Professional Documents
Culture Documents
Socialine Psichologija Teisetvarkos Darbuotojams
Socialine Psichologija Teisetvarkos Darbuotojams
ANTANAS SUSLAVIIUS
GINTAUTAS VALICKAS
SOCIALIN PSICHOLOGIJA
TEISTVARKOS DARBUOTOJAMS
Vadovlis auktosioms mokykloms
Vilnius 1999
UDK 316.6
Auktj
duota
_
a v o Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekan doc.
Recenz
J
dr. B. Pocit
T.
,/jiss akademijos Valstybinio valdymo fakulteto Psichologijos
ikatedros
*
UVreko
i jnenduota spausdinti
(1998
12 09 protokolo
Nr. 5)/
r
\
r
.
universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios ir pedagogins
ISBN 9 9 8 6 -5 18 66
TURINYS
Pratarm....................................................................................................
1. Socialiniai mokslai: argumentai ir j empirinis pagrindimas.
Socialinio elgesio samprata
........
..
2. Socialiniai vaidmenys.............................
10
16
4. Elgesio motyvacija....................................................................................
19
5. Frustracija.....................................
28
6. Ego gynyba................................................................................................. 31
7. Vertybins orientacijos.........................................................................
36
52
^81
105
110
177
............................233
251
PRATARM
Tarpdisciplininiai psichologijos ir teiss tyrimai buvo pradti dar pir
majame XX a. deimtmetyje (viena i pirmj taikomosios eksperimen
tins psichologijos srii buvo susijusi su teistvarka). Taiau, nepaisant
ankstyvj itak, tarpdisciplininiai psichologijos ir teiss ryiai Sustiprjo
tik 6-7-jame deimtmetyje. Prasidjus iam atgimimui, psichologai vis ak
tyviau bendradarbiauja su teistvarkos pareignais, atsiranda daug nauj
veiklos srii, kurios yra naudingos tiek psichologijai, tiek teistvarkai.
Pavyzdiui, galima paminti tokias populiarias tyrim sritis: agresijos pa
sireikimo dsningumai bei modifikacija, tariamj ir nukentjusij
apklausos technikos, melo atskleidimo bdai, liudytoj parodym tikslu
mas ir j lemiantys veiksniai, teismo proceso dalyvi tarpusavio sveikos
ypatumai, psichikos sutrikimai ir atsakomyb, nusikaltli psichologini
profili sudarymas, lyties bei fizinio patrauklumo taka priimant nuos
prend ir t.t. Be to, pastaruoju metu tarpdisciplinini psichologijos ir teiss
tyrim rezultatai vis daniau publikuojami vairiose knygose bei ur
naluose, analizuojami mokslinse konferencijose, taikomi kasdieninje
praktikoje.
Deja, Lietuvoje psichologijos ir teistvarkos ryiams skiriamas dar ne
pakankamas dmesys, ir psichologai ioje srityje engia tik pirmuosius
ingsnius (nors j indlis atskleidiant asocialaus elgesio formavimosi ds
ningumus, iaikinant nusikaltimus, sprendiant nusikaltim prevencijos ir
kitus praktinius klausimus galt bti daug didesnis). is vadovlis - tai
vienas i pirmj bandym upildyti susidariusi sprag ir atskleisti sociali
ns psichologijos taikymo galimybes teistvarkos sferoje. Raydami vado
vl, autoriai siek pristatyti skaitytojams tiek bendruosius, tiek ir specia
liuosius klausimus. Todl vienuose vadovlio skyriuose analizuojamos
klasikins socialins psichologijos temos (pvz., socialiniai vaidmenys,
vertybins orientacijos, bendravimas, konfliktai ir j sprendimo bdai, as
menyb grupje ir pan.), kituose - nagrinjami tiesiogiai su teistvarka su
sij klausimai (pvz., agresyvaus elgesio itakos ir modifikacija, teisingumo
psichologija, asocialios grups formavimosi ir funkcionavimo dsningumai,
minios elgesio ypatumai ir t.t.). Be abejo, vadovlyje pristatytos temos toli
grau neatskleidia vis socialins psichologijos ir teistvarkos sveikos
srii, taiau toks visk apimantis darbas - tai ateities udavinys.
Rengdami vadovl, autoriai gilinosi skirtingas temas ir analizavo jas
savarankikai. Doc. A.Suslaviius para iuos skyrius: Socialiniai mokslai:
argumentai ir j empirinis pagrindimas. Socialinio elgesio samprata, So
cialiniai vaidmenys, Asmenybs identikumas, Elgesio motyvacija,
4
- Duob.
- Tvora.
- Lavonas!
Tyla.
- Lavonas! - atkakliai pakartojo profesorius.
- Js ukaste j patvoryje. Taip?
- Nieko panaaus a nesakiau! - suuko Suchanekas.
- Js ukaste j patvoryje savo sode, - rytingai pakartojo Rousas. - Js
umute epelk pakeliui Beroun ir ivalte krauj mainoje maiu. Kur
padjote mai?
Rousas buvo teisus. epelkos lavonas>suvyniotas kruvin mai, buvo
ukastas patvoryje Suchaneko sode.
LITERATRA
1. apekas K. Apsakymai. Kaunas: Spindulys, 1994.
2. SOCIALINIAI VAIDMENYS
Asmenybs elgesys sudtingas ir vairus. Tam tikru laiku ir tam tikroje
aplinkoje mogus k nors veikia, kuo nors bna, elgiasi kaip kurios nors
grups narys, t.y. atlieka kok nors s o c i a l i n v a i d m e n . Vaid
mens atlikimas - nebtinai veikla. i svoka vartojama ir ryi su kitais
monmis specifikai apibdinti (pvz., draugas, pavaldinys, globjas). Socia
linis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikjai. Kai kuriuos vaidmenis - tvo,
motinos, mogaus - galime laikyti aminais. Vilniaus universiteto studento
vaidmeniui jau daugiau kaip 400 met. Taiau kiekvienas studentas t
vaidmen atlieka savotikai, kartu kuo nors j praturtindamas.
Psichologas G. Allportas velgia keturias socialinio vaidmens stadijas:
1) su vaidmeniu susij lkesiai; 2) vaidmens supratimas; 3) jo primimas;
4) vykdymas. Lkesiai siejami tiek su vaidmens atlikju, tiek su vaidmeniu
apskritai, tai yra vili, tikjimo ir lkesi sistema. Praddamas bendrauti,
mogus paprastai savo partneriui nepasako, ko i jo laukia. Tad bendrau
jant reikia sugebti atspti lkesius ir,* inoma, juos pateisinti. Bet pir
miausia btina apskritai norti nebti abejingam tiems lkesiams. Ka
dangi lkesiai nra vieai deklaruojami, juos atsiliepti nra'taip jau pa
prasta. Lkesi neinojimas - ne vienintel prieastis, apsunkinanti j
patenkinim. Jie esti ir nevienodai tikroviki. J nepasakant, vadinasi, ir
nekoreguojant, nesunku atitrkti nuo tikrovs. Gali bti ir supainiot,
prietaring lkesi. Kuo daugiau moni, su kuriais bendrauja vaidmens
atlikjas, tuo vairesni ir prietaringesni su juo siejami lkesiai. Tai pasa
kytina, pavyzdiui, apie politinius veikjus, deputatus.
Vaidmenis mogus interpretuoja. Nors visuomenje egzistuoja tam tikri
j modeliai, orientuojantys, k turt daryti ir koks turt bti kiekvieno
vaidmens atlikjas, mons juos supranta savaip, individualiai. Taip atsi
tinka dl daugybs prieasi: socializacijos ypatum, vertybi, bendravimo
patirties. Skirtingas vaidmens supratimas yra konflikto prielaida. Juk taip
danai ir mes patys aikiname, ir mums aikinama, kaip reikt elgtis.
Emocinis sutikimas su tuo, kad esi kokio nors vaidmens atlikjas, vadi
namas v a i d m e n s p r i m i m u . Primimo prieingyb - v a i d
m e n s a t m e t i m a s . Kas veria imtis irdiai nemielo vaidmens?
Sunku vienareikmikai atsakyti. Kartais mons, veriantys elgtis konformistikai, kartais aplinkybs. Galiausiai ir pats mogus ne visados i anksto
ino, ar gals tinkamai atlikti kok nors vaidmen, ar netaps tas vaidmuo
kankyne, ar per daug nenuvargins. Dramatikiausias vaidmens atmetimo
atvejis - motinos vaidmens neprimimas. To prieastis gali bti ankstyva,
neplanuota motinyst, nemylimas partneris ir kt. Atmetimo padariniai tra
giki. Juos panagrinsime atskirame skyriuje.
10
12
LITERATRA
1. Berzonsky M. D., Ferrari J. R. Identity orientation and decisional strategies. //
Personality and individual differences. 1996. Vol. 20. No. 5. P. 597-606.
2. Erikson E. Childhood and society. New York: Norton, 1950.
3. Gurman E. G., Long K. Work role identity and leadership behavior // Journal of
Psychology. 1994. Vol. 128. No. 4. P. 397-402.
4. Hamner W. C., Tosi H. L. Relationship of role conflict and role ambiguity to
job involvement measures // Journal of Applied Psychology. 1974. Vol. 59.
No. 4. P. 137-143.
5. Kavolis V. Moterys ir vyrai lietuvi kultroje. Vilnius, 1992.
6. Navaitis G. Lygs, bet skirtingi. Kaunas: viesa, 1992.
7. Thoits P. A. Identity relevant events and psychological symptoms: a cautionary
tale // Journal of Health and Social Behavior. 1995. Vol. 36. P. 72-82.
15
3. ASMENYBS IDENTIKUMAS
, Asmenybs identikumas yra apibendrintas atsakymas klausim Kas
a esu? Plaija prasme atsakymo klausim iekojimas ir prilygsta
identikumo iekojimui. Identikumo pagrind sudaro asmenybs priimti
socialiniai vaidmenys, t.y. vaidmenys, kuri atlikju asmenyb save sivaiz
duoja, kitais odiais, identifikuoja save su tam tikrais vaidmenimis.
E. Eriksono nuomone, identikumas reikia vis patirt identifikacij sis
tem. Taip pasiekiama A vienyb. Staigus vaidmens pakeitimas, negal
jimas atlikti ankstesni asmenybei reikming vaidmen sukelia identi
kumo kriz. mogus tartum klausia savs: Tai kas a esu dabar? Gy
venamosios vietos, profesijos, pilietybs, eimos padties pasikeitimas kelia
didel pavoj identikumui. mogus ima irti save kaip kak gana
skirtingo, palyginti su tuo, kas jis buvo anksiau. Vadinasi, identikumas
reikia ir mogaus tapatyb laike. Tai paaikinti galima taip: mano iden
tikumas reikia, kad a esu tas pal ir toks pat erdvje ir laike, praeityje,
dabar ir ateityje. Pasvarstykime, pavyzdiui, kokios bdos uklumpa emi
grant, sidarbinus ne pagal profesij, neturint alies, kuri jis atvyko,
pilietybs, atitrukus nuo jam svarbi moni grups ir eimos. Lietuvoje
esame lietuviai, Vakaruose - sovietai, jei dar ne blogiau.
Savojo A apibrimui arba identikumui gali bti panaudojami ir kiti
asmenys arba net objektai. iuo poiriu mogus apibria save kaip kito
mogaus tsin, papildom dal, pvz.: A - Domanto motina, A - Ope
lio savininkas. Pirmuoju atveju toks papildinio identikumas yra biologi
kai determinuotas, antruoju atveju jis yra pasirinkimo rezultatas. Taip i
reikiamas priklausomumas. Pavyzdiui, mogus apibria save kaip kieno
nors pasekj, mokin (A - froidistas) arba grups nar (A - algirie
tis). Paymjtina, kad tas pats mogus gali bti kito mogaus savs apibr
imo dalimi. Savs, kaip kieno nors dalies suvokimas, rodo simbiotin ry.
Tai - savarankikumo ir brandumo prieingyb.
Identikumas reikia vairi asmenybs struktr visum, A vienyb.
Asmenyb sudarani struktr hierarchija, organizacija utikrina mogui
pastovum, yra jo santykio su aplinka atsvaros takas.
Ryt civilizacijos mogui identikumas reikia ne t pat, k Vakar pa
saulio mogui. Jam identikumas reikia skirtingum nuo kit, ribos tarp
savs ir kit moni, gamtos iekojim. Ryt pasaulio mogui identikumas
asocijuojasi su eima, gimine. Atitrks nuo eimos, jis labai kenia. Ame
rikiei psichologai R. Schwedens ir E. Bourneas papra amerikiei ir
Amerikos indn apibdinti pastam mog, .^merikieiai j apibdino
kaip nesusijus su kokia nors grupe arba bendrija asmen. Tok mogaus
supratim tyrimo autoriai pavadino egocentriku. Tuo tarpu, indnai pa
16
stam mog apibdino kaip priklausant kokiai nors grupei arba ben
drijai asmen, t.y. pateik kontekstual, sociocentrik pastamojo supra
tim.
LITERATURA
1. Bagdonaviius V. monikumo prigimties aikinimas Vydno veikaluose //
Problemos. 1978. Nr. 1.
2. Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Kaunas: viesa, 1993.
3. Rupp J. Augimas per neskmes // Psichologija tau. 1993. Nr. 2.
4. Sampson E. The decentralization of identity: toward a revised concept of
personal and social order. American psychologist, 1985, Vol. 40. No. 11.
5. alkauskis S. Asmeninis tobulinimasis, kaip kiekvienos paangos pradia //
idinys. 1938. Nr. 12.
6. Thoits R. A. Identity relevant events and psychological symptoms: a cautionary
tale // Journal of Health and Social Behavior. 1995. Vol. 36. P. 72-82.
18
4. ELGESIO MOTYVACIJA
Bet kokio elgesio pradia yra poreikis, suprantamas kaip organizmo
priklausomyb nuo egzistavimo slyg. Biologiniai poreikiai (alkio, tro
kulio numalinimo ir kt.) ireikia organizmo priklausomum nuo slyg,
btin gyvybei palaikyti. Socialiniai poreikiai (bendravimo, sitvirtinimo,
saviraikos) nurodo slygas, nuo kuri priklauso asmenybs tobuljimas.
Nepatenkins socialini poreiki, organizmas neva, bet smarkiai nuken
ia jo socialinis komponentas. Bd, kuriuo mogus tenkina biologinius
poreikius, daugeliu atvej lemia elges reguliuojanios socialins normos,
etikos reikalavimai. Todl mogus, tenkindamas biologinius poreikius, da
nai laikosi socialini taisykli, draudim. Kokie poreikiai vadintini so
cialiniais? Be danai minim bendravimo, sitvirtinimo, saviraikos porei
ki, ivardinsime ir kelet reiau prisimenam, bet ne menkesns svarbos
poreiki, pavyzdiui, socialinio pritarimo, artumo, globojimo ir globos sie
kimo, priklausomybs, savarankikumo, dominavimo, paklusimo ir kt.
Kilus poreikiui, mogus patiria emocin tamp, igyvena tam tikr ne
patogum, kako trkum. jausm nusako jau paties odio poreikis
aknis. Sakoma: kako reikia. Emocin tampa nra maloni bsena. No
ras paalinti arba bent sumainti tamp veria mog veikti. Taigi tampa
virsta energijos altiniu. J alindamas mogus tampa aktyvus. Pasiekus
tiksl - numalinus alk, pabendravus su draugu - tampa atslgsta. Kilus
poreikiui, paeidiama hipotetin organizmo energetini jg pusiausvyra,
dl to kyla emocin tampa. Kadangi tampa mogui nemaloni ir nepriim
tina, jis siekia susigrinti pusiausvyr, t.y. patenkinti poreik. Taip teigia
J. Cannon motyvacijos pusiausvyros teorija. i teorija pagrsta prielaida,
kad nepusiausvyra organizmui yra nepriimtina, ir jis siekia grti hipoteti
n pirmins pusiausvyros bkl. Bet kur gi dingo motyvas? I skyriaus pa
vadinimo galima sprsti, kad bus kalbama apie elgesio motyvacij. Suak
tyvintas, suaktualintas poreikis ir vadinamas motyvu. Ieina, kad poreiki
yra daug daugiau nei motyv, nes tam tikru laikotarpiu mogus trokta
patenkinti tik atskirus poreikius. Stengtis patenkinti visus poreikius vienu
metu yra nerealu. Kitus poreikius mogus atideda arba paprasiausiai nu
sopina. Tarkime, per pamok norisi daryti daugyb dalyk, iskyrus vien
- bti pamokoje. mogus savj poreiki tenkinim hierarchizuoja. Tai brandumo poymis.
Tuo, kad motyvacija yra paeistos pusiausvyros padarinys, paaikinamos
visos toksikomanijos, nuo alkoholizmo iki narkomanijos. Bet kuri toksin
mediaga, pavyzdiui, alkoholis, kur laik sutrikdo organizmo pusiausvyr,
nes organizmas natraliai prieinasi viskam, kas svetima ir kenksminga.
Pablogja savijauta, ima svaigti galva, pykina. Ilgainiui organizmui neb
19
20
0+
0+
26
LITERATURA
1. Atkinson J. An introduction to motivation. Holt, 1964.
2. Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Kaunas: viesa, 1993.
3. Brodsky St. L. The psychology of adjustment and well-being. Holt, 1988.
4. R. de Charms. Personal causation. New York: Academic Press, 1968.
5. Drexler L. P. et al. The affective consequences of self-handicapping // Journal
of Social Behavior and Personality. 1995. Vol. 10. No. 3. P. 861-870.
6. Harris R. N., Snyder C. R. The role of uncertain self-esteem in selfhandicapping // Journal of Personality and Social Psychology. 1986. Vol. 51. P.
451-458.
7. Koinas R. Maslow A. // Psichologija. 1992. Nr. 12.
8. Luginbuhl J., Palmer R. Impression management aspects of selfhandicapping: positive and negative effects // Personality and Social
Psychology Bulletin. 1991. Vol. 17. No. 6.
9. Punis A. Veiklos savaimins-iorins motyvacijos diagnostikos galimybi
tyrimas. Daktaro disertacija. Vilnius, 1996.
10. Radvilas V. mogaus aktyvumas kaip psichologin problema // Psichologija.
1982. Nr. 3.
11. Rhodewalt Fr. et ai. Self-handicapping and interpersonal trade-offs: the effects
of claimed self-hadicaps on observers performance evaluations and feedback
// Personality and Social Psychology Bulletin. 1995. Vol. 21. No. 10.
12. Rim I. Machiavellianism and coping styles. Personality and individual
differences. 1992. Vol. 13. No. 4. P. 487-489.
13. Tucker J. A., Vuchenich R. E., Sobell M.B. Alcohol consumption as a selfhandicapping strategy// Journal of Abnormal Psychology. 1981. P. 90,220-230.
14. Wood J. V., Giordano-Beech M. Strategies of social comparison among people
with low self-esteem: self-protection and self-enhancement // Journal of
Personality and Social Psychology. 1994. Vol. 67. No. 4. P. 713-731.
27
5. FRUSTRACIJA
Tenkindamas savo poreikius, mogus susiduria su vairiomis klitimis,
trukdiais, priemoni poreikiams patenkinti nebuvimu ir pan. Padarykime
mayt eksperiment. Perskaits vien ios skyrelio sakin, iekok vietos
knygoje, kur raoma apie pastiprinim, perskaits antr sakin, iekok, kur
raoma apie Id ir t.t. Greit kils klausimas, koks gi ia skaitymas, jei itisai
trukdoma? Nemaloni nervin bsena, kylanti nutraukus veikl, vadinama
frustracija. Ar jau kilo frustracija, jei i tikrj po kiekvieno sakinio mei
iekoti nurodyt svok, o i paties eksperimento visai ne to tikjaisi? Taigi
frustracija kyla tada, kai mogus jau yra pradjs k nors daryti ir kai kryp
tinga jo veikla yra blokuojama. Kuo ariau tikslo, kuo labiau laukiama tei
giamo rezultato, tuo didesn frustracij sukels klitis. sivaizduok, kad tave
pakviet sveius. Vizitas pas tuos mones tau svarbus. I anksto tikiesi
maloniai praleisti laik, daug ruoiesi, gal net nauj drabui sigijai. Ir tai
ivakarse tau pranea, kad jokios vents nebus, arba suinai, jog btent t
vakar netiktai atvyksta ne tokie jau artimi ir ne tokie jau mieli giminai
iai. Paymtina, kad poreiki, tenkinimo klitys gali bti ir tikros, ir si
vaizduojamos. Bet dl to mogui n kiek ne geriau.
Klitis dar nereikia frustracijos. Klitis negali bti prilyginta frustraci
jai. Svarbiausia yra tai, kaip reaguojama klit. Frustracija pasireikia pa
sikeitusia veikla. Ankstesnioji veikla nutraukiama, imamasi kako kito, pa
prastai primityvesnio. Panagrinkime tok pavyzd.
ydrnas yra ambicingas eiolikmetis, miesto krepinio komandos na
rys, sivaizduojantis save Lietuvos rinktinje. Bet vienas dalykas - sivaiz
duoti save vaigde, o kitas - siekti meistrikumo. Treneris nepatenkintas
ydrno aidimu. Girdint kitiems komandos nariams, tokiems, u kuriuos
ydrnas jautsi pranaesnis, jis kritikuoja j. Tai smgis jaunuolio presti
ui. Po nemaloni pastab ydrnas bus susinervins, piktas. Galimas jo
elgesys parodytas schemoje. aidimas miesto krepinio komandoje ydr
nui yra prestio dalykas. Tad ikilo didel klitis (2) patenkinti prestio
poreik (1). Kaip ydrnas gali reaguoti kritik - jo prestio poreikio
klit? Jis gali sutramdyti spontanikas protesto reakcijas (3), pradti inten
syviai treniruotis (4). aidimas pagers, ir pirminis prestio poreikis jau
nebebus frustruojamas. Jis bus tenkinamas toliau (5). Tai adekvaios reak
cijos klit pavyzdys. Klitis nepakeit pagrindins veiklos krypties ir turi
nio. Frustracijos ydrnas nepatyr.
Poreikis
1
28
3
Tiriamosios
reakcijos
2
4
Klities veikimas
5
Tolesnis pirminio
poreikio tenkinimas
Kalinio frustracijos
29
LITERATRA
1. Augis R. Jaunesnij moksleivi nerimastingumas ir j elgesio ypatumai //
Psichologija. 1988. Nr. 8.
2. Bagdonaviius V., Barkauskait M., Pokien A. ir kt. Elgesio kultra / Sudar
V. emaitis. Vilnius: Mintis, 1980.
3. Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986.
4. Izard C. Emotions, cognition and behavior. New York. Cambridge, 1986.
5. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
30
6. EGO GYNYBA
Tai - pasmonin veikla, kurios imamasi siekiant ikreipti tikrov ir pa
salinti nerim. Nerimo altinis yra arba atskiriamas nuo smons, arba i
kreipiamas. Pasmoniniai, iracionals bdai, kuriuos mogus naudoja savo
vaizdo stabilumui palaikyti, vadinami Ego gynybos mechanizmais. J ben
dras poymis yra tas, kad visi jie taip ikraipo tikrov, taip nukenksmina
grsming padt, jog ji jau nebeeidia Ego. Pavyzdiui, nestojus j auk
tj mokykl, neskm, kuri yra didelis smgis prestiui, galima velninti,
aikinant j maiausiai dviem prieastimis: 1) korumpuotu egzamin komi
sijos elgesiu; 2) menka auktojo isilavinimo, kurio neturint galima daug
greiiau prasigyventi, nauda. iuo atveju naudojama viena populiariausi
Ego gynyb: nepasiekto tikslo kaip nepatrauklaus nuvertinimas. Neturint
draug, pavyzdiui, galima guostis, kad nra draugysts vert moni. Gy
nybos mechanizmai ne tik palaiko Ego stabilum, bet ir maina nerim.
Saikingai naudojami, jie gali veikti kaip trankviliantai. Bet, jei mogaus elgesiui bdingas bendras didelis gynybikumas, tai bdingas ir atsisakymas
priimti tikrov toki, kokia ji yra. Dl ios prieasties adaptuotis jam bna
daug sunkiau. Nemanoma adekvaiai reaguoti klit neinant, kokia ji
yra.
Aptarsime pagrindinius Ego gynybos mechanizmus.
B siiM lH lsrlM ii . Tai - proting, logik savj veiksm paaikini10
K a n o n a liz a v im a s atspindi mogaus ambicij, kad jis visur ir
" >Iim.isi ti'iimi'.ai, apgalvotai. Todl ir tada, kai pasielgiama impulsy, pateisinamprieasi.
Kalinio racionalizavimai
31
kas ir nesako, kad gyvenimas lengvas. Tiesiog kartais labai patogu tuo sun
kumu dangstytis. Taip, kaip kartais bna patogjy^usirgti.
Savojo vaidmens vykyje neigimas arba mainimas. Jei jvykis geras, ne
pro al pasigirti, kad ir pats ten buvai, jei ne svarbiausias, tai bent vienas i
svarbiausi dalyvi. Revoliucijai laimjus, revoliucionieri randasi daug
daugiau negu per pai revoliucij. Jei vykis blogas, atvirkiai, teisi
namasi, kad viso to nevykusio sumanymo autorius ir vykdytojas buvo kas
nors kitas. Tokiais atvejais slepiamasi u stebtojo, bet jokiu bdu ne pa
grindinio asmens vaidmens.
Informacijos turinio sumenkinimas. Atskirais atvejais menkinamas ne
informacijos autorius, o jos turinys, atmetamos be kokios analizs. Galimos
tokios gynybos: ia nieko naujo, Apie tai ms spauda dar pernai ra,
Kiekvienas patyrs mogus ino daugiau nei psichologijos vadovliuose
parayta.
Projekcya. Visi mes, deja, turime nemaloni bruo, nors anaiptol ne
same link pripainti, kad j turime. Kur kas greiiau pastebime turint ki
tus mones. Tada savj nemalon bruo aikiname tik kaip priverstin at
sak kit moni blog elges su mumis. Tai savotika btinoji gintis.
Samprotaujama taip: A nesu piktas, kertingas, kaip kartais apie mane
kalbama. Jei ir supykstu, tai tik todl, kad su jais kitaip nemanoma. i
gudryb, is gynybos mechanizmas vadinamas projekcija. Jos esm ir su
daro savj blog savybi nuneigimas ir j priskyrimas kitiems. Vadinasi,
pikt, nedraugik, pavydi moni matymas gali reikti savs suprojek
tavim juose. Iorins projekcijos iraika yra kit kaltinimas dl savj
silpnybi: aplaidumo, tingjimo, valios stokos ir pan. Negi ivardysi visas
mogaus nuodmes? Tad ir kaltinama be atvangos. Projektuojamos ir
emocins bsenos - baim, nerimas. Manoma, kad kitas mogus padarys
tai (ar bus toks), ko pats bijai (mokytojas specialiai parays blog paym,
draugas nusigr ir t.t.). iuo atveju projektuojamas tarumas, nepasitik
jimas. Projekcija pateisina savj elges. Projektuojant kitiems korupcij,
kyininkavim, tokie dalykai kaip nusirainjimas ir apgaul atrodo nekalta
idaiga.
Suprieinimas. mogus gali slpti nuo savs veiklos motyv, darydamas
visai prieing dalyk. Tai panau projekcij, tik projektavimas daugiau
yra minties operacija, o suprieinimo atveju mogus aktyviai daro tai, k i
tikrj maiausiai nort daryti. Tarkime, patvis gali laikyti sn savo
konkurentu, gal net jausti jam neapykant, todl iorikai jis gali demonst
ruoti didel rpest sniu ir savo gerus santykius su juo. Taip dirbtinai pa
laikomas gero tvelio vaizdis.
33
LITERATRA
1. Berkowitz L. Roots of aggression: a re-examination of the frustrationaggression hypothesis. New York: Atherton, 1969.
2. Bulotait L., Lepekien V. Kaip pasakyti ne // Psichologija tau. 1993. Nr. 3.
3. Lepeka V., Chomentauskas G. Kai jus kaltina // Psichologija tau. 1992. Nr. 1.
. Pluek . Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
35
7. VERTYBINS ORIENTACIJOS
Daiktas, procesas arba reikinys, kuriam asmenyb teikia didiausi
reikm, santykis su kuriuo asmenybs Ego yra svarbus ir kuris lemia as
menybs veiklos kryptingum, vadinamas vertybine orientacija, arba tiesiog
vertybe. Vertyb eina asmenybs savs vaizdo struktr. Tad ikis arba
grsm vertybei kartu reikia ir grsm asmenybs Ego. Dl ios prieasties
vertybs yra ginamos. Vertybs nepaisymas arba paeidimas sukelia pasi
piktinim. Pavyzdiui, krikioniui msos valgymas penktadieniais, links
minimasis per advent, dalbas vent dien reikia vertybs paeidim. Pa
eidimas yra ikis asmenybs Ego. Jis sukelia gilumin nesaugi bsen.
iaip jau mogus nesamprotauja tokiomis svokomis kaip vertyb, jos pa
eidimas. Paeidus vertybes kyla spdis, kad suyra bendra pasaulio tvarka,
mons nesielgia taip, kaip yra priimta, kaip reikalauja elgesio normos.
Toks pasaulis suvokiamas kaip nesaugus. Taigi vertybs gynimas reikia ir
tam tikros pusiausvyros tarp asmenybs ir pasaulio atkrim. Vertyb
mogui yra atramos takas gyvenime. Ji prasmina veikl. Paeidiant ver
tybes arba staigiai joms keiiantis, to atramos tako netenkama.
Universali, visuotinai pripaint vertybi nra. Todl nra ir bendro
vertybi paeidimo. Tai, kas vienam yra vertyb, kitam yra nereikmingas
dalykas. Tingjimas piktina darbtuol, girtuokliavimas - blaivinink ir t.t.
Bet katalikui, pavyzdiui, vis viena, k musulmonas valgo - kiaulien ar
avien, ipastantis judaizm sinagog eina su kepure ar be jos ir ar i
viso jis ten lankosi.
. Skirtingos vertybs yra tipikas, giluminis konflikt altinis. Tai sis
moninti ne taip lengva. Kur kas paprasiau konfliktus aikinti senovikai charakterio nesutapimais.
Vertybs paaikina mogaus elges, utikrina asmenybs kryptingum.
Jos reguliuoja moni santykius, yra savotikas imperatyvas, privaloma el
gesio taisykl. Privalomumas mones pareigoja nevienodai. Palyginkime,
kas nutikt krikioniui ir musulmonui, jei jie nustatytomis dienomis ne
pasninkaut, nesimelst, sugalvot skirtis. Taigi vertybi reguliuojamoji
funkcija gali ir susilpnti. Jei ji susilpnja smarkiai, vertyb prilygsta tik vie
ai deklaracijai. Politiniai veikjai gali deklaruoti tokias vertybes kaip taika,
teisingumas, gris, taiau patys j nesilaikyti. Kai vertyb neatlieka elgesio
reguliavimo funkcijos, kai, pavyzdiui, mogus nereaguoja plim, va
gyst arba smurt, jei tik jis pats nenukenia, socialin elges ima reguliuoti
individualus egoistinis Ego. mogaus pozicija tampa tokia: formaliai pri
pastam tam tikr vertybi paeidim reaguoti tik tada, kai tie paeidi
mai turi reikms mano paties interesams ir ambicijoms. Samprotaujama
taip: Sutinku, kad tai negerai, bet kol a pats su iais dalykais nesusid
36
sprsti problem, sikibs laikosi sen, t pai dalyk ir ties ir taip susi
kuria pastovumo bei saugios aplinkos iliuzij.
Kaupimo orientacijos mogus siekia kontroliuoti ne tik daiktus, bet ir
laik. Jam bdingas kyrus punktualumas. Savajame pasaullyje jis nustato
grietas erdvs ir laiko ribas. Tik itaip jis jauiasi saugus. Jei tai moksli
ninkas, nors ir sukaups daug ini, jis nemoks j produktyviai panaudoti.
Jis bus links pernelyg priklausyti nuo mokslo autoritet, nes tai tvirta ir
patikima. inios kaupimo orientacijos mogui nra paskata naujoms id
joms generuoti.
Meil kaupimo orientacijos mogui reikia turjim. Jei toks mogus
meils objekt jau turi, jis padeda j jam skirt viet, aikiai apibria jo
funkcijas. Taip meils objektas sutapatinamas su bet kuriuo kitu turimu
objektu. Kaupimo orientacijos mogui jis domus tik tiek ir tuo, kad jis j
turi. Tada saugu. Prieingu atveju dvasinis artumas reikia grsm, todl
kaupimo orientacijos mogus vengia bendrauti, laikosi nuoaly.
Rinkos (market) vertybin orientacija. ios vertybins orientacijos ski
riamasis poymis - savs traktavimas kaip objekto, kaip preks. Svarbiau
sias rinkos orientacijos mogaus tikslas - bti paklausiam. Norint turti
paklaus, reikia inoti, ko rinka tam tikru laikotarpiu pageidauja i mo
gaus - objekto. Rinkos orientacijos neproduktyvumas akivaizdus. Esant to
kios orientacijos, stengiamasi parodyti tokias savo savybes, kurias greiiau
siai galima parduoti, t.y. tas, kuri poveikis greiiausias ir didiausias. Kitos
savybs, kurios geriausiai atskleist vidines galias ir leist asmenybei pra
smingai tobulti, ignoruojamos, laikomos nereikmingomis. Rinkos orien
tacijos mogus sielojasi, jei neturi to, ko reikalauja rinka, pavyzdiui, tam
tikro tipo ivaizdos. Bet tai dar ne viskas. Paklausumas, madingumas turi
tiesiogins takos mogaus prestiui. Todl, jeigu mogus paklausus, jis ir
vertina save gerai, jei ne - igyvena menkavertikum. Nelaim tik, kad sa
voji vert grindiama ioriniais atsitiktiniais poymiais. Dar didesn ne
laim, kad rinkos dsniai danai kinta, paklausos objektai keiiasi. Tai
reikia, kad rinkos diktuojami dalykai, pagal kuriuos mogus vertina save,
po kurio laiko tampa beveriai. Svarbios tampa kitos savybs. Vadinasi, sa
voji vert, susijusi su nuvertjusia rinkoje savybe, taip pat sumaja. Rinka
jau reikalauja kako naujo, ko mogus neturi, jau nebeturi, ar dar nespjo
isiugdyti. ie procesai pragaitingi dar ir tuo, kad rinkos kaprizai sunkiai
nuspjami ir laiku pasiruoti jos pokyiams nra lengva. Taigi mogaus sa
vs vertinimo pagrindas yra netvirtas, jis priklauso nuo atsitiktini, kintan
i iorini aplinkybi. Tai daro mog bejg, nerimasting.
Produktyvioji vertybin orientacija. J E. Frommas vienintel ir temini.
Tai ir orientacija, ir idealas. Produktyvum E. Frommas supranta kaip ge
bjim panaudoti savsias krybines jgas, savyje gldinias galimybes.
Kad taip vykt, mogus turi bti laisvas. Danas laisv supranta kaip gal
39
LITERATRA
1. Fromm E. Escape from freedom. 1941.
Fromm E. Man for himself. Holt. 1947.
Fromm E. Psychoanalyse und Ethik. Deutscher Taschenbuch Verlag. 1985.
Frankl V. mogus ieko prasms // Katalik pasaulis. Vilnius, 1997.
Fromas . Turti ar bti. Vilnius: Mintis, 1990.
Navickas J.-L. Vertybs ir dorov. Rortia: Lietuvos katalik MA, 1988.
Valickas G., Suslaviius A. Ibandym dienos // Lietuvos mokslas. 1993. T. I.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
42
8. SOCIALINIS SUVOKIMAS
Socialinis mogaus suvokimas yra spdis, nuomon apie mog, for
muojama remiantis kito mogaus perceptu (suvokimu). Socialin suvokim
sudaro: 1) reakcijos mog ypatumai; 2) spdio apie mog formavima
sis, 3) atribucija - elgesio prieasi priskyrimas. mogaus suvokimas ko
kybikai skiriasi nuo daikt pasaulio suvokimo. mogaus suvokimui turi
takos suvokianiojo asmens poreikiai, nuostatos, interesai, stereotipai.
mogus, kaip reagavimo objektas, nuolat kinta. Negalima susidaryti
nuomons apie mog kart ir visiems laikams. Kito mogaus (savs taip
pat) painimas - niekados nesibaigiantis procesas. mons keiiasi, nes
keistis juos veria gyvenimas. mogus lyg dangaus viesulys pasisuka mus
vis kita puse. Niekada negali inoti, koki staigmen mums pateiks kiti
arba mes patys sau. Nekintama nuomon apie mog yra tolygi jo pasmer
kimui.
mogus sismonina ess ar gals bti reakcijos objektu. Prireikus jis
pasinaudoja ia aplinkybe, kad j bt reaguojama taip, kaip jis pagei
dauja. Prisiminkime, kaip keiiasi mus balso tembras, kai norime, jog as
muo, su kuriuo kalbams, susidaryt apie mus ger spd. mogus, i
reikdamas pasitenkinim, kalba pakitusiu balso tembru, jo veido iraika
tampa specifin.
x;:savJ#tem;es;rcepm:^
43
:';xmst:bjro:i^
;;S:t$rgih3i;;jG)[:b^
^x^xtyisKympgSpaya^
SSirasar::tf:;jpridare:f^
;;stiteti();rri6;:ji&rfi$:;cte!^
i^xoxLieteyibuiybJIbaKda^^
;:xi$:;:;ta;;ics$:ja%yp;bet^
^x^x&pjgtyttettdinam^
:::; ;$;:::^ ^t>yjen:a&:d:[yk^:j:;Yjs:kf:^:noreja
;:;tt0$j$d:8iy$:i;:p^
>xmea:roY:a$!fe^
:v:|fi^::4t!iW ^
;;x^i:^e;gt&i^
Pristatymas. vaizdis
skms rezultat - socialin arba turtin padt nei tai, kokiais bdais sie
kiama skms, kyla pagunda nebti itin irankiam pasirenkant tuos bdus.
Juk spaudimas toks didelis. Ypa matant, k turi ir kuo naudojasi kiti. Makiavelis sak: Tikslas pateisina priemones. iuo posakiu vadovavosi ir
diktatoriai.
Teigiamo vertinimo kaina yra didel. Daugeliui per didel. Ne tik mo
kytis gali bti per sunku, bet ir apskritai laikytis daugybs reikalavim,
mandagumo taisykli ir dar daug ko, su kuo pats gali ir nesutikti. Todl
C. Rogersas kartu ir kritikavo verts slygos taisykl. C. Rogersas pasil ir
praktikai taik beslyginio vertinimo princip. Jo teigimu, mog reikia
priimti tok, koks jis yra. Kiekvienas mogus yra unikali, nepakartojama
vertyb, turinti teis pagarb elges su ja. mogus vertintinas ne u k
nors, o u tai, kad yra mogus. Taikydamas tok princip, mogus atsipalai
duoja. Atkrenta btinyb puikuotis nuopelnais, tikrais ir tariamais. Ne to
kia svarbi tampa btinyb turti k nors, pasiymti kuo nors, kad pajustumei savo vert. Leiskime mogui bti mogumi, sakydavo C. Rogersas.
Tai - nativistin orientacija, skelbianti, kad mogus i prigimties yra graus
ir geras. ios orientacijos aknys gldi senovs graik filosofijoje. Aristote
lis ra: Natura non frustrata - gamta neklysta. Negalima prieintis
gamtos ir prigimties dsniams. Nativizm ne visi pripasta. Jo kritikai
sako: anaiptol ne kiekvienas gimtas instinktas yra etikas ir pageidaujamas.
Pavyzdiui, moni poiris motinysts ir naikinimo instinktus yra nevie
nodas.
tariamas:'^
:;:;:nu^th:6a1^
et balandte'rrifrn^
:X^katriii&Wnpjef; s u ^
zrhl:,;kuji^
v:;uy9;i(3$pj;$<i[n$>^
: ::: : Tapiau::ka ti i ta ja:i:tr: -gy ne ja i;:sj::te i stti :p:ra de da;: ne rim:a^ dim i.:c ;itV'' >>
;: a y 9^ r Ps: j sj; irIa ti d o ; liejiio. ;gatti ::j l:t ra t e :ijy : lip> hc ij i rri o'
:
49
:iihfo':ji:tfkti:tatiktfs^
':;:;:^;:j>f<iFatro^^tfd#^<^n
::I3tftiFn;:(jii:ji>fctti^
:*:
;rgjnj^: syiy
WM#trtjQ#<j^}<i: j$i|^s<iSf
J^|a ;::
j:;^:;3|Qi:-i^:
:->H!ewfftrIi:^^^^i^i^j(pftiij#^ij^;;:|:^:::::::i::;:;:;:::<|:::::::|:;:^<:i::<>>:;:>;:<::::;:;:::;:::<:;:;:;:::;:;
':'>:j:':':V^^8yt>;i|ialQjy^'Uh<>&'::te(g^i^:%^|r^>:"^r^b[pm&^^:;i^kdi7:;:^
;x::Hiieritejs;iijpsis:p^
ifxx^ndtlkaffintjijjxT^^
j^kp^kft^kas^jkyert^
>!$fk&r#tj;Vii6ttri:i!fo;;:;x;x^^
;:j$&fci&IiyiTVix;x;x;x;;vx;x0>x;x;x;x^^
;X;i^$jib::?ii$jw
xi<fo:jft$fc$j;o;':;iirti(3:;ki^
:fr&:ftiiix;:;>x;x;xS;:^^
:;:;:;:;:;:;^fesf:n^^si:y3^^^b:;tWgi;f^rf::retfe;T^i^i^;H0^BE;:;:;
50
LITERATURA
1.
2.
3.
4.
5.
51
9. ASMENYBS SAVS
VERTINIMAS
moni tarpusavio sveikai didel poveik daro ne tik tai, kaip mes su
prantame ir vertiname kitus, bet ir tai, kaip mes suprantame bei vertiname
save. mons paprastai praleidia daugyb laiko galvodami, analizuodami
bei vertindami save. Galima sakyti, jog kiekvienam mogui jo A yra tary
tum socialinio pasaulio centras, kuris lemia tarpasmenini santyki pobd,
reakcijas savo bei kit moni skmes arba neskmes, aplinkini kritik
arba pritarim, savo bei kit moni elgesio prieasi atribucijas ir pan.
Nekyla abejoni, kad savs vertinimas - tai vienas i svarbiausi asmenybs
darini, kuris atlieka ms elgesio ir veiklos vidinio reguliatoriaus funkci
jas.
52
sismoninti-nesismoninti aspektai
Kiekvienas mogus suvokia ir vertina save ne tik smoningai, bet ir ne
smoningai. Be abejo, nesmoningas savs suvokimas ir vertinimas domi
nuoja ankstyvaisiais asmenybs formavimosi periodais. Kaip liudija tyrim
duomenys, pirmaisiais gyvenimo metais kdikis save suvokia kaip neaikiai
apibrt veiksm ir emocij subjekt [Aaeea H.H., 1996; JlwcHHa M.H.,
AAeeBa H.H., 1980]. I pradi jis nesupranta skirtumo tarp savs ir iori
nio pasaulio objekt, neatpasta savs veidrodyje, negali vertinti savo ga
limybi arba savybi (manoma, kad asmenybs savybs formuojasi ir pasi
reikia anksiau, negu yra sismoninamos). Todl galima sakyti, jog pradi
niai asmenybs formavimosi etapai - tai tik aikaus savs supratimo ir ver
tinimo prieistor.
53
Kyla klausimas, kada vaikas pirm kart aikiai save sismonina. Sie
kiant atsakyti klausim, danai taikoma iteptos nosies tyrimo strate
gija. I pradi kdikiui ant nosies slapiomis (pvz., jam luostant nos)
utepama raudona dm, o po to jis yra sodinamas prieais veidrod. iame
tyrimo etape fiksuojamos visos kdikio reakcijos - ypsena, itariami gar
sai, prisilietimai, dmus vilgsnis ir pan. Jeigu kdikis sugeba pastebti
raudon dm sau ant nosies, manoma, kad jis save atpasta. is vaiko su
gebjimas rodo, kad jis jau susieja savo veid su tuo, kur mato veidrodyje,
ir atpasta tipikus veido bruous, prie kuri nepriskiria raudonai iteptos
nosies. Tyrim rezultatai rodo, kad galima pastebti jau 15-17 mn. kdi
ki kai kuriuos savs atpainimo enklus, taiau visikai vaikai atpasta
save tiktai bdami 18-24 mn., t.y. antrj gyvenimo met pabaigoje
[Amsterdam B., 1972; Bullock M., Lutkenhaus P., 1990].
Apie atsiradus vaiko savs sismoninim pirmiausia liudija asmenini
vardi vartojimas kalboje (pvz., a aidiu, a galiu pats, a paimsiu
ir pan.). Savs sismoninimo ribos ypa isipleia paauglystje, todl iuo
metu atsiranda naujos savikontrols formos. Tai, kad paauglys gali sis
moninti bei vertinti savo elgesio motyvus, valingai reguliuoti tiesiogines el
gesio paskatas (t.y. smoninga elgesio reguliacija), atspindi svarbius asme
nybs brandos poymius. is asmenybs formavimosi etapas yra ufiksuotas
ir atitinkamuose socialiniuose aktuose - kaip inia, u nusikalstamus
veiksmus paaugliui jau yra taikoma baudiamoji atsakomyb.
Taiau net ir subrendusi asmenyb ne visuomet sismonina save tiksliai
ir visikai. Neretai mogus neino ir net nesusimsto apie kai kurias savo
savybes, kurios objektyviai lemia jo veiksmus (pvz., mogus nesismonina
prast, danai pasireikiani reakcij, jam nereikming savybi, taip pat
toki igyvenim, kurie kelia grsm susidariusiai nuomonei apie save).
Remiantis psichologijos literatroje sukauptais duomenimis, galima sakyti,
jog dal A vaizdo asmenyb sismonina aikiai ir tiksliai, dal - miglotai
(iuo atveju mogus tarytum kak jauia, bet negali to tiksliai ireikti o
diais), o dalis A vaizdo lieka nesismoninta. Todl A vaizd galima si
vaizduoti kaip sudting sistem, kurioje isiskiria virn, t.y. aikiai si
smoninama dalis, vidurys - blankiai ir neaikiai sismoninama dalis ir
pagrindas - visai nesismoninama dalis (r. 1 pav.).
Savo ruotu nesismonintoje A vaizdo dalyje galima iskirti du skir
tingus sluoksnius. Pirmj i j galima pavadinti latentine A vaizdo pa
grindo dalimi. ioje dalyje yra sukauptos inios, kuriomis mogus gali dis
ponuoti, bet jos nra nuolat sismoninamos. Taiau prireikus mogus gali
sutelkti savo pastangas ir prisiminti tai, ko jam reikia. Be to, A vaizdo si
smoninimo ribos gali padidti tam tikromis palankiomis aplinkybmis
(pvz., ms A patenka dmesio centr ir yra sismoninamas, kai mus
vertina kiti mons, kai mes matome save veidrodyje, regime save nu54
virn
- vidurys
pagrindas
Bendri-konkrets aspektai
vairi psichologini tyrim rezultatai, taip pat reali praktika rodo, kad
savs vertinimo objektais gali bti patys vairiausi asmenybs aspektai:
protins, fizins arba moralins savybs, socialinis statusas, profesiniai g
diai ir t.t. Be to, savs vertinimas gali skirtis ne tik savo specifiniu turiniu,
bet ir vairiu apibendrinimu [Fleming J.S., Courtney B.E., 1984; Marsh
H.W., Hattie J., 1996; Rosenberg M., 1979]. Pavyzdiui, savs vertinimo
objektu gali bti asmenyb apskritai - tada yra kalbama apie bendr, arba
apibendrint, savs vertinim, kuriame atsispindi integruotos inios apie
save ir su iomis iniomis susij emociniai igyvenimai. Kita vertus, mogus
vertina atskiras savo savybes, poelgius, sugebjimus arba galimybes kon
61
kreioje veiklos srityje - iuo atveju yra iskiriamas konkretus, arba atski
ras, savs vertinimas.
Tarp bendro ir konkretaus savs vertinimo egzistuoja glauds tarpusa
vio ryiai. Kai kuri autori manymu, bendro savs vertinimo turinyje vie
naip ar kitaip atsispindi visa konkrei savs vertinim vairov [Pelham
B.W., Swann W.B., 1989; Rosenberg M., 1979]. Galima sakyti, jog i kon
krei savs vertinim pagrindu formuojasi apibendrinta asmenybs nuo
mon apie save. Tarkim, jeigu mogus mano, kad jis yra stiprus, patrauk
lus, protingas, domus ir t.t., tai jis ir apskritai bus geros nuomons apie
save. Prieingai, jeigu mogus neigiamai vertina atskiras savo savybes ar
sugebjimus, tai ir bendras savs vertinimas bus emas. Taiau tarp atskir
savs vertinim gali bti prietaravim ir neatitikim (pvz., mogus gali la
bai auktai vertinti savo intelekt, vidutinikai - moralines savybes ir labai
emai - fizines galimybes). Kiekvienas konkretus savs vertinimas gali bti
vairaus sismoninimo, pastovumo lygio arba gali turti skirting svarb
asmenybei. Todl bendro savs vertinimo formavimasis - tai sudtingas ir
prietaringas procesas.
Kita vertus, ne tik atskir savs vertinim ypatumai atsispindi bendro
savs vertinimo turinyje, bet ir bendras savs vertinimas vienaip arba kitaip
pasireikia kiekviename konkreiame savs vertinime. Pavyzdiui, jeigu
mogus yra apskritai geros nuomons apie save, tai ir atskirose veiklos sri
tyse jis bus aktyvesnis, labiau pasitiks savimi ir pan. Taigi, tarp konkrei
savs vertinim ir bendro savs vertinimo egzistuoja abipusiai ryiai. Ka
dangi bendroje savs vertinimo sistemoje visi elementai yra tarpusavyje su
sij ir priklauso vienas nuo kito, tai atskir element pakitimai gali sukelti
atitinkamus pokyius visoje sistemoje. Kitaip tariant, pakitus konkreiam
savs vertinimui, turt keistis ir bendro savs vertinimo pobdis, arba
konkretus savs vertinimas turt bti pertvarkomas taip, kad atitikt ben
dr turin. Tai patvirtina ir kai kuri autori gauti tyrim duomenys
[JlHCHHa M.H., CmiBecTpy A.M., 1983]. Taiau kartu reikia paymti, jog ne
kiekvieno konkretaus savs vertinimo pakitimai gali sukelti svarbius ben
dro savs vertinimo pokyius. Tai vis pirma priklauso nuo to, koki
reikm konkreiam savs vertinimui teikia pats mogus.
Savs vertinimo sistema - tai ne paprastas atskir savs vertinim rin
kinys, bet tam tikra hierarchikai organizuota struktra, kurioje vertinamos
savybs uima skirting padt ir yra rikiuojamos pagal j svarb bei sub
jektyvi reikm [Marsh H.W., Hattie J., 1996; Rosenberg M., 1979]. Pa
prastai savs vertinimo sistemoje viena arba keletas savybi atlieka pagrin
din vaidmen, yra asmenybei paios svarbiausios (tai vadinamieji domi
nuojantys savs vertinimo veiksniai), kitos savybs yra antraeils, o kai ku
rios - visai nereikmingos. Atitinkamai mogus stengiasi atsiskleisti tokiose
veiklos srityse, kurios jam yra paios svarbiausios, kur j pastebi ir palankiai
62
Realieji-parodomieji aspektai
mogus turi kelet vairi A, kurie formuojasi remiantis skirtingais i
eities takais: koks a esu, kokiu noriau bti, kok save pateikiu aplinki
niams. Jau esame minj, kad galimi A reprezentuoja potencialias ateities
bsenas ir gali skatinti atitinkamus asmenybs veiksmus. Dabar detaliau
panagrinsime realj (faktikj) ir parodomj A bei j tarpusavio s
veik.
Realiojo, arba faktikojo, A turinyje asmenybs sugebjimai, fizins
arba moralins savybs, elgesio tikslai ir motyvai atsispindi taip, kaip ji
mato save i tikrj, be pagrainim (tiek su teigiamais, tiek ir su neigia
mais ypatumais). O parodomasis A atspindi tai, kok save mogus pateikia
kitiems nordamas sukelti palank spd, suderinti savo elges su sociali
ni norm reikalavimais, stengdamasis paslpti kokias nors savo silpnybes
arba trkumus, gindamasis nuo per didelio kit smalsumo ir pan. Galima
sakyti, kad parodomasis A - tai savotika kauk, u kurios slepiasi tikrasis
mogaus veidas. i kauk danai neatitinka nei to, kokiu mogus yra i tik
rj, nei to, kokiu jis nort bti [Goffman E., 1959].
Psichologijos literatroje iskiriamos vairios prieastys, dl kuri mo
ns gali pateikti kitiems kok nors savojo A variant vietoj to, kad bt
patys savimi [Jones E.E., Pittman T.S., 1982; Rosenberg M., 1979]. Pirma,
vairiausiose situacijose pateikdami parodomj A, mons siekia aplinki
ni palankumo. Dauguma moni nra abejingi tam, kokias aplinkini re
akcijas jie sukelia, ypa tuo atveju, kai jie yra priklausomi nuo kit (todl
mons sako ar daro tai, k mgsta ar kam pritaria kiti). Antra, mons
gali pateikti save kaip kompetentingus, turinius didel patirt arba gali,
siekdami bauginti bei paveikti kitus (paprastai i taktika yra naudojama
tada, kai mogus jauiasi santykinai stipresnis arba pranaesnis u kitus).
Treia, pateikdami apie save pozityvius dalykus, mons gali siekti paramos
sau (pvz., stengtis apsaugoti arba padidinti savs vertinimo lyg). i taktika
yra artima palankumo siekimui, taiau pastaruoju atveju daugiau akcen
tuojama mogaus kompetencija, o ne jo patrauklumas arba prieraiumas.
Ketvirta, mons gali pateikti save kitiems kaip tam tikr sektin pavyzd.
Tokiu atveju pirmiausia siekiama sukelti doro, siningo, moralikai tyro
arba pasiaukojanio mogaus spd (tam tikra prasme galima pasakyti,
kad mogus gali pavaizduoti save kone kaip ventj). Penkta, kai kuriais
atvejais mons gali pateikti save kaip silpnus, nesugebanius apsiginti, pa
eidiamus ir pan. Akcentuodami savo nesugebjim susidoroti su ikilii65
jos apie save pateikia smoningai, taiau dalis informacijos yra atsklei
diama nevalingai (daniausiai neverbalinmis iraikos priemonmis).
Sulyginus iuos du iraikos bdus, galima atskirti iorin, arba parodomj,
ir vidin, arba realj, asmenybs elgesio aspektus. Kuo didesnis skirtumas
tarp realiojo ir parodomojo A, tuo didesn tikimyb, kad kiti gali paste
bti neatitikim tarp smoningai ir nesmoningai skleidiamos informaci
jos. Savo ruotu tai sukelia mogui tamp bei nerim, nes iaikjus ap
gaulei galima susilaukti neigiam aplinkini reakcij. Todl tada, kai yra
didel apgauls demaskavimo tikimyb (pvz., kai mogus bendrauja su tais,
kurie j gerai pasta, ino jo pasiektus laimjimus, ateities galimybes ir
pan.), mons parodomojo A paprastai nedemonstruoja [Tesser A., Mo
ore J , 1986].
Tiek realieji, tiek ir parodomieji A aspektai gali bti vairaus sismo
ninimo lygio [Goffman E., 1959]. Tarkim, mogus gali atsivelgti jam ke
liamus reikalavimus ir atitinkamai save pateikti tik dl to, kad sudaryt
palanki aplinkini nuomon. iuo ir kitais panaiais atvejais mogus pui
kiai supranta, koks jis yra i tikrj ir kok save pateikia aplinkiniams. Kita
vertus, kai parodomasis A sitvirtina mogaus elgesyje ir tampa proiu, jis
gali nukonkuruoti ir pakeisti realj A [Jourard S.M., 1964]. Tada ms
realusis A paprastai yra istumiamas ir nesismoninamas. S fakt bt
galima paaikinti tuo, kad mogui yra svarbu puikiai atrodyti ne tik aplin
kini, bet ir savo paties akyse. Kartais mogus giliai viduje gali suvokti, kad
jo realusis A yra nepakankamai kompetentingas arba doras, o jam labai
nortsi atitikti priimtus isilavinusios, populiarios bei siningos asmeny
bs standartus ir taip pakelti savs vertinimo lyg. Ilg laik demonstruo
damas tok parodomj A, kuris atitinka mintus standartus, mogus
laipsnikai gali pradti manyti, kad jis i tikrj yra toks, kok save pateikia
aplinkiniams. Tai yra vienas i nepageidautin asmenybs formavimosi at
vej, nes jis neivengiamai sukelia vidinius konfliktus bei tamp. Tokiu at
veju asmenyb tarytum balansuoja tarp vidinio spaudimo, reikalaujanio
atitikti savo realj A, ir iorinio spaudimo, verianio elgtis pagal aplinki
ni lkesius.
Taiau ir tada, kai asmenyb aikiai ir tiksliai sismonina skirtum tarp
realiojo ir parodomojo A, gali susidaryti nepalanki raidos situacija. Pavyz
diui, kai kurie paaugliai stengiasi isikovoti viet tarp bendraami ne vi
sai priimtinais bdais - jga, agresyvumu, melu ir pan. Natralu, kad i
paaugli atvilgiu suaugusieji taiko vairias poveikio priemones, kurios
skatina juos slpti savo neigiamus bruous. Esant iorinei kontrolei, dl
mint pastang neigiamos savybs aikiai nepasireikia, o aplinkiniams
gali bti demonstruojamas socialiai priimtinas bei pageidautinas elgesys.
Jeigu paaugliai sugeba pateikti parodomj A gana tikinamai, suaugusieji
gali pradti skirti jiems maiau dmesio. Laipsnikai toki paaugli elges
67
darosi vis sunkiau koreguoti, nes prieastys, kurios gali sukelti nepageidau
tinus poelgius, lieka nepaveiktos. Taigi, iuo atveju formuojantis aplinkos
poveikis stipriai sumaja, o slepiama asmenybs pus ne tik egzistuoja
kartu su ta, kuri paaugliai demonstruoja kitiems, bet ir nepastebimai for
muojasi toliau [Omjiohob Jl.E., 1980]. Minti paaugliai, susiklosius palan
kioms aplinkybms, gali tapti teiss norm paeidjais. Kartais iorikai
niekuo neisiskiriantis paauglys nustebina aplinkinius padarydamas sunk
nusiengim ar net nusikaltim, taiau danai vidins slygos, nulmusios
jo poelg, bna brendusios jau senai.
Aiku, parodomj A asmenyb imoksta demonstruoti tik nuo tam
tikro raidos etapo. I pradi vaikai paprastai vadovaujasi tiktai savo norais
ir elgiasi pagal savo realj A: jie kalba tai, k galvoja ir daro tai, k nori
[Jourard S. M., 1964]. Taiau ie spontaniki vaik pasireikimai sukelia
skirtingas pasekmes: vienus i j suaugusieji paprasiausiai ignoruoja, kitus
skatina ir apdovanoja, o u kai kuriuos baudia. Vienu metu egzistuo
janios stiprios, taiau prieingos krypties tendencijos (ar elgtis pagal savo
norus, ar paklusti suaugusij reikalavimams) neivengiamai skatina vaiko
vidin konflikt. Neatitikimas tarp noriu ir reikia sukelia prietaringus
vaiko igyvenimus ir veria j rinktis. Todl kai kurie vaikai dar anks
tyvojoje vaikystje imoksta nuslopinti arba net istumti i smons rib
tam tikras spontanikas savojo A apraikas, nes jos sukelia nemalonias
pasekmes. Jie labai greitai ima pateikti aplinkiniams tam tikras savojo A
versijas, kurios utikrina pritarim, taigi susiformuoja parodomasis A
[Jourard S.M.* 1964]. Pavyzdiui, bausm u tam tikrus veiksmus, kurie
vaikui yra malons, sukelia vidin konflikt. Vaikas turi pasirinkti, ar jam ir
toliau elgtis taip, kaip jis nori (t.y, pagal savo realj A), ir sukelti tv
pykt, ar, prieingai, paklusti tv reikalavimams ir susilaukti j pritarimo.
Sprsdamas konflikt, vaikas danai ima orientuotis ikeltas slygas bei
taisykles ir pateikia parodomj A, nes tai utikrina aplinkini param bei
paskatinim.
Ir vlesniais raidos etapais, atlikdamas vairius socialinius vaidmenis,
mogus stengiasi elgtis taip, kaip yra reikalaujama ir kaip dera elgtis atitin
kamose situacijose. Aplinkini lkesiai ir subjektyvus t lkesi suprati
mas slegia asmenyb, veria juos smoningai arba nesmoningai atsi
velgti ir prireikus pateikti reikiam A variant. Galima pridurti, jog mo
ns gana danai save pateikia vairiais bdais, nes tai jiems utikrina vie
nok ar kitok pastiprinim ir leidia ivengti negatyvi socialins sveikos
pasekmi.
68
Negatyvs vertinimai
nimo lyg nuo nepageidaujam poveiki, bet ir pakelti j kiek galima auk
iau. is pradiniuose asmenybs raidos etapuose susiformavs teigiamo sa
vs vertinimo poreikis yra viena i svarbiausi mogaus elgesio varomj
jg, kuri pasireikia kasdieniniuose ms darbuose, poelgiuose, reakcijo
se, mintyse ir pan. Kai dl koki nors prieasi (pvz., ilgalaiki neskmi,
aplinkini neigiam vertinim ir atstmimo) formuojasi emas savs ver
tinimas, teigiamo savs vertinimo poreikis tampa ypa aktualus ir veria
mog iekoti vairiausi jo patenkinimo bd. Taiau, jeigu asmenybei
ilg laik nepavyksta pakelti savs vertinimo lygio socialiai priimtinais b
dais, jeigu teigiamo savs vertinimo nepadeda apsaugoti ir vairios gynybos
priemons, tai ji pradeda rinktis kitus, alternatyvius lyginimo standartus,
arba etalonus (kaip jau buvo minta, pasirinkus skirtingus vertinimo stan
dartus galima usitikrinti visikai kitokius savs vertinimo rezultatus). Pa
vyzdiui, em savs vertinimo lyg galima pakelti keiiant ne savo veiksm
kryptingum arba kokyb, bet pasirenkant kitus lyginimo standartus, pagal
kuriuos yra analizuojami ir vertinami mogaus veiksm rezultatai arba sa
vybs. Taip per trump laik ir be dideli pastang galima pasiekti norim
rezultat - teigiam savs vertinim. Mintas bdas yra ypa veiksmingas
tada, kai alternatyvius elgesio vertinimo standartus pripasta nors ir nedi
del, bet asmenybei reikminga moni grup (tokiu atveju vidinei pastip
rinimo sistemai mogus usitikrina socialin param).
ias prielaidas patvirtina ir ms tyrimo rezultatai [BajiwuKac T.B.,
THnneHpeHTep H3.B., 1989], kuriuos apibendrinus galima aprayti tok aso
cialios asmenybs formavimosi keli. Pradiniais asmenybs raidos etapais
daugeliu atvej natraliai formuojasi teigiamas vaiko savs vertinimas, ku
ris yra susijs su teigiamomis aplinkini reakcijomis bei vertinimais (beveik
visose eimose vaikas daugiau ar maiau yra gaubiamas tv dmesiu,
meile, iluma ir pan.). Besiformuojanios asmenybs individuali vertybi
sistema taip pat daniausiai atitinka visuotinai priimtas vertybes ir normas,
nes dl krypting socialini poveiki (mokymo, aukljimo, modeliavimo)
asmenyb interiorizuoja priimtinus elgesio standartus. Taiau kai asme
nyb nuolat susiduria su neskmmis, neigiamais aplinkini vertinimais bei
atstmimu, savs vertinimo lygis pamau ima kristi. Prasideda, jeigu galima
taip sakyti, kova u teigiam savs vertinim. Vaikas arba paauglys pradeda
iekoti toki veiklos sfer, kuriose jis galt patirti skm, susilaukti prita
rimo arba bent jau dmesio. I pradi tokios paiekos neperengia socia
liai priimtin norm rib arba blogiausiu atveju tik nedaug nuo j nu
krypsta. Pavyzdiui, stengdamiesi isaugoti teigiam savs vertinim, atsiliekantys pradini klasi mokiniai naudoja jg, kreia idaigas ir pan. i
savs tvirtinimo bd dar negalima pavadinti asocialiais, taiau j nega
lima laikyti ir visikai socialiai priimtinais, nes tai nra pagrindiniai io am
iaus tarpsnio savs tvirtinimo bdai.
73
A efektyvumas
Pastaruoju metu tarp psicholog tapo populiari A efektyvumo s
voka. Jeigu savs vertinimo svoka akcentuoja vienos arba kitos savybs
atitikimo interiorizuotus vertinimo standartus laipsn, tai suvoktas A
efektyvumas yra siejamas su asmenybs sprendimu apie savo sugebjimus
skmingai atlikti tam tikr veikl [Bandura A., 1997; 1986]. Savs verti
nimo ir A efektyvumo svokosnra susietos pastoviais ryiais. Pavyz
diui, mogus gali auktai vertinti savojo A efektyvum veikloje, kuria jis
nesididiuoja ir kuri jam nesukelia pasitenkinimo (tai gali bti guds, ta
iau monotonik bei nuobod darb atliekantis darbininkas), arba, prie
ingai, sprsdamas apie em A efektyvum tam tikroje veikloje, mogus
gali dl to visikai neprarasti savosios verts (geras matematikas gali emai
vertinti savojo A efektyvum bgant ilgus nuotolius, bet jam tai nra svar
bus dalykas). Taiau daugelyje veiklos sfer mons paprastai suformuoja
tok A efektyvum, kuris jiems sukelia ir savosios verts igyvenim.
Galima iskirti keturis pagrindinius informacijos altinius, kuriais rem
damiesi mons sprendia apie savojo A efektyvum [Bandura A., 1997;
1986]: 1) reals autentiki veiksmai bei pasiekti rezultatai; 2) papildoma
patirtis, gyta stebint kit moni veiksmus; 3) kit moni verbaliniai ti
kinimai; 4) fiziologin organizmo bkl. Pats svarbiausias ir didiausi po
veik turintis altinis - tai autentika veikla ir pasiekti rezultatai, kuri pa
grindu mogus daro ivad apie savojo A efektyvum. Skminga kokia
nors veikla pakelia, o patirta neskm - paemina suvokto A efektyvumo
lyg. Ypa didel poveik turi neskmingi pradiniai mokymosi etapai arba
tos neskms, kuri negalima paaikinti iorinmis nepalankiomis aplinky
bmis arba nepakankamomis pastangomis. Kita vertus, gytas padidintas
A efektyvumas kokioje nors veikloje gali generalizuotis kitas, artimas
veiklos sritis arba panaias situacijas.
Antras informacijos altinis - kit moni veiklos stebjimas - tampa
svarbus tada, kai asmenybei trksta patirties kokioje nors veiklos srityje, o
modelis yra guds ir veikia skmingai. Tokia netiesiogin patirtis gali pa
76
LITERATRA
1. Amsterdam B. Mirror self-image reactions before age two // Developmental
Psychobiology. 1972. Vol. 5. P. 297-305.
2. Bandura A. Self-efficacy: The exercise of control. New York: W.H. Freeman
and Company, 1997.
3. Bandura A. Social foundations of thought and action: A social cognitive
theory. Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice-Hall, 1986.
4. Baumeister R.F. Identity, self-concept and self-esteem: The self lost and found
// Handbook of personality psychology / Ed. by R. Hgan, J. Johnson, S.
Briggs. San Diego: Academic Press, 1997. P. 681-710.
5. Beaman A.L., Klentz B., Diener E., Svanum S. Self-awareness and
transgression in children: Two field studies // Journal of Personality and Social
Psychology. 1979. Vol. 37. P. 1835-1846.
6. Bullock ML, Lutkenhaus P. Who am 1? Self-understanding in toddlers //
Merrill-Palmer Quarterly. 1990. Vol. 36. P. 217-238.
7. Clark M.S., Pataki S.P., Carver V.H. Some thoughts and findings on self
presentation of emotions in relationships // Knowledge structures in close
relationships: A social psychological approach / Ed. by G.J.O. Fletcher, J.
Fitness. Mahwah, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1996. P. 247274.
78
27. Tice D. M. The social motivations of people with low self-esteem // Self
esteem: The puzzle of low self-regard / Ed. by R. F. Baumeister. New York:
Plenum Press, 1993. P. 37- 53.
28. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius: Lietuvos teiss
akademija, 1997.
29. Valickas G. Asmenybs savs vertinimas. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 1991.
30. ABAeesa H.H. CraHOBJiemie o6pa3a ceCi y fleren nepebix Tpex jier hch3hh //
Bonpocbi ncHxojiorHH. 1996. Jf 4. C. 5-13.
31. EOHCOBHH Jl.H. riCHXOJIOrHHeCKHH aHaJIH3 yCJIOBHH ^)OpMHpOBaHIlfl H CTpOeHHfl
rapMOHHHeCKOH JIHMHOCTH // FlCHXOJIOrHJI (|)OpMHpOBaHH5I H pa3BHTHII JIHMHOCTH /
Otb. pea. Jl-M. HUbi(|)epoBa. MocKBa, 1981. C. 257- 284.
3 2 . B a jiH iiK a c T .B ., r u n n e H p e iiT e p lO .B . CaMOOueHica y HecoBepiueHHOJierHHX
C. 32- 55.
34. JlHCHua M.H., Ciuieecrpy A.. ncHxojionui caMono3HaHHHy AouikojibHHKOB.
KHuiHHea: lUTHHtma, 1983.
35. Hefiiuapic M .C. HeicoTopbie npoJieMbi jihmhocth uucojibHHica. MocKBa: 3aiiife,
1975.
36. CnaBHua Jl.C.'AerH c a(>t>eKTHBHbiM noBe^eHHeM. MockBa: TlpocBemeHHe, 1966.
Bendravimas ir komunikacija
jKomunikacija - tai keitimasis informacija (tiksliau - ini, nuomoni
tikslinimas ir pltimas). I ties nuolat su kuo nors palaikome ry. Tai
reikia, kad primjui siuniame informacij. Sisdami informacij, pasi
renkame ir ryio priemon - kanal. Tai gali bti odis, ratas, mimika ir
Lt
81
Informacija
informacijos ^
dekodavimas
82
kad nesi isigands ir juokingas. O jeigu tarp koleg student yra ta vie
nintel...
Kai adresatai vairs, siuniama vis skirtinga informacija. Skirtingo ir
atgalinio ryio tikimasi. Udavinys i ties nepavydtinas. Jei auditorija
vairialyp, siuntjui tenka pristatyti skirtingus A. Daugiaplan auditorija
svarbesn savo elges tikrinantiems asmenims, nes jie labiau susirpin,
kaip tikti kiekvienam primjui. Taip patenkama prisistatym konflikt.
Siuniama informacija neprilygsta priimamai informacijai. Kiek i viso
mogus priima jam skiriamos informacijos? Amerikietis P. Cameronas
domjosi student aktyvumu per paskait. Kiekvienos paskaitos metu, pa
prastai kai dstytojas, o tai buvo pats P. Cameronas, pusdavo sakin, b
davo iaunama i pistoleto. Studentai turdavo tuoj pat urayti, k jie
galvojo ir igyveno prie pasigirstant viui. Per devynias savaites buvo i
auta 21 kart. Student i viso buvo 85.
Eksperimento rezultatai tokie:
20 proc. student buvo paskend prisiminimuose.
20 proc. student buvo uvaldiusios erotins mintys.
20 proc. student klaussi, k kalbjo dstytojas. Ir tik 12 proc. student
atidiai klaussi dstytojo.
Emocinis bendravimo aspektas. Bendravimas, kontaktas - i ties
pernelyg bendri odiai, nes neleistinai painiojami komunikaciniai ir emo
ciniai bendravimo aspektai. Taip, bendrauti - tai palaikyti ryius, komunikuoti. Mokantis bendrauti mogus ir vadinamas komunikabiliu. Bet gilu
min bendravimo prasm - umegzti ir palaikyti su partneriu emocin ry. i
Galima dvejopa reakcija partner, jo problem: kognityvin (mstymo) ir
emocin. Vienais atvejais mums labiau reikia asmens, kuris padt dalyki
kai inagrinti ms problem, kitais atvejais norime ne imintingo pata-i
rimo, o emocins paramos. Emocin parama vadinama empatya - sijau
timu kito mogaus emocin bsen, igyvenimu to, k jauia kitas mo
gus. O kaip suinoti, k btent jis jauia? P i r m o j i e m p a t i j o s
f a z , s u p r a t i m a s , - dar ne emocija. Tai partnerio e m o c i n s
b s e n o s i d e n t i f i k a c i j a ( a t p a i n i m a s ) . Identifikuoti
jausm reikia nustatyti, apibrti, kad mogus igyvena btent t, o ne kit
dalyk. Bet tai dar nereikia, jog pats j igyveni. Svarbu ir mokti, ir norti
sigilinti kito mogaus emocines bsenas. Populiari fraz tai tavo prob
lema kaip tik ir rodo tokio noro stok. Klaidingai identifikavus emocijas,
mog galima prabilti ne laiku ir ne vietoje.
Identifikuokime emocijas, slypinias iuose sakiniuose, paskui palygin
kime savo atsakymus su toliau pateiktomis emocinmis bsenomis.
1. Man tvas nusibodo. Visados nurodinja, k turiu daryti.
2. Mans laukia grai ateitis.
3. Negaliu paksti ilgos eils bufete.
84
Psichoterapijos seansas
85
Sum J. Bowlby apibr kaip vidin besitsiant ry, kuriam bdinga siekti
artumo su prieraiumo asmeniu ir protestuoti prie isiskyrim su juo.
v
Asmuo, tiesiogiai bendraujantis su kitu asmeniu, globojantis j ir rea- j
guojantis jo rpesius ir igyvenimus, vadinamas prieraiumo asmeniu.
Tai tas asmuo, kur kreipiamasi kritikomis akimirkomis. Prieraiumas
patenkina ir kitus poreikius, tokius kaip sauga, pritarimas, artumas. Tad
natralu prieraiumo asmen vadinti ir saugos asmeniu.
Pasak J. Bowlby, individo santykiai kdikystje, vaikystje ir paauglys
tje yra artumo iekojimo ir artumo reikimo kitam mintini modeli, tu
rini takos visam likusiam gyvenimui, pamatas.
M. Ainsworthas [1978] empirikai nustat 3 pirminius santyki tipus ir
pavadino juos saugos, vengimo ir ambivalentikais santykiais. Esant saugos
santykiams, prieraiumo asmuo vaikui suteikia saugumo, nuramina. Saugos
asmuo yra paramos ir gerovs altinis. Esant vengimo santykiams, paramos
i saugos asmens neiekoma. Tokiu asmeniu jis (arba ji) gali bti pavadin
tas tik formaliai, nes savojo vaidmens tiesiogine io odio prasme jis neat
lieka. Vaikui jis nra teigiam jausm altinis. Esant ambivalentikiems
santykiams, i saugos asmens siekiama emocins paramos, taiau bijomasi,
kad tas pastangas nebus teigiamai atsakyta.
Adekvats prieraiumo santykiai leidia vaikams vis labiau tyrinti savo
aplink. Jie tai gali daryti inodami, kad turi saugi baz, kurioje gali pasi
slpti kilus pavojui [M. Ainsworth, D. Blehar, 1978].
E. Frommas ra, kad mogui btina palaikyti ry su kitais monmis. ^
Neaiku tik kaip: paklusimu, dominavimu, valdymu ar priklausomybe. Ry
ys gali bti ir netiesioginis, pavyzdiui, memuar raymas. Kok ry palai
kyti ir kaip - didel egzistencijos problema, mano E. Frommas.
M. Ainswortho teigimu, pradiniai prieraiumo santykiai turi takos su
augusio mogaus elgesiui nerim kelianioje situacijoje. Saugos santykiams
bdinga tendencija laikyti save vertu, kitu moni teigiamai vertinamu. I
ia sitikinimas, kad mons apskritai yra patikimi, pastiprinantys. Saugos
santyki asmenys ir patys yra pastiprinantys, kai kiti mons patenka kri
tik padt, jiems bdingasartumas, pasitikjimas, abipus priklausomyb
[P. Levy ir K. Davis, 1988; J. Simpson, 1996].
Vengimo santykiai, prieingai, yra rezultatas tokios patirties, kai pa
stangos umegzti ry su prieraiumo asmeniu frustruojamos. Besikartojan
ios neskms siekiant artumo galiausiai ima slopinti tolesnes pastangas jo
siekti. Taiau ios neskms nesunaikina paties noro siekti artumo. Esant
vengimo santykiams, artumo poreikis asocijuojasi su atstmimu, o tai ga
liausiai sukuria gynybines pastangas kontroliuoti artumo siekim. M. Ains
worthas teigia, kad vengiantys santyki asmenys trokta artumo, taiau tuo
pat metu jie jo bijo. Dl ios prieasties j prieraiumo poreikis yra
slopinamas, nes gynyba neleidia suvokti, kad jie toki poreiki turi. Ven87
Bendravimas ir sveika
\ Palaikyti ry, keistis informacija - tai tik vienas i bendravimo aspekt.
Ryiai esti vairaus pobdio. Bendraudami mes kartais diaugiams, kar
tais lidime. Tai, kad vienas asmuo bendraudamas yra siuntjas, o kitas primjas, yra tik iorin, formalioji reikinio pus. Informacijos siuntjo
bsena, nuotaika turi takos adresato bsenai bei nuotaikai, ir atvirkiai.
Vadinasi, mons sveikauja. Tiesiogiai arba netiesiogiai. Kit moni
tak mes visados jauiame, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Gyve
name su monmis ir tarp moni. Kiekviena asmenyb turi savo socialin
tinkl.
88
93
Vaik tai dvasikai aloja. Emocikai remti savo gimdytoj - vaikui per
sunki nata. Savo poreikius jis priverstas slopinti. Emocinio incesto skal
plati, bet, pasak P. Mellody, iki faktiko incesto prieinama retai.
Nors emocinio incesto formos vairios, jam budingi du pagrindiniai po
ymiai.
1. Gimdytojas panaudoja vaik patenkinti tokiems poreikiams, kuri
jis nepajgus patenkinti (pvz., emocin ikrova, patarimas, drau
gyst, Ego upildymas).
2. Gimdytojas ignoruoja svarbiausius vaiko poreikius. Tad vaikas nesi
jauia saugus, stokoja dmesio, artumo.
Emocinio incesto reikinys, jam taikomi kriterijai nra aikiai apibrti.
Poiris reikin yra susijs su emociniu vertinimu. Nagrinj reikin
autoriai, pavyzdiui, P. Love [1990], sakosi patys vaikystje patyr emocin
incest, vadinasi, negali bti nealiki.
Intymumas. Psichologijos odynas [1993] intymum apibria kaip di
delio artimumo, asmenikumo ry, visiko saugumo, abipusio pasitikjimo
ir artumo, dvasinio ir fizinio susiliejimo su kitu mogumi jausm. Tai emocini sipareigojim vienas kitam pltojimasis, kurio dka dviej mo
ni santykiai gauna visikos komunikacijos ir visiko tarpusavio supratimo
galimybes.
H.
Kelley [1983] nurodo tokius intymumo poymius: santyki danu
mas, apibdinamas bendrai leidiamo laiko trukme; kartu atliekam socia
lini veik ir vaidmen vairov; jga - suvoktas takos laipsnis, kuri part
neriai turi vienas kito sprendimams, veiklai, planams, laipsnis; santyki
trukm.
Santyki intymum rodo specifiniai informaciniai poymiai: kreipimasis
vardu, subtilios informacijos atskleidimas, lytjimas. ie ir panas poy
miai informuoja aplinkinius apie specifinius diados santykius. O vieumas
pareigoja toliau artimai bendrauti.
Intymumas neatskiriamas nuo lytjimo. Intymus nuotolis yra maiausias
nuotolis tarp moni. Tai - ankstyvos kdikysts nuotolis, kai dar neski
riamos savo ir kito mogaus psichologins erdvs. Vliau tv ir vaik in
tymumo zonos tolsta. Jei artumas nepriimtinas, lytjimas gali sukelti pasi
bjaurjim ir emocin atstmim. Lytjimas taip pat atspindi hierarchij
grupje. Kas k palieia ir kaip, yra informacija apie dominavim ir status.
okiai yra paslpta intymumo poreikio patenkinimo forma. Bent jau klasi
kin.
Intymumo baim - tai vengimas atsiskleisti ir parodyti jausmus bei in
formacij kitam mogui, baiminantis neigiamo poveikio tolesniam bendra
vimui. Tokiu atveju vairiomis priemonmis stengiamasi ilaikyti atstum.
95
vas) stebisi, kaip krjas galjo taip genialiai sugalvoti, avisi puikia menine
interpretacija.
Scena banke
\ Antroji atsiskleidimo prieastis - umegzti santykius. Pasakojimas apie
save yra bdas umegzti emocin ry. Bet ne visada klausytojas mus emo
cikai priima. Prieingai, pasakojimas apie intymius dalykus gali bauginti
potencial bendravimo partner. Gal todl, jog nenori k nors panaaus
papasakoti pats. Tokiu atveju isipasakojimas gali paskatinti bendravimo
partnerio gynybikum. Todl ir kyla klausimas, ar atsiskleidimas parei
goja klausytoj atsakyti tuo paiu. Ar teisinga yra kaltinti: O tu man nieko
nesakai! K ad.^dett^tenthratrtiy^^
Jo pakopos
rodo artimumo laipsn. Raginimas pakalbti atvirai sukelia atvirktin
efekt. Tai prilygsta atvirumo tironijai. Daugelis moni yra sitikin, kad
visikas atvirumas yra tolygus asmenikumo, paslaptingumo, savojo Ego
praradimui. Bet kartu tai reikia ir pasitikjimo partneriu stok.
Treioji atsiskleidimo prieastis - noras taisyti savo elges. Kalbdami
apia^savo rpesius ir matydami, kaip reaguoja partneris, - pritaria ar
smerkia, - suinome, ar ms veiksmai teisingi. Atsiskleisdamas mogus
savo sunkumus ir j sprendimo bdus lygina su kit moni patiriamais
sunkumais ir priemonmis jiems veikti. inojimas, kad ir kiti mons pati
ria panai sunkum, maina vieniumo jausm. Kalbant apie savo bd,
aikesns pasidaro jos prieastys.
j' Atsiskleidiama paprastai odiu - isipasakojama, ir tas isipasakojijmas bna emocingas. Klausantysis asmuo (primjas) informacij vertina
savaip, pagal savo emocin patirt. Vadinasi, atskleista informacija gene
ruoja individualius specifinius spdius ir vertinimus. Be to, informacija
97
Padtis tinkle
Centrikumo laipsnis
C
C
C
5
6,7
7,2
H.
Leavittas [1951] atliko eksperiment su komunikacini tinkl ablo
nais. Susd aplink apval stal tiriamieji asmenys buvo atskirti vienas nuo
kito vertikaliomis pertvaromis. Bendrauti vienas su kitu jie galjo tik lai
kais pro pertvaroje padarytas angas. Tiriamiesiems buvo draudiama kal
btis tarpusavyje. Eksperimentuotojas, atsivelgdamas eksperimento
tiksl, galjo arba visas angas palikti atviras, arba kai kurias i j udaryti.
Keiiant atvir ang skaii pertvarose, buvo galima sudaryti bet kur pa
102
Komunika
cinio tinklo
struktra
c:
Visa
struktra
Grandinl
Struktra
su strypu
30
a^
-
A - D - C - D - E
A \
B
C - D - E
40
3,6
Padtis
Poymis
Centrikumas
16,6 Lyderis (%)
Pasitenkinimas
Centrikumas
9,8 Lyderis (%)
Pasitenkinimas
2,6
X
A
E
5,0 5,0
7,1
4,0
0
2,4
5,0
6,6 4,7
5,2 1,1
20 24,8
6,0 22,2
LITERATURA
1. Adler P. B., Rosenfeld L. B., Towne N. Interplay. The process of interpersonal
communication. Holt, 1989.
2. Andrijauskait V. Artumo baims problema ir socialinio tinklo ypatumai.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
3. Baldwin M. W., Sinclair L. Self-esteem and if ...then contingencies of
interpersonal acceptance // Journal of Personality and Social Psychology. 1996.
Vol. 71. No. 6. P. 1130-1141.
4. Chaikin A., Derlega V. Self-disclosure // Contemporary topics in social
psychology. Eds. J. Thibaut, J. Spense, R. Carson. General learning press.
1976,177-210.
5. Collins N. L. Working models of attachment: implications for explanation,
emotion and behavior // Journal of Personality and Social Psychology. 1996.
Vol. 71. No. 4. P. 810-832.
6. Cowan G., Bommersbach M. Codependency, loss of self, and power //
Psychology of Women Quarterly. 1995. Vol. 19. P. 221-236.
7. Fromas . Menas mylti. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992.
8. Jaktait-Talijnien A. Tarpusavio priklausomyb ir altruistinis elgesys.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
9. Jourard S. The transparent self. 1964.
10. Justickis V., Navikas G. Bendravimo psichologija. Vadovlis Policijos
akademijos studentams. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1995.
11. Kimble Ch., Seidel St. Vocal signs of confidence. Journal of Nonverbal
Behavior. 1991. Vol. 15(2). P. 73-79.
12. Kingsbury N. M., Minda R. B. An analysis of three expected intimate
relationship states: commitment, maintenance and termination // Journal of
Social and Personal Relationships. 1988. Vol. 5. No. 4. P. 405-422.
13. Love P. The emotional incest syndrome. 1990.
14. Murrey S. L., Holmes J. G. The benefits of positive illusions: idealization and
the construction of satisfaction in close relationships // Journal of Personality
and Social Psychology. 1996. Vol. 70. No. 1. P. 79-98.
15. OConnor Ch. C., Rosenblood L. K. Affiliation motivation in everyday
experience: a theoretical comparison // Journal of Personality and Social
Psychology. 1996. Vol. 70. No. 3. P. 513-522.
16. Petrainait I. Prieraiumo objektas deprivuot vaik akimis. Bakalauro
darbas. Vilnius, 1996.
17. Pincus A. L., Gurtman M. B. The three faces of interpersonal dependency:
structural analyses of self-report dependency measures // Journal of
Personality and Social Psychology. 1995. Vol 69. No 4. P. 744-758.
18. Sheehan P. Fear of Intimacy Assessment. Third European Congress on
Posttraumatic Stress. Bergen, 1993.
19. Stone M. Loss of an ideal / Stressors and the adjustment disorders.
Eds. J. Noshpitz. R. D. Coddington. Wiley, 1990.
20. Snyder M. Konstruktyvus bendravimas // Psichologija tau. Vilnius, 1993. Nr. 2.
21. elvys R. Bendravimo psichologija. Valstybinis leidybos centras, 1995.
104
rizacija visuomen ardo. Jis pabrdavo ne tai, kas mones skiria, o tai, kas
vienija. Aristotelio nuomone, visi kratutinumai yra ydos ir su jais reikia
kovoti. Harmonijos receptas - mokti surasti aukso vidur tarp dviej
kratutinum.
Tarpasmeninis^onfliktas - tai socialinis reikinys, kurio metu susiduria
dviej arba daugiau asmen^ (asmens ir grups, grupi) prieingi interesai,
nuostatos, tikslai arBa Tikslo siekimo bdai. Konfliktas formuoja asmenybs
poir konflikt suklus mog ir visa tai, kas su tuo mogumi susij.
M. Deutschas konfliktus skirst produktyviuosius ir destruktyviuosius
(naikinamuosius). Destruktyvusis konfliktas problemos neisprendia. De
struktyv konflikt, suklusi prieastis ilieka, jo dalyviai laikosi prieik
nuostat. Destruktyviam konfliktui budingas pltojim asjsjr .spryimas.
PletoSamasis toks konfliktas nutolsta nuo pirmins prieasties, jo dalyviai
link j nuneigti, pakeisti kitomis. Pakeitimai, kaltinimai yra Ego gynybos
mechanizmo - projekcijos - praktinis pasireikimas. Stiprjant destrukty
viam konfliktui, kinta ir bendravimo pobdis - silpnja login argumenta
cija, stiprja elgesio gynybikumas. Tok klasikin konflikt, kur ilgainiui
sitraukia vis daugiau moni, meistrikai pavaizdavo V. ekspyras trage
dijoje Romeo ir Diuljeta. Tarpasmeninis konfliktas dramoje virsta gru
pi konfliktu.
'P o n e pareignms
o ar savo veiksmus
su prokuroru j
> ^suderinote? jy
Bendradarbiavimas ar konkurencija?
Naikinamasis konflikto pobdis prisideda prie jo stiprjimo. Mekos
paslaug atlieka vadinamojo paintinio suderinamumo tendencija. Ji veria
konflikto dalyv vlesnes laiko atvilgiu mintis arba vlesnius poelgius de
rinti su tuo, kas anksiau prieininkui, pasakyta ir padaryta. Konfliktas - di106
LITERATURA
1. Deutsch M. The resolution of conflict. New Haven, Conn. Yale University
Press, 1973.
2. Milgram S. Obedience to authority. New York: Harper, 1974.
3. Psichologija darbe. Kaip ginytis su efu // Psichologija tau. 1991. Nr. 10.
4. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
5. Vaughan D. Uncoupling: How relationships come apart. New York: Random,
1987.
6. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius: Lietuvos teiss
akademija, 1997.
109
Agresijos apibdinimas
Nors i pirmo vilgsnio gali pasirodyti, jog apibrti agresij yra labai
paprasta, taiau i tikrj taip nra. Viena vertus, agresij galima api
bdinti kaip veiksmus, kurie kitam mogui arba gyvnui sukelia skausm ir
kitas alingas pasekmes. Taiau ar galima chirurgo veiksmus, sukelianius
skausm pacientui, priskirti agresijai? Ar ginkluoto pliko viai, nors jis
ir nepataik savo auk ir kartu nepacfar jai tiesiogins fizins alos, yra
agresijos aktas? Dauguma skaitytoj turbt sutiks, kad chirurgo veiksm
negalima priskirti agresijai (nors jie ir sukelia pacientui skausm), o pliko
vius (nors jis ir nesueid) galima pavadinti agresija.
Kita vertus, apibdinant agresij, gali bti akcentuojami mogaus keti
nimai. Agresijai paprastai priskiriami ne bet kokie veiksmai, sukeliantys
skausm arba kitas nemalonias pasekmes, o tiktai tokie, kuriais smoningai
siekiama pakenkti kitam. Laikantis io poirio, smgis arba vis, kuris
nepasiek tikslo, bet kuriuo buvo siekiama sualoti kit, bus vertinamas
kaip agresijos aktas. Taiau, vertinant kito mogaus veiksmus, kartais ga
lima atsidurti keblioje situacijoje. Pavyzdiui, kai kito mogaus ketinimai
yra pozityvs, o veiksm pasekms - negatyvios (fvas. mn^ f i r 1* vaito)
sukeldamas jam skausm. gali_Mti sitik in u kadLdarO-tai dl vaiko ge
roves: policininkas, naudodama^ jg prie pilieius, gali teigti, kad jis tai
daro siekdamas tvarkos ir pan.). Ar mintais atvejais jgos naudojim ver
tinsime kaip agresij, matyt, priklausys nuo konkreioje socialinje aplin
koje priimt elgesio norm, taip pat nuo jns sitikinimo, ar kitas mogus
i tikrj turjo pozityvius ketinimus* a rtik juos deklaravo.
iuo metu dauguma autori, apibdindami agresij, atsivelgia du pa
grindinius kriterijus - mogaus ketinimus ir jo veiksm pasekmes. Teis
minje praktikoje taip pat daniausiai naudojami abu ie kriterijai (pvz.,
skiriant bausm mogudiui, yra atsivelgiama tai, ar jo veiksmai buvo
suplanuoti i anksto, ar pasireik nevalingai, mogui staiga patekus stre
sin situacij). Taigi apibendrinant galima pasakyti, jog agresija - tai toks
elgesys, kuris yra nukreiptas prie kit mog, gyv btyb arba negyv
110
agresijos atveju dar yra siekiama ir kit tiksl. Pavyzdiui, narkotik pre
kiautojas gali nuudyti savo konkurent siekdamas pardavinti narkotikus
jo kontroliuojamoje teritorijoje, paauglys gali upulti praeiv gatvje
nordamas i jo atimti pinigus ir t.t. iais atvejais agresija yra instrumenti
nis veiksmas, nes ji leidia pasiekti tam tikr tiksl neskaitant tiesiogins
alos aukai. Reikia pridurti, jog instrumentins agresijos veiksmai gali bti
planuojami bei apgalvojami i anksto, todl jie, palyginti su impulsyvia-gynybine agresija, daug maiau priklauso nuo situacijos ypatum.
Vienas i instrumentins agresijos variant gali bti agresija kaip grupi
nio solidarumo pasekm. Ji yra ypa paplitusi tarp paaugli. Bdami gru
pje, paaugliai danai paklsta jos spaudimui ir elgiasi agresyviai nordami
sitvirtinti, pakelti savo status bendraami akyse arba ivengti galimo
atstmimo.
Prieika-piktybin agresija. Galima sakyti, jog kai kurie individai
imoksta patirti malonum smoningai sukeldami aukai skausm arba j
sualodami. Prieikos-piktybins agresijos atveju naudojama prievarta ir
smurtas yra savitiksliai, t.y. agresorius neturi kito kokio nors aikaus tikslo,
iskyrus tai, kad jis siekia kitam mogui sukelti diskomfort ir skausm.
Tokie agresyvs veiksmai yra ne tik intensyvs bei ilgalaikiai, bet ir emi
nantys aukos orum. Kaip ir instrumentins agresijos atveju, agresorius
savo veiksmus gali planuoti i anksto ir bti santykinai ramus. Be to, prieikos-piktybins agresijos objektu daniausiai pasirenkama tokia auka,
kuri yra silpna ir negali duoti adekvataus atkirio (pvz., tai gali bti vaikas,
moteris, girtas vyras ir pan.)-
113
io modelis turt bti bdingas visiems tos ries atstovams). Antra, nors
mogus ir neturi toki stipri instinktyvi agresijos slopinimo bd kaip
plrs gyvnai, taiau savo agresij jis gali kontroliuoti auktesniaisiais
psichiniais procesais ir kalba. Treia, net jeigu mogus ir turi agresijos ins
tinkt, jo agresyvi impuls pasireikim gali stipriai paveikti besikei
ianios aplinkos slygos, socialin patirtis ir kiti ontogenezs metu vyk
stantys pokyiai. Kai kurie eksperimentiniai tyrimai liudija, kad gyta
patirtis gali turti takos net plri gyvn agresijos instinkto pasi
reikimui. Pavyzdiui, savo iradingame eksperimente Z.Y.Kuo augino tris
kaiuk grupes [Kuo Z.Y., 1930]. Pirmoji kaiuk grup augo su motino
mis katmis, kurios mediojo iurkes, antroji augo izoliacijoje, o treioji kartu su iurkmis. Vliau buvo stebima, kaip uaug kaiukai medioja
iurkes. Tyrimo rezultatai parod, kad agresyviausi buvo pirmosios grups
atstovai - 85 proc. kaiuk, kuriuos uaugino iurkes mediojusios kats,
taip pat puldavo ir pjaudavo iurkes. Tarp izoliuotai iaugusi kaiuk
iurkes mediojo 45 proc. ios grups atstov, o treiojoje grupje aug
kaiukai iurkes puol reiausiai (toks elgesys buvo bdingas tik 17 proc.
ios grups atstov). Kitame eksperimento etape Z.Y.Kuo leido taikiems
kaiukams stebti suaugusios, iurkes mediojanios kats model. Po to
Taikus katinas
kios patirties 82 proc. taiki antrosios grups atstov (kurie augo izoliuo
tai) taip pat pradjo medioti iurkes. Taiau treiosios grups kaiukams
(kurie augo kartu su iurkmis) minta patirtis padar nedidel poveik tik 7 proc. taiki ios grups atstov pradjo pulti iurkes. Taigi, Z.Y.Kuo
atliktas tyrimas puikiai iliustruoja aplinkos veiksniu jtalfg pyvfim agresy
vaus elgesio paftirpjgVimiil (netiinlfg ^yflrhus-dirgiklis kaip maistas agresija
sukl tik nedideleLtreiosios, grups kaiuku daliai). Nors eksperimento
metu kai kuriems kaiukams buvo sudarytos labai nenatralios augimo
117
slygos, taiau gauti rezultatai vis dlto leidia manyti, kad aplinkos slygos
ir socialinis mokymasis gali stipriai paveikti agresijos instinkto pasi
reikim.
Apibendrindami galime pasakyti, jog net jeigu mes pripainsime, kad
mogus turi gimt agresijos potrauk, negalsime paaikinti mogaus agre
syvaus elgesio remdamiesi vien tik prigimtimi; Mums dar reikia isiaikinti
socialines-psichologines mogaus gyvenimo bei veiklos slygas, kurios
veikdamos kartu su agresijos potraukiu ir lemia agresyvaus elgesio vairov.
118
Agresijos perklimas
121
Be to, reikia pridurti, kad agresija gali bti perkelta keiiant ne tik agre
sijos objekt, bet ir agresijos form (iuo atveju agresijos objektas gali
ilikti tas pats). Pavyzdiui, nesirydamas fizikai upulti frustratoriaus,
mogus gali prie j ireikti verbalin agresij. Net jeigu tiesiogin verba
lin agresij ireikti yra nesaugu, mogus gali naudoti netiesiogines agre
sijos formas - paskleisti apie frustratori kokias nors paskalas, paversti j
pajuokos objektu arba nubausti frustratori savo vaizduotje.
Frustracya, aplinkos slygos ir agresya. Autoriai, band papildyti pa
grindin frustracijos-agresijos teorijos prielaid, akcentuoja tai, kad frust
racija sukelia pasirengim agresijai, bet ar agresija bus ireikta, priklauso
nuo papildom aplinkos slyg. ioms papildomoms slygoms, lemian
ioms agresyv elges, ypa daug dmesio skyr L.Berkowitzas [Berkowitz
L., 1989; 1974]. Jo manymu, frustracija tiesiogiai nesukelia agresijos, taiau
skatina emocinio suadinimo bsen, kuri galima apibdinti kaip pykt.
Pyktis lemia vidin mogaus pasirengim agresijai, taiau agresyvus elgesys
pasireikia tik tada, kai aplinkoje yra atitinkami orientuojantys stimulai.
i stimul funkcijas gali atlikti kif moni poveikiai, mainantys
agresyvaus elgesio apribojimus, objektai, vienaip ar kitaip susij su agresija,
negatyviais igyvenimais ir pan. vairs stimulai gali mokymosi bdu gauti
agresij sukeliani savybi (pvz., taikant klasikinio slygojimo principus).
Taigi, teorikai bet koks vykis arba objektas gali tapti agresij sukelianiu
stimulu. Be to, kadangi mons gali turti skirting mokymosi patirt, j
agresyv elges gali skatinti skirtingi orientuojantys stimulai.
Nordami pademonstruoti agresij sukeliani orientuojani stimul
vaidmen, L.Berkowitzas ir jo kolegos atliko nemaai ginkl efekto ty
rim. Kadangi ginklai tiesiogiai asocijuojasi su agresija, buvo manoma, kad
jie atlieka agresij sukeliani stimul funkcijas. Vadinasi, frustruotiems
arba supykintiems monms ginklai turt sukelti daug stipresn agresij
negu neutrals objektai. Tikrindami mint prielaid, L.Berkowitzas ir
A.LePageas atliko plat atgars suklus eksperiment [Berkowitz L.,
LePage A., 1967].
Pirmajame eksperimento etape tiriamieji (studentai vyrai) turjo atlikti
uduot, kuri vliau vertino eksperimentatorius pagalbininkas, stimu
liuodamas juos elektros smgiais. Elektros smgi skaiius nepriklaus
nuo uduoties atlikimo - jais buvo siekiama sukelti skirting tiriamj
pykio bsen. Kaip ir buvo tiktasi, tie tiriamieji, kurie gaudavo daug
elektros smgi, buvo piktesni u tuos, kurie gavo tik vien elektros smg.
Antrajame eksperimento etape tiek supykinti, tiek ir nesupykinti tiriamieji
turjo vertinti eksperimentatoriaus pagalbininko uduoties atlikim (jie
taip pat galjo skirti elektros smgius). Siame etape tiriamiesiems buvo su
daromos vairios slygos. Pirmuoju atveju ant alia stovinio stalo buvo pa
dedamas medioklinis autuvas ir revolveris, o tiriamiesiems sakoma, kad
122
123
dalin status (paprastai kuo agresyviau paauglys elgiasi, tuo didesn tiki
myb, kad jis uims auktesn status). Agresyvus elgesys taip pat gali
utikrinti agresoriui nauding materialin atpild. Pavyzdiui, vaikas, pri
mus savo bendraam, gali atimti i jo aisl arba saldumynus, ir tai yra
savotikas atlygis u agresyv elges. Paaugliai arba suaugusieji u agresijos
naudojim gali bti pastiprinami piniginiais priedais ir pan. Be to, vaikai
kartais gali bti pastiprinami papildomu dmesiu, kur suaugusieji skiria j
agresyviam elgesiui (is efektas daniausiai pasireikia tada, kai vaikai
igyvena suaugusij dmesio stok). Jeigu tvai arba mokytojai atkreipia
dmes vaik tik tada, kai jis elgiasi agresyviai (arba padaro kok nors kit
nusiengim), jie kartu j pastiprina, nes patenkina vaiko aplinkini
dmesio poreik. Nors vaikas yra baramas, baudiamas ir pan., jis gali ir-toliau elgtis agresyviai bei gana noriai ksti negatyvias sankcijas, nes dl tokio
elgesio jis susilaukia troktamo dmesio.
Reikia pridurti, kad agresijos pasireikimui turi takos ne tik pats pa
stiprinimo faktas, bet ir pastiprinimo bdas. Pavyzdiui, 8-13 m. amiaus
vaikams buvo siloma smgiuoti didelei llei (klounui) pilv. Kai kurie ti
riamieji buvo pastiprinami u kiekvien smg (nuolatinis pastiprinimas), o
kiti - tik retkariais (dalinis pastiprinimas). Po tam tikro laiko pastiprinimas
buvo nutraukiamas (vaikai u smgius gaudavo spalvot stiklin rutuliuk),
ir tiriamiesiems buvo leidiama smgiuoti llei tol, kol jie patys nordavo.
[Cowan P.A., Walters R.H., 1963]. Taigi, gauti rezultatai liudija, kad dali
nis pastiprinimas (palyginti su nuolatiniu) sukelia daug atsparesnes
ugesimui agresyvias reakcijas. Be to, tiriamieji, kurie buvo pastiprinami tik
retkariais (palyginti su tais, kurie gaudavo nuolatin arba negaudavo jokio
pastiprinimo), bdavo daug agresyvesni vliau sveikaudami su bendra
amiais [Walters R.H., Brown M., 1963]. i tyrim rezultatai yra labai
svarbs, nes jie padeda suprasti, kodl mons elgiasi agresyviai nepaisy
dami patiriam bausmi ar kit nemaloni pasekmi (gyvenime daniau
siai yra pastiprinamos tik kai kurios agresyvios reakcijos, taiau kaip tik
toks pastiprinimas labiausiai skatina tolesn agresijos pasireikim).
Kitas, socialinio mokymosi teorijos poiriu svrhiausas agresijos mo
kymosi bdas - tai modeliavimas, arba mokymasis stebinta [Bandura A.,
19&3; vfT5\. Tiek reals, tiek simboliniai modeliai gal* d*ryt\ ^tipri^ taV
agresyvaus elgesio imokimui, skatinimui ir reguliacijai- Be abejo, ne vis
modeli elgesys yra vienodai imituojamas (tam didels reikms gali turti
modelio veiksm pasekms, jo uimamas statusas, sugebjimas kontro
liuoti kokius nors resursus ir pan.). Siekiant atskleisti modeliavimo proceso
ypatumus, buvo atlikta daug vairi tyrim. Pavyzdiui, savo klasikiniame
eksperimente A.Bandura tyrinjo, kok poveik vaik agresyviam elgesiui
turi modelio paskatinimas arba nubaudimas [Bandura A., 1965]. Eksperi
mento pradioje ikimokyklinio amiaus vaikai buvo atvedami pritamsint
kambar, kur jie irjo trump film. iame filme buvo demonstruojama,
kaip suaugs modelis atlikdavo gana neprastus ir vaikams nematytus agre
syvius veiksmus, nukreiptus didel pripuiam ll (pvz., modelis smog
davo llei su mediniu plaktuku, mtydavo j guminius kamuoliukus ir
pan.). Eksperimente dalyvavo trys tiriamj grups. Pirmosios grups vai
kai mat, kaip filmo pabaigoje pasirodydavo kitas mogus ir u puik
veiksm atlikim duodavo modeliui saldaini ir grimo (t.y. modelis buvo
apdovanojamas). Antroji tiriamj grup mat, kaip filmo pabaigoje atjs
kitas mogus bar model ir sudav jam plataka u tai, kad jis mu ll
(t.y. modelis buvo nubaudiamas). Treioji vaik grup stebjo, kaip mode
lis mu ll ir nepatyr joki agresyvaus elgesio pasekmi (nebuvo nei ap
dovanotas, nei nubaustas).
Kitame eksperimento etape kiekvienas vaikas buvo vienas paliekamas
aidim kambaryje, kuriame buvo tokia pati pripuiama ll ir daugelis
kit modelio naudot daikt. Pasislp stebtojai fiksuodavo, k veikdavo
vaikas. Kaip liudija gauti rezultatai, pirmosios ir treiosios grups tiriamieji
(apdovanojimo ir kontrolin grup) daniau negu antrosios grups vaikai
(kurie mat, kaip modelis buvo nubaustas) imituodavo modelio agresyvius
veiksmus. Taigi, negatyvios, modelio veiksmu pasekms sumaino stebtoj
aresij^ Taiau iuo atveju lieka neaiku, ar negatyvi pasekmi efektas
nuslopino agresyvi veiksm imokim, ar tik j pasireikim. Kitaip ta126
norim tiksl. Jau minjome, kad agresija gali sukelti vairias teigiamas
iorines pasekmes (pvz., aplinkini pritarim, auktesn status, materia
lin naud ir pan.). Taiau A.Bandura akcentuoja, kad mons ne tik pa
prasiausiai reaguoja iorins aplinkos poveikius, bet susikuria savipastiprinimus, arba savo pai sukeltas vidines pasekmes [Bandura A., 1986;
1983]. Todl agresija gali sukelti ne tik iorines, bet ir vidines teigiamas pakad agresyvus elgesys iiEelt savipastiprinim,
mogus turi bti interiorizavs tokius elgesio standartus, pagal kuriuos ag
resyvios reakcijos tapt asmenins savigarbos altiniu. Toki elgesio stan
dart permim palengvina tai, kad net prosocialioje aplinkoje egzistuoja
prietaringas agresyvaus elgesio vertinimas (viena vertus, skausmo ir kit
aling pasekmi suklimas aplinkiniams laikomas smerktinu ir baustinu
dalyku, o kita vertus, labai danai kai kurios agresyvaus elgesio formos yra
legalizuotos ir moraliai pateisinamos). Kai mogus perima agresyvaus elge
sio standartus, tada jis gali ireikti agresij paiose vairiausiose situacijose
ir kartu igyventi pasitenkinim bei vertinti save pozityviai (kai mogus sa
vs nesmerkia, jo agresyvius veiksmus gali nuslopinti tik kontragresijos
arba bausmi grsm). Taiau net ir tuo atveju, kai mogus orientuojasi
prosocialius elgesio standartus, atitinkami vidiniai poveikiai gali panaikinti
agresyvaus elgesio slopinim. Pavyzdiui, mogus gali naudoti vairias neut
ralizacijos priemones, dl kuri savs vertinimo pasekms gali bti atsiejamos nuo smerktino elgesio (mogus gali neigti savo atsakomyb, priskirti
kalt aukai, nuvertinti neigiamas agresyvaus elgesio pasekmes ir t.t.). Jeigu
dl vidini elgesio standart paeidimo atsirads diskomfortas yra neutra
lizuojamas, tai laipsnikai agresyvus elgesys gali sukelti savipastiprinim bei
teigiamus igyvenimus (ypa tada, kai agresija sukelia dar ir teigiamas
iorines pasekmes).
Apibendrinant galima pasakyti, kad agresyvaus elgesio proiai susifor
muoja dl i pagrindini prieasi: 1) agresija utikrina mogui teigiamas
iorines pasekmes arba pastiprinimus; 2 ) ji yra naudinga apribojant kit
moni nepriimtinus arba nepageidautinus poelgius; 3) tam tikrose gru
pse egzistuoja agresij skatinanios elgesio normos (pvz., agresyvs pa
augliai gali jungtis grupes, kuriose agresija yra vertinama bei toleruo
jama); 4) pats mogus susikuria toki savireguliacijos sistem, kai agresyvs
veiksmai tampa asmeninio pasididiavimo altiniu.
129
130
tai labai tiktina, kad scenarijai, sukl tokias reakcijas, bus geriau si
menami bei daniau taikomi ateityje. Be to, pastiprinimo efektas gali generalizuotis kelet scenarij, kuri pagrindu gali bti suformuotas labiau
apibendrintas agresyvaus elgesio scenarijus (pvz., vaikas, kuris laimjo
smogdamas savo prieininkui, vliau, sprsdamas ikilusias problemas, gali
ne tik smogti, bet ir spirti, stumti, naudoti specialias puolimo priemones ir
pan.). Kita vertus, agresyvaus elgesio scenarijai gali bti koduojami ir
simenami stebint kit moni, arba modeli, reakcijas. Galima pasakyti,
kad vaikai greiiausiai ukoduoja ir simena tokius elgesio scenarijus, kurie
modeliui utikrina pozityvias pasekmes, kuo nors isiskiria bei yra susij su
rykiais orientuojaniais stimulais.
Agresyvaus elgesio scenarij atkrimas. Tiek agresyvaus, tiek kit elgesio
form scenarij atkrimas priklauso nuo to, kiek konkreioje situacijoje
yra pateikiama relevantik orientuojani stimul. iuo poiriu patys
svarbiausi stimulai yra susij su aplinkos charakteristikomis, identikomis
toms, kurios buvo ufiksuotos koduojant bei simenant konkret elgesio
scenarij [Huesmann L.R., 1988; 1986]. Be abejo, agresyvaus elgesio sce
narij atkrim gali paskatinti ir kiti bendri agresyvaus elgesio stimulai, net
jeigu jie nebuvo susij su stebtomis agresyviomis scenomis j kodavimo
metu. Taip pat reikia pridurti, kad atkuriant agresyvaus elgesio scenarijus
svarb vaidmen atlieka emociniai igyvenimai. Jie gali turti takos tiek
dmesiui specifinius orientuojanius stimulus atkreipti, tiek tiems stimu
lams vertinti bei atitinkamiems agresyvaus elgesio scenarijams atkurti
(pvz., supyks vaikas gali susikoncentruoti tik kelis labai isiskirianius
stimulus, kit moni ketinimus tendencingai interpretuoti kaip prieikus
ir generuoti agresyvaus elgesio scenarijus).
Agresyvaus elgesio scenarij vertinimas. Aiku, ne visi atkuriami agresy
vaus elgesio scenarijai yra taikomi realioje veikloje. Prie pasielgdamas pa
gal vien ar kit scenarij, mogus vertina jo tinkamum. Galima iskirti
tris svarbius io vertinimo aspektus. Pirma, elgesio scenarijaus tinkamu
mas vertinamas atsivelgiant galimas pasekmes. Pavyzdiui, jeigu vaikas
prognozuoja pozityvias galim agresyvi veiksm pasekmes bei neat
sivelgia galimus neigiamus agresijos rezultatus, tai labai tiktina, kad bus
taikomi agresyvs scenarijai. Antra, vieno ar kito scenarijaus taikymas pri
klauso nuo to, kaip mogus vertina savo galimybes - ar jis gals atlikti ati
tinkamus veiksmus, ar ne. emo A efektyvumo suvokimas gyvendinant
prosocialaus elgesio scenarij gali skatinti pasirinkti agresyvius scenarijus,
kuri gyvendinimo galimybes vaikas vertina daug geriau. Treia, turbt
pats svarbiausias elgesio scenarij vertinimo kriterijus - tai j atitikimo
vidinius mogaus savireguliacijos standartus laipsnis [Huesmann L.R.,
1988; Huesmann L.R., Guerra N.G., 1997]. Jeigu elgesio scenarijus prie
tarauja vaiko interiorizuotoms elgesio normoms arba individualiems elge135
K L oren za s
Agresijos instinktas
Agresyvus elgesys
Ioriniai stimulai
J. Dollardas ir kt.
L. Berkowitzas
Ypa stiprus pyktis
136
A.Bandura
Negatyvi
patirtis
Numatomos _
pasekms
emocinis
suadinimas
pastiprinimu grindiama
motyvacija
, priklausomyb
laimjimai
-> susilaikymas ir pasitraukimas
- agresija
psichosomatins reakcijos
savianestezija alkoholiu
ir narkotikais
konstruktyvus problemos
sprendimas
K.A.Dodgeas
L.R.Huesmannas
Nepriimtinas variantas
137
kt.]. Pirmiausia reikia pasakyti, jog stebint smurtines televizijos laidas pasi
reikia nepageidautini modeliavimo efektai (pvz., mogus imoksta nauj
agresyvaus elgesio form, ilaisvina nuo suvarym anksiau imokt agre
sij ir pan.). Be to, danas smurtini program demonstravimas televizori
ekranuose gali suformuoti neigiam irov realybs samprat - jie gali su
sidaryti nuomon, kad aplinkinis pasaulis yra pavojingas, nepatikimas, ne
doras ir kad jame danai pasireikia neprognozuojami nemalons vykiai.
is efektas daniausiai pasireikia tada, kai irovai yra jautrs televizori
ekranuose pateikiamai informacijai, link tikti, jog demonstruojamos
smurtins istorijos yra realistikos, arba kai jie danai susiduria su agresy
viais monmis realiame pasaulyje. Smurtins programos taip pat gali su
mainti irov jautrum agresijai, pratinti juos prie smurto ir prievartos
(mons pradeda manyti, jog agresijos naudojimas - tai visai prastas daly
kas). Sumajs jautrumas agresijai pasireikia fiziologini rodikli po
kyiais (stebint smurtines scenas, krinta fiziologinio suadinimo lygis), nejausmingumu, indiferentiku poiriu smurto auk, menkesniu jai pada
rytos alos vertinimu, taip pat sumajusia tikimybe, kad mogus imsis ko
ki nors veiksm smurto aukai apginti. ie jautrumo sumajimo efektai
(po prievartas scen demonstravimo) buvo ufiksuoti tiriant tiek vaikus
[Thomas M.H. et ai., 1977], tiek ir suaugusiuosius [Mullin C.R., Linz D.,
1995]. Taiau reikia pasakyti, kad toks jautrumo sumajimas nra ilgalai
kis - prajus 5-6-ioms dienoms po smurtini film irjimo, jis vl atsi
naujina ir yra panaus t moni jautrumo laipsn, kurie visai neirjo
prievart stimuliuojanios mediagos.
Minti trumpalaikiai smurto demonstravimo efektai gali pasireikti dl
slopinimo panaikinimo funkcij, nes televizori ekranuose demonstruo
jama agresija tiesiogiai arba netiesiogiai sufleruoja irovams, kad toks el
gesys yra leistinas ir net naudingas. Be to, smurto scenos gali laikinai akty
vuoti emocinius igyvenimus bei mintis, semantikai artimas demonstruo
jamai agresijai. O kadangi tarp mini, emocini igyvenim bei motorini
reakcij egzistuoja glauds tarpusavio ryiai, tai iorini stimul (pvz.,
smurtinio filmo) sukeltos mintys ir igyvenimai savo ruotu gali skatinti
automatikus (nevalingus) arba net visikai kontroliuojamus agresyvius
veiksmus.
Vis dlto kai kuriais atvejais smurtins televizijos laidos gali sukelti ir
ilgalaikius efektus. Jeigu vaikai danai mato, kaip j mgstami televizijos
film herojai pasiekia troktam tiksl naudodami smurt ir agresij, jie
gali ne tik imokti nauj agresyvaus elgesio form, bet ir padaryti ivad,
kad agresija yra tinkamas vairi problem sprendimo bdas. Jeigu televi
zijos laid skatinama agresija sukelia dar ir teigiamas pasekmes kasdie
ninje irov veikloje, tai agresyvios reakcijos gali sitvirtinti j elgesyje ir
ilikti ilg laik po to, kai jie stebjo demonstruojam smurt.
139
Smurtini televizijos
program irjimas
Didesnis susidomjimas
smurtinmis televizijos programomis
Agresyvaus elgesio
scenarij kodavimas
ir siminimas
/t
Frustracijos patyrimas /
irpasirengimas * /
agresijai *
\ /
Agresyvaus elgesio
.scenarij atkrimas
imitacijose bei
fantazijose
Stipresn identifikacija
su agresyviais televizijos
film herojais
Padidjs agresyvaus
elgesio scenarij
prieinamumas
atmintyje
populiarumas tarp \
bendraami
\
Pablogj
akademiniai
' laimjimai
Agresyvios reakcijos
sprendiant tarpasmeninius
konfliktus
padidina [Feshbach S., Singer R.D., 1971; Freedman J.L., 1984]. Interpre
tuojant irov agresyvumo sumajimo efekt, daniausiai remiamasi
katarsio hipoteze, t.y. manoma, kad stebint smurtinius filmus vyksta
uslopint agresyvi impuls ilaisvinimas, agresyvios tampos sumai
nimas bei savotikas apsivalymas. Kadangi gyvenime dl vairi prieas
i susikaups pyktis ir agresyvumas ne visuomet ireikiamas (tam trukdo
vairs apribojimai - socialinis nepritarimas, bausms, kalts jausmas arba
mogaus nerytingumas), tai smurtini televizijos laid stebjimas bei i
rovo sugebjimas sivaizduoti save atitinkamame vaidmenyje gali suteikti
bent dalin pasitenkinim, ir tai sumaina agresijos pasireikimo tikimyb.
Apibendrinant galima pasakyti, kad smurtini televizijos laid suke
liami efektai yra interpretuojami toli grau nevienodai. Net jeigu dauguma
autori nurodo, kad smurtini film demonstravimas skatina irov (ypa
vaik ir paaugli) agresyvum, vis dlto iki iol gauti duomenys greiiau
liudija koreliacinius, o ne prieasties-pasekms ryius. O koreliacija tarp
demonstruojamos prievartos ir irov agresyvi veiksm nebtinai rei
kia, kad btent stebtas smurtas sukelia agresij. Galimas dalykas, kad i
prigimties agresyvesni mons daugiau negu kiti iri ir avisi smurtinmis
televizijos laidomis, kurios savo ruotu dar labiau stimuliuoja j ag
resyvum. Taip pat tiktina, jog tiek padidjs mogaus agresyvumas, tiek
siekimas irti smurtines programas gali bti kokio nors bendro veiksnio
poveikio rezultatas (pvz., tai gali lemti eimoje taikoma prievarta bei
grietos fizins bausms). Be to, jeigu laboratorini tyrim metu pasi
reikianti irov agresija vertinama tik kaip demonstruojamo smurto po
veikio funkcija, tai gyvenime agresijai turi takos ir jos sukeliamos pa
sekms. Galima sakyti, kad irov agresyvaus elgesio pasireikimo efektus
lemia vairi poveiki kombinacija - televizoriaus ekrane demonstruojam
smurtini laid poveikis, socialins aplinkos pastiprinimai (tiek tiesioginiai,
tiek pavaduojantys), taip pat paio mogaus savipastiprinimai. Tos paios
smurtins laidos gali sukelti skirtingas irov reakcijas atsivelgiant skir
tingas agresijos sukeliamas pasekmes (tiek iorines, tiek vidines). Pa
vyzdiui, jeigu smurtini televizijos laid paskatintas agresyvumas utikrina
skm (pozityvias pasekmes) kasdieninje irovo veikloje, tai agresyvus
elgesys gali ilikti ilg laik po to, kai buvo stebtas demonstruojamas
smurtas. Taiau jeigu smurtini film stimuliuojama agresija sukelia nega
tyvias pasekmes (pvz., bausmes ir nepritarim), o ireikiamas prosocialus
elgesys yra apdovanojamas, tai skatinantys smurtini laid efektai bus
neutralizuojami. Taigi, visais atvejais yra labai svarbu isiaikinti, kaip tar
pusavyje sveikauja skirtingo kryptingumo poveikiai ir kokia j bendra
ivestin.
144
kant vaikus elgtis neagresyviai, agresija neturi bti nuolat naudojama kaip
baudimo ir bauginimo priemon).
Socialin mokymosi teorija akcentuoja, kad, siekiant sumainti vaik
agresyvum, reikia sukurti neagresyvi aplink, t.y. sudaryti slygas, kad
vaikai kuo daniau matyt prosocialaus elgesio modelius ir kuo reiau su
sidurt su agresyvaus elgesio pavyzdiais. iuo poiriu yra nepaprastai
svarbu, kad patys tvai arba mokytojai (aukltojai) netapt vaikams agre
syvaus elgesio modeliais. Kita vertus, sukurti neagresyvi aplink gali
padti ir kai kurie organizacinio pobdio sprendimai. Pavyzdiui, vai
kams reikt suteikti pakankam erdv energingiems aidimams (tai f
padt ivengti stumdymosi arba atsitiktini susidrim, kurie danai }
iprovokuoja agresyvias reakcijas). Konflikt ir agresijos tikimyb taip pat
galima sumainti utikrinant vaikams pakankam aisl skaii (tada jiems
nereikt konkuruoti dl patraukli aisl) ir pan.
Remiantis K.A.Dodgeo socialine kognityvine agresijos teorija, iskir
tais agresyvi moni informacijos perdirbimo trkumais bei netikslumais
yra grindiami vairs socialini-kognityvini gdi lavinimo metodai.
Pavyzdiui, agresyvs vaikai ir paaugliai yra mokomi toki pagrindini
dalyk: 1) atkreipti dmes relevantikus (neprieikus) orientuojanius
stimulus, iekoti patikslinanios bei papildomos informacijos; 2 ) tiksliai
apibrti bei interpretuoti ikilusias problemas, kit moni poelgius ir
emocinius igyvenimus, t pai problem pavelgti i skirting pozicij;
3) numatyti visas potencialias reakcijas konkreioje situacijoje, sivaizduoti,
kaip tokiais atvejais galt pasielgti jiems svarbus ir reikmingas prosocialios aplinkos atstovas; 4) pasirinkti paias efektyviausias reakcijas tikslui
pasiekti neagresyviais bdais bei numatyti galimas vienos ar kitos reakcijos
pasekmes; 5 ) gyvendinti vairias prosocialias reakcijas (tam gali bti nau
dojamas modeliavimas arba socialini vaidmen atlikimas). Be to, kartu
gali bti modifikuojami vaik sitikinimai arba vidiniai savireguliacijos
standartai, kurie skatina ir palaiko agresijos naudojim, tobulinami savi
kontrols gdiai ir pan.
Apibendrinant galima pasakyti, kad agresyvaus elgesio sumajimas *
taikant vienus arba kitus agresijos modifikacijos bdus nebus ilgalaikis, !
jeigu nepavyks neutralizuoti arba paalinti negatyvi aplinkos poveiki
(pvz., kai vaikai ir toliau patirs prievart eimoje, bendraus su agresyviais
bendraamiais ir pan.). Tokiu atveju teigiami j elgesio pokyiai bus greitai
panaikinti, ir vaikai vl taikys prastus agresyvius problem sprendimo
bdus. Taigi, norint pasiekti ilgalaiki agresyvaus elgesio pokyi, reikalin
gos kryptingos vairi socializacijos altini (pvz., eimos ir mokyklos) pa
stangos. Be to, skms tikimyb bus tuo didesn, kuo anksiau bus pradta
agresyvaus elgesio modifikacija (kol dar agresija nespjo sitvirtinti asme
nybs elgesyje).
149
LITERATURA
1. Bandura A. Social foundations of thought and action: A social cognitive
theory. Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice-Hall, 1986.
2. Bandura A. Psychological mechanisms of aggression // Aggression: Theoretical
and empirical reviews. Vol.l / Ed. by R.G. Geen, E.Donnerstein. New York:
Academic Press, 1983. P. 1-40.
3. Bandura A. Aggression: A social learning analysis. Englewood Cliffs, New
Jersey: Prentice-Hall, 1973.
? 4. Bandura A. Influence of models reinforcement contingencies on the
acquisition of imitative responses // Journal of Personality and Social
Psychology. 1965. Vol. 1. P. 589-595.
5. Baron R.A. The reduction of human aggression: A field study of the influence
of incompatible reactions // Journal of Applied Social Psychology. 1976. Vol. 6.
P. 260-274.
6. Berkowitz L. Aggression: Its causes, consequences and control. New York:
McGraw-Hill, 1993.
7. Berkowitz L. Frustration-aggression hypothesis: Examination and
reformulation // Psychological Bulletin. 1989. Vol. 106. P. 59-73.
8. Berkowitz L. Some determinants of impulsive aggression: Role of mediated
associations with reinforcements for aggression // Psychological Review. 1974.
Vol. 81. P. 165-176.
9. Berkowitz L., LePage A. Weapons as aggression-eliciting stimuli // Journal of
Personality and Social Psychology. 1967. Vol. 7. P. 202-207.
10. Brown P., Elliot R. Control of aggression in a nursey school class // Journal of
Experimental Child Psychology. 1965. Vol. 2. P. 103-107.
11. Cowan P.A., Walters R.H. Studies of reinforcement of aggression: I. Effects of
scheduling// Child Development. 1963. Vol. 34. P. 543-551.
12. Crick N.R., Dodge K.A. A review and reformulation of social informationprocessing mechanisms in childrens social adjustment // Psychological
Bulletin. 1994. Vol. 115. P. 74-101.
13. Dodge K.A. Social-cognitive mechanisms in the development of conduct
disorder and depression // Annual Review of Psychology. 1993 a. Vol. 44.
P. 559-584.
\ 14. Dodge K.A. Studying mechanisms in the cycle of violence // Violence: Basic
*
and clinical science / Ed. by C.Thompson, P.Cowen. Oxford: ButterworthHeinemann, 1993 b. P. 19-34.
V 15. Dodge K.A. Social cognition and childrens aggressive behavior // Child
Development. 1980. Vol. 51. P. 162-170.
16. Dodge K.A., Bates J.E., Pettit G.S. Mechanisms in the cycle of violence //
Science. 1990. Vol. 250. P. 1678-1683.
17. Dodge K.A., Pettit G.S., McClaskey C.L., Brown M.M. Social competence in
children //Monographs of the Society for Research in Child Development.
1986. Serial No. 213 (2). Vol. 51. P. 1-85.
150
18. Dollard J., Doob L.W., Miller N.E., Mowrer O.H., Sears R.P. Frustration and
aggression. 8-th print. New Haven: Yale University Press, 1950.
19. Donnerstein E., Slaby R.G., Eron L.D. The mass media and youth aggression //
Reason to hope: A psychosocial perspective on violence and youth / Ed. by
L.D.Eron, J.H.Gentry, P. Schlegel. Washington, DC: American Psychological
Association, 1994. P. 219-250.
20. Eron L.D. Parent-child interaction, television violence and aggression of
children //American Psychologist. 1982. Vol. 37. P. 197-211.
21. Feshbach S., Singer R.D. Television and aggression: An experimental field
study. San Francisco: Jossey-Bass Inc., 1971.
22. Freedman J.L. Effect of television violence on aggressiveness // Psychological
Bulletin. 1984. Vol. 96. P. 227-246.
23. Freud S. Beyond the pleasure principle: A study of the death instinct in human
behavior. New York: Bantam Books, 1963.
24. Freud S. Civilization and its discontents. New York: Norton and Company,
1961.
25. Geen R.G., Quanty M.B. The catharsis of aggression: An evaluation of a
hypothesis // Advances in experimental social psychology. Vol. 10 / Ed. by
L.Berkowitz. New York: Academic Press, 1977. P. 1-37.
26. Huesmann L.R. An information processing model for the development of
aggression // Aggressive Behavior. 1988. Vol. 14. P. 13-24.
27. Huesmann L.R. Psychological processes promoting the relation between
exposure to media violence and aggressive behavior by the viewer // Journal of
Social Issues. 1986. Vol. 42. P. 125-139.
28. Huesmann L.R., Guerra N.G. Childrens normative beliefs about aggression
and aggressive behavior // Journal of Personality and Social Psychology. 1997.
Vol. 72. P. 408-419.
29. Kuo Z.Y. The genesis of the cats response to the rat // Journal of Comparative
and Physiological Psychology. 1930/Vol.'ll. P. 1-35.
30. Lorenz K. On aggression. London: Routledge, 1996.
31. Miller N.E. Selected papers on conflitt, displacement, learned drives and
theory. Vol. 1. Chicago: Aldine, Altherton, 1971.
32. Miller N.E. Theory and experiment relating psychoanalytic displacement to
stimulus response generalization // JoufnM of Abnormal and Social
Psychology. 1948. Vol..43. P. 155-178.
33. Miller N.E. The frustration-aggression hypothesis // Psychological Review.
1941. Vol. 48. P. 337-342.
34. Mullin C.R., Lin D. Desensitization and resensitization to violence against
women: Effects of exposure to sexually violent films on judgments of domestic
violence victims // Journal of Personality and Social Psychology. 1995. Vol. 69.
P. 449-459.
35. Silverman L.H. Psychoanalytic theory: The reports of my death are greatly
exaggerated //American Psychologist. 1976. Vol. 31. P. 621-637.
36. Thomas M.H., Horton R.W., Lippincott E.C., Drabman R.S. Desensitization
to portrayals of real-life aggression as a function to exposure to television
151
violence // Journal of Personality and Social Psychology. 1977. Vol. 35. P. 450458.
37. Walters R.H., Brown M. Studies of reinforcement of aggression: III. Transfer
of responses to an interpersonal situation // Child Development. 1963. Vol. 34.
P. 563-571.
38. Wood W., Wong F.Y., Chachere J.G. Effects of media violence on viewers
aggression in unconstrained social interaction // Psychological Bulletin. 1991.
Vol. 109. P. 371-383.
152
153
dVatii, k t f o M \ W i ; i K # r t / i ; f : : ;>::;
Kaip d u o n a i rlek ^ VisjM
<:<rtfpi0aii. Vaikaiuauga:
:>:-:i:;:;:;f;ife:0iralttx0;pai)(d^:.|rm^il%t^:;^^%:^^|^<::$:^)iiM::i:;
i-rRamos'pdospaudantml^
..xffieka's^fieteuk^tnan^girnimo^
x;:;p&l<otfY.o;:rTy.o&iutfr;gajb:W
i^Ti'^ieii's^iiMjrt^
>>::prab:g0:;dV:iditt;f:to^
:::;:>piteMe;va:i;>fat:pa*s^
::::::>::::S:::>:;::::;:;:;;;::S
>::;>>:x:V:aifekas:ayyda$^
iS Ij^^aikaliiiirflg;^
x;;saky:d:ayau,;kad:po:re<5ia^
i^ftfesijpfcitfsjijibgljfefoarifoft^
154
.I::m:<g[i
^ii^ib'i^'^'^h^^
j:;:$^liii$$jB ;;iji^
Jr^isuWrTaf^diiaiigsfa^^^
& :$ i
xsdierijraegm ajarts^
>:: rnes: teM m -K neIr^
: : :kid: t ijriia^iiSi^
::;:ro;:/:l:$ ^
;:;>tikiiaj;:pi&,;fcp):;iii^
^:;fcfjfiiatoiri^:&^^
:;kite:yifr;t;i:;Wa^^
;-;/-;/:^
Emocin primim ar atstmim mogus igyvena kaip skm arba ne
skm. Ir vienu, ir kitu atveju jis stengiasi isiaikinti, kodl taip atsitiko. Ir
daniausiai aikinasi tendencingai: skms prieastis labiau links priskirti
sau, o neskms, atstmimo - aplinkai. Samprotaujama madaug taip:
Mane priima, nes esu to vertas, tai natralu, Mane atstumia, nes jie i
puik, pikti*. O jei mogus vis dlto pripasta, kad buvo atstumtas dl savo
kalts arba netobulumo, tai daniausiai atstmimo prieastimi laiko fizines
savybes, pavyzdiui, groio stok, o ne blog charakter.
Vienas i emocinio primimo ypatum yra jo slygikumas. Priima dl
ko nors ir atstumia u k nors. Kartais ios slygos yra deklaruojamos. Taip
emocinis atstumas panaudojamas elgesiui keisti. Danokai susilaikome ir
nepasakome draugui priekaito, kurio jis tikrai nusipeln, nes bijome suga
dinti santykius, t.y. bijome bti atstumti. Primimo ir atstmimo slygos
reikia tam tikr elgesio norm. Tai, dl ko tave priima ar u k atstumia,
atspindi ir visuomenje egzistuojanias vertybes.
Apie primim ar atstmim mogus sprendia i tam tikr enkl. At
skirti tuos enklus vaikas mokosi nuo maens. Yra kalbini ir nekalbini
enkl, kaip antai: mimika, balso ekspresija, tam tikri elgesio pokyiai.
Svarbus yra modelio, mokytojo vaidmuo. Modelis - tai mogus, kuriuo
sekama, kurio elgesys yra imituojamas. Pirmieji mogaus modeliai - tvai.
Jie yra vaikiojanios ir kalbanios vaizdins priemons. Modelis savaip
parodo primimo arba atstmimo slygas, iraikos bdus. ios slygos at
spindi visuomens reikalavimus, antra vertus, jos yra modelio, kaip sub
155
LITERATRA
1. Adler P. B., Rosenfeld L. B., Towne N. Interplay. The process of interpersonal
communication. Holt, 1989.
2. Andrijauskait V. Artumo baims problema ir socialinio tinklo ypatumai.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
3. Baldwin M. W., Sinclair L. Self-esteem and if ... then contingencies of
interpersonal acceptance // Journal of Personality and Social Psychology. 1996.
Vol. 71. No. 6. P. 1130-1141.
4. Drigotas St. M., Rusbult C. E. Should I stay or should I go? A dependency
model of breakups // Journal of Personality and Social Psychology. 1992. Vol.
62. No. 1. P. 62-87.
5. Downey G., Feldman Sr. I. Implications of rejection sensitivity for intimate
relationships // Journal of Personality and Social Psychology. 1996. Vol. 70.
No. 6. P. 1327-1343.
6. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
7. Sheehan P. Fear of Intimacy Assessment. III Europos potrauminio streso
konferencijos mediaga. Bergen, 1993.
8. Valionien A. Primimo ir atmetimo signal suvokimas diadoje. Bakalauro
darbas. Vilnius, 1997.
157
14. STIGMA
Stigma - tai toks fenomenas, kai mogus pasiymi kokiu nors fiziniu,
psichologiniu arba socialiniu deviantikumo (nukrypimo) poymiu, yme,
ir ta ym (stigma) labai skiriasi nuo kultrikai nusistovjusi norm
[E. Goffmanas, 1963; A. Tselon, 1992]. mogus su tokia yme visuomet
yra diskredituojamas, jo alinamasi. Stigmos gali skirtis: 1) matomumu, ymumu (salience), t.y. kiek jos matomos, kiek jas galima nuslpti; 2) griaunamumu (disruptiveness), t.y. kiek jos okiruojanios, kiek svarbios bendra
vimo metu, kiek reikmingos paiam stigmatizuotajam.
Dar kiti autoriai [E. Jons, 1984; J. Price, 1995] teigia, kad stigmos ski
riasi savo negatyvumu (t.y. savo bjaurumo laipsniu), kuris priklauso nuo to:
1) kiek estetikai nepatraukli yra stigma;
2) kiek ji trikdo komunikacij (bendravim);
3) kiek ji yra atgrasi kitiems visuomens nariams.
Stigmos negatyvumui nusakyti nra fiksuotos verts (mato); tas matas
priklauso nuo kultros, subkultr, auo to, kokiu lygiu yra bendraujama ir
ar kreipiamas dmesys t stigm bendraujant [E. Becker, N. Arnold,
1986; J. Price, 1985].
Stigmos, pasak E. Goffmano, yra:
1) fizins (kno trkumai - gimti ir gyti; kai kas fizinmis stigmomis
laiko kno gro);
2) psichologins (psichin liga, vertybi skirtumas ir pan.);
3) socialins (gyvenimo stiliaus, bdo skirtingumas nuo normos ir
pan.).
mogus, turintis koki nors stigm, vadinamas stigmatizuotu mogumi,
grup moni - stigmatizuotj grupe. Toki grupi nariai vienaip ar ki
taip skiriasi nuo daugumos visuomens nari savo ivaizda, elgesiu, sociali
niu statusu ir pan.
Visuomens nariai nenoriai bendrauja su stigmatizuotj grupmis, at
stumia jas, nes bendravimas su toki grupi nariais kelia nerim, baim,
tamp [J. Coleman, 1986; E. Crockey, 1986; E. Goffman, 1963; J. Price,
1995]. Todl stigmatizuotuosius mons link apibdinti neigiamai, stere
otipikai, atstumti juos arba blogai su jais elgtis. Visuomen primeta savo
stereotipik nuostat tai arba kitai grupei (priklijuoja etiket). Joms ad
resuojama tam tikra ekspektacija, t.y. i j laukiama tam tikro elgesio. Su
daromos tokios slygos, kuriomis stigmatizuotasis negali pasielgti kitaip,
nei i jo buvo tiktasi, todl visuomens kelta hipotez apie stigmatizuojamojo elges pasitvirtina, o vliau individas ir pats ima elgtis taip, kaip i jo
buvo laukta. is procesas vadinamas stigmatizavimu (t.y. laikoma, jog mo-
158
Ar nusirainjimas stigmatizuoja?
yra stigmatizuojantis, tad jis keiiamas Afrikos amerikieiu. Taigi destigmatizacija reikia ir asociacij keitim, pavyzdiui, ymi, bet kenianti nuo
negalios asmenyb: Rooseveltui buvo paralyiuotos kojos, erilis kalb
damas usikirsdavo, Jordanas serga AIDS, o Wildeas turjo polink vy
rus. Iorins destigmatizacijos priemons apima visuomens vietim bei
visum bd (darbinim, bendr mokymsi ir t.t.), kuriais bandoma
traukti stigmatizuotuosius visuomen [S. Neuberg, 1994]. Vienas i gra
iausi pavyzdi - parolimpinis judjimas. Galiausiai destigmatizacija su
sijusi su mogaus vertybmis. Pripainti, kad homoseksualai yra tokie pat
mons kaip ir kiti, kad jie gali kurti eim, vaikinti vaikus, reikia mesti i
k tradicinms vertybms. Tradicins vertybs garantuoja mogui pasau
lio pastovumo jausm. Jei stigma nepaeidia arba maai paeidia mo
gaus vertybes, destigmatizacija vyksta spariau.
LITERATRA
1. Goffman E. Stigma: notes on the management of spoiled identity. New York,
Englewood Cliffs: Prentice Hall, 1963.
2. Neuberg S. L. et. al. When we observe stigmatised and "normal individuals
interacting: stigma by association // Personality and Social Psychology Bulletin.
1994. Vol. 20. No. 2.
3. Rodin M., Price J. Overcoming stigma: credit for self-improvement or discredit
for needing to improve? // Personality and Social Psychology Bulletin. 1995.
Vol. 20. No. 2. P. 172-181.
4. Sigelman C. K. Social distance from stigmatised groups: false consensus and
false uniqueness effects on responding // Rehabilitation Psychology. 1991. Vol.
36. No. 3. P. 139-151.
5. Velikait V. Stigmatizavimo problema ir galimi jos sprendimo bdai.
Bakalauro darbas. Vilnius, 1996.
6. Valickas G. Asmenybs savs vertinimas. Vilniaus universiteto leidykla, 1991.
7. Zacheris-Mazochas L. Venera su kailiais. Kaunas: Nemunas, 1994.
161
Pasaulis
teisingas
Pasaulis
i dalies teisingas
Pasaulis
neteisingas
syb, gyvendinti teisingum. O tai jau anarchija, jai veikti valstyb imasi
dar didesni represij, ir todl kartais gimsta dar didesn neteisyb.
I trij teisingumo princip kildinamos bent atuonios paskirstymo tai
sykls, kurias apibendrino ir apra H. Sabbaghas, Z. Daras ir S. Reshas
[1994]:
Taisykls, sudarytos remiantis lygybs principu:
1. Aritmetin lygyb: itekliai turi bti paskirstyti visiems po lygiai, ne
paisant asmens bruo, socialini na ar idirbio. i taisykl ignoruoja
prie paskirstym buvusius veiksnius ir paskirstymo poveik visuomeninei
lygybei.
2. Rezultat lygyb: monms reikia utikrinti i esms vienodas gyve
nimo galimybes, nesvarbu, kokios t moni pajamos, jga ar prestias.
Atlyginimas turi bti diferencijuotas, kad neprivilegijuotoms socialinms
grupms arba asmenims bt mokama kompensacija.
3. Galimybi lygyb: kiekvienas individas turi turti vienodai prieina
mus socialini itekli kanalus ir vienodas slygas varytis dl j.
Taisykls, sudarytos remiantis poreiki principu:
4. Pirminiai poreikiai: turi bti patenkinti tokie mogaus poreikiai kaip
maistas, pastog, apranga, gydymas ir pradinis isilavinimas - t.y. ilikimo ir
normalaus fizinio funkcionavimo poreikiai.
5. Antriniai poreikiai: pirmenyb turi bti teikiama auktesniesiems po
reikiams - intelektualiniams, meniniams, moraliniams ir emociniams pa
tenkinti.
Taisykls, sudarytos remiantis nuopeln principu:
6. Pastangos: socialiniai itekliai turi bti skirstomi atsivelgiant s
moningai dtas pastangas, nesvarbu, ar tos pastangos efektyvios, ar ne,
7. naas: socialiniai itekliai turi bti skirstomi remiantis produkty
vumu, net jei jis buvo pasiektas be ypating pastang.
8. Sugebjimai: skirstant socialinius iteklius, pirmenyb reikia teikti to
kiems kriterijams kaip gabumai bei talentas.
ios taisykls buvo kuriamos pagal tokius poymius:
A)
Paskirstymo lygis: kiekviena paskirstymo taisykl utikrina arba
mikroteisingum - teising atlyginim individui, arba makroteisingum teising paskirstym grupms arba visuomenei [Z. Jasso, 1983].
Aritmetin lygyb ir rezultat lygyb yra vienintels tikros makroteisingumo taisykls: reikalaudamos lygios dalies visiems specifins grups na
riams, ios taisykls neakcentuoja (aritmetin lygyb) arba beslygikai ak
centuoja (rezultat lygyb) diferencijuoto atlyginimo pagrind, kuris at
svert nevienodus individualius naus. Net jei imamasi tam tikr veiksm
paremti neprivilegijuotas grupes, diferencijuoto atlyginimo pagrindas yra
apibriamas kolektyviai, o ne individualiai [H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh,
1994].
166
B) Asmenini bruo reikmingumas paskirstymo procesui [R. Eckhoff, 1974, cit. pagal S. Boles ir R. Messick, 1990]. Taikant poym ga
limybi taisykl atskiriama nuo poreiki ir teisingumo principu pagrst
taisykli. Nors 4-8 taisykls aikiai atsivelgia skirting asmenini bruo
vert, ie bruoai tik numanomi galimybi lygybs taisyklje [H. Sabbagh,
Z. Dar, S. Resh, 1994].
C) Statuso nustatymas: atsivelgiama socialini santyki paskirstymo
procese tip.
M. Reiso [1986] nuomone, paskirstymo taisykls gali patvirtinti status
arba j neutralizuoti.
Nuopeln principas ir i jo kylanios taisykls gali bti vertinamos kaip
status patvirtinanios, nes taikant jas didesnis atlyginimas priklauso stro
pesniems, daugiau neantiems, talentingesniems. Lygybs ir poreiki prin
cipai leidia neutralizuoti individual status [M. Deutsch, 1986]. Lygybs
principu akcentuojamos lygios dalys visiems, ypa kai santykiai simetriki ir
kooperaciniai, o taikant poreiki princip, nors ir atsivelgiama asmeni
ni poreiki skirtumus, ie skirtumai nepateisina nelygaus itekli varto
jimo. I paties principo iplaukia moni sulyginimas pagal j pirmini
ir antrini poreiki patenkinim [Z. Galston, 1980, cit. pagal H. Sabbagh,
Z. Dar, S. Resh, 1994].
D) Kriterij tipas: tai poymis, i kurio paaikja, ar paskirstymo tai
sykl yra gerai apgalvota ir taikoma siekiant ilgalaikio pasitenkinimo, ar tai
tik paprasta taisykl, kaip pasiekti greit pasitenkinim [M. Reis, 1986].
Tobulos taisykls susieja individ naud ir atlygio paskirstym per konkre
ias slygas (pavyzdiui, nao ir idirbio lyg) [W. Damon, 1981; Z. Euright, A. Franklin, A. Manheim, 1980, cit. i H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh,
1994]. Kaip ir visos nuopeln principu pagrstos taisykls, poreiki princi
pas irgi grindiamas gana sudtingais kriterijais: reikia atskirti pirminius ir
antrinius poreikius, vertinti poreiki mast, ar tie poreikiai atitinka itek
lius. Taiau, atsivelgiant pirminius poreikius, siekiama tiesioginio pasi
tenkinimo [M. Reis, 1986], antrinius poreikius - tolesnio pasitenkinimo,
nes manoma, jog pirmiausia turi bti patenkinti pirminiai poreikiai.
Lygybs principas apima paprasiausius kriterijus: individai turi ver
tinti, ar pradins slygos ir priemons vis buvo vienodos. Akcentuojamas
tiesioginis rezultatas, turintis patenkinti visus [W. Damon, 1981; Z. Euright, A. Franklin, A. Manheim, 1980, cit. i H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh,
1994].
E) Perspektyvos ris: kiekviena paskirstymo taisykl remiasi arba
pragmatika, save orientuota, arba idealistika, kit poreikius orientuota
perspektyva. Nuopeln principu grindiamos taisykls yra orientuotos
save: individo pastangos, naas ir sugebjimai turi padidinti jo atlyg
167
[M. Reis, 1986]. Tuo tarpu poreiki ir lygybs principai apima ir kit
interesus.
F) Atlikimas: pagal poym atskiriamos pastang ir nao taisykls pirmoji pabria smoning asmens energijos sutelkim (asmens produk
tyvumas neturi reikms), antroji paskirstym grindia produktyvumu, net
jei jis pasiekiamas be pastang [S. Nisan, 1989; R. Hote, 1973, cit. i
H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994].
G) Moralin atsakomyb. Pastang, nao ir sugebjim taisykls atski
riamos pagal moralins atsakomybs laipsn, kurio reikalaujama i indi
vido. T.y. paskirstymo taisykl atsivelgia gimtus gabumus ar imoktas
moralines savybes, kaip atlyginimo pagrind.
iuo atvilgiu pastang taisykl reikalauja didels moralins atsa
komybs, paremtos dorumu ir pasiruoimu aukotis [A. Hole, 1973, cit. i
H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994]. Tuo tarpu naas ir sugebjimai nra
visikai nuo individo valios priklausomi: nao taisykl teigia, jog skmei
reikia ne tik talento, bet ir atkaklumo pltojant bei taikant juos; taigi tiek
morals, tiek moralikai neutrals kriterijai yra svarbs. Tuo tarpu suge
bjim taisykl moralins atsakomybs reikalauja maiausiai, nes gabumai
yra gimti ir individo nekontroliuojami, tad bt neteisinga, jei individas
gyt privilegijas u tai, u k jis nra atsakingas [K. Rawls, 1971]. Poreikio
principas susijs su humanizmu ir socialine atsakomybe, nes reikalauja, kad
individai paaukot savo interesus tam, kad bt patenkinti kit pirminiai
poreikiai. Lygybs principas skatina fundamentin pagarb mogui, remda
masis prielaida, kad visi mons yra vienodai moralikai vertingi [E. Dworkin, 1981; M. Schwartz, 1975, cit. i H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994].
Aptarus septynis paskirstymo taisykli poymius, atskleidianius tai
sykli panaumus ir skirtumus, buvo nustatyta j tvarka (eil). iuo tikslu
kiekvienam poymiui buvo priskirtos dvi reikms (0 ir 1) prieingiems po
ymio poliams. Taip kiekviena taisykl gavo savo profil poymi atvilgiu
( 1,2 lent.).
1 l e n t e l . Skaitini reikmi priskyrimas paskirstymo
taisykles diferencijuojantiems poymiams
[H. Sabbagh, Z. Dar, S. Resh, 1994]
1
Mikroteisingumas
Atsivelgiama asmens bruous
Status tvirtina
Isams kriterijai
Akcentuojami savi interesai
Atlikti svarbu
Moralikai neutralus
168
2
Makroteisingumas
Neatsivelgiama asmens bruous
Status neutralizuoja
Paprasti kriterijai
Akcentuojami kit interesai
Atlikti nesvarbu
Moralus
1. Aritmetin lygyb
2. Rezultat lygyb
3. Galimybi lygyb
4. Pirminiai poreikiai
5. Antriniai poreikiai
6 . Pastangos
7. naas
8 . Sugebjimai
0
0
1
1
1
1
1
1
0
0
0
1
1
1
1
1
0
0
0
0
0
1
1
1
0
0
0
0
1
1
1
1
0
0
0
0
0
1
1
1
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
1
1
LITERATURA
1. Blake R., Mouton J. Intergroup problem solving in organizations: from theory
to practice / The Social Psychology of Intergroup Relations: Eds. W. Austin,
St. Worchel. Brooks / Cole, 1979. P. 19-32.
2. Drigotas St. M., Rusbult C. E. Should I stay or should I go? A dependency
model of breakups // Journal of Personality and Social Psychology. 1992.
Vol. 62. No. 1. P. 62-87.
3. McDavid, Harari H. Psychology and social behavior. Harper, 1974.
4. Mitchell G., Tetlock Ph. E. et. al. Judgments of social justice: compromises
between equality and efficiency // Journal of Personality and Social Psychology.
1993. Vol. 65. No. 4. P. 629-639.
5. Navardauskien R. Reagavimo strategijos j skirstomj teisingum valstybinse
ir privaiose staigose. Magistro darbas. Vilnius, 1996.
6. Stone M. M. Loss of an ideal / Stressors and the adjustment disorders.
Ed. J. Noshpitz, R. D. Coddington. Wiley, 1990.
7. Walster E., Berscheid E. Equity: theory and research. Boston: Allyn and Bacon,
1978.
169
170
Pone teisjau,
a visikai nekaltas.
Gal tai galt bti
bausm velninanti
tiems ir atstumtiems aplinkini, baim, kad kas nors juos perpras, kokie i
tikrj jie yra silpni, bejgiai, nesaugs, nesugebantys kovoti u save. Kal
ts jausmu neurotikas gali stengtis k nors pagrainti arba parodyti savo
naudai. Taip demonstruodamas savo kalts jausm, jis tikisi, jog j nura
mins. Kartu jis nori parodyti (ir sau patvirtinti), koks jis moralus ir sinin
gas. Be to, savo kalts pripainimas neurotikui atstoja btinum keistis ir
yra kaip pasikeitimo pakaitalas. Apkaltindamas save, neurotikas susikuria
iliuzij, kad keiiasi kaip mogus. Neurotikas links save kaltinti dar ir dl
to, kad ivengt aplinkini kritikos, nes jos jis netoleruoja.
Psichoanalitin kalts koncepca. S. Freudas pabria, kad Edipo
kompleksas yra prielaida kalts jausmui atsirasti. Kalts jausmas kyla dl
neapykantos tvui ir tos neapykantos sukeliamos kastracijos arba bausms
baims. Berniukas, siekiantis motinos meils, nekenia tvo kaip konku
rento, taiau jauia ir iek tiek velnumo jam. Abu ie jausmai - neapy
kanta ir meil - susilieja. Norima susitapatinti su tvu - bti tvo vietoje,
bti tokiam kaip tvas. Dl to vaikas net pasiryta tv paalinti, taiau su
pranta, kad u tok poelg jis gali-bti nubaustas kastracija. Kastracijos
baim nor uvaldyti motin istumia pasmon ir sudaro nesmoningo
kalts jausmo pagrind. Kartais kalts jausmas gali kilti ne tik dl ambivalentik jausm tvui, bet ir dl polinkio biseksualum, t.y. dl nesmo
ningo berniuko trokimo bti panaiam moterikj prad tam, kad pel
nyt tvo meil. Berniukas supranta, jog tam, kad j mylt kaip moter,
reikia sutikti su kastracija, kurios jis bijo. Taigi baim, pasak S. Freudo, yra
pagrindinis kalts jausmo altinis. Be to, baim turi reikms ir Superego, o
Superego yra atsakingas u kalts jausm. Superego psichoanalizje su
prantamas kaip sin ir susiformuoja identifikuojantis su savo tvais, pe
rimant j elgesio ir morals normas. Taigi kalts jausmo atsiradim ir po
bd nemaai lemia tv savybs, j elgesys, morals normos ir vertybs.
Kitaip tariant, kalt pagrsta tv elgesio, morals norm ir vertybi interiorizavimu. Ji kyla tuomet, kai tos normos, nors ir nesmoningai, yra pa
eidiamos. Kalt, S. Freudo nuomone, - paeist vertybi jausmas. Ka
dangi kalt pagrsta tv norm interiorizavimu, tai kalts jausmas gali bti
ugdomas ir skatinamas nuo pat vaikysts, jo pobdis priklauso nuo tv el
gesio ir konkrei j aukljimo bd.
Egzistencin kalts koncepcija. Reali egzistencin kalt neatskiriama
nuo mogaus gyvenimo ir bties. Kiekvienas mogus yra atsakingas u savo
gyvenim ir egzistavim. Jei tas jo gyvenimas nenusiseks, beprasmikas ir
pilkas, jeigu mogus nepatyr diaugsmo ir laims, nesugebjo atrasti ir re
alizuoti savs kaip visapusikai funkcionuojanios asmenybs, jis jauia
kalt.
Egzistencin kalt susijusi ne tik su atskiro individo atsakomybe, bet ir
su atsakomybe u tai, kas dedasi pasaulyje, u visas pasaulio neteisybes ir
172
174
Atsivelgiant tai, koks kalts jausmas patiriamas - sveikas ar neurotinis, skiriamos dvi jo funkcijos. Normalus kalts jausmas atlieka reguliuo
jamj, neurotinis - gynybin funkcij.
Skirtingos psichologins teorijos kalts jausm apibdina nevienodai.
LITERATRA
1.
2.
3.
4.
5.
176
17.
SOCIALIN PARAMA.
PAGALBA IR ALTRUISTINIS ELGESYS.
PRIEINIMOSI STRATEGIJOS
Socialin parama
Socialin parama - tai teigiama mogaus arba grups taka problemini
situacij atveju. Skiriama suvokiama ir gaunama {enacted) socialin pa
rama [J. Pierce, 1990]. Suvokiama parama - tai bendras sitikinimas, kad
esant probleminei situacijai paramos bus sulaukta. Gaunama parama - tai
konkrets, fiziniai arba psichologiniai veiksmai. Nors atrodo, kad tai vieno
ir to paties reikinio dvi puss, empiriniais duomenimis, suvokiama ir gau
nama socialin parama menkai tarpusavyje susijusios. Suvokiama parama
yra tikimybs sulaukti paramos subjektyvus vertinimas. Juk neatsitiktinai
asmenys, labai tikintys parama, geriau prisimena su parama susijusius vy
kius [J. Drew, B. Lakey, 1995]. Be to, suvokiama parama gali priklausyti ir
nuo paios suvokianios ir vertinanios asmenybs charakteristik, toki
kaip priklausomumas, bejgikumas. Taigi numanoma parama gali reikti
bendr polink suvokti kitus mones kaip palaikanius ir nusiteikusius pa
dti [B. Lakey, H. Cassady, 1990].
I.
Sarasono, J. Pierceo [1986] nuomone, suvokiama parama atspindi
apibendrint jausm, kad esi emocikai priimtas. Tokio jausmo aknys yra
prieraiumo potyriai ankstyvoje vaikystje. Jei tie potyriai teigiami, plto
jasi palankaus ir paremianio pasaulio bei savs paties kaip verto meils ir
pagarbos suvokimas. Taip samprotaujant suvokiama parama labiau susijusi
su savs painimu, o ne su faktika aplinkini moni pagalba.
Socialiniai tinklai ir parama. Visados esama tam tikro atotrkio tarp
tikros ir suvokiamos paramos. Vienas i bd nustatyti faktik socialin
param yra asmenybs socialinio tinklo isiaikinimas. Socialinis tinklas yra
sistema moni (grupi), su kuriais asmuo palaiko kokius nors ryius. Tin
kle konkrets asmenys atlieka vairius socialinius vaidmenis, tad ikilus
problemai esama vairiapusikos pagalbos tikimybs. Svarbus ir kiekybinis
parametras: kuo daugiau tinkle moni, kuo vairesnius vaidmenis jie at
lieka, tuo didesn paramos tikimyb. Jei tinklas maas, krvis tenka keletui
moni, kartais vienam. Sen, negali moni socialinis tinklas yra maas.
Tad pagalbos reikia ir negaliesiems, ir j globjams.
Kuo didesnis skaiius moni, su kuriais nuolat kontaktuojama, tuo di
desnis vadinamasis saugos tinklas (safety net). Nra joki standart, kurie
padt nustatyti optimal arba normal tinklo dyd. R. Liebermanas
177
[1982] mano, kad nustatant tinklo (dyd racionalu isiaikinti vert, kuri
asmuo priskiria vairiems savo socialiniams kontaktams. W. Sullivano nuo
mone, sveiko vidutinio amiaus mogaus tinkl sudaro 55 asmenys. K. So
kolovsky, F. Cohenas, H. Bergeris [1978] teigia, jog socialinio tinklo ypa
tumai padeda nustatyti tuos mones, kurie gali bti priskiriami rizikos
grupei ir kuriems nelaims atveju gali prireikti profesionalios pagalbos.
Socialins paramos klasifikacijos. Socialin param galima suskirstyti
grupes pagal pagalbos altinius, sritis, kuriose yra teikiama parama, teikia
mos paramos pobd ir paramos teikimo krypt.
D. R. Winemilleris [1993] mini tokius pagalbos altinius:
1) eima,
2 ) draugai,
3) sutuoktinis,
4) vairios paslaug teikimo staigos,
5) kaimynai,
6 ) kolegos,
- 7) tam tikros grups (organizacijos, kuriai priklauso mogus) nariai.
F. Cohenas, A. Willsas [1985] nurodo keturias sritis, kuriose yra tei
kiama socialin parama:
1. Savosios verts klimas. ia priskirtina informacija, jog mogus yra
gerbiamas ir vertinamas. Tai pasireikia ilt jausm reikimu, simpatizavimu, padrsinimu, pritarimu.
2. Informacin parama. Tai pagalba apibriant, suprantant, nugalint
vairias problemines situacijas arba vykius. Apima tokius elgesio as
pektus kaip mokymas, patarimas, kito paramos altinio nurodymas.
3. Socialinio bendradarbiavimo parama. Tai kartu leidiamas laikas k
nors kuriant, poilsiaujant.
4. Instrumentin parama. Tai finansin parama, materialini itekli,
paslaug teikimas -pavyzdiui, pinig skolinimas, kdikio prieira
ir pan.
A. Stuoseas [1981], S. Jacobsonas [1986], P. Thoitsas [1986] socialin
param skirsto grupes pagaf paramos pobd:
L Socioemocin parama - empatijos, supratimo reikimas. Didja pri
tarimo jausmas, vert, savigarba.
2. Informacin parama - jo galimybi pateikimas, vairs patarimai,
padedantys mogui veikti problem.
3. Instrumentin parama - vairi tarnybos, pagalbos altini nurody
mas.
A. Fiore, A. Coppie ir J. Becheris socialin param skirsto vienos
krypties ir abipus socialin param.
178
Nurodoma, kad vienos krypties parama didina tikimyb, jog tos para
mos teikjas iseks ir pavargs. Tai gali neigiamai veikti ir paramos gavjo
savigarb [A. Fiore, A. Coppie ir J. Becher, 1986].
Pateiktos klasifikacijos naudingos norint geriau suprasti socialins pa
ramos reikin. Atkreipiamas dmesys svarbias sudedamsias socialins
paramos dalis bei aspektus. Antra vertus, klasifikacijos nra labai isamios,
jos atkartoja viena kit.
Teigiami ir neigiami socialins paramos aspektai. Teigiami socialins
paramos aspektai daniausiai esti 2 tip: tiesioginiai ir slopinamieji.
Tiesiogin parama - tai bendras teigiamas socialins paramos poveikis,
nesvarbu, ar individai jauia stres, ar ne. O slopinantis poveikis pasireikia
tuo, jog socialin parama apsaugo individ nuo neigiam stresoriaus pada
rini, jei jie kyla [F. Cohen ir A. Wills, 1985].
Socialin parama gali lemti ir neigiamus padarinius. Daniausiai mini
mos tokios nenoro gauti socialin param prieastys:
1) socialinio atstmimo baim,
2 ) kompetencijos ir kontrols jausm majimas,
3) grsm savigarbai,
4) socialin parama teikiama netinkamu laiku, netinkamu bdu.
Nevykusi socialin parama gali lemti neigiam socialin patirt ir toles
ns pagalbos vengim [A. Rook, 1984].
Socialinio prieraiumo teorijos alininkai teigia, jog nerimastingo ambivalentiko ir vengimo stiliaus mons patirs neigiam socialins paramos
poveik dl atsirandanios priklausomybs nuo kit [A. Hazan, K. Shaver,
1987].
bus yra vadinamojo socialinio modelio vaidmuo. Jis gali bti netgi reko
menduojamas, rodomi filmai apie donoryst. Taiau pagalbos reklamavi
mas prietarauja krikionybs skelbiamoms vertybms. tai kas apie tai
raoma Naujajame Testamente: Venkite daryti savo geruosius darbus
moni akyse, kad btumte j matomi, kitaip negausite umokesio i
savo Tvo danguje. Todl dalydamas imald, netrimituok sinagogose ir
gatvse, kaip kad daro veidmainiai, kad bt moni giriami.
Ilgainiui pagalba kitam gali tapti vertybe, jau nebepriklausoma nuo i
orinio skatinimo. Socialini norm tak altruistiniam elgesiui savo darbais
akivaizdiai rod S. Milgramas [1981]. Buvo imituojamos trys kritins situ
acijos, kai reikjo pagalbos. Pirmoje situacijoje tiriamieji nebuvo maskuo
jami ir juos buvo galima lengvai atpainti. Antrojoje ir treiojoje situacijoje
tiriamieji dvjo specialius gobtuvus, trukdanius juos atpainti. Toks as
menybs maskavimas sukr savotik anonimikum ir, kaip spjo S. Mil
gramas, turjo mainti altruistinius polinkius. T ir rod jo eksperimentai:
anoniminiai tiriamieji buvo maiausiai link padti kritikais atvejais.
Situacijos ypatumai ir motyvapya padti. Dauguma kritini situacij
stebtojui yra ne visai aikios, jis jas suvokia dviprasmikai. Triukmingas
ginas gatvje nakt gali reikti smurt arba normal sutuoktini pokalb.
Svirduliuoti mogus gali dl priepuolio arba bdamas girtas. Tokios situa
cijos vertinamos mainant dviprasmikum. Tik vertinus situacij, spren
diama, ar ji kritika ir ar reikia sikiti.
Tokie sprendimai priimami informacijos deficito slygomis. Todl ste
btojas ieko galimos papildomos informacijos, lygina stebim vyk su
anksiau matytais arba patirtais. i papildoma informacija yra kit moni
veiksm suvokimas. Kit moni neveiklumas gali paveikti atskiro mo
gaus situacijos vertinim ir slopinti jo sikiim situacij. Kit kritins si
tuacijos stebtoj veiksm suvokimas daro tak savj veiksm, o kartu ir
savs, vertinimui. Matydamas, kad kiti mons nieko nedaro, mogus gali
bijoti atrodyti juokingas, bailys, panikuojantis. Toks galimo socialinio ne
pritarimo suvokimas slopina nor sikiti.
Kritin situacija gali sukelti motyvacin artjimo ir vengimo konflikt.
Situacijos ambivalentikumo sumainimas kartu reikia ir motyv konflikto
sprendim. Vienas i bd, kaip sprsti tok konflikt, yra paios situacijos
vengimas, stengimasis nematyti, negalvoti apie j. Faktikai motyv kon
fliktas yra saugos poreikio ir altruistini norm konfliktas. Situacija mogui
gali bti ir fizikai, ir socialiai nesaugi. Galima, pavyzdiui, nesutikti su
kieno nors neetiku poelgiu, bet ir neprotestuoti dl numanom sankcij.
Itisus deimtmeius sovietins alies mons reikdavo savo nepritarim
atvirai - saugioje aplinkoje, savame rate arba umaskuotai, pavyzdiui,
humoristikai. Pagalbos motyvacija priklauso ir nuo turim galimybi, rei
kaling pagalbai (fizins jgos, speciali sugebjim ir t.t.). Turimos pagal
180
kiek jis susijs su kritins situacijos prieastimi, bet ir u tai, kiek sutelkia
pastang kilusiai problemai sprsti, kiek savo elgesiu pablogina arba page
rina padt. Kaip ir kitais atvejais, atribucijos ir ia gali bti vidins arba i
orins, asmenybs kontroliuojamos arba nekontroliuojamos. Pavyzdiui,
mogaus bkl gali negerti todl, kad jis ir toliau neatsisako aling pro
i, nesistengia savo bkls gerinti (vidin atribucija) arba neturi tam gali
mybi (iorin atribucija). Visa tai skirtingai veikia pagalbos motyvacij.
/"
Dabar a tam
neturiu laiko.
Pardavinju i
labdaros gautus
daiktus.
'N
Pagalbos psichologija
Pagalbininko asmenyb
Potencialiai kiekvienas mogus gali ir privalo bti pagalbininkas. Tai ms krikionika pareiga. Pareigos padti nedera reklamuoti, juolab ti
ktis kokio nors atlygio.
Daugeliu atvej teikti pagalb yra mogaus profesija. Tipikiausi pavyz
diai - medikas, dvasininkas, gelbtojas. Pamau ir Lietuvoje gimsta naujas
policijos pareigno supratimas - tramdytojas, baudjas tampa pagalbi
ninku, utarju.
Pagalbininkas patiria daugyb problem. Jau vien dalyvavimas drama
tikose, emocikai sukreianiose scenose reikalauja didels savitvardos.
Pavyzdiui, po masins saviudybs San Franciske 1997 met kovo mnes
daliai policinink prireik psichologo pagalbos. Pagalbininkas irgi yra pa
eidiamas ir gali suklysti.
Aikinant mogaus elges socialini main teorijos poiriu mogus ne
tik k nors atiduoda, netenka, bet ir gauna. Pagalbininkas aukojasi, padeda
kitam. O k u tai gauna? Savosios verts, atliktos pareigos pajautim. Ko
kios galimos klaidos? mogus turi ir sismonint, ir nesismonint porei
ki. Padedant kitam, galima nejuiomis tenkinti pranaumo, dominavimo
poreikius. Toks pavojus kyla labdaros organizacijoms. Stebint kito vargan
padt, irykja savieji privalumai, politikos teisingumas. Gali kilti pa
gunda daryti nauding sau palyginim. 1995 m. brit laikratyje Observer
pasirod straipsnis gana keista antrate Skubkite Albanij, kol dar ten
niekas nepasikeit, kad suinotumte, kaip gera gyventi Anglijoje. Tai ir
vadinama vakarietiku pranaumu (iwhite supremacy). Visa tai truput guo
dia. Jeigu varganos alys padeda vakarieiams pajusti savj vert, kyla
klausimas, kas kam i tikrj padeda.
Bendraudami partneriai tenkina tiek sismonintus, tiek ir pasmons
poreikius. Pagalba yra bendravimas. Bendravimo dsningumas taikytinas ir
pagalbos procesui. Vaidmens teorijos poiriu partneriai, teikdami pa
galb, atlieka pagalbininko ir pagalbos objekto vaidmenis. Tai - sismo
ninti vaidmenys. Bet ar tik iuos vaidmenis atlieka teikiantieji pagalb? Ar
nra koki nors kit, nuo savs paties slepiam vaidmen? Pavyzdiui, pri
185
186
^x&Ritftky;m:y;:|#tt>T:k;qrc<^
::j:m:::kin:;:fite:\Sk:Fy:diK;yK^^
^iS ^lfriii itjj^y^
;:::::^^4f::Nt^%l|^M^^^::^l^^;::^)fiiy^:;^lj^::9^;:|^:;mi$|ficj^::<^|^^::::.
187
:x::y:Kjb;jg'rkii:^
: :::fe!9;i#:P*e$s;:ig^
:-;^
tk jrla i
kft
':>Myroj'.:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;:;::::
yyyyyyyyyyyyLtM hf.#^;'.iWtt'k&v-f-';'Nfc&yyy
Prieinimosi strategijos
Tradicikai socialin parama buvo suprantama kaip iorin taka, t.y.
kit moni paremiamieji veiksmai. Kartu brendo ir kitas problemos
sprendimo bdas. Po kurio laiko buvo atkreiptas dmesys tai, kad, esant
madaug vienodoms neigiamoms iors slygoms, vieni mons yra labiau
j paveikiami, kiti maiau. Prabilta apie atsparum neigiamai patiriai,
188
kmano ir R. Lazaruso nuomone, priklauso nuo to, kiek mogus mano gals
valdyti situacij. Kontroliuojamuose vykiuose problem orientuotos
strategijos yra adaptyvesns. Nekontroliuojamose vykiuose, prieingai,
adaptyvesn yra orientuota emocij strategija. Pavyzdiui, netekties atveju
vargu ar racionalu kalbti apie galutinius arba tarpinius tikslus. Taiau ar
situacija valdoma, ar ne, priklauso nuo paties subjekto-vertintojo.
Pirmieji ias S. Folkmano ir R. Lazaruso idjas msi tikrinti G. Feltonas ir S. Revensonas [1984]. Jie tyr nehospitalizuotus ligonius, serganius
ltinmis maiau ar daugiau kontroliuojamomis ligomis. Remiantis pai
tiriamj lig kontrols vertinimais, ligos, kurios juos kamavo, buvo su
skirstytos labiau kontroliuojamas (auktas kraujospdis ir diabetas) ir ma
iau kontroliuojamas (reumatoidinis artritas ir kraujo vys). Prieinimasis
buvo fiksuojamas dvejopai: 1) ligoniai iekojo papildomos informacijos
apie lig ( problem orientuota strategija), 2 ) ligoniai pasyviai fantazuo
davo apie galim pasveikim ( emocij orientuota strategija). Tyrimo au
toriai nenustat jokio ryio tarp ligos kontrols laipsnio ir prieinimosi
strategijos. Ryio nebuvim jie aikina tuo, kad bet kuri sunki ltin liga
yra nekontroliuojama.
V. Conway ir D. Terry [1992] tyrimo metu studentai buvo paprayti pri
siminti ir apibendrinti per paskutin mnes patirt stresin situacij. Sub
jektyvios kontrols laipsniui nustatyti autoriai naudojo 6 teigini skal.
Teiginio pavyzdys: Kiek, js nuomone, galjote turti takos situacijos
baigiai? Prieinimuisi matuoti yra sukurtas S. Folkmano ir R. Lazaruso
klausimynas [Ways o f Coping Questionnaire - WOC Q, 1980]. Sudarytas ir
patobulintas io klausimyno Vitaliano variantas [1985]. I io tyrimo auto
riai pasirinko orientacijos problem skal (pvz., bandiau problem
sprsti dviem skirtingais bdais) ir 3 orientacijos emocij skales: savs
kaltinimo (pvz., bariau save) vengimo (pvz., elgiausi lyg nieko nebt
atsitik) ir iliuzini nor (wishful thinking) (pvz., tikjausi stebuklo).
V. Conway ir D. Terry, prieingai nei G. Feltonas ir S. Revensonas, nu
stat teigiam ry tarp suvoktos vykio kontrols jausmo ir prieinimosi
strategijos. Bet j tiriamieji buvo ne ligoniai, kritin vyk jiems reikjo tik
prisiminti.
Prieinimosi stiliaus (coping mode) svok pradjo vartoti H. Krohne
[1989]. Prieinimosi stilius, H. Kronne teigimu, yra prastins mogaus re
akcijos kritin situacij apibdinimas. Tie apibdinimai yra dvejopi: 1)
kognityvinis vengimas (cognitive avoidance) - dmesio nukreipimas nuo
grsm signalizuojani dirgikli, signalo, susijusio su grsme, apdorojimo
slopinimas, 2 ) budrumas (vigilance) - padidjs signal, susijusi su
grsme, aptikimas ir j siuniamos informacijos apdorojimas. H. Kronne
vienus mones pavadino slopintojais (repressors), kitus - aitrintojais (sensi
tizers).
190
H.
Kronne nuomone, nerim sukelianioms situacijoms bdingi 3 daly
kai: nemalonus dirgiklis, dirgiklio daugiaprasmikumas ir galimybs tiesio
giai reaguoti grsm nebuvimas. Tai pasireikia padidjusiu emociona
lumu ir netikrumu. Emocinis suadinimas skatina tendencij kognityviai
vengti grsm simbolizuojani dirgikli, o netikrumas - elgesio budrinimo
tendencijas. I to ieina, kad slopintojai (repressors) menkai tesugeba tole
ruoti grsming dirgikli sukelt emocin suadinim. Todl j kognityvi
nes prieinimosi strategijos pirmiausia ir yra nukreiptos pavojaus signal
sukelt emocij mainim. Nukreipdami dmes nuo grsmingos informa
cijos, maindami galimyb j priimti ir apdoroti, jie bando sustabdyti arba
bent jau apriboti nemalon emocin suadinim.
Aitrintojai (sensitizers) yra labiau paveikiami netikrumo. Toks j nesu
gebjimas toleruoti netikrumo veria juos nuolatos intensyviai tikrinti ap
link, ar ten nepasirodys pavojaus enkl. Tolesniu savo elgesiu jie siekia
sumainti nenumatyto neigiamo vykio tikimyb, parengti isam plan
nemalonaus vykio atveju. Kadangi aitrintojai daug kur iri pavoj, jie
privalo parengti daug pavojaus plan.
S. Biveinyt daktaro disertacijoje nagrinja veikim (coping) vainikini
irdies kraujagysli operacijos atveju. ioje situacijoje svarbiausias veikimo
tikslas - suvaldyti mirties baim, t.y. reguliuoti emocijas. Ir operacijos
baim veikiant vyrauja du bdai - kongnityvinis (atitinkantis slopinimo
strategij) ir depresinis (atitinkantis aitrinimo strategij). Kognityvinis vei
kimas pasireikia dmesio nukreipimu, savs drsinimu, grsms nuverti
nimu, o depresinis - lidesiu, nerimu, nervingumu, polinkiu usidaryti sa
vyje. S. Biveinyts atlikti tyrimai parod, kad kognityvinis veikimas yra
adaptyvesn strategija irdies operacijos atveju. Ligoniai, pasiymintys kognityviniu veikimo bdu, po operacijos patyr palengvjim. Atslgs neri
mas tiesiogiai siejosi su maesniu somatiniu skund intensyvumu [S. Bivei
nyt, 1997].
Aplinkos kontrol ir atsparumas neigiamai patiriai. Sugebjimas val
dyti aplink daro mog padties eimininku, didina pasitikjim savimi
[D. McClelland, 1975; R. Lazarus ir S. Folkman, 1984], o tai pagerina
mogaus savijaut tiek, kad jis gali veikti lig [M. Seligman, 1975; P. Salovey, 1989; S. Folkman, 1984]. Daniausiai vartojamas ir priimtiniausias
kontrols apibrimas yra siejamas su ryio reakcijos ir elgesio bei norim
rezultat stiprinimu. Pavyzdiui, A. Bandura [1989] kontrol apibria kaip
asmens vertinim, kad tam tikras elgesys lems tam tikrus padarinius. Tok
apibrim papildo aikinimas, kad kontrol - tai galim mogaus reakcij
variantai [D. Glass, E. Singer, 1972; M. Perlmutter, J. Monty, 1979]. Kuo
daugiau reakcijos variant, prieinam mogui, tuo didesn tam tikros situ
acijos kontrol. H. Jenkinsas, T. Wardas [1965], M. Seligmanas [1975], nu
sakydami kontrol, pabria efektyvum. i autori apibdinimu, kon
191
LITERATRA
1. Altruism and helping behavior / Eds. J. Macaulay and L. Berkowitz. Academic
Press, 1970.
2. Bandura A. Human agency in social cognitive theory. American Psychologist.
1989. Vol. 44. P. 1175-1184.
3. Biveinyt S. Psichologinis veikimas vainikini irdies kraujagysli operacijos
atveju. Daktaro disertacija. Vilnius, 1997.
4. Brunstein J., Gollwitzer P. Effect of failure on subsequent performance: the
importance of self-defining goals // Journal of Personality and Social
Psychology. 1996. Vol. 70. No. 2. P. 395-407.
5. Buunk B. P., Hoorens V. Social support and stress: the role of social
comparison and social exchange processes // British Journal of Clinical
Psychology. 1992. Vol. 31. P. 445-457.
6. Conway V., Terry D. Appraised controllability as a moderator of the
effectiveness of different coping strategies: a test of the goodness of fit
hypothesis // Australian Journal of Psychology. 1992. Vol. 44. No. 1. P. 1-7.
7. Folkman S. Personal control and stress and coping process: a theoretical
analysis. Journal of Personality and Social Psychology. 1984. Vol. 46.
P. 839-852.
194
8. Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik: apie vaik
psichologinio atsparumo ugdym. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1996.
9. Gottlieb B. Social support as a focus for integrative research in psychology //
American Pychologist. 1983. Vol. 38. No. 3. P. 278-287.
10. Hock M., Krohne H. W. Coping dispositions and the processing of ambiguous
stimuli // Journal of Personality and Social Psychology. 1996. Vol. 70. No. 5. P.
1052-1066.
11. Koinas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.
12. Langer A. The illusion of control // Journal of Personality and Social
Psychology. 1975. Vol. 32. P. 311-328.
13. Lakey B., McCabe K. M. et. al. Environmental and personal determinants of
support perceptions: three generalizability studies // Journal of Personality and
Social Psychology. 1996. Vol. 70. P. 1270-1280.
14. Matute H. Learned helplessness and superstitious behavior as opposite effects
of uncontrollable reinforcement in humans. Learning and Motivation, 1994.
Vol. 25. P. 216-232.
15. Muris P., P. de Jong. Monitoring and perception of threat. Personality and
individual differences. 1993. Vol. 15. No. 4.
16. Ozolait-Krukien J. Atgalimo ryio taka elgesio strategijos pasirinkimui.
Magistro darbas. Vilnius, 1997.
17. Roth S., Cohen L. Approach, avoidance and coping with stress // American
Psychologist. 1986. Vol. 41. P. 813-819.
18. Seligman M. Helplessness. San Francisco: Freeman, 1975.
19. Skinner E. A. A guide to constructs of control // Journal of Personality and
Social Psychology. 1996. Vol. 71(3). P. 549-571.
20. Sullivan W. P., Poertner J. Social support and life stress: a mental health
consumers perspective // Community Mental Health Journal. 1989. Vol. 25.
No. 1.
21. Sze W. Ego strength and coping capacity: friend and social group affiliation:
stressors and the adjustment disorders. Ed. J. Noshpitz, 1990.
22. Terry D. J. Determinants of coping: the role of stable and situational factors //
Journal of Personality and Social Psychology. 1994. Vol. 66. No. 5. P. 895-910.
23. Trobst K. K., Collins R. L., Embree J. M. The role of emotion in social
support provision: gender, empathy and expressions of distress // Journal of
Social and Personal Relationships. 1994. Vol. 11. P. 45-62.
24. Valentiner D. P., Holahan Ch. J., Moos R. H. Social support, appraisals of
event controllability and coping // Journal of Personality and Social
Psychology. 1994. Vol. 66. No. 6.
195
196
kia: geras, nes savas. Ir motinos visados giria gaw^/aikn^ netgi neklaua
das. H. Tajfelio ir J. Turnerio duomenimis, netgi atsitiktinis arba santykinis
pasidalijimas grupes, pavyzdiui, aidiant, jau didina vidin grups favo
ritizm. Netgi pagalb labiau linkstama suteikti savo, o ne svetimos grups
Dariui [S. Hornstein, 1972]. Taigi socialine kategorizarija dana i yra rung
tyniavimo prieastis, ir padarinys.
Asmuo susitapatina su fifiipftr jp.i grup vertinanfi teigiamai. Vertinimas
neatsiejamas nuo savo grups palyginimo su kitomis. Ealyginimui btini
skiriamieji poymiai. Jeigu jie neaiks arba j nra, jie paprasiausiai igalvojami ir tampa konkurencijos arba prieikumo tarp grupi simboliais.
Pavyzdiui, Skandinavijos alyse konfliktuoja dvi baikeri grupuots:
Hells Angels ir Bandidos. Tik nedaugelis paaliei gali pasakyti, kuo
jos skiriasi. Identifikacija su grupe vyksta, jeigu grup laimi palyginim su
kitomis grupmis.
O kaip elgtis mogui, pepatenkintam savo grupe? Jis gali: (1D palikti
grup ir bandyti tapti prestiikesnes grups nariu arbafZ^)pakeisti verti
nimo kriterijus. |tapti prestiikesns^grps-nariu- yra problemika. Tad
iekoma kompromis, pavyzdiui, mgdiojamos prestiins grups.gyynimn hjidas, paproiai, kalia Taip iliuzikai pjiartjama 4 irie.j 3re&tiifts
grups. Istorijoje inomi atvejai, kai mons prestio tikslais m kalbti
kitos grups (tautos) kalba. Pavyzdiui, rus dvarininkija - pranczikai.
Tragikas ms tautai buvo dalies Lietuvos didik pasirinkimas lenk, kaip
bajor, kalbos. Lietuvos lenkintojai ilg laik teig, kad lietuvi kalba
esanti muik kalba. O kas gi nori bti muiku? I to iplauk ivada, kad
lenkikai kalbantis mogus kartu yra ir lietuvis ir gina Lietuvos interesus.
Pilsudskis save vadino Wielki Litwin (didysis lietuvis), nors is didysis
lietuvis lietuvikai nemokjo. Kad nesusipainiot terminijoje, lietuvius
Pilsudskis vadino emaiiais (mudzi). Dabar komercins radijo stotys
transliuoja dainas vien tik angl kalba.
Kaip prestiins grupsJm itacia-gali bti perpdni ikraipym prie
astis, paaikina S. JMilneo [1971] eksperimentas ^ g jo je , S. Milneris
atliko b a a ^ u a ^ . & Z ^
Tiriamieji
balaodJllply^^su splvoJj,piUdiD0 fep . panaesn juos, nors
kiti testai parod, kad vaikai puikausj susigaud, kuri ll kuriai rasei atsjoyaua^
Kai norima ieiti i savo grups ir lietis prie prestiikesns, identifika
cijos su savo dalyvavimo grupe nebna. Kartais identifikacija su savo jjrupe
ilieka. bet_tas procesas tampa problemikas ir gynybikas. Jei savoji grup,
palyginti su kitomis, pralaimj^paprasiausiaikeiaami vertin im o kriterijai, o
ne grup. Klas x gali bti nepaangiausia mokykloje, bet jos vert dl to
nesumas, jei vertinimo kriterijai bus sportikumas, aunumas ir kiti pana
s dalykai.
199
Asmenikas A
Brolis
Draugas
Aktyvistas
Studentas
Ateistas
Drausmingas
Negabus
Skeptikas
Susirpins
Racionalus
* gnraiinng jr
lengva atskleisti [A. Breakwell, 1986; K. Deaux, 1992], nes jie sudarcLm en
Ifognityvin struktr. SavybsJmrias I. Trafimow priskiria asmeniui, da
nai atspindi socialinius dalykus. Pavyzdiui, studentas gali bti apibdina
mas kaip gabus, draugikas, darbtus, altruistas (pritaikyti ir asmens, ir
grups parametrai). Krikionis - ne tik tam tikros tikybos atstovas, bet ir
dvasingas, doras, neabejingas kito vargui. Toki modeli A . Reidas ir K. Deauxas pavadino Jmt^faclmii] J nuomone, ryys tarp grups ir asmens
identikumo palaikomas dvejopai/ l V individualiai intrpretUoiaaL&ociali(brolis, draugas - utarjas, pagalbininkas),
dualiai traktuojant kokia nors kategorij, remiantis specifine asmeninej>aJrtm i (deputatas - mediotojas; ateistas - septTEas^'^I^ Moscbvici, 1981,
A. Breakwell, 1993].
Grups arba asmensJdentikumas reikia, kad kratutiniu_atveiJLmons gali bendrauti kaipindw iclai.^
savj grupi,
arba kaip grupi nariai tuomet asmenini charakteristik^ t^^^^ tampa
minimali. Pasak H. Tajfelio ir J. Turnerio, grupi, tarp kuri kyla konflik
tas, nariai j j giasi vieni su kitais kaipjsu tam tikr grupi nariais, o ne kaip
^u_asmenybrnL^ E.- M. Remarko knygoje Vakar fronte nieko naujo vo
200
Stigmatizuotos grups
Tai grups, nuo kuriu kiti mons alinasi dl daugelio prieasi: fizi
niu trkumu, sergamumo stigmatizuotomis ligomis, vertybi ir gyyenimo
bdo skirtumu [C. Sigelman, 1991]. Tai - venpimo grups. _
Stigmatizuotos grups yra savotikos/fgrupes k a n d id a t ypa jei jos pa
siymi didesniu noru pagerinti savo status kitas
ffiupes arh bendrijas, prilygti joms. Tad stigmatizuot grupi bendravim
galima nagrinti dvejopai (stigmatizuota grup + stigmatizuota grupj ir
(stigmatizuota grup + didesnio prestio gmp \ ^ P e stln g e ris l 954] tei
gimu, stigmatizuotoms grupms palyginimo^tandartarynrjrTs paios, n ne
privilegijuota grup. Pastangos didinti savosios grups presti yra vairios,
kai kurios j destruktyvios. Kad padidint savosios grups, vert, stigmati
zuotos grups narifli gali rn^nkmlj kitos stlgrn at i7imtos
jaaxi11r To
pavyzdys gali bti negr anfeemitizmas [H. Okami, 1992]. Stebjimas kitos
neprivilegijuotos grups veiklos, ypa jeigu t veikla skmmga^.siikea
jgresm stigmatizuotai grupetsJtebtajai. Tuo tarpu j prestiins grups paang nereaguojama, nes jos not stigmatizu.tQjs grups palyginimo skalje
[t^Wofchein^997].
~
J
Akivaizdus grups kandidats pavyzdys vralpahgiT ^Rtent ios gru
ps ms aliai sukelia dideli psichologini, teisini, etini problem. Pa
bgliai, kaip grup, yra gana slyginis pavadinimas. I tikrj pabgli
stovykla - tai itisas Babilonas, susidedantis i skirting tautybi, religij,
paproi. Danai tai viena kitai antagonistins grups. Lietuva turi nepa
vydtin galimyb tapti besipeani skirting pasaulio region taut ko
vos arena.
Pabgli jau turime. Ateityje tursime j dar daugiau. inome apie
juos nedaug. O gal ir nenorime daug inoti. Daugelis pasitenkina informa
cija, kad jie yra i Azijos ir Afrikos, retkariais Pabradje sukelia riaues.
Tradicikai pabgliu {refugee\ laikomas politinio prieglobsio iekantis
'
prieasi. Taip atsirado ekonominio migranto svoka. F.konominuj-migrant niekas niekur nelaukia. Kodl?
Atvjrkliai sukuria ekonomini, teistvarkos, kultros, religin skirtumo
problem. Migrantai pa'dl^rra McJarB. Jie atima darbais tos alies pilie
i, nes sutinka dirbti bet kokiomis slygomis. J nesaugo darh a statymai.
jie nesudaro j rb o sutari, ns neturi teiss legaliai sidarbinti. Galima
sakyti, migrantai tampa vergais, visikai priklausomais nuo savo eimi
ninko. Apie streik negali bti ir kalbos. Darbdaviui jie patogesni nei vietos
gyventojai. ^Migrantai padidina teistvarkos problemas. Nuolatins gyve
namosios vietos neturjimas sukuria laikinumo nuostat. i nuostata atri
boja juos nuo vietos tradicij, paproi. mons, gyvenantys tokioje ben
druomenje, jauia kit moni drausminam poveik. Tradicikai stabi
lioje visuomenje nusikalstamumas maesnis. Migracija natraliai_padidina
nusikalstamum. Stabilioje veicarijoje ir mobilioje Amerikoje nusikalstamumo lygis i esms skiriasi. Taiau skiriasi ir faktikos migrant sukelia
mos problemos nuo tariam, igalvot. Menki vietos gyventoj (senbu
vi) ir atvykli ryiai tik padidina pastarj baim. Migrantais prisidengus_patogu aikinti a 1ies_siinkiirniis- Jie le n g v a iJ ^ m p a ^ p H ^ l ofetfer
prieik ipuoli aukomis. Lietuvi kalboje sveiai ir svetimas yra. tos
paios aknies odiai.
Senovs romnai sakydavo: hospes - hostis. Ivertus lietuvi kalb
reikia: svetimalis - tai prieas. Vokieiai migrantus vadina Fremdar
beiter - svetimaliais darbininkais.
Pabgliai patiria daugyb_stre&u. Ivykti i savo alies nra lengva. Juo
labiau pabgti. Migracija svetim al nepanai atostog kruiz. Kelion
neini, netikrumas dl ateities yra labai nemalons igyvenimai.
Pabglio vaidmuo sukelia asmenybs identikumo problem. Toki
problem prieastis - bet koks staigus, ymus socialinio^aidmens pakiti
mas. Pabglis pakeiia tvyn, gyvenamj viet, profesij, eimyninpa
dt, kalb ir kt. Visa tai yra ikis ir savajai vertei. Pabgliams retai pa
sitaiko galimyb dirbti pagal profesij. Naujoje tvynje jie, dirba maiau
^kvalifikuot darb. Galimi lidni palyginimai. To, kas buvai tvynje ir kas
esi dabar. Paliktoji tvyn, jos kultra, paproiai, religija naujosios alies
gyventoj yra nuvertinama. Apskritai tuo maai kas domisi.
Sprsdami ias problemas, pabgliai laikosi triiu syjarbiaiisiiunuastatu.
Daugumos kultros atmetimo nuostata. Toki nuostat turintys pa
bgliai buvim sveioje alyje TaikoTaikinu dalyku, atsiriboja nuo vietos
gyventoj, nesimoko kalbos. Taip sudaromos atskiros komunos arba getai.
Migracijai tapus organizuotu verslu, pabgliai p p r a ^ L p a l e i ^
tvynainiu bendruomene. Taip atsiranda kiniei, turk Ifyflrfalai- Detroite
yra garsus rus kvartalas Brighton Beach.
202
Subkultros grups
Atskirais atvejais, subkultros grup^susidaryma-pgrindas yra verty
bs, kuriu visuomen nepripasta arba net smerkia. Bent jau tokja grup
ilieka visuomens dalimi, nors gali ir atsiriboti nuo jos arba maitaudama
priepastatyti save likusiai visuomens daliai. Toks moni derinys, grup,
judjimas ir vadinamas subkultra -Jultra kultroje. Subkultros verty
bs ir norin&^lJiasLJLuaj^y^
Sub
kultros nariai ieko skirtumo su kitais visuomens nariais,4i4 *ahria, jam
nesant j sukuria. Skirtumai tarp subkuM ros^it. ^vyraujanios Jailturos
Jam pa ideologijos pamatu, neretaLilukiu ir savj^a^iktininia priemnne.
Kartais jie yra vienintel priemon pasijusti ko nors vertais.
Subkultra, nebtinai yra prieinga" p atsni kultrai: nors tokia ji gali
bti. Tuomet ji vadinama kontrimMrfl J Jos pavyzdys - JAV kils baikeri
judjimas Hells Angels. JAV motociklinink asociacija judjim pa
smerk. Asociacijos duomenimis, Hells Angels nariai sudaro 1 proc. vis
JAV motociklinink. Dl to Hells Angels nariai save ir pavadino vienaprocentiniais. Hell's Angels mirtini prieai yra kitas baikeri judji
mas Bandidos. Susikivirijus ioms grupuotms, pasitaiko ir mirties at
vej, nors niekas negali pasakyti, kuo jos skiriasi, O sieja ias dvi -subkult
ras daug kas: hedonistinis gyvenimo bdas, judrumas, technikos imany
mas, miklumas petynse, vainjimas galingais motociklais. Nusikaltimai
yra tik dalis baikeri gyvenimo. Karjera tokioje grupje paprastai trunka
5 metus.
panai problem daugeliui moniuT reikinys. Subkultra yra problem.
kurias sukuria vyraujanti kultr pspudasprenHimas Pavyzdiui, mokyk
loje paauglys gali patirti daugyb frustracij, nes nestengia veikti oficiali
elgesio standart. Subkultm ^sukuria^ alt^nia^vm ^ b d u s ^ s ^ u s u i^ ^ siekt. Subkultros skiriasi ne tik nuo oficialiosios kultros, bet ir viena nuo
203
LITERATRA
1. Andersen S. M., Baum A. Transference in interpersonal relations: inferences
and affect based on significant other representations // Journal of Personality.
1994. P. 62-4. December.
2. Gibbons Fr. X., Benbow C. P. From top dog to bottom half: social comparison
strategies in response to prior performance // Journal of Personality and Social
Psychology. 1994. Vol. 67. No. 4. P. 638-652.
3. Karasawa M. Toward am assessment of social identify: the structure of group
identification and its effects on group evaluation // British Journal of Social
Psychology. 1991. Vol. 30. P. 293-307..
4. Moghaddam F., Solliday E. Balanced multiculturalism and the challenge of
peaceful coexistence in pluralistic societies. Psychology and Developing Socie
ties. 1991. Vol. 1. No. 3.
5. Moghaddam F., Stringer P. Trivial and important criteria for social
categorization in the minimal group paradigm // The Journal of Social
Psychology. 1986. Vol. 126(3). P. 345-354.
6. Neuberg S. L. et. al. When we observe stigmatised and normal individuals
interacting: stigma by association // Personality and Social Psychology Bulletin.
1994. Vol. 20. No. 2.
7. Reid A., Deaux K. Relationship between social and personal identities:
segregation or integration? // Journal of Personality and Social Psychology.
1996. Vol. 71. No. 6. P. 1084-1091.
8. Rodin M., Price J. Overcoming stigma: credit for self-improvement or
discredit for needing to improve? // Personality and Social Psychology Bulletin.
1995. Vol. 20. No. 2. P. 172-181.
9. Sigelman C. K. Social distance from stigmatised groups: false consensus and
false uniqueness effects on responding // Rehabilitation Psychology. 1991. Vol.
36. No. 3. P. 139-151.
10. Sue St. Ethnic minority issues in psychology // American Psychologist. 1983.
Vol. 38. No. 5. P. 583-592.
11. Worchel St., Shackelford S. L. Groups under stress: the influence of group
structure and environment on process and performance. Personality and
Social Psychology Bulletin. 1991. Vol. 17. No. 6.
204
Teisinga
Di Aptark kito mogaus elges
objektyviais odiais.
Man nepatinka, kai tu grs i
mokyklos nevariom rankom puoli
valgyti.
Klaidinga
Teisinga
D] Tu isukai vartus i dur
rankenos, ir dabar j negalima
udaryti.
D 2 Tu sudauei tris lktutes i
ei.
D 3 Martynai, vakar parduotuvje tu
ant mergaii pasakei mlas, o
iandien, kai pas senel atjo sveias,
siverei rkdamas:
Kaip skaniai kvepia mogiena!
D 4 Tu vl prikalei vini grindis.
Ei Man bna nemalonu, tiesiog
iurpas kreia, kai tu rki man aus.
208
Klaidinga
Tu - velnio vaikas.
Tokio idykusio vaiko a dar
nemaiau.
Tavo elgesys nebepakeniamas.
Tu nepataisomas chuliganas.
Kad taip tu nurimtum, k?
Dabar sutvarkyk kambar, kuriame
aidei.
S3Js gi draugai su Princu. Geriau j Nekraptyk nosies, nesikeik,
paglostyk, o ne tampyk u uodegos. netampyk uns u uodegos ir apskritai
bk geras vaikas.
S4 Gal tu galtum suvalgyti ne deimt Nevalgyk tiek daug saldumyn.
saldaini per dien, o kokius
septynis?
S5 A tau leisiu baigti lauyti
Nespjai nuo ems pakilti, o jau
spausdinimo mainl, jei parodysi,
gadini monms gyvenim. Kur
kur paslpei senelio straipsn.
senelio straipsnis apie vaik
aukljim?
C! A tuoj apsiverksiu.
Man vien kart trks kantryb.
C2 Matai, pasistengei, tai iandien tik Atgrubnagi tu nelaimingas!
vien puoduk sudauei.
C3 Padsi nuvalyti dulkes Padk man nuvalyti dulkes, tai
paskaitysiu tau knyg apie Dantuk eisime pas tet Bert.
miestel.
C4 Ji nusiprausi, galsi eiti
Jei nusiprausi, galsi daryti, k nori.
pavedioti un.
C5 Vl ipylei vanden ant kilimo,
Vl ipylei vanden ant kilimo! A
todl a suvalgysiu tavo okolad.
tave nudobsiu!
DESC sistema pateikia konstruktyvios reakcijos problem principus,
pakreipia pokalb tam tikra linkme. Laikantis DESC princip, galima i
vengti beprasmik konflikt, bet tik tada, jei oponentas sitraukia kons
truktyv dialog. Mat jis gali vengti ikio, nesileisti kalbas apie tai arba
nukreipti kalb visai kita linkme. Ar gali bti dialogas konstruktyvus, kai
panekovas kalba visai apie k kita? Gali. Svarbu laikytis pasirinktos temos,
nesileisti imuamam i vi. Tokios bendravimo partnerio reakcijos,
kuriomis vengiama ikio, stengiamasi pakreipti pokalb kita linkme,
vadinamos v e n g i n i a i s. Tipikas venginys - j kreipimsi Noriau su
tavimi apsvarstyti it reikal atsakyti taip: Ne dabar, a usims
(pavargs). Tipika reakcijos tok vengin klaida - atkirsti taip: O kada
209
band gintis. Kad pats sau neatrodytum silpnas, pralaimintis, toki nuo
stat - uleisti pozicijas - imi ginti. tai pagrindiniai pasyvumo nuostatos
gynybos bdai.
1. Nenoriu kelti scenos. Subjektyviai sumainamas konflikto dydis ir
reikmingumas (Mes ia tik truput patriukmavome). mogus neigia
ess nuskriaustas, auktina savo kultringum ir juo aikina savo nesiki
im.
2. Jis taip pat turi teis. Taip, bet tu irgi! Vienas* mogus negali tvir
tinti savo teisi kito mogaus sskaita.
3. Tik kart taip atsitiko. Greitai visa tai baigsis ir daugiau niekados
nepasikartos. Ateityje bsiu protingesnis ir panai dalyk vengsiu. Situa
cijos kartosis, jei nesugebsi savs apginti. Kartosis todl, kad pats kartosies. Atmintis fiksuos pralaimjimus. Jie kaupsis, mas pasitikjimas sa
vimi. Jei neskm ir bus pamirta ar istumta, sunkumo (ne)veikimo mo
delis sitvirtins, taps standartu, analogik situacij formule. Susitaikymas
su pralaimjimu yra sipareigojimas pralaimti ateityje.
4. Niekas kitas nesiskund. Kitiems tas neukliuvo, tik man vienam.
Taip sakydamas, padsi agresoriui. Visi agresoriai mgsta taip sakyti: Vi
siems kitiems gerai, tik tau vienam blogai. Tai agresoriaus gynyba. Taip
mginama priversti teises ginant asmen pasijusti kaltu. Kalt u nege
rov peradresuojama apie j prabilusiam mogui, jo perdtam jautrumui.
Bet ar tikrai protestuojantysis yra iimtis? Jei situacija nemaloni jam, grei
iausiai ji nemaloni ir dar kam nors, tik drovimasi apie tai kalbti. Tylji
mas palaikomas nusileidimu. Tada ir perasi mintis: Kadangi kiti dl to
nesijaudina, man vienam nedera kelti scenos. Tyla nra pritarimas. Tai
pasyvumas, baiktumas. Tau pradjus protestuoti, prisids ir kiti.
5. Toks gyvenimas, nieko nepadarysi. Tai populiariausia pasyvi
moni gynyba. Jie pripasta patyr skriaud, bet nieko nenori keisti. Apie
tai dar Vaigantas ra. Jei btume tokie nuolanks, neaiku, kokios vals
tybs dalis dabar btume.
Ir pabaigoje mayt pastaba. Atkaklus savo pozicijos gynimas neturi
virsti elgesio fiksacija, beatodairiku, aklu kartojimu vieno ir to paties.
Skms tvirtinant save!
LITERATRA
1. Andersen S. M., Baum A. Transference in interpersonal relations: inferences
and affect based on significant other representations // Journal of Personality.
1994. P. 62-4. December.
2. Aspinwall L. G., Taylor Sh. E. Effects of social comparison direction, threat,
and self-esteem as affect, self-evaluation and expected success // Journal of
Personality and Social Psychology. 1993. Vol. 64. No. 5. P. 708-722.
212
213
Grups lyderis
Lyderiavimas yra tam tikras procesas, nes jis pasireikia lyderio ir kit
grups nari tarpusavio sveika (t.y. tiek lyderis veikia grup, tiek ir grup
gali turti takos lyderio veiksmams). Pagrindinis lyderiavimo udavinys taip organizuoti grups veikla, kad btu pasiekti ikelti tikslai (aiku, for
mali ir neformali grupi tikslai gali bti visikai skirtingi). Siekdamas
tiksl, lyderis turi sudaryti grupei tinkamas veiklos slygas, koordinuoti jos
nari veiksmus, utikrinti atitinkam tarpasmenini santyki atmosfer ir
pan. Veiksmai, kurie yra btini vienoje situacijoje, kitomis aplinkybmis
gali bti neefektyvs, todl lyderis vairiose situacijose gali panaudoti skir
tingas tiksl siekimo priemones.
Lyderiavimas - tai i esms tam tikro vaidmens tkimas- Jo pagrindi
niai ypatumai yra sugebjimas j^ u d o tis
tiems grups nariams. Turima .galia lyderis gali ireikti vairiais bdais
Pirma, jis gali apdovanoti (pastiprinti) ^lup^narius, nes kontroliuoja ati
tinkamus resursus (pvz., direktorius gali paskirti savo darbuotojams pre
mij). Antra, lyderis gali naudoti prievart ir bausmes (pvz., u nu
siengim skirti grups nariui papeikim, apriboti jo turimas privilegijas ir
pan.). Treia, formaliose grupse lyderis danai Ju r statymijcai teisintas
galias, todl gali n iist a lyti tarn t ijcra s grups elgesio norn^s^ kel ti^si^ktiniis
tikslus ir 1.1. Ketvirta, jkai lyderis yra patrauklus kitiems grups nariams, ir
jie j natraliai pripasta, lyderis gali gyti referentin galiTtv. turti di
del neformali tak grups nariamsY Penkta, eigu lyderis turi daug spedalilm iu. arba tam- tikr gdi, jis gali bti pripastamas kaip atitinka
mos ..srities ekspertas (tada grups nariai, atlikdami savo veikl, visuomet
paiso lyderio nurodym). Kartu reikia pridurti, kad lyderio vaidmens atli
kimas labai priklauso nuo konkreios grups, situacijos bei ikelt tiksl
ypatum, todl asmuo, taps lyderiu vienoje grupje arba situacijoje,
nebtinai taps lyderiu susiklosius kitoms aplinkybms (pvz., pasikeitus
grups tikslams, gali ikilti kitas lyderis).
215
Autoritarinis lyderis
tempti tm usavio santykiai bei prieikumo atmosfera (manoma, kad toE ojegrupje jos narius labiausiai frustruoja lyderis, taiau nesirydami
prie j ireikti savo agresijos grups nariai j nukreipia vieni prie kitus
arba ieko atpirkimo oio). Nepaisant mint trkum, autoritarinis lyderi avi m o. sti Vkis gali-patenkint tam tikrus atskiru grups narjijLJQQreiBtrS,
nesjiem s_nereikia xodytrrnkiatyvos bei aktyvm n a g a lvoti apie galimus
problem sprendimo bdus ir pan.
Demokratinis lyderis g r u p s valdym traukia ir kitus grups-narius,
svarbiausius spreadimns prii-roa tardamasis su kitais, pats skatina diskusijas
bei iklaus virins nnom^
Atliekant numatytTvSHTjis leidia-patiems grups nariams pasirinkti patrauklesn alternatyv (pvz., grup gali
paskirstyti savo nariams konkreias uduotis, pasirinkti veiklos partnerius
ir pan.). Demokratinis lyderis siekia gyvendinti ne tik darbo,
socialinius-psichologinius tikslus (t.y. stengiasi sukurti grupje bendradarbiavimo
ir pasitikjimo atmosfer, skatina iniciatyv bei krybikum). Grupje,
kuriai vadovauja demokratinis lyderis, paprastai vyrauja draugiki tarpusa
vio santykiai, abijjusis supratimas, pritarimas, aismingumas, ir t.t. Toks ly
deris rpinasi savo grups nari savijauta, yra atidus, taktikas, lankstus,
a ty ira^ b L Je kiantis param. Demokratinio lyderiavimo stiliaus jgranaumai (palyginti su autoritariniu ir liberaliu) ypa irykja ilgais atlie
kamos veiklos periodais, kai jos produktyvumas labai priklauso nuo grups
nari sipareigojim bei motyvacijos. Vienas i nedaugelio potenciali de
mokratinio lyderio t r k u m y r a tai, kad tam tikrais_jnomefttais (pvz.,
trkstant laiko arba ekstremaliomis slygomis) didesaf^^feklyYUm_gali
duotigrietliUtfodTOiai bei visos galios koncentravimas vienose rankose.
Demokratinis lyderis
218
Lyderiavimo teorijos
Daugelis autori band paaikinti, kokie veiksniai lemia tai, kad vieni
mons danai tampa lyderiais, o kiti - niekada, nuo ko priklauso lyderio
veiklos efektyvumas, ar gali tas pats mogus skmingai lyderiauti skirtin
gose situacijose ir pan. Vienareikmio atsakymo iuos klausimus atrasti
nepavyko, todl nagrinjant lyderiavimo proceso ypatumus susiformavo
gana didel pair vairov. Tai atspindi pagrindins lyderiavimo teorijos:
bruo, situacin, sveikos bei kelio tiksl.
lyderis turi sugebti painti savo pavaldinius ir taikyti jiems geriausiai tin
kant lyderiavimo stili).
Situacinje lyderiavimo teorijoje iskiriami du pagrindiniai lyderiavimo
(orientuotas udavinio sprendim)
Palaikantysis
(orientuotas \ tarpusavio santykius). Taikant direktyvj stili, lyderis pa
deda grups nariams niekti ikelt tiksl, duoda nurodymus skiria kon
kreias uduotis ir vaidmenis, koordinuoja grups veikl, vertina bei krjtjkuoj_atlikt^ d arb lr pan. iuo atveju lyderis daniausiai remiasi vienpuse
konunikjja ir pavaldiniams nurodo, kas turi bti padaryta, kaip turi bti
^tliktaJxJcas u tai yra atsakingas. taikydamas palaikantjTstili, lydenT
pagrindini dmsi skiria g r u f e S m m s . skatina glaudius_tarpusavio:santvkiiis. pasitikjim, atvirum, yra d r a u ^ k a ^ v e ^ n a ^ r i ^ s aariusJkaipiy^
gaverius, teikia jiems s o c ia lin g j^ ^
ir t.t.
Atsivelgiant j galimus derinius, lyderiavimo stiliai gali bti klasifikuo
jami j ketin s skirtingas7firiipp,K fJrrimn^\tiJiiJ^ JSl) - tai labai ^TektWgj
^ ^ M T palaikritigl J galima slyginai vadinti ty^ldaj^uoju stiliumi. iuo
atveju lyderis savo dmes i esms sutelkia i udavinio sprendim ir nela
bai rpinasi tarpasmenini santyki atmosfera^gmpje. Taikydamas sti
li^ lyderis d u g c jn s t^
k ir kaip reikia daryti, bei t^ e s tm g a to n trdliuoja pavaldini veikl. Antrasis stilius (S2) yra ir aBaT^reHvvu] ir
p ^ T p f lall^nTrsj Jj galima vadinti treniruojaniuoju stiliumi. iuo atveju
lyderis daug dmesio skiria tiek uzdvjnio sprendimui, tiek ir socialiniamsemociniams grups nari-pardkiam s.. Taiau kadangi S2 yra SI stiliaus
tSnys, tai lyderis, kaip ir pirmuoju atveju, jjgm a^gj^^
sjgjffl. tiksiu
j1! gyv^nHlmmj^hikLi. Treiasis stilius (S3) yra^ a y ^ 1
n rttf, ^ jE ^ ieE iy v T isif J galima slyginai pavadinti r ^ n a u o u .
Pastaruoju atveju lyderis pagrindin dmes skrm Jrpas^
kiarns grupje irnelabai j p m a s tiesio
Tai
kydamas stili, lyderis iltai ir draugikai reaguoja grups nariu problemas, suteikia jiems grtamgjjy, stengiasi padti hei paskatinti. Jis taip
raTIi l d z ^
kontroliuoti? kaip atliekamos MsdjoinsjuduoJys, taiau kartu e a s ilje k ^ m y b & ^ m u im
sprendim. Ketvirtasis stilius (S4) - tai ir
ir pd n b ar
ttnrktyw j. J galima pavadinti
Taikydamas stili,
lyderis maai dmesio skiria tiek udavinio sprendimui, liek ir socialiniams-emociniams pavaldini poreikiams. Jis retai-dalyvauja aikinant ar
karnos uduotys, stengiasi nesikiti grupsJmpiisayio santykius ir pan.
Taigi iuo atveju lyderisi yeildos kontrol.^^
irsuteikia jiems tjjc h i m i i ^ ^ j ^ ^
Remiantis situacine lyderiavimo teorija, galima pasakyti, kad nra vieno
idealaus lyderiavimo stiliaus, kuris tiktu visoms situacijoms. Kitaip tariant,
221
Lyderiavimo stiliai
Jo
s
J
S
t? c
i
Remiantysis/
(labai palaikantis,
nelabai direktyvas)
Tretruojantysis
(labai ^irektyvus,
labai palaikantis)
S3 j
$2
f
\
Deleguojantysis
Valdantysis
(nelabi palaikantis, (labai direktyvas,
nelctBai direktyvus) nelabai palailcdhtir)
si
S4
M aas <
Dmesys -----> Didelis
uduoties sprendimui
B4
Vidutinis
B3
B2
Suformuotas <--------------------
em as
B
>Formuojamas
ioje teorijoje pagrindinis dmesys skiriamas lyderiavimo stili ir k^pkigios situacijos ypatumu sveikai. Sveikos teorija, panaiai kaip ir situa
cin lyderiavimo teorija, iskiria du p a g r i n d i n i u s l y d e r i a v i m o ,stil11R
(orientacija i udavinio sprendim ir orientacij i tarpusavio santykius),
tflria.ii akppjntiioja frjtus situacwin^ kintnmundiLs [Fiedler F.E., 1978; 1964].
F.E.Fiedlerio manymu, sjtuacij galima apibdinti remiantis trimis svrvderio-_grups nari tarpusavio santyM s^) kelderio ir grups nari tarpusavio santykius liudija grupje vyraujanti at
mosfera, grups nari pasitikjimas lyderiu, lojalumas jam ir pan. Jeipu
tarpasmenini-santyki atmosfera grupje yra pozityvi, pavaldiniai pasitiki
savn lyderiu bei pritaria jam, lyderio-prups nari santykiai ^ b u d in a m i _kajp-^r^]Fuo atveju, kai g r u ^ \^rauja tempta atmosfera, tarp lyderio r
taipsavo^sj^tyd^
dinam i kaip(jjlpg)
Lyderio - grups
tarpusavio santykiai
Uduoties sandaros
ypatumai
Lyderio valdios
ypatumai
Geri
Aiki sandara
Stipri
valdia
Blogi
Neaiki
sandara
Aiki sandara
Neaiki
sandara
Kartu pamus, vfoLie trys veiksniai-lemia koaloeins situacijos palankiirng arba nepalankum. ^rtankiausia yra tokia situacija, kurioje egzis
tuoja geri lyderio-grups tarpusavio santykiai, pateikiamos apibrtos ir
aikios uduotys, o lyderis turi didelius valdios galiojimus. Nepalanki ^
sio situacijos atsiranda tada, kai susiformuoja blogi lyderio-grups tarpu
savio santykiai, kai reikia sprsti neaikias ir blogos sandaros uduotis, o
lyderis turi maus valdios galiojimus. Kitos situacijos uima ia prasme
tarpin padti - pagal vienus veiksnius jos yra palankios, pagal kitus - ne
palankios.
Pagal sveikos teorij, vienoms situacijoms geriausiai tinka vienas, ki
toms - kitas lyderiavimo stilius. Pavyzdiui, lvderiaiTorientuoti udavinio
sprendim, efektyviausiai veikia labai palankiomis ir labai nepalankiomis
^lygom is. [Fiedler F.E., 1978]. Pirmuoju atveju, kai situ aclja^^
lanki, lyderiui nereikia nerimauti dl tarpusavio santyki pobdio grupje,
ar dl to, kad grups nariai gali nesilaikyti nustatyt instrukcij. Todl iuo
atveju geriausi rezultat gali pasiekti tas lyderis^ kuris pagrindin dmes
skiria udavinio sprendimui. Esant labai nepalankiai situacijai, grups na
ri nuotaikos ir tarpusavio santykiai paprastai yra tokie blogi, kad juos
sunku pakeisti. Dl to tokioje situacijoje geriausi rezultat pasieks tas ly
deris, kuris orientuosis udavinio sprendim ir stengsis pasiekti tai, kas
dar yra manoma. O vidutinikai palankiomis aplinkybmis (kurios nra nei
labai blogos, nei labai geros) geriausi rezultat gali pasiekti lyderiai, kurie
sugebs pakeisti grups nari nuotaikas ir pagerinti tarpusavio santykius
(t.y. lyderiai, orientuoti tarpusavio santykius). i lyderiavimo efektyvumo
225
aO
geri
udavinio
sprendim
orientuotas
lyderis
S
0
tarpusavio
santykius
orientuotas
lyderis
palanki
vidutin
nepalanki
mus), grup savo ruotu gali atsilyginti lyderiui padidindama jo status, dar
labiau j gerbdama ir suteikdama jam daugiau galios.
E.P.Hollanderio pasilytas idiosinkratinio kredito modelis kaip tik
akcentuojjyderiaiiritu grups nariu tarpusavio sveik [Hollander E.P.,
199?; 1985]. Pagal model, lyderis gali igvti grups nari
j _
jis i pradi prisitaiko prie grups norm ir padeda grupei siekiant bendru
tiifgj Pradiniame lyderio ir grups nari tarpusavio sveikos etape_^kre-_
ditai paprastai turi hfiti ii7sitamanjamir no.rs kartak J y d ^ m s u g ali atsineti
(jeigu jis yra pagrstas gyta reputacija). Usit^manjanf ^ d i t n c labai svarbu vaidmen atlieka du veiksniai ly d e rio -kompetencija irflloalumas grups normoms. Jeigu lyderis yra kompeten
tingas ir elgiasi konformistikai, jis gyja pakankam status, kad vliau
galt pasinaudoti savo taka ir k nors pakeisti arba pertvarkyti grupje
(kai lyderisju r i kredit , grups nariai tampa pakants je inovacijoms!
Dar daugiau, grupje gali egzistuoti lkesiai, kad surinkti kreditai-
turt bti panaudoti inicijuojant reikalingus ir naudingus pokyius. Jeigu
tokiu atveju lyderis nerodo jokios iniciatyvos, jis gali prarasti gytus kre
ditus, nes nepateisina grups lkesiu. Taiau jeigu lyderis neturi kre
dit, grup jo inovacijas arba egzistuojani grups norm paeidimus
gali reaguoti negatyviai. Kaip liudija kai kuri tyrim rezultatai, ankstyvas
lyderio nonkonformikumas (net jeigu jis kitais atvilgiais yra kompe
tentingas) trukdo jo pripainimui bei sukelia grups nari pasiprieinim io
daromiems poveikiams. O vlesnis lyderio nonkonformikumas. kai jis jau
yr -gijs-kredit, leidia jam keisti egzistuojanias grups n o r m a s arba
daryti kitokius pertvarkymus.
kredit ir L Iritos, grups
227
elgesio normos bei yra teisinta stipri valdios sistema, tai uduoties gy
vendinimas paprastai problem nesukelia. Taiau kai uduotis yra neaiki
arba neapibrta, reikalingas lyderis, kuris padt j isiaikinti ir konkre
tizuoti. Lyderis taip pat yra reikalingas, kai panaios uduotys danai pasi
kartoja (tada lyderio parama gali palaikyti pavaldini motyvacij). Tais
atvejais, kai formali valdios sistema yra silpna, lyderiavimas gali tapti pa
pildoma priemone, padedania grups nariams nustatyti tam tikras veiklos
taisykles ir reikalavimus. Be to, atliekant vien ar kit uduot, atsiradusios
vairios nenumatytos klitys grups nariams gali sukelti frustracij, netik
rumo bsen arba abejones dl skming veiklos rezultat. Padti paval
diniams paalinti ikilusias klitis yra lyderio pareigaJiLatsakamvb. Sulaukus tokios paramos, padidja pavaldini pasitikjimas savo galimybmis
skmingai isprstLudkiotj. o kaiTum^tipfeia Tr TujMos_m^twacija.
Vis trij komponent poveik pavaldini elgesio motyvacijai galima
pavaizduoti tokia schema:
Charizmatinis lyderis
Baigdami skyri apie lyderiavim, nortume atkreipti dmes tai, jog
kai kuriais atvejais lyderiai gali gauti nepaprastai didel gali, suavti
daug moni, kurie pasitiki j skelbiamomis idjomis, neabejodami
paklsta, patiki jiems savo likim ir pan. Be abejo, tai yra iskirtiniai smenys.Jturiems apibdinti vartojama harizmatinio lyderio svoka. Prie to
ki lyderi galima priskirti D. Dudajev, Mahatm Gandh, Charles de
Gaule, John F. Kennedy, Ayatollah Khomein, Martin Luther
King, J.V.Stalin, Mao Zedung ir kt.
Charizmatiniams lyderiams bdingi tam tikri iskirtiniai ypatumai [Bass
B.M., 1990]: rfYVlcxprp$yvux elgesys ie lyderiai, ireikdamLsavo-4djas.
puikiai sugeha^tafryfi tipk verhane.^ tiek neverbalines iraikos pri&moos
(balso intonacij, veido iraik, gestus ir pan.). (7x^asink\n\(is
230
231
Kartu reikia pabrti, jog, nepaisant mint savybi, charizmatiniaiJyderiai didiule galia hai. itaka gali gyti tiktai alinink dk. Tokiems lyde
riams yra n^apra.sfj <svarhuT k?H Alininkai -m>rft su jflis identifikuotis.
iktr avtsi jais, garbintu juos ir pan. Be to, daugelis autori nurodo,
kad charizmatiniai lyderiai daniausiai atsiranda ne bet kokiomis, o tik
ypatingomis slygomis - kai susidaro kritin situacij^jr kai mons sterP
ja s i entuziastingai j veikt. Tokiais atvejais monms reikalingi lyderiai,
kuriais jie galt pasitikti ir kurie sugebt vesti tvark bei isprsti
ikilusias problemas. Charizmatiniai lyderiai d|naLydpya^
RplilQi^^
pasiekti
norim pokyi, jie gli imti ii formalaus lyderio poziojg (pvz., tapti
valstybs vadovu).
LITERATURA
1. Bass B.M. Bass and Stogdills handbook of leadership: Theory, research and
managerial applications. 3-rd ed. New York: The Free Press, 1990.
2. Fiedler F.E. The contingency model and the dynamics of the leadership
process // Advances in experimental social psychology. Vol. 11 / Ed. by
L.Berkowitz. New York: Academic Press, 1978. P. 59-112.
3. Fiedler F.E. A contingency model of leadership effectiveness // Advances in
experimental social psychology. Vol.l / Ed. by L. Berkowitz. New York:
Academic Press, 1964. P. 149-190.
4. Hersey P., Blanchard K.H. Management of organizational behavior: Utilizing
human resources. 6-th ed. Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice-Hall, 1993.
5. Hollander E.P. Legitimacy, power and influence: A perspective on relational
features of leadership // Leadership theory and research: Perspectives and
directions / Ed. by M.M. Chemers, R. Ayman. San Diego: Academic Press,
1993. P. 29-47.
6. Hollander E.P. Leadership and power // Handbook of social psychology. 3-rd
ed. Vol. 2 / Ed. by G. Lindzey, E. Aronson. New York: Random House, 1985.
P. 485-537.
7. House R.J. A path-goal theory of leader effectiveness // Current developments
in the study of leadership / Ed. by E.A. Fleishman, J.G. Hunt. Carbondale:
Southern Illinois University Press, 1973. P. 141-174.
8. House R.J., Dessler G. The path-goal theory of leadership: Some post hoc and
a priori tests // Contingency approaches to leadership / Ed. by J.G. Hunt, L.L.
Larson, Carbondale: Southern Illinois University Press, 1974. P. 29-55.
9. Stogdill R.M. Handbook of leadership: A survey of theory and research. New
York: The Free Press* 1974.
10. White R., Lippitt R. Leader behavior and member reaction in three social
climates / Group dynamics: Research and theory. 3-rd ed. / Ed. by
D.Cartwright, A. Zander. London: Tavistock Publications, 1968. P. 318-335.
232
Asociali grup
233
Demografin-psichologin asocialios
grups nari charakteristika
Asocialios grups branduol paprastai sudaro nariai, daniausiai daly
vaujantys kasdieninje jos veikloje ir darantys vairius nusikaltimus bei ki
tus nusiengimus. Periferinei asocialios grups daliai, arba potencialiems
jos nariams, priskiriami tie paaugliai, kurie gyvena grups kontroliuoja
moje teritorijoje, bet dar nra visikai sitrauk jos veikl (taiau jie no
rt tai padaryti). Veteranai - tai buv asocialios grups nariai, dl savo
amiaus ar kit prieasi j palik (nors kai kurie i j gali ir toliau su
grupe palaikyti simbolinius ryius). Be to, dar galima iskirti neutralus,
t.y. paauglius, gyvenanius asocialios grups teritorijoje, taiau nesidomin
ius jos veikla ir nepalaikanius su ja joki ryi.
Kaip liudija tyrim duomenys, 7-8-ajame io amiaus deimtmetyje
JAV asociali grupi nari amius svyravo nuo 12-kos iki 21-eri met,
paprastai jie gyveno skurdiuose miest rajonuose, augo eimose, kurios
(palyginti su kitomis) turjo emesn isilavinim bei maiau mokam dar
b. Taiau pastaruoju metu asociali grupi nari amiaus ribos isiplt
abi puses ir svyruoja nuo 9-eri iki 30-ties met (pirmiausia ie pokyiai
siejami su narkotik verslo plitimu) [Goldstein A.P., Soriano F.I., 1994].
Jaunesni asociali grupi nariai daniausiai atlieka pasiuntini, sargybini
arba stebtoj funkcijas. Be to, jie neretai traukiami asociali grups
veikl todl, kad neskms atveju (t.y. atskleidus nusikaltim) teisjai yra
atlaidesni nepilnameiams dl j amiaus ir u padaryt nusikaltim neski
ria dideli bausmi. Vyresni nariai ilgiau pasilieka asocialiose grupse dl
to, kad jie turi nedaug galimybi susirasti gerai atlyginam legal darb, o
dalyvavimas nelegaliame (pvz., narkotik) versle utikrina nemaas paja
mas. Svarbu paymti, jog kuo ilgiau mogus bna asocialios grups nariu,
tuo didesn nusikalstamos veiklos patirt jis sukaupia, taip pat daro didesn
poveik jaunesni grups nari asocialiam elgesiui.
Lyties poiriu asocialiose grupse dominuoja vyrikosios lyties atsto
vai. Anksiau is santykis buvo apie 20:1 (t.y. dvideimiai vaikin tekdavo
viena mergina), taiau dabar asocialioms grupms priklauso vis daugiau
234
mergin, todl is santykis sumajo iki 15:1 [Goldstein A.P., Soriano F.J.,
1994]. Kartu reikia pridurti, jog merginos paprastai vliau negu vaikinai
prisijungia prie asociali grupi ir anksiau jas palieka.
Asocialios grups dydis priklauso nuo daugelio veiksni: paaugli po
puliacijos dydio konkreiame gyvenamajame rajone, esam galimybi
patenkinti svarbiausius poreikius prosocialioje aplinkoje, policijos akty
vumo bandant kontroliuoti asocialios grups veikl, grups pastang sie
kiant papildyti savo nari skaii, jos veiklos pobdio ir pan. Pavyzdiui,
asocialios grups, kurios veriasi narkotik prekyba (palyginti su kitomis)
yra maesns, labiau sutelktos, j nariai yra vyresni, lojalesni lyderiui, be
to, tokios grups labai grietai kontroliuoja savo nelegalaus verslo zon.
Asociali grupi nariams, kaip ir kitiems paaugliams, yra bdingos to
kios savybs kaip nepriklausomybs siekimas, identikumo paieka, ban
dymas pakelti savo status bei savs vertinimo lyg, prietaravimas autori
tetams, padidjs dmesingumas tarpusavio santykiams su bendraamiais
ir pan. Taiau kadangi visos ios asociali grupi nari savybs (palyginti
su bendraamiais) yra ireiktos daug stipriau, A.P.Goldsteino manymu
juos but galima vadinti hiperpaaugliais [Goldstein A.P., 1991]. Kita
vertus, asociali grupi nariai taip pat isiskiria tam tikromis specifinmis
charakteristikomis: socialini gdi stoka, ribotais interesais, prasta im
puls kontrole, silpnais ryiais su suaugusiaisiais, atviru nepaklusnumu t
vams ir kitiems autoritetams bei ankstyvu asocialaus elgesio pasireikimu
[Short J.F.Jr., 1997]. Be to, asocialias grupes neretai patenka paaugliai su
sociopatinmis savybmis - padidintu agresyvumu, beatodairika drsa,
iaurumu, bausmi ignoravimu, nesugebjimu igyventi kalts, empatijos ir
t.t.
238
grups kartais bna gana didels, ne visi j nariai gerai pasta vienas kit,
o neiojami arba naudojami simboliai leidia greitai nustatyti savuosius).
Antra, grups simboliai aplinkiniams pranea, kad tam tikroje teritorijoje
veikia viena ar kita grup (tai gali padti orientuotis narkotik pirkjams).
Treia, simboliai gali atlikti bauginimo ir grasinimo funkcijas (pvz., jais
prieikos grups nariai yra informuojami apie potenciali grsm). Ket
virta, simboliai labiau sutelkia asocialios grups narius, sustiprina j tarpu
savio ryius ir bendrumo jausm. Labiausiai paplit asociali grupi sim
boliai - tai tam tikr spalv dominavimas aprangoje, specifiniai signalai
(gestai), pieiniai bei uraai ant pastat, taip pat vairios tatuiruots.
retai bna tokie pat tvirti, geranoriki ir ilgalaikiai kaip kit grupi [Dishion T.J. et ai., 1995; Short J.F., Strdtbeck F.L., 1965; Spergel I.A., 1995].
Asociali grupi nari draugyst yra nepastovi dl jiems bdingo agresy
vumo ( prievarta ir agresija ia danai yra esminis elementas, reguliuojantis
grups nari tarpusavio sveik), siekimo sitvirtinti bei nirtingos nuolati
ns kovos dl statuso (kovojama tiek siekiant troktamo, tiek stengiantis i
saugoti jau esam status). Danas reikinys asocialios grups gyvenime -
vairs vidiniai konfliktai, kurie gali kilti tarp lyderio ir visos grups, tarp
lyderio ir opozicionieriaus, tarp sen ir nauj nari, tarp nari, uimani
skirting padt grupinje hierarchijoje, tarp norini nutraukti savo nusi
kalstam veikl ir grupje likusi nari, tarp atskir nari, jauiani anti
patij vienas kito atvilgiu ir t.t. Be to, kaip rodo tyrim rezultatai, asocia
li grupi nariams yra bdingas nepasitikjimas kitais monmis [Hoffer
T.A.N., Cervantes R.C., 1992], ir jis, matyt, atsiranda dl sukauptos nega
tyvios bendravimo patirties. Galima manyti, jog mintos prieastys savo
ruotu lemia tai, kad asocialios grups nra labai vieningos, nes jas i esms
sutelkia tik ioriniai veiksniai (socialins aplinkos atstmimas, maos gali
mybs patenkinti svarbiausius poreikius prosocialiais bdais, reali arba su
vokta iorin grsm ir pan.). Kita vertus, tarp asocialios grups vienin
gumo ir nusikalstamo elgesio egzistuoja abipusiai ryiai - is elgesys pada
nja, kai tarp grups nari padidja tarpusavio priklausomyb ir patrauk
lumas, o grup labiau susitelkia, kai jos nariai kartu dalyvauja asocialioje
243
veikloje. Kai kuri autori manymu, egzistuoja tam tikras asocialios grups
vieningumo lygis, kuriam esant nusikalstamas elgesys pasireikia daniau
siai (Goldstein A.P., 1991]. Kitaip tariant, norint skmingai atlikti bendrus
nusikalstamus veiksmus, reikalingas atitinkamas tarpusavio pasitikjimo ir
susietumo laipsnis. Be to, kuo ilgiau tsiasi asociali grups veikla bei didja
jos prestias, kuo labiau i grup yra izoliuojama nuo prosocialios aplinkos
ir suvokia pastarj kaip grsms altin, tuo labiau stiprja asocialios gru
ps vieningumas.
B., 1996]. Taiau ie poveikiai turi bti taikomi i karto po to, kai asmuo
patyr smurt, ir jis turi bti izoliuojamas nuo asocialios grups takos (kiti
asocialios grups nariai gali pozityviai interpretuoti jo atlikt vaidmen, ak
centuoti jo herojikum ir pan.).
Nors kai kurie buvusieji asociali grupi nariai nurodo, kad jie papras
iausiai pasitrauk i grups, taiau taip bna ne visada. Paliekant asociali
grup, asmuo neretai yra sumuamas (iuo atveju taikomos panaios pro
cedros kaip ir priimant grup, tik sumuama daug iauriau - kad kiti ne
panort pasekti jo pavyzdiu). Kai kada i asocialios grups nario, norin
io pasitraukti, gali bti reikalaujama nuudyti artim giminait (daniau
siai vien i tv), grasinama nuudyti j pat ir pan. Vis i reikalavim ir
bauginim tikslas - atgrasinti abejojanius grups narius ir priversti juos
pasilikti grupje.
Be abejo, asociali grupi formavimosi bei funkcionavimo ypatumai
priklauso nuo susiklosiusi politini, socialini ir ekonomini slyg, eg
zistuojani tradicij, bendro nusikalstamumo lygio ir pan. Todl asociali
grupi struktra, j organizuotumas, keliami tikslai ar atliekamos veiklos
pobdis gali labai skirtis pagal konkreias aplinkybes.
LITERATRA
1. Agnew R. The interactive effects of peer variables on delinquency //
Criminology. 1991. Vol. 29. P. 47-72.
2. Coie J.D., Lochman J.E., Terry R., Hyman C. Predicting early adolescent
disorder from childhood aggression and peer rejection // Journal of Consulting
and Clinical Psychology. 1992. Vol. 60. P. 783-792.
3. Covey H.C., Menard S., Franzese R.J. Juvenile gangs. Springfield: Charles C
Thomas Publisher, 1992.
4. Decker S.H., Van Winkle B. Life in the gang: Family, friends and violence.
Cambridge: Cambridge University Press, 1996.
5. Dishion T.J., Andrews D.W., Crosby L. Antisocial boys and their friends in early
adolescence: Relationship characteristics, quality and interactional process //
Child Development. 1995. Vol. 66. P. 139-151.
6. Dodge KA., Feldman E. Issues in social cognition and sociometric status // Peer
rejection in childhood / Ed. by S.R. Asher, J.D. Coie. New York: Cambridge
University Press, 1990. P. 119-155.
7. Fagan J. Gangs, drugs and neighborhood change // Gangs in America. 2-nd ed.
/ Ed. by C.R. Huff. Thousand Oaks, CA: Sage Publications, 1996. P. 39-74.
8. Goldstein A.P. Delinquent gangs: A psychological perspective. Champaign, IL:
Research Press, 1991. ;
9. Goldstein A.P., Soriano f.J. Juvenile gangs // Reason to hope: A psychological
perspective on violence and youth / Ed. by L.D. Eron, J.H. Gentry, P. Schlegel.
Washington, DC: American Psychological Association, 1994. P. 315-333.
249
250
Minios apibdinimas
Minia - tai didel, santykinai neorganizuota grup, daniausiai susida
ranti spontanikai. Minios elgesys priklauso nuo jos dalyvi tarpusavio sti
muliacijos laipsnio bei pobdio ir yra gana sunkiai prognozuojamas. Mi
nios dalyviams bdingas didelis emocionalumas ir auktas konformizmas,
stereotipinis mstymas bei veiksm homogenikumas. Psichologijos lite
ratroje nedaug diskutuojama, koks minimalus dalyvi skaiius sudaro mi
ni. Vien autori manymu, mini gali sudaryti 6 ir daugiau individ, kiti
autoriai nurodo, kad mini sudaro 30 ir daugiau dalyvi. Reikia paymti,
jog empirini minios elgesio tyrim atlikta gana nedaug, nes tai padaryti
yra labai sunku.
Minios dydis
Kaip inia, mini gali sudaryti deimtys, imtai ir tkstaniai moni.
Minios dydis gali priklausyti nuo gyventoj tankuio konkreioje vietovje,
paros laiko, vykio iskirtinumo ir kit veiksni. Nuo minios dydio pri
klauso jos daromas poveikis atskiriems minios dalyviams. Pavyzdiui, esant
panikai, minios dydis yra svarbus todl, kad nuo jo priklauso konkurencijos
dl galimybs pasitraukti ir ivengti grsms stiprumas. Esant prieikai bei
agresyviai miniai, jos dalyvi skaiius svarbus dl to, kad didelje minioje
yra sukuriamas didesnis anonimikumas, galios spdis, taip pat pasireikia
atsakomybs isklaidymo tendencija.
252
Minios tankumas
253
Minios poliarizacija
is veiksnys atspindi minios dalyvi bendr dmesio kryptingum bei
vieningum. Jeigu visi minios dalyviai nukreipia savo dmes vien ob
jekt (pvz., oratori), tai tokia minia yra stipriai poliarizuota. Jeigu minios
dalyviai paskirsto savo dmes vairiomis kryptimis, tai tokios minios polia
rizacija yra nedidel. Poliarizacija paprastai yra didesn minios centre ir
maesn - jos pakraiuose. Minios poliarizacijos pokyiai gali liudyti apie
oratoriaus arba lyderio darom poveik miniai. Poliarizacija taip pat yra su
sijusi su minios iirimu - majanti poliarizacija paprastai reikia sponta
niko minios irimo pradi.
Triukmas minioje
mons minioje danai bendrauja tarpusavyje garsiai ireikdami savo
mintis, emocinius igyvenimus, pritarim arba nepritarim, padrsinim,
taip pat jie gali dainuoti, vilpti, skanduoti ir pan. Paprast, nesudting
ki skandavimas gali reikti, kad minia pritaria tam tikroms idjoms, pa
laiko savo mylimus aidjus arba komand, padrsina save, stengiasi labiau
susitelkti ir pan. Bendr triukm gali padidinti tiesiogins minios reakcijos
tam tikrus aplinkos stimulus (pvz., teisj sprendimus varyb metu, po
licijos veiksmus arba paskelbt informacij).
Triukmas minioje yra tam tikras jos dalyvi emocinio suadinimo ir su
sijaudinimo rodiklis, kuris savo ruotu gali skatinti tolesn minios suadi
nim, taip pat panaikinti agresyvaus elgesio slopinim (kuo didesnis emo
cinis suadinimas, tuo didesn agresyvaus elgesio pasireikimo tikimyb).
Triukmas minioje yra glaudiai (nors nebtinai nuolat) susijs su minios
dydiu ir tankumu. Didel, triukminga ir susispaudusi minia sudaro labai
palankias slygas nebeslopinamam nepageidautinam elgesiui.
254
Minios sandara
Minios sandar galima nagrinti remiantis vairiais aspektais - socialiniu-demografiniu, elgesio nukrypim ir struktriniu. Nors tiksli duomen
apie masini riaui dalyvi ami nra, taiau vis dlto galima pasakyti,
jog daniausiai agresyvios minios dalyviai - tai vyrikosios lyties paaugliai
bei neved suaugusieji (iki 24 m. amiaus). Kaip rodo tyrim duomenys,
masinse riause JAV daniausiai dalyvauja juodaodiai, taiau jie pa
prastai nra kriminaliniai nusikaltliai - apie 56 proc. 10-ties-19-kos met
juodaodi anksiau neturjo joki susidrim su policija, 48 proc. - regu
liariai lank banyi, 53 proc. - mokyklose moksi vidutinikai ir geriau
negu vidutinikai [Staub E., Rosenthal L.H., 1994]. Taiau paaugli ir jau
nuoli dominavimas minioje gali bti pakankamai pavojingas. Kadangi pa
augliai bei jaunuoliai, palyginti su suaugusiaisiais, lengviau pasiduoda tai
gai ir deindividualizacijai, greiiau reaguoja minios lyderi nurodymus,
turi maiau interiorizuot prosociali elgesio norm bei draudim, maiau
kontroliuoja savo impulsus, aktyviau siekia atri poji bei susijaudi
nimo, taip pat maiau bijo teisini savo elgesio pasekmi (dl amiaus), jie
kaip minios dalis, be abejo, gali skatinti jos smurto pasireikim.
Pagal minios dalyvi polink paeisti priimtas prosociiaus elgesio nor
mas, galima iskirti tokius sudtinius minios elementus: 1) teisikai nepa
klusnius individus, kurie asocialiai elgiasi ne tik minioje, bet ir kitais atve
jais; 2) individus, kurie turi polink asocialiam elgesiui, bet normaliu atveju
j slopina dl gresianios bausms arba kit nemaloni pasekmi (j tiki
255
Smalss stebtojai
Potenciali smalsuoli gatvse yra nemaai. Tai patvirtina ir eksperi
mentini tyrim rezultatai. Viename i toki tyrim S.Milgramas ir jo ko
legos sukr dirbtin mini, kuri sudar eksperimentatoriaus pagalbi257
Minios tipai
Vyraujani elgesio form pagrindu galima iskirti kelet minios tip stovinij eilje mini, panikos apimt mini, agresyvi, ekspresyvi mini
ir pan. Aiku, i klasifikacija yra gana slygika, nes vienas minios tipas gali
lengvai transformuotis kit (pvz., besigelbstinti, panikos apimta minia gali
tapti agresyvia arba, prieingai, agresyvi minia gali transformuotis besigelbstini). Be to, kai kuriais atvejais gali pasireikti atskir minios tip
deriniai (pvz., po mgstamos komandos pergals euforijos apimta ekspre
syvi sirgali minia gali ne tik diaugtis, bet taip pat siautti bei naudoti
smurt).
260
jimo panika
261
Agresyvi minia
Agresyvius minios veiksmus skatinantys veiksniai. Vienas i svarbi
minios smurto altini - tai pablogjusios socialins-ekonomins slygos.
iuo atveju keliama tradicin prielaida, kad pablogjusios ekonomins s
lygos sukelia frustracij, kuri savo ruotu skatina perkelta agresija ir pr5P
aikum J ana poveik gali turti ir deprivacijos slygos, kuriomis yra ap
ribojamas svarbi poreiki patenkinimas (pvz., tai gali paskatinti masin
smurto ir agresijos protrk kaljimuose). Palankias slygas masiniam
smurtui atsirasti taip pat gali sudaryti reikmingi visuomens arba tam tik
ros grups gyvenimo pakyiai (jie gali bti susij su nauj socialini struk
tr susiformavimu, nauj technologij diegimu, darbo viet sumajimu
ir pan.). Dl i pokyi mons danai igyvena chaos, situacijos neprognozuojamum ir dezorganizacij, jauia grsm savojo A ir savo grups
identikumui, praranda nusistovjusius ryius bendruomenje ir t.t. Kaip
paymi B.Bufordas, agresyv Anglijos futbolo sirgali elges gali skatinti
btent dideli socialiniai pokyiai bei socialin dezorganizacija, pasirei
kianti per pastaruosius kelis deimtmeius [Buford B., 1992]. Minti veiks
niai frustruoja futbolo sirgali grupinio identikumo, vieningumo ir grupi
ns jgos bei stiprumo poreik. ie poreikiai nors i dalies gali bti paten
kinti grupje, kuri nuvertina svetim grupi narius (pvz., usienieius arba
kit komand sirgalius), taip pat ireikia prie juos agresij bei priei
kum.
Svarbiu masin smurt skatinaniu veiksniu beveik visuomet tampa i
ankstins negatyvios nuostatos tam tikr grupi atvilgiu. ios nuostatos
gali pasireikti sisenjusiu atskir grupi nuvertinimu, eminimu, taip pat
prieikumu j atvilgiu. Identikumo, susietumo ir kit svarbi poreiki
frustracija gali nulemti tai, kad iankstinis prieikumas ir tam tikros grups
nuvertinimas padarys i grup atpirkimo oiu, o kai kada - minios
smurto bei agresijos objektu. Prieikumas ir antagonizmas gali nulemti
netgi tai, kad kita grup bus vertinama kaip prieas, keliantis grsm sava
jam A. Tokiais atvejais net paprasiausias kitos grups laimjimas gali su
kelti neigiam socialin palyginim bei menkesn savosios verts igyve
nim, o kartu ir grsm savajam A. Pavyzdiui, kaip nurodo kai kurie au
toriai, pirmosios azerbaidaniei atakos prie armnus pradedanioje irti
Soviet Sjungoje buvo aikiai susijusios su gandais, kad armnai turi ge
resnes gyvenimo slygas ir yra geriau aprpinami gyvenamuoju plotu
[Staub E., Rosenthal L.H., 1994]. Be to, is visuotinio smurto protrkis pa
sireik brstani gili socialini pokyi fone, ir jie buvo papildomas
frustracijos altinis abiem konfliktuojanioms grupms. ia dar reikia pri
durti, jog tos socialins slygos, kuriomis atsiranda suvokto neteisingumo
262
264
vi).
Pralaimjus mgstamai komandai (ypa jeigu pralaimjimas yra labai
skaudus ir netiktas), atsiranda stiprus susierzinimas, pyktis, nusivylimas, ir
tai savo ruotu gali nulemti elgesio kontrols praradim. Mgstamos ko
mandos pralaimjimas labiausiai paveikia tuos irovus, kuriems buvimas
sirgali reikia tam tikr gyvenimo bd. Pavyzdiui, kaip liudija tyrim re
266
Dar nuo G.LeBono laik tyrintojai atkreip dmes tai, kaip greitai
minioje gali pasklisti vairs emociniai igyvenimai ir veiksmai. Toks u
krtimas gali paskatinti vieningo situacijos vertinimo, bendr tiksl bei to
paties kryptingumo elgesio formavimsi. Ukrtimo elgesiu teorija ak
centuoja taigos, imitacijos bei identifikacijos reikm, dl kuri trp mi
nios dalyvi greitai pasklinda tam tikros nuotaikos, idjos ir veiksmai. Pa
vyzdiui, dl identifikacijos su kitais, kurie suprantami kaip tos paios gru
ps nariai, turintys panaius interesus, nusivyl tais paiais dalykais, igyve
nantys t pat prieikum kurios nors iorins grups atvilgiu ir pan., gali
padidti jautrumas kit moni igyvenimams ir galima usikrsti atitin
kamais veiksmais. Remiantis iuolaikine socialine kognityvine teorija ga
lima pridurti, jog ukrtimo elgesiu metu svarb vaidmen atlieka mode
liavimas (minios lyderis arba aktyviausi jos nariai tampa modeliais, skati
268
Konvergencijos teorija
i teorija daugiau dmesio skiria ne atskir individ tarpusavio svei
kai, bet minios sandarai [Milgram S., Toch H., 1969]. iuo atveju yra ke
liama prielaida, kad mini susiburia mons, pasiymintys panaiomis
charakteristikomis. ias panaias charakteristikas arba predispozicijas le
mia tam tikri vykiai, objektai, idjos arba vertybs, svarbios visiems minios
dalyviams (arba bent j daugumai). Pavyzdiui, mini gali susiburti mo
ns, pripastantys t pat autoritet arba ideologij, patyr panai
skriaud arba neteisyb, perm tas paias asocialias elgesio normas ir pan.
Pagal mint poir, minios elgesio homogenikum lemia jos formavi
mosi pagrindas (pvz., futbolo sirgali mini danai susiburia jaunuoliai,
turintys chuliganik polinki). Kai mini susiburia kuo nors panas
mons, jie greitai emocikai suadina vieni kitus ( suadinim ypa ska
tina ekspresyvus minios dalyvi elgesys - isiskiriantys gestai, veido i
raika, riksmai, skandavimai, vilpimai ir t.t.), taip pat sustiprina bei suin
tensyvina vieni kit reakcijas. Aiku, jog tiek ukrtimas elgesiu, tiek
konvergencija danai gali pasireikti kartu.
Deindividualizacijos teorija
Tai viena i iuolaikini minios elgesio ypatumus aikinani teorij. Ji
akcentuoja tai, kad moni elgesio pokyius minioje skatina atskir minios
dalyvi deindividualizacija. Tradicikai deindividualizacij galima apib
dinti kaip trikomponent proces, kuris apima: 1) situacinius veiksnius, pa
sireikianius grupje arba minioje; b) vidinius asmenybs pokyius; 3)
anksiau slopinto (nepageidautino) elgesio pasireikim. P.G.Zimbardo
paymi, kad deindividualizacij skatina tokie situaciniai veiksniai kaip ano
nimikumas, pakitusios atsakomybs slygos, grups dydis, pakitusi laiko
perspektyva (pvz., dmesio sutelkimas dabartin moment), sensorinis
perkrovimas, padidintas suadinimas, naujos, neaikios situacijos ir pan.
[Zimbardo P.G., 1969]. Kai kurie kiti autoriai, analizuodami deindividuali
zacij skatinanias slygas, akcentuoja grups vieningum, kolektyvinius
veiksmus bei dmesio sutelkim ior [Diener E., 1980]. Visi minti situa
ciniai veiksniai sunkina asmenybs savs sismoninim, didina abejingum
asmeniniams ir socialiniams elgesio standartams, maina mogaus dme
singum jo elgesio ioriniams vertinimams, minimizuoja savistab bei savs
vertinim, silpnina savikontrol (kuri grindiama kalts ir baims jaus
mais), atsivelgim galimas elgesio pasekmes, o kartu maina anksiau
slopinto elgesio pasireikimo slenkst. Dl to, mogui patekus deindividu
alizacijos bsen, pasireikia anksiau slopintos elgesio formos ir polinkiai
(pvz., impulsyvs ir asocials veiksmai).
Reikia paymti, jog S.Prentice-Dunno ir R.W.Rogerso deindividualizaeijos bei skirtingo savs sismoninimo samprata leidia paaikinti ne tik
asociali, bet ir prosociali elgesio form pasireikim minioje (prosocial
elges gali slopinti egzistuojanios normos, gdos jausmas, koki nors
tiksl, kuriems gali trukdyti vieas savo emocini igyvenim demonstravi
mas, siekimas ir pan.). Pavyzdiui, minios dalyviai tam tikroje situacijoje
gali labdaringai paaukoti dideles pinig sumas (tai puikiai iliustruoja aukos
Persitvarkymo Sjdiui masini miting metu), rizikuoti savo gyvybe gel
bdami kitus arba be varymosi glbesiuotis bei buiuotis sveikindami
vieni kitus su mgstamos komandos pergale.
Deindividualizacijos samprata taip pat gali padti suprasti religins mi
nios elges. Galima sakyti, jog bendri religiniai ritualai, besimeldiani
moni vieningumas ir bendrumas, taip pat religins giesms atlieka fizio
loginio suadinimo funkcijas, kurios sumaina asmenini savojo A as
pekt sismoninim. Dl to grupini religini mald metu mons i da
lies praranda savikontrol ir tampa labai taigs ioriniams stimulams.
Galiausiai minios elgesio ypatumams takos gali turti kai kurie komu
nikaciniai mechanizmai. mons, susibr mini, danai bendrauja tar
pusavyje keisdamiesi turima bei siekdami naujos informacijos. Tai yra ypa
svarbu, kai susidariusi situacija yra neaiki ar dviprasmika. Tokiais atvejais
minioje paprastai pasklinda vairs gandai, kuri pagrindu mons spren
dia apie tai, kas atsitiko, kas vyksta, kaip reikia elgtis ir pan. Gand tyri
mai rodo, kad perduodant informacij galima labai j ikraipyti (kuo dau
giau tarpinink perduodant informacij, tuo didesn ikraipym tikimyb).
Dl io informacijos ikraipymo minioje gali bti formuojami labai netiks
ls vertinimai bei neadekvatus situacijos supratimas. Taiau^ nepaisant to,
kada minios dalyviai sitikina, kad toki pai informacij turi ir kiti, jie
ima elgtis panaiai (kuo mons daugiau bendrauja, keiiasi informacija,
tuo labiau nugludinami tarpusavio skirtumai, ir juos vis labiau uvaldo
bendrumo jausmas). ia prasme gand platinim bei skleidim minioje ga
lima interpretuoti kaip kolektyvin sprendimo primimo proces, kurio
metu suformuojamos tam tikros elgesio normos, koordinuojanios minios
dalyvi veiksmus. Kaip paymi kai kurie autoriai, gand darom poveik
lemia minios dalyvi susidomjimas tam tikru vykiu ar situacija, taip pat
ios situacijos neapibrtumas [Milgram S Toch H., 1969]. i priklauso
myb galima ireikti tokia formule: gand jga = f (moni susidomji
mas x situacijos neapibrtumo).
272
jeigu kontrol bei jgos demonstravimas bus pernelyg didelis, tai gali ipro
vokuoti gynybinius minios veiksmus). Kai kuriais atvejais, kai psicholo
gin tampa labai padidja, tarp minios ir policijos btina sukurti bei ilai
kyti tam tikr atstum. Jeigu is atstumas bus per maas, tai padidja fizi
ns konfrontacijos iprovokavimo galimyb, kai policininkai lengvai gali
bti traukiami tiesiogin kontakt su minia. Tada kontroliuoti situacij
pasidaro nepaprastai sunku.
9. Apie pavojing moni susibrim galima sudaryti policijos kordon,
kuris padt sulaikyti atsitiktinius praeivius ir smalsuolius ir taip neleist
jiems prisijungti prie minios ir pagausinti j.
LITERATRA
1. Buford B. Among the thugs: The experience and the seduction of crowd
violence. New York: Norton, 1992.
2. Diener E. Deindividuation: The absence of self-awareness and self
regulation in group members // The psychology of group influence / Ed.
by P.B. Paulus. Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates,
1980. P. 209-242.
3. Freud S. Group psychology and the analysis of the ego. New York:
Bantam Books, 1960.
4. Hirt E. R., Zillmann D., Erickson G. A., Kennedy C. Costs and benefits
of allegiance: Changes in fans self-ascribed competencies after team
victory versus defeat // Journal of Personality and Social Psychology.
1992. Vol. 63. P. 724-738.
5. Knowles E.S., Bassett R.L. Groups and crowds as social entities: Effects
of activity, size and member similarity on nonmembers // Journal of
Personality and Social Psychology. 1976. Vol. 34. P. 837-845.
6. LeBon G. The crowd. New Brunswick: Transaction Publishers, 1995
(pirm kart darbas paskelbtas 1895 m.).
7. Mann L. Sports crowds viewed from the perspective of collective
behavior // Sports, games and play: Social and psychological viewpoints
/ Ed. by. J. H. Goldstein. Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum
Associates, 1979. P. 337- 368.
8. Milgram S., Bickman L., Berkowitz L. Note on the drawing power of
crowds of different size // Journal of Personality and Social Psychology.
1969. Vol. 13. P. 79-82.
9. Milgram S., Toch H. Collective behavior: Crowds and social
movements // The handbook of social psychology. 2-nd ed. Vol. 4 / Ed.
by G. Lindzey, E. Aronson. Reading, MA: Addison-Wesley Publishing
Company, 1969. P. 507-610.
275