KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Kalbos lankstumo tyrimas

Laboratorinis darbas

Psichologijos 7 gr. Studentė Vardas Pavarde

Darbo vadovė A. Žakaitienė

2015
Klaipėda
 Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................3

Metodika..........................................................................................................................................4

Rezultatai ir jų analizė.....................................................................................................................6

Išvados...........................................................................................................................................10

Literatūra........................................................................................................................................11

Priedai............................................................................................................................................12

2
 Įvadas

Mąstymas – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu.
(Myers, 2000)
Mąstymo tyrinėjimas padeda suprasti žmogaus elgesį, atmintį, kalbą ir t.t. Iki šiol yra
tyrinėjamos visos mąstymo rūšys, procesai, kurie vyksta visą žmogaus raidos etapą. (Kaffeman,
2001)
Visi mąstymo procesai kurie atsiranda ir vyksta visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties
yra įdomūs visoms psichologijos kryptims. (Kaffeman, 2001)
Vaiko mąstymą reikia vystyti, kad vaikas galėtų išspręsti sunkesnes užduotis. Tokias užduotis
vaikai dažniausiai pradeda spręsti tik mokykloje, tačiau nemažai panašių uždavinių vyresnieji
ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų pradėti spręsti darželiuose.
Kalba – lingvistinių ženklų sistema. Kalba yralabai svarbi žmonių bendravimo priemonė,
atliekanti komunikacinę funkciją. Žmonių kalbai yra būdingas semantiškumas. Semantika –
kalbotyros šaka, tirianti kalbos vienetų reikšmes. (Rimkutė, 2007)
Kalbos mokytis pradedame vaikystėje. Ją tobulinti, pažinti, vartoti mokosi ikimokyklinio
amžiaus vaikai. Mokyklinio amžiaus vaikai jau pradeda pažinti kalbos gramatinę, sintaksinę ir
kitas formas. Šio amžiaus vaikai gali beveik taisyklingai kalbėti ir sąmoningai atlikti įvairias
kalbos vartojimo užduotis.

Tyrimo tiklsas: ištirti vaikų gebėjimą laisvai naudoti gimtąją kalbą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti kaip vyresniojo priešmokyklinio ir antros klasės vaikai geba mąstyti žodžius ir
sakinius ekspromtu.
2. Palyginti abiejų grupių gautus duomenis.
3.

3
 Metodika

Tyrimo metodika skirta vyresniojo priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mąstymo raidai
tirti.

Tiriamieji:
Tyrime dalyvavo šešiolika vaikų, iš kurių aštuoni buvo vyresniojo ikimokyklinio amžiaus
(šešerių ir kai kurie septynerių metų) ir aštuoni antros klasės mokiniai (aštuonerių ir devynerių
metų amžiaus). Buvo tiriami septyni berniukai ir devynios mergaitės. Vaikai buvo parinkti
atsitiktinės atrankos būdu.

Tyrimo priemonės ir būdai:

Pirmajai tyrimo daliai buvo yra naudojamos 4 žodžių kategorijos: vaisiai, rūbai, elektros
prietaisai ir šalys. Naudojamas protokolas duomenims fiksuoti ir sekundometras laikui matuoti.
Antrai tyrimo daliai paruošiamas popieriaus lapas, kurio viršuje užrašyti trys prasminiais ryšiais
nesusiję žodžiai: voras, snaigė, draugystė.

Tyrimo eiga:
Pirmiausiai vaikas yra prašomas išvardinti kiek galima daugiau vaisių. Jei vaikas nelabai
supranta užduotį, jam ji yra pakartojama, paaiškinama, pateikiamas pavyzdys. Vaikui parodomas
sekundometras ir pasakoma tokia instrukcija: “Dabar aš tau pasakysiu grupės daiktų pavadinimą
ir tuomet tu turėsi pasistengti išvardinti kuo daugiau žodžių. Kiekvienai grupei žodžių turėsi 20
sekundžių, todėl turi susikaupti ir pasiruošti per tą laiką pasakyti kiek galima daugiau žodžių. Jei
vaikas nesupranta, jam yra paaiškinama ir kai jis supranta, jam sakoma: „dabar pagalvok ir kai
būsi pasirengęs sakyk pradedame“. Vaikui vardinant žodžius visi duomenys yra fiksuojami
protokole. Praėjus 20 sek. Vaikui duodamas kitas žodis – rūbai, ir yra prašoma atlikti tą patį.
Taip pat ir su likusiais žodžiais (elektros prietaisai, šalys).
Antrojoje tyrimo dalyje tyrėjas vaikui pasakoma tokia instrukcija: “dabar aš tau pasakysiu kelis
žodžius ir prašau su tais žodžiais sugalvoti kiek galima daugiau sakinių”. Pateikiamas pavyzdys,
kad vaikui būtų aiškiau suprasti: 3 žodžiai – megztinis, saulė, puodas ir iš jų sugalvotas sakinys
“saulė apšvietė megztinį ir puodą”. Kai yra aišku, kad vaikas užduotį suprato, jo klausiama ar jis

4
pasiruošęs ir tuomet yra pasakomi trys žodžiai kuriuos naudodamas vaikas pradeda galvoti
sakinius. Ištarus žodžius yra įjungiamas sekundometras ir protokole žymimi vaiko sugalvoti
sakiniai.

Duomenų registravimas ir tvarkymas:

Duomenų registravimui parengiami protokolai. Protokole numatoma galimybė registruoti abiejų
uždavinių duomenis. Naudojant protokolą vaiko atsakymai registruojami atitinkamoje grafoje.

5
 Rezultatai

1 ir 2 lentelėse yra tiriamųjų vardai, amžius. Toliau yra 1 ir 2 užduoties rezultatai. Taip pat
užrašomas vaiko elgesys ar samprotavimai. 1 lentelėje surašyti vyresniojo ikimokyklinio
amžiaus vaikų grupės duomenys.

1 lentelė. Vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų grupė

1 užduotis 2 užduotis
Pasakytų Pasakytų Samprotavimai,
Tiriamieji Klaido
žodžių sakinių Laikas elgesys
s
skaičius skaičius
Uždavinius suprato tik kelis
1. Joris, 6m. 15 2 1 1min 16s kartus išgirdęs pavyzdį, žodžius
sakė gan greitai.
Žodžius vardino labai greitai,
2. Ugnė, 7m. 22 1 2 1min 32s užduotis suprato iš karto, buvo
susidomėjusi.
Žodžius vardino lėtai, sunkiai,
3. Indrė, 7m. 10 2 0 2min sakinio nesugalvojo. Matėsi, kad
labia nedrąsi.
Buvo drąsi, iš karto suprato visas
4. Ainė, 6m. 16 2 3 2min užduotis, pasakius neteisingai
nepasimetė.
Žodžius vardino greitai, sakinį
5. Adrija 6m. 30 5 1 1min 53s labai ilgai galvojo, sunkiai
suprato užduotį.
Ilgai galvojo, vis tikrinosi ar
6. Dominykas,
18 4 0 2min teisingai sako, sakinio niekaip
6m.
nesugalvojo
Nedarė klaidų, žodžius vardino
7. Donatas, 6m. 17 0 1 1min 17s užtikrintai, atrodė pasitikintis
savimi
Visus uždavinius suprato iš karto,
8. Benas, 7m. 18 0 2 1min 50s greitai vardino, pasirodė gan
drąsus.

Pirmoje lentelėje matosi, kad daugiausiai žodžių sugalvojo Adrija – net 30 žodžių. Žiūrint į jos
padarytas klaidas matome, kad jų taip pat buvo daugiausia iš visų tiriamųjų – 5. Daugiausia ji
suklydo vardindama uogas, kai buvo prašyta išvardinti vaisius. Visgi 25 žodžius ji pasakė
teisingai, kas yra daugiausiai iš grupės. Su sakinių kūrimu jai sekėsi prasčiau, sukūrė tik 1 sakinį
per 1,53min. Mažiausiai žodžių išvardino Indrė – tik 10 žodžių, iš kurių 2 buvo klaidingi. Su
6
sakiniais jai sekėsi blogai, per dvi minutes nesugebėjo sugalvoti nei vieno. Galima daryti
prielaidą, kad šiai tiriamajai laisvai vartoti gimtąją kalbą yra sunku, jai sunkiai sekasi atlikti
kalbines ar ekspromtines užduotis.
Daugiausiai sakinių sugalvojo Ainė, kuri per 2 minutes pasakė 3 sakinius. Jos pasakytų žodžių
skaičius yra 16, o klaidų – 2. Galima daryti prielaidą, kad ji geriau nei vidutiniškai laisvai gali
vartoti gimtąją kalbą. Joris, Adrija ir Donatas sugalvojo tik po vieną sakinį, o Indrei ir
Domikykui iš viso nesisekė sugalvoti nei vieno sakinio. Nors ir 2 minutes bandė, jiems niekaip
nepavyko. Galima manyti, kad jiems sunkiau yra laisvai vartoti gimtąją kalbą.

Toliau lentelė su mokyklinio amžiaus vaikų užduočių rezultatais.

2 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų grupė

1 užduotis 2 užduotis
Pasakytų Pasakytų Samprotavimai,
Tiriamieji
žodžių Klaidos sakinių Laikas elgesys
skaičius skaičius
1. Elzė, 8m. 23 1 2 1min 28s Uždavinius suprato iš karto,
žodžius sake labia greitai.
Žodžius vardino labai greitai,
2. Dominykas,
19 2 4 1min užduotis suprato iš karto, atrodė
8m.
drąsus.
Žodžius vardino greitai, sakinius
3. Oskaras, 8m. 22 4 5 1min 42s taip pat gan greitai, viską suprato
net be pavyzdžių.
Žodžius vardino labai greitai,
4. Evelina, 9m. 36 5 2 2min sakinius sakė iš pradžių mintyse jų
neapgalvojusi.
Žodžius vardino greitai, sakinius
5. Adrijus 8m. 26 0 2 1min 20s sakė prieš tai jų mintyse
neapgalvojęs.
Žodžius vardino greitai, sakinius
6. Liepa, 8m. 30 0 4 1min 35s iš pradžių apgalvodavo mintyse ir
tik tada pasakydavo.
Padarius klaidą visad pasakydavo
7. Mileta, 9m. 27 2 3 1min 5s “oi”, suprato kur jas dare. Žodžius
vardino greitai.
Visus uždavinius suprato iš karto,
8. Adrija, 9m. 27 0 4 1min 23s greitai vardino, atrodė labia
įsijautusi ir protinga.

7
Iš antros lentelės matyti, kad daugiausiai žodžių pasakė Evelina – 36 žodžius. Ji padarė 5 klaidas,
tai reiškia teisingų žodžių pasakė 31, o tai yra daugiausiai grupėje. Ji taip pat sugalvojo 2
sakinius per 2 minutes. Galima teigti, jog jai gerai sekasi atlikti ekspromtines užduotis ir
pakankamai gerai išeina vartoti gimtąją kalbą, nors ji buvo viena iš tų, kurie sugalvojo
mažiausiai sakinių. Nuo jos nedaug atsiliko ir Liepa, kuri pasakė 30 žodžių ir nepadarė nei
vienos klaidos. Mažiausiai žodžių sugalvojo Dominykas – 19 žodžių, iš kurių 2 klaidingi. Galima
manyti, kad jam yra sunku atlikinėti užduotis ekspromtu. Tačiau jam pavyko sugalvoti net 4
sakinius, kas yra gan gerai šioje grupėje. Tai rodo, kad jis geba laisvai vartoti gimtąją kalbą.
Daugiausiai sakinių sugalvojo Oskaras, kuris pasakė net 5 per 1,42min. Tai reiškia, kad jam labai
gerai sekasi laisvai vartoti gimtąją kalbą. Mažiausiai sakinių sugalvojo Elzė, Evelina ir Adrijus,
nors vardinti žodžius pirmoje užduotyje jiems sekėsi gan neprastai. Galima manyti, jog jiems yra
sunkiau vartoti gimtąją kalbą, nei kitiems.

Toliau lentelėje surašyti abiejų grupių rezultatų vidurkiai.

3 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės ir mokyklinio amžiaus vaikų grupės abiejų užduočių
vidurkiai
1 užduotis 2 užduotis
Pasakytų Pasakytų
žodžių Klaidos sakinių Laikas
skaičius skaičius
Ikimokyklinio
amžiaus vaikų 1min
grupė Vidurkis: 18,25 2 1,25 44s
Mokyklinio
amžiaus vaikų 1min
grupė Vidurkis: 26,25 1,75 3,25 27s

Trečioje lentelėje matyti akivaizdūs skirtumai tarp grupių. Darželinukai pasakė 18,25 žodžių, o
tai yra kur kas mažiau, negu, kad pasakė mokyklinukai – 26,25 žodžius. T.y., mokyklinukai
išvardino vidutiniškai aštuoniais žodžiais daugiau, negu darželinukai. Taip pat mokyklinukai
darė mažiau klaidu – 1,75 žodžio, kai tuo tarpu darželinukai darė 2 klaidas.
Taip pat labai ryškus skirtumas matosi ir pasakytų sakinių skaičiuje. Darželinukai pasakė tik 1,25
sakinį, kai tuo tarpu mokyklinukai pasakė net 3,25 sakinius. T.y., mokyklinukai vidutiniškai
pasakė dviejais sakiniais daugiau nei darželinukai. Taip pat ir su laiku, darželinukai pasakyti

8
sakiniams vidutiniškai užtruko 1,44min, o mokyklinukai 17 sekundžių mažiau nei darželinukai –
jie užtruko vidutiniškai 1,27min.
Apibendrinanat galima teigti, jog matomai mokyklinio amžiaus vaikų rezultatai yra kur kas
geresni nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Mokyklinukai jau geba laisviau vartoti gimtąją kalbą,
turi platesnį žodyną, geba greičiau atlikti užduotis ir moka „prisitaikyti prie ekspromto sąlygų“,
kai tuo tarpu darželinukams viskas sekėsi kur kas sunkiau.

9
 Išvados

Mokyklinio amžiaus vaikai geba žymiai geriau prisitaikyti prie “ekspromto sąlygų”, geba
laisviau vartoti gimtąją kalbą, nei priešmokyklinio amžiaus vaikai. Jiems taip pat greičiau sekasi
atlikti užduotis, reikia mažiau laiko ir jie turi platesnį žodyną.
Sunkiausia žodžių kategorija abejoms grupėms buvo – vaisiai. Vaikai dažnai pasakydavo ne tik
vaisius, bet ir uogas, o vienas paminėjo ir daržovę.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai negebėjo sugalvoti daugiau nei 3 sakinių, o mokyklinio amžiaus
vaikai mažiau nei 2.
Net 2 ikimokyklinio amžiaus vaikai negebėjo iš viso sugalvoti jokių sakinių.

10
 Literatūra

 Kaffeman R., 2001. Mąstymo psichologija. Šiauliai: ŠU leidykla.

 Myers D.G., 2000. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
 Rimkutė E., 2007. Mąstymas ir kalba. Vilniaus universitetas

11
Priedai

12