi pasitenkinim bei vertinti save pozityviai (kai mogus sa
vs nesmerkia, jo agresyvius veiksmus gali nuslopinti tik kontragresijos
arba bausmi grsm). Taiau net ir tuo atveju, kai mogus orientuojasi
prosocialius elgesio standartus, atitinkami vidiniai poveikiai gali panaikinti
agresyvaus elgesio slopinim. Pavyzdiui, mogus gali naudoti vairias neut
ralizacijos priemones, dl kuri savs vertinimo pasekms gali bti atsiejamos nuo smerktino elgesio (mogus gali neigti savo atsakomyb, priskirti
kalt aukai, nuvertinti neigiamas agresyvaus elgesio pasekmes ir t.t.). Jeigu
dl vidini elgesio standart paeidimo atsirads diskomfortas yra neutra
lizuojamas, tai laipsnikai agresyvus elgesys gali sukelti savipastiprinim bei
teigiamus igyvenimus (ypa tada, kai agresija sukelia dar ir teigiamas
iorines pasekmes).
Apibendrinant galima pasakyti, kad agresyvaus elgesio proiai susifor
muoja dl i pagrindini prieasi: 1) agresija utikrina mogui teigiamas
iorines pasekmes arba pastiprinimus; 2 ) ji yra naudinga apribojant kit
moni nepriimtinus arba nepageidautinus poelgius; 3) tam tikrose gru
pse egzistuoja agresij skatinanios elgesio normos (pvz., agresyvs pa
augliai gali jungtis grupes, kuriose agresija yra vertinama bei toleruo
jama); 4) pats mogus susikuria toki savireguliacijos sistem, kai agresyvs
veiksmai tampa asmeninio pasididiavimo altiniu.

129

Socialins kognityvines agresijos teorijos

ios teorijos - tai santykinai naujausi bandymai paaikinti agresyvaus el
gesio itakas. J atsiradimui, be abejo, turjo takos pastaruoju metu vis la
biau populiarjantis kognityvinis soeialini-psichologini fenomen trakta
vimas.

KA. Dodgeo agresijos teorija

ICA.Dodgeo ir jo koleg manymu, asmenybs reakcija vairius kon
kreioje socialinje situacijoje gaunamus stimulus pasireikia kaip informa
cijos perdirbimo proceso funkcija. is procesas suprantamas kaip tam tikr
nuosekli ingsni, arba stadij, seka, kuri gali funkcionuoti tiek smo
ningai, tiek nesmoningai. I pradi informacijos perdirbimo procese
buvo iskiriami penki ingsniai - stimul kodavimas, j mintin reprezenta
cija, galim reakcij generavimas, reakcij vertinimas ir gyvendinimas
[Dodge K.A., 1993 a; Dodge K.A. et l., 1986]. Taiau vlesnje teorijos
versijoje po stimul mintins reprezentacijos buvo iskirtas dar vienas tiksl iaikinimo ingsnis [Crick N.R., Dodge K.A., 1994]. Visiems mi
ntiems informacijos perdirbimo ingsniams daugiau ar maiau takos turi
ilgalaikje atmintyje sukauptos ini struktros, kurios yra informacijos
perdirbimo funkcionavimo'pagrindas.

Agresij gali skatinti vairs informacijos perdirbimo defektai

(J. Kazlausko nuotrauka)

130

Kai gaunama informacija yra perdirbama adekvaiai, mogus demonst

ruoja socialiai kompetenting elges, o vairs informacijos perdirbimo
defektai gali lemti nepageidautino (agresyvaus) elgesio pasireikim. Ga
lima pridurti, jog kuo daugiau netikslum bei ikraipym atsiranda kiek
viename informacijos perdirbimo ingsnyje, tuo didesn tikimyb, kad
mogus reaguos netinkamai ir paeis prosocialias elgesio normas. K.A.
Dodgeo ir jo koleg atlikti tyrimai akivaizdiai parod, kad tam tikri in
formacijos perdirbimo trkumai gali paskatinti agresyv elges.
Stimul kodavimas. iame etape labai svarbu, kad mogus, renkantis
informacij apie vien ar kit vyk, galt pastebti ir suvokti kuo daugiau
reikming stimul ir kad jo dmesys nebt tendencingas. Taiau, kaip
liudija tyrim rezultatai, agresyvs vaikai (palyginti su j bendraamiais)
atkreipia dmes maesn stimul skaii (t.y. atsiranda praleidimo klai
dos) ir yra labai jautrs vairiems prieikumo enklams. Selektyvus
dmesys prieikumo stimulams gali atlikti gynybin funkcij, taiau tuo
paiu metu is perdtas jautrumas padidina tikimyb, kad agresyvs vaikai
suvoks ir interpretuos vairius provokuojanius stimulus kaip prieikus ir
atsakys juos agresyviomis reakcijomis.
Stimul mintin reprezentacija. Kai svarbs stimulai yra ukoduoti, pra
sideda antrasis informacijos perdirbimo ingsnis - i stimul interpretacija
bei prasminimas. Aiku, kad mons, pasiymintys skirtingomis savybmis,
gali visikai skirtingai interpretuoti t pat vyk (ypa neaikiomis arba dvi
prasmikomis aplinkybmis). Pavyzdiui, buvo nustatyta, kad vairaus
amiaus agresyviems individams yra bdingas iskirtinis efektas - provoka
cinmis aplinkybmis jie tendencingai priskiria kitiems monms prieikus
ketinimus (is efektas buvo pavadintas tendencingomis prieikumo atribucijomis). Tirdamas mint efekt, K.A.Dodgeas agresyviems ir neagre
syviems tiriamiesiems (2-os> 4-os ir 6-os klass mokiniams) sudarydavo
frustracin situacij - bendraamis sugriaudavo j pradt mozaik ir su
trukdydavo gauti apdovanojim [Dodge K.A., 1980]. Vieniems vaikams ie
destruktyvs veiksmai buvo pateikiami kaip visikai atsitiktiniai, kitiems kaip aikiai apgalvoti (tyiniai), o tretiems - kaip dviprasmiki (t.y. nebuvo
aiku, ar bendraamis tyia sugriov mozaik, ar atsitiktinai). Kaip parod
gauti rezultatai, kai frustracija buvo visikai atsitiktin, tiek agresyvs, tiek
ir neagresyvs vaikai situacij suprato panaiai ir ireik nestipri agresij.
Kai frustracija buvo neabejotinai tyin, abi tiriamj grups vl panaiai
interpretavo situacij ir reagavo daug agresyviau. Taiau, kai frustracin
situacija buvo dviprasmika, neagresyvs vaikai reagavo neagresyviai (lyg
bendraamis bt pasielgs nepiktybikai), o agresyvs tiriamieji interpre
tavo bendraamio veiksmus kaip prieik ketinim pasekm ir ireikdavo
agresij. Prieik ketinim priskyrimas (net jeigu i tikrj ie ketinimai
yra neutrals arba geranoriki) danai iprovokuoja realias atsakomsias
131

agresyvias reakcijas. Be abejo, jeigu kit moni ketinim interpretacija

yra neteisinga, agresyvus atsakas bus netinkamas, taiau pati asmenyb to
nesupras, nes ji savo elges suvokia kaip pateisinam reakcij provokacij.
Tiksl iaikinimas. Kadangi siektin tiksl arba numatom troktam
veiklos rezultat pasirinkimo ingsnis buvo iskirtas vliau, apie j dar nra
sukaupta pakankamai empirins mediagos. Taiau galima manyti, jog
iame informacijos perdirbimo etape agresyv elges gali paskatinti tokie
defektai. Pirma, agresyvios reakcijos gali pasireikti tada, kai keliami tikslai
neatitinka konkreios socialins situacijos reikalavim ir/ar nukrypsta nuo
prosociali elgesio norm. Antra, nepageidautin elges gali paskatinti ne
didelis keliam tiksl lankstumas (ypa besikeiianios situacijos kon
tekste) ir/ar nepakankama keleto tiksl koordinacija (socialinse situaci
jose neretai tenka vienu metu siekti keleto tiksl, pvz., paauglys gali norti
pasitraukti i grsmingos situacijos ir kartu nepasirodyti bailiu).
Galim reakcij generavimas. iame etape, remdamasis ilgalaikje at
mintyje sukaupta informacija, mogus pasirenka vien arba kelet poten
ciali atsakomj reakcij. iuo atveju labai svarbu, koks yra galim gene
ruojam reakcij skaiius bei j kokyb. Jeigu kokioje nors sudtingoje si
tuacijoje generuojama tik viena arba dvi potencialios reakcijos (pvz.,
smogti arba bgti), be to, ios reakcijos konkreioje situacijoje yra netin
kamos ir neveiksmingos, tai labai padidja nepageidautino (agresyvaus) el
gesio pasireikimo tikimyb. Tai patvirtina ir atlikt tyrim rezultatai, kurie
rodo, kad agresyvs vaikai (palyginti su neagresyviais bendraamiais) kon
fliktinse situacijose generuoja maesn reakcij skaii. Be to, agresyvi
individ generuojamos reakcijos isiskiria tam tikrais specifiniais ypatu
mais. Pavyzdiui, probleminse situacijose agresyvs vaikai (palyginti su j
bendraamiais) daniau generuoja reakcijas, susijusias su verbaline arba fi
zine agresija, reiau pasirenka galimas susitarimo bei tarpusavio santykius
stiprinanias reakcijas, generuoja maiau verbalini reakcij ir pirmenyb
teikia tiesioginiams veiksmams, renkantis potencialias reakcijas, jiems
trksta lankstumo ir pan.
Reakcij vertinimas. Pasirinktos potencialios reakcijos nebtinai yra re
alizuojamos, nes jos gali neatitikti konkreios situacijos keliam reikala
vim. Kokia konkreti reakcija bus ireikiama, priklauso nuo kito infor
macijos perdirbimo ingsnio - reakcij vertinimo bei sprendimo primimo.
Reakcij vertinimo kriterijai daniausiai yra susij su j socialiniu pagei
daujamumu, prognozuojamomis pasekmmis bei sprendimu apie A efek
tyvum (t.y. apie savo galimybes atlikti vien arba kit veiksm). iame
etape nepageidautin (agresyv) elges gali sukelti keletas informacijos
perdirbimo ypatum. Pirma, agresyvus elgesys gali atsirasti tada, kai mo
gus galim reakcij vertina pavirutinikai arba, impulsyviai elgdamasis,
praktikai visai nevertina ireikiamos reakcijos. Antra, nepageidautinas
132

elgesys paprastai pasireikia tokiais atvejais, kai mogus vertina galim

agresyvi reakcij pasekmes pernelyg pozityviai ir nuvertina galimus prosocialaus elgesio rezultatus (pvz., agresyvs vaikai tikisi, kad agresija su
teiks jiems materialin naud, leis apriboti nepriimtinus bendraami veik
smus, padidins pasitikjim savimi ir pan.). Treia, agresyvus elgesys gali
pasireikti tada, kai mogus emai vertina A efektyvum prognozuodamas
prosociali reakcij gyvendinim ir, prieingai, auktai vertina A
efektyvum numatydamas agresyvias reakcijas (pvz., agresyvs vaikai, paly
ginti su j bendraamiais, prognozuodami fizin ir verbalin agresij,
igyvena auktesn A efektyvumo laipsn).
Reakcij gyvendinimas. Paskutiniame ingsnyje pasirinkta reakcija yra
transformuojama realius veiksmus. Tai jau socialins elgsenos pasirei
kimo etapas, ir jis yra informacijos perdirbimo proceso pasekm (taiau
iame etape gali bti vertinamos veiksm pasekms, taigi faktikai iuo
metu gali prasidti naujas informacijos perdirbimo ciklas). Aiku, jog
pasirinktai reakcijai ireikti reikalingi atitinkami verbaliniai ir motoriniai
gdiai. Visai galimas dalykas, kad dl turim gdi stokos mogus kai
kada gali nesugebti ireikti pasirinktos prosocialios reakcijos (pvz., nu
sprends bendraklasio prieikum apriboti perspjimu, vaikas gali ne
turti pakankam verbalini gdi, kad padaryt tai neliai, dl to
perspjimas gali peraugti fizin susirmim). Tai gana bdinga agresy
viems vaikams, nes jiems danai trksta tiek akademini, tiek socialini
gdi, reikaling taikiam bei prosocialiam tiksl gyvendinimui.
Ankstyvoji patirtis ir funkcini cikl formavimasis. Kaip paymi
K.A. Dodgeas, agresyvi vaik socialins informacijos perdirbimo ypatu
mus gali nulemti ankstyvoji patirtis, kai suformuojamos atitinkamos ini
struktros [Dodge K.A., 1993 b]. Pavyzdiui, ankstyvojoje vaikystje patirta
fizin prievarta ir bausms, nuolatin grsm, artim tarpusavio santyki
stoka gali suformuoti prieiko ir pavojingo pasaulio samprat. Be to, nuo
lat susidurdamas su prievarta, agresyvaus elgesio modeliais bei agresijos
pastiprinimu, vaikas agresij gali pradti vertinti kaip pozityvi pasekmi
altin. Dl to gali bti suformuojamas tendencingas informacijos per
dirbimo modelis, kur ypating vaidmen atlieka selektyvus dmesys priei
kumo stimulams bei pozityvus agresyvi reakcij vertinimas.
Tikrindamas ikelt prielaid, K.A.Dodgeas kartu su kolegomis atliko
tyrim, kuriame dalyvavo 309 ikimokyklinio amiaus vaikai [Dodge K.A. et
ai., 1990]. Tyrimo metu buvo fiksuojamas ankstyvas fizins prievartos paty
rimas eimoje, socialins informacijos perdirbimo ypatumai, vaik agresy
vus elgesys, j individualios savybs bei kiti veiksniai. Gauti rezultatai pa
rod, kad fizin prievart patyr vaikai (palyginti su prievartos nepatyru
siais) yra daug nedmesingesni relevantikiems socialiniams stimulams,
tendencingai priskiria kitiems prieikus ketinimus, generuoja nepakanka
133

mai tinkamus tarpasmenini problem sprendimus ir yra daug agresyvesni.

Taigi, gauti duomenys patvirtina ikelt prielaid ir leidia teigti, jog anks
tyvojoje vaikystje patirta fizin prievarta yra rizikos veiksnys, lemiantis ag
resyvaus elgesio formavimsi.
Kartu reikia pasakyti, kad ryiai tarp asmenybs elgesio ir socialins
informacijos perdirbimo ypatum neretai gauna ciklik pobd. Pa
vyzdiui, agresyvs vaikai, remdamiesi sukauptomis iniomis, link manyti,
kad yra didel tikimyb jiems tapti prieikos agresijos objektu. Provoka
cinje arba dviprasmikoje situacijoje mintos ini struktros lemia ten
dencingas prieikumo atribucijas, ir jos savo ruotu skatina agresyvias at
sakomsias reakcijas. Bendraamiai irgi atsimena kai kuri vaik padidint
agresyvum. Dl to bendraamiai daniau priskiria agresyviems vaikams
prieikus ketinimus, maiau jais pasitiki ir j veiksmus reaguoja agresy
viau negu kit vaik panaias reakcijas. Toks bendraami elgesys didina
agresyvi vaik sitikinim, kad aplinkiniai j atvilgiu yra prieikai nusi
stat ir t.t. Pasikartojanti tokia patirtis patvirtina ir sustiprina asmenybs
susikurtas ini struktras, atitinkam informacijos perdirbimo bd daro
labiau automatizuot ir skatina tolesnius elgesio nukrypimus (taigi for
muojasi uburtas ciklas).

L.R.Huesmanno agresijos teorija

L.R.Huesmanno pasilytoje agresijos teorijoje pagrindinis vaidmuo ski
riamas kognityviniams elgesio scenarijams [Huesmann L.R., 1988; 1986]. Jis
kelia prielaid, kad mogaus elges reguliuoja specialios programos, arba
scenarijai, kurie yra imokstami ankstyvj asmenybs raidos stadij metu.
Elgesio scenarijus galima apibdinti kaip tam tikras kognityvines socialini
situacij reprezentacijas, kurios grindiamos vyki stereotipiniu
nuoseklumu (patyrus vien socialins situacijos vyk, su didele tikimybe
yra prognozuojamas ir kitas vykis). ie scenarijai yra saugomi ilgalaikje
atmintyje ir taikomi kaip elgesio bei socialini problem sprendimo vado
vai. Kitaip tariant, elgesio scenarijai padeda suprasti ir interpretuoti aplin
kos vykius, pateikia atitinkamo elgesio plan, taip pat leidia prognozuoti
galimas elgesio pasekmes. Remiantis elgesio scenarij modeliu, galima
teigti, jog agresyvs mons daniausiai imoksta ir taiko tokius scenarijus,
kurie skatina agresyvias reakcijas.
Agresyvaus elgesio scenarij imokimas. L.R.Huesmanno manymu, agre
syvaus elgesio scenarij imokimas yra susijs su tiesiogiai arba netiesiogiai
patiriamais pozityviais pastiprinimais. Vaikas gali ibandyti vairias elgesio
strategijas, taiau jeigu daniausiai yra pastiprinamos agresyvios reakcijos,
134

tai labai tiktina, kad scenarijai, sukl tokias reakcijas, bus geriau si
menami bei daniau taikomi ateityje. Be to, pastiprinimo efektas gali generalizuotis kelet scenarij, kuri pagrindu gali bti suformuotas labiau
apibendrintas agresyvaus elgesio scenarijus (pvz., vaikas, kuris laimjo
smogdamas savo prieininkui, vliau, sprsdamas ikilusias problemas, gali
ne tik smogti, bet ir spirti, stumti, naudoti specialias puolimo priemones ir
pan.). Kita vertus, agresyvaus elgesio scenarijai gali bti koduojami ir
simenami stebint kit moni, arba modeli, reakcijas. Galima pasakyti,
kad vaikai greiiausiai ukoduoja ir simena tokius elgesio scenarijus, kurie
modeliui utikrina pozityvias pasekmes, kuo nors isiskiria bei yra susij su
rykiais orientuojaniais stimulais.
Agresyvaus elgesio scenarij atkrimas. Tiek agresyvaus, tiek kit elgesio
form scenarij atkrimas priklauso nuo to, kiek konkreioje situacijoje
yra pateikiama relevantik orientuojani stimul. iuo poiriu patys
svarbiausi stimulai yra susij su aplinkos charakteristikomis, identikomis
toms, kurios buvo ufiksuotos koduojant bei simenant konkret elgesio
scenarij [Huesmann L.R., 1988; 1986]. Be abejo, agresyvaus elgesio sce
narij atkrim gali paskatinti ir kiti bendri agresyvaus elgesio stimulai, net
jeigu jie nebuvo susij su stebtomis agresyviomis scenomis j kodavimo
metu. Taip pat reikia pridurti, kad atkuriant agresyvaus elgesio scenarijus
svarb vaidmen atlieka emociniai igyvenimai. Jie gali turti takos tiek
dmesiui specifinius orientuojanius stimulus atkreipti, tiek tiems stimu
lams vertinti bei atitinkamiems agresyvaus elgesio scenarijams atkurti
(pvz., supyks vaikas gali susikoncentruoti tik kelis labai isiskirianius
stimulus, kit moni ketinimus tendencingai interpretuoti kaip prieikus
ir generuoti agresyvaus elgesio scenarijus).
Agresyvaus elgesio scenarij vertinimas. Aiku, ne visi atkuriami agresy
vaus elgesio scenarijai yra taikomi realioje veikloje. Prie pasielgdamas pa
gal vien ar kit scenarij, mogus vertina jo tinkamum. Galima iskirti
tris svarbius io vertinimo aspektus. Pirma, elgesio scenarijaus tinkamu
mas vertinamas atsivelgiant galimas pasekmes. Pavyzdiui, jeigu vaikas
prognozuoja pozityvias galim agresyvi veiksm pasekmes bei neat
sivelgia galimus neigiamus agresijos rezultatus, tai labai tiktina, kad bus
taikomi agresyvs scenarijai. Antra, vieno ar kito scenarijaus taikymas pri
klauso nuo to, kaip mogus vertina savo galimybes - ar jis gals atlikti ati
tinkamus veiksmus, ar ne. emo A efektyvumo suvokimas gyvendinant
prosocialaus elgesio scenarij gali skatinti pasirinkti agresyvius scenarijus,
kuri gyvendinimo galimybes vaikas vertina daug geriau. Treia, turbt
pats svarbiausias elgesio scenarij vertinimo kriterijus - tai j atitikimo
vidinius mogaus savireguliacijos standartus laipsnis [Huesmann L.R.,
1988; Huesmann L.R., Guerra N.G., 1997]. Jeigu elgesio scenarijus prie
tarauja vaiko interiorizuotoms elgesio normoms arba individualiems elge135

io tinkamumo standartams, tai jo taikymo tikimyb yra labai maa. Be to,

tiktina, kad elgesio scenarijai, prietaraujantys perimtoms normoms, bus
reiau koduojami, simenami bei trumpiau ilaikomi atmintyje.
Kaip matome, K.A.Dodgeo ir L.R.Huesmanno agresijos teorijos yra
panaios tuo, kad jos abi akcentuoja lemiam kognityvini proces vaid
men agresyvaus elgesio genezje. Taiau jeigu L.R.Huesmanno teorijoje
pagrindinis dmesys skiriamas kognityvini elgesio scenarij, arba ini
schem, gijimui ir vlesniam j taikymui, tai K A D odgeas detaliai anali
zuoja pat socialins informacijos perdirbimo proces bei io perdirbimo
defektus, galinius lemti agresijos pasireikim.
Apibendrinant pagrindinius agresijos teorij teiginius, galima pateikti
tokias agresyvaus elgesio pasireikimo schemas:
S.Freudas

K L oren za s

Agresijos instinktas

Agresyvus elgesys

Ioriniai stimulai

J. Dollardas ir kt.

L. Berkowitzas
Ypa stiprus pyktis

136

A.Bandura

Negatyvi
patirtis
Numatomos _
pasekms

emocinis
suadinimas
pastiprinimu grindiama
motyvacija

, priklausomyb
laimjimai
-> susilaikymas ir pasitraukimas
- agresija
psichosomatins reakcijos
savianestezija alkoholiu
ir narkotikais
konstruktyvus problemos
sprendimas

K.A.Dodgeas

L.R.Huesmannas

Nepriimtinas variantas

1 pav. Agresyvaus elgesio pasireikimo schemos

(skirting agresijos teorij poiriu)

137

iniasklaida ir agresyvus elgesys

Galima sakyti, jog pastaruoju metu asmenybs socializacijos proces
eimoje danai papildo arba net pakeiia kitas nepaprastai galingas sociali
zacijos altinis - iniasklaida. iuo poiriu pirmiausia reikt iskirti tele
vizij (video-), nes ji pasiymi informacijos perteikimo form vairove, di
namikumu, speciali efekt naudojimu ir pan. Akivaizdu, jog televizijos
laidos skatina aplinkinio pasaulio painim, intelektualin asmenybs
brand, formuoja poir vairius reikinius, prosociali elgesio norm bei
vertybi sistem ir t.t. Kita vertus, televizija ir kitos vizualins informavimo
priemons nepaprastai iplt vairi elgesio modeli (taigi ir agresyvaus
bei nusikalstamo elgesio modeli) prieinamumo besiformuojaniai asme
nybei diapazon (normaliomis gyvenimo slygomis vaikai turi ret gali
myb stebti brutalios agresijos aktus ir kitus sunkius nusikaltimus). Pa
vyzdiui, jau ikimokyklinio amiaus vaikai turi galimyb televizori ekra
nuose stebti daugyb upuolim, mutyni, sualojim, kankinim, udy
m ir kitoki destrukcijos akt. Galima teigti, jog tiek vaikai, tiek pa
augliai, tiek ir suaugusieji turi faktikai neribotas galimybes imokti vai
riausi agresyvaus elgesio form, jaukioje nam atmosferoje stebdami
smurtines televizijos laidas.
Kaip paymi daugelis autori, agresyvaus, smurtinio pobdio televizi
jos program irjimas daniausiai padidina vairaus amiaus irov ag
resyvum bei sukelia kitus nepageidautinus efektus [Bandura A., 1983;
Berkowitz L., 1993; Donnerstein E. et al., 1994; Wood W. et al., 1991 ir

Smurtini laid irjimas gali padidinti

vairaus amiaus irov agresyvum
138

kt.]. Pirmiausia reikia pasakyti, jog stebint smurtines televizijos laidas pasi
reikia nepageidautini modeliavimo efektai (pvz., mogus imoksta nauj
agresyvaus elgesio form, ilaisvina nuo suvarym anksiau imokt agre
sij ir pan.). Be to, danas smurtini program demonstravimas televizori
ekranuose gali suformuoti neigiam irov realybs samprat - jie gali su
sidaryti nuomon, kad aplinkinis pasaulis yra pavojingas, nepatikimas, ne
doras ir kad jame danai pasireikia neprognozuojami nemalons vykiai.
is efektas daniausiai pasireikia tada, kai irovai yra jautrs televizori
ekranuose pateikiamai informacijai, link tikti, jog demonstruojamos
smurtins istorijos yra realistikos, arba kai jie danai susiduria su agresy
viais monmis realiame pasaulyje. Smurtins programos taip pat gali su
mainti irov jautrum agresijai, pratinti juos prie smurto ir prievartos
(mons pradeda manyti, jog agresijos naudojimas - tai visai prastas daly
kas). Sumajs jautrumas agresijai pasireikia fiziologini rodikli po
kyiais (stebint smurtines scenas, krinta fiziologinio suadinimo lygis), nejausmingumu, indiferentiku poiriu smurto auk, menkesniu jai pada
rytos alos vertinimu, taip pat sumajusia tikimybe, kad mogus imsis ko
ki nors veiksm smurto aukai apginti. ie jautrumo sumajimo efektai
(po prievartas scen demonstravimo) buvo ufiksuoti tiriant tiek vaikus
[Thomas M.H. et ai., 1977], tiek ir suaugusiuosius [Mullin C.R., Linz D.,
1995]. Taiau reikia pasakyti, kad toks jautrumo sumajimas nra ilgalai
kis - prajus 5-6-ioms dienoms po smurtini film irjimo, jis vl atsi
naujina ir yra panaus t moni jautrumo laipsn, kurie visai neirjo
prievart stimuliuojanios mediagos.
Minti trumpalaikiai smurto demonstravimo efektai gali pasireikti dl
slopinimo panaikinimo funkcij, nes televizori ekranuose demonstruo
jama agresija tiesiogiai arba netiesiogiai sufleruoja irovams, kad toks el
gesys yra leistinas ir net naudingas. Be to, smurto scenos gali laikinai akty
vuoti emocinius igyvenimus bei mintis, semantikai artimas demonstruo
jamai agresijai. O kadangi tarp mini, emocini igyvenim bei motorini
reakcij egzistuoja glauds tarpusavio ryiai, tai iorini stimul (pvz.,
smurtinio filmo) sukeltos mintys ir igyvenimai savo ruotu gali skatinti
automatikus (nevalingus) arba net visikai kontroliuojamus agresyvius
veiksmus.
Vis dlto kai kuriais atvejais smurtins televizijos laidos gali sukelti ir
ilgalaikius efektus. Jeigu vaikai danai mato, kaip j mgstami televizijos
film herojai pasiekia troktam tiksl naudodami smurt ir agresij, jie
gali ne tik imokti nauj agresyvaus elgesio form, bet ir padaryti ivad,
kad agresija yra tinkamas vairi problem sprendimo bdas. Jeigu televi
zijos laid skatinama agresija sukelia dar ir teigiamas pasekmes kasdie
ninje irov veikloje, tai agresyvios reakcijos gali sitvirtinti j elgesyje ir
ilikti ilg laik po to, kai jie stebjo demonstruojam smurt.
139

Ilgalaikius demonstruojamo smurto efektus padeda paaikinti agresy

vaus elgesio scenarij imokimas, j isaugojimas, taip pat vlesnis atkri
mas ir taikymas (stebdami televizoriaus ekrane demonstruojam smurt,
vaikai ukoduoja ir simena vairius agresyvaus elgesio scenarijus, kuriuos
vliau taiko gyvenime). Aiku, ne kiekvienas agresyvaus elgesio scenarijus,
kur irovas mato televizoriaus ekrane, yra ukoduojamas bei ilaikomas
atmintyje ilg laik. Elgesio scenarij siminimo bei vlesnio j taikymo ti
kimyb yra tuo didesn, kuo labiau isiskiria stebimos prievartos scenos,
kuo daugiau irovas apie jas galvoja, fantazuoja ir pan.
Reikia paymti, kad danai ir ilgai irint smurtines programas pasi
reikia besikaupianio mokymosi efektas [Huesmann L.R., 1986]. Kitaip
tariant, irovas, sprsdamas vairias problemas, laikui bgant naudoja vis
daugiau ir daugiau agresyvaus elgesio scenarij. Taip atsitinka todl, kad
demonstruojant prievart bei smurt irovui pateikiama daugyb agresy
vaus elgesio scenarij pavyzdi, ir jis vis daugiau j imoksta. Be to, esant
besikaupianio mokymosi efektams, tarp smurtini program irjimo ir
agresyvaus elgesio formuojasi cikliki, tarpusavio ryiai. Pavyzdiui, galima
sakyti, jog smurtini televizijos laid irjimas ir vaik agresyvus elgesys
sustiprina vienas kit. Vaikai, kurie ilgai ir danai iri smurtinius filmus,
nuolat mato, kaip i film herojai, sprsdami tarpasmenines problemas,
naudoja agresij. Identifikuodamiesi su agresyviais film herojais, jie ko
duoja ir simena agresyvius problem sprendimo bdus. Be to, stebimos
smurto scenos taip pat gali stimuliuoti agresyvaus turinio vaik fantazijas.
Toki fantazavim metu yra atkuriami agresyvaus elgesio scenarijai ir
kartu padidja tikimyb, kad jie vl bus atkuriami bei taikomi netolimoje
ateityje. Jeigu vaik agresyvios reakcijos sukelia ir pozityvias pasekmes
kasdieninje veikloje, tai agresyvaus elgesio scenarij taikymo tikimyb dar
labiau padidja. Taiau agresija, kaip prasta vairi problem sprendimo
priemon, galiausiai sukelia socialin dezadaptacij (agresyvs vaikai
tampa ne tokie populiars tarp bendraami bei prasiau makosi mokyk
loje). ios neskms gali tapti frustratoriais, skatinaniais dar stipresnes
vaik agresyvias reakcijas, o jos savo ruotu dar labiau didina igyvenam
diskomfort, skatina iuos vaikus dar ilgiau ir daniau irti televizijos
laidas, i kuri jie perima dar daugiau agresyvaus elgesio scenarij ir t.t.
Mint ciklik sveik galima pavaizduoti schema (r. 2 paV.).
Be abejo, ryiui tarp demonstruojamo smurto bei agresyvaus irov
elgesio turi takos daugelis svarbi veiksni. Apibendrinant vairi autori
tyrim duomenis, galima iskirti tokius daugiau ar maiau ry lemianius
veiksnius. Pirma, demonstruojam smurtini film poveik irov elgesiui
gali padidinti identifikacija su agresyviais film herojais. Kai irovas iden
tifikuojasi su filmo herojumi, jis save sivaizduoja jo vietoje (tarytum pats
atlikt atitinkamus veiksmus) ir emocionaliai reaguoja visk, kas atsitinka
140

jo mgstamam veikjui. Todl, jeigu filmo herojus elgiasi agresyviai, de

monstruoja jg, kovoja su aplinkiniais ir pan., identifikuodamasis su juo,
irovas taip pat nusiteikia agresyviai.

Smurtini televizijos
program irjimas

Didesnis susidomjimas
smurtinmis televizijos programomis

Agresyvaus elgesio
scenarij kodavimas
ir siminimas

/t

Frustracijos patyrimas /
irpasirengimas * /
agresijai *
\ /

Agresyvaus elgesio
.scenarij atkrimas
imitacijose bei
fantazijose
Stipresn identifikacija
su agresyviais televizijos
film herojais
Padidjs agresyvaus
elgesio scenarij
prieinamumas
atmintyje

populiarumas tarp \
bendraami
\
Pablogj
akademiniai
' laimjimai

Agresyvios reakcijos
sprendiant tarpasmeninius
konfliktus

2 pav. Ilgalaiki demonstruojamo smurto efekt reciprokins sveikos modelis

Antra, irov reakcij pobdis matyt televizijos laid priklauso nuo

toje laidoje demonstruojamos mediagos vertinim. Pavyzdiui, irovas
gali vertinti stebim smurto scen kaip pateisinam (tokiu atveju kalt pri
skiriama paiai aukai, sumenkinamos agresijos pasekms ir t.t.) arba kaip
neteising ir nusikalstam nekaltos aukos upuolim. Kaip nurodo kai ku
rie autoriai, net labai agresyvus filmas nesukelia agresij skatinani
mini bei atitinkam motorini reakcij, jeigu irovas demonstruojam
smurt vertina kaip moraliai neteisingus veiksmus [Berkowitz L., 1993].
Taiau reikia paymti, kad daugumoje populiari kovini film agresija
nevertinama kaip netinkamas dalykas, nerodomos negatyvios, tragikos ag
resijos pasekms (pvz., kokias kanias agresijos aukoms arba j artimie
siems sukelia patiriama prievarta). Greiiau prieingai, irint smurtinius
141

filmus susidaro spdis, kad agresija yra vienas i tinkamiausi bd

sprendiant paias vairiausias problemas (nes agresorius gauna troktam
atpild ir nesusilaukia nemaloni pasekmi). Taigi, danai irovams tie
siogiai arba netiesiogiai pateikiamas pozityvus demonstruojamo smurto
vertinimas, kuris gali skatinti j agresyvum.
Treia, kalbant apie demonstruojam smurto scen vertinim, kaip at
skir moment galima iskirti menin filmo vert. Kaip liudija kai kurie
duomenys, tie tiriamieji, kurie irdami prievartos ir agresijos scenas ne
kreipia dmesio menin filmo vert, yra daug agresyvesni u tuos i
rovus, kurie pastebi ir vertina menines filmo savybes (pvz., aktori meis
trikum bei artistikum). Toks irov dmesys meninms filmo sa
vybms nekeiia stebim agresijos scen prasms, taiau gali sumainti ag
resyvi mini ir atitinkam veiksm tendencij aktyvacij.
Ketvirta, irovai elgiasi daug agresyviau tada, kai stebimos smurto
scenos suprantamos kaip realistikos, o ne kaip igalvotos ir sukurtos. Pa
vyzdiui, kuo vaikai labiau tiki, kad demonstruojamas smurtas ir agresija
yra reals, tuo labiau padidja j pai agresyvaus elgesio pasireikimo ti
kimyb. O tie smurtiniai veiksmai, kuriuos vaikai suvokia kaip nerealis
tikus (tik kaip filmo krj imons rezultat), daniausiai nesusilaukia j
dmesio, nra simenami bei imituojami.
Penkta, demonstruojamo smurto ir irov agresyvaus elgesio ryiui
takos gali turti agresyvaus turinio fantazijos (ios fantazijos sustiprina
matyt agresyvaus elgesio scenarij siminim, palengvina j atkrim, o
kartu padidina ir j taikymo tikimyb). Pavyzdiui, tyrim rezultatai rodo,
kad agresyvaus turinio vaik fantazijos yra pozityviai susij tiek su j agre
syviu elgesiu, tiek ir su smurtini televizijos laid irjimu [Huesmann
L.R., 1986]. Agresyvesni irovai labiau fantazuoja apie agresij ir smurt,
iri daugiau prievartini televizijos laid, tai skatina juos elgtis dar agre
syviau ir t.t.
eta, smurtini televizijos laid poveikiui takos gali turti grupinis i
laid irjimas. Tarkim, jeigu smurtin film iri paaugli grup, tiktina,
kad vieno kurio nors paauglio reakcijos demonstruojam agresijos scen
gali paveikti kit irov elges. Kitaip tariant, kai vienas paauglys, veikia
mas 4 enionstruojam smurto scen, dar filmo irjimo metu vairiais
bdais ireikia savo agresyvum, jis gali tapti agresyvaus elgesio modeliu
arba papildomu stimulu kitiems grups nariams (i funkcij gali atlikti ag
resyvesnis irovas).
Septinta, demonstruojamas smurtas ir prievarta greiiausiai paskatina
agresyv irov elges tada, kai jie igyvena emocin susijaudinim ir
pykt. Pavyzdiui, kai nra. joki stipri agresijos slopinimo altini,
irovai, kurie buvo supykinti ir po to stebjo smurtinio turinio film, daug
daniau ireik agresij negu tie tiriamieji, kurie nebuvo pikti ir susijau
142

din. Be to, galima pridurti, jog didiausi agresij supykinti irovai pa

prastai nukreipdavo tuos asmenis, kurie juos tiesiogiai provokuodavo,
buvo panas smurtinio filmo herojus arba nemgstami dl koki nors
kit prieasi. Mint pykio bei kit neigiam emocini igyvenim po
veik agresyvumo pasireikimui galima paaikinti tuo, kad iuo atveju aso
ciacini ryi dka yra aktyvuojamos kitos mintys, igyvenimai bei moto
rins reakcijos, vienaip ar kitaip susijusios su agresija.
Atunta, demonstruojamo smurto ir irov agresyvaus elgesio ry gali
sustiprinti asmenybs padtis bendraami grupje. Kaip rodo tyrim re
zultatai, daugeliu atvej agresyvs vaikai yra nepopuliars ir, igyvendami
nuolatin diskomfort dl tarpasmenini santyki, prie televizori ekran
praleidia daug daugiau laiko negu j populiaresni bendraamiai. Smurtas
ir prievarta, demonstruojami televizijos laidose, dar labiau tikina agresy
vius vaikus, kad j elgesys yra tinkamas ir danai naudotinas. Be to,
irdami smurtinius filmus, jie imoksta nauj agresyvaus elgesio form,
kurias po to taiko tarpasmeninje sveikoje. Dl tokio savo elgesio agre
syvs vaikai tampa dar nepopuliaresni, ir tai veria juos grti atgal prie te
levizori ekran, kuriuose jie vl stebi smurtinius filmus, ir t.t.
Devinta, ryiai* panas anksiau mintus, gali formuotis ir tarp nedi
deli akademini laimjim, smurtini televizijos laid irjimo ir vaik
agresyvaus elgesio. Tie vaikai, kuriems nesiseka moksle, paprastai pra
leidia daugiau laiko irdami televizijos laidas negu gerai besimokantys
mokiniai (toki tendencij bt galima paaikinti tuo, kad atsiliekantys
vaikai, stebdami herojikas televizijos laidas, stengiasi igyventi netiesio
gin skm ir taip kompensuoti patiriamas neskmes mokykloje). Atitin
kamai, daniau irdami televizijos laidas, blogai besimokantys vaikai turi
daugiau galimybi stebti agresyvaus elgesio modelius. Q kadangi i vaik
galimybs sitvirtinant paprastai yra labiau ribotos negu skmingai besimo
kani mokini (nes jie turi blogesnes socialinio pasirinkimo slygas), tai
atsiliekantys vaikai daniausiai naudoja tuos agresyvius problem spren
dimo bdus, kuriuos jie mato televizijos laidose. Toks elgesys atriboja iuos
vaikus nuo bendraami, skatina juos dar daniau irti televizijos laidas
(kuriose jie vl stebi agresij ir smurt), dl to lieka dar maiau laiko mo
kymuisi, toliau patiriamos akademins neskms ir t.t. [Eron L.D., 1982].
Aiku, kuo daugiau nepageidautin veiksni vienu metu veikia irov
(pvz., vaikas arba paauglys, irdamas smurtinius filmus, identifikuojasi su
agresyviais herojais, pateisina naudojam prievart, supranta j kaip rea"listi|k ir pan.), tuo stipresn poveik gali daryti stebimos smurto scenos.
Kita vertus, reikia pridurti, jog atlikt tyrim rezultatai vienareik
mikai nepatvirtina stimuliuojanio smurtini televizijos laid poveikio.
Kaip paymi kai kurie autoriai, smurto bei prievartos demonstravimas gali
sumainti irov agresyvaus elgesio pasireikim arba bent jau jo ne
143

padidina [Feshbach S., Singer R.D., 1971; Freedman J.L., 1984]. Interpre
tuojant irov agresyvumo sumajimo efekt, daniausiai remiamasi
katarsio hipoteze, t.y. manoma, kad stebint smurtinius filmus vyksta
uslopint agresyvi impuls ilaisvinimas, agresyvios tampos sumai
nimas bei savotikas apsivalymas. Kadangi gyvenime dl vairi prieas
i susikaups pyktis ir agresyvumas ne visuomet ireikiamas (tam trukdo
vairs apribojimai - socialinis nepritarimas, bausms, kalts jausmas arba
mogaus nerytingumas), tai smurtini televizijos laid stebjimas bei i
rovo sugebjimas sivaizduoti save atitinkamame vaidmenyje gali suteikti
bent dalin pasitenkinim, ir tai sumaina agresijos pasireikimo tikimyb.
Apibendrinant galima pasakyti, kad smurtini televizijos laid suke
liami efektai yra interpretuojami toli grau nevienodai. Net jeigu dauguma
autori nurodo, kad smurtini film demonstravimas skatina irov (ypa
vaik ir paaugli) agresyvum, vis dlto iki iol gauti duomenys greiiau
liudija koreliacinius, o ne prieasties-pasekms ryius. O koreliacija tarp
demonstruojamos prievartos ir irov agresyvi veiksm nebtinai rei
kia, kad btent stebtas smurtas sukelia agresij. Galimas dalykas, kad i
prigimties agresyvesni mons daugiau negu kiti iri ir avisi smurtinmis
televizijos laidomis, kurios savo ruotu dar labiau stimuliuoja j ag
resyvum. Taip pat tiktina, jog tiek padidjs mogaus agresyvumas, tiek
siekimas irti smurtines programas gali bti kokio nors bendro veiksnio
poveikio rezultatas (pvz., tai gali lemti eimoje taikoma prievarta bei
grietos fizins bausms). Be to, jeigu laboratorini tyrim metu pasi
reikianti irov agresija vertinama tik kaip demonstruojamo smurto po
veikio funkcija, tai gyvenime agresijai turi takos ir jos sukeliamos pa
sekms. Galima sakyti, kad irov agresyvaus elgesio pasireikimo efektus
lemia vairi poveiki kombinacija - televizoriaus ekrane demonstruojam
smurtini laid poveikis, socialins aplinkos pastiprinimai (tiek tiesioginiai,
tiek pavaduojantys), taip pat paio mogaus savipastiprinimai. Tos paios
smurtins laidos gali sukelti skirtingas irov reakcijas atsivelgiant skir
tingas agresijos sukeliamas pasekmes (tiek iorines, tiek vidines). Pa
vyzdiui, jeigu smurtini televizijos laid paskatintas agresyvumas utikrina
skm (pozityvias pasekmes) kasdieninje irovo veikloje, tai agresyvus
elgesys gali ilikti ilg laik po to, kai buvo stebtas demonstruojamas
smurtas. Taiau jeigu smurtini film stimuliuojama agresija sukelia nega
tyvias pasekmes (pvz., bausmes ir nepritarim), o ireikiamas prosocialus
elgesys yra apdovanojamas, tai skatinantys smurtini laid efektai bus
neutralizuojami. Taigi, visais atvejais yra labai svarbu isiaikinti, kaip tar
pusavyje sveikauja skirtingo kryptingumo poveikiai ir kokia j bendra
ivestin.

144

Agresyvaus elgesio modifikacija

Instinkt agresijos teorij autoriai nurodo, kad mogaus agresyvumas
yra neivengiamas ir nepanaikinamas, nes jis slypi paioje mogaus pri
gimtyje. Dl to bandymai paalinti agresij apsaugant mones nuo dirgi
nani arba konfliktini situacij, taip pat pateikiant jiems vairiausius mo
ralinius draudimus yra visikai nevaisingi. Tiek S.Freudo, tiek K.Lorenzo
manymu, egzistuoja vienintelis bdas agresijos destruktyvumui sumainti reikia suteikti mogui galimyb agresij ireikti socialiai priimtinu bdu.
Tai padaryti nra labai sudtinga, nes agresijos instinktas pasitenkina pa
keistais objektais lengviau negu daugelis kit instinkt (psichoanalitikai
nurodo, kad sublimuota agresija gali stimuliuoti daugel pagirtin poel
gi). Ypatinga ritualizuota kovos forma, susiformavusi socialinje-kultrinje aplinkoje, yra sportas [Lorenz K., 1996]. Sporto varybos ne tik
nukreipia nepriimtinas agresijos formas socializuotas, bet ir moko mones
net susierzinus kontroliuoti savo instinktyvias agresyvias reakcijas bei elgtis
garbingai. Taiau, kaip liudija praktika, agresijos socializacija pavyksta toli
grau ne visada.

Socializuotos agresijos ireikimo bdas

Frustracijos-agresijos teorijos autoriai paymi, kad jeigu po frustracijos

nepasireik agresija, mogus atsimena frustracijos paliktas nuosdas ir
yra pasirengs agresijai. ios frustracijos nuosdos laipsnikai kaupiasi ir
galiausiai pasiekia tok lyg, kai bet koks frustracijos priedas gali sukelti
stipri agresij. Pavyzdiui, mogus, kuris yra nuolat frustruojamas darbe,
parjs namo gali u visai nedidel nusiengim grietai nubausti savo sn
(normaliomis slygomis jis u tok nusiengim galbt neskirt jokios
bausms).
Frustracijos-agresijos teorijoje apraomi du bdai, kaip galima susil
pninti agresijos pasireikim. Pirma, gali bti paalinamas arba panaikina
mas frustracijos altinis, tokiu atveju nebus aktualizuojamas agresijos mo
tyvas. Taiau tai yra greiiau idealus bdas, kur praktikoje gyvendinti
145

labai sunku (apsaugoti mog nuo galim frustracij faktikai yra ne

manoma). Antra, mogui, patyrusiam frustracij, turi bti leidiama i
reikti bent iek tiek agresijos (dl to vyksta savotikas apsivalymas, arba
katarsis). iuo atveju manoma, kad ireikta nestipri agresija turt su
mainti sukaupt tamp ir paalinti destruktyvios agresijos protrkio ga
limyb (pvz., jeigu i stipriai pripsto baliono ileisime iek tiek oro, maai
tiktina, kad jis netiktai sprogs). Pagal katarsio hipotez, po frustracijos
ireikus agresij, pasireikia du efektai: 1) susilpnja mogaus susierzi
nimas bei tampa; 2 ) sumaja agresijos pasireikimo artimiausioje ateityje
tikimyb. Tikrinant katarsio hipotez, buvo atlikta nemaai tyrim, kuri
rezultatai yra gana prietaringi (ikeltos prielaidos daniau nepasitvirtino,
hei buvo patvirtintos). Pavyzdiui, kai kurie autoriai nurodo, kad agresyvs
veiksmai greiiau padidina* negu sumaina vlesns agresijos tikimyb. To
k prieing katarsio hipotezei efekt gali paskatinti tai, kad po skmingai
ireiktos agresijos mogus patiria pozityv pastiprinim, ilaisvina agresij
nuo ankstesnio slopinimo arba sumenkina aukos vert (visa tai stimuliuoja
Joliau naudoti agresij). Ianalizav daugelio tyrim duomenis, R.G.
Geenas ir M.B.Quanty paymi, kad po ireiktos agresijos vidin suadi
nimo bsena nesumaja tokiomis slygomis [Geen R.G., Quanty M.B.,
1977]: 1) kai agresijos objektas uima auktesn status negu agresorius;
2) kai agresija yra aikiai netinkama reakcija konkreioje situacijoje; 3) kai
ireikiam agresij lydi kalts jausmas. Taigi, mintais atvejais katarsio
efektas nepasireikia.
Pagal A.Banduros socialinio mokymosi teorij, agresyvus elgesys yra
imokimo rezultatas, todl agresij galima susilpninti paalinant agresyvaus
elgesio modelius bei tas slygas, kurios j pastiprina. Pavyzdiui, agresy
vaus elgesio pasireikim galima sumainti paalinant atpild, arba pastipri
nim:, kur vaikas gauna u agresij. Taiau is agresyvaus elgesio reduka
vimo bdas nra toks paprastas, kaip gali pasirodyti i pirmo vilgsnio (agVesij gali pastiprinti daug vairi vyki arba objekt). sivaizduokime, kad
5-eri met berniukas atm aisl i savo jaunesnio broliuko ir j pravirk-

Vyresnysis brolis i jaunesniojo atima aisl

146

d. Jeigu berniuko agresij paskatino noras turti patraukl aisl, tai

motina gali paprasiausiai grainti aisl broliukui ir taip paalinti agresijos
pastiprinim. Taiau visai tiktina, kad berniuko agresyv elges pastiprina
ne tiek atimtas aislas, kiek galimyb pademonstruoti savo virenyb ir pri
versti nusileisti jaunesn broliuk. Be to, galimas dalykas, kad berniukas
upuol savo broliuk nordamas atkreipti motinos dmes. Tokiu atveju
motia pastiprint snaus agresij bent kiek atkreipdama j dmes. Kita
vertus, ioje situacijoje motinai nedert visai ignoruoti agresyvi snaus
veiksm, nes kai kurie vaikai suaugusij nesikiim gali interpretuoti kaip
tyl pritarim j agresijai. Taigi, norint efektyviai pritaikyti pastiprinimo
paalinimo metod, pirmiausia reikia isiaikinti, kas i tikrj pastiprina
vaiko agresij.
Kai nra pakankamai aiku, kas yra pagrindinis agresijos pastiprinimo
altinis (kaip anksiau mintoje situacijoje), galima taikyti nesuderinamos
reakcijos metod. iuo atveju siloma ignoruoti vaiko agresyvius veiksmus
kartu pastiprinant tokias reakcijas, kurios yra nesuderinamos su agresija
(pvz., bendradarbiavim, pagalb, susitarim ir pan.). Nesuderinamos re
akcijos metodo efektyvum savo klasikiniame darbe puikiai pademonst
ravo P.Brownas ir R.Elliot. Jie patar vaik darelio aukltojoms nekreipti
dmesio vaik agresij, taiau kartu pra skatinti j prosocialias reakcijas
(pvz., dalijimsi aislais, draugik aidim kartu ir t.t.) [Brown P., Elliot
R., 1965]. I pradi mintas metodas buvo taikomas dvi savaites, po j
sumajo tiek fizin, tiek ir verbalin vaik agresija. Po keli savaii
pertraukos nesuderinamos reakcijos metodas vl buvo taikomas, ir tai leido
dar labiau sumainti vaik agresyvaus elgesio pasireikim. Panaius re
zultatus gavo ir kit tyrim autoriai. Pavyzdiui, R.A,Baronas atliko ekspe
riment, kuriame dalyvavo 120 vyr, automobili vairuotoj [Baron R.A.,
1976]. ie vairuotojai buvo frustruojami prie sankryos, kai prieais juos
stovintis vairuotojas, usidegus aliam viesoforo signalui, negaldavo
uvesti automobilio (i tikrj tai buvo eksperimentatoriaus pagalbinin
kas). Pasislp stebtojai fiksavo, ar frustracij patyr vairuotojai signali
zuodavo, gestikuliuodavo rankomis, svaidydavo piktus komentarus ir pan.
Tuo metu, kai vairuotojai stovdavo prie sankryos, buvo sudaromi trys
skirtingi dmesio atitraukimo bdai. Pirmuoju atveju (humoro slygos)
prieais frustruoto vairuotojo automobil praeidavo keistai (kaip klounas)
apsirengusi moteris. Antruoju atveju (empatijos slygos) prieais frustruot vairuotoj gatv pereidavo moteris su ramentais, o treiuoju atveju
(seksualinio suadinimo slygos) - moteris trumpu sijonu. Be to, ekspe
rimento metu taip pat buvo sudaromos dvi kontrolins slygos: vienu at
veju prieais frustruot vairuotoj niekas nepraeidavo, o kitu - gatv perei
davo konservatyviai apsirengusi moteris. Kaip parod gauti rezultatai,
humoro, empatijos ir seksualinio suadinimo slygomis frustruoti
147

vairuotojai rod maiau pasipiktinimo ir agresijos enkl negu kontro

linmis slygomis.
Remiantis i tyrim rezultatais, galima pasakyti, jog su agresija nesu
derinamos reakcijos (pvz., pagalba, empatija, sutarimas, humoras, nedide
lis seksualinis suadinimas) gali sumainti agresyvaus elgesio pasireikim.
is nebaudiantis metodas yra ypa naudingas tvams ir mokytojams (auk
ltojams), nes j taikydami suaugusieji nedemonstruoja agresyvaus elgesio
modelio, nesukelia vaikams arba mokiniams pykio, j neeidia, taip pat
nepastiprina t vaik, kurie savo agresija siekia atkreipti aplinkini dmes.
Taigi, taikant metod, yra ivengiama daugelio negatyvi bausms efek
t. Kita vertus, reikia paymti, jog nesuderinamos reakcijos metodas gali
bti efektyviai taikomas tik tada, kai mogaus agresyvumas nra didelis
(mes juk negalime ignoruoti toki agresijos akt, kai stipriai sualojamas
arba kaip nors kitaip pakenkiama kitam mogui).
Kai dl vienoki ar kitoki prieasi negalima ignoruoti vaiko agresy
vaus elgesio, jis gali bti susilpninamas taikant nutraukimo metod. io
metodo esm ta, kad, reaguodami 4 vaiko agresyvius veiksmus, tvai gali
neleisti jam atlikti patrauklios veiklos, neduoti troktam daikt ir pan.
Taikydami nutraukimo metod, suaugusieji nepastiprina vaiko agresy
vaus elgesio savo dmesiu, taip pat nerodo jam agresyvaus elgesio modelio,
kurio veiksmus bt galima imituoti vlesnse situacijose.
Be to, agresyvus elgesys gali bti modifikuojamas taikant modeliavimo
metod. Jau esame minj, kad agresyvaus elgesio modeliai gali skatinti
stebtoj agresyvius veiksmus. Taiau nereikia umirti, kad modeliai, de
monstruojantys prosocial elges (pvz., bendradarbiavim, taikius pro
blem sprendimo bdus ir t.t.), gali sumainti stebtoj agresyvum bei pa
skatinti prosocialias reakcijas. Modeliavimo metodas gali bti ypa naudin
gas dirbant su nuolat agresyviais vaikais (prosociali konflikto sprendimo
bd pateikimas gali padti jiems gyti trkstam socialini elgesio
gdi). Reikia pridurti, kad potencialus modeliavimo efektas pali pa
didti, kai modelis ne tik elgiasi prosocialiai, bet ir atvirai smerkia kitu ag
resija bei akcentuoja neigiam^c a g r^ jps pasekmes.
Galiausiai agresijai slopinti gali bti taikomos bausms (tai yra vienas i
populiariausi agresijos kontrols bd, kur daniausiai taiko tiek atskiri
asmenys, tiek socialins sistemos). Nors kai kada bausms gali duoti no
rim rezultat, taiau reikia pabrti, kad pati bausm (ypi fizin) yra
tam tikra agresijos ris. Todl agresyvus baudjas baudiamam asmeniui
'ali bti agresyvus modelis. Hel to
ti ^ncm ii
danai netiesiogiai skatina, o ne slopina vaik agresij, Be to, jeigu bausm
ir padeda laikinai nuslopinti agresyv elges, ji nesuteikia galimybs pa
keisti agresijos pozityvesnmis (prosocialiomis) elgesio formomis. Taigi,
geriausiu atveju bausms yra tik dalinis problemos sprendimo bdas (mo
148

kant vaikus elgtis neagresyviai, agresija neturi bti nuolat naudojama kaip
baudimo ir bauginimo priemon).
Socialin mokymosi teorija akcentuoja, kad, siekiant sumainti vaik
agresyvum, reikia sukurti neagresyvi aplink, t.y. sudaryti slygas, kad
vaikai kuo daniau matyt prosocialaus elgesio modelius ir kuo reiau su
sidurt su agresyvaus elgesio pavyzdiais. iuo poiriu yra nepaprastai
svarbu, kad patys tvai arba mokytojai (aukltojai) netapt vaikams agre
syvaus elgesio modeliais. Kita vertus, sukurti neagresyvi aplink gali
padti ir kai kurie organizacinio pobdio sprendimai. Pavyzdiui, vai
kams reikt suteikti pakankam erdv energingiems aidimams (tai f
padt ivengti stumdymosi arba atsitiktini susidrim, kurie danai }
iprovokuoja agresyvias reakcijas). Konflikt ir agresijos tikimyb taip pat
galima sumainti utikrinant vaikams pakankam aisl skaii (tada jiems
nereikt konkuruoti dl patraukli aisl) ir pan.
Remiantis K.A.Dodgeo socialine kognityvine agresijos teorija, iskir
tais agresyvi moni informacijos perdirbimo trkumais bei netikslumais
yra grindiami vairs socialini-kognityvini gdi lavinimo metodai.
Pavyzdiui, agresyvs vaikai ir paaugliai yra mokomi toki pagrindini
dalyk: 1) atkreipti dmes relevantikus (neprieikus) orientuojanius
stimulus, iekoti patikslinanios bei papildomos informacijos; 2 ) tiksliai
apibrti bei interpretuoti ikilusias problemas, kit moni poelgius ir
emocinius igyvenimus, t pai problem pavelgti i skirting pozicij;
3) numatyti visas potencialias reakcijas konkreioje situacijoje, sivaizduoti,
kaip tokiais atvejais galt pasielgti jiems svarbus ir reikmingas prosocialios aplinkos atstovas; 4) pasirinkti paias efektyviausias reakcijas tikslui
pasiekti neagresyviais bdais bei numatyti galimas vienos ar kitos reakcijos
pasekmes; 5 ) gyvendinti vairias prosocialias reakcijas (tam gali bti nau
dojamas modeliavimas arba socialini vaidmen atlikimas). Be to, kartu
gali bti modifikuojami vaik sitikinimai arba vidiniai savireguliacijos
standartai, kurie skatina ir palaiko agresijos naudojim, tobulinami savi
kontrols gdiai ir pan.
Apibendrinant galima pasakyti, kad agresyvaus elgesio sumajimas *
taikant vienus arba kitus agresijos modifikacijos bdus nebus ilgalaikis, !
jeigu nepavyks neutralizuoti arba paalinti negatyvi aplinkos poveiki
(pvz., kai vaikai ir toliau patirs prievart eimoje, bendraus su agresyviais
bendraamiais ir pan.). Tokiu atveju teigiami j elgesio pokyiai bus greitai
panaikinti, ir vaikai vl taikys prastus agresyvius problem sprendimo
bdus. Taigi, norint pasiekti ilgalaiki agresyvaus elgesio pokyi, reikalin
gos kryptingos vairi socializacijos altini (pvz., eimos ir mokyklos) pa
stangos. Be to, skms tikimyb bus tuo didesn, kuo anksiau bus pradta
agresyvaus elgesio modifikacija (kol dar agresija nespjo sitvirtinti asme
nybs elgesyje).
149

LITERATURA
1. Bandura A. Social foundations of thought and action: A social cognitive
theory. Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice-Hall, 1986.
2. Bandura A. Psychological mechanisms of aggression // Aggression: Theoretical
and empirical reviews. Vol.l / Ed. by R.G. Geen, E.Donnerstein. New York:
Academic Press, 1983. P. 1-40.
3. Bandura A. Aggression: A social learning analysis. Englewood Cliffs, New
Jersey: Prentice-Hall, 1973.
? 4. Bandura A. Influence of models reinforcement contingencies on the
acquisition of imitative responses // Journal of Personality and Social
Psychology. 1965. Vol. 1. P. 589-595.
5. Baron R.A. The reduction of human aggression: A field study of the influence
of incompatible reactions // Journal of Applied Social Psychology. 1976. Vol. 6.
P. 260-274.
6. Berkowitz L. Aggression: Its causes, consequences and control. New York:
McGraw-Hill, 1993.
7. Berkowitz L. Frustration-aggression hypothesis: Examination and
reformulation // Psychological Bulletin. 1989. Vol. 106. P. 59-73.
8. Berkowitz L. Some determinants of impulsive aggression: Role of mediated
associations with reinforcements for aggression // Psychological Review. 1974.
Vol. 81. P. 165-176.
9. Berkowitz L., LePage A. Weapons as aggression-eliciting stimuli // Journal of
Personality and Social Psychology. 1967. Vol. 7. P. 202-207.
10. Brown P., Elliot R. Control of aggression in a nursey school class // Journal of
Experimental Child Psychology. 1965. Vol. 2. P. 103-107.
11. Cowan P.A., Walters R.H. Studies of reinforcement of aggression: I. Effects of
scheduling// Child Development. 1963. Vol. 34. P. 543-551.
12. Crick N.R., Dodge K.A. A review and reformulation of social informationprocessing mechanisms in childrens social adjustment // Psychological
Bulletin. 1994. Vol. 115. P. 74-101.
13. Dodge K.A. Social-cognitive mechanisms in the development of conduct
disorder and depression // Annual Review of Psychology. 1993 a. Vol. 44.
P. 559-584.
\ 14. Dodge K.A. Studying mechanisms in the cycle of violence // Violence: Basic
*
and clinical science / Ed. by C.Thompson, P.Cowen. Oxford: ButterworthHeinemann, 1993 b. P. 19-34.
V 15. Dodge K.A. Social cognition and childrens aggressive behavior // Child
Development. 1980. Vol. 51. P. 162-170.
16. Dodge K.A., Bates J.E., Pettit G.S. Mechanisms in the cycle of violence //
Science. 1990. Vol. 250. P. 1678-1683.
17. Dodge K.A., Pettit G.S., McClaskey C.L., Brown M.M. Social competence in
children //Monographs of the Society for Research in Child Development.
1986. Serial No. 213 (2). Vol. 51. P. 1-85.

150

18. Dollard J., Doob L.W., Miller N.E., Mowrer O.H., Sears R.P. Frustration and
aggression. 8-th print. New Haven: Yale University Press, 1950.
19. Donnerstein E., Slaby R.G., Eron L.D. The mass media and youth aggression //
Reason to hope: A psychosocial perspective on violence and youth / Ed. by
L.D.Eron, J.H.Gentry, P. Schlegel. Washington, DC: American Psychological
Association, 1994. P. 219-250.
20. Eron L.D. Parent-child interaction, television violence and aggression of
children //American Psychologist. 1982. Vol. 37. P. 197-211.
21. Feshbach S., Singer R.D. Television and aggression: An experimental field
study. San Francisco: Jossey-Bass Inc., 1971.
22. Freedman J.L. Effect of television violence on aggressiveness // Psychological
Bulletin. 1984. Vol. 96. P. 227-246.
23. Freud S. Beyond the pleasure principle: A study of the death instinct in human
behavior. New York: Bantam Books, 1963.
24. Freud S. Civilization and its discontents. New York: Norton and Company,
1961.
25. Geen R.G., Quanty M.B. The catharsis of aggression: An evaluation of a
hypothesis // Advances in experimental social psychology. Vol. 10 / Ed. by
L.Berkowitz. New York: Academic Press, 1977. P. 1-37.
26. Huesmann L.R. An information processing model for the development of
aggression // Aggressive Behavior. 1988. Vol. 14. P. 13-24.
27. Huesmann L.R. Psychological processes promoting the relation between
exposure to media violence and aggressive behavior by the viewer // Journal of
Social Issues. 1986. Vol. 42. P. 125-139.
28. Huesmann L.R., Guerra N.G. Childrens normative beliefs about aggression
and aggressive behavior // Journal of Personality and Social Psychology. 1997.
Vol. 72. P. 408-419.
29. Kuo Z.Y. The genesis of the cats response to the rat // Journal of Comparative
and Physiological Psychology. 1930/Vol.'ll. P. 1-35.
30. Lorenz K. On aggression. London: Routledge, 1996.
31. Miller N.E. Selected papers on conflitt, displacement, learned drives and
theory. Vol. 1. Chicago: Aldine, Altherton, 1971.
32. Miller N.E. Theory and experiment relating psychoanalytic displacement to
stimulus response generalization // JoufnM of Abnormal and Social
Psychology. 1948. Vol..43. P. 155-178.
33. Miller N.E. The frustration-aggression hypothesis // Psychological Review.
1941. Vol. 48. P. 337-342.
34. Mullin C.R., Lin D. Desensitization and resensitization to violence against
women: Effects of exposure to sexually violent films on judgments of domestic
violence victims // Journal of Personality and Social Psychology. 1995. Vol. 69.
P. 449-459.
35. Silverman L.H. Psychoanalytic theory: The reports of my death are greatly
exaggerated //American Psychologist. 1976. Vol. 31. P. 621-637.
36. Thomas M.H., Horton R.W., Lippincott E.C., Drabman R.S. Desensitization
to portrayals of real-life aggression as a function to exposure to television

151

violence // Journal of Personality and Social Psychology. 1977. Vol. 35. P. 450458.
37. Walters R.H., Brown M. Studies of reinforcement of aggression: III. Transfer
of responses to an interpersonal situation // Child Development. 1963. Vol. 34.
P. 563-571.
38. Wood W., Wong F.Y., Chachere J.G. Effects of media violence on viewers
aggression in unconstrained social interaction // Psychological Bulletin. 1991.
Vol. 109. P. 371-383.

152

13. EMOCINIS PRIMIMAS IR

ATSTMIMO BAIM
Bendravimas retai kada bna vienareikmis. Nor bendrauti, turti
draug slopina baim bti atstumtam. K apskritai reikia atstmimas ir jo
baim? Vis pirma atstmimas reikia nenor bendrauti. Bti atstumtam tai bti nuvertintam, vadinasi, atstmimas yra smgis vertei, pralaimjimas.
Pakartotinis atstmimas simbolizuoja dar vien pralaimjim, pralaimji
mai kaupiasi, todl kiekvienas i j - didelis smgis. Kiekvienas naujas at
stmimas yra tolygus dar vienam paeminimui. Nordamas nuo to isisukti,
mogus ima vengti aplinkybi, gresiani atstmimu. Pralaimjim patirt
turiniam mogui vis daugiau situacij atrodo grsmingos. Todl bendra
vimas ir yra nevienareikmis: suartjim su monmis slopina atstmimo
baim. Tai galima apibdinti taip: ingsnis pirmyn, du atgal. Toks yra tro
kimo ir vengimo konfliktas.
Nordamas bendrauti, susirasti draug, mogus informuoja apie tai
potencial bendravimo partner. Informacija siuniama kalbiniais ir nekalbiniais kanalais, o adresatas j isiveria savaip. Bijodamas bti atstumtas,
mogus informacij slepia, veria neutralesne, o tikdamasis teigiamo at
sakymo, t.y. emocinio primimo, tuos bendravimo paiekos signalus slepia
maiau. Beje, juos slepia ne tik nuo potencialaus bendravimo partnerio,
bet ir nuo savs paties, taip stengdamasis suvelninti neskms kartl. Jei
neskms kartojasi, atstmimo baim nustelbia artjimo tendencijas, art
jimo ir vengimo konfliktas isprendiamas vengimo naudai. Jei artjimo
tendencijos ir ilieka, tai pasidaro komplikuotos ir sunkiai skaitomos.
Pavyzdiui, sunku kartais suprasti, ko i tikrj norjo mergait, - ar knyg
pasiskolinti, ar bti pakviesta pasimatym. Atstmimo baim kausto mo
gaus veiksmus, neleidia elgtis spontanikai. Apsidrausdamas nuo galimos
neskms, mogus i tikrj atima sau galimyb t skm patirti.
Nujautimas, kad esi kito mogaus emocikai priimamas, tarsi padidina
tavo vert ir kartu sukuria saugi psichologin aplink. Bendrauti tampa
lengviau. Atstmimo nuojautos poveikis prieingas: manydamas, kad bsi
atstumtas, kitus mones laikai prieikais sau, su jais jautiesi nesaugus, pa
siruoi gintis. Taip generuojami atsakomieji prieikum veiksmai, sa
votika btinoji gintis. Tokie veiksmai pratsia atstmimo grandin.

153

dVatii, k t f o M \ W i ; i K # r t / i ; f : : ;>::;
Kaip d u o n a i rlek ^ VisjM

<:<rtfpi0aii. Vaikaiuauga:

:>:-:i:;:;:;f;ife:0iralttx0;pai)(d^:.|rm^il%t^:;^^%:^^|^<::$:^)iiM::i:;
i-rRamos'pdospaudantml^

..xffieka's^fieteuk^tnan^girnimo^
x;:;p&l<otfY.o;:rTy.o&iutfr;gajb:W
i^Ti'^ieii's^iiMjrt^

>>::prab:g0:;dV:iditt;f:to^
:::;:>piteMe;va:i;>fat:pa*s^

::::::>::::S:::>:;::::;:;:;;;::S
>::;>>:x:V:aifekas:ayyda$^

iS Ij^^aikaliiiirflg;^

x;;saky:d:ayau,;kad:po:re<5ia^

i^ftfesijpfcitfsjijibgljfefoarifoft^
154

.I::m:<g[i

^ii^ib'i^'^'^h^^

j:;:$^liii$$jB ;;iji^

Jr^isuWrTaf^diiaiigsfa^^^
& :$ i
xsdierijraegm ajarts^
>:: rnes: teM m -K neIr^

: : :kid: t ijriia^iiSi^
::;:ro;:/:l:$ ^
;:;>tikiiaj;:pi&,;fcp):;iii^
^:;fcfjfiiatoiri^:&^^
:;kite:yifr;t;i:;Wa^^
;-;/-;/:^
Emocin primim ar atstmim mogus igyvena kaip skm arba ne
skm. Ir vienu, ir kitu atveju jis stengiasi isiaikinti, kodl taip atsitiko. Ir
daniausiai aikinasi tendencingai: skms prieastis labiau links priskirti
sau, o neskms, atstmimo - aplinkai. Samprotaujama madaug taip:
Mane priima, nes esu to vertas, tai natralu, Mane atstumia, nes jie i
puik, pikti*. O jei mogus vis dlto pripasta, kad buvo atstumtas dl savo
kalts arba netobulumo, tai daniausiai atstmimo prieastimi laiko fizines
savybes, pavyzdiui, groio stok, o ne blog charakter.
Vienas i emocinio primimo ypatum yra jo slygikumas. Priima dl
ko nors ir atstumia u k nors. Kartais ios slygos yra deklaruojamos. Taip
emocinis atstumas panaudojamas elgesiui keisti. Danokai susilaikome ir
nepasakome draugui priekaito, kurio jis tikrai nusipeln, nes bijome suga
dinti santykius, t.y. bijome bti atstumti. Primimo ir atstmimo slygos
reikia tam tikr elgesio norm. Tai, dl ko tave priima ar u k atstumia,
atspindi ir visuomenje egzistuojanias vertybes.
Apie primim ar atstmim mogus sprendia i tam tikr enkl. At
skirti tuos enklus vaikas mokosi nuo maens. Yra kalbini ir nekalbini
enkl, kaip antai: mimika, balso ekspresija, tam tikri elgesio pokyiai.
Svarbus yra modelio, mokytojo vaidmuo. Modelis - tai mogus, kuriuo
sekama, kurio elgesys yra imituojamas. Pirmieji mogaus modeliai - tvai.
Jie yra vaikiojanios ir kalbanios vaizdins priemons. Modelis savaip
parodo primimo arba atstmimo slygas, iraikos bdus. ios slygos at
spindi visuomens reikalavimus, antra vertus, jos yra modelio, kaip sub
155

jekto, individualaus pasaulio atspindys. Galimi ir sutapimai. Atstmimas,

pavyzdiui, u tvo neklausym atspindi ir visuomens, ir atskiro mogaus
vertybes. Kiek ir kaip vaik emocikai priglob, myljo tvai, tiek ir taip jis
emocikai priglobs tvus, vliau - savo vaikus. E. Frommas knygoje Me
nas mylti rao, kad dauguma moni meils problem sivaizduoja kaip
objekto problem, igyvena dl objekto, t.y. dl jo (arba jos) nebuvimo, nesukalbamumo. Atseit jeigu tik tas objektas bt, viskas savaime susitvar
kyt. E. Frommo nuomone, problema yra ne meils objektas, o santykis su
juo, tiksliau, mokjimas mylti. Prieingu atveju meil prilygt objekto tu
rjimui. Meils objektas pats savaime dar nieko neisprendia. Visk lemia
tolesnis elgesys su tuo objektu, emocinis nusiteikimas j priimti, pasirengi
mas paiam kisti bendravimo procese. Taigi emocikai priimti mog irgi
reikia mokytis. Pasak amerikiei raytojo T. Capotes, meilei reikia su
brsti, nra ko tiktis, kad i karto, taip paprastai ir pamilsi mog; pir
miausia pamilk lap lames, lietaus narjim, pauki iulbjim, o v
liau gal ateis ir meil mogui. mogus kartais suabejoja kai kuriais savo su
gebjimais, tik ne sugebjimu mylti. Mano, kad tai gimta savyb. O i
savyb, it koki tropik gl, reikia puoselti, kad ji prayst.
Slepiame ne tik primimo, bet ir atstmimo enklus, tik slpimo prie
astys kitos. Svarbiausia prieastis, verianti slpti atstmim, - saugumo
praradimas. Prisipainkite, ar n karto neapsimette per matematikos, kal
bos, istorijos ar kuri kit pamok, kad jums domu, nors norjote i tos
pamokos pabgti. Bet kai pagalvojote apie atestato paymius... Ir atst
mimo, ir primimo enklai gali bti ne tik slepiami, bet ir slopinami. Kai
taip yra, sunku tuos enklus i viso atpainti. R. Tagiuri ir J. Bruneris tei
gia, kad atstmimo enklus sunkiau atpainti, nes btent jie yra labiau sle
piami.
Emocinio primimo ir atstmimo enklus nra lengva atpainti. Gav
jas juos aikinasi savaip, tarsi kok horoskop skaitydamas. Nepatenkintas
savimi, patyrs skriaud mogus net neutralius veiksmus suvokia kaip at
stmim. Ir btinai jam, o ne kam kitam adresuot. Manymas, kad moni
veiksmai, ypa nedraugiki, yra skirti btent tau, yra socialinis-psichologinis
personalizmas. Rami partnerio nuotaika gali bti palaikyta prieikumu
(Tyli, nieko nesako, kakas nepatiko). Vadinasi, daniausiai emocinio
primimo arba atstmimo problema gldi mumyse, ms akyse, velgian
iose pasaul arba viesiai, arba pesimistikai. Atstmim velgiantis
mogus jo konstatavimu neapsiriboja, jis ima neapksti atstumianio,
prieiko mogaus. Galimas dalykas, kad po kurio laiko visas pasaulis
jam atrodys atstumiantis ir prieikas. Kas tada myls tok? Jei mogus mus
palieka - blogas. Jeigu sugrt - vl bt geras. Jei vl palikt, manytume,
kad buvome teiss, anksiau blogai apie j pagalvoj. O i ties tas mogus,
kaip ir daugelis, yra nei per daug geras, nei per daug blogas. Tiesiog kei
156

iasi ms vertinimas - jis priklauso nuo psichologinio atstumo tarp to

mogaus ir ms. Isiskyrusij vaikai pasaul mato prieikesn, nes juos
jau kart paliko, atstm. Skyrybos santykikai isprendia sutuoktini tei
sines ir ekonomines problemas, o psichologines tik sukuria. Itisai kartai.
Emocinis primimas ir atstmimas vyksta tiek individualiai, tiek ir gru
pje. Kad btum priimtas grup, reikia vykdyti tam tikras slygas. Jauni
mas gerai ino, kokios tos slygos, todl rayti apie jas tikrai neverta. Ma
ytis nepatogumas yra tas, kad btent daugumai t slyg tvai nepritaria.
inoma, jei i viso apie tai k nors nutuokia. O jei ino, baiminasi dl savo
vaiko. Tad jaunim slegia nuolatin dilema: tv klausysi - grup prarasi,
be draug liksi; draugus pasirinksi - namuose ps skersvjai, ateitis bus ne
aiki.
Primimas grup gali bti suprantamas ir kaip traukimas nauj so
cialin ekonomin sluoksn. Atstmimas pasireikia diferencijuotu bendra
vimu, socialinio atstumo ilaikymu. Tai nereikia, kad skirtingos materiali
ns padties grupi nariai tarpusavyje nebendrauja. Jie bendrauja, bet pa
gal tam tikras taisykles: kiekvienas tokio bendravimo partneris laikosi savo
specifinio vaidmens, pavyzdiui, eimininko ir tarno. Trijuose mukieti
ninkuose kilmingieji mukietininkai ir j tarnai biiulikai sugyveno, vieni
kitus gyn ir gelbjo, bet savo socialini vaidmen jie niekados nepainiojo.

LITERATRA
1. Adler P. B., Rosenfeld L. B., Towne N. Interplay. The process of interpersonal
communication. Holt, 1989.
2. Andrijauskait V. Artumo baims problema ir socialinio tinklo ypatumai.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
3. Baldwin M. W., Sinclair L. Self-esteem and if ... then contingencies of
interpersonal acceptance // Journal of Personality and Social Psychology. 1996.
Vol. 71. No. 6. P. 1130-1141.
4. Drigotas St. M., Rusbult C. E. Should I stay or should I go? A dependency
model of breakups // Journal of Personality and Social Psychology. 1992. Vol.
62. No. 1. P. 62-87.
5. Downey G., Feldman Sr. I. Implications of rejection sensitivity for intimate
relationships // Journal of Personality and Social Psychology. 1996. Vol. 70.
No. 6. P. 1327-1343.
6. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
7. Sheehan P. Fear of Intimacy Assessment. III Europos potrauminio streso
konferencijos mediaga. Bergen, 1993.
8. Valionien A. Primimo ir atmetimo signal suvokimas diadoje. Bakalauro
darbas. Vilnius, 1997.

157

14. STIGMA
Stigma - tai toks fenomenas, kai mogus pasiymi kokiu nors fiziniu,
psichologiniu arba socialiniu deviantikumo (nukrypimo) poymiu, yme,
ir ta ym (stigma) labai skiriasi nuo kultrikai nusistovjusi norm
[E. Goffmanas, 1963; A. Tselon, 1992]. mogus su tokia yme visuomet
yra diskredituojamas, jo alinamasi. Stigmos gali skirtis: 1) matomumu, ymumu (salience), t.y. kiek jos matomos, kiek jas galima nuslpti; 2) griaunamumu (disruptiveness), t.y. kiek jos okiruojanios, kiek svarbios bendra
vimo metu, kiek reikmingos paiam stigmatizuotajam.
Dar kiti autoriai [E. Jons, 1984; J. Price, 1995] teigia, kad stigmos ski
riasi savo negatyvumu (t.y. savo bjaurumo laipsniu), kuris priklauso nuo to:
1) kiek estetikai nepatraukli yra stigma;
2) kiek ji trikdo komunikacij (bendravim);
3) kiek ji yra atgrasi kitiems visuomens nariams.
Stigmos negatyvumui nusakyti nra fiksuotos verts (mato); tas matas
priklauso nuo kultros, subkultr, auo to, kokiu lygiu yra bendraujama ir
ar kreipiamas dmesys t stigm bendraujant [E. Becker, N. Arnold,
1986; J. Price, 1985].
Stigmos, pasak E. Goffmano, yra:
1) fizins (kno trkumai - gimti ir gyti; kai kas fizinmis stigmomis
laiko kno gro);
2) psichologins (psichin liga, vertybi skirtumas ir pan.);
3) socialins (gyvenimo stiliaus, bdo skirtingumas nuo normos ir
pan.).
mogus, turintis koki nors stigm, vadinamas stigmatizuotu mogumi,
grup moni - stigmatizuotj grupe. Toki grupi nariai vienaip ar ki
taip skiriasi nuo daugumos visuomens nari savo ivaizda, elgesiu, sociali
niu statusu ir pan.
Visuomens nariai nenoriai bendrauja su stigmatizuotj grupmis, at
stumia jas, nes bendravimas su toki grupi nariais kelia nerim, baim,
tamp [J. Coleman, 1986; E. Crockey, 1986; E. Goffman, 1963; J. Price,
1995]. Todl stigmatizuotuosius mons link apibdinti neigiamai, stere
otipikai, atstumti juos arba blogai su jais elgtis. Visuomen primeta savo
stereotipik nuostat tai arba kitai grupei (priklijuoja etiket). Joms ad
resuojama tam tikra ekspektacija, t.y. i j laukiama tam tikro elgesio. Su
daromos tokios slygos, kuriomis stigmatizuotasis negali pasielgti kitaip,
nei i jo buvo tiktasi, todl visuomens kelta hipotez apie stigmatizuojamojo elges pasitvirtina, o vliau individas ir pats ima elgtis taip, kaip i jo
buvo laukta. is procesas vadinamas stigmatizavimu (t.y. laikoma, jog mo-

158

gaus, turinio tam tikr stigm, daniausiai blogas elgesys, charakteris,

asmenybs bruoai ir pan.).

Ar nusirainjimas stigmatizuoja?

Sukurta vairi stigmatizavimo teorij. Viena i j yra J. Katzo ir

D. Glasso [1979] ambivalentikumo reakcijos ipltimo teorija. Ji pagrsta
tokiomis prielaidomis:
1) jausmai ir nuostatos stigmatizuojam grupi atvilgiu daniausiai
yra ambivalentiki, o ne vienareikmiki ar draugiki;
2) vykiai, suadinantys ambivalentikus jausmus tam tikrai grupei, ke
lia grsm individo savigarbai;
3) pastangos sumainti grsm gali gyti toki form, kuri pasireik
ekstremaliu elgesiu nuostatos objekto atvilgiu.
E. Jonesas [1984] vaidmen teorijos pagrindu ikl mint, kad stigmatizuotieji visuomenje vaidina vaiko tarp suaugusij vaidmen (bna pa
syvs, stengiasi atkreipti save dmes, atsiriboti ar pan.), ir btent tai su
kelia j funkcionavimo visuomenje problemas.
J. Brighamas [1991] kelia idj, kad stigmatizuotieji - tai naujas, ne
prastas stimulas, o stimulo naujumas visuomet gsdina. Todl mons
stigmatizuotuosius reaguoja su baime, nesistengia su jais suartti.
E. Goffmanas [1963] iskyr asocijuot stigm (courtesy stigma) kaip at
skir stigmatizavimo r. Asocijuota vadinama tokia stigma, kai asmuo,
bnantis arba bendraujantis su stigmatizuotuoju, bet pats neturintis joki
deviantikumo poymi, priskiriamas stigmatizuotj grupei arba imami
velgti vairs jo morals bei elgesio trkumai. A. Farina ir kt. [1988], at
lik tyrimus, teigia, jog, visuomens nuomone, studentams, kuri tvai yra
alkoholikai arba kalinti ir pan., sunkiau sekasi mokytis. Pasak A. Farinos,
159

asocijuota stigma atsiranda dl to, kad tikima paveldimumo ir imokimo

taka kart elgesiui.
Stigmatizavimas yra puiki galimyb apsiginti nuo nerimo, tampos, nes
su stigmatizuotaisiais, jei esi blogos nuomons apie juos, galima ir neben
drauti. Be to, stigmatizavimas ir kito neigimas padidina savo vert [Z. Neuberg, B. Smith ir kt., 1994; J. Brigham, 1991].
M. Rodinas ir J. Priceas [1995] nurodo, kad stigmatizavimo dyd de
terminuoja keli dalykai:
1. Pastovumas. mons link maiau stigmatizuoti tuos individus, ku
rie yra atsikrat savo stigmos (pvz., met gerti) ir kuri laimjimas
yra prognozuojamas kaip ilgalaikis, t.y. stigma eliminuota visam lai
kui ir daugiau neatsiras [M. Rodin, J. Price, 1995].
2. Negatyvumas. Visuomen linkusi blogiau vertinti tuos, kuri stigma
yra atgrasesn. Kuo didesn, akivaizdesn stigma, tuo ji blogiau ver
tinama [C. Sigelman, 1992].
3. Stigmos kontroliavimas, atsakomyb u stigm. Tai kone svarbiau
sias veiksnys, formuojantis poir stigmatizuotuosius [E. Jones,
1984]. mons, kuri stigma yra atsiradusi j pai noru, t.y. jiems
pasirinkus (pvz., norjo ir pradjo vartoti narkotikus), yra vertinami
blogiau nei tie, kuri stigma atsirado dl ne nuo j priklausani ap
linkybi [B. Weiner, K. Perry, R. Magnusson, 1988].
4. Stigmos atsiradimo istorija. Tai irgi svarbi slyga vertinti, nuostatai
formuotis. Stigmos istorija - tai paaikinimas, kaip atsirado stigma.
Jei stigmos atsiradimo prieastys yra svarios ir neivengiamos, tai
toks stigmatizuotasis vertinamas palankesnis nei tas, kurio stigma at
sirado dl neaiki prieasi arba jos atsiradim lm asmenybs
veiksniai [M. Rodin, J. Price, 1995].
Be to, mons, jau nebeturintys stigmos, bet anksiau j turj, vis tiek
laikomi stigmatizuotaisiais ir yra atstumiami [K. Ebourh, 1988; E. Goffman, 1963]. Manoma, jog stigmatizuotieji ne tik blogiau elgiasi ar j gyve
nimo bdas netiks, bet ir yra emos morals mons [K. Ebourh, 1988].
Su stigmatizuotaisiais, jei nra galimybs j atstumti, daniau umezgami
darbo, o ne artimos draugysts ryiai [M. Rodin, J. Price, 1982].
Destigmatizacija. ia svoka apibdinama visuma priemoni, vidini ir
iorini, kurias naudojant bandoma sumainti arba panaikinti psichologin
atstum tarp stigmatizuotojo ir visuomens, siekiant integruoti j visuo
men. Vidins destigmatizacijos priemons reikia pai stigmatizuotj
pastangas silieti visuomen. ios pastangos gali reiktis elgesiu (profe
sin, sportin veikla ir pan.) arba suvokimu (mogaus vertinimo standart
pakeitimas, stigmos neigimas). P. Griffitas [1970] yra pastebjs, kad stigmatizavimui daug takos turi asocijacijos ir stereotipai. Pavyzdiui, negr
stigmazuoti galima asocijuojant j u tinginyste. Beje, pats odis negras
160

yra stigmatizuojantis, tad jis keiiamas Afrikos amerikieiu. Taigi destigmatizacija reikia ir asociacij keitim, pavyzdiui, ymi, bet kenianti nuo
negalios asmenyb: Rooseveltui buvo paralyiuotos kojos, erilis kalb
damas usikirsdavo, Jordanas serga AIDS, o Wildeas turjo polink vy
rus. Iorins destigmatizacijos priemons apima visuomens vietim bei
visum bd (darbinim, bendr mokymsi ir t.t.), kuriais bandoma
traukti stigmatizuotuosius visuomen [S. Neuberg, 1994]. Vienas i gra
iausi pavyzdi - parolimpinis judjimas. Galiausiai destigmatizacija su
sijusi su mogaus vertybmis. Pripainti, kad homoseksualai yra tokie pat
mons kaip ir kiti, kad jie gali kurti eim, vaikinti vaikus, reikia mesti i
k tradicinms vertybms. Tradicins vertybs garantuoja mogui pasau
lio pastovumo jausm. Jei stigma nepaeidia arba maai paeidia mo
gaus vertybes, destigmatizacija vyksta spariau.

LITERATRA
1. Goffman E. Stigma: notes on the management of spoiled identity. New York,
Englewood Cliffs: Prentice Hall, 1963.
2. Neuberg S. L. et. al. When we observe stigmatised and "normal individuals
interacting: stigma by association // Personality and Social Psychology Bulletin.
1994. Vol. 20. No. 2.
3. Rodin M., Price J. Overcoming stigma: credit for self-improvement or discredit
for needing to improve? // Personality and Social Psychology Bulletin. 1995.
Vol. 20. No. 2. P. 172-181.
4. Sigelman C. K. Social distance from stigmatised groups: false consensus and
false uniqueness effects on responding // Rehabilitation Psychology. 1991. Vol.
36. No. 3. P. 139-151.
5. Velikait V. Stigmatizavimo problema ir galimi jos sprendimo bdai.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
6. Valickas G. Asmenybs savs vertinimas. Vilniaus universiteto leidykla, 1991.
7. Zacheris-Mazochas L. Venera su kailiais. Kaunas: Nemunas, 1994.

161

15. TEISINGUMO SOCIALIN

PSICHOLOGIJA
Kasdieniame gyvenime labai sunku nustatyti - teisingai ar neteisingai su
tavimi pasielgta. Tokie vertinimai ir sprendimai yra subjektyvs. Netgi juri
dinje praktikoje, besiremianioje oficialiais kriterijais, ties reikia rodyti.
O kokiais bdais mogus bando nustatyti, ar teisingai su juo pasielgta?
Vertina savo vaidmen bendraudamas su kitais, lygina ieikvot psichin
energij ir gaut atlyg. Apie teisingum tokiu atveju reikt sprsti i elge
sio ir rezultat santykio.
Ariausiai prie psichologins teisingumo sampratos, matyt, bus priar
tj imokimo teorijos atstovai. Pavyzdiui, vienas i ios teorijos atstov
G. Homansas [1958] socialini santyki skm bando aikinti pastiprinimo
svokomis. Es mogus subjektyviai palygina veikl dtas tiek mate
rialias, tiek psichologines pastangas ir i tos veiklos gaut pasitenkinim.
G. Homansas savo teorijoje daug kur vartoja ne psichologijos, o ekonomi
kos arba jai artim moksl svokas. Pavyzdiui, pastangas jis vadina i
laidomis, o pasitenkinim - nauda. Ilaidos - tai ir nepatogumo jausmas, ir
savosios verts sumajimas, ir atsisakymas to, kas paiam naudinga, pra
radimo rizika ir pan. Nauda - tai pasitenkinimas, savosios verts padidji
mas ir pan. Vadinasi, vertindami savo veikl, mes pasveriame, kiek jg jai
skyrme, k praradome ir k gavome. G. Homansas tai vadina s o c i a
l i n i a i s m a i n a i s . Main potekst galima velgti netgi tokiuose pa
prastuose posakiuose kaip pokalbis su juo man daug kainavo, a daug
k i jo gavau. G. Homanso teigimu, mogus tik tada nenutrauks sociali
ni ryi, jeigu i j gaunamas pastiprinimas pranoks t ryi ilaidas. Ka
dangi is teiginys buvo kritikuojamas, G. Homansas j kiek pakeit, pradjo
vartoti sipareigojimo svok. Btent sipareigojimas (pavyzdiui, sutartis)
neleidia bendravimo partneriams nutraukti ryi, kai jie to nori. Supran
tama, naud ir praradimus pirmiausia vertina pats subjektas, o tam tikri so
cialini santyki arba main aspektai jam gali bti nevienodai svarbs.
Kartais labiau ignoruojamos neigiamos socialini santyki ypatybs ir pa
briamos teigiamos, kartais - prieingai. Palyginkime posakius: Jonas domus, linksmas mogus, nors aminai vluoja ir kas i to Mykolo
auktojo mokslo, jeigu jis toks nekultringas.
Nuodugnesn G. Homanso teorijos analiz rodo, kad mogaus veikloje
praradim ir laimjim ryys yra gana sudtingas, vargu ar galima kalbti
apie absoliut laimjim arba praradim. Praradimai vienoje srityje gali
bti vertinami kaip laimjimai kitoje. Palyginkime, pavyzdiui, praradim,
kur patiriame, atidav praaniajam kad ir paskutin lit, su tuo pasitenki
nimu (jeigu, inoma, mogus j jauia), kur sukelia inojimas, kad pasielgei
162

graiai, altruistikai. I io konkretaus pavyzdio matome, kad psichologin

nauda, gauta i praradimo, gerokai pranoksta nuostolius (ilaidas). Tokios
minties manipuliacijos, subjektyviai pabriant kur nors socialini norm
aspekt, yra neatskiriama ms tikrovs dalis. Ne taip jau sunku sukurti sa
vs, kaip filantropo, vaizd. Pavyzdiui, milijonierius nesunkiai tiks savo
gerumu, steigs kok nors labdaros fond ir uginijs, jog turi daug svar
besni neigiam savybi. Socialini main teorija veria naujai pavelgti
daugel mums prast reikini. Psichologijos poiriu mogus, kad ir au
kodamasis, ne vien tik praranda, bet ir gyja (inoma, kitu aspektu), todl
imokimo teorijos poiriu kitaip atrodo ir altruizmas. Savo vertingumo,
pareigos atlikimo jausmas gali kompensuoti daugel pastang ir aradim.

Pasaulis
teisingas

Pasaulis
i dalies teisingas

Pasaulis
neteisingas

Teisingumas priklauso nuo dydio?

Socialini main teorija, be abejo, neapsiriboja vien subjektyviais mo

gaus veiklos vertinimais. Savo paties praradimai ir laimjimai (tiksliau ilaidos ir nauda) lyginami su kit moni praradimais ir laimjimais. Tai
lyginamojo pobdio vertinimai. Kitaip sakant, vertinama, kiek pats sub
jektas djo pastang ir kok pastiprinim ar naud i to gavo, palyginti su
kit tos grups arba organizacijos nari dtomis pastangomis ir i to gauta
nauda. odiu, mogus bando nustatyti, kiek teisingi yra socialiniai mainai.
Tai vadinama s k i r s t y m o t e i s i n g u m u (distributive justice). Jo
esm - kaip kiekvienas tam tikros grups narys suvokia savo ir kit grups
nari indl bendr veikl ir gaut naud ar pastiprinim. Suprantama,
grups nari veikla vertinama nevienodai. Vienas grups narys savo indl
bendr veikl gali vertinti kaip neproporcingai didel, per didel, palyginti
su gaunamu pastiprinimu. Ir, prieingai, kito mogaus indlis grups
veikl gali bti vertinamas kaip neproporcingai maas, palyginti su gau
nama nauda (arba pastiprinimu). Taip mogus suvokia socialins aplinkos
teisingum. Galutiniam socialins aplinkos teisingumo vertinimui turi ta
kos daug vksni: paties subjekto dalyvavimas gyvendinant teisingum,
skirstymo kriterij aikumas, skirstymo proceso vieumas, nuostatos kit
163

grups nari atvilgiu ir 1.1. Skirstymo teisingumas yra viena i svarbiausi

konstruktyvi darbo santyki prielaid. Privilegijos, favoritai - kratutins
neigiamos socialini main apraikos.
mogus vairiai stengiasi nustatyti, ar su juo teisingai elgiamasi. Taip
atsirado taisykls, socialins normos, kurias irgi galima vairiai interpre
tuoti. D. Searsas nurodo tris pagrindines taisykles, reglamentuojanias so
cialini santyki teisingum.
1. Lygybs taisykl: kiekvienas turi gauti lygi dal. Tai gana patraukli
taisykl, kartu ir idealas, kur propagavo Kristus ir vairiausi socialini ju
djim atstovai. Nors i pirmo vilgsnio ir labai patraukli, lygybs taisykl
turi neabejotin trkum - joje slypi moni niveliacijos pavojus. Jeigu vi
siems turi bti dalijama po lygiai, tai neverta stengtis k nors pasiekti. Ma
ja atsakomyb u savo elges, nes toki pat dal turi gauti ir nesistengian
tieji. Mginimas valdyti iuos reikinius iorine jga, kaip buvo Taryb S
jungoje, teigiamo rezultato nedav. Galiausiai prieinama riba, kai nebe
lieka k daryti. Lygybs taisykl - pafi primityviausia teisingumo gyvendi
nimo priemon.
2. Skirstymo pagal poreikius taisykl: skirstyti po lygiai, bet atsivel
giant kiekvieno poreikius. Kyla klausimas, kaip nusprsti, kiek kam reikia
ir k skirstyti. inoma, pats mogus geriausiai ino savo poreikius, taiau
kiekvienas gali manyti, kad jo poreikiai yra svarbesni u kito, ir pateikti ti
kinam argument. Todl reikia atsivelgti du dalykus. Pirma, mogaus
poreikiai danai vienas kitam prietarauja ir vienas kit alina. Paiam
mogui sunku juos suderinti, tad kaip t galt padaryti kitas? Antra, kiek
vieno mogaus poreikiai susij su kit moni poreikiais. Kilus ginui ne
aiku, kam teikti pirmenyb. Jeigu ko nors reikia ir vienam, ir kitam, kieno
reikia yra svarbesnis? Ir apskritai ar manomas racionaliai patenkinti
savo poreikius, nepaeidiant kito mogaus poreiki? Be to, remiantis
E. Maslow, vargu ar galima kalbti apie mogaus poreiki tenkinimo baig
tinum.
3. Skirstymo pagal nuopelnus taisykl: kiekvienas turi gauti proporcin
gai dtoms pastangoms. Vadinasi, ia jau yra pabriamos pastangos, ini
ciatyva, atsakomyb. Kadangi mons gamtos apdovanoti nevienodai, ia
taisykle tarsi pripastama, kad jie nelygs. Skirstymas pagal nuopelnus ski
riasi nuo kit skirstym tuo, kad daugiausia dmesio kreipiama mogaus
padt (ger ar blog), priklausani nuo jo dt pastang. odiu, turi
tiek, kiek stengeisi, kiek dirbai. Skirstytojas tampa nebereikalingas, nors
kartais ilieka. Taikant skirstymo pagal nuopelnus taisykl, mogus gali
bti padties eimininkas, kur kas labiau priklausyti nuo savs.
Laikydamiesi skirstymo pagal nuopelnus taisykls, turime pripainti,
kad vienas mogus gali bti vertingesnis u kit. Tai ypa aktualu tada, kai
visk lemia skirstytojas. Ar galima, ar pateisinama ignoruoti maiau vert ir
164

suteikti pirmenyb vertingesniam? Ir pagal kokius kriterijus nustatyti, kuris

mogus vertingesnis, kai taip danai girdime, kad pats mogus jau yra ver
tyb. Sakysim, skubios operacijos reikia profesoriui ir rbininkei. K ope
ruoti pirm ir kas tai nusprs? Tai ne vieninteliai ios taisykls trkumai.
Visada iliks subjektyvus noras pabrti savo pastangas, siekiant tam tikros
naudos.
Kaip visa tai atsiskleidia gyvenime? Stichikai mogus vadovaujasi vie
nokiomis arba kitokiomis teisingumo taisyklmis, kai kurias i j laikyda
mas svarbesnmis. Kurias? G. Leventhalis teigia, kad tai lemia ms ego
centriki interesai. Tad kokios nors taisykls taikymas praktiniame gyve
nime yra gin objektas. Teisingumo paiekos yra begalins.
Neteisybs suvokimas psichologiniu poiriu yra nepusiausvyros b
sena. Siekimas atkurti pusiausvyr prilygsta kovai u teisyb. Kovos prie
mons yra kuo vairiausios ir apima tiek realius, tiek sivaizduojamus
veiksmus. Kartais tikimasi, kad teisingum atkurs galingesns jgos, pavyz
diui, Dievas.
Atkurti teisingum gali mginti ir neteisingai pasielgs mogus. Ai
kumo dlei vadinkime j skriaudju. Suvokimas, kad elgiesi neteisingai, yra
ikis mogaus savigarbai. Todl reakcija neteising poelg gali bti gynybika, pavyzdiui, skriaudjas gali neigti pat neteisingumo fakt arba jo
padarinius, apkaltinti nuskriaustj asmen, menkinti arba neigti savo
vaidmen ir t.t. Elgdamasis gynybikai, skriaudjas atkuria teisingum tik
savo paties akyse. I tikrj jis nieko nedaro, tik kitaip suvokia situacij.
inoma, jis gali imtis ir konkrei veiksm. Kartais teisingumo atkrimas
arba tik jo deklaravimas skriaudjui gali bti psichologikai naudingas lemia tai, kiek ir ko i jo pareikalauja tas teisingumo atkrimas. Taikant
socialini main princip, teisyb galima atkurti ir nedaug k u tai ati
duodant, o gaunant nemaai psichologins naudos. Pavyzdiui, ne taip jau
seniai Reikjavike buvo susitarta keliais procentais sumainti raket skaii.
Ginklavimosi ilaidos ir toliau liko milinikos, o propagandinis triukmas
buvo didiulis.
Socialinis teisingumas gali reiktis keliais lygiais: 1) santykiais su kitais
monmis; 2) santykiais su grupe arba didesne bendrija; 3) santykiais su
mogaus nevaldomomis jgomis - gamta, likimu ir pan. Tikintieji teisin
gumo atkrimo tikisi pomirtiniame gyvenime, bet jis gali bti tik numano
mas, laukiamas. iuo atveju mogus pats nebando atkurti teisingumo, pa
likdamas tai galingesnms jgoms, nors protesto, maitavimo ir gali bti.
Teisingumo svokomis mogus vertina ir savo gyvenamj aplink,
valstyb bei jos institutus, apskritai pasaul. Suvokimas, kad pasaulis yra
teisingas (arba neteisingas) formuoja asmens nuostatas, kartu ir elges. Kai
kurie netikintys valstybs teisiniais institutais mons patys bando rasti tei
165

syb, gyvendinti teisingum. O tai jau anarchija, jai veikti valstyb imasi
dar didesni represij, ir todl kartais gimsta dar didesn neteisyb.
I trij teisingumo princip kildinamos bent atuonios paskirstymo tai
sykls, kurias apibendrino ir apra H. Sabbaghas, Z. Daras ir S. Reshas
[1994]:
Taisykls, sudarytos remiantis lygybs principu:
1. Aritmetin lygyb: itekliai turi bti paskirstyti visiems po lygiai, ne
paisant asmens bruo, socialini na ar idirbio. i taisykl ignoruoja
prie paskirstym buvusius veiksnius ir paskirstymo poveik visuomeninei
lygybei.
2. Rezultat lygyb: monms reikia utikrinti i esms vienodas gyve
nimo galimybes, nesvarbu, kokios t moni pajamos, jga ar prestias.
Atlyginimas turi bti diferencijuotas, kad neprivilegijuotoms socialinms
grupms arba asmenims bt mokama kompensacija.
3. Galimybi lygyb: kiekvienas individas turi turti vienodai prieina
mus socialini itekli kanalus ir vienodas slygas varytis dl j.
Taisykls, sudarytos remiantis poreiki principu:
4. Pirminiai poreikiai: turi bti patenkinti tokie mogaus poreikiai kaip
maistas, pastog, apranga, gydymas ir pradinis isilavinimas - t.y. ilikimo ir
normalaus fizinio funkcionavimo poreikiai.
5. Antriniai poreikiai: pirmenyb turi bti teikiama auktesniesiems po
reikiams - intelektualiniams, meniniams, moraliniams ir emociniams pa
tenkinti.
Taisykls, sudarytos remiantis nuopeln principu:
6. Pastangos: socialiniai itekliai turi bti skirstomi atsivelgiant s
moningai dtas pastangas, nesvarbu, ar tos pastangos efektyvios, ar ne,
7. naas: socialiniai itekliai turi bti skirstomi remiantis produkty
vumu, net jei jis buvo pasiektas be ypating pastang.
8. Sugebjimai: skirstant socialinius iteklius, pirmenyb reikia teikti to
kiems kriterijams kaip gabumai bei talentas.
ios taisykls buvo kuriamos pagal tokius poymius:
A)
Paskirstymo lygis: kiekviena paskirstymo taisykl utikrina arba
mikroteisingum - teising atlyginim individui, arba makroteisingum teising paskirstym grupms arba visuomenei [Z. Jasso, 1983].
Aritmetin lygyb ir rezultat lygyb yra vienintels tikros makroteisingumo taisykls: reikalaudamos lygios dalies visiems specifins grups na
riams, ios taisykls neakcentuoja (aritmetin lygyb) arba beslygikai ak
centuoja (rezultat lygyb) diferencijuoto atlyginimo pagrind, kuris at
svert nevienodus individualius naus. Net jei imamasi tam tikr veiksm
paremti neprivilegijuotas grupes, diferencijuoto atlyginimo pagrindas yra
apibriamas kolektyviai, o ne individualiai [H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh,
1994].
166

B) Asmenini bruo reikmingumas paskirstymo procesui [R. Eckhoff, 1974, cit. pagal S. Boles ir R. Messick, 1990]. Taikant poym ga
limybi taisykl atskiriama nuo poreiki ir teisingumo principu pagrst
taisykli. Nors 4-8 taisykls aikiai atsivelgia skirting asmenini bruo
vert, ie bruoai tik numanomi galimybi lygybs taisyklje [H. Sabbagh,
Z. Dar, S. Resh, 1994].
C) Statuso nustatymas: atsivelgiama socialini santyki paskirstymo
procese tip.
M. Reiso [1986] nuomone, paskirstymo taisykls gali patvirtinti status
arba j neutralizuoti.
Nuopeln principas ir i jo kylanios taisykls gali bti vertinamos kaip
status patvirtinanios, nes taikant jas didesnis atlyginimas priklauso stro
pesniems, daugiau neantiems, talentingesniems. Lygybs ir poreiki prin
cipai leidia neutralizuoti individual status [M. Deutsch, 1986]. Lygybs
principu akcentuojamos lygios dalys visiems, ypa kai santykiai simetriki ir
kooperaciniai, o taikant poreiki princip, nors ir atsivelgiama asmeni
ni poreiki skirtumus, ie skirtumai nepateisina nelygaus itekli varto
jimo. I paties principo iplaukia moni sulyginimas pagal j pirmini
ir antrini poreiki patenkinim [Z. Galston, 1980, cit. pagal H. Sabbagh,
Z. Dar, S. Resh, 1994].
D) Kriterij tipas: tai poymis, i kurio paaikja, ar paskirstymo tai
sykl yra gerai apgalvota ir taikoma siekiant ilgalaikio pasitenkinimo, ar tai
tik paprasta taisykl, kaip pasiekti greit pasitenkinim [M. Reis, 1986].
Tobulos taisykls susieja individ naud ir atlygio paskirstym per konkre
ias slygas (pavyzdiui, nao ir idirbio lyg) [W. Damon, 1981; Z. Euright, A. Franklin, A. Manheim, 1980, cit. i H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh,
1994]. Kaip ir visos nuopeln principu pagrstos taisykls, poreiki princi
pas irgi grindiamas gana sudtingais kriterijais: reikia atskirti pirminius ir
antrinius poreikius, vertinti poreiki mast, ar tie poreikiai atitinka itek
lius. Taiau, atsivelgiant pirminius poreikius, siekiama tiesioginio pasi
tenkinimo [M. Reis, 1986], antrinius poreikius - tolesnio pasitenkinimo,
nes manoma, jog pirmiausia turi bti patenkinti pirminiai poreikiai.
Lygybs principas apima paprasiausius kriterijus: individai turi ver
tinti, ar pradins slygos ir priemons vis buvo vienodos. Akcentuojamas
tiesioginis rezultatas, turintis patenkinti visus [W. Damon, 1981; Z. Euright, A. Franklin, A. Manheim, 1980, cit. i H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh,
1994].
E) Perspektyvos ris: kiekviena paskirstymo taisykl remiasi arba
pragmatika, save orientuota, arba idealistika, kit poreikius orientuota
perspektyva. Nuopeln principu grindiamos taisykls yra orientuotos
save: individo pastangos, naas ir sugebjimai turi padidinti jo atlyg
167

[M. Reis, 1986]. Tuo tarpu poreiki ir lygybs principai apima ir kit
interesus.
F) Atlikimas: pagal poym atskiriamos pastang ir nao taisykls pirmoji pabria smoning asmens energijos sutelkim (asmens produk
tyvumas neturi reikms), antroji paskirstym grindia produktyvumu, net
jei jis pasiekiamas be pastang [S. Nisan, 1989; R. Hote, 1973, cit. i
H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994].
G) Moralin atsakomyb. Pastang, nao ir sugebjim taisykls atski
riamos pagal moralins atsakomybs laipsn, kurio reikalaujama i indi
vido. T.y. paskirstymo taisykl atsivelgia gimtus gabumus ar imoktas
moralines savybes, kaip atlyginimo pagrind.
iuo atvilgiu pastang taisykl reikalauja didels moralins atsa
komybs, paremtos dorumu ir pasiruoimu aukotis [A. Hole, 1973, cit. i
H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994]. Tuo tarpu naas ir sugebjimai nra
visikai nuo individo valios priklausomi: nao taisykl teigia, jog skmei
reikia ne tik talento, bet ir atkaklumo pltojant bei taikant juos; taigi tiek
morals, tiek moralikai neutrals kriterijai yra svarbs. Tuo tarpu suge
bjim taisykl moralins atsakomybs reikalauja maiausiai, nes gabumai
yra gimti ir individo nekontroliuojami, tad bt neteisinga, jei individas
gyt privilegijas u tai, u k jis nra atsakingas [K. Rawls, 1971]. Poreikio
principas susijs su humanizmu ir socialine atsakomybe, nes reikalauja, kad
individai paaukot savo interesus tam, kad bt patenkinti kit pirminiai
poreikiai. Lygybs principas skatina fundamentin pagarb mogui, remda
masis prielaida, kad visi mons yra vienodai moralikai vertingi [E. Dworkin, 1981; M. Schwartz, 1975, cit. i H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994].
Aptarus septynis paskirstymo taisykli poymius, atskleidianius tai
sykli panaumus ir skirtumus, buvo nustatyta j tvarka (eil). iuo tikslu
kiekvienam poymiui buvo priskirtos dvi reikms (0 ir 1) prieingiems po
ymio poliams. Taip kiekviena taisykl gavo savo profil poymi atvilgiu
( 1,2 lent.).
1 l e n t e l . Skaitini reikmi priskyrimas paskirstymo
taisykles diferencijuojantiems poymiams
[H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994]
1
Mikroteisingumas
Atsivelgiama asmens bruous
Status tvirtina
Isams kriterijai
Akcentuojami savi interesai
Atlikti svarbu
Moralikai neutralus
168

2
Makroteisingumas
Neatsivelgiama asmens bruous
Status neutralizuoja
Paprasti kriterijai
Akcentuojami kit interesai
Atlikti nesvarbu
Moralus

2 l e n t e l . Paskirstymo taisykli iskyrimas

[H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994]

1. Aritmetin lygyb
2. Rezultat lygyb
3. Galimybi lygyb
4. Pirminiai poreikiai
5. Antriniai poreikiai
6 . Pastangos
7. naas
8 . Sugebjimai

0
0
1
1
1
1
1
1

0
0
0
1
1
1
1
1

0
0
0
0
0
1
1
1

0
0
0
0
1
1
1
1

0
0
0
0
0
1
1
1

0
0
0
0
0

0
0
0
0
0

0
0

1
1

LITERATURA
1. Blake R., Mouton J. Intergroup problem solving in organizations: from theory
to practice / The Social Psychology of Intergroup Relations: Eds. W. Austin,
St. Worchel. Brooks / Cole, 1979. P. 19-32.
2. Drigotas St. M., Rusbult C. E. Should I stay or should I go? A dependency
model of breakups // Journal of Personality and Social Psychology. 1992.
Vol. 62. No. 1. P. 62-87.
3. McDavid, Harari H. Psychology and social behavior. Harper, 1974.
4. Mitchell G., Tetlock Ph. E. et. al. Judgments of social justice: compromises
between equality and efficiency // Journal of Personality and Social Psychology.
1993. Vol. 65. No. 4. P. 629-639.
5. Navardauskien R. Reagavimo strategijos j skirstomj teisingum valstybinse
ir privaiose staigose. Magistro darbas. Vilnius, 1996.
6. Stone M. M. Loss of an ideal / Stressors and the adjustment disorders.
Ed. J. Noshpitz, R. D. Coddington. Wiley, 1990.
7. Walster E., Berscheid E. Equity: theory and research. Boston: Allyn and Bacon,
1978.

169

16. KALTS IR SKRIAUDOS

JAUSMO PSICHOLOGIJA
Kalts jausmo psichologija
Turbt nra mogaus, kuris nebt igyvens kalts jausmo dl savo el
gesio arba morals norm nesilaikymo, dl savo vertybi paeidimo. Ne
paisant to, psichologijoje iki iol nra koncepcijos, isamiai paaikinanios
kalts jausmo fenomen. Kaltas yra tas mogus, kuris kakam nusikalto ir
yra kakam skolingas. Psichologijoje kalt reikia nusiengim sau, savo
vertybms ir elgesio normoms. mogus, igyvenantis kalts jausm, suvo
kia save kaip kaltinink, padarius kak negero. I ia ir antroji kalts
reikm: jei mogus nusikalto sau, tai jis ir skolingas sau, nes nuskriaud
save. Taigi egzistencin psichologija, kalts altiniais laikanti mogaus ne
sugebjim inaudoti visas savo galimybes, pripasta, kad mogus, inau
dodamas vienas savo galimybes, lieka skolingas sau tuo, ko jis nepasirinko
ir negaljo gyvendinti. Taigi psichologijoje kalt suprantama kaip subjek
tyvus mogaus jausmas, kylantis tada, kai paeidiamos morals, etikos ar
religijos normos, sudaranios individo sitikinim esm. Kitaip tariant, kal
bama apie asmenin moralin kalt.
Kuo gi pasireikia subjektyvus kalts igyvenimas? Prie atsakant
klausim reikt paymti, kad io jausmo pobdis danai priklauso nuo jo
intensyvumo. Labai stipraus kalts jausmo igyvenimas pasireikia tuo, kad
mogus tarsi atitrksta nuo viso pasaulio, usisklendia savyje. Kaltas mo
gus nuolatos galvoja apie padaryt nusikaltim, nusiengim arba klaid.
Mintimis jis vis sugrta situacij, suklusi kalts jausm, ir stengiasi i
taisyti padaryt klaid, ipirkti savo kalt. Taigi kalts jausmas skatina
mog ipirkti savo kalt arba bent jau j suvelninti. Atgailaudamas dl
savo blogo poelgio, mogus stengiasi padaryti k nors gero ir itaip ipirkti
kalt. Tai psichologijoje vadinama gerumo perklimo efektu. Subjektyvi
kalts ipirkimo prasm turi ne tik geri darbai, bet ir kalts ipainimas ar
timiausiems monms, nuoirdi atgaila dl savo blogo elgesio. Tai patvir
tina ir krikionybs nuostata, kad savo kalt Dievui mogus gali ipirkti
tam tikra atgaila (malda, pasninku, ventomis kelionmis...) arba nuoir
diu kalts ipainimu kunigui. Pastebta, kad mons, kuriems pakanka
drsos ipainti savo kalt kitiems ir kuriems atleidiama arba kurie i
perka j gerais darbais, daug maiau moralikai kenia, negu tie, kurie ne
idrsta to padaryti.

170

Pone teisjau,
a visikai nekaltas.
Gal tai galt bti
bausm velninanti

Kalts jausmo psichologija

Kalts jausmas daniausiai sukelia kitus igyvenimus - kani, nerim,
savs pasmerkim ir nuvertinim, apmaud. Stipraus kalts jausmo ka
muojam mog gali apimti depresija, o kratutiniais atvejais jis gali ban
dyti net nusiudyti. Neinodamas, kaip atlyginti padaryt al, mogus au
koja savo gyvenim. Kania, savs pasmerkimas ir nuvertinimas yra kalts
jausmo padarinys, o tokie jausmai kaip prieikumas, neapykanta, pyktis,
baim gali sukelti kalts jausm. Kartais kalts jausmas gali bti igyvena
mas kartu su gdos jausmu. ie jausmai pateisinami panaiomis aplinky
bmis. Taiau kalts jausmas susijs su vidiniu vertinimu ir pasmerkimu, vi
sikai nepriklausomu nuo aplinkini vertinimo, o gdos jausmas - su lau
kiamu ioriniu vertinimu. Taigi mogus, igyvenantis kalts jausm dl savo
elgesio, paeidusio moralines vertybes, gali pajusti gd ms galvoti, kad
apie jo elges gali suinoti aplinkiniai.
Kalts jausmo funkcyos. Psichologijoje kalbama tiek apie real,
sveik, tiek apie neurotin kalts jausm. Paymima, kad j atliekamos
funkcijos skiriasi. Sveikas kalts jausmas turi teigiam poveik mogaus
atsakomybs jausmui ir moraliniam elgesiui. Igyvendamas kalt dl savo
netinkam veiksm, mogus pamau pradeda jausti ir suvokia asmenin at
sakomyb u savo veiksmus bei j rezultatus. Nenordamas dar kart pa
tirti kalts jausmo ir kartu suprasdamas, kad u savo veiksmus bei j pada
rinius atsako jis pats, mogus vengia paeisti moralines normas, vertybes.
Taigi kalts jausmas atlieka reguliuojamj funkcij, t.y. kartu su atsako
mybs jausmu jis lemia mogaus elges.
Kiek kitokios yra neurotinio kalts jausmo funkcijos. Neurotinis kalts
jausmas daniausiai atlieka gynybines funkcijas. K. Horney paymi, kad
neurotikai, prisidengdami kalts jausmu, slepia savo baim bti pasmerk
171

tiems ir atstumtiems aplinkini, baim, kad kas nors juos perpras, kokie i
tikrj jie yra silpni, bejgiai, nesaugs, nesugebantys kovoti u save. Kal
ts jausmu neurotikas gali stengtis k nors pagrainti arba parodyti savo
naudai. Taip demonstruodamas savo kalts jausm, jis tikisi, jog j nura
mins. Kartu jis nori parodyti (ir sau patvirtinti), koks jis moralus ir sinin
gas. Be to, savo kalts pripainimas neurotikui atstoja btinum keistis ir
yra kaip pasikeitimo pakaitalas. Apkaltindamas save, neurotikas susikuria
iliuzij, kad keiiasi kaip mogus. Neurotikas links save kaltinti dar ir dl
to, kad ivengt aplinkini kritikos, nes jos jis netoleruoja.
Psichoanalitin kalts koncepca. S. Freudas pabria, kad Edipo
kompleksas yra prielaida kalts jausmui atsirasti. Kalts jausmas kyla dl
neapykantos tvui ir tos neapykantos sukeliamos kastracijos arba bausms
baims. Berniukas, siekiantis motinos meils, nekenia tvo kaip konku
rento, taiau jauia ir iek tiek velnumo jam. Abu ie jausmai - neapy
kanta ir meil - susilieja. Norima susitapatinti su tvu - bti tvo vietoje,
bti tokiam kaip tvas. Dl to vaikas net pasiryta tv paalinti, taiau su
pranta, kad u tok poelg jis gali-bti nubaustas kastracija. Kastracijos
baim nor uvaldyti motin istumia pasmon ir sudaro nesmoningo
kalts jausmo pagrind. Kartais kalts jausmas gali kilti ne tik dl ambivalentik jausm tvui, bet ir dl polinkio biseksualum, t.y. dl nesmo
ningo berniuko trokimo bti panaiam moterikj prad tam, kad pel
nyt tvo meil. Berniukas supranta, jog tam, kad j mylt kaip moter,
reikia sutikti su kastracija, kurios jis bijo. Taigi baim, pasak S. Freudo, yra
pagrindinis kalts jausmo altinis. Be to, baim turi reikms ir Superego, o
Superego yra atsakingas u kalts jausm. Superego psichoanalizje su
prantamas kaip sin ir susiformuoja identifikuojantis su savo tvais, pe
rimant j elgesio ir morals normas. Taigi kalts jausmo atsiradim ir po
bd nemaai lemia tv savybs, j elgesys, morals normos ir vertybs.
Kitaip tariant, kalt pagrsta tv elgesio, morals norm ir vertybi interiorizavimu. Ji kyla tuomet, kai tos normos, nors ir nesmoningai, yra pa
eidiamos. Kalt, S. Freudo nuomone, - paeist vertybi jausmas. Ka
dangi kalt pagrsta tv norm interiorizavimu, tai kalts jausmas gali bti
ugdomas ir skatinamas nuo pat vaikysts, jo pobdis priklauso nuo tv el
gesio ir konkrei j aukljimo bd.
Egzistencin kalts koncepcija. Reali egzistencin kalt neatskiriama
nuo mogaus gyvenimo ir bties. Kiekvienas mogus yra atsakingas u savo
gyvenim ir egzistavim. Jei tas jo gyvenimas nenusiseks, beprasmikas ir
pilkas, jeigu mogus nepatyr diaugsmo ir laims, nesugebjo atrasti ir re
alizuoti savs kaip visapusikai funkcionuojanios asmenybs, jis jauia
kalt.
Egzistencin kalt susijusi ne tik su atskiro individo atsakomybe, bet ir
su atsakomybe u tai, kas dedasi pasaulyje, u visas pasaulio neteisybes ir
172

skriaudas, ypa u nusikaltimus monijai, daromus jam m atant ir inant.

Tuomet kalts jausmas kyla dl savo bejgikumo suvokimo, kad tai a
nieko negaliu padaryti arba pakeisti, kad pasaulis bt laimingesnis, kad
mons net, nes ne nuo vieno mans tai priklauso. A esu kaltas, kad iki
iol dar gyvenu, kad nemoku solidarizuotis su kitais monmis ir ukirsti
kelio neteisybms.
Taigi, remiantis ia koncepcija, kalt labai glaudiai susijusi su atsako
mybs jausmu, atsakomybe ne tik u savo bt, bet ir u vis pasaul, u
monijos laim ir ateit.
domi R. May egzistencins kalts koncepcija. Kalbdamas apie on
tologin kalt, jis iskiria tris pagrindinius ios kalts tipus bei nurodo jos
altinius.
1. Kalt dl nemokjimo realizuoti savs. Toki kalt jauia mogus,
nesugebantis panaudoti vis savo vidini gali. mogus, pasirink
damas vienas galimybes, neivengiamai atmeta kitas. Taigi kalt egzistavimo aspektas.
2. Kalt dl vienovs su atskiru mogumi nebuvimo. Kyla dl to, kad
mogus nemoka visikai solidarizuotis su artimu mogumi. Kiekvie
nas mogus yra individualus ir skiriasi nuo kit savo elgesiu, minti
mis ir jausmais ir dl to n vienas i ms negali jausti ir matyti kaip
ms artimi mons, o kartu negali visikai suprasti j ir bti empatikas jiems. mogus jauiasi kaltas, kad negali visikai suprasti ir
atjausti kitos egzistencins btybs.
3. Kalt dl ryio su absoliutu - gamta, Dievu - praradimo. R. May tei
gia, kad tai pati sudtingiausia kalts forma. mogus, pats bdamas
gamtos dalis, niokoja j ir dl to jauiasi kaltas, nes supranta, kad
kenkdamas gamtai kenkia ir sau, savo vaikams.
R. May nurodo, kad ontologin kalt bdinga visiems monms, nes n
vienas i ms negali jausti visikos vienovs su artimu mogumi ir visikai
realizuoti savo galimybi.
Ontologins kalts patirtis turi teigiamos takos asmenybs formavi
muisi. Ji ugdo mogikum ir jautrum, skatina asmenyb krybikai atsi
skleisti. Tai padeda kuo geriau save painti ir realizuoti.
Elgesio imokimo kalts koncepcja. Pasak O. Mowrerio [1961], kalts
imokstama. imokim lemia identifikacijos su tvais ir j pamgdio
jimo mechanizmai. Vaikai gan greitai patiria, kad u blogus darbus yra
baudiami, u gerus - pastiprinami. Taip formuojasi grio ir blogio supra
timas. Todl, vengdami bausms, vaikai link elgtis gerai Taiau ne visada
padar k nors blogo ir inodami, kad bus nubausti, jie pradeda bijoti
bausms ir pasijunta kalti dl savo negero elgesio. Taigi bausms baim yra
kalts jausmo pamatas. Drausm ir bausm, kurias taiko tvai, atlieka pa
173

stiprinimo vaidmen. Todl tv ir vaik sveikos pobdis daro didel tak

kalts raidai.
E.
Switzeris [1968] ir H. Ungeris [1962] pripasta, kad kalts jausmas ir
baim tarpusavyje susij. Taiau, prieingai nei O. Mowreris, nesutinka,
kad btent bausms baim yra kalts altinis. Individuali vaiko priklau
somyb ir emocinis prisiriimas prie tv arba kit artim moni tam
tikru vystymosi periodu sukelia atsiskyrimo baim, kuri, pasak H. Ungerio, ir yra pagrindinis kalts jausmo altinis. Stipri vaiko priklausomyb
nuo tv lemia tv meil ir rpestis juo. Tvai, mylintys ir besirpinantys
savo vaiku, stengiasi apsaugoti j nuo skausming ir galini sukelti frus
tracij situacij. Taigi mylini tv buvimas turi didel reikm maam
vaikui, o j nebuvimas sukelia priklausomybs grsm, kuri Ungeris in
terpretuoja kaip kalts jausmo ang. Vaiko aukljimo pobdis ir su juo
susijusi galimyb patirti priklausomybs grsm ir lemia kalts imokim.
Jis prasideda 4-5 metais. Tokius tv odius kaip niekada to daugiau ne
daryk, blogai, kaip tau ne gda vaikas supranta kaip atstumo, suke
lianio priklausomybs grsm, poymius. Danai iuos odius girdda
mas, vaikas pats pradeda vertinti savo elges ir i anksto, vengdamas pa
eisti normas, patiria priklausomybs grsm, kuri ir sukelia kalts jausm.
Kalt - dviej stadij procesas. Pirmoji stadija yra verbalin vertinimo
reakcija. Ji sukelia antrj stadij - autonomin baims reakcij. Kalts
jausmo raida priklauso nuo tv ir vaik santyki pobdio. H. Ungeris
mano, kad mylini tv psichologiniai aukljimo metodai yra daug
veiksmingesni nei grietos drausms metodai. Identifikacija su gerais t
vais, taikaniais meile grstus disciplinos metodus, lemia moralin vaiko
brand.
Taigi psichologijoje asmeninc-moralin mogaus kalt suprantama kaip
jo subjektyviai igyvenamas jausmas, kaip jausmas, patiriamas paeidus
tam tikras normas, vertybes. Kalts jausmas kyla, kai 1) paeidiamos mo
ralins, etins ar religins normos, sudaranios mogaus sitikinim esm,
arba 2 ) vengiama prisiimti asmenin atsakomyb u tam tikrus veiksmus, j
padarinius, u kit mog arba moni grup. Btina slyga kilti kalts
jausmui yra asmeninis savo elgesio, paeidianio reikmingas normas arba
vertybes, vertinimas arba pasmerkimas. Kalts jausmo kilimo prieastys
priklauso nuo individo, etnins grups arba kultros.
Subjektyvus kalts igyvenimas pasireikia tuo, kad mogus usidaro sa
vyje, nebendrauja su kitais monmis ir nesiliauna galvojs apie padaryt
klaid. Be to, kalts jausmas skatina ipirkti savo kalt. Subjektyvi kalts
ipirkimo prasm gyja nuoirdi atgaila, savo kalts ipainimas kitiems,
gerumo perklimo efektas.

174

Atsivelgiant tai, koks kalts jausmas patiriamas - sveikas ar neurotinis, skiriamos dvi jo funkcijos. Normalus kalts jausmas atlieka reguliuo
jamj, neurotinis - gynybin funkcij.
Skirtingos psichologins teorijos kalts jausm apibdina nevienodai.

Skriaudos jausmo psichologija

Skriaudos jausmas kyla, jeigu subjekto nuomone, padaroma moralin,
fizin arba materialin ala, kuri yra neteista, nepelnyta arba nepropor
cinga padarytiems veiksmams. Kitais odiais, skriauda yra subjektyvi mo
gui taikyto poveikio turinio interpretacija. Pavyzdiui, teisinga pastaba u
objektyviai ufiksuot prasiengim gali sukelti neproporcingai stipr
skriaudos jausm.
Nuskriaustasis gali stoti j negailesting kov u subjektyviai suprantam
teisingum arba kitaip protestuoti - psichologikai atsiriboti nuo moni,
pasitraukti, vengti potenciali skriaudj. Neretai tiesos iekoma vaizduo
tje. Pelen yra tipikas nuskriaust vaik vaizduots vaisius. Galimi kom
pensacijos atvejai, kai aukto statuso mones kreipiamasi su skundu, pra
ymu utarti. Pasakoje apie Pelen tai irgi jauiama.
Skriaud igyvenantis mogus bna pakantesnis saviems neteisingiems
poelgiams, nes patirtos kanios, jo nuomone, ilaisvina j nuo kalts
jausmo. Taip atliekamas sau naudingas palyginimas, kai sau ir kitiems ai
kinama, kad kitam mogui padaryta skriauda yra niekis, palyginti su
skriaudomis, kurias patyr ir patiria jis. Blogis, padarytas skriaudjui arba
monms, panaiems j, paprastai sukuria teigiamas emocijas, susijusias su
subjektyviai suprantamu teisingumo atkrimu. mogus naudoja daug gy
nybos mechanizm, kurie sustiprina jo sitikinim, jog pasielg teisingai.
Danai stiprus skriaudos jausmas labai susilpnina altruistines, pagalbos
kitiems monms tendencijas. Skriaudos veikiamas mogus pateisina save
tada, kai nori padti kitiems. O tai, savo ruotu, slopina nor padti tokiam
mogui. Taip susikuriami nauji neigiami igyvenimai, nusivylimai, naujos
skriaudos.
Kalts atveju situacija yra prieinga. Igyvenant stipr kalts jausm,
skriaudos, patiriamos i kit, pakeniamos lengviau. Tada nekyla mintis,
kad su tavimi elgiamasi neteisingai. Taigi realu kalbti apie bausms po
reik. Vadinasi, kalts slegiamas mogus bausm vertina visikai kitaip nei
skriaud igyvenantis. Kalts jausmo sukeltas bausms poreikis atkuria psi
chologin pusiausvyr.
Skriaudos jausmas, prieingai, sukelia poreik nubausti kitus, skatina at
sakomuosius veiksmus. Jeigu dl toki veiksm mog ugriva nemalo
numai, skriaudos jausmas dar labiau sustiprja. Kartu su juo didja porei
175

kis nubausti kitus. Taip iprovokuojamos naujos skriaudos ir pasireikia

save ipildanti pranayst. Bendraujant kartais gali inykti svoka mes.
Ilieka kategorijos a ir jie - prieai.
Skriaudos jausmas subjektyviai maina mogaus atsakomyb u pada
rytus veiksmus, neigia j. Tai susij su iorins kontrols svoka. Kyla
sitikinimas, kad savosios veiklos rezultat kontrol nepriklauso nuo sub
jekto. Ji priklauso nuo kit moni, nuo iorini aplinkybi.

LITERATRA
1.
2.
3.
4.
5.

Fromas . Psichoanaliz ir religija. Vilnius: Mintis, 1981.

Jaspersas K. Kalts jausmas // Grio kontrai. Vilnius: Mintis, 1989.
Lynd H. M. On shame and search for identity. New York: Harcourt, 1958.
Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
Vabalas-Gudaitis J. Sin. Etikos etiudai. Vilnius, 1981. T. 5.

176

17.
SOCIALIN PARAMA.
PAGALBA IR ALTRUISTINIS ELGESYS.
PRIEINIMOSI STRATEGIJOS
Socialin parama
Socialin parama - tai teigiama mogaus arba grups taka problemini
situacij atveju. Skiriama suvokiama ir gaunama {enacted) socialin pa
rama [J. Pierce, 1990]. Suvokiama parama - tai bendras sitikinimas, kad
esant probleminei situacijai paramos bus sulaukta. Gaunama parama - tai
konkrets, fiziniai arba psichologiniai veiksmai. Nors atrodo, kad tai vieno
ir to paties reikinio dvi puss, empiriniais duomenimis, suvokiama ir gau
nama socialin parama menkai tarpusavyje susijusios. Suvokiama parama
yra tikimybs sulaukti paramos subjektyvus vertinimas. Juk neatsitiktinai
asmenys, labai tikintys parama, geriau prisimena su parama susijusius vy
kius [J. Drew, B. Lakey, 1995]. Be to, suvokiama parama gali priklausyti ir
nuo paios suvokianios ir vertinanios asmenybs charakteristik, toki
kaip priklausomumas, bejgikumas. Taigi numanoma parama gali reikti
bendr polink suvokti kitus mones kaip palaikanius ir nusiteikusius pa
dti [B. Lakey, H. Cassady, 1990].
I.
Sarasono, J. Pierceo [1986] nuomone, suvokiama parama atspindi
apibendrint jausm, kad esi emocikai priimtas. Tokio jausmo aknys yra
prieraiumo potyriai ankstyvoje vaikystje. Jei tie potyriai teigiami, plto
jasi palankaus ir paremianio pasaulio bei savs paties kaip verto meils ir
pagarbos suvokimas. Taip samprotaujant suvokiama parama labiau susijusi
su savs painimu, o ne su faktika aplinkini moni pagalba.
Socialiniai tinklai ir parama. Visados esama tam tikro atotrkio tarp
tikros ir suvokiamos paramos. Vienas i bd nustatyti faktik socialin
param yra asmenybs socialinio tinklo isiaikinimas. Socialinis tinklas yra
sistema moni (grupi), su kuriais asmuo palaiko kokius nors ryius. Tin
kle konkrets asmenys atlieka vairius socialinius vaidmenis, tad ikilus
problemai esama vairiapusikos pagalbos tikimybs. Svarbus ir kiekybinis
parametras: kuo daugiau tinkle moni, kuo vairesnius vaidmenis jie at
lieka, tuo didesn paramos tikimyb. Jei tinklas maas, krvis tenka keletui
moni, kartais vienam. Sen, negali moni socialinis tinklas yra maas.
Tad pagalbos reikia ir negaliesiems, ir j globjams.
Kuo didesnis skaiius moni, su kuriais nuolat kontaktuojama, tuo di
desnis vadinamasis saugos tinklas (safety net). Nra joki standart, kurie
padt nustatyti optimal arba normal tinklo dyd. R. Liebermanas
177

[1982] mano, kad nustatant tinklo (dyd racionalu isiaikinti vert, kuri
asmuo priskiria vairiems savo socialiniams kontaktams. W. Sullivano nuo
mone, sveiko vidutinio amiaus mogaus tinkl sudaro 55 asmenys. K. So
kolovsky, F. Cohenas, H. Bergeris [1978] teigia, jog socialinio tinklo ypa
tumai padeda nustatyti tuos mones, kurie gali bti priskiriami rizikos
grupei ir kuriems nelaims atveju gali prireikti profesionalios pagalbos.
Socialins paramos klasifikacijos. Socialin param galima suskirstyti
grupes pagal pagalbos altinius, sritis, kuriose yra teikiama parama, teikia
mos paramos pobd ir paramos teikimo krypt.
D. R. Winemilleris [1993] mini tokius pagalbos altinius:
1) eima,
2 ) draugai,
3) sutuoktinis,
4) vairios paslaug teikimo staigos,
5) kaimynai,
6 ) kolegos,
- 7) tam tikros grups (organizacijos, kuriai priklauso mogus) nariai.
F. Cohenas, A. Willsas [1985] nurodo keturias sritis, kuriose yra tei
kiama socialin parama:
1. Savosios verts klimas. ia priskirtina informacija, jog mogus yra
gerbiamas ir vertinamas. Tai pasireikia ilt jausm reikimu, simpatizavimu, padrsinimu, pritarimu.
2. Informacin parama. Tai pagalba apibriant, suprantant, nugalint
vairias problemines situacijas arba vykius. Apima tokius elgesio as
pektus kaip mokymas, patarimas, kito paramos altinio nurodymas.
3. Socialinio bendradarbiavimo parama. Tai kartu leidiamas laikas k
nors kuriant, poilsiaujant.
4. Instrumentin parama. Tai finansin parama, materialini itekli,
paslaug teikimas -pavyzdiui, pinig skolinimas, kdikio prieira
ir pan.
A. Stuoseas [1981], S. Jacobsonas [1986], P. Thoitsas [1986] socialin
param skirsto grupes pagaf paramos pobd:
L Socioemocin parama - empatijos, supratimo reikimas. Didja pri
tarimo jausmas, vert, savigarba.
2. Informacin parama - jo galimybi pateikimas, vairs patarimai,
padedantys mogui veikti problem.
3. Instrumentin parama - vairi tarnybos, pagalbos altini nurody
mas.
A. Fiore, A. Coppie ir J. Becheris socialin param skirsto vienos
krypties ir abipus socialin param.

178

Nurodoma, kad vienos krypties parama didina tikimyb, jog tos para
mos teikjas iseks ir pavargs. Tai gali neigiamai veikti ir paramos gavjo
savigarb [A. Fiore, A. Coppie ir J. Becher, 1986].
Pateiktos klasifikacijos naudingos norint geriau suprasti socialins pa
ramos reikin. Atkreipiamas dmesys svarbias sudedamsias socialins
paramos dalis bei aspektus. Antra vertus, klasifikacijos nra labai isamios,
jos atkartoja viena kit.
Teigiami ir neigiami socialins paramos aspektai. Teigiami socialins
paramos aspektai daniausiai esti 2 tip: tiesioginiai ir slopinamieji.
Tiesiogin parama - tai bendras teigiamas socialins paramos poveikis,
nesvarbu, ar individai jauia stres, ar ne. O slopinantis poveikis pasireikia
tuo, jog socialin parama apsaugo individ nuo neigiam stresoriaus pada
rini, jei jie kyla [F. Cohen ir A. Wills, 1985].
Socialin parama gali lemti ir neigiamus padarinius. Daniausiai mini
mos tokios nenoro gauti socialin param prieastys:
1) socialinio atstmimo baim,
2 ) kompetencijos ir kontrols jausm majimas,
3) grsm savigarbai,
4) socialin parama teikiama netinkamu laiku, netinkamu bdu.
Nevykusi socialin parama gali lemti neigiam socialin patirt ir toles
ns pagalbos vengim [A. Rook, 1984].
Socialinio prieraiumo teorijos alininkai teigia, jog nerimastingo ambivalentiko ir vengimo stiliaus mons patirs neigiam socialins paramos
poveik dl atsirandanios priklausomybs nuo kit [A. Hazan, K. Shaver,
1987].

Pagalba ir altruistinis elgesys

Per amius susiformavo socialinio elgesio norma, reikalaujanti padti
kitam mogui. Jokia socialin norma negali egzistuoti be sankcij sistemos.
U pagalb mogus yra skatinamas, u jos nesuteikim - baudiamas.
Sankcijos gali bti labai vairios. Tokios socialins normos yra interiorizuojamos ir virsta pasididiavimu, gda ir kalte. Fizins ir dvasins krizs
atvejais socialins sankcijos yra nevienodos. Ir oficialios socialinio skati
nimo formos yra susijusios su fiziniais, o ne dvasiniais vykiais, pvz., medalis
u skstanij gelbjim. Apdovanojim u skstanij dvasikai gel
bjim tiesiog nra. inoma, tai - spekuliatyvs sprendimai, kuriuos rei
kt patikrinti empirikai.
Socialins normos - tai sociokultrinis pagalbos pagrindas. Vykstant
socializacijai, mogus jas suvokia ir atitinkamai elgiasi. Taip bent jau idea
liai turt bti. Vaikas, pavyzdiui, yra baramas, kad nepadjo kitam. Svr179

bus yra vadinamojo socialinio modelio vaidmuo. Jis gali bti netgi reko
menduojamas, rodomi filmai apie donoryst. Taiau pagalbos reklamavi
mas prietarauja krikionybs skelbiamoms vertybms. tai kas apie tai
raoma Naujajame Testamente: Venkite daryti savo geruosius darbus
moni akyse, kad btumte j matomi, kitaip negausite umokesio i
savo Tvo danguje. Todl dalydamas imald, netrimituok sinagogose ir
gatvse, kaip kad daro veidmainiai, kad bt moni giriami.
Ilgainiui pagalba kitam gali tapti vertybe, jau nebepriklausoma nuo i
orinio skatinimo. Socialini norm tak altruistiniam elgesiui savo darbais
akivaizdiai rod S. Milgramas [1981]. Buvo imituojamos trys kritins situ
acijos, kai reikjo pagalbos. Pirmoje situacijoje tiriamieji nebuvo maskuo
jami ir juos buvo galima lengvai atpainti. Antrojoje ir treiojoje situacijoje
tiriamieji dvjo specialius gobtuvus, trukdanius juos atpainti. Toks as
menybs maskavimas sukr savotik anonimikum ir, kaip spjo S. Mil
gramas, turjo mainti altruistinius polinkius. T ir rod jo eksperimentai:
anoniminiai tiriamieji buvo maiausiai link padti kritikais atvejais.
Situacijos ypatumai ir motyvapya padti. Dauguma kritini situacij
stebtojui yra ne visai aikios, jis jas suvokia dviprasmikai. Triukmingas
ginas gatvje nakt gali reikti smurt arba normal sutuoktini pokalb.
Svirduliuoti mogus gali dl priepuolio arba bdamas girtas. Tokios situa
cijos vertinamos mainant dviprasmikum. Tik vertinus situacij, spren
diama, ar ji kritika ir ar reikia sikiti.
Tokie sprendimai priimami informacijos deficito slygomis. Todl ste
btojas ieko galimos papildomos informacijos, lygina stebim vyk su
anksiau matytais arba patirtais. i papildoma informacija yra kit moni
veiksm suvokimas. Kit moni neveiklumas gali paveikti atskiro mo
gaus situacijos vertinim ir slopinti jo sikiim situacij. Kit kritins si
tuacijos stebtoj veiksm suvokimas daro tak savj veiksm, o kartu ir
savs, vertinimui. Matydamas, kad kiti mons nieko nedaro, mogus gali
bijoti atrodyti juokingas, bailys, panikuojantis. Toks galimo socialinio ne
pritarimo suvokimas slopina nor sikiti.
Kritin situacija gali sukelti motyvacin artjimo ir vengimo konflikt.
Situacijos ambivalentikumo sumainimas kartu reikia ir motyv konflikto
sprendim. Vienas i bd, kaip sprsti tok konflikt, yra paios situacijos
vengimas, stengimasis nematyti, negalvoti apie j. Faktikai motyv kon
fliktas yra saugos poreikio ir altruistini norm konfliktas. Situacija mogui
gali bti ir fizikai, ir socialiai nesaugi. Galima, pavyzdiui, nesutikti su
kieno nors neetiku poelgiu, bet ir neprotestuoti dl numanom sankcij.
Itisus deimtmeius sovietins alies mons reikdavo savo nepritarim
atvirai - saugioje aplinkoje, savame rate arba umaskuotai, pavyzdiui,
humoristikai. Pagalbos motyvacija priklauso ir nuo turim galimybi, rei
kaling pagalbai (fizins jgos, speciali sugebjim ir t.t.). Turimos pagal
180

bos priemons didina subjektyv aplinkos kontrols jausm, pasitikjim

savimi. mogus gali subjektyviai padidinti arba sumainti savj pagalbos
suteikimo kompetencij. Motyv konfliktui sprsti gali bti naudingas racionalizavimas, kad jo galimybs padti yra ribotos.
Motyvacija padti kritiniu momentu priklauso ir nuo stebtoj skai
iaus. T akivaizdiai savo darbais rod B. Latan [1970]. Per vien jo
eksperiment patalp, kurioje buvo vienas arba trys tiriamieji - tai pri
klaus nuo eksperimento slyg - buvo leidiami dmai, galintys reikti
gaisr. Tiriamieji, bdami po vien, padvejoj 2 minutes, pranedavo apie
galim gaisr. Eksperimente dalyvaujant grupei tiriamj, apie gaisr pra
ne tik vienas mogus. Jis tai padar ketvirtj minut po to, kai pastebjo
dmus. I vis 24 grupinio eksperimento dalyvi apie pasirodiusius dmus
patalpoje prane tik trys mons per vis eksperiment. B. Latan gru
ps lemt neveiklum pavadino a t s a k o m y b s d i f u z i j a . Jo tei
gimu, jeigu kritin situacij stebi tik vienas mogus, tai jam ir tenka visa at
sakomyb u pagalbos suteikim. Kuo daugiau moni stebi kritin situa
cij, tuo daugiau moni t atsakomyb ir pasidalija. Galiausiai atsako
myb lyg ir itirpsta, sumaja.
Kai kurie mokslininkai [H. Takooshian ir kt., 1976; L. Solomon ir kt.,
1987] tyr urbanizacijos tak apsisprendimui padti. Pagalbos prayta arba
miesto centre, arba priemiestyje, t.y. verslo arba gyvenamuosiuose kvarta
luose. Tyrime rodyta neigiama urbanizacijos taka: pagalba daniau buvo
suteikiama priemiesiuose, gyvenamuosiuose, o ne verslo kvartaluose.
S. Milgramas [1982] i tyrim rezultatus aikina taip: miesto mogus yra
perkrautas informacijos ir todl priverstas atsirinkti, kas svarbiausia. Tokia
subjektyvi informacijos atranka vyksta pagal majani svarb asmenybei,
t.y. kai kuri informacij mogus gali priimti kaip svarbi sau, o kit - kaip
ne taip svarbi. S. Milgramo nuomone, miesto mogus informacij apie
kritin situacij ir sikiimo btinyb links suvokti kaip ne tokia svarbi,
palyginti su kitais dalykais. Ir, atvirkiai, majant informacijos (gyvena
mose vietovse taip bna retai), didja tikimyb, kad bus sureaguota kri
tin situacij.
Asmenybs veiksni taka pagalbos motyvacyai. Socialins normos, rei
kalaujanios padti mogui kritinje situacijoje, yra iorinio poveikio pa
sireikimas. Be abejo, mogus gali turti ir vidini paskat, palankiai vei
kiani pagalbos motyvacij. Viena toki paskat yra socialinio pritarimo
poreikis. Jo skatinamas mogus atlieka veiksmus, sukelianius socialin pa
stiprinim arba pritarim. Socialinio pritarimo prieingyb - atstmimas.
Reaguoti kritin situacij, padti galime ir bijodami bti atstumti, nesu
laukti pritarimo.
Pagalbos nesuteikimas yra neigiama informacija apie save, ikis sa
vajai vertei. Atsiranda tipika disonanso situacija. Disonansiki yra tokie
181

informaciniai vienetai: A esu padorus, save gerbiantis mogus, A ne

padjau kitam nelaimje. Disonanso sprendimas prilygsta gynyboms. Jos
gali bti vairios. Paminsime kelet svarbiausi: 1. Situacijos dviprasmi
kumo panaikinimas vienprasmikumo link taip, kad nesikiimas tampa
subjektyviai pateisinamas, kartu ir neeminantis savs. 2. Subjektyvus nei
giam kritins situacijos padarini neigimas. 3. Galimybs kontroliuoti,
pakeisti situacij, o kartu ir atsakomybs u padarinius subjektyvs neigi
mai. 4. Socialins normos, reikalaujanios sikiti, subjektyvus pakeitimas.
Pavyzdiui, galima samprotauti, kad nukentj asmenys to ir nusipeln, nes
elgsi netinkamai, vadinasi, jiems ir padti nereikia.
Motyvacija padti priklauso ir nuo santykio su mogumi, jo suvokimo,
kad priklauso savajai ar svetimai grupei. L. Berkowitzas [1970], raydamas
apie pagalbos motyvacijos asmenybs veiksnius, kritikuoja savs aktualini
mo teorij. Jo nuomone, daugyb autori nuo . . Rousseau iki A. Maslow propagavo dmesio sau (self preoccupation) doktrin. Toks savs ak
tualinimo siekimas, savj interes tenkinimas, pasak L. Berkowitzo, di
dina dmesingum sau ir maina j kitiems, slopina altruizm. Esant to
kiam egocentrizmui, veikia daugyb veiksni, mainani altruistinio elge
sio tikimyb: bgtavimai dl savosios verts, svajons apie skm, nesk
ms baim gali taip uvaldyti mogaus smon, kad joje gali nebelikti vie
tos pagalbai kitam. Be to, egocentrizmas, L. Berkowitzo nuomone, maina
empatij.
Pagalbos objektas. Kritins situacijos diapazonas yra gana platus. Dau
geliu kratutini atvej nesvarstoma, ar mogus nusipeln pagalbos, ar ne,
nesigilinama, kiek pats mogus savo elgesiu sukr kritin situacij. Bet
neretai ie dalykai svarstomi ir tai nulemia pagalbos kryptingum. Da
niausiai padedama tiems, kurie labiau to nusipeln. Daugiau pagalbos tei
kiama luoiems monms, o ne prieingai. Svarbios yra pagalbos reikalin
gos bkls prieasi atribucijos. Invalidu, pavyzdiui, mogus gali tapti dl
girtavimo, venerins ligos, AIDS. Ar kils noras padti toki arba panai
prieasi sukeltos negalios mogui, priklauso jau nuo mogaus vertybini
orientacij. Pagalbos motyvacijai takos turi ir su situacijos stebjimu susi
jusios emocijos. Jos gali bti kontrastingos, pavyzdiui, gailestis arba pasi
bjaurjimas. sivaizduokime, kokias emocijas mums gali sukelti cent pra
antis besipagiriojantis girtuoklis. Pagalbos motyvacijai takos turi ir vykio,
bkls prieasi priskyrimas subjektui (vidin atribucija) arba aplinky
bms (iorin atribucija). Jeigu vykio prieastis priskiriama subjektui,
kartu daroma prielaida, kad jis i prieast galjo kontroliuoti. Vadinasi,
manoma, kad mogus vykio galjo ivengti. Tai maina pagalbos motyva
cij. vykio prieasties priskyrimas aplinkybms sukelia prieingus padari
nius. vykio prieasties atribucija yra tik dalis bendro vertinimo proceso.
mogus gali bti laikomas atsakingas (arba neatsakingas) ne vien tik u tai,
182

kiek jis susijs su kritins situacijos prieastimi, bet ir u tai, kiek sutelkia
pastang kilusiai problemai sprsti, kiek savo elgesiu pablogina arba page
rina padt. Kaip ir kitais atvejais, atribucijos ir ia gali bti vidins arba i
orins, asmenybs kontroliuojamos arba nekontroliuojamos. Pavyzdiui,
mogaus bkl gali negerti todl, kad jis ir toliau neatsisako aling pro
i, nesistengia savo bkls gerinti (vidin atribucija) arba neturi tam gali
mybi (iorin atribucija). Visa tai skirtingai veikia pagalbos motyvacij.

/"

Dabar a tam
neturiu laiko.
Pardavinju i
labdaros gautus
daiktus.

'N

Pagalbos psichologija

Socialins normos pareigoja pagalb gaunant asmen bti dkingam.

Tokios yra socialins ekspektacijos. Be to, dkingumas nepriklauso nuo
pagalbos dydio arba kokybs. Tikimasi, kad mogus, kuriam padedama, t
dalyk neturi svarstyti. Kartu tai gali reikti laisvs, savarankikumo apri
bojim ir versti mog pasijusti maiau kompetentingu. ie dalykai kom
plikuojasi, jei pagalba suteikiama su tam tikromis ilygomis. Pavyzdiui,
valstyb gauna paskol ir sipareigoja atlikti tam tikrus ekonominius arba
politinius pokyius alyje. Taip sukuriamas santyki nelygiateisikumas.
Taigi pagalba pareigoja. Tad nenuostabu, kad danai mogus jos vengia,
ypa tuomet, kai pagalba yra ikis jo kompetencijai. Jau maas vaikas
183

sako: A pats apsirengsiu, apsiausiu batukus. Deja, tvai dl vairi prie

asi daug k stengiasi padaryti u vaik ir taip maina jo savarankikum.
Pagalba gali bti nekompetencijos, sumajusio savs vertinimo simbo
lis. mogus gali ir vengti pagalbos. Yra inoma, pavyzdiui, kai kartais be
darbiai vengia registruotis, o kartu ir imti bedarbio paalp, nes tai jiems
reikia pralaimjim, menk kompetencij. Svarbu, kokios atribucijos da
romos: vidins ar iorins. Jeigu pagalbos tenka prayti dl vidini prieas
i, noras atsisakyti jos dids, jeigu dl iorini (vadinasi, nevaldom), prieingai. ie pagalbos gavimo ypatumai skatina iekoti toki jos form,
kurios nekelia grsms savajai vertei. To pavyzdys gali bti anonimins al
koholik grups.
Pagalba kitam, artimo meil yra svarbiausia monijos vertyb. Ilaikiusi
daugelio imtmei ibandymus, ji gauna ypatingos prasms iais atili
mo laikais.

Padkime gelbtojui! Pagalbos tarnyb

personalo patiriami sunkumai
Pagalbos tarnyb personalas (gaisrininkai, policininkai ir kt.) darbo
metu patiria daugyb stres. Be to, stres sukelia ir socialinis spaudimas
toki profesij atstovams bti bebaimiams, mokti tvardytis. Tad pagalbi
ninkas profesionalas negali atvirai kalbti apie baim ir nervingum. Pilie
iai, pavyzdiui, i policijos tikisi apsaugos. Jiems nepriimtinas yra stres
draskomas policininkas. Tad patiriamus stresus tenka slpti ir nuo visuo
mens, ir nuo koleg, kad ilaikytumei alto vyruko vaizd. Posakis El
kis ramiai (keep it cool) daugumai jaunimo yra taps kone didiausia ver
tybe. Stres nuneigimas j nesumaina ir nepanaikina. Prieingai, nunei
gimas tik padidina problem.
Kokius gi stresus patiria gelbjimo tarnyb darbuotojai? J. Mitchellas,
Marylando universiteto profesorius, mini tipikus avarini tarnyb streso
rius: sunkus kolegos sueidimas arba mirtis, vaiko mirtis, giminaiio arba
artimo mogaus mirtis, masins aukos, pavojingos gelbtojams situacijos,
mogaus mirtis dl gelbtoj kalts.
J. Mitchellas sukr gelbjimo tarnyb atsipalaidavimo sistem. Jis j
pavadino paaikinimu (debriefing). Jos esm - komandos draug, vado
vaujam psichologo, grupiniai seansai. J metu aptariami per kritin vyk
patirti spdiai. Laikomasi visiko slaptumo. Neregistruojama nei kas da
lyvauja, nei apie k kalbama. Grups dalyviai neprivalo sakyti savo pavar
di. Grupje dalyvauja tik kritin situacij patyr asmenys. Negalima
nieko kritikuoti arba aptarti* kaip tas ar kitas asmuo atliko pareig. Seansai
turi vykti ne darbo metu, j negalima pertraukinti.
184

Pagrindinis paaikinimo (<debriefing) efektas yra tas, kad grups nariai

gali laisvai, nesibaimindami kalbti apie patirtas emocijas. Jie suino, kad ir
kiti igyveno panai dalyk. Vadinasi, jie nra vieninteliai, patyr igst,
siaub. J emocijos yra normalios, tokios kaip ir kit komandos nari. Tad
nereikia j baimintis arba dl j gdytis. Tai - normali mogaus reakcija
nenormali situacij.

Pagalbininko asmenyb
Potencialiai kiekvienas mogus gali ir privalo bti pagalbininkas. Tai ms krikionika pareiga. Pareigos padti nedera reklamuoti, juolab ti
ktis kokio nors atlygio.
Daugeliu atvej teikti pagalb yra mogaus profesija. Tipikiausi pavyz
diai - medikas, dvasininkas, gelbtojas. Pamau ir Lietuvoje gimsta naujas
policijos pareigno supratimas - tramdytojas, baudjas tampa pagalbi
ninku, utarju.
Pagalbininkas patiria daugyb problem. Jau vien dalyvavimas drama
tikose, emocikai sukreianiose scenose reikalauja didels savitvardos.
Pavyzdiui, po masins saviudybs San Franciske 1997 met kovo mnes
daliai policinink prireik psichologo pagalbos. Pagalbininkas irgi yra pa
eidiamas ir gali suklysti.
Aikinant mogaus elges socialini main teorijos poiriu mogus ne
tik k nors atiduoda, netenka, bet ir gauna. Pagalbininkas aukojasi, padeda
kitam. O k u tai gauna? Savosios verts, atliktos pareigos pajautim. Ko
kios galimos klaidos? mogus turi ir sismonint, ir nesismonint porei
ki. Padedant kitam, galima nejuiomis tenkinti pranaumo, dominavimo
poreikius. Toks pavojus kyla labdaros organizacijoms. Stebint kito vargan
padt, irykja savieji privalumai, politikos teisingumas. Gali kilti pa
gunda daryti nauding sau palyginim. 1995 m. brit laikratyje Observer
pasirod straipsnis gana keista antrate Skubkite Albanij, kol dar ten
niekas nepasikeit, kad suinotumte, kaip gera gyventi Anglijoje. Tai ir
vadinama vakarietiku pranaumu (iwhite supremacy). Visa tai truput guo
dia. Jeigu varganos alys padeda vakarieiams pajusti savj vert, kyla
klausimas, kas kam i tikrj padeda.
Bendraudami partneriai tenkina tiek sismonintus, tiek ir pasmons
poreikius. Pagalba yra bendravimas. Bendravimo dsningumas taikytinas ir
pagalbos procesui. Vaidmens teorijos poiriu partneriai, teikdami pa
galb, atlieka pagalbininko ir pagalbos objekto vaidmenis. Tai - sismo
ninti vaidmenys. Bet ar tik iuos vaidmenis atlieka teikiantieji pagalb? Ar
nra koki nors kit, nuo savs paties slepiam vaidmen? Pavyzdiui, pri
185

sidengus pagalba susirasti draug. Tada tampa nebeaiku, kuris vaidmuo

yra pagrindinis, o kuris slepiamas. Tas pats pasakytina ir apie pagalbos pri
mj. Gal pagalbos praymas yra tik proga umegzti paint? Taip susi
klosto tipika dvigubo vaidmens situacija. Tai reikia, kad atliekant oficia
lj vaidmen gali bti mginama atlikti ir kitus, nesismonintus, nuo savs
paties slepiamus vaidmenis. Pavyzdiui, visikai sivaizduojamas dalykas,
kad pagalbininkas gali norti bti populiarus, patrauklus ir taip tenkinti
savo narcisistinius poreikius. Komunikacine prasme pagalbininkas siunia
informacin signal pagalbos primjui, jog is jam patrauklus, nors tai ir
neeina tradicin pagalbininko vaidmen. Pagalbos objektui suteikdamas
iliuzij, vilt, jis patenkina savo narcisistinius poreikius. Jam to gali ir pa
kakti. itaip nejuiomis pagalbininkas gali ir traumuoti pagalbos reikaling
mog. Toks dramatikas atvejis apraytas St. Cveigo knygoje irdies ne
rimas. Dvigubi vaidmenys yra i ties nepageidaujamas dalykas, ypa ben
draujant su negaliaisiais. Padedant tiesiogiai, visada ikyla emocinio at
stumo problem. inotina, kad bendraujant su paramos reikalingais mo
nmis reikia pagalvoti, ar nesuadini jiems vili, nor, kuriuos ipildyti
nesi pasiruos. Ir visikai nepakeniama, jei suadinti viltis arba norus yra
vienas i pagalbininko tiksl. Tai jau ne pagalbininkas.

Pagalbos sau grups

i grupi populiarum lemia tai, kad jos patenkina kai kuriuos esmi
nius moni poreikius. Kokie tai poreikiai? Pirmiausia savarankikumo,
nepriklausomybs. sitikinimas, kad k nors gali padaryti ir pats, be kit
pagalbos, teikia mogui pasitikjimo. Tai padeda atgauti, kompensuoti
prarast presti. itai ypa svarbu negaliesiems.
Pagalbos sau grups patenkina priklausomumo poreik. Neretai stigmatizuot grupi nariai igyvena tikr arba tariam izoliacij. Daugeliu at
veju stigmatizuota grup prilygsta vengimo grupei. Padt sunkina ir tai,
kad stigmatizuot grupi nariai daniau nei kiti visuomens nariai neturi
darbo. Tuias laiko leidimas jiems yra varginanti drama. Nedarbas savo
ruotu atima galimyb bendrauti. Maiau lieka bendr interes, tem po
kalbiams. Pagalbos sau grupi nariai, prieingai, yra panas. Panaios yra
j gyvenimo istorijos, negalios, proiai. Panaumas sutelkia, ypa nelaims
atveju. Pagalbos sau grupje mogus jauiasi savu. Jam nereikia slptis, g
dytis, kad yra kitoks. Esama ir tam tikr pavoj. Aikus mes-jie suvoki
mas gali atriboti pagalbos sau grup nuo kit visuomens nari.

186

Klubo 13 ir Co susirinkimas 13-ajame vyr skyriuje

PSICHIKOS LIGONI PRAMOGOS - N TIK KINO FILME

::|f
S^ r; :g^y pttriS;:thpc6:;|ip Frrils!;;; :Mili^psip]: V.tnXiS:::
> p i ! b T ; : ; r j 0|:Wi
:::::;:: ;:::};:lu$;:;yHian;!th^

^x&Ritftky;m:y;:|#tt>T:k;qrc<^

::j:m:::kin:;:fite:\Sk:Fy:diK;yK^^
^iS ^lfriii itjj^y^

;:::::^^4f::Nt^%l|^M^^^::^l^^;::^)fiiy^:;^lj^::9^;:|^:;mi$|ficj^::<^|^^::::.
187

:x::y:Kjb;jg'rkii:^

: :::fe!9;i#:P*e$s;:ig^
:-;^

;:Ten:kasi:;pac)m:0>S:kyr:igjr :W ,t;fie,w exvie,w in :ieog v3::atvaw,oti;j;:Na;aji,:>

-v //////////.-y ////.: 'p r ayct arft

tk jrla i

kft

':>Myroj'.:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;::::
yyyyyyyyyyyyLtM hf.#^;'.iWtt'k&v-f-';'Nfc&yyy

Pagalbos sau grups paprastai yra labai empatikos. monms, jau

iantiems visuomens atsiribojim, pagalbos sau grup danai yra vienin
tel vieta, kur jie sulaukia emocins paramos. Pagalbos sau grupje jaus
mais ne tik dalijamasi. Jausmai ia kuriami ir ugdomi. Kartais tam naudo
jami savotiki ritualai, pavyzdiui, artimo mogaus netekties kolektyvinis
igyvenimas. Taip pasiekiamas katarsis. Tai irgi sutelkia grup. Dramati
kas toki empatini grupi pavyzdys gali bti katastrofos arba teroro auk
liudytojai, uvusij artimieji ir gimins. Tai - nelaims draug grups.
Pagalbos sau grupse mokomasi bendrauti, lavinami socialiniai gdiai.
Tai itin svarbu izoliuotoms grupms, neturinioms galimybi bendrauti.

Prieinimosi strategijos
Tradicikai socialin parama buvo suprantama kaip iorin taka, t.y.
kit moni paremiamieji veiksmai. Kartu brendo ir kitas problemos
sprendimo bdas. Po kurio laiko buvo atkreiptas dmesys tai, kad, esant
madaug vienodoms neigiamoms iors slygoms, vieni mons yra labiau
j paveikiami, kiti maiau. Prabilta apie atsparum neigiamai patiriai,
188

apie psichologines ir socialines mogaus galias (socialiniai gdiai, naryst,

bendra prieinimosi neigiamam aplinkos poveikiui strategija) [S. Folkman,
1986; Ch. Holahan, B. Moos, 1990; C. Carver, M. Scheier, 1989].
Egzistuoja keletas prieinimosi (coping) apibdinim. S. Folkmanas ir
R. Lazarusas prieinimsi apibdina kaip kognityvines ir elgesio pastangas,
skirtas nugalti, toleruoti arba sumainti iorinius bei vidinius reikalavimus
arba j prieprieas. itaip suprantant reikin, i dalies galima sutikti, kad
coping gali reikti veikim, valdym. Bet ie odiai daugiau reikia
rezultat, o ne proces. O coping btent ir yra procesas. N. Haanas [1982]
coping apibria kaip adekvaias pastangas veikiant sunkumus. K reikia
adekvaios pastangos, paaikina Websterio angl kalbos odynas. Jame
raoma, kad to cope reikia skmingai rungtis lygiais pagrindais, prilygti
kam nors. Apie veikim arba valdym nekalbama. Tiksliausias lietu
vikas atitikmuo yra atsvara, atsvaros mechanizmai. Bet jie neatspindi
procesins reikinio puss. Apsistojame ties prieinimosi strategijomis.
Prieinimasis ir gynyba. Ego gynyba semantikai visados artima pasi
prieinimui. Aikindamas panaumus ir skirtumus tarp i dviej dalyk,
N. Haanas [1977] teigia, kad gynyba ir prieinimasis pagrsti tais paiais
Ego procesais, bet skiriasi produktyvios adaptacijos ir poliarikumo atvil
giu. Prieinimasis prasideda suvokus aplinkos ik. Ikio suvokimas
aktyvina kognityvines ir motyvacines asmenybs startines pozicijas. Priei
namasi (coping) tada, kai susiduriama su ikiu arba reikalavimu, kuriam
atremti nepakanka imoktos reakcijos ir j reikia keisti kita, adekvatesne.
iuo atveju ir gyja prasms atsvaros svoka. Kai naujas ikis arba rei
kalavimas mogui yra per didelis, prieinimasis, pasak N. Haano, virsta gy
nyba.
Prieinimosi strateguos ir prieinimosi stiliai. Prieinimosi strategija
yra bendra elgesio kryptis, kuri mogus pasirenka kritinei situacijai veikti.
S. Folkmanas ir R. Lazarusas [1980] skiria dvi prieinimosi strategijas:
orientuot problem (problem focused) ir orientuot emocijas (emotion
focused). Antrj kai kurie autoriai link vadinti gynybine [S. Roth, F. Co
hen, 1986],
Orientuot problem strategij R. Lazarusas dar vadina tiesiogine ir
teigia, kad jos yra ios stadijos:
1. Objektyvi vykio analiz. Ja remdamasis, mogaus kitaip vertina si
tuacij, pavyzdiui, pripasta, kad buvo per daug panikos.
2. Galutini tiksl numatymas.
3. Tarpini (step-by-step) tiksl numatymas, psichologinio kelio em
lapio (road map) sudarymas.
S. Folkmano ir R. Lazaruso nuomone, emocin strategija, emocin re
akcija trukdo adaptacijai, nors kategorikai to tvirtinti negalima, nes reikia
atsivelgti situacijos pobd. Tos ar kitos strategijos tinkamumas, S. Fol189

kmano ir R. Lazaruso nuomone, priklauso nuo to, kiek mogus mano gals
valdyti situacij. Kontroliuojamuose vykiuose problem orientuotos
strategijos yra adaptyvesns. Nekontroliuojamose vykiuose, prieingai,
adaptyvesn yra orientuota emocij strategija. Pavyzdiui, netekties atveju
vargu ar racionalu kalbti apie galutinius arba tarpinius tikslus. Taiau ar
situacija valdoma, ar ne, priklauso nuo paties subjekto-vertintojo.
Pirmieji ias S. Folkmano ir R. Lazaruso idjas msi tikrinti G. Feltonas ir S. Revensonas [1984]. Jie tyr nehospitalizuotus ligonius, serganius
ltinmis maiau ar daugiau kontroliuojamomis ligomis. Remiantis pai
tiriamj lig kontrols vertinimais, ligos, kurios juos kamavo, buvo su
skirstytos labiau kontroliuojamas (auktas kraujospdis ir diabetas) ir ma
iau kontroliuojamas (reumatoidinis artritas ir kraujo vys). Prieinimasis
buvo fiksuojamas dvejopai: 1) ligoniai iekojo papildomos informacijos
apie lig ( problem orientuota strategija), 2 ) ligoniai pasyviai fantazuo
davo apie galim pasveikim ( emocij orientuota strategija). Tyrimo au
toriai nenustat jokio ryio tarp ligos kontrols laipsnio ir prieinimosi
strategijos. Ryio nebuvim jie aikina tuo, kad bet kuri sunki ltin liga
yra nekontroliuojama.
V. Conway ir D. Terry [1992] tyrimo metu studentai buvo paprayti pri
siminti ir apibendrinti per paskutin mnes patirt stresin situacij. Sub
jektyvios kontrols laipsniui nustatyti autoriai naudojo 6 teigini skal.
Teiginio pavyzdys: Kiek, js nuomone, galjote turti takos situacijos
baigiai? Prieinimuisi matuoti yra sukurtas S. Folkmano ir R. Lazaruso
klausimynas [Ways o f Coping Questionnaire - WOC Q, 1980]. Sudarytas ir
patobulintas io klausimyno Vitaliano variantas [1985]. I io tyrimo auto
riai pasirinko orientacijos problem skal (pvz., bandiau problem
sprsti dviem skirtingais bdais) ir 3 orientacijos emocij skales: savs
kaltinimo (pvz., bariau save) vengimo (pvz., elgiausi lyg nieko nebt
atsitik) ir iliuzini nor (wishful thinking) (pvz., tikjausi stebuklo).
V. Conway ir D. Terry, prieingai nei G. Feltonas ir S. Revensonas, nu
stat teigiam ry tarp suvoktos vykio kontrols jausmo ir prieinimosi
strategijos. Bet j tiriamieji buvo ne ligoniai, kritin vyk jiems reikjo tik
prisiminti.
Prieinimosi stiliaus (coping mode) svok pradjo vartoti H. Krohne
[1989]. Prieinimosi stilius, H. Kronne teigimu, yra prastins mogaus re
akcijos kritin situacij apibdinimas. Tie apibdinimai yra dvejopi: 1)
kognityvinis vengimas (cognitive avoidance) - dmesio nukreipimas nuo
grsm signalizuojani dirgikli, signalo, susijusio su grsme, apdorojimo
slopinimas, 2 ) budrumas (vigilance) - padidjs signal, susijusi su
grsme, aptikimas ir j siuniamos informacijos apdorojimas. H. Kronne
vienus mones pavadino slopintojais (repressors), kitus - aitrintojais (sensi
tizers).
190

H.
Kronne nuomone, nerim sukelianioms situacijoms bdingi 3 daly
kai: nemalonus dirgiklis, dirgiklio daugiaprasmikumas ir galimybs tiesio
giai reaguoti grsm nebuvimas. Tai pasireikia padidjusiu emociona
lumu ir netikrumu. Emocinis suadinimas skatina tendencij kognityviai
vengti grsm simbolizuojani dirgikli, o netikrumas - elgesio budrinimo
tendencijas. I to ieina, kad slopintojai (repressors) menkai tesugeba tole
ruoti grsming dirgikli sukelt emocin suadinim. Todl j kognityvi
nes prieinimosi strategijos pirmiausia ir yra nukreiptos pavojaus signal
sukelt emocij mainim. Nukreipdami dmes nuo grsmingos informa
cijos, maindami galimyb j priimti ir apdoroti, jie bando sustabdyti arba
bent jau apriboti nemalon emocin suadinim.
Aitrintojai (sensitizers) yra labiau paveikiami netikrumo. Toks j nesu
gebjimas toleruoti netikrumo veria juos nuolatos intensyviai tikrinti ap
link, ar ten nepasirodys pavojaus enkl. Tolesniu savo elgesiu jie siekia
sumainti nenumatyto neigiamo vykio tikimyb, parengti isam plan
nemalonaus vykio atveju. Kadangi aitrintojai daug kur iri pavoj, jie
privalo parengti daug pavojaus plan.
S. Biveinyt daktaro disertacijoje nagrinja veikim (coping) vainikini
irdies kraujagysli operacijos atveju. ioje situacijoje svarbiausias veikimo
tikslas - suvaldyti mirties baim, t.y. reguliuoti emocijas. Ir operacijos
baim veikiant vyrauja du bdai - kongnityvinis (atitinkantis slopinimo
strategij) ir depresinis (atitinkantis aitrinimo strategij). Kognityvinis vei
kimas pasireikia dmesio nukreipimu, savs drsinimu, grsms nuverti
nimu, o depresinis - lidesiu, nerimu, nervingumu, polinkiu usidaryti sa
vyje. S. Biveinyts atlikti tyrimai parod, kad kognityvinis veikimas yra
adaptyvesn strategija irdies operacijos atveju. Ligoniai, pasiymintys kognityviniu veikimo bdu, po operacijos patyr palengvjim. Atslgs neri
mas tiesiogiai siejosi su maesniu somatiniu skund intensyvumu [S. Bivei
nyt, 1997].
Aplinkos kontrol ir atsparumas neigiamai patiriai. Sugebjimas val
dyti aplink daro mog padties eimininku, didina pasitikjim savimi
[D. McClelland, 1975; R. Lazarus ir S. Folkman, 1984], o tai pagerina
mogaus savijaut tiek, kad jis gali veikti lig [M. Seligman, 1975; P. Salovey, 1989; S. Folkman, 1984]. Daniausiai vartojamas ir priimtiniausias
kontrols apibrimas yra siejamas su ryio reakcijos ir elgesio bei norim
rezultat stiprinimu. Pavyzdiui, A. Bandura [1989] kontrol apibria kaip
asmens vertinim, kad tam tikras elgesys lems tam tikrus padarinius. Tok
apibrim papildo aikinimas, kad kontrol - tai galim mogaus reakcij
variantai [D. Glass, E. Singer, 1972; M. Perlmutter, J. Monty, 1979]. Kuo
daugiau reakcijos variant, prieinam mogui, tuo didesn tam tikros situ
acijos kontrol. H. Jenkinsas, T. Wardas [1965], M. Seligmanas [1975], nu
sakydami kontrol, pabria efektyvum. i autori apibdinimu, kon
191

trol - tai reakcijos efektyvumas arba reakcijos ir rezultat atitikimas. At

sitiktinis elgesio ir padarini ryys sukuria kontrols nebuvimo jausm
[M. Seligman, 1975]. Situacijos valdymo jausmas yra labai svarbus mogui
psichologikai funkcionuoti. Daug vairi srii parod, kad kontrols jaus
mas lemia mogaus emocin ir protin gerov [R. Baltes, 1986; A. Ban
dra, 1989; S. Fiske, H. Taylor, 1991].
M. Seligmanas [1975] prieina ivad, kad atsparumas neigiamai patir
iai priklauso nuo galimybs valdyti situacij. Tipikas eksperiment, ku
riuos atliko tiek M. Seligmanas, tiek ir kiti autoriai, principas buvo toks: ti
riamieji bdavo paveikiami nemaloniais dirgikliais (stipriu garsu, altu
vandeniu, elektros smgiu), kuriuos jie vienais atvejais galdavo nutraukti,
t.y. valdyti, o kitais atvejais - ne. Viename pirmj M. Seligmano eksperi
ment bandomieji unys bdavo paveikiami neivengiamais elektros sm
giais. Antrajame eksperimente, pakeitus slygas, gyvnai paprastu judesiu
galdavo ivengti smgio. Bet 96 proc. bandomj un net nemgino to
daryti. Kontroliniai gyvnai, neturj ankstesns neivengiam smgi pa
tirties, lengvai imokdavo btinreakcij.
M. Seligmanas pateik ir moni bejgikumo tyrim:
Eksperimente dalyvauja 3 grups tiriamj, kurie paveikiami vienodo
intensyvumo, trukms bei derinio garsais. Pirmoji - kontrolin - tiriamj
grup triukm tik girdi ir neturi galimybs j nutraukti. Vadinasi, i grup
situacijos nevaldo ir negali jos pakeisti. Antrajai - ivengimo - ir treiajai
- pralaimjusij - grupms paaikinama, kaip, kokiais veiksmais jie t
triukm gali sustabdyti. Taiau faktikai i galimyb suteikiama tiktai i
vengimo grupei. Treiojoje eksperimento pakopoje atliekamos kognityvi
nes uduotys, t.y. testai. Negaljusi valdyti situacijos tiriamj testo re
zultatai visados bdavo blogesni. Eksperimentinis poveikis nevaldomais
dirgikliais didina slopinim. sitikinimas, kad negali valdyti aplinkybi, ver
ia bti pasyviam. Svarbu, kad tok sitikinim mogus pats pastiprina. Va
dinasi, nevaldomose situacijose imokstama bti pasyviu. M. Seligmanas
tok reikin ir pavadino imoktu bejgikumu [1967]. M. Seligmano
nuomone, organizmas, paveiktas nevaldomo dirgiklio, imoksta tiktis, kad
ir ateityje jis neturs galimybs valdyti aplinkybi, o tai savo ruotu, sukelia
asociacinius, motyvacinius ir emocinius padarinius. Asociaciniai padariniai
reikia apibendrinimo tendencijas, kurios didina bejgikumo tikimyb pa
naiose patirtj dirgikl arba klit situacijose. Motyvaciniai padariniai
pasireikia iniciatyvos, aktyvumo sumajimu, nes imokstama, jog akty
vumas yra neveiksmingas. Emociniai padariniai pasireikia bejgikumu.
Tirdamas mokyklinio amiaus vaik reakcijos uduot ypatumus,
M. Seligmanas pastebjo dvi prieingas reakcijos uduot strategijas,
pasireikianias itikus skmei ar neskmei. Jas jis pavadino uduoi
veikimo (master oriented) ir bejgikumo (helpless oriented) orientaci
192

jomis. Uduoties veikimo orientacijos vaikai, M. Seligmano duomenimis,

itikus neskmei, ilgiau nepasitraukia i situacijos. Jie link neskms
prieastis aikinti atsitiktinumu (nesiseka), uduoties sunkumu, nepakan
kamomis pastangomis (valdomas veiksnys). Bejgikumo orientacijos vai
kai, prieingai, greiiau atsisakydavo sprsti uduot, kapituliuodavo ir
savo neskm aikindavo gabum stoka (nevaldomas veiksnys). Be to,
bejgikumo orientacijos vaikai pamirdavo arba ignoruodavo tuos atvejus,
kai jiems pasisekdavo panaiose situacijose. Tuo tarpu uduoties veikimo
orientacijos vaikai daniau prisimindavo savo skmes ir pastiprindavo savo
sitikinim, kad ir ateityje jie gals skmingai veikti uduotis. Tokias skir
tingas vaik orientacijas uduot, M. Seligmano nuomone, gali lemti j
ankstyvosios vaikysts patirtis, skmi ir neskmi mokykloje istorija.
Suvokiama ir faktin aplinkos kontrol. i dviej kontrols pusi at
skyrimas yra labai svarbus, nes dauguma i problem nagrinjusi autori,
pavyzdiui, A. Langeris [1975], pabria, kad btent moni suvokiamas
kontrols laipsnis lemia j elgesio ir emocij kait. Objektyvios kontrols
slygos neturi reikms. Netgi tada, kai mogus situacijos nevaldo, sitiki
nimas, kad jis j valdo (iliuzin kontrol) [A. Langer, 1975], yra pakan
kamas veiksnys veikti. Pastebta netgi tendencija manyti, kad daugiau ga
lima valdyti teigiamus nei neigiamus rezultatus [S. Alloy, Ch. Abramson,
1979]. Ir, atvirkiai, jei mogus tikisi nevaldomumo, net ir potencialiai
valdomose situacijoje jis elgsis pasyviai [E. Averill, 1973; Ch. Abramson,
M. Seligman, Th. Teasdale, 1978].
Viena i pagrindini imokto bejgikumo teorijos kritiki yra H. Ma
tute [1994, 1995]. Jos teigimu, didiausias trkumas, bdingas eksperi
mento schemai, kuria yra pagrstas imokto bejgikumo teorijos postulat
perklimas monms, yra neskms atgalinio ryio naudojimas eksperi
mento metu. H. Matute teigia, kad dauguma imokto bejgikumo teorijos
tikrinimo eksperiment daugiau susij ne su kertine svoka - situacijos nevaldomumu, o su skms-neskms atgaliniu ryiu. Btent tai eksperi
mente daug k supainioja ir suteikia galimyb nevienaprasmikai aikinti
tyrimo rezultatus. Savo tyrimuose H. Matute i viso nenaudodavo atgalinio
ryio. Elgesio ir padarini grandinje padarinys buvo nemalonaus dirgiklio
panaikinimas, o ne reakcijos vertinimas kaip skmingos ar neskmingos.
H. Matute tyrimai imokto bejgikumo teorijos teigini nepatvirtino. Jos
eksperiment dalyviai situacijos nevertino kaip nevaldomos. H. M atute ty
rim duomenimis, btent atgalin informacija apie neskm ir galjo ti
riamuosius nuteikti pasyviai bei lemti blogus rezultatus testo metu.
M. Seligmanas, reaguodamas kritik, imokto bejgikumo teorij pa
pild naujomis svokomis - prieasi aikinimo stiliumi. Jo nuomone,
galimi trij ri prieasi aikinimo stiliai: 1. Aikinimas, remiantis pa
stoviais arba kintamais laiko atvilgiu veiksniais. Kuo prieastis pastovesn,
193

tuo ilgiau truks bejgikumas po patirt neskmi. 2. Prieasties aikinimai

gali bti grindiami visk apimaniais, susijusiais su daugeliu mogaus gy
venimo srii, arba specifiniais, susijusiais tik su tam tikru padariniu, veiks
niais. Globaliniai aikinimai lemia generalizuot bejgikum. Specifiniai
aikinimai bejgikum sieja su konkreiu vykiu. 3. Neskms prieastys
gali bti aikinamos vidiniais asmenybs veiksniais, tokiais kaip sugebji
mai arba pastangos, arba ioriniais veiksniais, tokiais kaip priklausomyb
nuo situacijos arba kit moni. Neskms aikinimas, remiantis vidiniais
veiksniais, turi takos ne tik bejgikumui, bet ir savigarbos praradimui.
A. Wortmanas ir J. Brehmas [1975] reakcij neskm aikino kitaip.
J nuomone, reakcijai besikartojanias neskmes reikms turi laiko pa
rametras. I pradi mogus links prieintis neskmms. Vliau, toms ne
skmms kartojantis, mogus pasiduoda, tampa bejgis. R. Fordo ir J. Brehmo [1987] nuomone, patirta neskm gali lemti, kad kit uduot jis su
voks kaip sunkesn. Kadangi sunkesnei uduoiai reikia daugiau pastang,
j jis kibs dar su didesne energija. Taigi prieingai, nei teigia M. Seligmano imokto bejgikumo teorija.*
Veiklos aplinkybi kontrol susijusi su atsakomybs jausmu. mogus
tik tada elgiasi atsakingai, jei tiki, kad gali bti kokio nors vykio prieastis
[A. Bandura, 1982; J. Spence, 1985]. Atimti mogui galimyb daryti poveik
aplinkai reikia pakirsti jo socialins atsakomybs pamatus.

LITERATRA
1. Altruism and helping behavior / Eds. J. Macaulay and L. Berkowitz. Academic
Press, 1970.
2. Bandura A. Human agency in social cognitive theory. American Psychologist.
1989. Vol. 44. P. 1175-1184.
3. Biveinyt S. Psichologinis veikimas vainikini irdies kraujagysli operacijos
atveju. Daktaro disertacija. Vilnius, 1997.
4. Brunstein J., Gollwitzer P. Effect of failure on subsequent performance: the
importance of self-defining goals // Journal of Personality and Social
Psychology. 1996. Vol. 70. No. 2. P. 395-407.
5. Buunk B. P., Hoorens V. Social support and stress: the role of social
comparison and social exchange processes // British Journal of Clinical
Psychology. 1992. Vol. 31. P. 445-457.
6. Conway V., Terry D. Appraised controllability as a moderator of the
effectiveness of different coping strategies: a test of the goodness of fit
hypothesis // Australian Journal of Psychology. 1992. Vol. 44. No. 1. P. 1-7.
7. Folkman S. Personal control and stress and coping process: a theoretical
analysis. Journal of Personality and Social Psychology. 1984. Vol. 46.
P. 839-852.
194

8. Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik: apie vaik
psichologinio atsparumo ugdym. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1996.
9. Gottlieb B. Social support as a focus for integrative research in psychology //
American Pychologist. 1983. Vol. 38. No. 3. P. 278-287.
10. Hock M., Krohne H. W. Coping dispositions and the processing of ambiguous
stimuli // Journal of Personality and Social Psychology. 1996. Vol. 70. No. 5. P.
1052-1066.
11. Koinas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.
12. Langer A. The illusion of control // Journal of Personality and Social
Psychology. 1975. Vol. 32. P. 311-328.
13. Lakey B., McCabe K. M. et. al. Environmental and personal determinants of
support perceptions: three generalizability studies // Journal of Personality and
Social Psychology. 1996. Vol. 70. P. 1270-1280.
14. Matute H. Learned helplessness and superstitious behavior as opposite effects
of uncontrollable reinforcement in humans. Learning and Motivation, 1994.
Vol. 25. P. 216-232.
15. Muris P., P. de Jong. Monitoring and perception of threat. Personality and
individual differences. 1993. Vol. 15. No. 4.
16. Ozolait-Krukien J. Atgalimo ryio taka elgesio strategijos pasirinkimui.
Magistro darbas. Vilnius, 1997.
17. Roth S., Cohen L. Approach, avoidance and coping with stress // American
Psychologist. 1986. Vol. 41. P. 813-819.
18. Seligman M. Helplessness. San Francisco: Freeman, 1975.
19. Skinner E. A. A guide to constructs of control // Journal of Personality and
Social Psychology. 1996. Vol. 71(3). P. 549-571.
20. Sullivan W. P., Poertner J. Social support and life stress: a mental health
consumers perspective // Community Mental Health Journal. 1989. Vol. 25.
No. 1.
21. Sze W. Ego strength and coping capacity: friend and social group affiliation:
stressors and the adjustment disorders. Ed. J. Noshpitz, 1990.
22. Terry D. J. Determinants of coping: the role of stable and situational factors //
Journal of Personality and Social Psychology. 1994. Vol. 66. No. 5. P. 895-910.
23. Trobst K. K., Collins R. L., Embree J. M. The role of emotion in social
support provision: gender, empathy and expressions of distress // Journal of
Social and Personal Relationships. 1994. Vol. 11. P. 45-62.
24. Valentiner D. P., Holahan Ch. J., Moos R. H. Social support, appraisals of
event controllability and coping // Journal of Personality and Social
Psychology. 1994. Vol. 66. No. 6.

195

18. GRUPI PSICHOLOGIJA

Grupe vadinamas tam tikras skaiis-imoniiu vieiiijam. bcndro poiy=mio .(bendros veiklos). Grupje vyksta asmenybs sociazaca. arbji socialinis brendimas, - grupei veikiant formuojasi mogaus, pasaulira^. char
raktricL.ypai)fi. Aplinkos vykius .mons suvokia, ne^ tiesiogiai, o per
grup, ji primet tam tikijyyki vertinimo model. mogus yra daugelio
grupi dalyvis ir jose atlieka skirtingus socialinius vaidmenis, kartais net
vienas kitam prietaraujanius.
Grup uim ajtarpine padti.larpam eny^^ir^visuom ens. Ji q^bunsi
pasyvi - arba stiprina, arba silpnina visuomens poveik asmenybei, kartais
net visikai j blokuoja. T blokavim lemia kai kuri grupi subkultros
(pvz., nusikaltli, kai kuri religini sekt).
Oficialios ir neoficialios grups. Socialin bendrija, atliekanti bendr
darb, gyvendinanti^ai-ikeltiis ir visiiomeneLreikmingiiR udaviniu^ tu
rinti jos .narii^santylfiiiR rp,g|pmentUOjaniaS tisyklesJr juridinstfltii^ laikom anXLaLalla.~^J:--U.p^e. Oficialios kins, finansins veiklos grups,
turinios turto bei valdymo organus, vadinamos organizacijomis. Tokios
grups turi ir juridin status. stojimas oficialij grup arba ijimas i
js^aXQXQialmixeguiiuo|amas.
Oiicialiosio^grups p r i e i n g y b & ^ n ^ j a i L o j j Larba m a o j i ,
grup. Antroji svoka vartojama daniau, nes oficialioje grupje gali bti
keletas maesni, neoficiali grupi arba pogrupi. Taiau kiekybinis
skirtumas rfra svarbiausias i grupi skiriamasis poymis. Neoficialios
glUApfr-peymifr susidaQonoL^apli^^
i grup susidaro pati, niekas
formaliai jos nekuria, jara joki jos nari santykius reguliuojani oficiali
taisykli. Tai koks gi jos pagrindas? Neoficialios grups pagrindas - verty
bi, gyvenimo bdo, tiM pagaium as. iuo poiriu panas mons yra
patrauklesni vieni kitiems, jie ir buriasi draugn. V lanjokos grups~gali
bti formintos riteisintos. Taisut^kia joms.didesn, .socialini svor, j^didm ateises. Oficiali gm p. vykdydama visuomenei reikmingus, vieus u
davinius, negali paterilomi savo nariy_kai kuri poreiki, pavyzdiui^bendravimo, emocinio artumo. Ne toks yra oficialios grups tikslas. Todl ir
kuriasi neoficialios, arba maosios, grups.
Referentin grup. Apie vertinim jau buvo rayta. mogaus elges ver
tin ne tik kiti, h e tip jis pats. Vertinama, vadovaujantis tam tikrais kri
terijais, dauguma i j yra subjektyvs, priklausantys nuo subjekto. Mat
nra vienodo, visuotinai priim tom asteUoniogauselgesiuiyertintL Y ra i
tisa fizini kn matavimo vienet sistema: kilometras, metras, decimetras,
centimetras, milimetras; valanda, minut, sekund ir 1. 1. Taiau, vertin
dami mog, negalime pasakyti, kad jis tiek ir tiek vienet geresnis, graes-

196

nis, sveikesnis u kitus. Tai pagal k orientuotis? Ieitis - lydinti savo e lg e s

su l ^ j m ^
Tada sakome: Man blogai, bet ne taip blogai kaip
Mykolui, Petras u mane dar blogiau mokosi. Savo elges palyginame su
kit moni elgesiu ir kai mums sekasi, ir kai nesiseka. Neracional lyginti
savo elges su atsitiktinio p r a e iv iu
tojaus ngsilygiuojama. Save lyginame su monmis., kurie mums yra kuo nors svarbs, reikmingi, su
mgstamais knyg, film herojais.
Reikmingasis kitas tampa svarbiu vertinimo instrumentu. Reikmin
gojo kito kognityvini]vaizdis yra lengvai aktyvinamas ir pritaikomas naujai
sutiktiems monms vertinti. Naujai sutiktas mogus suvokiamas taikant
reikmingojo mogaus mastel. Tai panau perklim, bet ne psichoanalitine prasme, kai perklimas traktuojamas kaip psichoseksualinis konfliktas
ir gynyba. S. Anderseno, I. Rezniko [1994] nuomone, perklimas, susijs su
reikmingumu.kitu, - tai toks naujo mogaus. s.UYQJdma&*.^^
yra) reikmingojo suvokimas. Su naujai sutiktu asmeniu. elgiamasi.teip,
kaip buvo j mokta elgtis su reikminguoju.
Vienos arba kitos grups tapsm referentine grupe asmenybei lemia
ios prieastys: (D grups norm priimtinumas: kuo labiau grups normos ir
tikslai priimtinesni, tuo didesn tikimyb, kad ji taps individui referentin;
2Vftsmens statusas grupje: kuo auktesnis asmens statusas grupje, tuo di
desn tikimyb, kad ta grup taps jam referentin( 3Y^rups prestias: re
ferentinmis tampa auktesnio prestio grups (inoma, tai priklauso nuo
to, kaip t presti suvokia atskiri grups nariai).
H S. Andexs-ejiaJl. A. JBanmp [1994] tyrimo duomenimis, 3^^roc. xeikP^iugjji kit j mint tiriamj student buvo ^ROSJiatiai, bet
s]k&iiau& sudar ,tyai, 44>prc. reikmingj kit studentams sudar jcb&ugai, lApcg. - rp^antni parkeriai.
Kuo didesnissocialinis mobilumas^ tuo labiau ir daznmu keiciasi refe
rentins grups. R. Mertonas [1949] yra pastebjs, kad kuo didesnis so
cialinis mobilumas ir kuo daugiau mogus turi galimybi pakeisti savo socialin .Atafiis^lucTffidesn tikimyb, kad referentine bus pairixikta^aukr
tesmoj>ocih
Referentin grup atli^ka ir paLyginimo-iunkGij. Ji tampa savotik
orientyru igyvenant skm arba neskm. Lyginimai yra dveapo. pob
dio: su asmenimis, kuri padtis yra blogesn (lygiavimasis emyii), ir su
asmenimis,,, kuri, padetisuyra^eresne (lygiayim as^JfiK ^i)- Pavyzdiui, S.
Affleckas ir H. Tennenas [1991] yra pastebj, kad mons, sergantys to
kiomis sunkiomis ligomis kaip artritas, yra link lyginti savo padt su pa
dtimi moni, kuriems dar blogiau. Laikoma, kad lygiayimasi&auk^
kelia neigiamas emocijas, emyn ^-teig4a-m a.s. Lygiavimasi^auktyn-gaU su
kelti pavyd [R. Solovey ir M. Rodin, 19,84], prieikum. [S. Testa ir K.
Major, 1990]. Tuo tarpu lygiavimasis je^^
[K. Hak197

miller, 1966]. Taiau lyginimaL tugxibas. Pasak M. Hoffmano [1954], po

kurio laiko m benarim a. lyginti savs su tokiais .m o o m isj^
akivaizdiai geresni, nes tai nra informatyvu. Prieingai, savs lyginimas su
tokiais asmenimis, kuri--padti&_yra panai, turi didesns diagnostins
verts, kai reikia vertinti savo paties elges arba veikl. Kiti autoriai [P.
Brickman, J. Suis, 1977] vengim lyginti save su pranaesniais laiko gynybiku. T. Pyszczynskio ir J. Greenbergo [1985] tiriamiems studentams, at
likusiems test, buvo pasakyta, kad vienos grups uduotis atliko gerai, ki
tos blogai. Be to, atsivelgiant grup, tiriamiesiems buvo praneta, kad
dauguma kit tiriamj uduotis atliko blogiau, taip kaip jie arba geriau.
Neskms tiriamieji, paraginti susipainti su test geriau (kaip jiems
buvo pasakyta) atlikusij rezultatais, tais rezultatais maai tesidomjo.
Visai kitaip elgsi tiriamieji, kurie man, kad kiti atliko test taip kaip jie
arba dar blogiau.
A. Levineo ir L. Greeno [1984] tyrimo metu pradini klasi mokiniai
sprend suvokimo uduot: suskaiiuoti ekrane pasirodanias raides. Mo
kiniams buvo klaidingai pasakyta, kad*j rezultatai vis blogja. Vaikai vis
labiau m domtis rezultatais t, kuriems* kaip jie man, seksi dar blo
giau.
Aptarti tyrimai rodo, kad grsm Ego skatinalygmti&^n silpnesniu. K t
tas gynybos bdas -R e ngti bet kokio socilinio palyginimo, kaip nemalonarHrykOs3G
ir pats lyginimo pobdis. Pavyzdiui, lyginant da
bartinius ir praeities rezultatus. odin gynyba gali bti tokia: kart
kakodl nepasisek, nors iaip a tuos dalykus nesunkiai veikiu. Dar ki
tais atvejais gynybaiTgali bti panaudoti savi standartai veiklos rezultatams
vertinti.
Taiau faaujaus tyrimai/ rodo, kad jausmins bsenos, nepriklauso nuo.
lyginimo krypties [S. Buunk, E. Collins, 1990]. Pavyzdiui, lygiavimasis.
ajiktyiLgali butlfcgpiantis, nes suteikia informacijos^ kaip siekama.^kms [H. Taylor, A. Lobel, 1989]. O lygiavimasis emyn_g^li gsdintu jei
tampa n e s d s simboliu [J. Bulman, H. Taylor, 1989], Tad konkreiai ne
galima pasakyti, kokiais atvejais kokio lyginimo mogus nort ir kokie t
lyginim padariniai.
Grups nario identikumas. mones reaguojama vairiai. H. Tajfelio ir
J. Turnerio [1971] nuomone, vienas i reakcijos bd - suvokti ir skirstyti
mones pagal taiPkokiai jie miperaldauso. Tok moni skirstym jie pa
vadino socialine K^tegoriarija Ktegorizacija - tai ne vien tik moni su
vokimas pagal j priklausymJai arba kitai grupei. Tai ir tam tikra~vert.
nelygu kurios grups narys yra pats^ suvokiantysis. Jei asmuo vra labai ver
tinamos grups narys, jo paties vert taip paTdidel. Su tokia grupe mogus
save sutapatina.
-igggy y vj ^ tinarnas palankiau negu
svetimj grupi. Tai vadinama f r i d i m u ^
foy^rifrTrn^ Jo e^m to^
198

kia: geras, nes savas. Ir motinos visados giria gaw^/aikn^ netgi neklaua
das. H. Tajfelio ir J. Turnerio duomenimis, netgi atsitiktinis arba santykinis
pasidalijimas grupes, pavyzdiui, aidiant, jau didina vidin grups favo
ritizm. Netgi pagalb labiau linkstama suteikti savo, o ne svetimos grups
Dariui [S. Hornstein, 1972]. Taigi socialine kategorizarija dana i yra rung
tyniavimo prieastis, ir padarinys.
Asmuo susitapatina su fifiipftr jp.i grup vertinanfi teigiamai. Vertinimas
neatsiejamas nuo savo grups palyginimo su kitomis. Ealyginimui btini
skiriamieji poymiai. Jeigu jie neaiks arba j nra, jie paprasiausiai igalvojami ir tampa konkurencijos arba prieikumo tarp grupi simboliais.
Pavyzdiui, Skandinavijos alyse konfliktuoja dvi baikeri grupuots:
Hells Angels ir Bandidos. Tik nedaugelis paaliei gali pasakyti, kuo
jos skiriasi. Identifikacija su grupe vyksta, jeigu grup laimi palyginim su
kitomis grupmis.
O kaip elgtis mogui, pepatenkintam savo grupe? Jis gali: (1D palikti
grup ir bandyti tapti prestiikesnes grups nariu arbafZ^)pakeisti verti
nimo kriterijus. |tapti prestiikesns^grps-nariu- yra problemika. Tad
iekoma kompromis, pavyzdiui, mgdiojamos prestiins grups.gyynimn hjidas, paproiai, kalia Taip iliuzikai pjiartjama 4 irie.j 3re&tiifts
grups. Istorijoje inomi atvejai, kai mons prestio tikslais m kalbti
kitos grups (tautos) kalba. Pavyzdiui, rus dvarininkija - pranczikai.
Tragikas ms tautai buvo dalies Lietuvos didik pasirinkimas lenk, kaip
bajor, kalbos. Lietuvos lenkintojai ilg laik teig, kad lietuvi kalba
esanti muik kalba. O kas gi nori bti muiku? I to iplauk ivada, kad
lenkikai kalbantis mogus kartu yra ir lietuvis ir gina Lietuvos interesus.
Pilsudskis save vadino Wielki Litwin (didysis lietuvis), nors is didysis
lietuvis lietuvikai nemokjo. Kad nesusipainiot terminijoje, lietuvius
Pilsudskis vadino emaiiais (mudzi). Dabar komercins radijo stotys
transliuoja dainas vien tik angl kalba.
Kaip prestiins grupsJm itacia-gali bti perpdni ikraipym prie
astis, paaikina S. JMilneo [1971] eksperimentas ^ g jo je , S. Milneris
atliko b a a ^ u a ^ . & Z ^
Tiriamieji
balaodJllply^^su splvoJj,piUdiD0 fep . panaesn juos, nors
kiti testai parod, kad vaikai puikausj susigaud, kuri ll kuriai rasei atsjoyaua^
Kai norima ieiti i savo grups ir lietis prie prestiikesns, identifika
cijos su savo dalyvavimo grupe nebna. Kartais identifikacija su savo jjrupe
ilieka. bet_tas procesas tampa problemikas ir gynybikas. Jei savoji grup,
palyginti su kitomis, pralaimj^paprasiausiaikeiaami vertin im o kriterijai, o
ne grup. Klas x gali bti nepaangiausia mokykloje, bet jos vert dl to
nesumas, jei vertinimo kriterijai bus sportikumas, aunumas ir kiti pana
s dalykai.
199

J. Turnerio [1985] teigimu, galimos dvi identifikacijos - asmenybs ir

grups. Tai - prieingi dalykai.identifikacija su grupSlopina individual
asmenybs identlkum, Ir, prieingai - Individualusis asmenybs identi
kumas prietarauja grups interesams, paaukoja juos^ Asmenybs arba
grups identifikacijai paaikinti I.<3iafimo^J1991] pasil tai, k jis pava
dino 5viej tal^ r n o d e liir ^ esm tokia. mogaus A sudaro dvi kongnityvins struktros^ vjen - asmenins charakteristikos, kit - socialins.
I. Trafimow teigia, kad ios struktros yra skirtingos, bet tam tikras rysys
tarp j gali bti. Toks identikum_Q_struktr ,m odelis buvo pavadintas
^egrejpcinju' tai jo pavyzdys:
Grups A

Asmenikas A

Brolis
Draugas
Aktyvistas
Studentas
Ateistas

Drausmingas
Negabus
Skeptikas
Susirpins
Racionalus

Savo modeliui patikrinti I. Trafimow taik T. Kuhno [1954] test Kas

a. Apibendrinant testo rezultatus daugiausia dmesio buvo kreipiama
Ltai. kokia identikumo kryptimi grups _arba^asmexis- hierarhi/uojami o
diai atsakymuose.
Kit

* gnraiinng jr

aspektus n ^ra J^jp

lengva atskleisti [A. Breakwell, 1986; K. Deaux, 1992], nes jie sudarcLm en
Ifognityvin struktr. SavybsJmrias I. Trafimow priskiria asmeniui, da
nai atspindi socialinius dalykus. Pavyzdiui, studentas gali bti apibdina
mas kaip gabus, draugikas, darbtus, altruistas (pritaikyti ir asmens, ir
grups parametrai). Krikionis - ne tik tam tikros tikybos atstovas, bet ir
dvasingas, doras, neabejingas kito vargui. Toki modeli A . Reidas ir K. Deauxas pavadino Jmt^faclmii] J nuomone, ryys tarp grups ir asmens
identikumo palaikomas dvejopai/ l V individualiai intrpretUoiaaL&ociali(brolis, draugas - utarjas, pagalbininkas),
dualiai traktuojant kokia nors kategorij, remiantis specifine asmeninej>aJrtm i (deputatas - mediotojas; ateistas - septTEas^'^I^ Moscbvici, 1981,
A. Breakwell, 1993].
Grups arba asmensJdentikumas reikia, kad kratutiniu_atveiJLmons gali bendrauti kaipindw iclai.^
savj grupi,
arba kaip grupi nariai tuomet asmenini charakteristik^ t^^^^ tampa
minimali. Pasak H. Tajfelio ir J. Turnerio, grupi, tarp kuri kyla konflik
tas, nariai j j giasi vieni su kitais kaipjsu tam tikr grupi nariais, o ne kaip
^u_asmenybrnL^ E.- M. Remarko knygoje Vakar fronte nieko naujo vo
200

kieiai pranczams nejauia jokio prieikumo, j ir nepasta. Prieingai,

jie neapkenia vokieio virilos Himeltoso, kuris juos yra bjauriai engs.

Stigmatizuotos grups
Tai grups, nuo kuriu kiti mons alinasi dl daugelio prieasi: fizi
niu trkumu, sergamumo stigmatizuotomis ligomis, vertybi ir gyyenimo
bdo skirtumu [C. Sigelman, 1991]. Tai - venpimo grups. _
Stigmatizuotos grups yra savotikos/fgrupes k a n d id a t ypa jei jos pa
siymi didesniu noru pagerinti savo status kitas
ffiupes arh bendrijas, prilygti joms. Tad stigmatizuot grupi bendravim
galima nagrinti dvejopai (stigmatizuota grup + stigmatizuota grupj ir
(stigmatizuota grup + didesnio prestio gmp \ ^ P e stln g e ris l 954] tei
gimu, stigmatizuotoms grupms palyginimo^tandartarynrjrTs paios, n ne
privilegijuota grup. Pastangos didinti savosios grups presti yra vairios,
kai kurios j destruktyvios. Kad padidint savosios grups, vert, stigmati
zuotos grups narifli gali rn^nkmlj kitos stlgrn at i7imtos
jaaxi11r To
pavyzdys gali bti negr anfeemitizmas [H. Okami, 1992]. Stebjimas kitos
neprivilegijuotos grups veiklos, ypa jeigu t veikla skmmga^.siikea
jgresm stigmatizuotai grupetsJtebtajai. Tuo tarpu j prestiins grups paang nereaguojama, nes jos not stigmatizu.tQjs grups palyginimo skalje
[t^Wofchein^997].
~
J
Akivaizdus grups kandidats pavyzdys vralpahgiT ^Rtent ios gru
ps ms aliai sukelia dideli psichologini, teisini, etini problem. Pa
bgliai, kaip grup, yra gana slyginis pavadinimas. I tikrj pabgli
stovykla - tai itisas Babilonas, susidedantis i skirting tautybi, religij,
paproi. Danai tai viena kitai antagonistins grups. Lietuva turi nepa
vydtin galimyb tapti besipeani skirting pasaulio region taut ko
vos arena.
Pabgli jau turime. Ateityje tursime j dar daugiau. inome apie
juos nedaug. O gal ir nenorime daug inoti. Daugelis pasitenkina informa
cija, kad jie yra i Azijos ir Afrikos, retkariais Pabradje sukelia riaues.
Tradicikai pabgliu {refugee\ laikomas politinio prieglobsio iekantis
'

tvy^j** g r ^ ^ p ^ ^ ^ j niPS RT-ha fizinis gi ioidorojirfjfl sTIrT

politini p?inr^Rnviisioje Soviet Sjungoje sienos buvo grietai saugo

mos. Vienintelis bdas ivaiuoti i alies buvo pabgti. Taiau tai buvo lai
koma tvyns idavimu! Asmenims, kuriems pavykdavo tai padaryti, b
davo suteikiamas politinio pabglio statusas. Nebelikus geleins udan
gos, piliei migracija ir emigracija tapo labiau manoma. Asmenims, sie
kiantiems politinio prieglobsio, reikjo rodyti, kad savo tvynje jie yra
persekiojami ir kad emigruoti priversti ne dl ekonomini, o dl politini
201

prieasi. Taip atsirado ekonominio migranto svoka. F.konominuj-migrant niekas niekur nelaukia. Kodl?
Atvjrkliai sukuria ekonomini, teistvarkos, kultros, religin skirtumo
problem. Migrantai pa'dl^rra McJarB. Jie atima darbais tos alies pilie
i, nes sutinka dirbti bet kokiomis slygomis. J nesaugo darh a statymai.
jie nesudaro j rb o sutari, ns neturi teiss legaliai sidarbinti. Galima
sakyti, migrantai tampa vergais, visikai priklausomais nuo savo eimi
ninko. Apie streik negali bti ir kalbos. Darbdaviui jie patogesni nei vietos
gyventojai. ^Migrantai padidina teistvarkos problemas. Nuolatins gyve
namosios vietos neturjimas sukuria laikinumo nuostat. i nuostata atri
boja juos nuo vietos tradicij, paproi. mons, gyvenantys tokioje ben
druomenje, jauia kit moni drausminam poveik. Tradicikai stabi
lioje visuomenje nusikalstamumas maesnis. Migracija natraliai_padidina
nusikalstamum. Stabilioje veicarijoje ir mobilioje Amerikoje nusikalstamumo lygis i esms skiriasi. Taiau skiriasi ir faktikos migrant sukelia
mos problemos nuo tariam, igalvot. Menki vietos gyventoj (senbu
vi) ir atvykli ryiai tik padidina pastarj baim. Migrantais prisidengus_patogu aikinti a 1ies_siinkiirniis- Jie le n g v a iJ ^ m p a ^ p H ^ l ofetfer
prieik ipuoli aukomis. Lietuvi kalboje sveiai ir svetimas yra. tos
paios aknies odiai.
Senovs romnai sakydavo: hospes - hostis. Ivertus lietuvi kalb
reikia: svetimalis - tai prieas. Vokieiai migrantus vadina Fremdar
beiter - svetimaliais darbininkais.
Pabgliai patiria daugyb_stre&u. Ivykti i savo alies nra lengva. Juo
labiau pabgti. Migracija svetim al nepanai atostog kruiz. Kelion
neini, netikrumas dl ateities yra labai nemalons igyvenimai.
Pabglio vaidmuo sukelia asmenybs identikumo problem. Toki
problem prieastis - bet koks staigus, ymus socialinio^aidmens pakiti
mas. Pabglis pakeiia tvyn, gyvenamj viet, profesij, eimyninpa
dt, kalb ir kt. Visa tai yra ikis ir savajai vertei. Pabgliams retai pa
sitaiko galimyb dirbti pagal profesij. Naujoje tvynje jie, dirba maiau
^kvalifikuot darb. Galimi lidni palyginimai. To, kas buvai tvynje ir kas
esi dabar. Paliktoji tvyn, jos kultra, paproiai, religija naujosios alies
gyventoj yra nuvertinama. Apskritai tuo maai kas domisi.
Sprsdami ias problemas, pabgliai laikosi triiu syjarbiaiisiiunuastatu.
Daugumos kultros atmetimo nuostata. Toki nuostat turintys pa
bgliai buvim sveioje alyje TaikoTaikinu dalyku, atsiriboja nuo vietos
gyventoj, nesimoko kalbos. Taip sudaromos atskiros komunos arba getai.
Migracijai tapus organizuotu verslu, pabgliai p p r a ^ L p a l e i ^
tvynainiu bendruomene. Taip atsiranda kiniei, turk Ifyflrfalai- Detroite
yra garsus rus kvartalas Brighton Beach.
202

Asimiliacijos nuostata - prieinga apraytajai. Jai bdingas greitas,

nekritikas daugumos kultros primimas, tsiadjimas savosios. Netgi
Tcalbos. Skubama identifikuotis su naujja alimi, jos pilieiais, paproiais.
Siekiama pakeisti pavard, mokyti vaikus naujosios kalbos. Viena didiau
si baimi, turint toki nuostat - bti atstumtam kaip svetimaliui, kaip
netikram tos alies pilieiui.
C g? ntegratyvioji nuostat. Jai bdingas atvirumas abiem kultroms. Pa
bglis jau nebe savosios alies pilietis, bet ir netikras naujosios alies pi
lietis. Tai - naujas darinys. vedijoje atvykliai taip ir vadinami - naujieji
vedai. Nepainiokime j su naujaisiais rusais. Tai - visai kas kita.

Subkultros grups
Atskirais atvejais, subkultros grup^susidaryma-pgrindas yra verty
bs, kuriu visuomen nepripasta arba net smerkia. Bent jau tokja grup
ilieka visuomens dalimi, nors gali ir atsiriboti nuo jos arba maitaudama
priepastatyti save likusiai visuomens daliai. Toks moni derinys, grup,
judjimas ir vadinamas subkultra -Jultra kultroje. Subkultros verty
bs ir norin&^lJiasLJLuaj^y^
Sub
kultros nariai ieko skirtumo su kitais visuomens nariais,4i4 *ahria, jam
nesant j sukuria. Skirtumai tarp subkuM ros^it. ^vyraujanios Jailturos
Jam pa ideologijos pamatu, neretaLilukiu ir savj^a^iktininia priemnne.
Kartais jie yra vienintel priemon pasijusti ko nors vertais.
Subkultra, nebtinai yra prieinga" p atsni kultrai: nors tokia ji gali
bti. Tuomet ji vadinama kontrimMrfl J Jos pavyzdys - JAV kils baikeri
judjimas Hells Angels. JAV motociklinink asociacija judjim pa
smerk. Asociacijos duomenimis, Hells Angels nariai sudaro 1 proc. vis
JAV motociklinink. Dl to Hells Angels nariai save ir pavadino vienaprocentiniais. Hell's Angels mirtini prieai yra kitas baikeri judji
mas Bandidos. Susikivirijus ioms grupuotms, pasitaiko ir mirties at
vej, nors niekas negali pasakyti, kuo jos skiriasi, O sieja ias dvi -subkult
ras daug kas: hedonistinis gyvenimo bdas, judrumas, technikos imany
mas, miklumas petynse, vainjimas galingais motociklais. Nusikaltimai
yra tik dalis baikeri gyvenimo. Karjera tokioje grupje paprastai trunka
5 metus.
panai problem daugeliui moniuT reikinys. Subkultra yra problem.
kurias sukuria vyraujanti kultr pspudasprenHimas Pavyzdiui, mokyk
loje paauglys gali patirti daugyb frustracij, nes nestengia veikti oficiali
elgesio standart. Subkultm ^sukuria^ alt^nia^vm ^ b d u s ^ s ^ u s u i^ ^ siekt. Subkultros skiriasi ne tik nuo oficialiosios kultros, bet ir viena nuo
203

kitos. Pavyzdiui, aukljimo kolonijose egzistuoja keletas, danai viena ki

tai prieik subkultr.
Klausimas pamstyti: ar religin sekta yra subkultra?
Savarankiko darbo uduotis: itirti reiveri, urlagan subkultr.

LITERATRA
1. Andersen S. M., Baum A. Transference in interpersonal relations: inferences
and affect based on significant other representations // Journal of Personality.
1994. P. 62-4. December.
2. Gibbons Fr. X., Benbow C. P. From top dog to bottom half: social comparison
strategies in response to prior performance // Journal of Personality and Social
Psychology. 1994. Vol. 67. No. 4. P. 638-652.
3. Karasawa M. Toward am assessment of social identify: the structure of group
identification and its effects on group evaluation // British Journal of Social
Psychology. 1991. Vol. 30. P. 293-307..
4. Moghaddam F., Solliday E. Balanced multiculturalism and the challenge of
peaceful coexistence in pluralistic societies. Psychology and Developing Socie
ties. 1991. Vol. 1. No. 3.
5. Moghaddam F., Stringer P. Trivial and important criteria for social
categorization in the minimal group paradigm // The Journal of Social
Psychology. 1986. Vol. 126(3). P. 345-354.
6. Neuberg S. L. et. al. When we observe stigmatised and normal individuals
interacting: stigma by association // Personality and Social Psychology Bulletin.
1994. Vol. 20. No. 2.
7. Reid A., Deaux K. Relationship between social and personal identities:
segregation or integration? // Journal of Personality and Social Psychology.
1996. Vol. 71. No. 6. P. 1084-1091.
8. Rodin M., Price J. Overcoming stigma: credit for self-improvement or
discredit for needing to improve? // Personality and Social Psychology Bulletin.
1995. Vol. 20. No. 2. P. 172-181.
9. Sigelman C. K. Social distance from stigmatised groups: false consensus and
false uniqueness effects on responding // Rehabilitation Psychology. 1991. Vol.
36. No. 3. P. 139-151.
10. Sue St. Ethnic minority issues in psychology // American Psychologist. 1983.
Vol. 38. No. 5. P. 583-592.
11. Worchel St., Shackelford S. L. Groups under stress: the influence of group
structure and environment on process and performance. Personality and
Social Psychology Bulletin. 1991. Vol. 17. No. 6.

204

19. STATUS HIERARCHIJA

GRUPJE
Grups nari padtis yra nevienoda. Santykiai grupje yra hierarchi
zuoti. Tai pirmiausia pasakytina apie neformalias, ypa - asocialias grupes.
Grups nario padtis grups santyki sistemoje kit jos nari poiriu
vadinama grups nario statusu. Statusas turi tiesiogins takos savs verti
nimui, todl grups nariai siekia auktesnio statuso arba bent jau stengiasi
ilaikyti turim. Dl ios prieasties grupje paprastai vyksta status vary
bos, t.y. kova dl auktesnio statuso. Auktesn status turintys asmenys
stengiasi j ilaikyti ir jautriai reaguoja emesn status turini asmen
pastangas j paauktinti. ios pastangos suvokiamos kaip status hierar
chijos paeidimas. inoma, mogus apie tok paeidim atvirai nekalba:
A pykstu ant tavs, nes tu nori bti pranaesnis u mane, ignoruoji mane,
kaip lyder. Oficialiai, smoningai, status hierarchijos paeidimas aiki
namas kaip nepagarba, nesiskaitymas, nedkingumas. Daug konflikt kaip
tik ir kyla dl status hierarchijos paeidimo (Prie motin bals pak
lei!). Kartais pykstama ne tiek u pat veiksm, kiek u tai, kad jis buvo
nesankcionuotas (Mans neatsiklauss grai po dvyliktos!).
Ne kiekvienoje grupje status hierarchija yra grietai nusistovjusi.
Daugelyje grupi, keiiantis veiklos pobdiui (pvz., nuo mokymosi perei
nant prie pramog), keiiasi ir grups nari statusai. Bet turiniose tam
tikr struktr grupse pasiskirstymas vaidmenimis yra grietas ir status
improvizacijos netoleruojamos.
Statuso palaikymo bdai gali bti visuomenei priimtini arba nepriim
tini, veiksmingi arba neveiksmingi. Kurio nors bdo socialinis priimtinumas
nra tiesiogiai susijs su statuso dinamika.
sitvirtinimas grupje yra problemikas dalykas. Tad nenuostabu, kad
nestinga praktini patarim, kaip tai padaryti.
Psichologai Sh. Bower ir G. Boweris [1976] pareng keturi etap sis
tem. Ja vadovaujantis, galima skmingai save tvirtinti. Sutrumpintai ta
sistema vadinama DESC (jos etap pavadinim pirmosios raids: D - desc
ribe, E - express, S - specify, C - consequences). Lietuvikai tai reikia: apra
yk, ireikk, detalizuok, padariniai. DESC sistema skirta parodyti, kaip
konstruktyviai ireikti savo nepasitenkinim ir kaip konstruktyviai siekti,
kad pasikeist partnerio ir tavo paties elgesys. DESC sistema yra labai pa
prastai iifruojam taisykli rinkinys. Pavyzdiui, E 2 reikia, kad kalbama
apie antrojo etapo (ireikk) antrj taisykl: jausmus reikk ramiai, be
emocini protrki.
tai kaip atrodo DESC sistema su pavyzdiais:
205

Teisinga
Di Aptark kito mogaus elges
objektyviais odiais.
Man nepatinka, kai tu grs i
mokyklos nevariom rankom puoli
valgyti.

Klaidinga

Nerodyk vien tik savo emocins

reakcijos kito mogaus elges.
Tu v i s a d o s priekabiauji prie
mans!
Visados - pernelyg platus,
neteisingas apibendrinimas.
Nekalbk abstrakiai, miglotai.
D 2 Kalbk konkreiai.
Tu negrai septint valand, kaip a Tu nepaklusniausias i vis vaik,
kuriuos tik a pastu.
praiau, o tavo brolis gro.
D 3Aikiai kalbk apie veiksmo viet, Nedaryk toki apibendrinim kaip
laik ir danum.
vis laik.
Jau vis savait kasdien nuo
Tu visada su savo draugais, it kokia
bit prie medaus prilipusi.
pusiaudienio iki paryi tavo
kambaryje draugai ir triukmas.
D 4Kalbk apie veiksm, o ne apie
Nespliok, kokie yra oponento
motyv.
motyvai ar tikslai.
Tau tik malonumai rpi.
Man neramu, kad tu tiek daug laiko
praleidi irdamas televizori.
Ei Ireikk savo jausmus.
Neneik savo jausm.
Man nemalonus cigarei kvapas i Atsipraau, a iek tiek toliau
atsissiu.
tavo burnos, todl a atsissiu
truputl toliau.
Neleisk prasiverti emocijoms.
E 2 Jausmus reikk ramiai.
Ar js baigsite vien kart kalbtis
Man sunku aikinti baigiamj
egzamin taisykles, kai js taip
per mano pamokas?
triukmaujate.
E 3Jausmus reikk teigiamais,
Nerekk jausm neigiamais odiais,
orientuotais tiksl odiais.
orientuotais puolim, partnerio
A susirpinusi, kad tu nebevalgai
eminim.
msos. Neinau, k tau dabar reiks Mane nervina tavo svaiiojimai apie
jogus.
gaminti.Gal mes abu k
sugalvotume?
E 4Kalbk apie konkret poelg, kuris Nekritikuok asmenybs.
tau nepatiko.
Nepamenu, kad tu kada nors
mnes mes gerokai permokjom prisipaintum suklyds. Tu juk
u elektr, nes tu klaidingai iraei
neklysti!
kvit. U kilovatvaland paskaiiavai
po 80 cent, o ne po 22 .
206

Si Aikiai sakyk, koki partnerio

elgesio pokyi nori.
Mano bateliai suply, nemadingi.
Nupirk naujus, kai vaiuosi
Vokietij.
S2Prayk nedidelio pokyio.
Siaubo filmus galtum irti iki
vienuolikos. Dl to triukmo a
negaliu umigti, o keltis reikia
anksti.
S3 Vienu metu prayk vieno, dviej
elgesio pokyi, ne daugiau.
Virtuvj sugedo rozet. Pataisyk j.
Fizikos juk jus moko.
S4Aikiai pasakyk, ko konkreiai
nortum, kad partneris padalyt.
Padk nukraustyti stal po
vakariens.
S5Atsivelk tai, k reikia partneriui
ipildyti tavo praym.
Apie kvpavimo reguliavim galite ir
pas mus pasikalbti. A ir arbatos
iviriau. Ten pas Sauli rsyje juk
alta.
S6 Konkreiai apibrk, k savyje
ketini pakeisti santarvs labui.
Laiku gri namus - nustosiu
kalbjusi apie jaunuolio pilietin
pareig tvams.

Ci Aikiai kalbk apie gino

padarinius.
Sutvarkykit virtuv, arba jums teks
buto iekotis kitur.
C2 Pastiprink kitim pageidaujama
linkme.
Matai? Ivalme etadien langus ir viesiau, ir jaukiau.

bepakanka vien usiminti, kad

nortum, jog partneris pasikeist.
Galtum bti ir truput atidesnis
man.
Neprayk per didelio pokyio.
Kad tik tu pasistengtum bti ne toks
egoistas...

Neprayk daugelio pokyi.

Galtumei mesti rkyti, naktimis
irti siaubo filmus pas Gedimin,
nevalyti bat kilim ir pataisyti
rozet.
Neprayk pokyi miglotai.
Yra vaik, kurie, uuot tranksi
kieme, padaro ger darb.
Neignoruok partnerio poreiki,
nesiek vienpuss naudos.
Joki kvpavimo reguliavimo kurs!
Sak man, kas ten dedasi! Po pamok
tuoj pat eik namo!
Nemanyk, kad keistis turi tik
partneris.
Anksiau grk namus, ir tie ms
barniai inyks savaime. Mano
vaikysts laikais vaikai tv dar
klaus...
Nesivaryk kalbti apie paskatas arba
bausmes.
Sutvarkykit virtuv, arba bus blogai.

Nebausk vien tiktai u permain

stok.
O! Matai? Kai sukliau vj, ikart
tvarka ir ramyb namuose.
207

C3Paiekok ko nors, kas patikt

partneriui.
Ttis sak, kad jei anksiau pareisi,
galsi jo maina pavainti, nes nuo
devyni vakaro jis dirba taksistu.
C4 Sugalvok pakankamai didel
elgesio pokyio pastiprinim.
Jei baigsi devynmet, papraysiu
Henriko, kad priimt tave dirbti
savo parduotuv.
C5Parink nusikaltimo dyd
atitinkani bausm.
Neperraysi kontrolinio - mainsiu
paym.
C6Parink bausm, kuri i tikrj ir
gali, ir nori vykdyti.
Pritildyk radij, arba a pats j
pritildysiu.

Nenaudok pastiprinimo, kuris tik tau

patraukliai atrodo.
Jei anksiau pareisi, tai a su tavimi
ilgiau pabsiu.
Nekalbk apie paskat, kurios tu
negalsi ar nenorsi padaryti.
Baigsi devynmet - nupirksiu
main.
Venk per dideli grasinim.
Neperraysi kontrolinio atsisveikink su mokykla.
Venk netikrovik grasinim.
Pritildyk radij, arba a neinau k
padarysiu.

tai kok DESC atvej pateikia psicholog Jurga Ozolait. Apraomas

vaiko ir suaugusiojo bendravimas. Vaikas - ketveri met Martynas, su
augusioji - jo moiut. Nei situacijos, nei veikjai nra igalvoti. J net
vardai nepakeisti.

Teisinga
D] Tu isukai vartus i dur
rankenos, ir dabar j negalima
udaryti.
D 2 Tu sudauei tris lktutes i
ei.
D 3 Martynai, vakar parduotuvje tu
ant mergaii pasakei mlas, o
iandien, kai pas senel atjo sveias,
siverei rkdamas:
Kaip skaniai kvepia mogiena!
D 4 Tu vl prikalei vini grindis.
Ei Man bna nemalonu, tiesiog
iurpas kreia, kai tu rki man aus.
208

Klaidinga
Tu - velnio vaikas.
Tokio idykusio vaiko a dar
nemaiau.
Tavo elgesys nebepakeniamas.

Tu nori mane kapus nuvaryti.

A nepratusi, kad pas mus namie
bt taip triukminga.

E 2 "Man neramu dl ms vis

ateities.
E 3 Man labai neramu dl tavs, kai
tu bandai peiliu pataisyti lygintuv.
Gal geriau auktu?
E 4 Tu per daug energingas.
S[ Noriu, kad nustotum rkti.
S2 Sudk aislus d.

Man graudu irti, kaip va mano

namai.
Aminai kii nagus kur nereikia.

Tu nepataisomas chuliganas.
Kad taip tu nurimtum, k?
Dabar sutvarkyk kambar, kuriame
aidei.
S3Js gi draugai su Princu. Geriau j Nekraptyk nosies, nesikeik,
paglostyk, o ne tampyk u uodegos. netampyk uns u uodegos ir apskritai
bk geras vaikas.
S4 Gal tu galtum suvalgyti ne deimt Nevalgyk tiek daug saldumyn.
saldaini per dien, o kokius
septynis?
S5 A tau leisiu baigti lauyti
Nespjai nuo ems pakilti, o jau
spausdinimo mainl, jei parodysi,
gadini monms gyvenim. Kur
kur paslpei senelio straipsn.
senelio straipsnis apie vaik
aukljim?
C! A tuoj apsiverksiu.
Man vien kart trks kantryb.
C2 Matai, pasistengei, tai iandien tik Atgrubnagi tu nelaimingas!
vien puoduk sudauei.
C3 Padsi nuvalyti dulkes Padk man nuvalyti dulkes, tai
paskaitysiu tau knyg apie Dantuk eisime pas tet Bert.
miestel.
C4 Ji nusiprausi, galsi eiti
Jei nusiprausi, galsi daryti, k nori.
pavedioti un.
C5 Vl ipylei vanden ant kilimo,
Vl ipylei vanden ant kilimo! A
todl a suvalgysiu tavo okolad.
tave nudobsiu!
DESC sistema pateikia konstruktyvios reakcijos problem principus,
pakreipia pokalb tam tikra linkme. Laikantis DESC princip, galima i
vengti beprasmik konflikt, bet tik tada, jei oponentas sitraukia kons
truktyv dialog. Mat jis gali vengti ikio, nesileisti kalbas apie tai arba
nukreipti kalb visai kita linkme. Ar gali bti dialogas konstruktyvus, kai
panekovas kalba visai apie k kita? Gali. Svarbu laikytis pasirinktos temos,
nesileisti imuamam i vi. Tokios bendravimo partnerio reakcijos,
kuriomis vengiama ikio, stengiamasi pakreipti pokalb kita linkme,
vadinamos v e n g i n i a i s. Tipikas venginys - j kreipimsi Noriau su
tavimi apsvarstyti it reikal atsakyti taip: Ne dabar, a usims
(pavargs). Tipika reakcijos tok vengin klaida - atkirsti taip: O kada
209

tu neusims?, Tu aminai nuvargs. iuose sakiniuose slypi prie

kaitas ir kaltinimas. Paskui gali prasidti ilga nevaisinga diskusija apie tai,
kas daugiau dirba ir kas labiau nuvargsta. mons vis laik yra kuo nors
usim. Gulti lovoje ir irti lubas - taip pat usimimas. Jei mogus
sako ess usims, vadinasi, tai, k jis daro, jam yra svarbiau u pokalb su
jumis. O kaip elgtis su isisukintoju? Yra keletas bd. 1. Forsuoti klau
sim: Man svarbu, kad is reikalas bt sutvarkytas dabar. 2. Atkakliai
siekti savo: Tai truks tik kelet minui, nes a jau esu bei t sumans
(taip galima suadinti smalsum). 3. Nenugsdinti partnerio per dideliais
darbais: A ia jau visk suraiau, tu tik pairk. 4. Jei partneris sako
ess usims, tartis, kada konkreiai jis gals t reikal apsvarstyti: Jei ne
dabar, tai gal susitiktume po piet trei valand?
tai keletas pavyzdi:
- Negaliu js konsultuoti dabar. Man reikia eiti pas direktori.
- Gal galtumte pasakyti, kada jum s patogu mane priimti?
- Ne dabar. Ir be js mano galva pilna rpesi.
- A suprantu js sunkumus, be{ stojamieji egzaminai jau ia pat, o man
ne visai aiku, kaip sprsti tokio tipo lygtis.
- Nenoriu su jumis gaiti laiko tuioms kalboms. Daugiau nra apie k
kalbti.
- A irgi nenoriu laiko gaiti tuioms kalboms (sutikimas), bet jeigu mes
dabar nieko nesutarsime, tai vliau gali tekti dirbti mums abiem nepatogiu
laiku (padariniai).
Yra daug bd pakeisti pokalbio tem ir konkreiai neatsakyti klau
sim. Pailiustruosime kelet i j.
Komplimentinis. Tu labai grai, kai pyksti. Pyktis labai tinka prie
tavo nauj bateli.
Medicininis. Pyktis groiui kenkia.
R e a k c i j a . Ne apie tai dabar kalbame (netsia oponento pradtos
temos). A noriu pasakyti, kad... (toliau dsto savo reikal).
Nuvertinamasis. I kur prisirinkai toki grai odeli? Ar tik ne i tos
naujos kompanijos? irk, kaip Genovait pragydo! Ir kas galjo pa
galvoti?
R e a k c i j a . Ne tai dabar svarbiausia (nediskutuoja pasilyta tema,
nors ji ir kaitina), Mano didiausias rpestis dabar... (toliau tvirtina
savo pozicij, nes tai didesnis laimjimas negu atsikirtimas provokacij).
Neigimo bdas. protest, atitinkant D taisykles, oponentas gali atsa
kyti totaliniu neigimu: Neteisinga, Ne taip..., Ne laiku. Klaida yra
diskutuoti neigimus, pavyzdiui, Tai netiesa! Danas tuoj pat oks aikin
tis, kodl, ir igirs gerai apgalvot legend. Atsakymai klausim kodl
paprastai bna gynybiki ir todl gerai imokti. Jei norite tuo sitikinti, pa
klauskite draugo, kodl neparao laiko, kodl neueina ir pan.
210

Atsakymas neigim yra neigimo neigimas.

- Tai netiesa!
- Manau, kad tiesa. (Nesutinki, bet ir nediskutuoji.)
-K odl?
-J s neinote, k kalbate.
- Nekalbk nesmoni.
- Tai js nuomon. A turiu sav argumentu.
- Tu niekados mans nesupratai!
- Mes atskirai galsime pasikalbti, kaip vienas kit suprantame, o dabar
a noriau... (Tsia pradt tem.)
Kaltinamasis. sitraukimas odines batalijas jau yra vangiojo opo
nento pastiprinimas ir nukrypimas nuo pagrindins temos, t.y. tikslo.
- Ir vl tu apie taupym. Kiekvien dien tas pats.
- Matau, kad tai tave erzina, bet juk is dalykas mums abiem svarbus.
- Kiek gi galima apie tai kalbti. Argi i to kas nors protingo ieis?
- Mums svarbu apie tai pasikalbti, bet kai tu rki, man sunku suprasti, k
nori pasakyti. (Mginimas sumainti tamp.)
- Tai ko tu nori?
- irk, sudjus mano stipendij ir tavo paalp, - 40 lit. A apskaiia
vau, kad jei tu rkytum ne i(Marlbor,\ o Astr (geriausia, inoma, kad visai
nerkytum), tai... (Konkrets silymai.)
Humoristinis. Juokelio ignoravimas ir ankstesns temos tsimas yra
efektyvus vaistas nuo humoristinio renginio. Klaida bt pykti, suirzti.
Gal kas nors taip i monotonijos vaduojasi. irov stoka ir tyla greitai u
gesina klounad.
- Jau trei kart pajuoki mane, kad einu labai dideliais ingsniais, nors
esu tokia maa.
- Tik trei? iandien a tikrai blogai nusiteiks.
- Tai visai nejuokinga. Man tai labai nemalonu.
- Bet tu paprasiausiai neturi humoro jausmo. A tiesiog linksmas mogus,
ir tiek, o tau tas kliva.
- Apie humor pakalbsime atskirai. Dabar a prayiau daugiau nesakyti
man toki pastab, ir dar mano draugms girdint.
inojimas, kaip reikia ginti savo teises, dar nra j faktikas gynimas.
Tam reikia drsos. Teisi gynimas jau yra konfrontacija, o jai ne visi yra
pasireng ar netgi subrend, todl daugelis uleidia pozicijas, net nepa
211

band gintis. Kad pats sau neatrodytum silpnas, pralaimintis, toki nuo
stat - uleisti pozicijas - imi ginti. tai pagrindiniai pasyvumo nuostatos
gynybos bdai.
1. Nenoriu kelti scenos. Subjektyviai sumainamas konflikto dydis ir
reikmingumas (Mes ia tik truput patriukmavome). mogus neigia
ess nuskriaustas, auktina savo kultringum ir juo aikina savo nesiki
im.
2. Jis taip pat turi teis. Taip, bet tu irgi! Vienas* mogus negali tvir
tinti savo teisi kito mogaus sskaita.
3. Tik kart taip atsitiko. Greitai visa tai baigsis ir daugiau niekados
nepasikartos. Ateityje bsiu protingesnis ir panai dalyk vengsiu. Situa
cijos kartosis, jei nesugebsi savs apginti. Kartosis todl, kad pats kartosies. Atmintis fiksuos pralaimjimus. Jie kaupsis, mas pasitikjimas sa
vimi. Jei neskm ir bus pamirta ar istumta, sunkumo (ne)veikimo mo
delis sitvirtins, taps standartu, analogik situacij formule. Susitaikymas
su pralaimjimu yra sipareigojimas pralaimti ateityje.
4. Niekas kitas nesiskund. Kitiems tas neukliuvo, tik man vienam.
Taip sakydamas, padsi agresoriui. Visi agresoriai mgsta taip sakyti: Vi
siems kitiems gerai, tik tau vienam blogai. Tai agresoriaus gynyba. Taip
mginama priversti teises ginant asmen pasijusti kaltu. Kalt u nege
rov peradresuojama apie j prabilusiam mogui, jo perdtam jautrumui.
Bet ar tikrai protestuojantysis yra iimtis? Jei situacija nemaloni jam, grei
iausiai ji nemaloni ir dar kam nors, tik drovimasi apie tai kalbti. Tylji
mas palaikomas nusileidimu. Tada ir perasi mintis: Kadangi kiti dl to
nesijaudina, man vienam nedera kelti scenos. Tyla nra pritarimas. Tai
pasyvumas, baiktumas. Tau pradjus protestuoti, prisids ir kiti.
5. Toks gyvenimas, nieko nepadarysi. Tai populiariausia pasyvi
moni gynyba. Jie pripasta patyr skriaud, bet nieko nenori keisti. Apie
tai dar Vaigantas ra. Jei btume tokie nuolanks, neaiku, kokios vals
tybs dalis dabar btume.
Ir pabaigoje mayt pastaba. Atkaklus savo pozicijos gynimas neturi
virsti elgesio fiksacija, beatodairiku, aklu kartojimu vieno ir to paties.
Skms tvirtinant save!

LITERATRA
1. Andersen S. M., Baum A. Transference in interpersonal relations: inferences
and affect based on significant other representations // Journal of Personality.
1994. P. 62-4. December.
2. Aspinwall L. G., Taylor Sh. E. Effects of social comparison direction, threat,
and self-esteem as affect, self-evaluation and expected success // Journal of
Personality and Social Psychology. 1993. Vol. 64. No. 5. P. 708-722.
212

3. Bower Sh., Bower G. Asserting yourself. Reading. MA: Addison-Wesley, 1976.

4. Bulotait L., Lepekien V. Kaip pasakyti ne // Psichologija tau. 1993. Nr. 3.
5. Fensterheim H. Dont say yes when you want to say no: the assertiveness
training book. New York: Dell Publishing Co, 1975.
6. Fisher R., Brown Sc. Getting together: building a relationship that gets to yes.
Boston: Houghton Milflin Co, 1988.
7. Kingsbury N., Minda R. B. An analysis of three expected intimate relationship
states: commitment, maintenance and termination // Journal of Social and
Personal Relationships. 1988. Vol. 5. No. 4. P. 405-422.
8. Liberman R. P., King L. W. Personal effectiveness. Research Press. 1976.
9. Milgram S. Obedience to authority. New York: Harper, 1974.
10. Psichologija darbe. Kaip ginytis su savo efu // Psichologija tau. 1991. Nr. 1.

213

20. LYDERIS IR LYDERIAVIMAS

Lyderio ir lyderiavimo samprata
Beveik viskas, kas yra susij su bendra veikla, kartu apima ir tok
reikin kaip lyderiavimas. vairiausiose grupse vienas arba kelLnariaLat^
lieka lyderio vaidmen, nustato gnips tikslus 7elgeso.nojms^ kontroliuoja
grups nariu elges, skatina arbaim idiaii^t.t. O kiti grups nariai paklsta
lyderiui, atsivelgia jo patarimus, klauso nurodym ir pan. Teorikai gru
ps lyderio pozicij gal u^jrnti heLJairis jns^narys, taiau danai atsitinka
taip, kad kai^ kurie grups naiiaLnj^kajda lietam
ralii prigastmi, ir grup jiems suteikia nemaus galiojimus. Natraliai
kyla klausimas, kokie veiksniai lemia lyderio vaidmens atlikim, kokios sa
vybs bdingos efektyviam lyderiui, kokie yra lyderiavimo stiliai ir pan.
Kiekvienoje grupje anksiau ar vliau ikyla arba yra paskiriamas lyde
ris. J galima apibdinti kaip jtakingiausi^giuApfMmrj. ^ k ^ n a n t ir vadovaujantj grups v^ifem an^^iekiantikeltu tikslu- Paskirtam (formaliam)

Grups lyderis

lyderiui gali suteikia jo uimama formali pozicija grupje (pvz., vadovo,

direktoriaus, administratoriaus ir pan.), o savaime ikilusiam (neforma
214

liam) lyderiui - grups nariai, kurie natraliai pripasta jo tak. Kai

kuriais atvejais lyderis tam tikr pozicij gali bti ne tik sk iriam u _het ir
renkamas. Irinktas lyderis (palyginti su paskirtu) gali tiktis, didesnio
grups nariu pasitikjimo, taiau jam yra keliami didesni reikalavirni
(grup lyderiui tarytum i anksto^cluoda tam tikr kredit j irinkdama,
todl vliau tikisi, kad jis utikrins pageidautinus veiklos rezultatus).
Apibdinant lyderiavim, galima iskirti tokius pagrindinius momentus:
T^procesa^pasireikianti saveikauiant grups.narialmH^keltu tiksl sie:
kimaj^])grups nariams daroma poveiki. Taigi galima sakyti, kad lvderiavimas - tai procesas1 kurio mtu paskirtas _axha^nairaliaiJlrils.Jyderfc
d a j a ta1f_gr ^pp .i s i^ k ia m a s v is m m iihfflnH r i .t fcd.i

Lyderiavimas yra tam tikras procesas, nes jis pasireikia lyderio ir kit
grups nari tarpusavio sveika (t.y. tiek lyderis veikia grup, tiek ir grup
gali turti takos lyderio veiksmams). Pagrindinis lyderiavimo udavinys taip organizuoti grups veikla, kad btu pasiekti ikelti tikslai (aiku, for
mali ir neformali grupi tikslai gali bti visikai skirtingi). Siekdamas
tiksl, lyderis turi sudaryti grupei tinkamas veiklos slygas, koordinuoti jos
nari veiksmus, utikrinti atitinkam tarpasmenini santyki atmosfer ir
pan. Veiksmai, kurie yra btini vienoje situacijoje, kitomis aplinkybmis
gali bti neefektyvs, todl lyderis vairiose situacijose gali panaudoti skir
tingas tiksl siekimo priemones.
Lyderiavimas - tai i esms tam tikro vaidmens tkimas- Jo pagrindi
niai ypatumai yra sugebjimas j^ u d o tis
tiems grups nariams. Turima .galia lyderis gali ireikti vairiais bdais
Pirma, jis gali apdovanoti (pastiprinti) ^lup^narius, nes kontroliuoja ati
tinkamus resursus (pvz., direktorius gali paskirti savo darbuotojams pre
mij). Antra, lyderis gali naudoti prievart ir bausmes (pvz., u nu
siengim skirti grups nariui papeikim, apriboti jo turimas privilegijas ir
pan.). Treia, formaliose grupse lyderis danai Ju r statymijcai teisintas
galias, todl gali n iist a lyti tarn t ijcra s grups elgesio norn^s^ kel ti^si^ktiniis
tikslus ir 1.1. Ketvirta, jkai lyderis yra patrauklus kitiems grups nariams, ir
jie j natraliai pripasta, lyderis gali gyti referentin galiTtv. turti di
del neformali tak grups nariamsY Penkta, eigu lyderis turi daug spedalilm iu. arba tam- tikr gdi, jis gali bti pripastamas kaip atitinka
mos ..srities ekspertas (tada grups nariai, atlikdami savo veikl, visuomet
paiso lyderio nurodym). Kartu reikia pridurti, kad lyderio vaidmens atli
kimas labai priklauso nuo konkreios grups, situacijos bei ikelt tiksl
ypatum, todl asmuo, taps lyderiu vienoje grupje arba situacijoje,
nebtinai taps lyderiu susiklosius kitoms aplinkybms (pvz., pasikeitus
grups tikslams, gali ikilti kitas lyderis).

215

Lyderiavimo stili samprata

Lyderio veiklos stili iskyrimas ir apraymas - tai populiarus tradicinis
poiris, akcentuojantis lyderio elgesio ypatumus (k ir kaip jis daro). Re
miantis atlikt tyrim rezultatais, buvo iskirti trys pagrindiniai lvderiavimo
stiliai - autoritarinis, demokratinis ir liberalus. Visj ie lvderiavimo stiliai
lurTtam tikrusjpeciTiniu^jSesio ypatumus White R., Lippitt R., 1968]:
'^ T ^ u r o d y m bei sakym davimas. Tai yra vienas i pagrmdHH^-atrtnritaiiniQ4yderiQ v eiklos fefuo (pvz., ie nurodymai sudaro apie 45 proc.
autoritarinio, 3 proc. demokratinio ir 4 proc. liberalaus lyderio verbalinio
elgesio). Be to, duodamas nurodymus bei sakymus, autoritarinis lyderis
dam ausiau& rtojaJ^^
\Z Jxutraukianios komandos. iomis komandomis lyderis sustabdo jam
nepriimtin^grugsjiari veikl, jJ^ai^ ljm u ri re M ti^ v o mmtre~rtrtefliojru, o vietoj to paleikia savo pageidavimus ftfba-nuamnn (tokios koman
dos sudaro 11 proc. autoritarinio ir maiau kaip 1 proc. demokratinio ir li
beralaus lyderio verbalinio elgesio).
k Netinkama kritika ir pagyrimai. Kntik^a^yra^ep^eiduti na. ir galinga,
je ig u jgnurodoroQs_pesf>mf>g pripfa^tys taip pat hdai. kaip jos galima
ivengti ateityje (tokia kritika sudaro 5 proc. autoritarinio ir apie 1 proc.
demokratinio ir liberalaus lyderio elgesio). Kita vertus, pasirodo, jog autoritarinis lyderis ne tik daniausiai kritikuoja, bet taip pat ir giria (pagyrimai
sudaro 11 proc. autoritarinio, 7 proc. demokratinio ir 5 proc. liberalaus ly
derio elgesio). Manoma, kad autoritariniam lyderiui bdingas danas kriti
kos bei pagyrimjyartajima^ i r m i a iis ia ^ ^
asmenin grups narii
vertinim, statuso ir hierarchj^
taip pat savs, kaip
^ g r i ndinio iriovhir.eksperto, iskyrim.
\ 4. Vadovaujantys pasilymai ir patarimai. Pateikiant patarimus, grups
nanams yra paaikinamos galimos elgesio alternatyvoj kurias jie gali J^asirgkti patys. Kitaip tariant, patarimas vra duodamas kaip pavyzdys, o ne
kaip nuisudynasjir sakymas (pasilymai ir patarimai sudaro 6 proc. auto
ritarinio, 24 proc. demokratinio ir 14 proc. liberalaus lyderio elgesio).
{^^Informacijos suteikimas. iuo atveju^ palyginti su nurodymais arba
patarimais, n^ffl j j j k l p O V H V ^ - ^ ^ gpanrlimn pnTynrpij^j^iprasiausiai pateikiama tam tikra informacija. Gmps nariai pagal savo po
reikius gaTT^apa?^^
arba nepasinaudoti. TaT^ra^gagnn3ini^ liberaJau s lyderioveiklos bruoas, nes jo veikla i esms apsiriboja informacijos
teikimu grups nariams (pvz., informacijos teikimas sudaro 15 proc. auto
ritarinio, 27 proc. demokratinio ir 49 proc. liberalaus lyderio elgesio),
v 6. y^adovavimo sau stimuliavimas. i elgesio form daniausiai taiko
dW kratinis ir liberalus lyderis, taiau j stimuliuojanio elgesio prasm
216

skiriasi. Jeigu lheaktfekderis visa^atsakomybe paprastai palieka atskiriems

^grups-iiaxiam3, tai demak raljn g ^ d en ^ danai stengiasi grups-narius
imrikvti reguliuotLsavo elges, skatina pasirinkti tikslus mispiendus-visai
_gmpi, kai galt pasisakyti kiekvienas norintysis ir pan. (vadovavimo sau
stimuliavimas sudaro apie 1 proc. autoritarinio, 16 proc. demokratinio ir 13
prop, liberalaus lyderio elgesio).
Linksmas, pasitikjim keliantis elgesys. Tai yra spontanika, sm o-.
ninpai neplanuojama elgesio fon n a ,^ u k u ria j^ ik?L^
sfer grupje (is spontanikas, pasitikjim keliantis elgesys sudaro apie 1
proc. autoritarinio, 8 proc. demokratinio ir 1 proc. liberalaus lyderio elge
sio).
Apibendrinant bt galima pateikti tokius tipikus kiekvieno lyderiavimo stiliaus atstovo portretus. Autoritarinis lyderis vienaalikai priima
syachiausius sprendimus, nustato grups veiklos tikslus (pvz., nurodo
grups nariams, k jie privalo daryti, kokiomis priemonmis gali pasinau-

Autoritarinis lyderis

a^menikai_kritikuoja arba giria kiekvieno grups nario-darb. Autoritari

nis lyderis pagrindmjjmes skiriajiarh p t^V^ gy^nrtnkm ii, todl jo va
dovaujama jgrug (palyginti su kitomis) Iartais gali pasiekti pa t j didiausi
veiklos efektyvum (ypa tada, kai veikla trunka neilgai arba kai susidaro
ekstremalios slygos). Taiau, kita vertus, autoritarinis lyderis yra udaras^
nelankstus, formalus, bendraudamas su pavaldiniais, ilaiko solidi (atitin
kani jo status) distancija^ Jo vadovaujamoje grugje danai susiklosto
217

tempti tm usavio santykiai bei prieikumo atmosfera (manoma, kad toE ojegrupje jos narius labiausiai frustruoja lyderis, taiau nesirydami
prie j ireikti savo agresijos grups nariai j nukreipia vieni prie kitus
arba ieko atpirkimo oio). Nepaisant mint trkum, autoritarinis lyderi avi m o. sti Vkis gali-patenkint tam tikrus atskiru grups narjijLJQQreiBtrS,
nesjiem s_nereikia xodytrrnkiatyvos bei aktyvm n a g a lvoti apie galimus
problem sprendimo bdus ir pan.
Demokratinis lyderis g r u p s valdym traukia ir kitus grups-narius,
svarbiausius spreadimns prii-roa tardamasis su kitais, pats skatina diskusijas
bei iklaus virins nnom^
Atliekant numatytTvSHTjis leidia-patiems grups nariams pasirinkti patrauklesn alternatyv (pvz., grup gali
paskirstyti savo nariams konkreias uduotis, pasirinkti veiklos partnerius
ir pan.). Demokratinis lyderis siekia gyvendinti ne tik darbo,
socialinius-psichologinius tikslus (t.y. stengiasi sukurti grupje bendradarbiavimo
ir pasitikjimo atmosfer, skatina iniciatyv bei krybikum). Grupje,
kuriai vadovauja demokratinis lyderis, paprastai vyrauja draugiki tarpusa
vio santykiai, abijjusis supratimas, pritarimas, aismingumas, ir t.t. Toks ly
deris rpinasi savo grups nari savijauta, yra atidus, taktikas, lankstus,
a ty ira^ b L Je kiantis param. Demokratinio lyderiavimo stiliaus jgranaumai (palyginti su autoritariniu ir liberaliu) ypa irykja ilgais atlie
kamos veiklos periodais, kai jos produktyvumas labai priklauso nuo grups
nari sipareigojim bei motyvacijos. Vienas i nedaugelio potenciali de
mokratinio lyderio t r k u m y r a tai, kad tam tikrais_jnomefttais (pvz.,
trkstant laiko arba ekstremaliomis slygomis) didesaf^^feklyYUm_gali
duotigrietliUtfodTOiai bei visos galios koncentravimas vienose rankose.

Demokratinis lyderis
218

Liberalus lyderis stengiasi m*

i vadovauti arba nurodinti. Pri
imdamas spre.ndimii&Jis daniau
ek veiklos feisvnpTfpeTarba atskiriems jos nariams,
ji^ &pnntar^H n ^ e n t u o i a grupT nariu
^ i ksmus,--toiau^nesiejda vertinti arba reguliuoti iu veiklos. Palyginti su
kitais lyderiais, grupje jis atlieka maesni organizacini darb, yra ne toks
veiksmingas ir utikrina emesn veiklos produktyvum .grup, kuriai va
dovauja liberalus lyderis, nta-lahai sutelkta, i trksta pasitenkinimo
dariau tof.iaii. jo*.nariai \ y r \
savo veiklos antnnomikum. Be to,
prireikus liberalus lyderis suteikia grupei reikaling informacija, taip pat
aprpina grup btinomis veiklos priemonmis. Nepaisant mint trkury, asmenys, kuriems bdingas toks lyderiavimo stilius, I r t a i s gali pa
siekti labai aukt rezultat. Pavyzdiui, kaip nurodo B.M.Bassas, liberalus
lyderiavimo stilius buvo bdingas JAV prezidentui R.Reaganui [Bass B.M.,
1990].
Lyderiavimo stili poiris ypa praplt lyderio veiklos tyrim sfer,
akcentavo lyderio ir grups tarpusavio sveikos ypatumus, lyderio tak at
liekamos veiklos produktyvumui ir pan. Kita vertus, reikia pripainti, kad
nors lyderis gali demonstruoti santykinai pastov savo veiklos stili, io sti
liaus negalima visikai atsieti nuo konkreios situacijos ir jai keliam rei
kalavim (kaip liudija kai kuri tyrim rezultatai, lyderiai gali keisti savo
elges pagal susiklosiusias aplinkybes). Be to, vliau buvo iskirti ne tik ie
trys, bet ir kiti galimi lyderiavimo stiliai arba j deriniai.

Lyderiavimo teorijos
Daugelis autori band paaikinti, kokie veiksniai lemia tai, kad vieni
mons danai tampa lyderiais, o kiti - niekada, nuo ko priklauso lyderio
veiklos efektyvumas, ar gali tas pats mogus skmingai lyderiauti skirtin
gose situacijose ir pan. Vienareikmio atsakymo iuos klausimus atrasti
nepavyko, todl nagrinjant lyderiavimo proceso ypatumus susiformavo
gana didel pair vairov. Tai atspindi pagrindins lyderiavimo teorijos:
bruo, situacin, sveikos bei kelio tiksl.

Bruo lyderiavimo teorija

Bandymai iskirti tam tikrus tipikus lyderio bruous buvo vieni i
pirmj lyderiavimo tyrim, pradt dar io amiaus pradioje. iuo atveju
yra keliama prielaida, kad lyderiais gali tapti ne visi mons, o tik tie, kurie
pasiymi specifinmis pastoviomis savybmis, turiniomis gimtas prielai
das. Bruo teorijos atstovai man, kad lyderius bus galima iskirtij kit
219

mefai, remiantis tam tikru universali br-unj) srau. Siekiant patikrinti

ikeltas prielaidas, buvo atlikta daug vairi tyrim, kuriuos apibendrinus
galima pasakyti, kad siu lyderiavimu pozityviai yra susij tokie bruoai
[Hollander E.P.,1985; Stogdill R.M ., 1974]V%ufetenis intelektas, atsako
mybs jausmas, komunikaMumas. energingumas, atkaklumas, iniciatvvumas, ekstravertikumas, polinkis dominuoti, pasitikjimas savimi, su
gebjimas paveikti kit moni elgsi, organizuoti tarpasmenin sveika,
siekti tiksi o j n ^
klii ir pan. Taiau kartu reikia pabrti,
kad iskiilLv&iems lyderiams bding bruo srao nepavyko (vieni auto
riai nurodydavo vienus bruous^ kiti - kitus). Be to, pasirod, jog mons,
net ir turintys lyderiamsJbdinfii bruo, lyderiais tampa ne visada ir ne vi
sose situacijose (pvz. Im ons nenori, kad jiems vadovaut tie, kurie turi
daug auktesn intelekt, yra labai dominuojantys, pasitikintys savimi ir
pan.). Taigi, nors bruo teorijoje gana patraukliai aikinamas lyderiavimas
(tai atitinka paplitusi nuomon, kad lyderiai vra iskirtiniai mons),
taiau joje iimtinai sutelktas dmesys tik j, lydexiL.asm^5f4xzisai neal
siveliama j konkreios siJ^acps ypatumus. iuo metu dauguma autori
J gri bruo kombinacija. Norint paaikinti lyderiavim, dar hutina-atsivelgti skirtinius vairi situacij reikalavimus, gyvendinam tikslu PQb ^ J a ip jp a ^ kit grups nari charakteristikas

Situacin lyderiavimo teorija

Jau pats pavadinimas liudija tai, kad i teorija akcentuoja lyderiavim
konkreios^ situacijose. Kadangi lyderis savo veikloje susiduria su skirtin
gais reikalavimais, sprendia vairius udavinius, vadovauja skirtingoms
grupms ir pan., akivaizdu, kad gyvendindamas ikeltus tikslus jis turi at
sivelgti susiklosiusias aplinkybes. Situacins lyderiavimo teorijos auto
riai kelia prielaid, kad skirtingos situacijos reikalauja skirtin^^^yd^yiavimo bd [Hersey P., Blanchard K.H., 1993], o tam, kad tas bdas bt
efektyvus, lyderjsju ri pritaikyti savo veiklos stili prie konkreios situacijos
reikalavim.
P.Herseyo ir K.H.Blanchardo manymu, bgt kuiiajsJyH ri a
cijoje galima iskirti du pagrindinius veiksnius -ftikslu arb idiintj ir
nari tarpusavio santykius. Atitinkamai, lyderis gali bti orientuotas
udavinio sprendim arba tarpusavio santykius grupje. Remdamiesi
prielaida, kad grups nari gdiai ir motyvacija kinta, teorijos autoriai
nurodo, jog lyderis turi keisti savqjQfiefttaija&-laip, kad ios geriausiai atitikUfpavaldini poreikius. Kitaip tariant, lydenirLsud^^^
stili su pavaldini kompetencija ir sipareigojimais (efektyviai veikiantis
220

lyderis turi sugebti painti savo pavaldinius ir taikyti jiems geriausiai tin
kant lyderiavimo stili).
Situacinje lyderiavimo teorijoje iskiriami du pagrindiniai lyderiavimo
(orientuotas udavinio sprendim)
Palaikantysis
(orientuotas \ tarpusavio santykius). Taikant direktyvj stili, lyderis pa
deda grups nariams niekti ikelt tiksl, duoda nurodymus skiria kon
kreias uduotis ir vaidmenis, koordinuoja grups veikl, vertina bei krjtjkuoj_atlikt^ d arb lr pan. iuo atveju lyderis daniausiai remiasi vienpuse
konunikjja ir pavaldiniams nurodo, kas turi bti padaryta, kaip turi bti
^tliktaJxJcas u tai yra atsakingas. taikydamas palaikantjTstili, lydenT
pagrindini dmsi skiria g r u f e S m m s . skatina glaudius_tarpusavio:santvkiiis. pasitikjim, atvirum, yra d r a u ^ k a ^ v e ^ n a ^ r i ^ s aariusJkaipiy^
gaverius, teikia jiems s o c ia lin g j^ ^
ir t.t.
Atsivelgiant j galimus derinius, lyderiavimo stiliai gali bti klasifikuo
jami j ketin s skirtingas7firiipp,K fJrrimn^\tiJiiJ^ JSl) - tai labai ^TektWgj
^ ^ M T palaikritigl J galima slyginai vadinti ty^ldaj^uoju stiliumi. iuo
atveju lyderis savo dmes i esms sutelkia i udavinio sprendim ir nela
bai rpinasi tarpasmenini santyki atmosfera^gmpje. Taikydamas sti
li^ lyderis d u g c jn s t^
k ir kaip reikia daryti, bei t^ e s tm g a to n trdliuoja pavaldini veikl. Antrasis stilius (S2) yra ir aBaT^reHvvu] ir
p ^ T p f lall^nTrsj Jj galima vadinti treniruojaniuoju stiliumi. iuo atveju
lyderis daug dmesio skiria tiek uzdvjnio sprendimui, tiek ir socialiniamsemociniams grups nari-pardkiam s.. Taiau kadangi S2 yra SI stiliaus
tSnys, tai lyderis, kaip ir pirmuoju atveju, jjgm a^gj^^
sjgjffl. tiksiu
j1! gyv^nHlmmj^hikLi. Treiasis stilius (S3) yra^ a y ^ 1
n rttf, ^ jE ^ ieE iy v T isif J galima slyginai pavadinti r ^ n a u o u .
Pastaruoju atveju lyderis pagrindin dmes skrm Jrpas^
kiarns grupje irnelabai j p m a s tiesio
Tai
kydamas stili, lyderis iltai ir draugikai reaguoja grups nariu problemas, suteikia jiems grtamgjjy, stengiasi padti hei paskatinti. Jis taip
raTIi l d z ^
kontroliuoti? kaip atliekamos MsdjoinsjuduoJys, taiau kartu e a s ilje k ^ m y b & ^ m u im
sprendim. Ketvirtasis stilius (S4) - tai ir
ir pd n b ar
ttnrktyw j. J galima pavadinti
Taikydamas stili,
lyderis maai dmesio skiria tiek udavinio sprendimui, liek ir socialiniams-emociniams pavaldini poreikiams. Jis retai-dalyvauja aikinant ar
karnos uduotys, stengiasi nesikiti grupsJmpiisayio santykius ir pan.
Taigi iuo atveju lyderisi yeildos kontrol.^^
irsuteikia jiems tjjc h i m i i ^ ^ j ^ ^
Remiantis situacine lyderiavimo teorija, galima pasakyti, kad nra vieno
idealaus lyderiavimo stiliaus, kuris tiktu visoms situacijoms. Kitaip tariant,
221

visi keturi iskirti lyderiavimo stili deriniai, atsivelgiant konkreias

slygas, gali bti efektyvs arba neefektyvs. Pavyzdiui, policijos arba ka
riuomens padaliniuose, kurie danai veikia kritinse situacijose, tinka
miausias gali bti valdantysis stilius. O mokslo darbuotoj, kurie ino] k
daro ir ko siekia, kolektyve bene tinkamiausias bt deleguojantysis ly
deriavimo stilius.
' ,
Be to, P.Herseyas ir K.H.Blanchardas iskiria dar vien labai svaib
efektyvaus lyderiavimo veiksn - grups nari brandos lyg [Hersey P.,
Blanchard K.H., 1993]T7is "atspinT prups_Jiari kompetencij ir^sj-^
pareigojimus. btinus siekiant ikelt tiksl. Grups nari branda gali aiv
spindti vairs aspektai. Pirma, subrend mons sugeba kelti auktusf
taiau realius tikslus ir siekia gauti uduoiai relevantika grtamj ryi.
Antra, jie gali prisiimti atsakomyb, ir i^grindiama turimais gdiais
.(kompetencija) bei atitinkama motyvacija. Didiausi atsakomyb papras
tai prisiima tie grups nariai, kurie turi aukiausi kompetencij ir stip
riausi motyvacij. Treia, grups nari branda apima du svarbius komjpcn e n tu s:0 )darbo branda, t.y. atitjnkflmnsgdius ir technines 7inTas1kurios
yra btinos sprendiant ikeltas u d u o tis^ ) psichologin brand, t.y. pastfeiima savimi ir savigarb. ie du brandos komponentai vra glaudiai iarpusavyje susij (pvz., savigarba atsiranda dl turimos kompetencijos).
Pagal brandos lygi grups narius galima suskirstyti keturias grupes: p i,
B2, B3, B4. Pirmoji grup (B) turi ma kompetencijTr dielius sijpareigojimus arba .motyvacij (autori manymu, iai grupei bdingaseipas
brandos lygis). Ikeltas tikslas tokiems grups nariams yra naujas,, jie girai
neino, kaip j galima pasiekti? taiau yra jjj,o susidomj. AntrojTgrup (2)
turi siek tiek kompetencijos, bet yra maai sipareigojusi (turi silpn
motyvacij). ie grups nariai jau gijo kai kuri hutini^gdi, takiau prarado savo ankstesne motwar.ij^ Treioji grup (B3) turi gana didel
kompetencij, bet jai darJxflksta atitinkam-jdpa-re.ic4im (motyvacijos).
iai grupei priskiriami nariai jau gijo pagrindinius darbo gdius, taiau
A tjoj ikelto tikslo svaxba^ K etvirtoji grup (B4) pasiymi ir didele kom
petencija, ir dideliais, sipareigojimais. Kitaip tariant, ie grups nariai gerai
ino, kaip reikia atlikti darb hei yra juo siisiriornj (jiems bdingas uk3a3ian3oslygis).
Kaip paymi teorijos autoriai, tarp lyderiavimo stili ir grups nari
brandos lygio yra tiesioginis atitikimas;. Pavyzdiui, jeigu grups nariams
yra bdingas emas brandos lygis, tai lyderis turt taikyti SI stili. Kai
grups nari branda ima didti (jie ima geriau atlikti paskirtas uduotis),
lyderis turt skirti iek tiek maiau dmesio udavinio sprendimui, o dau
giau - tarpasmeniniams santykiams (t.y. taikyti S2 ir S3 lyderiavimo stilius).
Tuo atveju, kai grups nariai pasiekia auktesn negu vidutin brandos lyg,
lyderiui reikt skirti maiau dmesio tiek udavinio sprendimui, tiek ir
222

tarpasmeniniams santykiams (t.y. taikyti S4 stili). Taip galima elgtis todl,

kad pasiek aukt brandos lyg grups nariai gali patys usitikrinti socialin-emocin param, ir jiems nebtina grieta kontrol bei vadovavimas.
Prieiros sumainim, taip pat atsakomybs perdavim auktos brandos
grups nariai paprastai supranta kaip pozityv - lyderio pasitikjimo - en
kl.
Taigi, kad lyderio veikla bt efektyviTjis turi sugebti nustatyti grups
narii brPT}flng tygj ii-taikyti tok 1yHeTiavimQ-^4Hfr-4aixi& geriausiai atitikt
jjjoreUdus. Be to, kadangi grups nari brandos lygis gali keistis, lyderis,
tai^ydamas~vien arba^kit stili, turi bti paKanKamai lankstus. i lyderiavipio stili ir grups nari brandos lygio ry galima pavaizduoti tokia
schema:

Lyderiavimo stiliai

Jo
s
J

S
t? c
i

Remiantysis/
(labai palaikantis,
nelabai direktyvas)

Tretruojantysis
(labai ^irektyvus,
labai palaikantis)

S3 j

$2

f
\
Deleguojantysis
Valdantysis
(nelabi palaikantis, (labai direktyvas,
nelctBai direktyvus) nelabai palailcdhtir)

si

S4

M aas <
Dmesys -----> Didelis
uduoties sprendimui

Grups nari brandos lygis

Auktas

B4

Vidutinis

B3

B2

Suformuotas <--------------------

em as

B
>Formuojamas

1 pav. Lyderiavimo stili ir grups nari brandos lygio ryiai

223

Apibendrinant reikt pasakyti, jog sitdn lyderiavimo teorija yra

viena i inomiausi ir labiausiai,paplitusiu lvderiavimo~terim. NeabTotini jos privalumai tie, kad i teorija yra lengvai suprantama ir pritaikoma
praktikoje (pvz., ja remiantis yra treniruojami bei mokomi lyderiai), j te
kHkonkreias rekomendacijas, kaip lyderis turt arba neturt elgtis
jvairiose situacijose, ^ j^ ia _ ly d e ria .jeig e sia Jak& tum osvarb (jis turi
keisti savo stili atsivelgdamas situacijos ypatumus) ir pan. Kita vertus,
nra pakankamai aiku, kaip vyksta gri^s narii brandos pokyiai (pvz.,
kodl grups nari motyvacija yra aukta esant B lygiui, po to ji krinta ir
vl tampa aukta esant B4 lygiui), taip pat kajp turi bti pasirenkamas ly
deriavimo stilius (pvz., ar lyderis, pasirinkdamas stili, turi atsivelgti visos
grups, ar atskir grups nari brandos lyg, nes jis gali bti skirtingas).
i

Sveikos lyderiavimo teorija

ioje teorijoje pagrindinis dmesys skiriamas lyderiavimo stili ir k^pkigios situacijos ypatumu sveikai. Sveikos teorija, panaiai kaip ir situa
cin lyderiavimo teorija, iskiria du p a g r i n d i n i u s l y d e r i a v i m o ,stil11R
(orientacija i udavinio sprendim ir orientacij i tarpusavio santykius),
tflria.ii akppjntiioja frjtus situacwin^ kintnmundiLs [Fiedler F.E., 1978; 1964].
F.E.Fiedlerio manymu, sjtuacij galima apibdinti remiantis trimis svrvderio-_grups nari tarpusavio santyM s^) kelderio ir grups nari tarpusavio santykius liudija grupje vyraujanti at
mosfera, grups nari pasitikjimas lyderiu, lojalumas jam ir pan. Jeipu
tarpasmenini-santyki atmosfera grupje yra pozityvi, pavaldiniai pasitiki
savn lyderiu bei pritaria jam, lyderio-prups nari santykiai ^ b u d in a m i _kajp-^r^]Fuo atveju, kai g r u ^ \^rauja tempta atmosfera, tarp lyderio r
taipsavo^sj^tyd^

dinam i kaip(jjlpg)

Kalbant apie uduoties sandar, akcentuojamas grups nariams ke

liam reikalavim aikumo laipsnis. Jeigu uduotis yra" aiki^^ero&^sandaros, tai lyderiui yra len^viap knntrnlinnti grLLp^&. veikl O neapibrt ir
neaiki uduoti maina lyderio yf-ko? efp^tyvum^ Uduots yra^gejos
sandaros tada, kai:(^J^eikalavimai yra aikiai suformuluoti, ir grups nariai
jios^ in o ^ j) ujduQties gyvendinimo bdas tur kel ia s a 1tern aty v a^^ej^zistuoia ribotas teisingu uduoties sprendim skaiius/tfi) uduoties ubaigim-gflijTria akivaizdiai pademonstruotL_Blogos sandaros uduoiai sprstijra_^unki^
aikias taisykles. Jiuo atveju gali bti daug alterna
tyvi sprendimo variant, grupes nariams gali bti sunku pasitikrinti, ar jie
pasirinko teising sprendimo bd ir pan.
224

Lyderio valdios ypatumai priklauso nuo suteikt galiojim dydio. Jais

lyderis galwiaiidntis skatindamas arba bausdamas, savo navaldinius. ie
galiojimai vra tiesiogiai susij su lyderio ii7imama,fnrma1ia p rek ij (kuo i
pozicija yra auktesn, tuo lyderis gauna didesnes teisintas galias). Vis
mint situacini veiksni derinius galima pavaizduoti tokia schema:

Lyderio - grups
tarpusavio santykiai
Uduoties sandaros
ypatumai
Lyderio valdios
ypatumai

Geri
Aiki sandara
Stipri
valdia

Blogi
Neaiki
sandara

Aiki sandara

Neaiki
sandara

Silpna Stipri Silpna Stipri Silpna Stipri Silpna

valdia valdia valdia valdia valdia valdia valdia

2 pav. Sveikos lyderiavimo teorijoje iskiriam situacini veiksni deriniai

Kartu pamus, vfoLie trys veiksniai-lemia koaloeins situacijos palankiirng arba nepalankum. ^rtankiausia yra tokia situacija, kurioje egzis
tuoja geri lyderio-grups tarpusavio santykiai, pateikiamos apibrtos ir
aikios uduotys, o lyderis turi didelius valdios galiojimus. Nepalanki ^
sio situacijos atsiranda tada, kai susiformuoja blogi lyderio-grups tarpu
savio santykiai, kai reikia sprsti neaikias ir blogos sandaros uduotis, o
lyderis turi maus valdios galiojimus. Kitos situacijos uima ia prasme
tarpin padti - pagal vienus veiksnius jos yra palankios, pagal kitus - ne
palankios.
Pagal sveikos teorij, vienoms situacijoms geriausiai tinka vienas, ki
toms - kitas lyderiavimo stilius. Pavyzdiui, lvderiaiTorientuoti udavinio
sprendim, efektyviausiai veikia labai palankiomis ir labai nepalankiomis
^lygom is. [Fiedler F.E., 1978]. Pirmuoju atveju, kai situ aclja^^
lanki, lyderiui nereikia nerimauti dl tarpusavio santyki pobdio grupje,
ar dl to, kad grups nariai gali nesilaikyti nustatyt instrukcij. Todl iuo
atveju geriausi rezultat gali pasiekti tas lyderis^ kuris pagrindin dmes
skiria udavinio sprendimui. Esant labai nepalankiai situacijai, grups na
ri nuotaikos ir tarpusavio santykiai paprastai yra tokie blogi, kad juos
sunku pakeisti. Dl to tokioje situacijoje geriausi rezultat pasieks tas ly
deris, kuris orientuosis udavinio sprendim ir stengsis pasiekti tai, kas
dar yra manoma. O vidutinikai palankiomis aplinkybmis (kurios nra nei
labai blogos, nei labai geros) geriausi rezultat gali pasiekti lyderiai, kurie
sugebs pakeisti grups nari nuotaikas ir pagerinti tarpusavio santykius
(t.y. lyderiai, orientuoti tarpusavio santykius). i lyderiavimo efektyvumo
225

priklausomyb nuo situacijos palankumo ir lyderio taikomo stiliaus galima

pavaizduoti tokia schema:

aO
geri
udavinio
sprendim
orientuotas
lyderis

S
0

tarpusavio
santykius
orientuotas
lyderis

palanki

vidutin

nepalanki

Situacijos palankumas lyderio veiklai

3 pav. Lyderiavimo efektyvumas (pagal sveikos teorij)

Apibendrinant galima paymti, jog F.E.Fiedleris sveikos teorija pra

plt lyderiavimo slyg nagrinjim (atkreip dmes lyderio ir grups
tarpusavio santykius, uduoties sandar bei lyderio turimas galias) ir leido
prognozuoti, kokiose situacijose geresni rezultat gali pasiekti vienas ar
kitas lyderis. Taiau i teorija nAra labai tinkama praktiniame darbe, nes
btina nustatyti lyderiavimo stili ir tris pakankamai sudtinius situacinius
kintamuosius. Be to, dar nra pakankamai detalizuotas ir paaikintas ryys
tarp lyderiavimo stiliaus, konkrei situacijos ypatum ir lyderiavimo
efektyvumo.
Idiosinkratinio kredito modelis. Kaip paymi kai kurie autoriai, lyde=riavims^tai^namikas-tarpusavio sveikos procesas, kurio metu ne_ tik
lydeiis-Yertma-gmps narius, bet, ir ^nip^naiiai verlina lyder^agal tam
tikrivs si111agijns re ikai avim us (grup yra susikrusi tam tikr lyderio vaizd
bei numato, koks turi bti jo indlis siekiant ikelt tiksl). Galima sakyti,
jog tarp lyderio ir kit grups nari vyksta savotikas sorialinin-psichologini niain44>-facesas^todel tiek lydgris^gali veikti kitus grup^aiiu 5, iiel^tf
/jie gali veikti lvder ^ankstesni tradiciniai poiriai lyder daniausiai trak
tuodavo kaip vienintel takos grupei altin). Pavyzdiui, kai lyderis padeda
pasiekti grupei troktam tiksl ir utikrina jai apdovanojimus (pastiprini
226

mus), grup savo ruotu gali atsilyginti lyderiui padidindama jo status, dar
labiau j gerbdama ir suteikdama jam daugiau galios.
E.P.Hollanderio pasilytas idiosinkratinio kredito modelis kaip tik
akcentuojjyderiaiiritu grups nariu tarpusavio sveik [Hollander E.P.,
199?; 1985]. Pagal model, lyderis gali igvti grups nari
j _
jis i pradi prisitaiko prie grups norm ir padeda grupei siekiant bendru
tiifgj Pradiniame lyderio ir grups nari tarpusavio sveikos etape_^kre-_
ditai paprastai turi hfiti ii7sitamanjamir no.rs kartak J y d ^ m s u g ali atsineti

(jeigu jis yra pagrstas gyta reputacija). Usit^manjanf ^ d i t n c labai svarbu vaidmen atlieka du veiksniai ly d e rio -kompetencija irflloalumas grups normoms. Jeigu lyderis yra kompeten
tingas ir elgiasi konformistikai, jis gyja pakankam status, kad vliau
galt pasinaudoti savo taka ir k nors pakeisti arba pertvarkyti grupje
(kai lyderisju r i kredit , grups nariai tampa pakants je inovacijoms!
Dar daugiau, grupje gali egzistuoti lkesiai, kad surinkti kreditai-
turt bti panaudoti inicijuojant reikalingus ir naudingus pokyius. Jeigu
tokiu atveju lyderis nerodo jokios iniciatyvos, jis gali prarasti gytus kre
ditus, nes nepateisina grups lkesiu. Taiau jeigu lyderis neturi kre
dit, grup jo inovacijas arba egzistuojani grups norm paeidimus
gali reaguoti negatyviai. Kaip liudija kai kuri tyrim rezultatai, ankstyvas
lyderio nonkonformikumas (net jeigu jis kitais atvilgiais yra kompe
tentingas) trukdo jo pripainimui bei sukelia grups nari pasiprieinim io
daromiems poveikiams. O vlesnis lyderio nonkonformikumas. kai jis jau
yr -gijs-kredit, leidia jam keisti egzistuojanias grups n o r m a s arba
daryti kitokius pertvarkymus.
kredit ir L Iritos, grups

Kelio tiksl lyderiavimo teorija

i teorij taip pat bt galima priskirti prie sveikos poirio, nes ly
deriavimo efektyvumas ia suprantamas kaip lyderio elgesio, pavaldini
charakteristik bei uduoties ypatum skmingo derinimo pasekm. Bene
svarbiausias kelio tiksl teorijos akcentas yra susijs su lyderio pastango
mis skatjnti savo pavaldini motyvacij. Kaip paymi ios teorijos autorius,
lyderis gali padidinti grups, nariu veiklos efektyvum, ir j pasitenkinimu
atliekamu darb, pagrindin dme^j fikjTd?mas payaldiniu mOtVVarijai
[House R.J., 1973; House R.J., Dessler G., 1974]. Grups nari motyvacija^
paprastai padidja, kai lyderis iaikina keli tiksl, paalin vairias
Jjug^jitsirandanrias siekiant .ticso^ taip pat padidina darhn p^km i
(kurios tenka pavaldiniams) skaii ir vairov.

227

Galima iskirti tokius pagrindinius kelto i tiksl teorijos kompongnius:

lyderio elgesit pavaldini savybesir iiduoties charakteristika^ [House R.J.,
1973; House R.J., Dessler G., 1974]. Qajudenas teorijos komponentas - pa:
valdini motyvacija - yrauslotinis, n^-piiklusa nuo lyderio elgesio, pa
valdini savybi ir uduoties charakteristik sveikos.
Lyderio elgesio ypatumai. R.J.Houseo teorijoje iskiriami ir apraomi
kgturi lyderiavimo stiliai - direktyvusis. palaikantysis, -dalyvaujantysis ir
Jam jim us orientuotasis./D /rg to v ^ ^ elgesio stilius bdingas lyderiui, kuris
pavaldiniams nodoT k kaip reikia^ daryti ^iekint tikslo, kada viskas
turi bti atlikta ir pan. Kitaip tariant, direktyvusis lyderis pateikia pavaldiniams^aikias veiklos kryptis, uduoties atlikimo taisykles hri-standartns.
VMmkantj elgesio stili taikantis lyderis rpinasi pavaldini gerove, j
p oreikiais, suteikia reikaling param bei stengiami, k d a r b a s ji^rns teikt
/pasitenkinim. Be to, palaikantysis lyderis su pavaldiniais elgiasi kaip su ly
giaveriais partneriais ir gerbia j status. Pagrindinis /dalyvaujaniojo lyde
riavimo stiliaus bruoas - glaudilyderio ir grupes nariu
sveika
-priimant sprendimus. Toks lyderis konsultuojasi su pavaldiniais, stengiasi
suinoti j nuomon ir priimdamas sprendimus jitsiyelgia pateiktus^pasilvmus. Lyderis, taikantis laimjimus orientuotj elgesio stili, kelia pavadiniams auktus profesionalumo standartus, reikalauja kokybiko darbp
beLskatina nuolatini tobuljim. Taiau jis ne tik daug tikisi i pavaldini,
heLipasitiki j galimybmis pasiekti ikeltus tikslus. Kartu reikia pridurti,
jog pagal kelio tiksl teorij, bendraudamas su pavaldiniais skirtingose
situacijose, lyderis gali taikyti ne tik kur nors vien, bet visus keturis lvderiavimo stjjnis

Pavaldini savybs lemia tai, kaip mvaldiniai interpretuos lyderio veiks

mus bei elgsis konkreioje situaciiojeTManoma, kad tie pavaldiniai, kurie
turi stipr tarpusavio susietumo poreik, pirmenyb teiks palaikaniajam
lyderiavimo stiliui (draugikas ir dmesingas lyderis utikrina minto porei
kio patenkinim). Kategoriki, mgstantys organizuot aplink, taip pat
pasiymintys ioriniu kontrols lokusu pavaldiniai geriau jausis tada, kai
lyderis taikys direktyvj stili (nes jis utikrina ger organizacij, aikias,
geros sandaros uduotis bei sumaina situacijos neapibrtum). O
pavaldiniai, kuriems yra bdingas vidinis kontrols lokusas, pirmenyb
teiks dalyvaujaniajam lyderiavimo stiliui (nes dalyvaudami priimant spren
dimus, jie igyvena pasitenkinim ir kartu jauia atsakomyb u j gyven
dinim). Galima manyti, jog pavaldiniai, turintys dideles pretenzijas, gali
rinktis laimjimus orientuotj lyderiavimo stili ir pan. Kita vertus, visais
atvejais yra labai svarbu, ar pavaldiniai jausis kompetentingi paskirtai u
duoiai atlikti.
Uduoties charakteristikos. Jeigu konkreioje situacijoje grups nariams
yra pateikiama aikiai suformuluota uduotis, grupje egzistuoja grietos
228

elgesio normos bei yra teisinta stipri valdios sistema, tai uduoties gy
vendinimas paprastai problem nesukelia. Taiau kai uduotis yra neaiki
arba neapibrta, reikalingas lyderis, kuris padt j isiaikinti ir konkre
tizuoti. Lyderis taip pat yra reikalingas, kai panaios uduotys danai pasi
kartoja (tada lyderio parama gali palaikyti pavaldini motyvacij). Tais
atvejais, kai formali valdios sistema yra silpna, lyderiavimas gali tapti pa
pildoma priemone, padedania grups nariams nustatyti tam tikras veiklos
taisykles ir reikalavimus. Be to, atliekant vien ar kit uduot, atsiradusios
vairios nenumatytos klitys grups nariams gali sukelti frustracij, netik
rumo bsen arba abejones dl skming veiklos rezultat. Padti paval
diniams paalinti ikilusias klitis yra lyderio pareigaJiLatsakamvb. Sulaukus tokios paramos, padidja pavaldini pasitikjimas savo galimybmis
skmingai isprstLudkiotj. o kaiTum^tipfeia Tr TujMos_m^twacija.
Vis trij komponent poveik pavaldini elgesio motyvacijai galima
pavaizduoti tokia schema:

4 pav. Pavaldini elgesio motyvacij skatinantys veiksniai

229

Kelio j tiksl teorijoje akcentuojama, kad lyderis turi pasirinkti tok ly

deriavimo stili, kuris geriausiai a-tiiinlra ^wa1Hinli-.pnreiViiK ir atlipinamos
uduotiesspecifika. Manoma, kad direktyvusis lyderiavimo stilius labiausiai
tinim toHoms situacijoms, kai pavaldiniai yra dogmatiki ir autoritarikir o
darbcLatlikimo, taisykls bei procedros - neaikios ir neapibrtos (tokiais
atvejais direktyvusis lyderis utikrina ger vadovavim ir darbo or
ganizavim). Kai veikla yra perai organizuota. taiau nesukelia pasitenki
nimo (pvz., atliekant monotonik darb), pfrkiy/iansias gali hnti p^jkantysis lyderiavimo stilius, nes jis pavaldiniams jitikrina _mogikus
ryus. Tais atvejais, ka i uduotis yra neaiki, o pavaldiniai - savarankiki,
geriausiai tinka dalyvaujantysis fvderiavimo stilius. Jis padeda isiaikinti
bdus, kaip greiiausiai galima pasiekti tiksl, ir kartu suteikia galimyb
pavaldiniams dalyvauti priimant sprendimus. laimjimus orientuotasis lyderiavimo stilius bus efektyvus tada, kai uduotys yra nepakankamai
apibrtos, taiauIn triguojanios / t.v. balansuoaJieSt grups nari galimvbi riba). Tokiu atveju au k trvejklas s ta i^ r ta L ^
savimi skatm im a^ali^^ad^pase^tlikdltik& l^-Galima pasakyti, kad i teorija yra unikali tuo, kad jjyderavimo pro
ceso samprat h\iy* ^^grnoti motyvaciniai principai. Joje taip pat pa
aikinam a, kaip pavaldini savybs ir uduoties charakteristikos gali pa
veikti lyderiavimo efektyvum, bei pateikiamas modelis, kaip lyderis realiai
gali padti pavaldiniams siekti ikelto tikslo. Taiau i teorij nra lengva
_jaik^t praktikoje^ nes reikia vertinti daug sudting kintamj Be to, ke
lio tiksl teorija akcentuoja vienpusik lyderio poveik pavaldiniams ir
per rtiazai dmes iruski ri n lydorio bei pa^aidintg tarpusavio sveikai.

Charizmatinis lyderis
Baigdami skyri apie lyderiavim, nortume atkreipti dmes tai, jog
kai kuriais atvejais lyderiai gali gauti nepaprastai didel gali, suavti
daug moni, kurie pasitiki j skelbiamomis idjomis, neabejodami
paklsta, patiki jiems savo likim ir pan. Be abejo, tai yra iskirtiniai smenys.Jturiems apibdinti vartojama harizmatinio lyderio svoka. Prie to
ki lyderi galima priskirti D. Dudajev, Mahatm Gandh, Charles de
Gaule, John F. Kennedy, Ayatollah Khomein, Martin Luther
King, J.V.Stalin, Mao Zedung ir kt.
Charizmatiniams lyderiams bdingi tam tikri iskirtiniai ypatumai [Bass
B.M., 1990]: rfYVlcxprp$yvux elgesys ie lyderiai, ireikdamLsavo-4djas.
puikiai sugeha^tafryfi tipk verhane.^ tiek neverbalines iraikos pri&moos
(balso intonacij, veido iraik, gestus ir pan.). (7x^asink\n\(is
230

Charizmatiniai lyderiai visikai neabejoja savo unikaliais sugebjimais, pa

sirinkto gyvenimo kelio teisingumu, taip pat yra sitikin, kad jiems pavyks
pasiekti usibrta tiksl (dl io abejoni nekelianio pasitikjimo jiems
^nebdingas gynvbikas elgesys)$)) Apsisprendimas. Tokius lyderius nuo
kit moni skiria rytingas apsisprendimas vykdyti savo_misij (charizma
tinis lyderis gali manyti, kad tik jis utikrins alies gerov arba nepriklau
som ateit). Taiau kartais is apsisprendimas-gali le-mti tij kad lyderis
tampa dogmatiku ir rigiHiSkn, atimt bet kokias naujas arba jo sitiki
nimams prietaraujanias
valga. Charizmatiniai
lyderiai turi puiki nuojaut ireikdami savo Salininku p^grmHmic pm-pi.
kius bei lkesius, taip pat skelbdami tokia&Tdjas^.kurioms.jiL alininkai
yra psichoIogikaTpasireng. Be to, toks lyderis gali bti nepaprastai val
gus silydamas naujus, kartais, radikalius ikilusi problem sprendimo
bdus. y )/id in is suderinamumas. iems lyderiams nebdingi vidiniai kon
fliktai. KadangTJTe yra tvirtai stikin savo teisingumu, silom idj, mi
sijos svarba ir pan., jiems nekyla joki abejoni arba vidinijpiifitaravim.
rtfyknergingumas. Charizmatiniai lyderiai isiskiria didiule energija ir aktvvm iL siekiant usibrt tiksl. Savo optimizmu, didelpusuirlabai kryptingomis pastangomis jie gali sukelti aplinkini moni susiavjim, loja
lum bei itikimyb.

D. Dudajev galima priskirti prie charizmatini lyderi

(J. Kazlausko n uo trauka)

231

Kartu reikia pabrti, jog, nepaisant mint savybi, charizmatiniaiJyderiai didiule galia hai. itaka gali gyti tiktai alinink dk. Tokiems lyde
riams yra n^apra.sfj <svarhuT k?H Alininkai -m>rft su jflis identifikuotis.
iktr avtsi jais, garbintu juos ir pan. Be to, daugelis autori nurodo,
kad charizmatiniai lyderiai daniausiai atsiranda ne bet kokiomis, o tik
ypatingomis slygomis - kai susidaro kritin situacij^jr kai mons sterP
ja s i entuziastingai j veikt. Tokiais atvejais monms reikalingi lyderiai,
kuriais jie galt pasitikti ir kurie sugebt vesti tvark bei isprsti
ikilusias problemas. Charizmatiniai lyderiai d|naLydpya^
RplilQi^^
pasiekti
norim pokyi, jie gli imti ii formalaus lyderio poziojg (pvz., tapti
valstybs vadovu).

LITERATURA
1. Bass B.M. Bass and Stogdills handbook of leadership: Theory, research and
managerial applications. 3-rd ed. New York: The Free Press, 1990.
2. Fiedler F.E. The contingency model and the dynamics of the leadership
process // Advances in experimental social psychology. Vol. 11 / Ed. by
L.Berkowitz. New York: Academic Press, 1978. P. 59-112.
3. Fiedler F.E. A contingency model of leadership effectiveness // Advances in
experimental social psychology. Vol.l / Ed. by L. Berkowitz. New York:
Academic Press, 1964. P. 149-190.
4. Hersey P., Blanchard K.H. Management of organizational behavior: Utilizing
human resources. 6-th ed. Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice-Hall, 1993.
5. Hollander E.P. Legitimacy, power and influence: A perspective on relational
features of leadership // Leadership theory and research: Perspectives and
directions / Ed. by M.M. Chemers, R. Ayman. San Diego: Academic Press,
1993. P. 29-47.
6. Hollander E.P. Leadership and power // Handbook of social psychology. 3-rd
ed. Vol. 2 / Ed. by G. Lindzey, E. Aronson. New York: Random House, 1985.
P. 485-537.
7. House R.J. A path-goal theory of leader effectiveness // Current developments
in the study of leadership / Ed. by E.A. Fleishman, J.G. Hunt. Carbondale:
Southern Illinois University Press, 1973. P. 141-174.
8. House R.J., Dessler G. The path-goal theory of leadership: Some post hoc and
a priori tests // Contingency approaches to leadership / Ed. by J.G. Hunt, L.L.
Larson, Carbondale: Southern Illinois University Press, 1974. P. 29-55.
9. Stogdill R.M. Handbook of leadership: A survey of theory and research. New
York: The Free Press* 1974.
10. White R., Lippitt R. Leader behavior and member reaction in three social
climates / Group dynamics: Research and theory. 3-rd ed. / Ed. by
D.Cartwright, A. Zander. London: Tavistock Publications, 1968. P. 318-335.
232

21. ASOCIALI GRUP

Nors asocialioje grupje vyksta panas procesai kaip ir bet kurioje
grupje, taiau tuo paiu metu asociali grup isiskiria tam tikrais speci
finiais tarpasmenins sveikos ypatumais (pvz., nirtinga konkurencija dl
auktesnio statuso), priimtomis elgesio normomis bei grupins narysts
simboliais, vyraujania prievartos ir smurto atmosfera, asocialiu veiklos
kryptingumu ir t.t. Be to, reikia paymti, jog grupin asociali veikla yra
ypa bdinga paaugliams ir jaunuoliams (pvz., jie danai vykdo grupines
silauiamsias vagystes, apiplimus, iaginimus, dalyvauja grupiniuose
tarpusavio susirmimuose). Vlesnio amiaus (daugiau negu 20-ties met)
teiss paeidj grupini nusikaltim skaiius gana greitai maja (nors, be
abejo, egzistuoja ir suaugusij nusikaltli grups, kurioms bdingas
didesnis organizuotumas, korumpuoti ryiai su valstybs tarnautojais,
transnacionaliniai ryiai su kit ali nusikalstamomis grupmis ir pan.).

Asocialios grups samprata

Asociali grup - tai savaime susiformuojanti bendrija, kuri vienija
bendra patirtis ir tarpusavio priklausomyb, tam tikras organizuotumas,
asocialios veiklos planavimas bei atlikimas, taip pat smurto ir bauginimo
atmosferos sukrimas. Nors asocialios grups gali labai skirtis tarpusavyje

Asociali grup
233

(pagal j organizacijos, lyderiavimo, tipiko elgesio ypatumus ir pan.), ta

iau, nepaisant mint skirtum, yra iskiriami tokie pagrindiniai asocialios
grups poymiai [Goldstein A.P., 1991; Goldstein A.P., Soriano F.I., 1994]:
1) didesnis ar maesnis organizuotumas; 2 ) aikus identifikuojamas lyderis;
3) apibrta teritorija, kuri grup prisiskiria sau; 4) nuolatinis grups na
ri bendravimas; 5) specifiniai asocialaus pobdio tikslai; 6 ) neteista ir
nelegali veikla.

Demografin-psichologin asocialios
grups nari charakteristika
Asocialios grups branduol paprastai sudaro nariai, daniausiai daly
vaujantys kasdieninje jos veikloje ir darantys vairius nusikaltimus bei ki
tus nusiengimus. Periferinei asocialios grups daliai, arba potencialiems
jos nariams, priskiriami tie paaugliai, kurie gyvena grups kontroliuoja
moje teritorijoje, bet dar nra visikai sitrauk jos veikl (taiau jie no
rt tai padaryti). Veteranai - tai buv asocialios grups nariai, dl savo
amiaus ar kit prieasi j palik (nors kai kurie i j gali ir toliau su
grupe palaikyti simbolinius ryius). Be to, dar galima iskirti neutralus,
t.y. paauglius, gyvenanius asocialios grups teritorijoje, taiau nesidomin
ius jos veikla ir nepalaikanius su ja joki ryi.
Kaip liudija tyrim duomenys, 7-8-ajame io amiaus deimtmetyje
JAV asociali grupi nari amius svyravo nuo 12-kos iki 21-eri met,
paprastai jie gyveno skurdiuose miest rajonuose, augo eimose, kurios
(palyginti su kitomis) turjo emesn isilavinim bei maiau mokam dar
b. Taiau pastaruoju metu asociali grupi nari amiaus ribos isiplt
abi puses ir svyruoja nuo 9-eri iki 30-ties met (pirmiausia ie pokyiai
siejami su narkotik verslo plitimu) [Goldstein A.P., Soriano F.I., 1994].
Jaunesni asociali grupi nariai daniausiai atlieka pasiuntini, sargybini
arba stebtoj funkcijas. Be to, jie neretai traukiami asociali grups
veikl todl, kad neskms atveju (t.y. atskleidus nusikaltim) teisjai yra
atlaidesni nepilnameiams dl j amiaus ir u padaryt nusikaltim neski
ria dideli bausmi. Vyresni nariai ilgiau pasilieka asocialiose grupse dl
to, kad jie turi nedaug galimybi susirasti gerai atlyginam legal darb, o
dalyvavimas nelegaliame (pvz., narkotik) versle utikrina nemaas paja
mas. Svarbu paymti, jog kuo ilgiau mogus bna asocialios grups nariu,
tuo didesn nusikalstamos veiklos patirt jis sukaupia, taip pat daro didesn
poveik jaunesni grups nari asocialiam elgesiui.
Lyties poiriu asocialiose grupse dominuoja vyrikosios lyties atsto
vai. Anksiau is santykis buvo apie 20:1 (t.y. dvideimiai vaikin tekdavo
viena mergina), taiau dabar asocialioms grupms priklauso vis daugiau
234

mergin, todl is santykis sumajo iki 15:1 [Goldstein A.P., Soriano F.J.,
1994]. Kartu reikia pridurti, jog merginos paprastai vliau negu vaikinai
prisijungia prie asociali grupi ir anksiau jas palieka.
Asocialios grups dydis priklauso nuo daugelio veiksni: paaugli po
puliacijos dydio konkreiame gyvenamajame rajone, esam galimybi
patenkinti svarbiausius poreikius prosocialioje aplinkoje, policijos akty
vumo bandant kontroliuoti asocialios grups veikl, grups pastang sie
kiant papildyti savo nari skaii, jos veiklos pobdio ir pan. Pavyzdiui,
asocialios grups, kurios veriasi narkotik prekyba (palyginti su kitomis)
yra maesns, labiau sutelktos, j nariai yra vyresni, lojalesni lyderiui, be
to, tokios grups labai grietai kontroliuoja savo nelegalaus verslo zon.
Asociali grupi nariams, kaip ir kitiems paaugliams, yra bdingos to
kios savybs kaip nepriklausomybs siekimas, identikumo paieka, ban
dymas pakelti savo status bei savs vertinimo lyg, prietaravimas autori
tetams, padidjs dmesingumas tarpusavio santykiams su bendraamiais
ir pan. Taiau kadangi visos ios asociali grupi nari savybs (palyginti
su bendraamiais) yra ireiktos daug stipriau, A.P.Goldsteino manymu
juos but galima vadinti hiperpaaugliais [Goldstein A.P., 1991]. Kita
vertus, asociali grupi nariai taip pat isiskiria tam tikromis specifinmis
charakteristikomis: socialini gdi stoka, ribotais interesais, prasta im
puls kontrole, silpnais ryiais su suaugusiaisiais, atviru nepaklusnumu t
vams ir kitiems autoritetams bei ankstyvu asocialaus elgesio pasireikimu
[Short J.F.Jr., 1997]. Be to, asocialias grupes neretai patenka paaugliai su
sociopatinmis savybmis - padidintu agresyvumu, beatodairika drsa,
iaurumu, bausmi ignoravimu, nesugebjimu igyventi kalts, empatijos ir
t.t.

Prisijungimo prie asocialios grups prieistor

Vienas i nepageidautin veiksni, galini paskatinti persiorientavim
asociali aplink, yra asmenybs atstmimas bendraami grupje. Kaip
liudija daugelio tyrim rezultatai, kuo anksiau prasideda vaiko arba pa
auglio atstmimas ir kuo ilgiau jis tsiasi, tuo didesn vairi adaptacijos
problem bei asocialaus elgesio tikimyb [Coie J.D. et a i, 1992; Kupersmidt J.B. et ai., 1990; Parker J.G., Asher S.R., 1987], Atstumtj padtis,
nuolatiniai konfliktai, negatyvs emociniai igyvenimai ir nepastovumas
skatina vaikus ir paauglius iekoti kokios nors ieities bei imtis atsakomj
veiksm. Todl, stengdamiesi neutralizuoti bendraklasi negatyvius verti
nimus, atvir arba paslpt antipatij savo atvilgiu, atstumtieji vaikai ir
paaugliai savo ruotu pradeda ignoruoti j poveikius, elgiasi grubiai bei
liai, naudoja fizin jg, grasinimus ir prievart. iuos tarpasmeninius
235

santykius puikiai iliustruoja toks kai kuri paaugli apibendrinimas: Ma

ns klasje nemgo, bet utat bijojo. Reikia pridurti, jog atstumtieji (emo
statuso) mokiniai provokuojaniose tarpasmenins sveikos situacijose
daniau negu kiti bendraamiams priskiria prieikus ketinimus, generuoja
ir ireikia daugiau agresyvi bei maiau socialiai kompetenting reakcij,
dl to dar labiau padidja tarpusavio santyki konfliktikumas [Dodge
K.A., Feldman E., 1990]. Galima sakyti, jog atstumtieji vaikai bei paaugliai,
siekdami susidoroti su skausmingais igyvenimais bei apginti savj A, pe
rima gynybik informacijos perdirbimo stili, ir tai leidia jiems taip inter
pretuoti patiriam atstmim, kad bt galima apsaugoti savigarb.
Be to, vis labiau toldami nuo juos atstmusios grups, vaikai ir paaugliai
pradeda iekoti kitos aplinkos, kuri juos priimt, kur jie galt susilaukti
dmesio, pritarimo, paskatinimo ir pan. O kadangi atstumtieji vaikai ir pa
augliai, palyginti su populiaresniais j bendraamiais, turi maesnes socia
linio pasirinkimo galimybes (nuolatinis atstmimas apriboja kontakt su
prosocialia aplinka galimyb), tai jie daniausiai patenka toki pat nepri
tapusij bei atstumtj bendrij kaipJr jie patys. Nutrkus pozityviems
ryiams su klase (mokykla), vaikai ir paaugliai sudaro masias grupes su
savomis elgesio normomis, vertybi sistema bei interesais arba patenka
jau susiformavusias asocialaus kryptingumo grupes. Visa tai dar labiau
atitolina iuos vaikus bei paauglius nuo prosocialios aplinkos poveiki ir
skatina asmenybs desocializacij (bendravimas su asocialia grupe skatina
nepageidautin elgesio norm permim, asocialaus elgesio gdi susi
formavim ir pan.). atstumtj vaik bei paaugli persiorientavim
asocialias bendraami grupes galima vertinti kaip prisitaikymo prie susi
klosiusi slyg proces [Dishion T.J. et. ai., 1995], kai tam tikri nepagei
dautini raidos veiksniai (atstmimas prosocialioje aplinkoje) formuoja ati
tinkamus tarpasmeninius santykius (bendravim su asocialiais bendraam
iais), kurie savo ruotu lemia tolesn asmenybs formavimsi.

Atstmimas grupje gali skatinti persiorientavim asociali aplink

236

Prisijungimas prie asocialios grups

Kyla klausimas, kas lemia asocialios bendraami grups patrauklum.
Prosocialios aplinkos atstumtiems bei izoliuotiems vaikams ir paaugliams
asocialios grups tampa pagrindine ir danai vienintele aplinka, kurioje jie
gali patenkinti daugel nepaprastai svarbi poreiki - savs tvirtinimo,
priklausomybs, pripainimo, nauj spdi, globos, saugumo ir pan. [Co
vey H.C. et. ai., 1992; Goldstein A.P., 1991; Spergel I.A., 1995]. Prosociali
grupi atstumti vaikai ir paaugliai i poreiki beveik nepatenkina, dl to
jie igyvena nuolatin tamp ir nepasitenkinim. O asocialioje aplinkoje
jiems atsiveria plaios veiklos galimybs - su rizikos elementais, ekstrema
liomis situacijomis, neprasta ir paslaptinga kriminaline romantika, vis
moralini apribojim paalinimu, pozityviu asociali poelgi vertinimu ir
t.t. Visa tai asmenybei leidia kompensuoti prosocialioje aplinkoje patiria
mas neskmes ir usitikrinti minimal psichologin komfort. Dl mint
prieasi asociali grup atstumtiesiems vaikams bei paaugliams gyja refe
rentins grups status ir pradeda atlikti pagrindin vaidmen formuojantis
j asmenybei (asociali grup tampa savotiku socialiniu filtru, lemianiu
atitinkam elgesio norm bei vertybi interiorizacij, savs bei aplinkini
moni vertinim ir pan.). Kaip nurodo vairs autoriai, kai kuriais iskirti
niais atvejais (pvz., kai tvai visikai nesirpina savo vaikais) asociali grup
atstumtiesiems vaikams bei paaugliams gali pakeisti netgi eim. Tada aso
ciali grup savo nariams suteikia socialin, emocin, moralin ir finansin
param, utikrina priklausomybs jausm bei saugum [Goldstein A.P.,
1991; Decker S.H., Van Winkle B., 1996; Spergel I.A., 1995]. Todl vaikai
ir paaugliai labai prisiria prie asocialios grups, tampa jautrs jos verti
nimams bei poveikiams.

Prisijungti prie asocialios grups gali skatinti

tiek trauka, tiek stmimas
237

Kai kurie autoriai iskiria du prisijungimo prie asocialios grups pro

ceso elementus [Decker S.H., Van Winkle B., 1996]: a) tai, kas traukia
atskirus individus; b) tai, kas juos stumia, arba veria prisijungti. Prie
asocialios grups traukia tai, kad ia galima usidirbti pinig (pvz., par
davinjant narkotikus ar usiimant kita nelegalia veikla), padidinti savo
status (padaryti spd kaimynams, draugams, merginoms) arba ir viena, ir
kita. Pagrindiniai veiksniai, kurie stumia prie asocialios grups, - tai sau
gumo ir globos poreikis, taip pat draug arba giminaii skatinimas (nema
ai asociali grupi nari nurodo, kad jie prisijung prie grups todl, kad
jos nariu jau buvo draugas arba giminaitis).
Atskiro individo ir asocialios grups tarpusavio sveikai svarbi reikm
turi trys grupins dinamikos kintamieji: individo prieraiumas grupei, jo
kontakt su grupe danumas bei grups nari elgesio asocialumo laipsnis
[Agnew R., 1991]. Pirma, kuo didesnis vaiko arba paauglio prieraiumas ir
kuo glaudesni jo ryiai su asocialia grupe, tuo i grup bus jam patraukles
nis elgesio modelis bei reikmingesnis pastiprinimo (u asocialius poelgius)
altinis. Antra, kuo daniau ir daugiau vaikas arba paauglys bendrauja su
asocialia grupe, tuo didesn asocialaus elgesio modeliavimo bei asociali
gdi gijimo tikimyb. Treia, kuo daniau asocialios grups nariai pa
eidia egzistuojanias elgesio normas, ir kuo rimtesni yra ie paeidimai
bei nusikaltimai, tuo labiau tiktinas asocialus vaiko arba paauglio elgesys.
Minti grupins dinamikos kintamieji gali sveikauti tarpusavyje (pvz.,
danesni asmenybs kontaktai su asocialia grupe gali lemti stipresnius ry
ius bei didesn prieraium), ir tuo atveju, kai asmenyb umezga stiprius
ryius bei danai bendrauja su asocialia grupe, kuri daro rimtus teiss pa
eidimus, negatyvus grups poveikis jos elgesiui bus pats didiausias.
Prisijungimas prie asocialios grups padidina asmenybs asocialaus el
gesio pasireikim, nes bendraami grup utikrina jai aplink, kurioje ji
nuolat susiduria su asocialaus elgesio modeliais, gyja nauj nusikalstamo
elgesio gdi, kur yra skatinami bei pastiprinami asocials poelgiai (net
kai kurios negatyvios veiklos pasekms asocialioje grupje gali utikrinti
pastiprinim, pvz., aretai arba kalinimas gali pakelti asmenybs status).
Didesnis sitraukimas asociali veikl savo ruotu skatina dar stipresnius
ryius su asocialia grup. Kitaip tariant, minti veiksniai (bendravimas su
asocialiais bendraamiais ir asocials asmenybs poelgiai) skatina vienas
kit, dl to yra sukuriama tokia asmenybs raidos trajektorija, kai vis labiau
pasireikia asocialus elgesys, ir kartu vis labiau stiprja ryiai su asocialia
grupe [Thornberry T.P. et ai., 1994]. Visa tai galima pavaizduoti schema
(r. 1 pav.).

238

1 pav. Asocialios asmenybs raidos trajektorija

Primimo asociali grup ritualai

Dauguma asociali grupi i savo bsim nari reikalauja atlikti tam
tikras primimo procedras. iomis procedromis, arba ritualais, siekiama
dviej svarbi tiksl [Decker S.H., Van Winkle B., 1996]. Pirma, jais patik
rinama, ar pretendentas i tikrj yra pakankamai tvirtas, itvermingas ir
atkaklus, kad galt atlaikyti t smurt ir prievart, su kuria jam neabejoti
nai teks susidurti. Antra, primimo ritualai sustiprina asocialios grups na
ri vieningum (bendri ritualizuoti veiksmai suartina grups narius). Be to,
mint ritual metu yra sukuriama savotika mitin smurto ir prievartos
garbinimo atmosfera (asocialios grups senbuviai pasakoja apie savo nusi
kalstam karjer, susirmimus su konkurentais, policija ir pan.), o ji didina
kriminalins romantikos patrauklum naujokams.

Primimo asociali grup ritualai

239

Priimant pretendent j asociali grup, daniausiai naudojamas smurtas

- esminis primimo ritual elementas. Pavyzdiui, pretendentas turi praeiti
tarp linija isirikiavusi grups nari arba stovti rato viduryje, o kiti j
mua kumiais (iuo atveju pretendentas negali nukristi, aukti arba pa
bgti, nes tada jis nebus priimtas). Kartais asociali grup busimam savo na
riui leidia pasirinkti - ar bti sumutam, ar atlikti tam tikr uduot, kuri
taip pat yra susijusi su jgos ir smurto naudojimu. Tarkim, i pretendento
gali bti reikalaujama grups akivaizdoje sumuti kelet atsitiktini praei
vi, atkeryti konkuruojanios asocialios grups nariui ir pan. Kratutiniais
atvejais primimo uduotis gali bti susijusi su i anksto parinktos aukos
nuudymu (vykdius ibandym, galima i karto isikovoti grupje gana
aukt status).
Mergin primimas asociali grup (palyginti su vaikinais) gali labai
skirtis. I j daniausiai yra reikalaujama su kuo nors kovoti, dalyvauti si
lauiamojoje vagystje arba k nors pavogti i parduotuvs. Kartais mergi
noms gali bti pateikiamos specifins primimo slygos - jos gali bti ver
iamos lytikai santykiauti su grups vaikinais.

Asocialios grups nariai isiskiria tam tikrais simboliais

Asocialios grups simboliai

Naryst asocialiose grupse paprastai yra susijusi su tam tikrais simbo
liais (pvz., atitinkamomis aprangos detalmis, specialiais komunikacijos
enklais arba tatuiruotmis). Visi ie simboliai padeda suformuoti ir ilai
kyti asocialios grups nari identikum bei atlieka kitas svarbias funkcijas
[Decker S.H., Van Winkle B., 1996]. Pirma, grups simboliai padeda nu
statyti, kas yra sjungininkas, o kas - potencialus prieininkas (asocialios
240

grups kartais bna gana didels, ne visi j nariai gerai pasta vienas kit,
o neiojami arba naudojami simboliai leidia greitai nustatyti savuosius).
Antra, grups simboliai aplinkiniams pranea, kad tam tikroje teritorijoje
veikia viena ar kita grup (tai gali padti orientuotis narkotik pirkjams).
Treia, simboliai gali atlikti bauginimo ir grasinimo funkcijas (pvz., jais
prieikos grups nariai yra informuojami apie potenciali grsm). Ket
virta, simboliai labiau sutelkia asocialios grups narius, sustiprina j tarpu
savio ryius ir bendrumo jausm. Labiausiai paplit asociali grupi sim
boliai - tai tam tikr spalv dominavimas aprangoje, specifiniai signalai
(gestai), pieiniai bei uraai ant pastat, taip pat vairios tatuiruots.

Asocialios gntps organizacijos bei tarpusavio

sveikos ypatumai
Asocialios grups organizacij pirmiausia atspindi tokie veiksniai kaip
atliekam vaidmen diferenciacija* tam tikros elgesio normos bei nuolati
niai grups nari susitikimai.
Vaidmenys asocialioje grupje. Diferencijuoti vaidmenys, o kartu ir
skirtingas grups nari atsakomybs laipsnis paprastai yra susijs u atlie
kamos veiklos pobdiu, keliamais tikslais, grups dydiu ir pan. Taiau
bene visais atvejais tiek asocialiose, tiek ir prosocialiose grupse pagrindi
nis vaidmuo tenka lyderiui. Lyderiavim asocialioje grupje daniausiai
lemia fizin jga, asociali patirtis bei amius. Kitaip tariant, lyderiais tampa
fizikai stiprs, labiau patyr ir iek tiek vyresni grups nariai. Be to, lyde
rio vaidmens atlikimas dar gali priklausyti nuo asmens sugebjimo apr
pinti grup svaiginaniomis ar narkotinmis mediagomis (pvz., alkoholiu,
narkotikais), tam tikromis priemonmis (pvz., ginklais ar automobiliais),
pasilyti domi, atrius pojius sukeliani veikl, nuo sugebjimo nuolat
demonstruoti savo pranaum ir pan. Nors kai kuriose asocialiose grupse
lyderis gali turti didel gali ir atlikti savo vaidmen ilg laiko tarp, taiau
tokia galia ir pastovumu pasiymi ne kiekvienas lyderis (pvz., ne visi grups
nariai pripasta lyder visose situacijose). Kaip nurodo kai kurie autoriai,
lyderiavimas asocialiose grupse yra gana dinamikas ir priklauso nuo kon
kreios situacijos [Decker S.H., Van Winkle B., 1996; W arr M., 1996].
Kartu reikia pridurti, jog savo lyderius gali turti atskiri asocialios grups
pogrupiai. iuose pogrupiuose, kuriuos paprastai sudaro 2-10 anksiau
vienas kit painojusi nari, gali bti reikalaujama didesns itikimybs ir
paklusnumo negu visoje grupje (maesnje grupje yra didesn nari tar
pusavio priklausomyb, lyderis turi daugiau galimybi kontroliuoti grups
nari veikl ir pan.). Kita vertus, efektyviam lyderiavimui danai trukdo
241

asocialios grups nari autonomikumo ir nepriklausomybs nuo autori

tet siekimas, kuris yra vertinamas tiek kitoje aplinkoje, tiek ir grups vidi
niame gyvenime.
Lyderio iskyrimas - tai pirmas ingsnis diferencijuojant grups narius
pagal vaidmenis. Be lyderio, asocialioje grupje dar gali bti atliekami ly
derio padjjo, eilinio nario, pasiuntinio, opozicionieriaus, juokdario, at
pirkimo oio ir kiti vaidmenys (konkrei vaidmen atlikimas priklauso
nuo susiklosiusi aplinkybi bei grups nari charakteristik).
Elgesio normos asocialioje grupje. Kiekviena grup nustato aikiai
suformuluotas arba numanomas elgesio normas, kuri privalo laikytis visi
nariai. ios normos vienas elgesio formas apriboja, o kitas - skatina. Pa
vyzdiui, asocialiose grupse gali bti nustatomos tokios elgesio normos
[Decker S.H., Van Winkle B., 1996; opoBMM A.B., 1987]: 1) grups nariai
turi gerbti grups simbolius (pvz., dvti atitinkam spalv drabuius);
2) nenaudoti klastos prie savo grups narius; 3) nepabgti i kovos lau
ko (mutyni ir kit susirmim metu); 4) neiduoti savo grups ir netapti
prieikos grups nariu; 5) laikytis rang atitikimo, t.y. savo pranaum
demonstruoti tik emesn status turintiems grups nariams; 6 ) duoti at
kirt, jeigu vienas grups narys bando paeminti kit, turint tokj pat arba
pana status; 7) neleisti emesnio statuso grups nariui reikti savo am
bicij (nes jos gali peraugti rimtas pretenzijas uimti auktesnio statuso
nario viet); 8 ) nukreipti galim kit grups nari agresij nuo savs ir pan.
Paeidus nustatytas elgesio normas, grups nariui paprastai yra taikomos
vairios sankcijos - daromas psichologinis spaudimas, naudojamas smurtas
(daniausiai norm paeidjai yra sumuami), kartais gali bti sumaina
mas prasikaltusio nario uimamas statusas.
Asocialios grups nari susitikimai. i susitikim periodikumas ir
dalykikumas gali bti svarbus asocialios grups organizuotumo rodiklis.
Kaip liudija tyrim rezultatai, asociali grupi nariai daniausiai susitinka
kiekvien dien, taiau ie susitikimai bna gana spontaniki ir nedalykiniai (jie apibdinami kaip susitikimas pasikalbti, buvimas drauge ir
pan.). Dalykinio pobdio yra tie susitikimai, kuriuose grups nariai apta
ria problemas, susijusias su kokiu nors nelegaliu verslu arba planuojamu
nusikaltimu. Pavyzdiui, kadangi prekyba narkotikais yra pavojingas, nuo
latinio budrumo bei organizacini sugebjim reikalaujantis verslas, jis
kartu skatina didesn asocialios grups centralizacij, grietesn pasiskirs
tym vaidmenimis bei periodikus dalykinius susitikimus. Reikia pridurti,
jog visi (tiek dalykiniai, tiek ir nedalykiniai) asocialios grups nari susi
tikimai atlieka labai svarbi funkcij - sustiprina j tarpusavio ryius bei
priklausomyb.
Asocialios grups nari tarpusavio sveikos ypatumai. Pirmiausia rei
kt pasakyti, jog asocialios grups nari draugyst ir tarpusavio santykiai
242

retai bna tokie pat tvirti, geranoriki ir ilgalaikiai kaip kit grupi [Dishion T.J. et ai., 1995; Short J.F., Strdtbeck F.L., 1965; Spergel I.A., 1995].
Asociali grupi nari draugyst yra nepastovi dl jiems bdingo agresy
vumo ( prievarta ir agresija ia danai yra esminis elementas, reguliuojantis
grups nari tarpusavio sveik), siekimo sitvirtinti bei nirtingos nuolati
ns kovos dl statuso (kovojama tiek siekiant troktamo, tiek stengiantis i
saugoti jau esam status). Danas reikinys asocialios grups gyvenime -

Tarpusavio santykiai asocialioje grupje danai

yra grindiami prievarta ir agresija

vairs vidiniai konfliktai, kurie gali kilti tarp lyderio ir visos grups, tarp
lyderio ir opozicionieriaus, tarp sen ir nauj nari, tarp nari, uimani
skirting padt grupinje hierarchijoje, tarp norini nutraukti savo nusi
kalstam veikl ir grupje likusi nari, tarp atskir nari, jauiani anti
patij vienas kito atvilgiu ir t.t. Be to, kaip rodo tyrim rezultatai, asocia
li grupi nariams yra bdingas nepasitikjimas kitais monmis [Hoffer
T.A.N., Cervantes R.C., 1992], ir jis, matyt, atsiranda dl sukauptos nega
tyvios bendravimo patirties. Galima manyti, jog mintos prieastys savo
ruotu lemia tai, kad asocialios grups nra labai vieningos, nes jas i esms
sutelkia tik ioriniai veiksniai (socialins aplinkos atstmimas, maos gali
mybs patenkinti svarbiausius poreikius prosocialiais bdais, reali arba su
vokta iorin grsm ir pan.). Kita vertus, tarp asocialios grups vienin
gumo ir nusikalstamo elgesio egzistuoja abipusiai ryiai - is elgesys pada
nja, kai tarp grups nari padidja tarpusavio priklausomyb ir patrauk
lumas, o grup labiau susitelkia, kai jos nariai kartu dalyvauja asocialioje
243

veikloje. Kai kuri autori manymu, egzistuoja tam tikras asocialios grups
vieningumo lygis, kuriam esant nusikalstamas elgesys pasireikia daniau
siai (Goldstein A.P., 1991]. Kitaip tariant, norint skmingai atlikti bendrus
nusikalstamus veiksmus, reikalingas atitinkamas tarpusavio pasitikjimo ir
susietumo laipsnis. Be to, kuo ilgiau tsiasi asociali grups veikla bei didja
jos prestias, kuo labiau i grup yra izoliuojama nuo prosocialios aplinkos
ir suvokia pastarj kaip grsms altin, tuo labiau stiprja asocialios gru
ps vieningumas.

Asocialios grups veikla

Asocialios grups veikl galima suskirstyti tris pagrindines kategorijas:

a) nesusijusi su nusikaltimais veikl; b) nedidelius teiss paeidimus;
c) kriminalinius nusikaltimus.
Nesusyusi su nusikaltimais veikla. Asociali grupi nariai daug laiko
praleidia panaiai kaip ir kiti paaugliai - jie vaikto vieni pas kitus sve
ius, linksminasi surengtuose vakarliuose, iri televizori, aidia, ben
drauja su merginomis, lankosi jaunimo klubuose, diskotekose, paprasiau
siai briuojasi parkuose, gatvse ir pan. Kartu reikia pridurti, jog viena i
sudtini asocialios grups veiklos dali yra alkoholio bei narkotik (da
niausiai marihuanos) vartojimas [Fagan J., 1996].
Nedideli teiss paeidimai. Galima sakyti, jog asociali grupi nariai
padaro pai vairiausi teiss paeidim, u kuriuos juos danai sulaiko
policija. Pavyzdiui, tarp asocialios grups nari yra populiars vairs van
dalizmo aktai (jie dauo langus bei automobilius, gadina taksofonus, pieia
arba rao ant pastat sien ir pan.). Piedami grups simbolius arba ray
dami savo vardus (pravardes) ant pastat, grups nariai taip daniausiai
ymi jiems priklausani teritorij, nors kai kada gali bti pieiama ir prie
ikos grups valdose (pvz., jiems grasinant arba norint juos paerzinti).
Be to, asociali grupi nariai danai vykdo smulkias, i anksto neplanuo
jamas vagystes (paprastai jie vagia i parduotuvi maisto produktus, gri
mus arba kitas smulkias prekes). i grupi nariams taip pat yra bdingas
ramybs drumstimas (pvz., silinksmin jie sukelia didel triukm, nakt
garsiai leidia muzik) ir bandymai nemokamai patekti kino teatrus, kon
certus ar kitas pasilinksminimo vietas. Be abejo, visus mintus nedidelius
teiss paeidimus padaro ne tik asociali grupi nariai, bet ir kiti paaugliai.
Kriminaliniai nusikaltimai. iai veiklos kategorijai pirmiausia galima
priskirti t u r t i n i u s n u s i k a l t i m u s (daniausiai yra vagiami au
tomobiliai, elektronikos prietaisai, juvelyriniai dirbiniai, pinigai, ginklai bei
narkotikai). Be to, asociali grupi nariai danai dalyvauja ginkluotuose
apiplimuose (tai gali bti viena i primimo grup slyg). Visi ie tur
244

tiniai nusikaltimai yra instrumentinio pobdio, t.y. grups nariams utik

rina las, kurias jie naudoja artimiausiems trumpalaikiams tikslams siekti
bei savo poreikiams tenkinti. Taiau pagrindinis asocialios grups nari
pajam altinis paprastai yra p r e k y b a
n a r k o t i k a i s [Decker
S.H.., Van Winkle B., 1996]. U narkotik platinim gauti pinigai taip pat
daniausiai yra naudojami asmeniniams grups nari poreikiams tenkinti
(pvz., drabuiams ar kitoms plataus vartojimo prekms pirkti), nors kartais
dalis i pinig gali bti skiriama ir bendriems grups interesams gyven
dinti. Reikia pridurti, kad prekyba narkotikais grups nariams utikrina ne
tik nemaas pinigines pajamas, bet ir presti savoje grupje ar net arti
miausioje gyvenamojoje aplinkoje (narkotik prekiautojas bendrauja su vy
resniais ir labiau patyrusiais grups nariais, umezga ryius su narkotik
tiekjais ir pan.).
Dar viena plaiai paplitusi kriminalini nusikaltim grup - tai
s m u r t i n i a i n u s i k a l t i m a i . Smurt asociali grupi nariai nau
doja dl vairi prieasi. Tradicikai vienas i pagrindini smurto altini
yra grups teritorijos gynimas [Decker S.H., Van Winkle B., 1996; Golds
tein A.P., 1991; Short J.F.Jr., 1997]. ios pastangos gali bti susijusios su
nuosavybs teisi, kurias pretenduoja asociali grup, apsauga (pvz., grup
gali pretenduoti iimtines teises vogti automobilius tam tikroje terito
rijoje), i kitos grups pavertos teritorijos kontrole arba narkotik plati
nimo zon pasidalijimu (tai skatina ypa ari konkurencij). Apskritai
galima pasakyti, jog kovos su konkuruojaniomis grupmis yra tipikas
paaugli elgesio bruoas, nes jie ypa daug dmesio skiria savo reputacijai
tvirtinti bei savo grups garbei apsaugoti. Pavyzdiui, siekiant apginti
arba pakelti savo reputacij, asocialios grups danai sitraukia ilgus
tarpusavio karus, kai tarp dideli susidrim bna daug nedideli in
cident bei grasinim naudoti smurt. Po kiekvieno tokio incidento (u
puolimo arba grasinimo) viena grup pretenduoja tam tikr pranaum, o
kita grup tai interpretuoja kaip ik, kuris skatina kert bei atsakomj
smurt ir t.t. Kitaip tariant, formuojasi vis daniau naudojamo smurto cik
las. Smurtiniai nusikaltimai taip pat gali bti padaromi siekiant apsiginti
nuo tiesiogins fizins grsms, kerijant u padaryt al ar eidim (rea
l ar tik suvokt), baudiant skolos nesugrinusius narkotik pirkjus,
sprendiant ginus dl mergin ir pan. Be to, kai kada smurtas gali bti
naudojamas bandant padidinti em savo grups vieningum (tokiais atve
jais lyderis gali iprovokuoti prieikos grups upuolim) [Short J.F.Jr.,
1997]. Toks upuolimas gali sumainti vidinius konfliktus, labiau sutelkti
grup (nes ji susiduria su iorine grsme), ir kartu padidinti lyderio gali.
Smurtas yra neatsiejama asociali grupi gyvenimo dalis, nes jo naudo
jimas leidia gyvendinti labai svarbius tikslus. Dl to asocialiose grupse
yra sukuriama smurto atmosfera, ir egzistuoja lkesiai, kad j nariai visa
245

da turi bti pasireng naudoti jg ir dalyvauti vykdant smurto aktus. Tam

jie yra atitinkamai nuteikiami, treniruojami bei skatinami (pvz., nuo smurto
naudojimo danumo priklauso grups nari statusas). Smurto pasireikim
dar gali sustiprinti tai, kad prie asociali grupi prisijungia (arba yra atren
kami) agresyvesni individai, kurie jau turi sukaup nema smurto ir jgos
naudojimo patirt. Kai tokie individai susijungia bendr grup, jie skatina
vienas kit naudoti smurt ir kartu sudaro palankias slygas tolesnei jo
pltotei.
Danas smurto bei jgos naudojimas lemia tam tikrus psichologinius
asocialios grups nari pokyius. Jiems galima priskirti auk ir apskritai
kit moni nuvertinim, empatikumo bei rpinimosi kit gerove suma
jim, agresijos ir smurto priimtinumo padidjim, taip pat savo galios ir
reikmingumo jausmo sustiprjim (tai utikrina pranaumas prie aukas
bei kitiems monms keliama baim). Kita vertus, dl patiriamo smurto ir
nuolatins psichologins tampos (asociali grupi nariai ne tik naudoja
smurt kit atvilgiu, bet ir patys danai tampa smurto aukomis, mato kaip
yra alojami ar net udomi kiti mns) kartais gali atsirasti potrauminio
streso poymiai [Hoffer T.A.N., Cervantes R.C., 1992].

Asocialios grups nari ir socialini

institut santykiai
Kai asmenyb prisijungia prie asocialios grups, jos ankstesni ryiai su
prosocialios aplinkos atstovais, taip pat pagrindiniais socialiniais institutais
labai susilpnja, o kai kada ir visai nutrksta (iuo poiriu iimt sudaro
teistvarkos ir teissaugos institucijos).
Santykiai su eima. Kaip liudija tyrim rezultatai, naryst asocialioje
grupje nuo eimos daniausiai yra slepiama (ypa nuo motinos ir jaunes
ni broli ar seser). Tvai savo ruotu danai neigia, kad j snus arba
dukt yra asocialios grups nariai (jie link manyti, kad j vaikai papras
iausiai bendrauja su blogais draugais). Taiau tais atvejais, kai tiesa vis
dlto paaikdavo, dauguma tv nepritardavo savo vaik ryiams su aso
cialia grupe ir imdavosi vairi poveikio priemoni. Pavyzdiui, jie bandy
davo savo vaikus tikinti nutraukti iuos ryius, stengdavosi sutrukdyti jiems
susitikinti su asocialia grupe (ivedavo juos kuriam laikui kit viet),
kreipdavosi pagalbos gydytojus, psichologus, vairius konsultantus ir pan.
Taiau mintos pastangos daugeliu atvej neduodavo joki rezultat [Dec
ker S.H., Van Winkle B., 1996]. ias neskmes galima paaikinti tuo, kad
tvai bandydavo paveikti savo vaikus pavluotai, t.y. kai jie jau senokai b
davo asocialios grups nariais.
246

Kurio nors vaiko prisijungimas prie asocialios grups paprastai sukel

davo eimai vienokias ar kitokias negatyvias pasekmes. Pirmiausia reikia
paymti, kad tvai danai igyvendavo nerim ir baim dl smurto, kur
galjo patirti j vaikas, grsms. Be to, kai kuriais atvejais ikildavo grsm
ir kit eimos nari saugumui (dl galimo prieikos grups nari kerto).
Dar vienas kai kuriems tvams labai svarbus dalykas - tai negarb, kuri jie
patirdavo vaikui patekus kalinimo staig.
Kyla klausimas, kodl paaugliai nepalieka asocialios grups nepaisy
dami tv pastang, eimai ikilusios grsms ar kit neigiam pasekmi.
Taip, matyt, atsitinka dl to, kad kai kuriems paaugliams asociali grup
tam tikra prasme pakeiia eim - jie ioje grupje praleidia daug daugiau
laiko negu eimoje, suranda ia supratim, bendravim, apsaug, pagalb
itikus bdai ir net finansin param. Taigi, naryst asocialioje grupje
skatina asmenybs atitolinim nuo vieno i pai svarbiausi socialini
institut - eimos.
Santykiai su kitais socialiniais institutais. Mokyklos lankymas, moky
masis, santykiai su mokytojais ir bendraklasiais asociali grupi nariams
(jeigu jie dar nemet arba nebuvo paalinti i mokyklos) nra svarbs daly
kai. Jie danai praleidinja pamokas, atsilieka moksle, terorizuoja mokslei
vius ir mokytojus, pardavinja mokykloje narkotikus, sukelia mutynes, ne
iojasi mokykl ginklus (kurie paprastai naudojami kaip bauginimo prie
mon) ir pan. Dauguma asociali grupi nari taip pat neturi jokio lega
laus darbo. Viena vertus, jiems sunku susirasti darb, nes jie neturi tin
kamo isilavinimo, reikiam gdi, taip pat yra nedisciplinuoti. Kita ver
tus, asociali grupi nariai neretai ir neieko darbo, nes j grups veikla
jiems yra patrauklesn bei labiau pastiprinanti (pvz., prekyba narkotikais
utikrina didesnes pajamas negu tas nekvalifikuotas darbas, kur jie gali
pretenduoti).
Asociali grupi nari susidrimai su teistvarkos ir teissaugos institu
cijomis yra gana dani, taiau j poiris ias institucijas - labai negatyvus.
Pavyzdiui, dauguma asociali grupi nari jauia antipatij policijai (poli
cija yra nemgstama todl, kad ji prie iuos pilieius danai naudoja fizin
jg, su jais grubiai elgiasi, neleidia ramiai gyventi ir pan.). Tam tikra
prasme galima pasakyti, kad policija yra vienas i asocialios grups grsms
altini, kuris skatina didesn jos vieningum. Be to, susidrimai su policija
asocialios grups gali bti interpretuojami kaip prestio altinis - jos nariai
neretai didiuojasi iais susidrimais bei savo aret skaiiumi.
Apibendrinant galima pasakyti, jog kuo ilgiau asmenyb dalyvauja nusi
kalstamoje asocialios grups veikloje, tuo labiau ji atitrksta nuo prosocialios aplinkos bei jos institut (todl socializuojantis ios aplinkos poveikis
asociali grupi nariams laipsnikai sumaja iki minimumo). Asocialus
asmenybs elgesys savo ruotu sukelia negatyvias prosocialios aplinkos
247

sankcijas bei izoliacij (prosocials pilieiai asociali grupi narius suvokia

kaip grsms altin ir vengia su jais galim kontakt) ir taip apriboja jos
galimybes reintegruotis prosociali aplink bei uimti ia prestiin socia
lin status. Dl to asmenyb siekia dar labiau suartti su asocialia grupe
(faktikai ji nebeturi daugiau ko rinktis), prieinasi prosocialiai aplinkai,
atmeta jos vertybes bei elgesio normas, taip pat neigiamai reaguoja tai
komas poveikio priemones. Visa tai sustiprina asocialios grups vidines
integracijos tendencijas, vieningum, skatina tolesn asocialaus elgesio pa
sireikim ir 1.1. Kitaip tariant, tarp prosocialios aplinkos ir. asocialios gru
ps pradeda formuotis negatyvios sveikos ciklai.

Asociali grupi nariai danai susiduria su policija

Pasitraukimas i asocialios grups

Asociali grup gali bti paliekama dl vairi prieasi: jos nariai gali
pasitraukti i grups pasiek tam tikr amiaus rib, sukr eim, surad
juos tenkinant legal darb, persikl gyventi kit viet, patek kali
nimo staig, prisijung prie suaugusij nusikaltli grups ir pan. Be to,
kai kuriais atvejais palikti asociali grup gali paskatinti reikmingas
smurto patyrimas (pvz., kai grups narys yra smarkiai sumuamas, suei
diamas arba kai nuudomas jo artimas draugas). Yra manoma, kad tuo
atveju, kai grups narys tampa smurto auka, ioriniai poveikiai, skatinantys
palikti asociali grup, gali bti gana veiksmingi [Decker S.H., Van Winkle
248

B., 1996]. Taiau ie poveikiai turi bti taikomi i karto po to, kai asmuo
patyr smurt, ir jis turi bti izoliuojamas nuo asocialios grups takos (kiti
asocialios grups nariai gali pozityviai interpretuoti jo atlikt vaidmen, ak
centuoti jo herojikum ir pan.).
Nors kai kurie buvusieji asociali grupi nariai nurodo, kad jie papras
iausiai pasitrauk i grups, taiau taip bna ne visada. Paliekant asociali
grup, asmuo neretai yra sumuamas (iuo atveju taikomos panaios pro
cedros kaip ir priimant grup, tik sumuama daug iauriau - kad kiti ne
panort pasekti jo pavyzdiu). Kai kada i asocialios grups nario, norin
io pasitraukti, gali bti reikalaujama nuudyti artim giminait (daniau
siai vien i tv), grasinama nuudyti j pat ir pan. Vis i reikalavim ir
bauginim tikslas - atgrasinti abejojanius grups narius ir priversti juos
pasilikti grupje.
Be abejo, asociali grupi formavimosi bei funkcionavimo ypatumai
priklauso nuo susiklosiusi politini, socialini ir ekonomini slyg, eg
zistuojani tradicij, bendro nusikalstamumo lygio ir pan. Todl asociali
grupi struktra, j organizuotumas, keliami tikslai ar atliekamos veiklos
pobdis gali labai skirtis pagal konkreias aplinkybes.

LITERATRA
1. Agnew R. The interactive effects of peer variables on delinquency //
Criminology. 1991. Vol. 29. P. 47-72.
2. Coie J.D., Lochman J.E., Terry R., Hyman C. Predicting early adolescent
disorder from childhood aggression and peer rejection // Journal of Consulting
and Clinical Psychology. 1992. Vol. 60. P. 783-792.
3. Covey H.C., Menard S., Franzese R.J. Juvenile gangs. Springfield: Charles C
Thomas Publisher, 1992.
4. Decker S.H., Van Winkle B. Life in the gang: Family, friends and violence.
Cambridge: Cambridge University Press, 1996.
5. Dishion T.J., Andrews D.W., Crosby L. Antisocial boys and their friends in early
adolescence: Relationship characteristics, quality and interactional process //
Child Development. 1995. Vol. 66. P. 139-151.
6. Dodge KA., Feldman E. Issues in social cognition and sociometric status // Peer
rejection in childhood / Ed. by S.R. Asher, J.D. Coie. New York: Cambridge
University Press, 1990. P. 119-155.
7. Fagan J. Gangs, drugs and neighborhood change // Gangs in America. 2-nd ed.
/ Ed. by C.R. Huff. Thousand Oaks, CA: Sage Publications, 1996. P. 39-74.
8. Goldstein A.P. Delinquent gangs: A psychological perspective. Champaign, IL:
Research Press, 1991. ;
9. Goldstein A.P., Soriano f.J. Juvenile gangs // Reason to hope: A psychological
perspective on violence and youth / Ed. by L.D. Eron, J.H. Gentry, P. Schlegel.
Washington, DC: American Psychological Association, 1994. P. 315-333.
249

10. Hotter T. A.N., Cervantes R.C. Psychological effects of exposure to gang

violence I I Substance abuse and gang violence / Ed. by R. C. Cervantes.
Newbury Park, CA: Sage Publications, 1992. P. 121-135.
11. Kupersmidt J.B., Coie J.D., Dodge K.A. The role of poor peer relationships in
the development of disorder // Peer rejection in childhood / Ed. by S.R. Asher,
J.D. Coie. New York: Cambridge University Press, 1990. P. 274-305.
12. Parker J.G., Asher S.R. Peer relations and later personal adjustment: Are lowaccepted children at risk? // Psychological Bulletin. 1987. Vol. 102. P. 357-389.
13. Short J.FJr. Poverty, ethnicity and violent crime. Boulder Colorado: Westview
Press, 1997.
14. Short J.F., Strodtbeck F.L. Group process and gang delinquency. Chicago: The
University of Chicago Press, 1965.
15. Spergel LA. The youth gang problem: A community approach. New York:
Oxford University Press, 1995.
16. Thornberry T.P., Lizotte A.J., Krohn M.D., Farnworth M., Jang S.J.
Delinquent peers, beliefs and delinquent behavior: A longitudinal test of
interactional theory // Criminology. 1994. Vol. 32. P. 47-83.
17. Warr M. Delinquent groups // Criminology. 1996. Vol. 34. P. 11
37.
18. AopoBim A.B. BocnHTaTejiK) o ncHxojiruH n ncHxorwrHeHe omeHH. MocKBa:
ripocBemeHHe, 1987.

250

22. MINIOS PSICHOLOGIJA

Minios psichologija, minios elgesio ypatumai - tai turbt viena i la
biausiai intriguojani socialins psichologijos tem. Dar ms amiaus
pradioje susidomjim ia tema paskatino G. LeBono minios elgesio ana
liz, jo ikeltos problemos bei prielaidos.

Minios apibdinimas
Minia - tai didel, santykinai neorganizuota grup, daniausiai susida
ranti spontanikai. Minios elgesys priklauso nuo jos dalyvi tarpusavio sti
muliacijos laipsnio bei pobdio ir yra gana sunkiai prognozuojamas. Mi
nios dalyviams bdingas didelis emocionalumas ir auktas konformizmas,
stereotipinis mstymas bei veiksm homogenikumas. Psichologijos lite
ratroje nedaug diskutuojama, koks minimalus dalyvi skaiius sudaro mi
ni. Vien autori manymu, mini gali sudaryti 6 ir daugiau individ, kiti
autoriai nurodo, kad mini sudaro 30 ir daugiau dalyvi. Reikia paymti,
jog empirini minios elgesio tyrim atlikta gana nedaug, nes tai padaryti
yra labai sunku.

Pagrindiniai minios elgesio ypatumai

Minioje individuals moni skirtumai tampa beveik nepastebimi, visi
minios dalyviai tampa kakuo panas, nepaisant j isilavinimo, socialins
kilms, statuso ir pan. (galima sakyti, jog asmenyb tarytum itirpsta mi
nioje). Minios dalyvi mintys, veiksmai, emociniai igyvenimai gauna ben
dr kryptingum, minioje atsiranda bendrumo ir vieningumo jausmas. is
jausmas gali bti ypa stiprus iorikai organizuotoje minioje (pvz., kai mi
ting surengia kokia nors partija arba politinis judjimas). Daniausiai
tok miting susirenka mons, i anksto pritariantys tam tikroms idjoms
arba idealams, o paio mitingo metu jie dar imituoja t pat elgesio model
(arba modelius) - oratori arba lyder, kuris stengiasi kuo tikinamiau
perteikti atitinkamas nuostatas bei pairas.
Minioje sumaja moni smoningumas bei intelektualin elgesio
kontrol, todl jie gali atlikti tokius veiksmus, kuriuos kitu atveju nuslo
pint arba igyvent dl j gd ar kalt. Pavyzdiui, minios dalyvis gali at
siduoti ekstazei, panikai, nerealistikoms vizijoms ir pan. (galima prisiminti
elges, kai susiavjusi gerbj minia sutinka savo mgstam daininihk,
tkstani irov diaugsm stadione, kai j komanda mua vart ir t.t.).
kaitintoje minios atmosferoje abejojantieji pradeda tikti, nerytingieji
251

greitai apsisprendia, o nuosaikieji ima reikti ekstremistines nuotaikas.

Mstymas minioje tampa tarytum automatinis, pradeda vyrauti stereotipi
ns jo schemos bei klis.
Minios dalyvi veiksmai bei bsenos yra labai emocionalios ir impulsy
vios (mogaus emocionalumas minioje gerokai virija atskiro individo elge
sio emocionalum, kai jis bna vienas). Be to, miniai bdingas stipriai i
reiktas konformizmas - mogus greitai pasiduoda kit spaudimui, pa
klsta vairiems nurodymams, nekritikai perima idjas, ima aklai tikti
arba neapksti.
Galiausiai minioje danai inyksta moraliniai draudimai, susilpnja arba
visai prarandamas mogaus asmenins atsakomybs jausmas, todl pasi
reikia vairios nepageidautino elgesio formos. Galima sakyti, kad minioje
ilaisvinami nuo suvarym esminiai instinktai (pvz., savisaugos ar agresi
jos), kurie kartais pasireikia visa savo jga. Pavyzdiui, panikos apimtoje
minioje bgimo ar pasitraukimo reakcija pasireikia taip stipriai, kad mo
gus visikai neatsivelgia kit interesus. Jo mstym uvaldo vienas tikslas
- bet kokia kaina pasitraukti ir ilikti gyvam. Miniai taip pat neretai bdin
gas destruktyvumas, naikinimo bei griovimo reakcijos. Kartais jos gali pasi
reikti gana velniomis formomis (pvz., konkurencija su prieinink ko
mandos sirgaliais) arba atsiskleisti visu smarkumu - ireikiant paniek
autoritetams bei prosocialioms elgesio normoms, pliant, naikinant turt,
alojant ir udant mones.

Veiksniai, turintys takos minios elgesiui

Psichologijos literatroje iskiriami tokie pagrindiniai veiksniai, galintys
nulemti minios elgesio ypatumus - minios dydis, tankumas, poliarizacija,
triukmas, sdimos arba stovimos vietos ir minios sandara [Mann L., 1979;
Milgram S., Toch H., 1969].

Minios dydis
Kaip inia, mini gali sudaryti deimtys, imtai ir tkstaniai moni.
Minios dydis gali priklausyti nuo gyventoj tankuio konkreioje vietovje,
paros laiko, vykio iskirtinumo ir kit veiksni. Nuo minios dydio pri
klauso jos daromas poveikis atskiriems minios dalyviams. Pavyzdiui, esant
panikai, minios dydis yra svarbus todl, kad nuo jo priklauso konkurencijos
dl galimybs pasitraukti ir ivengti grsms stiprumas. Esant prieikai bei
agresyviai miniai, jos dalyvi skaiius svarbus dl to, kad didelje minioje
yra sukuriamas didesnis anonimikumas, galios spdis, taip pat pasireikia
atsakomybs isklaidymo tendencija.
252

Ry tarp minios dydio ir jos dalyvi ireikiamos agresijos bei smurto

gali lemti tokie veiksniai: 1) didelje minioje yra didesn tikimyb, kad at
siras savo elgesio nekontroliupjantys agresyvs individai; 2) didelje mi
nioje yra daugiau galimybi patirti frustracij (pvz., siekiant tam tikr pa
slaug, isirenkant patogesn viet varyboms stebti ir pan.); 3) didelje
minioje yra didesnis triukmas, mons yra knikai artimesni, o kartu ir
labiau emocikai suadinti, o tai svarbus veiksnys, galintis skatinti agresijos
pasireikim; 4) didelje minioje yra didesnis jos nari anonimikumas (tai
gera priedanga smurt linkusiems individams), didesn deindividualizacija (susilpnja asmeninio identikumo jausmas), dl to yra susilpninamas
arba panaikinamas nepageidautino elgesio slopinimas.
Minios dalyvi skaiiaus sumajimas yra svarbus jos sandaros poiriu.
I minios paprastai pirmiausia pasitraukia tie mons, kuriuos vykis ma
iausiai domina (pvz., juos gali paveikti blogos oro slygos), atsitiktiniai
praeiviai, smalss irovai ir pan. Ilgiausiai minioje pasilieka aistringi r
mjai, itikimi alininkai, kurie gali bti psichologikai pasireng bet ko
kiems veiksmams. Kai kada minios dydis gali nuolat kisti - vieni mons
palieka mini, o kiti tuo paiu metu prie jos prisijungia (pvz., vykus didelei
autoavarijai, tuojau pat susirenka smalsi irov minia, kurios dalyvi
skaiius nuolat svyruoja).

Minios tankumas

Didel ir tanki Aukiausiosios Tarybos rm gynj minia

(J. Kazlausko nuotrauka)

253

moni skaiius tam tikroje apibrtoje erdvje lemia minios tankum.

Kuo didesnis tankumas, tuo siauresn tarpasmenin erdv tarp moni,
tuo daniau jie priversti fizikai kontaktuoti su nepastamais individais.
Dl to minios dalyviai gali patirti frustracij, padidint emocin suadinim,
o tai savo ruotu gali skatinti nepageidautin elgesio form pasireikim.
Be abejo, vertinant minios tankumo poveik jos nari elgesiui, reikia atsi
velgti tai, kad skirtingoje kultrinje aplinkoje gali bti nemai tarpas
menins erdvs ir moni tankumo tolerancijos skirtumai. Taiau kai tan
kumas minioje yra didelis, bet koks staigus moni judjimas (pvz., siekiant
eiti ar ieiti i stadiono) greitai atsispindi minioje ir tam tikromis aplinky
bmis gali sukelti panik.

Minios poliarizacija
is veiksnys atspindi minios dalyvi bendr dmesio kryptingum bei
vieningum. Jeigu visi minios dalyviai nukreipia savo dmes vien ob
jekt (pvz., oratori), tai tokia minia yra stipriai poliarizuota. Jeigu minios
dalyviai paskirsto savo dmes vairiomis kryptimis, tai tokios minios polia
rizacija yra nedidel. Poliarizacija paprastai yra didesn minios centre ir
maesn - jos pakraiuose. Minios poliarizacijos pokyiai gali liudyti apie
oratoriaus arba lyderio darom poveik miniai. Poliarizacija taip pat yra su
sijusi su minios iirimu - majanti poliarizacija paprastai reikia sponta
niko minios irimo pradi.

Triukmas minioje
mons minioje danai bendrauja tarpusavyje garsiai ireikdami savo
mintis, emocinius igyvenimus, pritarim arba nepritarim, padrsinim,
taip pat jie gali dainuoti, vilpti, skanduoti ir pan. Paprast, nesudting
ki skandavimas gali reikti, kad minia pritaria tam tikroms idjoms, pa
laiko savo mylimus aidjus arba komand, padrsina save, stengiasi labiau
susitelkti ir pan. Bendr triukm gali padidinti tiesiogins minios reakcijos
tam tikrus aplinkos stimulus (pvz., teisj sprendimus varyb metu, po
licijos veiksmus arba paskelbt informacij).
Triukmas minioje yra tam tikras jos dalyvi emocinio suadinimo ir su
sijaudinimo rodiklis, kuris savo ruotu gali skatinti tolesn minios suadi
nim, taip pat panaikinti agresyvaus elgesio slopinim (kuo didesnis emo
cinis suadinimas, tuo didesn agresyvaus elgesio pasireikimo tikimyb).
Triukmas minioje yra glaudiai (nors nebtinai nuolat) susijs su minios
dydiu ir tankumu. Didel, triukminga ir susispaudusi minia sudaro labai
palankias slygas nebeslopinamam nepageidautinam elgesiui.
254

Sdimos arba stovimos vietos minioje

Ar minios dalyviai sdi, ar stovi gali bti svarbus papildomas veiksnys,
skatinantis panik arba smurt. Sdintys minios dalyviai paprastai yra pasy
vesni ir drausmingesni. Pavyzdiui, tuose stadionuose, kuriuose visos vietos
yra sdimos, sportini rengini metu pasitaiko santykinai maiau smurto ir
kit nepageidautino elgesio apraik (minios elgesio ypatumus po varyb
gali lemti kiti veiksniai). O stovintys minios dalyviai yra aktyvesni ir gali
greiiau paeisti nustatytas elgesio normas. Jie renginio metu danai svy
ruoja nuo kojos ant kojos, ramstosi ir kitaip trukdo vieni kitiems, ypa jei
renginys utrunka ilgai. Stovinioje minioje yra didesn galimyb erzinti
bei eisti kit mog arba sieisti paiam, nes iuo atveju nra aikiai pa
ymta asmenin teritorija. Be to, stovintys mons gali laisviau atlikti kai
kuriuos veiksmus negu sdintys (pvz., k nors mesti ir pan.). Esant spaudi
mui, stovinioje minioje mons gali greiiau vieni kitus pastumti, ukliti,
nugriti ir sukelti masin panik (pvz., ieinant i stadiono).

Minios sandara
Minios sandar galima nagrinti remiantis vairiais aspektais - socialiniu-demografiniu, elgesio nukrypim ir struktriniu. Nors tiksli duomen
apie masini riaui dalyvi ami nra, taiau vis dlto galima pasakyti,
jog daniausiai agresyvios minios dalyviai - tai vyrikosios lyties paaugliai
bei neved suaugusieji (iki 24 m. amiaus). Kaip rodo tyrim duomenys,
masinse riause JAV daniausiai dalyvauja juodaodiai, taiau jie pa
prastai nra kriminaliniai nusikaltliai - apie 56 proc. 10-ties-19-kos met
juodaodi anksiau neturjo joki susidrim su policija, 48 proc. - regu
liariai lank banyi, 53 proc. - mokyklose moksi vidutinikai ir geriau
negu vidutinikai [Staub E., Rosenthal L.H., 1994]. Taiau paaugli ir jau
nuoli dominavimas minioje gali bti pakankamai pavojingas. Kadangi pa
augliai bei jaunuoliai, palyginti su suaugusiaisiais, lengviau pasiduoda tai
gai ir deindividualizacijai, greiiau reaguoja minios lyderi nurodymus,
turi maiau interiorizuot prosociali elgesio norm bei draudim, maiau
kontroliuoja savo impulsus, aktyviau siekia atri poji bei susijaudi
nimo, taip pat maiau bijo teisini savo elgesio pasekmi (dl amiaus), jie
kaip minios dalis, be abejo, gali skatinti jos smurto pasireikim.
Pagal minios dalyvi polink paeisti priimtas prosociiaus elgesio nor
mas, galima iskirti tokius sudtinius minios elementus: 1) teisikai nepa
klusnius individus, kurie asocialiai elgiasi ne tik minioje, bet ir kitais atve
jais; 2) individus, kurie turi polink asocialiam elgesiui, bet normaliu atveju
j slopina dl gresianios bausms arba kit nemaloni pasekmi (j tiki
255

myb sumaja dl minioje esani anonimikumo slyg); 3) individus,

kurie nra teiss paeidjai, taiau yra labai jautrs ir lengvai pasiduoda
taigai, todl greitai paklsta asociali minios lyderi nurodymams; 4) indi
vidus, kurie paprastai yra pasyvs ir minios veiksmus sitraukia tiktai tada,
kai visi mons aplinkui taip elgiasi ir kai atsiranda vieningumo bei visuoti
numo jausmas; 5) individus, kurie nesitraukia bendrus minios veiksmus,
taiau jai netrukdo ir aktyviai nesiprieina; 6) individus, kuri perimtos el
gesio normos bei vertybs prietarauja minios veiksmams ir kurie stengiasi
prieintis minios poveikiui.
Struktriniu poiriu minioje galima iskirti tokius pagrindinius ele
mentus - minios lyder arba lyderius, artimiausius lyderio pagalbininkus
arba rmjus, agresyvius individus, lengvai pasiduodanius taigai asmenis,
pasyvius minios dalyvius bei smalsius stebtojus. Nors destruktyvs minios
veiksmai gali pasireikti ir spontanikai, taiau danai juos vienaip ar kitaip
lemia l y d e r i s . Pavyzdiui, kaip paymi kai kurie autoriai, Anglijos fut
bolo sirgaliai tam tikra prasme i anksto ruodavosi smurtui, iki rungtyni
sudarydavo atitinkam veiksm plan ir turdavo savo neformalius lyderius
[Buford B., 1992]. Lyderis minioje daniausiai pirmasis isako tam tikras
idjas bei atlieka veiksmus, kuriuos vliau kartoja kiti. Galima sakyti, jog
lyderis suteikia minios aktyvumui atitinkam kryptingum. Lyderio funk
cijas agresyvioje minioje paprastai atlieka asmenys, kuriems prosocialaus
elgesio normos nra labai reikmingos, kurie retai slopina nepageidautin
savo elges, dalyvauja asociali grupi veikloje, jau anksiau yra turj su
sidrim su policija ir pan. Dl vairi prieasi (taip pat ir asmenini) kai
kuriems minios dalyviams lyderio tikslai bei igyvenimai yra labai priimtini
ir suprantami, o atliekami veiksmai - patraukls ir ukreiantys. ie minios
dalyviai - tai a r t i m i a u s i
lyderio
pagalbininkai
a r b a r m j a i . Jie labai greitai paskleidia minioje lyderio mintis
bei igyvenimus, taip pat skatina kitus elgtis pagal lyderio nurodymus. Tre
iasis svarbus minios elementas - a g r e s y v s i n d i v i d a i . Juos
galima priskirti tokiems monms, kurie dl savo individuali ypatybi bei
sukauptos patirties yra labai agresyvs ir pasinaudoja maiausia galimybe
siekdami pademonstruoti agresij. Paprastai jie pirmieji minioje smogia
savo prieininkui, pirmieji paleidia parduotuvs vitrin akmen ir pan.
Dl mint savybi agresyvs individai minioje yra labai pavojingi, nes b
tent j veiksmai danai paskatina masin agresijos bei smurto protrk. ie
trys minios elementai - lyderiai, j pagalbininkai ir agresyvs individai patys aktyviausi ir potencialiai pavojingiausi. Jie lemia minios elgesio ir i
gyvenim kryptingum, aktyviai provokuoja nepageidautinus veiksmus bei
didina emocin tamp.
Minioje paprastai visuomet bna l e n g v a i p a s i d u o d a n i
t a i g a i a s m e n , kurie labai jautriai reaguoja kiekvien stipresn
256

stimul, greitai usikreia vairiais emociniais igyvenimais bei visikai at

siduoda minios stichijai. iais monmis lyderiams lengva manipuliuoti minioje jie gali greitai pradti skanduoti kok nors reikalavim, k nors
smerkti, kuo nors piktintis ar kam nors ireikti begalin savo atsidavim.
Taiau bene gausiausias minios elementas - tai p a s y v s
daly
v i a i . Jiems lyderi skelbiamos idjos gali bti suprantamos ir artimos,
bet dl savo individuali ypatybi ie mons elgiasi pasyviai. Kartais jie
gali patekti mini atsitiktinai arba todl, kad klaidingai suprato susi
dariusi situacij. Pasyvs dalyviai visuomet padidina mini, dl to lyde
riams bei kitiems aktyviems elementams gali atsirasti jgos ir galybs jaus
mas. Paskutinis struktrinis minios elementas - s m a l s s s t e b
t o j a i . iuos mones mini vilioja vyki neprastumas, emocionalumas,
noras pirmam suinoti domi informacij ir t.t. Smalss stebtojai minioje
paprastai laikosi atokiau nuo kartj viet, patys stengiasi tiesiogiai
nedalyvauti vykiuose, taiau, nepaisant to, jie kartais patenka pat vyki
skur.

Smalss stebtojai
Potenciali smalsuoli gatvse yra nemaai. Tai patvirtina ir eksperi
mentini tyrim rezultatai. Viename i toki tyrim S.Milgramas ir jo ko
legos sukr dirbtin mini, kuri sudar eksperimentatoriaus pagalbi257

ninkai [Milgram S. et ai., 1969]. Jie susirinkdavo viename i Niujorko ali

gatvi ir irdavo kitoje gatvs pusje 6-jame aukte esant lang (o pro
lang buvo fotografuojami praeinantys mons ir stebimas j elgesys).
Kaip parod tyrimo rezultatai, dirbtinis moni susibrimas skatindavo
daugel praeivi prisijungti prie stebtoj grups ir elgtis panaiai kaip ir
jie. Eksperimento metu stebtoj skaiius buvo didinamas nuo 1 iki 15.
Atitinkamai didjo ir praeivi skaiius, kurie prisijungdavo prie stebtoj
grups - iai grupei padidjus nuo 1 iki 15, sustojusi praeivi skaiius pa
diddavo nuo 4 iki 40 proc. Tuo paiu metu praeivi, kurie taip pat imdavo
irti kitoje gatvs pusje 6-jame aukte esant lang, skaiius padid
davo nuo 42 iki 86 proc. Kit autori atlikti tyrimai patvirtino gautas ten
dencijas, taip pat parod, kad praeivi susidomjim gali skatinti ne tik
dirbtins grups dydis, bet ir jos dalyvi aktyvumas bei tam tikri isiski
riantys poymiai (pvz., panai apranga) [Knowles E.S., Bassett R.L., 1976].

Minios tipai
Vyraujani elgesio form pagrindu galima iskirti kelet minios tip stovinij eilje mini, panikos apimt mini, agresyvi, ekspresyvi mini
ir pan. Aiku, i klasifikacija yra gana slygika, nes vienas minios tipas gali
lengvai transformuotis kit (pvz., besigelbstinti, panikos apimta minia gali
tapti agresyvia arba, prieingai, agresyvi minia gali transformuotis besigelbstini). Be to, kai kuriais atvejais gali pasireikti atskir minios tip
deriniai (pvz., po mgstamos komandos pergals euforijos apimta ekspre
syvi sirgali minia gali ne tik diaugtis, bet taip pat siautti bei naudoti
smurt).

Stovinij eilje minia

Ilgalaiks moni, norini sigyti bilietus sporto varybas arba kon
cert, nusipirkti vairi preki, eiles yra vienas i drausmingiausi minios
tip. Stovdami eilje, minios dalyviai nustato tam tikras bendras elgesio
normas, arba taisykles, kurios reguliuoja stovinij elges (pvz., laikin i
jim, galim siterpim eil ir pan.). Stovinij eilje minioje gali for
muotis savita atmosfera - gali bti skleidiami vairs gandai, minios daly
viai gali keistis nuomonmis apie komand galimybes, preki praktin
vert, aptarinti sportininko arba dainininko asmeninio gyvenimo smulk
menas, aisti ir kitaip linksmintis. Be to, ilgas stovjimas eilje (ypa altu,
lietingu oru) gali susieti bei suvienyti minios dalyvius (pvz., vienos koman
dos sirgalius), siibjektyviai padidinti rungtyni svarb, mgstamos koman
dos arba dainininko vert ir pan.
258

Stovinij eilse paprastai visuomet bna moni, kurie ateina pav

lav. Jie yra vadinami optimistikais vluotojais, nes prie juos stovi dau
giau moni, negu yra biliet arba preki. Manoma, kad optimistikas
vluotojas, trokdamas gauti tai, ko nori, nesmoningai nuvertina prieais
j stovini moni skaii taip pateisindamas savo stovjim ir praktikai
bergdias pastangas.

Stovinij eilje minia

Panikos apimta minia

Panik galima apibdinti kaip labai emocional bei iracional vengimo
elges, kuris pasireikia tada, kai mogui ikyla realus pavojus arba grsm.
Panika priklauso nuo aplinkos fizini charakteristik ir daniausiai kyla
tada, kai minia atsiduria udaroje erdvje, i kurios yra sunku pasitraukti.
Taiau tam, kad kilt panika, dar yra btini du svarbs papildomi dalykai:
a) galimyb pabgti arba pasitraukti; b) galimyb likti pavojingoje vietoje ir
neisigelbti. Kai negatyvs aplinkos stimulai (pvz., ugnis arba pastat
gritis) patiriami udaroje erdvje, i kurios negalima pasitraukti, panika
paprastai nekyla [Milgram S., Toch H., 1969]. Panika taip pat retai kyla to
kiais atvejais, kai veikiant negatyviems stimulams mons gali laisvai pasi
traukti ir isigelbti.
Panikai pasireikti yra labai svarbus netiktumas bei informacijos tr
kumas. Ji daniausiai kyla tada, kai mons susiduria su realiu arba numa
nomu pavojumi, kuriam nra i anksto pasirenee Vai konkreti situacija yra
259

neaiki ir neapibrta (tai trukdo priimti adekvaius sprendimus, suakty

vina moni vaizduot - jie hiperbolizuoja pavoj ir t.t.). Aktyviausiai pa
nik minioje ireikia psichologikai nestabils ir nerimastingi mons, ku
rie baims ikreiptais veidais ima aukti ir blakytis kartu sukeldami baims
jausm kitiems minios dalyviams. Pradinje panikos stadijoje vengimo el
gesys yra heterogenikas, t.y. mons siekia ivengti pavojaus paiais vai
riausiais bdais. Taiau toks heterogenikas vengimo elgesys paprastai
trunka neilgai, nes minioje atsiranda vienas arba keli lyderiai, kuri elges
pradeda imituoti visa minia. Homogeniko elgesio stadijoje, kai visi minios
dalyviai atlieka vienus ir tuos paius veiksmus, kiekvienas stengiasi isigel
bti nepaisydamas to, kokias pasekmes toks elgesys gali sukelti kitiems
(pvz., panikai bgdama, minia gali visk sutrypti savo kelyje).
Kadangi minia gali panikai stengtis tiek pasitraukti i tam tikros uda
ros erdvs, tiek ir eiti tam tikras patalpas, kai kurie autoriai iskiria dvi
panikos ris: jimo ir ijimo [Mann L., 1979].
jimo panika. i panikos ris atsiranda tada, kai mons, pradj ne
rimauti dl to, kad gali nepatekti sporto varybas arba kit rengin, ima
spausti bei stumti kitus nordami kuo greiiau patekti tam tikr viet.
jimo panika atspindi eilikumo principo paeidim. Kitaip tariant, tvar
kinga, eilje laukiani moni minia, kuri nori patekti tam tikr rengin,
tampa nekantri ir ima nuogstauti, kad gali patirti neskm, todl pradeda
stumdytis ir rungtyniauti dl pirmumo. jimo panika gali pasireikti tada,
kai susirenka didel minia ir kai jimas stadion arba kit viet yra per
daug siauras, kad j bt galima greitai patekti (arba ta vieta yra pernelyg
maa, kad j galt patekti visi norintieji). Atsiradus stipriam spaudimui,
tie mons, kurie yra netoli jimo ir utvar, gali bti suspaudiami bei
sutrypiami. Kartu reikia pridurti, kad jimo panika yra gana retas reikinys
(daniau pasireikia ijimo panika).
Iliustracijai pateiksime tok jimo panikos pavyzd: 1974 m. vasario 19
d. Egipte, Kairo mieste, prasidjus masinei spsiai, 49 mons uvo ir 47
mons buvo sueisti. Tkstaniai futbolo sirgali stengsi prasmukti pro
geleinius Zamaleko stadiono vartus, kur po keli minui turjo prasidti
vietos futbolo klubo ir ek komandos varybos. I pradi buvo planuo
jama, kad varybos vyks Kairo stadione, ir buvo parduota apie 100 000 bi
liet. Taiau paskutiniu momentu organizatoriai perkl varybas Zama
leko stadion, kuris buvo ariau miesto centro, taiau talpino tik 45 000
irov. Be to, paskutin minut Egipto valdios atstovai nutar nede
monstruoti rungtyni per televizij, taip paskatindami tkstanius sirgali
patekti stadion. Kai ie futbolo sirgaliai versi pro stadiono vartus ir
pldo vid, daugelis moni parkrito ir buvo sutrypti [Mann L., 1979].

260

jimo panika

Ijimo panika. i panikos forma yra daniausia ir turbt pati pavojin

giausia. Ijimo panik gali paskatinti atsiradusi grsm arba pavojus mi
niai esant udaroje ar apribotoje erdvje, i kurios sunku pasitraukti dl
siaur ijim arba nedidelio ijim skaiiaus. Grsm, skatinanti ijimo
panik, gali bti susijusi su ugnimi (gaisru), sprogimu, aarini duj nau
dojimu, gresiania pastat gritimi ir pan. Daugeliu atvej, prasidjus pa
nikai, didiausi nuostoliai patiriami ne dl paios grsms, bet dl neadaptyvi igsdint (igyvenani siaub) moni reakcij, nes jie dl paklaikusio noro kuo greiiau pasitraukti blokuoja ijimus ir trypia vieni kitus.
Galima bt pateikti tok ijimo panikos pavyzd: 1964 m. gegus 24
d. Peru, Limos mieste, prasidjus masinei panikai, uvo apie 300 futbolo
sirgali. Vykstant rungtynms tarp Peru ir Argentinos komand, likus 2
minutms iki rungtyni pabaigos Argentina pirmavo 1-0. Tada Peru ko
mandos aidjas mu argentinieiams vart, kurio teisjas neskait. Po
io vykio didesn negu 45 000 irov minia ireik stipr savo neprita
rim, o kai kurie patys ariausi futbolo sirgaliai peroko per barjerus nor
dami susidoroti su teisju. Pastarasis, susidarius tokiai padiai, nutrauk
varybas, taiau vis daugiau ir daugiau sirgali versi pro barjerus sta
dion. Nordama juos sustabdyti, policija panaudojo aarines dujas, tuo
sukeldama minios panik [Mann L., 1979].

261

Agresyvi minia
Agresyvius minios veiksmus skatinantys veiksniai. Vienas i svarbi
minios smurto altini - tai pablogjusios socialins-ekonomins slygos.
iuo atveju keliama tradicin prielaida, kad pablogjusios ekonomins s
lygos sukelia frustracij, kuri savo ruotu skatina perkelta agresija ir pr5P
aikum J ana poveik gali turti ir deprivacijos slygos, kuriomis yra ap
ribojamas svarbi poreiki patenkinimas (pvz., tai gali paskatinti masin
smurto ir agresijos protrk kaljimuose). Palankias slygas masiniam
smurtui atsirasti taip pat gali sudaryti reikmingi visuomens arba tam tik
ros grups gyvenimo pakyiai (jie gali bti susij su nauj socialini struk
tr susiformavimu, nauj technologij diegimu, darbo viet sumajimu
ir pan.). Dl i pokyi mons danai igyvena chaos, situacijos neprognozuojamum ir dezorganizacij, jauia grsm savojo A ir savo grups
identikumui, praranda nusistovjusius ryius bendruomenje ir t.t. Kaip
paymi B.Bufordas, agresyv Anglijos futbolo sirgali elges gali skatinti
btent dideli socialiniai pokyiai bei socialin dezorganizacija, pasirei
kianti per pastaruosius kelis deimtmeius [Buford B., 1992]. Minti veiks
niai frustruoja futbolo sirgali grupinio identikumo, vieningumo ir grupi
ns jgos bei stiprumo poreik. ie poreikiai nors i dalies gali bti paten
kinti grupje, kuri nuvertina svetim grupi narius (pvz., usienieius arba
kit komand sirgalius), taip pat ireikia prie juos agresij bei priei
kum.
Svarbiu masin smurt skatinaniu veiksniu beveik visuomet tampa i
ankstins negatyvios nuostatos tam tikr grupi atvilgiu. ios nuostatos
gali pasireikti sisenjusiu atskir grupi nuvertinimu, eminimu, taip pat
prieikumu j atvilgiu. Identikumo, susietumo ir kit svarbi poreiki
frustracija gali nulemti tai, kad iankstinis prieikumas ir tam tikros grups
nuvertinimas padarys i grup atpirkimo oiu, o kai kada - minios
smurto bei agresijos objektu. Prieikumas ir antagonizmas gali nulemti
netgi tai, kad kita grup bus vertinama kaip prieas, keliantis grsm sava
jam A. Tokiais atvejais net paprasiausias kitos grups laimjimas gali su
kelti neigiam socialin palyginim bei menkesn savosios verts igyve
nim, o kartu ir grsm savajam A. Pavyzdiui, kaip nurodo kai kurie au
toriai, pirmosios azerbaidaniei atakos prie armnus pradedanioje irti
Soviet Sjungoje buvo aikiai susijusios su gandais, kad armnai turi ge
resnes gyvenimo slygas ir yra geriau aprpinami gyvenamuoju plotu
[Staub E., Rosenthal L.H., 1994]. Be to, is visuotinio smurto protrkis pa
sireik brstani gili socialini pokyi fone, ir jie buvo papildomas
frustracijos altinis abiem konfliktuojanioms grupms. ia dar reikia pri
durti, jog tos socialins slygos, kuriomis atsiranda suvokto neteisingumo
262

jausmas, pyktis arba prieikumas, gali suteikti atskiriems vykiams arba

veiksmams stipri jg, galini paskatinti masinio smurto protrk, nors
kitais atvejais iprovokuoti masinio smurto jie nepajgt.
Dar viena palanki slyga minios smurtui pasireikti - tai negaljimas
padaryti takos arba sukelti norim pokyi taikiomis, prosocialiomis
priemonmis (pvz., neskmingi maum bandymai atkreipti valdios at
stov dmes padaryt skriaud gali skatinti prieikos bei agresyvios mi
nios susiformavim). Be to, kaip liudija stebjimai bei gyvenimika prak
tika, minios smurt gali iprovokuoti tam tikri specifiniai vykiai. Jiems ga
lima priskirti nepopuliarius politinius-ekonominius valdios sprendimus
(pvz., po toki sprendim 1991 m. sausio mn. pradioje prieikai nusitei
kusi minia band turmuoti tuometins Aukiausiosios Tarybos rmus),
draudimus ir tam tikr privilegij panaikinim (pvz., kaljimuose), bruta
lius policijos veiksmus, aretus ir kitas provokacijas. Pavyzdiui, prieikai
nusiteikusiems futbolo sirgaliams j komandos pralaimjimas, pasiaipy
mas i mgiam aidj, kitos prieinink komandos sirgali provokacijos
arba abipusiai provokuojantys prieik grupi veiksmai gali tapti stimu
lais, skatinaniais masin minios siautjim [Buford B., 1992]. Tam tikrais
atvejais provokuojantys poveikiai gali pasireikti gana ilg laik (kelias sa
vaites ar net mnesius), laipsnikai didindami atitinkam visuomens gru
pi tamp, ir susikaupusi ji pagaliau gauna masinio smurto ir agresijos
form.

Jedinstvinink minia veriasi j Aukiausiosios Tarybos rmus

(A. Sabaliausko nuotrauka)
263

Agresyvios minios rys

Prieikai nusiteikusios minios agresyvaus elgesio motyvai gali skirtis.
Todl, panaiai kaip ir panikos atveju, psichologijos literatroje yra iski
riamos kelios agresyvios minios rys [Mann L., 1979]: a) frustracij
patyrusi minia; b) minia, esanti u statymo rib; c) protestuojanti minia;
d) konfrontuojanti minia; e) ekspresyvi minia. iuos minios tipus apibdin
sime detaliau, remdamiesi masiniais siautjimais sporto renginiuose.
Frustracij patyrusi minia. iuo atveju smurtas ir agresija pasireikia
todl, kad minios dalyviai, patyr frustracij, siekia atkeryti frustratoriui.
Frustracij gali sukelti vairios prieastys. Pavyzdiui, gali bti sulugdomi
teisti irov lkesiai (kai ilgai lauk eilje sirgaliai suino, kad jau ne
bra biliet; kai dl koki nors prieasi ublokuojamas jimas stadion
arba kai labai ireklamuotos varybos patiria fiasko). Kartais frustracija
bna susijusi su suvoktu neteisingumu (pvz., kai aliki arba nekompeten
tingi teisj sprendimai svarbiausiu varyb momentu i esms nulemia
mgstamos komandos pralaimjim). Be abejo, kai kada teisjai gali bti
neteiss, taiau daniausiai irovai tendencingai suvokia tai, k jie mato,
ypa jeigu situacija yra dviprasmika. Remiantis frustracijos - agresijos te
orija galima sakyti, jog kuo irovai yra labiau frustruojami, tuo didesn ti
kimyb, kad jie ireik stipresn agresij. Mintais atvejais minios agresijos
objektais paprastai tampa frustracijos altiniai arba su jais susij mons
bei objektai - teisjai, aidjai (kai jie stipriai nuvilia sirgalius), valdios at
stovai, stadiono ranga ir pan.
Minia, esanti u statymo rib. iuo metu yra gana plaiai paplits
futbolo chuliganizmo terminas. Jis atspindi tkstani jaun sirgali aso
cial elges, kai savo kelyje stadion ir grdami po rungtyni jie niokoja
metro traukinius, dauo automobilius, muasi su kit komand sirgaliais,
siautja greta stadiono esaniose gatvse ir pan. Tarp i sirgali visada yra
moni, kuriems rungtyns yra puiki proga ireikti savo destruktyvius po
linkius (jiems paios rungtyns arba j rezultatas daniausiai nra pats
svarbiausias dalykas). Kitaip tariant, sirgali minioje yra smurt linkusi
kriminalini element, kurie susirenka tam, kad ireikt savo asocialias
tendencijas (jiems tereikia nedidelio preteksto, Kad jie parodyt tikruosius
savo ketinimus). Pavyzdiui, yra nurodoma, kad i 497 nuteist angl fut
bolo phuligan 60 proc. jau turjo ankstesn teistum [Mann L., 1979].
Futbolo chuliganai danai neiojasi su savimi peilius, kitus atrius daiktus,
lazdas, grandines ir pan., o tai liudija apie j iankstin pasirengim agresy
viems aktams. Ireikdama savo asocialias tendencijas, futbolo chuligan
minia agresijos objektais gali pasirinkti varov komandos sirgalius, poli-

264

cij, valdios atstovus arba j socialinius simbolius, taip pat atsitiktinius

mones, j nuosavyb ir pan.
Protestuojanti minia. Kai kuriais atvejais prieikai nusiteikusi minia
gali ireikti politinius reikalavimus bei protestus. Tam gali bti pasiren
kamos sporto varybos arba kiti masiniai renginiai. Pavyzdiui, 1970-1971
metais Piet Afrikos Respublikoje surengto Anglijos ir Australijos ko
mand turn metu vyko masins riaus. Agresyvi tkstani demonst*
rant minia paprastai siverdavo stadion, mtydavo dm utaisus,
vilpdavo, skanduodavo, susiremdavo su policija ir pan. ie destruktyvs
minios veiksmai buvo taktin priemon kovojant prie aparteid ir rasin
diskriminacij. Tokiems protestuojanios minios veiksmams buvo i anksto
rengiamasi, minia siekdavo ne tik nutraukti varybas, bet ir iprovokuoti
atsakomuosius valdios atstov veiksmus, kad ie vykiai susilaukt kuo di
desnio dmesio bei atgarsio. Galima pridurti, jog atkuriant Lietuvos nepri
klausomyb panai politini tiksl siek ir prieikai nusiteikusios jedinstvinink organizuotos minios.
Konfrontuojanti minia. Kai rungtyniaujanios komandos atstovauja
grupms, tarp kuri jau nuo seno egzistuoja prieikumas ir tampa, tarp
i komand sirgali daniausiai vyksta susirmimai (kai kuriais atvejais
smurto protrkiai gali iplisti ir pasireikti didesniu mastu). Kaip vien i
inomiausi ios ries smurto protrkio pavyzdi galima pateikti dviej
kaimynini ali - Salvadoro ir Hondro konflikt [Mann L., 1979].
1969 m. birelio mn. Salvadoro futbolo komanda namuose nugaljo hondrieius rezultatu 3-0. Tai paskatino prieikai nusiteikusi hondriei
minias pulti salvadorieius, gyvenanius j alyje (dl to apie 10 000 mo
ni gelbdamiesi buvo priversti bgti ). Po i vyki santykiai tarp abiej
ali labai pablogjo, o 1969 m. rugpjio mn. tarp Salvadoro ir Hondro
siliepsnojo karas.
Kai sporto varybos vyksta tarp komand, atstovaujani prieikas,
tarpusavyje konkuruojanias alis, regionines, etnines ar religines grupes,
i komand sirgaliai danai yra link vertinti varyb rezultatus kaip j
alies arba grups vertingumo rodikl. Konfrontuojani sirgali susirmi
mai gali vykti jau pai varyb metu (ypa jeigu aidjai atvirai demonst
ruoja vieni kitiems savo prieikum), taiau daniausiai ios ries smurtas
pasireikia po rungtyni, kai besivarani komand sirgaliai, palikdami
stadion, eidinja bei upuldinja vieni kitus. iuo atveju sporto renginys
tampa savotiku stimulu, sustiprinaniu iki tol egzistavus prieikum bei
tamp, kuri prasiveria ir gauna masinio smurto form* Kaip liudija gyve
nimika praktika, konfliktus daniau iprovokuoja pralaimjusios koman
dos sirgaliai (nes pralaimjimas sumaina j grups presti bei vert),
nors nugaltoj komandos sirgaliai, bdami labai susijaudin ir emocikai
suadinti, taip pat gali upulti bei iprovokuoti riaues.
265

Siekiant suprasti sporto rengini metu prasiveriant tarpgrupin prie

ikum ir agresij, labai svarbu isiaikinti, su kuo save identifikuoja sta
dion atj sirgaliai, ir ar anksiau egzistavo tampa bei prieikumas tarp
grupi, kurioms atstovauja rungtyniaujanios komandos bei j sirgaliai.
Ekspresyvi minia. Kai kada masiniai siautjimai po varyb gali bti
vien tik labai stiprios euforijos iraika (po mgstamos komandos pergals)
arba gilaus nusivylimo, lidesio bei pykio pasekm (mgstamai komandai
patyrus pralaimjim). Ekspresyvios minios smurto motyvai skiriasi nuo
kit agresyvios minios paskat, nes iuo atveju sirgaliai nepatiria frustraci
jos, i anksto nesirengia destruktyviems veiksmams ir pan. (be to, ekspresy
vios minios smurtas pasireikia tiktai po varyb). Ekspresyvs masiniai
siautjimai atsiranda dl ypa stipraus emocinio suadinimo, kuris panai
kina nepageidautino elgesio slopinim. Kita vertus, kai mogus yra stipriai
susijaudins (dl intensyvaus diaugsmo, lidesio, pykio ir pan.), raciona
ls psichiniai procesai bei kognityvin elgesio kontrol prislopinami, todl
taip pat padidja impulsyvaus, nepageidautino elgesio tikimyb. Pagal su
adinimo hipotez, iuo atveju pats svarbiausias dalykas yra emocinio su
adinimo laipsnis, o ne igyvenam emocij pobdis (t.y. ar mogus patiria
teigiamas, ar neigiamas emocijas). Kadangi labai stiprus suadinimas
ukerta keli visiems slopinimo procesams, tai stipriai susijaudinus gali
pasireikti vairios elgesio formos - agresija, ekshibicionizmas, seksualinio
pasitenkinimo siekimas, infantilikas elgesys ir pan. Pavyzdiui, 1971 m.
spalio mn. JAV Pittsburgo mieste po svarbios mgstamos komandos
pergals apie 100 000 audringai pergal veniani moni pradjo siau
tti. Jie padeginjo ir apvertinjo automobilius, griov taksofono bdeles,
kai kurie i j nuogi oko gatvse. Be to, i masini siautjim metu buvo
ufiksuota nemaai iaginim, daug moni buvo sueista, imtai - are
tuoti [Mann L., 1979]. Reikia pridurti, jog mintu atveju nepageidautinas
elgesys nebuvo slopinamas dar ir dl to, kad daugelis sirgali buvo apsvaig
nuo alkoholio.
Ekspresyvi minia paprastai yra nepastovi, neturi aiki lyderi, taiau
joje emocinis suadinimas greitai gali pasiekti tok lyg, kai mons pradeda
nebekontroliuoti savo elgesio. Smurtas ekspresyvioje minioje gali pasi
reikti tiesiogiai (kaip didelio emocinio suadinimo pasekm) arba pra
trkti tada, kai minia susiduria su kokiais nors trukdymais (pvz., policijai
stengiantis isklaidyti mones arba bandant suimti kelet girt minios daly-

vi).
Pralaimjus mgstamai komandai (ypa jeigu pralaimjimas yra labai
skaudus ir netiktas), atsiranda stiprus susierzinimas, pyktis, nusivylimas, ir
tai savo ruotu gali nulemti elgesio kontrols praradim. Mgstamos ko
mandos pralaimjimas labiausiai paveikia tuos irovus, kuriems buvimas
sirgali reikia tam tikr gyvenimo bd. Pavyzdiui, kaip liudija tyrim re
266

zultatai, aistringi krepinio sirgaliai po j komandos pralaimjimo igyvena

neigiamas nuotaikas, krenta j savs vertinimo lygis, jie netgi prognozuoja
blogesnius savo veiklos rezultatus [Hirt E.R. et ai., 1992]. Gauti rezultatai
taip pat rodo, jog masiniuose siautjimuose daniausiai dalyvauja fanatiki
futbolo sirgaliai, kurie yra artimai prisiri" prie savo klubo ir save identi
fikuoja su mgstama komanda [Zani B., Kirchler E., 1991]. Galima manyti,
kad smurtas, jgos bei galios demonstravimas tokiems sirgaliams leidia at
gauti pozityv grups ir asmenin identikum, taip pat vl patirti teigiamus
emocinius igyvenimus. Pralaimjusios komandos sirgali agresijos objektu
gali tapti bet kas, krits akis - stadiono ranga, valdios atstovai, priei
nink komandos sirgaliai, parduotuvs, automobiliai ir kiti objektai gatv
se. Kitaip tariant, pyktis ir agresija gali bti nukreipiami bet kok objekt.
Be abejo, masinis smurto pasireikimas pralaimjus mgstamai koman
dai nra danas reikinys. Daniau gali pasireikti silpnesns ir velnesns
sirgali reakcijos. Pavyzdiui, sirgaliai gali tendencingai interpretuoti ai
dimo eig, akcentuoti prieinink komandos praangas, negarbing ai
dim, prast teisjavim, nepalankiai susiklosiusi situacij ir pan. Visa tai
gali sumainti skaudul dl pralaimjimo, o kartu - ir destruktyvaus elgesio
pasireikimo tikimyb.
Kaip jau minjome, pateikta minios tip klasifikacija yra slygika ir
neatspindi vis galim minios elgesio form vairovs. Be jau apibdint
minios tip, dar bt galima iskirti agresyvi - imli mini, kuri ne tik i
reikia agresij, bet ir plikauja (pvz., minios dalyviai gali ne tik dauyti
parduotuvi vitrinas, bet ir grobstyti prekes); ekstazs apimt mini, kuri
paprastai susiformuoja tada, kai mons atlieka kokius nors ritualinius
veiksmus (pvz., ekstaz gali apimti besimeldiani maldinink mini); at
sitiktin mini, kuri susidaro vykus kokiai nors nelaimei arba iskirtiniam
vykiui (j daniausiai sudaro smalss, regini itrok atsitiktiniai praei
viai) ir pan.

Minios elges aikinanios teorijos

monms susibrus didel mini, kurioje tvyro tampa ir emocinis su
adinimas, vyksta stiprs j elgesio pokyiai. Natraliai kyla klausimas,
kokie psichologiniai procesai vyksta minioje ir kaip galima paaikinti mi
nios dalyvi elgesio pokyius (vis pirma - minios elgesio homogenikum
bei asocialaus elgesio pasireikim). Dar praeito amiaus pabaigoje, ai
kindamas minios elgesio ypatumus, G.LeBonas iskyr tris pagrindinius
veiksnius [LeBon G., 1995]: 1) anonimikum, dl kurio minioje inyksta
atskir individ atsakomybs jausmas; 2) ukrtim elgesiu, dl kurio
minioje greitai pasklinda tam tikri emociniai igyvenimai bei veiksmai;
267

3) taig, dl kurios mons minioje nekritikai priima vairias idjas bei

teiginius, nesugeba objektyviai vertinti savo bei kit moni veiksm,
paklsta reikalavimams, kurie prietarauja j proiams bei sitikinimams,
ir pan.
Atskir individ elgesio pokyius minioje band paaikinti ir S.Freudas.
Jo manymu, minios dalyvi vieningum lemia libidiniai ryiai, kurie
susiformuoja tarp grups nari ir jos lyderio [Freud S., I960]. ie ryiai yra
grindiami identifikacija, dl kurios atskir moni Ego idealas (sudtin
Superego dalis) yra pakeiiamas bendru objektu - minios lyderiu (dl to
minios nariai tampa nuo jo labai priklausomi). Be to, kadangi minios daly
viai turi bendr Ego ideal, jie taip pat identifikuojasi vieni su kitais (tarp
j atsiranda panaumas, nes jie visi pripasta ir paklsta tam paiam lyde
riui). Taiau ryiai su lyderiu ilieka dominuojantys, o lyderio paalinimas
gali sukelti minios susiskaldym (jeigu neatsiranda mogaus, kuris j pa
keist). Taigi, S.Freudo manymu, minios elgesio homogenikumas pasi
reikia todl, kad minios dalyviai turi bendr Ego ideal ir identifikuojasi
vieni su kitais. Smurtas bei agresija minioje gali atsirasti dl to, kad jos da
lyvi Superego praranda savo gali, o j elges ima kontroliuoti lyderis, tu
rintis agresyvi ketinim. Be abejo, ias S.Freudo prielaidas yra labai sunku
patikrinti empirikai. Be to, jo prielaidos kelia abejoni, nes masini
riaui metu neretai bna sunku iskirti aik lyder, arba potencials mi
nios lyderiai negali kontroliuoti minios dalyvi elgesio.
Vliau, aikinant minios elgesio ypatumus, susiformavo trys klasikiniai
teoriniai poiriai - ukrtimo elgesiu, konvergencijos bei ikylani el
gesio norm teorijos.

Ukrtimo elgesiu teorija

Dar nuo G.LeBono laik tyrintojai atkreip dmes tai, kaip greitai
minioje gali pasklisti vairs emociniai igyvenimai ir veiksmai. Toks u
krtimas gali paskatinti vieningo situacijos vertinimo, bendr tiksl bei to
paties kryptingumo elgesio formavimsi. Ukrtimo elgesiu teorija ak
centuoja taigos, imitacijos bei identifikacijos reikm, dl kuri trp mi
nios dalyvi greitai pasklinda tam tikros nuotaikos, idjos ir veiksmai. Pa
vyzdiui, dl identifikacijos su kitais, kurie suprantami kaip tos paios gru
ps nariai, turintys panaius interesus, nusivyl tais paiais dalykais, igyve
nantys t pat prieikum kurios nors iorins grups atvilgiu ir pan., gali
padidti jautrumas kit moni igyvenimams ir galima usikrsti atitin
kamais veiksmais. Remiantis iuolaikine socialine kognityvine teorija ga
lima pridurti, jog ukrtimo elgesiu metu svarb vaidmen atlieka mode
liavimas (minios lyderis arba aktyviausi jos nariai tampa modeliais, skati
268

naniais analogikus kit moni veiksmus arba igyvenimus). Be to, mi

nioje vyksta ne tik vienpusis, bet ir abipusis modeliavimo procesas. Kitaip
tariant, tas mogus kuris stimuliuoja kit, taip pat mato arba girdi atitin
kamas kit moni reakcijas, kurios pagal grtamojo ryio princip dar la
biau sustiprina pirmojo mogaus igyvenimus ir t.t. ios daugkartins gr
tamosios reakcijos gali bti ukrtim elgesiu lemiantis mechanizmas.

Konvergencijos teorija
i teorija daugiau dmesio skiria ne atskir individ tarpusavio svei
kai, bet minios sandarai [Milgram S., Toch H., 1969]. iuo atveju yra ke
liama prielaida, kad mini susiburia mons, pasiymintys panaiomis
charakteristikomis. ias panaias charakteristikas arba predispozicijas le
mia tam tikri vykiai, objektai, idjos arba vertybs, svarbios visiems minios
dalyviams (arba bent j daugumai). Pavyzdiui, mini gali susiburti mo
ns, pripastantys t pat autoritet arba ideologij, patyr panai
skriaud arba neteisyb, perm tas paias asocialias elgesio normas ir pan.
Pagal mint poir, minios elgesio homogenikum lemia jos formavi
mosi pagrindas (pvz., futbolo sirgali mini danai susiburia jaunuoliai,
turintys chuliganik polinki). Kai mini susiburia kuo nors panas
mons, jie greitai emocikai suadina vieni kitus ( suadinim ypa ska
tina ekspresyvus minios dalyvi elgesys - isiskiriantys gestai, veido i
raika, riksmai, skandavimai, vilpimai ir t.t.), taip pat sustiprina bei suin
tensyvina vieni kit reakcijas. Aiku, jog tiek ukrtimas elgesiu, tiek
konvergencija danai gali pasireikti kartu.

Ikylani elgesio norm teorija

Pagal i teorij minios veiksm homogenikumas priklauso nuo to, ar
minios dalyviai suformuoja ir laikosi tam tikr elgesio norm [Turner
R.H., 1964]. Nustatant minios elgesio normas, paprastai didiausi poveik
turi keli aktyviausi minios dalyvi elgesys, kuris yra suprantamas kaip
dominuojantis elgesio bdas. Dl to kiti minios nariai pradeda elgtis pana
iai kaip ir aktyviausioji minios dalis, slopina savo veiksmus, prietaraujan
ius demonstruojamam modeliui, taip pat skatina atitinkamai elgtis ir kitus.
Laikantis minto poirio galima sakyti, jog vienodi minios veiksmai atsi
randa todl, kad mons supranta juos kaip tinkamus arba btinus, o ne
dl mechaniko usikrtimo ar aklos imitacijos. Ikylani elgesio norm
teorija gerokai skiriasi nuo kit minios elgesio aikinimo bd. Pavyzdiui,
ioje teorijoje paymima, kad visikas minios veiksm vienodumas yra iliu*
269

zija (daug minios dalyvi elgiasi pasyviai, tuo suteikdami numanom pa

ram aktyviajai minios maumai), ir kad mons nuslopina su minios igy
venimais nesuderinamas nuotaikas, bet nebtinai usikreia iais igyve
nimais. Be to, ikylani norm teorija teigia, kad, siekiant suformuot el
gesio norm veiksmingumo, reikia nustatyti minios dalyvi socialin iden
tikum. Kitaip tariant, jeigu minioje buvo nustatytos agresij skatinanios
elgesio normos, tai didiausias destruktyvumas turt pasireikti tada, kai
minios dalyviai pasta vieni kitus (tai prietarauja anonimikumo idjai).

Deindividualizacijos teorija
Tai viena i iuolaikini minios elgesio ypatumus aikinani teorij. Ji
akcentuoja tai, kad moni elgesio pokyius minioje skatina atskir minios
dalyvi deindividualizacija. Tradicikai deindividualizacij galima apib
dinti kaip trikomponent proces, kuris apima: 1) situacinius veiksnius, pa
sireikianius grupje arba minioje; b) vidinius asmenybs pokyius; 3)
anksiau slopinto (nepageidautino) elgesio pasireikim. P.G.Zimbardo
paymi, kad deindividualizacij skatina tokie situaciniai veiksniai kaip ano
nimikumas, pakitusios atsakomybs slygos, grups dydis, pakitusi laiko
perspektyva (pvz., dmesio sutelkimas dabartin moment), sensorinis
perkrovimas, padidintas suadinimas, naujos, neaikios situacijos ir pan.
[Zimbardo P.G., 1969]. Kai kurie kiti autoriai, analizuodami deindividuali
zacij skatinanias slygas, akcentuoja grups vieningum, kolektyvinius
veiksmus bei dmesio sutelkim ior [Diener E., 1980]. Visi minti situa
ciniai veiksniai sunkina asmenybs savs sismoninim, didina abejingum
asmeniniams ir socialiniams elgesio standartams, maina mogaus dme
singum jo elgesio ioriniams vertinimams, minimizuoja savistab bei savs
vertinim, silpnina savikontrol (kuri grindiama kalts ir baims jaus
mais), atsivelgim galimas elgesio pasekmes, o kartu maina anksiau
slopinto elgesio pasireikimo slenkst. Dl to, mogui patekus deindividu
alizacijos bsen, pasireikia anksiau slopintos elgesio formos ir polinkiai
(pvz., impulsyvs ir asocials veiksmai).

Diferencin savs sismoninimo teorija

Tobulindami bei tikslindami deindividualizacijos samprat, S.PrenticeDunnas ir R.W.Rogersas iskyr du savs sismoninimo komponentus
[Prentice-Dunn S., Rogers R.W., 1989]: 1) asmenini savojo A aspekt
sismoninim (t.y. dmes tokioms mintims bei jausmams, kurie paprastai
vieai nedemonstruojami); 2) socialini savojo A aspekt sismoninim
270

(t.y. dmes sau kaip socialini vertinim objektui). Remdamiesi mintais

skirtingais savs sismoninimo komponentais, ie autoriai aprao du mi
nios poveikio atskiriems individams mechanizmus. P i r m a , anonimi
kumas bei isklaidyta atsakomyb minioje skatina nepageidautin individo
elges todl, kad jis maiau sismonina socialinius savojo A aspektus.
Kitaip tariant, minioje mogus maiau domisi, kaip aplinkiniai j vertina,
maiau bijo vairi sankcij, pasmerkimo arba nepritarimo. Jis pakankamai
aikiai supranta, k daro, taiau paprasiausiai nesitiki patirti negatyvi
savo elgesio pasekmi (niekas nepastebs ar nesimins, nebus galima k
nors isiaikinti ir pan.). A n t r a , fiziologinis suadinimas (j gali sukelti
garsi muzika koncerto metu, vilpimas bei skandavimas stadione ir t.t.),
taip pat minios dalyvi vieningumas ir tarpusavio priklausomyb (dl jos
atsiranda percepcinis pasinrimas ar nugrimzdimas mini) sumaina
asmenini savojo A aspekt sismoninim. iuo atveju individas patiria
toki deindividualizacijos bsen, kuriai bdingi mstymo, emocini igy
venim pokyiai bei sutrikusi savireguliacija. Dl to mogus tampa jaut
resnis aplinkos orientuojantiems stimulams, o ne vidinms paskatoms ir
elgesio savireguliacijos standartams. Taigi, mogaus elgesys tampa labai
priklausomas nuo specifini aplinkos stimul, kurie gali sukelti vairiausias
elgesio formas.
Apibendrinant galima pasakyti, jog pirmuoju atveju anksiau slopintas
elgesys pasireikia todl, kad mogus apsvarsto ir numato sau palankias pa
sekmes (pvz., agresija ar kitos nepageidautino elgesio formos nebus
kruopiai itirtos, ir jis nesusilauks atpildo u savo neteistus veiksmus).
Antruoju atveju, sumajus asmenini savojo A aspekt sismoninimui,
susilpnja kognityvin elgesio reguliacija, dl to atitinkamai padidja nepa
geidautino elgesio pasireikimo tikimyb. iuos elgesio slopinimo panaiki
nimo bdus, kuriuos aprao diferencin savs sismoninimo teorija, ga
lima pavaizduoti tokia schema:

1 pav. Elgesio slopinimo panaikinimo bdai

271

Reikia paymti, jog S.Prentice-Dunno ir R.W.Rogerso deindividualizaeijos bei skirtingo savs sismoninimo samprata leidia paaikinti ne tik
asociali, bet ir prosociali elgesio form pasireikim minioje (prosocial
elges gali slopinti egzistuojanios normos, gdos jausmas, koki nors
tiksl, kuriems gali trukdyti vieas savo emocini igyvenim demonstravi
mas, siekimas ir pan.). Pavyzdiui, minios dalyviai tam tikroje situacijoje
gali labdaringai paaukoti dideles pinig sumas (tai puikiai iliustruoja aukos
Persitvarkymo Sjdiui masini miting metu), rizikuoti savo gyvybe gel
bdami kitus arba be varymosi glbesiuotis bei buiuotis sveikindami
vieni kitus su mgstamos komandos pergale.
Deindividualizacijos samprata taip pat gali padti suprasti religins mi
nios elges. Galima sakyti, jog bendri religiniai ritualai, besimeldiani
moni vieningumas ir bendrumas, taip pat religins giesms atlieka fizio
loginio suadinimo funkcijas, kurios sumaina asmenini savojo A as
pekt sismoninim. Dl to grupini religini mald metu mons i da
lies praranda savikontrol ir tampa labai taigs ioriniams stimulams.
Galiausiai minios elgesio ypatumams takos gali turti kai kurie komu
nikaciniai mechanizmai. mons, susibr mini, danai bendrauja tar
pusavyje keisdamiesi turima bei siekdami naujos informacijos. Tai yra ypa
svarbu, kai susidariusi situacija yra neaiki ar dviprasmika. Tokiais atvejais
minioje paprastai pasklinda vairs gandai, kuri pagrindu mons spren
dia apie tai, kas atsitiko, kas vyksta, kaip reikia elgtis ir pan. Gand tyri
mai rodo, kad perduodant informacij galima labai j ikraipyti (kuo dau
giau tarpinink perduodant informacij, tuo didesn ikraipym tikimyb).
Dl io informacijos ikraipymo minioje gali bti formuojami labai netiks
ls vertinimai bei neadekvatus situacijos supratimas. Taiau^ nepaisant to,
kada minios dalyviai sitikina, kad toki pai informacij turi ir kiti, jie
ima elgtis panaiai (kuo mons daugiau bendrauja, keiiasi informacija,
tuo labiau nugludinami tarpusavio skirtumai, ir juos vis labiau uvaldo
bendrumo jausmas). ia prasme gand platinim bei skleidim minioje ga
lima interpretuoti kaip kolektyvin sprendimo primimo proces, kurio
metu suformuojamos tam tikros elgesio normos, koordinuojanios minios
dalyvi veiksmus. Kaip paymi kai kurie autoriai, gand darom poveik
lemia minios dalyvi susidomjimas tam tikru vykiu ar situacija, taip pat
ios situacijos neapibrtumas [Milgram S Toch H., 1969]. i priklauso
myb galima ireikti tokia formule: gand jga = f (moni susidomji
mas x situacijos neapibrtumo).

272

Minios elgesio kontrols budai

Atsivelgiant anksiau apraytus minios elgesio ypatumus, elges le
mianius veiksnius bei minios tipus, galima pateikti kelet rekomendacij,
kaip bt galima kontroliuoti minios elges.
1. Kai kada palankias slygas masinms riaums gali sudaryti valdios
institucij abejingumas atskir moni grupi problemoms ir patiriamoms
skriaudoms (neteisybei), j bejgikumui kaip nors pakeisti nepalanki si
tuacij naudojant teistas ir legalias priemones. Todl, siekiant sumainti
agresyvios minios atsiradimo tikimyb, btina laiku reaguoti tam tikr
moni grupi problemas, sumainti tarpgrupin tamp, laiku priimti
sprendimus dl susidariusios sudtingos socialins-ekonomins situacijos ir
pan. Santykin vairi grupi ekonomin lygyb, tarpgrupini konflikt
nebuvimas, demokratin atmosfera visuomenje - tai slygos, galinios
sumainti masinio smurto pasireikimo tikimyb.
2. Kadangi kai kurie mons nepasitiki policija, nepakankamai supranta
jos veiksmus, yra prieikai nusiteik policinink atvilgiu ir pan., tarp ben
druomens ir policijos turt bti formuojamas tarpusavio supratimas ir
pasitikjimas. Tai galt padti ivengti skirstymo prieingas grupes
(mes ir jie), sumaint tarpusavio prieikum, taip pat abipusi pro
vokacij (kurios kai kada gali sukelti masinio smurto protrk) galimyb.
3. Ijimo panikai galima ukirsti keli (arba bent jau sumainti jos pa
sekmes), jeigu bus imtasi atitinkam priemoni pasitraukimo galimybms
bei prioritetams sukurti. Pavyzdiui, dideliuose pastatuose ir vieosiose
vietose turi bti nurodyti pasitraukimo keliai, pateiktos laipt naudojimo
instrukcijos, aikiai paymti ijimai, kai kada turi bti paliktos atviros i
orins durys ir pan. Labai svarbu, kad visos nuorodos bei instrukcijos bt
kiek galima paprastesns, kitaip ekstremaliomis slygomis mons j nesu
pras ir negals pasinaudoti.
4. Norint ukirsti keli jimo panikai, btina atsivelgti tuos dsnin
gumus, kuri dka minioje yra palaikoma tvarka ir kontrol. i panikos r
is paprastai prasideda tada, kai mons, esantys minios unugaryje, siekia
kuo greiiau patekti vid, stumia ir spaudia vienas kit. Kad nepasi
reikt moni nekantrumas ir drausminga, eilje stovinti minia nesitransformuot stichik masin judjim, btina atsiminti kelet atsar
gumo priemoni. Pirma, reikia i anksto paruoti pakankam jimo kon
trols (biliet tikrinimo) post skaii. Antra, aptarnaujantis personalas ir
policija turt bti pasireng minios judjimui kontroliuoti ir neleisti mo
nms uimti tam tikros erdvs iki jimo pastat arba stadion (tam gali
bti naudojamos apsaugins tvorels). Treia, turt bti utikrintas pa
kankamas jim tam tikr viet skaiius, kad mons galt ten lengvai
273

patekti ir nesusiburt didels nekantraujani moni grups. Tais atve

jais, kai minioje prasideda spaudimas, ir mons ima vertis prie jimo,
sudtingos elgesio instrukcijos nebra naudingos, nes: a) dl atsiradusio
didelio susijaudinimo jas sunku suprasti; b) jas nustelbia tampos apimt
moni ksniai. iuo atveju tinkamesni trumpi ir paprasti nurodymai
(pvz., Nestumk!, Nespausk!, Sustok! ir pan.).
5. Tada, kai minios panik arba agresij gali iprovokuoti nepagrsti
gandai, labai efektyvi gali bti laiku pateikta objektyvi ir tikinama infor
macija. Galima sakyti, jog tik faktai gali neutralizuoti negatyv gand po
veik. Todl, norint ukirsti keli pavojing bei jaudinani gand sklidi
mui, miniai reikia pateikti konkreius faktus, susijusius su tamp kelianiu
vykiu.
6. Siekiant kontroliuoti minios elges, teorikai optimalus variantas - tai
jos lyderi izoliacija. Taiau tiesiogin fizin lyderi bei aktyviausi minios
element izoliacija yra labai pavojingas dalykas, nes tai gali paskatinti atsa
komj agresij ar bent jau aktyv pasiprieinim (minia lengvai neatiduodasavo nari policijai). Todl, izoliuojant aktyviausius minios ele
mentus, pirmiausia reikt taikyti psichologines poveikio priemones (pvz.,
galima bandyti diskredituoti lyder arba jo skelbiamas idjas, sudaryti jam
opozicij ir pan.). Be abejo, kad ios priemons bt efektyvios, reikalingas
geras psichologinis pasirengimas bei informacinis aprpinimas (todl,
esant galimybei, reikia i anksto identifikuoti potencialius minios lyderius,
surinkti apie juos kuo daugiau informacijos ir t.t.).
7. Paveikti vis mini i karto (ypa jeigu tai didel minia) praktikai yra
nemanoma* Todl nepaprastai svarbu suskaidyti mini atskiras grupes,
tai maina jos vieningum bei trukdo pasireikti ukrtimui elgesiu. Tam
galima taikyti vairias priemones - neleisti monms susijungti visum,
terpti mini savus mones, kurie vienu metu vairiose vietose organizuot
diskusijas skirtingomis temomis, skleist informacij ir nuotaikas, prieta
raujanias dominuojantiems minios igyvenimams. Kartais iskaidyti mini
gali padti kreipimasis (pvz., stiprus, valdingas tonas, konkrets faktai gali
atkreipti daugelio moni dmes ir kartu sumainti minips poliarizacij).
Pradinse minios formavimosi stadijose atskiros moni grups pa
prastai dar nra susijungusios visum, komunikaciniai procesai minioje
dar nra stiprs. Todl iuo metu minios suskaidymas gali bti pats efekty
viausias. Taiau kartu reikia paymti, kad jeigu bus panaudotas pernelyg
grubus spaudimas ir jga, tai gali sukelti prieing efekt - grsms aki
vaizdoje atskiros moni grups gali greitai susilieti vien didel mas,
kartu utikrindamos didesn savo saugum.
8. Jeigu prieika minia jau susiformavo, jai reikia parodyti jg, taiau
policijos veiksmai turi bti gerai apgalvoti (jeigu iorin kontrol bus per
maa, miniai gali atrodyti, kad viskas yra leistina ir ji gali daryti k nori;
274

jeigu kontrol bei jgos demonstravimas bus pernelyg didelis, tai gali ipro
vokuoti gynybinius minios veiksmus). Kai kuriais atvejais, kai psicholo
gin tampa labai padidja, tarp minios ir policijos btina sukurti bei ilai
kyti tam tikr atstum. Jeigu is atstumas bus per maas, tai padidja fizi
ns konfrontacijos iprovokavimo galimyb, kai policininkai lengvai gali
bti traukiami tiesiogin kontakt su minia. Tada kontroliuoti situacij
pasidaro nepaprastai sunku.
9. Apie pavojing moni susibrim galima sudaryti policijos kordon,
kuris padt sulaikyti atsitiktinius praeivius ir smalsuolius ir taip neleist
jiems prisijungti prie minios ir pagausinti j.

LITERATRA
1. Buford B. Among the thugs: The experience and the seduction of crowd
violence. New York: Norton, 1992.
2. Diener E. Deindividuation: The absence of self-awareness and self
regulation in group members // The psychology of group influence / Ed.
by P.B. Paulus. Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates,
1980. P. 209-242.
3. Freud S. Group psychology and the analysis of the ego. New York:
Bantam Books, 1960.
4. Hirt E. R., Zillmann D., Erickson G. A., Kennedy C. Costs and benefits
of allegiance: Changes in fans self-ascribed competencies after team
victory versus defeat // Journal of Personality and Social Psychology.
1992. Vol. 63. P. 724-738.
5. Knowles E.S., Bassett R.L. Groups and crowds as social entities: Effects
of activity, size and member similarity on nonmembers // Journal of
Personality and Social Psychology. 1976. Vol. 34. P. 837-845.
6. LeBon G. The crowd. New Brunswick: Transaction Publishers, 1995
(pirm kart darbas paskelbtas 1895 m.).
7. Mann L. Sports crowds viewed from the perspective of collective
behavior // Sports, games and play: Social and psychological viewpoints
/ Ed. by. J. H. Goldstein. Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum
Associates, 1979. P. 337- 368.
8. Milgram S., Bickman L., Berkowitz L. Note on the drawing power of
crowds of different size // Journal of Personality and Social Psychology.
1969. Vol. 13. P. 79-82.
9. Milgram S., Toch H. Collective behavior: Crowds and social
movements // The handbook of social psychology. 2-nd ed. Vol. 4 / Ed.
by G. Lindzey, E. Aronson. Reading, MA: Addison-Wesley Publishing
Company, 1969. P. 507-610.
275

10. Prentice-Dunn S., Rogers R.W. Deindividuation and the self-regulation

of behavior // Psychology of group influence. 2-nd ed. / Ed. by P.B.
Paulus. Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1989. P.
87-109.
11. Staub E., Rosenthal L.H. Mob violence: Cultural-societal sources,
instigators, group processes and participants // Reason to hope: A
psychological perspective on violence and youth / Ed. by L.D. Eron,
J.H. Gentry, P. Schlegel. Washington, DC: American Psychological
Association, 1994. P. 281-313.
12. Turner R. H. Collective behavior // Handbook of modern sociology /
Ed. by R.E.L. Faris. Chicago: Rand McNally, 1964. P. 382-425.
13. Zani B., Kirchler E. When violence overshadows the spirit of sporting
competition: Italian football fans and their clubs // Journal of
Community and Applied Social Psychology. 1991. Vol. 1. P. 5-21.
14. Zimbardo P. G. The human choise: Individuation, reason and order
versus deindividuation, impulse and chaos // Nebraska symposium on
motivation. Vol. 17 / Ed. by W. J. Arnold, D. Levine. Lincoln:
University of Nebraska Press, 1969. P. 237-307.

Antanas Suslaviius, Gintautas Valickas

SOCIALIN PSICHOLOGIJA TEISTVARKOS DARBUOTOJAMS
Vadovlis auktosioms mokykloms
Redagavo ir korektr skait/. Balinien it A. Skirmantien
Rinko A. Ilekyt, R. Tumnien
Maketavo R. Bemadiien
Technikai redagavo N. Mazaliaiskait
Virelio dailinink S. Narkeviit
SL 585. 1999 04 29. 17,2 leidyb. apsk. 1.
Tiraas 2000 egz. Usak. Nr. 66. Kaina sutartin.
Ileido Lietuvos teiss akademijos Leidybos centras, Ateities 20,2057 Vilnius
Spausdino Lietuvos teiss akademijos Leidybos centro spaustuv, Ateities 20,2057 Vilnius