Professional Documents
Culture Documents
Kristina Ona Polukordiene - Krizes Ir Ju Iveikimas 2003 LT PDF
Kristina Ona Polukordiene - Krizes Ir Ju Iveikimas 2003 LT PDF
PSICHOLOGINS KRIZS
IR J VEIKIMAS
Pagrindins inios apie krizi ir saviudybi
prevencij, intervencij ir postvencij
Praktinis vadovas
Vilnius, 2003
1
ANGOS ODIS
Skiriu Valdo Jurio atminiai (19722003).
Kolegai, Bendraminiui, Bendraygiui, Draugui.
Dr. Kristinos Onos Polukordiens knyg praktin vadov Psichologins krizs ir j veikimas drsiai galiau pavadinti iuo metu
paia reikalingiausia knyga psicholog, psichoterapeut, socialini darbuotoj, savanori, dirbani psichologins pagalbos srityje, kasdienei
praktikai. Gaila, kad nemaai met skaiiuodami augant saviudybi
skaii Lietuvoje, kurdami nemaai kainuojanias prevencijos ir pagalbos priartjusiems prie Nebties ribos strategijas, ligi iol neturjome
lietuvi kalba apibendrint ir plaiai prieinam specialistams svarbiausi pagalbos krizi itiktiems monms princip, galini bti orientyrais ios pagalbos teikimo praktikams. Tad ypatingai diugu, kad pagaliau turime toki knyg, parayt mogaus, turinio ne tik ilgamet praktinio darbo patirt, bet ir itin enkliai prisidjusio prie labiausiai prieinamos gyvenimo krizi atvejais pagalbos konsultavimo telefonu sistemos Lietuvoje organizavimo (beje, K. O. Polukordien buvo Lietuvos
telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos krja ir pirmoji prezident).
Koks bebt skmingas gyvenimas, jo tkmje ms neivengiamai tyko situacijos ar sunkumai, itverti kuriuos, o tuo labiau veikti,
neretai stokojame psichologini ir dvasini resurs. Dl to auga vidin
tampa, apima stiprus nerimas, patiriame bejgikum ir beviltikum,
vidinio tutumo ir gyvenimo beprasmikumo bsen, usisklendiame
savyje, nematydami jokios ieities. Toki gyvenimo situacij apibdiname kaip kriz. Kokia ji bebt netikta, situacin ar slygota paios
gyvenimo raidos, atri ar ltin kriz visada yra pai gyvenimo pagrind supurtymas, nes jos enklus aptinkame visuose ms egzistencijos matmenyse fizinje, socialinje, psichologinje ir dvasinje btyje. Svarbu pastebti ir tai, kad krizs daniau yra natrali gyvenimo
proceso dalis, idava nei netiktai ikilusi psichologin problema. Prisiminkime ymj vokiei psichiatr ir filosof Karl Jaspers, kuris kalbjo apie ribines situacijas (Grenzsituationen) gyvenime, kuri negalime nei ivengti, nei pakeisti. Todl ir klausimas danai ne tame, kaip
galtume ivengti krizini gyvenimo situacij (nors kai kurias i tikrj
galime daryti maiau tiktinomis), o kaip ir kokiais jas galtume pasitikti, kaip galtume jose igyventi, tapdami stipresniais, jautresniais, atviresniais gyvenimo pokyiams. Tragikai susiklosiusios gyvenimo aplinkybs gali prislgti mus ne tik savo beveik mistiku neivengiamumu
ir sunkiai pakeliamu kentjimu, bet taip pat gali bti rsiais, taiau
imintingais mokytojais prasiskverbiant giliau gyvenimo realybs paslapt (prisiminkime G. Marsel mogus yra daugiau paslaptis nei
problema). Ir visame tame galet padti mons (nebtinai diplomuoti
psichologijos ar psichoterapijos profesionalai), pasireng susigrumti
su krizje esanij bejgikumu, beviltikumu, depresija. Taiau norint bti tinkamu pagalbininku, maa vien bti stipresniu esamoje situacijoje. Pagalba krizi itiktiems monms reikalauja tikjimo gyvenimo prasmingumo beslygikumu, gero ios pagalbos svarbiausi princip inojimo, specifini gdi.
Tok pagrind po kojomis ir teikia K. O. Polukordiens parengtas
praktinis vadovas, galintis bti palydovu monms, savo kasdieniame
darbe susiduriantiems su kitais monmis, patekusiais gyvenimo krizi labirintus.
Naudodamasis galimybe pristatyti i knyg skaitytojams, noriu i
visos irdies padkoti autorei u puik savo ilgamets pagalbos
KlTIEMS apibendrinim.
Prof. RIMANTAS KOINAS
PRATARM
is leidinys tai nedidelis praktinis vadovas visiems, kas ketina dirbti
ar jau dirba krizi ir saviudybi prevencijos srityje, nori padti monms, igyvenantiems krizes, ir turi klausim apie pagrindinius krizi ir
saviudybi psichologinius, prevencinius, paramos aspektus.
Leidinio idja ir jo turinys gim apibendrinant 12 met praktinio
darbo patirt atliekant krizi ir saviudybi prevencij, ruoiant paskaitas ir seminarus ia tema, teikiant param igyvenantiems krizes monms, kuriant ir vystant socialins psichologins paramos jaunimui
organizacij Jaunimo psichologins paramos centr, kurio prioritetin veikla saviudybi ir krizi prevencija.
Leidin parengti ir publikuoti sudar slygas Atviros Lietuvos Fondo
ir Europos Bendrijos programos ACCESS parama.
Praktiniai usimimai krizi ir saviudybi veikimo srityje parodo
didel metodini leidini poreik, labai didel ir nuoird usimimuose
dalyvaujani specialist ir savanori sitraukim atliekam darb, nor
atlikti j kuo geriau.
Tikiuosi, is nedidelis leidinys pads rasti atsakymus pagrindinius
rpimus klausimus specialistams ir savanoriams, kurie ketina skirti savo
inias ir paramos gdius, mogikj ilum ir dmes visiems igyvenantiems krizes, o tuo paiu, tikiuosi, padsime ir visiems, kam teko ar
teks igyventi krizes. Nuo krizini vyki ir igyvenim nra apsaugotas
niekas, kriz gali uklupti kiekvien i ms. Tikiu, kad nieko nra svarbiau tokiais sunki gyvenimo permain momentais u veikimo vilt ir
galimyb sulaukti paramos.
DR. KRISTINA ONA POLUKORDIEN,
Jaunimo psichologins paramos centras, Vilnius, 2003.
KRIZS
UDK 616.89
Po-132
Projekt remia
ISBN 9955-9378-7-4
odis kriz yra plaiai vartojamas vairiomis reikmmis, kurias vienija bendras pasikeitimo fenomenas: kriz tai netiktos ir sunkios gyvenimo permainos, lio slygota bsena/situacija, kuri lydi didelis
nerimas, tampa, grsm, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panas igyvenimai.
gyvenimo krizes, dramatikus vykius, tragikus igyvenimus galima irti labai vairiai. Tame tarpe ir kaip galimybes. Galimybs reikm odyje kriz tiksliai ireikia kin kalbos hieroglifas, panaudotas
knygos virelyje. odis kriz kinikai reikia dingst ir pavoj (cit.pagal R.Koin, 1998).
Krizinio igyvenimo metu mogus, veikdamas kriz, turi galimyb
gyti daug naujos patirties, gyvenimikos iminties, veikimo jgos ir brandos. Taiau neveiktoje krizje gldi tampa ir pavojus likti su skaudaus ir
negyjanio dvasinio lio skausmu. Jean Vanier (1989), filosofas ir teologas, teig: tampa gali visikai palauti mog arba nuvesti j prie esms.
Kiekviena kriz tai ir ribinis egzistencinis igyvenimas, kurio metu moguje vyksta stiprus dvasinis sukrtimas, perversmas, kuris arba
palauia, arba sustiprina atverdamas nauj gyvenimo ir jo galimybi
matym. Kriz tai permainos metas po igyventos krizs mogus
vienaip ar kitaip keiiasi.
iame leidinyje apraomos situacins krizs kurios uklumpa mog daniausiai netiktai, vien ar grupje (nelaimingi atsitikimai, masins katastrofos, saviudybs, prievartos atvejai, terorizmo pasekms ir
pan.). Labai daug krizini situacij lydi netekties igyvenimai artim
moni mirtys ar saviudybs. Netenkama sveikatos, sugebjimo diaugtis, prarandama prasta gyvenimo kokyb. Netekties igyvenimas lydi ir
skyrybas, darbo, socialinio statuso, savo vertybi ar asmenybins verts, tikjimo praradimus. Krizes igyvena mons, kurie patenka krizinius vykius. Kriziniai igyvenimai slegia ir krizins situacijos auk artimuosius, kuriems tenka priimti dramatikas kai kuri krizini vyki pasekmes sau brangi, svarbi moni t, saviudybes, dvasines ir
fizines traumas, patirt smurt ar prievart.
7
Visais iais atvejais labai svarbu, kad bt prieinama parama mogikoji (eimos, draug, aplinkos), profesionali psichikos sveikatos specialist, savanori krizi veikimo darbuotoj. Svarbu, kad kiekvienas
mogus, kuris yra krizje, galt tiktis sulaukti taip reikalingos jam tuo
metu mogikosios atjautos, supratimo ir psichologins paramos, esant
reikalui efektyvios profesionali psichikos sveikatos, kit srii specialist pagalbos.
PSICHOLOGINS KRIZS
APIBDINIMAI, PAGRINDINIAI BRUOAI, KLASIFIKACIJA, FAZS
APIBDINIMAI, APIBRIMAS
Psichologin kriz kaip terminas daniausiai vartojamas: medicinos psichologijoje, asmenybs psichologijoje, psichoterapijoje.
Psichologins krizs termin ir krizi teorijos pagrindus psichologij ir psichiatrij ved Erich Lindemann (1944) ir Gerard Caplan (1964).
E.Lindemann, amerikietis, vokiei kilms gydytojas, krizinius igyvenimus pradjo daugiau gilintis po to, kai jam teko teikti pagalb nukentjusiems nuo didelio gaisro monms Bostono naktiniame klube. Po
gaisro buvo dvi nukentjusij grups gaisro siaub igyven, bet lik
gyvi mons ir uvusij ugnyje artimieji. Tuomet E.Lindemann pirm
kart atkreip dmes tai, kad mons gana skirtingai reagavo tragik igyvenim. Sukrsti buvo visi, bet vieni nukentj elgsi pakankamai, kiek manoma tokioje situacijoje, ramiai ir organizuotai, j emocins, elgesio reakcijos buvo adekvaios vykusiai nelaimei. Kit moni elges buvo galima apibdinti kaip sutrikus (visikas pasimetimas,
okas ir pan.). Stebdamas kriz igyvenusius mones ilgesn laik, E.Lindemann aptiko, kad vienus mones kriziniai igyvenimai ugrdina,
sustiprina, kitus palauia. E.Lindemann prijo ivados, kad svarbiausi
faktoriai, kurie takoja moni reakcijas krizini igyvenim metu, krizini igyvenim pasekmes, tai: asmenybs brandumas ir galimyb gauti
pagalb tuo metu.
E.Lindemann paiam teko igyventi sunki gyvenimo kriz jis
susirgo viu. Taiau jis veikinjo i kriz ir dirbo iki pat gyvenimo
pabaigos. Guldamas ligoninje, urainjo savo stebjimus ir kaip
gydytojas, ir kaip pacientas. Kol galjo, vis laik padjo kitiems
pacientams. Prie mirt padkojo visiems u pagalb, patvirtindamas, kad mirtinai serganiam mogui aplinkini parama yra labai
reikalinga.
Vieningo psichologins krizs apibrimo nra. Apibendrin daugumos autori pateikiamus psichologins krizs apibdinimus (Linde-
mann E., 1944; Caplan G., 1964; Pluek Z., 1991; Gailien D., 1993;
Doherty G.W., 2000 ir kt.), galtume naudoti apibrim:
Psichologin kriz tai sveiko mogaus reakcija sunki ir
reikming jam emocikai gyvenimo situacij, kuri reikalauja
nauj adaptacijos ir veikimo bd, nes turim nebepakanka.
Itikus krizei, mog apima didelio psichinio diskomforto bsena, kuriai bdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejgikumas,
baim, tampa, nerimas, prislgta nuotaika, pasimetimas.
2)
3)
4)
5)
6)
KRIZI KLASIFIKACIJA
Yra daug psichologini krizi klasifikacij, kurios turi daug bendr
bruo. Pateikiame kelias i j.
Visas psichologines krizes bt galima skirstyti dvi stambias grupes (Janosik E.H., 1984):
1. situacins jos yra daugiau individualios, maiau universalios ir
maiau numatomos;
2. vystymosi bdingos atskiriems reikmingiems kiekvieno mogaus
gyvenimo etapams.
Daniausiai literatroje yra pateikiami E.H.Erikson (1977) aprayti
8 asmenybs vystymosi etapai, kuri kiekvienam bdinga atitinkama
vystymosi kriz: kdikysts, ankstyvosios vaikysts, viduriniosios vaikysts, pradinio mokyklinio amiaus, paauglysts, jaunysts, ankstyvosios brandos, senatvs.
Sutinkami vairs situacini krizi apibdinimai, kurie atspindi asmenybinius (Pluek Z., 1996) ir tarpasmeninius krizi aspektus.
Organizmins krizs jos atsiranda, kai dl stipraus dirgiklio
(stresoriaus) veikimo paeidiama vidin organizmo homeostaz. Toks dirgiklis gali bti ilgas, sekinantis fizinis ar protinis
darbas, veikla slogioje, pavojingoje, emocikai rizikingoje aplinkoje (varybos, konkurencija, konkursai, azartiniai loimai),
vyk kataklizmai, pavyzdiui, ems drebjimas ar potvynis.
13
14
15
SAVIUDYBS
APIBDINIMAS, STATISTIKA, RIZIKOS FAKTORIAI, PSICHOLOGINIS ASPEKTAS, TIPAI
16
Sunku imatuoti psichologines, socialines bei finansines saviudybs pasekms eimai ir bendruomenei.
Numatoma, kad 2020-aisiais metais pasaulyje nusiudys 1,53 mln.
moni (prof. Bertolote, 2000, Vilnius, praneimas konferencijoje).
Pastaraisiais metais pagal lyt pasaulyje daugiausiai saviudybi:
(cit. prof. Norman Sartorius, 2000, Vilnius, praneimas konferencijoje).
tarp vyr
tarp moter
1. Lietuvoje
2. Rusijoje
3. Estijoje
4. Latvijoje
5. Vengrijoje
6. Slovnijoje
1. Kinijoje
2. Vengrijoje
3. ri Lankoje
4. Estijoje
Europoje pagal saviudybi skaii 100-ui tkstani gyventoj pastaraisiais keliais metais pirmauja Lietuva (44 saviudybs 2001m.) Rusija (39 saviudybs 2000m.), Latvija (34 2000m.), Estija (33
2000m.), Vengrija (32 2000m.). Palyginimui, Europos Sjungos alyse
tuo laikotarpiu saviudybi vidurkis imtui tkstani gyventoj buvo
apie 20 moni.
(D.Gailien, 2001):
7)
8)
9)
10)
biologinius, biocheminius, kultrinius, tarpasmeninius, socialinius, psichinius, loginius, filosofinius elementus, bet vis dlto ir toliau manau,
kad jos prigimtis psichologin (Shneidman E.S.,1996).
Kas bdinga beveik visoms saviudybms:
(pagal Shneidman E.S.,1996 ir kt.)
Pagrindinis klausimas, kylantis visiems, kurie vienaip ar kitaip susiduria su saviudybmis kodl mons udosi? Kas atsitinka, kad mogus nebenori gyventi? Tai labai sunkus klausimas, kur bando atsakyti
daugelio moksl atstovai, bet vienareikmio atsakymo nra. E.Shneidman galvoja, kad nors saviudyb yra daugiabriaunis reikinys, apimantis
20
21
Pagal Pasaulins sveikatos organizacijos priimt klasifikacij saviudybs priskiriamos prie autodestruktyvios elgsenos, kuri gali bti:
tiesiogin asmuo jauia nor, poreik nuudyti arba aloti
save. Tai smoningas elgesys, kuris daniausiai pasireikia
maus streso ar psichologins krizs situacijoje;
netiesiogin mogus smoningai nesirenka mirties, specialiai
savs neluoina. Taiau savo elgsena jis sukelia rizik savo gyvybei ar sveikatai: nesirpina sveikata, vartoja kenkianias sveikatai priemones (daug rko, piktnaudiauja alkoholiu, nuolat
persivalgo ir pan.). Toks elgesys pasireikia nesmoningai, tampa tam tikru gyvenimo bdu.
SAVIUDYBI TIPAI
Literatroje daniausiai nurodomi ie saviudybi tipai (Pluek Z.,
1996 ir kt.).
1. Tikrosios saviudybs
Motyvacija miriai aukta, bet danai nekonkreti neaptinkama konkretesn prieasi grandin, kuri slygot toki aukt
motyvacij mirti. i bsen neretai lydi tokie odiai kaip:
23
nesinori gyventi, gyvenimas neturi prasms, noriu mirti. Noras atimti sau gyvyb ireikiamas pakankamai aikiai ir atvirai.
Nusiudyti norima bgant nuo nepakeliamai sunki igyvenim, slegiant nepakeliamam psichikos skausmui (sielvartaujant
dl labai artimo mogaus netekties, sergant nepagydomomis
ligomis ar pan.).
Kai mogus pasirenka saviudyb kaip bd savo socialiniam
protestui ireikti, gindamas savo sitikinimus ar pan. Tai vadinamosios altruistins saviudybs (susideginimai ar kiti susinaikinimo bdai).
24
VAIK SAVIUDYBS
Net psichikos sveikatos specialistai danai nesuteikia pakankamai
reikms faktui, kad ir vaikystje pasireikia autodestruktyvus ir saviudikas elgesys. Danai klaidingai manoma, kad vaikai nesugeba suvokti mirties prasms, neatskiria savo suicidik poelgi nuo galimos letalios baigties. Taiau I.Orbach (1988) nuomone, vaikai daniausiai supranta mirties reikm, ireikia savo nor mirti. is suvokimas ir iraika kinta priklausomai nuo raidos etap, taiau jie egzistuoja.
C.Pfeifer (1986) teigia, kad, kalbant apie vaik saviudybes reikia
inoti, jog vaikas nebtinai supras mirties negrtamum, bet jis suvokia,
nors ir labai neprastai, kas yra mirtis. Vaik saviudyb gali bti apibdinama kaip autodestruktyvus elgesys siekiant rimtai susialoti ar mirti.
Suaug mons daniausiai link tikti, kad vaikai nesiudo. Egzistuoja daug mit apie vaikyst: vaikyst tai laims ir nerpestingumo
metas, vaiko asmenybje nra savigriovos uuomazg, vaikas nesugebs rimtai sugalvoti, kaip nusiudyti. Toki nuomon paneigia is Rosenthal ir Rosenthal (1984) apraomas 2,5 met mergaits suicidinio
elgesio pavyzdys:
i mergait suvalg daug aspirino tablei ir po keli valand
buvo rasta be smons. Jos mama tuo metu buvo gydoma ligoninje dl usitsusios depresijos. Po io atsitikimo mergait
buvo gydoma psichoterapikai. aidim kambaryje ji buvo ag25
Atlikdami pakartotinas saviudybes, vaikai danai pasirenka vis iauresnius nusiudymo bdus.
Vaikai, kaip ir suaug, pranea apie ketinim nusiudyti: jie kalba
apie savo nor numirti, aidia pasikartojanius aidimus apie mirt ir
saviudybes, pieia destruktyvaus turinio pieinius, kuria panaias istorijas, dainas.
EIMYNINS SAVIUDYBS
Yra daug eim, gimini, kuriose kakas nusiud. fakt beveik
kiekviena gimin linkusi slpti. Gimins nari nusiudymas neretai igyvenamas kaip gimins gda, bejgikumo rodymas, kakas itin nera26
27
KRIZI INTERVENCIJA
Pagrindiniai krizi intervencijos ypatumai susij su krizini igyvenim specifika, kuri slygoja poreik skubiai pagalbai ir krizins intervencijos specifika, kurios esm apibrtas intervencijos taikymo laikas tik krizinio igyvenimo metu.
Krizin intervencija/psichoterapija pagal pobd artimesn trumpalaikei psichoterapijai, taiau turi esmini skirtum nuo bendr trumpalaiks psichoterapijos ypatum. ie skirtumai krizi intervencijos/psichoterapijos metu sietini su:
psichoterapeuto pozicija: aktyvesn, labiau emocikai palaikanti;
psichoterapijos trukme: terminuota ne ilgiau 2 mnesi;
kai kuriais psichoterapijos turinio ir proceso ypatumais: krizi
intervencijos metu pagrindinis dmesys skiriamas situacijos ir
igyvenam jausm ia ir dabar normalizavimui, neatliekamos psichoterapins interpretacijos, neanalizuojami perklimo
procesai, nesprendiamos visos asmenybins problemos. (Isamiau apie tai r. skyriuje Pagrindiniai krizi intervencijos/
psichoterapijos kontakto ypatumai.)
28
29
8) Santrus santykis medikament taikym (ypa psichofarmakologini preparat). Pastaba: toks santykis netinka tik tais atvejais,
kai pacientas iki krizinio igyvenimo nuolatos vartojo btinus jo
sveikatai palaikyti medikamentus. Jei taip nra, bet dl krizinio igyvenimo kliento bsena yra labai sunki, ir gydytojai galvoja, kad
pacientui laikinai reikalingi psichotropiniai vaistai, jie turt bti
skiriami tik tam, kad palengvint sunki paciento bsen krizinio
igyvenimo metu, bet ne tokiais kiekiais, kad visikai uslopint
paciento nerim. Nerekomenduojama, kad vaistai pakeist paciento
bsen iki emocinio bukumo ir abejingumo (Bellak L., 1960). Tokiu atveju klientas netenka galimybs igyventi krizs, t.y. patirti
visus neivengiamus ir realius jausmus, kurie jam kyla igyvenamos
krizs periodu: pvz., neivengiam dvasin skausm, lides, kani, gedjim vykus netekiai. Nuslopintas medikamentais nerimas labai sumaina kliento galimyb veikti kriz, nes krizs veikimas reikalauja tam tikro aktyvumo, kur slygoja igyvenamas nerimas. ia prasme, jei manoma, geriau igyventi sunkius krizinius
jausmus, o ne vartoti medikamentus, kurie sustabdo natral vidin
jausm igyvenimo darb.
32
Pagrindins prieastys, dl kuri svarbu laikytis krizi intervencijos darbo etikos atliekant krizi intervencij/psichoterapij
1) Psichoterapeuto pozicija krizi psichoterapijoje. Krizins intervencijos metu psichoterapeutas yra aktyvesnis, emocikai nuolatos palaikantis, atjauiantis ir ia prasme artimesnis kontakte, negu prasta kitais psichoterapijos taikymo atvejais. Neretai psichoterapeutas
krizi terapijos metu laikinai prisiima ir daugiau atsakomybs u
klient. Toks psichoterapeuto vaidmuo padidina jo tak pacientui.
Psichoterapeutas neturi pasinaudoti ios pozicijos pranaumais savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Psichoterapeutas atsako u
savo poveik ir tak klientui.
2) Paciento pozicija krizinje psichoterapijoje. Klientas psichoterapiniame kontakte krizinio igyvenimo metu yra labiau paeidiamas
negu psichoterapeutas, nes igyvena kriz ir j lydinius skausmingus jausmus. Klientas krizs metu paprastai atveria psichoterapeutui labai daug savo gili igyvenim ir skausmo. Psichoterapeutas
tokioje situacijoje tampa ne tik suprantaniu ir palaikaniu, bet ir
labai svarbiu mogumi klientui. Tokioje situacijoje atsiranda polinkis idealizuoti psichoterapeutus, siekti j palankumo, artimesni
santyki. Etikos reikalavimai apsaugo klient nuo ios priklausomybs, galim piktnaudiavim jo krizine situacija ir igyvenimais.
3) Krizins intervencijos kontakto ypatumai. Psichoterapins etikos btina laikytis viso krizi veikimo kurso metu. Taiau pagrindins
psichoterapinio darbo etikos taisykls aptariamos su pacientu jau
pirmj susitikim metu:
klientas informuojamas apie pagrindinius krizi terapijos tikslus,
jos trukm ir kuo psichoterapija gali bti naudinga konkreiai jam;
apariamos slygos kaip vyks krizi terapija (susitikimai, j danumas, trukm, viso krizi psichoterapijos kurso numatoma trukm);
klientas neturt rpintis krizins terapijos apmokjimu (krizi
terapijos paslaugos turt bti apmokamos i sveikatos, socialines paslaugas apmokani institucij ar panai fond ar program l);
klientas informuojamas apie profesin prieir (supervizijas) ir
aptariama galimyb aptarti jo atvej su psichoterapeuto kolegomis;
vardijamos konfidencialumo ribos.
33
Konfidencialumas
Krizi terapijos, kaip ir bet kurio psichoterapijos proceso metu klientas turi jaustis saugus. Informacija apie klient naudojama tik profesiniais tikslais, tik profesinse aplinkybse ir rpinantis, kad tai atitikt
kliento gerov. inios apie klientus (kliento kortel, psichoterapeuto
uraai) saugomos taip, kad bt prieinami tik profesionaliam naudojimui ir tik krizi veikimo tarnybos viduje.
Reikia numatyti slygas, kurioms esant konfidenciali informacija
apie klient gali bti panaudota plaiau. Klientas turi teis tiktis, kad
tokia informacija bus panaudota tik jo gerovei, atstovaujant jo interesus. Todl reikalingas kliento sutikimas, kai iniomis apie klient, jo
paties labui, reikia pasidalinti su jo tvais, sutuoktiniu, kitais eimos
nariais, mokytojais ar pan.
Psichoterapeutas turt informuoti klient, kokiomis slygomis jis
gali nesilaikyti konfidencialumo: jei klientas savo veiksmais kels grsm savo ar kit gyvybei. Konfidencialumo ribos gali bti iplstos, kai
nepilnametis klientas tampa suaugusij smurto, tvirkinimo, incesto ir
kit nusikalstam veiksm auka. Konfidencialumas gali bti paeistas
dl btinybs skubiai hospitalizuoti klient, taip pat jei klientas dalyvauja platinant narkotikus ar atlieka kitus pavojingus nusikalstamus veiksmus, dl kuri gali nukentti treti asmenys.
Ikilus dilemai, k pasirinkti: laikytis psichoterapijos etikos kodekso ar gyvendinti teiss principus, visuomet tenka daug abejoti, taiau
praktikoje prioritetas daniau taikomas antrajam variantui. Konfidencialumo ribos turt baigtis ten, kur prasideda pavojus kam nors kitam.
Taiau sprendimas dl konfidencialumo rib visuomet priimamas tik
pasitarus su kolegomis, krizi veikimo komandos nariais, visapusikai
vertinus ir objektyvizavus situacij, siekiant galutins naudos kliento
savijautai ir jo gyvenimui.
Anonimikumas
Teikiant pagalb psichologins pagalbos telefonais, klientas ir konsultantas pagal tarptautines telefoninio konsultavimo taisykles ilieka
anonimiki. Anonimikumas klientui sudaro slygas atviriau kalbti, atskleisti gilesnius savo igyvenimus.
Anonimikumo ir konfidencialumo ribas teikiant psichologin param telefonu nustato krizi veikimo tarnyb taisykls. Veikia du stam-
34
35
niais jausmais gali vesti link krizini igyvenim ir pat psichoterapeut. Tokiu atveju jis nebegals padti klientui. Todl labai svarbu tinkamai parengti krizi veikimo darbuotojus tokiam darbui, pasirpinti, kad
krizi veikimo tarnyboje ar komandoje visuomet egzistuot specialistai, i kuri pats psichoterapeutas gali tiktis emocins paramos po sunkaus krizi intervencijos darbo. Tai normalu ir netgi btina.
36
37
moni, kuriems buvo padta veikti saviudybs kriz yra nepalyginamai daugiau, negu t, kurie nusiud. Kiekviena igelbta gyvyb, kiekviena pastanga j isaugoti, net kai tai nepavyksta verta labai didels
pagarbos.
Aptarus specialisto asmenines savybes ir nuostatas, kurios labai svarbios krizins intervencijos metu vykstaniam kontaktui tarp krizi veikimo specialisto ir kliento, galima grti ir prie paties kontakto ypatum
krizins intervencijos metu. Gali kilti dar vienas klausimas o kur krizinio kliento ypatumai? Bet kurio terapinio kontakto erdvje veikia dvi
puss psichoterapeutas ir klientas. Krizinio kliento igyvenimams aprayti skirtas jau ne vienas io vadovo puslapis. Vienu sakiniu, klausim, panau, yra atsaks Gerald Caplan: mons, patek kriz, danai pamirta, kas jie yra.
39
Primimas ir iklausymas
Visus krizinius kliento igyvenimus, tokius kaip nevilt, pykt, bejgikum, kalt, gd, tarp j ir saviudikus kliento ketinimus, specialistas turi gebti emocikai priimti ir sudaryti slygas, kad kontaktas vykt be i galim specialisto reakcij:
iankstinio nusistatymo;
vertinimo;
neigimo;
per ankstyvos konfrontacijos.
Klientas skatinamas ipasakoti ir ireikti kuo daugiau j slegiani
jausm tai palengvina jo bsen. Tokiu bdu ir primimo atmosferoje
isakomi jausmai, susij su saviudikais ketinimais maina saviudybs rizik.
Kiek leidia asmenins specialisto galimybs, apie sunkiausius kliento igyvenimus, apie kuriuos jis nori kalbti, kalbama ramiai, jokiu bdu nestabdant kliento noro, poreikio apie tai kalbti. Dera ramiai kalbti ir apie saviudikus kliento ketinimus, jo saviudikus planus, tikslinti saviudik impuls stiprum, leisti juos isakyti, net skatinti klient apie tai kalbti.
Specialistas stengiasi aptikti stiprius, krizs nepaeistus ar maiau paeistus kliento jausmus ir padeda klientui juos aktualizuoti bei jais remtis.
40
41
45
Profesin prieira
Todl, kaip ir prasta psichoterapijoje, verta daniau aptarti savo
darb su profesins prieiros specialistais (supervizoriais), profesionaliais krizi veikimo komandos nariais. Tai visuomet galimyb ir objektyvizuoti terapinio kontakto ypatumus, ir paiam specialistui sulaukti emocins paramos bei palaikymo, kurio itin reikia kontaktuojant su
kriziniais klientais.
46
47
AKTYVUS KLAUSYMAS
48
49
Literatroje aktyvus klausymas yra vadinamas ir sisteminiu klausymu (Weber W., 1998).
Aktyv klausym galtume pavadinti ir menu iklausyti. Tai reikia,
kad tas, kuris iklauso kit, ne tik klauso, bet ir girdi, o tas, kuris kalba,
ne tik pasakoja, bet ir jauiasi girdimas, priimamas bei suprastas.
Atliekant krizi intervencij, aktyvus klausymas daniausiai taikomas konsultuojant psichologins pagalbos telefonais. Taiau pagrindiniai
aktyvaus klausymo principai taikomi ir kitais krizi intervencijos atvejais.
Nes aktyvus klausymas tai metodas, padedantis kriz igyvenaniam
mogui ireikti j slegianius jausmus, sulaukti emocins paramos. Kliento
isikalbjimas sudaro teigiam, terapin poveik jo sveikatai. Poreikis isikalbti tai vienas i bazini mogaus poreiki, kurio svarb raikiai
perteik Seneka: Iklausyk mane bent vien dien, bent valand, bent
akimirk, tik ito troktu, kitaip prasiu laukinje vienatvje!.
Taiau aktyvus klausymas, kaip metodas, nebus veiksnus, jei bus taikomas tik kaip techninis instrumentas. Kontakte, kuriame svarbu suprasti, atjausti, palaikyti jokia technika pati savaime nedirba. Aktyvus
klausymas gali bti naudingas krizi intervencijos praktikoje tik tuomet,
kai konsultantas j taiko pakankamai spontanikai, autentikai ir nuoirdiai. Kai io metodo pagrindins nuostatos atitinka vidin konsultanto
nuostat teikiam pagalb, kai konsultantas tikrai nori ir gali ujausti,
suprasti, padti kriz igyvenaniam mogui. Tai yra, taikomas metodas
turt bti autentikai integruotas vidin konsultanto bties erdv.
Aktyvus klausymas tai ne kliento monologo primimas tai dialogas tarp konsultanto ir kliento, kuris reikalauja labai didelio konsultanto emocinio sitraukimo, sugebjimo ujausti, galvoti kartu su klientu, iekoti ieities.
1)
2)
3)
4)
5)
6)
50
Tikslinama apklausos grups struktra: grups dalyvi paklausiama, ar visi dalyvaujantys pasta vienas kit, pasiteiraujama, ar tarp apklausos grups dalyvi nra asmen, kuriems dalyvaujant vieni ar kiti
grups nariai negalt atviriau kalbti (pvz., dl pareigybini ypatum
ar kit galim faktori).
Jei taip atsitinka i problema turi bti taktikai sprendiama, bet
kuriuo atveju numatant, kad pagalba turs bti suteikta visiems, kas
atjo kvieiamas apklausos grup. Tam tikrais atvejais, gali tekti orga-
52
53
Vadovas apibendrina grups dalyvi isakytus faktus, mintis ir jausmus, papasakoja apie visas prastas fizines, emocines reakcijas neprastoje (krizinje) situacijoje. Apibdina igirstus simptomus. Pamini (neakcentuojant) kitus galimus simptomus, kurie gali reiktis tokiose situacijose. Konstatuoja, kad normalu taip jaustis tokios didels tampos ir
nelaims akivaizdoje. Fakt ir mini lygio igyvenimai susiejami su
emocinmis reakcijomis ir jausmais.
6. Udarymo faz
Paklausiama: Gal yra dar kas nors nepasakyta, ar liko neatsakyt
klausim, kurie jums rpi?.
Vadovai padkoja u apklausos dalyvi sutikim dalyvauti ir pasidalinti savo igyvenimais.
Visi apklausos dalyviai skatinami siekti paramos. Vadovai palieka
savo vizitines korteles.
Primenama apie konfidencialum ir apie tai, kad vadovai liks patalpoje dar 20 minui jei kas nort kreiptis individualiai.
Pozityviai palaikomi visi grups dalyviai.
Atsisveikinama ir isiskirstoma.
5. Mokymo faz
Klausimai:
K Js darote, kai igyvenate stres?
Kas Jums padeda labiausiai?
Apibendrinami grups dalyvi pasisakymai apie streso veikimo bdus.
Pristatoma bendra informacija apie krizes, j vystymsi, fazes.
Jei vyko saviudyb pateikiama bendra informacija apie saviudybes.
Apibdinamos bendros fizins, emocins reakcijos, elgesio reakcijos, bdingos kriziniams igyvenimams, bei reakcijos, kurios bdingos
pokriziniam laikotarpiui.
Pagrindin ios fazs tez: Js negaljote kontroliuoti to, kas vyko, taiau js galite kontroliuoti tai, kas vyksta su Jumis dabar.
Papasakojama apie vairius streso, krizini igyvenim veikimo bdus:
isikalbjimas;
dienoratis;
specialios literatros (biblioterapins) skaitymas;
psichofizin ir fizin treniruot;
pokrizins mitybos ypatumai;
sveikas poilsis;
elgsena eimoje kaip sulaukti didesnio eimos nari supratimo ir palaikymo;
konsultacijos psichologins pagalbos telefonais;
individualios ir grupins specialist konsultacijos;
savipagalbos paramos grups.
Idalinami informaciniai lapeliai apie krizinius igyvenimus, kita
turima ir galinti bti naudinga prevencin mediaga (psichologins pagalbos telefon numeriai, krizi veikimo tarnyb adresai ir t.t).
Klausimas ios fazs pabaigoje: k ketinate daryti dabar?
Yra ir kitos, sutrumpintos psichologins apklausos versijos. Jos daniausiai taikomos gelbjimo komand nariams siekiant padti jiems atlikti
sunk ir emocikai bei fizikai tempt darb. Nelaimingi atsitikimai/katastrofos gali neigiamai takoti ir gelbjimo tarnyb darbuotojus. Tai
policijos, gaisrinink, kariki, greitosios medicinos pagalbos darbuotoj
komandos, kurios dalyvauja sudtinguose gelbjimo darbuose.
Tokiais atvejais reikia i anksto bti susipainusiems su nelaiming vyki
likvidavimo darb poveikiu mogaus psichikai bei turti ar parengti savo
strategij, kaip sumainti galimus neigiamus toki igyvenim padarinius.
Krizi veikimo darbuotojai, teikiantys psichologin socialin param gelbtojams, turi bti gerai susipain su gelbtoj darbo specifika. Gelbjimo darb metu krizi veikimo darbuotojai turi sukurti palanki emocikai
atmosfer gelbtojams, kurioje labai svarb vaidmen atlieka emocinis palaikymas, tolerancija moni elgesiui, emocini reakcij primimas.
56
57
DEMOBILIZACIJA
POSTVENCIJA
JAV krizi veikimo specialistai rekomenduoja, baigus gelbjimo darbus, visus juose dalyvavusius darbuotojus kviesti susitikim, kuris vykt
ne nelaimingo atsitikimo/katastrofos vietoje, o kitur ir kuo jaukiau rengtose patalpose. krizi veikimo darb JAV specialistai vadina demobilizacija. Susitikimo metu visi dalyviai pasiskirsto nedideles grupes, kuriose krizi veikimo darbuotojai jiems suteikia vis reikiam informacij
apie galimas reakcijas stres, krizinius igyvenimus bei kokiais bdais
galima bandyti veikti iuos laikinus sutrikimus. Susitikimas grupje trunka apie 30 minui. Dalyviai yra aprpinami prevencine informacija,
maitinami. Pagal galimyb jiems sudaromos slygos poilsiui.
POSTVENCIJOS APIBDINIMAI.
EMOCINS REAKCIJOS PO ARTIMJ SAVIUDYBS, GEDJIMAS,
PARAMA NUSIUDIUSIJ ARTIMIESIEMS,
Postvencija tai visi veiksmai, skirti padti mogui, bandiusiam udytis, arba veikti neigiamus jausmus, igyvenusiems
saviudyb nusiudiusij artimiesiems (Schneidman, 1973).
Parama bandiusiems udytis monms
Visiems bandiusiems udytis monms turt bti prieinama psichikos sveikatos specialist pagalba. Tai gali bti speciali darbuotoj komanda ligoninse (Regula Freytag, 2001), kai pagalb kartu teikia gydytojas, slaugos specialistas, psichologas, teologas. Tai gali bti specializuot tarnyb darbuotojai, ateinantys ligonin pas linkusius udytis pacientus. Pagalba bandiusiems udytis asmenims turt bti teikiama mokyklose bei bti prieinama psichologinssocialins paramos staigose
(jaunimo, vaik paramos centruose, globos organizacijose, kitos specializuotose paramos organizacijose). Po bandymo udytis rekomenduojama taikyti kompleksin pagalb (socialin, psichologin, medicinin).
Nusiudiusi artimieji
Nusiudiusiajam artimi mons (toliau tekste daniausiai vartosiu
termin nusiudiusij artimieji aut. pastaba), dar kitaip vadinami
saviudybs liudininkai (anglikoje literatroje naudojamas terminas
survivors igyven) tai nusiudiusij eimos nariai, bendradarbiai, bendramoksliai, draugai, mokytojai, pacientai; specialistai, teikusieji nusiudiusiajam asmeniui pagalb gydytojai, psichoterapeutai,
psichiatrai, konsultantai, slaugs.
Paramos poreikis nusiudiusij artimiesiems
Anksiau tyrj, praktik dmesys daugiausiai buvo skiriamas nusiudiusij moni atvejams nagrinti ar bandiusiems udytis mo59
nms. Postvencin pagalba buvo teikiama tik bandiusiems udytis asmenims, nes jie patenka didels rizikos dl galim pakartotin saviudybi moni grup.
Iki 1960 met apie nusiudiusij artimuosius ir juolab param
jiems nei literatroje, nei praktikai nebuvo kalbama. Tik 1970 m. Los
Andelo saviudybi prevencijos centre buvo pastebta, kad yra reikalinga pagalba ir saviudybi liudininkams (Litman ir kt., 1970). Los Andelo saviudybi prevencijos centre pirm kart buvo atlikta psichologin autopsija, kurios pagrindinis tikslas surinkti isami informacij apie velionio gyvenim ir visas aplinkybes, kurios galjo takoti jo
saviudyb. Autopsija vykdoma ir kalbantis su nusiudiusiojo artimaisiais. Atliekantys tyrim specialistai aptiko, kad ie pokalbiai, turjo ir
terapin reikm nusiudiusij artimiesiems po i nelengv pokalbi nusiudiusi artimieji vis dlto jausdavosi geriau.
Pastaruoju metu vis daugiau dmesio silant psichologin param
skiriama ir nusiudiusij artimiesiems. Manoma, kad vidutinikai po
kiekvieno nusiudiusiojo mogaus lieka maiausiai 5 7 saviudybs
liudininkai.
Kaip atsirado parama nusiudiusij artimiesiems (Grad O., 2000)
Pirmosios publikacijos apie netektis dl saviudybs daniausiai
buvo skelbiamos psichoterapeut, kuriems tekdavo dirbti su monmis, neveikianiais sielvarto.
Amerikoje apie 1970 metus grup psichoterapeut, kurie patys igyveno artimj saviudybes, pradjo dirbti kartu paramos (savipagalbos) grupje. Vliau ios grups darbas buvo apraytas literatroje. Taip
JAV, o vliau ir kitose pasaulio alyse, pradjo plisti pagalbos nusiudiusij artimiesiems judjimas.
Kita specialist grup, kuri palaik paramos sistemos krim nusiudiusij artimiesiems tai gydytojai, psichoterapeutai, psichologai,
kuri pacientai nusiud. Chemtob (1988) nurodo: 57% JAV psichiatr
teig, kad po savo pacient saviudybs jie patyr asmenin traum.
Paciento saviudyb bet kuriam i mint specialist taip pat sukelia
sunkius igyvenimus: daug lidesio, skausmingo gailesio, pykio, kurie, kaip universali reakcija, kyla po kiekvienos netekties. Neretai specialistams gali pasireikti neigiami, ambivalentiki jausmai, susij su savo asmenins profesins kompetencijos vertinimu, abejons dl savo
60
sugebjimo apginti, isaugoti pacient. Todl visiems specialistams, kuri pacientai nusiud, taip pat turt bti prieinama emocin parama
ir pagalba.
Teikiant param nusiudiusi artimiesiems reikia bti susipainus
su dramatik igyvenim dl artimojo saviudybs specifika, visoms
netektims bdingais igyvenimais ir emocinmis reakcijomis netektis.
GEDJIMAS
Gedjimas po artimojo saviudybs, kaip ir kit neteki atvejais,
pasireikia ir atsispindi vairiuose lygmenyse: jausm, fizini poji,
paintini proces, elgsenoje (Grad O., 2000).
Gediniojo jausmai:
lidesys;
sielvartas;
pyktis: ant gydytoj, kurie laiku nesuteik pagalbos, ant artimj kurie tikisi ir nesulaukia norimos pagalbos ir uuojautas vieni i kit, ant nusiudiusiojo.
gda;
nerimas;
kalt;
vieniumas, apleistumas.
Galimi fiziniai pojiai:
padidintas jautrumas triukmui;
galvos, skausmai;
63
66
67
Visais neteki atvejais, tame tarpe ir netekus artimj dl saviudybs, padeda taikomi krizins intervencijos bdai jau aprayti anksiau. Toliau pateikiame psichologins paramos grups model, kuris skirtas teikti param nusiudiusij artimiesiems bei veiksm plan, skirt
mokykloms, kuriose vyko saviudyb.
Grupi komplektavimas
tokias grupes gali bti priimami gedintys mons dl vairi neteki netek artimj, kurie nusiud ar mir po nelaiming atsitikim
ir pan.
Pageidautina, kad bt prajs ne maiau kaip vienas mnuo po
netekties.
Atuonis grupinius susitikimus veda psichoterapeutai. Jei grups nariai nori toliau susitikti galima silyti tsti darb savipagalbos grupje
ar kurti nusiudiusij artimj palaikymo klub. ie susitikimai vyksta
be psichoterapeuto vadovavimo.
Psichoterapeutas turi ilikti prieinamu savipagalbos grupi nariams.
68
69
Dera keisti visuomens, vietimo institucij, mokyklos bendruomens poir vykus saviudybs fakt mokykloje: mokykla, kurios
aukltinis, mokytojas ar direktorius nusiud, i esms nesiskiria nuo
kit, nes bet kurioje mokykloje gali vykti saviudyb. inome, kad dl
tam tikr kultroje, visuomenje vyraujani tradicini nuostat saviudybs faktas dar danai priimamas kaip gdingas mokyklai vykis. Tai
klaidinga nuostata, i kurios reikia vaduotis.
mokykl, kurioje vyko mokyklos bendruomens nario saviudyb, pirmiausiai turi bti irima kaip struktr, kurioje atsitiko krizinis
vykis, kuris turs pasekmi:
Universalus io krizinio vykio poveikis: daugiau ar maiau
tam tikri krizinius panas igyvenimai bus bdingi visiems
mokyklos bendruomens nariams visi asmenys mokykloje
jaus daugiau ar maiau ireikt nerim dl to, kad nusiud
j bendruomens narys, visi bus vienaip ar kitaip prislgti, kai
galvos apie tai, kas atsitiko, visi jausis daugiau ar maiau pasimet, kaip jauiasi visi mons, kai suino, kad kako netiktai neteko.
Tam tikra mokyklos bendruomens nari dalis mons, artimiau susij su nusiudiusiuoju, kuriems kontaktas su juo buvo emocikai reikmingas, tiktina, bus labiau paveikti emocikai arba igyvens psichologin kriz, kurios veikimui reiks
daugiau laiko (iki 2 mnesi) ir kurios igyvenimams suvelninti labai svarbi pagalba mogikoji parama, gal bt bus
reikalinga ir psichikos sveikatos specialist (psicholog, psichoterapeut) pagalba.
Kai kurie mokyklos bendruomens nariai, kurie labiau psichikai paeidiami arba ir iki io krizinio vykio turj mini ar
ketinim nusiudyti, krizin saviudybs atvej priims kaip
itin reikming jiems asmenikai. Tai gali sukelti j psichikos
bsenos pablogjim, psichologini problem daugjim ir giljim ir/arba sustiprinti saviudikas mintis bei ketinimus.
70
71
Priemons, kurias reikia taikyti i karto, kai mokykloje vyko saviudyb (pagal emaitien N., Jarueviien L., 2000 ir kt.)
PIRMAS INGSNIS
Skubus mokyklos administracijos ir pedagog susirinkimas, kurio
metu aptariamas konkretus veiksm planas.
Jei mokykloje yra i anksiau patvirtintos administracijos taisykls,
kaip elgtis administracijai ir pedagogams vykus kriziniams vykiams,
tarp j ir saviudybei vykdomos ios taisykls, vykdymo tvarka tik
detalizuojama ir konkretinama. Patvirtintas i anksto taisykles, veiksm
plan vykdyti ymiai lengviau, negu imtis io plano krimo vykus saviudybei ar kitam nelaimingam dramatikam atsitikimui, kur galime kvalifikuoti kaip krizinius igyvenimus galint sukelti atvej, nes tuomet vis
mokyklos bendruomens nari igyvenamos skausmingos ir sunkios
emocijos apsunkina efektyvios pagalbos organizavim.
Taiau, jei mokykloje toki taisykli nra, jos kuriamos tuo metu,
kai atsitiko nelaim.
ANTRAS INGSNIS
Mokyklos direktorius arba j pavaduojantis asmuo skiria mokyklos
krizi veikimo komandos narius ir ios komandos koordinatori.
Mokyklos krizi veikimo komandos nariai turt bti pakankamai
susipain su krizi veikimo darbo specifika. Jos nariais gali bti mokyklos administracijos atstovai, pedagogai, mokykloje dirbantis ar ry su mokykla palaikantis psichologas ar kitas psichikos sveikatos specialistas.
Krizi veikimo darbas: su bazinmis krizi ir saviudybi prevencijos iniomis pedagogai gali susipainti per 612 val. trukms paskaitas ir seminarus, kuriuos rengia krizi ir saviudybi darb atliekantys
specialistai. iuo metu Lietuvoje visiems bsimiems pedagogams tokios
inios dar nra dstomos. Jas daniausiai tenka gyti kaip papildom
kvalifikacij. Krizi veikimo darb ir saviudybi prevencij sudaro
inios ir praktiniai gdiai apie tai, kaip ivengti krizi ir saviudybi,
kokie saviudybi atpainimo enklai, saviudybi ir krizi rizikos faktoriai; kaip elgtis, kai kakas nori nusiudyti, k daryti, kai kas nors
nusiud mokykloje; prevenciniai vietimo aspektai ir visos kitos inios, susijusios su veikla, kuri gali ukirsti keli krizms ir saviudybms arba kaip teikti pagalb joms vykus.
TREIAS INGNIS
Mokyklos krizi veikimo komanda imasi toki priemoni
1. Paruoia informacijos apie vykusi saviudyb tekst, kuris bus skirtas mokyklos bendruomenei, moksleivi tvams. Tekstas turi bti
aikus, konkretus, trumpas ir emocikai neutralus. Tekste aikiai vardijama kas vyko: kad asmuo nusiud, kada nusiud ir kas nusiud. Tekstas pagarbus, kaip ir kalbant ar raant apie bet kur mirus mog. Taip pat tekste turt bti ireiktas mokyklos kolektyvo lidesys dl netekties ir supratimas, kad visa mokyklos bendruomen skaudiai igyvena vyk. Tuo paiu nurodomos priemons, koki veiksm bus imtasi norint veikti mokykl itikusi kriz
(bus kvieiama krizi veikimo komanda, prieinami psichikos sveikatos konsultantai, iplatinta informacija apie visas psichologin
param teikianias tarnybas psichologins pagalbos telefonus, psichologines konsultacijas ir t.t.).
2. Aptaria, kaip mokytojai pristatys ir komentuos informacin tekst
ir kalbs apie vykus fakt su moksleiviais, j tvais. Aptartas ir
patvirtintas tekstas pristatomas visiems mokyklos bendruomens nariams, geriausiai visiems vienu metu, i karto po vykusios saviudybs, pvz., kit ryt. moksleivi amiaus ypatumus atsivelgiama, taiau bendri informacinio teksto principai ilieka. Kiekvieno
mokytojo uduotis pristatant informacij kuo aikiau informuoti
72
73
moksleivius apie saviudyb mokykloje, sumainti moksleivi nerim ir ukirsti keli vairi versij apie saviudyb tikrinimui. Svarbu paaikinti moksleiviams, kad saviudyb niekuomet nra vienos prieasties rezultatas, kad niekas asmenikai negali bti atsakingas mokykloje u i mirt, kad nebus rastas atsakymas klausim, kodl nusiud is asmuo. Kalbant apie nusiudius asmen
labai svarbu atskirti jo asmenines savybes nuo poelgio saviudybs. Kai kalbama apie asmen jis gali bti menamas kaip geras
mogus, pareigingas darbuotojas, bet kai kalbama apie jo poelg
saviudyb dera laikytis nuostatos, kad saviudyb tai ne ieitis
sprendiant problemas nes:
saviudyb daniausiai nepakeliamo psichikos skausmo, beviltikumo jausmo iraika, kuriais mogus nerado/nesugebjo/nemokjo su kuo nors pasidalinti ar kitaip su jais ibti tuo
metu t.y. jis neiekojo arba nesugebjo rasti reikiamos pagalbos;
saviudyb palieka labai sunkias psichologines, dvasines pasekmes nusiudiusiojo artimiesiems, draugams, bendradarbiams, visiems, su kuriais nusiuds asmuo turjo reikmingesnius asmeninius kontaktus.
Mokytojai turt bti labai dmesingi ir jautrs moksleivi emocinms, elgesio reakcijoms, kurias pastebs, kai prane ir kalbs
apie vykusi saviudyb. Moksleiviams turi bti sudaryta galimyb bti iklausytiems, jiems turi bti lengvai prieinama psichologin parama arba pagalba, jei jos prireikia.
Tvams taip pat turi bti inoma informacija apie saviudyb
mokykloje. Geriau, kai i informacij tvai gali gauti individualiai
ar nedidelmis grupmis turima galvoje, kad dideli tv susirinkimai, vykus saviudybei mokykloje, neturt bti aukiami. Tvams,
kaip ir visos mokyklos bendruomens nariams, turt bti prieinama visa prevencin informacija, informacija apie visas pagalbos
tarnybas bei koki priemoni msi mokykla, kad padt visiems
moksleiviams igyventi itikusi juos kriz dl mokyklos bendruomens nario saviudybs.
3. Informuoja apie vyk reikiamas institucijas. Mokyklos administracija informuoja apie vykusi saviudyb vietimo struktr, kuriai
pavaldi. vietimo institucij vadovai, kurioms yra atskaitinga kon-
kreti mokykla, turt padti mokyklai organizuoti vis reikiam krizs veikimo pagalb arba padti/nurodyti, kaip j organizuoti, jei
mokykla nra dar tam pasiruousi. Tai turt bti daroma ne tik
formali nurodym ir sakym forma, o profesionaliai ir mogikai,
suvokiant, kad mokykl itiko kriz, ir visiems ios mokyklos bendruomens nariams, tarp j mokytojams ir administracijai, reikalinga parama, palaikymas ir uuojauta.
4. Paskiria atstov, kuris teiks informacij iniasklaidai. Rekomenduotina, kad su iniasklaida bendraut ir informacij teikt vienas, mokyklos administracijos paskirtas asmuo. is asmuo turt bti susipains su rekomendacijomis kaip apie saviudybes turt informuoti iniasklaida. Informacija apie saviudyb iniasklaidai teikiama laikantis bendrai priimto informacinio teksto apie saviudyb, bei prevenciniu aspektu tai informavimas, koki priemoni
mokykla imasi, kad bt suteikta parama visos mokyklos bendruomens nariams, ypa ariau su nusiudiusiuoju bendravusiems asmenims. Mokyklos atstovas neprivalo ir neturt teikti urnalistams
vairi versij apie saviudyb ir jos detales. Tai juridini institucij kompetencija. urnalist apklausa ir skelbiama vliau informacija apie tai danai labai traumuojaniai veikia krizs bsenoje
atvirai ir nuoirdiai kalbjusius mones, ypa tuos, kurie buvo susij artimiau su nusiudiusiuoju. Mokyklos krizs veikimo komanda turt tai numatyti.
5. Periri naujausi vis esam pagalbos staig sra: psichologins pagalbos telefon, psichologini konsultacij ir pan. is sraas su telefonais ir adresais turi bti prieinamas kiekvienam mokyklos bendruomens nariui. ios informacijos mokyklos krizi veikimo komanda gali kreiptis prevencines saviudybi ir krizi veikimo tarnybas. iuo metu informacij apie psichologins pagalbos
telefonus, psichologins ir socialins paramos tarnybas galima rasti
ir interneto svetainse, kurias sukuria organizacijos, besirpinanios psichikos sveikatos apsauga, krizi ir saviudybi prevencija
(pvz.: Jaunimo psichologins paramos centro internetin svetain:
www.jppc.lt).
6. Aptaria laidotuvi detales prevenciniu aspektu. Organizuojant nusiudiusiojo asmens laidotuves ilaikomi tradiciniai mirusiajam pagarbos aspektai ir ritualai. Taiau mokyklos krizi veikimo koman-
74
75
dai laidotuvi organizacijos metu dera nuolatos prisiminti ir prevencinius principus, kuri tikslas sumainti saviudybs fakto sukeliamus emocinius igyvenimus:
laidotuvse dalyvauja tik norintys mokyklos bendruomens nariai;
velionis arvojamas ne mokykloje;
atsisakoma kai kuri prast laidotuvi ritual, toki kaip didelis velionio portretas vis lankomoje mokyklos vietoje ar klasse su vairiais gedulo simboliais deganios vaks ir pan.;
nevieinami, neplatinami, nepridedami prie nusiudiusiojo fotonuotraukos, neskaitomi vieai velionio atsisveikinimo odiai;
pagarba mirusiajam, kaip ir susitaikymas su jo pasirinkimu mirti, neturi tapti saviudybs fakto garbinimu.
7. vertina situacij ir galimybes bei kvieia krizi veikimo komand i
kit saviudybi ir krizi atvejais galini teikti pagalb tarnyb. Mokyklos krizi veikimo komanda, vertinusi, kurie mokyklos bendruomens nariai pateko didiausi vykusios saviudybs sukelt emocinio poveikio rizik, silo/rekomenduoja/ kvieia mokykl saviudybi prevencijos specialistus, kurie taiko prastus tokiais atvejais psichologins apklausos metodus, rekomenduoja kaip atlikti postvencin darb arba atlieka j patys, nurodo veikianias paramos grupes
nusiudiusij artimiesiems, jei tokios yra, konsultuoja individualiai, teikia prevencin informacij, padeda nustatyti labiausiai emocikai paveiktus ir pagalbos reikalingus asmenis mokykloje, sudaro
galimybes juos kreiptis ir pabaigus intervencin-postvencin darb
mokykloje, padeda susisiekti su kitais reikiamais specialistais.
8. Numato priemones, kaip bus laikomasi prasto darbo ritmo mokykloje. prasto darbo ritmo ilaikymas suteikia saugumo jausm krizinje situacijoje. Tai reikia, kad rpinamasi, kad pamokos, numatyti renginiai prasidt laiku. Emocikai paveikti ir laikinai kriz igyvenantys mokytojai, turt bti pavaduojami koleg. Visos mokyklos bendruomens struktros turt veikti prastu laiku ir ritmu. Jei
mokykloje vyko saviudyb, prastas mokyklos gyvenimas neturi
dl to sustoti ar sutrikti.
76
PAGALBOS LYGIAI
Klasikiniu yra laikomas G.Caplano (1964; cit.pagal Antoon Leenars, 2001) poiris psichikos sveikatos ir visuomens sveikatos problem prevencij. Pasak jo, esama pirmins, antrins ir tretins prevencijos. Pastaruoju metu ios trys prevencijos rys daniau vadinamos
prevencija, intervencija ir postvencija.
K.France (1992) taip pat pateikia 3 panaius pagalbos kriz igyvenantiems monms lygius.
1) Pirmins prevencijos lygis prevencija.
Tai apskritai rpinimasis psichikos higiena: iekomos strategijos, kaip
panaikinti vairias slygas, kurios gali sukelti krizines situacijas, saviudybi grsm.
iame lygyje svarbiausias vaidmuo tenka bendruomens nari ir
institucij atliekamai praktinei prevencinei veiklai, visuomens, specialist vietimui.
Visos pastangos nukreiptos kuo greiiau aptikti krizes igyvenanius mones ir pasilyti jiems param: labai svarbu kuo anksiau pradti koreguoti krizinius igyvenimus, nelaukti, kol jie pasireik intensyviai, arba chronizuosis. Pirmoji pagalba turi sustabdyti psichologins
krizs negatyv vystymsi, padti mogui sukaupti jgas veikti kriz.
Toki pagalb teikia krizi veikimo tarnybos, krizi veikimo komandos. Todl labai svarbu kurti kuo platesn ir prieinamesn krizes
igyvenantiems monms toki tarnyb tinkl.
2) Antrins prevencijos lygis intervencija.
Jis orientuotas aktuali dl krizs kilusi, problem sprendim.
Tai parama tuo metu igyvenantiems krizes monms. Tai jimas
pat krizs, saviudybs proces, kuriame:
77
udyb monms; kur iekoti pagalbos tokiais atvejais. Svarbu, kad pirmins prevencins inios apie saviudybes, psichologines krizes bt
prieinamos kuo platesniam visuomens ratui per iniasklaid, platinant prevencinio turinio lankstukus, lipdukus ir t.t. ia veikl turt vykdyti: vietimo staigos, visuomens sveikatos prieiros institucijos, psichologin-socialin param teikianios organizacijos, visos bendruomeninio lygio paramos tarnybos.
Tokios profesins grups kaip mokytojai, dstytojai, medikai, socialiniai ir slaugos darbuotojai, policijos pareignai, religini institucij
atstovai turt gauti pagrindines krizi ir saviudybi prevencijos inias bei mokym, kaip praktikai jas taikyti. Tokiam kursui idstyti pakanka 812 valand.
vietimo sistema
Visuomen turi bti adekvaiai ir prieinamai informuojama apie
tai, kaip teikti param krizes igyvenantiems, galvojantiems apie savi-
iniasklaida
iniasklaidai tenka labai svarbus vaidmuo formuojant nuostat
saviudybes, skleidiant inias apie pagalbos tarnybas krizes igyvenantiems monms. Taiau labai danai iniasklaidos atstovai nevertina io vaidmens ir kitaip naudoja savo tak visuomenje. Teikiant
informacij apie krizines situacijas, saviudybes neretai paeidiamas
urnalist etikos kodeksas, perlipamos informacijos sklaidos mogikumo ribos publikuojant kaip domias ir didinanias tira sensacijas, vykius apie moni nelaimes saviudybes ar kitus krizinius atvejus. iniasklaidos atstovai danai nepaiso asmens privatumo teisi,
neatsivelgia tai, kaip giliai traumuojami aprayti ir fotonuotraukomis pristatyti iniasklaidos priemonse pasimet krizje mons, kokius skausmingus jausmus dl nusiudiusij asmen tendencing
apraym, supaprastint j saviudybi versij igyvena j artimieji.
iniasklaidoje skelbiant informacij apie krizes ir saviudybes greta
rekomenduojama skelbti ir informacij apie galinias padti tokiais
atvejais paramos tarnybas. Pateikiant inias apie krizinius, saviudybi atvejus rekomenduotina korektika, tik neutralaus informavimo
lyg atspindinti vyki pristatymo taktika. Neteisingai raant ir kalbant
apie saviudybes galima sudaryti slygas naujoms saviudybms pagal apraytj pavyzd. Daniausiai rekomendacijose kaip ivengti saviudybs pamgdiojimo urnalistai praomi (Gailien D., 1998):
vengti supaprastinimo (kai lengva ranka apraomos vairios ir labai
vienareikms saviudybi versijos ir pan.), nenutylti psichikos svei-
78
79
TARPINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS
Optimali psichologini krizi ir saviudybi prevencijos, intervencijos ir postvencijos sistema praktikoje turt apjungti vietimo sistemos, sveikatos, socialins apsaugos, vidaus reikal,
religijos institucij/inyb, nevyriausybini organizacij pastangas ir finansinius resursus bei garantuoti ger ry tarp j.
Socialins apsaugos sistemoje teikdamos socialines paslaugas, krizi ir saviudybi prevencin veikl vykdo:
socialins paramos tarnybos;
specializuoti krizi veikimo centrai (smurt igyvenusioms moterims ir pan.).
psichologinio-socialinio konsultavimo tarnybos: bendros ir specializuotos (vaikams, paaugliams, jaunimui, patyrusiems seksualin prievart monms, priklausomiems asmenims bei j
artimiesiems ir t.t.).
Didel prasm gyja ir daug vili teikia pradtas socialini paslaug pirkimas konkurso keliu i kvalifikuotai jas vykdani valstybini ir
nevalstybini organizacij, sudarant slygas i paslaug tstinumui
kai paslaugos perkamos ne nuo pavasario ir iki gruodio 31d. (kas bdingiausia programinio finansavimo realybei laike) be savalaikio susitarimo dl i paslaug tstinumo, o numatant bendradarbiavim su paslaugos teikjais keliems metams.
Sistemos teikianios greitj pagalb krizi ir saviudybi atvejais, bei galinios atlikti ir prevencin funkcij: policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrin.
I policijos struktr visuomen pamau sulaukia vis daugiau ir prevencinio vaidmens vykdymo. Tradicines tvarkos visuomenje saugojimo funkcijas vis daniau papildo ir nusikalstamumo, narkomanijos, kit socialini problem, tame tarpe ir krizi bei saviudybi prevencijos
funkcijos arba bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, atliekaniomis darb.
Policijos pareignai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, gaisrininkai vieni pirmj vyksta masini krizi (katastrof, avarij) vietas,
policija ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai labai danai dalyvauja teikiant pagalb krizes itiktiems, saviudikiems monms. iuo atveju
neretai jiems tenka skubi gelbtoj vaidmuo (is vaidmuo atitinka ir gaisrins darbuotoj, kariuomens struktr, dalyvaujani masinse gelbjimo operacijose darb). Todl svarbu, kad i struktr darbuotojai taip pat
bt supaindinti su krizi ir saviudybi prevencijos pagrindais, patys po
sunki gelbjimo darb galt tiktis psichologins paramos ir palaikymo.
81
Religins institucijos
Dvasinink, banyios vaidmuo atliekant saviudybi ir krizi prevencij bendruomens lygyje yra taip pat labai svarbus. Religijos institucij dvasins paramos funkcija tiesiogiai susijusi su pagalba monms,
igyvenantiems krizes, galvojantiems apie saviudyb. Daugelyje pasaulio ali religijos institucijos enkliai prisideda organizuodamos savipagalbos grupes netektis igyvenusiems monms. Beje, pirmj psichologins pagalbos telefon pasaulyje 1953 metais kr taip pat dvasininkas angl ventikas Chad Varah.
Nevyriausybins organizacijos, teikianios socialin-psichologin
param
Nevyriausybini organizacij krimsi ir veikl daniausiai skatina
pilietins iniciatyvos. Tai visuomens nari atsakas ir gebjimas prisiimti atsakomyb sprendiant aktualias visuomenje problemas. Nevyriausybins organizacijos greiiausiai reaguoja aktualius visuomenje
poreikius usiimdamos ta veikla, teikdamos tas paslaugos, kurios tuo
metu reikalingiausios visuomenei. Atliekant saviudybi ir krizi prevencij Lietuvoje nevyriausybini organizacij vaidmuo taip pat labai
didelis. Pavyzdys du tredaliai tarnyb, tiesiogiai atliekani krizi
veikimo ir saviudybi prevencijos funkcijas Lietuvoje nevyriausybins organizacijos.
Vis i valstybini ir nevalstybini sistem bendradarbiavimas
btina slyga efektyviai atliekant saviudybi ir krizi prevencij valstybje.
Apie tarpinybin, valstybini ir nevyriausybini organizacij bendradarbiavim, jo poreik ir btinyb kalbama ir raoma daug, bet
realioje gyvenimo praktikoje is bendradarbiavimas dar neatitinka esamo poreikio ir nepakankamai tarnauja tiems, kam yra skirtas iuo atveju
monms, igyvenantiems krizes, galvojantiems apie saviudyb, bei
specialistams ir savanoriams, teikiantiems pagalb, visiems neabejingiems pilieiams visuomenje, vienaip ar kitaip dalyvaujantiems atliekant saviudybi ir krizi prevencij.
82
83
kurie galvoja apie saviudyb, igyvena psichologines krizes ar turi kitoki gyvenimo problem. Ypa tie, kurie dirba vis par. Nakt tai kol
kas vienintel galimyb Lietuvoje kreiptis tiesiai pasiruous iklausyti
ir pasilyti pagalb mog.
Silo mogikj ry. Viena veiksmingiausi pagalbos priemoni, kai
mogus galvoja ar ketina udytis tai priimantis, kupinas mogikojo
supratimo ir palaikymo kontaktas. Toks kontaktas, kai sunki krizini igyvenim minut atsiranda gilesnis ryys tarp dviej moni, i kuri
vienas nusivyls, abejojantis, balansuojantis tarp gyvenimo ir mirties, igyvenantis gilios izoliacijos jausm, o kitas pasiruos ir norintis bei
turintis gdi padti, be to prieinamas tuo metu, kai skambinaniajam
labiausiai reikia toks kontaktas visuomet maina saviudybs rizik.
Suteikia reikalingiausi informacij. Usimezgs ir pasitikjimu grstas kontaktas leidia priimti ir realius sprendimus, susijusius su skambinaniojo kliento problemomis arba padti klientui isakyti savo skaudiausius jausmus ir igyvenimus, arba padti rasti jam reikiam psichikos sveikatos ar kit specialist, arba, jei to reikalauja aplinkybs organizuoti skubi pagalb daniausiai greitj medicinin (kai klientas paskambino jau pradjs udytis: igrs vaist ar kitaip pradjs
save aloti), arba krizi veikimo komandos ar kit psichikos sveikatos
specialist profesionali konsultacij, kuri ir nusprendia, kokia bus tolesn pagalbos taktika iam klientui. Visi psichologins pagalbos telefonai turi sukaup ir informacin psichologini-medicinos-socialini paramos tarnyb adres ir telefon bank, kurio dka klientas gali gauti
reikiamos jo problemoms sprsti informacijos apie kitas pagalbos tarnybas.
Du tredalius Lietuvos psichologins pagalbos telefon sudaro tarnybos, kuriose dirba savanoriai konsultantai.
84
85
NAUDOTA LITERATRA
Visos LTPPTA tarnybos laikosi vieningo darbo ir veiklos etikos kodekso, kuris atitinka pagrindinius tarptautiniame lygyje keliamus tokioms
tarnyboms reikalavimus.
2002 m. LTPPTA bei LR Socialins apsaugos ir darbo ministerija sudar bendros veiklos sutart, kurios pagrindin nuostata tobulinti ir pltoti
psichologinio konsultavimo paslaug, didinti jos prieinamum klientams.
800-oji paslauga nemokami skambuiai klientams
Tai vienas didiausi LTPPTA pasiekim rpinantis savo klientais.
1998 m., vedus Lietuvoje mokamus vietinius telefoninius pokalbius, 11os LTPPTA tuo metu vienijusi tarnyb atstovai ir LTPPTA nariai rmjai
pasira po LTPPTA kreipimusi Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir visas
kitas atsakingas institucijas. Kreipimesi buvo kvieiama bendradarbiauti
saviudybi ir krizi veikimo srityje bei vesti nemokam pokalbi paslaug psichologins anonimins pagalbos telefon klientams. Kreipimasis atne teigiam rezultat: LR Vyriausyb 1998 m. vasario 19d. prim
nutarim Nr. 209 Dl nemokam pokalbi telefonu su kai kuriomis tarnybomis. Tai buvo labai pozityvus Lietuvos Respublikos Vyriausybs
ingsnis ir indlis saviudybi bei krizi prevencij Lietuvoje. Pokalbius
apmoka LR Socialins apsaugos ir darbo ministerija. Vieniems metams
klient pokalbiams apmokti LR Vyriausyb numato 200 000 Lt.
2001 metais prasidjo istorinis Lietuvos psichologins pagalbos telefon judjimas link vieno/keli specializuot nacionalini psichologins pagalbos numeri. judjim inicijavo Vilniaus Jaunimo linija, netrukus judjim sitrauk Vilniaus Vaik telefono linija.
iuo metu LTPPTA veiklos programoje numatytas vis telefonini
tarnyb i vairi miest jungimasis darbui vienu numeriu pagal specializacij. Taip pat numatyta siekti, kad nemokami skambuiai LTPPTA tarnybas bt prieinami klientams, skambinantiems i mobili telefon.
***
Krizi, saviudybi prevencija, intervencija, postvencija Lietuvos socialini-psichologini paslaug praktikoje engia pirmuosius nuoseklesnius ingsnius. Tam, kad visa tai tapt organizuota pagalbos sistema, reiks dar nemaai laiko. Svarbu, kad inome, k ir kaip reikia daryti. Tikiuosi, visi, nuo kuri priklauso ios paramos sistemos krizes igyvenantiems monms gyvendinimas, prisiims atsakomyb ir veiks kartu.
86
Lietuvi kalba
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
Gailien D., Jie neturjo mirti: saviudybs Lietuvoje. Vilnius: Tyto alba,
1998.184p.
Gailien D. Asmenybs krizs. Praneimas, skaitytas Humanistins psichologijos asociacijos suvaiavime. 1993.
Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik. Apie
vaik psichologinio atsparumo ugdym. Knyga mokytojams ir aukltojams. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.118p.
Grad O., A. Zavasnik. Saviudybi liudininkai kas jie? Seminaro,
vykusio Vilniuje, 2000 05 04 mediagos. 6p.
Jurys V. Subjektyvs ir objektyvs jaunimo psichologini krizi vertinimai. Bakalaurinis darbas. Darbo vadov D.Gailien, konsultant K.O.Polukordien. VU, Filosofijos fakultetas. Klinikins ir socialins psichologijos katedra. Vilnius, 1996. 46p.
Koinas R. Humanistinis optimizmas ar egzistencinis realizmas? // Psichologija. Mokslo darbai, 1998, Nr 18., p. 117 123.
Koinas R. Psichologinis konsultavimas. V.: Lumen, 1995. 192p.
Pluek Z. Pastoracin psichologija / I lenk k. vert A.Baliulien, E. Patiejnien.V.: Amius, 1996.319p.
Saviudybi prevencijos idjos: straipsni rinkinys / sudarytoja D.Gailien. V.: Tyto alba, 2001. 209p.
Saviudybs prevencija. Atmintin pirmins sveikatos prieiros darbuotojams. PSO leidinys / vert. i angl kalbos. Vilnius: Valstybinis sveikatos
centras, 2000. 20p.
Shneidman E.S. Saviudio smon. V.: ViaRecta, 2002. 151p.
Vanier J.. Bendruomen, atleisti ir vsti / Vert. I pranc.V.: Vyturys, 1998.
336p.
emaitien N., Jarueviit L. Moksleivi saviudybs. Rizikos veiksniai ir pagalbos principai. Kaunas, Kauno Jaunimo sveikatos centras, 2000.
102p.
Weber W. Kaip kalbti teikiant pagalb. Praktin mokymo programa. Vert.
liet.kalb gavus IFOTES sutikim naudoti leidin LTPPTA tarnybose. Ileista ir versta i angl kalbos LTPPTA, Europos Sjungos LIEN programos
lomis Vilnius, 1998.
87
PRIEDAI
Angl kalba
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
Bowlby J. Attachment and loss, Volume III. Loss: sadness and depression.
Harmondsworth: Penquin, 1999.
Brock S.E. Group crisis intervention. Lodi Unified School District, revised
2001.
Callahan J. Negative effects of school suicide postvention program a
case example / Crisis. The Journal of Crisis Intervention and Suicide Prevention. Volume 17, No3, 1996.
Caplan G. Principles of preventive psychiatry. Basic Books, New York, 1964.
Crisis Counseling / Monterey, California, 1984.317p. (P.322).
Crisis intervention in the mental health emergency. A notebook for clinicians. Articles by Leopold Bellak, Donald Langsley and Stephen Schwartz.
Abbott Laboratories, North Chicago, Illinois.
Dictionary of Psychology. Arthur S.Reber. Penguin Books. 1985. 850p.
Doherty George W. Crisis intervention in stress, trauma, and disaster situations, 2000.
Erikson E. Childhood and society. N-Y., 1963
Erikson E. Identity. Youth and crisis. N-Y, 1968.
Farberow N.L. (Ed.) The many faces of suicide. New York: McGraw-Hill,
1980.
Farberow N.L. The Los Angeles Survivors after Suicide Program. An Evaluation / Crisis. 1992, 13/1, P. 2334.
France K. Crisis intervention. A Handbook of Immediate Person- to-Person Help. 2-nd ed.-USA, Illinois, Springfield: Charles Thomas Publisher,
1990.262p.
Grad O. Suicide How to survive as a survivor / Crisis. 1996, 17, P.136 142.
Orbach I. Children who dont want to live. Understanding and treating the
suicidal child. Jossey-Bass Publishers. San Francisco, London, 1988.268p.
Leenaars A. Suicide notes. New York: Human Sciences Press, 1988.
Lindemann E. Symptomatology and management of acute grief. The American Journal of Psychiatry, 1944, No 101., P. 141 148.
Mitchell, J.T., Everly, G.S. Critical incident stress management: the basic
course workbook. Ellicot City, MD: International Critical Incident Stress
Foundation, 1996.
Pfeffer. C. The suicidal child. New York: Guilford, 1986.
Schneidman E. Definition of suicide. New York: Wiley, 1985.
Rus kalba
1.
4) Numatyti las biudete skubiai psichologinei pagalbai organizuoti krizini vyki metu.
5) vertinant labai sudting emocikai darb krizs veikimo vietoje
ir tai, jog specialistas yra nuolatos pasirengs suteikti i paslaug
nurodytu laiku, adekvaiai apmokti i paslaug. Rekomenduojamas valandinis darbo umokestis toki atveju metu yra ne maiau
kaip 80 lit/val. atskaiius mokesius.
92
93
1.
2.
3.
4.
5.
Priedas Nr. 2
Mobilios krizi veikimo komandos paslauga
Organizacija, pasiraiusi sutart su vietos valdia, sipareigoja krizi, bandym udytis metu, kitais kritiniais momentais organizuoti
specialisto pagalb per pat trumpiausi galima laik.
Specialistai skubiai vyksta krizinio vykio viet, kuri nurodo suinteresuotos problemos sprendimu institucijos.
Specialistai turi bti gerai pasireng teikti ir individuali, ir grupin
psichologin pagalb krizinio vykio vietoje.
Specialistai turi ne tik padti asmenims krizinio vykio vietoje, bet
privalo informuoti krizes igyvenusius asmenis, suinteresuotus specialistus apie tolimesns reikalingos pagalbos galimybes tiek vietoje, tiek visoje Lietuvoje. Todl mobilios krizi veikimo komandos
specialistai turi puikiai imanyti vietos psichosocialini paslaug
rink ir pasilyti pagalb pagal kliento poreikius ir galimybes.
Rekomenduojama, jog vykio viet vykt ne vienas specialistas,
bet maiausiai du asmenys. Tai yra btina dl to, kad krizini vyki metu paprastai pagalbos reikia ne vienam, o keliems asmenims,
be to, tai garantuoja teikianio paslaug krizi veikimo darbuotojo
objektyv darb ir emocin apsaug. Vienas i mobilios krizi veikimo komandos specialist, vykstani krizins situacijos viet,
btinai turi bti profesionalus psichikos sveikatos specialistas (psichologas, psichoterapeutas, psichiatras), kitas/kiti gali bti kiti psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai, specialiai parengti krizi
veikimo darbui.
94
95
III blokas
KRIZS IR
SAVIUDYBS
IV blokas
BAIGIAMASIS
ETAPAS
USIMIMAI
vadas
4 ak. val.
Etikos principai
4 ak. val.
Aktyvus klausymas
14 ak. val.
Individuali arba grupin
asmenin terapija
10 arba 20 ak. val.
Sudtingas kontaktas
12 ak. val.
tylintys klientai (2 ak. val.)
agresyvs skambintojai (4 ak. val.)
manipuliatyvs klientai (4 ak. val.)
tyiniai skambuiai (2 ak. val.)
Seksualins problemos, AIDS
6 ak. val.
Piktnaudiavimas narkotinmis
ir toksinmis mediagomis
4 ak. val.
Pradins psichiatrijos inios
4 ak. val.
Psichologins krizs
8 ak. val.
egzistencin kriz (2 ak. val.)
Saviudybs
8 ak. val.
Netektys
6 ak. val.
Smurtas
6 ak. val.
Nuolatiniai klientai
2 ak. val.
Praktika Jaunimo linijoje
20 ak. val.
Atvej analizs grup(s)
2 ak. val.
3 baigiamosios supervizijos
6 ak. val.
I viso: 116 arba 126 ak. val.
LAIKAS
2 mnesiai
2 mnesiai
2 mnesiai
2 mnesiai
8 mnesiai
96
Teksto pavyzdys
Artimj pasirinkimai kartais pranoksta visk, k galjome sivaizduoti blogiausio. Saviudyb. Ir ne todl, kad jie nieko nemyljo ar nebuvo niekieno mylimi. Jie tuo metu jaut ir suprato
pasaul KITAIP. Kodl? is klausimas liks be atsakymo. Bet skausmas, su kuriuo liko tie, kurie buvo arti, vertas pagarbiausios
uuojautos ir ramyb grinanio atsako. Niekas nra apsaugotas nuo tokios dramatikos patirties. Bet kiekvienas, tai igyvens, turt bti apsaugotas nuo tyljimo, nesupratimo, gdos, nesibaigianio skausmo, kanios, kalts, slegiani jausm sumaities, kad teko tai igyventi.
Artimj eimos nari, draug, koleg, svarbi moni saviudyb yra vienas skaudiausi igyvenim ir gyvenimo sukrtim.
PASTABOS.
1. Po BAZINIO bloko, supervizori susirinkimas priima sprendim, ar pratsiamas kontraktas su parengiamj kurs lankytoju.
2. Po BAIGIAMOJO etapo, supervizori susirinkimas priima sprendim, ar parengiamj kurs lankytojas jau pasiruos dirbti Jaunimo linijos konsultantu.
3. Jei parengiamj kurs lankytojas nesisavina kurio nors bloko mediagos, jis
kartoja to bloko usimimus su kita grupe.
Program paruo: Dr. Kristina Ona Polukordien
Jaunimo psichologins paramos centre Js laukia centro specialistai ir savanoriai, su kuriais galima pasikalbti apie iuos igyvenimus
bei su jais susijusias problemas, kurios slegia iki iol.
Skambinti:
telefonai: (8-5) 2 31 34 34, mob.: 8-699 33127.
Adresas: Ras g. 20, Vilnius.
Dl susitikimo laik galima susitarti paskambinus nurodytais telefonais. Skambinant teirautis psichologs Kristinos Onos Polukordiens.
Norintys kvieiami dalyvauti Paramos nusiudiusij artimiesiems
grups veikloje.
Susitikimai, konsultacijos nemokami.
97
TURINYS
ANGOS ODIS3
PRATARM5
KRIZS7
PSICHOLOGINS KRIZS.9
Apibdinimai, apibrimas...9
Pagrindiniai psichologins krizs bruoai10
Krizi klasifikacija13
Psichologini krizi fazs.15
SAVIUDYBS..17
Bendras saviudybs fenomeno apibdinimas..17
Saviudybi problemos mstai pasaulyje.17
Saviudybi statistiniai ypatumai Lietuvoje18
Saviudybs rizikos faktoriai ir kiti reikmingi faktoriai,
kurie gali takoti saviudyb...................................................19
Psichologinis saviudybi aspektas.........20
Saviudybi tipai..23
Vaik saviudybs25
eimynins saviudybs...26
KRIZI INTERVENCIJA................28
Krizi intervencijos apibdinimai...................................................28
Bendri krizi intervencijos ypatumai..............................................29
Krizi intervencijos/psichoterapijos turinys.29
Konsultavimo etika krizi intervencijoje..32
Kontaktas su krizes igyvenaniais monmis..35
Pagrindiniai krizi intervencijos/psichoterapijos ypatumai..38
KRIZI INTERVENCIJOS METODAI47
Aktyvus klausymas...48
Psichologins apklausos metodai..51
Vienkartin grupin psichologin apklausa52
Sutrumpintos psichologins apklausos metod pavyzdiai57
98
99
Demobilizacija..58
Skubi vyki apvalga.58
POSTVENCIJA59
Postvencijos apibdinimai59
Emocins reakcijos po artimj saviudybs...61
Gedjimas..63
Parama nusiudiusij artimiesiems...64
Psichologins paramos grups nusiudiusij artimiesiems
modelis......................................................66
K reikia daryti ir inoti vykus saviudybei mokykloje....69
ORGANIZACINIAI KRIZI IR SAVIUDYBI
PREVENCIJOS ASPEKTAI................................................77
Pagalbos lygiai....77
Tarpinybinis bendradarbiavimas78
Krizi veikimo tarnybos83
Psichologins pagalbos telefonai83
LITERATRA87
PRIEDAI89
Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos
(LTPPTA) veiklos ir darbo etikos principai...89
Mobili krizi veikimo komand organizacija
Lietuvos miestuose ir rajonuose................................91
Vilniaus Jaunimo linijos savanori rengimo programa95
Informacija nusiudiusij artimiesiems. Teksto pavyzdys.97
100